(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-12-%7barticle_url%7d

Pasaulis pagal mus

I�rink�ta �a�viau�sia stu�den�t�

Išrinkta gra�iausia Šiauli� student�. Ja tapo Šiauli� universitete studijuojanti Salom�ja Grici�t�. U� j� daugiausia balsavo ir portalo „Etaplius.lt“ lankytojai. � finalin� rengin� buvo atrinkta 11 studen�i�.

Net du m�nesius trukusios atrankos, kuriose dalyvavo per trisdešimt studen�i� iš �vairi� aušt�j� ir vidurini� mokykl�, baig�si baland�io 30 d. finaliniu renginiu klube „Martini“.

Po trij� atrankos tur� � finalin� konkurso „Mis Šiauli� student�“ rengin� pateko 11 mergin�. Jos konkursui ruoš�si kelet� savai�i�. Reik�jo išmokti ne tik grakš�iai vaikš�ioti, bet ir šokti pilvo šok�, pasigaminti studentišk� bikin� ir nusifilmuoti trumpame prisistatymo siu�ete. Konkurso dalyves palaik� draugai ir artimieji.

Labiausiai merginos atsiskleid�, pristatydamos savo talent�. Jos demonstravo savo paveikslus, šoko, dainavo, grojo smuiku. V�liau persireng� savo m�gstamiausi� pasak� heroj� kostiumais. Po scen� lakst� ragana, boru��, vover�, Alisa ir kiti pasak� herojai. Did�iausio �i�rov� d�mesio sulauk� studentiškas bikinis. Merginos sumaniai pasipuoš� „paruoštukais“, kavos g�rim� pakuot�mis, „Stop“ juostomis, net fejerverkais.

Paskutin� kart� konkurso dalyv�s � scen� iš�jo pasipuošusios dizainerio Liutauro Salasevi�iaus vestuvin�mis suknel�mis.

„Mis Šiauli� student�s“ titulas atiteko angl� kalb� Šiauli� universitete studijuojan�iai Salom�jai Grici�tei. U� j� daugiausia balsavo ir portalo „Etaplius.lt“ lankytojai, tod�l merginai �teikti du prizai - nešiojamasis ir planšetinis kompiuteriai.

Pirm�ja vicemis tapo Gintar� Daniusevi�i�t�. „Mis publika“ išrinkta Rasa Bar�kut�, „Mis foto“ - Karolina Lapinskait�, „Mis elegancija“ - Aist� Karanauskyt�.

„Šiauliai plius“ informacija

Me�t� �iau�lie�te ta�po...

Benas JANKAUSKAS

Jau ketvirtus metus iš eil�s renkama met� šiauliet�. Nominacija �teikiama moteriai, kuri per pra�jusius metus savo kilniais, geranoriškais ir pasiaukojan�iais darbais sulauk� visuomen�s d�mesio ir nusipeln� šiaulie�i� pagarbos, kurios pavyzdys �kvepia visuomen� geriems darbams, pilietiškiems ir šiltiems jausmams savo miestui, t�vynei. Garbingi „Met� šiauliet�s“ titulai jau suteikti choreografei Adelei Gru�ienei, gydytojai Liudai Gra�inai Bekerienei ir akordeono mokytojai Marytei Markevi�ienei.

Moderniojo folkloro grup�s „Kitava“ vokalist� Rasa Stoškuvien� išrinkta 2011 met� šiauliete.
Dovydo STAPONKAUS ir Gedimino BER�INIO nuotr.

Šiais metais buvo pasi�lyta 18 kandida�i�, kurios, gyventoj� manymu, nusipeln� b�ti met� šiauliet�mis. Komisija � final�, vykus� vakar koncert� sal�je „Saul�“, atrinko devynias moteris. Finale dalyvavo:

1. Edita Aperavi�ien� – kult�ros r�m�ja, visuomet randanti bendr� kalb� su jaunimu, tikinti juo ir investuojanti � j� ateit�. Moteris labai myli gamt�, augina ir puosel�ja �vairius augalus, g�les, kurias v�liau dovanoja.

2. Irena Joana Bendaravi�ien� – Kirp�j� ir gro�io specialist� asociacijos nar�, Šiauli� verslininki� ir vadybininki� draugijos nar� – vis� savo gyvenim� siekia ne tik gauti, bet ir kuo daugiau duoti, kaupti dvasin� turt�.

3. Nade�da Bessarab – Šiauli� rus� kult�ros centro vadov�, dirba „Santarv�s“ vidurin�je mokykloje, kur iki pat v�lumos kuria su Rus� kult�ros centro nariais. Ger�ja f�ja vadinama Nade�da rengia �vairias prevencines akcijas, teikia pagalb� socialiai remtiniems vaikams, savanoryst�s programas.

4. Laimut� Bobrova – Šiauli� universiteto Edukologijos fakulteto docent� socialini� moksl� daktar�. Ji kone vis� savo gyvenim�, darb� ir laisvalaik� yra paskyrusi savanorystei ir jos id�joms platinti. Apie docent� studentai kalba kaip apie gyvenimo mokytoj�.

5. Viktorija �milyt� – ir t�vyn�je, ir svetur garsi šachmatinink�, vienintel� moteris Lietuvoje, per vis� sporto istorij� pelniusi šachmat� didmeistrio vard�. Pernai Šiauli� miesto garb�s piliete tapusi sportinink� did�iuojasi tarptautiniuose turnyruose gindama Šiauli� miesto garb�.

6. Laima Kelmelien� – Tautodailinink� s�jungos Šiauli� skyriaus pirminink�, labiausiai vertinanti šeim� ir altruizm�, jau 25 metus r�pinasi kasmete krašto tautodailink� paroda, savo veikla ir u�sidegimu draugijon pritraukianti vis daugiau �moni�.

7. Asta Klimien� jau penkerius metus vadovauja Botanikos sodui. Mokslinink�, profesor�, visuomeninink� yra tiek atsidavusi savo darbui, kad aplink esantys neju�ia entuziazmu u�sikre�ia ir patys. � klausim�, kaip pavyksta kasmet surengti vis gra�esni� rengini�, atsako labai paprastai – Šiauliuose �mon�s labai geri!

8. Izolina Natalija Lingien� – choro „Bi�iuliai“ prezident�, samariet�, kazimieriet�, aktyvi Kristijono Donelai�io paveldo saugotoja, kiekvieno klausia, k� esame nuveik� Lietuvoje, kad �ia b�t� šviesiau. Ji nesako padariusi �ygdarbi� ir kvie�ia visus dirbti bei kurti.

9. Rasa Stoškuvien� – muzikos mokytoja ekspert�, socialini� moksl� daktar�, d�stanti Šiauli� universiteto Men� fakultete, drauge su vyru K�stu�iu �k�rusi moderniojo folkloro grup� „Kitava“. Šiauli� universiteto gimnazijos mokini� ir darbuotoj� vadinama „�mogumi viesulu“, kasdien trykšta energija ir gera nuotaika.

M�nes� televizijos �i�rovai, matydami siu�etus apie kiekvien� finalinink�, gal�jo balsuoti u� jiems patinkan�i� kandidat� telefonu. Finalinio renginio metu balsuoti gal�jo tik komisija ir rengin� steb�j� �i�rovai.

Komisijos balsai atiteko choro „Bi�iuliai“ prezidentei Izolinai Natalijai Lingienei. Balsuotojai telefonu ir sal�s �i�rovai pirmenyb� teik� kitai muzikei – moderniojo folkloro grup�s „Kitava“ vokalistei Rasai Stoškuvienei. Pastaroji ir išrinkta 2011 met� šiauliete.

�Mis �iau�li� kra�tas 2012� nu�ga�l�to�ja�� o�k�ja

Oksana LAURUTYT�

„Dvylika, dvylika“, – �m� šaukti naktinio klubo „Martini“ publika, kai konkurso „Mis Šiauli� kraštas 2012“ organizator� Vaida �idonyt� iš�jo pranešti, kuri mergina konkurse pripa�inta ver�iausia nugal�tojos titulo. „Pasirodo, sal�je yra �iniuoni�“, – šypsojosi V. �idonyt� ir paskelb�: „Konkurso nugal�toja tapo Nr. 12 – Greta Mikalauskyt�.“ Šiuolaikinio šokio studijoje „Flamingas“ šokanti devyniolikmet� nesl�p� n� akimirkos nesiliovusi jaudintis ir pergal�s nesitik�jusi.

Publikos palaikymas – nuo konkurso prad�ios

Šeštadien� paaišk�jo, kad Šiauliai turi nauj� gro�io karalien� – ja išrinkta 19 met� Greta Mikalauskyt�. Šiauliet�

J. Janonio gimnazijos abiturient� laim�jo ne tik pagrindin� priz�, bet ir kelialap� � konkurso „Mis Lietuva 2012“ final�. Gra�iausios lietuvait�s rinkim� finalas vyks baland�io 9-�j�, tad ruoštis konkursui Greta išvyks jau š� savaitgal�.

„Laim�ti tikrai nesitik�jau. Konkurse dalyvavau, nes ragino ir namiškiai, ir draugai“, – jaudul� tvard� laimingoji nugal�toja. Gra�uol� 14 met� lanko šiuolaikinio šokio studij� „Flamingas“, o per krepšinio var�ybas šoka ir „Šiauli�“ krepšininkus palaikan�ioje grup�je. Neatsitiktinai talent� rungtyje mergina šoko skambant daininink�s Alinos Orlovos dainai „Ramuma“.

Pirm�ja vicemis išrinkta irgi šiemet mokykl� baigsianti 19 met� Agn� Kazlauskait�, antrosios vicemis titul� peln� 21 met� student� Indr� Lukoši�t�. Konkurso nugal�toja ir abi vicemis laim�jo kelion� � pasirinkt� Europos šal�, o finalinink�s va�iuos � Klaip�d� palaikyti G. Mikalauskyt�s konkurso „Mis Lietuva“ finale. Be to, merginoms konkurso organizatorius – gro�io namai „Classy Beauty“ – padovanojo sukneles, g�li�, kit� r�m�j� priz�.

Išskirtin� publikos palaikym� konkurso metu jautusi G. Mikalauskyt� teig�, kad sunkiausia u�duotis jai buvo prisistatymas. Nuo 5-eri� met� šokius lankanti mergina atviravo, jog šokis jai tapo ne tik pom�giu, bet ir gyvenimo b�du, tod�l baigusi mokslus ketina Klaip�doje studijuoti choreografij�.

S�km� šypsojosi šiauliet�ms

�prastai konkursas „Mis Šiauli� kraštas“ vykdavo pavasar� ar net vasar�. Šiemet jis surengtas �iem�, nes organizatorei Vaidai �idonytei teko koreguoti konkurso dat� d�l paankstinto gra�iausios Lietuvos merginos rinkim� laiko.

Konkursas surengtas vasar�, tad ir vakaro tema buvo �iemiška. Klubo „Martini“ scena buvo išpuošta snaig�mis, o demonstruodamos bikinius merginos d�ko su dirbtiniu sniegu, m�v�damos baltas pirštines, d�v�damos stilingas �iemines kepuraites ar pasipuošusios p�kuotais baltais šaliais.

Talent� rungtyje merginos pademonstravo geban�ios piešti, tapyti, dainuoti, groti, šokti. Nors finale dalyvavo gra�uol�s iš Šiauli�, Kurš�n� ir Joniškio, fort�na šypsojosi tik šiauliet�ms.

„Mis Talento“ nominacijoje komisijos sprendimu nugal�toja išrinkta 17-met� moksleiv� Toma Pargaliauskait�. Publikai pagrojusi ir padainavusi sud�ting� k�rin� mergina prisipa�ino, jog j� itin �avi grojimas vargonais.

„Mis Foto“ tituluota 19-met� R�ta Fokait�, pelniusi daugiausia gerb�j� simpatij� internete. „Mis Studente“ išrinkta 22-ej� Salom�ja Grici�t�.

Paskelbus konkurso nugal�toj�, j� kar�navo rengin� vedusi pernai met� „Mis Šiauli� krašto“ nugal�toja Deimant� Petrauskait�.

Modelio V. �idonyt�s šeštus metus iš eil�s organizuojamo konkurso atrankoje šiemet dalyvavo beveik 200 mergin�. � antr�j� etap� buvo pasikviesta 40 pretenden�i�, � final� pateko 12 mergin�.

Konkurs� „Mis Šiauli� kraštas 2012“ per „S plius“ televizij� �i�r�kite kovo viduryje.


Konkurso nugal�toja Greta Mikalauskyt� ir pirmoji bei antroji vicemis laim�jo kelion� � pasirinkt� Europos šal�. Visos finalinink�s va�iuos � Klaip�d� palaikyti G. Mikalauskyt�s konkurso „Mis Lietuva“ finale.		„Mis Šiauli� kraštas 2012“ tapusi Greta Mikalauskyt� prisipa�ino dar nesuvokianti, kaip po šios pergal�s pasikeis jos gyvenimas. „Nesitik�jau laim�ti. Labai bijojau ir labai jaudinausi. Buvo itin sunku ruoštis konkursui, kuriame dalyvauti paskatino šeima ir draugai“, – nesl�p� jaudulio šok�ja.

Ren�ka�ma gra��iau�sia mies�to stu�den�t�

Pirm� kart� Šiauliuose organizuojamas konkursas „Mis Šiauli� student� 2011“. Per pirm�j� atrank� iš 10-ies pretenden�i� buvo atrinktos keturios, kurios dalyvaus finaliniame renginyje.

Konkurso dalyv�s tur�jo atlikti tris u�duotis. Visose rungtyse merginoms šiek tiek tr�ko originalumo ir pasiruošimo. Pirmiausia merginos prisistat�. Antroji u�duotis buvo „Blic kadras“. Jos metu, skambant skirtingai muzikai, merginos pozavo fotografams. Tre�ioji u�duotis – šokis su profesionalia šok�ja. Merginoms buvo rodomi rytietišk� šoki� judesiai, kuriuos jos tur�jo pakartoti. Ne visoms pavyko pajusti muzikos ritm� ir nesijaudinti.

Konkurso „Mis Šiauli� student� 2011“ koordinator� Raimonda Jagminait� sako, kad atrankos turuose student�s pa�ios turi pasirinkti r�bus, pasir�pinti makia�u, šukuosena ir kitais dalykais. Pasak vieno iš komisijos nari�, svarbu ne tik mergin� gro�is, bet ir mok�jimas bendrauti, prisistatyti, atsakyti � komisijos pateiktus klausimus.

Pretendentes � „Mis Šiauli� student�s 2011“ kar�n� vertino komisija, kuriai vadovavo fotomenininkas Gediminas Ber�inis. Komisijoje dirbo skirting� profesij� atstovai: savaitraš�io „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktor� Kristina Kavaliauskait�, „S plius“ televizijos grimuotoja Lina �ervinskien�, šukuosen� stilistas Martynas Šalkauskas, UAB „Pabali� turgus“ direktorius �ydr�nas Augustinas, rytietišk� šoki� studijos „Arabella“ vadov� Jelena Ageravi�ien�.

Pirmajame ture buvo atrinktos keturios student�s: Rasa Bartkut�, Gintar� Danusevi�i�t�, Simona Kruminait� ir Vaida Adomaityt�. Merginos dalyvaus finaliniame „Mis Šiauli� student�s 2011“ renginyje, kuris vyks kovo 30 dien�. Antroji atranka vyks kovo 3 dien�, o tre�ioji – kovo 10-�j�. Per kiekvien� atrank� planuojama atrinkti po keturias studentes, tod�l finaliniame renginyje var�ysis 12 mergin�. Konkurso dalyvi� registracija vyks iki kovo 1 dienos.

Ar tik�rai U��ga�v�n�s tik vai�k� ir folk�lo�ris�t� �ven�t�? �iau�riai klys�ta�te!

Povilas LUNG�

Ištarus �od� „U�gav�n�s“, pirmoji asociacija, iškylanti m�s� s�mon�je, – triukšminga �moni� minia ir daugyb� spalving� kauki�. Ta�iau U�gav�n�s yra daug daugiau nei masinis persirengimas.

Ar galima suvaidinti U�gav�nes? „Saul�tekio“ gimnazijos muzikos mokytojas A. Stankus ir mokiniai yra suk�r� vienintel� Lietuvoje U�gav�ni� l�li� teatr�.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Ne tik vaik� vaikš�iojimas

„Skirtingose pasaulio šalyse ir kult�rose kauk�s pasirodydavo med�iokl�s ritualuose, vestuv�se ir laidotuv�se, laiko pasikeitimo (nauj� met� sutikimo) švent�se. Jas u�sid�davo kariai ir taik�s �emdirbiai, Sibiro šamanai ir Amerikos �iabuvi� burtininkai, Afrikos ar Okeanijos ritualini� bendruomeni� nariai ir viduram�i� Europos miestel�nai bei universitet� studentai, – pasakoja etnolog� R�ta Stankuvien�. – Šiuolaikin�je visuomen�je persirengimas yra tokia pat visuotinai paplitusi ir patraukli veiklos sritis kaip ir sen� senov�je.“

Kur slypi tokio populiarumo prie�astys? „Vienareikšmiškai atsakyti sud�tinga ar net išvis ne�manoma“, – teigia ji.

„Klysta tie, kurie mato U�gav�n�se tik vaik� vaikš�iojim� po namus. Juk tai ir vaiš�s su blynais bei šiupiniu, persireng�li� eisenos su vaidinimais, vestuvi�, laidotuvi� inscenizacijos, Lašininio ir Kanapinio kova, va�in�jimasis, supimasis, �iuo�in�jimas, �vair�s b�rimai“, – sako R. Stankuvien�.

„U�rakinta“ švent�s reikšm�

K� apie ši� švent� �ino visi? Tai, kad turime išvaryti �iemos demonus ir pa�adinti iš miego šal�io sukaustyt� �em�, suteikti jai derlingumo gali�. Ar yra �ia erotikos?

„Apie U�gav�ni� švent�s erotines reikšmes gali b�ti u�simenama tik labai atsargiai, galb�t net netikt� j� vadinti tuo �od�iu. Lietuviškojoje tradicijoje tai yra „u�rakinta“ keliais u�raktais ir tos prasm�s atkoduojamos tik �mogui br�stant, – pasakoja R�ta. – Vaikams tai linksma švent�, kurioje jie kartu su suaugusiaisiais persirengia, vaikšto, dainuoja, šoka. Suaugusiajam jau tampa suprantama, kaip su �em�s derlingumu, vaisingumu siejasi �mogaus galios b�ti vaisingu, tur�ti šeim�, vaik�. Tad jis jau „atrakina“ prasm�, kod�l persireng�li� b�rys, �virt�s � namus, pirmiausia ieško berg�diniki� (senmergi�), kod�l labiausiai erzina galin�ias ištek�ti, bet neištek�jusias iki U�gav�ni� merginas. Rad� toki� bando „pripiršti“ kokiam nors persireng�liui iš savo b�rio. „Gydytojo“ kauk� d�vintis persireng�lis visada duoda vaist� „lip�iuk�“, kuriais merginos gal�t� patinkan-

t� vaikin� prisivilioti. Tai buvo daroma tod�l, kad manyta, jog senmergi� nevaisingumas gali persiduoti �emei motinai ir ji negal�sianti b�ti derlinga.“

Suaug�s supras, kod�l vienas privalom� Mor�s (kitur vadinamos Kotre, Boba, Magde) atribut� – didel�s kr�tys, plat�s klubai. Nes Mor� simbolizuoja gyvybines augalijos galias, kurios, jai sudegant, po �iemos v�l gr��ta � �em�. Did�ioji dalis burt� – vedybiniai, pvz., per U�gav�nes priskinama vyšni� šakeli�, pamerkiama � vanden�. Kurio šakel� iki Velyk� pra�ysta, tas greitai ves ar ištek�s, kurio tik lapai teišsiskleid�ia, tas dar šiais metais nesusituoks, o tas, kurio sukrauna �iedus ir Velyk� ryt� nubyra, netrukus mirs.

Taigi U�gav�n�s – ne tik �iemos pabaig� �yminti švent�, bet ir linksmumo, juoko, daugybe papro�i�, burt� apipinta diena. Tai kartu ir liaudiškojo teatro išraiška, kurioje išjuokiamos gyvenamojo meto negerov�s, problemos ar net asmenys.

Unikalus l�li� teatras

Ar�no Stankaus, Šiauli� „Saul�tekio“ gimnazijos muzikos mokytojo, folkloro ansamblio „Vievers�lis“ vadovo, galvoje sukasi begal� originali� min�i�. Kai kurios j� jau �gyvendintos – sukurtas vienintelis Lietuvoje U�gav�ni� l�li� teatras. Jo atlik�jai – iš med�io išskaptuotos kauk�s ir per švent� atgyjantys persona�ai: arklys, meška...

„Vievers�lio“ dalyviai kartu su muzikos, technologij� mokytojais patys gamino kaukes-l�les ir suk�r� U�gav�ni� l�li� teatro spektakl� – vaizdel�, trunkant� apie 20 minu�i�, su dainomis, liaudies šoki� muzika. Kuriant buvo konsultuojamasi su tautodailininku A. Martinai�iu, l�li� teatro profesionalu A. Pakulevi�iumi.

Id�ja sukurti š� teatr� kilo siekiant vaikams suprantamai perteikti U�gav�ni� tradicijas, tiksliau – pad�ti ruoštis dar kelias savaites prieš joms ateinant, nes tikros U�gav�n�s yra ne tada, kai spektakl� �i�ri, o kai tiesiogiai jose dalyvauji. Daugiausia šis spektakliukas buvo rodomas miesto vaik� dar�eliuose, pradini� klasi� mokiniams.

Ar galima suvaidinti U�gav�nes? Juk jos tokios paš�lusios ir nenusp�jamos. „Remiantis pagrindiniais U�gav�ni� švent�s elementais ir etnografiniais aprašais, buvo sudarytas scenarijus, kuris prasideda vaizdeliu, kaip šeiminink� kepa blynus, o � jos namus pasibeld�ia vienas po kito persireng�liai, kiekvienas šneka, bendrauja, šoka su šeimininke, dainuoja“, – spektaklio siu�et� pasakojo Ar�nas.

Anot „Saul�tekio“ gimnazijos mokytojo, vaikams labai netik�ta ir nauja išgirsti, kad �sileidus � namus persireng�lius yra bendraujama, vyksta dialogai, o ne vien skamba „mes �ydukai Lietuvos, norim blyn� ir kavos...“

Demonstruoja minios vald�i�

Beveik visi šiuolaikiniai karnavalai savo antr�j� kv�pavim� �gijo prieš keliasdešimt met�, kai persisotin� technin�s civilizacijos teikiamais malonumais, ieškodami nauj� pramog�, europie�iai atkreip� d�mes� � bebaigian�ias sunykti dvasines vertybes.

„Tyrin�tojai teigia, kad dabartinis �mogus pasineria � kolektyvinius karnavalin�s eisenos išgyvenimus tam, kad pasis�m�s bendrumo patirties v�l sugr��t� prie šiuolaikin�je visuomen�je dominuojan�io individualizmo. Kiti mini, jog m�s� dien� karnavalo dalyvi� agresyvumas, j� kre�iami pokštai bei išdaigos savitai reprezentuoja anonimin� visuomen�s – minios – vald�i�“, – teigia R�ta.

Taigi U�gav�n�s „leid�ia“ pasiimti iš j� tai, kas kiekvienam r�pi atskirai, pagal poreikius ir am�iaus tarpsn�, ir kartu ka�k� bendro, kas mus tarpusavyje sieja, kas leid�ia mus vadintis bendruomene, tauta ar apskritai �mogumi.

Pran�c��zi�jos ur�v� po�van�de�ni�n� sim�fo�ni�ja

Oksana LAURUTYT�

„Tie, kurie sako, kad kare nebaisu, nieko apie kar� ne�ino“, – taip, cituodami A. Achmatov�, kalba narai, kurie, nepaisydami gresian�i� pavoj�, vyksta � sve�ias šalis patirti nardymo povandeniniuose urvuose malonum�. „Nardymas po�emiuose niekada nebus saugus u�si�mimas, ir jei j�s dar ne�inote, kam jums to reikia, reiškia, jums to išvis nereikia“, – sako dr�suoliai, neseniai apsilank� Pranc�zijoje ir „ap�iupin�j�“ klaid�i� povandenini� urv� labirintus.

Kolegos Algird� Zibol� vadina pa�ia tikriausia techninio nardymo enciklopedija. Jis puikiai išmano �vairi� nardymo mokykl� dogmas, techninius reikalavimus ir standartus.

Daugiausia �moni� miršta lovose

Penketas nar� entuziast� iš Lietuvos – keturi kaunie�iai ir šiaulietis Algirdas Zibolis – savait� praleido Pranc�zijos Gromat miestelio apylink�se. Keturi vyrai ir mergina � sve�i� šal� vyko ne tik nenusakomo gro�io gamtos su viduram�ius menan�iais akmeniniais miesteliais bei pilimis ap�i�r�ti. Narams �domesnis povandeninis pasaulis. Ne bet koks – po�emi� urv�, u�liet� vandeniu, gro�is ir poezija.

Nardymas urvuose – pats pavojingiausias ir ekstremaliausias nar� pom�gis. „Pasidabinus“ �ranga su oro balionais ant nugaros nardyti šiltose egzotiškose j�rose, glostant koralus ir vaivorykštines �uvis – tik turistinis nardymas. Išdr�sti panirti � šachtas kur nors Suomijos Ojamo kasyklose, Meksikoje, Kroatijoje ar Budapešte gali ne kiekvienas. Tam reikalinga gauti sertifikatus, kurie šiaip sau nedalijami. Instruktoriai organizuoja rimtus mokymus ir tik išlaikiusieji egzaminus �gyja oficiali� teis� nardyti urvuose ir išvysti be galo gra��, tiesiog siurrealistin� pasaul�.

Apie 400 pan�rim� skai�iuojantis šiaulietis naras Algirdas Zibolis sako, kad kone kas m�nes� pasaulis netenka naro. D�l apmaud�ios �mogiškos klaidos ar �rangos gedimo narai ��va po vandeniu, ta�iau netektys neišg�sdina kit� povandeninio pasaulio gro�io u�burt� aistruoli�. „Lova – pati nesaugiausia vieta, nes daugiausia �moni� miršta b�tent joje“, – sako Algirdas ir teigia, kad nar� adrenalino fanatik� n�ra. Jei nardyti kvie�ia b�tent adrenalino šauksmas, leistis � povandeninius urvus niekada negal�si.

„Nardant urvuose, reikalinga tiesiog olimpin� ramyb�. Stresas – ne patar�jas, nes gali pridaryti nes�moni�. Turi b�ti ramus ir pasitikintis savimi, atsargumas – geriausias naro bruo�as, turintis �engti greta �g�d�i�. Jei tavo draugui kas nors nutiks, turi geb�ti pad�ti jam, išnirti kv�puodamas tuo pa�iu oru“, – sako jis.

Niekada ne�inai, kas nutiks

Instruktoriai neturi teis�s patys ieškoti mokini�, reklamuoti nardymo urvuose, sakyti, kad tai saugu ir lengva. Aistruoliai profesionalius instruktorius, mokan�ius pagal grie�tus tarptautinius reikalavimus, susiranda patys.

Narai � Pranc�zij� keliavo semtis �g�d�i� iš �inomo lenk� instruktoriaus, komercinio naro ir mokslininko Jaroslaw Kur. Savait� nuo ryto iki vakaro vyko teorijos d�stymas ir praktiniai mokymai. Mokiniai kurs� metu pabuvojo penkiuose skirtinguose urvuose. Daugiausia laiko buvo sugaišta atliekant �vairius pratimus realiose urv� s�lygose, imituojant daugyb� ekstremali� situacij�.

Emergence du Ressel – gra�iausias, šviesiausias ir skaidriausias urvas. Pasak nar�, jame yra išsišakojim�, persipynim�, peršokim�, kurie apsunkina navigacij� ir klaidina narus. Geras matomumas b�na ne visada, be to, urvo sistema t�siasi kelis kilometrus. Pasibaigus pirmam 1850 m ilgio sifonui, t�siasi sausuma, tada prasideda kitas sifonas, v�l sausuma ir t. t.

Kasdien mokiniai iki piet� ir po piet� po pusantros valandos praleisdavo vien po vandeniu. Algirdas sako, kad prieš neriant itin kruopš�iai b�na aptariamas n�rimo planas, išanalizuojamos galimai kilsian�ios problemos. Egzistuoja taisykl� – jei kokiam nors narui beneriant iškyla problema, n�rimas yra nutraukiamas. „Vienas pats nieko nepadarysi. Veiksmai pratyb� metu suderinami idealiai tiksliai. Nerdamas turi b�ti tikras, kad tavo partneris �ino, k� daryti kritin�je situacijoje“, – sako jis.

Pus� met� lietuvai�iai savarankiškai ruoš�si mokytis nardyti urvuose. Kiekvienas savaitgalis praleistas Bridvaišio ar kokiame nors kitame e�ere – �g�d�ius reikia išsiugdyti idealiai, atlikti u�duotis be kauk�s, tamsoje, išlaikyti test� baseine.

Niekada ne�inai, kas gali nutikti. Štai Pranc�zijoje, 43 metr� gylyje, sl�gio neatlaik� sprogo vaizdo kameros apšvietimo kompensaciniai pl�drumo vamzd�iai. Sprogimas narus ne juokais išg�sdino. Suprat� problem� ir susitvark�, jie toliau t�s� prad�t� kelion� po vandeniu.

Nardant aplankoma ir labai nejauki� viet�, pavyzd�iui, Source de Saint Sauveur urvai. Nuplaukus vos 100 m nuo ��jimo, gylis siekia 40 m. Atrodo, kad ten gyvena gelmi� baubas. Prastokas matomumas, tamsios uolienos ir išp�sto oro burbul� garsas kelia pasibais�tin� šiurp�. B�tent �ia am�inajam poilsiui iš�jo daug nar�, tarp kuri� dar visai nesenai – ��ymus lenk� naras Robert Klein.


Pasaulyje daug neištyrin�t� vandens gelmi�. Algirdas sako, kad Meksikoje narai tyrin�ja ir aprašo urvus. Jei randa istorini� vertybi�, jas fotografuoja, filmuoja ir palieka.		„Trou Madame“ urve vanduo toks skaidrus, kad jo net nematyti.

Atradim� malonumas

Aplankytas ir Trou Madame („Moteris u� pinigus“) urvas, iki kurio ateinama vingiuotu keliuku per be galo gra�� samanomis apaugus� mišk�. „Vaga išd�iuvusi, did�iuliai samanoti akmenys driekiasi link priešais st�ksan�ios sta�ios r�d�i� spalvos uolos. Apa�ioje �ioji gal metro aukš�io plyšys. Susiriet� dvilinki rab�dinam�s akmenimis kokius penkiasdešimt metr� gilyn po kalnu. Kuo toliau, tuo lubos aukšt�ja. Tai d�iugina, bet v�l atsiremiame � uol� ir horizontal� plyš�. Apa�ioje vanduo toks skaidrus, kad jo net nematyti. Iki jo rab�dinam�s pusiau ropomis. Po vandeniu vaizdas prad�iugina – ašaros skaidrumo matomumas. „Kosmosas“ – nerealiai gra�u. Gylis –

2-4 metrai, pos�kis � vien� pus�, pos�kis � kit�, vaizdas kei�ia vaizd�, urvas siaur�ja, plat�ja“, – prisimena Algirdas.


Iki nardymo viet� neretai tenka ant pe�i� nešti sunki� �rang�.

Source de Landenouse – dar vienas urvas su „iškreiptu“ ��jimu. � j� patenkama per šalia kelio esant� iš akmens sum�ryt� basein�. Iki vandens – 5-6 metrai. Vanduo taip �emai, tad tenka spr�sti, ar �rang� u�sid�ti viršuje ir nusileisti kop��iomis, ar nuleisti visk� �emyn ir ten u�sid�ti.

Vandenyje leid�iamasi � siaur� plyš� 4 m gylyje, prasispraud�iama pro j�. Koridorius gana erdvus, vingiuoja tolyn, šauna atgal, po keli� pos�ki� šulinys v�l krenta �emyn ir t. t.

Nardyti Pranc�zijoje s�lygos idealios. Vandens temperat�ra – apie 13 laipsni�.

Kartais n�rimas prasideda piltuv�lio formos duob�je esan�ioje baloje, tenka prasibrauto pro tokius susiaur�jimus, pro kuriuos net sausumoje nekilt� noras brautis... Bet narai braunasi. „�inojimas, kad pan�rei ten, kur �mogus dar nebuvo – did�iulis malonumas“, – sako Algirdas.

Po kurs� Pranc�zijoje penketui buvo suteikti nardymo urvuose sertifikatai. Tai reiškia, kad pasaulio nardymo baz�se kli��i� nardyti pavojinguose urvuose nebebus. Narai gal�s nardyti ir po ledu – juk e�erai, juos sukaus�ius ledui, taip pat lyg urvas – pro kur pan�rei, pro ten pat ir išnersi.

http://vimeo.com/32808395

�iau�lie��iai, pa�lai�ky�ki�me sa�vo mies�to cho�r�!

Roberta SAUDARGYT�

Kelion�s � Vilni�, „Chor� kar�“ filmavim�, metu jau autobuse buvo galima išgirsti �vairi� dain� ir muzikos interpretacij� bei kiekvieno choristo dainavimo galimybes. J� pasiklaus�s supranti, kad u� savo miest� jie kovoja tikrai stipriais balsais. Tai choristai �rod� ir tiesioginio TV3 eterio metu. Po dviej� savai�i� bendroje vertinimo lentel�je Šiauli� studentiškasis „Saul�s“ choras u�ima tre�i� viet�.

Visa Šiauli� miesto komanda did�iuojasi, kad gali atstovauti savo miestui. Juos jungia kokyb�, ry�tas, energija ir geranoriškumas. Svarbu, kad šiaulie�iai tai pamatyt� ir tuo did�iuot�si, o visi po tre�io pasirodymo aptart�, kaip puikiai pasirod� „Saul�s“ choras.
Tomo LAUGALIO nuotr.

Negalima nuvertinti n� vien� konkurent�

Šiauli� studentišk�j� „Saul�s“ chor� sudaro 22 nariai. Pasirodymo metu daugiausia gali dainuoti 16-ka, tod�l šeši jaunuoliai yra atsarginiai – rezervas. „Choristus kei�iame priklausomai nuo to, kuri daina jiems labiausiai tinka, ar nuo to, kaip choreograf� sud�lioja kompozicijas. Pyk�i� tikrai n�ra, labai lengvai randame kompromisus, – teig� choro generol� Rasa Stoškuvien�. – Niekada ne�inai, kas nutiks rytoj, ta�iau d�iaugiam�s šia diena. Kiti mums gali tik pavyd�ti.“

Chorved� vienu iš lyderi� vadina Kauno chor�: „Šis choras dar kart� nustebino profesionalia aran�uote. Jie dirba tikrai meistriškai, ta�iau naudoja daugiau kompiuterines galimybes, galima sakyti, imasi šioki� toki� gudrybi�. M�s� choras – labiau akustinis, mes labiau link� skleisti tikr�, tvarking� gars�. Pasakyti, kas gali nugal�ti, tikrai dar per anksti.“

Pasak choro generol�s Rasos, konkurencija tarp miest� nema�a. Yra nat�rali trintis, kuri atsiranda, kai tuo pa�iu metu susirenka tiek daug �moni�. Taip gimsta ir skirtingi vertinimai, nuomon�s. Ta�iau visi yra draugiški. „Svarbiausia daryti tai, kuo pats tiki, tada nebus g�da prieš kitus“, – sak� choristai.

Kelion�s �sp�d�iai

Choristei Laurai pra�jusio sekmadienio kelion� � Vilni� labiausiai patiko tod�l, kad pama�u pradeda susidraugauti su kit� miest� chorais. „Galima sakyti, dabar gyvename tik tuo projektu. Kiekviena tokia kelion� leid�ia labiau pa�inti �mones, su kuriais esi. Labiausiai palaikau, �inoma, savo miesto chor�, bet draugiškiausias kol kas atrodo grup�s „Rondo“ ir Kauno miesto „Bo�ol�“ choras“,- teig� Laura.

Stilistei Kristinai Gedmontaitei labiausiai �strigusi akimirka, kai laidos pabaigoje po �vertinim� išjungus kameras buvo galima u�lipti ant scenos ir su visais padainuoti. „Tada tikrai supranti, kad svarbiausia yra vienyb� ir bendras darbas, kurie padeda pasiekti ger� rezultat�“, – pasakoja mergina.

Choristas Renatas, prisimindamas sekmadienio pasirodym�, pasakojo, kad �vykd� planus 100 procent�. „Gal šiek tiek per repeticijas trukd� nebaigti tvarkyti laiptai, bet tai techniniai dalykai, kurie iki tiesioginio eterio buvo sutvarkyti“, – pasakojo vaikinas.

Palaikymas visada svarbus

Chorist� Evelina pasakojo, kad pasirodymui skyr� vis� laisvalaik�. Projekto dalyviai, kaip ir visi, dirba, mokosi. Kad gal�t� dainuoti Šiauli� miesto studentiškame „Saul�s“ chore, tenka daug dalyk� derinti. „Š� sekmadien� šiek tiek nusivyl�me šiaulie�iais. Projekto prad�ioje visi buvome smagiai nusiteik�. Gal d�l ger� komisijos vertinim� šiaulie�iai mus pamiršo, nes man�, kad j� palaikymo nebereikia – antros laidos metu jaut�m�s šiek tiek pamiršti �i�rov�. Tikim�s labai didelio palaikymo kito pasirodymo metu“, – šypsosi mergina.

Galb�t didesni miestai sulaukia daugiau �i�rov� palaikymo tod�l, kad yra vieningesni? „Ne�inau, k� reik�t� padaryti, kad suvirpintume šiaulie�i� širdis ir jie labiau mus palaikyt�. Reik�t� sekti Akmen�s choro pavyzd�iu. J� palaikymas labai didelis, o miestas juk ma�ytis...“ – svarst� Evelina.

Anot R. Stoškuvien�s, komisija šiaulie�i� pasirodymus vertina labai gerai, jie pastebi pastangas, norim� perteikti id�j�, ta�iau li�dna, kad �i�rovai nepalaik� tiek, kiek gal�jo. „Atrod�, skleid�me tik geras emocijas, bet palaikymo tikrai tr�ko. Ne�inau, kur buvo mieli šiaulie�iai, kai band�me apginti miesto garb�. Reikia keisti stereotipin� m�stym�, kad Šiauliuose nieko n�ra ir negali vykti. Vis dejuojame, kad viskas negerai, bet patys nieko nebandome pakeisti. Tas pasyvumas dar labiau tai patvirtina“, – teig� choro generol�.

R. Stoškuvien� juokais svarst�, kad gal visi šiaulie�iai blynus kep� ar buvo išvyk�, tod�l negal�jo balsuoti, bet kito pasirodymo metu ji tikisi, kad situacija pasikeis.

Kaip beb�t� gaila pripa�inti, anot stilist�s Kristinos, Šiauliai yra pasyvi� gyventoj� miestas: „�ia gyvenimas verda nuo rudens iki pavasario tik d�l student�. Kitiems miestie�iams „išjudinti“ reikia d�ti labai daug pastang�. Nesinori tik�ti, kad jie nesidid�iuoja tuo, koks energingas ir jaunatviškas choras atstovauja j� miestui. Manau, kad tai tiesiog tingumas ir palaikymo nebuvimas manant – o kas man iš to? Tik�kim�s, kad tas po�i�ris pasikeis.“

Dalyvavimas „Chor� karuose“ siejamas su kilniu tikslu. Jeigu Šiauli� studentiškas choras laim�t�, pinigai b�t� skirti Šiauli� sutrikusio vystymosi vaik� namams. „Nei choras, nei grup� „Kitava“ negaus jokios materialin�s naudos. Tai gra�i id�ja, kuria visi labai d�iaugiam�s ir stengiam�s �gyvendinti“, – pasakojo Evelina.

Klaip�dos pasirodymui tr�ko darnos

Sekmadienio vakar� iš projekto iškrito Klaip�dos choras. „Choristai padar� visk�, k� gal�jo, tik j� pasirodymui tr�ko muzikos, šokio, stiliaus darnos. Dainos prasme jie „paskendo“. Be to, ir patys klaip�die�iai per ma�ai palaik� savo chor� ir nebuvo aktyv�s. Komisijos nuomon� taip pat nebuvo teigiama“, – teig� choristas Renatas.

�od�io „teisingas“, anot generol�s, tokiuose projektuose n�ra. Niekada negali �inoti, kas bus v�liau, kuris choras iškris. Atsitiko taip, kad iškrito klaip�die�iai, kito pasirodymo metu iškristi gali bet kuris kitas choras, viskas priklausys nuo s�km�s ir �i�rov�, komisijos palaikymo. „Mes esame tie, kurie atneša dovan�, o kas j� paims, priklauso nuo savo miesto palaikymo“, – teig� R. Stoškuvien�.

Daugiausia simpatij�, anot stilist�s K. Gedmontait�s, peln� Klaip�dos choro išvaizda. J� scenin� apranga tiesiog priblošk�. Aišku, galima tik pasid�iaugti, kad šis miestas turi stipr� dramos teatr�, kuris pad�jo choristams taip puikiai atrodyti. Kita vertus, tokia apranga gal�jo b�ti kur kas efektingiau panaudota. Gaila, kad šis choras tur�jo palikti projekt�.

„Deja, netur�jau progos pabendrauti su kit� chor� stilistais. Matau tik j� darbo rezultatus. Yra ir labai gra�i�, ir netik�t� sprendim�, ir šiek tiek pabodusi�, bet estetiškai gra�iai išspr�st� r�b�. D�iaugiuosi, kad kiekvien� pasirodym� chorai turi galimyb� keisti savo �vaizd�“, – pasakojo stilist�.

Kit�kart – meil�s tema

Šio sekmadienio „Chor� karuose“ skleisis meil�s tema. Šiaulie�iai pristatys savo studentiškos meil�s interpretacij�. „Mieli šiaulie�iai, prisiminkite laikus, kai patys buvote studentai, kai buvote „biedni“, bet laimingi. Tokie yra ir m�s� choristai. Jiems tarsi tur�t� ner�p�ti tie socialiniai dalykai, miesto kontekstas, patriotiškumas, kaip apginti miesto garb�. Bet mus� choristai labiau u� bet kur� kit� šiauliet� galvoja apie tai. Dirba kasdien, kad kuo geriau pasirodyt�“, – pasakojo choro generol�.

Pasak stilist�s, tre�iajam pasirodymui choristai ruoš�si jau anks�iau. „Prie šio pasirodymo aprangos man rank� kišti lyg ir nereik�s, nebent pad�ti keliais patarimais. Visa kita jau nuspr�sta. Repeticij� rezultatas d�iugina visus choristus. Tegul b�na paslaptis, kaip jie atrodys. Manau, choristai nauj� pasirodym� miestie�iams pristatys ir anks�iau“, – sak� moteris.

Visas naujienas, aktualijas, reporta�us iš kelioni� � Vilni� ir net du „Chor� karams“ skirtus konkursus galima rasti naujien� portalo „Etaplius.lt“ rubrikoje „Chor� karai“. �ia pirmieji galite pamatyti bei �vertinti ir b�simus šiaulie�i� pasirodymus.
Pirmadien�, vasario 6-�j� 14 val., „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvaus Šiauli� studentiškojo „Saul�s“ choro nariai And�elika Vai�iulyt� ir Karolis Akulavi�ius. Klausimus pašnekovams galite pateikti iš anksto arba tiesiogin�s konferencijos metu.

Al�gir�das Mus�nec�kis: �Fo�tog�ra�fuo�ti�� tai �ra��y�ti �vie�sa�

Ri�ardas JAKUTIS

Prieš keliolika dien� tyliai atšvent�s 76-�j� gimtadien�, šiaulietis fotomenininkas Algirdas Musneckis be fotoaparato nepraleid�ia n� dienos. Jis – daugelio fotografij� parod� ir konkurs� diplomantas bei prizininkas, leidini� ir katalog� apie fotografij� sudarytojas ir autorius, parod� kuratorius, fotoaparat� kolekcininkas.

Algirdas Musneckis fotografija prad�jo dom�tis 1956-aisiais, studijuodamas tuome�iame Šiauli� pedagoginiame institute, kai bendrakursis pakviet� j� pa�i�r�ti, kaip daromos nuotraukos. Pasiruošimas pastar�j� gamybai (lang� dangstymas paklod�mis, ryškalo, vandens ir fiksa�o supilstymas � l�kštes), raudonos lempos �jungimas, fotopopieriuje pama�u ryšk�jantys pa��stam�j� veidai paliko neišdildom� �sp�d�. Tas stebukl� vakaras pas draug� paskatino dom�tis fotografavimu, film� ryškinimu, nuotrauk� darymu.

Menininkas �avisi senosiomis fotografijomis, išgyvenusiomis istorijos vingius, vis dar �avin�iomis kokybe, supa�indinan�iomis su �mon�mis, ano meto architekt�ra, švent�mis ir kasdienybe. Prijau�iantis senajai fotografijai A. Musneckis neatsiliko, �eng� koja kojon su fotografijos tobul�jimu, �vald� skaitmenin� fotoaparat�, kaupia kompiuterines laikmenas. Jis sako, jog šiuolaikin�s kompiuterizacijos laikais patogu ne tik jauniems, bet ir vyresniems, �vald�iusiems kompiuterines fotoprogramas.

A. Musneckis �od� „foto-grafija“ apib�dina trumpai – tai „rašymas šviesa“. Jo nuotraukos paperka nuoširdumu ir paprastumu, šviesos ir šeš�li� kontrasto �aismingumu. Tai tikrov�s interpretacija, prasmi� paieškos, vaizd� kaleidoskopas, stambi� ir bendr� plan� derinimas. Susipina dokumentinis fiksavimas ir meninis sumanymas, kuriamas �i�rovo kontaktas su meniniu objektu. Fotografijose – m�s� nepasteb�tas pasaulis, �velgi � nuotraukas ir matai gyv� erdv�. Tiesa, nepasakysi, kad �ia n�ra intrigos ir dinamikos. Bet svarbiausia, kad išnyksta fotomenininkas ir fotoaparatas. Tai padaryti gali tik profesionalas.

Eduar�das Ma�no�vas: �D�iaugs�mas gy�ven�ti Lie�tu�vo�je�

Ri�ardas JAKUTIS

Išgird�s Eduardo Manovo gyvenimo istorij� nustembi. Gyvenimas vienas, o atrodo, kad jame telpa daugyb� gyvenim�.

Gim�s Lietuvoje, Daktariški� kaime, Radviliškio rajone, b�damas trej� met� vaikas su t�vais ir broliu buvo išve�tas � Tad�ikistan� ir augo sm�l�toje step�je – Vachšo sl�nyje. Nor�jo tapti lak�nu, ta�iau tremtini� vaikui nebuvo leista �gyvendinti svajon�s. Tuomet Eduardas �gijo aukšt�j� filologo išsilavinim� ir dirbo �urnalistu Maskvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Dabar jis v�l gimtin�je. �ia, Šaukoto kapin�se, palaidoti jo t�vai, kurie, gr�� iš tremties, gimtin�je gyveno dar penkiolika met�. S�nus ir dukra, tiesa, lik� Maskvoje. S�nus – dizaineris, dirbantis vienoje Rusijos kompiuteri� firm�, dukt� – angl� kalbos mokytoja. Sve�iuotis pas s�n� Eduardui ypa� smagu, nes �ia j� pasitinka krykštaujantys an�kai.�ilstel�j�s, bet tiesus, nors gyvenimo daug lau�ytas vyras nes�di rank� sud�j�s, nors, atrodyt�, gyvenimo vargai ir pensininko statusas ragint� ils�tis. Eduardas fotografuoja, rašo, rengia parodas...„D�iaugsmas gyventi Lietuvoje“, – sako Eduardas. Atskirtas nuo t�vyn�s, jis jos labai ilg�josi ir gr��s nusprend� gimtin�s gro�� am�inti nuotraukose, juolab kad Lietuv� jis išvydo b�damas jau brandaus am�iaus. Apie tai, kokia ji gra�i, �inojo tik iš t�v� pasakojim�. Nustebo, kad tai, k� pamat�, pranoko visus jo l�kes�ius.Kiekvienas menininkas t� pat� reiškin� mato kitaip. E. Manovo fotografija turi savo dvasi�, pasi�ymi harmoningu visumos poj��iu, drauge atskleid�iant atskir� detali� �aves�. Eduardo noras – visiems parodyti gimtin�s gro��, g�r�tis, steb�tis, d�iaugtis. Juk mes esame labai turtingi unikalia gamta – augmenija, gyv�nais, sm�lynais, vandenimis, savita pastat� architekt�ra. Prisimenu Eduardo pasakot� linksm� istorija, kaip jis su draugais klaid�iodamas ieško vieno ar kito objekto, kur� nor�t�si �am�inti nuotraukoje. Pavarg�, nebenor�dami toliau eiti draugai klaus�, kiek dar lik� iki tos vietos. „Gal koks kilometras“, – atsak� Eduardas. Nu�jus kilometr�, v�l jo klaus�, kiek dar lik�. Jis v�l t� pat� atsak�. Draugai prad�jo ant Eduardo pykti, bet pasiek� tiksl� ir pamat�, kaip aplink gra�u, nurimo.Ypa� gra�i� �vertinim� sulauk� Kauno karinink� ramov�je ir Seimo r�muose surengta Eduardo Manovo fotografij� paroda „Gamtos palet�“. Lietuv� apkeliavo ir kita paroda – „Lietuva mano širdyje“. Daug parod� surengta ir Šiauliuose. Eduardo troškimas – kad jo nuotraukose �am�int� šal� išvyst� kuo daugiau �moni�. Su�inoj�s apie Respublikin�s Šiauli� ligonin�s Gastroenterologijos skyriaus darbuotoj� nor� papuošti savo skyri�, jis nusprend� dovanoti dešimt savo fotografij�, o 22-iej� Kry�iaus kalno nuotrauk� cikl� padovanojo Šiauli� vyskupijos kurijai.

B��na�� i�si�bars�tai ir su�si�de�di

Oksana LAURUTYT�

Gruod�io m�nes� Šiauli� dramos teatre numatoma re�isieriaus Gy�io Padegimo premjera „Iguanos naktis“. Pagal amerikie�i� dramaturgo Tenesio Viljamso pjes� kuriamo spektaklio komandos nar� dailinink� Birut� Ukrinait� pasi�l� itin netik�t� �sp�ding� scenografijos sprendim� – scenos siena, grindys, k�d�s bus sud�liotos iš d�lion�s („puzzle“) gabaliuk�. „�mogus susilipdo ir iš triusik�li�, ir iš kojinai�i�, ir iš dvasinio pasaulio. B�na – išsibarstai ir susidedi“, – šypsosi dailinink�.

Reikia stipriai �kv�pti ir susid�liosi

T. Viljamso pjes�s m�s� teatruose statytos ne kart�, ta�iau Šiauli� dramos teatro �i�rovams re�isierius G. Padegimas pristatys Lietuvoje dar nematyt� pjes� „Iguanos naktis“. � spektaklio k�rybin� komand� re�isierius pakviet� dailinink� B. Ukrinait�, su kuria dirba kone penkiolika met� ir yra suk�r�s per 30 spektakli�.

Keliauja re�isierius po šalies teatrus, statydamas spektaklius, drauge vyksta ir dailinink�. Kart� padav� jis dailininkei pjes� „Iguanos naktis“, ji j� perskait� ir suprato, kad sukurti scenografij� bus sunku. Juk tema labai buitiška – tereikia verandos ir d�iungli�.

�m� sukti galv� dailinink�, kaip išvengti tradicinio sprendimo – dirbtini� augal�. Galvojusi ilgai, kol sum�s�iusi – panaudos d�lion�, kuri šiaip ar taip atskleis ir spektaklio pagrindin� mint�. Juk �mogus, b�na, išsibarsto ir susideda. O k� daryti, jei išsibarstai? „Gryno oro stipriai �kvepi ir v�l susid�lioji“, – nusišypso Birut�.

„Iguanos naktis“ pasakoja apie buvusio kunigo Šenono, dabar turizmo kompanijos ekskursij� vadovo, pastangas išsivaduoti iš vienatv�s ir nusivylimo. Jis atvyksta � Meksikos d�iungl�se esant� viešbut�, kuriame šeimininkauja aistringa kandi moteris.

Pjes�s autorius atskleid�ia audringas emocines ir seksualines j�gas, kurios valdo �moni� santykius, ir priešpastato jas asmeniškiems �mogaus dvasios poreikiams. Herojus blaškosi tarp geismo ir kalt�s, tarp kilni� pol�ki� ir visiško nusivylimo.

Šenonui tenka grumtis su tamsiausiais savo demonais u� siek� sulaukti atleidimo ir išganymo. Ta�iau tai ne jo išgal�ms – prireikia daugelio j� supan�i� �moni� palaikymo, kurie tarsi savaime ateina jam � pagalb�, veikiausiai kartu apgindami ir savo dvasi�.


Spektaklio „Iguanos naktis“ dailinink� Birut� Ukrinait�, nor�dama �sigyventi � scenografij�, net tris dienas buvo palinkusi ties vieno t�kstan�io detali� d�lione.

Vien sienai – 500 detali�

Kilus id�jai panaudoti d�lion� spektaklio scenografijai, Birut� pati nusprend� pabandyti j� sud�lioti. Ji prisipa��sta šio �aidimo niekada nem�gusi, neleisdavusi ir vaikui d�lioti, tokias dovanas sl�pdavusi d�l galyb�s „šiukšli�“.

Birut� nusipirko dviej� t�kstan�i� dali� d�lion� ir palinko ties ja kelias dienas. Nepavyko. Tada nusipirko t�kstan�io detali� d�lion� ir per 3-4 dienas sud�liojo tik nedidel� gabal�l�. „Jau galvojau, kad bet k� gal��iau atiduoti tam, kuris u� mane t� darb� padarys, bet pama�u �veikiau save. Juk kiekvienam darbui reikia �dirbio. Id�j� reikia „pajusti“ ne tik mintimis, bet ir rankomis“, – sako ji.

Dailinink� niekur negal�jo rasti d�lion�s su gamtos vaizdais ir tik po vis� k�rybini� kan�i� netik�tai toki� aptiko „skuduryne“. „Taip juk neb�na... Pasirodo, b�na“, – nusijuokia ji.


Re�isierius Gytis Padegimas spektaklio repeticijoje.		Amerikie�i� dramaturgas T. Viljamsas neišsipild�iusi� laim�s troškim� ir �iaurios tikrov�s konfliktus atskleid�ia populiariose pjes�se „Geism� tramvajus“, „Orf�jas nusileid�ia � pragar�“, „Kat� ant �kaitusio skardinio stogo“ ir kt.

Dabar, kai scenografija baigta, Birut� sako, kad pasirinkusi d�lion�s variant� „nušov� du zuikius“: pab�go nuo butaforini� lap�, bet scenografijoje d�iungl�s bus, tik jos nebus pateiktos elementariai.

Šiauli� dramos teatro darbininkams ir dailininkui kone pusantro m�nesio teko pjaustyti ir da�yti d�lion�s dalis iš faneros. Vien sienai sukurti panaudota per penkis šimtus 40 cm ilgio ir plo�io detali�. Birut� sako, kad d�lion�s forma pritaikyta specialiai „Iguanos nak�iai“. Tik iš pirmo �vilgsnio atrodo, kad detal�s vienodos, ta�iau taip n�ra.

Iš d�lion�s pagamintos ir grindys, durys, k�d�s. Vien k�d�ms panaudota apie t�kstant� dali�. „Nors darbo ir daug, darbininkai dirba su meile. Pjausto ir matai, kad jiems linksma, kad jie �aid�ia su detal�mis“, – sako Birut�.

Teatro darbininkai ir dailininkas pusantro m�nesio plušo, kol išpjaust� ir suk�r� scenografij�.

Iguana �i�r�s ir kv�puos

Spektaklyje vaidina Nomeda B��i�t�, Danielius Budrys, Mindaugas Jurevi�ius, Aidas Matutis, Romanas Dudnikas, Eduardas Pauliukonis, Vladas Baranauskas, Silva Povilaityt�, Vaidotas Katutis, Lina Bocyt�, Nijol� Miron�ikait�, Monika Šaltyt�, Donata Kielait�, Viktorija Krivickait�, Juozas Bindokas ir Aurimas Pintulis. Anot Birut�s, aktoriams sukurti kostiumus nebuvo sunku – jie vilk�s paprastais 1935-1940 m. Meksikai b�dingais drabu�iais. „Premjera �vyks �iem�, veiksmas vyks karšt� vasaros dien�, tad aktoriai tikrai nesušals“, – šypsosi dailinink�.

„Iguanos nakties“ simbolika siejama su meksikie�i� papro�iu nakt� laikyti pagaut� iguan� ir po tam tikro ritualo iškilmingai j� suvalgyti. Spektaklyje paaišk�s, ar pavyks Šenonui pasiekti vidin� laisv� ir nepriklausomyb�.

„Bus ir iguana – ma�daug pusantro metro ilgio roplys, kuris spektaklio metu tup�s, �i�r�s ir kv�puos, jei tik pavyks gauti prietais�, kuris „privers“ j� kv�puoti“, – sako Birut�.

Sie�n� iliust�ra�to�riai

Povilas LUNG�

�odis „trafaretas“ tikrai nepatikt� tiems, kurie m�gsta originalum�. Juk tai to paties atkartojimas, kaip ir štampas, kliš�, kalk�, stereotipas, šablonas. Bet ir šiuose dalykuose galima ��velgti šio to ne�prasto ir nekasdienio. Juk dar visai neseniai dauguma namie sienas išda�ydavo trafaretais. Ši „mada“ iš m�s� nam� iš�jo � gatves - ant pastat� sien� vis daugiau galima pamatyti grafitini� trafaret�, skatinan�i� stabtel�ti ir susim�styti apie aktualias problemas.

Kasdien monotoniškai krypuojant � darb� ar � prekybos centr�, net ir ma�a menin� diversija ant nutriušusios sienos praskaidrina nuotaik�, veja šalin depresij�, tik, aišku, ne visiems...
Ar�no UOGINTO nuotr.

Pasidaryti labai paprasta

Grafitiniai trafaretai – smagus, ta�iau ne visada legalus saviraiškos b�das. Jais galima ne tik papasakoti apie save pasauliui, bet ir atkreipti d�mes� � visuomenei aktualias problemas.

Ko reikia papras�iausiam trafaretui sukurti? Kartono lakšto, peiliuko ir, aišku, purškiam� da��. Grafitiniuose trafaretuose neapsieinama ir be posaki� ar citat�. Tekstas, tarsi „atspausdintas“ ant pastato sienos, yra skirtas praeiviams, kad šie � j� atkreipt� d�mes�. Trafareto spalvos gali b�ti �vairios, bet daug spalv� tame pa�iame darbe vargu ar išvysi. Da�niausiai pasitelkiamas kontrastas – šviesus piešinys ant tamsios sienos arba atvirkš�iai.

Lyg surastas lobis

Nors trafaretai yra laikini – nusitrina laikui b�gant ar juos papras�iausiai u�da�o „netvarka“ nepatenkinti pastat� savininkai, jie vis tiek išlieka ilgiau nei kitos grafi�i� meno formos. Trafaretiniai piešiniai atliekami labiau apgalvotose vietose – miesto centre ar ant apleist� pastat�. Jie suvokiami ne kaip grafi�iai, bet kaip visuomenei skirtos �inut�s ar freskos. Tai nereiškia, kad trafaretai yra labiau legal�s nei bet kokia kita grafi�i� r�šis, papras�iausiai j� atlikimo vieta pasirenkama ne spontaniškai. Proces� s�lygoja ir piešinio dydis, ir publika, kuri j� matys, ir pati aplinka.

Paprastai grafitinink� pasirenkamos vietos turi panašum� – da�niausiai tai seni, apleisti, gri�vantys pastatai. �moni�, kurie tokiose vietose pamato piešinius, b�na nedaug, ta�iau jei jau jie aptiko tok� k�rin�, jis jiems tampa tarsi surastu lobiu. Trafaret� meno aktyvistai siekia komunikuoti su visuomene, tod�l piešinius palieka net ant did�i�j� prekybos centr� ar vald�ios pastat�.

Naudoti politiniais tikslais

Trafaretinio grafi�io kilm� siejama su lotyn� tautomis – tiek Piet� Europos, tiek Piet� Amerikos. Pirmosios gatvi� trafaret� u�uomazgos pasirod� turb�t jau per Antr�j� pasaulin� kar� (1939-1945 m.). Ital� fašistai ši� technik� naudojo, kad viešose vietose vizualiai skleist� politin� propagand� diktatoriaus Benito Mussolini vald�iai remti. Tokia pat metodika buvo naudojama ir bask� bei meksikie�i� protest� 1970-aisiais metu. Iš politiniais tikslais naudot� priemoni� v�liau ir išsivyst� gatv�s meno šaka – trafaretai. Angliškai ji vadinama „stencil graffiti“ arba tiesiog „stencil“ (trafaretas).

Dabar trafaretiniai grafi�iai išgyvena atgimim�. Šis gatvi� menas pasklido po vis� pasaul�, rasdamas savo pasek�j� Piet� Amerikoje, Ryt� Europoje ir Afrikoje. Piešini� betarpiškumas leid�ia laisvai, pasitelkus humor�, bendrauti su praeiviais. Tai tarsi priešnuodis did�i�j� prekybos tinkl�, korporacij� ar politikos reklamai.

Menin� diversija

Anot menininko Ar�no Uoginto, menin� diversija, teplion�, vandalizmas – tai epitetai, kurie m�suose nuolat lydi gatv�s dailinink� piešinius. „Mes – vertintojai – net nesusim�stome, kad taip jauni menininkai „komentuoja“ ar „iliustruoja“ m�s� pa�i� paliktas griuvenas, nebaigtus statyti objektus ir apskritai nesutvarkyt� aplink�... Be to, ir pats miestas, ma�as ar didelis jis b�t�, tai gri�va, tai v�l statomas, ir nuolatinis kaitos procesas ypa� akivaizdus šalikel�se, – sako jis. – Kasdien monotoniškai krypuojant � darb� ar � parduotuv�, net ma�a menin� diversija ant nutriušusios namo sienos su besibu�iuojan�iais policininkais ar cigaret� r�kan�iu skeletu praskaidrina nuotaik�, veja depresij�, tik, aišku, ne visiems...“

�er�n� �su�val�g�, o�� pri�glau�d�

Oksana LAURUTYT�

� Šiauli� jaun�j� gamtinink� centr� u�suk� vyresni �mon�s vis dar pasiteirauja, kur dingo ka�kada �ia gyven�s šernas, vover�s, fazanai. „Atsakome, kad šern� suvalg�me, o jei iš tikr�j�, tai tiek šernai negyvena“, – šypsosi centro direktoriaus pavaduotoja J�rat� Repšien�. 1966-aisiais �kurta Jaun�j� gamtinink� stotis, v�liau pervadinta � centr�, tapo vaik� ir suaugusi�j� m�giama vieta. Šiemet centras šven�ia 45 met� jubiliej�.

Jaun�j� gamtinink� centro direktoriaus pavaduotoja J�rat� Repšien� sako, kad centro raiteliai ir kinologai garsina Šiaulius Europoje.

Nori pab�ti šalia �irgo

Jaun�j� gamtinink� centro �steigtus b�relius lanko daugiau nei 300 moksleivi�. Jame veikia florist�, ��kl�s, ekomeno, kinolog�, gamtos ir buities, gamtos ir amat�, zoolog�, namini� gyv�n�li�, ekolog�, �irginio sporto ir kt. b�reliai.

J�rat� Repšien�, Jojimo skyriaus vadov�, pasakoja, kad š� skyri� lanko nuo 50 iki 100 vaik�. Jaunieji raiteliai yra peln� pirm�sias vietas tarptautin�se var�ybose Estijoje ir Lietuvoje.

„Gaila, kad negalime priimti vis� norin�i�j� – „netelpame � laik�“. �iem� greitai sutemsta, o manie�o neturime, tod�l susp�ja pasportuoti tik viena moksleivi� grup�. Baigiame išmokti joti lauke tamsoje švie�iant �ibintams“, – sako ji.

Jaun�j� gamtinink� centre yra devyni savi ir penki privat�s �irgai. „Neb�tinai visi vaikai jodin�ja. Yra toki�, kurie tenori tiesiog pab�ti šalia �irgo – j� paglostyti, paganyti“, – sako J�rat�.


		Kiemo siela kurtchar� Aita – vis� nuglostytas ir su katinais draugaujantis šuo.

Neseniai arklid�se �sik�r� o�ys Giedrius. �irgyno pri�i�r�tojas rado priklydus� ir atved�. Tik niekaip ne�prantama prie o�io kvapo... O�io šeimininko net policija nesurado, tad ir gyvena raguotasis.

�irgyne linksmai šuoliuoja ne tik �irgai. Kiemo siela kurtchar� Aita – vis� nuglostytas ir su katinais draugaujantis šuo. Savo viet� turi ir kiem� saugo priklyd�s mišr�nas Šeš�lis. „N� vieno �mogaus per kelis metus šuo neprisileido. Buvo gyv�n� globos draugija j� išsive�usi, bet jis prasigrau�� u�tvaras ir gr��o. Labai gudrus šuo – �iem�, kai šalta, miega ant m�šlo, palydi vakarais arklininkus namo, tik nesileid�ia glostomas. Matyt, j� kas nors labai smarkiai �skaudino“, – sako pašnekov�.

Palieka prie dur�

Jaun�j� gamtinink� centre yra egzotini� gyv�n�, kambarini� g�li� kampeliai. Vaikai gali lankyti lauko augal� kolekcin� skyri�, kuriame vasar� sodina augalus, reikalingus floristiniams �iemos darbams. Egzotini� gyv�n� kampelyje pri�i�rimi tie gyv�nai, kuri� nebenor�jo auginti – atneš� ar slap�ia prie dur� paliko – j� šeimininkai. �ia gyvena �al�iai, pitonas, iguanos, gekonai, krokodilai, pel�da, šeškai, pap�gos, pel�s, �iurk�nai ir kiti gyviai.


		Akl� ilgauodeg� �alt� labai m�gsta vaikai.


		Pel�da centre gyvena jau 11 met�. Galv� ji pasuka 270 laipsni� kampu.


Egzotini� gyv�n� kampelyje netyla triukšmas – pap�gos �iauška be perstojo.

J�rat� sako, kad centras visada ieško šeiminink� šiems gyv�nams. Zoolog� b�relio moksleivi� rank� ir širdies šiluma, d�mesys, prie�i�ra itin reikalingi gyv�nams. Toli gra�u ne kiekvienam vaikui šeimoje leid�iama laikyti gyv�n�l�, tad �ia gali išsipildyti j� svajon� kuo nors r�pintis.

„Norisi tik�ti, kad šie vaikai niekuomet nepaliks, neatsisakys gyv�n�lio, �gis daugiau atsakomyb�s r�pindamiesi ne tik gyv�nais, bet ir �mon�mis“, – sako J�rat�.

Du muziejaus direktoriai

Vandos Kavaliauskien�s 1990 m. �kurtas Katin� muziejus, anot statistikos, lankomas labiau nei garsusis Kry�i� kalnas. J� aplanko ne tik Šiauli� ar šalies vaikai – sulaukiama lankytoj� net iš Japonijos, Argentinos, Ispanijos ir kt. šali�.

Dabartin� muziejaus vadov� Asta Lukoši�t� sako, kad muziejaus šeiminink� – tikrai ne ji. Muziejaus direktor� yra septyniolikmet� kat� Filomena, o direktorius – neseniai muziejuje apsigyven�s katinas Gu�is.

�ia sukaupta per 10 t�kst. eksponat�, atkeliavusi� iš �vairi� pasaulio šali�. N�ra n� dienos, kad muziejuje neb�t� lankytoj� ekskursij�.

Tik�ros Vil�man�to Damb�raus�ko is�to�ri�jos, ar�ba Lau�kian�tys �mo�n�s yra gra��s

Ri�ardas JAKUTIS

Manau, nustebote išvyd� šiuos šiaulie�io dizainerio Vilmanto Dambrausko nuotraukose �am�intus m�s� miesto menininkus. �inia, portretas – sud�tingas �anras, sudominti kito �mogaus veidu, povyza n�ra lengva, nors tai b�t� ir išskirtiniai �mon�s.

�mogaus ieškoti tarp �moni� – dar antikos išmin�i� siekis. Antikos laik� portretas, prad�j�s atskleisti �mog� per pasaul�, itin spar�iai imtas pl�toti baroko epochoje, plintant realistinio vaizdavimo tendencijoms, o visokeriopai suklest�jo moderniaisiais laikais. Bet štai prasid�j�s am�ius kei�ia asmenyb�s vert�s suvokim�, mada sukelia neatpa��stamas transformacijas, dekonstrukcij�, tod�l portretas – ne toks jau lengvas u�davinys šiuolaikiniam menininkui.

V. Dambrauskas pateikia ne tik portretus – tai ištisos istorijos. Paralel�s tarp veido bruo�� ir fono, �vair�s rakursai, pasaul�vaizd�io ir b�senos �prasminimas. Menininkas tarsi nefotografuoja, o rašo. Ištisus romanus, kurie - lyg H. Hes�s minimi „ma�i d�iaugsmai“. �mon�se juk gl�di tikros turtingos istorijos, tereikia jas atskleisti. Emocin�s b�senos ir nuotaik� kaita. Atspindys to, kas artima. Autorius iš prad�i� pakvie�ia �i�r�ti, po to - skaityti ir galvoti. Absorbuoja visus �manomus individualius bruo�us. Visos nuotraukos sudaro tarsi vientis� cikl� – am�iaus portret�. Persona�us apibr��ia laikotarpis, visuomen�s likimas, išreiškiama gyvenimo slinktis. �domu, kad portretai tarpusavyje irgi, atrodo, kuria dialog�.

V. Dambrausko k�ryb� pavadin�iau šiek tiek siurrealistine, nors jis pab�ga nuo detali�, kurios n�ra dominuojan�ios. Jo �am�inti �mon�s tarsi ko nors laukia. Bet juk, �inia, laukiantys �mon�s yra gra��s. Visk� galima traktuoti kaip gyvenimiškojo teatro u�dang�. Menininko portretuojamiesiems nestinga išdidumo, bet drauge jauti j� paprastum� ir artum�, visiškai neišskiriant iškilusio autoriteto galios. Fotografuojan�iajam n�ra lengva išlaikyti �mogaus ir aplinkos ryš�, gilintis � visum�, gauti signalus ir pateikti taip, kad pasirodan�ios s�sajos neb�t� atsitiktin�s. V. Dambrauskas šias kli�tis �veikia. Visose fotografijose paliekama plati erdv�, apvalyta nuo bet koki� pašalini� puošmen�, tampanti lygiaver�iu persona�� partneriu. Aišku, visad išlieka unikalios k�r�jo tapatyb�s problema. Puiku, jei atsiranda gra�us tandemas: menininko (šiuo atveju fotomenininko), parodan�io kito menininko (pozuotojo) geb�jim� keistis, ypa� prasibrauti � naujus, dar neatskleistus jo esyb�s pavidalus. V. Dambrauskas fotografuojam�j� neslepia, bet visk� daro itin taktiškai, m�gindamas pakartoti realyb�.

Vilmanto Dambrausko portretai – meninis dokumentas, pam�stymas apie Lietuvos ir m�s� miesto k�r�j� bei laikme�io tapatyb�.


Aleksandras Ostašenkovas	Ri�ardas Dailid�	Juozas Bindokas


Petras Rakštikas	Aloyzas Toleikis	Vaidotas Janulis


Vilius Puronas	Virginijus Kin�inaitis	Vytenis Rimkus

Mig�l� kvie��ia gi�li� ka�vos

Oksana LAURUTYT�

„Ryškiaspalviai rudeniški lapai – tai rudens meil�s laiškai vasarai“, – šypsosi šiauliet� profesionali florist� Migl� Plukien� ir menui neabejingus �mones šiandien, spalio 14 d. 17 val., kvie�ia � rudenin�s floristikos parodos atidarym� salone „Skizze“, Varpo g. 27. Paroda pavadinta „Gili� kava“, o j� sukurti autor� �kv�p� jauk�s vaikyst�s prisiminimai ir Gintar�s Adomaityt�s pasaka „Gili� kava“.

Migl� Plukien�: „Sveikinu visus sulaukus rudens ir noriu jo paprašyti dar daug šilt� ir saul�t� dien�, rudenišk� spalv�, nuostabi� voratinkli� su rasos lašeliais, gero gryb� bei obuoli� derliaus, �kv�pimo ne tik sau, bet ir Jums visiems, mielieji.“

Ruduo gili� kav� geria l�tai

Vien� gra�� rudens vakar� šiauliet� Migl� Plukien� su vyru Linu ir draugais jaukiai leido laik� pav�sin�je po ��uolu. Saul�s spinduli� paglostytas medis neišlaik� – bum bum bum pro pav�sin�s stogo pynutes ant vakarotoj� galv� pabiro gil�s... Ir tada Migl� prisimin�, kaip jos senelis virdavo gili� kav�. Prisirinkdavo j� miške, mirkydavo piene, d�iovindavo, kepdavo, paties pasigamintu mal�n�liu maldavo. Gili� kav� plikydavo pienu, gerdavo j� pats ir vaišindavo sve�ius.

Migl� dar prisimin�, kad ka�kur pal�p�je yra G. Adomaityt�s pasak� knygel�. Viena pasaka, kuri� keturi� vaik� mama skait� dabar jau �gtel�jusiai dukrai Gabijai, �strigo atmintin lyg nuostabaus subtilumo k�rinys. Pasaka vadinasi „Gili� kava“.

„Ieškojau tos knygel�s ne�inia kiek. Gal� gale susikaupiau, perver�iau visus daiktus, kol pagaliau radau. Pasak� perskai�iau ne tik jauniausiam s�neliui Adomui, bet ir sugalvojau surengti floristikos parod� „Gili� kava“, – šypsosi Migl�.

� parod� u�sukusieji net tik gal�s pasigro��ti floristikos darbais, bet k�rini� d�ka susipa�ins ir su pasaka apie Vasaros ir Rudens draugyst�.

„Yra pasaulyje �em�, kur gyvena Ruduo. Toks vienišas Ruduo. Rudaplaukis ir truput� strazdanotas. Toli toli nuo jo, kitame pla�ios up�s krante, gyvena Vasara. Ruduo laukia nesulaukia, kada ji pasirodys. Vasara labai reta viešnia Rudens �em�je. Ta�iau atsitinka kartais taip, kad atplaukia ji beirkle valtimi. �noringa dama ta Vasara! Niekada negali �inoti, ko iš Rudens paprašys – lietaus ar li�ties, menko v�jelio ar v�tros. (...) Laiminga Rudeniui per metus b�na tik viena akimirka. Viena vienut�l�. Ta akimirka tokia trumpa ir tokia laiminga, kad Ruduo ir pats nebe�ino, ar tik ne pats j� sugalvojo, nor�damas paguosti save. O b�na taip: jau pabosta Vasarai, jau �kyri jai �ydintis pasaulis, jau pavargsta ji lepinti �mones rasa pary�iais, saule dienomis, v�sa vakarais, �vaig�d�m naktimis. Šoka tada ji � savo valt� ry�tinga ir stipri ir skrieja neatsigr��dama pas Ruden�. Jie geria gili� kav�. Geria dviese. Rudaplaukio rudens verandoje, ant stataus pla�ios up�s kranto. Ruduo stengiasi gerti labai iš l�to. Dar �odis, kitas... Viskas. Viešnag� baigiasi.

Lekia Rudens laiškai � Vasaros �em�, o kurie nenulekia – krinta ant �em�s, krinta � up�. Lekia Rudens laiškai, rašyti ant med�i� lap�, bet ne�ino Ruduo, ar moka Vasara skaityti tai, kas parašyta jaukiomis spalvomis: geltonai, rusvai, rudai, raudonai, �aliai. Bet �ino: jei Vasara buvo šalta, k�rens ji tuos laiškus – lapus, ir kvep�s jos vasarnamis nepaprastai skaniai. Kvep�s rudeniu.“

Priemon�s – iš kiemo

Migl�s namuose dabar pats karštymetis. Florist� �temptai kuria ir sako, kad � parod� at�j� lankytojai, be jokios abejon�s, bus pavaišinti gili� kava. Besim�gaudami jos aromatu ir ��uolo dovanotu karš�iu išvys, kaip Migl� suk�r� beirkl� valt�, kuria Vasara skuba pas Ruden�. Pamatys ir kompozicij� iš Rudens meil�s laišk� Vasarai.

„O štai �ia yra V�tra, kuri, nelaukta ir netik�ta, sutrikdo Vasaros ir Rudens kavos g�rim�“, – parodo sidabro p�ku pasidengusi� lap� kompozicij� florist�. J� suk�r� iš augalo – rudenin�s pluk�s – ir tai simboliška. Migl�s floristikos studija vadinasi „Pluk�“. Juk ji – Plukien�.

Meninink� veda prie triptiko – iš gili� kepurai�i�, rojaus obuoliuk� ir vilkdalgio lap� sukurt� paveiksl�li�. „Gili� kepur�l�s – lyg kavos puodukai“, – paaiškina pašnekov� ir rodo, koki� puokšt� suk�r� ir iš vynuogi� stieb� �iev�s, šparagini� pupeli� ir j� virkš�i�. Visas med�iagas floristikos parodai Migl� surinko iš savo kiemo g�lyn�-�olyn�.

„Visas samanas nuo �kinio pastato stogo nukrapš�iau“, – nusijuokia moteris ir rodo, kaip minkštut�li� aksomini� saman� kaubur�liais apsmaigst� putplas�io kub�. Kubo viršuje dar bus puokšt�. J� parodos lankytojai taip pat išvys parodoje.

Parodos lankytojai pamatys ir �idin�, kuriame Ruduo su Vasara verda gili� kav�. J� florist� suk�r� iš dumplaini�. „Mano mo�iut�s namuose ruden� visada b�davo dumplaini� puokšt�. Tada steb�jausi, nejau ji jokios kitos puokšt�s negali pasimerkti. Dabar man dumplainiai – nepaprasto gro�io augalas“, – šypsosi florist�.

Migl�s paroda galerijoje „Skizze“ – jau antroji. Pavasar� ji reng� parod�, skirt� šv. Velykoms. � nauj� parod� ji grei�iausia pakvies ir �iem�, kai nebeliks miestuose miesteliuose n� vieno lapo, kai Rudeniui nebebus ant ko rašyti laišk�. Juk �iema taip pat rašo laiškus Rudeniui.





Triptikas.


�idinys, kuriame verdama gili� kava.		Dar keli akcentai ir kompozicija iš šparagini� pupeli�, j� virkš�i�, vynuogi� stieb� �iev�s ir gili� kepur�li� bus baigta.


Smagus ��uolo pokštas, jauk�s vaikyst�s prisiminimai ir pasaka „Gili� kava“ Migl� �kv�p� sukurti tokio pat pavadinimo floristikos parod�.		Keli rojaus obuoliukai, gili� kepurait�s ir puokšt� sodo pav�sin�je baigta.

My�l�ti gy�ve�ni�m�, for�mas ir ak�me�n�

Ri�ardas JAKUTIS

To šiais metais linkima šiaulie�iui skulptoriui Kaziui Bimbai. Ne veltui, nes šie metai skulptoriui neeiliniai – šešiasdešimtmetis ir vasar� �vykusi did�iul� retrospektyvin� paroda miesto dail�s galerijoje, be to, pasirod� jo k�rini� album�lis-katalogas (sudarytoja Kamil� Adomaityt�). Tad jei viš�iukai skai�iuojami ruden�, Kaziui Bimbai tikrai yra k� skai�iuoti.

„Randuotas �mogus ieško kelio � namus“, 2005 m.

„Esse homo“, 2011 m.

„Nukry�iuotasis“, 2009 m.

Ši� vasar� parodoje buvo eksponuojama per trisdešimt �vairi� k�rybos period� skulpt�r� iš akmens ir med�io. Ma�iausia skulpt�ra - 12 centimetr�, did�iausia – 1,70 metro. Kadangi vis� skulpt�r� parod� sal�n suve�ti buvo ne�manoma, daugel� j� dail�s gerb�jai gal�jo išvysti nuotraukose. � parod� kviet� ir bulvare šalia Dail�s galerijos iš metalo lau�o sukurtos skulpt�ros – k�rybiniai eksperimentai. Pati paroda pristat� daugiau nei trisdešimt met� trunkant� K. Bimbos k�rybin� keli�, kuriame sakralin�s skulpt�ros - Kristus ant kry�iaus, šventieji - ir abstraktesni� form� k�riniai. Ir moter� fig�ros. Menininkas pripa��sta, kad daugelis skulptori� vaizdavo ir moteris, ir vyrus, o jis atsid�j�s tik moterims, nes, anot jo, nieko n�ra gra�iau nei moteriškos formos, o pati med�iaga – akmuo, marmuras – diktuoja tokias... Bet svarbiausia, kad ši paroda akivaizd�iai parod� skulptoriaus tobul�jimo keli� ir galutin� rezultat� – profesionalum�. Ne veltui menotyrininkas Vytenis Rimkus parod� pavadino ypatingu ne tik Šiauli�, bet ir Lietuvos meno reiškiniu.


Kazys Bimba - naujo �od�io ieškantis monumentalistas.		„Ateinantis“, 1999 m.

„Kazio Bimbos skulpt�ros skirtos dvasiniam �mogaus atgimimui“, - gird�jau kalban�ius skulptoriaus k�rybos gerb�jus. Negalima nepritarti. Jo k�riniuose k�nas glaud�iai siejamas su siela. Ar didieji jo paminklai, ar ma�os, savitos fakt�ros skulpt�ros yra visada poetiškos ir niekada nemeluojan�ios, tikros. Tod�l ir suprantamos visiems.

Atskira ir dabar aktuali kalba gal�t� b�ti apie skulpt�r� kapin�se. D�iugu, kad �ia


Antkapinis paminklas, 2008 m.		„Šv. Pranciškus“, 2009 m.

K. Bimbos ind�lis did�iulis. Gal kas nors ir pasakys, kad kapin�se dirbti n�ra garbinga, ta�iau tuoj galime prisiminti, kad tarpukariu paminkladirbiai m�s� krašte buvo aukšto lygio profesionalai. Kai dabar apsilankai kapin�se ir pamatai daug neskoning�, ki�ini� antkapi�, stebiesi, kad jie stovi Lietuvoje, kuri išgars�jusi savo kry�dirbyste. K. Bimbos k�rybos antkapiai iškart skiriasi nuo kit� savo estetiniu skoniu ir prat�sia pozityvi�sias lietuvi� kapini� paminkl� tradicijas. Be abejo, skulptoriui skaudu, kad padaug�jo standartini� form� paminkl�, atve�am� iš Kinijos. Lietuvos kapin�se vyrauja juoda spalva, o Vokietijoje toki� antkapi� n�ra n� 10 proc.

„Troškulys“, 2004 m.

Antkapinis paminklas, 2007 m.

Kamil�s ADOMAITYT�S nuotr.

Jeigu K. Bimb� reik�t� vadinti monumentalistu, tai ieškan�iu naujo �od�io, nes šiuolaikiškumas jo k�riniuose neabejotinas. Jo skulpt�ros lyg jud�t�, jose daugiau vyrauja rankos mosto mintis negu tikros rankos. Viskas taip subtilu, kad lauki, kol toji ranka ar net visa fig�ra pajud�s. Išradingumas, fantazija, darbštumas – šie trys �od�iai, mano galva, tinkamiausiai apib�dina šiaulie�io skulptoriaus k�ryb�. Ir beiškylanti kit� skulptori� �taka (J. Lipchitz, H. Moore,

A. Giacometti) nesumenkina k�r�jo savitumo. Nuostabiai gra�iai jo k�ryboje susipina tradicijos ir modernumas. Moderniais k�riniais skulptorius ieško skirting�, netik�t� form� ir priver�ia pa�velgti � jas kitu rakursu. Tiesa, modernume jis ilgai neu�sib�na, �i�r�k, tuoj v�l gr��iasi � klasik� - gr��ta prie tikrovišk� fig�r�. Toks jau Kazys Bimba yra - apimantis visk� ir med�iagoje (nuo med�io iki akmens ir metalo), ir b�tyje (nuo gimimo iki mirties).

Alek�sand�ro Os�ta��en�ko�vo �iau�liai

Ri�ardas JAKUTIS

Pa�m� � rankas neseniai pasirod�ius� Aleksandro Ostašenkovo fotografij� album� „Mano Šiauliai“ nustembame išvyd�, kad fotomenininkas pristato miest� priešingai, nei liepia vyraujanti komercin� vaizdo logika. Regime j� šiek tiek kitok� – tarp pirkimo ir vartojimo. Išvystame, k� kasdienyb�je šiaip jau go�ia galingi vaizdo blokuotojai.

Dabar daugelis nori greito fotografijos rezultato, ta�iau

A. Ostašenkovas ne vienam kadrui išlaukia momento, stebi švies�, parenka netik�t� fotografavimo kamp�. Pagalbon fotomenininkas pasitelkia laik�. Pastatai, gatv�s, kiemai, med�iai... Da�nai r�ke, bet neprarandantys gro�io, didingi. B�na vietovi�, kurios gra�iausiai atrodo, kai besileid�ianti saul� gra�iai nuda�o dang�, temstant, kai u�sidega �ibintai ir pastat� šviesos. Miesto ritmas, atskiros pastat� detal�s, kontrastai fotomenininko nuotraukose padeda išvysti Šiauli� transformacij�. Menininko tikslas – sudominti, �traukti, paskatinti susim�styti ne tik apie matomus vaizdus.

A. Ostašenkovo fotografijose išvysti dvi saules: vien� – tikr�, kit� – atspind�t� parduotuv�s vitrinoje ar automobilio lange. Fotomenininkas �rodo, kad kartais detal�s �domios kaip ir bendras vaizdas.

Kita išskirtin� Aleksandro nuotrauk� dalis – �mon�s. Atrodo, kad kiekvienas j� net atlieka savo vaidmen� lyg teatre. Tiesa, tie �mon�s savi ir kiekvienam artimi, ar sn�duriuot� stotel�se, ar gro��t�si paroda, ar linksmai šneku�iuot�si bare. Fotomenininkas sako nenor�s � �mog� �i�r�ti tik formaliai. Jam r�pi tai, kas vyksta �mogaus viduje. Štai vaik� namai ir ten gyvenan�ios mergait�s klausimas „Ar dar ateisi?“ arba motina, kasdien ateinanti prie s�naus kapo.

Aišku, daugelis gali teigti, kad fotografija mieste turi daug galimybi�. Abejoju, ar galima sutikti, juk kiekvienam kadrui reikia išlaukti tinkamo momento. Net ir tam, kas vyksta spontaniškai ar �aibo grei�iu, reikia nuojautos ir b�ti pasiruošusiam.

Viena, d�l ko nor�t�si pakritikuoti fotomeninink�, tai laikinumo nuojauta jo fotografij� mieste. Bet v�l, kai pagalvoji, tai kiekvienas ilgim�s trumpos, bet prasmingai išgyventos akimirkos. Juk sentimental�s sm�giai kai kada yra reikalingi. Fotomenininkas nesiruošia tik barti šiuolaikini� laik� ir ilg�tis tikr�j� vertybi�. Jam �domi ir ši diena. Jis sako mieste ieškoj�s sav�s. Kai pradedi gilintis � nuotraukas, pajunti, kad m�stai taip pat, kaip ir menininkas, �am�inantis miest�. Skirtingos spalvos, ryškumas, bet išgyveni t� pat�. A. Ostašenkovas primena apie miesto gaudesy vartotojiškos visuomen�s u�miršt� �i�r�jim� � dang�.


	Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Tai jau šeštasis A. Ostašenkovo fotoalbumas, prieš tai išleisti: „Kry�i� kalnas“ (1993 m.), „Kitas krantas“ (2005 m.), „Šiauliai“ (2006 m.), „Mano miestas“ (2006 m.), „Mirties sodas“ (2008 m.). 1999 m. jam suteiktas Tarptautin�s menin�s fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garb�s vardas. Nuo 1973 m. parodose dalyvaujantis fotomenininkas yra sureng�s per 50 personalini� parod� Lietuvoje ir u�sienyje, yra daugiau nei 130 nacionalini� ir tarptautini� parod� dalyvis, peln�s per 50 apdovanojim�. Spalio 18 d.

A. Ostašenkovas išvyks � Maskv�, kur Rusijos fotomeninink� s�jungos galerijoje bus pristatyta jo retrospektyvin� paroda, kurioje bus eksponuojamos ir gimtojo miesto nuotraukos.

Li�d�n� l�li� kur�ti ne�mo�ka

Oksana LAURUTYT�

Iki spalio vidurio Šiauli� dekoravimo studijoje „Menoja“ vyksta autorin� Editos Varnelien�s l�li� paroda „Eime pa�aisti kaip ma�os mergait�s“. Kvietimas pa�aisti su l�l�mis tikrai nereiškia, kad meninink�s sukurtos l�l�s – �aislai. Pa�velg�s � paslaptingai besišypsan�i� bobulyt�, dvirat� minan�i� mergait�, u�sisvajojus� kloun� supranti, kad k�r�jai tenka išmanyti lipdym�, siuvim�, batsiuvyst�, juvelyrik�, tapyb� ir daug kit� dalyk�. Antraip meno k�riniais l�l�s netaps.

L�les kurian�iai Editai Varnelienei teko �valdyti batsiuv�s, siuv�jos, kirp�jos amat�, tapti skulptore ir metalo šlifuotoja.
Editos VARNELIEN�S asmeninio archyvo nuotr.

Mylimiausias – klounas

� parodos atidarym� at�jusios Editos Varnelien�s bendramint�s negail�jo menininkei pagyr�. Pasteb�tas Editos kruopštumas, susikaupimas, atsidavimas. Kai kurie prasitar�, kad gav� Editos l�l� dovan� apsipyl� d�iaugsmo ašaromis.

Meninink� sako l�les kurianti vos dvejus metus. Jau vaikyst�je m�go piešti, lipdyti ir, kaip visos ma�os mergait�s, �aisti su l�l�mis. Mok�si Šiauli� vaik� dail�s mokykloje, Telši� taikomosios dail�s technikume gilinosi � menin� metalo apdirbim�, juvelyrik�.

Moteris kur� laik� k�r� papuošalus, ta�iau daug met� svajojo išmokti kurti l�les. Ne bet kokias skudurinukes, o tokias, kurios tampa meno k�riniais ir gali papuošti namus.

Edita buvo �sigijusi reikiam� med�iag� k�rybai, ta�iau modelinas ir papj� maš� priemon�s gul�jo stal�iuje. Su�inojusi, kad dekoravimo studijoje renkasi moterys, kurios mokosi kurti l�les, ji išsyk ten nu�jo. Rezultatas – paroda, kurios eksponatai – 10 nepaprasto gro�io itin kruopš�iai sukurt� l�li�.

L�lei sukurti meninink� sugaišta 1-2 m�nesius. Dirbanti valstybin�je �staigoje su k�ryba visiškai nesusijus� darb� moteris vis� laisvalaik� skiria l�l�ms. Iš kur semiasi id�j�? Iš visur – varto �urnalus, naršo internete. B�na, kad pamato kok� nors gra�� aksesuar� ir supranta, kad jam suteikti gyvyb�s gali tik sukurta l�l�.

Štai pamat� tarp sendaik�i� dviratuk� ir suk�r� mergyt�, minan�i� jo pedalus. Pamat� miniati�rinius balionus – suk�r� kloun�, kuris tuos balionus laiko suspaud�s.

„Klounas – pati mylimiausia mano l�l�. Nor�jau sukurti j� li�dn�, bet nepavyko. Apskritai man nepavyksta sukurti l�l� li�dnu veidu – l�p� kampu�iai patys � virš� u�sirie�ia“, – šypsosi Edita.

Gra�uol� gali nusipirkti ir parduotuv�je

Editos k�ryba jau seniau buvo pasteb�ta. Vienas �urnal� buvo paskelb�s konkurs� l�li� k�r�jams. Meninink� nusiunt� keturi� l�li� fotografijas ir tapo konkurso nugal�toja.

Edita sako, kad, pavyzd�iui, Rusijoje l�li� k�ryba – atskira meno r�šis. Rengiamos tarptautin�s toki� l�li� parodos, o sukurtos gra�uol�s kainuoja itin daug. Ji pati band� l�l� pagal u�sakym� sukurti, ta�iau nepavyko. „Kurti l�l� pagal u�sakym� – priimti išš�k�. Tik šiukštu negalima galvoti apie atlyg�, nes tai �lugdo k�r�j�. Kai dirbu, išgyvenu palet� emocij�, vizij�. Stebiu �mones, fiksuoju j� judesius, veido išraišk�. Kart� net s�n� buvau pasodinusi, kad man pozuot�. Tiesa, jo esu kart� paprašiusi kr�tin� l�lei nulipdyti“, – šypsosi pašnekov�.

Pasak k�r�jos, jai gana greitai tapo aišku, kad vien tapybos ir juvelyrikos �ini� ir gabum� l�lininkui nepakanka. Juk l�l� reikia aprengti, tad k�r�jas turi b�ti ir batsiuvys, ir siuv�jas. J� reikia sušukuoti, tad tenka b�ti kirp�ja. Veidas, rankos, kojos lipdomi iš modelino, tad tenka b�ti skulptoriumi, išmanyti metalo apdirbim�, šlifavim�, b�ti �vald�iusiam dekupa�o technik�.

Pa�velg�s � Editos sukurtas l�les, išsyk gali pasakyti, kad jos to paties k�r�jo rank� darbo. Tai ne priekaištas – jauna l�linink� jau turi savo brai��. „Labiausiai nem�gstu kurti l�li� gra�uoli�. Gra�uol� gali nusipirkti ir parduotuv�je“, – paaiškina meninink�.

Grei�t� vir��y�ti (ne)ga�li�ma!

Eva KAZLAUSKIEN�

Vienas, du, trys... Sukaukia sirena ir trasa pasileid�ia ne�prasta nemotor� priemon�, kurioje tik stabd�iai, ratai ir vairas. Apie 100 metr� jai �sib�g�ti padeda st�m�jai, nuo dry�uot� kuoliuk� ji privalo ried�ti niekieno nepadedama, tik vairuotojo valdoma. Taip Telšiuose šeštadien� prasid�jo kelion� „Nuo meškos iki meškos“, t. y. apie 300 metr� ilgio trasa nuokalne.

Ne visi lenktyni� dalyviai gal�jo pasiekti trokštam� greit�, nes kli�tys nuotakaln�je vert� �mantriai vingiuoti.

„Zombiai“ karste

Dar gerokai iki renginio prad�ios išrikiuotas spalvingas transporto priemones ap�i�rin�jo smalsuoliai. Ma�ieji skub�jo nusifotografuoti su ne�prastais riedyni� ekipa�� persona�ais, didesnius domino transporto priemoni� atsiradimo istorija bei prognoz�s, per kiek ketinama �veikti tras�.

Riedyni� dalyviams nemaloni� staigmen� pateik� gamta, likus tik akimirksniui iki ne�prast� transporto priemoni� lenktyni� prad�ios tras� nuplovusi gausiu lietumi. Ta�iau tai nesuma�ino komand� ry�to kovoti.

Start� paskelb� pernai met� nugal�tojai – grei�iausiai tras� �veikusi komanda „Zombiai“. Pernai jie, aplenkdami vingiuoti ver�ian�ias kli�tis, finišo linij� kirto karstu ant rat�. Riedyni� dalyviai, kuri� komandoje gal�jo b�ti ne daugiau penki�, neslep�, kad greitis priklauso nuo komandos nari� palaikymo ir �i�rov� ovacij�.

Šios var�ybos turi savo taisykles, viena svarbiausi� – antr�kart negalima dalyvauti su ta pa�ia riedyne, tod�l dalyviams kasmet tenka pasukti galv� ir sublizg�ti originalumu. Ši� met� renginyje buvo keletas naujovi�: steb�tojai buvo pakviesti ateiti pasipuoš� m�lynais arba �aliais r�bais, o komandoms sugalvotas riedyni� simbolis – obuolys, kur� vieni kabino ant transporto priemoni�, kiti nuograu�omis papuoš� kakl�.

Vieniems – rekordas, kitiems – d�mesys

Komandas u� originalum�, konstrukcijos sud�tingum�, greit� ir nuotaik� vertino kompetentinga komisija. „Rojaus ekspresu“ palengva � pakaln� ried�jo velnias, pasirait�s kelnes, kuriam labiau patiko m�gautis �i�rov� d�mesiu, nei siekti rekordinio grei�io. „Niekas � pragar� neskuba“, – komentavo renginio organizatoriai. Verslumo nestokojantis velnias tur�jo ir tiksl� u�sidirbti, nes ant jo dvira�io puikavosi skelbimas apie „parduodamas d�šias“. Jam padovanota laikraš�io „Penktadienio �emaitis“ prenumerata.

U� sud�tingiausi� konstrukcij� apdovanotas linksmuolis Flinstounas, pakaln� �veik�s mediniu dvira�iu. Anot jo, laim�ti jam pavyko d�l magiško prieš kiekvien� nusileidim� r�kiamo u�kalb�jimo „jabadabadu“.

Nuotaikingiausia – „Jaunimie�i�“ komanda, ried�jusi ilgu nameliu ant rat�. Nuokalne besileid�iant� namel� vijosi meška su med�iotoju, o abu juos erzino riedyn�s gale �sitaisiusi meškeriotoja, kuri apdovanojim� ceremonijoje sugaut� �uv� �teik� renginio organizatoriams.

U� originalum� prizas atiteko „Vuonia.lt“ komandai. Du pusnuogiai vonia va�iav� vaikinai tašk� putas ir vanden� šaukdami, kad j� šamp�nas negrau�ia aki�.

Tautos balso nominacij�, t. y. daugiausia �i�rov� simpatij�, peln� „Thunderbirds-skraidykl�“, kuri� vairavo elegantiški pilotai. Jauniausiam dalyviui �ygiui Danauskui komisija skyr� paguodos priz�.


Ma�iesiems nemotori� transporto priemoni� lenktyni� dalyviams itin patiko nuotaikingas „Flinstounas“.		Vieni ried�jo kuo grei�iau, kiti linksmino susirinkusiuosius taškydami putas, pildami vanden�, prausdami vienas kit�.

Ryklys ir geraširdis slibinas iš Šiauli�

Nepralenkiama, tras� abiejuose va�iavimuose �veikusi per 26 sekundes, buvo komanda „Nasrai“. Ji � pakaln� leidosi dvira�iu-rykliu.


Nepralenkiama riedyni� „Nuo meškos iki meškos“ trasoje buvo tryliktoji „Nasr�“ komanda, per 26 sekundes pakaln�s pap�d� pasiekusi rykliu.		Iš Šiauli� � riedynes atvyko geraširdis „Garbanuoc slib�ns“.

Specialiais prizais apdovanoti ir „Trandaliets 2“ komandos nariai bei šiaulietis Eligijus �ickis su riedyne „Garbanuoc slib�ns“. Pastarasis pernai lenktyn�se „Nuo meškos iki meškos“ apdovanotas u� originaliausi� transporto priemon� – mil�inišk� krepš�. Lietuvoje rengiam� riedyni� senbuvis E. �ickis sako, kad riedynei pagaminti reikia laiko, kruopštumo ir l�š�. Iš putplas�io šiaulie�io padarytas besišypsantis slibinas leidosi � pakaln� skambant valsui. Šiai nemotorei transporto priemonei buvo sugalvotas š�kis „Su slibinu ant meškos“. Nors slibino svajon� �sib�g�jus nuo kalno pakilti � dang� neišsipild�, �i�rovai šiaulie�iui negail�jo d�mesio.


Velnio tikslas riedyn�se - parduoti kuo daugiau „d�ši�“.		Jauniausias riedyni� dalyvis �ygis Danauskas � riedynes atvyko skaridyne „Paukštelys“.

Neatsakingumo auka

Galb�t magiškas skai�ius 13 (tiek komand� dalyvavo riedyn�se), o gal t�v� neapdairumas pakišo koj� ir laikinai teko sustabdyti riedynes d�l nemalonaus incidento. Nuo kalno dideliu grei�iu vingiuota trasa pasileidusi tre�iuoju numeriu pa�ym�ta „Vana unt tekini�“ tapo nevaldoma ir trenk�si � �i�rovus. Laim�, dauguma riedyni� „Nuo meškos iki meškos“ steb�toj� sp�jo pasitraukti, ta�iau vienas vaikas buvo nublokštas atried�jusios vonios. J� išve�� greitosios pagalbos automobilis. Tiesa, po keli� akimirk� t�vai v�l leido savo at�aloms išb�gti � tras�, kad geriau matyt� lenktynes. O organizatoriams persp�jus neleisti vaik� lipti nuo šaligatvio � gatv�, jie ner�pestingai atr��davo: „Vaikai nepamatys nieko, jei stov�s toliau.“ „Tai pastatykite trasos vidury, tada matys puikiai ir bus daugiau šans�, kad nublokš“, – buvo pasi�lyta vienai tokiai mamai, kuri �m� klykti po to, kai �i�rovas ant šaligatvio saugiai patrauk� jos at�al�.

Daugiau riedyni� „Nuo meškos iki meškos“ nuotrauk� galite pamatyti naujien� portalo www.etaplius.lt rubrikoje „Gyvenimo b�das“.

�Sa�ma�ri�jo�je� kve�p�jo o��kos s��riu

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Penktadienio pavakar� Gink�nuose �sik�rusio Labdaros centro „Samarija“ stadione susirinko o�k� augintojai. Švent�s šeimininkai - �ia pat �sik�r�s labdaros ir paramos fondas „Agapao“, kuriame gyvena iš alkoholio ir narkotik� li�no išsigelb�j� �mon�s. Prieš kelet� met� „Agapao“ prad�jo gana ret� m�s� kraštuose veikl� - pienini� o�k� auginim�. Dabar jie jau dr�siai �engia � o�k� produkt� rink� ir sukviet� šiaulie�ius bei miesto sve�ius � o�k� teikiamos produkcijos degustacij�, kuri� lyd�jo liaudies dainos ir jaun�j� aktori� atliekama muzika.

Švent�je vyravo puiki nuotaika.

Švent� be svaigal�

Lietuvos pienini� o�k� asociacija dar negausi, ta�iau o�k� s�ri�, pieno bei kit� produkt� nauda retas abejoja. Pienini� o�k� asociacijai priklauso ir „Agapao“ o�k� �kis.

Švent� prasid�jo trumpais sveikinimo �od�iais ir s�ri� degustacija. Stalai buvo nukloti �vairiausios r�šies o�k� s�riais. Buvo galima paragauti ir pieno ir o�k� m�sos. Degustacija buvo netradicin�, nes šiuos sveikus o�k� produktus nesi�lyta u�gerti vynu ar alumi. Ta�iau, giros – kiek tik nori.

Šiaulie�iai, susirink� „Agapao“ centre m�gavosi �vairiais b�dais pagamintais o�k� s�riais. Vienus ragavo be joki� pried� ir turin�ius o�kos s�riams b�ding� kvap�. Kitus – su prieskoniais arba u�teptus ant duonos, �maišytus � salotas.

Ne vienas prisimin�, kad vaikyst�je o�kos s�riai da�niausiai b�davo panaš�s � plokš�ius akmenis, kuriuos po truput� su�iulpdavome. Ta�iau �ia šis prisiminimas buvo nustumtas atgal � praeit�. Pasirodo, kad iš o�kos pieno, labai naudingo �mogaus organizmui, galima pagaminti ir minkštus, ir sald�ius, ir net � parmezan� panašius s�rius. Paaišk�jo, kad mums jau �prast� fetos s�r� gamina neb�tinai pranc�zai ar italai. Tok� moka išgauti ir „Agapao“ �kio meistrai, per kelet� met� sukaup� nema�ai patirties.

Susirinkusiuosius linksmino skambanti gyva liaudies muzika. Muzikantai ne tik grojo, bet ir demonstravo su o�iais susijusius instrumentus: p�t� o�rag�, muš� o�io oda aptempt� b�gn�. Švent� u�baig� nuotaikingas „Naisi� vasaros“ teatro koncertas. Jaunieji aktoriai, daugeliui pa��stami iš garsaus serialo, � savo dainas �pyn� frazi� apie s�rius, pien� ir o�kas.


O�kos pieno produkt� degustacijoje buvo galima paragauti �vairiausiais b�dais pagamint� s�ri�.

Sveikiau u� karv�s pien�

Nuo seno o�kos pienas vadinamas jaunyst�s balzamu. Švent�s organizatoriai si�l� sve�iams pasidom�ti o�k� pieno ir jo produkt� teikiamomis galiomis. Šio gyvulio pienas gydo nema�ai lig�, jame gausu vitamin� ir svarbi� �mogaus organizmui ferment�. Pienas padeda grei�iau atgauti j�gas po sunkaus fizinio ir protinio darbo.

Yra �inoma, kad pra�jusiame am�iuje Šveicarijoje buvo toki� sanatorij�, kur gydyta o�kos pienu ir tyru kaln� oru.


Sve�ius vaišino ne tik s�riais, bet ir kepta o�kiena bei šiupinine.

O�kos pien� patariama gerti sergant egzema, bronch� astma, migrena, kolitu, skrand�io opa, kepen�, tul�ies ligomis, esant viduri� u�kiet�jimui. Jis turi daugiau vitamin� ir mineralini� med�iag� negu karvi� pienas.

O�kos s�ryje esantis metioninas ir cholinas gerina kepen� veikl�. Patariama s�r� valgyti ir tiems, kuriems sutriko inkst� veikla, kyla spaudimas.

Labdaros centre gyvena ne tik tikros o�kos, bet ir pagamintos iš jav� bei vilnos.

Kas neparagavo – nesupras

S�rio meistrai �rod�, kad o�kos pienas tinka gaminti bet kokiam s�riui: sald�iam, fetos ar fermentiniam. Tiesa, pastar�j� pagaminti reikia sukaupti daug �ini� ir patirties. Fermentiniam s�riui b�tinos palankios s�lygos fermentuotis. „Agapao“ planuoja u�siimti ir tokio s�rio gamyba. Tam reik�s �sirengti v�s� ir dr�gn� r�s�.

Jaunieji aktoriai pl�š� linksmas dainas.

Susirinkusiesiems skamb�jo gyva liaudies muzika.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Švent�s pabaiga. Lau�o d�mai išdav�, kad sve�iams pateiktos dar ne visos paslaptys. Po s�ri� degustacijos visi buvo vaišinami šiupinine sriuba ir plovu su o�kiena, taip pat kepta o�kos m�sa. Sriuba iš�jo ideali – tiršta ir su daug ingredient�. O plovo neliko per kelias minutes.

Monmartro menininkai �kv�pimo toli neie�ko

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šalia "Laipt�" galerijos vakar ir šiandien galima pamatyti sustatytus molbertus, ant medini� karkas� sud�liotus paveikslus, dro�inius. Keturios dešimtys k�rybing� rank� tris dienas k�r�, o dvi dešimtys talenting� galv� svarst� apie šviesos ir tamsos kov� bei draugyst�. Kaip ir kiekviename Monmartro festivalyje, netr�ko nei geros muzikos, nei nuotaikos.

Vakar menininkai tyliai prad�jo tris dienas truksiant� k�rybos proces�.

Autoriaus nuotr.

�kv�pimas visai šalia

Tarptautinis meno festivalis–projektas pavadintas "Lux lucet in tenebris". Išvertus tai reiškia "Šviesa nugali tams�". Pagrindin� tema "Saul�s miestas" neribojo meninink� k�rybos, nes šiame �od�i� derinyje gali tilpti ir ma�as spindul�lis, ir visas pasaulis.

Festivalis priviliojo ne tik vietinius, bet ir sostin�s bei kaimynini� šali� menininkus. Iš Vilniaus atvyko Giedr� Riškut�, Genovait� Skrabulien�, K�stutis Šiaulytis, Kunigunda Dineikait�, iš Latvijos - Aldis Klavinš, Andris Millers, Inta Klasone, Rolands Gross, Maris �a�ka. Iš Baltarusijos su visa paroda atkeliavo Jurij Jakovenko. Apjuost�j� skiriam�ja "Laipt�" galerijos darbine prijuoste gretose - ir panev��iet� Elena Salnik bei šiaulie�iai Irena Šliu�elien�, Vilius Šliu�elis, Vita �abarauskait�, Sigitas Prancuitis, Ri�ardas Garba�iauskas, Kazys Bimba, Vilius Biskis, Kornelijus U�uotas, Vilmantas Dambrauskas, Maryt� Ruzgyt� ir Vaidotas Janulis.

"�ia mano motyvas", - taria dailininkas Kornelijus U�uotas ir padeda ant molberto �ali� obuol�. Ant jo šliau�ia nedidel� sraig�. Ka�ko dar tr�ksta. Kornelijus padeda šalia kit� obuol�, tik perlau�t�. Jame akivaizd�iai jau gyveno kirminas, o dabar sve�iuojasi skruzd�l�s.

Monmartro naujokas, ta�iau senas "Laipt�" galerijos draugas K�stutis Šiaulytis jau pirm�j� festivalio dien� pieš� kiekvieno pageidavusiojo portretus, kuriuos vadina etiudais arba šar�ais.

Kiti menininkai taip pat laisvai liejo da�us. Tik sve�ias iš Baltarusijos, atrodo, taup�. Jo tapybos stilius ypa� kruopštus ir smulkus - d�lioja tašk� prie taško ir tik retkar�iais pakelia akis � tri�sian�ius kolegas, kuriems, susib�rusiems "Laipt�" galerijos sodelyje, net ir obel� pav�syje dar�si tvanku. Tenka gurkšnoti vanden�, apelsin� arba "mie�i� sultis". Dar vienas bokalas "�kv�pimo" ir jau galima prad�ti tapyti.


Kornelijaus U�uoto meniniai motyvai voliojasi tiesiog po kojomis.		K�stutis Šiaulytis etiudus prad�jo piešti jau atidarymo dien�.

Menas be sien�

Devintasis meno pleneras "Šiauli� Monmartro respublika" ketvirtadienio ryt� prasid�jo pamald�iai. 22 menininkai apsilank� Kry�i� kalne ir šalia esan�iame vienuolyne. Pasistiprin� pietumis, visi kibo � darb�.

"Iš ryto k�l�m�s anksti, nes va�iavome � Kry�i� kaln�, kur buvo u�sakytos šv. Mišios u� visus menininkus. Gr��ome šiek tiek šventesni ir kibome dirbti. Reikia pa�ym�ti, kad daug priemoni� menininkams suteik� švent�s r�m�jai. Pasirodo, kad ir Šiauliuose galima gauti kokybišk� priemoni� tapybai, grafikai", - pasakoja "Laipt�" galerijos direktor� ir festivalio siela Janina Ališauskien�.


Grafikos guru baltarusis Jurij Jakovenko net ir teptuku tapo mikroskopiniais taškeliais.

Monmartras šiemet gali did�iuotis sve�iais iš artimojo u�sienio bei teigti, kad �ia susirinko visa Latvijos profes�ra. Ypatingas sve�ias - baltarusis Jurij Jakovenko, kurio paroda tur�t� palikti �sp�d� ilgam. Aukš�iausios prabos meistras galerijos sodelyje savo grafikos �rankius pakeit� � plony�ius teptukus ir patogiai �sitais�s pieš� smulkius ornamentus.

Diena prasid�jo ir baig�si su malda. Menininkams ir visiems šiaulie�iams ketvirtadienio vakar� ba�ny�ioje koncertavo Vilniaus stygini� kvartetas ir sopranas Judita Leitait�.

G�li� klomba tapusi sofa – tradicinis Monmartro festivalio atributas.

Šiandien pleneras vis� dien� vyks sodelyje šalia "Laipt�" galerijos, o vakare - v�l geros muzikos doz�. Editos Piaf dainas atliks Nacionalinio dramos teatro aktor� Rasa Rapalyt�, kuriai akompanuos akordeonininkas Kazys Stonkus.

Šeštadien� dailininkai persikels � miesto centr� prie P. Višinskio paminklo, kur toliau veiks k�rybin�s dirbtuv�s, ta�iau praeiviai gal�s pasig�r�ti ne tik procesu, bet ir jau baigtais švie�iais darbais. Pirm� valand� prie "�iburio" knygyno bus skaitoma XX am�iaus pirmos pus�s lietuvi� ir lenk� poezija. Festival� vainikuos originalus magijos šou, kuris vyks "Laipt�" galerijoje. Tai bus dar niekur nereg�tas siurprizas. �i�rovai pamatys, kad menininko reikmenys gali b�ti ir magijos rekvizitais.

Namai i� �iaud�

Mindaugas VILNIUS

Gyveno kart� trys paršiukai – Nifnifas, Nafnafas ir Nufnufas. Kiekvienas j� pasistat� nam� - Nifnifas iš šiaud�, Nafnafas iš pagaliuk�, o Nufnufas iš plyt�. Kart� at�jo piktas vilkas ir nugriov� silpniausius namelius iš šiaud� ir pagaliuk�. Broliai vos sp�jo pasisl�pti m�riniame Nufnufo name. Pasak� apie tris paršiukus ir visuomet alkan� pikt� vilk� �ino ir ma�i, ir dideli. Kartu su šia istorija gyvas ir stereotipas, kad šiaudiniai namai yra nepatvar�s, skirti tik pasak� gyventojams. Ta�iau vis da�niau m�s� apylink�se galime pamatyti išskirtini� nam�, o kai kuri� tikr�sias konstrukcines med�iagas atskirsite tik pa�velg� pro "teisyb�s langel�".

�vilgsnis � praeit�

Statyti iš šiaud� briket� prad�ta XIX a. pabaigoje Jungtin�se Amerikos Valstijose, atsiradus garo varikliais varomoms presavimo mašinoms. � dabartin�je Nebraskos valstijoje plytin�ias stepes atsikraust� naujakuriai �kininkai susid�r� su medienos ir kit� statybai tinkam� med�iag� tr�kumu, tod�l savo b�stus �m� r�sti iš šiaud� ryšuli�. Teigiama, kad pirmas šaltiniuose u�fiksuotas šiaudinis pastatas buvo pastatytas apie 1897 metus ir tarnavo penkerius metus, kol j� su�d� karv�s. Siekiant apsaugoti pastatus nuo panašaus likimo, o šiaudines sienas - nuo dr�gm�s, jas imta tinkuoti moliu. Netrukus toks statybos b�das �m� populiar�ti, prad�ta statyti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir mokyklas, ba�ny�ias, netgi dvarus. Seniausias, iki ši� dien� išlik�s ir vis dar tebenaudojamas šiaudinis namukas pastatytas 1903 metais. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, suklest�jus statybini� med�iag� ir chemijos pramonei, šiaudin� statyba pama�u buvo u�miršta, ta�iau šimtme�io pabaigoje, �mus populiar�ti ekologin�ms id�joms, atgim� iš naujo.

Ten, kur tr�ksta medienos arba reikalingas ma�as namas, populiaresnis bekarkasi� šiaudini� nam� statybos b�das, kai ant specialiai paruošto pamato šiaud� briketai dedami tartum plytos, paskui perveriami, sutvirtinami mediniais (da�niausiai lazdyno) virbais, rišami juostomis. Šiuo atveju šiaudin�s sienos tampa laikan�i�ja konstrukcija. Toki� šiaudinuk� statyba yra greita ir pigi, ta�iau tinkama tik tuo atveju, kai statomi nedideli pastatai, kuri� sienos ilgis neviršija 6 metr�. Šiaud� briket� sienas statyti galima tik esant nelietingam orui.

Statant didesnius namus, b�tinas laikantysis karkasas, kuris v�liau u�pildomas šiaud� briketais. Šiaudini� nam� statytojai juokauja, kad pasirinkus š� b�d� darbai vyksta ne visai �prasta tvarka – pirmiausia �rengiamas karkasas, paskui u�dengiamas stogas ir tik tada statomos sienos. Tokios statybos privalumas – statyti galima bet kokiu oru.

Populiar�jant ekologinei statybai, imta gaminti ir specialius suspaust� šiaud� skydus, iš kuri� montuojami namai. Skydin�s konstrukcijos pastat� statyba yra brangiausia, ta�iau pasi�ymi grei�iu, leid�ia sutaupyti daug laiko.

Neturi pinig�? Statykis nam�

Pirmasis Lietuvoje savo j�gomis pasistat�s šiaudin� nam� J. Ka�erauskas teigia, kad tokiam �ingsniui ry�osi paskatintas architekto, šiaudini� nam� statybos Lietuvoje pradininko Petro Devi�io. Tuo metu ieškoj�s variant�, kur su savo šeima gal�t� �sikurti, ta�iau l�š� tam netur�j�s vyras atskleid� savo problem� bi�iuliui.

"Petro atsakymas buvo: "Neturi pinig�? Statykis nam�! Tok�, kuris nieko nekainuoja", - juokiasi J. Ka�erauskas.

P. Devi�io supa�indintas su statybos iš šiaud� briket� galimyb�mis, gaut� literat�r� išstudijav�s Jonas nusprend� prad�ti statytis savo nam�. Ry�to nesumenkino net tai, kad tuo metu jis netur�jo jokios rimtesn�s statybinio darbo patirties. Pirm� vasar� pavyko pastatyti karkas� ir sud�ti šiaudus, antr� – nutinkuoti, pašiltinti, ir netrukus šeima jau gal�jo �sikelti gyventi.

"Kadangi tai buvo pirmas toks namas, tai kai kur buvo eksperimentuota, kai kas galb�t ne visiškai pasiteisino, kai kur buvo šiek tiek suklysta. Ta�iau visa tai - smulk�s, pataisomi dalykai, neu�go�iantys esm�s – name šiltai, jaukiai jau gyvenama septynerius metus", – teigia J. Ka�erauskas. Dabar jis jau, galima sakyti, yra profesionalus šiaudini� nam� statytojas, ne tik pastat�s apie dešimt didesni� ar ma�esni� nam�, bet ir rengiantis seminarus, praktinius mokymus visiems, besidomintiems šiaudine statyba.

Šiuo metu savo j�gomis, padedant artimiesiems bei draugams, šiaudin� nam� besistatantys Darius ir Jolanta sako, kad mintys apie j� kilo perskai�ius prieš kelerius metus pasirod�iusi� knyg� "Šiaudiniai namai" bei sudalyvavus seminaruose. Paklaustas, kod�l ry�osi statyti b�tent šiaudinuk�, Darius šypteli: "Iš ubagyst�s." Ta�iau �ia pat priduria: "Jei rim�iau, su�av�jo tai, kad tokie namai ekologiški, šilti ir palyginti pig�s."


Nutinkuotas šiaudinis namas iš pa�i�ros ma�ai kuo skiriasi nuo kit�. Jei nematytum jo statybos eigos, net neatsp�tum, kokios med�iagos yra po tinko ar da�� sluoksniu, tod�l name yra �rengiamas „teisyb�s langelis“.

Sudegs? Supus? Sugrauš pel�s?

Šiaudini� nam� statytojai neslepia – skeptiškai vertinan�i� tok� statybos b�d� �moni� yra gana daug.

"Kart� prie m�s� namo atva�iavo grup� statybinink�. Apvaikš�iojo, ap�i�r�jo, o išva�iuodami išreišk� mums u�uojaut�, es� tik veltui leid�iame laik� ir pinigus", – pasakoja Darius.

Vos prakalbus apie nam� iš šiaud�, skeptikai ima teigti, jog tokie namai ypa� deg�s. Iš ties� statyb� proceso metu supresuoti šiaudai sienose dar kart� stipriai suspaud�iami, tod�l tarp j� esan�io oro liepsnai tiesiog nepakanka. Be to, šiaudin�s sienos tinkuojamos keliais molio arba gipso tinko sluoksniais, kurie apsaugo šiaudus nuo ugnies. Atlikti tyrimai rodo, kad šiaudinis namas n�ra n� kiek degesnis u� kit� tip� namus.

Specialist� teigimu, šiaudini� nam� statybai labiausiai tinka rugi� šiaudai. Jie tvir�iausi, turi antiseptini� savybi�, j� nem�gsta grau�ikai. Tinka ir kvietrugiai, ta�iau j� savyb�s šiek tiek nusileid�ia rugiams. Molio tinkas ne tik saugo šiaudines sienas nuo kenk�j�, bet ir nat�raliai reguliuoja patalp� mikroklimat�. Tinkamai apdorotos sienos yra tvirtos, "kv�puoja", jose nesikaupia dr�gm�. Kadangi nutinkuotas šiaudinis namas iš pa�i�ros neretai ma�ai kuo skiriasi nuo kit� nam�, susiklost� tradicija viduje, matomoje vietoje, palikti nenutinkuot� šiaud� lopin�l� – vadinam�j� "teisyb�s lang�."

Dr�gm� – did�iausias šiaudinio namo priešas, tod�l šiaudiniai namai išsiskiria aukštais pamatais ir šiek tiek platesn�mis pastog�mis.

Kalb�dami apie šiaudinukus, j� statytojai pirmiausia pabr��ia, kad tai ekologiški, gamt� tausojantys ir sveiki namai. Ne ma�iau svarbu ir tai, kad jie pasi�ymi ypa� gera šilumine var�a, tad šiaudinio namo šeimininkams šildymo sezonas nesukelia jokio galvos skausmo.

"Vilniuje naujai pastatyto, dujomis šildomo 200 m2 modernaus šiaudinio namo gyventojai 2010 m. gruod� namui šildyti bei karštam vandeniui išleido 230 Lt", – teigia J. Ka�erauskas.

Ir apie kain�

Prakalbus apie šiaudinio namo kain� ir �mus klausin�ti, ir profesional�s statytojai, ir besistatantys savo j�gomis vieningai teigia, kad j� nurodyti yra be galo sud�tinga. Didel� bet kurio namo savikainos dal� sudaro darbo kaina. Šiaudiniai namai šiuo at�vilgiu – ne išimtis. Kuo daugiau darb� besistatantys pasiry�� atlikti patys, tuo labiau kaina ma��ja. Kitas aspektas – paties nam� besistatan�iojo poreikiai, komforto suvokimas ir kt. Esama pavyzd�i�, kai �mon�s pasistato namukus u� keliolika t�kstan�i� lit�, yra ir kelis šimtus t�kstan�ius kainavusi� statini�.

Kart� prie m�s� namo atva�iavo grup� statybinink�. Apvaikš�iojo, ap�i�r�jo, o išva�iuodami išreišk� mums u�uojaut�, es� tik veltui leid�iame laik� ir pinigus.

R�kyv� puo�� bur�s ir debesys

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vandens švent� - tai daugyb� šiaulie�i� pritraukiantis renginys prie ir ant R�kyvos e�ero. Kasmet nuo 2002-�j� �ia vyksta regata Olego Truchano taurei laim�ti, organizuojamas koncertas ir linksmyb�s šimtams šiaulie�i�. Šiemet švent�s dalyviams ir steb�tojams pasisek�, kad vandens e�ere buvo daugiau nei debesyse.

O. Truchano taur�s regatos dalyviai puoš� e�er� bur�mis.

Nept�nas brido iš vandens mojuodamas trišakiu.

Nept�nas mojavo trišakiu

Vandens švent� prie R�kyvos e�ero prasid�jo tradiciškai – nedraugiškai nusiteikusiu dangumi. Tik kai dainininkui Rad�iui tre�i� kart� u�strigo fonograma, nušvito saul� ir susirink� �mon�s dar labiau pralinksm�jo. Rad�is nepasimet� ir baig� dainas dainuoti be muzikos.

Be moteriški� širdis virpinusio dainininko, švent�je koncertavo ir studija "Svirplys" su Romuliadu Šokoliadu (Romualdas Trijonis), modernaus folkloro grup� "Aisva", Vudis. Trumpai puršk�s lietus pavakar� visai nurimo, tod�l šokti ir trypti dangus netrukd�. Ma�esnieji ridenosi pripu�iamais kamuoliais, vyresni šoko po sk��iais. Mo�iut�s patogiai s�d�jo ant suoliuk� ir besišypsodamos klaus�si koncerto.

E�ere pasirod� kateris, iš kurio išlipo švent�s siela Nept�nas. Jau kelintus metus š� persona�� k�nija Šiauli� dramos teatro aktorius Rolandas Dovydaitis. Jis prisistat� Poseidono giminai�iu ir palink�jo visiems gero vakaro.


Sportininkai d�l stipraus v�jo vos išlaik� burlaivius neapvirtusius.		Šiaulie�iai �av�josi bur�mis nuo R�kyvos tilto.

V�jas neš� per bangas

Savaitgal� virš R�kyvos e�ero plauk� ne tik muzika, bet ir bur�s. �ia vyko regata keliautojo, fotografo ir gamtosaugininko Olego Truchano taurei laim�ti. Ji rengiama jau devintus metus iš eil�s.

Olegas Truchanas - garsus keliautojas, fotografas, gamtosaugininkas ir etnografas. Jis gim� ir gyveno Šiauliuose. �ia �gijo fotografijos �ini�. Baig� Šiauli� berniuk� gimnazij� (dabar – Juliaus Janonio gimnazija). Šiauliuose susidom�jo ir buriavimu bei kitokiu vandens sportu.


Dainininkas Rad�is linksmino �igoniška maniera tliekamais lietuviškais šlageriais.

Kartu su šeima d�l soviet� okupacijos pasitrauk� � Vokietij�, v�liau emigravo � Australij�, kur liko iki gyvenimo pabaigos. O. Truchanas �uvo Tasmanijoje 1972 met� sausio 6 dien�, tyrin�damas Gordono up�. Lietuvis savo visuomenine veikla išgelb�jo kone vis� Tasmanijos gamt�. Tuomet pramon� prad�jo skverbtis � �mogaus nesudarkyt� Tasmanijos salos gamt�.

O. Truchano taur�s regatoje dalyvavo 59 dalyviai iš visos Lietuvos. Dvi dienas trukusiose var�ybose šio vandens sporto m�g�jai rung�si penkiose kategorijose. Did�iausioje - "Optimist" jacht� - klas�je nenugalimas buvo Kristupas Vai�iukauskas iš Plateli�.

"Laser Radial" klas�je nugal�jo šiaulietis K�stutis Berezinas. Kilini� klas�je, kurioje jachtos �gul� sudaro trys sportininkai, nugal�jo kurš�niški� komanda: Aidas Kasputis, Arnas Prapuolenis ir Ugn� Kasputyt�.

Pramog� netr�ko ir ant kranto.

Autoriaus nuotr.

Ant burlent�s nepavejamas ir grei�iausias buvo bir�ietis Vitalijus Jesi�nas. Šverbotini� jacht� klas�je nugal�jo šiaulie�iai Eugenijus Drazdauskas, Irmantas Eidukas ir Aurelijus Buivydas.

Švent�s organizator� buriavimo trener� Irut� �i�kuvien� teigia, kad var�ybos vyko �temptai ir kovingai. Antr� dien� v�jas pakilo iki 6 metr� per sekund�. Burlaiviai tiesiog skrido vandens paviršiumi.

Reik�jo berniukams...

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Jaunas talentingas lietuvi� kilm�s JAV lak�nas Feliksas Vaitkus 1935 m. vienas perskrido Atlant�. Taip simboliškai jis u�baig� Stepono Dariaus ir Stasio Gir�no didvyrišk�, ta�iau tragiškai pasibaigus� skryd� 1933-iaisiais. Paradoksalu, kad F. Vaitkaus skryd�io atminim� išsaugojo airiai, o ne lietuviai.

F. Vaitkaus vinjet�.

Lak�no sutikimas Gruzd�iuose 1935 metais.

Pirmoji "Lituanica"

Apie S. Dariaus ir S. Gir�no skryd� �ino kiekvienas, nors kart� rankose laik�s dešimties lit� banknot�. J� skrydis prasid�jo lygiai prieš 78 metus. Apie šiuos du vyrus dainuojamos dainos, j� vardu pavadintos gatv�s kone kiekviename mieste.

Istorijos šaltiniai teigia, kad du atkakl�s lak�nai 1932 m. nusipirko l�ktuv�, kur� kruopš�iai tobulino metus. Amerikos lietuviai surinko pinig� skryd�iui per Atlant� paremti, nes rimto r�m�jo taip ir neatsirado.

1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. l�ktuvas "Lituanica" pakilo iš Niujorko. �vykio liudininkai prisimena, kad l�ktuvas pakilo sunkiai, nes buvo gausiai pakrautas degalais ir tepalais.

Jau liepos 16 d. vakar� u�degti Kauno radijo stoties bokšt� �ibintai lauk� parskrendan�i� dangaus broli�. Aleksoto oro uoste buvo susirinkusi apie 25 t�kst. �moni� minia. L�ktuvas tur�jo atskristi liepos 17 dien� apie 2-3 valand� nakties, ta�iau didvyri� Lietuva nesulauk�.

Skrisdama pro Berlincheno miestel�, "Lituanica" nukrito d�l iki šiol vis dar neišaiškint� prie�as�i�. Tuo metu siaut� did�iul� audra. L�ktuvas sudu�o šalia Kuhdamo kaimo Soldino apylink�se (dabartin� Lenkijos teritorija).

F. Vaitkaus l�ktuvas "Lituanica II" po avarinio nusileidimo Arijoje netoli Balinrobo miestelio.

Didvyri� testamentas

Pra�jus vos porai met�, � dang� pakilo Felikso Vaitkaus pilotuojamas l�ktuvas "Lituanica II". Narsuolis u�simojo atlikti S. Dariaus ir S. Gir�no prad�t� darb�. Kartais sakoma, jog tai buvo pirm�j� lak�n� testamento išpildymas.

F. Vaitkus gim� 1907-aisiais lietuvi� šeimoje. Jo t�vai � Amerik� emigravo dar 1904-aisiais. Legendin� skryd� finansavo �ikagos lietuvi� bendruomen�.

1935 m. rugs�jo 21 d. F. Vaitkus vienmotoriu l�ktuvu "Lituanica II" pakilo Floyd Benneto aerodrome Niujorke. Ore išbuv�s 23 valandas, �veik�s daugiau nei penkis t�kstan�ius kilometr�, jis jau skrido virš Airijos. D�l blogo oro l�ktuvas sunaudojo per daug degal�. Pilotas jaut�si pervarg�s nuo kov� su audromis, tod�l nusprend� leistis.

Lak�no �em�lapis buvo netikslus, jame nebuvo pa�ym�tas visai netoli esantis aerodromas. Besileisdamas ant lauk� netoli Balinrobo miestelio, jis gerokai aplamd� savo l�ktuv�. Iš prad�i� manyta, kad orlaivis sudu�o nepataisomai, ta�iau netoliese esan�iose dirbtuv�se buvo suremontuotas u� 400 svar�.

Visas pasaulis su�inojo, kad dr�suolis lietuvis �veik� Atlant�, ta�iau nepasiek� gimtin�s. Pasklido legendos apie laim�s k�dik�, kuris iš sudu�usio l�ktuvo išlipo be menkiausio �br��imo. Vien �veikti Atlant� vienam tais laikais buvo nutr�ktgalviškas �ygdarbis. F. Vaitkus buvo šeštasis �veik�s Atlant� l�ktuvu ir ketvirtasis tai padar�s vienui vienas.

F. Vaitkaus skrydis prad�iugino ne tik Lietuv�, bet ir Airij�. Balinrobe F. Vaitkaus skryd�io min�jimas - did�iausia miestelio met� švent�. �ia �kurtas muziejus, kuriame eksponuojamos l�ktuvo liekanos su F. Vaitkaus autografais. Eksponuojamos istorin�s nuotraukos, surinkta lak�no biografija.

Po skryd�io F. Vaitkus keliavo po Lietuv�, kur tiek miestuose, tiek miesteliuose buvo sutinkamas did�iuliais paradais su kareivi� rikiuot�mis ir orkestrais. Lietuviams šio lak�no �ygdarbis tarsi nuplov� S. Dariaus ir S. Gir�no paliktas �aizdas. Gr��s � JAV, jis ir toliau tarnavo karin�se paj�gose. Studijavo aeronautik� Viskonsino universitete. Mir� Vokietijoje 1956 metais.


Laiškas, kuris kartu su F. Vaitkumi perskrido Atlant�.		Pašto �enklas legendiniam skryd�iui atminti.

Sunaikinta atmintis

O kas nutiko antrajai "Lituanicai"?

Istorikai ir kiti specialistai visada �inojo apie F. Vaitkaus skryd�, ta�iau sovietme�iu jis buvo ištrintas iš visuomen�s atminties. "Lituanica II" po legendinio skryd�io, kritimo ir remonto buvo dislokuota Šiauli� Zokni� kariniame oro uoste. 1940 metais �ia prad�jo šeimininkauti Rusijos kariai, kurie legendin� l�ktuv�, kaip ir daugum� kit�, panaudojo pratyboms kaip bombardavimo taikinius. Sovietiniam re�imui F. Vaitkaus atminimas buvo neparankus, nes lak�nas buvo aukštas JAV karininkas.

Zokni� karinis oro uostas 1935-aisiais.

Iš Petro KAMINSKO asmeninio archyvo

Dabar kolekcininkai negali pasid�iaugti dideliu atviruk� ar pašto �enkl� su F. Vaitkumi kiekiu, ta�iau galima pamatyti kitoki� š� skryd� primenan�i� vertybi�.

1933-iaisiais Lietuvos ir JAV pašto sistemos sutar�, kad laiškai gali b�ti gabenami oro keliu. F. Vaitkaus l�ktuvas taip pat gabeno laiškus, vien� kuri� savo atviruk� kolekcijoje turi šiaulietis Petras Kaminskas.

Daug istorin�s med�iagos yra surink�s Karini� oro paj�g� Aviacijos baz�s Tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas Alvydas Tamoši�nas. Apie F. Vaitk� �urnalist� Edita Milda�yt� neseniai suk�r� dokumentin� film� "Solo virš Atlanto".

Tiesa, Airijoje besiformuojan�ios lietuvi� bendruomen�s pasteb�jo, kad airiai m�s� lak�n� laiko savo didvyriu. Kod�l mes apie j� �inome tiek ma�ai?

Su dovanomis - po pirmosios nakties

Oksana LAURUTYT�

"Šiaulie�iai d�l m�s� pasisteng� iš visos širdies, o miestas taip gausiai išpuoštas, kad niekas negali nepasteb�ti, koks puikus renginys vyksta", - šypsojosi Taisa Aruma, latvi� liaudies šoki� "Katvari" vadov�. Šypsojosi ir kiti � tarptautin� folkloro konkurs�-festival� "Saul�s �iedas" atvyk� u�sienio šali� kolektyv� nariai ir d�kojo organizatoriams, miesto vadovui �teik� ir iš jo gavo atminimo dovan�. Ta�iau did�iausi� dovan� - susipa�inim� su tolim� ir artim� šali� kult�ra, d�iaugsm� akims, ausims ir širdims - gavo šiaulie�iai. Ketvirt� kart� surengto ir dar tebevykstan�io festivalio dalyviai negail�jo sav�s šokdami, dainuodami, grodami - šird�i� šiluma pasidalijo ir �i�rovai, ir dalyviai.

Šventin� "Saul�s �iedo" eisena buvo spalvinga ir d�iaugsminga. Festivalio dalyviai šoko, dainavo, grojo

Orus stebi NATO kariškiai

Tre�iadien� � tarptautin� folkloro konkurs�-festival� "Saul�s �iedas" atvyk� u�sienio šali� kolektyvai susitiko su Šauli� meru Justinu Sartausku, kuriam �teik� dovan� - g�rim�, skan�st�, kompaktini� disk�, pinigin�, o Nepalo delegacija ant galvos u�d�jo juod� Nepalo kepurait� su �enkliuku - sukry�iuotais kardais. K� reiškia šis �enklas, meras �ad�jo išsiaiškinti koncert� metu.

Festivalio direktor� R�ta Stankuvien�, pasveikinusi festivalio dalyvius su pirm�ja naktimi Šiauliuose, atskleid� paslapt� - jei lis, tai tik trumpai ir nedaug. Pasirodo, direktor� dukart per dien� skambina NATO kariškiams, kurie valandos tikslumu pasako, koks bus oras.

Paaišk�jo, kad kariškiai tikrai �ino, k� kalba - vidurdien� prasid�j�s lietus greitai liov�si gadinti nuotaik�, tad vakare � konkurs� atvyk� vienuolikos u�sienio šali� ir b�rys Lietuvos kolektyv� gal�jo ramiai prisistatyti Šiauliams šventin�je "Saul�s �iedo" eisenoje.

Eisenoje buvo galima išvysti Karelijos (Rusija), Austrijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos, Nepalo, Slov�nijos, Sicilijos (Italija), Baltarusijos ir, �inoma, Lietuvos atstovus, pasipuošusius tautiniais r�bais. Sve�i� tur�jo b�ti daugiau, ta�iau kolektyvai iš Nigerijos, Kolumbijos, Jordanijos ir Serbijos neatvyko, nes negavo viz�.

"Mes labai norime pad�koti konsului Robertui Tamoši�nui, kuris pad�jo gauti vizas, ir atve��me link�jim� nuo Karelijoje esan�io lietuvi� kolektyvo "Rasa", - d�iaug�si iš Petrozavodsko atvykusio liaudies ansamblio "Karjala" meno vadovas Andrej Anisimov. Karelai sako nor�j� atvykti � u�pernai rengt� festival�, ta�iau negavo viz�. Šiemet pasisek�, tad jie labai d�iaugiasi, kad gali parodyti, kuo unikali finougr� kult�ra, ir dalyvauti konkurse.

Konkurse erotini� �aidim� nerod�

IV tarptautinis folkloro konkursas-festivalis unikalus tuo, kad jo metu dalyviai ne tik koncertuoja, bet ir dalyvauja vieninteliame Ryt� Europoje rengiamame konkurse. Šiame konkurse kolektyvai rungiasi d�l "Grand Prix". Premijos �teikimo ceremonija vyks sekmadien� 19 val. baigiamojo festivalio koncerto did�iojoje scenoje metu.

Festivalio dalyviai Šiauli� merui Justinui Sartauskui dovanojo ir vyno, ir suvenyr�, ir net pinigin�, kad jau b�t� prad�ti rinkti pinigai kitam "Saul�s �iedui".

Dvi dienas tarptautin� komisija Kult�ros centre vertino kolektyv� pasirodymus. Dalyviai rod�, kuo j� kult�ra yra unikali - šok�, dain�, muzik� - ir kaip meistriškai gebama tai pristatyti.

Tiesa, ne visi kolektyvai dr�so parodyti autentišk� folklor�. Karelijos liaudies ansamblio "Karjala" meno vadovas Andrej Anisimov sak�, kad finougr� kult�ra unikali �aidimais. Jie neturi �od�io "šokis". "Mes ir šokius �aid�iame, ir kadril� vaikštome", - šypsojosi jis.

Anot pašnekovo, karel� kult�ra gars�ja erotiniais �aidimais, kuri� konkurse etikos sumetimais nerodyta ir jaunimas dabar, �inoma, j� nebe�aid�ia. Vienas toki� - �vak�s gesinimas. Vaikinai ir merginos šiam �aidimui ruošdavosi iš anksto - prisivalgydavo �irni�. Tada b�davo u�degama �vak� ir jaunuoliai, atsuk� � j� pasturgalius, mandagiai tariant "v�juodavo". Kieno "v�jelis" ��iebdavo did�iausi� liepsn�, tas nugal�davo. "� �vak�s švies� atsuktas u�pakalis atrodydavo labai erotiškai", - sak� pašnekovas.

Kitas �aidimas, da�niausiai �aid�iamas per Kal�das, buvo "numir�lio �adinimas". Vaikinas vaidindavo numir�l�. Atsiguldavo nuogas ant stalo ir b�davo pridengiamas "marška". Burnoje laikydavo �sikand�s obuol�, kad šypsena baisi atrodyt�. Po stalu �sitaisydavo kitas vaikinas. Merginos eidavo prie "numir�lio" ir tur�davo bu�iuoti. Po stalu besislepiantis vaikinas puldavo mergin� ir �iupin�davo jos intymias vietas. "Visko b�davo, net marškiniai toki� �aidim� met� plyšdavo. Karelijoje rengtuose liaudies susib�rimuose b�davo daug toki� �aidim�. Jaunimas �aisdavo, �aisdavo ir prisi�aisdavo. Neb�t� �aidim�, neb�t� ir santuok�", - juok�si A. Anisimov.

Atsisveikinimas - sekmadien� vakare

Tre�iadien� vakare kolektyvai koncertavo did�iojoje scenoje, pastatytoje prie "Senojo dvaro". Koncertas "M�s� valstyb� - saul�s �iede", buvo skirtas Valstyb�s dienai ir vieneriems metams iki penkt�j� TAFISA pasaulio sporto �aidyni� pamin�ti.

"Laba diena, Šiauliai!" - choru iš scenos �i�rovus pasveikino sve�iai. �i�rovai lietuviškus pasveikinimus sutiko audringais plojimais. "Namasteeeee!" ("Dievas manyje sveikina Diev� tavyje", - aut. past.), - d�iaugsmingai sve�ius iš Nepalo sveikino renginio ved�ja. "Namasteeee!" - d�iaug�si širdingai pasveikinti meninink� klubo iš Katmandu sve�iai.

Itin daug d�iaugsmo patyr� ma�ieji festivalio lankytojai - aptvare smagiai šokin�jo du o�iukai, kuriuos vaikai gal�jo ne tik paglostyti, pašerti, bet ir sugalvoti jiems vardus ir nupiešti. Vaik� piešiniai dalyvaus naujien� portalo "Etaplius.lt" ir bendrov�s "Gubernija" rengiamame konkurse. Gra�iausi� piešini� nugal�tojai bus apdovanoti "Gubernijos" giros g�rimu "Du o�iukai".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Atidarymo koncertas t�s�si iki nakties, na, o šiandien, penktadien�, nuo 15 val. festivalio dalyviai �i�rov� laukia koncerte prie Dail�s galerijos, nuo 17 val. - prekybos centre "Saul�s miestas", o 19 val. - v�l did�iojoje scenoje. Šeštadien� linksmybi� siautulys bulvare prasid�s jau nuo 11 val. ryto.

Gra�iausia �iauliet� - "Mis Lietuvos" finale

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� šeštadien� klube "Martini" vykusiame gro�io konkurse "Mis Šiauliai 2011" nugal�toja tapo 177 cm �gio septyniolikmet� šiauliet� Deimant� Petrauskait�. Gra�iausios Šiauli� merginos titul� laim�jusi gra�uol� tiesiu taikymu pateko � "Mis Lietuva 2011" final�, kuris vyks liepos 6-�j� Palangos vasaros estradoje. Konkurso organizator� Vaida �idonyt� �ada, kad palaikyti Deimant�s finale su plakatais vyks visos Šiauli� konkurso dalyv�s.

Atskleid� savo vaikyst�

Konkurso "Mis Šiauli� kraštas 2011" dalyv�s komisijos narius, klubo sve�ius bei j� palaikyti at�jusius artimuosius nuk�l� � vaikyst�. Buvo parodytas trumpas filmukas apie merginas, nugal�jusias gro�io konkursuose nuo 2007-�j�. Parodytos ir ši� met� konkurso dalyvi� dešimtuko vaikyst�s nuotraukos.

Net 500 spalvot� balion� išpuoštame klube netr�ko geros nuotaikos, vaikišk� daineli�, spalvot� sukneli� ir aikyst� menan�i� dideli� kaspin�. Konkurso dalyv�s primin�, kokia gra�i, trapi ir kupina šviesiausi� svajoni� yra mergai�i� vaikyst�.

"Visos mergait�s svajoja tapti princes�mis. Parodydami, kaip vaikyst�je atrod� konkurso finalist�s, suteik�me daug šilt� emocij� �i�rovams", - sak� konkurso organizator� Vaida �idonyt�.

Organizator� prisipa�ino šiek tiek bijojusi, kad konkurso finalas, surengtas klube, gali nustebinti �mones, ta�iau sumanymas pasiteisino. "Jauki erdv�, mergin� paprastumas ir �aismingumas visus su�av�jo", - d�iaug�si V. �idonyt�.

Finaliniame "Mis Šiauliai 2011" konkurse dalyvavo 10 mergin�, ta�iau kar�na atiteko tik vienai. Komisijos narius su�av�jo ir gra�iausios šiauliet�s titul� "Mis Šiauliai 2011" laim�jo J. Janonio gimnazijos gimnazist� Deimant� Petrauskait�. Komisijos vienbalsiai išrinktai nugal�tojai atiteko daugyb� r�m�j� dovan� bei teis� dalyvauti konkurso "Mis Lietuva 2011" finale.

Gro�io konkurse pirmosios vicemis titul� laim�jo Egl� Les�inskait�, antr�ja vicemis išrinkta Viktorija Vaid�iulyt�. "Mis Talentas" tapo Gintar� Daniusevi�i�t�. Ši nuostabaus balso gra�uol� komisij� su�av�jo sugiedojusi "Ave Maria". Kitos merginos dainavo, šoko, skait� eiles, rod� savo darytas fotografijas, band� papirkti komisij� iš savo kept� sausaini� sukurta �sp�dinga puokšte.

Keturios konkurso "Mis Šiauliai 2011" laureat�s laim�jo poilsin� kelion� � Rodo sal� (Graikija).

Pasisek� ir kitoms finale dalyvavusioms merginoms. Visos finalinink�s, kaip ir kasmet, kartu su konkurso organizatore V. �idonyte keliaus pails�ti � pasirinkt� Lietuvos kurort�.

Palangos laukia gra�uoli� antpl�dis

Gro�io konkurse Deimant� dalyvauja nebe pirm� kart�. Pernai tame pa�iame konkurse ji laim�jo pirmosios vicemis titul�.

"Esu labai laiminga ir d�kinga mamai, nes ji mane paskatino dar kart� dalyvauti šiame konkurse. �inoma, d�koju ir Vaidai u� palaikym�, patarimus", – d�iaugsmo ašar� nesl�p� D. Petrauskait�.

Konkurso "Mis Šiauli� kraštas 2011" nugal�toja Deimant� jau prisijung� prie dar trylikos konkurso "Mis Lietuva 2011" finalo dalyvi�.

Gra�uol�s dainavo, šoko, skait� eiles, rod� savo darytas fotografijas, band� papirkti komisij� kepiniais ir s�moju.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

V. �idonyt� sako, kad ši�me�io konkurso dalyv�s buvo itin draugiškos. Sekmadien� susirinkusios vakarieniauti jos nusprend�, kad pasipuoš konkurso marškin�liais, p�stais sijon�liais ir nešinos plakatais palaikys Deimant� gro�io konkurso finale Palangoje. "�i�rovai gal�s �vertinti, kurios merginos gra�esn�s - šiauliet�s ar gra�uol�s iš visos Lietuvos", - šmaikštavo V. �idonyt�.

Maneken� ir gro�io nam� "Classy Beauty" savinink� V. �idonyt� konkurs� "Mis Šiauli� kraštas" atgaivino prieš penkerius metus. Organizator� pati konkurse yra laim�jusi "Mis Foto" ir "Mis Publika" titulus.

Ši�me�io konkurso atrankoje dalyvavo per 300 mergin�. Reng�jams teko �d�ti nema�ai tri�so, kol buvo atrinktas finalininki� dešimtukas.

Atranka buvo paskelbta internete, mergin� prašyta nurodyti �g�, svor�, atsi�sti fotografij�. Organizatoriai buvo gav� ir kompiuterio programomis padailint� nuotrauk�.

Aitvaras ne�a svajon�s link

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kai v�jas išver�ia med� ar nugriauna reklamin� stulp�, pamatome, koks jis galingas. V�jas gali sukti turbinas, nešti laivus per bangas. Jis lengvai pakelia �mog� ir nuneša � kit� e�ero krant�. Netikite? Susipa�inkite su j�gos aitvar� m�g�jais.

ei kart� pavyko pakinkyti v�j�, "kaitavimo" mesti jau nebe�manoma.

Sniegu, vandeniu ir ledu

Ne vienam teko rankose laikyti paprast� aitvar�. Ne vienas ir pagalvojo - jeigu aitvaras b�t� daug didesnis, ar jis mane pakelt�? Taip, jei tai yra j�gos aitvaras, vadinamasis "kaitas".

"Kaitavimas" - Lietuvoje jau prigijusi pramoga ir sporto šaka. �mog� tempiantis aitvaras gali b�ti �vairaus dyd�io, o sportininkas gali rinktis, kokiu paviršiumi nori skrieti: ledu, sniegu ar vandeniu.

Šiaulietis Bernardas Maksimavi�ius j�gos aitvar� sportu u�siimin�ja jau šešerius metus. Vis� gyvenim� j� trauk� ekstremalumas ir judesys. "Band�iau visk�, išskyrus šaškes", - sako Bernardas, j�gas m�gin�s graik�-rom�n� imtyn�se, išdarin�j�s triukus motociklu. Ta�iau tikr� sielos d�iaugsm� rado pakink�s v�j�.

"Motociklas greitai atsibodo. Prieš aštuonerius metus dav� draugas išbandyti "kait�". U�sidegiau ir nuo to laiko stengiuosi nepraleisti progos paskrajoti su v�ju", - pasakoja sportininkas.

Bernardas prisimena, kad iš prad�i� nesisek�. Prakaitas liejosi upeliais. Kai draugo aitvaras kart� skaud�iai t�šk�si � �em�, vaikinas suprato, kad teks �sigyti savo, nes jau neatsispirs šiam pom�giui. Tad pardav� motocikl� ir �sigijo d�v�t� aitvar�.

Pasak Bernardo, j�gos aitvaras gali b�ti naudingas ir sveikatai. Kart� slidin�damas jis susilau�� raktikaul�. Net daktarai si�l� mesti visus ekstremalius u�si�mimus, ta�iau "kaitavimas" pad�jo grei�iau išgyti. "Nugaros skausmus taip pat išsigyd�iau aitvaru. Plaukimas vandeniu prilygsta meditacijai ir psichologo konsultacijai. Gydytojai teigia, kad j�gos aitvarai - sveikas sportas, ta�iau viskam yra ribos. Juk retas olimpietis yra sveikas", - tikina ekstremalas.

Rekomendacija - mokytis

Sakoma, kad mokytis "kaituoti" geriausia �iem� ant sniego. Pavojingiausia - ant ledo su pa�i��omis, nes galima �vystyti did�iul� greit�. Jei vandens paviršiumi skriejama apie 40 kilometr� per valand� grei�iu, tai ant ledo - apie 60. Vasar� smagiausia ant j�gos aitvaro lentos skrieti per bangas.


„Kaitas“ – did�iulis aitvaras.		Jei pradedi tik�ti, kad esi stipriausiais, �i�r�k, pap�s g�sis ir nuneš kaip viš�iuk�.

Profesionalai nepataria pradedantiesiems nerti sta�ia galva � š� sport�. Reik�t� daug ko išmokti: valdyti aitvar�, atsistoti ant lentos, jausti savo k�n� ir visk� suderinti. Yra ir "kaituotoj�" etikos taisykl�s, pavyzd�iui, v�jas gali supainioti dviej� sportinink� aitvar� virves - stropas, tada reikia susitarti, kuris kur� praleis.

Did�iausia pradedan�i�j� smalsuoli� klaida – manymas, kad viskas �ia labai paprasta ir elementaru. Da�nai fiziškai stipr�s jaunuoliai nepagalvoja, kad v�jas stipresnis u� bet kokius raumenis, nes jo j�ga - did�iul�. Pabandykite u�sikabinti u� prava�iuojan�io sunkve�imio ir j� sulaikyti. Skriejant per bangas, vanduo yra asfalto kietumo. Tad j�gos aitvar� m�g�jai, kaip ir alpinistai, m�gsta sakyti, kad stichijos nenugal�si. Ji leid�ia m�gautis arba skaud�iai pamoko.

Skirtingam v�jui ir sportininko svoriui yra pritaikyti skirtingo dyd�io j�gos aitvarai. Pradedantiesiems b�tinas šalmas bei kitos apsaugos priemon�s, tinka riedutinink�, slidinink�, motociklinink�. "Kaituojant" šaltame vandenyje, praverst� ir specialus nar� kostiumas.


V�jas lyg mustangas - nesusitarsi, bet jei leid�iasi kinkomas - pirmyn!		Bernardas j�gos aitvarais susidom�jo daugiau nei prieš septynerius metus.

Gyvenimo b�das

Pasak Bernardo, Šiauliai j�gos aitvar� sportui - d�kinga vieta. Puikiai tinka R�kyvos e�eras. Norintiems patirti gerokai aštresni� �sp�d�i� - visai netoli Baltijos j�ra.

Ta�iau Lietuvos "kaituotojai" vis d�lto da�nai vyksta paskraidyti bangomis � Latvij�. Kaip ir daugumoje pramogini� sri�i�, Latvija lenkia mus visa galva.

Bernardo MAKSIMAVI�IAUS asmeninio archyvo nuotr.

Tie, kurie gali sau leisti, va�iuoja ir � šiltesnius kraštus. �ia "kaituoti" geriau: ilgesnis v�jo sezonas, lygesnis v�jas. Bernardui teko pakinkyti v�j� u� Atlanto, Floridoje. Ekstremalas pasteb�jo, kad m�s� j�gos aitvar� m�g�jai sportiškesni.

V�j�, beje, mielai pasikinko ir moterys. "Kartais man�s klausia, ar "kaitavimas" reikalauja daug fizin�s j�gos. Taip, - nusišypso pašnekovas. - Iš prad�i� kiekviena sportin� veikla to reikalauja. Paskui u�sigr�dini, pripranti."

Pastaruoju metu Bernardas vis daugiau laiko skiria dar vienai savo aistrai - fotografijai. "Vienas kitam netrukdo, tik papildo", - teigia jaunuolis ir prisipa��sta, kad "kaitavimas" ir fotografija panaš�s - u�simetei �rankius ant pe�i� ir eini kur nori.

Tytuv�n� vienuolynas - bilietas ir investicija � ateit�

Eva JAGMINAIT�

Vienas didingiausi� baroko paminkl� šiaur�s ryt� Europoje prikeltas naujam gyvenimui. Prieš savait� Tytuv�nuose iškilmingai lankytojams atidarytas restauruotas bernardin� vienuolynas, kuriame �sik�r� ir vienintelis Šiauli� vyskupijoje Sakralinis muziejus. Iškilmes pa�enklino ir kitas svarbus �vykis – Tytuv�n� vasaros festivalis. � restauruoto vienuolyno atidarymo šv. Mišias, šventinius koncertus bei Šv. Antano atlaidus susirinko kone visas Lietuvos kult�rinio pasaulio elitas, kunigai ir vyskupai. Nei kult�ros ministras Ar�nas Gel�nas, nei Kult�ros paveldo departamento direktor� Diana Varnait� negail�jo ger� �od�i� ne tik rekonstrukcijos iniciatoriams, bet ir darbininkams, kurie dirbo negail�dami dien� ir nakt�.

U� daugiau nei 10 milijon� rekonstravus Tytuv�n� vienuolyn�, eil�s laukia ir Tytuv�n� ba�ny�ia. Reik�t� atnaujinti fasad�, vid�, kiemelio arkas.

Restauratoriai, nuvalydami stor� da�� sluoksn�, kantriai po milimetr� atk�r� autentiškas vienuolyno sien� freskas.

Eksponatai iš visos apskrities

Per metus Tytuv�n� vienuolyn� aplanko daugiau nei septyni t�kstan�iai turist�, o ba�ny�ioje am�ina meil� prisiekia su�ad�tiniai ne tik iš Šiauli�, Kelm�s ar kit� artim� apylinki�, bet ir klaip�die�iai, kaunie�iai, vilnie�iai. Kunigas Rimantas �aromskis neabejoja, kad rekonstravus vienuolyn� padid�s ne tik turist� susidom�jimas šiuo unikaliu architekt�riniu paminklu, bet d�l savito gro�io ši� ba�ny�i� �mon�s da�niau rinksis ir krikštynoms ar santuokos sakramentui.

Buvusios bibliotekos patalpose �kurdintame Sakraliniame muziejuje - eksponatai iš visos Šiauli� apskrities. Dal� j� muziejus pasiskolino, kitus surinko ba�ny�ios klebonas R. �aromskis. Kunigas pats va�in�jo po apskrities ba�ny�ias ir praš� vieninteliam Šiauli� vyskupijos Sakraliniam muziejui padovanoti liturgini� reikmen�, paveiksl�, kit� sakralini� daikt�. U� tok� didel� kruopš�iai atlikt� darb� ger� �od�i� negail�jo Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis.

Restauruojant did�iulis d�mesys buvo skirtas vienuolyno sienoms – nuvalius da�� sluoksn� naujam gyvenimui buvo prikeltos freskos. Lankytojai akies krašteliu gali pa�velgti ir � pagal autentišk� paveiksl� atkurtas vienuoli� celes.

Darbai nesustos

Vienuolyno restauracija kainavo daugiau nei dešimt milijon� lit�. Daugiausia l�š� (9 mln.) gauta iš Europos S�jungos, 1 mln. prisid�jo m�s� šalies Vyriausyb�, dar 140 t�kst. skyr� Kelm�s rajono savivaldyb�.


Kult�ros ministras Ar�nas Gel�nas (antras iš kair�s) �sitikin�s, kad Tytuv�n� vienuolyno ansamblis - vienas svarbiausi� Lietuvos kult�rinio paveldo objekt�.		Ba�ny�ios kiemelio arkadose netilo klasikin�s muzikos garsai.

� atidarym� atvyk�s kult�ros ministras A. Gel�nas pa�ad�jo ir toliau ieškoti l�š� toliau rekonstruoti Tytuv�n� vienuolyn� ir ba�ny�i�, nes nedelsiant reikia pakeisti vienuolyno stog�, atnaujinti ba�ny�ios išor� ir vid�, renovuoti vienuolyno kiemelio arkas. Ministras Tytuv�nus pavadino vienu did�iausi� Lietuvos kult�ros perl�. "Tai m�s� bilietas ir investicija � ateit�. Tikiuosi, kad kolegos Vyriausyb�je mane išgirs. �ia b�tina pl�toti ir kit� infrastrukt�r�, sudaryti s�lygas turistams apsistoti, patogiai pasistatyti automobilius. Galiu pripa�inti, kad šiam objektui iki šiol buvo skiriama per ma�ai d�mesio, ta�iau reikia nepamiršti, kad vietos, kaip ši, yra ne tik m�s� dvasingumo simbolis, bet ir svarbus kult�rinio paveldo akcentas", - darb� pabaigtuv�mis d�iaug�si A. Gel�nas.

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevi�ius ne tik d�iaug�si, kad atgaivintas dar vienas katalik� bendruomenei svarbus unikalaus paveldo objektas, bet ir primin�, kad ba�ny�ia u� tok� paveld� turi jausti did�iul� atsakomyb� ir nenustoti vykdyti šviet�jiškos veiklos.

Iškilmingas restauruoto vienuolyno atidarymo šv. Mišias laik� Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis. Drauge su juo palaimos susirinkusiesiems ir šviesios ateities vienuolynui meld� Lietuvos dvasininkai.

Autor�s nuotr.

Besituokian�i� su�ad�tini� patogumui ateityje ketinama �kurti civilin�s santuokos patalpas, iš kuri� jaunaved�iai gal�s �engti tiesiai prie altoriaus. Ketinama atkurti bibliotek�. Beje, b�tent vienuolyno kiemas šeštadieniais knib�d�te knib�da besifotografuojan�i� jaunaved�i�, nes autentiški arkiniai vienuolyno koridoriai ir sienos itin m�giamos fotograf� ir operatori�.

Istorin�s statybos geradari� pastangomis

Atrodyt�, jog pats Aukš�iausiasis saugo vienuolyn�, kuris iki ši� dien� išliko beveik nepaliestas kar� ir gaisr�.

Ketvirt�j� gyvavimo šimtmet� skai�iuojan�io - 2014-aisiais 400 met� sukakt� šv�sian�io - architekt�rinio ansamblio ištakos Tryškiuose. Juose 1614-�j� gegu��s 1-�j� Andriejus Valavi�ius bernardin� vienuoliams suraš� akt� d�l ketinimo Tytuv�nuose statyti vienuolyn�. Šiuo tikslu iškart skyr� 700 auksin�. V�liau kasmet A. Valavi�ius skyr� vis po didesn� sum�, iš viso 10 t�kst. auksin�. Fundatorius pageidavo, kad ba�ny�ios ir vienuolyno pastatai b�t� puošn�s ir gra�i� proporcij�. Po jo mirties 1620 metais 1000 auksin� altoriui ir ba�ny�ios interjerui �rengti skyr� Kotryna Valavi�ien�. Ji 60 lietuvišk� graši� kap� skyr� A. Valavi�iaus epitafijos marmurinei lentai, o 1630-aisiais testamentu Tytuv�n� ba�ny�iai u�raš� dar 300 auksin�.

Net šešiolika met� u�sit�susioms ba�ny�ios ir vienuolyno statyboms pagalbos rank� išties� LDK i�dininkas Jeronimas Valavi�ius, u�raš�s vienuolynui didelius sklypus Tytuv�nuose. Jis skyr� dotacijas pinigais ir javais, teik� kitoki� param�.

1618 m. iškilmingai pad�tas kertinis akmuo. Ba�ny�ios statyb� savo l�šomis r�m� ir Gardino seni�nas P. Valavi�ius. �emai�i� bajorai ba�ny�iai ir vienuolynui dovanojo l�š�, verting� daikt�. E. Valavi�ius pirko paveikslus ir sumok�jo u� did�j� varp�.

Meno k�riniai ant rat�

"Tiuningas" - lie�uvis neapsiver�ia šios meno pakraipos vadinti transporto priemoni� puošyba, tobulinimu... Tai daugiau nei kaspin� rišimas ant veidrod�li� ar nauj� ratlanki� montavimas. Meistrai gali neatpa��stamai pakeisti automobilio form�, o ant k�bulo nupiešti ne tik kaukol�, bet ir Did�j� kanjon�. Entuziastai geba motociklo r�m� paversti riedan�iais �mogaus griau�iais, o automobil� – va�in�jan�ia sofa.

Šis motociklas, riedantis Amerikos keliais, pasaulyje gars�ja savo išskirtiniu dizainu.

Motoroleris "Vespa GT" - tarsi medinis.

Miniati�rin� da�ykla

Posakis, kad vyrai – vaikai, tik ši� �aislai didesni, gana teisingas. Jam pritart� praktiškai visi automobili� puošybos ir tobulinimo srityje dirbantys meistrai.

Šiaulietis Tadas Juod�iukynas jau penktus metus kone kasdien laiko ant keli� skardos gabal� ir margina j� aerografu. Tai ma�ytis da�ymo aparatas, galintis išpurkšti 0,2 milimetro storio da�� linij�. Kol jais padengs visas motociklo detales, meistras gali u�trukti ir dvi savaites. Darbo kaina - nuo keli� šimt� iki keli� t�kstan�i� lit�, priklausomai nuo piešinio ploto, sud�tingumo, da�� kokyb�s.

Laisvo laiko beveik neturintis menininkas piešia ne tik fantastini� film� herojus ar kaukoles, bet visk�, kas transporto priemon�s savinink� gali leisti pasijusti išskirtiniu.

T. Juod�iukynas teigia, kad dabar dagiausia u�sakym� sulaukia iš baikeri�, kurie nori liepsnomis papuošti savo plieninius �irgus, ta�iau atsiranda ir toki�, kurie pasireng� "ištatuiruoti" vis� automobilio k�bul�. Neseniai aerografijos meistras gavo u�sakym� iš Airijos. Teks vykti � ši� šal� išmarginti amerikietišk� vilkik�.

Menininkas teigia, kad vairuotojai paprastai pageidauja visiškai nedideli� akcent�, kurie papuošt� variklio dangt� ar sparn�. Akivaizdu, kad tiems, kurie gali sau tai leisti, kaina n�ra svarbiausias dalykas. Daug svarbiau kokyb�.

Ir pats T. Juod�iukynas mielai va�in�jasi nestandartišku automobiliu - savo "Chrysler" jis papuoš� fantastini� film� herojais. Tai ir savotiška reklama, nes kaip kitaip pa�insi ger� meistr�. Tad po baikeri� s�skryd�i� visada padaug�ja klient�.


U�tenka tik aptak�, kad pasikeist� automobilio stilius.		Tadas Juod�iukynas savo automobil� išpieš� fantastini� film� herojais.

Fantazijai rib� n�ra ir Lietuvoje...

"Palauk, tuoj atva�iuos medin� "Vespa", tuomet pamatysi, k� galima padaryti aerografu", - sako T. Juod�iukynas. Tuo pat metu priva�iuoja legendinis itališkas motoroleris, kur� rusai sovietme�iu band� nukopijuoti.

Šiaulie�io verslininko Andrejaus Solovjovo nuomone, tai išskirtin� transporto priemon�: "Kokia senut� beb�t�, ji vis tiek veikia. Rus� nukopijuota "kiaul�" gedo be perstojo. "Vespa" nepakitusiu korpusu gaminama iki šiol."

Motoroleris "Vespa GT" iš ties� atrodo tarsi pagamintas iš med�io ir nulakuotas. Kruopš�iai išpieštos riev�s, r�st� sujungimai. A. Solovjovui išskirtinai nuda�yti motoroleriai tarnauja kaip puiki reklama, be to, ir pa�iam malonu ried�ti išskirtine transporto priemone. Verslininkas svajoja kit� "Vesp�" nuda�yti taip, tarsi ji b�t� suklijuota iš skardos gabal�li� ir sukniedyta: "Atrodyt� kaip prieškarinis l�ktuvas. U�sid��iau piloto šalm�, odin� striuk�. Su tokiu bet kokiame baikeri� parade neb�t� g�da."

...ir u�sienyje

Pasaulis ver�iasi per galv� d�l automobili� perdirbimo, tobulinimo ir gra�inimo. Mechanikai iš Anglijos Edd China ir David Davenport suk�r� va�iuojan�i� sof�. "Casual lofa" - taip mechanikai pavadino savo k�rin�. Šis riedantis baldas �trauktas � Gineso rekord� knyg� kaip grei�iausias baldas pasaulyje, gebantis �sib�g�ti iki 140 kilometr� per valand�. Baldas sumontuotas ant angliškojo "Mini Couper" baz�s. Viduje - 1300 kubini� centimetr� darbinio t�rio variklis. Karšto šokolado aparate �montuota grei�i� d��. "Coca Cola" skardin� - tai pavar� perjungimo svirtis, o vairas - vidutinio dyd�io picos pad�klas. Prietais� skydelis su spidometru �montuoti � kavos staliuk� ir vazon� su tikra g�le.

Tai vienintelis baldas, kuriuo teis�tai leid�iama va�in�tis Londono ir apskritai Anglijos gatv�mis.

"Casual lofa" - grei�iausia pasaulyje sofa ant "Mini Couper" rat�.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

"Tiuningo" �mones gelb�ja u�sienie�iai

Nors vieni apsiriboja tik tapyba ant automobilio, kiti nori ko nors dar išskirtinesnio. Šiaulietis Petras Blo�� sako, kad jo veikla gerokai skiriasi nuo T. Juod�iukyno meno. Da�niausiai automobiliams primontuojami "paderinti" aptakai ("spoileriai") ir slenks�iai. Tada bet kokia serijin�s gamybos mašina atrodo �sp�dingiau.

Tiesa, u�sakym� gerokai suma��jo. Per savait� – vos vienas kitas. Anks�iau Šiauliuose veik� kelios panašios �mon�s, ta�iau dabar j� beveik neliko arba dirba minimaliu paj�gumu. Versl� gelb�ja emigrantai, kurie atvyksta �ia atsinaujinti savo automobili�. Da�nai klient� padaug�ja po film�, toki� kaip "Greiti ir �siut�", premjer�.

Entuziastai pakei�ia vis� automobilio sandar� – pailgina priek�, kad atrodyt� agresyviau, išple�ia sparnus, kad tilpt� mil�iniški ratai. Net paprastas duris galima pakeisti taip, kad jos atsidaryt� � virš�. Da�nas ir salon� pakei�ia neatpa��stamai.

Vaik� diena - spalvinga gerumo �vent�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Miestas puosel�ja dvi gra�ias tradicijas, skirtas Vaik� gynimo dienai pamin�ti. Pirmoji - ma�iausieji renkasi P. Višinskio aikšt�je � švent� "Aš - ma�asis šiaulietis". Kita - Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos smuikinink�s vyksta � sostin� koncertuoti. Pernai jos koncertavo Prezident�roje, šiemet - Šv. Kotrynos ba�ny�ioje.

Geltona - vaikyst�s spalva

P�s�i�j� bulvaro arkos šalia paminklo P. Višinskiui v�l nušvito ryškiai geltonais balionais. Gatv�je zujo daugyb� ve�im�li�, laiming� mam�, besišypsan�i� smalsuoli�. Ma�yli� švent� "Aš - ma�asis šiaulietis" šiemet vyko jau septint� kart�.

Nusidriek� ilga ve�im�li� eil�. Kiekvienas ma�asis šiaulietis, gim�s nuo pernai iki ši� met� gegu��s 1 dienos, tur�jo galimyb� gauti dovan� iš miesto mero Justino Sartausko. Kiekvienam atvykusiam ma�yliui buvo �teiktas mero pasirašytas pa�ym�jimas su vaiko nuotrauka, puodelis, balionai, saldainiai. Neatvykusiems dovanos bus pristatytos kitais b�dais.

Miesto centre susirinko šimtai ma��j� šiaulie�i�, gimusi� nuo 2010 met� gegu��s 1 dienos.

Prie švent�s prisid�jo V tarptautinio šokio festivalio-konkurso "Aušrin� �vaig�d�" dalyviai.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauli� miesto savivaldyb�, vadovaudamasi Civilin�s metrikacijos skyriaus duomenimis, pakviet� susirinkti � p�s�i�j� bulvar� apie 1090 šeim�. Dalyvauti švent�je buvo u�registruoti 608 ma�yliai, tod�l prie arkos nusidriek� nema�os ve�im�li� eil�s.

Amfiteatre renginio dalyviams šoko vaik� šoki� kolektyvai, suva�iav� � V tarptautin� šokio festival�-konkurs� "Aušrin� �vaig�d�".

Švent�s sumanytoja ir organizator� Civilin�s metrikacijos skyriaus ved�ja Videta Samien� sako, kad mamos jau b�na gird�jusios apie ši� švent� ir nekantriai jos laukia.

Šiauliai - smuikinink� sostin�

Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos smuikinink�s, vadovaujamos mokytojos Nijol�s Prascevi�ien�s, vyko � Vilniaus Šv. Kotrynos ba�ny�i�, kurioje dalyvavo labdaringame koncerte "Vaikai u� vaikus". Švent�s moto: "Auka neišgelb�s viso pasaulio ma��j�, bet kiekvienas vaikas mamai - visas pasaulis."

Šiauli� jaunosioms smuikinink�ms Vilniaus Šv. Kotrynos ba�ny�ioje dirigavo maestro Donatas Katkus, pritar� Šv. Kristoforo orkestras.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Karštis neslopino šventin�s nuotaikos.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Ba�ny�ia pasi�ymi išskirtine akustika. Šventov� jau tapo tradicine kamerini� koncert� vieta.

Koncerto lankytoj� paaukoti pinigai buvo skirti Prienuose gyvenan�iai Urtei Šven�ionytei gydyti. Mergaitei nustatyta smegen� kirmino hipoplazija. Lietuvoje ši liga negydoma. Pagalba gali b�ti suteikta tik Genadijaus Šev�enkos vadovaujamoje kamienini� l�steli� klinikoje Maskvoje, o visas gydymas kainuoja 34 t�kst. lit�.

Liga baisi, ta�iau mergait� turi svajon� - nori išmokti groti smuiku. Simboliška, kad šioje labdaros akcijoje grie�� vien styginiai instrumentai. Pasirod�ius ma�ajai sostin�s smuikininkei, toliau � scen� lipo tik Šiauli� solist�s. Pabaigoje kone dvi dešimtys jaun�j� m�s� miesto smuikininki� atliko kelet� bendr� k�rini�. Po koncerto smuikinink�ms ir pritarian�iam Šv. Kristoforo orkestrui dirigav�s maestro Donatas Katkus ištar�: "Šiauliai - smuikinink� sostin�, nes �ia vaikai pamilsta š� instrument�."

Aistra mistin�ms �ilko svajon�ms

Modestas NAVICKAS

Drabu�i� dizainer� šiauliet� Diana Nevedomskyt� �inoma ne tik Lietuvoje - jos kolekcijos demonstruotos tarptautin�se parodose bei mados savait�se. Pra�jusi� savait� aukštosios mados podiumo spindesiu dizainer� prad�iugino Vilniaus gyventojus ir sve�ius.

Mada senamies�io po�emiuose

Marijos ir Jurgio Šlapeli� name-muziejuje prasid�j�s renginys v�liau nusileido � po�emius, kur pristatyta progini� - D. Nevedomskyt�s vakarini� šilkini� sukneli� - kolekcija "Je t‘aime". Šie dizainer�s darbai jau buvo rodyti Rygos mados savait�s renginiuose.

Rank� darbo "haute couture" stiliaus šilko suknel�s plaikst�si, spind�jo ir �av�jo moteriškumu. Naujausioje dizainer�s kolekcijoje - laisvai krentantis, pa�ios dizainer�s da�ytas nat�ralus šilkas bei organza ir odin�s detal�s. Senove dvelkiantys XV a. po�emiai bei aktoriaus Romualdo Rakausko skaitomi meil�s sonetai suk�r� subtili� romantišk� atmosfer�, persmelkt� paslaptimi, subrandinta elegancija ir vidine ramybe. B�tent tokioms - stiprioms, bet kartu ir emocingoms- moterims dizainer� si�l� "prisijaukinti" šilk�. Aplinka, apraizgyta nat�ralia mistika, savotiškai jaudino.

Modeliai vienas po kito pateikdavo nauj� �avesio pli�psni�, jie tiesiog plazdeno, atrod� lyg real�s ir kartu kupini galingos energijos. Be to, pati aplinka suteik� ka�k� ypatingo.

Kolekcijos pristatymas vyko ne ant podiumo. Modeliai sukiojosi tiesiog šalia �moni�, o sukneles �i�rovai gal�jo pasiekti išties� rank� – taip tarsi buvo sukurtas �sp�dis, kad tik tiek juos skiria nuo svajon�s išsipildymo.

Savo k�riniais dizainer� nor�jo parodyti, jog koks beb�t� mados diktatas, ji leid�ia asmenybei rinktis ir nuspr�sti, kur� si�lym� priimti, kas artimiau bei kas mieliau. B�tent šiai pasirinkimo galimybei ji ir teikia pirmenyb�. Juk stiliaus pajautim� sudaro geb�jimas jud�ti visose trijose laiko erdv�se – dabartyje su švie�iomis detal�mis, klasika tapusioje praeityje ir paslapties dvelksmu alsuojan�ioje ateityje. Harmoningai visk� suderinus, kiekvienas sau susikursime nepakartojam� skoning� stili�.

Vienodai kvepian�i� �moni� n�ra

Oksana LAURUTYT�

"Oi, toli mums iki CSI kriminalist�. Mano svajon� ateityje tur�ti specialist�, kuris gal�t� informacini� technologij� tyrimus atlikti - juk nusikaltimai persikelia � virtuali� erdv�. Laukiame geresni� laik� ir tikim�s", - sako Stasys Gel�inis, Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistini� tyrim� biuro vadovas. Kokios yra Šiauli� kriminalist� galimyb�s, renkant �kal�ius nusikaltimo vietoje ir juos tiriant?

�kal�iai - tyr�jams

S. Gel�inis vedasi � kabinet� ir pasakoja, k� dirba ir kiek veiklos turi 28 biuro specialistai, aptarnaujantys apskrit�. Kiekviename policijos komisariate yra po specialist�, kuris vyksta � �vykio viet�, fotografuoja �kal�ius ir paima �vairius pavyzd�ius. Šiauli� AVPK yra 20 pareig�n�, dirban�i� ne tik �vykio vietose, bet ir laboratorijose.

Dokument�, ginkl� ir trasologini� tyrim� poskyrio specialistams darbo tikrai netr�ksta. Pareig�nams tenka tirti �silau�imo �rankius, lau�tuvus, raktus, "prakr�tus", radus j� dalis nustatyti visum�, tirti pjovimo, kirtimo p�dsakus. "�vyko kabelio vagyst�, štai ir aiškinasi pareig�nai, ar rastu kirviu jis buvo nukirstas, ar - ne. Jei buvo išpjautas miškas, pareig�nai nupjauna kelmo virš� ir aiškinasi, ar rasti r�stai tikrai pavogti iš nurodytos vietos", - sako biuro vadas.

S. Gel�inio teigimu, specialistai nustato, ar rastus p�dsakus paliko b�tent konkret�s batai, automobilio ratai. �vykio vieta ap�i�ros metu fotografuojama, imami rank�, koj� palikti atspaudai. Tiriama ne tik tai, kas �prastai rodoma televizijos serialuose, bet ir �mogaus l�pos, dantys, ausys, padai. Juk jie visi - individual�s. P�dsakai ir kiti daiktiniai �rodymai fiksuojami tam skirtomis kriminalistin�mis priemon�mis, ta�iau kartais tenka ir gabal� grind�, staktos ar kilimo su �kal�iais išpjauti. "�inoma, atsi�velgdami � aplinkybes j� negadiname - darome išliejas ar fiksuojame kitais b�dais", - sako pašnekovas.

�kal�iai perduodami byl� tiriantiems pareig�nams, kurie pagal bylos aplinkybes ir nusprend�ia, kokius tyrimus paskirti. Pasak S. Gel�inio, yra p�dsak�, kurie gali b�ti tiriami met� metus, bet b�na maisto produktai, kurie genda, tod�l su jais dirbama nedelsiant. Jei nusikaltimo vietoje buvo rasta obuolio nuograu�a, pareig�nai j� nufotografavo, padar� išliejas, kad b�t� matyti �tariamojo dant� atspaudai. V�liau juos galima palyginti su �tariamojo dantimis.

DNR nustato kolegos sostin�je

"Ne visk� galime padaryti Šiauliuose. Jei reikia DNR tyrimo, pavyzd�ius tyr�jai siun�ia � Lietuvos policijos Kriminalini� tyrim� centr�. Nuor�kos, krauju sutepti daiktai, kramtomoji guma, plaukai, sperma - visa tai supakuojama ir siun�iama ištirti", - sako pašnekovas.

O kaip paimamas �tariamojo DNR tyrimui reikalingas m�ginys? Specialistas, m�v�damas pirštin�mis ir u�sid�j�s kauk�, �tariamajam iš burnos specialia sterilia šluotele paima seili�.

Šiauliuose neatliekami sud�tingi tyrimai, kuriems reikalinga brangi aparat�ra (sprogmen�, š�vio, gaisro p�dsakai). Neatliekamas ir mikrodaleli� tyrimas. Jo pavyzd�iai paimami lipnia pl�vele, j� u�klojant ant tiriamo paviršiaus, pavyzd�iui, automobilio s�dyn�s, kur s�d�jo �tariamasis. Sulaikius �tariam�j�, jo keln�s ir pl�vel� su �kal�iais siun�iamos � Lietuvos teismo ekspertiz�s centr�.

S. Gel�inis parodo stiklain�, kuriame - baltos flanel�s atrai�a. Ji reikalinga kvapo tyrimui atlikti. "Vienodai kvepian�i� �moni� n�ra", - sako pašnekovas ir pasakoja, kad tyrimui naudojama flanel� tiesiama ant paviršiaus, ant kurio s�d�jo �tariamasis. Paimamas ir �tariamojo kvapo pavyzdys.

Abu pavyzd�iai siun�iami � Lietuvos policijos Kriminalistini� tyrim� centro Kinologijos ir odorologijos valdyb�. Ar kvapo pavyzd�iai yra to paties �mogaus, padeda nustatyti kinolog� šunys-biodetektoriai. "Vis d�lto teigiama išvada neb�t� lemiamas veiksnys teisme skiriant bausm�. Tai b�na paskata tyr�jui ieškoti kit� �rodym�", - sako biuro vadovas.

"Piršt� atspaud� savininkas - per kelias minutes"

Daktiloskopini� tyrim� skyriaus kriminalistai jau metus naudojasi specialia automatizuota daktiloskopine sistema, kuri labai palengvina darb�. Pakanka � program� �vesti nuskenuotus piršt� ir deln� atspaudus ir programa per kelias minutes praneša, kam priklauso šie atspaudai. �inoma, jie jau turi b�ti �vesti � sistem�.

Gintautas Zapareckas, Daktiloskopini� tyrim� skyriaus vyresnysis specialistas, sako, kad sistemoje yra visos šalies duomen� baz�s ir net Šengeno šali� duomenys. �domu tai, kad sistema pateikia ne tik asmens vard�, pavard�, bet ir fotografij�. Ne paslaptis, kad yra asmen�, kurie, imant piršt� atspaudus, prisistat� svetima pavarde. Pasitaiko, kad pavard�s b�na dvi, o piršt� atspaudai - vieni. Da�nai daktiloskopin� sistema padeda nustatyti rast� neatpa�int� asmen� tapatyb�.

Šiemet daugiau darbo atsirado ir balistini� tyrim� specialistams. D�l nauj� �statym� padaug�jo �moni�, nor�jusi� �sigyti ginkl� ar legalizuoti turim� dujin� ginkl�. Nusipirkus ginkl� savigynai, kas penkerius metus savininkui j� tenka atnešti kriminalistams išbandyti - "atšaudyti". Pareig�nai privalo tur�ti šautuvo šaudmen� pavyzd�ius, kad �vykus nusikaltimui gal�t� nustatyti ginkl�.

Tiriant nusikaltimus, neretai praver�ia sudarytas fotorobotas. Anot specialist�s Sandros Šumbarauskien�s, j� sudaryti n�ra paprasta, nes liudininkai da�niausiai �sid�mi tik �tariamojo akis ar plaukus. Sudaryt� fotorobot� kartais tenka ir ištrinti, prad�ti j� kurti iš naujo. "Programa netobula, daug nepaimprovizuosi. Pernai teko sudaryt apie 15 fotorobot�, šiemet - vos por�", - sako specialist�.

"Ar apskritis dar neprasig�r�?"

Kriminalistini� tyrim� biuro Chemini� ir maisto produkt� skyriuje kvapas - savotiškas. Ant grind� priversta maiš�, kuriuose - 164 namin�s degtin�s "bambaliai". "�ia dar nieko. Kai visos trys pradedame namin� pilstyti, va tada kvapas b�na", - juokiasi trys laboratorijoje dirban�ios specialist�s. Moterys sako, kad seniau, kai laboratorija nebuvo suremontuota ir joje nebuvo sumontuota gera ventiliacijos sistema, tiriamos namin�s degtin�s ar alaus kvapas sklido po vis� pastato korpus�. � netoliese esant� Keli� policijos biur� u�suk� vairuotojai �tariai dairydavosi, kuris iš j� at�jo "padar�s burnel�".

Skyriaus viršinink� Irina Retivova sako, kad darbo kasmet vis daugiau. Kolegos iš Panev��io šiaulie�i� klausia, ar Šiauli� apskritis dar neprasig�r�. Pagal tai, kok� namin�s degtin�s kiek� tenka ištirti, galima susidaryti vaizd�, kokia mil�iniška yra alkoholio paklausa. Pernai laboratorijoje teko ištirti net 2667 objektus, o šiemet per tris m�nesius - jau 559.

Pra�jusi� savait� laboratorijos specialist�s tur�jo nustatyti, ar trys atgabenti aparatai naminei degtinei gaminti yra tam skirti ir ar jais buvo gaminta degtin�. "Jie juk atgabenti iš mišk�, apr�k�, purvini. Steng�m�s kuo grei�iau ištirti, kad juos išgabent� iš laboratorijos. �ia nuolat kaip sand�lyje", - kalba specialist�s.

Stasys Gel�inis, Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistini� tyrim� biuro vadovas, sako, kad kvapo m�ginys paimamas paprašius �tariamojo flanel� priglausti prie k�no po marškiniais ir pusvaland� palaikyti.

Pernai pareig�nai išband� 201 ginkl�, o šiemet per tris m�nesius - net 102. Kolekcionavimas - pareig�nams nesvetimas.

Specialist�s turi nustatyti pagrindinius alkoholini� skys�i� fizikinius ir cheminius rodiklius, o išvadas pateikti ikiteisminio tyrimo pareig�nams.

Studenti�kas pavasaris atskraidino jaunatvi�k� d�iuges�

Oksana LAURUTYT�

Pirmadien� Šiauliuose prasid�j�s Šiauli� universiteto rengiamas VIII tarptautinis meno festivalis "Studentiškas pavasaris" miestui suteik� jaunatviško d�iaugsmo, k�rybos ir talento pli�psn�. Net keturis renginius - solist� konkurs�, teatr� festival�, projekt� "Balt� vienyb� po saule" ir koncert� "Nuo d�iazo iki roko" - apgl�b�s festivalis sukviet� talentingiausius jaunuolius iš �vairi� pasaulio šali�.

Spalvinga eisena paskelb� projekto "Balt� vienyb� po saule" koncerto prad�i�.

Solist� konkurse nugal�jo b�simoji medik�

Pirmadien� Šiauli� dail�s galerijoje �vyko solist� konkursas, kuriame var��si dvylika daininink� iš Kauno Vytauto Did�iojo, Lietuvos sveikatos moksl�, Liepojos (Latvija) ir Šiauli� universitet�.

Solist� konkurso sumanytojas Juozas Lygutas teig� nor�j�s, kad konkurse savo dainavimo geb�jimus pademonstruot� neb�tinai muzikos specialybi� studentai. Siekta, kad pasirodyt� �vairi� specialybi� jaunuoliai, kurie turi puik� bals�, bet dainavimas jiems - pom�gis.

"Nor�jome nevirti savo sultyse. Nor�jome ir kad tie, kurie mokys vaikus muzikos, tur�t� scenos patirties. Labai smagu, kad kolegos sutiko dalyvauti", - sak� jis.

Ekspert� komisijai vadovav�s profesorius Vladimiras Prudnikovas gyr� konkurso reng�jus u� sudaryt� galimyb� pasirodyti jauniems solistams. Be maestro, komisijoje buvo auksinio balso konkurso "Triumfo arka" 2009 met� dalyv� Diana Tiškovait� ir Šiauli� dramos teatro aktor� Inga Norkut�.

Absoliu�ia konkurso nugal�toja pripa�inta Lietuvos sveikatos moksl� universiteto antrakurs� Toma Grigalaityt�. Mergina - šiauliet�, yra baigusi J. Janonio gimnazij�.

� konkurs� j� pakviet�s buv�s vokalo d�stytojas J. Lygutas apgailestavo, kad mergina ne pasirinko daininink�s kelio, o nusprend� studijuoti medicin�. "J�s galite dainuoti", - nugal�toj� skatino ir komisijos pirmininkas V. Prudnikovas.

Antrojo laipsnio diplomai �teikti Šiauli� universiteto Muzikos pedagogikos pirmakursiui Karoliui Akulavi�iui ir Vilniaus pedagoginio universiteto antrakursiui Mantui Sirtautui.

Tre�iojo laipsnio diplomais apdovanotos Vilniaus pedagoginio universiteto pirmakurs� Egl� Šlimait� ir antrakurs� iš Liepojos universiteto Agnese �i�e.

Pasibaigus konkursui, maestro V. Prudnikovas prad�iugino klausytojus u�traukdamas lietuvi� liaudies dain� "Kalnai ant kalno". Šiltai priimtas ir Dianos Tiškovait�s bei Augustino Šimkaus duetas.

Teatr� festivalyje "Po saule" - �inomi šalies aktoriai

Tris dienas teatro m�g�jai gal�jo m�gautis jaun�j� aktori� vaidinamais spektakliais Šiauli� universiteto mokomajame teatre. Ketvirtadien� šeštasis tarptautinis student� teatr� festivalis "Po saule" buvo u�darytas.


Teatr� festivalio "Po saule" sve�iai - aktor� Egl� Gabr�nait� ir Ram�nas Cic�nas.		Tris dienas vykusio festivalio "Po saule" �i�rovai išvydo 12 Lietuvos ir u�sienio aukšt�j� mokykl� teatro studij� krypties student� sukurt� spektakli�.

Festivalyje, be Šiauli� universiteto men� fakulteto estrados meno student�, sulaukta jaun�j� koleg� iš Vilniaus kolegijos, Klaip�dos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei studentišk� teatr� iš Latvijos, Olandijos ir Portugalijos - iš viso apie šimt� dalyvi�. Pernai jubiliejiniame penktajame festivalyje pirm� kart� sulauk�s sve�i� iš u�sienio festivalis t�sia tarptautinio renginio tradicijas.

Festivalio metu scenoje rodyti performansai, šokis, spektakliai pagal lietuvi� literat�ros klasik� bei F. Dostojevskio k�rinius. Per tris dienas �i�rovai išvydo 12 spektakli�.

"Tai ypatingas teatro studij� krypties festivalis, vienintelis toks Lietuvoje. Smagu, kad sulauk�me garbi� sve�i�: Jono Vaitkaus, Egl�s Gabr�nait�s, Ram�no Cic�no, Reginos Šaltenyt�s, Dariaus Meškausko, Maros Kimel�s", — sak� festivalio sumanytoja, ŠU men� fakulteto Estrados meno katedros ved�ja Marija �ib�dien�.

Pasirodymus steb�j� Klaip�dos teatrologijos specialyb�s studentai išrinko geriausius spektakli� aktorius. Apdovanojimas "Jaunoji teatro viltis" �teiktas dviem kiekvieno spektaklio artistams. Apdovanoti šie ŠU Men� fakulteto estrados meno specialyb�s studentai: Ernesta Šmitait�, Simonas Kilius, Arnas Butkus, Valda Pavinkšnyt�, Rasa Šiau�i�nait� ir Vaidas Praspaliauskas.

Solist� konkurso komisija - Vladimiras Prudnikovas, Diana Tiškovait� ir Inga Norkut� - buvo dosni.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Solist� konkurso nugal�toja - b�simoji medik� Toma Grigalaityt�.

Spalvinga eisena kviet� � balt� koncert�

Vakar, gegu��s 12 dien�, vyko projekto "Balt� vienyb� po Saule" lietuvi� ir latvi� tautini� šoki� ir muzikos koncertas "Balt� diena". 220 koncerto dalyvi� - aštuoni kolektyvai - prie šalia "Senojo dvaro" pastatytos lauko scenos at�ygiavo iškilminga eisena p�s�i�j� bulvaru nuo "Šiauli�" viešbu�io.

Šia proga Šiauli� kult�ros centre buvo atidaryta Lietuvos ir Latvijos student� darb� paroda, kuri� nemokamai galima aplankyt iki gegu��s 18 d.

Šiandien, penktadien�, vyks baigiamasis festivalio koncertas "Nuo d�iazo iki roko". Koncerte dalyvaus Šiauli�, Klaip�dos, Rygos aukšt�j� mokykl� student� kolektyvai. Koncerto viešnia – grup� "Thundertale".

Festivalio organizatoriai: Šiauli� universiteto Men� fakulteto Teatro bei Muzikos pedagogikos katedra, Student� reikal� tarnyba, ES projektas "UBUS".

Septyni �iaulie�iai 54-ojoje Venecijos bienal�je

Ar�nas UOGINTAS

Praeit� penktadien�, baland�io 29 dien�, Vilniaus Šiuolaikinio meno centre vyko projekto "U� baltos u�uolaidos" u�darymas. Ši ekspozicija - tai paskutin� repeticija prieš Lietuvos ekspozicijos pristatym� Venecijos bienal�je.

Reda ir Ar�nas Uogintai. Performansas "Archeologai". 2003 m.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Šiame garsiame pasaulio meno forume dalyvaus 173 Lietuvos menininkai. J� ekspozicijas m�s� šalies paviljone jungs Dariaus Mikšio projektas. Tarp Bienal�s dalyvi� yra ir septyni Šiauli� menininkai: Eduardas Juchnevi�ius, Ri�ardas Dailid�, Aleksandras Ostašenkovas, Regina Šulskyt�, Bronius Rudys, Reda ir Ar�nas Uogintai.

Venecijos bienal� pirm�kart buvo surengta 1895-aisiais. Pirmaisiais metais joje buvo akcentuojamas dekoratyvinis taikomasis menas. Tarptautiniu šis renginys tapo tik XX a. prad�ioje - nuo 1907-�j� jame savo paviljonus jau tur�jo kelios Europos šalys. Ilgainiui susiklost� tradicija rengin� organizuoti kas antrus metus (neporiniais metais). Pama�u Bienal� "praturt�jo" �vairiais renginiais, kurie �gavo tarptautin� pripa�inim�, � jos program� �trauktas ir Venecijos kino festivalis, ir Venecijos architekt�ros bienal�.

Nors pasaulyje yra daug �vairi� vizualaus meno rengini�, ši Bienal� vadinama viena garsiausi� ir populiariausi�. Šiam Venecijos projektui nesvetima ir apdovanojim� karštin� - geriausiam menininkui �teikiamas "Auksinis li�tas", o geriausiam naujokui - "Sidabrinis li�tas".

Lietuvos atstovai Bienal�je pirm� kart� dalyvavo 1999 metais. Tada joje savo darbus eksponavo menininkai Mindaugas Navakas bei Egl� Rakauskait�. 48-oje Bienal�je savo spektakl� "Roberto Zucco" pristat� ir re�isierius Oskaras Koršunovas. 2001-�j� met� Venecijos meno projekte dalyvavo media menininkas Deimantas Narkevi�ius. Festivalis tais metais taip pat prodiusavo Eimunto Nekrošiaus "Otel�" pagal Williamo Shakespeare'o tragedij�. B�tent jame �vyko pasaulin� šio spektaklio premjera. 2003 metais, 50-ojoje Bienal�je buvo demonstruojama Svajon�s ir Pauliaus Stanik� ekspozicija.

Nors 51-ojoje Venecijos bienal�je pristatyti Jono Meko video darbai Europos spaudoje buvo aprašomi gan pla�iai, ta�iau tik Nomedai ir Gediminui Urbonams 2007 metais pavyko Lietuvai pelnyti šio garsaus meno forumo garb�s apdovanojim�.

Pristatydami 54-osios Bienal�s Lietuvos paviljono koncepcij�, organizatoriai teig�, kad menininkas band� �sivaizduoti, kaip atrodyt� pirmoji tautin� 1907-�j� met� lietuvi� dail�s paroda, jei ji b�t� surengta šiandien? 1907-aisiais lietuvi� dailininkai k�r� skirtinguose geografiniuose kontekstuose, ta�iau juos jung� siekis formuoti naujos nacionalin�s kult�ros pagrindus. Ar šiandien panašus tikslas gal�t� sutelkti menininkus, gyvenan�ius toje pa�ioje geografin�je plotm�je, ta�iau priklausan�ius skirtingiems kult�riniams kontekstams?

Nacionalin� kult�ros programavim� šiandien atlieka Lietuvos valstyb�. Kult�ros ministerija kasmet skiria premijas bei stipendijas tolimesnei lietuvi� meninink� k�rybai. Tokiu b�du valstyb� veikia kaip kurator�, atrenkanti menininkus simbolinei nacionalinei parodai, neturin�iai sien� ir trunkan�iai dešimtme�ius. Dariaus Mikšio projekte keliamas klausimas, ar �manoma toki� parod� pamatyti? Kaip tokioje parodoje apsilankyti?

"U� baltos u�uolaidos" - tai bandymas parodyti simbolin� šiuolaikin�s valstyb�s kuruojam� parod�, j� paver�iant tikra ekspozicija, nacionaliniu archyvu. Tai kolekcija, kuri� sudaro meninink�, 1992-2010 m. gavusi� Lietuvos Respublikos Kult�ros ministerijos valstybin� stipendij�, vaizduojamojo meno k�riniai.

Regina Šulskyt�. "Seserys". 2007 m.

Diskusijos d�l šio projekto, vis netyla. Ta�iau tai jau nieko nestebina, nes Lietuvoje turb�t neb�na nei vieno meninio renginio, kuris b�t� giriamas. Prisimenu, kad kai 52-ojoje Venecijos bienal�je Nomeda ir Gediminas Urbonai peln� apdovanojim�, o po to tapo Nacionalin�s premijos laureatais, tai ta proga �urnalist� Asta Andrikonyt� "Lietuvos ryto" pirmuosiuose puslapiuose nedviprasmiškai link�jo ("U�kre�ianti baim� atsilikti nuo mados", 2008.II.13): "Matyt, netur�t� ilgai padang�mis skrajoti ir šiuolaikinio meno m�g�jai, kad š� kart� taip aukštai �vertintas N. ir G. Urbon� novatoriškumas. Juk dar visai neaišku, ar ši� meninink� id�jos išlaikys laiko išbandymus." Taigi, kai toks sarkazmas lydi laureatus, tai visiškai nenuostabu, kad ir ši� met� projektas taip kritikuojamas. Pavyzd�iui, "delfi. tv" ("Lietuvos paviljonas Venecijos meno bienal�je - su abejon�s prieskoniu", autoriai: Aust� Serapinait�, Robertas Narmontas) portalas cituoja Vilniaus fotograf� Gintaut� Trimak�, atsisakius� dalyvauti projekte, nes �ia jo darbams skirta per ma�ai vietos. Autorius teigia, kad iš jo 150 fotografij� ciklo, sukurto per 2006-2008-uosius, � Venecij� keliaut� vos viena kita menin� nuotrauka. Tokia reprezentacija j� pristatyt� tik kaip statistin� vienet� iš "stipendijant�" s�rašo, o ne kaip original� k�r�j�. Fotografas teigia, kad iš t� 173 meninink� " kai kurie ma�ai �inomi net Lietuvoje, tad kam jie bus �dom�s Venecijoje..." Ten pat Trimakui antrina scenografas Adomas Jacovskis, kuris "aplamai yra nusiteik�s prieš parodas, kuriose kuratorius yra pagrindinis, kaip �ia pavadinti, menininkas, artistas, o dailininkai - tik kaip priedas..." Ka�kaip nesinori sutikti su scenografu, puikiai �inan�iu, kas teatre yra re�isierius ir kad šiuolaikini� bienali�, trienali� - dideli� meno projekt� - tiesiog neb�na be vadov� ar kuratori�. Jei prisiminsime šio projekto k�r�jui Dariui Mikšiui jo pavyd�i� koleg� mestus kaltinimus, kad jis "save pristatys kit� rankomis", tai gal��iau pasakyti, kad jo projektas kaip tik t�sia 54-osios Venecijos bienal�s parodos kurator�s, Šveicarijos meno kritik�s Bice Curiger pasi�lyt� tem� "ILLUMInations", kuri aktualizuoja šiuolaikinio meno socialum� bei jo vaidmen� formuojant šiuolaikines tapatybes. Taip pat šio pavadinimo antra dalis kelia ir tautiškumo identiteto ��valgas. Taigi, Mikšio parodos koncepcija visa tai atitinka. Ši kurator� yra pasisakiusi, kad 54-oji bienal� jai "suteiks galimyb� pa�velgti � ypa� komunikabil� šiandienos meno aspekt�, kuris �traukia ir �pareigoja �i�rov�, br��damas šiuolaikinio individo atvaizd� pla�iame kolektyviniame ir socialiniame kontekste."

Kalb�ti apie tai, kiek šiais metais Lietuvos paviljonas bus lankomas b�t� juokinga, nes Venecijos bienal�je negalioja, taip vadinamos, lietuviškos pop kult�ros d�sniai. Paprastai tuos kelis m�nesius, kol vyksta paroda, visos ekspozicijos yra lankomos �i�rov�, meno kritik�, kurie da�nai atranda sau "ne�inom�" autori�. Da�nai tik j� ir ieško...

O ir ta "ne�inom� dailinink�" s�voka iš sostin�je gyvenan�i� "iškili�" k�r�j� l�p� jau ne retai �kyriai lydi Respublikos premij�, stipendij� laureatus ar � Vilniaus parodas dalyvauti atvykstan�ius dailininkus, fotografus ar šiaip k�r�jus iš kit� Lietuvos miest�...

Eduardas Juchnevi�ius. Linorai�inys. "Saul�s riteris". 1991 m.

Taigi, labai linksmai ir nuotaikingai jaut�si šiaulie�i� meninink� kompanija, naujai išrinkto miesto mero geru mostu palyd�ti, savivaldyb�s "mikriuku" atvyk� � šios parodos šventin� u�darym�. Buvo išleistas svarus parodos katalogas, sant�riai, ta�iau solid�iai padedantis �i�rovui rinktis darbus ap�i�rai, kuriuos su baltomis pirštinait�mis noriai neš� parodos pad�j�jai. Atgabenti �i�rovo iš katalogo pasirinktus tapybos, grafikos ar video darbus tikrai originali, ne�prasta id�ja.

Ir dar... apie šiaulie�ius... Jie pristatyti �vairiomis darb� kolekcijomis: Ri�ardas Dailid� - 12 spalvot� fotografij� serija iš Niujorko, Liepojos ir Šiauli�; Regina Šulskyt� - dvi nuotraukos iš tonuot� atspaud� serijos "Seserys"; Eduardas Juchnevi�ius - du linorai�iniai: "Europos pagrobimas", "Saul�s riteris"; Aleksandras Ostašenkovas - vienas atspaudas "Tolimas prisiminim� sl�nis" iš serijos "Mirties sodas"; Bronius Rudys - "Šviesa o šeš�lis" autorine technika atliktas darbas; Reda ir Ar�nas Uogintai - video-performansas "Archeologai".

Visi šie darbai nuo bir�elio 3 dienos iki spalio m�n. bus eksponuojami Dariaus Mikšio, taip vadinamojoje, instaliacijoje-performanse "U� baltos u�uolaidos", Lietuvos paviljone, Italijoje, Venecijoje, Scuola di San Pasquale Baylon bendruomen�s namuose, skirtuose 1925-1927 metais ten �sik�rusiai brolijai (šiandien juo naudojasi Cavalieri di San Marco ordinas).

Kaman� varl�s meil�s giesmes "giedojo" saugiai

Oksana LAURUTYT�

Senov�je �mon�s sakydavo, kad jei pavasar� pirm� pamatysi skruzd�l�, tais metais b�si darbštus kaip skruzd�l�, o jei varl� - s�d�si sau tingiai po lapu, tykodamas uodo. Akmen�s rajono Kaman� rezervato darbuotojams liaudies posakiai ner�pi - jiems vienodai svarbi tiek skruzd�, tiek varl�. Besir�pinantys kiekvienu gyvu padaru gamtininkai šiemet netoli Akmenupio upelio esan�io kelio stat� u�tvaras, kad poruotis "l�tai skuban�ios" meil�s giesmi� apakintos varl�s neb�t� sutraiškytos lekian�i� automobili�.

Per tris savaites Kaman� rezervato darbuotojai nuo mirties po automobili� ratais išgelb�jo 1300 varli�.

Ir varles gelb�jo, ir šiukšles rinko

"Reik�t� gerai pagalvoti, bet manau, kad šiemet ne skruzd�, o varl� pirma pama�iau. Ne, nebijau j�, kaip b�na moterims. Man varl�s labai gra�ios", - nusijuokia Kaman� rezervato direkcijos vyriausioji biolog� Sigita Sprainaityt�. Biolog� d�iaugiasi, kad šiemet per tris savaites nuo pra��ties buvo išgelb�ta net 1300 varli�.

Varli� gelb�jimas Viekšni� gatv�je, šalia Kaman� rezervato direkcijos, organizuotas paprastai. Ma�daug 60 metr� � vien� ir � kit� Akmenupio upelio pus� ties keliu buvo pastatyta koki� 30 centimetr� aukš�io plastikin� tvora. Jos gale �rengtos talpyklos. Negalin�ios prasibrauti ar peršokti per tvor� varl�s šokuodavo tvoros pakraš�iu tol, kol �krisdavo � laikinas talpyklas. Kaman� rezervato darbuotojai � kibiriukus varles iš talpykl� 3-4 kartus per dien� surinkdavo ir, perneš� per judr� keli�, paleisdavo.

"Galima varles imti ir su pirštin�mis, ir be j�. �ia kaip kam maloniau. Aš su pirštin�mis imdavau. � talpyklas patekdavo ir kirstuk�, ir pel�n�, ir triton�, ir rup��i�. Man malonu tokius gerus darbus daryti", - paaiškino Sigita.

Nejau varl�ms sud�tinga peršokti per vos 30 centimetr� aukš�io tvor�? Gal jos po �iemos išsekusios nuo bado? Sigita sako, kad pavien�ms ir neturin�ioms poros varl�ms, �inoma, nesud�tinga tokio aukš�io kli�tis �veikti. Ta�iau daugelis pievini� ir smailiasnuki� varli� migruoja poromis. "Meil�s ištrošk� tinginiai patin�liai migruoja u�silip� patel�ms ant nugar�. Svor� ant kupros nešan�ios patel�s b�na l�tesn�s, tod�l ir ��va po automobili� ratais. Kai yra tvora, poromis keliaujan�ios varl�s yra saugios", - paaiškina biolog�.

O kur varl�s keliauja? Pasak Sigitos, jos �iemojo Dabikin�s up�je, o pavasar� traukia upeliu aukštyn � saul�s prišildytas k�dras. "Ten senvag�s, joms ten gerai. Kurkulai jau yra, tad netruks ir buo�galviai pasirodyti", - sako Sigita.

Tvora, sauganti � nerštavietes migruojan�ias varles, šalia kelio buvo tris savaites. Baland�io 22-�j� ji buvo nuimta, likusios duob�s, nuo �kast� plastmasini� talp�, buvo u�lygintos.

Kaman� rezervato darbuotojai, statydami tvor�, ne tik varles nuo pra��ties išgelb�jo. "Varliagyvi� gelb�jimas virto netik�tu socialiniu eksperimentu. Statant u�tvar� pla�iu spinduliu išrinkome šiukšles, kuri� pra�jusiais metais �ia "u�der�jo" gausiau negu varli�. Keliaujantieji automobiliais da�niausiai tokiu b�du atsikrato cigare�i� pakeli�, saldaini� popieriuk�, servet�li�, stiklini� ir plastikini� buteli�, vienkartini� ind�. Padauginkime š� atstum� iš vis� Lietuvos pagrindini� keli� kilometra�o ir gausime atsakym�, kod�l, nepaisant kasmet vykstan�i� talk�, "Darom" akcij� dalyviai niekada nepritr�ksta darbo", - sako biolog�.

Gyv�nija nyksta d�l savanaudiškos �moni� veiklos

Sigita pasakoja, kad u�tvar� statymas varl�ms gelb�ti - n�ra naujas metodas. Mokyklos, gamtinink� b�reliai, saugom� teritorij� darbuotojai Lietuvoje tokiu b�du gelbsti varliagyvius jau daugiau nei dešimt met�. Kolegos iš Varni� regioninio parko u�tvaras stato jau kelerius metus. Kaman� rezervato darbuotojai tokios gamtosaugin�s veiklos �m�si pirm� kart�.

Akcija surengta po to, kai Dr. Jolanta Rimšait�, atlikdama mokslin� darb� "Kaman� valstybinio gamtinio rezervato varliagyvi� �vairov�s tyrimai ir skiauter�tojo tritono populiacijos b�kl�s optimizacijos galimybi� studija", rekomendavo prie Akmenupio upelio �rengti apsaugin� u�tvar�. B�tent toje atkarpoje eina masinis varliagyvi� migracijos kelias iš �iemovie�i� � nerštavietes.

Akmenupio atkarpa pribarstyta lauko rieduli�.

Pra�jus� penktadien� u�tvara buvo nuimta - didysis varli� migravimo sezonas baig�si.

Kaman� rezervato archyvo nuotr.

Atsi�velgdami � rekomendacijas, Kaman� rezervato darbuotojai suprojektavo ir �reng� apsaugin� varli� u�tvar� Akmen�s rajono savivaldyb�s l�šomis. Tikimasi, kad kasmet pavasar� statomos u�tvaros apsaugos nuo varliagyvi� �uvimo neršto metu, kuris gali privesti prie spar�iai ma��jan�ios varli� populiacijos.

Sigita sako, kad gyv�n� migracija nuo neatmenam� laik� �adino smalsum� ir vaizduot�. Lietuvoje tik�ta, kad ilgesingai klykaujantys paukš�i� pulkai ruden� suskrenda � dausas. Dabar jau nuo mokyklos suolo �inoma, jog nepalank� met� jie praleid�ia piet� kraštuose ir gr��ta � gimt�sias vietas vedini didesnio tikslo – u�auginti nauj� palikuoni� kart�.

Vandenyn� platyb�se t�kstan�ius kilometr� � veisimosi vietas nukeliauja banginiai ir unguriai, o trap�s Šiaur�s Amerikos drugiai monarchai �veikia daugiau nei 3 t�kst. km sekdami karpa�oles, ant kuri� deda kiaušin�lius. Jie gimsta ir miršta kelyje, t�v� prad�t� gyvyb�s rat� u�baigia �p�diniai.

"Kasmetinis varliagyvi� �uvimas neabejotinai �takoja j� populiacijos dyd�. Automobili� rat� sutraiškyt� gyv�n� vaizdas n�ra mielas reginys ir pa�iu keliu vykstantiems �mon�ms", - sako biolog�.

Š� pavasar� varli� migracija prasid�jo tik atšilus orams, baland�io 2 dien�, ir ji vyko pirmosiomis dienomis neintensyviai. Šaltakrauj� gyv�n� aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperat�ros.

Sigita apgailestauja, kad pama�u pasaulyje nyksta ne tik varl�s, bet ir visa gyv�nija. �mon�s melioruoja, sausina �em�, purškia pas�lius chemikalais, tad varl�s nebetenka tinkam� s�lyg� poruotis, gyventi, maitintis. Nekaltus padar�lius �mon�s naikina tik d�l savo gerov�s.

Keturios "Met� vinys" - � "�iauliai plius"

Oksana LAURUTYT�

Baland�io 15-�j� Šiauli� krašto �urnalistai jau devint�j� kart� rinkosi � unikali� šalyje švent� - "Met� vinys 2011". Ši švent� - lyg Oskar� teikimo ceremonija, kurios metu teikiamos nominacijos – kalvio Algirdo Martinai�io nukaldintos vinys. Jas �urnalistai gauna u� �vairius darbo metu patirtus juokingus nutikimus, padarytas klaidas, � eter� ar � spaud� paleist� iki ašar� prajuokinan�i� apmaud�i� fraz�. �urnalistai d�l gaut� nominacij� anaiptol nepyksta. Juk kas nedirba – tas neklysta. "Gauti nominacij� reiškia, kad tave kolegos pastebi ir pripa��sta, jog esi j� bendruomen�s narys", - sak� J�rat� Sobutien�, Lietuvos �urnalist� s�jungos Šiauli� skyriaus pirminink�.

Šiauli� meras Justinas Sartauskas (antras iš dešin�s) Lietuvos �urnalist� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininkei J�ratei Sobutienei ir visiems �urnalistams �teik� atminimo dovan� ir gard�s� "Skruzd�lyn�".

Kamasutra ir gudrutis

Devintoji Šiauli� krašto �urnalist� švent� surengta "Saul�s" koncertin�s �staigos vitra�� sal�je. �urnalistai, atstovai spaudai, miesto vadovai � švent� rinkosi pla�iai besišypsodami – juk niekam ne paslaptis, kad visi susirinko � humoro vakar�. Pasijuokti iš sav�s, savo klaid� ir ne�si�eisti.

Šiemet nominacij� ir �urnalist� patirt� nuotyki� suskai�iuota ma�iau nei pernai. Panašu, kad kriz� apkarp� ir "aštriomis plunksnomis" ginkluot� �urnalist� humoro jausm�.

Nominacijos "Ieškokite gudru�io" nugal�toja tapo Vš� "Šiauliai plius" reklamos redaktor� Sigita Gilien�. Imdama interviu iš Kult�ros ministerijos atstov�s ji �sp�jo, kad, jei kas nors bus ne taip, duos �enkl�. Paprastai �mon�s �sp�jami kostel�jimu, krenkštel�jimu. Ta�iau lyg ty�ia Sigit� �m� ir ištiko dusulio priepuolis. Pašnekov� kalba skland�iai, Sigita bijo sukos�ti, tad ima raudonuoti, iš aki� pasipila ašaros... Valdinink� sutrinka, bet t�sia mint�. Pasibaigus interviu Sigita paaiškino, kas nutiko ir pašnekov� lengviau atsiduso. Ji jau buvo pamaniusi, kad kalb�jo apie tokius li�dnus dalykus, kad pravirkd� redaktor�...

Antroji nominacija "Kamasutra. Met� kadras" atkeliavo � "Šiauliai plius" redakcij�. Ji skirta laikraš�io maketuotojui Andriui Tverijonui u� paprastum� ir betarpiškum�.

Met� dainius ir provokatorius

Tre�iosios nominacijos "Geras klausimas" nominantu tapo Šiauli� apskrities televizijos laidos apie gyv�nus ved�jas Michailas Rostovskis. U� pašnekovui pateikt� klausim�, kuris skamb�jo taip: "Kaip vadinasi šita paroda, kokiais tikslais ji buvo surengta ir, reiškia, ar tai skaitosi tarptautin�, koki� apdovanojim� �mon�s �ia gal�jo gauti ir aplamai... D�l ko �ia visi atva�iavo – ar gauti �vertinimus tiktai ka�kokius sau pasidaryt reiškia pliusus, kad gal�t� veist tuos katinus ar vis d�lto tai yra daug �moni�, kurie atva�iuoja �ia savo �domumui savo hobiui, tiesiog praleisti laisvalaik�?" Pašnekovas akivaizd�iai � tok� klausim� atsakyt vienu ypu nesugeb�jo...

"Met� dainiumi" nominuotas "Šiauliai plius" �ini� tarnybos �urnalistas Justinas Visockas. Vinis jam �teikta u� tok� �inut�je nuskamb�jus� sakin� apie krepšin�: "Arvydu �epuliu pasistiprin�s Šiauli� klubas paskutin�mis minut�mis pralaim�jo nerv� kar�".

"Met� provokatoriumi" tapo "Šiauli� krašto" �urnalistas Giedrius Vaitkevi�ius. Jam paskambino vyriškis, prisistat�s Vaidotu Astrausku, ir pasipiktino geriausi�j� 2010-�j� met� Šiauli� sportinink� rinkim� rezultatais. Jo teigimu, šachmatinink� Viktorija �milyt� nepagr�stai liko šeštoje vietoje. Ji, pašnekovo �od�iais, tur�jo tapti geriausia šalies sportininke.

�urnalistams stilizuotas vinis nukaldina kalvis Albertas Martinaitis.

Giedrius paskambino V. �milyt�s t�vui pasiteirauti, ar tikrai rinkimai nes��iningi. Bekalbant �urnalistui kilo �tarim� – labai jau panaš�s buvo abiej� pašnekov� balsai. Giedrius patikrino numerius – ir prisista�iusiojo V. Astrausku, ir V. �milyt�s t�vo telefono numeris buvo tas pats. "Gerbiamasis, tai kitu vardu prisistat�te d�l sporto populiarinimo?" - pasiteiravo �urnalistas. "Pagrinde tai taip", - nebetur�jo k� daugiau atsakyti "susidvejin�s" vyras.

O kit� dien� "Šiauli� krašte" iš�jo tokia Giedriaus �inut�: "Tarptautinis turnyras Gibraltare vyks dešim�ia tur�. Tai vienas iš šiauliet�s pasirengimo Europos vyr� krepšinio �empionatui, kuris kov� vyks Pranc�zijoje, etap�..."

"�iulbingala"

Nominacijos "�iulbingala negali nelakšt�ti" nugal�toju tapo "Šiauliai plius" �urnalistas Alvydas Januševi�ius. U� tokius "sparnuotus" tekstus, rašytus portalui Etaplius.lt tiesiai iš var�yb� aikštel�s:

"Dabar šiaulie�i� pus�je ne tik tašk� persvara, bet ir psichologija. Šamanai pasakyt�, kad ir dievai "Šiauli�" pus�je". "Rezultatas laikosi stabilus – dvigubas. "Šiauliai" pirmauja 23-46."

"Prasid�jo paskutin� minut�. "Šiauliai" toliau traiško priešininkus. Visi uteniškiai sukaustyti. Rezultatas švieslent�je auga..." "Minut�s pertrauk�l�. Gal po jos uteniškiai atsigaus? Gal ras stebukling� priešnuod� prieš geltonai juod� "Šiauli�" jaut�. Kol kas jis panašesnis � buldozer�..." "Šiauli� komandos šok�jos – su naujais sijon�liais. Tai d�iugina sirgalius, kurie d�iaugiasi ir d�l "Šiauli� s�km�s. Tik�kim�s, kad ne per anksti. Deja, naujieji sijon�liai �kv�p� ir priešinink� komand�..."

Kvatojantis kolegoms Alvydas atsi�m� "vin�" ir v�l prajuokino �i�rovus: "J�s dar neskait�t, kaip aš apie futbol� rašau..."

"O j�s neskait�te, kaip aš apie futbol� rašau", - publik� prajuokino "Šiauliai plius" �urnalistas Alvydas Januševi�ius (pirmas iš dešin�s).

Apdovanojim� atsi�m�s "Šiauliai plius" �ini� tarnybos �urnalistas Justinas Visockas pokštavo, kad krepšininku jam "pasistiprinti" n�ra tek�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Vinimi "U� gyvenimo nuopelnus" buvo apdovanota buvusi savaitraš�io "Šiauliai plius" redaktor� J�rat� Sobutien�.

� švent� atvyk�s naujasis miesto meras Justinas Sartauskas �urnalistams padovanojo mil�inišk� sald�s� – "skruzd�lyn�". "J�s kaip tos skruzd�lyt�s renkate naujienas, tod�l ir dovana tokia", - sak� J. Sartauskas, kuriam �urnalisto darbas gerai pa��stamas. Juk prieš tapdamas meru J. Sartauskas vadovavo Šiauli� apskrities televizijai.

Dovan� plunksnos broliams ir ses�ms atneš� ir apskrities policijos, Šiauli� rajono savivaldyb�s atstovai. Švent�je koncertavo Aurelija �i�auskait� ir Virginijus Barzinskas.

"S plius" gimtadienis - vienyb�s ir profesionalumo �rodymas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Savaitgal� did�iausia Šiaur�s Lietuvoje elektronini� ryši� paslaug� bendrov� "S plius" švent� 15 met� jubiliej�. "S plius" kolektyvui geriausia gimtadienio dovana - laimingi šventinio koncerto �i�rov� veidai. Koncerto organizatoriai d�iaugiasi, kad švent�je dalyvavo visi ypating� loterijos priz� laim�tojai. Kiekvienas švent�s dalyvis praleido puik� vakar� su sau artimais �mon�mis ir "S plius".

"S plius" kolektyvas ir "Bumc�s klubo" daininkai atliko finalin� švent�s dain�.

Koncertas šeimai

Bendrov� "S plius" savo 15 met� jubiliej� šiemet atšvent� pakviesdama šiaulie�ius � koncert�, kuriame nenuobod�iavo nei jaunas, nei senas. Pirmoji Šventin�s programos dalis buvo skirta ma�iesiems, o antrojoje pasirod� Lietuvos scenos �vaig�d�s.

"Bumc�s klubas", kuris š� pavasar� šven�ia savo dešimtmet�, dovanojo puik� valandos trukm�s koncert�, kuriame skamb�jo gra�iausios klubo ir Lauros Remeikien�s dainos. Šokiais d�iugino Šiauli� kult�ros centro choreografinis kolektyvas "Aušrel�" bei Šiauli� moksleivi� nam� šokio studija "Inkognito".

Antrojoje dalyje pasirod� populiariosios muzikos atlik�jai: Ir�na Puzarait�, Marius Jampolskis ir Paulius Sinkevi�ius. V�liau scenon �eng� grup� "69 danguje", o gimtadien� u�baig� �sp�dingas Deivio ir specialiai šiam renginiui suburtos grup�s tikro garso koncertas.

Šventinio koncerto scena buvo papuošta ne pras�iau nei presti�iniuose apdovanojimuose. �i�rovai pasteb�jo, kad renginio ved�jai - Asta Stank�nien� bei Tomas Sinkevi�ius - spind�jo scenoje ne pras�iau nei "Eurovizijos" konferansj�.

"S plius" gimtadienis skai�iuojamas nuo 1996 met� baland�io 1 dienos, tod�l melagi� dien� "S plius" nesivar�� pasigirti, kad koncerte dainuos net popdievait� Madonna. Organizatoriai tikina, kad garsenyb�s - ne pats svarbiausias dalykas. Reikia išmokti pamatyti savo talentus. Tai jau 15 met� s�kmingai daro kompanija "S plius".

Svarbiausia - stipri komanda

"S plius" marketingo direktor� Inga Karickien� tvirtina, kad vienam ar net keliems �mon�ms tok� rengin� organizuoti ne�manoma: "D�iugu, kad m�s� kolektyve gausu talenting� veikli� �moni�. Kiekvienas nor�jo bent šiek tiek prisid�ti prie švent�s savo darbu ir id�jomis. Nuošird�iai dirbo visi padaliniai - nuo Reklamos skyriaus iki medijos atstov�."


"S plius" vartotoja šiauliet� Daiva Matulionien� laim�jo priz� - nešiojam�j� kompiuter�.		"Bumc�s klubo" ma�ieji daininkai.

Direktor� pa�ym�jo, kad renginys pra�jo be nesklandum�. Ne vienas šiaulietis po koncerto d�iaug�si ir d�kojo, kad puikiai praleido vakar� su šeima.

I. Karickien� primin�, kad kompanija prieš 15 met� prad�jo dirbti tur�dama vos kelet� �moni�. Kabelin� televizija tuomet transliavo kelis kanalus ir "sukdavo" filmus iš kase�i�. Dabar daug specialist� tri�sia tinkl� eksploatacijos ir pl�tros srityje. Be kabelin�s televizijos, transliuojama skaitmenin� bei raiškioji televizija, teikiama fiksuoto ryšio paslauga. Šiaulie�iams "S plius" teikia net trij� skirting� medij� �anrus: regiono televizij� "S plius", savaitrašt� "Šiauliai plius" bei naujien� portal� "Etaplius.lt".

Vertingi prizai

Švent�s �i�rovai dalyvavo loterijoje, kurioje laim�jo vertingus prizus. Šiauliet� Daiva Matulionien� laim�jo "S plius" partnerio ir draugo - elektronin�s parduotuv�s "Varl�.lt" Šiauli� filialo �steigt� priz� - kompiuter�. "Gavau kvietim� kaip lojalus "S plius" vartotojas. Nesitik�jau laim�ti, tod�l labai d�iaugiuosi", - sako D. Tamulionien�, laim�jusi nedidel�, ta�iau labai patog� kompiuter�.


Deivis su�av�jo publik�.		Grup� "69" danguje š�kart koncertavo be savo "tamsiosios" pus�s - Karinos Krysko.

"S plius" skaitmenin� TV vienerius metus nemokamai gal�s �i�r�ti Raimondas Molnikas iš Šiauli�, o "S plius" internetu vienerius metus nemokamai naudosis Gintaras Terminas iš Radviliškio.

"S plius" per savo gimtadien� pati dalijo dovanas, o priimin�jo pad�kos raštus u� visokeriop� param�. "S plius" generaliniam direktoriui Arymantui Klapatauskui švent�je ne kart� pad�kota u� neišsenkan�i� param� miestui, kult�rini� rengini� mieste puosel�jim�.

Scenoje Marius Jampolskis ir Ir�na dainas pagra�ina artistiniais elementais.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Tenka pripa�inti, kad 70 procent� šiaulie�i� aptarnaujanti �mon� - unikalus reiškinys Lietuvoje. Bendrovei "S plius" link�ta ateityje tapti neatsiejama kiekvieno šiaulie�io nam� dalimi.

Prieš pusantro dešimtme�io �musioje kurtis bendrov�je dirbo vos aštuoni �mon�s, dabar kolektyvas padid�j�s dešimteriopai – �mon�je kasdien dirba per du šimtus �vairi� sri�i� specialist�.

Velyk� zuiku�iai buvo populiar�s ir tarpukariu

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulietis atviruk� kolekcininkas Petras Kaminskas iš savo gausaus archyvo ištrauk� unikali� velykini� atviruk�, kurie laikomi pa�iais gra�iausiais tarpukario filokartijos eksponatais.

Velykiniuose atvirukuose buvo gausu religin�s tematikos.

P. Kaminskas pasakoja, kad tarpukario atvirukus galima suskirstyti � dvi kategorijas: miest� vaizdai ir šventiniai atvirukai. Pastaruosius Lietuvoje išpopuliarino �mon�s, kurie iš kaimo persik�l� gyventi � miestus. Jie palaik� ryšius su gimin�mis, kuriems siunt� atviruk� �vairiomis progomis. Kitoje atviruko pus�je parašydavo, kaip sekasi, teiraudavosi, kas naujo gimtin�je.

Daug atviruk� buvo siun�iama kariuomen�je tarnaujantiems jaunuoliams. Pagal ši� atviruk� �ym�jim�, datas ir antspaudus galima daug k� pasakyti apie Pirm�j� ir Antr�j� pasaulinius karus.

Miest� atvirukai yra svarbi istorin� vertyb�, nes pra�� karai ir sovietmetis sunaikino nema�ai gyvenvie�i�, smarkiai pakeit� miest� veid�. Tik fotoatvirukuose išliko senieji miest� vaizdai. Atvirukai, išleisti prieš Pirm�j� pasaulin� kar� yra labai reti.

Spalvinguose velykiniuose atvirukuose vyrauja atbundanti gamta, kiaušiniai ir pakili nuotaika.

Atvirukai iš Petro KAMINSKO asmeninio archyvo

Šventiniai atvirukai populiar�s iki šiol, ta�iau ilgainiui keit�si j� spausdinimo b�das, stilistika. Dabar da�nai siun�iami elektroniniai atvirukai. Tiesa, rankomis pagaminti šie meno k�riniai neprarado vert�s.

Tarpukario velykiniuose atvirukuose vyrauja tam laikotarpiui b�dingas ki�as. Atvirukuose - religiniai elementai, išmarginti kiaušiniai, zuiku�iai, paukšteliai. Nepagail�ta blizgu�i�, �irgin�li�, ryški� spalv�.

Atvirukai buvo spausdinami Vokietijoje arba Pranc�zijoje. Leid�jai ant to paties atvaizdo atviruko u�rašydavo sveikinimus keliomis kalbomis, kad juos gal�t� naudoti keli� šali� atstovai. Akivaidu, kad atviruk� lietuviškais u�rašais pritr�kdavo. Tada pašte da�nai ant j� u�d�davo antspaud�, pavyzd�iui, "Su šv. Velykomis!"

Populiariausios švent�s, kuri� proga buvo siun�iami atvirukai: Velykos, Kal�dos, Naujieji metai, vardin�s. Gimtadieniai anuomet nebuvo populiar�s. Taip pat didelis d�mesys skirtas ir Jonin�ms, Antanin�ms, Kazimierin�ms, Onin�ms.

�iauli� kra�to muzikantai, vienykit�s!

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pirm� kart� Lietuvoje organizuojami Šiauli� apskrities muzikos apdovanojimai (ŠAMA), kurie taps tradiciniais - bus rengiami kasmet. Dalyvi� registracija ir j� k�rini� pri�mimas prat�stas iki baland�io 1 dienos. Organizatoriai pasteb�jo, kad daug puiki� muzikant� ir grupi� iš Radviliškio, Akmen�s, Pakruojo, Kelm�s ir kit� aplinkini� rajon� nedr�so atsi�sti savo �raš�. Daugelis nepasitiki savo j�gomis, nors puikiai pasirodo �vairiuose konkursuose.

Akordeono virtuozas Martynas Levickis.

Vertybi� revoliucija

ŠAMA organizatoriai jau sulauk� laišk�, kuriuose piktinamasi pla�iu ŠAMA nominacij� s�rašu. "Jums rašo vestuvi� muzikantas Romas. Kod�l neapdovanojate vestuvi� muzikant�? Bus apdovanojami DJ, kuri� muzikantais nelaikau, popsininkai, u� kuriuos aš geriau dainuoju. Manau, �iniasklaida susidom�t� tokiu reikalu."

"Po toki� laišk� galima tik�tis net vestuvi� muzikant� piketo, - šypsosi Remigijus Ruokis, vienas apdovanojim� organizatori�. - Jau dabar www.sama.lt minimaliai veikia. Greitai �mon�s su�inos, kas m�s� krašte yra tikri muzikantai. Tai savotiška muzikini� vertybi� revoliucija."

Šiauliai nuo seniausi� laik� gars�ja kaip naujovi� miestas, turintis savo išskirtin� veid� Lietuvos muzikos padang�je. Pamenate pirmuosius �iemos "Open‘air"? Vien ko verti miesto kolektyvai ir atlik�jai! Tai ir berniuk� bei jaunuoli� choras "Dagil�lis", profesionalioji "Polifonija", konservatorijos akordeonininkai su Martynu Levickiu ir Egle Bartkevi�i�te priešakyje, liaudies ir folkloro ansambliai "Salduv�", "Saul�", "Vaiguva", "Sedula", daininink� Saul�, Laura, legendiniai atlik�jai Adolfas Jarulis, Virgis Stak�nas, Lainius, kompozitoriai Gediminas Dapkevi�ius, Tadas �ukauskas, grup�s "Vairas", "Jonis", "BIX", "Lygiai Lyja", "Gin‘Gas", "Brainers", "The Colours Of Bubbles", "Kitava", "Stranger Aeons". Neabejotinai savo muzikin� veid� turi kiti aplinkiniai miestai ir miesteliai: Venta, Radviliškis, Kelm�, Akmen�, Pakruojis, Kurš�nai, Šeduva, Joniškis.

Muzikus sveikins muzikai, menininkai, buv� garb�s Šiaulie�iai, verslininkai ir kiti nusipeln� asmenys. Iškilmi� metu bus atlikta 16 specialiai ta proga paruošt� k�rini�. Ceremonija bus nufilmuota ir transliuojama Lietuvai.

Projektu siekiama atgaivinti Šiauli� muzikant� jud�jim�, brandinant naujus bendrus projektus. Organizatoriai savo misij� laikyt� �vykdyta, jei apdovanojim� ceremonija tapt� tradicija, atlikt� kult�rin�, šviet�jišk� misij� bei skleist� sveik� kult�rin� propagand�.

Ne tik apdovanojimai

Ateityje ŠAMA organizatoriai planuoja �od� "Šiauli�" pakeisti � "Šiaur�s". Tuomet ne tik Šiauli�, bet ir Panev��io, Telši� ir Rokiškio region� muzikantai nelikt� nepasteb�ti. Organizatoriai ketina apdovanoti ir pa�ym�ti per 300 kolektyv� net 28 nominacijose.

Nenustygstantis muzikos ir šou pasaulio atstovas R. Ruokis teigia, kad numatomas �sp�dingas renginys. Prie "Saul�s" bus u�darytas eismas. Bus puikus apšvietimas, �garsinimas, m�lynas kilimas. Kod�l kilimas ne raudonas? Nes m�lyna – muzikos spalva.

R. Ruokis akcentavo, kad apdovanojimai tur�s išliekam�j� vert�. Visi dalyviai (nuotraukos, �rašai, video med�iaga) bus patalpinti interneto svetain�je www.sama.lt, kuri bus tarsi geros muzikos bankas. Savo k�rinius atlik�jams tereikia surašyti � kompaktin� plokštel� arba kit� duomen� laikmen� ir atnešti � muzikos instrument� parduotuv� "Yamaha", esan�i� Vasario 16-osios gatv�je, Šiauliuose. Laikmenoje reik�t� trij� muzikos k�rini� mp3 formatu, keli� atlik�jo arba grup�s nuotrauk�, video�raš�. Išsamesn� informacij� galima rasti www.atomas.lt.

"Stranger Aeons".

ŠAMA archyvo nuotr.

Skandalai ir staigmenos

R. Ruokis tvirtina, kad "mined�" ir "vestuvinink�" kurie perdainuoja svetimas dainas, svetain�je www.sama.lt nebus. Vietos "po saule" numatoma tik tikro �anro muzikantams – jauniems ir patyrusiems, profesionaliems ir m�g�jams. �anr� s�raše save ras kiekvienas save gerbiantis muzikantas ar dainininkas. Parodyk savo talent� pasauliui!

"Tai gali tapti skandaluingu renginiu, - sako R. Ruokis. - Tikr� muzikant� paieškos sukels pavydo bang� visiems apsišauk�liams."

ŠAMA renginyje �adama nema�ai staigmen� iš muzikos pasaulio. Bus pristatyta Lietuvos roko enciklopedija, kurioje yra ir nema�ai Šiauli� atstov�. Rengin� organizuoja daug buvusi� šiaulie�i�, kurie savo muzikin� keli� prad�jo šiame mieste, o išgars�jo svetur. Vieni prisid�s prie komisijos gret�, kiti papuoš rengin� savo koncertais.

Bus pagerbtas "estrados bried�iu" vadinamas dainininkas Adolfas Jarulis. Jis šven�ia savo dvigub� jubiliej�: muzikinio gyvenimo 50-met� ir gyvenimo 70-met�. Rengin� ves keturi ved�jai: rengin� ves aktoriai Dalius Jan�iauskas ir Monika Šaltyt�, o atlik�jus pristatin�s Arvydas Vai�iulis ir Inga Kriš�i�nait�. Scen� apipavidalins dizainer�s Gabriel� Januševi�i�t� ir Kristina Valan�i�t�.

�iauliuose - did�iausios �un� vikrumo var�ybos

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šeštadien� 10 valand� "Bruklino" prekybos centre vyks tarptautin�s šun� vikrumo var�ybos, kuriose planuoja dalyvauti beveik 80 dalyvi�. Tik�tina, kad tai bus did�iausios tokios var�ybos Lietuvos kinologijos istorijoje.

Šun� vikrumo var�ybose da�nai laimi tie šunys, kurie �d�miai klauso savo šeiminink�.

Vikrumas - ne vien greitis

Šun� myl�toj� draugijos "Agility" sekcija "Husse-šarmas" prad�iugins šiaulie�ius grandiozin�mis šun� vikrumo var�ybomis, kuriose dalyvaus patys vikriausi šunys iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.

Šun� vikrumo var�ybos vyksta ir pasauliniu mastu. Tai gana �domi šun� sporto šaka, kuri gerokai skiriasi nuo to, k� matome parodose arba šun� paklusnumo var�ybose. Duodamas startas. Šuo su šeimininku turi nepriekaištingai �veikti kelet� kli��i� ir kuo skubiau pasiekti finiš�. Šeimininkas prie šuns ir kli��i� negali liestis. N�ra jokio pavad�io. Atliekant rungt� šuns šerti taip pat negalima.

Šunys skirstomi � tris grupes pagal dyd�. Taip pat dalyviai var�osi keliose kategorijose pagal paj�gum�. Norint patekti � aukštesn� kategorij�, reikia gerai pasirodyti �emesn�je.

"Tai sportas ir ma�am, ir dideliam šuniui", - sako vienas iš organizatori� Vaidas Kazlauskas, kurio augintinis taip pat da�nai dalyvauja tokiose var�ybose.

V. Kazlausko nuomone, šun� vikrumo var�ybose labai svarbu ne tik greitis, bet ir paklusnumas. Laimi tas, kuris labai klauso šeimininko arba labai greitai �veikia kli�tis. Da�nai labai judr�s šunys prisirenka baudos tašk� d�l netiksliai atlikt� u�duo�i�, tad laimi atidesni ir paklusnesni.

Šeimininkas, negal�damas liesti savo augintinio, gali tik b�gti šalia ir duoti komandas. Šuo turi suprasti, kad u�šok�s ant kli�ties turi sustoti, buom� perb�gti vis�, o šokdamas per piramid� privalo atsispirti tinkamoje vietoje. Pad�ti dalyvauti var�ybose �manoma ma�daug po pusantr� met� intensyvi� treniruo�i�.

Šuo - d�iaugsmas ir sveikata

Pasaulio �empionatuose gali dalyvauti tik šunys, turintys dokumentus, o tarptautiniuose turnyruose toki� apribojim� n�ra. "Visos mamos ir t�vai yra tikri, tik ne visi dokumentus turi. Yra vienas vokie�i� aviganis, kuris gal�t� var�ytis pasaulio �empionatuose, ta�iau jis - be dokument�", - teigia V. Kazlauskas.

Šiauliuose vyksian�iose var�ybose, kaip ir pridera pagal taisykles, vyriausias var�yb� teis�jas atvyksta su savo sugalvota kli��i� trasa. S�pyn�s, piramid�, ratas, barjerai ir kitos kli�tys b�na išd�liotos iš anksto ne�inoma tvarka.

Vikrumo var�ybos tinka bet kokios veisl�s ir dyd�io šunims.

nuotraukos iš klubo "Agility" archyvo

O gal �manoma teis�j� papirkti? "Šunys nieko neišmano apie korupcij� - pasuks ne ten ir baigsis visi papirkin�jimai. Šun� trumpalaik� atmintis, tod�l net iš anksto �inodami trasos išd�stym� gali nelaim�ti", - sako V. Kazlauskas.

Pašnekovas �sitikin�s, kad šun� sportu gal�t� u�siimti daug jaunimo. Daugelis turi savo augintinius, tod�l gal�t� su jais u�siimti. Kuo daugiau su gyv�nu bendrauji, tuo jis paklusnesnis ir supratingesnis. Šie gyv�nai turi savo psichologij�.

V. Kazlauskas �sitikin�s, kad šuo �mogui teikia ne tik d�iaugsm�, bet ir sveikat�. Gyv�n� tenka paved�ioti, pajud�ti su juo. Pašnekovas �ino nema�ai atvej�, kai �mogui, netekusiam gyv�no, suprast�davo sveikata. �sigijus kit�, savijauta pager�davo.

Šuo - ištikimas gyv�nas. Da�nai kinologai juokauja, jei nori su�inoti, kas tave labiau myli - �mona ar šuo - �kišk abu valandai � automobilio baga�in�. Pradar�s �i�r�k, kas labiau d�iaugsis tave pamat�s.

Laukinius �v�ris � miest� gena badas

Laura AUKSAITYT�

Itin šalt� �iem� šiaulie�iai da�nai steb�josi išvyd� miesto teritorijoje slankiojan�ias lapes, us�rinius šunis. Itin išdr�s�j� gyv�nai neveng� ne tik aplink šiukšli� d��es pasisukioti - taik�si pa�sti iš šunims ar kat�ms palikt� ind� ar susirangyti šuns b�doje. "Laukinius �v�ris � miestus veja badas, ta�iau �mon�s tur�t� vengti pl�šr�n� draugyst�s. Pasiutlige sergantys gyv�nai nebebijo �moni�", - sako Inga Ivanauskien�, Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro Biologijos skyriaus ved�ja.

Vilioja maistas

Pietinio miesto rajono gyventojai ši� �iem� ne kart� Liepori� parke gal�jo steb�ti lapi�. Ilgauodeg�s k�mut�s gana dr�siai šmirin�jo po miest�, o ne tokios greitos patekdavo po automobili� ratais. "Mes galime sp�ti, kad gyv�nus � miest� iš aplinkini� mišk� atviliojo lengvai pasiekiamas �dalas. Šiemet gyventojai lapi� mieste steb�jo tikrai nema�ai", - sako I. Ivanauskien�.

Gamtinink�s teigimu, Lietuvoje šiuo metu stebimas didelis lapi� pagaus�jimas. Tai, kad gyv�n� daug�ja, d�iugina, ta�iau kyla ir pavojus. Lap�s - gyv�nai, kurie da�niausiai platina pasiutlig�. Kai laukinis gyv�nas nebebijo �mogaus, eina dr�siai prie jo, gali b�ti, kad jis serga pavojinga liga. �mon�ms geriau vengti toki� kontakt�.

Šios � Šiaulius u�klydusios ilgauodeg�s likimas nepasigail�jo.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Ir zyl�ms �iem� sunku rasti lesalo.

Lauren BURBANK nuotr.

Miestuose be lapi� gana da�nai galima steb�ti kiaunes, �ebenkštis. "Šiuos gyv�nus prie gyvenam�j� nam� atvilioja lengvai pasiekiamas maistas - vištos, kiti paukš�iai. Kiaun�s, šeškai ir �ebenkštys pridaro daug �alos. Jie ne tik vagia kiaušinius, bet gali išpjauti visus naminius paukš�ius, vien iš malonumo, o ne d�l �dalo", - sako pašnekov�.

Šiauli� jaun�j� gamtinink� centras buvo priglaud�s �ebenkšt�. U�dar� j� � narv�, bet �v�relis ka�kaip paspruko. "Išpjov� visus m�s� peliukus", - sako I. Ivanauskien�.

� Šiaulius itin da�nai u�klysta ir us�rini� šun�. Šie valkataujantys pl�šikai nevengia maisto ieškoti sodybose, gali apsigyventi šun� b�dose. Us�riniai šunys taip pat da�nai platina pasiutlig�, tad geriau vengti kontakto su jais, saugoti nuo j� šunis.

Paukš�iai neskuba gr��ti

Paukš�ius �iem� lesinantys šiaulie�iai teigia savo lesyklose nebematantys sniegen�, �virbli�. Ar ši� paukš�i� populiacija ma��ja? I. Ivanauskien� sako, kad Jaun�j� gamtinink� centro teritorijoje yra labai daug lesykl�. Atskrenda ir �virbli�, sniegen�, tad negalima sakyti, kad j� ma�iau. "Net varnos atskrenda, daug k�kšt�, net šark� vis� kolonij� mat�me. Na, gal sniegen� ir ma�iau, bet tik d�l gilios �iemos", - sako gamtinink�.

Pavasar�ja, tad gamtininkai jau stebi iš šilt�j� krašt� gr��tan�ius paukš�ius. Jau parskrido kovai, greitai tur�t� pasigirsti vieversi� �irenimas, pempi� klykavimas. "Pempi� dar nema�iau. Išties ši �iema buvo sunki ir �mon�ms, ir gyv�nams. Paukš�iai neskuba gr��ti", - sako pašnekov�.

Tikslas ant ledo � pavyti Latvij�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lietuvoje ledo rituliui iki NHL kaip iki �vaig�d�i�. Aukštyb�se ir Rusijos ledo ritulininkai. Kaip iki debes� mums ir Latvijos šios sporto šakos atstovai, kurie prieš švedus atrodo tarsi vaikai. Mes – ledo ritulio nulinukai, ta�iau labai gab�s ir perspektyv�s.

Ledo ritulys - dinamiškiausia komandin� sporto šaka.

Pa�anga

Dar prieš penkerius metus keletas šiaulie�i� ir kurš�niški� s�sdavo � automobilius ir va�iuodavo � Ma�eiki� ledo aren� pasitreniruoti. Jau tuomet vyrai buvo nusipirk� aprang�, apsaugas ir lazdas. Netgi dalyvavo Rygos ledo ritulio m�g�j� var�ybose, kuriose dalyvavo apie šimt� vietini� komand�.

Prieš metus aukš�iausios prabos ledo ritulininkas Dainius Zubrus apl�k� visus šalies miestus ir pad�jo �kurti tikr� Lietuvos ledo ritulio lyg�. Komandos susb�r� visuose miestuose, kuriuose buvo �kurta ledo arena.

Aurimas Jokim�ius atsakingas u� jaun�j� ledo ritulinink� kart�. Jis sako, kad per metus � ledo ritul� �niko per 40 vaik�, kuri� am�ius nuo 4 iki 16 met�. Keletas stipresni� jaunuoli� jau per�jo �aisti � pagrindin� Šiauli� komand� "Ledo linija".

Vyr� komandos vadovas Sigitas Kazlauskas neabejoja, kad ledo ritulys tik populiar�s, o �aidimo lygis kils kaip ant mieli�. Nors šio sporto lygai vos vieneri metai, sezonas bus karštas. 27 Lietuvos komandos suskirstytos � tris divizionus – Ryt�, Centro ir Vakar�. Šiaulie�i� komanda priklauso Vakar� divizionui ir kol kas turnyrin�je lentel�je u�ima antr� viet�, lyderi� pozicijas u�leidusi Klaip�dos komandai.

Pavyti Latvij�

S. Kazlauskas primena, kad dabartin�je "Ledo linijoje" �aid�ia �vairaus am�iaus ledo ritulio m�g�jai ir entuziastai. Vienam �aid�j� – per 50. Tiesa, �aid�jui Telšiuose – net 67-eri. "Mes jau nepretenduojame aukštai kilti. Liksime šios sporto šakos gerb�jai, o jaunimas turi did�iules perspektyvas", - sako "Ledo linijos" vadovas S. Kazlauskas.

A. Jokim�ius patvirtina, kad ledo ritulys – "lanksti" sporto šaka. Lipti ant ledo gali ir keturme�iai, o profesionaliai �aisti �manoma net keturiasdešimties. "Svarbiausia – gerai valdyti pa�i��as. Greitis nuo am�iaus ma�ai priklauso. Ta�iau prieš v�j� nepap�si. Norint pasivyti profesionalus, reikia kruopš�iai auginti ir treniruoti jaun�j� kart�. Kvie�iame garsius trenerius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, kurie padeda jauniesiems �aid�jams spar�iau tobul�ti", - sako jis.

"Ledo linija" diviziono kovose kvie�ia tris legionierius iš Latvijos. Kitos komandos taip pat turi legionieri� iš šios kaimynin�s šalies, kurioje ledo ritulio tradicijos turi gerokai gilesnes šaknis.

Aurimas Jokim�ius sako, kad ledo ritulys populiar�ja tarp �vairaus am�iaus jaunuoli�.

Vyr� komandos vadovas Sigitas Kazlauskas neabejoja, kad Šiauliai su�ib�s savo �aidimu, kai u�augs jaunoji karta.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

J�ga ir greitis

A. Jokim�ius sako, jog ledo ritulys Lietuvoje gyvavo tik Elektr�nuose. Dabar jis paplito visoje lietuvoje. Per metus pasiekta daugiau nei tik�tasi.

�aidimo taisykl�s gana paprastos. Rungtyn�se dalyvauja po 6 �aid�jus. Aukšto lygio kovose �aid�jai kei�iasi beveik kas minut� ar dvi, nes kr�vis labai didelis. Ledo ritulys �aid�iamas tris k�linius po 20 minu�i�, dvi pertraukos trunka po 15 minu�i�.

N� vienas puolan�ios komandos �aid�jas negali kirsti kitos komandos m�lynos linijos anks�iau u� ritul�. Kad �aid�jui b�t� u�fiksuota nuošal�, abi jo pa�i��os turi b�ti kitos komandos zonoje. Nuošal� taip pat fiksuojama, kai �aid�jas perduoda ritul� komandos draugui per dvi linijas.

Ledo ritulys – šiurkštokas �aidimas, reikalaujantis gero fizinio pasirengimo. Tai ne vien vyr� sportas. Profesional� komandose pasitaiko ir puikiai �aid�ian�i� moter�. Jis grei�iausias ir iš vis� komandini� rung�i�: �sib�g�j�s �aid�jas gali �iuo�ti 27 km per valand� grei�iu, o ritulys skrieti 193 km per valand� grei�iu.

"Teis�jai �aid�jams leid�ia ir pasimušti - juk visi su apsaugomis. Muštyn�s stabdomos, jei kam nors nukrenta šalmas ar pirštin�. �aid�jas gaus � kail�, jei nepagarbiai u�kliudys priešinink� vartinink�", - sako nerašytas, ta�iau visame pasaulyje �inomas taisykles A. Jokim�ius.

Elektromobilis laukia �iltesni� or�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

A-95 mark�s benzino kainai perkopus 4,5 lito u� litr�benzino, daugelis vairuotoj� ima svajoti apie elektromobil�. Kai tik atšils orai, Šiauli� gatv�se pamatysime nedidel� automobil� be dur�. Jis ried�s nekeldamas triukšmo ir d�m� kamuoli�. Tai vienintelis Šiauliuose gamyklinis elektromobilis "Chrysler". Šimtui kilometr� pakaks poros lit� u� kur� – elektros energij�.

Šiaulie�io Almanto Val�iuko vairuojamas amerikietiškas "Chrysler" mark�s elektromobilis šimtui kilometr� "suvalgo" elektros energijos u� du litus.

Kurorto automobilis

Gamyklin� elektromobil� "Chrysler GEM–825" iš JAV parsigabeno šiaulietis amerikietišk� automobili� m�g�jas ir kolekcininkas Almantas Val�iukas. Iš pirmo �vilgsnio automobilis primena golfo m�g�j� mašin�l�, skirt� lazdoms ir kamuoliukams ve�ioti, ta�iau savininkas ragina neapsigauti.

"Tai vasarinis kurortinis automobilis, skirtas kasdien va�in�ti nedideliu atstumu. Jis ekonomiškas, ekologiškas ir labai patogus šiltesniuose kraštuose. JAV elektromobiliai labai populiar�s Floridoje ir kituose kurortiniuose miestuose. Toks tikt� ir m�s� paj�ryje", - sako A. Val�iukas.

Elektromobiliai, anot A. Val�iuko, ne šiaip prabangos prek�. Tai ekonomiška transporto priemon�, šimtui kilometr� suvartojanti elektros vos u� du litus. "Naftos pramon�, kuri neleido spar�iai tobul�ti panašiems automobiliams, pradeda bli�kšti. Kylan�ios naftos kainos ver�ia automobili� gamintojus nejuokais pagalvoti apie vidaus degimo variklio alternatyv�. Automobili� rinkoje situacija yra tokia, kad gamintojas nebegali pataikauti naftininkams, nes �lugs arba pralaim�s konkurcin�je kovoje Japonijai, Kinijai ar Kor�jai", - tvirtina pašnekovas.

Du litai – 100 km

Viena pranc�z� firm� neseniai pristat� elektromobil�, kuris rinkoje kainuos apie 35 t�kst. eur�. �krovus baterij�, juo bus galima ried�ti per 150 kilometr�. Kinai jau pasigyr� sukur� elektromobil�, kuris nesustodamas gali ried�ti net 400 kilometr�. Amerikie�iai pernai pasigyr� suk�r� baterij�, kuri �kraunama grei�iau, nei galima pripilti benzino bak�. Tokios baterijos kol kas yra per brangios gaminti pramoniniu b�du. A. Val�iukas mano, kad tik laiko klausimas, kada tokios baterijos bus prad�tos gausiai naudoti.

A. Val�iuko automobilis – senesnio modelio. "Chrysler" jau gamina naujos kartos automobilius, kurie vis populiar�ja u� Atlanto. Amerikie�iai buvo �prat� prie galing� automobili� ir pusvel�iui pardavin�jamo benzino. Ta�iau benzinas pabrango, tado amerikie�iai mielai pers�da � elektra varomus automobilius arba hibridinius modelius.

�krovus baterij�, A. Val�iuko "Chrysler" gali nuva�iuoti apie 50 kilometr�, maksimalus greitis - 40 kilometr� per valand�. Šešios gelio baterijos �kraunamos apie penkias valandas ir atlaiko 3000 krovim�. Nesunku paskai�iuoti, kad mieste toks ma�ylis labai pinigus.

Baterijos �montuotos po s�dyn�mis, pastarosios apvilktos neperšlampama dirbtine oda, nebijan�ia lietaus. Automobilis, kaip ir golfo �aid�j� mašin�l�, yra be dur�, ta�iau sumanieji gamintojai galii pasi�lyti kietas arba brezentines duris. "Nelabai reikia dur�. Va�iavau per stipr� liet�. Automobilio aerodinamin�s savyb�s puikios – lietus � salon� beveik nepatenka", - gyr� savo pirkin� A. Val�iukas.

Ma�ytis elektromobilis gali b�ti "gyvybingas" vis� dien� ir nuried�ti 50 kilometr�.

Autoriaus nuotr.

Tobul�ja kasdien

Elektromobili� gamyba gars�ja ir Europos k�r�jai. Prieš kelias dienas automobili� pasaul� sukr�t� �inia, kad "DBM Energy" kompanijos pagamintas elektromobilis "Audi A2" sudeg�. Nustatyta, kad tai �vyko ne d�l akumuliatori�.

Aumobili� verslo atstovai nuog�stauja, kad tai gali b�ti tradicini� automobili� gamintoj� provokacija. Elektromobilis kainavo 275 t�kst. eur�. Jo gamyb� r�m� Vokietijos federalin� �kio ministerija. Ta pati kompanija teig� elektromobiliu nesustodama �vaikusi 600 kilometr�.

Pary�iaus automobili� parodoje buvo pristatytas elektromobilis "Renault Zoe", kur� ketinama prad�ti gaminti 2012 metais. Jis bus tokio dyd�io kaip "Renault Clio" ir tiek pat kainuos - apie 50 t�kst. lit�.

Min�to "pranc�zo" techniniai duomenys �sp�dingi. 80 AG elektrinis motoras, gebantis iki 100 km/h �sib�g�ti per 8 sekundes ir pasiekti maksimal� 135 km/h greit�.

"Dainuok, �iemu��le" skamb�jo dvi dienas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� kult�ros centre vyko respublikinis vaik� ir jaunimo populiariosios muzikos konkursas "Dainuok, �iemu��le 2011". Pirm� dien� � scen� kop� daininink� ansambliai, kit� - solistai.

Festivalio šeimininkai "En-den-du" konkurse nedalyvauja, ta�iau visada visus nud�iugina profesionaliu dainavimu.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulie�iai - pasyv�s

Festival� "Dainuok, �iemu��le" organizuoja Šiauli� moksleivi� nam� vaik� muzikos studija "En-den-du" (vadov�s Stanislava Rusevi�ien� ir Laura Dudnikien�).

Šiemet � konkurs� atvyko apie 400 dalyvi�. Iš kaimynin�s Latvijos atva�iavo apie 50 vaik�. Latvijos atstovai atskleid�, kad j� šalyje vyraujanti kriz� trukdo surengti panašaus lygio festivalius, o talentingai dainuojan�i� vaik� - daug.

Šeštadien� vyko vokalini� kolektyv� var�ytuv�s. Kolektyv� pasirodymus tradiciškai vertino visi kolektyv� vadovai, mokytojai.

Festivalio organizator� S. Rusevi�ien� primin�, kad renginio organizatoriai neturi dalyvauti konkurse. "En-den-du" ansamblis gars�ja vokaliniais geb�jimais. �ia gausu ir ger� solist�, ta�iau, b�dami renginio šeimininkai, jie lipa ant scenos be galimyb�s konkuruoti su festivalio sve�iais.

S. Rusevi�ien� pasteb�jo, kad šiaulie�i� d�mesys konkursui buvo menkas: "Tokio pob�d�io rengini� Šiauliuose vyksta nedaug. Gal šiaulie�iai bijo stiprios konkurencijos?"

Stipr�s kolektyvai

Švent�s organizatoriai ir komisija tvirtina, kad šiemet festivalio dalyvi� lygis yra itin aukštas. Nenuostabu, nes dauguma kolektyv� ir solist� yra tarptautini� konkurs� laureatai.

Vokaliniai kolektyvai buvo suskirstyti � tris am�iaus grupes: 6-9, 10-14 ir 15-20 met�.

Ma�iausi�j� am�iaus grup�je susirung� 11 grupi�. Nugal�tojais tapo studija "Trakšt brakšt" iš Klaip�dos. Estradinio dainavimo studija "Tu ir aš" iš Kauno peln� antr� viet�, dainos studija "Kreg�dut�" iš Ma�eiki� - tre�i�. Sve�iai iš Rygos vokalinio ansamblio "MOMO" tapo diplomantais.

Vyresni�j� grup�je dalyvavo 12 grupi�. Šioje kategorijoje absoliutus lyderis buvo kolektyvas "Smaids" iš Jelgavos miesto. Antr� viet� peln� studijos "Trakšt brakšt" vyresnieji dainininkai, tre�i� - Šiauli� kult�ros centro vokalo studija "Ro ko ko", vadovaujama Rasos Kauneckait�s. Diplomantais tapo kolektyvas "Tu ir aš" iš Kauno ir "Kreg�dut�" iš Ma�eiki�.

Vyriausi�j� grup�je pirm� viet� peln� vokalin� grup� "Vivo" iš Utenos, antra vieta atiteko studijos "Tu ir aš" iš Kauno vyriausiems dainininkams, tre�ia – Jelgavos popgrupei "Smaids".

Studijos "Mikitukas" solist� Liepa Jurgutavi�i�t� laim�jo pirm� viet� ma�iausi�j� kategorijoje.

Ma�iausiai solistei - festivalio laurai

Sekmadien� vyko solist� konkursas. Šiemet solist� pasirodymus vertino Ilmera Abromavi�ien�, Šiauli� "Dagil�lio" dainavimo mokyklos pavaduotoja ugdymui, Raimonda Remezien�, Skuodo meno mokyklos muzikos mokytoja metodinink�, ir Ilona Balsyt� "Keistuoli�" teatro aktor� ir "Kindermusik" mokykl�l�s muzikos mokytoja. Komisijos pirmininkas - Vaidotas Juozas Lygutas, Šiauli� universiteto muzikos pedagogikos katedros docentas.

Solistai šiemet rung�si keturiose am�iaus kategorijose: 5-8, 9-12, 13-15 ir 16-20 met�.

Ma�iausi�j� kategorijoje visus su�av�jo šiauliet�s mokytojos, ma�yli� ir mamy�i� studijos "Mikitukas" vadov�s Egl�s Januševi�ien�s ma�osios daininink�s. Ketveri� met� Liepa Jurgutavi�i�t� laim�jo pirm� viet�, o šešeri� met� V�jai Baltutytei komisijos nar� Ilona Balsyt� skyr� savo priz� u� artistiškum�. Antr� viet� peln� ma�oji atlik�ja iš Vilniaus August� Rutkauskait�, o tre�ioji atiteko viešniai iš Daugpilio Janai Zabarovskai.

9-12 met� am�iaus grup�je pirma vieta atiteko Justinai Budaitei iš Ma�eiki�, antroji - Gabijai Paulikaitei iš Palangos, tre�ioji taip pat atlik�jai iš Palangos Paulinai Skrabytei. O Vilt� Martiši�t� iš Kauno ir Dovil� Ališauskait� iš Ma�eiki� tapo diplomant�mis.

13-15 met� am�iaus grup�je s�km� lyd�jo solistus iš Palangos: pirm� viet� iškovojo Aida Bertaši�t�, o Domantas Ulevi�ius tapo diplomantu. Antr� viet� šioje am�iaus grup�je peln� šiauliet� trylikos met� moksleiv� iš "Juventos" pagrindin�s mokyklos Gabija Kušleikait�, kurios mokytoja Loreta Stankuvien�.

16-20 met� am�iaus grup�je tre�i� viet� peln� viešnia iš Daugpilio Viktorija Selicka, o pirma vieta atiteko talentingai solistei iš Ventos šešiolikmetei Ievai Petrikaitei, kurios mokytoja Genovait� Bu�iuvien�. Ieva visus �i�rovus ir komisij� su�av�jo ir vokalo galimyb�mis, ir scenine išraiška. Anot komisijos pirmininko, jei šiame konkurse b�t� skiriamas "Grand Prix", tai, be abejo, Ieva b�t� j� pelniusi.

L�l�s - ne tik vaik� �aidimas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

M�s� seneliai irgi buvo vaikai ir �aid�. Berniukai jojo ant medini� arkliuk�, o mergait�s visus gyvenimo atvejus leido suvaidinti l�l�ms. �agar�s krašte jaunos merginos net gegu�in�se �segdavo patikusiems vaikinams � atlapus po ma�� l�lyt�. K� tai tur�jo reikšti, niekas nebe�ino.

Autentiška "bajorait�", rasta Verši� kaime.

Senoliai prisimin� vaikyst�s l�les

Vida Paulauskien�, �agar�s regioninio parko projekt� valdymo specialist�, su gimnazistais apklaus� apie šimt� vyresni� �agar�s gyventoj�. Klausin�jo, kokiomis l�l�mis jie vaikyst�je �aisdavo, kas ir iš ko jas pagamindavo.

Iki ši� dien� �agar�je yra išlik� ma�ai autentišk� l�li�. Pa�i� seniausi�, rankomis gamint� "kukuliuot�" l�ly�i� nerasta. Jas pavyko atkurti tik pagal senoli� pasakojimus.

�mon�s prisimin� ir kitoki� l�li�. Turting� šeim� mergai�i� l�l�s atrod� prabangiau ir buvo siuvamos iš geresni� audini�. "Vien� toki� "bajorait�" suradome mo�iut�s skrynioje Verši� kaime, - prisimena V. Paulauskien�. - Vien pa�i�r�jus � l�l� matyti, kad su ja �aid� dvaro mergait�s."

Kai kurias "bajoraites" pavyko atkurti pagal nuotraukas, ta�iau daugiausia - pagal �agar�s krašto metraštinink�s Romualdos Vaitkien�s pasakojimus.

"Kol dar yra gyv� šio krašto istorijos liudinink�, siekiame surinkti kuo daugiau j� pasakojim� apie j� vaikyst�s l�les", - sako V. Paulauskien�. Ji suprato, kad l�l�s �moni� prisiminimuose siejasi su vaikyst�s d�iaugsmais, laimingiausiomis ma�� dien� akimirkomis. Taip pat tai ryšys su mo�iut�mis ir motinomis, kurios da�nai pagamindavo l�li� savo at�aloms.

L�l�s - senas ritualinis �aislas

Pirmasis �inomas vaik� �aislas yra l�l�. Archeologai j� rado Egipto kapuose. Jai - apie 4000 met�. L�l�s su judan�iomis gal�n�mis ir pakei�iama apranga prad�tos gaminti jau m�s� eroje.

Senov�je l�l�s buvo naudojamos religiniuose ritualuose, nes šis �aislas vaizduoja �mog�. Da�nai su visomis gal�n�mis ar net veido bruo�ais. L�l�s naudojamos mene, interjero puošyboje. Šis �aislas gali b�ti ir vaiko d�iaugsmas, ir siaubo filmo persona�as.

V. Paulauskien� sako, jog �agar�s krašte l�l�mis �aid� ne tik vaikai. Mo�iut�s pad�jo atkurti unikalias iš si�l� darytas l�lytes, kurias mergait�s pasidarydavo "vakaruškoms". Jas prisisegdavusios pa�ios ir iškviestam šokti berniukui. Tai panašu � pa�enklinim� - "jis š� vakar� u�imtas". Gal tamsoje savo vaikinus pagal šias l�les atpa�indavo? Tai iki šiol m�sl�.

Kai �agar�s moterys pasakojo apie savo vaikyst�s l�les, jos smulkiai prisimin�, pasakojo ir parod�, kaip jos buvo daromos.


�agar�s krašto metraštinink� ir garb�s piliet� Romualda Vaitkien� gamina savo vaikyst�s l�les.		�agar�s rom� bendruomen�s aktyvist� Rita Simonavi�ien� padar� kelias l�les, kurioms b�dingas jos tautos charakteris.

"Prisiminimai iki šiol gyvi, nes t� laik� mergait�ms buvo did�iausia pramoga – nors trumpam ne ��sis ganyti, o su l�lyte pa�aisti. Tokiems �aidimams mergait�s tur�davo savo kampel�, pavyzd�iui, po k�de ar suolu, ant kurio buvo dedama iškepta duona", - pasakoja V. Paulauskien�.

"Kukuliuotos" l�l�s

Iš surinkt� pasakojim� galima suprasti, kad mergait�s iš nepasiturin�i� šeim� da�niausiai pa�ios darydavosi "kukuliuotas" l�les iš prastesni� med�iag�. Toki� l�li� beveik nereik�jo si�ti.

"Kukuliuotas" l�les galima pasidaryti labai greitai. Ma�� l�liuk� susukdavo iš nosinait�s, linin�s drob�s skiaut�s, skarel�s. Veidus tokioms l�l�ms nupiešdavo pieštuku arba visai nepiešdavo. "Seniau �mon�s buvo puik�s pedagogai. Vaikui neb�tina nupiešti l�l�s veido, juk vien� akimirk� reik�s li�dnos l�l�s, o kit� - laimingos. Ty�ia paliekama vietos vaiko vaizduotei", - pasakoja pašnekov�.

Iš seniausi� �agar�s mo�iu�i� pasakojim� su�inome, kad "kukuliuotos" l�l�s galvytei mergait�s imdavo vienspalv� med�iagos gabal�l�. � galvyt�s vid� �sukdavo gabal�l� med�iagos arba prikimšdavo pakul�, vatos, pjuven�, vilnos. U�rišt� galvyt� apsukdavo juostele, kurios galai buvo paliekami l�lyt�s rankoms. L�l�s suknelei imdavo keturkamp� med�iagos gabal�l�. J� perlenkusios, iškirpdavo skyl�, pro kuri� iškišdavo l�l�s galv�. Med�iag� surišdavo per liemen�, ištraukdavo rankas. Med�iag� kraštus sulygindavo, nukirpdamos �irkl�mis.

L�lei paminti tereikia keletos po ranka pasimaišiusi� med�iagos atrai�� ir fantazijos.

"Kukuliuotos" �agar�s krašto l�l�s.

Vidos PAULAUSKIEN�S asmeninio albumo nuotr.

�aid� vestuves ir laidotuves

Vaikai, �aisdami su l�l�mis, atkartojo suaugusi�j� gyvenim�. �agar�s moterys prisimena tur�davusios �vairi� l�li� - vis� šeim�, kaimynus, draugus, priešus. Buvo �aid�iamas vaiko auginimas, r�pinimasis juo, pasivaikš�iojimas, mokykla, vestuv�s ir net laidotuv�s. Beje, laidotuv�ms l�lytes gamindavo ma�as, kad tilpt� � degtuk� d��ut�.

Vyresn�s mergait�s �aisdavo su si�tomis skudurin�mis l�l�mis. Si�tos l�l�s buvo šiek tiek �mantresn�s. Jas pasi�ti trukdavo ilgiau.

Daugumos l�li� k�nai b�davo siuvami iš drob�s ir prikemšami pakul�, skudur�li�, rankos ir kojos buvo prisiuvamos atskirai. Plaukai buvo daromi iš pakul�, lin�, šiaud�, kartais iš si�l�. Veido bruo�ai buvo išpaišomi anglimi arba išsiuvin�jami.

Vaik� fantazijos d�ka l�li� r�bais virsdavo �vairi� g�li� �iedai, med�i� lapai. L�lyt�mis virsdavo net kankor��iai, gil�s ar kaštonai. Toki� l�ly�i� mergait�s nesaugodavo, kasdien �aisdamos nesunkiai susirasdavo vis kit�.

V. Paulauskien� primin�, jog �od�iais ir pasakojimais viskas nesibaig�. Nema�ai �agar�s moter� pa�ios parod�, kaip reikia gaminti l�les. L�li� gamyba "u�sikr�t�" ne tik �agar�s lietuv�s, bet ir latv�s, viena rom� tautyb�s atstov�.

Ugnies tramdytoj� muziejus

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ugniagesi� mašinas dievina ne tik vaikai. Jos patinka visiems - raudonos, kaukia ir greitai va�iuoja. Galima sakyti, kad Šiauliuose yra toks vaik� rojus, kur tikr� ugniagesi� automobili� galima pamatyti bent kelias dešimtis. Vienintelis šalyje ugniagesi� automobili� muziejus �kurtas Zokniuose. J� pri�i�ri Šiauli� apskrities priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos(PGV) 3-iosios komandos ugniagesiai-gelb�tojai.

Ma�eiki� ugniagesiai padovanojo š� gali�n�, skirt� naftos rezervuarams gesinti.

Unikalus muziejus

Sustojame prie mil�iniško angaro pa�iame miesto pakraštyje netoli Šiauli� oro uosto. Angare ka�kada buvo remontuojami soviet� armijos l�ktuvai. Dabar �ia sukaupta did�ioji dalis muziejini� ugniagesi� mašin�.

Muziej� 1996 metais �k�r� tuometis Šiauli� miesto sukarintos priešgaisrin�s apsaugos dalinio viršininkas pulklininkas Rimgaudas Mickus. Jo iniciatyva nuspr�sta neišmesti atitarnavusios autotechnikos ir leisti jai kur� laik� pagyventi prasmingai. Viskas prasid�jo nuo vieno automobilio. Dabar - jau 28 eksponatai.

3-iosios ugniagesi� komandos viršininko pavaduotojas Darius Motekaitis teigia, kad did�i�j� dal� technikos muziejaus šeimininkams padovanojo �vairi� šalies priešgaisrini� gelb�jimo tarnyb� kolegos.

Pats seniausias eksponatas muziejuje – tai 1957-�j� amerikietiškas "Chevrolet 4400". Automobilio viduje - med�io apdaila, erdvu. D. Motekaitis sako, jog šis raudonskruostis gra�uolis ka�kada tarnavo Švedijoje, v�liau - Telšiuose.

Atvykusi NATO amerikie�i� delegacija apstulbo išvydusi š� senut�l�, bet blizgant� automobil�. Prisimin� tik vaikyst�je mat� k� nors panašaus. Vokietijos NATO kariai patar� rinkti pinigus u� bilietus, nes net savo šalyje nemat� nieko panašaus.

Seniau atitarnav� automobiliai b�davo supjaustomi - utilizuojami, ta�iau dabar jie gyvena nauj� gyvenim�.

Sovietin� ir vakarietiška technika

Beveik visi muziejuje esantys automobiliai puikiai veikia ir va�iuoja. Jie gal�t� ir toliau tarnauti visuomenei, ta�iau sen� morališkai pasenusi� technik� kei�ia nauja. Ugniagesi� automobiliai paprastai prava�iuoja labai ma�ai kilometr�, ta�iau tai daro did�iausiu apkrovimu.


1957-�j� gamybos "Chevrolet 4400".		Sovietinis "ZIL", kur� dar neseniai eksploatavo Šiauli� rajono ugniagesiai, neseniai apraš� vienas rus� �urnalas - švelniai pasišaip�, su kokia technika dirbama Europos S�jungoje.

Ekspozicijoje yra daug vakarietišk� ir sovietini� automobili�, kurie specialiai sugrupuoti atskirai - kad lankytojai pamatyt� techninius skirtumus. Sovietin� technika - griozdiška, nepatogi, o vakarietiški automobiliai gerokai lengvesni, kabinos patogios, erdvios.

Muziejaus lankytojai gali �sitikinti, kaip skiriasi tabenaudojami daugiau nei trisdešimties met� senumo "Zil" ir "Mercedes" ugniagesi� automobiliai. Pastarasis net senesnis, ta�iau pranašumai akivaizd�s.

D. Motekaitis sako, jog sena technika kaip diena nuo nakties skiriasi nuo šiuolaikin�s. K� anks�iau pakeldavo tik pora vyr�, dabar tai telpa � deln�. Tai galima pasakyti apie visas ryšio priemones.

Special�s automobiliai

Prie angaro lankytojus pasitinka amerikietiškas "International" firmos senutis ugniagesi� automobilis ir tanket�. Ne karin�s paskirties šarvuotis, o skirtas ypatingiems gelb�jimo atvejams. Pavyzd�iui, nutek�jus radiacin�ms med�iagoms.

Ši tanket� gali plaukti ir buvo atgabenta iš Visagino. Aštuonrat� transporto priemon� buvo pritaikyta dirbti net branduolin�s avarijos atveju.

Šarvuotis "BTR – 60" - vienintelis toks Lietuvoje. Šiauli� apskrities PGV 3-osios ugniagesi� komandos viršininko pavaduotojas Darius Motekaitis (dešin�je) sako, kad muziejuje patinka ne tik vaikams. Pamainos vadas Saulius Liu�vaikis (kair�je) sako, jog beveik visa ugniagesi� muziejin� technika puikiai veikia.

Ugniagesiai leid�ia jauniesiems muziejaus lankytojams pas�d�ti eksponuojam� automobili� kabinoje.

Autoriaus nuotr.

"Šarvuotis "BTR–60" priklaus� radiacinei �valgybai Ignalinos atomin�je elektrin�je, - pasakoja ekskursijos gidas D. Motekaitis. - J� mums atgabeno su visa �ranga."

Pamainos vadas Saulius Liu�vaikis sako, kad muziejaus eksponatai labai skiriasi nuo modernios technikos, kuria ugniagesiai naudojasi šiandien.

Muziejuje yra automobilis, kuris b�davo naudojamas ilgai trunkan�iuose mišk�, durpyn� gaisruose. Tai pagalbinis radijo ryšio automobilis. Griozdiška aparat�ra - si�stuvai, imtuvai, antenos - daug sv�r�, tod�l tokia technika morališkai atgyveno. Dabar ugniagesiai turi modern� vagon�l�, kuriame yra stalas, patogios k�d�s, kompiuteris, internetas, galimyb� pasigaminti maisto, tualetas.

Pati did�iausia technikos priemon� šiame muziejuje - vikšrin� cisterna naftos rezervuarams gesinti. Gali�nas priva�iuoja prie rezervuaro, ištiesia savo "snap�" ir paleid�ia putojant� skyst�. Šis krenta pro tinklel�, virsta putomis ir gesina.

Atvykusieji gali ap�i�r�ti ir naujausi� ugniagesi� technik�, kuri� �sigijo visai neseniai. Galima ap�i�r�ti ir ugniagesi� �arn� automobil�, kurio b�doje telpa trys kilometrai sujungtos �arnos. Tai patogu ir naudinga, kai gaisras didelis, o vanden� reikia pumpuoti iš vandens telkinio.

Ugniagesiai sako, jog paprastai kiekvienoje autocisternoje yra viskas, ko gali prireikti �vairiuose gelb�jimo darbuose: kop��ios, lau�tuvai, kastuvai.

Ber��n� dvaras nyksta negriaunamas

Alvydosas JANUŠEVI�IUS

Ber��n� dvaras �sik�r�s Ventos kairiajame krante, u� keturi� kilometr� nuo Šauk�n� � U�ven�io pus�. �sp�ding� form� statinys, primenantis pil�. Va�iuodami pro šal� �mon�s pagalvoja: "Turb�t remontuoja. Bokštas su pastoliais." Šie pastoliai nenaudojami styro jau kelet� met�, o dvarui atgaivinti neturi l�š� nei savininkai, nei valstyb�.

Ber��n� dvaras iš išor�s švie�ia, ta�iau jo b�kl� kasmet prast�ja.

Iš rank� � rankas

Dabartin� savo neogotikin� išvaizd� r�mai �gijo XIX am�iaus pabaigoje. Ber��n� dvar� pirmiausia vald� sena dvarinink� gimin� - Šemetos. Jie Šauk�nuose ir Ber��nuose viešpatavo iki 1610 met�. Stanislovas Šemeta šias valdas perdav� Petrui Pacui. Istoriniai šaltiniai mini, jog Ber��nai buvo nyki� pastat� kompleksas.

1763 metas dvar� per�m� Antanas Gorskis. Galiausiai Hipolito ir Barboros Šemetait�s Gorski� dukt� Stanislava ištek�jo u� Adolfo �apskio ir Ber��n� dvar� gavo kaip krait�.

�apskis buvo gerokai praturtin�s dvar� - pastat� r�mus, �k�r� angliško stiliaus park�, prive�� daugyb� meno k�rini�, ta�iau gerokai prasiskolino. 1903 metais dvarui paskelbtas bankrotas ir jis prad�jo merd�ti.

Kalbama, kad dvare vaidenasi. Vietiniai �mon�s pasakoja, kad Ber��n� dvaro šeimininkas Stanislovas Gorskis tur�j�s rašt�, kuriame buvo surašytos ragan� pavard�s, kurios buvo nuteistos sudeginti ant Bir��s kalno. Grei�iausiai �ia tos raganos ir vaidenasi.

Pinigai baig�si - entuziazmas išbl�so

Sovietme�iu dvaro pastatai priklaus� Šiauli� autobus� parkui. Daugiau nei prieš aštuonerius metus dvaro r�mai u� 300 t�kst. lit� parduoti naujam savininkui, kuris iš prad�i� entuziastingai grieb�si rekonstravimo darb�.

Netrukus l�šos išseko. Pavyko u�dengti tik dal� stogo ir u�kamšyti langus, nuo chuligan� u�kalti duris. Nuo to laiko pastatas nebuvo daugiau tvarkomas. Apie �ia vykusius darbus primena ant bokšto lik� pastoliai.

Kitus dvaro pastatus �sigijo kiti savininkai. Dvar� su kiauru stogu prad�jo ardyti krituliai ir jaunimo kompanijos.

Akivaizdu, kad pamiklosauga ir kult�ros vertybi� saugotojai - "bedan�iai". Prieš kult�ros vertybi� naikinim� jie gali kovoti tik raštais.

Ber��n� dvaro r�m� sodybos šeimininkui buvo nusi�stas raštas, kuriame nurodyta u�sandarinti langus, �statyti duris, u�konservuoti pastat�. Dar v�liau, ne�vykd�ius vis� nurodyt� darb�, savininkui paskirta bauda.

Pinigai – vienintel� problema

Prieš por� met� Kelm�s savivaldyb� band� savininkui pagrasinti turto konfiskavimo proced�ra, ta�iau šalyje tai b�t� precedento neturintis atvejis.

Lietuvos paveldosauginikai jau skai�iuoja per 500 apleist� statini�, kurie yra pripa�inti kult�ros vertyb�mis. Kai kuriuos jau siekiama atimti iš savinink� u� neprie�i�r�. Toks likimas gresia "darbie�i�" lyderio Viktoro Uspaskicho valdomam K�daini� rajone esan�iam Kalnaber��s dvarui. Š� dvar� kadaise vald� garsus Rusijos reformatorius Piotras Stolypinas. Ketinama kreiptis � teism� ir d�l Belvederio dvaro Jurbarko rajone nusavinimo.

Kalbos kalbomis, ta�iau dar n� vienas priva�iose rankose esantis valstyb�s saugomas paminklas nebuvo atimtas. Dauguma konflikt� b�davo išsprend�iama papras�iau. Savininkas rasdavo pirk�j� ir turt� parduodavo. Visi r�pes�iai u�guldavo nauj� šeiminink� pe�ius, kuri� finansin�s b�dos nesl�g�.

N. Orda. Akvarel� "Ber��n� dvaras". 1875 m.

Autoriaus nuotr.

Romas Olišauskas, Kult�ros vertybi� apsaugos departamento Šiauli� teritorinio padalinio vadovas, patikslina, kad Ber��n� dvaras – ne tik r�m� pastatas. Yra �em�, dar keletas pastat�, r�mai. Kitus pastatus valdo keli savininkai.

Vadovas sako, kad su savininkais kalb�ta ir geruoju, ir piktuoju. Buvo skiriamos nuobaudos, raginama bent jau u�konservuoti pastat�, kad šis toliau negri�t�. Ta�iau savininkas teisinasi, kad to padaryti nepaj�gia finansiškai.

Valstyb� - ne geresnis šeimininkas

R. Olišauskas nesivelia � diskusijas, kaip b�t� galima paimti iš privataus asmens jo turt�, net jei šis yra kult�ros vertyb�. Priva�i� nuosavyb� taip pat saugo �statymai. Be to, neb�t� daug naudos, jei dvaras b�t� perduotas Valstyb�s turto fondo �inion.

Perdavimo proced�ra u�trukt� bent por� met�. Vis� š� laik� dvaras gyvuot� be šeimininko. Tik�tina, kad jis b�t� dar labiau nuniokotas, o rekonstrukcijai valstyb� taip pat neturi pinig�.

R. Olišauskas primin�, kad kartais pinigai n�ra svarbiausias dalykas. Joniškio rajone yra Jakiški� dvaras, kurio savinink� neturi l�š� pastato renovacijai, ta�iau dega did�iuliu entuziazmu. Dvare vyksta meniniai projektai, o remonto darbai juda pagal išgales. Svarbu - stogas nekiauras.

"Mes esame ram�s d�l Jakiški� dvaro - jis turi neabejing� šeiminink�", - sako R. Olišauskas ir primena, kad savininkai turi galimyb� susigr��inti pinigus, investuotus renovuojant valtyb�s saugom� pastat� stogus, langus sienas ar kitus restauravimo darbus.

Baland�i� auginimas � pom�gis, d�iuginantis �ird�

Monika SKISTENYT�

Šiauli� balandinink� klubo pirmininkas Rimantas Beneta baland�ius augina nuo ma�um�s. "Baland�iai pasirenka �mog�, o ne �mogus juos", - sako vyras ir kvie�ia � Did�dvario gimnazijoje vyksian�i� parod�, kurioje bus galima pamatyti �vairi� baland�i� veisli�.

Lietuvoje baland�iai lesinami lenkiškais gr�dais.
Autor�s nuotr.

Daug kainuojantis entuziazmas

"Kai augau, baland�iai buvo auginami beveik kas tre�iame name, - pasakoja R. Beneta. - Dabar retas tuo u�siima. Reikia b�ti did�iuliu entuziastu - brangiai kainuoja ir baland�iai, ir juos išlaikyti."

Baland�iai - gana op�s paukš�iai, kuriems labai svarbu švara ir sveiki gr�dai. Pats baisiausias pašaras, anot Rimanto, yra lietuviški gr�dai. "Jei palesinti lietuviškais gr�dais baland�iai išgyvena, vadinasi, jie labai ištvermingi, - sako Šiauli� balandininkas. - Jie greitai atsirenka, k� lesti. Jei gr�dai geri, baland�iai visus sules, o jei juose daug chemijos, tai tik pagriebs ir numes gr�d�."

Balandininkams lesal� tenka ieškoti Lenkijoje, kur baland�i� auginimas labai populiarus. Firmos, gaminan�ios lesal� šiems paukš�iams, klesti. "�inoma, galima gr�dus auginti pa�iam, ta�iau nedideliame sklype u�augintiems javams reikalingas nuosavas kombainas, o tai labai brangu", - sako Rimantas.

Prot�viai - laukiniai baland�iai

Baland�iai, kurie matomi skveruose, aikšt�se, vadinamieji uol� karveliai, yra laukiniai. Iš j� išvestos visos iki šiol �inomos baland�i� veisl�s. Norint išvesti nauj� veisl�, gyvenimo nepakanka. Veisl� laikoma pripa�inta tik tada, kai tre�ioje kartoje gimsta tokie pat palikuonys kaip ir pirmieji.

"Kuo balandis brangesnis ir kuo trumpesnis jo snapas, tuo jis lepesnis. Jis sunkiau veisiasi ir ma�iau deda kiaušini�, tod�l jo kaina didesn�", - pasakoja balandininkas.

Turi nema�ai prieš�

Entuziastas pasakoja, kad dien� did�iausi baland�i� priešai yra vanagai, o nakt� – kiaun�s.

�lindusi � balandin� kiaun� išpjauna visus paukš�ius. Ji geria krauj�, o pasisotinusi kitiems tiesiog �kanda. Baland�iai mirtinai nukraujuoja, nes �kandimo vietoje kraujas nekreša. Toki� nemalonum� yra tek� patirti beveik kiekvienam balandininkui.

"Rus� laikais kiaun�s buvo gaudomos d�l kalio, šiais laikais kailis nebevertinams", - sako balandininkas. Kita did�iul� b�da – vanagai, u�puolantys skraidan�ius baland�ius. R. Beneta piktinasi, kad draud�iama naikinti vanagus, kurie daro labai daug �alos.

Pašto baland�iai – ir �valgybininkai

Antrajame pasauliniame kare buvo naudojama ne tik sunkioji artilerija, bet ir pašto karveliai. Jie "kariavo" ir Lietuvos armijoje, buvo laikomi dalinyje netoli Šiauli�.

Pašto karveliai, turintys trumpus snapus, yra specialiai išvesta veisl�, turinti kitoki� savybi� negu kit� baland�i�. Skirtingos veisl�s baland�iai skrenda skirtingame aukštyje. Pašto karveliai skrenda š�vio nepasiekiamame aukštyje.

Karveliai, paleisti toli nuo nam�, parskrenda � t� viet�, kurioje gim�, u�augo ir gyvena. Rimantas buvo sugalvoj�s atrakcij� vaikams: vaikai raš� laiškus ir tvirtino karveliams prie koj�, tada jie paleisti parskrido namo, o kit� ryt� balandininkas jau ve�� laiškus vaikams.

�domiausios veisl�s - parodoje

Sausio 22-23 dienomis Šiauli� Did�dvario gimnazijoje vyks baland�i� paroda. Pagrindin� parodos diena – šeštadienis. � parod� suva�iuos balandininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Bus atve�ta �vairi� baland�i� veisli�, kurios d�iugins savo �domumu ir gro�iu.

Jokia baland�i� paroda neapseina be turgaus. Kaina - nuo 10 Lt iki tiek, kiek gal�s sumok�ti pirk�jas. Patys brangiausi pasaulyje – pašto karveliai, �veikiantys didelius atstumus.

Pagrindinis parodos tikslas – parodyti baland�ius jaunimui, ypa� vaikams. Šioje parodoje bus galima gauti atsakymus � r�pimus klausimus, gauti patarim�.

Lietuvoje tokios parodos, � kuri� suva�iuot� balandininkai iš visos Lietuvos, dar n�ra buv�. Tai nekomercinis renginys, kuris kvie�ia �mones pamatyti nepaprasto gro�io baland�ius.

Mi�kuose - baltasis badas

Saulius BARASA

Šaltis seniai surakino �em�, o sniego danga siekia pus� metro ar daugiau. Pašalus ir iškritus nema�ai sniego, �v�rims giriose jis virsta problema, neretai - �iauria realybe. O neseniai � Lietuv� pl�stel�j� permainingi šiltesni orai pridar� daugiau �alos nei pad�jo.

Kurš�n� Stasio Anglickio mokyklos jaun�j� miško bi�iuli� b�relio "Giliukai" nariai su t�veliais šeria �v�relius.
Šiauli� ur�dijos archyvo nuotr.

Besikei�iant oro temperat�rai ant gausiai �em� nugulusio sniego paviršiaus susiformavo stora sunkiai pralau�iama, vietomis keli� sluoksni� ledo pluta, sunkiai �veikiama stirnoms ir netgi šernams.

�mon�ms pusnys kelia nepatogum�, o kai kuriems gyv�nams tokia �iema gali b�ti paskutin�. Ledo pluta ne tik neleid�ia pasiekti maisto ar guol�. Ant �em�s esan�io maisto paieškos tampa sunkiai praeinamu barjeru visiems �v�rims. Baiminamasi, kad iki pavasario neišgyvens daug miško �v�ri�. Susidariusi ledo pluta sunkina maisto paiešk�. Ir jud�ti sunku.

Kreipimasis b�ti d�entelmenais išgirstas

Dar prieš Naujuosius metus mišk� ur�dijos kreip�si � gyventojus, kviesdamos visus gamtos puosel�tojus, gyventojus, gyvenan�ius ar�iau mišk� ir gerai pa��stan�ius kiekvien� miško takel�, ateiti pagalbon �v�reliams. Kiekvienas išgelb�tas �v�relis - tai miško gyvyb� ir d�iaugsmas. Juk tai taip nesunku!

Atskirai kreiptasi ir � med�iotojus. Si�lyta labai gerai pagalvoti, kad gal garbinga b�t� susilaikyti nuo med�iokli�, kai gyv�nams sunku pajud�ti, kai stirnos ir kiti kanopiniai �v�reliai kruvinomis kojomis vos išklampoja per apledijus� snieg�.

"Neabejojame, kad m�s� regiono med�iotojai - ne tik miško šeimininkai ir puosel�tojai, bet ir giri� d�entelmenai!" - teigia Šiauli� mišk� ur�dijos ur�das Stasys Pališkis, kuriam u� ištikimyb� profesijai suteikta Lietuvos pramonink� konfederacijos nominacija "Profesijos riteris".

Atsi�velgdami � kreipim�si bei solidarizuodamiesi, miškininkai ir med�iotojai sutar� atsisakyti med�iokl�s su varovais.

Vienintelis gyv�n� išsigelb�jimas - š�ryklos

Girininkai skelbia – miškuose baltasis badas, �v�rys sunkiai susiranda maisto. Vienintelis gyv�n� išsigelb�jimas - š�ryklos, kuriose ur�dijos ir med�iotojai maitina t�kstan�ius gyv�n�. Pagalbos prašoma ir gyventoj�.

"Miškininkai jau gruod� �reng� keliasdešimt š�rykl� stirnoms, šernams, elniams ir kitiems �v�reliams. – teigia Šiauli� ur�dijos med�iokl�s plot� pri�i�r�tojas Gytis Pyragas. - Ir šernai, ir stirnos šeriamos papildomai, nes negali atsikasti. Elniams didel�s problemos n�ra, jie daugiau šakel�mis minta ir dar turi ko pa�sti".

� š�ryklas vos ne kasdien ve�ama bulvi�, gr�d�, �rengtos druskos su mineralais ir vitaminais lai�yklos. Anot med�iotoj�, be �moni� pagalbos gyv�nai neišsiverst�.

G. Pyragas sako, kad j� sukauptos atsargos spar�iai senka, tad prašo ir gyventoj� pagalbos. Jei kas nors turi atliekamo maisto – mork�, bulvi� ar gr�d� - prašoma kreiptis � girininkijas. Girininkai parodys, kur tai galima padaryti, kad �v�rys rast� ir b�t� tinkamai pamaitinti. Kaimo gyventoj� prašoma pririšti palaidus šunis, kurie neretai nuveja nusilpusius �v�ris.

� pagalb� skuba jaunieji miško bi�iuliai

�pus�jus kalendorinei �iemai, �em� ne tik pasipuoš� baltu puriu nuometu. Šaltis nuties� ledo tiltus. Da�nai pu�ia šiaurys.

"Daug paukš�i� ir �v�reli� gyvena šalia m�s�, - primena Šiauli� mišk� ur�dijos ryši� su visuomene specialist� Loreta Mejerien�. - Kartais j� net nepastebime. �iema išbando ir u�gr�dina visa, kas gyva. Pavasario sulauks tik stipriausi ir tie, kuriems mes ištiesime pagalbos rank�."

Girininkai skelbia - miškuose baltasis badas, �v�rys sunkiai susiranda �sti. Vienintelis gyv�n� išsigelb�jimas - š�ryklos, kuriose ur�dijos ir med�iotojai maitina t�kstan�ius gyv�n�.

Autoriaus nuotr.

At�jo metas ne tik m�gautis gamtos teikiamais malonumais, bet ir u� juos atsilyginti. Pagalbos rank� ne pirmus metus tiesia Šiauli� mišk� ur�dijos jaunieji miško bi�iuliai. "Patys aktyviausi m�s� ir �v�reli� pagalbininkai - Kurš�n� Stasio Anglickio pagrindin�s mokyklos mokytojos Daivos Samuilien�s vadovaujami jaunieji miško bi�iuliai, susib�r� � b�rel� "Giliukai", - d�iaugiasi pagalba L. Mejerien�.

Mokykloje vykdoma akcija, kurios metu mokiniai atneša pašaro �v�rims ir lesalo paukš�iams: �vairi� dar�ovi�, kruop�, pad�i�vusios duonos. Visa tai, padedami Šiauli� mišk� ur�dijos miškinink�, jie nugabena � mišk� ir palieka š�rimo vietose. Kartu jaunieji miškininkai tyrin�ja �v�reli� p�das, pab�na gamtoje.

Daugelis miško keli� sunkiai išva�iuojami, tod�l mišk� ur�dijos organizavo miško vidaus keli� ir kvartalini� linij� valym�, sudarydami galimyb� med�iokl�s plot� naudotojams, jauniesiems miško bi�iuliams ir kitiems gamtos puosel�tojams nugabenti j� sukauptus pašarus � �v�ri� š�ryklas.

Išgyvena stipriausi

"Jei ne �moni� pagalba, šalt� �iem� miško gyv�nams b�t� visai striuka. Kaip jiems bepad�tume, tempdami � laukus ir miškus maisto atsarg�, dalis sparnuo�i� ir mišk� gyventoj� vis tiek �us. Vienus sudoros pl�šr�nai, kitus pakirs ligos. Tokia negailestinga nat�rali gamtos atranka - išgyvena tik stipriausieji", - teigia Kurš�n� ur�dijos ur�do pavaduotojas Stasys Skiparis. - Jau ir šiemet rasta nuo bado nugaišusi stirna ir šernas. Tai buvo silpni jaunikliai. Nat�rali gamtos atranka juos pirmiausia ir grybštel�jo. Ta�iau jei tokia �iema u�truks, auk� gali b�ti daugiau."

Esant giliai sniego dangai, suled�jus sniego paviršiui, �v�rys sunkiau juda ir ištis� par� stengiasi laikytis greta susirasto maisto. Tod�l svarbu saugoti �v�ri� ramyb�, kurios ypa� reikia šern� jaunikliams. Išbaid�ius �v�ris, šie degina organizmo energijos atsargas, tad �iemai u�sit�sus gali ir nebeišgyventi.

Tokios �iemos s�lygos itin nepalankios kurapkoms, stirnoms, šern�, elni� jaunikliams.

Laukin�s gyv�nijos globos klausimus mišk� ur�dijos sprend�ia bendradarbiaudamos su rajon� savivaldyb�mis, aplinkos apsaugos agent�romis, med�iotoj� visuomenin�mis organizacijomis, mokyklomis.

Laukiniams gyv�nams sunkiu metu suaktyv�ja ir brakonieriai, tod�l bendromis pastangomis siekiama išgyvendinti š� reiškin�.

Vyskupyst�s muziejus - ne tik apie religij�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Varniuose esantis �emai�i� vyskupyst�s muziejus - vienas naujausi� Lietuvoje, ta�iau kai kurie �ia saugomi eksponatai - seniausi. �emai�i� vyskupyst�s muziejus neapsiriboja vien sakraliniais dalykais - visapusiškai pristato š� turtingos kult�ros krašt�.

Varniai iš muziejaus bokšto.

S�dintis angelas. Galyb�s angel� lazdos b�na papuoštos lelijos simboliais.

Gyvas muziejus

Vos prav�rus muziejaus duris pasitinka stiklo dirbini� stendai. Tai daugiausia vaik� meniniai darbai, kuriuos jie kuria �ia kone kasdien.

Stiklo meno u�si�mimai muziejuje prad�ti rengti po projekto, kai visose Varni� apylink�se buvo renkamas stiklas.

Gamta apvalyta, o k� su stiklu daryti? U� projektui skirtus pinigus �sigyta speciali kaitinimo krosnis. D�lioja vaikai spalvotus stikliukus ir pašauna � krosn�. Po kiek laiko stiklas aptirpsta, sulimpa ir tampa skaidriu meno k�riniu.

�engiame toliau. Jurgita Gustyt�-Ivinskien�, �emai�i� vyskupyst�s muziejaus archyvo ir bibliotekos vyriausioji muziejinink�, palydi per visas muziejaus ekspozicijas. Kry�iai, saulut�s, liaudies meistr� angelai, seniausios knygos. Viskas kruopš�iai sud�liota ir pateikta lankytojams.

J. Ivinskien� primena, kad lietuvi� liaudies menas �domiai persipyn�s su profesionaliu krikš�ionišku menu. Pavyzd�iui, m�nesio eksponatu buvo išrinktas s�dintis angelas su iškelta ietimi. �ia eksponuojama visa angel� kolekcija - nuo profesionali� darb� iki liaudies meistr� šedevr�.

Vienoje patalp� laikomi vertingiausi eksponatai. Muziejinink� šypsodamasi pastebi, kad ba�ny�iai vertingiausi atrodo liturginiai atributai, o jai - knygos. Dar kiti aukština didik� Gorski� porceliano komplekt�, kur� prieš penkerius metus rado didiko palikuonys.

Kylame aukštyn, kur randame apnuogintas senojo pastato sienas. Svarstoma, kaip restauruoti ši� pastato dal�. Nor�t�si išsaugoti original� raudon� plyt� sien� ir ark� gro��.

Bokšto pap�d�je esan�ioje patalpoje gruod� vaikai su vienuole Regina Teresi�te mok�si kepti kal�dai�ius. �ia vyksta koncertai, kitokie meniniai projektai.

Palipus � bokšt�, pro langelius atsiveria � atvirukus panaš�s Varni� vaizdai. Pro kur� langel� gra�iausias vaizdas? Gal � ba�ny�ios pus�? J. Ivinskien� sako kad jai daug gra�iau �i�r�ti � t� pus�, kur matyti Medv�galio kalnas.


J. Ivinskien� teigia, kad lietuvi� liaudies menas persipyn�s su profesionaliu krikš�ionišku menu.		Vaik� pagamintas stiklinis paveikslas.

Mokslo ir kult�ros �idinys

�emai�i� vyskupyst�s muziejus prieš 12 met� �kurtas v�lyvojo baroko pastate. Anks�iau �ia buvo Varni� �emai�i� kunig� seminarijos r�mai. Per sovietmet� jie buvo smarkiai nuniokoti.

Atk�rus Lietuvos nepriklausomyb�, istorikai "prisimin�", kad �emai�i� kunig� seminarija atliko svarb� vaidmen� šio krašto kult�roje. J. Ivinskien� teigia, kad XVI am�iuje Varniai tapo vienu svarbiausi� lituanistin�s kult�ros centr� ne tik �emaitijoje, bet ir LDK.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad jau XIV a. pabaigoje Vilniuje ir Varniuose buvo �steigtos pirmosios europinio tipo mokyklos prie katedr�. Vilniuje telk�si daugiau daugiakalb�, daugiataut� kult�ra, o �emai�i� vyskupijoje telk�si Lietuvos intelektualai. Nenuostabu, kad Varni� vyskupija ir buvo ta vieta, kurioje lietuvi� kalba geb�jo pasipriešinti polonizacijai, rusinimui ir vokietinimui.

�emai�i� vyskupyst�s muziejuje gausu verting� eksponat�.

Bir�uv�n� dvaro lobis - Gorski� gimin�s porcelianas.

Autoriaus nuotr.

Varni� kunig� seminarija savo veikl� prad�jo 1623 metais. Iš Kra�i� � Varnius buvo pasi�sti du j�zuit� kunigai Andrius Kumlevi�ius ir Matas Flascius. Jie �m� vadovauti seminarijai.

Seminarija nepateisino l�kes�i�, tod�l buvo u�daryta. V�l atkurta tik 1739 metais. Tuomet vyskupas Juozapas Karpis skyr� 6000 auksini� Varni� seminarijai �kurti. Prasid�jo seminarijos statybos, kurias u�baig� vyskupas Antanas Dominykas Tiškevi�ius.

XIX a. carin�s Rusijos administracijai u�darius Vilniaus universitet�, Varni� kunig� seminarija bei Medicinos fakultetas Vilniuje liko vienintel�s aukštosios mokyklos Lietuvoje ir trumpai tapo svarbiausiu lietuvi� kult�ros �idiniu.

�emai�i� vyskupyst�s muziejuje sausio m�nesio eksponatas tiksliai pataik� � ši� dien� aktualijas. Lankytojai kvie�iami ap�i�r�ti 1881 metais išleistos lenkiškos knygos "Pijanstvo zguba ludzi na cielie i duszy". Tai retas egzempliorius. Knyga parašyta kunigo Karolio Obolevi�iaus.

Rutinos ilgesys prabudo prie Titikakos

Oksana LAURUTYT�

Prieš kelerius metus paslaptingai iš Lietuvos ding�s talentingas fotografas Tomas �erniševas taip pat paslaptingai �ada sugr��ti � Lietuv�. Šiaulietis su lietuviško kraujo turin�ia argentiniete �mona Viktorija prieš kelerius metus pasirinko avanti�ristin� gyvenimo b�d� - am�inas keliones, tad šias Kal�das sutiko Peru, valgydami mango vaisius ant Ramiojo vandenyno kranto. "Kod�l gr�šiu � Lietuv�? Turb�t tod�l, kad pasiilgau rutinos. Negi nejuokinga? Supratau, kad nepakankamai buvau �vertin�s tai, k� tur�jau", - sako nuotyki� ieškotojas.

Tomas �erniševas su �mona Viktorija.

Išvyko pa�ad�j�s negr��ti

Šiauliuose gim�s ir brandos atestat� gav�s Tomas �erniševas kelerius metus dirbo spaudos fotografu. Sureng�s ne vien� parod� talentingas fotografas buvo apdovanotas Lietuvos spaudos fotograf� konkurso "Auksiniu kadru", j� vertino modeliai ir kolegos, ta�iau vien� gra�i� dien� Tomas dingo iš Lietuvos.

"Kaip atsiradau Peru? Argentinoje? Bolivijoje? Lotyn� Amerikoje? Banalu b�t�, jei saky�iau, kad nor�jau pakeisti aplink�. Nebuvau tas tipinis emigrantas, kuris išvyko nepritekliaus vejamas valgyti svetimo krašto duonos. Id�ja buvo kita. Nedr�s�iau teigti, jog ta id�ja buvo unikali ar kuo nors ypa� išsiskirianti. Prie�astis, kurios paskatino išvykti iš Lietuvos, nebuvo ir pinigai. Nor�josi pasinerti � avanti�r� ger�ja prasme", - sako Tomas

Tomas � Amerik� išvyko ne vienas. Jo �mona Viktorija - argentiniet�, ta�iau jos mama ir seneliai - lietuviai, � Argentin� emigrav� XX am�iaus prad�ioje. Dar prieš vedybas jaunuoliai galvojo, kad kol yra jauni ir paskol� pasait�lio neturi u�sin�r� ant kaklo, gali sau leisti keliauti, pa�inti naujus kraštus, susipa�inti su kitomis kult�romis, tradicijomis, paragauti nereg�to maisto, išvysti iki šiol nematytus peiza�us.

Pora nusprend� vykti � Lotyn� Amerikos šal� Argentin� - Viktorijos t�vyn�. "Pamenu, atsisveikinome su mano artimaisiais, draugais ir pa��stamais "su visam". Mes buvome tvirtai nusprend� negr��ti � Lietuv�", - sako Tomas.

Kod�l vyras pri�m� sprendim� "sudeginti" tiltus atgal? "Nesu artojas iš prigimties. Tik tegul nepyksta artojai - nieko blogo apie juos net mintyse neturiu. Nesu nacionalistas ar patetiškai propaguojantis lietuviškum� pilietis. Gyvendamas sve�iuose kraštuose �sitikinau, kad m�s� valstyb� su savo, švelniai tariant, "�domiais �statymais" da�nai abejingai �iuri � savo pilie�ius", - sako fotografas.

Tomas pateikia paprast� pavyzd� - nor�damas prat�sti vairuotojo pa�ym�jimo galiojim�, privalai b�ti deklarav�s gyvenam�j� viet� Lietuvoje. "Ta�iau jei, neduok Dieve, atsitikt� taip, kad priešai u�pult� Lietuv�, man, atsargos kareiviui, reik�t� atvykti ginti savo t�vyn�s. Nor��iau paklausti �statym� leid�j�, ar nereik�t� iš prad�i� deklaruoti savo gyvenamosios vietos, prieš atvykstant ginti savo šalies? Kuriozin� situacija - nedeklarav�s gyvenamosios vietos "teisi�" pakeisti negali, o galv� guldyti u� t�vyn� privalai", - sako vyras.


Sp�jama, jog inkai tur�jo slapt� kalb�, kuria kalb�davo tik aukšto luomo �mon�s - valdytojai. Ši kalba buvo b�tent Tivanaku miesto gyventoj� kalba. "Aš taip pat dabar ja kalbu ir esu "aukštojo luomo" �mogus", - šmaikštauja fotografijos autorius Tomas �erniševas.

� M�nul� - sutikti Nauj�j� met�

Tomas, prieš išvykdamas iš Lietuvos, gyveno gana laimingai. Fotografavo, dirbo �domius darbus, patirties s�m�si padedamas ger� �moni�. Buvo, nekukliai tariant, patenkintas savimi. Nepatiko tik tai, kad vien� dien� nepasteb�tai prasid�jo rutina.

"Manau, kad kiekvienas normalus kasdien dirbantis t� pat� darb� �mogus mane supras. B�damas dvidešimt aštuoneri� ir vis dar degdamas jaunatvišku maksimalizmu, �miau protestuoti ir pasakiau sau, jog rutina - ne man. Juk gyvenimas yra gra�us, �vairus, nenuobodus ir priklauso nuo tav�s paties. Ai, kaip gra�iai pasakiau", - juokiasi Tomas.

Taigi išvykimas iš Lietuvos jam reišk� bandym� pakeisti savo gyvenim�, atsikratyti rutinos, atrasti paskat� kurti ir geriau pa�inti save pati.

Dabar Tomas tikrai �ino, kad � Lietuv� gr�š.

"Gird�jau, kad Kubilius jau kriz� "nu�ud�", vadinasi, neb�ra ko bijoti", - pokštauja vyras ir sako gr�šiantis tod�l, kad pasiilgo rutinos. "Supratau, kad nepakankamai buvau �vertin�s to, k� tur�jau. Nors nieko nepraradau išva�iuodamas, priešingai - atradau labai daug k�. Nieko neprarasiu ir gr��damas", - sako jis.

O jei rimtai - Tomas nutar� pasikeisti vairuotojo pa�ym�jim�, kuris greitai nebegalios. Tai padaryti jis gali tik deklarav�s gyvenam�j� viet� Lietuvoje.

"Gird�jau, jog Šiauliuose atsirado �mon�, kuri pardavin�ja keliones � M�nul� ir sklypus jame. Beje, u� visai padori� kain�. Taigi planuoju nusipirkti kelion� � M�nul� ir �sigyti ten sklyp�. Kad Naujuosius metus ten sutik�iau", - sako vyras.

Ind�nai Kal�d� nešven�ia

Kelerius metus Tomas keliauja iš šalies � šal�, ta�iau, b�damas tikras šiaulietis, dar moka pasakyti: "ac, li�c, begemoc". Mano t�vas - grynas guculas, gim�s ir aug�s Karpat� kalnuose netoli Vengrijos, Rumunijos ir Slovakijos sien�. Esu susirad�s savo gimines", - sako pašnekovas.

Kal�das vyras su �mona švent� Peru. Papl�dimyje prie Ramiojo vandenyno. Nieko ypatingo nereng� - suvalg� du mango vaisius ir 22 valand� jau miegojo.

Ne kitaip Kal�das vyras šv�sdavo ir Šiauliuose. "Prisimenu - su savo artimaisiais, mama, mo�iute, broliu. B�davo padengiamas stalas su gard�iais valgiais, eglut�. Eilini� �moni� švent�s. Neb�davo nieko ypatingo, bet nieko ypatingo ir nereik�davo. Pakakdavo artim�j� šilumos ir šventin�s nuotaikos", - sako pašnekovas.

Kaip �mon�s Kal�das šven�ia Argentinoje? Tomas sako, kad religiniai ritualai ir šeim� susirinkimas prie bendro stalo nelabai skiriasi. Did�iausias skirtumas - niekada nepamatysi sniego, per Kal�das b�na 25-35 laipsniai karš�io.

O kaip Kal�das šven�ia ind�nai? Juk Tomas j� sutinka, aplank� Tivanaku miesto (inkai man�, jog b�tent iš šio miesto kilo j� dievai) griuv�sius, esan�ius netoli Titikakos e�ero.

"Ind�nai Kal�d� nešven�ia. Grynakraujai ind�nai n�ra katalikai, o tie, kurie pri�m� š� tik�jim�, šven�ia ne�domiai, nykiai. Supliaukši kelios pigios petardos ir išgeriama daug neskanaus vietinio alaus", - sako jis.

Kur��n� dvaro istorija prasideda prie� penkis �imtus met�

Naujas dvar� gyvenimas

Saulius BARASA

"Istorija prasideda nuo fakto", - pagalvojo �emai�i� karališkasis revizorius Janis Gradovskis, br�kštel�j�s savo m�giama ��sies plunksna paskutiniuosius štrichus pilkai gelsvo popieriaus did�iul�je rankraštin�je knygoje. Tai - Kurš�n� miestelio ir aplinkini� kaim� inventorizacija, kuri ateityje bus reikalinga naujajam dvaro valdytojui, �emai�i� �em�s teis�jui Jurgiui Gru�evskiui. �jo 1563-ieji.

Medinis dvaras.

Puikaus peiza�inio parko šeš�lyje slypintys mediniai dvaro r�mai vertingi ne tik savo architekt�ra ar j� puošian�iais med�io ornamentais. �domi ir dvaro istorija.

Beveik prieš penkis šimtme�ius naujai išmatuoti sklypai, suformuotos gatv�s, turgaus aikšt�, išpl�sti miestelio dar�ai ir dirbamos �em�s r��iai – �vykdyta valak� reforma. Ji pakeit� viduram�i� gyvenviet�s vaizd�, kurio akcentu buvo ba�ny�ia su turgaus aikšte, jurizdika, kar�ema, kalve, mokykla, špitole, �kio pastatais ir gyvenamaisiais namais. Suformuota miesto tipo gyvenviet�, kurios dabartiniu centru tapo turgaus aikšt�. Pasikeit� valdovo ir miestel�n� bei valstie�i� santykiai, kurie nuo dabar grind�iami �inšu - pinigine renta. Tai leido dvarui toliau pl�stis.

Dovana u� nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje

Kurš�n� dvaras k�r�si �domiu kraštovaizd�iu apdovanotoje aplinkoje. Vietov�s reljefas kalvotas, sl�niai, kalvel�s ir toliai, m�lynuojantys mišk� masyvai. Dvaro takai tai kyla, tai leid�iasi �emyn, vinguriuodami tarp šlait�, medini� statini�, paskendusi� �alumoje. Pats dvaro ansamblis leid�iasi link Ventos, kuri savo vingiuotu kaspinu skiria miestel� � kelet� dali�.

1564 metais �ygimantas Augustas leno teise atidav� ši� vald� Polocko pilininkui, Smolensko kaštelionui ir Dysnos seni�nui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovi�iui. Netrukus šio dvaro �em�se, esan�iose antroje Ventos up�s pus�je, �m� augti gyvenviet�, o 1569 metais buvo pastatyta pirmoji medin� ba�ny�ia.

Išmirus Despot–Zenovi�i� giminei, 1621 metais dvaras atiteko LDK i�dininkui S. Pacui, o po dešimtme�io - Jurgiui Gru�evskiui su �mona. Pa�ym�damas didelius jo nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje, karalius Zigmantas Vaza 1631 met� gegu��s 15-�j� pasiraš� rašt�, kuriuo pripa�ino Gru�evski� giminei am�in� leno teis� � Kurš�n� dvar�.

Gru�evskiai buvo kil� iš Moz�r� krašto, beveik visi išpa�ino evangelik� reformat� tik�jim� ir ne kart� band� prievarta patraukti � savo pus� vietinius katalikus.

Kurš�nus Gru�evskiai vald� apie tris šimtus met�.

S�n� klest�jimo laikotarpis

XVIII a. pabaigoje Kurš�nus paveld�jo Steponas Gru�evskis. Tuomet gyvavo tradicija, kad jaunas savininkas, paveld�j�s t�v� dvar�, j� iš naujo pastatyt� ir sutvarkyt�.

1811 met� pavasar� � Kurš�nus atvyko meistras iš Rytpr�si� – dailid� Joanas Rik� su visa gizeli� - pameistri� brigada. Jie pastat� naujus r�mus, suremontavo apgriuvus� bravor�, kar�em�, perstat� sodininko namel�, koply�i�, suremontavo kitus pastatus.

Dvaras dar labiau suklest�jo valdant jo jaunesniajam s�nui Edvardui, kuriam dvaras atiteko 1846 metais. Buvo sutvarkytas puikus peiza�inis parkas, šalia Ventos iškastas tvenkinys, suformuota 70 metr� apskrita pieva, apsodinta med�i� eile. �kis �m�si auginti grynakraujus galvijus, pastatyta v�liau visoje �emaitijoje išgars�jusi s�ri� gamykla.

Tai buvo vienintelis Lietuvoje leninis dvaras, kurio nuosavyb�s forma ir vald� dydis nuo 1564 m. iki 1922 m. �em�s reformos išliko beveik nepakit�. Ir dabar tai �sp�dingas pastatas su asimetriškai prie rytin�s frontin�s jo dalies prišlietu daili� form� priebu�iu, kur� dengia keturi� medini� kolon�li� prilaikomas trikampis stogelis, jo pakraš�iai išpjaustyti med�io ornamentais.


Autentiški dvaro puošybos elementai.		Sargo namelis netoli tilto.

Nacionalizavimas

I pasaulinio karo metais dvare �sik�r� vokie�iai nuniokojo park�, r�mus, išve�� vertingiausius daiktus, o 1915 metais kil�s gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, dar�ines. Tada dvaras priklaus� Jurgiui Gru�evskiui.

Po �em�s reformos dvarui liko tik 218,7 ha �em�s, ta�iau pa�angaus �kininkavimo d�ka dvaras klest�jo. 1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, J. Gru�evsk� pasodino � kal�jim�. Prasid�jus karui, jis v�l atsirado Kurš�nuose ir band� atgauti dvar�. Tai nepatiko vokie�iams, kurie ka�kur j� išve��. Dvarininko likimas ne�inomas. Jurgio Gru�evskio �mona gyveno ir mir� Ket�n� dvare.

Kult�ros �idinys, dvelkiantis praeitimi

Šiandien Kurš�n� dvaras – vienas pagrindini� Šiauli� rajono kult�ros �idini�. �ia �sik�r�s Etnin�s kult�ros ir tradicini� amat� centras, šiemet šven�iantis gyvavimo dešimtmet�.

Kurš�n� dvaro medini� r�m� pastate tautodail�s ir amat� centras �kurtas 2000 met� gruod� Šiauli� rajono tautodailinink� bendruomen�s vadov�s Birut�s Poškien�s ir to meto Kurš�n� miesto seni�nijos seni�no pavaduotojos Ados Grakauskien�s iniciatyva. Centro veikla glaud�iai susijusi su Šiauli� rajono tautodailinink� bendruomen�s veikla. Kartu su šio centro �k�rimu rajono tautodailininkai buvo paskatinti �steigti asociacij� Šiauli� rajono tautodailinink� bendruomen�.

Birut� Poškien�, sertifikuota tradicini� lietuvišk� juost� aud�ja, viena �staigos �k�rimo iniciatori�, sako, kad jubiliej� pasitinka itin d�iaugsmingai. Šiemet, pasitelkus Europos S�jungos strukt�rinius fondus, pagaliau bus prad�tas �gyvendinti Amat� centro pl�tros projektas.

Etnin�s kult�ros ir tradicini� amat� centro direktor� �sitikinusi, kad veikla gal�t� b�ti dar intensyvesn�, ta�iau visas šias iniciatyvas stabdo prasta medini� r�m� pastato technin� b�kl�, d�l kurios centras negali iki galo atlikti savo misijos.

Parod� ekspozicija.

Autoriaus nuotr.

Norvegijos fondo pinigai Kurš�n� nepasiek�

Kurš�n� dvaras šiuo metu yra avarin�s b�kl�s.

"Pamatai s�d�, supuv� r�st� sienojai prie pamat�, stogo medin�s konstrukcijos sunykusios daugiau nei 50 proc., perdengimo sijos yra avarin�s b�kl�s, šiferio stogo danga susid�v�jusi, dalis pastato medienos sunaikinta, dalis pa�eista medienos grybo, puvinio bei entomologini� gadintoj�, langai ir durys pa�eisti puvinio, 50 proc. susid�v�j� medin�s dro�ybos elementai, pastato stogas yra skil�s perpus", - vardijo dvaro, baigian�io savo am�el�, b�das B. Poškien�.

Prieš kelerius metus Šiauli� rajono savivaldyb�s parengtas restauracijos projektas atitiko visus Norvegijos fondo keliamus reikalavimus, ta�iau iškilo problema - iš avarinio pastato atsisak� išsikelti Tupik� šeima. Min�tas fondas priva�ios nuosavyb�s neremia. Savivaldyb� trim dvare gyvenusiom šeimom nupirko butus, ta�iau su savininku Art�ru Tupiku, turin�iu dvare vieno kambario but�, susitarti nepavyksta. Šiuo metu vyksta teism� maratonas.

Šiauli� rajono vadovai vis dar tikisi su buto savininku susitarti ir dvar� išgelb�ti.

ES fond� injekcija – milijonas lit�

B�gantis laikas bei istorijos vingiai nedaug pakeit� meniškai išrai�yt� medinio dvaro išor�. Iš prad�i� rajono taryba nutar� iš privataus asmens �sigyti šalia dvaro esan�i� ofisin� - tarn� namel�. J� tikimasi rekonstruoti ir �rengti amat� centr� su dirbtuv�mis, kur b�t� pristatomos tradicin�s lietuvi� technologijos.

Buvusios Kurš�n� dvaro oficinos patalp� renovacijai ir pritaikymui Tradicini� amat� centrui iš ES fond� pagal 2007-2013 m. Lietuvos Kaimo pl�tros programos (KPP) priemon� "Kaimo atnaujinimas ir pl�tra" veikl� "Tradicini� amat� centr� k�rimas ir (arba) pl�tra" numatyta skirti 690 560 Lt. Bendra projekto vert� – beveik milijonas lit�. Ši� vasar� prasid�s pirmieji projektiniai darbai, kuri� pabaiga planuojama beveik po pusantr� met�.

Buvusioje dvaro prievaizdo buvein�je turi �sikurti administracinis korpusas: informacijos centras, konferencij� sal� ir sertifikuot� tradicini� amatinink� dirbtuv�s. Pagrindiniuose dvaro r�muose b�t� eksponuojami meistr�, edukacini� program� dalyvi� darbai, kitos parodos.

Bir�uv�nai - dvaras Virvy�ios vingiuose

Naujas dvar� gyvenimas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Bir�uv�nai - sena gyvenviet�, �sik�rusi vaizdingose Virvy�ios up�s kilpose. Rašytiniuose šaltiniuose Bir�uv�nai minimi nuo 1253 met�. Bibliotekinink� Aldona Simonavi�i�t�, Bir�uv�n� šviesuol�, �ino, kad �ia esantis nuostabus Gorski� dvaras iki šiol buvo tik naikinamas. Tik dabar prasid�jo naujas jo gyvenimas.

Bir�uv�n� dvaro mal�nas, kuriame dabar vanduo suka elektros generatoriaus turbinas.

Dvaras kyla iš pelen�

"Koks ten j�s� projektas? Naujas dvar� gyvenimas? Iki šiol Bir�uv�nuose tokio gyvenimo nebuvo. Mes visi tik vog�me dvaro liku�ius, griov�me pastatus. Dabar prasideda naujas dvaro gyvenimas - atstatome medin� Bir�uv�n� dvaro dvarininko nam�, turint� baroko element�", - tvirtai r��ia ties� � akis Bir�uv�n� bibliotekinink� ir kraštotyrinink� Aldona Simonavi�i�t�.

Dvaras labiausiai nukent�jo ne sovietme�iu, bet per pastaruosius 20 met�. Bir�uv�n� dvar� sudaro 22 pastatai. Apie 70 procent� pastat�, atk�rus Nepriklausomyb�, vietin� vald�ia išdalijo gyventojams u� pajus ar kitus vertybinius popierius.

Bibliotekinink� nekaltina �moni� d�l nykstan�io dvaro: "Gyventojai nenor�jo t� pastat�. �gr�do "po nevalia". Valstyb� tik neseniai atsitok�jo, kokio dvaro vos neprarado."

Dvaras patrauk� visuomen�s d�mes� 2004 metais, kai sudeg� pagrindinis medinis dvaro pastatas. Tuomet rasti du lobiai. Vienas - Meiseno porceliano rinkinys, bajor� Gorski� kauptas iš kartos � kart�, ir dvaro archyvas, kuris buvo pasl�ptas tarplubyje.

Dabar porcelianas eksponuojamas Varni� vyskupyst�s muziejuje, o dvaro pastatas rekonstruojamas pagal rastus archyvinius duomenis.

Istorijos lobynai

Aldona Simonavi�i�t� ir jos sesuo Laimut� jau prieš beveik tris dešimtme�ius prad�jo rinkti etnokult�rin� ir istorin� med�iag� apie Bir�uv�nus. Po gaisro jos abi po lap� surinko ir išd�iovino rastus dvaro archyvus.

V�liau dokument� knygos buvo perduotos "Alkos" muziejui, o albumai, kuriuose yra 391 nuotrauka ir 197 atvirlaiškiai bei atvirukai, padovanoti �emai�i� vyskupyst�s muziejui. Pastarasis muziejus, atsid�kodamas u� darb�, padar� radini� kopijas, kurios dabar eksponuojamos Bir�uv�n� muziejuje, �sik�rusiame prie pat vandens mal�no.

Dokumentuose buvo ne tik pagrindinio namo br��iniai, bet ir dvaro planas. Bir�uv�n� dvaras - unikalus medin�s dvar� architekt�ros paminklas. Pon� namas – vienas iš dviej� tokio tipo nam�. �ia dar yra ir ve�imin�, arklid�, oficina. Pastaroji greitai bus rekonstruojama.

Dvaro teritorijoje yra net šešios sakralin�s bei mitologin�s vietos: koplytstulpis su išdro�ta šventojo skulpt�r�le, Gorski� šeimos kapin�s, vokie�i� kari� kapin�s, medinis skenduoli� kry�ius, Bir�uv�n� piliakalnis, šaltinis Laum�s p�da.

Bir�uv�n� šviesuol� papasakojo koplytstulpio atsiradimo istorij�. Kart� bajoras Gorskis jodin�dabas �irgu nukrito. Koja �strigo balnakilp�je, tod�l �irgas dar ilgai vilko raitel�. Bajoras išliko gyvas, tod�l ši� viet� nusprend� pa�enklinti dideliu koplytstulpiu.

Bibliotekinink� A. Simonavi�i�t� sako, kad naujas Bir�uv�n� dvaro gyvenimas prasideda tik dabar. Iki tol jis buvo tik naikinamas.

Plati Gorski� gimin�

Gorski� gimin� Bir�uv�n� dvar� vald� nuo 1713 met�. Pirmasis šios gimin�s atstovas buvo Antanas Gorskis, �emai�i� v�liavininkas. Savo viešpatavim� šie bajorai baig� prasid�jus Antrajam pasauliniui karui.

Paskutin� Gorski� šeima pasklidusi po visas Bir�uv�n� apylinkes - nuo D�iugin�n� iki Ber��n� ir Šauk�n�. Bir�uv�n� šviesuol� tikina, kad rašydami apie Bir�uv�nus b�tinai turime pamin�ti ir kitus dvarus. Tai dvarai - broliai.

Paskutinieji Gorski� gimin�s atstovai - t�vai Ona ir Tomas. J� dukros Magdalena, Ona, Teres�, Janina, s�nus Antanas. Ona Gorskien� – paskutin� Bir�uv�n� savinink�. �mon�s prisimena, kad ji buvusi labai gera aplinkiniams gyventojams, ta�iau senatv�je jai retas net valgyti atnešdavo. Jos d�l senyvo am�iaus bei prastos sveikatos � Sibir� netr�m�. Dauguma kit� gimin�s atstov� emigravo.

Šiuo metu Pranc�zijoje gyvena jauniausia dukra Janina de Nagourski. 2005 met� bir�elio 21 dien� ji su s�numis Hubertu ir Micheliu atvyko � Lietuv� kilni� tiksl� vedina. Nor�jo parodyti s�nums Lietuv� bei pagal brolio br��inius surasti u�kast� šeimos porcelian�.

Lobis išgarsino dvar�

Lobio paieškos vertos gero istorinio nuotyki� romano. Iš toli atvyksta garsios bajor� gimin�s palikuonys su planu, kur� nubrai�� jau am�ino atilsio atgul�s J. de Nagourski brolis Antanas.

Prie paiešk� prisid�jo ir bibliotekinink� A. Simonavi�i�t� bei Antanas Ivinskis, �emai�i� vyskupyst�s muziejaus direktorius.

Ponia Janina band� prisiminti tiksli� skrynios u�kasimo viet�, nes mat� j� u�kasam�. Lobis buvo ieškomas apie šešias valandas, u�kastas ma�daug metro gylyje po grindimis. Daugyb� puošni� porcelianini� ind� buvo suvyniota � popieri� ir sud�ta � medin� d��.

A. Simonavi�i�t� �sitikinusi, kad Dievas ar likimas palaimino j� kantr� darb�, nes nesudu�o n� vienas indas. Iškasti 284 porceliano indai, šeši stalo �rankiai, dvi metalin�s šampanin�s, du XIX a. pistoletai ir keturi vyno buteliai.

Bibliotekinink� pamena did�iul� jaudul�, kai atsiv�r� porceliano klodai: "Galvojau, kad širdis iš kr�tin�s iššoks."

Meiseno porceliano rinkin� Janina de Nagourski perdav� saugoti �emai�i� vyskupyst�s muziejui. Ji pasakojo, kad komplektas kauptas ne vien� dešimtmet�, teig�, kad pirmuosius gaminius nupirko �emaitijos kaštelionas Mykolas Nalen� Gorskis.

Lobio indai pagaminti porceliano virtuozo Kendlerio 1723-1763 metais. Papuošti m�lynomis ir raudonomis g�l�mis, paauksuotais apvadais.

Meisseno porcelianas eksponuojamas Varni� vyskupyst�s muziejuje.

Autoriaus nuotr.

Trumpa dvaro istorija:

Bir�uv�nai (Birsine) pirm� kart� pamin�ti 1253 m. baland�io 5 d. vyskupo Heinricho Kuršo �em�s pietini� sri�i� dalyb� akte.

XV a. - �ia buvo �kurtas stambus karališkasis dvaras, valdomas karaliaus vietininko.

1670 m. - bajoras Vladislavas Vaina ir jo �mona Felicija Belikevi�i�t�-Vainien� Bir�uv�nus perdav� Tver� seni�nui Mikalojui Gorskiui. Gorskiams Bir�uv�n� dvaras priklaus� iki XXa. vidurio.

1909–1938 m. �ia veik� kartono fabrikas. Iki tol u�tvanka suko vandens mal�no girnas. Dabar �ia gaminama elektra.

1940 m. Soviet� Rusijai okupavus Lietuv�, dvaras buvo nacionalizuotas. Po karo �ia �kurtas tarybinis �kis.

2005 m. rastas Meiseno porceliano lobis bei Bir�uv�n� dvaro archyvai.

Naktin� Kal�d� sostin�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

"Jau prasideda", - taria koleg�, su kuria likimas suved� pa�ioje Europos širdyje – Strasb�re. Kas prasideda? Kal�d� karštin�! Visas miestas vieningai puošiasi. Senukai nuo ryto iki vakaro suka girliandas aplink savo namus, o kavin�s bendrai derina visos gatv�s dizain�. Kaip nesidabinsi, jei kasmet reikia apginti Kal�d� sostin�s vard�, u�sitarnaut� per am�ius.

Strasb�ro katedra gra�i ir su vienu bokštu.

Europos širdis - Pranc�zijoje

Ne�inia, ar tai tiesa, ta�iau kalbama, kad pirmoji Europoje kal�din� egl� buvo papuošta Strasb�re apie 1600-uosius. Pranc�zijos šiaur�je esan�io Elzaso regiono centras nuo to laiko vadinamas Kal�d� sostine. Toks titulas �pareigoja kiekvienas Kal�das sutikti pavyzdingai.

Dabar Strasb�ras - Pranc�zijos pasidid�iavimas, kuriame rankas kilnoja Europos Parlamento nariai. Kiekvienas ant valstyb�s supyk�s ES pilietis prisimena šio miesto vard�, nes b�tent �ia yra Europos �mogaus teisi� teismas.

Kadaise Elzasas priklaus� Vokietijai. Kone pusšimt� met� šios šalys kovojo d�l jo. Nenuostabu, kad šio miesto architekt�ra kupina vokišk� element�. Net "La Petite France" rajonas, �trauktas � "Unesco" paveldo objekt� s�raš�, daugelyje viet� �avi pranc�ziška romantika ir vokiška architekt�ra. Jame kanalais plaukioja laivai, siauras kreivas gatveles kerta tiltai.

Tiesa, šio �avaus seno rajon�lio pavadinimo kilm� visai neromantiška. Kadaise �ia buvo prostitu�i� kvartalas. Viduram�iais Strasb�ras gars�jo seniausios profesijos atstov�mis, kurios daugiausia buriavosi �ia. Sifilis tuo metu vadintas pranc�ziška liga, o prostitut�s – pranc�ziškos profesijos atstov�mis.

Lapkritis kvepia Kal�dom

Strasb�ro gyventojai jau prieš savait� prad�jo puošti savo aplink�. Vyksta savotiškos lenktyn�s, ta�iau be didelio siekio u�go�ti savo kaimyn�, grei�iau – prisiderinti prie jo, kad miesto sve�iui �sp�dis ilgai išlikt�.

Koleg�, kuri Strasb�re jau ne naujok�, pasi�l� atkreipti d�mes� � pagyvenusius �mones, kurie t� vakar� kruopš�iai tvirtino girliandas prie stogo. "Jie �ia dirba jau nuo ryto", - paaiškino ji. Beveik visi, kurie turi nors truput� laisvo laiko, taip elgiasi. Štai kokios svarbios Kal�dos Strasb�ro gyventojams.

Nuo Europarlamento riedame tramvajumi iki centro. Išlipame visai netoli nuostabios katedros. Kyla �tarimas, kad ši katedra nebuvo baigta statyti, nors meistrai vargo keturis am�ius – tr�ksta vieno bokšto. Ta�iau ir be jo šis statinys laikomas viena gra�iausi� Europos katedr�.


Strasb�ras did�iuojasi moderniu tramvajumi, kuris labai pagerino susisiekim� mieste.		Namai nuo pamat� iki stog� papuošti kal�diniais atributais.

Šalia tramvajaus gatvel�s dar "neišsiduoda" - Kal�domis vos vos kvepia. Vaizdinguose skersgatviuose rymo dvira�iai su krepšeliais, motoroleriai. Priart�j�s prie pat katedros supranti, kad d�l šios švent�s Strasb�ras yra pamet�s galv�. Kiekvienas namas tviska kal�diniais nieku�iais. Nam� sienos per kelis aukštus išpuoštos seniais besmegeniais, baltosiomis meškomis, spalvotais burbulais. Gatv�mis rieda keltuvai, kuriais darbininkai kabina kal�dinius šviestuvus praeiviams virš galvos.

Centras stebina vis labiau. Dar prieš sekund� vieno restorano kal�diniai papuošalai at�m� am�, ta�iau u� pos�kio atsiv�rusios apšviestos gatv�s vaizdas pribloškia dar labiau. Ten visi sutartinai sienas nuklojo baltai da�ytomis šakomis – atsiduri tarsi šerkšnu padabintame koridoriuje.

Virš gatvi� kybo švie�iantys burbulai, vainikai, girliandos. Languose – dirbtinis sniegas, švie�iantys elniai, prakart�l�s.

Jei prieškal�diniu laikotarpiu tekt� apsilankyti Strasb�re, nepamirškite u�sukti � kal�din� turg�, kuris vyksta miesto centre priešais Operos teatr�. �ia daugiausia parduodami �vair�s kal�diniai atributai ir eglu�i� papuošalai, ta�iau galima rasti praktiškai visko.

Strasb�ro gatv�s nakt� tviska sidabru, nors sniego �ia b�na retai.

Autoriaus nuotr.

Kal�diniai burbulai puošia gatves.

Kulinarinis paveldas

Strasb�ras – labai pranc�ziškas miestas savo temperamentu, ta�iau �ia gyva ir vokiška dvasia. Visa tai taip susipyn�, kad ne�manoma rasti kult�rin�s takoskyros. Pavyzd�iui, Elzasas gars�ja savo vynu - kalv� pap�d�je iki pat Kolmaro miesto vingiuoja vyno kelias. Ta�iau viena smagiausi� viet� Strasb�re yra gana vokiška - alaus baras netoli katedros.

�ia pro langus galima išvysti visus alaus gaminimo agregatus. Barmenai paaiškina, kaip vyksta alaus gamyba. Netgi atneša vis� r�ši� alaus m�ginukus, kad paragautum ir išsirinktum patinkant�. Šiomis dienomis gaminamas šiek tiek šviesesnis u� tams� kal�dinis alus. Jis saldesnis – juk švent�s!

Dar vienas keistas Elzaso virtuv�s atributas - "tarte flambee" - "liepsnojantis tortas". Tai plonas paplot�lis, apd�tas s�riu, kumpiu, grietine, vištiena, grybais, svog�nais. Nacionalinis pasidid�iavimas - "tarte flambee" su raugintais kop�stais.

Šio patiekalo pavadinimas kilo, kai �kinink� �monos tikrindavo, ar gerai �kaito krosnis. Jei paplot�lis iškepdavo, vadinasi, krosnis b�davo pakankamai �kaitusi duonai kepti. Kavin�se patiekalas išpopuliar�jo tuomet, kai � rink� prad�jo ver�tis itališkos picos.

Jubiliejinis �iauli� VIRUS'as testuoja Vilniaus avangard�

Ar�nas UOGINTAS

Lapkri�io 19 dien� Šiauli� dail�s galerijoje prasid�jo penkioliktasis šiuolaikinio meno festivalis VIRUS.

Festivalio atidarymo parodos kuratoriumi kviestas Vilniuje �inomas menininkas, menotyrininkas K�stutis Šapoka Šiauliuose pristat� parodos "Idealios perspektyvos triukai..." liku�ius, skirtus, kaip rašoma parodos apraše, "hermetiškam ir pasip�tusiam sostin�s parodiam gyvenimui" iliustruoti...


Avangardas, u�uot band�s spr�sti prieštaravimus, juos kuria pats ir tampa iki šiol nereg�to chaoso varikliu - tokios mintys "prasimuša" ši�me�iame VIRUS'e.

Kit� dien�, kaip �prasta, vyko konferencija. Šiemet pasirinkta tema "Visuomen�s decentracija ir utopijos marginalizacija: naujas šansas radikaliai vaizduotei". Konferencijoje alytiškis Redas Dir�ys pranešime trumpu pavadinimu "Menas išlaisvina" išsak� radikali� pozicij� d�l ši� dien� meno k�r�j� vizualios raiškos, palink�jo nesusitapatinti su peršamais kult�ros modeliais, savotiškais s�km�s garantais.

Menininkas, k�r�s �simintinus performansus, akcijas, vienas lietuviško avangardo lyderi� (suprantu, kad pats R. Dir�ys su tokiu epitetu nesutikt�), "isteblišmento" sabotuotoju (pasak Virginijaus Kin�inai�io), savo pasisakymo pabaigoje �taigiai kalb�jo apie meno sunaikinimo reikalingum�. Jo verstoje Stewart Home knygut�je "Kult�ros antpuolis: utopin�s srov�s nuo letarizmo iki "klasi� kovos" rašoma: "Šiandien itin svarbu suvokti, jog mums reikia naujojo "subjektyvumo" ir tokios socialin�s strukt�ros, kad kiekvienas gal�t� išsivaduoti iš meno, religijos ir filosofijos kiauto, vos tik suvok�s, kad jo �sitikinimai yra "jo paties" priešas." B�tent R. Dir�io kalboje radau teiginius, kuriais remdamasis gal��iau analizuoti K�stu�io Šapokos atve�t� parod�, nes "u�uot band�s "spr�sti" prieštaravimus, avangardas juos tik pats kuria ir tampa iki šiol nereg�to "chaoso" varikliu." (ten pat - p. 183).

VIRUS muzika. Saul�s Laurinaityt�s, Gedimino Dapkevi�iaus ir Aurimo Povilai�io muzikinio projekto "Kelias Nr. 77" premjera.

Taigi pop�vaig�d�s Algio Ramanausko darbai šioje parodoje, kabantys geriausioje erdv�je, turb�t tur�j� tapti efektinga metafora, liko tik pigios socarto kopijos, �strigusios tarp t� laik�, kai šio autoriaus "svastikos" dar sukosi greitai. Jo megztiniai su keiksma�od�iais ir nacionaliniais bei nacionalistiniais simboliais gerokai pav�lavo, kai tangomanijos jud�jime prieš kokius dvidešimt met� skrajojo taikli Sauliaus Urbonavi�iaus fraz� "...lietuviai(s) esame MEZGIME", o ir pats Samas drauge su kitu BIX'u - Mindaugu Špoku – originaliai, dideliu maišeli� ir saul�gr�� kalnu, daugiau nei prieš penkiolika met� tai interpretavo VIRUS festivalio u�uomazgose - Šiauli� dail�s galerijos projekte �UWYS. Menotyrininkas K. Šapoka teisus, nes "hermetiškas ir pasip�t�s sostin�s parodiam gyvenimas" ir svetim� tekst� televizijoje skaitymas, tarkim, "išplov�" Algiui smegenis. Jis, nors ir desperatiškai bando reikštis avangardo – socarto - plastikoje, vis tiek yra tik dainuojan�i� "kelnai�i�" revoliucijos veidas populiarioje televizijoje, kartu su aktore šiauliete Inga Norkute komentuojantis m�g�j� ar parduotuvi� vaizdo kamer� filmuot� juoking� vaizdeli� persona�as... Laikas negailestingas.

Sovietin�s propagandos relikt� šioje parodoje nema�ai, tod�l stebina, kod�l jauna meninink� karta neieško kontraversišk� vaizdini� ši� laik� realyb�je, o naudoja kit� dailinink� ir �vairi� meno bienali� patikrintas ir �vertintas klišes, pvz., Aušros Kudulyt�s skaitmenin�s spaudos "Kovos broliai" sovietini� partijos veik�j� med�iokl�s scen� fotografij� perpieštos kopijos ir Antano Sutkaus fotografija "Poetas Paulius Širvys" pateiktos lyg priešingyb� viena kitai - kuratorius šiuos meno objektus eksponuoja šalia. Ta�iau ši metafora jau senoka ir, suprantama, gal�t� b�ti gerokai vidurin�s kartos �i�rovams. Susidaro �sp�dis, kad ši k�r�ja, kuratorius ir ne tik jie "slepiasi" Lietuvos, Estijos, Rusijos ir kitiems nonkonformistinio meno k�r�jams u� nugaros ir pelningai (normalus finansavimas - geras katalogas, ekspoziciniai plotai šalyje ir pan.) tuo naudojasi.

Priešingai, Martos Vosyli�t�s tapybos darbai yra skirti ši� laik� Lietuvos, tiksliau, Vilniaus, meninink� ir politik� nesibaigian�i� diskusij� apie architekt�ros ir skulpt�ros objekt� sostin�je statyboms iliustruoti. Ta�iau ta tapyba ir lieka iliustracija ir jokie u�rašai su keiksma�od�iais j� negelb�ja, ne�taigiai atrodo ir šios autor�s tapyta fotografo Vytauto Bal�y�io nuotraukos "Š�iastje" parodija...

VIRUS konferencijoje alytiškis Redas Dir�ys teig�, kad kol jau keliasdešimt met� sostin�je vienas kit� naikindami grau�ia du meninink� sindikatus kuruojantys monstrai – ŠMC ir LDS, Vilniaus meninis gyvenimas sukasi provincialiose, smulkmeniškose intrigose ir nesukuria nieko �simintino ir svarbaus, nors �iniasklaida ir nedidel� �inut� iš šios aplinkos išpu�ia lyg did�iul� balion�, kur� po to ilgai sprogdina...

Manau, visiems geriau b�t� atsigr��ti � meninius procesus kituose Lietuvos miestuose, juos pagaliau pasteb�ti... Gal verta prisiminti Jono Meko metaforišk� veiksm�, kai 1999 metais šis pasaulio menininkas vien� pirm�j� FLUXUS parod� su šiuolaikinio meno garsenybi� Louise Bourgeois, Nam June Paik (deja, palyginti neseniai mirusi�) ir kit� �inom� k�r�j� piešiniais ir fotografijomis atsiunt� ne � sostin�, o � Rokiškio rajono Obeli� miestelio mokykl� Rimvydo Pupelio globai...

Performansai pirmuosiuose VIRUS festivaliuose 1997 m.

Tomo ANDRIJAUSKO nuotr.

Benigma Kasperavi�i�t�. "Valios triumfas". 2009 m.

Ar�no UOGINTO nuotr.

Galima teigti, kad jau penkioliktas šiuolaikini� men� festivalis VIRUS Lietuvoje yra vienas meninink� bendravimo pavyzd�i�. �ia kasmet pasirodyti atvyksta ir vilnie�i�. Dialogas tarp dailinink� iš sostin�s ir kit� Lietuvos miest� vyksta, ta�iau vangiai, be to, visi nori kalb�ti tik apie save. N�ra jungiamosios grandies. Tai iš dalies parodos atidarymo metu iliustravo K�stu�io Šapokos sakyta kalba (deja, v�l tik apie Vilniaus meninink� intrigas), nors �garsinta per mikrofon� virto neišgirstu, tyliu monologu linksmai šurmuliuojan�iai gausiai susirinkusi� jaun� ir sen� �i�rov� miniai. Negi mano min�tas Redas Dir�ys bus teisus, kad meno irimas, destrukcija jau prasid�jo ir "tiktai tie, kurie išdr�sta pasilikti avangardo mirtyje, kurie liaujasi trikdyti mirties tyl� naujosios kritikos triukšmu, tik jie dar turi vilties išgirsti, k� ta mirtis jiems šnab�da" (Stewart Home).

�ereitlaukio dvaras - pa�angos vartai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Tai vieta, kur apsistojo pirmosios skalvi� gentys. Kai Lietuvoje valstie�iai �jo la��, �ia samdomiems darbininkams dvarininkas stat� m�rinius b�stus. Šereitlaukis, anks�iau vadintas Šereiklaukiu - ne tik dvaras, bet ir vietov�, menanti m�s� prot�vius. Dvaro �ia lik� nedaug, ta�iau jo palikimas išsibarst�s ir gyvas visame krašte.

Spirito gamyklos bokštas.

Galingi laikai

Krašte, kur� vadina Ma��ja Lietuva, buvo didingas Šereitlaukio dvaras. Kai kurie istorikai dar bando atgaivinti Šereiklaukio vard�, nes pirmosios ši� �emi� pilies valdovas buvo Šereika. Laikui b�gant pavadinime pasikeit� raid�.

Dabar ten nedaug kas lik�, ta�iau kadaise �ia stov�jo galingiausias dvaras Rytpr�si� krašte, vienas iš trij� did�iausi� Pr�sijoje. Praktiškai visi aplinkiniai dvarai klest�jimo metu priklaus� Šereitlaukio dvarui. Gal dvaras jau niekada nebus toks galingas, ta�iau jis visada primins mums svarbiausius Lietuvai istorinius momentus.

Buv�s Vilkyški� seni�nas Sigitas Stonys – savo krašto patriotas. Jis domisi Ma�osios Lietuvos istorija labiau nei dauguma istorik�. Jam �domu steb�ti, kaip dabartinis pasaulis prisišliejo prie seniausi� m�s� istorijos objekt�.

Ma�osios Lietuvos istorija nebuvo tokia pat kaip Did�iosios Lietuvos. Mokslas ir švietimas � m�s� šal� keliavo b�tent pro �ia. Dvarviet�je iki Antrojo pasaulinio karo veik� trak�n� veisl�s �irg� �irgynas, spirito varykla, vandens mal�nas. Trak�nai buvo išveisti anapus Nemuno, Šilgaliuose, ta�iau daugiausia buvo auginami Šereitlaukyje. Netoliese iki šiol yra ši� puiki� rist�n� �irgynas.

Dvaro pastat� kompleksas u��m� 4 ha, parkas - 5 ha. Dvaro pastatai ir parkas po karo smarkiai nukent�jo. Kapelkalnyje išliko Šereitlaukio dvarinink� laidojimo vieta.

Iki antrojo pasaulinio karo dar pl�tota �kin� veikla. Sovietme�iu pastatai buvo panaudoti kol�kio poreikiams ir gerokai nustekenti, pavyzd�iui, šalia senojo siloso bokšto išdygo nauji, balt� plyt�.

Dvar� naikinimo metas

Anot S. Stonio did�iausias dvaro naikinimas vyko ne sovietme�iu - pastatai po plyt� išnešioti per pastaruosius dvidešimt met�. Griov�, ve�� ir pardavin�jo. Dabar šio didingo dvaro plyt� galima rasti �vairi� kavini� ar pi�oniškos nat�ros �moni� b�st� interjere.

Ma�osios Lietuvos dvarai, kadaise gars�j� nepralenkiamu �kiškumu, dabar praktiškai sunyk� ir išparduoti po plyt�.


Mal�no tvenkinys - vienas iš daugelio dvaro vandens telkini�.		Vienas seniausi� dvaro pastat� - svirnas.

Daug sunaikino ir sovietmetis: dvarai u�leisti kiaul�mis, krašto šviesuoliai buvo ištremti arba išvaikyti po vis� pasaul�. � šias �emes buvo ty�ia atkelti svetim� krašt� gyventojai, kad nelikt� nieko švento iš praeities.

Dabar iš dvaro lik� tik pamatai. Aplinka sutvarkyta. Parkas – taip pat. 2004 metais buvo �gyvendintas bendruomen�s projektas - išvalyti keli parko tvenkiniai, išve�ti nud�iuv� med�iai. Dabar dvarviet� atrodo tvarkinga. Netrukus ji bus pasiruošusi priimti turistus. Jiems �ia yra k� veikti. Dvarviet� yra Rambyno regioninio parko teritorijoje. Netoliese – garsi Ma�osios Lietuvos šventviet� Rambynas ir istorin�s Bit�n� kapinait�s, kur palaidotas Vyd�nas. �ia galima prisiminti Ma�osios Lietuvos istorij�, pasigro��ti gandrais, Nemuno ledonešiu.

Piliakalni� atminimas

Rašytiniuose šaltiniuose Šereitlaukis pirm� kart� pamin�tas 1276 metais. Apie ši� viet� senov� byloja klevais apaugusi kalva, vadinama Mil�inkapiu. Legendoje sakoma, kad �ia gyveno turtingas ponas. Po jo mirties buvo nu�udyti ir devyni jo tarnai. Visus su pono turtu palaidojo, supyl� kap� ir apsodino klevais.

Šereitlaukio dvaro tarn� namai.

�kinis dvaro pastatas - siloso bokštas.

Sigito STONIO nuotr.

B�tent apie š� piliakaln� kalb�ta ir Petro Dusburgie�io kronikoje apie 1276 m. �vykius. Ten rašoma: "�ia gyveno vienas galingas skalvi� vyras, vardu Šereika (Sarecka), pilininkas Šereikos pilies, šitaip pavadintos nuo jo vardo ir stov�jusios toje Skalvos dalyje, kuri Lietuvos �em�s pasienyje."

Taip pat pasakojama, kaip Šereika sugalvojo apgauti kry�iuo�ius. Pasiunt� kelet� vyr� � Klaip�d� neva krikštytis, O pats pasisl�p� pasaloje. Bet j� ka�kas išdav� ir Šereika su geriausiais savo vyrais buvo sugautas. Mil�inkapis atrastas tik 1988 metais. J� aptiko archeologas V. Šim�nas.

Tai seniausias ir vienintelis šio krašto paminklas, menantis kovas su kry�iuo�iais. V�liau, kai Šereikos jau niekas neprisimin�, 1344 metais prad�ta kurti dvaro sodyba. �ia suformuota Pr�sijos kunigaikš�io valda – vienas did�iausi� domen� kunigaikštyst�je.

Dvaras išliko valstybin�s reikšm�s iki pat 1812-�j�, kai Liudvikas F. Dresleris u� 57 997 talerius 57 grašius 6 pfenigius j� nusipirko. 1925 metais dvaro �em�s ap�m� 1783 hektarus, ten gyveno ir dirbo 261 �mogus.

Vokiška tvarka

Šereitlaukio ir kit� aplinkini� dvar� sistema gerokai skyr�si nuo Did�iosios Lietuvos dvar�. Manoma, kad skirtumus daugiausia s�lygojo ankstyvas baud�iavos panaikinimas - �ia baud�iava panaikinta jau XIX a. prad�ioje.

Šereitlaukio krašto dvarininkai buvo išprus�, nes netr�ko literat�ros apie �em�s �kio gerinim�. Isoriniai šaltiniai teigia, kad �ia veik� veterinarijos tarnybos. Uoliai buvo u�siimama veislininkyste ir s�klininkyste. Tokia �kin� veikla labai skyr�si nuo Did�iosios Lietuvos. Jei kalb�tume tiesmukiškiau, tai Ma�ojoje Lietuvoje pagarbos susilauk� efektyviai veikiantys �kiniai vienetai, o ne kilming� bajor� giminai�i� rezidencijos.

Visa dvaro sistema kurta pagal vokišk� model�. Tai nebuvo dvaras, �sik�r�s šalia kaimo, o tikra dvaro sodyba, šalia kurios �rengti b�stai samdomiems darbininkams. Šalia - �kiniai pastatai, kar�iama, vandens mal�nas, plytin�, �vairios dirbtuv�s, mokykla.

Daugelyje viet� Šereitlaukio apylink�se galima rasti akmenimis gr�sto kelio. Kokia prabanga?! Nereik�t� pamiršti, kad �ia buv� dvarai kadaise puikiai gyvavo. Prie Nemuno kiekviename kaimelyje buvo prieplauka. Ties Šereitlaukiu - perk�la per Nemun�. �ia ved� pagrindiniai prekybos keliai tarp Vokietijos ir Lietuvos.

Ten niekas nemoka niekuo negrot

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Prieš tris dešimtme�ius Šiauli� apylink�se nebuvo gyventojo, kuris ne�inot� Valerijono Kalino sodybos. �ia vyko respublikiniai tautodail�s plenerai. �mon�s va�iuodavo � šia sodyb� šv�sti vestuvi� ar kitomis progomis. Dabar šioje sodyboje jau auga ketvirtoji muzik� karta. Nuo Valerijono iki jo proan�kio Domanto.

Muzikuojanti Kalin� dinastija: Gediminas, jo s�nus Domantas ir senelis Henrikas.

Meninink� sodyba

Valerijonas Kalinas buvo tas �mogus, kuris šalia Bazilion� esan�iame Meki� kaime pastat� sodyb�. Tuomet netoliese jau stov�jo jo t�vo troba. Likimo ironija - Valerijono t�vas buvo kur�nebylis, o jo s�nui, an�kui ir proan�kiui muzika tapo kone svarbiausia gyvenimo dalimi.

Paskutin�mis sausio dienomis bus 20 met�, kai š� pasaul� paliko Valerijonas Kalinas, ��ymus tautodailininkas, muzikantas ir šiaip veiklus organizatorius.

Daugiausia apie Valerijon� Kalin� gali papasakoti jo s�nus Henrikas. Valerijonas buvo muzikalus �mogus ir nagingas odininkas, molio dirbini� specialistas, gintaro apdirb�jas. Jis �k�r� pirm�j� liaudies meistr� artel� Šiauliuose ir buvo vienas pirm�j� Lietuvos liaudies meistr� s�jungos Šiauli� skyriaus nari�. Daug met� vadovavo savo sukurtai tautodailinink� kapelai, kuri� da�nai kviesdavo pagroti � svarbiausius šalies liaudiškos muzikos renginius, muges.

Valerijonas pastat� Meki� sodyb�, kurioje gyveno su šeima. Ji išliko iki šiol. Dabar �ia atva�iuoja pails�ti jo vaikai, an�kai ir proan�kiai. Ne tik pails�ti, bet ir pagroti.

Sodyba - legendin�. �ia vyko ne vienas respublikinis liaudies meistr� pleneras. Rinkosi ir k�r� akmentašiai, med�io dro��jai, liaudies dailininkai. Per daug met� sodyba pasipuoš� garsi� liaudies meninink� ir net profesional� darbais. Sodyboje �kurtas unikalus muziejus.

Vaikš�iodami aplink sodyb�, randame �ymaus skulptoriaus Vitalijaus Lukošai�io skulpt�r� "Gyvenimas". Kita trij� metr� aukš�io skulpt�ra paremta prie pušies. Anks�iau ji ranka rodydavo � sodyb� ir buvo išdid�iai iškilusi virš jaun� pušai�i�. Dabar – pasvirusi ir jau remiasi � tvirtus u�augusius med�ius. Galima pasig�r�ti ir tapybos k�riniais. �ia dar išlik�s menotyrininko Vytenio Rimkaus tapybos darbas "Šiauli� autobus� stotis".

Tarp liaudies meistr� ir meninink� sukiodavosi ir ma�asis Gediminas, Henriko s�nus. Kart�, kai vyrai po sunki� darb� nusprend� pails�ti ir išlenkti po taurel�, Gediminas atsistojo ant kr�sliuko ir visiems padainavo "talalušk�": "Gerkit, vyrai, pakol laikas, nes ateis neramus laikas. Gali vokie�iai atskristi, � stikliuk� bomba kristi." Pirmasis, kuris puol� ploti ir spausti vaikui rankos, buvo ��ymus dailininkas ir šviesuolis Gerardas Bagdonavi�ius.

Daugyb� molio, med�io ir akmens dirbini� pas�ta po vis� sodyb�. Kiekviena smulkmena turi istorij�, o paimta iš sodybos praranda vert�. Štai dar prieš kelerius metus sodyb� dar saugojo gele�inis velnias, kur� pavog�. �mon�s mat�, kad tas pats velnias atsid�r� priva�iame vandens mal�ne Pasvalio rajone.

Daug meno dirbini� išnešiojo vagišiai. Kur pad�jo? K� u�dirbo? Velniai �ino.


Vitalijaus Lukošai�io skulpt�ra "Gyvenimas" - sodyboje vykusi� did�iuli� liaudies meno plener� palikimas.		Gele�in� velni�, kadaise saugojus� Kalin� sodyb� ir švietus� visiems keli�, ka�kas nugvelb� prieš kelet� met�.

�ia niekas negroja niekuo

Valerijonas puikiai vald� bandonij�. Šiuo instrumentu grojo savo liaudiškoje kapeloje, v�liau ir šeimos ansamblyje. Senelis gal�davo koncertuoti ir vienas - bandonijas grodamas, muš� b�gn�, skambino �vangu�iais, o virš b�gno šoko l�l�s.

Pirmasis instrumentas, kuriuo grojo sodybos �k�r�jas, buvo akordeonas, o bandonij� parsive�� iš Baltarusijos. Muzika Kalin� sodyboje liejosi per kraštus ir tuo "u�kr�t�" vaikus. Abu s�n�s, Henrikas ir Algis, v�liau grojo šeimos kapeloje, prie kurios prisijung� ir an�kai Gediminas bei Asta.

Šioje sodyboje jaunas dienas leido ir artimas Kalin� giminaitis, garsus ši� dien� bardas, Gedimino s�naus Domanto krikštat�vis Domantas Razauskas. Jis net suk�r� Kalin� sodybai dain�. Jos �od�iuose sud�liota praktiškai visa sodybos dvasia, nes pasakoti apie j� sud�tingiau nei padainuoti.

Posmelis iš dainos apie Kalin� sodyb� "prikimštas" tiesiogini� metafor�. Ši� dain� bardas da�niausiai dedikuoja savo krikštas�niui. �ia iš ties� auga nuodinga �ol� – Sosnovskio barštis. Gediminui tenka j� kasmet kruopš�iai naikinti. Pikt�ol� pas�jo Senelis Valerijonas, nes jam buvo gra��s šio augalo lapai, �sp�dingi sk��iai. D. Razauskas visiškai teisus d�l to, kad �ia tikrai visi nors kuo nors groja. �inoma, anks�iau ir g�r� – menininkai to sunkiai išvengia. Ta�iau dabar galima sakyti, kad gyvenimas Dievo str�l�s pašautoje sodyboje blaivesnis nei giedras dangus.

Ten sukasi vandenys ratilais.

Ten �ydi nuodinga �ol�.

Ten niekas nemoka niekuo negrot.

Ten pataik� Dievo str�l�.

Ir jei tik gali, nusigerk visai,

Nes jeigu negersi – lis.

Pasirink, nes tie, kurie �ia nesuklydo,

Daugiau niekada nesuklys.

Senelis Valerijonas, jo s�nus Henrikas bei pastarojo vaikai – Gediminas ir Asta da�nai b�davo kvie�iami pagroti �vairiose švent�se ir mug�se.

Keturios muzik� kartos

Gedimino t�vas Henrikas puikiai groja akordeonu, bandonija, �vairiomis armonikomis. Reikia pripa�inti – daro tai meistriškai. Akordeono valdymo gal�t� pavyd�ti ir neblogi specialistai. Ta�iau Henrikas – savamokslis. Jo muzika gimsta galvoje, persiduoda � pirštus ir pasiekia m�s� ausis. Henrikas grojo daugyb�je ansambli�, �vairiose švent�se susitikdavo su kitais garsiais m�s� krašto muzikantais, su kuriais kartu sudarydavo naujus ansamblius, skirtus tik tam vakarui. Muzika – tarsi kalba, bendravimo b�das.

Gediminas Kalinas dabar dainuoja Šiauli� valstybiniame kameriniame chore "Polifonija" ir moko vaikus antrojoje muzikos mokykloje. Ma�a to – kuria dain� tekstus ir muzik�. Daugiausia vaikams. Gediminas prisimena, kad groti su seneliu ir t��iu buvo smagu. Iš prad�i� jam duodavo bet kok� barškal�, b�gn�, v�liau – metalofon�, ma�yt� koncertin�. "Id�miai klausydavausi, ar dera mano koncertina su tikr�ja muzika. Jei netikdavo, nuspausdavau dumpli� oro sklend� ir vaidindavau grojant�, jei der�davo – pl�šdavau garsiau nei reikia", - prisimena Gediminas.

Kart� bendraam�iai pasity�iojo iš Gedimino, kad šis groja su "seniais". Nuo to laiko liaudiškas muzikavimas buvo tabu, ta�iau pastaraisiais metais atgijo noras pagroti ne tik profesionaliais instrumentais, bet ir patampyti armonik�, bandonij�.

Ma�asis Domantas, paklaustas atsako, kad geriausia jam groti b�gnu. Tai svarbus instrumentas kapeloje. Jis tarsi palaiko muzikos "griau�ius". Ma�asis Domantas puikiai jau�ia ritm�. Jei reikia, t��iui padeda u�vesti dain� "Mudu du braliukai".

Pasak� karalyst�

Kamil� VITKUT�

Atstumas nuo Preili� iki Rygos – 206 km. Šis rajonas – puiki vieta �mon�ms, norintiems pab�gti nuo didmies�io triukšmo. �ia jie atranda �ksming� senovin� park�, p�stiesiems skirtas gatveles ir jaukaus miestelio romantik�.

Pasak� karalyst�s pilis.

Labiausiai Preilius išgarsino pasak� karalyst�, atvyk�li� kartais meiliai pavadinama Michailovgradu pagal šio stebuklo k�r�jos dailinink�s Jelenos Michailovos pavard�.

Dailinink� dekorator�, baigusi Maskvos men� universitet� ir likimo valia atsid�rusi nebe pa�iame did�iausiame Latvijos mieste, tiesiogiai panaudoti savo �gyt� �ini� tiesiog netur�jo kur. Gyventi reik�jo, tad �m�si graviruoti paminklus. Ir vien�syk, kartais taip gyvenime nutinka, jai šov� � galv� id�ja išbandyti save kitame – l�li� k�r�jos – vaidmenyje. Post�mis buvo � dailinink�s rankas patekusi sulau�yta l�l� marionet�, kuri� pa��stami papraš� sutaisyti. "Sutaisiau pagal savo skon�. U�si�mimas buvo toks mielas, kad šov� � galv� mintis pam�ginti sukurti l�lytei draug�. Taip ir prasid�jo. Dabar tai pats did�iausias mano pom�gis. Koks ten pom�gis – tiesiog gyvenimo dalis..." – pasakoja Jelena Michailova.

�ia gimsta ne šiaip l�l�s, o charaktering� persona�� atvaizdai. Štai l�l�s �igon�s, priklausan�ios taborui, o štai karališkojo dvaro princes�s – koketiškos, m�gstan�ios paslaptis ir intrigas. Va nostalgišk� jausm� apimta l�l�, va garbaus am�iaus sulaukusi� senuk� porel�, o va l�l� pirat�, besim�gaujanti kovos trof�jumi. Kompozicij� tiek daug ir visos tokios skirtingos! L�li� k�r�ja sako itin m�gstanti kurti ne�emiškus persona�us – nimfas, elfus, f�jas, laumes...

Tiesa, kartais jai tenka kurti ir konkre�i� l�l�, kai j� specialiai kas nors u�sako, tarkim, nor�damas padovanoti mylimam asmeniui savo paties atvaizd�. Tokia l�l� gaminama, �velgiant � norimo joje atvaizduoti konkretaus asmens bruo�us. Da�niausiai tai b�na u�sakov� atnešta fotografija. "Portretin�s l�l�s" dovanojamos neeiliniais atvejais: per jubiliejus, vestuves, mokyklos baigimo šventes ir pan. Vienas vyras buvo u�sak�s mylimai �monai Valentino dienos proga. Kainuoja tokia l�l� ma�daug por� šimt� eur�.

Jelenos Michailovos l�l�s yra iškeliavusios � Vokietij�, Pranc�zij�, Honkong�, Kipr�... Pernai specialios l�l�s buvo pagamintos Ispanijos karali� porai, apsilankiusiai Preiliuose. Apskritai koki� tik garbing� sve�i� šiame muziej�lyje n�ra lank�si: ir Latvijos prezidentas su �mona, ir Rygos meras, ir Japonijos, �ekijos bei kit� valstybi� diplomatai. Kai kurias garsias pasaulio asmenybes dailinink� pati yra �k�nijusi savo l�l�se. �ia rasime l�l� Anglijos karalien�, l�l� princ� �arlz�, l�l� Putin�, l�l� Al� Puga�iov�...

Iš viso dailinink�s kolekcijoje dabar per 350 l�li�. N� vienos atvaizdas nepasikartoja, kolekcininkai gali b�ti ram�s. Tiesa, ne visos l�l�s, esan�ios kolekcijoje, parduodamos. Jelena Michailova sako niekuomet nesiskirsianti su savo m�giamiausia l�le, simbolizuojan�ia... mylim� dailinink�s kat�.

Jelena Michailova su savo m�giamiausia.

Ištaiginga karieta muziejaus kieme.

Autor�s nuotr.

Visus aksesuarus l�l�ms – sukneles ir kostiumus, papuošalus, avalyn�, rankines – dailinink� gamina pati. Siuv�jas ji samdo kitu tikslu – naujais drabu�iais papildyti karališkojo dvaro drabu�in�. Joje – keli šimtai �vairi� fason�, form� ir dyd�i� ištaiging� moterišk�, vyrišk� ir vaikišk� kostium�. Skryb�lait�s, perukai, pirštin�s, rankin�s, sk��iai, špagos, muzikos instrumentai, lazdos ir kiti priedai muziejaus lankytojams leid�ia persik�nyti � pasak� persona�us. Rinkit�s, kas jums labiau patinka – galite tapti karaliais, princais, kurtizan�mis, �igonais, muškietininkais... Specialiose patalpose persireng�, išeikite � muziejaus kiem�, kurioje �kurta pasak� karalyst� – pilys su gra�iais bokšteliais, grakš�iais tiltukais ir miniati�riniais v�jo mal�nais. Kod�l jums nenusifotografavus šios pilies fone? Arba prie ištaigingos karietos? Bent trumpai pasijusite svarbiu asmeniu, kuriam visi lenkiasi ir kurio visi �sakymai vykdomi... O kokia romantiška nuotaika apgaubia pil� prietemoje, kai languose �si�iebia šviesos...

� stebukl� karalyst� lankytojai pl�ste pl�sta. Pernai �ia apsilank� 27 t�kst. turist�. �mon�ms reikia romantikos. Pabuvojimo pasakoje akimirkas jie ilgai atsimena. Apskritai kiekvienas, nors ir neilgai stabtel�j�s šiame nedideliame Latvijos miestelyje, šiltu �od�iu mini jo entuziastus, savo k�rybiškumu garsinan�ius gimt�j� krašt�.

Student� portretai - �iaulie�iams

Ar�nas UOGINTAS

Lietuvos reklamos k�r�jai suk�r� ne vien� puskvail� SMS �inu�i� siunt�jo persona�� TV ekrane, savaitini� laikraš�i� redaktoriai tiesiog bruka vadinam�j� "dainuojan�i� kelnai�i�" – lietuvišk� pop�vaig�d�i� - erotinius fotoreporta�us. Ar studentui – jaunam protingam �mogui - tai �domu? Ka�in... Koks jaunimo po�i�ris � save? Kaip jaunuoliai vienas kit� mato ir k� jie nori mums pasakyti?

Kelet� atsakym� � šiuos klausimus rasime k� tik Šiauli� universiteto centriniuose r�muose atidarytoje Dail�s katedros dail�s (grafikos) studij� programos student� fotografijos darb� parodoje (projekto kuratorius dailininkas Vilmantas Dambrauskas). Menin�s ekspozicijos k�r�jai - aštuoni ketvirto kurso studentai, vienas kit� portretuodami, tarytum teigia – štai mes tokie, kokie esame, be jokio grimo ir pozos, stovime ka�kur ši� laik� erdv�je ir klausiame j�s�, ko j�s iš m�s� tikit�s...

Šešiolika menini� fotografij� – jaunuoli� portretai, deklaruojantys lakonišk�, bet nesuvar�yt� plastin� kalb�, saiking� švies� ir atvir� �vilgsn�. Kad b�t� �domiau, pateiksiu j� citatas vienas apie kit� iš dar spaustuve kvepian�io parodos katalogo.

Kristina apie Simon�: "Ji ir jos katinas Bananis da�nai nemiega naktimis. Ne�inau, ar tai d�l pilnaties, ar d�l kamuojam� klausim�, bet, kaip beb�t�, Simon� visada sutiksi �vali�..."

Simona apie Vilm�: "Ištikima patar�ja, optimizmo �kvepiantis �mogus. M�giamiausia fraz�: "Aš ne�inau..."

�ivil� apie Dovyd�: "22 met� šiaulietis, nors, mano manymu, jis visada buvo ateivis..."

Kristinos Laureckyt�s portretas.

Kamil�s ADOMAITYT�S nuotr.

Dovydo Bakšio portretas.

�ivil�s ANTUKAIT�S nuotr.

Kol ministerijos ir prezident� Vilniuje sprend�ia, kada u�daryti Šiauli� universitet�, Men� fakulteto studentai Šiauliuose rengia vien� parod� po kitos ir net projekto pavadinimu provokuoja inteligentišk� �i�rov� diskusijai – mes dar �ia, nors "aš save matau tavo akimis..."

Jei prieš metus Kult�ros centre Audiovizualinio meno katedros ketvirto kurso student� fotografijos parodoje "Kubas" buvo improvizuojama fantasmagorine genialaus ispano tapytojo Francisko Gojos koncepcija, tai šios parodos pagrindinis š�kis - minimalizmas. Galb�t š� teigin� geriausiai iliustruot� �ivil�s Antukait�s "Dovydo portretas". Horizontali nuotrauka. Dešiniajame kampe išnyra vos šviesos spindulio paliestas jaunuolio profilis, ramus �vilgsnis � tol�. Antrame plane blykšta ma�a interjero d�m� ir nieko daugiau. �vilgsniu gali kartoti t� pa�i� lyg sustingusios videoprojekcijos kilp� ir taip iki begalyb�s...

Dovydas Bakšys ir Kristina Laureckyt� keliose savo nuotraukose naudoja vienod� apšvietim� ir portretuojamo �mogaus fig�r� paver�ia juoda d�me. Šiuo atveju jau pats persona�as virsta šeš�liu ir reikia gerokai pasistengti, kad ��velgtum pa��stamo �mogaus bruo�us...

Kai siekiama fotografuoti vienas kit�, pasitelkiant minimali� lakonišk� raišk�, neju�iomis ir pats modelis tampa šios nuotraukos re�isieriumi. Tada tik �i�rovas, lyg var�yb� arbitras, sprend�ia, kas �ia k�r�jas – modelis ar fotografas. Taip šioje parodoje atsitiko su Birut�s Daktarait�s ir Simonos Bagdonait�s fotografij� diptikais, kuriuose koketiškai pozuoja Vilma Kundrotien�, šelmiška skryb�laite profesoriui Vaidotui Januliui priminusi meniškai klasting� Pary�i�.

Pa�ios Vilmos dvi nuotraukos labai �taigios ir skirtingos, vis d�lto mane labiau traukia vienos jaunuol�s profilis nespalvotoje fotografijoje - ta balta paprasta, kasdieniška "maikut�" - joki� koketišk� aksesuar�. Tiesiog jaunos gra�ios merginos portretas be beprasmišk� komentar� ar didaktikos. Vilma Stiopinait� bando raudonos ir baltos skraist�s butaforij�. Jos merginos tarytum virsta neprieinamomis Ryt� princes�mis: viena aistringa, kita valdinga – toks fototeatras.

Kamil� Adomaityt� koncentruoja �i�rovo d�mes� � mergin� veidus, nuspalvindama juos ka�kokia beprasmiškai jaunatviška gaida, o gal ir priešpastato juos tai bukai bejausmei gyvenimo realybei. Ne veltui jos komentaras apie Kristin� skamba taip: "Linkusi kovoti ir nutapyti pasaul� taip, kaip mato ji. Ne kart� nustebino ir vis kitaip atsiskleid�ia."

Ši paroda – tai gra�i jaunuoli� atei�iai. Ramybe ir optimizmu trykštantys darbai, manau, ne vienam �i�rovui suteiks ger� emocij�, aiškumo. Pasitik�jimo savimi šiems �mon�ms taip pat netr�ksta. Apie tai Kamilei paraš� Dovydas: "Yra sakoma, kad skorpionai gali išgyventi radiacij�, kuri� sukelia atomin�s bombos sprogimas..." Taigi panika ir �vairi� kvaištel�jusi� politik� ir kit� pesimist� marazmai šiems k�r�jams nebais�s...

� �iauli� aren� sugr��o an�lagas

Eva JAGMINAIT�

"Kokios eil�s!", "Seniai taip bebuvo!", "Kiek �moni�!" - tokios pašnib�domis sakomos fraz�s vakar vakar� buvo tariamos prie Šiauli� arenos. Rus� estrados koncert� Šiauliuose išsiilg� gerb�jai daugiau nei prieš valand� išsirikiavo eil�se, kad patekt� � pirm� kart� Šiauliuose koncertavusios nusipelniusios Rusijos atlik�jos Sofijos Rotaru koncert�. Per 2,5 val. trukus� koncert� �i�rovai liejo d�iaugsmo ašaras, prisimin� �domiausius S. Rotaru biografijos momentus ir, �inoma, atmintinai kartojo 70-�j� ir nauj� �vaig�d�s atliekam� dain� tekstus. Atsid�kodama publikai estrados dievait� ne kart� d�kojo u� šilt� sutikim� ir berib� meil�.

Sofija Rotaru, vadinama "auksiniu Ukrainos balsu", per savo karjer� yra išleidusi per 40 album�.

G�li� j�ra

Vos ��engusi� � scen� S. Rotaru pasitiko aplodisment� banga. Atlik�ja nesl�p� jaudulio, publik� ne kart� pavadinusi ištikimiausiais bi�iuliais, jos talento puosel�tojais, kuriems per daugiau nei dvi valandas trukus� koncert� dovanojo gerai �inomas dainas rus�, ukrainie�i� ir moldav� kalbomis. "Ši� dain� skiriu mielosioms moterims, o ši� man dainuodavo mano seneliai", - sentiment� nesl�p� S. Rotaru.

Vargu ar kada nors šiaulie�iai neš� kokiam nors atlik�jui tiek g�li� - ir vyrai, pasipuoš� kostiumais, ir moterys su d�iaugsmo ašaromis akyse.

Po netekties � scen� gr��ino publika

Po trumpos pertraukos, kurios metu šiaulie�iams tris dainas atliko S. Rotaru jaun�l� sesuo, �inoma Ukrainos atlik�ja Aurika Rotaru, prisiminti S. Rotaru biografijos faktai. Prieš aštuonerius metus iš�jusiam anapilin ištikimiausiam jos talento gerb�jui, gyvenimo palydovui vyrui Anatolijui Jevdokiminkai modernaus šokio grup� skyr� šok�. Tiesa, b�tent jis išsirinko S. Rotaru sau � nuotakas, pamat�s j� �urnalo viršelyje. Nors draugai tuomet j� kand�iai pašiep�, jis savo did�i�j� meil� ved� ir 33 metus laimingai kartu gyveno.

Po netekties sunkiai atsigavusi daininink� ketino nebekoncertuoti, ta�iau pl�stantys laiškai, gerb�j� palaikymas pad�jo atsigauti po tragedijos ir S. Rotaru v�l gr��o � did�i�j� scen�.

Šoko su šiaulie�iais

Ne kart� koncerto metu � sal� nu�engusi atlik�ja pareigingai savo darb� dirban�i� apsauginink� praš� jos nelyd�ti: "�ia visi savi, galite pasitraukti." Atlikdama populiariausias dainas, vien� po kito ji šokiui pakviet� kelis sal�je s�din�ius vyrus. Vien� publikos �teikt� puokšt� atlik�ja pri�jusi �teik� ne�galiam ve�ymelyje s�din�iam gerb�jui.

Estrados karaliene tituluojama S. Rotaru yra viena geriausiai apmokam� dainininki� pasaulyje.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Noriu, kad šis vakaras Jums visiems tapt� nepamirštamas", - po pertraukos pails�jusi ir persirengusi tar� atlik�ja. Paskutini� dain� publika klaus�si atsistojusi. Atsid�kodama gerb�jams S. Rotaru atliko kelias finalines dainas, kuri� metu jos akyse buvo matyti d�iaugsmo ašaros. Pabaigoje koncerto atlik�ja priklaup� ir �emai nusilenk� šiaulie�iams ir miesto sve�iams: "A�i�, kad esate su manimi."

�geid�i� nedemonstravo

63 met� viena garsiausi� buvusios Soviet� S�jungos estrados solis�i� pasir�pino, kad trij� koncert� Lietuvoje grafikas neb�t� �temptas, o sud�liotas taip, kad pakakt� laiko ap�i�r�ti miestus, pasivaikš�ioti paj�riu. Koncert� organizavusios agent�ros "Makroconcert" atstovai sako, kad ypating� pageidavim� daininink� nepareišk�, tik papraš�, kad pusry�iams b�t� namin�s varšk�s ir kefyro, kaimišk� kiaušini�, švie�i� �alumyn� ir k� tik ma�oje vietin�je kepykloje iškept� bandeli�, o u�kulisiuose, persirengimo kambaryje, be mineralinio vandens ir gaivi�j� g�rim� - aukš�iausios r�šies konjako "Henessy".

Pasaulio suk�rimo liudininkai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Daugelis �ino Puntuko ir Barsty�i� akmenis, ta�iau nema�ai vardini�, mitologini� ir istorini� akmen� yra �ia pat - aplink Šiaulius. Š�kart ap�velgsime kelet� mitologini� akmen�, apie kuriuos yra sukurtos legendos, o patys rieduliai saugomi valstyb�s.

Martyno akmuo netoli Varput�n�.

Vagys grobia akmenis

Apie riedulius Šiauli� gamtos ir kult�ros paveldo ir apsaugos klubo "Aukuras" vadovas Darius Raman�ionis kalba atsargiai: "Dar nebuvo, kad po straipsnio nepavogt� nors vieno akmens."

Kas iš ko vagia? Pagal Lietuvos �statymus kiekvienas akmuo, didesnis nei pus� kubinio metro, negali b�ti judinamas be speciali� leidim�. Ta�iau ma�ai kas paiso toki� nurodym�.

Jei akmuo pamestas pakel�je, tai neva niekam nereikalingas. D. Raman�ionis �ino, kad dideli akmenys grei�iausiai buvo m�s� prot�vi� šventvie�i� pagrindiniai atributai. Pavogus tok� akmen�, išniekinama šventviet�.

D. Raman�ionis �ino kelet� atvej�, kai išvogtos ar melioracijos išardytos šventviet�s "atkeršijo". Netoli sunaikinto Krykli� alkakalnio buv�s kaimas gana greitai sunyko ir iki šiol merd�ja.

Ekstrasensai pasakyt�, kad akmenys yra seniausi m�s� �em�s liudininkai. Jie, b�dami savo vietoje, tarsi išlaiko pasaulio pusiausvyr�.

D. Raman�ionis si�lo pranešti Šiauli� gamtos ir kult�ros paveldo apsaugos klubui "Aukuras" apie grobstomus akmenis. Pašnekovas skatina nepardavin�ti toki� akmen� kolekcininkams.

Mokai - mitologiniai akmenys

Šiauli� regione velniai nuties� ne vien� keli� pas laumes, pamet� daugyb� rieduli�, kuriais ketino u�m�tyti ba�ny�ias ar kitus svarbius objektus, ta�iau sp�davo sugiedoti rytiniai gaid�iai, velniai netekdavo j�g� ir likdavo am�iams prispausti akmen�.

Tokiomis ar panašiomis istorijomis apipinta dauguma didesni� akmen�. D. Raman�ionis teigia, kad m�s� apylink�se daug mitologini�, istorini� ar vardini� akmen�. Juos visus išvardyti prireikt� ne vienos valandos.

Mitologiniai akmenys - tai rieduliai, kartais vadinami mokais. Ant j� m�s� prot�viai atlikdavo �vairias apeigas. Eidavo pas akmen� su �vairiais klausimais, tik�damiesi atsakym�. Nenuostabu, juk jie tokie seni. Dar seneli� seneliai matydavo t� pat� akmen� toje pa�ioje vietoje. Panašu, kad �odis "mokas" yra tos pa�ios šaknies kaip "mok�ti", "mokyti".


Akmuo su Dievo p�da netoli Kurtuv�n�.		Perk�no akmuo V��ali� kaime.

Kart� vienam �inomam Šiauli� akmenkaliui u�sakovas atneš� akmen� su daug ma�� duobu�i�. Meistras klausia - iš kur? Atsakymo nesulauk�, ta�iau "Aušros" muziejaus specialistai apsid�iaug� - retas dubeniuotasis akmuo dabar yra šiame muziejuje.

Šis akmuo - be istorijos, ta�iau yra nema�ai akmen�, turin�i� savo istorij� ir apipintas legendomis. Netoli Varput�n� esantys Laum�s ir Velnio akmenys mena graud�i� ši� dviej� mitologini� b�tybi� meil�.

Laum� pa�ad�jo ištek�ti u� velnio, jei šis nuties iki jos keli�. Nelabasis taip ir padar� - vis neš� akmenis. Tas kelias tarsi kalba apie akmen� r��os mitologin� kilm�. Vien� didel� akmen� velnias nuneš� iki pat laum�s, o paskutiniojo nesp�jo nunešti, nes gaid�iai u�giedojo. Akmuo perplyšo kaip velnio širdis.

Mil�inai

Netoli t� pa�i� Varput�n� yra vienas did�iausi� mitologini� akmen� Šiauli� apylink�je - Martyno akmuo. Sakoma, jog ant jo esanti p�da - švento Martyno. �mon�s ši� vietov� laiko šventa. Martyno akmuo yra apskaldytas. �mon�s tiki, kad jo šuk�s gydo.

Akmuo prie akmens. Akmen� r��os liku�iai prie Aukštelk�s.

Dariaus RAMAN�IONIO nuotr.

Šilkalni� geomorfologiniame draustinyje yra unikalus Perk�no akmuo. Neabejojama, kad ten kadaise vykdavo pagoniškos apeigos. Ta�iau akmuo n�ra atkastas - ne�inia, kok� mil�in� slepia �em�.

Kurtuv�n� regioninio parko teritorijoje vienas did�iausi� rieduli� yra Linart� akmuo.

Arvydiški� akmenys pabyr�j� netoli Girnik� kalno. D. Raman�ionis neabejoja, jog šis kalnas yra šventkalnis. Seni �mon�s pasakojo, kad ant kalno b�davo did�iulis akmuo. Kai �ia buvo prad�tos organizuoti gegu�in�s, akmuo buvo nustumtas � pakrašt�. �sisiaut�j�s jaunimas stumtel�jo akmen� ir nurideno � pap�d�.

Akmen� r��a kartais pavadinama akmeniniu �al�iu. Tai slenkan�i� ledyn� palikimas. Kai buvo tvarkomas kelias Šiauliai-Bubiai, kelininkai rado did�iul� akmen� ir daug ma�esni�. Jie buvo tvarkingai sud�ti šalikel�je. Tai tarsi paminklas akmeniniam �al�iui, kuris daugelyje viet� jau yra sukapotas.

Jaki�ki� dvaras - meninink� u�uov�ja

Naujas dvar� gyvenimas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Jakiški� dvaro (Joniškio raj.) savinink�s Meil�s Zaleckien�s menininkai da�nai klausia, ar ši dar nesugadino dvaro. Jie nor�t�, kad dvaras kuo ilgiau išlikt� nerestauruotas. Menišk� dvasi� jame saugo �vair�s daiktai, išlik� iš dvarinink� Koškoli� laik� ir sovietme�io.

Išlik� tik Koškoli� dvaro pagrindiniai r�mai.

Meninink� rojus

Sunkiai rastum meninink�, kuris neb�t� šiame dvare lank�sis nors viename dail�s, skulpt�ros plenere ar d�iazo projekte. Dvaras gyvas ir atmintyje išlieka ilgam.

Apeiti aplink pastat� norisi l�tai. Gro��tisdidingu pastatu, iki kurio veda ne autostrada, o �vyrkelis. Metaforiška, bet iki didingiausi� dalyk� da�niausiai einame vieškeliais.

Istoriniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo 1578 met�. Senasis jo pastatas buvo molinis. Paskutinis dvaro valdytojas baronas Koškolis pastat� dvaro r�mus.

�ia menininkus �avi ne tik meniška dvaro dvasia, bet ir jo šeiminink� Meil� Zaleckien�. Moteris sako, jog iš jos prasta dailinink�, ta�iau menininkus gerbia, �avisi j� darbais ir mielai � dvar� priima �vairiausio meno atstovus.

Dvare daug autentišk� dalyk�: krosnys, langin�s, laiptai, durys. O viduje - �ia vykusi� meno projekt� atgarsiai. Sienos nukabin�tos paveikslais. Savinink� svajoja tur�ti t�kstant� paveiksl�.

Dvare sovietme�iu buvo karo belaisvi� stovykla, �em�s �kio mechanizavimo mokykla, seneli� namai, kol�kio vaik� lopšelis-dar�elis, valgykla. Vasar� veikdavo stovyklos. Jakiški� dvaro kompleksas �trauktas � Lietuvos nekilnojam�j� kult�ros vertybi� registr�.

Nenuostabu, kad dvare nema�ai sovietme�io palikimo. Tualet� sienas puošia plakatai su V. I. Lenino atvaizdais. �ia galima iš plakat� pastudijuoti �vairi� gyvuli� n�štumo trukm�, karvi� veisles. Sienos kai kur dar nuda�ytos m�lynai ir �aliai - tai valgyklos palikimas.

M. Zaleckien� nuo Joniškio iki dvaro apie dešimt kilometr� kartais mina dvira�iu. Nedaug, kai art�ji prie šird�iai miel� dalyk�.


Meil� Zaleckien� sako, jog istorij� menantis dvaro interjeras menininkus �kvepia k�rybai.		Rudeninio parko fragmentas.

Nuveikti darbai

Prieš penkerius metus Jakiški� dvaras atrod� apleistas. Kiauras stogas. Visur galyb� šiukšli� ir baland�i� u�gyvento turto. M. Zaleckien� iki tol dirbo ma�ame kold�n� fabrik�lyje. Teko apsispr�sti – ar visi kartu stato didesnes gamybines patalpas, ar išsiskirsto, kiekvienas nešinas savo dalimi.

Moteris tuomet jaut�si pavargusi nuo t�kstan�i� kold�n�. Sunkaus alinan�io darbo buvo per akis, tod�l pasi�m� pinigus. V�liau prad�jo galvoti, kur juos d�ti. Investuoti � nauj� versl�? Tai b�t� v�l nesibaigianti darb� virtin�. Gal � k� nors dvasingesnio?

Tuomet jai parod� Jakiški� dvar�, prie kurio gyvenime neteko b�ti. Vaikš�iodama po apleistas patalpas, klaus�si išmanan�i� �moni� kalb�, kokios nuostabios krosnys, kiek daug išlikusi� autentišk� sien� puošybos detali�.

"Nieko neišmaniau apie autentiškum�, menin� vert�, ta�iau prad�jau naktimis sapnuoti t� dvar�. Visko prisiklausiau – ir prieštaravim�, ir pritarim�", - prisimena dvarinink�.

Nusipirko. Pakeit� stog�. Iškuop� susikaupus� šlamšt�. Sutvark� dvaro aplink�. Nušvito dvaras, ta�iau išseko sunkiai u�dirbti pinigai. Dabar dvaro tvarkymo darbai vyksta gerokai l��iau. Moteris sako �ia paliekanti ne tik savo atlyginim�, bet ir vis� laisv� laik�.

Ponai Koškoliai

Apie Jakiški� dvar� bei �ia gyvenusius dvarininkus Koškolius surinkta ma�ai informacijos. M. Zaleckien� teigia, kad daugiau papasakoti gali Vokietijoje gyvenantys dvarinink� palikuonys, ta�iau jie vangiai dalijasi informacija. Vis �ada atsi�sti, kai tur�s laiko.

Kol kas dvaro savinink� turi tik kelet� senovini� nuotrauk� su �ia gyvenusi� Koškoli� atvaizdais, pagrindini� r�m� vaizdu ir klevu, kuris jau tuomet buvo nema�as, o pastaraisiais metais buvo nulau�tas v�tros.

Išliko nema�ai dvaro krosni�.

Autoriaus nuotr.

Iš senojo dvaro telik� tik r�siai, kuriuose iki šiol kaimo gyventojai �iem� laiko dar�oves.

Išliko tik 1898 metais statyti r�mai ir ledain� šalia j�. Vokietijos dvarininkas Koškolis pastat� šiuos r�mus kaip vasaros rezidencij�. Senieji gyventojai pamena, kad dvarininkai �ia da�niausiai lankydavosi šiltuoju met� laiku - ils�davosi, pramogaudavo.

�ia daug laiko praleisdavo dvarininko dukros R�ta ir M�ta Koškolyt�s. Vyresni �mon�s pamena, kad iš miesto gr��usias seseris pasitikdavo pulkas kaimo vaik�. Visi gaudavo saldaini� ar kitoki� skan�st�.

Viena seser� buvo prisijaukinusi stirnait�. M. Zaleckien� rodo nuotraukos kopij�, kurioje u�fiksuota, kaip ji šeria stirnait� iš rankos.

Sutapimas, kad M. Zaleckien� taip pat turi dvi dukteris. Viena j� kadaise parsineš� ma�� suvargusi� katyt�, kuri� išpraus�, pamaitino ir priglaud� visam laikui. Ir vard� ponišk� dav� - Koškol�.

Bob� vasara m�gsta voratinklius

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauliet� meninink� Edita S�d�i�t� šalyje gars�ja kaip viena geriausi� akvarelis�i� ir tapytoj� ant šilko. Ta�iau ji turi dar vien� pom�g� - fotografij�. Fotoaparatas jai tampa geriausiu draugu, kai ji lankosi kaime, gamtoje. Paskutinis jos fotografinis išš�kis - bob� vasara.

Raganiška bob� vasara

- Ka tau reiškia bob� vasara? Dar truputis šilumos, ar šiek tiek daugiau?

- Man ji reiškia šilum�, nuo kurios linksta kojos - svaiginan�i�, pakyl�jan�i�, �kvepian�i�, sodriai kvepian�i� ir, nepaisant šio tiršto derinio, subtilesn� nei vasar�. Neu�t�st� akimirkos �aves�. Pa�ad�, nors ir apgauling�.

- Ar bob� vasara - raganiškas laikotarpis?

- Bob� vasara nenusp�jama kaip moteris - niekada ne�inai, kada tiksliai pasirodys, ir �inai, kad ilgai nepasiliks. Tokia nenusp�jama, kad net kalendoriaus lapelyje nepa�ym�ta.

- Kod�l nuotraukose esi tu? Kod�l nuogi pe�iai?

Suviliota.

Viliotinis.

Editos S�D�I�T�S nuotr.

- Kaip gamta - be �mogaus? Aš pati m�gstu eiti laukais, o kad nereik�t� visur tampytis modelio – esu aš. Bet tai n�ra savitikslis fotografavimasis. Ne aš �ia svarbiausia, o visuma, id�ja, kuri išreiškiama per �mogaus ir gamtini� element� s�veik�. Kod�l nuogi pe�iai? Taigi bob� vasar� šilta, be to, mano santykis su gamta yra betarpiškas.

- Kas yra vorai - menininkai ar amatininkai?

- Jie yra �aviausi tekstilininkai ir magai.

Apie vor� papilves

Savo nuotraukas meninink� palyd�jo mintimis, kurios aplank� fotografuojant voriukus, voratinklius ir � juos pakliuvusias museles. Štai jos.

"Diena, kai b�tina eiti laukais ir smegen� dangalus rodyti Dievui Ra. Kuris padovanos seratonino. Ir nebereik�s stor�ti nuo šokolado. Nes Ruduo neišvengiamai startuos ilgam maratonui guminiais batais, o saldaini� krautuvi� pardav�jos pa�ins mus iš �ingsni�.

Saul� šildo taip, jog �kaitusios vor� papilv�s patirs t�kstant� orgazm�... be pauzi� prad�s daugintis, ir ...voratinkliais supakuos visus laukus. Tada ateis "bobos" su savo vasara ir mums dar kart� leis... kad ir nukristi ant �ol�s ir veid� � veid� susiglausti su dangum... nepra�iopsokit."

Hobit� dieta

Kino ekranuose pasirod�s filmas "�ied� valdovas" sudomino publik� to paties pavadinimo Tolkieno romanu, kurio herojai ilgaplaukiai �av�s berniukai hobitai dievina grybus, patiektus bet kokiu pavidalu. Nuo tokio maisto jie yra aktyv�s, judr�s, linksmi, jiems visiškai negresia nutukimas. Tad rekomenduojame nuo vienodo dietinio maisto išvargusioms lies�jan�ioms damoms diet�, paremt� gryb� patiekalais.

Turgaus prekeiviai grybing� viet� neatskleid�ia, ta�iau neslepia, kad turi jas pasi�ym�j�. Šiemet u�der�jus gryb�, jie pilnais krepšiais gr��ta u�truk� vos keliolika minu�i�.

Vaidoto KAZLAUSKO nuotr.

Kod�l dietologai m�gsta grybus...

Suprantama, d�l itin ma�ai kalorij� ir riebal� nebuvimo. 100 g pa�i� papras�iausi� pievagrybi� yra 16 kcal, 3 g baltym�, 0,2 g riebal� ir viso labo tik 0,6 g angliavandeni�, u�tat gana daug B grup�s vitamin�, daug fosforo, b�tino normaliai smegen� veiklai ir kaul� tvirtumui, nema�ai kalio, naudingo šird�iai, ir dar daug kitoki� mikroelement�. Visa tai yra ištirp� vandenyje, sudaran�iame pagrindin� gryb� mas�.

Garsiuosiuose baravykuose baltym� šiek tiek daugiau, 100 g ši� gryb� esama 20 kcal. M�s� vis� pam�gtose voverait�se baltym� dvigubai ma�iau negu kitose gryb� r�šyse, o savo kaloringumu jos beveik kaip oras - viso labo 11 kcal 100 gram�.

Grybuose, kaip ir m�sos produktuose, aptinkama purin�, iš kuri� organizme sintetinama DNR – genetin�s informacijos saugotoja, taip pat formuojamos sud�tin�s m�s� imunin�s sistemos dalys.

Supermadingi japoniški šitaki� grybai pasaulin� šlov� yra peln� ne d�l ypating� skonini� savybi�. Grybas kaip grybas, bet mokslininkai mano, jog reguliariai valgant šitakius padaug�ja leukocit�, naikinan�i� priešv��ines ir v��ines l�steles. Tie, kurie negali valgyti gryb�, netgi gali �sigyti šitaki� table�i�.

...ir kod�l si�lo b�ti atsargiems

Grybai tradiciškai laikomi sunkiu maistu - yra l�tai organizmo �sisavinami, kadangi juose yra gausu kietos l�stelienos.

Dietos metu vartojamus grybus geriausia pirkti parduotuv�je. Tiems, kurie mano, jog dirbtiniu b�du auginami grybai yra prasti, niekas netrukdo pa�vairinti stalo baravykais ar voverait�mis, konservuotais kelmu�iais ar kazl�kais.

Jeigu m�gstate grybauti, prisiminkite – grybai, esant netinkamoms ekologin�ms s�lygoms, geba sukaupti savyje tiek visoki� toksin�, kad vieni juokai jais apsinuodyti. O kai kurie nuodingi grybai geba tiesiog per por� sezon� pakeisti savo išvaizd� ir tapti panaš�s � visiškai nekalt� rudm�s�. Tod�l b�kite itin atsarg�s!

Gard�iuokit�s!

Dietos trukm� - savait�. Bendras skys�i� kiekis – du litrai per dien�, kad iš organizmo b�t� efektyviai pašalinti visi baltym� skaidymosi produktai. Per dien� leistini keturi valgomieji šaukštai cukraus – 80 kcal.

Ryt� keptuv�je su arbatiniu šaukšteliu alyv� aliejaus iškepame 600 gram� smulkiai supjaustyt� pievagrybi�, galime dar juos pagardinti svog�no galvute – 350 kcal.

Per dien� reikalingus 600 gram� gryb� galima išvirti ar ištroškinti, bet be riebal� ir grietin�s, taip pat be milt� ir krakmolo.

Dieta apskai�iuota ma�daug t�kstan�iui kalorij� per dien�. Svoris ima kristi ma�daug tre�i� ketvirt� dien� - apie tris kilogramus.

Praktin�s rekomendacijos

Dietos privalumas – n�ra alkio jausmo, kadangi grybai virškinami labai l�tai. Jeigu vis� dien� praleid�iate darbe, per pusry�ius namuose suvalgykite gryb�, o per pietus prie lieso m�siško patiekalo prid�kite �ali� dar�ovi� salot�.

"Iš�jimas iš dietos" trunka dien�, kuri� j�s� racion� tur�t� sudaryti angliavandeni� kupinas maistas – gerai išvirta avi�in� koš�, baltieji ry�iai su dar�ov�mis, dribsniai su karštu pienu, - juk virškinimo sistema turi pails�ti nuo �tempto darbo. Bendras maisto kaloringumas netur�t� viršyti 1400 kcal.

Dietologai sako, kad...

...jei �mogus gali savait� maitintis vien grybais ir nebijo v�liau prad�ti j� nek�sti, ši dieta nepadarys jokios �alos. Absoliu�iai netinka laikytis šios dietos �mon�ms, sergantiems kepen�, inkst� ir kasos ligomis. Nevert�t� jos laikytis tiems, kurie turi polink� � gastrit�, dvylikapiršt�s �arnos opas, kolit�, kurie skund�iasi silpnu �arnynu ir disbakterioze.

Pusry�iai – 180 kcal.

• Salotos iš 150 g špinat�, kiaušinio ir 50 g svog�n�, u�pilt� dviem valgomaisiais šaukštais neriebaus nat�ralaus jogurto.

• Arbata arba kava, galima su cukrumi.

Priešpie�iai – 160 kcal.

• Sumuštinis iš dviej� valgom�j� šaukšt� kept� gryb�, u�d�t� ant gabal�lio rugin�s duonos be sviesto.

• Stiklin� švie�i� apelsin� ar mork� sul�i�.

Piet�s – 400 kcal.

• 150 g virtos vištienos fil� ir du tre�daliai gryb�, pakaitint� keptuv�je su dviem valgomaisiais šaukštais 10 proc. riebumo grietin�s, grie�in�lis juodos duonos.

• Puodelis arbatos ar kavos, galima su cukrumi.

Pavakariai – 120 kcal.

• Stiklin� lieso pieno su arbatiniu šaukšteliu medaus.

Vakarien� – 170 – 200 kcal.

• 60 g virt� rud�j� ry�i�, pašildyt� su likusiais grybais.

• Arbata be cukraus.

Pareng� Kamil� Vitkut�

Pliateri� dvaras - �v�k�nos �irdis

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šv�kšna – nuostabus miestelis Šilal�s rajone, kur� pasiekia netoliese esan�i� Kurši� mari� v�jas. �ia ne kart� siaut� gaisrai, o laikme�iai keit� apylinki� veid�. Ta�iau visas Šv�kšnos gyvenimas iki šiol sukasi aplink Šv�kšnos dvar� - "Genovait�s" vil�, ginkmed� ir ties� didik� keli� � ba�ny�i�.

Šv�stas baud�iaunink� prakaitas

Lenkta pagrindin� gatv�. Asfaltas paklotas ant akmeninio grindinio. Šalikel�je prie reformat� ba�ny�ios pasitinka pagyven�s vyras. Visi �ia j� pa��sta. Tai Petras �eliauskas, mokytojas, knyg� apie Šv�kšn� sudarytojas, krašto muziejaus �k�r�jas.


Šv�kšnos ba�ny�ia baud�iaunink� pastatyta be jokio atlygio.		Viadukas tiesiai � šventori�.

Ekskursij� po Šv�kšn� P. �eliauskas pradeda nuo centrin�s aikšt�s. Nereikia joki� u�raš� - viskas seno šv�kšniškio atmintyje - nuo pat tarpukario.

Centrin� Liep� aikšt� anks�iau vadinosi Raudonoji. Pavadinim� pavyko pakeisti dar sovietme�iu. Nebuvo sunku �rodyti, kad Raudonoji aikšt� gali b�ti tik viena. O dabar - Maskvoj ir Šv�kšnoj.

Šalia aikšt�s �domus apleistas pastatas. "Sinagoga, - paaiškina vedlys. - �yd� �ia jau neb�ra, maldos namai nyksta."

Neogotikin� ba�ny�ia, kainavusi 60 t�kst. rubli�, statyta paskutini� Šv�kšnos dvar� vald�iusi� Pliateri� valdymo laikais. U�baigta 1905-aisiais. Pats dvarininkas prie statyb� prisid�jo ketvirtadaliu išlaid�. Likusi� sum� surinko vietiniai baud�iauninkai ir ma�a�emiai. Nuo dešimtin�s kiekviena šeima tur�jo mok�ti po tris rublius, vienišiai - po du rublius. Visus darbus nemokamai atliko baud�iauninkai.

Tiesus kelias altoriaus link

Sukame ba�ny�ios link. Šventori� puošia fontanas su gele�iniais baland�iais. Grindinyje �m�ryti nugludinti akmenys su iškaltomis �simintiniausiomis Šv�kšnos datomis. Praeityje - net trys gaisrai, per kuriuos kone visi mediniai Šv�kšnos pastatai pakilo d�mais � dang�.

Viduje - puošnus medinis altorius. Vargonai parve�ti iš Karaliau�iaus. Vitra�ai languose sukurti v�liau, nei ba�ny�ia atv�r� duris. Paskutinis langas mirga ne religine, o patriotine tematika. Galima surasti Vytauto Did�iojo portret�.

Ba�ny�ios gale ant sienos keletas akmenini� lent�, liudijan�i�, jog �ia ilsisi Šv�kšn� vald� grafai. ��jimai, pro kuriuos buvo �nešti mirusi� didik� Pliateri� palaikai, u�m�ryti.

Raudon� plyt� tvorel�, u� kurios - gatv�. Tiesa, ta gatv� �emai. Virš jos nutiestas p�s�i�j� viadukas, o ba�ny�ia apjuosta vienkryp�iu eismo �iedu. Viadukas "nutaikytas" tiesiai � parko �alumoje boluojan�ius r�mus. Tarsi kas nukelia šimt� met� atgal. Iš baltosios vilos išeina pulkelis garbi� pon�. Kerta puošnius pranc�ziškus g�lynus, �ingsniuoja angliško tipo parku. Tarnai praveria vartus, u� kuri� - tiesus viadukas � ba�ny�ios šventori�.

Saul�s gimnazija

Ba�ny�ioje �am�intas kunigo Juliaus Maciejausko veidas. Tai �mogus, kuris ne tik daug prisid�jo �kuriant ba�ny�i�, bet ir šalia esan�i� "Saul�s" gimnazij�.

Po Pirmojo pasaulinio karo (1919 m.) buvusios rusiškos mokyklos patalpose �steigta privati progimnazija, kuri per 1925 met� gaisr� sudeg�.

Tuomet grafas Jurgis Pliateris padovanojo b�simai mokyklai dal� savo prašmatnaus parko. Klebonas J. Maciejauskas �m� r�pintis l�šomis. Gimnazijos statyba kainavo 20 t�kst. doleri�, 14 t�kst. iš šios sumos paaukojo Amerikos lietuviai.

"Pats baigiau ši� gimnazij�, taip pat nema�ai Lietuvai nusipelniusi� �moni�. Šiaulie�iai broliai profesoriai Bal�y�iai �ia mok�si", - prisimena P. �eliauskas.

Šalia gimnazijos stovi m�rinis angelas su jau�iu, ereliu ir li�tu. Šie gyv�nai simbolizuoja darbštum�, laisv� ir narsum�. Pokario metais girti stribai šaudydavo � angelo laikom� vainik�. Paminklas buvo atkurtas atk�rus nepriklausomyb�.

Dinastij� kaita ir "Genovait�s" vila

1509 m. gegu��s 21 d. ba�ny�ios �k�rimo akte pirm� kart� pamin�tas Šv�kšnos dvaras, �sik�r�s prie Šalnos upelio ir priklausantis Mikalojui K�sgailai. V�liau dvaras per�jo Vitebsko vaivados Jono Zavišos nuosavyb�n. Jis nor�jo �ia �kurti gynybin� pil�, ta�iau iškas� tik tvenkin� ir supyl� pylimus, taip iki šio palikdamas �ym� Šv�kšnos veide.


"Genovait�s" vila.		Dvaro sodas kruopš�iai pri�i�rimas.

Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis taip pat vald� Šv�kšn�, ta�iau 1766 m. gegu��s 22 d. su visais �kiais pardav� grafui Vilhelmui Jonui Pliateriui. Ši gimin� �ia šeimininkavo iki pat 1944-�j�.

Norisi pagirti Pliaterius u� skoningus r�mus ir g�lynus, ta�iau P. �eliauskas nusišypsodamas parodo pamat� liku�ius. Štai �ia buvo tikrieji r�mai, sur�sti iš maumed�io r�st�. Balti r�mai buvo pastatyti sve�iams, mat Šv�kšnos šeimininkas Adomas Pliateris u��m� aukštas pareigas caro r�muose Peterburge. Sve�iams reik�jo prabangos. Atvyk�liai nor�jo ir pamed�ioti, pasilinksminti.

Ginkmedis. Toki� Lietuvoje tik du.

Autoriaus nuotr.

Vila "Genovefa", arba "Genovait�". Taip vadinasi ši baltoji vila, kuri� puošia parkas, tvenkiniai, rom�niškos skulpt�ros. G�lyno pakrašty - saul�s laikrodis. Originalas - Pary�iaus Luvro muziejuje. Tvenkinio salel�je - med�iokl�s deiv�s Dianos skulpt�ra.

Dvaro rekonstrukcij� ir prie�i�r� finansavo Felicija Laim� Broel Pliaterien�, gyvenanti Vašingtone.

Dar šiek tiek pasigro�ime parku. Šv�. Mergel�s Marijos skulpt�ra �ia išbuvo vis� sovietmet�. Vald�ia liep� nugriauti, o klebonas atsak� - patys griaukit. Niekas nedr�so. Taip ir liko.

Išeiname � kreiv�j� pagrindin� gatv�. Seni ir nauji namai tarsi susilieja � visum�. Prieš atsisveikindamas P. �eliauskas parodo � paminkl� u� nugaros - šv. Florijonas. "Pastatytas anks�iau nei paskutinis 1925-�j� gaisras. Neapsaugojo", - šypteli mokytojas.

P. �eliauskas t� dien� u�baig� paskutin� knygos "Šv�kšna atsiminimuose" knygos puslap�. Tai jau antroji dalis. Šviesuolis sudarin�ja ir ��ymi� Švekšnos �moni� enciklopedij�. Sustojo ties raide "J".

K�rybin�s id�jos - pary�i� SMS'ais

Oksana LAURUTYT�

"Lizdo sukimo sindromas", - toki� diagnoz� pa�ios sau da�nai diagnozuoja k�dikio besilaukian�ios moterys, kai m�gaujantis n�štumu kyla noras puošti namus, kurti, siuvin�ti, megzti. Gimus k�dikiui, šiaulietei Inai Pauliukonienei šis "sindromas" niekur nedingo, priešingai - sustipr�jo. N�riniai, siuviniai, v�limas, gard�iausi� patiekal� ruošimas tiesiog "�siurb�" moter� ir dabar, vos prabilus apie k�ryb�, jai iš malonumo virpuliai per k�n� laksto. "B�na, kad springstu nuo min�i�, spalv� deriniai naktimis prieš akis plaukia. Kad susapnuot�j� nepamirš�iau, pati sau rašau SMS �inutes", - juokiasi Ina sakydama, kad kai d�iaugiesi motinyste - atsiveria mil�iniška k�rybin� erdv�.

"Gonkuose" - Genut� "cekavijasi"

Pro prieškarin�s Šiauli� dramos teatro aktoriaus Sauliaus Eduardo Pauliukonio ir jo �monos Inos šeimos trobel�s lang� �velgia miela senu�iuk�. Neaukšta, kaip ir dera senut�ms, �ilstel�jusiais plaukais, nos� pasibalnojusi akiniais. Ina š� pa�ios sukurt� �mogaus �gio k�rin� pavadino Genute. K�r� pernykštei Šiauli� dien� mugei - nor�jo, kad senu�iuk� prie rankdarbi� palapin�s priviliot� klientus. "Ne�sivaizduoji, kokia �moni� reakcija – daugumai atrod�, kad ji gyva. Keis�iausia buvo keli� pagyvenusi� motery�i�, kaip du vandens lašai panaši� � man�j� Genut�, reakcija – tarsi pama�iusios save iš šono, jos akimirk� sustingdavo, o atsipeik�jusios bar�si, pyko, viena j� su rankine Genutei u�plojo – matyt, šok� gavo save iš šono pama�iusi", - šypsosi Ina.


Ina Pauliukonien� šalia savo Genut�s.		Jonukas ir Grytut� - mylimiausios Inos l�l�s

Moteris ir nesistebi, kad jos bobut� daugeliui gyva pasirod� - Genut� turi šird�, m�vi kelnaites, segi liemen�l�, rankinuke - validolio table�i� pakuot�...

Genut� jau metus s�di Pauliukoni� namelio "gonkuose" ir "cekavijasi". Ina sako, kad bobulyt�s j� šeim� aplankantys sve�iai neišsig�sta. "Genut� yra gera", - šypteli Ina.

Inos vyras, Saulius Eduardas, kur� Ina švelniai vadina Tatuliu, atneša dar karšt� Inos kept� "Be�d�ioni�" pyrag�. Pyragas �sp�dingas savo netik�tumu. Tai tarsi lengvai viena nuo kitos atsiskirian�i� bandeli� kr�va, tad peilio jam raikyti nereikia.

Šis pyragas - su lašinukais, ta�iau bandeli� �daras gali b�ti ir saldus - su razinomis, cinamonu, aguonomis, d�iovintomis vyšniomis, šokoladu. Labiausiai vis� m�giamas – su saldainio "Karvut�" pusele. Ina sako, kad iš mielin�s tešlos suklijuotos bandel�s kepamos nesulimpa, nes ji kiekvien� j� prieš d�dama � kepimo form� pamirko lydytame svieste.

"Mes m�gstame pavalgyti, tod�l esame tokie "nek�di", - šypteli moteris ir sako labai m�gstanti eksperimentuoti virtuv�je. Saulius taip pat šypteli, sako, kad Ina gaminti maist� iš jo išmoko, ir apsisuk�s nu�ingsniuoja � virtuv� �iemai kompot� konservuoti. Tada Ina nusijuokia ir paaiškina, kad recept� randa mamos recept� knygel�je ar internete. Pagamina patiekalus nufotografuoja ir kartu su receptais savo gardumynais dalijasi socialiniame tinklalapyje. "Man patinka skanus, gra�us maistas. Net ruošdama kasdienius patiekalus nededu j� � l�kšt� bet kaip – visur turi b�ti "cinkelis", - sako ji.

Inos sukurti �el� tortai primena pasakiškas g�les, anot jos pa�ios, juos padaryti visai nesud�tinga. "Paimi medicinin� švirkšt� su spalvota �el� ir švirkšti ratais � duben�lyje sustingusi� skaidri� �el�. Gal šie tortukai ir kietoki valgyti, ta�iau jais papuoštas vaiši� stalas atrodo �sp�dingai", - sako moteris.

Nori, kad darbai "skamb�t�"

Turb�t visada bus �moni�, kurie tvirtins, kad geb�jimas gaminti maist� šeimai ir patiekti j� �domiai bei gra�iai yra moters prigimtis ir n�ra ko �ia did�iuotis. Bet turb�t niekas nesigin�ys, kad si�ti l�les, velti šalius, batelius, skryb�les, aksesuarus, tapyti ant šilko, megzti, nerti, m�gautis šibori technika, u�siimti med�io deginimu - ne kiekvienos moters genuose.

Ina atsineša skryni� ir ima gl�biais traukti iš jos savo darbus: šalius, rankines, skudurinukus Jonuk� ir Grytut�, l�lyt� Vilyt�, šlepetes, velt� vaikišk� sarafan�, skryb�lait�...

Moteris svajoja, kad jos pom�gis kada nors tapt� pragyvenimo šaltiniu. Prieš pusmet� ji su�inojo, kad � darb�, kuriame dirbo pardavim� vadybininke iki motinyst�s atostog�, jos nebepriims. "Tai buvo neblogas spyris susivokti, kad, b�nant 38-eri�, priklausyti nuo r�ksnio darbdavio nuotaik� yra per didel� prabanga", - sako ji.


Inai mieliausi - veltinio r�bai ir aksesuarai.

Ina nelaiko sav�s profesionale. Dabar jos tikslas - kuo geriau �valdyti v�lim� – labiausiai pam�gt� iš vis� m�gint� rankdarbi� r�ši�. "Noriu, kad mano darbai "skamb�t�". Kol kas tik vienas kitas darbas man pavyksta puikiai. Taip, kai pama�iusi rezultat� suvirpu. Kai toki� darb� bus bent du tre�daliai, sakysiu, kad jau kai ko išmokau", - aiškina moteris.

Moters tikslas - kasdien sukurti po rankdarb�. "Tik dirbant ir atrandant, suvokiant savo klaidas, iš ties� mokaisi ir tobul�ji. Esu u�sispyrusi ir be galo smalsi", - sako ji.

Ina da�nai išgirsta klausim�, ar sunku velti. "Visada atsakau klausimu - kai pusvaland� prakiurksai vonioje, tavo pirštai paburksta? O jei taip vandeny laikytum rankas kokias aštuonias valandas? O jei tokiais paburkusiais pirštais trintum šiurkš�i� viln�? Ir dar pasilenk�s?" - šypteli ji ir sako dabar savo kailiu patyrusi, k� reiškia sukurti autorin� darb� - reikia mil�iniškos kantryb�s ir nema�ai fizini� pastang�.

Nepaisant to, velti Inai smagu, o smagiausia kurti vaikams. Iš vilnos ji nuvelia vaikiškas šlepetes, pirštinaites, kepuraites, sarafanus, liemenes. O kaip originaliai atrodo velti krikšto r�beliai vaikams! Ne vienai draug� šeimai Ina tokius k�rinius padovanojo. Dovanoti - did�iul� laim�.

�el� tortai papuošia kiekvien� stal�.

Pl�šom� pyrag� labai m�gsta vaikai.

Autor�s nuotr.

Stengiasi gyventi linksmai

Gavusi pakvietim� � draugo keturiasdešimtmet�, Ina ir Saulius suko galv�, kuo nustebinti jubiliat�. Sugalvojo - iškep� 40 tort�, kuriuos papuoš� viena �vakute. "Kaip Karlsonui", – juokiasi abu.

Dabar Pauliukoniai gyvena id�ja lauke pasistatyti lauko krosn�, kurioje bus kepami šako�iai. "�sivaizduoji, visi aplink lauke draugams šašlykus kepa, o mes – "bankuchen�", - juokiasi moteris.

Prieš pusmet� Inos galvoje gimusi id�ja išsikepti šakot� nedav� ramyb�s. "Draug�s tetos padovanot� savadarb� šako�i� kepimo krosn� suremontavus ir sumaišiusi kibir� tešlos staiga suvokiau, kad karš�io per ma�a – tešla nekep�, o d�iuvo... Iškepiau šakot� statybin� fen� pasi�iupusi. Skanus buvo, su rageliais", - kvatojasi Ina.

Ir tikrai nuostabu - Pauliukoni� šeima daro visk�, kad gyvent� linksmai. J� namuose daugelis prietais� turi vardus: automobilis - Teres�l�, distancinio valdymo pultas - "tas, kur gerai daro", televizorius - Plikis, virtuvinis kombainas - Kenas, o bulvi� trynimo mašina – Birut�l�. "Jie - "gerie�iai", yra tarsi m�s� šeimos nariai", - šypsosi pašnekov�.

Ina savo vyrui 60-me�io proga yra album�-knyg� suk�rusi. "Nors mus susitikus gra�iu rytojumi nebetik�jai, pasi�i�r�k, kiek daug patyrei, išmokai, susp�jai, kiek sav�s atidavei, kiek daug gavai", - Sauliui dedikacijoje paraš� �mona. O pati sau tyliai galvoja, kad labai gera gyventi mylint, harmoningai, m�gaujantis kiekviena akimirka ir kiekvienu k�sniu, kurti gyvenim� savo rankomis ir mokytis.

Prezident�s rugs�jo 1-oji - �iaulieti�kai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lietuvos Respublikos prezident� Dalia Grybauskait� rugs�jo 1-osios ryt� sutiko Šiauliuose. Visi trys aukš�iausi šalies vadovai išvyko � mokyklas, o Prezident� pasirinko m�s� miest�. Vakare šalia Prezident�ros vykusiame šventiniame koncerte taip pat buvo akcentuoti Šiauliai. Jie buvo pavadinti smuik� miestu.

Galvoti pozityviai

Šiauliuose prezident� Dalia Grybauskait� susitiko su visuomene Prisik�limo aikšt�je. Lank� mokyklas ir dalijo pirmokams mokinio pasus. R�kyvos mokykloje šalies vadov� net s�do � mokyklin� suol�. Tiesa, tas suolas stov�jo lauke esan�ioje "�aliojoje" klas�je. Geru oru R�kyvos vaikai turi galimyb� mokytis po atviru dangumi.

Šiauliuose prezident� Dalia Grybauskait� dalijo pirmokams pasus

Šiauli� visuomenininkas Jonas Mileris nepraleido progos atkreipti prezident�s d�mes�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

D. Grybauskait� atskleid�, kad R�kyvos mokykl� savo vizitui pasirinko d�l socialini� dalyk�. Ji su�inojo, kad �ia nemokam� maitinim� gauna daugiau nei pus� mokyklos mokini�, mat mokykl� lanko aplinkini� kaim� nepasiturin�i� šeim� vaikai.

Šiauliuose prezident� išklaus� priekaišt�, kad mokykl� remontai ir renovacija vyksta per mokslo metus - trukdo vaikams mokytis. Šalies vadov� pripa�ino, jog taip netur�t� b�ti, ta�iau si�l� labiau orientuotis � teigiamus dalykus - juk mes net kriz�s akivaizdoje gebame remontuoti mokyklas.

Šiauliai - smuik� miestas

Sostin�je prie Prezident�ros vis� dien� buvo ruošiamasi vakaro šventiniam koncertui. Tarp atlik�j� buvo ir Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos smuikininki� ansamblis "Fiori musicali", vadovaujamas Nijol�s Prascevi�ien�s.

Ma�osios Šiauli� smuikinink�s jaudinosi prieš koncert�, ta�iau scenoje grie�� puikiai.

Maestro Virgilijus Noreika yra gim�s Šiauliuose.

Autoriaus nuotr.

Renginio ved�jas aktorius Gintaras Mikalauskas Šiaulius pristat� ypatingai. Nuo šiol Šiauliai - ne dvira�i�, ne saul�n�, o smuik� miestas. Aktorius pripa�ino, kad Šiauliai ši� rugs�jo 1-�j� dominuoja labiau nei bet kuris miestas. Net šventinio koncerto r�m�jas - Šiauli� bankas

Jaun�sias smuikininkes pagerb� pati prezident�. Ji prieš koncert� pakviet� visas u�eiti � jos kabinet� ir �ia nusifotografuoti.

Neprilygstamas tenoras Virgilijus Noreika - taip pat šiaulietiškas akcentas šiame koncerte. Maestro gim� Šiauliuose. Rugs�jo 22 dien� jis šv�s 75-eri� met� jubiliej�.

Pauk��i� �iulbesio ir med�i� o�imo paviliotas

Ri�ardas JAKUTIS

Kartais Šiauliuose u�tinki netik�t� kampeli�. Pavyzd�iui, visi mielai nustemba apsilank� Šiauli� universiteto gamtos muziejuje, kurio ekspozicijoje regi net toki� unikum�, kuri� neturi kiti šalies zoologijos muziejai. �ia - did�iul� drugeli�, �vairi� paukš�i�, �v�ri� ir kit� gamtos eksponat� (iš viso 6500 vienet�) kolekcija. Šiais metais - muziejaus �k�rimo dešimtmetis. Jo �k�r�j� ir vadov� Stas� Gliaud� lydi dar vienas jubiliejus – kitais metais penkiasdešimtmetis, kai jis prad�jo dirbti universitete (tuomet - pedagoginiame institute). Tiesa, Stasio Gliaud�io veikla dar didesn�. Jis ir Botanikos sodo �k�r�jas, vienas iš Šiauli� kult�ros paveldo klubo "Aukuras" steig�j� ir aktyviausi� nari�, aktyvus S�j�d�io veik�jas. Tradicija tapo S. Gliaud�io organizuojamos miško atsodinimo talkos tvarkant Varput�n� park�, Bubi� piliakaln�, Girnik� kaln�, Aukštaitijos nacionalin� park�, Pageluvyje rengiant ekologin� tak�. Jis – ilgametis Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Šiauli� miesto skyriaus tarybos narys ir konsultantas, Kurtuv�n� regioninio parko "�aliosios mokyklos" d�stytojas, Šiauli� tre�iojo am�iaus universiteto lektorius, miesto garb�s pilietis.

Stasys Gliaudys gerai prisimena kiekvieno muziejuje atsiradusio eksponato istorij�.
Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Pasirodo, aplink Šiaulius esama net 300 drugi� r�ši�.

Visad viskas prasideda vaikyst�je

Stasys d�iaugiasi, kad gim�s Kelm�s vals�iaus Grau�ik� dvare, kurio šeimininkai buvo Vladas Putvinskis, visuomen�s ir kult�ros veik�jas, rašytojas, knygnešys, �uvininkyst�s pradininkas Lietuvoje, bei jo s�nus Stasys Putvinskis, agronomas, Lietuvos �em�s �kio ministras. Grau�ik� dvaras buvo kult�ros centras, skleid�s lietuvyb�. �ia veik� jaun�j� �kinink� ratelis, sve�iuose lank�si ��ym�s ano meto kult�ros veik�jai, pvz., dailininkas A. �muidzinavi�ius ir daugelis kit�. Aplinka s�lygojo jaunuolio brand� ir intelekt�. Bet jaun�j� Stas� ypa� viliojo gamta. Vaikyst�je pamil�s paukš�ius, g�les ir med�ius jaunuolis su jais nebesiskyr�. Dvaro r�siuose prisigaudydavo varli�, vabal�, juos tyrin�davo. Tai buvo jo pirmieji universitetai. Visus gyvius jaunasis gamtininkas myl�jo, tod�l ir šie prie jo prisirišdavo. Nuo tada � gyv�nus ir med�ius jis �i�ri kaip � sau lygius. Ber�� vadina poetu, baltais marškiniais stovint� miško pakrašty.

1949 m. baig�s Kelm�s gimnazij�, Stasys �stojo � Lietuvos veterinarijos akademij�, kuri� 1954 m. baig�, �gydamas zootechniko specialyb�, ta�iau mokslo �ini� jam nepakako ir jis toliau neakivaizd�iai studijavo Lietuvos �em�s �kio akademijos Agronomijos fakultete, kur� baig� 1960 m.

Kai Šiauli� pedagoginiame institute studentams prad�jo skaityti paskaitas ir r�pintis botanikos bei zoologijos kabinetais, buvo tik du eksponatai – nutriuš�s vilkas ir kiras. Stasys �m� eksponat� ieškoti. Tur�jo daug draug�, kurie va�in�jo po �vairias šalis ir ve�davo � Lietuv� parduoti skirtas prekes. Jie klausdavo, k� parve�ti, pavyzd�iui, iš Turkijos, gal kok� kilim�. Muziejaus k�r�jas sakydavo, jog nereikia jam joki� kilim�, geriau bi�iuliai tegul parve�a koral�. Greitai eksponat� jau buvo tiek, kad � nedidelius kabinetus nebetilpo. Pagelb�jo buv�s Pedagogikos fakulteto dekanas Stasys Tum�nas, "pramuš�s" iš universiteto vadovyb�s didesnes patalpas, kur ir buvo �kurtas gamtos muziejus.

Lepidopterologas

Šiuo �od�iu vadinamas drugeli� tyrin�tojas. Stasys Gliaudys vienas pats, kartais su studentais, gamino herbarus, gaud�, rinko vabzd�ius, kaup� kitas mokymo ir vaizdines priemones. Drugius prad�jo rinkti kartu su in�inieriumi-konstruktoriumi Petru Motiekai�iu. Ypa� atsid�j�s studijavo Kurtuv�n� landšaftinio draustinio, Vinkšn�n�, dalies Gubernijos mišk� drugius bei kitus vabzd�ius. Nustat�, kad t� drugi� šiose vietov�s esama daugiau nei 300 r�ši�. Remiantis šiais tyrimais, Vinkšn�n� miškas buvo paskelbtas entomologiniu draustiniu (dab. Vijol�s entomologinis draustinis). Tyr� Šiauli� miesto bei priemies�io paukš�ius, rado j� 160 r�ši�. Atliko išsamius Talkšos ir Gink�n� e�er�, gars�jan�i� paukš�iais, tyrimus, kurie tapo svarbiu šaltiniu stebint tolesnius ši� e�er� paukš�i� �vairov�s poky�ius. Tyrin�jo ir augalus, raš� straipsnius, kuri� paskelbta per 300.

Stasys Gliaudys n�ra atostogav�s nei Druskininkuose, nei Birštone (Palangoje yra buv�s, bet irgi ne kaip poilsiautojas), netgi ne�ino, kaip kurortuose poilsiauti, nes visos jo atostogos praeina su tinkleliu gaudant drugelius. Neturi namuose jis ir joki� grotuv�. Maloniausias jam paukš�i� �iulbesys, miško ošimas. O štai muziejuje jis gali apie kiekvien� eksponat� ilgai pasakoti. Štai rodo paukštel� liput� – laipiojimo �empion�. Pasakoja, jog popieri� pirmiausia išrado širš�s, tik v�liau �mon�s. Veltini� išrad�jas - ma�as paukštelis remeza, iš kurio velti mok�si �mon�s. Pasirodo, pagal musi� antruosius sparnus konstruojami l�ktuvai, o pagal varli� akis patobulinti radarai, nes varl�s mato tik tai, ko joms reikia. Be abejo, gamtos muziejuje galima pamatyti ir ma�iausi� paukštel� Lietuvoje – nykštuk�, kuris sveria 5 gramus, ir ma�iausi� �v�rel� - kirstuk�, sveriant� tiek pat. Neseniai muziejui Stasys Gliaudys dovanojo savo surinkt� 600 drugi� kolekcij�.

R�pestis gamta

Stasys Gliaudys ši� vasar� susir�pin�s anksti prad�jusiais gelsti miesto kaštonais. Karštis ir dr�gm� – terp� grybin�ms ligoms, kaštonin�ms keršakand�ms ir kitiems kenk�jams. Gamtininkas nuog�stauja, jog jeigu klimatas ir toliau šilt�s, o oro u�terštumas did�s, ateityje galime netekti ne tik kašton�, bet ir m�s� šal� puošian�i� pušyn� bei eglyn�, o iš Kašton� al�jos Šiauliuose ar kit� panaši� gatvi� gali likti tik pavadinimai.

Stasys Gliaudys - ir pranašautojas. Štai šiais metais jis buvo išpranašav�s didel� pomidor�, paprik� ir moli�g� derli�. Neklydo. O ko kito Šiauliuose paklausti kaip kovoti su aruodine kandimi, kuri �simeta ir � kruopas, ir � duon�, jei ne Stasio Gliaud�io? Gamtininkas duon� vasaros karštyje pataria geriau laikyti šaldytuve, kruopas, miltus, d�iovintus vaisius - stikliniuose induose, kuri� kandys ir kiti vabzd�iai tikrai ne�veiks. Jei j� jau atsirado, pataria kruopš�iai išvalyti duonin�, ap�i�r�ti visas namie esan�ias d�iovint� vaisi�, gryb�, milt�, kruop�, konditerijos bei duonos gamini� pakuotes ir �sitikinti, ar jose n�ra vikšr�. Jei yra - produktus reikia sunaikinti, sušerti gyvuliams, patalpas išpurkšti kandis naikinan�iais aerozoliais.

Per karš�ius suaktyv�ja širš�s ir vapsvos. Anot Stasio Glaud�io, išeitis - nereikia trikdyti naujiems spie�iams reikalingos rimties ir ramyb�s.

Apie laisvalaik� gamtininko net neklausiu. Visas Stasio Glaud�io gyvenimas – darbo ir laisvalaikio valandos - prab�ga gamtoje ar gamtos muziejuje. Jis d�iaugiasi, jei kas nors � muziej� dovan� atneša kok� nors eksponat�. D�iaugiasi ir kiekvienu lankytoju. Gal ir gerai, kai darbas ir laisvalaikis susilieja � vien�. Be gamtos, Stasys domisi politika. Galima jausti, kad jam ne prie širdies visos greitosiomis susik�rusios partijos. Gamtininko pa�i�ros - konservatyvios. Toks jis ir gyvenime – grie�tas ir konservatyvus. Bet ir labai geras, nes ar gali b�ti kitoks gamt� pam�g�s �mogus.

Šiauli� universiteto gamtos muziejuje apsupa kitas pasaulis.

Prezidento dvaras kvepia saldainiais

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kavoliškyje (Rokiškio raj.) esantis dvaras brangus ne tik vietos gyventojams, bet ir Lenkijos prezidentui Bronislavui Komarovskiui. �ia palaidotas jo senelis, gim� t�vas. "�ia yra pus� mano lenkiškos širdies", - sak� Lenkijos vadovas, vieš�damas Lietuvoje.

Kavoliškyje, Melioratori� g. išlik� du dvaro konditerijos fabriko "Delicje" statiniai. Saldainiai tokiu pavadinimu iki šiol gaminami Lenkijoje.
Autoriaus nuotr.

Prezidento šaknys - Lietuvoje

Kavoliškio kaimo bendruomen�s pirminink� Danut� Kirstukien� pripa��sta, kad pastaraisiais m�nesiais ši gyvenviet� d�mesio sulaukia nema�ai.

Daugel� domina dabartinio Lenkijos prezidento Bronislavo Komarovskio gimtin�. B�tent �ia, Kavoliškyje, palaidotas jo prosenelis Zygmunt Leopold Komorowski (1865-1920). Vienas iš dviej� jo s�n� buvo Juliusz Komorowski (1893-1982) - Bronislavo Komorovskio senelis.

Prezidento prosenelio atminimui skirtas aukštas pilkapis šalia kelio. �mon�s pri�i�ri senojo grafo kap�. �ia net koplytstulpis jam stovi, o gatv� pavadinta Komaro vardu.

Vietiniai gyventojai kalba, kad paskutin� koplytstulp� u�sak� dabartinis Lenkijos prezidentas pas meistr� Petr� Šink�n�. Atideng� 1994–aisiais.

"Dirbau pas Komar�"

Kavoliškietis Petras Rag�nas - vienas iš nedaugelio �moni�, kuriam dar teko dirbti Komarovski� dvare. Paklaustas, k� veik� pas Komarovskius, P. Rag�nas pasitikslino: "Ar pas Komar�? Penkiolikos met� berniokas b�damas eidavau � dvar� prie �kio dirbti."

88-eri� senolis mena, kad vienas Komaras tur�jo daugiau miško, kitas - gyvuli�. Teko padirb�ti visur.

Saldaini� fabrikas viliojo vaikus. Teko ne kart� paragauti �ia gamint� saldaini� ir P. Rag�nui. Ar skan�s buvo? "Saldu ir tiek. Dar kriaušes fabrike d�iovindavo", - dalijasi maloniais prisiminimais senolis. Akivaizdu, kad tas laikmetis jam teik� daug d�iaugsmo.

Tarnaudamas dvare jis sutiko ir savo antr�j� pus�, su kuria iki šiol savo ma�yt� �k� pri�i�ri. Vaikai�iams priaugino svog�n�. D�iovina juos saul�je ir netrukus suriš � kasas.

Ar Komaras buvo geras šeimininkas? P. Rag�nas, prieš atsakydamas stipriaus suspaud�ia lazd�: "Pri�i�r�jo apie 300 hektar� �em�s. Vyrai dirbo, o degtin�s išgerdavo tik darbus baig�. Aš tuomet neg�riau n� lašo. Šešiolikos met� vaikams tai nebuvo priimtina."

Ar gerai u�mok�davo dvarininkas? "Pakankamai, dabar jau nepamenu, kiek t� lit� duodavo", - porina senolis.

Petras Rag�nas prisimena Komarovskius, kuriems teko nema�ai tarnauti.

Saldaini� kvapas

Bendruomen�s pirminink� D. Kirstukien� rodo ranka � dvaro liku�ius. Iš senojo Kavoliškio dvaro išliko tik trys �kiniai pastatai. Du priklaus� saldaini� fabrikui. Dar yra akmen� m�ro tvartas.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kavoliškio dvaras priklaus� Lievenams, Borchvams, Pliateriams, Liudinghausenams-Volfams. V�liau Kavolišk� vald� Komorovskiai. Dvaro r�mai statyti apie 1700 metus. V�liau jie rekonstruoti klasicizmo stiliumi. Dvare buvo konditerijos fabrikas, �kini� palivarko pastat�. Veik� �vairi� r�ši� �kiai, ta�iau saldainiai garsino Kavolišk� labiausiai. "Karvut�s" skonis gim� b�tent �ia.

D. Kirstukien� apgailestauja, kad dalis dvaro buvo nugriauta. Sen�j� dvaro pastat� primena tik karpyt� liep� al�ja. Dalis saldaini� fabriko - privatizuota. "A�i� Dievui, liko dalis akmeninio fabriko pastato. Bendruomen� kuria planus ir projektus, kaip j� atgaivinti", - pasakoja pirminink�.

ES l�šos gaivina Kavolišk�

D. Kirstukien� sako, jog Kavoliškio bendruomen� - viena pirm�j�, susik�rusi� rajone. Dabar �gyvendinamas ir ES fond� finansuojamas infrastrukt�ros pl�tros projektas pakeis Kavoliškio veid� iš pagrind�, o Komarovski� dvaras atgis, prad�s tarnauti visuomenei: "�rengsime stacionari� scen�. Nebereik�s sukti galvos, kur �mon�ms susirinkti."

Ištušt�jusio lopšelio-dar�elio patalpas ketinama pritaikyti renginiams - dvi statinio dalis sujungus stogus, bus �rengta stacionari scena. Joje gal�t� vykti �vair�s renginiai.

Senasis Kavoliškio parkas ir tvenkinio prieigos - �moni� m�giamos vietos, ta�iau poilsiui nepritaikytos. Projekto l�šomis planuojama ap�eldinti tvenkinio teritorij�, pastatyti tiltel�, pakrant�s pav�sin�, suoliukus.

Apie g�rimus - i�krypelius ir j� g�r�jus

(T�sinys. Prad�ia Nr. 324)

Sulauk�s pasi�lymo išleisti papildom� knygos "Nuo mamut� iki cepelin�" leidim�, šiaulietis knygos autorius Vilius Puronas nusprend� knyg� papildyti apie "specifin� gastronomin�s kult�ros aklaviet�, likusi� vien miglotuose atsiminimuose", t. y. apie �vairius g�ralus - "d�ind��", "šamarlak�", "anodij�", "aceton�", "dust�" - ir juos vartojusius asmenis. "Šis skyrelis - apie g�rimus-iškryp�lius, j� negarbing� praeit�, šalia kuri� blanksta dabarties snargl�ti alkoholikai. Skaitykime ir šypsokim�s su ironija, kad mes geresni, ne tokie. Kad mes kitokie. Pavyzdingesni", - sako V. Puronas.

Bat� tepalas

Kod�l kareivin�se valdiško bat� tepalo nuolatos tr�kdavo? Praporš�ikas (viršila), kiekvien� kart� iš "kaptiorkos" atnešdav�s vis nauj� puslitr� gutalino, rusišku matu keikdavo tarybinius karius, t. y. savo pavaldinius, link�jo jiems nusprogti. �kininkaujantis kariškis �inojo, kad bat� tepalas buvo "išgeriamas" labai paprastai: buvo paimamos duonos riek�s, parsineštos iš valgyklos po vakarien�s, ant j� u�tepamas bat� tepalas. Toks "sviestainis" kur� laik� buvo padedamas ant radiatoriaus. Sušil�s ir ište��s tepalas �sigerdavo � duonos minkštim�, o juodulys likdavo paviršiuje. Belikdavo aštriu peiliu nupjauti tepalo juod� pavirši�, o duonos riek�, sumirkusi� spirituotu skys�iu, dr�gn� suvalgyti. Štai ir visas "kaifas".

Dant� pasta

Tikdavo kai kurios dant� pastos r�šys, savo sud�tyje tur�jusios alkoholio. Kaip ji buvo geriama, �ini� neturiu.

Torped� skystis

Vaikinai, tarnav� TSRS kariniame laivyne, gra�iai mena torped� skyst�. Tai bene vien iš alkoholio sudarytas skystimas, kliunks�j�s kiekvienos naujos torpedos viduriuose, šalia sprogmen�, navigacini� prietais� ir kitos tepaluotos bjaurasties. Torped� skys�io prasm� – u�tikrinti, kad vandenyje iššauta torpeda l�kt� tik nustatyto gilumo trajektorija, štai kod�l jai balansuoti buvo reikalingas spiritas. Beveik grynas! Savaime suprantama, kad tarybinis karys, aptarnaujantis tok� sud�ting� mirt� nešant� k�rin�, negal�jo b�ti kvailas. Savaime suprantama, kad jis susiprot�jo, kad atsukus kranel� galima to skys�io prisipilti kiek tik skrandis leid�ia, o jo vieton prileisti paprasto vandens. Kai šaudym� metu tos torpedos l�kdavo Dievui � langus, karininkai keikdavosi, vieni kitus asilais vadindavo, o kukl�s j�rininkai tyl�davo, apsimet� "šlangomis". Pap�skite jiems � uodeg�.

Antifrizas

Tai taip pat geriamas skystis, kur� rekomenduoju visiems, kurie ieško ko nors ne�prasto. Menu anuos stagnacinius L. Bre�nevo laikus, kai antifrizas buvo geriamas kaip naujov�, bet g�r� tik tie �mon�s, kurie �inojo jo skonines savybes. Pasakojama, kad ka�koks pokštininkas pripyl� antifrizo � vyno butel�, o paprasti girtuokl�liai paragavo. Ir k� pasakysite – visi apsinuodijo, bet liko gyvi. To linkiu visiems. Maloniai prašau t�, kurie nenusprogo nuo tokio patiekalo, viešai pasigirti spaudoje.

Tušas

Šis g�rimas buvo naudojamas intelektualiosios visuomen�s k�ryboje ir tarnyboje, brai�yboje ir kaligrafijoje. Malonu, kad buvo vertinamos jo skonin�s savyb�s bei alkoholio aromatas. Menu kariuomen�s laikus, šaun� ser�ant� Vavilov� nuo Volgogrado, kuris skaniai išg�r� manuosius du juodo tušo buteliukus ir pareišk�, kad tai tas pats, kas liker� gerti, ir juoda gerkle draugiškai rekomendavo išgerti man tre�i�j�. Prisimin�s savo studentiškus metus mintyse nusikeikiau. Mat esu abstinentas – niekada nesuprasti tam avigalviui.

G�rim� buteliai pae�er�se ir patvoriuose iškalbingai tyli...

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Odekolonas "Trojnoj"

Tai – odekolono klasika. Populiariausias tarp odekolon� – ir gana pigus, ir spirito pakankamai. Tuomet�je m�s� pla�iojoje T�vyn�je nuo gintarin�s Baltijos iki tolimojo Vladivistoko jis buvo tikras liumpeno "tautinis g�rimas". Dr�siai tvirtinu, o bendraam�iai pritars, kad nebuvo n� vienos gyvenviet�s neapr�piamoje Taryb� S�jungoje, kur jis neb�t� m�lynanosi� m�giamas. Net buteliukas buvo demokratiškos formos, liaudiškas, be išsidirbin�jim�.

Buvo geriami ir kiti odekolonai. Mano bendraam�iai mena, kaip vienus Naujuosius metus kariuomen�je teko sutikti su odekolono "Krasnaja Moskva" buteliuku ir saldainiu u�kandos. Tarybin�je armijoje buvo neatsisakoma "Šipro". Apibendrindamas tvirtinu, kad tiek pastarieji odekolonai, tiek spirituoti kvepalai negal�jo konkuruoti su "Trojnoj". Jie buvo ir brangesni, ir kartesni (štai kod�l su saldainiu). O "Trojnoj" – pigus ir spirito pakankamai.

Apie penktojo dešimtme�io pabaig� restoran� išviet�se ar prie r�bini� atsirado odekolono automatai. Patogus dalykas. �metei 15 kapeik� ir tave apipurškia kvapni srov�. �inoma, t� nauding� išradim� netrukus �m� naudoti ir m�lynanosiai. �metus monet� tereik�davo išsi�ioti, ir kvapnioji srov� atgaivindavo alkoholikui gerkl�s gleivin�. Odekolonas buvo purškiamas ir kirpyklose. Niekam nebuvo nuostabu, kad kirp�jo kr�sle atsis�d�s "chronis" mandagiai, bet atkakliai kaulydavo gerašird� kirp�j�, kad jam priklausan�i� odekolono porcij� investuot� � gerkl�, ne ant plauk�.

Anais laikais visose kirpyklose stov�davo puslitrio talpos indelis su denat�ruotu spiritu metalin�ms šukoms, �irkl�ms, kitiems kirp�jo padargams dezinfekuoti. T� ind� turinys buvo nepasiekiama "d�ind�inink�" svajon�. Jie iš vakaro susi�inodavo, kada bus kei�iamas skystis, ir darbo pabaigoje prispausdavo m�lynas mosis prie dur� stiklo. Gerašird�s kirp�jos išnešdavo indel� denat�rato, kurio laukdavo išsi�ioj� girtuokli� nasrai. Susikliukindavo su visais plaukais ir negyvais tarakonais.

Losjonas

Šiandien sunku pasakyti, kur� XX am�iaus dešimtmet� vienu metu paplito šis buitin�s chemijos preparatas, tik�s indams plauti, nes dauguma jo vartotoj� ir m�g�j� jau seniai yra atsisveikin� su šiuo pasauliu d�l vien� ar kit� prie�as�i�. Neabejoju, kad rimti moksliniai tyrin�jimai nustatys, kada ir kod�l XX a. aštunt�j�-devint�j� dešimtme�iais šis patiekalas nors neišst�m�, bet gra�iai pa�vairino skyst�j� "d�ind�inink�" ir "rašalist�" meniu. Jis buvo gerokai pigesnis u� pilstuk�, pasi�ym�jo geru aromatu nors t�sydavo vemti. Iš ano laikme�io �inov� pastab� �inoma, kad ne kiekvienas losjonas buvo geriamas. Kai kurie buvo pavojingi sveikatai arba neskan�s. Pasak specialist�, geriam� losjon� karalius buvo "Agurkinis", pasi�ym�j�s agurk� kvapu ir prieinama kaina.

"Rašalas"

Tai – pigus spirituotas vynas, literat�roje sutinkamas ir "vaisiuko" pavadinimu. Jis buvo pilstomas � neišvaizd�ius tamsius butelius ir da�niausia vadinosi "Vaisi� vynu". Prie šiek tiek kilmingesni� buvo priskiriami "Vermutas" ir "Kagoras" tokiuose pat buteliuose. Puslitrinis butelis kainavo rubl� ar rubl� dvidešimt. Ištuštint� buteli� b�davo gausu pakr�m�se, juos surinkus ir pridavus stiklin�s taros supirktuv�se, nesunkiai buvo galima nusipirkti nauj�. Kasdienyb�s �argonas "rašalu" buvo pakrikštij�s ir pig� spirituot� vyn� buteliuose, ir pilstom� "pilstuk�", pardavin�jam� gastronomuose.

Šis pigus ir demokratiškas g�rimas telk� tarybin� �mog� � nauj� socialin� grup�, saky�iau, internacionalin�, nes bet kurioje tarybin�s t�vyn�s tarpuvart�je ar prie gastronomo buvo galima išvysti neaiškaus silueto, apšepusio snukio Napoleono povyz�: pakelta apykakle, panarinta nosimi, panirusia atlape ranka. Nepanirdav� tik du pirštai, kurie reišk�: du yra, reikalingas tre�ias. Tai buvo tipiška "rašalisto" semiotin� forma, kuri� iššifravus buvo galima dar patikslinti: neb�tinai vien "rašalui" buvo kvie�iamas tre�iasis, gal tr�ko pinig� ir sug�rovo degtin�s puslitriui.

Pilstukas

Dabar tai visiškai u�mirštas socialinis procesas, anuomet buv�s legalus ir suprantamas. Stambesn�se maisto produkt� parduotuv�se, gastronomuose ar specializuotose g�rim� parduotuv�se ant prekystali� stov�davo kai kada vienas, kai kada keli konusiniai, �emyn siaur�jantys stiklo indai, ma�daug 3 litr� talpos, u�sibaigiantys kraniukais. Priklausomai nuo prekybinink� malon�s, � tuos konusinius indus iš trilitrini� stiklaini� buvo pripilama �vairi� skyst� g�rybi�: pomidor� ar obuoli� sul�i�, kai kada - aliejaus. Da�niausia – pilstuko, to paties "rašalo", pigiausio vyno, kurio pardav�ja prileisdavo � stiklinait�. Buvo �prasta �ia pat j� skaniai išgerti, pauostyti rankov� ir, iš�jus laukan, tarpuvart�je nusišlapinti. Pilstuk� buvo �vairi� r�ši� ir atmain�. Pirmaisiais pokario metais taip buvo pilstoma degtin�, v�liau, jau min�jau, pigus vynas.

Išradingas padaras buvo tarybinis �mogus. Jis g�r� ir bat� tepal�, ir torped� skyst�, ir klijus, ir flius�, neskaitant brai�ybinio tušo ir denat�rato. Štai kod�l reikia skub�ti aprašyti sukaupt� patirt�, nes � neb�t� iškeliavo beveik visi t� šlykštal� vartotojai. Kaip be j� dvasinio skurdo mes jausim�s dvasios turtuoliais?

Blaivyb�-impotent�

M. Valan�iaus prad�t� kov� u� blaivyst� t�s� TSKP pirmasis sekretorius Michailas Gorba�iovas. Apie 1985 metus visoje Sovietijoje buvo u�drausta gerti alkohol� pri�mim� metu, buvo kertami vynuogynai, suma��jo spirituot� g�rim� parduotuv�se, "rašalistai" verkdami ieškojo pakaital�, kad papuošt� š� mano rašin�, tod�l skelbiu istorin� ties� – tai buvo paskutinis spirito lašas, perpild�s tarybin�s liaudies kantryb�s taur�. Totalitarin� valstyb� subyr�jo. Nors Borisas Jelcinas 1991 metais atšauk� valstyb�s monopolij� spirituotiems g�rimams, buvo v�lu.

Tik girtas lietuvis tvirtina, kad rusai – girtuokli� nacija

Mes – ne �iuk�iai. Ne jakutai, nencai, chantai ir ne Amerikos ind�nai, t. y. ne tos tautel�s, kurios nuo XIX a. vidurio prad�jo masiškai nykti nuo pasaulio demografinio �em�lapio, susid�rusios su spirituotais g�ralais, nes j� k�nai netur�jo per am�ius �gytos biologin�s savisaugos. Mums tai negresia. Mes kitokie, geresni. � sveikat�!

"Bambaliai"

Pereikime miesto patvorius, dykynes nutirpus sniegui. Atgimstan�iame peiza�e neberasime losjono ar medicininio skruzd�i� spirito buteliuk�. Nekreipkime d�mesio � tuš�ias švirkšt� išnaras – tai ne m�s� tema. Nesunku daryti išvadas, kad dabartin� "d�ind�inink�" mas� geria tai, kas perkama atvirai, neieško pakaital�, kaip sovietme�io "pijokai-rašalistai". Vyrauja spalvotos plastmas�s vyno "bambaliai", t. y. tie, kurie vadinasi "Artoj�", "Baltijos", "Klaip�dos", "�vej�", "Perk�no", "M�g�j�", "Šaltupys".

Rudi alaus "bambaliai" patvoriuose taip pat iškalbingai tyli. M�giamiausias tarpuvar�i� g�rimas – spirituotas alus. Da�niausia 9–9,5 laipsni� stiprumo, "�aibo", "Vilko" ar panašiai. "Bambalio t�ris – nuo 2 iki 5 litr�, kaina – nuo 5 iki 10 lit�. Sutikime – tikrai nebrangu u� toki� kain� pavirsti paršu.

Šio t�kstantme�io pa�ioje prad�ioje (arba ano pa�ioje pabaigoje) buvo populiarus nuo Rusijos pus�s ve�amas ka�koks skaidrus skystalas, kurio u� prieinam� kain� b�davo galima nusipirkti gara�ynuose ar pas "babusias". �inovai tvirtindavo, kad tai b�davo "padielka", ka�kokio spirito skiedalas. Buteliai tur�davo degtin�s etiketes ir banderoles, kokybiškai atspausdintas Šiauli� spaustuv�je. �inovai vyriškai šypsodavosi, nes jo prisig�r�s ilgai raug�davai mazutu. Boboms to nesuprasti.

Pareng� Oksana Laurutyt�

Apie g�rimus-i�kryp�lius ir j� g�r�jus

Sulauk�s pasi�lymo išleisti papildom� knygos "Nuo mamut� iki cepelin�" leidim�, šiaulietis knygos autorius Vilius Puronas nusprend� knyg� papildyti "baisiai mokslišku darbu apie specifin� gastronomin�s kult�ros aklaviet�, likusi� vien miglotuose atsiminimuose", - t. y. apie �vairius g�ralus: "d�ind��", "šamarlak�", "anodij�", "dust�" ir juos vartojusius asmenis, kurie, anot autoriaus, "seniai nusprogo ir, velni� makaluojami, vartosi pragaro katiluose, palik� tuš�ias vietas rojuje mums – doriesiems".

"Kai kurie �mon�s yra d�inai. Ypa� - atidarius butel�", - pokštauja Vilius Puronas.

"D�ind��" ("d�ind�as")

Šiuo paniekinamu, pasak V. Purono, vardu vadinta pigi, nekokybiška savo darbo degtin�. Jos vartotojas – "d�ind�ininkas". Šiauliuose prie N. Chruš�iovo "d�ind��" vadinosi "�iomb�", nors "d�ind��" liko Kalniuke, o "�iomb�" – Šimš�je.

Bene šimtme�io senumo "d�ind��s" pavadinimas ilgam prilipo. Visus m�lynanosius, girtuoklius, pijokus, bom�us ir kitokius vien juridiškai mums lygius pilie�ius vadindavome "d�ind�ininkais", nesvarbu, ar jie savo gamybos, ar valstybin� degtin� pli�rindavo, "rašal�" ar pilstuk� kaukolin� gerdavo, polit�r� ar "dust�".

"Šamarlakas"

Pokario Lietuvos kaimuose "šamarliaku" vadindavo �vairaus pob�d�io neaiškios kilm�s bjauraus skonio skyst�, da�niausiai paslap�iomis išvarvint� tvarte ar pakr�m�je. Atrodo, kad šis g�ralo atsiradimas buvo tiesiogiai susij�s su naci� okupacija, su karo nepritekliais. Vidurio Lietuvoje, aukštai�iuose, jam priskirdavo ir savidirb� al�, skubos tvarka gaminam� iš visokio marmalo, Vakar� Lietuvoje, �emai�iuose, gars�jo "ši�pelin�", varoma iš bet ko, kas pasitaik� – burok�, gr�d�, bulvi�, cukrini� runkeli� ar... išvie�i�...

"Ši�pelin�" – kod�l toks pavadinimas? Pasirodo, pavadinime gl�di dalis chemin�s ir technologin�s išminties. Buvo patirta, kad karo metais miel�s daug kainuoja, o be j� sunkiai broga r�gsta. Pasemdavo š... su ši�peliu ir naudodavo kaip katalizatori� r�gimui paspartinti. "Ar taip buvo iš ties� – neband�iau, nes tuomet pyplys buvau, bet kas band� – ir po to gyveno", - sako V. Puronas.

"Šamarlakas" – šis nekilnus g�rimas da�nai buvo minimas pokariu. Beje, panev��ietiškoje transkripcijoje jis skamb�jo kie�iau – "šamarlakas". Pokariu taip ir sakydavo – "laka visok� šamarlak�". Šiai bjauras�iai buvo priskiriama ir polit�ra.

"Samagonas"

"Samagonas" - namin�, naminuk�, kr�min�, ruginuk� ir pan. – nelegali savos gamybos degtin�. O kokia daugyb� jos atmain�! Skani�, skirt� dovanoms, kyšiams, dukters vestuv�ms, ir kok�i�, skirt� pijokams. �tariu, kad ir min�ta "d�ind��" ar "šamarlakas" – tai samagono gimini� vardai.

Vokie�iams samagonas nepatiko labiau, nei kitiems. "Samagono" varymas buvo grie�tai u�draustas, �vestos maisto kortel�s, g�rim� parduotuv�s u�sidar�. Net tuomet, kai viskas buvo skirta frontui, kai nebebuvo kuo kirmin� numarinti, �mon�s nemiegojo. Ta proga lietuviška spauda raš� prasmingas mintis ir teisingus samprotavimus: "Nuo pirmojo karo rudens prasid�jo masinis degtin�s varymas visuose Lietuvos u�kampiuose ir tuo pasikartojo ta pati istorija, kuri buvo ano pasaulinio karo metu, kai namin�s degtin�s gamintojai ir spekuliantai, nor�dami daugiau u�dirbti, var� degtin�. Jai "pastiprinti" d�jo muilo akmen� ir tuo b�du daug �moni� sunkiose kan�iose nusiunt� � an� pasaul�. Net karo metais jiems svarbu pralobti savo tautos s�skaiton bet kuria kaina, tad degtindariai yra tikri savo tautos nuodytojai. Šiuo metu daugyb� eil� �moni� mir� ar apako nuo namuose pagamintos degtin�s nuod�."

Civilin� vokie�i� vald�ia 1942 met� pabaigoje išleido drakonišk� �statym� – degtindarius šaudys, o jei degtindaris – �kininkas, tai iš jo šeimos dar ir �k� atims. Draud�, baud�, bet samagon� var�me, nepaisydami pavoj�. Ir prie Hitlerio, ir prie Stalino.

Buv� tremtiniai mini tokio Sirvydo pasakojimus: "Ak, kaip man dabar gera Sibire! Juk jei neb��iau išve�tas, b��iau prasig�r�s iki mirties. Dien� skrebus girdau, nakt� – miškinius. Taip ir neišsiblaiv�davau. O juk b�davo, kad viename kambaryje stribai geria, o kitame kambaryje su paruoštais automatais prie stalo s�di miškiniai. Tyli, bijo sukreb�d�ti. Labai baisu b�davo. Dabar barakuose gyventi vienas malonumas – nebereikia gerti..."

Degtindaris – liaudies priešas

Dori tarybiniai �mon�s praneš� milicijai – Vinkšn�n� miške r�ksta �tartinas d�melis, ar tik ne degtindaris? Nuva�iuoja milicininkai, savo tarnybin� moskvi�i� pastato kr�muose atokiau, o patys atsargiai prisiartina prie to �tartino d�melio. Iš ties� - r�ksta degtin�s varymo prietaisas, velnio lašai kapsi � statin�, o šeimininko n�ra. "Jei n�ra, tai bus, – susi�valg� tvarkos saugotojai. – "Pasisl�pkime ir palaukime paukštelio." Laukia. Aparatas kapsi, statin� piln�ja, laikas b�ga. U� geros valandos laukym�je pasirodo atsargus senukas, nešinas dviem tuš�iais kibirais. Milicininkai j� capt! Nuve�� skyri�, �kliuvo degtindaris su visais �kal�iais. "Tai k�, seni, liaud� nuodiji? Geriau pats visk� aprašyk, kaip buvo. Še popieriaus, kotel�. Rašyk." Guvus senukas pamirk� plunksn� � valdišk� violetin� rašal� ir �m� negrabiai keverzoti: "Aš given pamišk�. Regiu – d�mai kyl. Misliju – gaisrs. Paj�miau du viedru gesint. Ateinu, o ten du milicininkai samagon� vara..."

Polit�ra

Polit�ra – baigiantis nunykti �odis, o "polit�rš�ikas" – dar labiau. Anais laikais spiritin� polit�ra atliko med�io lako funkcij�, buvo gausiai naudojama spalvai ir blizgesiui bald�, kirvako�i�, net sienlaikraš�iams. Tas skystis buvo geltonos gintarin�s spalvos, skaniai kvep�jo spygliuo�i� mišku ir, �inoma, spiritu.

Nuolatiniams polit�ros g�r�jams pam�lynuodavo nosys, tod�l "polit�rš�ikus" nesunkiai b�davo galima atpa�inti minioje. Tiesa, teko sutikti am�inink�, kurie vis dar abejoja d�l spalvos. J� manymu – tai mastymo štampas ar dailinink� išmislas. Mat kai kuriems nosys nepam�lynuodavo, o paraudonuodavo. To g�rimo m�g�jus liaudis pravard�iuodavo "polit�rš�ikais", net draugiškuose teismuose svarstydavo.

Anodija

Anodija buvo �inoma ne visoje Lietuvoje, tik Panemun�je, taip pat Vidurio Lietuvoje, tur�jusioje gerus ryšius su Pr�sija. Tiek prie caro, tiek Smetonos laikais anodija buvo �prastas dalykas, kur� pristatydavo kontrabandininkai. Patogus dalykas – skystis svaigindavo kaip spiritas, o išsiblaivius neb�davo joki� pasekmi�, nei galvos skaud�davo, nei ant pos�kio u�nešdavo. Pa�ym�tina, kad didesn� Lietuvos dalis ne�inojo anodijos ir jos teikiam� malonum�.

Populiarioje kalboje anodija – tai greitai garuojantis spiritas. Liaudyje da�nai buvo sakoma, kad tai – "�igon� g�rimas". Mat anks�iau, kad turguje parduodamas arklys b�t� "strainas", jam � aus� �varvindavo anodijos. Rist�nas nenustygdavo vietoje, trypdavo, prunkšdavo. Jei nepatyr�s pirk�jas j� nusipirkdavo, tai po kurio laiko, kai anodija išgaruodavo, gyvulys tapdavo normaliu pagyvenusiu pensininku, artimu patarlei: "Teoriškai - arklys, praktiškai – nesikelia."

"Dustas"

Pokaris buvo turtingas naminio alaus atmainomis. Gyvenimas išmok� t� pliural� gaminti iš bet ko, svarbu, kad b�t� girtuokli�. Šalia Panev��io buv�s cukraus fabrikas gausiai teik� cukrini� runkeli�, kuriuos darbštesni �mon�s tiesiog maišiukais parsinešdavo "iš gele�inkelio". Kas iš pokario panev��ie�i� negird�jo apie "dust�" – panev��ietiško alaus r�š�? Per por� valand� jis ir išr�gdavo, ir dar por� pijok�li� iš koto išversdavo. Kad b�t� "macnesnis", � j� d�iovint� rup��i� arba dusto (DDT milteli� vabzd�iams nuodyti) d�davo, tod�l tas g�ralas ir vadindavosi "dustu". Toks bloznas balkšvas skystim�lis, tarsi runkeli� nuoviras pienu u�balintas. Kiekvienas miesto rajonas tur�jo savo dustininkus, kuri� nekent� vald�ia ir girtuokli� �monos.

Dustinink�

Šermukšni� gatv�s dustinink� buvo Daugelien�. Tur�jo ji trobel� ant kalno, � kuri� rinkdavosi apylinki� girtuokliai. Jei šalia stov�davo vienas ar keli gruzóvikai (sunkve�imiai), reiškia, yra švie�io "dusto", o šoferiai viduje laka. Mano d�d� Juozas (pravard�iuojamas Ciorka) irgi buvo šoferis, tod�l kartu su tokiu pat draugu Ladzia buvo da�nas tos landyn�s lankytojas. Gr��davo namo svyruodamas, garsiai dainuodamas, kepur� ant pakaušio. Mama (mano senel�) ašaringai olbydavo, kai kada su ko��lu per kupr� u�tvodavo. Išsiblaiv�s Juozas papasakodavo, kokie malonumai pas t� Daugelien� b�davo.

�mon�s linksmai pasakodavo, kaip Daugelien� apgavo apylink�s inspektori�. Ji r��koje ruoš� dust�, kai pamat� � kiem� �einant� milicinink�. Daug negalvodama ji nusipl�š� andarokus, kliunkt ir s�di r��koje. ��j�s inspektorius išvert� akis: maudosi boba, plikus papus dangsto ir �viegia kaip skerd�iama. Vargšas milicininkas tik panos�je sumurm�jo ir išbrazd�jo laukan. �inoma, suputo, išlak� pijokai t� dust�, kuriame Daugelien� savo griešn� k�n� mazgojo. Negi išpilsi? Dar skaniau!

"Górgelis"

Liko miglotas atsiminimas apie kit� alaus sri�iai priskiriam� svaigal�-marmal�. Pig� ir gra�iai ver�iant� iš koto. Gamyba genialiai paprasta – ant ištuštinto "dusto" liekan�, tirš�i� ir rup��i�, buvo u�pilama vandens ir degtin�s pagal skon�, sumaišoma, perkošiama...

Etilo ir metilo spiritas

Medicininis spiritas. Be pavojaus buvo geriamas tik medicininis spiritas, kai kada vadinamas "geriamuoju spiritu", gaminamu iš bulvi�. Jis tur�jo bene 76° stiprumo ir degdavo m�lyna permatoma liepsnele. Dabartine samprata – ekologiškas ir nepavojingas.

Techninis spiritas. Kita spirito atmaina – denat�ratas. Tam, kad g�rikai nesumaišyt�, pramon� j� da�ydavo, da�niausia – �ydru atspalviu. Jis taip pat deg�, bet vadinosi "denat�ratu", "med�io spiritu", "metilo spiritu". Buvo šnekama, kad tas metilas ir dar� t� skyst� nuoding� ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai. Nuo jo buvo galima pakratyti kojas, tod�l j� gerdavo tik tvirtos dvasios �mon�s.

Kraugerys Frenkelis

Smetonos laikais Šiauli� Ch. Frenkelio fabrike daug neteisyb�s patyr� paprasti darbo �mon�s, proletariatas. Grup� toki� �moni� sand�lyje tarp od� ir chemikal� u�uod� statinait� spirito. Be �od�i� suprat� vienas kit�, j� prideng� senu maišu, o piet� pertraukos metu, kai meistras nusisuko, gra�iai atkimšo vol�, prisileido po puodel�, kit� ir išg�r� vienas � kito sveikat�. O, bjauryb�! Pasirodo, ten buvo metilo spiritas. Netrukus visi šeši nusprogo. Patikslinu, nusprogo vienas, o penki apako. �monos ir vaiku�iai verkia, vaje, koks graudus vaizdas! Baisi neteisyb� – šeimos maitintojas kapitalisto fabrike sveikat� prarado, visam gyvenimui neregiu tapo, o išnaudotojas Ch. Frenkelis dar šaiposi. Našl�ms sumok�j�s u� vis� darbo dien�, apsimet� geru�iu, kad, girdi, iš alg� neišskai�iavo išgert� nuod� kainos. Manau, kad tai buvo lašas, perpild�s liaudies kantryb�s taur�. Kaip po to neišeiti � gatves gegu��s pirm�j� – tarptautin� proletarinio solidarumo švent�, kaip po raudonomis v�liavomis nepakovoti u� šviesesn� rytoj�?

Skruzd�i� spiritas

Paskutin� sovietme�io penkmet� jis tapo labai madingas ir patogus. Tai b�davo ma�i buteliukai su spirituotu skys�iu nuo reumato. J� b�davo galima nusipirkti vaistin�se, tuš�i� nema�ai b�davo prim�tyta tarpuvart�se, u�kaboriuose. Sp�jama, kad prie jo paplitimo prisid�jo garsusis M. Gorba�iovo antialkoholinis �statymas, vienu metu suv�l�s harmoning� pilstuk� ir "rašal�" sistem� – kur d�sis b�d�iai?

(Bus daugiau)

Pareng� Oksana Laurutyt�

�velgai�io piliakalnis atskleid�ia istorijos paslaptis

Svaj�nas SABALIAUSKAS

Šiauli� "Aušros" muziejaus archeologas Ernestas Vasiliauskas su studentais, atliekan�iais praktik�, kasin�jo �agar�s �velgai�io piliakaln�. Nors buvo kasin�jama tik itin nedidel� teritorija, rasta nema�ai istoriškai verting� radini�. Taip pat galima teigti, jog legendomis apipintas piliakalnis netenka kai kuri� savo mit�. Vienas j�, jog ant šio piliakalnio stov�jo lietuvi� kunigaikš�io pilis. Radiniai byloja, jog ant šio piliakalnio stov�jo ne lietuvi�, o vokie�i� pilis.

Archeologo Ernesto Vasiliausko vadovaujami studentai gr��ina piliakalniui piliakalnio vard� ir paneigia legendas, jog �ia stov�jo lietuvi� kunigaikš�io �velgai�io pilis.

- Kod�l buvo pasirinkta kasin�ti šioje vietoje? Kokie buvo paruošiamieji darbai?

- Vieta pasirinkta atsitiktinai. Nor�josi, kad studentai susipa�int� su tikr�ja archeologija. Pirm� kart� piliakalnis kastas 1956 metais. Kasin�jo tuometis Šiauli� "Aušros" muziejaus vadovas, pagal kilm� �agarietis, Julius Naudu�as, bet neparaš� ataskaitos. 1999 metais buvo kastas trij� kvadratini� metr� bandomasis šurfas.

Kadangi ataskaitos nebuvo, šis piliakalnis "kab�jo" ore. "Lietuvos piliakalni� atlaso" pirmajame tome, išleistame 2005 metais, netgi abejojama šio piliakalnio piliakalniškumu. Rašoma, kad tai gal�jo b�ti tik �tvirtinta gyvenviet�, tod�l buvo nuspr�sta vien� kart� išsiaiškinti, ar tai tikrai yra piliakalnis ir atrasti Juliaus Naudu�o perkas�.

Vytautas Vaitkus, buv�s Joniškio rajono "Tarybinio balso" fotokorespondentas, t� viet� ma�daug nurod�. Perkasus dal� šiauriniame krašte tikriausiai aptikome J. Naudu�o perkas�.

- Kod�l buvo abejojama d�l piliakalnio?

- Jis neturi baltiškam piliakalniui b�ding� bruo��, kaip, tarkim, Raktuv�s ar Bubi� piliakalnis. Atrodo, kaip per daug lengvai "paimamas" objektas. Manyta, kad tai – �tvirtinta dvarviet�, o dabartinis kalno vaizdas suformuotas tik XVI–XVII am�iuje.

- Išsiaiškinote? Tai piliakalnis, ar �tvirtinta dvarviet�?

- Kad tai piliakalnis – patvirtinta, nes �ia aptikta XIII am�iaus antrosios pus�s radini�. O v�liau �ia buvo senosios �agar�s dvarviet�. Radome penkis arbaletus, ledo pasag�les. Arbaletai - kry�iuo�i�, arba Livonijos ordino palikimas. Ledo pasag�les jie �kaldavo �irgui � kanopas, kad �iem� per upes b�t� lengviau keliauti. Toki� ledo pasag�li� labai daug randama Livonijos pilyse.

Vien� toki� pasag�l� 2007 metais suradome Kalnelio piliakalnyje, arba Sidabr�s pilies vietoje.

�velgai�io piliakalnyje dar suradome kalavijo buo�el�. Suradome ir buities fragment�, tai – peiliukai ir moteriški papuošalai: seg�s, ornamentuotas kry�elis, �vangu�iai nuo kaklo v�rinio. Tai – tipiškas XIII am�iaus pabaigos moterišk� papuošal� komplektas.

Mes tyrin�jome tik labai nedidel� plot� – 50 kvadratini� metr�, negalima sakyti, kad radome �tvirtinimus. Atidengta metro plo�io akmen� eil� bylot�, jog tai – gynybin�s vidin�s sienos dalis. Tai patvirtinti reik�t� daugiau perkas�. Šie akmenys tur�t� b�ti XIII am�iaus, nes XVII am�iuje toki� konstrukcij� nebenaudojo.

Kad buvo piliakalnis, yra ir išorini� bruo��: stat�s 45 laipsni� šlaitai, gynybiniai griovia, kuri� vienas labai gerai matomas nuo miestelio pus�s. Apie piliakaln� liudija ir pylimo liku�iai, nors jie netipiški baltiškiems pylimams, yra labai �emi, vos vienas metras.

- Koki� nauj� fakt� su�inojote apie sen�j� dvarviet�?

- Radome krosn�, bet tikriausiai j� tyrin�jo J. Naudu�as, nes nurinkti kokliai, j� priversta vienoje vietoje. Radome grindis, taip pat XVI am�iaus �ied�, spynel�, peiliuk�, lang� vyrius, akmens mas�s bokalo liekanas, stiklini� ind�, kaltines vinis, lang� stikl�. Dalis j� – vitra�iniai, XVII–XVIII am�iaus monet�.

Archeologini� kasin�jim� metu surasti XIII am�iaus arbaletai, ornamentuotas kry�elis, moteriški papuošalai.

Jurgitos RUŠKYT�S nuotr.

- Legenda byloja, kad ant šio piliakalnio Lietuvos kunigaikštis �velgaitis buvo pasistat�s pil�. Tai tiesa, ar tik gra�i legenda?

- �mon�s lank� kasin�jimo viet�. Vieni sak�, kad pilis buvo ten, kur dabar auga ��uolas. Lietuvi� kunigaikštis �velgaitis minimas Henriko Latvio kronikoje 1205 ir 1208 metais. Kontekstas toks: su �iemgali� kunigaikš�iu Viestartu, kurio rezidencija Tervet�je, �velgait� siejo nedraugiški santykiai. Viestartas kreip�si � kalavijuo�i� ordin�, kad jis pad�t� kovoti su �velgai�iu. Apie 1208 metus �velgai�io kariuomen� buvo sumušta. Jiems nukirto galvas ir parsive�� iemgal�. Rašoma, kad lietuviai tas galvas išsipirkin�jo, o penkiasdešimt moter�, kaip rašoma kronikose, su�inojusios, kad j� vyrai neteko galv�, nusi�ud�. Kur tai �vyko, n�ra �inoma, nes Henriko Latvio kronikoje minimos dvi vietos – Tervet� ir Me�otne. Iš Šiaur�s Lietuvos nei Upyt�, nei Šiauliai neminimi. Tad �velgaitis v�l "pakimba" ore.

XIX am�iaus antrojoje pus�je prasid�jo romantin�s krypties istoriniai tyrimai, kurie buvo gana �emo lygio. Vienas to meto šviesuoli� Simonas Daukantas paraš�, kad �velgaitis buvo Mintaujos ir �iemgalos valdovas. Ši� mint� XX am�iaus ketvirtajame dešimtmetyje išpl�tojo kraštotyrininkas Petras Ma�ylis. Jis raš�, kad �velgaitis buvo �iemgalos, �agar�s ir Mintaujos vadovas.

�eimelio kraštotyrininkas Juozas Šliavas tai "�tvirtina" 1967-69 leidinyje "Kraštotyra" ir rajoniniame leidinyje. Taip �velgai�io pilis �moni� s�mon�je "pasistat�" �agar�je.

- Jei ne �velgai�io, tai kieno pilis stov�jo ant piliakalnio?

- Reikia pasi�i�r�ti � �agar�s istorij�. Raktuv�, be �od�io �agar�, minima eiliuotoje kronikoje 1272 ir 1289 metais. Pamin�jimas susij�s su kovomis. 1272 metais Raktuv� u�kariaujama ir tais metais �iemgaliai apsikrikštija. 1289 metais, matydami, jog nebegali apsiginti, savo pil� sudegina ir pasitraukia � Lietuv�.

�agar� pamin�ta ne su karyba susijusiuose dokumentuose. 1254 met� �iemgalos dalybos dokumente, �iemgala dalijama � tris lygias dalis. Viena atitenka ordinui, antra - Rygos arkivyskupui ir Rygos kapitulai. �agar� atitenka Rygos arkivyskupui kartu su Sirene.

1271 met� rugpj��io 27 dienos sutartyje tarp Ordino magistro Valterio iš Nordekos ir Rygos arkivyskupo rašoma: jei Ordinas pastatys pil� �agar�je arba Sirenej, jam atiteks ta �em�.

Tikriausiai pilis ir buvo pastatyta �agar�je, tai bylot� radiniai, rasti piliakalnyje. Galima sp�ti, kad pilis buvo naudota ir antr�j� kart� u�kariaujant �iemgal� 1272 metais. Ir ji gal�jo egzistuoti iki did�iojo �iemgali� sukilimo 1279 metais.

Taip patvirtina ne tik radiniai, kurie yra ne baltiškos kilm�s, bet ir piliakalnio forma: keturkampis, tiksliau, trapecija, su grioviais ir terasomis. Baltai m�gsta ovalo form�, o pylimas - gale, su grioviu.

Vokie�i� medin�s pilys buvo statomos kaip laikini pastatai. �ia taip pat tur�jo stov�ti medin� pilis. Ordino politika buvo tokia - norint �sisavinti naujas �emes, reik�jo pristatyti pili�.

Kada pilis sunyko, sunku pasakyti. Pernai tyrin�jome pylimo pap�d�s gyvenviet�. Radiokarbono b�du nustat�me, kad �idinys su girnapuse ir puodu - 1410-1455 met�. Tai mus v�l perkelia � laikus po �algirio m�šio, kai 1426 metais vyko sien� koregavimas tarp Livonijos ir Lietuvos Did�iosios kunigaikštyst�s. Nuo Joniškio iki Akmen�s 40 kilometr� tikslinta siena, ir �agar� atiteko Livonijos ordinui.

Tik XV am�iaus pabaigoje, XVI am�iaus prad�ioje siena "pastumta" � Šiaur�.

�iauliuose - pirmasis "blus�" turgus

Alvydas JANUŠEVI�IUS

"Blus�" turgumi vadinamas toks kult�rinis reiškinys, kai pardavin�jami sendaik�iai arba jau nebereikalingi, ta�iau dar naudotini daiktai. Šiauli� Kašton� al�joje �vyko pirmasis toks "blus�" turgus, kuriame prekeivi� susirinko dar negausiai, ta�iau si�lom� preki� asortimentas trauk� praeivi� d�mes�.

Pirmasis bandymas

Olandijoje "blusturgiai" tokie populiar�s, kad primena miesteli� šventes. �mon�s išeina � gatves atsikratyti nereikaling� daikt� ir dar daugiau j� parsinešti � namus. Visur groja muzika. �mon�s linksmai bendrauja.

Pirmojo Šiauliuose blus� turgaus organizator�s Kristina Šapyt� ir Guoda Svirskyt� - nieko bendro su verslu neturintys �mon�s. Jos baigusios filologijos studijas, ta�iau jau nema�ai mat� pasaulio.

"Daug kur Europoje yra panaš�s turg�s. �mon�s atneša parduoti arba iškeisti jiems nebereikalingus daiktus. Tuo pa�iu surengia sau švent�. Jei metus daikto nenaudojai, tai jis tau nebereikalingas", - sako Kristina.

"Šiauliuose to dar nebuvo, kituose miestuose jau senokai �mon�s gali parduoti arba iškeisti nebereikalingus daiktus. Juk �ia galima labai pigiai �sigyti tai, apie k�, galb�t, svajojai", - tvirtina Guoda.

Šiaulietis kolekcininkas Leonas atneš� parduoti kareivišk� �enkliuk�.

Lukrecija ir Gerda nusprend� atsikratyti nebenaudojam� �aisl�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Margas pasirinkimas

Šiaulietis kolekcininkas Leonas atneš� parduoti kareivišk� �enkliuk�. Tarp jo preki� buvo pistoleto "Makarov" d�kl� ir net Insbruko olimpini� �aidyni� simbolikos. "Jei daiktas senas ir �domus, aš j� nupirksiu, nesvarbu, kad �enkliukais daugiausia u�siimu", - sako Leonas.

Šis kolekcininkas turi kelias dešimtis laikrod�i�, ta�iau j� niekada neparduos. O ir vaikams bei an�kams paliks be teis�s parduoti.

Blus� turguje buvo ir dar keletas kolekcionieri�, kurie tur�jo tarybini� kareivišk� �enkliuk�. Ant Juozo prekystalio buvo keletas senovišk� laikrod�i�. Visi kruopš�iai išvalyti, sutaisyti ir veikiantys. Tai ne tik Juozo laisvalaikis, bet ir gyvenimo b�das.

Arvydas pardavin�jo ant sien� kabinamas dekoratyvines l�kštes iš viso pasaulio, medines skulpt�r�les. Pagal j� išvaizd� galima sp�ti, kokioje šalyje suvenyras pagamintas. Arvydas sako, kad �vairiaspalv�mis l�kšt�mis dabar ypatingai m�gsta puošti virtuves vokie�iai. Yra net specialios lentynos joms.

�eslovas pardavin�jo senovinius atvirukus apie Šiaulius, �alvarines skulpt�r�les. �eslovas kolekcionuoja varpelius, ta�iau jais "blus�" turguje neprekiavo - per daug mieli šird�iai.

Vienuolikmet�s mergait�s Lukrecija ir Gerda nusprend� atsikratyti nebenaudojam� �aisl�. Gerda atsisak� sen� pliušinuk�, o Lukrecija - "litli�". Tai dar gana madingi �aislai - gyv�n�liai su didel�mis akimis ir kretan�iomis galvomis. Kod�l ji j� atsisako? "Jau reikia knygoms atlaisvinti vietos lentynose", - sako Lukrecija, "litlius" pardavin�janti u� pus� kainos.

�iaulie�i� meninink� desantas Kuldygoje

Ar�nas UOGINTAS

Tie, kurie liepos 17 d. va�iavo pro Latvijos miest� Kuldyg�, gal�jo pagalvoti, kod�l b�tent �ia persik�l� dauglis vasarotoj� nuo Baltijos j�ros papl�dimi�. Vasarotoj�, kurie savo kurortiniais, saul�s "nugludintais" k�nais, tiesiog nuklojo vieno seniausi� Latvijos miesto, gars�jan�io pavasarine �uv� migracija per Ventos slenks�ius, papl�dimius. Kasmet baland� iš j�ros aukštyn upe plaukia dideli �iobri� b�riai � tik jiems vieniems �inomas neršto vietas. Deja, ties Kuldyga šioms atkaklioms �uvims tenka �veikti pla�iausius Europoje (apie 270 m.) up�s slenks�ius...

Redos ir Ar�no Uogint� "Archeolog�" performans� grup�s spektaklio "�ym�jimas" fragmentas.

Virginijaus KIN�INAI�IO nuotr.

Penki Šiauli� meninink� projektai

Ka�kada savo garsiose humoro laidose aktorius Rolandas Kazlas band� atsakyti � klausim�, kas Lietuvos �mones vasar� per pa�ius karš�ius tiesiog ver�ia gr�stis Palangos, Šventosios, Klaip�dos papl�dimiuose. Jis rado atsakym�, kad mes, nepaisydami �vairiausi� nepatogum�, lyg lašišos ar �iobriai tokiu b�du sugr��tame uliavoti � savo t�v� ir seneli� vasaros "nerštavietes"...

Sud�ting� u�davin� sprend� Latvijos miesto Kuldygos kult�ros darbuotojai, bandydami nuo ketvirtadienio iki sekmadienio š� ting�, t�kstantin� poilsiaujan�i� �moni� sraut� sukviesti � didel� miesto švent�, sudomindami juos gana pla�ia pramog�, kult�rini� rengini� programa, kurioje tilpo ir penki Šiauli� meninink� projektai.

�ia buvo eksponuotos Broniaus Rud�io "Eityn�s Kalno gatv�je" ir Jurgos Sutkut�s "Kabura" instaliacijos, Geist�s Kin�inaityt�s fotografij� paroda ir Andriaus Grigalai�io videoprojekcijos ant nam� fasad�. Miesto aikšt�je buvo rodomas Redos ir Ar�no Uogint� "Archeolog�" performans� grup�s spektaklis "�ym�jimas" su ugnimi ir muzika.

Šio miesto �vairi� istorijos laikotarpi� architekt�ra ir viešosios erdv�s tinka šiuolaikinio meno ekspozicijoms, gal d�l to jau min�t� autori� darbai buvo kabinami tiesiog ant medini� nam� sien�. B. Rudys iš med�io plokš�i� išpjautus ma�daug dviej� metr� aukš�io kojos formos objektus eksponavo pievoje pakeliui � kaln�, taip sukurdamas miesto erdvei tinkan�i� menin� kompozicij�.

Kontrastingos Geist�s Kin�inaityt�s fotonuotraukos ir Andriaus Grigalai�io videoinstaliacijos nakt� ant senamies�io nam� fasad� sulauk� didelio gerb�j� susidom�jimo. Manau, kad meno k�rini� pastebimumas ar ryškumas yra nuolatin� �i�rovo ir menininko diskusija, ta�iau yra problema, kad pastaruoju metu ir konkre�iais meno k�riniais ma�ai domimasi, o ir pats �odis "kult�ra" jau da�nai asocijuojasi su pramog�, pasilinksminimo s�vokomis, netgi populiariuose interneto �ini� portaluose tokio �od�io n�ra net nuorodose...

Performansas - su ugnimi ir vandeniu

Ryškumo, efekto siekdama m�s� – "Archeolog�" – performans� grup� sulauk� vakaro. Paprastai, kai performans� atliekame lauke, pati vietove kei�ia pasirodymo scenarij�, nors iš anksto aptariame tam tikr� mizanscen� sek�. "Archeolog�" grup�s pasirodym� koncepcija susiformavo po 2008 met� performanso "Wake – up Frenkeli" metu. Siu�et�, mizanscenas spektaklyje kuria kelios tarpusavyje "konfliktuojan�ios" persona�� grup�s – tai "keli�" darbininkai su "Krokodil�" kauk�mis, (Ar�nas ir Ignas Uogintai), kurie nuolat ka�k� dirba, lieja statybines plytas, kala persp�jamuosius �enklus. Šiame pasirodyme jie ryškia ugnimi degino virves.

Kita keista kostiumin� beranki� mergin� vaidilu�i� grup� - su k� tik iš pievos g�li� nupintais vainik�liais (aktor�s: Milda Mineikyt�, Lina Jankauskait� ir meninink� Reda Uogintien�). Jos lyg išmestos iš ka�kokios virtualios, teatrin�s erdv�s � reali� situacij�, kurioje vos pritampa ir atlieka keistus judesius. O kokius ypatingus judesius �ia gali atlikti, jei kostiume n�ra rankovi�? Šiame performanse polietileniniuose maišeliuose sukauptu vandeniu jos beviltiškai band� gesinti ugn�...

Dar vienas persona�as - "Besmegenis"( Povilas Uogintas), vasar� visada keistai atrodantis, tarytum koks valdininkas ar biurokratas, da�nai imasi iniciatyvos, bando "�vesti tvark�" – gali imti ir u�sukti pus�s metro skersmens ver�l� ant didelio var�to ir sakyti kalb� spaudos konferencijoje... Šiame pasirodyme var�to u�sukimo ceremonij� – "�ym�jim�" – jis atliko kartu su "Mergele" (aktor� Dovil� Stankut�), kuri lyg beviltiško stebuklo metafora ar vaiduokliška vizija, vis pasirodo m�s� gatv�s spektakliuose ne�prastoje šviesoje ar ypatingoje vietoje.

Meninink� invazija - "Meno nerštas"

Galima sakyti, kad "Archeolog�" muzikos k�r�jai nuolatiniai, nes nuo 1996 met� muzikines interpretacijas pasirodymams kuria BIX b�gnininkai. Šiame gatv�s spektaklyje Aurimas Povilaitis paband� am�in� grup�s partner� Gint� Gascevi�i� pakeisti savo s�numi Jok�bu. Buvo labai �domu, kad berniukas tokioje ne�prastoje aplinkoje nepasimet� ir deramai asistavo t�vui... 2008 metais prie muzikant� kompanijos prisijung� tapytojas iš Duset� Eugenijus Raugas, savitai grojantis armonika. �ia, Kuldygoje, jis tur�jo galimyb� ir dainuoti, ir groti savo keistas muzikines kompozicijas...

Ši Lietuvos meninink� "invazija" Kuldygoje - tai "Meno nerštu" pavadintas bendras Latvijos ir Lietuvos (Kuldygos kult�ros centro ir Šiauli� dail�s galerijos) kult�ros vadybinink� rezultatas, kuriam buvo skirta Europos S�jungos projekto "Bringing neighbours closer" l�š�.

Vis daugiau ir daugiau �moni� ieško atgaivos profesionalioje muzikoje, mene, tik�damiesi nauj� poj��i�, menin�s raiškos kokyb�s. Tik�kim�s, kad profesionalios kult�ros inkliuzai, tokie kaip "Meno nerštas", nors ir kurortiniame gyvenime bus labiau pastebimi ir pageidaujami, o ne vien tik atskir� �moni� - vadybinink�, nors ir labai aktyvi�, pavien�s iniciatyvos. Tik�kim�s, kad šio meninio projekto pavadinime paraleli� turinti anks�iau aktoriaus Rolando Kazlo min�ta metafora apie t�v� ir seneli� vasaros "nerštavietes", primins ne vien tik puotas, bet ir pasikartojan�i� kokybišk� menin� raišk�...

"I�saugoti namai miesteliams suteikia prid�tin� vert�"

Svaj�nas SABALIAUSKAS

Keliaudamas po Jungtin� Karalyst� su bi�iuliais aplankiau ir Broseley, ma�� miestel�, kuriame gyvena didelis Lietuvos draugas Mel’as Mars’as. Anks�iau Mel’as d�stytojavo universitete, deg� keraminius dirbinius. Dabar jis atstato senovinius namus, turin�ius istorin� vert�.

Š� pramonininko John‘o Wilkinson‘o 1763 metais statyt� nam� Mel‘as Mars‘as išsaugojo nuo sunykimo j� restauruodamas. Dabar – tai jo šeimos namas.

Apsigyvenau pramonininko John‘o Wilkinson‘o 1763 metais statytame name. Sunku buvo patik�ti, kad j� prieš kelerius metus iš gri�v�si� atstat� Mel‘as su komanda. Su Mel‘u kalb�jom�s apie pirmuosius �sp�d�ius Lietuvoje, Jungtin�s Karalyst�s param� kult�rai, menininko gyvenim�.

- J�s� šaknys Lietuvoje. Kada pirm� kart� pamat�te savo prot�vi� t�vyn�?

- 1996 metais atvykau � tarptautin� keramik� simpozium�, kuris vyksta Panev��yje. Buvau vienas iš organizatori�. Kai Lietuva nebuvo Europos S�jungos nar�, reik�davo �moni� iš u�sienio, kad simpoziumai gaut� finansavim� iš tarptautini� fond�. Taip pat dalyvavau projekte, kad Lietuvos aukštasis mokslas atitikt� Europos standartus, tai buvo vienas iš mano, universiteto atstovo, darb�.

Mano seneliai iš t�vo pus�s yra kil� iš Kauno gubernijos. 1890 metais jie b�go nuo carin�s Rusijos pogrom�. Mano t�vas jau gim� Man�esteryje. Gaila, kad savo senelio neteko pa�inti.

Kai pirm� kart� atva�iavau, pama�iau, kad Lietuva – �em�s �kio šalis. Ma�iau, kad nors �mon�s persik�l� iš kaim� � miestus, bet vis dar t�sia �em�s �kio tradicijas - net miesto centre augina dar�oves.

Sutikti lietuviai – itin draugiški �mon�s. Mielai priimantys u�sienie�ius ir naujas id�jas. Atsimenu, kad pirmaisiais kartais mane nustebino, jog Lietuvoje labai ma�ai automobili�. Net Vilniuje gal�jai eiti skersai gatve nebijodamas, kad automobilis tave nutrenks (juokiasi – aut. past.)

- Lietuvoje ne vienas menininkas skund�iasi, jog iš meno nepragyvensi. Ar Jungtin�je Karalyst�je vis dar galima iš meno gyventi?

- Savo pirm�j� studij� atidariau 1966 metais ir dvidešimt met� gyvenau vien iš keramikos. Bet dabar viskas pasikeit� drastiškai. Dabar tai b�t� itin sunku padaryti. Tuomet baigiau koled��, po m�nesio atsidariau savo dirbtuves, o po poros m�nesi� prad�jau pardavin�ti pirmuosius savo dirbinius.

Jungtin�je Karalyst�je keramika da�nai traktuojama kaip amatas, o ne kaip menas. Labai sunku atskirti dizaino men� nuo amato. Da�nai pamirštama, kad yra dizainerio, menininko kalba. Tad dabar savo menin� matym� realizuoju restauruodamas senus namus.

Did�iojoje Britanijoje yra problema, kad norima �mones sud�lioti � lentyn�les, u�d�ti jiems etiketes. Nenor�damas, kad stov��iau lentynoje su u�rašu "puod�ius" ar "keramikas", per pastaruosius dešimt met� aš padariau daugiau statydamas ar restauruodamas namus.

Mel‘as Mars‘as myli savo ma�� miestel�.

Šiuolaikin� sistema nemoko �moni� meno kalbos. Taip pat neugdomas muzikin�s kalbos suvokimas. Dabar tai laikoma antriniais, nesvarbiais dalykais. Manau, kad tai labai didel� klaida.

- Iš darbo universitete iš�jote daugiau nei prieš dvidešimt met�, bet �inote, kokia aukštosiose mokyklose situacija? Klausiu tod�l, nes kai pakalbi su Lietuvos universitet� d�stytojais, jie skund�iasi, jog � aukšt�sias mokyklas ateina nema�ai student�, kurie neturi aiškios motyvacijos.

- �inoma, kad daug kas pasikeit� per pastaruosius dvidešimt met�. Dabar edukacija matoma tik kaip treniruot� darbui. Net jei studijos pavadintos labai gra�iu, saky�iau, net seksualiu pavadinimu, pavyzd�iui, – media studijos su animacija. Universitetai ver�iami � pinig� u�dirbimo mašinas, o studentai matomi kaip pajam� šaltinis. Studijos studentui atrodo patrauklios, universitetui ne�domu, k� studentas veiks jas pabaig�s. O studentui atrodo, kad tai "cool" specialyb�.

- Iš kur atsirado poreikis restauruoti namus? Kaip atrod� šis namas, kurio kieme s�dime. Sak�te, jog šis pramonininko John‘o Wilkinson‘o 1763 metais statytas namas buvo gana apleistas. Ar nebuvo gaila � j� sud�ti nema�ai pinig�? O gal prie restauracijos prisid�jo ir valstyb�?

- Atsirado galimyb� pagerinti sen� nam� rink� ir aš ja pasinaudojau. Labai nor�jau išsaugoti istorin� vert� turin�ius pastatus. Tai man buvo did�iulis išš�kis. Išsaugoti namai miesteliams suteikia prid�tin� vert�. � juos atva�iuoja pasi�i�r�ti daugiau turist�.

Dabar statau pirm� nam� nuo pamat�. Esu atstat�s visiškai sudegusius namus Velse, arklides. Iš viso – apie dvidešimt nam�. Kai kuriems reik�jo skirti ne tiek daug laiko ir energijos. Man sekasi, nes turiu sub�r�s puiki� komand�. S�km�s paslaptis – darbininkus, specialistus laikyti savo šeimos nariais, kartu pietauti. Pavyzd�iui, aš kasdien pats jiems gaminu pietus.

Dabar Jungtin�je Karalyst�je statoma daug nam�, da�nai ne�i�rima, kokios kokyb�s med�iagos naudojamos. Ne�dom�s projektai. Svarbiausia – kuo grei�iau parduoti ar išnuomoti.

Man svarbu, kaip �mogus tame name jausis ir kok� p�dsak� jame paliks. Tod�l naudoju geriausias med�iagas. � namus, kuriuos restauravau, gal�jau daug ma�iau pinig� investuoti.

Šis namas – reikšmingiausias namas Broseley istorijoje. Jis buvo labai prastos b�kl�s. Aš ir mano vaikai nusprend�me, kad reikia nupirkti j�. Atstat�me arklides – keturis atskirus pastatus. Dabar d�iaugiuosi, jog miesteliui liks šis istorinis pastatas.

Pasak Mel‘o jis nebegal�t� gyventi vien iš keramikos dirbini�, per kelis dešimtme�ius gyvenimas menininkams Jungtin�je Karalyst�je pasikeit�.

Svaj�no SABALIAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

Valstyb� per visokias agent�ras skyr� pinig� oran�erijai atstatyti, kuri buvo visiškai supuvusi ir sugriuvusi. Valstyb� neskiria daug pinig�, ji itin atid�iai renkasi, prie kuri� projekt� prisid�ti. Ir nors labai daug biurokrat� valdiškose �staigose, bet pinig� oran�erijai pavyko gauti (juokiasi – aut. past.). Taip pat valstyb� par�m� ��jimo � nam� atstatym�.

Reik�jo daug leidim� ir restauruojant pastat�. Ir nors buvo daug tikrintoj� ir kitoki� "trukdytoj�", dabar visi d�iaugiasi atrestauruotu namu.

Visk� tur�jome atstatyti taip, kaip buvo. Ir nors neb�t� reik�j� laikytis autentikos, b��iau dar�s t� pat�. Ne�sivaizduoju, kaip � senus pastatus galima �statyti plastikinius langus. Man patinka šis namas ne tik tod�l, kad turi istorin� reikšm�. Gerai, jog jame yra tiek daug erdv�s. Kad �ia gali atva�iuoti mano draugai ir jiems nebus ankšta.

Vieni miestelio gyventojai galvojo - kam reikia kišti pinigus? Bet daugelis palaik� ir sulaukiau pagalbos. Manau, kad bet kur taip b�t� atsitik�, Lietuvoje ar m�s� šalyje. Bet m�s� šalyje yra mentalitetas: esi vietinis ar nesi. Tai gana sud�tinga socialin� situacija. Miestelio senbuviai mane laiko nevietiniu, nes aš �ia prieš dvidešimt met� gyventi atva�iavau iš Velso. Jie mane vadina ateiviu (juokiasi – aut. past.).

- Anglai sako: "Mano namai – mano tvirtov�."

- Aš taip nemanau. Mano namai atviri mano draugams.

Kar�tis �iaulie�iams nebuvo pragai�tingas

Šilt�j� savaitgal� šiaulie�iai prie vandens telkini� elg�si tvarkingai ir atsargiai.

Savaitgal� papl�dimiai v�l vilios poilsiautojus.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Lietuvoje ilg�j� savaitgal� nuskendo 10 �moni�. Šiauli� rajone, Eimu�i� km., Kruojos up�je ištraukta nuskendusi 51-eri� met� moteris. Ta�iau Šiauli� mieste nebuvo u�fiksuota joki� nelaimi�.

Vidutis Bikinas, Šiauli� miesto papl�dimi� prie�i�ros ir gelb�jimo darb� tarnybos vadovas, pasakojo, jog pra�jus� savaitgal� �mon�ms ils�tis netrukd� jokie incidentai. Poilsiautojus išbaid� tik antradienio popiet� prasid�j�s lietus.

Karštis nesutrikd� ir šiaulie�i� sveikatos, greitosios pagalbos medikams teko tik gaivinti nualpus� Mindaugo kar�navimo dienos min�jimo dalyv�.

Vandens kokyb� buvo patikrinta kelias dienas prieš šilt�j� savaitgal�. Tyrimo rezultatai atitiko higienos reikalavimus. Po šventini� dien� sutvarkyti ir papl�dimiai: surinktos šiukšl�s, pjaunama �ol�.

Meterologai �ada karšt� ir š� savaitgal� bei �sp�ja, kad �mon�s d�l jo gali jausti diskomfort�.

Vidutin� liepos m�nesio temperat�ra Lietuvoje numatoma 2-3°C aukštesn� u� vidutin� daugiamet� (vidutin� daugiamet� 16,7°C); m�nesio krituli� kiekis prognozuojamas ma�esnis u� vidutin� daugiamet� (vidutinis daugiametis 79 mm).

"Etaplius.lt" informacija

Lai�kas skrido 1500 kilometr�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kai leid�iame helio pripildytus balionus � or�, da�nai pagalvojame, kur jis nuskris. Vokietijoje bir�el� m�nes� ka�kas paband� surengti toki� balion� var�ybas. Vienas j� nusileido Lietuvoje - u� 1500 kilometr� nuo paleidimo vietos. Gal tai rekordas?

Link�jimai iš Vokietijos

Šiaulietis filokartistas Petras Kaminskas � redakcij� u�suko nešinas �domiu radiniu. Jo s�nus, taip pat fotoatviruk� kolekcionierius Art�ras Kaminskas, Kelm�s rajone, Pabariuk� kaime rado ant �em�s nukritus� sprogus� balion� su pririštu atvirlaiškiu.

Ant atviruko u�rašytas adresas ir laiškas tam, kuris j� suras.

Autoriaus nuotr.

P. Kaminksas sako, jog tokio atviruko savo kolekcijoje dar netur�jo.

U�rašas ant laiško - vokiškas. Taip pat nurodyti Vokietijos adresai. Laiške rašoma: "Mielas rad�jau, šis skraidantis atvirukas išsi�stas, tikiuosi, � ilg� kelion�. Tas, kurio balionas toliausiai nuskris, gaus priz�. Aš mielai k� nors laim��iau. Rad�jas taip pat gali gauti priz�. Tod�l prašau š� atviruk� su savo adresu atsi�sti kiek �manoma grei�iau."

Atsi�sti atviruk� teks Ewaldui Burkartui � Kreuzschuh. Ant atviruko buvo Kreuzschuner �em�s pašto antspaudas. Balionas � or� pakilo bir�elio 13 dien�, o rastas po trij� dien� Pabariukuose.

Atviruko kelion�

P. Kaminskas sako dar tokio atviruko savo kolekcijoje netur�j�s. Jis, �inoma, pasiliks šio atviruko kopij�, nors kolekcinink� labiausiai domina tarpukario Lietuvos fotoatvirukai.

Savo gausioje atviruk� kolekcijoje P. Kaminskas rado kelet� u�uomin� apie oro balionus virš Šiauli�. Viename atviruk� aiškiai matyti did�iulis diri�ablis virš miesto.

Apie diri�ablius Lietuvoje P. Kaminskui yra pasakoj�s ir jo uošvis Zigmas Vitkauskas. Jis savo akimis mat� šiuos did�iulius skraidan�ius aparatus. Savo prisiminimus u�raš� � atviruk� ir atsiunt� savo �entui paštu.

Kolekcininkas atskleid�, kad atvirukas tampa tikru tik tuomet, kai yra keliav�s paštu. Jo artimieji, kur bekeliaut�, nusifotografuoja, atspausdina atviruk� ir j� atsiun�ia - papildo gausi� kolekcij�.

Nenuostabu, kad balionu atskrid�s atvirukas � Vokietij� keliaus paštu. Kaip ir pridera tikram atvirukui. Paprastas popieriaus lapelis tur�s savo unikali� istorij�, kuri� išsaugos ateities kartoms.

Uoga, uoga, tu sald�ioji

Irena BUDRIEN�

Šiauli� centrin�je turgaviet�je pats braški� sezono �karštis – prekystaliai l��te l��ta nuo prinokusi�, sald�i�, m�s� krašto �kinink� išaugint� uog�. Nors Vilniaus regiono braški� augintojai skund�iasi d�l li��i� gerokai suma��jusiu derliumi, m�siškiai nusiteik� optimistiškiau ir galutinai ši�met� sezon� �vertins tik jam pasibaigus.

Šiauli� centrin�je turgaviet�je pats braški� pikas - uogos skinamos ir iš agropl�vele dengt� plot�, ir iš atviro lauko.

�kininkai d�iaugiasi, kad li�tys m�s� apskrit� aplenk�. Vis d�lto jie pripa��sta, kad šiemet d�l šaln� ir g�d�ios �iemos braški� u�auginti pavyko ma�iau nei pernai, bet nuostoli� augintojai nepatiria, nes didesn� nei pernai yra uog� kaina. Pernai ma�iausia uog� kaina buvo keturi litai u� kilogram�, šiemet – penki šeši litai.

Didesn� kaina nesikand�ioja

"Kaina didesn�, bet nesikand�ioja", – sako braški� pirkti � turg� atskub�jusi šiauliet� Nijol�. Moteris išsirenka kokybišk�, tik ne pa�i� did�iausi� uog�, u� kuri� kilogram� moka šešis litus. "Šaldiklyje kaupiu atsargas �iemai. Kasmet u�sišaldau apie septynis kilogramus braški�", – neslepia ji. Nijol� nusprend� uogas pirkti dabar, nes mano, kad j� kaina daugiau nekris.

Šalia prekiaujanti �kinink� Kristina Kvietkuvien� kibir� braški� perkan�iai moteriai pritaiko nuolaid� paprašo tik puspenkto lito u� kilogram�. "Perkantiems didesn� kiek� visada nuleid�iu", – sako �kinink�.

Lenkišk� uog� beveik neliko

Braški� augintojai patvirtina, kad kaip tik šiuo metu skinama daugiausia lietuvišk� braški�. Lenkišk� uog� turgaviet�je beveik neliko, nes kaimynin�je šalyje braški� derlius jau baigiasi, o j� kaina laikosi aukšta – didmenininkai prašo po šešis zlotus u� kilogram�, tod�l j� net neapsimoka ve�ti � Lietuv�. Be to, uog� kokyb� d�l Lenkijoje siautusi� li��i� ypa� nukent�jo – jos r�gštokos, susmegusios ir linkusios greitai p�ti. Lenkiškomis uogomis prekiauja perpardavin�tojai, o lietuviškomis uogomis – patys �kininkai, kuriuos pa�inti n�ra sunku, o kad b�t� patikimiau, galima u�kalbinti, paklausti, kaip augintas ir kokios veisl�s uogas si�lo pirk�jams.

Braški� auginimo subtilyb�s

Atviriausiai apie braški� auginim� kalba �kininkas Rimantas Norkus iš Saveiki� kaimo (Šiauli� raj.). "Mes naudojame bechlores tr�šas, kurios yra dešimt kart� brangesn�s u� �prastas. Tr�šos su chloru gadina uog� ir vaisi� skon� – jie tampa r�gšt�s. Atliekame dirvos tyrimus, kad nustatytume tiksl�, minimaliai augalams b�tin� tr�š� kiek� ir j� beriame nei per daug, nei per ma�ai – tiek, kiek reikia", – pasakoja �kininkas. Geriausi� šiuolaikini� veisli� braški� sodinuk� jis atsive�a iš Olandijos. Kartu su kitu Šiauli� rajono braški� augintoju Dainiumi Serva nuolat domisi šia �em�s �kio šaka, seka naujoves, dalyvauja Vokietijoje vykstan�iose specializuotose braški� ir šparag� augintojams skirtose parodose. Savo patirtimi ir braški� sodinukais R. Norkus noriai dalijasi su kitais �kininkais. Paklaustas, kokios veisl�s uogas si�lo, da�nas augintojas atsako sodinuk� gav�s iš Norkaus...


Norkai dirba draugiškai visa komanda - šeimos galva Rimantas, �mona Raimonda ir dukt� Rimant�. Jie sako, kad braški� auginimas yra subtilus, �ini� ir patirties reikalaujantis darbas.		�kinink� Julija Velien� iš Joniškio rajono taip pat nestokojo pirk�j�. Moteris šiek tiek nuleido kain� - u� braški� kilogram� praš� penki� lit�. Ji kviet� paragauti uog�. J� paskanavusi senol� �sitikino, kad brašk�s - tikrai sald�ios. �kinink� nesl�p�, kad augindama braškes papildom� pajam� gauna visiem metams, nes jos darbe gaunamas atlyginimas yra itin ma�as.

Sald�ios ir sveikos

Kruopštus �kinink� darbas duoda ger� rezultat� – brašk�s išties ne tik gausiai dera, bet ir yra išvaizd�ios, puikaus skonio – tiesiog tirpstan�ios burnoje. Tos sald�iosios yra ankstyv�j� veisli�. Jas pa�inti galima iš šviesesn�s spalvos. Valstybin� maisto ir veterinarijos tarnyba savo laboratorijoje Vilniuje kruopš�iai ištyr� braškes, kad pirk�jo stalui b�t� si�lomos tik kokybiškos uogos. Nei pesticid�, nei sunki�j� metal� liku�i� lietuviškose uogose nerasta, tod�l tarnyba teigia, kad jos yra visiškai tinkamos valgyti.

Tadas Baliutavi�ius Tribi� kaime (Šiauli� raj.) �kininkauja kartu su t�vu Antanu. �kininkai nesiskund�ia - nors šiemet braški� derlius tre�daliu ma�esnis, didesn� yra uog� kaina. Pirk�j� kokybiškoms uogoms netr�ksta, kartais net eilut� nusidriekia.

Autor�s nuotr.

"Pagaliau �mon�s suprato, kad kokybiškos uogos, kaip ir gera dešra, kainuoja daugiau, ir nesiraukydami moka, kiek prašomi", – sako R. Norkus. Pasibaigus brašk�ms, jis pirk�jams si�lys taip pat veislini� sald�i� juod�j� serbent�, kurie jau pradeda der�ti. Uog� asorti �ada ir �kinink� Ineta Servien�. "Be braški�, auginam avie�i�, vyšni�, trešni�, tai �mon�s gal�s pasirinkti, kokias uogas valgyti", – šypsosi �kinink�.

Meninink� �aidimai Smiltyn�je

Ar�nas UOGINTAS

Bir�elio 18-�j� meninink� b�rys Smiltyn�je susiruoš� kasin�ti sm�l�. Meninis sm�lio kasin�jimas, kitaip - "�aidimai sm�lyje", tai nuo 1992 met� Klaip�doje vykstantis �em�s meno projektas. Ši� met� akcijoje dalyvavo nema�as b�rys šiaulie�i�, kurie su keliais Klaip�dos sm�lio meninio rausimo "mohikanais" pa�iame Smiltyn�s iškyšulio trikampyje k�r� instaliacijas, skulpt�ras, bandydami meniniais, konceptualiais k�riniais u�burti kuo daugiau �i�rov�, nors daugelio j� d�mes� vis blašk� didingi � uost� �plaukiantys laivai...

Menin� akcija laiv� fone.

"Matai, mielasis bi�iuli, aš perku drambliukus. Kasin�jim� metu sukišu juos � kapus, kuriuos mes v�l u�ver�iame. Gal po pus�s šimto met� kiti �mon�s v�l atkas tuos pa�ius kapus ir, rad� juose toki�, tik jau nuo gul�jimo �em�je pasenusi� statul�li�, veltui suks galv�... Aš m�gstu b�simosioms kartoms u�davin�ti m�sles; viename Angor Vato bokšte aš, �inote, palikau labai nepador� �raš� sanskrito kalba; dailiai u�teptas, jis atrodys gana senas. Ateityje koks nors juokdarys j� tikriausiai m�gins iššifruoti..." – tai citata, rasta vienoje iš sovietini� laik� Lietuvoje leid�iam� "Horizont� p�dsakais" serijos knyg� (iš vieno senien� supirkin�tojo pasakojimo, kur� u�raš� autobiografin�je apysakoje Andre Malro, buv�s Pranc�zijos komisaras Kinijoje ir De Golio vyriausyb�s kult�ros ministras).

�em�s menas – tai ma�daug septintajame dešimtmetyje susiformavusi šiuolaikinio meno srov�. Neabejotinai jam prielaidas sudar� vadinamoji archeologija iš oro, l�ktuvais atradusi garsi�sias Naskos linijas ar Šiaur�s Amerikos maundus. Kita vertus, negalime atmesti tam tikros menin�s simuliacijos ar akibrokšto raiškos meninink� darbuose. Ir ne tik meninink� - ne kart� teko skaityti spaudoje apie "demaskuotas" apskritim� ir kit� dideli� ornament� jav� ar kukur�z� laukuose k�r�j�, meninink� grupes. Kai kuriems patiko paslaptingas "ufonaut�" šleifas, besit�siantis paskui j� darbus, kiti visai nesl�p�, kad kuria men�.

1969 met� leidinyje "Amerikos menas" ("Art in America") vienas psichoanalitik� apib�dino �em�s men� kaip "troškim� pab�gti iš mus gyvus �dan�io miesto ir galb�t kaip atsisveikinim� su �eme ir erdve, kol j� dar yra lik�" (Amy Dempsey, "Stiliai, jud�jimai ir kryptys". Presvika. 2004. Vilnius).

Kartais menininkai siekia tarytum artimo kontakto su pa�ia �eme, jos stichijomis. Geriausiai tai iliustruot� visiems �inomas Walter De Maria darbas "�vaig�d�i� laukas". 1981 metais Naujosios Meksikos lauke dailininkas susmaigst� keturis šimtus �aibolaid�i�, per kiekvien� nauj� audr� sukelian�i� iliuminacij�, kurios ne�manoma suvaldyti. Tos akcijos nuotraukos �am�ino peiza�o akimirkas, parodydamos intervencijos efekt�, tam tikr� stichijos - �aib� - sukelt� vietos apokalips�s vaizd�...

Gamtos stichija vos nesu�lugd� Klaip�dos meninink� ir parod� r�m� organizuotos �em�s meno akcijos, kai šeštadienio ryt� tamsus dangus pratr�ko rimtai li��iai... J�ra steb�tinai ramiai išard� gamtos stichijos "piktus" k�slus ir ma�daug apie dešimt� valand� ryto nedidelis b�rys meninink�, organizatori� apdovanot� kastuvais ir gr�bliais, dr�siai �m�si menini� �em�s darb� papl�dimyje. Giedr�jantis dangus, pasirod�iusi saul� � paj�r� sutrauk� vis daugiau �i�rov� ir apie penkiolikt� valand� �ia meno objektus ap�i�rin�jo jau nema�as b�rys smalsuoli�, kuri� emocijas jaudino nedidel� pu�iam�j� muzikos instrument� komanda...

"�aidimai sm�lyje", Smiltyn�. Projekto dalyviai.

Jau rašiau, jog �em�s meno k�riniai neretai b�na didel�s apimties, kartais geriausiai matomi iš oro, nors didel� meninink� grup� m�gsta gamt� meniškai s�lygoti tiek, kad dailininko meninis p�dsakas gamtoje vykstan�iame reiškinyje b�t� beveik visai nejuntamas. Ir jei ne fotografijos, tai to "p�dsako" niekas ir nerast�... Manau, tokius kriterijus atitikt� šiaulie�io menininko Kornelijaus U�uoto instaliacija "Plekšn�". Iškasta gana didel� duob� atv�r� v�jo sup�sto �vairi� spalv� sm�lio sluoksni� nat�ral� gro��. Dailininkui šiek tiek suformavus �uvies kont�ro fragmentus, jau pats lietus ir v�jas "ištap�" nusp�jamos, vos matomos �uvies sm�lyje bangeles: �vynus, od�...

Šiek tiek kinetin� men� primin� Vaidoto Janulio "rojalis" - kur iš sm�lio supilta fortepijono forma, � kuri� susmaigstyti, ant bambuko meškeri� pririšti akmen�liai, nuo v�jo jud�dami, barškino klavišus: �ia pat pririnktus v�jo nugludintus medinukus.

Dvi klaip�diet�s - Ramun� Grabauskien� ir Dalia Šarkien� kop� prieigose k�r� saug� b�st� ("Rojaus sodas") su vaikyst�s "sekret�" langeliais, kop� augal� sodinukais, dar ka�kur kopose rastais grybukais, baldeliais ir varteliais, kuriems spyn�–šird� iš j�roje išmesto juodo med�io priderino pats renginio (ir vis� ankstesni�j�) organizatorius Virginijus Bizauskas.

Kiekvienas "sm�lio �aidim�" pleneras tur�jo savo rašytoj�: gal kas nors dar prisimena Rolando Rastausko "kruvinos" 1992 met� instaliacijos link�jimus buvusiai �monai...

Ši� met� projekte "Šiaur�s At�n�" "korespondento" Petro Rakštiko buvo visur pilna... Vis� pirma jis kartu su klaip�die�iu Kostu �uoliu suk�r� gal did�iausi� šiame meno projekte vyro skulpt�r�, atskiromis dalimis gulin�i� � j�r�, po to, iškas�s keliasdešimt duobi�, kantriai brov�si link jau aprašyto dviej� Klaip�dos - menininki� buto – bastiono - "Rojaus sodo", bet, pamat�s Virgilijaus Bizausko spyn�, pal��o ir prisimin� savo an�k�, kuriam ir paskyr� �alsvai m�lynom kop� �olyt�m nuspalvintas mintis...

Pietums art�jant, �aidimus sm�lyje tiesiogine prasme vainikavo Andriaus Jankausko ir s�naus spektaklis-performansas. Andrius ramiai papasakojo, kad prieš dvidešimt met� ant tapeto parodai buvo nutap�s ilg� meno k�rin�, kur� po seniai vykusios parodos susuko ir pamiršo... J� atrado dabar, tvarkydamas studij�. Taigi, pasak autoriaus, nieko kito neliko, tik atrast�j� k�rin�, kur�, jei jam nelemta b�ti matomam, tai �ia, sm�lyje, gal b�simoms kartoms ar kit� plener� dalyviams imti ir palikti... Vyrai išdid�iai, geros nuotaikos lydimi, iškas� apie pusantro metro gylio ir koki� dviej� metr� apimties duob�, kurios dugne trumpam eksponavo k�rin�, po to j�, orkestrui gedulingai grojant ir akcijos dalyviams padedant, su visais ritualais u�kas�...

A. Jankauskas. Paveikslo laidotuv�s. Menin� akcija.

Remigijaus TREIGIO nuotr.

Šiame projekte dalyvavo vienuolika k�r�j� (dar nemin�jau šiaulie�i� Anelijaus U�uoto, Astos Jurevi�i�t�s, Vidmanto Zar�kos, Rositos Radavi�ien�s), prie kuri� dar prisijung� ma�ieji menininkai – vaikai - ir �i�rovai. Buvo sukurta apie dvidešimt objekt�, kuriuos po truput� meniškai "naikinti" �m�si lietus ir v�jas...

Sm�lis - nepastovi med�iaga. Kai dailininko intervencija � gamtoje vykstan�ius reiškinius tokia ne�ymi, o jei ne fotografijos ir komentaras, tai niekas niekada to ir nepamatyt�. Jau �prasta, kad foto- ir videodokumentacija visada lydi �em�s meno projektus. Prisiminkime klasiko anglo Richard'o Long'o 1992 met� akcij� "Vienuolikos dien� kelion� p�s�iomis kalnuose � šiaur� nuo Kioto: �ingsniuojant keliu". Jo kelion�s metu kasdien liko keletas peiza�o, kuriame jis eidamas �spaud� ne�ym� p�dsak�, vaizd�. Tikslus aprašas – legenda, paremta tiksliais �em�lapiais, atkurian�iais nueit� keli� - apytikriai nusak� laik�, papild� fotodokument�...

�em�s meno parodos neretai kuriamos tik iš fotografij�... Ir šiame meno projekte dirbo �inomi fotografai: Vytas Karaciejus, Remigijus Treigys ir kt. Kai tokie fotomenininkai dalyvauja projekte, sunku ir "pasverti", kur yra tikroji meninio k�rinio vert� iš sm�lio meniškai sukastame ir jau yran�iame kalne ar menin�je nuotraukoje.

Tik ar b�tina taip kategoriškai vertinti, nes viena yra jausti ir steb�ti gimstant� menin� sprendim� �ia – Smiltyn�je - v�jo, lietaus ir j�ros prieglobstyje, ir visai kas kita t� matyti ramioje galerijos aplinkoje.

�i�rovas, meno m�g�jas, gali pasinaudoti visomis menin�s raiškos steb�jimo galimyb�mis. Tie, kurie apsilank� šiame klaip�die�i� surengtame �em�s meno projekte, toki� galimyb� išnaudojo su kaupu...

Nerimsta audros turizmo versle

Mindaugas ZIMKA

Kelioni� m�g�jai neseniai su�inojo, jog perkant poilsin� kelion� gali tekti mok�ti kuro mokest�. Stambiausi, tvirtas šaknis Lietuvos turizmo rinkoje �leid� kelioni� organizatoriai nemano, jog kuro mokestis kaip nors pakeis j� tolimesn� verslo pl�tr�, tad � didesnes diskusijas su savaitraš�iu "Šiauliai plius" nesileido. Šiauli� turizmo agent�ros, parduodan�ios kelioni� organizatori� paslaugas, nebijojo pasisk�sti d�l negailestingos organizatori� vykdomos politikos. Pakalbinti turistai, beje, negail�jo kritikos kelioni� organizatoriams, o gidai prabilo apie jiems aktualias problemas...

Ar neatbaidys keliaujan�i� turist� kuro mokestis?

Ekonomika diktuoja savo s�lygas

Lietuvos turizmo asociacija (LTA) kartu su jai priklausan�iais kelioni� organizatoriais svarsto galimyb� �vesti mokest� u� degalus (kuro mokest�). Perkant poilsin�s kelion�s paket�, b�t� pridedamas ir kuro mokestis. Jo dydis vienam asmeniui kol kas numatomas nuo 50 iki 100 Lt.

"Suprantame, kad toks sprendimas nebus populiarus, bet neturime pasirinkimo. Degal� mokest� svarstoma �vesti atsi�velgiant � bendr� ekonomin� situacij�. Pasaulyje, nepaisant nedideli� svyravim�, naftos kaina auga, o Lietuvoje degalai vieni brangiausi� Europoje. Be to, �takos turi ir pastaruoju metu kylantis JAV dolerio kursas", - sak� LTA prezident� Danut� Ma�eikait�.

Aviacinio kuro kaina nuo ši� met� sausio išaugo apie 15 proc. Ma�esnis l�ktuvas, gabenantis turistus � da�niausiai lietuvi� besirenkam� Antalijos kurort�, sunaudoja 7,5 t degal�. Tai kainuoja apie 18 t�kst. lit�. Toks pat kiekis degal� sunaudojamas ir l�ktuvui gr��tant. Didesnis l�ktuvas atitinkamai sunaudoja apie 9,5 t degal� � vien� pus�.

Kelioni� organizatoriai klientams kompensuodavo kuro mokes�io išlaidas, ta�iau šiuo metu tai tapo rimta finansine našta visoms kompanijoms.

Anot D. Ma�eikait�s, svarbu išmokti prisitaikyti prie situacijos bei aplinkybi�, o kelioni� organizatoriams svarbiausia tur�t� b�ti klient� išlaikymas, j� l�kes�i� pateisinimas bei maksimalus k�rybini� id�j� �gyvendinimas.

Tiesa, �sigyjant poilsin� kelion�, Lietuvoje kuro mokestis jau buvo taikomas prieš kelerius metus.

Taip lopomos finansin�s skyl�s?

Did�iausias poilsini� ir pa�intini� kelioni� organizatorius Baltijos šalyse "Novaturas", sukaup�s did�iausi� patirt� Lietuvoje, s�kmingai pritaik� j� Latvijos ir Estijos rinkose. Tod�l šis kelioni� organizatorius yra profesionalus ir novatoriškas šio regiono rinkos lyderis. � savaitraš�io "Šiauliai plius" �urnalist� pateiktus klausimus, deja, jis neatsak�.

"Tez Tour", nuo 1994 m. s�kmingai dirban�io tarptautinio kelioni� organizatoriaus, vienijan�io net apie 20 tarptautini� kompanij�, atstovai nebuvo labai kalb�s. "Kelioni� organizatoriai padar� visk�, kad kuro mokestis b�t� kuo ma�esnis", - pareišk� "Tez Tour" rinkodaros skyriaus vadov� Irma Karsokait�. "� didesnes diskusijas neketinu veltis", - dar prid�r� I. Karsokait�. Anot skyriaus vadov�s, b�tent �vertinus poky�ius ir atlikus detalius skai�iavimus, buvo priimtas toks sprendimas, koks nepopuliarus jis beb�t�. Juolab, kad kuro mokest� �ved� ne vienintelis "Tez Tour" - tai padar� ir "Novaturas", ir "Star1 Holidays".

Kitos turizmo firmos teigia, neva stambiausi kelioni� organizatoriai, mugi� metu dosniai pardavin�dav� keliones su itin didel�mis nuolaidomis, išlepino klientus. Pasak rinkodaros bei finans� specialist�, �aidimai nuolaidomis, nemok�jimas �velgti � priek� gali s�lygoti nauj� mokes�i� �vedim�, kuri� d�ka tikimasi u�lopyti finansines skyles, ta�iau prisidengiama sunkia šalies ekonomine pad�timi.

"Profesionaliai dirban�ios turizmo firmos turi mok�ti susiskai�iuoti kain� ir �velgti � priek�", - sako UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas Alfonsas Zaleskis.

Mokestis u� nerealias nuolaidas

"Prisi�aid� su savo nuolaidom, o kai suskai�iavo, kai pri�jo liepto gal�, bando kapanotis �vesdami kuro mokest�", - sako Alfonsas Zaleskis, UAB "Busturas" turizmo skyriaus vadovas.

Anot A. Zaleskio, Lietuvos kelioni� organizatoriai dabar privalo atsiimti tai, k� pridar� besaik�mis nuolaidomis. "Kadangi mes apskai�iuojame reali� kain� ir tik ištikimiems klientams taikome saikingas nuolaidas, tai neteko griebtis kraštutinum�, kaltinant Lietuvos ekonomik�", - pareišk� jis.

Vadovas tikina, jog bus blogai turizmo agent�ros status� turin�ioms firmoms, kurios parduoda gatav� produkt�, o pa�ios kelioni� neorganizuoja.

"Manau, jog kai kurie kelioni� organizatoriai neišvengs rimt� konflikt� su klientais, - tvirtina A. Zaleskis. - Kuro mokes�io �vedim� vertinu kritiškai, ta�iau mums šiuo atveju tai neaktualu – mes kuriame savo produkt�."

Pasak A. Zaleskio, ekonomin� pad�tis keit�si vis� laik�: kuro kainos kilo, krito, bet ilgai dirbantys profesionalai prival�jo mok�ti suskai�iuoti kain� ir �velgti � priek�. "Šiandien parduoda keliones, o rytoj gali tekti pardavin�t pomidorus ar agurkus", - šmaikštauja A. Zaleskis. Turizmo skyriaus vadovas pripa��sta, kad šie metai yra geresni negu pernai, bet blogesni negu prieš trejus ar ketverius metus: ekonomin� kriz� turizmo rink� s�lygoja šiek tiek v�liau.

Konkurencinga adaptacija

UAB "Jovitos turizmo agent�ra" direktor� Jovita Viktoravi�ien� neslepia savo susir�pinimo dabartine situacija. "Mes esame pastatyti prieš fakt�, - teigia J. Viktoravi�ien�. - Nuo šio kuro mokes�io m�s�, pardavin�toj�, pelnas nei did�ja, nei ma��ja. Ties� sakant, ken�ia klientas."

Visiškai priešingos nuomon�s yra I� "Paralel�" vadovas Vladislovas Niauronis. "Mes nematome konkurent�. ��velgiame gra�i� partneryst�", - sako jis. "Paralel�s" vadovas tvirtina, jog kelioni� organizatoriams n�ra kito pasirinkimo, o kuro mokes�io �vedimo paskata yra dabartin� šalies ekonomin� pad�tis. "Turime klient�, m�s� darb� vertina palankiai ir tikrai neturime d�l ko dejuoti", - pareišk� V. Niauronis.

Pasak J. Viktoravi�ien�s, pagrindinis išgyvenimo šaltinis šiuo metu yra gaunamas mokestis nuo bilieto pardavimo � vien� pus�.

UAB "Smaragdas Travel" vadov�s Aušros Terleckien�s manymu, klientams ir turizmo agent�r� vadybininkams b�t� ma�iau streso, jeigu kelioni� organizatoriai kuro mokest� �skai�iuot� � bendr� kelion�s kain�, o ne�vedin�t� kaip atskir� mokest�. "Agent�ros, nemokan�ios pelningai parduoti kelioni�, be abejo, taik� dideles nuolaidas. Išlepino klient�, negalvodamos apie firmos finansus, tod�l dabar kai kurioms teks stabdyti savo veikl�", - teigia A. Terleckien�.

"Jeigu profesionaliai dirbi, parduodi kokybišk� prek�, neu�sipl�ši didel�s kainos bei ne�aidi nuolaidomis, tuomet ir lydi s�km�", - teigia I� "Paralel�" vadovas V. Niauronis.

LTA priklausantys kelioni� organizatori� vadovai priima tokius sprendimus, kurie duoda visokeriopos naudos jiems patiems. Tai turizmo versle besisukan�ioms firmoms jokia paslaptis. Taigi turizmo verslo technika aiški: kelioni� organizatoriai – produkto k�r�jai (kai kurie savo produkt� parduoda ir patys), o turizmo agent�ros – tik produkto pardav�jos.

Ne�darbinami Šiauli� gidai

Apie galim� kuro mokest� daugelis gid� jau �ino, ta�iau ne tai jiems yra svarbiausias dalykas. Jie gyvena kitomis problemomis.

Šiauli� miesto gid� draugijos pirminink�s Raimondos Pilipavi�ien�s teigimu, Šiauliuose n�ra n� vieno gido, kuris b�t� �darbintas. "Mus samdo vienai kitai kelionei ar savaitgalio išvykai. Atliekame savo darb�: lydime grup�, vedame ekskursin� program�, o firma sumoka mums u� atlikt� darb�. Tuo viskas ir u�sibaigia", - sako ji.

Kit� miest� kelioni� organizatoriai turi savo gidus, su kuriais sudaro sutart� (gidas �sipareigoja dirbti su ta firma), tod�l jiems yra suteikiamos darbo garantijos bei galimyb� tobulintis ir kelti savo kvalifikacij�. Deja, Šiauliuose to pasigendama.

"Iš gid� reikalaujama labai daug, tik ne visi supranta, koks tai sunkus ir atsakingas darbas, - sako gid� Rita (vardas pakeistas jos prašymu). - Buvau ne kart� viešai ��eista, netgi pa�eminta, o tai padar� asmenys n� neketino man�s atsiprašyti."

Daugelis gido darb� dirban�i�j� neturi net gido pa�ym�jimo ir dirba u� labai ma�� atlyg�. Kod�l taip yra? Turb�t niekam nekyla abejoni�, jog tokie "gidai" yra samdomi tam, kad kai kurios turizmo firmos tiesiog sutaupyt�, o gidas kelt� ma�iau reikalavim�. "Gali samdyti pigesnius gidus, bet ka�in ar turistus tokia paslauga tenkins ir ar jie išvis benor�s su ta firma keliauti", - samprotauja Šiauli� gid� draugijos pirminink� R. Pilipavi�ien�.

Realyb� tokia, jog gido darbas – papildomas u�darbis, tod�l daugelis gid� dirba etatin� darb� bibliotekoje, mokykloje ar universitete. Keletas gid� prisipa�ino, jog iš savo pa�i� kišen�s tenka pakeliauti, kad pasiruošt� ekskursijoms ir �sisavint� maršrut�, nes firma tuo nesir�pina.

Turistai mano...

"Egzistuoja labai daug turizmo �moni�, teikian�i� tokias pat paslaugas, - sako turistas Vygintas. - Pakakt� poros kelioni� agent�r� bei organizatori�, tada ir konkurencija b�t� sveikesn�." Pasak turist�s Mildos, ji yra nusivylusi kai kuriais gidais ir kelioni� organizatoriais. "Pamenu, kaip gid� kelion�s metu dainavo, o po to pasakojo apie ka�kokias fermas, - prisimena Milda. - Buvau apstulbusi." Dar keli turistai pasakojo, kad pasitaik� atvej�, kuomet ekskursij� ved� girtas gidas. "Buvome pasipiktin� gidu, o v�liau pareišk�me priekaištus turizmo firmai", - atviravo jie.

Kaip pasirinkti kelioni� organizatori� ar agent�r�? Daugelis turist� mano, jog geriausia turizmo �mon� yra ta, kuri vis� pirma �ino, k� parduoda, dirba profesionaliai, neviešina savo "darbo virtuv�s", o paslaugas si�lo u� prieinam� kain�. Kiti kelioni� m�g�jai neslepia, jog d�l finansin�s pad�ties privalo atsisakyti turistini� pramog�.

"Mano šeima kiekvien� vasar� suplanuoja išvyk� ar kelion�, ta�iau vykstame savo transportu – mums pigiau", - tikina keliautoja Romualda.

�iauliuose ��lo "PER Forma"

Irena BUDRIEN�

Tris dienas – ketvirtadien�, penktadien� ir šeštadien� – mieste š�lusios vieš�j� erdvi� tarpdisciplinio meno tarptautin�s k�rybin�s dirbtuv�s šiaulie�i� pam�gtose vietose suk�l� linksm� bruzdes�. Savo elgesiu ir darbais menininkai ne vien� prajuokino, nustebino ar net šokiravo. Bet toks ir buvo tikslas. Po renginio viename socialiniame tinklalapyje buvo išplatintas pranešimas: "PER Forma" baig�si, tegyvuoja "PER Forma 2"!

Objekt� meno grup�s vienos dienos darbai išsirikiavo prie Dail�s galerijos.
Autor�s nuotr.

Pasak organizatoriaus Gedimino Rud�io, nors Lietuvoje n�ra išplitusi šiuolaikinio meno kult�ra, vis d�lto ji artima tam tikro rato �mon�ms: jaunimui, studentams, d�stytojams. Yra ir aktyviai kurian�i� meninink�, o visuomen� �traukiama per tiesiog gatv�se vykstan�ius renginius.

Akcijos – specialiai skirtos Šiauliams

Dirbtuv�se dalyvavo nema�ai meninink� iš u�sienio, kuri� k�ryba buvo specialiai pritaikyta m�s� miestui. "Mes kviet�me ne atve�ti savo darbus, bet laiškuose nusiunt�me jiems nufotografuotas vieš�sias Šiauli� erdves, kad jie patys išsirinkt� tas vietas, kuriose gal�t� rengti akcijas", – sak� G. Rudys. Jis pamin�jo Lino Domaracko vadovaujamos Aplinkos meno grup�s veikl�, skirt� nebaigtiems darbams u�baigti. "Jie pamat� sulau�ytus suoliukus, kai lent� neb�ra, nesutvarkytus kelmus, paliktus tarp šaligatvio plyteli�, ir nusprend� pa�ym�ti juos �vairiomis spalvomis. "Menas ir tvarka dera", – reziumuoja vaikinas.

Kad tarptautin�s k�rybin�s dirbtuv�s b�t� surengtos kaip tik Šiauliuose, l�m� palankiai susiklos�iusios atsitiktin�s aplinkyb�s ir geranoriški �mon�s. Gediminas R�dys, b�damas Garg�d� kult�ros centro meno vadovu, o kartu ir Klaip�dos universiteto Men� fakulteto absolventu, Plung�s kult�ros centro direktoriaus Romo Matulio išprovokuotas nusprend� savo bakalauro darbui parengi rimt� projekt� ir gauti finansavim� iš Kult�ros r�mimo fondo. Šiauliai, o ne Klaip�da, pasirinkti d�l pa��stam� ir patogi� menininkams pasireikšti vieš�j� erdvi�. Vaikino t�vas Bronius Rudys patar� dirbtuves rengti ne vien�, o kelias dienas, re�isuoti pasisi�l� re�isier� R. Lukoševi�i�t�, valdyti finansus – Šiauli� dail�s galerijos direktor� Roma Atko�i�nien�. �od�iu, viskas klost�si kaip sviestu patepta.

Po atidarymo višta pad�jo kiaušin�

Ketvirtadienio vakar� aikštel�je prie Šiauli� dail�s galerijos tarptautin�s k�rybin�s dirbtuv�s "PER Forma" atidarytos �i�rovams pateikiant performanso ir akcijos kokteil�. Nuobod�i� paskait� skaitant� praneš�j� dalyviai išda�� vairias da�ais, trib�n� nugriov�, o vietoj jos pastat� mil�inišk� pramonin� rit�, ant kurios u�silip� prakalbas dro�� organizatoriai, r�m�jai ir savivaldyb�s atstovai. Tuo pa�iu metu medyje pasisl�p�s vaikinukas kalban�iuosius barst� ry�iais. T� pat� dar� ir keistai apsirengusi mim�, tik ji barst� �i�rovus, slap�ia pris�linusi jiems iš u� nugaros. Akibrokšt� �i�rovams iškr�t� ir vaikinukas, šli�kštel�j�s jiems po koj� kibir� vandens. Norintieji malšino troškul� prie ne�inia iš kur ištraukto gazuoto vandens automato. Bene ramiausiai elg�si narve tupinti višta, traukianti vaik� d�mes�. Beje, ji organizatoriams atneš� pelno - jau kit� dien� pad�jo ne auksin�, bet vis d�lto kiaušin�, v�liau dar vien�...

Menininkai nuda�� ketvirt� kolonos - tiek, kiek gavo paramos

"PER formos" archyvo nuotr.

Renginio dalyv� višta pad�jo ne auksin�, bet vis d�lto kiaušin�.

Autor�s nuotr.

Šešios meno zonos

Menininkai pasiskirst� � šešias meno zonas, kurias sudar� objekt�, �enkl�, aplinkos meno, performanso, mados dizaino ir videoperformans� grup�s. Kiekvienas programoje gal�jo rasti sau artim� meno srit�.

Medines skulpt�ras k�rusi� objekt� grup� r�m� Kurtuv�n� regioninis parkas. Vienuolika meninink� gamtos prieglobstyje kurtas skulpt�ras vakare eksponavo prie Dail�s galerijos. Pasak Broniaus Rud�io, grup� sugeb�jo pateikti vienos dienos darbo ataskait�. Ataskaitin�se dailinink� parodose pateikiama ataskaita u� metus, o �ia – ataskaita u� vien� dien�.

Vanduo savaitgalio voniai – iš fontano

Performans� grup� nustebino ne vienu provokuojan�iu reginiu. Štai penktadienio vakar� � Prisik�limo aikšt� u�suk� šiaulie�iai gal�jo pasigro��ti vonioje besiteškenan�iomis merginomis. Šios buvo ne tik gra�ios, bet ir draugiškos – kviet� �i�rovus prie j� prisid�ti ir net si�l�si paskolinti maudymosi kostium�. Kad vanduo b�t� šiltas, organizatoriai po vonia u�k�r� lau�el�, o kai pasidar� nepaken�iamai karšta – šli�kštel�jo pora kibir� šalto vandens, kur� s�m� tiesiai iš centrinio miesto fontano prie Savivaldyb�s.

Susirinkusi�j� ausiai potyri� �vairov� pasi�l� Ginto Gascevi�iaus ir kompanijos garso performansas, kai garsai buvo išgaunami be jokio muzikos instrumento, naudojant tik aido efekt� ir �garsinim�. Semiamo vandens garsas, ant dvira�io rato pilamo vandens garsas, metalinio kibiro �vangesys, � skard� atsitrenkusio �mogaus skleid�iamas garsas ir j� aidas - visa tai susimaiš� � tobul� garso "mišrain�", kuri� šiaulie�iams jau si�loma išve�ti � Europoje vykstan�ius stichin�s muzikos koncertus.

Pauliaus Arlausko "kokaino" piešiniai.

Beno Šarkos ugnies šou.

"PER formos" archyvo nuotr.

Eristikonas – meninink� bendravimo vieta

Linas Domarackas ir Tusia Dabrowska prie galerijos sukal� išdidinto mastelio Eristikono stal� ir k�des, kad prie jo bet kurios srities menininkai gal�t� bendrauti. Susirink� šok�jai šoko ant to salo, da�asvydininkai svaid�si da�ais, poetai raš� eil�raš�ius. Menininkai svajojo, kad stalas gal�t� b�ti iš patvarios med�iagos – betoninis, stacionarus. Tada Šiauliai tapt� kult�rini� main� miestu, kur menininkai gal�t� rengti viešas diskusijas. Kod�l gi ne? Gal tikrai gal�tume tur�ti susitikim�, bendravimo ir vieš� diskusij� Eristikon�? Bronius Rudys sak�, kad toks meninink� stalas b�t� atsvara vartojimo kult�rai.

Bet kol kas meninink� Eristikonas – medinis. Tusia rašo ant jo eil�raš�ius. T� pat� ji daro Varšuvoje ir Niujorke. Linas – pieš�.

Troškul� malšino "gazirovk�s" automatas.

Autor�s nuotr.

Benas Šarka – urvinis ugnies �mogus

Judesio ir ugnies fiesta – taip b�t� galima apib�dinti Beno šarkos pasirodym�, vykus� v�lai vakare prie Dail�s galerijos. Vos dengian�iu drabu��liu, vis� k�n� išsitep�s balkšvu moliu jis buvo panašus � aborigen�, kuris jau išmoko elgtis su ugnimi. Kruopš�iai pasireng�s šou – kiekvien� gniu�ul� suvynioj�s atskirai ir iš j� padar�s kokon�, Benas pritvirtina prie jo ranken� ir degant� ima sukti vertikaliai, kitus – horizontaliai. Jis gulasi, didina sukimo greit�, kokonas atsitrenkia � �em� – �ie�irbos pasipila � visas puses. Kokonas suyra, iš jo iššoka degantys kamuoliai. Benas pradeda b�gioti su degan�iais fakelais, aplink save padaro ugnies �ied�, stumdo degan�ius rutulius, prisidega ir v�l ridena, plikom rankom degant� sviedin� išmeta � virš�. Šviesa, garsas, ant k�no d�i�stantis molis, ugnis.

Po to visi sugu�a � galerij�, kad pamatyt� Pukos (Pauliaus Arlausko) kokaino piešinius. Nors iš tikr�j� tai – granito skaldel�. Paulius sako, kad piešimo priemon�s – nesvarbu, ar kokainas, ar aliejiniai da�ai. Svarbiausia, atsiranda meninink� jud�jimas, tokios veiklos poreikis.

Gy�io Padegimo vaizduot�s lavinimo pratimai

Po bendro kart� vakar�lio išaušta sekmadienis, kai Gytis Padegimas sukvie�ia jaunim� � pratybas (workshop�) Dail�s galerijoje. Viskas prasideda nuo mokymosi paspausti rank� ir pa�i�r�ti kitam �mogui � akis. Kitas pratimas sud�tingesnis – jaunimas mokomas b�ti politikais ir spausti rank� � �mog� �i�r�damas iš aukšto, per atstum�. Šis greitai perpranta manier� ir tampa itin oficialus ir atitol�s.

Po to visi sus�da ant �em�s, kad patreniruot� svarbiausi� k�rybingo �mogaus raumen� – vaizduot�. "Vienodos reklamos ir mokymo programos mus suparaly�iavo ir mes neper�engiame sav�s. Bandysime lavinti vaizduot�, kuri padeda ne tik kurti, bet ir išgyventi, pavyzd�iui, tremtiniams. Jie tur�jo s�siuvinukus, kur raš�, pieš�. Dvasios vaizduot�s j�ga padeda �mogui, bet tam reikia susikaupti", – išmintimi dalijasi Gytis Padegimas.

�iauliuose karaliavo vaikai

Oksana LAURUTYT�

Vaik� gynimo diena Šiauliuose pamin�ta be skambi� �od�i� ir garsi� sveikinimo kalb� - bir�elio 1-�j� tuoj po vidurdienio amfiteatr� u�vald� dainuojantys ir šokantys "Linksmieji pabiru�iai", o prie P. Višinskio paminklo susirinko apie 600 ve�im�liuose s�din�i� ir ma�ai dar suprantan�i�, koks renginys vyksta, ma�yli�. T�vai, seneliai, aukl�s šiuos pyplius atve�� atsiimti pelnyt� dovan� - balion�, marškin�li�, puodeli�, nes mieste vyko tradicin� švent� "Aš - ma�asis šiaulietis".

Tarptautin� vaik� gynimo dien� Šiauliai pa�ymi švente "Aš ma�asis šiaulietis" jau šešt� kart�.

Iš 1200 kviest� - 600 dalyvi�

Jau 13 valand� miesto amfiteatre suskambo muzika, o � scen� iš�jusi Onut� ir Dominykas šmaikštavo bei kviet� dainuoti ir šokti savo draugus. Dainos skamb�jo visokios - negird�tos ir gird�tos - apie varlytes, vabal�lius, muses, mamytes ir raskilas. Vieni vaikai straks�jo scenoje, kiti - patys ma�iausi - aikštel�se šalia sus�dusi� t�v� ir seneli�. Juk kaip gali net�p�ioti � takt� ir neploti delniukais, kai skamba: "Mušiu šit� ma�� mus�, o kai j� pagausiu, niekad nedraugausiu..."

Švent� "Aš ma�asis šiaulietis" tur�jo prasid�ti 14 valand�, bet jau gerokai anks�iau prie geltonais balionais išpuošt� ark� prie P. Višinskio paminklo �m� b�riuotis ve�im�lius stumiantys t�veliai. Jie rikiavosi prie stal�, nukraut� s�rašais ir puodeliais su u�rašais. Juk jei ateisi paskutinis, ne�inia, kada dovan� gausi, juk kvietimai dalyvauti švent�je išsi�sti net 1200 ma�yli�. Švent�je atsak� dalyvausiantys per 600 ma�yli� t�v�.

Minia susib�r� tokia didel�, kad ve�im�liai išsirikiavo vos ne iki "Titnago" spaustuv�s ir viešbu�io "Šaulys". "Gal�jo bent Vasario 16-osios gatv� u�daryti, kad mašinos neva�in�t�", - kalb�josi dvi mamos, ilgokai pastov�jusios ties arbatine "Presto" ir negalin�ios ve�im�li� pristumti prie švent�s dalyvi�.

Pasak� persona�ai k�r� šventin� nuotaik�

"Gal norit sesut�s ar broliuko? Jei norite, tik paprašykite", - prie mamy�i� su ve�im�liais išdid�iai prisiartin� klausin�jo penki gandrai (studijos "Helijas" jaunieji aktoriai). "Oi ne, nenorime", - kvatojosi mamos ir net ne�ad�jo kada nors gandr� prašyti pagalbos. Gal tod�l, kad jie - net penki, o galb�t ir tod�l, kad prie j� buvo pri�j� socialin� apklaus� atliekantys jaunuoliai ir klaus�: "Ar tikite, kad valstyb� pasir�pins J�s� vaik� mokslais ateityje?"

Švent�je sukin�josi ne tik gandrai - lakst� klounai su balionais, net vilkas su lape. Klounai prie ve�im�li� rišo balionus, iš anksto gav� nurodym� šiukštu dovanoti tik po vien� balion�, neišlaidauti.

V�liau pasirod� Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys ir jo pavaduotoja Alma Javtokien�. Eil� pajud�jo, nes miesto vadovai prad�jo dalyti dovanas ma�yliams. "Sveikinu sveikinu. Nu gryna mamyt�", - šypsojosi meras ir spaud� rank� ir ma�yliams, ir j� t�veliams. Pasirod�, kad vos ne Kal�d� Senelis su savo pavaduotoja Snieguole vaikams sureng� švent�...

Tie, kurie dovan� šiemet nenusipeln�, nes gim� seniau ar dar visai negim�, gal�jo eiti � amfiteatr�, kur l�li� teatras "Avilys" rod� spektakl� vaikams "Pagrandukas". V�liau prie amfiteatro buvo galima išvysti ocialin�s atskirties vaik� ir jaunimo grupi� darbeli� ekspozicij� "K�rybos sala".

� švent� atvyko apie 600 ma��j� šiaulie�i� su laimingais t�veliais.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Renginiai vyko iki vakaro

Tie, kurie nepating�jo, dar gal�jo suskubti pamatyti Moksleivi� nam� m�g�j� meno kolektyv� koncert�. Prie P. Višinskio paminklo vyko renginys "Linksmoji vaik� gatv�". Buvo galima išvysti magišk� triuk� (�ongliravimas su �ol�s riedulio lazda, estafet�s ir kt.), šaški� ir šachmat� var�ybas, atrakcionus "Jud�k linksmai", tekvondo jaun�j� sportinink� pasirodymas, mini teniso var�ybas (atkarpoje nuo "Verpsto" vitrin� iki amfiteatro).

Prie amfiteatro dar vyko konkursas "Taiklioji ranka" (metimai � krepš� su Šiauli� komandos "Šiauliai" talismanu Jautuku prie amfiteatro, o pa�iame amfiteatre surengtas sporto mokyklos "Saul�" renginys "Sveika, vasara".

Bir�elio 1-�j� prasid�jo VII tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis, kurio pirmasis koncertas buvo skirtas Tarptautinei vaik� gynimo dienai. Jame dalyvavo berniuk� ir jaunuoli� choras "Dagil�lis", senosios muzikos ansamblis "Pavana", Šiauli� kamerinio orkestro artist� vaikai – jaunieji atlik�jai.

Vakare sporto gerb�jai amfiteatre gal�jo susitikti su �ia visuomenei prisista�iusiais Šiauli� olimpie�iais.

Fatali�kos �ilkin�s moterys

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Penktadienio vakar� Šiauli� dail�s galerijoje dizainer� Diana Nevedomskyt� pristat� savo nauj� sukneli� kolekcij� "La femme fatale". Tokio lygio mados pristatymas Šiauliuose buvo senokai. Šiaulie�iai D. Nevedomskyt�s k�rybos pristatym� pamat� po šešeri� met� pertraukos. Modeliai buvo ne profesional�s, o paprastos moterys.

"Tokia jau aš esu - šilkin�", - sako dizainer� Diana Nevedomskyt�.

"La femme fatale" kolekcijos r�bais pasipuošusi� moter� seksualumas - pl�šrus ir išlaikytas.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Dizainer� šiuo metu geriau pa��stama Latvijos mados gurmanams nei Lietuvos. Ji jau penktus metus iš eil�s dalyvauja Rygos mados savait�je. Šiaulie�iams savo kolekcij� ji pristat� nostalgišk� jausm� vedama.

Rygoje Dianos kolekcija "La femme fatale" sulauk� did�iulio pripa�inimo. Netr�ko ir pavyd�i� u�uomin�, neva jos sukurti drabu�iai gerai atrodo tik ant profesionali� modeli�. "Tai netiesa - visos moterys, patekusios stilistui � rankas, tampa nuostabios", - sako D. Nevedomskyt�.

Dizainer� tai �rod� šiaulie�iams. Drabu�ius demonstravo paprastos moterys, kurios atrod� nuostabiai, kerin�iai. Seksualumas - pl�šrus ir išlaikytas.

D. Nevedomskyt� prisipa�ino, kad liko ištikima odai ir šilkui - šioms dviem priešingyb�ms. Su šilku sunku dirbti, ta�iau tai dizainer� moka geriausiai. Kitos med�iagos jai netinka. "Tokia jau aš esu, šilkin�", - sako D. Nevedomskyt�.

2012 met� kolekcijos koncepcij� Diana apgalvojo jau dabar. Ji teigia, kad v�l liks ištikima šilkui. Naujoji kolekcija taip visada bus skirta stiprioms moterims.

Dizainer� šilko paslap�i� mok�si Pary�iuje. Ji pati sako, jog pajausti šilk� reikia �g�d�i� ir talento. D. Nevedomskyt� iki šiol yra viena iš nedaugelio aukštosios mados k�r�j� Lietuvoje. Šios kategorijos dizaineriai da�nai savo k�rinius siuva rankomis.

Ie�koti sav�s savyje

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulietis magas Gintas Gustas seniau buvo vadinamas lietuviškuoju �arliu �aplinu. Dabar jis jau nevaidina šio legendinio persona�o. O k� vaidina? Save. Magas vadovaujasi pasaulinio lygio �vaig�d�s R�tos Lee �od�iais – �aplino jau nebereikia, reikia – Ginto Gusto. Magas prad�jo itin dom�tis savo gimin�s med�iu. Tai – jo naujasis hobis ir poilsio b�das.

Magas Gintas Gustas �arlio �aplino nebevaidina. Vaidina save.

Ginto GUSTO asmenino archyvo nuotr.

Neliko sezon�

Šiaulietis magas ir komikas Gintas Gustas šiomis dienomis ruošiasi � did�iul� magijos fiest�, kuri vyks gegu��s 28 dien� Rygoje. Ten jis bus reikalingas ne tik kaip atlik�jas, bet ir kaip vert�jas. Magas kalba ispaniškai, vokiškai, angliškai, pranc�ziškai ir dar keliomis u�sienio kalbomis. Jis tikina, kad sunkmet� jau�ia ir tokie artistai kaip jis. Anks�iau b�davo per metus laikotarpiai, kuriuos vadindavo "auksiniais". "Dabar nebeliko sezon� ir ne sezon�. Geriausias laikas u�sidirbti b�davo nuo rugs�jo iki Nauj�j� met�. Dabar u�darbis kapsi tolygiai visus metus", - teigia G. Gustas.

Ar nepra�us m�s� komiškasis magas? Nieko panašaus. Neseniai jis koncertavo Kaune, kur buvo pristatyta Dianos Nevedomskyt�s drabu�i� kolekcija. Greitai jis keliaus � Jurbark�, festival� "Panemuni� �iedai".

"Dirbsiu su ne�galiaisiais. Šiek tiek mok�s, bet man ne visuomet pinigai svarbiausia. Jau�iuosi laimingas, kai d�iuginu �mones, o labiausiai - tuos, kuriems gyvenimo d�iaugsmo tr�ksta", - atvirauja magas.

Nebereikia �aplino

Anks�iau G. Gustas m�gd�iojo nebyliojo kino �vaig�d� �arl� �aplin�. Dom�josi, kiek toki� profesionali� m�gd�iotoj� yra pasaulyje. J� nedaug – vos per šimt�. Dabar G. Gustas �sus prisiklijuoja tik kai paprašo klientas: "�aplino �sus nusi�miau ne tik d�l to, kad išberia l�pas. Pasaulinio garso lietuvi� kilm�s amerikie�i� aktor� R�ta Lee man kart� pasak� - �aplino jau nebereikia, reikia – Ginto Gusto. Mago ir komiko."

Magas gerai �siklaus� � šiuos �od�ius ir padar� išvad� - ieškok sav�s savyje: "Negal�jau nepaisyti ši� �od�i�. Tai man patar� �mogus, kuris daug pasiek� Amerikos šou versle. O tai, patik�kite, tikrai nelengva."

G. Gustas sako, jog jo herojus tenori b�ti puikiu artistu, kuris pralinksmina ir u�buria publik�. Ne brangiais triukais, o nuošird�ia vaidyba. Kart� viena poniut� išr�� – man tokie "bajeriai" nepatinka, apgaudin�ja ir daugiau nieko. Anot mago, toks �mogus nepriima d�iaugsmo � savo šird�. Toki� nedaug, ta�iau pasitaiko.

Ar b�na magui ir komikui sunki� akimirk� scenoje? Be abejon�s. Brazilijoje G. Gustas dirbo su pasiskolintomis �irkl�mis ir skaud�iai �sikirpo piršt�. Kraujas b�ga, ta�iau magas atlieka triuk� iki galo. Tik pabaigoje paprašo tvars�io.

Neseniai Šiauliuose vyko �urnalist� švent�, kurioje magas rod� kelet� triuk�. Prieš tai jis smarkiai susi�alojo koj�. Niekas iš �i�rov� nepamat� skausmo jo veide.

Atrasti šaknis

"Savo šaknis atrasti labai malonu. Tai gyvenimui suteikia šiek tiek prasm�s. Paliksiu vaikams vis� savo istorij�", - sako magas G. Gustas. Jis jau kelet� m�nesiu va�in�ja � Vilniuje esan�ius archyvus, lanko gyvenime nematytus gimines. Vieni j� sutinka šiltai nematyt� giminait�. Kiti vengia.

Daug mago giminai�i� dar XX am�iaus pabaigoje iškeliavo � Amerik�. Dabar G. Gustas juos suranda, tiksliau – j� vaikus arba vaikai�ius: "Kai radau internete savo senelio pusbrol� ir pusseser�, kurie išvyko 1913 metais, toks geras jausmas ap�m�. Aš dabar nuo tokios veiklos pailsiu. Tai kainuoja daug darbo, laiko ir pinig�. Ta�iau radimo d�iaugsmas visk� atperka."

O kaip rasti tuos išvyk�lius? Da�niausiai naudojamasi ba�ny�iose sukauptais dokumentais, kuriuose yra gimimo, mirties ir vestuvi� datos. Iš to daug galima su�inoti. �domu internete panagrin�ti tais laikais plaukusi� laiv� keleivi� s�rašus. �ia da�nai vardai b�na supainioti. Reikia juos atpa�inti.

"Iki 1920 met� visos lietuviškos pavard�s buvo rašomos rus� kalba. Gustas tapo Gustav, Gustait� – Gustaityte, Jurgis pramintas Furgiu, Juozas – Osip. Mano proproprosenelis Simonas tapo Semion", - pasakoja magas.

Ar pailsi prie televizoriaus? "Stengiuosi kuo ma�iau �i�r�ti �ini�. Daug keliauju ir matau, kaip Lietuva susireikšmina. Tokia ma�a valstyb� kvaršina sau galv� ka�kokiais skandal�liais. Visas pasauli jau priprato prie sensacij� ir � jas nebereaguoja, gyvena savo gyvenim�", - sako magas G. Gustas.

�elektrinta naktis

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šeštadienio nakt� meniškos sielos šiaulie�iai svaiginosi elektra ir naktimi. Šiauli� "Aušros" muziejus jau šešt� kart� dalyvavo tarptautiniame projekte "Europos muziej� naktis". Nuo 20 val. vakaro iki 1 val. nakties Ch. Frenkelio viloje vyko renginys "Naktis muziejuje. Elektra: tarp vizijos ir realyb�s".

Makabriškas naktinis vaizdas - did�iulis namas, nušviestas judan�iais vaizdais. Skamba gramofono muzika. Lauke maloniai šilta. Tokia aplinka svaigina labiau nei vynas. Ch. Frenkelio vila vien� nakt� tapo moderniausio ir ne�tik��iausio meno meka.

Prav�rus vilos duris, pasigirsta kita muzika. �mon�s šmirin�ja su šypsenomis ir laimingomis akimis. Lankytoj� mini� d�iugino �inom� muzikant� Aurimo Povilai�io, Gintauto ir K�stu�io Gascevi�i� atliekamas dviej� dali� muzikinis performansas. Po to autobus� stotel�se �mon�s dar ger� valand� kalb�jo: "�ia buvo geras."


Lankytojai gal�jo išbandyti elektros k�d�.		Muziej� nakties dalyviai steb�jo �vairius eksperimentus su elektra.

Po muzikinio performanso skamb�jo jaunos atlik�jos Monikos Sokait�s atliekama XX a. I pus�s lietuvi� kompozitori� k�rini� fortepijonui programa. Tiesa, daugelyje sali� vis ka�kas vyko. Grojo smuikai, vaikš�iojo pasidabin� ponai.

Geltonojoje svetain�je Šiauli� dramos teatro aktor�s Nomeda B��i�t� skait� pasakojimus apie elektr� bei buvo galima pasiklausyti jos atliekam� Marlene Dietrich dain�. Retro kino sal�je "Kapitol" buvo demonstruojami pra�jusiame am�iuje sukurti intriguojantys autobiografiniai filmai apie garsiausius išrad�jus, dirbusius elektros srityje.

Renginio kulminacija – dizainer�s Airidos Skrickien�s sukurtas fantastinis kinetinis šviesos kostiumas "�elektrinta". Kelet� minu�i� �i�rovai buvo tarsi u�hipnotizuoti švies� ir videoprojekcijos. Nenusakomos baltos formos, besikei�ianti šviesa, specifinis garsas ker�jo naktinius sve�ius.

Pirm� kart� ant Ch. Freneklio vilos lankytojai gal�jo išvysti ant pastato fasado demonstruojamas videoprojekcijas. Kita naujiena - adrenalino m�g�jai gal�jo pajusti, k� reiškia atsis�sti � k�d�, kurioje paprastai s�dima tik kart�...

Autoriaus nuotr.

Rimanto LAZDYNO nuotr.

Od� pavasario d�iaugsmui

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauli� universiteto Botanikos sodas, universiteto studentai bei dar keletas ugdymo �staig� atstov� jau ketvirt� kart� sukviet� �vairaus am�iaus šiaulie�ius � švent� "Od� pavasario d�iaugsmui". Tradiciniame sunkiai �od�iais nupasakojamame renginyje tarp šimt� r�ši� g�li� ir augal� tilpo šokis, dail�, mados, muzika.

Šiauli� universiteto botanikos sod� puoš� ne tik �iedai, bet ir spalvingi persona�ai.

Muilo burbulai neš� visiems laim�.

Švent�je dalyvavo ir ma�ieji šiaulie�iai.

Švent�s dalyviai � rengin� atvyko ne šiaip sau paspoksoti. Kiekvienas gavo po lap� su punkt� s�rašu. Reik�jo kiekvien� iš j� aplankyti, atlikti u�duotis arba išmokti ka�k� naujo. Ši� met� švent�s tema - medis. Tod�l bet kuri atrakcija tur�jo ka�k� bendro su med�iu - tikru arba pasaulio med�iu iš tautosakos.

Šiaulie�iai tur�jo galimyb� susipa�inti su Botanikos sodo augal� �vairove, vykdoma �vairia aplinkosaugine veikla, �rengtomis naujomis kolekcijomis. Renginio organizatoriai tikisi, kad kitais metais renginys bus tarptautinis. Jau dabar j� tokiu galima pavadinti, nes dauguma main� programos student� švent�je apsilank�.

Renginio dalyviai vaikš�iojo po sod� ir �skait� lape tarsi studentai sesijos metu rinko parašus. Teko p�sti burbulus, patirti netradicin�s medicinos gali�, su�inoti š� t� apie chemij�.

"Od� pavasario d�iaugsmui" jau tapo tradiciniu festivaliu. Tikimasi, kad kit�kart švent� pavyks surengti savaitgal� - kad kuo daugiau �moni� gal�t� pasid�iaugti šiuo reginiu.

Švent� u�baig� liaudiška vakaron�, kuri� sureng� Šiauli� universiteto folkloro ansamblis "Vaiguva".

Autoriaus nuotr.

"Serganti" visuomen�

Lina ZDANEVI�I�T�

Šiauli� dail�s galerijoje atidaryta Šiauli� universiteto Men� fakulteto Dizaino katedros ved�jo profesoriaus Giedriaus Šiukš�iaus jubiliejin� paroda "Indikacijos", kurioje eksponuojami net 69 darbai. Pristatytas ir jo k�rybos albumas. Parodoje eksponuojami darbai lankytojus stulbina, šokiruoja, ver�ia susim�styti. Autoriaus teigimu, to ir buvo siekiama – parodyti "sergan�i�" visuomen� ir kiekvienam savaip bandyti j� gydyti.

G. Šiukš�i� pasveikino katedros d�stytojai - padovanojo jam pripu�iam� gumin� valt�.
Autor�s nuotr.

� parodos atidarym� susirinko nema�ai Šiauli� universiteto bendruomen�s nari�, aktyvi� Šiauli� miesto kult�ros ir visuomen�s veik�j�, kurie parodos autoriui negail�jo g�li� ir ger� �od�i�, o kolegos – Dizaino katedros d�stytojai - nustebino G. Šiukš�i� jam �teikdami gumin� pripu�iam� valt�. Bendradarbiai palink�jo menininkui kartais plaukti ir prieš srov�.

Indikacijos

"Paroda vadinasi "Indikacijos", nes ant vaist� taip yra rašoma. Serga visuomen�. Parodoje eksponuojamuose darbuose išryšk�ja �mogaus ir gamtos, visuomen�s konfliktai su pa�iu savimi. Rašytojai savo mintis reiškia rašydami romanus, es� ir panašiai, o aš savo mintis, po�i�r�, socialines id�jas reiškiu vaizdais. Viliuosi, kad visi supras ir perskaitys, k� aš nor�jau pasakyti, – sak� autorius. - Man visuomet malonu, kai kolegos ateina, domisi, sveikina. Taip pat labai svarbu, kad parodos atidaryme apsilank� ir jau baig� studijas mano studentai."

Giedrius Šiukš�ius juokavo, kad jo kartos d�stytojai jau gali b�ti "iškasenomis" vadinami, tod�l ir reikia jaunimo, jaunatviškos nuotaikos ir min�i�.

"Mes jau nuo penkiasdešimties tampame konservatyv�s, tod�l reikia, kad studentai ateit� su savo id�jomis ir darbais", – kalb�jo G. Šiukš�ius.

"Dauguma mano darb� yra ironiški, satyriški ar sarkastiški. Aš m�gstu pasišaipyti ir iš sav�s paties. Geriau taip pasity�ioti iš sav�s ir kit�, nei versti purv� �od�iu", - taip savo darbus �vertina profesorius.

Albumas

"Giedrius Šiukš�ius – ir mokslininkas, tai ir vadybininkas, ir menininkas viename. Mokslininkas, išleid�s geriausi� dizaino vadov�l�. Giedriaus pavydi Vilniaus dail�s akademija. Nuostabus vadybininkas, kuris �k�r� ŠU Dizaino katedr�. O kad puikus menininkas, mes matome jo darbuose", - teig� Lietuvi� kalbotyros ir komunikacijos katedros d�stytojas, knyg� leid�jas docentas Stasys Tum�nas.

Anot jo, albumas "Giedrius Šiukš�ius: fotoplakatai, fotografijos, fotoetiudai", kur� išleido Šiauli� universiteto leidykla, yra viena puikiausi� Šiauliuose išleist� knyg�. "Knyga liudija autoriaus ištikimyb� fotografijai, ištikimyb� savo darbams. G. Šiukš�ius asmenyb� gra�i savo pedantiškumu, – apie autori� ir k�ryb� kalb�jo doc. S. Tum�nas. - Darbuose atsiskleid�ia autoriaus pilietiškumas. Jam r�pi gamtos problemos, kova prieš AIDS. Svarbu, kas yra �mogus. Fotografija – tai trumpi eskizai, etiudai. Svarb�s trumpi ir reikšmingi G. Šiukš�iaus pavadinimai. Š�liojan�io G. Šiukš�iaus niekas ne�sivaizduoja, ta�iau jo š�liojimas perteikiamas k�ryboje."

Tarnybiniai �unys gelb�ja gyvybes

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Valstyb�s sienos apsaugos tarnybos Šiauli� rinktin�s štabo stadione vyko rinktin�s tarnybini� šun� meistriškumo patikrinimas, kuriame iš viso dalyvavo 16 kinolog� su šunimis iš Šiauli� rinktin�s, Pakran�i� apsaugos, Pag�gi�, Ignalinos rinktini�, Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Rinktin�s kinologai tarnybini� šun� geb�jimus tradiciškai patikrina kasmet pirm�j� gegu��s savait�. Tarnybini� šun� meistriškumo patikrinimo renginyje var�omasi bendro paklusnumo ir narkotini� med�iag� paieškos u�darose patalpose rungtyse.

Bendro paklusnumo var�ybas n�ra labai linksma steb�ti. �ia šunys neatlieka akrobatini� triuk�, nejoja šeimininkams ant nugar�. Tiesiog bes�lygiškai vykdo �sakymus. Komisija akylai stebi, ar šuo visk� suprato akimirksniu, ar jam reik�jo komand� pakartoti.

Vokie�i� aviganis Rad�as - puikus tarnybinis šuo, mielai bendraujantis su visais, tiksliai vykdantis �sakymus.

Šunys privalo aklai paklusti savo šeimininkams

Autoriaus nuotr.

Kinologai nusprend�ia, kuris šuo labiausiai klauso, ta�iau svarbiausia, kad šuo tinkamai elgt�si tikrov�je. Ma�eiki� pasienio u�kardos kinologas Tomas Taurinskis jau dešimt met� dresuoja vokie�i� avigan� Rof�. Jis dalyvavo var�ybose kaip veteranas ir �vaig�d�. Rofas penkiems �mon�ms yra išgelb�j�s gyvyb�. Da�niausiai tai pasiklyd� senukai, vaikai, kartais - nelaim�s ištikti �mon�s, pagalbos nesulaukiantys dien� dienas.

Kita rungtis - pasl�pt� narkotik� paieška. Kinologai tikina, kad per tokias var�ybas patalpoje surasti narkotikus šunims yra sud�tinga u�duotis. Kvaišal� kvapas dar n�ra pasklid�s ir silpnas. Bute, kuriame laikomi narkotikai, šunys greitai suranda kvaišalus, nes kvapas paprastai b�na �sisen�j�s. Jiems per m�nes� bent kelet� kart� reikia "rasti" narkotik�, kad neatbukt� �g�d�iai.

Šiauli� u�kardos kinologas Raimondas Girnys dirba su vokie�i� aviganiu Rad�u. "Ne, Rad�is dar nedainavo, kai prad�jau dresuoti Rad��. Puikus šuo - seno pavyzd�io vokie�i� aviganis. Tokie b�davo apie Antr�j� pasaulin� kar� - tamsoki, aukštu pasturgaliu. Šun� veisli� specialistai j� išbrokuot�, ta�iau tarnyboj jis - nepamainomas", - sako R. Girnys.

Rad�as ir Rofas - "konkurentai", kurie lenktyniauja, kuris daugiau �moni� išgelb�s, kuris daugiau narkotik� suras. Tai universal�s šunys. Jie ne tik gerai u�uod�ia, bet, šeimininkui paliepus, gali sulaikyti pa�eid�j�.

Saulius Lideikis, Veiklos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas, kuruojantis rinktin�s kinolog� darb�, atskleid�, kad šunys jau šiemet pad�jo sulaikyti šešias narkotik� siuntas. S. Lideikis paskai�iavo, kad Šiauli� rinktin� turi devynis šunis: septynis vokie�i� aviganius, labrador� ir belg� avigan�. Pastarieji du nenaudojami pa�eid�jams sulaikyti. Da�niau - narkotikams rasti.

Šiauli� rinktin�s kinologai su tarnybiniais šunimis nesyk yra tap� prizininkais Lietuvos ir u�sienio tarnybini� šun� meistriškumo var�ybose, pasiek� puiki� rezultat� tarnyboje – išgelb�j� ne vienam �mogui gyvyb�. Šiuo metu Lietuvos pasienyje su Latvija dirba devyni pasienie�iai kinologai su tarnybiniais šunimis.

Geopatogenin�s zonos "dovanoja" ligas ir nerim�

Oksana LAURUTYT�

Jei reikia rasti viet� sklype šuliniui iškasti, šeimininkai kvie�ia �ilagalv� su �ilvi�io šakele ar virgul�mis. Net šiame technikos am�iuje šulinio radimo vieta patikima racionaliu protu nepaaiškinamam veiksmui. Šiaulietis Aleksandr Zapriagajev sako, kad mokslininkai jau senokai paaiškino, kod�l virgul�mis galima rasti vanden�. Mokslininkai netgi suk�r� prietais�, kuriuo nustatomos geopatogenin�s zonos - vietos, kuriose b�nant sutrinka �mogaus fizin� ir dvasin� sveikata. Vienintel� Lietuvoje tok� prietais� turin�ios �mon�s bendrasavininkis Aleksandras sako, kad nusta�ius geopatogenines zonas namuose, sklypuose, �mon�se galima išvengti rimt� sveikatos sutrikim�.

"Kokia prasm� gyventi svajoni� b�ste ar name, kuris �udo gyventojus fiziškai ar emociškai? Gaila, kad Lietuvoje � tai nekreipiama d�mesio", - sako Aleksandr Zapriagajev.

Autor�s nuotr.

Miegas geopatogenin�je zonoje gresia v��iu

Negalintys paaiškinti �vairi� gamtos reiškini� �mon�s nuo sen� laik� tik�jo, kad viena ar kita vietov�, namas, miškas yra pikt�j� dvasi� buvein�. Juk ka�kaip reik�jo paaiškinti, kad vienoje ar kitoje teritorijoje gyvenantys �mon�s da�niau serga, miršta, ten pras�iau auga augalai ar �vyksta nelaimingi atsitikimai.

Mokslininkai šiais laikais jau gali tokius reiškinius paaiškinti ir skelbia mokslinius darbus bei straipsnius apie biologinius �em�s spinduliavimo poveikio efektus.

Šiaulietis Aleksandr Zapriagajev su kolega Egidijumi Radavi�iumi neseniai �sigijo prietais�, kuriuo nustatomos geopatogenin�s zonos. Šios zonos – tai nepastov�s suskaidyti �em�s spinduliuojami elektromagnetiniai laukai. Ilgalaikis buvimas geopatogenin�se zonose, kenkia augalams, gyv�nams ir, aišku, �mogui. D�l geopatogenini� zon� veikimo net galima susirgti m�s� am�iaus liga - v��iu.

Anot Aleksandro, vienoje Rusijos ligonini�, kur gydomi v��iu sergantys �mon�s, buvo atliktas tyrimas. Nuvykta pas 55 pacientus � namus ir prietaisu ištirtos vietos, kur prieš susirgdami jie miegojo. Nustatyta, kad 50 pacient� miegojo lovose, stovin�iose geopatogenin�se zonose.

Mokslininkai nustat�, kad pagrindiniai geopatogenini� spinduli� šaltiniai yra po�eminiai vandens srautai, vandens sraut�, tekan�i� skirtinguose �em�s lygiuose, susikirtimo zonos, geologiniai �em�s l��iai, po�emini� vandens sraut� ir geologini� �em�s l��i� susikirtimo zonos ir kita. Po�emini� vandens sraut� spinduliavimas �inomas ir sutinkamas da�niausiai - tuomet, kai ieškomi vandens telkiniai šuliniams.

Tyrimas darbo vietoje

Aleksandras sako, kad netik�ti geopatogenini� zon� egzistavimu naivu. Juk �monija tiki itin primityviais virguli�, švytuokli� parodymais. Vyras prad�jo mokytis naudotis virgul�mis ir švytuokle - jam �domu, ar prietaiso ir liaudies atrast� primityvi� instrument� parodymai sutampa.

Pasak Aleksandro, Rusijos, Vokietijos, Japonijos, JAV mokslininkai seniai atlieka tyrimus nustatant geopatogenines zonas. Tyrimai atliekami gyvenamuosiuose namuose arba tiriamos vietov�s, kur ketinama statyti b�stus.

Su Aleksandru nuvykome � vien� �moni�, kad geopatogenines zonas rodantis prietaisas nustatyt� kenksmingas sveikatai vietas. Aleksandras kabinete rado dvi tokias zonas, ta�iau jos n�ra itin kenksmingos - darbuotoj� k�d�s jose nestovi. Ta�iau vienoje darbo vietoje prietaiso rodykl� krito �emyn. "Šioje vietoje s�dintis darbuotojas nuolat skund�iasi galvos, aki� skausmais. Seniau šioje darbo vietoje dirbusi darbuotoja iš darbo iš�jo b�tent d�l pablog�jusios sveikatos", - paaiškino kabinete buv� specialistai.

Pakviet�me Aleksandr� � vieno šiaulie�io namus nustatyti, ar lovos, minkštasuolis, kuriame praleid�iama daug laiko �i�rint televizori�, nestovi geopatogenin�se zonose. Dviejuose kambariuose iš trij� pašnekovo prietaisas nustat� kelias nedideles zonas, kurios �takos sveikatai netur�t� tur�ti. Vis d�lto darbo kambaryje nustatyta platoka juosta, kurioje aparato rodykl� šauna �emyn. Šioje vietoje kaip tik stovi šeiminink� kompiuterio stalas ir k�d�.

"Kompiuter� patar�iau perstatyti kitoje vietoje", - patar� Aleksandras.

Senov�je �mon�s buvo jautresni

Aleksandras sako, kad geopatogenin�s zonos b�na nedidel�s - keliolikos kvadratini� centimetr� dyd�io - ir didel�s – keliasdešimties ar šimt� kvadratini� metr�. Jei nustatyta zona nedidel�, pakanka patraukti lov�, darbo stal� iš kenksmingos vietos.

"Senov�je �mon�s buvo jautresni gamtai. Ba�ny�iai, gyvenamiesiems namams parinkdavo toki� viet�, kuriose gera b�ti, kur �mogus atsipalaiduoja, j� aplanko ramyb�. Dabar gyvename daugiaaukš�iuose ir neretai neturime pasirinkimo galimyb�s. Vis d�lto � geopatogenines zonas nereik�t� �i�r�ti pro pirštus", - sako jis.

Aleksandras sako, kad kartais galima ir išoriškai nustatyti geopatogenines zonas. Jei tai sklypas, tuomet jame bus viet�, kur pras�iau auga �ol�. "Galiu u�jausti tuos, kurie gyvenamuosius namus pasistat� buvusiame pelkyne prie Motinos ir vaiko klinikos. Ten garantuotai kenksminga zona. Keli gyvenamieji daugiabu�iai pietiniame mikrorajone taip pat pastatyti pelk�je", - sako pašnekovas.

Specialistai pataria pasikliauti savo intuicija, nustatant patogenines b�sto zonas. Jautr�s �mon�s intuityviai vengia patogenini� zon� - miega susiriet� � kamuol�l� lovos krašte ar kampe. Apie patogenines zonas reikia pagalvoti tuomet, kai vaikus kankina naktiniai košmarai ir jie atsibunda verkdami ar šlapinasi lovoje.

Geopatogenini� zon� vengia šunys

Aleksandras sako, kad patogenin� zon� kat� ar šuo kartais gali nustatyti netgi geriau u� nepatyrus� radiostezinink�. Kat�s m�gsta neigiam� �em�s spinduliavim�. Jei b�ste kat� nuolat miega tam tikroje vietoje, jums ten geriau neb�ti. Šuo niekada neb�na geopatogenin�je zonoje.

Nepatariama statyti namo ten, kur buvo �aibo iškrova. Tai visada b�na dviej� vandens sraut�, esan�i� skirtinguose lygiuose po �eme, susikirtimo taškai. Geopatogenines zonas parodo ir seni ��uolai.

Perkant b�st�, patartina jame praleisti kelet� nakt� ir pajusti, ar ta vieta tinkama. Reikia atkreipti d�mes� � tas vietas, kur numatoma statyti lov�, rašom�j� stal�, m�gstam� fotel�. Geopatogenin� zona yra kenksminga, jei joje praleid�iama daugiau nei 4 valandas per par�.

Trak� gatv�s galerijoje - klasikin� dail�

Barbora ORAKAUSKAIT�

� Trak� gatv�s galerijoje surengt� Liudmilos Michajevi� tapybos darb� parodos atidarym� sugu��jusius sve�ius pasitiko gitar� dueto improvizacija.

Liudmila Michajevi� pakviet� � dvylikt�j� savo personalin� parod�.

Trak� gatv�s galerijos archyvo nuotr.

Tapybos ir muzikos sintez�s id�ja gim� neatsitiktinai - neeilinei parodai reikalinga ypatinga aplinka. Nors, anot profesoriaus Vytenio Rimkaus, klasikin�s tapybos ekspozicija yra verta gerokai didesn�s erdv�s, parodos organizatoriai ši� problem� savotiškai išsprend� pasitelk� pakruojie�ius gitaros mokytoj� Romuald� Klupš� ir jo mokin� Andri� Masilion�. Skambant gyvai muzikai, galerijos lankytojai gal�jo keliauti Liudmilos Michajevi� romantišk� siu�et� labirintais, kur erdv�s ir laiko s�vokos liko u�riby.

Parodos pavadinimas "Od� praei�iai ir seniesiems meistrams" nuteikia susitikti su nostalgišku praeities epochos atspind�iu, prikeliamu dabarties �i�rovui. Gali kilti klausimas, kod�l autor� pasirinko b�tent tok� daug pastang� reikalaujant� b�d� priminti mums parod� erdv�se vis re�iau sutinkam� klasikinio gro�io etalon�.

Ramybe alsuojantys didelio formato marinistin�s tematikos paveikslai, peiza�ai, miniati�ros ir ypatingo d�mesio susilauk� flamand� tapybos stiliaus natiurmortai parodos lankytojus nustebino meistriškumu, atlikimo technikos subtilumu.

Dal� darb� parodai autor� nukabino net nuo savo nam� sien�. Pastarieji k�riniai tapytojos yra ypa� vertinami. � parod� Liudmila atve�� geriausius per pastaruosius metus nutapytus paveikslus.

Tai jau dvyliktoji Liudmilos Michajevi� personalin� paroda. Pirm�j� sureng� lygiai prieš penkiolika met�, b�dama keturiolikos, tod�l parod� "Od� praei�iai ir seniesiems meistrams" galima vadinti jubiliejine.

Tapytoja savo k�rybini� pasiekim� n�ra linkusi sureikšminti, nors tikrai tur�t� kuo pasigirti. B�dama septyniolikos ji jau tapo tautodailinink� s�jungos nare. Parodos reklamin�je med�iagoje panaudoti Liudmilos paveiksl� fragmentai daugum� vakaro sve�i� privert� g��ioti pe�iais sal�je akimis beieškant brandaus am�iaus parodos autor�s, nes tapybos brai�as byloja apie nuoseklum�, kantryb� ir atsidavim� - savybes, kuri� paprastai �gijama tik po ilg� k�rybini� ieškojim� met�. Pama�ius jaunut�, n� trisdešimties neturin�i� tapytoj� beliko su nuostaba priimti j� toki�, kokia ji yra - kukli�, ma�akalb� ir jautri� savito gro�io perteik�j�, kuri sutiko atsakyti � kelet� klausim�.

- Ar J�s� gimin�je buvo dailinink�? Gal š� talent� paveld�jote?

- Profesionali� dailinink� gimin�je nebuvo, ta�iau gerai piešia t�tis, o iš mo�iut�s pasakojim� �inau, kad ir prosenelis puikiai tap�. Deja, jo paveiksl� išsaugoti iki ši� dien� nepavyko - visi jie sudeg� Leningrado blokados metu.

- Trumpai papasakokite apie save. Kur gim�te, kaip prab�go j�s� vaikyst�?

- Gimiau Klaip�doje. Ten baigiau vidurin� mokykl�. Kur� laik� mokiausi vaik� dail�s mokykloje, kur ir �vyko mano pirmoji tapybos darb� paroda. Visas vasaras praleisdavau kaime. U�augau gamtos ir suprating� artim�j� prieglobstyje, kurie nuo ma�� dien� skatino mano menin� saviraišk� ir steng�si sudaryti s�lygas u�siimti tuo, kas man �domu.

Meninink� kruopš�iai savo paveikslais perteikia pra�jusi� šimtme�i� dvasi�.

- Kas jums yra tapyba - darbas ar saviraiškos priemon�?

- Save laikau laimingiausiu �mogumi - juk galiu leisti sau vis� laik� skirti m�giamai veiklai. Tapyba man yra viskas - ir darbas, ir gyvenimo b�das.

- Kur mok�t�s tapyti? Kas padar� did�iausi� �tak� J�ms - menininkei - formuotis?

- Piešiu nuo vaikyst�s. Tapybos technikos prad�jau mokytis labai anksti, savarankiškai studijuodama sen�j� meistr� reprodukcijas ir mokom�j� dail�s literat�r�.

- Ar esate jau save atradusi, ar vis dar ieškote, kei�iat�s ir kartais tapote kitokiu stiliumi?

- Galiu tvirtai pasakyti, jog esu realist�. Tapydama šiuo stiliumi jau�iuosi u�tikrintai ir save realizuoju geriausiai. Ta�iau stengiuosi vien tuo neapsiriboti ir bandau tapyti �vairiais stiliais. Manau, kad k�rybin�s paieškos trunka vis� menininko gyvenim�.

- Iš ko semiat�s �kv�pimo ir id�j� k�rybai?

- Jau�iu nepaprastai stipr� ryš� su gamta. Gal tod�l man�s niekuomet nepaleid�ia �kv�pimas. Jis visuomet šalia. Kiekviena diena man yra nepakartojamai nuostabi dovana, nes ir aš jau�iuosi esanti neatsiejama gamtos dalis. Kiekvien� syk� pasitinku aušr� ir palyd�iu saul�. Kaskart vis iš naujo išgyvenu met� laik� virsm�. Gamta yra mano did�ioji �kv�p�ja ir id�j� šaltinis.

- Jei netapytum�te, kuri saviraiškos forma jums b�t� artimiausia?

- Aš tiesiog negaliu sav�s �sivaizduoti netapan�ios. Nors jei negal��iau tapyti, ko gero, rašy�iau. Eiles. Proz�. Jau�iu, kad tikrai turiu dar daug k� pasakyti. Retkar�iais ir dabar �kv�pimo pertekli� išlieju poezija. Man poezija tarsi tapybos s�skambis, ta�iau d�iaugiuosi gal�dama save realizuoti pirmiausiai tapyboje.

Nesp�j� apsilankyti galerijoje klasikin�s tapybos gerb�jai parod� gal�s pamatyti iki gegu��s 15 dienos Trak� gatv�s galerijoje, Vilniaus g. 100-1.

Teis�jas � parod� arklio paso neatne��

Oksana LAURUTYT�

Tre�iadien� Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Policijos muziejuje atidaryta unikali paroda. �ia teis�jas Alfredas Vilbikas pristat� savo asmenin� kolekcij� - Lietuvos asmen� pasus nuo j� atsiradimo iki ši� dien�. Šalies istorija besidomintis A. Vilbikas neslepia, kad kai kuriuos dokumentus jam teko pirkti, ta�iau did�iausia eksponat� dalis - gimini� ir draug� dovanos. "Man geriausia dovana - kai draugai padovanoja kok� nors senovin� daikt�", - sak� parodos autorius.

Unikali� pilie�i� pas� kolekcij� nuo pat j� atsiradimo sukaup�s Alfredas Vilbikas sako savo "turto" muziejui nedovanojantis, ta�iau apie tai dar pagalvosiantis.

Neturin�ius pas� sulaikydavo milicijantai

N�ra asmens dokumento - n�ra ir �mogaus, - �inojo dar Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s valdovai, tod�l keliaujantiems � sve�ias šalis savo garbiems gyventojams išduodavo ir atitinkamus "popierius". Juose buvo nurodoma, kas asmuo toks yra ir kur vyksta. Tokie dokumentai - rekomendaciniai raštai - keliaujantiems kunigaikštyst�s gyventojams buvo išduodami jau XVI am�iuje. Keliaujan�i� gyventoj� daug�jant asmenims buvo prad�ti išduoti lydimieji raštai. Juos išduodavo netgi seni�nai.

1941-aisiais išduotas pasas.

A. Vilbikas sak�, kad pirmieji pasai Lietuvoje atsirado prieš Pirm�j� pasaulin� kar�. Jis savo kolekcijoje turi tok� pas� - gavo iš tolimo giminai�io, gyvenusio Dz�kijoje. Tokiame carin�s Rusijos pase nurodytas asmens vardas, pavard�, tik�jimas. Parašo pase n�ra. Tai reiškia, kad paso tur�tojas buvo beraštis.

1915-1918 metais Lietuvoje karaliav� vokie�iai reikalavo, kad kiekvienas okupuotoje teritorijoje gyvenantis 17 met� sulauk�s asmuo tur�t� pas� - asmens tapatyb� ir pilietyb� patvirtinant� dokument�. Pas� išdavimo �statuose buvo nurodyta, kad asmuo gali tur�ti tik vien� pas�, j� b�tina pateikti išvykstant iš Lietuvos.

1918-�j� vasario 16-�j� Lietuvai paskelbus Nepriklausomyb� buvo išleisti �statymai, kad milicijantai gali sulaikyti asmenis, neturin�ius paso, ir "sustatyti" protokol� "pabaudai u�d�ti". Bauda keliavo ne � valstyb�s biud�et�, bet milicijantams.

Gav�s pas� �mogus tur�davo pasirašyti, kad kit� asmens tapatyb� patvirtinan�i� dokument� jis neturi, o svetimos valstyb�s pilietis gal�jo b�ti išvaromas � t� valstyb�, iš kurios atvyko.

Vidaus pase b�davo nurodytas ne tik �mogaus am�ius, šeimos sud�tis, tik�jimas, bet ir tai, ar jis atliko karin� prievol� ir kuo u�siima. Duomenys pasams buvo imami iš ba�ny�i� metrik�.

Vertingiausi - seniausi pasai

A. Vilbiko kolekcijoje yra ir pilie�io, gyvenusio lenk� okupuotame Vilniaus kašte, pasas. Kolekcij� papildo ir �mogaus, gyvenusio 1941 metais Trak� apskrity, laikinasis asmens liudijimas. �inoma, kolekcijoje yra ir sovietme�iu gyventojams buv�s išduodamas pasas ir 1991-�j� pa�ym�jimas apie apsisprendim� priimti Lietuvos pilietyb�, pasi�adant laikytis Lietuvos �statym�. Kolekcijoje galima pamatyti ir 1989 metais sovietin�s vald�ios išduot� liudijim� asmeniui, kuris pamet� ar kitaip prarado pas�.

Vertingiausi kolekcijos eksponatai - carin�s Rusijos lietuviams išduoti pasai.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Teis�jas kaupia ir tokius pasus, kurie neturi jokios juridin�s galios - tai �emai�io pasas, Pakruojo - "HAV" (humoro, alaus ir varn�) sostin�s - sukurtas laikinasis pilie�io pasas.

"Vertingiausi mano kolekcijos eksponatai - seniausi dokumentai. Kelis iš j� esu ir pirk�s", - sak� A. Vilbikas, ta�iau kiek pinig� paklojo u� istorinius dokumentus, jis neatskleid�.

Teis�jas yra aistringas kolekcininkas. Jis turi net arklio pas�, ta�iau � �moni� pas� parod� tokio paso neneš� - jis �ia netinka.

Tiesa, A. Vilbikas pas� parod� Policijos muziejuje sureng�, nes yra šio muziejaus �k�r�jas. 1996 metais jis buvo Šiauli� VPK savivaldybi� policijos vyresnysis komisaras ir b�tent jam kilo mintis kaupti ir visuomenei rodyti policijos istorij� menan�ius daiktus.

Migl� �adina pavasar�

Oksana LAURUTYT�

"Kai nuva�iuoja stogas, atsiveria dangus", - ši nusijuokti priver�ianti sentencija - ne šiaip eilinis pokštas šiaulietei Miglei Plukienei. Prieš penkerius metus jos gyvenime b�tent taip ir nutiko – kai v�jas nupl�š� jos šeimos namo stog�, ji suprato, kad labiausiai gyvenime nori b�ti floriste. Floriste Migl� tapo, savo namo r�syje �k�r� studij�, sunkme�iu atsisak� valdiško darbo ir dabar studijos lankytojoms atskleid�ia ne tik floristikos, bet ir �vairi� nam� dekoravimo b�d� paslaptis.

Keturi� vaik� mama Migl� Plukien� suvok�, ko norinti gyvenime, vos prieš penkerius metus. Nam� r�syje �k�r� studij� ir �m� mokyti moteris �vairi� dekoravimo, floristikos, papuošal� ir dekupa�o paslap�i�.

Floristika u�koduota pavard�je ir varde

Migl� vedasi � savo šeimos namo r�s� ornamentais išpieštais laiptais. �si�i�r�jus atid�iau matyti, kad ant kiekvieno laiptelio u�rašyta po �od�. "Kada paskutin� kart� k� nors darei pirm� kart�?" - perskaitau lipdama, o Migl� sako, kad lipdami laiptais � studij� visi d�l šio u�rašo nusišypso.

Ka�kada jos namo r�sys buvo tik nenaudojam� rakand� sand�lis. Dabar �ia jauku ir gra�u. Ant sien� prikabinta dekupa�o technika dekoruot� paveiksl� ir daikt�, stovi didel� lentyna su indeliais, kuriuose - karoliukai, plunksnos, šakel�s ir daugyb� kit� dalyk�, praver�ian�i� kuriant �vairius puošybos elementus. "�ia - "skrepbukingas" (angl. scrapbooking)", - keist� �od� pasako Migl�, rodydama � dekoruotas duris, ant kuri� - šešios �aismingos fig�r�l�s �moni� veidais. Šis šešetas – Migl�, jos vyras Linas ir keturi j� vaikai - Egl�, Kristijonas, Gabija ir Adom�lis.

"Savo studij� pavadinau "Pluke". Pra�jo daug laiko, kol supratau, kad floristika u�koduota ir mano varde - esu Migl� Plukien�", - šypsosi moteris.

Jaunyst�je �gijusi radiotechnik�s specialyb�, Migl� kur� laik� dirbo televizori� gamykloje. V�liau tapo buhaltere, dirbo Šiauli� universiteto Karjeros centre. "Aiškinau studentams, kad reikia ieškoti sav�s, atrasti, k� labiausiai nori daryti, tada tau pasiseks. O vien� dien� ir pati tai supratau", - sako ji.

Prieš penkerius metus Migl� savo 35-ojo gimtadienio proga su vyru "pab�go" � sanatorij� Druskininkuose dviese praleisti savait�s. Vos atvykus sulaukta skambu�io, kad v�jas nupl�š� namo stog�, tad reikia skub�ti namo. Vyras patar� Miglei likti, o pats gr��o. "Viena bevaikštin�dama mišku, matydama nuostabi� gamt� supratau, kad nieko taip nenoriu gyvenime, kaip tapti floriste", - sako moteris.

Gr��usi � Šiaulius, buvusioje Buitinink� mokykloje ji prad�jo mokytis floristikos, mokslus baig� ir prieš metus �k�r� studij�. "Paradoksas, kad valdiško darbo atsisakiau per pat� sunkmet� - suvokiau, kad man daugiausia laim�s gyvenime teikia k�ryba, o ne karjera ar pinigai", - sako Migl�.

Pavasarinio miško oaz� - per kelias minutes

Migl�s studija turi savo vizitin� kortel�. Laipt� aikštel�je ant palang�s pastatytos kelios �r�mintos reprodukcijos, taur�s su �vairiaspalviais sud�iovintais g�li� �iedlapiais. "Pagal met� laik� "vitrin�" kei�iu", - sako Migl� ir parodo, kokiu b�du reprodukcijas paspartavo - pa�m� švelnaus šieno ir išd�liojo po stiklu aplink paveikslus. Originalu, paprasta ir gra�u. Migl� sako, kad jos k�rybos vizitin� kortel� - parodyti, jog gro�� galima sukurti iš nieko, panaudoti gyvenamoje aplinkoje esan�ius daiktus.


Originaliai atrodo iš kokoso riešut� keval� pagaminti stoveliai �ydin�oms g�l�ms.		Per kelias minutes sukurta puokšt� pavasar� � namus pakvies akimirksniu.

Štai nedailius vazon�lius su �ydin�iomis kambarin�mis g�l�mis galima �d�ti � skaidraus stiklo vazeles, prid�tas šieno. Tuos pa�ius vazon�lius galima �d�ti ir � iš kokoso riešuto pagamintas taures.

"Nuostabi� pavasariu alsuojan�i� puokšt� namams papuošti galima sukurti panaudojus paprastus pagaliukus. Parsineši j� iš kiemo, nuplauni, supjaustai, sudedi � vazel�, o jau tada naudoji �alumynus ir g�les, kurias turi namuose", - sako moteris ir parodo, kaip tai galima padaryti.

Migl� paima neseniai nu�yd�jusio amarilio vazon� ir nukerpa jo lapus - juk vis tiek reikia taip padaryti, kad augalas pails�t�. Susuka tuos lapus vamzdeliais ir persmeigia adat�l�mis su galvut�mis. Nuskina kelis m�lyno hiacinto �iedelius ir prismeigia juos prie susukt� �ali� lap�, išd�liot� tarp pagaliuk�.

"Skrepbukinge" ant dur� - visa Migl�s šeima.

Autor�s nuotr.

Puokšt� per kelias minutes tampa panaši � nedidel� pavasarinio miško oaz� - tarp sud�iuvusi� šakeli� pamatai besiskleid�ian�ias �ibuokles. "Nepaprastas malonumas sukti tuos �alius lapus ir u�uosti �alumos gaiv�. Puokšt� pasta�ius kur nors nam� prieangyje, gali pribarstyti sniego ar ledo. Toks k�rinys išsilaikys ilgiau ir bus dar nuostabesnis", - sako Migl�.

"Gyvenimas be k�rybos yra nulis"

Migl�s geb�jimais susi�av�j� �mon�s prašo jos sukurti puokš�i� vestuv�ms, kitoms švent�ms. Ji yra suk�rusi vitrinas "Centro šokoladinei", "�ili picai". "Nepretenduoju � meno k�r�jos status�, ne�rodin�ju, kad kuriu meno k�rinius. Man ir mano mokin�ms pats k�rybos procesas teikia did�iausi� d�iaugsm�", - sako moteris.

Studijoje Migl� moko, kaip dekoruoti daiktus, kurti sages, iš modelino pasidaryti šird�iai mielus k�rinius, bet �domu tai, kad k�ryba yra persmelktas visas jos gyvenimas. Jei Migl� ruošia švent�, tortus, kitus patiekalus išpuošia gyvomis g�l�mis - nasturtomis, našlait�mis, medetkomis, raugerškiais ir kt. �inoma, taip puošiant patiekalus reikia �inoti, ar augalai nenuodingi.

O neseniai � savo keturiasdešimtmet� ji pakviet� draugus, kuri� papraš� nenešti jai dovan� - geriau atsinešti po patiekal�.

"Atkrito man virtuv�s darbai, u�tat sugalvojau vyrus pamokyti k�rybos. Kol moterys virtuv�je kep� picas, vyrai studijoje papuošalus savo moterims iš g�li� k�r�. Buvo supervakar�lis - juk gyvenimas be k�rybos yra nulis!" - sako moteris.

�iaulie�i� linksmybes steb�jo "Gele�in� lap�"

Asta STANK�NIEN�

U�gav�ni� linksmyb�s šiemet pirm� kart� persik�l� � Talkšos e�ero pakrant� šalia "Gele�in�s lap�s" skulpt�ros.

Vieni �i�rovai pasyviai steb�jo persireng�li� pasirodym�, kiti burnojo, kad nieko nematyti, treti patys tryp� ir dainavo.

Kai ratelis susitraukdavo, tada ratu greitai apsisukdavo ragana su šluota ir �i�rovai šok�jams atlaisvindavo vietos.

�iem� šiaulie�iai g�sdino prisideng� šiuolaikiškomis, film� persona�us vaizduojan�iomis kauk�mis.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulie�i�, norin�i� išvaryti �iem�, prie e�ero pl�do b�riais. Persireng�li� ir kauk�t� U�gav�ni� persona�� netr�ko – sukosi nuotakos, elgetos, �igon�s ir �ydeliai. Be kauki� at�jusiesiems teko �iopsoti ir burnoti, kad �moni� daug ir nieko nematyti.

Trankios muzikos apsuptyje mieliniais blynais buvo kvie�iami pasivaišinti visi šiaulie�iai, kad metai b�t� sot�s ir laimingi. Ir nors �iemos simbolis Mor� suplešk�jo lau�o liepsnose, o Lašininis tradiciškai pasidav� pavasario pranašui Kanapiniui, be to, prasid�jo Gav�nios laikotarpis, besit�siantis iki pat Velyk�, �iema neskuba trauktis - jei ne speig�, tai šlapdrib� �ada.

Apie U�gav�nes, valstyb� ir kult�r�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiais metais U�gav�n�s sutapo su Vasario 16-osios švente ir labai nedaug prasilenk� su Šv. Valentino diena. Kaip šias šventes min�ti vienu metu ir nesusipainioti? Ar reikia kaitalioti kaukes tam, kad švent�s b�t� prasmingos, o mes išliktume savimi, lietuviais. Pokalbis su šiaulie�iu liaudies meistru Albertu Martinai�iu abejones d�l valstyb�s, kult�ros ir meil�s sustato � vietas.

A. Martinaitis teigia, kad šiuolaikin�s U�gav�n�s gali išsiversti be "�yduk�" ir "�igon�li�" - reikia pašiepti tikruosius niekad�jus, o ne tariamus.

U�gav�n�s šiuolaikiškai

Nema�ai student� pas meistr� A. Martinait� yra dro�� U�gav�ni� kaukes. R�� peiliu minkšt� med� ir diskutavo, kaip reik�t� šv�sti U�gav�nes šiais laikais. Meistras kalb�jo, kad norint išlaikyti švent�s gyvyb� neb�tina kartoti tradicijas "paraid�iui". Be tradicij� neišsiversime, ta�iau galime visk� pakreipti ši� dien� aktualij� link.

Dabar did�ioji tautos dalis mano, kad politikai yra absoliutus blogis. Tod�l jau prieš kelet� met� studentai dro�� politik� kaukes. Meistras tik dabar prisipa��sta, kad dirbantiems studentams d�l dr�sos yra pripasakoj�s nema�ai istorij� apie tai, kaip kauk�mis prisideng� m�s� prot�viai keršydavo šykštiems ponams, veidmainiams kunigams. Ta�iau ne pyktis ir kerštas yra pagrindin� U�gav�ni� nuotaika, bet š�lsmas, linksmyb�s, o svarbiausia - tiesos sakymas �vairiomis "dainuškomis" ir �aidimais.

Meistras, nor�damas �skiepyti pasitik�jimo, sakydavo studentams, jog U�gav�n�s - ne vien kauki� balius ar karnavalas. Tai s�skait� suvedin�jimo laikas. Teisyb�s ir šviesos pergal�, kuri� simbolizuoja Lašininio ir Kanapinio kova. U�gav�n�s, Gav�nia, Velykos – šios švent�s tapatinamos su krikš�ionybe. Ta�iau švent� daug senesn�. U�gav�n�s bus tikros tik tuomet, kai jausime dvasin� pasitenkinim�, o ne vien kartosime tradicijas.

Skaitytojams si�lome gerai �si�i�r�ti � U�gav�ni� kaukes Dail�s galerijoje. Gal atpa�insite kok� nors Šiauli� visuomen�s ar vald�ios persona��? Kauk�s dro�tos �vairi� grupi� student�, jaun�j� folklorist�, skaut�. Vaizduotos pastar�j� met� labiausiai Šiauliams "nusipelniusios" asmenyb�s. Ne paslaptis, kad kauki� šiandien prireikt� daugybei kit� politik�.

"�igon�liai" ir "�ydukai" – Drausti ar išsaugoti?

A. Martinaitis mano, kad drausti dainuoti apie "�igon�lius" si�lo tie, kurie patys elgiasi kaip liaudies pašiepiami persona�ai. Lietuvi� kult�ra yra persipynusi su min�t� taut� atstov� kult�ra. "�ydelis" buvo kiekvienas, kuris elgdavo kitaip – nederamai, atvirkš�iai, nei reikalauja padorumas. "�igon�lis" vog� arklius, vištas. Ta�iau yra daugyb� pavyzd�i�, kad šie � m�s� kult�r� �sipyn� �mon�s buvo gerbiami u� savo darbus, išmint�.

Meistras U�gav�ni� daineli� tekstuose nemato joki� problem�. Jas grei�iausiai pastebi šiuolaikiniai "�igon�liai", jau vagiantys toli gra�u ne vištas ir bijantys liaudies "teismo". Per U�gav�nes liaudis baud�ia viešumu ir, prisidengusi kauk�mis, vaidina piktadarybes. Galima sakyti, kad tikroji U�gav�ni� kauk� gimsta iš tikro gyvenimo.

Meistras nuo U�gav�ni� per�jo prie valstyb�s: "Mes po S�j�d�io deklaravome valstyb�s atk�rim�. Ta�iau nepavyko atkurti sveiko visuomen�s po�i�rio � m�s� vertybes. Per U�gav�nes b�davo primenama, kas gali b�ti u� vištos ar arklio vagyst�. Ta�iau niekam nebuvo draud�iama u�sitarnauti pagarb� s��iningu darbu. Taip veik� vidin� visuomen�s savireguliacija. O dabar suk�ius gauna dar didesn� post�. Neišman�liams pasi�loma vadovauti kult�rai, finansams ar net pa�iai valstybei. Visuomen� jau išderinta ir niekuo nepasitikinti. Bijome sudainuoti dain� apie "�igon�l�", nors mes galime jos �od�ius perkurti - �rašyti tikrojo niekšo vard�. Mes bijome pašokti savo šok�, sudainuoti lopšin� vaikui. Net tradicin� vard� bijome duoti."

L�li� teatras - puikus �aislas, aktorini� geb�jim� ugdymo priemon�.

Autoriaus nuotr.

Kauk�s gimimas

Tautodailininkas A. Martinaitis U�gav�ni� kaukes dro�ia be eskiz� ir grie�t� taisykli�. Da�nai d�l autentiškumo kopijuoja Šiauli� "Aušros" muziejaus eksponatus. Senosios U�gav�ni� kauk�s labai �vairios, savotiškos ir nat�ralios, kaip ir jas dro�� liaudies menininkai.

Kirvis, kaltas ir pus� kelmo - viskas, ko reikia kaukei. Kirvis - pagrindinis kauk�s "re�isierius". Kaltai tik apdailina grub� pavirši�. Nereikia stengtis prirai�yti dirbtini� raukšli�, antaki�, skruostikauli�. Tik kraujo susigadiname, bet prie autentiškumo nepriart�jame.

Meistras sako, kad plaukus, antakius, barzd� galima bet kada priklijuoti ir pasl�pti nedail� darb�. U�gav�ni� kauk� da�nai �gyja beprasm� mimik�. Jos išraiška netur�t� priminti n� vieno �mogaus.

Seniausios yra gyvulin�s kauk�s - o�i�, arkli�, gervi�, mešk�. Vaidinimai su gyvulin�mis kauk�mis ir l�li� spektakliai b�t� pa�ios geriausios U�gav�n�s vaikams.

U�gav�j�, atkeršij� piktavaliams ir so�iai prisikirt�, �mon�s pasirengdavo ramyb�s laikotarpiui – Gav�niai. Laukimas ir ramyb�s periodas grei�iausiai atsirado d�l parskrendan�i� paukš�i�. Kuo tylesni bus �mon�s, tuo sparnuo�iai ar�iau kaimo susuks lizdus. Kitaip tariant, bus daug skanios kiaušinien�s. Nat�ralu, kad Velyk� simbolis ir yra kiaušinis.

Kult�ra, kuri nekainuoja

Ne paslaptis, kad sunkme�iu apkarpomas finansavimas ten, be ko gali lengvai išsiversti m�s� k�nas – kult�ros. Ta�iau sunku �vertinti, koki� �al� ji patiria. Gal d�l to ir šv. Valentin� u�miršome. Šis visiškai sistemai nepaklus�s šventasis sutuokdavo visus. B�davo vienintel� s�lyga - jaunuosius turi sieti meil�.

"Nenusiminkime – yra ir pigios, ta�iau vertingos kult�ros. Liaudies kult�ra visada buvo saugiausia ir pigiausia. Vietoje to, kad išleistume šimtus pseudo�vaig�d�i� koncertams, u� kelet� lit� nusipirkime pasak� knyg� vaikams. Per šeimos šventes daug kalbame apie politik�, ta�iau nepasi�lome šalia s�din�iai mo�iutei padainuoti jaunyst�s dain�. Tai nieko nekainuoja.", - �sitikin�s meistras.

Anot tautodailininko, nieko nekainuoja unikal�s dalykai. Štai �alpi� (Kelm�s raj.) kaln� giedotojai ne tik moka savo krašto giesmes, bet ir jas gieda tikrame gyvenime. Liaudiškos vakaron�s Šiauli� kult�ros centre taip pat nieko nekainuoja, o d�iaugsmo per akis b�na ir ma�am, ir dideliam. Tikroji vert� pinigais neišmatuojama.

Paskutinis A. Martinai�io projektas, skirtas vaikams, tiesiogiai susij�s su U�gav�n�mis. L�li� teatras, kurio herojai - �vair�s persireng�liai, puikus �aislas, aktorini� geb�jim� ugdymo priemon�. Tai puiki galimyb� pa�inti liaudies papro�ius. Panaš� l�li� teatr� jau turi Šiauli� "Saul�tekio" pagrindin�s mokyklos gimnazijos folkloro ansamblis "Vievers�lis".

Sveikuoliai prie R�kyvos maud�si sniege

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Jau šešt� kart� švent� prie R�kyvos sub�r� gaus� �i�rov� b�r�. � švent� trauk� automobili� kolonos. Visi tur�jo veiklos. Ir pa�i�r�ti buvo � k� - rungtyniavo �vejai, var��si keturkojai, ledu va�in�jo keturra�iai, sniegrog�s ir ledrog�s, skriejo parasparniai ir koncertavo �inomi atlik�jai. Tik sveikuoliai �prasto malonumo - išsimaudyti lediniame vandenyje - tur�jo atsisakyti, nes storo ledo prakirsti nepavyko.

Švent� pirm� kart� papuoš� spalvingi parasparniai.

Šventiškai nusiteik� buvo ir suaugusieji, ir vaikai.

�vejai nuo ankstaus ryto registravosi poledinei ��klei. Iš viso prie eke�i� sut�p� 38 dalyviai. Var�yb� nugal�toju tapo Tadas Stanelis, sugav�s 2,170 kg �uvies. Antr� viet� u��m� Gediminas Cironka, su�vejoj�s 1,470 kg �uvies, tre�i� - Ruslanas Okopnyj, sugav�s 1,340 kg �uvies.

Švent� prad�jo u�degtas tradicinis lau�as. �iemos dang� pirm� kart� papuoš� spalvingi Šiauli� jachtklubo parasparniai. Kit�met ketina prisijungti ir panev��ie�iai.


Norin�ius praskrieti R�kyvos e�eru v��ino sniegrog�mis.		Sveikuoliams teko tenkintis sniego voniomis.

Tradiciškai aviamodelius demonstravo Šiauli� apskrities ir miesto jaun�j� technik� centras, parodom�sias ledrogi� var�ybas sureng� buriuotoj� klubas, vadovaujamas Irenos �i�kuvien�s. Šiaurietišk� �jim� su lazdomis demonstravo entuziastingi, savo sveikata besir�pinantys šiaulie�iai.

Daugiausia �i�rov� pritrauk� dainininkas Rad�i ir šun� vikrumo var�ybos.

Šiauli� k�no kult�ros mokykla, �ad�jusi surasti autobus� Šiauli� apskrities sveikuoliams atve�ti, pa�ado netes�jo. Jiems teko � švent� va�iuoti maršrutiniais autobusais. Švent�je "ruoni�" lauk� dar viena staigmena - nebuvo eket�s. Organizatoriai apgailestavo, kad nepavyko prakirsti storo ledo, mat ugniagesiai gelb�tojai netur�jo tinkamos �rangos. Labiausiai �inia, kad teks maudytis sniege, nuvyl� sve�ius iš Latvijos. Sveikuoliai atsigrieb� v�liau, linksmindamiesi ir bendraudami po švent�s tris valandas trukusioje vakaron�je, grojant ansambliui "Fort�na".


Daug �i�rov� susirinko steb�ti šun� vikrumo var�yb�.		�i�rovai skub�jo pasiklausyti atlik�jo Rad�i koncerto.

Šiemet buvo pagalvota ir apie ma�iausius švent�s dalyvius. Koncert� vaikams sureng� vaik� studija "Svirplys", vadovaujama Romaldo ir Vitos Trijoni�. Ma�ieji gal�jo dainuoti kartu, o po koncerto buvo apdovanoti saldumynais ir knygel�mis.

Šiauli� kult�ros centro R�kyvos skyriaus ved�ja Olga Osetrova jau galvoja apie kit� met� švent�: "Jeigu bus palanki �iema, nor�t�si ir ledo ritulio parodom�sias var�ybas surengti, ir vaikams �iuo�ykl� bei slidin�jimo kalniukus �rengti. Visada nor�jau, kad švent� papuošt� ledo skulpt�ros."

Šiemet Šiauli� miesto savivaldybei neskyrus l�š� R�kyvos šventei, r�m�jai, skyr� pusaštunto t�kstan�io lit�, buvo pamaloninti mero pad�kos raštais.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Dainuok, �iemu��le" t�sia tradicijas

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Penktajame vaik� dain� festivalyje "Dainuok, �iemu��le" dalyvavo keturiolika kolektyv� iš �vairi� Lietuvos ir Latvijos miest�. Vaikai d�iaug�si kasmete diskoteka, o kolektyv� vadovai gyr� puiki� festivalio atmosfer�.

Nors dain� festivalis truko ilgai, nes kiekvienas kolektyvas ar atlik�jas pristat� po dvi dainas apie met� laikus, o antroje dalyje �i�rov� k�d�s ištušt�jo, vaikai nuovarg� u�miršo tradicin�je teatralizuotoje diskotekoje su u�duotimis. Kolektyv� vadovai d�iaug�si, kad sunkme�iu, suma��jus kult�rini� rengini�, tradiciniai renginiai neišnyksta.

"Bumc�s klubo" mergait�s pagyvino festival� nuotaikingomis dainel�mis apie statybininkus ir šark� sinoptik�.

Daina apie "Lietuv�", atlikta "En-den-du" kolektyvo, jau buvo pasteb�ta ir gerai �vertinta ankstesniuose renginiuose.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Jeigu anks�iau per m�nes� sulaukdavome dviej� kvietim� dalyvauti vienokiame ar kitokiame renginyje, tai šiemet j� suma��jo. Tod�l vadovai patys teiravosi, ar šiemet vyks festivalis "Dainuok, �iemu��le". Ypa� festivaliu d�iaug�si sve�iai iš Latvijos, mat pas juos d�l ekonominio sunkme�io es� panašaus pob�d�io renginiai visai nevyksta ir jie mielai priima kvietim� dalyvauti pas mus", - sako viena festivalio "Dainuok, �iemu��le" organizatori� Stanislava Rusevi�ien�.

S. Rusevi�ien� ir L. Dudnikien� vienerius metus tuo pa�iu pavadinimu rengia dain� konkurs�, kitus - festival�. Šiemet festivalyje ir v�l pasirod� j� vadovaujamas kolektyvas "En-den-du". Pirm� kart� scenoje tur�jo galimyb� dainuoti patys ma�iausi - trime�iai ir keturme�iai - šio kolektyvo nariai. Be "En-den-du", dalyvavo dar trys šiaulie�i� kolektyvai - "Ro-ko-ko", "Svirplys" ir "Bumc�s klubas".

Jau tre�i� kart� renginyje "Dainuok, �iemu��le" dainavo prieš kelet� met� konkurso laureatu tap�s "Bumc�s klubo" kolektyvas. Jo vadov� Lina Jokubauskien� sako, kad festivalis geras tuo, kad galima ir � kitus dalyvius pasi�i�r�ti, ir patiems pasirodyti, o sulauktas teigiamas �vertinimas tik šird� paglosto. Vaikai d�iaug�si galimybe dainuoti gyvai, surengta vakarone, naujais draugais, gautomis dovanomis ir diplomais.

Renginio organizator�s jau turi ateities plan�. Galb�t kit�met kolektyvai sulauks konkre�ios u�duoties, pa�vair�s dain� repertuaras.

Dail�s galerijoje - "dvilypumas"

Modestas NAVICKAS

Šeštadien� Šiauli� dail�s galerijoje atidaryta tarptautin� paroda "Socialus 6. Dvilypumas".

Dvilypumo id�j� perteikia ir ant galerijos stogo atbrailos �sitais�s manekenas, neva susiruoš�s šokti �emyn, ir menin�s instaliacijos, ir grafikos, tapybos k�riniai, skulpt�ros.
Modesto NAVICKO nuotr Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Socialus" - jau dešimtmet� su trumpomis pertraukomis gyvuojanti k�rybin� iniciatyva. Tai parod� ciklas, suburiantis aktyvius menininkus, dirban�ius �vairiomis raiškos priemon�mis, akcentuojant socialinius klausimus, atkreipiant visuomen�s d�mes�.

Paroda - grupin�, tarpdisciplin�, šiuolaikinio meno, o tai reiškia, kad ne�inia, ko galima tik�tis iš devyniolikos parodos autori�.

Menininkai savo k�riniais prabilo apie dvilypum�, nors gali pasirodyti, kad tai - labiau sociolog�, psicholog� ar filosof� tema. Kai kurie k�riniai tiesiogiai "pataiko" � dvilypumo prigimt�, bet kai kuriems k�riniams b�tinas paaiškinimas, kur autorius ��velg� dvilypum�.

Ant sienos kabanti drob� atrodo keistai, kol neperskaitai paaiškinimo, kad tai - tapybos darbo antroji pus�, "jis" atsuko �i�rovui savo "nugar�", parodydamas prigimtin� dvilypum�. Ta�iau paaiškinimai lydi ne kiekvien� k�rin� - taip autoriai palieka �i�rovui erdv� interpretuoti, taip parodos lankytojai �jungiami � k�rybin� proces�. Tai - da�na provokacija šiuolaikinio meno parodose, kad �i�rovas pratint�si keisti savo pasyvaus steb�tojo pozicij� � m�stan�iojo.


Art�ro STAPONKAUS nuotr.		Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Štai autorius Andrius Grigalaitis savo fotografijoje sak� specialiai iškadrav�s veidus, kad jie nedrumst� d�mesio, ir palik�s svarbiausi� akcent� – ranka pridengt� špyg�. Autorius paaiškina – tai sena klas�s fotografija, kai visi klas�s berniukai fotografuojant sutar� rodyti špygas, ta�iau špyg� parod� tik vienas A. Grigalaitis. Savo k�riniu autorius tarsi pasako, kad �mogaus prigim�iai dvilypumas yra b�dingas jau nuo pat vaikyst�s dien�. Autorius juk u� t� špyg� vienintelis gav�s pylos...

Dar vienas "socialus" k�rinys - ant Dail�s galerijos stogo atbrailos stypsanti, praeiviams šiurp� kelianti �mogysta. Tenka gerai �si�i�r�ti, kol supranti, kad besiruošiantis �emyn šokti �mogus - tik plastikinis manekenas. �ia taikli Pauliaus Arlausko pastaba n�dienos �mogui, apib�dinanti savijautos b�sen�, o ne tiesiogin� nuorod� � savi�udyb�. Argi nepasitaiko kartais net kelet� kart� per dien� išgyventi jausm�, tarsi stov�tum ant bedugn�s krašto, nors iš šalies atrodo, kad gyvenime - "viskas gerai".

Kaip ir kiekviena šiuolaikinio meno paroda, ši taip pat neapseina be diskusij�. B�tent diskusijos ir padeda ��velgti parodos dramatiškum�, ironij� ir u�sl�ptas prasmes, u�koduot� autori� santyk� su dvilypumu.

Sauliaus Kruopio ekspresija

Ri�ardas JAKUTIS

Sausio 29-osios vakar� "Laipt� galerija" pakviet� � dailininko Sauliaus Kruopio tapybos darb� parod� "Sauliaus ekspresija", skirt� autoriaus 50-me�iui.

Spalva ir gestas – svarbiausi ekspresionistiniuose Sauliaus Kruopio paveiksluose.

Tapytojas, fotografas, kolekcininkas, visuomenininkas Saulius Kruopis 1993 m. baig� Vilniaus dail�s akademijos Tapybos fakultet�, 30 met� praktikuoja Indijos filosofij�, kelet� kart� ten buvo išvyk�s, mok�si miniati�r� tapybos vienuolynuose. Nuo 1995 m. rengia tarptautinius tapybos plenerus Nidoje. Sureng� daugiau nei 50 personalini� parod� Lietuvoje ir u�sienyje. Kolekcionuoja senovines Kurši� nerijos, Karaliau�iaus, Drezdeno, Berlyno, Rygos, Vilniaus, Kauno, Šiauli� fotografijas, atvirukus. Domisi istorija, yra suk�r�s Karaliau�iaus miesto maket�.

Kod�l š� jubiliej� menininkas šven�ia m�s� mieste? S. Kruopis gim�s ir aug�s Šiauliuose. Jis gerai prisimena Šiauli� vaik� dail�s mokykl� ir j� pirm�j� meno paslap�i� mokiusius E. Juchnevi�i�, V. Truš�, L. Stalevi�ien�, N. Ošurkovien�, M. Kasperavi�ien� ir kitus mokytojus. Po pirm�j� susid�rim� su daile jis jau �inojo, kuo gyvenime bus. Dar moksleiviu Saulius peln� pirm�j� premij� respublikiniame vaik� dail�s konkurse Panev��yje. Baig�s Dail�s akademij� liko gyventi sostin�je. Sako jau�i�s gimtojo miesto trauk�. Tiesa, jo jubiliejin� paroda vyks ir Vilniaus rotuš�je.

"Laipt� galerijoje" Saulius Kruopis eksponuoja naujausius savo k�rinius. Ekspresyv�s pot�piai jo drob�se d�liojami ne atsitiktinai: dailininko tikslas - atskleisti tapybos gro��. Spalvingos ir estetiškos linijos, apgalvota, tiksli paveiksl� s�ranga suteikia dailininko k�riniams solidumo. Netik�ti pot�pi� s�skambiai, spalv� ir ton� š�lsmas atskleid�ia k�r�jo dr�s� ir aistringum�. Regi d�mes� realybei ir kartu pastangas pakilti virš jos. Viena nuo kitos neatitolsta daiktiškoji ir dvasiškoji to, kas vaizduojama, prigimtis. Visus tapytojo k�rinius lydi prasm� ir �avesys. Daug d�mesio menininkas skiria savo mylimai Ma�ajai Lietuvai ir pamariui ("Mari� pakrant�. Nida", "Marios. Giedra diena Nidoje", "Vilhelmo pilis Karaliau�iuje", "Orvyd� sodybos gyventojai"...). Ir baigus Dail�s akademij�, ir dabar Sauliaus Kruopio k�ryboje juntama jo d�stytoj�, garsi� dailinink� J. Daniliausko, V. Antanavi�iaus, A. Šaltenio, K. Zapkaus, L. Katino �taka.

Tapytojas Saulius Kruopis sak�, jog, atrodo, taip neseniai išva�iavo iš gimt�j� Šiauli� ir net nesitiki, kad �ia gr��o šv�sti 50–ojo jubiliejaus

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr..

Šiauliuose buvo pristatyta ir jo paruošta enciklopedinio masto knyga "Nida Brücke. Ekspresionistin�s tapybos plener� antologija. Iliustruota istorija". Vokiškas �odis "Brücke" (tiltas) antrašt�je pavartotas neatsitiktinai – tuo pavadinimu XX a. pirmoje pus�je gyvavo vokie�i� dail�s s�j�dis, susij�s su Nida. Vartydamas per 600 puslapi� knyg�, kurioje - apie 3 000 iliustracij�, supranti, kokio kruopštaus darbo rezultatas šis leidinys yra. Knyga supa�indina skaitytojus su Nidos kult�ros istorijos paveldu ir su dabarties meninink� raiška Kurši� nerijoje. Nida XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pus�je tapo dailinink�, rašytoj�, aktori�, muzik� �kv�pimo, diskusij�, aktyvaus darbo vieta. Nidoje vasarojo ir raš� Nobelio taikos premijos laureatas Thomas Mannas, �ia lank�si psichoanalitikas Zigmundas Freudas, Nid� savo drob�se �am�ino tapytojai ekspresionistai Maxas Pechsteinas ir Karlas Schmidt-Rotluffas, Ernestas Mollenhaueris, meninink� mecenato ir Nidos viešbu�io savininko Hermanno Blode �entas, Vokietijos moderniojo meno grup�s "Brücke" nariai. O Sauliaus Kruopio organizuojamuose Nidos pleneruose lig šiol lank�si 215 dalyvi�, dar tiek pat – sve�i�. Leidinyje pateikiama 15 m. tapybos plener� kronika, 92 tapybos parodos, surengtos Lietuvoje ir u�sienyje. Daug vietos skirta Nidos tapybos plener� kolekcijai, kurioje – per 550 tapybos bei grafikos darb�.

Alternatyvaus meno festivalio Nevadoje akimirkos - �iauliuose

Modestas NAVICKAS

Pra�jusi� savait� Šiauli� dail�s galerijoje atidaryta fotografij� paroda pa�ym�ta �enklu N-14. Tiesa, t�veliai patys turi nuspr�sti, ar leisti vaikams ap�i�r�ti u�fiksuotus netik��iausius vaizdus, kuriuose gausu nuogo k�no. Kadrai u�fiksuoti 2008 metais did�iausiame alternatyvaus meno festivalyje "Degantis �mogus", vykusiame Nevados dykumoje. Jame dalyvavo Nacionalin�s premijos laureatas Romualdas Po�erskis su dukra Monika Po�erskyte, kurie ir parve�� fantasmagorini� fotografij� bei vaizdo reporta�� iš nerealaus pasak� miesto.

Apie autorius

R. Po�erskis fotografuoja jau nuo 1964 m. 1990-aisiais jis tapo Lietuvos nacionalin�s kult�ros ir meno premijos laureatu. Jis - pirmasis fotomenininkas, gav�s toki� premij�. D�sto fotografijos istorij� ir estetik� Vytauto Did�iojo ir Kauno technologijos universitetuose, turi docento vard�.

Pasak Aleksandro Ostašenkovo, R. Po�erskis yra nema�ai prisid�j�s kei�iant lietuviškos fotografijos tradicijas globaliu lygmeniu.

M. Po�erskyt� nuo 2003 met� yra Lietuvos fotomeninink� s�jungos nar�, parodas eksponuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje (Austrijoje, Vokietijoje, Suomijoje). M�gstanti laukti momento meninei fotografijai, ji da�nai naudojasi juostiniu fotoaparatu, kad gr��t� prie fotografijos ištak�.

Apie festival�

1989 m. buvo sudegintas pirmasis "�mogus". Veiksmas �gijo t�stinum�, t�sa transformavosi � festival� "Degantis �mogus", kuris organizuojamas Nevados (JAV) Juodosios uolos dykumoje (Black Rock Desert). �ia JAV nacionalin� armija praeityje išband� branduolin� ginkl�. Dykumoje visiškai n�ra gyvyb�s: nei augal�, nei gyv�n�. Ta vieta - plokš�ias išd�i�vusio e�ero dugnas, kuriame vasar� susidaro savotiškas kietas molio grindinys, padengtas 3-4 cm dulki� sluoksniu.

Pirminis organizatori� tikslas buvo sukurti "Juodosios uolos" miest� (Black Rock City), kuriame �mon�s tur�t� visišk� laisv� saviraiškai, menui, �gyt� pasitik�jimo savimi, materialin�s laisv�s (neegzistuoja pinigai, niekas neperkama, neparduodama ir nereklamuojama). Tai savotiška šiuolaikini� hipi� bendruomen�. Kasmet paskutini�j� rugpj��io savait� organizatoriai išsinuomoja iš valstyb�s dykumos plot� u� 500 t�kst. JAV doleri� ir kvie�ia dalyvauti alternatyvaus meno festivalyje, � kur� atvyksta daugyb� �moni� iš viso pasaulio.

Šiaulie�io fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo teigimu, Romualdas Po�erskis (antras iš dešin�s) daug prisid�jo kei�iant lietuviškos fotografijos tradicijas.

Autoriaus nuotr.

2008 metais festivalio tema buvo "Amerikos svajon�" ("American dream" - aut. past.), susirinko 49 599 dalyviai, buvo eksponuota ir realizuota per 2500 netik��iausi� k�rybini� projekt�, sukurian�i� utopišk� realyb� dykumos platyb�je, savotišk� roj�, nes �ia �mon�s, nors ir laikinai, išsivaduoja nuo apsunkinan�i� �statym�, prietar�, priverstinio etiketo.

"Juodosios uolos" mieste daugelis vaikšto nuogi, girti, apsvaig�, viešai mylisi, kuria projektus, kuri� gal net ne�manoma susapnuoti, laisvai reiškia savo politin�, religin�, seksualin� orientacij�, filosofines id�jas, diskutuoja. Galioja vienintel� taisykl� – taisykli� n�ra, svarbu nepapiktinti aplinkini�. N�ra interneto ir mobiliojo ryšio. Išsitrina ribos tarp gyvenimo ir k�rybos – dalyvavimas renginyje reiškia buvim� meno k�rinio dalimi.

Filosofo Jurgio Dieliauto teigimu, dalyvavimas šiame festivalyje menininkui tur�jo b�ti didelis išbandymas tiek fizine prasme d�l išgyvenimo dykumoje s�lyg�, tiek estetine, d�l gausyb�s egzotikos, klounados, teatrališkumo, ekshibicionizmo. Kai aplink tiek daug pagund�, lengva joms pasiduoti.

Apie k�rinius

R. Po�erskis, darydamas reporta�� iš šio renginio, neatsiribojo nuo savo, menininko, prigimties: parve�ta kolekcija nepasi�ymi pigiais efektais, atvirukišku paprastumu, plakatiniu naivumu, n�ra r�ksming� poz�, pornografijos, ir n�ra tik dokumentavimo brai�o. K�riniuose - meninis �vilgsnis, fotografinis kryptel�jimas, akimirkos ieškojimas. Jam ir M. Po�erskytei pavyko puikiai ištverti menin� eksperiment�, ekspedicij�, estetinius išbandymus. Fotografijos - �vairialypio �moni� gyvenimo atspindys, atskleid�ian�ios ir neracionalius, racionaliai nepaaiškinamus j� poreikius.

Fan� kaln� peiza�ai ir gyventoj� portretai

Modestas NAVICKAS

Nuo pirmadienio Šiaur�s Lietuvos kolegijos galerija kvie�ia aplankyti egzotišk� peiza�� bei Tad�ikijos gyventoj� portret� fotografij� parod�. Ši netradicin� meno k�rini� ekspozicin� erdv� tapo savotišku Šiauli� miesto pietinio rajono kult�ros centru, nes šioje kolegijoje nuolat rengiamos bei pristatomos ir �inom�, ir tik veikl� pradedan�i� meninink� parodos.

Labai saugotinas kaln� sausmedis ar�ia. Per pastaruosius 10 met� vien Kulikalono ir Alaudino rajonuose ar�ios suma��jo penkis kartus. Vietiniai gyventojai ir turistai ar�ios medien� papras�iausiai suk�rena. Mums, atvykusiems iš miškingos Lietuvos, ar�ia gali pasirodyti nud�i�v�s medis. Ar�i� reikia saugoti, nes ji saugo kalnus nuo irimo.
Dainoros SAM�ENKIEN�S nuotr.

Š� kart� galime akies krašteliu pa�velgti � Tad�ikij�, � Fan� kaln� peiza�us bei gyventoj� portretus, � j� gyvenam�j� aplink�. Ten 2009-�j� vasar� lank�si keliauti m�gstanti Dainora Sam�enkien�, kuri keliaudama fotoaparatu steng�si u�fiksuoti laiko ir vaizdo sintez�s momentus. Autor� pasakoja, kad su lietuvi� grupele keliavo � Fan� kalnus d�l stebinan�io j� gro�io bei švaraus kaln� oro ir nor�dama patirti didel� fizin� kr�v�. Visa tai tarsi padeda išvalyti organizm�, pajusti atsišvie�inim�, patirti sielos atgaiv�.

– Kiek laiko praleidote Tad�ikijoje ir kalnuose?

– Kalnuose vasaros sezonas, kai galima ten keliauti, yra labai trumpas, tad reik�jo gerai suplanuoti laik�. � kalnus vykau kartu su lietuvi� grupele, tur�jom savo vadov� Robert� Stupak. Išvykome pernai liepos pabaigoje, o gr��ome rugpj��io prad�ioje. Kelion� truko tris savaites, o pa�iuose kalnuose praleidome dešimt dien�.

– Kas paliko did�iausi� �sp�d�?

– Nepaprasto gro�io kaln� peiza�ai, itin ryški� spalv� e�erai – net neman�me, kad toki� apskritai b�na. Bet reikia juos pa�iam pamatyti. Didelis fizinis kr�vis ir l�tas vaizd� keitimasis, nes jud�jome p�s�iomis. Mašina va�iuodamas pamatai tik gra�i� vaizd� kait�, o �ygiuodamas per kalnus tarsi �silieji � gamt�, tampi nuo jos priklausomas, pasijunti jos dalimi.

– Buvote dešimt dien� atskirti nuo civilizacijos. Ar nenutiko kas nors bloga, netik�ta?

– Ties� sakant, buvome išmokyti saugotis netinkamo maisto ir traum�. Ta�iau net nepagalvojome, kad ir kaln� upelyje gali b�ti kenksming� bakterij�. G�r�me �ali� upeli� vanden� manydami, kad jis švarus kaip šaltinio vanduo, juk kalnuose iš j� prasideda up�s. Klaidos kaina – penkiolikos valand� viduriavimo diskomfortas. D�l to negalavimo teko atsisakyti kopimo � �imtargos viršukaln� (aukštis 5487 m). Bet tai nebuvo m�s� pagrindinis, ��tb�tinis tikslas. Svarbiausias buvo pats �ygis � kalnus, kuriuose nematyti joki� �mogaus civilizacijos p�dsak�, auga laukiniai augalai ir laukiniai rabarbarai, �esnakai, svog�nai, laksto kaln� o�iai ir kiti gyv�nai.

– Kaip jaut�t�s kalnuose, juk ten praleidote daug laiko?

– Kalnai gyvena savo gyvenim�. Ten kitokios oro s�lygos, augmenija ir vaizdai. Sakoma, kad ne visus kalnai �sileid�ia. Kopti � �imtargos viršukaln� sutrukd� ne tik laikina liga, bet ir oro s�lygos: prasid�jusi p�ga apsunkino jud�jim� taip, kad jis tapo ne�manomas. Apsiniauk�s dangus nieko gero ne�ad�jo, o mes negal�jome atsilikti nuo grafiko. Tad ir aplenk�me garsi�j� viršukaln�. Rytais keldavom�s apie 4 valand�, kad kuo anks�iau išeitume ir saugiai pereitume kaln� per�jas, nes saulei pakilus sušildavo viršukaln�s, sniegas tirpdavo ir �emyn ried�davo �vairaus dyd�io akmenys.

– J�s� fotografijose u�fiksuoti ne tik Fan� peiza�ai, bet ir vietini� gyventoj� gyvenimo s�lygos. Kas labiausiai �simin� bendraujant su jais?

– Tad�ikija – neturtingas kraštas, did�iausi� valstyb�s ploto dal� u�ima kalnai ir uol�tos dykumos. Miestuose verda �prastas gyvenimas. Nustebino šlaito pap�d�je gyvenan�i� �moni� paprastumas ir j� laimingumas. Iš prad�i� buvau nedraugiškai sutikta, bet kai antr�kart u��jau � gyvenviet� su dviem "Maximos" maišais, pilnais maisto, likusio po �ygio, tuomet jau buvau priimta kaip draug�. Moterys parod� savo namus, �k�, papasakojo apie gyvenimo s�lygas. Bendravome rusiškai, nes pusam�iai tad�ikai dar prisimena rus� kalb�. Jie labai malon�s ir šilti, draugiški, bendraujantys �mon�s. Pasirod�, kad jie ne�tik�tinai laimingi, nors, m�s� akimis, atrod� visiški vargšai, gyvenantys akmenin�se trobel�se be lang�, be elektros, be joki� mums �prast� patogum�, skurd�ioje �em�je ma�ai u�auginantys derliaus. Nepaisant to, paklausti, kaip gyvena, atsako, jog puikiai, ir šypsosi, rodo morkas, pomidorus did�iuodamiesi, kad patys juos u�augino. Lietuvoje viso to turime daugiau nei pakankamai, bet skund�iam�s, dejuojame. Gali b�ti, kad kaln� gyventojai laimingi d�l to, kad jie gyvena harmoningai su gamta, švariomis gamtin�mis s�lygomis. Gal �ia ta j� laim�...

Fotografijos paroda yra pa�intin�, pasakojanti apie Tad�ikijos kraštovaizd�ius bei gyventojus. Prieš gerus metus D. Sam�enkien� buvo surengusi panaši� parod� apie �yg� po Kam�iatk�. Paroda gali "u�degti" tuos, kurie m�gsta keliauti, arba pasi�lyti jiems naujos kelion�s plan�.

Svarbiausia pan�rus � nepamir�ti kv�puoti

Oksana LAURUTYT�

Sekmadienio vakaras, Šiauli� plaukimo mokykla "Delfinas". Iš automobili� vyrai ir moterys � pastato foj� ima nešti d��es. Šio keisto krovinio, rodos, galo nematyti. D��se tikrai ne plaušin�s ir šamp�nas. Jose nardymo �ranga – Šiauli� povandeninio nardymo entuziastai m�g�jai ir profesionalai � basein� retkar�iais atvyksta pasitobulinti �g�d�i� ir treniruotis.

Pirm� kart� su naro amunicija � 3,5 metro gyl� paniro ir "Šiauliai plius" �urnalist�. Kod�l u� vanden� gali b�ti geriau tik vanduo, ir k� junta �mogus, paneig�s gamtos d�snius – galintis kv�puoti vandenyje?

Narai, lyg šarvuoti v��iai, ruošiasi � dugn�.

Vienija vanduo

"Nar� �rangai sunešti u�trunkame 45 minutes, tiek pat u�trunkame ir jai susikrauti � automobilius. Toks ilgas pasirengimas neatbaido, nes nardymo malonumas visk� atperka", - šypsosi Algirdas Zibolis, Šiauli� nar� klubo vadas. Jis pakvie�ia nardymo instruktori� Andri� Albrik� – tegul jis paaiškina, ko bijoti ir ko nebijoti su nardymo �ranga panirus � trij� metr� gyl�.

Andrius atneša tampr� nardymo kostium� ir padeda apsivilkti. Suranda specialius naro batus – ant j� pritvirtins plaukmenis.

Su kostiumu jau po minut�s tampa karšta – jis pagamintas iš specialaus audinio, kuris puikiai išsaugo k�no šilum�. Po kostiumu vanduo patenka, sušyla nuo k�no ir niekur nebeišb�ga, tad narui net v�sesniame vandenyje neb�na šalta.

"Mus visus vienija vanduo", - šypteli Andrius, �vilgsniu parodydamas vyrus ir moteris, kurie, jau apsireng� ir ant pe�i� u�sid�j� oro pripildytus balionus, neria � baseino dugn�. Pirm� kart� norin�iam nardyti �mogui tenka išklausyti instrukta��.

Andrius sako b�siantis man kaip vairavimo instruktorius. Juk pirm� kart� s�dus u� vairo instruktorius "pirmoko" n� akimirkos nepalieka - pataria, seka veiksmus. Po vandeniu kalb�ti negali, tad gelbsti rank� �enklai.

"OK" �enklas – smiliaus ir nykš�io suspaudimas, �inoma, reiškia, kad viskas gerai. Nykštys, nukreiptas � virš�, reiškia, kad reikia plaukti aukštyn, o � apa�i� – �emyn. Jeigu kas nors blogai, reikia delnu padaryti judes�, lyg �uvyt� blaškyt�si, o smiliumi parodyti, kurioje k�no vietoje kilo problema – ausyse, akyse ar plau�iuose.

Andrius sako, kad kiekvienas pradedantysis naras turi �inoti tris pagrindines taisykles. Pati svarbiausia taisykl� – neu�laikyti kv�pavimo, t. y. nepamiršti kv�puoti. Panirus giliai ir sulaikius kv�pavim�, plau�ius gali suspausti sl�gis ir �vykti plau�i� trauma. Pasekm� gali b�ti rimta - nuo to mirštama. Instruktoriaus praktikoje toki� dalyk� n�ra pasitaik�.

Antroji taisykl� – �inoti �enklus, tre�ioji – jei neriant gilyn ima spengti ausyse, reikia u�spausti nos� ir per j� pap�sti. Tie, kuriems toks triukas nepadeda, kad atsikišt� ausys ryja seiles.

Algirdas Zibolis negaili patarim�, kaip elgtis pan�rus.

Vandenyje irgi galima gyventi

Instrukta�as išklausytas, Andrius � vanden� �meta man skirt� oro liemen�, prie kurios pritvirtintas balionas su oru. Su 10 litr� talpos balionu po vandeniu galima išb�ti 1,5-2 valandas. Pasak instruktoriaus, kiek sunaudojama oro, priklauso nuo naro b�senos. Susijaudin�s �mogus kv�puoja giliau, tad oro sunaudojama daugiau. Jo daugiau sunaudojama ir aktyviai judant. Instruktorius nuramina, kad net sugedus kv�pavimo �rangai oro "padavimas" nenutr�ksta – jis pl�sta, tik didesniu grei�iu.

U�sisegu liemen� su balionu, plaukmenis. Andrius ant juosmens u�sega dir�� su švininiais svarmenimis. Dir�o gal� palieka laisvai kab�ti, kad prireikus grei�iau iškilti � vandens pavirši� b�t� galima sagt� atpalaiduoti ir dir�� palikti dugne.

Andrius pataria prieš u�sidedant kauk� por� kart� spjauti ant stikl� ir seil�mis juos ištepti, tada kauk� nerasosianti. Juokiuosi, kad seil�s visada praver�ia išbandant koki� nors ekstremali� sporto šak�. Iššokus su parašiutu taip pat reikia spjauti: jei seil�s kybo ir gra�iai leid�iasi greta, tada gali b�ti ramus, o jei u�tykšta ant veido, vadinasi, tau paskutinioji artinasi, mat parašiutas normaliai neišsiskleid�...

Vykdau nurodymus ir � burn� �sikišu vamzdel�. Noriu nerti, bet instruktorius neleid�ia. Nar� vadas Algis �sikimba � deln� ir liepia panardinti veid� � vanden� – privalau absoliu�iai patik�ti, kad vandenyje galiu kv�puoti. �kišusi veid� � vanden� ropoju kaip v��lys. U�pl�sta toks d�iaugsmas! Išnirti tam, kad �kv�ptum - nereikia! Vandenyje irgi galima gyventi!

Viskas "OK" - rodo nardymo instruktorius Andrius Albrikas.

Naras "pirmoko" rankos nepaleid�ia

O jau tada - plaukiam. Algis delno nepaleid�ia. Neriam. Pa�velgiu � j� ir � jo rodom� �enkl� atsakau, kad man viskas "OK". Baseinas gil�ja, leid�iam�s �emyn. Ma�daug dviej� metr� gylyje ima spengti ausyse. U�spaud�iu nos�, papu�iu – skausmingo spaudimo kaip neb�ta.

Pa�iame baseino dugne lyg šarvuoti v��iai knib�da klubo nariai. Vieni fotografuojasi, kiti atlieka u�duotis, pavyzd�iui, tup�dami dugne paleid�ia raudon� pripu�iam� juost�.

V�liau Algis paaiškina, kad ši raudona juosta reikalinga nardant audringoje j�roje. Narai ja praneša, kurioje vietoje yra. O aš nejau�iu jokios baim�s, tik did�jant� d�iaugsm�. Jau�iuosi turb�t panašiai, kaip Amerik� atrad�s Kolumbas.

Apsukame nedidel� rat� baseino dugnu. Ties kairi�ja ausimi vis išgirstu šnypštim�. Po keli� minu�i� išnirus iš vandens Algis paaiškina, kad man, kaip kokiai Freken Bok, ausyse zvimb� - š� gars� skleid� liemen�. Kad leis�iausi gylyn, jis iš mano liemen�s išleisdavo or�, o kad pakil�iau – automatiškai prip�sdavo.

Geriau u� vanden� – tik vanduo

Noriu nerti dar. Algis neprieštarauja, tik pasako, kad b�na �moni�, kuriuos, vos pan�rusius, sukausto baim�. Narais jie niekada netampa. Kiekvienam savo - vieniem dangus, kitiem vanduo...

Vis d�lto man nerti vienai neleid�ia ir antrosios kelion�s dugnu metu. Vandenyje nebeliko joki� kit� min�i�, tik viena - geresnis dalykas u� vanden� gali b�ti tik... vanduo.

Su pla�ia šypsena išneriu iš vandens. Paker�ta ir u�ker�ta. Svarstau, kokius poj��ius patir�iau, jei ner�iau � e�ero dugn�. Juk ten gal��iau pa�velgti ma�� ma�iausiai lydekai � akis ir pakasyti jai pilv�.

Geriau u� vanden� gali b�ti tik vanduo...

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Svajoti, �inoma, galima, bet svajoti reikia atsargiai - svajon�s juk kartais išsipildo. O nardymas yra brangus malonumas. Algis sako, kad visa nardymo atributika, �skaitant kostium� ir batus, kuria pasir�d�iau aš, kainuoja apie t�kstant� lit�. Nema�ai kainuoja ir nar� kelion�s prie vieno ar kito e�ero, j�ros... �iem� nardyti skirti kostiumai gerokai brangesni. Gal tod�l Šiauliuose nar� n�ra daug – apie 30.

Šiauli� nar� m�g�j� vadas A. Zibolis sako nardantis jau 3,5 met�. Kart� paband�, ir patiko. Daugelis �vari� profesij� �moni� - nuo �moni� vadov� iki šaltkalvi� - pirm� kart� pabando nardyti kelion�se, nardymo klub� rengiamuose pa�intiniuose nardymuose ir nebegali nenardyti.

�inoma, ne visiems leid�iama nardyti. "Neatsikemša ausys, sergama širdies ar krajotakos ligomis, diabetu, astma, tod�l nardyti draud�iama. Anketose labai grie�tai nurodyta, kokiomis ligomis sergant nardyti negalima", - sako Algis.

Narai m�g�jai nardo ne tik savo malonumui - grupel� šiaulie�i� vyko pagelb�ti ugniagesiams, kai Mateli� e�ere nuskendo gamtosaugininkai. Savanoriškai valytas Gylio e�eras. Jau atsiranda nar� ieškotoj�, kurie Baltijos j�roje ieško nuskendusi� laiv�. Viešoji �staiga "Nar� pagalba" taip pat kvie�ia m�g�jus narus pagalbon, kai reikia nerti giliau nei 12 metr�.

Kod�l nardymas u�buria �mones? "Tai puiki poilsio forma. Bendramin�iai atvyksta su šeimomis, ilsisi ir bendrauja gamtoje", - sako Algis.

Kal�diniai kodai Birut�s Kuicien�s paveiksluose

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Personalin� tapybos darb� parod� Šiauli� "E galerijoje" surengusi dailinink� Birut� Kuicien� gali ilgai kalb�ti apie kiekvien� savo darb�, ne vienas j� pertapytas, turintis sav� istorij� ir kodin� pavadinim�. Aliejumi tapyti paveikslai suskirstyti � ciklus. Seniausieji - iškeliav� pas �mones, o naujausias "Kal�din� �vaig�d�" - dar kvepia da�ais.

"Visk� reikia daryti su meile", - sako tapytoja Birut� Kuicien�.
Autor�s nuotr.

Parodoje paveikslai suskirstyti � ciklus "Rojus", "Gyvenimas", "Kristaus at�jimas", "Turtas", "Tik�jimas", o pavieniai persmelkti religine tematika. "Tai išplauk� iš pas�mon�s. Galb�t d�l to, kad Kal�dos", - svarsto dailinink�, darbus sunešusi ne iš studijos, o iš nam�.

Menininkei svarbus ne realistinis daikt�, aplinkos vaizdavimas, bet ieškojimas, išgyvenimai, u�pl�stantys jausmai. Realius dalykus ji derina su neb�tais ir nesivadovauja jokia logika. Ant katino pabyra obuoliai, o nukry�iuotasis apiberiamas �iedais. Jos nuomone, �mogus, kad išlaisv�t�, turi pats interpretuoti paveiksl�, o ne laukti, kad autorius paaiškint�, k� nor�jo pavaizduoti.

Birut� Kuicien� sako prie darb� neprisirišanti, lengvai juos paleid�ianti, nes ant tuš�ios drob�s v�l liejasi nauji k�rybiniai sumanymai, u�gimsta kiti ciklai.

Prie kai kuri� darb� ji gr��ta, pavyzd�iui, "Roj�" meninink� prieš dešimt met� �sivaizdavo kaip mirusi�j� kopas Nidoje, o dabar tai abstarktus spalvingas vaizdinys. Peno temoms ji ieškanti aplinkoje, kartais stimulu kurti tampa tiesiog puodelis kavos.

Kai autorei kyla klausim�, kaip pavaizduoti emocij�, ji pasitelkia kodus ir, pavyzd�iui, d�iaugsm� �k�nija pilnavidur� ramun�. Kiekvienas �mogus kodus skaito savaip.

Tapo B. Kuicien� nuo 1993-i�j�. Vien� svarbiausi� tarptautini� parod� ji yra surengusi Austrijoje, Vienos meno galerijoje. Šiauliuose "E galerijoje" surengta paroda lankytojus d�iugins iki gruod�io 31-osios.

Dekonstruotas lauros Guok�s pasaulis

Modestas NAVICKAS

Šiauli� filharmonijos ma�ojoje sal�je atidaryta UNESCO klubo premijos nominant�s Lauros Guok�s grafikos darb� paroda.

L. Guok�s darbuose atpa��stami k�no dali� elementai.

L. Guok� tebesimoko Šiauli� universiteto magistrant�roje, bet jau pranoko studij� ribas ir savo k�riniais bei meistriškumu gal�t� nušluostyti nos� ne tik studentams, bet ir ne vienam d�stytojui.

Grafik�s šilkografijos darbai n�ra lengvai atkoduojami. Parodoje eksponuojamos kelios kolekcijos, kurioms vientisumo suteikia konceptualumas ir savotiška savimeil�, kai naudojami šrifto elementai - nuorodos � autor�s inicialus.

Parodos atidarymo metu skamb�jo Gintauto Gascevi�iaus atliekami muzikiniai k�riniai, kuriuos menotyrininkas Remigijus Venckus �vardijo kaip savotišk� muzikos dekonstrukcij�, susiliejan�i� su autor�s Lauros k�riniuose vaizduojam� k�n� dekonstravimo linija. Anot R. Venckaus, dekonstrukcijos nereikia painioti su destrukcija, mat pastarosios reikšm� - sunaikinimas. Dekonstrukcija – tai išardymas, išmontavimas.

Pasak menotyrininko, Laura ap�i�ri strukt�r�, vis� objekt�, kaip jis susietas, po to objekt� lukštena tarsi svog�n�, kol darbuose lieka atpa��stami k�no dali� elementai, kurie sistemiškai išdalijami, kad vienas kito negal�t� pasiekti ir neb�t� joki� draudim� ir paslap�i�. Taip k�rini� vizualin�je formoje paneigiamos vyraujan�ios normos, taip tas k�nas tampa nauju vaizdu. � begalin� interpretacij� gali �sitraukti kiekvienas �i�rovas. Vaizdiniai gal�t� netgi baiminti, ta�iau autor� puikiai suvaldo agresij�, estetiškai j� perteikdama.

Tokioms ekspozicijoms ne itin pritaikyta erdv� vis tik neu�go�� meninink�s geb�jimo valdyti grafikos technik�, kurias s�kmingai jungia su grafiniu dizainu, piešiniu ir tapybos elementais.

"Laipt� galerijoje" - Aldonos Gustas pie�iniai

Ri�ardas JAKUTIS

Gruod�io 11 dien� "Laipt� galerijoje" duris atv�rusi Aldonos Gustas piešini� paroda �ia - jau penktoji. Meninink�s parodos šioje Šiauli� galerijoje vyksta apytikriai kas ketverius metus.

Dailinink�s nutapyti k�nai - paprasti ir aišk�s, be jokio apsimetimo - tokie, kokie yra.

Svarbiausia, kad visoms parodoms dailinink� pateikia vis naujus savo k�rinius. Garbingas meninink�s am�ius bei sunkiai sergantis jos vyras neleido jai atvykti � Šiaulius, ta�iau laiškais ir telefono skambu�iais ji nuolat bendravo su "Laipt� galerijos" darbuotojais, nurod�, kokia seka turi b�ti eksponuojami jos atsi�sti piešiniai.

"Mieli meno gerb�jai, iš toli nuošird�iai Jus sveikinu. Aš d�iaugiuosi ir d�koju, kad "Laipt� galerija" šiais metais v�l pristato mano darbus. Linkiu, kad "Nam� �onglier�s" ir "Anten� moterys" (šiuos du piešini� ciklus meninink� šiais metais pristato Šiauliuose – aut. past.) bei mano eil�s išlaisvint� ir pakyl�t� J�s� fantazij�. Aš, deja, negaliu atvykti, ta�iau mintyse esu su Jumis", - parodos atidarymui rašo meninink�.

Klaidinga b�t� manyti, kad dailinink� ir poet�, išaugusi Vakar� kult�ros dirvoje, nepatyr� jos poveikio. Ji negal�jo likti abejinga šiuolaikin�ms meno srov�ms – ir dail�je, ir poezijoje. Pati Aldona Gustas savo mokytojais pripa��sta Johan� Helderlin�, Georg� Trakl� ir, �inoma, iš to paties krašto kilus� Johanes� Bobrovsk�. Bet per vaikyst� ji liko susijusi ir su prot�vi� �eme.

Aldonos Gustas vaizduojamuose k�nuose n�ra nieko nešvankaus, dviprasmiško, nepermatomo. Ne vienas dail�s kritikas pastebi, kad meninink� gal atvirai, bet drauge rimtai plikoje egzistencijoje parodo �mogaus nat�ralum�, kuris veda � k�niškum�, bet iš ties� turi tik vien� pagrind�: meil�, santykius tarp ly�i�, gyvenim�, seksualum�, geism� ir �aidim�.

Gra�iai parodoje Šiauliuose �prasminta Aldonos Gustas dailinink�s ir poet�s jungtis: šalia piešini� kabo jos poezijos rinktin�s, kurias kiekvienas gali pavartyti.

"Nuo bato iki auskaro

panaši � save pa�od�iui

mano b�simas buv�s gyvenimas

t�sis t�sis

ir aš esu

kaip man skirta

laikausi � savo gyvenim�

stoiškai �sikibusi", – prasmingi Aldonos Gustas �od�iai.

Pristatyti moderni� meninink� "Laipt� galerija" pasikviet� ir modern� menotyrinink� Remigij� Venck�. Prieš parodos atidarym� menotyrininkas susipa��sta su dailinink�s k�ryba

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr..

Aldona Gustas gim� 1932 metais Lietuvoje, Šilut�s raj., nuo 1945-�j� gyvena Vakar� Berlyne. Dail� studijavo pas Horst� Strempel� ir Matias� Kiopel�. Parodas yra surengusi daugelyje Vokietijos miest�, Pranc�zijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV. Jos paveiksl� turi Federacijos prezidiumas (Bona), Berlyno senatas, Naujoji Berlyno meno draugija (artoteka), T�gelio grafoteka, ne vienas pasaulio muziejus.

Dailinink� drauge ir poet�. Eil�raš�ius ji prad�jo rašyti 1957 metais, 1962-aisiais pasirod� jos pirmoji eil�raš�i� rinktin�. A. Gustas iniciatyva buvo suburta Berlyno dailinink� poet� grup� (jos veikloje dalyvavo Giunteris Grasas). Dailinink�s eil�raš�iai �traukti � daugiau nei šimt� antologij�. Tekstai išversti � lietuvi�, ital�, ispan�, pranc�z�, amerikie�i� angl�, rus� ir lenk� kalbas.

1997 metais poet� ir dailinink� apdovanota Rahel Varnhagen von Ense medaliu, 1999 m. - Garb�s kry�iumi, 2006 m. - Lietuvos nusipelniusio pilie�io ordinu.

Atgijo Onos ir Pelikso Bugaili�ki� namai

Ri�ardas JAKUTIS

"Laipt� galerija", gruod�io 3 d. atv�rusi inteligent� ir šviet�j� Onos ir Pelikso Bugailiški� šeimos namus, � renginius kviet� nuo popiet�s iki v�laus vakaro.

Ba�nytiniai arnotai � "Laiptus" atkeliavo iš E. Armoškos kolekcijos. Renginio metu vienas arnotas buvo perduotas Šv. Jurgio ba�ny�ios klebonui Egidijui Venckui.

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

15 val. � svetingus namus buvo pakviesti miesto teis�jai (Peliksas Bugailiškis buvo teis�jas). Viešnag� teis�jams, atrodo, patiko, nes daugelis j� liko ir kituose renginiuose.

Prie ��jimo � "Laipt� galerij�" buvo atidaryta Kornelijaus U�uoto skulpt�ra "Obelis". Bugailiški� namus supo obel� sodas. Dalis sodo išliko, dalis - sunaikinta statant aplinkinius pastatus, tad skulpt�ra buvo skatinimas išsaugoti gamtos gro��. Be to, tai noras atkreipti d�mes� � puiki� id�j� mieste rengti skulpt�r� iš metalo atliek� plener� "Kontrapunktas". Plenere sukurtos skulpt�ros sunaikinamos. Tikimasi, kad "Obelis" ilgai stov�s.

Prista�ius skulpt�r�, visi pasuko � Bugailiški� namus, ap�i�r�jo kambarius. Namo pal�p�je bildukai, �vairios baidykl�s ir sapn� b�tyb�s (jais t� vakar� tapo Šiauli� dramos teatro aktoriai) primin� m�nulio pilnaties met�. Renginys taip ir vadinosi - "Pilnatis Pelikso Bugailiškio namuose".

Viename iš kambari� visi gal�jo pasigro��ti XVIII–XIX a. ba�nytini� arnot� kolekcija. Ji � "Laipt� galerij�" atkeliavo iš kolekcininko, men� mecenato Edmundo Armoškos fond�. Iš Šiauli� kil�s garsus kolekcininkas "Laipt� galerijai" paved� dovanoti šiuos arnotus kokiai nors Šiauli� krašto ba�ny�iai. Vakaro metu vienas arnotas buvo �teiktas Šv. Jurgio ba�ny�iai. Dovan� pri�m�s ba�ny�ios klebonas Egidijus Venckus d�kojo ir sprend�, kad visus arnotus tikslinga b�t� padovanoti Tytuv�nuose besikurian�iam Šiauli� vyskupijos religinio meno muziejui.

Susipa�in� su O. ir P. Bugailiški� nam� praeitimi, parodoje visi gal�jo su�inoti apie svarbiausius "Laipt� galerijos" meno projektus ir j� metu sukurtus darbus.

Iš senojo pastato lankytojai buvo pakviesti � nauj�j� priestat�. �ia cokoliniame aukšte buvo atidaryta vieno paveikslo paroda. Eksponuojama belg� dail�s klasik�s Rosos Venneman drob� "Peiza�as su karv�mis", nutapyta lygiai prieš 150 met� – 1859 m. Tai vienas geriausi� Lietuvoje esan�i� to laikme�io k�rini�. At�jus iš šiandieninio technikos pasaulio, iš triukšmo ir chaoso, maloniai nuteikia gamtos ir gyv�nijos paprastumas. Šis paveikslas - taip pat iš Edmundo Armoškos kolekcijos.

Visi ypa� lauk� "Laipt� galerijos" tradicin�s, jau septyniolikt� kart� vykstan�ios miniati�r� parodos atidarymo. Miniati�r� parod� tradicijos Lietuvoje pribl�susios. "Laipt� galerija" liko viena iš t� nedaugelio sal�, priglaud�ian�i� miniati�r� k�r�jus. Šiemet parodoje primintas lietuvi� dail�s klasikas Leonas Katinas, pagerbtas ir neseniai mus palik�s m�s� miesto dailininkas Vytautas Tribandis.

Prizai šiais metais �teikti net šešiem miniati�r� k�r�jam. Klubas "Moterys ir verslas Lietuvoje" �steig� net du prizus, kuriais apdovanotos dailinink�s moterys - vilniet� Aleksandra Jacovskyt� ir šiauliet� Rasa Prišmontien�. Kolekcininko Edmundo Armoškos prizas �teiktas joniškie�iui Andriui Znojevui, linkint jam stipryb�s kovojant su sunkia liga. Bankas "Snoras" �steig� priz� u� ma�iausi� miniati�r�. Š� priz� šiaulie�iui menininkui Viktorui Ostašenkovui �teik� banko "Snoras" Šiauli� filialo direktorius Vidmantas Šul�ius. Du prizus �teik� ir pati "Laipt� galerija" – šiaulie�iams tapytojai Gra�inai Arlauskaitei-Vingrienei ir skulptoriui Kaziui Bimbai. Miniati�r� paroda "Laipt� galerijoje", kaip ir Rosos Venneman paveikslo paroda, veiks iki sausio 10 d.

Vakaras Bugailiški� namuose baig�si "Literat�riniu �iemkeliu", kurio sve�ias š�kart buvo populiarus poetas ir vert�jas Antanas A. Jonynas. Sve�ias prisimin� savo keli� nuo pirm�j� eil�raš�i� iki J. V. Get�s "Fausto" ir kit� vertim�. Poeto eiles skait� aktorius Sigitas Jokubauskas, bliuzu vakar� papild� puikus saksofonininkas Audrius Jonaitis.

Ona ir Peliksas Bugailiškiai atliko daug ger� darb�, nepasiturintiesiems teik� labdar�. "Laipt� galerija" šiuos darbus prat�s�, dar prieš š� rengin� perdavusi galerijos darbuotoj� surinkt� labdar� Nakvyn�s nam� gyventojams, knygas - Smilgi� kaimo bibliotekai, �aisliuk� eglutei puošti - Aukštelk�s pensionui, o Sporto muziejui - album� ir periodikos sporto tematika.

"Virus" festivalis �sib�g�jo ir baig�si

Modestas NAVICKAS

Pra�jus� savaitgal� Šiauli� dail�s galerijoje vyko keturioliktasis tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis "Virus". Festivalis sub�r� per 50 dalyvi� – meninink�, filosof�, aktori�, šok�j�, muzikant�, alternatyvios mados dizaineri�, videomeninink�.

Grafik�s Laisvydos Šal�i�t�s "Propaganda".

Autoriaus nuotr.

"Virus" mada. Gret�s Petkevi�i�t�s "J�r� u�keikimai".

"Virusas" prasid�jo ketvirtadien� intelektualia diskusija, � kuri� prie apskrito stalo Dail�s galerijos r�syje sukviet� Jurgis Dieliautas. Organizatorius �gyvendino sumanym�, kad pokalbiai vykt� nepatogiomis s�lygomis – susispaudus ankštoje patalpoje, s�dint ant "maiš�", pranykstant grie�tai ribai tarp praneš�j� ir klausytoj�. "Minties, vaizdo ir garso ekologijos" tema diskutavo �inomi minties gali�nai – Gintautas Ma�eikis, K�stutis Šerpetis, Jurgis Dieliautas, Virginijus Kin�inaitis, Remigijus Venckus, Ar�nas Uogintas ir kiti. Nepatogiai prasid�jusi diskusija "�sipatogino" ir u�sit�s� iki oficialaus festivalio atidarymo.

Per oficial� festivalio atidarym� buvo pristatyti menininkai: K�stutis Grigali�nas, Tomas �iu�elis ir Laisvyd� Šal�iut�. K. Grigali�no portret� paroda "apie MEIL�" kelia vaizduot�s �tamp�, o kad b�t� visiškai suvokta, b�tina pasiskaityti jos aprašym�. Vis� antr�j� Dail�s galerijos aukšt� u��m� Laisvyd�s Šal�iut�s rafinuoti, g�sdinantys, provokuojantys, konceptual�s k�riniai.

Šiuolaikinio šokio spektakliai, vyk� Šiauli� dramos teatre, susilauk� gausi� ovacij� bei ilg� �i�rov� diskusij�. Reg�ti vaidinimai išsiskiria tuo, kad �i�rovui pa�iam tenka pasitelkus vaizduot� analizuoti šokio prasm�. "Sibil�s" vaidinim� galim� but� pavadinti ir performansu, nes menin� veiksm� atliko vienas asmuo ir j� interpretuoti buvo galima labai �vairiai – nuo pasaulio suk�rimo iki jo pabaigos.

Priešingi atsiliepimai lyd�jo Rolando Rastausko skaitymo spektakl�. Grei�iausiai �mon�s tik�josi ka�ko "kito", bet nugarm�jus � "Verpsto" r�s� teko iškent�ti u�t�st� "bombardavim�", prailgus� pjes�s skaitym�. Mat s�lygos buvo "nepatogios": �i�rovams teko patamsiais leistis � dr�gn� r�s�, kent�ti sp�st� bei aplink�, kuri primin� Aušvico duj� kamer�. Pasigesta ir persp�jimo, kad vaidinime bus naudojamas visk� drebinantis ir kurtinantis "bombardavimo" garsas, kuris kenksmingas asmenims su širdies stimuliatoriumi bei vaik� besiformuojan�iai klausai – garsiai pergyveno t�veliai.

Po R. Rastausko spektaklio teko b�gti � tradicin� "Viruso" alternatyvios mados rengin�, kuris ir u�baig� festival�. Ant podiumo dominavo dizaineri� iš Vilniaus kolekcijos. Ar tai reiškia, kad šiaulie�iai ma�iau k�rybingi? Šiauliet�s Jurgos Sutkut�s kolekcija "Kabura" tai paneigia, nes ji šiemet "Mados infekcijos" renginyje tapo nugal�toja. D�mesio verta pasirod� dizainerio Dainiaus Bendiko (Vilnius) kolekcija "Infiltruoti", Giedr�s Anu�yt�s (Vilnius) "Paviršius", Redos Fedorenko (Šiauliai) "DJ Dress Code", Indr�s Giedraityt�s ir Faustos Gaidyt�s kolekcijos "R�G" id�ja, Pauliaus Arlausko (Vilnius) ir Astos Lab�entyt�s (Vilnius) "Opacity".

At�jus � "Viruso" mad� nereik�jo tik�tis "Fashion TV" diktuojam� tendencij� ar bent jau elementari� r�b�. Alternatyvi mada - veikiau meno k�riniai ant podiumo, kuriuos da�niausiai (bet neb�tinai) demonstruoja �mon�s. Tai gali b�ti tekstil�, jos junginiai, k�riniai, kurie tiesiogiai priklauso nuo dizainerio fantazijos, išmon�s ir patirties.

Gaila, kad puikus meno festivalis šiemet truko tik vien� savaitgal� ir vien� dien�. Tiesa, m�s� dar laukia netradicinis "Virus Post Scriptum", kuris vyks gruod�io 10 d. Esame kvie�iami pa�i�r�ti grup�s "Sintezija" projekto "Muzika yra svarbi" Šiauli� dail�s galerijoje.

"Virus" �iandien ir vakar

Modestas NAVICKAS

Šiuolaikinio meno festivalis "Virus" apgula Šiaulius jau keturiolikt� kart�, bet kas beprisimena festivalio priešistor�? Prad�jus gilintis � Šiauli� dail�s galerijos rengiamo festivalio istorij�, atsiskleid�ia �dom�s pamiršti faktai.

Ketvirtadien� prasid�jusio festivalio "Virus" iniciatorius menotyrininkas Virginijus Kin�inaitis kvie�ia susipa�inti su naujausiomis šiuolaikinio meno tendencijomis.

Nuo 1990 met� Dail�s galerijoje buvo rengiamos šiuolaikinio meno parodos, akcijos, performansai ir pan., ta�iau tai buvo autoriniai renginiai, nesulauk� ypatingo �i�rov� susidom�jimo.

1994 m. liep� organizuotas pirmasis tarptautinis vizualini� men� ir muzikos projektas "�uvys". Renginys, kurio iniciatorius buvo Paulius Arlauskas, buvo orientuotas � netradicin� muzik�, video-, šiuolaikinio meno objektus. Penkerius metus iš eil�s vyk�s festivalis 1999 metais susiliejo su "Virus‘u".

"Virusas" 1996-aisiais buvo surengtas kaip pirmasis Šiaur�s Lietuvos jaunimo mados festivalis. Tradicija išlaikyta iki šiol: kvie�iami jaunieji r�b� dizaineriai, studentai iš Vilniaus dail�s akademijos, rengiami performansai.

Festivalio iniciatorius Šiauli� dail�s galerijos direktor�s pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kin�inaitis pasakoja, kad pirmasis "Virusas" prasid�jo performansu bulvare. Tuomet basakoj� šok�ja savo netradiciniu šokiu stebino praeivius. Dar labiau nustebino keista b�tyb�, išlindusi iš kanalizacijos šulinio ir prisijungusi prie šokio. Tai buvo vilnie�i� plastinio performanso studija.

– Kaip "�uvys" transformavosi � "Virus�"?

– Tai �vyko nat�raliai, abu festivaliai tur�jo daug panašum�. O gyvenimas neapsieina be sunkum� - kai "�uvims" paliko sunku "kv�puoti ant asfalto", reik�jo ka�k� keisti. Penktajam "�uv�" festivaliui buvo suplanuotos itin aukšto lygio parodos bei koncertai. Ta�iau priešingai, nei tik�tasi, finansavim� labai suma�ino ir r�m�jai, ir Kult�ros skyrius bei ministerija. Tad pasimok� iš tam tikr� klaid� nutar�me išpl�sti dar gyvuojanti festival� "Virus". Ilgainiui � "Virus�" nebetilpo viskas, tad �m�me organizuoti kitus renginius: festivalius "Enter", "Kontrapunktas" bei "Menopolis".

Festivalyje kolekcij� "Kabura", labai gerai �vertint� "Mados infekcijoje", pristatys Jurga Sutkut�.

"Viruso" mada dabar

"Virus mados" kurator�s, su�ib�jusios ši� met� "Mados infekcijoje" Jurgos Sutkut�s teigimu, 14–oji "Virus mada" kaip visad pristatys jaun� dizaineri� k�ryb�, alternatyvius mados ir meno sintez�s ieškojimus. Mad� šou vyks lapkri�io 28 d. (šeštadien�) 19 val. Šiauli� dail�s galerijoje.

– Kaip atrenkami dizaineriai � "Viruso" mad�?

– Jauni aktyviai k�rybiškai dirbantys dizaineriai stebimi metus, tada kvie�iami pristatyti savo kolekcijas šiuolaikinio meno festivalyje "Virus".

– Kokie dizaineriai šiemet dalyvaus festivalyje?

– Jau tradicija, jog "Virus madoje" kasmet dalyvauja Vilniaus dail�s akademijos studentai. Šiemet d�iaugiam�s gal�dami pristatyti Vilniaus dail�s akademijos Telši� filialo dizaineri� k�ryb� bei Vilniaus dizaino kolegijos student� kolekcijas. Tur�sime galimyb� ant podiumo išvysti gars� meninink� Pauli� Arlausk�, taip pat ši� met� "Mados infekcijoje" puikiai pasirod�ius� Daini� Bendik�. Kolekcij� "Kabura", demonstruot� "Mados infekcijoje", pristatysiu ir aš. Renginyje planuojama pristatyti apie 20 kolekcij�.

– Ar verta visus kviesti ateiti � "Viruso mados" rengin�? Gal jis skirtas tik menininkams, kurie domisi alternatyvi�ja mada ir šiuolaikiniu menu?

– �inoma, mad� renginys skirtas besidomin�iam menu �mogui. � tokius renginius renkasi tikslin� �ingeidi auditorija, kuriai aktualus ir šiuolaikinis menas, ir šiuolaikin�s mados tendencijos.

K�ryb� pristatys penkiasdešimt meninink�

Jurgos Sutkut�s teigimu, festivalyje planuojama supa�indinti su daugiau nei penkiasdešimt kurian�i�, eksperimentuojan�i� ir aktyviai savo k�ryb� pristatan�i� meninink�. �i�rovas gal�s susipa�inti su naujausiomis šalies vizualaus meno, šiuolaikinio šokio, eksperimentin�s muzikos, performanso bei mad� tendencijomis.

"Virus madoje" ketina pasirodyti ir menininkas Paulius Arlauskas, festivalio "�uvys" sumanytojas.

� "Virus" festivalio atidarym� �i�rovai buvo pakviesti š� ketvirtadien�. Šiauli� dail�s galerijoje buvo atidarytos gerai �inom� meninink� K�stu�io Grigali�no ir Laisvyd�s Šal�i�t�s parodos. Penktadien� Šiauli� dramos teatre festivalio lankytoj� lauks šiuolaikinio šokio spektakliai su Loreta Juodkaite ir Dovile Petk�naite, šeštadien� "Verpsto" fabriko r�siuose pristatoma Rolando Rastausko premjera "Septynetas �yd� vaik�" ir daugiausia �i�rov� pritraukiantis mad� šou.

Naisiai turi savo film�

Laisvalaikio akimirkos. Dailinink� Dalia Šivickait�, aktorius Rimantas Bagdzevi�ius (vilkas), stilist� R�ta Jank�nait�, aktorius Rolandas Dovydaitis.

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pirmadien� netoli Šiauli� esantis Naisi� kaimas tapo regiono d�mesio centru: gatv�mis šuoliavo grynaveisliai �irgai, ried�jo prabang�s automobiliai, šm��avo televizijoje reg�ti veidai. Ilgai lauktas naujas televizijos serialas "Naisi� vasara" buvo pristatytas visuomenei ir �urnalistams.

Lyd�jo �emaitukai

"J�s � filmo pristatym�? – teiraujasi šalia kelio stovintis jaunuolis. – �irgai jus palyd�s." Priekyje šuoliuoja du �emaituk� veisl�s �irgai ir linksmas kumeliukas. Tokiomis akimirkomis pasijunti tarsi Holivudo u�kulisiuose. Egzotika nesibaigia – šalia Naisi� kult�ros nam� ant �arij� spirga kepamas avinas, o viduje sklinda �vairi� gard�si� - �emaitišk� tradicini� valgi� ir švie�i� kepini� - kvapai. Ant scenos ramyb� drums�ia Kauno folkroko grup� "Thundertale". Ši grup� �raš� serialo "Naisi� vasara" garso takel�.

Televizijos serialo pristatymas prasid�jo pirmosios serijos demonstracija. Pagrindin� veik�ja Elena (Šiauli� universiteto student� Agn� Guobien�) po daugelio met� gr��ta � gimtuosius Naisius pas t�v� – kaimo "liekari�", �iniuon� (vaidina S. Jakubauskas). Susitaiko su juo. Netik�tai sutinka vaikyst�s draug� Pij� (vaidina Šiauli� dramos teatro aktorius Aurimas �vinys). Ne vienas pasteb�jo, kad Pijus ne tik išvaizda, bet ir gyvenimiškomis detal�mis panašus � filmo r�m�j� ir vien� iš autori� – verslinink� ir politik� Ram�n� Karbausk�.

Pirmoji serija

Filmas prasideda li�dna scena – kaimas laidoja ilgamet� bendrov�s pirminink�, kuris tragiškai ��vta liepsnose. Serijos pabaiga – netik�ta. �iniuonis, Elenos t�vas, parodo savo gr��usiai dukrai slepiam� sutvarstyt� ligon�.

Jau pirmojoje filmo serijoje nevengiama s�saj� su ši� dien� aktualijomis. � bendrov� bando ver�tis verslininkai iš Danijos. Serialo re�isierius Saulius Balandis po pristatymo min�jo, jog n�ra reikalo b�gti nuo n�dienos r�pes�i�. Jis primin�, jog mes visi esame antra ar tre�ia karta nuo �agr�s, tod�l kaimo aktualijos r�pi ir miesto �i�rovui.

S. Balandis prisipa�ino atitr�k�s nuo kasdienio gyvenimo ir pails�j�s nuo miesto triukšmo, besikartojan�i� veid�. Re�isierius d�iaug�si dar ir d�l to, kad seriale vaidina ma�ai televizijoje šm��av� aktoriai.

Serialas "Naisi� vasara" bus prad�tas rodyti per TV3 po Nauj�j� met�. Bus parodyta aštuoniasdešimt šio lietuviško filmo serij�.


Kaitri vasara. Serialo filmavimo akimirka Naisiuose.		Garso operatorius Julius Navagrudskas Amerikos prezidento D�ord�o Bušo vizito Lietuvoje metu �garsino jo kalb�.

Garso virtuozas

Seriale vaidina 24 aktoriai iš Vilniaus, Kauno, Klaip�dos ir Šiauli�, ta�iau pabaigos titruose - ne vien aktori� pavard�s. Tokio projekto ne�gyvendinsi be k�rybin�s, aptarnaujan�ios komandos, vadinamojo "stafo".

"Ilgai negal�siu vakaroti, 21 valand� va�iuosiu � Vilni�. Ryt iš ryto - nauji darbai, prasideda festivalis "Mama Jazz", - po serialo pristatymo pakalbintas sak� Julius Navagrudskas, garso operatorius. K�rybin�s komandos apib�dintas kaip aukš�iausio lygio specialistas Julius sako jau nebeprisimenantis, kelintame - septintame ar aštuntame - Rolando Skaisgirio prodiusuojamame seriale tvark�s gars�.

"Esu dirb�s visose lietuviškose scenos serviso firmose, o dirbu nuo šešiolikos met�. �garsintojui koncertuose tenka b�ti ir aukštalipiu, ir kroviku. Mok�jo neblogai, bet at�jo laikas, kai �miau galvoti apie savo sveikat�, tod�l dabar da�niau imuosi serial�, o ne koncert�. Koncertus �garsinu, kad klausa "neu�migt�": dirbau Dain� švent�je, dabar - "Mama Jazz", po Nauj�j� laukia projektas "Jesus Christ Superstar", - pasakojo Julius.

�garsintojas sako niekada nesutiksi�s, kad serialas - lengvas �anras: "Taip, jis lengvas �i�rovams, bet ne aktoriams, aptarnaujan�iai komandai. Aktorius teturi pusvaland�, geriausiu atveju valand� pasiruošti scenai, "�kristi" � vaidmen�. Kai kuriama reklama, dideli kino projektai, b�na 15 ar daugiau bandym�. O serialuose - du trys dubliai, per kuriuos ir aktorius turi visk� puikiai atlikti, ir mes, techninis personalas, visk� kokybiškai padaryti."

Serialo pristatymo dalyvi� jau laukia kepama avis.

Spaudos konferencijoje (iš kair�s) prodiuseris Rolandas Skaisgirys, aktorius Sigitas Jakubauskas ir re�isierius Saulius Balandis neabejoja, kad "Naisi� vasara" su�av�s daugel� �i�rov� nuoširdumu.

Autoriaus nuotr.

U� kadro

"S plius" darbuotoja Aušra Vaitkevi�ien�, filmuojant "Naisi� vasar�" buvo re�isieriaus Sauliaus Baland�io asistent�. Serial� iki šiol ne�i�r�jusios Aušros u�duotis buvo planuoti, kokios scenos bus filmuojamos, sukviesti joms aktorius. Aušra juokiasi, kad vis supainiodavusi tikruosius aktori� su heroj� vardus.

"Aktoriai man pranešdavo, kada bus u�si�m� ir negal�s filmuotis. Ilgainiui visus pa�inau. Jie man�s klausdavo, ar jau gali nusikirpti, nusida�yti plaukus, nes visk� �inojau apie b�simas scenas. Masin�se scenose mielai dalyvavo Naisi� bendruomen�s �mon�s, tur�jome ilg� savanori� s�raš� su nuotraukomis", - švie�iais prisiminimais dalijasi Aušra.

Serialo herojus grimavusi Šiauli� regiono televizijos "S plius" televizijos grimuotoja Lina �ervinskien� pasakoja, kad darbas televizijoje ir kine - skirtingas: "Teorini� �ini� tur�jau, ta�iau praktikos - ne. Kai kildavo klausim�, neaiškum�, skambindavau did�iul� patirt� turin�iai Marijai (Marija O�ekauskait� daugiau nei 40 met� dirba grimuotoja. Ji grimavo Lietuvos kino studijos klasika tapusi� film� persona�us, LNK televizijoje dirba nuo pat jos �k�rimo, - aut. past.)."

Šilti ir "nesu�vaig�d�j�"

Serialo stilist� Sigita Gilien�, kita "S plius" darbuotoja, sako, kad jai buvo �domu steb�ti re�isieriaus, operatori� darb�: "Televizijoje pati re�isuoju laidas, kuriu reklamas, tod�l tokia patirtis - vertinga."

Sigita sako maloniai nustebusi, kad gars�s aktoriai, su kuriais teko susidurti, "nesu�vaig�d�j�". "Rimantas Bagdzevi�ius - populiarus aktorius, labai šiltas, paprastas �mogus. Jis netur�jo joki� pretenzij� ar išskirtini� pageidavim�. Manau, kad šis serialas išpopuliarins jaunuosius aktorius, tad ir jiems palink��iau nesu�vaig�d�ti", - sako Sigita.

Kartu su Sigita stiliste dirbusi R�ta Jank�nait� pasakoja, kad nor�dama dirbti šiame projekte atostog� tur�jo eiti ne tik savo pagrindin�je darboviet�je, bet ir nuo šeimos, draug�. "Tie keturi m�nesiai prab�go labai greitai, o �sp�d�i� bus ilgai. Did�iulis re�isieriau nuopelnas, kad dirbome be �tampos, draugiškoje atmosferoje. Manau, kad t� šilum� pajus ir serialo �i�rovai", - d�iaugiasi ji.

Serialo dailinink�, dabar Vilniuje dirbanti šiauliet� Dalia Šivickait� pasakoja: "Seriale buvau atsakinga u� interjero k�rim�, aikšteli� paruošim� filmuoti. Vertinu galimyb� dirbti su re�isieriumi S. Baland�iu, patyrusiais ir pradedan�iais aktoriais", - pasakoja Dalia.

Aleksandro Vertinskio legenda papasakota ir �iaulie�iams

Svaj�nas SABALIAUSKAS

Spektakl� "Aleksandras Vertinskis. Geltonasis tango" Šiauli� dramos teatre pristat� Tatjanos Rinkevi�ien�s Rus� teatras kartu su Maskvos aktori� ir muzikant� draugija "Auksinis li�tas". Spektaklyje aktorius Sergejus Fedotovas �k�nija did�i�j� rusiškojo šansono legend� – Aleksandr� Vertinsk�, estrados artist�, kino aktori�, kompozitori�, poet� ir daininink�.

Aktorius Sergejus Fedotovas scenoje �taigiai pasakoja Rusijos šansono legendos Aleksandro Vertinskio gyvenimo istorij�
Sauliaus JANKAUSKO nuotr..

Nors kit�met sukanka dešimt met�, kai S. Fedotovas scenoje pasakoja A. Vertinskio gyvenim� nuo debiuto scenoje iki mirties, spektaklio populiarumas nebl�sta.

Po pasirodymo Šiauli� scenoje aktorius � susitikim� su �urnalistais at�jo kartu su spektaklio bendraautore ir koncertmeistere Irina Skosy�eva.

Lietuvoje pails�jo

Irina ir Sergejus vienbalsiai tikino, kad pasirodymai Lietuvos miestuose Visagine, Vilniuje ir Šiauliuose pra�jo puikiai. Ypa� su�av�jo netik�tai šiltas pri�mimas Šiauliuose. Teatralai tikino, kad gastrol�s Lietuvoje jiems ne tik darbas, bet ir poilsis. Lietuvoje, pasak Irinos, laikas b�ga l��iau, n�ra toks greitas gyvenimo ritmas kaip Maskvoje.

Spektaklis "Aleksandras Vertinskis. Geltonasis tango" � Šiaulius keliavo ketverius metus, b�tent tada S. Fedotovas susipa�ino su Rus� teatru ir Tatjana Rinkevi�iene. Buvo sutarta, jog spektaklis bus atve�tas � Vilni� ir kitus Lietuvos miestus.

Pasak S. Fedotovo, "Geltonasis tango" – labai mistiškas spektaklis. Spektaklis gim�, kai Sergejus perskait� biografin� A. Vertinkio knyg�, pasiklaus� jo atliekam� dain�.

Spektaklio premjera 2000 metais �vyko Budapešte. Per t� laik� jis itin pasikeit�, paiilg�jo jo trukm�.

Aktorius ir dainininkas

- Spektaklyje ne tik vaidinate, bet ir dainuojate. Esate aktorin�s dainos konkurso diplomantas. Kas Jums mielesn� – aktoryst� ar dainavimas?

S. Fedotovas: Manau, kad esu dramatinis dainininkas.

I. Skosy�eva: Papildysiu, kad Sergejus – ne tik daininkas. Jis tiesiog geras muzikantas.

S. Fedotovas: Neturintis muzikinio išsilavinimo (juokiasi – aut. past.).

I. Skosy�eva: Sergejus svajojo tapti muzikantu, o muzikantai j� �vertina ne kaip ger� dainink�, bet b�tent kaip ger� muzikant�. Kaip ir Vertinskio atveju: jis netur�jo idealaus balso, bet trauk� �mones. Pats išpranašavo, kad po 40 met� jo k�ryb� ištrauks iš "u�maršties u�kobori�" ir prad�s joje kapstytis. Manau, tai viena iš prie�as�i�, kod�l �mon�s taip šiltai sutinka š� spektakl�.

Rusai myli teatr�

Pasak S. Fedotovo, Rusijoje iki šiol labai populiari aktoriaus specialyb�, nors atlyginimas valstybiniame teatre – gana ma�as – apie du šimtus JAV doleri�. Per metus � rink� "išmetama" per šimt� nauj� aktori�, tad suprantama, kad jie visi ne�sidarbins teatruose.

Tod�l aktoriai sukasi kaip išmano, vaidina menkaver�iuose komerciniuose spektakliuose, nes išgyventi reikia. Konkurencija Maskvoje – mil�iniška, nors veikia net 120 teatr�.

S. Fedotovas yra ne tik teatro, bet ir kino aktorius. Jis nusifilmavo filme "Sibiro kirp�jas", bet aktori� išgarsino kita kino juosta "Nauji laikai, arba Nekilnojamojo turto bir�a". U� sukurt� šio filmo persona�� S. Fedotovas Vyborgo festivalyje pripa�intas geriausiu vyro vaidmens atlik�ju. Aktorius savo vaidmen� vertina trejetu ir sako, kad priz� pad�jo laim�ti pats Vyborgas, nes šiame mieste Sergejus gim�.

Nors sulaukia pasi�lym� filmuotis serialuose, Sergejus j� atsisako, nes si�lomos tik rys rol�s: bandito, maniako ir meilu�io.

Aktorius mano, kad verta sukurti menin� film� apie A. Vertinsk�, ir svajoja nusifilmuoti jame.

Po spektaklio Šiauliuose artistai išskrido � Maskv�. S. Fedotovas sak�, jog "Geltonasis tango" v�l ruošiasi � kelion�, laukia gastrol�s Latvijoje, Lenkijoje, galb�t – Prac�zijoje.

"Joniui" plojo Kanados lietuviai

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Linksmos muzikik�s ansamblis "Jonis" vieš�jo Toronte vykusiame Kanados lietuvi� dien� festivalyje, skirtame Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantme�iui ir Kanados lietuvi� bendruomen�s Toronto apylinki� 60-ies met� jubiliejui pamin�ti. Vertinantys gyv� muzik� Kanados lietuviai sve�ius pri�m� labai šiltai, ve�iojo � ekskursijas ir u�mezg� draugiškus ryšius.

Edis Punkris (centre) ne tik kuria kantri stiliaus dainas, bet ir mielai dainuoja.

Kanados lietuvi� dienos prad�tos rengti 1953 metais. Iki 1990-�j� švent� buvo kasmet�. Per Lietuvos Nepriklausomyb�s atk�rimo laikotarp� aktyvieji Kanados lietuviai nukreip� visas paj�gas pad�ti Lietuvai, tod�l renginys buvo atgaivintas po ilgos pertraukos. Paskutin� kart� jis buvo rengtas 2005-aisiais. Šiemet - švent� ypatinga, skirta kelioms svarbioms sukaktims pamin�ti.

Drauge su septyniais "Jonio" kolektyvo nariais koncertuoti ir vesti koncerto buvo pakviesta aktor� Nijol� Narmontait�. Lietuviai koncertavo tris dienas. Penktadien� iškilmingo atidarymo proga jie parod� trump� program�. Antr�j� dien� buvo surengtas iškilmingas pokylis, � kur� susirinko per 300 �i�rov�, u� biliet� paklojusius 80 doleri�. Sekmadien� baigiamajame koncerte "Mano Lietuva" "Anapilio" sal�je, be sve�i� iš Lietuvos, dalyvavo ir vietiniai chorai, šoki� ir muzikos grup�s.

Sve�iai iš Lietuvos buvo priimti svetingai, apgyvendinti šeimose, parodytos turist� lankomiausios Kanados vietos. Muzikantai išvydo Niagaros kriokl�, pakilo � aukš�iausi� pasaulyje ap�valgos aikštel� televizijos bokšte, apsilank� ind�n� gyvenviet�je.

"Kriz�s Kanadoje n�ra. Buvome apgyvendinti pas šeiminink�, kuris u�siima nekilnojamojo turto prekyba. Kol vieš�jome, jis pardav� keturis namus. Benzino litras kainuoja tik 96 Kanados centus, o alus bare - tiek pat, kiek Lietuvoje, tik doleriais", - vardija "Jonio" muzikantas ir vokalistas Pranciškus Trijonis.

Muzikantas sako, kad Toronte emigrantai gali aktyviai dalyvauti kult�riniame gyvenime. Jie buriasi � šoki�, muzikos kolektyvus, dainuoja choruose, rengia lietuvi� tradicines šventes. Toronto lietuviai jau 60 met� leid�ia savaitrašt� "T�višk�s �iburiai", turi savo radijo valand�l�. Vaikai, nors ir su akcentu, kalba lietuviškai.

"10-15 met� Kanadoje gyvenantys lietuviai yra gerai �sitvirtin�. D�l dideli� transporto kamš�i� nuomojasi ar perka b�stus ar�iau darbo. Vasar� atostogauja šiltesniuose kraštuose, ta�iau retai gr��ta � Lietuv�. �ia nepaskraidysi taip, kaip iš Anglijos, - pastebi muzikantas. - Pamenu, kai va�iavome 1992 m. � JAV, su lietuviais buvo sunkiau bendrauti. Vyresn�s kartos atstovai yra labiau nostalgiški, jautresni ir m�gstantys diskutuoti apie politik�. Su Kanadoje gyvenan�iais jaunesn�s kartos lietuviais buvo gera bendrauti. Jie šilti ir malon�s."

Iškilminga Kanados lietuvi� dien� atidarymo švent� vyko Toronto lietuvi� namuose, prie kuri� �siam�ino ansamblio "Jonis" muzikantai ir aktor� Nijol� Narmontait�.

Gal "Jonio" vokalistas ir muzikantas Romaldas Trijonis prie Niagaros krioklio ni�niuoja: "Karvel�li, paukštu��li ko gi tu burkuoji?"

"Jonio" archyvo nuotr.

"Jonis" atliko sen�sias dainas, kuri� �ia, Lietuvoje, jau seniai nebedainuoja, ta proga išleido kompaktin� plokštel� "Šiaudin�s kepur�s". Kanados lietuviai drauge dainavo �inomas dainas "Pirmas šienas", "Lietuva", "Kelias � namus".

"Jonio" kolektyv� maloniai nustebino susitikimas su kantri stiliaus dain� k�r�ju Ed�iu Punkriu. �emaitiškas šaknis turintis, Kanadoje gim�s vyras ateidavo � "Jonio" koncertus ir planuoja kit�met atvykti � Visagino kantri festival�. Jam talkinti ketina ansamblis "Jonis".

Kanados lietuviai vertina gyv� muzik�, tad paprašyti "Jonio" muzikantai jiems rekomendavo kit� šiaulie�i� grup� "Vairas". Savo noru koncertuoti � Kanad� iš Lietuvos va�iuoja ne vienas populiariosios muzikos atlik�jas, ta�iau dainuodami pagal fonogram� sulaukia nekoki� atsiliepim�. "Kanados lietuvi� dienose kartel� atlik�jams yra pakelta", - tvirtina P. Trijonis.

K�ryba prasiver�� gintarin�mis "a�aromis"

Oksana LAURUTYT�

Meno galerija "Akis" sub�r� id�j� turin�ias ir labai norin�ias realizuoti save kuriant papuošalus moteris, paskelbusi konkurs�-parod� "Gintarin� ašara". Pra�jus� ketvirtadien� galerijoje �vyko parodos atidarymas, o �i�rovai per tris savaites pakviesti išrinkti jiems labiausiai patinkant� originaliausi� papuošal�.

Lankytoj� vertinim� k�r�j� papuošalai lauks iki lapkri�io 19 dienos.

Parodoje "Gintarin� ašara" - net 80 sukurt� papuošal�.

"Dabar lietuv� pamariais, / Suvars�ius gintar� si�lel�, /Sau m�gsta balt� kakl� jais / Gra�iai papuošti prieš bernel�," - padeklamavo Šiauli� dramos teatro aktorius Juozas Bindokas ir meno galerijos "Akis" konkursas-paroda "Gintarin� ašara" paskelbta atidaryta. Šalia galerijos šeiminink�s Janinos Kildušien�s išsirikiavo dešimt papuošal� k�r�j� iš Šiauli� ir kit� šalies miest�. "Ilgai ruoš�m�s šiai parodai, profesionalias k�r�jas ir laisvalaikiu kurian�ias moteris teko kantriai �kalbin�ti pateikti darbus parodai. Lipau joms ant kuln�, b�ta net ašar�. Gal� gale k�rybin� proces� vainikavo 80 darb� paroda. Parodoje pateikti 16 moter� iš Vilniaus, Kauno, Klaip�dos, Šiauli�, Panev��io, Palangos darbai", - sak� parodos sumanytoja. K�rini� sulaukta net iš Pranc�zijos, juos pateik� buvusi šiauliet� R�ta Pocevi�i�t�.

Meno galerijos "Akis" šeiminink� Janina Kildušien� sak�, kad iki pat parodos dienos nei ji, nei kas kitas nemat�, kokius darbus suk�r� papuošal� k�r�jos. Plombos nuimtos tik prieš pat ekspozicij�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Parodos id�ja buvo sukurti papuošalus, kuriuose panaudotas Lietuvos auksas - gintaras, arba papuošalai turi tur�ti s�saj� su juo. K�r�jos parod� išties didel� išmon� - papuošalus k�r� siuvin�damos veltin�, tapydamos ant šilko, naudojo porcelian�, gintar�, kriaukleles, paj�rio akmenukus. Ma�a to - k�r�jos tur�jo sukurti ir papuošal� d��utes ar kitaip pateikti k�rinius.

Auskarai, apyrank�s, seg�s, dir�ai - meno k�riniai, pateikti ir komisijos, ir �i�rov� teismui. J. Kildušien�, ir pati prista�iusi savo k�ryb� parodai, informavo, jog sudaryta komisija išrinks parodai pateikt� originaliausi� ir gra�iausi� papuošal�, pa�ios k�r�jos išrinks savo favorit�, o �i�rovai gal�s per tris savaites rinkti jiems labiausiai patinkant� papuošal�. Lankytojai kvie�iami u�sukti � galerij� "Akis" ir atsiliepim� knygoje �rašyti, kurios k�r�jos darbai jiems labiausiai patiko. Lankytojai balsuoti gali iki lapkri�io 19-osios.

�iauliuose u�gim� liaudi�kos muzikos festivalis

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Muzikos niekada neb�na per daug, juo labiau geros. Š� savaitgal� Šiauli� arenoje koncertavo vieni geriausi� Lietuvoje liaudiškos muzikos kolektyv�. Didysis liaudiškos muzikos paradas n� kiek nenusileido kaunietiškajam senas tradicijas turin�iam festivaliui "Grok, Jurgeli".

Liaudiškos muzikos ansamblis "Saul�" koncertavo savo mieste, nors tur�jo kvietim� dalyvauti festivalyje "Grok, Jurgeli".

�i�rovai gal�jo ne tik klausytsi liaudiškos muzikos, bet ir smagiai pašokti.

Gausus �i�rov� b�rys

Šiauli� arenoje tris valandas trukusi� program� atliko Klaip�dos "Pr�sai ilgi �sai", Ma�eiki� rajono "Subatvakaris", Punsko "Klump�", Zaras� "Sad�nai" ir Šiauli� "Jonis", "Saul�" bei "Kitava". Renginio pabaigoje visi kolektyvai grojo bendr� k�rin�. Pertrauk�l�se šmaikštavo "Ambrozijos" humoristiniai persona�ai Raimund�lis ir Tata.

Organizatoriai d�iaug�si, kad � pirm� kart� rengt� festival� susirinko gausus �i�rov� b�rys. Nupirkta per 1200 biliet�. S�dintys eil�se bei prie staliuk� gal�jo ir palinguoti, ir padainuoti, ir pašokti.

Pakviesti stipriausieji

� liaudiškos muzikos parad� muzikin�s dalies vadovas Zenonas Ripinskis pakviet� stiprius, daug muzikin�s patirties turin�ius kolektyvus. "Nor�jome parinkti tokius, kurie patikt� �vairaus am�iaus publikai. Vieni mieliau klausosi tradicinio folkloro, kur� atlieka "Subatvakaris" ar "Klump�", kitiems ar�iau širdies modernaus folkloro ansambliai "Kitava" ar "Sad�nai". Steng�m�s pritraukti ir jaunesn�, ir vyresn� �i�rov�. Manau, šiaulie�iams irgi reikia tradicin�s muzikos, ne tik koki� nors "Kelias � �vaig�des" ar "Durni� maršas", - sako Z. Ripinskis.


Argi ne nuostabios lietuvait�s iš liaudiškos muzikos ansamblio "Saul�"?		Zenonas Ripinskis: "�mogus dabar pasimet�s, �ino, kad reik�s u� buto šildym� mok�ti. Tod�l ir bilietai nebuvo brang�s - nuo 10 iki 12 Lt. Tereik�jo išsiruošti ir pakelti rudenišk� nuotaik�."

� rengin� negal�jo atvykti tik "Šeduvos bernai", tur�j� koncertuoti u�sienyje. Šiaulie�i� liaudiškos muzikos ansamblis "Saul�" pra�jus� šeštadien� Kaune dalyvavo keturiasdešimtmet� minin�iame festivalyje "Grok, Jurgeli", o š� savaitgal�, nors buvo kviestas � t� pat� festival� "Siemens" arenoje, pasiliko savame mieste.

Pasak Z. Ripinskio, kituose liaudiškos muzikos festivaliuose kolektyvai atrenkami šiek tiek kitaip - etniniuose regionuose skelbiami konkursai ir festivalyje kvie�iami dalyvauti nugal�tojai. Šiauliuose rengtojo lygis aukštesnis - dalyvavo profesional�s kolektyvai, kapelos, dalyvaujan�ios televizijos laid� "Gero �po" ir "Duokim garo" finaluose.

Festivaliui reikia pavadinimo

Organizatoriai tikina, kad renginys, jeigu tik �i�rovams patiks, gali tapti tradiciniu, galb�t keisis tik laikas, kada jis gal�t� b�ti rengiamas.

"Festivalis "Ant rube�iaus" �prastai bus rengiamas vasar� lauke, o šis liaudies muzikos festivalis - v�sesniu oru, ruden� arba pavasar�. Gal kit�met j� susiesime ne su derliaus švente, bet su Kaziuku. Pavadinimo dar irgi neišrinkome. Nor�t�si tokio, kad vien išgirdus b�t� aišku, apie k� kalbama, pavyzd�iui, kaip senas tradicijas turintis "Grok, Jurgeli" Kaune arba dvidešimtmet� šve�iantis festivalis "Linksmoji armonika", - sako Z. Ripinskis.

Jis kvie�ia skaitytojus si�lyti liaudiškos muzikos festivalio pavadinim� ir savo variant� si�sti � "Šiauliai plius" redakcij� adresu Til��s g. 74 arba elektroniniu paštu.


Linin�s kuprin�s ne tik lengvos ir patogios, bet ir praktiškos, nes per karš�ius nugara nekaista.		Romanas Vagnorius klumpi� jau nebedro�ia - imasi lengvesni� dro�ini�.

Kviesti �inomi tautodailininkai

Šiauli� arenos foj� išsirikiav� tautodailininkai iš �vairi� Lietuvos kampeli� si�l� nuo kulinarijos gamini� iki buities reikmen�. Vš� "Pramog� sala" generalinio direktoriaus Gintaro Radavi�iaus teigimu, mug�je u�siregistravo 52 prekeiviai. Kvietim� sulauk� �inomi, Lietuvos vard� u�sienyje garsinantys tautodalininkai.

Rimant� Šal�iuvien� iš lino austas kuprin�les ir rankines atve�� iš Klaip�dos. Iš Radviliškio kilusi moteris, ne vienerius metus dirbusi Šiauli� televizori� gamykloje, vienu š�viu du zuikius sako nušovusi - mug�je nema�ai rankdarbi� pardavusi ir gimines aplankiusi. "Pati piešiu, aud�iu, si�nu. Rankini� rankenas atstoja nugludintos med�io šakel�s, vyras šlifuoja sagas iš kadagio", - sako tryliktoji I. Simonaityt�s premijos laureat�.

Janina - did�iausia vyro Henriko pagalbinink� - pataria, sujungia grandin�l�s dalis, padeda prekiauti juvelyriniais dirbiniais.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Pakabukai - iš monet�

Šiaulie�iai Henrikas ir Janina Kalinai kuria papuošalus iš naujasidabrio, gintaro, nugludint� Nidos akmenuk� ir... sen� monet�. "Kolekcionuoju monetas, tad iš t�, kuri� ne po vien� turiu, �miau daryti pakabukus. Juos mielai renkasi ir jaunuoliai. Turiu 500 lietuvišk� monet� kolekcij�. Tr�ksta tik 1927 m. vieno cento monetos. Numizmatai u� j� prašo 50 lit�. U�sidirbsiu mug�je ir nusipirksiu", - �ada kolekcininkas, renkantis ir �enkliukus. H. Kalinas t�sia ir savo šeimos muzikines tradicijas - groja armonika, akordeonu ir bandonija.

Telšiškiai Romanas ir Benis� Vagnoriai prad�jo dro�in�ti iš med�io 1975 metais. Iki 1992 m. dirbo "Minijoje", v�liau �m� patys sau dirbti. Dabar j� šeimoje - šeši tautodailininkai. T�vams mug�je pad�jo s�nus Darius su �mona R�ta. "Klumpi� nebedro�iu, nes labai sunkus darbas. Rankomis turi skaptuoti ketvirtadal� �alios drebulin�s pliauskos. D�iovini pus� met�, nema�a dalis suskyla. �emaitijoje neb�ra n� vieno klumpdirbio. Stakl�mis darome tik suvenyrines klumpeles", - atskleid�ia tautodailininkas.

Naisi� vasara - naujo serialo laukimas

Milda LEVICKAIT�

Naisi� kult�ros nam� sal� - sausakimša. Miestelio švent�s "Jau derliaus pilni aruodai" kulminacija - serialo "Naisi� vasara" (darbinis pavadinimas "Aiškiaregio dukt�") pirm�j� serij� per�i�ra. Serialo, kur� �i�rovai pamatys tik po Nauj�j� met�, masin�se scenose naisiškiai ieško sav� ir pa��stam� veid�, savo sodyb� ar apylink�s vaizd�.

Ši vasara Naisiuose buvo ypatinga - miestelyje ir jo apylink�se prodiuserio Rolando Skaisgirio k�rybin� komanda prad�jo filmuoti nauj� lietuvišk� serial�. Po keli� savai�i� darbai bus baigti, o tada, prodiuserio teigimu, jau bus galima paskelbti, kada ir per kok� televizijos kanal� �i�rovai pamatys nauj� lietuvišk� "muilo oper�" apie kaim�. Serialo scenarijaus autorius Alvydas Šlepikas, re�isierius - Saulius Balandis.

Did�iulio populiarumo sulaukusi� serial� "Nekviesta meil�", "Moterys meluoja geriau", ne pirm� sezon� rodom� per LNK ir TV3, prodiuseris R. Skaisgirys m�gina skai�iuoti: Naisiuose "sukamas" serialas - dvyliktas, o gal net penkioliktas, kur� jis prodiusuoja. Š� sezon� � eter� jau "paleisti" nauji serialai "Moter� al�ja" ir "Emilija".

Per dvidešimt Lietuvos Nepriklausomyb�s met� b�ta tik keletas kit� prodiuserini� kompanij� m�ginim� gaminti "lietuvišk� muil�". Visi prisimename "Gimines", buvo "Butkai ir Dapkai", Kristupo Krivicko prodiusuoti "Broliai", reitingais gerokai nusileid� "Nekviestai meilei". Anot R. Skaisgirio, dabar jis m�sto apie politinio serialo "Gedimino 11" t�sin�. Ar "Naisi� vasara" bus t�siama, kuriama dar vien� sezon�, priklausys nuo serialo populiarumo.


Naisi� miestelio rudens švent�s prad�i� skelb� ir raiteliai, ir ve�ime s�dintys aktoriai.		� švent� Kult�ros namuose besirenkan�ius vietinius gyventojus ir sve�ius pasitiko fig�ros iš rudens g�rybi�.

- J�s� prodiuserin� kompanija "Videometra" yra pagrindinis lietuvišk� serial� "fabrikas", j� tr�kumu nebegalime sk�stis. Ar iš ties� yra "lietuviško muilo" poreikis?

- Kas yra televizijos klasika? Klasika yra pokalbi� laidos, �aidimai ir serialai. O lietuviškuose serialuose - savi aktoriai, pa��stama aplinka, suprantamos ir artimos problemos. Juk mes m�gstame sav� krepšin�, sav� maist�. Pa�i�r�kite, pasaulinis kinas - taip pat serialai - kuriami vis nauji "Hario Poterio", "�ied� valdovo" filmai. Net solidi televizijos kompanija BBC per dien� parodo po du serialus. Neturime pinig� vaidybiniams filmams kurti, tad kuriame televizijos serialus. Manau, kad ver�iau �i�r�ti lietuvišk� serial� nei kelias savaites pedofilijos skandal� narstan�ias laidas.


Estrados specialyb�s student� Agn� Guobien� ir Šiauli� dramos teatro aktorius Aurimas �vinys seriale atstovauja jaunajai kart�ai.		�iniuonio vaidmen� seriale atliekantis Sigitas Jakubauskas nustebo miestelio švent�je gav�s dovan�.

- Kod�l pasirinkta kaimo tema, filmuojama Naisiuose?

- Serialo kaimo tema tr�ko. Pats gimiau nedideliame miestelyje, tad buvo �domu. Susiradau Ram�n� Karbausk�, kuris palaik� mano sumanym� ir daug prisideda prie serialo k�rimo - yra r�m�jas, pagalbininkas. Serialo id�jos autoriai - Ram�nas Karbauskis ir Erikas Kundreckas, scenarijaus autoriai - Erikas Kundreckas ir Arnoldas Ališauskas, re�isierius - Saulius Balandis. Filmuoti b�tume tur�j� viename ar kitame miestelyje, o Naisiuose k�rybinei grupei suteiktos geros darbo ir gyvenimo s�lygos. Vietiniai �mon�s serialui suteikia tikrumo, labai nuošird�iai prisideda, esame jiems d�kingi. Be to, šalia Naisi� - Šiauliai, kur daugyb� puiki� aktori�.

- Kai kurie šiaulie�iai apie Šiauli� dramos teatro aktores J�rat� Budri�nait� ir Ing� Norkut� su�inojo tik pamat� serial� "Moterys meluoja geriau"...

- Dar viena serial� nauda - populiarinami aktoriai. Juk visai neseniai lietuviai te�inojo J. Budrait�, R. Adomait�, V. Mainelyt�, dar kelis. Jauniems talentingiems buvo labai sunku "prasimušti", populiarum� susikurti. Juk � susitikimus, vesti rengini�, tapti televizijos ved�jais kvie�iami �inomi veidai.

Šiaulie�iai aktoriai - nuostab�s, talentingi. Kartu dirbau, pa��stu ne tik I. Norkut� ir J. Budri�nait�, bet ir Antan� Venck�, Sigit� Jakubausk�. Kurdamas "Naisi� vasar�" susipa�inau su Juozu Bindoku, Rimanta Krilavi�i�te. Ir apie juos galiu pasakyti tik geriausius �od�ius. O koks puikus Aurimo �vinio balsas! Dauguma šio serialo aktori� - šiaulie�iai, kaip ir visas aptarnaujantis personalas: viza�ist�s, stilist�s, asistentai, garso re�isieriai ir kt.


"Naisi� vasaros" k�rybin�je komandoje - ir "S plius" darbuotojai. Stiliste dirba Sigita Gilien� (nuotraukoje - šalia Sauliaus Baland�io), viza�iste - Lina �ervinskien� (nuotraukoje - grimuoja R. Bagdzevi�i�).

Seriale dar filmuojasi du aktoriai iš Panev��io, du - iš Klaip�dos, iš Vilniaus - Rimantas Bagdzevi�ius. Rimantas pasirinktas pagal tam tikr� tipa��, jis vaidina neigiam� persona��. Siu�eto nepasakosiu, tik galiu pasakyti, kad svarbi siu�etin� linija - �iniuonio, netradicin�s medicinos. Bus ir meil�s trikampi�, o serialas skirtas ir jaunai, ir vyresnei auditorijai.

� aktyv� sport� gr��s ir "Sakal�" komandoje �aid�iantis Ram�nas Skaisgirys nepraleido progos su�aisti krepšin� ir su naisiškiais.

- Seriale "Moter� al�ja" skamba Marijono Mikutavi�iaus daina. Ar jis dainuos ir "Naisi� vasaroje"?

- Kiekvienam projektui pasirenkame skirtingus autorius ir atlik�jus. Nuo turinio priklauso, ar skamb�s M. Mikutavi�iaus, ar Aleksandro Makejevo k�riniai, ar dainuos "Širdel�s", ar "Student�s", ar "69 danguje". "Naisi� vasarai" muzik� suk�r� ir atlieka etnin� rok� grojanti grup� "Thundertale" iš Kauno. Su jais bendradarbiaujame pirm� kart�.

Serialus reikia �i�r�ti, o ne apie juos pasakoti. Po keli� savai�i� baigsime filmuoti ir "Naisi� vasar�" pristatysime �urnalistams, o �i�rovai serial� pamatys po Nauj�j�.

Tikslas � laisv�

Ri�ardas JAKUTIS

Šiauli� kult�ros centras "Laipt� galerija" kvie�ia � parod� "Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�", kuri� organizavo drauge su Šiauli� regiono pataisos inspekcija bei Šiauli� tardymo izoliatoriumi.

"Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�" - jau penktus metus vykstantis projektas. Jo metu atlikusieji bausm� ar dar esantys tardymo izoliatoriuje piešia, tapo, lieja akvareles, spaud�ia grafikos darbus, lipdo skulpt�ras.

"Šiauliai plius" jau raš�, kaip prieš penket� met� tuometis Radviliškio pataisos inspekcijos viršininkas Regimantas Mikali�nas su Šiauli� "Laipt� galerijos" direktor�s pavaduotoju dailininku Martynu Gaubu pam�st� apie galimyb� priartinti prie meno atliekan�ius ar atlikusius bausm� asmenis. M. Gaubas apie tokius planus praneš� galerijos direktorei Janinai Ališauskienei, kuri iškart tam pritar�, prie projekto prisijung� energingoji Šiauli� regiono pataisos inspekcijos vyriausioji specialist� Vaida Plu�ait�, ir darbas u�vir�. Atlikusiems bausm� ir esantiems pataisos inspekcijos �skaitoje asmenims "Laipt� galerijoje" prad�ti organizuoti plenerai, kuriuose norintieji pieš�, tap�, lipd�. Šie j� darbai greitai sudar� pirm�j� parod� "Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�". Prie projekto prisijung� visos aštuonios Šiauli� ir Telši� apskri�i� pataisos inspekcijos. Ši� met� prad�ioje projektas buvo išpl�stas – ��eng� � Šiauli� tardymo izoliatori�.

"Gro�io ieškok paprastume" – ši� sen� ties� prisimeni, �velgdamas � atlikusi� ar dar atliekan�i� bausm� dail�s k�rin�lius

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Mintis dirbti su laukian�iaisiais bausm�s ar jau j� atliekan�iaisiais (Šiauli� tardymo izoliatoriuje yra �kio b�rys, kuriame dirba atliekantieji bausm�) kilo V. Plu�aitei. Tardymo izoliatoriaus vadovyb� tam mielai pritar�. Pas esan�iuosius tardymo izoliatoriuje du kartus per m�nes� atvykdavo V. Plu�ait� ir M. Gaubas, kurie kelias valandas talkino norintiems u�siimti daile. U�si�mimai vyko izoliatoriaus koply�ioje. Beje, Šiauli� tardymo izoliatorius - pirmasis Lietuvoje, kur toks k�rybinis procesas su suimtaisiais prasid�j�s. Pataisos namuose toki� ar panaši� rengini� daug, o tardymo izoliatoriuose dar n�ra buv�.

Likimas taip sud�liojo mano gyvenim�, kad man irgi teko atlikti bausm�. Pasteb�jau, kad galima skirti dvi nuteist�j� kategorijas. Daugiausia, deja, yra toki�, kurie nieko neveikia, tik miega, valgo, vaikšto iš kampo � kamp�, vis skund�iasi neskania koše. Bet kai koš�e viskas prasideda, koše viskas ir baigiasi. D�iugu, kad yra ir kita atliekan�i�j� bausm� kategorija – imli�, k�rybišk�, galvojan�i� apie ateit� ir tolimesn� gyvenim� be nusikaltim�. Tokie neleid�ia bausm�s atlikimo dien� tuš�iai, o stengiasi k� nors sukurti, pasiekti. J� darbus ir regime parodoje "Laipt� galerijoje". 30 autori� pateikia po vien� ar kelis savo k�rinius. Suprantama, parodos dalyviai nepretenduoja � did�iojo meno aukštumas, ta�iau j� darbeliuose jauti nuoširdum�, gro�io siek�. O tai juk svarbiausia.

Nors niekas šiam projektui neskyr� l�š� ir visi projekto dalyviai dirba savo iniciatyva, norisi pasid�iaugti �inia, kad projektas "Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�" t�sis. Laimi kilnus projekto tikslas - kad susid�rusieji su laisv�s at�mimu gal�t� pasijusti lygiaver�iais �mon�mis.

Riton�s l�li� istorijose ta�k� n�ra

Oksana LAURUTYT�

"Prieš jus stovi laimingiausias �mogus", - kukliai tarstel�jo dailinink� iš Panev��io Riton� Klizien� ir droviai nusišypsojusi pasl�p� veid� raudon� ro�i� puokšt�je. Riton� pasijuto pati laimingiausia tod�l, kad tre�iadien� Šiauli� galerijoje "Akis" ji pristat� sukurt� l�li� parod�. L�l�s tik penkios, ta�iau �i�rint � išraišking� k�rin� u�klumpa "idee fixe" - k� moteris-l�l� šiuo metu jau�ia. "Tok� tiksl� ir tur�jau. Mano l�li� istorijose vien daugtaškiai, n�ra tašk�. J� istorijas gali susikurti kiekvienas", - kalba dailinink�.

Dailinink� Riton� Klizien� - nepaprastai kukli. Moteris prisipa��sta, kad net jos kolegos panev��ie�iai ne�ino apie jos pom�g� kurti teatrališkas, dramatiškas, gyvybe pulsuojan�ias l�les.

L�l�s - k�r�jos jausmai

Tre�iadien� �em� su dangum maiš� v�tra ir p�ga, o penkeri� met� gyvavimo Vytauto gatv�je sukakt� minin�ioje meno galerijoje "Akis" buvo šilta ir šviesu. Nuo susirinkusi� besišypsan�i� �moni�, j� g�li� ir šilt� �vilgsni�. Prieš penkerius metus, kai šiaulie�iai galerijoje pirm� kart� išvydo panev��iet�s Riton�s Klizien�s sukurtas l�les, oras u� lango buvo panašus.

Galima tik sp�lioti, ar tai lemtis, ta�iau meninink� mano, kad toks oras - pats tinkamiausias jos l�l�ms pristatyti. Lyg did�iul� paslapt� savyje saugo kiekviena impozantiška dama, o �velgiant � j�, s�din�i� lange, u�valdo nenugalimas noras t� paslapt� atskleisti. Su�inoti, k� ši moteris k� tik iškr�t�, kad jos šukuosena išsidraikiusi lyg laum�s plaukai. Kod�l l�l�s išraiška demonstruoja nepaprast� rimt�, nors iš laikysenos akivaizdu, kad šiuo metu ji nor�t� b�ti ka�kur kitur ar net trokšt� pakilti ir nuskristi...

Riton�s l�l�s - tai autor�s jausmai.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Riton� sako, kad šios l�l�s - jos jausmai. Kiekviena l�l� - tai ji pati. Jei �i�rin�iam � l�l� kyla noras kurti, vadinasi, dailinink� savo tiksl� pasiek�. Juk meno k�rinys turi kelti jausm�, kuris ilgai nepalieka. "Tai ir yra pats gro�is", - kukliai šypteli Riton�.

Pa�velgus � k�r�jos rankas tampa akivaizdu, kad Riton� joms negailestinga - kai siela ver�iasi, rankos priverstos menininkei paklusti. "Tris keturis m�nesius l�lei kurti skiriu. Tai ištisinis darbas", - sako meninink� ir kalba, kad l�lei sukurti reikia ir daug fizini� j�g� ne tik laiko prasme. Juk l�l� pagaminta ne tik iš audinio, da�� ar papj� maš� milteli� - naudojama ir viela, jos tinklas, metalo detal�s.

L�les meninink� kuria po savo tiesioginio darbo - ji yra Juozo Miltinio dramos teatro dailinink�-dekorator�. Kurti mil�iniškas dekoracijas spektakliams Ritonei smagu taip pat, kaip ir palinkti ties kuriama l�le. "Kuriu ir negaliu paaiškint, kod�l tai mane "ve�a". Sukuriu l�l�, ir gera gera pasidaro. Psichoterapija? Ne�inau, bet darbas yra geriausia terapija", - kukliai šypsosi meninink�.

Lietuvos perlas

Prieš penkerius metus dailinink� Riton� Klizien� buvo pakviesta atidaryti l�li� parod� galerijos "Akis" �kurtuvi� naujoje vietoje proga. Meninink� tuo metu nutyl�jo, kad šven�ia 50-ies jubiliej�, tad dabar, kai meninink� šven�ia 55-eri� met� sukakt�, jai nuo sveikinim� išsisukti nepavyko.

Galerijos "Akis" šeiminink� Janina Kildušien� Riton� pavadino Lietuvos perlu. L�les kurian�i� meninink� yra nema�ai, bet tai, k� kuria panev��iet�, yra unikalu. Riton� buvo kviesta parodas rengti Maskvoje, Sankt Peterburge, ta�iau ji atsisakiusi - meninink� nori, kad jos k�riniai likt� jos gimtojoje šalyje.

"Riton� labai jautri, kukli ir labai išgyvena d�l savo k�rybos. Nemiega naktimis, kol darbo nebaigia", - sak� Janina.

Prieš šešerius metus u�simezgusi draugyst� nebuvo nutr�kusi, o Janina prisipa��sta, kad meninink� jai yra ne kart� pagelb�jusi - prireikus unikalios originalios dovanos, Riton� mielai pagelb�ja. "Ji ir man suk�r� dovan� - d�� su ratukais. Padovanojo ir pasak�, kad jei man dovana nusibos - spirk, ir d�� nuva�iuos", - juok�si galerijos šeiminink�.

Riton�s Klizien�s k�ryba galerijoje "Akis" bus eksponuojama iki pat Kal�d�, tad visi norintys dar turi laiko susipa�inti su Lietuvos perlo l�l�mis.

Japonijos menas �iauliuose

Ri�ardas JAKUTIS

"Laipt� galerija" pakviet� � japon� meno parod� "Tekan�ios saul�s šalies menas Saul�s mieste" iš Jono Nekrašiaus kolekcijos. Jonas Nekrašius - �inomas teisininkas, keliautojas, �urnalistas, kult�rologas, fotomenininkas, kolekcininkas, visuomenininkas. Drauge jis Lietuvos ir Japonijos asociacijos Šiauli� skyriaus pirmininkas. Neseniai atšvent�s 60-�j� jubiliej�, atidarant parod� Jonas Nekrašius buvo apdovanotas garb�s �enklu "U� nuopelnus Šiauli� apskri�iai". Pokalbis su J. Nekrašiumi - apie japon� men� ir pom�g� jam.

Savo veikla Jonas Nekrašius jau �r�� gra�i� ir prasming� kult�rin� vag� Šiauli� padang�je.

- Kada susidom�jai japon� menu? Regis, tekan�ios saul�s šalies menas pa�iam itin mielas, jei po 60-me�io jubiliejaus vis� pirma iš savo kolekcijos rodai šio krašto meno k�rinius?

- 1992 metais vykau � Japonijoje vykus� tarptautin� ekslibris� konkurs�. Nuo tada šios šalies menu ir susidom�jau. Japon� meno ištakos - ilgaam��s. Jo meistr� k�riniams b�dinga tai, kad jie sukurti vadovaujantis per daugel� am�i� susiklos�iusiomis tradicijomis. Tai darbai, kuriuose paprastos, lakoniškos formos nuostabiai suderintos su dekoratyviu, bet saikingu k�rinio formos ir med�iagos savybi� nenustelbian�iu, o jas paryškinan�iu ir pabr��ian�iu išraiškingumu. Kartais japon� menas yra sunkiai suvokiamas d�l subtili� reikšmi�, savit� simboli� ir �enkl�. Japon� meno estetika – sud�tinga ir daugialyp�, jos pagrindas – dzenbudizmas, joje susilieja etin�s, filosofin�s ir religin�s pa�i�ros. Dzenbudizmo �taka japon� tautai - didel�. Ji formuoja etik�, �mogaus elgesio normas, kur did�iausias d�mesys skiriamas ne tiek �mogaus santykiams su kitais �mon�mis, kiek santykiui su Absoliutu kaip idealu. Tod�l daug vietos dzenbudizmo filosofijoje skiriama �enklo, kaip �od�io, simbolio ir jo prasm�s, vidinio loginio turinio aiškinimui, gro�io d�sni� apib�dinimui. Tam lemiamos reikšm�s turi menas. Noras suvokti pasaulio sandaros d�snius, �vairiausi� reiškini� tarpusavio jungtis – štai kas �kvepia japon� meninink�.

�inovai tvirtina, kad japon� men� geriausia �i�r�ti Japonijoje, konkre�ioje šventykloje ar pastate, kuriam jis sukurtas. Japonijoje nuo seno gyva tradicija kurti skulpt�r�, paveiksl�, vaz� ar kit� k�rin�, neatskiriam� nuo eksterjero ar interjero. Šis bruo�as b�dingas ir šiuolaikinei japon� dailei. Šalyje, kur tradiciniai namai da�niausiai yra nedideli, lengv� ir paslanki� konstrukcij�, kur nedaug erdv�s �r�mintiems paveikslams ar gravi�roms, galimyb� g�r�tis ma�� form� grafikos miniati�romis, ekslibrisais yra didelis pranašumas.

- Parodoje pateiki daug ekslibris�. Kokia knygos �enklo raida šioje tolimoje šalyje? Kaip pavyko surinkti toki� did�iul� kolekcij�?

- Ekslibrisai Japonijoje yra pagarbos knygai, spausdintam �od�iui simbolis. Jie gali nurodyti, kam knyga priklauso, bet da�niausiai jie skiriami vertingoms knygoms �ym�ti kaip papuošimo ar ypatingo d�mesio simbolis ar tampa kolekcionavimo objektu. Ekslibrisai Japonijoje naudojami nuo labai sen� laik�. Manoma, kad jie � Japonij� at�jo iš Europos XV a. antroje pus�je. Pirmieji knygos �enklai tekan�ios saul�s šalyje buvo sukurti vienuolyn� bibliotek� knygoms. Seniausio laikomo japon� ekslibriso iliustracija pateikta Shozo Saito knygoje "Japon� senov�s ekslibrisai 1470-1897". Ji yra iš Daigoji šventyklos bibliotekos ir datuojama 1470 metais. U�rašas ant šio ekslibriso parodo didel� knygos vert� tuo laikotarpiu: "Jeigu tu pavogsi ši� knyg�, tai atsivers dangaus vartai, bet jeigu tu j� sunaikinsi, tau atsivers pragaro vartai. Kiekvienas, kuris ima ši� knyg� be leidimo, bus nubaustas vis� Japonijos diev�."

Ekslibrisai Japonijoje yra pagarbos knygai, spausdintam �od�iui �enklas. Manoma, kad jie � Japonij� atkeliavo iš Europos XV a. antroje pus�je.

Populiariausia šiuolaikinio japon� ekslibriso suk�rimo technika med�io gravi�ra glaud�iai siejasi su pasaulin�s grafikos pasiekimais, kartu išsaugodama savitum�, originalum�. Kiekvienas šios krypties dailininko sukurtas knygos �enklas �k�nija japonams b�ding� nat�ralum�, išpuosel�t� menin� skon�, paremt� viduram�i� tradicij� t�sa, gilia filosofine kult�ra. Juose labai išvystyta dekoratyvini� priemoni� sistema, gausu simboli�, alegorij�, ryški filosofin� potekst�.

Šiuolaikiniai japon� ekslibrisai – ��ymiausi� šios šalies dailinink� darbai – pasi�ymi linij� ir piešinio sinteze, suderinta spalv� gama, subtiliai parinkta hieroglif� ir simboli� darna. Šiuose ma�osios grafikos k�riniuose subtiliai perteiktas senov�s meistr� patyrimas. Skirtingo am�iaus ir k�rybin�s patirties dailininkus jungia neabejotinas profesionalumas, ištikimyb� ir prieraišumas ekslibrisui. Japon� menininkai savitai suvokia pasaul�, pasitelkia �vairias išraiškos priemones, nes kiekvienas j� sukurtas knygos �enklas – tarsi ma�as langelis � mums ne�inom�, �vairialyp�, nepakartojam� dvasin� japon� pasaul�.

Knygos �enkl� �vairov� ir stiliaus margumynas patvirtina, kad besikei�ianti ir vis tokia pat tekan�ios saul�s šalis geba priimti naujoves ir perlydyti jas sav� tradicij� �aizdre. Kiekvienos krypties dailininko k�ryba �k�nija japonams b�ding� nat�ralum�, subtil� menin� skon�, paremt� senomis liaudies meistr� tradicijomis. Šiuose japon� ekslibrisuose propaguojama pagarba gamtai, �mogui, tradicijoms, atskleid�iamas vidinis knygos savininko pasaulis, ryšys su knyga. Nepakartojamo �avesio ekslibrisams suteikia hieroglif� raštas, savita kaligrafijos technika sukurti m�slingi u�rašai, dedikacijos.

Surinkti kolekcij� nebuvo sunku. Naudotis teko sena sistema: paštu ir vokais. Nusiunti Japonijon lietuvi� autori� ekslibris�, jie atsiun�ia sav�. Lietuvi� dailininkai kuria irgi puikius ekslibrisus, japonams jie patinka. Taip surinkau jau per 1000 eksponat� iš Japonijos, tad "Laipt� galerijoje" tetilpo tik nedidel� j� dalis.

- Parodoje nustebino aitvarai ir origamis. Nedaugelis �ino, kas tai.

- Japon� aitvarai yra vieni impozantiškiausi� pasaulyje ir vertinami tiek d�l savo estetini� savybi�, tiek d�l malonumo ir d�iaugsmo, kur� jie teikia kaip �aislai. Aitvarai buvo susij� su �vairiomis gyvenimo sritimis, o j� gaminimas laikui b�gant tapo savitu tradiciniu menu. Tradicinis aitvaras susideda iš lengvo bambuko ar kito med�io r�mo, ant kurio pritvirtinamas ry�i� popierius su �vairiais ryškiais motyvais. Japon� aitvarai b�na �vairi� form� ir dyd�i�. Japonijoje jie atsirado H�jaus laikotarpiu (794–1178 m.) ir buvo vadinami "popieriniais vanagais", kaip ir Kinijoje. Šis "popierinis vanagas" iš prad�i� buvo Japonijos aristokrat� privilegija – paprasti �mon�s negal�jo sau leisti tokios pramogos d�l popieriaus, iš kurio gaminami aitvarai, brangumo.

Japon� aitvarai vertinami ir d�l estetini� savybi�, ir d�l d�iaugsmo, kur� teikia kaip �aislai.

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Labai populiarus Japonijoje ir origamis – popieriaus išlankstymo �vairiomis formomis menas. Jam jau daugiau nei 1200 met�. Origamis – sud�tinis japon� kalbos �odis, u�rašomas dviem hieroglifais: "ori" – lankstyti, "kami" – popierius. Origamiui da�niausiai naudojamas ryškiai da�ytas popieriaus lapas. Gali b�ti naudojamas vakaruose (irogami) arba Japonijoje (chiyogami) pagamintas popierius su tradiciniais piešiniais. Pirm� kart� popierius atkeliavo � Japonij� VII a. prad�ioje. Lankstyto popieriaus papuošimai buvo naudojami švent�se, festivaliuose, o popieriaus lankstymas vyst�si kartu su religija ir apeigomis. Origamis populiarus ne tik Japonijoje.

Paroda "Tekan�ios saul�s šalies menas Saul�s mieste" "Laipt� galerijoje" veiks iki spalio 22 d., o spalio 23-i�j� galerija visus kvie�ia � parod� "Krucifikso tema Europos dail�je", kuri atkeliaus iš tolimojo Milano.

�iauli� gatv�mis vaik�to ne tik "bytom" ginkluoti vyrai

Oksana LAURUTYT�

Supyk�s d�l persona�o Saul�no formuojamo negatyvaus Šiauli� miesto �vaizd�io, ty�iojimosi iš miesto gyventoj� ir gra�aus vyro vardo, šiaulietis fotografas Saulius Jankauskas nusprend� netyl�ti. �m� ir pareng� fotografij� parod� apie Šiaulius, kurios atidarymas �vyks sostin�je – Vilniaus savivaldyb�s pastate - spalio 9-�j� 14 valand�. "Sud�jau geriausius kadrus iš miesto šven�i�, sporto rengini�, Šiauli� dramos teatro spektakli�, nes noriu parodyti, kad mano gimtajame mieste vyrai ne su "bytom" vaikšto – yra ginkluoti fotoaparatais ir kad �ia gyvena k�rybingi, puik�s �mon�s", - sako keturiasdešimtmet� greitai šv�siantis Saulius.

Kitas Saul�nas pristatys kitokius Šiaulius

"Kai kas nors paklausia, iš kur esu, ir kai atsakau, kad iš Šiauli�, matau nuostab�. Man�s ir juokais, ir rimtai klausia, nejau mano gimtajame mieste yra �moni�, kurie su fotoaparatais vaikšto? Kit� miest� gyventojai galvoja, kad �ia "gez�" miestas, vyrai vaikšto treninguoti ir nešiojasi beisbolo lazdas", - sako fotografas.

Saulius prisipa��sta, kad jam buv� labai apmaudu, kai išliaupsintoje Šiauli� arenoje vyko Saul�no gimtadienis, o šeši t�kstan�iai susirinkusi� šiaulie�i� linksmai kvatojosi iš jo "bajeri�". "Iš �moni� ty�iojamasi, o jie k�, nesupranta, kad tai daro neaiškios kilm�s persona�as? Nesupranta, kad tai juos su š... maišo? Jei tave asmeniškai išvadint� �iurkike, kiaulike, �uliku ar prostitute, juk �si�eistum. Šiaulietis, panašu, galvoja, kad šaipomasi ne iš jo, o iš kaimyno, ir kaip tikras lietuvis, panašu, slapta d�i�gauja, kad šaipomasi iš kito", - sako jis.

Pasak laisvo fotomenininko, vykstan�io fotografuoti � daugel� šalies miest�, �mon�s vengia Šiauli�. Bijo �ia atvykti, nes mano, kad nakt� "gezai" iš automobilio išlups magnetol�. Ir neaišku, kas daugiau �alos daro miesto �vaizd�iui: Saul�nas, nenuilstantys kriminalinius �vykius savo mieste aprašantys �urnalistai bei toki� straipsni� reikalaujantys redaktoriai ar... �moni� abejingumas. Sakoma – bijok ne priešo, ne draugo, o abejingo. Nes toks �mogus – lyg v�trung�, pasisuks ta kryptimi, kuria nori.

Fotografas Saulius Jankauskas visuomenei pristatys Šiaulius, kuriuose gyvena geri, aktyv�s, k�rybingi ir šilti �mon�s.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Saulius – ne v�trung�. Gerbiantis savo miest� fotografas nusprend�, kad ka�k� reikia daryti. Laisvu nuo darbo metu jis vaikš�iojo gatv�mis, fotografavo renginius, var�ybas, spektaklius, �mones, j� emocijas ir iš atrinkt� 30 geriausi� fotografij� nusprend� surengti parod�. Lai �mon�s su�ino, kokie gra��s Šiauliai, kokie šilti šio miesto �mon�s ir koks aktyvus gyvenimas �ia verda. Kitas Saul�nas nusprend� pristatyti kitokius Šiaulius.

Pristatys ir Pabali� technikos baz�s angare

Šiauliai išugd� daug garsi� sportinink�, meninink�, verslinink�, o atmat� yra kiekviename mieste. Ka�kod�l galvojama, kad Šiauliuose j� daugiausia. Saulius sako, kad jam didel� nuostab� kelia �mon�s, kurie labai greitai išsi�ada savo miesto. Vilnie�iai did�iuojasi es� ka�kokie kitokie, bet kas tie vilnie�iai? Tai labai gerai matyti sekmadieniais vakarais – mašinose, prigr�stose kaimišk� g�rybi�, vilnie�iai gr��ta namo. Iš koki� tik nori šalies kampeli�, taip pat ir iš Šiauli�. "Nereikia g�dytis savo šakn�. Prastas tas paukštis, kuris savo lizd� teršia", - sako savo miesto patriotas.

Tiesa, Saulius ne vienas – jis turi bendramin�i�. Surengti parod� j� nuolat skatino Šiauli� miesto tarybos narys Vaclovas Vingras, parod� par�m� verslininkas Vyd�nas Liandsbergas. V. Vingras sutar� su Vilniaus miesto savivaldybe d�l parodos laiko ir vietos. Verslininkas Vyd�nas ši� parod� ketina v�liau eksponuoti viename Pabali� technikos baz�s angar�. "�mon�s, save atpa�in� fotografijose, jas gal�s �sigyti. O baz�se parodos juk dar niekas nedar�", - juokiasi fotomenininkas.

Vilniuje rengiama S. Jankausko paroda – jau penktoji asmenin�. "Gal �mon�s susidom�s. Jei nors viena kuri nors fotografija "u�kabins", man bus gera. Juk �mon�ms šiuo metu tikrai ne pinig� tr�ksta. Tr�ksta nenuperkam� dalyk� – dvasini� vertybi�", - sako Saulius.

Kas pasak�, kad �iauliai - dvira�i� miestas?

Eva JAGMINAIT�

Prisipa�insiu atvirai - dvira�iu Šiauliuose neva�iavau jau metus. Ne tod�l, kad man nepatikt� ši transporto priemon�, buvusi ištikimu mano draugu sve�iuojantis u�sienyje ar vasar� poilsiaujant paj�ryje, o tod�l, kad man�s visiškai ne�avi mintis atsidurti traumatologijos skyriuje. Ar esate pasteb�j�, kaip automobili� vairuotojai "tolerantiškai" spaud�ia garsin� signal� ir nervingai lenkia kelyje pasipainiojus� dviratinink�? Kiek pa��stam� gal�tum�te suskai�iuoti, kurie automobil� išmainyt� � dvirat�? Vis d�lto rugs�jo 16-22 dienomis vykusi jau septintoji Judrioji Europos savait� parod�, kad Šiauliai dvira�iu miestu praminti ne be reikalo. � akcij� "Laisv� dvira�iui" atmyn� apie 300 dalyvi�. Rugs�jo 22-�j� - Dien� be automobilio - net Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Aplinkos skyriaus ved�jas Romaldas Šemeta � darb� atvyko dvira�iu.

� akcij� "Laisv� dvira�iui" atried�jo 300 šiaulie�i� dvira�i� m�g�j�.

Va�iuoti nesaugu

Ry�tis dvira�iu keliauti � darb� gali retas šiaulietis. Prie�astis paprasta - dvira�i� miestas n�ra pritaikytas va�iuoti dvira�iu: ma�ai šaligatvi� su nuva�iavimais, mieste ne tik n�ra �rengt� dvira�i� tak�, bet net n�ra pa�ym�t� kelio dali�, skirt� dvira�iams, tr�ksta dvira�i� stov�jimo aikšteli�, tod�l atmynus dvira�iu gali tekti pasukti galv�, prie kokio med�io ar stulpo j� pririšti.

"Kasmet Judriosios savait�s metu stengiuosi � darb� atva�iuoti dvira�iu. Antradien� iš R�kyvos myniau apie 40 minu�i�, iš viso apie 10 kilometr�. Kelyje sutikau tik dešimt dviratinink�, - teigia Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Aplinkos skyriaus ved�jas Romaldas Šemeta. - "Dien� be automobilio � darb� atskub�j�s dvira�iu. �sitikinau darkart, kad Šiauliai - visiškai nepritaikytas dviratininkams miestas."

Aplinkos skyriaus ved�jo manymu, ��lu b�t� Šiaulius vadinti dvira�iu miestu, kai miesto infrastrukt�ra visiškai nepritaikyta dviratininkams. "Galb�t ka�kada ir buvome dvira�i� miestas, ta�iau pagal patogum� ir pritaikomum� dviratininkams šiuo metu net kaimynai panev��ie�iai mus lenkia. Mums dar reikia daug investuoti, kad atgautume dvira�i� miesto status�", - �sitikin�s R. Šemeta. Valdininkas prisipa��sta dvira�iu va�iuojantis neda�nai, mat Šiauliuose juo va�iuoti n�ra nesaugu. "Manau, jei sugeb�tume Šiauliuose sukurti dvira�iams pritaikyt� infrastrukt�r�, daug šiaulie�i� pasirinkt� ši� transporto priemon�. Apklausos rodo, kad dauguma �moni� bijo va�iuoti dvira�iu tik tod�l, kad jau�iasi nesaug�s", - sako R. Šemeta ir primena, kad ši� savait� vos valand� u�darius eism� Til��s gatve nuo Vytauto g. iki Aušros al. buvo u�fiksuotas 20 decibel� ma�esnis triukšmo rodiklis. Nors sprendimas u�daryti gatv� suerzino ryt� � darb� skub�jusius automobili� vairuotojus, Til��s gatv� netrukdomi gal�jo va�iuoti dvira�iai ir viešojo transporto maršrutiniai autobusai.

Išm�gino savo kailiu

"Viešint u�sienyje teko matyti labai ger� dvira�i� tak� infrastrukt�r�. Nuo seno mes vadinami dvira�i� miestu, mat Šiauliuose yra dvira�i� gamykla, bet iš ties� tikri dvira�i� takai yra tik u� miesto - Kry�i� kalno, Bubi�, Kairi� link", - sako miesto meras Genadijus Mikšys, neseniai pats �sigij�s dvirat�. Va�iav�s miesto centru u�mies�io link meras sako �sitikin�s, kad Šiauliai dvira�i� m�g�jams visiškai nepritaikyti - šaligatviais va�iuoti draud�ia keli� eismo taisykl�s, o gatve va�iuoti nesaugu.

Dvira�i� muziejaus darbuotojas, velomobili� ir dvira�i� fanas Algirdas Zaukas sako vertingiausiais dvira�iais va�iuoj�s tik esant idealioms oro s�lygoms.

�rengti dvira�i� takus galimyb�s miesto valdininkai kol kas net nesvarsto, mat tai kainuot� daug. "Prieš kelet� met� mieste buvo pa�enklinti dvira�i� takai, ta�iau kas iš to - per metus jie išblunka, o toks �enklinimas kainuoja miestui apie 30 t�kstan�i� lit� kasmet", - teigia miesto vadovas. Jis tiki, kad ateityje bus ne tik �rengti dvira�i� takai, bet ir šiaulie�iai mieliau va�iuos dvira�iais nei automobiliais.

Mero pavaduotoja Daiva Matonien�, viena akcijos "Laisv� dvira�iui" organizatori�, sako, kad pagrindin� problema Šiauliuose ne nesami dvira�i� takai, o automobili� vairuotoj� netolerancija. "Akcijai buvo pasirinktas dviratininkams svarbus maršrutas - abu viadukai, p�s�i�j� bulvaras, itin judri Til��s gatv�. Band�me atkreipti vairuotoj� d�mes� � dviratininkus, skatinti j� supratingum� bei tolerancij�. Berlyne esu ma�iusi, kaip dviej� aukšt� autobusas vos vos rieda, mat priekyje va�iuoja nedidelis dviratukas. Ir autobuso vairuotojas visiškai nesinervina", - sako D. Matonien�. Vicemer� pati da�nai va�iuojanti Šiauliuose ir priemiestyje dvira�iu, tod�l pastebinti, kad mieste tr�ksta dvira�i� stov�, reik�t� su�ym�ti ir dvira�i� takus. "Pati �adu imtis iniciatyvos, kad dvira�i� infrastrukt�ra b�t� mieste atnaujinta. Planuojant naujus objektus, reik�t� galvoti ir apie j� pritaikomum� - ne tik automobili� stov�jimo aikšteles, bet ir dvira�ius", - teigia vicemer�.

Dvira�iu � Salduv�

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko �sitikin�s, kad dvira�iu Šiauliuose tikrai yra kur pasiva�in�ti. "Sezono metu da�niausiai dvira�iu minu � Salduv�s park�, kartais � R�kyv� arba prie Talkšos e�ero. �inoma, idealiai �rengt� tak� n�ra, vis d�lto maloniai pasiva�in�ti yra kur. Galb�t tik automobili� vairuotojai gal�t� b�ti tolerantiškesni dvira�i� m�g�jams", - sako D. Michalenko. Jam buvo kil� min�i� ir � darb� va�iuoti dvira�iu, ta�iau šios minties atsisakyti teko tod�l, kad tai b�t� nehigieniška, darbe neb�t� kur nusiprausti. Jis sako, kad ant šaligatvio pa�ym�ti dvira�i� takai problemos neišspr�st�. "Da�niausiai tokiais takais vis tiek vaikšto �mon�s. Tai jau kult�ros klausimas, visuomen� tur�t� išmokti pagarbos dviratininkams, - teigia D. Michalenko. - Nors kitose šalyse dviratis da�nai pasirenkamas kaip transporto priemon�, pas mus to neleid�ia daryti ir permainingos oro s�lygos." D. Michalenko yra tek� per atostogas dvira�iu pasiva�in�ti Anykš�iuose bei Nidoje, taigi teko �sitikinti, kad kurortuose dvira�i� kult�ra prigijusi, �rengti puik�s takai, poilsio aikštel�s, su�ym�ti atstumai.

Ši miniati�rin� sporto priemon� lengvai pakeliama viena ranka ir neu�ima daug vietos.

Autor�s nuotr.

Tinkamas ir didesniam atstumui

Ši� savait� iš Londono � Vilni� per dvi savaites dvira�iais parmyn� du studentai - Mantvydas D�iaugys ir Marius Puluikis. Taip vaikinai pamin�jo Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantmet� bei populiarina va�iavim� dvira�iu. Tai puikus �rodymas, kad dvira�iu keliauti atstumas n�ra kli�tis, tod�l šiek tiek absurdiški ima atrodyti parlamentar� teisinimaisi �iniasklaidai, jog jie Dien� be automobilio s�do u� automobilio vairo d�l to, kad gyvena toli nuo darboviet�s.

Šiauli� dvira�i� muziejaus darbuotojas Algirdas Zaukas dvira�iu yra myn�s iki Kelm�s, Panev��io. Jis sako, kad dvira�iu � darb� neva�iuojantis tik kelias dienas per metus. Vyras neturi automobilio, ta�iau dvirat� renkasi pagal or�. "�iem� gatv�s barstomos specialiu mišiniu, kuris kenkia padangoms bei metalui, tod�l tenka rinktis atitinkam� dvirat�. Jei slidu, reikia kuo �emesnio, kad slystel�jus gal��iau pasiremti koja. Savo rinktiniais, brangiais dvira�iais va�iuoju tik šiltomis vasaros dienomis, mat jie labai vertingi, - sako A. Zaukas. - Dvira�iu va�iuoti tinka bet koks oras, juk yra speciali apranga, nesu išlep�s." Jam juokingos kalbos, jog Šiauliuose ma�ai dviratinink�, mat kasdien pro lang� stebi dešimtis dvira�iais va�iuojan�i� šiaulie�i�, tod�l neabejoja, kad poreikis va�iuoti dvira�iais Šiauliuose yra. "Kiekviena transporto priemon� turi savo nepatogum�, ta�iau ryt�, u�uot stov�j� automobili� sp�styje, kur kas grei�iau galite nuvykti dvira�iu", - teigia dvira�i� kolekcininkas.

�iauli� istorijos taku

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� Ch. Frenkelio viloje veikianti paroda "Šiauliai istorijos šaltiniuose", skirta Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantme�iui, yra reikšminga šiaulie�iams, besidomintiems savo miesto ir krašto istorija. Dviejose vilos sal�se eksponuojama 219 dokumentini� šaltini�, pasakojan�i� apie 773 met� Šiauli� istorij� nuo miesto pavadinimo pamin�jimo eiliuotoje Livonijos kronikoje iki XX a. pirmojo s�j�die�i� mitingo Saul�s laikrod�io aikšt�je.

Pirm� kart� Šiauliai pamin�ti 1236 m. eiliuotoje Livonijos kronikoje, kuri saugoma Vokietijos Heidelbergo universiteto bibliotekoje.

Fragmentiška Šiauli� istorija gl�di senuose dokumentuose, atvirukuose, fotografijose, miesto planuose iš abiej� taut� Respublikos, carin�s Rusijos valdymo ir XX a. laikotarpi�.

Dokument� kopijos eksponuojamos iš Lietuvos Lietuvos valstyb�s istorijos, centrinio valstyb�s, literat�ros ir meno, Kauno apskrities ir Šiauli� apskrities archyv�, originalai - iš Šiauli� "Aušros" muziejaus rinkini�.

Lietuvos archyvuose ankstyv� dokument� apie Šiauli� istorij� n�ra išlik�. Per 1915 m. gaisr� sudeg� bene svarbiausias miesto istorijos šaltinis - Šiauli� karališkasios ekonomijos archyvas. "Aušros" muziejus istorin�s med�iagos ieško Lenkijos, Rusijos, Vokietijos archyvuose.

Šiauli� "Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus ved�ja Irena Nekrašien�, pristatydama svarbesnius parodos eksponatus, išskyr� vertingiausi� rašytin� šaltin�, kuriame pirm� kart� pamin�tas Soule (Šiauli�) pavadinimas. Tai eiliuota XV a. Livonijos kronika, kurios originalas saugomas Vokietijos Heidelbergo universiteto bibliotekoje.

Parodoje eksponuojama 1254 m. �iemgalos �emi� dalyb� sutarties kopija, gauta iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo. Šiame dokumente pirm� kart� minima Šiauli� �em�.

Šiaulie�iai gali išvysti Vilniaus universiteto bibliotekoje saugom� XVII a. vidurio Šiauli� parapin�s ba�ny�ios krikšto metrik� knyg�, kuri yra ankstyviausia �inoma ba�ny�ios metrik� knyga.

"�domu tai, jog moter� pavard�s joje surašytos tarmiškai: Mikuty�ia, Bo�y�ia. Ba�ny�ios krikšto metrika - svarbus miesto gyventoj� istorijos šaltinis", - pabr��ia I. Nekrašien�.

Viena parodos reng�j� Šiauli� "Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus ved�ja Irena Nekrašien� sako, kad paroda "Šiauliai istorijos šaltiniuose" pirm� kart� nuosekliai apr�pia reikšmingiausius beveik 800 met� Šiauli� istorijos momentus.

Parodoje lankytojai gali išvysti unikalius Šiauli� miesto savivaldos privilegij� nuorašus. Tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did�iojo kunigaikš�io Augusto II 1713 m. Šiauliams išduota privilegija d�l Magdeburgo teis�s suteikimo ir 1791 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did�iojo kunigaikš�io Stanislovo Augusto Poniatovskio suteikta savivaldos privilegija su miesto herbu, pagal kur� atkurtas dabartinis miesto herbas.

"Miestui savivaldos privilegija buvo suteikta v�liau nei Joniškiui ar Radviliškiui. 1791 m. suteikta savivaldos privilegija Šiauliai tepasinaudojo kelerius metus. �lugus abiej� taut� Respublikai, Šiauliai pateko carin�s Rusijos valdon", - istorijos faktus primena I. Nekrašien�.

Ved�ja sako, kad "Aušros" muziejaus archyvuose saugomas Šiauli� miestui labai reikšmingas unikalus LDK laikus menantis dokumentas. Tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did�iojo kunigaikš�io Jono Kazimiero Vazos privilegija, išduota 1653 m. Varšuvoje Paven�i� laikytojai grafienei Kotrynai Denhofovai. Istorinis dokumentas patvirtintas did�iuoju antspaudu ir karaliaus parašu.

"Šis ir kiti dokumentai � "Aušros" muziej� pateko etnografini� ekspedicij� metu, kai vyko dvar� nacionalizacija ir muziejininkai gelb�jo istorin�s reikšm�s turint� turt�, kad šis neb�t� sunaikintas. Šiauli� apskrities dvar� dokumentai - didelis vertingas rinkinys, laukiantis tyrin�toj�", - sako I. Nekrašien�.

� parodos atidarymo švent� iš valstyb�s istorijos archyv� buvo atve�ti original�s dokumentai. �i�rovai tur�jo galimyb� pavartyti unikalius eksponatus - Šiauli� �em�s teismo knyg�, didelio formato nuotrauk� su Šiauliais album�. "Darysime kopijas, nes tokio šaltinio Šiauliams labai reikia. Lietuvos archyvai turi daug m�s� miestui verting� dokument�. Juk muziejai ne tik renka eksponatus, bet ir domisi, kas yra archyvuose, kopijuoja juos ir kaupia. V�liau muziejinink� surinkt� med�iag� naudoja Šiauli� universiteto ruošiami istorikai", - sako ved�ja.

Parodoje "Šiauliai istorijos šaltiniuose" eksponuojami senieji Šiauli� atvirukai, kuri� "Aušros" muziejus turi apie 900. Tai vienintelis b�das išvysti Šiauli� urbanistin� pl�tr� carin�s Rusijos valdymo laikotarpiu, nes tuo metu fotografija nebuvo tobula ir labai paplitusi.

Iš ma�� miesteli� gret� Šiauliai išaugo XIX a. pabaigoje, kai Rusijos valdymo metais buvo nutiesti gele�inkeliai ir sausumos keliai. Miestas viliojo �ydus pramonininkus, tod�l netrukus �m� augti fabrikai. Šiauli� vard� išgarsino Ch. Frenkelio, Rogalin�, Nurok� išvystyta od� pramon�. D�mesio vertas Vilniaus gatv�s gyventoj� pranešim� mokes�i� inspektoriui dokumentas, kuriame matyti, kiek pastat� tur�jo šie verslininkai 1938-1940 metais.

Didelio formato tarpukario fotografijose Šiauliai - jau modernus m�rinis miestas su gra�iai sutvarkytu centru. Jis tapo svarbiu ekonomikos ir kult�ros �idiniu, nusileidusiu tik laikinajai sostinei. Pagal gyventoj� skai�i� Šiauliai buvo tre�ias Lietuvos miestas po Kauno ir Klaip�dos.

Gaila, kad kai kuriuos eksponatus lankytojai gal�jo išvysti tik parodos atidarymo dien�.

�uvinink� kaimo byla iš etnografinio muziejaus archyvo, kuris yra nacionalin� vertyb�, �traukta � UNESCO programos "Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalin� registr�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Lankytojai gali išvysti �inomo architekto Karolio Reisono Šiauli� "Aušros" muziejaus bibliotekos r�m� projekt�, kuris taip ir nebuvo �gyvendintas. "Tai rodo šiaulie�i� ambicijas tur�ti modernias kult�ros �staigas. Muziejus tur�jo b�ti pastatytas Zubov� parke, ta�iau pasikeitus miesto burmistrams statybos nutr�ko. Aušros al�joje buvo pastatytas pradin�s mokyklos su muziejumi pastatas, kuriame dabar �sik�r�s "Aušros" muziejus", - pasakoja pašnekov�.

D�mesio verta ir specialistams labai �domi �uvinink� kaimo byla, kurioje aprašyta tarpukario gyventoj� buitis, papro�iai. Byla saugoma Šiauli� "Aušros" muziejaus etnografiniame archyve ir yra paskelbta nacionaline vertybe, �traukta � UNESCO programos "Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalin� registr�.

Parodoje gausu originali� Šiauli� burmistr�, verslinink� firmini� rašt�. Vertinga registracijos knyga, kurioje 1866 m. surašyti miesto amatininkai.

Urbanistin�, architekt�rin� miesto pl�tra matyti projektuose, planuose, kuri� kopijos eksponuojamos Ch. Frenkelio vilos laiptin�je. Kai kurie miesto planai saugomi Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje, istorijos archyve Sankt Peterburge, valstybin�je Pr�sijos kult�ros paveldo bibliotekoje Berlyne.

"Vargu ar kas nors, eidamas R�d�s gatve, susim�sto, kad XIX a. toje vietoje iš R�kyvos � Talkš� tek�jo R�d�s upelis, kurio srov�s dabar vinguriuoja po �eme, o per gatves buvo nutiesti akmeniniai tiltukai", - šypsosi irena Nekrašien� ir primena, kad ši� ekspozicijos dal� lankytojai gal�s matyti nuolat.

Kry�i� kalno pranci�kon� vienuolynas �ven�ia 800 met� ordino �k�rimo jubiliej�

Bet svarbiausia, kad s�mon�j kilt� tauta...

Kad suvokt�, jog jie - tik dalel� ma�a,

Tik lašelis s�riam vandenyno delne,

Bet kartu - nuostabi ir did�iul� j�ga!

Jog nuo ma�o darbelio šviesaus, iš širdies

G�rio, gro�io banga per širdis nuried�s

Ir kitas savo d�iugesiu sielas u�lies,

Nuo lašelio ma�u�io... Bet iš pat širdies...

Kad suvokt�, jog melas tik kvailiui saldus,

Jog ma�u�iai dalykai sugriauna did�ius.

Jog mes Dievo vaikai, ir tod�l am�ini,

Ir kad gauni atgal tai, k� pats tu skleidi.

(Autorius ne�inomas)

Nuaid�jo, nuskamb�jo Lietuvos vardo t�kstantme�io pamin�jimo renginiai. Aidint paskutiniams akordams, katalik� pasaulyje pasirod� dar viena reikšminga data - 800 met�, kai �kurtas pranciškon� ma�esni�j� broli� ordinas (OFM), o Šiauli� miestas yra ypatingas tuo, kad savo kaimynyst�je turi sakrali� viet� - Kry�i� kaln� ir pranciškon� vienuolyn�, pastatyt� 2000 metais.

Garbingam jubiliejui pamin�ti vienuoliai pranciškonai nutar� surengti antr�j� respublikin� vaik� ir jaunimo religin�s muzikos festival� "Mes – Dievo vaikai. Kry�i� kalnas 2009", pakviesdami prie jo prisijungti �vairias Šiauli� miesto mokymosi �staigas. Organizavimo r�pes�iais su vienuoliais pasidalijo Šiauli� moksleivi� namai.

Šis jubiliejus turb�t neatsitiktinai sutapo su sunkme�iu Lietuvoje. Šv. Pranciškus buvo ir yra pasaulyje labiausiai mylimas šventasis, kuris, protestuodamas prieš t�vo nor� matyti s�n� pasiturin�iai gyvenan�iu miestie�iu (pats Pranciškus svajojo apie riterio gyvenim�), pasirinko tarnavimo Dievui keli� ir vis� gyvenim� laik�si neturto bei Evangelijos skelbimo ��ad�. Ir štai jau 800 met� besikei�ian�ios �moni� kartos jo asmenyje mato, kad, pasirinkus Dievo meil�, jo dvasines g�rybes, material�s dalykai praranda savo vert�. Galb�t ši jubiliejin� data nukreips ne vieno d�mes� nuo tikr� ar tariam� r�pes�i� ir sustiprins tik�jim�, kur� prieš 800 met� atgaivino šventasis Pranciškus iš Asy�iaus.

Prie projekto prisijung� didelis vaik� ir jaunimo b�rys. Ruošdamiesi festivaliui, visus metus �vair�s Šiauli� miesto, apskrities, kit� Lietuvos miest�, netgi tolimojo Londono meno kolektyvai mok�si giesmi�, reng� koncertin� program�. Šiauli� miesto dail�s b�reli� vaikai pieš� piešinius tema "Šventojo Pranciškaus dvasios spinduliavimas", Šiauli� moksleivi� nam� keramikos b�relis su vadove Laima Andruškevi�iene suk�r� ir nulipd� �vakides, kurios švent�s metu papuoš altori�, o vaikai savanoriai "Dailu" studijoje dekupa�o technika margino ir puoš� vaz�. Apie šimt� vaik� piešini� bus iškabinta festivalio metu veiksian�ioje parodoje vienuolyno koplyt�l�je. Visus šiuos darbelius j� autoriai padovanos vienuoliams.

Festivalyje "Mes - Dievo vaikai" laukiama apie 1000 vaik�. Dauguma j� giedos šv. Mišiose. Tiek daug vaik� nepavyko sutalpinti � vieno sekmadienio šv. Mišias, tad po 200 giedan�i� bei grojan�i� �vairiais muzikos instrumentais vaik� bus paskirstyta � penkis sekmadienius. Švent� prasid�s rugs�jo 20 d. ir t�sis visus spalio m�nesio sekmadienius - 4, 11, 18, 25 dienomis.

Atidarymo diena, rugs�jo 20-oji, - ypatinga. J� pranciškonai šv�s kaip dien�, kuomet šv. Pranciškus buvo pa�enklintas Kristaus stigmomis (šv. Pranciškus stigmomis buvo pa�enklintas rugs�jo 14 d. per Kry�iaus išaukštinimo švent�). Spalio 4 dien� Ba�ny�ia liturginiame kalendoriuje mini šv. Prancišk� Asy�iet� (�inia, jog šv. Pranciškus mir� 1226 spalio 3 d. Porciunkul�je), o pats spalio m�nuo yra globojamas šv. Pranciškaus.

Organizuodami festival� patyr�me, kad nors vienuolynas yra šalia miesto, ta�iau vienuolius pranciškonus menkai pa��stame. Vaikai tur�jo puiki� prog� susipa�inti su šiuo ordinu, pabendrauti su broliais, vyresniems vaikams kilo daugyb� tik�jimo, šventumo ir kitoki� dvasini� klausim�. �sitikinome, kad vienuoli� buvimas šalia miesto labai reikalingas vaikams, jaunimui ir visiems tikintiesiems, pasiilgusiems šilto ir betarpiško bendravimo su dvasininkais.

Esu labai d�kinga vienuoliams u� id�jos palaikym� ir bendradarbiavim�, ypa� - vienuolyno gvardijonui broliui Linui u� tolerancij�, patarimus ir geranoriškum� organizuojant antr�j� respublikin� vaik� ir jaunimo religin�s muzikos festival� "Mes - Dievo vaikai. Kry�i� kalnas 20009".

Valerija Berteškien�, festivalio id�jos autor� ir koordinator�, vaik� choro "Diemed�lis" vadov�

Gele�inkeli� sostin� �vent� su griausmu

Lina ZDANEVI�I�T�

"Sustok, traukiny..." – ši Kasty�io Kerbed�io daina Radviliškio rajono švent�s "Su traukiniu per t�kstantmet�" savait�s rengini� s�kuryje nuskamb�jo ne kart�. Šiemet Lietuvos gele�inkeliams 150 met�, o Radviliškis yra tituluojamas gele�inkelinink� sostine, tad radviliškie�iai buvo pakviesti � švent�, skirt� gele�inkeliui ir jame dirbantiems �mon�ms. Nors pagrindin�s šventin�s savait�s dienos pavakar� u�klupo lietus, ta�iau jis besilinksminan�i�j� neišg�sdino.

Teatralizuota eisena pagrindin�mis Radviliškio gatv�mis trauk� praeivi� d�mes�.

Gele�inkelinink� dienos metu apdovanotos gele�inkelinink� šeimos.

U� nuopelnus Radviliškio rajono savivaldybei apdovanotas ilgametis gele�inkelininkas Petras Ramoška.

Traukinys - gyvenimo dalis

Nema�ai šeim�, gyvenan�i� Radviliškio krašte, ne�sivaizduoja savo gyvenimo be gele�inkelio, nema�ai šeim� gyvenimas susij�s su gele�inkeliu.

Jubiliejaus proga keturi� Radviliškyje savo veikl� pl�tojan�i� AB "Lietuvos gele�inkeliai" padalini� – Radviliškio regiono sto�i� skyriaus, Radviliškio lokomotyv� depo, Radviliškio prekini� vagon� depo ir Šiauli� gele�inkeli� infrastrukt�ros – vadovai pagerb� po tris j� �mon�se dirban�ias šeimas. Joms jiems buvo �teiktos atminimo dovanos ir Radviliškio rajono savivaldyb�s mero pad�kos raštai.

Gele�inkelinink� pagerbti ir pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narys, kraštietis Kazimieras Kuzminskas.

U� išskirtinius profesin�s veiklos pasiekimus buvo apdovanotas ilgametis gele�inkelininkas Petras Ramoška, kuris 1968 metais prad�jo dirbti Radviliškio prekini� vagon� depo Technin�s ap�i�ros punkte riedmen� remonto šaltkalviu. P. Ramoška kilo karjeros laiptais ir 1992 metais tapo depo viršininku.

Šiam �mogui 1988 ir 1999 metais buvo suteiktas Garb�s gele�inkelininko vardas, 2000 m. jis apdovanotas Garb�s gele�inkelininko �enklu, 2001 m. LR Prezidento dekretu - Did�iojo Lietuvos Kunigaikš�io Gedimino ordino I laipsnio medaliu, 2004 m. jam �teiktas susisiekimo ministro pad�kos raštas bei skirta Lietuvos pramonink� konfederacijos nominacija "Profesijos riteris".

"Ši miesto švent� svarbi ne tik visiems gele�inkelininkams, miestie�iams, bet ir m�s� šeimai. Radviliškie�i� dinastijos dirba gele�inkelyje, taip pat ir m�s� šeima: vienas s�nus dirba gele�inkeli� stotyje viršininko pavaduotoju, kitas – meistru",- pasakojo P. Ramoška.

Teatralizuota eisena

"Su traukiniu per t�kstantmet�" rengini� savait� d�iugino Radviliškio miesto �mones ir sve�ius. Radviliškio kraštas jau seniai mat� tokio masto švent�, kuri pritraukt� did�iul� b�r� �moni� ir pagyvint� miest�.

Šeštadien� vykusi teatralizuota eisena pagrindin�mis Radviliškio gatv�mis sulauk� daug ovacij�. Daugiau nei trys t�kstan�iai Radviliškio krašto �moni� pristat� savo veikl�. Sk��iai, g�l�s ir v�liav�l�s nuspalvino gatves. Dalyvavo ir dar�elinukai, ir suaugusieji, ir ma��, ir dideli� �moni� darbuotojai. �mon�s linksminosi, šoko, dainavo, skandavo. Miestas pabudo.

"Ledlau�iu" � vaiko �ird� tampa delfinai

Eva JAGMINAIT�

Beveik du šimtus kilometr� va�iuoja šiaulie�iai, auginantys negal� turin�ius vaikus, vildamiesi, kad pasaulyje taikoma delfin� terapija bent šiek tiek pad�s ir j� vaikui. Papras�iau ši terapija �vardijama bendravimo su delfinais seansais. Ma�ai kas �ino, kad jei ne lenk� šeima, auginanti autist� vaik�, galb�t Klaip�dos delfinariume vis dar neb�t� delfin� terapijos. "Min�i� pad�ti negali� turintiems vaikams kilo seniai, vos atve�us pirmuosius delfinus, ta�iau vis pritr�kdavo ry�to, atid�liojome", - sako Lietuvos j�r� muziejaus Ryši� su visuomene skyriaus ved�ja Nika Puteikien�.

Vaiko � basein� sviest� kamuol� delfinas akimirksiu parplukdo atgal.
Autor�s nuotr.

Šiaulie�i� vaikai bendrauja su delfinais

Terapija n�ra gydymas, ta�iau daugiau nei dešimt šiaulie�i� šeim� jau yra lank� delfin� terapijos seansus Klaip�doje. Da�nai šeimai, auginan�iai fizin� negal�, raidos ar vystymosi sutrikim� turint� vaik�, delfin� terapija tampa viltimi, jog šis taps jautresnis, draugiškesnis, �veiks baimes.

"Atsimenu šiaulie�i� šeim�, auginan�i� autist� vaik�. Jis �ia liko su mama, t�tis atvyko po savait�s savaitgal�. Pirm�kart tuo metu septyneri� ar devyneri� met� s�nus pri�jo prie t��io - pad�jo galv� ant keli� ir paglost� rank�. Paprastai vaikai autistai nem�gsta b�ti lie�iami ir patys vengia emocijas kelian�io bendravimo", - pasakoja N. Puteikien�.

Cerebriniu paraly�iumi sergan�i� mergait� atve�usi šiauliet� mo�iut� pasakojo kas vakar� masa�avusi vaikaitei paraly�iuotus koj� pirštus. Jau po antrojo delfin� terapijos seanso moteris sako pajutusi, kad pirštai nebe tokie susting�, laisvesni. Mo�iut� pasakojo, kad masa�uotojas toki� rezultat� pasiekia per du m�nesius.

Edukaciniai-relaksaciniai u�si�mimai t�vams neretai sukelia d�iaugsmo ašaras, nors šeimoms, auginan�ioms sveikus vaikus, delfin� terapijos d�ka vaiko elgesyje atsirad� poky�iai atrodo ne�ym�s ir net bereikšmiai, ta�iau iš ties� jie mil�iniški.

T�vai stebi iš tolo

Norin�i�j� patekti � delfin� terapijos seans� - begal�, mat vasar� vyksta ma�ai priva�i� u�si�mim�. Delfin� terapijos sezonas - nuo spalio iki baland�io, kuomet delfinariume suma��ja pramogini� pasirodym�. Kadangi delfinariume n�ra atskir� patalp� delfin� terapijai, bendravimo su delfinais seansus tenka derinti su pasirodym� grafiku. Per metus priimama vos pusšimtis vaik�.

Ant delfinariumo platformos vaikai eina lydimi tik treneri�, mat negal� turintiems vaikams t�vai prat� intuityviai pad�ti, o terapijos metu tai draud�iama. "Da�nai t�vai tampa toki� vaik� akimis, ausimis ir kojomis. Juk jie ir sako "mes išmokom", o ne "vaikas išmoko". Geriau, kad vaikas sunkumus ir baimes nugal�t� pats, - teigia N. Puteikien�. - Tik sunki� sveikatos sutrikim� turin�i� vaik� t�vai leid�iami ant platformos."

Po seanso da�nas vaikas ne tik be baim�s lie�ia, bet ir pabu�iuoja delfin�.

Alfonso Ma��no nuotr.

Past�m�jo lenkai

Terapijoje da�niausiai pasitelkiamos Juodosios j�ros afalinos, u�augan�ios iki 3,5 m. ilgio, sverian�ios iki 300 kg. Delfinai terapijos tikslais naudojami d�l j� ypatingo geb�jimo �aidybin� elgsen� išlaikyti ilgiausiai iš vis� �induoli�. Jie gars�ja ir "magišku" gars� poveikiu, echolokacine sistema - geba skleisti itin aukšto da�nio garsus, kuri� �mogus negirdi.

Delfin� terapija taikoma ir vaikams, ir suaugusiesiems turintiems autizmo, Dauno, somatini� sutrikim� (hemofilij�, �gimtas širdies ligas, diabet�, AIDS, artrit�), ken�iantiems nuo neurologini� sutrikim�.

1994-aisiais atidarius delfinarium�, imta kalb�ti ir apie delfin� terapij�, ta�iau ši id�ja dulk�jo stal�iuose septyneris metus. 2001-aisiais � delfinarium� paskambin�s lenkas papraš� pabandyti jo s�nui Ma�ekui, ken�ian�iam nuo autizmo sindromo, pritaikyti delfin� terapij�. T�vai d�iaug�si, kad pabendravusiam su delfinais vaikui pager�jo socialin� ir emocin� b�kl�, berniukas geriau miegojo, pasireišk� ma�iau stereotipinio elgesio po�ymi�, lengviau susikaupdavo. Tokiu pat sindromu sergan�ios Editos, kuri buvo antroji delfin� terapijos dalyv�, t�vai pasteb�jo panašius po�ymius. Terapijos metu mergait� �m� tarti pirmuosius �od�ius. Vienas j� buvo Basta - Kalifornijos j�r� li�t�s, auginamos J�r� muziejuje, vardas.

Delfinai taip pat renkasi

Prieš atvykstant � delfin� terapij� specialistai išsamiai išsiaiškina vaik� poreikius, t�v� l�kes�ius. Delfinariume taikoma delfin� terapija grind�iama jos pradininko D. E. Natansono pasi�lytu terapijos b�du, kuomet bendravimas su delfinu taikomas kaip elgsenos pastiprinimo priemon� ir didinama vaiko motyvacija.

Tiesa, ne visos Juodosios j�ros afalinos dalyvauja delfin� terapijoje. Joms leid�iama laisvai pasirinkti ar nori jos seanso metu b�ti baseine ir pad�ti vaikui.

Kai grotos saugiau u� laisv�

Oksana LAURUTYT�

"Rioba", - apstulbina tyliai ištardamas mil�iniškas anglies juodumo kranklys. Ilganosis mešk�nas atsuka nugar� - prašo pakasyti. Šlub�iojantys ar nebepaskrendantys d�l peršaut� sparn� raudonsnapiai gandrai šnypš�ia ir prašo lesalo. Tokia Kurš�n� gamtinink� centro kasdienyb� - su�alotais ar niekam nebereikalingais gyv�nais r�pinamasi lyg šeimos nariais. Nekreipiant d�mesio � augintini� nag�, snap� ar dant� �ymes ant rank�.

Kai snape n�ra sausainio, kranklys Rioba prabyla �mogaus balsu. "Rioba. Rioba geras. Duok. Vaj�, vaj�", - gali išgirsti tariant juodaplunksn�.

Riobos r�pes�iai niekad nesibaigia

"Rioba. Rioba geras. Duok. Vaj�, vaj�", - tokius �od�ius, jei aplanko gera nuotaika, da�niausiai, kai b�na vienas, ištaria Kurš�n� gamtinink� centre gyvenantis stambus did�iasnapis juodaplunksnis kranklys. "Vaikai prie voljero pakalba, o kranklys turi labai ger� atmint� - yra palyginti labai protingas. Tai ir m�gd�ioja", - paaiškina centro vadovas Vytautas Uosis.

Stambiausi� šalies varnini� šeimos paukšt� centras augina jau senokai. Dar nemok�damas skristi kranklys iškrito iš lizdo, geri �mon�s j� prigaud� ir dabar juodaplunksnis - lyg šeimos narys. Kai � Gamtinink� centr� ateina darbuotojai, pirmiausia turi j� palesinti - kranklys ši� teis� išsireikalavo. Palesinti Riob� pat� prim�j� gamtininkams ir nesunku - paskui b�na juokinga steb�ti, kaip t� maist� juodaplunksnis slepia.

Gamtinink� centro darbininkas Vytautas Zubrickas atsineša kelis sausainius. Ištiesia vien� Riobai. Šis sausain� stipriai suspaud�ia snapu ir nuplasnoja � kamp�. Sausain� pasideda ant �em�s ir paslap�ia, pakreip�s galv�, stebi, ar j� kas nors mato. Nusprend�s, kad niekas nemato, snapu u�kapsto "turt�" ir atskrenda kito. Skrenda � kit� voljero kamp�, u�kasa sausain�, tada nustraksi prie tos vietos, kur u�kas� pirm�j�. Atkasa ir neša kitur - matyt nusprend�, kad vieta nelabai saugi. "Vis� dien� jis turi r�pes�i�. Vis laksto su maistu iš kampo � kamp�", - nusijuokia V. Zubrickas.

"Negalime kranklio paleisti � laisv�. �mon�s pikti - u�muš. Mano praktikoje jau du atvejai tokie buvo. �mogaus draugij� pa�in� krankliai nebeb�na labai baug�s, ima vogti visokius blizgan�ius daiktus. Piktavaliai ima ir tvoja jiems per galv�", - �moni� �iaurumu baisisi gamtininkas.

V. Uosis sako, jog visiška netiesa, kad krankliai gyvena šimt� met�. Jei išgyvena 50 - jau daug. Krankli� Lietuvoje n�ra labai daug - miškai kertami, o krankliai, kurie lizdus suka labai aukštai, labai tvirtuose med�iuose, neberanda kur per�ti.

Krankliai vaikus ima per�ti labai anksti - vasar�, kai dar yra sniego. "Yra tokia pasaka, kad krankliai peri, kol dar skruzd�s iš miego nepabudo ir j� vaik� nesu�d�. Nes neva ka�kada krankliai su skruzd�mis susigin�ijo, katras pakels u� save didesn� daikt�. Skruzd�s pak�l�, o krankliai - ne, tai nuo tada jie tapo mirtinais priešais", - sako V. Uosis.

Rioba - tikras Gamtinink� centro pasidid�iavimas. Yra �moni�, kurie krankl� nor�t� auginti namuose, mokyti juos kalb�ti, ta�iau V. Uosis nepataria to daryti - namuose u�daryto paukš�io negali laikyti, nes labai teršia. O prijaukintas ir paleistas � laisv� juodaplunksnis vargiai išgyvent�.


Ilganos� mešk�n� �mon�s laiko namuose, j� galima ved�ioti u� pavad�lio. Vis d�lto, eibi� mešk�nas gali prikr�sti.		Nendrin� ling� pavasar� bus paleista � laisv�.

Ilganosis mešk�nas - lyg šuo

Pro u�darytas voljero duris nos� iškiša keistas padaras. Tai ilganosis mešk�nas. B�simoji veterinar� Deimant� Augustaityt� �eina � voljer�, paduoda mešk�nui sausain�. Šis, išk�l�s ilg� rain� uodeg�, voljere �taisytu med�io r�stu ropš�iasi sl�ptis. Deimant� ima mešk�n� glostyti. Šis supyksta - dreskia nagais. Merginai iš delno pasipila kraujas.

Kurš�n� gamtinink� centro vadovui Vytautui Uosiui r�pes�i� netr�ksta - centre vis apsigyvena nauj� gyv�n�. Šiuo metu tenka r�pintis dar keliais augintiniais - juod�j� strazd� jaunikliais.

Deimant� nekreipia d�mesio. Ji �ino, kad keturkojis �dr�sk� gindamas maist�. Situacija pasikei�ia, kai sausainis pradingsta mešk�no pilve - �v�ris meiliai artinasi, bando u�siropšti merginai ant nugaros, atsuka nugar�, kad ši j� pakasyt�.

"Buvo mešk�nas iš narvo ištr�k�s. Visas vazonines g�les, kiek buvo Gamtinink� centre, numet� ir susineš� � vien� viet� - dar�si sau guol�. At�j� radome visk� kaip po karo. Kol visk� iškuop�me, nugara šlapia buvo", - nusijuokia Vytautas Zubrickas. Kiek r�pes�i�! V. Zubrickas numoja ranka ir parodo tigrinio pitono �kandimo �ymes ant rankos. Tvark� terarium�, buvo ne itin atsargus, o pitonas ir kirto. Laim�, jis nenuodingas. Gyv�nai - V. Zubricko pom�gis nuo vaikyst�s.

Gamtininkai pasakoja, kad � Gamtinink� centr� ilganosis mešk�nas pateko prieš dvejus metus - jo auginti nebenor�jo šeimininkai. Augino porel�, patel� nugaišo, šeimininkas susirgo, nebegal�jo patin�lio pri�i�r�ti, tai atidav� gamtininkams. "�mon�s mešk�nus augina d�l gro�io. Jie elgiasi kaip šunys, galima mešk�n� u� pavad�lio ved�ioti. Gyv�nai netgi neturi nemalonaus kvapo. Vis d�lto mešk�no negali mamuose paleisti, reikia voljer� tur�ti", - sako V. Uosis.

Ilganosis mešk�nas yra visa�dis, gana meilus, vaikai - Gamtinink� centro lankytojai - labai j� myli. "Vis d�l to tiems, kurie nori auginti ilganos� mešk�n� namuose, reikia atminti, kad teks apsišarvuoti auksine kantrybe. Jis tuštinasi, kur papuol�, o kartais elgiasi blogiau nei be�d�ion�", - sako V. Uosis.

Tik akmenin� širdis nukreipia šautuv� � gandr�

Gamtinink� centro kieme pasigirsta keistas šnypštimas. Atrodyt�, šnypš�ia mil�iniška gyvat�, ta�iau tai tik gandras. Ne, ne gandras - gandriukas l��usia, pam�lynavusia ir sutinusia koja. N�ra ko baimintis - koja sutvarstyta, ta�iau akivaizdu, kad raudonsnapiui kiekvienas �ingsnis - k�n� perveriantis skausmas. Jis šlub�ioja, šok�ioja ir vis prašo lesti.

V. Uosis sako, kad šiemet Gamtinink� centre vienu metu buvo globojami septyni su�aloti gandrai. Du išsive�� geri �mon�s, penki liko. "Krenta jaunikliai iš lizd� ir l��ta j� kojos. Tada gandriukai atgabenami mums. Betgi kas išdr�sta šaudyti � gandrus? Gamtinink� centre gydomi keli gandrai, peršautais sparnais", - sako Deimant�.

Prie Deimant�s prisiartina keli raudonkojai. Akivaizdu, skraidyti jie niekada negal�s. Sparnai atsikiš� ir iškreipti. Ar šauti � gandr� gali normalios psichikos �mogus?

Kurš�n� gamtinink� centre gydomi penki su�aloti gandrai.

Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

"Kartais m�s� gamtinink� centras pavadinamas ferma... Visoki� �moni� yra, bet �ia gali dirbti tik geri �mon�s. Atmestinai �ia dirbti negali", - sako V. Zubrickas.

Kart� per metus privaloma!

Savaitgal� pra��usi 50-oji J�ros švent� - priminimas, jog esame j�rin� valstyb�

Eva JAGMINAIT�

Pusam�io jubiliej� skai�iuojanti J�ros švent� šiemet sulauk� did�iausio lietuvi� ir u�sienie�i� d�mesio. � uostamiest� pasigro��ti "The Tall Ship Races Baltic 2009" regatoje dalyvaujan�iais burlaiviais, paspausti rank� j�reiviams bei pagerbti iš j�ros negr��usi�j� kelias dienas pl�do minios. Miesto šeimininkai neabejoja, kad tai s�kmingiausia J�ros švent� per visus penkiasdešimt jos gyvavimo met�.

Tolstantys nuo Lietuvos krant� burlaiviai primin� vaizd� iš pasakojim� apie piratus, j�rinink� keliones.

Regata nurung� J�ros švent�?

Rodos, did�iausia Klaip�dos 757-ojo gimtadienio dovana - pirm�kart Lietuvoje finišavusi burlaivi� regata. Ji pasaulyje rengiama daugiau nei 50 met�. Tradicin�s, jau 50-�j� kart� rengiamos J�ros švent�s akcentu šiemet tapo "The Tall Ship Races Baltic 2009" regata. Jos direktorius Peteris Newellas teigia, kad kito burlaivi� regatos apsilankymo Lietuvos uostamiestyje galima b�t� sulaukti tik po septyneri� met� - 2016-aisiais, o šiemet ji neabejotinai nuošaly paliko tradicinius miesto gimtadienio renginius, mat bene milijonas �moni� supl�d� pasigro��ti ne�prastu reginiu gal�jo ne tik iš toli. Visiems norintiems leista pasivaikš�ioti ��ymi� burlaivi� deniais, steb�ti, kaip �gulos ruošia pietus, pri�i�ri laivus. J�rininkyst�s aistruoliams did�iausi� smalsum� k�l� didieji j�r� grandai - Gineso knygos rekordininkas, 1920-aisiais pastatytas did�iausias pasaulyje 108,7 m. ilgio legendinis rus� barkas "Sedov", vienu grei�iausi� pasaulio burlaivi� tituluojamas laivas "Mir", seniausias – 1897 m. pastatytas - 25,92 m. ilgio burlaivis "Skiblander II", atplauk�s iš Danijos bei brit� pasidid�iavimas - burlaivis "Lord Nelson".

Tarp nugal�toj� lietuvi� nebuvo

Daugiau nei šimto Klaip�doje finišavusi� burlaivi� �gulos ne tik �sisuko � šventin� šurmul�, bet ir dalyvavo oficialiuose renginiuose, eisenose. Buvo pagerbti regatos nugal�tojai.

Ši� met� regatoje dalyvavo šešios lietuvi� jachtos: "Brabander", "Ambersail", "Lietuva", "Pegasus", "Litas" ir "Lady L". Visuose keturiuose regatos etapuose plauk� tik "Lietuva", ta�iau tarp nugal�toj� tautie�i� nebuvo.

Laivai skirstomi � klases pagal ilg� ir apiburinim�. A klas�s laivai – ilgesni nei 40 m. burlaiviai skersin�mis bur�mis (barkentinos, brigai, brigantinos ir kt.), B klas�s – trumpesni nei 40 m. tradicinio apiburinimo laivai (paprastai su gafelin�mis bur�mis), C klas�s – modernaus (bermudinio) buri� tipo laivai, trumpesni nei 40 m., nenaudojantys spinakeri�, D klas�s – modernaus apiburinimo laivai, naudojantys spinakerius. D klas�je visus apdovanojimus susi��r� Rusijos burlaiviai. C klas�s nugal�tojais tapo Lenkijos laivo "Dae Natury" buriuotojai. B klas�je geriausiu pripa�intas brit� burlaivis "Pegasus". A klas�je apdovanojimus susi��r� norvegai.


Kone kiekvienas steng�si pasivaikš�ioti �sp�ding� burlaivi� deniais, tod�l susidar� sp�stys.		Klaip�die�iai 50-�j� J�ros švent� vadina j�riškausia - kai kurie sako, kad tai pirmoji tikra J�ros švent�, kurios neab�jotinas akcentas - regatos burlaiviai.

Tradicijos t�siamos

Klaip�die�iai nesl�p� d�iugesio, kad kelerius metus vis prastejusi miesto gimtadienio švent� šiemet pranoko net pa�ius optimistiškiausius l�kes�ius. Uostamies�io gyventojai juokaudami sak�, kad tai pirmoji tikra, j�rin� švent�.

J�ros švent� neabejotinai pranoko ir pa�i� organizatori�, jai prad�jusi� ruoštis prieš trejus metus, l�kes�ius ir buvo bene did�iausia per kelet� dešimtme�i�. Joje nebuvo pamirštos tradicijos - švent� atidar� Nept�nas, išrinktas met� j�rininkas, kuriuo šiemet nominuotas ilgametis tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris j�rin� karjer� prad�j�s garsiajame burlaivyje "Meridianas". Tradiciškai surengtas riteri� turnyras, �teikti ir priklausomyb� garbingiausiai klaip�die�i� gildijai liudijantys �enklai - Kult�ros magistr� �iedai, kuriais jau apdovanota 20 uostamies�io kult�rai ir menui nusipelnusi� klaip�die�i�. Pirm�kart šventinius fejerverkus lyd�jo ir ne�prastu orkestru virtusios burlaivi� sirenos.


Taip nuleistomis (kair�je) ir pakeltomis buremis atrod� pasaulio burlaivi� mil�inas "Sedov".

J�ros švent�s istorija

Pirm� kart� J�ros švent� surengta 1934 m. rugpj��io 12 d. Lietuvos Vakar� s�jungos iniciatyva. Joje dalyvavo 60 t�kst. miestie�i� ir sve�i�. Tarpukariu ji populiarino j�r�, j�reivyst� ir j�rines profesijas. T� met� švent�s program� papild� prasminga ceremonija – ant molo apie 1500 student� dav� iškilming� priesaik� j�rai ir T�vynei.


Kurši� marios savaitgal� neabejotinai atgijo - � jas vienas po kito plauk� nedidukai laiveliai.		Burlaivi� šeimininkai pasitikdavo sve�ius prie trapo ir atsakydavo � kiekvien� smalsuoli� klausim�.

Nuo 1964 m. militaristinius švent�s akcentus �m� keisti miestie�iams artimesni šventiniai renginiai – b�tinu švent�s persona�u tapo � švent� kvie�iantis Nept�nas, didelio susidom�jimo sulauk� pirmoji karnavalin� eisena miesto gatv�mis. Did�jan�ioje švent�je aktyviau �m� dalyvauti �vejybin�s organizacijos, kitos miesto pramon�s �mon�s.

1973 m. liepos 4-8 d. vykusi J�ros švent� savo strukt�ra jau buvo panaši � ši� laik� organizuojam� rengin� – švent�s renginiuose dalyvavo iš kit� miest� pakviesti atlik�jai, dominavo kult�rinis švent�s aspektas.

J�r� muziejui - 30!

Eva JAGMINAIT�

Prieš trisdešimt met� Klaip�dos H. Manto gatv�je kriaukli� ekspozicij� kambaryje �reng�s istorijos d�stytojas Aloyzas Ka�dailis svajojo sukurti uostamiestyje j�rin�s kult�ros �idin�. Tuomet �steigiant j�ros muziej� naujam gyvenimui buvo prikelti blog� vard� tur�j� apleisti Nerijos forto griuv�siai, �rengtas akvariumas, j�r� faunos ekspozicija, raudonskliaut�se po�emin�se parako saugyklose - lietuvi� j�reivyst�s istorijos ekspozicija, ant pylim�, buvusiose pab�kl� aikštel�se išd�styti inkarai, mari� pakrant�je atkurta šimtme�io prad�ios Lietuvos paj�rio sodyba, o aikštel�je greta jos eksponuojami pirm�j� pokario met� �vejybos laivai. Prieš penkiolika met� �ia �rengtas delfinariumas, kuriame dabar auginamos devynios Juodosios j�ros afalinos. Per 30 met� Lietuvos j�r� muziejuje apsilank� daugiau nei 20 milijon� lankytoj�.

Delfin� parodomoji programa kasmet praturtinama naujais triukais.

Šventin� savait� - prieš pat darbymet�

Ši� savait� 30-met� šven�iantis Lietuvos j�r� muziejus ruošiasi darbyme�iui. Nors lankytoj� ši� vasar� ma�iau nei �prasta, rugpj�tis - lankomiausias m�nuo, per dien� muziejuje ir delfinariume apsilanko daugiau nei šeši t�kstan�iai lankytoj�.

"Drauge su jumis mokom�s pa�inti, d�iaugtis ir saugoti �mogaus harmonij� su j�ra", - taip savo misij� �vardija j�r� muziejaus darbuotojai. Delfinariumas kartu su J�r� muziejumi ir akvariumu - unikalus vanden� pasaulio pa�inimo kompleksas, vienintelis toks Baltijos pakrant�je ir, ko gero, lankomiausias muziejus Lietuvoje. Labiausiai lankytojus viliojan�ios pramogos - mil�ino j�r� li�to pasirodymai ir ne kart� �mon�ms gyvyb� išgelb�jusi� delfin� parodomoji programa.

Vanduo ruošiamas itin r�pestingai

Du Baltijos j�ros �uv� akvariumai turi vandens filtravimo elementus ir atskiras vandens šaldymo sistemas, kurios ištisus metus palaiko apie +12oC temperat�r�, ta�iau šiems akvariumams vanden� paruošti reikia kur kas ma�iau pastang� nei delfin� baseinui. Delfinariumas negal�t� funkcionuoti be sud�ting� technini� �rengim�, tod�l yra �diegta speciali vandens paruošimo, filtravimo ir regeneravimo technologija. Did�iausias baseinas - 1300 m3 talpos, 5,5 m gylio - yra �i�rov� sal�je. Delfinai ilsisi 340 m3 talpos ir 4 m gylio baseine, o ligos arba gimdymo atvejams �rengtas karantino baseinas. � delfinarium� tiekiamas vanduo iš Baltijos j�ros, ta�iau prieš patenkdamas � baseinus išvalomas ir sterilizuojamas, jame ištirpinamas did�iulis kiekis valgomosios druskos. Vandens temperat�ra - 18-20oC. Vandens pakeitimo procesas trunka per penkias valandas.

Jaun�l� j�r� li�t� Matilda nurimsta tik paimta ant rank�. Treneriai prie jos budi ir naktimis, nakvoja prigul� šalia.

Serga kaip �mon�s

Did�iulis d�mesys vandeniui paruošti skiriamas tod�l, kad delfin� oda - lepi, o lig� gydymas daug kainuoja. Serga delfinai tokiomis pat ligomis kaip �mogus - bronchitu, plau�i� u�degimu, sinusitu. "Delfinams gydyti naudojami tie patys vaistai, tik ši� gyv�n� svoris kur kas didesnis, apie 200 kg, tai ir vaist� kiekis - didesnis. J�r� �induoliams ir paukš�iams special�s tik vitaminai. Viena delfino ligos diena gali kainuoti 1000 lit�, - pasakoja Lietuvos j�r� muziejaus vieš�j� ryši� specialist� Nika Puteikien�. - Delfinai treneri� yra išmokomi pad�ti pelekus taip, kad profilaktiškai tikrinant jiems sveikat� iš uodegos venos b�t� galima paimti kraujo m�gin� ir kad jie iškv�pt� or� ant speciali� terpi�. Šie ištvermingi gyv�nai ne visada savo elgesiu išduoda, kad negaluoja."

�uvies diena kasdien

Lietuvos j�r� muziejaus delfinariume gyvena devynios Juodosios j�ros afalinos. Per dien� kiekviena j� su�da apie 10 kg �uvies. J� �uvies meniu �vairus: silk�, skumbr�, strim�l�, staurid�, menk�. "Nema�ai problem� kyla d�l to, kad �uviai pirkti skelbiame viešuosius konkursus, o tokia �uvis, koki� valgome mes, delfinui gali pridaryti nema�ai �alos. Mes neretai valgome �uv�, kuri yra u�šaldyta gerokai v�liau nei pagauta, bet mes kei�iame maisto racion�. Delfinas valgo vien tik �uv�, tod�l ji turi b�ti aukš�iausios kokyb�s, u�šaldyta iškart pagauta, - sako N. Puteikien�. - Jie, kaip ir �mon�s, m�gsta kaloringesn� maist�, labiausiai - silk�."

Atstoja ir mam�, ir gydytoj�

Klysta tie, kurie mano, jog j�r� muziejaus augintiniai - j�r� li�tai ir delfinai - savo trenerius mato tik pasirodym� metu. Vos tik bandau pašnekinti trener�, ji skuba paaiškinti, jog likus valandai iki pasirodymo turi atnešti delfinams maisto iš sand�lio. "Gerai, kai šilta, o �iem� � �uvies šaldytuvus jie leid�iasi u�simaukšlin� vilnones kojines, tod�l pertrauk� metu geria vaistus peršalimui gydyti. Trenerio darbas reikalauja ne tik begalin�s meil�s j�ros gyv�nams, bet ir fizin�s ištverm�s, juk jie daug laiko praleid�ia vandeny. Sergantis gyv�nas ar besilaukianti patel� reikalauja gerokai daugiau d�mesio nei �mogus", - pasakoja N. Puteikien�.

Jau daugiau nei m�nes� treneriai pamainomis nakvoja delfinariume. Bir�elio 8-�j� Kalifornijos li�t�, o po savait�s - jos mama, susilauk� ma�yli�. Kadangi viena ma�yli�, gavusi Matildos vard�, gim� labai silpna, treneriams teko tapti jos glob�jais - maitinti, drauge miegoti. Ma�yl� išlepo, vos paleista nuo rank� ima klykti ir reikalauti d�mesio. Treneriai juokauja, kad su vaiku papras�iau, nei su Matilda. Ji maitinama šešiskart per dien� ir dievina laikym� ant rank�.

Delfin� treneriai ir gydytojai Lietuvoje n�ra ruošiami, savo amato jie išmoksta at�j� dirbti � delfinarium�. Da�niausiai treneriais tampa Klaip�dos universiteto ekologijos specialyb�s studentai ar absolventai. Kasmet delfinariumo lankytojams treneriai pateikia staigmen� - šiais metais jie demonstruoja delfin� echolokacijos geb�jimus.

Ne dresuoja, o treniruoja

Treneriui svarbiausia - nuovokumas ir geb�jimas numatyti, kas bus, kaip gyv�nas elgsis vienu ar kitu atveju. Gyv�nai ir juos treniruojantys �mon�s - darni komanda. "Treneriai ne dresuoja, o treniruoja gyv�nus, t. y. jie pasirodym� metu nerodo nieko, ko b�t� išmokyti. Demonstruojami j� nat�ral�s �g�d�iai, instinktai, delfinai n�ra ver�iami daryti to, ko negali, nemoka ar nenori. Did�iausia pad�ka jiems - �uvis ir patapšnojimas, paglostymas, d�mesio ir šilt� jausm� parodymas."

Treneriai prisipa��sta, kad baisus yra triukas, kai pasin�rus� � basein� �mog� virš vandens iškelia Šiaur�s j�r� li�tas. "Niekam nelink��iau vandenyje su Šiaur�s j�r� li�tu susitikti. Juk jis sveria beveik ton�, o šio triuko metu esi nugara � did�iul� �v�r�, - sako j�ros li�t� treneriu antrus metus dirbantis Pavel Kulikov. - Turb�t u� Šiaur�s j�r� li�t� sud�tingiau b�t� treniruoti tik ork� ar v�plius, ta�iau jei b�t� galimyb�, šio darbo im�iausi." Treneris pasakoja tur�s koleg�, ne kart� nukent�jusi� d�l j�ros gyv�n� �kandim�. "J�ros li�tas nepuola iškart, jis persp�ja - eina artyn, �sai stati, prasi�ioja, išpu�ia akis ir galv� tiesia, ta�iau nepuola. Visu savo elgesiu parodo, jog nenori bendrauti, - pasakoja treneris. - Po panašaus incidento metus su Šiaur�s j�r� li�t� nedirbau. Nors man j�r� li�tas ir nekando, dirbti su juo kur� laiko negal�jau."

Po pasirodymo pri�j�s treneris pasid�iaugia, kad šis j�r� li�to pasirodymas geriausias per dvi savaites, mat šie gyv�nai ne visada klusn�s, kartais tenka sumaniai išsisukti, kai jie pasirodym� metu u�sispiria ir nieko nedaro. Ne visada švilpukui pasigirdus gyv�nai vykdo komandas. Ypa� pikti gyv�nai tampa vasar� puolant vapsvoms ar poravimosi metu.

Šveln�s meškiukai - paprastieji ruoniai

Anot treneri�, ramiausi J�ros muziejaus gyventojai - ruoniai ir pingvinai. Tiesa, ruoni� irgi b�na �vairi�, su vienais galima ramiai u�migti, kiti gali netik�tai �k�sti. N� karto nuo Šiaur�s j�r� li�to nenukent�j�s treneris sak� ne kart� pajut�s aštrius ruoni� dantis. Ruoniai, kai labai karšta, vis� laik� praleid�ia vandenyje, kur išb�ti gali net m�nes�. Jie net miegoti gali vandeny, beveik neprabud� pakyla � vandens pavirši�, �kvepia ir v�l nusileid�ia dugnan. Kai naktis v�sesn�, ruoniai nakvoja sausumoje. "Su ruoniais ne�manoma padaryti toki� �domi� triuk� kaip su j�r� li�tais, jie n�ra tokie plastiški, greiti ir yra gerokai nerangesni sausumoje", - sako treneris.

Treneris pasakoja, kad jie, pavasar� tap� ruoni� ir kit� j�ros muziejaus gyv�n� jaunikli� glob�jais, vasar� ir ruden� ima r�pintis pakrant�je rastais ruoni� jaunikliais. Kol kas muziejuje patalp� laukini� ruoni� globai n�ra, tod�l juos pagyd� treneriai da�niausiai paleid�ia � Baltijos j�r�.

U�ventyje menininkai jaut�si kaip Amerikoje

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

U�ven�io dvare savait� tvyrojo meniška aura. K�rybines mintis ant akvarelinio popieriaus liejo tarptautiniame plenere "Jungtys II" akvarelinink� b�rys, o kalviai, med�io dro��jai ir akmentašiai k�r� darbus, skirtus U�ven�io šviesuoliams atminti ir Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantme�iui �prasminti.

U�ven�io vandens mal�nas dabar atrodo beveik toks pat, koks buvo XVIII a. pabaigoje - savininkai išsaugojo autentiškum�, nekeit� plyt� ir akmen�, iš kuri� mal�nas buvo pastatytas.

U�ven�io dvar� garsina ��ym�s �mon�s

U�ven�io dvaro parko pakraštyje po plenero išdygo medin� koplyt�l� su švent�j� Povilo, Marijos, Julijos ir Jono Nepomuko skulpt�r�l�mis, skirtomis U�ven�io šviesuoliams - Povilui Višinskiui, Marijai Pe�kauskaitei-Šatrijos Raganai, Julijai �ymantienei-�emaitei ir Jonui Smilgevi�iui.

Parodai �moni� suneštus eksponatus ruošusi U�ven�io kraštotyros muziejaus eksponat� pri�i�r�toja Gra�ina Bal�i�nien� papasakojo, kad Povilas Višinskis gyveno netoli U�ven�io esan�iame Ušn�n� dvare ir rinko tautosak� U�ven�io apylink�se, mok� kaimo �mones rašto. U�ven�io dvar� buvo �sigij�s Nepriklausomyb�s Akto signataras Jonas Smilgevi�ius. Jis buvo paskutinis dvaro savininkas. J. Smilgevi�ius tur�jo karvi� band�, s�rin�, plytin�, lentpj�v�, u�veist� tabako plantacij�, �rengt� modern� vandens mal�n�, menant� net 1758 metus. Dvare kambar� nuomojosi rašytoja �emait�, dvylika met� gyveno ir rašytoja Šatrijos Ragana, išgyvenusi �ia savo nelaiming� meil� kunigui. "Dabar medinis dvaro pastatas baigia sunykti. Pastate gyvena devynios šeimos, ka�kada kambarius �sigijusios u� kelis šimtus rubli�. �mon�s nesutinka savo b�sto parduoti arba prašo didel�s pinig� sumos. Kai kurias dvaro vietas savininkai jau apkal� lentel�mis, viduje yra meno vertybi�, ta�iau j� lankytojai negali pamatyti, kad nedrumst� šeiminink� ramyb�s", - apgailestavo G. Bal�i�nien�.

Paskutini�j� plenero dien� � medin� U�ven�io ba�ny�i�, kurios parapija mini 400 met� jubiliej�, per Škaplierin�s atlaidus (U�ventyje tai svarbiausia katalikiška švent� po Velyk� ir Kal�d�) buvo �keltas radviliškie�io kalvio Stanislovo Špuko nukaldintas Šiauli� vyskupo Eugenijaus Bartulio palaimintas kry�ius.

Meninink� palikimas miesteliui

U�ventyje vykusiame tarptautiniame akvarelinink� plenere Baltijos šali� atstovai susitiko antr� kart�. Ši�met� plener� "Jungtys II" sureng� Šiauli� miesto visuomeninis k�r�j� klubas "7,20 m2", suburtas Daivos Skrupskelyt�s. Daugiausia dalyvi� - šiaulie�iai. Tai Antanas Visockas, Vytenis Rimkus, Voldemaras Barakauskas, Vidmantas Zar�ka, Remigijus Bielskis. Iš Vilniaus atva�iavo iš U�ven�io kilusio šviesios atminties dailininko Eduardo Urbonavi�iaus dukra. Iš Latvijos atvyko garsi akvarelinink� pora Janis Spalvinš ir Ieva Spalvina, kurie jau ne pirmus metus dalyvauja bendruose projektuose su lietuvi� akvarelininkais. Pleneras nesulauk� ketinusi� atvykti Estijos dalyvi�.


"Atvyk�s � nauj� viet� vien� paveiksl� sukuri realistišk�, atkartojant� t� vietov�, kurioje buvai, o kitame bandai �gyvendinti koki� nors id�j� taip, kad �i�rovas atpa�int� tavo stili�", - paskutinius pot�pius br�kštel�damas sak� Vidmantas Zar�ka.		Aldona Visockien� mal�n� piešti spalvotais pieštukais �sitais� ant si�buojan�io tiltelio.

"�ia geriau nei Amerikoje. Puikios gyvenimo s�lygos, skaniai maitina, gerai išsimiegame, gra�i aplinka kurti. Pernai Klaip�doje vykusiame plenere dalyviai buvo apgyvendinti vaik� dar�elyje, tur�jo patys pirkti maisto ir ruošti valgyti", - realistišk� piešin� piešdama sak� Aldona Visockien�. Nors šiauliet� - keramik�, bet piešimo technika jai irgi nesvetima. "Kaimo �mon�s m�gsta matyti ir atpa�inti konkre�ius vaizdus", - sak� pašnekov�, parodai miestelyje atve�usi ir jau sukurt� savo darb�.

Didelio formato realistin� akvarel� nuliej�s Vidmantas Zar�ka plenero dalyviams padiktavo lengvesnio darbo taisykles. Pasirodo, teptukus galima plauti tiesiog upelyje. Kadangi dienos buvo karštos, plenero dalyviai prieglobs�io ieškojo antrame mal�no aukšte, kur akmenin�s sienos dvelkia v�sa. "Akvarel� greitai d�i�va, tod�l dirbti saul�je labai sunku. Ši technika labiau tinka eskizams, kelion�s u�rašams, o didelio formato darbai geriau sekasi viduje", - sako V. Zar�ka.

Kit� darb� menininkas k�r� susiedamas j� su miestelio istorija. Autorius U�ven�io herb� Pegas� pasišov� sukurti mišria technika. Suskeld�jusio, iš praeities išnyran�io herbo dal� liejo akvarele, kit� atspaud� kaip nespalvot� reljef�.

Akvarelinink� lietas akvareles gal�jo išvysti u�ventiškiai, dalis darb� liko miestui.

Koplyt�l� su švent�j� skulpt�r�l�mis išdygo U�ven�io dvaro parko pakraštyje ties pagrindine miestelio gatve.

� mal�n� per tilt� veda akmenimis gr�stas kelias.

Autor�s nuotr.

Vaikai pieš� ant marškin�li� ir puodeli�

Vidmantas Zar�ka sako, kad vienos savait�s plenerui buvo per ma�ai, bet l�š� u�teko b�tent tokiam laikotarpiui: "Optimaliausias laikas k�rybai - dvi savait�s, per kurias sp�jama �sigilinti, k� išskirtinio kraštas turi, pasirenkama id�ja ir sp�jama išgryninti. Dabar teko skub�ti - neišk�sdavo net kol popierius išd�ius. Kita vertus, akvarelinink� u�veda, kai reikia greitai iš sav�s ka�k� rimto išspausti."

Menininkai mok� piešti ant puodeli� ir marškin�li� dvi dienas U�ven�io mal�ne apsistojusius rizikos grup�s vaikus, atva�iavusius iš Kelm�s rajono. Stovyklos dalyviai valg� Kelm�s rajono policijos pareig�n� pagamint� plov� ir ant lau�o išvirt� sriub�. "Iš prad�i� vaikai m�s� neprisileido, neklaus� joki� patarim�, priešgyniavo, o kit� dien� u�simezg� draugyst�, jie labai rimtai buvo nusiteik�, kai dalyvavo atidarant j� pa�i� darb� parod�", - pasakojo su vaikais dirbusi šiauliet� Asta Jurevi�i�t�.

Mal�nas vilioja turistus

Puikias gyvenimo s�lygas menininkams suteik� U�ven�io mal�no savininkai Milda ir Alvydas Knyzeliai. Per septynerius metus jie mal�n� priva�iomis l�šomis prik�l� antram gyvenimui. Turist� ak� traukia akmenimis gr�stas kiemas ir kelias, einantis per tilt�, šalia esantis šiaurine Ventos pakrante vingiuojantis 65 m ilgio medini� lent� sveikatingumo takas. J� puošia liaudies meistr� sukurtos skulpt�ros, pails�ti kvie�ia �rengti mediniai suoliukai, � Vent� svyra sen� nusvirusi� gluosni� šakos. �ia turi k� veikti ir vaikai - med�i� paunksn�je �rengtos s�pyn�s, �iuo�yn�, tinklinio aikštel�.

A. ir M. Knyzeliai be miestelio vald�ios pagalbos tvarko ir pri�i�ri did�iul� dvaro park�. Plenero dalyviai steb�josi, kiek daug gali padaryti �mogus, netur�damas daug l�š�, bet degdamas dideliu noru kurti gro��. Mal�no šeimininkai tiki, kad �ia k�rusi� meninink� palikimas pad�s pritraukti dar daugiau turist�, paskatins bendruomen� labiau dom�tis savo kraštu.

Plenerui mal�no šeimininkai mielai u�leido savo valdas ir net prisid�jo prie meninink� k�rybos - iš lauk� pargabeno did�iul� akmen�, ant kurio buvo pastatyta koplyt�l� su švent�j� skulpt�r�l�mis.

Mal�no šeimininkai, d�kodami u� miestelio gra�inim�, plenere dalyvavusiems menininkams dovanojo po portret� ir skyr� koncert�, kuriame dainavo �stabaus balso solist� Diana Tiškovait� iš Kelm�s.

Margaspalvis "Saul�s �iedas" palyd�tas ovacijomis

Eva JAGMINAIT�

Tre�iasis tarptautinis folkloro festivalis-konkursas "Saul�s �iedas" sulau�� sen� stereotip�, jog folklor� m�gsta tik tam tikra visuomen�s dalis. "Saul�s �iedas" - bene vienintelis tarptautinis folkloro festivalis-konkursas Baltijos regione bei Ryt� Europoje. Jis �trauktas � oficial� Tarptautin�s liaudies meno organizacijos IOV prie UNESCO rengini� s�raš�. � penkias dienas vykusius �vairi� šali� folkloro ansambli� pasirodymus pl�do minios šiaulie�i� ir miesto sve�i�. ��rintys �vairiaspalviai kostiumai ir tradiciniai tautiniai šokiai k�l� nuostab� ne vienam.

"Tokio pasisekimo dar nebuvo. Tiesa sakant, patys nesitik�jome tokio �moni� susidom�jimo", - vis did�jan�iu festivalio populiarumu d�iaugiasi jo direktor� R. Stankuvien�.

Tapo tradicija

Folkloro festivalio-konkurso "Saul�s �iedas" direktor� R�ta Stankuvien� sako, kad pagrindinis beveik savait� trukusio renginio u�davinys �gyvendintas - Šauliuose kokybiškai, spalvingai ir grandioziškai pamin�tas Lietuvos vardo pamin�jimo t�kstantmetis. Ji neabejoja, kad kas antrus metus rengiamas konkursas-festivalis jau gali vadintis tradiciniu. "Anks�iau mums kur kas atkakliau ir ilgiau tekdavo minti oficiali� institucij�, Savivaldyb�s slenks�ius, kad sulauktume paramos ir d�mesio. Dabar jau savaime yra atsirad� daug draug� ir palaikan�i�j�, kurie si�losi b�ti savanoriais, suteikti param� ar pagalb�", - d�iaugiasi R. Stankuvien�.

Baigiamojo koncerto metu švent�s organizatoriai jau kalb�josi apie kit�, po dviej� met� vyksiant� festival�. R. Stankuvien� nesl�p�, kad labiausiai d�iugino �i�rov� d�mesys, mat du ankstesni festivaliai tiek šiaulie�i� d�mesio nesulaukdavo. "Tai �rodo, kad folkloras yra universali kult�ra, tinkanti kiekvieno skoniui", - teigia R. Stankuvien�.

Festivalio direktor� pasakoja, kad nakt� po koncerto vyko k�rybin�s dirbtuv�s, kuriose kiekviena šalis po pus� valandos mok� kitus savo tautini� šoki�.

Tolerancijos pamokos

Kolektyvai iš Lenkijos, Slov�nijos, Gruzijos, Turkijos, Pranc�zijos, Piet� Kor�jos, Rumunijos, Bulgarijos, Indijos ir, �inoma, Lietuvos, savait� linksmino šiaulie�ius. Taut� margumyne ištirpo laiko nuovoka ir kalbos barjeras: šalia savo pasirodymo laukian�i� ind� s�d�jo lietuv�s moterys, viešnios iš Piet� Kor�jos mielai fotografavosi su šiaulie�iais, stipriai šiuos apkabindavo ir prisiminimui dovanodavo nuošird�i� šypsen�.

Savait� Šiauliuose praleid� u�sienie�iai lietuvius vadina tolerantiška, draugiška ir labai linksma tauta. "Mums malonu, kad � pasirodymus susirenka tiek daug �moni�. Kol esi savo šalyje, neatrodo, kad tavo šalies folkloras svetur gali sulaukti tokio susidom�jimo. Šiauli� �mon�s yra šilta ir maloni publika, negailinti aplodisment� ir ovacij�", - prieš lipdami � scen� �sp�d�iais dalijosi sve�iai iš Indijos, ansamblio "Nitish" nariai.


Kor�jie�iai sako, kad liaudies šokius moka šokti ne kiekvienas. Ilgai trunka, kol šokant išmokstama sukti ant kepuri� pritvirtintus bumbulus.		Ši� met� nugal�tojai - gruzinai, kurie pasirodym� metu apdarus keit� net keliskart.

Pa�intys akimirksniu

U�sienie�iai, nusifotografav� su šiaulie�iais, nesprukdavo šalin. Kelias minutes pabendrav�, ieškodavo rašiklio elelektroninio pašto adresui u�sirašyti ir praš� atsi�sti nuotrauk�, parašyti, kokius �sp�d�ius suk�l� j� pasirodymas.

Piet� Kor�jos atstovai sak� kalbantys šypsenomis. "Mes ne visi galime susikalb�ti viena kalba, ta�iau labai stiprus ryšys atsirado per folklor�: dainas, šokius, - sako jie. - Mes antr�kart Lietuvoje, esame dalyvav� festivalyje "Skamba, skamba Kankl�s", tod�l dabar galime dr�siai sakyti, š� krašt� jau esame �simyl�j�." Kor�jie�iai pasakojo, kad j� liaudies šokiai ir dainos yra gana sud�tingi k�riniai, juos mok�ti - tai �gimtas talentas, reikalaujantis daug praktikos ir repeticij�. Kad šoktum scenoje, reikia ma�iausiai 20 met� treniruotis.

"�d�r�" prietarams

Festivalio metu merui Genadijui Mikšiui �teikta ne�prasta dovana - Piet� Osetijos švietimo, kult�ros ir sporto ministras Omar Khubaev dovanojo durkl�, svarbiausi� gruzin� nacionalinio kostiumo atribut�. Lietuviai tiki, kad dovanoti aštr� daikt� nevalia, ta�iau gruzinams toks prietaras atrodo keistas, mat dovanodami durkl�, kard� ar peil� jie išreiškia neapr�piam� pagarb� ir did�iul� pasitik�jim�.


Indai prieš pasirodymus ap�i�r�jo tautodail�s mug� Šiauli� bulvare. Da�nam šiaulie�iui ak� trauk� j� �erintys r�bai, tvirtai ant galv� susukti turbanai.		Per savait� u�sienie�iai tapo lyg nat�rali miesto bendruomen�s dalis. Ne visi gal�jo su jais pabendrauti, ta�iau nusofotrafuoti ar pris�sti šalia - kiekvienas.

Krauj� stingdan�iuose pasirodymuose naudojami tikri, pagal�sti durklai, tod�l neretam šiaulie�iui �i�rint � šokan�ius gruzinus u�gniau�� kvap�. Kovos ir akrobatikos triuk� scenoje netr�ko. Finaliniame koncerte per vien� pasirodym� gruzinai r�bus keit� keliskart. Kolegoms šokant scenoje, � j� besiruošiantys treniravosi greta: klupo ant keli�, atliko salto, mojavo durklais.

Prizin�s vietos - beveik visiems u�sienie�iams

Konkurso dalyviai gerbia vieni kitus - �d�miai steb�jo kit� šali� pasirodymus, negail�jo jiems pagyr� ir aplodisment�.

Autor�s nuotr.

Tarptautinei vertinimo komisijai, kuri išrinko nugal�tojus šešiose kategorijose, pirmininkavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docent� Zita Kelmickait�. Tradicinio folkloro grup�je geriausiais šiemet pripa�inti graikai, antr�j� viet� peln� slov�nai, tre�ioje palik� vilnie�ius. Geriausio stilizuoto folkloro šok�j� konkurse pirma vieta neskirta, specialusis prizas atiteko gruzinams, antri liko turkai, treti - bulgarai. Pirm�j� viet� instrumentin�s muzikos grup�je laim�jo kolektyvas iš Slov�nijos, antr�j� - Pranc�zijos, tre�i�j� - Bulgarijos. Geriausiais tradicinio dainavimo grup�je pripa�inti vilnie�iai, antri - sve�iai iš Piet� Kor�jos, treti - Graikijos atstovai. Nuspr�sta, kad geriausias festivalio-konkurso solo vokalistas - Indijos ansamblio narys, antroje vietoje - lietuviai, treti - kor�jie�iai.

Festivalio-konkurso "Saul�s �iedas" nugal�tojais ir publikos numyl�tiniais šiemet tapo Gruzijos ansamblis "Nartebi". Jiems atiteko didysis prizas - 1500 eur�. Prieš dvejus metus festivalio nugal�tojais tapo kroatai, prieš ketverius pirm�kart vykusio festivalio pagrindin� priz� išsive�� vengrai.

Šiauli� miesto savivaldyb� festivaliui skyr� 100 t�kstan�i�, tuo tarpu Kult�ros ministerija - vos 10 t�kstan�i� lit�.

Laisv� � gyventi, gyventi � laisv�

Ri�ardas JAKUTIS

Taip vadinasi Šiauli� kult�ros centro "Laipt� galerija" drauge su Šiauli� regiono pataisos inspekcija bei Šiauli� tardymo izoliatoriumi �gyvendinamas projektas. Jo metu atlikusieji bausm� ar dar esantys tardymo izoliatoriuje piešia, tapo, lieja akvareles, spaud�ia grafikos darbus, lipdo skulpt�ras. Projekto tikslas - kad susid�rusieji su laisv�s at�mimu gal�t� pasijusti lygiaver�iais �mon�mis.

Prie molberto visi susikaup�.

Prieš penket� met� tuometis Radviliškio pataisos inspekcijos viršininkas Regimantas Mikali�nas, kalb�damasis su Šiauli� "Laipt� galerijos" direktor�s pavaduotoju, dailininku Martynu Gaubu, pam�st� apie galimyb� priartinti prie meno atliekan�ius ar atlikusius bausm� asmenis. M. Gaubas apie tokius planus praneš� galerijos direktorei Janinai Ališauskienei, kuri iškart tam pritar�, prie projekto prisijung� energingoji Šiauli� regiono pataisos inspekcijos vyriausioji specialist� Vaida Plu�ait�, ir darbas u�vir�. Atlikusiems bausm� ir esantiems pataisos inspekcijos �skaitoje asmenims "Laipt� galerijoje" prad�ti organizuoti plenerai, kuriuose norintieji pieš�, tap�, lipd�. Šie j� darbai greitai sudar� pirm�j� parod� "Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�". Prie projekto prisijung� visos aštuonios Šiauli� ir Telši� apskri�i� pataisos inspekcijos. Jau organizuotos keturios tokios parodos, o nuo ši� met� prad�ios projektas buvo išpl�stas – ��eng� � Šiauli� tardymo izoliatori�.

Mintis dirbti su laukian�iaisiais bausm�s ar jau j� atliekan�iaisiais (Šiauli� tardymo izoliatoriuje yra �kio b�rys, kuriame dirba atliekantieji bausm�) kilo V. Plu�aitei. Tardymo izoliatoriaus vadovyb� tam mielai pritar�. Pas esan�iuosius tardymo izoliatoriuje du kartus per m�nes� atvyksta V. Plu�ait� ir M. Gaubas, kurie kelias valandas talkina norintiems u�siimti daile. U�si�mimai vyksta izoliatoriaus koply�ioje. Beje, Šiauli� tardymo izoliatorius - pirmasis Lietuvoje, kur toks k�rybinis procesas su suimtaisiais prasid�j�s. Pataisos namuose toki� ar panaši� rengini� daug, o tardymo izoliatoriuose dar n�ra buv�.

Anot Šiauli� tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo socialinei reabilitacijai Valdemaro Beišio, pusmetis toki� darb� rezultatams vertinti tarsi b�t� per trumpas laikas, bet vertinti jau yra k�. Suimtieji mielai lanko u�si�mimus, ruošiasi spalio m�nes� vyksian�iai k�rini� parodai, nes šiemet penktojoje parodoje "Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�" "Laipt� galerijoje", be jau atlikusi� bausm� k�r�j�, dalyvaus ir suimtieji iš Šiauli� tardymo izoliatoriaus.

Suimt�j�, besidomin�i� daile, tardymo izoliatoriuje laukia pataisos inspekcijos vyriausioji specialist� Vaida Plu�ait� (kair�je) ir "Laipt� galerijos" direktor�s pavaduotojas, dailininkas Martynas Gaubas.

"Laipt� galerijos" direktor� Janina Ališauskien� pasakoja, jog atlik� bausm� ar suimtieji kuria pagal savo išgyvenimus: vyrai da�niausiai u�siima med�io dro�iniais, moterys siuvin�ja. K�rini� turinys gal ir primityv�s (da�ni šventieji Jurgis ir Antanas, sald�s atvirukai), bet �mogiški. Gal kitas dailininkas nenaudot� savo k�ryboje �vak�s ar perskeltos širdies simbolio. Gal jam tai atrodyt� banalu - ne vis� vienodi gyvenimai. Projekto dalyviai dr�siai ieško spalv�, nors j� k�ryboje da�niausiai vyrauja trys – juoda, balta ir raudona. Bet ir tamsios spalvos su laisv�s at�mimu susid�rusi�j� k�ryboje yra nematomoji šviesa.

Projektu norima parodyti d�mes� ir pagarb� �mogui, nes kiekvienas, anot J. Ališauskien�s, turi problem�, tik kartais vienam u�tenka j�g� iš j� išbristi, o kitam labai reikia, kas nors pad�t�. Direktor� labai nori, kad projektas netapt� šou (�i�r�kit, kaliniai piešia!), kur �mogus nesvarbus. Tiesa, kad po parodos kas nors nupirkt� darbus, galerija stengiasi, nors gal taip netik�tai � dail� at�jusiesiems svarbiausia ne pinigai, bet �vertinimas.

Projekto siela tap�s Martynas Gaubas d�iaugiasi, nes kai u�si�mimui tardymo izoliatoriuje baigiantis budintieji suimtuosius paragina gr��ti � kameras, šie dar prašosi pab�ti. Tiesa, jis išskiria kelias projekto dalyvi� grupes: vieni nori tik prastumti laik�, net klausia: "O kas mums iš to, jei k� nupiešim?", kiti susidomi. Dailininkas pasteb�jo keist� reiškin� - �vykd� sunkesnius nusikaltimus geriau susikoncentruoja, turi savo pozicij�, tiksl�. J� ypa� �avi jo nauj�j� mokini� k�rybiniai bandymai, pavyzd�iui, �od� "laisv�" jie rašo juod�iau nei kitus �od�ius (reik�t� suprasti, kad jos šiuo metu jiems tr�ksta). Nustebino k�rinys pavadinimu "Non stop", kurio, anot autori�, tikslas pabr��ti, kad projektas geras ir jo autoriai raginami nesustoti. Tardymo izoliatoriuje yra s�siuvinis, kuriame suimtieji gali išsakyti savo mintis apie projekt�.

Per penket� met� projekte jau dalyvavo daugiau nei 70 atlikusi�j� bausm�. �domu, kad vienoje parodoje drauge su atlikusiaisiais bausm� savo k�rinius pristat� ir pataisos inspekcijos darbuotojai. "Laipt� galerija" ryškiausius parod� "Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�" dalyvius yra pakvietusi dalyvauti ir kitose parodose. Labiausiai pasisek� šiaulietei Olgai Mikulinai, kuri "Laipt� galerijoje" yra surengusi savo asmenin� parod�. Olga augo Klaip�doje, tik v�liau t�vai persik�l� gyventi � Šiauli� rajon�. Klaip�doje Olga su draugais pasimatymus skirdavo prie dail�s mokyklos. Laukdama draug�, ji steb�davo � mokykl� �einan�ius ir išeinan�ius jaunuosius dailininkus. Slapta paband�iusi namuose piešti, ji jau tuomet labai troško mokytis dail�s, ta�iau galvojo, jog tai ne jai, jog jai tr�ksta talento, jog dailei studijuoti reikia pinig�, o jos t�vai neturtingi. Tod�l, Panev��yje atlikusi bausm�, ji nedvejodama atsiliep� � projekto organizatori� kvietim�.

Pirmieji suimt�j� dail�s bandymai.

"Laipt� galerijos" archyvo nuotr.

�domu, jog projektui "Laisv� – gyventi, gyventi – laisv�" niekas neskyr� l�š�. Visi dirba savo iniciatyva, pavyzd�iui, molbertus tardymo izoliatoriui paskolino Šiauli� universitetas, l�š� da�ams, teptukams sukrapšt� pati "Laipt� galerija". Galerijos direktor� J. Ališauskien� �sitikinusi, jog svarbiausia ne pinigai, o projekto dalyvi� dvasinis u�sidegimas, be kurio jokie pinigai nepad�t�. N�ra lengva linkusius nusikalsti nuo blogo polinkio patraukti prie g�rio, bet �manoma.

Aplinkai puo�ti t�kstan�i� nereikia

Eva JAGMINAIT�

R�kyvos Mechanik� g. 15 namas - puikus pavyzdys miesto vald�iai, verslininkams ir miestie�iams, jog mil�inišk� investicij� nereikia, kad aplinka b�t� puošni ir d�iugint� ak�. Šis namas kasmet susi�eria priz� ir pad�k� u� aplinkos puosel�jim�. Keletas iniciatyvi� gyventoj� puosel�ja g�lynus po savo langais ir balkonais, o harmoningas �vairi� augal� kompozicijas pri�i�ri namo bendrijos pirminink� Janina Adomavi�ien�.

Mus R�kyva nebesnaud�ia,

Gro�io juost� spar�iai aud�ia.

Parke stovi daug suoleli�,

Ir drakonas prie kr�meli�.

Turime ir zuiki� miest�,

Saul�s spinduli� nušviest�.

Turime gra�i� g�lyn�,

Laimim konkurs� lobynus,

Vienu �od�iu �ia gra�u,

� kurortus panašu.

Janina Adomavi�ien�


Zebr� statul�les J. Adomavi�ienei dovanojo dukt�.		Kr�meli� at�al� namo pirminink� Janina Adomavi�ien� parsive�� iš Santariški�. Jas išpuosel�jusi pasodino prie daugiabu�io.

Nepavargsta puošti aplinkos

Neseniai vardadien� šventusi pensinink�, Mechanik� g. 15 namo bendrijos pirminink� Janina Adomavi�ien� sako, kad artimieji gerai �ino, jog per Jonines, gimtadien� ar kitas šventes labiausiai laukiama dovana - aplinkos puošimo detal�, sodinamos g�l�s ar kr�meliai. Prie daugiabu�io ponios Janinos �rengtuose alpinariumuose puikuojasi daug spalving� statul�li� - dukters dovanot� zebr� porel�, du gandrai, šuo, medin �keltas kaimyno dovanotas naminukas, saugantis daugiabu�io gyventojus nuo nelaimi�. Dirbtin� vor� J. Adomavi�ien� taip pat gavo dovan�, ta�iau labai prastos b�kl�s, tod�l teko restauruoti. Atnaujintas rudas voras su baltu voratinkliu - vienas kiemo akcent�.


Ponia Janina prisipa��sta ne�inanti, kiek ir koki� �vairi� augal� r�ši� �ydi prie namo. Svarbiausia jai - harmoningos kompozicijos.		Restauruotas voras - puikus kiemo akcentas.

Puošybos detal�s - iš gamtos

Kai kam gali atrodyti ne�tik�tina, kad kiemui puošti, anot Janinos, per metus pakanka apie 50 lit�, mat daug puošybos detali� galima rasti gamtoje - med�io šakos atstoja laikiklius svyran�ioms g�l�ms, iš mokyklos gauta kiaura drev� pasitarnauja kaip šuns b�da, niekam nereikalinga kiaura medin� vaza, u�sodinta g�l�mis, virto puikiu kiemo dekoru. "Kelet� kelm� parsinešiau iš durpyno, nuda�iau rudai, �d�jau akutes ir gavosi tokios �domios miško b�tyb�s, puikiai deran�ios kiemo aplinkoje. Jomis labai susi�av�jo Vilius Puronas, o man jo geras �odis - didelis �vertinimas, - pasakoja namo pirminink�. - Id�j�, kaip papuošti kiem�, semiuosi ne tik pati fantazuodama, bet ir �i�r�dama televizijos laidas, vartydama �urnalus."

J. Adomavi�ien� prasitaria, kad labiausiai bijojusi, jog per Jonines R�kyvoje neb�t� nuniokotas kiemas. "Vienais metais band� iš med�io gandr� iškelti, ta�iau šiemet, nors daug �moni� �jo per kiem�, labai tvarkingai elg�si, - sako ji. - B�t� gaila savo ir kaimyn� darbo, jei tok� gro�� kas nors imt� niokoti, ta�iau piktadari� n�ra �ia buv�."

Drev�, atstojanti šuns b�d�, parnešta iš mokyklos kiemo.

Medin �keltas gandras, šalia kurio - naminukas, nešantis namo gyventojams laim�.

Autor�s nuotr.

Moka išradingai taupyti

Mechanik� g. 15 daugiabutis kasmet gauna pad�k� rašt� ir apdovanojim� u� itin kruopš�iai puosel�jam� namo aplink�. Bendrija labiausiai d�iaugiasi pernai konkurse "U� �ydint� ir švar� Saul�s miest�" laim�ta �oliapjove. "Iki tol tur�jome tik su elektros laidu, tod�l negal�davome nušienauti u� namo. �oliapjov� tapo mums išsigelb�jimu", - teigia J. Adomavi�ien�.

Ponia Janina sako jau išmokusi taupyti - vasar� pas�janti g�li� s�kl�, o daigus v�liau perkelianti � kiem�. Vienme�i� g�li� �ia n�ra daug, mat pigiau sodinti daugiametes. U� namo �ydin�i� kr�m� at�al� ji parsive�� iš Vilniaus Santariški� ligonin�s, kur lank� savo seser�. "Pamerkiau � vanden�, kad išleist� šaknis, v�liau auginau šiltnamyje, po to pasodinau po balkonais", - pasakoja pašnekov�.

Moteris prisipa��sta ne�inanti vis� kieme augan�i� g�li�, kr�meli� ir medeli� pavadinim�. Svarbiausia moteriai - harmoningos ir deran�ios augal� kompozicijos.

Laisto e�ero vandeniu

Ponia Janina sako, kad patarim�, kaip pri�i�r�ti g�les negaili namo kaimynai, ta�iau laistyti savo kiemo ji niekam nepatiki. "Vaikai band� pad�ti, bet pro šonus prilaisto, o karštomis vasaros dienomis reikia laistyti kasdien, ma�iausiai po 10 kibir�, - teigia J. Adomavi�ien�. - Tvarkyti aplink� padeda visi kaimynai, kurie po savo langais g�lynus pri�i�ri. O iš R�kyvos vandens karu�iu atve�a valytoja Onut� Dildien�. Jei ne e�eras šalia, viso to gro�io gal ir neb�t�."

J. Adomavi�ien� sako, kad iniciatyvos puošti daugiabu�io aplink� pirmiausia �m�si jos kaimyn� Nijol� Malakauskien�, o po truput� ponia Janina per�musi tvarkyti aplink�. R�kyvos gyvenviet�s seni�n� Vaida �elkien� rodo puik� pavyzd� r�kyviškiams - pati šienauja aplink�, r�pinasi, kad med�iai b�t� nugen�ti.

Ponia Janina sug�dina miesto valdininkus, kurie, jos manymu, negeba paskatinti miesto verslinink� susitvarkyti savo aplinkos, pasodinti nebrangi� g�li� bent prie savo parduotuvi� ar �staig�. "Bulvare šitiek tuš�i� vaz�. Kod�l miesto vald�ia turi sodinti jiems po langais brangias g�les? Tegul patys nusiperka, nors ir daugiame�i� nebrangi� g�li�, ir papuošia savo aplink� ir miest�", - teigia ponia Janina.

Europa per pusdien�

Eva JAGMINAIT�, Briuselis

Jei jums pasi�lyt� visas ��ymiausias Europos vietas aplankyti per pusdien�, turb�t pamanytum�te, kad id�jos autoriui laikas apsilankyti pas psichiatr�, nes jis prarado laiko nuovok�. O gal pagalvotum�te, kad nuo Eifelio bokšto iki didingojo Big Ben'o jus skraidins ypa� greitas l�ktuvas. Ir turb�t ne vien� valand� trukt� gin�as, jei keliauti pasi�l�s draugas imt� �rodin�ti, kad Vilniaus universitetas yra Briuselyje.

Mini Europos parkas, �kurtas prieš dvidešimt met�, yra viena lankomiausi� Briuselio viet�.

Gal kam nors ir naujiena, kad Briuselis garsus ne tik tuo, kad �ia �sik�rusios svarbiausios ES institucijos. Šiek tiek atokiau nuo Europos Komisijos bei Europos Parlamentui priklausan�i� pastat� - "Atomiumo" pap�d�je �sik�r�s Mini Europos parkas, šiemet šven�iantis savo dvidešimt�j� gimtadien�.

Paminklas Europos kult�rai

Pagrindines europie�i� vertybes - demokratij�, multikult�riškum�, sociumo k�rim� bei krikš�ionišk�j� vertybi� puosel�jim� - Belgijos ir Europos S�jungos sostin�je Briuselyje �prasmina ne tik stikliniai biurokrat� pos�d�iams skirti pastatai, bet ir t�kstan�ius lankytoj� kasmet pritraukiantis Mini Europos parkas. Kad esate Briuselyje, teprimena pagrindinio Europos Komisijos pastato Berlaymont mini kopija ir vos prieš m�nes� šven�iant dvidešimt�j� šio parko gimtadien� pastatyta pagrindin�s Briuselio aikšt�s Grand Place kopija.

Kuriant mini kopijas šiam parkui, buvo numatytos visos smulkiausios pastat� detal�s, apgalvota kiekviena smulkmena, tod�l, sumaniau prie j� �siam�inus, nuotraukas �i�rintieji gali n� ne�tarti, kad nusifotografavote ne prie turist� pam�gto statinio, o viso labo prie nedidel�s kopijos. Tiesa, daugiau nei 300 miniati�r� n�ra visiškai ma�yt�s, štai Big Ben'as siekia 4 metrus, Eifelio bokštas - trylikos metr� aukš�io.

Sukl�sta, išgird� savo šalies himn�

Pirm�kart besilankantys parke nust�ra, kai jiems stebint išsiver�ia Vezuvijus, gri�va Berlyno siena ar oran kyla raketa. Prad�jus kaukti pavojaus sirenoms, gesinti Barselonos uoste kilusio gaisro skuba ne tik priešgaisrin�s gelb�jimo tarnybos mašinos, bet ir laivai - taip simboliškai primenama, kad t�kstan�iai speciali�j� tarnyb� darbuotoj� Europoje, gelb�dami gyvybes, rizikuoja sav�ja.


Lietuv� Mini Europoje reprezentuoja Vilniaus universiteto pastat� kompleksas.		Italija ne�sivaizduojama be Pizos boksto.

Šiek tiek sutrinka tie, kurie, vaikš�iodami po Mini Europa išgirsta savo šalies himn�. Po truput� ausis pripranta gird�ti vis� šali� himnus vaikštin�jant parke ir �mon�s nesidrov�dami ima ni�niuoti savo šalies himno �od�ius, išgird� melodij�.


Daugelis šali� reprezentaciniais simboliais pasirinko katedras, bazilikas ar ba�ny�ias.		Tikroviškumo �sp�d� miniati�roms suteikia nedidukai medeliai. Mini skveras puošia Pary�iaus Triumfo arkos prieigas.

Nuo pastato iki kompleks�

Nors did�i�j� dal� šali� reprezentuoja vos vienas pastatas, did�iosioms ES valstyb�ms ploto nepagail�ta. Štai Pranc�zija parke did�iuojasi ne tik gerai �inomu Eifelio bokštu ir Triumfo arka, bet ir "Air France" oro linijomis, Šven�iausiosios J�zaus Širdies bazilika, uostu bei kitomis turist� lankomomis ��ymiomis vietomis. Italij� reprezentuojan�iame plote daugiausia d�mesio sulaukia Pizos bokštas, Venecijos kanalai, Vezuvijaus ugnikalnis. Jungtin� Karalyst� pasauliui primena, jog, be ištaigi� Temz�s skalaujam� Parlamento r�m�, �ia galima išvysti ir �sp�dingas pilis, V. Šekspyro gimtin� Stratford� prie Avono, Doverio kreidos uolas, senovin� Bath miest�. Britai nepraleido progos priminti, kad � Did�i�j� Britanij� galima atvykti Eurotuneliu traukiniu ar automobiliu arba persikelti keltu.

Prad�jus kaukti pavojaus sirenoms, gesinti neva kilusio gaisro skuba priešgaisrin�s mašinos ir laivai.

Autor�s nuotr.

Graikija, Kipras ir Malta Mini Europos parke did�iuojasi savo senove. Aukš�iausiame At�n� taške st�ksan�iam Akropoliui pavaizduoti Mini Europoje �rengta speciali pakyla, Kipr� simbolizuoja Kouriono teatras, o Malt� - Mnajdros šventykla, kuri laikoma seniausiu pasaulyje k�riniu iš akmens.

Kas reprezentuoja Lietuv�?

Ilgai svarstyta, k� pasirinkti Lietuvai pavaizduoti Mini Europoje - Trak� ar Gedimino pil�, Kry�i� kaln� ar Vilniaus universitet�. Nutarta, kad geriausiai Lietuv� reprezentuot� universiteto pastatai. Trys Baltijos valstyb�s išrikiuotos šalia, ta�iau Lietuvos maketas lenkia Latvijos ir Estijos miniati�ras dyd�iu ir spalvingumu. Parko lankytojams primenama, kad Lietuvoje yra Europos geografinis centras, o Lietuvos krepšininkai - 2003-i�j� Europos �empionai.

Lietuvius vilioja ne tik Londono i�pardavimai

Eva JAGMINAIT�

"Kod�l va�iavau? Labai paprasta! Nor�dama sutvarkyti namo aplink�, susid�riau su did�iule problema – pakviesti kraštovaizd�io specialistai tesugeb�jo pasi�lyti u�pilti skalda, pasodinti vien� egzotin� medel� ir neva tai bus gra�u. Draug�, ne kart� lankiusis �elsio g�li� parodoje (Chealsea Flower Show – aut. past.), patar� id�j� pasisemti atvykti � London�", - savo ne�prast� kelion�s tiksl� paaiškina l�ktuve, skrendan�iame iš Londono � Ryg�, sutikta pakeleiv� Danguol� Pranck�nien�, drauge su dviem dukromis tris dienas vieš�jusi pasaulyje �inomame viename svarbiausi� Did�iosios Britanijos rengini� - �elsio g�li� parodoje.

Ši� met� �elsio g�li� parodos tendencija – paprastumas.

Sodinink� olimpiada

Kasmet gegu��s viduryje šimtus t�kstan�i� lankytoj� iš viso pasaulio penkias dienas vilioja �elsio g�li� paroda Londone. Ji laikoma ne tik viena did�iausi�, bet ir �takingiausi� sodininkyst�s bei ap�eldinimo rengini� pasaulyje, ir vis da�niau sulaukia lankytoj� iš Ryt� Europos. Paroda brit� vadinama sodinink� var�ytuv�mis arba g�linink� olimpiada. Lyg did�iuliam �vykiui g�li� m�g�jai jai ruošiasi ištisus metus, brai�ydami b�sim� sod� projektus, augindami g�les bei kr�mus, ieškodami dar�eliams ne�prast� sprendim�.

Brit� meil� g�l�ms sunku apib�dinti - ji pastebima kone kiekviename nepriekaištingai sutvarkytame ir išpuosel�tame kieme. Did�iulio populiarumo sulaukusiame 2000-aisiais pasirod�iusiame D�oelo Heršmano re�isuotame brit� filme "Greenfingers" vaizdingai atskleid�iama, kaip angl� bendruomenei svarbu pasirodyti g�li� parodoje.

Kasmet� �elsio g�li� parod� organizuoja Did�iojoje Britanijoje itin gerbiama Karališkoji sodininkyst�s draugija (RHS - Royal Horticultural Society). Ši organizacija 1862 metais sureng� ir pirm�j� sodininkams skirt� parod� Kenigstone. Pra�jus daugiau nei šimtme�iui, parodos populiarumas gerokai išaugo – teko pailginti parodos dien� trukm�, ieškoti didesnio ploto jai surengti. Šiuo metu paroda rengiama �elsyje, kur beveik 50 000 m2 plote išdygsta parodomieji sodai, kiekvienas kuri� - iki 230 kv. m. dyd�io. Daugyb� pasaulio kraštovaizd�io architekt� var�osi d�l galimyb�s sukurti parodom�j� sod� �elsio parodoje, bet d�l vietos stygiaus joje �gyvendinami tik ypatingi projektai. Sukonstruoti sod� parodai trunka apie tris savaites, o paruošiamieji darbai gali trukti net pusantr� met�.

Tendencijas diktuoja kriz�

Sodininkyst�s ekspert� komitetas prieš parod� susitinka net triskart ir išrenka tik 20 dalyvi�. Parodoje sodus vertina 100 teis�j�, kurie skiria aukso, paauksuotus, sidabro bei bronzos medalius. Ma�esni� sod� kategorija dalijama � keturias grupes - stilingi prabang�s sodai, kiemelio sodai, stogo sodai ir miesto sodai. �ia paprastai var�osi jauni perspektyv�s dizaineriai, kuriems laim�ti �elsio parodoje reiškia did�iul� post�m� karjeroje.

Šiemet ekonomin� kriz� neaplenk� ir �elsio g�li� parodos, padiktuodama tem� - paprastumas. Lengvai suprantamo, nuosaikaus, kuklaus dizaino, tradicini� geometrini� fig�r� formos, grie�t� linij�, jaukios kompozicijos papuoš� �elsio ligonin�s prieigas. Ta�iau savo tradicijas itin puosel�jantys britai liko ištikimi savo šaknims - parodoje b�ta sod�, sukurt� prašmatni� senovini� Anglijos dvar� stiliumi, projekt�, primenan�i� apleistus rom�n� miesto griuv�sius su alyvmed�iais, mil�iniškais artišokais, bei paprast� nam� sod� su prieskoniais, g�l�mis ir, �inoma, aguonomis.


		Dalyvavimas �elsio g�li� parodoje laikomas did�iuliu presti�u, o laim�jimas tampa did�iuliu post�miu kraštovaizd�io specialist� karjeroje.

Parsive�� s�kl� ir id�j�

Pirm�kart � �elsio g�li� parod� vykusi Danguol� Pranck�nien� iškart �sp�jo, kad jei kas nors nor�t� apsilankyti parodoje, prival�t� bilietus �sigyti gerokai prieš rengin�, mat d�l didelio lankytoj� antpl�d�io da�nas gali � j� nepatekti. Lietuv� labiausiai nustebino brit� pom�gis g�li� dar�eliuose auginti prieskonius. "Pirmiausia pasis�miau dr�sos, t. y. nebijoti šalia g�li� auginti petra�oli�, salot�, krap�. Jei dera, kod�l gi ne. Mes, lietuviai, gana konservatyv�s, o štai britai išmoko iš paprast� lauko g�li� sukurti �stabaus gro�io kraštovaizd�ius, - �sp�d�iais dalijasi pašnekov�. – Net lysv�s su prieskoniais ar morkomis gali meniškai papuošti aplink�, jei jas tinkamai suprojektuosi. Net sodininko kieme pad�ti batai puošia aplink�." Jos manymu, g�li� dar�elyje prie nasturt� gali puikiai der�ti agurkai, cukinija ar net rop�, o bet kok� g�lyn� papuoš smilgos ir �esnakai.

Moteris sako ne kart� kvietusi nam� aplink� galin�ius sutvarkyti specialistus, ta�iau j� patarimais nusivylusi. Ne paslaptis, kad da�nas lietuvis, susi�av�j�s egzotiniais augalais, pamiršta, kad yra ir labai gra�i� tautini� dar�elio akcent�. "J�s parodykite man dabar modern� nam�, prie kurio �elt� r�tos. Nebent pas mo�iutes kaime. Beje, b�tent tos mo�iut�s turguje pusvel�iui parduoda pa�ius gra�iausius sodinukus, - sako pašnekov�. – Ir apskritai, ar �ino kas nors Lietuvoje šiuo metu daugiau augal�, nei "pinig� medis" ar kita "tautin�" egzotika."

Sodininkyste bei kraštovaizd�io tvarkymu besidominti moteris sako, kad pirkdami neretai ne�inome, kad �sigyjame ne savo klimato zonos augal�, o paskui grau�iam�s, kad jis sunyko d�l to, kad netinkamai j� pri�i�r�jome. "Daugyb� šiuo metu parduodam� augal� yra kaip nuskinta g�l�: nusiperkame j� pertrešt� ir stebim�s, kad ji akyse nyksta. O viskas, ko jai reikia, tai augti ne Lietuvoje", - teigia ponia Danguol�.

Danguol� Pranck�nien� �siam�ino prie �sp�dingo dyd�io rododendr�, mat Lietuvoje d�l klimato s�lyg� jie u�auga ne itin dideli. Britanijoje pavasar� su�ydi rododendr� med�i� miškai.

Sodas – senjor� laiko praleidimas

�elsio g�li� parodoje apsilankiusi moteris sak� � Lietuv� parsive�anti nemenk� laimik�. "Prisipirkau �vairiausi� s�kl�. Skirtingai nei pas mus, Britanijoje prie kiekvieno augalo nurodoma, kokios klimato zonos augalas jis yra. Tod�l nors ir varv�jo seil� �i�rint � kai kuriuos augalus, suvokiu, kad b��iau balon išmetusi pinigus, nes Lietuvoje jie neprigyt�, - pasakoja D. Pranck�nien�. – Dukra prisipirko kaktus� s�kl�. Ar kada nors band�te kaktus� išauginti iš s�klos? Pabandykite, tikrai �domiau, nei nusipirkti." Moteris pasakoja, kad dukros ilgiausiai diskutavusios b�tent su kaktus� augintojais, mat vienas parodos privalum� – pirm�j� dien� nieko negalima �sigyti, nes ji skirta ne komercijai, o kad gal�tum ramiai ap�i�r�ti, pabendrauti, gauti ne�kainojam� profesionali� sodinink� patarim�. Tiesa, sodinuk� iš parodos parsive�ti moteris negal�jo, nes Did�iosios Britanijos �statymai grie�tai draud�ia juos išve�ti iš šalies - leid�ia ve�ti tik s�kl�.

Paklausta, kuo ši paroda skiriasi nuo Lietuvoje rengiam� sodinink� parod� ar gra�iausi� sodyb� konkurs�, moteris teigia, kad m�s� šalyje kol kas ne�inanti jokio analogiško renginio. "Tai nepanašu nei � �kinink� ar sodinink� parodas, nei � sodyb� ar aplinkos tvarkymo konkurs�. Tai tiesiog presti�as, pasidid�iavimas ir noras gro�iu dalytis su kitais, - teigia pašnekov�. – Lietuvoje ka�kas panašaus gali atsirasti tik tada, kai pagaliau ateis ta karta, kuriai sodas ir �em� bus laisvalaikio praleidimo b�das."

Moteris sako neve�usi iš parodos statul�li�, fontan� ar kitoki� dekoro detali� sodui, mat neabejojanti, kad toki� dalyk� galinti rasti ir Lietuvoje. Tiesa, pasteb�jusi, kad m�s� šalyje kol kas naujove laikomi nuo temperat�ros poky�i� automatiškai besivarstantys šiltnamiai �elsio g�li� parodoje kainavo gerokai pigiau.

Degtin� ir Afrikoje - degtin�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

� Taiz� bendruomen�s susitikim� Kenijoje vyk�s Krikš�ionyb�s �iniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas buvo nustebintas didelio kontrasto - skurdas ir civilizacija �ia gyvena drauge. Šird� suskausta išvydus, kaip su moderniomis technologijomis � afrikie�i� kult�r� skverbiasi ir pasaulio blogyb�s - alkoholizmas, korupcija, socialin� nelygyb�.

Afrikoje vis ma�iau gen�i�, išsaugojusi� savit� kult�r�, pirmykšt� gyvenimo b�d�. Vieni j� - masajai, demonstrav� savo nacionalin� šok� Taiz� bendruomen�s nari� susitikime.

�domus, nes turi pinig�

J. Dapšausk� iš prad�i� apgyvendino vargingoje gausioje šeimoje, po to - septynis vaikus auginan�io geografijos mokytojo namuose. Skurdo ir kontrast� šalyje lietuvis praleido dvylika dien�, tad išsamaus vaizdo susidaryti nesp�jo, nors �sp�d�i� pakako � valias ir viešnagei besibaigiant nor�josi kuo grei�iau gr��ti namo. Vargino dulk�s, prie bat� lipte limpanti raudona �em�, erzino netvarka, šiukšl�s, monotoniškas gamtovaizdis, sekino alinantis karštis.

"Kai nusileidome oro uoste, vietiniai piršosi pad�ti, kad gal�t� u�dirbti nors doler�. Noras gauti pinig� akivaizdus kiekviename �ingsnyje. Jiems baltasis - tarsi pinig� maišas, bilietas � laim�, - sako Juozas. - Tenykš�iai mano, kad Europoje j� laukia rojus, tod�l bando bet kokia kaina ten pakli�ti, pavyzd�iui, nelegaliai perplaukti j�r�. Jie prašo u�sienie�i� telefono numerio, kad tur�t� pa��stam�, atrodyt�, n� nesuvokdami, kiek daug kainuoja skambutis � u�sien�. Gr��s � Lietuv� sulaukdavau skambu�i� - vos sujungus operatoriui, ištušt�davo skambinusiojo s�skaita. Buvau sulauk�s pasi�lymo apmok�ti vieno jaunuolio studijas Europoje. Jiems tai atrodo nat�ralu."

D�l tokio vietini� po�i�rio � atvyk�lius šie turi b�ti itin atid�s ir saugotis vagiši�. Fotografuoti buvo galima tik lydint šeimininkui. Vaikš�ioti gatv�mis lietuviams rekomenduota šviesiu paros metu. Jeigu iškyla kokia nors problema, policijos pareig�nas veikiau ne pad�s, o pareikš, kad pa�eista tvarka. Nuobaudos gali išvengti, jeigu duosi pinig�. "Policija ten korumpuota. � baltaod�ius jie, kaip ir kiti gyventojai, �velgia kaip � pasipelnymo šaltin�", - sako pašnekovas.

Geria vanden� iš... up�s

Iš prad�i� šiaulietis drauge su kitais bendra�ygiais buvo apgyvendintas 20 t�kstan�i� gyventoj� turin�iame kaime, �sik�rusiame 150 km nuo sostin�s Nairobio. Šis kaimas dar ma�ai paveiktas civilizacijos. �moni� tiršta, namelis prie namelio. Nesupaisysi, kuris kurio giminaitis, kieno vaikai laksto namie, nes vis dar gaji poligamija. Šeimos labai gausios, vaik� mirtingumas didelis, o dauguma suaugusi�j�, kokiomis sunkiomis s�lygomis begyvent�, sulaukia garbingo am�iaus. J. Dapšauskas daro išvad�, kad d�l to informacija, jog afrikie�i� am�iaus vidurkis - 45 metai, yra šiek tiek iškreipta.

Vietin�s afrikiet�s eina septynis ar dešimt kilometr� iki turgaus, kad gal�t� parduoti u�augint� dar�ovi� - kukur�z�, pupeli�, pomidor�, bulvi�, u� kurias gauna doler� kit�. Vaisiai labai pig�s. Su �so�iais ant galv� moterys leid�iasi prie up�s, semia vanden� ir parnešusios pila � talpas.

"Savom akim negali patik�ti, kaip geltoname, drumzliname vandenyje ka�kokiu ne�prastu muilu išskalbti skalbiniai b�na akinamo baltumo. Gr��s � Lietuv� raudona �eme ištept� r�b�, rankšluos�i� negal�jau išskalbti net �kiniu muilu", - steb�josi šiaulietis. Vanduo iš up�s naudojamas ne tik skalbiniams skalbti ar indams plauti, bet ir gerti, ruošti maist�. Tiesa, � valgiui skirt� vanden� prieš tai �metama dezinfekuojan�io cheminio preparato.

Maisto racionas n�ra labai gausus - visa, k� galima pagaminti iš ten u�augan�i� dar�ovi�. "Patiekalams netgi tr�ksta prieskoni�, o arbata specifinio skonio - jos net nesinori gerti. Vietiniai itin da�nai j� verda ir si�lo atvyk�liams. Buvau pasiilg�s lietuviško maisto", - prisimena Juozas.


Vaik� nam� aukl�tiniai, pa�m� saldaini� iš Juozo Dapšausko, ilgai juos vartydavo ne�inodami, k� su jais daryti.		Fotografuotis su vietiniais galima tik su šeimininko, pas kur� esi apsistoj�s, �inia.

Aštr�ja alkoholizmo problema

Nors g�d�iame kaimelyje n�ra elektros, gyventojai renkasi pas kelis kaimynus �i�r�ti televizoriaus. Pasirodo, šie veikia energij� gaudami iš akumuliatoriaus ar generatoriaus. O štai po mobil�j� telefon� turi kone kiekvienas. Laidinio telefono aparatais jiems taip ir neteko pasinaudoti - iškart buvo šuolis prie modernesni� technologij�. Arši konkurencin� kova tarp mobiliojo ryšio operatori� vyksta ir ten.

Šiek tiek kitoks gyvenimas verda vietov�se, esan�iose ar�iau sostin�s. Maistas ten europietiškesnis, algos - didesn�s, pagundos irgi. Lietuv� stebino atvira ir nedraud�iama svaigal� reklama. Gatv�se kabo plakatai, kvie�iantys �sigyti tabako gamini� ar alkoholio. "Kuo ar�iau civilizacija, tuo daugiau tyko visokiausi� blogybi�. Alkoholizmo problema Afrikoje spar�iai aštr�ja. Prieš dešimtmet� taip dar nebuvo. Alkoholio pramonininkai rado laisv� niš� ir augina potencial� alkoholio vartotoj�, - mano Juozas. - Afrikie�iai naiviai tai priima kaip negin�ijam� ties�. Greitasis maistas, "Coca-Cola" ten tampa tokie pat populiar�s kaip Amerikoje, o tok� besikei�iant� gyvenimo b�d� lydi ir �vairios ligos, daug�ja nutukusi� �moni�."

J. Dapšauskas sako, kad Kenijoje viešpatauja socialin� nelygyb�, korupcija. Mokytojai, policijos pareig�nai priklauso vidutiniam visuomen�s sluoksniui ir u�dirba palyginti nema�ai, gali savo vaikus išleisti studijuoti aukšt�j� moksl�, skaniau pavalgyti. Ta�iau valdininkai, pramonininkai u�dirba net penkeriopai daugiau. Atrodo, kad visk� valdo mafija, ne visa u�sienio gauta labdara pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Priemies�io gatv�se gerokai daugiau šiukšli� nei atokiame kaime. Netvarka ir atvira kanalizacija netrukdo prekiauti miltais ar pomidorais.

Autoriaus nuotr.

V�luoja ir �mon�s, ir autobusai

Lietuviai lank�si vaik� namuose, kuriuose priglausti asociali� ir gerian�i� šeim� vaikai. Ne visi ma�yliai yra mat� saldaini�. Švietimui Kenijoje skiriama daug d�mesio. Švietim� ir gydym� globoja religin�s bendruomen�s - jos steigia mokyklas, ligonines. Taiz� bendruomen�s susitikimai Afrikoje ugdo tolerancij� kitoms tautoms, nema�� vaidmen� vaidina parapijos. �mon�s gausiai lanko pamaldas, kurios vyksta krikš�ioniškose ba�ny�iose ir trunka net po tris valandas. Merginos � jas eina pasipuošusios kaip � didel� švent�. Turtingesn�s ta proga išsitiesina plaukus.

�domu, kad kone kiekvieno gyventojo namuose gali rasti iš Kenijos kilusio JAV prezidento Barako Obamos atvaizd�. Kenijos �mon�s tvirtai tiki, kad JAV vadovas yra j� viltis, dosnusis d�d�, pasir�pinsiantis geresniu j� gyvenimu.

"�strigo, kad dauguma tenykš�i� v�luoja be jokios s��in�s grau�aties. Jeigu jaunimo susitikimai vyksta dešimt� valand�, tai atsik�l� septint� ryto tiksl� pasiekia apie pietus. V�luoti tris keturias valandas jiems nat�ralu. Traukini� grafiko n�ra, nesupaisysi, kokiu laiku va�iuoja ir maršrutiniai autobusai. Jeigu atva�iavo mikroautobusas, tai � j� sulips tiek, kiek telpa, nepaisant to, kad galima ve�ti gerokai ma�iau keleivi�. Jeigu keleivis � autobus� nesp�jo, gali t�dien kito ir nebesulaukti", - pasakoja J. Dapšauskas.

Nuostab� k�l� ir netvarka gatv�se. Kanalizacijos vamzdynai kai kur atviri, šiukšl�s pilamos kur papuol�, greta dar�ov�mis prekiauja prekeiviai.

Itin jau�iami šylan�io klimato padariniai. Sausros periodai Afrikoje vis ilgiau u�sit�sia. Pirmuose laikraš�i� puslapiuose kaskart rašoma apie gresiant� bad� d�l nesitraukian�i� karš�i� ir sausros.

Antikvarini� automobili� �vent� - ne tik automobili� �inovams

Oksana LAURUTYT�

Šeštadien� 15 valand� � Šiauli� parko estrad� kvie�iami ne tik akis � retro automobilius m�gstantys paganyti šiaulie�iai, bet ir tie, kuriems maga pamatyti, kaip atrod� legendinis Elvis Preslis ar Alas Kapon�, arba pas�d�ti Merlin Monro ar Stalino automobilyje - estradoje vyks antikvarini� automobili� švent�, � kuri� suva�iuos apie 50 antikvarini� automobili�. �sp�ding� švent� jau tre�ius metus rengiantis šiaulietis automobili� kolekcininkas Gintautas Rimkus sako, kad švent� T�vo dienos išvakar�se - puiki dovana ir jam pa�iam, nes matyti laimingus �mones, kurie supranta senoviško automobilio gro�� ir vert� - did�iausia laim�.

Prie automobilio vairo - ne su d�insais

� antikvarini� automobili� parod� atvyks ne tik G. Rimkaus kolekcijos "perliukai" - � švent� pakviesti aistr� antikvariniams automobiliams jau�iantys draugai iš �vairiausi� Lietuvos miest�, Latvijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Antikvarini� automobili� švent�je koncertuos Elvio Preslio antrininkas, fakyras spjaudys ugnimi, gros d�d� orkestras, o automobiliai prieš parod� va�iuos pagrindin�mis miesto gatv�mis.

G. Rimkus sako, kad švent�je dalyvaus 1923-1968 metais pagaminti automobiliai. �domu tai, kad ir automobili� vairuotojai bus pasipuoš� atitinkamo laikme�io - prieškario ar pokario - r�bais. "S�sti u� retro stiliaus automobilio vilkint d�insais b�t� pasity�iojimas. �mona dar pernai pasisi�dino suknel�, s�nus iš paties Las Vego gavo Elvio Preslio kostium�, dekoruot� Svarovskio kristalais. Aš pats atrodysiu kaip Alas Kapon�. Batus - juodus su baltais auliukais - jau pasisi�dinau", - nusijuokia G. Rimkus.


Kolekcininkas Gintautas Rimkus svajoja �kurti antikvarini� automobili� muziej�. Kol nerado muziejui tinkam� patalp�, savo iniciatyva miestie�iams rengia antikvarini� automobili� šventes.

Pats kolekcininkas švent�s dalyviams �ada parodyti apie dešimt automobili�, o juos ka�kas juk turi vairuoti. "Vairuos visa mano gimin� - �mona, seserys, uošviai. Ši švent� - d�iaugsmas gimin�ms, draugams ir visiems tiems, kuriems retro automobilis - meno k�rinys", - sako švent�s organizatorius.

Matant automobil� suspurda širdis

G. Rimkus švent� rengia jau tre�ius metus, ta�iau sako, kad pasaulyje retro automobili� švent�s tokios populiarios, kad � jas galima vykti vos ne kas savait�. "Senut�l� automobil� vairuoti - sud�tingas dalykas, tad nuolat dalyvaudamas parodose gali koj� ir rank� nebepakelti", - juokiasi pašnekovas.

G. Rimkaus pirmoji �sigyta antikvarin� mašina - "Zis 101". Tokios mark�s automobiliu va�in�jo pats Stalinas. "Zis 101" automobiliai itin trokštami Rusijos kolekcinink�, laikomi didele vertybe. Prieš penkiolika met� gauti senovišk� automobil� nebuvo sunku, ta�iau dabar tenka pavargti. Ir apdegusi�, ir visai supuvusi� mašin� parsigabena kolekcininkas. Tvarko pats, pagalbon meistrus šaukiasi, kol mašina tampa tikru meno k�riniu ir j� pama�ius širdis spurda iš laim�s.


"Cadillac Eldorado cabrio" 1959 m.

Antikvarin�mis mašinomis laikomos tokios, kurioms daugiau nei 50 met�, o seniena, retro - nuo 25 met�. Antikvarin�s mašinos status� turin�ioms mašinoms iš Lietuvos išve�ti jau reikia Kult�ros ministerijos leidimo.

Pašnekovas u�simena apie "gele�iuk�" vagis - tuos, kuriems nie�ti rankos nusukti nuo automobilio originalius �enklus, emblemas. "Iš kur tada gauti tok� daikt�, juk neišsidroši", - ištaria. �inoma, iš senovišk� automobili� kolekcininkas ir u�sidirba. Automobilius nuomoja vestuv�ms, kitokioms švent�ms. "Va�iuoti retro automobiliu ir �siam�inti nuotraukoje vestuvi� proga - prabangos dalykas", - sako pašnekovas.

"Rolls-Royce Limo" 1950 m.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Svajon� - muziejus

Lietuvoje dabar madinga tur�ti sen� tikr� daikt�, bet kolekcininkas sako nesantis mados auka. "Ne�inau, kas man per galv� tvojo, bet jau nuo vaikyst�s keliai linksta pama�ius senovišk� automobil�",- sako pašnekovas.

Labiausiai G. Rimkus d�iaugiasi, kad turi du s�nus - 14-met� Danieli� ir 16-met� Gabrieli�, kuriems taip pat akys "dega", �velgiant � automobilius. "Gabrielius kone vis� laisv� laik� gara�e praleid�ia, d�iaugiuosi, kad vaikams perdaviau savo aistr�", - sako kolekcininkas.

Did�iausia pašnekovo svajon� - �kurti senovišk� automobili� muziej�, ta�iau reikia dideli� patalp�. � lentynas automobili� juk nesud�si. Tod�l kol kas tenka pasitenkinti rengiama švente šiaulie�iams. "Ateina �mon�s po švent�s ir pad�koja. Kas begali b�ti geriau?" - sako automobili� �inovas.

Paskutiniai patri�bo�iai

Egl� JANUŠEVI�IEN�

Kas jie? Da�nas paklausia, nes patri�bo�i� tradicija populiariausia buvo ne visoje Lietuvoje - tik �emaitijos krašte. Be d�d� �ia nei vestuv�s, nei laidotuv�s, nei atlaidai neapsieidavo. D�das šiame krašte �vairiomis progomis tebepu�ia iki šiol, ta�iau tradicinis repertuaras beveik u�mirštas. Beveik, nes Salantuose gyvenanti Dapšausk� šeimyna �raš� dvi kompaktines plokšteles, kuriose ateities kartoms nuo u�maršties išsaugojo religines kaln� giesmes, vestuvinius maršus bei šokius.

Leonas Dapšauskas (pirmas iš kair�s) pokario laikais sub�r� patri�bo�i� komand�..

Salantuose gyvenantys Dapšauskai - t�vas Leonas, motina Genovait�, s�n�s Jonas, Pranas ir Juozas, dukterys Danut� ir Regina - unikali šeimyna, kurioje visi groja pu�iamaisiais muzikos instrumentais. Vieni j� baig� aukštuosius muzikinius mokslus, kiti - savamoksliai, ta�iau visi �ino, kad prad�i� šeimyniniam orkestrui dav� t�vas.

Leonas Dapšauskas groti d�da prad�jo vien� ruden�, gr��s iš karin�s tarnybos. Leonas ir dar keli jaunuoliai per �iem� nusipirko ir išmoko p�sti d�das. Jaunuoliai kelet� m�nesi� po kariuomen�s tur�jo moralin� teis� niekur nedirbti ir gerai pails�ti.

Pavasariop Leonas sugrojo pirmosiose vestuv�se. Grodamas surado ir savo antr�j� pus�. V�liau išmok� p�sti d�d� ne tik savo �mon�, bet ir visus penket� vaik�.

Jau kone por� dešimtme�i� Dapšausk� šeima yra unikali pu�iamaisiais grojanti šeima. J� galima pavadinti ir viena paskutini�j� šalyje patri�bo�i�. Tai d�doriai, kurie b�na šalia svarbiausiais gyvenimo momentais - per vestuves linksmina, o ba�ny�ioje atitaria kalnams.

Šeimos muzikavimas

Kai nuvykome pas Dapšauskus � Salantus, Leonas ruoš�si �kyje. Sulauk�s sve�i�, met� darbus ir at�jo pasikalb�ti. Apsivilko šventin� švark� - gal reik�s fotografuotis. Baig�s kalb�ti, lygiai taip pat skubiai v�l susiruoš� � �k�. Vyras kalb�damas prisipa�ino, kad nem�gsta nuobod�iauti ir visada turi k� veikti. Gal d�l tokio aktyvaus �mogaus b�do s�naus Juozo pasi�lymas �rašyti jo repertuar� � kompaktin� plokštel� t�vui nepasirod� laiko švaistymas.

Prieš pusmet� Dapšausk� šeima �raš� dvi kompaktines plokšteles. "Dapšausk� šeimos muzikavimas" - tai linksmoji plokštel�. �ia skamba valsai, polkos ir maršai, kurie b�davo atliekami per vestuves, krikštynas, gegu�ines ir kitas šventes. Daugel� ši� k�rini� šeimos galva prisimin� dar nuo vaikyst�s. Šis albumas yra pirma ir vienintel� tokio pob�d�io kompaktin� plokštel�, išleista Lietuvoje.

Kompaktines plokšteles �raš� šeši šeimos nariai: t�tis Leonas p�t� bariton�, mama Genovait� – kornet�, s�nus Jonas – bos�, kitas s�nus Juozas – tenor�, o dukros Danut� ir Regina – klarnetus ir muš� b�gnus. S�nus Pranas dalyvauti negal�jo, ta�iau ir jis moka visas t�vo melodijas.


Dapšauskai - orkestro galva Leonas, jauniausioji dukra Regina, �mona Genut�, dukra Danut� ir jauniausias iš s�n� Juozas.		Leono rankos nebijo jokio �kio darbo, ta�iau pirštai mikl�s lyg jaunuolio.

� kit� album� sugul� �emai�i� Kalvarijos kalnai. Išsaugotas ir �rašytas unikalus giedojimo b�das, kai giedantiesiems pritariama, tiksliau, atitariama d�domis. Posmas giesm�s - šird� veriantis d�d� verksmas. Šios giesm�s �rašytos prieš dvidešimt met� ir tik dabar perkeltos � kompaktin� plokštel�. Gieda Skuodo giedoriai, o pu�iamaisiais instrumentais groja Dapšauskai.

"Ka b�t kap reikiant"

Prieškambaryje u�grojus patri�bo�i� kompaktinei plokštelei, linksmomis Leono akimis perb�go ilgesio šeš�lis. Šitiek atgrota... Tiek nugyventa... "Dabar visk� paprasta organizuoti, o anks�iau telefon� neb�davo. Ateidavo u�sakovas, sutardavome kain�. Tuomet eidavau per kelis kaimus, kol sutardavau su kitais d�doriais. Visa sistema laik�si "ant garb�s �od�io". Turtingesni u�siprašydavo ma�iausiai penki� d�dori�. Kai kuriems pakakdavo ir trij�", pasakoja Leonas.

O kod�l reikia kuo daugiau d�dori�? "Ka b�t kap reikiant, - �emaitiškai paaiškina Leonas. - Penki d�doriai - jau geros vestuv�s." Anot Leono, d�d� kiekis tarsi parodo, ar turtingas jaunikis, ar didel� krait� turi jaunoji. D�doriai per vestuves tarsi tapdavo šeimynin�s laim�s simboliu.

Nenuostabu, kad šie muzikantai sulaukdavo didelio švent�s dalyvi� d�mesio. Juk vietoj muzikanto magnetofono nepastatysi. Reik�davo tris dienas gyvai groti ir neprarasti nuotaikos. "Tre�i� dien� tik stikliuk� prie burnos prid�davome ir atsipalaiduodavome", - prisimena Leonas.

Pokario laikais mirusiuosius � kapus ve�davo ratais arba rog�mis. Per did�iausius speigus Leonas su komanda s�d�davo rog�se ir p�sdavo gedulingas giesmes. Rog�se buvo k�renamas lau�elis, kad l�pos prie d�d� neprišalt�. Kart� nuo lau�elio buvo rog�s u�siliepsnojusios...

Genovait� buvo labai imli muzikai. Jaunyst�je Leonas j� greitai išmok� p�sti d�d�.

Per vien� gegu�in� Leonas susipa�ino su Genovaite. Teko gerokai pasistengti, kad per gegu�ines pavykt� ne tik pagroti, bet dar ir pašokti su savo išrinkt�ja.

Patri�bo�iaus duona buvo gana skalsi. U� vestuves ar šermenis mok�davo neblogai - tiek per m�nes� valdiškame darbe sunkiai teu�dirbsi. Patri�bo�iai savaitgaliais da�nai vietoj sav�s � valdišk� darb� pasamdydavo kitus. Mok�davo jiems dvigubai, ta�iau tokios "pravaikštos" su kaupu atsipirkdavo.

P�sti d�d� reikia sveikatos

Jau aštunt� dešimt� met� atriek�s Leonas - �valus lyg jaunyst�je. Kasdien makštinasi. Vyras �ia pat pademonstruoja, jog dar toli gra�u n�ra sugriuv�s - daugeliui jaunuoli� iš jo dar reik�t� pasimokyti. Atlieka kelet� pratim�, šiek tiek atsispaudim�. Pasideda pagalv� ant kilimo ir atsistoja ant galvos. Ty�ia pamataruoja kojomis.

"Jei nejud��iau, seniai d�d� b��iau pad�j�s � kamp�. Daugelis mano bendraam�i� ir net jaunesni� jau nebepaj�gia groti. Aš dar šiek tiek sugebu", - pasakoja d�dorius. Jo s�nus Juozas paaiškina, jog t�vas šiek tiek kuklinasi - kone visas j� šeimos grojamas melodijas t�vas groja pagrindiniu pu�iamuoju - baritonu - išvingiuoja sud�tingiausias melodijas. Kitaip tariant - yra ne tik šeimos, bet ir Dapšausk� orkestro galva.

Prieškambaryje baig� groti kompaktin� plokštel� su �rašytais vestuviniais maršais, valsais ir polkomis. Viskas kadaise gird�ta, ta�iau š�kart prisiminimai iškyla ryškesni nei sapnai. "Po šilel�", "Prie šaltin�lio", "S�d�jau aš dar�ely", "Drugelis", "Jaunaved�i� sutiktuvi�", "Aviet�l�". Viskas ne tik muzikoje, bet ir šokiuose, dainose sugul�. Tarsi iš slaptos kišen�s pradedi traukti �od�ius - taip šit� dain� dainavo mano t�vas ar senelis. O š� marš� grodavo d�doriai, kuri� jau seniai neb�ra.

Aidi tri�bos

Leonas ir Genovait� - savamoksliai kaimo muzikantai. O j� vaikai ragav� akademin�s muzikos. Vaikai paklusn�s ir gerbia savamokslius t�vus - n� vienas jaun�j� muzikant� n� nepaband� harmonizuoti ar kitaip "pagra�inti" t�vo repertuaro. Štai tokia šeima ir išsaugojo tikr�j� nykstan�i� patri�bo�i� muzik� ateities kartoms.

Dapšauskai "apsiginkluoja" instrumentais. Šiek tiek prapu�ia, pasitreniruoja - apšildo l�pas. Jei ilgai negroji, tai greitai l�pos pasidaro tarsi vatin�s - tokiomis nepap�si. Šeimyna išsirikiuoja ir u�groja marš� "Karališka g�l�", v�liau - "Ned�lios rytelis". Namuose susirinkusi nema�a Dapšausk� šeimos dalis, tik dviej� s�n� tr�ksta - Jono ir Prano.

Kompaktini� plokšteli� �rašym� organizavo jaun�lis s�nus Juozas Dapšauskas. Jis dirba Šiauli� vyskupijos katalik� evangelizacijos centre. Uolusis s�nus par�pino �rašymo aparat�r� - atve�� tiesiog � t�v� namus Salantuose. Per keturias valandas buvo �rašyta beveik trisdešimt k�rini�. Juozas prasitaria, jog seniai svajojo t�vams toki� dovan� surengti: "T�vukai jau am�iuje, reikia ka�kaip tokius dalykus išsaugoti."

Dapšausk� šeima iki šiol kvie�iama koncertuoti Salant� ir Kretingos miest� švent�se, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai". Miesto eisenose ši� šeim� da�niausiai galima pamatyti pa�iame priekyje - jie �engia su tri�bomis, t�sdami paskutini�j� patri�bo�i� tradicijas. Vieniems primena audring� jaunyst�, pirm�j� meil� ir vestuves "kap reikiant". Kitiems, išgirdus d�das, akys pritvinksta ašar�.

Verslas - ne s�km�, o juodas darbas

Oksana LAURUTYT�

Ar �manoma turint 600 lit� prad�ti versl� ir j� išpl�toti taip, kad garsas apie �mon� pasklist� pasaulyje? Netoli Aukštelk�s automobili� salon� remonto ir "tiuningo" verslu besiver�iantis Gediminas Kairys - gyvas verslo "nuo nulio" pavyzdys. "Verslas - ne s�km�, o juodas darbas", - tikina 32-ej� vyras, kuriam ka�kada mokytojai si�l� eiti lapi� šerti. Vaikinas mokytoj� nepaklaus�, �m�si veiklos, kuri jam labiausiai patiko. Dabar net dalimis atgabentus antikvarinius automobilius, laivus, autobusus Gediminas su komanda paver�ia tikrais meno k�riniais.

Gediminas Kairys �sitikin�s, kad versl� galima sukurti iš nieko, tereikia maksimali� pastang�.

Vadovas turi mok�ti visus darbus

Apie tai, kaip reikia prad�ti versl�, Gediminas sako norintis rašyti knyg�. Sako rimtai ir tuo tiki. Ir nesvarbu, kad baig� vos aštuonias klases. S��iningumas, atkaklumas, u�sispyrimas ir mil�iniškas noras pasiekti savo - geriausios verslumo savyb�s.

Netoli Aukštelk�s esan�io nedidelio gyvenamojo namelio kiemas primena j�r� uost� - jame stovi apie 30 kateri�. Bet tai ne uostas - �ia matyti ir limuzin�, autobus�, hameri�, �vilgan�i� automobili� ir visišk� kriošen�. "Koks tau �ia lau�as. Šituo "Opel Capitan" gal pats Hitleris va�in�jo, o šitas automobilis - pats grei�iausias pasaulyje, t�ra lik� gal kokie keturi jo modeliai, jis labai retas", - visai nepiktai sako Gediminas ir parodo � pontjak�.

Aikštel�je stovi ir "Dainleris", kuriuo kart� va�iavo pati princes� Diana, ir limuzinas - šerifo automobilis. Kolekcininkams tokie automobiliai - aukso vert�s. Bet jiems reikia, kad automobiliai neb�t� sutr�nij�, tod�l ir kreipiasi pagalbos � Gedimin�.

Verslininkas nulekia � dirbtuvi� pastat�, pasikalba su darbininkais, gr��ta, bet kalb�tis sutrukdo telefono skambutis, o tada ateina klientai. Dar viena šalies televizija atva�iavo jo �mon�s filmuoti...

Rodos, laiko pasikalb�t nebus, bet Gediminas nusiveda � savo kabinet�. B�damas �mon�s "Autogedas" savininku ir direktoriumi, sako esantis ir valytojas, ir buhalteris, ir meistras, ir dizaineris. "Esu �sitikin�s, kad geru vadovu gali b�ti tik tas, kuris per�jo visas grandis. Jei darbuotojui reikia patarimo, nedirb�s jo darbo ir nepatarsi. Tai koks tu vadovas?" - retoriškai klausia jis ir t�sia, kad surink�s gaus� darbuotoj� kolektyv�, nesibaimina jokio darbo. "Reikia - pabaru, reikia - u�kuriu ar pagiriu", - sako jis.

Pradinis "kapitalas" - 600 lit�

Gedimino verslas išsipl�tojo iš hobio. Dar vaikas va�in�jo kitokiu dvira�iu nei visi - stipinai buvo apsukti vielut�mis, o dvira�io vairas buvo automobilio. Mokslai jam nelabai sek�si, nes buvo judrus, labiau trauk� technika nei knygos. Aštuntoje klas�je mokytojai jam pasi�l� - arba lieki antrus metus arba eini lapi� šerti...

Gediminas lapi� neš�r�. Padirb�jo kol�kyje, v�liau �m� dirbti paprastu staliumi-baldininku �mon�je "Justluka". Verslininkas sako esantis nuošird�iai d�kingas vadovui ��uolui Petrikui, kuris �inojo Gedimino pom�g� - automobili� tiuning� - ir paragino galvoti apie savo versl�, negail�jo patarim�.

Prieš dešimt met� Gediminas neatpa��stamai perdar� savo "Nissan Terana". �reng� vid�, apsiuvo s�dynes, �reng� garso sistem�, kardinaliai pakeit� automobilio išor�. Tiesiog gatv�je sulauk�s pasi�lymo dalyvauti "Litexpo" parodoje ir ten sulauk�s �vertinim�, rimtai �m� galvoti apie �mon�s �k�rim�.

Tokios mašinos atkeliauja � "Autoged�".

Prad�jo tiuninguoti ir tvarkyti automobilius, ta�iau u�sakym� sulauk� tiek, kad vienas nebesp�jo. �darbino pagalbinink�. Ma�ame gara�e nieko rimto nenuveiksi, be to, u�sakovams nerimtai atrod� ka�kokia u�kampio dirbtuv�.

"Gyvenau su �mona Rita ir vaikais t�v� name, virtuv�je. Ma�y�iame kambar�lyje ir miegojom, ir valg�m. Labai taup�m pinigus. Sukaup�s 600 lit� nutariau servis� statyti", - nustebina jis.

"Kapital�" paskirst� taip - u� 200 lit� nusipirko plokš�i�, 400 lit� išleido transportui. Netoliese �mon�s ard� sen� pastat�. Pamatinius blokus leido išsiardyti ir išsigabenti. U� atve�im� Gediminas sumok�jo dar 400 lit�. Tada prad�jo statyti servis�. Pasamd� �mog�, kuris u� du t�kstan�ius lit� pastat� m�rijo. Tiesa, ryt� ir per pietus primaišydavo meistrui cemento, pritempdavo plyt�. Vakare meistr� parve�davo namo.

"O apie stog� nepagalvojau. Kai su�inojau, kad stogas kainuos 60 t�kstan�i�, netekau �ado", - nevilt� prisimena Gediminas. Ir tai išsisprend� - pagalbos rank� išties� t�vai. O tada automobili� vidaus ir "tiuningo" darb� verslas �gijo pagreit�.

Tiesa, savo kabinetui �rengti jis ketino samdyti darbinink�. Kai šis pareišk� nor�siantis u� išklijuot� plyteli� kvadrat� gauti 80 lit�, Gediminas jo paslaug� atsisak�. Kabinet� �sireng� su broliu Virginijumi. "Niekada nereikalauk iš �mogaus to, k� pats gali padaryti", - sako jis.

Automobiliai - net arab� šeichams

Gediminas ner�ko, negeria, net alaus n�ra ragav�s. "Jei sugadinsi vakar�, nebus ryto. Argi aš gal��iau dirbti, jei vakare "baliavo�iau?" - kalba jis. Per draug� ar gimini� su�jimus jis yra pats patikimiausias - jei reikia, visada gali b�ti vairuotoju. "Ryt� galiu visiems papasakoti, kas k� prisidirbo", - ištaria.

Automobilis jau sutvarkytas ir laukia u�sakov�.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Vienintelis Gedimino pom�gis, be darbo, - sportas. Rad�s laisvo laiko, visada pasir�pina savo sveikata. O dabar suka galv�, kaip iš laivo padaryti limuzin�. Ir tikrai padarys, nors, rodos, ne�manoma atkurti automobilio, kur� teprimena kr�va detali� ir fotografija. "Man�s tai neg�sdina. Kas beb�t�, imuosi visko", - sako Gediminas.

"Iš kur apie mane su�ino, aš ne�inau. Spauda apie mus neraš�, nesireklamuojame", - pe�iais g��teli Gediminas ir atver�ia vien� norveg� �urnal�. Viršelyje - fotografija automobilio, kur� Gediminas su kolegomis �reng�. "Nieko viduje nebuvo", - sako jis ir vardija, kaip vos per por� savai�i� vienai norveg� porai "Ševrolet" sutvark�. Nebuvo tikri, ar mašin�, kurioje net s�dyni� nebuvo, sutvarkys. Susikaup� ir pavyko, o mašinos s�dyn�s buvo apsi�tos raudona oda.

Automobili� vidui puošti naudojama net gyva�i� oda, �rengiami barai, distancinis valdymas, �od�iu, viskas, k� tik gali sugalvoti. Iš greitosios pagalbos automobilio �mon�s meistrai pagamino limuzin�, kuris dabar s�kmingai naudojamas vakar�liams šv�sti. Perdarytas mašinas naudoja net televizijos �vairioms laidoms filmuoti. "Kolekcininkui kiekviena mašina - �aislas, kur� jis nori patik�ti tam, kuris tai išmano ir lie�iasi prie vertyb�s su meile ir šiluma. B�na, pasako �mogus, kad nebeturi pinig� kokiai nors detalei. Padarome dykai, nes �inome, kad mus tada pagirs ir kitiems pasakys", - sako verslininkas.

Informacij� apie �mon� prie Šiauli� automobilininkai perduoda iš l�p� � l�pas, garsas pasiekia net arab� šeich� ausis. "�inoma, u� s�km� galiu pad�koti visai komandai, aš vienas visko nesp��iau", - sako verslininkas.

Gastroenterologijos skyri� papuo� fotografijos

Ri�ardas JAKUTIS

Šiauli� apskrities ligonin�s Gastroenterologijos skyriaus sienas netrukus papuoš dešimt fotomenininko Eduardo Manovo nuotrauk�. Nuotaik� ligoniams tokiu ne�prastu b�du nusprend� praskaidrinti skyriaus ved�jas gydytojas Valdimaras Svalbonas. Juk nuo seno �inoma apie meno terapij�, mielas emocijas, nes �velgiant � meno k�rin� apima teigiami jausmai. Skyriaus ved�jo noras buvo, kad pasivaikš�iojus jo vadovaujamo skyriaus koridoriais kilt� �sp�dis, jog šis skyrius - kitoks.

Tikima, kad ligoniai pasisems teigiam� emocij�, �velgdami � spalvingas nuotraukas.

Šiauli� apskrities ligonin�s Gastroenterologijos skyriuje �teikiant nuotraukas. Kair�je - skyriaus ved�jas gydytojas Valdimaras Svalbonas, centre fotomenininkas Eduardas Manovas ir Lietuvos politini� kalini� ir tremtini� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininkas Vytautas Deveikis.
Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Likimas gydytoj� V. Svalbon� suved� su fotomenininku Eduardu Manovu. E. Manovas – tremtinys. Jis gim� Lietuvoje, Daktariški� kaime, Radviliškio rajone. Dar b�damas vaikas su t�vais buvo išve�tas � Tad�ikistan� ir augo sm�l�toje step�je – Vachšo sl�nyje. V�liau �gijo aukšt�j� filologo išsilavinim�. Eduardas visad svajojo nors trumpai pagyventi savo t�v� �em�je. Gr��s � gimtin�, jis buvo su�av�tas Lietuvos gro�io. Eduardas nuotraukose jautriai fiksuoja t�višk�s gamt� ir išreiškia savo nuošird�i� meil� Lietuvai. �am�intus t�višk�s gamtos vaizdus fotomenininkas skiria Lietuvos t�kstantme�io jubiliejui.

E. Manovas yra sureng�s ne vien� parod�. Šiuo metu Šiauliuose gyvenan�io menininko paroda vyksta Kauno karinink� ramov�je, po to persikels � Lietuvos Seimo r�mus. Su�inoj�s apie Šiauli� apskrities ligonin�s Gastroenterologijos skyriaus ved�jo nor� papuošti savo skyri�, Eduardas nusprend� dovanoti dešimt savo fotografij�. Su Lietuvos politini� kalini� ir tremtini� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininku Vytautu Deveikiu atvyk�s � Gastroenterologijos skyri� jis �teik� parinktus darbus – Lietuvos peiza�us, miškuose ir pievose pra�ydusi� g�li� nuotraukas.

Prezidento gimin�s �aknys - �iauliuose

Lina ZDANEVI�I�T�

Šiauli� "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio vilos ekspozicijos "Provincijos dvaras" bibliotekoje kartu su istorin� ir menin� vert� turin�iais Lietuvos didikais ir kitais garbing� �moni� portretais eksponuojami ir Kolaini� karmelit� vienuolyno fundatori� Jono ir Onos Adamkavi�i� portretai. Šie paveikslai - vieni seniausi� Šiauli� "Aušros" muziejaus tapybos rinkinio eksponat�, nutapyti vietini� dailinink�. Visai neseniai buvo atrasta, kad Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus gali tur�ti ryš� su paveiksluose pavaizduotais asmenimis.

Šiauli� "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamku.

Prot�vi� p�dsakai

Sp�jama, kad Jono ir Onos Adamkavi�i� portretai � Šiauli� "Aušros" muziej� pateko apie 1949 metus. Anot muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, Valdas Adamkus tada dar buvo jaunuolis ir niekas jo su galimais prot�viais nesiejo.

Jono ir Onos Adamkavi�i� portretai pirm�kart viešai pristatyti jungtin�je parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje. Parodoje r�mtasi istoriniais portretais ir jau tada b�ta u�uomin�, kad V. Adamkus susij�s su portretuose pavaizduotais �mon�mis. �inome, jog prezidentas yra kil�s iš Šiauli�, tod�l bandoma sp�ti, kad J. ir O. Adamkavi�iai yra tikri V. Adamkaus prot�viai, nors tai n�ra patvirtinta.

"Aušros" muziejus jau seniai sieja eksponuojam� �moni� pavard� su Lietuvos Respublikos prezidento. Net pirmojo susitikimo metu Šiauli� "Aušros" muziejuje prezidentas vienareikšmiškai pasak�, kad tai jo prot�viai", - pasakojo "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza. Jis d�iaugiasi, kad b�tent Šiauliuose yra saugomi šie paveikslai.

Direktorius Raimundas Balza ir "Aušros" muziejaus Dail�s skyriaus ved�ja Odeta Stripinien� netgi randa panašum� tarp m�s� prezidento V. Adamkaus ir J. bei O. Adamkavi�i�.

"Gerai �si�i�r�jus galima atrasti panašum�: panaši nosis, akys", - sako O. Stripinien�. Gal kada nors gal�sime teigti, kad jie - prezidento prot�viai.

"Prezidentas neturi sudar�s geneologinio med�io, kuris b�t� ištirtas mokslinink�, ta�iau mes pa�adame, kad patys paieškosime tikslesni� m�s� šalies prezidento gimin�s šakn�", - sak� R. Balza.

"Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje kov� vyko trij� Baltijos valstybi� vadov� susitikimas. Tai antrasis prezidento vizitas Ch. Frenkelio viloje, kurio metu Latvijos ir Estijos prezidentams Valdas Adamkus gal�jo parodyti ir pasidid�iuoti saugomais XVIII a. vidurio ne�inomo dailininko tapytais Kolaini� dvaro valdytoj� Jono Adamkavi�iaus ir jo �monos Onos Gerulskyt�s-Adamkavi�ien�s portretais.

Sp�jama, kad portretuose pavaizduoti Ona ir Jonas Adamkavi�iai gali b�ti prezidento Valdo Adamkaus prot�viai.

D�ojos Gundos BARYSAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

Portret� istorija

XVII a. atsirado poreikis tur�ti savo prot�vi� atvaizdus. Portretai buvo dovanojami. Jais puošdavo rezidencijas, funduotas ba�ny�ias. Manoma, kad Adamkavi�i� portretai buvo nutapyti Kolaini� karmelit� vienuolynui, kurio fundatoriai jie ir buvo.

"Tuo laiku buvo �prasta, kad apie vaizduojamus asmenis ant portret� baltomis raid�mis buvo u�rašomi duomenys. Tokie u�rašai yra ir ant Adamkavi�i� portret�", - pasakojo Raimundas Balza.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1821 m., kai Adamkavi�ien� lank�si Kolaini� ba�ny�ioje, portretai kabojo ba�ny�ioje. Tik XIX a. 7-ajame dešimtmetyje ba�ny�ia buvo paversta � cerkv�, o jos turtas išdalytas aplinkin�ms ba�ny�ioms. Ba�ny�ios inventorin�je knygoje 1922 m. minima, kad Adamkavi�i� portretai, išk�lus cerkv�, buvo susigr��inti.

Iki šiol tiksliai n�ra �inoma, kada šie seniausi Jono Adamkavi�iaus ir jo �monos Onos Gerulskyt�s-Adamkavi�ien�s portretai pateko � Šiauli� "Aušros" muziej�. Yra �inoma tik tai, kad tai �vyko u�darius Kolaini� ba�ny�i�.

Du "Auksiniai kadrai" atkeliavo ir � �iaulius

Pra�jus� ketvirtadien� nacionalinio konkurso "Lietuvos spaudos fotografija 2009" renginyje "Auksiniai kadrai" apdovanojimai �teikti dešim�iai geriausi� šalies fotograf�. Po "Auksin� kadr�" gavo šiaulie�iai �urnalistai ir fotografai Sigitas Stasaitis ir Rolandas Parafinavi�ius.

Geriausias pra�jusi� met� kadras sporto tema.

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

Geriausias kadras gamtosaugos tema.

Sigito STASAI�IO nuotr.

Geriausius pra�jusi� met� spaudos kadrus atrinko tarptautin� komisija, per�i�r�jusi ir �vertinusi daugiau nei šešis t�kstan�ius nuotrauk�, kurias pateik� 148 autoriai. Šiais metais geriausi� kadr� "Naujien�" kategorijai pateik� Art�ras Morozovas. "Gyvenimo" kategorijoje su�ib�jo Herkaus Milaševi�iaus nuotrauka. �sp�dingiausi� portret� u�fiksavo ir to paties pavadinimo kategorijoje geriausio darbo autore buvo pripa�inta Olga Posaškova.

Kategorijoje "Kult�ra ir pramogos" geriausiu išrinktas Zenono Šilinsko darbas. Temos "Sportas" nugal�tojas - Rolandas Parafinavi�ius, "Kariuomen�" - Gintaras Lukoševi�ius, "Gamta ir jos apsauga" - Sigitas Stasaitis. Kategorijoje "Spindesys" geriausia pripa�inta Oksanos Školnajos nuotrauka. Rolandas �algevi�ius pripa�intas geriausiu "Reporta�o" kategorijoje. Šiais metais �steigtas "Koleg� prizas" atiteko Sauliui �i�rai.

Geriausios Lietuvos spaudos fotografijos eksponuojamos Vilniaus rotuš�je vykstan�ioje parodoje. Tradiciškai paroda keliauja po Lietuv�, tad tur�t� aplankyti ir Šiaulius.

Kas i�dr�s �v�sti su kareivi�ka ko�e?

Oksana LAURUTYT�

"Tai geriausia diena mano gyvenime". - "Mano - irgi", - tokiomis replikomis pasikeit� du aštuonme�iai, gard�iai kirsdami kareivišk� koš� prie rusenan�io lau�o. Kas tokio nepaprasto nutiko ši� vaik� gyvenime, kad, rodos, paprasti dalykai suk�l� tokius �sp�d�ius? Vienas berniukas su draugais švent� aštuoneri� met� gimtadien�, ta�iau šis buvo neeilinis - surengtas miške, vilkint kareiviškus r�bus, veidus išsitepus maskuojamuoju tepalu.

Švent� vaikams surengusios �mon�s "Raudona varna" vadov�s Neringa �ernauskait� ir R�ta Jank�nait� d�i�gauja - karin�s pratybos su nuotykiais, var�ybomis ir kareiviška koše patinka ir ma�am, ir dideliam. Tik ar atsirast� dr�si� �moni�, pasiry�usi� karbonadus iškeisti � koš�, o puošnius drabu�ius - � "kamuflia��", pavyzd�iui, išleistuvi� šventei pamin�ti?

Kariška apranga, u�duotys, maskuot�, sukarint� misij� ypatumai, gardi kareiviška koš� prie lau�o, ordinai bei sertifikatai, s�kmingai �veikus pratyb� sunkumus, patinka ir ma�iems ir dideliems.

"Raudonos varnos" archyvo nuotr.

Su draug� kompanija išbandyti kariško gyvenimo kasdienyb� - nekasdieniškas potyris!

Švent�s dalyviai u�sikre�ia azartu

Šv�sti šeimos šventes, gimtadienius, mergvakarius ir bernvakarius, pasirinkus koki� nors tem� - retro, rokenrolo, kaubojišk�, - madinga, tad šventes besisi�lan�i� surengti �moni� šalyje vis daug�ja. Pernai lapkrit� Šiauliuose šven�i�, temini� vakar� organizavimo, r�b� nuomos paslaugas prad�jusios teikti �mon�s "Raudona varna" vadov�s Neringa ir R�ta neseniai suk�r� ir pasi�l� naujov� - karines pratybas gamtoje.

"Originalus pasi�lymas visiems labai patiko. Apsivilkusius kariškus r�bus rungtyniaujan�ius �mones pagauna toks azartas, kad smagu �i�r�ti", - juokiasi organizator�s.

Padedami asistent�, renginio organizatoriai �kuria štab�, kuriame šven�ian�iuosius pasitinka paramedik� Ukalkina, majoras Skausmas, generolas R�ksnys, kiti persona�ai. Maskuojamuoju kremu veidus išsitep� dalyviai gauna po �em�lap�, padalijami � komandas ir lekia atlilkti u�duo�i� - �veikti min� lauk�, kli��i� ruo�� "puolant" priešams, pavyzd�iui, keturra�iams. Po 2-4 valandas trunkan�ios "kovos" švent�s dalyviai renkasi prie lau�o, kur valgo organizatori� išvirt� koš�, gurkšnoja arbat� ir apdovanojami ordinais u� dr�s�, �veikiant sunkumus.

Karines pratybas gamtoje galima organizuoti daugelyje viet� - prie Talkšos e�ero, Kurtuv�n� miškuose, net mieste. "Raudona varna" karines pratybas reng� Joniškio rajono Gas�i�n� bendruomen�s teatralams. Artistiški �mon�s �sijaut�, puikiai praleido laik�, nesibaimindami net prasto oro. "Kai prastas oras - net �domiau. Prie lau�o galima ir šliau�te atšliau�ti", - juokiasi Neringa ir R�ta.

Organizuoti gimtadien�, imituojant karines pratybas, rengini� organizator�ms teko ir aštuonme�iams, ir trisdešimtme�iams. Merginos svarsto, ar nenor�t� moksleiviai išleistuvi� švent�s šv�sti miške. "Mes net š�k� suk�r�me: "Pakeiskim karbonadus � kareivišk� koš�." Manome, kad puikios nuotaikos u�taisas net sunkme�iu bus garantuotas", - tikina pašnekov�s. Jos sako, kad karin�se pratybose dalyvauti gali nuo 10 iki 200 �moni�.

�sp�dingi laisvadieniai - ir kelioms šeimoms

Viena pagrindini� "Raudonos varnos" veiklos kryp�i� yra rengini� organizavimas. R�ta ir Neringa kone kiekvienam kolektyvui pasi�lo originali� id�j�, r�b� pasipuošti, suranda renginiui viet�, parašo scenarij�, suranda atlik�j�, parengia renginio program�, papuošia bei sukuria originali� švent�s aplink�. "U�sak� pas mus vaik� gimtadienius t�vai ir mamos lieka laimingi. Juk l�kš�i� po vaiši� mamoms nebereikia plauti, o t��iams netenka švent�s dalyvi� parve�ti namo - mes viskuo pasir�piname", - sako merginos.

Daugeliui jau pabodo mergvakaryje ar bernvakaryje matyti striptizo šok�jus, visi ieško naujovi�. R�ta ir Neringa sako, kad šiuo metu "ant bangos" esan�ias kareiviškas pratybas, �inoma, galima pakeisti kokiu nors kitu vakar�liu. Štai dabar merginos rengia "taškuotas vestuves", kuri� visi dalyviai vilk�s taškuotais drabu�iais, taškuoti akcentai puoš stalus, sales.

"Rengiame vestuves tema "Meil� - kaip d�iazas". Vienai penkiasdešimtmeti šven�ian�iai moteriai rengiame švent� rokenrolo tema. Turime daug id�j�, tad net kelioms šeimoms, norin�ioms linksmai praleisti laisvadien�, galime daug �domaus pasi�lyti", - sako rengini� organizator�s.

Va�iuot� miesto jaunim� temstant vilioja pae�er�s

Sigitas STASAITIS

Štai j�s, mielas skaitytojau ar skaitytoja, su šiuo laikraš�iu patogiai �sitais�te minkštasuolyje priešais televizori�. Tik ar �inote, kur dabar j�s� neseniai pilnametyst�s sulaukusi at�ala, kuriai po ilgo zirzimo nupirkote pava�in�t� automobil�? Net jei nenupirkote ar išvis s�naus ar dukros neturite, tikriausiai bus �domu su�inoti, kur automobiliais apsir�pin�s jaunimas Šiauliuose leid�ia šiltus pavasario vakarus bei naktis.

Temstant prie Talkšos nebetelpa jaunimo automobiliai
Autoriaus nuotr..

Talkšos e�ero pakrant� prie sen�j� miesto kapini�. Jei kas nors populiarioms jaun�j� automobilist� vietoms dalyt� balus, ši pakrant� tikrai b�t� pripa�inta nugal�toja. Tai vis� jaun� va�iuot� šiaulie�i� pam�gta vieta, kuri� išdard�jus pasiva�in�ti privalu aplankyti, kaip musulmonui Mek� ir Medin�.

Miesto vald�ia, pama�iusi, jog link e�ero ir kapini� vedan�ioje gatvel�je nebetelpa automobiliai, problem� išsprend� labai "lietuviškiai" – pastat� draud�ian�ius va�iuoti kelio �enklus ir tiek to r�pes�io. Neu�miršo net motociklinink� – ir jiems par�pino draud�iant� priva�iuoti "blyn�".

Nepaisant tokio vald�ios po�i�rio, vos saul� pakrypsta vakarop, gatvel� u�sikemša jaunimo mašinomis. Atvyk�li� traukos vieta – betonuotos Talkšos krantin�s, kuriomis smagu pasivaikš�ioti, išgerti butel� ir �ia pat � beton� j� sudau�yti - šuk�s juk laim� neša. Tiesa, ne visi atvyk�liai elgiasi taip kiauliškai. Kai kurie kult�ringieji išgertus butelius... svied�ia � e�er�, stengdamiesi numušti artimiausio meškeriotojo pl�d�.

Ant betonin�s krantin�s šampan� mielai geria ir jaunaved�iai, �ia pasivaišinti stabteli šven�iantieji atsisveikinim� su viengungyste. Ant krantini� netrukus sušurmuliuos ir mokykl� baigian�i� abiturient� banga. Tik intymesniems pašnekesiams Talkšos pakrant�s ne itin tinka – aplink pernelyg daug praeivi� ir smalsi� aki�.

Tad išsiilgusieji intymumo da�niausiai va�iuoja � Gink�n� vandens saugyklos pakrant�. Tik �simyl�j�liai labiau m�gsta romantiškesn� Šved�s e�ero pavadinim�. Ši vieta nusipelnyt� koki� 8 bal�.


Prie Gink�n� tvenkinio esanti stov�jimo aikštel� temstant pritraukia �simyl�j�li�.		Aušr� Talkšos e�eras pasitinka nus�tas sveikais ir sudau�ytais buteliais.

Krantin� remontav� darbininkai Šved�s pakrant�je prie Šiauli� aplinkkelio paliko stov�jimo aikštel�, kuri, kol vyko krantin�s remontas, buvo statybinio šlamšto sand�lis. Toks ir liko, ta�iau purvas bei duob�ta aikštel� visiškai netrikdo atva�iuojan�i� poreli�. Vakarais �ia b�tinai pamatysi bent 1-2 lengvuosius automobilius, u� kuri� lang� - dviej� galv� siluetai. Jo ir jos. D�l aikštel�s lankytoj� bei šalia �sikurian�i� meškeriotoj� gausos atvyk�liai, bent kol šviesu, aikštel�je tik u�kand�iauja, šnekasi ir bu�iuojasi. Ne daugiau. Jei netik�tai apima aistra, suburzgia mašinos variklis ir va�iuojama keliuku palei pakrant�, kur gausu vešlios augmenijos. Arba pasukama tvenkin� iš kitos pus�s juosian�iu vieškeliu, vedan�iu iki pat Salduv�s parko...

R�kyvos pakrant�s. 6 balai, ne daugiau. Sl�piningos, bet ni�rokos vietos. Nors e�eras labai didelis ir pakrant� ilga, R�kyv� iš trij� pusi� supa pelk�s, tad porel�ms rasti nuošali� vietel� nelengva. Neretai vakare automobil� pamatysi sukant� � plia��, kuriame tuo metu niekada neb�na �moni�.


U�rašas ant galinio stiklo byloja, kad merginos pae�eres lanko paskutin� kart�.		Populiariausi� miesto Talkšos e�er� b�tinai aplanko atsisveikinantieji su viengungišku gyvenimu.

Stov�jimo aikštel� prie Pr�delio. Ka�kod�l visiškai �simyl�j�li� netraukianti vieta. Nors aikštel� lygi, asfaltuota, yra ir puikus lieptas � tvenkin�, bet �simyl�j�liai �ia geriausiu atveju tik stabteli, apsidairo ir nur�ksta. 4 balai.

Kalvel� prie išva�iavimo � Radvilišk�. Sprend�iant iš sklindan�io triukšmo, �ia jaunimas suva�iuoja visiškai ne meil�s reikalais ir net ne pasigro��ti netoliese ošian�iu Salduv�s parku, o banaliai kaukštel�ti sidro. 2 balai.

Stov�jimo aikštel� prie pirmojo prekybos centro "Maxima" R�d�s gatv�je. Po vidurnak�io �ia renkasi va�iuotas jaunimas be fantazijos ir pol�kio. Visi kantriai laukia, kol nutols policijos patruliai. Tada jausmai išreiškiami mašinomis šai�iai sukant ratus, kol padangos ima r�kti, o ar�iausiai gyvenantys pa�adinti šiaulie�iai keikdamiesi v�l skambina � policij�. 1 balas.

Mokytoj� lydi varpelio garsas

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

"Kai man�s paklausia, kiek pinig� esu išleidusi varpeliams, atsakau, kad kolekcija ne�kainojama", - sako Šiauli� Ringuvos specialiosios mokyklos mokytoja Dan� Dubinien�. �vairaus dyd�io, form�, med�iag� varpeliai iš �vairiausi� pasaulio šali� sugul� � lentynas, nut�p� balkone ir virtuv�je. Moteris iki šiol negali �minti tikrosios varpelio paskirties.

"Taip pasveikinamas kiekvienas, per�eng�s ši� nam� slenkst�", - tris kartus paliesdama plaktuk�liu varpel� šypsosi Dan� Dubinien�.

Kiekvienam - po varpel�

Varpeliais D. Dubinien� susidom�jo prieš dešimt met�. Atostogaudama paj�ryje su šeima išvydo varpelius, kurie ka�kuo primin� kiekvien� šeimos nar�. Mo�iutei labai tiko varpelis-moteris, nešina g�l�mis, t�tis m�go �uv�, tod�l jis išsirinko varpel�-j�reiv�, panašaus �gio an�kams Eivinui ir Karoliui buvo skirti du berniukai, jauniausiam an�k�liui Dominykui - berniukas, kalbantis telefonu, o Modestai - mergyt�. Karvut� tiko mamai, nes iš jos da�niausiai vaikai "mel�ia" pinig� ledams.

V�liau mug�se moteris stengdavosi �sigyti kok� nors �domesn�, nematyt� varpel�. Su�inoj� apie š� pom�g�, j� �m� dovanoti draugai. Iš �vairi� šali� parve�ti varpeliai vis gausino kolekcij�, kol ši išaugo iki 655-i�. Dabar beliko 430, nes daug sudu�o, daug išdovanota, dalis atsid�r� pas s�n�. Dviej� kambari� moters bute n�ra daug vietos tokiai gausiai kolekcijai, tad dauguma varpeli� supakuota d��se ir guli r�syje.

"Gali b�ti, kad ir kita dalis atsidurs pas s�n�, kai jis name �sirengs pal�p�. Neberenku j�, �miau kolekcionuoti g�les, pagamintas iš nat�rali� med�iag�. Turiu jau didel� marg� puokšt�. Tai g�l�s iš šiaud�, d�iovint� augal�, metalo, skiedr�, stiklo, net dant� krapštuk�", - sako D. Dubinien�.

Varpelis - pieningiausiai karvei

Gr��kime prie ankstesn�s mokytojos aistros. Kolekcinink� pasikvie�ia � balkon�, kur sukabinti lietuviški varpeliai. Prav�rus balkono duris pasigirsta lauko varpeli� skimb�iojimas. Stebina j� form� ir med�iag� �vairov�. Nerasi n� vieno tokio pat. Lietuviai varpelius kuria iš molio, šiaud�, popieriaus, plastiko, nendri�, si�l�, spalvoto stiklo karoliuk�. Net molinis vazon�lis ar l�l� išmoningo amatininko rankose gali tapti varpeliu. Nam� ar paukš�i� forma labiau �prasta akiai, o štai juokdarys, laistytuvas ar šviestuvas, virt�s varpeliu, nustebina.


Pirmieji kolekcijos varpeliai vaizduoja šeimos narius.		Šiuo varpeliu šeiminink� kvie�ia sve�ius išgerti kavos ar papietauti.

"Lauko varpeliais susi�av�jau vaikš�iodama bulvaru. Mane u�b�r� j� skleid�iama melodija. M�gstame praverti balkono duris ar pas�d�ti su kavos puodeliu ir klausytis j� skambesio", - atskleid�ia pašnekov�.

D. Dubinien� parodo didel� metalin� varpel�, parve�t� iš Šveicarijos. Tok� u�kabina pieningiausiai met� karvei. Kiti smulkesni, ant virvel�s suverti varpeliai, kabinami Indijos drambliams, o bambuko varpeliai da�ni Afrikoje. Varpelius primena net Juodosios j�ros kriaukly�i� v�rinys.

Muzikiniai praskaidrina nuotaik�

Keliaujame � kit� karalij�, �sik�rusi� lentynose. Didel� dalis - iš JAV. Floridos valstijoje mokytoja dirbo kelet� met�, gilino �inias, reikalingas darbe. Kai kiti iš viešnag�s anapus Atlanto ve�davo lauktuvi�, šiauliet�, nor�dama prad�iuginti an�kus, � lagaminus kraudavo varpelius.

Varpeliai – �mon�s...

Varpeliai – paukš�iai...

Autor�s nuotr.

Vienoje lentynoje puikuojasi porceliano ar metalo varpeliai-g�l�s, kitoje - vestuviniai, tre�ioje sut�p� varpeliai-angelai, grojantys �vairiais muzikos instrumentais ar maldai sud�j� rankas. "Nema�ai varpeli� skirti �vairioms nors progoms, jubiliejams. Rinkau ir tokius, ant kuri� u�rašytas m�nesio pavadinimas. Ypatinga proga dovanoti tinka tyro skambesio krištoliniai varpeliai", - pasakoja D. Dubinien�.

Ko gero, kolekcijos neb�t� galima �sivaizduoti be kal�dini� ar velykini� varpeli�. Kart� Kal�das mokytojai teko sutikti vienai, tad nuotaik� praskaidrino muzikinis varpelis, grojantis "Tylios nakties" melodij�. O kur dar varpeliai-paukš�iai, varpeliai-�v�rys ar varpeliai-�mon�s... Atskira varpeli� grup� skirta �vairioms Amerikos valstijoms ar miestams.

Naudoja ugdomoje veikloje

Ma�iausias varpelis - metalinis. Vos nago dyd�io. Mieliausias šird�iai - dovanotas 55-ojo gimtadienio proga Šveicarijoje, Alpi� Santis kalno virš�n�je.

Mokytojai visada kniet�jo su�inoti varpelio prasm�. Ji prisimena, kad Narvydiški� kaime (Bir�� raj.), kuriame ji gim�, keliu b�gdami vaikai skambindavo varpeliu, pranešdami apie kokio nors kaimo bendruomen�s nario mirt�. Jai pa�iai tekdav� ganyti karves, kurioms ant kaklo tabaluodavo skambal�lis. Arkliams ir karv�ms b�davo kabinami skirtingo skambesio skambalai, tad � kr�mus nuklydus� gyvul� b�davo galima atskirti pagal jo skleid�iam� gars�. Be varpo garso neapsieina ir pamaldos ba�ny�ioje...

Varpelius mokytoja knaudoja ir dabar. Dirbdama Ringuvos specialiojoje mokykloje su autizmo sindrom� turin�iais vaikais, Dan� Dubinien� obuolio formos varpeliu, simbolizuojan�iu �inias ir moksl�, kiekvien� dien� skelbia veiklos prad�i� ir pabaig�.

L��ys nori gr��ti � mi�k�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Kurtuv�n� miškuose, kur Šiauli� rajonas ribojasi su Kelm�s, dvidešimties ar� voljere auga dvi Eurazijos l�šys. Dvej� met� brolius Hepo ir Vory iš Suomijos Helsinkio zoologijos sodo pernai ruden� parsive�� kurtuv�niškis Petras Adeikis. Patin�li� laukia permainos – greitai jie gyvens atskirai ir tur�s po draug�.

Dauguma �moni�, išvyd� l�š�, nustemba, kad ji tokia stambi, nors ir labai panaši � kat�.

Su�d�s m�sos gabal�l�, Hepo markst�si prieš saul�. Vory taip ir nepasirod�.

Svajojo apie ern�, �sigijo l�ši�

Ekologo išsilavinim� turintis P. Adeikis seniai svajojo auginti �v�ri�. Laikyti did�iausius kiauni� šeimos atstovus ernius per didel� prabanga, nes šie gyv�nai giliai kasa ir tekt� aptvar� betonuoti. Vyras sako, kad prieš šimt� met� Lietuvoje erni� dar buvo, dabar jie jau išnyk�. "Jis baikštus ir daug keliaujantis – gali per šimt� kilometr� nueiti. Erniui dabar per daug �moni� ir per ma�ai erdv�s. Mešk� reikia auginti voljere, o ne narve, kaip visi laiko. Vilkui reikia didel�s teritorijos med�ioklei, nes grob� jis persekioja. Jie per par� gali nukeliauti per 50 kilometr�. L�šis savo aukos tyko s�lindama, tad ji n�ra tokia keliaunink�. Jos med�iokl�s plotas gali siekti tik apie dešimt kilometr�", - apib�dina jis.

Apsvarst�s daugel� faktori�, gav�s leidim� iš Aplinkos apsaugos ministerijos, P. Adeikis kreip�si � ES l�ši� veisl�s knygos koordinatori�. Eurazijos l�šys buvo pasirinktos atsi�velgiant � Europos S�jungos l�ši� veisli� knyg�. "Lietuvoje beliko apie šešiasdešimt ar aštuoniasdešimt l�ši�. Kai kurias iššaud� brakonieriai, kai kurioms ka�kas netiko. Dabar šalyje l�ši� yra per ma�ai. Kai nusprend�iama, kad �v�rys yra ant savaiminio išnykimo ribos, kai jie nebegali susitikti, imami saugoti. Tod�l l�šis buvo �rašyta � Lietuvos raudon�j� knyg�", - sako kurtuv�niškis.

Ar Kurtuv�n� miškuose n�ra jo augintini� gentaini�? "Ši� �iem� ma�iau didelio katino p�das. Jos gal�jo b�ti l�šies. Esu išmatav�s p�das, nufotografav�s. Jeigu tai buvo viena patel�, jai galimybi� išlikti n�ra", - paaiškina l�ši� augintojas ir vedasi prie voljero, kuriame slepiasi l�šys. Šiapus tvoros prip�duota ka�kokio �v�relio. Pašnekovas sako, jog iš miško pro šal� b�gusi lap� ir, išsigandusi l�šies aptvare, sprukusi � kit� pus�.

Gamtoje gydytoj� n�ra

Šeimininkas nešasi gabal�l� m�sos, kad gal�t� prisivilioti augintinius. Persp�ja, kad atsit�p�iau ir ramiai lauk�iau bei nesiartin�iau pernelyg arti varteli�, kur plyšiai didesni. Ne tik d�l to, kad l�šies letena pro aptvar� gali siekti apie metr�. Šie pl�šr�nai vengia aukštesni� u� save, tad gr�smingai neatrodome tik prit�p� ir neatlikdami staigi� judesi�.

Hepo yra dr�sesnis, tad ir stambesnis. Kol Vory lindi pasisl�p�s u� med�i�, Hepo iš l�to art�ja prie tvoros, stabteli ir ima urzgti. Šeimininkas j� ramina ir dr�sina. L�šis pasiry�ta ir, pastv�rusi gabal�l�, nusigr��ia. �ingsniuoja tolyn ir ramiai sau �da. P. Adeikis paaiškina, kad laisv�je jo augintiniai neišsiverst�. �prat� maisto gauti iš �moni�, grobio jie nesumed�iot�.

"� laisv� paleistos auginamos l�šys maitinamos kitaip. Pus� raciono turi sudaryti gyvas maistas. L�šys med�ioja beveik visk� – lapes, mangutus, bebrus, peles. Gali net stirn� patykoti ar šerniuk�. Kiškiai joms per vikr�s, o elnio ar šerno nepuola. Gyv�nai �ino, kad pas gydytoj� gamtoje nenueisi ir d�l gyvyb�s rizikuoti neverta, tad gerai pasveria, k� pulti", - pasakoja vyras.

L�šys, pagavusios grob�, pirmiausia su�da vidaus organus, kuriuose lik� �ol�s, ir taip gauna vis� reikaling� med�iag�. "Nugarin� ir kulšis pirma valgome tik mes, �mon�s, o �v�rys �ino, kad verting� med�iag� yra kepenyse, skrandyje", - nusišypso jis.

Reguliuot� lapi� skai�i�

Petras Adeikis sako med�ioj�s lapes. Jeigu miškuose b�t� daugiau l�ši�, lapi� populiacija bent šiek tiek suma��t�. Laukuose j� dabar labai daug. "Kai man�s paklausia, ar negaila šaudyti lapi�, atsakau – taip, jos tikrai gra�ios, ta�iau kuo d�ti kiškiai, stirn� jaunikliai, kurapkos, tetervinai. J� beveik neliko. Lapi� dabar priviso tod�l, kad jos yra vakcinuojamos. Anks�iau lap�s išdv�sdavo nuo lig�, o baimindamiesi j� nešiojamos pasiutlig�s �mon�s išm�t� jauk� su vakcina nuo jos. Nebevyksta nat�rali atranka", - �sitikin�s kurtuv�niškis.

L�ši� augintojas sako, kad ir �ali�j� sprendimai ne visada b�na apgalvoti. "Sugalvoja apimti emocij�, kad reikia saugoti vilkus. Ta�iau vien j� saugoti negalima. Lietuvos miškuose j� apstu. Jeigu j� kelerius metus nemed�iotume, tai kilt� panika, nes nieko kito, be vilk�, nebematytume. Buvo laikas, kai neliko j�rini� ereli� ir gervi�. Puol� saugoti, o dabar nebe�ino kur d�ti. U�draud� kranklius med�ioti, o šie, gyvendami šimt� met�, lesa visa, kas juda. Gali u�kapoti net jaun� stirniuk�, k� jau kalb�ti apie kiškius. Tada stebim�s, kad ma��ja grie�li�, vieversi� ir kit� ant �em�s perin�i� paukš�i� bei smulki�j� �induoli�. Kod�l apie tai niekas nesusim�sto? - retoriškai klausia pašnekovas. Pikta darosi, kai vaikams Holivudas bruka, kad elniai su meškom rankut�m susikib� vaikšto, o blogieji med�iotojai juos šaudo. Prisimenate animacin� film� "Med�iokl�s sezonas atidarytas"? Vaikai, prisi�i�r�j� toki� nes�moni�, po to iškreiptai suvokia gamtos pasaul�."

"Bet kuris, panor�j�s auginti l�š�, to daryti negali", - sako Petras Adeikis.

Norintiems rodys l�šis

Klausiame, ar neketin�s, kaip Telši� ur�dija, �v�ryno �steigti, kad �mon�s gal�t� miško gyventojus iš ar�iau pamatyti? "�v�ryno nenorim ir kit� gyv�n� veisti neketinam. Norim ramiai gyventi, bet jokiu b�du neslepiam l�ši� nuo visuomen�s. Mokykla ar vaik� grup� susitarus gal�s atvykti pa�i�r�ti, ta�iau tada, kai bus �rengta steb�jimo aikštel�, nes kol jos n�ra, �v�rys nervinasi, pyksta, kai pamato svetimus. Bet kokiu atveju l�š� reikia rodyti, kad �mon�s j� nor�t� matyti miške. Nes jeigu sl�psime, sulauksime atvirkštin�s reakcijos", - atsako.

Ne�inojimas sukuria �vairi� mit�, apie l�šis - taip pat. Manoma, kad jos šokin�ja po med�ius. P. Adeikis skuba tai paneigti: "L�šis �sivaizduojama kaip vover�, liuoksinti med�iais. Nieko panašaus n�ra. L�šis sveria iki trisdešimt kilogram�, tod�l j� veikia �em�s traukos j�ga ir ji negali šokin�ti kaip kelis šimtus gram� sverianti vover�. Lipa � med� tik tada, kai kas nors �gina."

Kitas sklandantis mitas, kad l�šis yra pl�šri ir gali u�pulti �mog�. "Nema�iusieji l�šies gali j� prilyginti tigrui. Nesitiki, kad tokia didel�. Kambaryje, �inoma, jos laikyti nereikia, nes tai pl�šr�nas. Net katinai nagus � darb� paleid�ia. Gamtoje l�šis turi kur pab�gti ir pasisl�pti. Ji �mogaus nepuola. Net vilkas nepuola, na, nebent kur nors Sibire, kai b�na išalk�s anksti pavasar� ar v�lai ruden�, kai visi �v�rys sugeba nuo jo pab�gti", - paneigia ir ši� realyb�s neatitinkan�i� nuomon� kurtuv�niškis.

Pavasar� l�ši� šeimininkas �ada statyti dar vien� voljer�, kad broliai gal�t� gyventi atskirai, ateityje - dar vien�. L�šys sulauks ne tik b�sto, bet ir draugi�. Dabar broliams dveji, tad vasar� bus subrend� ir kit�met gal�s poruotis. Patel� atsiveda vien� arba du l�šiukus ir augina juos dvejus metus, nors met� l�šiukas gal�t� išgyventi savarankiškai. Jeigu motina vaik� netenka, jau kit�met gali v�l atsivesti.

"L�šys kaip li�tai šeimomis negyvena. Jos, kaip ir katinai, m�gsta vienatv�. Gyvena apie dvidešimt met�. Patel� subr�sta anks�iau, o patin�lis v�liau, nes patelei reikia vaikus vesti. Gamtoje tuš�io laiko neb�na", - sako Petras Adeikis.

Rank� miklumas ir jokio stebuklo!

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Jau daug kur pabuvoj�s, �vairi� taut� atstovus linksmin�s šiaulietis magas Gintas Gustas rus� U�gav�n�ms ir art�jan�ios Moters dienos proga buvo pakviestas � pa�i� Pary�iaus šird� - prie Dievo Motinos katedros. Scena ne bet kokia - Senoje besisupan�io laivo denis. Publika - nuo rusakalbi� arm�n� iki tikr� pranc�z�. Net tirštai mag� apsup� �mon�s negal�jo suprasti, kaip atliekami triukai, o pasi�lym� dalyvauti kituose renginiuose jis sulauk� ne vieno.

Netik�tas riestaini� atsiradimas puikiai tiko U�gav�ni� proga.

Kiaušiniai virto riestainiais

Jokios U�gav�n�s ne�sivaizduojamos be blyn�. Rusiškosios, kur jos beb�t� organizuojamos, taip pat. Senieji ir naujieji rusai, emigrav� � Pranc�zij�, mokantys kalb� ar jau j� primirš�, mielai laikosi sen�j� tradicij�. Pranc�zai draugiškai nusiteik� Pranc�zijoje gyvenan�i� rusakalbi� at�vilgiu. Rusijos miesto ar caro vardu pavadinta ne viena Pary�iaus aikšt�, tiltas ar gatv�.

Blynus laive "68" kep� net penki rus� tautyb�s vir�jai. O pirmajame laivo denyje esan�ioje scenoje Gintas Gustas "kep�" riestainius. Iš prad�i� jis iš burnos trauk� kiaušinius ir d�jo juos � maiš�, v�liau j� drykstel�jus pa�iro skanumynai.

Riestaini� karoliais netrukus pasipuoš� arm�n� tautyb�s vyriškis, ketin�s magui sutrukdyti pasirodym�. Vyras �m� ap�i�rin�ti iliuzionisto rekvizitus, kol šis nepagras� pirštu sakydamas, kad tuoj j� pasikviesi�s � scen�. Arm�nas maldaujan�iu tonu �m� prašyti, kad magas to nedaryt�. Tada virtin� skan�st� greitai atsid�r� at�j�nui ant kaklo, o magas pakštel�jo jam tris kartus � skruostus.

Pasirodymui dar nepasibaigus, mag� �m� gl�bes�iuoti rus� kilm�s re�isier�s ir aktor�s. G. Gustas sako, kad lietuviai yra sant�resni ir �sisi�buoja tik šiek tiek išg�r�. Šiaur�s šali� atstovai susikaust� dar labiau. O pranc�zai ir rusai šiuo at�vilgiu elgiasi taip pat. "Ir vieni, ir kiti yra meno �mon�s. Nei vieniems, nei kitiems nereikia taurel�s, kad �vertint� artisto pasirodym�. Geros emocijos liejasi, ovacijos pasipila jau po pirmojo numerio. Tada nereikia nertis iš kailio, kad �kaitin�iau �i�rov�", - skao Gintas Gustas.

Scenos nebijo tik visiški kvailiai

Nors magijos pasaulyje Gintas Gustas - jau nuo Lietuvos Nepriklausomyb�s laik�, jaudulys išeinant � scen� išliko. Magas �tamp� jau�ia iki paskutin�s minut�s, net k�snis burnoje stringa. "Kai vien� kart� Palangoje prasitariau Vytautui Kernagiui, kad bijau eiti � scen�, jis man atsak�, kad baim�s nejau�ia tik visiški kvailiai. Ta�iau kai esi scenoje, �i�rovai turi atsidurti tavo rankose. Kai esi vakaro "vinis", negali nulinkti. Atiduodu �i�rovams vis� save, o po pasirodymo jau�iuosi labai išsek�s", - sako G. Gustas.


Magas Gintas Gustas patrauk� ne tik publikos, bet ir blynus kepusi� ir vos neprisvilinusi� vir�j� d�mes�.		Nors triukas buvo rodomas vos 30 cm atstumu, niekas negal�jo �sp�ti, kaip duben�liuose pakinta kamuoliuk� kiekis ir spalva.

Pasitik�jim� iliuzionistas yra peln�s �vairiose šalyse �vairi� sluoksni�, profesij� ar am�iaus �moni�. Pavyzd�iui, Brazausk� šeimoje Naujieji metai n�ra pra�j� be G. Gusto triuk�. Kaip, beje, ir Kristinos Brazauskien�s 60-me�io jubiliejus.

Pakviestas Pranc�zijoje gyvenan�io rus� tautyb�s prodiuserio Maksimo, šiaulietis buvo taip pat pagerbtas ir �vertintas. Juk vietiniam atlik�jui neb�t� reik�j� padengti nei gyvenimo, nei kelion�s išlaid�. Patekti � laiv� iš kurio matyti Dievo Motinos katedra, nema�ai kainuoja. Ta�iau norin�i�j� šv�sti U�gav�nes ir išvysti šventin� program� buvo tiek daug, kad koj� vargu kur gal�jai pastatyti. "Tenykš�iams nebaisios jokios finansin�s ar ekonomin�s pasaul� kre�ian�ios kriz�s. Jeigu linksmintis, tai iš širdies, pa�ioje geriausioje vietoje ir negailint pinig�", - vietinius gyventojus apib�dina G. Gustas.

U� laivo matyti Pary�iaus Dievo Motinos katedra - vienas lankomiausi� turist� objekt�.

Vien triuk� nepakanka

Kone pusantros valandos laive Gintas demonstravo komiškosiso magijos program� scenoje, v�liau rod� triukus prie staliuk� tiesiog �i�rovams panos�je. Daugiausia ovacij� scenoje sulauk� šokantis kaklaraištis, o moteris paverg� iš niekur atsirandan�ios ryškiaspalv�s g�l�s.

"Vienas vyras prasitar� perprat�s mano triuk� su kamuoliukais, dingstan�iais ar pakei�ian�iais spalv� duben�lyje. Patikinau j�, kad patvirtinsiu arba paneigsiu jo paaiškinim�. �i�rovui teko nusivilti, kai išgirdo, kad kamuoliukai n�ra sud�ti vienas � kit�. Tai tik rank� miklumas ir jokio stebuklo", - paaiškino Gintas Gustas. Ir priduria, kad s�km� slypi ne tik rankose. Iliuzionistas turi b�ti aktyvus, bendraujantis, gebantis �tikinti netgi tada, kai triukas nepasiseka.

"Nuolat ieškau, nesvarbu, kiek man met� ir koks mano išsilavinimas. Pasirinkau komišk�j� magij�, nes supratau, kad vien triukais nieko nepasieksi. Juos papildo mimika, šokiai, klounada. Visada išsiaiškinu, kokia bus publika, nes nuo jos priklauso kokia bus programa. Ap�i�riu patalp�, kurioje dirbsiu ir surepetuoju, kaip visa tur�t� b�ti, �vertinu, ar u� nugaros stov�s �mon�s", - atskleid�ia jis.

Magas tvirtina, kad visk� padaryti �manoma, jis nieko nebij�s, net gripo ar plau�i� u�degimo. Sirgdamas vis tiek va�iuot� � rengin� - negal�t� nuvilti organizatori� ir �i�rov�. Labiau nerimauja, kad l�ktuvas atskrist� laiku, nedingt� lagaminai ir nesul��t� pasirodymui reikalingi daiktai.

Ginto GUSTO asmeninio archyvo nuotr.

Dailinink� Petruli� dinastija - "Laipt� galerijoje"

Ri�ardas JAKUTIS

Vasario 20-osios vakar� "Laipt� galerija" šiaulie�ius kviet� � sostin�s dailinink� J�rat�s Mykolaityt�s ir Klaudijaus Petrulio naujausi� tapybos darb� parodos "Non Stop III" atidarym�. Paskutin� akimirk� Klaudijus praneš� apie d�iugi� staigmen� – drauge su jais taip pat paskutiniuosius savo k�rinius eksponuos ir senjoras, lietuvi� tapybos guru, dukart Lietuvos nacionalin�s premijos laureatas Algirdas Petrulis. Tad apsilankiusieji galerijoje išvydo dailinink� Petruli� dinastij� – garb�j� metr� Algird� Petrul�, s�n� Klaudij� ir mar�i�, Klaudijaus �mon� J�rat� Mykolaityt�.

"Laipt� galerijoje" veikian�ios parodos "Non Stop" autoriai bando pa�aboti laik�.

Apie parod� reik�t� prad�ti pasakoti nuo �r�mintos Karlo Markso citatos, kuri kabo vietoj dailinink� biografij� ar prisistatym� ir kurioje teigiama, jog tapymas yra labiausiai nenaudingas laisvalaikio praleidimo b�das, kad drob� gal�t� b�ti panaudota milijonams vargš� ir skurstan�i�j� aprengti. Ironiška ir �aisminga. Tarsi pasakoma, kaip �i�r�ti � parodoje eksponuojamus k�rinius – irgi ironiškai ir �aismingai.

Jau pirmajame galerijos aukšte �i�rov� pasitinkan�i� k�rini� kompozicijose sugyvena daugyb� �vairiausi� nieknieki� - l�li� k�no dali�, �enkliuk�, tarybini� medali�, kareiv�li�, firmini� �enkl�. Prie kiekvienos kompozicijos pritvirtinta ranken�l�, kuri� sukant groja muzik�l� ir toji "zabova" apsilankiusiems parodoje labiausiai patinka. Tiesa, giliau pam�st�s regi, kad ne visi tie dalyk�liai yra nekalti, ir supranti, kad jais norima atgaivinti istorin� atmint� – netgi šaltojo karo ideologij�. Jauti, kad parodos autoriai (ši� darbeli� k�r�jas Klaudijus Petrulis) apm�sto ir t� epoch�, kurioje kur� laik� gyveno. Nuo tada iki ši� dien�.

Antrajame galerijos aukšte, kur kabo pagrindin� ekspozicijos dalis, regi, kad autoriai nusprend� tapyboje tikr�ja prasme "pa�aboti laik�" - ištap� tikrus �vairi� form� laikrod�ius. Kiekvieno dailininko laikrod�iai - vis kitokie, nutapyti jam b�dingu stiliumi. Da�nai dailinink� dinastijose jaunieji perima savo t�v� stili� ir brai��, tad d�iugu, kad apie Petrulius to nepasakysi: ir t�vas, ir s�nus, ir marti - akivaizd�iai skirtingi menininkai.

Algirdo Petrulio laikrod�iai - subtil�s, šveln�s, mieli, nors juose, kaip pastebi dail�s kritikai, yra ir dailininkui b�dingo šarmo, pašaipos, jo laikas – šviesus ir išgrynintas. Dailininkas laiko t�km� išsako vis kita spalvine gama, viena ant kitos besiklojan�ios spalvos sukuria savit� k�rinio erdv�: vienur atsiveria �ali klodai, kitur jie persipina su raudona spalva, dar kitur dominuoja m�lis.

J�rat�s Mykolaityt�s paslapting� ir asociatyvi� k�rini� laikrod�i� rodykl�s skai�iuoja gri�van�i� nam�, dvar� sodyb�, laiv�, ba�ny�i� laik�. Dailinink�s kompozicijos neabejotinai artimos siurrealisto Salvadoro Dali id�joms ir ��ymiosioms jo laikrod�i� variacijoms. Kritikai pastebi, kad fontan�, bokšt�, skulpt�romis išpuošt� laipt� teras� pasaulis J�rat�s Mykolaityt�s laikrod�iuose artimas šiaur�s renesanso vaizdiniams, tiesa, drauge paliekantis laisv� �i�rovui – prisiminimams, pam�stymams. Meninink� siekia nutrinti rib� tarp vidinio ir išorinio pasaulio, sapno ir kasdienyb�s. Tapytojos k�riniuose, sakytum, per ma�ai d�mesio �mogui, tik ilgesys miestui – gyvam organizmui, u� kurio slepiasi ir pats �mogus.

Parod� pristat� dailinink� Petruli� dinastijos atstovas Klaudijus Petrulis.

Kiekvienas laikrodis pasakoja savo istorij�.

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Daugelis pastebi, kad patys r�s�iausi - Klaudijaus Petrulio laikrod�iai: jie kontrastingiausi, netgi �velgian�iajam primenantys - "memento mori". Štai vieno laikrod�io rodykl�s tiksi did�iul�je moters akyje, sukurdamos ilg�, �avi� blakstien� �vaizd�. Ta�iau tuoj pat nug�sdina šalia nutapyta agresyvi dantinga burna, praryjanti visk� (taip visk� praryti gali tik laikas). Tiesa, ryšk�s ir �aismingi Klaudijaus Petrulio laikrod�iai irgi pateikia savas istorijas ir j� veik�jus (�moni�, gyv�n� fig�r�l�s, augaliniai motyvai).

Labiausiai stebina metras Algirdas Petrulis, kit�met šv�siantis 95-�j� jubiliej� ("Laipt� galerija" su menininku jau sutar� d�l jo jubiliejin�s parodos Šiauliuose), bet paprašytas vaik� mielai nutap� darb� šiai parodai. O rašydamas apie metr� negaliu nepateikti vieno iš jo šmaikš�iai pasakojam� prisiminim�. Tapytojas pasakojo, kaip vieš�damas savo sodyboje Kirdeik� kaime netoli Pal�š�s vien� ryt� su dailininku Jonu Lagausku kr�mynuose netoliese e�ero pasistat� molbertus ir pieš�. Apsireng� jie, aišku, paprastai, kerziniais batais, kad nesušlapt� ryto rasoje. O buvo sovietiniai laikai. � Pal�š�s apylinkes atostogauti atva�iuodavo daug �yd� iš tuome�io Leningrado. Plaukia tie atostogautojai valtimi, o piešiantys girdi, nes e�eru garsas puikiai sklinda, kaip jie rusiškai tarpusavyje kalbasi: "Štai tau ir lietuviai - kol�kie�iai piešia!" Dailininkas d�iaugiasi gal�j�s prisid�ti prie Lietuvos vardo ir jos pilie�i� aukštinimo.

Bet gr��kime prie parodos. Pakyli "Laipt� galerijos" laiptais ir visur girdi tiks�jim�, kiekvienas ekspozicijos kampelis neleid�ia pamiršti parodos "Non Stop" id�jos – ironiškai ir �aismingai pateikti mintis pam�stymams apie laiko neapibr��tum� ir, anot inšteino, tarti, kad laikas yra tai, k� rodo laikrodis. Kaip ka�kas ilgesingai pasak� – ak tas nenumaldomas �mogiškasis noras suvaldyti laik� laikrod�iais!

Lede susting� jausmai

Eva JAGMINAIT�,

Jelgava

Kasmet besibaigiant �iemai Jelgavos Uzvaras parkas pavirsta ledo skulpt�r� meka. Šiemet ledo skulpt�r� festivalio tema "Meil�s galaktika" pasirinkta neatsitiktinai - � ledo luituose išrai�yt� jausm� karalyst� lankytojams durys atsiv�r� vasario 14-�j�, �simyl�j�li� dien�. Tiesa, skulpt�ras k�r� menininkai parke pluš�jo gerokai ilgiau, kone šešias paras.

Kiaul� Valentina, ant nugaros pasisodinusi savo penkis paršiukus, jos autoriams peln� geriausio meninio sprendimo nominacij�.

Šluota skriejan�ios raganos neliko nepasteb�tos. U� ši� kompozicij� latvi� ledo skulptorius peln� asmenin� Seimo deputat�s apdovanojim�.

Nuo pj�klo iki adatos

Ledo skulpt�r� festivalis Jelgavoje - vienas svarbiausi� Latvijos met� kult�ros rengini�, pritraukiantis t�kstantines minias smalsuoli� ir profesionalius skulptorius. B�tent d�l pastar�j� dalyvavimo jis yra laikomas presti�iniu. Skulpt�ras vienuoliktajam ledo skulpt�r� festivaliui "Meil�s galaktika" beveik savait� ruoš� menininkai iš viso pasaulio. Savo geb�jimus pademonstruoti atvyko ne tik kaimynini� valstybi� - Lietuvos bei Estijos - menininkai, bet ir skulptoriai iš Did�iosios Britanijos, Nyderland�, Rusijos, Austrijos, Baltarusijos, Airijos. Pasitelk� pagalbon kaltuvus, plaktukus, pj�klus, peiliukus ir net adatas, iš mil�inišk� ledo luot�, atgabent� iš Suomijos, k�r� meil�s šedevrus.

Lietuvi� kompozicija "Paukš�i� Taku" laim�jo dideli� matmen� ledo skulpt�r� kategorijoje.

Daugiau nei trisdešimt ledo skulpt�r�, papuošusi� park�, skyr�si dyd�iu – šalia keli� metr� aukš�io mil�in� puikavosi vos keliasdešimties centimetr� aukš�io miniati�ros. Skirting� šali� bei kult�r� menininkai darkart �rod�, kad meil�s tema neišsemiama, o "Meil�s galaktikos" erdv� kiekvienas �sivaizduoja kitaip. Vieni ieško meil�s eidami Paukš�i� Taku, kiti – pasitelkdami mechanikos d�snius, dar kitiems meil� - tai tiesiog jos ir jo dant� šepetukai, sud�ti � vien� puodel� vonioje.

Parodoje neišvengta sarkazmo - latvis Krist Zarinš ledo širdin sutalpino revoliucij� lyderio Vladimiro Ilji�iaus Lenino atvaizd�. Vieniems festivalio lankytojams tai sukel� šypsen�, kitiems - pasipiktinim�.

Kiekviena skulpt�ra – nauja emocija

Klydo tie, kurie perskait� pavadinim� "M�nesienos magija" tik�josi išvysti m�nulio šviesoje besigl�bes�iuojan�i�j� ledo s�sting�. Skulpt�ra tokiu pavadinimu vaizduoja m�nesienoje ant šluotos skraidan�ias raganas. Kone vienintelis darbas, kuriame buvo apstu �prasto meil�s simbolio - širdeli�, - tai airio Daniel Doyle skulpt�ra "Meil�s mechanika". Rusait� Aleksandra Groznaja laimingus �simyl�j�lius pavaizdavo miniati�riniame darbe "Porel�". "Juos pavaizdavau ant tiltuko, nes lieptelis, kaip ir �moni� santykiai, da�nai b�na labai trapus statinys, ta�iau jei jis pastatytas iš ger� med�iag�, tai gali am�ius tvirtai stov�ti, o laikas padeda �veikti net did�iausius sunkumus ir kli�tis", - teigia skulptor�. Neišvengta ir tradicini� meil�s paukš�i� simbolikos: skulpt�roje "Laim�s kart�lis" puikavosi du identiški gulbi� atvaizdai, o "Poravimosi meto pabaigoje" meil� lede �k�nijo baland�iai. Amerikiet� Stephanie Quayle meil�s apraiškas rado nam� buityje, jos skulpt�ra "Jos ir jo" - tiesiog du vienoje stiklin�je besipuikuojantys dant� šepetukai. Neišvengta sakralini� gundymo ir meil�s motyv� skulpt�roje "Adomas, Ieva, obuolys".

Meil� simbolizavo net kiaul�s

Vyro ir moters motyvai yra vos keliose skulpt�rose, ta�iau erotikos, geismo, romantikos ir apnuogint� k�no detali� vaizdavimo ledo skulpt�ros išsiskyr� savo mil�iniškais dyd�iais.

Vaik� d�mes� labiausiai trauk� kiaul�s su paršiukais draugyst� vaizduojanti ledo skulpt�ra "Valentina" bei gyvat�s, apraizgiusios berniuk�, atvaizdas "Mauglis".


Festivalyje meil�s galaktika netr�ko erotikos...

Vienintelis darbas, kur� galima buvo paliesti ir nuo kurio lankytoj� neskyr� apsaugin� grandin�, buvo jungtinis lietuvio Andriaus Petkaus ir olando Maxim Gazendam k�rinys – kelios ledin�s �vairi� dyd�i� spynos, kompozicijoje su parke augan�io med�io kamienu kvietusios b�ti ar�iau vienas kito, gamtos ir kit�. Humoru alsuoja ir šio olando kompozicija "Meil�s burbulai" - daugiau nei trisdešimt �vairi� dyd�i�, form� ir tekst�r� apskritim�.

Per globalumo prizm� � "Meil�s galaktik�" pa�velg� menininkai pasitelk� gaublio, �emyn�, komet� simbolik�. Festivalio senbuviai lietuvai�iai K�stutis Musteikis ir Algirdas Bosas keli� � meil�s galaktik� dviem �mon�m klojo "Paukš�i� Taku". Ko gero, stipriausiai emocij� perteikia brit� Mathew Chaloner ir Mathew Foster skulpt�ra, kurioje iš perpl�štos kr�tin�s byra ledo rutuliukai - emocijos.

Šventinis šurmulys prie ledinio baro


...jausm�...		...tradicini� meil�s apraišk�...

Did�iausios linksmyb�s Uzvaras parke ledo skulpt�r� festivalio metu prasid�jo sutemus. Ledo skulpt�ros su�ibo �vairiomis spalvomis, o festivalio lankytojams buvo padovanotas �sp�dingas koncertas ir fejerverkai. Pab�gusi� šal�io, rodos, nebuvo, mat �ia pat buvo galima pasivaišinti karštais u�kand�iais, sušilti nuo lediniame bare �sigyto degtin�s stikliuko ar karštos arbatos puodelio.

� scen� paeiliui kil� aukšto rango pareig�nai negail�jo pagyr� menininkams, d�iaug�si j� ry�tu ir dr�sa kelias dienas dirbti šaltame ore ir liaupsino �domi� menini� sprendim� nepab�gusius ledo skulptorius. Vald�ios atstovai �sitikin�, kad jokia kriz� netur�t� sutrukdyti rengti tradicin� festival� ir kad jis išliks kasmet� švent�.

Nominacijos ir lietuviams

Jau �prasta, kad lietuviai iš Latvijos ledo skulpt�r� festivalio negr��ta be apdovanojim�. Algirdas Bosas juokauja, kad kartais nepatogiai pasijau�ia prieš kaimynus latvius, mat šiame festivalyje jau yra nominuotas visose �manomose kategorijose, ta�iau tai paskatina dar dalyvauti.

Festivalyje dalyvaujantys menininkai nevengia vertinti koleg� darb�. Jie neslepia, kad yra konceptuali� sprendim� ieškan�i� koleg�, originali�, realistini� ir futuristini� detali� nestokojan�i� k�rini�, ta�iau neišvengiama ir ki�o bei tuštyb�s, nors kartais netik�t� sprendim� atrandama paprastume.

...bei revoliucini� id�j� u�uomin�.

Autor�s nuotr.

Šiemet garbi komisija nusprend�, kad priz� u� originaliausi� menin� sprendim� b�tina skirti latviams Eduard Suninš ir Krist Zarinš u� ledo kompozicij� "Kiauliukai ir j� mama Valentina". U� moteriškiausi� skulpt�r� Latvijos Seimo deputat� asmenine premija paskatino Girts� Burv�, pavaizdavus� tris ant šluot� skriejan�ias "damas". Latvis Sandis Kondrats apdovanotas net dviem - SEB banko ir �i�rov� simpatij� - premijomis. U� keistos ir pavyd�ios meil�s aliuzij� skulpt�roje "Paranoja" apdovanotos rusait�s Natalija �istiakova ir Jevgenija Zavjalova peln� tre�i�j� viet� dideli� matmen� skulpt�r� kategorijoje, o antroji vieta atiteko olandams Edith van de Wetering ir Wilfred Stijger. Lyderiais šioje kategorijoje pripa�inti lietuviai K�stutis Musteikis ir Algirdas Bosas, suk�r� kompozicij� "Paukš�iu Taku".

Ma�� matmen� nominacijos prad�tos dalyti nuo tre�iosios vietos. J� peln� rusait� Irina �istiakova u� lakonišk� ir labai konkre�i� mint� išreiškian�i� ledo kompozicij� "Jungtis". Antrosios vietos apdovanojimas atkeliavo � Lietuv�. J� u� filosofin�s tematikos ledo skulpt�r� "Pasaulis, � save su�m�s vis� gyvenim�" parsive�� K�stutis Musteikis. "Am�inas meil�s u�pildymas" – tokiu pavadinimu brit� skuptoriaus Methew Chaloner darbas buvo pripa�intas geriausiu ma��j� skulpt�r� kategorijoje.

Ypatinga dovana Valentinams

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

"Kada paskutin� kart� buvote menininko dirbtuv�je? Kurkime Valentino nuotaik� kartu", - kviesdama draugus ir pa��stamus � savo odos studij� ragino meninink� Jurga Sutkut�. Atvir�j� dur� vakar� ji pristat� rank� darbo odinius dir�us ir rankines, o dizainer� Edita Šoblinskien� stebino tekstil�s papuošalais.

�aisminga graviravimo technika

Mintis pasikviesti draugus ir pa��stamus � savo odos studij�, kurioje prab�ga daug laiko, Jurgai šov� prieš Šv. Valentino dien�, kai prasideda dovan� ieškojimo karštlig�, o prekybos centr� lentynose nieko išskirtinio nerasi. Be jokios abejon�s, originali rank� darbo dovana kur kas mielesn� nei štampuotas kiškis su širdele ar banalus lank� �temp�s am�ras.

Jurga odos meno paslap�i� s�m�si iš pasaulinio garso odininko. Jau penkerius metus ji kuria dir�us iš minkštos ispaniškos odos. D�l ypating� savybi� j� galima graviruoti. Atradusi savo stili� ir dekoravimo b�dus, meninink� suk�r� nemenk� dir�� ir rankini� kolekcij�. Kiekvienas sau tinkam� randa pagal savo skon� ir stili�.

Ryšk�s, da�ais pataškyti, su u�rašais "Cigarettes", "Susiver�kime", išgraviruoti �vairiais ornamentais arba solid�s tamsi� spalv� Jurgos dir�ai tinka ir prie laisvalaikio, ir prie klasikinio stiliaus r�b�. Jie gali b�ti ir vyro, ir moters aprangos akcentu.


Jurga Sutkut� demonstruoja �aisming� rankin� su JAV prezidento B. Obamos portretu.		Juvelyrikos paslap�i� Edita Šoblinskien� išmoko dar studijuodama Dail�s akademijoje iš kartu gyvenusios juvelyr�s.

"Sagtis ne visada reikalinga - kad neu�go�t� dir�o, šis susegamas ma�u neišsiskirian�iu bumbul�liu. Kai dekoruotas dir�as neturi masyvios sagties, j� galima nešioti patraukiant � vien� ar � kit� pus�, priklausomai nuo nuotaikos", - sako J. Sutkut�.

Dirbinius iš odos ji margina �kv�pta aplinkos, susiklos�iusi� aplinkybi�, pavyzd�iui, ant vienos rankin�s puikuojasi JAV prezidento Baracko Obamos portretas. Tiesa, jis labiau primena draugišk� šar��, nes ant kitos rankin�s pus�s virš prezidento galvos puikuojasi teletabiška antena ir u�rašas "Teleobama".

Netik�tos ir kitos rankin�s. Ne�prastai atrodo �mogaus smegenys ar medicinos darbuotojo krepš� primenantis raudonas kry�elis.

Stebina �moni� skonis

Mintis kurti papuošalus iš juosteli� dizainerei Editai Šoblinskienei kilo kuriant rankines, kai likdavo papuošti naudojam� juosteli�. Paband� jas susukti ir suverti. Po to priderino puošybos element� - nuo brangakmeni� iki �vairiausi� gamtos daleli�. Pavyko. Per kelerius metus meninink� yra susukusi t�kstan�ius skridin�li�, kuriuos naudojo v�riniams, apyrank�ms, seg�ms, auskarams gaminti.


Gro�iui neabejingi ir norintys iš minios išsiskirti negal�jo praeiti pro papuošal� iš d�iovintos citrinos.		Autentiškos rankin�s prie dir�o ir bat� derinti nereikia, nes kiekvienas sukuria savit� stili� ir d�vi tai, kas patinka.

Vienam skridin�liui pagaminti prireikia trij� keturi� metr� juostel�s. Atspalvi� gausa leid�ia surasti netik�t�, �stabi� derini�, pavyzd�iui, vien �alios spalvos juosteli� yra per trisdešimt skirting� atspalvi�.

Išvydusi Editos papuošalus viena mo�iut� u�simin�, kad tokiu pat b�du ir ji iš juosteli� susuktus karoliukus yra v�rusi.

Tekstil�s papuošalus lengva pri�i�r�ti - išplauti rankomis ir šepet�liu jie v�l atrodys nauji.

"Praktika rodo, kad lietuviai nelabai m�gsta ryški� spalv� papuošal�. Gal tik vilnie�iai renkasi �aismingesnius ir ryškesnius, vertina asimetrij�, chaotiškesn� vaizd�. Klaip�die�iai vengia m�lyn� atspalvi�, o kaunie�iai m�gsta tikslum�. Juos gali suerzinti, kad skridin�liai yra nevienodo dyd�io. Šiaulie�iai dar sant�resni ir kuklesni. Jie da�niausiai renkasi balt�, juod� ar rudus atspalvius", - atskleid�ia E. Šoblinskien�.

Papuošalas slepia istorij�

Detal�s Editos papuošalams parkeliauja ne tik iš Lietuvos paj�rio, bet ir iš Afrikos, Turkijos. �mon�s, pardavin�jantys s�klas, d�iovintus vaisius, akmenukus, papasakoja �sp�d�ius iš savo kelion�s.

"� k�rin� �pinu ne vien šilumos ir meil�s, bet ir parve�tos detal�s istorij�. J� mielai išklauso ir papuošal� besirenkanti moteris. �takos turi net jo pavadinimas. "Alyv� šakel�" arba "Ketvirta ryto" pakeri arba asocijuojasi su malonia akimirka", - aiškina dizainer�.

Kurdama pagal u�sakym�, ji jau �ino, kokia klient� kok� papuošal� m�gsta. Tada iš pus�s l�p� galima suprasti, ko �mogui reikia. Edita sako, kad menininku �mon�s ima pasitik�ti kaip siuv�ju. Papuošal� da�na u�sisako bendraudama su ja internetu.

"Mano papuošalus renkasi ir m�gstantys kitus šokiruoti �mon�s, ir tie, kurie nenori išsiskirti iš minios. Kuriu ir vieniems, ir kitiems, nes jeigu nori išgyventi, turi laviruoti", - �sitikinusi Edita.

Atvir� dur� vakar�, skambant ramiai muzikai, moterys mielai ap�i�rin�jo rank� darbo dirbinius, klausin�jo iš ko jie padaryti.

Edit� kvie�ia dalyvauti tautodail�s mug�se, rank� darb� itin vertina u�sienie�iai. Jos kurti papuošalai keliauja � JAV, Švedij�, jais dom�josi japonai. Sve�ius �av�jo atspalvi� gausa, ta�iau kliuvo, kad juostel�se daug sintetikos. Moteris sako, kad jie b�t� u�sak�, jeigu pluoštas b�t� buv�s nat�ralus. Nat�ralaus pluošto juosteli� galima parsive�ti iš JAV, ta�iau jos minkštesn�s, o susuktos neišlaiko formos.

Kornelijaus U�uoto up� ir krantai

Ri�ardas JAKUTIS

Kelias...

Išsekusi arba srauni.

Skaidri, po lietaus kaip kisielius.

Gyvenimas.

Nepakartosi.

Up� – moteris mano...

Kornelijus U�uotas

Gra�� sausio pabaigos vakar� � "Laipt� galerij�" rinkosi Šiauli� universiteto Men� fakulteto lektoriaus Kornelijaus U�uoto draugai pasveikinti bi�iulio, pateikian�io dail�s m�g�jams tapybos ir skulpt�ros parod� "Up�".

Kornelijus U�uotas (kair�je) prie savo skulpt�ros, tarsi suformuotos pa�ios gamtos.

Parodos atidarymo proga � "Laipt� galerij�" susirinko daug Kornelijaus U�uoto k�rybos gerb�j�.
Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Parodoje dailininkas eksponuoja naujausius savo darbus, daugiausia - 2008 met� ir net 2009-�j�. Vaikš�iodamas po parod� susim�stai apie �mogaus nuoširdumo, artimumo gamtai vert�, apie paprastus ir nat�ralius jausmus. Kornelijaus U�uoto k�ryba išsiskiria ypatingu poetiškumu, kuris dabarties dail�je nebemadingas. Eksponuojam� k�rini� jausm� skal� itin plati: nuo dramatiškumo iki sentimentalumo ("Švendravimas", "Dr�gna. Ruduo", "�iema. Sutk�nai", "Švyt�jimas"), nuo naivumo iki intelektualumo ("Alionuška", "Procesas", "Karv�"), nuo jausm� gaivalo iki harmonijos ("Diena po...", "Bala", "Švendrai"), nuo rimtumo iki parodijos ar �aidimo (skulpt�ros "Laivo gimimas", "Juodas", "Mano luotas", "Š�lsmas" ir kt.). Intriguoja j� sampratos ir perteikimo �vairov�, kurioje galima išskirti realistin� ir abstrahuot�-dekoratyvi� kryptis. Up� �k�nyta kaip kelianti lietuvi� mitinio �al�io, gyvyb�s syv�, mikroskopinio l�steli� gyvenimo steb�senos asocijacijas. Tarsi girdi Vyd�no �od�ius: "Ir v�l at�jau pas up�. Vanduo srav�jo kaip srav�j�s ir toliau sek� savo pasak�. Am�iai jam buvo j� apsak� ir am�iams jis j� atiduoda. Tod�l turb�t tiek ma�ai tesupratau. Ta�iau supratau, kad ir �ia dvasia kalba man iš neregimyb�s gelmi�." Beje, up�s, kaip tekan�io laiko, jungian�io praeit� ir dabart�, id�jos iškyla ne viename darbe.

Kornelijaus U�uoto up� - ne Nemuno plo�io, per j� galima pereiti lieptu, ant kurio s�dint matyti skaidrus vanduo, galima perbristi brasta. Up�s krantai apaug� alksniais, karklais, purienomis. Dailininko up� visad turi krantus – s�ryš� su gyvenimu. Menininkas perteikia gamtos kait�, up�s t�km� �vairiu met� laiku, kartu atspindi savas vidines b�senas bei nuotaikas. Jauti k�riniuose dominuojan�i� tyl�, susikaupim�, ramyb�, gimim� ir b�ties virsm�. Linijos susipina, transformuojasi, kaip ir dvasinio gyvenimo vingiai. Tai panašu � audim�, � tinkl�, kur� m�gini išnarplioti lyg gyvenimo pinkles, išspr�sti kry�ia�od�.

Ritmas kitaip

Ri�ardas JAKUTIS

Ritmas yra pagrindin� egzistencijos ašis, aplink kuri� sukasi visas m�s� b�ties ratas. Ritmui pirmiausia b�dingas cikliškumas, visi pasikartojimai tam tikrais laiko intervalais. Gal tod�l mušamasis instrumentas yra pirmykš�i� apeig� ir ritual�, u�kalb�jim� ir burt�, gydymo ir ekstaz�s pasiekimo instrumentas, pagalbininkas. Šis b�gno, b�gnelio, l�kš�i� ar kitos perkusijos poveikis nenunyko, giliai �mogaus pas�mon�je tai vis dar susij� su magiška galia. Tod�l nenuostabu, kad �vairiuose koncertuose, ypa� d�iazo grupi� pasirodymuose, visada did�iausio populiarumo sulaukia mušam�j� ir perkusijos solo programos.

Jauniausias festivalio b�gnininkas šiaulietis Titas Jukšta.

Sausio 31 dien� Šiauli� 1-oji muzikos mokykla pakviet� � antr�j� respublikin� mušam�j� instrument� festival� "Ritmas kitaip". Dalyvavo sve�iai iš Kurš�n� meno mokyklos, Klaip�dos J. Ka�insko muzikos mokyklos, Vilniaus B. Dvariono dešimtmet�s muzikos mokyklos, Šiauli� 2-osios muzikos mokyklos ir Šiauli� konservatorijos iš viso per 60 b�gninink�. Festival� prad�jo Kurš�n� meno mokyklos moksleivis Kazimieras Valantinas - marimba atliko �. Biz� "Uverti�r�" iš operos "Karmen". Šiauli� 2-osios muzikos mokyklos moksleiviai prat�s� klasikini� k�rini� cikl�, atliekam� mušamaisiais - nuskamb�jo P. �aikovskio "Spragtuko" ištrauka. Garsi� d�iazo kompozitori� (Zez Confrey, Murray Houlif) k�rinius atliko Šiauli� konservatorijos atstovai. Prie klasikos gr��o sve�iai iš Klaip�dos J. Ka�insko muzikos mokyklos - atliko V. A. Mocarto "Rondo", G. Hendelio "Sonata Nr. 3", D. Šostakovi�iaus "Ispan� šok�". Vilniaus B. Dvariono dešimtmet�s muzikos mokyklos b�gninink� repertuare v�l d�iazo klasik� pavard�s – B. Cobham, P. Erskin, D. Grusion. Labiausiai visi lauk� šeiminink� pasirodymo. Ir jie nenuvyl� - grojo ne tik klasikiniais perkusiniais instrumentais, bet ir muš� d��es, k�des, kibirus - tai, kas tik sm�g� gali atlaikyti. Scenoje prasid�jo tikras siaut�jimas - postmodernus, ironizuojantis pat� grojimo men� ir kartu gana profesionalus.

Muzikantai �rod�, kad b�gnais galima ne tik triukšmauti, bet ir susikalb�ti. Kartais j� grojimas primindavo gal net rungtyniavim�, o galiausiai susiliedavo � darni� ir vientis� ritmo kalb�. Festivalis tikrai �kvepiantis. Jis ver�ia veikti toliau. Tuo d�iaug�si ir Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas, d�kodamas festivalio organizatoriui, b�gn� mokytojui Ar�nui Baniui. Ir jei kas nors skeptiškai nuog�stavo, kad mušam�j� muzikos instrument� festivalis yra per daug konceptualus, lankytoj� gausa parod�, kad �mon�ms jis �domus. Pasirodo, b�gnas – instrumentas, sukeliantis teigiam� gars� ir geras vibracijas. Kai did�ioji dalis visuomenei skirto produkto orientuota � vadinam�sias nyki�sias mases, tokio pob�d�io nekomerciniai renginiai skirti �mon�ms, kurie r�pinasi savo dvasin�mis vertyb�mis, vidiniu tobul�jimu. Pabaigoje visi gal�jo tik pritarti: "Toks festivalis turi ateit�."

G. Rosinio "Viliaus Telio uverti�ra" atlikta solid�iais mušam�j� garsais.

Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos b�gnininkai scenoje k�l� garsus, drebinan�ius vis� mokyklos pastat�.

Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Festivalio dalyviai apdovanoti pad�kos raštais, dovanomis, d�mesys skirtas jauniesiems atlik�jams, kuri� pats jauniausias - aštuonmetis Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos aukl�tinis Titas Jukšta, grojantis b�gnais jau tre�ius metus.

Kur monsteros verkia i� laim�s

Oksana LAURUTYT�

Augal� pasaulis pilnas paslap�i�, nepaaiškinam� dalyk�. Štai mo�iut�s savo dar�eliuose medetkas sodina šalia flioks�, nes tiki, kad j� tuomet nepuls miltlig�. Yra net toks mokslas alelopatija, kuris ir paaiškina, kuo vienas augalas gali b�ti naudingas ar �alingas kitam. Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro Vaista�oli� �iniuoni� bei fitodizaino ir �eldini� b�relio mokytoja, Biologijos skyriaus ved�ja Lena Skriptien� sako, kad augalus veikia ne tik aplinka, bet ir �mogaus �odis bei šiltas �vilgsnis.

Lena Skriptien� sako m�gstanti visas g�les, o namuose daugiausia auginanti orchid�jas. Jai patinka svyrantys augalai, kaktusai. "Paglostau net kaktus� spyglius. Augalams patinka, kai su jais bendrauji", - sako Lena.

Atgaivina vargstan�ius augalus

Senov�je �mon�s �inojo, koks augalas prie kokio dera, kuris kuriam pakenkti gali ar netgi pra�udyti. Šiauli� jaun�j� gamtinink� centre esan�iame botanikos kabinete nematyti suvargusi� g�li�. Tiesa, Lena Skriptien� parodo kelias, kurios suvargusios, ta�iau šie augalai tur�t� atsigauti. Nykstan�ius augalus Gamtinink� centras gavo dovan� iš parduotuvi�, pavieni� �moni�, manan�i�, kad augalus m�gstantys �mon�s juos atgaivins. "Nesam kukl�s - priimame mirštan�ias g�les", - sako Lena, kuri kasdien ap�i�ri Gamtinink� centro augalus, paglosto ranka ar �vilgsniu. "Augalai jau�ia, kai juos myli - nuo to tik geriau auga. Augalams reikia ne tik dr�gm�s, šviesos ir tr�š� - jie reaguoja � �od� ir �vilgsn�", - paaiškina ji.

Botanikos kabinete šilta ir dr�gna, �iedais apsipylusios tik sanpaulijos, rakta�ol�. Kitos �ydin�ios g�l�s dabar miega - juk �iema, ta�iau vešliai �aliuoja lapiniai augalai. Lena parodo retesnius augalus - stephanot�, krosandr�, achimen�, jazminait�, ant med�io šakos �kurdintas guzmanij�, tilandsij�. �mon�s da�nai sup�do šias g�les, nes per gausiai laisto. Epifitus reik�t� da�niau papurkšti, nei lieti j� šaknis, juk gimtosiose vietose jie gyvena iš to, k� gauna iš dangaus su lietumi.

Lena vedasi prie botanikos kampelio pasidid�iavimo - mil�iniškos agavos. �mon�s �sigudrino iš jos tekil� gaminti. "Iš jos galima ir virves vyti", - šypsosi gamtinink� ir prisipa��sta labai ši� g�l� mylinti - paglostanti, pašnekinanti. Lena sako labai m�gstanti ir zeneokul� - vadinam�j� pinig� med�, ta�iau šis ka�ko turt� Gamtinink� centrui neneša. "Nesame materialistai. �inoma, augalui nesimeld�iame ir tikim�s, kad sunkmetis m�s� nesuries", - nusijuokia ji, bet sako vis pasvajojanti, kok� botanikos sod� jie �kurt�, jei Gamtinink� centrui b�t� skiriama daugiau l�š�.


Epifitai m�gsta dr�gm� ir šilum�.		Yra kaktus�, kuri� �ied� niekas nepamato - jie nuvysta vos pasirod�.

Alijošius - labai naudingas augalas

Lena u�simena apie moksl� alelopatij�, kuris paaiškina, kod�l vieni augalai m�gsta kit� draugij�, o kiti - nelabai. O koki� augal� draugijos turi vengti �mogus? Pasak pašnekov�s, svarbiausiais dalykas, kad patalpose, ypa� tose, kur miegama, neb�t� per daug augal�. Ypa� naudinga auginti alijoši�, kurio sultys naudingos ne tik plaukams, odai ar apskritai visam organizmui stiprinti. "Alijošius turi bakteriocidini� savybi�, tad kambariuose naikina bakterijas. Jis naudingas ir tuo, kad � aplink� išskiria deguon�, tad miegamajame j� laikyti net patartina", - sako ji.

Nuo seno �prasta, kad mokyklose auga daug chlorofit�. Lena sako, kad mokslininkai �rod�, jog šie augalai skleid�ia ger� energij�, tad juos mokyklose auginti patartina. O štai kiauliauogi� - kr�meli� raudonomis uogomis - nepatartina auginti ten, kur yra vaik�. Šie gali paragauti ryški� uog� ir apsinuodyti - gro�is gali b�ti pavojingas gyvybei.

Lena nerekomenduoja patalpose, kur vaikšto vaikai, auginti ir difenbachijas. Vaikai da�nai m�gsta �dr�ksti lap�, o nuo difenbachijos sul�i� od� gali išberti ar net baisiau - gali prad�ti dusti d�l kilusios alergin�s reakcijos. "Augalai ka�kuo turi gintis - vieni ginasi spygliais, kiti - nuodingomis sultimis", - paaiškina mokytoja. Ji dar pamini ir nuodingas sultis išskirian�ias karpa�oles, per Kal�das ypa� m�giamas vadinam�sias Kal�d� �vaig�des. "Alergiškiems �mon�ms šios sultys gali ir kvap� u�gniau�ti. Na, �mon�ms per šventes nuo kitoki� sul�i� kvap� da�niausiai gniau�ia", - nusijuokia ji.

Kiauliauog�s - nuodingos.

Augalai reaguoja � aplink�

Botanikos kampelyje prie sienos auga mil�iniška g�l� - monstera. Lapai primena baisias kaukes, bet Lena sako, kad šie augalai ne tiek g�sdina, kiek gali pridaryti �alos b�stui. Jei monsteros orin�s šaknys randa kur atsiremti, � atram� �lenda taip stipriai, kad augalo neatpl�ši. Kartais su visa betonine siena augalas išpl�šiamas. Toki� pat pokšt� gali iškr�sti ir kiti vijokliniai augalai.

Monster�, kalij�, kit� augal� lap� galiukuose kartais pasirodo lietaus lašeli�. �mon�s sako, kad augalai taip praneša apie liet�. Lena sako, kad daugelis augal� nusp�ja orus, pavyzd�iui, vandens lelijos visada suskleid�ia �iedus prieš liet�. Gamtos reiškinius galima paaiškinti. Monsteros, jos nuomone, prieš liet� "verkia" iš laim�s. Juk artinasi ilgai lauktas lietus ir jos d�iaugiasi, kad gal�s so�iai atsigerti ir visa augalija atsigaus.

Kone vis� gyvenim� bendraujanti su augalais ir apie juos pasakojanti �mon�ms Lena sako esanti ir labai smalsi. Neseniai buvo nuvykusi � Graikij� ir mat� daug opuncij� su vaisiais, kurie yra valgomi. Prisiskyn� t� opuncij�, paragavo, o paskui kiek b�dos tur�jo - ma�y�iai spygliukai sulindo � l�pas, pirštus taip skaud�iai, kad moteris jaut�si apgail�tinai. "Skonis - lyg banano ir kriauš�s kartu, pikantiška labai. Ma�iau prekybos centruose opuncijos vaisi�, ta�iau noriu gurmanus �sp�ti, kad labai atsargiai juos valgyt�. Ne tik pati opuncija, bet ir vaisiai turi pavojing� vos ��i�rim� spygli�, tad vaisius reik�t� atsargiai lupti", - juokiasi Lena.

Tiesa, ši li�dna pamoka neatbaid� gamtinink�s nuo opuncij� - kit� dien� apsiginklavusi pirštin�mis ji prisiskyn� opuncij� vaisi�, kuri� parve�� draugams lauktuvi�. "Vietiniai gyventojai tuos vaisius tiesiog pagaliais nudau�o. Makabriška man tai pasirod�", - sako moteris. Vis d�lto ji pataria �mon�ms per daug neragauti �vairi� ret� vaisi�, mat reikia �inoti, ar organizmas n�ra alergiškas, ar n�ra �arnyne op� - augalas ne tik d�iugina, bet ir � kapus gali nuvaryti.

�iaurieti�kas vaik��iojimas � ne tik �iaur�je

Migl� REMEŠKEVI�I�T�

Ypa� populiari Skandinavijos šalyse šiaurietišku vaikš�iojimu vadinama sporto šaka atsirado Suomijoje ir greitai pasklido po kitas šalis. Lietuvoje ji kol kas praktikuojama tik pavieni� entuziast�. Šiauliuose ši sporto šaka k�no kult�ros mokyklos direktoriaus Jono Karbo�iaus ir orientacininko Svaj�no Ambrazo d�ka jau �eng� pirmuosius �ingsnius.

Atkakli� šiaulie�i� neišg�sdino subjur�s ketvirtadienio oras ir jie išsiruoš� � šiaurietišk� �yg�.

Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Prieinama visiems

K�no kult�ros mokyklos direktoriaus Jono Karbo�iaus teigimu, Skandinavijos šalyse �sitv�r� lazdas vaikštin�ja �vairaus am�iaus ir socialini� sluoksni� �mon�s. "Id�ja paskatinti �mones kuo daugiau jud�ti gim� jau seniai. Jai �gyvendinti reik�jo tik laiko ir �ini�. Iš ties� pagyven� �mon�s pas mus yra palikti nuošal�je - kas su jais u�siima? Nori sportuoti - eik � sporto klub�, mok�k pinigus ir naudokis treniruokliais, ta�iau d�l pinig� stygiaus ne visi sau gali tai leisti, - tvirtina direktorius. - Be to, norisi, kad �mon�s daugiau jud�t� ne tik sporto sal�je, bet ir gryname ore, o šia sporto šaka u�siimin�ti galima ištisus metus esant bet kokioms oro s�lygomis."

Šiaurietiškas vaikš�iojimas – viena papras�iausi� ir lengviausiai pasiekiam� fizinio aktyvumo form�, nereikalaujan�i� ypatingo pasiruošimo. Tiesa, ne kiekvienas gal�s �sigyti specialaus šios sporto šakos inventoriaus – Nordic Walking lazd�, kainuojan�i� apie 100 lit�, ta�iau pirmiesiems �ingsniams kuo puikiausiai tiks slid�i� lazdos. Lazda turi b�ti tokio ilgio, kad netrukdyt� sudaryti stataus kampo tarp nuleisto ir priglausto prie šono ��sto bei pakelto dilbio, nes judesiai su per aukštomis lazdomis vers �sitempti pe�i� juost�. Sportuojant pe�ius reikia laikyti nuleistus, o lazdos turi b�ti kuo ar�iau k�no, rankos – atpalaiduotos, delnai - atviri, kad lazdos juose gal�t� laisvai svyruoti. Tam, kad k�nas pajust� naud�, sportuoti su lazdomis reikia kasdien, o norintiems pasunkinti kr�v� patartina pasirinkti kalvotesnes vietoves.

Instruktorius Marius Kantauskas primena, kad �ygeiviai ketvirtadieniais gali rinktis ir senajame parke prie "Aušros" paminklo.

Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Nauda visam organizmui

Instruktorius Svaj�nas Ambrazas sako, jog kasdieniai fiziniai u�si�mimai, trunkantys apie 1 val., yra vienas svarbiausi� �mogaus sveikatos stiprinimo faktori�, tod�l tam, kad palaikytume savo sveikatos lyg�, specialistai pataria kasdien nu�engti 10 000 �ingsni�. Be b�gimo, dvira�i�, fitneso klub�, spar�iai populiar�ja ir Nordic Walking. Ši sporto šaka atsirado kopijuojant vien� slidinink� treniruo�i� r�ši�, kai neb�davo sniego - pakaitin� �jim�–šuoliavim� su lazdomis.

Vaikš�iojimas su lazdomis skiriasi nuo paprasto vaikš�iojimo. Lazd� d�ka dirba visi viršutiniai raumenys – dilbio lenkiamieji ir tiesiamieji, u�pakaliniai pe�i�, didieji kr�tin�s l�stos ir platieji nugaros - dalyvauja iki 90 proc. vis� raumen� mas�s. Vaikš�iojimas su lazdomis gerina širdies ritm�, nes daugiau �kvepiama deguonies, treniruojama širdies ir kraujagysli� sistema, ger�ja aerobin� ištverm�. Be to, ši sporto šaka gerina med�iag� apykait� - per valand� išeikvojama vidutiniškai apie 400 kalorij�, (vaikš�iojant be lazd� – 280 kal/val.) bei 20-40 proc. daugiau energijos, negu paprastai einant. �jimas, skirtingai nei b�gimas, nuima dal� kr�vio, tenkan�io koj� s�nariams ir nugarai, o teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pe�i� raumenis.

Sportuokite pagal taisykles

Nordic Walking lazdos yra trumpesn�s u� slidin�jimo lazdas, jos specialiai pritaikytos eiti. Šios lazdos turi dvejopus antgalius: kietmetalio, skirtus eiti miško, apsnigtu, sm�l�tu gruntu, ir guminius, skirtus eiti kietu gruntu. Lazd� rankenos turi b�ti patogios, su pagal plaštakos dyd� reguliuojamais dir�eliais. Lazdos b�na konkretaus ilgio arba teleskopin�s, t. y. kintamo ilgio (sustumiamos). Instruktorius sako, jog konkretaus ilgio lazdos yra patvaresn�s bei lengvesn�s, tereikia pasirinkti reikiam� j� ilg�. Teleskopini� lazd� ilgis yra reguliuojamas, tod�l jas lengviau transportuoti.

Anot instruktoriaus, bet koks naujas judesys ar pratimas reikalauja specialisto pamokymo, ta�iau jeigu neturite galimyb�s konsultacijai, atkreipkite d�mes� � kelet� patarim�. �jimo greit� kiekvienas pasirenka pagal savo galimybes. Tempas turi b�ti toks, kad nedustum�te ir nejaustum�te nuovargio. Eikite nat�raliai, kaip �prasta mojuodami rankomis, tik atsispirdami lazdomis. Atminkite, jog pagrindin� lazd� funkcija yra atsispyrimas, o ne atrama. Rankos juda palei šonus, nenukrypdamos � šalis. Judesys ranka pradedamas j� pasta�ius sta�iu kampu � priek�, o baigiamas, kai ranka palieka ištiesta u� nugaros. Most� amplitud� turi b�ti plati. Aktyviai dirbti turi ne alk�n�s, o peties s�narys. Nepamirškite, jog svarbiausia – pakili nuotaika.

Sveikuol� Jadvyga V�š�i�nien� su lazdomis ketina eiti � savo sod� prie Bubi� tvenkinio.

Migl�s REMEŠKEVI�I�T�S nuotr.

Sparnai visai dienai

Šiaurietiškame �ygyje dalyvavusi sveikuoli� klubo "Šviesuoliai" nar� 75-eri� met� ponia Jadvyga V�š�i�nien� sako, kad tokia jau jos prigimtis – sportuoti m�gstanti nuo pat jaunyst�s, tod�l ir š�kart buvo smalsu išbandyti nauj� sporto šak�. "Mane labai domina naujov�s, tad pasiskolinusi lazdas nekantravau išbandyti nauj� jud�jimo r�š�. Buvo išties linksma – pulkas moteriški� �veik�me 1,5 km, - šypsosi pašnekov�. – Tik kelias, kuriuo �jome, pasitaik� ne koks – vien grubl�tas ledas! Ta�iau pasiek� finiš� nejaut�me jokio nuovargio, atvirkš�iai, �jimas gryname ore suteik� energijos visai dienai. Ši naujov� suteik� sparnus, tai kas, kad taisyklingai vaikš�ioti dar nemokame, ta�iau, manau, daugumai tai bus dar viena sveikatinimosi priemon�."

Ponia Jadvyga d�iaugiasi, jog at�jus pavasariui � savo sod�, esant� netoli Bubi� tvenkinio, nebeva�iuos autobusu, o pasi�musi lazdas eis p�s�iomis. Visoki� �moni� esama, tad gal kas nors ir pagalvos, k� �ia ta moterišk� su slid�i� lazdomis med�iams �aliuojant veikia, ta�iau ponia Jadvyga sako, jog ne k� ma�iau aplinkinius stebindavusi, kai anksti pavasar� lediniame vandenyje prad�davusi maudyni� sezon�. Anot pašnekov�s, su lazdomis sodan ji nueisianti daug grei�iau, nei eit� paprastai. Pašnekov� �sitikinusi, jog šiaurietišk� vaikš�iojim� pam�gs ir lietuviai. "Eiti galima bet kada, svarbiausia – tur�k lazdas ir kojas", – sako ponia Jadvyga.

Akimirkos, sugautos architekt�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� architektai kasmet Trij� karali� švent� pasitinka susiburdami draug�n. Šiemet švent� ne�prasta - Fotografijos muziejuje surengta fotografij� parod� "Aš matau". �sp�d�iai iš kelioni�, savitas po�i�ris � pasaul� sugul� didelio formato nuotraukose. Meno vertintoj� akimis, paroda yra gana profesionali.

Nukeliav�s � Indij� Dalius Puzinas liko ištikimas savo fotografijos principams - �velgia � aplink� ne�prastu rakursu.
Daliaus PUZINO nuotr.

Kasmet naujas švent�s scenarijus

Id�ja švent� sutikti �domiau kilo architektui Daliui Puzinui, kuris yra organizav�s ne vien� menin� parod�, simpozium� ir juose dalyvav�s, o �gyvendinta ji buvo padedant iniciatyvioms koleg�ms Rasai Pumputienei, Laimai Rudokienei ir Daliai Šidlauskienei.

Iš prad�i�, paskelbus id�j� likus m�nesiui iki šven�i�, atsiliep� ma�ai koleg� atsiliep�, ta�iau v�liau ledai pajud�jo ir nuotrauk� buvo surinkta daug. Iš viso parodoje eksponuojami 30-ies autori� 55 darbai. Fotografijose - kelioni� �sp�d�iai, gamtos detal�s, peiza�ai, pastatai ir �mon�s.

"Iš prad�i� kniet�jo pasidaryti atrakcij�, tad mintis eksponuoti nuotraukas viešai net nebuvo kilusi. Kai �m� pl�sti geros kokyb�s didelio formato nuotraukos, o autoriai panoro parodyti j� ne po vien�, supratome, kad reikia erdvesni� patalp� ekspozicijai. Nor�josi jas matyti ne vien� dien�", - sako viena parodos organizatori� R. Pumputien�.

"Architekto akis u�kli�va u� kitko, nei �prastai turistui. Jis pastebi tai, � k� šiaip �mogus net neatkreipt� d�mesio. Visada fotografuoju galvodamas, kad nuotrauka gali patekti � parod�", - tvirtina D. Puzinas.

Architekt� parod� savait� �sileido Fotografijos muziejus. Šiauli� architekt� s�junga, atsid�kodama "Aušros" muziejui, skyr� jai param�. Parodos "Aš matau" atidarymo vakar� buvo surengtas ma�� fotografij� aukcionas. Brangiausiai �vertinta nuotrauka kainavo 500 lit�. Aukcione pardavus apie dešimt nuotrauk�, surinkti 2300 lit�, kurie skirti "Aušros" muziejaus reikm�ms - Ch. Frenkelio vilai bus nupirktas fortepijonas.

Fotografija - saviraiškos b�das

Ger� �od�i� fotografij� autoriams negail�jo meno profesional� darbus vertinantis menotyrininkas Virginijus Kin�inaitis. "Tai unikalus reiškinys. Kai susiburia vienos profesijos �mon�s ir surengia fotografij� parod�, jau yra laim�jimas", - sako jis.

Anot menotyrininko, architektai realizuoja save kaip poetin�s individualyb�s, kaip kitaip matan�ios asmenyb�s. Vieni fotografuoja u�hipnotizuoti unikali� architekt�ros form�, nelabai kreipdami d�mesio � menines kompozicijas, kiti nusigr��ia nuo pastat� ir ima fotografuoti šeš�l�, treti fiksuoja kelion�, jud�jim� tarsi foto�urnalistai, dar kiti, fiksuodami buities, gamtos detales, elgiasi visai ne architektiškai - meditatyviai �silieja � supan�i� aplink�.

"Didelio formato darbai atrodo kaip išraiškingi gra��s paveikslai ir tai nustelbia menkus meninius tr�kumus. Paroda jauki ir maloni. Fotografij� parodas gal�t� rengti �vairi� profesij� atstovai - buhalteriai, literatai, poetai, mokytojai. Juk visi keliaujame, turime fotoaparatus, "pyškiname" tai, kas gra�u. Tai puikus saviraiškos b�das, atitr�kimas nuo darbo, o paroda - tinkamas laikas pasitikrinti, ar gaminame ki��, ar kuriame pribloškian�ius meninius vaizdus", - teigia V. Kin�inaitis.

Kasablankoje, vadinamajame pirat� senamiestyje, pastatai da�omi balta ir vaiskia m�lyna spalva, deran�ia su akinan�ia dangaus �ydryne.

Vytenio RUDOKO nuotr.

Estetika be detali� gausos

Nuo vaikyst�s fotografuojan�io architekto Vytenio Rudoko fotografijos sulauk� nema�ai koleg� pagyrim�. Fotografija, kurioje u�fiksuota akimirka Maroke, ant kupranugari� palydint saul�, pavadinta "Autoportretu", peln� daugiausia simpatij� ir buvo išrinkta viena gra�iausi�.

"Nesu profesionalus fotografas, tiesiog m�s� profesija �pareigoja. Architektas turi jausti kompozicij�, tik vieni š� �g�d� yra ištobulin� labiau, kiti ma�iau, dar kitiems tai pavyksta intuityviai. Man patinka fiksuoti detales, pa�velgti � aplink� netik�tu rakursu. Nuotraukoje m�gstu švari� estetik�, tod�l siekiu, kad joje neb�t� gausu daikt�. Fotografija turi paveikti �i�rov� stiprumu", - tikina V. Rudokas.

Keliaujantys ir fotografuojantys �mon�s, anot architekto, da�nai klysta stengdamiesi �siam�inti prie kokio nors �inomo objekto. "Jeigu fotografuoji, pavyzd�iui, fontan�, tai neb�tina šalia jo stov�ti, reikia fotografuoti, kad gra�iai atrodyt� fontanas. Nuotrauka turi teikti ir estetinio pasig�r�jimo, suskamb�ti sava kalba. Reikia tiesiog �d�ti daugiau širdies", - pataria fotografija besidomintis Vytenis.

Iš t�kstan�i� �vairiose kelion�se padaryt� nuotrauk� V. Rudokas parodai j� atrinko iš švie�iausios kelion�s � Marok�. Prie Atlanto Kasablankoje (Maroko uostamiestis) �vejojantys �mon�s atrodo tarsi tik�t�si ne laimikio, o siekt� pagauti saul�s blyksnius bangose, tod�l nuotrauka pavadinta "Saul�s zuiku�i� gaudymas". Atmosfera, kai buvo fotografuota, atrod� paslaptingai d�l susidariusio smogo ar tvyran�io r�ko, tad nuotrauka atrodo nespalvota, nors ji nebuvo apdorota jokia kompiuterio programa.

Kitame Maroko mieste Fese kontrastingai atrodo virš molini� trobeli� styran�ios palydovin�s l�kšt�s. V. Rudokui �domu, kaip civilizacija kei�ia senov�. Iš tikr�j� nieko keisto �ia n�ra. Vietiniai tai paaiškina labai paprastai - tiesiog ten niekas neved�ioja televizijos kabelio.

Praeiti pro pastat� ramiai negali

Daugiausia iš architekt� keliaujanti Palmira Petrauskait� sako, kad šalis j� pirmiausia patraukia statiniais.

� Sirij� Palmira Petrauskait� nuvyko su�inojusi, kad jos vardas yra kil�s iš asir� kalbos ir reiškia palmi� girait�. Palmyros miestas garsus savo šventyklomis, kapaviet�mis ir sienomis, senov�je buv�s svarbus šilko kelyje.

Palmyros PETRAUSKAIT�S nuotr.

"Mes, architektai, fotografijos at�vilgiu esame sugadinti �mon�s. � aplink� �i�rime kitaip, pirmiausia, iš profesin�s pus�s. Fotografuojame intuityviai, stengiam�s išlaikyti proporcijas, paisome kompozicijos d�sni�, siekiame atskleisti kult�ros savitum�, lyginame skirting� stili� statinius. Ramiai negaliu �velgti net � laiptel� - neju�ia skai�iuoju jo ilg�, plot� ir aukšt�, - šypsosi architekt�. - �velgdamas � šiuolaikinius pastatus, atkreipi d�mes� � med�iag�, viet�, kur jis stovi, paskirt�."

Rinkdamasi, kur keliauti, moteris pirmiausia išsiaiškina, ar ten yra d�mesio vert� architekt�ros objekt�. Geriau pa�inusi Europos miest� kult�ros lobius, architekt� mielai leidosi � tolimesnes keliones. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš ankstesni� kelioni� � Sirij�, Jordanij� bei pra�jusi� met� ekskursijos � Kinij�, Kambod�� ir Vietnam�.

"Fotografija - tai greitas saviraiškos b�das. Smagu, kai pavyksta pagauti ger� kadr�. Kai pasiseka u�konservuoti akimirk�, v�liau gali m�gautis skaniais konservais", - šmaikštauja P. Petrauskait�.

Kal�d� Seneliui tr�ksta pagalbinink�, bet ne fantazijos

Kal�dos pra�jo pragu��jo, liko nemigo �ym�s paakiuose, pastor�j�s liemuo ir, �inoma, smagiausias dalykas - dovanos. O kam turi b�ti d�kingi pasaulio �mon�s u� šiuos d�iaugsmus? Teisingai – Kal�d� Seneliui, kuris nusipl�k�s, ta�iau laimingas, gr��o � savo namus Laplandijoje ir mielai sutiko papasakoti savaitraš�iui "Šiauliai plius", kaip jis gyvena ir kokias kal�dines dovanas dalijo, paspaudus finansinei krizei.

- Kaip, Kal�d� Seneli, jums pavyko savo elniais traukiamomis rogut�mis aplankyti visus per vien� nakt�?

- Kiekvienas �mon�s "S plius" fizikas jums paaiškint� - aš pasinaudoju erdv�s ir laiko kontinuumu. D�l šios prie�asties galiu per vien� nakt� aplankyti visus, išsibars�iusius 320 milijon� kvadratini� metr� �em�s plote. Erdv� juk išsiple�ia, o aš �inau, kaip galima išpl�sti arba suspausti laik�.

- Vadinasi, Jus galima pamatyti?

- Kal�d� Senel� galima pamatyti tik labai trumpai - vienoje vietoje aš neu�sib�nu ilgiau nei akimirksn�. Nema�ai �moni� teig� mat� mane, nors labai greitai pradingdavau. Vieni tai paaiškina fizikos d�sniais, kiti tuo, kad �mon�s, K��i� nakt� prisivalg� maisto su kanap�mis, grybais ir prisig�r� aguon� pieno, gali pamatyti bet k�. Kaip ir išgirsti kalbant gyvul�lius.

- O kaip su�inote, kuris buvo geras, o kuris – nelabai?

- Visai paprastai – man padeda juodosios technologijos. Po Šiaur�s ašigalio ledu yra did�iuliai radijo bang� imtuvai, kuriais ir išgirstu apie vis� poelgius.

- O kaip J�s nepasiklystate skriedamas rog�mis?

- Mano rog�se �rengta moderni vietos nustatymo �ranga, o mano šiaur�s elniai, galintys skraidyti, stov�ti ant nam� stog� ir matyti tamsoje, yra genetiškai modifikuoti.

- O iš kur, Seneli, esi kil�s?

- Aš gimiau ketvirtame am�iuje Anatolijoje (dabar Turkija). Aš - šventasis Nikolas.

- O kod�l v�liau apsigyvenote ne kur šilta, o kur �iauriai šalta - Laplandijoje?

- Tai kad apie mane tiek buvo prikurta istorij�, tiek paskleista gand�, kad teko sl�ptis. Prik�r� �mon�s, kad jodin�ju ir �irgu, ir o�iu, ir pats esu nelabai doras vyras. Man net buvo priskirtas devintasis elnias, vardu Rudolfas Raudonnosis. Galiausiai, kai mano �vaizd� suk�r� vieno garsaus g�rimo kompanija, buvau priverstas vilk�ti raudonai.

- Seneli, ar J�s kovojate su antsvoriu?

- Kaip nekovosi. Per Kal�das JAV ir Kanadoje prisivalgau K��i� išvakar�se paliekamo pieno ir sausaini�, Anglijoje – šerio ir pyrago su m�sa, Australijoje – alaus bei trašku�i�, tad visus metus esu priverstas pasninkauti, kad gal��iau paeiti.

- Bet, Seneli, J�s turite marias pagalbinink�. Gal tod�l ir stor�jate?

- Š�met aš labai pavargau, nes man labai pritr�ko darbo rank� – juk dauguma nykštuk� išvyko dirbti � Airij�, o Kinijoje darbuotojams padidino atlyginimus, tad nebe�inojau, k� ir bedaryti. Platinau skelbimus, kad labai reikia Snieguol�s (panašaus darbo patirtis buvo privalumas), 60 nykštuk� (ma�as �gis neb�tinas) ir dviej� elni� (7 met� skraidymo patirtis ir bent vienas ragas buvo privalumas). Šiaip ne taip vis� komand� pavyko rasti.

- O tai kur dabar J�s� Snieguol�, kaip J�s j� radote?

- Iš pusšim�io mergin� išsirinkau t�, kurios kr�tin� did�iausia. Ji dabar išvyko kur šil�iau, � Italij�, garbingo konsumator�s darbo dirbti.

- O kur �sidarbino nykštukai?

- Statybose. Kai visur kriz�, garbingais mano pagalbininkais dirb� �mogiukai jokio juodo darbo nesibijo. Išmuštruoti darbštieji nykštukai graibstyte graibstomi.

- O kas nutiko elniams?

- Jiems viskas gerai. Jie labai m�gsta saus� šun� maist�, o š�met viena gerašird� moteris man kaln� šuniško maisto par�pino – labdaros akcij� organizavo, geri vaikai mokyklose suneš� po saujel�. Visai šalia mano nam� yra giria, kurioje elniai ir gyvena. Kasmet vyresnieji elniai atsiveda palikuoni�, o pastarieji v�liau išmokomi skraidyti Nacionaliniame elni� aeronautikos ir kosmoso administracijos centre.

- Koki� dovan� daugiausia išdalijote?

- Suprantate, kriz�, tai ir dovanos ne tokios "riebios" kaip anks�iau. Tai kas, kad nafta pigo - mano elniai juk valgyti nori, maistas labai pabrango. Tod�l sukausi kaip išmanydamas dovanas parinkdamas. Moterims daugiausia dovanojau sag�. Kailinius, deran�ius prie ši� sag�, tegul pa�ios nusiperka. Vyrams dovanojau ausines - kad nelabai gird�t�, kaip �monos d�l pinig� stokos virkauja.

- Kaip, Seneli, Jums pavyksta taip gerai atrodyti?

- Man gyvenimo d�iaugsm� teikia ne tik valgymas...

- J�s k�, �mon� turite?

- Tur�jau kadaise, bet kokia �mona pak�s vyr�, kurio per šventes namie neb�na? Ne ne ne, net neklauskite su kuo dabar gyvenu. Neišduosiu. Aš – garbingas vyras.

I� kur atkeliauja Kal�d� Senelis ir kod�l puo�iame �aliaskar�?

Savo kal�dinius norus vaikai siun�ia Kal�d� seneliui � Laplandij�, kur ištisus metus jis su geraisiais elfais ruošia dovanas vaikams. Tai turb�t kone populiariausia ir �tikinamiausia versija, d�l ko per šv. Kal�das po eglute išpildomi vaik� pageidavimai. Ta�iau pavar�ius istorijos puslapius galima aptikti ir daugiau Kal�d� Senelio kilm�s versij�. Gra�i tradicija puošti namuose egl� - taip pat nelietuviška.

Kal�d� Senelio namai - Skandinavijoje

Prie raudonai apsirengusio barzdo�io �vaizd�io esame �prat� nuo vaikyst�s. Tiesa, jaunesnioji karta jau nebe�ino jo tarybinio vardo – Senis Šaltis - ir vadina Kal�d� Seneliu. J� ištisus metus galima aplankyti prie poliarinio rato netoli Suomijos miestelio Rovaniemio, kur veikia ne tik Kal�d� Senelio paštas, bet ir pasitelkus modernias technologijas su vaikais bendraujama Kal�d� Senelio interneto svetain�je bei elektroniniu paštu.

Santa Klauso (Kal�d� Senelio – aut. past.) id�ja Skandinavijos šalyse gyvuoja kelet� am�i�. �vairi� region� tradicijos skirdavosi, bet vienas bruo�as buvo bendras - Santa Klausas pasirodydavo gruod�io 24 dien�, ir tuomet buvo leid�iama išvynioti po egle rastas dovanas. Ši tradicija ypa� stipri buvo Suomijoje.

XX a. prad�ioje, kai vaikai �m� t�vus apipilti klausimais, kur gyvena geradaris Kal�d� Senelis, teko jam surasti gyvenam�j� viet�. Tiesa, per daugel� met� jo lokacija vis keit�si. Pra�jusio am�iaus tre�i�j� dešimtmet� tik�ta, kad Kal�d� Senelis gyvena Korvantunturio (Ausies) kalne, kuris yra 403 metr� aukš�io ir st�kso Suomijos ir Rusijos pasienyje. Toki� �ini� 1927 metais paskelb� garsus Suomijos radijo "Vaik� valandos" ved�jas Markus Rauho. Neprieinamasis Ausies kalnas tapo tikr�ja Kal�d� Senelio buveine. Sukurtas mitas, kad per ši� "aus�" pats Kal�d� Senelis ir jo palydovai elfai nuolat klausosi, k� veikia vaikai, ir nuolat surašin�ja j� gerus ir blogus darbus � dideles knygas, o v�liau sus�d� sprend�ia, ar vaikai nusipeln� išsvajot� dovan�. Kadangi Korvantunturis - sunkiai pasiekiama vieta, 1985 metais Santa Klausas perkraustytas u� aštuoni� kilometr� nuo Suomijos miestelio Rovaniemio. Santa Klauso d�ka šio miestelio oro uostas tapo tre�iasis pagal dyd� Suomijoje ir turizmo industrija �ia klesti. Kal�d� Senelio rezidencija – tai šiaurietišk� medini� trob� kompleksas, šalia kurio st�kso stulpas, �ymintis poliarin� rat�.

Kal�d� Senelio priešistor�

Istorikai sako, kad Kal�d� Senelio prototipas gali b�ti šventasis Nikolas (šv. Mikalojus) iš Miros. Šis IV a. krikš�ioni� vyskupas gyveno Anatolijoje, dabartin�s Turkijos teritorijoje. Teigiama, kad jis gars�jo dosnumu - vieno dievobaimingo krikš�ionio dukroms jis dav� krait�, kad joms nereik�t� tapti prostitut�mis. Šv. Nikolas tapo j�reivi�, pirkli�, lankinink�, vaik�, prostitu�i�, vaistinink�, advokat�, lombardo savinink�, kalini� patronu. Jis taip pat laikomas Amsterdamo miesto bei Rusijos glob�ju.

Ieškant Kal�d� Senelio ištak�, randama ir german� mitologijos element�. Pasakojama apie diev� Odin�, kuris kasmet per �iemos saul�gr�� med�iodavo drauge su kitais dievais ir jo karalijoje gyvenan�iais �uvusiais kariais. Vaikai prid�davo batus mork�, šiaud� arba cukraus ir palikdavo prie kamino, kad iš j� gal�t� pa�sti Odino skraidantis �irgas Sleipniras. Odinas vaikams atsid�kodavo, pakeisdamas Sleipniro maist� dovanomis. Toks paprotys iki šiol yra Belgijoje ir Nyderlanduose ir siejamas su šv. Nikolu. Vaikai palieka šiaud� prikimštus batus prie kamino kiekvien� �iemos vakar�, o Šv. Nikolas atsid�kodamas palieka saldaini� ir dovan�li�. Odinas vaizduotas panašiai kaip šv. Nikolas - senyvas barzdotas �mogus. Paprotys per Naujojo Amsterdamo kolonij� pasiek� Amerik�, kur kojin�s dovanoms kabinamos prie �idinio.

Santa Klausas ar Father Christmas?

Anglijoje ir Amerikoje �inomas Santa Klausas atsirado ankstyvosioms Kal�d� Senelio atsiradimo istorijoms susimaišius su XVII a. atsiradusiu britišku persona�u Father Christmas (Kal�d� T�veliu – aut. past.), kuris vaizduotas kaip �mit�s barzdotas �mogus su ilgu �aliu r�bu kailiniais apvadais. Vardas Santa Klausas atsirado iš olandiškojo persona�o Sinterklaas, siejamu su šv. Nikolu. Šios mitin�s b�tyb�s apranga yra vyskupiška: jis d�vi raudon� mitr� su auksiniu kry�iumi ir turi vyskupo lazd�. Pasakojama, kad "Sinteklass" jodin�ja stogais baltu �irgu, o jo pagalbininkai, per kaminus nusileid� � namus, palieka dovan� po eglute.

Amerikoje Santa Klauso �vaizdis, kok� �inome dabar, susiformavo XIX a. pirmoje pus�je po eil�raš�io "Šv. Nikolo apsilankymas" ("A Visit From St. Nicholas"), kur� geriau �ino pavadinimu "Naktis prieš Kal�das" (The Night Before Christmas"). Šiame eil�raštyje pirm�kart �vardijami aštuoni Santos elniai. Šiek tiek v�liau Santa gauna ir devint�j� elni�, vardu Rudolfas, kuris šiandien yra da�niausiai minimas. Santa Klausas vaizduotas pasipuoš�s �vairi� spalv� kostiumais, ilgainiui susiliejo su Father Christmas. XIX a. pabaigoje Santa pasirod� raudonu apdaru - toks jis išliko iki šiol.

Did�iojoje Britanijoje jau lapkri�io prad�ioje did�iuosiuose prekybos centruose �rengiami Kal�d� Senelio urvai, kur u��j� vaikai pasikalba su Kal�d� Seneliu ir papasakoja savo norus.

Kod�l puošiame kal�din� eglut�?

Šios tradicijos ištak� reik�t� ieškoti pas senov�s graikus ar rom�nus. �aliomis, neb�tinai egl�s šakel�mis jie puošdavo namus prieš Naujuosius metus. XIV a. Naujuosius perk�lus � �iem�, sausio pirm�j�, imta �alumynais namus puošti per Kal�das. Tiesa, tuomet apie egl� neb�ta n� u�uominos. Namus �mon�s puoš� slyv�, vyšni�, obels šakomis, kurias iš anksto pamerkdavo � vanden�, laukdavo pra�ystant Kal�doms. XVI a. prad�ioje eglut�s prad�tos puošti Vokietijoje, Elzaso krašte. Tuomet ant jos vietoj �aisliuk� kabinti �vair�s kepiniai, vaisiai, saldumynai. V�liau išplito tradicija bent ant vienos egl�s šakel�s u�degti �vakut�. Didel�s kal�din�s egl�s pa�ioje XIX a. prad�ioje buvo pastatytos prieškal�din�s mug�s metu Drezdene. Tad ma�daug 1807-uosius galima laikyti dabar m�s� miest� aikšt�se puošiam� did�i�j� kal�dini� egli� seniausiu �inomu "gimtadieniu", o paprotys namie blizgu�iais, švie�ian�iomis girliandomis ir margais �aisliukais dabinti eglutes Europoje �me plisti dar XVIII a. Tapo �prasta Kal�d� ryt� po egle rasti dovan�. Rusijoje tradicij� išplatino vokie�iai dar XIX a. pabaigoje. Iš Rusijos tradicija puošti �aliaskar� at�jo ir � Lietuv�. Eglut� daugelio taut� magijoje laikoma gyvyb�s ir atsinaujinimo j�gos �sik�nijimu, kaip am�inai �aliuojantis medis.

Kal�d� Senelis �vairiose šalyse:

Santa Claus – anglakalb�se šalyse,

Father Christmas – Did�iojoje Britanijoje,

Daidi na Nollag - Airijoje,

Papa Noel - Ispanijoje,

Pere Noel - Pranc�zijoje,

Ded Moroz (Senis Šaltis) - Rusijoje,

Weinachtsmann – Vokietijoje,

Joulupukki (Kal�d� o�ys) – Suomijoje (šis persona�as gyvena Laplandijoje, turi �mon� Joulumuori, va�in�ja elniais kinkytomis rog�mis),

Julenissen – (Kal�d� nykštukas) – Norvegijoje,

Julemanden (Kal�d� vyras)– Danijoje.

Nepiktas lai�kas apie piktinan�ias nes�kmes

Kristina �EPUKAITYT�-NIELSEN

Neseniai psichologo patarimuose perskai�iau, k� daryti panorus "kovoti su neteisybe". Specialisto nuomone, kovoti nereikia, nes tokia kova yra tik vidinio pyk�io d�l visai kitoki�, ne globali�, o asmenini� nesklandum�, išraiška. Suprask – jei kaip pilietis kovoji prieš gamtos niokojim�, o kaip vartotojas restorane išdr�sti nemok�ti u� saus� iš ka�i kokio kuilio iškept� kepsn�, valstybin�se tarnybose dr�siai �velgi � akis ka�kod�l išdidiems tarnautojams blizgan�iais �andais ir tarnautojoms išpuosel�tais nagais, tu esi tiesiog nelaimingas �mogus.

Tau galb�t nesiseka meil�je, nes kamuoja Edipo-Elektros kompleksas, u�gniau�tas seksualumas d�l kreiv� dant�, polinkis � depresij� d�l to, kad motina nemaitino tav�s savo pienu ir padid�j�s nervingumas d�l gyvenimo susispaudus anytos bute. Tu tiesiog pats esi problem�, su kuriomis nekovoji, rinkinys, o ne s��iningas, normalus, gal net naivus vartotojas, kuris tiesiog nori atlikti t� paprast� ir senai ištobulint� pirkimo-pardavimo akt�. Arba naivut�lis pilietis, kuris šventai tiki formule: moku mokes�ius, tod�l esu padoriai aptarnaujamas ir gerbiamas.

Aš beveik priklausau jau visai iš nerv� susisukusiai nelaiming� pirk�j�-pilie�i� kategorijai. "Beveik", nes tokia b�nu ne visada. "Susisuku" tik kokius tris kartus per metus - kai gr��tu � Lietuv�. Šiuo metu mano namai – kitoje Europos šalyje. Ir man vis vien, kad dabar jau esu nuteista, nes spjaudau ir taškausi ant švento T�vyn�s vardo, kad jei tokia gudri, tai galiu gr��ti ir keisti. Galb�t, bet ar u�tek�iau j�g�? O gal d�l kovos su "neteisybe" atsidur�iau psichiatrijos ligonin�je; diagnoz� – gilus pogimdyminis stresas, neišnyk�s per 27 metus ir galiausiai išprovokav�s baisi� isterij�, kai vairuotojas nepanoro atidaryti priekini� autobuso dur� (paklaustas, kod�l neatidaro, atsak�: "Aš NIEKADA neatidarau."). Vairuotojo akys buvo iškapstytos ilg� ligon�s nag�, o jos skrandyje rasta nukent�jusiojo plauk�. Manoma, kad tokia stipri ligos ataka kilo d�l chroniško emocij� u�gniau�imo, nutyl�jimo ir susitaikymo...

Tiek to, atsiduosiu šiuokart teismui d�l išduotos Gimtin�s ir papasakosiu, d�l ko bijau jon gr��ti gyventi. Gal tai netgi bus savotiška autopsichoterapija, kuri išgelb�s kokio nors vairuotojo gyvyb�. Išsiliesiu, ir nebeskaud�s... Bijau, kad jau išlepau gyvendama Danijoje (aš �ia naujok�, gyvenu dar tik ketverius metus), kur paštu net pas� atsiun�ia. Mane kamuoja stresas, kai pradedu planuoti kelion� � Lietuv�. Visada b�na tas pats: svajoju, laukiu, noriu, o gr��usi po vienos dviej� dien� s�d�iu linguodama ir ašaros byra kaip pupos...

Išd�stysiu tuos savo sopulius punktais, gal tai ir n�ra labai literat�riška, grei�iau – labai šalta ir neprofesionalu, bet u�tat primena (nors skai�ius ir neatitinka) stacijas – kry�iaus kelio stoteles.

1. Vis� par� keliavusi �aviais siaurais Lenkijos takeliais ir keliais pasiekiau Lazdijus. Iš ten draugas pamet�jo iki Kauno, iš Kauno tur�jau vykti � Šiaulius. Sutapo, kad gr��au prieš ka�kurias šventes, laisvadienius. Kauno stotyje migla �moni�, visi nori namo. Tuo pasinaudodami, ve��jai pak�l� kainas – litu, dviem. Nusipirkau biliet�, �s�dau � autobuso gal�, laukiame, kol pajud�s. �šoka miela student�, nori pas mam�. Ji atvirai pasako vairuotojui nesitik�jusi bilieto pabranginimo, atsid�jusi lit� lygiai tiek, kiek �prastai kainuoja kelion�. Prašo, kone maldauja vairuotojo pave�ti j� iki Šiauli�, ten j� pasitiks draugas, jis "u�mes" t� lit�. Autobuse �sivyrauja nejauki tyla, visi susidomi savo avalyne... Vairuotojas grie�tai atsisako ve�ti vienu litu pigiau. Mergait� iššoka iš autobuso. Niekas nepasi�l� vaikui lito. Kol "atsibundu", sugriebusi lit�, bandau j� vytis. Susipanioja kojos, krentu nosimi � s�dyn�s atloš�. Litas ka�kur parieda, o mano nosis varva li�desio kraujais. Niekas nieko "nepastebi" ir Šiaulius pasveikinu nauja veido forma...

...Ka�kada �lipau � autobus� Islandijoje. K� tik iš oro uosto, pinigin�je stambios islandišk� kron� kupi�ros, o talonas kainuoja centus. Islandijoje tvarka tokia: talon� pirkti galima tik autobuse, atsiskaityti lygiai. Išsigandusi �valgausi, vairuotojas nuramino, pave�� dykai.

2. Klaip�dos J�r� švent�. Vasara, kai galioja akcija moksleiviams: bilietai u� pus� kainos. Mano jaun�l� sesuo (13 met�) išsiruoš� namo anks�iau u� mane. Gr�š � Šiaulius traukiniu. Pamiršo moksleivio pa�ym�jim�. Kasinink� išpl�do mergait�, gal� gale apskritai prieš nos� u�dar� langel�. Jokio traukinio bilieto moksleiviui be pa�ym�jimo. Lyg neb�t� matyti, kad mergaitei 13 met� ir n� diena daugiau. Lyg neb�t� logiška, kad visi tokio am�iaus vaikai lanko mokykl�. Gal sakysite, kad aš ilgokai akmen� u�antyje nešioju, bet šis prieš ketverius metus �vyk�s nemalonumas iki šiol atbaido mane nuo keliavimo traukiniu � Klaip�dos pus�.

3. Mano artimas draugas mokosi universitete Kaune. Kart� jam prireik� ka�kokio administracijos vadovo parašo ant vieno popier�lio. Administracijos pastatas didelis, jaunuolis ne�ino, kur eiti. Galiausiai randa ka�koki� sekretor� (pusam��, pikta, be abejo, u�si�musi) kabinete X. Paaiškina, kas ir kaip, paklausia, kur rasti pon� t� ir an�. Atsakymas: "Tau reikia, tu ir ieškok." Vaikis praryja "sena k...", mandagiai u�daro sekretoriato duris, aplekia vis� pastat� dar kart�. Galiausiai v�l atsiduria prie kabineto X, nes tai tas pats kabinetas, kuriame s�di (durimis atsiriboj�) ponas tas ir anas bei jo sekretor� (pusam��, pikta, piktybin�)...

4. Ir v�l stotis. 5-ta valanda ryto. Autobuso iš Šiauli� � Vilni� belaukiant. Ateiname anks�iau. Kasa atidaroma 5.00. Lygiai 5.00 ateina kasinink�. Mes su drauge pabr��tinai maloniai palabiname išdid�i� poni�. Praeina n� nemurmtel�jusi. Atsirakina savo stiklinio "kiosko" duris ir ima demonstratyviai (slapta � mus šnairuodama) valyti dulkes, laistyti g�les, kaisti kav�, "kurti" kompiuter�. Praeina 10 minu�i�. Tada lyg tarp kitko atidaro langel� ir teikiasi parduoti biliet�. Dar ne viskas. Laukiame autobuso. Kyla ka�koks klausimas d�l atvykimo laiko. Prieiname prie "kiosko". Laukiame. V�l šnairavimas, dulk�s, g�l�s. Piktybiškai. Tada atidaromas langelis ir atsainiai paklausiama: "Ko nor�site". Neištveriu: "�inoma, noriu cigare�i� ir alaus, o jums tikriausiai atrodo, kad autobuso bilieto???!!" �si�eid�ia ponia, bet nebedr�sta erzinti...

5. Laikas pasikeisti �ali�j� pas� � raudon�j�. Šiauli� migracijos tarnyba. Rimta skrupulinga darbuotoja paaiškina: neregistruotiems Lietuvoje paso dokumentai tvarkomi Vilniuje. Jos nekaltos, ne jos tvark� suk�r�. Šiame kompiuteri� am�iuje, pasirodo, ne�manoma jokia bendra duomen� baz�, apskaita. Net nesvarstoma galimyb� palengvinti vis� pa�ym� gavimo kan�ias, taip padedant sutaupyti laik� �mon�ms. Nedr�stu kategoriškai tvirtinti, bet ir nenusteb�iau, jei kas nors pasakyt�, kad tai daroma ty�ia, idant išsaugot� išp�stus biurokratijos etatus, kurie tur�t� smarkiai bli�kšti, kompiuterizavus vis� sistem�.

Danijoje išpl�tota CPR (Centrinis pilie�i� registro) sistema. Bet kuris, turintis leidim� naudotis CPR registru, gali gauti ir tvarkyti visus duomenis. Paskambinus � savivaldyb�, u�tenka pasakyti savo CPR numer� (atitikmuo Lietuvoje b�t� asmens kodas) ir savivaldyb�s tarnautojas mato, kur gyveni, su kuo, koki� reikal� turi savivaldyb�je, kas atsakingas u� tavo byl�.

6. Šiauli� miesto savivaldyb�. Beveik nesu tur�jusi reikal�, tik vien� kart� reik�jo gyvenamosios vietos deklaracijos. Net nustebau, kad man�s "nesusuko nervai", nors tam jau buvau nusiteikusi. Dvi malonios, mandagios, operatyvios jaunos darbuotojos nustebino ir nud�iugino. Valio, yra Lietuvoje ger� darbuotoj�, tarnautoj�! A�i� ir s�km�s tokiems.

Punkt� s�raš� gal��iau t�sti. Bet daugelis mano patyrim� panaš�s, nes gr��usi daugiausia susiduriu su �staigomis, susijusiomis su kelion�mis, tad ir "stacij� veiklos profilis" – labai panašus. Be to, mano draug�, gyvenanti Lietuvoje, sako, kad nuobodu skaityti apie tai, kas visiems aišku. Man aišku ir tai, kad tokios situacijose padeda piktas tonas. Tereikia koki� � pasaulio viešpaties vaidmen� �sijautusi� apvalain� moter�l� rusišku akcentu apr�kti, reikalai iškart pradeda jud�ti. Klausimas kitas: kod�l to reikia? Koks tokio elgesio su klientais tikslas, prasm�? Kod�l turime bendrauti kaip gyvuliai?

Nerašy�iau tokio gai�aus laiško, jei tai b�t� pavienis atvejis. Juk net tarp �igon� vagi� pasitaiko. Bet man atrodo, kad statistiškai man "ant galvos" teko/tenka per daug toki� nuotyki�. Kai kurie pateikti u�sienio atvejai nereiškia, kad ten bandel�mis lyja. Nesu naivi ir linkusi garbinti. Tiesiog mano atmintis nešlubuoja ir nepamenu, kad k� nors panašaus b��iau patyrusi ne Lietuvoje. Gaila, kad taip da�nai padejuoja ne vienas mano bendraam�is. Pasteb�jome, kad ypa� aršiai puolami klientai-interesantai tada, kai jie stengiasi kuo daugiau šypsotis ir pabr��tinai mandagiai kalb�ti. Matyt, visiems arogantiškiesiems patarnautojams ir tarnautojams tarsi ��eidimas atrodo savimi pasitikintis jaunas �mogus, kuris �ino ir siekia gauti tai, kas jam priklauso. Juk jie �prat� prie nieko nesusigaudan�i�, išsigandusi� pagyvenusi�, ma�ai mokyt� �mogeli� armijos – tuomet galima pasijusti valdovu, kurio visi maldauja, o ne reikalauja.

Pasvars�ius, kod�l mums taip nesiseka, da�nai padarome išvad�, kad tai – kart� problema. Kad m�s� t�vai taip buvo aukl�ti, patys �eminti grie�t� pedagog� bei paragav� deficitin�s anarchijos, kai parduotuvi� ved�jos "vald�", nebemoka persiorentuoti ir dirbti kito labui, su šypsena pasitikti gyvenim� bei kiekvien� klient�. Netikiu, kad tik "anoji" karta tokia sur�gusi - mano bendraam�iai irgi ne saldainiai. Ko nor�ti, juk m�s� t�vai - "anoji" karta. Jie ne tik �skiepijo mums daug labai kilni� sieki� ir ideal�, bet ir da�nai savo elgesiu išmok� tiesiog �eminti ma�esn�, vogti, jei tik galima, dirbti "valdiškai". Vis pasvarstau, iš kur tas noras piktybiškai kenkti. Mano versij� s�raše pirmauja kerštas. �sivaizduokite, s�di autobus� stoties kasoje pilka pelyt�, nusikamavusi d�l am�in� konflikt� namuose, sergan�ios mamos, kuri� slaugo ji pati, nes seneli� slaugos namuose n�ra viet�, jos niekas neklauso, ji yra u�guita. Ir u� tai darbe ji keršija visiems, nes jei jai blogai, kod�l ka�kam turi b�ti gerai. J� tiesiog ap�m�s pasiutimas, ne�inia kaip tramdytinas. K� daryti? Ir v�l aš, u�sikr�tusi Danijos socialin�s gerov�s, s��iningos visuomen�s "nes�mon�mis", pasi�lysiu, k� daryti. Visoms nervingoms, arogantiškoms kasinink�ms, irzliems, am�inai "trukdomiems" valdininkams reikia kitokios gyvenimo kokyb�s, reikia atgauti orum�. Tai reiškia, jiems reikia normalaus dyd�io b�sto TIK savo šeimai, doro atlyginimo, saugios kasdienos, nesibaiminant, kad rytoj pasity�iojamai išmes iš darbo "savo paties noru", be abejo, puikios pirmiausia psichin�s, o po to ir fizin�s sveikatos, jos kvalifikuotos prie�i�ros sau bei artimiesiems.

Geriausias tarnybinis �uo - lyderis nuo gimimo

Oksana LAURUTYT�

"Šuo yra �mogaus draugas, o �mogus turi b�ti šuns draugas. Kinologas turi leisti šuniui tur�ti savo nuomon�, o jei šuo stengiasi šeimininkui rodyti savo vali� - jis yra geras šuo", - sako Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kinolog� b�rio vadas Ar�nas Petrošius. Kinologas �ino, k� kalba. Jei ne�inot�, neb�t� su savo belg� aviganiu Natu spalio aštunt�j� pripa�inti geriausiais Lietuvos policijos kriminalistini� tyrim� centre vykusiosiose pareig�n�, dirban�i� su tarnybiniais šunimis, daugiakov�s pirmenyb�se. Beje, jau antrus metus iš eil�s.

Kinologas Ar�nas Petrošius ir jo tarnybinis šuo Natas tarp geriausi�j� — ne pirm� syk�. Pernai Lietuvos policijos kinologijos centre vykusiose Kinolog� daugiakov�s pirmenyb�se jie taip pat pripa�inti geriausiais.

Eugenijaus Onai�io nuotr.

Lyderis siekia u�imti vado viet�

Šiauli� apskrities kinologai nuolat parsive�a priz� iš �vairi� šalies kinolog� var�yb�. Kinolog� b�rio vadas Ar�nas Petrošius sako, kad tai visai nekeista, nes nuo pat kinolog� b�rio �k�rimo tarnybinius šunis dresuoja tokie �mon�s, kuriems šuo - ne darbo �rankis. "Kinologija yra ir darbas, ir hobis. Jei tarnybiniams šunims septyni m�s� pareig�nai skirt� tiek laiko, kiek turi darbo valand�, ger� šun� jie neišaukl�t�. Kartais reikia ir pagyventi su šunimi, dresuoti juos nakt�, nes šuo turi nebijoti dirbti tamsoje", - sako jis.

Neseniai vykusiose var�ybose A. Petrošius ir jo dvej� met� belg� aviganis Natas var��si su 21 šalies kinologu ir j� augintiniais. Rungtyniauta �mogaus ir daikto paieškos, apsaugos, p�dsekyst�s ir bendrojo paklusnumo rungtyse. Kaip kinologas atsirenka šun� ir j� dresuoja, kad šis, aiškinant nusikaltimus, tapt� tikru pagalbininku?

Pasak A. Petrošiaus, Nat� jis išsirinko iš šun� vados, kurioje yra �inomi t�vai, seneliai, net proseneliai, bet vien gro�io ir kilm�s nepakanka, kad šuo b�t� geras tarnyboje. Šun� reikia pamatyti vos gimus�. "Atvest� šuniuk� kal� ima masa�uoti lie�uviu, lai�yti ir jau tuomet matyti, kuris ma�ylis - lyderis, mokantis pakovoti u� save. Toks šuniukas iškart ima rodyti charakter� - nesileid�ia niurkomas. Puola ��sti pieno, nustumdamas seses ir brolius. Yra šuneli�, kuriems reikia parodyti, kur yra maistas, o �ind�ian�io stipraus šunelio netgi neatpl�ši nuo kal�s", - pagrindines savybes išvardija kinologas.

�gimt� savybi� taip pat dar nepakanka, kad šuo b�t� geras tarnybinis šuo. Pasak A. Petrošiaus, šuo turi tur�ti charakter�, turi b�ti ne tik atsidav�s, bet ir nepriklausomas, turi netgi prieštarauti šeimininkui. Pa�i�r�kite � vilk� gauj� - lyderis vilkas grobio b�ga pirmas, valdo gauj�. Tie, kurie neturi lyderio savybi�, jam pakl�sta, ta�iau tikri lyderiai laukia, kol gaujos vadas baigs savo gyvenim�. Jam nugaišus u�im� jo viet�.

Panašiai yra ir šuniui bei jo šeimininkui. "Šuo pakl�sta šeimininkui, bet laukia, kada u�ims vadovo viet�. Šeimininkas, savaime suprantama, negali b�ti visaver�iu lyderiu, nes neturi tokios uosl�s, reakcijos, intuicijos kaip šuo. Tod�l 50 procent� veiklos šeimininkas turi patik�ti šuniui, tai yra tarnybinis šuo turi paklusti šeimininkui iš dalies", - aiškina kinologas ir t�sia, jog dirbant su tarnybiniu šunimi reikia juo manipuliuoti, savotiškai apgauti. Naivu galvoti, kad šuo u�duotis atlieka iš prieraišumo. Šun� skatina instinktai, jo tikslas yra - grobis.

U�duotis atlieka su malonumu

Šeimininkas turi aukl�ti šun� tada, kai to reikia ir atitinkamu am�iaus tarpsniu, nebarti be reikalo, neengti, �od�iu, turi b�ti geras vadovas, o ne despotas. "Panašiai ir darbuotoj� kolektyve. Jei darbuotojas vadovui "lai�o padus", jis niekada nebus geras darbuotojas, bet jei jis turi savo nuomon�, o vadovas j� laiku pagiria, baud�ia, jei reikia, ir paskatina, tada darbuotojas pateisins l�kes�ius. Jei �mogui nuolat sakysi, kad jis yra kvailys, jis gal� gale tuo patik�s. Jei šuniui nuo ma�um�s drausi ka�k� daryti, pavyzd�iui, nelipti � automobil�, nes jo kojos purvinos, v�liau jo niekaip � mašin� ne�kelsi - jis bijos. Jei ma�am šuniui drausi lipti ant bald�, tai tarnybinis šuo, ieškodamas narkotik�, ant bald� ir nelips. Vadinasi, bus blogas šuo", - sako A. Petrošius.

Dresuodami tarnybinius šunis kinologai �ino, kad jei �gimtos šuns savyb�s, refleksai yra silpni, ka�k� galima iš augintinio "išspausti", ta�iau toks šuo u�duotis vykdys iš pareigos. Gim�s lyderiauti šuo u�duotis vykdo, nes jau�ia malonum�. "Šuo, kuris pasitiki savimi, net dreba, kai j� pagiri, skatini ir tarsi sako: "�i�r�k, koks aš, did�iuokis manimi." Jis turi tur�ti tos vidin�s agresijos, kuri yra jokiu b�du ne pyktis, bet u�sispyrimas atlikti u�duot� iki galo. Tod�l šeimininkas turi ugdyti šuns pasitik�jim�, pasidid�iavim� savimi. Jei ši savyb� neišugdoma, šuo niekada nepateisins kinologo vil�i�", - kalba pašnekovas.

Šunys visk� jau�ia

Apie šunis ir j� dresavim� kinologas, rodos, gali kalb�ti valand� valandas. Pasakoja, kad yra �vairi� šun� mokymo teorij�, kalba apie šun� intelekt�, kad apskrities kinologai da�nai vyksta ieškoti dingusi� �moni�, sekti nusikalt�li� p�domis. "Natas prieš ger� pusmet� nustebino nusikalt�lius. Buvo apvogta viena �mon� Ku�iuose, o Natas net keturis kilometrus sek� p�dsakais ir nuved� pareig�nus prie namo, kur ir buvo vagys", - šypsosi A. Petrošius.

Šunys praver�ia daugelyje darb�, pavyzd�iui, Pranc�zijoje jie išmokyti ieškoti itin ret� brangi� gryb� - triufeli�, Olandijoje mokomi talkinti atliekant gelb�jimo darbus griuv�siuose, ieško nelegal� imigrant�.

Kada pats pareig�nas susidom�jo kinologo darbu? A. Petrošius gyv�nus myli ir juos pa��sta nuo vaikyst�s. Jis Klaip�doje baig� aukštesni�j� mokykl� ir tapo veterinarijos gydytoju. 1995-aisiais, baig�s mokslus, veterinarijos gydytojo darbo negavo, tad dar pasimok� policinink� mokykloje ir, atvyk�s � Šiaulius, prad�jo dirbti Patruli� rinktin�je. Jau po keli� m�nesi� panoro dirbti su tarnybiniu šunimi ir jam ši teis� buvo suteikta.

Su tarnybiniais šunimis išaiškinta daug nusikaltim�, A. Petrošiaus Finka yra radusi dingus� vaik�, pagars�jo ir vokie�i� aviganis Argo. Kinologas daug laiko leid�ia su augintiniais, netgi šven�ia šun� gimtadienius. "Natui vasario 27-�j� sukaks treji. T� dien� jis gaus skanesnio maisto, ta�iau šventes Natui surengiu da�niau. Šun� reikia skatinti u� gerai atlikt� darb�, o kartais jam pats geriausias �vertinimas - nuoširdus šeimininko d�iaugsmas. Šunys juk visk� jau�ia", - teigia pareig�nas.

Oro baliono �em�s komanda - �iaulie�iai

Oksana LAURUTYT�

L�tai padange sklend�ian�io karšto oro baliono nepasteb�ti ir juo nesi�av�ti ne�manoma. Pamatyti nuo �em�s atsipl�šian�ius ir padang� vaivorykšt�s spalvomis išdabinan�ius šimtus balion� - jau neeilinis �vykis. Kart� gav� galimyb� steb�ti �em� iš dangaus ir patyr� skryd�io laim�, šiaulie�iai architektai Rasa Pumputien� ir Dalius Puzinas susirgo šia "liga" ir tapo oro baliono �em�s komanda. Jau kelerius metus su garsiausiais šalies pilotais šiaulie�iai vyksta � rengiamas var�ybas, padeda balionui pakilti, o pilotui - laim�ti var�ybas. "Skristi juk trokštame visi", - taip savo pom�g� aiškina Rasa ir Dalius.

"Alytaus taur�s" metu p�sti ir va�iuoti stojo pa�i�r�ti ne�prasto reginio - padangi� g�li� parado.

Atsiimti apdovanojim� - kartu su pilotu

Rasa ir Dalius jau kelerius metus nuolat vyksta � rengiamas oro balion� var�ybas. Prieš tris savaites jie dalyvavo karšto oro balion� �empionate Lenkijoje. �ia komanda u��m� tre�i�j� viet�.

"Per var�ybas retai kada skrendame. M�s� darbas pad�ti balionui pakilti, sekti baliono skryd�, pad�ti jam nusileisti, pripildyti balionus duj�, �od�iu, daryti visk�, kad pilotas gal�t� u�siimti vien pilotavimu ir nugal�ti", - sako pašnekovai.

Jei panor�t�, � �vairias var�ybas jie gal�t� vykti kone kas savait� - jos rengiamos visame pasaulyje. Ta�iau tai gana sunku fiziškai. "Aš jau su�inojau, kas yra aviacinis košmaras. Keliesi ketvirt� ryto, u�pildai duj� balionus, padedi balionui pakilti, j� lydi, padedi nusileisti, pamiegi valand�l� piet� "poguliuko" ir apie penkt� valand� vakaro v�l ruošiesi skryd�iui, v�l tas pats darbas, tada vidurnakt� eini miegoti, v�l ketvirt� keliesi. Diena su naktim susimaišo, s�mon� ima temti, tampi automatu", - aiškina Dalius.

Tai koks �ia malonumas taip vargti savaitgaliais? "Juk apdovanojim� atsiimti pilotas visada eina su savo �em�s komanda", - nusijuokia Rasa ir paaiškina, kad toki� moment�, kai pilotas gauna apdovanojim� u� prizines vietas, patirta tikrai daug.

Dalius sako, kad geriausia va�iuoti � var�ybas, kai to nori, kai pasiilgsti adrenalino ir �sp�d�i�. "Reikia ten pab�ti ir patirti t� b�sen�, pamatyti, kokie ten nuošird�s �mon�s. Pamatai l�ktuv�, visada j� palydi �vilgsniu, o �ia turi galimyb� skraidant� objekt� paliesti, pad�ti jam atsipl�šti nuo �em�s ir skristi", - u�sideg�s kalba vyras.

Oro balion� fiesta Trakuose. Balionai skraido ir �iem�.

Rasos PUMPUTIEN�S asmeninio archyvo nuotr.

Var�ybose b�na ir stresini� situacij�

Rasa pirm�j� kart� oro balionu skrido prieš penkerius metus. Verslo reikalai j� suved� su pilotu iš Marijampol�s Rimu Kostiuškevi�iumi ir ji buvo pakviesta skristi.

"Mane taip domino skrydis, pasiruošimas jam, kad visk� filmavau, menkiausias smulkmenas. Po skryd�io, kuris man pral�k� akimirksniu, suteik� nenusakom� jausm�, prilipau prie ekrano, per�i�r�jau �raš� labai atid�iai. O kai kit� ryt� mane pakviet� skristi v�l, puoliau komandai pad�ti. Visi steb�josi, iš kur aš visk� vos po vieno skryd�io �inau", - šypsosi Rasa.

�inoma, ne techniniai dalykai labiausiai sudomino architekt�. "Mat�te album� "Nereg�ta Lietuva"? Taigi kokia gra�i m�s� šalis iš viršaus. Miškai, up�s, laukai, r�kas pavirsta meno k�riniais. Tereikia nor�ti ir geb�ti t� gro�� pamatyti", - sako Rasa.

Susi�av�jusi galimybe skraidyti, moteris �m� va�in�ti � var�ybas, o susipa�inusi su architektu Daliumi ir j� pakviet� skraidyti. Po kurio laiko jie tapo oro baliono �em�s komanda ir da�niausiai � var�ybas va�iuoja su nuolat prizines vietas pelnan�iais pilotais Gintautu Mockai�iu ir Rimu Kostiuškevi�iumi.

Per kelerius metus dalyvauta daugelyje var�yb� m�s� šalyje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, pernai Rasa vyko net � Japonij�. "Var�yb� metu taisykl�s labai grie�tos, oro balionas turi nusileisti taip, kad nenuniokot� pas�li�. Japonijoje oro balionas leidosi tarp ry�i� lauk�, kuriuos skyr� siauri, vos dviej� metr� plo�io asfaltuoti keliukai. Balionui pakibus virš ry�i� lauko, atsargiai, kad n� vieno ry�io stiebo nenumintume, nu�jome jo link, atplukd�me oru virš keliuko ir nuleidome. Pilotui teko taip šildyti or�, kad gondola kybot�. Gerai, kad oras tuomet buvo labai ramus", - prisimena Rasa.

Dalius pasakoja, kad var�ybose Lietuvoje, kaip ir kitur, b�na visoki� sud�ting� situacij�. "Pilotuoja G. Mockaitis, o ten, kur �em�lapyje pa�ym�tas laukas, priaug� med�i� - n�ra kur nut�pti. Dujos baig�si beieškant nusileidimo vietos. Šiaip ne taip nusileido balionas � siaur� properš� tarp med�i�, vos kupolo nesupl�š�. Visko b�na", - šypsosi jis.

Po pirmojo skryd�io tampama kilmingais

�mon�s, kurie pirm� kart� skrenda oro balionu, yra pakrikštijami, o krikšto metu jiems sakomi ma�daug tokie �od�iai: "Nuo šios minut�s jums priklauso visi šie laukai su namais, augalais ir �v�rimis, e�erai su visais juose esan�iais gyv�nais. Bet tik tada, kai esate pakil� bent metr� virš �em�s. Kai palie�iate kojomis �em�, tampate paprastais �mon�mis, ir jei pamatei oro balion�, turi prie jo prib�gti ir paklausti, gal jiems reikia pagalbos: pamaitinti, pagirdyti, apnakvindinti, o jeigu nieko daugiau negali pad�ti, tai bent paremti finansiškai", - sako Rasa ir paaiškina, kad visa ši litanija, �inoma, juoko forma. Nes kone visi pilotai - verslininkai, kurie gali sau leisti brang� malonum� - skryd�ius oro balionu.


Pirmasis Daliaus Puzino skrydis, kurio metu Rasa Pumputien� jau buvo "baronien� fon Salduv�".		Oreiviai gauna galimyb� ne tik skristi, bet ir keliauti. Japonija.

"O mes galime b�ti oro baliono �em�s komanda, nes nesame pririšti prie savo darbo viet� laiko, esame patys sau šeimininkai. Jei pilotai paprašo, susiplanav� savo darbus galime atsitraukti nuo j� ir l�kti, kur reikia", - paaiškina architektai.

Lietuvoje yra daugiau nei dvidešimt oro balion� pilot�, kurie dalyvauja var�ybose. Daugeliui pilot� skryd�iai - hobis, b�das atsipalaiduoti nuo darbo. "Mums dalyvavimas var�ybose - laisvalaikis, nes m�s� darbas - m�s� hobis. Juk architekt�ra - k�rybinis darbas. Šalia rutinos tur�ti pom�g�, kurio metu galva tampa šviesi ir gr��us � darbus kimbi naujomis j�gomis - labai svarbu", - atvirauja pašnekovai.

Beje, po pirm�j� savo skryd�i� jie gavo ir garbingus titulus: Rasa tapo baroniene fon Salduv�, o Dalius - baronu fon Pa�aislis. Titulai suteikiami pagal vietov�, kurioje nusileid�iama po pirmojo skryd�io.

Vis d�lto pats svarbiausias dalykas, kur� gauni skrisdamas oro balionu – galimyb� matyti �em� kitu rakursu. Kai esi pakil�s, visk� - miškus, laukus, upes, e�erus, saul�, �od�iu, visa, k� regi apa�ioje - regi kitaip – ypatingai. Ir šito jausmo niekas negali pakeisti.

Rudens dangaus lobiai

Oksana LAURUTYT�

Marsas švyti raudonai, Venera, Jupiteris ir Saturnas spindi labai ryškiai, bet pastarojo �iedas po keleri� met� pavirs tik plonyte juosta. Šiauli� universiteto Astronomijos kabinete vyriausiasis Gamtos moksl� fakulteto Fizikos katedros metodininkas Vacys Jankus po geros valandos apie dangaus k�nus skaitys paskait�. Teorin�s �inios bus vainikuotos v�liau - devint� valand� vakaro su studentais jis atvers "duris � dang�" - u�lips � nedidel� observatorij� ir teleskopu steb�s �vaig�des, kitus dangaus k�nus.

V. Jankus � dang� akis pakelia kiekvien� giedr� vakar�. �vaig�d�s j� u�b�r� jam dar b�nant Vaciuku - su dangaus k�nais j� supa�indino mo�iut�. Moteris nemok�jo rašyti, bet dang� "skait�".

Šiauli� panorama nuo universiteto stogo.

Iki �vaig�d�i� pakyl�jo ir fizikos mokytoja

"Kai �vaig�d�s apsiblaususios, bus geras oras. Iš kur �inau? � dang� pa�i�r�jau. Aukštutiniai atmosferos sluoksniai išduoda or�, nieko �ia steb�tino", - šypsosi fizikas astronomas Vacys Jankus. Oro pasikeitimus jis nustato ir pa�velg�s � Saul�. Kai pasirodo saulabroliai arba halai (vaivorykštiniai ratai) aplink Saul� ar M�nul� - oras da�niausiai pasikei�ia.

Bet V. Jankus ne meteorologas. "Orus sp�ti galima ir taip: pa�i�ri � pant� lauke: jei jis šlapias, vadinasi lyja", - šmaikštauja pašnekovas ir prisipa��sta, kad astronomija jam labai miela, supermiela. "Aš pailsiu per naktinius steb�jimus. Jau vien pasivaikš�iojus giedr� rudens vakar� ir pa�velgus � �vaig�des labai geras jausmas u�pl�sta", - atvirauja pašnekovas ir d�iaugiasi, kad visai neseniai, stebint dalin� Saul�s u�temim�, daug �moni� at�jo � universiteto astronomijos observatorij� teleskopu šio reto gamtos reiškinio pa�i�r�ti. Vadinasi, ne visi �mon�s gyvena sulind� � kompiuterius. Yra toki�, kurie � dang� �velgia pagarbiai, svajoja, sustoja ir apsidairo, suvokia save kaip gamtos dal�.

"Astronomija mokykloje seniau buvo atskiras dalykas, dabar ji integruota � fizik�. Tik nuo mokytojo priklauso, ar su�inos k� nors mokiniai apie dang�, ar - ne. Da�nai vaikai net teleskopo per pamokas nepamato", - sako pernai Geriausio met� mokytojo vard� peln�s V. Jankus, ir Šiauli� universiteto gimnazijos vaikus mokantis astronomijos. Gal tod�l jis pagarbiai kalba ne tik apie mo�iut�, bet ir apie kit� iki �vaig�d�i� j� pakyl�jus� �mog� - fizikos mokytoj� Januškevi�ien�. Vaikai buvo mokomi ne tik sausos teorijos, bet ir praktikos: tur�jo nakt� steb�ti �vaig�des, planetas, brai�yti �vaig�d�lapius.

Teleskopas yra pagrindinis astronom� instrumentas. Vacys Jankus �velgia � Saul� ir apmaud�iai sako, kad �mon�s � dang� dabar nebe�i�ri. Tikras �vaig�des, matyt, u�go�� dirbtin�s �vaig�d�s.

�vaig�dynai ir planetos sušvyti lyg deimantai

Daugelyje sen�j� romantišk� film� rodoma, kaip t�vai savo vaikams, mylimieji savo mylimosioms, net garsusis Šrekas asilui rodo �vaig�des ir pasakoja apie paslapting� dangaus pasaul�. V. Jankus sako, kad ir šiais laikais galima šia romantika pasim�gauti.

Plika akimi galima matyti lietuvi� Saul�s dukromis laikytas Vaivor� (Merkurij�), Aušrin� ir Vakar� (Vener�), �iezdr� (Mars�), Indr�j� (Jupiter�) ir Selij� (Saturn�). Pa�velgus � dang� giedr� nakt� galima pamatyti ir �vaig�dynus, pavyzd�iui, vakaruose apie 20 valand� - Jau�iagan�, Šiaur�s vainik� (Dar�el�), Herakl�, Gyvatneš�. Pietuose galima išvysti O�iarag�, Vanden�, Delfin�, Erel�, �uv� �vaig�dyn�.

Rytuose matome Pegas�, Andromed�, Pers�j�, tekant� Taur� su padrikuoju spie�iumi Sietynu (Plejad�mis). Šiaur�je stebime Ve��jo �vaig�dyn� su jo ryški�ja �vaig�de Kapela (Tikutis), kuri yra panaši � m�s� Saul�.

Vis� nakt� galime steb�ti Did�iuosius ir Ma�uosius Gr��ulo Ratus, Kasiop�j�, Cef�j�, Slibin�. Po vidurnak�io pateka pats gra�iausias dangaus �vaig�dynas - Šienpjoviai (Orionas) - bei ryškiausia ir did�iausia, spalv� kei�ianti m�s� šiaurinio pusrutulio Did�iojo Šuns Alfa �vaig�d� Sirijus.

Spalio 22-�j� Merkurijus pasiekia 18,3 laipsnio vakarin� elongacij� (tampa geriausiai matomas), tod�l 18-28 dienomis, jei tik bus palankios oro s�lygos, Merkurij� bus galima išvysti rytais virš piet�-pietry�i� horizonto kylan�iame Mergel�s �vaig�dyne. Per tas 10 dien� planetos šviesis taps dukart didesnis.

Spalio vakarais Šaulio �vaig�dyne su�imba Jupiteris, o neaukštai virš pietvakari� horizonto kas ryt� vis aukš�iau kyla Saturnas.

Lapkri�io pabaigoje, po daugiau nei 10 m�nesi� pertraukos, v�l išvysime pa�i� šviesiausi� planet� - Vener�. Vakar� �si�iebia vakarais Šaulyje, art�dama prie daugiau nei šešis kartus blyškesnio Jupiterio. Lapkri�io 30 dien� abi planetos atsidurs beveik greta, tik Venera bus šiek tiek �emiau.

Antroje nakties pus�je Saturnas matomas prie Li�to ir Mergel�s �vaig�dyn� ribos. Na, o gruod� prasilenkusi su Jupiteriu Vakar� arba Venera keliauja O�iaragio �vaig�dynu, kiekvien� vakar� spind�dama vis skais�iau ir aukš�iau.

"Ne�domu tai, ko ne�inai. Norint, kad �mogus ka�kuo dom�t�si, reikia j� mokyti nuo ma�� dien�", - sako fizikas astronomas Vacys Jankus.

Lietuvoje suma��jo giedr� nakt�

V. Jankus lipa laiptais ir atveria "duris � dang�" - po kupolu ant Šiauli� universiteto stogo �kurdint� teleskop�. Iki Saul�s "tik" 150 milijon� kilometr�, bet j� galima pamatyti. D�mi� ant jos n�ra, nematyti ir hal�. Saul� atrodo kaip apelsinas, bet V. Jankus sako, kad iš tikro ji yra baltos spalvos. Teleskopo filras, kuris apsaugo ak� nuo kaitimo, saul� ir nuda�o. "Argi ne gra�u", - šypsosi astronomas ir pavyd�iai kalba apie tai, kokius galingus teleskopus turi u�sienio observatorijos.

Pasak V. Jankaus, garsioji Mol�t� observatorija šiame rajone pastatyta neatsitiktinai. Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad prie Mol�t� per metus b�na šimtas giedr� nakt�. Dabar giedr� nakt� šalyje beliko vos 60 per metus.

Anot V. Jankaus, teleskopu galima pamatyti, kaip gruod�io 27 dien� Venera "pasiveja" plika akimi nematom� Nept�no planet�. Vandenio �vaig�dyne galima steb�ti Uran�, o Andromedos galaktika - tai artimiausia galaktika Šiaur�s pusrutulyje, kuri nutolusi nuo m�s� daugiau nei du milijonus šviesme�i�.

Teleskopu galima pamatyti Pers�jo dvigub� padrik�j� spie�i�, Heraklio kamuolin� spie�i�. Labai gra�iai atrodo Paukš�i� takas. "Tai m�s� galaktika, kurioje daug �vairi� �k�, galima išvysti Šienpjovi� difuzin� duj� ir dulki� �k�", - sako pašnekovas.

Tiki kit� civilizacij� egzistavimu

O k� veikia astronomai Lietuvoje? Pasak V. Jankaus, m�s� mokslininkai stebi �vaig�des, kometas, meteoritus, asteroidus, kitus kosmoso k�nus, �vaig�dyn�, galaktik� jud�jim�, kitus kosmoso reiškinius, analizuoja, vertina surinktus duomenis. Ir m�s� šalies mokslininkai atranda komet�, asteroid�, matuoja �vaig�d�i� temperat�r�, �vaig�d�i� radialinius grei�ius.

Paukš�i� Takas – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu. Šiuo vardu vadinama ir �vaig�d�i� sistema - spiralin� galaktika su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kuri� yra Saul�. Senoviniai lietuviški Pauk�i� tako pavadinimai – Gervi� Takas, ��s� Takas, V�li� Takas.

Steb�jimai teleskopu yra �temptas darbas sud�tinga elektronine aparat�ra. �ia romantikos n�ra daug, mat tenka gautus duomenis apdoroti ir išanalizuoti. Tam reikalingos kompiuteri�, matematikos ir fizikos �inios, tod�l astronomas turi b�ti atkaklus, �ingeidus, apdovanotas talentu ir intuicija.

- O J�s ar tikite, kad egzistuoja gyvyb� kitose planetose?

- Kaip gali neb�ti? Tikiu, kad yra civilizacijos, juk dangus- beribis. Yra milijonai �vaig�d�i�, nuo kuri� planetos gali b�ti nutolusios tokiu pat atstumu kaip nuo �em�s nutolusi Saul�. Dabar did�iausiais pasaulio teleskopais atrandama vis daugiau toki� sistem�. Gal mes esame tik ka�kokios aukštesn�s civilizacijos eksperimentas? O gal kitos civilizacijos �ino apie mus, tik nenori u�megzti ryšio su �eme. Juk �em� eina negra�iu keliu - vyksta karai, ��va �mon�s, kuriama galinga karo technika, kuri nukreipiama � neatpa�intus skraidan�ius objektus. Kas panor�s nelaim� pas save prisišaukti?

"Nesikar��iuokite, tamsta, triu�iu paversiu"

Eva JAGMINAIT�

Ši vieniem juok�, kitiem s�myš� kelianti fraz� yra slaptas mago Ginto Gusto pob�vi� ginklas. J� išgirsta ir alkoholio padaugin�, komikui trukdantys dirbti raumeningi vyrukai.

Tre�i�j� viet� konkurse magui peln� jo paties itin m�giamas ir da�nai rodomas triukas su vyno buteliais.

Magija susidom�j�s b�damas vos dešimties, keturiasdešimt perkop�s komiškos magijos atstovas Gintas Gustas šiandien yra da�nas vakar�li� sve�ias. Pasirink�s �arlio �aplino �vaizd�, jis linksmina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Tarptautiniuose konkursuose retai dalyvaujantis komikas vos prieš savait� išgarsino Lietuv� Lenkijoje vykusiame Tarptautiniame magijos kongrese. Tap�s konkurso prizininku ir peln�s tre�i�j� viet�, magas sako, jog š� apdovanojim� jam išpranašav�s šiaulietis kolega.

- Ar tai pirmas J�s� tarptautinis apdovanojimas?

- Niekuomet nesiver�iau � tarptautinius konkursus. Manau, kad tiesiog pakanka profesionaliai dirbti savo darb�, rinkti informacij�, treniruotis, tobul�ti. Juolab, kad prieš aštuonerius metus, dalyvaudamas mag� suva�iavime �ekijoje, šiek tiek nusivyliau konkursu. Komisijoje s�d�jo visi �ekai, tiesa, vienas vengras, bet ir tas �ek� kilm�s. Tod�l turb�t nenuostabu, kad visos prizin�s vietos atiteko �ekams. Ir siaubingai komiška situacija, kuomet iš Rusijos atvyk� profesional�s cirko artistai, �inomi Vokietijos magai išvyko namo tuš�iomis.

- Tai kaip š�kart nutiko, kad net dvi prizin�s vietos atiteko lietuvai�iams?

- �inot, labiausiai d�iaugiuosi, kad mums pavyko pagarsinti Lietuvos vard�. Tris dienas visas Lenkijos d�mesys buvo nukreiptas � Lodz�s miest�, kur ir vyko magijos kongresas. Rengin� r�m� itin daug r�m�j�, per 15 t�kstan�i� zlot� skyr� Lodz�s miesto meras, šiek tiek ma�esnes sumas apskritys ir rajonai. Taigi did�iulio d�mesio sulauk� konkursas, kuriame pirmoji ir tre�ioji vietos atiteko mums, t. y. kaimynams lietuviams. �av�jausi ir did�iavausi, kad Lietuvos vardas kaimynin�je valstyb�je skamba pagarbiai.

- Kod�l tre�ia, o ne antra vieta?

- Komisija daug nekomentuoja. B�damas komiškos magijos atstovu suprantu, kad b�t� labai komišk�ja abi pirm�sias vietas atiduoti lietuvai�iams, o lenk� palikti tre�ioje (pratrunka juoktis). Ta�iau pasis�miau geros patirties, �inau, k� galiu patobulinti, kuo papildyti pasirodym�. Vykdamas �inojau, kad su komiškaja magija apskritai sud�tinga pelnyti apdovanojimus. Jie n�ra tiek vertinami, kiek iliuzionistai, dirbantys su manipuliacijomis, ar mentalin�s magijos atstovai. Tiesa, pirm�j� viet� peln�s kolega kaunietis Nikolajus Jegorovas pasirod� tikrai puikiai.

- Ar konkurse dalyvavote savo iniciatyva?

- Ne visai. Vengiu dideli� scenini� pasirodym�, o tarptautiniuose samb�riuose dalyvauti gana brangiai kainuoja. Juk mes skirtingai, nei Gala koncerte dalyvav� Ukrainos, Olandijos, Japonijos profesionalai, negauname u�mokes�io u� dalyvavim� kongrese, dienpinigi� ar pinig� kelion�s viešnag�s išlaidoms. U� visk� susimokame patys. Vien dalyvio mokestis - beveik šimtas eur�, o kur dar maitinimas, viešbutis, kelion�s išlaidos. Vis d�lto dalyvavo apie pusantro šimto iliuzionist� iš dešimties pasaulio šali�. Vyko trys seminarai, konkursas ir Gala šou su profesional� pasirodymais bei Gala šou su laim�toj� apdovanojimais. Ta�iau š�kart va�iavau gerai nusiteik�s, nes kolega iliuzionistas, Lietuvos mag� klubo prezidentas Jonas Ziemelis �tikino mane, jog tre�iosios vietos taur� tikrai atiteks man. Jo magija, kaip matote, suveik�.

- O pats ar turite magišk� gali�?

- Ties� sakant, ima juokas iš koleg�, kurie giriasi magiškomis galiomis. Visa magija yra �dirbis ir bendravimas su publika. Jei tu susigyveni, susikalbi su �i�rovu, tuomet viskas einasi kaip iš pypk�s. Lenkijoje prieš pat pasirodym� suvokiau, kad privalau kalb�ti lenkiškai pasirodymo metu. Supratau, kad angl� ir vokie�i� kalbos, kuriomis kalbu visiškai laisvai, šlov�s ir aukštos vietos neatneš. Kalba yra itin svarbi komiškoje magijoje. Deja, moku tik buitin� lenk� kalb�, tod�l likus vos kelioms minut�ms iki iš�jimo � scen� koleg� lenk� vis dar klausin�jau �od�i�.

- Koks pasirodymas peln� Jums tarptautin� apdovanojim�?

- Pasirinkau savo šird�iai miel� pasirodym� su vyno buteliukais. Kuomet ištuštinu vyno taur�, vis atsiranda v�l sklidina, taip gal� gale atsiranda devyni buteliai. Pasirodymo kulminacija – paleid�iu piln� taur�, kuri sustingsta ore. Konkurso reikalavimas – pasirodymai turi b�ti ne ilgesni kaip dešimt minu�i�. Manasis truko septynias minutes. Pasis�miau tikrai ne�kainojamos pasaulin�s patirties. Teko steb�ti ir itin profesionali� pasaulinio garso �vaig�d�i� pasirodymus, tod�l dabar degu kibirkšt�le tobul�ti, �inau, k� galiu padaryti geriau.

- Koks skirtumas pasirodant konkurse ir linksminant publik� vakar�liuose?

- Konkurse tave stebi profesionalai. Jie mato kiekvien� smulkmen�, esi po padidinamuoju stiklu. Jie stebi menkiausi� tavo judes�, most�. Jei nuo pob�vio publikos gali pasl�pti kiekvien� savo klaid� ir imituoti, jog taip ir tur�jo b�ti, tai teis�j� komisijos konkurse neapgausi. Jie mato visk� ir vertina kiekvien� tavo �od�, gest�, išraišk�. Ta�iau kaip gali sudu�ti k� tik pagamintas l�ktuvas, taip ir kiekvienas magas gali suklysti. Jo meistriškumas - t� klaid� �tikinamai pasl�pti. Nors esu ne kart� reng�s pasirodymus klubuose bei pob�viuose JAV, Brazilijoje, Kaliningrado srityje, vis d�lto pasirodymas Lenkijoje buvo vienas did�iausi� meistriškumo išbandym�.

Kompetetingoje vertinimo komisijoje, kuri steb�jo kiekvien� konkurse dalyvavusi� mag� jud�s�, svarbus buvo pasaulinio garso iliuzionisto ukrainie�io Viktoro Vaitko ( ketvirtas iš dešin�s) vertinimas.

Ginto GUSTO asmeninio archyvo nuotr.

- Da�nai pasitaiko t� klaid�?

- B�na visko. Juk mano pasirodymuose yra gyv�n�. O jie - nenusp�jami! Triušis gali �k�sti ar apdraskyti, pap�ga - nuskristi. Tai normalu ir suprantama. Vien� savo triuš�, su kuriuo niekaip nesusitvarkiau, atidaviau kolegai iš Kelm�s. Kiek �inau, jiems puikiai sekasi. O aš su kitu triušiu linksminu publik�. Jei manote, kad gyv�n�li� pasirodym� reikia tik vaikams, labai klystate. Vyrai nust�ra, o moteris krykštauja, kai iš k� tik sudegusios d��s ištraukiu baltap�k� triuš�.

- Tai galb�t J�s� pasirodymus Lenkijoje ir pats Koperfildas vertino?

- Ties� sakant, nesuprantu �moni� prisirišimo prie šios asmenyb�s. Na taip, jis garsenyb�, ta�iau mano, manymu, tikrai yra nema�ai ne toki� garsi�, bet tikrai puiki� mag�. Jis garsus tuo, kad yra �inomas, ta�iau manau, kad baigiamajame Gala šou, vykusiame Lodz�s presti�iniame Jarošo teatre, pasirod� pasaulinio garso ��ymyb�s, savo profesionalumu nesusileid�ian�ios garsiajam magui Koperfildui.

- O per pasirodymus pa�iam pasitaiko išgyventi komišk� situacij�?

- J� b�na per akis. Ta�iau itin da�nai pasitaiko, kad padaugin� vyrukai jau�ia poreik� su manimi �vertinti savo raumen� stiprum�. Gal nor�dami prieš savo damas pasipuikuoti, jie kartais pl�šia mikrofon�, kartais kvie�ia muštis. Ta�iau visi lieka it mus� kand�, kai ištariu: "Nesikarš�iuokite, tamsta, triušiu paversiu." Ši fraz� iš ties� suglumina ir magiškai nuramina bet kok� raumen� kaln�.

Iš Lenkijoje vykusio Pasaulio mag� kongreso šiaulietis Gintas Gustas parsive�� prizininko taur�.

- O kur yra mokykla, ruošianti magus ir iliuzionistus?

- N�ra tokios (juokiasi). Magai ir iliuzionistai mokosi ir tobul�ja klubuose. Lietuvoje dabar yra apie trisdešimt šio amato atstov�, ta�iau realiai dirban�i� profesional� t�ra šeši, septyni. Pereinamasis laikotarpis, kad taptum klubo nariu yra dveji metai. Iki tol jie t�ra kandidatai,mat itin daug susidom�jusi� b�na vienadieniai "magai". O juk mes turime savo nuostatus, kuriuose �sipareigojame grie�tai saugoti magijos stebukl� paslaptis ir negalime j� viešinti bet kuriam magui apsišauk�liui. M�s� šalyje tikrai gal�t� b�ti daugiau iliuzionist�. Štai neseniai perskai�iau viename tinklalapyje, jog apie 40 proc. Lietuvos gyventoj� serga neuroze. Tai kas gi geriau nei mes, pralinksmins ni�ri� lietuvi� kasdienyb�?!

�am�intas keliautojo atminimas

Eva JAGMINAIT�

"Iš tolimo, svetimo krašto siun�iu Jums ši� knyg�, kaip dovan� Geografijos kabinetui Janonio Berniuk� Gimnazijai Šiauliuose. Tikiu, kad J�s, jauni gimnazistai, myl�site ir branginsite Lietuvos gamt�, kaip j� myl�jo šitas iš savo gimtin�s išrautas �mogus."

Nina Kantvilien� (Truchanait�) - Olego Truchano sesuo

Habart, Tasmanija 19 Rugs�jo 2008

Šies kvietimas myl�ti Lietuvos gamt� ranka �rašytas pirmajame Max'o Angus'o knygos "The World of Olegas Truchanas" puslapyje. J� iš tolimosios Tasmanijos atsiunt� keliautojo sesuo, taip pagerbdama brol� Oleg� Truchan�, kurio garbei pavadintas J. Janonio gimnazijos geografijos kabinetas.

J. Janonio gimanzijos geografijos mokytoja metodinink� Teres� Lukošien� pasir�pino, kad geografijos klasei b�t� suteiktas Olego Truchano vardas.

Autor�s nuotr.

Šiauli� J. Janonio gimnazijos geografijos mokytoja-metodinink� Teres� Lukošien� did�iuojasi, kad jos kabinetas - pirmoji mokyklos klas�, pavadinta buvusio gimanzijos moksleivio, keliautojo Olego Truchano, vardu. Tiesa, vardus turi dvi gimnazijos auditorijos: Kazimiero Butkaus konferencij� sal� ir Izoldos Po�elait�s-Devis angl� kalbos centras. Ta�iau O. Truchano geografijos kabinetas - pirmoji vardin� klas�, kurioje moksleiviai � pamokas rinksis kasdien.

T. Lukošien� d�iaugiasi glaud�iais gimnazijos ryšiais su Australijos lietuviais: "Turb�t nesuklysiu sakydama, kad Australijoje gyvenantys lietuvai�iai m�s� gimnazij� remia daugiau nei valstyb�. Vos su�inoj� apie id�j� geografijos kabinet� pavadinti Olego Truchano vardu, jie iškart prad�jo rinkti l�šas kabinetui �rengti. Gavome 3000 lit�, u� kuriuos �sigijome stal�, stendus, paveiklus, sureng�me fotografij� parod�".

Geografijos kabinetas - buvusiam mokiniui atminti

T. Lukošien� teigia, kad pavadinti gimnazijos klases buvusi� gimnazist� vardais jau seniai si�l� prieš metus anapilin iškeliav�s mokytojas kraštotyrininkas Jonas Krivickas. Anot geografijos mokytojos, Olego Truchano vardas pasirinktas neatsitiktinai. Vis� pirma - šis keliautojas, fotografas, savo gyvenim� gamtosaugai paskyr�s �mogus, yra buv�s gimnazijos mokinys, gim�s ir aug�s Šiauliuose. Mokytoja neabejoja, kad jei likimas Antrojo pasaulinio karo metu neb�t� nublošk�s O. Truchano � Vakarus, o v�liau - � Australij�, kur kas daugiau b�t� nuveikta Lietuvos gamtosaugos klausimais: "Juk šis keliautojas savo gyvenim� paskyr� Australijos ir Tasmanijos gamtosaugai. Jis nuodugniai išsudijavo Gordono up�, išsaugojo unikalias, tik Tasmanijoje augan�ias pušis, �rodin�jo, kad negalima statyti u�tvank�, taip priversdamas savo šali� gamt� niokojusius australus ir tasmanus susir�pinti gamtosauga".

Dvidešimt šeši ekspedicijos nariai, iš kuri� dešimt šiaulie�i�, O. Truchanui atminti skirtos ekspedicijos metu aplank� Australijos m�lynuosius kalnus.

Dalis augmenijos ir gyv�nijos išliko tik nuotraukose

Po mirties O. Truchanas išgars�jo visame pasaulyje - jo vardu pavadintas Australijos Vakaruose st�ksantis kalnas, ret� puš� draustinis Tasmanijoje, kanojinink� ir keliautoj� klubai, skaut� stovyklos, alpinist� nameliai, stovyklaviet�s. Jo atminimui Strahano mieste stovi paminklas, išleistas fotografij� albumas "The world of Olegas Truchanas", sukurti du dokumentiniai filmai "The Spirit of Olegas" ("Olego siela") ir "Wildness" ("Laukinis kraštas"). Pernai Tasmanijoje sukurta opera "Olegas", atskleid�ianti O. Truchano gyvenim� ir darbus.

Iki 1967 met� O. Truchanas jau tur�jo per 30 t�kstan�i� nuotrauk� ir skaidri� archyv�. Beveik viskas sudeg� per did�iul� Hobarto gaisr�, ta�iau gamtos myl�tojas O. Truchanas rank� nenuleido ir iš naujo prad�jo kaupti nuotraukas.

Simboliška keliautojo mirtis - 1958 metais kanoja nuplauk�s išilgai visa Gordono upe, 1972-aisiais jis �uvo, iš tos pa�ios up�s bandydamas ištraukti �strigusi� baidar�. Keliautojo valia kremuoti palaikai išbarstyti virš šios up�s. Apmaudu, ta�iau simboliška, jog netrukus po O. Truchano mirties hidroelektrin�s u�tvankoje neb�tin nugrimzdo Pederio e�eras. D�l pastarojo išsaugojimo gamtosaugininkas nuo�miai kovojo. Drauge su e�eru išnyko ir reta gyv�nija bei augmenija. E�ero gro�is išliko tik u�fiksuotas Olego Truchano nuotraukose.

Buvo tap�s geriausiu buriuotoju

1972-aisiais Gordono up� pasiglem�� O. Truchano gyvyb�. Išpildytas velionio noras - po mirties jo pelenai išbarstyti virš šios vietov�s.

Dvidešimt tre�iosios abiturient� laidos absolventas Olegas Truchanas 1942 metais peln� geriausio jaunimo buriuotojo vard�. Manoma, kad b�tent Šiauliuose esantys e�erai ir miesto apylink�se esantys miškai nuo vaikyst�s O. Truchan� skatino dom�tis gamta. J. Janonio gimnazijoje šio gamtosaugininko garbei pavadintas kabinetas. Tai ne pirmas kartas, kuomet Šiauliuose �am�inamas keliautojo atminimas. Jau penktus metus R�kyvos e�ere vyksta jaun�j� buriuotoj� var�ybos Olego Truchano taurei laim�ti, R�kyvoje keliautojo garbei atidengtas koplytstulpis, kuriame išrai�yti garsaus keliautojo �od�iai: "�mogus ir gamta yra neišskiriama visuma." Pernai vakarin�je miesto dalyje jo vardu pavadinta gatv�.

B�damas devyniolikmetis, O. Truchanas emigravo � Vokietij�. Bavarijoje pramok�s fotografijos, daug keliavo ir fotografavo kalnus. Po penkeri� met�, praleist� Vokietijoje, išvyko � Australij�.

O. Truchano keliais - pa�intin�s ekspedicijos

Šiemet O. Truchano keliais � ekspedicij� leidosi 26 lietuviai, vadovaujami šiaulie�io advokato Jono Nekrašiaus. Keliautojai susitiko su �inomo gamtosaugininko šeimos nariais, aplank� O. Truchano pam�gtas ir tyrin�tas vietas Australijoje bei Tasmanijoje. Ekspedicijos vadovas J. Nekrašius sako, kad tasmanaivis dar jau�iasi d�kingi O. Truchanui: "Mes, lietuviai, turim pagonišk� šakn�. Mums medis - šventas. Kol O. Truchanas nesusir�pino, Tasmanijoje buvo kertamos t�kstantmet�s pušys. Gamtosaugininkui teko daug papluš�ti, kol �tikino verting� ir brangi� medien� kertan�ius tasmanus, jog unikalias pušis reikia saugoti."

Tasmanijos vakaruose, Strahano miestelyje, stovi kuklus paminklas keliautojui atminti.

Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Šiuo metu J. Nekrašius baigia rašyti monografij� apie Oleg� Truchan�. Knyga tur�t� pasirodyti ši� met� pabaigoje arba kit� prad�ioje. Informacij� knygai šiaulietis advokatas prad�jo rinkti prieš aštuonerius metus.

Akimirk� sustoj�s laikas

Eva JAGMINAIT�

Šiauliet� keramik� Vitalija Kurtinaitien� sulauk� ypatingo vald�ios d�mesio. U� erdvini� kompozicij� kolekcij� "Lyginimo lenta", "M�smal�", "Karusel�", "Kiaušinien�", "Lizdas" meninink� apdovanota 2008 met� Šiauli� miesto kult�ros ir meno premija - 2000 lit�. Darbai eksponuojami Šiauli� dail�s galerijoje vykstan�ioje 47-ojoje šiaulie�i� dailinink� k�rybos parodoje, atidarytoje miesto gimtadienio proga.

Meninink�s Vitalijos Kurtinaitien�s darbas "Lizdas" išsiskiria iš kit� keturi� darb�. Jis inspiruotas pernai vykusio 4-ojo plenero "Kontrapunktas".

Kiekvienas erdvin�s kompozicijos darbas turi savo akcent�. "Lyginimo lentoje" - tai senovinis lygintuvas.

Did�iulis puodas traukia ak� kompozicijoje "M�smal�".

"Kiaušinien�s" erdvin�je kompozicijoje panaudoti ir skulpt�ros elementai. Po aukštai besipuikuojan�ia keptuve - du tarytum maldai suglausti delnai.

Pati keramik� premijos nesureikšmina ir sako, jog premijos vertas ir gausus jos koleg� b�rys. Ta�iau per 30 met� keramikos meno jaunuosius k�r�jus mokanti moteris neslepia, kad d�iaugiasi sulaukusi išskirtinio Šiauli� miesto kult�ros tarybos d�mesio.

Kasdienyb�s skub�jime - apie laiko prasm�

Penkiuose eksponuojamuose Vitalijos Kurtinaitien�s darbuose originaliai �prasmintas laikas. Nesuskai�iuojama galyb� sustingusi� laikrod�i� mechanizm� detali�, pagelt� ciferblatai, grakš�ios rodykl�s priver�ia stabtel�ti ir kasdienyb�s skub�jime prisiminti laiko prasm�.

Keramikei puikiai pavyko pasiekti tiksl�, priversti mus akimirk� sustoti: "Nor�jau darkart priminti, kiek daug laiko iššvaistome, o juk �mogiškasis gyvenimas laiko begalyb�je toks trumpas. Visgi neda�nai susim�stome apie negr��tamai, lyg sm�lis pro pirštus slystant� laik�. Sukam�s kasdienio gyvenimo karusel�je, sumalame laik� lyg m�smal�je. Ta�iau laiko galia - berib�, jis sulygina visk� - ir kvailas ambicijas, ir skausmingus išgyvenimus", - sako V. Kurtinaitien�.

Keramik� neapsiriko. Retas nestabteli prie daugybe smulki� laikrod�io detali� nus�t� darb�.

Detal�s turi savo simbolik�

V. Kurtinaitien� sako, kad nykstanti etnokult�ra domina j� labai seniai: "Etnokult�ros elementus rinkau iš kaimynini� kaim�. Turiu sendaik�i� kolekcij�. Manau, š�kart puikiai pavyko iš buitini� sendaik�i�, med�io, metalo ir keramikos bei skulpt�ros element� sukurti bendras erdvines kompozicijas. Sujungti �vairias med�iagas da�nai b�na sunku, ne visada pavyksta. Manau, š�kart sukurti ansamblia�ai puikiai dera kaip bendra visuma."

"Gyvenimas verda lyg puodyn�je, o sukasi lyg karusel�je", - taip savo darb� "Karusel�" apib�dina meninink�. Anot jos, kasdienyb�s �vykiai suplakami lyg "M�smal�je". Deln� simbolik�, panaudot� "Kiaušinien�s" erdvin�je kompozicijoje, V. Kurtinaitien� apib�dina kaip meil�s, g�rio ir šilumos simbol�. "Lyginimo lentos" kompozicijoje taip išlaikomas vientisas laiko simbolizmas. "Literat�rologai gali išreikšti laiko prasm� eil�mis, o aš laik� talpinu � formas ir kont�rus", - sako ji.

Vienas iš penki� parodoje eksponuojam� keramik�s V. Kurtinaitien�s darb� - išskirtinis. Jame n�ra etnografini� ir buitini� element�, ta�iau jis did�iausias iš vis� meninink�s eksponuojam� darb�. "Š� k�rin� inspiravo pernai vyk�s ketvirtasis "Kontrapunkto" pleneras. Šiemet jame nedalyvavau, nes, be dvasini� ir k�rybini� j�g�, reikia nema�ai ir fizin�s j�gos. Ta�iau iš metalo ir vamzd�io liekanos visgi pagaminau k�rin�, kur� iš smulki� detali� galima buvo nesunkiai pagaminti ir moteriškomis rankomis".

Patarimai jauniesiems menininkams

Šiauli� dail�s mokykloje dirbanti keramik� Vitalija Kurtinaitien� pa�ymi, kad šiuolaikiniai menininkai yra labai �ingeid�s, smals�s ir skubantys. Be dideli� pastang� jie nori kuo greitesnio rezultato. J� gyvenimas dinamiškas. Ta�iau premijos laim�toja primena, kad jaunieji menininkai tur�t� da�niau stabtel�ti ir dirbdami tur�t� da�niau pa�velgti � gyvenim� pla�iai atmerktomis akimis.

Su tjantingu pasijunta pasaulio valdove

Oksana LAURUTYT�

Kai meninink� Alfreda Kazakauskait� � rankas pasiima tjanting� - special� prietais�, reikaling� tapant ant audinio - nieko aplink nebemato. Tapyba j� tiesiog �siurbia, o Alfreda tuomet "kaifuoja". "Stovi prieš audin�, tepi da�us ir matai, kad ka�kas gaunasi. Tada pasijunti tarsi b�tum pasaulio valdov�", - sako tapytoja.

Alfreda Kazakauskait� tapyb� ant šilko naudoja ir pagalv�l�ms kurti. Vis d�lto jai mieliausias darbas - tapyti paveikslus.

Meninink� kalba spalvomis

Nedideliame bendrabu�io kambar�lyje, kuriame Alfreda gyvena su dukra Kamile, visos sienos nukabin�tos linksm� ryški� spalv� paveikslais. Paveikslai ant šilko ir kitokio audinio sud�lioti ir kambar�lio kampuose - visi netelpa ant sien�. Alfreda sako nesuskai�iavusi, kiek j� nutap�, ir jai tai visai nesvarbu. Dabar jos did�iausias r�pestis - kaip parodyti savo darbus �mon�ms ir su�inoti, ar jos menas suvirpins kieno nors šird�.

"Man labai gra��s mamos paveikslai", - sako Kamil�. Alfreda nusišypso ir apsikabina savo kal� - Kleckut�. "Katašunis jis. Su kate u�augo, gyveno, tad išmoko peles gaudyti", - prajuokina Alfreda, tarsi bandydama nukreipti kalb� nuo pokalbio apie savo k�rinius. Tada prisipa��sta, kad nemoka raiškiai kalb�ti, jai geriau "kalb�ti" da�ais.

Dail�s akademijoje studijavusi moteris vis� gyvenim� ka�k� k�r�: tap�, siuvo �aislus, k�r� l�les l�li� teatrui, interjero puošybos elementus. Ma�daug prieš metus � jos rankas pakliuvo knygel� apie tapyb� ant šilko, batik�. Alfreda suprato, kad šis tapybos b�das jai labai tinka, nes paveikslams ant audinio kurti daug vietos nereikia, o �g�d�i� ir fantazijos ji nestokojanti.

Nusipirkusi specialaus vaško, prietais� tjanting� ir da�� batikai k�r�ja pasin�r� � k�ryb�. "Štai šitas darbas - pirmasis, - parodo � paveiksl�, kuriame nutapytos saul�gr��os. - O šitas, su aguonomis, man labiausiai patinka."

Alfreda sako, kas tapyba ant šilko - jos hobis, mat kol kas ji eksperimentuoja, išbando visokias technikas. Naudoja ir ryškesni�, ir švelnesni� ton� da�us, blizgu�ius, vašk�. "Kokios nuotaikos b�nu, toki� spalv� darbas ir gaunasi", - nusišypso moteris.


Alfredai vienas gra�iausi� jos darb� - "Aguonos".		Meninink� sako norinti ant šilko tapyti portretus. Taip ji pamat� ir �am�ino savo koleg�.

Traukia psichologiniai dalykai

Alfreda sako, kad tapyti ant šilko ir puošti namus gali kiekvienas k�rybingas �mogus. Jai patinka piešti paveikslus, nes ji nori puošti sienas. Tapyti šaliai, suknel�s, pagalv�l�s, u�uolaidos jos ne�avi. "Bet moterys gali lengvai sukurti daug toki� meno k�rini�", - kalba ji ir aiškina, ko gi reikia batikai.

Pirmiausia reikia tur�ti tjanting� - plunksn� primenant� daikt�, � kur� �dedi specialaus vaško kapsuli�. Prietais� pašildai �vak�s liepsna, tada skystu vašku ant ištempto audinio pieši norim� pavaizduoti piešini� kont�rus. Yra vaško, kur� galima tiesiog tepti ant audinio. O tada jau pieši specialiais audiniui dekoruoti skirtais da�ais. "Paveiksl� nutapau per kokius du vakarus. Bet koks malonumas u�pl�sta pama�ius k�rin�!" - d�iaugiasi moteris.

Kol kas Alfreda piešia g�l�tus paveikslus, bet prisipa��sta, jog j� labiausia �avi psichologiniai dalykai. "Aš labai jau�iu �mones. Štai �ia nupiešiau savo koleg�", - susig��usio ir susim�s�iusio vyro paveiksl� parodo meninink�. Paskui deln� nukreipia kito paveikslo link, kur su kriaukle rankoje ant akmens s�di svajinga undin�l�. "O �ia mano kolegos mergina. Toki� j� aš pama�iau", - paaiškina moteris ir �ada, kad savo nor� tapyti portretus b�tinai �gyvendins. Ji parodo knygut� "S�mon�s galia" ir sako, kad tai esanti jos biblija. "Skaitydama ši� knyg� pajutau, kad �miau labiau pasitik�ti �mon�mis, pasikeit� mano m�stymas ir elgesys � gera", - šypsosi k�r�ja.

Alfreda d�iaugiasi, kad yra �moni�, kuriems jos darbai labai patiko, tad juos nupirko. Moteris savo k�ryb� pardavin�ja mug�se, per šventes, salonuose, �ada paveikslais prekiauti Šiauli� dien� metu. "Skani�" spalv� nuotaikingi paveikslai patinka daugeliui �moni�. "Širdyje esu linksma, pad�kusi, tod�l ir mano darbai yra nuotaikingi", - sako meninink�.

�vent�j� atvaizdai pasitinka kapini� lankytojus

Eva JAGMINAIT�

Turb�t ne vienas sen�j� kapini� lankytojas nusteb�s stabteli prie sen�j� kapini� vart�. Dar visai neseniai apleisti vartai šiandien ��ri spalvom, o iš fresk� � ateinan�ius �velgia Šventieji Petras ir Povilas (Paulius). Vos sp�jus nud�i�ti fresk� da�ams, apie jas su did�iuliu pasig�r�jimu pasakoja ŠU Tapybos katedros docent�, tapytoja-monumentalist� Gra�ina Arlauskait�–Vingrien�. Anot pašnekov�s, monumentalist� Šiauli� krašte lik� nedaug, did�ioji dalis koleg� išvyk� gyventi kitur.

Tapytoja-monumentalist� Gra�ina Arlauskait�-Vingrien� kasdien skuba aplankyti savo neseniai baigt� tapyti fresk�.

- Šiandien matome �sp�ding� j�s� darb�, ta�iau smalsu, kiek laiko u��m� j� nutapyti?

- Kuomet man buvo pasi�lyta sutvarkyti sen�j� miesto kapini� vartus, vien pasiruošimo darbai truko apie pusantr� met�. Kad vaizduosiu šventuosius, ilgai nesvars�iau, tai inspiravo pati aplinka. Atrodo, jog savaime ten reik�jo b�tent tokio siu�eto. Did�i�j� paruošiam�j� darb� dal� u��m� ieškojimai, kai ant kartono piešiau nat�ralaus dyd�io eskiz� ir ieškojau smulki� detali�, galvojau, kaip atrodys r�b� klost�s, plaukai. �inoma, smagiausia prasid�jo, kai jau ve�iausi da�us prie vart� ir prad�jau tikr�j� k�rybin� darb�.

- Kiek laiko teko praleisti dirbant prie vart�?

- Šiek tiek daugiau nei dvi savaites dirbau nuo ankstyvo ryto iki v�laus vakaro. Teko apsirengti visk�, kas �manoma, nes buvo siaubingai šalta vis�dien išb�ti lauke. Neišeidavau net piet�. Buvo gaila laiko. Iš vakaro pasiruošdavau pagrindinius tonus kitai dienai. Juk mano naudota al fresco (ital.) sienin�s tapybos technika reikalauja ypatingo kruopštumo, o laikas itin svarbus, mat piešin� reikia tapyti ant dar neišd�i�vusio tinko.

- Kuo ypatinga j�s� minima al fresco technika?

- Pirmiausia tuo, kad ji nem�gsta klaid�. Joje nepanaudosi trintuko, klaidas tenka taisyti kaltuku, išdau�ant tink� ir pradedant visk� iš naujo. Tod�l darb� turi atlikti idealiai. Ši sienin�s tapybos technika, atsiradusi etrusk� kult�roje, o labiausiai paplitusi Europos viduram�i� ir renesanso dail�je, � Lietuv� atkeliavo XVI am�iaus pabaigoje. Tapoma ant šlapio, švie�io tinko šarmui atspariais gamtiniais pigmentais, sumaišytais su kalki� vandeniu arba paprastu vandeniu. Tink� sudaro keli sluoksniai: apatinis iš sm�lio ir gesint� kalki� bei viršutinis iš gesint� kalki� ir marmuro milteli� arba smulkaus sm�lio. Tapoma dalimis. Kasdien nutinkuojama tik tokia dalel�, kuri reikalinga dienos piešiniui. Tiesa, reikia numatyti, kad d�i�vant tinkui spalvos pabluks.

- Tai ne pirmoji j�s� tapybos freska, ta�iau kuo šis darbas buvo išskirtinis?

- Darbas reikalavo ypatingo susikaupimo ir atsakingumo. Tur�jau derintis ir prie oro. Juk kaitinant saulei tinkas labai greit d�i�va, o aš negaliu vien mechaniškai perkelti piešin� iš kartono � vart� nišas. Norisi ieškoti spalvini� ton�, nuo šviesesni� prie tamsesni� pereiti. Buvo keletas gana karšt� dien�, kuomet darb� tur�jau dangstyti nebe tik pl�vele, bet ir drobe, kad b�t� apsaugotas tinkas nuo saul�s spinduli�. T�rbut labiausiai �sp�d� paliko tai, jog jau�iau �moni� geranoriškum�.

- Ar išgirdote pagyrim� ir praeivi�?

- Ne tiek pagyrim�, kiek pad�kos. Ypa� brandesnio am�iaus �mon�s, išvyd� turb�t jiems šiek tiek ne�prast� regin� prie vart�, teiraudavosi, kas �ia bus, kada baigsiu darb�. Vienas pagyven�s vyriškis nuolat ateidavo pasi�i�r�ti, kaip man sekasi. Jis ir papasakojo, kad kadaise �ia buvo piešiniai, ta�iau ten, kur aš nutariau nupiešti baland�, Šventosios dvasios simbol�, anks�iau, anot senuko, puikavosi Dievo akis. Netoliese gyvenanti mo�iut� nuolat nešdavo man obuolius. Jiems turb�t gailiai atrodydavau vis�dien kl�panti ant stela��. Jau�iau didel� aplinkini� palaikym�, tai labi pakyl�jo ir suteik� papildomos energijos darbui.

- Ant kapavie�i� ir ant vart� puikuojasi dvi datos.

- Nesunku turb�t atsp�ti, kad pamin�dama 2008 metus nor�jau �am�inti freskos suk�rimo dat�, o štai 1831 metai kair�je vart� pus�je �ymi pirmuosius masinius laidojimus šiose kapin�se choleros metais.

- Ar baigusi darb� da�nai apsilankote prie vart�?

- Kasdien. Mano šeimynykš�iai jau net juokiasi, kad pratinuosi prie kapini�. Iš ties�, kasdien noriu pamatyti, kaip laikosi mano k�rybos darbas. Ten palikau dal� sav�s, dal� širdies. Tod�l kasdien einu pa�i�r�ti. Praeit� savait� po audros skub�jau pa�i�r�ti, ar lietus neaptašk� mano k�rinio. Laim�, nišos, kuriose yra nutapytos freskos, yra gana aukštai ir giliai. Ant j� nelyja, tod�l esu rami.

- Ar nebaugu, kad k�rin� gali nuniokoti vandalai?

- Šiek tiek neramu, ta�iau, kai prad�jau dirbti, netur�jau paranojiškos baim�s, kad kit�dien at�jus rasiu suniokot� dar nebaigt� darb�. Priešingai, nuo pat darbo prad�ios tur�jau ger� vidin� nuojaut�. Ji pasitvirtino. Darb� baigiau be joki� problem� ar nesklandum�. O d�l keli� nesusipratusi� jaunuoli� negaliu nuleisti rank� ir nekurti miestui. Dabar did�iuojuosi, kad turime dar vien� �av� miesto kampel�. Juk Šiauliai neturi senamies�io, tod�l šie vartai - dar vienas kult�ros akcentas Saul�s mieste.

Arteke vaikai pasaul� keit� geresniu

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Pamenate laikus, kai �vairi� taut� vaikai vasaras leisdavo centrin�je Soviet� s�jungos pionieri� stovykloje Arteke? Ukrainoje, Krymo pusiasalyje prie Gurzufo miesto �sik�rusioje stovykloje, tik labai išgra��jusioje, ir šiomis dienomis verda gyvenimas, vyksta tarptautiniai festivaliai. Ši� vasar� Lietuv� pristat� ir Jungtini� Taut� organizacijai deklaracij� teik� Did�dvario gimnazijos moksleiviai - pasaulyje pripa�inim� peln�s tautini� šoki� kolektyvas "Š�ltinis" ir tarptautini� konkurs� laureatas akordeonistas Tadas Motie�ius. Kod�l pirmosiomis dienomis vaikai nor�jo gr��ti namo, kas labiausiai k�l� nuostab� labiausiai ir kaip jie dar� pasaul� geresn� kalb�jom�s su keliais Arteko stovyklautojais.

Netoli Ajudago kalno nusifotografav� Did�dvario gimnazijos moksleiviai savo mokytojos Olgos Grišajevos (viduryje) stovykloje �prastai nematydavo, nes stovyklautojus pri�i�r�jo Arteko vadovai.

Festivalis vyksta septintus metus

� redakcij� atskub�j� b�simieji devintokai Kamil� Venci�t�, Tadas Motie�ius, Arnas Jogminas ir dešimtok� Luka Lesauskait� � Artek� va�iavo pirm� kart�, kaip ir kiti iš 47 pasaulio šali� - vis� šeši� pasaulio �emyn� - vaikai. Vaikus lyd�jo j� aukl�toja Olga Grišajeva ir Did�dvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys.

Devyniolika dien� vyko �vair�s u�si�mimai, mug�s, sporto var�ybos, veik� pom�gi� klubai, aikšt�je buvo rengiami koncertai, rengiamos ekskursijos laivu � Jalt�, kurortin� Gurzufo miest�. Kasdien stovyklautoj� veikla buvo filmuojama, tad namo kiekvienas parsive�� videodienorašt�.

�vairi� pasaulio taut� moksleiviai pristat� savo šal� men� festivalyje "Pakeiskim pasaul� � geresn�" ("Let's change the world for the better"), kuris vyksta jau septintus metus. Kasmet � festival� pakvie�iama dalyvauti vis daugiau šali�. Festivalio tikslas - sukurti skirting� kult�r� aplink�, ugdyti lygi� teisi�, religijos laisv�s ir tolerancijos samprat�, kad jaunimas v�liau gal�t� dirbti vardan taikos ir g�rio pasaulyje.

Tarptautini� festivali� ir konkurs� prizininko tautini� šoki� kolektyvo "Š�ltinis" nariai, atstovaudami Lietuvai, stebino publik� tautiniais šokiais, pasipuoš� nacionaliniais r�bais, o akordeonu grojo pripa�inimo sulauk�s jaunasis atlik�jas Tadas Motie�ius.

Did�dvario gimnazistai parod� ne tik menin� program�, bet ir pademonstravo aukštus sportinius rezultatus Arteko olimpiadoje - T. Motie�ius ne tik puikiai grojo, bet ir u��m� tre�i� viet� 100 m b�gimo rungtyje.

Svetimtau�iai steb�josi klump�mis

Lietuvai�iai ve��si � Ukrain� lauktuvi� - did�iul� kepal� lietuviškos duonos, s�rio, šakot�, suvenyr� iš gintaro, molio, knyg� apie Šiaulius. Kitatau�ius labiausiai su�av�jo klump�s.

Festivalio u�darymo dien� gimnazist� rankose plev�savo trispalv�.

Arteko stovykloje tebestovi pirmoji didel� palapin�, pastatyta dar 1926 m., kurioje tilpo 20 lov�. Dabar lietuviai gyveno renovuotame penki� aukšt� pastate, viename aukšte su moksleiviais iš Tuniso, Al�yro, Maroko, Latvijos ir Šveicarijos.

Visus stovyklautojus, kaip ir anks�iau, pasitinka did�iul� siena, apsaugos darbuotojai teritorijoje, o tai rodo, kad vaik� saugumui skiriama labai daug d�mesio.

"Iš prad�i� galvojome, kad � sukarint� stovykl� papuol�me, - pirm� �sp�d� prisimena moksleiviai. - Pirmas dienas nor�josi gr��ti namo. Ryte visus pri�adindavo iš lovos ver�ianti garsi muzika, visi drauge mankštindavom�s, o ne�pras�iausia buvo tai, kad nuo pirmos iki ketvirtos valandos po piet� b�davo skelbiamas "absoliutas" - piet� miegas. Kadangi tokiu laiku lauke b�na labai karšta - gerokai virš 40 laipsni�. Bet po to pripratome ir išva�iuoti labai nesinor�jo, nes susiradome daug draug�."

Jaunuoliai apsikeit� adresais, sulauk� kvietim� � sve�ius, su kolektyvu dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose. Vaikus labai stebino, kad dauguma Vakar� Europos šali� atstov� nemok�jo angliškai, priešingai, laisvai kalb�jo rusiškai.

Taikos siekis - vaik� pasirašytoje deklaracijoje

Visi stovyklautojai vilk�jo uniformomis - languotais marškiniais ir šortais. Šventin� dien� kasdien� aprang� pakeisdavo paradin� uniforma, festivalio metu - dar kita uniforma.Festivalio uniform� vaikai parsive�� namo. "Nors buvome �sp�ti, kad daug r�b� nereikia ve�tis, praš�me, kad einant � diskotek� leist� apsivilkti savus r�bus. Gerai, kad leido", - d�iaug�si Luka.

Lietuvai�iai susidraugavo su bendraam��mis iš Japonijos.

Arteke nesi buv�s, jeigu ne�kopei � Ajudago kaln�. Pakird� ketvirt� ryto moksleiviai u�kop� � viršukaln�, vadovaudamiesi senu prietaru - kair�je laik� po akmenuk�, kad išsipildyt� slap�iausias noras.

Festivalyje vaikai tur�jo prog� suprasti, kad yra panaš�s savo m�stymu, draugyste, taikos bei lygi� galimybi� siekiu. Tai patvirtina ir vaik� pasirašyta deklaracija, kuri� jie �teik� Jungtini� Taut� organizacijai. Dokumente vaikai prašo pasaulio lyderi� atkreipti d�mes� � tai, kad Jungtini� Taut� vaiko teisi� apsaugos konvencija ne visur u�tikrina vaikams j� teises ir saugum�.

Festival� "Pakeiskime pasaul� � geresn�" r�m� Ukrainos u�sienio reikal� ministerija, Ukrainos nacionalin� UNESCO komisija ir kitos vyriausybin�s institucijos bei nevyriausybin�s organizacijos.

Meilei magijos nereikia

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Pra�jusi� met� liepos septint�j� santuok� r�muose norin�i� tuoktis buvo itin gausu. Ar šiemet trij� vienod� skai�i� derinys 2008-08-08 jaunaved�iams atrod� taip pat viliojan�iai? Juk Ryt� šalyse aštuonetas reiškia klest�jim� ir gerov�. Ar lietuvai�iai, nor�dami pa�iupti laim�, vaikosi skai�i� magijos?

Stanislav� ir Vytaut� Petr� Jocius iš Ringuv�n� kaimo suved�... j� susituok� vaikai. Buv� uošviai po dvej� met� patys nusprend� �iedus sumainyti. Ketino per �olin�, našli� ir brandos am�iaus švent�, ta�iau t�dien santuok� r�mai nedirba, tod�l pasirinko 2008-08- 08. Atsitiktinai, net nepagalvodami, kad ši data ka�kuo ypatinga. "Svarbiau �mogus, o ne data", - sako po tris vaikus u�augin� Jociai.

Santuok� daug�ja

Šiauli� rajono civilin�s metrikacijos skyrius penktadieniais sutuokdavo dukart ma�iau por� nei 2008-08-08. Anot skyriaus ved�jos Birut�s Babrauskien�s, daugiausia tai antr� kart� besituokian�ios ar vaik� besilaukian�ios poros. Ir skuba nud�iuginti, kad santuok� daug�ja, pagal j� skai�i� gr��tama � 1998 metus.

"Skai�i� magija netikiu. Nemanau, kad nuo to priklauso šeimos laim�, bet jeigu tik�jimas tuo padeda, tai duok Dieve, - sako ved�ja. - Per aštuonerius metus esu pasteb�jusi, kad šeimynin� laim� nepriklauso nuo to, su kokiu limuzinu ir kokio puošnumo suknia tuoktis atva�iuota. U�tenka su �mon�mis pabendrauti ir supranti, ar jiems skirta ilgai drauge gyventi, ar - ne."

Šiauli� miesto civilin�s metrikacijos skyrius penktadieniais santuok� neregistruodavo, ta�iau nuo rugpj��io 1 d. pasikeitus santuok� �registravimo tvarkai ir poroms pageidaujant buvo sutuoktos net penkios poros. Vienas jaunaved�i� - daugkartinis �irginio sporto �empionas raitelis Benas Gutkauskas.

Skai�iams reikšm�s neteikia

Su savo išrinkt�ja Egle Benas pa��stamas nuo pradini� klasi�. Metus draugaujanti pora sako specialiai šios datos nesirinkusi ir magiška skai�i� galia netikinti. V�liau Egl� ka�kur skai�iusi, kad ši diena tinka stipriems �mon�ms, o aštuonetai neša laim�, ta�iau ji nemano, kad skai�iai k� nors lemia gyvenime.

Vestuv�s, anot sutuoktini�, buvo šiuolaikiškos, grei�iau amerikietiškos, nesilaikyta joki� tradicij�, apsieita be vestuvi� planuotojo.

Vaikus auginantys kurš�niškiai Loreta ir Sigitas Tribulai aukso �iedus sumainyti nusprend� po vienuolikos met�: "Šiaip sugalvojom, kad šitiek met� gyvenus drauge reikia �registruoti santuok�. Mums paskyr� ši� dat�, vadinasi, likimas j� l�m�."

�registrav� santuok� Civilin�s metrikacijos skyriuje, jaunieji pasuko � g�l�mis išpuošt� Šiauli� katedr�. �sp�dingi fejerverkai pranoko Šiauli� dien� fejerverkus.

"Iš šalies vestuv�s atrod� kaip puota. Koncertavo grup� "16 Hz", sve�ius linksmino bigbendas, Kirkorov� ir Rasputin� m�gd�iojo parodij� teatras iš Klaip�dos. Tai buvo dovana t�vams, nes jie padeng� vestuvi� išlaidas," - atskleid�ia Benas.

Princas karietoje

Ne viena moteris tikrai pasvajoja, kad jos išrinktasis atjot� ant balto �irgo. Egl� - ne išimtis: "Prašiau, kad Benas atjot� ant balto �irgo, ta�iau jis pateik� kit� pasi�lym�".

Keturi b�ri �irgai buvo atve�ti net iš Vilniaus, o karieta - iš kaimelio netoli Alytaus. "Tur�damas toki� prabangi� ir ret� kariet�, turi laikyti ma�iausiai du mokytus �irgus. Nor�jome pakinkyti šešis, ta�iau vien� j� savininkas pardav�, tod�l kitas liko be poros, - atskleid�ia Benas. - Balti �irgai karietoje, aišku, b�t� buv� gra�iau, bet tiek daug vienod� surasti labai sunku."

Nors Gutkauskai augina daug �irg�, ta�iau n� vieno j� negal�t� � kariet� pakinkyti. "M�siškiai per kelias sekundes Vilniuje b�t� atsid�r�, ir po puotos", - juokauja Benas.

Vestuvin� kelion� - �iem�

Egl� suknel� u�sisak� iš katalogo vestuvini� r�b� nuomos salone. Lieknos fig�ros mergina pasirinko netradicin� sukni�. Ilgas šleifas šiek tiek trukd� vakare šokti, tod�l jaunoji j� nuseg� ir liko su trumpu nuometu.

Pla�ius aukso �iedus su simboliais jaunaved�iai u�sisak� internetu ir parsisi�sdino iš Airijos. "Toki� niekas nebuvo pasirink�s. Simboliai ant �ied� turi reikšm�: rankos, apgl�bian�ios šird�, simbolizuoja meil�, kar�na - ištikimyb�, o juvelyras kitoje pus�je išgraviravo u�raš� lotyniškai "Dievas - yra meil�", - apie tuoktuvi� �iedus pasakoja jaunieji.


Egl� patrauk� Beno nuoširdumas, paprastumas ir kantryb�... "N�ra man ko ir kent�ti", - sako Benas.		800 kilogram� sverian�ios karietos vienas �irgas net nepatraukt�. Net keturiems veikti buvo k� - trisdešimt kilometr� jie �veik� gerokai sukait�.

� vestuvin� kelion� išsiruošti sutuoktiniams nepavyko d�l �tempto sportini� var�yb� grafiko. Paskutin� rugpj��io savaitgal� Beno laukia Kaune vyksiantis �irginio sporto turnyras. Po vestuvi� pora savaitgaliui ištr�ko � Nid�. "Atid�sim vestuvin� kelion�, kai bus šalta. Vyksim ten, kur šilta", - sako Benas. "� Maldyvus, aš manau", - prie vyro priglunda Egl�. "Turb�t. Ten ištisus metus 30 laipsni� karš�io", - pritaria jis.

Klojimo teatrai vienija ir taurina

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

� Kurtuv�nus �i�rovus sukviet� jau dešimtasis klojimo teatr� festivalis. Tris dienas prie svirno šurmuliavo kurtuv�niškiai ir sve�iai, atvyk� pasig�r�ti aktori� m�g�j� spektakliais, pasiklausyti liaudiškos muzikos, pašokti ar pavakaroti ugnies fakel� šviesoje. � festival� susirinko per dešimt m�g�j� teatr� kolektyv� iš Šiauli� apskrities, tolimesni� Lietuvos viet� ir net Lenkijos.

�i�rov� neg�sdino saul�s kaitra.

Tapo tradicija

Kasmet, kai visa Lietuva šven�ia šv. Onos atlaidus, kurtuv�niškiai traukia � šv. Jok�bo atlaidus. Tokia proga tinka susitikti gimin�ms, pasišneku�iuoti ir šiaip prasiblaškyti. Švent�s atidarymo dien� �i�rov� buvo ma�iau nei savaitgal�.

Kurtuv�niškiai pastebi, kad � švent� j� susirenka vis ma�iau. Inga su dukrele Gintare atvyko iš Vilniaus aplankyti mamos ir sesers, tad pasinaudojo proga u�sukti ir spektakli� pa�i�r�ti. Kurtuv�n� miestelyje jauna moteris iki tol gyveno 19 met� ir n� karto n�ra praleidusi dešimt� kart� rengiamo festivalio.

"Dabar �moni� susirenka ma�iau nei pirmaisiais metais. Tada šurmuliuodavo visas miestelis. B�davo tikra švent�, kurios labai laukdavome. Senieji Kurtuv�n� gyventojai baigia išmirti, jaunimas �ia nepasilieka, išva�iuoja kitur. Vis daugiau pastebim nematyt� veid�", - sako ji.

Nors esmin�s teatro, atlaid�, kapel� tradicijos išlieka kasmet, bet kiekvienas festivalis dovanoja ka�k� nauja. Organizatoriai sugalvoja vis nauj� atrakcij�. Ankstesniais metais �i�rovams �simin� vaikš�iojimas koj�kais, ugnies misterija, netgi du vienodi skirting� kolektyv� spektakliai buvo �i�rimi su did�iausiu malonumu.

Tapo stimulu kapelai ir ansambliui

Festivalis reikalingas Kurtuv�n� miestelio gyvas�iai palaikyti. "Taip ugdomas gyventoj� savivert�s, savigarbos jausmas. Ruošiantis festivaliui, reikia �d�ti labai daug darbo, tod�l �mon�s tampa bendruomeniški. Vieni s�rio, kiti duonos, treti g�li� atsineša. Drauge jie sueina, tariasi, gin�ijasi. Festivalis vienija, taurina ir paprast� �mog� pakyl�ja virš kasdienyb�s ta tikr�ja, o ne banali�ja prasme", - �sitikinusi festivalio ved�j� On� vaidinusi mokytoja ir meno vadov� Jovita Lubien� iš Raud�n�.

Akmen�s kult�ros nam� dramos kolektyvo vadov� Daiva Liutkien� - ne tik spektakli� re�isier�, scenarist�, bet ir grimuotoja.

Klojimo teatr� festivalis tapo stimulu susikurti Kurtuv�n� miestelio klojimo teatrui, kapelai ir etnografiniam ansambliui "Kurtuov�". �ia vaidina ar groja ir jauni, ir seni. Festivali� d�ka, ko gero, išsilaiko visi m�g�j� teatro kolektyvai.

"D�iugu, kad Kurtuv�nai tampa vienu svarbiausi� kult�ros centr�", - pastebi etnologas Libertas Klimka.

Nors pirmumo teis� festivalyje dalyvauti suteikiama Šiauli� apskrities m�g�j� teatrams, bet � festival� atvyksta sve�i� iš visos šalies. Šiemet pasirod� kolektyvai iš Rokiškio ir Kretingos. Beveik visose švent�se dalyvauja Punsko (Lenkija) lietuvi� m�g�j� teatro kolektyvas, Joniškio rajono Kriuk� m�g�j� teatras. Bi�iulyst� su kitais teatrais suveda juos kituose festivaliuose.

"Senasis svirnas 1998 metais pirmiausia man asociavosi su klojimo teatru. Festivalio dat� nul�m� šv. Jok�bo atlaid� laikas, nes Kurtuv�n� ba�ny�ios �k�r�jas, dvaro savininkas buvo grafas Jok�bas Nagurskis. Jo pastatytas svirnas buvo pritaikytas pokyliams. Anks�iau �ia taip pat vykdavo vaidinimai", - festivalio atsiradimo prad�i� primena Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos Kult�ros skyriaus vyriausioji specialist� Nijol� Girniuvien�.

Pašiepia �moni� problemas

Re�isieriai renkasi tok� repertuar�, koks b�t� �domus ma�o miestelio gyventojams, kad visiems b�t� linksma, pašiept� pa�i� gyventoj� problemas. Populiariausios - komedijos, bet vaidinami �vairiausi� epoch� ir �anr� spektakliai. Spektakliuose �i�rovai išvysta tas pa�ias problemas, su kuriomis patiems tenka susidurti - sunkius �em�s �kio darbus, alkoholizm�, emigracij�, santuok� d�l išskai�iavimo.

Da�ni festivalio sve�iai Punsko lietuviai vaidino kontoros gyvenim�

Autor�s nuotr..

Ši�me�iame festivalyje Akmen�s kult�ros nam� kolektyvas vaidino Moljero "Tariam� ligon�", Kelm�s m�g�j� teatras parod� vaikams ir suaugusiesiems tikus� spektakl� "Paršiuk� gaudyn�s", Rokiškio liaudies teatro kolektyvas atskleid� vis� Nagurski� istorij�.

Iš tikr�j� tradicija tap�s renginys trunka ne tris dienas, o ištisus metus. Juk dar jam nepasibaigus jau imama svarstyti, k� reik�s daryti kit�met.

"Ketinu keisti pavadinim� � Svirno teatr�. Svarstome su Kurtuv�n� regioninio parko direktoriumi Rimvydu Tamulai�iu, ar nereik�t� vienerius metus rengti klojim� teatro, o kitus - dvar�. Nor�t�si išvysti kostiumini� dram�. Min�i� turime, bet vis� išduoti nesinori", - teigia N. Girniuvien�.

Laisvasis namas

T�siame pasakojim� (prad�ia "Šiauliai plius" Nr. 218) apie Danijos rytuose �sik�rusi� Laisv�j� �em� (Friland), kurioje �mon�s gyvena ekologiškuose savos statybos namuose.

Kristina �EPUKAITYT�-NIELSEN

Djursland (Danija) – Šiauliai

Gyvenimas Laisvojoje �em�je ne�ada turt� ir dykaduonyst�s - norint �ia �sikurti reikia pinig� ir darbo. 2002 m. �kurtos Laisvosios �em�s naujakuriai neslepia, jog j� gyvenimas – ne vien romantika. Danija – ne Kalifornija, �ia ant akmens po �vaig�d�tu apklotu nenakvosi. Reikia namo: tvirto, šilto, pigaus ir pastatyto pagal reikalavimus. Danijos valstybin� televizija DR2 apie Laisvosios �em�s naujakurius pareng� laid� cikl�, kuriame steb�jo �mones, iškeitusius tipišk� so�i� danišk� kasdienyb� � išš�k� gyventi laisvai. Nauja prad�ia statybiniame vagon�lyje, statybinis brokas ir galvos�kiai, prisitaikymas prie kitokio gyvenimo da�nam sukelia abejoni�, ar teisingai pasirinko. Ta�iau visai šiai "med�ioklei" pasibaigus n� vienas nesuabejoja: �ia geriau nei kur kitur.

K�d�s formos namas – unikaliausios architekt�ros namas Laisvojoje �em�je. "K�d�s" s�dimoji dalis ir atlošas nusagstytas saul�s baterijomis. Viduje �rengta garso studija.

Turiu visk�, neturiu gyvenimo

Laisvoji �em� buvo �kurta tam, kad jos gyventojai gyvent� laisvi nuo bank� ir nesibaigian�io darbo. Milijon� vertos vilos buvo parduotos ir atsikelta � tuš�i� netvarking� plyn�, kur reik�jo iš naujo �sikurti.

Tina Bjerring, Laisvojoje �em�je gyvenanti jau šešerius metus, pasakoja savo atsikraustymo �ia istorij�. Jauna moteris sako, kad gyvenime tur�jo pakankamai, kad kitiems atrodyt�, jog ji – laiminga. Diplomuota socialin� pedagog� gyveno su draugu naujame name su puikiu interjeru, visa �manoma buitine ir audio- bei video- technika, va�in�jo apynauju automobiliu, atostogavo keliaudama nuosavu vagon�liu ant rat� ir vis band� sau �teigti, jog to jai gana. "Tiesiog sakydavau sau, jog gyvenu turtingoje šalyje, vienoje iš laimingiausi� pasaulyje. Tik�jau, jog tai, k� masin� reklama vadina laimingo gyvenimo atributais, suteiks mano gyvenimui prasm�", - pamena ji. Ta�iau širdies gilumoje Tina jaut�, kad jai tr�ksta laisv�s ir �inojimo, kod�l gyveni.

Vien� gra�i� dien� Tina met� darb�, paliko vaikin�, nam� ir �stojo � aktoryst�s mokykl�. Ten išgirdo apie Laisv�j� �em�, atvyko, apsi�i�r�jo, pasiliko. "Visada svajojau apie nam�, kuris b�t� toks, kok� matau vaizduot�je: "minkštas", erdvus, jaukus", - sako ji. Tina �ia sutiko ir savo nauj�j� gyvenimo draug�, TV laid� ciklo apie šiaudini� nam� ved�j� našl� Sten� Mioler�. S. Mioleris buvo vienas pirm�j� naujakuri�, �ia �sik�r�s, gyven�s, �ia ir netek�s entuziastingosios Laisvosios �em�s k�r�jos �monos Dort�jos Arnfred.

Naujoji pora �sik�r� pa�i� statytame šiaudiniame name, kurio stogas izoliuotas moliusk� lukštais. Iš Laisvosios �em�s neketinanti išvykti pora ver�iasi nuosavu verslu: Tina moko vaikus senovišk� ir nauj� �aidim�, mankštos, yra da�na vaik� šven�i� viešnia, o Stenas konsultuoja ekologišk� statyb� klausimais. �ia gim� pirmasis poros k�dikis.

Be vonios, bet kartu

Kiti Laisvosios �em�s gyventojai - Joanos ir Peterio šeima - �ia gyvena nuo 2003 met�. Joana met� slaug�s darb� didel�je ligonin�je Širdies lig� skyriuje, šiuo metu dirba namuose - redaguoja laikrašt� apie sveik� mityb�. Diplomuotas reklamos specialistas Peteris niekada nem�go savo profesijos, nuolat blašk�si tarp daugyb�s darb� tik d�l u�darbio. Šiandien jis u�siima svajoni� darbu - iliustruoja knygas, tapo. Joana ir Peteris sako, jog gyvenimas �ia jiems pad�jo prisiminti paprastus d�iaugsmus. Kol naujakuriai stat�si nam�, su vaikais glaud�si vagon�lyje be patogum�. U�tat kiek d�iaugsmo �sikelti � nam�, kur� Peteris stat� savo rankomis, �inoma, padedant kaimynams. J� namas n�ra itin alternatyvus, gal tik tiek, kad statytas iš sen� plyt�. Pasak Peterio, tok� nam� m�g�jui sur�sti lengviau negu šiaudin�. Šeima nekreipia d�mesio � tam tikrus buitinius nepatogumus, kuriuos teko išgyventi d�l statyb�, d�l pasikeitusio gyvenimo. Visus r�pes�ius atperka laim� neskub�ti, b�ti kartu. Vienintelis dalykas, kurio pasigenda iš vienos gra�iausi� Danijoje Samso sal� atsik�lusi šeima - tai saul�, kuri anuose namuose šviet� da�niau. Kadangi min�toje saloje b�stas itin brangus, j� pardavusiai šeimai pasistatyti nauj� nam� Laisvojoje �em�je ne tik nebuvo per brangu, bet pinig� dar ir liko.

Svajoni� namai ir darbai

Diplomuota biolog� Hel� ir psichologas Jensas Petersai �sik�r� name, kur� statyti �kv�p� vikingiškos formos. J� namas panašus � apverst� senovin� laiv�. Viduje viskas išbaltinta. Pora pasakoja, kad vidaus da�ams naudojo kreid� ir lies� varšk�s mas�. Namui apšiltinti naudoti šiaudai. Šiandien Hel� d�iaugiasi ne tik erdviu namu, bet ir savo svajoni� darbu - ji �k�r� motinos ir vaiko klinik�, kur konsultuoja n�š�i�sias apie alternatyvius gimdymo b�dus, masa�uoja vaikus ir suaugusiuosius. Jensas prisideda prie �monos verslo, o laisvalaikiu tašo ir parduoda akmenines skulpt�r�les.

Buvusios informatik�s Ing�s d�ka Laisvojoje �em�je �kurta akupunkt�ros klinika. Kartu su vyru Nielsu pasistat� svajoni� nam�, jauni �mon�s d�iaugiasi kur kas lengvesne kredito, kurio nepavyko išvengti, našta, u�tat ji kur kas ma�esn�, nei buvo gyvenant �prastame name. Moliusk� lukštais, šienu izoliuotas namas statytas beveik trejus metus.

Statybin�s med�iagos – antrin�s �aliavos ir gamtos "produkcija"

Laisvojoje �em�je namai statomi ekologiškai ne tik d�l r�pinimosi gamta, bet ir savo pinigine. Kur kas pigesnis b�stas suteikia galimyb� gyventi erdviau (daugiau pigi� kvadratini� metr�) ir l��iau (nebereikia "kalti" pinig�, b�ti genamam banko). Namams statyti �ia da�niausiai naudojami lino plaušai, lino vata, šiaud� ar šieno briketai, kalki� mišinys vietoj cemento ir tinko "sutvirtinamas" maltais akmenimis, kriaukl�mis, molio plytos, nedegtos plytos, kaitintas lin� s�men� aliejus, popierius, d�iovintos j�r�ol�s, moliusk� kiautai, da�ai iš kaitinto lin� s�men� aliejaus bei rugini� milt� arba r�gpienio su nat�raliais pigmentais (daugiausia – metalo oksidais) bei konservantais (pvz., degutu), tošin�s "�erp�s" ir pan. Ne visos med�iagos lengvai pripa��stamos danišk� statybos reglament�. Ta�iau danai randa b�d�, kaip tuos alternatyvius namus "priduoti" – tereikia �rodyti, kad namas tikrai bus saugus ir tvirtas. Pagrindin� prie�astis, kod�l namas turi b�ti "priduotas" – daniška tvarka, pagal kuri� visus gyvenamuosius namus šalyje privaloma drausti nuo gaisro, o jei namas neatitinka saugumo reikalavim�, apdraustas jis b�ti negali.

Daugelis Laisvosios �em�s gyventoj� �ia atrado save - �m�si svajoni� darb� ir u�si�mim�. Kitame numeryje skaitykite apie keli� �urnalist� kuriam� svajoni� laid�, kurios kiekvien� sekmadien� laukia t�kstan�iai �i�rov� ir kuri gal�t� b�ti puikus pavyzdys lietuvi� �urnalistams, besivaikantiems tik netikr� sensacij�.

Laisvoji �em�

Kristina �EPUKAITYT�-NIELSEN
Djursland (Danija) - Šiauliai

Danijos pusiasalio Jutlandijos rytin�je dalyje (Djursland) �sik�rusi unikali bendruomen�, kuri savo namus vadina Laisv�ja �eme (daniškai - Friland). Laisv� �ia suprantama kaip galimyb� gyventi namuose, kurie ne tik ekologiški, bet ir nebrang�s. Laisv� rinktis, laisv� nepersidirbti, laisv� b�ti kitokiam – vieni pagrindini� Laisvosios �em�s gyventoj� sieki�.

Molin� trobel� – romantiško gyvenimo simbolis. Šis pastatas gana ma�as, palyginti su kitais Laisvosios �em�s statiniais.

Brangioji ekologija

Laisvoji �em� ka�kuo primena garsi�j� Kopenhagos Kristianij�. �ia atvyksta tie, kurie nori poky�i�. Tie, kurie nori sav�s neriboti kreditais ir darbu nuo skambu�io iki skambu�io.

Laisvoji �em� �kurta siekiant propaguoti ekologiško b�sto id�j�. Tai tarsi projektas, kur� kuruoja valstybin� Danijos televizija ir radijas. Dar hipi� laikais Danijoje buvo populiari laisv�j� sod�, gyvenvie�i�, bendruomeni� id�ja. Tada toki� laisv�j� �emi� b�ta daugiau. Ta�iau, pasibaigus "g�li�" laikams, alternatyvi�j� gyvenvie�i� beveik neliko. Tod�l valstybinis transliuotojas nusprend� atgaivinti ir išpopuliarinti š� u�silikus� unikal� kampel�. �ia filmuojamos laidos apie dar�ininkyst� ir sveik� maist�, gyventojai oficialiai yra �sipareigoj� dalytis patirtimi per nacionalin� radij�. Šiuo metu Laisvojoje �em�je gyvena apie 60 suaugusi�j� ir 40 vaik�. Dauguma gyventoj� kadaise tur�jo b�st� kitose šalies vietose, mok�jo did�iules �mokas bankui, skub�jo ir l�k� paknopstomis tik d�l to, kad u�dirbt� namui. Ne paslaptis, taip gyvena dauguma europie�i�.

Laisvosios �em�s gyventoj� tempas l�tesnis, nes j� namai – pigesni. Ekologija �ia suprantama ne kaip romantika ar geras skonis, bet kaip b�das taupyti. Europ� ap�musi ekologijos mada da�nai kerta per kišen�, tad nors esame skatinami vartoti ekologiškas prekes, da�niausiai j� ne�perkame. Taip tarsi atsiduriame sp�stuose: gamtos ir savo sveikatos labui pasistat� ekologiškus namus, �siskoliname bankui daug daugiau, negu panaudoj� plastikinius langus ir šifer�. Nor�dami ne tik gyventi tarp ekologiškais da�ais išda�yt� sien�, bet ir maitintis ekologiškai, turime u�dirbti dar daugiau, nes ekologiški produktai yra gerokai brangesni. U�siauginti sveik� dar�ovi� ir išsikepti duonos be "E" nebeturime laiko, nes galvoje tiksi banko kreditas. Išeitis – kraustytis � Laisv�j� �em�!

Pigioji ekologija

Per atvir�j� dur� dienas Laisvojoje �em�je daugyb� smalsuoli�. Netvarkinga aplinka stebina pedantiškuosius danus, o vietiniai "laisvieji" gyventojai sako, jog tai vienas iš vietini� susitarim�: neskaidyti teritorijos ir nesl�pti nat�ralaus statybos proceso. D�l to visoje teritorijoje chaotiškai st�kso statybini� med�iag� kr�vos.

Laisvojoje �em�je ren�iami namai atrodo skirtingai. Savotiška netvarka – �ia normalus reiškinys. B�stui r�sti naudojamos nat�ralios, pigios med�iagos: molis, sm�lis, vytel�s, kanapi� pluoštas, lazdyno mediena, popierius, šienas, linai, r�stai, lauk� akmenys. Eksperimentuojama ir su senais buteliais, laikraš�iais, labai m�giamos moliusk� kriaukl�s. 1999 metais Danijos valstybin� televizija pareng� laid� cikl� apie pirm�j� Danijoje iš šiaud� pastatyt� nam�. Paskai�iuota, kad Danijoje naujo namo kvadartinis metras kainuoja ma�daug 10000 danišk� kron�, o štai naujasis statinys tekainavo 365 kron� u� kvadratin� metr�. Danams labai patiko ši id�ja ir šiandien šalyje stovi ne vienas "šiaudinukas".

D�mesys kreipiamas ne tik � alternatyvias statybines med�iagas, bet ir � energetik�. Kai kurie namai apšildomi saul�s energij�, kai kurie pastatyti taip, kad gaut� kuo daugiau šviesos. Daugumoje j� k�renamos krosnys.

Anot Laisvosios �em�s gyventoj�, per daugel� industrializacijos met� mes pamiršome, kaip gyventi ir išgyventi nat�raliai, kaip statyti ir gyventi namuose, kurie pagaminti ne fabrikuose. Pabr��iama, kad "atsiminimo" procesas gali trukti tiek pat, kiek ir "u�miršimo", tad visa informacija apie �ia atliekamas statybas, eksperimentus yra atnaujinama, papildoma. Pavyzd�iui, tik dabar "išlenda" min�to pirmojo "šiaudinuko" statybos klaidos, apie jas galima paskaityti interneto tinklalapyje, naujos patirties ir patarim� pasisemti statybos kursuose, kuriuos veda vietiniai gyventojai.

Tvarka ir laisv�

Namai, nudr�bti iš molio ar supilti iš moliusk� lukšt�, n�ra prastesni u� �prastus. Tiesa, jie da�nai didesni, nes papras�iausiai pigesni. Laisvojoje �em�je netvarka n�ra nevalyvumas. Vidin�s taisykl�s �ia grie�tos ir oficialiai pripa��stamos. Namai statomi taip, kad atitikt� saugumo bei higienos reikalavimus. Antraip, pagal Danijos �statymus, namo negal�tum parduoti. Kitaip tariant, namas, nos ir iš pieno d��u�i� pastatytas, turi b�ti "priduotas" atitinkamoms valstybin�ms tarnyboms ir pripa�intas tinkamu gyventi. Visa teritorija taip pat yra oficiali, norint �ia �sikurti, reikia pirkti �em� iš savivaldyb�s arba jau pastatyt� nam�.

Laisvosios �em�s gyventoja savo did�iuliame name �sireng� virtuv�, kuri atitinka visus higienist� reikalavimus, tod�l ji legaliai ver�iasi ekologiško maisto gamyba ir tiekimu.

Autor�s nuotr.

Danai – moderni tauta, tad net ir siekiant gyventi ar�iau gamtos nepamirštamos šiuolaikin�s technoligijos. � namus �vesta elektra, internetas, tviska modernios virtuv�s. Laisvosios �em�s filosofija nespaud�ia l�sti � �emin� ir maitintis neplautais burokais, ji tik populiarina id�j� išnaudoti tai, k� da�nai išmetame, ir taip sutaupyti ne tik savo pinig�, bet ir gamtos ištekli�.

�ia gyvena išsilavin�, da�nai meniškos prigimties �mon�s. Sutikau �urnalist�, redaktori�, dailinink�, medik�. Kai kurie dirba namuose, kai kurie vis dar va�in�ja � darb� "nuo skambu�io iki skambu�io", ta�iau nedreba d�l rytojaus. Viena šeima, pardavusi nam� presti�in�je Danijos saloje, �ia atsik�lusi ir pasista�iusi pig� nam� d�iaugiasi, kad dabar gali dirbti tiek, kiek tai teikia d�iaugsmo, ilgiau pab�ti kartu. Dar jie prisipa��sta nebeturintys joki� �sipareigojim� bankui, s�skaitoje sutaup� apie 200000 danišk� kron�.

Apie vietinius gyventojus, nam� statyb�, sekmadieniais per valstybin� dan� TV rodom� populiari� gyvenimo b�do laid� "Laisvasis sodas" skaitykite artmiausiuose "Šiauliai plius" numeriuose.

Husar� dvasia dar gyva

Lina ZDANEVI�I�T�

Prieš savait� Šiauli� "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje atidaryta paroda "Lietuvos husarai". Parod�, skirt� Karaliaus Mindaugo kar�navimo dienai atminti, sureng� Vytauto Did�iojo karo muziejus.

Husar� karacenini� šarv� komplektas, rankoje laikomas buzdyganas (XVIII a.).

Prad�ia - nuo Stepono Batoro

Paroda "Lietuvos husarai" apr�pia visus Lietuvos husarus ir j� tradicij� t�s�jus. Husar� pulkai Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s kariuomen�je pirm� kart� pamin�ti XVI a. prad�ioje. Apie tai byloja rašytiniai šaltiniai, kuriuose husarai �vardijami kaip pirmieji samdomi raitosios kariuomen�s kareiviai, laikui b�gant tap� elitine kavalerijos dalimi. Manoma, kad juos � Lietuv� atved� Vengrijos kunigaikštis Steponas Batoras, v�liau tap�s Lenkijos karaliumi. Nors parodoje eksponuojama daugiau nei septyniasdešimt dirbini�, kiekvienas j� turi sav� istorij� ir yra savaip �domus, išskirtinis.

Ch. Frenkelio viloje ilgai svarstyta, kokia tvarka pateikti parod�. Husarai XVI a. prad�ioje buvo lengvoji kavalerija, tik v�liau tapo sunki�ja, kuri geb�jo vykdyti visas sunki�sias kovines u�duotis. Kadangi ekipuot� ir �irgai kainuodavo brangiai, toki� prabang� ne visi gal�jo sau leisti. Husarais da�niausiai tapdavo tik aukšto rango pareig�nai - bajorai, didikai. Jie sudar� net tre�dal� visos Lietuvos kariuomen�s pulk� ir gyvavo kelis šimtme�ius.

Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyt�s husarai ypa� pasi�ym�jo XVII a. karuose su Lietuvos ir Lenkijos valstybi� kaimyn�mis - Rusija, Švedija ir Osman� imperija. Lietuvos husrai buvo vieni iš t�, kurie u�kirto keli� tolesnei Osman� ekspansijai Europoje.

Ištobul�jus šaunamajam ginklui, husar� populiarumas �m� grimzti u�marštin, tod�l 18 a. tre�iame ketvirtyje husar� kariuomen� išliko tik kaip paradin� kariuomen�s dalis.

Dar kart� Lietuvos husarai atgim� kov� d�l Lietuvos nepriklausomyb�s laikotarpiu - 1918 m. lapkri�io 23 d. laikoma Lietuvos kariuomen�s atk�rimo diena.

Apie ginklus

Parodos atidaryme dalyvav� sve�iai susi�av�j� ap�i�rin�jo �sp�dingus husar� ginklus, didingus šarvus, kurie ka�kada puoš� husar� pe�ius. Susirinkusieji �d�miai klaus�si Vytauto Did�iojo karo muziejaus direktoriaus Gintauto Surgailio ir jo pagalbinink� komentar� apie kiekvien� eksponat�. G. Surgailis su lankytojais maloniai dalijosi sukauptomis �iniomis apie husarus, j� gyvavimo laikotarp�, apdarus.


Husar� karacenin�s plaštak� apsaugos, karaceninis šalmas šyšakas (XVII - XVIII a.).		Husar� dilbio apsauga, karacenini� šarv� antkakl�, karaceninis antpetis.

Parod� papuoš� dailinink� tapyti paveikslai, kuriuose puikuojasi �am�intos garsios asmenyb�s: Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevi�ius, Lenkijos karalius, LDK didysis kunigaikštis Steponas Batoras, vyriausiasis kariuomen�s štabo viršininkas gen. št. plk. Povilas Plechavi�ius, XVII a. husar� v�liavininkas, husar� pulkai: Lietuvos kariuomen�s 1-asis husar� Lietuvos Did�iojo etmono kunigaikš�io Jonušo Radvilos pulkas parade, garb�s eskadronas prie Prezident�ros Kaune ir pan.

Paveiksluose husarai vaizduojami ginkluoti keli� metr� ietimis, kardais, palašais, ilgais duriamaisiais kalavijais ir skydais.


Vytauto Did�iojo karo muziejaus direktorius Gintautas Surgailis. U� jo - husar� v�liavininko paveikslas (XVII a. pr.).		Jonas Karolis Chodkevi�ius - Lietuvos didysis etmonas.

Paroda dar laukia lankytoj�

Parodos lankytojai turi galimyb� pasigro��ti XVII a. meniniais rai�iniais išpuoštu Abiej� Taut� Respublikos karacenini� šarv� komplektu (XVIII a.), gravi�r� reprodukcijomis, tapytais paveikslais, �mantria technika pagamintais šalmais (šyšakais) ir daug kit� meno dirbini�. Parodos eksponatai - ne tik praeit� šimtme�i� atspindys, bet ir istorija, �kvepianti pasidid�iavim� Lietuvos valstybe.

Ši paroda Ch. Frenkelio viloje miesto gyventojus bei sve�ius d�iugins iki spalio 27 dienos.

Istorija - dail�s k�riniuose

Trys Antano Krištopai�io dail�s albumai – paminklas Lietuvos istorijai

Ri�ardas JAKUTIS

Prieš metus pasirod� m�s� miesto dailininko Antano Krištopai�io 180 akvareli� albumas "Lietuvos mal�nai". Leidinys greitai dingo iš knygyn� lentyn�, tod�l d�iugu, kad nutarta dailininko k�rini� pristatym� albumuose t�sti, ir štai turime dar du albumus: "Lietuvos med�iai" (150 akvareli�) ir "Lietuvos ba�ny�ios" (200 akvareli�).

Antanui Krištopai�iui li�dna, kad dar nenupiešta labai daug ba�nyt�li� ir puošni� ba�ny�i�, tod�l si�lo dailininkams nepasiduoti dabartinio meto madai "visk� apibendrinti", piešti taip, kad piešiniai likt� ateities kartoms.

Algimanto JOKUBAUSKO nuotr.

A. Krištopai�io šiaulie�iams pristatin�ti nereikia. Miestel�nai �ino j� iš parod�, iš dailininko dekoratoriaus darbo Šiauli� dramos teatre. Jis miesto Garb�s pilietis, 2007-aisiais Lietuvos prezidentas dailinink� apdovanojo riterio kry�iaus ordinu "U� nuopelnus Lietuvai".

A. Krištopaitis - tremtinys, kal�j�s Gorkio srities Un�lago lageryje, Kirovo, Sverdlovsko, Novosibirsko ir Krasnojarsko kal�jimuose, 1956 m. gav�s pas�, bet dar negal�j�s gr��ti � Lietuv�, garsiajame Ulan Ud�s operos ir baleto teatre dirbo dailininku. Gr��s � gimtin� nes�d�jo rank� sud�j�s, keliavo ir liejo Lietuvos ba�ny�i�, mal�n�, istorini� ir �domi� med�i�, 1863 met� sukilimo viet� ir kitas gimtojo krašto istorij� menan�ias akvareles. Daug A. Krištopai�io �am�int� objekt� neb�ra - sunyko, sudeg�, nugriauta, tod�l didelis dalykas, kad jie išliko bent dailininko akvarel�se, ir tai - ne�kainojama menininko dovana, �am�inanti gimtojo krašto istorij�.

Vaikyst�s ��uolai

Dailininkas mano, jog visk�, k� toliau �mogus veiks, u�programuojama vaikyst�je. Kart� t�tis, keliaudamas pro Šimkai�ius, ma�ajam Antanukui parod� did�iul� ��uol� ir papasakojo, kad nuo sen� senov�s visi keliauninkai sustoja prie to gra�uolio pails�ti. "Kod�l mes namuose neturim tokio ��uolo?" – paklaus� berniukas. T�tis susim�st� ir atsak�, kad tur�sime. Pa�ad� t�s�jo. Netrukus, v�l pasi�m�s Antanuk�, nukeliavo � mišk�, kur jau buvo nu�i�r�j�s ir apgen�j�s vien� jaun� medel�, j� iškas�, parsineš� namo ir pasodino prie vart�. Berniukui tik buvo li�dna, kad ��uolas toks ma�as, ta�iau vyresnieji patikino, kad medis greit u�augs. Nuo tos dienos Antanukas vis b�gdavo prie kiemo vart� pasi�i�r�ti, kiek medelis pasistieb�.

Kai po daugelio tremties ir kelioni� met� Antanas gr��o � t�višk�, išvydo galing� ��uol�, kuris jau buvo gerokai praaug�s namo stog�.

Dailininkas prisimena ir dar vien� vaikyst�s istorij�, susijusi� su ��uolais. Jis jau mok�si Gruzd�i� pradin�s mokyklos pirmajame skyriuje, kai miestelio aikšt�je Lietuvos Respublikos dešimtme�iui pamin�ti buvo sodinamas ��uoliukas. Mokiniams reik�jo dalyvauti, nors Antanas b�t� dalyvav�s ir be raginim�. Eiti � švent� moksleivis nor�j�s naujais batais, bet mama neleidusi, kaip kasdien, liepusi eiti su nagin�mis. Šis ��uolas - vienas pirm�j�, kurio akvareles dailininkas išliejo. O pats pirmasis – Šimkai�i�, nuo kurio prasid�jo Antano meil� med�iams. Med�i� cikl� dailininkas prad�jo 1973-aisiais.

Apie ��uolus ir kitus med�ius A. Krištopaitis išmano lyg botanikas. Pavyzd�iui, pats "atrado", jog per metus ��uolas pastor�ja du centimetrus. Pasakoja ir apie nes�kmes. Gailisi, kad ne�am�in�s legendinio ��uolo "Mindaugo sostas" Kernav�je. Kai nuvyko, buvo po did�iuli� li��i� ir �lipti � piliakaln� nebuvo �manoma. Kai nukako ten kitais metais, ��uolas jau buvo nuvirt�s.

Prieš metus pasirod�s Antano Krištopai�io 180 akvareli� albumas "Lietuvos mal�nai" greitai dingo iš knygyn� lentyn�. Šiemet išleisti dar du: "Lietuvos med�iai" (150 akvareli�) ir "Lietuvos ba�ny�ios" (200 akvareli�).

U�ven�io ba�ny�ia - pirmoji

Ba�ny�i� ciklas prasid�jo taip pat aštuntojo dešimtme�io prad�ioje, kai tuometis Gruzd�i� klebonas Juozapas Vosylius papraš� dailininko nutapyti U�ven�io ba�ny�i�, pirm�j� šio kunigo kunigavimo vietov�. Akvarel� klebonui patiko. Jis panoro tur�ti vis� ba�ny�i�, kuriose kunigav�s, akvareles. Kai pieš� nuostabaus gro�io Rokiškio ba�ny�i�, dailininkas pagalvojo, jog vert�t� pasilikti vien� akvarel� ir sau. Taip ciklas ir prasid�jo, o Rokiškio ba�ny�ia puošia naujojo leidinio "Lietuvos ba�ny�ios" viršel�.

Piešiant ba�ny�ias b�ta �vairiausi� nutikim�. Tapydamas Kaišiadori� katedr�, dailininkas buvo tuome�i� milicinink� nuvestas � skyri�, apklaustas, padaryta krata ir viskas atimta. Patys klebonai dailininkui b�davo draugiški, pasikviesdavo, pavaišindavo kava. Antanas net susibi�iuliavo su v�liau kardinolu tapusiu vyskupu Vincentu Sladkevi�iumi. Tuo metu vyskupas buvo nutremtas � Radviliškio Nemun�l�. Jam patiko šiaulie�io dailininko k�ryba, pats u�sisak� Radviliškio Nemun�lio ba�ny�ios akvarel�.

Prisimena dailininkas ir tok� atvej�. Šiauli� dramos teatro vyriausioji dailinink� Joana Taujanskien� pasi�l� teatro foj� surengti �emaitijos medini� ba�ny�i� parod�l�, bet tuomet� miesto vald�ia u�draud�. �r�mintos akvarel�s buvo sukrautos tapybos cecho pasienyje. Tuo metu su ka�kokiais reikalais � teatr� buvo u�suk�s Plateli� pirmasis kompartijos sekretorius. Pamat�s akvareles, pasi�l� surengti parod� Plateliuose, tik "d�l šventos ramyb�s" prie ba�ny�i� prid�ti kelet� mal�n�, kar�em� akvareli� ir pavadinti "Liaudies architekt�ra".

Piešti objektai - jau tik istorija

Kai kuri� Antano Krištopai�io �am�int� ba�ny�i� neb�ra. Sudeg� Buivyd�i� šalia Vilniaus, Kriuk� šalia Joniškio ir dar keletas ba�ny�i�. �am�ino dailininkas ir Šiauli� Šv. Jurgio ba�ny�ios gaisr�. Piešti neleido, aplink degan�i� ba�ny�i� sukin�josi daug tuome�i� strukt�r� darbuotoj�. Antanas atb�gdavo, pasi�i�r�davo, kiek buvo �manoma, popieriuje pasi�ym�davo ir l�kdavo namo piešti. Taip daugyb� kart�. Gaila, kad šios akvarel�s dingo. Pas dailinink� u�suko dvi, anot jo, malonios �urnalist�s, bent taip jos prisistat�, ieškodamos med�iagos apie Šiauli� Šv. Jurgio ba�ny�ios gaisr� j� rengiamai ka�kokiai jubiliejinei publikacijai. Dvi gaisro akvareles dailininkas joms paskolino ir - "kaip � vanden�". Antanas vis tikisi, kad akvarel�s atsiras. Leid�iant "Lietuvos ba�ny�i�" album� buvo pasinaudota min�t� akvareli� atšviestais atspaudais. Gerai, kad vienas jo bi�iulis ir k�rybos gerb�jas buvo jas atsišviet�s.

Ši� eilu�i� autorius gali pasigirti ve�ioj�s dailinink� piešti ba�ny�i� po Vilniaus krašt�, teko nukakti ir � Baltarusij�. � album� "Lietuvos ba�ny�ios" pateko ir Benekoni� bei Naugarduko ba�ny�ios, nes šios vietov�s itin susijusios su Lietuva. Pavyzd�iui, �velgiant � Benekoni� ba�ny�i�, dešin�je regime paminkl�lius. Vienas j� skirtas Adomo Mickevi�iaus meilei Marilei, kuri �ia palaidota.

Dar daug nenupiešta

Pasakodamas apie savo k�ryb�, Antanas Krištopaitis li�dnai m�sto: "Nenupiešta daug, labai daug ba�nyt�li� ir puošni� ba�ny�i�. Dailininkai ir pieš�jai, nepasiduokit dabartinio meto madai "visk� apibendrinti". Portretas apibendrinamas, peiza�as apibendrinamas, arb�zas natiurmorte apibendrinamas. Viskas apibendrinta. Pieškite, kaip yra. Iškritusi plyta – nupieškit, išmuštas langelis – parodykit j�. Palikit tuos piešinius ateities kartoms. Jei reik�s, jie patys apibendrins ar apsibendrins..."

Paradoksalu, bet sovietme�iu A. Krištopaitis nebuvo �trauktas n� � vien� meno album�, o apie atskir� leidin�, aišku, net svajoti nebuvo galima. Keista, kad ir po atkurtos nepriklausomyb�s pad�tis nepasikeit�. Girdi, dailininkas n�ra Dailinink� s�jungos narys, o Dailinink� s�jungos nariu negali tapti, nes tr�ksta išsilavinimo (�domu, kaip menininkas tur�jo j� �gyti, jei jaunyst�s metus leido lageriuose). Vis d�lto likimas yra nenusp�jamas ir atnešantis savo dovan�. Visus tris albumus išleido r�m�jai, jau galvojama ir apie ketvirt�j� – "1863 m. sukilimo takais".

Šiandien garbingo am�iaus 87-eri� Antanas Krištopaitis sveiksta po tre�iosios operacijos. Plan�, pasi�lym� jo galvoje daugyb�. Pavyzd�iui, Lietuvos t�kstantme�io proga kokioje nors Lietuvos vietoje pasodinti t�kstant� ��uol� – paminkl� ateities kartoms. O tai, kas �am�inta dailininko akvarel�se, anot menotyrininko Vytenio Rimkaus, yra ne�kainojamas turtas, kurio reikšm� nuolat did�ja.

Futbolinink�s kamuol� "i�keit�" � motociklus

Laura AUKSAITYT�

Lietuvos �empion�s - šiaulie�i� futbolo komandos "Gintra-Universitetas" nar�s - gerb�jus ir r�m�jus nustebins puikia dovana - kalendoriumi su savo fotografijomis. Tiesa, kalendoriuje futbolinink�s n� kiek nepanašios � kamuol� puikiai valdan�ias merginas - jos pozuoja prie senovišk� motocikl�.

Belaukiant eil�s fotografuotis.

otosesijai aukojo d�insus

Šiauli� moter� futbolo komandos "Gintra-Universitetas" nar�s pozuoti fotografui tikroje fotosesijoje jau moka - u�pernai jos jau buvo fotomodeliais. Ilgos ir varginan�ios fotosesijos rezultatas - kalendorius, nud�iugin�s moter� futbolo gerb�jus ir r�m�jus. Beje, ir pa�ios futbolinink�s, teigusios, kad lakstyti aikštel�je lengviau nei pozuoti, steb�josi savo atvaizdais kalendoriuje, mat jame jos - pasipuošusios vyriškais aksesuarais – kaklaraiš�iais, skryb�l�mis, marškiniais. Did�i�j� dal� drabu�i� merginoms par�pino šiauliet� dizainer� Larisa Kuchalskien�.

Ši�met� fotosesija futbolinink�ms buvo visiškai kitokia. Pasidabino merginos pa�ios, o makia�� joms atliko viza�ist� Inga Romanovien�. Tuomet fotografui Rolandui Parafinavi�iui jos pozavo lyg baiker�s - su senoviškais motociklais futbolo klubo r�m�jos - �mon�s "Apsaga" - vienoje degalini�.

Merginas fotografav�s fotografas teigia, jog pats sunkiausias darbas fotosesijoje – surinkti vienu metu visus fotosesijos dalyvius, atgabenti motociklus. Šiemet fotosesijos organizatoriumi tapo pats klubo prezidentas Gintaras Radavi�ius, mat pernai d�l �vairi� nesklandum� kalendorius nebuvo išleistas.

Pasak R. Parafinavi�iaus, u�davinys jam teko nelengvas - suderinti šiuolaikišk� degalin�, senoviškus motociklus, futbolininkes bei padaryti meniškas fotografijas išties sunku. Buvo nutarta, kad merginos vilk�s paprastais drabu�iais – d�insais, brid�ais, marškin�liais, kad neišsiskirt� iš aplinkos, atitikt� laikmet�.

� pirm�j� fotosesij� atvyko 12 mergin�. Belaukdamos, kol jas pagra�ins viza�ist�, kol ateis j� eil� fotografuotis, kai kurios pavargo. "Gal� gale viena mergina, kuri besiruošdama fotosesijai ir nor�dama atrodyti efektingiau net susikarp� savo d�insus, visai atsisak� fotografuotis", - šypsojosi fotografas.


Futbolo komandoje "Gintra-Universitetas" yra aštuoniolika mergin�, o metuose m�nesi� - tik dvylika. Norint, kad visos sutilpt� � kalendori�, pozuojama ir po dvi.		Besiruošdama fotosesijai mergina paaukojo net savo d�insus.

Šiauli� moter� futbolo komandoje yra dvi legionier�s iš Azerbaid�ano. Linksmos merginos, pama�iusios motociklus, �m� pris�dusios ant j� šokin�ti. D�l tokio elgesio išsigando motocikl� restauratorius – jis taip r�pinosi, kad brang�s vertingi daiktai neb�t� subrai�yti, liep� saugoti motociklus, o �ia - kone vandalizmas.

Kalendoriai – dovana r�m�jams ir gerb�jams

Futbolo komandos treneris Rimas Viktoravi�ius sak�, kad kalendorius tur�t� pasirodyti rugs�j�. "Visas aštuoniolika mergin� nufotografuosime, o paskui �i�r�sime, kaip sutalpinti � dvylika m�nesi�. Gal po dvi � vien� lap� sud�sime", - teig� jis.

Antikvariniam motociklui - ir apranga atitinkama.

Fotosesija - linksma pramoga šiauliet�ms futbolinink�ms.

Rolando PARAFINAVI�IAUS ("L. T.") nuotr.

Fotografas jau nufotografavo kone pus� komandos mergin�. Senoviškus motociklus par�pino futbolo komandos r�m�ja �mon�. �mon�s savininkas turi senovišk� motocikl� kolekcij�, tod�l ir j� norima parodyti visuomenei.

Pasak R. Viktoravi�aus, kalendoriuje bus matyti tai, kad merginos – futbolinink�s, nes bus ir visos komandos nuotrauka. "U�sienie�iai labai stebisi ir d�iaugiasi gav� toki� kalendori� dovan�. U�sienyje tai naujov�, berods gird�jau, kad tik Australijoje panaš�s projektai �gyvendinami", - sak� treneris.

Kiek moter� futbolo komandos "Gintra-Universitetas" kalendori� bus išleista, dar ne�inoma. Prekyboje j� taip pat grei�iausiai nebus, mat kalendorius ketinama dovanoti r�m�jams, kitoms futbolo komandoms. "Merginos labai teigiamai �i�ri � tokias fotosesijas. Joms ir �domu, ir nelengva – juk treniruojasi, paskui kamuol� laksto kasdien, o fotografuojasi ne taip ir da�nai. Tai savotiška pramoga", - sak� R. Viktoravi�ius.

Vaikai tapo animacini� film� herojais

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Jau antrus metus iš eil�s Šiauli� dail�s galerija t�sia edukacini� program� cikl� vaikams ir jaunimui "Menopolis". Por� savai�i� vaikai buvo kvie�iami � k�rybin� vasaros stovykl�l�, kur jie �domiai ir netradiciškai leido laisvalaik� - tap� didelio formato paveikslus, k�r� skulpt�ras iš gipso, dekoravo indus, patys tapo animacini� film� herojais ir išvydo, kaip gimsta fotografija.

K� tik r�syje "iškeptos" fotografijos buvo pad�iautos ant virvi�.

Augina savo auditorij�

Šiemet projekte "Menopolis" dalyvauti panoro didesnis b�rys vaik� nei pernai, ta�iau galimyb�s visus norin�ius priimti buvo ribotos. Penkis u�si�mimus 35-iem moksleiviam ved� profesional�s �vairi� sri�i� menininkai. Šiaulie�iai ar tik � Šiaulius pasisve�iuoti atvyk� projekto dalyviai išband� save netradicin�se meno srityse. Organizatorius d�iugina, kad � u�si�mimus at�jo ir pernai Dail�s galerijoje k�rybines mintis liejusi� vaik� dalis. Jie gal�jo palyginti ši�me�ius ir pra�jusi� met� u�si�mimus.

"Pasteb�jome, kad jaunimo po�i�ris � šiuolaikin� men� jau b�na susiformav�s. Da�niausiai poreikio lankyti meno galerijas jaunuoliai nejau�ia. Vaikus orientuoti � men� reik�t� nuo ma�� dien�. Organizuodami k�rybines vasaros stovykl�les, siekiame sudominti ir pritraukti � galerij� ma�uosius lankytojus. Taip po truput� u�auginsime savo auditorij�", - projekto tiksl� �vardija Šiauli� dail�s galerijos vyresnioji specialist� Jurga Sutkut�.

Šiemet vaikai t�s� animacijos k�rimo mokslus. Pernai animaciniai persona�ai buvo kuriami iš plastilino, o dabar herojais tapo daiktai ir patys vaikai. Jie k�r� plaktuko, teptuk�, pieštuk� kelion�, šaliko ir kailin�s kepur�s istorij�. Vaikai galvojo scenarij�, filmavo "stop kadro" principu, o v�liau patys tapo filmuko herojais. Iš prad�i� š�liojan�ius, šokin�jan�ius, d��es svaidan�ius ir sk��iais bei šalmais apsiginklavusius projekto dalyvius fotografavo u�si�mimo vadovas Virginijus Mal�ius, po to ši� veikl� s�kmingai per�m� patys vaikai.


Vaikai patys gal�jo re�isuoti, kurti scenarijus, filmuoti ir tapti filmuk� herojais.		O štai taip gimsta gipsin�s skulpt�r�l�s.

Su vaikais dirbti lengva

U�si�mimui "Animacija gyvai" vadovav�s Šiauliuose gim�s videomenininkas V. Mal�ius šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Jis - ne vieno meninio konkurso, festivalio dalyvis, alternatyvaus videomeno k�r�jas. V. Mal�ius - nuolatinis multimedijos meno festivalio "Enter", modernaus meno festivalio "Virus" dalyvis.

"Su vaikais lengva dirbti. Animacija - tai �aidimas, o kai kuria vaikai, tereikia �sijungti � j� �aidim�. Jiems toki� id�j� gimsta! Ir da�niausiai tada, kai juos palieki vienus - ramyb�je. Su suaugusiaisiais b�na sunkiau. Šie taip lengvai neatsipalaiduoja ir ne�sijau�ia", - sako videomenininkas V. Mal�ius.

Per kelias valandas trukusi� "Animacij� gyvai" buvo u�fiksuota per 300 kadr�, kuriuos vadovas sumontavo, o �rašus projekto dalyviai gal�jo jau kit� dien� pasiimti atmin�iai.

Antr� kart� "Menopolyje" dalyvaujanti penktok� Aušrin�, atvykusi iš Dainavos (Ukmerg�s raj.), tvirtino, kad did�iausi� �sp�d� paliko animacijos k�rimas. Dail�s b�rel� lankanti "Juventos" pagrindin�s mokyklos tre�iok� Ieva � k�rybin� vasaros stovykl�l� at�jo taip pat antr�kart. �inodama, kad "Menopolis" vyks ir šiemet, skub�jo u�siregistruoti. Mergait�s mielai lanko parodas. Didel� �sp�d� joms paliko gausi alytiškio Andriaus Janušonio skulpt�r� paroda "Darbai". Ji Dail�s galerijoje vyks iki rugpj��io vidurio. Pirmame aukšte galima išvysti šiauliet�s dailinink�s Vitos �abarauskait�s pastel�s darb�.


Ant didelio formato lakšt� dr�siai liejosi k�rybin�s mintys.		Spalvingai išmargintas l�kštes po projekto vaikai parsineš� namo.

�av�jo netradicinis menas

Paskutin� projekto "Menopolis" dien� dalyviai drauge su šiaulie�iu fotomenininku Andriumi Gabrielai�iu, "Enter" festivalio laureatu, r�syje �min� fotografijos atsiradimo paslapt�. U�si�mimas "Fotografija iš r�sio" blausios raudonos šviesos apšviestoje fotolaboratorijoje u�sit�s� net ilgiau, nei buvo planuota. Vaikai entuziastingai k�r� savo rank� ir juos identifikuojan�io daikto - akini�, auskar�, rakt� - atvaizdus ant dideli� fotopopieriaus lakšt�, po to nuotraukas ryškino, naudodami ryškalus ir fiksatori�.

K�rybin�s vasaros virtuv�s dalyviai pasi�l� id�j� jau kitiems metams. Jiems ypa� patiko šiuolaikinio meno sritys, pageidavo med�io skulpt�ros, dar daugiau videomeno u�si�mim�. "Menopolio" organizatoriai tikina, kad kit�met stengsis vaik� pasi�lymus �gyvendinti, pakviesti netradicinio meno k�r�j�.

Pernai "Menopolis" sulauk� didesnio finansavimo iš b�rio r�m�j�. Šiemet projekt� par�m� tik Šiauli� miesto savivaldyb�.

Pelikso Bugaili�kio sodo k�riniai

Modesta JURGAITYT�

Š� pirmadien� ir antradien� Pelikso Bugailiškio (Šiauli� "Laipt� galerijos") sodas buvo pilnas vaik�. Vieni j� tap�, kiti k�r� gipso skulpt�ras, treti išband� dro�im�. �ia pat grojo muzika, direktor� Janina Ališauskien� vaišino iš sodo obuoli� spaustomis sultimis, bandel�mis, direktor�s pavaduotojas Martynas Gaubas patarimais ir darbais pad�jo vaikams. Taip vyko penktasis "Laipt� galerijos" pleneras vaikams "Pa�ink save mene", kurio tema šiemet - "Mano namai".

Pelikso Bugailiškio sode vaikai k�rybin�se dirbtuv�se "Mano namai" k�r� dvi dienas. Populiariausia buvo didelio formato tapyba, kuri v�liau papuoš� sodo tvor�.

Kam neaktuali nam� tema?

Plenere "Pa�ink save mene" vaikai kvie�iami kurti �vairiomis formomis ir per k�ryb�, men� pa�inti save. Nors b�ta abejoni� d�l oro, lietus pirmosiomis savait�s dienomis aplenk� Šiaulius ir vaikai nevar�omi gal�jo kurti lauke – P. Bugailiškio sode. Jaunieji k�r�jai �sik�r� ten, kur jiems patogu – vieni med�i� pav�syje, kiti saul�s atokaitoje. Direktor� J. Ališauskien� sako, kad vaikai jau yra k�r� panašia tema, tik šiemet ji buvusi labai aktuali. Ši�me�iame plenere labai noriai dalyvauti sutiko Šiauli� vaik� globos nam� ir Kurš�n� vaik� nam� aukl�tiniai.

"Šiems vaikams ši tema ypa� aktuali, bet kam ji neaktuali", - klausia J. Ališauskien�. Kiekvienam iš m�s� labai svarbu tur�ti viet�, kurioje jaustumeisi saugus, ramus, savas. O tie namai, anot J. Ališauskien�s, k�ryboje gali b�ti bet kas – nupieštos g�l�s, abstrakt�s darbai ar princes�s bokštas. Tad ir tap�, pieš�, lipd�, dro�� vaikai tai, kas jiems asocijavosi ar nelabai asocijavosi su plenero tema.

Plenere dalyvavo ir Dubijos, Dain� vidurini� mokykl� bei Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai. Kai kurie jau galb�t ir ne pirm� kart�. Šie mokiniai jaut�si laisvai, atsipalaidav�, m�gavosi galimybe kurti gamtoje. Juos kuravo mokytoja Maryt� Ruzgyt�. Pirm�j� plenero dien� P. Bugailiškio sode J. Ališauskien� sako suskai�iavusi 54 kurian�ius vaikus. Antr�j� j� susirinko dar daugiau, nes at�jo daugiau Šiauli� vaik� globos nam� aukl�tini�, be to, atva�iavo sve�i� iš Naujamies�io (Panev��io raj.).

J. Ališauskien� sako pasikvietusi plenero pastiprinim� iš Naujamies�io, kuriame jau tradiciniu yra tap�s Jaunojo skulptoriaus pleneras. Vaikus �ia atsive�� šiemet Met� mokytojo vard� peln�s dail�s mokytojas, dailininkas Jaunojo skulptoriaus plenero glob�jas Dalius Dirs�. Jis pad�jo vaikams, dalijosi patirtimi, patarimais, kaip geriau skaptuoti, kalin�ti med�. Vaikai buvo mokomi dirbti kaltuku, kampiniu šlifuokliu. Jaunojo skulptoriaus plenero vaikai suk�r� gipso skulpt�r� "Jautis".


Šiemet plenere daugiau d�mesio buvo skiriama skulpt�rai.		Jaunuosius skulptorius konsultavo iš Naujamies�io atvyk�s dailininkas, tenykš�io plenero kuratorius Dalius Dirs�.

Svajon�s išskriejo � dang�

"Šiemet plenere daugiau d�mesio skiriama skulpt�rai, nes su ja dirbti yra sunkiau. Šiemet buvo sukurtos penkios skulpt�ros. Ar šie darbai savo forma, turiniu tur�s išliekam�j� vert�, paaišk�s po kurio laiko", - sako direktor� J. Ališauskien�. Visos skulpt�ros ir net ankstesni� met� plener� k�riniai papuoš� P. Bugailiškio sodo pievel�. Ta�iau populiaresn� vis d�lto buvo tapyba. Šiemet vaikai išband� didelio formato tapyb�, kuria v�liau papuoš� "Laipt�" galerijos tvor�.

Plenere vaikai ne tik pieš�, lipd� ar dro��. Juk pasidarbavus norisi ir u�k�sti. Tad per pietus vaikams P. Bugailiškio sode abi dienas buvo rengiamas piknikas. J. Ališauskien� mano, kad tai taip pat padeda pa�inti vieniems kitus, save pat�. "Juk piknike atsiskleid�ia bendravimo, valgymo kult�ra. Pamatai, kokie m�s� vaikai, dedami bendravimo kult�ros pamatai", - sako "Laipt�" galerijos direktor�. Ir pasigiria, kad vaikus vaišina ne vaisvandeniais, o iš P. Bugailiškio sodo obuoli� spaustomis sultimis.


		Kuriantys vaikai gaivinosi P. Bugailiškio sodo obuoli� sultimis.		Balionai su vaik� svajon�mis išskriejo � dang�.

Dvi dienas truk�s pleneras baig�si koncertu. Sustoj�, pris�d� ar prigul� ant pievut�s k�rybini� dirbtuvi� "Mano namai" dalyviai klaus�si 1-osios Šiauli� muzikos mokyklos jaun�j� perkusinink�, saksofoninink�, akordeonist� atliekam� k�rini�. Dalyvius pasveikino vicemer� Daiva Matonien�, Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pavaduotojas Denis Michalenko.

Visi plenere dalyvav� vaikai svajones apie savo svajoni� namus išsak� ant paruošt� lapeli�, o šie buvo pritvirtinti prie balt� balioni�. Balionai, � kuriuos buvo sud�tos vis� vaik� svajon�s, buvo paleisti � dang� tikintis, kad tos svajon�s išsipildys. Patik�j� svajoni� išsipildymu, vaikai valg� šventin� pyrag�. O P. Bugailiškio sodas tartum d�iaug�si šiais sve�iais ir trumpam pasipuoš� vaik� kurtais tapybos darbais, med�io bei gipso skulpt�romis.

"Baltijos cirkas" jau laukia �i�rov�

Modesta JURGAITYT�

Šiaulie�iai, ypa� vaikai, turb�t ne�sivaizduoja vasaros be "Baltijos cirko" pasirodym� Til��s gatv�je prie senojo televizijos bokšto. � Šiaulius šis cirkas jau atvyko ir � pasirodymus pakviet� dar tre�iadien�. �i�rovai dviej� dali� programoje gali išvysti akrobatus rekordininkus, oro gimnastus, originaliojo �anro atlik�jus, �vairius pasirodymus su gyv�nais, nuotaikos negadinan�i� kloun� grup� ir dar daugel� dalyk�. Cirko profesionalai Šiauliuose vieš�s iki bir�elio 15 dienos. Kol apie "Baltijos cirko" program� kalbam�s su cirko meno vadovu Petru Variakoju, cirko artistai-gyv�nai noriai fotografuojasi.

Šimpanz� Ni�ra savo geb�jimus pademonstruoti gali ne tik scenoje.

O�ka parod� savo o�išk� charakter� ir atlikti savo numer� ne manie�e, o lauke atsisak�. Neigiam� atsakym� ji išsak� �ol�s rupšnojimu.

Programoje – geriausi� artist� pasirodymai

"Kiekvienais metais "Baltijos cirkas" stengiasi atve�ti geriausius iš geriausi�J7. Šiais metais tai Ukrainos bei Baltarusijos nacionalini� cirk� atstovai. J� pasirodymai tikrai verti d�mesio. Ukrainie�i� numeris – iliuzijos atrakcionas su dresuotais gyv�nais - yra retas ir �domus. Be to, numeris pastatytas ukrainietišku stiliumi, ryškUS nacionalinis folkloras. Pasirodyme dalyvauja b�rys o�k�, did�iul� kiaul� ir šunys. Tai tikrai verta pamatyti, nes yra �domu, linksma ir gra�u", - su cirko programa supa�indina P. Variakojis.

"Baltarusijos nacionalinio cirko atstovai pas mus atva�iavo pareng� dresuot� be�d�ioni� program�. Tarp j� vaidina ir šimpanz� Ni�ra. Tai irgi labai linksmas, gra�us, �domus pasirodymas. Be to, �odis dres�ra mums nelabai patinka. �i�rovas pamatys, kad su gyv�nais yra daugiau �aid�iama bei bendraujama, o ne b�giojama su botagais ir gainiojamasi. Tai yra naujas darbo stilius, kur� mes toleruojame", - t�sia cirko vadovas.

"Mes reklamuojame, kad Ukrainos akrobatai yra rekordininkai. Atlikti akrobatikos elementus ant fibro karties apskritai yra sud�tinga. O �sivaizduokite, kad du �mon�s stovi apa�ioje ant did�iuli� rutuli�, laikydami fibro kart�, ant kurios �mogus atlieka sud�tingus akrobatinius elementus – dvigubus salto mortale su 360 laipsni� pos�kiu. Tai sud�tingi triukai, tad numeris vertas d�mesio", - tikina P. Variakojis. Anot jo, ukrainie�iai savo pasirodymais stebina ne tik lietuvius ar ukrainie�ius, bet ir vokie�ius, pranc�zus. Tai artistai profesionalai. "Baltijos cirke" pasirodys ir Ukrainos nacionalinio cirko oro gimnast� Nadie�da.

Cirko meno vadovas atkreipia d�mes�, kad lietuviai turi galimyb� išvysti Lietuvos artist�, kuriuos išvysti Lietuvoje yra retas dalykas, nes jie dirba Europoje. "Darius Š�esnulevi�ius atlieka laisv� kop��i� numer�, kuris yra sud�tingas, nes �ongliruojama ant laisv� kop��i�. Jis yra komiškas �onglierius ir dirba kartu su �mona. Tai labai �domus, linksmas numeris. Nor��iau išskirti Itanos Januševi�ien�s, dirban�ios su dresuotais šuniukais, pasirodym�, nes retas atvejas, kad ji dirbt� Lietuvoje", - pasakoja cirko vadovas. � pasirodymus at�j� �i�rovai išvys Raimundo Januševi�iaus, Alberto Chazbijavi�iaus, Aleksandro Reimštromo numerius. "Ir vienas pasirodymas tegul b�na siurprizas. Mes reklamuojame kloun� grup�, kuri nesugadins nuotaikos. Man atrodo, kad �i�rovai po programos nuotaikos tikrai nepraras", - sako "kloun� cechui" vadovaujantis P. Variakojis.

Nepabrang� bilietai

"Baltijos cirkas" yra priimtas � Europos cirk� bendrij�, nes atitinka visus profesionalaus darbo kriterijus: artistai dirba legaliai, yra išsilavin� profesionalai, ne m�g�jai-saviveiklininkai. Šiemet "Baltijos cirkas" jau pabuvojo Kaune bei Panev��yje. "Sal�s buvo u�pildytos 90 procent�. Nepaisant to, kad kalbama apie ekonomin� kriz�, �mon�s vis tiek atranda laiko, noro ir galimybi� apsilankyti pas mus. Esame optimizmo v�liava – neturime joki� r�m�j�, vald�ios rams�io. Nepaisant to, kad brangsta kuras, nuo kurio taip pat priklausome, norime atkreipti �i�rov� d�mes�, kad biliet� kaina � m�s� cirko pasirodymus nesikei�ia beveik dešimtmet�. Nuolat rengiame akcij� – jeigu perki du bilietus, tre�i� gauni nemokamai", - pasakoja P. Variakojis.

Šiaulie�ius "Baltijos cirkas" linksmins beveik dvi savaites – iki bir�elio 15 dienos. Ši� savait� pasirodymai prasid�jo tre�iadien� ir t�sis iki sekmadienio. Bir�elio 9 dien� (pirmadien�) cirko artistai ils�sis, o pasirodymai kit� savait� vyks nuo antradienio iki sekmadienio. Darbo dienomis pasirodymai vyksta 18.30 val., o šeštadien� ir sekmadien� – 14 ir 17 val.

"Šiauliuose lankom�s keturiolikt� kart�. Šiauliai mums ypatingas miestas, nes vieno artisto �mona kilusi iš �ia. Šiauli� savivaldyb� mus visada šiltai priima. "Baltijos cirkas" neturi jokios, paskui save besivelkan�ios uodegos – tvarkingai mokame mokes�ius, paliekame tvarking� aikštel�, nekeliame triukšmo. Ir pagrindinis dalykas – mes suteikiame ger� nuotaik� �mon�ms", - sako P. Variakojis. Anot jo, �i�rovai tikrai nenusivils dvi valandas praleid� "Baltijos cirke". Jie atsikv�ps, pasikraus teigiama energija. "M�s� darbas tikr�ja �od�io prasme yra cirkas – švent� �mon�ms", - � pasirodymus kvie�ia vadovas.


Šunys �esteris ir Taisonas pasirodys originalios iliuzijos atrakcione.		Vietnamo kiaul� Aza yra "Baltijos cirko" artist�. �domu, kad ji jau susp�jo nusifilmuoti Lietuvos reklamoje, kuri greitai pasirodys televizijos ekranuose. Tad jeigu ši� kiaulait� išvysite �ydrajame ekrane, �inokite, kad ji iš "Baltijos cirko".

Autor�s nuotr.

Atgal � praeit� su senoviniais automobiliais

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Savaitgal� Šiauliuose buvo galima paganyti akis � senoviškus automobilius. Ši� �sp�ding� švent� sureng� šiaulietis automobili� kolekcininkas Gintautas Rimkus. � antikvarini� automobili� parad�-parod� jis pasikviet� aistr� antikvariniams automobiliams jau�ian�ius draugus iš �vairiausi� Lietuvos miest�, Latvijos, Baltarusijos bei Ukrainos.

Apranga ir automobilis - to paties laikme�io

Ma�daug dvidešimties senovini� automobili� kolona centro link pajud�jo nuo Šiauli� arenos. Stabtel�jusi prie Ch. Frenkelio vilos ir apsukusi aplink miest�, iškilminga kolona išsirikiavo � eil� ir por� valand� stov�jo Prisik�limo aikšt�je. Vis� t� laik� automobiliai buvo apgulti smalsuoli�.

Stebino ne tik automobiliai, bet ir j� vairuotojai - u� antikvarini� automobili� vair� s�d�jo retro stiliaus r�bais pasipuošusios damos, ryškiaspalviai dainininko Elvio Preslio antrininkai, frakuoti ir galvas cilindrais dengiantys d�entelmenai. Mašin� paradas su šventiškai nusiteikusiais renginio dalyviais nuk�l� �i�rovus � prieškario ir pokario laikus.

Renginio ved�ja Nijol� Nasickien�, s�d�dama viename iš automobili�, pristatin�jo parodos eksponatus ir susirinkusiuosius kviet� balsuoti u� labiausiai patikus� automobil� ir išbandyti s�km� loterijoje. Buvo galima ir pasitikrinti �inias apie automobilius, atsakant � klausimus, susijusius su senoviniais automobiliais. Renginio dalyviai senovines mašinas gal�jo ne tik ap�i�r�ti iš arti, bet ir jose pas�d�ti.

Automobilis - film� herojus

Renginio organizatorius Gintautas Rimkus parodoje pristat� septynis automobilius iš daugiau nei trisdešimties savo automobili� kolekcijos. Jis gali pasidid�iuoti ne vienos parodos nugal�toju "Rolls Royce", kuriuo va�in�jo Anglijos teisininkas. Apie tai byloja ir automobilio numeris - LOE 1. Prieš trejus metus G. Rimkus j� nusipirko neva�iuojant� ir atsilaupiusiais da�ais, restauravo ir �sk�l� gyvyb�s kibirkšt�. Dar vienas �domaus dizaino ir konstrukcijos automobilis, va�iuojantis be akumuliatoriaus - 1937 met� "Ausburn". Parodoje �i�rovai išvydo ir mašin� mediniais ratais. Ja 1918 metais va�in�jo amerikie�i� mafijos atstovai.


Parade senoviniais automobiliais va�iavo retro r�bais vilkintys švent�s dalyviai.		�domus parodos eksponatas - medinis automobilis - atstojo spintel� vaiš�ms sukrauti.

Renginio dalyvis - vienas iš antikvarini� automobili� kolekcinink� pradinink� Lietuvoje - jonavietis Vytautas �i�kus pasakojo pirm�j� senien� �sigij�s kone prieš 20 met�. "Mercedes 230" jis išvydo gatv�je ir išmain� � j� savo "�igulius". Dabar daugiau nei dešimties jo automobili� kolekcijoje puikuojasi ir Šiauliuose pristatytas 1937 met� "Mercedes 320". Šis automobilis turi nemenkos patirties filmavimo aikštel�se - yra "vaidin�s" filmuose "Getas", "Karo belaisviai", "D�d� Adolfas".

"Šiandien aš gyvenu Elvio Preslio dvasia", - šypsosi Eugenijus Malinauskas.

Kuo senesnis, tuo brangesnis

Senovin�s autotechnikos klubo, vienijan�io per 30 nari� iš visos Lietuvos, prezidentas Eugenijus Malinauskas iš Pasvalio jau seniai restauruoja ir remontuoja nebeva�iuojan�ius senus automobilius. Ateityje jis ketina �steigti senovini� automobili� muziej�.

� parod� kolekcininkas atvyko su ryškiai raudonu "Cadillacu" (1955 m.). Paklaustas, u� koki� sum� ry�t�si j� parduoti, atsak�: "U� sutvarkyt� gal��iau prašyti vienuolika t�kstan�i� eur�. Kuo automobilis senesnis, tuo jo kaina aukštesn�."

E. Malinauskas anks�iau kolekcionavo ir motociklus. Be to, jis m�g�s skraidyti l�ktuvais, dalyvavo visuomenin�je veikloje, politikoje, buvo Pasvalio tarybos narys. Viso to jam teko atsisakyti po stuburo traumos, kuri� patyr� 2006 metais per sklandytuvo katastrof�. Lak�nas ir baikeris atsisak� savo ankstesni� pom�gi�, liko ištikimas tik antikvariniams automobiliams. Iki šiol jis ir ekstremalaus sporto klubo "Pajusk skryd�io j�g�" prezidentas.

Va�iuoja pagyvinti miesto

Eugenij� Malinausk� antikvariniai automobiliai �avi savo praeitimi, istorija ir dvasia. "Kai s�di u� "Cadillaco" vairo, ant galin�s s�dyn�s �simeti gitar� ir apsidairai pro langus, jautiesi tarsi kine arba gyvenantis tuo metu, kai gyveno legendinis Elvis Preslis. Vien nuo tokio poj��io apima "kaifas". Atsis�di � "Volg�", su kuria t�vai, seneliai, kaimynai va�iavo, ir širdis apsiverkia. Antikvariniai automobiliai tuo ir skiriasi nuo šiuolaikini� serijini� - jie turi dvasi�, istorij�, buvo sukurti su meile ir jausmu", - u�sideg�s pasakoja senovin�s technikos m�g�jas.


Gintautas Rimkus sureng� švent� miestui su savo draugais, taip pat automobili� kolekcinink�.		Prabangiuoju "Rolls Royce", kuris dabar priklauso G. Rimkui, yra va�in�j�s Anglijos teisininkas.

E. Malinauskas savo kolekcijoje turi ir va�iuojan�i� ir jau neberiedan�i� senien�: "Volg�", "Cadillac�", "Mercedes�"... Turi ir tris "Vabalus", kuriais visa šeimyna Pasvalio gatv�mis kone kiekvien� penktadien� va�in�jasi. Kod�l penktadieniais? Tada �mon�s pradeda gyventi savaitgalio nuotaika, išeina pasivaikš�ioti po miest�. Anks�iau penktadieniais klausin�j�, kokia švent� prasid�jo, dabar pasvalie�iai �ino, kad tai Malinauskai miest� pagyvinti išsiruoš�. Kolekcininkas sako, kad Latvijoje panaš�s paradai, parodos, švent�s kiekvien� savaitgal� vyksta, tik suva�iuoja penkiskart daugiau automobili�.

"Visi gali b�ti automobili� kolekcininkais. Klube vietos visada atsiras. � Pasval� bet kada kvie�iu u�sukti. Paklauskite, kur tas d�d�, kuris nebeskraido, gyvena - ir bet kuris pasakys, kur mane rasti", - kvie�ia klubo prezidentas E. Malinauskas.

Intriguojanti naktis Frenkelio viloje

Modesta JURGAITYT�

Šeštadienio vakar� Chaimo Frenkelio vila visus at�jusiuosius pasitiko degan�iais fakelais lauke bei prieblanda viduje. Šiauli� "Aušros" muziejuje, kaip ir kituose Europos muziejuose, t�nakt vyko tarptautinio projekto "Muziej� naktis 2008" nemokamas renginys. Šiauli� "Aušros" muziejus lankytojus masino intriguojan�iu vakaro pavadinimu "Naktis muziejuje N-14". Gausus susirinkusi�j� b�rys Ch. Frenkelio viloje buvo "perkeltas" � XX am�iaus prad�i� – secesijos laikotarp�, kuomet �mon�s visiškai išsivadavo nuo k�niškumo sl�pimo, išaukštino k�no gro��. Ch. Frenkelio vila yra šio laikotarpio architekt�ros paminklas.

Pasišviesdami pro�ektor�liais, lankytojai gal�jo ap�i�r�ti vieno ��ymiausi� XX a. prad�ios moters akto fotograf� Juliano Mandelio erotini� atviruk� padidintas reprodukcijas.

Pilvo šok�ja ne tik šoko, bet ir mok� lankytojas šio šokio gudrybi�.

Erotini� atviruk� reprodukcij� paroda

�vairiose vilos vietose t� vakar� ir nakt� vir� gyvenimas. Muzikos m�g�jai, kuri� buvo daugiau nei viet� sal�je, klaus�si klasikin�s gitaros meistro Afgato Kadirkulovo atliekam� romans�. Arbatos ar vyno taur�s ištrošk� lankytojai gaivinosi muziejaus aplinkoje veikian�iose kavinait�se. Lankytojai gal�jo ap�i�r�ti ir nuolatines Ch. Frenkelio vilos ekspozicijas, antrajame vilos aukšte �sik�rusius gyvus ekspozicij� eksponatus.

Vis� renginio laik� lankytojai tamsoje, pasišviesdami pro�ektor�liais, gal�jo ap�i�r�ti vieno ��ymiausi� XX am�iaus prad�ios pranc�z� moters akto fotograf� Juliano Mandelio erotini� atviruk� iki �mogaus dyd�io padidintas reprodukcijas. Šiose nuotraukose rafinuotai u�fiksuotas moters k�no gro�is. Šviesa ir subtil�s sepijos tonai kompozicijoms suteikia intymi� nuotaik�. Beveik keturiasdešimt J. Mandelio atviruk� XX am�iaus prad�ioje pateko � pedagogo, dailininko, publicisto Jaroslavo Rimkaus moters gro�iui skirt� atviruk� kolekcij�. Dabar ši� kolekcij� saugo ir pildo J. Rimkaus s�nus profesorius Vytenis Rimkus, kuris šiai parodai ir pateik� atviruk�.

Ch. Frenkelio vilos sve�ius kaitino pilvo šokiai, kuri� išmokti galimyb� tur�jo ir lankytojos. Dar v�liau dauguma lankytoj� patrauk� � kino sal�, kurioje buvo demonstruojami meil�s �aismo kupini filmai. Ši� film� per�i�ra buvo �ymima jau ne N-14, o S �enklu.

Nuolatines Ch. Frenkelio vilos ekspozicijas ap�i�rin�j� �mon�s sutiko ir gyv� eksponat�.

Vis d�lto ne N-14?

Šiauli� "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus ved�ja R�ta Stankuvien� vakaro sve�ius ir lankytojus kviet� � diskusij� apie kult�rinius ly�i� pavidalus. "Rengin� pavadindami N-14, siek�me sukelti lengv� kult�ros šok�. Diskusijoje pirmas ir paskutinis klausimas buvo, ar šiandien J. Mandelio fotografijos turi b�ti �ymimos N-14 �enklu, ar šis pavadinimas daugiau yra kult�rin� provokacija, � rengin� pritraukianti �mog�, suteikianti jam intrigos", - jau po renginio pasakojo R. Stankuvien�. Anot jos, ji net skai�iusi komentar�, kad Luvre ar Ermita�e lankytojai mat� daugiau erotikos nei Ch. Frenkelio viloje.

Profesoriaus Vytenio Rimkaus nuomone, ši J. Mandelio moters akt� paroda n�ra N-14, nes joje vaizduojamas moters gro�is. Literat�rologas Vigmantas Butkus pasteb�jo, kad tai negali b�ti pavadinta net N-7 – šiuolaikiniam paaugliui tai sukelt� juok�. Fotografijos muziejuje dirbanti Deimant� Kondrotait�, ŠU Dizaino katedros ved�jas Giedrius Šiukš�ius pasteb�jo, kad, lyginant R. Dichanavi�iaus, R. Po�erskio akt� nuotraukas su Mandelio aktais, pastarieji yra romantiški ir šveln�s, akcentuojantys moters gro��. R. Stankuvien� pastebi, kad visi šie teiginiai �rodo, jog per šimtmet� �vyko dideli� permain�.

R. Stankuvien� diskusijoje klaus�, kaip kituose menuose yra vaizduojama moteris ir kod�l objektu pasirenkama b�tent ji. "XX a. prad�ioje vyravo vyriškas �vilgsnis, nes vyras buvo vald�ioje. Jis buvo objektas – stebintis, fotografuojantis, o moteris – subjektas", - atsakym� perpasakoja muziejinink�. Literat�rologas V. Butkus diskusijoje pasteb�jo, kad fotografija, vizualieji menai pateikia daugiau išbaigt� vaizd�, o literat�roje lieka daugiau vietos interpretacijai.

Filosofas Jurgis Dieliautas akcentavo dabar vyraujant� k�no dehumanizavim�, tad išvysti J. Mandelio fotografijas, kuriose vyrauja paslaptis, intriga, romantika, yra tai, ko mums da�nai šiuolaikiniame pasaulyje tr�ksta. Diskusijoje dayvavusios moter� popliterat�r�, populiarius moter� �urnalus analizavusios Jovitos Lukšyt�s R. Stankuvien� klaus�, kokia moteris literat�roje ir �urnaluose vaizduojama šiandien? "Anot J. Lukšyt�s, populiariojoje literat�roje, moter� �urnaluose nor�t�si ma�iau stereotip�, nes da�niausiai moteris �ia vaizduojama kaip vyro draug�, gra�us paveiksliukas arba karjerist�. Subtilesni� vaizdavimo variant� �ia tr�ksta, ta�iau, matyt, taip papras�iau ir rašytojams, ir �urnalistams", - sako R. Stankuvien�. Profesorius G. Ma�eikis kalb�jo, kad lytiškumas, lyties gro�is skirtingose kult�rose gali b�ti suvokiamas skirtingai. Kitose kult�rose gra�u �iedais ištemptas ilgas kaklas ar daug auskar�.

Vakarui egzotikos suteik� Afgato Kadirkulovo klasikine gitara atliekami k�riniai.

Anot diskusij� organizavusios R. Stankuvien�s, toki� rengini� Šiauli� muziejuose reikia daugiau. Jie pritraukia ne tik nuolatinius muziejaus lankytojus, bet ir tuos, kurie muziej� suvokia kaip "mirusi�" daikt� saugykl�. "Tegul susidom�j� ateina ir pamato, kad muziejus gali b�ti daugiaplanis, margas. Vien�kart jis romantiškas, kit�kart – paslaptingas. Nesiek�me sukelti šoko, kurio šiuolaikin�je kult�roje netr�ksta, bet nor�jome pavadinimu pritraukti �mones", - tegia muziejaus darbuotoja R. Stankuvien�. Be to, anot moters, daugelis muziejaus lankytoj� pasteb�jo, jog tokie renginiai reikalingi, kad jaunimas suprast�, kas yra k�no gro�is, ir negalvot�, jog jis yra toks, kok� jie mato internete ar per televizij�.

Erotika traukia lankytojus

Vieno renginio "Naktis muziejuje N-14" organizatori� Donato Jok�bai�io paklaus�me, kod�l vakarui buvo pasirinkta b�tent tokia tema. "M�stant apie rengin� nakt�, iškart kilo tokia asociacija. Nor�josi ka�ko paslaptingo, nuod�mingo – šiek tiek nuogo k�no, erotikos, arbatos, taur�s vyno", - pasakojo D. Jok�baitis. Ši tema, anot pašnekovo, pad�jo pritraukti ir daugiau lankytoj�, nes Ch. Frenkelio vil� aplank� ne tik šiaulie�iai, bet ir sve�iai iš Panev��io, Klaip�dos, Vilniaus. "Toks renginys ir skirtas tiems, kurie � muziej�, parod� atidarymus da�niausiai neu�suka. �inau t� �moni� rat�, kuris da�niausiai susirenka, o šioje naktyje ma�iau daug "nemuziejinio" formato �moni�", - t�s� pašnekovas.

"�mones traukia tabu, nuod�mingi, erotiški dalykai, ypa� tie, kurie vyksta muziejuje. Daugelis muziej� �sivaizduoja kaip konservatyvi� viet�, kurioje galima tik iš tolo ap�i�r�ti eksponatus, o šiuo renginiu muziejus tapo atviras ir patrauklus daugeliui", - teigia muziejininkas. Anot jo, buvo siekiama, kad renginys savo turiniu, forma b�t� ir rimtas, ir pramoga.

Anot D. Jok�bai�io, renginio atmosfera buvo šilta, jauki ir tai patiko daugeliui lankytoj�. "Nors b�ta baimi� d�l apsaugos - ar jos neprireiks, ta�iau nekilo joki� incident�. �mon�s at�jo gerai praleisti laik�, atsipalaiduoti. Muziejus gali b�ti ne tik rimtas, bet ir �aismingas. Tokia buvo ir ši naktis", - pokalb� baigia vienas renginio "Naktis muziejuje N-14" organizatori� Donatas Jok�baitis.

Iranas � permainingos istorijos ir kontrast� �alis

Mindaugas BAJAR�NAS

Iranas – Vakar� pasauliui nedraugiška šalis, kaltinama terorizmo r�mimu. Ta�iau Irano istorin�s vietos, geografijos �vairov�, islamo architekt�ros gro�is apsilankiusiems šioje šalyje sukelia nepakartojamus �sp�d�ius. Irano kult�ra ir menu susidom�j�s šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis nutar� vykti � Iran�. Menininkas, apsilank�s Irane, pasakoja, kad šios politine ir religine nelaisve suvar�ytos šalies gamtos gro�is ir istorinis bei kult�rinis savitumas atsiveria va�iuojant � pietus nuo Irano sostin�s. Teheranas – viso labo nykus didmiestis su nesibaigian�iais automobili� kamš�iais, o Irano pietuose galima atrasti nepakartojam� regini�.

Teheranas ir kiti Irano didmies�iai šiaulie�io keliautojo Gintautas Lukošai�io nesu�av�jo - nyki pilka architekt�ra, automobili� gr�stys.

Moterys, kurioms Irano oficiali religija �pareigoja d�v�ti ilgus juodus apsiaustus, eina melstis � moter� me�et

Kuo toliau nuo Teherano - tuo �domiau

Pirmoji kelion�s po nematyt� Artim�j� Ryt� ir Azijos valstyb� stotel� – Irano sostin� Teheranas. Pasak G. Lukošai�io, šis daugiau nei septynis milijonus gyventoj� turintis miestas, ko gero, pats negra�iausias pasaulyje: sunkiai �sivaizduojamas eismo chaosas, automobili� kamš�iai, dulki� ir triukšmo mišinys. Išsamiame brit� turistams skirtame gide apie Iran�, skyrelyje "Pramogos", parašytas tik vienas sakinys, ta�iau jis gana informatyvus ir aiškus: "Dream about it" (lietuviškai - "Pasvajokite apie tai"). Tad naktini� pramog� m�g�jams, ir šiaip išlepusiems pramog� industrijos turistams iš Vakar� Irane n�ra k� veikti. Ten n� su �iburiu nerasi diskotek�, striptizo bar�, kit� vakarietišk�, su islamo šiit� dogmomis nesuderinam� linksmybi� ir atrakcion�.

"Irane draud�iama gerti alkohol�, net r�kyti kaljan� pastaruoju metu neleid�iama. Per televizij� kiaur� par� transliuojami religinio pob�d�io siu�etai, iš televizoriaus "neišlenda" Irano religini� lyderi� galvos, net animacija persmelkta Irano religin�s doktrinos. Vienas iranietis skund�si, kad nacionalin�s televizijos kanalo net neverta �i�r�ti, visiška nuobodyb�, joki� pramogini� laid�", - prisiminimais dalijosi Gintautas Lukošaitis.

Ta�iau šiaulietis turistas pasteb�jo, kad Irano �mon�s yra gana gudr�s. Nepaisant �vairi� draudim� ir u� tai gresian�i� �iauri� bausmi� (pavyzd�iui, u� sangulavim� su nesantuokine moterimi gresia mirties bausm�), iranie�iai �emiškoms nuod�m�ms atsiduoda slap�ia. Bet kurios kavin�s ar restorano savininkas u�sienie�iui turistui pasi�lys paragauti ir vyno, ir par�kyti kaljano, tik mandagiai maldaudamas paprašys atvyk�li� apie tai niekam nepasakoti. Narkotikai Irane – gana paplitusi nuod�m�, pasisvaiginti narkotikais taip pat si�l� vietiniai �mon�s. Klestintis narkobiznio ir narkotik� gabenimo centras – Kermano miestas Irano pietry�iuose.

Irane galima pragyventi gana pigiai. U� transport� naft� išgaunan�ioje šalyje, savaime suprantama, mok�ti taip pat nereikia daug. Tad keliauti galima tolimus atstumus. U� 6-12 doleri� �manoma u�sisakyti kambar� keliems �mon�ms viešbutuke vienai parai. Maistas Irane - labai pigus, tik nereikia leistis apgaudin�jamam ir nepasiduoti pietie�iams b�dingam karštam temperamentui. Lauke pardavin�jantis karšt� maist� vir�jas gali kas kelias sekundes keisti nuomon� ir vis "�tikinamai" kelti kain�.


�sp�dingo gro�io XVI am�iaus valdov� r�mai, dar vadinami Irano architekt�ros baroku.		Irano senojoje architekt�roje galima išvysti ir apnuoginto k�no. Tai Vakar� kult�ros ir meno �taka.

Irano architekt�ros gro�is

Bene did�iausi� �sp�d� menininkui Gintautui Lukošai�iui padar� Esfahano tiltas – �stabus Irano architekt�ros šedevras. "Ten vakarais susitinka �simyl�j�li� porel�s. Tiltas sudarytas iš daugyb�s ark�, kuriose ir susitinka bei leid�ia laik� vakarais mylimieji. Tokia susiformavusi tradicija nuo sen� laik�. Šalia Esfahano tilto – moter� me�et� ir �sp�dingi valdov� r�mai. Šis XVI-ojo am�iaus statinys vadinamas Irano architekt�ros baroku. Viduje vyrauja �ydra spalva, primenanti skaidr� Irano dang�", - pasakojo šiaulietis menininkas.

�sp�d� padar� ir prie pat r�m� esanti kilometro ilgio 300 metr� plo�io aikšt�, antroji pagal dyd� pasaulyje po Kinijos Tianenmenio aikšt�s.

"�domu tai, kad šis architekt�ros statinys yra netobulas. �i�rint iš toliau, visas kompleksas atrodo netaisyklingai pastatytas, ka�kiek pasvir�s, tarsi susmuk�s, ta�iau tokia buvo architekt� vizija. Netobulumas šiai architekt�rai suteikia nepakartojamo �avesio, - prisimena menininkas. – Asimetrijos principas susij�s su id�ja, kad pasaulyje negali b�ti tobul� dalyk�, tik Dievas gali b�ti tobulas. Dar Irano architekt�roje �domu tai, kad, tarkime, Šacho rezidencijoje, statytoje XVII am�iuje, galima pamatyti ir nuogumo, kuris �am�intas sien� freskose. Tai jau Vakar� pasaulio kult�ros ir meno �taka."

Prie rezidencijos - vienas did�iausi� turg� Irane. �ia galima visko �sigyti, labai didelis kilim� pasirinkimas. Nedidelis, islamo tradicijos raštais išmargintas kilimas kainuoja ma�iausiai t�kstant� doleri�.

Skulptorius Gintautas Lukošaitis ant vienos Šiaur�s Irano kaln�, besiribojan�i� su Kaspijos j�ra, viršukalni�. Kai kurios viršukaln�s yra beveik penki� kilometr� aukš�io.

Irano istorin�s vietos

Va�iuojant toliau � Irano pietus pasitinka Jazdo miestas. Šioje vietoje dar 1400 m. pr. Kr. atsirado zoroastrizmo religija. �ia pastatytiems vadinamiesiems tylos bokštams yra 500-600 met�. �domios zoroastrizmo laidojimo tradicijos. Pagal zoroastrizm�, šventoje vietoje sudedami mirusi�j� palaikai, atliekamas ritualas ir pasišalinama, kol mait�dos grifai su�s mirusiojo k�n�. Po trij� dien� siela atsiskiria nuo mirusiojo k�no, tada kaulai sumetami � kr�v�.

"Dar iki 1979-�j� Islamo revoliucijos Irane zoroastrizmo laidojimo apeigos u�draustos, pa�i� religij� galima išpa�inti. Ta�iau zoroastrizmo išpa�intojams buvo suduotas didelis sm�gis j� religinei tradicijai ir tapatybei. Zoroastrizmas garbina keturias pasaulio materijas - ugn�, vanden�, �em�, or�. Ypa� garbinama ugnis, tod�l, pagal juos, ugnies sakralumo negalima suteršti deginant anapilin iš�jusio �mogaus k�n�. Iš �ia ir kilo ypatingos zoroastrist� laidojimo apeigos. Šios religijos sek�j� šiuo metu Irane t�ra apie 40 t�kstan�i�", - pasakojo šiaulietis menininkas.

U�sienio turisto akims nema�a atrakcija – ma�daug 400 km atstumu nuo Afganistano sienos nutolusioje vietoje (Kermane) �kurtas did�iulis Irano ir Irako 1980–1988 met� karo muziejus. Panaši� karo muziej� yra visame Irane.

"Ten visko daug. Kari� portretai, piešiniai, Irano karin� atributika, lauke išd�stytas karin�s technikos arsenalas, karo apkas� imitacijos. Per š� kar� �uvo daug �moni�, keliolika milijon�. Irako valstyb� karui ginklus nemokamai gaudavo, o Iranas ginkluot� ir karin� technik� pirkdavo u� did�iulius pinigus. Karas kilo d�l nafta turtingos teritorijos Irako ir Irano pasienyje. Vis d�lto, iranie�iai ši� teritorij� išsaugojo. Kai kuriuose miestuose net pastatyti paminklai su kareiviu, kuris laiko minosvaid�. Meniniu at�vilgiu nieko ypatingo, ta�iau tokie paminklai �sp�d� padaro. Apskritai Irane daug propagandini� politini� atvaizd�, plakat�. Kur bekeliausi po Iran�, visur išvysi Ajetolos, Irano šiit� religinio lyderio ir Islamo revoliucijos Irane �kv�p�jo, atvaizdus", - prisimin� Gintautas Lukošaitis.

Muzikuojantis bulvaras

Modesta JURGAITYT�

Praeit� šeštadien� Šiauli� šird� – bulvar� - u�tvind� gyva muzika: nuo tyli� fleitos gars� iki elektrin�s gitaros riaumojimo. Šiauliuose t�dien antr�kart vyko Gatv�s muzikos diena, � gatves išviliojusi muzikuojan�ius ir gyvos muzikos paklausyti norin�ius �mones. Šiemet Šiauliuose instrumentus išsitrauk� ir gatv�je u�grojo kur kas daugiau �moni� nei pernai – apie 200. Be to, ir muzikantai buvo kur kas išmoningesni: jie ne tik grojo, bet ir dainavo, šoko, rod� triukus.

Gatv�s muzikos dienos kuratoriai galvoja, kaip kitais metais išpl�sti švent�s erdv�, kad ji vykt� ne tik bulvare, bet ir visame mieste.

Muzikavo mokyklinio am�iaus jaunuoliai

Šiauliuose Gatv�s muzikos dienos muzikantai išsiskyr� savo jaunu am�iumi. Šiauliuose, kitaip nei Vilniuje, nebuvo galima išvysti gyvai muzikuojan�i� vyresnio am�iaus �moni�. Sutikt� praeivi� nuomone, Šiauli� bulvare tr�ko brandesnio am�iaus liaudiškos muzikos atstov�. Jie Gatv�s muzikos dienai suteikt� savit� atspalv�, pritraukt� �vairesnio am�iaus �i�rov�. Anot j�, Gatv�s muzikos diena tur�t� r�p�ti ne tik jaunimui, juk šios dienos organizatoriai siekia, kad ši diena tapt� visuotine muzikos švente visoje Lietuvoje. Tad prisijungti tur�t� ir vyresni, ir jaunesni, ir profesional�s muzikantai, ir m�g�jai.

Gatv�s muzikos dienos Šiauliuose kurator� Jor�n� Šuipyt� sak�, kad tokio gausaus muzikuojan�i� b�rio n� nesitik�jo. Interneto svetain�je šiaulie�i� u�siregistravo apie 100, o � gatv� groti iš�jo apie 200 �moni�. Anot jos, Vilniuje gatv�s muzikos dalyvi� am�iaus vidurkis buvo 20-26 metai, tuo tarpu Šiauliuose daugiausia grojo mokyklinio am�iaus jaunuoliai. Gatv�s muzikos dienos muzikantus nustebino, kad t�dien po Šiauli� bulvar� vaikš�iojo ypa� daug u�sienie�i�. Jie grojant� jaunim� fotografavo, filmavo.


Gatv�s muzikos dien� grojama buvo 32 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Ši� dien� gatv�se muzikavo daugiau nei 3000 �moni�, Šiauliuose - apie 200. Kit�met Gatv�s muzikos diena vyks gegu��s antr�j�.		Pagrindinis Gatv�s muzikos dienos Šiauliuose instrumentas buvo gitara.

Kadangi Šiauliuose daugiausia muzikavo jaunimas, tai populiariausias instrumentas, kuriuo buvo grojama – gitara. Nors muzikuojama buvo ir kitais instrumentais – saksofonu, �vairiais perkusiniais instrumentais, violon�ele, fleita, bosine gitara, akordeonais. Vieni trauk� visiems gerai �inomas, kiti – savos k�rybos dainas, treti – giesmes, ketvirti – sutartines. Bulvare gal�jai išgirsti �vairiausi� muzikos stili� – nuo klasikos iki roko. Gatv�s muzikos dienos kuratoriai Šiauliuose baiminosi lietaus, kadangi prie P. Višinskio paminklo (ir ne tik) buvo pajungta aparat�ra, ta�iau nusivilti neteko. Lietaus neišveng� kit� Lietuvos miest� gatv�s muzikantai, ta�iau visi vieningai tvirtina, kad ši švent� pa�vairino vis� miest� gyvenim�.

Muzikiniu reiškiniu tapusios Gatv�s muzikos dienos iniciatorius yra muzikantas ir aktorius Andrius Mamontovas.

Nors Šiauli� bulvaras netrumpas, ta�iau muzikantai šiemet grojo šiek tiek susispaud�, kartais u�go�dami vienas kit�. J. Šuipyt�s teigimu, jau dabar Gatv�s muzikos dienos kuratoriai galvoja, kaip kitais metais išpl�sti šios švent�s erdv�, kad ji vykt� ne tik bulvare, bet visame mieste. Kit�met Gatv�s muzikos diena vyks gegu��s antr�j�. Ir tuomet vienintel�s vis� pasaul� vienijan�ios kalbos – muzikos – gal�s klausytis dar daugiau šiaulie�i�.

Vyko ir šiukšli� rinkimo akcija

Gatv�s muzikos dienos dalyvius ir visus šiaulie�ius t� pa�i� dien� kviet� ir visuotin� aplinkos tvarkymo ir šiukšli� rinkimo akcija "Darom 2008". Šiauliuose šioje akcijoje dalyvavo tik 25 �mon�s, nors u�siregistravusi�j� buvo apie 200. Ma�� dalyvi� skai�i� l�m� tai, kad Šiauliuose šiai akcijai rengtis, skleisti informacij� buvo prad�ta tik prieš tris dienas. Prie akcijos negal�jo prisijungti Gatv�s muzikos dienos dalyviai, kadangi sutapo ši� dviej� rengini� laikas. Nors talkos dalyvi� buvo nedaug, jie per dvi valandas surinko 100 maiš� po 120 litr� šiukšli� palei Gytari� turgaviet�, Jav� gatv�. Iš viso Lietuvoje akcijos "Darom 2008" dalyviai surinko apie 200 ton� šiukšli�. Ši� talk� ketinama rengti ir kit�met.

"Aplink pasaul�" - su Larisa Kuchalskiene

Oksana LAURUTYT�

Dizainer� Larisa Kuchalskien� pristat� naujausi� savo pavasario-vasaros drabu�i� kolekcij� "Aplink pasaul�", skirt� šiuolaikinei moteriai. Miesto mados id�j� �gyvendinusi k�r�ja, kurdama drabu�ius, panaudojo detales iš �vairiausi� pasaulio kampeli� - Afrikos, Meksikos, Indijos, Kinijos ir kit� šali�.

Larisa Kuchalskien� labai m�gsta d�insinius drabu�ius, ta�iau š�kart kolekcijoje d�inso nenaudojo, juo puoš�si pati.

Naujajame Šiauli� klube "Havana" buvo tikra apgultis - galyb� �i�rov� susirinko pasi�i�r�ti, k� gi šiemet pristatys dizainer� Larisa Kuchalskien�. U�pernai ji nustebino romantiškomis suknel�mis, pernai - raudonos ir juodos spalvos drabu�iais, o šiemet jos k�ryba - ver�li, ekspresyvi ir jaunatviška.

Nekuria kolekcij� d�l kolekcij�

Bakla�ano, j�ros m�lynumo, geltonos, ak� r��ian�ios raudonos, violetin�s spalvos, odin�s keln�s ir trumpu�iai šortai, did�iul�s rankin�s, kaspin�liai, kojin�s iki keli�, šilko suknel�s, megztiniai su gobtuvais - r�bai, kuriuos pristat� dizainer�, palyd�ti plojimais. Iš viso trisdešimt komplekt�, o j� paslaptis ta, kad visus juos - sukneles, kelnes, megztinius, palaidines galima derinti tarpusavyje. Lengvi megztiniai puikiai dera ir prie šort�, ir prie ryškiaspalvi� sukneli�. "Visk� galima sukeisti vietomis, o rezultatas - puikus", - jau po kolekcijos pristatymo aiškino Larisa. Tod�l ji nesistebi, kad iš ši�met�s kolekcijos jos dirbtuv�se neliks nieko - visus drabu�ius jau panoro �sigyti �vairaus am�iaus moterys.

"Aš nekuriu kolekcij� d�l kolekcij�. Visada nor�jau ir noriu, kad mano sukurtais drabu�iais moterys puošt�si. Aš noriu puošti moteris", - šypsojosi dizainer�.

Kolekcijos drabu�ius Larisa suk�r� iš mading� spalv� audini� — g�l�t�, bakla�ano violetin�s, saul�s ryškumo geltonos, ak� r��ian�ios raudonos ir j�ros bang� melsvai-�alsvos.

Ištikima 60-�j� madai

Ši�met�je kolekcijoje Larisa nenusi�eng� savo �pro�iui kurti drabu�i� tik iš nat�rali� med�iag�: šilko, odos, angoros. Ypa� m�gstanti kurti šortukus, dizainer� kelet� modeli� pristat� ir šioje kolekcijoje, š�kart - taip pat iš odos. �aismingais drabu�i� akcentais tapo blizgan�ios �vyneliais siuvin�tos ant šilko tapytos g�l�s, vidin�s ir išorin�s kišen�s, kaspin�liai, raišteliai. Drabu�i� kolekcij� papild� ir dalis dizainer�s kurt� bateli� bei basu�i�.

Larisa teigia, kad jos sukurta kolekcija itin praktiška - su šiais drabu�iais galima puikiai jaustis ir darbe, ir kokteili� vakar�lyje. "Prie besiplaikstan�ios šilko suknel�s vakare puikiai der�s ir šildys p�sta liemen� ar megztinis. Liemen�s �domios tuo, kad jas galima vilk�ti ir išverstas", - sak� dizainer�.

Kolekcijos pristatymo sumanymas Larisai kilo jai pa�iai nepaaiškinamu b�du - tiesiog vien� dien� aiškiai j� pamat�, išgirdo net muzik�, kuri skamb�s maneken�ms vaikštant podiumu. Kolekcij� pasitiko ir išlyd�jo breiko šok�jai. Larisa sako, kad ir juos ji ma�iusi labai aiškiai savo vaizduot�je.

Dizainer� ištikima savo "arkliukui" - j� �avi ir traukia 60-�j� mada. "Vis gr��tu prie jos, tik interpretacijos kei�iasi", - sak� dizainer�.


Šiuolaikinei moteriai tinka nat�ralios odos keln�s ir talpi odin� rankin�.


Dizainer�s itin m�giama kurti aprangos dalis šortukai. Rolando PARAFINAVI�IAUS ("L. T.") nuotr.

Sveiki atvyk� � Afganistan�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Tarptautin�mis operacijomis nuo 2003 met� besidomintis Krašto apsaugos savanori� paj�g� atstovas spaudai, �urnalistas Vilius D�iave�ka ne kart� vyko � misijas Kosove, Afganistane. Iš kelioni� jis parsive�a pluošt� nuotrauk� ir sunkiai apsakom� jausm�. Šiuo metu Šiauli� universiteto Humanitariniame fakultete eksponuojama autoriaus paroda "Sveiki atvyk� � �ag�aran�" iš 2007 met� misijos Goro provincijoje Afganistane. Kalbiname parodos autori� Vili� D�iave�k�.

Kiekvien� atvyk�l� Afganistano Goro provincijos sostin�s oro uostas pasitinka vietos kalvi� darbo lenta "Sveiki atvyk� � �ag�aran�".

- Ne vienam kyla klausimas, kod�l lietuvi� kariai va�iuoja � misijas pad�ti skurstan�iai Goro provincijai, kai m�s� šalies ekonomika ne pati stabiliausia.

- Provincijos atk�rimo grup�s veikla Afganistano Goro provincijoje n�ra vien karin� misija. Tai valstyb�s politika bei kariuomen�s ind�lis � kolektyvin� saugum�. M�s� misija yra stabilumo garantas, siekiant pritraukti tarptautines organizacijas bei �vairi� fond� l�šas � Gor�, kuris Afganistane yra vienas saugiausi�, ta�iau ir vienas skurd�iausi� region�. Tuo r�pinasi ilgalaikius projektus Goro provincijoje kuruojanti Lietuvos civilin� misija. Be abejo, Goro provincijai atkurti ir Lietuva skiria l�š�. M�s� ind�lis n�ra išskirtinis, nors ir vertinamas partneri�. Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atk�rimo grup� yra viena iš 25 kit� provincij� atk�rimo grupi� Afganistane. Joms vadovauja kitos NATO šalys. Šiuo metu Lietuvos vadovaujamoje provincij� atk�rimo grup�je tarnauja ir dirba ma�daug 190 kari� ir civili� iš Lietuvos, Kroatijos, Danijos, Ukrainos, Gruzijos bei JAV.

- Kaip misijai ruošiami lietuvi� kariai misijai?

- Kari� pasirengimas misijai u�trunka apie tris m�nesius. Daugiau nei m�nes� kariai atnaujina �g�d�ius, �gytus baziniame kurse. Vyksta šaudymo iš �vairaus tipo ginkl� ir kitokios pratybos. Kariai dalyvauja specialiuose u�si�mimuose, kur iš Afganistano gr�� specialistai dalijasi "išmokt� pamok�" patirtimi. V�liau Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemen�in�je vyksta pratybos su vienu moderniausi� taktikos mokymo treniruokli�. Tai sud�tingos u�duotys, reikalaujan�ios komandinio darbo. Baigiamosiose pratybose Kairi� poligone atliekamos u�duotys, kurios kari� laukia Afganistane.

- Kam turi b�ti pasiruoš� kariai, tarnaudami Goro provincijoje?

- Kariai turi b�ti psichologiškai ir fiziškai pasireng� gyventi kalnuose. Goro provincija yra Afganistano centrin�je dalyje, Hindu Kušo kaln� masyvo vakarin�je dalyje. Pati stovykla �sik�rusi šalia provincijos centro �ag�arano daugiau nei du kilometrai aukš�iau j�ros lygio. Kari� adaptacija priklauso nuo organizmo. Pirm�sias savaites misijoje medikai grie�tai draud�ia sportuoti. Afganistane pagal vietos kalendori� šiuo metu yra 1487 metai. Priprasti tenka ne tik prie lietuvio akiai ne�prasto peiza�o, bet ir prie skurd�i� provincijos gyventoj� gyvenimo s�lyg�.


Moksleiviai v�liavnešiai, pasipuoš� Islamo revoliucijos šventei. Iš viso Goro provincijoje ši� met� prad�ioje buvo 391 mokykla, iš j� tik 27 �sik�rusios stacionariuose pastatuose. Pra�jusi� met� prad�ioje 120 mokykl� glaud�si palapin�se, dar 13 mokykl� yra atstatomos. Afganistane kovo pabaigoje prasid�jo Naujieji metai ir naujieji mokslo metai.		� �ag�arano vaik� namus atvykusius karius apspito vaikai. Goro provincijoje - 28 t�kstan�iai našlai�i�. Dauguma j� neteko t�v� d�l bado, lig� ir neramum�.

- Kas labiausiai nustebino pirm� kart� nuvykus � Goro provincij�?

- Pro l�ktuvo iliuminatori� pirmiausia išvydau rusvai gelsv� peiza��, nus�t� tokios pat spalvos moliniais namais. Kai pirm�kart išvykau � miest�, aplank� man pa�iam netik�tas jausmas - �ia jau buvau. Matyt, buvau perdeg�s - iki komandiruot�s per�i�r�jau nema�ai vaizdo ir fotomed�iagos iš ankstesni� misij�. Kai apsilank�me Švietimo departamente �ag�arane, atrod�, kad ka�kada jau �ia buvau. Prie departamento b�riavosi nema�ai �vairaus am�iaus interesant�. Arbat� mums atneš�s direktoriaus pagalbininkas savo apav� paliko u� dur� ir ant kilimo �eng� basas.

- Koks �sp�dis susidar� pabendravus su vietiniais gyventojais?

- Daugiausia teko bendrauti su vaikais ir vietiniais �urnalistais. Pagalba vaikams u�siima ir karinis provincij� atk�rimo grup�s komponentas, ir specialioji misija, kuri u�siima �ag�arano vaik� globos nam� statyba ir �gyvendina kitus projektus. Vietiniai vaikai labai nori mokytis, ta�iau ne visos mokyklos turi pastatus. Joms dovanojamos didel�s palapin�s. Vaikai Afganistane tiki, kad �gij� specialyb� gal�s išsimaitinti, kurti šeim�, auginti savo vaikus ir atkurti savo krašt�.

- Kaip vietiniai gyventojai priima Lietuvos karius?

- Did�ioji Goro provincijos dalis Lietuvos karius sutinka palankiai. M�s� tikslas yra pad�ti jiems atkurti savo provincij� bei �galinti Goro administracij� j� valdyti. Karin� misija yra kartu ir garantija, ir saugiklis, kad provincijos administracija gal�t� saugiai dirbti savo krašto labui.

Tarpininkaujant Goro provincijos gubernatoriui Shahui Abdului Afzaliui, � Afganistano Goro provincijos atk�rimo grup�s karo lauko ligonin� atgabenti du sunkiai su�eisti Afganistano nacionalin�s policijos pareig�nai, nukent�j� avarijoje kalnuose. �ag�arano ligonin�s gydytojai jiems suteik� pirm�j� medicinos pagalb�.

- Teko bendrauti su vietos �urnalistais. Kokia j� pad�tis?

- �iniasklaidos atstov� Goro provincijos sostin�je �ag�arane n�ra daug, ta�iau jie neabejotinai daro nemenk� �tak� vietos �moni� po�i�riui � Lietuvos vadovaujamos provincijos atk�rimo grup�s veikl�. Keturi �urnalistai Goro provincijoje kuria radij�, televizij� ir spaud�. �inoma, ne be lietuvi� pagalbos. �iniasklaidos situacija, ypa� spaudos, yra sud�tinga. Keletas �urnalist� �ag�arane rašo �ia leid�iamuose laikraš�iuose. Laikraš�iai - tai ranka surašyti arba kompiuteriu rinkti ir spausdintuvu atspausdinti lapai, kurie kopijuojami ir pakabinami miesto turguje bei platinami �vairiose viešose vietose. Jie be nuotrauk� ir nespalvoti.

- Koki� �tak� vietos bendruomenei turi �iniasklaida?

- Goro provincijoje gyvena per 630 t�kst. �moni�. Didel� dalis j� - neraštingi. Afganistane spausdintas �odis labai vertinamas gyventoj�, tad laikraštis yra tinkamas �rankis, siekiant sustiprinti centrin�s ir vietin�s vald�ios �tak� provincijoje. Laikraštis išklausyt� provincijos rajon� �moni� nuomones skirtingais klausimais, pad�t� išgirsti j� problemas. �steigus spaustuv�, Goro provincijoje atsirast� panaši spauda, koki� mes �prat� skaityti Lietuvoje. Dabar Gore tr�ksta tik spausdinimo �rangos, kvalifikuoto personalo, �ini� ir patirties. �ag�arane radijas kiekvien� dien� transliuoja �inias ir kitokias programas. Garsiakalbiai pakabinti miesto centre, ir vaikš�iodami �mon�s girdi laid� transliacij�. Kas išgali, nusiperka palydovines l�kštes, kurios kainuoja per por� šimt� doleri�. Provincijoje �mon�s �i�ri vien� populiariausi� Afganistano televizij� "Tolo" ("Tulu") ir aib� iranietišk� ar net indišk� kanal�. �i�rimos ir programos, kurios musulmonams transliuojamos iš Vakar� pasaulio.

Teatro duokl� paaugliams

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Ši� savait� Šiauli� dramos teatro aktoriai pasidabino uniformomis ir pakviet� � mokykl�, kad pristatyt� premjer�. Teatro vadovui Antanui Venckui seniai kirb�jo mintis skirti spektakl� jaunajai kartai. �gyvendinti sumanym� scenarijaus autoriui ir re�isieriui Albertui Vid�i�nui pad�jo ne tik pjes�s "00:45 pagal Golding�" autorius Herkus Kun�ius, bet ir šauni aktori� komanda. � klausimus, kod�l kartais �siplieskia ne�aboti gyvuliški instinktai ir kas d�l to kaltas - aukl�jimas, prigimtis ar aplinka, �i�rovai kvie�iami atsakyti jau š� savaitgal� rengiamoje premjeroje.

Aktoriai persik�nijo � moksleivius, kuri� vieni - klas�s lyderiai, kiti - atstumtieji, ta�iau spektaklyje susiklos�ius aplinkyb�ms rol�mis jie greitai apsikei�ia.

Misija be moralo

Teatro vadovas Antanas Venckus �sitikin�s, kad numatytas spektaklis n�ra komerciškai patrauklus, ta�iau reikšmingas "pra�i�r�tiems" paaugliams, paliktiems savieigai ir nema�iusiems tinkamo suaugusi�j� pavyzd�io. "Pedagog� streikai rodo, kokiu keliu - smurtu ir šanta�u - galima išsikovoti tiksl�. Bijau tokio aukl�jimo pasekmi�. Baisiausia, kad u� to slypi politik� šeš�lis, o tai daro m�s� visuomen� itin pa�eid�iam�", - sako jis.

A. Venckus išreiškia vilt�, kad vaikai bent sugr�š � teatr�: "Ir jeigu t�vai ar pedagogai ka�k� pra�i�r�jo, gal jie suras spektaklyje ne tik kriminalines kronikas, bet ir kitok� pasaul�l�. Nesakau, kad tai teatro misija, ta�iau tai viena m�s� veiklos strategijos sri�i�. Gal ji ka�kiek sizifiška, ta�iau teatras negali nusišalinti nuo to, kas vyksta."

Re�isierius Albertas Vid�i�nas pageidavim� surasti med�iag� apie vyresnio am�iaus vaikus, mokykloje kylan�ias jaunimo problemas išgirdo prieš metus. Lietuviškos dramaturgijos tokia tema n�ra daug, tod�l re�isieriui kilo mintis ieškoti autoriaus, kuris parašyt� pjes� apie �vyk� mokykloje. Su Herkumi Kun�iumi jis buvo dirb�s jau anks�iau, tad ir dabar mielai sutiko pagelb�ti. Berepetuojant prie k�rybos proceso prisid�jo ir patys aktoriai.

Aktoriai vilki stilizuotas internato ar presti�in�s mokyklos uniformas.

Atspirties taškas - �inomas Goldingo k�rinys

Pjes�s pavadinimas "00:45 pagal Golding�" publik� nukels � pamok� ir atkartos id�j�, �k�nyt� angl� rašytojo Viljamo Goldingo romane "Musi� valdovas", kur � negyvenam� sal� pakliuv� vaikai ima �udyti vieni kitus. Tik H. Kun�iaus sukurtoje pjes�je �vykusi situacija pateikta subtiliau.

Pagrindinis spektaklio motyvas - smurtas mokykloje. Kiekviena situacija parodo, kaip k� tik tap�s nugal�toju staiga virsta pralaim�toju. A. Vid�i�no nuomone, agresijos prover�is ir toliau nema��s, nes ir suaugusieji, ir vaikai patiria stres�. "Vaikus reikia pri�i�r�ti. Jie neturi reikiam� socialini� bei intelektini� �g�d�i� b�ti kolektyve, tod�l greta turi b�ti suaugusysis. U�tenka vien pa�i�r�ti � internetu vaik� platinamus smurto vaizdus ir kaip jie tuo m�gaujasi, linksminasi ir iš to juokiasi", - sako jis.

Kurti pad�jo ir aktoriai

Dar nedidel� patirt� turint� aktori� Aurim� �vin�, vaidinant� mokin� Karol�, repeticijos maloniai nustebino: "Pirm� kart� pakliuvau � toki� k�rybin� atmosfer�, kur �ia pat vir� gin�ai ir kilo d�iaugsmas. Dramaturgas �prastai aprašo gra�ius, išbaigtus persona�us. Artistui belieka suvirškintus vaidmenis �i�rovui nunešti ant l�kštut�s. Herkus Kun�ius tik nubr�� persona�� kont�rus, tod�l taip paprasta nebuvo. Scenoje pykom�s, ieškojome, gin�ijom�s ir sukome galvas, sugr��dami po pusvaland�io pertraukos, kol pagaliau pasiek�me rezultat�." Ir priduria: "Pati tema yra labai aštri ir aktuali ypa� šiais laikais, kai vartydamas laikraš�ius pamatai protu nesuvokiam� straipsn�, kai koks nors penkiolikmetis iššaudo pus� klas�s arba antrokas peiliu priremia kabinete direktori�. Verta kalb�ti apie tai, kas priver�ia vaikus taip elgtis, ir apie tai, kas vyksta mokykloje."

Re�isieriui Albertui Vid�i�nui nerim� kelia, kad kuo tolyn, tuo labiau agresija tarp jaunimo gil�ja. D�l to ka�kiek kaltas ir greitas gyvenimo tempas, suagusi�j� ir vaik� susvetim�jimas, patiriamas stresas.

Silvija Povilaityt�, vaidinanti mokytoj� Teres�, nenor�jo išduoti vis� spektaklio paslap�i�, ta�iau prasitar�, kad visas 45 minutes trunkan�i� pamok� ji bus mirusi. "Spektaklis - labai temperamentingas ir sunkus. Nor��iau palink�ti šitam darbe s�km�s ir k�rybinio pol�kio. Gera, kad susib�r� tokia komanda ir kad spektaklyje tvyro toks š�lsmas ir aistra", - kalba aktor�.

Be Aurimo �vinio ir Silvijos Povilaityt�s, spektaklyje moksleivius vaidina Dalius Jan�iauskas, Monika Šaltyt�, Inga Norkut�, Aurimas Pintulis, Rolandas Dovydaitis, J�rat� Budri�nait�, Danguol� Petraityt� ir Povilas Liubinas. Spektaklis truks vien� valand� dvidešimt minu�i�.

Iki sezono pabaigos, be min�tos premjeros "00:45 pagal Golding�", teatras pasiruoš�s pristatyti dar dvi premjeras, kuri� viena "Bela, Bosas ir Bulis", re�isuota re�isieriaus Antano Gluskino, bus skirta vaikams. Tre�i�j� premjer� "Berni�kš�i� ruduo" kuria Kostas Smoriginas.

"Kod�l jaunas �mogus (ir ne tik jis), susiklos�ius tam tikroms aplinkyb�ms, link�s pamiršti tai, kas j� iki tol leido vadinti homo sapiens - protingu �mogumi? Kod�l bandytus ugdyti ir puosel�ti korektiškus �moni� santykius staiga ima ir nustelbia fizinis ar psichologinis smurtas? Kod�l �siplieskia nebevaldomi instinktai? Kur slypi viso to prie�astys: prigimtyje, aukl�jime, aplinkoje?"

Pjes�s autorius Herkus Kun�ius

85 muziejaus istorijos

"Aušros" muziejaus gimtadienio proga prabyla eksponatai

Modesta JURGAITYT�

Šv�sdamas 85-�j� gimtadien�, Šiauli� "Aušros" muziejus pristato jubiliejin�, su �vairiais muziejaus istorijos tarpsniais supa�indinan�i� jubiliejin� parod� "85 muziejaus istorijos" ir nauj�, vaikams patraukl� edukacini� program� cikl� "Ekspedicija A.I.N.I.S.". Praeit� savait� vykusiame parodos "85 muziejaus istorijos" pristatyme jos kurator� Audron� Šapait� pristat� tik vieno parodos eksponato – prieš 1500 met� pagaminto ietigalio - istorij�. Ta�iau tai ne seniausias muziejaus eksponatas, nes muziejuje yra daikt�, gamint� prieš 10 t�kstan�i� met�. Tad belieka u�sukti � Chaimo Frenkelio vil� (Vilniaus g. 74) ir pamatyti, su�inoti likusias 84 muziejaus istorijas, kurias pasakoja, mena kr�von surinkti eksponatai.

Ieškodami lankstukuose pavaizduot� k�rini�, vaikai susipa��sta ir su kitais Chaimo Frenkelio viloje esan�iais eksponatais.

Muziejaus istorija nuo �k�rimo iki ši� dien�

Šiais metais Šiauli� "Aušros" muziejus mini 85-�sias �k�rimo metines. Jau prasid�jusi� šventini� rengini� cikl� t�sia jubiliejin� paroda "85 muziejaus istorijos". Per �vairi� laikme�i� eksponatus pasakojama apie muziejaus �k�rim�, �domybes iš tarpukario gyvenimo, šiandien� ir ateit�. Parodos lankytojai gali išvysti pirm�j� muziejaus archeologini� ir etnografini� ekspedicij� med�iag�. A. Šapait�s parodos atidaryme pristatytas ietigalis yra eilinis eksponatas, ta�iau jis buvo rastas vienoje pirm�j� archeologini� ekspedicij�.

Parodos kurator� A. Šapait� sako, kad parodoje labai �domus yra etnografinis archyvas. Pirm�j� "Aušros" muziejaus etnografini� ekspedicij� metu buvo ne tik u�rašin�jami �moni� pasakojimai, bet piešiami ir buityje �moni� naudojami daiktai – k�d�, stalas, krosnis. Visa ši med�iaga buvo susegta � bylas ir neseniai pripa�inta "Unesco" pasaulin�s kult�ros paveldo objektu. Parodoje "85 muziejaus istorijos" eksponuojami �r�minti šio etnografinio archyvo paveiksliukai, matyti susegtos bylos.

Kiti parodos eksponatai "pasakoja", jog Šiauli� "Aušros" muziejus parodas reng� ne tik Šiauliuose, bet ir Pary�iuje, Niujorke. D�mesio ir atskir� istorij� sulauk� ir 1943-iaisiais vykusi muziejaus evakuacija Antrojo pasaulinio karo metu. "Raudon�j�" muziejaus laikotarp� pristato 1943 met� pistoletas-kulkosvaidis PPŠ, soviet� armijos vado generolo majoro Jakovo Kreizerio apsiaustas (burka). Jubiliejin�je parodoje "85 muziejaus istorijos" pasakojama, kaip visuomeniniai Dvira�i�, Fotografijos, Radijo ir televizijos muziejai tapo vienu Šiauli� "Aušros" muziejumi. Parodoje d�mesio skiriama ir rezistencijos, tremties temoms. Be to, galima susipa�inti ne tik su muziejaus praeitimi, bet ir ateities galimyb�mis – Ch. Frenkelio vilos aplinkos sutvarkymo vizija.

Berniukas jau surado visus programos "Rytai-Vakarai" objektus ir � tuš�ias vietas suklijavo lipdukus. Ta�iau matyti, kad jam dar tr�ksta kitos programos - "Kelion�s dviem ratais" - lipduk�.

Parodos "85 muziejaus istorijos" kurator�s Audron�s Šapait�s rankose vienas parodos eksponat� - eilinis ietigalis, ta�iau rastas vienoje pirm�j� "Aušros" muziejaus archeologini� ekspedicij�.

Autor�s nuotr.

Ap�i�rint eksponatus – �aidybiniai elementai

Papasakojusi antgalio istorij� vaikams, A. Šapait� juos pakviet� � antr�j� Ch. Frenkelio vilos aukšt�, kur edukacin� projekt� "Ekspedicija A.I.N.I.S." pristat� Lina Kalnietyt�. Ch. Frenkelio viloje buvo pristatyta projekto "Ekspedicija A.I.N.I.S." programa "Rytai-Vakarai", kurioje galima susipa�inti su nepakartojamais dail�s meno k�riniais. Šis projektas vaikams pad�s ne nuobod�iai ap�i�rin�ti muziejaus eksponatus, o nuotaikingai j� ieškoti ir kolekcionuoti lipdukus.

Pirmiausia programos vadov� vaikams išdalijo po lankstuk�, kurio paveiksl�liams tr�ko kai kuri� detali�. Be to, šiame lankstuke yra ir kit� projekto "Ekspedicija A.I.N.I.S." program� paveikl�liai, tik šios programos vyksta jau ne Ch. Frenkelio viloje. Programa "Kelion� dviem ratais" rengiama Dvira�i� muziejuje, "Kalbanti d��ut�" – Radijo ir televizijos muziejuje, o "Karin� paslaptis" – Aušros al�jos r�muose. Šis lankstukas yra lyg "Aušros" muziejaus ekspozicij� �em�lapis. Ta�iau norint su�inoti tr�kstamas dalis, reikia ap�i�r�ti vis� ekspozicij�, atlikti paruoštas u�duotis ir surinkti tr�kstamas �em�lapio dalis.

Programos "Rytai-Vakarai" vadov� vaikams papasakojo, kas sieja tradicin� japon� meninink� geiš�, linksminan�i� sve�ius šokiais, dainomis, išmokyt� gra�aus elgesio ir svetim� kalb� bei Graik� mitologijos m�zas, meno glob�jas Tal�j� ir Kalijop�. Anot jos, japon� geišos ryši aukso bei sidabro si�lais siuvin�t� obi juost�, kuri taip pat puošiama koralais, brangakmeniais. Vadov� papasakojo ir apie dailiosios tekstil�s vertyb�, sukurt� XVIII a. Lietuvos Did�iojoje Kunigaikštyst�je ir Lenkijos karalyst�je, didik� kostiumo dal� – kontušin� arba Slucko juost�.

Po pasakojim� vaikams ekspozicij� sal�se reik�jo rasti eksponatus, kurie pavaizduoti lansktuke, ta�iau jiems tr�ksta kai kuri� dali�. Tik rad� eksponat�, jie gali lipduku u�pildyti tr�kstam� detal�. Vaikai energingai �m�si darbo. Ir eksponatus rado labai greitai. Lipdukus jie klijavo suklaup� ant grind�. Toks "Aušros" muziejaus eksponat� pa�inimas jiems pasirod� patrauklus irr jie mokytoj� klaus�, kada dalyvaus kitose projekto "Ekspedicija A.I.N.I.S." programose.

Teatras negali be �i�rov�

Oksana LAURUTYT�

"Myl�kite mus, nes mes jus �iauriai mylime!" - tokius emocingus �od�ius penktadien� publikai "išskraidino" Šiauli� dramos teatro vadovas Antanas Venckus. Taip jausmingai ir pasibaig� Tarptautin�s teatro dienos min�jimas, kurio metu geriausiems šio sezono aktoriams buvo �teikti Šiauli� miesto savivaldyb�s, Lietuvos Vyriausyb�s ir priva�i� r�m�j� prizai. Beje, Teatro dien� skamb�jo ir li�dnos gaidos - aktoriai telefonu kalb�josi ir sveikatos link�jo Pranui Piaulokui, kuris grumiasi su klastinga liga.

Vakaro ved�j� klausimai ir aktori� atsakymai juokino publik�.

Plojimai - vieni kitiems

Aktoriai paploja muzikantams. Muzikantai - aktoriams ir �i�rovams. �i�rovai - ir aktoriams, ir muzikantams. Tada visi juokiasi. Taip Teatro dienos min�jimo "vaidinimas" ir prasideda.

Tiesa, prieš tai scenoje prie staleli� poromis pris�da aktoriai, o Šiauli� konservatorijos akordeonist� kvintetas u�groja taip, kad sal� nuš�i�va. Arba audringai ploja.

"Aplodismentai, aplodismenatai, aplodismentai. Jie aktoriams yra svarbiausia. Aplodismentai kiekvienam aktoriui yra labai didelis �vertinimas ir apdovanojimas. Bet, a�i� die, kad atsiranda toki�, kurie nori atsid�koti ne vien aplodismentais", – publik� prajuokina vakaro ved�jas aktorius Dalius Jan�iauskas. Teikiamas pirmasis prizas aktor�ms Ingai Norkutei ir J�ratei Budri�naitei, vaidinan�ios seriale "Moterys meluoja geriau". Joms dovanojama po knyg� - rašytojos Rimos Berkut�s apsakym� rinkin�.

D. Jan�iauskas vakar� veda ne vienas - vis pasigirsta I. Norkut�s skambus kvatojimas ir sodrus Aurimo �vinio balsas. Skelbiamos kitos nominacijos - Aktori� gildija �teikia savo vokelius teatro techniniam personalui — Ramutei Jakubauskienei, Domui Kan�iauskui ir Vytautui Steponavi�iui.

Met� geriausiesiems - vokeliai ir kelion�s

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys paskelbia, kad Savivaldyb�s kult�ros ir meno premijos paskirtos šiems Dramos teatro aktoriams: J�ratei Budri�naitei u� Noros vaidmen� Henriko Ibseno "Noroje" ir aktoriui Rolandui Dovydai�iui u� sukurtus sezono vaidmenis.

"Hansabanko" Šiauli� skyrius �steig� prizus antraplanio vaidmens atlik�jams. Prizai atiteko Monikai Šaltytei u� Vandos vaidmen� Arvydo Juozai�io "Salom�joje" ir teatro vadovui Antanui Venckui u� Krogstago vaidmen� H. Ibseno "Noroje".

Pirm� kart� teatro istorijoje buvo �steigtas "Grand Prix". Re�isierei Reginai Steponavi�i�tei kelioni� agent�ra "West Ekspress" �teik� kelioni� �ek� u� 3000 lit� � bet kuri� pasirinkt� šal�. R. Steponavi�i�t� š�ktel�jo, kad � kelion� vyks su Pranu Piauloku. Pa�ad� ji išsak� telefonu besikalbant su juo pa�iu. Nes P. Piaulokas gydosi vienoje sostin�s ligonini�.

Pasikalb�ti su P. Piauloku pasi�l� � scen� pakil�s buv�s Šiauli� meras ir teatro vadovas, dabar ministro pirmininko patar�jas Vytautas Juškus. Politikas teatrui �teik� Vyriausyb�s dovan� — paveiksl�. Jis paskelb�, kad aktoriui Pranui Piaulokui skirta Vyriausybin� premija u� nuopelnus Lietuvos kult�rai.

Beje, telefonu P. Piaulokas papraš� leisti sp�ti, kurie šiais metais pripa�inti geriausiais. Jis tik�jo, kad �vertinta buvo ir I. Norkut�. "Taip, Pranai, taip", - š�ktel�jo aktor� pridurdama, kad labai Pran� myli.

Tada P. Piaulokas papraš� sal�je u�degti šviesas: "Pasi�i�r�kite vienas � kit�, dar kart� pasi�i�r�kit. Vertinkime akimirk� kiekvien� kart�. Supraskime, kokie mes vienas kitam reikalingi. A�i� u� visk�, Lietuva. Myliu jus", - nuskamb�jo sodrus P. Piauloko balsas.

Teatro diena baig�si lyg ir li�dnoka gaida. "Neišvengiamyb�", - tyliai atsiduso vienas �i�rov�.


Geriausia met� aktore išrinkta J�rat� Budri�nait�.		Geriausiu aktoriumi šiais metais tapo Rolandas Dovydaitis.


Ministro pirmininko pad�j�jas Vytautas Juškus atve�� ministro teatrui dovanot� paveiksl�.		Geriausi� antraplan� vaidmen� suk�r� Monika Šaltyt�. Povilo LUNG�S nuotr.

Gruzin� pir�tai �oks kankan�

Ada PAUKŠTYT�

Kovo 25 - baland�io 1 dienomis Vilniuje, Alytuje, Kaune, Panev��yje, Šiauliuose ir Klaip�doje gastroliuoja vienintelis pasaulyje "Piršt� teatras" iš Gruzijos. Lietuvoje gruzinai pristatys "Piršt� teatro" vizitine kortele tapus� vis� kart� bei taut� �mon�ms suprantam� spektakl� "Extravaganza". Šiame parodij� šou vienas kit� kei�ia karo menas, tradiciniai gruzin�, rus�, airi� šokiai, "Karmen", Michael'as Jackson'as, manieringas mad� šou, o final� vainikuoja rafinuotai seksualus kankanas! Ir visa tai su stulbinama ironija, tikslumu ir lankstumu atlieka... miklieji gruzin� pirš�iukai!

Spalvingame spektaklyje "Extravaganza" pamatysite vienuolika šoki� - gruzin�, rus�, airi� ir kit�. �i�rovai tur�t� b�ti su�av�ti manieringu mad� šou, kuriame aktoriai-pirštai pasirodys su miniati�rin�mis rankin�mis, dir�eliais, aukštakulniais ir boa. Nepamirštamos spektaklio akimirkos - jaudinanti Georges Bizet "Karmen" siuitos versija ir rafinuotai seksualus kankanas.

Tuos, kurie b�gštauja d�l matomumo, nuraminame - pirštai papuošti ir apšviesti taip, kad juos matyt� net s�dintys paskutin�je eil�je. Bet turintiems namie �i�ronus rekomenduojame juos prigriebti – gal�site iš arti tyrin�ti išmoningus pirš�iuk� apdarus.

O buvo taip...

Galima sakyti, jog "Piršt� teatras" šiemet šven�ia savo dvidešimt�j� gimtadien�. 1988 m. teatro �k�r�jas, vadovas ir re�isierius Beso Kupreišvili gimtajame Batumyje buvo paprašytas sukurti spektakl� vyresni� klasi� teatro b�reliui. "Pirma mintis, šovusi � galv� – pasl�pti �mog�, išryškinant tik jo k�no plastik�. Paruoš�me dvidešimties minu�i� program� iš keli� etiud�, ir visi liko patenkinti. Po keli� savai�i� pamaniau, jog tai buvo gera id�ja, ir atidariau savo teatro studij�. �mones rinkausi be ypating� reikalavim�. Tiesa, su pirštais tai tur�jo ma�ai k� bendra. Mes tiesiog eksperimentavome su plastika, pantomima, judesiu. �ia �vyko ir spektaklio "Extravaganza" premjera, v�liau tapusi "Piršt� teatro" vizitine kortele", - prisimena B. Kupreišvili. Pasak jo, smagiausia buvo steb�ti, kaip jauni �mon�s pasijunta aktoriais. Tod�l 1992 m. vadovui kilo mintis savo grup� išsi�sti mokytis � sostin� Tbilis�. Drauge su mokiniais � Teatro institut� �stojo ir mokytojas: "Nebuvau diplomuotas vadovas, nors dirbau ir l�li�, ir dramos teatre. Dar ir dabar vadinu save re�isieriumi iš gatv�s." Po studij� kolektyvas gr��o � Batum� ir ten t�s� savo veikl�. Pasak Beso, miestas prie j�ros labai tiko j� pasirinktam �anrui – teatras vaidino gatv�se, miesto švent�se ir peln� stulbinam� populiarum�.

Ilga kelion� pas �i�rov�

"Piršt� teatro" etiket� kolektyvui taip pat "pripaiš�" �i�rovai, kurie negail�jo numyl�tiniams d�mesio. Unikalus teatro �anras išsiskyr� betarpišku bendravimu su publika bei stulbinama vaizduote. Ta�iau vadovas prisipa��sta buv�s savo aktoriams grie�tas ir reiklus. Tie, kurie atlaik� spaudim� ir netinginiavo, 1997 m. išvyko � pirm�j� u�sienio kelion� - Pranc�zijos l�li� teatro festival�. Tai tapo vienu ryškiausi� prisiminim�.

V�liau teatro lauk� patalp� paieškos, j� kaita, galiausiai - konfliktai su miesto vald�ia, išvykimas � sostin� ir... k�rybin� pauz�. "Tuomet pirm� kart� pamaniau, kad spjaunu � teatr�. Vis d�lto netrukus supratau, kad juo sergu ir v�l prad�jau visk� "nuo nulio". Atsirado bendramin�i� – �domi� aktori�, kompozitori�, dailinink�. Supratome, kad tur�sime konkuruoti su rimtais dramos teatrais. Išk�l� klausim� "Kaip?", gr��ome prie "Piršt� teatro" id�jos. Išsinuomojome r�sel� ir kibome � darb�", - sako teatro vadovas. "Piršt� teatras" tapo vienu pirm�j� Gruzijos pogrindini� teatr�, pelniusi� pagarb� bei pripa�inim� teatro visuomen�je iškart po jo atidarymo.

Mylimas darbas

Visi sutartinai galvoja, kad patekti � "Piršt� teatr�" labai sunku, kad reikia tur�ti ypatingus, ilgus, tiesius pirštus. Iš tikr�j� pagrindiniai kriterijai, kuriais tur�t� vadovautis norintys patekti � "Piršt� teatr�", yra noras, ritmo ir takto jutimas, gera klausa, darbštumas, pasitik�jimas re�isieriumi ir s��iningas jo u�duo�i� �vykdymas. Re�isierius reikalauja iš aktori� to paties, ko reikalaujama iš profesionali� aktori� – juk visos emocijos ir jausmai �ia perteikiami pirštais. Sud�tingiausia šiame teatre sugalvoti nauj� judesi�, plastikos �vairov�. Nor�dami sudominti �i�rovus, "Piršt� teatro" aktoriai nuolat tobulina savo pasirodymus ir nevengia netik�t� triuk�. Septynerius metus teatre dirbanti profesionali dailinink� Mariam Kvatchadze d�iaugiasi tur�dama galimyb� pasijusti aktore. Nors pasirodym� metu tvyro didel� emocin� �tampa, šis darbas, pasak jos, labai �domus ir malonus. Viena jauniausi� teatro aktori�, studijuojanti tarptautini� kalb� institute Teona Magalašvili sako, jog teatras jai – lyg antri namai, kuriuose ji jau�iasi išskirtinai gerai. Visi pripa��sta, kad pirš�iukai pavargsta, bet darbu nesiskund�ia, juk šio teatro gro�is – tai rank� judesys, sinchronas, plastika. Pasak B. Kupreišvili, tenka nuolat eksperimentuoti, repetuoti, šlifuoti esamus sprendimus, ieškoti naujovi�.

"Mes nesisteng�me papulti � rekord� knyg�, nereikalavome, kad mus vadint� novatoriais. Mums tiesiog patinka tai, k� darome. M�s� spektakliuose d�iaugiam�s drauge su �i�rovais. Beje, publika neretai mano, kad vaidina ne pirštai, o l�l�s. Mes �rod�me, kad k�no kalba gali b�ti �tikinamesn� u� �od�", - sako teatro vadovas.

Jei nesate mat� gruzin� liaudies šokio chorumi, pamatysite, kaip j� atlieka "Piršt� teatro" atlik�jai.

2007 m. vasar� "Piršt� teatras" s�kmingai dalyvavo tarptautiniame Druskinink� teatro festivalyje ir peln� �i�rov� simpatij� priz�. Jau tuomet gruzinai pasak�, kad tai jiems svarbiausias �vertinimas, ir išreišk� vilt� sugr��ti. Organizator� – viešoji �staiga "Kult�ros cechas" - ry�osi pristatyti unikal� Gruzijos teatr� kuo didesniam �i�rov� ratui did�iausiuose Lietuvos miestuose. Nors Lietuvoje prisnigo, gruzinai kraunasi lagaminus ir prisipa��sta, jog � Lietuv� va�iuoja mieliau nei � saul�t� Egipt�, ir ant piršt� skai�iuoja dienas iki atvykimo.

Nepraleiskite progos pamatyti paprasto ir išraiškingo Gruzijos "Piršt� teatro" pasirodymo kovo 30 d. 18 val. Šiauli� dramos teatre. Galimi ir papildomi spektakliai. Gruzin� gastroles Lietuvoje pristato Vš� "Kult�ros cechas". Bilietus platina "Tiketa".

Kat�s: nuo sfinkso iki me�k�no

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Savaitgal� po pertraukos Lietuvos felinolog� draugijos "Bubast�" Šiauliuose surengtoje tarptautin�je ka�i� parodoje dalyvavo per 270 ret� ir populiari� veislini� ka�i� iš Suomijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Be apdovanojim� neliko ir šiaulie�i� augintiniai.

Vis dar populiarios sfinks� veisl�s kat�s.

Parodoje buvo galima išvysti itin ret� veisli� (turk� angor�, skudurini� l�li�, burmil�, bengal�, Amerikos riestaausi�, Kanados ir Dono sfinkso veisli�) ka�i�. Daugiausia parodoje dalyvavo Britanijos trumpaplauki� ka�i� - net 75. Lietuvoje jos buvo prad�tos veisti ir greitai išpopuliar�jo prieš dešimt met�.

Dvi dienas trukusiame renginyje kat�s buvo ne tik vertinamos teis�j�. Aksesuarais puoštos kat�s dalyvavo konkurse "Ka�i� mada 2008". �i�rovai tur�jo išrinkti ir gra�iausiai bei �mantriausiai papuošt� ka�i� narvel�. Kone pus� ši�met�s parodos dalyvi� - u�sienie�iai. Per 30 ka�i� pristat� šiaulie�iai.

Kokios ka�i� veisl�s šiuo metu "ant bangos"? Pasak Lietuvos felinolog� draugijos "Bubast�" viceprezidento, Šiauli� felinolog� klubo "Saul�s kat�s" pirmininko ir vieno iš renginio organizatori� Broniaus Gramavi�iaus, Lietuvoje populiar�s sfinksai (kainuoja apie t�kstant� eur�), brit� trumpaplauk�s veisl�s kat�s (apie 650 eur�) ir Meino mešk�nai (apie 800 eur�).

Seniausias dalyvis - puikiausios formos

� parod� Lietuvos felinolog� draugijos viceprezidentas atve�� veteran� klas�je dalyvavus� vien� savo augintini� - devyneri� met� egzotin�s trumpaplauk�s veisl�s katin� Gangster�. Jis kadaise yra apgyn�s Europos �empiono titul�.

Šiauliet� Gra�ina Navickien� pers� veisl�s katin� Ben�, šiemet šven�iant� trylika met�, parodoje pristat� po dešimties met� pertraukos. Pasitikrinti j�gas pirmajam Europos �empionui iš Lietuvos dabar teko veteran� klas�je. Tris valandas trukusios gro�io proced�ros - nag� kirpimas, prausimas, ašutini� plauk� pešiojimas ir kailio d�iovinimas prieš plauk� ir paplaukiui - vyriausiam renginio dalyviui nenu�jo veltui. Jis pripa�intas geriausiu vyresni� nei aštuoneri� met� katin� kategorijoje. Š� titul� pelnyti nesutrukd� net iškrit�s dantis.

G. Navickien� Ben� �sigijo iš lenk�, dalyvavusi� Šiauli� parodoje. "Kai pirm� kart� j� išmaud�iau, jis labai giliai atsiduso. Tada tarp m�s� ka�kas u�simezg�, - prisimin� katino šeiminink�. - Dalyvavome dviejose pasaulin�se parodose ir labai greitai - per dvejus metus - surinkome per 20 nominacij�. Kai augintinis laimi, apima toks sportinis azartas, kad va�iuoji � kit� parod�, nor�damas v�l laim�ti. Peln�s visas �manomas nominacijas, Benas iš�jo � pensij� ir po dešimties met� pertraukos v�l buvo paragintas dalyvauti parodoje."

Kastruotieji gra�iausi b�ti negali

Gra�inos augintinis tur�jo draug�, kuri nugaišo, atsivesdama ka�iuk�. Ilg�damasis patel�s jis tris dienas nieko ne�d�. Vienintel� išgyvenus� vados ka�iuk� maitino kitur gyvenanti kat�. Gr��us� �gtel�jus� s�n� katinas sutiko labai d�iaugsmingai. To paties negalima pasakyti apie prieš trejus metus atsiradusi� nauj� savinink�s nam� gyventoj� - egzotin�s trumpaplauki� veisl�s katyt� Inid� (vardas parinktas, derinant prie esamo katino vardo pagal muzikos festivalio š�k� "Benai, plaukiam � Nid�").

� pasaul� Europos �empionas Benas yra paleid�s per 200 palikuoni�, kuri� ne vien� yra pats pergyven�s. Katino šeiminink� sako, kad Šiauli� rajone Beno vaik� jau n� vieno nelik�. Ir daugiau j� nebus, nes d�l nemalonaus kvapo po ketveri� met� katinas buvo kastruotas. Beje, gra�iausio parodos katino konkurse kastratai dalyvauti negali.

Populiar�jantys gigantai

Meino mešk�nas Normanas - taip pat lenkiško kraujo. Šiauliet� Aldona Samavi�ien� u� t�kstant� eur� j� parsive�� iš Krokuvos. Aštuonis kilogramus sveriantis 11 m�nesi� patinas jau lytiškai subrend�s. Sulauk� trej� met� šios veisl�s atstovai sveria 15-16 kilogram�. Patel�s b�na šiek tiek smulkesn�s ir lengvesn�s. Veisti neskirti gyv�nai kainuoja ma�iau.

Prieš �sigydama augintin� šiauliet� ka�i� veisl�mis dom�josi internete. J� su�av�jo šio Šiaur�s Amerikoje, Australijoje bei Anglijoje itin m�giamo gyv�no savyb�s. "Tai ma�o ka�iuko charakterio, nepiktas, �aismingas ir protingas gyv�nas. Kuriam nors iš namiški� gr��us, Meino mešk�nas b�ga prie dur� pasitikti ir sekioja paskui tarsi šuo. Nor�damas �aisti, jis atneša �aisl� ir padeda šalia. Retai kada guli ant keli�. Labai gerai sutaria su kitais gyv�nais, lai�o vienas kitam ausis, d�ksta su šunimi", - pasakoja Aldona.

Meino mešk�nai ma�ai šeriasi, nors turi stor� kail�. Jie nesipainioja šeimininkams po kojomis, nesibrai�o ir �kyriai nekniaukia.

A. Samavi�ien�, be Normano, laiko ir tos pa�ios veisl�s patel� Carmen, parsive�t� iš Rygos. Populiar�jan�ios ir da�niausiai iš sve�i� šali� �sigyjamos veisl�s ka�i� netrukus bus galima nusipirkti neseniai �steigtame veislyne "Mein� rojus".

Nugal�tojai - iš Lenkijos

Kates ap�i�rin�jo ir vertino septyni teis�jai iš Lenkijos, Danijos, Suomijos ir Vokietijos. Veteran� klas�je geriausiais tapo trys šiaulie�i� augintiniai: pers� veisl�s Benas, brit� trumpaplauk�s veisl�s katinas Benjaminas ir egzotin�s trumpaplauk�s veisl�s Gangsteris.

Geriausia vada pripa�inta Sigitos �akarien�s auginamos Cornish Rex veisl�s ka�iukai. Absoliu�iais parodos nugal�tojais paskelbti sve�iai iš kaimynin�s Lenkijos - rus� m�lynasis katinas ir norveg� miškin�s veisl�s katinas.

Kit� tarptautin� ka�i� parod� Lietuvos felinolog� draugija ketina rengti po poros met�.

Ilgieji savaitgaliai � vietoj atostog�

Modesta JURGAITYT�

Jeigu seniau �mon�s savo keliones � u�sienio šalis planuodavo tik per atostogas, dabar, kei�iantis �statymams, kei�iasi ir keliavimo �pro�iai. Vis daugiau �moni� � u�sienio šalis autobusais ar l�ktuvais vyksta per ilguosius šventinius savaitgalius, kuri� ši� met� kovo ir gegu��s m�nesiais m�s� kalendoriuje netr�ksta. Ar šiaulie�iai taip pat keliauja tomis dienomis?

Taupydami atostog� laik�, �mon�s � poilsines bei pa�intines keliones vyksta ilgaisiais šventiniais savaitgaliais. Vykdami poilsiauti, prie ilg�j� svaitgali� jie prisiduria dar ir kelet� atostog� dien�. Pa�intin�ms kelion�ms u�tenka ne darbo dien� laiko.
ELTOS nuotr.

Ilgaisiais savaitgaliais u�sienio kurortai pilni lietuvi�

Šiemet nema�ai valstybini� šven�i� sutampa su savaitgaliais ar prisišlieja prie j�, tad jau praeit� savaitgal�, min�dami Kovo 11-�j�, daugelis gal�jome m�gautis keturiomis ne darbo dienomis. Tiek pat poilsio dien� laukia ir per Velykas. Gegu��s prad�ia nustebins rekordiniu ne darbo dien� skai�iumi – tuomet � darb� neisime beveik savait� – penkias dienas. Nijol�s kelioni� agent�ros vadov� Nijol� Marozien� sako, kad šiems ilgiesiems savaitgaliams šiaulie�iai ir aplinkini� rajon� - Radviliškio, Pakruojo, Joniškio, Kelm�s – gyventojai keliones u�sisako prieš 3-4 m�nesius.

Pavyzd�iui, jeigu dabar sugalvotume, kad per art�jan�ias velykines poilsio dienas norime skristi � Turkij�, tai neišdegt�, nes visos vietos u�imtos. Be to, baland�io pabaigai ar gegu��s 1 dienai laisv� viet� taip pat n�ra. "Netgi Tailandas u�pildytas iki baland�io 2 dienos", - t�sia N. Marozien�. "Dabar �mon�s va�iuoja ten, kur liko viet�." Ta�iau, pasak jos, nuo gegu��s 4 dienos jau atsiranda laisv� viet�. Panaši situacija ir su kelion�mis autobusu – daugiausia laisv� viet� gegu��. Nors galima prognozuoti, kad netrukus ir šios vietos bus u�pildytos. N. Marozien� pasakoja, kad rinkdamiesi ma�daug savait� trunkan�ias poilsines keliones, � kurias vykstama l�ktuvu, keliautojai papildomai pasiima ir keli� dien� atostogas. Ta�iau keliaudami autobusu renkasi tokias išvykas, kurioms u�tenka keli� poilsio dien�.

Iš poilsini� kelioni� šiuo metu populiariausios yra kelion�s � Egipt�, Turkij�, Tenerif�. Nijol�s kelioni� agent�ros specialist�s N. Marozien� ir Vilda �ukait� pokalbio metu dar bando ieškoti laisv� viet� kovo m�nes�. Pasak j�, vien� kit� viet� "su�uvauti" galima, pavyzd�iui, kovo 29 dien� � Tenerif� yra viena vieta, o kovo 20 dien� – viena vieta � Gran Kanarij� (bet tai nereiškia, kad per savait�, kuri pra�jo nuo interviu dienos, šios vietos nebuvo u�imtos - aut. past.).

Autobusu organizuojamos šventin�s ir sezonin�s kelion�s. Nijol�s kelioni� agent�ros darbuotojos pasakoja, kad ilg�j� su Kovo 11-�ja sutampant� savaitgal� populiarios buvo trumpos - trij� keturi� dien� - kelion�s � Ryg�, Saremo salas, Varšuv�, Krokuv�, Piet� �ekij�. Jau nebedaug viet� yra � gegu��s pirm�j� organizuojam� kelion� Praha-Viena-Budapeštas, o gegu��s 1-5 dienomis organizuojamas kruizas irgi beveik pilnas.

Nijol�s kelioni� agent�ros vadov� Nijol� Marozien� sako, kad nors per šventes kelioni� kainos paauga, keliaujan�i�j� netr�ksta.

Autor�s nuotr.

Per šventes kelioni� kainos didinamos

Da�niausiai per ilguosius savaitgalius keliaujama su šeima: vaikams nereikia � mokykl�, t�vams – � darb�. Keliaujan�i�j� po vien� – labai ma�ai. Be to, vienam keliauti brangiau. Kelioni� agent�r� darbuotojos pripa��sta, kad dabar keliaujan�i� daugiau, o lemtingas l��is �vyko ma�daug nuo pernai vasaros. "Pra�jusiais metais keliavo viskuo, tiesiog nebuvo k� si�lyti", - sako N. Marozien�. Be to, pernai ir šiemet �sigal�jo tendencija keliones u�sisakyti iš anksto. Specialist�s pataria, kad keliautojai jau dabar u�sisakyt� keliones vasaros sezonui, nes jau dabar daug viet� išpirkta. Perkant keliones paskutin� minut�, gali kilti �vairiausi� nesklandum� - nepavyks u�sakyti viešbu�io ar nepatvirtins u�sakymo. Nervintis tuomet gali tekti ir jums, ir kelioni� agent�ros darbuotojams.

Kod�l �mon�s taip intensyviai keliauja? "Gal �tak� jiems daro tai, kad agent�ros si�lo �vairias nuolaidas. Ypa� tiems, kurie gali iš anksto planuoti, n�ra pririšti prie darbo grafiko. Pavyzd�iui, agent�ra "Oliverio kelion�s" vis� kovo m�nes� kelion�ms autobusu taikys septyni� procent� nuolaid�", - sako N. Marozien�.

"Gal �mon�s turi daugiau pinig�, o gal Palangos aptarnavimas nebetenkina. �mon�s paskai�iuoja, kad jeigu va�iuoji � Palangos sve�i� namus, maistu turi pasir�pinti pats, o u�sienio kurortuose � kain� viskas �skai�iuota. Tie patys pinigai, tik servisas kitas. Nema�ai �moni� keliones perka išsimok�tinai - per metus išsimoka, o po met� v�l keliauja. Klientai sako – nejau�iam, kaip išsimokam. Juk dabar yra ir beprocentinis lizingas", - t�sia Nijol�s kelioni� agent�ros vadov�.

Nijol�s kelioni� agent�ros darbuotojos sako, kad kelioni� kainos yra padid�jusios, ta�iau tai nat�ralu, juk kyla maisto, kuro kainos. Be to, kainos šiek tiek �gtel�ja ir per šventes. N. Marozien�s teigimu, kelioni� organizatoriai taip daro visuomet – per šventes, moksleivi� atostogas kainos �gteli, o nepopuliariuoju laikotarpiu ma��ja. Ta�iau, pasak moters, nors kainos ir �gtel�jo – keliautoj� netr�ksta.

"Anks�iau visi nor�jo keliauti pigiai. Dabar tendencijos kei�iasi - �mon�s jau nori ger� viešbu�i�. Anks�iau rink�si trij� �vaig�du�i� viešbu�ius, dabar poilsiautojai renkasi penki� šeši�, ma�iausiai keturi� �vaig�du�i�. Trij� �vaig�du�i� viešbut� ma�ai kas besirenka", - pasakoja N. Marozien�. Kiek kainuoja poilsis tokiame viešbutyje? Pavyzd�iui, dviej� asmen� septyni� nakvyni� kelion� gegu��s prad�ioje � Turkij� kainuot� apie 4550 lit�. Gyvenama b�t� keturi� �vaig�du�i� viešbutyje dvivie�iame kambaryje. Šiai kelionei dar taikoma 22 procent� nuolaida. � kain� �skai�iuotas skrydis, kelion�, viešbutis.

"Paklausa yra, ir apie ma�esn� kain� n�ra ko svajoti. Prieš šventes kelioni� organizatoriai speciali� pasi�lym� nedaro, o jeigu ir daro, tai jo kaina tokia pat kaip ir su nuolaida. Tik jau norimo viešbu�io pasirinkti negal�site. Kelioni� organizatoriai nuolaidas da�niausiai taiko gegu��s pabaigoje-bir�elio prad�ioje. Ta�iau tik�tis, kad kelion�s bus si�lomos pusvel�iui, kad tik kas nors keliaut� – neverta", - �sitikinusi Nijol�s kelioni� agent�ros vadov�.

Nuo gra�uol�s iki pabaisos - per valand�

Oksana LAURUTYT�

Elf� ausys, raganiškos nosys, nudegim� randai, kulk� paliktos �aizdos, kraujosr�vos ir ant veido sukreš�j�s kraujas - visi šie dalykai gali atsirast ne tik nuo smurtautojo rankos. Šiauli� regiono televizijos "S plius" grimuotoja Lina �ervinskien� neseniai lank�si seminare, kur tobulino savo �g�d�ius ir mok�si, kaip paversti �mog� ma�� ma�iausiai pabaisa. "Grimuotojos darbuojasi ne tik televizijose - j� pagalb� prašo fotografai ar paprasti klientai, kurie nori atrodyti �sp�dingai prieš švent�, pavyzd�iui, Helovino vakar�l�", - šypsosi Lina.

Kulkos palikta �aizda kaktoje - grimuotojos Linos meistriškumo �rodymas.

Grimuotojas turi b�ti savo akimis mat�s galyb� �aizd�

Lina �ervinskien� "S plius" televizijos grimuotoja dirba jau kelerius metus, ta�iau jos darbo patirtis - per dešimt met�. Moteris grimuotojos darb� atrado visai atsitiktinai - Nu�jo � kursus pasimokyti grimavimo paslap�i�, nes man�, kad �inias pritaikys sau. Ta�iau moteriai taip patiko grimuotojos darbas, kad �g�d�ius ji tobulina iki šiol, o kurs�, kuriuose lank�si, skai�iaus jau seniai nebe�ino.

Laimingas atsitiktinumas l�m�, kad ji prad�jo dirbti televizijoje - grimuoja televizijos laid�, �ini� ved�jams veidus. Jei televizijos �i�rovams kartais pasirodo, kad �inias skaitantis �mogus serga ar atrodo ka�kaip keistai, jie gali b�ti tikri, kad Lina išvykusi � kursus arba serga - veidus "pasišpakliavo" kaip mok�jo patys televizijos darbuotojai.

O visai neseniai Lina buvo grimuotoj� seminare Vilniuje. Teorines ir praktines �inias šalies grimuotojoms �ia teik� viena Lenkijoje esan�ios Marijos Dzievulskos tarptautin�s grimo mokyklos d�stytoja Katarzyna Gizelezak. Ji pati yra dirbusi Holivudo kino studijose ir pad�jusi kurti aktoriams special� grim�, efektus. "D�stytoja mums sak�, kad per dvi dienas mes išmokome tiek, kiek Lenkijoje mokinys išmoksta per pusmet�. Juk ne naujokai grimuotojai susirinkome, o turintys patirties", - sako Lina.

Šie �mon�s - did�i�j� šalies miest� televizij�, �urnal�, fotosalon�, teatr� grimuotojos. Viena kit� moterys ir merginos kurs� metu gra�ino - veidus "puoš�" pjautin�mis, šautin�mis, pl�štin�mis ir durtin�mis �aizdomis, gaminau naujas nosis, ausis. Lina sako, kad tokiems efektams sukurti naudojamas specialus keli� r�ši� vaškas, �rankiai. O suformuoti �aizd� n�ra taip paprasta. Padaryti gal ir n�ra sud�tinga, bet svarbiausia - �inoti, kaip ji atrodo, tad mokytoja mokin�ms patar� ir po morgus pasidairyti, su gydytojais, policininkais padraugauti, kad tikr� �aizd� pamatyt�.

Grimo parduotuv�se - ir kraujo krešuliai

"Geras grimuotojas, norintis sukurti tikrovišk� �aizd�, turi �inoti ir kulkos kalibr�. Juk pistoleto ir med�ioklinio šautuvo padaryta �aizda skiriasi. Skiriasi ir �aizda, kur kulka �eina ir kur išeina, skiriasi nudegimo laipsnis, tad labai daug reikia išmanyti, b�ti pama�ius, išmanyti �mogaus anatomij�", - pasakoja Lina.


Profesionalios grimuotojos rankos pasidarbavo tiek, kad kraujosr�vos papuoš� pa�ios Linos veid�.		Raganiška nosis ir smakras - iš specialaus vaško.

"S plius" televizijos grimuotoja teigia, kad televizijos ir teatro grimuotojai dirba skirtingai. Teatro grimuotojas aktoriui kraujosr�v� veide "daro" ne toki� nat�rali�, ryškesn�. Televizijoje reikia dirbti itin kruopš�iai, �aizdos turi b�ti tikroviškos. Priemoni� specialiam grimui kurti šalies grimuotojai parsigabena iš Anglijos. Šios med�iagos yra labai brangios, bet u�tat yra visko: �vairaus kietumo vaško, veninio ar arterinio "kraujo", netgi "krešuli�".

Lina �ervinskien� susikaupusi - grimuoja koleg�.

"Geras grimuotojas iš kiekvieno �mogaus gali padaryti ne tik gra�uol�, bet ir pabais�. U�trunkama apie valand�, ir kauk� neeiliniam vakar�liui b�na paruošta. Lina sako, kad specialus grimas yra labai patikimas ir taip lengvai nenusiima. Sunkiau nusivalo ir grimas, skirtas fotografuotis ar filmuotis.

Pati Lina kasdien nesidaro jokio makia�o, o jos nugrimuoti televizijos darbuotojai ekrane atrodo nepriekaištingai. Beje, grimuotoja mielai suteikia pagalb�, jei kolegos nori nepriekaištingai atrodyti per vakar�lius ar šventin�se fotografijose. "Aš visada sutinku pad�ti �mogui pasikeisti - juk taip ir pati tobul�ju, ir klientas lieka patenkintas", - sako grimuotoja.

Spindinti LKL "�vaig�d�i� diena"

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Savaitgal� penkiolikt� kart� surengtoje LKL "�vaig�d�i� dienoje", � Šiaulius sugr��usioje po trylikos met�, �i�rovai m�gavosi krepšinio �vaig�d�i� šou, �sp�dingais d�jimais ir rezultatyviais perdavimais.

Renginio išvakar�se "Šiauli�" klube vyravo ne tokios d�iugios nuotaikos. Po šiaulie�i� skaudaus pralaim�jimo "Sakalams" pra�jusios savait�s pabaigoje iš vyriausiojo trenerio pareig� pasitrauk� Robertas Kuncaitis. U� komandos vairo stojo 37-eri� trenerio asistentas Robertas Giedraitis. Gyvenimas nestovi vietoje, komanda ruošiasi Baltijos krepšinio lygos rungtyn�ms. Kovo pirm�j� šiaulie�iai susitiks su Latvijos "Ventspils".

Var��si �vairiuose turnyruose

"�vaig�d�i� dienos" švent�je Lietuvos krepšininkai dalyvavo �vairiuose turnyruose. � švent� buvo kvie�iami didel� �aidimo patirt� turintys buv� ir esami krepšininkai.

D�l snaiperio titulo var��si 11 sportinink�, iš j� - du atstovavo Šiauliams. Deja, Mantas Ruikis ir Donatas Zavackas, atitinkamai surink� 13 ir 14 tašk�, � final� nepakliuvo. Nugal�toju snaiperio rungtyje paskelbtas 26 taškus pusfinalyje surink�s ir rekord� pasiek�s klaip�dietis Marius Runkauskas.

Oro karaliaus vard� apgyn� �algirietis Mantas Kalnietis. Šiame turnyre j�gas, deja, nes�kmingai, išband� ir "Šiauli�" komandoje �aid�iantis Antonio Grantas.

Kasmet krepšinio �i�rovai "�vaig�d�i� dien�" b�na nustebinami kokia nors staigmena. Ši� met� naujov� "LKL asai" - mini turnyras trys prieš tris kiemo krepšinio taisykl�mis. Š� turnyr� laim�jo "Šiauli�" komanda. Komandos nestabdant laiko �aid� po aštuonias minutes. Pusfinalyje rezultatu 13:18 "Šiauli�" ekipa �veik� Kauno "Atlet�". Finale ji išlaik� lyder�s pozicij� ir iškovojo pergal�, �veikdama Vilniaus "Lietuvos ryt�" rezultatu 12:10. "Šiauli�" komandoje �aid� ir nugal�jo Giedrius Pe�iulionis, Sigitas Birutis, Vaidas Pauliuk�nas ir Robertas Giedraitis.

Šiauli� krepšininkas D. Zavackas prisid�jo prie pergal�s �aisdamas pagrindines "�vaig�d�i� dienos" rungtynes. Turnyre savo sportin� meistriškum� demonstravo lietuvi� ir u�sienie�i� rinktin�s. Lietuvos �vaig�d�i� komanda legionieri� ekip� "Time Team" �veik� rezultatu 110:109. Šiauli� ekipos �aid�jas D. Zavackas nugal�tojams peln� 13 tašk�. U�sienie�i� komandoje 21 tašk� peln� šiaulietis A. Grantas.


Robert� Giedrait� u� daugiausia rezultatyvi� perdavim� ir perimt� kamuoli� apdovanojo LKL prezidentas Šar�nas Kliokys (viduryje) ir 65-�j� jubiliej� šven�iantis krepšinio klubo "Šiauliai" prezidentas Algimantas Mikšys.		Lietuvi� rinktin�s akistata su legionieriais.

Dovanos u� ištikimyb� ir pasiekimus

LKL prezidentas Šar�nas Kliokys, d�iaug�sis pavykusia švente, �teikdamas dovan� pagerb� ištikimiausi� "Šiauli�" klubo �aid�j� Robert� Giedrait� - krepšinink�, atlikus� daugiausia rezultatyvi� perdavim� ir per�mus� daugiausia kamuoli�. Klubo prezidentas Algimantas Mikšys apdovanojo šiauliet� auksiniu �iedu su briliantais.

Robertas Giedraitis krepšin� �aid�ia nuo pirmos klas�s. Baig�s Kauno sporto mokykl�, 1988 metais �stojo � tuomet� Šiauli� pedagogin� institut� ir �gijo k�no kult�ros specialyb�. Nuo pat prad�i� �aid� "Šiauli�" komandoje. Aktyviai nebesportuoja ir treneriu dirba pustre�i� met�.

"Šiauliai plius" pakalbino ilgiausiai u� Šiaulius �aidus� krepšinink� ir laikinai "Šiauli�" vyriausiojo trenerio pareigas einant� Robert� Giedrait�.

- Koks jausmas u�pl�do "�vaig�d�i� dien�" laim�jus "LKL as�" turnyr� ir sulaukus LKL bei "Šiauli�" klubo vadov� �vertinimo?

- Po tiek met� susirinkome ir pasisek� laim�ti. Labai d�iaugiuosi. Malonu, kai �vertina.

- Kas švent�je labiausiai �strigo?

- Tai buvo gra�i ir �domi diena. �simin� �sp�dingos legionieri� ir lietuvi� var�ybos. Krepšininkai parod� šou, demonstravo, k� geba. �i�rovams tur�jo patikti d�jimai � krepš�. Tai - puiki švent� su naujov�mis. Nors kasmet renginio principas išlieka tas pats, šiemet komandos dalyvavo naujame turnyre - kovojo trys prieš tris.

Manto Kalnie�io skryd�iai peln� jam LKL "Oro karaliaus" titul�.

Antanas Sireika artimiausiu metu � "Šiauli�" klub� neketina gr��ti, nes yra pasiraš�s kontrakt� su "Unics" komanda.

Rolando PARAFINAVI�IAUS ("L. T.") nuotr.

- Švent�s švent�mis, o kokios nuotaikos komandoje, atsistatydinus vyriausiajam treneriui Robertui Kuncai�iui?

- Netik�ta buvo, kai iš�jo. Šokas ištiko vis� komand�. �kalbin�jom j� pasilikti, kad apm�styt�, o ne spr�st� vadovaudamasis karštomis emocijomis, ap�musiomis tuoj po rungtyni�. Juk visiems nes�kmi� pasitaiko. Bet toks buvo jo pasirinkimas. Dirbame toliau, nes gyvenimas vietoje nestovi. Kaip seksis, matysim toliau.

- Ketinate susitikti su "Ventspils" komanda. Kaip nusiteik� šiai svarbiai Baltijos krepšinio lygos kovai?

- Komandos sud�tis ta pati. �dirbis yra. Belieka t�sti prad�t� darb�. Kokie bus rezultatai, pamatysime v�liau.

- Sakoma, kad nieko n�ra pastovesnio u� laikinum�. Antanas Sireika kol kas savo pa�ado - � Šiaulius gr��ti, kai bus arena - netesi. Galb�t tap�s vyriausiuoju treneriu laikinai, neatmestum�te galimyb�s šias pareigas eiti nuolat?

- Kol kas esu vyriausiasis treneris. Ar juo b�siu v�liau, priklausys nuo pasiekt� rezultat�. Kol kas dirbu savo darb� ir negalvoju, kas bus v�liau ir kokias pareigas u�imsiu. Šiuo metu yra sudarytos s�lygos ir galimyb� atskleisti save, parodyti, k� sugebu. Kaip susiklostys, sunku pasakyti.

- Sunkiau �aisti ar vadovauti komandai?

- Tai du skirtingi dalykai. Kai buvau jaunas, vis� laik� maniau, kad reikia �aisti. B�gant metams, daug�jant traum�, pradedi suvokti, kad nebegali �aisti taip, kaip anks�iau, tod�l reikia pasitraukti iš aikštel�s. Kai �aidi, esi atsakingas tik u� save, kai vadovauji, daugiau �dedi protinio darbo ir jauti atsakomyb� u� vis� komand�. Treneriu negimstama, juo tampama laikui b�gant. Jeigu gerai dirbi, tai pasieki aukšt� rezultat�.

�iauli� muzikantai grojo u� amfiteatro i�likim�

Modesta JURGAITYT�

Vasario 16-�j� amfiteatre vyk�s koncertas "Šv�sk šventes amfiteatre" tapo ne tik Šiauli� muzikiniu (ir ne tik), bet ir Lietuvos �vykiu. Koncertas suvienijo apie 30 Šiauli� muzikos grupi� bei atlik�j�, kuri� net 80 procent�, spaud�iant nemenkam šaltukui, koncertavo gyvai. Ir be jokio u�mokes�io. Be to, koncertas stebino trukme – prasid�j�s prieš 14 valand�, jis t�s�si iki pus�s septyni� vakaro. Nei šaltis, nei ilga renginio trukm� neišg�sdino nei muzikant�, nei susirinkusi�j� - juos vienijo Lietuvos Nepriklausomyb�s jubiliejus ir amfiteatro išsaugojimo id�ja.

Scen� papuoš� Byvio ir Tešlagalvio laikoma sparnuota vicemer�s Almos Javtokien�s amfiteatro vizija - "�ia bus gra�aus dizaino kavin�". Visi koncerte "Šv�sk šventes amfiteatre" neatlygintinai groj� muzikantai šios id�jos nepalaiko.

U� amfiteatro išsaugojim�

Trispalv�s v�liav�l�s rankose, spaud�iantis šaltukas, gera nuotaika ir tik�jimas, kad amfiteatras išliks toks, koks yra – viešoji miesto erdv�. Tokia atmosfera Vasario 16-�j� tvyrojo amfiteatre vykusiame koncerte "Šv�sk šventes amfiteatre". Scen� puoš� televizijos serialo veik�j� Byvio ir Tešlagalvio laikomas u�rašas "�ia bus gra�aus dizaino kavin�" - Šiauli� spaudoje išsakyta vicemer�s Almos Javtokien�s amfiteatro vizija.

Amfiteatre koncertas tur�jo prasid�ti 13 valand�, ta�iau v�lavo d�l nepakankamos elektros srov�s �tampos. Gauti elektros iš šalia amfiteatro esan�io pastato, priklausan�io verslininkui Anridui Vinkleriui, dabar nusitaikiusiam ir � vis� amfiteatr�, jau seniai ne�manoma, tad elektr� koncertuojantys amfiteatre turi atsivesti iš kit� šaltini�.

Susirinkusius "kaitino" ir visiems šiaulie�iams puikiai �inomos grup�s, ir atlik�jai bei scenos naujokai – vaikai ar "undergroundo" atstovai. Tai bene vienintelis renginys Lietuvoje, �vyk�s tokiame šaltyje, kuriame tiek atlik�j� grojo gyvai. O �i�rovai, kad nesušalt�, vis�laik šoko, jud�jo - iki pat sutem�...

Po koncerto pakalbinome jame dalyvavusius muzikantus. Kod�l jie neatlygintinai dalyvavo šiame koncerte ir kuo amfiteatras jiems brangus, ypatingas?

Atlik�ja Aurelija �i�auskait�: "Akcijose, panašiose � "Švesk šventes amfiteatre", visada dalyvauju nemokamai. Pasisakau u� amfiteatro išsaugojim�. Manau, jei amfiteatras bus atiduotas privatiems asmenims, jaunimas neteks svarbios ir vertingos vietos, kuri� ir taip n�ra daug. Šiauliuose gyvena daug talentingo jaunimo, kuriam tiesiog n�ra kur atskleisti savo gabum�, tobul�ti. O amfiteatras viena t� viet�, kur galima tai daryti.

Panašu, kad Šiauliuose ir toliau auga materialumo kultas, o apie moralini� bei dvasini� vertybi� tobulinim� vis labiau nutylima. Dr�stu teigti, jog did�ioji lietuvi� dalis bijo protestuoti, n�ra pilietiška, parduoda tradicijas (�vertinkime kit� šali� protestus). Korupcijos koeficientas Lietuvoje vis nepasiekia ma�iau korumpuot� valstybi� ribos. Lietuva iš 180 šali� u�ima 51 viet�.

Amfiteatre koncertavusios grup�s "Vairas" vokalistas Edmondas �ivinskas sako netik�s, kad �sikišus priva�iam verslui amfiteatras likt� kult�rini� rengini� vieta.

Tod�l netikiu, kad vykusi akcija "Švesk šventes amfiteatre" duos teigiam� rezultat�. Vienintel� galimyb� išsaugoti amfiteatr� yra mero rankose. Beje... nor��iau visiems priminti, kad vald�ia, kaip ir kitos valstybin�s institucijos, yra išlaikoma ir iš m�s� pinig�. Tod�l turime teis� b�ti labiau reikl�s �mon�ms, kuriuos patys išsirenkame. Na, o savanaudiški verslininkai ar politikai negali b�ti nei teisingi, nei principingi, nei vyriški, nei pareigingi. Tod�l jie n�ra verti mano pagarbos.

Šaunu, kad koncerte dalyvavo �vairiausi� muzikos kryp�i� atstovai. Gaila, kad ne visi atlik�jai atvyko pareikšti savo nuomon�s. Svarbiausia, kad koncertas �vyko. Kas nor�jo, tas mus išgirdo."

Edmondas �ivinskas, grup�s "Vairas" vokalistas: "Pastaraisiais metais Šiauliuose vyksta did�iul�s statybos, kurios u�go�ia kult�rin� veikl�. Statomi did�iuliai prekybos centrai, tokie kaip "Bruklinas", "Til��", ir atvir� viet� nelieka... Viena jaukesni� miesto viet� - p�s�i�j� bulvare esantis amfiteatras. Ir j� reikia verkiant išsaugoti. Juk Šiauliuose neb�ra poilsio viet�, kad �mon�s gal�t� pas�d�ti, ramiai praleisti laik�.

Šiauliai �gyja didmies�io sindrom� – kamš�iai, nuolatinis �moni� skub�jimas. O kur šird�iai, sielai peno pasisemti? Amfiteatre vyksta vasaros renginiai. Tai vieta po atviru dangumi, kur dar galima koncertuoti ir pritraukti �moni�. Nemanau, kad �sikišus priva�iam verslui amfiteatras likt� kult�rini� rengini� vieta. Gal� gale – ant vis� Šiauli� u�d�kim stog�...

Manau, kad �moni� noras, gera valia turi b�ti išgirsti. Savo mintis reikia išsakyti, tuomet galima pasiekti dideli� rezultat�. Ta�iau ir pasiekus j� nereik�t� u�migti ant "laur�" ir organizuoti kult�rines programas, aktyvinti veikl� – ma�� chor�, vaiku�i� pasirodymus, kad ši vieta gyvuot�."

Pranciškus Trijonis, grup�s "Jonis" vokalistas: "Koncerte dalyvauti sutikome, nes m�s� grupei ta vieta istorin�. 1990-1992 metais šalia amfiteatro stovintis pastatas priklaus� filharmonijai ir mes pirmajame jo aukšte nuomojome patalpas repeticijoms. Ten laik�me aparat�r�, instrumentus.

Amfiteatre koncertavusios grup�s "Vairas" vokalistas Edmondas �ivinskas sako netik�s, kad �sikišus priva�iam verslui amfiteatras likt� kult�rini� rengini� vieta.

Tomo Laugalio nuotr.

Šiek tiek keistas yra miesto vald�ios po�i�ris. Dideliems objektams pinig� surandama, o amfiteatrui... P�s�i�j� bulvare viename gale yra amfiteatras, kitame – išplat�jimas ties "Senuoju dvaru", kur vyksta �vair�s koncertai, m�s� organizuojamas festivalis "Ant rube�iaus". Šiemet ties "Senuoju dvaru" vyks bulvaro rekonstrukcija, tad planavome festival� perkelti � kit� gal�, bet ir �ia neaišku kaip bus.

Amfiteatras reikalingas studentijai, "undergroundo" atlik�jams, liaudiškos muzikos atstovams, vaik� kolektyvams. �mon�ms atsibos didieji prekybos centrai ir jie nor�s ateiti pa�i�r�ti koncert�. Juk vyresni �mon�s neišgali nusipirkti biliet� � Šiauli� arenos renginius. Amfiteatras tur�t� išlikti šiaulie�iams, tik�kim�s, kad taip bus. Ta�iau bijau, kad jau šiek tiek per v�lu - akcij�, koncert� reik�jo anks�iau. Ta�iau viliuosi, kad Miesto taryba atsi�velgs � miesto interesus."

Grup� "Pokeris": "Koncerte sutikome dalyvauti, nes mums svarbus amfiteatro likimas. Dar vienas pastatas tokioje malonioje ir daug sentiment� kelian�ioje Šiauli� erdv�je tik sugadint� viso p�s�i�j� bulvaro vaizd�... Manom, kad kiekvienam šiaulie�iui tai tur�t� b�ti svarbu. �inoma, amfiteatr� reik�t� sutvarkyti. Ir esam �sitikin�, kad l�š� tikrai galima rasti.

Tikim�s, kad koncertas privert� susim�styti nors vien� valdinink�, o ir šiaip pro šal� einant� �mog�. Ši erdv� nuo sen� laik� yra svarbus miesto akcentas, kuriame vyksta renginiai, kur galima susipa�inti su �domiais �mon�mis. Be to, �ia gal�t� vykti daugiau rengini�, kuriuose, esam �sitikin�, sudalyvaut� nema�ai Šiauli� grupi� neatlygintinai. Juk tai puiki erdv� ma�iau �inomiems atlik�jams prisistatyti �i�rovams.

Manome, yra vilties, kad amfiteatras išliks. Tik reikia daugiau �moni�, kurie to siekt� ir atkreipt� d�mes� � ši� problem�. Apskritai Šiauliai tampa prekybos centr� bei prabangi� automobili� salon� miestu. Kult�ros renginius kuo toliau, tuo labiau nustumia komercija. Amfiteatras - puiki erdv� �vairiems viešiems renginiams, kurie tikrai puošia miesto vaizd�.

O pats koncertas buvo tikrai puikus. Smagu matyti tiek geranoriškai nusiteikusi� �moni�. Renginys suvienijo ne tik praeivius ir �i�rovus, bet ir skirting� �anr� atlik�jus bei grupes. Šiaulie�iai dar turi vienyb�s jausm�."

Ka�in ar ir š� rengin� politikai sugeb�s pavadinti �moni� klaidinimu, makaron� kabinimu ir nesamos problemos p�timu, nes visi groj� muzikantai turi sav� interes� d�l amfiteatro? Meras Genadijus Mikšys, vicemer� Alma Javtokien� kalba, kad išklausys visus pasi�lymus d�l amfiteatro. Tik ar išgirs nuomon�, kad amfiteatras turi išlikti vieš�ja erdve?

Motociklu po Marok�

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Švelni �iemiška Afrikos saul�, pro ausis švilpiantis v�jas, rausvos kaln� dulk�s, puik�s asfaltuoti greitkeliai ir kaln� bekel�s, nepakartojamas gamtovaizdis, ma�u�iai u�dari kaimeliai kalnuose, nuostabiai kontrastingi ir paslaug�s marokie�iai, greitas "Harley-Davidson", u� nugaros prigludusi mylima moteris.

Argi gali b�ti geresn� kelion�, ypa� jei ji pakei�ia tris lietuviškos �iemos savaites? Visa tai patyr� šiaulietis statyb� bendrov�s vadovas Jonas Kungys su �mona Danute, per atostogas motociklu nuva�iav� 2200 kilometr� nepa��stama Maroko karalyste. Šios kelion�s �sp�d�ius verslininkas savo draugams ir pa��stamiems neseniai pristat� specialiame renginyje "Max'e".

Šiaulietis statyb� bendrov�s vadovas Jonas Kungys su �mona Danute per atostogas motociklu �veik� 2200 kilometr� kelion� nepa��stama Maroko karalyste.

Pranašiška vizija

"Aš ne�inau, ar tai motociklas, ar kokie kiti sutapimai mano gyvenim� apvert� aukštyn kojom", - apie netik�t� prareg�jim� verslininkas Jonas Kungys pasakoja su tokiu u�sidegimu, lyg jaunuolis apie pirm�kart sutikt� savo meil�. Prieš keturiolika met� keliaudamas su draugu po Vokietij� pro automobilio lang� pamat� prašvilpian�i� penkiasdešimtme�i� porel� dideliais juodais motociklais. Tada jis ir nusprend�, kad sulauk�s penkiasdešimties irgi nusipirks motocikl�. Tiek laukti nereik�jo: aštuonis metus svajoj�s, trejus ieškoj�s ir rink�sis motocikl�, padedamas draug� Jonas Kungys pagaliau �sigijo galing� motocikl�.

Motociklas apvert� vyro gyvenim� aukštyn kojom. Pakeit� jis ir kelioni� b�d� - nuo patogi� turistini� kelioni� l�ktuvais ir poilsio keturi� ar penki� �vaig�du�i� viešbu�iuose, tysojimo papl�dimiuose iki turist� nenutrypt� maršrut� ne�prastomis vietov�mis motociklu. Pirmoji kelion� motociklu � Norvegij� buvo lyg treniruot�: lyg�s, puik�s keliai vaizdingomis kalnuotomis vietov�mis palei skard�ius. Jie - patys tie mokytis �valdyti ir sutramdyti plienin� �irg�. Po to kelion�s po Europ� – praktika, o kelion� po Marok� – jau egzotika.

Dar vienas "u�kratas" – kalnai

Planas keliauti po Marok� gim� pama�ius internete Atlaso kaln� nuotraukas. Ypatingo gro�io kalnai u�kr�t� Jon� Kung� ir jis dvejus metus nešiojosi ši� id�j�, skaitydamas, rinkdamas informacij�, pasakodamas draugams. Patarim� niekas negal�jo duoti – šalis buvo �inoma tik iš nuogird�, net draudimo kompanijos šios kelion�s nedraud�, nes rizika buvo didel�: Afrika, pavojingi kaln� keliai, tik vienas motociklas, kurio ekipa�as – sutuoktini� pora ir jokios palydos, jokios technin�s pagalbos. Dvylika su puse t�kstan�io kilometr� kelio, o laiko kelionei buvo tik trys savait�s. Taupydami brang� laik�, Jonas ir Danut� motocikl� iki Pranc�zijos gabeno mikroautobusu. Motociklu perskrod� vis� Ispanij�. Kai nakt� keltu pora persik�l� per Gibraltaro s�siaur�, vos aštuoniasdešim�ia kilometr� skiriant� Europ� nuo Afrikos, Danut� atsisveikino su slapta moteriška viltimi, dienos šviesoje išvydus ne�manomas kelion�s s�lygas gr��ti � Ispanij� ir pails�ti europietiškai. Jonas buvo kategoriškas – keliaujant motociklu nereikia komforto, svarbiau – susilieti su aplinka, supan�ia gamta, keliu.

Jonas Kungys savo nepamainom� plienin� �irg� "Harley-Davidson" akimirk� buvo išmain�s � marokie�iams �prast� transporto priemon� – asil�.

Marokas - kontrast� šalis

S�ly�io su aplinka pora patyr� daugiau nei tik�josi. Anot, Jono Kungio, marokie�iai – fantastiški, mieli, �mon�s, tiesa, labai kontrastingi. Nuošird�iai si�lydami "pagalb�" susitvarkyti dokumentus, palyd�ti po rytietišk� turg�, vienas po kito ima kaulyti pinig�. Arba atvirkš�iai - svetingumas ir paslaugumas pritrenkia. Net grie�tieji policininkai, kuri� pilnos gatv�s, buvo atlaid�s beprotišk� eismo taisykli� nesupratusiam svetimšaliui: nakt� panor�s išsukti iš trij� eismo juost� srauto, motociklininkas gerokai nustebo, kai � keli� iš�j�s policininkas sustabd� mašinas visose trijose eismo juostose ir leido prava�iuoti norima kryptimi.

Kart� apsistojus kaln� miestelyje nebuvo kur nak�iai saugiai palikti brangaus motociklo. Restorano savininkas pasi�l� motocikl� �varyti motocikl� � restorano sal�. Anot J. Kungio, tokie pasi�lymai Lietuvoje ne�sivaizduojami. Kontrastinga Maroke ir buitis – nuo, rodos, beveik necivilizuot� kaimeli�, kartais ir be elektros, iki itin prabangi� r�mus primenan�i� nam�. Per kelion�s savaites neteko patirti joki� gr�sming� incident�. Maurai – taik�s, šilti ir smals�s �mon�s.

Kelion�s Meka – 4000 metr� virš j�ros lygio

Kadangi kelion�s tikslas – Atlaso kalnai, esantys beveik pa�iame šalies, kurios plotas beveik 500 t�kstan�i� kvadratini� kilometr�, centre - šiaulie�iams keliautojams teko va�iuoti t�kstant� kilometr� � šalies gilum�. �va�iav� � kaln� masyvus, keliautojai buvo nustebinti kaln� gyvybe - niekur kalnuose nebuvo tek� matyti tiek daug �moni�. Jonas Kungys iki šiol sako negal�s paaiškinti, kur �jo tiek vyr�, moter� su nešuliais, vaik�, rait� ant asil�... Rodos, n�ra ten ne tik miest�, bet ir miesteli� ar kaim�. Keliai visur tokio siaurumo, kad sutikus mašin� neaišku nei kaip j� aplenkti, nei kaip apskritai prasilenkti – saugumo d�lei vienam tenka sustoti. Kylant aukštyn � kalnus, viršukaln�se boluojantis sniegas Jon� Kung� privert� pripa�inti, kad mokyklinis geografijos trejetas buvo teisingas. Nedaug kas �ino, kad Marokas – snieguo�iausia Afrikos šalis. Atlaso kalnuose sninga kelis kartus per metus ir dviej� kilometr� aukštyje sniegas išsilaiko apie du m�nesius. Aukš�iausia viršukaln� – Toubkal Peak (4167 metr� virš j�ros lygio) – buvo Kungi� poros kelion�s Meka. Tiesa, jie � j� nekop�, o tik apva�iavo siauru kaln� keliuku. Pasak J. Kungio, va�iavimas asil� takais – didelis išbandymas ir ne tik kelion� � kaln�, kiek kelion� � save.

Pasiektas kelion�s tikslas kartais išprovokuoja beprotiškiems poelgiams – d�iaugsmo šuolis šalia bedugn�s.

Jono KUNGIO asmeninio archyvo nuotr.

Kasablanka – Maroko verslo sostin�

Plan� aplankyti did�iuosius Maroko miestus, taip pat ir karali� miest� Fes� bei sostin� Rabat�, teko atsisakyti - kelion� kalnuose pasirod� ilgesn� ir labiau varginanti, nei buvo manyta. Senovin� Maroko sostin� Marakeš� teko pral�kti tamsiu paros metu. Jonas ir Danut� atsip�sti nuo kaln� �sp�d�i� kelet� dien� sustojo Kasablankoje. Atlanto vandenynas nuplov� raudonas keturi� par� kaln� dulkes. Kasablankoje nebuvo ne�manoma nepasteb�ti šalies fenomeno – futbolo. Jis �aid�iamas visur: papl�dimy, aikštel�se, kiemuose (ne veltui – marokie�iai keturis kartus yra laim�je pasaulio futbolo taur�). Ap�i�r�ti istorini� vietovi�, muziej� ir me�e�i� va�iuojant motociklu beveik ne�manoma, n�ra kur saugiai palikti transporto priemon�s. Be to, anot Jono Kungio, j� kelion�s prioritetas buvo kelias, kalnai, gamta.

Apie Marok�

Marokas – valstyb� Šiaur�s Vakar� Afrikoje. Plotas – beveik 500 t�kstan�i� kvadratini� kilometr�. Gyventojai – marokie�iai (maurai): dauguma berber�, arab� ma�uma. D�l Atlaso kaln� Marokas – labiausiai "snieguota" Afrikos šalis (sniegas kalnuose iškrenta kelis kartus per metus ir laikosi apie du m�nesius). Aukš�iausia viršukaln� – Toubkal Peak (4167 m). Sostin� – Rabatas (1,5 mln. gyventoj�). Did�iausias miestas – verslo sostin� Kasablanka.

Lietuvi�ka polka tailandie�iams per greita

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� kult�ros centro Akl�j� ir silpnaregi� kult�ros nam� kapela "Šelmiai" dar gyvena �sp�d�iais iš 3-iojo tarptautinio folkloro festivalio Surine (Tailandas). Gars� ir spalv� švent�je savo programas rod� 14 šali� kolektyvai. Šiaulie�iai - vieninteliai garsino Lietuvos vard�, pristat� tautinius šokius ir muzik�, dalyvaudami seminare ir mad� šou.

Laiudiškos muzikos kapela "Šelmiai" grojo kitatau�iams egzotiškai atrodan�iais skrabalais.

Ruoš�si metus

Neseniai veiklos 40-met� min�j�s liaudiškos muzikos kolektyvas "Šelmiai" per metus dalyvauja per 40 koncert�. Kapela - nuolatin� pasaulio lietuvi� dain� šven�i� dalyv�, aktyvi regionin�se ir šalies liaudiškos muzikos kapel� švent�se bei festivaliuose. "Šelmiai" yra dalyvav� folkloro festivaliuose Portugalijoje, Pranc�zijoje, Olandijoje ir Italijoje.

Pasi�lymo dalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje Tailande "Šelmiai" sulauk� koncertuodami Sardinijos (Italija) festivalyje. � pra�jusiais metais vykus� festival� Tailande šiaulie�iai, pritr�k� laiko pasiruošti, nesp�jo, ta�iau šiemet, ruoš�si ištisus metus, jame parod� aštuonis šokius ir tris instrumentinius k�rinius, atliekamus skrabalais ir skudu�iais.

Dauguma festivalyje dalyvavusi� taut� atstov� lietuvi� muzikos instrument� net nebuvo mat�. Kaip beb�t� keista, kai kuriems naujiena atrod� net akordeonas. Po pasirodymo ne vienas puol� fotografuotis prie tautiniais r�bais apsirengusi�, kitatau�iams egzotiškai atrodan�i� lietuvai�i�, �iupin�jo audinius, n�rinius ir dom�josi, iš ko jie pagaminti.

Festivalyje be jau min�t� lietuvi� dalyvavo folkloro ansambliai iš Suomijos, Italijos, Izraelio, Tailando, Laoso, Filipin�, Šri Lankos, Kinijos, Japonijos, Vietnamo, Taivanio, Kambod�os ir JAV.

Po koncertin�s programos atskir� šali� folklor� apibendrino etnokult�r� tyrin�jantis JAV profesorius Georgas Meginis. Jo manymu, lietuvi� etnin�s šaknys yra labai gilios, o m�s� etnokult�ra apimanti labai daug sri�i�.

R�bus skolinosi

"Šelmiai" neturi savo r�b�, tod�l juos teko skolintis iš kit� Lietuvos kolektyv�. Šešiolika liaudiškos muzikos kapelos nari� vilk�jo Klaip�dos krašto ir Aukštaitijos regiono tautiniais r�bais, o vien� tautišk� kostium�, pirkt� savo l�šomis, padovanojo Surino universiteto muziejui, mat po tautini� r�b� komplekt� jame palieka pirm� kart� � festival� atvykusi tauta.

�domu, kad tailandie�i� tautiniuose motyvuose gausu t� pa�i� element� ir ornament� kaip ir lietuvi� audini� raštuose. Kai kuriuos pavyzd�ius palyginus, skirtum� tenka net paieškoti.

"Savo šal� reprezentavome ir dalyvaudami seminare "Etnoekologija". Pristatant savo šal�, pusvaland� trunkan�io pranešimo tekst� reik�jo nusi�sti organizatoriams iš anksto. Po seminaro kiekvienas dalyvis gavo vardin� sertifikat�. Visi kolektyvai buvo apdovanoti. Seminare daug d�mesio buvo skirta klimato atšilimo temai. Nustebome išgird�, pavyzd�iui, toki� prognoz�, kad 2012 metais Azija ims importuoti ry�ius, nes jie d�l didel�s kaitros tiesiog nebeu�augs", - kalb�jo kapelos "Šelmiai" akompaniator� Edita Šliauterien�.

Tailando šventyklos - labai prašmatnios, dvelkian�ios prabanga, išmargintos �vairiais raštais, puoštos auksu ir Budos skulpt�romis.

Drambli� ir krokodil� šou

Viešnag� Tailande truko dešimt dien�, tad �sp�d�i� iš egzotiško krašto parsive�ta tikrai daug. "Pamat�me du Tailandus - turistin� ir tikr�j�. Turistams vietiniai neb�na tokie nuošird�s ir nuolank�s. Juos domina tik komerciniai dalykai. B�dami kviestiniai sve�iai, buvome sutikti labai šiltai. Tokios pagarbos niekur nebuvome sulauk�. Visus maloniai sutiko miesto meras, vis� laik� kartu buvo universiteto vadov�, net laisvalaikiu lyd�jo apsauga. Paslaugiai buvo si�lomas maistas. Nesp�ji atsis�sti, o tau jau pad�kl� su kava ir saldumynais neša. Priaugome po por� kilogram�, kai �prastai kelion�se svoris nukrisdavo", - tikino "Šelmiams" ketverius metus vadovaujantis Ar�nas Šliauteris.

Lietuviai išvydo vis� šilko keli� - nuo šilkverpio kokono iki audeklo. �av�josi drambli� šou - jie pieš�, �aid� krepšin� ir futbol�, netgi dar� masa�� - koja masa�avo nugar�. Šiurp� k�l� pasirodymas su krokodilais - vietiniai berniukai jiems � nasrus kaišiojo galvas.

Vietoj "�ips�" - tarakonai

Šiaulie�iai pirko lauktuvi� plaukiojan�iame turguje bei ragavo vaisi�, kuri� net pavadinim� ištarti sunku. Lietuviai der�davosi, o tailandie�iai kain� nuleisdavo daugiau nei turkai. Steb�tis tekdavo ir tada, kai prieš parduodamas ir taip nebrang� vaisi� pardav�jas j� dar ir nulupdavo.

Tailando gyventojai ver�iasi �emdirbyste, tad j� maisto racion� daugiausia sudaro patiekalai iš ry�i�. Net desertas gaminamas iš j�. Prie garnyro patiekiama aštri m�sa ar �uvis. Pipir� ir druskos beriama � bet kokius patiekalus, net � saldumynus ar vaisi� sultis. Turguje antisanitarin�mis s�lygomis išd�liota skerdiena, aplipusi mus�mis - �prastas vaizdas, tad aštr�s prieskoniai pasitarnauja kovai prieš �vairias ligas.

Tarakonus vietiniai gyventojai triauškia prie alaus vietoj bulvi� trašku�i�, o skan�stais vadina kai kuri� r�ši� gyvates, varles, buo�galvius, sk�rius ir �vairias j�ros g�rybes. Alus, lietuvi� nuomone, toks pat skanus kaip Lietuvoje, tik šiek tiek pigesnis.

Šilko kelias yra labai ilgas - nuo šilverpio kokono iki plony�io perregimo audeklo.

Krauj� stingdantis šou su krokodilais.

"Šelmi�" kapelos archyvo nuotr.

Šoki� aikšteli� n�ra

Kavin�se labai populiarus karaok� trauk� ne vien� padainuoti, ta�iau pašokti vietos nebuvo - Šiauli� arenos dyd�io kavin�je lankytojai pagal patikusi� muzik� styp�iojo tiesiog prie stal�, nes šoki� aikštelei vietos n�ra numatyta. Taip yra tod�l, kad Tailando šokiai l�ti, nereikalaujantys daug erdv�s, o moterys, pasipuošusios siaurais ilgais, judesius var�an�iais sijonais ir sunkiais galvos papuošalais, daugiausia judina rankas.

Vien� vakar� kiekviena tauta mok� savo nacionalinio šokio, tad lietuviškos polkos ritmo prie l�t� temp� �prat� tailandie�iai neatlaik�, mieliau mok�si l�tesni� lietuvišk� tautini� šoki� �ingsneli�.

Gal greitai šokti tailandie�iai ir nesutverti, ta�iau �vairi� r�ši� masa�us atlieka fantastiškai. Š� malonum� pajuto visi be išimties išvykos dalyviai. Tris dienas išmaigytais k�nais kaip ant sparn� skraid�, kojos netino ir jokios virškinimo problemos neu�griuvo, nors maistas skrand�iams buvo tikrai ne�prastas. "Atliekant tahai masa�� spaud�iami tokie skausmingi k�no taškai, kad net r�kti norisi. Jei skauda, vadinasi, toje vietoje tik�tinas sveikatos sutrikimas. Vienam iš m�s� u� masa�� teko dvigub� kain� mok�ti, nes dvi masa�� kojomis dariusios tailandiet�s pareišk�, kad jo nugara didesn�, nei �prasta", - vienas kit� papildydami pasakojo pašnekovai.

Muzikos festivalis i�augo � konkurs�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Savaitgal� Šiauli� miesto kult�ros centre pirm� kart� vyko vaik� ir jaunimo populiariosios muzikos dain� konkursas "Dainuok, �iemu��le". Var��si per 30 vokalist� ir kolektyv� iš �vairi� Lietuvos miest�. Rengin� organizavusios šiauliet�s komisijos nariais si�l� tapti patiems dalyvi� vadovams.

Scenoje dr�siai jaut�si vaik� muzikos studijos "En-Den-Du" atlik�jai - gal d�l to, kad j� pasirodymo netur�jo vertinti komisija?

Kliuvo komisijos subjektyvumas

Šiauli� moksleivi� nam� vaik� muzikos studija "En-den-du" dain� konkursuose aktyviai dalyvauja nuo 2001 met�. Kolektyvo vadovi� ir konkurso "Dainuok, �iemu��l�" organizatori� Stanislavos Rusevi�ien�s ir Lauros Dudnikien�s patirtis - nemenka. J� vadovaujami vaikai yra dainav� �vairiuose muzikos konkursuose ir festivaliuose: "Pop kop��ios", "Pavasario fiesta", "Dain� bur�", "Ma��j� angel� opera", "Šypsen�l�, nepab�k", "Vyturio giesm�", "Rudens mozaika" ir "Ma�ieji talentai".

Pernai "En-den-du" tapo "Ma��j� angel� operos" pirmosios vietos nugal�toja, o konkurse "Šypsen�l�, nepab�k" u��m� tre�i� viet�.

Vadov�s pasiguod�, kad ne kart� po konkurso paskelbti rezultatai nuvildavo, nes pritr�kdavo komisijos objektyvumo ir kompetencijos. Kart� komisijos k�d�s buvo išvis tuš�ios. Piršosi mintis, kad vietos b�davo �inomos konkursui dar neprasid�jus. Patyrusios neskaidraus vertinimo pasekmes, pabendravusios su kit� kolektyv� vadovais, šiauliet�s nusprend� iniciatyvos imtis pa�ios ir dain� konkurs� surengti Šiauli� krašte.

Pakalbinti kolektyv� vadovai laik�si vieningos nuomon�s - puiki Šiauliuose rengto renginio organizacija, aiški informacija ir geras pri�mimas. Kurš�niškiai d�iaug�si, kad konkursas surengtas netoli, savame krašte, tod�l išlaidos ne tokios didel�s. Šiaulie�iai d�kojo organizatoriams, kad konkursas surengtas �iem�, kai rengini� labai tr�ksta.

Komisijos nariai - vadovai

Dvejus metus vadov�s Šiauliuose reng� muzikos festival� "Dainuok, �iemu��le" �iemos tema. Šiemet festivalis pavirto � konkurs�, ta�iau tai nereiškia, kad festivalis išnyks. Kasmet jie keisis vietomis, nes pasirengti konkursui, anot organizatori�, reikia daugiau laiko ir atsakomyb�s.


Konkurso organizator�s Stanislava Rusevi�ien� (dešin�je) ir Laura Dudnikien� sako, apgailestaujan�ios d�l progini� dain�, kurios po Kal�d� ir Nauj�j�, gula � lentynas ir laukia kit� met�. Konkursas �iem� - puiki proga dar kart� prisiminti šventin� repertuar�.		"Balsai turi b�ti angeliški, o ne kaip arkliuk�. Vaikš�iodami po scen�, gaudykite krintan�ias snaiges. Nestov�kite tarsi �besti", - prieš pasirodym� patarimus savo aukl�tiniams dalijo vadov� Laura Remeikien�.

Konkurso "Dainuok, �iemu��le" atlik�j� repertuare gal�jo b�ti dainos vis� met� laik� tema. Dalyviai buvo suskirstyti � tris am�iaus grupes. � rengin� solistai ir kolektyvai atvyko iš Kauno, Palangos, K�daini�, Panev��io, Kurš�n�, Ma�eiki�, Ventspilio (Latvija), Klaip�dos, Kazl� R�dos, Utenos, Vilniaus ir, aišku, Šiauli�.

Dainor�lius vertino visi kolektyv� vadovai. Bal� skirti jie negal�jo tik savo kolektyvui ar solistui. "Ši naujov� tur�t� atverti keli� objektyvumui. Nor�jome patiems vadovams leisti pasijusti komisijos kailyje", - sak� organizator�s.

Konkurso komisijos pirminink� Šiauli� universiteto Muzikos katedros d�stytoja Rasa Gasi�nien� toki� vertinimo sistem� �vertino palankiai. "Vertinimas - objektyvus. D�l rezultat� n�ra ko kaltinti. Komisijos nari� ir mano nuomon� visais atvejais sutapo, išskyrus vien�. Dviem atlik�jam surinkus vienod� bal� skai�i�, vieno iš j� pergal� nul�m� mano balsas", - sak� ji.

Gyr� šiaulie�ius

R. Gasi�nien� yra dalyvavusi atrenkant šiaulie�ius � "Dain� dainel�s" konkurs�. Populiarios muzikos atlik�jus vertinti jai teko pirm� kart�. Vertinant buvo atsi�velgiama � vokal�, intonavim�, fonogram�, dainos originalum�, aran�uot�, scenin� atlik�j� �vaizd� bei dainos scenin� sumanym�.

Šešias valandas trukusiame renginyje nuskamb�jo 67 daugiausia lietuvi� kompozitori� k�riniai. "En-den-du" kolektyvas konkurse nedalyvavo.

R. Gasi�nien� pasteb�jo, kad solistai buvo stipresni nei vokaliniai ansambliai. Pamin�dama šiaulie�ius, iš vokalini� grupi� išskyr� "Ro Ko Ko", gyr� Lauros Remeikien�s ir Loretos Stankuvien�s solistus. "Atlik�j� buvo �vairi� - ir stipresniais, ir silpnesniais balsais. Daugiausia d�mesio atkreipiau � vokal� ir intonavim�, ta�iau ne visada dainavimo kokyb� priklausydavo nuo atlik�jo geb�jimo - kartais nes�km�s prie�astimi tapdavo technin�s s�lygos", - sak� komisijos pirminink�.


Loretos Stankuvien�s mokin� Kristina Alminskait� tryško energija, dainuodama "D�iaugsmo fiest�".		Tre�ios vietos laim�toja penkeri� metuk� solist� iš Kauno Laura �erni�t� dainavo dvi daineles apie snaiges ir pareigas.

Paskelbti geriausieji

Laukdami konkurso rezultat� vaikai laik� leido diskotekoje-viktorinoje ir vaišinosi t�veli� suruoštomis vaiš�mis.

Iš solist� 6-9 met� am�iaus kategorijoje pirm�j� viet� laim�jo Loretos Stankuvien�s aukl�tinis šiaulietis Domantas Gru�as. Antros vietos laim�toja paskelbta panev��iet� Egl� Hokušait�, tre�ios vietos priz� peln� penkiamet� Laura �erni�t� iš Kauno.

10-14 met� solist� am�iaus kategorijoje nenugalima buvo Milda Rasilavi�i�t� (vadov� Asta Jablonskien�) iš Kurš�n�. Antrosios vietos laim�toja tapo Lauros Remeikien�s aukl�tin� Gabija Kušleikait�. Tre�ioji vieta teko taip pat šiaulietei - Kristinai Alminskaitei (vadov� L. Stankuvien�).

Geriausia ma�iausi�j� vokaline grupe pripa�inta Ritos Beitnarait�s vadovaujama Kauno estradinio dainavimo studija "Tu ir aš", antroji vieta buvo skirta Rasos Kauneckait�s "Ro Ko Ko" studijai. Tre�i�ja tapo "Kreg�dut�" iš Ma�eiki� (vadov� Eleonora Kirkilien�).

Absoliu�ia nugal�toja, surinkusi visus dešimtukus, 15-18 met� am�iaus grup�je tapo Ma�eiki� šou grup� "Lietutis".

Prizininkai apdovanoti piniginiais prizais, kurie labai praver�ia dengiant kelion�s ar pasiruošimo konkursui išlaidas. Visi festivalyje dalyvav� kolektyvai ir solistai buvo apdovanoti pad�kos raštais ir atminimo dovan�l�mis.

Indijos kult�ros vakare - skonis, garsas, judesys

Oksana LAURUTYT�

Antradienio vakar� Šiauli� miesto kult�ros centre vyko Indijos kult�ros vakaras, kur� sureng� šiaulie�iai Tarptautin�s Krišnos s�mon�s organizacijos nariai. �i�rovai gal�jo pasig�r�ti indišku šokiu, pasiklausyti giesmi� ir mantr� sanskrito kalba, paragauti vegetariško maisto ir su�inoti, kas sieja krišnaistus ir legendin� grup� "The Beatles". Krišnos s�mon�s jud�jimo nariai švent� skyr� savo dievui.

Kiekvienas judesys, �vilgsnis, piršto pajudinimas ind� šokiuose turi savo reikšm�.

Krišnaistai savitai ir ryškiai rengiasi, savitai šukuojasi, valgo savit� maist� ir traukia visuomen�s d�mes� spalvingomis eisenomis.

Krišnaizmo id�jas skleid� ir hipiai

Krišnaizmas yra �inomiausias rytietiškos kilm�s religinis jud�jimas, veikiantis vakarietiškoje kult�rin�je aplinkoje. Iš kit� � Vakarus atkeliavusi� rytietišk� jud�jim� jis išsiskiria tuo, kad krišnaistai garbina diev� ne tik priva�ioje aplinkoje, bet ir viešai. Jie savitai ir ryškiai rengiasi, savitai šukuojasi, valgo savit� maist�, o visuomen�s d�mes� labiausiai traukia spalvingos eisenos, kuri� metu viešai garbinamas Krišna.

Šiaulie�iai ne kart� bulvare yra sutik� besišypsan�ius jaunuolius, kurie si�lo pirkti spalving� Krišnos s�mon�s jud�jimo knyg�, yra mat� ir vieš� Krišnos garbinimo apeig�. Panašus Krišnos garbinimo renginys, pavadintas Indijos kult�ros vakaru, vyko ir Šiauli� kult�ros centre. Ta�iau patiems krišnaistams jis buvo ypatingas tuo, kad � j� iš Naujosios Zelandijos atvyko didysis pamokslautojas Jo Šventenyb� Bhakti �aitanja Svamis.

Iš savo tik�jimo �moni� pamokslautojas išsiskyr� oran�in�s spalvos drabu�iais. Oran�in� spalva reiškia, kad šis �mogus dvasinio tobul�jimo kelyje yra gerokai toliau pa�eng�s u� kitus tik�jimo narius. Jo Šventenyb� Bhakti �aitanja Svamis atrod� itin ramus, susikaup�s ir draugiškai šypsojosi. Susirinkusiems jis parod� film� apie tai, kad Krišnos s�mon�s bendruomen�s id�jos ypa� viliojo hipi� kartos jaunim�. Kai � jud�jim� �sitrauk� tokie jaunimo dievai�iai kaip George’as Harrisonas iš "The Beatles", Krišnos s�mon�s jud�jimas tapo pla�iai �inomas.

Jo Šventenyb� Bhakti �aitanja Svamis kviet� melstis kartu ir mok�, kaip visas gyvenimo veiklas galima sudvasinti.

Muzika, šokiai - svarbi ved� kult�ros dalis.

Rolando PARAFINAVI�IAUS ("L. T.") nuotr.

Šokiai, muzika, maistas - dievui

Kol Krišnos s�mon�s šiaulie�i� bendruomen�s nariai garbino savo diev�, � vakar� susirink� pasaulie�iai gal�jo pasiklausyti giesmi� ir mantr�, pasi�i�r�ti šoki�, paragauti indiško maisto. Švent�s ved�ja Raimonda Radavi�i�t� aiškino, kad giesm�s, muzika, šokiai yra labai svarbi ved� kult�ros dalis, o ind� šokiai - sud�tingi. Kiekvienas piršto pajudinimas, k�no judesys, �vilgsnis turi tam tikr� reikšm�. Yra šoki�, kur šok�jos specialiais judesiais atsiprašo �em�s u� tai, kad j� trypia.

Šiauliuose gyvena apie 30 Tarptautin�s Krišnos s�mon�s organizacijos nari�. � švent� buvo atvyk� bendramin�iai ir iš kit� miest� - Jonavos, Marijampol�s, atvyko gitaristas net iš Graikijos. Šok�jos, švent�je šokusios ind� šokius, savito meno mokosi specialioje ind� šokio mokykloje Kaune. Renginyje viena šok�ja buvo iš Šiauli�, o trys - iš Kauno.

Šiaulie�iai krišnaistai analogiškas šventes rengia kone kasmet, ta�iau tokia didel� švent�, kokia antradien� buvo surengta Šiauliuose, vyko jau seniai - 1999 metais.

Kiekvienas išeinantis iš Indijos kult�ros vakaro gavo dovan� - laukneš�l� su vegetarišku maistu.

Myliu u�sieniet�...

Santuok� iš meil�s su u�sienie�iais kasmet daug�ja

Oksana LAURUTYT�

Pernai Šiauliuose u�registruota daugiau santuok� nei u�pernai, kai šiauliet�s išrinktasis - u�sienietis. Šiauli� civilin�s metrikacijos darbuotoj� jau seniai nebestebina, kad mergina išteka u� anglo ar vokie�io, ta�iau daug�ja por�, kai vyro odos spalva - visiškai juoda. Tuo tarpu Šiauli� rajono mergin� santuok� su u�sienie�iais ma��ja.

Santuoka - ne �aidimas. Prieš �engdami rimt� �ingsn� jaunaved�iai, kil� iš skirting� šali�, tur�t� rimtai pagalvoti, ar tie kult�riniai skirtumai netaps j� skyryb� prie�astimi.

Gitanos ZUBIEN�S nuotr.

Jauniki� puokšt� - �vairiaspalv�

Pernai Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Civilin�s metrikacijos skyriuje aukso �iedus su u�sienie�iais sumain� 76 šiaulie�iai. Tik du šiaulie�iai ved� u�sienietes - rus� ir vokiet�. U� kitatau�i� da�niausiai tek�jo merginos. Videta Samien�, Civilin�s metrikacijos skyriaus ved�ja, teigia, kad pernai santuok� su u�sienie�iais u�registruota keturiomis poromis daugiau nei u�pernai. Padaug�jo santuok� apskritai - net 199 poromis, o iš viso mieste pernai susituok� 984 poros.

Da�niausiai šiauliet�s tek�jo u� Vokietijos pilie�i�, buvo jauniki� iš Pranc�zijos, Anglijos, Amerikos. "Nelendame � d�ši� ir neklausin�jame, kaip jie susipa�ino. Kartais patys pasako, kad susipa�ino besisve�iuodami pas gimines, draugus ar u�darbiaudami", - sak� V. Samien�.

Jauniki� � Šiaulius atvyko ir iš Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Moldovos. "Buvo jauniki� net iš Libano, Kipro, Indijos, Pakistano - toki�, kuri� odos spalva visiškai juoda. Tada klausdavome nuotak�, ar tikrai jos apsisprendusios, ar susipa�inusios su jaunikio t�vyn�s papro�iais ir tradicijomis. Nuotakos atsakydavo, kad jos tikrai apsisprendusios. Juk kyla min�i�, ar nevargs jos vargo vargelio", - sako V. Samien� patikslindama, kad dabar aprašoma laikraš�iuose ir per televizij� parodoma tiek istorij�, kai moterys, ištek�jusios iš kitatau�i�, v�liau kovoja d�l teis�s auginti savo vaikus. Tod�l labai norisi, jog moterys, prieš �engdamos rimt� �ingsn�, rimtai pagalvot�.

Santuokos - kokybiškesn�s

Šiauli� rajono savivaldyb�s administracijos Civilin�s metrikacijos skyriuje pernai �iedus sumain� 365 poros, ta�iau santuok� su u�sienie�iais ma��ja pastebimai. Pernai su u�sienie�iais rajone susituok� vos devynios poros.

Birut� Babrauskien�, Šiauli� rajono civilin�s metrikacijos skyriaus ved�ja, sako, kad u� u�sienie�i� tekan�ios merginos paatvirauja, kod�l vyru pasirinko kitataut�. Anks�iau, kol Lietuva nebuvo Europos S�jungos nar�, rajono moterys ir merginos tek�davo u� u�sienie�i� tam, kad gal�t� legaliai u�sienyje dirbti. Tuomet j� išrinktieji da�niausiai buvo Anglijoje ar Airijoje gyvenantys turkai ar indai.

"Dauguma j� išsiskyr�. Juk gyventi su kitatau�iu - didelis išbandymas. Skiriasi kult�ra, papro�iai. Juk niekas šampano kasryt � lov� vis� gyvenim� neneša", - teigia B. Babrauskien�.

Da�niausiai Šiauli� miesto ir rajono gyventojos teka u� vokie�i�.

Pastaraisiais metais daugelis rajono moter� teka u� vyresni� pasiturin�i� u�sienie�i� ir iš meil�s. Pernai u�registruotos santuokos su švedu, dviem amerikie�iais, belgu, olandu, vokie�i�, turku, italu. "Keturiasdešimt dvej� met� italas ved� dvidešimt penkeri� lietuv�. Abiems santuoka buvo pirmoji. Ceremonijos metu atsiklaup� ant keli� prieš j� kaip tikras d�entelmenas. Kiekviena moteris tokio vyro nor�t�", - šypsojosi B. Babrauskien�.

�domu tai, kad vienas Kurš�n� gyventojas pernai ved� brazil�. "22-ej� vaikinas dirbo Brazilijoje pas vien� turting� verslinink� ir �simyl�jo jo dukr�. Gra�i stambi 21-eri� mergina pasirinko vyro pavard�, �ada mokytis lietuviškai. Nors jaunaved�iai apsigyveno nuotakos šalyje, �ada gr��ti � Kurš�nus ir �ia pl�toti versl�", - sak� B. Babrauskien�.

Skyriaus ved�ja pasid�iaug�, kad kasmet rajone santuok� u�registruojama 30-40 daugiau, tod�l teigti, kad rajonuose �mon�s gyvena susid�j�, tikrai negalima. Vis d�lto u�registruojamos ir keturiolikme�i� santuokos. Pernai dvi keturiolikmet�s tek�jo, dvi gimd� vaikus. "Yra šeim�, kur iš kartos � kart� perduodamos tradicijos gimdyti tokio am�iaus. Turime ir 35-eri� met� mo�iu�i�", - sak� B. Babrauskien�.

Ištek�ti u� u�sienie�io Lietuvoje - joki� kli��i�

Ištek�ti u� u�sienie�io Lietuvoje n�ra sud�tinga. Kai kuriose u�sienio šalyse susituokti norintiems �mon�ms, kai vienas j� yra u�sienietis, yra skiriamas atitinkamas terminas. "Svarbiausia atsinešti reikalingus dokumentus ir susirasti vert�j�, kuris santuokos registravimo metu vert�jaut�", - teig� V. Samien�.

Anot pašnekov�s, pastaraisiais metais paprastai nebekyla problem�, kai norintys susituokti asmenys pateikia ne visus reikalingus dokumentus. Iš Lietuvos pilie�io prašoma paso, o iš u�sienio valstyb�s pilie�io reikalaujama jo šalies dokumento, kad n�ra kli��i� jam vesti. Jei jis buvo ved�s, reikalingos ištuokos ir gimimo liudijimo kopijos.

Visus dokumentus, kurie turi b�ti išversti � lietuvi� kalb�, civilin�s metrikacijos skyrius pasilieka. U�sienie�iui atiduodamas tik pasas.

Parafinavi�ius jungia fotografija ir meil�

Modesta JURGAITYT�

� Šiaulius, j� �mones galite pa�velgti trij� kart� tos pa�ios šeimos fotograf� akimis. Antradien� "Laipt� galerijoje" buvo atidaryta trij� Parafinavi�i� – Alekso Sarapino, Rolando ir Domanto – fotografijos paroda "Jis yra aš". Did�i�j� parodos dal� sudaro jau mirusio Alekso Sarapino–Parafinavi�iaus nuotraukos, kurias nuo sunaikinimo išgelb�jo ir � viešum� išk�l� jo an�kas Rolandas. Pastarasis yra profesionalus fotografas, kuris jau 30 met� fiksuoja miesto gyvenim�, tad nusprend� surengti bendr� parod�. Joje dalyvauti pakviet� ir dešimtmet� s�n� Domant�, � miest� �velgiant� taip pat su fotoaparatu.

Laisvalaikiu fotografav�s Aleksas Sarapinas-Parafinavi�ius ilgai dirbo Šiauli� pieno kombinate ir apie fotografij� parod� n� nesvajojo. Nor�damas pagerbti mirus� senel�, jo darb� parod� sureng� an�kas Rolandas.

Alekso Sarapino-Parafinavi�iaus nuotr.

Pirmoji Alekso Sarapino - Parafinavi�iaus paroda

Dauguma parodos "Jis yra aš" nuotrauk� fotografuotos A. Sarapino–Parafinavi�iaus. Kai kurios darytos daugiau nei prieš 50 met�. Nuotraukose matyti, kaip anks�iau atrod� Šiauli� katedra, Povilo Višinskio gatv�, tarybin�s realijos – pienin�, sporto švent�s. 1908–1999 metais gyven�s A. Sarapinas–Parafinavi�ius buvo tarpukario Lietuvos kariuomen�s ginklininkas. Jo tikroji pavard� – Sarapinas, ta�iau slapstydamasis nuo soviet� represij� tapo Parafinavi�iumi ir pokariu atsikraust� � Šiaulius. Ilgai dirbo Šiauli� pieno kombinate. Pasikeitus santvarkai, susig��ino Sarapino pavard�, ta�iau visa gimin� liko Parafinavi�iais.

"Senelio nuotraukos yra unikalios tuo, kad jos niekada niekur nerodytos. Jis fotografuodavo sau, draugams, giminei ir niekada netur�jo min�i� surengti parod�", - pasakoja an�kas. Ir parod� fotografas sureng� nor�damas j� pagerbti. "Senelis daugiausia fotografuodavo miest� ir jo �mones. O šie du dalykai labai susij�, nes miest� pastat� �mon�s", - sako Rolandas.

Vyras pasakoja, kad senelis mir� netik�tai, o jis pats n� ne�inojo, kad yra senelio negatyv� archyvas. Vien� dien� Rolandui paskambino d�d� ir pasak�, kad, kraustydamas senelio daiktus, j� rado. "Metu lauk, jeigu nori – pasiimk", - tokio pasi�lymo sulauk� fotografas, dabar d�kojantis d�dei, kad paskambino ir negatyv� neišmet�. "O paskui buvo ilgas procesas – aš juos ploviau, r�šiavau. Ma�daug penkerius metus ruošiausi šiai senelio parodai", - d�sto Rolandas.

Parodoje nuotraukos suskirstytos pagal septynias temas. Senelio nuotraukas papildo, praple�ia Rolando ir jo s�naus Domanto u�fiksuoti šiandienos kadrai.

"Kabinant parod� kilo mintis – ka�in, ar senelis dabar mato ir �ino, kad jo parod� kabinam? Juk jis net ne�sivaizdavo, kad ji kada nors bus atidaryta. �ia �siterp� buv�s kunigas Ri�ardas Jakutis, sako – aš, kaip teologas, turiu pasakyti – mato", - d�iaugiasi Rolandas.

Fotografijos parodos "Jis yra aš" atidaryme dalyvavo du jos autoriai - Rolandas Parafinavi�ius ir jo s�nus Domantas.

Autor�s nuotr.

Senelis Aleksas mok� Roland�, Rolandas moko Domant�

Rolando pirmasis fotografijos mokytojas ir buvo senelis, kuris j� "u�kr�t�" fotografija. "Jis man�s netemp� � fotografij�. Tiesiog ka�kuriuo metu kilo nat�ralus susidom�jimas", - prisimena an�kas. Ir at�jus laikui ka�kur stoti pasirinko fotografij�. "Kol nebuvo skaitmenin�s fotografijos, visiems fotografija buvo ka�koks u�buriantis procesas: kai tu �merki lakšt�, s�di raudonoj šviesoj raudonam kambary ir vandeny matai pama�u lendant� vaizd� iš popieriaus. Tai toks ma�as stebuklas", - �sitikin�s fotografas.

Rolandas fotografuoja apie 30 met� – parodos, projektai, konkursai... Pagrindine jo nuotrauk� ekspozicij� vieta tapo laikraš�i� ("Šiauli� kraštas" , "Šiauliai plius", "Lietuvos �inios", "Vakaro �inios", "Respublika" "Lietuvos rytas", "L. T") puslapiai. Kas j� pat� labiausiai domina? "Kadangi mano darbo laukas yra �urnalistika, tai išmok� gerai jaustis ten, kur bepatektum – tarp �moni�, miške ar sporto arenoj. Tada b�na �domu padaryti ger� nuotrauk�", - patirtimi dalijasi Rolandas.

Ar tai, kad paroda surengta kartu su s�numi, reiškia, jog jis perima fotografij�? "Aš nemanau, kad ka�kas ka�k� perima. Grei�iausiai senelis dirbo savo lauke, aš – savo, s�nus – v�lgi savo. Tik tiek, kad mus jungia fotografija ir meil�", - juokiasi savo s�n� fotografijos meno mokantis autorius. Ir sako, kad joki� nor� ar vil�i�, jog s�nus pasirinks fotografij�, neturi. Tegu daro bet k�, kad tik b�t� laimingas.

"Mes prieš kokius 3-4 metus va�iuodavome fotografuoti Šilut�s potvyni�. Pasiimdavau ir Domant� kartu. Jis pasiimdavo sesers "muilinik�" ir fotografuodavo kartu su manim. Tada pirm� kart� jo nuotraukas išspausdino ka�kuris dienraštis. Ir kai jis, b�damas dar 6 ar 7 met�, pamat� vis� atvart� išspausdint�, klaus� – �ia mano?" - apie Domanto, kaip fotografo, prad�i� pasakoja t�vas.

Pats Domantas profesin�s ateities su fotografija nesieja. Mokosi "Juventos" vidurin�s mokyklos ketvirtoje klas�je ir mano, kad geriausia profesija – verslininkas. Fotografija jam yra bene tre�ias pom�gis po �vejybos ir kompiuteri� �aidim�.

Rolando ir Domanto nuotraukos �am�ina šiandienos ar nesenos praeities miesto detales, A. Sarapino – Parafinavi�iaus – senuosius Šiaulius. Tad parodoje galime pamatyti, kaip keit�si m�s� miestas, aplinka, �mon�s, technika, apranga, �enklai ir simboliai. Nesikeit� tik meil�.

Naujametis taksi

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Nuo šv. Kal�d� iki Nauj�j� met� taksi firm� dispe�er�s nesp�jo atsakin�ti � vis� vienu metu skamban�i� telefon� skambu�ius. U�sakym� b�ta itin daug - miestel�n� neg�sdino išaugusios taksi kainos. "Šiauliai plius" � met� sand�r� pa�velg� taksist� akimis. Juk jie, per trump� kelion� nuo vieno taško iki kito, tampa psichologais, patar�jais, filosofais, �domybi� ir keis�iausi� �vyki� steb�tojais...

Apie �vykius ir nuotykius mieste taksistai greitai su�ino vienas iš kito.
Modestos JURGAITYT�S nuotr.

Keleiviai dosn�s dovanomis

"Šiemet klientai per šventes kaip niekad buvo dosn�s ir geranoriški. Nepyko d�l pakilusi� tarif� ir apskritai d�l did�jan�i� kain�. Dirbti buvo labai lengva ir malonu – po miest� zujo tik taksi automobiliai ir policijos ekipa�ai. Buvo ne darbas, o tikras malonumas. Laikas labai greitai prab�go", - d�iaug�si UAB "Miesto taksi" vairuotojas Sigitas Jonaitis.

Anot vairuotojo, kone visi klientai, �lip� � automobil�, sveikino su švent�mis, link�jo ger� met�. Tiesa, da�nas pasilabindamas ryt� su vakaru supainiodavo. Beje, ši� šven�i� ypatumas - retas klientas laukdavo gr��os, da�niau buvo atvirkš�iai - taksist� dar ir dovanomis apiberdavo. Vienas vyriškis, praš�s atve�ti šešis butelius šampano, u� suteikt� paslaug� du butelius padovanojo taksistui. Kitas klientas �bruko keturias skardines alaus ir energetinio g�rimo, link�damas vairuotojui neprarasti budrumo. Tik da�niau nebudr�s buvo patys keleiviai. Viena moteris �sigudrino tame pa�iame taksi automobilyje du kartus pas� palikti... Atsid�kodama u� dokumento gr��inim�, ji vairuotojui �teik� brend�io butel�.

Sigito Jonai�io kolega Petras steb�josi, kad �mon�s iš naujame�io vakaro prad�jo skirstytis jau pusvalandis po vidurnak�io. Naujamet� nakt� dirbusiam taksistui buvo keista ir tod�l, kad pakilus taksi kainoms niekas nesiskund�, jog tarifai "kand�iojasi". Visi buvo nusiteik� šventiškai, šypsojosi ir atrod� viskuo patenkinti. "Gal �mon�s jau priprato prie kain� šuoliavimo?" - klaus� taksistas.

Anot pašnekovo, ši� met� sutiktuv�s pra�jo ramiai. nebuvo toki� smagi� �vyki�, kaip u�pernai... Lauke buvo daug sniego, spaud� šaltis, o prie taksi neskub�dama iš namo laiptin�s �jo kailiniuota dama, jai iš paskos laiptais lipo vyras... nešinas jos batais. Moteris aiškino, kad jai taip - patogiau.

"Visoki� taksist�, kaip ir visoki� klient�, pasitaiko. Kai kurie vairuotojai, siekdami pasipinigauti, perjungia skaitikl� didesniu tarifu, ypa� ve�dami išg�rusius �mones, tod�l klientai turi b�ti atid�s", - �sp�ja taksistas Sigitas Jonaitis.

Autor�s nuotr.

Prir�kytu taksi neva�iuoja

Sausio pirm�j� Sigitui Jonai�iui teko va�iuoti � Gink�nus pas moter� su vaiku. Atvykus paaišk�jo, kad vaikas tokio pat am�iaus kaip ir taksistas... Tik girtut girtut�lis. Moterišk� su vairuotoju ilgai band� prisišventus� "s�nel�" � mašin� �sodinti, ta�iau nepavyko. Gav�s šešis litus, vairuotojas išva�iavo pas kit� klient�.

"Visoki� �moni� pasitaiko. Ir nekokiais "aromatais" pradvokusi�. Tokiais atvejais va�iuodamas gyvenu mintimi, kad apsisisioj�s ar r�kalais prasmilk�s klientas grei�iau išlipt�. Kartais griebiuosi pigaus, tris litus kainuojan�io dezodoranto ir pripurškiu visas pakampes – juk darbo vieta turi b�ti tvarkinga ir kvapni. Kitas klientas �lip�s ir u�uod�s, kad prikv�pinta, pasitikslina: "Tikriausiai, vairuotojau, ner�kote?" Ir iš ties�, pats jau 15 met� cigaret�s neimu", - tikina S. Jonaitis.

Su cigaret�mis vienam jo kolegai yra nutik�s nemalonus �vykis. Solidus klientas, skub�damas � bankinink� susitikim�, � iškviest� taksi nelipo. Paskambin�s firmos direktoriui pareišk�, kad � prir�kyt� automobil� nes�si�s – iš jo išlipt� d�mais pridvokusiais r�bais. Teko si�sti kit� automobil�. Po šio incidento taksi firmos vadovas grie�tai pareikalavo, kad automobiliuose vairuotojai ner�kyt�.

Per šventes dirbti pelninga

Prieš šventes rašinio autor� va�iavo taksi. Vairuotojas keiksnojo gendant� automobil� – per šventes, kai pats darbymetis, sugriuvusi kuro �purškimo sistema. Vyriškis apgailestavo, kad d�l to gali nuplaukti geresnis u�darbis – pernai per dešimt dien� pavyko u�sidirbti tris t�kstan�ius lit�.

"Per šventes �mon�s tikrai dosnesni. Ir u�darbis b�na didesnis, - atvirauja dešimt met� taksi vairuotoju dirbantis Sigitas. - M�s� firmoje iškvietimas nemokamas, o �s�dimas kainuoja 1,20 lito. U� kilometr� nakties tarifu prašome du litus, o šven�i� dienomis – pustre�io. Atva�iuojame labai greitai – per 5-6 minutes. Dirbau pirm�j� Nauj�j� met� dien� – nuo šeštos ryto iki šeštos vakaro. Per t� laik� mieste va�in�damas sukoriau 330 kilometr�. Vienam vairuotojui per 12 valand� tenka nuve�ti apie 30 �moni�. Kai prieš dvejus metus gr��au dirbti taksistu, steb�jausi, kaip per šventes vairuotojai po 600 kilometr� per par� nuva�iuoja. Nedarbo laikais taksistams sunkiau buvo duonai u�sidirbti, dabar �mon�s prasigyveno ir taksi išsikviesti sau leid�ia da�niau."

Taksistams, anot pašnekov�, pelningesn�s dienos prasideda jau nuo gruod�io vidurio, kai namo gr��ta emigrantai. Iš prad�i� jie taksi paslaugoms pinig� netaupo, bet po m�nesio jau taip dr�siai nebeišlaidauja.

"Vis� pinig� neu�dirbsi. Pirm� kart� per septyniolika met� nusprend�iau per šventes neva�in�ti", - savo sprendim� motyvavo bendrov�s "Miesto taksi" vairuotojas Vidas Pel�d�ius.

Modestos JURGAITYT�S nuotr.

Prisi�i�ri nuogybi� ir šeimos dram�

Ne visi taksistai skuba skanesnio šventinio pyrago atsiriekti. "Vis� pinig� neu�dirbsi. Pirm� kart� per septyniolika met� nusprend�iau per šventes neva�in�ti", - savo sprendim� motyvavo bendrov�s "Miesto taksi" vairuotojas Vidas Pel�d�ius.

Va�in�damas paprastomis dienomis, pašnekovas sako pasteb�j�s, jog šiaulie�iai europ�ja. Seniau taksi vairuotojai da�niau sulaukdavo pikto �od�io ar priekaišto. Dabar � visk� reaguojama ramiau. �mon�s tapo kult�ringesni ir mandagesni. Ir laisvesni, dr�sesni...

"Ve�iau kart� iš striptizo vakaro moter�. �kaitinta pasirodymo ir pagauta neišbl�susi� emocij� ji tik drykst palaidin� – net sagos � visas puses pa�iro. Aš �vilgt � veidrod�l� ir vos � stulp� ne�va�iavau. Liepiau grei�iau gro�ybes sl�pti... O kit� kart� tiesiai priešais mašin� iššoko nuogut nuogut�l� mergina. �s�do ir skubina kuo grei�iau va�iuoti - dar sp�jau pagalvoti, iš kur ji ketina pinigus išsitraukti ir kuo u� kelion� susimok�s... Pasirodo, ji nuo prievartautoj� spruko", - prisimena kurioziškas situacijas ponas Vidas pridurdamas, jog t� kart� merginai patar�s su nepa��stamais neprasid�ti.

Gyvenimo pamok� jis sako ne vien� mok�s. Ir situacij�, �domesni� nei serialuose, mat�s. Viena moterišk�, � komandiruot� išlyd�jusi sutuoktin�, išsikviet� taksi, kad "kair�n" pasukt�. Pas meilu�� va�iavo. Pakel�je u�suko � degalin� nusipirkti �iebtuv�lio. O ten aptiko savo vyr� blondin� meiliai apsikabinus�. Puol� viešai santyki� aiškintis. Tik vyras � kalbas nesileido – trenk� savo mašinos durel�mis ir nuva�iavo. Kit� kart� taksi klient� vijosi neištikimybe �tariam� vyr�. "U�kirtom jo vairuojamam automobiliui keli�. �tarimai pasitvirtino. �mona nesp�jo vyrui dorai � atlapus �sikibti, kai pati su praskelta l�pa parkrito � purv�. Teko �sikišti pa�iam. Negi leisi mušti moter�", - mena V. Pel�d�ius.

� plaukus �sisuko �iemos magija

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Ne pirmus metus Šiauli� profesinio rengimo centro (ŠPRC) Buitini� paslaug� skyrius padovanoja gra�� regin�. Pra�jusi� savait� surengtame kirp�j� konkurse pirm� kart� dalyvavo �vairi� Lietuvos profesinio rengimo mokykl� atstov�s. Modeliai po pusantros valandos lyg pamojus burt� lazdele pavirto gro�io karalien�mis ir �iemos f�jomis - spalvos �aid� šukuosenose, veiduose ir suknel�se.

�iemos magija komisij� u�b�r� šiauliet�s Vaidos Dilbait�s k�rinys.

Numet� keturis kilogramus

Aštuonios konkurso dalyv�s atvyko iš �vairi� šalies viet�: Kauno, Vilniaus, Panev��io, Alytaus, Klaip�dos ir Šilut�s. M�s� miestui atstovavo 21 met� Profesinio rengimo centre tre�iame kurse kirp�jos amato besimokanti Vaida Dilbait�.

Vaida buvo laim�jusi pirm� viet� mokykloje rengtame atrankos konkurse. Mergina jam atsakingai pasiruoš� - vart� �urnalus, šešis ar septynis kartus "kankino" ilg� ir šviesi� plauk� savinink� Raimond�, kol pagaliau pavyko pasiekti norim� rezultat�. Po atkakli� repeticij� šukuosenai pavyko suteikti p�gos siautulio �vaizd�. Suknel� Ramintai pasiuvo po tuo pa�iu ŠPRC stogu besimokanti siuv�ja.

"Buvo labai nedaug laiko. Besiruošdama konkursui nume�iau net keturis kilogramus. Kartais pagalvodavau, kad be reikalo savo mokykloje nugal�jau", - sako iš trylikos šiaulie�i� var�ovi� geriausiai pasirod�iusi Vaida. Nors vienas po kito sek� gro�io renginiai išsekino, mergina nesl�p�, kad nor�t� j�gas išbandyti ir var�ydamasi su kit� šali� kirp�jomis.

S�lygos geresn�s nei u�sienyje

Konkurse "�iemos magija" kirp�jos gal�jo pasitelkti viza�istes ir prašyti profesionali� siuv�j� pagalbos. Trys komisijos nar�s, vertindamos kirp�j� darb�, kreip� d�mes� � meistriškum�, atlikimo technik�, meniškum�, �vaizd�io vientisum� ir vertino, kaip atskleid�iama tema "�iemos magija".

Pasak komisijos nari�, toki� puiki� konkurso s�lyg� pavyd�ti gal�t� net u�sienyje rengiamuose konkursuose dalyvaujan�ios kirp�jos. Geras apšvietimas, patogios darbo vietos, piet�s ir puik�s organizatori� geb�jimai suk�r� jauki� atmosfer� ir komfort�.

Komisijos pirminink� Ieva Mitigailien� buvo patenkinta konkurso dalyvi� geb�jimais: "Smagu, kad merginos domisi mados tendencijomis, šukuosenose, aprangoje, makia�e dominuoja violetin� ir balta spalvos, pastebima kontrast� derm�, panaudoti madingi puošybos elementai - Svarovskio kristalai, dirbtiniai perlai, krištolas... Merginos dr�siai gal�t� dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. �inoma, šukuosenose matyti mokytoj� �taka, tod�l šiems tenka nema�a dalis garb�s, ta�iau konkurso dalyv�s - šaunuol�s, j� pasiekti rezultatai puik�s. Per trump� laik� tinkamai pasiruošti tikrai n�ra lengva."

Komisijos pirminink� šiek tiek pasigedo profesionalaus makia�o. Jis b�t� papild�s bendr� vaizd� ir suvaidin�s tikrai ne paskutin� rol�. "Visk� mok�ti ne�manoma. Kiekvienas yra savo srities specialistas, tod�l konkurse s�km� neabejotinai lemia komandinis darbas. Rezultatas priklauso nuo vadovo, kirp�jo, dizainerio, siuv�jo ir viza�isto profesionalumo. Va�iuodama � tarptautin� konkurs� pati darau makia��, ta�iau ve�uosi ir kirp�j�. Visada stebiuosi, kai ji šukuosen� daro �sitempusi, ir pagalvoju, kad net tur�dama marias laiko taip neatlik�iau kaip ji", - prisimena I. Mitigailien�.

Stebino vilniet�s Indr�s Burinskait�s id�ja - juoda suknel�, lizdo formos rankin� ir šukuosena puikiai susiliejo � visum�.

Tre�iosios vietos laim�toja Asta Re�kauskait� iš Klaip�dos model� sušukavo labai smulkmeniškai.

Kirp�j� konkurso "�iemos magija" nugal�toja. Autor� - Inga Saldukaityt�.

Autor�s nuotr.

Balta kaip gulb�

Komisija ilgai negal�jo apsispr�sti, kuriai iš dviej� mergin� skirti aukš�iausi� apdovanojim� - kauniet� ir šiauliet� surinko vienod� bal� skai�i�.

Kadangi pirm�ja gali tapti tik viena, absoliu�ia nugal�toja paskelbta Inga Saldukaityt�, studijuojanti Vš� Kauno paslaug� verslo darbuotoj� profesinio rengimo centre. Balt� p�k� akinan�iai balta suknia, orientalistini� motyv�, persipinan�i� su baroko stiliumi, šukuosena, puošta Svarovskio kristalais, ir snaig�s rašt� primenantis trapus papuošalas atrod� pribloškiamai.

Vertinimo komisijai �sp�d� paliko ir šiauliet�s Vaidos modelis Raimonda. Mergina �av�jo alyvine suknele, organzos plazd�jimas dvelk� lengvumu, nepriekaištinga šukuosena ir vientisas stilius atrod� magiškai. Šiauliet� tapo antrosios vietos laim�toja.

Vis� ak� trauk� vilniet�s Indr�s Burinskait�s id�ja - juoda batikos technika puošto audinio suknel�, lizdo formos rankin� ir juodi plaukai susiliejo � puik� ansambl�.

Prizin�s vietos vilnietei pelnyti nepavyko d�l silpnokos šukuosenos, tod�l tre�ioji vieta teko Klaip�dos siuvimo ir verslo mokyklos atstovei Astai Re�kauskaitei, padabinusiai model� lengva, kone perregima balta suknele. Kriaukle išpinta šukuosena papuošta m�lynos spalvos akcentais, rankoje laikoma f�jos lazdel� atrod� elegantiškai ir kerin�iai.

Neduok ky�io!

Modesta JURGAITYT�

"Saldainiukai, likeriukas – sutvarkytas jau dantukas", "Pinig�liai ir vokiukas – pastatytas bus namukas. Teks tik išsirinkti viet�, bet nebus v�liau ar g�da?" - tokiomis skanduot�mis ir u�rašais apsiginklav� tre�iadien� miesto bulvaru nuo Kašton� al�jos iki Povilo Višinskio aikšt�s �ygiavo Šiauli� universiteto studentai. Jie Šiauliuose sureng� akcij�-miting� "Neduok kyšio!", nor�dami atkreipti visuomen�s d�mes� � korupcijos problem� Lietuvoje.

Studentai skandavo: "Kart� dav�s kyš� - negali sustoti."

Autor�s nuotr.

Ir studentai susiduria su kyšininkavimu

Akcij�-miting� "Neduok kyšio!" organizavo ŠU filosofijos ir visuomen�s moksl� antro kurso studentai. Prie akcijos prisijung� vyresni�j� kurs� studentai, etikos specialyb�s student�s iš Edukologijos fakulteto. Miestie�iai prie bulvaru �ygiuojan�io jaunimo eisenos neprisijung�, ta�iau jaunimas atkreip� d�mes� ir � save, ir � iškelt� problem�. Vieni praeiviai tik šypsojosi, kiti sustojo pasiklausyti jaunimo raginim� stabdyti korupcij�, dar kiti viltingai lingavo galvas ir sak� – galb�t jaunimas gyvens kitaip ir sugeb�s kyši� neduoti. Studentai mieste iškabin�tuose skelbimuose apie "Neduok kyšio" dien� kviet� miestie�ius pasisakyti korupcijos ir kyšininkavimo tema prie P. Višinskio paminklo, ta�iau mitingo dien� norin�i�j� nesulauk�. Tad patys ragino daugiau neduoti kyši�, juolab – neimti.

Akcijos organizatori�, filosofijos ir visuomen�s moksl� antro kurso student�, klausiu, ar ir studentai susiduria su kyšininkavimo, korupcijos problemomis. "Visuomen�je jau priimta, kad gydymo �staigoje reikia ka�k� �teikti daktarui. Taip yra visur. Net studentai, nor�dami gauti geresn� kambar� bendrabutyje, turi �teikti koki� nors dovan�l�", - apie susidariusi� pad�t� pasakoja studentas Aurimas.

Korupcijos nereikia toleruoti

Studentas pasakoja, kad d�stytojai šiai akcijai pritar�. B�tent jie ir pasi�l� surengti kok� nors miting� ar eisen�. "Anks�iau m�s� kursas (filosofijos ir visuomen�s moksl� specialyb�s 2 k. – aut. past.) paraš� straipsn�, kaip ma�inti emigracij� iš Lietuvos, dabar sureng�me eisen�", - t�sia vienas akcijos organizatori� - Aurimas.

O ko šis pilietiškai aktyvus jaunimas siekia mitingu? "Kad �mon�s susiburt� ir prad�t� galvoti, jog korupcijos nereikia toleruoti - reikia prad�ti j� ma�inti", - entuziastingai beria Aurimas. Jo nuomone, tai, kad akcij� organizuoja studentai, pritrauks daugiau visuomen�s d�mesio. Juk jeigu j� organizuot� pensininkai, jaunimas nekreipt� d�mesio. Ir išties - dar prieš mitingo prad�i� prie l�kuriuojan�i� student� Kašton� al�joje pri�jo keletas Did�dvario moksleivi�, kurie susidom�jo surengta akcija. Akcijos organizatoriai mano, kad kovai su korupcija, kyšininkavimu prireiks daug laiko, ta�iau pergal� pasiekti �manoma.

Stebuklai neregi� rankomis

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� akl�j� ir silpnaregi� kult�ros namuose veikia veltini� darb� paroda "Rudens stebuklas". Juos k�r� penkiolika moter�, kuri� trys yra visiškai neregin�ios. J� vadov� - Šiauli� universiteto Men� fakulteto tekstil�s darb� d�stytoja Danut� Kau�ikien�, neseniai pati surengusi personalin� veltini� kilim� parod�.

Tekstil�s paslap�i� reg�jimo negali� turin�ios moterys s�m�si iš meninink�s Danut�s Kau�ikien�s.
Autor�s nuotr.

Projektui �kv�p� skulpt�ros

"Rudens stebuklas" - pernai surengtos molio dirbini� parodos t�sinys. Projekto iniciator� - ŠU Dail�s galerija. Ši�met�je parodoje nor� dalyvauti pareiškus dideliam b�riui silpnaregi�, kilo min�i� kit�met sudaryti s�lygas meno paslap�i� mokytis visiems panorusiems. "Id�ja �gyvendinti projekt� su reg�jimo negali� turin�iais �mon�mis kilo po Martyno Gaubo parodos, kai rankomis liesti skirtos skulpt�ros buvo aprašytos brailio raštu", - sako ŠU Dail�s galerijos direktor� Jurga Škimelien�.

Parodoje eksponuojama 13 tekstil�s darb� bei vilnos karoliuk� papuošalai. Stebuklus iš vilnos k�r� per 15 silpnai regin�i� ar visiškai dienos šviesos nematan�i� moter�. Veltinius moterys v�l� apie du m�nesius, neskai�iuojant paruošiam�j� darb�. K�r� kruopš�iai, �kv�ptos tekstil�s darb� meistr�s ir atskleisdamos savo prigimt�. Visi darbai ryšk�s ir spalvingi, nuošird�s ir skleid�iantys šilum�. �velgiant � susiliejan�ias spalvas nesitiki, kad reg�jimo negali� turintis �mogus gali nustebinti daug visko ma�iusias akis.

Susid�r� su sunkumais

Anot parodos dalyvi� vadov�s Danut�s Kau�ikien�s, dirbti su studentais �prasta, o štai darbas su ne�galiaisiais buvo intriguojantis išbandymas. Kirb�jo mintis, kaip reik�s išmokyti ma�ai matan�ius ar išvis neregin�ius �mones. "Maniau, kad v�limo technika tiks labiausiai - viln� gali �iupin�ti, velti. Kompozicijos tik�jausi taip pat išmokyti, ta�iau rizika vis tiek buvo didel�. Buvau priblokšta, kai susirinko tokios darbš�ios moterys. Iš nedideli� karoliuk� išaugo didelio formato darbai. Did�iuojuosi savo aukl�tin�mis, nes j� darbai dvelkia profesionalumu", - d�iaug�si universiteto d�stytoja.

Pirm� kart� su ne�galiaisiais dirbusi ir seminarus vedusi D. Kau�ikien� n� nenutuok�, su kokiomis problemomis teks susidurti. Ne�galiesiems labai tr�ko individualios pagalbos, patarimo ir d�mesio, o vienai pa�iai prie kiekvieno susp�ti buvo tiesiog ne�manoma. Ne visos v�limo technikos išmokti pasiry�usios moterys pasiek� finišo tiesi�j� ir ištv�r� fizin�s j�gos, kantryb�s ir lakios vaizduot�s reikalaujan�io darbo sunkumus. Akl�j� ir silpnaregi� kult�ros nam� ved�ja Ginta Petrauskien� sako, kad kit� kart� rengiant mokymus reik�t� pagalvoti ir apie pagalbininkus.

G. Petrauskien� pasid�iaug�, kad reg�jimo negali� turin�iaisiais susidom�jo regin�i�j� pasaulio atstovai, o ne kaip �prasta - Akl�j� ir silpnaregi� s�junga. "Be matan�i�j� neregiai neišsiverst�. Pasidalijimas šviesa su nematan�iaisiais yra nuostabus", - sak� Ginta Petrauskien�.

Tekstil�s darb� parod� "Rudens stebuklas" galima aplankyti iki vasario 5-osios.

"Dailu" - ir tavo rankomis

Modesta JURGAITYT�

Šiauli� dailininkas Ugnius Ratnikas s�di prie stalo ir savo piešiniais margina l�kšt�. B�relis mokytoj� renkasi dail�s pamokoms reikalingas priemones, gurkšnoja arbat�. Dar kiti lankytojai ap�i�rin�ja mini parod�l�. Tokia parduotuv�s "Dailu" kasdienyb�. Nors ne�inau, ar tikslu j� vadinti parduotuve – tai ir dail�s studija, ir mini galerija. To ir siekia jos direktor� Daiva Skrupskelyt� – kad �ia nuolat vykt� jud�jimas, �mon�s ateit� pa�i�r�ti naujovi�, pasišnek�ti, kad tiesiog b�t� smagu. Lyg namie.

Ištapyti l�kšt� parduotuv�je "Dailu" gali ne tik dailininkas Ugnius Ratnikas. Savo k�rybines fantazijas ant daikt� �ia gali "palikti" visi norintys - reikia tik nebijoti ir sav�s nevar�yti.

Autor�s nuotr.

Šiauliuose – be konkurencijos

Parduotuv� "Dailu" – ta pati parduotuv�, anks�iau veikusi šalia Šiauli� universiteto galerijos. Ir dabar �sik�r� visai netoli jos – bulvare, Vilniaus g. 126 namo 2 aukšte. Šiek tiek laiko parduotuv� dar veiks ir senosiose patalpose.

Aštuonerius metus Šiauliuose dirban�ios parduotuv�s vadov� D. Skrupskelyt� sako, kad tokios parduotuv�s reikalingos, �domios. Daug�ja �moni�, kurie piešia laisvalaikiu, savo malonumui. Tad parduotuv� stengiasi pasi�lyti laisvalaikio preki� – da�� šilkui, stiklui. Dail�s prek�s ypa� reikalingos Men� fakulteto studentams, dail�s mokykl�, �vairi� dail�s studij� aukl�tiniams. Kalbantis su D. Skrupskelyte, � parduotuv� u�suka Tytuv�n� ir Šiluvos mokykl� dail�s mokytoja. Parduotuv�s direktor� j� supa�indina su parduotuv�s naujov�mis.

B�das turiningai praleisti laisvalaik�

Turb�t kilo klausimas, k� šioje parduotuv�je tapo dailininkas U. Ratnikas? Parduotuv�je "Dailu" galima ne tik �sigyti dail�s preki�, bet ir kurti. �ia �mon�s gali patys ištapyti l�kšt�, puodel�, stiklin� ar vaz�, dekoruoti �vakes. L�kšt�s gra�inimo �m�si ir U. Ratnikas. Tapyti galima ant keramikos, porceliano, stiklo, šilko. Galima išbandyti ir kitokias priemones – sendinimo efekt�, akril�. Turiningai praleid� laik� ir išgra�in� norim� daikt�, juo gal�site papuošti namus ar kam nors padovanoti. Tai ypa� aktualu art�jant Kal�doms – juk taip smagu dovanoti paties kurt� daikt�, o artimuosius jis d�iugins labiau nei pirktas.

Reikiamomis priemon�mis pasir�pins parduotuv� "Dailu", net ir daiktu, ant kurio norite piešti. Jeigu norite, galite atsinešti ir savo, tuomet mokestis bus ma�esnis. Tai kiek gi kainuoja vienos l�kšt�s ištapymas su visa l�kšte? "Ma�daug 10 lit�. Tiek pat kainuot� ir taur�s tapymas", - pasakoja D. Skrupskelyt�.

� studij� piešti, tapyti, dekoruoti gali ateiti ir didesn� – iki 12 asmen� grup�, tik apie tai reik�t� pranešti iš anksto. �mon�ms savo darbuotojams gal�t� padovanoti švent� – tapym� ant puodeli� ar l�kš�i�. Parduotuv�s "Dailu" darbuotojai su visomis k�rybai reikalingomis priemon�mis atvykt� � reikiam� viet�.

Ši� studij� jau išband� ir "Bumc�s klubo" ketvirtokai, kurie margino, gra�ino puodelius. Ta�iau parduotuv�s "Dailu" direktor� pataria iš t� gra�i� puodeli� negerti - tik gro��tis. Norint šiuos daiktus naudoti buityje, reikia juos išdegti specialioje krosnel�je, kuri�, jeigu bus poreikis, parduotuv� ketina nusipirkti.

Vaikai - dr�s�s, suaugusieji - susikaust�

"Vaikai piešia dr�siai, suaugusieji – labiau susikaust�, - pasakoja D. Skrupskelyt�. – �mon�s tur�t� b�ti dr�s�s ir piešti, kas jiems patinka. Visi yra gab�s." Šia mini studija d�iaugiasi ir iš Tytuv�n� atvykusi dail�s mokytoja - gal�s �ia atsive�ti meno mokyklos mokinius. O k� apie j� mano tuo metu l�kšt� gra�inantis dailininkas U. Ratnikas? "Toks laisvalaikio leidimo b�das – �domus, smagus ir naudingas", - sako dailininkas.

Parduotuv�s "Dailu" direktor� Daiva kvie�ia jaunas mamas �ia laik� leisti su vaikais. Neseniai prekyboje pasirod� ekologišk� da�� serija vaikams. Šie da�ai gerai išsiplauna, nekenkia sveikatai. Galvojama ir apie ma�us stalelius. "Jaunos mamos dabar dr�sios, nenori s�d�ti namie", - sako mokytoja iš Tytuv�n�.

Be to, piešiantiems ar tapantiems ant daikt� visada pad�s profesional�s, parduotuv�je "Dailu" dirbantys dailininkai. Parduotuv�s dabuotojai visada stengiasi savo klientus supa�indinti su naujov�mis, pernai net kursus mokytojams buvo suorganizav�.

Parduotuv�je "Dailu" galima aplankyti ir mini galerij�. Šiuo metu joje eksponuojama �anetos Jasaityt�s iliustracij� paroda "Fly - Ly". D. Skrupskelyt� pasakoja, kad ši autor� pasirinkta neatsitiktinai. Anks�iau šiose patalpose buvo jos ir kitos meninink�s – Jurgos Sutkut�s - studija. Direktor� ateityje galvoja apie miniati�r�, galb�t juvelyrikos parod�les. Ir �ada, kad visus priims su šypsena ir arbata pavaišins. Eime?

Taboras �engia � pragarus

Kitokia pagalba Vilniaus �igonams, narkomanij� vadinantiems prakeiksmu

Gitana ZUBIEN�

Kaip suprantate pagalb�? Kai kas nors atid�iai išklauso, švelniai paglosto galv�, apsikabina ir pab�na šalia. Kol išsiguodi. Arba tiesiog niekur neskuba ir nuošird�iai d�sauja kartu, pasidalydamas savo patirtimi. Arba atsimena tuo metu, kai labiausiai reikia palaikymo. Aplanko ir niekur neskuba, kol kalbat�s... Jei tokia pagalba jums suk�l� šypsen� - j�s ne vienintelis. Globalinio svetim�jimo laikais pagalba da�niausiai suvokiama tik kaip materiali jos išraiška. Nuo moralin�s pagalbos atprantame ir net pradedame manyti, kad ji - bevert�.

�igoniuk�ms smalsu steb�ti dainuojan�ius ir grojan�ius keistuolius, kurie "nesibado" ir išva�iuodami nepalieka švirkšt�. Prie mergai�i� koj� - panaudoti švirkštai, j� pakuot�s, sul��usios bei sur�dijusios adatos.

Po šio vizito septyni pareišk� nor� atva�iuoti � "Agapao" pa�i�r�ti, ar �manoma reabilituotis.

Šio rašinio herojus jonaviškis Vitalijus Volkovas taip nemano. Ir tai, k� jis daro, ver�ia keisti po�i�r� � pagalb�. Šiuo atveju - konkre�iai apie pagalb� viena baisiausi� priklausomybi� sergantiems �mon�ms - narkomanams.

Apie pat� Vitalij� Volkov� šiame rašinyje daug informacijos nerasite. Tik apie tai, kuo jis u�siima pastaruoju metu. Tiksliau, savaitgaliais. Va�in�ja su šeima � Vilni�, �igon� tabor�. Su �mona ir ma�yliais vaikais pa�ioje Lietuvos narkomanijos širdyje skelbia apie galimyb� gyventi kitok� gyvenim�. Tai jis daro niekieno neprašomas, niekieno nefinansuojamas - aukodamas savo asmeninius pinigus ir laisvalaik�.

� �igon� tabor� Vitalijus atva�iuoja paruoš�s program�. Tiesiog vienoje aikšteli� jis surengia nedidel� koncert�: skambina gitara, o jo vaikai pritaria b�gneliais. Pertrauk� metu jis pasidalija liudijimais. Apie kitok� gyvenim�. Tiesiog pasakoja apie save ir savo patirt�, kalbasi su kritin� rib� pri�jusiais narkomanais - �igonais ir kitais d�l doz�s �ia u�klydusiais �mon�mis.

Išskirtinis Vitalijaus Volkovo bruo�as - jis tikintis, katalikas, septynerius metus su šeima gyven�s Jeruzal�je. Gr��s � Lietuv� jis �m�si šios misijos, kuri� �vardija kaip Jeruzal�s švent�. Ten jis grodavo ir skelb� liudijimus, bendraudamas su �vairi� tautybi�, tik�jim� �mon�mis. Lietuvoje Vilniaus �igon� tabor� pasirinko neatsitiktinai. Jo nuomone, šiems �mon�ms Lietuvoje labiausiai reikia pagalbos.

�igonai jo iš taboro neveja. Atvirkš�iai, kaskart sutinka vis šil�iau. Vis daugiau j� ateina ir pasikalb�ti su Vitalijumi. Išsipasakoja. Anot j�, šis taboras buvo pirmasis narkomanijos �idinys Lietuvoje. �igonai iš prad�i� buvo tik prekeiviai. Jie sako, kad šiuo "bizniuku" susigund� d�l to, kad jis atrod�s geras b�das lengvai u�sidirbti pinig�. Dabar jie suvokia, kad narkotikai tapo taboro prakeiksmu. Dauguma taboro gyventoj� vartoja narkotikus. Susileisti doz� jiems tas pats, kas kitur Lietuvoje sur�kyti cigaret�. Ne vienas prie Vitalijaus pri�j�s �igonas pasiguod�ia, kad narkomano gyvenimas yra tragedija, ta�iau kaip j� pakeisti - ne�ino.

Kol Vitalijus su šiaulie�iais ved� program�, šalia vir� �igon� tabore �prastas gyvenimas - netolies kr�muose dozes leidosi tai vieni, tai kiti narkomanai.

Juozo DAPŠAUSKO nuotr.

Kartu va�iavo ir šiaulie�iai

Visa tai mums papasakojo kartu su Vitalijumi Volkovu neseniai Vilniaus �igon� tabore lank�sis šiaulietis Juozas Dapšauskas, Šiauli� vyskupijos Katalik� evangelizacijos centro direktorius. Jonaviškis pakviet� �mones, turin�ius praktikos alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ir reabilitacijos srityse, prisid�ti prie jo programos �igon� tabore. Be Juozo Dapšausko prie Vitalijaus Volkovo ir jo šeimos prisid�jo ir reabilitacin�s bendruomen�s "Agapao", esan�ios Romu�iuose (Šiauli� raj.), nariai.

Šiauli� katalik� evangelizacijos centras jau ne vienerius metus u�siima priklausomybi� lig� prevencija. Šiauli� mokyklose �gyvendina projekt� "Neb�kime zombiais". Dirba tokiu pat principu kaip ir Vitalijus Volkovas. Kartu su muzikine programa moksleiviams skelbiami liudijimai. Juose apie savo patirt� - nuopol� ir pakilim� iš duob�s bei nauj� gyvenim� - kalba buv� alkoholikai ir narkomanai. "Agapao" nariai buvo pakviesti, nes yra patyr�, dirbdami su alkoholik� ir narkoman� reabilitacija.

"Tai, k� mes Vilniaus �igon� tabore pamat�me, pranoko baisiausius l�kes�ius", - sak� Juozas Dapšauskas.

Šokiravo vaizdai. Kad narkotikai �ia vartojami atvirai, nuo nieko nesislapstant. Ne tik namuose, bet ir patvoriuose, pakr�m�se, ant tak�, keli�. Švirkštai, j� pakuot�s, adatos �ia išm�tytos tarsi nuor�kos - pro juos reikia bristi, j� ne�manoma nepasteb�ti. �ia pat ka�kas leid�iasi narkotikus, �ia pat �aid�ia vaikai. Iš lauko ant namo sien� pakabinti veidrod�iai ne tam, kad kas nors gal�t� pasigro��ti savo atvaizdu. Kad lengviau b�t� susileisti narkotikus � kaklo ven�.

� tabor� viena po kitos atva�iuoja taksi. Iš jos išlip�s keleivis neilgai u�trunka u� kurio nors namuko dur�. Greitai jis pasirodo nešinas švirkštu. Doz� susileid�iama vos �s�dus � mašin�. Taksistas paslaugiai laukia, kol keleivis u�baigs proced�r�. Tik po jos taksi išrieda iš taboro.

�igon� tabore ši� dalyk� nepasteb�ti ne�manoma. Narkotik� vartojimas toks �prastas, kaip r�kymas. Ir policija tai mato, bet �ia, akivaizdu, negalioja visur kitur Lietuvoje galiojantys �statymai. Policijos ekipa�as nors ir pasirodo, ta�iau ne tam, kad gaudyt� narkomanus. Jis pasisukin�ja, apsuka rat�, kit� ir išva�iuoja. �igonai sako, kad policija pri�i�ri tvark�... kad tabore niekas nesimušt�.

Po šios kelion�s Juozas Dapšauskas sako suvok�s vien� dalyk�. Nors dabar �igon� tabore matytas vaizdas daugel� m�s� ir šokiruot�, bet netrukus gali ateiti laikas, kai tai gali tapti �prasta. Netrukus ir Šiauliuose gali atsirasti viet�, kur vietoj nuor�k� bus prim�tyta švirkšt�, adat�. Ir tuo vaizdu mes nebesisteb�sime. Tai atrodys normalu. Narkomanija, kaip ir r�kymas ar alkoholizmas, yra prisijaukinama. Juk taip esame apsiprat� su alkoholizmu. Juk iš esm�s alkoholizmas yra baisi tragedija. Ne tik atskiro asmens, bet ir šeimos, kolektyvo, visuomen�s. O juk nieko nebestebina praeinantis svirduliuojantis �mogus. Juk tuo neretai ne baisim�s, o juokiam�s. Nugriuvo patvory - taip jam ir reikia. Sumušo �mon� - ne pirmas kartas, pati kalta... Vis re�iau susim�stome, kad tai n�ra normalu. Alkoholizmo ir r�kymo reiškiniai atrodo normal�s. Jie mus prisijaukino. Narkomanija irgi gali mus prisijaukinti.

Juozas Dapšauskas sako dabar tvirtai �sitikin�s, kad jei nebus rimtai pa�i�r�ta � narkomanijos prevencij�, tas pats gali atsitikti ir su ja. Narkomanija gali tapti norma. Matysim - s�di ant suoliuko narkomanas ir leid�iasi doz�. Galvosim - ai, jei jam gerai, tegul smaginasi. Gal ir gerai, kad mes nesame turtingi. Juk didesniuose miestuose arba daug kur u�sienyje jau ir dabar vartoti silpnuosius narkotikus tampa �prasta. Visuomen� prie tokio po�i�rio pama�u pratinama. Juk jau ne vienerius metus ir m�s� valstyb� su aibe narkomanijos prevencija u�siiman�i� klerk� pratina mus patik�ti, kad vienkartini� švirkšt� dalijimas yra pati geriausia narkomanijos prevencija.

Juozas Dapšauskas sako, kad kol kas reikia tik d�iaugtis, kad nesame turtingi - provincijoje �mon�s pasitenkina alkoholiu. Narkotikai jiems - per brangus malonumas. Jie prieinamesni ten, kur ekonomika klesti. Atrodo, kur ekonomika kyla, ten tur�t� b�ti daugiau kult�ring� �moni�. Deja, kult�ra pasireiškia rafinuotesn�mis priklausomyb�mis.

"S�kmingai �gyvendinama mobili švirkšt� keitimo ir konsultavimo programa, kuri� vykdo Šiauli� savivaldyb�s Nakvyn�s namai, o finansuoja Savivaldyb�. 2005 m. skirti 36 t�kstan�iai lit� iš Specialiosios bendruomen�s sveikatinimo programos l�š�. Ypa� d�iugina programos rezultatai: per metus buvo išdalyti 5033 vienkartiniai švirkštai ir adatos (2004 m. - 870), surinkta - 67 procentai. (2004 m. - surinkta 50 procent�). Iš Šiauli� miesto savivaldyb�s narkotik� kontrol�s komisijos veiklos ataskaitos

Garsusis Luki�ki� kalinys Lietuvos bloguoju nemini

Išskirtinis "Šiauliai plius" interviu su Bertrano Kanta gyn�ju advokatu Leonu Virginijumi Papir�iu

Ri�ardas JAKUTIS

Atlik�s dal� bausm�s, iš �kalinimo �staigos Pranc�zijoje neseniai lygtinai buvo paleistas dainininkas Bertranas Kanta (Bertrand Cantat). Prieš Bertranui Kanta išeinant � laisv�, jo gyn�jas advokatas Leonas Virginijus Papirtis j� aplank� Muret kal�jime prie Tul�zos. Kaip atrodo visa ši Vilniuje �vykusi tragedija po keleri� met�? L. V. Papirtis nelabai link�s dar ir šiandien apie tai kalb�tis su �urnalistais. Ta�iau savaitraš�iui "Šiauliai plius" jis sutiko duoti išskirtin� interviu.

Advokatas Leonas Virginijus Papirtis viešnag�s Pranc�zijoje pas ten atliekant� bausm� jo ginam�j� Bertran� Kanta metu.
Leono Virginijaus PAPIR�IO asmeninio archyvo nuotr.

- Visi prisimename šiurpi� nelaim�, kuri �vyko 2003 met� liepos 27-osios nakt� Vilniaus viešbutyje "Domina Plaza". Šven�iant televizijos serialo "Kolet�" filmavimo Lietuvoje pabaigtuves, meil�s saitais susieti aktor� Mari Trentinjan (Marie Trintignant) ir dainininkas Bertranas Kanta susikivir�ijo, d�l to vyriškis moter� past�m�, jai sudav�, o krisdama ji stipriai sutrenk� galv� ir po keli� dien� mir�. J�s tapote kaltinamojo Bertrano Kanta gyn�ju. Kiek teko gird�ti, ir proceso metu, ir po jo j�s veng�te bet koki� didesni� interviu. Kod�l?

- Proceso metu buvo labai didelis �iniasklaidos d�mesys – pirmiausia iš Pranc�zijos pus�s. Komentarai ir d�l pa�ios istorijos, ir d�l �vyki�, ir d�l asmenybi� vertinimo buvo labai �vair�s, labai da�nai su didele subjektyvumo doze bei išgalvot� fakt� pateikimu. Suprantama, kod�l šis dviej� �moni� konfliktas suk�l� didel� šok� Pranc�zijoje. Tragiško �vykio centre atsid�r� Pranc�zijos roko �vaig�d�, publikos numyl�tinis, išgars�j�s savo akcijomis ir veikla prieš smurt�, skurd�, narkotikus, socialin� nelygyb�, pavyzdingas šeimos vyras... O tuo metu �iniasklaidoje pasirod� labai daug informacijos – labai da�nai iškreiptos ir tendencingos apie tai, kas �vyko. Negin�ijamas buvo tik �iaurus faktas – po �vykusios dramos aktor� Mari Trentinjan mir�. Laikausi pozicijos ir esu �sitikin�s, kad ji teisinga – nekomentuoti to, kas �vyko, neb�ti vertintoju ir teis�ju. Advokatas turi savo srit�...

- Bet teismas pri�m� apkaltinam�j� nuosprend� – 8-eri metai nelaisv�s. O j�s� ginamasis atšauk� savo apeliacin� skund�. Ar tai reikia suprasti, kad Bertranas Kanta nuosprend� savo at�vilgiu pri�m� kaip teising�?

- �ia reik�t� labai daug pasakoti... Ir tai n�ra taip paprasta. Jei glaustai, tai mano ginamasis niekuomet neprisipa�ino nu�ud�s savo draug�. Antra, buvo daug kalb�, kad mano ginamasis lemting� nakt� buvo apsvaig�s nuo narkotik�. Tai netiesa. Jokie testai to neparod�. Tre�ia, mano, kaip advokato pozicija ir šios situacijos vertinimas – neatsargus gyvyb�s at�mimas. Tuomet ir visai kita bausm�. Ta�iau Bertranas Kanta pavargo. Nuo �tampos, nuo u�gauliojim� ir visoki� dalyk�, apie kuriuos nesu link�s pasakoti. Jis susitaik� su likimu. Nusivyl� teismu. Esu sak�s, kad did�iausi� bausm� – s��in�s grau�at� – jis tur�s vis� likus� gyvenim�. Atmenate, po tos lemtingos nakties jis m�gino �udytis. Labai sud�tingi reikalai. Jis prarado artim� �mog�, prie šio praradimo prisid�jo to nenor�damas. Pagaliau liko jos keturi našlai�iai vaikai... Drama. Bet apeliacinio skundo atsi�mimas nebuvo mano id�ja.

- Pranc�zijoje apie ši� dram� yra išleistos kelios knygos. Tiesa, j� yra ir Lietuvoje. Nuomon�s �vairios, priklausomai nuo to, kas knyg� ruoš� ir leido. Apie jus, kaip advokat� ir �mog�, Bertranas Kanta išsako pa�ius gra�iausius �od�ius. K� galite apie tai pasakyti?

- Knyg� yra �vairiausi�. Tai ir kronikinio pob�d�io, kurias raš� �urnalistai, arba artim�j� �moni� – su savo subjektyviais pasteb�jimais, vertinimais. O kiek dar straipsni� �urnaluose, laikraš�iuose Pranc�zijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Liuksemburge... Dar televizijos laidos. Matot, �ingeidum� apsprend� dramos veik�jai. Man šioje situacijoje nebuvo paprasta. Pavyzd�iui, jau po nuosprend�io sutikau dalyvauti vienoje Pranc�zijoje labai populiarioje televizijos laidoje. Šventai tik�jau, kad tai gali ateityje pad�ti mano ginamajam. Kai atvykau � Pary�i� ir pama�iau, kur krypsta visi reikalai, – dalyvauti laidoje kategoriškai atsisakiau. �urnalistai kartais �aid�ia �iaurius �aidimus. Savo ginamojo aš neteisinu. Jis ir pats nuo pirm�j� parodym� sak�: "Sakysiu tik teisyb�. Kaltas, kad nesusivald�iau, kad neiš�jau, kad sk�liau antausius, nor�damas sustabdyti jos isterij� ir agresij�..." To, ko visuomen� ne�ino, kas susij� tik du dviem �mon�mis, nebereikia knaisioti. Puslapis u�verstas. Nieko nebepakeisi. O su Bertranu susiklost� dvasinis ryšys, kuris daugelyje situacij� labai pad�jo.

- Spalio m�nes�, atlik�s tre�dal� bausm�s, Bertranas Kanta paleistas � laisv�. Gal teko gird�ti apie tai pa�i� pranc�z� nuomoni�, nes juk ne visi Pranc�zijoje jam simpatizuoja?

- U� ger� elges� B. Kanta savaitgaliais buvo leista palikti kal�jim� ir pab�ti namuose, kur jo laukdavo ketveri� metuk� dukra ir dešimtmetis s�nus. Kiek �inau, joki� nuobaud� kal�jimo metu jis n�ra gav�s, o buvo tik skatintas ir girtas. Kal�jime jis tvark� aplink�, pri�i�r�jo jam skirt� dar�ovi� lysv�, sportavo, labai susidom�jo Ryt� filosofija. �kalinimo �staigoje kasdien Bertranas Kanta gaudavo apie 50 laišk�. Vien� jam rašiusi� nuomon� buvo kategoriška, kiti suprato, kad �vyko tragedija, kurios kaltinink� - meil�. Tod�l ir nuomoni� d�l priešlaikinio paleidimo Pranc�zijoje yra �vairiausi�. O kreiptis d�l paleidimo � laisv� teis� jam suteik� tai, kad turintys ma�ame�i� vaik� gerai besielgiantys kaliniai � laisv� gali b�ti paleisti atlik� tre�dal� bausm�s. Aišku, su tam tikrais apribojimais.

- Kokie tolimesni Bertrano Kanta planai? K� veikia grup� "Noir Desir"? Ar galima Pranc�zijoje nusipirkti šios grup�s kompaktini� plokšteli�? K� jums dav� ši byla?

- Laikas – geriausias gydytojas. Dar anks�iau Bertranas sak�, kad nelaisv�je jis kurti negali. Bet jau tada ma�iau, kad jis tai daryti m�gina. Manau, kad k�r�jas negali tyl�ti, kur jis beb�t�. Kur� laik�, kol nepasibaigs jo lygtinio paleidimo terminas, Bertranas Kanta viešai koncertuoti negal�s. Gal taip ir turi b�ti. �aizdos labai gilios. O d�l �raš�, tai b�damas Pary�iuje specialiai dom�jausi. Muzikos preki� parduotuv�se "Noir Desir" �rašai pardavin�jami. Vien� kompaktin� plokštel� grup� �raš� kal�jime, atvykusi pas Bertran� Kanta. Ji pripa�inta geriausia 2005 metais Pranc�zijoje. Taip pat ma�iau nauj� grup�s "Noir Desir" pristatym� labai rimtame šimto puslapi� �urnale "Les inralkuptibler". Visas �urnalo numeris skirtas šiai grupei. Bertranas �ad�jo net dain� sukurti, skirt� Lukiški� kal�jimui, kuriame jis praleido 14 m�nesi�. Kas �ino, gal toji daina taps Lietuvos kalini� himnu. B. Kanta nei Lukiški� kal�jimo, nei Lietuvos bloguoju nemini. Bertranui pranešiau, jog viešbu�io "Domina Plaza" neb�ra, jame �rengti butai, o numeris, kuriame �vyko tragedija, nupirktas vienas pirm�j�. Aš asmeniškai iš šios bylos gavau naujos patirties – ir kaip �mogus, vyras, ir kaip advokatas. Dramos rezultatas parod�, koks trapus yra gyvenimas. Kaip vienas poelgis kei�ia ne tik tavo, bet ir aplinkini� gyvenim� arba visiems laikams prarandi sau artim� ir mylim� �mog�. Teisminiame tyrime dirbau su kolega Algirdu Matuiza ir bendras darbas profesine prasme nepra�jo be p�dsak�. Kaip ir bendravimas su kolegomis iš Pranc�zijos.

Koncertas tiems, kuriems nepatinka Rad�is

Milda LEVICKAIT�

"Šiaulie�iams pasisek�, kad � m�s� miest� koncertuoti atva�iuos elitin� d�iazo grup� "The Shin", - sako rengini� organizatorius Remigijus Ruokis. - Šiemet ji jau dalyvavo per trisdešimt festivali�, gastroliavo Kinijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Pranc�zijoje, Slov�nijoje, Italijoje, Ispanijoje, Danijoje, Ukrainoje ir Estijoje. "The Shin" - nuolatin� did�iausi� pasaulio d�iazo rengini� viešnia. Tai muzika, kuri� priima visas pasaulis."

Did�iausiuose pasaulio tarptautiniuose festivaliuose koncertuojantis "The Shin" publik� stebina projektais, kuriuose susipina muzika ir šokis, gruziniškas folkloras ir tradicinis d�iazas.

Julijanos VOLOZ nuotr.

Susitiko emigracijoje

Gruzijos d�iazo elitui priklausantys muzikantai grup� sub�r� ne t�vyn�je. � Vokietij� emigrav� gitaristas Zaza Miminošvilis ir bosininkas Zurabas Gaganidz� kartu groti prad�jo 1998-aisiais, perkusininkas Mamuka Gaganidz� prie j� prisijung� po ketveri� met�.

Jau pirmaisiais "The Shin" gyvavimo metais grup� sulauk� did�iulio publikos susidom�jimo ir kritik� pagyrim�. Gruzinai buvo kvie�iami groti Kinijoje, JAV, Belgijoje, Italijoje, Danijoje, Izraelyje, Turkijoje ir kitose šalyse.

Kuo muzika persisotinusius u�sienio klausytojus gal�jo sudominti trys gruzinai? Ogi originalumu, mat j� muzikai labai sunku rasti palyginim�. "The Shin" - tai Gruzijos folkloro tradicij� �kv�ptas dainavimo stilius, su šios šalies kult�ra nesusipa�inusius klausytojus priver�iantis išsi�ioti iš nuostabos. Tai d�iazo tradicij� nuotrupos, fankas, net pietietiškas flamenkas. Ir, aišku, nemenka geraširdiško gruziniško humoro doz�.

Muzika - kelias � namus

Išvertus iš gruzin� kalbos, "The Shin" reiškia sugr��im� namo. "Ten, kur � langus barbena lietus, iš virtuv�s sklinda pa��stami kvapai, o �moni� balsai – pa��stami, nors neb�tinai supranti, k� jie kalba", - taikliai savo k�ryb� apib�dina gruzinai. Nes iš ties� ši trijul� kvie�ia � muzikin� kelion� itin ilgu maršrutu – nuo Juodosios j�ros iki Misisip�s.

"The Shin" k�rybin�je biografijoje - jau septyni �rašyti albumai. Trio nariai yra suk�r� muzikos Tbilisio valstybinio teatro spektakliams, �vairiose šalyse sukurtiems filmams, televizijos ir radijo laidoms. 2005-aisiais "The Shin" Tbilisyje grojo kartu su legendiniu d�iazmenu trimitininku Randy Breckeriu, scenos partneriais juos rinkosi ir ��ymioji daininink� Chaka Khan. Pra�jusiais metais jie dalyvavo pasauliniame muzikos festivalyje "WOMEX" Sevilijoje. Ši� met� pavasar� gruzinai prad�jo pirm�j� koncertin� turn� po Europ� ir iki �iemos ketina apsilankyti apie 20 šali�. Vien� savait� - nuo lapkri�io 7 iki lapkri�io 14 d. - "The Shin" paskyr� koncertams Lietuvoje, Latvijoje ir Kaliningrade.

Gruzin� tradicin�s ir šiuolaikin�s muzikos derm�

"Š� kolektyv� išgirdau pra�jusiais metais viename d�iazo festivalyje, � kur� jie pateko, galima sakyti, atsitiktinai, - pasakoja Remigijus. - Gruzinai paker�jo ir ant koj� pak�l� vis� sal�je s�din�i� publik�, nors to festivalio super�vaig�d�mis buvo �vardyti kiti kolektyvai ir muzikantai. Po tokios s�km�s šiemet festivalio "Vilnius City Jazz" organizatoriai vert�si per galv�, kad "The Shin" atva�iuot� � Lietuv�."

Vilniuje, Birštone ir Šiauliuose koncertuosiantys gruzinai pristatys projekt� "EgAri", kuriame, kaip pristato muzikologai, �sp�dingai susipina muzika ir šokis, d�iazas ir folkloras, laukin� energija ir ramyb�. Projekto tikslas – sukurti modern�, bet gruziniškos muzikos dvasia persmelkt� skambes�. "Šis puikus vaizdo ir garso derinys – lyg dialogas tarp Ryt� ir Vakar� kult�r�. Jis �domus kaip Niko Pirosmanio tapyba ar Tbilisio architekt�ra", - rašoma vienoje iš projekto "EgAri" anotacij�.

Kas bendra tarp Pranc�zijos "mongol�" ir emigravusi� gruzin�?

"Jie gali groti klasikin� tem�, muzik� iš filmo "Kaukazo belaisv�", "Šok� su kardais" ir iš viso to padaryti šoki� muzik�, kuri visus priver�ia šypsotis, - savo gird�tus ir matytus �sp�d�ius perteikia R. Ruokis. - Juos gal��iau palyginti su prieš dvejus metus Šiauliuose koncertavusiu pranc�z� kolektyvu "Quelques Fiers Mongols" ("Keletas išdid�i� mongol�"), grojusiu "Led Zeppelin" muzik�. Kuo tie "mongolai" mus taip su�av�jo? O gi tuo, kad jie �inom� muzik� perteik� visiškai kitaip. Kaip ir grup� "The Shin", kuri tradicin� d�iaz� interpretuoja labai savitai."

Anot Remigijaus, publika yra išlepinta, visi nori gird�ti ka�k� naujo, be to, ne kiekvienam duota gird�ti obertonus ar pan. "The Shin" d�iazo muzik� padaro priimtinesn�, patrauklesn�. O šiuolaikiško skambesio suteikia labai senais tradiciniais instrumentais - dudukais ir b�gneliais. "Klausaisi Kaukazo regionui b�dingo jausmingo vyriško dainavimo - o kai dainuoja penki, tai �sp�dis labai stiprus - ir išgirsti lietuvišk� frazi�. Nustembi, galvoji: kas �ia, bet paskui prisimeni, kad gruzinai kil� iš Lietuvos", - juokauja Remigijus.

Lapkri�io 13-oji, laimingoji diena

Prieš kur� laik� buvo skelbta, kad "The Shin" koncertas bus lapkri�io 11-�j�, ta�iau rengin� "Saul�s" kino teatre nuspr�sta perkelti � lapkri�io 13-�j� dien�.

"Sekmadien� vyrai tur�s lyd�ti moteris � ledo šou, tod�l ir pakeit�me koncerto dien�. Šiauliai ne toks didelis miestas, kuriame vienu metu gal�t� vykti du �dom�s renginiai, - paaiškino R. Ruokis. - Tiesa, mes laukiame publikos ir iš kit� miest�. Pa�ad�jo atva�iuoti gruzinai iš Ma�eiki�, Joniškio. Jei viskas pavyks, po koncerto neoficialioje aplinkoje gruzinai, ketinantys "Til��je" atidaryti gruzinišk� patiekal� restoran�, iškeps avinuk�. Turiu dar vien� sumanym� - anks�iau lietuviai šokdavo gruziniškus šokius, gal dar pavyks "atkasti" tok� kolektyv�, nes nor�t�si m�s� sve�iams padaryti staigmen�."

Menas ir kraujas susiliejo scenoje

Modesta JURGAITYT�

Praeit� ketvirtadien� u�suk�s � Šiauli� universiteto Mokom�j� teatr� gal�jai pagalvoti, kad patekai � ligonin�. Sal�je ir ant scenos sukiojosi, koncertavo ligoniais persireng� studentai, rengin� ved� estrados men� studijuoti norinti medicinos sesut�, o �ia pat tikros gydytojos atliko kraujo tyrimus, matavo kraujosp�d� ir �m� iš donor� kraujo. ŠU estrados meno studentai Mokomajame teatre sureng� kraujo dien� - kol vieni šoko ir dainavo, kiti tapo neatlygintinais kraujo donorais.

Nors Mokomojo teatro sal�je skamb�jo muzika, aplink sukiojosi "ligoniukai", renginio ved�jai, bet medik�ms tai dirbti netrukd�.

Kraujo donoryst� tapo spektaklio dalimi

� Mokomojo teatro sal�, kurioje jau vis� lauk� "ligoniukai", rinkosi �i�rovai ir Kraujo donoryst�s centro darbuotojos, nešinos kraujui imti reikalingais �rankiais bei priemon�mis. Scenoje buvo pastatyti gultai, išd�lioti �vairiausi buteliukai, �arnel�s, adatos. Šalia scenos �sik�r� anketas pildan�ios, krauj� tirian�ios, pacientams kraujosp�d� matuojan�ios medicinos darbuotojos. Vyko rimtas pasiruošimas darbui. O tuo tarpu scenoje prasid�jo veiksmas...

B�rys ligoni�-aktori� ši� gerumo dien� prad�jo bendra daina. Renginio ved�jai praneš�, kad šiandien Mokomajame teatre visi norintys gali tapti neatlygintinais kraujo donorais, o nenorintys ar negalintys turi palaikyti jo duodan�iuosius. Tad pirmasis kraujo duoti pasiry��s vaikinas sulauk� galyb�s ovacij�, o scenoje prad�jo dainuoti ir šokti palaikantieji.

Duodan�i�j� kraujo eilut� ilg�jo, scenoje vienas pasirodymas keit� kit�. Nors estrados meno "ligoniukai" buvo chalatuoti, o galvos sutvarstytos, matyt, jie sirgo nesunkiai, nes atsid�r� scenoje atgydavo išsyk. Prie j� prisijung� ir kiti estrados meno studentai, kurie dainavo, grojo savo k�rybos, kit� atlik�j� k�rinius. Renginio ved�jas Tomas klaus� duodan�i�j� kraujo, ar šie nebijo, o medicinos darbuotoj� - ar neskaud�s. Jis ragino kuo daugiau susirinkusi�j� duoti kraujo. Ši kraujo davimo akcija buvo lyg spektaklis, tik viena jo dalis buvo reali - jaunimas kraujo dav� išties.

Gerumo savait�s renginys

Estrados meno d�stytojas, aktorius Juozas �ib�da sako, kad dabar jaunieji aktoriai gyvena gerumu - jie u�sibr�� padaryti tris gerus darbus. Pirm�j� jau atliko. U�deg� �vaki�, pad�jo g�li� ant buvusi� student�, aktori� ir benami� kapeli�. "Studentai labai naudingai praleido laik�, ka�k� atrado ir sau", - sako J. �ib�da. Antr�j� gerumo pli�psn� - Donoryst�s dien� - Mokomajame teatre organizavo estrados meno tre�iakursiai. Dalyvauti jie kviet� pirmakursius, antrakursius, pa��stamus, draugus.

J. �ib�da pasakoja, kad Donoryst�s dienos Mokomajame teatre id�j� pasi�lius Kraujo centro gydytojoms, šios pasisi�l� atvykti pas juos. "O kadangi ne visi gali duoti kraujo - vieni bijo, kiti geria vaistus - sugalvojo palaikymo akcij� - palinksminti duodan�iuosius kraujo, pakelti jiems nuotaik�", - pasakoja J. �ib�da. Tre�iasis estrados meno student� gerumo renginys - kelion� � seneli� namus - dar ateity.

Populiarina neatlygintin� kraujo donoryst�

Koncertas, ved�j� pokštai buvo smag�s, ta�iau ar tai netrukd� dirbti medik�ms? Gydytoja Danut� Jakštonien� sako, jog nors garsas ir šurmulys buvo didelis, dirbti gal�jo. Tik patiems studentams �tampos buvo daugiau, nes jie ir koncertavo, ir krauj� tikrinosi, ir v�l � scen� b�go. "J� nerv� sistema buvo �audrinta", - mano D. Jakštonien�, ta�iau viskas vyko skland�iai.


Estrados meno studentai scenoje vienu metu ir koncertavo, ir dav� kraujo. Gydytoja Danut� Jakštonien� sako, kad taip studentai neatlygintinos donoryst�s id�jas paskleid� kitiems.

"Buvo labai �domu ir išmoninga. Studentai neatlygintinos kraujo donoryst�s id�jas skleid�ia kitiems", - vykusia akcija d�iaugiasi D. Jakštonien�. Anot jos, toks renginys patrauk� aplinkini� d�mes�, o tai naudinga neatlygintinai donorystei populiarinti. D. Jakštonien� sako, kad renginiai, vykstantys tuomet, kai imama kraujo, visada pritraukia daugiau donorais tapti norin�i� �moni�.

Taip nutiko ir pavasar� krauj� davusioje bei koncert� surengusioje ŠU gimnazijoje. Spalio 13-�j� P. Višinskio aikšt�je organ� ir kraujo donor� ieškantiems medikams labai pad�jo mokiniai, kurie �vairiose miesto vietose, net autobusuose, muzika, dainomis ar kalbomis ragino šiaulie�ius prisid�ti prie šios akcijos. Medik� d�iaugiasi, kad kraujo Mokomajame teatre dav� net tre�dalis student�. Tik trys studentai kraujo dav� pakartotinai, visi kiti - pirm� kart�.

"Nuo pernai Men� fakultetas vis aktyviau dalyvauja neatlygintinoje kraujo donoryst�je. Aktyviau nei, tarkime, Socialini� moksl� fakultetas", - sako D. Jakštonien�. Medik� d�iaugiasi, kad apskritai iniciatyvos duoti kraujo Šiauli� universitete daug�ja. Kit� savait� kraujo duoti ketina Humanitarinio fakulteto bendruomen�. Kiek �moni� turi duoti kraujo, kad medik�s atvykt� � viet�? "Kartais va�iuojame ir d�l penki�", - sako D. Jakštonien�.

Kiekvienas pilietis tur�t� duoti kraujo

Antro kurso studentas Albertas Milerius sako, kad tokia akcija naudinga ir jam, ir kitiems. "Duotas kraujas ka�kam tikrai pravers. O jeigu krauj� imt� ne m�s� sal�je, ko gero, nei�iau", - pasakojo donoru tap�s studentas.

Tre�io kurso studentas Remigijus Pelenis kraujo donoryst�s dien� ir organizavo, ir joje dalyvavo - dav� kraujo. "D�stytojas pasi�l� akcij� - ar padarei k� nors šiandien? Manau, kad kiekvienas save gerbiantis pilietis tur�t� duoti kraujo ir pad�ti �mon�ms, kuriems jo reikia. Prieš kelias dienas buvome kapin�se - u�deg�me �vaku�i� ant �inom� ir ne�inom� �moni� kap�. Koncerto id�ja, kad �i�rovai neli�d�t� ir neb�t� li�dna patiems kraujo duodantiems �mon�ms, taip pat pasirod� �domi", - pasakoja R. Pelenis.

"Vieni labai bijojo, kiti �inojo, kad gali nualpti - tie ir nedav�. Ta�iau dauguma dav�. Aš ir pats ne�inau, kas man bus", - laukdamas savo eil�s ir baimindamasis alpulio kalb�jo R. Pelenis.

"Mados dienoje" - stiliaus pamok�l�s

Modesta JURGAITYT�

Podiumas, b�rys naujausi� rudens ir �iemos kolekcij� r�bais, avalyne, aksesuarais pasipuošusi� modeli�, šmaikšt�s renginio ved�jai, muzika, �vairios akcijos, pristatymai ir smalsaujantys, iš vis� trij� pastato aukšt� rengin� stebintys �i�rovai. Toks šurmulingas gyvenimas vir� praeit� šeštadien� "Saul�s mieste". Šiaulie�ius � mados ir laisvalaikio centr� trauk� "Mados diena", kuri� organizavo savo veikl� ple�ianti bendrov�s "S plius" reklamos agent�ra.

Daug lankytoj� ir pirk�j� � "Saul�s miest�" pritraukusi� "Mados dien�" organizavo veikl� ple�ianti "S plius" reklamos agent�ra.

Mados švent� Šiauliuose

"Mados dienoje" buvo pristatomos "Saul�s mieste" prekiaujan�i� parduotuvi� rudens ir �iemos kolekcijos. "Saul�s miesto" direktorius Eligijus Barista sako, kad jau prekybos centro pavadinimas - mados ir laisvalaikio centras - rodo, jog "Saul�s miestas" nori b�ti mados skleid�ju Šiauli� mieste. Šis pristatymas - tarsi pagalba pirk�jui, kaip galima kurti �vairius r�b�, avalyn�s, aksesuar� derinius, ar tiesiog galimyb� pamatyti naujausias mados tendencijas. "Mados diena" n�ra komercija. Tai - švent� pirk�jams, j� pa�intis su mada", - teigia E. Barista.

"Mados dienoje" dalyvavo 26 "Saul�s miesto" parduotuv�s, pristatyta 14 kolekcij�. Parduotuv�s rinkosi skirtingas pristatymo galimybes - vienos savo prekes pristat� atskirai, o kitos - bendras kolekcijas. Tad vienos parduotuv�s modelius reng�, kitos av�, dar kitos - šukavo ir da��. Ši mados švent� buvo skirta ne tik suaugusiesiems. Ir ma�ieji gal�jo steb�ti jiems skirtus mados pasirodymus, kuriems spalv� suteik� ma�ieji modeliai.

"Mados dienoje" buvo galima išvysti ne tik r�b� kolekcijas, bet ir aplankyti kvepian�i� puokš�i� parod�, dalyvauti loterijose, degustacijose. Specialiai moterims ir panel�ms buvo suorganizuotas maniki�ro naujien� mini seminaras, kvap� pristatymas.

Neprisvil�s pirmasis blynas

"Saul�s miesto" direktorius pasakoja, kad renginio organizatori� bendrov� "S plius" pasirinko iš trij� pasi�lym�. Ir nenusivyl�. "Renginio organizatoriai nustebino, kad visk� suorganizavo labai greitai", - pasakoja E. Barista. "Viskas vyko skland�iai, �sikišti nereik�jo, - d�iaugiasi "Saul�s miesto" direktorius. - Nors laikas spaud�, buvo matyti, kad �mon�s dirba gerai ir su darbu susitvarkys."

O skub�ti reik�jo tod�l, kad mada greitai kei�iasi, viena kolekcija kei�ia kit�, prasideda išpardavimai. "Tai buvo pirmas "blynas", bet neprisvil�s", - taip "S plius" reklamos agent�ros darb� vertina S. Barista. Šio renginio s�km� rodo t�dien padid�j�s �moni� srautas. Keletas parduotuvi� "Mados dien�" ir preki� pardav� gerokai daugiau. Kaip pa�ios parduotuv�s vertina š� rengin�? "Visi nuomininkai buvo labai patenkinti. Jie nori, kad b�t� rengiama kuo daugiau toki� šven�i�", - sako E. Barista.

Anot jo, Šiauliuose toki� rengini� organizavimo patirties n�ra. Daugiausia jie organizuojami Vilniuje, o Šiauliuose rengiami atskir� dizaineri� kolekcij� pristatymai. "Mados dienoje" reik�jo � vien� rengin� sujungti 14 kolekcij�. E. Barista pasakoja prieš savait� buv�s panašiame keli� r�b� parduotuvi� kolekcij� pristatyme Vilniuje. Ten pasirinktas kitoks renginio variantas - vakar�lis buvo tik VIP sve�iams. D�l "Mados dienos" buvo deramasi ir su patirties turin�ia vilnie�i� kompanija, ta�iau j� didesn�s kainos. O kokyb�, anot E. Baristos, palyginti Vilniuje ir Šiauliuose matytus renginius, nelabai ir skyr�si.

Nauja veiklos sritis - rengini� organizavimas

"S plius" reklamos agent�ra renginius organizavo ir anks�iau, ta�iau apsiribodavo ma�esniais projektais. Visam miestui skirto renginio �m�si pirm�syk. Reklamos projekt� vadov�, renginio koordinator� Sigita Gilien� sako, kad nors pasiruošti tur�jo tik dvi savaites, visk� susp�jo ir �gyvendino.

Pirmiausia reik�jo surinkti didel� modeli� kompanij� - 20 mergin�, 11 vaikin� ir 10 vaik�. Pirm� savait� modeliai �jo � parduotuves, matavosi jiems tinkamus r�bus. Keis�iausia, juokiasi Sigita, kad parduotuvi� atstovai praš� ne ypa� lies�, o apk�nesni� modeli�. Kad ir lieknesni, ir apk�nesni �mon�s pamatyt� sau tinkam� r�b� derini�. Savaitgal� buvo rašomas renginio scenarijus, pasirinkti niekada �od�io kišen�je neieškantys renginio ved�jai - aktorius Antanas Kiš�nas ir ilgamet� rengini� ved�jos patirt� turinti Inga Kriš�i�nait�. Savo pokštais, komentarais jie k�r� �aisming�, šilt� renginio atmosfer�.

Prie "Mados dienos" prisid�jo ir joje kolekcij� nepristatan�ios parduotuv�s - dar� makia��, šukuosenas, puoš� balionais. "Mados dienos" koordinator� Sigita pasakoja, kad jie nor�j� visiems padovanoti toki� švent�, kurioje šiaulie�iai visk� suprast�, gal�t� m�gautis reginiu. Ir pagrindinis siekis - pasi�lyti tokius r�b�, drabu�i�, aksesuar� derinius, kuri� pats �i�rovas galb�t nesugalvot�.

"Nor�jome visiems pateikti tarsi stiliaus pamok�les", - su "Mados dienos" koncepcija supa�indina Sigita. Ir išties, b�damas "Mados dienoje" ne iš vieno �mogaus l�p� gal�jai išgirsti: "Aš taip nesugalvo�iau." T� pat� pakartoja ir "Saul�s miesto" direktorius E. Barista, rengin� vertindamas jau ne kaip vadovas, o kaip eilinis �i�rovas.

Nors u�kulisiuose viešpatavo chaosas - vieni modeliai keit� kitus, vilkosi naujus r�bus, reik�jo skub�ti - �i�rovai mat� harmoningus pasirodymus. Improvizacij�, kurios kolekcij� pristatymams suteikia gyvumo, taip pat netr�ko - ypa� vaik� pasirodymuose. Sigita pasakoja, jog 4-6 met� vaikus valdyti ypa� sunku. "Mados dienoje" vienas berniukas, nepanor�s pristatyti jam paskirtos ma�os knygut�s, iš kito at�m� didel� ir vaikš�iojo su ja, nes ji jam labiau patiko. Toks nesuvaidintas šou sulauk� �i�rov� simpatij�.

Laima Vaikul� su�av�jo �iauli� publik�

Asta STANK�NIEN�

Elegantišk�ja sniego karaliene vadinamos daininink�s Laimos Vaikul�s koncertas antradien� Šiauli� arenoje sulauk� šiaulie�i� susi�av�jimo. Pati daininink� po kompliment� Lietuvos publikai ir arenos privalumams praneš�, kad pertraukos nebus. Organizatoriai sako, kad toks itin reiklios daininink�s elgesys reiškia, kad �vaig�dei ka�kas nepatiko.

Po trij� valand� repeticij� ir trumpo bendravimo su �iniasklaida Laima Vaikul� �i�rovams pristat� nauj� koncertin� program�. K� tik palaidojusi vien� mylimiausi� savo šuneli�, praeity išgyvenusi onkologin� lig�, daininink� sak�: "Pasikei�iau." Anot ��ymios dainink�s, jai dabar nebe�domu puoštis, keisti kostiumus, jai svarbesnis santykis su muzikantais ir �i�rovais. "Dirbu kitaip, ir n� vienas muzikantas scenoje ne�ino, kokia bus kita daina. Aš - taip pat", - šypsojosi L. Vaikul�.

Šiaulie�iams daininink� ramiai neleido s�d�ti - publikai teko ir bals� lavinti, ir rankas pamiklinti. Beje, šiaulie�iams teks išmokti kult�ros koncerto pabaigoje – kol po ovacij� artistas nepasirodo antr� kart�, nepulti � r�bines.

L. Vaikul� dainuoja nuo 12 met�. Baigusi mokykl�, ji pasirinko medicinos studijas. Rimti mokslai nesutrukd� siekti svajon�s - Laima prad�jo dainuoti su grupe, kuri koncertavo Rygos naktiniuose klubuose ir restoranuose.

Vienas svarbiausi� L. Vaikul�s laim�jim� buvo triumfas "Bratislavska Lyra 87" konkurse, kuriame dainininkei atiteko pagrindinis prizas "Auksin� lyra".

Devintame dešimtmetyje Laima �stojo � presti�in� Maskvos teatro men� institut�, kur tapo diplomuota aktore ir re�isiere. Pirmosios did�iul�s s�km�s muzikos scenoje L. Vaikul� sulauk� devintojo dešimtme�io viduryje, kai prad�jo bendradarbiauti su vienu �ymiausiu Latvijos kompozitori� Raimundu Paulsu ir Rusijos poetu bei dain� tekst� autoriumi Ilja Rezniku.

Garsi atlik�ja yra išleidusi 11 muzikini� album�.

Atskleistos Kurtuv�n� ba�ny�ios r�si� paslaptys

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� rajonas kult�ros paveldu niekuo nenusileid�ia didesniems Lietuvos miestams. Kurtuv�n� Šv. Jok�bo ba�ny�ia atv�r� r�sio duris, ilgai sl�pusias dvarinink� gyvenimo ir mirties paslaptis. Archeologai atrado itin verting� gerai išsilaikiusi� radini�. Tarp kaul� ir karst� liekan� rastos Slucko juostos, Baltojo erelio ordino �enklas, auksinis �iedas, sagut�, šilkinis XVIII a. vyriškas r�bas kontušas, tik�tina, priklaus� ba�ny�ios fundatoriui Kurtuv�n� dvarininkui Jok�bui Nagurskiui, kurio palaikai ils�josi šeštojoje kriptoje po did�iuoju ba�ny�ios altoriumi.

Archeolog� Birut� Salatkien� pasakojo, kad specialistams besidarbuojant ba�ny�ios r�siuose kart� teko išl�sti � virš�, o ba�ny�ioje tuo metu prie altoriaus stov�jo piligrim�s iš Lenkijos... Nereikia n� sakyti, kokia buvo viešni� reakcija.

Ba�ny�ia tapo mauzoliejumi

ŠU Istorijos katedros d�stytojas Salvijus Kulevi�ius, prieš atskleisdamas Nagurski� r�sio paslaptis, trumpai papasakojo, kuo buvo garsi ši gimin�. Kurtuv�n� dvar� 1717 metais �sigijo Pranciškus Nagurskis ir �m� pl�sti savo rezidencij�. Dvaras itin suklest�jo jo s�naus Jok�bo valdymo laikotarpiu. Vienas turtingiausi� XVIII a. �emaitijos �emvald�i� �k�r� vienuolyn� ir tris ba�ny�ias. Kretingos rajone kaimelio vietoje iškilo jo vardu pavadintas Jok�bavo miestelis. J. Nagurskis buvo apdovanotas aukš�iausiais to meto apdovanojimais - Šv. Stanislovo ir Baltojo erelio ordinais. Jam buvo suteikta viena svarbiausi� - pakamario pareigyb�. Vilniuje iki ši� dien� yra išlik�s Nagurski� dvaras, o Kurtuv�nuose buvo pagrindin� dvarininko rezidencija.

"Kurtuv�n� ba�ny�ia - vienos gimin�s mauzoliejus. Pranciškus Nagurskis ir pirmagimis šešiametis Jok�bo s�nus iš prad�i� buvo palaidoti Tytuv�n� ba�ny�ioje, ta�iau Jok�bas u�sak� vien� �ymiausi� to meto architekt� Martyn� Knakfus�, kad pastatyt� nauj� Kurtuv�n� ba�ny�i� ir gal�t� perlaidoti savo artimuosius. J� stat� dešimt met� ir baig� 1792 metais. Iki ši� dien� išliko tik autentiški vargonai", - teig� S. Kulevi�ius.

Laidotuv�se dalyvaudavo ir... velionis

XVI-XVII a. Lietuvos Did�iosios Kunigaikštyst�s laikais laidotuv�s atrodydavo gana egzotiškos. Gedulingoje ceremonijoje dalyvaudavo pats mirusysis. Velion� vaidindavo � j� panašus aktorius arba u� stalo buvo sodinama išdro�ta skulpt�ra. Dvarininko mirt� simbolizuodavo pa�iu svarbiausiu apeig� momentu � ba�ny�i� atjodav�s ir garsiai nuo �irgo nuvirsdav�s raitelis.

"Niekuo nenusileisdav� ir laidojimo papro�iai. Baroko epochoje turtingai gyven�s �mogus nor�dav�s, jog j� palaidot� kuo kukliau, po ba�ny�ios slenks�iu, kad nusid�j�l� visi � ba�ny�i� at�j� mindyt�, arba � karst� guldyt� vienuolio r�bais, arba per laidotuves vargetoms pinigus dalyt�. Ta�iau tai prieštaraudavo gimin�s principams. Tod�l iš prad�i� laidotuv�s vykdavo pagal velionio vali�, o v�liau jos b�davo prat�siamos ir paminimos pompastiškai pagal to meto gimin�s tradicijas", - pasakojo istorikas.

Kurtuv�n� ba�ny�ioje yra du r�siai. Nedideliuose jau iki tol �inomuose r�siuose ilsisi paskutini� Kurtuv�n� dvarinink� Pliateri� palaikai. Nagurski� r�siuose buvo laidota nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio. Kai r�s� prilaidojo piln�, buvo nuspr�sta, kad ��jimo nebeprireiks, tod�l klojant ištisines ba�ny�ios grindis ��jimas pra�uvo. �mon�s per Antr�j� pasaulin� kar� � r�sius �l�sdavo per angas iš lauko pus�s ir sl�pdavosi nuo bombardavimo.

V�liau � ba�ny�ios r�sius �sisuko pl�šikai, tad angos buvo u�m�rytos. Apie mauzoliej� r�syje liko tik pasakojim� nuotrupos. 2001 metais nuspr�sta angas atidaryti. Taip buvo atrastas buv�s seniai u�mirštas ��jimas iš ba�ny�ios vidaus.

Rastos kauliny�ios

Archeolog� Birut� Salatkien� apie r�sius su�inojo, kai buvo pakviesta nustatyti, ar n�ra daugiau archeologini� paminkl�. Specialistai dirbo ilgiau nei m�nes�. "Pamenu vaizd�, kai nulipau � r�sius - iš kript� kyšojo mediniai karstai, visur buvo išm�tyti �moni� kaulai, laidotuvi� juostos, neaiškios paskirties daiktai. Buvo taip dr�gna, kad po valandos ant popieriaus lapo nebuvo �manoma parašyti. Antropologai r�šiavo kaulus, vis�, kas �manoma, identifikavo ir atskyr� tai, kas nepriklaus� kriptoms. Šeštoje kriptoje buvo rasti paties Jok�bo Nagurskio palaikai, kitoje kriptoje buvo rasti vaik� kaulai, o didel�je d��je, papuoštoje barokiniais elementais, be anatomin�s tvarkos, bet gra�iai buvo sud�ti ne vieno, o 25 �moni� kaulai. Kai kurie j�, matyt, nuo �alvarini� papuošal� buvo pa�aliav�", - prisimena archeolog�.

Nuo XVI a. iki XX a. dori krikš�ionys nepalikdavo rast� �moni� kaul� išartuose laukuose ar išardytose kapinait�se - nešdavo � ba�ny�i� arba � šventori� ir laidodavo vadinamosiose kauliny�iose, tod�l tik�tina, kad d��je rasti palaikai buvo perlaidoti iš kitur.

Dr�gm�s ir �emos temperat�ros santykis daugumai radini� leido išlikti beveik nepakitusiems. Anot B. Salatkien�s, sunku paaiškinti, kod�l vieni palaikai mumifikavosi, kit� lik� tik griau�iai, o treti, u�pilti kalk�mis, suir� labiausiai.

Radiniai restauruoti


Archeologo kruopš�iai nuvalytas karin�s uniformos detal� primenantis daiktas, pasirodo, bes�s dant� pakaitalas. Manoma, kad ��uolinis protezas netur�jo praktin�s paskirties, grei�iau tarnavo estetikai.		Raguo�i� odos smailianosiai batai, si�ti XVIII a., puikiai išsilaik�, nors detal�s ir buvo iširusios. Su šiais batais po pagrindiniu Kurtuv�n� ba�ny�ios altoriumi buvo palaidotas dvarininkas Jok�bas Nagurskis.

Kruopštus darbas lauk� antropologo ir restauratoriaus, kai karstai buvo traukiami iš 12 kript�. Specialistai nustatin�jo palaik� am�i�, d�liojo kaulus, restauratoriai rinko r�b�, bat�, aksesuar� detales ir, apdoroj� specialiu tirpalu, brangius ir retus radinius išnešdavo � lauk�, kad šie d�l temperat�ros poky�i� nesud�lyt�. Svarbiausiais radiniais archeologai �vardija Baltojo erelio ordino �enkl� - vien� iš aukš�iausi� Lietuvos ir Lenkijos kunigaikštyst�s apdovanojim�, Slucko juostas, šilkin� vyrišk� r�b� kontuš�, rytietiško stiliaus smailianosius iš raguo�io odos si�tus batus.

Rytietiškos kilm�s bajoro kostiumas, kurio sud�tin� dalis yra kontušas, buvo vadinamas „sarmatišku“. Tai išskirtinio bajor� luomo simbolis.

Autor�s nuotr.

Trij� metr� ilgio kontušin� juosta, kuria buvo apjuostas Jok�bo Nagurskio k�nas, dabar restauruojama. Pranc�zijoje si�ta šilkin� aukso ir sidabro si�lais siuvin�ta juosta kainuodavo tiek, kiek vienas kaimas su pastatais, gyvuliais ir �mon�mis. Toki� juost� dvarininkai tur�davo tur�ti kelias ir skirting� spalv�, tinkan�i� skirtingoms progoms. Anot istoriko S. Kulevi�iaus, taupumo sumetimais bajorai si�dindavosi juost�, kurios viena pus� buvusi vienos, kita - kitos spalvos. Kokios reik�davo, ta puse ir juosdavosi.

Didelio lankytoj� susidom�jimo sulauk� medinis dant� protezas. "Dvarininkai m�gdav� cukr�, patys iš puod� valgydav� ir sve�ius vaišindav�, tod�l be dant� anksti likdav�. Estetiniais sumetimais, kad mirusiojo �andikauliai gra�iau atrodyt�, iš ��uolo išdro�davo dant� protezus, nuda�ydavo juos baltai ir �statydavo", - pasakojo Salvijus Kulevi�ius.

"XVIII a. pabaigoje Amerikoje medinius protezus tur�davo gyvieji. Tai su�inojau iš ekskursijoje buvusios odontolog�s, besidomin�ios ta sritimi", - papild� istorik� Kurtuv�n� regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis.

Palaidoti kaip dera

Paveldosaugininkai nusprend� tvarkyti gerai �rengt� ir gerai išsilaikius� ba�ny�ios r�s�. Sienos buvo nuplautos, iš seno nugriauto namo plyt� išklotas grindinys, �rengtas apšvietimas, o radiniai "Aušros" muziejaus d�ka greitai identifikuoti ir pristatyti visuomenei.

Birut� Salatkien� pasakojo, kad �moni� palaikai pagal krikš�ioniškas tradicijas buvo sud�ti � naujus medinius karstus, šie - � kriptas, o šios - u�m�rytos. Nuo šiol anks�iau Nagurskiams priklaus� r�siai, kaip paveldas, bus prieinami vietos, regiono gyventojams ir sve�iams.

"Paveldosauga yra �engusi didel� �ingsn�, jeigu galime sau leisti toki� prabang� - atverti r�sius, rengti �ia parodas. Suvokiame tai kaip didel� turt�, �vertiname ba�ny�ios ir Kurtuv�n� reikšm� kult�rai", - �sitikinusi B. Salatkien�.

Šiauli� rajono savivaldyb�s Kult�ros paveldo tarnybos ved�ja Sigita Tauterien� min�jo, kad r�siams �rengti buvo skirti 198 t�kstan�iai lit�. Radiniams restauruoti jau išleista 40 t�kstan�i� lit�. Kiti darbai tur�t� b�ti u�baigti iki spalio pabaigos. Bus pagamintos granitin�s lentel�s su u�rašais, kas ir kada palaidota.

Š� plat� ��jim�, pro kur� iš ba�ny�ios du vyrai be vargo �nešdavo karst�, specialistai atrado �lind� � r�sius pro angas iš lauko.

Nuo ketvirtadienio iki ketvirtadienio

Lietuvoje

2007-09-13, ketvirtadienis

G. Kirkilas �sitikin�s, kad permainos Rusijoje susijusios su rinkimais. Ministras pirmininkas G. Kirkilas neabejoja, kad permainos Rusijos vyriausyb�je susijusios su kit�met vyksian�iais šalies prezidento rinkimais. � Rusijos premjerus si�lomas V. Zubkovas iki šiol Rusijos visuomenei buvo beveik ne�inomas. Pastaruosius metus jis buvo Federalin�s finans� steb�senos tarnybos vadovas ir kovojo su pinig� plovimu.

2007-09-14, penktadienis

Bendri Lietuvos ir Lenkijos energetikos projektai. Lietuvos prezidentas V. Adamkus su Lenkijos u�sienio reikal� ministre A. Fotyga kalb�josi apie bendrus energetikos projektus. Prezidentas pabr��, kad du svarbiausi - naujosios atomin�s elektrin�s statybos ir elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimo - projektai yra pl�tojami skland�iai ir jau š� ruden� tur�t� b�ti priimti reikšmingi sprendimai.

2007-09-15, šeštadienis

Partij� reitingai. Visuomen�s nuomon�s tyrimai teigia, kad daugiausia r�m�j�, kaip ir prieš por� m�nesi�, turi socialdemokratai (15 proc.) bei konservatoriai (14,3 proc.). Tre�iojoje vietoje išsilaik� liberaldemokratai, nors juos remian�i� pilie�i� suma��jo nuo 12,2 proc. iki 8,1 proc. Darbo partija yra ketvirta (7,3 proc.). Prasid�jus naujam politiniam sezonui, vilties patekti � parlament� atsirado socialliberalams. Bent jau pagal apklausos rezultatus galim� balsuotoj� u� Nauj�j� s�jung� pagaus�jo iki 6,2 proc.

2007-09-16, sekmadienis

Parlamentar� kelion�s kainuoja milijonus. Seimo nari� kelion�ms ir toliau skiriami milijonai lit�. Nors Seime buvo deklaruojama, jog komandiruo�i� organizavimo tvarka bus reformuojama ir kad šiais metais Seimo nari� komandiruo�i� maršrutai drieksis daugiausia � prioritetines šalis ir svarbius renginius, aplenkiant egzotiškus kraštus, ta�iau parlamentarai ir toliau nevengia keliauti po egzotiškus kraštus, o kai kuri� Seimo komitet� biud�etas jau baigia išsekti. Tarp ma�iausiai išlaid� tur�jusi� yra Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, iš skirt� 60 t�kst. lit� išnaudoj�s apie 6 t�kst. lit�.

2007-09-17, pirmadienis

Kandidatai � Energetikos kontrol�s komisij�. Prezidentas V. Adamkus pri�m� kandidatus � Valstybin�s kain� ir energetikos kontrol�s komisijos narius. Valstyb�s vadovas atkreip� d�mes�, kad dabartinis energetikos sektoriaus reguliavimas ir �statym� baz� nesudaro s�lyg� komisijai ginti vartotoj� interesus. V. Adamkaus manymu, vienas iš svarbi� �statym�, kur� tur�t� priimti Seimas – �statymas, naujai reglamentuojantis komisijos status�, aiškiau nustatantis nari� skyrimo kriterijus.

2007-09-18, antradienis

Šildymas brangs iki 20 proc. Pasak Šilumos tiek�j� asociacijos, šiluma vartotojams tur�t� pabrangti daugiau nei 15 procent�, nors kai kur gali brangti ir daugiau (net iki 20 proc.). Kai kur kilovatvaland� kainuos net 24 centus, ta�iau yra miest�, kur kaina bus 15-16 cent�. Vienur šiluma brangsta nuo šildymo sezono prad�ios, kitur – nuo Nauj�j� met�. Sostin�je nuo šildymo sezono prad�ios šiluma brangs iki 14,76 cento u� kilovatvaland�.

2007-09-19, tre�iadienis

Seime gali b�ti sukurtas naujas padalinys. Seimo valdyba sudar� darbo grup�, kuri tur�s �vertinti galimybes parlamente �steigti nuolatin� padalin� energetikos klausimams spr�sti. Šios id�jos gyn�jas Seimo Ekonomikos komiteto narys, Liberal� s�j�d�io atstovas A. Endzinas teig�, kad tokio padalinio reikia d�l daugyb�s sprendimo reikalaujan�i� energetikos klausim�.

2007-09-20, ketvirtadienis

Prasideda "Id�j� forumas". Rugs�j� prasideda "Id�j� forumas" - nauja Lietuvos inovacij� centro paslauga, skirta mokslininkams ir verslininkams. Surinktos id�jos bus pristatin�jamos potencialiems investuotojams ir skelbiamos internete. Id�j� k�r�jai - tai inovatyvi� id�j� savininkai, ieškantys investuotoj� joms �gyvendinti. Id�j� k�r�ja gali b�ti privati �mon�, tyrim� organizacija, universitetas ar net fizinis asmuo.

U�sienyje

2007-09-13, ketvirtadienis

Energetinio bendradarbiavimo tendencijos. Konsultacin� kompanija "Cambridge Energy Research Associates" (CERA) paskelb� ataskait� apie bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Europos S�jungos perspektyvas gamtini� duj� srityje. CERA analitikai tikina, kad Europos energijos rinkos liberalizavimas ir ES ekologin� politika gali privesti prie pad�ties, kai ES taps dar labiau priklausoma nuo Rusijos duj�. Analitikai taip pat akcentuoja, kad suskystint� gamtini� duj� tiekimas iš Persijos �lankos padid�s, ta�iau kainos ir toliau gali kilti.

2007-09-14, penktadienis

Ukrainos ir ES virš�ni� susitikime – politin� �tampa. Likus dviem savait�ms iki parlamento rinkim� Ukrainoje, Kijeve laukiama aukšt� Europos S�jungos atstov�. Dar prieš virš�ni� susitikim� Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso paragino Ukrain� rengti demokratiškus rinkimus. ES ir Ukrainos pokalbius temdo jau kelis m�nesius besit�sianti kriz� šalyje. Ukrainos suart�jim� su ES sunkina nesutarimai tarp prezidento ir premjero.

Si�loma per šventes u�daryti parduotuves. Socialin�s apsaugos ir darbo ministerija si�lo iš esm�s pritarti parlamentar� parengtai Darbo kodekso pataisai, numatan�iai, kad pirm�j� Kal�d� dien�, pirm�j� Velyk� dien� ir Nauj�j� met� dien�, taip pat Kovo 11-�j�, Vasario 16-�j�, liepos 6-�j� - Mindaugo kar�navimo dien� - parduotuv�s nedirbt�. Tokia išvada pateikta Vyriausybei. Drauge su išvada ministerija si�lo projekt� tobulinti aiškiau apibr��iant subjektus, kuriems taikomas draudimas dirbti šven�i� dienomis.

2007-09-15, šeštadienis

Belgai nesuformuoja vyriausyb�s. D�l kriz�s tarp flamand� ir frankofon� Belgijoje nesudaroma vyriausyb�. Šioje ES šalyje jau tris m�nesius po parlamento rinkim�, vykusi� bir�elio 10 dien�, nesudaroma vyriausyb�, o kriz� tarp flamand� ir frankofon� vis did�ja. Nuomoni� apklausos rodo, kad šalyje aštr�ja nesutarimai tarp skirting� kalbini� grupi� �moni�.

2007-09-16, sekmadienis

Paskelbtas brangiausias Europoje prekinis �enklas. Pats brangiausias prek�s �enklas Europoje yra mobiliuosius telefonus gaminan�ios suomi� bendrov�s "Nokia", jo vert� – 32,332 mlrd. eur�. Antroje vietoje (29,831 mlrd. eur�) atsid�r� pranc�ziška prabangos prekes gaminanti bendrov� "LVMH". Tre�ioji vieta atiteko Did�iosios Britanijos kompanijai "Unilever", gaminan�iai vartojimo prekes. Jos prek�s �enklas �vertintas 25,136 mlrd. eur�. Tyrimo autoriai palygino daugiau nei tris t�kstan�ius korporacij�, veikian�i� veikl� 24 pasaulio valstyb�se.

JAV ir Šiaur�s Kor�jos branduolin�s derybos. JAV nusiginklavimo ekspertai lank�si Šiaur�s Kor�joje, labai pozityviomis pavadino derybas, kurios buvo surengtos d�l šios komunistin�s šalies branduolinio nusiginklavimo plano detalizavimo. Anot j�, JAV branduolinio nusiginklavimo ekspertai su Piet� Kor�jos pareig�nais aptar� penki� dien� vizit� � Šiaur�s Kor�j�, kur ap�i�r�jo jos branduolinius �renginius.

2007-09-17, pirmadienis

Daug�ja prieštaraujan�i� G. W. Busho karinei politikai. Amerikie�iai su kolegomis iš Turkijos rengiasi bendriems kariniams veiksmams, nukreiptiems prieš kurd� kovotojus. Vašingtonas tikisi, kad �vykd�ius ši� operacij� Turkija atsisakys id�jos �siver�ti � Irak�, kuriame gali glaustis kurd� sukil�li� vadovai. Toki� id�j� kritikai, taip pat ir b�sima kandidat� � prezidento post� H. Clinton, išreiškia nepasitenkinim� tokia G. W. Busho politika.

Zimbabv�je infliacija per m�nes� suma��jo 1 t�kst. proc. Zimbabv�je rugpj��io m�nes� infliacija buvo apie 1000 proc. ma�esn� nei liep�. Toki� �sp�ding� rezultat� pavyko pasiekti, kai liep� prezidentas liep� �šaldyti produkt� kainas. Zimbabv�je infliacija yra did�iausia pasaulyje.

2007-09-18, antradienis

Rusija siekia nutiesti dar vien� dujotiek�. Rusija ruošiasi pakartoti Šiaur�s Europos dujotiekio projekt�. Dujotiekio paj�gumai sudaryt� tre�dal� Vokietijos gamtini� duj� poreikio. Valstybin� "Gazprom" per pastaruosius dvylika m�nesi� jau paskelb� apie tris naujus projektus. Koncernas siekia padidinti pardavimus ES ir suma�inti tiekimo rizik� - nuog�staujama, kad Baltarusija ir Ukraina gali nutraukti duj� tiekim� � ES esant gin�ams su "Gazprom".

2007-09-19, tre�iadienis

ES Kanadai gali �vesti vizas. Europos S�junga (ES) �sp�jo Kanad�, jog gali �vesti vizas jos pilie�iams. ES šalys yra pasirašiusios abipusius susitarimus su kitomis valstyb�mis, panaikinan�ius viz� reikalavimus, ta�iau Kanada ir toliau taiko viz� re�im�.

2007-09-20, ketvirtadienis

Rusija ratifikavo sienos sutart� su Latvija. Rusijos Federacijos Taryba ratifikavo sutart� d�l Rusijos Federacijos ir Latvijos Respublikos valstyb�s sienos. Sutartimi pripa��stama, kad anks�iau buv�s Latvijos Abren�s rajonas nuo šiol oficialiai priklausys Rusijai. Latvijos parlamentas sienos sutart� ratifikavo ši� met� gegu��s 17 d., o gegu��s 29 d. atitinkam� �statym� pasiraš� tuomet� Latvijos prezident�. Vis d�lto ši� sutart� d�l teritorini� iniciatyv� Latvijos visuomen� vertina nevienareikšmiškai.

Vokietis atsisak� loterijoje laim�t� 3 mln. eur�. 70-metis Vokietijos Hamelno miesto gyventojas, loterijoje laim�j�s beveik 3 mln. eur�, atvyko � loterijos organizatoriaus b�stin� Hanoveryje ir pareišk�, kad laim�ti pinigai jam nereikalingi. Keistuolis sak�, kad laiming�j� biliet� nusipirko iš �pro�io, ta�iau laim�jimo jam nereikia. Loterijos organizatoriai skelbia m�gin� �kalb�ti vyr� atsiimti laim�jim�, ta�iau jis šio laim�jimo atsisak�.

Pagal ELTOS informacij� ir u�sienio spaud� pareng� Gediminas Dubonikas

�IAULI� DIENOS 2007

Programa

Rugs�jo 7 d.

12 val. moksleivi� k�rybin�-menin� akcija "Knyga miestui". Amfiteatras, Vilniaus g.

13 val. iškilmingas Savivaldyb�s tarybos pos�dis. Šiauli� miesto Garb�s pilie�i� pagerbimo ceremonija. Savivaldyb�s pos�d�i� sal�, Vasario 16-osios g. 62.

14 val. popiet� "Knyga, muzika, �odis Šiauli� "Saul�s deltoje". Dalyvaus knyg� autoriai, mokslininkai, aktoriai, filosofo S. Šalkauskio ir Lietuvos Karalienes Mortos premijos laureatai. Šiauli� universiteto dail�s galerija, Vilniaus g. 141.

16 val. Baltijos šali� miest� partneri� Pernu, Jelgavos ir Šiauli� - meninink� vieš�j� erdvi� projektas "Privatus pranešimas". Metalo lau�o skulpt�r� plenero parodos "Kontrapunktas" atidarymas. Šiauli� dail�s galerija, Vilniaus g. 245.

17 val. švent�s "Šiauli� dienos 2007" atidarymas Prisik�limo aikšt�je: šventin� eisena Aušros al. � Prisik�limo a., motorizuotos kolonos paradas Til��s g. � Aušros al., dalyvaus Šiauli� berniuk� ir jaunuoli� choras "Dagil�lis" (vad. R. Adomaitis), dainininkas Gytis Paškevi�ius, šoki� ansamblis "�elmen�liai" ir šoki� ansamblio "�elmen�liai" t�veli� grup� (vad. A. Mas�nien�), šoki� kolektyvas "Kalatinis" (vad. V. Verkulien�), choreografijos kolektyvas "Aušrel�" (vad. M. Kosaitis).

18 val. koncertas "Virgilijaus Noreikos dovana Šiauli� miestui". Dalyvaus V. Noreika (tenoras), Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas M. Pitr�nas) ir Šiauli� valstybinis kamerinis choras "Polifonija" (vad. G. Ramanauskas). Prisik�limo aikšt�.

18 val. ekspozicija-konkursas "Gra�iausia Calibra Saul�s mieste". Skveras prie Savivaldyb�s, Vasario 16-osios g. 62.

18 val. mušam�j� muzikos festivalis "6 mušamieji". Dalyvaus "Afroband" (Togas, Liberija, Ispanija). Zubov� r�m� kiemas, Aušros al. 50.

19.20 val. "Šiauliai Jazz’ 07". Dalyvaus "Apple Tea" (Baltarusija), "Cruize Control" (Latvija), "Bekešo vilkai", "Pieno lazeriai". Zubov� r�m� kiemas, Aušros al. 50.

19.30 val. bigbend� festivalis "Šiauliai BB2". Dalyvaus Šiauli� senjor� bigbendas, "Karoliniški� bigbendas + Lindy hop", "Gunars Rozembergs & Mirage jazz orchestra" (Latvija) ir kt. Prisik�limo aikšt�.

20 val. folkloro vakaras. Šiauli� miesto kult�ros centras, Aušros al. 31.

21 val. šviesos skulpt�r� parko atidarymas. Skveras prie Savivaldyb�s, Vasario 16-osios g. 62.

22. val. roko muzikos ir šokio spektaklis "Paš�lusiu ritmu". Dalyvaus grup�s "Funny beat" ir "Sugar free". Prisik�limo aikšt�.

23.30 val. "Šiauliai Jazz’07 JAM". Šiauli� jaunimo centras, Vytauto g. 103a.

Rugs�jo 8 d.

10 val. amat� demonstravimas ir mokymas. Dalyvaus Šiauli� apskrities, �emaitijos karšto tautodailininkai, Utenos raj., Panev��io, Vilniaus miest� meistrai. Kašton� al�ja.

11 val. 2006–2007 m. film� retrospektyva "Filmuoja Šiauliai". Kino teatras "Laikas", Vilniaus g. 172.

11 val. V respublikinis vaik� ir jaunimo dainos ir šokio festivalis "Vaikyst� penklin�je 2007". Prisik�limo aikšt�.

11 val. "Hippyland'o" paradas (Vilniaus g., Vasario 16-osios g., Aušros al.), koncertai, atrakcijos. Dalyvaus "Bob Marley Project" (Togas, Liberija, Lietuva), "Shizzanova" ir kt. Zubov� r�m� kiemas, Aušros al. 50.

12 val. "Saul�s" ansamblio koncertas Šiauliams. Lietuviška muzika, šokiai, �aidimai. P. Višinskio aikšt�.

13 val. gyv�j� skulpt�r� menin�s akcijos "Taškai", "Retro". Vilniaus g. p�s�i�j� takas.

13 val. Šiauli� NVO konfederacijos programa "ŠNVOK miesto švent�je". Amfiteatras, Vilniaus g.

15 val. teatralizuotas senovin�s muzikos koncertas "Brangus feniksas paukštis..." Paroda "Šiauli� Katedra", skirta Šiauli� vyskupijos 10-me�iui. Ch. Frenkelio vila, Vilniaus g. 74.

15 val. linijiniai šokiai – visiems! Prisik�limo aikšt�.

17 val. Š. Saukos k�rybos parodos atidarymas. Projektas "Iš Maskvos per Šiaulius � Ryg�". Šiauli� miesto kult�ros centras "Laipt� galerija", �emait�s g. 83.

17 val. Kaliningrado apskrities muzikos koled�o ansamblio "Matica" koncertas. Amfiteatras, Vilniaus g.

17.15 val. mušam�j� muzikos festivalis "6 mušamieji". Dalyvaus "Perkupawa vs. Audio Miegamasiz" (Lietuva, Peru). Zubov� r�m� kiemas, Aušros al. 50.

18 val. legendini� bigbyto grupi� koncertas "Prisiminkime 70-uosius". Dalyvaus "Vaizb�nai", "Aitvarai", "Kertukai", "Aida Band" ir bigbyto grup� iš Saul�s miesto. Prisik�limo aikšt�.

18 val. projektas "Wake up, Frenkeli!" Menin�s akcijos, elektronin� muzika. Ch. Frenkelio fabriko kiemas, Elnio g. 1.

18.30 val. "Šiauliai Jazz 2007". Dalyvaus "Kristina Svolkinait� Project", "Greta & The Rhytmics", "Magic Mushrooms", "Bit�s". Zubov� r�m� kiemas, Aušros al. 50.

20 val. baigiamasis švent�s "Šiauli� dienos 2007" koncertas. Dalyvaus "InCulto", �ilvinas �vagulis ir Irena Starošait�, "Skamp". Švent�s fejerverkas. Prisik�limo aikšt�.

Rugs�jo 7–16 d.

VIII tarptautin�s sporto �aidyn�s "Šiauliai 2007". Šiauli� arena, miesto sporto mokyklos, baz�s, stadionai.

Su gimtadieniu, mieste!

Šiauli� miesto švent� po truput� �sib�g�ja. Atrakcij� ir rengini� maraton� vakar prad�jo paroda ir alternatyvios muzikos festivalis. Miestui gimtadienio siurpriz� Prisik�limo aikšt�je š� vakar� pateiks maestro Virgilijus Noreika.

Tautodail�s dirbini� šurmuliuojan�iame bulvare jau buvo galima �sigyti vakar.
Povilo LUNG�S nuotr.

Stebina naujov�s

Šventin� programa nuo pra�jusi� met� skiriasi naujov�mis. Skverelyje prie Savivaldyb�s ak� trauks perdaryt� mašin� ekspozicija-konkursas "Gra�iausia "Calibra" Saul�s mieste", o v�liau stebins šviesos skulpt�r� parkas. Iš lempu�i� sukurtas angelas, medis ir fontanas bus ��iebti devint� valand� vakaro.

"�sp�dingo tarptautinio bigbend� festivalio ir �domaus roko muzikos bei šoki� festivalio "Paš�lusiu ritmu" dalyviai iš Kauno sukvies ne tik jaunim�, bet ir vyresnio am�iaus �i�rovus � Prisik�limo aikšt�, o Kult�ros centre vyks mokamas folkloro vakaras", - vardija Kult�ros centro direktoriaus pavaduotoja masiniams renginiams Inga �erneckien�.

D�iazo gerb�jai šiandien (penktadien�) laukiami Zubov� r�m� kieme, kur nuo pus�s aštuoni� iki vienuoliktos vakaro vyks koncertas "Šiauliai Jazz 07". Koncerte dalyvaus ne tik �inomi Lietuvos d�iazo atlik�jai, bet ir sve�iai iš Baltarusijos bei Latvijos. D�iazuojanti publika likus pusvaland�iui iki vidurnak�io gal�s persikelti � Jaunimo centr�.

Rytoj (šeštadien�) 11 valand� "Laiko" kino teatre Šiauli� kino meno klubas suteikia galimyb� pa�velgti, k� kuria m�s� miesto kino menininkai. Daugiau nei valand� bus demonstruojami 17 šiaulie�i� autori� �vairaus �anro filmukai, film� ištraukos, kino projektai. Kino k�r�j� b�ryje - ir "S plius" televizijos program� direktorius Saulius Pu�inskas.

T� pa�i� dien�, 18 valand� Reda ir Ar�nas Uogintai visus kvie�ia prie buvusio "Elnio" fabriko did�iojo kamino. Iškilus svarstymams, kad kaminus reik�t� nugriauti, j� ginti �m�si menininkai. Jie stengsis atkreipti d�mes� � daug diskusij� suk�lusius industrinio paveldo statinius. Prie atgyjan�i� kamin�, iš kuri� virs spalvoti d�mai, menininkai surengs performans� "Wake up, Frenkeli!" Vakare miesto jaunimas �ia pat bus kvie�iamas � geriausi� Lietuvos did��j� "Atgimimo nakties" fiest�. Vakar�lis, kai bus stengiamasi prikelti Frenkelio dvasi�, t�sis iki ketvirtos valandos ryto.

Šeštadien� Vilniaus gatv�s amfiteatre koncertuos jaunas Kaliningrado muzikos koled�o kolektyvas "Matica".

Skryd�iai oro balionu

Rytoj (šeštadien�) miestie�i� laukia unikali galimyb� pabandyti amatininko duonos. Kašton� al�joje �vairi� Lietuvos region� tautodailininkai mokys pinti iš vyteli�, �iesti, lipdyti iš molio, dro�ti med�io dirbinius, siuvin�ti ar si�ti.

T� pat� ryt� � Prisik�limo aikšt� visi mielai kvie�iami � V respublikin� vaik� ir jaunimo dainos ir šokio festival� "Vaikyst� penklin�je 2007", kur dalyvaus per 30 kolektyv� iš �vairi� šalies viet�. "Ten pat bus skelbiama akcija, kurios metu bus galima nemokamai paskraidyti oro balionais. Kadangi visi norintieji nesusp�s, laiminguosius išrinksime tam tikra tvarka", - prasitaria I. �erneckien�.

Organizatoriai ragina šeštadienio popiet� u�sukti � bulvar�, kur pasirodys gyvos skulpt�ros, o amfiteatre bus pristatyta Šiauli� nevyriausybini� organizacij� konfederacijos programa. "Tre�i� valand� popiet Prisik�limo aikšt�je visi kvie�iami mokytis spar�iai populiar�jan�i� linijini� šoki�, kuriuos šokant nereikia partnerio ir ypating� geb�jim�. Skambant �inomai muzikai, �i�rovai bus kvie�iami � scen� išmokti linijini� šoki� �ingsneli�", - �ada I. �erneckien�.

Hipi� laikams sentimentus jau�iantys �mon�s tur�s prog� šeštadien� 18 valand� išgirsti legendini� bigbyto grupi� koncert� "Prisiminkime 70-uosius". Prisik�limo aikšt�je koncertuos "Vaizb�nai", "Aitvarai", "Kertukai"...

Meninink� akcijos

Su miesto dienomis sutapo ir kult�rinis dviej� šali� main� projektas. Trys Lietuvos menininkai - Geraldas Jankauskas, Edita Zar�kien� ir Martynas Gaubas - kurdami fotografijas ir skulpt�ras ieškojo savo tapatumo Vokietijos mieste Melle, o vokie�i� meno atstovai Gerhard'as Spilgies'as, Ulrich'as Heemann'as ir Claus'as Jurgen'as Pfeiffer'is parod� "Supozicija / Šiauliai LT - Melle DE" jau sureng� Šiauli� dail�s galerijoje.

Šiauli� dien� metu Šiauli� regiono televizija "S plius", Šiauli� apskrities televizija, ACM ekranas bei Šiauli� dail�s galerija demonstruos Baltijos miest� meninink� sukurtus trumpametra�ius filmus. J� per�i�ras papildys dail�s galerijoje vyksiantis est� meninink� performansas. Vieš� erdvi� meno projektas "Private Message" (angl. k. "privatus pranešimas") - savita meninink� privatumo intervencija � viešas reklamines ir komercializuotas miesto erdves.

Jau ketvirt� kart� Šiauli� dail�s galerija Šiauli� dien� proga Zubov� r�m� kieme rengia unikal� Lietuvoje metalo lau�o skulpt�r� plener� "Kontrapunktas 4", išsiskiriant� spalvos ir formos dermi� paieškomis.

Baigiamajame "Šiauli� dien� 2007" koncerte dalyvaus grup�s "InCulto" ir "Skamp", dainininkai �ilvinas �vagulis ir Irena Starošait�. Švent�s pabaig� vainikuos fejerverkai.

Koja kojon su Šiauli� miesto dienomis vyks ir VIII tarptautin�s sporto �aidyn�s, kurios sutrauks per 2100 dalyvi�. �aidyn�s išsiskirs naktin�mis �iedin�mis dvira�i�, b�gimo bei teniso var�ybomis.

Transporto eismas per švent�

Pasak Miesto infrastrukt�ros skyriaus vyriausiojo specialisto Vygaudo Pali�no, per "Šiauli� dienas 2007" miesto autobus� ir mikroautobus� grafikas keisis, atsi�velgiant � gyventoj� poreikius ir miesto švent�s ypatumus.

UAB "Busturas" maršrutini� autobus� eismas yra prat�siamas iki pirmos valandos nakties. Iš penktadienio � šeštadien� valand� po vidurnak�io bus galima va�iuoti 1, 3, 4, 7, 12, 16, 21, 24, 29 maršruto autobusais, o nakt� iš šeštadienio � sekmadien� ilgiau va�iuos 1, 3, 4, 12, 16, 18, 21, 24 maršruto autobusai.

Transporto eismas draud�iamas šiandien (penktadien�) nuo 12 iki 24 val. Aušros al�ja tarp Varpo ir Til��s gatvi� bei nuo 16 iki 18 val. Aušros al�ja tarp �emait�s ir Varpo gatvi�.

Rytoj (šeštadien�) transporto priemon�s negal�s va�iuoti Aušros al�ja tarp Varpo ir Til��s gatvi� nuo 9 iki 24 valandos.

"Šiauliai plius" informacija

"Dragas" ant stogo

Asta ŠIUKŠTERIEN�

P. Cvirkos gatv�s gyventojai neapsiken�ia "Saul�s miesto" kaimynyst�s. Pavarg� nuo garsiai ��ian�io ventiliatoriaus, dabar jie sako priversti klausytis dar ir ant stogo organizuojam� mašin� lenktyni� triukšmo. Triukšmadarius sutramdyti bej�g� net policija. "Saul�s miesto" direktorius Eligijus Barista sako ieškosiantis b�d�, kaip spr�sti susidariusias problemas, ta�iau kol kas nieko konkretaus ramyb�s trokštantiems gyventojams ne�ada.

"Drageri�" lenktyn�s ant prekybos centro stogo apkartino aplinkini� gyventoj� gyvenim�.
Povilo LUNG�S nuotr.

Po langais – lenktyni� trasa

Gyventojai, ken�iantys d�l prekybos centro kaimynyst�s, prarado paskutin� vilt� gyventi ramiau, kai kasvakar prasid�jo nelegalios automobili� lenktyn�s ant "Saul�s miesto" stogo �rengtoje automobili� stov�jimo aikštel�je. Triukšm� kelia ne tik cypian�ios padangos ir gaud�iantys automobili� varikliai, bet ir garsiai grojanti muzika bei jaunuoli� š�kavimas. Ir taip iki išnakt� – išsisiaut� "drageriai" tras� palieka tik po vidurnak�io.

Policija ir apsauga - bej�g�s

Iškviesta policija tik sk�s�ioja rankomis. Pareig�nai pasakoja, kad atvykus viskas jau b�na ramu. O nesp�jus pa�eidimo u�fiksuoti, n� vieno lenktyni� dalyvio negalima nubausti. Pareig�nai sako gaunantys iškvietim� net � eismo �vykius ant stogo. Ir pagal tai, kad prie�astis – viršytas leistinas saugus greitis, galima �tarti, kas ten vyksta. Bet nepagautas – ne vagis. Nors daugelyje prekybos centro viet� �rengtos steb�jimo kameros, bet prekybos centro apsauga sako nesp�janti vis� pa�eid�j� u�fiksuoti. Tod�l nesiry�ta stabdyti ir tramdyti.

Draudimas – per grie�ta priemon�

Savivaldyb� verslininkams pateik� gyventoj� pasi�lym� – nuo 22 valandos visiškai u�daryti �va�iavim� � automobili� stov�jimo aikštel� ant stogo. Ta�iau "Saul�s miesto" vadovai pareišk�, kad draudimas – per grie�ta priemon�. Jis aiškina, kad ne�manoma dideliame prekybos centre rasti vis� klient�, kurie palik� mašinas vaikštin�ja po parduotuves ar s�di baruose. Jo manymu, kult�ringiems vairuotojams tur�t� u�tekti greit� ribojan�io �enklo. O pa�eid�jus bausti – policijos darbas. K� bausti, parodys slapto filmavimo kameros.

Avarinis �va�iavimas – su u�tvara

Bausti eismo taisykli� pa�eid�jus, policija tur�t� ir galin�je aikštel�je, � kuri� patenkama avariniu �va�iavimu, kuriuo eism� draud�ia �enklai. Gyventojai primena prekybos centro statytoj� pa�adus, kad �ia bus va�iuojama tik avariniu atveju, o dabar mašinos, trumpindamos keli� iki aikštel�s, zuja tiesiai palei gyventoj� langus. Gyventojai prašo �rengti šlagbaum�. "Saul�s miesto" direktorius su tuo sutikt�, jei tai padaryt� miestas u� savo pinigus. Jo teigimu, tuo �va�iavimu nesinaudojama dien�. Prek�s ve�amos nuo šeštos iki dešimtos valandos ryto. Tod�l tramdyti eismo pa�eid�jus paprašyta policijos. Ši pa�ad�jo m�nes� intensyvi� reid�. Tikimasi, kad u�blokuot� automobilio rat� vaizdas ir 100–150 lit� bauda u� kelio �enklo nepaisym� atpratins vairuotojus va�in�ti trumpuoju keliu.

Ventiliatorius – lyg l�ktuvo variklis

Septynias dienas per savait� nuo ankstaus ryto iki nakties gyventojai priversti klausytis prekybos centro ventiliatoriaus ��esio. P. Cvirkos g. 65b namo savinink� bendrijos pirmininkas K�stutis Markauskas sako, kad ventiliatorius dirba taip garsiai, kad ilgainiui tampa panašus � l�ktuvo variklio gausm�. Be to, jis, kitaip nei �ad�jo statytojai, yra atsuktas � daugiabu�io langus. Pasak pirmininko, nuo ventiliatoriaus iki artimiausio namo tur�t� b�ti 50 metr�, o yra tik 40.

�kalinti triukšmo

Vasaros prad�ioje atvyk� Šiauli� visuomen�s sveikatos centro (ŠVSC) specialistai išmatavo triukšmo lyg�. ŠVSC Kontrol�s skyriaus ved�ja Josana Motiejauskait� sako, jog tuomet buvo nustatyta, kad gyventoj� butuose triukšmas neviršijo higienos reikalavim�. Leistina norma ir dien�, ir nakt� buvo viršyta tik ši� daugiabu�i� kieme. Gyventojus nustebino triukšmo matavimo metodika. Mat triukšmo lygis butuose matuojamas u�darius langus. "O juk vasara, karšta, norisi langus praverti, ta�iau esame priversti u�sidarin�ti – esame �kalinti triukšmo", - piktinosi gyventojai. Sveikatos specialist� paguoda menka - dabar galioja dar penkiais decibelais didesn� triukšmo lygio norma. Su�inoti, ar ji n�ra pa�eista, reikia nauj� tyrim�. Tokius �adama atlikti artimiausiu metu, mat gauta nauj� gyventoj� skund�.

Naujo ventiliatoriaus nebus

Pirkti tyliau veikian�io ventiliatoriaus verslininkai nesiruošia – keisti vis� ventiliacijos sistem� per brangu. Ir n�ra reikalo, kaip gyventojus band� �tikinti "Saul�s miesto" direktorius Eligijus Barista, nes ventiliacija �rengta pagal projekt�, tad jei Valstybin� komisija leido j� eksploatuoti, vadinasi, reikalavimus ji atitinka. Ventiliatorius pagal higienist� nurodymus �jungiamas nuo septintos ryto iki aštuntos vakaro, o jei kaukia v�liau, tai �sijung�s automatiškai nuo "drag�" sukelt� d�m�. "Saul�s miesto" savininkai pa�ad�jo su specialistais pasitarti, ar nepad�t� triukšm� izoliuojanti sienel�.

Vilties atgauti ramyb� - ma�a

Abstrakt�s verslinink� pa�adai pasvarstyti, kaip išspr�sti šias problemas, bei Savivaldyb�s prašymai policijai dirbti, o prekybos monstre sukurti rami� aplink�, gyventojams suteik� ma�ai vilties. Sukrut� 2006-�j� saus�, kai prekybos centras dar nebuvo pastatytas, kol kas jie nieko nepasiek�. Ventiliatorius tebegaud�ia, mašin� stabd�iai cypia, šiukšles v�jas nešioja po kiem�, but�, kuri� langai �i�ri � pilk� prekybos centro sien�, vert� rinkoje krito. Urbanizacijos procesas ir jo teikiamas komfortas turi savo kain�.

Aviacijos �vent� - po penkeri� met� pertraukos

Po penkeri� met� pertraukos Šiauli� oro uoste vyks Aviacijos švent�. Lietuvai tapus Europos S�jungos nare, surengti aviacijos švent� gerokai sud�tingiau - atsirado daug papildom� reikalavim�, biurokratini� kli��i�.

Šeštadien�, rugpj��io 25 d., 14 val. visi kvie�iami � Aviacijos švent� Šiauli� oro uoste.

Aviacijos švent�je �ada dalyvauti NATO kariai rumunai.
Povilo LUNG�S nuotr.

Paskutin� kart Aviacijos švent� Šiauliuose vyko 2001-aisiais. V�liau didelio �moni� susidom�jimo sulaukian�ios švent�s nevyko, nes oro uostas per�jo Lietuvos karini� oro paj�g� �inion, be to, nebuvo technini� galimybi�. Ta�iau šiemet, minint Lietuvos karini� oro paj�g� 15 met� sukakt� ir Lietuvos aeroklubo 80-met�, švent� v�l bus surengta. Š� šeštadien� 14 valand� šiaulie�iai kvie�iami � oro uost�. Aviacijos švent�je �ada dalyvauti NATO kariai rumunai. Bus galimyb� ap�i�r�ti �vairi� aviacijos technik�.

Alfredas Lankauskas, Aviacijos švent�s organizatorius, d�iaugiasi, kad atvyks Jurgis Kairys - spalvingas, ryškus pasaulin�s klas�s lak�nas. Švent�s dalyvius linksmins kaimiškos muzikos ansamblis "Jonis", parašiutininkai, sklandytojai ir aukšto pilota�o meistrai.

Anot A. Lankausko, Aviacijos švent�s dat� d�l �vairiausi� nesklandum� ir derinim� ne kart� teko keisti. Be to, ir švent� gerokai sud�tingiau organizuoti nei prieš penkerius metus, mat m�s� šaliai teko pernelyg daug biurokratin�s Europos S�jungos nurodym�. A. Lankauskas sako, kad ši�met� švent� sutampa su dar viena ��ymia data – prieš 10 met� oficialiai buvo atidarytas Šiauli� oro uostas.

Aviacijos švent� kainuos per 18 t�kstan�i� lit�, dal� pinig� �ad�jo skirti r�m�jai. Aviacijos švent�s glob�ja - Šiauli� mero pavaduotoja Daiva Matonien�.

"Šiauliai plius" informacija

�olin�s - susitikimo metas

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� universiteto Gamtos moksl� fakulteto botanikos sode buvo surengta nuostabi �olin�s švent�. �mon�s g�r�josi dešimties miško saman� r�ši� ornamentine kompozicija, išgirdo patarim�, kaip vartoti ir auginti vaistinius bei prieskoninius augalus. Norintieji gal�jo �sigyti Jadvygos Balvo�i�t�s ir Adel�s Karali�nait�s vaistini� augal�, paragauti švie�ios Barist� duonos, švie�io medaus, midaus, paskanauti �vairi� �oleli� arbatos r�ši� bei u�piltini�. Skamb�jo Šv. Cecilijos religin�s sakralin�s muzikos ansamblio, "Vaiguvos", "Margulio", "Dvi mudvi" folkloro kolektyv� atliekama muzika.

�olin� galima šv�sti ne tik mokslin� veikl� vystan�iame, bet ir gro�� puosel�jan�iame bei �mones burian�iame Botanikos sode.
Autor�s nuotr.

"�mon�ms �olin� asocijuojasi su ba�nytine švente, ta�iau iš ties� n�ra n� vienos švent�s, kuri neatitikt� senojo ikikrikš�ioniškojo kalendoriaus. Iki šiol išlikusiuose šios švent�s papro�iuose galima matyti agrarini�, bendruomenini� ir krikš�ionyb�s papro�i� samplaik�. Liturginis Mergel�s Marijos �mimo � dang� min�jimas �inomas jau nuo V a., nors krikš�ioniškoji dogma paskelbta tik 1950 metais. Per �olin� buvo šventinami augalai, t� met� derliaus g�ryb�s. Iki šiol išlik�s paprotys neštis � ba�ny�i� �olyn�, dar�elio g�li�, pirm�j� t� met� vaisi� ir dar�ovi�", - sako etnokult�ros specialist� R�ta Stankuvien�.

�olin�, anot R. Stankuvien�s, yra ypatinga bendruomenei, nes ji �ymi sand�r� tarp vasaros ir rudens. Tai - paskutin� vasaros bei pirmoji rudens švent�. Iki šiol Lietuvoje išlik�s �olin�s paprotys - gimini� susitikimas. Seniau �mon�s sunešdavo bendras sud�tines vaišes, vadinamas sambariais, kepdavo iš šeimininki� sunešt� gr�d� t� met� duon� ir gamindavo bendr� al�, ragaudavo švie�io medaus. Kai kuriuose šalies regionuose ikikrikš�ioniškuoju laikotarpiu vaiš�ms skirta duona b�davo kepama rituališkai - milt� tešlos paplot�liai, kol iškeps, buvo svaidomi per ugn� iš rank� � rankas.

Senoliai sakydavo - kas neateina per �olin� susitikti, tas bus neturtingas.

Stebuklingos smuikininko Zakharo Brono meistri�kumo pamokos �iauliuose

Modesta JURGAITYT�

Ši� savait� Šiauliuose 17 smuikinink�, kuriuos dr�siai galima pavadinti laimingaisiais, tur�jo unikali� galimyb� meistriškumo mokytis pas vien� fenomenaliausi� smuiko pedagog� pasaulyje – profesori� Zakhar� Bron�. Šis �mogus laikomas vienu jautriausi� smuiko atlik�j� pasaulyje. Iš kit� Lietuvos miest� susirinkusios smuiko mokytojos ši� galimyb� vadino tiesiog stebuklu.

Nors profesoriaus, smuiko pedagogo Zakharo Brono laikas suplanuotas kelet� met� � priek�, maestro Sauliaus Sondeckio paprašytas jis paaukojo dal� savo atostog� laiko ir sutiko Šiauliuose vesti meistriškumo kursus. Šiaulie�iai turi unikali� galimyb� š� smuikinink� išgirsti Šiauli� filharmonijoje, grie�iant� drauge su meistriškumo kursus lankiusiais mokiniais.
Autor�s nuotr.

Profesoriaus Z. Brono laikas suplanuotas kelet� met� � priek�, jis dirba �vairiose pasaulio šalyse, ta�iau maestro Sauliaus Sondeckio paprašytas, aukodamas savo atostog� laik�, jis sutiko vesti meistriškumo kursus Šiauliuose. Šie kursai, anot 1-osios muzikos mokyklos direktoriaus Vyginto Ališausko, garsina Šiaulius. Jie ši� savait� dr�siai gal�t� b�ti pavadinti Lietuvos muzikos kult�ros ar smuiko mokyklos sostine.

Šešiasdešimties Z. Bronas yra trij� šali� – Rusijos, Vokietijos ir Japonijos – pilietis, ta�iau šiuo metu daugiausia laiko praleid�ia Kelne ir Ciuriche. Smuikininkas �vairiose pasaulio vietose skaito paskaitas, veda meistriškumo kursus, aktyviai koncertuoja, yra daugelio tarptautini� konkurs� laureatas.

Meistriškumo kursus Šiauliuose lanko 17 smuikinink� ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Vokietijos. Kurs� organizator� mokytoja ekspert� Nijol� Prascevi�ien� pasakojo, kad norin�i� mokytis pas profesori� – did�iul�s eil�s. Atkakliausi Z. Brono mokiniai � �vairias pasaulio šalis va�iuoja paskui mokytoj�, kad, atsiradus laisv� viet�, gal�t� dirbti kartu. Ir � Lietuv� paskui j� atvyko pora student� iš Vokietijos, kurie pasakojo apie unikal� mokytojo darbo re�im� – profesorius studentus moko nuo 8-tos valandos ryto iki 12-tos nakties. Jo studentais buvo vieni ��ymiausi� šiandienos smuikinink� – Vadimas Repinas ir Maksimas Vengerovas.

Su kiekvienu mokiniu meistriškumo kursuose Šiauliuose Z. Bronas dirba po dvi akademines valandas. N. Prascevi�ien�s teigimu, profesorius ir �ia dirba labai daug, ilsisi ma�ai – jeigu reikia, atsisako pertrauk� ir pan. Vienas Z. Brono darbo prioritet� – išugd�ius mokinio profesionalum�, pad�ti jam atrasti sav�j� individualum�. Profesorius sak�, kad Šiauliuose sutiko išties talenting�, gerai paruošt� smuikinink�.

Lietuvoje Z. Bronas ne tik veda meistriškumo kursus, bet ir kartu su S. Sondeckio diriguojamais "Maskvos virtuozais" koncertuos Ma�eikiuose ir Palangoje. Kartu su profesoriumi gros ir dvylikmet� šiauliet� Rolanda Ginkut�, kuri� Z. Bronas �vertino kaip talenting�, daug �adan�i� smuikinink�. Anot Z. Brono, meistriškumo Roland� jis moko su malonumu.

Paklaustas, ar yra vilties, jog profesorius dar kada nors gr�š � Šiaulius, profesorius juok�si, kad vilties visada yra. O šiaulie�iai turi unikali� galimyb� penktadien� 18 valand� Šiauli� filharmonijos sal�je nemokamai išgirsti ir pamatyti š� smuiko meistr�, koncertuojant� kartu su meistriškumo kursuose dalyvavusiais mokiniais. Iš Šiauli� Z. Bronas vyks � Ciurich�, kur vyks jo vardo muzikos festivalis.

"�iauli� Monmartro respublikos" gyvavimo laikotarpis

Modesta JURGAITYT�

Tre�iadienio vakar� Šiauliuose, Pelikso Bugailiškio ("Laipt� galerijos") sodelyje, ketvirt�kart �sik�r� "Monmartro respublika". Šiemet šioje "šalyje" ypatingas d�mesys skiriamas tolerancijai ir taikai, geb�jimui priimti kitok� �mog�, ištiesti jam rank�. �mon�ms stebint, "Laipt�" sodelyje piešia Lietuvos ir u�sienio menininkai, kuriantys ne tik individualius darbus, bet ir bendr� laišk� šiaulie�iams. J� "monmartrie�iai" pristatys šeštadien�. "Laipt� galerijos" sodelyje �sik�rusioje "Monmartro respublikoje" skamba muzika, vaidina mimai. Ši k�rybos šalis gyvuos iki šeštadienio vakaro.

"Monmartro respublikoje" apsigyveno ir ryškiaspalviai mimai.

Plenere dalyvaujantys menininkai buvo pirmieji "m�lynarankiai". Rankos paspaudimu sveikindami �mones jie skleid� tolerancijos id�j� – geb�jim� priimti kitok� �mog�. Šis "M�lyn� rank�" projektas buvo �gyvendinimas ir Šiauli� bulvare.

Norint patekti � "Šiauli� Monmartro respublik�" pirmiausia reikia praeiti sargybinio saugojam� Muitin�s post�.

"Monmartro respublikos" vyresnybei – Janinai Ališauskienei ir Martynui Gaubui - tvarkytis šioje k�rybin�je šalyje pad�jo kambarin�mis persirengusios pagalbinink�s.
Autor�s nuotr.

Spalvinga ir skambi respublika

Tre�iadien� – plenero atidarymo dien� - iš tolo � sodel� viliojo vis gars�jan�ios smuiko melodijos. Ta�iau, norint patekti � "Šiauli� Monmartro respublik�", pirmiausia reikia praeiti Muitin�s post� ir j� sergint� sargybin�. At�jusiuosius sodelyje pasitinka "Skaitantis �mogus". Atidarymo dien� šalia jo �sik�r� smuiko grie��ja. Dar tol�liau – lyg musmir�s – baltais ir raudonais taškais pasipuoš� ryšk�s raudoni mimai. Jie sulauk� ir suaugusi�j�, ir vaik� d�mesio, šypsen�.

Senoji "Laipt� galerijos" pastato dalis panaši � pil�. Iš papuošto balkono prabyla atidarymo švent�s ved�jas – aktorius Vladas Baranauskas. Pastato puošyba, senosios muzikos ansamblio "Ventus Maris" r�bai, dainos ir šokiai nukelia � senovinius laikus. "Šiauli� Monmartro respublika" pulsuoja v�lyvojo Renesanso ir baroko respublik� dvasia.

Pasirodo šios respublikos vyresnyb� – šaliai vadovaujanti Janina Ališauskien� ir kult�ros ministras Martynas Gaubas. Šalia j� – kambarin�mis persirengusi�, pad�ti pasiruošusi� moter� svita. Iškilming� atidarymo švent� sudrums�ia ties galerija �vykstanti avarija, ta�iau skaud�i� pasekmi� vairuotojai išvengia. Galb�t jiems padeda sodelyje plevenan�i� ger� emocij� banga.

Paskelbiami plenero dalyviai, kuriems �teikiami atminimo medaliai. "Šiauli� Monmartro respublikoje" dalyvauja menininkai iš septyni� pasaulio šali� – Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Moldovos, Did�iosios Britanijos, Vokietijos ir �il�s.

Ryškiausias akcentas – m�lyna ranka

Nepasteb�ti m�lynos rankos "Laipt� galerijos" sodelyje ne�manoma. Tai didelis ryškiai m�lynas rankos formos balionas. Jis iš anks�iau kiemelyje patirt� senovini� laik� nukelia � šiandien�. Ši ranka tampa viso tarptautinio plenero "Šiauli� Monmartro respublika" simboliu, kuris išreiškia tolerancijos ir taikos siek� m�s� visuomen�je, raginim� priimti kitok� �mog�, nesvarbu, kuo jis besiskirt� nuo m�s� – m�stymu ar išvaizda.

Pirmaisiais "m�lynarankiais" tapo plenere dalyvaujantys menininkai. Specialiais r�bais persireng�s vyras viršutin� plaštak� dal� jiems da�o m�lynais da�ais. M�lyna spalva pa�ymimi ir respublikos vadovai – J. Ališauskien� bei M. Gaubas. Rankos paspaudimu jie sveikina � sodel� susirinkusius �mones ir taip skleid�ia tolerancijos id�j�. "M�lyn� rank�" projekto autoriai, u�sienio menininkai ši� id�j� skleid� ir miesto bulvare.

"Monmartro respublikos" kult�ros ministro M. Gaubo ranka lieka �am�inta betonin�je plokšt�je sodelyje. Tarptautinis pleneras skelbimas atidarytu, "Šiauli� Monmartro respublika" – gyvuojan�ia. Visi susirinkusieji gieda "Monmartro respublikos" himn�.

Po švent�s kiemelyje visi kvie�iami � "Laipt� galerijos" vid� – � perspektyvaus Ukrainos menininko Sergej Sav�en�o tapybos darb� parodos atidarym�. Dailininkas sako, kad � Šiaulius, � Lietuv� jis vyks visada, kai tik bus kvie�iamas. Jo nuomone, reikia stiprinti dabar gana silpnus Lietuvos ir Ukrainos meninink� ryšius. Šio menininko darb� paroda veiks iki plenero pabaigos. Kit� plenero dien�, ketvirtadien�, šiaulie�iai steb�jo "Laipt� galerijos" sodelyje kurian�ius dailininkus, vakare – populiari� arij� iš oper� ir opere�i� koncert� "Meil�s ugnis".

Liko dar dvi respublikos gyvavimo dienos

Penktadien� "Šiauli� Monmartro respublikoje" 14-18 valandomis "Laipt�" sodelyje veiks plenero dalyvi� k�rybin�s dirbtuv�s, vyks mim� pasirodymai. Vakare – teatralizuotas koncertas "Marlene Dietrich dainos", kurias atliks Šiauli� dramos teatro aktor� Nomeda B��i�t�.

Šeštadien� bus pristatyti visi plenere sukurti darbai ir vis� dalyvi� bendras k�rinys – laiškas šiaulie�iams. Šios dienos vakar� "Šiauli� Monmartro respublika" nustos gyvuoti, pleneras bus u�darytas. Ta�iau j� lyd�s ir nauja prad�ia - bus atidaryta Ukrainos menininko Sergej Sav�enko eksponuojam� tapyb� pakeisianti Moldovos menininko Aleksandr Macovei k�rybos darb� paroda, dainuos atlik�ja Saul�.

Nauda, i�mainyta � gro��

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Vaikš�iodamas miesto pakraš�iu, negali nepasteb�ti išpuosel�to daugiabu�io namo kiemo lopin�lio. Po trimis pirmo aukšto langais �ydi g�l�s, purškia fontan�lis, �idinyje rusena ugnis, o pav�sin�je garuoja maistas. Vieni praeiviai m�to pavyd�ias ir skeptiškas replikas, kiti gano akis, treti ir g�li� pasiskinti nepasidrovi. Jau ne pirm� kart� rengtuose gra�ios aplinkos konkursuose Aldona Burgailien� pelno prizines vietas, o jos rankomis kurtas gro�is kelia kaimynini� but� vert�.

Buvus� nedidel� basein�l� pakeit� �mantresn�s formos baseinas iš klinkerio trinkeli� ir mozaikos. Motinos dien� s�n� padovanota �ema�g� pušel� surado viet� prie basein�lio.

Vargo sode

Dvidešimt met� Zigmas ir Aldona Burgailos, kaip ir dauguma lietuvi�, nugaras lenk� kolektyviniame sode. Rinko kolorado vabalus nuo bulvi� ir laist� braškes, skanavo serbentus ir konservavo savo išaugintus agurkus, o po �tempt� darb� gr��davo � keturi� kambari� but�.

Taip gyveno, kol s�n�s augo ir kol j�gos leido. Kai vaikai suk�r� savo šeimas, o liga pakirto pon� Zigm�, sutuoktiniai nusprend� keisti erdv� b�st� � kuklesn� – dviej� kambari� - bei atsisakyti daug laiko ir j�g� atiman�io sodo. Pinig� nuosavam namui �sigyti neb�t� u�tek�, o vargo ten b�t� ne k� ma�iau nei sodo sklype.

Kaime augusi ir gamtoje laik� leisti m�gstanti Aldona sako s�moningai ieškojusi buto pirmame aukšte. Langai tur�jo b�ti � vien� pus� ir � laukus, bet ne � kito namo langus, o po jais buvo b�tinas lopin�lis �em�s, kur� ji savaip tvarkyt�. Paieškos truko ištisus metus. "But� pardav�jai net klausdavo, k� mes vis d�lto perkame: but� ar �em�s sklyp�", - prisimena ponia Aldona.

Vietoj vonios - pirtis

Pirmiausia ji �m�si pertvarkyti buto plan�. � virtuv� ved�s koridorius tapo dušo kabina, o virtuv�s dalyje ir vonios kambaryje buvo �rengta pirtis. � virtuv� dabar patekti galima iš svetain�s.

Savivaldyb�je reik�jo prašyti leidimo pertvarkyti balkon� ir aplink� d�l negal� turin�io vyro. Valdinink� slenks�i� ilgai minti neteko, projekt� architektas patvirtino greitai. Laim�, dviej� ar� sklype po langais nebuvo joki� komunikacij�. "Pirkdama but� visai nepagalvojau apie vamzdynus. Kai šie tr�ko, tai buvo perkastas gretimas �em�s plotas", - sako matematikos mokytoja dirbanti ponia Aldona.

� balkon� buvo �rengti laiptai, po miegamojo langais �kurta pav�sin�, o sklypelis atitvertas iš vienos pus�s gudobel�s, iš kitos – tuj� gyvatvore.

Aldonos Burgailien�s pastang� rezultatas - gra�iu vaizdu gali g�r�tis ne tik jos šeima, bet ir daugiabu�io kaimynai.

Kasmet vis ka�kas nauja

Sklype greitai atsirado nedidelis basein�lis, kur� v�liau pakeit� �mantresn�s formos baseinas iš klinkerio trinkeli� ir mozaikos. Ši� vasar� iškilo dar vienas statinys. �idin�, tiesa, Aldona buvo sumaniusi m�ryti pav�sin�je, ta�iau kamin� b�t� reik�j� iškelti virš penkto aukšto, tod�l išgriov� prad�t� m�ryti ir perk�l� atokiau. Po laiptais � balkon� yra �rengtas sand�liukas, kuriame šeiminink� laiko �oliapjov�, �rankius ir kit� sodo inventori�.

Anks�iau laistyti augalus reik�davo �arna, atvesta nuo virtuv�s �iaupo. Pasidarbavus santechnikams, vanduo atb�ga iš r�sio, tad mok�ti u� j� tenka pigiau.

Brangiai kainuoja

Sklypelyje po daugiabu�io langais daugiausia auga daugiamet�s g�l�s, vis�aliai augalai, kuri� galima �sigyti turguje. Šalia �idinio �iedus krauna kambarin�s pelargonijos, tvoreles puošia svyran�ios surfinijos, sklypo kamp� – hortenzijos, o lysv�se be seren�i� auga prieskoniniai augalai, kuriuos šeiminink� naudoja ruošdama valg�.

�inodami mamos silpnyb�, pirm�j� gegu��s sekmadien� s�n�s padovanojo jai �ema�g� pušel�, primenan�i� bons�, kuri tuoj surado viet� prie basein�lio.

"Brai�iau, planavau, kas ir kur tur�t� b�ti. Pasodinusi ir supratusi, kad ka�ko tr�ksta, keisdavau sumanym�. M�gdavau pasi�i�r�ti � kit� gra�iai sutvarkyt� aplink�, bet �ia pasitik�jau savo skoniu ir nieko nekopijavau. Dabar jau apsistosiu ir sklype keisiu nebedaug, nes darbus visada stabdo vyras. Jo manymu, gerai yra taip, kaip padaryta. Tobulinimas ir keitimas, jo manymu, yra tik pinig� švaistymas. Iš ties� šis malonumas tikrai brangiai kainuoja", - išduoda A. Burgailien�.

Gra�iu vaizdu dabar gali g�r�tis ne tik prie virtuv�s stalo pusry�iaujantys šeimininkai ar � sve�ius šašlyk� išsikepti u�suk� vaikai ir an�kai. Kaimynams pro langus atsiveria toks pat vaizdas. Vienus pirk�jus apsispr�sti pirkti but� penktame aukšte paspartino ne kas kita - tas pats gro�is po langais. "Jokiu b�du savo buto nekeis�iau � nam�", - atvirauja šiauliet�.

Minties �rengti �idin� pav�sin�je teko atsisakyti, nes b�t� reik�j� statyti labai aukšt� kamin�. �idinys puikiai �sikomponavo atokesn�je vietoje.

G�lyn�lyje - daugiamet�s g�l�s, vis�aliai augalai ir prieskoniniai augalai, kuriuos A. Burgailien� naudoja ruošdama valg�.

Autor�s nuotr.

Coliuk� ruo�iasi � mokykl�

Oksana LAURUTYT�

2000-�j� pavasar� � pasaul� at�jusi Coliuke praminta Rasa Urbonait� sv�r� lyg du pakeliai varšk�s - 450 gram�, o �gis siek� 28 centimetrus. Gydytojai prognozavo, jog mergait� gyvens vos dien�. Ta�iau �vyko stebuklas. Rasel� � gyvenim� �sikibo iš vis� j�g� - neseniai atšvent� septint�j� gimtadien�, �giu pasivijo bendraam�ius ir ruden� jau rengiasi eiti � pirm�j� klas�.

Coliuke vadinama Rasa Urbonait� gim� sverdama vos 450 gram�. Mergait� ir protiniu, ir fiziniu išsivystymu pasivijo bendraam�ius.

Janina Urbonien� sako, kad jos Rasel� - tikras Dievo stebuklas. Mergait� �sikibo � gyvenim� iš vis� j�g�, o š� ruden� prad�s lankyti mokykl�.
Povilo LUNG�S nuotr.

Delnuose - lyg rasos lašelis

Agent�ros "Factum" rekord� knygoje Rasa Urbonait� �rašyta kaip ma�iausias Lietuvoje gim�s ir išgyven�s k�dikis, ta�iau jos mama Janina Urbonien� neturi jokio dokumento, kad jos dukra - rekordinink�. Janina neturi ir n� vienos fotografijos, kur b�t� �am�inta, kokio dyd�io gim� jos mergait� ir kaip j�, gulin�i� inkubatoriuje, kunigas skubiai pakrikštijo Rasa Marija. Fotojuost� iš Janinos pasiskolino vienos televizijos laidos �urnalistai, pareng� reporta��, o herojus bei jiems duotus pa�adus gr��inti fotojuost� pamiršo.

"Na, kur �ia beieškosi, kam �ia besisk�si", - rankomis sk�steli Coliuk�s mama ir pasid�iaugia, kad svarbiausia, jog Raselei dabar viskas gerai. Ne taip, kaip prieš septynerius metus.

Tada, 2000-�j� gegu��s 16-�j�, buvo labai sunku. Rasel� gim� Vilniuje po mamai atlikto Cezario pj�vio - d�l per didelio gimdyv�s kraujosp�d�io k�dikis �s�iose nebegavo maisto ir gal�jo mirti. Motina lauk�si septint� m�nes�, ta�iau naujagim�s svoris buvo lyg nešiotos pusšešto m�nesio.

Medikai nesitik�jo, kad 450 gram� sverianti � deln� telpanti mergait� išgyvens, nes paprastai išgyvena daugiau nei kilogram� sveriantys k�dikiai. Kai Rasel� išgyveno m�nes�, Janina gydytoj� nebeklaus�, kas bus. Ji �inojo, kad vaikas gyvens.

Kunigas mergait� pakrikštijo vienuolikt�j� inkubatoriuje praleist� gyvenimo par�. Pavadino j� Rasa Marija. Rasa - tod�l, kad � rasos lašel� buvo panaši.

Dukr� augina viena

Raselei gimus, jos t�vai gyveno Mol�t� rajone, Giedrai�iuose. Kai Vilniaus medikai motin� su dukrele išleido iš ligonin�s, jie atvyko � Šiaulius ir apsigyveno Rasos seneli� bute - nor�jo, kad dukrelei b�t� patogiau, lengviau gydytojus pasiekti. Dviej� kambari� bute kur� laik� gyveno septyniese, v�liau Janinos mama pardav� but� kaime, tod�l sutuoktiniai gal�jo Šiauliuose �sigyti savo but�.

Atsitiko taip, kad Janina su vyru išsiskyr� ir dabar moteris dukr� augina viena. Padeda seneliai, Janinos vyresnysis s�nus Tomas. Kai Rasel� gim�, daug pad�jo gydytojai, o �mon� "Nukas", kol dukrai sukako pusantr� met�, dovanojo maistelio - kas m�nes� ma�daug u� 500 lit�.

Dabar, kai dukra paaugo, jokios finansin�s pagalbos moteris iš niekur nebegauna. Išgyvena iš savo pardav�jos-kasinink�s atlyginimo, buv�s sutuoktinis vaikui išlaikyti moka alimentus. Janina nesiskund�ia, ta�iau prasitaria, kad kartais b�na labai sunku išgyventi.

Pokalb� nutraukia � kambar� �straks�jusi ma�oji nenuorama Rasel�. Aukšta liesa septynmet� labai dr�si ir judri. Pasitaiso akinukus ir sako, kad ruden� jau eis � mokykl�. Pavasar� dar nelabai nor�jusi eiti � pirm�j� klas�, bet dabar jau norinti. �ada b�ti gera mokin�. Mama jau buvo nu�jusi � turg� mokyklini� preki� ieškoti, ta�iau nieko nerado - prek�mis moksleiviams turguje bus prekiaujama rugpj�t�.

"Mokyklai vaik� suruošti, reiškia, 500 lit� išleisti. Reik�s d�insinius drabu�ius pirkti, nes mokykloje uniforma - d�insiniai drabu�iai. Neseniai pirkau dukrai "voriuk�" - �tais� stuburui tiesinti, supinatorius batukams, nes dukrai kojyt�s truput� krypsta, akiniai kainavo 180 lit�", - vardija Janina. Ji dar sako, kad viena Rasos akis trumpareg�, kita - toliareg�, tad akinukus mergait� tur�s nešioti vis� gyvenim�. O gal pad�t� operacija?

Ties� sakant, viena aki� operacija Raselei jau atlikta. Daugeliui neišnešiot� vaik� atšoksta aki� tinklain�, tad akis reik�jo operuoti. Operacija pavyko puikiai, mergaitei tuomet tebuvo trys m�nesiai.

Janina prisimena ir kitus r�pes�ius, gimus Raselei. Mergait� gal�jo kv�puoti pati, nes jos plau�iai jau buvo išsivyst�, bet po dviej� m�nesi�, dar gul�dama inkubatoriuje, Rasa susirgo plau�i� u�degimu. Apie dešimt par� gul�jo nejud�dama. Niekas negal�jo pasakyti, ar mergait� pasveiks. �tar� meningit�. Pakeitus antibiotikus, mergait� �m� sveikti. V�liau gydytojai sak�, kad jei b�t� gim�s 450 gram� sveriantis berniukas, b�t� neišgyven�s. Berniukai b�na silpnesni.

Pasivijo bendraam�ius

Pirmieji Rasos gyvenimo metai t�vams buvo sunkiausi, nors jos sveikata r�pinosi ir Vilniaus gydytojai, ir Šiauli� medikai. O sulaukusi metuk� Rasyt� sv�r� 6 kilogramus ir �gtel�jo iki 63 centimetr�. Vadinasi, per metus jos svoris padid�jo 13 kart�. Laiku gimusi� vaik� svoris tik patrigub�ja.

Dabar Rasel� sveria tiek, kiek ir kiti septynme�iai - dvidešimt kilogram�. Ji jau moka skaityti, skai�iuoti, m�gsta �aisti su barb�mis, minkštais �aislais. Ta�iau dvira�iu jai vis dar sunku va�in�ti, nes ji dar neišlaiko lygsvaros.

Motina su dukra neseniai lank�si Vilniuje esan�iame Vaiko raidos centre, kur medikai pripa�ino, kad Rasel�s intelektas ir k�no vystymasis - normalus ir kad ji gali lankyti mokykl�. Vilniaus medikai dar sak�, kad mergaitei priklauso va�iuoti � sanatorij�, ta�iau Šiauliuose siuntimo � sanatorij� Rasytei niekas neišrašo. "Kai neturi pinig�, esi labai ma�as", - atsid�sta Janina.

Moteris dar sako, kad medikai Raselei rekomendavo �sigyti k�dut�, kad s�dint b�t� sta�iu kampu sulenkti keliai, tiesi nugara. Bet kur gauti toki� k�dut�, Janina ne�ino.

Vis d�lto svarbiausia, kad nerimas d�l Rasel�s gyvyb�s ir baim� d�l galim� vystymosi sutrikim� - jau praeitis. Janina sako svajojanti, kad kai dukrelei sukaks dešimt met�, ji j� nusives � gimdymo namus ir parodys inkubatoriuose gulin�ius naujagimius. Kad Rasel� suprast�, kokia buvo ma�a, kai gim�, kad trapaus ir ne�tik�tinai ma�o organizmo funkcionavimas buvo palaikomas aparat�ros ir �vairiomis proced�romis.

Kurtuv�nuose plu�a kitatau�iai savanoriai

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Nenustebkite, jeigu atvyk� � Kurtuv�n� regionin� park� svirne sutiksite ukrainiet� ar vokietaites, o kieme vaikštin�s italas. Sve�i� namuose apsistoti taip pat nepavyks, nes �ia gyvena pagal Europos finansuojamas programas atvyk� savanoriai. Jie ištisus metus �gyvendina gamtinius projektus, dirba miškuose, mokosi lietuvi� kalbos bei susipa��sta su m�s� šalies kult�ra. Dabar j� �inios neapsiriboja vien tuo, k� �inojo anks�iau - kad Lietuva yra ka�kur prie Rusijos.

Vokiet�s Anna ir Hannah m�gsta jodin�ti �irgais.

Larisa Horbenko Kurtuv�n� regioninio parko svirne pasitinka atvykusius sve�ius, parodo, kokios literat�ros ar marškin�li� galima �sigyti.

Tomio tatuiruot� simbolizuoja egl�, nors kiti mato �uvies kaulus ar peilio ašmenis.

Spr�sti problem� - � kit� šal�

Jau antrus metus iš eil�s Kurtuv�n� regioninis parkas sulaukia jaunuoli�, pareiškusi� nor� dalyvauti gamtiniuose projektuose. Europos S�jungos finansuojama programa "Jaunimas" remia �vairi� jaunuoli� veikl�. Paprogram�s "Europos savanori� tarnybos" dalyviai nuo 18 iki 25 met� gali rinktis tarnyb� socialiniame, ekologijos ir aplinkosaugos, meno ir kult�ros, informacini� technologij�, laisvalaikio, sporto ir kt. pob�d�io projekte, kuris t�siasi vienerius metus.

"Kurtuv�n� regioninis parkas - viena iš savanorius priiman�i� organizacij�. Pra�jusiais metais pas mus dirbo ispanas ir meksikietis, šiemet sulauk�me italo ir ukrainiet�s. Daugiausia �ia atvyksta jaunimas, turintis koki� nors problem�: besistengiantis atsikratyti priklausomyb�s narkotikams, nepritampantis savo aplinkoje, nerandantis kalbos su bendraam�iais ar kamuojamas depresijos. �ia jaunuoliams d�stoma lietuvi� kalba, vyksta seminarai, supa�indinama su m�s� šalies kult�ra, savanoriai padeda atlikti �vairius, mums �prastus darbus bei �gyvendina gamtinius projektus. M�nes� jie gali parvykti atostog�", - sako Kurtuv�n� regioninio parko rekreacijos vadybinink� Lina Kin�inien�.

Main� programa

Dar anks�iau, nuo 2003 met�, � Kurtuv�nus �m� va�iuoti po du savanorius iš Vokietijos. Baig� mokykl� jaunuoliai iš Vokietijos pagal j� šalies remiam� program� "Savanoriški ekologiniai metai" gali dirbti gamtosaugos srityje savo šalyje arba rinktis vien� iš Baltijos valstybi�. Taip jaunimas pasitikrina, ar gamtos mokslai jiems - prie širdies.

Kurtuv�n� regioninis parkas - vienintel� Lietuvoje vieta, kurioje galima �gyvendinti ekologinius projektus. Vokie�i� savanoriai kas pusantro m�nesio va�iuoja � seminarus gimtin�je. Beje, lietuvi� savanoriai pagal t� pa�i� program� laukiami Vokietijoje.

Savanoriai Kurtuv�nuose renkasi �vairius u�si�mimus, trunkan�ius penkias valandas per dien�: stebi paukš�ius, �v�ris, atlieka mokslin� veikl�, dirba miškuose, renka šiukšles, registruoja lankytojus, veda ekskursijas, dalyvauja švent�se ar padeda �irgyne.

� Lietuv� - mokytis angl� kalbos

Susitikti su kitais savanoriais palydi Thomas Cechetto iš Italijos. Juodai apsireng�s, tatuiruote ir auskarais išsiskiriantis 26-eri� vaikinas atvyko � Lietuv� d�l to, kad negali ilgai išb�ti savo gimtojoje šalyje. Padirb�j�s vienur kelet� m�nesi�, jis meta darb� ir ilsisi, o po kiek laiko ieško naujo u�si�mimo. Tomi (taip j� vadina aplinkiniai, nes pats nori b�ti taip vadinamas) neturi nuolatin�s gyvenamosios vietos, tad glaud�iasi pas draug�, su kuria tuo metu draugauja.

Ital� savanoris nori išmokti kalb�ti angliškai, lietuviškai ir rusiškai, nes kit�met ketina va�iuoti � Arm�nij�. Lietuv� dabar pasirinko d�l keli� prie�as�i�. M�s� šalis, anot jo, yra puiki vieta mokytis angl� kalbos, nes aplinkui n�ra ital�, tod�l negal�damas bendrauti gimt�ja kalba yra priverstas mokytis, kad b�t� suprastas. Anglijos ar kitos anglakalb�s šalies nesirinko tod�l, kad laukt� tolimesn� kelion�, be to, ten angliškai moka visi, kalba greitai, tod�l - nesuprantamai.

"Jautmalk� kertu med�iai, valyti, rinkti šakas, normalo, - netaisyklinga lietuvi� kalba, primaišydamas itališk� ir anglišk� �od�i�, kalba Tomi. - Aš blogas, ma�ai dirbti. Noriu mok�ti joti, bet pasakyti a secret, paslapt� - vokiet�s joja gerai, bet nemoko man�s. Pykstam�s."

Patinka šaltibarš�iai ir alus

Tomi sako, kad italai ma�ai �ino apie Lietuv�. J� tradicijos ir kult�ra kitokia nei m�s�, nors kai kurios švent�s sutampa.

"Lietuva - liet�s, - kyla asociacija Tomiui. - �iema labai šalta, o tie (parodo � radijatorius) kartais nešyla. Gal vasara bus karšta."

Europos S�jungos l�š� - skiriam� 450 lit� rankpinigi� ir 200 lit� maistui (u� nakvyn� mok�ti nereikia) - savanoriui nepakanka. Sako, kad gal�t� visus pinigus išleisti maistui kavin�se. Jam labai patinka cepelinai, varšk� ir šaltibarš�iai. Nieko panašaus Italijoje jis n�ra ragav�s. Lietuvoje ir al� pam�go, nors gimtin�je vyn� da�niau gurkšnodavo. Laisvalaikiu italas �aid�ia krepšin�, futbol�. Da�niausiai va�iuoja � Šiaulius. Tolimesnius miestus aplanko re�iau, ne kart� yra buv�s Kaune, kart� lank�si Vilniuje, Bir�uose.

Draug� susirad�s Lietuvoje Tomi susisiekia ir su Italijoje esan�iais. "Laiškus rašyti normalo �iem�, o dabar kiti darbai", - tvirtina emocionalusis italas.

Lietuva - netoli Rusijos

Dvidešimtmet�s Hannah Budde ir Anne Eschermann visai neseniai gr��o iš seminaro Vokietijoje. � Lietuv� jos atvyko nor�damos pamatyti kit� kult�r�, pabendrauti su kitatau�iais bei išbandyti j�gas dirbdamas gamtoje. Hannah nor�t� b�ti geologe, o Anne, supratusi, kad gamta - ne jos pašaukimas, ketina studijuoti ispan� kalb�. Jau po m�nesio, pasibaigus projektui, abi gr��ta namo.

Daugiausia laiko vokietait�s praleid�ia �irgyne, miške ir informacijos centre, mokosi lietuviškai, ta�iau kalb�ti sekasi kur kas sunkiau nei m�nesiu trumpiau �ia b�nan�iam Tomiui. Vokietait�s, paprašytos k� nors pasakyti lietuviškai, prisistato vardais, o paklaustos, k� �inojo iki tol apie Lietuv�, pamini Vilni� ir tai, kad Lietuva netoli Rusijos. Padirb�jusi� Kurtuv�nuose mergin� �inios apie Lietuv� prasipl�t�. Jas stebina senos lietuvi� tradicijos, �domi kult�ra bei švent�s.

Vokiet�ms pagal program� "Savanoriški ekologiniai metai" iš Vokietijos skiriama didesn� suma - 470 eur� rankpinigi� ir 180 eur� maistui. Pasak mergin�, ši suma didesn� atrodo tik �ia, Lietuvoje, ta�iau Vokietijoje u� tokius pinigus nieko doro ne�sigytum. Dabar u� rankpinigius jos nusiperka r�b�, turiningai leid�ia laisvalaik�, keliauja. Susisiekti su gimtin�je esan�iais draugais ir numalšinti u�pl�dus� nam� ilges� padeda elektroniniai laiškai ir sportas.

Sunkiausi - pirmi du m�nesiai

Iš Ukrainos atvykusi Larisa Horbenko neakivaizd�iai studijuoja ekonomik� ir dirba slaugytoja. Paskutiniame šeštame kurse ji suman� išvykti padirb�ti � kit� šal�, išmokti angl� kalbos ir pamatyti kitoki� kult�r�. Apie savanori� tarnyb� ji su�inojo internete. Lietuv� rinkosi �inodama, kad gal�s susikalb�ti rusiškai. "Angliškai gal�jau tik pasisveikinti, ta�iau seminarai, lietuvi� kalbos pamokos buvo vedamos angliškai, tad dingti netur�jau kur, teko mokytis, - rusiškai kalba Larisa. - Sunkiausia buvo pirmus du m�nesius. Visi aplink tokie pat u�sienie�iai, šiek tiek mokantys angliškai ir kalbantys savo kalbomis. Dabar beveik suprantu, k� sako lietuviškai, tik nemoku kalb�ti, o angliškai galiu laisvai bendrauti."

Larisa Kurtuv�nuose pasitinka sve�ius informacijos centre, nuveda ap�i�r�ti svirno, valo inkilus, sodina g�les, padeda rengti šventes, stebi bebr� populiacij�. Negana to, ji susp�ja pasiruošti egzaminams ir gr��usi sesijai juos išlaiko.

"Pirm� kart� ma�iau, kaip šven�iamos Jonin�s ir U�gav�n�s. Labai patiko. Ukrainie�i� U�gav�n�s kitokios, o Jonin�s išvis nešven�iamos. Lietuvoje labai daug gra�i� viet�, gamta kitokia. Aplankiau Kaun�, Vilni�, va�in�jau po �emaitij�, buvau �irg� lenktyn�se", - �sp�d�iais dalijasi ukrainiet�.

Larisos projektas jau baigiasi ir mergina rugs�jo m�nes� gr�š namo.

Europai lietuvi�k� avi� nereikia

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Va�iuojant Šeduvos link prie Pavarty�i� kaimo laukuose matyti besiganan�ios V� "Šeduvos avininkyst�" augintin�s. �ia, vieninteliame Lietuvos juodgalvi� avi� veislyne, saugomas Lietuvos juodgalvi� avi� genofondas, sudaromi veisimo planai, kontroliuojamas j� produktyvumas, �kininkams išauginami produktyv�s avinukai ir avyt�s bei avyt�s. Kol kas visos �ia išaugintos avys išperkamos, ta�iau Europos S�jungai diktuojant s�lygas, o lietuviams nepuosel�jant avienos valgymo tradicij� avininkyst� Lietuvoje, ko gero, pasmerkta merd�ti.

Lietuvos juodgalv�s avys išsiskiria puikiomis m�sos savyb�mis, pusiau plona vilna ir spar�iau br�sta.

V� "Šeduvos avininkyst�" direktorius Juozapas Mikutis sako, kad aviena - labai sveika, neturinti cholesterolio m�sa, ta�iau nepaklausi, nes lietuviai mieliau renkasi kiaulien�.
Autor�s uotr.

Lietuviai ištikimi kiaulienai

"Kai man�s paklausia, kur �sigyti avienos, atsakau, kad �mon�ms jos nereikia. D�l vieno kito kilogramo skersti avino neapsimoka, paklausos n�ra. Net šašlykin�je, kurioje dirba arm�nas, nevisada rasite avienos šašlyko, nes lietuviai renkasi pigesn� ir �prast� kiaulienos, o �si�lyt� avienos valgo lyg nesavais dantimis, - pesimistiškai nusiteik�s mus pasitinka V� "Šeduvos avininkyst�" direktorius Juozapas Mikutis. - Lietuviai juk tris kartus per dien� valgo kiaulien�. Avin� ir seniau skersdavo tik per bulviakas�."

Anot �mon�s direktoriaus, vilnos, kaip anks�iau, dabar niekas nesuperka. Lietuvoje n�ra plovykl�, o atsive�ti viln� apdoroti � kitas šalis - labai brangu. Pigiau prekybai paruošt� produkt� atve�ti iš tolim� šali�. Ir tai tik tada, jei prireikia. Juk vilnones kojines retas bemezga, ver�iau perka parduotuv�je. Vilnones antklodes kei�ia sintetin�s.

Nerentabili �kio šaka

Sovietme�iu keturi� t�kstan�i� hektar� plote prie Šeduvos buvo �kurtas Lietuvos gyvulininkyst�s instituto eksperimentinis �kis. �ia buvo auginamos ne tik avys, bet ir karv�s, kiaul�s bei kailiniai �v�reliai. Prekyba lapi� ir audini� kailiais pad�davo �kiui klest�ti. Tada buvo auginama per keturis t�kstan�ius avi�, dirbo per 700 darbuotoj�.

Pasak direktoriaus J. Miku�io, �kinininkus anks�iau vert� avis auginti. Lietuvos juodgalvi� avin� sperm� ve�davo � Kazachstan�, kitas Soviet� S�jungos šalis. Lietuvos juodgalv�s avys parodose b�davo gerai vertinamos, pelnydavo aukštas vietas. Atgavus Nepriklausomyb�, avi� fermas imta naikinti - avys buvo pjaunamos, o �em�s - privatizuojamos. Dabar iš "Šeduvos avininkyst�s" avinus ir avis perka Lietuvos avi� augintojai, avin� yra �sigij� ir Kaliningrado srities �kininkai. Europa turi savo avi� veisles, tad lietuviškomis nesidomi.

"Matote priešais save �mog�, kurio d�ka Lietuvos juodgalvi� avi� veisl� neišnyko. Pasiek�me, kad "Šeduvos avininkyst�je" ir toliau b�t� veisiamos šios avys. Nor��iau išsaugoti Lietuvoje išveist� avi� veisl�, nors avininkyst� - nerentabili �kio šaka. N�ra avienos paklausos, sunku j� realizuoti. Be dotacij� avininkystei sunku išsilaikyti", - �sitikin�s �mon�s vadovas.

M�sai parduodam� avin� daug�ja

Tuo metu, kai lank�m�s "Šeduvos avininkyst�je", 381 hektaro išlikusios valstybin�s �em�s plote gan�si 1137 Lietuvos juodgalvi� ir 85 vokie�i� juodgalvi� veisl�s avys. Jas perka smulk�s �kininkai arba pavieniai gyventojai, norintys auginti avis. Veislin� avis parduodama su kilm�s dokumentais, kuriuose �rašomos trys kartos.

Šiais metais veislei buvo parduota 40 avy�i� ir 13 avinuk�. Bandai atstatyti paliekama 20 procent� gyvuli�. M�sai parduodami tik veislei neišpirkti. Kaip beb�t� gaila, ta�iau norin�i� �sigyti avi� ma��ja, tod�l nema�ai tenka parduoti ir m�sai. Šiemet jau parduoti 144 avinukai po šešis litus u� gyvo svorio kilogram�, kai išauginti vien� kilogram� prireikia 10 lit�.

"Ver�iam�s kaip išmanome. Esame �kiskaitin� �mon�. Patys turime išsilaikyti, b�na, kad atlyginimai v�luoja", - atvirauja Juozapas Mikutis, vadovaujantis 17 darbuotoj� kolektyvui.

Pradeda bandytojas, baigia dubleris

Avys per metus vien� kart� atsiveda po vien�, kartais du, re�iau tris �riukus. Siekiant pagausinti veislyno band�, stengiamasi ruj� išprovokuoti ir avis kergti da�niau. Direktorius papasakoja pikantišk� avi� seksualinio gyvenimo detali�: "Neleid�iame jokios paleistuvyst�s. Gyvuliai yra suskirstyti � keturias veisimo linijas. Registruojamos ir kontroliuojamos keturios, kartais net septynios avi� kartos, �i�rima, kokie prot�viai, kontroliuojamas vislumas, kreipiamas d�mesys � j� išvaizd�, viln�, m�s�, sudaromi veisimo planai. Kiekvienai avi� grupei yra priskirtas tam tikras skai�ius joms negimining� avin�. At�jus rujos metui, da�niausiai rugs�jo-spalio m�nesiais, iš ryto dviems trims valandoms � band� �leid�iamas avinas bandytojas, skirtas avims, pasirengusioms poruotis, atrinkti."

Bandytojui paprastai u�rišama prijuost� arba perrišamas s�klatakis, kad negal�t� avies apvaisinti. Pa�ym�tos avys atskiriamos ir varomos � kergimo punkt�. �ia ji suleid�iama tik su jai skirtu avinu. Jeigu vienu metu norin�i� poruotis avi� pasitaiko daugiau, nei paj�gia avinas, j� pakei�ia dubleris.

Avinai gyvena apie septynerius-dešimt met�, tad dubleriui tenka pakeisti ir vyresnius, puikius genus turin�ius, ta�iau ma�iau bepaj�gian�ius reproduktorius.

Sukergti avis dar kart� skubama pra�jus dvidešim�iai dien� po �riuk� atsivedimo. Avinams v�l leid�iama gundyti avis. Anks�iau b�davo leid�iami hormonai, ta�iau jiems nepasiteisinus j� buvo atsisakyta. Po dirbtinai sukeltos rujos norimo rezultato ne visada sulaukiama.

Verslas remiamas ma�iau

Lietuvos juodgalv�s avys buvo išvestos XX a. viduryje, kergiant vietines šiurkš�iavilnes avis su vilniniais Anglijos ir m�siniais Vokietijos juodgalviais avinais. Šios avys paveld�jo geras vilnos ir m�sos savybes, yra gana m�singos, greitai br�sta, duoda vienar�š� pusiau plon� viln�, tod�l b�tina jas išsaugoti ateinan�ioms kartoms.

Prieš ketverius metus Lietuvos juodgalv�s šalyje buvo perkamos labiau, nes �kininkui u� auginam� �riaved� valstyb� skirdavo subsidij� iki 100 Lt, nederlingose �em�se - iki 150 Lt. Prieš por� met� avi� auginim� imta remti ma�iau. Šiais metais u� �riaved� �kininkui iš nacionalinio biud�eto mokama per 30 Lt.

"Lietuvoje avys � laukus vedamos tik penkis m�nesius, kai piet� šalyse jos ganosi ištisus metus ir � tvart� gr��ta tik �riuotis. Be to, pašaro gyvuliams ten nereikia ruošti. Lietuva bus išstumta iš avi� auginimo verslo. Puikios šiltnamio s�lygos sudaromos tik senajai Europai, konkuruoti su u�sienio šallimis ne�manoma", - kalba direktorius J. Mikutis.

Kiek kainuoja �sigyti veislin� av�? Pagal Lietuvos �statymus šiuo metu �kininkas dabar gali gauti subsidij� iki 220 lit� veislinei �riavedei �sigyti. Viena avis iš "Šeduvos avininkyst�s" kainuoja 500 - 600 lit�, vadinasi, beveik pus� sumos �kininkas susigr��ina iš valstyb�s. Anks�iau subsidijas gaudavo veislynai.

Nemigos naktis Vilniuje

Modesta JURGAITYT�

Pirma valanda nakties Vilniuje – ties Vilniaus paveiksl� galerija Pilies gatv�je vyksta smag�s u�vedantys šokiai. Tre�ia valanda – šokiai tokie pat energingi. Šešta valanda – su tokiu pat smagumu ir entuziazmu šokiais pasitinkamas rytas. Bir�elio 23-iosios nakt� Vilnius nemigo - šurmuliavo vis� nakt�. Iki pat šeštos ryto �vairiose Vilniaus vietose vyko minias �moni� nakties kult�rai sutrauk�s renginys "Teb�nie naktis!"

Iš tolo gerai matoma švie�ian�i� originali�, rank� darbo, ypatingai nak�iai sukurt� �ibint� instaliacija kviet� senamies�io praeivius u�sukti � jaukiai apšviest� Latako gatv�, kuri vienai nak�iai tapo �ibint� gatve. �ia praeiviai gal�jo steb�ti lietuvi� sukurtus animacijos darbus.

Sugalvoj� svajon�, � dang� �mon�s leido dangaus šviestuvus. Dauguma svajoni� dang� pasiek�.

Teb�nie naktis!

"Teb�nie naktis!" yra antrasis "Vilniaus – Europos kult�ros sostin�s 2009" renginys. Juo bandoma �diegti nauj� kult�ringos nakties tradicij�, nes Lietuvoje naktines šventes da�niausiai lydi ne itin kult�ringa atmosfera. Trisdešimtyje Vilniaus viet� nuo 18 iki 6 val. ryto �vyko apie 40 rengini�.

Šis renginys �gyvendino programos "Kult�ra gyvai" siek� – vis� nakt� Vilniuje kunkuliavo, vir� kult�rinis gyvenimas. Renginio "Teb�nie naktis!" organizatoriai šia švente nor�jo visus pa�adinti iš kult�rinio miego – �vesti gra�i� vasaros nakties šventimo tradicij� su kinu, šokiais, teatru, parodomis.

Renginio akimirkos

Dešimt� valand� vakaro, išlipus iš vakarinio � sostin� vykstan�io traukinio, Vilnius pasitiko puikiu oru ir miniomis �moni�. Rotuš�s aikšt�je, nors ir temo, dar buvo matyti pyn�j�, aud�ian�i� mil�inišk� juost� – Rotuš�s aikšt� juosian�i� tvor�.

Katedros aikšt�je, prasibrovus pro šurmuliuojan�i� mini�, buvo galima prisijungti prie sals�, flamenko ar pramoginius šokius po �vaig�d�mis šokan�i� �moni�. Norin�iuosius pajud�ti aikštel�je po atviru dangumi mok� profesional�s mokytojai. Tad vilnie�iai ir miesto sve�iai, � kr�vas susid�j� daiktus bei r�bus, sukosi muzikos ritmu.

Vienas laukiamiausi� rengini� – mistin� naktin� kelion� po sostin� "Vaiduokli� Vilnius" - nustebino šioje kelion�je norin�i�j� dalyvauti gausa. Prie Mindaugo paminklo susirinko tiek �moni�, kad tik�tis patekti � ši� naktin� ekskursij� trauksian�i� laiming�j� s�rašus buvo tikrai nerealu.

�ia pat – prie Mindaugo tilto – b�riavosi n� kiek ne ma�esn� minia, kuri� prikaust� ant Neries krantin�s išd�lioti ugnies simboliai ir �enklai bei abiejuose krantuose skambanti gyva muzikin� kompozicija. Nakties, ugnies ir garso derinys k�r� mistin� atmosfer� ir atrod� išties �sp�dingai.

Norintieji � dang� nuskraidinti savo svajones skub�jo prie Baltojo tilto, kur buvo dalijami balti skraidantys šviestuvai – tereik�jo sugalvoti ar u�rašyti svajon� ir j� paleisti � dang�. Didieji dangaus šviestuvai dega 20 minu�i� ir pakyla � 200 metr� aukšt�. Renginio organizatoriai tik�josi, kad visi šviestuvai � dang� pakils vienu metu, ta�iau �mon�s nekantravo – juk kalbama apie svajoni� išsipildym�. Visiškai saugu nebuvo – kai kurie šviestuvai nekilo, skraid� virš �moni� galv�, kai kurie u�siliepsnojo. Ta�iau dauguma raudon� �ibur�li� kilo ir �moni� svajon�s pasiek� dang�.

Nak�iai duris atv�r� ir Vilniaus Bernardin� ba�ny�ia. �ia buvo galima pasiklausyti krikš�ioniškos muzikos, �i�r�ti krikš�ionišk� kin�. Vyko ekskursijos po legendomis ir istorija apipintus vienuolyno po�emius, architekt�rin� Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolyno ansambl�. Nors Bernardin� ba�ny�ia nakt� sulauk� daugyb�s lankytoj�, �ia buvo tylu ir ramu. Lyg susikaupimo, ramyb�s ir tik�jimo oaz� šurmulingame mieste. Naktis Bernardin� ba�ny�ioje baig�si aušros laukimu tylioje maldoje – adoracija.

Kin� vilnie�iai ar miesto sve�iai gal�jo �i�r�ti �ibint� gatv�je - �ibintais išpuoštoje Latako gatv�je - arba pievel�je Sereikiški� parke. �ia vyko kulinarin� laboratorija – naktinis duonos kepimas, led�, giros gamyba, šako�io kepimas, seni parko med�iai pirm� kart� pasidabino gyvais paveikslais - �sp�dingomis vaizdo projekcijomis. Dar daug �domi� rengini� vyko miesto centre – �mon�s gal�jo lankyti galerijas, klausytis poezijos, degustuoti vyn�, �i�r�ti spektaklius.

Šiame renginyje buvo galima sutikti ir šiaulie�i� – �moni� minioje šm��avo iš matymo pa��stami kraštie�i� veidai. Dvi šiaulie�i� grup�s – "Brainers" ir "Colours of Bubbles" – koncertavo indie roko muzikos festivalyje "Planas A". Muzikantai pasakojo es� labai patenkinti koncertu, nes � klub� susirink� �mon�s š�lo kartu su grojan�iaisiais.

Art�jant rytui, �moni� minios Vilniuje ma��jo ir rytin� arbat� Sereikiški� parke g�r� tik patys ištvermingiausi. O po jos lauk� kelion� namo – rytiniu traukiniu � Šiaulius.

Renginio "Teb�nie naktis!" indie roko muzikos festivalyje "Planas A" koncertavo ir dvi šiaulie�i� grup�s – "Brainers" ir "Colours of Bubbles". Nuotraukoje – grup�s "Colours of Bubbles" pasirodymas.

Šar�no GIRD�NO nuotr.

Nakt� savo duris atv�r� ir daug lankytoj� sulaukusi Bernardin� ba�ny�ia. Ši vieta tapo ramyb�s, susikaupimo triukšmingame mieste sala. Bernardin� ba�ny�ioje skamb�jo krikš�ioniška muzika, buvo �i�rimas kinas, vyko ekskursijos po ba�ny�ios po�emius.

Autor�s nuotr.

Nuo ketvirtadienio iki ketvirtadienio

Lietuvoje

2007-06-21, ketvirtadienis

Vilniuje šildymas brangs 15 proc. Valstybin� kain� ir energetikos komisija pos�dyje pritar� bendrovei "Vilniaus energija" nuo 2007 m. liepos 1 d. nustatytai 14,76 ct u� kWh vienanarei centralizuotai tiekiamos šilumos kainai (gyventojams - 14,567 ct u� kWh). Centralizuotai tiekiamos šilumos vienanar� kaina Vilniuje did�ja 15 proc. Pagrindin� šilumos kainos did�jimo prie�astis - išaugusios kuro kainos. UAB "Vilniaus energija" 70 proc. vis� gamtini� duj� brangiau perka iš UAB "Dujotekana". Išlaidos kurui sudaro 56 proc. vis� šilumos tiekimo s�naud�. Centralizuotai šilum� tiekian�ios �mon�s privalo vien� kart� per metus perskai�iuoti šilumos ir karšto vandens kainas, �vertinant veiksnius, nepriklausan�ius nuo �mon�s veiklos – realizuoto šilumos kiekio bei kuro kain�.

2007-06-22, penktadienis

Prezidentas ir premjeras dalyvavo Europos Vadov� Tarybos diskusijoje. LR prezidentas V. Adamkus ir ministras pirmininkas G. Kirkilas dalyvavo Europos Vadov� Tarybos susitikime, kuriame prad�tos derybos d�l ES konstitucin�s sutarties. Deryb� metu nepavyko pasiekti esminio persilau�imo, siekiant kompromiso. ES nar�s išd�st� savo si�lomus prioritetus d�l si�lom� ES konstitucin�s sutarties klausim�. Ta�iau d�l vieno sud�tingiausi� punkt�, - bals� skai�iavimo Taryboje, kur� k�l� Lenkija - nepavyko pasiekti vieningos nuomon�s. Pasisakydamas diskusijoje, prezidentas V. Adamkus pabr��, kad turi b�ti rastas visoms ES šalims priimtinas variantas, ir pasi�l� Konstitucij� sustiprinti nuostata apie viening� ES energetin� politik�.

2007-06-23, šeštadienis

Jonin�s šven�iamos ir Vokietijoje. Lietuvos ambasada Vokietijoje kartu su Latvijos ir Estijos ambasadomis bir�elio 22 dien� Berlyno Europos akademijos sode sureng� tradicine tapusi� Jonini� švent�. Šiais metais susirinkusius sve�ius lietuviškais patiekalais ir g�rimais vaišino du lietuviški restoranai. Visi renginio sve�iai taip pat gal�jo dalyvauti tradicin�je loterijoje. Berlyne kasmet organizuojamoje švent�je paprastai dalyvauja per t�kstant�sve�i� - politik�, kult�ros, �iniasklaidos, verslo atstov� ir išeivi�. Rengin� globoja Berlyno meras bei savivaldyb�.

2007-06-24, sekmadienis

Tiesiogin�s u�sienio investicijos nema��ja. Tiesiogine u�sienio investicija yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio u�sienio investuotojo ir tiesioginio investavimo �mon�s. Paskutiniuosius trejus metus tiesiogin�s u�sienio investicijos šalies regionuose nuolatdid�jo. Išankstiniais duomenimis, 2007 m. sausio 1 d. buvo investuota 16134,5 mln. Lt, t. y. 8007,5 mln. (98,5%) daugiau negu 2004 m. sausio 1 d. Palyginti su kitomis apskritimis, daugiausia tiesiogini� u�sienio investicij� Respublikoje tenka Vilniaus apskri�iai - net 56,1%.

2007-06-25, pirmadienis

Si�loma � JT Generalin� Komitet� �traukti Ryt� Europos atstov�. Lietuva, Latvija ir Makedonija Jungtini� Taut� Generalinei Asambl�jai pateik� svarstyti rezoliucijos projekt�, kuriame numatoma išpl�sti Asambl�jos Generalin� Komitet�, �traukiant � j� Ryt� Europos atstov�. Projekto autoriai pabr��ia, jog Generalin� Komitet� b�tina formuoti taip, kad jame b�t� u�tikrintas subalansuoto geografinio pasiskirstymo pob�dis. Generalinis Komitetas teikia Generalinei Asambl�jai rekomendacijas d�l darbotvark�s, klausim� paskirstymo komitetams ir Asambl�jos darbo organizavimo.

2007-06-26, antradienis

Diskusijos d�l progresyvini� mokes�i�. Buv�s Socialdemokrat� partijos pirmininkas A. Brazauskas skeptiškai vertina šios partijos pasi�lym� �vesti progresinius mokes�ius. Vis d�lto ministras pirmininkas G. Kirkilas tvirtai laikosi savo pasi�lymo �vesti šalyje šio tipo mokes�ius jau nuo kit� met�. Premjeras �sitikin�s j� b�tinybe ir mano, kad kritikuojantys š� pasi�lym� yra visiškai neteis�s, kadangi tokie mokes�iai padidins pajamas ma�iausiai u�dirbantiems šalies gyventojams. Šiuo metu progresyviniai mokes�iai yra daugumoje ES valstybi� ir net JAV.

2007-06-27, tre�iadienis

Naujasis "Ma�eiki� naftos" vadovas. Nuo liepos AB "Ma�eiki� nafta" generalinio direktoriaus poste bus M. Mroczkowskis. Tre�iadien� j� Lietuvos premjerui G. Kirkilui pristat� "PKN Orlen" ir "Ma�eiki� naftos" valdybos pirmininkas P. Kownackis. G. Kirkilas po susitikimo sak� iš "PKN Orlen" atstov� išgird�s, kad antr�j� ši� met� ketvirt� bendrov� tikisi dirbti nenuostolingai. Tai patvirtino ir "PKN Orlen" atstovai. J� teigimu, šiuo metu bendrov� dirba 70 proc. paj�gumu, ta�iau neatskleid�, kada galutinai bus atstatyta naftos perdirbimo kolona ir �mon� dirbs pilnu paj�gumu. "PKN Orlen" investicijos � "Ma�eiki� naftos" gamybos �rengini� atstatym� ir j� darbo efektyvumo didinim� per artimiausius dvejus metus sieks apie 200 mln. JAV doleri�, o iki 2012 m. – dar 100 mln.

2007-06-28, ketvirtadienis

Naujos elektrin�s statybos akcentai. Atomin�s elektrin�s �statymo projekto antikorupcin� vertinim� atlikusi Speciali�j� tyrim� tarnyba daugiausia gr�smi� ��velgia numatant naujos elektrin�s projekt� �gyvendinan�ios bendrov�s steigim� ir valdym�. Atkreipiamas d�mesys, kad �statyme paliekama galimyb� IAE projekt� �gyvendinsian�i� bendrov� steigti ir kitiems juridiniams subjektams. Numatyta, kad nacionalinio investuotojo bendrov� sudarys valstyb�s valdomos �mon�s bei privatus kapitalas. Valstybei priklausys daugiau nei pus� nacionalinio investuotojo akcij�. Lietuvoje nauja atomin� elektrin�, prie kurios statybos jungiasi Latvija, Estija ir Lenkija, gal�t� prad�ti veikti apie 2015 m. ir pagal galimybi� studijos rezultatus kainuos nuo 2,5 iki 3–4 mlrd. eur�.

U�sienyje

2007-06-21, ketvirtadienis

ES vadov� susitikimas reform� bei Konstitucijos klausimais. Briuselyje prasid�jo Europos S�jungos vadov� susitikimas, kuriame tur�s b�ti nuspr�sta, ar jau laikas atnaujinti ES reformas, kurios �lugo prieš dvejus metus referendumuose atmetus Europos Konstitucin� sutart�. Vokietija si�lo, jog naujasis dokumentas nesivadint� Konstitucija, o b�t� dabar galiojan�i� sutar�i� papildymas. Papildymai apibr��t� ES kompetencijos ribas, �vardyt� S�jungos institucijas ir j� galias.

2007-06-22, penktadienis

T. Blairas taps kataliku. T. Blairas ketina išstoti iš anglikon� ba�ny�ios ir tapti kataliku. Ilgametis leiborist� vadovas nusprend� pasiprašyti priimamas � Katalik� Ba�ny�i�, rašo laikraštis "The Guardian". T. Blairas su šeima jau kelerius metus lanko katalik� pamaldas. Jo �mona Cherie ir keturi vaikai yra katalikai. Did�iosios Britanijos istorijoje dar niekada vyriausybei nevadovavo katalikas. Kad T. Blairas pereis � katalikyb�, kalbama jau seniai. Sp�ta, kad dešimt met� vyriausybei vadovaujantis premjeras to nedarys per savo kadencij�, nes jis, kaip vyriausyb�s vadovas, skiria anglikon� vyskupus.

2007-06-23, šeštadienis

"Gazprom" ketina nutiesti dar vien� dujotiek�. Rusija ruošiasi pakartoti Šiaur�s Europos dujotiekio projekt�. U�sienio �iniasklaida praneša, kad planuojamas 900 km Piet� dujotiekis b�t� tiesiamas Juod�ja j�ra � Bulgarij� ir tada išsišakot� � dvi šakas - � Italij� ir � Austrij�. Šiuo metu rengiama galimybi� studija, o statybos gali prasid�ti anks�iausiai kit�met. Dujotiekio paj�gumai sudaryt� tre�dal� Vokietijos gamtini� duj� poreikio. "Gazprom" per pastaruosius dvylika m�nesi� jau paskelb� apie tris naujus projektus. Koncernas siekia padidinti pardavimus ES ir suma�inti tiekimo rizik� - nuog�staujama, kad Baltarusija ir Ukraina gali nutraukti duj� tiekim� Europos S�jungai, esant gin�ams su "Gazprom".

2007-06-24, sekmadienis

J. Lu�kovas v�l bus Maskvos meras. Tur�t� b�ti pritarta J. Lu�kovo vadovavimui Rusijos sostinei penkt� kadencij� iš eil�s. Art�jant prezidento rinkimams, pirmalaikiu mero kandidat�ros patvirtinimu Maskvos miesto D�ma Kremliui išspr�s svarbiausio šalies regiono stabilumo problem�, o J. Lu�kovui suteiks garantij� t�sti darbus. Oficialioje Rusijos prezidento interneto svetain�je teigiama, kad J. Lu�kovo kandidat�ra pateikta vadovaujantis federaliniais �statymais. Abejoti tuo, kad J. Lu�kovo kandidat�r� palaikys vald�ios partijai atstovaujantys 28 deputatai (Maskvos miesto D�moje iš viso 35 deputatai), n�ra jokio pagrindo.

Izraelis perves Palestinai 350 mln. doleri�. Izraelio vyriausyb� sekmadien� atšald� Palestinos autonomijai skirtus mokes�ius ir rinkliavas. Kaip praneš� ministras pirmininkas E. Olmertas, ma�daug 350 milijon� JAV doleri�, kuriuos Izraelio fiskaliniai organai surinko nuo pra�jusi� met� kovo, dalimis bus pervesti � Palestinos nacionalin�s administracijos ir naujosios vyriausyb�s s�skaitas. Pinig� perdavimas prasid�s, kai bus sukurtas mechanizmas, garantuosiantis, kad l�šos nepaklius � jud�jimo "Hamas" rankas. Kartu E. Olmertas ketina pareikalauti, kad M. Abaso administracija ir naujoji autonomijos vyriausyb� imt�si reali� kovos su išpuoliais prieš Izrael� priemoni�.

2007-06-25, pirmadienis

Rusija ir toliau prieštarauja JAV priešraketinei programai. Prieš prasidedant valstybi� atstov� dialogui Maskvoje Rusija paragino NATO vengti bet koki� veiksm�, kurie kelt� gr�sm� Rusijos saugumui. Rusijos u�sienio reikal� ministras teig�, kad tokie klausimai kaip priešraketin� gynybos sistema arba konvencin�s ginkluot�s Europoje k�rimas reikalauja labai atsargi� ir apgalvot� veiksm�. Tuo tarpu Vašingtonas yra pareišk�s, kad raketinis skydas yra reikalingas apsaugai nuo galim� "priešišk� valstybi�" raketini� antpuoli�.

2007-06-26, antradienis

Turkijos naryst�s ES peripetijos. Europos S�junga kol kas neprad�s deryb� su Turkija ekonomin�s ir pinig� s�jungos skyriuje. Taip nuspr�sta ES ambasadori� komiteto pos�dyje, kuris svarst� tolesni� deryb� eig� su Bendrijos kandidat�mis Turkija ir Kroatija. Europos Komisija si�l� atidaryti ir pinig� bei ekonomin�s s�jungos skyri�, ta�iau tok� pasi�lym� blokavo Pranc�zija, nuosekliai ir tvirtai pasisakanti prieš Turkijos tikr�j� naryst� ES. Tod�l pranc�z� diplomatai siekia pakeisti ir deryb� mandat�, nes dabartiniame teigiama, jog deryb� tikslas yra naryst�. Tuo metu Kroatijai politini� kli��i� neiškyla, su ja prad�tos derybos šešiuose iš 35 skyri�.

Kinijoje iškils ekologinis viešbutis. Kinijoje bus pastatytas ekologinis viešbutis, kuriame gal�s apsigyventi keli šimtai �moni�. Svarb� vaidmen� naujo viešbu�io projekto autoriai skyr� vandeniui. Pastate numatytos povandenin�s sritys gyventojams, akvariumai ir vandens kriokliai. Išnaudodamas geotermin� energij�, viešbutis gal�s išgauti elektr�, taip pat apšildyti patalpas. Tai ne pirmasis ekologinio viešbu�io projektas pasaulyje. Vokietijoje kempingas "Das Parkhotel" taip pat si�lo gyventojams ekologinius numerius.

2007-06-27, tre�iadienis

Rusija kol kas stabdo T. Blairo karjer� Artimuosiuose Rytuose. T. Blairo paskyrimas specialiuoju Artim�j� Ryt� �galiotuoju atstovu antradienio vakar� netik�tai u�strigo po to, kai Tarptautinio susitikimo (Jungtin�s Tautos, Europos S�junga, Jungtin�s Valstijos ir Rusija), kuris tur�jo patvirtinti T. Blairo paskyrim�, metu Rusija atsisak� patvirtinti ši� kandidat�r�. Rusija jau ir anks�iau nesutar� su kitomis susitikimo nar�mis d�l tam tikr� klausim�, pavyzd�iui, "Hamas", nors JAV ir ES buvo u�draud� santykius su šia grupuote. Vis d�lto atstovai ne�ino, koki� abejoni� Rusijai kyla d�l T. Blairo, ta�iau nepaisant Rusijos prieštaravim� T. Blairo kandidat�ra tur�t� b�ti patvirtinta.

Identifikuota garsiausios Egipto valdov�s mumija. Mokslininkai identifikavo garsiausios Egipto valdov�s Ha�epsutos mumij�. Mokslininkas S. Hawasas antradien� patvirtino šiuos pranešimus ir akcentavo, jog Ha�epsutos mumija yra vienas svarbiausi� atradim� Egipto istorijoje. Mumija rasta prieš šimtmet� vienoje kapaviet�je Karali� sl�nyje Luksore. Egipto civilizacija iki šiol stebina pasaulio mokslininkus ne�tik�tinais pasiekimais ir paslaptimis.

2007-06-28, ketvirtadienis

Darf�no regione gali b�ti dislokuotos JAV paj�gos. Jungtini� Valstij� senatorius J. N. Bidenas pareišk�, kad JAV nedelsdama tur�t� dislokuoti paj�gas Sudano Darf�ro regione. Senato U�sienio reikal� komiteto pirmininkas J. Bidenas akcentavo asmeniškai man�s, kad šalims reik�t� suma�inti savo suverenitet�, jei jose vyksta genocidas. Pasak jo, JAV prezidentas G. W. Bushas aiškiai pareišk�s, kad sankcijos bus kitas �ingsnis, jei Jungtin�s Tautos Darf�re nedislokuos didelio organizacijos taikdari� kontingento, kuris pad�t� Afrikos S�jungos paj�goms atstatyti stabilum� neramiame Darf�ro regione.

Zimbabv�je nurodyta �mon�ms perpus suma�inti kainas. Zimbabv�s vald�ia nurod� šalies �mon�ms perpus suma�inti b�tiniausi� preki� kainas. Zimbabv�s pramon�s ir tarptautin�s prekybos ministras O. Mpofu sak�, kad toks kain� augimas yra "nes��iningas". "Vyriausyb� �ino, jog toks kain� augimas yra politin� priemon�, kurios �m�si m�s� priešai, kad nuverst� valdan�i�j� partij� ir vyriausyb� po to, kai �lugo j� ekonomin�s sankcijos", - akcentavo ministras.

Pagal ELTOS informacij� ir u�sienio spaud� pareng� Gediminas Dubonikas

M�nuo, kai rusai myli latvius

Jurijus MURAVSKIS

Apie Rusijos informacines atakas ir tendencingas �vyki� ap�valgas bei aiškinimus �ino kiekvienas ne�ioplas Lietuvos, Latvijos ar Estijos gyventojas. Estai, girdi, negerbia "išvaduotoj�", j� valstyb� išvadavusi� nuo nepriklausomyb�s, latvius Rusijos spauda pavert� esesinink� palikuonimis, kurie "negailestingai" u�daro rusiškas mokyklas. Lietuvoje rus� ne tiek jau ir daug, palyginti su Latvija ir Estija, tikr� ar išgalvot� problem� ma�iau, bet, anot Rusijos �iniasklaidos, Lietuvos �mon�s irgi ne šventieji – nacionalistai, NATO ir Europos S�jungos pataik�nai. Bet š�kart - ne apie tai.

Lietuviai turi gerokai ma�iau paj�rio nei latviai. Mums, šiaulie�iams, iki Latvijos did�iausio kurorto J�rmalos tikrai netoli. J�rmala - ir rus� labai m�gstamas "Pribaltikos" kurortas.

Festivalis "J�rmala" su latviais beveik neturi nieko bendro: rus� humoristai skaldo juokelius apie netikusi� Europos S�jung� ar šaiposi iš latvi� kalbos.
Autoriaus nuotr.

Kult�rinis anklavas J�rmala

At�jo šilta vasara, traukianti pails�ti ištroškusius prie e�er�, upi� ir, �inoma, j�ros. Nuo gegu��s m�nesio Kremliaus mikrofono ir plunksnos grandai prityla, tonas Baltijos šali�, ypa� Latvijos at�vilgiu tampa švelnesnis, ma�iau kišamasi � Latvijos vidaus reikalus, re�iau ORT, RTR, NTV ir "Ren TV" �iniose bepasisako autoritetingieji "Pribaltikos" �inovai, kalbantys "paprast� Latvijos �moni� vardu" (primena vien� legendin� M. Burokevi�iaus kalb� "Jedinstvos" mitinge).

Ir iš kur tas gerumas? Kaip �ia latviai taip staiga pager�jo, kur dingo visos klijuotos etiket�s? Naciai, n�dienos genocido vykdytojai virto draugais? Atsakymas paprastas: netoli Rygos, J�rmaloje, "Dzintari" koncert� r�muose prasideda festivaliai "J�rmala 2007" ir "Jauna vilnis 2007". Ta�iau su latviais šie pavadinimai beveik nieko bendro neturi: pirmasis – tai rus� humorist� festivalis su S. Drobotenka, J. Vorobej, V. Danilec, J. Šifrinu ir kitais, antrasis – jaun�j� atlik�j� muzikinis festivalis. Tarptautinis. Jame ka�kada dalyvavo ir viena �inoma Lietuvos daininink�. Festivalio glob�ja da�nai b�na garsi, deja, jau rus� atlik�ja Laima Vaikul�, ne�inia kada bedainavusi gimt�ja kalba.

Apie humor� ir "jumor�"

Pokalbi� laidose ir humoro festivaliuose kai kurie rus� humoro artistai (S. Drobotenko, N. Vetrovas) m�gsta pasakyti vilting� �od�i�, kad humoras – tai �mogiška kalba be sien�, tai reiškinys, vienijantis tautas. Galb�t. Bet tas "jumoras", kuris sklinda nuo "Dzintari" scenos – nutol�s nuo garbing� atlik�j� pasisakym�. Savi juokina savus. Pilnai rusakalbi� Latvijos gyventoj� salei skaldomi juokeliai apie tai, kokia bloga Europos S�junga, pasišaipoma iš latvi� kalbos (viena tokia linksm� plau�i� rusakalbi� grup� perdainavo "Prata vetra" – "Brainstorm" dain�. Citata: "Mes šias dvi eilutes mok�m�s savait�."). Ilgai ragav� rusiško humoro patikime, kad uošv�s yra raganos, kurioms mirus grojant iš d�iaugsmo galima supl�šyti tris akordeonus. Vienas iš "perliuk�" – vaidinti girt� arba kaukaziet�. Pasijuok� iš tariamo gruzino ar arm�no kvailumo, linksmi "jumoro" m�g�jai Rusijoje �aismingai primuša rytietiškos išvaizdos turgaus prekeivius, suniokoja prekyvietes, nors dauguma prekybinink� turi Rusijos federacijos pilietyb�.

Viena aukš�iausi� "jumoro" form� – vyras apsirengia moterimi ir vaizduoja neb�tinai juokingas situacijas. Tiesiog išeiti � scen� su sijonu ir skara yra laikoma dideliu meistriškumu. Tod�l Rusijoje populiarios "Naujosios rus� bobut�s", iš Ukrainos atvyk�s Andrejus Danilko, kuris viešumoje retai pasirodo be Verkos Serdiu�kos apdar� – blizgan�i� kostium�li�, did�iuli� kr�t� ir akini� nuo saul�s.

Bet gr��kime � J�rmal�. Liuteroniškas sant�rumas ir draugiškas latvi� b�das leid�ia rusams susikurti J�rmaloje rusišk� kult�rin� oaz�, savotišk� anklav�: aplink Latvija, latvi� kalba, kult�ra, kasdienyb�, o "Dzintari" r�muose tarsi �sikuria ma�yt� Rusijos dalel�. J�rmalos miestelio vadovai, matyt, d�l naudos u�merkia akis prieš tai, kad tokie festivaliai toli gra�u n�ra draugiški valstybei, kurioje jie vyksta. Tiesiog rusams norisi tur�ti savo J�rmal�, savo "Pribaltik�".

Bulduri. Nakama pietura...

�lip�s � pašiurus� priemies�io elektrin� traukin� nurimstu – �siklausau � šurmuliuojan�ius vagono keleivius – šimtas poilsiautoj� šnekasi ir latviškai, ir rusiškai, moteriškas balsas iš garsiakalbio praneša stoteless: "Bulduri, nakama pietura..." �ia ir išvada: � J�rmal� pakoncertuoti susirenka rus� artistai, j� paklausyti atvyksta rusai �i�rovai. Visiems gerai, pašiepiama valstyb�, visiems be galo linksma, Rusija oficialiai vis� bir�el� padraugauja su Latvija. Plojimai, U�danga. U�kanda?

Vaikai tap� ir cinamonu...

Modesta JURGAITYT�

Net dvi galerijos – Šiauli� dail�s galerija ir "Laipt� galerija" – vasar�, vaik� "netur�jimo k� veikti" metu, sureng� jiems k�rybini� u�si�mim�. Šiauli� dail�s galerijoje vaikams ir jaunimui vyko dešimties u�si�mim� edukacini� program� ciklas "Menopolis", o "Laipt� galerijos" sodelyje – vaik� pleneras "Pa�ink save mene".

Lyg skalbiniai "išd�iauti" plenere "Pa�ink save mene" sukurti vaik� darbai papuoš� Pelikso Bugailiškio sod�.

Kas dien� – po naujien�

Dvi savaites Šiauli� dail�s galerijoje vykusi k�rybin� vasaros stovykl�l� "Menopolis" kasdien si�l� naujas pa�intis su �vairiomis meno formomis. "Visi u�si�mimai labai skirtingi ir �dom�s, nes juos veda �inomi profesional�s menininkai", - apie projekt� pasakojo Šiauli� dail�s galerijos vyresnioji specialist� Jurga Sutkut�.

Vaikai "Menopolyje" mok�si animacijos pradmen�, lank�si menininko dirbtuv�je, dekoravo r�bus, keramik�, lipd� animacinius herojus, k�r� netradicin�mis dail�s priemon�mis, nat�raliomis ar netradicin�mis med�iagomis. "U�si�mimo pabaigoje vaikai turi pristatyti savo darb�, pakomentuoti. Vyksta bendra diskusija, vaikai u�duoda klausimus menininkams", - t�sia J. Sutkut�.

Meno virtuv�s kvapai

U�si�mimas "Meno virtuv�", vadovaujamas Ugniaus Ratniko, ko gero, išsiskyr� savo šurmuliu ir laisve. Galerijos sal� buvo pilna vaik� triukšmo ir dideli� spalvot� piešini�. Vaikai t� dien� išband� didelio formato eksperimentin� tapyb� nat�raliomis med�iagomis.

"Jaunieji k�r�jai patys gal�jo maišyti da�us, tapyti rankomis, o pabaigoje savo meno k�rinius dekoruoti kakavos ar cinamono milteliais arba man� kruopomis. Visa galerija kvep�jo kaip tikra virtuv�", - �sp�d�iais dalijosi J. Sutkut�.

U�si�mimu d�iaug�si ir vadovas U. Ratnikas: "Labai smagu dirbti su vaikais. Jie atviresni, tokia tapyba jiems tur�t� b�ti labai artima, nes vaikai dar nenutol� nuo �aidimo dvasios. Man pa�iam smagu su vaikais "bovytis", nes jie moka d�iaugtis", - išsitep�s da�ais kalb�jo vyriausias "Meno virtuv�s" "vir�jas".

Ar vaikai gavo koki� nors nurodym�, k� jie tur�t� tapyti? "Joki� patarim� – bandyti, eksperimentuoti, �aisti. Galvoju, kad k�ryba, menas vis� pirma yra vidin� laisv�, vidinis atsipalaidavimas. Vaikai turi išbandyti visas netradicines išraiškos priemones, galimybes – laikraš�ius, kempines, pirštines, visokius kotelius, gr�bliukus, taškytis, blaškytis", - apie k�rybos proces� kalb�jo dailininkas.

Iš dešimties Šiauli� dail�s galerijos projekto "Menopolis" u�si�mim� vaikams labiausiai patiko u�si�mimas "Meno virtuv�", kuriame jie gal�jo nevar�omai tapyti rankomis, taškyti ant didelio formato lap�.

J. Sutkut� vaikus, kurie lank� visus u�si�mimus, vadina stovyklautojais ir sako, kad darbas su jais produktyviausias. "Jie ateina ne tik nusiteik� dirbti, domisi menu, bet ir kupini min�i� bei klausim� profesionaliems menininkams", - pasakoja Šiauli� dail�s galerijos vyresnioji specialist�. Pasak jos, aktyviausi šiame projekte buvo 7-14 met� vaikai.

Vaik� pleneras Pelikso Bugailiškio sode

Pelikso Bugailiškio ("Laipt� galerijos") sodo obels paunksm�je piešia keturi� mergai�i� iš Dain� vidurin�s mokyklos b�relis. Kitoje sodo pus�je jauna mergina pasirenka ne draugi�, o jaunos obelait�s kompanij� – piešia vienumoje. Dar vien� pieš�j� ratel� papildo � sod� atklyd�s katinas.

Sode tyliai groja muzika, "Laipt� galerijos" direktor� Janina Ališauskien� piešian�iuosius vaišina bandel�mis ir iš P. Bugailiškio sodo obel� obuoli� spaustomis sultimis. Taip praeit� penktadien� "Laipt� galerijos" sode vyko pleneras "Pa�ink save mene", kuriame vaikai akvarele ir pastele pieš� tai, k� mat� aplink.

Renginys pritrauk� apie trisdešimt dalyvi� iš šeši� mokykl� – Juliaus Janonio gimnazijos, Dubijos, Vijoli�, Dain� vidurini� mokykl� ir Šiauli� apskrities Kurš�n� ir Šiauli� vaik� globos nam�. Dain� vidurin�s mokyklos moksleiv�s d�iaug�si šio plenero šiluma: "Šilta, smagu. Labai draugiški �mon�s, labai jauki aplinka. �ia piešti �domiau, maloniau." Merginos pasakojo, kad piešiamus objektus pasirinko at�jusios � P. Bugailiškio sod� – vienos nusprend� �am�inti pastatus, kitos – gamt�.

"Laipt� galerijos" direktor� d�iaug�si besiple�ian�ia dalyvi� geografija – prie plenero prisijungia naujos mokyklos, ta�iau, anot jos, labai smagu sulaukti ir vaik� senbuvi�, kurie plenere dalyvauja ne pirm� kart�.

Pusdien� trukusio plenero "Pa�ink save mene" darb� girliandos papuoš� P. Bugailiškio sod� – jaun�j� k�r�j� piešiniai lyg skalbiniai kabojo ant tarp sodo obel� ištempt� virvi�. Po parodos atidarymo, ap�i�r�j� vieni kit� darbus, vaikai �i�r�jo "Laipt� galerijos" sode vaidinam� Kelm�s ma�ojo teatro spektakl�-muzikin� pasak� "Paršiuk� kelion�s". O kaboti likusius piešinius šiureno v�jas. Gal ir jis save pa�ino mene?..


Tapydami "Meno virtuv�je", vaikai naudojo nat�ralias med�iagas – prieskonius, kruopas, arbat�oles. Šis u�si�mimas išties panaš�jo � ruoš� virtuv�je – kaito virykl�, byr�jo kruopos.		Vaikai pieš� �vairiausiose vietose: pris�d� ant pievut�s, med�i� paunksm�je ar pasir�m� � galerijos tur�klus.

Lipantys sienomis

Nerijus JAKIMAVI�IUS

Turb�t ne vienas mieste yra mat�s nutr�ktgalvius vaikinus, kurie išdarin�ja �vairius triukus: laipioja, šokin�ja, ver�iasi k�liu... Tai ne visk� aplink lau�antys chuliganai, o grupel� vaikin�, kurie Šiauliuose propaguoja jud�jimo men� "Le Parkour".

"Parkur�" propaguojantys šiaulie�iai nemano darantys ka�k� blogo. J� �od�iais, šis u�si�mimas n�ra pavojingas aplinkiniams, negadina statini� ar gatvi� paviršiaus kaip, pavyzd�iui, riedu�i� ar riedlen�i� sportas.

Edgaras Bekeris - klubo "Sunsity parkour" �k�r�jas. "Parkuro" arba jud�jimo meno pagrindin� id�ja - kuo grei�iau ir originaliau �veikti kelyje pasitaikiusias kl�tis: namus, sienas, tvoras, tur�klus...

Autoriaus nuotr.

Šio jud�jimo u�uomazgos prasid�jo prieš 20 met� Pranc�zijoje, kai Davidas Belle'as persikraust� gyventi iš kaimo � miestel�. Vaikinui, kuris augo kaime ir buvo �prat�s vaikš�ioti tiesiausiu keliu, nepatiko, jog mieste daug statini�, kurie trukdo pasiekti norim� viet�. Tod�l jis nusprend� neiti aplinkui, o visas kli�tis peršokti arba perlipti. Nuo 1997 met� š� jud�jimo men� išpopuliarino Luco Bessono filmas "Yamakasi".

Pirmas oficialus "Le Parkour" klubas Šiauliuose buvo �registruotas tik šiemet. Klubas pasivadino "Suncity parkour". Klubo �k�r�jas - Edgaras Bekeris. Jis bei dar keletas Šiaulie�i� ir propaguoja m�s� mieste š� jud�jimo men�.

Išvertus iš pranc�z� kalbos, "Le parkour" reiškia "kli��i� ruo�as". O tuo u�siimin�jantis �mogus, vadinamas "treiseriu" (iš pranc�z� kalbos - �mogus, atveriantis naujus kelius). Šio jud�jimo pagrindin� id�ja - kuo grei�iau ir originaliau �veikti pasitaikan�ias kli�tis. O kli�tys yra visokios - namai, sienos, tvoros, tur�klai. Pasak Edgaro, "parkure" svarbu ne tik fizin� j�ga, bet ir �mogaus protas, savita jud�jimo filosofija. Šio jud�jimo meno pradininkas Šiauliuose Edgaras Bekeris sutiko atsakyti � "Šiauliai plius" klausimus.

- Kada ir kaip susidom�jote "parkuru"?

- Jau nuo ma�ens buvau hiperaktyvus. Vieni mano draugai va�in�davo dvira�iais, kiti - riedu�iais, o aš laipiodavau med�iais, karstydavausi tur�klais. Nenustygdavau vietoje. Mane visada �av�jo Jackie Chan'o atliekami kaskadiniai ir akrobatiniai triukai, jo �sp�dingas jud�jimo b�das. Dar vaikyst�je nor�jau b�ti kaskadininkas, nes mane trauk� aukštis, greitis, baim�... Apie "parkur�" su�inojau prieš kelis metus, �i�r�damas film� "Yamakasi". Tada ir prad�jau bandyti atlikti filme matytus triukus. Daug informacijos radau internete, ypa� u�sienio tinklalapiuose. Supratau, kad tai jud�jimo menas, turintis savo moral� ir disciplin�. "Parkuras" - tai galimyb� išbandyti save ne tik fiziškai, bet ir morališkai, psichologiškai. Gera �inoti, kad niekas tav�s neriboja.

- Papasakok apie šiemet �kurt� klub�.

- Klubas buvo �registruotas 2007 met� baland�io 25 dien�. Tai antrasis oficialus "parkuro" klubas Lietuvoje. "Sunsity parkour" - ne pelno siekianti organizacija, kuri� �k�r�me, kad tur�tume didesn� galimyb� lengviau pl�toti "Le Parkour" men� Šiauliuose, kad gal�tume pademonstruoti savo geb�jimus �vairiuose renginiuose. Taip tikim�s visiems �rodyti, kad "parkuru" gali u�siimti kiekvienas, kuris turi noro, ry�to bei atsidavimo šiam jud�jimo menui. Klubas palengvint� ir m�s� pa�i� situacij�, u� gautas paramos l�šas b�t� galima �sigyti inventori�, reikaling� treniruot�ms, aprang�, galb�t atsirast� galimyb� lengviau išva�iuoti � u�sien� bei pasitreniruoti su aukštesnio lygio "treiseriais". M�s� tikslai paprasti: sudaryti s�lygas Šiauli� miesto jaunimui aktyviai sportuoti bei u�siimti "parkuro" jud�jimo menu, propaguoti sveik� jaunimo gyvensen�, populiarinti š� jud�jimo men�, burti narius bendrai veiklai.

- Kiek j�s� klubas turi nari�?

- Mes esam penkiese: du nepilname�iai ir trys - pilname�iai. Tai klubo prezidentas, jo pavaduotojas ir trys "treiseriai", kurie propaguoja "parkuro" jud�jim�. Daug kas m�s� klausia, kaip �stoti � j�s� klub�. Klubo nariai gali b�ti Lietuvos pilie�iai nuo 18 met� am�iaus. Asmenys nuo 16 met� gali tapti klubo narais jei jie pateikia raštišk� t�v� sutikim�. Ta�iau � klub� priimame ne kiekvien�. �mogus turi atitikti m�s� reikalavimus. B�tini fizikos ir biologijos pagrindai, asmuo turi atitikti tam tikrus fizinius reikalavimus.

- Ar da�nai pasitaiko traum�?

- Taip, traum� pasitaiko, kai per daug �sijauti ir pasitiki savimi, kai nori pasirodyti prieš kitus, neapgalvoji savo judesi�. Tada viskas ir baigiasi traumomis. Šokin�ti reikia neskubant, visk� apgalvojant, numatant � priek�. Aišku, traum� pasitaiko ir kai mokaisi nauj� triuk�. Manau, kad be traum� neapsieina n� vienas treiseris.

- Ar pasitaiko konflikt� su aplinkiniais �mon�mis?

- Praeiviai da�niausiai �avisi "parkuro" pasek�j� triukais ir mielai stebi j� treniruotes. �inoma, kartais m�s� u�si�mimui nepritariama. Da�niausia tam nepritaria pagyven� �mon�s. Da�nai be pateisinamos prie�asties "treiserius" išvaro apsaugos darbuotojai. Ta�iau "treiseriai" nedaro nieko blogo, nes "parkuras" yra visiškai nepavojingas aplinkiniams ir negadina nei statini� ar gatvi� paviršiaus, nei kito inventoriaus, kaip, pavyzd�iui, riedlen�i� ar riedu�i� sportas. Atvirkš�iai, miesto architekt�ra yra gerbiama, nes miesto konstrukcijos yra treiseri� saviraiškos b�das. M�s� tikslas yra išpopuliarinti "parkur�" ir �rodyti visuomenei, kad tai, k� mes darome, n�ra chuliganizmas. Deja, kol kas �mon�s mus veja iš treniravimosi viet� ir netgi iškvie�ia policij�.

- Kur j�s treniruojat�s?

- Vasar� treniruot�s vyksta lauke. Visos miesto konstrukcijos tampa "treiserio" keliu. �iem� treniruot�ms skiriame labai nedaug laiko, nes sporto sal�s neturime. Vasaros pabaigoje pradedame ieškoti, kur gal�tume prisiglausti ir aktyviai treniruotis. Po vasaros labai sunku treniruotis, oro s�lygos neleid�ia - šlapia, slidu, šalta.

- Ar "parkuras" - sportas?

- "Parkuras" ne sportas, o laisv�s filosofija pagr�stas gana naujas jud�jimo menas, apib�dinantis nenutr�kstam� jud�jim� iš taško A � tašk� B virš, po, aplink ir pro �vairias kli�tis subjekto aplinkoje, kurio esm� yra naudojantis savo k�nu ir fantazija jud�ti � priek�, �veikiant visas kelyje pasitaikan�ias kli�tis. Tod�l "parkure" sveikata ir saugumas yra labiausiai pabr��iami. Geriausia nedaryti to, ko negali. �ia ne ekstremalus sportas. "Parkuro" var�ybos nerengiamos, tod�l n�ra konkurencijos. Visi pradedantieji privalo �inoti, kad šis jud�jimo menas yra skirtas asmenybei, k�nui tobulinti. Treniruojamasi d�l sav�s, nesistengiant �rodyti kitiems, kuo esi geresnis. Tikras "treiseris" niekada nesistengs pasipuikuoti prieš kitus. �domiausia, jog pagrindinis pavojus visada slypi darant triuk�, kurio metu norima nustebinti aplinkinius. Nereikia �sivaizduoti prieš save publikos. Tu vienas viso šuolio metu. Bet ir tada nevert�t� pervertinti savo geb�jim�. Jei susidom�jote "parkuru" ir norite išmokti šio jud�jimo meno, kvie�iame prisijungti prie "Suncity parkour" klubo. Daugiau informacijos ieškokite tinklalapyje www.scpk.lt .

Ner�kyti yra patogiau

Migl� REMEŠKEVI�I�T�

R�kymas yra did�iausias neinfekcini� lig� rizikos faktorius, nu�udantis daugiau �moni� nei AIDS, alkoholis, eismo nelaim�s, narkotikai, gaisrai ar �mog�udyst�s kartu sud�jus. Paskai�iuota, kad kasmet pasaulyje nuo r�kymo sukelt� lig� miršta apie 4,9 milijono �moni�. Lietuvoje r�kymas kasmet nusineša daugiau negu 7000 gyvybi� ir yra viena svarbiausi� plau�i� v��io, l�tin�s obstrukcin�s plau�i� ligos bei širdies ir kraujagysli� lig� prie�as�i�.

Lietuva yra tarp pirmaujan�i� Europoje pagal paaugli� r�kym�. Šiauli� mirsto centre besimokan�i� paaugli� r�kymo vietos - u�kaboriai, � kuriuos retai u�klysta j� t�vai: Šiauli� universiteto Humanitarinio fakulteto, Šiauli� banko, ir Projektavimo centro kiemai.
Ugn�s ZUBAIT�S nuotr.

Gegu��s paskutin� diena visame pasaulyje skelbiama ner�kymo diena. "Galb�t dien� be tabako sutiksite visam laikui atsisak� cigaret�s", - � "Šiauliai plius" skaitytojus kreipiasi Sveikatos ugdymo centro sveikatos mokymo organizator� Vida Proskurina. Juo labiau, kad r�kymas n�ra vien asmeninis r�kan�iojo reikalas. Nuo r�kymo sukelt� lig� ken�ia ne tik jis pats, bet ir jo artimieji ar šalia esantys asmenys. Be to, sergan�i�j� r�kymo sukeltomis ligomis gydymo kaštai - sunki našta visiems. Atlikti tyrimai skelbia, kad, pavyzd�iui, bronchin�s astmos ambulatorinis medikamentinis gydymas kainuoja vidutiniškai nuo 250 iki 450 lit� per m�nes�, vidutinio sunkumo l�tinio obstrukcinio bronchito gydymas – nuo 130 iki 170 lit�, sunkios formos obstrukcinio bronchito – nuo 170 iki 250 lit� per m�nes�.

U� dur� r�kyti nebeskanu

U�drausdama r�kyti viešosiose �staigose, Lietuva prisijung� prie Europos S�jungos mastu organizuojamos draudimo r�kyti politikos. Visose valstyb�se nar�se galioja tam tikros taisykl�s, skirtos ma�inti neigiam� pasyvaus r�kymo poveik� sveikatai. Atskirose šalyse šiek tiek skiriasi ši� taisykli� pob�dis ir taikymo sritis. Pastaruoju metu, kai Lietuvoje u�drausta r�kyti kavin�se, baruose ir naktiniuose klubuose, ne vienas r�kalius prisipa��sta, kad r�kymas tapo našta, kurios anks�iau nejaut�: "Kai norint u�sir�kyti iš kavin�s reikia eiti laukan, kur lyja ar pu�ia stiprus v�jas, d�mas tampa nebeskanus. Neju�iom imi pavyd�ti �mon�ms, kurie tokios priklausomyb�s neturi", - patirtimi dalijosi prie vienos Šiauli� kavini� pakalbintas jaunuolis.

Nors daugelis sutinka, kad toks draudimas r�kyti viešosiose �staigose buvo naudingas visiems, sveikatos mokymo organizator� Vida Proskurina sako, jog m�s� visuomen� r�kym� tebevertina kaip �prast�, normal� reiškin�. Didel� visuomen�s dalis vis dar stokoja �ini� apie r�kymo �al�. D�l to jei suaugusiam �mogui u�drausti r�kyti ir negalima, valstyb� privalo stengtis bent jau nesudaryti tam s�lyg�. U�draudusi r�kyti viešosiose �staigose valstyb� pasir�pino, kad nuo pasyvaus r�kymo nenukent�t� šiose �staigose dirbantys ar besilankantys ner�kantieji.

Airijoje ir Škotijoje draudimas r�kyti galioja visose u�darose viešose vietose ir darbo vietose, �skaitant barus ir restoranus. Nuo liepos šis draudimas �sigalios ir likusioje Jungtin�s Karalyst�s dalyje. Švedijoje, Italijoje ir Maltoje priimti su draudimu r�kyti susij� �statymai, kuriuose numatyta galimyb� �rengti hermetiškus r�komuosius su ventiliacijos sistemomis. Kit�met tokias priemones �sives Pranc�zija. Šioje šalyje �adama duoti laiko, kad kavin�s, restoranai ir naktiniai klubai prisitaikyt� prie naujos tvarkos. Draudimo pa�eid�jams jau numatytos ir baudos: 75 eurai r�kan�iajam ir 150 eur� �staigai, kur �vyko pa�eidimas. Daugelio valstybi� nari� pagrindin�se viešosiose vietose, pavyzd�iui, ligonin�se, mokyklose, vald�ios institucij� pastatuose jau seniai draud�iama r�kyti arba yra taikomi r�kymo apribojimai.

Lietuva pirmauja r�kan�i� paaugli� skai�iumi

"Mes, suaugusieji, netur�tume rodyti pakantumo laiptin�se ar "u� kampo" r�kan�iam jaunimui. �inoma, bartis nereik�t�, ta�iau b�tina su jais pasikalb�ti nerodant nepasitenkinimo", - sak� V. Proskurina. Vaik� organizmas ypa� jautrus r�kymo poveikiui. Priklausomyb� nuo tabako vaikai gali patirti jau po keli� sur�kyt� cigare�i�. R�kantys vaikai kur kas da�niau serga peršalimo ligomis, nes imunitetas praranda atsparum�. Vaik�, kuri� t�vai r�ko namuose, sveikatos b�kl� prastesn� nei vaik�, kuri� namuose ner�koma.

V. Proskurinos teigimu, nuo rugs�jo Švietimo ir mokslo ministerija �gyvendina Alkoholio, tabako ir psichotropini� med�iag� vartojimo prevencijos program�, kurios tikslas - ugdyti asmen�, motyvuot� sveikai gyventi. Rengiant program�, buvo remiamasi Europos šali� patirtimi. Pagrindinis skirtumas tarp šios ir anks�iau �gyvendint� program� - didesnis d�mesys praktiniams u�si�mimams. Europos S�jungos narkotik� ir narkomanijos steb�senos centro duomenimis, pagal kanapi� vartojim� tarp 15-16 met� paaugli� iš 28 šali� Lietuva u�ima 20 viet�. M�s� šalis yra tarp lyderi� pagal paaugli� r�kym�, o pagal alkoholio vartojim� Europoje nusileid�ia tik Vengrijai.

Mesti r�kyti niekada nev�lu

Mesti r�kyti - tai veiksmingiausias b�das suma�inti tikimyb� susirgti r�kymo sukeltomis ligomis ir mirti nuo j�. Atsisakyti šio �alingo �pro�io verta bet kokiu am�iaus tarpsniu. Anot V. Proskurinos, net senyvo am�iaus metus r�kyti pailg�ja kokybiško ir visaver�io gyvenimo trukm�.

"Jei nusprend�te mesti r�kyti, neatid�liokite savo sprendimo. Kad tai padarytum�te, reikia ištverm�s ir motyvacijos. Galb�t gera prad�ia b�t� Pasaulin� ner�kymo diena, - sako sveikatos mokymo organizator�. - Mesti r�kyti n�ra lengva, bet ir n�ra ne�manoma. Neretai la�ybos su draugais taip pat padeda apsispr�sti. Draug� ir artim�j� parama irgi labai svarbi."

Sveikatos mokymo organizator� nusprendusiems mesti r�kyti pataria u�siimti nauja veikla - sportuoti, va�in�ti dvira�iu. "Jei mesti r�kyti niekaip nesiseka, ateikite pas mus, � Sveikatos ugdymo centr�, mes galime jums pad�ti. Pasikalb�sime, duosime pasiskaityti �vairios literat�ros, tai tur�t� palengvinti apsispr�sti", - �sitikinusi V. Proskurina.

Pasak specialist�s, staiga mesti r�kyti gali ne kiekvienas, ypa� jei �mogus r�ko seniai. "Kasdien sur�kykite vis ma�iau cigare�i�. Atsiminkite, kad svarbiausia - j�s� apsisprendimas. Kramtomoji guma ar special�s pleistriukai veikia tik kaip pagalbin� priemon�. Ji padeda, kad j�s ma�iau kankint� nemiga, kad išliktum�te darbingas ir j�s� organizmo, besivalan�io nuo nikotino, nevargint� nemalon�s simptomai. Jeigu jums reikalinga profesionali pagalba, nebijokite kreiptis � psicholog�", - sako Sveikatos ugdymo centro sveikatos mokymo organizator� Vida Proskurina.

"Nieko tokio", Knysliukas ir an�lagas

Oksana LAURUTYT�

"At�jo Knysliukas � parduotuv� ir gr��ina �ia pirkt� balion�. Pardav�ja klausia, kas jam nepatiko: spalva, forma ar dydis. "Na, ned�iugina", - li�dnai atsako Knysliukas". Studijos "Nieko tokio" vaikai, iš vadovo Vadimo Kamrazerio l�p� išgird� tok� anekdot�, ima kvatotis. Ir tam, kad j� dainavimas d�iugint�, smagiai u�traukia: "Mes, karaliai be kar�n�!"

Tai tik akimirka iš dvejus metus gyvuojan�ios muzikanto, mokytojo V. Kamrazerio ir aktor�s J�rat�s Budri�nait�s vadovaujamos studijos "Nieko tokio" gyvenimo. Šeštadien� studijos vaikai mamyt�ms sureng� puik� koncert� "Labas tau". �iovaujan�i� ir nuobod�iaujan�i� nebuvo.

Po koncerto studijos "Nieko tokio" vadovai J�rat� Budri�nait� ir Vadimas Kamrazeris buvo tiesiog u�versti g�l�mis.

Vienas u� kit� geresnis

Prieš dvejus metus Šiauliuose �kurtos studijos "Nieko tokio" vaikai jau sureng� kelis koncertus, o pra�jus� savaitgal� Šiauli� kult�ros centre vyk�s dainuojan�i� ir šokan�i� vaik� koncertas buvo tikras anšlagas. Mamyt�ms skirtame koncerte vaikai pasijuto tikrais artistais: dainavo tikroje sal�je, naudojosi puikia scenos technika.

Na, išsig�sti ir ne�inoti, kaip prieiti prie mikrofon�, vaikai tikrai negal�jo, mat Šiauli� verslo inkubatoriuje, kur �sik�rusi studija "Nieko tokio", vaikai ir repetuoja tarsi tikri artistai - prie mikrofon�. Studijoje netgi bus �kurta garso �raš� studija - stiklin�mis pertvaromis tam skirta vieta jau atitverta. Vaikai bus nuo nieko nepriklausomi - savo studijoje gal�s �rašin�ti kompaktines plokšteles.

Šiuo metu vaik� klub�-studij� "Nieko tokio" lanko apie 60 nuo trej� iki 13 met� vaik�. Vadimas vaikus moko dainuoti, o J�rat� - vaidinti, �aisti. Mokyti vaikus saviraiškos studijos vadovams n�ra sud�tinga, mat Vadimas daug met� grojo grup�je "Vairas", yra fizikos mokytojas, buvo �k�r�s ir 12 met� dirbo su vaik� popchoru "EN-DEN-DU". Na, o J�rat�, b�dama Šiauli� dramos teatro aktor�, moko ma�uosius scenos judesio, išraiškos, plastikos.

"Man tai vadov� labiau patinka. O man labiau - vadovas", - atvirauja pašnekinti studijos vaikai. "Supratingas, s��iningas, geras, šmaikštus, juokingas, grie�tas, bet teisingas", - beria apib�dinimus vadovui "Did�iuk�-2" grup�s vaikai. "Labai gera, �aisminga, miela, supratinga, labai gra�i, d�iaugsminga", - apie vadov� kalba klubo nariai.

J�rat� sako, kad jai patinka bendrauti su visais vaikais ir prigalvoti �aidim� patiems ma�iausiems - trej� met� pypliams. Vaikai lavina savo poj��ius, vaizduot�, kai u�simerk� lie�ia sau veid�, atsigul� klausosi muzikos ar �sivaizduoja, kaip juos šildo saulyt�, sp�ja, k� draugai piešia jiems ant nugaros. "Kartais sus�dame ir visi kuriame vien� bendr� istorij� - kiekvienas turi pasakyti po �od�, tada ir gaunasi štai tokie pasakojimai: "Dramblys �šoko � basein�, varl� iškilo � pavirši�". Vaikui labai svarbu, kai k� nors per pamok�l� sukuria, o patys ma�iausieji vaikiukai tiesiog spirga iš laim�s, kai �ino �aidimo pabaig�", - šypsosi J�rat�.

Dirba savo malonumui

Ir tiems "Nieko tokio" nariams, kurie koncertavo pirm� kart�, ir tiems, kurie scenoje ne naujokai, �i�rovai negail�dami dalijo aplodismentus ir šypsenas.

Povilo LUNG�S nuotr.

� u�si�mimus vaikai renkasi du kartus per savait� grup�mis, vienoje grup�je — apie 10 panašaus am�iaus vaik�. Vadimas sako, kad vis� savo laik�, likus� nuo tiesioginio darbo, jie su J�rate praleid�ia studijoje. "Namo gr��tame tik miegoti", - nusišypso vadovas ir kalba, kad �kv�pti koncerto s�km�s jie su J�rate mielai laukia ateinan�i� � studij� 3-12 met� vaik�, kurie jau�ia, kad scenoje turi k� veikti, nori �gyti pasitik�jimo savimi bei susirasti ger� ir nuošird�i� draug�.

Na, o vaikai d�l tokio vadov� d�mesio ir noro juos išmokyti � studij� b�gte b�ga. "Man labai patinka dainuoti. Bandau pati kurti dainas. Visos dainos gra�ios, kurias dainuojame", - kalba vaikai.

Studijos vadovas d�iaugiasi, kad "Nieko tokio" vaikai �gyja daug �vairios praktikos, o svarbiausia - jie dirba savo malonumui. J�rat� pasir�pino, kad studijoje vaikai jaust�si patogiai - prisiuvo kaln� marg� pagalv�li�, prid�liojo �aisl�.

J�rat� ne tik lavina vaik� artistiškum�, bet ir kuria daineli� tekstus. Viena toki� daineli�, pavadinimu "Nieko tokio", tapo vaik� studijos vizitine kortele. �i�rovai per koncert� ši� dainel� aplodismentais praš� pakartoti. Beje, per dvejus metus "Nieko tokio" pareng� dvi pilnas programas, o tai padaryti pavyksta toli gra�u ne visiems vaik� kolektyvams. O ar yra toki� kolektyv�, kurie surenka pilnas sales �i�rov�? � "Nieko tokio" pernai Dramos teatre surengt� koncert� visi norintieji net netilpo, tad norint nud�iuginti visus gerb�jus teko t� pa�ia dien� konceretuoti dar kart�.

"Mes nieko nebijome, m�s� panos pa�ios gra�iausios, o vyrai - patys fainiausi", - tokiais �od�iais Vadimas kelia vaik� pasitik�jim� ir dr�s�. Vaikai vadovams nelieka abejingi - studijoje pilna J�ratei ir Vadimui skirt� vaik� piešini�, išpuošt� širdut�mis.

"Mis �iauli� kra�tas 2007" - �iauliet� Viktorija

Oksana LAURUTYT�

Fejerverkais, konfeti, j�ra g�li� ir audringais plojimais pra�jus� penktadien� Šiauli� kult�ros centre pasveikinta "Mis Šiauli� kraštas 2007" titul� pelniusi šiauliet� Viktorija Sutkut�. Po aštuoneri� met� pertraukos Šiauliuose �vyk�s gro�io konkursas surengtas �sp�dingai, o jo organizator� Vaida �idonyt� brauk� d�iaugsmo ir jaudulio ašaras.

Kar�nuota "Mis Šiauli� kraštas 2007" Viktorija Sutkut�, "Mis Publika" Akvilina Ubartait�, "Mis Foto" Sandra �emaityt�, pirmoji vicemis Gintar� Karlinskait�, antroji vicemis Asta Radavi�i�t� ir "Mis Gracija" Kristina Jermakova.

Savo nuoširdumu Viktorija Sutkut� paverg� konkurso komisij�.
Rolando PARAFINAVI�IAUS ("L. T.") nuotr.

"Mis Foto" buvo renkama kartu su "Šiauliai plius". Konkurso dalyvi� nuotraukas per�i�r�j� skaitytojai "Mis Foto" išrinko Sandr� �emaityt�.

Jaudul� tramd� ir organizator�, ir merginos

Dar prieš prasidedant konkursui Šiauli� kult�ros centro foj� besib�riuojantys gro�io konkurso dalyvi� artimieji ir draugai mind�ikavo, atsargiai laikydami g�li� puokštes, o sal�je nerimavo ir paskutinius nurodymus dalijo gro�io konkurso "Mis Šiauli� kraštas 2007" organizator� Vaida �idonyt�. "Mes nieko nebesp�jame, nesp�jome n� parepetuoti", - beviltiškai rankomis sk�s�iojo Vaida ir delnus glaud� prie nuo susijaudinimo raustan�i� skruost�.

Vaida jaudinosi tikrai be prie�asties. Konkursas vyko skland�iai ir puikiai, o �i�rovai sulauk� �sp�ding� mergin� pasirodym� ir pasijuok� iš renginio ved�j� - Leonardo Pobedonoscevo bei Vitalijaus Cololo - šmaikštavim�. Beje, �i�rov� nuostabai, � rengin� atvyko net radijo stoties "M-1" �vaig�d� Saul�ns, koncertavo Rad�i ir Mer�nas.

Retro stiliumi išpuoštoje scenoje 20 konkurso dalyvi� pasirod� vilk�damos vienodai, av�damos vienodas aukštakulnes basutes. Prisistatydamos merginos šypsojosi, ta�iau jaudul� išdav� virpan�ios rankos ir kojos.

Leonel ir Cololiu - taip vienas kit� vadino renginio ved�jai - laid� šmaikš�ius juokelius, šnekino konkurso dalyves, o šios jaudindamosi atsakin�jo � klausimus, visos pareng� po šok�. Viena konkurso dalyvi� - Viktorija Petraityt� pademonstravo, jog moka grie�ti smuiku.

Merginos viena kitai nekenk�

Konkurso komisij� sudar� fotografai, dizaineriai, gro�io industrijos atstovai iš u�sienio ir pati organizator� V. �idonyt�. Jiems teko �vertinti mergin� gracij�, geb�jim� bendrauti, šokti, demonstruoti apatin� trikota��.

Po tris valandas trukusio renginio paskelbti �i�rov� balsavimo rezultatai - "Mis Publika" išrinkta Akvilina Ubartait�, o "Mis Foto" - Sandra �emaityt�. "Mis Gracija" pripa�inta Kristina Jermakova, antr�ja vicemis — Asta Radavi�i�t�, pirm�ja vicemis — Gintar� Karlinskait�.

"Mis Šiauli� kraštas 2007" nugal�toj� paskelb� Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys. Nugal�toja tapusi Viktorija Sutkut� laim�jo ne tik gra�uol�s titul�, bet ir pa�ios pasirinkt� kelion� � Italij�. Ši mergina mokosi R�kyvos pagrindin�je mokykloje, kit� m�nes� jai sukaks 18 met�.

"Buvo labai sud�tinga organizuoti rengin�, bet dabar d�iaugiuosi, kiek patirties �gijau. Leonardas Pobedonoscevas atvyko tur�damas 39 laipsnius temperat�ros. Kone visos merginos prieš konkurs� verk� iš jaudulio, tur�jau psichologe joms b�ti. Tiesiog stebuklas, kad jos sugeb�jo susikaupti ir scenoje jud�jo koja kojon, visos pasirod� puikiai, šypsojosi", - sak� V. �idonyt�.

Konkurso organizator�s nuostabai, visos merginos viena kit� labai palaik�, buvo itin draugiškos. "Nepatekusios � dešimtuk� merginos pad�jo finalist�ms net persirengti. Kai aš dalyvaudavau gro�io konkursuose, tarp mergin� kildavo �vairi� konflikt�. Reikia eiti � scen� - �i�r�k, ka�kas batelius nud�iov� ar maudymosi kostium�l� sukarp�", - �sp�d�iais dalijosi V. �idonyt�.

Organizator� laiminga, nes laimingos dalyv�s

Konkurso "Mis Šiauli� kraštas" mergin� atranka prasid�jo kovo prad�ioje. V. �idonyt�, padedama Šiauli� mados ir šokio studijos "Bacio" vadovi�, visuose apskrities miestuose - Joniškyje, Pakruojyje, Radviliškyje, Kelm�je, Naujojoje Akmen�je ir Kurš�nuose - reng� atrankas, � kurias at�jo apie septyniasdešimt mergin�, svajojan�i� pasidabinti gra�uol�s kar�na.

20-�iai atrinkt� finalis�i� ruoštis konkursui pad�jo �vairi� sri�i� profesionalai. Pusantro m�nesio merginos buvo mokomos atrasti savo stili�, �gyti pasitik�jimo, dr�siai elgtis scenoje, demonstruoti apatinio trikota�o kolekcij�, šokti. "Repetuodavome kasdien po penkias valandas. Bijojau joms kok� nors geresn� �od� pasakyti, kad tik jos neatsipalaiduot�. Buvau joms labai grie�ta ir maniau, kad merginos po konkurso man "labas" nepasakys. Atsitiko priešingai - po konkurso merginos man nuošird�iai d�kojo, dovanojo g�li�, kad net apsipyliau ašaromis d�l tokio j� nuoširdumo", - atviravo konkurso reng�ja.

V. �idonyt� gro�io konkurs� reng� pirm� kart�. Šiaulie�iams ji �inoma kaip Šiauli� gro�io konkurs� dalyv�, 1998-�j� "Mis Foto", 1999-�j� "Mis Publika", kit� konkurs� laim�toja. Dabar ji yra u�sienio šali� reklamos modelis. "Išva�iuosiu labai laiminga, nes konkursas pavyko puikiai, o svarbiausia - konkurso dalyv�s laimingos. Kai k� nors padariau laiming�, laiminga esu ir aš", - šypsojosi ji.

15 met� su menininkais ir meno gerb�jais

Ri�ardas JAKUTIS

Gegu��s 11 d. Šiauli� kult�ros centras "Laipt� galerija" šven�ia 15 met� sukakt�. �sik�rusi garbingo šiaulie�io kult�rininko Felikso Bugailiškio namuose, iš kur sklido "Kult�ros" bendrov�s, Šiauli� kraštotyros draugijos, "Aušros" muziejaus id�jos, kur savo veikl� prad�jo pirmasis dail�s mokymo �idinys m�s� mieste – Vaik� dail�s mokykla, "Laipt� galerija" jau antr� dešimtmet� po savo stogu kvie�ia menininkus ir meno gerb�jus.

Šiaulie�iai "Laiptus" pam�go.

"Laipt� galerijos " kolektyvas. Prie fortepijono direktor� Janina Ališauskien�.

Per 15 met� surengtos 323 parodos, daugyb� koncert�, literat�rini� vakar�, nauj� knyg� pristatym�... D�iugi �inia – gegu��s 11 d. "Laipt� galerijai" �teikiama Kult�ros ministerijos nominacija "Geriausias kult�ros centras 2006". 15-os met� sukaktis bus pamin�ta tapybos, grafikos ir fotografijos paroda "15x15".

Šia proga - trumpas interviu su kult�ros centro "Laipt� galerija" direktore Janina Ališauskiene.

- Per penkiolika met� galerijoje reg�jome daug �vairiausi� parod�, kurios, anot menotyrininko Igno Kazakevi�iaus, sudaro "solid� parod� v�rin�". Lietuvos menas buvo reprezentuojamas pirmiausia remiantis miesto menininkais, buvo kvie�iami ir iškil�s Vilniaus, Klaip�dos ir kit� viet� k�r�jai, pristatoma kart� kaita (pavyzd�iui, A. Petrulis ir K. Petrulis), rengiamos u�sienyje gyvenan�i� lietuvi� parodos (�. Mikšio, V. Kasiulio). Kaip pavyko suvienyti toki� �vairov�, pasiekti, kad galerija b�t� mylima ir meninink�, ir meno gerb�j�? Prad�kime nuo prad�i�: kaip gim� "Laipt�" id�ja?

- "Laipt�" id�ja man ir vyrui Vygintui (šiuo metu Vygintas Ališauskas yra miesto 1-osios muzikos mokyklos direktorius – aut. past.) gim�, kai Vilniuje duris atv�r� Mokytoj� nam� galerija "Vartai". Pra�jus vos metams nuo "Vart�" atsiradimo, meno gerb�jus Šiauliuose kviet� "Laiptai". Darbuotis prad�jome vildamiesi, jog galerija turi b�ti daugiau negu parod� sal�. �sigij�s meno k�rin� galerijoje ma�iau apie men� išmanantis �mogus privalo b�ti garantuotas, kad �sigijo meniškai verting� dalyk�. Galerija turi tapti jungiamoji dalis tarp menininko bei jo sukurto k�rinio ir �i�rovo. Jos tikslas – menininkus skatinti kurti, o �i�rovams pad�ti susipa�inti su menu. Kod�l dailininkai atvyksta kurti � kelias dienas trunkant� Šiauli� "Monmartr�" "Laipt�" kiemelyje? Juk ver�iau rinkt�si plenerus Nidoje (gamta, poilsis). Dailininkai atvyks tuomet, jeigu jiems bus �domu. Kaip tikrajame, taip ir m�s� "Monmartre" �mon�s stebi, kaip gimsta k�rinys. O gal ir menininkui taip �domiau, negu tik padaryti ir plenero pabaigoje "priduoti" k�rin�. Vienais metais "Monmartro" dalyviai k�l�si labai anksti ir prie Gimdymo nam� pjov� �ol�, o gr�� "Laiptus" jau rado savo nuotraukas su dalgiais rankose. Kitais metais lank�si K�diki� namuose ir savo piešiniais išpuoš� pav�sines. Štai vilnietis dailininkas Jonas Daniliauskas tap� ant dur� - vienas K�diki� nam� duris puošia garsaus dailininko paveikslas.

Penkeri� met� sukakt� "Laiptai" pamin�jo respublikiniu ekslibris� konkursu, bet ypatingo d�mesio sulauk� galerijoje vykusi dailininko Vytauto Kasiulio paroda. � Šiaulius va�iavo meno gerb�jai iš visos Lietuvos. Po iškilaus išeivijos menotyrininko Povilo Reklai�io (1922-1999 m.) mirties Vokietijoje iš jo kolekcijos Lietuv� pasiek� penki� Lietuvos prieškario ir pokario ��ymi� meninink� (Pauliaus Augiaus-Augustinavi�iaus, Prano Gailiaus, Viktoro Petravi�iaus, Telesforo Valiaus, Alberto Veš�i�no) 30 grafikos lakšt�. D�iugu, kad jie apsistojo m�s� galerijoje ir gal�jome surengti parod� "Ne�inoma, tik atpa��stama grafika". Populiarumu išsiskyr� parodos "Šventumas", "Himnas k�dei", "�iemkelio" literat�rinis festivalis... Galime pasid�iaugti, jog "Laipt� galerija" garsi ir folklorinio ansamblio "Salduv�" d�ka. Beje, ir d�iazas bei mini spektakliai puikiai dera paveiksl� apsupty. Galerija leid�ia ir savo leidinius, kuriais galime kitiems prisistatyti. Bendraujame su kitomis galerijomis, menin�mis organizacijomis, kei�iam�s projektais, parodomis.

- Prieš m�s� pokalb� skambino dailininkas Sigitas Prancuitis ir paklaus�, kur esu. Atsakiau, jog "Laipt� galerijoje". "Kur?" – v�l pasiteiravo jis. Dar kart� paaiškinau, tik tada jis suprato: "Tai pas Ališauskien�?" Miestel�nai da�nai sako: "Einu pas Kin�inait�", arba "Einu pas Ališauskien�". Galerijos pavadinimas net nesakomas. Gal tai savotiškas patvirtinimas, jog šie �mon�s atsidav� savo galerijai?

- Gal tai pasakymas, jog dirba kaip sau. Bet jei dirbi kaip sau, visad dirbi geriau. "Laipt�" kolektyvas puikus. Labai nor�t�si, kad b�tume tarsi viena šeima. Per poilsio dienas susiorganizavome ir visi va�iavome � Druskinink� gydyklas. Valytoja ir kiemsargis n�ra tik valytoja ir kiemsargis, tai – galerijos darbuotojai. Nieko neb�t�, jei tik grindis išploviau ir iš�jau. Galerijai labiausiai netinka "valdiški" darbuotojai.

Labai d�iaugiuosi savo pavaduotoju Martynu Gaubu. Jaunas, kupinas id�j�. Jis pats skulptorius, tod�l daugiau skulpt�ros parod� galerijoje prasid�jo. Liongino Šepkos dro�iniai � "Laiptus" iš Rokiškio buvo atkeliav�. Rokiškio muziejus niekur nenor�davo jo darb� išleisti. Pirm� kart� sutiko. Jie atkeliavo � Šiaulius.

V�l prisimena paroda "Šventumas". �mogus kiekvien� dien� tampa vis didesniu vartotoju, nori visko ir daugiau. Reik�jo gal kitokio pavadinimo. "Šventumas, t�vyn�, garb�, orumas..." n�ra šiandienos �od�iai. Bet paroda pavyko. Net buv� kaliniai savo darbus eksponavo. Gal meniniu at�vilgiu tai nebuvo ka�kokie stipr�s ar ypatingi k�riniai, bet d�iugu, jeigu menas padeda �mogui kilti. Apie tai, kas jiems šventa, kalb�jo vaikai, kaimo �mon�s bei dailininkai, poetai, filosofai.

Galerija d�iaugiasi tur�dama savo gerb�jus, ta�iau laukia ir nauj� veid�, ypa� jaun� �moni�. Jauniems negalime leisti eiti paviršiumi, o menas šito ir neleid�ia. Tikiu galerija. O juk tik�jimas yra svarbiausia.

Per 15 met� "Laipt� galerijoje" surengtos 323 parodos, daugyb� koncert�, literat�rini� vakar�, nauj� knyg� pristatym�...

D�iazas bei mini spektakliai dera prie paveiksl�.

"Laipt� galerijos" archyvo nuotr.

Laikas kaip dovana

Ri�ardas JAKUTIS

Vakar, gegu��s 3-i� dien� 17 val. 1 min., Kaune, Ryši� muziejuje, startavo metus truksianti kult�ros švent� – 2-oji NOW ART NOW FUTURE grafikos bienal� ESAMASIS LAIKAS. Tuo pat metu Šiauli� "Laipt�" galerijoje atidaryta Olgos Mikulinos grafikos darb� paroda.

Olga Mikulina nuolat tapdavo �kalinimo �staigoje AIDS ir �IV tematika rengiam� piešini� konkurs� prizini� viet� laim�toja. Moteris kaskart išbandydavo vis kitoki� technik� - ir siuvin�jim� kry�eliu, ir pl�šyto kartono atspaudus, ir vyteli� pynim�.

Pirmoje Olgos grafikos parodoje dominuoja augaliniai, gyv�n� motyvai, sudau�ytos meil�s tema.
Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Net ne�inau, kas gra�iausiai yra kalb�j�s apie laik�. Gal Marselis Prustas, o gal antikos išmin�iai. Galvoju, jog laikas neb�na nei naujas, nei senas, ne�inome nei prad�ios, nei pabaigos, bet �inome esam� laik�. Ar mano laikas dar neat�jo? Sunkiausia jausti, kad laikas n�ra tavo, o maloniausia, kai u��iuopi – tavo. Blogiausi du dalykai – tuš�iai leid�iamas laikas ir pasiteisinimas, kad n�ra laiko. Laikas baud�ia savo nebuvimu. Laike lipdai save. Tad neleisk neveikti nieko. Nes tas neveikimas gr�š tuštuma – nei gra�esn�s muzikos, nei prasmingesn�s minties.

Jau treji metai k�r�j� grup� NOW ART NOW FUTURE populiarina grafikos men�, provokuoja visuomen�, �i�rovus, k�r�jus naujai, "nevaldiškai" suvokti modernias kult�ros id�jas. "Pakito individo ir visuomen�s santykis, pakito moralini� vertybi� skal�. Tikr� draugo šypsen� kei�ia dvitaškis ir skliaustelis. Nesakome, kad tai blogai – tiesiog tokie esamojo laiko po�ymiai. Bienal�je suteiksime galimyb� �vairi� sri�i� menininkams iš daugelio šali� ir visuomenei tarpusavyje bendradarbiauti "gyvai" – atvirose grafikos dirbtuv�se, muzikos ir diskusij� vakaruose, parod� sal�se Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose", - sak� bienal�s organizator� ir kurator� J�rat� Rekevi�i�t�.

Bienal� ESAMASIS LAIKAS truks metus: nuo 2007 m. gegu��s 3 d. iki 2008 m. gegu��s 7 d. Bus atidaromos parodos, vyks vaizdo ir garso projektai, DJ Party... Dalyviai ir organizatoriai fiksuos k�rybos procesus �vairiose skaitmenin�se laikmenose (video, foto, telefonai...), visk� bus galima steb�ti bienal�s internetiniame puslapyje www.nowart.eu. Vakar bienal�s atidarym� Kaune ir parodos atidarym� Šiauliuose kaip tik ir jung� internetinis tiltas.

Šiaulietei Olgai Mikulinai, kurios paroda šios bienal�s r�muose atidaryta "Laipt�" galerijoje, tai - did�iul� švent�. Viskas prasid�jo tada, kai trys grafikos mokytojai atvyko � Panev��io moter� pataisos namus, kus bausm� atlikin�jo Olga, ir pakviet� norin�ias lankyti grafikos kursus moteris. Olga augo Klaip�doje, tik v�liau t�vai persik�l� gyventi � Šiauli� rajon�. Klaip�doje Olga su draugais pasimatymus skirdavo prie dail�s mokyklos... Laukdama draug�, ji steb�davo � mokykl� �einan�ius ir išeinan�ius jaunuosius dailininkus. Slapta paband�iusi namuose piešti, ji jau tuomet labai troško mokytis dail�s, ta�iau galvojo, jog tai ne jai, jog jai tr�ksta talento, jog dailei studijuoti reikia pinig�, o jos t�vai neturtingi. Tod�l Panev��yje ji nedvejodama atsiliep� � atvykusi� dailinink� kvietim�.

Olga – pirmosios grafikos darb� parodos nelaisv�je laureat�. "Laipt�" galerijoje ji eksponuoja jau laisv�je sukurtus darbus. Grafikos patirties ji šiuo metu semiasi pas šiauliet� grafik�, Šiauli� universiteto d�stytoj� Edmund� Birg�l�. "Druskos skonis" – taip jaunoji grafik� pavadino ši� pirm�j� savo parod�. Gal kitas grafikas nenaudot� savo k�ryboje �vak�s ar perskeltos širdies simbolio. Gal jam tai atrodyt� banalu. Ne vis� vienodi gyvenimai. Olga dr�siai bando ieškoti ir spalv�, nors jos k�ryboje vyrauja trys – juoda, balta ir raudona. Bet ir tamsioji med�iaga jos k�ryboje yra nematomoji šviesa. Did�ioji dalis pasaulio pasl�pta nuo m�s� (j� pasl�p� laikas, gamta) ir j� reikia rasti.

Kart�, dar atlikdama bausm�, Olga sapnavo savo pirmosios parodos atidarym�. Kaip viskas atrodo tikrov�je? Jaunoji grafik� neslepia, jog prieš parod� j� lyd�jo du jausmai – d�iaugsmas ir baim�. "Nors viskas atrodo dar gra�iau nei sapne", - juokiasi ji.

Pary�iuje prisiliet� �vaig�d�

Gitana ZUBIEN�

Kaip jaustis, apsikirpus Pary�iuje pas vien� geriausi� ir pasaulyje labiausiai pripa�int� kirp�j�, "Elite" agent�ros �vaig�d�? "Kaip jau�iuosi? Gyva, lengva, mobili ir kitokia", - juokiasi viena profesionaliausi� kirp�j� Lietuvoje Oksana Donelait�-D�dien� pridurdama, kad turb�t yra vienintel� Lietuvoje moteris, kuri� apkirpo tokio lygio �vaig�d�.

Oksanos Donelait�s-D�dien�s
asmeninio archyvo nuotr.

Neseniai ji su kirp�j� iš Lietuvos grupe lank�si Pary�iuje. Ten jos mok�si naujausi� šio sezono plauk� da�ymo ir kirpimo b�d�. Paskutin� mokym� dien� lietuv�ms kirpimo men� demonstravo vienas �inomiausi� Pary�iaus meistr� Peter Fiengo. Šiauliet� sako vos j� pama�iusi ne iš karto suprato, iš kokio lygio �vaig�d�s tenka mokytis.

"Jis iš karto su�av�jo savo paprastumu ir draugiškumu, - pasakoja Oksana Donelait�-D�dien�. - Tik po kokio pusdienio prisiminiau, kad š� �mog� nuolat matau per "Fashion TV" rodom� laid� "Hair and make up". Pastaruoju metu jis dirba mened�eriu "Ritz hotel" gro�io salone Pary�iuje, Niujorke ir Majamyje. Su Peter'iu Fuengo "Elite" agent�ra yra sudariusi keturi� met� kontrakt�.

Šis �mogus mokym� metu lietuv�ms demonstravo kirpimo technik�. Jo modeliais buvo trys pranc�z�s. "Aš labai nor�jau, kad jis apkirpt� ir mane", - pasakoja Oksana Donelait�-D�dien�. Mokym� pabaigoje ji tiesiog �m� ir lyg tarp kitko meistro pasiteiravo: "Ar j�s gal�tum�te per 10 minu�i� apkirpti trumpus plaukus? Model� aš turiu." P. Fuengo tuomet pasi�i�r�jo � trumpaplauk� klausian�i�j�, nusišypsojo ir atsak�: "Aš matau." Paskui po trumpos pauz�s prid�r�: "Na, per 10 minu�i� nelabai, bet per 12 tai tikrai." Ir pasi�l� Oksanai s�stis � k�d�.

Taip per kelias akimirkas Oksanos šukuosena iš "geriet�s" tapo šelmiška. "Iki šiol negaliu atsid�iaugti, kaip ji man patinka. Svarbiausia, kad labai lengva plaukus pri�i�r�ti. Išsiplauni ir kaip bepašiauštum, taip gerai", - d�iaugiasi šiauliet� kirp�ja. Ji sako iki šiol besistebinti savimi, kad išdr�so taip pasielgti. Dr�sos jai suteik� �vaig�d�s paprastumas. Oksanai itin �simin� P. Fuengo pasakyti �od�iai: "Aš esu �ia ne tam, kad pasirody�iau jums, koks esu kietas, o tam, kad suprastum�te, jog visko, ko tik �mogus nori, gali pasiekti. Tereikia tik labai daug dirbti. Tada viskas yra �manoma."

Pary�iuje beveik savait� praleidusi šiauliet� sako, jog š� sezon� madinga subtili prabanga - barokinis da�ymas, kai da�oma ne sruogel�mis ar blokais, o lankeliais. Rezultat� lemia da�ymo technika. "Jei norint suprasti, kaip kei�iasi ir raibuliuoja plauk� spalvos, reikia stabtelti ir pritraukti �vilgsn�, tok� da�ym� galima vadinti barokiniu," - sako Oksana Donelait�-D�dien� aiškindama, kad šiuo metu madingas kontrasting� spalv� derinimas, pavyzd�iui, oran�in� derinant su violetine. Ta�iau plaukai turi pabr��ti �mogaus �vaizd�, o ne dominuoti. Nemadinga kardinaliai keisti savo prigimtin� plauk� spalv� daugiau nei dvejais tonais. Ar madingos blondin�s? "Jos niekada neišeis iš mados. Tik nemadingos šalt� spalv� blondin�s. Ta�iau daugeliui blondini� pas mus ne�sivaizduojama, kaip galima b�ti geltonplauke, o ne pilkaplauke ar baltaplauke", - aiškina pašnekov� sakydama, jog nebemadingi ir išploninti plauk� galiukai.

Iš pasaulinio ryškumo �vaig�d�i� kirpimo subtilybi� pasimokiusios lietuv�s pakviet� Peter'� Fiengo ir plauk� da�ymo technikos mokius� Philippe'� Brun'� atvykti � Lietuv�. "Tik�sim�s, kad Peter'is ras laiko tarp kelioni� ir mad� savai�i� aplankyti ir pasidalyti patirtimi su Lietuvos meistrais", - viliasi šiauliet� pridurdama, kad tokio lygio �vaig�d� vis d�lto tekt� kviesti � Vilni�.

Oksana Donelait�-D�dien�, vienintel� Šiauliuose kirp�ja, išlaikiusi Europos S�jungos kirp�jo kvalifikacijos egzamin�, pakeitusi šukuosen� - su Pete'iu Fuengo.

Š� sezon� madinga derinti šiltus ir šaltus plauk� atspalvius, raibuliavim� imituojantis da�ymas, nemadingi išploninti plauk� galiukai.

Renkame �iauli� kra�to "Mis Foto"

Spausdiname vis� "Mis Šiauli� kraštas" dalyvi� nuotraukas. Iki gegu��s 11 d. u� mergin�, kuri verta "Mis Foto" titulo, balsuokite internetu www.missiauliukrastas.lt .

Gintar� K.

Viktorija S.

Aismena K.

Laura B.

Viktorija G.

Sandra �.

Roberta P.

Lina J.

Justina R.

Viktorija P.

Sandra G.

Justina U.

Kristina J.

Enrika T.

Raminta R.

Akvilina U.

Asta R.

Erika L.

Brigita L.

Ingrida J.

Jubiliejaus proga - �okio spektaklis

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiemet šokio klubas "Flamingas", � kur� vadov� ir �k�r�ja Daina Svirskyt�-Švambarien� yra sub�rusi per 130 šok�j�, mini savo veiklos dvidešimtmet�. Ta proga šiaulie�iams bus rodomas šokio spektaklis "�ikaga", pastatytas pagal to paties filmo siu�et�, skamb�s �inoma muzika. Po šventinio spektaklio "�ikaga" šok�jai išvyks � Europos �empionat� Taline kovoti d�l Baltijos taur�s, o bir�elio m�nes� - � šoki� festival� Gruzijoje.

Per valand� - 14 šoki�

Aplinkiniai vadov�s Dainos da�nai klausdavo, kada vyks jubiliejinis šokio klubo "Flamingas" vakaras, ta�iau iki šiol ji tegal�davo atsakyti - jau �vyko. Apie šokio spektakl� "�ikaga" iš anksto nebuvo skelbta tod�l, kad biliet� vis tiek neb�t� u�tek�. Pamatyti spektaklio premjer� pavyko tik šok�j� t�vams, artimiesiems ir draugams. Pirmam blynui neprisvilus, spektaklio k�r�jai rengia dar vien� švent�.

Id�ja kurti spektakl� šokio klubo vadovei brendo jau por� met�. �i�rovai jau buvo mat� "T�kstantis ir viena naktis", "Rio de �aneiras", tad nor�josi ka�ko naujo, �sp�dingo ir brandaus. Iš keli� variant� "�ikaga" pasirod� tinkamiausia. Pirmiausia buvo atrinkta muzika. R�bus, dekoracijas bei scenografij� suk�r� pati Daina. Valand� trunkan�iame spektaklyje - keturiolika šoki�, išsirutuliojan�i� � vaidinim�, scenoje pasirodo net septyniasdešimt šok�j�, kuri� jauniausiajai - vos penkeri.

Premjer� ma�iusieji sak�, kad laikas pral�k� nepastebimai, o siu�etas prikaust� taip, kad nor�josi kuo grei�iau su�inoti, kas vyks toliau. Net nemat� vaidybinio filmo "�ikaga" gal�jo lengvai suprasti spektaklio turin�.

Daina dabar su šypsena prisimena nesklandumus, kuriuos teko patirti prieš pat spektaklio premjer�. "Flamingui" talkin�s apšviet�jas tur�jo pakeisti susirgus� koleg� ir tik likus porai dien� iki renginio atlik�jai su�inojo, kad vis d�l to bus tinkamas apšvietimas, nors tai kainuos keturis kartus brangiau.

Plunksnos šok�joms atkeliavo net iš Belgijos, o bateliai buvo atsi�sti iš specializuotos Pary�iaus parduotuv�s. Lietuvoje pigiausia bateli� pora kainuoja 150 lit�, kai Pranc�zijoje geresni� por� galima �sigyti vos u� 30 lit�.

Šiaulie�iai ir miesto sve�iai dar gal�s išvysti šokio spektakl� "�ikaga" Kult�ros centre baland�io 19 dien� 19 valand�.

Šokio klubo "Flamingas" archyvo nuotr.

Klube - keturi kolektyvai

Šokio klubas "Flamingas" išaugo iš mokyklinio šoki� kolektyvo, šokusio disko šokius. Vaikai keliavo kartu su vadove iš vienos mokyklos � kit�, po to � Moksleivi� namus, kol tapo šoki� studija "16", o 1999 metais visuomenin� organizacija virto asociacija ir pasivadino šokio klubu "Flamingas". Dabar j� sudaro keturi kolektyvai: vaik� ir jaunimo studija "16", hip-hop'o studija "To dance", suaugusi� mergin� varjet� šoki� grup� "Flamingas" ir rytietiško šokio studija "Dykum� perlas".

Iš viso klube šoka 70 vaik� ir jaunuoli� nuo 3 iki 23 met� bei 60 suaugusi�j�. Daugiausia klube galima sutikti jau aštuonerius ar devynerius metus šokan�i�j�. Daina viena jau nesusp�ja, tod�l jai talkina jauna vadov� Rasa Babi�ait�. Auga ir dar viena pad�j�ja. Ma��ja vadove vadinama devynmet� Irmina, klubui priklausanti jau nuo ketveri� met�, netrukus vyksian�iame Europos �empionate šoks hip-hop'�.

Kaip tik dabar klubo šok�jai intensyviai ruošiasi min�tame �empionate kovoti d�l Baltijos taur�s. J� iškovoti pasiruoš� �vairi� stili� šok�jai iš daugelio Europos šali�. Skirtingose am�iaus grup�se šok�jos po vien�, poromis ar grup�mis demonstruos šok� �inomu ritmu, ta�iau skambant negird�tai muzikai.

Visus at�jusius � šokio klub� "Flamingas" Daina �sp�ja, kad po m�nesio �vaig�de niekas netampa, o ji esanti grie�ta ir reikli vadov�. Jos manymu, norint pasiekti aukšt� rezultat�, svarbiausia nor�ti šokti ir šokti d�l to, kad patinka pa�iam, o ne mamai, mo�iutei ar draugei. Vadov� nem�gsta tingini� ir melagi�, tad � lankomum� �ia kreipiamas didelis d�mesys - neatvykus prašoma pateikti svari� prie�ast� raštu. Kai juokaujama, tai juokaujama, bet kai juokai baigiasi, prasideda labai rimtas darbas.

�iauli� kra�tas tur�s Mis

Oksana LAURUTYT�

Gegu��s 11-�j� Šiauliuose bus išrinkta pati gra�iausia Šiauli� krašto mergina - Kult�ros centre �vyks konkursas "Mis Šiauli� kraštas". Pirmojo apskrityje rengiamo gro�io konkurso finalist�s jau paaišk�jo pra�jus� ketvirtadien�. "Šis konkursas bus kitoks, nei buvo �prasta matyti, jis bus teatralizuotas. Dvidešimt mergin� finalui jau ruošia �vairi� sri�i� profesionalai", - sako konkurso sumanytoja ir viena organizatori� Vaida �idonyt�.

Pusantro m�nesio laimingosios finalist�s vis� savo laik� skirs savo �avesiui ir gro�iui atskleisti.

Merginos konkurso organizatoriams demonstravo, ar moka gra�iai vaikš�ioti, ar yra plastiškos.

Konkurso "Mis Šiauli� kraštas" organizator� Vaida �idonyt� (kair�je), padedama Mados ir šokio studijos "Bacio" vadovi� Simonos Jankauskien�s ir Jolitos Gasaitien�s, �temptai tar�si, kurios merginos turi b�ti pakviestos dalyvauti konkurso finale.

Povilo LUNG�S nuotr.

� final� - dvidešimt gra�iausi�j�

Konkurso "Mis Šiauli� kraštas" mergin� atranka prasid�jo kovo prad�ioje. Konkurso organizator�, šiaulie�iams pa��stama kaip Šiauli� gro�io konkurs� dalyv�, 1998-�j� "Mis Foto", 1999-�j� "Mis Publika", dabar Vokietijos ir Italijos reklamos modelis Vaida �idonyt�, padedama Šiauli� mados ir šokio studijos "Bacio" vadovi� Simonos Jankauskien�s ir Jolitos Gasaitien�s, apsilank� visuose apskrities miestuose - Joniškyje, Pakruojyje, Radviliškyje, Kelm�je, Naujojoje Akmen�je ir Kurš�nuose. � atrankas at�jo apie septyniasdešimt mergin�, svajojan�i� pasipuošti "Mis Šiauli� kraštas" kar�na. Pra�jus� ketvirtadien� komisija atrinko 20 �aviausi� ir gra�iausi� finalis�i�.

"Noriu išbandyti save", "Einu � konkurs� iš smalsumo", "Tai avanti�ra", "Tobula moteris yra ta, kurios vidinis gro�is dera su išoriniu gro�iu", "Tobula yra tokia, kuri skleid�iasi lyg �iedas, dvelkia nepakartojamu aromatu ir pritrenkia savo gro�iu", "Tobula - be galo �domi, paslaptinga, švytinti, o kartu švyti viskas aplink j�", - tokiais �od�iais merginos anketose apib�dino savo nor� dalyvauti konkurse, atsakin�jo � klausimus, kas yra tobula moteris.

Finalis�i� atrankoje merginos jaudinosi. Klubo "Martini" sal�je konkurso reng�joms demonstravo, kaip vaikšto, šypsosi, juda, pasirod� vilk�damos bikinius. "Cepelin� nebevalgykite, o tu daugiau nebelies�k, plaukai da�yti? Per daug nubalinti. Teks atgaivinti. Plaukai neda�yti? Puiku, nieko nekeisime. Tur�tum pab�gioti kros� vakarais", - toki� komisijos patarim� sulauk� vertinamos merginos. Po per�i�ros paaišk�jo 20 laiming�j�. Merginos, kuri� numeris nebuvo �vardytas, paliko sal�. Ne viena nubrauk� nuoskaudos ašar�.

Merginos tobulinasi kiekvien� dien�

Iš laim�s švytin�ioms finalist�ms organizator� Vaida išvardijo, kas j� laukia iki finalo. Pusantro m�nesio visos mergin� pastangos bus skirtos išvaizdai tobulinti, atrasti savo stili�, �gyti pasitik�jimo, �od�iu, patik�ti, kad yra vertos gra�uol�s kar�nos.

Finalui merginos rengiasi ne vienos - joms padeda gro�io specialistai. Salono "Emila" profesionalai pad�s pri�i�r�ti plaukus, merginoms bus daromi maniki�rai, pri�i�rima oda, atliekama depiliacija, jos lankysis soliariume. "Visos merginos gra�ios savo jaunyste, n�ra negra�i� moter�, tik t� gro�� reikia atskleisti, atrasti savit� stili�, pasir�pinti savimi", - sako Vaida.

Merginos jau mokomos, kaip elgtis scenoje, nes konkurso metu jos tur�s pristatyti ne bikin�, kaip �prasta gro�io konkursuose, bet garsios kauniet�s dizainer�s sukurt� romantišk�... apatinio trikota�o kolekcij�. Vaida sako, kad ruošimasis konkursui merginoms nieko nekainuos, teks susimok�ti tik u� fotosesij�.

Konkurso finalo scenarijus jau yra rašomas ir, anot Vaidos, siu�etas bus teatralizuotas, nukels merginas ir �i�rovus � puošnius dvar� aukštuomen�s laikus. Finalo metu merginos šoks, vaidins, o konkurs� ves televizijos laid� ved�jai Vitalijus Cololo ir Leonardas Pobedonoscevas. Finalo metu koncertuos Mantas, Mer�nas, kitos �vaig�d�s. Konkurso komisijos nariais bus dizaineriai, fotomenininkai, �urnalistai ir r�m�jai.

Nori gr��inti moteriškum�

V. �idonyt� sako gro�io konkurso id�j� brandinusi dvejus metus. Trejus metus Italijoje gyvenanti šiauliet� sako niekaip neradusi laiko sumanymui �gyvendinti. "Atva�iavau po Kal�d� ir tada rimtai nusprend�iau, kad konkurs� surengsiu. Tie, kurie mane pa��sta, �ino, kad padarau darb� iki galo, stengiuosi iš paskutini�j�", - sako Vaida.

Pati ka�kada dalyvavusi gro�io konkursuose mergina sako, kad yra tiesiog u�sidegusi "Mis Šiauli� kraštas" organizavimu. "Tiek daug naujo, visko mokausi, kit�met jau tur�siu pakankamai patirties", - teigia Vaida. O kod�l jai apskritai kilo noras rengti tok� konkurs�, prisiimti toki� atsakomyb�?

"Mane stebina dabar vis stipr�janti nuomon�, kad gro�io konkursai nieko neverti. Moterys yra moterys, ne robotai ar kompiuteriai, o gatv�se dabar moteriškai atrodan�i� mergin� vis ma�iau. Vyrauja ka�kokia sintetika, pank� mados, juodi nagai, juodi plaukai, "unisex" stilius. Aš noriu gra�inti moterims moteriškum�", - šypsosi Vaida.

"Mis Foto" - su "Šiauliai plius"

Kit� penktadien� savaitraštyje "Šiauliai plius" skaitytojai išvys vis� dvidešimties gro�io konkurso "Mis Šiauli� kraštas" dalyvi� fotografijas ir internetu gal�s balsuoti u� mergin�, kuri verta "Mis Foto" titulo. Daugiau informacijos galima rasti internete adresu www.missiauliukrastas.lt .

Teatro diena - �vent� aktoriams ir �iaulie�iams

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Vienas seniausi� Lietuvoje Šiauli� dramos teatras skai�iuoja septyniasdešimt šešt�j� sezon�. Šiemet m�s� miesto aktoriai, min�dami Tarptautin� teatro dien�, šiaulie�ius ir miesto sve�ius � teatr� megafonais kviet� va�iuodami speciali�j� tarnyb� automobiliais ir limuzinu. Kit� dien� buvo paskelbti ir premijomis bei prizais apdovanoti geriausi met� aktoriai. Šiaulie�iai buvo nominuoti ir Kult�ros ministerijos �steigtam "Auksiniam scenos kry�iui".

Afišomis apklijuoti speciali�j� tarnyb� automobiliai ir limuzinas buvo puiki trib�na šiaulie�ius pakviesti � teatr�.

Teatro dienos proga �i�rovai scenoje išvydo improvizuot� sveikinim� koncert�.

Netradicinis kvietimas

Spalvingomis afišomis apklijav� greitosios medicinos pagalbos, ugniagesi� gelb�toj�, policijos automobili� ir limuzino lang� stiklus Šiauli� dramos teatro aktoriai ne�prastai prad�jo šv�sti savo profesin� švent�. Tarptautin� teatro diena (kovo 27 d.) pamin�ta šiek tiek anks�iau, nes, teatro direktoriaus Antano Venckaus �od�iais, teatras turi daug darb�.

Savaitgal� publika su�inojo, kokie aktoriai pripa�inti geriausiais, bet prieš tai jie išvydo improvizuot� pageidavim� koncert�. Su profesine švente aktorius sveikino neva saldaini� fabrikas "R�t� vainik�lis" ir karin�s oro paj�gos. Sveikinimai "atkeliavo" iš usijos, kurioje mok�si vyresnioji šiaulie�i� aktori� karta, link�jimus "siunt�" vaikai iš �vairi� Lietuvos miest�, kuriuose gastroliavo Šiauli� dramos teatras, o kol renginio ved�jai aktoriai Irena Liutikait� ir Aurimas �vinys skait� eiliuotus sveikinimus, skirtus kiekvienam aktoriui, �i�rovai ekrane išvysdavo šmaikš�ias dabarties ir nostalgiškas praeities nuotraukas iš aktori� gyvenimo.

Kult�ros ir meno premijos geriausiems aktoriams

Oficialiojoje sveikinimo ceremonijoje teatro r�m�jai apdovanojo m�gstamiausiu aktoriumi išrinkt� Pran� Piaulok�, u� muzikin� veikl� �vertint� Nomed� B��i�t� ir gausi� ovacij� sulaukusi� Monik� Šaltyt�. Visi šie aktoriai gavo po t�kstant� lit�. R�m�j� prizais apdovanoti ir aktoriai Danguol� Petraityt� ir Sigitas Jakubauskas, pasteb�ti spektaklyje "Labai paprasta istorija".

Met� debiutu buvo pripa�intas Aurimas �vinys. T�kstan�io lit� premija u� geriausi� antraplan� vaidmen� spektaklyje "Princes� Turandot" apdovanota aktor� J�rat� Budri�nait�. Tok� pat pinigin� �vertinim� u� antraplan� vaidmen� spektaklyje "Labai paprasta istorija" gavo Dalius Jan�iauskas.

Šiauli� miesto savivaldyb� yra �steigusi dešimt kult�ros ir meno premij�, iš kuri� dvi skiriamos Šiauli� dramos teatrui. Šiauli� kult�ros skyriaus ved�ja Patricija Bielskien� paskelb� geriausius ši� met� miesto aktorius, apdovanodama juos dviej� t�kstan�i� lit� premijomis. Šiemet geriausia aktore tapo jau ketvirt� kart� t� pa�i� nominacij� gaunanti Inga Norkut�. Tarptautin�s teatro dienos proga geriausio aktoriaus vardas suteiktas Evaldui Kapiliorui.

Nominantais gauti "Auksin� scenos kry�i�" Vilniuje buvo pristatyti aktoriai J�rat� Budri�nait� ir Pranas Piaulokas.

Link�jo myl�ti teatr�

Miesto meras Vytautas Juškus, sveikindamas aktorius su Tarptautine teatro diena, vis� miestie�i� vardu link�jo sukurti vis �domesnius vaidmenis, kad b�t� miela dirbti Šiauli� dramos teatre ir nekilt� noras išva�iuoti kitur.

Aktori� gildija premij� "Aktoriai d�koja" skyr� rekvizitininkei Redai Navikienei. Tradicinis teatrinis stiklainis buvo �teiktas re�isierei Reginai Steponavi�i�tei. U� sezono sukurtus vaidmenis koleg� prizas atiteko aktorei Vilijai Paleckaitei.

D�kodama u� nuošird� bendradarbiavim� teatralus pasveikino ir publikos juok� suk�l� Šiauli� psichiatrijos ligonin�. Buvus� Dain� vidurin�s mokyklos moksleiv� aktori� Roland� Dovydait� at�jo pasveikinti mokyklos atstovai.

Teatro direktorius A. Venckus šiaulie�ius sveikino, kad šie turi teatr�, ir link�jo jo nesig�dyti, bet myl�ti: "Myl�kite mus kasdienyb�je, nes mes jus mylime net sapnuose. Taip j�s� bijome ir taip j�s� geid�iame. Ger� pavasarini� nuotaik�, nuostabi� Velyk�, gra�i� kiaušini�, saul�s, meil�s ir laim�s".

Kult�ros ir meno premij� gavo geriausias met� aktorius Evaldas Kapilioras.

Inga Norkut� geriausios met� aktor�s vardu d�iaug�si jau ketvirt� kart�.

Povilo LUNG�S nuotr.

"Au�ros" muziejus budino jausmus

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Tre�iadien� � nedidel� Šiauli� "Aušros" muziejaus Aušros al�jos r�m� foj� sugu��jo tiek �moni�, kad nelabai buvo kur koj� pastatyti. Minimaliomis s�lygomis ir s�naudomis surengtas spalvingas renginys "Atbunda �em� ir jausmai" pagyvino seniai remonto nema�iusi� muziejaus patalp� sienas. Ak� trauk� subtilios dekoracijos, nuo sien� iš fotografij� �velg� besišypsantys vaik� veidai, stabtel�ti vert� raštuoti margu�iai, moksleivi� piešiniai, aus� glost� gyvos muzikos garsai, u�b�r� šukuosen�, mados ir judesio projektas "Gamta ir moteris... motinyst�". Be to, buvo galima �sigyti kambarini� vazonini� g�li� bei �vairi� g�li� kompozicij�. Aplankyti parod� ir �sigyti norim� augal� ar kompozicij� bus galima iki baland�io 14-osios.

Parodos "Atbunda �em� ir jausmai" organizator� R�ta Stankuvien� sulauk� pagyrim� u� gra�� regin� ir jau kurpia planus kitoms švent�ms.

Šiauli� "Aušros" muziejaus margu�i� kolekcija - pati gausiausia Lietuvoje.

Madas ir šukuosenas demonstravo "Moderniosios mokyklos" atstov�s.
Autor�s nuotr.

Parodos organizator� "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus ved�ja R�ta Stankuvien� d�iaugiasi tokiu jungtiniu biud�etin�s �staigos ir verslinink� sukurtu projektu. "Tai geriausias partneryst�s pavyzdys. Be r�m�j� neb�t� nei koncerto, nei vyno, pagaliau �mon�s net neb�t� su�inoj�, kad vyksta tokia paroda. Nor�josi �traukti daugel� meno sri�i�, kad kiekvienas atrast� ka�k� sau: vienas ateit� pa�i�r�ti � margut�, kitas išsirinkt� puokšt�, tre�ias išvyst� patikus� r�b�", - sak� R. Stankuvien�.

Parodos atidarymo švent� šiaulie�iams padovanojo aštuonios moterys, susib�rusios � klub� "Šiauliet�", vadovaujam� Irenos Kubilien�s, neseniai su Algiu Ramanausku-Greitai surengusios akcij� moksleiviams prieš keiksma�od�ius.

Šiaulie�iai gal�jo išvysti net 187 augaliniais ornamentais puoštus margu�ius. Jie atrinkti iš gausiausios Lietuvoje, "Aušros" muziejuje sukauptos kolekcijos. Parodoje pristatyti dvylikos autori� margu�iai.

Vašku marginti, skutin�ti, �vairiausiais augaliniais ar geometriniais motyvais puošti margu�iai skyr�si nuo Gegu�i� vidurin�s mokyklos moksleivi� sukurt� piešini� - j� margu�iuose pavaizduotas visas pasaulis.

"Paroda sujung� �vairius menus. Girdime muzik�, �mogaus bals�, matome vaik� piešinius, rašt� �vairov� ant velykini� margu�i�, madas, šukuosenas... Velyk� šventei nuotaik� praskaidrina ir floristiniai k�riniai", - kalb�jo florist� Irena Burneckien�.

Specialiai iš Vilniaus � parod� g�li� salonas UAB "Alnera", prekiaujantis g�l�mis iš viso pasaulio, atve�� septyniolikos r�ši� kambarini� g�li� kolekcij�. G�li� salonas "Gardenijos �iedai", kuriame galima u�sisakyti progin� puokšt�, pristat� šešiolika g�li� kompozicij�. Jas bus galima �sigyti Aušros al�jos r�muose iki baland�io 14 dienos.

Parodos "Bunda �em� ir jausmai" atidarymo dien� skamb�jo Lietuvos kult�ros ministerijos premijos laureat�s Sabinos Martinaityt�s atliekamos ištraukos iš oper�, opere�i� ir miuzikl�. Jai akomponavo tarptautini� konkurs� nugal�toja pianist� Audron� Eitmanavi�i�t�.

Savo veiklos rezultatus demonstravo ir neseniai �sik�rusi "Moderni mokykla", vadovaujama Astos Skeirien�s. Laiptais leidosi šiauliet�s dizainer�s Larisos Kuchalskien�s kurtomis suknel�mis pasipuošusios b�simos mamos ir viena mokyklos absolvent�, ant rank� nešina k�dikiu. Sienas puoš� paskaitas "Modernioje mokykloje" skaitan�io fotografo Gedimino Ber�inio fotografijos.

"�moni� susirinko daug, o vietos buvo ma�oka, bet geriau jau taip, nei � didel� sal� ateit� vienas kitas �i�rovas. Surengusi ši� švent� muziejuje, jau gavau pasi�lym� ir turiu min�i�, kaip ir k� kit�met organizuoti per Velykas", - atskleid� R�ta Stankuvien�.

Duris atv�r� "Saul�s miestas"

Ida SKRICKAIT�

Ilgai lauk� šiaulie�iai pagaliau sulauk� did�iausio Šiaur�s Lietuvoje mados ir laisvalaikio centro "Saul�s miestas" atidarymo. Tre�iadien� popiet � centr� buvo sukviesti sve�iai, miesto vadovai ir �urnalistai, o � pavakar� durys atsiv�r� ir visiems lankytojams.

Did�iausias Šiaur�s Lietuvoje mados ir laisvalaikio centras "Saul�s miestas" - vieta, kur bus galima išsirinkti norim� prek� ir turiningai praleisti laisvalaik�.

Šiaulie�iai vis dar negali patik�ti, kad toks modernus did�iulis statinys, kok� yra �prat� matyti vilnie�iai, jau stovi Šiauliuose.
Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Nors �ad�to daugiaaukš�io viešbu�io ir biur� pastato n�ra, neatmetama galimyb� v�liau pastat� paaukštinti. Bendrov� "E.L.L. Nekilnojamas turtas" � statin� yra investavusi apie 80 milijon� lit�.

"Saul�s miesto" kompleksas buvo atidaromas dalimis. Lapkri�io m�nes� duris atv�r� "RIMI Hypermarket" prekybos centras, �iem� - autobus� stotis, dabar - mados ir laisvalaikio centras, o � tre�i� prekybos centro aukšt� šiaulie�iams patekti nepavyks dar iki gegu��s m�nesio.

Dviejuose komplekso aukštuose, �sik�rusiuose 25 t�kstan�i� kvadratini� metr� plote, veikia apie 100 �inom� ir dar nematyt� šiaulie�iams prekini� �enkl� parduotuvi�, paslaug� �moni�, kavini� ir restoran�. Klientai automobilius gali statyti 800 viet� automobili� stov�jimo aikštel�se po �eme, antrajame aukšte ir ant stogo.

"Brodv�jaus picos" direktor� Raimonda Bruzinskien� d�iaug�si, kad �mon�s gal�s vienoje vietoje, pa�iame miesto centre, aplankyti daug parduotuvi� ir turiningai praleisti laisvalaik�. "Saul�s mieste" atidaryta "Brodv�jaus pica" - jau tre�ia Šiauli� mieste.

"Parduotuv�s, kaip ir viso "Saul�s miesto", atidarymo lauk�me daugiau nei pusmet�, tad patyr�me nuostoli�. Suve�tas jau u�sakytas prekes tur�jome v�l išve�ti � sand�lius, nes vykstant statyboms darbams jos b�t� labai apdulk�jusios. Be to, kai ima keistis mados, nor�josi atnaujinti buities technikos modelius, o vis dar negal�jome parduoti seniau u�sakyt�. Kei�iantis atidarymo datoms, skub�davome ruoštis švent�ms ir akcijoms", - guod�si "Topo centro" tinklo komunikacijos projekt� vadov� Janina Sabait� Melnikovien�.

"Labai gaila, kad centro neatidar� prieš Kal�das, kai �mon�s panyra � dovan� paieškas. M�s� parduodama produkcija b�t� labai tikusi", - apgailestavo Rygos muilo manufakt�ros tinklo ma�menine prekyba besir�pinanti rinkodaros vadov� Rita Pauliukien�.

Mados ir laisvalaikio centro projekt� pl�tojanti nekilnojamojo turto bendrov� "E.L.L. Nekilnojamas turtas" verslininkams �ada atlyginti patirtus nuostolius, suma�indama ar kur� laik� iš "Saul�s mieste" �sik�rusi� parduotuvi� neimdama patalp� nuomos mokes�io.

Pasak "Saul�s miesto" direktoriaus Eligijaus Baristos, "Saul�s miesto" parduotuv�s veiks nuo 10 iki 22 valandos, o kavin�s – iki 23 ar 24 valandos. Belieka laukti, kada bus atidarytas tre�iasis aukštas, kuriame bus �rengtas modernus boulingo ir biliardo klubas.

Iš bulvaro � "Saul�s miest�" persik�l� "Aprangos" grup�. Vietoj vienos senos parduotuv�s Vilniaus gatv�je, siekant veiklos efektyvumo, atidarytos dvi naujos "Saul�s mieste". "Apranga" bus skirta šeimai, o "Aprangos galerija" madingais r�bais vilios jaunim�.

Mados ir laisvalaikio centre duris atv�r� ir šeštoji Lietuvoje vaikišk� preki� parduotuv� "Cipollino". �ia bus prekiaujama vaikiškais drabu��liais, avalyne, ve�im�liais, k�dut�mis, �aislais ir kitomis prek�mis vaikams iki dvylikos met�.

Anot "Saul�s miesto" vadov�, šis kompleksas orientuojasi � vidutinio bei aukštesnio lygio produkt� ir paslaug� pasi�l�, o šiaulie�ius bei miesto sve�ius jis trauks savo daugiafunkciškumu - po vienu stogu �sik�r� prekybos, paslaug�, laisvalaikio vietos, autobus� stotis.

�urnalist� stipryb� - juokas i� sav�s

Laura AUKSAITYT�

Pra�jus� penktadien� Šiauli� apskrities �urnalistai jau penkt� kart� rinkosi � tradicin� rengin� "Met� vinys". Griaud�jant juokui ir aplodismentams, u� �urnalistinio darbo "kliurkas" ar juokingus nutikimus išdalytos septynios "vinys", kurias teik� kituose miestuose besidarbuojantys kolegos bei miesto ir rajono galvos. O kad švent�je netr�kt� geros nuotaikos, plunksnos broliams koncertavo Aleksandras Makejevas, pokštus kr�t� iliuzionistas Gintautas Gustas.

Lietuvos �urnalist� s�jungos Šiauli� skyriaus pirmininkas Rolandas Parafinavi�ius "vinis" kolegoms teikia jau penktus metus.

Geras klausimas - geras ir atsakymas

"Jei mokame pasijuokti iš sav�s - esame stipr�s", - rengin� prad�jo Šiauli� apskrities �urnalist� s�jungos pirmininkas Rolandas Parafinavi�ius. � �urnalist� švent�, surengt� Šiauli� jaunimo centre, atvyko ne tik �urnalistai, bet ir atstovai spaudai, miesto, rajono savivaldybi� vadovai.

Pretendentais � septynias nominacijas �vairios miesto ir apskrities �iniasklaidos priemon�s pasi�l� apie penkiasdešimt koleg� nutikim�, ta�iau verti "vini�" pripa�inti tik septyni. Nominacijoje "Geras klausimas" "vin�" gavo Šiauli� vyriausiojo policijos komisariato atstov� spaudai. Tiesa, ne u� klausim�, o u� ger� atsakym� "kliurk�" iš susijaudinimo padariusiai "Šiauli� krašto" �urnalistei Sigitai Šimkutei.

Jaunoji praktikant� buvo gavusi u�duot� parašyti apie miesto p�s�i�j� bulvaru va�in�jan�ius motorolerius. Sigita paskambino policijos atstovei spaudai Gailutei Smagri�nienei: "Laba diena. Ar �inote, kad negalima bulvare motoroleriu va�in�ti?" Po tokio klausimo G. Smagri�nien� nuš�iuvo. "O aš ir neva�in�ju", - galiausiai atsak�. Gaila prisipa�ino, kad išgirdusi klausim�-kaltinim� band� prisiminti, ar ji tikrai niekada nelakst� motoroleriu po bulvar�...

"Gudrutis" surastas

Nominacijos "Ieškokite gudru�io" nugal�toju pripa�intas "Šiauli� naujien�" redaktoriaus pavaduotojas Mykolas Deikus. Paskambino po rinkim� Mykolas Šiauli� rajono merui Raimundui Jaku�iui. Atsiliepia gerg�d�iantis balsas, o tada �urnalistas bando atsiliepus�j� "suskaldyti": "Tai ar vert�jo tautai tiek meluoti, kad balsas sul��t�?" "Tenka pameluoti, tenka..." - atsako pašnekovas. "Ar gra�u?" - klausia Mykolas. "Negra�u, bet k� padarysi..." - atsako "rajono meras". "Pala pala, ar tik ne su Ri�ardu kalbuosi?" - susizgribo �urnalistas.

Netrukus paaišk�jo, kad Mykolas kamantin�ja ne rajono mer� Raimund� Jakut�, o buvus� kunig� Ri�ard� Jakut�, kurio telefono numeris rikiuojasi greta. Buv�s dvasiškas t�velis prisipa�ino, kad telefonu jau ne kart� buvo iškoneveiktas u� rajono savivaldyb�s reikalus.

U� "dainas", "Kamasutr�" ir "niek�"

Nominacijos "Iš dainos �od�i� neišmesi" "vinis" �teikta "Šiauliai plius" �urnalistei Jolantai Šidlauskienei, bet ne u� klaid�, o u� linksm� pasteb�jim�. Rašydama apie nauj�j� pension� Pagry�uvyje, �urnalist� prisimin� Šiauli� apskrities viršininko Alvydo Šed�iaus �od�ius iš atidarymo ceremonijos kalbos: "Tokiame pensione senatv�je nor��iau gyventi ir aš". �urnalist� pastebi, kad �ia gyvena proto negali� turintys ligoniai...

Na, o "Šiauli� krašto" �urnalistas Alvydas Januševi�ius pripa�intas vertas "vinies" nominacijoje "Kamasutra". Alvydui buvo nutik�s toks nuotykis: kai garsiausia Lietuvos barzda – Antanas Kontrimas - reng�si vykti � pasaulio rekord� fiest� Italijoje, ieškojo �urnalisto, kalban�io angliškai. Tam, kad �urnalistas gal�t� apdainuoti barzdos tvirtum� ir vert�jaut� kelion�je. "Aš, aš", - rank� puol� kelti Alvydas, mokykloje, beje, mok�sis pranc�z� kalbos. Pakeliui � viešbut� Romoje �urnalistas-vert�jas kartojasi mintinai išmokt� fraz�: "We have reservation in this hotel". Ta�iau viešbu�io tarnautojas, "vert�jo" nuostabai, ka�ko paklausia. Galiausiai matydamas pastirusias "vert�jo" akis tarnautojas rodo pirštais ir klausia: "One place, or two place?" Alvydas pasisuka � barzdyl�: "Nu k�, Antanai, imam vien� kambar� ar du?". "U�teks mums vieno", - atsako Antanas.

Atsirakina vyrai kambar�, o ten - viena dvigul� lova. "Ar eiti išsiaiškinti?" - neramiai klausia "vert�jas". "Nu, jeigu nel�si bu�iout�s, gera bus ir tep..." - Antanas išliko ramus.

Nominacijos "Apie niek�" vertu �urnalistu pripa�intas "Respublikos" "plunksnos brolis" Sidas Aksomaitis. Ne u� klaid�, o, panašu, u� patiriam� moralin� �al�. "Respublikos" �urnalistai jau kur� laik� "gyvena" tame pa�iame pastate, kur darbuojasi ir "Šiauli� krašto" kolektyvas. Šio dienraš�io redaktorei Loretai Klicner, gr��usiai v�lai po darbo namo, po kojomis pasimaiš� katinas, vardu Rainis, ir ka�k� sudau��. "Sidai!!!" - apr�k� Rain� Loreta.

U� "Blondin�s plunksn�" ir "Lakšt�jim�"

Nominacijoje "Blondin�s plunksna" labiausiai vinies verta pripa�inta "S plius" televizijos �ini� tarnybos �urnalist� Asta Šiukšterien�. Rengdama reporta�� apie Kry�i� kalnui skirt� l�š� panaudojim�, vieno Šiauli� rajono savivaldyb�s valdininko Asta paklaus�: "Tai kiek t� Europos S�jungos skirt� l�š� j�s jau pasisavinote?" Pašnekovas nutilo, matyt, �m� skai�iuoti. Asta suvok�, kad tur�jo klausti ne "pasisavinote", o "�sisavinote" arba "panaudojote". �urnalist� pratr�ko juoku, o valdininkas lengviau atsikv�p� – nebereikia skai�iuoti, kiek pasisavino...

Na, o nominacijos "�iulbingala negali nelakšt�ti" "vinis" �teikta Šiauli� televizijos �urnalistui Aleksandrui Apo�kinui. Seniau dirb�s kriminal� rašytoju dienraštyje "Šiauli� naujienos", �urnalistas pareng� itin rimt� ir konkret� problemin� straipsn� apie vairuotojus ir p�s�iuosius:

"Pavasariški orai vairuotojams ir p�stiesiems kre�ia išdaigas. Orai kei�iasi po kelis kartus per dien�: tai saul� iš u� debesies išlenda ir d�iovina gatves, tai v�l debesys susikaupia ir iš dangaus pabyra did�iuliai lietaus lašai.

Po stipresnio pavasariško lietaus miesto gatv�se pilna bal�. Vairuotojai da�niausiai � jas nekreipia d�mesio. Va�iuoja tiesiai per bal� – nesvarbu, didel� ji ar ma�a. O tuo metu ant šaligatvio stovintys p�stieji kaip išmanydami keikia neatid�ius vairuotojus, kadangi lieka nuo galvos iki koj� aplieti purvinu vandeniu. Ypa� nemalonu b�na, kai autobusas per balas visu grei�iu rieda.

Gali nuo gatv�s net per kelis metrus atsitraukti, bet vis tiek vienas kitas lašas ant r�b� u�tikš. O jeigu nepasitrauksi... Ar negal�t� vairuotojai p�s�i�j� pagail�ti ir atsargiau per balas va�iuoti?"

�urnalist� švent�je "Met� vinys-2006" juoko netr�ko ne tik "plunksnos broliams" bet ir Šiauli� miesto bei rajono vadovams.

Švent�je �urnalistai gal�jo pa�i�r�ti fotografij� parod�, kurioje jie �am�inti ir prieš septynerius metus.

Povilo LUNG�S nuotr.

Reda ir Ar�nas Uogintai - asfalto ir g�li� vaikai

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� penktadien� Šiauli� dail�s galerijoje originalumu pasi�ymintys ir id�j� nestokojantys menininkai Reda ir Ar�nas Uogintai v�l �adino �i�rov� poj��ius ir vert� m�styti bei sp�lioti.

Ar�nas ir Reda Uogintai �adino �i�rov� poj��ius, skatino m�styti.

Performansas �avus tuo, kad jis neturi taisykli�. Tai yra veiksmas, id�jos negalima nupasakoti �od�iais.

Performansas - reginys, kuriame yra ir �aidim�, ir ritual�.

U� tai, kad...

Neonu švytin�ios krokodil� nosys, akis skaudinan�ios kostium� spalvos, berank�s lietuvait�s, klump�s, linai, verpimo rateliai, betonas - atributai, kuriuos originalieji Šiauli� menininkai Reda ir Ar�nas Uogintai panaudojo savo performanse. Performansas buvo skirtas A. Uoginto tapybos darb� parodai "Asfaltas" pristatyti. Performanso autor� - R. Uogintien�.

A. ir R. Uogintai parodos atidarymo metu nekalb�jo. Nekalb�jo niekas, ta�iau visiems buvo perskaitytas Broniaus Rud�io laiškas ir link�jimai k�r�jams: "10 link�jim� ASFALTO ir g�li� vaikams - Uogintams!"

U� tai, kad jie turi šviesius veidus. U� tai, kad jie savo spintose turi gaisrinink� ir prostitu�i�, pederast� ir generol� r�b�. U� tai, kad jie nusimezg� Lietuvos v�liavos spalv� kepures. U� tai, kad jie tokias kepures numezg� ir savo draugams. U� tai, kad jie m�gsta skaidrius g�rimus ir Vasario 16-�j� šven�ia ten, kur n�ra �moni� - miške. U� tai, kad jie svajoja apie persireng�li� parad� mieste ir bando j� �traukti � pagrindini� ir svarbiausi� miesto šven�i� s�raš�. U� tai, kad jie skaito Harms� ir �tartinai �i�ri � nauj�j� Šiauli� foto album�. U� tai, kad jie gali kalb�ti �vairiomis kalbomis (ir netgi vokiškai). U� tai, kad jie nešioja liemenes, kartais perukus, o kartais nenešioja nieko. U� tai, kad jie vienas kit� aptarnauja ir iš nieko joki� paslaug� nereikalauja.

P. S. Ir u� tai, kad jie dau�o galvas � provincijos asfalt� ir kitiems ant aus� kabina ne makaronus, o kukur�zus.

"Faina, kai pamatai"

"Šiauliams plius" A. Uogintas prisipa�ino parodai darbus tap�s ištisus metus. O apie �monos sukurt� performans� jis tvirtino: "Nor�jome kuo daugiau vaizd�. Kai yra vaizdas, �mogui kyla �vairiausi� min�i�, jis gali prisigalvoti ko tik nori. �ia viskas turi prasm�. Juk meno k�rin� suprantame ne tik per ausis ar akis. Intuityviai pajuntame, pama�ius j� ka�koks jausmas lieka".

Beje, �i�rovai jau buvo mat� kai kuriuos pastarojo performanso persona�us ruden� vykusio "Virus" festivalio metu. R. Uogintien� pasakojo, kad per "Virus" rodyt� performans� jiems nepavyko sukurti norimo �sp�d�io, persona�� iki galo neišnaudojo, tad nuspr�sta juos panaudoti dabar.

Reda Uogintien� kartu su vyru Ar�nu yra pripa�inti Šiauli� miesto dailininkai. Jie yra suk�r� kostiumus Šiauli� bei Klaip�dos dramos teatr� spektakliams, muzikiniams projektams: "Saul�s �em�", "Did�iosios Egl�s švent�", "Melsvosios ugnies paukšt�", kal�diniam muzikiniam renginiui "Meduoli� pasaka" ir kitiems. "Man patinka kurti r�bus, kostiumus. Pamatai "labdaryne" kokius nors keistus akinius, faina pasidaro. Buvo laikas, kai vaikiški minkšti �aisliukai man patikdavo: glam�ai juos - tikrai faina, o dabar susi�av�jau spalva", - rodo Reda � skais�iai rausvos, violetin�s, oran�in�s spalvos drabu�ius, kuriais vilk�jo performanso persona�ai.

Apie id�j� ir netik�tumus

Kokia performanso id�ja? Berank�s lietuvait�s simbolizavo Lietuvos sodybas, kai yra tiesiamas asfaltuotas kelias � Europ�. Kaip simboliai panaudotos klump�s, verpimo rateliai, linai. "Jie dabar nefunkcionuoja, jie praeitis, bet mes juos turime. �moni� veid� atspaudai - taip pat palikimas t�, kurie buvo", - kalba R. Uogintien�.

"Mes save �dedame � t� asfalt�, o kur tas m�s� identitetas? Atseit �ia Lietuva. Mergait�s prie verpimo rateli� - k� tai mums dabar reiškia?" - taip performanso id�j� aiškina A. Uogintas.

Anot R. Uogintien�s, jie patys eksperimentuoja, ieško, kaip kurti performansus, nes patirties Lietuvos menininkai šioje meno srityje turi nedaug. "N�ra �ia specialios mokyklos, o Talino, Rygos menininkai savose šalyse šito gali mokytis", - teig� meninink�.

Daugiau nei dešimt met� Redos ir Ar�no Uogint� kuriamuose performansuose yra dalyvav� per 50 �moni�. Tai ir Šiauli� muzikantai, �urnalistai, jaunieji aktoriai. "�ia ne spektaklis, n�ra grie�to scenarijaus, pilna netik�tum�. Va, pyliau vanden�, vanduo baig�si, b�gau parsinešti, �i�riu - kibiras kiauras, - kvatojasi menininkas. - "Aktoriams" vaidinti n�ra lengva. Viename performans� vienam dalyviui - �urnalistui - buvo iš baim�s kojas pakirt� - negal�jo n� pajud�ti".

"Ir šiame performanse buvo netik�tum�. Krokodilai jau tur�jo išeiti pasirodyti, bet, matyt, pamiršo ir toliau kraip�si. Pasi�miau klumpes ir �miau improvizuoti, jas vartyti".

Policijos ginkluot� modern�ja

Milda LEVICKAIT�

Dar sovietme�iu apginkluoti policininkai d�iaugiasi naujais ginklais. Per 80 Šiauli� viešosios policijos ir Organizuot� nusikaltim� tyrim� tarnybos pareig�n� daug met� tarnavusius "Makarov" mark�s pistoletus iškeit� � naujus, austriškus "Glock".

Naujasis "Glock" pistoletas daug modernesnis, saugesnis ir gerokai pranoksta savo pirmtakus.
Rolando PARAFINAVI�IAUS ("L. T.") nuotr.

�iniasklaidos atstovus sukvietusi Šiauli� vyriausiojo policijos komisariato atstov� spaudai Gailut� Smagri�nien� vyl�si, kad iki ši� met� pabaigos naujus pistoletus tur�t� gauti visi Šiauli� policijos pareig�nai.

Patruli� rinktin�s b�rio vadas Vladimiras Lesiuk patikino, kad naujieji pistoletai daug modernesni, saugesni ir gerokai pranoksta savo pirmtakus. Anot instruktoriaus, "Glock" daug lengvesnis, turi talpesn� d�tuv� - telpa 15 šovini�, saugesnis - sukonstruotas taip, kad savaime neiššaut�. Austrišk� pistolet� daug lengviau išardyti ir išvalyti nei "Makarov" pistolet�. Be to, ginklo iš d�klo bet kas neištrauks - tai gali padaryti tik pats pareig�nas tam tikrais specialiais veiksmais.

Naujojo ginklo privalumus šaudykloje gal�jo išbandyti ir �urnalistai. Senieji pistoletai bus perduoti � Lietuvos ginkl� fond�. Koks j� likimas, dar ne�inia: galb�t juos gal�s �sigyti sen� trof�j� kolekcininkai...

�iaulietis kovoja be taisykli�

Justinas VISOCKAS

Geriausi Lietuvos sportininkai geba b�ti geriausi ir tokioje šalyje kaip Jungtin�s Amerikos Valstijos. Saus� JAV kovos be taisykli� lengvojo svorio �empionu tapo buv�s šiaulietis ir vienas geriausi� Lietuvos regbinink� Deividas Taurosevi�ius. Nuo 2001 met� gyvenantis Jungtin�se Amerikos Valstijose talentingas sportininkas jau penkerius metus regbio nebe�aid�ia. Suprat�s, kad šis sportas JAV - neperspektyvus, Deividas Taurosevi�ius nuo 2002 met� susidom�jo kovomis be taisykli�. Nors Niujorke gyvenantis buv�s šiaulietis sako, kad šio sporto jis dar tik mokosi, ta�iau prisipa��sta, jog nema�ai gerb�j� turi visoje Amerikoje.

Kai 2002 metais Deividas Taurosevi�ius buvo apsisprend�s gr��ti iš Amerikos � Europ�, j� perkalb�jo b�simoji �mona Simona, pasi�liusi dar kur� laik� bandyti laim� Amerikoje.

- Kaip atsid�rei Amerikoje?

- � Amerik� atva�iavau 2001 metais su "Vairo" regbio komanda. Dalyvavome regbio 7x7 turnyre. Turnyr� laim�jome, tod�l gerai pasirod�iusiems sportininkams vietin�s komandos �m� si�lyti pasilikti Amerikoje ir �aisti j� sud�tyje. Man irgi pasi�l� pasilikti. Sutikau ir likau šioje šalyje.

Deja, regb� Amerikoje �aid�iau tik metus. Supratau, kad regbio lygis šioje šalyje �emas. J� �aisdamas Amerikoje dideli� pinig� neu�dirbsi, nes regbis �ia - amerikietiško futbolo šeš�lyje. Netgi buvau nutar�s nebeieškoti laim�s u� Atlanto, o susid�ti lagaminus ir va�iuoti namo, � Lietuv�. Maniau, jog regbio �aid�jo karjer� t�siu kur nors Europoje.

Tik atsitiko taip, kad mano planai pasikeit�. Susipa�inau su savo b�sima �mona Simona. Ji ir atkalb�jo mane gr��ti � Lietuv�.

Vis d�lto prie regbio nebegr��au. Prad�jau treniruotis d�iud�itsu, boks� ir kikboks�. Treniruojuosi jau apie penkerius metus. Taip atsitiktinai ir prasid�jo mano kovotojo karjera.

Šiuo metu gyvenu Niujorke. Oro s�lygos �ia beveik tokios pat kaip ir Lietuvoje - �iem� šalta ir sninga. Nors ši� �iem� sniego ir buvo ma�okai. Ta�iau vasaros Niujorke daug karštesn�s negu Lietuvoje.

- Papasakok apie savo, kaip regbio �aid�jo, karjer�.

- Regb� �aid�iau apie 12 met�. Atstovavau Šiauli� "Vairo" klubui. Iš prad�i� rungtyniavau jauni� komandoje, o nuo 1993 met� prad�jau �aisti su suaugusiaisiais. Su "Vairo" komanda tris kartus tapau Lietuvos regbio �empionu ir šešis – 7x7 regbio �empionato nugal�toju. Kelis metus buvau tarp dešimties geriausi� Lietuvos regbinink�. Por� met� iki išvykstant � Amerik� buvau renkamas ir geriausiu Lietuvos regbininku. �aid�iau ir Lietuvos rinktin�je. 2000 metais pasaulio regbio 7x7 atrankos turnyre Ispanijoje buvau pripa�intas geriausiu turnyro �aid�ju. Tai lyg ir svarbiausi mano, kaip regbio �aid�jo, pasiekimai.

- Papasakok apie turnyr� "Battleground", vykus� Atlantik Sityje, kuriame ir tapai �empionu.

- Amerikoje "reality fighting" vadinama kova plikais kumš�iais. Kovotojams �ia leid�iama viskas: sm�giai rankomis, galva, spyriai kojomis. �ia leid�iamas net dusinimas. Mums draud�iama kand�iotis ir durti � akis. Kova vyksta ma�daug 8 metr� diametro rate, atitvertame nuo �i�rov�.

"Battleground" turnyre vyko dešimt kov�, iš kuri� trys - d�l �empiono titulo. D�l NABC titulo man teko kovoti su Danu Lauzonu. Šis kovotojas, prieš tai kov�sis UFC (Ultimate Fighting Championship), išgars�jo kaip vienas talentingiausi� d�iud�itsu stiliaus kovotoj�, laim�j�s visas kovas - visus priešininkus jis priversdavo pasiduoti.

Kovose be taisykli� leid�iama sm�giuoti rankomis, kojomis, galva. Leid�iamas ir smaugimas. Kovodamas d�l �empiono titulo su Danu Lauzonu (priekyje), lietuvis alk�ne prask�l� šiam antak�.

Kovai su Danu Lauzonu ruošiausi ilgai, studijuodamas kov� vaizdo �rašus. Gerai išanalizavome stipri�sias ir silpn�sias šio kovotojo puses, kol pasirinkome kovojimo prieš j� taktik�, kuri buvo tokia - kuo daugiau kovos stovint ir nesivelti � jo �aidim� "d�iud�itsu-parteri".

Deja, viskas buvo atvirkš�iai. Teko prisitaikyti prie jo kovos stiliaus parteryje. Tikriausiai netik�tai ir pa�iam Danui Lauzonui, aš geriau pasirod�iau pirmame raunde. Netgi buvau prad�j�s smaugimo veiksm�, ta�iau kov� teko nutraukti, nes suskambo gongas, skelbiantis pirmojo raundo pabaig�. Manau, kad pirmajame raunde Dan� Lauzon� ir išgelb�jo gongas. Antrajame raunde viskas vyko daugma� panašiai kaip ir pirmajame. Kaunantis parteryje kelis kartus pataikiau jam � veid� iš alk�n�s ir prakirtau antak�. M�gindamas išsisukti iš mano gniau�t�, var�ovas atsuko nugar� ir aš smaugimo veiksmu iškovojau pergal�. Priešininkas pasidav� dar nesibaigus antrajai antrojo raundo minutei.

- Keliose kovose esi kovoj�s?

- Nors kovines sporto šakas treniruojuosi ne vienerius metus, kol kas aš dar tik mokausi, tobul�ju kaip kovotojas. Iš viso esu kovoj�s aštuonias kovas, iš kuri� šešias laim�jau. Likusias dvi pralaim�jau, nes taip nusprend� teis�jai. Viena �simintiniausi� kov� - beveik prieš metus "Reality fighting" turnyre, kai per 23 sekundes laim�jau kov� prieš amerikiet� Jay Isip�.

- Kokiu stiliumi kauniesi?

"Reality fighting" kovose susipina dziudo, d�iud�itsu, karat�, bokso, klasikini� (graik�-rom�n�) ir laisv�j� imtyni� elementai, tod�l kiekvienas kovotojas turi b�ti ši� sporto šak� meistras.

Man n�ra didelio skirtumo, kokiu stiliumi kautis. Aš galiu kovoti stov�damas, galiu boksuotis ir parteryje. Kadangi treniruojuosi su geriausiais pasaulyje kovotojais, jie man padeda kovoms pasiruošti. D�iud�itsu treniruojuosi "Grace Barra" mokykloje su brazilu Alexanderiu "SOCA", kuris yra triskart d�iud�itsu pasaulio �empionas. Boks� ir kikboks� treniruojuosi "Panza MMA" mokykloje su Dereku Panza, daugkartiniu pasaulio kikbokso �empionu, ir su George'u Waltonu, profesionaliu boksininku. Patirties tikrai yra iš ko pasisemti.

Pernai šiaulietis, buv�s regbio �aid�jas, nustebino amerikie�ius iškovodamas efekting� pergal� prieš amerikiet� Jay Isp�. Priešininkas buvo nokautuotas per 23 pirmojo raundo sekundes.

- Ar kovos be taisykli� Amerikoje populiarios?

- Amerikoje Mixed Martial Arts (mišr�s kovos menai) arba MMA - viena labiausiai populiar�jan�i� sporto šak�, savo populiarumu atnešan�i� did�iulius pinigus �vairioms organizacijoms bei kovotojams. Aš atstovauju "Panza MMA-Grace Barra" klubui. Laisvu nuo treniruo�i� laiku pats dirbu treneriu "Panza MMA" mokykloje, nors jau galiu išgyventi ir iš dalyvavimo turnyruose. Treneriu ketinu dirbti ir toliau d�l smagumo.

Apie savo populiarum� galiu pasakyti tik tiek, jog turiu daug gerb�j�, kurie � kovas atvyksta man�s palaikyti ne tik iš Niujorko, bet ir �ikagos, Vašingtono, Naujojo D�ersio... Kai kuriuos gerb�jus pa��stu, kai kuri� net nesu mat�s. Da�nai po kovos u�trunku apie valand�. kol nusifotografuoju su visais gerb�jais, at�jusiais pasi�i�r�ti mano kovos.

Rimanto Dichavi�iaus moteris - ne�emi�ka

Oksana LAURUTYT�

"Labai d�iaugiuosi, kad dabar galiu pails�ti. Kurdamas "Vizijas", dirbau kaip arklys. Jaunas tiek nedirbau kaip dabar", - atvirai ir paprastai "Šiauliai plius" sak� Lietuvos akto fotografijos klasiku laikomas menininkas Rimantas Dichavi�ius. Antradien� P. Višinskio viešojoje bibliotekoje jis atidar� parod� "Vizijos". Menininkas fotografuojamas moteris panardino � ne�emiškus vaizdus - išnaudojo per k�rybinio darbo dešimtme�ius sukaupt� patirt�, sujungdamas grafikos, tapybos, fotografijos ir dabartin�s poligrafijos teikiamas menin�s išraiškos galimybes.

Rimantas Dichavi�ius atver�ia album� ir rodo fotonuotraukas. Dvi viena šalia kitos pateiktos nuotraukos papildo viena kit�, o kartu sukuria ir tre�i� efekt�. B�damas grafiku, �vairi� fakt�r� d�ka menininkas panardino moteris � ne�emiškus vaizdinius.

Aktai - ma�oji k�rybos dalis

Likus pusvaland�iui iki garsiosios parodos atidarymo, R. Dichavi�ius P. Višinskio bibliotekos konferencij� sal�je šneku�iavosi su �mon�mis. "Tai mano gimin�s šiaulie�iai, - paaiškina menininkas. - Su Šiauliais mane sieja daug kas. �ia mokiausi rus� mokykloje (dabar - "Sandoros"), nes beveik nemok�jau kalb�ti lietuviškai". Lietuvis kalb� buvo pamirš�s, nes jo šeima, kai jam tebuvo septyneri, buvo išve�ta � Sibir�. "Per stebukl� likau gyvas. Sibire mir� mama, t�tis, senelis. Nebuvo net kam j� palaidoti - ken�iau bad�, ut�les, šalt�. K� �ia bepasakoti - tai visos Lietuvos tragedija", - sako R. Dichavi�ius. Šiauliuose j�, Sibire praleidus� šešerius metus, u�augino tetos šeima.

Šiauliuose jis pirm� kart� � rankas ir pa�m� fotoaparat�, nes "nard�" �ia gyvenusi� lak�n� laboratorijose. Ta�iau rimtai fotografija j� "u�kabino", kai mok�si St. �uko dail�s mokykloje. "Student� etnografin�se ekspozicijose atsibosdavo piešti, suman�me, kad reikia visk� nufotografuoti ir tada perpiešti. Tada ir pajutau fotografij� ne tik dokumentin�, bet ir estetin� klod�. Dabar pasaulyje b�tent fotografija ir "ve�a" - labai �taigi emocija eina per t� nat�ralizm�", - tikina R. Dichavi�ius.

K�r�jas labiausiai išgars�jo albumu "�iedai tarp �ied�". l987 metais pasirod�s pirmasis akt� fotografij� leidinys Soviet� S�jungoje suk�l� susidom�jimo audr�. Ši knyga buvo pakartotinai išleista net tris kartus – Lietuvoje, Vokietijoje, Rusijoje. Po tokio albumo pasisekimo dailininkui buvo pasi�lyta surengti akt� fotografijos parod� Maskvos fotocentre. Tai buvo sensacingiausia paroda, nes j� per m�nes� aplank� per 20 t�kstan�i� �moni�.

R. Dichavi�ius sako, kad akt� fotografavimas - ma�oji jo k�rybos dalis. "Ja vsejadnyj. Aš visk� valgau", - prajuokina k�r�jas. Fotografuoja jis visk� - ir banditus, ir kaim�, ir gamt�, ir aktus. "Gal��iau išleisti kelis fotografij� leidinius etnografine tema - Lietuvos kaimus skersai išilgai esu išva�in�j�s", - nusišypso jis.

Jo fotografij� archyve jau yra apie pus� milijono nuotrauk�. "�mona mano fotografij� archyv� sutvark� ir u�rakino - ne�leid�ia man�s ten. Kai kokios nors nuotraukos prireikia, nueina ir per kelias minutes suranda. D�iaugiuosi, kad mano �mona mane visus tuos metus pakent�, toleravo. Tur�ti ger� �mon� - Dievo dovana", - atvirauja R. Dichavi�ius.

Pus� gyvenimo dirbo d�l vardo

R. Dichavi�ius fotografuoja jau penkiasdešimt met� - septyniasdešimtmet� minintis k�r�jas šia proga ir išleido album� "Vizijos". "Knygai skyriau visus metus, atrinkau dešimtmet� fotografuotas nuotraukas, kai kurie kadrai daryti net prieš 40 met�. Išs�m� mane šie metai, praleisti prie knygos - gyvenu Vilniaus pakraštyje, vos kelis kartus buvau � miesto centr� nuva�iav�s", - sako k�r�jas.

Albume "Vizijos" panaudota R. Dichavi�iaus viso gyvenimo patirtis - sujungta grafika, tapyba, fotografija.

R. Dichavi�ius ima album� � rankas ir sako, kad jo spauda - super: "Pasaulis �eps�jo nuo kokyb�s - girg�da kaip geri chrominiai batai. Niekas netiki, kad Lietuvoj išleista. �ia absoliutus spalv� aiškumas, penkiom kalbom išleista, 160 puslapi�. Frankfurto mug�j knyg� prista�iau, sulaukiau daug u�sakym�".

Fotomenininkas sako savo fotografijose "su�enyj�s" labai daug fakt�r�: tapyb�, skulpt�r�, grafik�, auks�, sidabr�, mineralus, šerkšn�, debesis, augalus. "Viskas, kas pasaulyje vibruoja, man �domu", - sako jis.

Per daugel� met� jis sako nufotografav�s apie šimt� mergin�. Kaip jas prikalbindavo? Tiesiog nemeluodavo. "Kai kurios mano fotografuotos moterys dabar bobut�s, o aš - vis dar jaunas", - nusišypso k�r�jas ir sako, kad albumui "�iedai tarp �ied�" modelius prisikalbinti buv� sunkiau, o dabar - paprasta. "Pus� gyvenimo dirbi d�l savo vardo, kit� pus� gyvenimo vardas dirba tau. Yra t�v�, kurie patys man dukras prieš vestuves atveda, kad j� aktus nufotografuo�iau. Atiteks kokiam nors banditui, tai kas iš jos gro�io beliks?" - atvirauja R. Dichavi�ius.

Jei nemeluoji - b�si suprastas

Fotomenininkas kupinas nauj� plan� ir id�j�: fotografuoja, rengia parodas, apipavidalina meninius kalendorius, iliustruoja dail�s knygas. Parodos P. Višinskio bibliotekoje lankytojams autorius pristat� parengt� tarptautin� �urnal�-almanach� "Baltic Art" bei pastaraisiais metais apipavidalintas knygas, išleistas monografijas apie dailinink� Antano Kmieliausko ir Šar�no Saukos k�ryb�. "Aš noriu "sugramdyti" visus lietuvi� lobius ir parodyti Europai. K� turim geriausia, privalom parodyti, k� geriausia turi pasaulis - teduoda mums", - sak� menininkas prisipa�indamas, kad leid�iant knygas da�nai negauna jokio pelno - kartais pa�iam dar reikia primok�ti.

R. Dichavi�ius tikino taip �temptai dirbantis tod�l, kad stengiasi kompensuoti praradim� t� artim�j�, kurie negr��o iš Sibiro. Savo albume "Vizijos" jis �raš� pad�kos �od�ius visiems artimiesiems ir tiems, kurie j� suformavo, nes kiekvienas sutiktas �mogus ka�k� duoda, ka�kuo praturtina. "Jei �mogus kurdamas esi nuoširdus, nemeluoji - b�si suprastas ir �vertintas", - teig� Rimantas Dichavi�ius.

Gvatemala - senov�s maj� �alis

Gitana ZUBIEN�

"Draugas sak�, kad tikriausiai esu pirmoji Gvatemaloje apsilankiusi lietuv�, o jis - pirmasis gvatemalietis Lietuvoje. Bet, manau, lietuviai Gvatemal� yra aplank� ir iki man�s. Nebent tik mano draugas yra pirmas šios šalies atstovas, vieš�j�s Lietuvoje", - svarst� Rita Norvilait�, dalydamasi �sp�d�iais iš kelion�s po Gvatemal�. Mergina ten vyko ne tik turistiniais tikslais. Vienas svarbiausi� jos viešnag�s tiksl� - susipa�inti su savo draugo šeima.

Vietiniai gyventojai � švent� rinkosi pasipuoš� ryškiaspalviais tautiniais r�bais. Ir vyrai, ir moterys tokius galvos apdangalus m�gsta nešioti ne tik per šventes, bet kasdien.

Su draugu iš Gvatemalos Rita susipa�ino dirbdama Austrijoje, kur šis studijuoja �urnalistik�. Vokie�i� kalb� mokanti mergina nustebo, kai su�inojo, jog egzotiškos išvaizdos jaunuolis tolimoje Centrin�s Amerikos valstyb�je, kurioje valstybin� kalba - ispan�, yra baig�s austr� mokykl� ir kuo puikiausiai kalba vokiškai.

Gr��usi � Europ� pasijuto ateiv�

17 dien� praleidusi tolimoje Centrin�s Amerikos valstyb�je Rita prisipa��sta, kad � Europ� gr��usi pasijuto kaip ateiv�. D�l to, kad per tas keliolika dien� ji priprato ne tik prie saul�s ir šilumos, bet svarbiausia - prie besišypsan�i�, nuošird�i� ir niekur neskuban�i� �moni�, daug daugiau spalv�, j� ryškumo ir nuolat skamban�i� Lotyn� Amerikos muzikos ritm� gatv�se. Rita pasakoja pasteb�jusi, jog šioje šalyje labai daug vaik�. Nuo j� gatv�s atrodo triukšmingos ir pilnos gyvyb�s. D�l to, kai l�ktuvas nusileido Vokietijoje, Frankfurte, ji sako pasijutusi, tarsi b�t� patekusi � kit� pasaul� - visur atrod� labai tylu, tvarkinga, o svarbiausia - labai tamsu, nors buvo diena. Po ryškiaspalv�s ind�n� kult�r� išlaikiusios Gvatemalos Vokietijos didmies�io gatv�s atrod� nykios ir tuš�ios.

Autobusuose - jokios priva�ios erdv�s

Tolimoje Gvatemaloje Rita sako nesijautusi ka�kokia kitokia, nors savo išvaizda - šviesia oda, m�lynomis akimis - ji labai skyr�si nuo vietini�, senov�s maj� ir toltek� palikuoni�. Tiesa, iš prad�i� ji nejutusi didelio d�mesio. Atrod�, jog gvatemalie�iai yra priprat� prie baltaod�i� turist�. Tik v�liau, kai apsilank� turguje, suprato, kad vietiniams ji labai �domi. Labiausiai d�mes� rod� vaikai, kurie vis taik�si j� paliesti, vienas per kit� si�l� koki� nors paslaug� ar prek�. Beje, gvatemalie�iai, skirtingai nei lietuviai, nevengia fizinio kontakto ir vienas nuo kito neatsiriboja. Tai ypa� jau�iama viešajame transporte. Niekas nepaisys, kad dviviet� s�dyn� u�imta - jei daugiau �moni�, niekas tavo leidimo neklaus�s gr�sis, sprausis ir sus�s ant s�dyni� po tris ar keturis. Rit� nustebino ir tai, kad Gvatemaloje niekur nematyti autobus� stoteli�. Kai vietini� paklaus�, iš kur jie �ino, kur autobusas sustos, jie atsak�, kad to �inoti nereikia. Ir tikrai - greitai gatv�je ji pasteb�jo autobusus, iš kuri� pro priekines duris iškiš� galvas konduktoriai r�kavo miest�, � kuriuos ve�a šis autobusas, pavadinimus. Tereik�davo tik ranka pamoti ir autobusas, kaip taksi, sustodavo keleivio paimti.

Per 17 dien�, praleist� Gvatemaloje, Rita Norvilait� priprato prie gerokai ryškesni� spalv�, šviesesni� dien� ir nuošird�i�, niekur neskuban�i� vietini� gyventoj�, senov�s maj� palikuoni�. Jai teko steb�ti miesto švent�, kurioje kauk�ti persireng�liai, šokdami ritmingus šokius, vaizdavo pra�jusius am�ius, kai ispanai po truput� u�kariavo ind�nus. Vaidinimas vyko prie katalik� ba�ny�ios, ta�iau jame atsispind�jo išlik�s gvatemalie�i� pagoniškumas.

Piramid�s - sporto aikštel�s

Autobusu Rita keliavo � vien� iš senov�s maj� miest� ap�i�r�ti piramid�i�. Nors turist� labiausiai lankomos netoli Meksikos sienos Tikaloje esan�ios piramid�s, Rita va�iavo � ma�esn� maj� miest�. "Piramid�s paliko labai didel� �sp�d�, sunku net �sivaizduoti, kaip jie dar 1500 met� prieš Krist� gal�jo tokius pastatus pastatyti", - �sp�d�iais dalijosi Rita. Mergina sako buvo pritrenkta su�inojusi, kad piramid�s majams tarnavo ir kaip sporto aikštel�s. J� virš�n�se esan�ioje plokštumoje b�davo �aid�iamas ka�koks �aidimas kamuoliu. Pralaim�jusi komanda b�davo paaukojama dievams - tiesiog nustumiama nuo piramid�s. Beje, dabar gvatemalie�iai - katalikai, ta�iau j� tik�jimas persipyn�s su pagoniškomis tradicijomis ir prietarais.

Gvatemaloje m�gstamos "kresnik�s"

Kelion� iš Vokietijos � Meksik�, iš kurios dar lauk� skrydis l�ktuvu � Gvatemal�, Ritai kainavo apie t�kstant� eur�. Ta�iau mergina sako, kad ne sezono metu galima rasti ir gerokai pigesni� biliet�. Saus� kaip tik baigiasi lietingasis met� sezonas. Kalnuotoje šalyje oro temperat�ra labai nevienoda - aukštumose vakarais atv�sta kaip ir vasar� Lietuvoje, u�tat prie Ramiojo vandenyno pakrant�s - �emumose - gerokai karš�iau. Vieš�dama šioje šalyje sausio prad�ioje Rita sp�jo ir �degti. Paklausta apie kainas, ji atsako, kad jos gana nedidel�s. Pavyzd�iui, turguje laimo vaisi� kilogramas kainuoja vos... du centus, piet�s penkiems �mon�ms restorane - apie 300 ketseli� (apie 30 eur�). Vietinis maistas lietuvei patiko. Gvatemalie�iai m�gsta kiaulien�, iš kurios gamina �vairiausius patiekalus. Pavyzd�iui, vienas m�giamiausi� - �i�eronis - ka�kaip ypatingai virta kiaul�s oda, kol iš jos palieka ka�kas panašaus � trašku�ius. Šio patiekalo skonis, anot Ritos, primena lietuviškas "kresnikes" (spirgus). Vietiniai juos valgo su kukur�z� paplot�liais. Tai buvo bene vienintelis patiekalas, kuris Ritai nepatiko. Tai pasteb�j� j� vaišinusieji labai nusivyl� - kaip toks skanus patiekalas, �i�eronis, gali nepatikti? U�tat Rita su pasim�gavimu valg� patiekal�, labai panaš� � m�s� baland�lius.

Švie�i� sul�i� kokteiliai spaud�iami gatv�se

Vis d�lto labiausiai merginai patiko, kad bet kuriame Gvatemalos mieste ar miestelyje tiesiog gatv�je galima nusipirkti vaisi�, iš kuri� �ia pat išspaud�iamos sultys. "Išspaud�ia keliolikos r�ši� vaisi� sultis, supila � tok� special� maišel� su šiaudeliu ir vaikštai po miest� gurkšnodamas tiršt� nuostabaus skonio g�rim�. To Lietuvoje labai pasigendu", - sako pašnekov�. Rita sako Gvatemaloje išvydusi ir paragavusi tiek ir toki� vaisi�, kuri� net pavadinim� nebuvo gird�jusi. Iš alkoholini� g�rim� Gvatemaloje populiariausias romas. Da�niausiai geriamas kokteilis, kurio pagrindiniai ingredientai - romas, kokakola, ledukai ir laimo sultys. Rita ragavusi ir vietini� m�giamo alaus kokteilio, kuris maišomas iš alaus, pomidor� sul�i�, Vor�esterio pada�o, druskos ir pipir�. Keista, bet jis buvo gana skanus. Rita net gr��usi � Lietuv� paband� j� pasidaryti. Deja, Lietuvoje jo skonis buvo tragiškas...

Gvatemaloje gausu ugnikalni�. � j� kraterius rengiamos ekskursijos. Senoji Gvatemalos sostin� Antigva, �rašyta � UNESKO �monijos kult�ros paveldo s�raš�, apsupta ugnikalniais, tod�l ne kart� kent�jo nuo �em�s dreb�jim�.

Rinksis tarpin� variant�

Paklausta apie gyvenimo lyg� Gvatemaloje, pašnekov� trukteli pe�iais iš l�to atsakydama, jog šioje šalyje didel� praraja tarp turting� ir vargš�. "Ma�iau ir prabangiai gyvenan�i� �moni�, ir vargstan�i�. Man susidar� �sp�dis, kad šioje šalyje �mon�s gyvena ma�daug taip, kaip ir Lietuvoje", - sak� ji. D�l to rinkdamasi šal�, kurioje jai su draugu nor�t�si gyventi, Rita atsako, kad Gvatemaloje ji apsigyvent� d�l nuostabios gamtos, klimato ir nuošird�i� �moni�. "Su mylimu �mogumi nesvarbu, kur gyventi, svarbu, kad kartu", - tvirtino pašnekov� aiškindama, kad kiekvienoje šalyje galima surasti daug gra�aus ir atstumian�io. - Lietuv� ir Gvatemal� vienija tai, jog nei vienoje, nei kitoje šalyje negal�si normaliai gyventi, jei netur�si gero darbo", - sak� ji. D�l šios prie�asties jaunuoliai labiau link� rinktis tarpin� variant� - gyvenim� Austrijoje.

Juoda - raudona

Sigita GILIEN�

Tre�iadienio vakar� r�b� dizainer� Larisa Kuchalskien� šiaulie�iams pristat� nauj� r�b� kolekcij� "Juoda - raudona". Solidi, elegantiška, prabangi, fatališka – taip b�t galima apib�dinti ši� kolekcija, kuri skirta subrendusiai moteriai, �inan�iai savo vert� ir turin�iai savo stili�.

Ko gero, rusiška Larisos Kuchalskien�s prigimtis �kv�p� naudoti rusiško folkloro motyvus, kuriant šiuos modelius. Nors kolekcija - klasikinio stiliaus, joje jau�iamas ir romantišk� emocij� dvelksmas. R�b� siluetas lengvai priglud�s arba laisvas. Nors dizainer�s sukurti modeliai lakoniški ir paprasti, rank� darbo šilkin�mis juostel�mis siuvin�tos detal�s - kišen�s, pelerinos, sagos, rankin�s - r�bams suteikia prabangos bei išskirtinio �avesio.

"Kurdama ši� kolekcij� tur�jau aiški� vizij�, kaip turi atrodyti galutinis rezultatas, – pasakoja Larisa Kuchalskien�. – Tod�l apgalvojau ne tik r�bo siluet�, bet ir avalyn�, aksesuarus". Specialiai šiai kolekcijai buvo sukurti bei pasi�ti bateliai bei ilgaauliai batai, dir�ai, rankin�s.

Kolekcijos pavadinimas "Juoda – raudona" atskleid�ia, kad joje vyrauja dvi spalvos. Tik trys modeliai yra grietin�l�s spalvos, anot dizainer�s, akims pailsinti.

Klasikinio stiliaus kolekcijos modeliai buvo kuriami naudojant tik nat�ralaus pluošto audinius: velt� vilnon� trikota��, aksom�, šilk�. Nema�ai r�b� megzti iš moheros.

Larisa Kuchalskien� (dešin�je) savo naujomis kolekcijomis mados gerb�jus nud�iugina kiekvienais metais.


"Klasika yra visos mados pagrindas", - teigia dizainer�.


L. Kuchalskien� pati specialia pranc�ziška si�vin�jimo technika dekoravo rankines, pelerinas, kišenes.


Elegantiškos moherin�s vakarin�s suknel�s.


Specialiai kolekcijai "Juoda - raudona" pasi�ti bateliai iš kailio.

Gyvenimas iki sfinkso ir po sfinkso

Oksana LAURUTYT�

"Lietuvos Top Cat 2006" konkurse nugal�toju pripa�into katino — Kanados sfinkso Europos �empiono Benjamin Blue Prince šeimininkai šiaulie�iai Sigita ir Donatas �akariai sako, kad savo gyvenim� gali padalyti � du etapus - iki sfinkso ir po jo. Tod�l, kad egzotiškos išvaizdos katinas yra toks ypatingas, jog vien� kart� j� paglost�s nebegali atsitraukti, o jo �ali� aki� �vilgsnis sminga tiesiai � šird�.

�velgiant sfinksui � akis susiduriama su �vilgsniu, neb�dingu kat�ms. Šis �vilgsnis - kaip �mogaus. Juo pasakoma meil�, atsidavimas ir gerumas.

Gyvenimas tarp ka�i� ir šuns

Paskambinus � Kanados sfinksus auginan�i� šeiminink� buto duris pasigirsta lojimas. Pirma � galv� šovusi mintis - ne ten pataikiau. Sunku patik�ti, kad katinas gal�t� gyventi viename bute su šunimi. Duris atv�rusi Sigita �akarien� nusišypso ir šun� - amerikie�i� pitbulterjer� Dag� - u�daro kitame kambaryje. Ta�iau ne d�l to, kad kovinis, bet kad netrukdyt� ramiai kalb�tis, mat šuo, jos teigimu, labai meilus.

Tuoj pat nos� iš kito kambario iškiša ir katinas - "Lietuvos Top Cat 2006" konkurso nugal�tojas Benjaminas. Ir ne tik jis - iš paskos smagiai pasišokin�dama prib�ga kita Kanados sfinks� - Konfeti. Negi Sigita ir Donatas �akariai laiko net tris gyv�nus? Ne! Iš kito kambario pasigirsta keistas kniaukimas. Sigita nelabai nori sakyti, ta�iau prisipa��sta, kad Benjaminas šiuo metu asistuoja vienai �aviai katytei. "R�ksn� ta nuotaka, ta�iau Benjaminas tikras aristokratas, labai gra�iai su ja elgiasi, tad palikuoni� tikrai susilauks", - nusijuokia ji.

Sigita tuoj pat ima berti �od�ius, koks tas j� Benjaminas puikus, linksmas, mielas, nors labai išrankus maistui - jautienos nelabai valgo, o, pavyzd�iui, krevetes ir tun� tik duok. Benjaminui dabar pusantr� met�, o Konfeti - vos septyni m�nesiai. Jie puikiai sutaria, m�gsta kartu �aisti, o miega kartu su savo šeimininkais. "Sfinksai miegoti turi šiltai, tod�l ir miegame drauge. Susirango ant kr�tin�s ir ima leisti keistus garsus. Jie tokie meil�s, lenda bu�iuotis, o j� lie�uv�liai aštresni nei paprast� ka�i�", - sako Sigita, priglausdama l�pas prie Konfeti nosyt�s.

Donatas nusijuokia ir sako, kad Benjaminas ir pats moka nueiti miegoti: pats pasikelia antklod�, padeda galv� ant pagalv�s ir u�sikloja. Negali nesi�av�ti tokiu gudrumu ir savarankiškumu. "Sfinksai paprastai susitapatina su tais, su kuriais gyvena. Jei auga kartu su be�d�ione, ima elgtis kaip be�d�ion�, jei su šunimi - elgiasi kaip šuo, na, o gyvendami su �mon�mis ima elgtis �mogiškai", - nustebina Donatas ir t�sia, kad sfinksai netgi geresni u� kai kuriuos �mones - yra neting�s, neinfantil�s, o j� gracija paperka ne tik šeimininkus, bet ir sve�ius. Be to, Kanados sfinksai niekada neb�na agresyv�s – jiems tai svetima.

Magiškos asmenyb�s

Geriausiu šalies katinu "Lietuvos Top Cat 2006" konkurse, vykusiame Kaune, Benjaminas pripa�intas sud�jus pernai met� tarptautini� parod� rezultatus. Beje, �akari� sfinksas pernai tapo Europos �empionu pagal FIFe sistem�. Praeit� met� pasaulio �empionate, kuriame dalyvavo daugiau nei 1500 ka�i� ir katin� iš 33 �vairi� pasaulio šali�, jis tarptautini� teis�j� buvo išrinktas vieninteliu atstovu t�kstantinei �i�rov� miniai, �urnalistams bei televizijai reprezentuoti Kanados sfinks� veisl�.

Sigita ir Donatas �akariai sako, kad sfinksams labai svarbu b�ti šalia, jie dievina kai bu�iuojama j� nosyt�.

Apie Kanados sfinkso charakter� sakoma: dar ne šuo, bet jau ir ne kat�. Judrus ir gracingas, meilus ir atsidav�s - toks yra Europos �empionas Benjamin Blue Prince.

Benjaminas ne kart� tarptautin�se parodose buvo pripa�intas geriausiu veisl�s atstovu, nominuotas vienu geriausiu parodos katinu. Pasiekus aukš�iausi� Europos �empiono titul�, Benjamino parod� karjera baig�si, nuo šiol parodose jis gali dalyvauti garb�s sve�io teis�mis.

Tikrasis katino vardas yra EC Benjamin Blue Prince. "Sfinksas tai ne kat�, tai poezija. Sfinkso netgi negalima pavadinti kate – tai b�tyb�, atvykusi pas mus iš kitos planetos. Jie labai panaš�s � �mog�: j� leten�l�s kaip �mogaus rankos, jie visada �i�ri tiesiai � akis nenukreipdami �vilgsnio", - kalba katino šeimininkai.

Tiesa, Sigita prisipa��sta, kad kai pirm� kart� pamat� sfinks�, buvo nemaloniai nustebinta, nes tas katinas buvo rausvas kaip paršiukas. "Tai buvo Peterburgo sfinksas, kurio oda - visai be plauk�. Glostai, o atrodo, kad per gum� rank� brauki. O Kanados sfinksas turi trump�, zomš� primenant� plauk�, ta�iau neturi �s�, blakstien�. Bet kai delnais pajunti karšt� katino k�n�, daugiau jo nepaleidi", - šypsosi Sigita.

Donatas ir Sigita kalba, kad sfinksai - magiškos asmenyb�s. Jie nepaken�ia vienatv�s, nori bendrauti. "Tai nepaaiškinama �od�iais, bet faktas tas, kad jei �sigijote sfinks�, šios veisl�s niekada nebeiškeisite � joki� kit�, jis vis� gyvenim� u�ims kampel� j�s� širdyje. Ir gyvenimas pasidalys � du etapus: gyvenim� iki sfinkso ir gyvenim� po sfinkso", - juokiasi Donatas.

Sfinksai gydo šird�

Apie savo sfinksus �akariai gali kalb�ti be galo be krašto. O ar sud�tinga juos pri�i�r�ti? Sigita sako, kad sfinksai yra visa�d�iai, bet juos reikia maitinti subalansuotu, aukš�iausios kokyb�s maistu. Sfinksams b�dinga tai, kas neb�dinga kit� veisli� kat�ms - jie m�gsta paskanauti ne�prast� produkt�: agurko, šokolado...

Yra tik vienas nepatogumas sfinks� myl�tojams - ka�i� oda išskiria tamsiai rud� ar juod� sekret�, tod�l kat� reikia da�nokai maudyti. Konfeti oda sausesn�, o Benjamino - riebesn�, tod�l j� tenka maudyti du kartus per savait�. Donatas kalba, jog sfinksams, kaip ir �mon�ms, naudingos saul�s vonios, nes jie �dega ir vasaros pabaigoje j� odos spalva tampa nuostabi – ryški ir kontrastinga. Na, o Sigita tikina, kad sfinksai turi gydom�j� gali� - jie labai gerai jau�ia skaudan�i� viet� ir iškart prisispaud�ia prie jos savo k�nu. "Sakoma, kad sfinksai gydo šird�", - paaiškina moteris.

Beje, sutuoktiniai mano, jog sfinksas ka�kokiu nepaaiškinamu b�du pagyd� j� šun� Dag� nuo alergijos. Kiekvien� vasar� pab�giojusio lauke šuns papilv� b�davo išberta, be vaist� nuo alergijos nebuvo galima išsiversti. "Kai �sigijome Benjamin�, šuo stebuklingai pasveiko - net veterinarijos gydytojas steb�josi", - sako Sigita ir tuoj pat priduria, kad didelis sfinks� privalumas yra tas, jog šias kates gali laikyti �mon�s, alergiški ka�i� plaukams.

- Gal ketinate veisti sfinksus ir taip praturt�ti?

- Yra lietuvi�, kurie taip daro, bet iš to "biznio" nepadarysi. Juk kainuoja dalyvavimas parodose, skiepai, dokumentai. Suskai�iavus paaišk�ja, kad lieki "ant nulio". Pelnytis iš veisimo neketiname, nes šios kat�s paker�jo m�s� širdis.

Monika �altyt�: "Nesigailiu tapusi aktore"

Oksana LAURUTYT�

Prieš gerus dešimt metu karštai gynusi pozicij� niekada netapti aktore, Šiauli� dramos teatro aktor� Monika Šaltyt� šiandien sako nesigailinti, kad ja tapo. Per ketverius metus jai pasi�lyti keli pagrindiniai ir antraplaniai vaidmenys, o visai neseniai ji suvaidino princes� Turandot to paties pavadinimo spektaklyje, kur� re�isavo "keistuolis" Aidas Giniotis. "Kiekvienas vaidmuo - tai toks išbandymas, kurio d�ka galiu savy atrasti vis nauj� spalv�", - šypsosi Monika.

Scena iš spektaklio "Princes� Turandot".

Spektaklis - apie jausm� išbandym�

"Kai paklaus�me Aido Ginio�io, apie k� bus spektaklis "Princes� Turandot", jis atsak�, kad jis bus apie vyrus, moteris ir baim�. Artumo, jausmo baim�, bandym� išsiaiškinti, kokie stipr�s vyr� ir moter� siejantys jausmai", - pasakoja Monika Šaltyt�, "Princes�je Turandot" suvaidinusi anaiptol ne romantišk�, o �noring�, tiesiog nuo�miai u� savo teis� � meil� kovojan�i� princes�. Turandot b�das spektaklyje - bekompromisiškas ir piktinantis vyrus, ji vyrams pateikia išbandym�, kurie gali kainuoti jiems gyvyb�.

Jos tyli e�er� gelm�j

Ir nardo po pasaulio gelm�.

Jos tarsi seserys panašios,

Bet niekada viena kitos nemato.

Ir kaip ne pranašas pas kaln�,

Ir kaip ne kalnas pas an�,

Negali niekaip susitikti,

Nors tvanas gr�st� niekada.

Tai viena iš trij� eiliuot� m�sli�, kurias princes� Turandot u�mena jos rankos siekiantiems jaunikiams. Tas, kuris pasišov�s �minti m�sles, j� ne�mena - turi mirti, bet atsiranda vienas jaunuolis, kuris visas m�sles �sp�ja. �inoma, m�sles kartu su jaunikiais bando �minti ir spektaklio �i�rovai.

"Atsp�jai", - emocingai š�kteli Monika, kai man išsyk pavyksta �minti m�sl�. Tai - akys. Ir nenuostabu, kad atsakymas man iškart at�jo � galv� - Monika pati "kalta", nes "pasufleravo" atsakym�. Nes kai ji ��eng� � kabinet�, negal�jai nepasteb�ti jos �ydr� aki� - dideli� ir spindin�i�. Tokias pat akis turi ir jos motina - Šiauli� dramos teatro aktor� Faustina Laurinaityt�.

"Niekada nesinaudojau tuo, kad mano mama Faustina Laurinaityt�. Mano pavard� t�vo - dailininko Bonavent�ro Šal�io. Did�iuojuosi, kad � Muzikos akademij� �stojau savo j�gomis ir tik studij� metais d�stytojai su�inojo, kad mano mama aktor�", - paaiškina Monika.

� Šiaulius Monika Šaltyt� atvyko vaidinti Jurg� "Baltaragio mal�ne" ir pasiliko.

Kiekvienas vaidmuo - švent�

Monika daug met� svajojo tapti �urnaliste, dvejus metus tam ruoš�si, netgi dirbo radijuje. Kadangi egzaminai stoti � aktoriaus specialyb� vyko anks�iau, ji paband� j�gas ir... �stojo.

"Vaidybos d�stytoja šviesios atminties Dalia Tamulevi�i�t� sakydavo, kad mes, b�dami aktoriais, niekada nesijausime saug�s, neu�dirbsime milijon�. O mes degan�iom akim �i�r�jom ir labai nor�jom tapti aktoriais. Iš 24 �stojusi�j� mokslus baig� - 14, o teatre dabar vaidina tik keturi kurso draugai", - li�dnokai šypteli Monika.

Baigusi magistrant�ros studijas, Monika gavo pasi�lym� Šiauli� dramos teatre suvaidinti Jurg� "Baltaragio mal�ne". Gyvenant Vilniuje "kyboti ore" ir laukti jai niekada nepatiko, tod�l mergina gr��o � Šiaulius.

V�liau sek� kiti vaidmenys: R�ta �ar�nien� spektaklyje "Kaip u�mušt Jason�", Ofelija "Gonzago nu�udyme". "Man labai gera prisiminti ir naujamet� Ingos Norkut�s re�isuot� spektakl� "Trys paršiukai", kuriame vaidinau Eglut�, - sako aktor�. – Buvo smagu �aisti, d�kti visiems kartu ir jausti, kad vaikai sal�je stebi, girdi ir reaguoja".

Ji v�l sugr��ta prie "Princes�s Turandot" ir sako, kad vaidinti šiame spektaklyje buvo tikrai labai �domu, mat šis spektaklis - ir apie teatr�, apie tai, kaip jis kuriamas, jame - ir teatro direktoriaus d�savimai, ir sald�s pasakojimai apie �mogiškas aistras, ir pulsuojanti energij� tarp aktori� ir publikos.

"Kiekvienas vaidmuo - švent�", - sako aktor�. Dabar ji repetuoja ne k� ma�iau �domiame spektaklyje "Labai paprasta istorija", kurios re�isierius Gytis Padegimas. Monika u�sidegusi pasakoja spektaklio siu�et�, kuris tikrai netik�tas - �moni� meil�, pykt�, nuod�mes, nor� nu�udyti k�dik� �s�iose vertina gyvuliai. Jie šiame spektaklyje turi daugiau �mogiškumo nei �mon�s. Spektakl� �i�rovai išvys jau vasario pabaigoje.

Šiauliai padovanojo meil�, darb� ir vaik�

Princes�s Turandot meil�s istorija su �iauriais išbandymais vyrams ir komiškais komentarais, kaip ir privaloma pasakoje, baigiasi laimingai. Turandot pamilsta jausm� neslepiant� vyr�. "Meil�je nereikia ieškoti veiksm� logikos", - nusišypso Monika.

Beje, pati Monika yra mylinti ir mylima net dviej� vyr� - draugo Dariaus Dovydavi�iaus (muzikos grup�s "Brainers" b�gnininko) ir dar trej� neturin�io j�dviej� s�nelio Jonuko.

"Supratingas �mogus, su kuriuo esu. Repeticijos kartais u�trunka iki v�laus vakaro, bet galiu b�ti rami, kad namai nesugrius. Darb� neskirstome � vyriškus ar moteriškus, stengiam�s išlikti komanda. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, b�na konflikt�, bet mus vienija tikslas b�ti, gyventi kartu", - aiškina laiminga moteris.

Beje, dirbti ji prad�jo, kai s�neliui buvo šiek tiek daugiau nei m�nuo. Per pertraukas parb�gdavo namo Jonuko pamaitinti, kur� labai padeda auginti šaun�s seneliai - Monikos mama ir Dariaus t�tis.

Dabar Monika ne tik vaidina teatre, bet ir dirba, mokosi - J. Janonio gimnazijoje ji vadovauja teatro studijai ir yra teatro mokytoja, o Šiauli� universitete studijuoja pedagogik�. "Nesuprantu �moni�, kurie verkšlena, jog neturi laiko ar pinig� tam, kad gyvent� �domiai. Jei noras yra - visur gali dalyvauti. Aš �aviuosi tais �mon�mis, kurie nepraranda noro gyventi, gyvena šiandien", - kalba aktor�.

Mylimiausi dar nesukurti

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Ar �inote, kaip atrodo v��lio uodega? Kiek piršt� turi krokodilas? O kokios formos yra begemoto dantys? Atsakym� � šiuos ir panašius klausimus kaskart turi ieškoti kurš�nišk� dailinink� Jolanta Kyšlien�, kurdama �aislus, kaukes ar kostiumus. Moteris jau šimtais skai�iuoja �vairi� �aisl� modelius, o pasiuvusi j� jau t�kstan�ius.

Jolantai Kyšlienei patinka kurti gigantiškus �aislus, matyt, d�l savo charakterio savybi�.

L�les siuvo vaikyst�je

Jolanta pasitinka su keliais maišais rankose. �aislus ji neša iš gara�o. �einame � dirbtuves, kur didelis stalas greitai pradingsta po minkštais paršiukais, boru��mis, �uvimis ir karvyt�mis. Netilp� didieji t�pia šalia ant k�d�i�. "Anks�iau �ia buvo svetain�. Perskyr�me j� - vienoje pus�je �reng�me miegam�j�, o kitoje – dirbtuves. Ketiname sukabinti lentynas, kad b�t� kur �aislus sud�lioti, nors daug j� �ia nepasilieka, keliauja pas �mones", - d�liodama savo k�rinius aiškina Jolanta Kyšlien�.

Dailinink� siuva nuo ma�� dien�. Vaikyst�je ji netur�jo n� vienos pirktos l�l�s – visas pati kurdavo ir rengdavo. Nuo aštuntos klas�s savo si�tas, �urnaluose "Banga" matytas sukneles vilk�davo, � šventes savo rank� darbo r�bais eidavo, v�liau ir drauges puošdavo.

Studijuodama Telši� taikomosios dail�s technikume metalo apdirbimo ir dailininko vykdytojo specialyb�, Jolanta si�davo kitiems ir taip papildomai u�sidirbdavo. U� gautus pinigus ne saldumyn� pirkdavo, bet audinius rinkdavosi. V�liau siuvimo �g�d�ius �tvirtino siuvimo kursuose. R�b� modeliavimas ir siuvimas pad�jo v�liau, kuriant �aislus.

"�aislai siuvami remiantis r�bo siuvimo technologija. Pavyzd�iui, koja siuvama tokiu pat principu kaip rankov�. Audinio gabal�li� negalima išd�lioti bet kaip. Tenka atsi�velgti � audinio audimo krypt�, kad vienodas blizgesys b�t� ir detal�s neišsitempt�. Manau, kad r�bo nesiuv�s �aislo tinkamai nesukurs", - d�sto pašnekov�.

�aislai suaugusiesiems

Dailinink� dešimt met� dirbo siuv�ja Kurš�n� vaik� globos namuose. Kiekviename renginyje, min�jime ar spektaklyje per šimt� vaik� b�davo puošiami Jolantos kurtais kostiumais ir kauk�mis, o scena – �vairiomis dekoracijomis. Su vaik� namuose dirbusia re�isiere Danute Blankiene Jolanta Kyšlien� yra ne kart� dalyvavusi tarptautin�se parodose ir pelniusi apdovanojim�.

V�liau dailinink� dirbo Šiauli� bendrov�je "Garbaris" �aisl� dizainere. Dabar ji kuria namie ir mokosi �mon�s darbo organizavimo kursuose. Ateit� moteris ketina sieti su taikomuoju menu.

"Patinka, kai galiu derinti men� su amatu, o amat� su menu. Masin�je �aisl� gamyboje sukurt� etalon� tereikia pakartoti daug kart� ir jo keisti negalima, o �irkl�mis po vien� detal� iškarpyti ir rankomis susi�ti �aislai niekada neb�na vienodi – kei�iu j� nuotaik�, išraišk�, spalvas, form�", - atskleid�ia Jolanta.

Moters kurtus �aislus da�niausia renkasi suaugusieji, išsilavin� �mon�s. Be to, ji pastebi, kad lietuviai labiau m�gsta didelius �aislus, juos naudoja kaip interjero detal�. "Siuvant �aislus, tenka prisitaikyti prie šalies kult�ros ir pataikauti pirk�jui. Tarkim, u�sienyje ypa� vertinamos skudurin�s l�l�s, perkami iš pa�i�ros neišbaigti �aislai atspurusiais kraštais ar si�ti grubiomis si�l�mis. Pas mus manoma, kad skudurinukai kuriami iš vargo", - aiškina Jolanta.

Dovanoti rankomis si�tus �aislus, anot dailinink�s, reikia saikingai, nes dovanotam arkliui ne tik � dantis �i�rima, bet ir broko ieškoma.

Praver�ia biologijos, geometrijos ir siuvimo �inios

Gurkšnodamos kav� su saul�gr�� skan�stais, kalbam�s apie k�rybos proces�. Iš prad�i� dailinink� sklaido literat�r�, semiasi biologijos �ini�, naršo internete. Jolanta sako su�inanti ir �domi� dalyk� apie gyv�nus, praple�ianti savo akirat�. Pasirodo, Nilo krokodilas priryja akmen� tam, kad gal�t� � dugn� nugrimzti., V�liau ji ilgai brandint� id�j� bando realizuoti eskize. "Piešiant turi matyti, kaip suskaidyti formas geometriškai. Reikia tiksliai paskai�iuoti kampus, kad detal�s gra�iai glust�, surasti �aislo atramos aš�, kad šis nenuvirst�. Reikia remtis tikrove, bet ir nelau�yti stereotip�, kad gyv�nas b�t� atpa�intas. Juk visi �prat� lap� vaizduoti gra�i�, p�sta uodega ir puošniu kailiu. Iš tikr�j� šis gyv�nas – nušiur�s ir visai neišvaizdus, ta�iau jeigu lap� pasi�siu nenutoldama nuo realyb�s, niekas jos nepa�ins. Taigi kartais turiu laikytis jau sukurt� stereotip�", - sako pašnekov�.

Po to dailinink� ieško spalvinio sprendimo, brai�o iškarpas, kerpa detales iš kailio, odos, gobeleno ar trikota�o. L�lei "u�tenka" 80 detali�, o krokodilui pasi�ti prireikia net 200. Jolanta sako, kad sukurti �aisl� jai iš ma�iau nei 16 detali� niekada nepavyksta. Susi�ti �aislai prikemšami sintepono arba smulkinto porolono.

Ne�i�ri � kit� darbus

Paklausta, kuris k�rinys ar�iausiai širdies, J. Kyšlien� atsako, kad ji, kaip don�uanas, myli t�, kur� daro. Suk�rusi pasid�iaugia ir jau kit� galvoje turi. Mieliausi dailininkei dar nesukurti �aislai. Neseniai, surengusi personalin� �aisl� parod�, ketina nauj� l�li� kolekcij� sukurti.

Jolanta Kyšlien� gamina �moni� �gio kostiumus ir kaukes �inomoms Šiauli� �mon�ms. Neseniai kurdama karkasines, tuš�iavidures l�les "Avilio" teatrui, Jolanta tur�jo susi�ti net aštuoni� centimetr� storio porolono sluoksn�. Iki šiol pirštai nuo adat� d�ri� neu�gij�.

"Ne�i�riu � kit� pasi�tus �aislus, kad neu�go��iau minties. Pama�ius jau sukurt�, atrodo, kad kitaip ir negalima padaryti. Mano nuomone, didieji menininkai gyvena ne sostin�se, o g�d�iuose kaimuose ar vienkiemiuose, negal�dami palyginti savo darb� su kitais, negal�dami kopijuoti kit� id�j�. Sunkiausia menininkui – nustebinti save", - �sitikinusi �aisl� k�r�ja.


Ne vienas Jolantos si�tas �aislas šeiminink� surado u�sienio šalyje.		Suk�rusi vien� model�, kitus dailinink� jau siuva grei�iau.

Pa�intis su Indokinija

Šiaulietis alpinistas, keliautojas Saulius Vilius, pra�jusiais metais Kal�das sutik�s Indijoje, savo �sp�d�iais pasidalijo su "Šiauliai plius" skaitytotojais. Jo ši� met� kal�dinis kelioni� maršrutas taip pat egzotiškas - siekia tolimosios Indokinijos šalis: Tailand�, Kambod�� ir Vietnam�. Apie jas - naujas keliautojo reporta�� ciklas.

Saulius VILIUS

Kelion� po Indokinij� pradedame Tailando sostin�je Bankoke. Atvyk� iš v�sios Lietuvos, negalime atsid�iaugti Pietry�i� Azijos šiluma.

Niekada prieš� neniokoti karaliaus r�mai Bankoke paliko neišdildom� �sp�d�. Ir dabar tailandie�iai turi karali�, kur� myli ir gerbia.

Turist� minios Bankoke

Nepasidav� apsukri� taksist� �kalbin�jimams iki Bankoko centro vykti su jais, garsi�j�, beveik vien turist� apgyvendint� Khao San gatv� pasiekiame maršrutiniu autobusu. �inoma, u� keliskart ma�esn� kain�. Ankst� ryt� jaukioje vien viešbu�i�, turizmo ir kitokias paslaugas teikian�i� agent�r� reklamomis išmargintoje gatv�je jau veik� kai kurios suvenyr� parduotuv�l�s ir u�kandin�s, tad u�sukome papusry�iauti. Maist� atnešusio padav�jo pasiteiravome, gal jis �ino kok� nors nebrang� viešbut�l�. Atsakymas mus nustebino. Pasirodo, artimiausi viešbut�liai visiškai pilni.

Ger� valand� sugaišome, kol radome, kur apsistoti. Nieko nepadarysi, Kal�d� ir Nauj�j� met� švent�s šven�iamos ir Tailande. Ši šalis, o ypa� egzotiški papl�dimiai šiuo met� laiku pilni turist� iš u�sienio.

Per kelias dienas, praleistas Tailando sostin�je, sp�jome pamatyti ne tiek ir daug. Vienoje turizmo agent�roje mus �tikino va�iuoti � turist� m�giamiausi� ekskursij�, vadinam� "trys viename". Pirmieji du iš trij� objekt� didelio �sp�d�io nepaliko. Ap�i�rin�dami plaukiojant� turg� ir karo muziej�, steb�jom�s tik turist� gausa ir tuo, kaip kelion�s gidai tokiame �moni� sraute nepameta savo klient�. Gerai, kad u� papildom� mokest� dar sp�jome � "vienintel� pasaulyje ir nepakartojamai pavojing� gyva�i� šou". Didel� �sp�d� šiame šou paliko tai, kaip tie gyv�nai... kankinami. Pra�iodinta kobra gal dešimt minu�i� buvo nešiojama ir demonstruojama �i�rovams, po to tas pats buvo daroma ir su jos lytiniais organais, o gal� gale vargšui ropliui dar teko rungtis su specialiai pas j� �mestu mangustu. Gailest� k�l� ir terariume tikrai baisiomis s�lygomis laikomos �vairi� r�ši� gyvat�s.

Tailando vienuolyne laikomais tigrais buvo galima ne tik gro��tis, bet ir paglostyti.

Tigr� šventyklos rojuje

Nesigail�jome nuvyk� tik � vienuolyn�, kuriame laikomi tigrai. Tai vadinamoji Tigr� šventykla. Nedideliame kanjone ne tik gro��jom�s �sp�dingais pl�šr�nais, bet ir juos glost�me. Prie grandin�mis prirakint� tigr� gal�jome prieiti tik lydimi pri�i�r�toj�. Ekskursijos pabaigoje steb�jome vienuolyno teritorijoje maitinamus �vairiausius gyv�nus. Leid�iantis saulei ir vakar�jant, jaut�m�s tarsi patek� � rojaus sod�. Aplinkui b�giojo šerniukai, vaikš�iojo povai, arkliai, stirnos ir kitokie gyv�nai. Dar daugiau ramyb�s šiai vietai teik� jos šeimininko budisto vienuolio šypsena.

Gr�� Bankok�, dar vien� dien� praleidome ieškodami viešbu�io jau pakeliui � š� miest� esantiems bi�iuliams. Jiems atvykus, nema�ai pastang� pad�jome bandydami atgauti pakeliui ka�kur prapuolus� baga��. Prieš išvykdami � kaimynin� Kambod�� dar sp�jome ap�i�r�ti senuosius Tailando karaliaus r�mus ir �sp�ding� Wat Pho šventykl�, gars�jan�i� savo masa�o mokykla ir did�iule gulin�io Budos statula. Niekada prieš� neniokoti r�mai ir šventyklos paliko neišdildom� isp�d�. Beje, ir dabar tailandie�iai turi karali�, kur� labai myli ir gerbia. Kaip palankumo savo karaliui �enkl� daugelis j� d�vi geltonos spalvos r�bus.

Kambod�os skurdas

Per kelet� valand� puikiais Tailando keliais pasiek�me Kambod�os sien�. Vizomis buvome pasir�pin� dar Bankoke, tod�l � Kambod�� patekome skland�iai ir greitai. Pirmi šioje šalyje pamatyti vaizdai gerokai skyr�si nuo Tailando.

Asfaltuotus kelius pakeit� �vyrkeliai, o apynauje mašinas - seni automobiliai, vos judantys motoroleriai ir �moni� traukiami ve�imai. Kalbinti kambod�ie�iai beveik nesuprato angliškai. Susirad� iš anksto u�sakytus automobilius, pajud�jome Siem Reapo miesto link. Kadangi jau buvome �prat� prie tvarkingo tailandie�i� vairavimo, �sp�d� dar� ir m�s� mašin� vira�ai duob�tame kelyje.

Aplink keli� telkšan�iose balose su nedideliais tinklais rankose braid� �mon�s. Ir jau visiškai egzotiškai atrod� motoroleriais ve�amos pintin�s, pilnos paršiuk�. Išvydome ir gana didel� kiaul�, ve�am� paguldyt� ant motociklo s�dyn�s. Pakel�se kai kur ant poli� stov�jo varganos l�šnos, vietoj degalini� - lentynos, nukrautos buteliais su drumzlinu benzinu.

Vaizdas šiek tiek pasikeit� tik priart�jus prie vieno didesni� Kambod�oje miest� - Seam Riepo. Jo apylink�s - ne tik lankomiausia vieta visoje Kambod�oje, bet ir viena populiariausi� viet� visoje Indokinijoje. Prie�astis – d�iungl�se st�ksantis senasis Angkoro miestas ir šventykl� komplekas.

UNESCO saugomos Angkoro šventyklos Kambod�oje traukia turistus iš viso pasaulio.

Kambod�os ��ymyb� – Angkoro šventyklos

Unikalios UNESCO saugomos Angkoro šventyklos traukia turistus iš viso pasaulio. Tiek daug j� matyti neteko n� vienoje kitoje vietoje.

Bendras senov�je khmer� statyt� miest� ir šventykl� plotas - daugiau nei šimtas kvadratini� kilometr�. Viskam ap�i�r�ti reikia labai daug laiko, bet da�niausiai tam skiriamos vos dvi dienos.

Senasis Angkoro miestas buvo senosios khmer� imperijos centras ir sostin�. Intensyviausiai statytas XI-XII a., jis ir šiandien stebina savo dyd�iu ir gro�iu. Komplekso perlas – Angkor Vato šventykla, skirta dievui Šivai ir statyta kaip vieno iš valdov� kapas. Ji per am�ius bus senov�s khmer� galyb�s liudinink�.

Kai kurios Angkoro šventyklos buvo pamirštos d�iungl�se ir iš naujo atrastos tik prieš pusantro šimto met�.

Šiais architekt�ros stebuklais �avisi galyb� turist�, kuri� kasmet vis daug�ja. Anot vietini� gid�, nuo 1993 met� Angkor Vato miest� jau aplank� daugiau nei dvylika milijon� lankytoj�. Pernai šiuo miestu gro��josi pusantro, o šiemet tikimasi net dviej� milijon� lankytoj�. Po dvej� met� turist� srautus planuojama riboti. Pasteb�jome, kad dauguma Angkoro turist� – azijie�iai, nors yra ir vakarie�i�.

Kadangi turist� vis daug�ja, Seam Riepo miestas spar�iai ple�iasi. Statomi nauji viešbu�iai ir restoranai. Miesto senamiestis - gana gra�us ir jaukus. Restoranai beveik visada pilni lankytoj�. K��i� vakar� vien� j� pasirinkome ir mes. D�l laiko skirtumo u� stalo s�dome net penkiomis valandomis anks�iau nei m�s� artimieji gimtin�je. Tiesa, lietuviškas K��ias primin� tik kal�dai�iai.

Kambod�ie�iai Naujuosius metus šven�ia baland�io m�nes�. Nepaisant to, orientuodamiesi � vakarie�ius, jie taip pat puošia kal�dines eglutes ir tikrai nepamiršta pasveikinti savo sve�i� su pa�ia svarbiausia krikš�ioniška švente – šventomis Kal�domis.

T�sinys kitame numeryje

Temini� vakar�li� blizgesys

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Linksmybi� organizavimo r�pes�ius patik�jus specialistams, švente galima m�gautis atsipalaidavus. Vakar�li� ved�jai geba nukelti � karšt� papl�dim� ar pirat� laiv�, visai nesvarbu, koks met� laikas u� lango ir kokia proga kompanija ketina susitikti.

Vakar�li� organizatorius Egidijus Jankauskas �sitikin�s, kad juokas �mon�ms turi kelti tik teigiamas emocijas.

Id�jos si�lomos ir išklausomos

"Funmaker" vakar�li� organizatorius Egidijus Jankauskas renginiams brandina ir šiaulie�ius. Did�iuosiuose Lietuvos miestuose jau �prasta šven�i� organizavim� patik�ti specialistams. Šiauliuose "Funmaker" surengti vakar�liai sudaro dešimtadal� vis� šios firmos surengt� rengini�. "�mon�s �prat� taupyti ir šventes rengia patys, ta�iau jeigu jie paskai�iuot�, tai suprast�, kad telefono skambu�iams ir tinkam� paslaug� paieškoms sugaištama ir pinig� išleid�iama tikrai nema�ai. Kod�l švent�s nuotaikos nepatik�jus vakar�li� organizatoriams?" - klausia E. Jankauskas.

"Funmaker" rengia kal�dinius, naujame�ius vakar�lius �mon�se ir nedidel�ms priva�i� asmen� grup�ms. Per koncertin� program�, trunkan�i� pusantros valandos, skamba autorin�s �vairi� stili� dainos. Vakar�lio organizatoriai parašo scenarij� pagal klient� pageidavim� arba patys pasi�lo id�j�. Galima ekspromtu surengti improvizacij�.

"Juokas turi kelti teigiamas emocijas. Kai renginyje naudoju satyr�, jau�iu rib�, kada juokas gali u�gauti. Jeigu renginio prad�ioje sve�i� nuotaika tavo rankose, tai net vis� vakar� pasyviai steb�j�s rengin� dalyvis vakare išsijudina taip, kad gali net viliotin� sušokti", - tikina Egidijus.

Baisu, kai �mon�s susirauk�

Jaudul� ir nerim� renginio organizatorius ir ved�jas jau�ia iki pat vakar�lio prad�ios. Jam dar neprasid�jus, Egidijus jau dalyvauja jame, net vidurnakt� keliasi kilusi� mint� u�sirašyti. "�mon�s �sivaizduoja, kad rengti šventes labai linksma ir paprasta. O sunkum�, kaip ir bet kuriame darbe, kyla. Reikia atsiriboti nuo asmenini� problem�, pasi�lyti nauj� id�j�, visk� smulkmeniškai suplanuoti", - pasakoja vakar�li� organizatorius.

Egidijus renginius vesdavo dar mokykloje. Pats kuria proz�, eiles, anks�iau grojo fleita. Mokytoja jam si�l� rinktis aktorinio meistriškumo specialyb�, ta�iau baig�s mokykl� vaikinas nusprend�, kad "sudegusiame" Lietuvos teatre jis nevaidins. Dabar nuomon� pakeit� ir aktoriaus meno ketina imtis, kai verslas �siva�iuos.

Visada gars�j�s pokštais, susila�in�s galintis padaryti bet k� (kart� susila�in�s persireng� mergina ir mieste kalbino vaikinus), Egidijus š�liojim� neu�miršo iki šiol - praeivi� šypsn� kelia �mantri šukuosena ir batai skirting� spalv� batraiš�iais.

"Pats baisiausias dalykas - susirauk� �mon�s, tod�l darau visk�, kad juos pralinksmin�iau. Jei reikia, galiu ir nuogas � gatv� išeiti, o kad tur��iau u� k� baud� susimok�ti, tai prieš tai su kuo nors susila�in�iau. Nekreipiu d�mesio � aplinkini� nuomon�, visiems tikrai ne�tiksi. Man patinka bendrauti su �mon�mis ir kelti jiems nuotaik�", - šypteli Egidijus.

Rengini� re�isier� Nijol� Nasickien� pirat� vakar�lyje surengia lobio paiešk�.

Teminiai vakar�liai madingi

Rengini� re�isier� Nijol� Nasickien� renginius veda nuo tada, kiek save prisimena. Jos manymu, ved�jas turi degti taip, kad u�degt� renginio dalyvius, atiduoti savo energij� ir visada b�ti pasiruoš�s improvizuoti.

�mon�s vakar�lius u�sisako, kai nori prasiblaškyti, jubiliatui staigmen� surengti, kolektyv� suburti. Šiemet teminiai vakar�liai tapo itin madingi.

"Pirmiausia išsiaiškinu, ar ketinantys linksmintis �mon�s - aktyv�s dalyviai ar pasyv�s steb�tojai, ar leisis � avanti�r� ar pirmenyb� teiks konservatyviam reginiui. Po to ap�i�riu viet�, kur bus rengiamas vakar�lis ir rašau scenarij�, apgalvodama kiekvien� smulkmen�", - pasakoja Nijol�.

Pokyli� sal�je šven�iantys jubiliej� renkasi vakar� tango tema, merginos, ištekinan�ios draug� - arabišk� mergvakar� su rytietiškais kostiumais ir muzika, gra�i aplinka gamtoje išprovokuoja pirat� lobio paieškas, o viešbutyje su baseinu labiausiai tinka papl�dimio kokteiliai, salsos ir sambos ritmai.

Anot Nijol�s, vakar�lio dalyvius � �aidim� svarbu �traukti dar jam neprasid�jus. U�uomina, kokia vakar�lio tema, k� reikia tur�ti, jau b�na nurodyta kvietimuose. Jei sve�iai kvie�iami � Majamio papl�dim�, tai raginami tur�ti maudymosi kostium�, akinius nuo saul�s, skryb�l�, rankšluost�, o jeigu � pirat� bali�, tai prašomi sukurti klano legend�, nupiešti v�liav�, tur�ti j�r� pirat� atribut�.

"Jeigu organizuoju lobio paiešk�, turiu suskai�iuoti kiekvien� �ingsn�, sukurti tikslias nuorodas, kur lobio reikia ieškoti, numatyti kiekvien� minut�, net laik�, kada leisti dalyviams pails�ti. Iš patirties �inau, kad po ilgesn�s pertraukos �mones sunku suburti. Negali b�ti jokios �tampos, juk renginys kartais trunka penkias ar šešias valandas, o suvaldyti reikia net šimt� ar daugiau �moni�", - vakar�li� organizavimo paslaptis atskleid�ia N. Nasickien�.

Vakaras tango tema labai madingas.

Lob� suvalg� praeiviai

Trasa, kuri� reikia �veikti dalyviams, gali t�stis ir apie du kilometrus, o lobio gali tekti ieškoti net medyje arba po akmenimis. Rengini� ved�ja prisimena kuriozin� situacij�, kai priart�j� prie tikslo piratai niekaip negal�jo lobio surasti, kol vienas praeivis nepasak�, kad j� prie mašinos �iaumoja dvi moterišk�s. Saldainius dalyviai atkovojo, o Nijol� nuo to laiko, organizuodama kitus pirat� �ygius, lob� uoliau paslepia, kad svetimos akys neu�matyt�.

Kartais Nijol� vakar�l� pati paver�ia išdykusiu. Tada ji pavirsta � ragan� ir dr�siai elgdamasi provokuoja renginio dalyvius, u�lipdama kam nors ant kupros, lakstydama ant šluotos ar �spirdama kokiam nors vyriškiui � minkšt� viet�.

"Švent�s nuojauta - svarbiau nei pati švent�. Pasiruošti vakar�liui, pasisi�ti ar nusipirkti r�bus tampa ne ma�esne atrakcija nei pats šventimas. Nors id�jas da�niausiai pasi�lau pati, bet � �aidim� mielai �sijungia ir patys švent�s dalyviai. Man�s net ne�sp�j�, skrynioje atsive�a šok�j� arba prieš išplaukiant laivu staigmen� pakiša b�rys mergin�, apsirengusi� juodais pleibojaus kišku�iais", - prisimena pašnekov�.

Jaun�j� gamtinink� centrui - 40 met�!

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� jaun�j� gamtinink� centras - vieta, viliojanti miesto vaikus iš "kompiuterini�". Sulaukus gra�ios sukakties verta pa�velgti, kok� keli� teko nueiti vadovams ir pedagogams, koki� rezultat� teko pasiekti vaikams, kad centras tapt� patraukliu ir �inomu šalyje.

Gamtininkai ve�iodavo miestel�nus mokamai, o u� surinktus pinigus pirkdavo pašar� �irgams.

�kurtuv�s �kininko sodyboje

Jaun�j� gamtinink� sto�iai nuo jos gyvavimo prad�ios iki pat 2003 met� vadovavo Adel� Bal�i�nien�. Iš�jusi � pensij� 55-eri�, šlubuojant sveikatai, moteris jame dirbo dar 15 met�. �temptai ir atsakingai dirbusi 38 metus, kai visi savaitgaliai ir vasaros prab�gdavo stovyklose ar kelion�se su vaikais, direktor� sako, kad dabar elgt�si kitaip.

Jaun�j� gamtinink� stotis 1966 metais �sik�r� � Australij� išvykusio �kininko sodyboje, esan�ioje �uvinink� gatv�je. Kadangi antras aukštas buvo u�imtas ir laisv� patalp� b�reliams tr�ko, mokytojai su vaikais eidavo � mokyklas ir u�si�mimus vesdavo klas�se.

Senas namas direktor�s pastangomis buvo perda�ytas, pakeistas stogas, vietoj netoliese telkšojusios dvokian�ios pelk�s neilgai trukus buvo išasfaltuotas kelias, iškastas tvenkinys su salel�mis, kur b�davo maudomi �irgai.

1987 metais gamtininkai buvo iškelti � kitas patalpas - k� tik pastatyt� vaik� dar�elio tipo pastat�.

Tada dirbo dvidešimt biologo išsilavinim� turin�i� pedagog�, iš kuri� trys darbuotojos dirba iki ši� dien� - tai Irena Janulien�, Laima Jogminien� ir Angel� Zuokien�. Vaikai su mokytojais mokomajame-bandomajame sklype augindavo vaistinius, retus ir nykstan�ius augalus bei rinkdavo j� kolekcijas. Eidavo � park� ir �ini� semdavosi iš gyvosios gamtos.

Gyvajam kampeliui 25-erius metus vadovavo Veterinarijos akademij� baig�s Vytautas Uosis. Jis ne tik pri�i�r�jo, maitino, gyd� �moni� atneštus, niekam nebereikalingus, su�eistus laukinius gyv�nus, bet palaik� ryšius su Rygos zoologijos sodu ir meistravo gyv�nams narvus. Dabar V. Uosis dirba Šiauli� rajono jaun�j� gamtinink� centre.

Dalyvaudavo visose miesto švent�se

Gamtininkai kasmet organizuodavo rengin� "Naujieji - po egle". Netgi, kai lauke spausdavo 25 laipsni� šaltukas, o pusnys siekdavo kelius, vaikai kinkydavo � roges arkl�, �simesdavo malk� ir va�iuodavo � park�, kur prie e�ero atsiverdavo puiki panorama.

Gamtininkai dalyvaudavo visose miesto švent�se. Su �irgais ve�iodavo norin�ius pasiv��inti ve�imai�iais miestel�nus. Vykdavo � konk�rus, moksleivi� kal�din�se var�ybose da�nai laim�davo pirm�sias vietas. Šiauli� jaun�j� gamtinink� stotis buvo garsi visoje Lietuvoje.

�irg� �sigydavo �vairiai: tai koks nors kol�kis padovanodavo, tai nebetinkant� var�yboms �irg� atvesdavo, tai patys nusipirkdavo. Adel� Bal�i�nien� buvo nupirkusi �irg� bei furgon�, kuriuo �irgus ve�davo � var�ybas.

Gamtos myl�tojai stovyklaudavo su �irgais prie Bijot�s. A. Bal�i�nien� pamena, kaip jai vienai tekdavo imtis atsakomyb�s u� 20 vaik�, kai tekdavo juos, besimaudan�ius e�ere, pri�i�r�ti.

"Dabar viskas pasikeit�. Ilgas vasaros stovyklas palapin�se pakeit� savait�s išvyka ir gyvenimas nameliuose. B�relius veda visiškai su gamta nesusij� pedagogai. M�s� su vaikais sodinti dar sveiki med�iai dabar raunami, o nauji nesodinami, - pra�jusius laikus su dabartimi lygina A. Bal�i�nien�. - Sovietme�iu vaikams buvo skiriama daugiau d�mesio. Nemokamai pamat�me nema�ai Rusijos. Keliavome � Ural�, Kaukaz� ir Altaj�. Kasmet visi gaudavo kelialapius � Palang�, kur gyvendavome �vej� gatvel�je".

Direktor�, net iš�jusi � u�tarnaut� poils�, kasmet susitinka su buvusiais gamtininkais. Keistas sutapimas, ta�iau direktorei iš�jus iš darbo išd�i�vo ir Gamtinink� centro šulinys.

Vaikai ma�iau domisi gamta

2002 metais direktoriaus k�d� u��m� Gintaras Oliškevi�ius, kuris joje tebes�di iki šiol. Per jo vadovavimo laikotarp� daug kas pakito. Jaun�j� gamtinink� stotis kalbinink� buvo pervadinta � Jaun�j� gamtinink� centr�. Vietoj dvidešimties pedagog� bedirba dešimt, ta�iau jie turi piln� darbo kr�v�. Kvalifikuot� darbuotoj�, baigusi� Veterinarijos akademij�, pasak direktoriaus, sunku prisivilioti, o Šiauli� regione jie neruošiami.

Penki pedagogai, dirbantys centre, turi vyriausiojo mokytojo vard�, du darbuotojai �gijo magistro laipsn�. Centre kasmet lankosi apie tris šimtus vaik�. "Šiuolaikiniai vaikai ma�iau �ingeid�s, jie labiau domisi kompiuteriais, o ne gamta, ta�iau jie savaip �dom�s. Kaip ir anks�iau, jie kasa �em�, sodina augalus, verda arbat�, kuria g�li� kompozicijas, myli �irgus ir pasiekia puiki� rezultat�. Lietuvos �irg� �empionat� ištverm�s var�ybose jau tre�ius metus pelnome prizines vietas. M�s� paruoštus raitelius pastebi profesionalai ir pervilioja � savo �irgynus. Gaila �d�to darbo, centre lieka "�ali" vaikai. Kita vertus, m�s� darbas - u�imti juos", - sako G. Oliškevi�ius.

Aklas ilgauodegis �altys tikrai nesitaiko �gelti Jaun�j� gamtinink� centro direktoriui Gintarui Oliškevi�iui. Roplys, ieškodamas šilumos, nori pasisl�pti direktoriaus rankov�je.

Per ketverius metus Gamtinink� centras �sigijo dvi priekabas, reikalingas �irg� pašarams ar statybin�ms med�iagoms ve�ti, autobusiuk�, kompiuteri� ir kitoki� biuro technik�. R�m�jams padedant, �gyvendinant projektus ir finansuojant Šiauli� miesto savivaldybei, Jaun�j� gamtinink� centre buvo restauruotas �irgynas, Katin� muziejus bei iškastas 90 metr� gylio giluminis gr��inys.

Anot direktoriaus, dabar nuomojami laisvi gardai �irgams laikyti, teikiamos turizmo paslaugos.

Vienintel� vieta pasaulyje

Centras tebesilaiko senos tradicijos spalio 4-�j� šv�sti Pasaulin� gyv�n� globos dien� spalio 4-�j�. Tada demonstruojamos ka�i� mados, vyksta policinink� šun� pasirodymai, �irg� eisenos, galima nemokamai paskiepyti gyv�nus, pasivaišinti arbata, išrinkti gra�iausi� gyv�n�.

"Anks�iau visk� duodavo, dabar reikia mok�ti pasiimti. Gaunamos pajamos išaugo šešiolika kart�. Iš susiraukšl�jusios senut�s Gamtinink� centras virsta � gra�i� mergin�. Esame vieninteliai pasaulyje, kur vienoje vietoje galima rasti ir gyv�j� kampel�, ir �irgyn�, ir Katin� muziej�. Lietuvoje gamtinink� centr� n�ra daug. Be m�s� - Lietuvos jaun�j� gamtinink� centras ir Kauno aplinkotyros centras", - did�iuojasi direktorius.

Kalb�damas apie ateities planus, G. Oliškevi�ius u�simena, kad nor�t� �sigyti kariet�, kuria b�t� galima v��inti miesto sve�ius. Iki 2010 met� �irgyn� planuojama parengti turizmo reikm�ms. Miestel�nus tada vilios naujas manie�as, kavin�s, profesional�s raiteliai, �irgai ir kitokios turizmo paslaugos.

"Laikausi principo - eiti � priek� ir nesigr��ioti atgal", - �sitikin�s G. Oliškevi�ius, tikintis, kad jam dar pavyks išvysti kitok� Jaun�j� gamtinink� centro veid�.

"Virus" mada nepa�yk�t�jo netik�tum�

Oksana LAURUTYT�

Tris savaites Šiauliuose truk�s tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis "Virus" savaitgal� baig�si spalvingu renginiu - "Virus" mad� šoua.

Nors pastarajame renginyje ir ne viskas vyko taip, kaip buvo suplanuota, viena "Virus" organizatori� - menotyrinink� Ernesta Šimkien� - d�iaugiasi, jog �i�rovams pavyko suteikti maloni� regini�.

Id�j� nestokojan�i� šiaulie�i� Redos ir Ar�no Uogint� kolekcija "Happy".

Ko išsigando maneken�

"Koks "Virusas" be netik�tum�?" - šypsosi Ernesta Šimkien� prisimindama, kaip Ar�no ir Redos Uogint� kolekcijos "Happy" pristatymo metu kilo debesys milt�, kuriuose "pasimaudyti" teko ir �i�rovams. Pernai �i�rovams kliuvo daugiau - Gedimino Ber�inio ir Pauliaus Arlausko (Pukos) surengto performanso metu buvo aptaškyti pomidor� pada�u...

Ir šiemet jau Vilniuje gyvenantis P. Arlauskas liko ištikimas "Virusui". Jis suk�r� marškin�li� kolekcij� "I have a bomb/Aš turiu bomb�". Menininko sukurtus marškin�lius su šmaikš�iais u�rašais demonstravo viena mergina, kuri tur�jo suktis lyg vijurkas. Ji, per�jusi podiumu, jau išeidama pro u�dang� vienus marškin�lius nusirengin�jo ir iškart vilkosi kitus. E. Šimkien� sako, kad kolekcijos pristatymas tur�jo vykti kitaip.

"P. Arlauskas nor�jo, kad mergina vis� akivaizdoje vienus marškin�lius nusirengt�, o kitus apsivilkt�. Kaune surasta ir vieno šalies laikraš�io mergin� gro�io akcijos išgarsinta mergina iš prad�i� sutiko nusirengin�ti viešai, o v�liau, matyt, išsigando ir atsisak�. Šiek tiek gaila, kad �domios id�jos nepavyko �gyvendinti. �i�rovai nelabai sp�jo �sigilinti, kas parašyta ant marškin�li�", - komentavo menotyrinink�.

Baigiamajame "Virus" renginyje negal�jo dalyvauti poetas Rolandas Rastauskas - jis susirgo ir neatvyko � Šiaulius. R. Rastauskas ketino labai originaliai pristatyti savo nauj� knyg� "Metimas". Kita vertus, k�r�jas renginyje vis tiek "dalyvavo" - �i�rovai, muzikuojant d�iazo atlik�jams Arkadijui Gotesmanui ir Liudui Mock�nui, gird�jo jo bals�.

Skandinav�s Liinos Viira kolekcija "Folklorinis kokteilis".

Vilnie�io Giedriaus Paulausko kolekcija "Pramuštgalviai".

Pravert� pa�intys ir "pirtyje"

"Virus" mad� šou iš viso buvo pristatyta vienuolika kolekcij�, kurias suk�r� Lietuvos ir u�sienio k�r�jai, Šiauli� jaunimas. Daugiausia ovacij� sulauk� trij� kolekcij� pasirodymai: skandinav�s Liinos Viira" 10 modeli� kolekcija "Folklorinis kokteilis", vilnie�io Giedriaus Paulausko 10 modeli� kolekcija "Pramuštgalviai" ir, �inoma, id�j� nestokojan�i� šiaulie�i� Redos ir Ar�no Uogint� kolekcija "Happy".

Liina Viira pakviesta dalyvauti E. Šimkien�s asmenini� kontakt� d�ka. "Dalyvavau vienoje Pernu vykusioje parodoje. Buvo vakar�lis, skandinavams �prasta pirtis. Besikaitindamos joje ir susipa�inome", - šypsosi menotyrinink�. �inoma, eilin�s dizainer�s � Šiaulius ji neb�t� kvietusi - L. Viira kolekcijos yra sulaukusios rimt� �vertinim� Švedijoje ir Estijoje.

Skambant skandinav� liaudies muzikai, ant podiumo pasirod� ryškiaspalviais megztais, nertais ir si�tais r�bais vilkin�ios ir medin�mis aukštakuln�mis kurpait�mis avin�ios �aismingai nusiteikusios merginos. Pasirod� ir pati raudonplauk� L. Viira - �siver�� gaivališkai, linksmai pasimaiv� ir lyg ko nors susig�dusi n�r� u� u�dangos.

Itin daug aplodisment� sulauk� G. Paulausko kolekcija "Pramuštgalviai". Ne tik patys drabu�iai, bet ir vaikinai, kurie juos pristat�, vert� aik�ioti. Pasitikintys savimi, šok�iodami ar lyg tikri pasip�t�liai dend�iai jie vaikš�iojo podiumu.

"G. Paulauskas ir pats išeina ant podiumo, paš�lusia nuotaika u�kre�ia kitus. Jis savo kolekcij� yra demonstrav�s "Mados infekcijoje", kur pristatymas vyko šiek tiek kitaip - vaikinai ant podiumo pasirodydavo ap�erg� motociklus, su riedlent�mis ar dvira�iais. Gaila, kad mes neturime toki� galimybi� - ma�ai vietos", - komentavo E. Šimkien�.

Menininkai randa laiko ir alternatyviajai madai

R. ir A. Uogint� kolekcijos "Happy" pristatym� organizatoriai nuk�l� pa�iai pabaigai. Ma�a mergait� August� grie�� smuiku, o ant podiumo pasirod� keisti sutv�rimai, lyg dangiškosios manos ištrošk� si�lom� kukur�z�. Linksmintis kviet� ir b�gn� lazdele mušantis padaras. Nuo kiekvieno sm�gio aplinkui sklido milt� debesys.

"B�tyb�s keistomis nosimis, snapais - Uogint� vizitin� kortel�. J� pasirodymas - apie liaudies laim�, masines linksmybes. Teatrališki Uogint� reginiai, kaip ir visada", - šypsojosi menotyrinink�.

E. Šimkien� d�iaugiasi, kad šiais laikais, kai dizaineriai vis da�niau kuria tam, kad u�sidirbt�, išlieka k�r�jai, randantys laiko alternatyviajai madai. Ji ne tik kuria kolekcijas, bet ir parenka atitinkam� muzik�, vaizdo projekcijas. "Smagu, kad kolekcija pristatoma kaip visuma, kurioje svarbios ne tik detal�s, bet ir atmosfera, nuotaika - �i�rovas atsiduria tarsi kitoje erdv�je", - kalb�jo pašnekov�.

"Virus" mad� šou savo kolekcijas pristat� ir šiaulie�iai Jelena Budrevi�i�t�, Kristina Valan�i�t�, �aneta Jasaityt� ir Jurga Sutkut� bei Jaun�j� meninink� klubas "M-13". Kolekcijas demonstravusi� mergin� šukuosenas ir makia�� k�r� Šiauli� buitinink� mokyklos specialistai.

Padangi� auk�tumos pasiduoda �iaulie�iams

Oreivis V. Samarinas: "Iš gimtojo miesto kilti smagiau"

Oksana LAURUTYT�

Pirmadien� iš Šiauli� Saul�s laikrod�io aikšt�s pakil�s oro balionas pasiek� nauj� šalies rekord� - pakilo � 10 kilometr� 78 metr� aukšt�. Balionu skrid� dr�suoliai - �inomas Lietuvos alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas bei pilotas Vytautas Samarinas - pakilo aukš�iau, negu planavo.

Vyr� tikslas buvo pakilti � aukš�iausio pasaulio kalno Everesto, siekian�io 8848 metrus, aukšt�.

"Neatsitiktinai balionu kilome iš Šiauli�. Iš gimtojo miesto pakilus siekti rekordo - smagiau", - savaitraš�iui "Šiauliai plius" teig� buv�s šiaulietis V. Samarinas, kuris oro balionu yra pakil�s apie 500 kart�. Ši� met� rugs�j� kitas buv�s šiaulietis, V. Samarino klas�s draugas Aurimas Vengris su kolega V. Sviderskiu pasiek� ankstesn� aukš�io rekord� - karšto oro balionu pakilo � 7212 metr� aukšt�.

Oreiviai apie 11 valand� 30 minu�i� pakilo iš Šiauli�, o apie 12 valand� 40 minu�i� nusileido netoli Utenos. Iš viso skrydis truko 2 valandas 10 minu�i�.

Naudojo kosmonaut� �rang�

"Nereik�t� to vadinti �ygdarbiu. �ia nebuvo nepamatuotos dr�sos ir tai nebuvo labai rizikinga", - telefonu savaitraš�iui "Šiauliai plius" kuklinosi oro baliono pilotas. Ta�iau vyras teig�, kad d�l �veikto didelio aukš�io jau�iasi pavarg�s. "Šiandien kilau liftu ir tikrai jau�iausi ne kaip visada, buvo šiek tiek negera. Paprastai taip netur�t� b�ti. Organizmas signalizuoja, kad da�nai � tok� aukšt� nereik�t� kilti", - atviravo oreivis.

Siekti šalies rekordo V. Samarinas ir V. Vitkauskas ruoš�si itin atsakingai. Kiek kainavo skrydis, oreivis sak� negalintis pasakyti, nes yra dalyk�, kuri� pinigais ne�vertinsi.

Anot V. Samarino, ruošiantis skryd�iui teko labai daug laiko praleisti skai�iuojant, svarstant, kaip patobulinti turim� �rang�, iš kur gauti reikalingos technikos. Dideliame aukštyje reikia tur�ti deguonies kaukes, alpinizmo �rang�, nedegan�ius kostiumus ir specialius r�bus, nes pakilus � 8 kilometr� aukšt� oro temperat�ra gali nukristi iki 50-60 laipsni� šal�io, atmosferos sl�gis bus 3–4 kartus ma�esnis nei �em�s paviršiuje, kamuos deguonies tr�kumas ir veiks ultravioletiniai saul�s spinduliai.

"Toki� deguonies kauki�, kokias tur�jome, Lietuvoje t�ra tik dvi, jas turi tik rim�iausi šalies alpinistai. Šios deguonies kauk�s pagamintos Rusijos kosmini� tyrim� centre. Gavome tokios �rangos, kuri ir kosmose veikia", - pasakojo oreivis.

45 laipsniai šal�io - šilta

Dr�suoliai buvo pasi�m� ir parašiutus, kad atsitikus nelaimei gal�t� s�kmingai nusileisti. Parašiut� vyrams neprireik� - po ma�daug dviej� valand� skryd�io balionas nusileido netoli Utenos. Pasiek� rekordin� aukšt�, oreiviai išk�l� Lietuvos v�liav�.

"Parašiutizmo instruktorius, paskolin�s mums parašiutus, mok�: kai bus baisiau kilti balionu nei iššokti parašiutu, tada ir šokite. Juokiausi, kad tokiu atveju parašiut� palik�iau �em�je. Balionu kilti man nebaisu, o parašiutu šokti dar neband�iau. Manau, kad reik�s kada nors išbandyti - smalsu, k� patiria parašiutininkai", - juok�si V. Samarinas.

Oreivi� skrydis vyko, kaip ir buvo suplanuota. Oras buvo puikus. "Devyni� kilometr� aukštyje paprastai temperat�ra siekia 60 laipsni�, ta�iau š� kart� buvo šilta - temperat�ra buvo nukritusi vos iki 45 laipsni� šal�io. Buvo baisoka tik d�l per didelio skridimo grei�io - aukš�iausiame taške jis buvo ma�daug 150 kilometr� per valand�. Nuolat skrisdami tokiu grei�iu, gal�jome nusileisti ne Lietuvos teritorijoje", - sak� V. Samarinas.

Oreiviams iš anksto buvo �inoma, jog v�jas bus stiprus ir balion� gali nunešti � kitos šalies teritorij�, bet Šiauliai buvo pasirinkti neatsitiktinai. "Gal�jome kilti ir iš Kry�kalnio, bet kadangi save laikau šiaulie�iu - aštuoniolika met� �ia gyvenau - iš gimtojo miesto kilti buvo smagiau", - sak� V. Samarinas, aiškindamas, kad kitas šiaulietis, jo bendraklasis Aurimas Vengris yra pirmas lietuvis, nutar�s oficialiai u�registruoti oro balionu pasiekt� rekord�. Id�ja oro balionu siekti aukš�io rekord� n�ra nauja, ta�iau kol kas oreivi� m�ginimai nebuvo rimti. Nebuvo reikiamos technikos, tod�l b�davo pasiekiamas tik 4-5 kilometr� aukštis.

Pastarojo rekordo id�ja kilo po to, kai Lietuvoje atsirado didelis ir galingas oro balionas, kur� neseniai �sigijo �moni� grup� "KG group".

Aukš�io limitas - išnaudotas

V. Vitkauskas bei V. Samarinas rekordiniam skryd�iui pakilti ketino dar lapkri�io viduryje, ta�iau niekaip nesulauk� skryd�iui palanki� oro s�lyg�. Geriausiai tokiam skryd�iui tinka giedra diena, nestiprus v�jas. Saul�s miestas pateisino savo vard� - rekordui siekti oras buvo puikus.

Rekord� steb�jo ir fiksavo agent�ra "Factum". Oro baliono skryd� filmavo specialios šal�iui atsparios kameros, kilusios kartu su balionu. Baliono pasiekt� aukšt� nustatyti pad�jo palydovin� navigacin� sistema bei mechaniškai aukšt� pagal sl�gio poky�ius matuojantis barografas.

Rekordinis skryd�io aukštis �ad�jo pilotams daug ekstremali� išbandym� - sunku prognozuoti, kaip � j� reaguos organizmas, technika. �prastai oreivi� naudojama technika yra pritaikyta ne tokiam sl�giui ir temperat�rai, kokia yra 10 kilometr� aukštyje.

�moni�, pakilusi� � tok� aukšt�, yra nedaug, tod�l gydytojai negali pasakyti, kaip tai veikia organizm�. Yra tik teorijos, manoma, kad 11 kilometr� aukštyje gali ištikti staigi mirtis. "11 kilometr� aukštyje reikia vilk�ti vos ne kosmonaut� skafandrus ar skristi specialioje kapsul�je. Reikia kito kuro, mat dujos rekordiniame aukštyje beveik nedeg�. Ypatingos technikos lietuviai neturi, tod�l, manau, pasiek�me aukš�io limit�", - teig� V. Samarinas.

Vis d�lto oreivis neabejoja, kad kada nors ir šis šalies rekordas bus �veiktas. "Juk prieš 18 met� negal�jome n� �sivaizduoti, kad tokius dalykus darysim. Gal kas nors tur�s daug pinig� ir m�s� rekord� �veiks", - teig� pilotas Vytautas Samarinas, rekord� pasiek�s su pirmuoju Everesto viršukaln� �veikusiu lietuviu alpinistu Vladu Vitkausku.


Oro baliono pilotas Vytautas Samarinas tik�josi, kad pakilus � rekordin� aukšt� oro temperat�ra bus nukritusi iki 50-60 laipsni� šal�io. Oreivis nesušalo, mat gelb�jo šilti kostiumai, o 10 kilometr� aukštyje buvo "šilta" - vos 45 laipsniai šal�io.		Everest� �veik�s alpinistas Vladas Vitkauskas oro balionu pakilo dar aukš�iau. Aukš�iausios pasaulio viršukaln�s aukšt� viršijo 1 kilometru 230 metr�.

Festivalis "Virus" i��jo � gatves

Oksana LAURUTYT�

Pra�jus� penktadien� Šiauli� dail�s galerijoje prasid�j�s 11-asis tarptautinis meno festivalis "Virus" v�l stebins rengini� ir regini� gausa bei �vairove.

Vien� ši� regini� - tarptautin� parod� "Bit�s meno erdv�s" - jau dabar galima pamatyti bulvare, Prisik�limo aikšt�je ir skverelyje prie Savivaldyb�s. "Viešojo meno k�rinius eksponuojame, nes manome, kad taip formuojame mistie�i� atvirum� menui ir gro�iui", - sako festivalio organizatorius Virginijus Kin�inaitis ir prašo b�tinai parašyti, kad jis, �inoma, juokauja. Kod�l V. Kin�inaitis juokauja?

"Viruso" organizatoriai tikisi, kad Šiauliai �rodys esantys verti viešojo meno ir gezai nepasik�sins � meno k�rinius.

Šiauliai - gez� miestas?

Jau savait�s prad�ioje p�s�i�j� bulvare buvo galima išvysti mil�iniškus viešojo meno tapybos darbus. Devyni k�riniai - tai garsi� Lietuvos ir u�sienio meninink� sukurti darbai "Bit�s meno erdv�s".

V. Kin�inaitis sako, kad šalies sostin�je ar Klaip�doje viešojo meno ekspozicijos yra �prastos, ta�iau � Šiaulius menininkai nenori ve�ti savo vitrin�, skulpt�r�, kit� ekspozicij�. "Menininkai bijo, kad gez� mieste k�riniai pavirs skeveldr� ir du�en� kr�va", - pasakoja jis. "Viruso" organizatoriai, pasikviet� � Šiaulius "Bit�s meno erdves", mano Šiauliams suteikiantys šans� reabilituotis - pasirodyti kult�ringu, atviru menui ir gro�iui miestu.

V. Kin�inaitis prašo parašyti, kad taip teigdamas jis juokauja, nes realyb� yra visiškai kitokia. Nes neb�tinai meno k�riniai Šiauliuose ardomi, niokojami ir dau�omi.

Festivalio organizatorius kaip pavyzd� pateikia u� Men� fakulteto stov�jusias dvi mil�iniškas metalo lau�o plenero "Kontrapunktas" skulpt�ras, kurios ka�kokiu b�du buvo nuverstos. "Mes j� niekaip negalime pakelti, nes nepavyksta vienu metu suburti tiek �moni�, kurie š� darb� atlikt�. Svarstome, kaip reik�jo jas nugriauti, neu�siversti ant galv�, mirtinai neprisispausti. Tie, kurie skulpt�ras nugriov�, mus tikrai stebina savo k�rybiškumu", - šypsosi pašnekovas.

V. Kin�inaitis tikisi, kad šiuo metu eksponuojam� devyni� darb� li�dnas likimas neištiks. Mat k�riniai - ne metalo lau�as, tapybos darb� spalvos gra�ios. "Gal spalvos sulaikys nuo agresijos, skatins kitokius jausmus ir emocijas?" - svarsto jis.

Beje, "Bit�s meno erdvi�" k�r�jai sutiko, kad k�riniai b�t� atve�ti � Šiaulius tik tuo atveju, jei bus garantuota j� apsauga. V. Kin�inaitis d�iaugiasi, kad saugoti meno k�rinius geranoriškai ir nemokamai sutiko saugos bendrov� "Falc Security".

Jei k�riniams nieko nenutiks, jie miesto gatv�se stov�s m�nes�, o jei Savivaldyb� apsiims juos saugoti - ir iki �iemos pabaigos. Vis d�lto abejojama, ar miesto vald�ia tuo pasir�pins, mat, anot pašnekovo, vald�ia nenor�jo min�t� k�rini�, estetizavusi� miest� ir pakeitusi� peiza��, priimti � vieš�sias erdves.

11-asis Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis "Virus" prasid�jo literat�riniais skaitymais. Festivalio dalyvis - poetas Rolandas Rastauskas.

Muzika ir animacija

"Virus" festivalis kasmet šiek tiek mutuoja, ta�iau apr�pia daugyb� meno sri�i�. Š� savaitgal� vienas ryškesni� rengini� - šiandien Dail�s galerijoje vyksiantis "Virus muzika" vakaras. Šio renginio metu bus galima pasiklausyti tikrai geros muzikos: "Vilnius Jazz Young Power" konkurso "Grand Prix" laim�toj� - grup�s "For Free", originali� muzikos instrument� išrad�jo T. Dobrovolskio, akordeonisto R. Sviackevi�iaus ir solist�s A. Pabar�iut�s projekto "The Trip".

Vakar� baigs DJ's ir VJ Eimis grup� "Dublicate" - populiari intelektualios klubin�s jaunimo muzikos grup�. V. Kin�inaitis sako, kad vakaro metu skamb�s tikrai gero skonio �vairiar�š� muzika, kuri paprastai girdima atskirai, o "Viruse" skamb�s vieno vakaro metu. "Virus" tradicija - maišyti �vairias meno r�šis, kurti j� visum�", - paaiškina pašnekovas.

Šeštadien� "Laiko" kino teatre vyks animacijos festivalis "Virus animacija". Jo metu bus rodoma tarptautinio animacijos meno festivalio "Tindirindis" programa. Šiaulie�iai turi unikali� galimyb� vis� dien� nemokamai steb�ti animacijos men�. Ryt� bus rodomi festivaliniai filmukai vaikams, dien� - eksperimentin� animacija, o vakare - animacija suaugusiesiems.

Konferencija apie siaub�

"Virus" ne�sivaizduojamas be mokslini� konferencij�, o šiemet t�siamos netik�tos j� temos. Ši�met� konferencija, kuri vyks tre�iadien�, bus skirta siaubui. Ji vadinsis "Siaubas dabar" ir yra rengiama kartu su Šiauli� universiteto Filosofijos katedra.

Anot V. Kin�inai�io, siaubo motyvas yra �vairiapusiškai svarbus. Viena vertus, pasaul� yra ap�m�s kataklizm�, teroro siaubas, kita vertus, yra kult�rinio siaubo paradoksai, nepakeliamos b�senos. Bus nagrin�jamos �vairios siaubo formos - ideologinis, meninis, egzistencinis, komercializuotas. Siaubas glaud�iai susij�s su kinu, dabartiniame kine siaubo �anras itin populiarus. Kokius poreikius tenkina šis �anras? Apie tai ir bus kalbama konferencijoje.

Ketvirtadien� Dail�s galerijoje vyks medij� meno popiet�. "Virus" festivalyje tradiciškai dalyvauja u�sienyje gyvenantys ir s�kmingai kuriantys šiaulie�iai, tad 17 valand� bus rodomas Švedijoje gyvenan�ios Martos Dauli�t�s ir jos kolegos Th. Jansson'o audiovizualinis projektas. 19 valand� bus pristatomi naujausi šiaulie�i� medijos meno projektai "Br�kšta".

Daugiau informacijos apie "Virus" - kitame "Šiauliai plius" numeryje.

Geros nuotaikos pardav�jai

Oksana LAURUTYT�

"Ne�sivaizduojate, k� galima sukurti iš balion� ir koki� form�, dyd�i� ir rašt� balion� esama pasaulyje! Mes man�me, kad pas mus did�iausias balion� pasirinkimas Šiauliuose, bet �sitikinome, kad tobul�ti dar yra kur", - emocingai kalba �mon�s "DEid�ja" savininkai Diana ir Egidijus Gedminai.

Neseniai sutuoktiniai gr��o iš tarptautinio oro balion� festivalio Maskvoje, kur �gijo begal� �ini�, k� galima pagaminti iš balion� ir kaip sukurti šventin� nuotaik� ne tik vaikams.

Iš balion� galima padaryti �vairias �mogaus dyd�io fig�ras ir dovanoti jas draugams ar kolegoms.

Balion� karalyst� Šiauliuose

� �mon�s "DEid�ja" parduotuv� u�suka daili moteris ir sako turinti problem�. Jai reikia dalyvauti teminiame vakar�lyje, kur ji atliks damos su šuneliu vaidmen�. Moteris dama nesunkiai gali tapti, bet iš kur gauti šun�? � �mon�s parduotuv� ji u�suko pamaniusi, kad šunelis gali b�ti... helio pripildytas šuns formos balionas.

Egidijus Gedminas pirk�jai skuba pad�ti - si�lo didel� šuns formos oro balion�, su kuriuo moteris atrodys �aisminga ir tikrai bus "dama su šuneliu". Pirk�ja u�sirašo pardav�jo telefon� - savo prip�sto šunelio ateis paskirtu laiku.

"Mes turime vien� ištikim� klient� - dvej� met� mergait�, kuri kiekvien� dien� ateina pas mus pirkti baliono. Balion� galima �sigyti kur nori, bet ji ateina pas mus", - d�iaugiasi Diana. Ji sako, kad j� parduotuv�je oro balion� pasirinkimas did�iausias Šiauliuose, ta�iau tiek balion�, kiek jie pamat� spalio 24-26 dienomis Maskvoje, kur vyko septintasis tarptautinis oro balion� festivalis, ne�manoma pamatyti niekur.

Maskvoje vykusiame festivalyje pristatyti kone vis� pasaulio �moni� gaminami oro balionai. Renginyje savo k�rinius iš �vairiaspalvi� balion� demonstravo geriausi dekoravimo meistrai.

Anot Dianos, festivalyje ji su vyru buvo vieninteliai �mon�s atstovai iš Baltijos šali�, o �sp�d�i�, kuriuos patyr� renginyje, jie nepamiršta iki šiol. "Festivalio metu vyko konkursas "Vaikyst�s pasaulis", kuriame reik�jo iš oro balion� sukurti �vairias kompozicijas, puošybos elementus. Nepakartojamus darbus pristat� per dvidešimt dekoravimo balionais �moni�. Nerealus gro�is", - šypsosi moteris.

Diana labai steb�josi, kad k�rybini� komand�, kurias sudar� apie dešimt �moni�, nariai - daugiausia vyrai. "D�iugu, kad vyrai imasi kruopštumo ir k�rybos reikalaujan�io darbo - dekoravimo balionais", - sako moteris.

Diana ir Egidijus Gedminai festivalyje lank�si seminaruose, kur mok�si, kaip kurti iš balion� fig�ras, �vairias puokštes, puošti patalpas. "Tikrai �gijome daug �ini�, dabar bereikia jas panaudoti", - pasakojo verslininkai.

Vaikyst�s pasaulis - iš oro balion�.

Savas verslas - stebint rink�

Pirmieji Šiauliuose �k�r� �mon�, kuri dekoruoja patalpas balionais ir g�l�mis, padeda organizuoti renginius, teikia foto-video paslaugas bei si�lo id�jas, kaip smagiau surengti švent�, Diana ir Egidijus sako kol kas savo pasirinkta verslo sritimi nenusivyl�. Jie nuolat sulaukia ir stambi� �moni�, ir pavieni� asmen� u�sakym� papuošti pastatus, patalpas, iš oro balion� pagaminti mil�iniškas girliandas.

Ma�ai kas �ino, jog kone vis� Šiauliuose atidaryt� parduotuvi� erdves, fasadus atidarymo dien� puoš� kaip tik "DEid�ja" darbuotojai. Jie ne tik p�t� balionus ir gamino iš j� girliandas, bet ir iš girliand� formavo atitinkam� atributik�.

Sutuoktiniai, savo �mon� �k�r� pernai ruden�, �sitikin�, kad tokios firmos labai reik�jo. Egidijus daug met� filmuoja ir fotografuoja vestuves, kitas šventes, o �mona ir anks�iau konsultuodavo �vairioms švent�ms besiruošian�ius klientus, pad�davo organizuoti šias šventes. Suprat�, kad šven�i� organizavimo �moni� Šiauliuose n�ra, jie pasitar� su kolegomis iš kit� miest� ir kibo � privat� versl�.

"�mon�s nori puoštis, nori geros nuotaikos, nori šven�i� metu ko nors netik�to, o mes t� netik�tum� ir ger� nuotaik� parduodame. Ne tik balionai, bet ir kostiumai, perukai, šventinio stalo papuošalai, �vakut�s, fejerverkai yra labai paklaus�s", - kalba verslininkai.

Jie sako, kad daugelis �moni� dabar susiduria su problema, k� padovanoti draugui ar kolegai. Juk yra nema�ai �moni�, kuri� niekuo nebenustebinsi, o, pavyzd�iui, kone �mogaus dyd�io fig�r�l�, pagaminta iš balion�, apdovanoja tikrai gera nuotaika.

Anot Dianos, populiar�ja dovanos, kai pliušinis �aislas supakuojamas prip�stame balione arba tiesiog � balion� �dedami šventiniai link�jimai. Kartais �mon�s darbuotojai nustebina koleg� ar šef�, dar gimtadienio išvakar�se išpuošdami kabinet� balionais ar k�riniais iš j�.

Beje, �mon�s "DEid�ja" pavadinimas ne iš piršto lau�tas. Atid�iau pasi�i�r�jus matyti, kad jame �am�intos Egidijaus ir Dianos pirmosios vard� raid�s.


Diana ir Egidijus Gedminai suk�r� savo versl�, atrad� tuš�i� verslo niš�.		Vaikams balion� kompozicijos - puiki staigmena.


�aisminga dovana supakuota balione.

Vyskupo kry�iai

Vyskupas Eugenijus Bartulis viršukaln�se fotografavo kry�ius

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Tre�iadien� Šiauli� apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka buvo sausakimša – pristatytas Jo Ekscelencijos Šiauli� vyskupo Eugenijaus Bartulio 2007 met� kalendorius "Kry�iai Europos kalnuose".

Tai dvylika nuotrauk� iš �vairi� kelioni� po kalnus, kuri� aukš�iausiose virš�n�se �moni� rankomis statomi tik�jimo simboliai - kry�iai. Kalendorius, kur� išleido Šiauli� vyskupijos ekonomo tarnyba, pasiek� šiaulie�ius tuo pa�iu metu, kai Šiauli� vyskupijai sukako dešimt met�.

Vyskupas sulauk� daugyb�s sveikinim�.

Atsipraš� stovin�i�j�

Lieting� vakar� �mon�s rinkosi � bibliotekos konferencij� sal�. "To dar n�ra buv�, tiek daug � leidinio pristatym� dar n�ra susirink�", - šnab�d�josi moterys. Iš kit� patalp� buvo suneštos visos k�d�s, bet ir to nepakako. Stovin�i�j� gretos nusidriek� palei sienas.

Automobili� artimiausiose stov�jimo aikštel�se irgi buvo pilna. Vienas automobilis net ant šaligatvio prie pat bibliotekos laipt� "�sikraust�". Eismo taisykli� pa�eid�j� pareig�nai surado sal�je ir patar� kitur mašin� pastatyti.

Vakaro "kaltininkas" vyskupas Eugenijus Bartulis šypsodamasis atsipraš� stovin�i�j� ir sukeldamas publikos juok� prid�r�, kad tai - taip pat savotiškas kry�ius, kur� reikia nešti.

Apie kry�iaus simbolik� ir gyvenimo kelion� kalb�jo j�zuitas Aldonas Gudaitis. Jis sak�, kad �mogus ant aukš�iausios gamtoje vietos - kalno - sugalvojo pastatyti kry�i�, kad dar aukš�iau b�t�, kad prie Dievo priart�t�. Tik�jimas, kalnas ir kry�ius, jo �od�iais, iki šiol kelia nuostab� ir slepia ne�ini�.

Papl�dimio kankiniai kvie�iami ils�tis kuo aukš�iau

Praskleisti tos ne�inios šyd� prieš trisdešimt met� ir paband� vyskupas. B�damas siel� ganytoju Kauno katedroje, jis daug, ilgai ir �temptai dirbo, tad greitai pervargdavo. Pamaldos, susitikimai su �mon�mis, šv. Miši� laikymas visiškai nepalikdavo laisvo laiko. Tada viena gydytoja dvasininkui pasi�l� pails�ti kalnuose. J�gas jis atgavo ir nuo tada por� savai�i� atostog� �iem� su slid�mis ir tiek pat vasar� su kuprine praleid�ia kalnuose.

Jo Ekscelencija visiems si�lo k�n� ir dvasi� atgaivinti tik gamtoje ir kuo aukš�iau, kur dar ne taip u�teršta. Saul�je besivartan�ius poilsiautojus vyskupas vadina plia�� kankiniais, kurie vargu ar bus paskelbti šventaisiais.

Kelion�se vyskupui ir gim� mintis �am�inti viršukaln�se pastatytus kry�ius. Vos keliautojai su�inodavo, kad kalno virš�n�je yra pastatytas kry�ius, ��tb�t stengdavosi j� pasiekti. Laukdavo tinkamo oro, saul�s ir, atrodyt�, per dien� ne�veikiam� atstum�, kurio net tenykš�iai gyventojai nesiry�davo �veikti, lengvai nukeliaudavo. Kopdavo kalb�dami ro�in�, laikydami šv. Mišias, prisimindami �uvusiuosius kalnuose. Sunku b�davo kai kuriuos kry�ius iš arti �am�inti, tokie jie dideli ir �vilgsniu neapr�piami, tod�l tekdavo svarstyti, nuo kurio kalno jie geriau matyt�si.

Piton des Neiges viršukaln�, Reunion (Pranc�zija). Aukštis 3069 metrai virš j�ros lygio.

U�sienie�iai, gyvenantys prie kaln�, sako, kad Lietuvos kalnai – tai j� visiška lyguma. Parnid�io kopa Nidoje, 53 metrai virš j�ros lygio.

Belledone viršukaln�, Dauphin Alp�s (Pranc�zija). Aukštis 2977 metrai virš j�ros lygio.

Po �ygio kalnuose – prie altoriaus

Kelion�se vyskup� lyd�jo bendra�ygis Evaldas Darškus, taip pat fotografav�s kalnus, ir profesionalus alpinistas K�stutis Virbilas, jau daug kart� kop�s � aukštumas, daug mat�s ir patyr�s. Viename �ygyje, kuriame dalyvavo K. Virbilas, alpinistus u�griuvo sniego lavina. Du keliautojai �uvo. K�stutis išsikapst� ir liko gyvas. E. Bartulis prisimena, kad gr��s namo alpinistas skub�jo pas j� gauti santuokos sakramento.

Rizika kopiant � kalnus visada didel�. "Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pirm� kart� lipdamas � kalnus paslydo ir �m� �iuo�ti �emyn. Apa�ioje �ioj�jo tarpeklis, bet jam pavyko s�kmingai nusileisti. Tiesa, nuo to karto vyskupas � kalnus nebekop�", - pasakojo E. Bartulis.

Evaldas Darškus, demonstruodamas auditorijai fotografijas, atskleid� paslapt�, kurios ir vyskupas ne�inojo – pernai vyskupas Rimantas Norvila � kalnus vis d�lto kop�.

Pasidalijimo su kitais d�iaugsmas

Fotografuodamas �moni� rankomis pastatytus ir � pa�ias aukš�iausias viršukalnes be jokios technikos u�neštus kry�ius, pergal�s prieš nuod�m� ir mirt� simbolius, vyskupas patyr� nenusakom� d�iaugsm�. Jo manymu, dar didesnis – pasidalijimo su kitais d�iaugsmas, tod�l fotografijos, atrinktos iš �vairiausi� kelioni�, daugiausia po Pranc�zijos, Italijos, Bosnijos ir Hercegovinos kalnus bei Lietuv�, atsid�r� kalendoriuje. �inoma, daug nuotrauk� liko archyvuose.

Miesto Garb�s pilietis ir menotyrininkas Vytenis Rimkus kalendoriaus autori� E. Bartul� prilygino Motiejui Valan�iui, Antanui Baranauskui ir kitiems šviesuoliams kunigams. V. Rimkus pasi�l� sukurti fotografij� cikl� apie kry�ius pelk�se, miškuose ar am�ino �šalo �em�je. Sveikinimo �od�i� Šiauli� vyskupas sulauk� ir iš kit� vakaro sve�i�: politik�, gydytoj� bei aukšt� pareig� neu�iman�i� katalik�.

Skambant šventos Cecilijos religinio folklorinio ansamblio atliekamiems k�riniams, kalendoriai, ant kuri� pasiraš� fotografij� autorius, buvo bemat išgraibstyti.

Fokus pokus

Šiaulie�io fokusai su�av�jo Brazilijos publik�

Oksana LAURUTYT�

"Pas mus yra magas Gintas Gustas ir dabar j�s visos pradingsit", - persi�egnoj�s nuo altoriaus parapijie�iams linksmai pareišk� kunigas.

�inoma, ne Lietuvos ba�ny�ioje, o Brazilijos mieste San Paule. Šiame mieste šiaulietis iliuzionistas Gintautas Gustas praleido vis� savait� ir gr��o namo kaip ant sparn� - taip j� su�av�jo Brazilijos �moni� nuoširdumas ir linksmumas bei publika, steb�jusi jo rodomus triukus.

Pasirodymams Gintautas Gustas pasirink�s �arlio �aplino �vaizd�.

Susipa�ino su Brazilijos iliuzionistais

Keturiasdešimtmetis šiaulietis Gintautas Gustas Brazilijoje vieš�jo spalio pabaigoje. Parodyti iliuzijos men� publikai j� pakviet� šioje šalyje gyvenantis lietuvi� ir ital� kilm�s Adilson Puod�i�nas.

Gintas yra Lietuvos ir Vokietijos iliuzionist� klub� narys, tod�l turi teis� rodyti fokusus bet kurioje pasaulio šalyje, dalyvauti bet kuriame iliuzionist� festivalyje. "Nepatinka man festivaliai. Did�iausias festivalis man - pilna sal� �moni�, j� juokas ir plojimai", - sako šiaulietis.

� Brazilij� jis vyko kaip tik linksminti publikos, ir tai jam puikiai pavyk�. Po valand� trukusio pasirodymo, kurio metu pademonstruota apie 20 triuk�, publika liko su�av�ta, Gintas susipa�ino su garsiausiais šios šalies magais ir netgi buvo pakviestas � Brazilijos mag� susirinkim�.

� pasirodym� San Paulo mieste, kuriame gyvena 18 milijon� �moni�, netgi atvyko vienas ��ymiausi� Brazilijos iliuzionist� Rafael Baltresca. Gint� labai nustebino ir pa�intis su lietuvi� kilm�s iliuzionistu Paolo Jurgilas. "Lankiausi jo namuose ir �sitikinau, kad šis �mogus - tikrai puikus iliuzijos meno �inovas", - sako pašnekovas, pridurdamas iki šiol ne�inoj�s, kad lietuvi� iliuzionist� yra ne tik Lietuvoje.

Lietuvyb� - širdyse

Gintas buvo apsistoj�s vienoje šeimoje, kurios galva buvo portugalas, o jo �mona - Brazilijoje gimusi lietuv�, deja nemokanti kalb�ti lietuviškai. �domu tai, kad šios šeimos s�nus panoro išmokt proseneli� kalb� ir j� išmoko.

"XIX am�iaus prad�ioje Brazilijoje gyveno net 40 t�kstan�i� lietuvi�. Dabar ten gyvenantys lietuviai - jau tikri brazilai, vos pus� procento j� kalba lietuviškai", - sako Gintas ir d�sto, jog did�iul� Lietuvos g�da yra ta, kad nepadedama Brazilijos lietuvi� bendruomenei saugoti lietuviškum�. Šioje šalyje n�ra lietuviškos mokyklos, n�ra lietuvi� kalbos mokytoj�, �ia netgi n�ra Lietuvos konsulato. Lietuviai turi savo ba�ny�i�, šoki� b�relius, kur šokama pasipuošus tautiniais drabu�iais, bet nebekalbama lietuviškai. Tie, kurie nori išmokti proseneli� kalb�, patys ieško senoli�, j� dar mokan�i�.

Šiaulietis iliuzionistas Gintautas Gustas (centre) su garsiu Brazilijos iliuzionistu Rafael Baltresca ir lietuvi� kilm�s iliuzionistu Paolo Jurgilu.
"Mane � sve�ius pakviet�s Adilson Puod�i�nas lietuviškai išmoko prieš dvidešimt met�, nes nori puosel�ti lietuviškum�, Lietuv� jis nešiojasi širdy. B�damas advokatu, jis nor�t� b�ti garb�s konsulu. Lietuvos pareiga pad�ti tautie�iams saugoti lietuvi� tradicijas", - �sitikin�s Gintas.

Iliuzionistas buvo su�av�tas Brazilijos šeimomis, santykiais tarp t�v� ir vaik�, vyr� ir moter�. "Vyras ir moteris gali stov�ti apsikabin� pusvaland�, ir niekas nepalaikys to seksualiniu priekabiavimu - tai nuoširdumas. Ateinant ir išeinant apsikabinama, tris kartus pasibu�iuojama. Net išeinant � tualet� ir iš jo gr��tant atsisveikinama ir pasisveikinama", - nuostabos neslepia šiaulietis.

Brazilijos piniginio vieneto realo vert� - 1 litas, ta�iau euras �ia nevertingas. Vienas euras tekainuoja 2,6 realo. Norint u�sidirbti, galima prisipirkti eur� ir parduoti juos Lietuvoje", - juokiasi Gintas. Jis priduria, kad Brazilijoje labai stipri vidurinioji klas�, vidutinis atlyginimas ten - 2,5-3 t�kstan�iai real�, o pensijos - 1,5 t�kstan�io real�. Puikiai gyvenantys �mon�s atsipalaidav�, tod�l po darbo skuba � sve�ius, iš kur išeiti neskuba.

Kaip tik d�l gero gyvenimo � Brazilij� pl�sta �mon�s iš kit� šali�, ypa� Vokietijos. "Baltaod�iai �ia itin gerbiami, svetimšaliai �ia nedirba "juod�" darb�", - sako pašnekovas pridurdamas, kad ne kart� Brazilijoje � j� kreiptasi kaip � vokiet�.

Iliuzijos men� puikiai �vald� teis�saugininkai

Gintas yra vert�jas - jis kalba vokiškai, ispaniškai, angliškai, itališkai. Kaip tik geras u�sienio kalb� mok�jimas ir padeda bendrauti su publika. "Rodydamas triukus ir bendraudamas su publika, gali išreikšti savo jausmus, išsikviesti �i�rov�. Jei nemok��iau kalb�, neb�t� šou, taip toli nenuva�iuo�iau", - komentuoja iliuzionistas.

Gintui nepatinka rodyti triukus su brangiai kainuojan�iomis d��mis. "Daug proto, rodant triuk� su jau paruošta d��e, kur tereikia paspausti reikaling� mygtuk�, nereikia. Tai kaip automatin� skalbiamoji mašina. Aš "skalbiu" rankomis - �i�rovui triukai turi b�ti prieinami - laikraš�i� pl�šymas, g�li� atsiradimas, dešr� traukimas iš pilvo", - šypsosi jis.

Magas teigia, kad visi iliuzionistai yra �gij� ka�kokias profesijas, bet nema�a dalis fokusinink� dirba šalies teis�saugos strukt�rose - tai prokurorai, advokatai, saugumie�iai. "Iliuzijos menas praver�ia tiriant nusikaltimus, nes �ia reikia mok�ti nukreipti d�mes�, pademonstruoti rank� miklum�, išmanyti �mogaus psichologij�. Fokusininkai gali b�ti ir neblogi kišenvagiai, pavyzd�iui, aš lengvai gal��iau vaikštin�ti po turg�, kalbinti prekeivius ir viena ranka krauti pomidorus � rankin�. Mane netgi �kalbin�jo ka�kokie vyrai vykti su jais � Švedij� "dirbti". Bet tikras artistas - ne "�ulikas", jis tokiais dalykais neu�siima", - teigia iliuzijos meno �inovas.

Vienuolika ka�i� - vienuose namuose

Oksana LAURUTYT�

Kiek save prisimena šiaulietis Bronius Gramavi�ius, jam visada patiko kat�s. Ir ne bet kokios - tik juodos. Ta�iau kai prieš penkiolika met� vyras �sigijo veislin� kat�, jam prad�jo patikti ir visos kitos kat�s.

Bronius Gramavi�ius nerekomenduoja veislini� ka�i� pirkti kur nors Maskvos turguje. Mat �ino ne vien� istorij�, kaip veislin� kat� �sigij� �mon�s liko it mus� kand�: dokumentai buv� ne tos kat�s, ar nurodyta dokumentuose ne ta veisl�.

Dabar Gramavi�i� šeimos nariams aplink kojas sukasi net vienuolika ka�i�, o pats Bronius tapo Lietuvos felinolog� draugijos "Bubast�" viceprezidentu ir Šiauli� felinolog� klubo "Saul�s kat�s" pirmininku.

Gangsteris - "kie�iausias" veteranas

Spalio viduryje Vilniaus lengvosios atletikos manie�e vyko Lietuvos felinolog� draugijos "Bubast�" rengiama tarptautin� ka�i� paroda. Bronius Gramavi�ius sako, kad pastaroji paroda, kuri paprastai b�na rengiama du kartus per metus, j� nustebino veisli� gausa - parodoje dalyvavo per 200 ka�i� iš Lietuvos ir kaimynini� šali�.

Bronius � parod� ve�� du savo augintinius: aštuoneri� met� egzotini� trumpaplauki� veisl�s katin� Gangster� bei aštuoni� m�nesi� meino mešk�n� veisl�s kat� Elb�. Gangsteris yra peln�s Europos �empiono titul�, o šiemet tarptautin�je parodoje buvo pripa�intas "kie�iausiu" veteranu - pagal am�i� jis jau vertas garbingo titulo. "Elba dar per jauna var�yboms, bet j� ve�iausi, kad pratint�si prie vieš� pasirodym�", - nusijuokia Bronius ir sako, kad kelion�s katinams - tik � naud�. Pavyzd�iui, Gangsterio apetitas, gr��us namo, buvo nepaprastai puikus.

Panašu, kad ir Elba apetitu nesiskund�ia. Meino mešk�nai - pa�ios stambiausios kat�s pasaulyje. Suaug� patinai sveria net 15-16 kilogram�. Patel�s b�na ma�esn�s - u�auga iki 11-12 kilogram� svorio.

"Ai, kiek ten to maisto tereikia. Juk jei namuose g�les augini, tai joms prie�i�ros ir pinig� tr�šoms ar vandeniui taip pat reikia", - � klausim�, ar brangu laikyti veislines kates, atsako ka�i� myl�tojas. O klausimas kilo ne šiaip sau - Broniaus šeimai reikia išlaikyti net vienuolika ka�i�. Ir ne bet koki�, o toki�, kurioms reikia ir kilm� patvirtinan�ius dokumentus gauti, ir po parodas ve�ioti. "Yra �moni�, kurie nors ir nori �sigyti veislin� kat�, bet jos neperka d�l to, kad reik�s kat� viešai pristatyti - tik tada dokumentai katei išduodami. Nenori �mon�s papildomo vargo, o man patinka", - paaiškina ka�i� asas.

Broniaus dukrai Gabrielei taip pat labai patinka kat�s. Ji su t�vu visuomet va�in�ja � ka�i� parodas, kuriose mielai b�na stiuartu - teis�jui atneša vertinam� kat� ir palydi kat�s šeiminink�.

Pirmoji veislin� kat� - iš gailes�io jos šeimininkams

Na, tai kokios gi kat�s glaustosi Broniui, jo �monai, dukrai bei s�nui prie koj�? Bronius vardija, kad nuosavame name be Gangsterio ir Elbos j� šeima dar augina dvi suaugusias egzotini� trumpaplauki� veisl�s kates Sanit� ir Agn�, Britanijos trumpaplauki� veisl�s kat� Carait�-Miauk�. Auginamos kat�s atsived� ka�iuk� - taip ir susidar� net vienuolika keturkoj�.

Bronius sako, kad niekada negalvoja apie tai, ar bus finansin�s naudos iš parduotos veislin�s kat�s. "Po parodas va�in�ju ir kates auginu "iš sportinio intereso". B�na �moni�, kurie peln�, kur� gaus pardav� ka�iukus, jau ima skai�iuoti dar n� kat�s ne�sigij�. Aš tokiai ka�i� augintoj� r�šiai nepriklausau", - nusijuokia jis.

Beje, pirm�j� savo veislin� kat� Bronius �sigijo tikrai ne d�l to, kad nor�jo u�sidirbti, grei�iau - iš gailes�io. 1991-�j� saus� jis nuvyko � Vilni� ir u� pinig� sum�, kurios b�t� pakak� dar neprastiems �iguliams �sigyti, nusipirko kat� �aklin�. Ji buvo pers� veisl�s, o ši veisl� Lietuvoje dar buvo labai reta.

"Gal b��iau ir nepirk�s, bet pa�i�r�jau, kad toje šeimoje, kur kat� buvo pardavin�jama, kat�s nelabai tur�jo k� valgyti - kruop� buvo papilta. Iš gailes�io ir tuomet buvusio menko ka�i� pasirinkimo kat� nupirkau", - prisimena Bronius.

Po kurio laiko �aklina atsived� ka�iuk�, šeimyna pagaus�jo. Bronius tada �m� pirkti kit� veisli� kates. "Kit�met jau auginsime ir meino mešk�nus - Elba turi atsivesti ka�iuk�", - atvirauja vyras.

Bronius sako es�s �sitikin�s, kad kat�s turi gydom�j� savybi�. "Jei suserga vaikas, ima karš�iuoti, kat� pati susirango jam ant kr�tin�s. O jei �mogus serga astma, kat� atsigula jam ant kaklo", - d�sto ka�i� myl�tojas. Tik ka�in, kas b�t�, jei ant kaklo atsigult� meino mešk�nas? Juk suaug�s šios veisl�s katinas sveria tiek, kiek trej� met� vaikas.

Noriu �uniuko!

Šun� parodoje Šiauliuose - retos veisl�s ir rekordinis dalyvi� skai�ius

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� lengvosios atletikos manie�as savaitgal� skard�jo nuo šun� ams�jimo. Per trylika met� tokios gausios kaip ši regionin� šun� paroda Šiauliuose n�ra buv� - dalyvavo net 803 dalyviai. Ekspertai sertifikatin�je vis� veisli� šun� parodoje vertino keturkojus, atve�tus iš Suomijos, Švedijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Rusijos. Renginio organizatoriai d�iaug�si, išvyd� ret� veisli� šun� ir vyl�si, kad madingi taps ir ma�iau �inom� veisli� keturkojai.

Šiauliuose šun� myl�toj� klubo organizuota paroda buvo ypa� gausi - joje dalyvavo 803 dalyviai.

Svajojan�iam �sigyti veislin� šuniuk� specialistai vieningai pataria apsilankyti šun� parodoje, kur ringuose galima išvysti �vairi� veisli�, pabendrauti su šun� augintojais, su�inoti, kur ir koki� šun� veislyn� yra, arba tiesiog �ia, parodoje, šuniuk� �sigyti.

"Ringuose šunys suskirstyti pagal lyt� ir klas�. Specialistai tiksliai aprašo šun� temperament�, eisen�, svor�, �g�, k�no linijas ir strukt�r�, kail�, net dant� s�kand�, �od�iu, nustato, ar šuns išor� atitinka standartus. Šioje parodoje dalyvavo per 140 šun� veisli�, kai kuri� iš j� anks�iau tiek daug nesulaukdavome. Buvo atve�tas net 51 angl� buldogas, suskai�iavome 49 Jorkšyro terjerus. Iš gausaus b�rio atrinkti �vairi� veisli� gra�iausieji gal�jo dalyvauti konkursuose ir pramogin�je programoje", - parodos ypatumus aiškino Šiauli� šun� myl�toj� klubo pirminink� Irena Semionova.

Apsilankantiems ne parodoje, o šun� myl�toj� klube, vis� pirma išvardijami šun� veisli� privalumai ir tr�kumai. Anot I. Semionovos, t�vai netur�t� skub�ti pildyti vaiko u�gaidos ir pirkti, tarkim, populiar� šun�. Pavyzd�iui, šiuo metu madingi Jorkšyro terjerai reikalauja ypatingos prie�i�ros. Išmaud�ius juos, kailiuk�, kad nesivelt� plaukai, reikia susukti specialiais suktukais. Jei ketinate dalyvauti parodose, apkirpti augintin� teks irgi ne bet kaip. Pavyzd�iui, nukirpus barzd�, Jorkšyro terjeras jau niekada netaps �empionu - jo šukuosena nebeatitiks standart�, o plaukai nebeataugs tokie, kokie buvo.

Ak� traukia didelis juodas šuo ant aki� krentan�iais plaukais. Tai iš Vokietijos kil�s aštuoni� šali� �empionas ryzenšnauceris Naitas. Jo savinink� Marina vyksta � parodas ir kerpa šunis jau trejus metus. Ryzenšnauceris - aktyvus, �aismingas, bet labai sargus šuo. Naitas prieraišus, nuoširdus, myli visus šeimos narius, paguod�ia ir nuramina, kai kas nors blogai jau�iasi. At�jusiam sve�iui gali ir šlepetes atnešti. Ta�iau tokie ne visi šios veisl�s atstovai. Šuns b�das priklausys nuo to, kaip j� aukl�si. Ryzenšnauceriai nesišeria ir neturi specifinio šuns kvapo. Juos galima laikyti ir namie, ir voljere.

Dvidešimt met� šunis auginanti Ramora iš Latvijos � parod� atve�� retos samojed� veisl�s keturkoj�. Samojedus �mon�s da�nai painioja su laikomis. Balti it sniegas iš Šiaur�s Rusijos kil� šunys b�davo kinkomi � roges ir auginami elniams ganyti. Lietuvoje jie reti. Kadangi veisl� nat�rali, o ne išvesta, tai šunys atspar�s �vairioms ligoms. Jie ramaus b�do, draugiški, gerašird�iai ir linksmi. Samojed� veis�ja norintiems �sigyti ger� sarg� šio šuns nerekomenduoja - loti los, bet �k�sti teks patiems. Šie besišypsantys šunys gausiai šeriasi du kartus per metus. Latvijoje šios veisl�s šuniuk� galima �sigyti u� 600 eur�.

Kol kas Lietuvoje auginami tik du kvie�iaspalviai švelniaplaukiai terjerai. Reikia manyti, kad jie greitai išpopuliar�s ne tik d�l švelnaus aksominio kailiuko, bet ir d�l antialergini� savybi�, kuriomis pasi�ymi ir pudeliai. Švelniaplaukis terjeras neturi poviln�s, o prausiamas kart� arba dukart per savait� bei reguliariai kerpamas jis nesudarys dideli� problem� alergijos kamuojamiems �mon�ms. Vis d�lto reikia pridurti, kad alergologai pirmiausia pataria išsitirti, kam �mogus yra alergiškas - šuns epidermio l�stel�se, šlapimo, seili� sud�tyje esan�iam baltymui ar tik plaukams.

Kvie�iaspalviai terjerai neagresyv�s, pirmi niekada nepuola, priešiškai nusiteikusio gyv�no veiksmus pirmiausia bando paversti �aidimu. Jie meil�s, moka raminti verkian�ius vaikus. Kaip ir kiekvien� terjer� veisl�s šun�, taip ir kvie�iaspalvius reikia b�tinai dresuoti. Šie reti šunys veisiami Rusijoje ir kainuoja apie 1000 eur�.

Nusprend� �sigyti šun� �mon�s tur�t� suprasti, kad tai ne daiktas, kur� pabodus galima išmesti. Namie atsiradus keturkojui, r�pes�i� ir išlaid� tikrai padaug�s, ta�iau šuo visada lauks gr��tan�i� namo, niekada neapšauks ir paguos li�dn� akimirk�.


Marinos ryzenšnauceris Naitas keturis kartus dres�ros var�ybose yra tap�s Lietuvos �empionu.		Pudelio li�to šukuosena net prieš parod� dailinama. Dauguma šunis teis�j� ap�i�rai ved� su šukomis rankose ir prit�p� kartkar�iais ilgaplauk� keturkoj� pašukuodavo.


Samojedai yra dalyvav� Arkties ir Antarktidos ekspedicijose.		Nuo 200 iki 600 eur� kainuojantys greihaundai (kurt� veisl�) - m�gstantys draugij�, ramaus b�do, itin švar�s gyv�nai.


Marmuriniams koliams b�dingas pilkas kailis ir �ydros arba marmuro rašto akys.		Kleopatra laik� 2000 levre�i�. Jos meilios, prieraišios, �aismingos, sargios, be reikalo neloja. M�gsta miegoti šeimininko lovoje, siekia bet kokiu b�du palai�yti jam veid�. Narve laikyti negalima, nes yra jautrios. Kaip ir visiems smulkiems šunims, joms reikia valyti dantis, nes linkusios sirgti paradantoze.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti

Pub­li­kos pa­lai­ky­mas – nuo kon­kur­so pra­d�ios

S�k­m� šyp­so­jo­si šiau­lie­t�ms

Ne tik vai­k� vaikš­�io­ji­mas

„U�­ra­kin­ta“ šven­t�s reikš­m�

Uni­ka­lus l�­li� teat­ras

De­monst­ruo­ja mi­nios val­d�i�

Dau­giau­sia �mo­ni� mirš­ta lo­vo­se

Nie­ka­da ne­�i­nai, kas nu­tiks

At­ra­di­m� ma­lo­nu­mas

Ne­ga­li­ma nu­ver­tin­ti n� vie­n� kon­ku­ren­t�

Ke­lio­n�s �sp�­d�iai

Pa­lai­ky­mas vi­sa­da svar­bus

Klai­p�­dos pa­si­ro­dy­mui tr�­ko dar­nos

Ki­t�­kart – mei­l�s te­ma

Rei­kia stip­riai �kv�pti ir su­si­d�­lio­si

Vien sie­nai – 500 de­ta­li�

Igua­na �i�­r�s ir kv�­puos

Pa­si­da­ry­ti la­bai pa­pras­ta

Nau­do­ti po­li­ti­niais tiks­lais

Me­ni­n� di­ver­si­ja

No­ri pa­b�­ti ša­lia �ir­go

Pa­lie­ka prie du­r�

Du mu­zie­jaus di­rek­to­riai

Ru­duo gi­li� ka­v� ge­ria l�­tai

Prie­mo­n�s – iš kie­mo

My­li­miau­sias – klou­nas

Gra­�uo­l� ga­li nu­si­pirk­ti ir par­duo­tu­v�­je

„Zom­biai“ kars­te

Vie­niems – re­kor­das, ki­tiems – d�­me­sys

Ryk­lys ir ge­ra­šir­dis sli­bi­nas iš Šiau­li�

Neat­sa­kin­gu­mo au­ka

Šven­t� be svai­ga­l�

Svei­kiau u� kar­v�s pie­n�

Kas ne­pa­ra­ga­vo – ne­sup­ras

�kv�pimas visai šalia

Menas be sien�

�vilgsnis � praeit�

Neturi pinig�? Statykis nam�

Sudegs? Supus? Sugrauš pel�s?

Ir apie kain�

Nept�nas mojavo trišakiu

V�jas neš� per bangas

Pirmoji "Lituanica"

Didvyri� testamentas

Sunaikinta atmintis

Orus stebi NATO kariškiai

Konkurse erotini� �aidim� nerod�

Atsisveikinimas - sekmadien� vakare

Atskleid� savo vaikyst�

Palangos laukia gra�uoli� antpl�dis

Sniegu, vandeniu ir ledu

Rekomendacija - mokytis

Gyvenimo b�das

Eksponatai iš visos apskrities

Darbai nesustos

Istorin�s statybos geradari� pastangomis

Miniati�rin� da�ykla

Fantazijai rib� n�ra ir Lietuvoje...

...ir u�sienyje

"Tiuningo" �mones gelb�ja u�sienie�iai

Geltona - vaikyst�s spalva

Šiauliai - smuikinink� sostin�

Mada senamies�io po�emiuose

�kal�iai - tyr�jams

DNR nustato kolegos sostin�je

"Piršt� atspaud� savininkas - per kelias minutes"

"Ar apskritis dar neprasig�r�?"

Solist� konkurse nugal�jo b�simoji medik�

Teatr� festivalyje "Po saule" - �inomi šalies aktoriai

Spalvinga eisena kviet� � balt� koncert�

Ir varles gelb�jo, ir šiukšles rinko

Gyv�nija nyksta d�l savanaudiškos �moni� veiklos

Kamasutra ir gudrutis

Met� dainius ir provokatorius

"�iulbingala"

Koncertas šeimai

Svarbiausia - stipri komanda

Vertingi prizai

Vertybi� revoliucija

Ne tik apdovanojimai

Publikos palaikymas – nuo konkurso prad�ios

S�km� šypsojosi šiauliet�ms

Ne tik vaik� vaikš�iojimas

„U�rakinta“ švent�s reikšm�

Unikalus l�li� teatras

Demonstruoja minios vald�i�

Daugiausia �moni� miršta lovose

Niekada ne�inai, kas nutiks

Atradim� malonumas

Negalima nuvertinti n� vien� konkurent�

Kelion�s �sp�d�iai

Palaikymas visada svarbus

Klaip�dos pasirodymui tr�ko darnos

Kit�kart – meil�s tema

Reikia stipriai �kv�pti ir susid�liosi

Vien sienai – 500 detali�

Iguana �i�r�s ir kv�puos

Pasidaryti labai paprasta

Naudoti politiniais tikslais

Menin� diversija

Nori pab�ti šalia �irgo

Palieka prie dur�

Du muziejaus direktoriai

Ruduo gili� kav� geria l�tai

Priemon�s – iš kiemo

Mylimiausias – klounas

Gra�uol� gali nusipirkti ir parduotuv�je

„Zombiai“ karste

Vieniems – rekordas, kitiems – d�mesys

Ryklys ir geraširdis slibinas iš Šiauli�

Neatsakingumo auka

Švent� be svaigal�

Sveikiau u� karv�s pien�

Kas neparagavo – nesupras