Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ
Muzikos niekada nebūna per daug, juo labiau geros. Šį savaitgalį Šiaulių arenoje koncertavo vieni geriausių Lietuvoje liaudiškos muzikos kolektyvų. Didysis liaudiškos muzikos paradas nė kiek nenusileido kaunietiškajam senas tradicijas turinčiam festivaliui "Grok, Jurgeli".
 | |  |
Liaudiškos muzikos ansamblis "Saulė" koncertavo savo mieste, nors turėjo kvietimą dalyvauti festivalyje "Grok, Jurgeli". | | Žiūrovai galėjo ne tik klausytsi liaudiškos muzikos, bet ir smagiai pašokti. |
Gausus žiūrovų būrys
Šiaulių arenoje tris valandas trukusią programą atliko Klaipėdos "Prūsai ilgi ūsai", Mažeikių rajono "Subatvakaris", Punsko "Klumpė", Zarasų "Sadūnai" ir Šiaulių "Jonis", "Saulė" bei "Kitava". Renginio pabaigoje visi kolektyvai grojo bendrą kūrinį. Pertraukėlėse šmaikštavo "Ambrozijos" humoristiniai personažai Raimundėlis ir Tata.
Organizatoriai džiaugėsi, kad į pirmą kartą rengtą festivalį susirinko gausus žiūrovų būrys. Nupirkta per 1200 bilietų. Sėdintys eilėse bei prie staliukų galėjo ir palinguoti, ir padainuoti, ir pašokti.
Pakviesti stipriausieji
Į liaudiškos muzikos paradą muzikinės dalies vadovas Zenonas Ripinskis pakvietė stiprius, daug muzikinės patirties turinčius kolektyvus. "Norėjome parinkti tokius, kurie patiktų įvairaus amžiaus publikai. Vieni mieliau klausosi tradicinio folkloro, kurį atlieka "Subatvakaris" ar "Klumpė", kitiems arčiau širdies modernaus folkloro ansambliai "Kitava" ar "Sadūnai". Stengėmės pritraukti ir jaunesnį, ir vyresnį žiūrovą. Manau, šiauliečiams irgi reikia tradicinės muzikos, ne tik kokių nors "Kelias į žvaigždes" ar "Durnių maršas", - sako Z. Ripinskis.
 | |  |
Argi ne nuostabios lietuvaitės iš liaudiškos muzikos ansamblio "Saulė"? | | Zenonas Ripinskis: "Žmogus dabar pasimetęs, žino, kad reikės už buto šildymą mokėti. Todėl ir bilietai nebuvo brangūs - nuo 10 iki 12 Lt. Tereikėjo išsiruošti ir pakelti rudenišką nuotaiką." |
Į renginį negalėjo atvykti tik "Šeduvos bernai", turėję koncertuoti užsienyje. Šiauliečių liaudiškos muzikos ansamblis "Saulė" praėjusį šeštadienį Kaune dalyvavo keturiasdešimtmetį mininčiame festivalyje "Grok, Jurgeli", o šį savaitgalį, nors buvo kviestas į tą patį festivalį "Siemens" arenoje, pasiliko savame mieste.
Pasak Z. Ripinskio, kituose liaudiškos muzikos festivaliuose kolektyvai atrenkami šiek tiek kitaip - etniniuose regionuose skelbiami konkursai ir festivalyje kviečiami dalyvauti nugalėtojai. Šiauliuose rengtojo lygis aukštesnis - dalyvavo profesionalūs kolektyvai, kapelos, dalyvaujančios televizijos laidų "Gero ūpo" ir "Duokim garo" finaluose.
Festivaliui reikia pavadinimo
Organizatoriai tikina, kad renginys, jeigu tik žiūrovams patiks, gali tapti tradiciniu, galbūt keisis tik laikas, kada jis galėtų būti rengiamas.
"Festivalis "Ant rubežiaus" įprastai bus rengiamas vasarą lauke, o šis liaudies muzikos festivalis - vėsesniu oru, rudenį arba pavasarį. Gal kitąmet jį susiesime ne su derliaus švente, bet su Kaziuku. Pavadinimo dar irgi neišrinkome. Norėtųsi tokio, kad vien išgirdus būtų aišku, apie ką kalbama, pavyzdžiui, kaip senas tradicijas turintis "Grok, Jurgeli" Kaune arba dvidešimtmetį švečiantis festivalis "Linksmoji armonika", - sako Z. Ripinskis.
Jis kviečia skaitytojus siūlyti liaudiškos muzikos festivalio pavadinimą ir savo variantą siųsti į "Šiauliai plius" redakciją adresu Tilžės g. 74 arba elektroniniu paštu.
 | |  |
Lininės kuprinės ne tik lengvos ir patogios, bet ir praktiškos, nes per karščius nugara nekaista. | | Romanas Vagnorius klumpių jau nebedrožia - imasi lengvesnių drožinių. |
Kviesti žinomi tautodailininkai
Šiaulių arenos fojė išsirikiavę tautodailininkai iš įvairių Lietuvos kampelių siūlė nuo kulinarijos gaminių iki buities reikmenų. VšĮ "Pramogų sala" generalinio direktoriaus Gintaro Radavičiaus teigimu, mugėje užsiregistravo 52 prekeiviai. Kvietimų sulaukė žinomi, Lietuvos vardą užsienyje garsinantys tautodalininkai.
Rimantė Šalčiuvienė iš lino austas kuprinėles ir rankines atvežė iš Klaipėdos. Iš Radviliškio kilusi moteris, ne vienerius metus dirbusi Šiaulių televizorių gamykloje, vienu šūviu du zuikius sako nušovusi - mugėje nemažai rankdarbių pardavusi ir gimines aplankiusi. "Pati piešiu, audžiu, siūnu. Rankinių rankenas atstoja nugludintos medžio šakelės, vyras šlifuoja sagas iš kadagio", - sako tryliktoji I. Simonaitytės premijos laureatė.
|
Janina - didžiausia vyro Henriko pagalbininkė - pataria, sujungia grandinėlės dalis, padeda prekiauti juvelyriniais dirbiniais. Artūro STAPONKAUS nuotr.
|
Pakabukai - iš monetų
Šiauliečiai Henrikas ir Janina Kalinai kuria papuošalus iš naujasidabrio, gintaro, nugludintų Nidos akmenukų ir... senų monetų. "Kolekcionuoju monetas, tad iš tų, kurių ne po vieną turiu, ėmiau daryti pakabukus. Juos mielai renkasi ir jaunuoliai. Turiu 500 lietuviškų monetų kolekciją. Trūksta tik 1927 m. vieno cento monetos. Numizmatai už ją prašo 50 litų. Užsidirbsiu mugėje ir nusipirksiu", - žada kolekcininkas, renkantis ir ženkliukus. H. Kalinas tęsia ir savo šeimos muzikines tradicijas - groja armonika, akordeonu ir bandonija.
Telšiškiai Romanas ir Benisė Vagnoriai pradėjo drožinėti iš medžio 1975 metais. Iki 1992 m. dirbo "Minijoje", vėliau ėmė patys sau dirbti. Dabar jų šeimoje - šeši tautodailininkai. Tėvams mugėje padėjo sūnus Darius su žmona Rūta. "Klumpių nebedrožiu, nes labai sunkus darbas. Rankomis turi skaptuoti ketvirtadalį žalios drebulinės pliauskos. Džiovini pusę metų, nemaža dalis suskyla. Žemaitijoje nebėra nė vieno klumpdirbio. Staklėmis darome tik suvenyrines klumpeles", - atskleidžia tautodailininkas.
