Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ
Kartą apsilankęs čia norėsi vėl atvažiuoti. Telšių miškų urėdijos Ubiškės girininkijos Kiršių miške esančiame "Žvėrinčiuje" kaskart atrasi ką nors nauja. Jeigu vasarą jus pasitiks įkyrokų ožkų būrelis, šalia beždžionės glaustysis katinas, pievoje ganysis mulas, tai žiemą nereikės ilgai lūkuriuoti, kad išvystumėte vilką. Pilkiai nepakelia karščio, tad rinkdamiesi pavėsį slepiasi ir nuo žmogaus. Baltame fone geriau matyti ir lūšys, kurias žalumoje pastebės tik akylesnis žmogus.
 |
"Džai mėgsta lakstyti laisvas. Tada jis nubėga pabendrauti su vilkais", - glostydamas nacionaliniu Japonijos simboliu laikomą šunį sako eigulys Petras Dabrišius. |
Kiauniukus užaugino katė
Trylika metų gyvuojančiam "Žvėrinčiui" lankytojų netrūksta. Dar nežinantys, kur rasti vieną lankomiausių Lietuvos vietų, važiuodami nuo Šiaulių Telšių link turi dairytis į dešinę, kol pamatys medinę rodyklę su užrašu "Žvėrinčius".
Eiguliui Petrui Dabrišiui Telšių miškų urėdija yra patikėjusi priežiūrėti ir šerti žvėris. Gyvendamas čia pat esančioje sodyboje su žmona jis be pagalbininkų šeria didelį žvėrių tuntą - vilkus, mešką, lūšis, ožkas, danielius, muflonus, šernus, beždžionę, lesina paukščius. Apie kone laisvėje gyvenančius žvėris P. Dabrišius kalba, tarsi šie būtų asmenybės. Jie net šaukiami žmonių vardais.
Eiguliui prie kojų trinasi juodas katinas Tomas, kurį žmonės atvežė iš Garliavos. Gyvendamas devynaukštyje kniauklys nė karto nebuvo matęs žemės. Katinas nuveda mus prie narvelio, kuriame įsikūrusios dvi lapės - rudoji ir poliarinė. Baikštesnė rudė slepiasi po suolu, o viešnios, atvykusios iš Kauno zoologijos sodo, smalsūs žvilgsniai netrikdo.
Dar aklus iš medkirčių nuversto medžio iškritusius kiauniukus atnešė juos radę žmonės. Mamą mažyliams atstojo katė, tačiau jie švaros laikytis išmoko visai ne iš jos. Kiaunės - iš prigimties švarūs gyvūnai: gamtinius reikalus atlieka vienoje vietoje, neskleidžia jokio kvapo. Galbūt dėl to jos tinkamos laikyti namie.
Augina ir ne savo vaikus
"Žvėrinčiuje" gyvena ir daugiau žvėrių, kuriuos augino ne jų biologinė motina. Medžiotojų rastą sušalusią šerniukę maitino ir globojo ožka Zosė. Dabar šernė Jadzė pati yra mama. Kovo mėnesį šeimyna vėl pagausės. P. Dabrišius sako, kad jeigu būna labai šalta, šernai gali porą savaičių palaukti ir vaikų neatsivesti.
Šerniukų žviegimo nepakenčia Jadzės vyras, todėl kai atsiras mažylių, jis bus perkeltas į kitą aptvarą. Paūgėję šerniukai greitai randa naujus šeimininkus. Norintieji jų įsigyti laukia eilėje.
"Šernai panašiausi į žmogų - ėda viską. Vilkui obuolio nepakiši, - pasakoja eigulys, - nors bendruomeniškumas ir vieniems, ir kitiems būdingas. Jeigu kelios šernės atsiveda vaikų, tai pirmą mėnesį šie žindo bet kurią jų. Jeigu žūva vilkiukų motina, tai jos seseriai atsiranda pieno. Vilkai gali rūpintis bet kuriuo beglobiu, tad legendos apie vaikus užauginusius vilkus ne iš piršto laužtos."
Tarsi patvirtindami eigulio pasakojimą 2,4 ha miško sklype gyvenantys vilkai pribėga prie tvoros, kur stoviniuoja vaikai. Pilkiai laigo pirmyn atgal ir kviečia žaisti. Prieina suaugusieji ir vilkai nutolsta. "Moteris jie prisileidžia arčiau, o vyrų vengia, nes jaučia agresiją, - aiškina eigulys ir lyg rimtai, lyg juokais tęsia. - Kieme laikome vilkę nuotakoms patikrinti. Prieš vestuves jaunikis atveža čia būsimąją. Jeigu vilkė prieina arti, ranką palaižo, vadinasi, ši dora žmona bus, o jeigu tolyn bėga, tai nieko gero iš tokios nelauk."
 | |  |
| Lūšys žmogaus nepuola ir iš medžio į medį nešokinėja. Grybautojus jos lenkia iš tolo. | | Vilkas niekada netarnaus kaip šuo, o jeigu įsižeis, tai neatleis. |
Vilkai "nurašo" banko skolas
Tikru išbandymu eigulys vadina ir pasiryžimą praleisti naktį kartoniniame namelyje gamtoje. Vilkų terapija, anot P. Dabrišiaus, puikiai tinka sergantiems depresija, priklausomybių ligomis, įsiskolinusiems, linkusiems į savižudybę. Kai tamsoje aplink staugia vienuolika vilkų, gyvybė tampa pačia didžiausia vertybe.
Apie vilkų gyvenimą Lietuvos nacionalinė televizija 2005 m. yra sukūrusi filmą "Žvėrinčius", parengti reportažų atvyksta kitų šalių televizijos. Energetiškai stiprią vietą mielai renkasi ir šamanai. Apie jų apsilankymą byloja medyje pakabinta arklio kaukolė.
"Norime parodyti jaunajai kartai, kaip vilkas gyvena gamtoje, o ne pasakoje. Jeigu jis sotus, nėra jau toks plėšrus ir baisus, kaip manoma", - teigia Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys.
Urėdas sako, kad vilkai į laisvę išleidžiami nebus, priešingai nei Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytas didysis apuokas ir lūšis. Didžiausias pelėdinių šeimos paukštis peri ant žemės, todėl turi labai daug priešų. Pernai iš Kauno zoologijos sodo atvežtas patinėlis jau laukia draugės.
Lietuva įsipareigojusi Europos Sąjungai vykdyti ir lūšių populiacijos atkūrimo programą. "Metodika ir finansavimas dar neaiškūs, tačiau lūšis auginame. Lietuvoje, be mūsų, lūšys veisiamos Kurtuvėnų regioniniame parke ir Kauno zoologijos sode", - sako B. Banys.
Pirmieji trys patinai ir patelė į "Žvėrinčių" buvo atvežti iš Estijos. Lūšys jauniklius veda kas dvejus metus, tad kol kas atvesti keturi lūšiukai.
 |
Šernė Jadzė su vyru prie tvoros lūkuriuoja tikėdamasi skanėstų. |
Beždžionė dirbo melžėja
Rudenį lankytojai aptvare su muflonais ir danieliais galėjo išvysti briedį. Šiauliuose prie parduotuvių besitrainiojantis miškų karalius elgėsi visai negarbingai - atiminėjo iš praeivių duoną. "Žvėrinčiuje" gyvūnas greitai sutvirtėjo ir iššoko per 2,5 m tvorą. Klaidžiojantį miške jį į koją pašovė, tačiau geri žmonės išgydė ir apsiėmė globoti.
"Beždžionė Pupa augo pas ūkininką Biržuose ir dirbo melžėja, - taip pristato dar vieną augintinę P. Dabrišius. - Melždama karves ji nesiginčydavo, tačiau daug pieno išlaistydavo. Pati išsyk iki šiol gali išgerti litrą. Pupa buvo dovanota ūkininko dukteriai, tačiau šiai išvykus į užsienį augintinė liko tėvams. Kurį laiką palaikę, jie nusprendė atvežti čia. Kad Pupai nebūtų liūdna, į draugus įsitaisė katinas Rainis."
Šilumamėgei Pupai žiemą narve šalta, todėl ji gyvena tvarte su ožkomis. Tvarte žiemoja ir sužeistas gandras. Vienas raudonsnapis jau išskrido į Afriką ir dar negrįžo. Eigulys sako, kad ne kasmet gandrai parskrenda į gimtinę.
Toliausiai į "Žvėrinčių" keliavęs gyvūnas atvyko net iš Australijos. Sudraskęs kitą šunį, pagal tenykščius įstatymus akita inu veislės šuo Džai turėjo būti užmigdytas arba deportuotas. Šeimininkė nusprendė išsaugoti keturkojui gyvybę.
Timofėjų atstūmusi meškutė - kurorte
 |
Penkiolikmetis Timofėjus - pačiame jėgų žydėjime. Jei jo metus palygintume su žmogaus, dabar jam - 26-eri Autorės nuotr.. |
Meškinas Timofėjus į "Žvėrinčių" pateko iš Rudaminos paukštyno. Iki tol jis gyveno klajojančiame Rusijos cirke, tačiau už atliktą užduotį daug saldainių prašydavęs, todėl jo paslaugų buvo atsisakyta. Saldumynai Timofėjui iki šiol mėgiamiausias skanėstas. Petras Dabrišius laiko avilių, tad medaus tikrai netrūksta. Uogienės žmonės privežė. Desertui puikiai tinka ir kiaušiniai. Jais eiguliui ir pavyko išvilioti Timofėjų iš miego guolio.
"Giliai jis miegotų tik spengiančioje tyloje ir po sniegu. Dabar vieną kartą per dieną išlenda paėsti, o daugiau - snaudžia", - paaiškina meškino globėjas.
Paklaustas, kur dingo kita meška, eigulys pasakoja, kad Laimutė dabar gyvena kurorte - pas milijonierių Antaną Bosą. Dėl prastų dantų meška negalėjusi įkąsti vištienos, o dabar valgo aukščiausios klasės restoranuose ruoštą plovą.
Timofėjui apie Laimutę liko ne patys geriausi prisiminimai. Užkietėjusi senmergė, pasak P. Dabrišiaus, buvo irzli, pikta ir nenuspėjamo elgesio. Per tuoktuves suleidus juodu į vieną narvą, jaunikis ilgai brazdinosi aplink nuotaką, tačiau ši, užsiropštusi ant lentynos, jokio dėmesio nerodė, maža to, įtūžusi atkakliam gerbėjui liežuvio galą nukando.
Vienišiui narve vietos mažoka, todėl vykdoma akcija - renkami pinigai naujam erdviam būstui su baseinu, nes meškinui vasarą būna per karšta.
Miškų urėdas Bronislovas Banys tikisi, kad pavasariop, surėmus pečius, pavyks pastatyti meškinui namą. Paramos viliamasi sulaukti iš verslininkų ir statybininkų. Ateityje "Žvėrinčiuje" numatyta auginti ir smulkius Lietuvoje gyvūnus - lapes, mangutus, kiškius. "Ketiname plėtoti ne tik pažintinę, bet ir poilsinę zoną. Jau parengti projektai, tačiau trūksta finansavimo. Urėdija taip pat išgyvena sunkų metą. Medienos perkama mažiau, kainos kritusios", - sako jis.
