�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-11 Nr. 416) �IANDIEN 2012 Gegu��s 18 D. Penktadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-07-%7barticle_url%7d

Kelyje

Ke�lio�n� � Pa��a�d�t�j� �e�m栖 ke�lio�n� � sa�ve

Laura AUKSAITYT�

„Šešeri metai pra�jo, ta�iau kelion�s � Izrael� niekada nepamiršiu ir v�l ten vyksiu. Pa�ad�toje �em�je labai aiškiai suvoki, kad Dievas yra labai arti tav�s ir dalykai, kuriuos, rodos, �inojai tik paviršutiniškai, atsistoja � savo viet�“, – sako Saulius Kmitas. Kelioni� agent�ros paslaugomis pasinaudoj�s šiaulietis sako, kad pa�intin�je-poilsin�je kelion�je itin svarbu patyr� ir savo darb� išmanantys gidai, gebantys organizuoti veikl� ir suteikti visokeriopos informacijos �ingeid�i� �moni� grupei.

Raud� siena. �mon�s deda � Raud� sien� raštelius su savo pad�komis, prašymais Dievui.
Sauliaus KMITO asmeninio archyvo nuotr.

Kelionei reikia subr�sti

� kelion� po daugialyp� ir nepakartojam� Izrael�, gars� istorijos, kult�ros ir gamtos lobiais, pirm� kart� Saulius vyko kartu su �mona. Kontrast� šalis, kurioje savo akimis galima pamatyti keli� t�kstantme�i� istorij�, puikiai deran�i� šalia dabarties stebukl�, paliko tok� neišdildom� �sp�d�, kad v�liau � Izrael� Saulius nuvyko su dukra, o �mona keliavo su s�numi.

Sutuoktiniai Pa�ad�t�j� �em� ketina parodyti dar dviem savo vaikams ne tik tod�l, kad kelion�je galima puikiai pails�ti ir daug patirti. „Gyveni material�jan�iame pasaulyje, o ten nuvyk�s suvoki, � kokius dalykus tur�tum labiau atkreipti d�mes�. Kalbu apie dvasinius dalykus“, – sako Saulius.

Pabuvoj� Izraelyje �mon�s vienbalsiai sako, kad kelion� � Pa�ad�t�j� �em� – tai kelion� � save. Retam keliautojui sprendimas aplankyti ši� šal� kyla spontaniškai. Da�niausiai tai ilg� apm�stym�, dvejoni� ir vidinio apsisprendimo kelion� sielai, tad leistis � ši� kelion� reikia subr�sti.

Kiekvienas keliautojas, vykdamas � Izrael�, turi sav� tiksl� – vieni keliauja vedini slapt� troškim�, kuriuos �ada palikti Raud� sienoje, kiti – pamatyti šven�iausias krikš�ionišk�sias vietas, dar kitiems tai rojaus kampelis, kur puikus klimatas ir gamta.

Saulius sako, kad keliskart u� Lietuv� ma�esn� mistiška šalis daugybe am�i� ypa� masino �mones. Juk trij� pagrindini� – islamo, judaizmo ir krikš�ionyb�s – pasaulio religij� sankirta – Izraelis – pad�jo pamatus did�iausiam pasaulyje istorijos ir religijos muziejui po atviru dangumi. Izraelis – krikš�ioniškosios civilizacijos lopšys su gausybe neatskleist� religini�, kult�rini� ir istorini� paslap�i�, kurios nuolat atsiduria pasaulio d�mesio centre.

U�buria kult�ra ir saugumo jausmas

Saulius su �mona ma�daug metus galvojo, kad nor�t� aplankyti Izrael� – šal�, � kuri� šimtme�ius nor�dami papulti �mon�s ��davo kelion�je. Jiems pasisek�, mat kelioni� agent�ra „West Express“ parinko puik� kelion�s vadov�, gid�, kurie, pašnekovo �od�iais, pa�inodami keliaunink� mentalitet�, sugeb�jo juos supa�indinti su istorinio krašto kult�ra ir puikiai organizuoti ekskursijas, poils� papl�dimiuose ir istorin�se vietose.

Ypatingumo aura ir netik�tumai lydi kiekvien� keliautoj� �ingsn� nuo Kristaus gimimo vietos Betliejuje iki nukry�iavimo Golgotos kalne, nuo Cezar�jos iki krikšto vietos Jordano up�s pakrant�je, nuo karš�iu alsuojan�i� Negyvosios j�ros pakran�i� iki gaivi� ir gyvybe knib�dan�i� Eilato koralini� rif�.

Saulius sako, kad kelion� buvo organizuota idealiai – tris dienas buvo lankomos istorin�s vietos ir tris dienas leista atsipalaiduoti. „Manau, kad šiai kelionei reikia skirti apie dvi savaites ir derinti pa�intines ekskursijas su poilsiu. Tokiu b�du �sp�dis bus stipresnis“, – sako jis.

Abejing� nepalieka ir Izraelio širdis – Jeruzal�. Šiam religij� sostine vadinamam miestui neatsispiria n� vienas keliautojas. Jeruzal�s gatves liet� Kristaus kojos, šiame mieste galima pereiti visas dvylika stoteli� pakeliui � Golgotos kaln� ir �kopti Šv. Kapo ba�ny�i�, apsilankyti alyvmed�i� girait�je, tiksliau, Getseman�s soduose, kur buvo suimtas Kristus.

Vis d�lto Sauli� labiausiai nustebino ne tik aplank�s suvokimas, kad Dievas yra labai arti, bet ir vis� kelion� lyd�j�s saugumo jausmas ir �yd� kult�ra. Nors gatv�se apstu kareivi� su ginklais, � aplinkinius jie �velgia pasitik�jimo kupinais �vilgsniais. „Kareivis pasid�jo automat� ant praustuv�s krašto, nusipraus�, tada pasi�m� j� ir nu�jo. Jokios agresijos, jokio �tarumo. �ydai iš kartos � kart� perduoda tradicijas, yra vieningi, myli savo šal� ir labai saugo bei gerbia vienas kit�. Iš kit� kult�r� mes turime daug ko pasimokyti“, – sako Saulius.

Kiekvienam pagal poreik�

Tikriausiai n�ra pasaulyje kitos tokios valstyb�s, kuri jau daugiau nei šešiasdešimt met� sugeb�t� prikaustyti pasaulio d�mes�. Izraelis – šalis, kuri� gali šlovinti ar nem�gti, ta�iau niekada neb�si jai abejingas.

Kelioni� agent�ros skai�iuoja, kad šiemet Izraelis sulauks dar didesnio keliautoj� susidom�jimo ir taps viena populiariausi� atostog� šali�. Did�jant� turist� sraut� u�tikrins ir vasar� planuojamas tiesioginis skrydis tre�iadieniais iš Vilniaus � Tel Aviv� su Izraelio aviakompanija „El Al“.

Izraelyje galima ils�tis net prie trij� j�r�: Eilato kurorte prie Raudonosios, Natanijoje – prie Vidur�emio j�ros, o besir�pinantieji savo sveikata ir gro�iu gali pasilepinti pa�ios gamtos dovanotu stebuklu – Negyvosios j�ros gydom�ja galia. Keliautojams b�na paruoštos kelios skirting� kelioni� su grupe programos, ir, jei pageidaujama, savarankiškai pa�in�iai su šalimi parengiamas individualus maršrutas, pasir�pinama skryd�iais, viešbu�iais, maitinimu, gidais.

Kas tie die�ni�niai �i�bin�tai?

Tomas BELAGLOVIS

Pastaruoju metu keliuose galima pasteb�ti automobili�, kuriuose vietoj artim�j� švies� sumontuoti dieniniai �ibintai DRL (angl. „Daytime runnig lights“). Kas tai – nauja mada ar praktiškas ir naudingas dalykas?

Remiantis Europos S�jungos direktyva, visi nauji automobiliai, pagaminti nuo 2011 m., o sunkve�imiai – nuo 2012 m. rugs�jo m�nesio, privalo tur�ti dieninius �ibintus. Šie �ibintai skirti naudoti šviesiuoju paros metu vietoj artim�j� švies�.

Keli� eismo taisykli� 102 punktas skelbia: „Šviesiuoju paros metu motorini� transporto priemoni�, traktori�, savaeigi� mašin� vairuotojai privalo va�iuoti keliais su �jungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis �ibint� šviesomis.“

Taigi dieniniai �ibintai yra skirti naudoti b�tent šviesiuoju paros metu. Kokia to prasm�? Dieniniai �ibintai – tai pirmiausia ekologija, ekonomija, saugumas ir geresnis matomumas dien�. Benzininis lengvasis automobilis, va�iuojantis �jungtomis trumposiomis šviesomis, sunaudoja papildomai apie 0,2 litro, dyzelinis – 0,15 litro, o sunkve�imis – apie 0,2 litro kuro šimtui kilometr�.

Padauginus iš per metus nuva�iuojam� kilometr� skai�iaus, susidaro ne viena dešimtis, o gal net ir šimtai litr� kuro! B�tent tam, kad jo sutaupytume ir kartu ma�iau terštume gamt�, buvo sukurti dieniniai �ibintai. Be to, skirtingai negu trump�j� švies�, j� matymo kampas yra didesnis. Trumposios šviesos sukurtos tam, kad apšviest� šalia automobilio esant� keli�. J� spindulys yra nukreiptas �emyn, o dieniniai �ibintai švie�ia pla�iau ir � virš�, ir � šonus. Vadinasi, dien� jie labiau matomi iš priekio atva�iuojantiems vairuotojams, p�stiesiems ir kitiems eismo dalyviams.

Paprastai dieninio �ibinto šviesos šaltinis yra šviesos diodas. Skirtingai nei halogenin�s lemput�s, šviesos diodai yra dešimtis kart� ilgaam�iškesni, švie�ia ryškiau ir naudoja gerokai ma�iau elektros energijos. Kitas privalumas tas, kad, skirtingai nei artimosios šviesos, jie automatiškai u�sidega u�k�rus varikl�, o jiems degant nedega n� viena pa�ibin�i� lemput�. Palygin� energijos s�naudas nustebtume! Akinan�iai ryški� �ibint� pora sudegina tik tiek, kiek dvi pa�ibin�i� lemput�s. Vadinasi, ma�iau apkraunamas generatorius, tausojamas akumuliatorius, re�iau reik�s keisti artim�j� švies� lemputes.

Taigi šie �ibintai padeda tausoti gamt� ir daug va�in�jan�i� vairuotoj� pinigin�. Nesunku suskai�iuoti, kad esant dabartin�ms kuro kainoms dieniniai �ibintai atsiperka nuva�iavus ma�daug 30 t�kst. km.

Atrodo, belieka tik pavyd�ti nauj� automobili� savininkams, kuri� transporto priemon�se jau gamykloje sumontuoti naujos kartos �ibintai, ta�iau ir bet kur� nenauj� automobil� j�s galite papuošti DRL. Parduotuv�se jau galima �sigyti papildomai montuojam� dienini� �ibint� komplekt�, kuriuos galima �rengti bet kurioje transporto priemon�je. Kaina, priklausomai nuo gamintojo ir gaminio kokyb�s, yra nuo 150 iki keli� šimt� lit�. Teko matyti netgi šimto lit� nekainuojan�i� komplekt�, ta�iau abejoni� sukelia pigaus plastikinio �aisliuko �sp�dis. Specialist� nuomone, dienos �ibint� korpusas tur�t� b�ti aliumininis, kadangi jis yra ir radiatorius, aušinantis šviesos šaltin�.

Kaip susimontuoti? Bet kokiu atveju geriau, jeigu š� darb� atliks specialistas, ta�iau n�ra joki� kli��i� tai padaryti pa�iam automobilio savininkui. Techniniai reikalavimai šiems �ibintams montuoti yra visiškai nesud�tingi. Nereikalingos ir jokios pa�ymos, liudijan�ios apie tinkamo j� sumontavim�.

Belieka konstatuoti, kad daug va�iuojantiems vairuotojams vert�t� papuošti savo automobil� dieniniais �ibintais. Ši naujov� draugiška aplinkai, piniginei ir automobiliui. Be to, b�site geriau pastebimi kelyje ir kartu pagerinsite eismo saugum�.

Kad au�to�mo�bi�lio �ba�te�ri�ja� nei�sik�rau�t�

Osvaldas JOKUBAITIS

Paspaudus šaltukui, tikrai pro lang� teko matyti prie automobili� variklio skyri� besikrapštan�i� vairuotoj� ar neu�sikurian�ius automobilius lynu tempian�i� taksist�. K� daryti, kad J�s� automobilio akumuliatorius neiškr�st� Jums pikto pokšto, pataria Šiauli� profesinio rengimo centro Automechanini� dirbtuvi� ved�jas Ri�iardas Kairys.

Jei transporto priemon� neu�siveda d�l nus�dusio akumuliatoriaus, o skubiai reikia va�iuoti, automobil� galima u�vesti prijungus laidais („krokodilais“).
Gunter MULLER nuotr.

Švino r�gštinis akumuliatorius – tai pakartotinai �kraunamas elektrocheminis prietaisas, kuris elektros energij�, esant poreikiui, atiduoda automobiliui. Akumuliatorius yra antrinis automobilio energijos šaltinis, reikalingas varikliui u�vesti, generatoriaus sukuriamai energijai kaupti ir saugoti, �ibintams, garso bei vaizdo sistemai, signalizacijai teikti papildom� energij�, automobilio centriniam u�raktui valdyti ir kt.

Akumuliatoriaus ilgaam�iškumas priklauso nuo jo pirminio �krovimo dyd�io, lauko temperat�ros, poringumo, difuzijos ir sieros r�gšties koncentracijos bei kiekio. Kad jis tarnaut� ilgiau, nepalikite �jungt� automobilio �ibint�. Da�niausiai taip nutinka išsiblaškius ar skubant, kai automobilyje n�ra apie tai �sp�jan�io garsinio signalo. Išjungus varikl�, reikia kuo ma�iau klausytis radijo, nejungti kondicionieriaus, prie automobilio maitinimo lizdo – nešiojamojo kompiuterio, telefono ar kit� pried�.

O k� gi vis d�lto daryti, jei ryt� neu�sik�r� variklis? Jei transporto priemon� neu�siveda d�l nus�dusio akumuliatoriaus, o skubiai reikia va�iuoti, automobil� galima u�vesti prijungus laidais („krokodilais“) prie kito automobilio akumuliatoriaus, tik reik�t� tur�ti omenyje, kad gali sugesti ne tik j�s� automobilio, bet ir jums pagalbon atskub�jusio draugo automobilio valdymo blokai.

Transporto priemon� u�kurti traukiant kitu automobiliu nepatartina. Gali nukent�ti variklio alk�ninio ir duj� skirstymo mechanizmas – peršokti arba nutr�kti duj� skirstymo dir�as, nes gali b�ti u�šalusi aušinimo sistema ar susting�s dyzelinis kuras aukšto spaudimo siurblyje. Taip nutikus, teks nema�ai pakratyti kišen�.

„Numirus�“ akumuliatori� galima atgaivinti �krovimo prietaisu. Ta�iau �kraunamas švino r�gštinis akumuliatorius gali sprogti, nes išsiskiria vandenilio ir deguonies dujos, tod�l �krauti akumuliatori� reik�t� gerai v�dinamoje patalpoje.

Yra daugyb� akumuliatori� gamintoj� ir r�ši�, tad išsirinkti tinkam� tikrai sunku, ypa� kai svarbiausias kriterijus yra kaina. Da�nai ne�inome, koki� duomen� turi b�ti akumuliatorius, tod�l specialistas pataria �sigyti j� specializuotose parduotuv�se, kad atitikt� automobilio gamintojo reikalavimus – nepritr�kt� galios.

�ie�mi�niai au�to�mo�bi�li� �ba�tu�kai�

Osvaldas JOKUBAITIS

Kokias padangas pastarosiomis �iemomis da�niau renkasi m�s� šalies vairuotojai? Kurios iš j� gelbsti esant plikšalai, o kurios, šiek tiek atšilus, geriausiai �veikia sniego ir purvo pliurz�? Vairuotojus konsultuoja Ri�iardas Kairys, Šiauli� profesinio rengimo centro Automechanini� dirbtuvi� ved�jas.

Tinkamai parinktos ir prip�stos padangos gali išgelb�ti gyvyb�.
ELTOS nuotr.

Vieni automobilininkai (52 proc.) link� rinktis �iemines nedygliuotas, kiti (37 proc.) pasisako u� dygliuotas, dar kiti link� va�in�ti universaliomis padangomis. Kokios padangos vis d�lto �iem� yra geriausios? Pasak ekspert�, sprend�iant „dygli� klausim�“ vert�t� �vertinti, kokiais keliais daugiausia teks va�in�ti. Mieste ir magistraliniuose keliuose, kurie pri�i�rimi ir valomi, dygliuotas „apavas“ visiškai n�ra b�tinas, ta�iau be dygli� neišsiver�iama riedant u�snigtais, prastai pri�i�rimais vietin�s reikšm�s keliais. Skirtingai nei �iemin�s, universalios padangos nesudarys ideali� vairavimo s�lyg� vasar� ar �iem�.

Reik�t� prisiminti, kad va�iuojant dygliuotomis padangomis šlapiu, ta�iau neapled�jusiu paviršiumi, gerokai pailg�ja stabdymo kelias, automobilis kelia daug triukšmo, be to, 4-8 proc. padid�ja degal� s�naudos.

�iemin�s padangos yra minkštesn�s, palyginti su vasarin�mis. Vasar� �iemin�s dyla grei�iau nei vasarin�s. Aišku, va�iuojant ledu ar sniegu, vasarini� padang� stabdymo kelias bus ilgesnis nei �iemini�.

Pasigirsta nuomoni�, kad padangos, raštuotos „eglute“, �iem� va�iuoti yra geresn�s nei raštuotos kvadra�iukais. Anot automechanini� dirbtuvi� ved�jo, taip teigti negalima, nes gamintojai, kurdami produkt�, atlieka bandymus, kurios padangos bus geriausios tam tikromis klimato s�lygomis. Jei gaminamos �vairios, tai, matyt, ne be reikalo.

Oro sl�gis padangoje nuolat kinta d�l pasikeitusi� oro s�lyg�, automobilio laikymo bei eksploatavimo b�do. Specialisto nuomone, �iem� automobil� laikant gara�e, kuriame vyrauja teigiama temperat�ra, išva�iavus � lauk� gali susidaryti nema�as temperat�ros skirtumas, tod�l padangos gali prarasti net 0,5 atm. sl�gio.

Azoto duj� prip�stos padangos viduje palaikomas pastovus spaudimas. Nesvarbu, ar automobilis va�iuoja dideliu grei�iu, ar stovi, sl�gis beveik nesikei�ia. Be to, nat�ralus duj� nuot�kis iš padangos suma��ja iki minimumo.

Ne veltui sakoma, kad tinkamai parinktos ir prip�stos lengvojo automobilio padangos gali ne tik suteikti va�iavimo malonum�, pad�ti sutaupyti degal�, bet kartais net išgelb�ti gyvyb�.

Padang� �ym�jimas

1. Padangos plotis. Matuojamas milimetrais nuo vienos iki kitos sienel�s. Ši padanga yra 165 mm plo�io.

2. Aukš�io koeficientas. Tai aukš�io ir plo�io santykis. 70 reiškia, kad aukštis lygus 65% padangos plo�io.

3. Rato diametras. Ratlankio aukštis coliais nuo vieno krašto iki kito. Šio rato diametras yra 13 coli�.

4. Apkrovos indeksas. Rodo maksimali� padangos apkrov�.

5. Grei�io indeksas. Rodo maksimal� greit�, kur� galima pasiekti va�iuojant su šiomis padangomis. T reiškia, kad galima va�iuoti iki 190 km/val. grei�iu.

6. Padangos konstrukcija. Atskleid�ia, kaip padangos buvo sukonstruotos. R �ymimos radialin�s padangos, kuri� korpuse esama audinio pluošteli�. Šie audinio sluoksniai suformuoja padangos karkas� ir išsid�sto spinduliškai nuo briaunel�s iki briaunel�s. B reiškia, kad padanga yra dvigubos konstrukcijos – karkaso pluošteliai per vis� padang� nuo briaunel�s iki briaunel�s išsid�sto skersai, o kiti sluoksniai išd�styti priešingai, taip sustiprinant korpus�.

7. Sustiprintas padangos kordas. Padanga atsparesn� šoniniams sm�giams ir atlaiko didesn� apkrov�. Šis parametras da�niausiai �ymimas XL simboliu.

8. Šalis gamintoja.

9. UTQG. Vieningas padang� kokyb�s �vertinimas (Uniform Tire Quality Grading). Tai padang� kokyb�s �vertinimo sistema, kuri� suk�r� JAV Transporto departamentas (DOT). „Treadwear + skai�ius“ – protektoriaus nusid�v�jimas. Šis �vertinimas parodo testuojamos padangos nusid�v�jimo lyg�. Koeficientas 100 parodo bazin� kokyb�s standart�. Padanga su koeficientu 200 nenusid�v�s dvigubai ilgiau nei ta, kurios koeficientas yra 100. Daugiau nei 100 – geriau, 100 – bazinis standartas. Ma�iau nei 100 – blogiau. Reikia atkreipti d�mes� � tai, kad protektoriaus nusid�v�jimo �vertinimas rodo tik palyginim� su kitomis to paties gamintojo padangomis. Skirting� gamintoj� padangos šiuo aspektu nelyginamos. „Traction + raid�“ – sukibimas. Sukibimo �vertinimas parodo padangos geb�jim� sustoti šlapiame kelyje. �vertinimas atliekamas per va�iavimo tiesiai testus. Jis neparodo geb�jimo sustoti atliekant pos�k�. A – geriausias, B – vidutinis, C – patenkinamas. „Temperature + raid�“ – temperat�ra. Temperat�ros rodiklis parodo padangos atsparum� did�jan�iam karš�iui. A – geriausias, B – vidutinis, C – patenkinamas. Reikia atkreipti d�mes� � tai, kad federaliniai �statymai nurodo, jog visos padangos turi atitikti bent jau C kategorijos reikalavimus.

10. DOT. Patvirtina, kad padanga atitinka visus galiojan�ius saugumo standartus, nurodytus JAV Transporto departamento.

11. Padangos nusid�v�jimo indikatorius. Kai protektorius nusid�vi iki šio indikatoriaus lygio, Lietuvos Respublikos �statymas draud�ia va�in�ti su tokiomis padangomis.

12. Gamintojo kodas. Padang� gamykla, matmenys.

13. Pagaminimo data (savait� ir metai). Ši padanga pagaminta 1993 met� 34 savait�, nes u�rašas yra 343. Jeigu padanga pagaminta po 2000-�j�, tuomet metus �ymi du simboliai, tarkim, 3403 – pagaminta 2003 met� 34 savait�.

14. Papildomas �ym�jimas. Šiuo atveju jis yra M&S. T� pat� reiškia (Mud + Snow – purvas + sniegas) ir simboliai M+S ar MS. Tai reiškia, jog padanga yra padidinto prava�umo, ir jokiu b�du nereiškia, kad tinka visais met� laikais. Universalios padangos �ymimos AW (Any Weather – bet koks oras) arba AS (All Seasons – visi sezonai). Vietoj simboli� dar gali b�ti paveiksliukai: saul� – vasarin� padanga, sk�tis – vasarin� lietaus padanga, snaig� – �iemin� padanga.

15. E – padanga atitinka ECE R30 keliamus reikalavimus. 11 – šalies kodas, kur buvo testuota ir sertifikuota. 021234 – ECE sertifikato numeris.

16. Bekamer� padanga.

17. Papildoma informacija apie padangos konstrukcij� (kiek sluoksni� dirbtinio šilko, plieninio kordo ir nailono sudaro padangos karkas�).

18. Gamintojo mark� arba firminis �enklas.

19. Produkto pavadinimas, modelis.

20. Maksimalus leistinas apkrovimas ir oro sl�gis.

Galvos skausmas d�l automobilio numeri�

Oksana LAURUTYT�

Šalyje itin populiar�ja kelion�s dvira�iais, ta�iau ši� transporto priemon� automobiliu norintys ve�ti vairuotojai susiduria su problema - dvira�ius pritvirtinus prie galin�s automobilio dalies u�dengiamas jo valstybinis numeris. U� pasl�pt� automobilio numer� ar jo nu�mim� vairuotojui gresia t�kstantin�s baudos. Lietuvos policija problem� �ino, ta�iau dvira�i� gabenimo tvarka �statymu nereglamentuota jau kelerius metus.

Keli� eismo taisykl�s draud�ia gabenti krovin�, kuris u�dengia valstybin� numer�.
Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Special� laikikl� dvira�iams pritvirtinti prie automobilio galo �sigij�s šiaulietis sunerimo - bus u�dengtas galinis automobilio valstybinis numeris. Keli� eismo taisykl�s draud�ia gabenti krovin�, kuris u�dengia valstybin� numer�. J� b�t� galima perkelti ant specialaus laikiklio, ta�iau nuimti valstybini� numeri�, vadovaujantis galiojan�iais �statymais, taip pat negalima.

K� daryti vairuotojams, norintiems gabenti dvira�ius automobiliu? Numoti ranka � tai, kad dvira�iai paslepia numer�, ir kelion�s metu dreb�ti, kad policijos pareig�nai nenubaust� u� keli� eismo taisykli� pa�eidimus?

Dainius Šalomskas, Policijos departamento Lietuvos keli� policijos tarnybos Administracin�s veiklos skyriaus viršininkas, sako �inantis ši� problem�. Jo teigimu, generalinis komisaras papraš� keli� policinink� nekibti prie vairuotoj�, kuri� ve�ami dvira�iai u�dengia numerius.

"Kol situacija nereglamentuota, policijos pareig�nai vairuotoj� nebaus. Esant galimybei, vairuotojams rekomenduojama perkelti valstybin� numer� nuo automobilio galo ant dvira�i� laikiklio", - teig� jis.

Naktis Filipinuose u�klumpa netik�tai

Oksana LAURUTYT�

Vasario 5–26 dienomis Lietuvos �urnalist� s�jungos Keliautoj� klubas sureng� ekspedicij� "Filipinai 2011" Matui Šal�iui atminti. Su kolegomis tris savaites keliavusi ir kelias ekstremalias situacijas patyrusi šiauliet� �urnalist� ir rašytoja Vitalija Mork�nien� sako, kad � kelion� visada reikia ve�tis gerus batus, duonos, lašini�, šokolado plyt� ir šlak� "atominio" lietuviško g�rimo, �udan�io svetimšales bacilas ir padedan�io sušilti. Nes jei trankantis �aibams tekt� nakvoti miegan�io vulkano krateryje, palapin�je su telkšan�iomis balut�mis, aukštakulni� tikrai neprireiks.

Apo viršukaln� - vienas iš ekspedicijos kulminacini� moment�. Vitalija Mork�nien� - dešin�je laiko v�liav�.

Tre�dal� kuprin�s iškrauti kelion�s išvakar�se

Ekspedicija � Filipinus buvo prad�ta organizuoti kone prieš metus, tad keliauninkai, iš anksto suplanav� kelion�, bilietus skryd�iui � Manil� �sigijo palyginti nebrangiai – nuskristi ir parskristi jiems kainavo šiek tiek per 2000 lit�. V�liau prie grup�s prisijungusiai ir atskirai bilietus pirkusiai Vitalijai jie kainavo daugiau. "Tokias keliones visada reikia planuoti iš anksto. Kuo anks�iau suplanuosi, tuo pigiau nuva�iuosi", – sako ji.

� Filipinus grup� skrido iš Minsko, nors tai n�ra vienintelis pasirinkimas. Ekspedicijos administratorius, vienas garsiausi� šiuo metu Lietuvos keliautoj�, daug laiko Filipinuose praleid�iantis ir šal� gerai pa��stantis Dainius Kinderis pasir�pino turist� kelion�mis l�ktuvais, laivais, keltais, autobusais, viešbu�iais, tad sukti galvos d�l organizacini� dalyk� ekspedicijos dalyviams neteko.

"Visada verta iš anksto išsiaiškinti ir pasir�pinti, kaip keliausi, kur gyvensi, k� pamatysi. Internete gausu keliauti m�gstan�i� �moni� – profesional� ir m�g�j� – dienoraš�i�. J� �sp�d�iais, nuomone ir patarimais verta pasidom�ti ir pasinaudoti, antraip patirsi visai nereikalingo streso ir negal�si m�gautis kelione. Ties� sakant, net ne�sivaizduoju, ar prieš kelion� rimtai nepadirb�jus �manoma patekti "s koroblia na bal" (rus. "nuo denio � puot�")", – šypsosi �urnalist�.

Jei Filipinuose praleidi ne daugiau nei 21 dien�, vizos nereikia, tad lietuvai�iams reik�jo gauti tik Baltarusijos vizas. Kitas b�tinas dalykas prieš kelion� � egzotiškus kraštus – sveikatos draudimas ir skiepai. "Aš esu blogas pavyzdys – vengiu bet koki� skiep�. Nesiskiepijau, bet kitiems noriu pasakyti, kad skiepytis b�tina. Grup�je buvo �moni�, kurie panašiose kelion�se buvo u�sikr�t� maliarija ir vos nenumir�", – sako ji.

Vitalija pataria kuprin� prieš kelion� susikrauti anks�iau, o tre�dal� daikt� išvakar�se palikti namie. Ma�as dant� šepet�lis ir miniati�rin� dant� pastos t�bel�, kitos higienos priemon�s - b�tina, bet verta pam�styti d�l drabu�i�. Juk moterims j� visada negana, o vyrams - visada per daug. Marškin�lius ar brid�us galima nusipirkti kelion�je. Jei kyla galvos skausmas d�l oficiali� susitikim�, yra daug papras�iau, negu atrodo. "Filipinuose pakanka balt� drobini� kelni� ir balt� marškin�li�. Mes tur�jome marškin�lius su ekspedicijos emblema. Tai buvo tikra "greitoji pagalba" visais "neaiškias" atvejais", – sako �urnalist�.

Naktis – vandenyje

Programoje iš anksto buvo numatyti du "ekstrymai", kuriuos abu šiauliet� keliaunink� "išragavo". Pirmasis – kopimas � aukš�iausi� Filipin� viršukaln� – miegant� Apo vulkan� (2954 m), kuriame buvo iškelta Lietuvos trispalv�. Antrasis nerv� ir j�g� išbandymas – "raftingas", plaukimas per 14 slenks�i� lengvais plaustais sraunia kaln� upe. Vitalijai tai buvo "premjera". "Dabar tai atrodo absoliutus g�ris, šiek tiek pabarstytas adrenalinu", – prisiminimais dalijasi ji.

Be abejon�s, tokiems išbandymams turi b�ti ne tik morališkai pasireng�s. "Kv�pavimo pratim� namuose nepakanka. Tikrai padarysi sau paslaug�, jei iš anksto pasportuosi", – sako ji.


Turgus svetimoje šalyje - visuomet �domi ir iškalbinga vieta.		"Burbulin�s" vonios Pulangi up�je.

Anot Vitalijos, kelion�se pats svarbiausias dalykas – patog�s batai. Jie svarbesni u� drabu�ius, maist� ir kosmetik� kartu sud�jus. Kosmetikos Filipinuose apskritai nereikia, nes nuo karš�io ir dr�gm�s ji akimirksniu "nuteka" - vietoj trokštamo gro�io gali tapti panaši � karo spalvomis išsida�ius� ind�n�.

"Vietos gyventoj� oda lygi, švari, o plaukai �vilga ir krinta kaip lietus, – sako ji. – Oro dr�gnumas �ia paprastai svyruoja apie 70–80 procent�, o tropiniuose miškuose priart�ja prie 100-to."

Jei kelion�s metu numatyta kopti � kalnus ar išvykti � netolimas nuo ilgesn�s nakvyn�s vietos apylinkes, b�tina tur�ti ma�esn� kuprin� reikalingiausiems daiktams susid�ti. Reikia atkreipti d�mes� ir � sezon�, kuris tuo metu bus kelion�s šalyje. Nors Filipinuose yra du sezonai - li��i� ir sausasis, li�tys gali u�klupti bet kada. Tuo ne kart� �sitikino ekspedicijos dalyviai. Sausiausia gatv� �ia netrunka tapti srauniausia upe.

"Reikia tur�ti kuo nuo lietaus apsisaugoti, ta�iau reikia specialaus drabu�io, nes �prasta striukel� - ne išeitis. Man da�nai geriau likti vien su marškin�liais, negu vaikš�ioti su šlapiais marškin�liais, sunkia prilyta striuke ir apsiaustu", – juokiasi ji pridurdama, kad Filipinuose drabu�iai, kuprin�s ir visi kiti daiktai �gyja nepatogi� savyb� - labai greitai sušlampa ir labai ilgai d�i�va.

Kopian�i� � kaln� Vitalij� su kolegomis u�klupo audra su �aibais. Vien� kelion�s palydov� ištiko šal�io priepuolis - m�šlungis jam sutrauk� abi kojas, tad jis su kitu palydovu liko nakvoti po uolomis. "Mes likome praktiškai be maisto, miegmaiši�, nakvoti �sik�r�me buvusio kraterio �duboje. Palapin�se tiesiog telkšojome vandenyje, kalenome dantimis ir dreb�jome lyg Paskutiniojo teismo dien�. Atrod�, kad rytas niekada neateis. Tokiose kelion�se b�tina pagalvoti apie atsargin� variant� – tur�ti šiek tiek maisto, turistinius kilim�lius – juk niekada ne�inai, kas gali nutikti. Hidromaišas, nuo vandens apsaugantis telefonus, fotoaparatus, laikrod�ius, tokiose situacijose yra brangenyb�", – sako ji.

Vitalija pataria � keliones pasiimti vaist� nuo alergijos, pleistr� nuospaudoms, elastinio tvars�io. "Koleg� neaišku nuo ko violetin�mis d�m�mis išb�r�, tai vaistai nuo alergijos, rasti ka�kieno vaistin�l�je, buvo tikras išsigelb�jimas", – sako ji.

Filipinai - ne tik palm�s, atolai ir j�ra, bet ir d�iungl�s.

Vitalijos MORK�NIEN�S asmeninio archyvo nuotr.

�vak� nepad�s

Sugr��us iš tolim� egzotišk� krašt� �mon�s klausia, ar koki� nors �iog�, kirm�li� bei gyva�i� keliauninkai neragavo. "Ne�inau, kaip patys vietiniai �mon�s �i�ri � kirm�les, ta�iau j� virtuv� nepaprastai �vairi, o sriubos – tiesiog puikios. Bene egzotiškiausias filipinie�i� virtuv�s patiekalas – baluto - virtas anties kiaušinis su 17 dien� embrionu. Jau gali ��i�r�ti sparniukus, kojeles – tik dar be plunksn�. Baluto nevalgiau. Filipinuose aš dariau visko tiek daug ir ne�prasto, kad mano programa jau buvo �vykdyta su kaupu ir tas nelaimingas suvalgytas embrionas nieko neb�t� nul�m�s", - sako ji.

Baluto valg� vieni be �od�i�, lyg nesavais dantimis, kiti – lyg niekur nieko. Visi keliauninkai tur�jo daugyb� galimybi� ragauti koki� tik nori j�ros g�rybi� (arba blogybi�). "Visoki� r�ši� visoki� dyd�i� ir spalv�, visokeriopai patiekt�. Svarbiausia – nebrangi�. Gal�jai valgyti, persivalgyti, susirgti, pasveikti ir v�l valgyti", – šypsosi �urnalist�.

O kokios Filipinuose kainos? Vitalija primena keliautojams gerai �inom� ties�: kelion�se nereikia "versti" vietos pinig� � litus ir skai�iuoti, kas kiek kainuoja. "Filipinai gali b�ti maloni išimtis. Sum� pesais (Filipin� piniginis vienetas) padalin� iš keturi� su�inosime, kad litais mok�jome tikrai nedaug, pavyzd�iui, u� litr� ne�mantraus vietin�s gamybos romo "Tanduay" sumok�site apie tris litus. Pirmus kartus nepatik�site, ta�iau greitai priprasite", – kelion�s detal�mis dalijasi Vitalija.

Tradiciškai iš Filipin� lauktuvi� vyrams ve�amas romas, moterims – perlai. Tai, kad Filipinai m�s� kišenei tikrai n�ra brangi šalis, daro juos itin patrauklius. Did�iausi� kelion�s biud�eto dal� sudaro kelion�s išlaidos.

K� Filipinuose b�tina pamatyti? Prekybos centrams laiko skirti neverta, nors j� yra tikrai �sp�ding�. B�tina pamatyti salas, atolus, j�r�, vulkanus ir gaid�i� kovas.

Keliaujant, gro�intis �sp�dinga gamta ar tiesiog plepant su draugiškais vietiniais �mon�mis, verta nepamiršti, kad visiškai netoli pusiaujas, tad su saule juokauti neverta. U�simirši, bematant tapsi panašus � rausv� paršel�. Kent�si, skaud�s, o pora brangi� kelion�s dien� bus tiesiog sugadinta.

Ir dar vienas dalykas, kuris Filipinuose gali tapti geriausiu tavo draugu. Tai "ciklopas" – ant kaktos tvirtinamas �ibintuv�lis. "Kartais manai, kad eini tik pasivaikš�ioti, o ima ir sutemsta. Naktis Filipinuose ateina netik�tai. �vak� ten nebepad�s", – šypsosi pašnekov�.

Auk��io kompleksas

Dubajuje stovi pats aukš�iausias pasaulyje statinys – dangorai�is, pavadintas "Kalifo bokštu". Ka�kada dangorai�iai buvo šali� ekonominio išsivystymo simboliai, dabar j� paskirtis – išgyvendinti nacionalinio nevisavertiškumo kompleks�.

Aukš�iausias pasaulio pastatas - Dubajaus "Kalifo bokštas", siekiantis 828 metrus ir turintis 162 aukštus.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pastatyti ant sm�lio

Pats aukš�iausias pasaulyje bokštas atv�r� duris 2010-�j� prad�ioje praktiškai nev�luodamas - statybininkai v�lavo tik kokius keturis m�nesius: buvo planuota u�baigti rugs�j�, o baigta saus�. Atsi�velgiant � tai, kad tai buvo patys sunkiausi m�nesiai Jungtini� Arab� Emyrat� ekonomikai ir apskritai Dubajui, statybininkams tiesiog pasisek�. Pavyzd�iui, "Rusijos" bokštui Maskvoje kriz� kainavo gyvyb�: statybininkai met� j�, vos �pus�t�.

"Kalifo bokštas" buvo gerokai patemptas � virš�, kad tik b�t� �veikti visi galimi konkurentai. Iš prad�i� galvota apie 700 metr� aukšt�, v�liau prabilta apie 900, galiausiai iškilo 828 metr� 162 aukšt� statinys. Matyt, kiekvien�syk bokšto architektas buvo kvie�iamas "ant kilimo" pas šeichus, iš kuri� išgirsdavo: "Pastatyk, draugu�i, dar kelet� aukštuk�". � tai Endrianas Smithas iš Skidmor�s "Ownings & Merril" link�iodavo ir sakydavo: "Klausau, bus padaryta!"

Per penkerius statybos metus buvo išleista, �vairiais paskai�iavimais, nuo vieno iki dviej� milijard� doleri�. Ne�i�rint gana paprastos išvaizdos, "Kalifo bokštas" – labai sud�tingas in�inerinis �renginys, nulietas iš specialios r�šies betono, su nuosavais "j�gos" �renginiais, dirbtinio v�sinimo sistema, pervertas greitaeigi� lift�, iš kuri� tik vienas keliauja per visus 162 aukštus. Tikras sausumos "Titanikas", iškil�s beveik per varst� virš supan�io peiza�o.

Amerikietiškoji tragedija

Dangorai�is gim� JAV, o sav�j� vard� pasiskolino iš j�reivi�, �od�iu "skyscraper" vadinusi� pagrindin� laivo stieb�. Jis gim� iš pelen� po mil�iniško gaisro, kilusio �ikagoje 1871 met� spalio 8–�j�. Madam Catherine O'Lieta tur�jo karv�, kuri � šien� nuvert� �ibalin� lemp�. D�l gyvulio kalt�s medin� �ikaga suplešk�jo iki pamat�. Gaisras dav� darbo statybos firmoms, in�inieriams ir architektams. Pastarieji išmoko panaudoti metalin� karkas�, �vilkt� � akmen�, v�liau surizikavo parodyti j� ir išorin�se pastat� formose.

Pirm�j� �ikagos dangorai�� – neaukšt�, savo proporcijomis primenant� karalien�s Viktorijos laik� sunkiuosius baldus - pastat� Williamas Le Baronas Jennis, labiau in�inierius negu architektas. Bet 1885 metais pasirod�s jo "Home Insurance Building" reišk� labai daug. �ikagos mokyklos meistrai geb�jo ne tik papras�iausiai sutaupyti gabal� brangios miesto �em�s ir dvidešimt ar daugiau kart� atkartoti ore t� nedidel� aikštel�, � kuri� pasineria statinio pamatai. Jie suk�r� pat� dangorai�io �vaizd�.

Nuo to laiko dangorai�iai keit� tik "drabu�i� sukirpim�", akmen� – � stikl�, v�liau – stikl� � akmen�. B�ta tarp j� gana kvailok�, tirštai aplipint� gotika ir baroku. B�ta šedevr�, pavyzd�iui, "Chrysler Building" (1931 m.) su nuostabiomis art-deco virš�n�mis, ar aristokratišk�, toki�, kaip "Seagram Building" (1957 m.). Ir nors pats pirmasis ma�aaukštis amerikie�i� dangorai�is seniai nugriautas norint atlaisvinti viet� dar "dangorai�iškesniems" statiniams, jo atminimas saugomas iki ši� dien�. Amerikie�iai netgi ruošiasi prisiminti praeit� ir pastatyti 600 metr� aukš�io "�ikagos piramid�". O Niujorke, �uvusi� "dvyni�" vietoje, jie sur�s "Laisv�s bokšt�", kurio aukštis sieks 541 metr�. Tiesa, ankstesni� Pasaulinio prekybos centro bokšt� jie vis vien "neperspjaus" - 1971 ir 1973 metais kiekvienas j� susp�jo pasiekti aukš�io rekord�.

Dangorai�is, išlind�s iš �em�s, primena arba ant stalo stovint� pieštuk�, arba turi masyvi� atram�, primenan�i� galingo ��uolo šaknis, mat šiuo atveju pagrindinis bokštas išauga iš ma�esni� bokšt� apsupties. Dangorai�io viršus taip pat turi nedaug variant�. Arba bokštas baigiasi smaile – "adata", arba yra pasipuoš�s kokia nors "skryb�le" (matyt, tod�l, kad negalima rai�yti dangaus nepridengta galva).

Dvyniai, kuriuos suk�r� japonas Minoru Jamasaki, gim�s JAV, išsivert� be "šakn�" ir "skryb�li�", j� gigantiškos prizm�s buvo paprastumo ir geometrijos triumfas. Po j� gri�ties niujorkie�iai Dangorai�i� muziejuje (Niujorke esama ir tokio) pastat� veikiant� Pasaulinio prekybos centro maket�. Š� maket� Jamasakio dirbtuv�je meistrai pagamino naudodamiesi miniati�riniu masteliu 1:200. Tokiame br��inyje �mogus atrodo kaip stambi, savimi pasitikinti skruzd�l�. Netgi tokio mastelio modelis pritrenkia: jis dukart aukštesnis u� �mogaus �g�.

Nuostabus paprastumas

Dangorai�iai visais laikais buvo presti�o dalykas. Jie statomi, kad b�t� visiems matomi. Nacijoms su "prispaustu" nacionaliniu išdidumu šis po�i�ris labai artimas. Ne veltui Rusijos pakilim� lyd�jo gausyb� keis�iausi� dangorai�ini� projekt�. Kaip ka�kada �ikaga var��si su Niujorku, taip ir m�s� atmintyje savo bokštus lygindavo Maskva ir Peterburgas. Ka�kas pasak�: "Kai �velgi � dangorai��, matai ne pastat�, o architekt�." Reik�t� dar pridurti – ir šeiminink�.

Pa�velkime � Maskvos Stalino laik� (1950–�j�) statinius, tokius panašius � amerikietiškus 1930–�j� dangorai�ius. Amerikie�iai dangorai�iais išspr�sdavo miesto �em�s brangumo problemas. TSRS �em� buvo valstyb�s nuosavyb� ir nieko nekainavo, o Maskva dar nuo caro laik� buvo likusi gana erdviu miestu. Pagrindinis Maskvos universiteto pastatas – dangorai�is, stovintis ant plyno lauko, - stalinistinio stiliaus iracionalus pavyzdys.

Dabar dangorai�iai – da�niausiai Tre�iojo pasaulio šali� pramoga. Jau dabar itin aukšti bokštai iškil� Taivanyje (101 aukšto 509 metr� "Taip�jus") ir du Malaizijoje ("Petron Tower" – 88 aukšt�, 452 metr�). Apskritai dešimtuke - daugiausia Azija. JAV pozicijos – kur kas kuklesn�s, ir netgi ketvirtojoje vietoje atsid�r�s �ikagos "Sears Tower" (110 aukšt�, 442 metr�) po Dubajaus bokšto ir planuojam� kit� am�iaus statyb� reitinge gerokai smuks �emyn.

Ar išgyvens superkonstrukcijos?

Dangorai�iai gal�jo išnykti po to, kai 2001 met� rugs�jo 11–�j�, ugnyje ir dulk�se paskend�, nuvirto Niujorko "dvyniai". Bet taip nenutiko. J� rinka tiesiog persik�l� � Rytus.

Atrodyt�, kam gi dabar reikalingas kilometrinis dangorai�is su savo archaiška komunikacij� sistema (� aštuoniasdešimt�j� aukšt� kylama vienu liftu, v�liau pers�dama � kit�, po to – � tre�i� ir t. t.) ir tiesmuka hierarchija: kuo aukš�iau – tuo svarbiau? Kiek elektros energijos suvartoja vien keltuvai, perve�antys keleivius 60 km/val. grei�iu, kiek sumokama �mon�ms, pri�i�rintiems lift� šachtas!

Dangorai�i� virš�n�je siau�ia tokie v�jai, kad ne�manoma atverti lango, vanden� � šimtuosius aukštus varin�ja tokio galingumo siurbliai, kad gal�t� perpumpuoti vanden� iš Juodosios � Kaspijos j�r�. Malonumas palaipioti laiptais prilygsta kasme�iam sportiniam kopimui � "Empire State Building", o be lifto dangorai�is apskritai neišgyvens.

Kai keliauji po Jungtinius Arab� Emyratus, keli�, vedant� tave � dykumos gilum�, pama�u pradeda supti keisti statiniai. Iš tolo jie atrodo kaip mira�ai, kaip lediniai ledkalniai sm�lio vidury. Priva�iav�s artyn, matai ant lengv� karkas� u�temptas gigantiškas dekoracijas, vaizduojan�ias kazino ir viešbu�ius, kurie kada nors galb�t iškils šiose sausringose vietose. Ir juk iškils, jei spr�sime pagal "Kalifo bokšt�", kur� klajojantys karavanai išvysta u� šimto kilometr�.

Dinozaur� dingimo istorija liudija, kad superkonstrukcijos neišgyvena. Pats did�iausias pasaulyje laivas nugrimzdo � dugn�, pats did�iausias l�ktuvas ne�steng� pakilti, pats sunkiausias tankas sunkiai pajud�jo iš vietos. Priziniai dangorai�iai savo atgyveno dar XX am�iuje, bet juos vis stato. J� atsiradime slypi ka�kas itin �mogiška. K� padarysi, ne viskas �moguje gra�u.

Pareng� Kamil� Vitkut�

� Ryt� �alis traukia nuo�irdumas

Oksana LAURUTYT�

Dvi savaites Vietname ir savait� Kambod�oje su draugu praleid�s šiaulietis Naglis Bakštys sako, kad jei planuot� nauj� kelion�, rinkt�si tik Ryt� šal�. "Rytuose mane �avi �moni� nuoširdumas ir geranoriškumas, kuri� tr�ksta Europoje. Jei reik�t� trumpai apib�dinti Vietnam�, pasaky�iau, kad ten nuostabiausias dalykas - �mon�s, o Kambod�oje - Angkoro šventykla", - sako jis.

Vietname esanti Halongo �lanka �avi �sp�dingais reginiais. Legend� pasakoja, kad did�iulis drakonas nusileido � j�r� ir savo kelyje krant� suskald� � t�kstan�ius saleli�.

Atvykimas

"Pats geriausias kelioni� gidas - knygel� "Lonely planet" ("Vieniša planeta") ir internetas. Kone visi turistai, pasirink� savarankiškas keliones, o ne ekskursijas, naudojasi specialiai kelion�ms išleistomis knygel�mis. Jose nurodyta viskas nuo A iki �: kur apsigyventi, valgyti, kokias vietas aplankyti ir šiaip nurodyta visoki� nauding� patarim�", - sako Naglis.

Hanoj� (Vietnamas) Naglis pasiek� l�ktuvu iš Varšuvos. V�liau po šal� keliavo autobusais, traukiniais. "Labai saugiai jau�iausi. Vietnamas - komunistin� šalis, ta�iau n� karto nei policija nekibo, nei vietiniai �mon�s. Lankydamasis Šiaur�s Afrikos šalyse da�nai junti, kad tave nori apgauti, pasipelnyti iš tav�s, junti, tarsi b�tum �emesn�s kastos. Vietname ir Kambod�oje nejutau jokio prekybinink� �kyrumo. Visi turistams geranoriški ir elgiasi paprastai", - sako jis.

Vyr� nustebino, kad atvykus � šal� niekas netikrino, k� jis �sive�a. Iškvietim� jis lengvai gavo vienoje interneto svetaini�. Viza � Vietnam� tekainavo 25 dolerius, o viza � Kambod�� gaunama tiesiog oro uoste.

Turist� dokument� tikrinimas Nagl� nustebino. Prie lenkto stalo s�di kokie aštuoni pareig�nai. Pirmajam pateiki pas�, eini prie paskutiniojo ir jam sumoki pinigus. Visi kiti pareig�nai atlieka tam tikr� funkcij�, tad pasas per j� rankas keliauja lyg konvejeriu.

Kainos

Naglis gyveno viešbu�iuose, kuri� kambari� kainos - vidutiniškos. Vietname ir Kambod�oje normalaus viešbu�io kambarys su pusry�iais kainuoja 20-40 doleri�, ta�iau turistai gali apsigyventi ir nakvyn�s namuose. Juose kaina u� par� vos penki doleriai.

"Vietiniai miesto gatv�se mielai perka maist�, ta�iau aš jo vengiau. Pietus ir vakarien� valgiau kavin�se - u� 1-3 dolerius gali so�iai pavalgyti ry�i� su �uvimi, makaron�. Itin patiko � ry�i� "popieri�" susuktos ir pakepintos dar�ov�s, �uvis, krevet�s, krabai", - sako jis.

Naglio teigimu, Vietname ir Kambod�oje maistas net pigesnis nei Lietuvoje. Tiesa, jis paragavo ir 35 dolerius kainavusio langusto. Valgoma tik uodega, tad šis maistas buvo tik skan�stas.

Vietname vietos alus kainuoja apie doler�, Kambod�oje - daugiau, ta�iau abiejose šalyse alkoholio kainos gerokai ma�esn�s. "Tiesiog turguje prekiaujama alkoholiniais g�rimais. Ši prekyba orientuota � turistus", - sako jis.

Angkoro šventyklos Kambod�oje - turist� itin gausiai lankoma vieta.

Naglio BAKŠ�IO asmeninio archyvo nuotr.

Kult�ra

� Vietnam� turistai vyksta, nes juos traukia egzotika, klimatas, gamtos gro�is ir �moni� šiltumas. "Keliaudamas po šal� apsipranti su j� paslaugumu, kol v�l nesusiduri su europie�iais. Skrydis Vietnamo ir Lenkijos avialinij� l�ktuvais labai skiriasi. Vietnamie�iai itin paslaug�s, kult�ringi, malon�s, o pakako �lipti � Lenkijos l�ktuv�, išsyk supranti, kad trukdai, jei klausi, maist� išm�to lyg � lovius", - sako pašnekovas.

Vietname Nagl� stebino eismas. Gatv�se p�s�i�j� per�j� n�ra, šviesofor� labai nedaug, o jud�jimas - didelis. Kaip pereiti gatv�? Reikia tiesiog l�tai eiti per gatv�, automobiliai tave stengiasi apva�iuoti. "Tas pats, tarsi eitum per up�. Eini, o vanduo prateka. Gatv�je svarbiausia, kad tave matyt� kiti, tod�l ten nuolat signalizuojama. Jei nepypsi, reiškia tu ne va�iuoji, o stovi", - šypsosi jis.

Anot Naglio, Vietname vairuotojais dirbti gali tik ypa� ram�s �mon�s. Mopedu va�iuoti pa�ym�jimo nereikia, o leistinas greitis miesto gatv�se - vos 40 kilometr� per valand�.

Kambod�os gyventojai �ino, kad turistai jiems leid�ia u�sidirbti, tad gali ir pasider�ti, pasipiktinti, kad ne jo vairuojamu mopedu va�iuoji, o, pavyzd�iui, dvira�iu. Vis� dien� galima po Ankgor� va�in�tis vos u� 20 doleri�, o bilietus pagal pageidavim� u�sako viešbu�io, kuriame gyveni, personalas.

"Jei kelion�s � Azij� neb�t� tokios brangios, visada ten vyk�iau", - sako Naglis.

Paslap�i� ir legend� gaubiamas miestas

Radvil� brangenyb�s

Kamil� VITKUT�

(Pabaiga. Prad�ia Nr. 339 )

Nesvy�iaus pilyje buvo sukaupta nesuskai�iuojam� turt�, ypa� – XVIII a. pabaigoje. Didikus supo nereg�ta prabanga, jie vald� nuostabiausius meno k�rinius, išlaik� r�m� teatrus.

Nesvy�iaus rotuš�.

Autor�s nuotr.

Pati populiariausia legenda, kuri� gidai pasakoja sve�iams, yra apie mil�inišk� lobyn�, kur� sudar� 60 p�d� brangakmeni�. Tai buvo daugel� šimtme�i� kauptos brangenyb�s, kuri� savininkai netur�jo teis�s nei parduoti, nei atiduoti kaip krait�, nei išve�ti iš Nesvy�iaus teritorijos. Netgi r�s�iais karo metais, per visk� siaubusius gaisrus ir kitas nelaimes brangenyb�s prival�jo likti kokioje nors slaptaviet�je, apie kuri� �inojo tik pilies valdovas ir jo artimiausias patik�tinis – tarnas. Šios slaptaviet�s gal�jo b�ti �kurtos viename po�emini� pra�jim�, apie kuriuos tiek daug kalbama Nesvy�iuje.

Daugelis domisi, kas gi buvo šioje mil�iniškoje brangenybi� saugykloje? Ar šios brangenyb�s iš ties� egzistavo? Kas jas mat�? Esama nema�ai rašytini� šaltini�, bylojan�i� apie nesuskai�iuojamus Radvil� turtus. Štai Rusijos pasiuntinys kunigaikštis M. V. Repninas, priklaus�s karaliaus Stanislovo, paskutiniojo �e�pospolitos monarcho, svitai, raš� savo pranešime Rusijos imperatorei Jekaterinai II: "Karalius u�va�iavo pas K. S. Radvil� � Nesvy�i�. Po stulbinamo fejerverko ir piet� trim šimtam asmen� karalius nusileido � pilies po�em� ir išvydo aukso luitus, sukrautus iki pat lub�. Aukso b�ta šimtai p�d�, daugyb� aukso dirbini� ir dvylika apaštal� iš šio metalo ir sidabro, nubert� brangiaisiais akmenimis."

Apie Radvil� brangenybes raš� ir Rusijos u�sienio reikal� ministras A. �artoriskis: "Nesvy�iaus pilis turtinga. Aštuoniolikoje sali� vien tik papuošim� b�t� u� penkis ar dešim�i� milijon� dukat�. Vertingos ginkl�, knyg�, deimant� kolekcijos. Ta�iau nesama nieko brangesnio u� dvylikos apaštal� skulpt�r� kolekcij�: penki j� iš gryno aukso, nusagstyti brangakmeniais."

Devintajame veikalo "Rusija. Geografinis m�s� t�vyn�s aprašymas" tome parašyta: "Išliko padavimas, kad �ia (Nesvy�iuje) buvo pasl�ptos mil�iniškos masyvios sidabrin�s dvylikos apaštal� statulos, turtingas archyvas, kuriame buvo daugyb� Europos monarch� laišk�, taip pat svarb�s Lietuvos ir Lenkijos istorijos dokumentai. Be to, �ia b�ta diplom�, rašt�, privilegij�, tikrojo unijos akto ir popie�iaus Urbano XII bul�s. Kur visa tai pradingo, neaišku."

Kaip šie unikal�s daiktai pateko � brangenybi� saugykl�? Istorikai mano, jog vertinga dvylikos apaštal� skulpt�r� kolekcija � Nesvy�i� gal�jo atkeliauti iš Konstantinopolio XVII a. prad�ioje. Verting� sidabro gamini� rinkin� Mikalojui Kristupui Radvilai Našlait�liui padovanojo pats Romos popie�ius. Daug k� � Nesvy�i� perdav� Lenkijos karalius Jonas Sobieskis, iškovoj�s pergal� m�šyje su turkais ties Viena ir u�grob�s mil�inišk� ve�im� su brangenyb�mis. Daugyb� egzotišk� daikt�, ypa� turk� pašos palapin�, kur saugota Mahometo v�liava, keldavo susi�av�jim� visiems, kuriems tik pasisekdavo juos išvysti. Išskirtinis buvo ir Renesanso epochos laik� nuostabaus gro�io stalas. Poetas V. Sirokoml� juokavo, jog prie jo Radvilos skai�iuodavo savo milijonin� peln�.

Pl�šikai ne kart� band� pagrobti apaštal� skulpt�ras, taigi j� originalus Radvilos pasl�p�, o pilies �ydrojoje sal�je pastat� meistriškai pagamintas vaškines kopijas, nus�tas netikrais akmenimis. Sklido gandai, kad kartu su vaškin�mis fig�romis sal�je stov�jo ir pl�šik�, kurie band� jas pavogti fig�ros, su tikrais j� pa�i� plaukais...

Ypa� gars�jo pilies lobynas XVIII a. antrojoje pus�je, kai Nesvy�i� vald� Pane Kochanku (Mielasis Ponas). Taip buvo vadinamas Karolis Stanislovas II Radvila. Literat�roje randama aprašym�, kad nepaisant draudim� išve�ti statulas iš Nesvy�iaus jis kai kurias j� band� ve�ioti po Europ� ir net m�gindavo u�statyti tai Švent�j� Luk�, tai Švent�j� Mat�, kai pasidarydavo striuka pinig�. Ta�iau šias vertybes jis visada išpirkdavo.

Po Pane Kochanku mirties visas did�iulis palikimas atiteko jo s�n�nui Dominykui Radvilai. Šis paskutinysis Radvil� Nesvy�iaus linijos kunigaikštis tarnavo Rusijos imperatoriui, bet per 1812 met� kar� su pranc�zais per�jo � Napoleono pus� ir patrauk� su pranc�zais � Maskv�.

Tur�damas �aibiškai trauktis, Dominykas u�suko � pil� tik keletui valand�. Jis prival�jo susitarti su pilies �kved�iu apie slaptaviet� lobynui, kurio paslapt� gal�jo �inoti tik du �mon�s – pats Dominykas ir �kvedys. Dominykas buvo priverstas skubiai b�gti � Vilni�, taigi likus� savo turt�, išskyrus lobyn�, jis �sak� sukrauti � ve�imus ir gabenti jam Vilniaus pus�n. Bet �kvedys nesp�jo �vykdyti savo šeimininko nurodym�. � Nesvy�i� pl�stel�jo rus� kariuomen�, tad visi ve�imai su turtu prad�ti gabenti � kit� pus�. �kvedys surizikavo slapta išsi�sti � Vilni� pasiuntin�, kad pranešt� kunigaikš�iui, jog lobynas pasl�ptas sutartoje vietoje, o visa kita išve�a rusai. Pasiuntin� sugavo rusai ir sušaud�, o raštel� atgabeno � Nesvy�i� ir išsiaiškino, kad jo autorius yra �kvedys. Net baisiausiai kankinamas jis nepasak�, kur pasl�p� lobyn�, taigi buvo pakartas. Kitas paslapties �inovas, pats Dominykas, po kurio laiko m�šyje buvo mirtinai su�eistas ir mir�.

Rus� kareiviai, vadovaujami admirolo �i�iagovo, lobi� pirmiausia �m� ieškoti gra�iame Albos parke. Jis buvo visas išraustas, ta�iau nieko nerasta.

Ne kart� lobi� band� ieškoti ir vokie�iai – ir per Pirm�j�, ir per Antr�j� pasaulinius karus. 1941–1944 metais turt� ieškojo specialus snaiperi� b�rys. Buvo surasta daugyb� verting� daikt�. Visi jie buvo išsi�sti � Vokietij�, bet pagrindinis lobynas taip ir nebuvo aptiktas.

Reik�t� pamin�ti fakt�, kad 1812 metais tam tikr� kiek� brangenybi� Nesvy�iuje rado pranc�zai. V�liau jos buvo �trauktos � gars�j� Napoleono prisipl�što lobio s�raš�. Gal vis dar nesurasto turto dal� tebeslepia Nesvy�iaus �em�?

Paslap�i� ir legend� gaubiamas miestas

Kamil� VITKUT�

Apie vien� ��ymiausi� Lietuvos didik� gimini� – Radvilas – prabylame gana da�nai. Neseniai iškilmingai perlaidojome šios gimin�s atstov� palaikus Dubingiuose, lankome j� am�inojo poilsio vietas K�dainiuose, o Vilni� aplankantys turistai b�tinai išgirsta romantiškus pasakojimus apie Barboros Radvilait�s ir �ygimanto Augusto meil�.

Radvil� pilies kompleks� projektav�s italas D�ovanis Maria Bernardonis � Nesvy�iaus �em� atneš� Renesanso epochos id�jas.

Dangiro MA�IULIO nuotr.

Ta�iau Radvil� vardas brangus ne tik mums, bet ir m�s� kaimynams baltarusiams. Baltarusijoje st�kso LDK laikus menan�ios Radvil� pilys. Visi jas aplank� �sitikina, kok� did� p�dsak� istorijoje yra palik� šie aristokratai. Ypa� garsus šiuo po�i�riu senovinis Nesvy�iaus miestas.

Mikeland�elo id�j� skleid�jas

Iki m�s� dien� Nesvy�iuje išlik� senov� menantys nuostab�s architekt�ros paminklai – Radvil� pilis, J�zuit� ba�ny�ia, miesto rotuš�, moter� vienuolynas, Slucko vartai... Smalsiai juos ap�i�rin�jantiems turistams gidai m�gsta pasakoti visai ne originali� legend� apie tai, kad statinius k�r�s architektas ir dailininkai buv� apakinti, kad daugiau negal�t� sukurti nieko panašaus. Ta�iau ši legenda nepagr�sta jokiais patvirtintais istoriniais šaltiniais. Puikiai �inoma tik tai, kad Nesvy�iaus pilies komplekso ir J�zuit� Dievo K�no ba�ny�ios vyriausiasis architektas buvo italas D�ovanis Maria Bernardonis. Tai jis, tylus vienuolis iš nedidelio itališko Komos miesto, Vinjolos, kuris dirbo su Mikeland�elu mokinys, pats dalyvav�s statant Šv. Petro bazilik� Romoje, atneš� did�ias Renesanso epochos id�jas � Nesvy�iaus �em�. Jis ir mir� Nesvy�iuje 1605 metais.

Did�iojo olando viešnag�

Nuo seniausi� laik� šiame mieste sklando gandas, jog �ia yra lank�sis ��ymusis dailininkas Rembrantas. Es� j� pakviet� Radvilos, kai �m� formuotis pilies paveiksl� galerija, viena turtingiausi� šiose �em�se. Joje b�ta beveik t�kstantis meno k�rini�. Dalis j� išliko ir papild� Baltarusijos ir kit� pasaulio šali� muziejus.

Poetas V. Sirokoml� apie galim� did�iojo oland� menininko lankym�si Nesvy�iuje raš� savo etnografiniuose veikaluose. Jis tikino, jog Rembrantas buvo pakviestas teikti konsultacij� d�l galerijos k�rimo ir jam buv� u�sakyta keletas portret�. Ta�iau kol kas nenustatyta, kada Rembrantas buvo atvyk�s � Radvil� valdas. Sunku rasti ir k�rinius, kuriuos jis galb�t yra nutap�s Nesvy�iuje. Niujorko meno muziejuje saugomas Rembranto veikalas "Lenk� raitelis", kuris gali b�ti nutapytas Nesvy�iaus motyvais, ta�iau ši hipotez� kol kas dar ne�rodyta. Taigi ir Rembranto lankymasis �ia kol kas tebelieka �domi legenda.

Juodoji dama

Daugiau nei keturis šimtme�ius senoviniame mieste gyvuoja legenda apie Juod�j� dam�. Mums, lietuviams, ji artima tuo, kad yra siejama su garsiosios m�s� tautiet�s Barboros Radvilait�s vardu. Štai k� pasakoja Nesvy�iaus gidai.

Po savo mylimos �monos Barboros mirties �ygimant� August� taip kamav�s ilgesys, kad jis nusprend� pasitelk�s alchemikus, iškviesti jos siel�. Istorikai tvirtina, jog tai padaryti �m�si Tvardovskis ir Mnišekas (realiai egzistavusios asmenyb�s). Pustams�je sal�je viskas buvo parengta: išstatyti veidrod�iai, kuri� viename išgraviruotas Barboros atvaizdas, karalius pasodintas � kr�sl� ir prisaikdintas jokiu b�du neprisiliesti prie pasirodysian�io moters silueto.

�ygimantas Augustas dav� �od� s�d�ti ramiai ir tik per atstum� pasiteirauti mylimosios, kaip jam gyventi toliau. Bet vos tik vaiduoklis pasirod�, jis iš jaudulio u�miršo savo priesaik�, pašoko nuo k�d�s ir puol� link Barboros silueto, ketindamas apkabinti. Pasigirdo sprogimas, pasklido lavono kvapas – nuo to laiko Barboros siela negali surasti kelio atgal � kap� ir yra pasmerkta am�inai klajoti po �em�. Po �ygimanto Augusto mirties ji �sik�r� Nesvy�iaus pilyje. Gyviesiems ji pasirodo juodu apdaru. Pilies gyventojai �sitikin�, jog vaiduoklis persp�ja pilies savininkus apie gresian�ias nelaimes – karus, ligas.

XVIII a. viduryje Juodoji dama �m� sekti jaun� gra�i� moter� ir mergin� elges�. Kai kurias iš j� ji pabardavo tamsiose puot� sali� vietose, jeigu jos leisdavo sau pasirodyti labai atviromis iškirpt�mis.

Juodosios damos egzistavimu tik�jo ir vokie�iai, dusyk okupav� Nesvy�i�. Kai parko gilumoje jie išvysdavo k� nors juoda, šaukdami "Schwarze Frau!" imdavo šaudyti ir b�gdavo sl�ptis.

J�zuit� ba�ny�ios r�siuose kelet� šimtme�i� buvo laidojami Nesvy�iaus pilies šeimininkai.

Autor�s nuotr.

Sarkofag� paslaptys

Didel� plot� po Nesvy�iaus ba�ny�ia u�ima mirusi�j� karalyst� – gausyb� karst� su mumijomis, išlikusiomis iki m�s� dien�. Kelet� šimtme�i� �ia buvo laidojami Nesvy�iaus pilies šeimininkai. Pirmasis kapas datuojamas 1616 metais, paskutinysis – 2000–aisiais. Sarkofaguose esama dviej� karst�: vidinio – ��uolinio ar metalinio, ir išorinio – medinio. Vidinis karstas – pusiau stiklinis. Pro stikl� galima išvysti palaikus t�, kurie, b�dami gyvi, vald� milijon� �moni� likimus ir tur�jo savo paslap�i�, kurias nusineš� � ši� tylos karalyst�. Legendos ir sakm�s bando atskleisti šias paslaptis.

Prad�siu savo pasakojim� apie t� ba�ny�ios nekropolio viet�, kurioje palaidoti t�vai ir dvylika j� ma�� vaik�. Vis� anksti mirusi� at�al�li� motina buvo Mykolo Radvilos �mona Jekaterina. Anot legendos, Jekaterina yra be galo nelaiminga moteris, kurios siela net miegodama nejau�ianti ramyb�s. Ji paliekanti savo k�n� ir skrendanti � po�em�, kur palaidoti jos vaikai. Pro sienoje esan�ias groteles siela pasiekia ma�y�ius karstelius ir virsta pel�da. Paukštis iš eil�s rauda prie kiekvieno sarkofago. Tiems, kurie atsitiktinai atsiduria netoli ba�ny�ios ir išgirsta raud�, iš siaubo plaukai pasišiaušia ant galvos...

Daug istorij� susieta ir su kita ne�prasta kapaviete. Legenda byloja, jog viename ne�prastame "kuprotame" sarkofage palaidota kunigaikštyt�, pamilusi paprast� vaikin� ir d�l jo �uvusi.

Mergina pab�go iš puotos, kurioje tur�jo vykti jos su�ad�tuv�s su austr� princu. Mylimasis tur�jo jos laukti su drabu�iais ir rog�mis, kad drauge pab�gt� iš pilies. Bet �simyl�j�li� planus atskleid� kunigaikštyt�s giminai�iai. Jie su�iupo jaunuol� ir �kalino pilies bokšte. Mergina, to ne�inodama, išb�go � �iemos šalt� lengvais r�beliais ir per snieg� nuskub�jo � sutart� susitikti viet�. Laukdama mylimojo ji mirtinai sušalo ir taip sustingo, kad v�liau jos nebuvo galima paguldyti � paprast� karst�, taigi teko laidoti s�din�i�.

1954 metais Baltarusijos vyriausybin� komisija "kuprotame" sarkofage rado ne jaun� kunigaikštyt�, o pagyvenusi� moter�, tur�jusi� vaik� ir an�k�. Tai liudijo vainikai su u�rašais "Brangiai mamai ir mo�iutei", �d�ti � metalin� karst�. "Kupr�" suk�r� vaza su metalin�mis g�l�mis, pritvirtinta prie vidinio karsto.

Radvil� kapaviet�s lankytojams b�tinai rodoma keistoka statinait�, kurioje saugojami �mogaus palaikai.

Apie š� ne�prast� palaidojim� sukurta gausyb� legend�. Vienos j� herojus yra kunigaikštis, labai m�g�s med�iokl�, bet senatv�je prarad�s geb�jim� vaikš�ioti. Jis buvo ve�iojamas ve�im�liu, kurio link tarnai gindavo iš anksto "paruošt�" mešk�. Paprastai �v�ris b�davo senas ir lengvai ne�galaus med�iotojo nušaunamas. Ta�iau vien�syk atsitiko nelaim� - kunigaikštis tik su�eid� mešk�, kuri akimirksniu virto �niršusiu �v�rimi. Ji u�puol� senuk� ir, kol tarnai susizgribo, j� sudrask�. Tai, kas liko iš kunigaikš�io, buvo sud�ta � nedidel� statinait�.

Iš ties� statinait�je esama vieno iš didik� Radvil� �monos vidaus organ� – širdis, kepenys, plau�iai... Vyras taip myl�j�s savo �mon�, kad �sak�s jos vidaus organus po mirties sud�ti � atskir� statinait� ir palaidoti greta sav�s, u�rašydamas savo paties sukurt� epitafij�. Ir m�s� dienomis š� meil�s pripa�inim� galima perskaityti ant metalin�s lentel�s, pritvirtintos prie didiko karsto.

(Bus daugiau).

Tolimos ir artimos Antano Kri�topai�io kelion�s

(Pabaiga. Prad�ia Nr. 319)

Ri�ardas JAKUTIS

"Saul�s deltos" leidykla serijoje "Šiauli� garb�s pilie�iai" ruošia tremtinio, ilgame�io Šiauli� dramos teatro dailininko-išpildytojo, garbaus šiaulie�io Antano Krištopai�io prisiminim� knyg�. Joje spausdinami prisiminimai iš dailininko dienoraš�i� bei jo papasakotos istorijos, kurias u�raš� ši� eilu�i� autorius.

Šiauli� garb�s pilietis Antanas Krištopaitis - tai �mogus, kurio gyvenimas netelpa � vien� gyvenim�.

Antano KRIŠTOPAI�IO asmeninio archyvo nuotr.

Sapnuojasi Baikalas

Kai Antanas Krištopaitis dar mok�si Šiauli� berniuk� gimnazijoje, lietuvi� kalbos ir literat�ros mokytojai Stasys Anglickis ir Viktoras Katilius skirdavo rašin�lius laisva tema. Kart� jaunasis Antanas paraš� apie aukso ieškotojus iš Baikalo. Ka�kur ka�k� buvo skait�s. U� klaidas gavo dvejet�, o u� tem� – penket�. Rašin�lis buvo išgirtas u� ypating� Baikalo gro�io atskleidim�. Tuomet Antanas net pagalvoti negal�jo, kad prie Baikalo atsidurs, tiesa, jis bus dar gra�esnis negu jo rašin�lyje. Nuo Ulan Ud�s, kur operos ir baleto teatre iškart po tremties negal�damas gr��ti � Lietuv� jis dirbo dailininku, gra�usis Baikalas buvo u� 100 kilometr� - visiškai šalia, nes šimtas kilometr� Rusijos platyb�se – ma�ytis nuotolis.

Antanas Krištopaitis sako, kad šis e�eras jam vis dar sapnuojasi. Baikalas – tai ne Baltija ir net ne Ramusis vandenynas, kur� Antanas yra mat�s. Jam net pasisek�, kad Baikalo �vej� laivo kapitonas buvo pa�m�s j� dvi savaites paplaukioti. Vidurvasar� apreng� vatinuku, u�d�jo �iemin� kepur�. "Bai-kul" totori� kalba reiškia "turtingas e�eras". 636 km ilgio 80 km plo�io e�eras yra did�iausias g�lavandenis e�eras Azijoje ir giliausias pasaulyje. Daug kur Baikalas vadinamas j�ra, o buriat� ir mongol� kalbomis – Švent�ja j�ra. M�lynoji Sibiro akis – gird�jo pavadinim� Antanas. � Baikal� �teka 300 upi�, o išteka tik viena – Angara. Gaila tik, kad Baikalo eskizus ir piešin�lius Antanas Krištopaitis Ulan Ud�je palik�s.

Kaip Antanas Krištopaitis vos netapo Ord�onikidz�s gyventoju

Ka�kada Antanas Šiauliuose susipa�ino su �ia tarnavusiu karininku ir jo �mona. Kilme jis buvo iš Ord�onikidz�s, o Antan� visada trauk� kalnuoti kraštai. Kai pirm� kart� pas juos apsilank�, sve�i� u�puol� ma�ytis, bet skardaus balso šeiminink� šunelis. Šeimininkai paaiškino, jog kiekvienas sve�ias, nor�damas šuneliui �siteikti, turi jam duoti saldain�. Šeimininkai slapta Antanui saldain� padav�, šis j� – balsingajam nam� sargui, ir reikalai susitvark�. Kai v�liau Antanas � sve�ius ten vykdavo, visad tur�davo šuneliui saldain�. Be abejo, taip jie tapo draugais, kaip, aišku, ir su pa�iais šeimininkais.

V�liau karininkas išvyko tarnauti � Vokietij�. O dar v�liau Antanas j� sutiko Taline. Pasirodo, tarnavo jis jau Estijoje, bet sak�, kad tarnavimo metai baigiasi ir gr�š � gimt�j� Ord�onikidz� (dabar Vladikaukazas). U�raš� Antanui adres� Ord�onikidz�je, kur gyvena jo t�vai ir jis gyvens.

Ir nuvyko kart� šiaulietis � Ord�onikidz�. Rado nam�. Pasirodo, jo draugas �ia jau nebegyvena. Kai Antanas prisistat�, iš kur atvyk�s ir kad iešk�s draugo, naujieji namo gyventojai paaiškino, jog sve�io ieškomasis – dabar Ord�onikidz�s pirmasis partijos sekretorius, ir pasiunt� s�n�, kad atvyk�liui parodyt�, kur jo draugas gyvena. Kai s�nus palyd�jo ir Antanas paskambino � nurodytas duris, išgirdo skard� šunelio lojim�. Durys prasiv�r�, ir šunelis u�šoko atvyk�liui ant peties, �m� j� lai�yti ir iš d�iaugsmo inkšti. Atlyd�j�s asmuo nesuprato, kas �ia vyksta, o Antano draugo �mona garsiai juok�si d�iaugdamasi sve�io atvykimu ir tuo, kad šunelis jo nepamiršo.

Viešnag�s metu šiaulie�iui buvo pasi�lyta tapti Ord�onikidz�s dramos teatro dailininku. Jau min�ta, kaip labai Antan� traukia kalnuotieji kraštai, vis d�lto pasvarst�s jis nutar� iš gimtin�s nebevykti, nes ir taip ilgai buvo iš jos ištremtas.

Vien� nemalonesn� �vyk� dailininkas prisimena iš Ord�onikidz�s. Visur keliaudamas pieš�. Groznas, Faidonas, Elbrusas iš l�ktuvo ir t. t. Kietais viršeliais aplanke jau gul�jo gal 100 nesusegt� eskiz�. Ord�onikidz�je pakilo � aukšt� sunit� maldos nam� bokšt�. Pieš�, o v�jo g�sis išpl�š� iš aplankalo visus lapus. Band� dar ieškoti. Bet tvoros, up� – k� besurasi...


Juokais pavadinta "Mason� lo��" - Šiauli� inteligent� samb�ris (A. Krištopaitis pirmoje eil�je antras iš dešin�s).		Ulan Ud�s teatre (A. Krištopaitis viršutin�je eil�je ketvirtas iš kair�s).

Kry�iai miško laukym�je

1977 metais po gegu��s pirmosios parado Šiauli� dramos teatro aktor� Izabel� �epkevi�i�t�-Juodagalvien� pakviet� Antan� nuvykti � miškel� tarp Bubi� ir Kurtuv�n�, kur ji su vyru Jonu Juodagalviu buvo reg�jusi pastatytus kry�ius. Smalsusis Antanas, aišku, tokios progos nepraledo. Mašinon dar s�do Izabel�s dukra �ivil�. Ties Bubiais automobilis pasuko Kurtuv�n� link ir šiek tiek pava�iav�s sul�tino greit�. Ka�kur turi b�ti keliukas. Pagaliau ponia Izabel� j� atsek�. Automobilis l�tai ried�jo tuo keliuku ir prieš akis ma�oje miško laukym�je keliauninkai išvydo gal trisdešimt vien� greta pastatyt� kry�i�. Vienas kry�ius aukštesnis, su metaliniu stogu, apkabin�tas ma�ais kry�eliais, kaspinais. Viena koplyt�l� prikalta aukštai ant med�io. Kokia t� kry�i� statymo istorija? Pa�velg�s po metaliniu stogeliu Antanas išvydo išdegintus skai�ius "1812". Galimas dalykas, kad �ia buvo palaidoti Napoleono kariai. Tokia versija �tik�tina ir v�liau parodos, skirtos Napoleonui, organizatoriai mielai pri�m� A. Krištopai�io nuliet� tos vietos akvarel�.

Pra�jo metai, o gal ir t� pa�i� met� ruduo, Antanas Krištopaitis su "Elnio" kombinato vyriausiuoju dailininku Petru Stumbriu ir jo �mona Naisi� Z. G�l�s-Gaidamavi�iaus muziejaus direktore Birute išsiruoš� grybauti. B�tinai nor�josi apsilankyti ir toje vietoje. Prad�j�s p�ti pagrindinis stulpas, aišku, jog nuo 1812 met� kur ten sveikas išstov�s, buvo sutvirtintas metaliniais strypais. Kitas apsilankymas miško kry�i� laukym�je – 1981 metais. Kaip ir visur, taip ir �ia lankydamasis Antanas steng�si vietov� �am�inti, nusipiešti kiekvien� pakitim�. Dar kart� prie kry�i� Antanas apsilank� 1984-aisiais. T� kart� sutiko �oleles ar uogas renkan�i� senut�. Ji prisimin�, kad jos senel� jai pasakojo, jog kry�ius stov�jo šalia did�iulio ��uolo, ant kurio buvo pakarti 1863 met� sukil�liai. Su�inojo, kad toji vieta Sviliais vadinama. O pakartus sukil�lius �ia ir palaidojo. Senut� net parod� t� viet�. ��uol�, ant kurio buvo pakarti sukil�liai, išvert� v�tra. Miško darbininkai ��uol� supjaust�, ta�iau kadangi mediena buvo pa�eista, jo nepa�m�, o supjaustyt� taip ir paliko. Antanas ir j�, nuverst� ir supjaustyt�, �am�ino akvarel�je. Kry�i� v�liau buvo vis ma�iau. Dingo ir didysis.

Teksto pabaigoje nutariau parinkti koki� nors linksmesn� istorij� iš Antano Krištopai�io gyvenimo.

Antano Krištopai�io miesto telefon� knygoje pavard�s n�ra, nors laidin� telefon� jis turi jau labai seniai. Ten �rašytas "Krikštopaitis" ir pateiktas jo telefono numeris. Kelet� met�, kai tik pasirodydavo naujos telefon� abonent� knygos, jis eidavo � telekom�, v�liau � TEO, rodydavo pas� ir aiškindavo, kad jo pavard� - be raid�s "k". Mergait�s pa�ad�davo pasir�pinti, kad b�t� išbraukta, bet kit�met vis tiek pasirodydavo knyga, kur jis v�l "Krikštopaitis". Dabar ir nueiti � TEO pastat� jam jau sunkiau, tad, atrodo, ir liks jis kai kuri� atmintyje kaip "Krikštopaitis".

Tolimos ir artimos Antano Kri�topai�io kelion�s (I dalis)

Ri�ardas JAKUTIS

"Saul�s deltos" leidykla rengia tremtinio, ilgame�io Šiauli� dramos teatro dailininko-išpildytojo, garbaus šiaulie�io Antano Krištopai�io prisiminim� knyg� iš serijos "Šiauli� garb�s pilie�iai". Joje spausdinami prisiminimai iš dailininko dienoraš�i� bei jo papasakotos istorijos, kurias u�raš� ši� eilu�i� autorius. A. Krištopaitis – tai �mogus, kurio gyvenimas � vien� gyvenim� netelpa. Kai šiandien populiariu pasakoti savo kelioni� �sp�d�ius, skaitytojams, manau, bus �dom�s A. Krištopai�io pasakojimai apie anuometes jo keliones ir sutiktus �domius �mones.

Ulan Ud�s operos ir baleto teatras, kuriame Antanas Krištopaitis dirbo dailininku.

Keliones reik�davo išsikovoti

Šiauli� teatre, kuriame Antanas Krištopaitis dirbo gr��s iš tremties, vykdavo vieno ar kito aktoriaus jubiliejiniai vakarai. Reik�davo paruošti parod�les. Tam buvo pakviestas Antanas Krištopaitis, teatro dailininkas-išpildytojas. Deja, atsiskaityti u� jo tri�s� niekas negal�jo, bet teatro draugijos pirmininkas Kazys Tumkevi�ius pasi�lydavo u� tai dailininkui kelioni�. Antanui tai tiko ir patiko. Drauge vykdavo ir daugiau teatro �moni�. Ir ne vien tik aktori�. Štai buvo toks elektrikas Stasys Janulevi�ius, kur� visi Stasiuku vadino. Kai Maskvos did�iajame teatre jis pamat� "Gulbi� e�er�", spektaklio priblokštas tepasak�: "Dabar galiu ir mirti."

�simin� vienas apsilankym� Maskvos Tagankos teatre ir trumpa pa�intis su Vladimiru Vysockiu. � Maskv� iš Lietuvos pasisemti patirties buvo siun�iami keturi dailininkai-išpildytojai, tarp kuri� ir Antanas Krištopaitis. Maskvoje jiems buvo skirti kambariai viešbutyje "Centralnaja" ir kvietimai � spektaklius. Spektakli� repertuare - ir V. Šekspyro "Hamletas" Tagankos teatre.

Eidavo � teatr� pro tarnybin� ��jim�. Paltus palikdavo aktori� r�bin�je. Tagankos teatre daug darbuotoj�, tad ir r�bin� did�iul�, duodami talon�liai. Antanas juokiasi, jog tai ne Šiauli� teatras, kur visi darbuotojai striukes, apsiaustus ant vieno ar keli� kabli� pakabina.

Antanas prisimena, jog spektaklis palik�s did�iul� �sp�d�. Toks Hamletas, kok� k�r� Vladimiras Vysockis, dar niekur nebuvo matytas. Po spektaklio ilgai truko plojimai, Vysockis skendo g�l�se, o ka�kas iš �i�rov� jam �teik� pranc�ziško konjako "Napoleon" butel�.

Po spektaklio lietuviai neskub�dami prie r�bin�s lauk� savo daikt�, kai laiptais nusileido V. Vysockis. Jam sve�iai iš Lietuvos buvo pristatyti. Garsus rus� aktorius tikrov�je atrod� labai jau pilkas ir kuklus. Palaikis atsagstytas apsiaust�lis, aptrinti d�insai, ištampytas megztukas. Po apsiaustu, nors sl�p�, buvo matyti, jog viena ranka prispaud�s po pa�astimi laik� dovanot� konjako butel�. Kai ties� rank� pasisveikinti su lietuviais, konjako butelys išslydo, t�kštel�jo ant �em�s ir sudu�o. Neišgyveno, o linksmai su lietuviais šnek�josi apie film� "Niekas nenor�jo mirti", teatr�, rus� ir lietuvi� santykius.

V�liau dar ne kart� Antanas �i�r�jo spektaklius Tagankos teatre. Jei sal�n nepatekdavo, steb�davo spektakl� iš apšviet�jo kabinos, teatre jis jau buvo savas.

Mchate Antanas �i�r�jo G. Hauptmano pjes�s "Prieš saul�lyd�" premjer�. Puošnios dekoracijos. Scenoje veidrod�iai, krištoliniai servizai. Viskas tikra. Kai herojus pradeda visa tai dau�yti ir viskas virsta du�en� kr�va, �sp�dis did�iulis, bet šiaulietis Maskvos kolegoms nusisteb�jo, koki� mil�inišk� l�š� pareikalaus kiekvienas toks spektaklis. "Niekas �ia daugiau nieko nedau�ys, - paaiškino jam maskvie�iai. – Tik per premjer�, nes kult�ros ministr� Furceva stebi."

Kart� Antanas Krištopaitis praš� vizos � Lenkij�. Nor�jo pamatyti Jano Mateikos originalus. Negavo. Tuomet suprato, kad liko tik Maskva, kur galima š� t� išvysti. Vaizdo leistuv� dar nebuvo, o Maskvos kino festivaliuose jis steb�jo filmus su D�. Nikolsonu, M. Sreep, Alu Pa�inu, D. Hofmanu, R. de Niru... Prie biliet� kas� tekdavo stov�ti vis� nakt�. Antano tas nevargino, svarbiausia – nor�josi kuo ar�iau "prisiliesti" prie pasaulinio garso meno k�rini�.

Kartais n� savait�s neb�davo, kad Antanas Krištopaitis kur nors nekeliaut�. Penktadienio vakar� Lietuvoje lipdavo � traukin� ir šeštadienio ryt� jau b�davo Maskvoje ar Piteryje. Sekmadien� vakare v�l � traukin� ir pirmadienio ryt� jau namie.

Maskvoje prie garsiojo caro varpo.

Linksmi kelioni� nuotykiai

B�davo ir linksm� nuotyki�. Kart� Šiauli� dramos teatro vyriausioji dailinink� Joana Taujanskien�, b�dama Maskvoje, panoro u�sukti apk�ni� �moni� drabu�i� parduotuv�n. Draug�n pasikviet� jau puik� Maskvos miesto �inov� Antan�. Tiesa, Antanas nebepamena, ar toji parduotuv� vadinosi "Gigant", ar "Bogatyr". Renkasi ji drabu�ius, Antanas padeda, palaiko. Steb�jo vienas pirk�jas plonut� kaip šakal� Antan�, jo priešingyb�, su juo einan�i� ir drabu�ius besurenkan�i� moter� ir su u�uojauta kartu buvusiems savo draugams tarstel�jo: "Bednyj mu�ik!" ("Vargšas vyras!"). Joana Taujanskien� neu�pyko, bet pati iš to ilgai juok�si.

Kit� kart� prireik� piešiant spektakliui dekoracijas m�lyno kobalto. Šiauli� parduotuv�se m�lyn� da�� yra, bet dailininkei Joanai Taujanskienei reikia šiek tiek kitokio melsvumo. Reikia to melsvumo tik nedidel�s linijos, 250 g da�� buteliuko per akis, bet Šiauliuose tokio n�ra. Vyksta � Ryg�. Sustoja Jelgavoje. Pati dailinink� � parduotuv� neina, siun�ia Antan� ir sako, jog jeigu da�us ras, nebereik�s toliau va�iuoti, bus galima apsisukti ir gr��ti � Šiaulius. Da�us Antanas randa, bet kaip �ia Rygoje neapsilankius, vakare gal kok� nors spektakl� pamatys, juo labiau kad komandiruot�s išrašytos. Paslepia jis t� da�� buteliuk� giliai kišen�je, va�iuoja � Ryg�, da�us "randa", spektakl� pamato. Gr��ta namo visi patenkinti. Ir Taujanskien�, linksma, pasi�mon�jusi, aptarin�ja matyt� spektakl� ir giria koleg�, kad šis tiek privargo kobalto beieškodamas...

Kart� tuome�iame Leningrade Antanas pamat� skelbim�, jog mieste gastroliuoja teatras iš Pary�iaus. Gastroliavo jie ka�kod�l, gal kad nesuteikt� galimyb�s susireikšminti pranc�zams ir saviškiams apgulti vakarie�ius, Komjaunimo 50-me�io klube, kuris buvo miesto pakrašty. Kol t� klub� šiaulietis rado... Bet toks jau jis buvo – nakt� nemiegos, bet kuo daugiau pamatys. Dar prisimena, kaip tame pat Leningrade klaus�si D�. Verd�io "Rekviem", atliekamo "La Scalos" orkestro ir solist�. Anuomet tai buvo did�iulis �vykis.

Tolimojoje Gruzijoje

Daug ir �domiai Antanas Krištopaitis pasakoja apie Gruzij�, š� krašt� pam�g�s ir ten ne kart� lank�sis. Prisimena, pirm� kart� skrid�s l�ktuvu, ta�iau l�ktuvas v�lavo, tad Tbilisyje atsid�r�s jau v�lai vakare. Iš oro uosto autobusas skridusius atve�� Tbilisio centr� ir išlaipino prie "Iverijos" viešbu�io. "Iverija" Tbilisyje yra tas pat, kas Maskvoje "Rossija", ar anuomet pas mus "Lietuvos" viešbutis Vilniuje. "Kur nakvoti? – sprend� Antanas - Gal "Iverijoje", jei jau šalia stovi?" Deja, atsakymas vienas: "N�ra viet�." Bet kai su�inojo, kad atvyk�lis - iš Lietuvos, vieta atsirado.

Kaip Šiauli� dramos teatro darbuotojas ryt� jis nuskub�jo � vietos teatro draugij�. Ten jau buvo atvyk�s vienas rus� aktorius ir praš�si nakvyn�s bei pakvietim� � Tbilisio teatr� spektaklius. Draugijos pirmininkas aiškino, jog niekuo negali pad�ti. Tai gird�damas nusimin� ir Antanas. Ta�iau vilties dar buvo, juolab, kad jo lagamin�lyje gul�jo did�iul� saldaini� d�� ir juod�j� serbent� vyno butelis, kuris anuomet, �inovai sak�, Lietuvoje buvo labai geras.

Rus� aktorius nuleid�s galv� pasišalino. Lietuvis ištrauk� iš lagamin�lio lauktuves ir papraš�, ko neseniai nor�jo rus� aktorius. "Ar "Iverijos" viešbutyje bus gerai?" – paklaus� pirmininkas. Kur jau ten, juolab, kad ir viešbutis jau buvo �inomas. Pirmininkas ka�kur skambino, su ka�kuo gruziniškai kalb�jo. "Ar septynioliktame aukšte gerai?" – v�l paklaus�. Antanui dar geriau - vaizdai pro lang� jam irgi svarbu. Taigi nakvyne buvo pasir�pinta, �teikti pakvietimai � geriausius spektaklius, paskirta vert�ja, kuri s�d�s šalia lietuvio ir vers. Vert�ja buvo student�, puiki mergai�iuk�, kilusi iš Svanetijos, tod�l ir ten šiaulietis nuvyko. Pabuvojo dar Mschetoje, D�vari, prava�iavo Kaukazo karo keliu.

Paber��je pas t�v� Stanislov� (A. Krištopaitis pirmas dešin�je).

Antano KRIŠTOPAI�IO asmeninio archyvo nuotr.

Kai vyko � D�vari, išklausin�jo, kurioje stotel�je išlipti iš autobuso, kuriuo keliu išlipus nueiti � vienuolyn�. Antanas prisimena, jog stotel� berods vadinosi "Zageri". Lietuvis vis klaus� vairuotojo, ar dar neprava�iavo. "Nesijaudink", - ramino j� vairuotojas. Ir štai Antanas pamat�, kad autobusas priva�iavo prie pat vienuolyno. Pasirodo, vairuotojas pasuko kelet� kilometr� iš maršruto, kad pas juos atvykusiam sve�iui nereik�t� p�s�iomis kulniuoti. D�vari (IV a.) – pirmas vienuolynas Gruzijoje po gruzin� krikšto.

S�kminga kelion� buvo ir iš D�vari atgal � Tbilis�. Leidosi jis siauru keliuku nuo D�vari vienuolyno. Va�iavo motociklas su priekaba. Motociklininkas ka�ko stabtel�jo. Antanas paklaus�, ar dar toli iki autobuso stotel�s. Motociklininkas, kaip ir visi gruzinai, tuoj išklausin�jo, iš kur atvyk�lis. "S�sk", - parod� Antanui � motociklo lopšel�. Apsisuko ir atve�� lietuv� � Tbilis� iki pirmosios metro stotel�s.

�domiu transportu Antanas keliavo ir Kaukazo karo keliu. Nedidelis autobusiukas be stogo. Autobus�lyje turistai ir senis su o�ka - vietinis gyventojas. Buvo vietos, tai vairuotojas j� ir o�k� pa�m� pav��ti ir kartu u�sidirbti. O Antan� pasisodino šalia sav�s, netgi pledu prideng�, kad aukštai kalnuose nesušalt�.

Susipa�ino Antanas su vienu verslininku, kuris praturt�jo � Lietuv� ve�damas laur� lapus. Tur�jo tas verslininkas juod� "Volg�", nors jo namas buvo tarsi iš kartono. Pave�iojo ir Antan�. Ypa� gund� drauge vykti � Kutais� pasi�i�r�ti futbolo rungtyni�, nes buvo didelis šios sporto šakos gerb�jas. Nesu�av�jo Antano šis pasi�lymas, trauk� j� tik kaln� gro�is ir senosios šventyklos bei vienuolynai. (Bus daugiau)

Nauja patirtis - kelion� traukiniu

Vaida MILI�T�

Kad traukiniai Lenkijoje yra populiariausia transporto priemon�, �sitikini tik u�suk�s � vis� par� dirban�i� pagrindin� Varšuvos gele�inkelio stot�. Iš šios stoties gali pasiekti ne tik atokiausius Lenkijos kampelius, bet ir daugel� did�i�j� Europos miest�.

Maršrutu Varšuva–Lodz�–Varšuva kursuoja modern�s traukiniai.

Sukurti �moni� gerovei

Vasara – kelioni� metas, tad nusprend�me prisiminti šiek tiek u�mirštas keliones traukiniais. �inoma, keliavome ne po gimt�j� Lietuv�, o po kaimynin� Lenkij�. M�s� kelion�s maršrutas: Varšuva–Lodz�–Vroclavas–Poznan�–Varšuva. Tai vienas populiariausi� maršrut� Lenkijoje. Truput� j� pakeitus, galima aplankyti turist� pam�gt� Krokuv�. Dar daugiau populiari� maršrut� pateikiama internete.

Kadangi m�s� maršrutas jau sudarytas, o kelion�je nenorime patirti nesklandum�, tai jai prad�jome ruoštis prieš kelis m�nesius: u�sisak�me viešbu�ius, internete išsiaiškinome Lenkijos traukini� maršrutus ir tvarkaraš�ius.

� Varšuv� vykome automobiliu, nes vykti traukiniu � Lenkijos sostin� iš Šiauli� nelabai patogu. Tiesioginis traukinys � Varšuv� va�iuoja tik iš Šeštok� (Lazdij� raj.) gele�inkelio stoties. Šiaulie�iams, nusprendusiems pasirinkti tok� kelion�s b�d�, rekomenduojama iš Šiauli� traukiniu vykti iki Kaišiadori�, o ten pers�sti � iš Vilniaus � Šeštokus va�iuojant� traukin�. Tokia kelion� truput� išvargins - Lietuvoje traukiniai yra nepresti�in� transporto priemon�, kuria naudojasi tik nedidel� dalis �moni�.

Lenkijoje - atvirkš�iai. Atrodo, kad �ia gele�inkeli� tinklas sukurtas �moni� gerovei. Traukiniais keliauja �vairaus am�iaus ir specialybi� �mon�s - nuo turist�, student� iki aukštas pareigas u�iman�i� asmen�.

Bilietai - iš anksto

Tarp did�iausi� Lenkijos miest� kursuoja europinio lygio Express arba IC/EC klas�s traukiniai. Tokius da�niausiai renkasi komfortiškos kelion�s norintys keleiviai.

Ne itin išrank�s keliautojai renkasi pigesnius traukinius. Tokie yra senesni, l�tesni, ta�iau nuvyksta � atokiausius Lenkijos miestelius. Tad nor�dami patirti daugiau �sp�d�i� ir taupydami pinigus keliavome pigesniais ir rinkom�s keliones antr�ja klase.

Pirmoji m�s� kelion�s atkarpa - Varšuva–Lodz� (133 km). Bilietus nusprend�me nusipirkti iš anksto. Pasirodo, kad toks m�s� sprendimas buvo teisingas.

Eil�se prie biliet� kas� tekdavo stov�ti pusvaland� ar net ilgiau.

Apie 21 valand� vakaro u�suk� � Varšuvos centrin� stot� nustebome joje išvyd� didel� sraut� keliautoj�: vieni atvyksta, kiti išvyksta. Ilgos eil�s driekiasi ir prie biliet� kas�, kurios Varšuvos stotyje dirba beveik vis� par�.

Kol dair�m�s po stot�, studijavome traukini� tvarkaraš�ius, eil�s prie kas� šiek tiek suma��jo. Taigi stojome � eil� ir po 15 minu�i� rankose jau tur�jome bilietus, kurie kainuoja po 32 zlotus (apie 27 litus).

Pama�u supratome, kad eil�je stov�ti 10-40 minu�i� – �prasta. Kad išvengtume nesklandum� ir nereikalingo skub�jimo, bilietus � kitus traukinius taip pat �sigijome iš anksto.

�domu tai, kad daugelio traukini� bilietai galioja vis� dien�. Ant j� nurodyta tik išvykimo ir atvykimo diena. Laik�, kuriuo keliausi, gali pasirinkti pats. O rinktis yra iš ko! � did�iuosius Lenkijos miestus traukiniai va�iuoja da�nai, � kai kuriuos - kas valand�.

Nuolaidos didesn�ms grup�ms

Pirmoji m�s� stotel� – Lodz�s Fabry�na stotis. Maršrutas Varšuva–Lodz�–Varšuva – tai vienas projekt�, kur� iš dalies finansavo Europos S�junga. Šia trasa va�iuoja nauji traukiniai. Kabanti lentel� skelbia projekto vert� – 180275000,00 zlot�. Erdvus salonas, švara, komfortas – toks jausmas apima �lipus � traukin�, ta�iau ne itin patogios k�d�s priver�ia ieškoti patogesn�s s�d�jimo pozos. Laikini nepatogumai nublanksta prieš naujus �sp�d�ius ir netik�tai u�pl�dusius vaikyst�s prisiminimus - kaip smagu b�davo klausytis traukinio rat� bildesio, skai�iuoti prava�iuojan�i� traukini� vagonus ar pro šal� skriejan�ius �vairius objektus.

Lenkijoje keliaujan�i� �moni� netr�ksta.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Ger� �sp�d� paliko ir kiti Lenkijos traukiniai, gele�inkeli� stotys. Kiekviena j� – skirtinga.

Stebina ir biliet� kainos. Bilietas iš Lodz�s Kaliskos stoties � Vroclav� (243 km) kainuoja 45 zlotus (38 litus).

Keliaujant nuotaik� pakelia netik�tai suteikta nuolaida. Pirm�j� nuolaid� gavome pirkdami bilietus iš Vroclavo � Poznan� – seniausi� Lenkijos miest� (165 km). Kadangi keliavome penkiese, tai du bilietus mums pardav� po 22 zlotus (apie 19 lit�), o kitus tris – po 15,5 zloto (apie 13 lit�).

Sutaup�me ir keliaudami iš Poznan�s � Varšuv� (306 km). Keturi bilietai � š� traukin� kainavo po 49 zlotus (apie 42 litus), penktasis – perpus pigiau (25 zlotai – apie 21 lit�). Tiesa, tai buvo vienintelis traukinys, ant kurio bilieto buvo nurodytas vagono numeris bei s�dimos vietos. Didel� dalis keleivi�, daugiausia jaunimas, iki Varšuvos va�iavo stov�dami.

Be joki� nesklandum� aplank� kelis Lenkijos miestus susim�st�me, kad taip keliauti ir pa�inti svetim� šal� ryšim�s ir kit�met.

Dvira�iu aplink Kur�i� marias

Irena BUDRIEN�

Kad laisvadieniai neapsiribot� vien tingiu drybsojimu lepinantis saul�s voniomis, galima poilsiauti aktyviau – vaizdingomis Lietuvos vietomis keliauti dvira�iu. Ta�iau taip keliaujant reikia suplanuoti maršrut�, pasirinkti saugi� ir kokybišk� tras�, pagalvoti, kur �manoma apsistoti, kokius gamtos ir kult�ros paveldo objektus galima aplankyti pakeliui. Bene d�kingiausios šiuo po�i�riu yra paj�rio dvira�i� trasos. �ia geriausiai išpl�tota dvira�i� turizmo infrastrukt�ra, o maršrut� galima pa�vairinti kelione laivu. Vien� ilg�j� savaitgal� taip ir padar�me: atkeliav� � Klaip�d� s�dome ant dvira�i�, persik�l�me keltu � Smiltyn� ir prad�jome minti pasirinktu maršrutu aplink Kurši� marias.

Lietuvišk�ja Venecija vadinamas Ming�s kaimas yra unikalus - jis �sik�r�s abiejuose Minijos up�s krantuose. Etnografin�se sodybose svetingai priimami turistai.

M�s� maršrutas iš prad�i� ved� � pietus Kurši� nerija iki Nidos (52 km.) Pakeliui aplank�me visas �ionykštes gyvenvietes: Juodkrant�, Pervalk� ir Preil�. Pasirinktas keliavimo b�das leido tarsi susilieti su puikiu Kurši� nerijos kraštovaizd�iu – pla�iai atmerktomis akimis fiksuoti gamtos sukurt� unikal� gro�� bei visa kr�tine traukti j�ra ir pušimis kvepianti or�. Kelion�je �avi etnografin�s �vej� sodybos nendriniais stogais, po �vejybos d�i�van�iais tinklais, pamario švyturiai, medin�s Ragan� kalno skulpt�ros, kraupoka kormoran� ir pilk�j� garni� kolonija...

Kadangi ši m�s� maršruto atkarpa daugeliui gerai �inoma, neišsipl�siu apie j� pasakodama. Daug didesnis atradimas buvo tai, k� aptikome laivu persik�l� � kit� Kurši� mari� krant�. Nidoje yra ne vienas tokias paslaugas teikiantis laivas. M�siškis mielai pri�m� mus su visais dvira�iais. Kelion� pa�vairino gid�s pasakojimas bei pakeliui � lietuvišk�j� Venecij� – Minijos (Ming�s) kaim�, kur mes ir plauk�me - aplankytas Uostadvaris su atstatyta vandens k�limo stotimi. Persik�l� � Nemuno delt� Pamario keliais planavome sugr��ti � Klaip�d�.

Atplauk� � abiejuose �uvingos Minijos up�s krantuose �sik�rus� Ming�s kaim�, buvome su�av�ti tradicin�s pamario architekt�ros nameliais, veikian�ia jacht� prieplauka ir svetingais gyventojais. Laivo kapitonas, pakviet�s � seniausi� Ming�s kaimo sodyb�, iš penki� r�ši� �uvies išvir� tikr� j�rinink� �uvien�, kuria pavaišino visus laivo keleivius. Buvo atskleistos ir geros �uvien�s virimo subtilyb�s: kad buljonas b�t� skaidrus, � bebaigiam� virti sriub� kapitonas �pyl� šlakel� degtin�s ir �met� šiek tiek lau�o angli�. Skanesn�s �uvien�s dar neteko ragauti.

Atsisveikin� su šauniuoju kapitonu, iš lietuvišk�ja Venecija vadinamos Ming�s numyn�me � Vent�s gyvenviet�je esan�i� "Ventain�s" prieplauk�, kur �sik�r�s u�sienie�i� bei buriuotoj� pam�gtas kempingas ir viešbutis. Kadangi oras buvo puikus, �ia knib�d�te knib�d�jo poilsiautoj�, u�siiman�i�, kas kam ar�iau širdies – ma�i vaiku�iai ir j� mamos turšk�si seklioje mari� pakrant�je, t��iai buriavo ar plaukiojo jachtomis, daugiausia iš Danijos nameliais ant rat� suva�iav� u�sienie�iai anksti ryt� trauk� �vejoti.

Vent�s rago tinklai. Iškyšulyje prie Kurši� mari� netoli Nemuno up�s �io�i� �kurta paukš�i� �iedavimo stotis.

Autor�s nuotr.

Ši puikiai apr�pinta privati prieplauka yra ma�iausia rytiniame krante, bet jos šeimininkas aktyviausiai veikia siekdamas atgaivinti laivyb�. Jis kuria projektus, kad b�t� atgaivintas �iedinis vandens kelias rytiniu Kurši� mari� pakraš�iu nuo Vent�s rago iki Drevernos, iš �ia Vilhelmo kanalu, Minija ir Atmata atgal � "Ventain�". Šeimininkas pakeit� kranto reljef�, išrov� nendri� s��alynus, išgrind� krantin� akmenimis ir pasistat� �plauk� ir plokš�iadugn� laiv�, kuris jau kursuoja reguliariuoju maršrutu � Nid�.

Aplank� Vent�s rag� – iškyšul� prie Kurši� mari�, visai netoli Nemuno up�s �io�i�, labiausiai �inom� d�l jame �kurtos praskrendan�i� paukš�i� �iedavimo stoties, miname pro Kintus link Drevernos. Tiesa, dar senojoje Kint� kepykl�l�je sušvei�iame po švie�ut�l� bandel�, aplankome did�i�j� Kint� tuj�. Med�io aukštis - 18,2 m, kamieno skersmuo metro aukštyje – 1,02 m, lajos skersmuo - apie 10,5 m. Tiksli� duomen�, kas ir kada pasodino Kintuose ši� �sp�ding� tuj�, n�ra. Miškinink� nuomone, tuja buvo pasodinta pasta�ius girininkijos pastat�, kuriam dabar apie 100-110 met�. � Drevern� miname trumpesniu keliu per mišk�. Karšt� dien� m�gaujam�s med�i� teikiamu pav�siu, pakeliui randame m�lyni� ir brukni�.

Tris šimtus gyventoj� teturinti Drevernos gyvenviet�, �sik�rusi rytin�je Kurši� mari� pakrant�je, yra atkampi Priekul�s (Klaip�dos r.) seni�nijos vietov�, bet turi ambicij� tapti kurortine. Viltis �ionykš�iai gyventojai sieja su nauj�ja 30 ma��j� laiv� galin�ia aptarnauti prieplauka. Deja, viena brangiausi� prieplauk� pamario krašte negali pasigirti išvystyta infrastrukt�ra krante. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad artimiausiu metu �ia tur�t� b�ti pastatytas viešbutis ir restoranas. Tiesiai priešais Drevern� kitoje Kurši� mari� pus�je yra Juodkrant�. Gyvenvietes jungia penki� kilometr� ilgio laivakelis.

Nuo Drevernos iki Klaip�dos v�l trumpiname keli�, pasirinkdami vieškel� palei Vilhelmo kanal�. Dvi valandas myn� pedalus pasiekiame Klaip�d�. Tai tik vienas galim� maršrut� paj�ryje. Jei buvo �domu, kit� kart� parašysiu apie kelion� dvira�iais nuo Klaip�dos iki Latvijos sienos.

�irgams reikia laisv�s

Eva JAGMINAIT�

Jei dejuojate, kad kriz� "suvalg�" egzotiškai kelionei ar poilsiui triukšmingame kurorte skirtus pinigus, prisiminkite, kad geras laisvalaikis - neb�tinai vartantis ant �kaitusio sm�lio ir kedenant išnuomoto kambar�lio paj�ryje patalus. Ir vienos dienos išvyka gali suteikti puiki� �sp�d�i�. Š�syk m�s� kelias suka kaimynyst�n pas brolius latvius, kuriems slapta pavydime ilgesnio paj�rio ruo�o, bet d�iaugiam�s puikiais turistiniais maršrutais.

Nida, bet ne ta

Prava�iavus triukšming�j� Palang�, šiek tiek kuklesn� Švent�j� ir kirtus Lietuvos-Latvijos sien�, kelyje Klaip�da-Liepoja vos u� kilometro pasitinka nuoroda � Nid�. Pos�kis kair�n, keletas kilometr� dard�jimo dulk�tu ne itin vaizdingu keliu, ir mes jau Latvijos Nidoje. Nuo �ia prasideda Pap�s gamtinis parkas, kuris �trauktas � ES saugom� teritorij� s�raš�.

Nedidelis �vej� kaimelis - vargšas, palyginti su m�s� Kurši� nerijos perlu, bet m�gstantiems laukin� poils� ir ramyb� jis - tikras lobis. Šalia esanti pelk� "Nidas purvs" paskelbta geomorfologiniu draustiniu. Nepanašu, kad �ia laukiama turist�. Kone vienintelis civilizacijos po�ymis - skelbim� lentos su lietuvišku u�rašu "Parduodama" prie sklyp�, besidriekian�i� iki paj�rio kop�. J�gos aitvar� m�g�jai š� kampel� seniai atrado, mat �ia jiems itin palankus v�jas.


Pap�s e�eras - �vej� ir ornitolog� rojus.		Keistas pasvir�s statinys su kaminu - carin�s Rusijos armijos kareivi� dar�ovi� saugykla. Uraganas "Anatolijus" j� taip krestel�jo, kad ši gerokai pasviro. Truput� pasviro ir švyturys.

Gamtos rojus

Kitas m�s� maršruto taškas – Pap�s gyvenviet�, susiformavusi trij� �vej� kaim� vietoje. Ji garsi ne tik tuo, kad �ia gerokai da�niau sutiksi šiauliet�, nei latv�. Tai �vej�, ir ornitolog� rojus. Vos kilometras sausumos skiria did�iul� Pap�s e�er� nuo Baltijos j�ros, juo nusidriek�s paukš�i� migracijos kelias. �vejai, nusipirk� leidim� netoli esan�ioje Rucavoje, laim� gali išm�ginti ir e�ere, ir up�je, ir j�roje.

Ieškantiems daugiau informacijos apie Pap�s parko lankytinas vietas taip pat tenka va�iuoti � Rucavos turizmo informacijos centr�, mat Pap�je buv�s gamtos muziejus nebeveikia. Vietini� teigimu, j� su nemenku sklypu prie j�ros, kaip ir etnografini� sodyb� kompleks�, kuriame taip par yra muziejus, nusipirk�s vokietis �sipareigojo renovuoti, pri�i�r�ti, ta�iau jau ketverius metus, niekas nevyksta.

Švyturys - pasvir�s

"Kriz� Latvijoje, - paaiškina vienintel�s kavin�s Pap�je savininkas kaunietis, kalb�damas apie paj�ryje sutiktus latvius. – Pirmi metai, kad tiek j� �ia atva�iuoja, ieško pigesnio poilsio." Gerosios Pap�s vietel�s, kai gali netoli j�ros pasistatyti palapin� ir nebijoti, kad nubaus aplinkosaugininkai, šiemet u�imtos latvi�. Linksma buvo steb�ti, kai tas pats kavin�s šeimininkas negal�jo susikalb�ti su paaugliu latviuku, kuriam rusiškai m�gino aiškinti apie r�kymo �al�.

Vaikštin�jant aplink švytur� supan�ius statinius, �vilgsn� patraukia gerokai pasvir�s m�rinis su kaminu statinys, panašus � animaciniame filme matyt� Jemelios krosn�. Paslapt� padeda �minti sodybos netoli švyturio šeimininkas. �inoma, lietuvis. Jis papasakoja, kad statiniai prie švyturio - carin�s Rusijos armijos kareivin�s, o "Jemelios krosnis" – dar�ovi� saugykla su ventiliacija. Dar�oves kareiviai augin� prie e�ero. Pra��s uraganas Anatolijus taip krestel�jo "krosn�", kad ši gerokai pasviro. Kryptel�jo ir uragano grybštel�tas švyturys. Dabar jis pasvir�s keturiais laipsniais.


Kol kas šis jauniklis dar t�v� pašon�je, bet vos pa�g�j�s tur�s palikti grup�.		Laukiniai �irgai - nepatikl�s, tod�l lankytojai jiems atrodo keliantys pavoj�. Patariama artyn neiti, nes arkli� elgesys - nenusp�jamas.

Laukiniai gyv�nai laukiniame miške

Paj�ryje š�syk ilgai neu�trunkame, nes m�s� tikslas – Pap�s parke besiganantys laukiniai arkliai tarpanai. Informaciniame stende dar perskaitome, kad miške yra ir stumbr�, o arkliams draugij� palaiko taurai – laukin�s karv�s ir jau�iai. Pirmieji laukiniai �irgai Pap�je atsirado prieš dešimt met� Pasaulinio laukinio gamtos fondo iniciatyva.

Va�iuojant tolyn Liepojon vedan�iu keliu, reikia gana �d�miai �valgytis, kad pamatytum nuorod�, kur galima pasigro��ti laukiniais arkliais. Ma�daug u� dešimties kilometr� nuo nuorodos � Pap�, ties stotele "Kalniški" reikia sukti � kair� ir va�iuoti miško keliuku, rizikuojant pamesti koki� nors automobilio detal�.

Archeologiniai kasin�jimai atskleid�, kad prieš daugel� met� Latvijos teritorijoje gyveno tikri laukiniai �irgai. Jie apdainuojami latvi� liaudies dainose, tad nenuostabu, kad Pap�s parke augantiems laukiniams �irgams sudarytos puikios gyvenimo ir veisimosi s�lygos. Ar galima prie j� prieiti? Pri�i�r�toja g��teli pe�iais ir sako, jog j� elgesys nenusp�jamas, tod�l nurodo saug� beveik 50 metr� atstum� nuo �irg�. "Kadangi jie yra laukiniai, net ir darbuotojus jie prisileid�ia tik d�l to, kad met� metais kasdien juos mato. Svetimas �mogus, parko sve�ias, jiems kelia nepasitik�jim�, tod�l vien� jie gali leistis paglostomi, o kitam �spirti ar pasibaid� nub�gti, - pasakojo jauna pri�i�r�toja. - Tada d�iaugsit�s, jei jie pasileis b�gti ne j�s� pus�n. Rist�nai gali stipriai su�eisti. Juk j� svoris apie 300 kilogram�."

Ar�iau prieiti nesinor�jo prie taur�, pama�ius j� ragus, bet šie ramiai rupšnojo �ol� atokiau nuo �irg� kaimen�s. Pri�i�r�toja papasakojo, kad Pap�s parko g�rybi� ir tarpanams, ir taurams visiškai u�tenka išsimaitinti ir �iem�, o laukiniai gyv�nai padeda išsaugoti pievas, apsaugo e�ero pakrantes nuo u��limo.

Štai �ia ir baigiame pasakojim� apie vienos dienos kelion�. �sp�d�i� tikrai pakanka, prisiminimai išliks gerokai ilgiau, o daugiau informacijos, maršrut� su tiksliais kilometrais galima rasti tinklalapyje www.pdf-pape.lv .

Laukiniai arkliai buvo �prastas Europos kraštovaizd�io akcentas prieš išpl�tojant �emdirbystei. Tikr�j� j� palikuoni� gamtoje neb�ra. Paskutiniai Baltijos šalyse buvo pasteb�ti viduram�iais, Lenkijoje - 1808-aisiais, Rusijoje - 1887-aisiais. XX am�iaus prad�ioje lenk� profesorius Vitelani susir�pino laukini� �irg� veisl�s atk�rimu. Buvo išvesta "konik polski" veisl�, savo išvaizda primenanti jau išnykusius laukinius arklius. B�tent šie mišr�nai pasitarnavo laukini� arkli� - tarpan� - veisl�s atk�rimui.

Art�jant �iemai �irgai ima kaupti riebalus, kad �iem� nesušalt�, o kailis tampa tankesnis. B�tent riebalai, kailis ir stiprios kanopos padeda laukiniams �irgams �iem� nesušalti. Atrodyt�, kad laukiniai rist�nai �iem� maitindamiesi siaubia gamt�, ta�iau viena svarbiausi� j� funkcij� šaltuoju periodu - atnaujinti gamt�. Misdami sud�i�vusia �ole, med�i� �ieve, šakomis bei nendr�mis jie apsaugo gamt� nuo u��limo, išsaugo pievas ir taip saugo kitiems - paukš�iams, vabzd�iams ir gyv�nams - reikaling� laukin� aplink�.

Ne�ga�li�te nu�ke�liau�ti � Ja�po�ni�j�? Va��iuo�ki�te � Tel��ius!

Eva JAGMINAIT�

Va�iuodama keliu Šiauliai-Palanga, rodykl� � Telšius visada pasteb�davau. Horizonte besimatantis e�eras, ba�ny�ios bokštas k�l� smalsum� ir nor� ten stabtel�ti. Vis d�lto neprisiruošdavau šiam �emaitijos miesteliui skirti d�mesio, o tradicinio kašto patiekalo kastinio – visuomet paragaudavau ir pas tet� Klaip�doje. Ta�iau vos atsirado proga aplankyti Telšius, nedvejodama s�dau � traukin� ir grei�iau nei per valand� buvau vietoje. Ta�iau ne katedros po�ymiai, krašto �moni� svetingumas ar buities muziejus mane su�av�jo. Jei paklausite Telši� gyventoj�, k� vert�t� aplankyti, bema� kiekvienas jums nurodyt� �emaitišk� kinišk� ir japonišk� Alfredo Jonušo sodyb� ir paaiškins, kaip iki jos nueiti. Simboliška, kad sodyba �sik�rusi Muziejaus gatv�je. Beje, vietiniai j� vadina tiesiog „Japonija“.

Japon� kult�ros gerb�jas �k�r� ir Kinijos kampel� - tai Briuselyje esan�io "Mini Europos" parko Kinijos fragmentas.

Sodybos šeimininkas, kruopš�iai apgalvoj�s kiekvien� sodybos detal�, nepamiršo Ryt� šali� tilteli� ir vart�.

Durys atvertos visiems

Pro Muziejaus gatv�je �sik�rusi� sodyb� net ir nieko apie j� ne�inan�iam sunku b�t� prava�iuoti. Dar nepra�jus pro vartelius ak� patraukia japoniški �ibintai, origami paukš�iai ir iškaba „Alfreda Jonuša �emait�ška – japon�ška sodyba – muziejus“. Visi u�rašai �ia – japon�, kin� arba �emai�i� kalba. Akimirksn� net suabejoji, ar kas nors šiame krašte kalba bendrine lietuvi� kalba. U� varteli� did�iul�je valtyje sus�dusi iš med�io išdro�ta �emai�i� ir japon� kariuomen�, ginkluota ietimis, plaukia � Rytus. Prie varteli� pasitik�s tradiciniais japon� r�bais pasir�d�s Alfredas Jonušas taria „Konichiva“ (laim� Dievo, kad Londone mano kurso draugas buvo japonas ir �inau, kad tai ne keiksma�odis, o mandagus pasisveikinimas).

A. Jonušo tekan�ios saul�s šalies pasaulis telpa � tradicinio sodo sklyp�, vos septynis arus. „Esu labai laimingas, kad �mona man�s dar nepaliko. Visus savo iš juvelyrini� dirbini� u�dirbtus pinigus investuoju � šios teritorijos tobulinim�“, – prad�jus kelion� po tekan�ios saul�s šal� pasakoja sodybos šeimininkas. Nors Kinijos ir Japonijos roj� nam� kieme menininkas prad�jo kurti prieš 40 met�, pirmieji lankytojai �ia �leisti prieš ketverius metus. Dabar �ia atva�iuoja moksleivi� bei turist� iš Latvijos, Švedijos, Japonijos. Sodyboje ne kart� lank�si ir japonai, ne vienas j� – aukšto rango pareig�nas.

„Kai atvyksta garb�s sve�iai, leid�iu jiems iššauti iš kieme stovin�ios patrankos. Ta�iau tuomet kaimynams ausis u�gula ir jie skund�iasi, kad vištos kone dvi savaites kiaušini� nededa“, – rimtai pasakoja A. Jonušas.

Sodybos �k�r�jas ir puosel�tojas Alfredas Jonušas savo pasakojimais pakeri net ir skeptiškai nusiteikusius lankytojus.

Entuziast� ma�ai

Sodybos šeimininkas, gim�s ir aug�s Telšiuose, yra tikras �emaitis, turi tarptautin� juvelyro sertifikat�, yra Lietuvos tautodailinink� s�jungos narys, Kauno politechnikos universitete yra �gij�s mašin� technologijos specialyb�. Daugiau nei prieš dvidešimt met� jo iniciatyva �kurta �emai�i� ir japon� draugija, kuriai jis pirmininkauja.

Id�ja �kurti tekan�ios saul�s šalies kampel� savo kieme A. Jonušui kilo 1964 metais, kai knygoje išvydo japon� architekto projektuot� Tokijo olimpin�ms �aidyn�ms skirt� statin�. „Tada ir prad�jau dom�tis šia šalimi, v�liau kilo noras pam�ginti jos oaz� sukurti savo namuose, – at�jus � japonišk� miegamojo kambar� pasakoja šeimininkas. – Pats lankiausi Japonijoje 1992-aisiais. Štai pluoštas kvietim� � juvelyrini� dirbini� parodas, kuriose nedalyvavau pritr�k�s l�š� kelionei.“ Nors joki� turt�, be sodybos, A. Jonušas per gyvenim� nesukaup�, jis – optimistas. Pasteb�j�s mano �vilgsn�, mest� � sienoje iškirst� vos 20 cm skersmens langel�, jis iškart skuba paaiškinti. „Langelis �ia ne be reikalo. Tre�io m�nesio tre�i� dien� – vienintel� kart� per metus – per j� saul� nuostabiai apšvie�ia Fud�ijamos kaln�, tarsi bandydama nutirpdyti kalno virš�n�je esant� snieg�“, – rodydamas ant sienos priešais nupiešt� kaln� paaiškina šeimininkas.

Persipyn� ir Kinijos tradicijos

Suprat�s, kad Japonijos ir Kinijos kult�ros yra panašios, menininkas dar neu�imtame sodybos plotelyje �m� kurti Kinijos pasaul�l�. Vis d�lto did�iausias d�mesys skiriamas japon� kult�rai. Visas sodybos plotas kurtas tradicinio sauso japoniško sodo principu. Iš akmenuk� sud�liotas Japonijos salynas, kuriame, japon� d�iaugsmui, Japonijai priskirtos Kuril� salos.

Viskas sodyboje sukurta A. Jonušo rankomis. Negali nepasteb�ti seniausios pasaulyje Horiud�i šventyklos pagodos maketo, No teatro kauk�s Okame kopijos, VII a. vaidilut�s Haniva kopijos, japon� teatro Kabuki scenini� vaizd�. Fud�i kalno pap�d�je – arbatos g�rimo namelis, šv. Vienuolio skulpt�ros ir kiti senosios Japonijos kult�ros simboliai.

„Nepamiškite paglostyti Budai pilvo, kitaip neb�site turtingi. Mergait�s glosto kairi�ja, vyrai – dešini�ja ranka“, – einant tilteliu primena A. Jonušas. Energingas japon� kult�ros gerb�jas sodybos šeimininkas rodo japonišk� pirtel�, smilkalin�, Himed�i – Baltojo garnio pilies maket�. Ši pilis – viena lankomiausi� Japonijos pili�, pastatyta XVII a. Himed�i mieste. Per savo istorij� pilis nebuvo sugriauta, d�l to ji iki m�s� dien� išliko autentiška. Himed�i pilis yra �traukta � UNESCO paveldo s�raš�. Baltojo garnio pilimi pastat� japonai pavadino d�l to, kad su šiuo paukš�iu asocijuojasi aukštos baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškian�io tradicin� japonišk� stili�, stogai pakopomis iškyla aukštai virš pilies ir �velgia � Himeji miest� ir plytin�ias šalies Kansai provincijos apylinkes.


		Kiekviena skulpt�ra kieme turi savo prasm� ir simbolik�.

Arbatos g�rimo ceremonijai – išskirtinis d�mesys

Ma�ame namuke – arbatos g�rimo kambarys, � kur� �einant reikia nusiimti kepur�, o ant �em�s kl�pan�ios geišos pašon�je verda arbatinis. Iškart prisiminiau, kaip kurso draugas japonas pakviet� � sve�ius ir mandagiai papraš� prieš �einant nusiauti batus, maniau, kad juokauja. Pagrindinis arbatos g�rimo kambario bruo�as – kuklumas. Vakarie�iams sunku suvokti šio ritualo visum�, nes arbatos g�rimo ceremonijos tradicija neatsiejama nuo visos japon� kult�ros, dzenbudizmo filosofijos. Arbatos g�rimo ceremonijos id�ja paprasta: visa, kas supa �mog�, ir pats �mogus tarnauja vienu tikslu – kuria vientisum�, gro��, akimirk�, paprastum�. Garbinamas akimirkos unikalumas, visa ko harmonija ir gamta. Paprastai 2,6 m² arbatos namelis statomas iš nat�rali� med�iag� – med�io ar popieriaus, vyrauja nat�ral�s atspalviai. Langai kvadratiniai, išd�styti asimetriškai. Šviesa krenta tiesiai � speciali� niš� su meno k�riniu, vadinam�ja tokanom�, ir išryškina joje esan�io k�rinio gro��.

Atk�r� bunker�

T�sdamas kelion� po sodyb� A. Jonušas staiga ima kalb�ti apie partizanus. Paaišk�ja, kad jis yra surink�s daugyb� informacijos apie juos Telši� rajone. Buvusiame med�iotoj� namelyje �rengta ekspozicija „Dievo kr�slo“ miško partizanams ir t�vui Pranui, savamoksliam mechanikui, atminti. Ši� viet� A. Jonušas vadina bunkeriu ir rodo � rašom�j� mašin�l�, spaudos pres�, krosnel� bei ginkl� maketus. Namelio stog� šeimininkas iš vidaus iškal� egli� kankor��iais. Jiems prikalti sunaudojo 20 kg vini�. Telši� rajone entuziastas partizanams atminti pastat� apie 20 savadarbi� kry�i�.

Truput� makabri�ka kelion�

Gintautas PLUNG�

Prava�iuodamas Šeduvos Velni� mal�n� net nesusim�stai, kad š�kart velniavos kelion�je tikrai bus per akis. Si�lau vienos dienos kelion� šiek tiek tol�liau u� Šeduvos ir jos velni�, bet j� kelion�je tikrai netr�ks. Ir galb�t suprasime, kad ne tik "papudruotos" kelion�s su nuskusta veja, išgr�btu šaligatviu, fig�rine gyvatvore ir iš u� jos sklindan�iu popsu gali teikti malonum�. Apsilankysime Baisogaloje ir Terespolyje. Tik ne Brazilijos miestelyje, o �ia pat, beveik Lietuvos vidury esan�iame dvare.

Terespolio dvaras baugina savo didybe ir šaltumu. Keturi� aukšt� laiptin� primena bokšt�.
Autoriaus nuotr.

� Baisogal� – kitu keliu

Prad�ti savo viešnag� Baisogaloje galite ne strimgalviais �l�k� � miestel� (b�kite budr�s – miestelio prad�ioje, �va�iuojant nuo Šiauli�, beveik visada budi policijos patruliai!), bet prieš pat j� �vyrkeliu pasuk� dešin�n Andri�n� karjero link. Tuoj pat akyse iškils didingas apie 10 metr� aukš�io keturkampis m�rinis koplytstulpis. Kokia proga ir kada šis paminklas pastatytas, n�ra �inoma. �mon�s sp�lioja - gal paminint 1900-�sias Kristaus gimimo metines, o gal 1863 m. sukil�li� garbei? Kiek teko lankytis, g�l�s koplytstulpio pap�d�j nevysta.

U� koplytstulpio miestelio prad�ioje matyti mil�iniškas mal�nas. Tiesa, ne v�jo, o modernesnis – elektrinis. Pro iškultus langus galima pamatyti sen�j� puikiai išlikusi� malimo �rang�. Kvepia miltais, nors mal�nas jau seniai nebenaudojamas. �domu, ar šio mal�no savininkas nebuvo "�darbin�s" kokio nors velniuko?

Paprastam nesuprantama instituto veikla

Kad miestelyje yra ka�kokios velniavos, galima �sitikinti apsilankius Baisogalos dvare, jame ir priešais j� �sik�rusiame Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst�s institute. Pro apleisto sovietme�iu statyto instituto langus galima ��i�r�ti lyg po kokios katastrofos darbo vietose paliktus apdulk�jusius m�gintuv�lius, kolbas, spiritines lemputes ir kitokius sveiku protu nesuvokiamus �renginius, ka�kada tarnavusius moksliniams tyrimams. Tiesa, naujosios laboratorijos �sik�r� dvare ir greta jo esan�iame �kiniame pastate, bet kas jose tiriama, baugu pagalvoti. Instituto interneto svetain�je skelbiama: gyv�n� genetikos, reprodukcijos biologijos ir genetini� ištekli� tyrimai, technin�s �rangos gyvuli� embrionams transplantuoti komplektavimas, embrion� kriokonservavimas, probiotik� efektyvumo kiaul�ms tyrimas. Primena fantastinius filmus, kuriuose �monijai gresia išnykimas arba suzomb�jimas d�l laisv�n ištr�kusio viruso.

Keista �i�r�ti pro dvaro ratin�je-�irgyne �kurtos jau apleistos mokslin�s bibliotekos langus. Galyb� lentyn�, piln� nebereikaling� apdulk�jusi� mokslini� leidini�, s�siuvini� ir segtuv�. Tiesa, malon�s instituto specialistai leis jums pasivaikš�ioti po dvaro menes, mediniais �stabaus gro�io laiptais pakilti � antr� aukšt�. Tikiuosi, kad kokia nors laboratorij� bandym� velniava j�s� negriebs. Beje, institute buvo sukurta Lietuvos balt�j� kiauli� veisl�, tobulinamos Lietuvos juodmargi� ir Lietuvos �al�j� galvij�, Lietuvos juodgalvi� avi� veisl�s.

U� keist� erdvi� dur� baltomis u�uolaidomis galima �sivaizduoti daktaro Frankenšteino laboratorij�.

Ramyb�s oaz�

Kita �domi miestelio vieta – Šv�. Trejyb�s ba�ny�ia. Vos ��engusi � šventori� trej� met� dukra puol� kalbinti jame esan�ios šv�. Mergel�s Marijos skulpt�ros. Pašnekino kaip ger� draug�. Ba�ny�ios šventorius apjuostas aukšta akmen� ir plyt� m�ro tvora. Jautiesi, lyg b�tum tvirtov�je. Nedaugelis �ino, kad kitapus ba�ny�ios yra laidojimo r�sys. Mus aplank� s�km� – po gausios li�ties jis buvo v�dinamas ir pavyko � j� nusileisti. �ia kriptose ilsisi Baisogalos dvaro valdytoj� Komar� dinastijos atstovai. Karšt� vasaros dien� r�sio v�sa atgaivino, tik neapleido mintis, kad po grindimis - tuštumos, � kurias tuoj �krisi.

Stovint Baisogalos aikšt�je priešais ba�ny�i� akis u�kli�va u� keisto juodo sutv�rimo, �sitaisiusio ant vieno kamin�. Nieko gr�smingo, tik did�iul� metalin� varna su sk��iu.

Šiurp� kelianti didyb�

Va�iuojant toliau K�daini� link, b�tina aplankyti Terespolio dvar�, kur ir pasukame. Pakeliui prava�iuojame nuostabi� Gud�i�n� raudon� plyt� gele�inkelio stot�. Abu pasauliniai karai paliko jos sienose randus – plytose matyti kulk� �ym�s, dalis sienos buvo sviedinio sugriauta, v�liau atstatyta. Jeigu panor�tum�te papramogauti ir � ši� stot� atried�ti "medinuku", teks nusivilti – nuo ši� met� pavasario šioje stotyje traukiniai nebestoja. Matyt, kriz�.

U� kokio kilometro esantis Terespolio dvaras pasitinka savo bauginan�ia didybe ir šaltumu. Visiška priešingyb� Baisogalai: joki� restauruot� �mantri� pastat�, nupjaut� �olyn�, sutvarkyt� tak�. Tiesa, pastar�j� net nereikia tvarkyti, nes gr�sti akmenimis. "Velnio namai", - išvydusi r�mus ištar� �mona. Ka�kaip nejauku �ia. Pro keistas apvalias dvaro duris, u�trauktas baltomis lyg ligonin�s u�uolaidomis, nematyti nieko. Galima tik �sivaizduoti daktaro Frankenšteino laboratorij� u� j�. Keista lyg bokštas keturi� aukšt� laiptin� atrodo, lyg nuo jos stogo tuoj nusileis kokia nors sutem� šm�kla. Parkas – ne k� jaukesnis. Vyresn�l� 5-eri� dukt� mikliai dingo keist� piltuvo formos niekur kitur nematyt� rabarbarus primenan�i� lap� tankumyne. Pasijutau, lyg b��iau Guliveris mil�in� šalyje. �ia viskas mil�iniška - mediniai �kiniai pastatai, buvusi spirito varykla, netgi akmenys palei takus. Ir šalta. Dvare gyvenantys �mon�s gyvena savo gyvenim�. J�s tikrai jiems nesutrukdysite, jie j�s� tiesiog nepasteb�s, tiesiog bus u�si�m� savo triušiais narvuose ir g�li� dar�u (negaliu šio "darinio" pavadinti g�lynu), bet išpuosel�tu. Tiesa, prie pat dvaro susuktas �sp�dingas gandralizdis, bet �ia jau ne �moni� nuopelnas.

Terespolio dvaro tikrai didinga praeitis. Keista, kad paband�ius surasti informacijos apie j� internete pavyko aptikti vos por� sakini�, kelet� nuotrauk�. B�tinai �ia gr�šiu.

Po musmire kaukiant vilkams

Jei dar ne v�lu, gr��dami b�tinai u�sukite � u� poros kilometr� nuo Terespolio esan�i� Gud�i�n� giri�. Va�iuodami nesunkiai rasite med�iotoj� itin m�giam� pav�sin�-musmir�, po kuria galima pasisl�pti nuo pliaupian�ios vasaros li�ties, u�k�sti ar šiaip pails�ti. Aišku, miške galima ir pasivaikš�ioti. Stirnos, šernai vidury kelio, vover�s, nematyti paukš�iai (gal m�lynoji paukšt�?), baravykai, kelmu�i� tiltai ant krituoli�, bit�s išd�iuvusio med�io uokse ir aukštai nuo �em�s pakeltuose aviliuose girios pakrašty, matyt, kad smali�iai �v�rys neišdraskyt� – visa tai galima pamatyti pagal Europos S�jungos standartus tvarkomoje girioje. Miško keliukai geri, tik va�iuodami palei gele�inkel� b�kite budr�s, steb�dami caro laik� architekt�rin� palikim�, kitaip staigiame pos�kyje, va�iuojant siauru miško keliu vos 40 km/val. grei�iu, gali tekti atsidurti griovyje. Girios pašon�je esan�io dešimties trob� kaimelio gyventojas, vienintelis kaimelyje turintis automobil�, bet ne vienintelis penkis vaikus, paprašytas atvykti pagalbon nuramino: "Šiemet jau penkiolika toki� kaip tu iš griovio �ia traukiau. Ir pats jame buvau." Bet ne tai išg�sdino - pagaugais per nugar� nu�jo vilko kauksmas. Lyg savotiškas priminimas apie garbing� Lietuvos praeit� ir jos didvyrius. Grybauti panorusiai �monai ka�kod�l staiga dingo noras �engti miškan.

Vienas gra�iausi� Baisogalos dvaro �kini� pastat� – olandiško tipo v�jo mal�nas. �domu, ar jo sparn� nesuko koks nors velniukas?

Ne pabaiga

Gr��tant � Šiaulius po musmire prisiš�lusios velni� pri�dusios dukros sald�iai parp� automobilyje. Kita kelion� jau numatyta – � Akademij�, kurioje �sik�r�s Lietuvos �em�s �kio universitetas, atliekantis �vairius taip pat ne k� ma�iau �domius bandymus, ir Dotnuv�, kur didel� savo gyvenimo dal� praleido t�vas Stanislovas. Gilyn � Lietuvos šird�. �ia ne pakraštys – paj�ris ar kokia Pal�š�, nereik�s alk�n�mis irtis. B�sime vieninteliai.

Baisogalos dvaras - vienas senesni� apylink�s dvar�, priklausiusi� Lietuvos did�iajam kunigaikš�iui. Kadangi buvo �sik�r�s karališkose valdose, buvo vadinamas karališkuoju, tik XVIII a. pab. - XIX a. pr., tap�s priva�ia nuosavybe, šio vardo neteko. Nuo 1830 m. per�jo Juozapo Komaro nuosavyb�n. Nuo jo prasid�jo netrumpa Komar� dinastija, kuri t�s�si iki pat 1940 m. Lietuvos aneksijos. 1948 m. dvare buvo �steigta Gyvulininkyst�s bandym� stotis ir eksperimentinis �kis. Dabartiniai puošn�s dvaro r�mai pastatyti XIX a. viduryje. Šalia r�m� XIX a. u�veistas 3,5 ha parkas, kuriame iškasti tvenkiniai. �ia kasmet vyksta pavasarin�s poezijos švent�s.

Terespolis - kaimas pa�ioje K�daini� rajono prad�ioje, tik 3 km nuo Gud�i�n�, va�iuojant Gud�i�n� gele�inkelio stoties link (yra nuoroda). Yra XIX a. pab. valstyb�s saugomas 6 ha dvaro parkas. Jame - pailgas tvenkinys, vaisi� sodas, vingiuoti takai ir al�jos, moderno stiliaus dvaro r�mai. Terespolio dvaro r�mai statyti XIX a. pab. - XX a. pr., juos �k�r� Chrapovickiai. Jie dvare tur�jo bank�, kuriame aplinkiniai �mon�s laik� savo pinigus. R�mus supa bene gra�iausias K�daini� rajone peiza�inio tipo parkas, kur� suformavo �inomas Rygos sodininkas G. Kuphaltas. 1926 m. Terespolio dvaras buvo išdalytas � atskirus kaimus. Nuo tada prasid�jo dvaro smukimas.

Lietuvi�kumo oaz�s rusi�koje Lietuvoje

Egl� JANUŠEVI�IEN�

Šiauli� universiteto d�stytoj�, šiaulie�i� pedagog� bei student� folkloro ansamblis "Vaiguva" kaip ir kasmet vyksta aplankyti Kristijono Donelai�io kapo. Tikslas – aptvarkyti ba�ny�ios, kurioje poetas kunigavo, aplink�, padainuoti liaudišk� dain� šalia poeto muziejaus.

Ragain�je iš M. Ma�vydo ba�ny�ios belikusi fasadin� dalis, toliau - prikibdytas bendrabutis.

Kelionei � Ma��j� Lietuv� teko prad�ti rengtis prieš du m�nesius – viz� � Rusij� tvarkymo reikalai u�trunka. Be to, viz� kaimynai išdav� vos vienai dienai. Teko prisiminti, jog Lietuvos sien� ne visur galima laisvai kirsti. �ia nuolat gaudomi kontrabandininkai ir �tarin�jami niekuo neprasikalt� �mon�s. Prie sienos nut�susios daugiausia "VW Passat" mark�s automobili� eil�s. Jais da�niausiai va�iuoja kuro kontrabandininkai. Ši� mašin� kuro bakai ne�tik�tinai dideli – net šimto litr� talpos.

Vos �va�iavusius � Kaliningrado srit� pasitinka toks pat kraštovaizdis, kaip ir Lietuvoje. Gal šiek tiek apleistas. Daug lauk� seniai nedirbami. Su��lusi ne tik �ol�, bet ir kr�mynai, med�i� jaunuolynai.

Tolminkiemis, kuriame kunigavo b�r� dainius Kristijonas Donelaitis, dabar vadinamas rusiškai – �istyje prudy, pa�od�iui ver�iant – Švar�s tvenkiniai. Deja, iki tiesos šiam pavadinimui labai toli. Yra kelios didel�s balos, labiausiai tinkamos antims turkštis.

Apie sen�j� miestelio pavadinim� byloja ant gele�inkelio stoties išlik�s vokiškas u�rašas. Dar š� t� lietuviško galima rasti tiesiog gatv�se. Pora praeivi� puikiai kalb�jo dz�kiškai. Vardijo dar likusius lietuvius. Min�jo, jog jaunimas palieka kaim� ir išvyksta ieškoti skalsesn�s duonos.

Atvyk�s pilnas autobusas šiaulie�i� pasipust� dalgius, išsitrauk� gr�blius ir kibo � darb�. Studentai sugu��jo � med�i� paunksm� repetuoti. Netrukus susirinko pulkas vaik� iš aplinkini� didesni� miesteli�. Dauguma j� save laiko tikrais lietuviais, ta�iau lietuviškai kalb�ti moka tik kai kurie j� mokytojai.

K. Donelai�io ba�ny�ioje vyko kasmetis poeto min�jimas, kuriame dalyvavo ir sve�iai iš Lietuvos konsulato Kaliningrade. Po koncerto armonikos garsai visus sub�r� šalia muziejaus, vaikai, studentai ir d�stytojai tryp� liaudiškus šokius.

Rusišk� skurd� sunku vertinti vienpusiškai. J� algos gerokai ma�esn�s, o kainos parduotuv�se da�nai didesn�s. Pasirinkimas Tolminkiemio ir kit� miesteli� parduotuv�se egzotiškas. Viena r�kyta �uvis, šiek tiek duonos, druskos, kibir�, o vaikams – militaristini� �aisl�. Tiesa, dar pigi� cigare�i�. Ta�iau jomis patartina nepiktnaud�iauti – per sien� galima ve�tis tik du pakelius. Gal ir juokinga, kad nema�ai cigare�i� pakeli� �ia išperkama ne r�kyti, o parve�ti dovan�. Pamenate cigaretes "Prima"? Dabar jos vadinasi "CCCP". Taip pat galima rasti ir papiros� "Belomor kanal".

Vos �va�iavus � Kaliningrado srit� pasitinka panašus kaip Lietuvoje kraštovaizdis, tik kr�mynai labiau su��l�, daug lauk� nedirbama.

Autor�s nuotr.

�mon�s ten da�nai nedirba d�l sunkiai paaiškinam� prie�as�i�. Viena �tikimiausi� versij� – rusams �odis "darbas" turi t� pa�i� šakn�, kaip ir �odis "vergija". Gal d�l to jie nieko patys neaugina, da�niausiai �kininkauja lietuviškas šaknis turintys gyventojai. Rusai � talk� lietuviams visada susirenka. O kaip kitaip išsimaitinsi? Vien degtine gyvas neb�si.

Gr��dami � Lietuv�, u�sukome � Gusev� – Gumbin�. Karo didvyrio vardu pavadintas miestas kadaise tur�jo labai lietuviškas šaknis. �ia yra ir paminklas K. Donelai�iui. U�sukome ir � K. Donelai�io gimtin�. Arba � tai, kas iš jos liko. Vietoj Lazdyn�li� kaimelio dabar ošia ��uoliuk� girait�. Jos centre – paminklinis akmuo m�s� tautos dainiui.

Jau visai šalia Lietuvos sienos, Ragain�je, aplank�me Martyno Ma�vydo ba�ny�i�. Sukre�iantis vaizdas – fasadin� dalis likusi originali – tikra sena ba�ny�ia. Toliau tarsi šašas prilipdytas bendrabu�io tipo pastatas. Ant ba�ny�ios yra u�rašas, liudijantis, jog �ia kunigavo M. Ma�vydas. D�l tikrosios pirmosios lietuviškos knygos autoriaus palaidojimo vietos istorikai iki šiol gin�ijasi.

Persikelti per Luizos tilt� Til��je (Sovetske) pavyko tik per kelias valandas. Rus� pasienie�iai ilgai kiekvien� keleiv� "skenavo" �vilgsniais. Išvykome iš tokios Lietuvos, kurioje gyventi nesinor�t�. Ta�iau palikome ka�k�, ko parsive�ti niekaip nepavyks.

�ilko ir nepa�int� kult�r� keliu

Lina ZDANEVI�I�T�

Šiauli� "Aušros" muziejaus padalinyje – Dvira�i� muziejuje - atidaryta keliautoj� vilnie�i� fiziko Sigito ir skulptoriaus Daumanto Ku�� fotografij� paroda "Dvira�iais Šilko keliu". S�nus ir t�vas kartu su 58-ais tarptautin�s ekspedicijos keliautojais dvira�iais panoro visiems �rodyti, kad senuoju Šilko keliu, vedan�iu iš Graikijos � Kinij�, dvira�iais galima pasiekti 2008-�j� olimpin� sostin� Pekin�. Beveik pusmet� trukusios kelion�s �sp�d�ius abu �ygeiviai pristat� parodoje eksponuojamose 34 fotografijose.

S. Ku�as �sitikin�s, kad va�iuodamas dvira�iu gali pamatyti daugiau ir neprarasti kontakto nei su gamta, nei su �mon�mis.

Tarptautiniame �ygyje dvira�iais "Olympia–Beijing 2008" dalyvavo net 14 šali� komandos. Prad�j� kelion� Senojoje Olimpijoje rugpj��io 7 dien�, j� keliautojai po 171 dienos baig� Pekine. Maršrutas ved� per Graikij�, Turkij�, Gruzij�, Azerbaid�an�, Turkm�nij�, Uzbekij�, Kirgizij� ir Kinij�. Keliautojai, tarp kuri� buvo ir Ku�ai, 2008 met� olimpin� sostin� pasiek� likus dienai iki �aidyni� atidarymo.

Muziejui - dviratis "keliautojas"

Po kelion�s aplink pasaul� S. Ku�as u�suko ir � Šiaulius. Anot jo, buvo maloniai priimtas ir nusprend� savo kelioni� dvirat� padovanoti "Dvira�i�" muziejui. "Dviratis dar veikiantis, juo b�t� buv� galima dar keliauti, ta�iau teb�na jis saugus muziejuje, - juokavo keliautojas. - Kelionei Šilko keliu nusipirkau nauj� "Koga–Miyata" firmos dvirat�. Rinkausi pagal savo poreikius ir kain�, aišku, atsi�velgiau ir � dvira�io svor�. Pirm�j� dvylikos t�kstan�i� kilometr� kelion� nuo Olimpijos iki Pekino mano naujasis dviratis puikiai atlaik�, juo galima va�iuoti dar daug met�."

Kartu su Sigitu Ku�u keliavo ir jo s�nus Daumantas, kuris labai nustebino t�v�. "Man did�iausias siurprizas buvo, kad s�nus ry�osi vykti � ši� kelion�. Malonu, kad s�nus domisi tuo, k� aš darau", - sak� dviratininkas S. Ku�as.

Pats Sigitas visus skatina keliauti dvira�iais, kadangi �ino t� jausm�, kai gali d�iaugtis gamta ir visk� reg�ti savo akimis. Anot jo, va�iuodamas dvira�iu gali pamatyti daugiau ir neprarasti kontakto nei su gamta, nei su �mon�mis.

� Šilko keli� - netik�tai

"Mes kas ketverius metus keliaujame. 2004 metais va�iavome iš šiauriausio Europos taško – Narkavos - � Olimpij� per vienuolika šali�. Tada nuo Olimpijos kartu su lenkais sugalvojome kit� kelion� � Pekin�. Mes daug kelioni� organizuojame kartu su jais", - pasakojo kelioni� iniciatorius S. Ku�as.

Sigitas prisimena, kad va�iuodamas matydavo piemen�, kurie nor�davo nufotografuoti dviratininkus, nors paprastai b�na atvirkš�iai. "Piemenys šiais laikais labai modern�s ir nebedainuoja, o klausosi muzikos telefonu", - juok�si Sigito s�nus Daumantas. Jis prisimena ir ne vien� maloni� akimirk�, kai sulauk� pagalbos. "Kinijoje � aukšt� kaln� va�iavo motociklininkas, kuris liep� man �sikibti � j�, tad broliškai kartu �va�iavome � kaln�", - prisimena jis. Daumanto tikslas buvo pati kelion�, o ne va�iavimas dvira�iu.

Uzbekijos vaizdas u�fiksuotas Daumanto fotoaparatu

Ku�� asmeninio archyvo nuotr..

Fotografija – lengviausias b�das keliauti

Parodos koordinator� Aušra Jasiukevi�i�t� ir keliautojo Daumanto Ku�o draug� pasakojo, koki� �sp�d�i� parve�� keliautojai ir k� jai pa�iai teko pajusti atrenkant nuotraukas parodai. "Tik gr�� iš kelion�s Sigitas ir Daumantas papasakojo daug �vairi� nuotyki�, bet man padar� �sp�d� tai, kad jie gr��o gerokai atviresni pasauliui, išpl�t� savo suvokimo ir tolerancijos ribas, ne tik fiziškai sutvirt�j�. Aišku, juos ribojo kelias, jie nedaug gal�jo nukrypti � šon�, tad ir �sp�d�iai s�lygoti jo. Daumantas sako, jog tai buvo lyg �valgyba - va�iavo ir dair�si, kur b�t� galima gr��ti dar kart� ir labiau pasigilinti, ilgiau pab�ti. Daumantui, kaip dailininkui, keliavimas dvira�iu truput� per greitas, o keliavimas p�s�iomis leid�ia pamatyti, pasteb�ti dar daugiau, ta�iau tokio atstumo nenueitum", - sak� Daumanto draug�.

Pasak jos, eksponuojam� vaizd� kolekcija t�ra labai ma�as atspindys to, k� keliautojai mat�, ir net pasakojimai, bandant nusakyti kvapus, poj��ius, b�senas, tikrai nepaj�g�s atskleisti tos visumos.

Aušros nuomone, šie vaizdai tampa brangiu turtu, pasaulio mozaikos gabal�liais, išple�ian�iais ir laukusi�j� kasdienyb�, pasaulio vaizdin� tiems, kurie negali sau leisti toki� kelioni�.

"Aš pati, �i�r�dama ir atrinkdama nuotraukas, "nukeliavau" vis� keli� kartu, �kv�piau dykum� ir kaln� oro, kur�, viliuosi, pajus ir parodos lankytojai. Ši nuotrauk� kolekcija yra mano pa�ios subjektyvus po�i�ris � �yg�, nes man, kartu nekeliavusiai, turint laisv� spr�sti, kuri nuotrauka atskleist� vien� ar kit� šal�, nepavyko sud�ti kuo �vairesn�s �sp�d�i� gausos", - sak� ji. Kli�tys buvo tokios, kad reik�jo sutilpti � labai ma�� parod� erdv�.

"Vis d�lto link��iau pa�i�r�jus nuotraukas panor�ti keliauti � tolimus kraštus, � ne�ini�. �ygio dalyv� Nijol� sako, kad po kelion�s �mogus �ino, jog gali visk�. �ygeiviams gr��us iš kelion�s, ta galimybi� laisv� vis dar yra jau�iama", - kalb�jo Aušra Jasiukevi�i�t�.

"Misij Sibiras - �manoma

Pilietiškumo ugdyti - � Sibir�

Eva JAGMINAIT�

Kov� šiaulie�iams buvo pristatyta ekspedicija "Misija Sibiras 2008". Sibire patirt� �sp�d�i� pasiklausyti at�jo daugiausia vyresnioji karta, tremtiniai bei akademin� bendruomen�. Šiandien "Šiauliai plius" pradeda nauj� rubrik� "Pilietiškumo ugdyti - � Sibir�". J�s� d�mesiui - interviu su nuolatiniu "Misijos Sibiras" koordinatoriumi, Lietuvos jaunimo organizacij� tarybos (LiJOT) program� vadovu Arnu Marcinkumi.

Biriusinsko kapin�se apleistus kapus eskpedicijos dalyviai pavert� tvarkingomis kapinait�mis.

- Kaip gim� projekto "Misija Sibiras" id�ja?

- Lietuvos jaunimo organizacij� taryba (LiJOT), siekdama atkreipti d�mes� � Lietuvos jaunimo patriotiškumo ugdymo reikšm�, 2006 metais sureng� pirm�j� projekt� "Ekspedicijos � tr�mimo ir ��ties vietas". Ypatinga šio projekto s�km� 2007-aisiais paskatino galvoti apie "Misijos Sibiras" t�stinum�, tod�l 2008 metais �vyko jau penktoji ekspedicija, dabar ruošiamasi � šeštajai. Reikia pripa�inti, kad visuomen�je patriotiškumas jaunimui vis dar da�nai pristatomas kaip pareiga, kuri� privaloma atlikti be išlyg� ar supratimo. Tod�l daugelis jaunuoli� patriotiškum� suvokia kaip jiems tolim�, vyresniems b�ding� jausm�, ta�iau svarbiausi Lietuvos istorijos aspektai turi b�t� jaunimui aiškinami ir pateikiami jiems suprantama kalba.

Vien pirmosiomis tr�mimo dienomis – bir�elio 14-16 d. – buvo represuota per 17 t�kstan�i� Lietuvos gyventoj�. Per 11 tr�mimo met� iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 t�kstan�i� �moni�, koncentracijos stovyklose �kalinta apie 150 t�kstan�i� lietuvi�. Lietuvos gyventoj� genocido ir rezistencijos tyrim� centro duomenimis, tremtyje ir lageriuose išgyveno daugiau kaip du tre�daliai lietuvi�. Iš j� apie 80 t�kst. iki 1960 m. sugr��o � Lietuv�, o kiti liko u� Lietuvos rib�. Iš viso Lietuvoje ir u� jos rib� (lageriuose ir tremtyje) �uvo ar buvo nu�udyta apie 100 t�kst. lietuvi�.

- Kaip atrenkami projekto dalyviai?

- Pirmiausia per�i�rimos anketos paga kurias paaišk�ja, kaip jaunuoliai mato "Misij� Sibiras". Šiemet sulaukta daugiau kaip 1600 pretendent� anket�. 2008-aisiais projekto organizatorius nustebino itin didelis lietuvi� išeivi� susidom�jimas šiuo projektu. Nor� dalyvauti ekspedicijoje pareišk� ir anketas u�pild� daug u�sienio lietuvi�, gyvenan�i� Didi�iojoje Britanijoje, Airijoje, Skandinavijos šalyse, JAV, Argentinoje bei Indijoje.

Arnas Marcinkus - ekspedicijos senb�vis. LiJOT program� vadovas �sitikin�s, jog "Misija Sibiras" - ideali pilietškumo mokykla.

- Ar tiesa, kad dalyviai � projekt� atrenkami po bandomojo �ygio?

- Pra�jusiais metais iš vis� gaut� anket� buvo atrinkti 72 geriausieji, kurie buvo pakviesti � bandom�j� �yg� Dz�kijos miškuose. �ygio metu komisija gal�jo tiesiogiai pabendrauti su pretendentais, pamatyti, kaip jie prisitaiko komandoje, ar geba pakelti fizin� kr�v�. Jaunuoliai buvo mokomi svarbiausi� ekspedicijoje reikaling� dalyk�. Mokymus ved� patyr� ekspeditoriai - Gintautas Alekna (ekspeditorius, lyd�j�s grup� Sibire - aut. past.) ir Gra�ina �ukauskien�.

Bandomojo �ygio dalyviai savo kelion� p�s�iomis prad�jo netoli Druskinink�. Pirm�j� dien� nueita beveik 30 km iki nakvyn�s vietos prie Kastinio e�ero. Antroji diena buvo šiek tiek lengvesn� ir - p�s�iomis buvo �veiktas "tik" 25 kilometr� atstumas iki Perlojos miestelio, kuriame lauk�s autobusas visus pavargusius, bet laimingus, parve�� namo. Nakvyn�s vietoje, visiems sus�dus prie lau�o, buvo dalijamasi mintimis, kaip kuris �sivaizduoja ekspedicij�, jos tikslus, viešinimo b�dus. Kiekvienas tur�jo galimyb� dar kart� organizatoriams pristatyti savo motyvacij�.

- Kam skiriamas did�iausias d�mesys?

- Projekto "Misija Sibiras‘2008" ekspedicijos metu nusprend�me aplankyti ir did�iausi� d�mes� skirti lietuvi� tr�mimo vietoms Irkutsko srityje, Taišeto rajone. Kelion�s metu tvark�me tr�mim� vietose esan�ias apleistas lietuvi� kapines: sutvark�me ir renovavome aštuonias lietuviškas kapinaites, suradome iki šiol ne�inomas dvi lietuvi� laidojimo vietas, sutikome penkis iki šiol Sibire gyvenan�ius lietuvius.

Ekspedicija buvo kupina išš�ki� ir išbandym�: teko �veikti nemenk� atstum� keliaujant Sibiro miškais, taiga, keltis srauniomis šaltomis up�mis, bristi brastomis, kad pasiektume sunkiai prieinamas vietoves ir aplankytume lietuvi� kapaviet�s. Vienos gra�iausi� Sibire esan�i� lietuvi� kapini� Kvitoke paliko neišdildom� �sp�d� visiems ekspedicijos dalyviams savo �emaitiškais mediniais kry�iais.

Seberovo kapin�se pirmiausia reik�jo atsikratyti galyb�s sen� tvor�, kuriomis buvo u�versti lietuvi� kapai.

"Misija Sibiras 2008" archyvo nuotr.

Teko keliauti �vairiausias b�dais: skristi, vykti nuomotu automobiliu, stabdyti pakeleivingus automobilius, keltis per up� valtimi, bristi brastomis, keliauti traukiniais, va�iuoti u�daroje sunkve�imio priekaboje, �ingsniuoti nemenk� atstum� taiga. Projekto "Misija Sibiras 2008" dalyviai Sibire nukeliavo apie 100 km p�s�iomis, o iš viso - daugiau nei 12 0t�kstan�i� km.

"M�s� ekspedicija baig�si, ta�iau misija tik prasid�jo"

Iš dalyvio dienoraš�io

Nors ekspedicija ir baig�si, ta�iau misija iš ties� t�siasi visus metus. Jauniems �mon�ms, norintiems dalyvauti šiame projekte, labai svarbu suvokti, kad tai ne šiaip �prasta turistin� kelion�. Tap� šio projekto dalyviais tur�site "pareig�" ištisus metus pasakoti savo bendraam�iams apie vien� skaud�iausi� Lietuvos istorijos laikotarpi�. Ekspedicijos pristatymai – viena svarbiausi� projekto veikl�. J� metu siekiama visuomenei pristatyti �vykusi� ekspedicij� ir jaunimo �gyt� patirt�. Projekto pristatymai vyksta bendrojo lavinimo mokyklose, universitetuose bei kolegijose, nevyriausybin�se organizacijose, tolerancijos ugdymo centruose ir kt. 2008 m. s�kmingai �vyko 80 susitikim� �vairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat ir u�sienyje.

Mokyklos, neretai ir pa�ios, inicijuoja susitikimus, jiems itin ruošiasi: vienose renginiams b�na skirta visa diena, kitos � susitikimus pakvie�ia ir politini� kalini�, tremtini� chor�, organizuoja parodas, beveik visiems susitikimams klausytojai ruošiasi skaitydami papildom� literat�r�, kalbasi su savo gimina�iais, patyrusiais tremt� ir pan. Tokiuose susitikimuose projekto "Misija Sibiras" dalyviai pasakoja ir, šiuolaikini� technologij� padedami, iliustruoja savo išgyvenimus, Sibire kilusias mintis, rodo nuotraukas, cituoja dalyvi� dienoraš�i� ištraukas, pasakoja linksmus nutikimus, kuriuos išgyveno Sibire. Gyvu �od�iu pateikiama informacija labiausiai pasiekia klausytojus, suteikia galimyb� u�duoti klausimus patiems ekspedicijos dalyviams.

Mokyklos jau dabar kvie�ia atvykti � j� mokykl� ir pristatyti b�sim� "Misija Sibiras 2009" projekt� kit� met� ruden�!

(T�sinys - kitame numeryje)

Tinkam� nuotak� laimina vilk�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Kart� apsilank�s �ia nor�si v�l atva�iuoti. Telši� mišk� ur�dijos Ubišk�s girininkijos Kirši� miške esan�iame "�v�rin�iuje" kaskart atrasi k� nors nauja. Jeigu vasar� jus pasitiks �kyrok� o�k� b�relis, šalia be�d�ion�s glaustysis katinas, pievoje ganysis mulas, tai �iem� nereik�s ilgai l�kuriuoti, kad išvystum�te vilk�. Pilkiai nepakelia karš�io, tad rinkdamiesi pav�s� slepiasi ir nuo �mogaus. Baltame fone geriau matyti ir l�šys, kurias �alumoje pasteb�s tik akylesnis �mogus.

"D�ai m�gsta lakstyti laisvas. Tada jis nub�ga pabendrauti su vilkais", - glostydamas nacionaliniu Japonijos simboliu laikom� šun� sako eigulys Petras Dabrišius.

Kiauniukus u�augino kat�

Trylika met� gyvuojan�iam "�v�rin�iui" lankytoj� netr�ksta. Dar ne�inantys, kur rasti vien� lankomiausi� Lietuvos viet�, va�iuodami nuo Šiauli� Telši� link turi dairytis � dešin�, kol pamatys medin� rodykl� su u�rašu "�v�rin�ius".

Eiguliui Petrui Dabrišiui Telši� mišk� ur�dija yra patik�jusi prie�i�r�ti ir šerti �v�ris. Gyvendamas �ia pat esan�ioje sodyboje su �mona jis be pagalbinink� šeria didel� �v�ri� tunt� - vilkus, mešk�, l�šis, o�kas, danielius, muflonus, šernus, be�d�ion�, lesina paukš�ius. Apie kone laisv�je gyvenan�ius �v�ris P. Dabrišius kalba, tarsi šie b�t� asmenyb�s. Jie net šaukiami �moni� vardais.

Eiguliui prie koj� trinasi juodas katinas Tomas, kur� �mon�s atve�� iš Garliavos. Gyvendamas devynaukštyje kniauklys n� karto nebuvo mat�s �em�s. Katinas nuveda mus prie narvelio, kuriame �sik�rusios dvi lap�s - rudoji ir poliarin�. Baikštesn� rud� slepiasi po suolu, o viešnios, atvykusios iš Kauno zoologijos sodo, smals�s �vilgsniai netrikdo.

Dar aklus iš medkir�i� nuversto med�io iškritusius kiauniukus atneš� juos rad� �mon�s. Mam� ma�yliams atstojo kat�, ta�iau jie švaros laikytis išmoko visai ne iš jos. Kiaun�s - iš prigimties švar�s gyv�nai: gamtinius reikalus atlieka vienoje vietoje, neskleid�ia jokio kvapo. Galb�t d�l to jos tinkamos laikyti namie.

Augina ir ne savo vaikus

"�v�rin�iuje" gyvena ir daugiau �v�ri�, kuriuos augino ne j� biologin� motina. Med�iotoj� rast� sušalusi� šerniuk� maitino ir globojo o�ka Zos�. Dabar šern� Jadz� pati yra mama. Kovo m�nes� šeimyna v�l pagaus�s. P. Dabrišius sako, kad jeigu b�na labai šalta, šernai gali por� savai�i� palaukti ir vaik� neatsivesti.

Šerniuk� �viegimo nepaken�ia Jadz�s vyras, tod�l kai atsiras ma�yli�, jis bus perkeltas � kit� aptvar�. Pa�g�j� šerniukai greitai randa naujus šeimininkus. Norintieji j� �sigyti laukia eil�je.

"Šernai panašiausi � �mog� - �da visk�. Vilkui obuolio nepakiši, - pasakoja eigulys, - nors bendruomeniškumas ir vieniems, ir kitiems b�dingas. Jeigu kelios šern�s atsiveda vaik�, tai pirm� m�nes� šie �indo bet kuri� j�. Jeigu ��va vilkiuk� motina, tai jos seseriai atsiranda pieno. Vilkai gali r�pintis bet kuriuo beglobiu, tad legendos apie vaikus u�auginusius vilkus ne iš piršto lau�tos."

Tarsi patvirtindami eigulio pasakojim� 2,4 ha miško sklype gyvenantys vilkai prib�ga prie tvoros, kur stoviniuoja vaikai. Pilkiai laigo pirmyn atgal ir kvie�ia �aisti. Prieina suaugusieji ir vilkai nutolsta. "Moteris jie prisileid�ia ar�iau, o vyr� vengia, nes jau�ia agresij�, - aiškina eigulys ir lyg rimtai, lyg juokais t�sia. - Kieme laikome vilk� nuotakoms patikrinti. Prieš vestuves jaunikis atve�a �ia b�sim�j�. Jeigu vilk� prieina arti, rank� palai�o, vadinasi, ši dora �mona bus, o jeigu tolyn b�ga, tai nieko gero iš tokios nelauk."


L�šys �mogaus nepuola ir iš med�io � med� nešokin�ja. Grybautojus jos lenkia iš tolo.		Vilkas niekada netarnaus kaip šuo, o jeigu �si�eis, tai neatleis.

Vilkai "nurašo" banko skolas

Tikru išbandymu eigulys vadina ir pasiry�im� praleisti nakt� kartoniniame namelyje gamtoje. Vilk� terapija, anot P. Dabrišiaus, puikiai tinka sergantiems depresija, priklausomybi� ligomis, �siskolinusiems, linkusiems � savi�udyb�. Kai tamsoje aplink staugia vienuolika vilk�, gyvyb� tampa pa�ia did�iausia vertybe.

Apie vilk� gyvenim� Lietuvos nacionalin� televizija 2005 m. yra suk�rusi film� "�v�rin�ius", parengti reporta�� atvyksta kit� šali� televizijos. Energetiškai stipri� viet� mielai renkasi ir šamanai. Apie j� apsilankym� byloja medyje pakabinta arklio kaukol�.

"Norime parodyti jaunajai kartai, kaip vilkas gyvena gamtoje, o ne pasakoje. Jeigu jis sotus, n�ra jau toks pl�šrus ir baisus, kaip manoma", - teigia Telši� mišk� ur�dijos ur�das Bronislovas Banys.

Ur�das sako, kad vilkai � laisv� išleid�iami nebus, priešingai nei Lietuvos raudonojoje knygoje �rašytas didysis apuokas ir l�šis. Did�iausias pel�dini� šeimos paukštis peri ant �em�s, tod�l turi labai daug prieš�. Pernai iš Kauno zoologijos sodo atve�tas patin�lis jau laukia draug�s.

Lietuva �sipareigojusi Europos S�jungai vykdyti ir l�ši� populiacijos atk�rimo program�. "Metodika ir finansavimas dar neaišk�s, ta�iau l�šis auginame. Lietuvoje, be m�s�, l�šys veisiamos Kurtuv�n� regioniniame parke ir Kauno zoologijos sode", - sako B. Banys.

Pirmieji trys patinai ir patel� � "�v�rin�i�" buvo atve�ti iš Estijos. L�šys jauniklius veda kas dvejus metus, tad kol kas atvesti keturi l�šiukai.

Šern� Jadz� su vyru prie tvoros l�kuriuoja tik�damasi skan�st�.

Be�d�ion� dirbo mel��ja

Ruden� lankytojai aptvare su muflonais ir danieliais gal�jo išvysti bried�. Šiauliuose prie parduotuvi� besitrainiojantis mišk� karalius elg�si visai negarbingai - atimin�jo iš praeivi� duon�. "�v�rin�iuje" gyv�nas greitai sutvirt�jo ir iššoko per 2,5 m tvor�. Klaid�iojant� miške j� � koj� pašov�, ta�iau geri �mon�s išgyd� ir apsi�m� globoti.

"Be�d�ion� Pupa augo pas �kinink� Bir�uose ir dirbo mel��ja, - taip pristato dar vien� augintin� P. Dabrišius. - Mel�dama karves ji nesigin�ydavo, ta�iau daug pieno išlaistydavo. Pati išsyk iki šiol gali išgerti litr�. Pupa buvo dovanota �kininko dukteriai, ta�iau šiai išvykus � u�sien� augintin� liko t�vams. Kur� laik� palaik�, jie nusprend� atve�ti �ia. Kad Pupai neb�t� li�dna, � draugus �sitais� katinas Rainis."

Šilumam�gei Pupai �iem� narve šalta, tod�l ji gyvena tvarte su o�komis. Tvarte �iemoja ir su�eistas gandras. Vienas raudonsnapis jau išskrido � Afrik� ir dar negr��o. Eigulys sako, kad ne kasmet gandrai parskrenda � gimtin�.

Toliausiai � "�v�rin�i�" keliav�s gyv�nas atvyko net iš Australijos. Sudrask�s kit� šun�, pagal tenykš�ius �statymus akita inu veisl�s šuo D�ai tur�jo b�ti u�migdytas arba deportuotas. Šeiminink� nusprend� išsaugoti keturkojui gyvyb�.

Timof�j� atst�musi meškut� - kurorte

Penkiolikmetis Timof�jus - pa�iame j�g� �yd�jime. Jei jo metus palygintume su �mogaus, dabar jam - 26-eri

Autor�s nuotr..

Meškinas Timof�jus � "�v�rin�i�" pateko iš Rudaminos paukštyno. Iki tol jis gyveno klajojan�iame Rusijos cirke, ta�iau u� atlikt� u�duot� daug saldaini� prašydav�s, tod�l jo paslaug� buvo atsisakyta. Saldumynai Timof�jui iki šiol m�giamiausias skan�stas. Petras Dabrišius laiko avili�, tad medaus tikrai netr�ksta. Uogien�s �mon�s prive��. Desertui puikiai tinka ir kiaušiniai. Jais eiguliui ir pavyko išvilioti Timof�j� iš miego guolio.

"Giliai jis miegot� tik spengian�ioje tyloje ir po sniegu. Dabar vien� kart� per dien� išlenda pa�sti, o daugiau - snaud�ia", - paaiškina meškino glob�jas.

Paklaustas, kur dingo kita meška, eigulys pasakoja, kad Laimut� dabar gyvena kurorte - pas milijonieri� Antan� Bos�. D�l prast� dant� meška negal�jusi �k�sti vištienos, o dabar valgo aukš�iausios klas�s restoranuose ruošt� plov�.

Timof�jui apie Laimut� liko ne patys geriausi prisiminimai. U�kiet�jusi senmerg�, pasak P. Dabrišiaus, buvo irzli, pikta ir nenusp�jamo elgesio. Per tuoktuves suleidus juodu � vien� narv�, jaunikis ilgai brazdinosi aplink nuotak�, ta�iau ši, u�siropštusi ant lentynos, jokio d�mesio nerod�, ma�a to, �t��usi atkakliam gerb�jui lie�uvio gal� nukando.

Vienišiui narve vietos ma�oka, tod�l vykdoma akcija - renkami pinigai naujam erdviam b�stui su baseinu, nes meškinui vasar� b�na per karšta.

Mišk� ur�das Bronislovas Banys tikisi, kad pavasariop, sur�mus pe�ius, pavyks pastatyti meškinui nam�. Paramos viliamasi sulaukti iš verslinink� ir statybinink�. Ateityje "�v�rin�iuje" numatyta auginti ir smulkius Lietuvoje gyv�nus - lapes, mangutus, kiškius. "Ketiname pl�toti ne tik pa�intin�, bet ir poilsin� zon�. Jau parengti projektai, ta�iau tr�ksta finansavimo. Ur�dija taip pat išgyvena sunk� met�. Medienos perkama ma�iau, kainos kritusios", - sako jis.

Kriz� g�sdina ir kelioni� organizatorius

Oksana LAURUTYT�

Finans� kriz�s šm�kla šiepiasi ir kelioni� agent�roms. Lietuvai�iai labiau link� keliauti vasar� nei �iem�, ta�iau akivaizdu, kad � kelioni� agent�ras u�suka ma�iau kelioni� m�g�j� nei pernai tuo pa�iu metu. Agent�r� vadovai sako, kad s�stingis kelioni� rinkoje ne tik d�l finansin�s kriz�s - �mones g�sdina ne�inia d�l kylan�i� kain� bei smurto protr�kiai turist� pam�gtose šalyse. Keliones autobusais organizuojan�i� firm� atstovai tvirtina, kad nerimauti tur�t� perpardavin�tojai ir kelioni� organizatoriai l�ktuvais, ta�iau Lietuvos turizmo asociacijos prezident� tikina, kad panaikinus PVM lengvatas ir pati Lietuva nebesulauks turist�, taps tranzitine šalimi.

Agent�r� u�daryti neketina

Filialus Vilniuje ir Telšiuose �steigusi "Jovitos turizmo agent�ra" kriz�s "dantis" jau pajuto - rugs�j� ir spal� u�sisak� keliones � �vairias u�sienio šalis �mon�s ši� kelioni� neatsisak�, ta�iau jau juntamas s�stingis. �mon�s vadov� Jovita Viktoravi�ien� sako, kad kelion�s perkamos vangiai. "N�ra taip, kad kelioni� visai nepirkt�, ta�iau jos perkamos ne taip, kaip pernai �iem�. Pernai �mon�s mielai vyko šv�sti �iemos šven�i� � Europos šali� sostines, o šiemet nedaug toki� kelioni� nupirkta. Spalio pabaigoje ir lapkri�io viduryje jau man�me, kad visai niekas nebeu�eis kelioni� pirkti. Ta�iau dabar situacija pager�jo, v�l u�eina klient�", - teig� ji.

Tpkio s�stingio prie�as�i� b�t� galima �vardyti �vairiausi�. J. Viktoravi�ien� sako mananti, kad ne tik kriz� �mones g�sdina, bet ir prognoz�s, jog brangs elektra, dujos, gerokai pabrang�s b�st� šildymas. "Tai �mones ir sustabd� keliauti, be to, lietuviai visada mieliau linksta keliauti ne �iem�, o kitais met� laikas. Tiesa, slidin�jimo kelioni� pardav�me nema�ai", - komentavo "Jovitos turizmo agent�ros" vadov�.

Anot J. Viktoravi�ien�s, �domu tai, kad, pavyzd�iui, Telšiuose esan�iame �mon�s filiale s�stingio n�ra - keliauti m�gstantys �mon�s ten aktyviai perka keliones. Populiariausios kelion�s � Egipt� ir Kanar� salas, tiesioginiai skryd�iai � Tailand�. "�mon�s bijo ten vykti d�l neseniai bvusi� neramum�, taigi turistini� kelioni� ma��ja ne tik d�l finans� kriz�s", - sak� ji.

Juntamas �moni� atsargumas

UAB "Baltijos kelioni� agent�ra" Šiauli� skyriaus vadov� Nijol� Barauskien� sako, kad bendrov� negali sk�stis suma��jusia kelioni� paklausa. Yra �moni�, kurie m�gsta keliauti, kuriems reikia keliauti ir kurie gali sau tai leisti. "�inoma, šiek tiek juntamas atsargumas, bet, manau, ne d�l finansin�s kriz�s, o tod�l, kad �mon�s �sibaimin� - jie ne�ino, kokios bus kainos u� b�sto šildym�, tod�l kelioni� per daug neplanuoja", - sak� ji.

Vis d�lto šiam �iemos sezonui b�dinga tai, kad kelios kelioni� agent�ros susijungia ir keleivius skraidina vienu l�ktuvu. "Novaturas" ir "Tezturas" da�niausiai savait�s kelionei siun�ia vien� l�ktuv� turistams nuskraidinti ir parskraidinti. Taip pigiau", - sak� N. Barauskien�. Ta�iau �mon�s, kurie jau rugpj��io pabaigoje išsipirko keliones, j� neatsisak�. Padejuoja d�l pakilusi� kain�, ta�iau keliauja.

N. Barauskien�s teigimu, šiuo metu populiariausios yra pigios kelion�s � Egipt�, ta�iau yra ir toki�, kurie renkasi brangesnes keliones � Tailand�, Jungtinius Arab� Emyratus ar Kanar� salas. "Yra �moni�, kurie nori pamatyti daugiau, nori ramiai pails�ti ir gali sau tai leisti", - sak� ji ir teig� negalinti prognozuoti, kokia situacija kelioni� rinkoje bus vasar�. Laikas parodys.

Kelioni� autobusais nema��ja

UAB "Busturas" kelioni� organizatorius Alfonsas Zaleskis patikino, kad �mon� jokios finansin�s kriz�s nepajutusi. Ma�a to - lapkritis �monei buvo pelningesnis nei pernai. "Ta finans� kriz� gal labiau bankus sukr�t�. Jie d�l to triukšm� kelia ir visiems nervus gadina", - juokavo A. Zaleskis, ta�iau vis d�lto papraš� pabelsti � med�, kad juokai apie kriz� netapt� blogu pranašu.

Pasak kelioni� organizatoriaus, kelioni� m�g�jai mielai renkasi keliones "Busturo" autobusais tiek Lietuvoje, tiek � u�sien� - Laplandij�, Berlyn�, Venecij�. �inoma, kelion�s brangsta, ta�iau tai vyksta d�l to, kad u�sienyje brangsta viešbu�i� paslaugos. "Kuro kainos krenta, bet jos dar nenukrito tiek, kiek buvo prieš brangstant", - sak� jis.

A. Zaleskis mano, kad d�l finans� kriz�s daugiau pavojaus kyla kelioni� perpardavin�tojams ir tiems, kurie keliones organizuoja l�ktuvais. "Rengiant keliones autobusais ir patiems jas organizuojant pavojaus dar n�ra", - sak� optimistiškai nusiteik�s "Busturo" kelioni� organizatorius.

Daug�ja kelioni� � JAV

Turizmo agent�ros tinklo "West Express" Šiauli� filialo vadovas Grigorijus Rafaelis sako, kad lapkrit� suma��j�s �moni� noras keliauti v�l šoktel�jo, tod�l gruod� planuojama parduoti visas keliones � populiar�j� Egipt�, Laplandij�. "Suma��jo �moni� perkamoji galia, renkamasi, kas tikrai b�tina. Bet gal problema ne ta. �mon�s �bauginti, nes iš vis� trib�n� kalbama apie kriz�, laukiama, kiek pabrangs elektra, dujos, kaip smogs b�st� šildymas", - sako jis.

G. Rafaelio teigimu, reaguodamos � pasikeitusi� rink� agent�ros "Testuras" ir "Novaturas" ma�ina poilsini� kelioni� kainas. "Šiuo metu jau�iamas kelioni� � Jungtines Amerikos Valstijas pagyv�jimas. Tam �takos turi ir bevizis re�imas � JAV, tad sutikti Nauj�j� �mon�s ten ir vyksta. G. Rafaelis nedr�sta prognozuoti, kaip pasikeis kelioni� rinka kit�met. "Pasaulin� kriz� juk, ne vien Lietuvos. Kas bus, te�ino Viešpats", - juokavo pašnekovas.

Panaikinus PVM lengvatas, turizmo verslas �lugs

Lietuvos turizmo asociacijos prezident� Danut� Ma�eikait� �sitikinusi, kad suma��jusius kelioni� pirkimus s�lygoja Vyriausyb�s atstov� g�sdinimas apie ekonomin� kriz�. "Manau, kad jie tur�t� savo �od�ius, sakomus viešai, labiau pasverti ir pagr�sti. Tur�t� pasakyti, kod�l tauta yra taip stipriai g�sdinama. Mes visi nor�tume išgirsti, kokie numatomi veiksmai, pad�siantys išsilaikyti ma�oms �mon�ms", - sak� ji ir komentavo, kad pasaulyje jau nuo 2006-�j� pastebima turizmo paslaug� pirkimo ma��jimo tendencija.

"Lietuvos atvykstamojo turizmo verslas ne tik kuria darbo vietas. Turizmo d�ka � biud�et� mokami mokes�iai, turizmas yra svarbi Lietuvos eksporto šaka. 2007 metais atvykstamojo turizmo pajamos šalyje buvo 2,9 mlrd. Lt. Šis ind�lis � valstyb�s pajamas buvo �d�tas ir Lietuvos kelioni� organizatori� pastangomis. Lietuvos turizmo �mon�s skiria daug l�š� šalies �vaizd�iui formuoti, skatina u�sienio šali� gyventojus susidom�ti Lietuva ir �ia apsilankyti", - sak� ji.

Pašnekov�s teigimu, jau beveik metus Lietuvos turizmo asociacijai kelia nerim� Lietuvos Vyriausyb�s priimami sprendimai, s�lygojantys atvykstamojo turizmo pl�tr�. Ši� met� vasar� buvo panaikinta Vš� Lietuvos turizmo pl�tros agent�ra. Funkcijos perduotos Lietuvos ekonomin�s pl�tros agent�rai, �steigtas Turizmo departamentas, turintis perimti panaikintos Lietuvos turizmo pl�tros agent�ros funkcijas.

"Lietuvos turizmo asociacijai jau teko susidurti su rinkodaros planavimo pablog�jimu. Naujoji koalicija Seime šiomis dienomis paskelb� apie PVM lengvat� naikinim�. Pam�stykime, k� tai reiškia Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui. Visoms pasaulio šalims susiduriant su ekonominiais sunkumais, turist� srautas ma��s. Jeigu prid�tin�s vert�s mokestis (PVM) apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 5 iki 20 procent�, atvykstamojo turizmo verslas Lietuvoje bus pasmerktas �lugti. Paskai�iuokim, kiek �moni� Lietuvoje dirba apgyvendinimo, maitinimo, SPA, pramog� ir laisvalaikio centruose, turizmo srityje, muziejuose, saugomose teritorijose. Juk tai tur�s �takos visoms min�toms sritims. Kiekvienas sprendimas d�l mokes�i� didinimo tur�t� b�ti labai gerai apgalvotas. Planuojama panaikinti verslo liudijimus gido paslaugas teikiantiems asmenims, d�l to taip pat padid�s kelioni� organizatori� s�naudos ir poilsio Lietuvoje kainos", - sak� D. Ma�eikait�.

Jos nuomone, kelion�s � Lietuva taps nebepopuliarios ne tik d�l tiesiogini� skryd�i� nebuvimo, kuri� ir taip g�sdinan�iai ma��ja (d�l kilusi� konflikt� tarp avialinij� "Air Baltic" u�dar� septynis tiesioginius skryd�ius ir atidar� daugiau iš Rygos, "Flylal" taip pat suma�ino tiesiogini� skryd�i� � ir iš Vilniaus). Padidinus apgyvendinimo paslaugoms taikom� PVM tarif�, Lietuva nebus paj�gi konkuruoti net su gretimomis šalimis (Estija, Latvija), kuriuose yra 5 procent� tarifas.

"Apgyvendinimo kain� kilimas mus padarys nekonkurencingus – tikrai tapsime tranzitine šalimi ir pavyd�iai steb�sime, kaip m�s� kaimynin�s šalys priimin�ja atvykstan�ius turistus", - sak� Lietuvos turizmo asociacijos prezident�.

D. Ma�eikait� mano, jog tam, kad kriz� kuo ma�iau paveikt� kelioni� ir turizmo �mones, reik�t� keisti si�lomus produktus - organizuoti keliones � artimesnes šalis, da�niau klientams si�lyti Lietuvoje sukurtas paslaugas - supa�indinim� su amatais, kulinariniu paveldu.

I� humanitarin�s pagalbos misijos gr��us

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Neseniai iš Gruzijos � Šiauli� Zokni� oro uost� karini� oro paj�g� l�ktuvu "Spartan C-27J" gr��o trys Priešgaisrin�s apsaugos ir gelb�jimo departamento (PAGD) ekspertai, tur�j� �vertinti karo metu susidariusi� ekstremali� situacij�, koordinuoti, kaip teikiama humanitarin� pagalba. Vienas pareig�n� - šiaulietis Mindaugas Kiudelis - ne pirm� kart� vyko � pagalbos teikimo misij� Gruzijai. Vos prieš trejus metus pagalba buvo suteikta potvynio nualintai šaliai, dabar karo �bauginti gruzinai maldaujan�iais �vilgsniais meld� pagalbos ir vyl�si, kad viskas kuo grei�iau sugr�š � savo v��es.

Šiauli� priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos 1-osios komandos specialistas Mindaugas Kiudelis � humanitarin�s pagalbos misij� vyko jau antr� kart�.

Tr�ksta r�b� vaikams ir k�diki� maisto

Nuo rugpj��io 12 iki 22 dienos PAGD ekspertai - Civilin�s saugos valdybos viršininkas Rimantas Steponavi�ius, Incident� valdymo skyriaus pareig�nas Jan Pavliukoic ir Šiauli� priešgaisrin�s gelb�jimo tarnybos 1-osios komandos jaunesnysis specialistas Mindaugas Kiudelis - misijos metu aplank� pab�g�li� apgyvendinimo stovyklas, �kurtas Gruzijos sostin�je Tbilisyje ir Kochetijos apskrities Gurd�iani rajone.

Humanitarin� pagalbos siuntas l�ktuvais skraidina �vairios šalys. Ketvirtoji humanitarin�s pagalbos siunta iš Lietuvos su šiaulie�i� surinkta labdara Gruzijos gyventojams iš Zokni� oro uosto l�ktuvu "Spartan C-27J" pakilo v�l� rugpj��io 14-osios vakar�. Krovinyje, be drabu�i�, avalyn�s, patalyn�s, higienos reikmen�, pled�, miegmaiši�, �aisl�, k�diki� maisto, buvo ir humanitarin� pagalba Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje darbuotojams. Priešgaisrin�s apsaugos ir gelb�jimo departamentas paruoš� palapines, maisto davinius ir higienos reikmenis.

Kalbinti iš Gruzijos gr�� pareig�nai sak�, kad medicinos �rangos, medikament� Gruzijai nereikia, nes dideli� lig� protr�ki� n�ra, reikiamais medikamentais pab�g�lius apr�pinti jau pavyko. Pati šalis praneša tarptautin�ms organizacijoms, ko tr�ksta labiausiai. Tuo metu, kai Gruzijoje lank�si lietuviai, labiausiai tr�ko maisto k�dikiams, drabu�i� vaikams ir kompaktišk�, sudedam� lov�.

Tiesa, lovos nebuvo siun�iamos, nes l�ktuvo transportavimo galimyb�s yra ribotos. Po m�nesio kito, jeigu situacija neger�s, galb�t reik�s šildytuv�, kitos �rangos.

Gruzinai pasiruoš� kovoti

Lietuvos si�sta humanitarin� pagalba "nus�do" visame Tbilisyje, apie 550 švietimo, gydymo �staig�, kuriose �kurtos pab�g�li� stovyklos. �vairaus dyd�io pastatuose glaud�iasi nuo 60 iki 2000 �moni�. PAGD ekspert� grup� gyveno centriniame gelb�toj� b�ryje. Saugumo sumetimais jie buvo instruktuoti, k� galima daryti ir kaip elgtis nevalia.

Šimtai t�kstan�i� pab�g�li� iš �vairi� Gruzijos region� laukia, kada bus išvesta Rusijos kariuomen� ir jie gal�s saugiai gr��ti � savo namus. Kol kas, kol situacija n�ra stabili, jie gr��ti negali.

"Pirmomis dienomis buvo siaubinga, nes, išskyrus pastog�, jie nieko daugiau netur�jo. Mums išvykstant situacija atrod� pager�jusi", - situacij� Tbilisyje apib�dino PAGD Civilin�s saugos valdybos viršininkas Rimantas Steponavi�ius.

Šiauli� priešgaisrin�s gelb�jimo tarnybos 1-osios komandos jaunesnysis specialistas Mindaugas Kiudelis � humanitarin�s pagalbos misij� vyksta jau antr� kart�. Prieš trejus metus jis skrido � tokio pat pob�d�io misij�, kai Gruzijoje buvo potvyniai. Tada teko ve�ti speciali� �rang� - motosiurblius, generatorius.

"Tai dvi skirtingos misijos. Dabar gruzinai nusiteik� karingai. Jie tvirtina, kad jeigu bus puolimas, rusai sulauks atkir�io. Kiekvienas gruzinas u� T�vyn� yra pasiruoš�s paguldyti galv�", - apie Tbilisyje tvyran�i� nuotaik� pasakoja M. Kiudelis.

Miega ant kartono

PAGD ekspert� grupei vadovav�s Rimantas Steponavi�ius (dešin�je) ir pareig�nas Jan Pavliukoic �urnalistams sak�, kad skaudu buvo �velgti � prisl�gt�, nam� netekusi� Gruzijos pilie�i� akis, prašan�ias pagalbos.

Mindaugas Kiudelis sako, kad atvykus pirm� dien� buvo sunku �i�r�ti � pab�g�lius. Lank�si jau nebeveikian�ioje išdau�ytais langais Tbilisio karin�je ligonin�je, kurios palatose glaud�si apie 2000 �moni�, pareig�nai išvydo nemalonius jausmus keliant� vaizd�.

"Senyvo am�iaus, jauni �mon�s, moterys ir vaikai miega tiesiog ant �em�s, pasities� kartono lakštus. Nebuvo joki� kit� civilizacijos po�ymi� - nei veikian�ios kanalizacijos, nei vandentiekio, nei elektros. Visi prašo pagalbos, �velgia � tave ir klausia, kada bus geriau", - sako šiaulietis.

Anot M. Kiudelio, tokia situacija buvo tik pirmomis dienomis. Apsilankius buvusioje ligonin�je po keli� dien�, keliuose aukštuose jau deg� šviesa, buvo sutvarkytas vandentiekis. Nors d�l saugumo baim� nekilo, ta�iau buvo nejauku, kai gatve prava�iuodavo tankai ar kita karin� technika, su ginklais stoviniuodavo policininkai.

Paskutin� misijos savait� gelb�tojai gyveno kone be miego - humanitarin� pagalb� iškraudavo, ve�davo ir skirstydavo ištis� par�. Pails�ti nebuvo kada. � centrin� gelb�toj� b�r� lietuviai sugr��davo tik v�lai vakare arba nakt�, beveik nemiegoj� v�l keldavosi.

Apgaubti ne�inios

Anot Lietuvos gelb�toj�, iš prad�i�, dar neu�mezgus pokalbio, Gruzijos pilie�iai � atvyk�lius �i�r�davo �tariai, galvodavo, kad gelb�tojai - koki� nors karini� paj�g� atstovai. �tarim� kildavo ir bendraujant su gruzinais rusiškai, ta�iau išsiaiškinus po�i�ris visiškai pasikeisdavo.

"Kai kurie Gruzijos gyventojai gal ir nelabai skiria Baltijos šali�, ta�iau dauguma �ino, kad m�s� šalis yra draugiška, ir reiškia mums pad�k�, nesvarbu, kokios profesijos �mogus b�t�", - sako R. Steponavi�ius.

"Kiekviena šalis, patekusi � toki� situacij�, pasitinka su viltimi, kad viskas bus gerai. Gruzinai d�kingi kiekvienai šaliai u� suteikt� pagalb�, tad ir mums d�kojo u� tai, k� atve��m. Nors pad�tis stabilizavosi, bet l�ktuvai iki šiol kyla ir leid�iasi iš Europos S�jungos šali� ir JAV, - pasakojo Jan Pavliukoic. - Mes buvome tarpininkai tarp Lietuvos ir Gruzijos. Viskas buvo derinama telefonu, elektroniniu paštu ir gelb�jo tai, kad mokame rus� kalb� kaip ir gruzinai."

PAGD pareig�nai, �vertindami situacij� Gruzijoje, apsunkinan�ia aplinkybe �vardija informacijos apie tai, kas vyksta, stok�. Susidar� �sp�dis, kad �mon�s gyvena ne�inomyb�je, nes niekas ne�ino, kada Rusija išves kariuomen�.

"Gruzijoje n�ra pakankamai informacijos, bendros situacijos ap�valgos. Sklando daug gand�, �mon�s kalbasi telefonu su giminai�iais, likusiais regionuose, kur vyksta karo veiksmai, ka�k� išgirsta, bet realios situacijos ne�ino", - konstatavo R. Steponavi�ius.

Autor�s nuotr.

Praeities paie�kos Sibiro platyb�se

Lina ZDANEVI�I�T�

Nuo pat �iemos buvo planuojama ekspedicija po Sibir�, � kuri� išsiruoš� trys radviliškiet�s: Irena Palionien�, Stas� Janušonien� ir Virginija Radzišauskien�. Dviej� savai�i� kelion�je liepos m�nes� jas lyd�jo operatorius Egidijus Jus�ius. Moterys va�iavo aplankyti artim�j� kap� bei viet�, � kurias kadaise buvo ištremtos ar kuriose teko pabuvoti j� artimiesiems. Radviliškiet�s moterys aplank� ir kit� radviliškie�i� kapus.

Zolumajaus kapin�s. Prie tremtinio V. Jankausko kapo su jo �mona Nadie�da.

Irena Palionien�, Vš� Radviliškio ligonin�s direktoriaus pavaduotoja gydymo reikalams, su šeima � Krasnojarsko krašt�, Irkutsko srit�, buvo ištremta, kai jai tebuvo trys m�nesiai. Septyneri� met� gr��o su t�vais � Lietuv� ir nuo tada n�ra ten buvusi.

"Kelion� � Irkutsk� man buvo asmeninis interesas", - sako Irena. Pamatyti k� nors pa��stama ir ar kas nors tarp gyv�j� prisimins j� - buvo did�iulis išbandymas.

Dabar jau pensininkei Stasei Janušonienei kelion� suk�l� daug prisiminim�. Prieš va�iuojant � kaim�, kuriame gyveno, g�r� raminamuosius. J� išve�� iš Lietuvos trylikos met�, gr��o b�dama dvidešimties.

"Širdel� plaka stipriai, kai stovi toje vietoje, kur buvo tavo namas, kur prab�go tavo jaunyst�. Tremtyje iškart buvau �darbinta, tur�jau girdyti veršelius. Su mama gr��ome ir 14 met� Lietuvoje gyvenome nelegaliai bei neregistruotos", - apie gyvenim� tremty prisimin� S. Janušonien�.

Seimo nario Egidijaus Vareikio pad�j�ja Virginija Radzišauskien� - tremtini� vaikas. Jai nor�josi pamatyti, kur t�vas gyveno. Virginijos t�vas Irkutske grojo armonika lietuvi� bendruomen�s šoki� ir dain� ansambly.

"T�tis prad�jo groti iš klausos akordeonu, kur� paskui parsive�� Lietuv�", - dalijosi prisiminimais V. Radzišauskien�.

Malon�s ir jaudinantys atsitiktinumai

Pats pirmasis kelion�s taškas, nuvykus � Krasnojarsko krašt�, buvo Jenisijsko rajonas. Va�iuoti vis� laik� teko palei Jenis�jaus up�. Pirmoji sutikta moteris, paklausta, ar beatsimenanti �ia gyvenusius lietuvius, ap�i�r�jusi nuotraukas atpa�ino save. Nuotraukai - jau per penkiasdešimt met�. Atsitiktinai sutikta moteris prisimin� ir ka�kada �ia gyvenusi� Irenos šeim�.

Nors Sibire gyveno tik iki septyneri� met�, Irena prisimena, kur stov�jo jos namai, mokykla.

Tuluno kapin�se. Neseniai "Misijos Sibiras" dalyvi� išvalytoje teritorijoje prie lietuvi� kapo moterys pab�r� šventintos �em�s iš Lietuvos ir u�deg� šventint� �vak�.

Antrasis namas jau sudeg�s - iš jo lik� tik vartai ir tvora. "Tie du keliai - vienas šalia Jenis�jaus, kitas einantis taigos link", - ryšk�s prisiminimai iš vaikyst�s išliko Irenos atminty iki dabar.

Sutiktoji nurod� kit� moter�, kuri taip pat prisimin� Irenos Palionien�s šeim�. Prutovajos kaime gyvenanti 82 met� Marija Vulf labai jaudinosi, bendraudama su ekspedicijos dalyv�mis. Irena tik dabar, po daugelio met�, gali pad�koti jai, kad r�pinosi jos šeima. Senut� palyd�jo prie pirmojo Irenos šeimos namo.

Irena pasakoja apie dar vien� netik�t� susitikim�. B�dama ma�a, ji eidavo riešutauti prie kedro, kuris yra išlik�s iki šiol. Nu�jusios prie jo, moterys sutiko gyvenant� �mog�. Paaišk�jo, kad jis - buv�s Irenos brolio klas�s draugas.

Kalb� išlaik� ne visi

Artim�j� prašymu moterys ieškojo iš Šeduvos kilusios Kazyt�s sesers Felicijos Lauciut�s, kuriai dabar 83 metai ir kuri pasirinko gyvenim� svetur. Susitikimas su lietuviškai be akcento kalban�ia senole buvo graudus: ka�in ar kas dar jos ieškos. Virpina šird� �inia, kad ji gal�jo b�ti Lietuvoje. Felicijos vyras buvo ukrainietis, paprastai mišrios šeimos ir lieka ten. Dauguma nenor�jo gr��ti � Lietuv�, nes gr��usiems sunku �sitvirtinti, �gyti išsilavinim�.

Viena iš sutikt�j� buvo Ona Stundien�, kuri supranta, bet jau nebemoka kalb�ti lietuviškai. Kalb� pamiršo, nes gyvena tarp rus�, o lietuvi� kalba nebendravo daugel� met�. Tai buvo netik�tas susitikimas. Anot moter�, kai matai �mog�, kuriam tiek d�iaugsmo kelia �mon�s iš Lietuvos - sunkiai nusakomas jausmas.

Lietuviai �dieg� sav� tradicij�

Tremtyje gyven� lietuviai �dieg� savo tradicij�. Jie sausainius kepdavo, per kojin� persijoj� miltus, kad b�t� smulkesni. Vietiniai m�s� s�dydavo nedideliais gabaliukais ir valgydavo. Ne�inojo, kad galima m�s� r�kyti, kad iš kiaulienos galima daug patiekal� paruošti. Pagrindinis delikatesas Sibire - k� tik paskerstos kiaul�s plon�j� �arn� troškinys. �kiškesniems, darbštesniems, apsukresniems lietuviams Sibire buvo lengviau �sitvirtinti. Tai pad�jo jiems išgyventi.

Sibire likusi gyventi Ona Stundien� (antra dešin�je), jos an�k�, dukra Lena, Onos draugas bei projekto "Atraski t�vo kap� prie Angaros miške" dalyv�s.

Skaud�s tremties prisiminimai

"Atva�iavot gyvent, dirbt ir mirt", - liep� pasirašyti, - pasakoja Stas� Janušonien�. - Mus apgyvendino arkli� gimdykloje. Labai ma�ai lietuvi� steng�si �sigyti nekilnojamojo turto - visi gyveno mintimi, kad gr�š � Lietuv�. Daugiausia liko mišrios šeimos. Atsakingi, išradingi lietuviai buvo vertinami - jiems buvo suteikiamos atsakingesn�s pareigos."

Stas� pasakoja, kad ne visiems suteikdavo pastog�, daugumai neduodavo nieko, tur�davo �sikurti patys. Buvo skleid�iama propaganda, kad atveš banditus iš Lietuvos, be to, rusai patys gyveno labai vargingai ir negal�jo pad�ti atvyk�liams.

"Bur�ujais vadino, nes tur�jome paltus. Viskas buvo frontui, tod�l Rusijos �mon�ms tr�ko maisto. Buvo be galo sunkus metas. Gaila, kad jaunyst� ten prab�go. Nors stengdavosi lietuviai burtis ir linksmintis, bet ne visada pavykdavo", - prisimena Stas� Janušonien�, tremtyje praleidusi septynerius metus.

Susitiko "Misijos Sibiras" dalyvius

Praeities p�dsak� Sibire ieškojo ne tik šios moterys. Jos sutiko � ekspedicij� "Misija Sibiras" atvykusius jaunuolius.

Vietiniams gyventojams n�ra �prasta tvarkyti kapus.

"Mes tur�jome šventint� �vaki� ir �em�s, iš kurios ant kiekvieno kapo išpildavome kry�i�. Taip pagerb�me mirusiuosius ir negr��usius � t�vyn� po tremties. "Misijos Sibiras" jaunuoliai pad�jo fiziškai, o mes - dvasiškai", - pasakoja moterys. "Misija Sibiras" – jau tre�ius metus Lietuvos jaunimo organizacij� tarybos organizuojamas projektas. Jo metu jauni �mon�s vyksta � lietuvi� tremties vietas, susitinka su ten gyvenan�iais lietuviais, tvarko kapavietes.

Ne�inojo, k� ras

Dvi savaites ekspedicijose u�trukusios moterys pasakoja, kad kelion� buvo planuojama nuo �iemos. Tik vienas lietuvis Krasnojarske �inojo, kad jos atvyksta, ir n� vienas ne�inojo, k� jos ten ras.

"Yra suburta asociacija "Tremties vaikai". Kretingišk� Valerija Zalien�, gimusi tremty, prieš por� met� sugalvojo, kad reikia gr��ti � t� viet� ir aplankyti, pasi�i�r�ti, kaip viskas yra dabar. Pernai pamat�me filmuot� med�iag� Ariogaloje. Mus sudomino ir paraš�me projekt� apie politinius kalinius ir tremtinius Radviliškio savivaldyb�je. Mus palaik� visi. Kult�ros centre dar�me rengin�, � kur� susirinko daug �moni�. Vyko pokalbiai su �mon�mis iš t� viet�, kur ketinom va�iuoti. Prieš išvykstant, buvo u�sakytos šventos Mišios Radviliškio ba�ny�ioje. Nors niekam apie išvykimo dien� neskelb�me, bet �mon�s su�inojo vienas iš kito ir at�jo išlyd�ti", - pasakoja ekspedicijos sumanytojos. Moterys juokauja, kad su Dievo pagalba išvyko, tod�l taip skland�iai viskas vyko.

Vis� kelion� moterys �veik� viešuoju transportu. Joki� incident� ar nemalonum� nebuvo. Prieš kelion� buvo patarta va�iuoti 4, 6 arba 8 �moni� grupel�mis, nes taip saugiau ir niekas neliks be poros. Komanda susidar�, trijul� papild�ius operatoriumi.

"� toki� ekspedicij� reikia va�iuoti tik su kamera, nes turi išlikti med�iaga", - tvirtino ekspedicijos dalyv�s.

Tikslai pasiekti

Gamtos didyb� ir �moni� nuoširdumas su�av�jo radviliškietes. Vaikyst�s prisiminimai kelion�je iškilo priešaky, gird�ti pasakojimai ir matyti vaizdai virpino širdis.

moterys sako, kad visus planus �vykd� net daugiau, negu tik�josi. Po tokios ekspedicijos išliks filmuota med�iaga ir nuotraukos, kurios primins ateities kartoms istorinius faktus bei vietas, � kurias buvo tremiami �mon�s.

"Padar�me didel� darb�", - nuošird�iai d�iaugiasi projekto "Atraski t�vo kap� Priengaros miške" dalyv�s.

Naktin� Kaun� gaubia paslaptys

Lina ZDANEVI�I�T�

2008 met� aštunto m�nesio aštunt� dien� buvo organizuojama ekskursij� po Kaun�. Vis� dien� kankino karštis, o vakare, lyg ty�ia, likus valandai iki pa�intin�s kelion�s, prad�jo pliaupti lietus. Ne�inia, ar tai �enklas, nes datoje trys aštuonetai, ar šiaip gamtos išdaiga. Kadangi kelion� vadinosi "Naktinio Kauno paslaptys", tai viskas ir atrod� paslaptingai.

B�dami Kauno aštuntojo forto po�emyje band�me ��velgti k� nors ne�prasta, paslaptinga. Gidas pasakojo apie tuneli� vandenyse ne vien� paskendus� �mog�, nes plaukiant susidrums�ia vanduo ir tegali matyti 20 cm gyl�. Vandenyje slypi daug aštri� gel�gali�, kurie gali su�eisti.
Autor�s nuotr.

Daug neatskleist� paslap�i�

Visada �domu su�inoti ar pamatyti k� nors nauja. Nors nesame kaunie�iai, internete rastas skelbimas apie organizuojam� naktin� ekskursij� sudomino.

"Jei norite pasigro��ti Kauno naktin�mis panoramomis, su�inoti "Perk�no �irg�" paslapt�, kur nuskendo trys akvalangistai ir carinis generolas, aplankyti vienintelio po�eminio Europoje forto tunelius, su�inoti, kas vaidenasi Kauno pilyje, k� sl�p� Nemuno gatv�s namai ir kod�l nesprogo bomba Aleksote, pab�ti po�eminiame I pasaulinio karo sand�lyje, su�inoti kur ir kada pasirodo Napoleono šm�kla, kur renkasi švent�ms Kauno pagonys, ko bijojo Napoleonas, kur keliavo S. Dariaus ir S. Gir�no karstai ir kitas Kaun� gaubian�ias naktines paslaptis..." - toki� informacij� radome skelbime.

Lietus nesutrukd�

22 val. prasid�jusiai ekskursijai vadovavo gidas Radvila Ma�vydas Pabilionis. Ekskursijos prad�ia - stov�jimo aikštel� prie Kauno pilies. Belaukiant bendrakeleivi�, gidas pasakojo apie Kauno pil� saugan�ius vaiduoklius. Sak�, kad kasnakt vidurnakt� Kauno pilies kieme, priglaudus aus� prie �ol�s, galima išgirsti, kaip pasikei�ia sargyba ir �vanga ginklai. Patik�jome gido �od�iais, bet �sitikintini, kaip yra iš tikr�j�, patys neband�me...

Trylikos �moni� kompanija ir gidas išvykome ieškoti nuotyki�. Pirmiausia aplank�me �aliakalnio viešbut� šalia Prisik�limo ba�ny�ios. Nuo viešbu�io stogo atsiv�r� Kauno miesto panorama, ypa� gra�i nakt�, kai mieste daug švies�.

�sp�dingiausia kelion�s dalis - aštuntojo forto po�emiai. Nors gidas si�l� pasigro��ti naktine Laisv�s al�ja, bet mes, ištrošk� ekstremali� išbandym�, pasirinkome po�emius.

Iki pat forto teko eiti p�s�iomis, nes autobusu ne�manoma ar�iau priva�iuoti. Buvo tamsu, tur�jome tris �ibintus, tod�l teko dalintis. Visiškoje tamsoje �jome vorele tarp nuoding�, od� deginan�i� augal� - Sosnovskio barš�i�. Prie forto kanalo angos širdys prad�jo plakti dar spar�iau, o išeinant, nesinor�jo likti paskutiniam.

Gav� nema�ai adrenalino, visi gr��ome prie autobuso, nors gidas ir juokavo, kad gyvi ne visi iš forto po�emi� pareina. Po šios vietos nebegal�jo nustebinti niekas, kas yra ant �em�s, net ir Aleksoto aikštel�, dar vadinama "batareika", nuo kurios puikiai matyti visas Kauno miestas. �domi� legend� gidas papasakojo apie Aleksoto tilt� Kaune, neva jis buv�s ilgiausias pasaulyje, o per j� persik�lus laikas pasikeisdavo keliomis savait�mis. M�s� ekskursijos laikas taip pat greitai pral�k�.

Su meile i� Dortmundo

Jurijus MURAVSKIS

Ryškiausiu liepos Europos muzikinis �vykiu galima dr�siai vadinti techno muzikos fiest� "Loveparade 2008" – meil�s parad� su garsiausiais pasaulio did��jais. Kasmetis šoki� muzikos festivalis vyksta Vokietijoje, šiemet ši švent� surengta Dortmunde – R�ro metropolyje, Vokietijos vakaruose.

Dortmunde �vykus� meil�s parad� galima laikyti itin s�kmingu - � j� susirinko 1,6 milijono techno muzikos gerb�j�. Tiesa, da�nas išgird�s renginio pavadinim� "Loveparade", klaidingai j� suvokia kaip g�j� eitynes. Meil�s paradas visiškai neprimena seksualini� ma�um� parad� – tai muzikos švent�.

Specialiai paradui pagamintose puspriekab�se, tempiamose vilkik�, publik� kaitino šok�jai ir did��jai.

Parado ištakos

Pirmasis meil�s paradas �vyko Berlyne dar 1989 metais, likus vos keturiem m�nesiams iki Berlyno sienos, skyrusios Vokietij� pusiau, griuvimo. Kylant laisv�jimo nuotaikoms Vokietijoje ir artimajame u�sienyje, originalaus formato švent� inicijavo Matthias Roeing - did��jus Dr. Motte slapyvard�iu.

Iki pat 2006-�j� paradas buvo rengiamas Berlyne: iš Kurfiurstdamo al�jos k�l�si � Bir�elio 17-osios gatv�, v�liau - prie paminklo pergalei Danijos ir Pr�sijos kare atminti. 2004 ir 2005 metais paradas nevyko d�l finansini� problem�. 2006-aisiais švent� � Berlyn� gr��o su š�kiu "Meil� gr��o". Deja, tai kol kas paskutinis meil�s paradas, �vyk�s Vokietijos sostin�je – pernai miesto vald�iai atsisakius duoti leidim�, reng�jai suskubo ieškoti kito miesto. Pasirinkti R�ro regiono miestai Vestfalijos �em�je – iki 2011-�j� paradai vyks ten. Pernai fiesta vyko Esene. Ši�me�io Dortmundo parado š�kis – "Greitkelis � meil�".

Greitkelis � meil�

Meil�s parad� tradiciškai sudaro du renginiai – muzikin�s eityn�s ir baigiamasis koncertas. Eityn�ms pasirinkta Bundesštras� – per miest� einanti federalin�s magistral�s B1 atkarpa. Toks pasirinkimas paaiškina ir parado deviz�. Beje, kiekvienas meil�s paradas turi ir savo himn�, kuris nuskamba baigiantis koncertui – Dortmunde vykusio parado himn� suk�r� "Loveparade" senbuviai WestBam ir Love Committee.

Minios �i�rov� pl�stel�jo � gatv�, kai pajud�jo �domaus dizaino ar nauj� vilkik�, kuriuose sumontuota galinga garso aparat�ra, kolona. Specialiai paradui pagamintose puspriekab�se publik� kaitino šok�jai ir did��jai. Vilkikai kartkart�mis stabteldavo – puspriekab�se �sitais� dalyviai ragindavo sekti b�tent j� vilkik�.


Koncertui sumontuota mil�iniška scena su dviaukš�iu did��j� pultu.		Puspriekab�se �sitais� dalyviai �i�rovus ragino sekti b�tent j� vilkik�.

Margoje minioje buvo galima išvysti da�ytojais, gele�inkelininkais, gydytojais ar policininkais persirengusius �i�rovus. Meil�s parad� gerb�j� am�ius – nuo paaugli� iki vidutinio am�iaus �i�rov�.

Švent� tinkamai išnaudojo prekybininkai – buvo apstu palapini�, kuriose prekiauta tradicin�mis vokiškomis dešrel�mis, alumi, na, ir �inoma, pagrindiniu švent�s atributu – švilpukais (kiekvienas vilkikas �i�rov� pasitinkamas ritmišku švilpavimu).

Renginyje, kuris, beje, yra nemokamas (išskyrus vietas puspriekab�se) koncertavo garsiausi pasaulio techno muzikos k�r�jai. Pusantro milijono �moni� savo kompozicijas atliko tokios ��ymyb�s kaip Moby, Paul van Dyk, Underworld, Digitalism ir kiti šoki� muzikos atlik�jai.

Vakarop linksmyb�s persik�l� � did�iul� aikšt� šalia "Westfalenhallen" koncert� ir sporto r�m�. Nematyto dyd�io scenoje buvo �rengtas dviej� aukšt� did��j� pultas, gausu šviesos efekt�. Nors tai ir ryškiausias m�nesio muzikinis renginys Europoje, meil�s paradas neu�sit�s� – lygiai vidurnakt�, skambant ši� met� himnui ir šaudant fejerverkams, "Loveparade 2008" baig�si.

Vokiška tvarka ir...

Parado organizatoriai ir miesto vald�ia deramai pasir�pino eismo pakeitimais – nors gatv�s buvo u�darytos nuo ryto, eismo sp�s�i� d�l to nekilo. Vokietijoje superkami ne tik tušti stikliniai buteliai. Pinig� prasimanyti galima ir renkant skardines ar plastikinius butelius. Tad lietuvio akiai �prast� taros rink�j� netr�ko. Vis d�lto šiukšli� išvengti ne�manoma – baigiantis paradui, federalin� magistral� ir šalia esan�ios gatv�s buvo nuklotos tuš�ia tara, pamestais r�bais, kepur�mis ar kuprin�mis. Pavakar� lietus �olynus pavert� purvynu su šiukšli� kr�vomis, ta�iau ryt� viskas jau buvo sutvarkyta ir buvo atnaujintas eismas.

Kartu su �prastais plastikiniais biotualetais � parado viet� ir prieigas buvo atve�ta gausyb� "vyrišk�" tualet� – besilinksminantys vyriškiai ma�us gamtinius reikalus gal�jo atlikti nelaukdami ilg� eili�, tiesa, viešumai.

Švent�je patruliavo gausyb� policinink� – tolerantiški pareig�nai �sikišdavo tik �siplieskus konfliktams. Beje, incident� b�ta nedaug. Su�eistuosius ir per daug išg�rusius �i�rovus operatyviai gelb�jo Maltos kry�iaus medicinos pagalbos tarnyba.

Dortmundas

Antr� gyvavimo t�kstantmet� skai�iuojantis Dortmundas – angliakasybos ir mokslinink� miestas. �ia veikia 12 mokslini� institut�. Ypatingomis lankytinomis vietomis Dortmundas pasigirti negali, yra vos keli muziejai. Ta�iau šiame mieste (beje, netoli nuo meil�s parado vietos) yra vienas did�iausi� šalyje futbolo stadionas – Dortmundo "Borussia" futbolo klubo nam� aikšt�.


Margaspalv�je minioje buvo galima pamatyti �vairiai persirengusius �i�rovus.		Besilinksminantys vyriškiai gamtinius reikalus gal�jo atlikti nelauk� eil�je, tiesa, viešai.

Miesto centr� nuo automobili� kamš�i� gelb�ja eismo �iedas, centrin� miesto dalis primena didel� sta�iakamp�, kur� kerta keletas gatvi� – projektuojant centr�, laikytasi grie�tos gatvi� išd�stymo tvarkos. Kai kurios centrin�s gatv�s virtusios bulvarais – jose gausu parduotuvi�, keliuose pastatuose išsid�st�s prekybos monstras "Karstadt". Skirtingai nei Lietuvoje, tai ne d�� primenantis eilinis apskardintas prekybos centras, o m�rini� pastat� ansamblis.

Kadaise Dortmunde va�in�jo tramvajai – apie juos dabar primena tik trumpi b�gi� fragmentai, lik� netoli autobus� ir gele�inkelio sto�i�. Tramvajus pakeit� metro.

Po triukšmingo šeštadienio miestas atrod� lyg išmir�s – gatv�s tuš�ios, bet sutvarkytos, parduotuv�s ir prekybos centrai u�daryti, automobili� nedaug. Išimtis – nedidelis vaisi� ir dar�ovi� turgelis prie vienos iš ba�ny�i�. Štai �ia tenka pad�koti arab� imigrantams: kai vokie�i� prekybininkai poilsiauja, dirba rytietiškos u�kandin�s ir parduotuv�s. Jose be joki� antkaini� galima �sigyti g�rim�, maisto, kit� b�tiniausi� kasdieni� preki�. Šalia vokišk� dešreli� u�kandini� �sik�r� ir kebab� bufetai – išalk� praeiviai sekmadieniais patraukia prie j�. Kioskuose galima �sigyti spaudos ne tik vokie�i�, bet ar angl�, pranc�z�, rus�, ital� ir arab� kalba.

Bochumas

Kit�met meil�s paradas vyks Bochume – dar viename R�ro regiono mieste. Renginio data kol kas n�ra �inoma, ji da�niausiai paskelbiama likus pusme�iui iki švent�s. Be to, ji bus skelbiama tik tuomet, kai special� parado �enkl� Dortmundo meras perduos Bochumo merui.

Judesys - sveikatai, gamtos gro�is - sielai

Lina ZDANEVI�I�T�

Kiekvienas poils� supranta skirtingai. Vieni renkasi triukšming� Baltijos paj�r�, kiti keliauja � egzotiškas šalis. Mes radome puiki� poilsio oaz� netoli Tytuv�n� miestelio, savo j�gas panor� išbandyti baidari� trasoje. Kelion�s patar�jas ir �kv�p�jas - Tytuv�nuose gyvenantis ir baidari� nuoma jau penktus metus u�siimantis Robertas Mos�jus - mus �tikino, kad neteks gail�tis gamtoje praleisto laiko, o plaukimas upe pad�s atsipalaiduoti nuo kasdieni� r�pes�i�.

Toli nuklydusias moteris � stovyklaviet� teko parplukdyti dviviete baidare.

Dubysa laukia ne visuomet

Dubysa - svarbiausia �emaitijos up�, ištekanti iš dabartini� Bubi� mari�, m�s� vadinam� Šiauli� j�ra, u�liejusi� tikr�sias up�s ištakas - Raizgi� e�eriuk�, kuris kadaise telkšojo prie R�kyvos e�ero. Up� kelyje yra priglaudusi daug intak�.

Pirmasis intakas yra netoli Kelm�s - Kra�ant�. Apgl�busi Kra�ant�, Dubysa tampa platesn� ir tinkama plaukti baidar�mis. Netoli Tytuv�n� � Dubys� �teka Gry�uvos up�, atplukdydama Gauštvinio ir Apušio e�er� vandenis. Toliau ji vingiuoja pro Lyduv�nus, Betygal� ir Ariogal�, kol galiausiai �teka � Nemun� ties Sered�iumi.

Sezono metu Dubys� aplanko daugyb� turist�, norin�i� ne tik pails�ti, bet ir išbandyti savo j�gas keliaujant baidar�mis, plaustu ar tiesiog m�gaujantis up�s teikiamais malonumais. Kelion� geriausia prad�ti �emiau Maironi� Kelm�s rajone, nes Dubysa ne visais sezonais yra pakankamai vandeninga.

Mes atplaukiam!

Kelion� baidar�mis buvo seniai suplanuota ir ilgai laukta. Penktadienis, po darb� visi išskubame � Tytuv�nus. M�s� laukia nuotykiai, ne�inomi laukin�s gamtos kampeliai ir poilsis nuo miesto triukšmo. Dešimties �moni� grupel�je - trys poros t�v� ir mes, j� vaikai.

Prad�jome kelion� gerokai po 19 val. Vakaras pasitaik� gana šiltas, tik erzino �kyr�s vabzd�iai. Keletas iš kompanijos nemok�jo plaukti, tod�l � vanden� �i�r�jo nepatikliai, nors baidar�s ant vandens laik�si tvirtai ir nerimauti nebuvo d�l ko. �inoma, prireik� šiek tiek laiko, kol �gudome vairuoti laivel�. Kadangi plauk�me prietemoje, da�nai nepasteb�davome up�je esan�i� seklum�, akmen� ar paskendusi� med�i�. Tekdavo sustoti ir vaduotis iš up�s parengt� sp�st�. Pirmieji plaukdami band� persp�ti apie kelyje esan�ias kli�tis.


Dubysos up� skiria Bulav�n� ir Zakeliški� kaimus.		�veikta kli�tis - Zakeliški� vandens mal�no liekanos.

Vos pra�jus porai valand� kelion�s teko ieškoti kur apsistoti. Lyg ty�ia, buvo sunku susirasti tinkam� viet� nakvynei, nors Dubysos up�s pakrant�se daug stovyklavie�i�. Plaukti toliau taip pat nebegal�jome, nes buvo per tamsu t�sti kelion�. Be to, tur�jome rasti viet�, prie kurios b�t� �manoma priva�iuoti automobiliu. Prieš kelion� nusprend�me, kad nereikia sav�s apsunkinti, ir papraš�me b�tiniausius daiktus atve�ti tiesiai � stovyklaviet�. Netoli up�s rad� keli� sustojome. Apaug� �ol�mis ir med�iais šlaitai neviliojo taip, kaip beplaukiant matytos balto sm�lio salel�s, bet rinktis nebuvo iš ko. Teko ropštis iš baidari� � krant�, prasibrauti per aukšt� �ol�. Radome piev�, tinkam� stovyklauti. Netrukus atkeliavo daiktai, kuriuos teko perplukdyti � kit� up�s pus�, nes miegoti šalia kelio pasirod� nesaugu.

Suskubome statyti palapines, kurti lau��, kol dar bent šiek tiek mat�me. �sik�r�me kairiajame Dubysos sl�nio krante esan�iuose Bulav�nuose, o kitame krante pro med�ius buvo matyti Zakeliški� kaimo sodybos �iburiai. Keista, kad kaimus skiria up�. Visi maloniai nuvarg� ir pilni �sp�d�i� sus�dome vakarieniauti. Šneku�iuodamiesi lau�o šviesoje ilsinome nuo irklavimo pavargusias rankas.

Vis ar�iau tikslo

Ryt� šiek tiek lašnojo, bet netrukus nušvito saul�. Vienas bendrakeleivis band� �uvauti, deja, �uvien�s paragauti neteko. Iki pat piet� poilsiavome. Maud�m�s, šild�m�s saulut�je, ruoš�me pietus ant lau�o, vir�me kav�. Laikas b�go greitai. Papietav� t�s�me kelion�.


Kreg�d�s m�gsta sm�l�tus Dubysos up�s krantus.		Tikslas pasiektas. Kelion�s pabaiga ant kelio Šiluva-Raseiniai tilto.

Antr� dien� plaukiant teko �veikti buvusio Zakeliški� vandens mal�no liekanas. Dubysos vanduo nebuvo aps�m�s akmen�, tod�l plaukti baidar�mis buvo pavojinga. Did�iul� srov� gal�jo nublokšti baidar� ir j� sudau�yti. R. Mos�jus pasakojo, kad vieniems baidarininkams šioje vietoje kelion� baig�si li�dnai. Nepaklaus� patarim�, jie suskald� baidar� bei patys susi�alojo. Mes nerizikavome plaukti, tod�l klaus�me Roberto nurodym� ir baidares persineš�me up�s krantu.

Pasim�gav� šaltu up�s vandeniu plauk�me toliau. M�s� tikslas buvo pasiekti kelio Šiluva-Raseiniai tilt�. Ten, pasak R. Mos�jaus, patogiausia vieta traukti iš vandens baidares, nes vieta yra šalia kelio ir patogu priva�iuoti. Buvome numat� dviej� dien� kelion�, o iki kito baidari� pa�mimo punkto neb�tume nuplauk� per likusi� dienos dal�.

Plaukiant buvo sunku orientuotis, kurioje vietoje esame. Dubysos vingiai labai panaš�s, atrodo, kad praplauki vis tas pa�ias vietas kelet� kart�. Prie up�s sutikti �vejai ar poilsiautojai maloniai nusakydavo esam� viet�. Kaskart - vis ar�iau tikslo.

Gro�is, d�iuginantis siel�

Up�s kilpos ir senvag�s, miškais apaug� šlaitai - tai nuostabaus gro�io augmenijos ir gyvunijos visuma. Dubysos gro�� b�tina pamatyti kiekvienam lietuviui. Prie jos aptinkami � Raudon�j� knyg� �rašyti baltieji kiškiai, �dros, juodieji gandrai, pievin�s ling�s, peri didieji dan�iasnapiai. Dubysos šlaituose, pievose, miškuose auga 723 r�ši� augalai.

Per dvi m�s� kelion�s dienas da�niausiai matyti gyv�nai buvo antys su jaunikliais. Kartkart�mis priplaukdavome visai šalia j�. Atrodo, ranka pasiektum, bet prisiartinus visas pulkas pasklisdavo � šal�. Kart� antis net išsk�tusi sparnus šnypšt� gindama savo ma�ylius. Teko pamatyti ir pilk�j� garn�, kuris šiek tiek ma�esnis u� gandr�, ir vandenyje �vitriai nardant� paukšt� lauk�, kuris po vandeniu gali nunerti iki dešimties metr�.

Besigro��dami laukine gamta priplauk�me pavojingiausi�, bet �domiausi� Dubysos viet�. Unikalus Lyduv�n� gele�inkelio tiltas - ilgiausias ir aukš�iausias Lietuvoje. Šis in�inerinis k�rinys vertas d�mesio. Pastatytas 1919 m., 1944 m. besitraukian�ios vokie�i� kariuomen�s sugriautas tiltas v�l atstatytas tik 1952 m. Aukš�iausi� ir ilgiausi� šalyje Lyduv�n� gele�inkelio tilt� laiko aštuonios atramos. Jis yra pakib�s virš Dubysos 42,5 m aukštyje. Iš vandens kyšan�ios seno tilto liekanos dar yra rimta kli�tis baidarininkams - šioje vietoje ne vienas plaukdamas prakiurdino savo baidar�.

Mes dar sugr�šim!

Savo kelion�s u�sibr��t� tiksl� pasiek�me nesunkiai. Kaip tikri baidarininkai �veik�me visas kelyje pasitaikiusias kli�tis. Roberto paskai�iavimais, nuplauk�me apie 20 kilometr�. Nusprend�me, kad �veiktume ir gerokai didesn� atstum�. Nat�ralus gamtos gro�is su�av�jo mus, tad mes tikrai sugr�šim!

� gatves jaunieji dviratininkai va�iuos su �almais

Modesta JURGAITYT�

Nuo liepos 1-osios �sigaliojo naujos Saugaus eismo automobili� keliais �statymo pataisos. Nuo šiol pradedantiesiems vairuotojams bus išduodamas dvejus metus galiojantis vairuotojo pa�ym�jimas, keliais va�in�jantys dviratininkai iki 18 met� prival�s u�sid�ti šalm�, o p�stieji tamsiuoju paros metu vilk�ti švies� atspindin�i� liemen� ar neštis �ibintuv�l�.

Nuo liepos 1-osios dvira�io vairuotojai bei keleiviai iki 18 met�, va�iuodami ar ve�ami keliu, privalo b�ti u�sid�j� ir u�siseg� šalm�. Vyresniems nei 18 met� asmenims šalm� u�sid�ti rekomenduojama, ta�iau neb�tina.

Dvejus metus galiojantys vairuotojo pa�ym�jimai

Naujosios Saugaus eismo automobili� keliais �statymo pataisos �sigaliojo ši� savait� - liepos pirm�j�. Nuo šios dienos visiems naujiems vairuotojams išduodamas ne nuolatinis, kaip buvo ligšiol, o dvejus metus galiojantis vairuotojo pa�ym�jimas. Š� dokument� pradedantysis vairuotojas � nuolat galiojant� vairuotojo pa�ym�jim� pasikeisti gal�s tik u�baig�s papildomus mokymus. Šiuose mokymuose dalyvauti ir juos baigti privalo C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorij� motorini� transporto priemoni� pradedantieji vairuotojai.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Pumputis sako, kad "naujai iškepti" vairuotojai netur�t� bijoti ši� papildom� mokym� ir tai nereiškia, jog vairuotojai iš naujo tur�s perlaikyti vairavimo ar teorin� egzamin�. "Papildomi mokymai - vienos dienos kursas, sudarytas iš dviej� dali� - teorin�s, kurioje bus aiškinama apie saug� va�iavim�, ir praktin�s, kurioje bus �i�rima, koki� �g�d�i� pradedantis vairuotojas �gijo, ar nedaro dideli� klaid�, kaip elgiasi ekstremaliose situacijose. Tai bus ne egzaminas, o mokymai, patikrinimas", - sako V. Pumputis.

Ar didel� dalis pradedan�i�j� vairuotoj� negaus nuolat galiojan�i� vairuotoj� pa�ym�jim�? Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojas V. Pumputis mano, kad toki� bus vienetai, nes papildomuose mokymuose vairuotojai atliks tik elementarius automobili� statymo, pajud�jimo iš vietos pratimus, o �mon�s, kurie negal�s atlikti ši� manevr�, iš ties� negali gauti nuolatinio vairuotojo pa�ym�jimo. Anot pareig�no, papildomi mokymai vyks papildomo mokymo centruose, kurie bus �steigti keturiose apskrityse - Vilniaus, Kauno, Klaip�dos bei Panev��io arba Šiauli�. Šiuos centrus �steigti planuojama per pusantr� met�.

Jauniesiems dviratininkams šalmai - b�tini

Dar viena Saugaus eismo automobili� keliais �statymo pataisa ta, kad nuo liepos 1-osios mopedas priskiriamas motorinei transporto priemonei, tod�l moped� vairuotojai tur�s vykdyti motorini� transporto priemoni� vairuotojams keliamus reikalavimus.

Naujoji pataisa �ada naujovi� ir va�in�jantiems dvira�iais keliu, ypa� - nepilname�iams. Pagal nauj�j� patais� va�iuoti keliais dvira�iu leid�iama ne jaunesniems nei 14 met� asmenims, o išklausiusiems atitinkam� mokymo kurs� ir turintiems mokymo �staigos išduot� pa�ym�jim� - ne jaunesniems nei 12 met� asmenims. Va�iuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dvira�io priekyje turi degti baltos, o gale - raudonos šviesos �ibintas. Dviratiininkams privalo vilk�ti švies� atspindin�i� liemen� arba b�ti prie drabu�i� kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisiseg�s švies� atspindin�ius elementus.

Dvira�io vairuotojai bei keleiviai iki 18 met�, va�iuodami ar ve�ami keliu, privalo b�ti u�sid�j� bei u�siseg� šalm�. Vyresniems nei 18 met� asmenims, dvira�iu va�iuojantiems keliu, šalm� u�sid�ti rekomenduojama, ta�iau neprivaloma. Kokios baudos gresia nepilname�iams, kurie keliais va�in�s be šalm�? Lietuvos policijos Eismo prie�i�ros tarnybos Administracin�s veiklos skyriaus višininkas Renatas Po��la sako, kad kol kas jaunieji pa�eid�jai nebus baud�iami. Pareiga jau yra, ta�iau atsakomyb�s u� j� - ne. Kol kas ši saugaus eismo automobili� keliais nuostata n�ra perkelta � keli� eismo taisykles, o tik u� j� nevykdym� yra taikoma administracin� nuobauda. Ta�iau ilgai ši proced�ra neu�truks. U� tai, kad dviratininkas netur�s u�sid�j�s šalmo, gali b�ti skirta nuobauda nuo 20 iki 40 lit�. Ta�iau R. Po��la sako, kad nepilname�iai gali b�ti baud�iami ne didesne nei pus� šios sumos, tad realiai nepilname�iams teks sumok�ti apie 10 lit� baudos.

�ibintai, liemen�s bei atšvaitai - p�stiesiems

Nuo liepos 1-osios tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui vadeliotojas privalo d�v�ti ryškiaspalv� liemen� su švies� atspindin�iais elementais. Naujoji �statymo pataisa taip pat numato, jog taisomuose keli� bei gatvi� ruo�uose dirbantys asmenys gali reguliuoti eism�. O reklama, �rengta pa�eid�iant nustatytus reikalavimus, turi b�ti nuimta, nugriauta ar išardyta jos savininko arba �rengusi� asmen� l�šomis, neatlyginant nuostoli�.

Pagal Saugaus eismo automobili� keliais naujos redakcijos �statym�, p�stieji, eidami neapšviestu kelkraš�iu arba va�iuojamosios dalies kraštu, tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui privalo arba neštis švie�iant� �ibint�, arba vilk�ti ryškiaspalv� liemen� su švies� atspindin�iais elementais, arba b�ti prie drabu�i� kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisiseg� atšvait�. Ši� nurodym� nesilaikantys p�stieji gali b�ti nubausti baudomis nuo 50 iki 100 lit�. Jeigu netur�dami �ibint� ar nevilk�dami liemen�s jie sukels eismo �vyk�, kuriame �mon�s bus su�aloti ne�ymiai, gresia bauda iki 500 lit�, jeigu su�alojimai bus rimti - gresia baud�iamoji atsakomyb�.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojas V. Pumputis mano, kad naujosios pataisos eismo dalyviams bus naudingos - Lietuvos keliai taps saugesni, d�l papildom� mokym� nepatyr� vairuotojai �gis geresnius vairavimo �g�d�ius, dviratininkai ir p�stieji taps geriau pastebimi. Kaip pastarieji vykdys nauj�sias pataisas, priklausys nuo j� pa�i� ir eismo prie�i�ros tarnyb�.

Miestas dviejose valstyb�se - Valka ir Valga

Jurijus MURAVSKIS

Europoje yra vos keli miestai, kurie �sik�r� dviejose valstyb�se. Tokie miestai �dom�s tuo, kad yra dvikalbiai, juose gyvena skirting� kult�r� atstovai, veikia abiej� šali� �staigos. Vienas toki� miest� yra �sik�r�s ant Latvijos ir Estijos sienos: latvi� pus� vadinama Valka, est� – Valga. Valstyb�s siena eina per pat� miesto centr�.

Šis stulpas vidury gatv�s Valgos ir Valkos mieste skiria dvi šalis - Latvij� ir Estij�.

Istorin�s aplinkyb�s

Vietov�, pavadinta Walk, pirm�kart pamin�ta 1286 metais. 400 met� tai buvo dvitautis miestas. 1584 metais Valka-Valga gavo miesto teises. Po pusšim�io met� estišk�j� Valg� �m� valdyti švedai, dar po šimtme�io Valka ir Valga tapo Rusijos imperijos nuosavybe. Gin�ai d�l teisi� � miest� tarp Latvijos ir Estijos kilo 1918 met� pabaigoje, kai Latvija tapo nepriklausoma valstybe. 1920 m. tarptautinis arbitra�as, vadovaujamas pulkininko S. G. Talento, nubr�� sien� tarp valstybi� ir miest� teisiškai padalijo � dvi dalis: Valk� ir Valg�.

Valkai tuomet atiteko Luga�� aikšt� ir 80 medini� gyvenam�j� nam�. Remiantis Latvijos dokumentais, iš Valgos tuomet � Valk� persik�l� gyventi 2500 �moni�. Valgos Konnaoja ir Luk�s kapin�s dar ir dabar priklauso Estijai. Iki II pasaulinio karo pasienyje miesto centre veik� asmen� kontrol�. Vokie�i� okupantams nebuvo svarbu, kad �ia – dvi šalys. V�liau ir sovietai laik�si panašios pozicijos – sovietme�iu egzistavo vidin� siena be pasienio kontrol�s.

Baltijos šalims atk�rus nepriklausomyb�, mieste atsirado pasienio postai, muitin�s tarnyba – Valka ir Valga tarsi gr��o � 1920-uosius. Tiesa, atsirado eil�s kertant valstyb�s sien�, betiksli� dokument� pildymas einant pas kaimyn�, gyvenant� gretimame name, bet jau kitoje valstyb�je.

Laisv� Šengeno erdv�je

Su pompastika ir dideliu d�iaugsmu valkie�iai ir valgie�iai pernai met� gruod�io 20 dien� atšvent� abiej� valstybi� �sijungim� � Šengeno erdv� – atvykus prezidentams V. Zatleriui ir H. T. Ilvesui, pasienio u�tvaros buvo iškilmingai supjaustytos, o j� nuopjovos �teiktos Latvijos ir Estijos vadovams.

Tad nuo pra�jusios �iemos Valka ir Valga – vienas miestas. Be sien�, bet dviejose valstyb�se. Panašiais š�kiais papuoštos abiej� savivaldybi� interneto svetain�s. � praeit� ir muziej� vitrinas nukeliavo pasienio u�kard� �enklai, �vair�s special�s leidimai, deklaracijos, kiti dokumentai.

Pasienietiškas principingumas buvo pasiek�s ir idiotizmo apog�j� – valgie�iui, turin�iam gara�� tiesiai ant sienos, buvo privalu tur�ti leidim� – mat gara�o vartai yra Estijos pus�je, o did�ioji gara�o dalis – Latvijoje. Taigi gara�as buvo nuda�ytas juodais ir baltais dry�iais, suteiktas leidimas laikyti automobil� ant sienos. Tad nenuostabu, kad gruod�io 20-oji šiam miestui – ypatinga švent�. Dabar turistas, vaikštin�jantis po miest�, tik iš likusio sienos stulpo supras, kad pereina � kit� šal�.

Valkos ir Valgos miesto švent�je tvark� pri�i�ri abiej� šali� - Latvijos ir Estijos - policininkai.

Autoriaus nuotr.

Valka ir Valga šiandien

Valka-Valga – nedidelis miestas, kuriame gyvena dvidešimt t�kstan�i� gyventoj�. Veikia lengvosios ir medienos pramon�s �mon�s, yra gele�inkelis, vietiniai laikraš�iai, radijo stotys. Dvišaliais reikalais r�pinasi dviej� savivaldybi� jungtinis Valkos-Valgos komitetas. Yra Latvijos ir Estijos pašto skyriai, bankai, specialiosios tarnybos, kurios, beje, da�nai darbuojasi išvien – išpl�tus jurisdikcijos ribas, latvi� policininkai patruliuoja Estijos pus�je, o est� – Latvijos. Dirba ir mišrios komandos, sudarytos ir Valkos ir Valgos pareig�n�. Pagalbos rank� vieni kitiems ištiesia ir ugniagesiai. Yra suburtos Valkos ir Valgos futbolo komandos, kurios �aid�ia savo šali� �empionatuose, Valgoje �rengta motokroso trasa, Valka turistus vilioja klasikin�s, liaudies ir sunkiosios muzikos koncertais.

Miesto specifika naudinga ir vartotojams: dirba latviški ir estiški prekybos centrai. Jei atsibodo Jelgavos m�sos kombinato produkcija – perki Rakver�s m�s�. Nepatiko vyšninis est� "Puls" alus – �ygiuoji � Latvij� skanauti nat�ralaus "Piebalgos" alaus.

Pramokus kaimyn� kalbos, galima bandyti �sidarbinti kaimynin�je šalyje. Aišku, miestie�iai vieni kit� kalb� truput� supranta, tai parod� miesto švent�s rengini� ved�jai, puikiai kalbantys latviškai ir estiškai. Tiesa, šiuo metu Estijoje minimalus darbo u�mokestis yra didesnis, tad blogiausiu atveju, rinkdamiesi ma�iau apmokam� darb�, latviai darbo dairosi ir Valgoje.

�sp�d�iai iš miesto švent�s

Vos apsilankius nedideliame Valkos ir Valgos mieste, juntama šventin� nuotaika. Trij� dien� šventei kruopš�iai ruoš�si ir Valgos, ir Valkos savivaldyb�s, pramogini� rengini� organizatoriai. Est� kariai vaikams buvo pareng� dvi pramogas: dr�sesni su lynais band� pereiti per up�, kiti su kareiviais plauk� valtimi ir gelb�jo tuos, kurie nepaj�g� pasiekti kito kranto. Policininkai iš vis� norin�i� pa�m� piršt� atspaudus ir padovanojo blankus su jais. Pristatyta nedidel� ginkl� paroda, buvo galima pabandyti išardyti ir surinkti automat�, revolver� ar pistolet�.

Naktiniame kino seanse po atviru dangumi – est� ir latvi� vaidybiniai filmai. Publika – taip pat dvikalb�. Jei filmas estiškas, rodomi latviški titrai, ir atvirkš�iai. Kino seanse pasirod� ir est� pasienie�iai – prie pat sienos esan�ioje laukym�je pareig�nai netikrino pas� – tik kartu su policija pri�i�r�jo tvark�.

Lietuviams, ko gero, vert�t� pasimokyti draugiškumo iš valkie�i� ir valgie�i� – dvi tautos taikiai sugyvena viename mieste. �ia turb�t tik m�s� tautie�iams iš nuobodulio � galv� lenda kvailos mintys: latviai tokie, lenkai anokie... Valkos gyventojai nebent pajuokauja, kad estams pasisek�, kai miestas buvo padalytas – estams atiteko traukini� stotis, vald�ios pastatai, vaizdingas up�s sl�nis. Bet verta atsiminti – nors ir dviejose šalyse �sik�r�s, tai yra vienas miestas, o G ir K raid�s pavadinime ma�a k� lemia. Valka ir Valga – tarptautin�s kaimynyst�s tradicij� pavyzdys.

Dovana miestui - antikvarini� automobili� paradas

Gitana ZUBIEN�

Šeštadien�, gegu��s 24 d., Šiauliuose vyks neeilinis renginys - � miesto gatves išried�s senoviniai automobiliai. Ir ne bet kokie, o itin reti. Ne vieno eksponato išsk�stomis rankomis laukt� garsiausi viso pasaulio muziejai. Renginio sumanytojas ir organizatorius šiaulietis automobili� kolekcininkas Gintautas Rimkus švent� šiaulie�iams rengia u� savo l�šas... "Seniai svajojau surengti miestui švent� ir parodyti šiaulie�iams, koki� �domi� senovini� automobili� esama. Radau bendramin�i� ir �miau veikti", - šypsosi Gintautas Rimkus.

Gintautas Rimkus bei jo s�n�s Gabrielius ir Danielius.

Kolona iš ma�daug 20 senovini� automobili� nuo Šiauli� arenos Til��s gatve centro link pajud�s 15 val. Apsukusios rat� aplink miest� ir stabtel�jusios ties Ch. Frenkelio vila, mašinos por� valand� apsistos Prisik�limo aikšt�je ties Šiauli� kolegija. �ia visi norintys gal�s automobilius ap�i�r�ti iš ar�iau, susipa�inti su j� istorija, dalyvauti �aidimuose ir loterijoje. Bus renkamas ir labiausiai šiaulie�iams patik�s automobilis. Pasak organizatoriaus G. Rimkaus, jei renginys šiaulie�iams patiks, tokius paradus-parodas bus galima rengti da�niau.

- Kuo renginyje �adi nustebinti šiaulie�ius?

- Pristatysiu savo automobili� kolekcij� - 7-10 automobili�. Be to, su �domiais eksponatais va�iuos ir draugai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos. Vienas iš �domesni� renginio modeli� - 1949 met� "Rolls Royce", kuri� per metus tebuvo išleid�iami vos trys, o iš viso j� buvo pagaminama tik 86. Jie buvo parduodami tik karališkosios šeimos nariams. Pristatysiu 1937 met� labai �domaus dizaino "Auburn" - �domios konstrukcijos 1915 met� automobil�, kuris va�iuoja be akumuliatoriaus. Bus 1918 met� automobilis mediniais ratais ir Alo Kapon�s laik� mafijos automobilis. Demonstruosime ir kopijas - pagal sen� model� pagamintus automobilius. Stengiausi surinkti kuo �domesni� automobili�.

- Turb�t suprantate, kad dovanodamas toki� dovan� miestui tik patvirtinate posak�, kad kolekcininkai - keisti �mon�s.

- Man malonu dovanoti, o ne laukti dovan�. Aš toks �mogus - gyvenu savo malonumui. Kai kas sako, kad esu laim�s k�dikis - apie k� svajoju, t� ir turiu. Manau, kad visi taip gali. Svarbu ne pavyd�ti, o d�iaugtis kito s�kme. Manau, kad šeštadien� vyksiantis renginys bus �domus visiems. Nors organizuodamas j� tvirtai �inojau, ko noriu, ne kart� buvo kilusi mintis - gal geriau u� tuos pinigus b��iau ramia galva kokioj Maljorkoj su šeima pails�j�s.

- Kod�l susidom�jai senoviniais automobiliais? Kod�l nenori pasipuikuoti miesto gatv�mis praskrosdamas "Ferrariu"?

- Nesu toks turtingas, kad pirk�iau nauj� automobil� �inodamas, kad jau po pusme�io jo kaina perpus kris. Geriau nupirkti daikt� ir �inoti, kad jo kaina metams b�gant tik kyla. Senovin� automobil� galima parduoti, kaip aš sakau, pagal akis... Pastebi, kad kliento akys sublizg�jo, ir �inai - jis š� automobil� pirks, nesvarbu, kiek reik�s mok�ti. Auginu du berniukus, kuriems irgi �domios tik neserijin�s mašinos, ypatingos. Jie supranta, kad serijin�s gamybos automobiliai �dom�s tik pirmais metais, v�liau juos pakei�ia kiti. Sen� mašin� niekuo nebepakeisi. Esu vaikams kelias mašinas nupirk�s, jie irgi jas švei�ia, tvarko.

1920 met� "Ford T" - automobilis mediniais ratais.

- Kolekcininkai sako, kad pinigai šiame versle n�ra svarbiausias dalykas.

- �inoma, senoviniais automobiliais ver�iuosi ne tik d�l to, kad tai pelningas verslas. Na, gal seniau taip ir buvo, bet dabar jau ne. Dabar jau � šiuos automobilius �i�riu kitaip. Aišku, ir parduodu, ir parve�u pagal u�sakym�, bet ir kolekcionuoju sau labiausiai patikusius. D�l to, kai vien� automobil� u�sigeid�s pirkti �mogus pareiškia, kad nori j� �sigyti šiaip sau, �inau, kad ties vienu jis nesustos. Tai - kaip liga. Kart� pa��stamas u�sigeid� vieno antikvarinio automobilio. Sak�, jog daugiau jam tikrai nereik�s. Po pusme�io jis jau tur�jo j� dešimt.

- Kolekcionuoti senovinius automobilius gali arba b�damas labai turtingas, arba labai nagingas.

- D�l to daug mano turim� automobili� vis dar stovi nesutvarkyti. Laukia savo eil�s. Rimtai dirbant "l�lyt�" iš visiško lau�o galima padaryti per metus ar pusantr�. Bet b�na taip, kad nusipirkai vien�, galvoji griebsi j� restauruoti, bet pamatai kit� ir viskas - akys u�sidega ir supranti, kad privalai j� nusipirkti. Taip ir prisipildo kiemai ir gara�ai mašin�. Juk aš niekada nesvajojau tur�ti tokios kolekcijos. Viskas atsirado pama�u.

- Kaip kilo mintis pirkti senovinius automobilius?

- Kokia buvo pirma nupirkta antikvarin� mašina, jau nebeatsimenu. Galiu tik papasakoti, kaip "u�sikabinau". Visai atsitiktinai nupirkau ger� mašin�. Beje, tik dabar supratau, kad ji buvo gera. Tada man svarbu buvo pinigai - pigiai nupirkti ir pelningai parduoti. Nupirkau "Zis 101", vadinam�j� Stalino d�iaugsm�, iš vieno Taurag�s kolekcininko. Mok�jau nedaug - iki t�kstan�io lit�. Part�siau j� be rat� � Šiaulius. Pamat� latviai. Pasi�l� šešis kartus daugiau. Apsid�iaugiau - kaip atsisakysi tokio pelno! Tik paskui su�inojau, kad u� savait�s ta mašina iškeliavo � Maskv� u� 40 kart� didesn� sum�. Tada ir supratau, kad antikvaras yra �domus, nes iš jo galima u�dirbti. Automobilis iš Taurag�s ir buvo tas, nuo kurio "u�sikabinau". �miau vis� Lietuv� "valyti" nuo senien�. Visoki� namo prisive�davau. Ir apdegusi�, ir visai supuvusi�. Kaimynai galvojo, kad iš proto išsikraus�iau. Tik kas ta Lietuva. Greitai �ia nieko �domaus nebeliko, nors tada daug toki� �moni� kaip aš nebuvo - dabar j� Lietuvoje yra 50 kart� daugiau. �inau, kad pas ne vien� pilni gara�ai senien�. Dabar j� nusipirkti gerokai sud�tingiau. Anks�iau senovin� automobil� gal�jai �sigyti, u� j� pasi�l�s kok� rusišk� "pirmuk�". Dabar visi �ino senien� vert�. Be to, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dabar nelabai k� nupirksi. Lobi� šalis sen� automobili� kolekcininkams yra Amerika. Ten dar daug senien�. Jos ten geros b�kl�s, juk ten kitaip nei Europoj - visai kar� nebuvo.

- Nuo kada automobilis laikomas antikvariniu?

- Nuo 50 ir daugiau met� - antikvaras. Seniena, retro - nuo 25 met�. Antikvarin�s mašinos status� turin�ioms mašinoms iš Lietuvos išve�ti jau reikia leidimo iš Kult�ros ministerijos.

- Kokiomis retomis antikvarin�mis mašinomis gal�tum�te pasigirti?

- Turiu mašin�, kuri� pasaulyje tebuvo vos dvi pagamintos. Viena stovi Londono muziejuje, kita - pas mane.

- Nebijote, kad apie tai viešai papasakoj�s galite susilaukti vagi�?

- Ne, nes kur pavog�s jis j� d�t�. Jos nenusl�psi, neišveši, nebent � metalo lau�� atiduotum. Kitaip juk apie j� visi tuoj su�inot�. Tiesa, yra dar vienas variantas. Pasitaiko tarp kolekcinink� toki�, kurie niekam nenori savo �sigyto ypatingo eksponato rodyti. Buvo toks atvejis. �mogus savo kambaryje u�m�rijo mersedes�. Niekas net ne�inojo, kad jis j� turi - nei �mona, nei vaikai. Tik po jo mirties, kai išgriov� sien�, artimieji pamat�...

- Ar yra automobili�, kuri� ne�adate parduoti?

- Taip. Yra 8-9 "Rolls Royce" automobiliai. Vien� parodoje demonstruosiu. Jie visi - aliuminiai, ner�dijantys. Ši� mašin� buvo išleista nedaug. Turiu 1911 met� automobil�, reto gra�umo. �sivaizduokite, kad tais metais vietoj buferi� stov�davo tokios kolbos, � kurias pu�iant or� gal�jai reguliuoti automobilio kietum�. Tai tikras meno šedevras ant rat�. Aliuminis automobilis mediniais ratais.

- Ar turite svajoni�?

- Per daug u�sisvajoti bijau, nes nuo to, �i�r�k, ken�ia ir šeimos biud�etas, ir laisvalaikis. Viena iš svajoni� - �kurti Šiauliuose senovini� automobili� restauravimo cech�, kuriame kartu gal�t� b�ti ir senovini� automobili� muziejus, kur �mon�s gal�t� ateiti pasig�r�ti šiomis mašinomis.

Nor��iau sukaupti ir vis� Elvio Preslio kadilak� kolekcij�. Suorganizuotum�m tada Šiauliuose švent�, � kuri� suva�iuot� Elviai. Ar ne smagus renginys b�t�? Tikrai pa�vairint� atsibodusias miesto šventes.

Toks sportinis gyvenimas...

Apie Stas� Grunsk� ir šeštojo dešimtme�io Šiauli� dviratininkus

Ri�ardas JAKUTIS

Ne�inau, ar šiaulietis, dvira�i� sporto meistras Stasys Grunskis buvo mat�s Linds�jo Andersono film� "Toks sportinis gyvenimas", pasirod�ius� ekranuose 1963-iaisiais, ne�inau, ar skait� lietuviškai išleist� š� Davido Storey roman�. Filmas prasideda sul�tintai rodomais regbio rungtyni� vaizdais. Sunkiai su�eistas Frenkas - ma�o miestelio komandos pa�iba - prisimena savo karjer� nuo kalnakasio iki sporto �vaig�d�s. Re�isieriui r�p�jo parodyti, kaip paprastas darbininkas tampa garsiu sportininku ir turtingu �mogumi. Galima sakyti, jog tai filmas apie Stas� Grunsk� ir kitus ano meto sportininkus. Tik turtingais jie netapo. Bet kartais gal ne tai svarbiausia.

"Keliais skrieja broli� dvira�iai", - taip apie brolius dviratininkus Stas� ir Antan� Grunskius bei kitus šios sporto šakos atstovus Šiauliuose raš� šeštojo dešimtme�io spauda. Stasys ir Antanas Grunskiai buvo neatskiriami. Gim� ir aug� Lupai�i� kaime netoli Meškui�i�, broliai iš Meškui�i� � Šiaulius ir atgal l�kdavo dvira�iais. Dviese šeimoje aug� vaikinukai energijos ir patriotizmo mok�si iš savo d�d�s, mamos brolio, Šiauli� apskrities viršininko Jono Noreikos. U� antinacistin� veikl� 1943 m. jis buvo �kalintas Štuthofe. 1945 m. sovietams u��mus koncentracijos stovykl�, J. Noreika gr��o � Lietuv�. Vilniuje prad�jo dirbti Mokslo akademijos juriskonsulu, �k�r� pogrindin� antisovietin� organizacij� Lietuvos Tautin� taryb� ir Ginkluot�j� paj�g� vyriausi� vadovyb�. Jos vadu Jonas Noreika ir tapo, pasivadin�s "Generolu V�tra". 1946 m. kovo m�nes� jis su kovos draugais buvo areštuotas ir po tardym� Karo tribunolo sprendimu 1947 m. vasario 26 d. sušaudytas.

Norint sumin�ti visus 1950 metais prad�jusi� intensyviai sportuoti broli� Stasio ir Antano Grunski� pasiekimus dvira�i� trasose neu�tekt� viso laikraš�io puslapio. Ir pavien�s, ir, ginant Šiauli� miesto garb�, komandin�s pergal�s Lietuvoje, prizai anuomet�s Soviet� S�jungos pirmenyb�se, sporto meistr� vardai (gauti ir dar kart� apginti)... Sporto gerb�jai išsamiau apie tai gali su�inoti 1998-aisiais pasirod�iusioje Maryt�s Marcinkevi�i�t�s knygoje "Mes ne p�sti, mes – va�iuoti" apie Lietuvos dviratininkus. Šiaulie�iams knygoje skirta nema�ai vietos. O tie, kuriem šiandien šešiasdešimt ir daugiau, mena, kad vienas iš komandini� daugiadieni� dvira�i� lenktyni� aplink Lietuv� etapas baigdavosi Šiauliuose. �mon�s laukdavo dviratinink� miesto gatv�se, o "�algirio" stadionas S. Daukanto gatv�je, kur b�gimo take apsuk� rat� dviratininkai finišuodavo, nepaj�gdavo sutalpinti vis�, norin�i� išvysti finišo juostel� kertan�ius nugal�tojus. 1953 m. pirm� kart� organizuotos ir nuo tada kasmet vykdavusios šios daugiadien�s lenktyn�s aplink Lietuv� m�s� mieste sutraukdavo minias �i�rov�, nes šiaulie�iai dviratininkai kasmet b�davo tarp prizinink�.

Šiandien norisi šnektelti ir pam�styti apie ano meto �empion� likimus. Antanas Grunskis visai neseniai, ši� met� vasario 4 dien�, atšvent� 74-uosius. Stasiui Grunskiui ši� met� baland�io 12-t� b�t� buv� 77-eri, be to, t� dien� su �mona Nijole jie b�t� švent� savo vestuvi� auksin� 50-�j� jubiliej�. Iš anuomet�s Šiauli� komandos (tuomet j� šefavo "Gubernijos" alaus darykla, tad komanda taip ir vadinosi), be Stasio Grunskio, kai susirenka draugai, j� tarpe neb�ra ir Rimo Petru�io, gydytojo chirurgo. Antanas Grunskis buvo daugelio specialybi� meistras: elektrotechnikas, aviacijos, lift� mechanikas, dvira�i� remontininkas. Stasys Grunskis – melioracijos meistras. Vis pamenu ant griovio krašto melioruojamuose laukuose gulint� Stasio dvirat�, nes � darb� visad juo jis atvykdavo. Sporto darbuotoj� keli� pasirinko Vytautas Vencius, tap�s treneriu, ir Alfonsas Gulbinas, ilgametis sporto mokyklos direktorius, o kai iš�jo pensijon, skirtis su mokykla negal�jo, o ir jai jis buvo reikalingas – dabar dirba direktoriaus pavaduotoju. Š� ruden� bus 40-metis, kai jis kas ryt� praveria mokyklos duris. Susirink� visi prisimena ir šiaulie�ius treniravus� Me�islov� Arlausk�.

Šiauliet�s dviratinink�s neatsiliko nuo vyr�: Lietuvos �empion�s, s�jungini� �empionat� prizinink�s ir t. t. Tai Brigita Arkušauskait�, Bron� Aukš�ionyt�, Marija Baršauskait�, Galina Gorochovait�, Vida Luinyt�, Zofija Kurkuzait�, Aniceta Rugelyt�. �inant, kad Lietuvos �empioni� titul� jos iškovojo 1958-aisiais, moter� am�iaus tarsi nenusl�psi, bet kai šiandien � jas �velgi, stebiesi – tiesios, lieknos, �valios. Ir šiandien jautrios, u� gimt� miest�, gimt� krašt� sergan�ios. Kraujo donor�s. Štai Marija Baršauskait� kraujo davusi jau daugiau nei šimt� kart�.

Klegesys, juokas, prisiminimai ir pasakojimai apie dabartin� gyvenim� netyla, kai tik ano meto �empionai susitinka. Prieš dešimt met�, 1998-aisiais, pamin�ti pergali� 40-met� visi buvo susirink� prie Kry�i� kalno. Ar Šiauliai dvira�i� miestu praminti ne d�l šeštojo dešimtme�io �empion� pergali�? Kas prie miesto dvira�i� gamyklos populiarumo (netiesiogiai, bet dvira�i� sporto entuziazmu) prisid�jo? Ir dar daug k� b�t� galima išvardinti. O ko nusipelno sportininkai?

"Jei b�tum�te gim� kitu laiku, kitoj santvarkoj, šiandien kitoks b�t� j�s� gyvenimas?" – ne vienas j� tarsi klausia, tarsi konstatuoja �inodamas, kad buvusios sporto �vaig�d�s šiandien nesivarto turtuose, o gyvena nuo pensijos iki pensijos. O ir tos pensijos gautos ne u� sport�, bet u� darb�. "K� padarysi, - nepiktai � tokius pasvarstymus atsako �empionai. - Gimimo ir mirties met� nepasirinksi." U� pergales iš "Gubernijos" dviratininkai gaudavo saladin� maiš� (tiems, kas augino kiaules, tiko), laikroduk�, kartais radijo aparat�l�. Antanas Grunskis vos išsisuko iš kal�jimo, kai band� parduoti tuos laikrodukus, nes buvo apkaltintas spekuliacija.

Paskutin� kart� sportininkai susirinko ši� met� kovo 6-�j�, deja, nelinksmam susitikimui – pamin�ti Stasio Grunskio pirm�sias mirties metines.

2007-�j� sausio 6-�j� Stasio �mona Nijol�, ruošdama vakarienei mišrain�, pasteb�jo, jog tr�ksta �irneli�. Papraš�, ar neparnešt� Stasys vien� j� indel� iš šalimais nam� esan�ios parduotuv�s. Stasys iš�jo. Šalia parduotuv�s buvo u�pultas chuligan�, primuštas, suspardytas, sumušta galva, atimti pinigai, mobilusis telefonas. Lygiai du m�nesius po to Stasys sirgo ir 2007 met� kovo 6 dien� mir�. Mirties prie�astis – infarktas, bet, be abejo, labiausiai tam atsiliep� sumušimas ir suspardymas prie parduotuv�s. Tai buvo jau antrasis infarktas. Pirmasis Stas� buvo paguld�s po 1991 met� sausio 13 nakties. Mat Stasys buvo labai jautrus �mogus, Lietuvos patriotas. Be abejo, per 1991-�j� sausio �vykius jis vyko � Vilni� ir gyn� televizijos bokšt�. Matyti vaizdai, �moni� ��tis taip paveik� Stas�, kad j� ištiko infarktas. Tuomet išsikapst�. Susir�mimas su chuliganais buvo lemtingas.

"Aš esu kietas, nenugalimas", - apie save m�go sakyti Stasys Grunskis. Jo pusbrolis Benediktas Sruogis, su kuriuo Stasys ypa� artimai bendravo, kartu Šiauli� melioracijos valdyboje dirbo, prisimena, jog jie išsiskirdavo tik vykstant � šv. Stanislovo atlaidus gimtojoje Meškui�i� ba�ny�ioje, nes Benediktas s�sdavo � autobus�, o Stasys mindavo dvirat�. Stasio �mona Nijol� prisimena, jog tas pat b�davo ir kai jie vykdavo � Roko atlaidus Gruzd�iuose ar � Šiluv� – ji autobusu, o Stasys, tai autobus� pralenkdamas, tai atsilikdamas, - dvira�iu.

Nors iš aktyviojo sporto broliai Grunskiai pasitrauk� 1963-iaisiais, nuo dvira�i� nenulipo. Ir veteran� var�ybose dalyvaudavo. Štai 1991 metais pasaulio lietuvi� �aidyn�se Antanas savo grup�je tapo �empionu. O va�iavo dar rusišku dvira�iu. Tik v�liau �entas jam dovanojo itališk�. Šiandien stebiesi rezultatais, kuriuos broliai pasiek� tokiais dvira�iais. Per daugiadienes dvira�i� lenktynes aplink Lietuv� vidutinis j� greitis b�davo 39 kilometrai per valand�. Pagrindiniai šiaulie�i� var�ovai lenktyn�se aplink Lietuv� b�davo telšiškiai. ��eidimas dviratininkui b�davo, jei j�, va�iuojant� priekyje, pasivydavo kuris nors iš var�ov� ir dar paprašydavo atsigerti (jei gertuv�je pasibaigdavo vanduo, paprašydavai gurkšnio atsigaivinti var�ovo, bet da�niausiai ilgai va�iavusio greta, o visai kita situacija, kai pasivydavai ir paprašydavai). O štai kart� šiaulie�iai pasivijo telšiškius, bet gerti net nepapraš�, o tik prašvilp� pro šal� ir tiek. Tad tikrai buvo pagrindo Stasiui Grunskiui apie savo kietum� kalb�ti.

Broliai treniruodavosi Šiauli�–Joniškio kelyje. Did�iulis kr�vis ir pulsas rytais 41. O geriausi� pasaulio b�gik� pulsas – 38. Nedidelis skirtumas.

B�t� Stasys �veik�s ir tuos vaikinukus prie parduotuv�s, jeigu vienas prieš vien� garbingai b�t� susirung�. Stasys buvo stiprus, bet tikrai nebuvo mušeika. Labiau vertino prot�, o ne fizin� j�g�. Jo kišen�s buvo pilnos straipsni� iškarp� iš laikraš�i�. Draugai ji vadino "vaikš�iojan�ia sporto enciklopedija". Ši� eilu�i� autoriui, besimokant tuomet�s Lietuvos �em�s �kio akademijos Hidromelioracijos fakultete, yra tek� pas Stas� atlikti praktik�. Steb�tina buvo, kai � jaun� vaikinuk� praktikos vadovas, �inomas sportininkas ir sporto meistras (tuomet Šiauliuose sporto meistr� ma�ai buvo) kreipiasi "J�s". U�klaustas paaiškino, jog jis labai gerbia siekian�ius aukštojo mokslo, nes, anot jo, melioracijos darbams Lietuvoje labai reikalingi aukšto lygio specialistai.

D�iaugsmingai Stasys sutiko atgimimo id�jas, S�j�d�io k�rim�si. Nepraleisdavo S�j�d�io rengini�. Visur jo buvo pilna. Dvasios atgaivos ieškojo ba�ny�ioje. Jei �monos Nijol�s m�giamiausi maldos namai buvo ar�iausiai nam� esanti Šv. Ignaco ba�nyt�l�, tai Stas� trauk� katedra. Gal tod�l, kad daugel� met� dvira�iu va�iuodamas iš Meškui�i� � Šiaulius visad prieš akis šios šventov�s bokšt� reg�davo. Pasirod�ius knygai apie Šiauli� sporto veteranus, Stasys j� tuoj vyskupui �teik�, o vyskupas jam - katalikišk� kalendori�, kur� Stasys brangino. O jei pamatydavai katedros šventoriuje prie med�io pririšt� dvirat�, �inok – katedroje rasi Stas�. Tiesa, Stasiui pavog� septyniolika dvira�i�. Išgyveno beveik septyniolika met� atk�rusioje nepriklausomyb� Lietuvoje ir neteko septyniolika dvira�i�... Bet jis per daug nesikrimto, tik�jo, kad anks�iau ar v�liau Lietuva pasikeisis.

�domus �mogus buvo Stasys. Po ba�ny�ios su draugais visad � bar� u�sukdavo. �mona suprato, kad neperkalb�s. Net ir nesisteng�, nes jis nebuvo alkoholio m�g�jas, tik su bi�iuliais nor�jo pabendrauti. Sodyboje šalia Šiauli� augino �irg�. Labai j� myl�jo. Juokavo – dvirat� iškeit�s � �irg�. �irg� pardav�, nupirko s�nui automobil�. Automobil� pavog�.

Stasys Grunskis steng�si, kad b�t� atkurtas sovietme�iu suniokotas Laisv�s paminklas Meškui�i� centre. Nesp�jo pastatyti paminklinio akmens gimtajame Lupai�i� kaime prie Meškui�i� to kaimo tremtiniams atminti - labai daug gimtojo kaimo �moni� buvo ištremti. N� vienas nesp�jame gyvenimo kelyje atlikti visko, k� buvome u�sibr��, bet bent jau Stasio Grunskio gyvenimas pa�ym�tas tikrai dideliais ir gra�iais darbais.

Lenktyni� azarto belaisviai

Da�niausiai jie vadinami ekstremalais. Tai �mon�s, kuriems paprastas ramus gyvenimas yra nuobodus, kurie nori išbandyti, k� gali... Italai savo futbolo sirgalius vadina "trenktais", bet, kita vertus, tie, kurie d�l kokios nors aistros pameta "normal�" prot�, verti savotiškos pagarbos.

Darius Vasiliauskas automobili� sportu susidom�jo 1985-aisiais, kai per Kaltin�nus, kur vasar� vieš�jo pas senelius, nusidriek� ralio maršrutas.
Dariaus VASILIAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

Pristatau: Darius Vasiliauskas, 30-metis lenktynininkas ir šturmanas. Tokio lygio - Šiauliuose tik kokie trys-keturi. Jam, aišku, dar toli iki M. Šumacherio ar F. Alonso, bet jis toli gra�u ne paprastas automobilio vairuotojas. Logiškai m�stant, automobili� lenktyni� sportas daugiau atima, negu duoda. Atima sveikat� – �tampa nepraeina be p�dsak�. Be to, lenktyni� metu karštis automobilio kabinoje net ir v�soku oru siekia 40–60 laipsni� – kad pasiekt� didesn� greit�, automobiliai palengvinami ir supaprastinami – išimami kondicionieriai ir kitokios mandryb�s.

Atima pinigus. Dar prieš lenktynes: perki automobil�, j� ruošdamas lenktyn�ms sukiši daug pinig�. Nepigus ir vadinamasis lenktyni� registracijos mokestis. Bet, Dariaus teigimu, grei�io ir pavojaus poj�tis, nuo kurio dr�ksta nugara ir eina pagaugai, visk� atperka. Mokslininkai jau seniai aptiko, kad tokiais momentais � k�n� išsiskiria dideli ypatingos med�iagos – adrenalino – kiekis. Tas adrenalinas, savo ruo�tu, ir sukelia ypatingus poj��ius. Be j� kai kurie �mon�s v�liau nebegali gyventi...

Pos�ki� psichologija

Automobili� lenktynininkui pos�kis – tas pats, kas m�rininkui skliautas ar kampas, kas akrobatinio skraidymo meistrui sud�tinga fig�ra – aukštasis pilota�as. A. Sena - tas brazilas, "Formul�s - 1" lenktynininkas, kuris iš kit� "Formul�s-1" pilot� išsiskirdavo agresyvia vairavimo maniera, niekam neu�leisdavo vietos per pos�kius ir b�davo pasireng�s net kolizijai, j� ��liai provokuodamas, kuris galiausiai milijon� televizijos �i�rov� akyse t�šk�si � betonin� sien� - apie pos�kius yra pasak�s: "Jei pos�k� �veikei tik per stebukl�, vadinasi, j� prava�iavai taip, kaip reikia."

Darius ne A. Senos lygio ir dar ne tokio lygio var�ybose dalyvauja, ta�iau pripa��sta �uvusio autoriteto nuomon�. Vieneriose �iedin�se lenktyn�se ir ralyje, kurie, pavyzd�iui, trunka dvi dienas, b�na apie 1000 pos�ki�. T�kstantis stres� per dvi dienas! Lenktyni� beprotyb� iliustruoja toks pavyzdys: pasiimi automobil� ir vienas tuš�iomis gatv�mis leki, net prisibijodamas, kiek galima grei�iau. Deja, taip galima pasiekti tik 70 procent� to grei�io, kokiam lenktyn�se pasiry�ti tave priver�ia var�ovai. Darius pasakoja, kad kart� lenktyn�s d�l ka�kokios prie�asties buvo sustabdytos po keli� pirm�j� rat�. Darius pa�velg� � var�ovus – vis� j� aki� baltymai buvo raudoni! Tai adrenalino pasekm�s. Kitas pavyzdys: priva�iuoji prie starto linijos ir girdi kaip garsiai plaka tavo širdis. Po lenktyni� nuo k�no sunkiai nusipl�ši prakaitu permirkusius marškinius. Po �tempt� lenktyni� kelias dienas vaikš�ioji išsek�s.

Lenktyni� ekonomika

Iš prad�i� perki automobil�. Galima �sivaizduoti jo kain�, jei jo "susauginimas" – saugos lank� �montavimas, specialios lenktynin�s s�dyn�s, ypatingi lenktyniniai šeši� tašk� dir�ai ir viso to pritvirtinimas – kainuoja apie 10 t�kstan�i� lit�. Pradin�, pigiausia automobili� klas� – vadinamieji standartiniai automobiliai. Po to seka "N klas�" arba "Superproduction" – šios klas�s automobiliuose leid�iami tam tikri gamykliniai pakeitimai. Po jos – vadinamoji "Laisvoji klas�" – n�ra apribojim�, kiek nori ir turi pinig�, tiek ir kišk � automobil� j� tobulindamas. Darius dalyvauja �vairi� klasi� var�ybose ir jose pasirodo neblogai. Nors kartais pasitaiko, kad var�yboms pasirengti išleidi 100 t�kstan�i� lit�, o gauni taur� u� 30 lit�. Kaip suprasti? Ar ne pagal S. N�r�: "D�l ateities dr�si� svajoni� mes ��vam dabarty?

Lenktyni� azartas nuved� � Moldavij�.

Lenktyn�s lenktyn�ms nelygios

Yra �iedin�s lenktyn�s, kai automobiliai startuoja ir lenktyniauja b�ryje. Tokioms lenktyn�ms reikalingos specialios �iedin�s trasos. Baltijos šalyse j� yra keturios: Ka�ergin� prie Kauno, Pilait� prie Vilniaus, Bikerniekai Latvijoje ir Piarnu Estijoje. Yra raliai, kai startuojama kas minut�, lenktyniaujama paprastais �vyrkeliais ir kaim� keliukais. Tuose raliuose yra ir grei�io ruo�ai, yra ir atkarpos, kurias �veikti reikia tiksliai pagal nustatyt� laik�. B�na ir �iemos trekai, pavyzd�iui, Zarasuose.

Baltijos šalyse norint dalyvauti lenktyn�se, reikia sumok�ti startin� mokest� - ma�daug t�kstant� lit�. Dariui labiau patinka lenktyniauti Latvijoje. Ne tod�l, kad jam, kaip šiaulie�iui, Latvija ar�iau. Latvijoje �domesn�s trasos, ma�iau kimbama prie technikos. Latvijos teis�jai, anot jo, draugiškesni, palankesni lenktyni� dalyviams. Lietuvoje, susidaro �sp�dis, veikiama ciniškai ir �iauriai: iš prad�i� var�yb� organizatoriai stengiasi surinkti kuo daugiau startinio mokes�io, o po to prie dalyvi� pradedama kabin�tis, neleid�iant startuoti su kitokios firmos padangomis, surandami "rimti" automobilio techniniai tr�kumai. Taip stengiamasi suma�inti per didel� dalyvi� skai�i�, kad likusiems rungtyniauti b�t� didesnis komfortas. Kadangi iš neturting� standartin�s klas�s lenktyninink� ma�ai k� paimsi, tai ši klas� naikinama. Taip atimama galimyb� lenktyn�se dalyvauti, sakykim, jaunimui, studentams. Aiškinama, kad daroma, "kaip visoje Europoje". Bet juk Lietuva ekonomiškai dar smarkiai atsilieka nuo turting� Vakar� Europos valstybi�!

Rašinio herojaus laim�jimai

Laim�jimus turb�t reik�t� prijungti prie skirsnio "Lenktyni� ekonomika" – pasiruošimas var�yboms kainuoja daugiau, negu laim�tas piniginis prizas. Nukelkim š� skirsn� � rašinio pabaig� ir pavyduoliai teskai�iuoja. Išlaidas var�yboms pasirengti jie tesuapvalina iki dešimties t�kstan�i� lit�, laim�tus prizinius pinigus – iki dviej� t�kstan�i�.

Su laim�tais trof�jais.

Koks velnias neš� � t� galer�?

1985 metais berniukas vasarojo Kaltin�nuose pas senelius. Kaip tik t� vasar� per Kaltin�nus nusidriek� TSRS ralio �empionato maršrutas. Asfaltuotomis miestelio gatv�mis prariaumojo "�iguliai", "Moskvi�iai" ir "Volgos"... Vaizdas pa�m� � nelaisv� jo šird�...

Rašinio herojaus laim�jimai 2

2000-ieji metai, autoralis "Šiauliai 2000" - 3-ioji vieta.

2001 metai, �iemos slalomas-trekas "Šiauliai 2001" - 2-oji vieta. Ralis aplink Lietuv� - 2-oji vieta.

2002 metai, t�kstan�io kilometr� lenktyn�s, klas� "A-1,6 t" - 3-ioji vieta. Lietuvos �iedini� lenktyni� �empionatas, "Super-2" klas� - 3-ioji vieta. Lietuvos kaln� lenktyni� �empionatas - 2-oji vieta. Slalomas-trekas "Šiauliai-2002" - 1-oji vieta.

2003 met� Lietuvos �iedini� lenktyni� �empionatas, "Super-1" klas� - 3-ioji vieta. Lietuvos �empionato antrasis etapas - 3-ioji vieta.

2004 met� tarptautinis ralis "Visaginas-2004" - 2-oji vieta. Lietuvos �iedini� lenktyni� �empionatas, klas� "B 2000", pirmasis etapas – 2-oji vieta, antrasis etapas – 3-ioji vieta. Lietuvos kaln� lenktyni� �empionato I-asis etapas - 3-ioji vieta. Latvijos autoralio atviras �empionatas, klas� "1,6 t" - 3-ioji vieta.

2005 met� Lietuvos �iedini� lenktyni� �empionatas, klas� "B 2000", VII etapas - 2-oji vieta, galutin�je �skaitoje – 3-ioji vieta.

2006 met� Baltarusijos atviras �empionatas, klas� "A 2000" - 2-oji vieta. Latvijos Jaunpilio ralis - 3-ioji vieta.

2007 met� Lietuvos ralio atviras �empionatas, II etapas - 3-ioji vieta. Ralis Moldavijoje, klas� "A 2000" - 2-oji vieta. Greituminio slalomo var�ybos, II etapas, "Laisva klas�" - 2-oji vieta. Lietuvos ralio III etapas "Saul� 2007" - 3-ioji vieta. Greituminio slalomo 3-ioji vieta. 2007 met� kaln� lenktyni� III etapo 3-ioji vieta.

Išvados:

1. Nelenktyniauti Darius negali. Lenktyniauja daug.

2. Da�niau laimi prizines vietas, negu tampa nugal�toju.

3. Lenktyn�ms išleid�ia daugiau pinig�, negu laimi.

4. U�tat patiria malonum�.

Lenktynininko mintis suraš� �ilvinas Ska�kauskas

Š� ir dar daug kit� �domi� rašini� galite rasti naujame bendrakult�rinio-pa�intinio �urnalo "Man �domu" numeryje. �urnal� galima �sigyti Šiauli� miesto knygynuose ir "Norfos" prekybos centruose.

Per t�kstant� Lietuvos jaunimo Naujuosius sutiko �enevoje

Juozas DAPŠAUSKAS

Met� sand�roje �enevoje (Šveicarija) vyko tradicinis ir jubiliejinis garsios Taiz� bendruomen�s organizuojamas Europos jaunimo susitikimas. Jaunimo renginyje dalyvavo per 40 t�kstan�i� dalyvi� ne tik iš Europos, bet ir kit� �emyn�. Iš Lietuvos šiais metais 23 autobusais atvyko per 1200 piligrim�. Apie 90 procent� lietuvi� buvo apgyvendinti šeimose.

Ši� met� susitikime dalyvavo per 40 t�kstan�i� dalyvi� ne tik iš Europos, bet ir kit� �emyn�. Iš Lietuvos � �enev� 23 autobusais vyko per 1200 piligrim�.
www.taize.fr nuotr.

�enevoje visi piligrimai iš Šiauli� buvo apgyvenginti šveicar� šeimose. Nuotraukoje - šiaulie�iai vienoje iš j�.
www.tikiu.lt nuotr.

Šis Europos jaunimo susitikimas išsiskyr� savo vieta - iš �enevos apylinki� kil�s Taiz� bendruomen�s �k�r�jas brolis Roger. Kiekvienais metais vis kitame Europos mieste organizuojamas Naujametis jaunimo susitikimas pastaraisiais metais vyko Zagrebe, Milane ir Lisabonoje.

Tokie susitikimai prad�ti organizuoti lygiai prieš 30 met� - 1978-aisiais. Jubiliejiniam 30-ajam jaunimo susib�rimui �enevoje sveikinimus atsiunt� popie�ius Benediktas XVI, Jungtini� Taut� generalinis sekretorius Ban Ki-Moon, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, Maskvos patriarchas Aleksijus II, Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso. Pastarasis raš�: "Mane �avi j�s� �sipareigojimas. J�s� entuziazmas – �enklas, kad m�s� planet� galima patik�ti jaunesniosioms kartoms. M�s� laik� �mon�ms reikia parodyti �enklus, kad jie išsaugot� vilt�, kad geresnis pasaulis yra �manomas."

Jaunimas � Taiz� bei Europos jaunimo susitikimus vyksta tur�damas �vairi� tiksl�: dvasiškai tobul�ti, ieškoti gyvenimo prasm�s, susirasti draug�, pa�inti pasaul� bei skirtingas kult�ras, ieškoti vertybi� pasikeitimo, Dievo, šiuolaikiškos maldos patirties.

Taiz� bendruomen�s �k�r�jas brolis Roger Shulz gim� 1915 metais Šveicarijoje. Europoje liejantis karui ir išgyvenant daugyb� kan�i�, 1940 metais Roger atvyko � ma�� Pranc�zijos kaimel� Taiz�, kur su grupe draug� prad�jo kurti susitaikinimo tarp skirting� krikš�ioni� ir taut� siekian�i� bendruomen�. Negalvodami, kad taps jaunimo sielovados bendruomene, iš prad�i� jie priglausdavo �ydus bei karo pab�g�lius. Ma�daug nuo 1960 met� vis daugiau jaunimo atvyksta � Taiz�.

Pirmas Europos jaunimo susitikimas vyko Pary�iuje. 1980 ir 1982 metais, popie�iui Jonui Pauliui II pakvietus, renginiai vyko Romoje. Po antrojo jaunimo susitikimo Romoje Jonas Paulius II paskelb� apie pirm�sias Pasaulio jaunimo dienas. Paskutin�s tokios jaunimo dienos vyks kit� met� vasar� Australijoje, Sidn�juje.

� kalnus vyskupas kop� semtis stipryb�s

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� vyskupijai šven�iant dešimties met� jubiliej�, visuomenei buvo pristatytas 2008 met� nuotrauk� kalendorius "Šventov�s kalnuose", kuris yra savotiškas pra�jusi� met� kalendoriaus "Kry�iai kalnuose" t�sinys. � nauj�j� kalendori� pateko aukš�iausiai kalnuose pastatyt� šventovi� atvaizdai. Jas �am�ino Šiauli� vyskupas Eugenijus Bartulis ir jo bendra�ygis fotografas Evaldas Darškus. Nuotrauk� archyvas dar neišsemtas, tad vyskupas neatmeta galimyb�s, kad kalendori� leidimas taps tradicija.

Madonna della Corona šventov� Italijoje. Aukštis - apie 700 m virš j�ros lygio.

Šv�. Marijos Angel� Karalien�s koply�ia Šveicarijoje. Aukštis - 1961 m virš j�ros lygio.

Šv. Silvestro koplyt�l� Gardena Dolomit� kaln� per�joje Italijoje. Aukštis - 2121 m virš j�ros lygio.
Šiauli� vyskupijos archyvo nuotr.

Kopimas laikantis grandini�

Sumanymas išleisti kalendori� "Šventov�s kalnuose" kilo norint parodyti, kad kalnuose stovi ne tik kry�iai, bet ir Dievo garbei skirtos ne�prastos architekt�ros form� šventov�s. Nors kalnuose ba�ny�i� ir galima aptikti, ta�iau labai aukštai j� n�ra daug. Šiauli� vyskupas pasakoja apie keliones � kalnus �vairiose Europos ir Azijos šalyse, nor�damas pasidalyti patirtais �sp�d�iais su �mon�mis, ypa� tais, kurie niekada netur�jo galimyb�s keliauti.

Europoje aukš�iausiai pastatyta koply�ia yra Italijos Alp�se. Ji stovi net 3538 metr� aukštyje. Virš koply�ios st�kso did�iul� šv�. Mergel�s Marijos skulpt�ra. Rankose laikomos dirbtin�s g�l�s nuo g�sing� �varbi� v�j� da�nai b�na apkibusios sniegu. Ši sunkiai pasiekiama šventov� (tenka kopti laikantis grandini�) labai m�giama vietini� ir keliautoj�. Susirinkusieji neretai net netelpa � koply�ios vid�. Vien� vasar� vyskupui Eugenijui Bartuliui taip ir nepavyko jos pasiekti d�l netinkamos aprangos - u�kopus pus� kelio pakilo audra ir �m� snigti, tod�l teko ruoštis dar vienam �ygiui kitais metais.

Sienas atstoja uola

Pranc�zijoje, Alpi� tarpukaln�je prie gra�aus e�ero, daugiau nei dviej� kilometr� aukštyje stovi piramid�s formos koply�ia, o Šveicarijos kalnuose lietuvi� keliautojai atrado koply�i�, primenan�i� arkomis puošt� tvirtov�. Ji yra didelis traukos centras ir d�l netoliese pastatyt� restoran� bei �rengt� atrakcion� turistams. "Tokio ne�prasto didingo vaizdo niekur nesu mat�s. Jis puikiai atsiveria leid�iantis ve�imai�iais, kuri� greit� gali pats reguliuoti", - sako Šiauli� vyskupas.

Italijos Monte Baldo kalnuose �sispraudusi� šventov�, kurios dvi sienas ir altori� atstoja uola, buvo sud�tinga nufotografuoti, nes tr�ksta erdv�s - iš kitos pus�s trukdo kalnai. "Net kelet� kart� �kop� fotografavome iš toliau teleobjektyvu. Reik�jo gaudyti moment�, nes koply�ia tik kelet� valand� b�na apšviesta saul�s, o daugiausia laiko ji sk�sta uolos šeš�lyje", - pasakoja jis.

Daugiausia koply�i� yra Italijoje, ne viena j� - Dolomit� kalnuose. �domu tai, kad prie debes� keteras siekian�i� ba�ny�i� verda gyvenimas lyg didmiestyje. Lietuvius stebino, kad prie šventoriaus �sik�r�s turgus si�lo absoliu�iai visk� - nuo asilo iki traktoriaus. Prekeiviai prekiauja nuo ryto iki aštuntos valandos vakaro, linksminasi, geria vyn� ir laukia po šv. Miši� atskuban�i� turist� ar vietini� gyventoj�.

Kaln� paviliotas

Kalnais vyskupas Eugenijus Bartulis u�sikr�t� dar dirbdamas Kauno arkikatedroje bazilikoje. �tempta dienotvark� - kas pusvaland� laikomos šv. Mišios, interesant� pri�mimas, per pietus valgomi pusry�iai, ligoni� lankymas, laidotuv�s ir ilgos �moni� eil�s prie klausyklos, miego ir poilsio tr�kumas - taip išsekino, kad savijauta b�ti tarsi apdujus tapo �prasta.

Taip t�s�si tol, kol E. Bartulis nesutiko psicholog�s, pakvietusios vasar� kartu keliauti � kalnus ir taip pastiprinti sušlubavusi� sveikat�.

Pirmoji kelion� dar sovietme�iu � Kaukazo kalnus labai išvargino, piršo mint�, ar išvis reik�jo leistis �kalbamam, ta�iau gr��us savijauta bemat pager�jo. Nuo to laiko, laukiamos atostogos dvi savaites atskub�davo vasar�, o dvi savaites pral�kdavo su slid�mis Tian Šanio, Kaukazo, Kilimand�aro ar Pamyro kalnuose. Tiesa, taip buvo iki 1990 met� Kaune �vykusios automobilio avarijos. Patyr�s kojos traum�, kai bet koks jos kryptel�jimas yra pavojingas, vyskupas jau nebesileid�ia � kalnus �iem�, ta�iau pagal galimybes stengiasi kopti vasar�.

Tyko pavojai

Aukš�iausia viršukaln�, � kuri� dar sovietme�iu buvo �kop�s vyskupas, st�kso Kilimand�aro kalnuose ir yra 5685 metr� aukš�io. � j�, kaip ir � kiekvien� aukšt� kaln�, teko lipti �ingsnis po �ingsnio, kaskart sustojant �kv�pti oro, juk kuo aukš�iau, tuo labiau tr�ksta deguonies. Lipo kaip kaln� turistas - be jokios specialios �rangos. Tuo pat metu iš kitos kaln� pus�s kop� profesionali� alpinist� grup�. Dviej� �moni� ��tis primin�, kad kalnai ne tik paslaptingi ir kerintys, bet ir kupini pavoj�.

Laikotarpiu, kai religin� laisv� buvo var�oma, � kalnus kunigai kopdavo su jaunimo b�reliais, sakydami jiems pamokslus, giedodami giesmes ir bendraudami dvasin�mis temomis.

"Kelion� � Kilimand�ar� �strigo labiausiai. Kop�me penkias dienas � penki� kilometr� aukšt� itin sunkiomis s�lygomis. Kai kuriais atvejais, �mogui lipant � kalnus, šird�iai tek�s didelis kr�vis gali sukelti net mirt�. Kopti teko net nakt�, kad anksti ryt� b�tume viršuje, nes dien� pro debesis neb�t� nieko matyti. Tr�ko miego, kent�me dr�gm�, maitinom�s ne�prastu, aštriu maistu, kur� ruoš� m�s� daiktus neš� afrikie�iai, ta�iau viršukaln�je nuovarg� atpirko akyse patek�jusi saul�", - prisiminimais dalijasi vyskupas Eugenijus Bartulis.

�veikti dvira�i� baim�

Pra�jus� šeštadien� - Tarptautin� dien� be automobilio - Lietuvos vairuotojai automobili� neatsisak�. Ta�iau entuziast�, mašin� kei�ian�i� � dvirat�, vis d�lto yra. Vieno j� pasteb�jimai - "Šiauliai plius" skaitytojams.

Timas PETRAITIS

Ar tikrai pasiek�me t� rib�, kad geriau u� mašin� nieko neb�ra?

Autoriaus nuotr.

Atsakykite � tris klausimus:

1. Ar kasryt � darb� va�iuojate dvira�iu?

2. Ar esate va�iav� � darb� dvira�iu, vilk�dami prašmatn� kostium�?

3. Ar jums neb�t� gaila u� naujus dvira�io ratlankius pakloti net 300 Lt?

Jei � visus klausimus atsak�te "taip", tada tariu: "A�i� Tau, Dievuli, nes Lietuvoj ne aš vienas toks, iškrit�s iš normali� �moni� rato."

Papasakosiu apie tai, kaip iš tikr�j� sunku yra kas ryt� va�iuoti � darb� dvira�iu. Patik�kit, tikrai ne d�l fizinio nuovargio. D�l to, kad esi vienišas arba bent jau ma�uma. O jei dar pabandai prasi�ioti, kad Skandinavijos šalyse darbuotojai, atvykstantys � darb� ekologiška dvirate priemone, yra darbdavi� remiami papildomu priedu prie atlyginimo (kaip ir ner�kantys, beje), tai sulauki tokios reakcijos, lyg tavo m�stymas b�t� kaip ma�o �alio ufonauto, kuris neturi smegen�.

Lietuviui reikia mašinos. Patvarios, geros, presti�in�s. Lietuvis nenori vargti ir minti dvira�io pedal�. Jis jau nuo "ruso laik�" kolektyvin�je pas�mon�je nešiojasi vidin� Jon�, kurio "koja spaud�ia gaz�". T�las kartais pam�sto, kad benzinas ka�kod�l vis brangsta, bet iš principo ka�k� pakeisti nesiry�ta.

Man atrodo, kad lietuvio, vairuojan�io mašin� ir tik mašin�, širdyje yra daug baim�s. Jam sunku suvokti, kad mašinos gali ir nebeb�ti. Ar taip sunku �sivaizduoti, kad benzinas iš ties� gali baigtis? Arba kad ateis diena, kai mašin� prie darboviet�s reik�s statyti kilometro atstumu, nes papras�iausiai nebebus vietos ar�iau?

Bet ka�kur nuklydau. Nor�jau parašyti paprast� dalyk� – mašina n�ra vienintelis ir geriausias daiktas j�s� tingiam k�nui transportuoti. Tai daugiau �pro�io, po�i�rio, perteikt� vertybi� ir pasaul��i�ros dalykas.

Štai jums keletas dalyk� iš asmenin�s patirties, kod�l aš teikiu pirmenyb� dvira�iui:

* Dvira�iui nereikia benzino, jam reikia j�s� raumen�.

* Dvirat� galima prirakinti beveik prie bet ko (blogiausiu atveju - prie pakel�s med�io). Pavyzd�iui, savo darboviet�je aš esu antras ar�iausiai ��jimo savo transporto priemon� "parkuojantis" darbuotojas. Prieš mane "parkuojasi" tik itin desperatiški darbuotojai, kurie turi ��lumo u�statyti mano dvirat�.

* 6 km kelion� � darb� (Kaune), kuris prasideda 8 val. ryto, vidutiniškai �veikiu per 20-25 min. Per kiek nuvykstate j�s?

* Atmetus vien� dien�, kai buvau apsinuodij�s alkoholiu, jau daugiau nei dvejus metus nesirgau jokia rimta liga.

* Dvira�iu neva�in�ju tik gruod�, saus� ir vasar�. Tada keliauju viešuoju transportu.

* Jei man tikrai prisireikia mašinos – skolinuosi.

* Esu vienas per dien� nukeliav�s iš Kauno � Šiaulius (vien� kart� per K�dainius, Šeduv�, Radvilišk�, kit� kart� – per Kry�kaln�). Nuva�iav�s per dien� daugiau nei 150 km supranti, kad gali pasiekti tikrai daugiau, nei manei. Jei netikite – išbandykite. Tada ir darbdavi� keliami tikslai ar kiti gyvenimo išš�kiai, palyginti su šiuo, atrodo ka�kokie nerimti... Prisiminiau, kad S. Daukantas, nor�damas studijuoti Vilniuje, p�s�iomis �veik� atstum� nuo Papil�s iki Vilniaus. Kur šiais laikais sutikti tok� valios ry�t� demonstruojant� �mog�? Ar j�s sugeb�tum�te nueiti iki savo darbo p�s�iomis?

Ir klausimas pabaigai. Ar tikrai �monija pasiek� t� rib�, kad geriau u� mašin� nieko neb�ra? Ar tik nebus taip, kad pernelyg komfortiškai �pratome gyventi ir senokai bebuvome tikrai surizikav� ar tur�j� tikrai sud�ting� išš�ki� gyvenime?

Linkiu išgyvendinti iš vidaus visus tuos pasimetusius, gaz� spaud�ian�ius Jonus ir atrasti drebant�, bijant� save. Ištraukti j� � dienos švies� ir leisti jam gyventi. Va�iuoti dvira�iu � darb� n�ra lengva, nes b�site išskirtinis, keistas, "netokskaipvisi". Išdr�skite b�ti savimi.

"Visi, kurie va�in�ja dvira�iu, yra mano draugai", – taip savo knyg� "Naivus. Super" pradeda Erlend Loe. O man belieka tik jam pritarti.

�iaulie�i� meninink� s�km� Chmelnickyje

Ri�ardas JAKUTIS

Pra�jusi� savait� nedidukas m�s� miesto meninink� desantas lank�si Chmelnickyje, Ukrainos mieste, su kuriuo Šiauliai bi�iuliaujasi. Šiame Vakar� Ukrainos mieste, šven�ian�iame gimtadien�, vieš�jo ir Šiauli� vald�ios vyrai. K� jie pamat� ir suder�jo, manau, praneš patys, tik norisi pasid�iaugti, jog m�siški� delegacija atrod� puikiai. Laisvumas, humoras liudijo, kad tai laisvos šalies �mon�s. Ukraina, kiek pasteb�jau, dar tik �engia demokratijos link, nors jau ir daug pasiek�.

Su Šiauliais besibi�iuliaujan�io Chmelnickio miesto vicemeras V. Badi�ius dovan� gavo R. Parafinavi�iaus fotografuot� akt�. D�l šio menininko akt� parodos buvo kil�s triukšmas.

Chmelnickyje 250 t�kstan�i� gyventoj�. Tai pramon�s miestas, bet kult�ra �ia nenustumta � šon�: veikia keletas muziej�, galerij�, teatr�. L�li� teatras �inomas net u� Ukrainos rib�. Chmelnickyje �sik�r�s apskrities šiuolaikinio Ukrainos meno muziejus, kuriame Šiauli� "Laipt� galerija" pristat� net keturias parodas. Tai lietuvi� grafikos klasika (V. Petravi�ius, T. Valius, A. Veš�i�nas ir kt.) iš "Laipt� galerijos" fond�, skulptoriaus Martyno Gaubo, fotomeninink� Juozo Bindoko ir Rolando Parafinavi�iaus darbai. Fotomenininkas ir aktorius Juozas Bindokas atve�� savo koleg�, Šiauli� dramos teatro aktori� portretines nuotraukas, Rolandas Parafinavi�ius - puiki� akt� parod�l�. D�l šios parodos kilo net triukšmelis, kuris m�s� miesto menininkams v�liau tik pagelb�jo.

Miesto merijos reikal� su u�sieniu skyriaus ved�ja, pama�iusi kabinamas akt� nuotraukas, pareišk�, jog tokios parodos rodyti chmelnickie�iams negalima. Muziejaus, kuriame buvo kabinama šiaulie�i� ekspozicija, darbuotojai apie tai prasitar� vietos menininkams. �inia �aibo greitumu pasklido po vis� Chmelnick�. �mon�s vienas po kito �jo � muziej� prašydami parodyti tas nuotraukas. Tiesa, viskas greitai buvo išspr�sta. Jau kit� ryt�, t. y. dar prieš atidarant parod�, paskambino miesto vicemeras ir švent�s organizacinio komiteto pirmininkas Viktoras Baidi�ius ir atsipraš� sakydamas, jog turi jie dar "XIX am�iaus iškasen�", taip jis pavadino t� draud�j�, bei papraš� eksponuoti visk�, k� tik šiaulie�iai atsive��.

Nors mieste vyko daug rengini�, � šiaulie�i� parodos atidarym� pl�stel�jo minia. Šiaulie�ius pristat� ir parod� atidar� ta pati "XIX am�iaus iškasena", vis kartodama apie pas juos atve�t� "nuostabi� parod� iš Lietuvos". Parodos atidarymo metu dalyvavo ir jau min�tas Chmelnickio miesto vicemeras, kiti vietos vald�ios atstovai, Šiauli� delegacijos vadovas - Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos direktorius Rimundas Domarkas, visi m�s� delegacijos nariai. Aišku, did�iausias at�jusi� � parod� b�rys spiet�si prie Rolando Parafinavi�iaus nuotrauk� ir labai nor�jo išvysti pat� j� autori�.

Tiesa, nepasakysi, kad chmelnickie�iai nesidomi menu. Pro �moni� b�r� jie spraud�si prie sen�j� lietuvi� grafikos darb� ir �d�miai studijavo kiekvien� lietuvi� klasiko Viktoro Petravi�iaus rai�inio linij�, reg�dami šiaulie�i� aktori� nuotraukas j� autoriaus Juozo Bindoko klausin�jo apie Šiauli� dramos teatr�, steb�josi �domiais skulptoriaus Martyno Gaubo darbais. Prie "linksmosios ir �avosios", kaip chmelnickie�iai pramin�, "Laipt� galerijos" direktor�s Janinos Ališauskien�s visiškai neb�t� buv� galima prasibrauti, jei ji pati neb�t� sugalvojusi pasiimti atsive�to lietuviško pyrago ir prieiti prie vis� su vaiš�mis. Parodos atidarym� papuoš� Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos mokytojos kanklinink�s Elenos Ralien�s pasirodymas. Šveln�s kankli� garsai paryškino vilting� m�s� grafik� k�rini� li�des� ar moters gro�� R. Parafinavi�iaus nuotraukose.

Muziejaus, kuris pri�m� šiaulie�ius, darbuotojai sak�, jog netyla skambu�iai ir vis klausin�jama, kiek dar paroda iš Lietuvos veiks. Kadangi nuo Šiauli� iki Chmelnickio - kelias neartimas, parod� po keleto dien� eksponavimo tur�jome išsive�ti. O muziejus atviras lankytojams buvo ir sekmadien�, nors šiaip ši� dien� jis nedirba.

Šiauli� delegacijoje buvo ne tik vald�ios vyrai, bet ir meninink� grupel�.

Šiaulie�i� parodos atidarym� papuoš� Šiauli� 1-osios muzikos mokyklos kanklinink�s Elenos Ralien�s pasirodymas

Rolando PARAFINAVI�IAUS nuotr.

"Misija - Sibiras" - praeities p�dsakais

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Pra�jusi� savait� Šiauli� universitete vyko susitikimas su ekspedicijos "Misija - Sibiras 2007" dalyviais - projekto iniciatoriumi Lietuvos ambasadoriumi Jungtin�je Karalyst�je Vygaudu Ušacku bei ekspedicijoje dalyvavusiais jaunuoliais Jurgita Šilinskaite ir Tadu Kvasiliumi. Pirmosios ekspedicijos prasid�jo pra�jusiais metais. Pernai � Sibir� buvo surengtos trys ekspedicijos, šiemet - viena, ta�iau pati gausiausia. Vasaros pabaigoje Sibiro taigoje išsibars�iusias per kar� ištremt� lietuvi� kapines lank� ir tvark� 22 ekspedicijos dalyviai, vedini patyrusio vadovo.

Lietuvai�iai steng�si kiek galima daugiau sutvarkyti laiko ir oro s�lyg� paveikt�, apl��usi�, išvirtusi� medini� kry�i�, ta�iau j� tiek daug, kad visko �veikti ne�manoma.

Tvark� kapus

Ekspedicijos "Misija - Sibiras 2007" dalyviai pasakojo patirtus �sp�d�ius, demonstravo fotografijas Anglijoje, priartindami kitatau�ius prie Lietuvos istorijos. Dabar projekto dalyviai savo patirt� skleid�ia keliaudami po Lietuv�. Šiauli� studentai - vieni pirm�j�, ekspedicijos �sp�d�ius išgird� iš dalyvi� l�p�.

Projekt� "Misija - Sibiras" inicijavo ambasadorius Vygaudas Ušackas, o organizavo Lietuvos jaunimo organizacij� taryba (LiJOT).

Ekspedicija iš Vilniaus išvyko traukiniu, o iš Maskvos � Krasnojarsk� skrido l�ktuvu. Šiemet projekto dalyviai keliavo � Revu�ij lager� ir Rešotus, kur per pirm�j� ve�im� buvo ištremta per tris t�kstan�ius lietuvi�.

Ši�met�s ekspedicijos dalyviai Sibiro platyb�se išbuvo dvidešimt dien�. Jie lank� apleistas tremtyje �uvusi� lietuvi� kapines, tvark� kapus ir fiksavo išlikusius duomenis. Did�iausias medini� kry�i� priešas - laikas, samanos ir dr�gm�. Nauj� kry�i� pastatyti lietuvai�iai negal�jo, steng�si iškirsti ma�us medelius, išrauti kr�mokšnius, �ol�, taisyti sul��usius kry�ius, nuvalyti juos. Ilga kelion� p�s�iomis pa�iomis �vairiausiomis oro s�lygomis su kuprin�mis ir palapin�mis ant pe�i�, �kyriai puolant piktiems uodams, reikalavo iš dalyvi� nema�ai ištverm�s ir fizini� j�g�. �ygiuoti teko 110 kilometr� p�s�iomis taiga, kur �ol� buvo aukštesn� nei du metrai.

Ekspedicijos dalyv� Jurgita Šilinskait� buvo atrinkta iš 600 pretendent�. Dalis atrinkt� kandidat� buvo pakviesti � "repeticij�" - �yg� Dz�kijos miškuose, kurie tur�jo b�ti panašus � b�sim� kelion� Sibire. Kandidatai su kuprin�mis ant pe�i� per dvi dienas tur�jo nukeliauti 53 kilometrus. Ištv�r� tik penkiolika.

Abejojantiems atrankos objektyvumu ekspedicijoje dalyvav�s Tadas Kvasilius sak� pats es�s pavyzdys ir si�l� norintiems išbandyti j�gas b�simuose projekto etapuose pildyti anketas ir informacijos ieškoti interneto svetain�je www.misijasibiras.lt.

�uvo t�kstan�iai lietuvi�

Ambasadoriaus Vygaudo Ušacko asmenin� istorija susijusi su tremtimi - jo senelis Adomas išbuvo tremtyje penkerius metus.

Ambasadori� V. Ušack� stebino Rusijos infrastrukt�ra. Apie 300 kilometr� magistral�s - �vyrkelis, kuriuo buvo galima va�iuoti, negadinant automobilio, vos 10-15 kilometr� per valand� grei�iu. Tad 400 kilometr� �veikti �manoma tik per septynias valandas.

"Keliaujant � Rešotus, prie kal�jimo administracijos rus� kapitonas iš�j�s klaus�, k� mes �ia veikiame. Atsakiau, kad lankau vietas, kur buvo ištremtas mano senelis. "K� jis dar�?" - paklaus� jis. Atsakiau: "S�d�jo..." - pasakojo V. Ušackas.

Nuo 1941 met� Rešotai tapo genocido simboliu. Revu�ij lageryje buvo �kalinta per t�kstant� inteligentijos atstov� - mokytoj�, tarnautoj�, dvarinink�, politini� veik�j�, kurie �ia mir� nuo bado ar šal�io.

Revu�ij lageryje yra išlik�s vienintelis autentiškas namas ir kamera, kur kal�jo Vygaudo Ušacko senelis Adomas. Jis, kaip politinis kalinys, tremtyje išbuvo daugiau nei penkerius metus - buvo išve�tas 1941-�j� bir�elio 14-�j�, o gr��o 1946 met� gruod�. Nuteistas ir ištremtas iš savo krašto Adomas Ušackas išgyveno. Išgyveno tik nedidel� saujel� ten buvusi� lietuvi�. Ambasadorius citavo Danut�s Šilinien�s knyg� "Testamentas ukmergiškiams", kur irgi yra u�rašyti Adomo Ušacko atsiminimai - tai, k� tremtiniams teko išgyventi Rešotuose:

"Iš t�kstan�io gal ir išlikome koks šimtas... Kiekvien� ryt� tekdavo po 12-15 vyr� u�kasti. Mirusiuosius išrengdavo nuogai, pakinkydavo karves � ve�im�, sukraudavo kaip malkas vien� ant kito. Ir jokio �enklo, kad tu buvai �mogus, gimei, augai, gyvenai Lietuvoje. Medel�, alyv�, obelait� kadais sodinai... Tuos, kurie negal�davo atsikelti nuo išsekimo, lagerio viršininkas griuvin�jan�ius sustatydavo � eil� ir tracht, tracht, tracht � kaktas. O tada su neslepiamo pyk�io paniekinimu iškošdavo: "Zaberite, sobaki" (rus. "Surinkite, šunys"). Niekada to vaizdo nepamiršiu iki mirties."

Šiaulie�iai - vieni pirm�j�, pagerb� �uvusiuosius

Ieškodami kal�jimo p�dsak�, ekspedicijos dalyviai rado deg�sius, betono, gele�ini� gult� liekanas. Did�iulis kal�jimas sudeg� prieš aštuonerius metus. Sklando dvi kal�jimo gaisro prie�astys: nat�raliai kil�s gaisras arba p�dsakus naikinantis ty�inis padegimas, sietinas su padid�jusiu Baltijos šali� interesu.

Beje, �domus faktas, kad šiaulie�iai - vieni pirm�j� buvo atva�iav� pagerbti �uvusi�j� atminimo ir stalinizmo aukoms, krašto broliams atminti 1992 met� gegu��s 10 dien� pastat� paminkl�, kur� v�liau chuliganai apšaud�. Nuotraukose u�fiksuotos kulk� �ym�s.

Revu�ij politini� kalini� ir tremtini� kapin�s buvo �rengtos atskirai. Po karo sovietai ten buvo �reng� šaudykl�, kad bet kokius p�dsakus sunaikint�.

Rusai - šilti �mon�s

Iš 600 pretendent� alinan�iai ekspedicijai "Misija - Sibiras 2007" buvo atrinkta 15 ištvermingiausi� ir fiziškai stripri� jaunuoli�.

Posobnoje kapin�s ypatingos tuo, kad 20 kilometr� spinduliu n�ra n� vienos gyvenviet�s. Prieš 50 met� ten buvo lietuvi� kaimas, kurio nelik� n� �ym�s, tik kapinait�s.

Bolšoj Ungut prieš 60 met� pastatyti barakai iki šiol nepakit�. �mon�s tarsi u�mig�, nieko nenori keisti, nors aplinkui s�lygos palankios. Sutikti �mon�s �vairi� taut� palikuonys - labai šilti ir dauguma susij� su per kar� išdraskytomis šeimomis. Barakuose b�davo po keturis kambarius, kuri� viename gyvendavo po keturias lietuvi� šeimas.

Lietuviai r�pinasi mirusiaisiais, rusai myli gyvuosius

Jeigu lietuviai Ispanijoje pluša apelsin� plantacijose, tai � Rusij� pl�sta kinai ir did�iuliuose šiltnamiuose augina agurkus ir pomidorus. Devynis m�nesius jie, atva�iav� prie Narvos miesto, dirba ir gyvena, net pramoksta rusiškai.

Iš prad�i� nepatikliai � po Sibir� su trispalve klaid�iojan�ius lietuvius �i�r�j� rusai, išgird�, kad šie lanko �uvusi� tautie�i� kapus, sakydavo, kad kap� tvarkymas yra "svetoje delo" (rus. "šventas reikalas"), ir patys si�lydavo pagalb� - vieni pernešdavo per kelyje pasitaikius� sraun� upel�, pad�davo u�klimpusiems iš bal� išva�iuoti, kiti vaišindavo arbata ar prigaudydavo �uvies.

"Kalbinti vietiniai lietuvius prisimindavo darbš�ius ir vaišingus �mones. Lietuviai išmok� tenykš�ius rusus auginti kiaules, bulves, laikytis tvarkos. Pravoslavai šiek tiek kitaip �velgia � kap� prie�i�r�. Aplankydami kart� per metus artim�j� poilsio viet�, rusai s�da u� stalo, esan�io tiesiog šalia kapo, iš širdies pabendrauja, vaišinasi, palieka saldaini�. J� manymu, myl�ti ir r�pintis reikia gyvaisiais, o apie lietuvius rusai net anekdot� yra sukurp�: "Jei nori, kad kapas b�t� pri�i�r�tas, vesk lietuv�", - ne tik li�dnus dalykus pasakojo J. Šilinskait�.

Mergina link�jo nepamiršti draug�, artim�j�, kol jie gyvi, ir išlaikyti gra�i� tradicij� - pri�i�r�ti mirusi�j� kapus.

"Kapin�se matydavome �vairi� vaizd� - Lietuvoje toki� unikali� tvoreli�, kaip ten, niekur nerastum, išvirt� 4-5 metr� mediniai kry�iai, apaug� �ole ir samanomis, kiti numesti prie kap�, iš kuri� lietuviai jau išsive�� artim�j� palaikus. Kartais kapas tur�dav�s vartelius, pro kuriuos gali prieiti prie kapo, o kartais j� n�ra - tarsi reikšt�, kad �mon�s, laidoj� savo artimuosius, �inojo, kad daugiau ten nesugr�š", - kalb�jo Jurgita.

Ambasadorius Vygaudas Ušackas su s�numi prieš por� met� lank�si Kam�iatkoje, o Sibire abu buvo pirm� kart�. Ambasadorius s�nui sunkiai gal�jo paaiškinti, kod�l Maskvoje dar daug kur išlik� Lenino ir Stalino portret�. Per kar� juk �uvo 27 milijonai �moni�. Ta�iau karas buvo laim�tas, tod�l tie vadai iki šiol Rusijoje yra gerbiami.


Ekspedicijos dalyviams teko ne tik brautis per aukšt� �ol� ir tankius kr�mokšnius, bet ir prašyti pagalbos sunkve�imi�, kad šie ištempt� u�klimpusius automobilius.


Kai kuriuos kapus pasiekti buvo galima prav�rus vartelius, o kai kurie kapai buvo aptverti aklinomis tvorel�mis, tarsi �mon�s, laidoj� artimuosius, �inojo, kad daugiau niekada j� negal�s aplankyti. www.misijasibiras.lt archyvo nuotr.

Obuolmu�ius pakeitusios "Calibros"

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Neseniai pra��usioje "Šiauli� dien� 2007" švent�je šiaulie�iai ir miesto sve�iai tur�jo galimyb� pasig�r�ti stiling� perdaryt� automobili� kolekcija ir išrinkti pa�i� gra�iausi� "Opel Calibra" mark�s mašin�. Visos mechanin�s gra�uol�s, išpuoštos aerodinaminiais piešiniais, priklauso "Calibra-club" nariams iš visos Lietuvos. Aerodinamini� piešini� ir id�j� autorius - klubo, vienijan�io per šimt� šalies nari�, prezidentas klaip�dietis Danielius Dja�kovas.

�s�d�s � "Calibr�", pasijunti tarsi MTV laidoje "Papimpink mano ratus". "Tai jie nuo m�s� nusi�i�r�jo", - juokauja "Calibra-club" prezidentas Danielius Dja�kovas.

D�mesio vertas ne tik automobilis

Ekstravagantiškos išvaizdos, tatuiruotas, auskarais nusagstytas 25-eri� met� vaikinas sako, kad aplinkini� d�mesio jam niekada n�ra per daug. Praeivi� �vilgsniai sminga ne tik � jo iš minios išsiskirian�i� išvaizd�, bet ir � "ratus", kuriais jis va�in�ja po miest�.

"Anks�iau jaunuolis balnodavo obuolmuš� �irg� ir, nujoj�s pas mergel�, stengdavosi j� su�av�ti. Noras sulaukti d�mesio išliko iki ši� dien�. Tik dabar �irgus kei�ia automobiliai, kurie, beje, reprezentuoja �mog�. Pa�velg�s � mašin�, gali spr�sti apie jos savininko status�. Gali u� šimt� t�kstan�i� lit� �sigyti prabang� automobil�, kuriame viskas �diegta ir sutvarkyta. Pamat� toki� mašin�, visi galvos - va, turtingas verslininkas, u�sidirb�s pinig�, va�iuoja. Aš galiu nusipirkti automobil� u� dešimt t�kstan�i� ir j� neatpa��stamai perdaryti, investuodamas dar 60-70 t�kstan�i�. Tur�siu vienetin� mašin�, � kuri� atsisukdami �mon�s kalb�s - tas bi�as ne tik turtingas, bet turi ir "afig�n�" fantazij�", - apie savo pom�g� perdaryti automobilius kalba Danielius Dja�kovas.

Vaikinas sako iki šiol, kiekvien� kart� išlipdamas iš automobilio, jau�i�s išsiskiriant� did�iul� adrenalino kiek� kraujyje, o rankos tada virpan�ios, lyg k� tik pasisupus karusel�mis - toks didelis �moni� d�mesys.

Neparduot� u� jokius pinigus

Danielius turi dvi mašinas. Perdaryt� 1990 met� "Opel Calibra", su kuria jis atvyko � Šiaulius, vadina sekmadienine. Kita, praktiškesn�, yra skirta va�in�ti kasdien. �sp�ding�ja "Calibra", kaip ir baikeriai motociklais, Danielius va�in�ja tik šiltuoju sezonu, da�niausiai savaitgaliais arba vykdamas � parodas, renginius, kai reikia pademonstruoti savo id�jas ir darb�. �iem� vaikinas j� "u�konservuoja" - pastato � gara��, mat šio modelio k�bulas link�s r�dyti, be to, pati "tiuninguota" mašina yra labai �ema.

"Calibros" dizainas, salonas, aerografija, jaukumas, apšvietimas - visa sukurta Danieliaus. Sritis, kuri� jis nesupranta, patiki specialistams. "Tai malonaus, komfortiško ir ekonomiško va�iavimo derinys. Grei�io, kur� išvysto šis pagal techninius duomenis ne itin galingas automobilis, man pakanka. Nors tai - sportinio tipo mašina, ši modifikacija n�ra skirta greitai lakstyti", - atskleid�ia pašnekovas.

Paklaustas, kiek �kainot� š� savo automobil�, Danielius yra atviras: "N� u� k� neparduo�iau. Tai buvo mano bandymas, truk�s penkerius metus. Kas nepatikdavo, v�l perdarydavau. Kasmet vis k� nors nauja padarydavau. Jeigu gyvenimas vis d�lto priverst� jos atsisakyti, parduo�iau j� dalimis, o k�bul� ve��iau � metalo lau��, nes per daug skaudu b�t� matyti, jei kas nors nusipirk�s ve�iot� ja bulves, o praeiviai apgailestaudami d�saut� - kokia gra�i mašina buvo ir � k� pavirto."


Aerodinaminis piešinys gali b�ti skirtingo stiliaus ir �vairi� motyv�: drakon�, �moni�, kaukoli�, biomechanini� pabais� element�, mistini� gamtos reiškini� ar kino film� persona��.

Pelno prizines vietas

Aukšt�j� menin� išsilavinim� turintis Danielius yra tatuiruo�i� meistras. Piešti jam patiko nuo pat vaikyst�s: kiek save atsimena - visur ir visada. Savo �kv�p�ju jis �vardija meniškos sielos t�t�, kuris ir paskatino lankyti Klaip�dos vaik� dail�s mokykl�. V�liau vaikinas baig� E. Balsio men� gimnazij�, kur ir susidom�jo tatuiruo�i� menu. Eksperimentuodamas, kurdamas tatuiruotes sau ir draugams, rinkdamas informacij�, keliaudamas, Danielius suk�r� savit�, išskirtin� stili�. B�damas kruopštus ir smulkmeniškas, mielai pasirinko Vilniaus dail�s akademijos Telši� taikomosios dail�s katedr�. Prieš trejus metus �gijo staliaus-juvelyro specialyb�.

Jau antrus metus Danielius vadovauja "Calibra-club", dalyvauja su klubu �vairiuose Europoje vykstan�iuose perdaryt� automobili� konkursuose ir pelno prizines vietas. U�sakym� gra�inti mašinas klaip�dietis sulaukia iš visos Lietuvos. Jo sukurtas projektas - aerodinaminis piešinys ant automobilio kapoto ir šon� - kainuoja nuo pusantro iki trij� t�kstan�i� lit�. Nupurškimas da�ais �vertinamas atskirai. Kaina priklauso nuo to, kokios kokyb�s klientas pageidauja - gara�inio lygio ar prabangaus, aukštos kokyb�s (viena darbo valanda - 100 Lt). "Klientams labai patogu, kad aš pats pas juos atva�iuoju. Esu išpieš�s per 40 "tiuninguot�" automobili�, - vardija Dalnielius pridurdamas, jog jau neskai�iuoja t� mašin�, kurioms yra pakeit�s salonus.

Visiškai perdarytas mašinos salonas, neonin�s šviesos, �montuotas televizorius suteikia jaukumo.

Autor�s nuotr.

"Be2gerther" pasirod� "Brainers" kritikavo tik A. Mamontov�

Pirm�j� festival� "Be2gether" Norvilišk�se kuo geriausiai apib�dino jame koncertavusi šiaulie�i� grup� "Brainers". Muzikantams patiko viskas. Šiuo festivaliu susidom�j� d�l jame tur�jusi� koncertuoti �vaig�d�i� iš u�sienio - "Killers", "Muse" ir "Stereophonics", šiaulie�iai sako juo n� kiek nenusivyl� ir kai su�inoj�, jog ši� �vaig�d�i� nebus, o koncertuos kitos.

Iš eil�s: "Brainers" b�gnininkas Darius, gitaristas Jonas, vokalistas Paulius ir bosistas Evaldas. �sp�ding� savaitgal� Norvilišk�se praleidusiems "braineriams" šis savaitgalis bus dar �simintinesnis - šeštadien� vokalisto Pauliaus vestuv�s. Vienoje Šiauli� ba�ny�i� jis aukso �iedus sumainys su "Šiauliai plius" �urnaliste Modesta Jurgaityte.
"Brainers" archyvo nuotr.

"Visas festivalio dienas tvyrojo gera nuotaika, apsaugininkai buvo nepikti, visi susirinkusieji - ka�kokie atsipalaidav�. Apsieita be muštyni� ir incident�, o tai lietuviams neb�dinga, - kalb�jo "Brainers" b�gnininkas Darius Dovydavi�ius pridurdamas, kad "Be2gether" n�ra ko lyginti su Bliuzo ar Roko naktimis. - Ir Bliuzo, ir Roko naktys - tai girtuokliavimas prie e�ero. O �ia e�ero nebuvo..."

Muzikantai sako, jog jiems ypating� gyvenimo s�lyg� nebuvo suteikta. Kaip ir visi muzikantai, jie gyveno specialiai muzikantams atitvertoje palapini� teritorijoje. Šiaulie�iai d�iaugiasi d�l to gal�j� geriau pa�inti festivalyje koncertavusis muzikantais. Paklaustas, ar su jais palapin�se gyveno ir �vaig�d�s iš u�sienio, pašnekovas nusijuok�: "�vaig�d�s pakoncertavo ir išva�iavo. J� reikalavimai ne tokie, kad palapin�se gyvent�."

"Brainers" � festival� buvo pakviesti groti sekmadienio programoje. Visi lietuviai atlik�jai su keliomis grup�mis iš Baltarusijos ir Rusijos pasirod� antr� festivalio dien�, sekmadien�. �vaig�d�s sugrojo šeštadien�. Išimtis - Andrius Mamontovas. "Brainers" sako nusisteb�j� šio lietuvi� atlik�jo scenos kult�ra - vietoj skirt� 30 pasirodymo minu�i� A. Mamontovas koncertavo net pusantros valandos.

"Aikšt�je viena prieš kit� stov�jo dvi scenos. Kol vieni muzikantai koncertuodavo vienoje j�, kitoje ruošdavosi kiti. Andrius Mamontovas, u�gaiš�s savo pasirodymu vis� valand�, privert� ant scenos mind�ikuoti ir nejaukiai pasijusti "Morcheeba" muzikantus", - pasakojo Darius Dovydavi�ius. "Brainers" b�gnininko nuomone, A. Mamontovo pasirodymas buvo puikus, klausytojai tai �vertino, prašydami nuolat pakartoti. Ta�iau, pašnekovo nuomone, festivaliuose egzistuoja tam tikros taisykl�s ir negalima juose elgtis, kaip pasielg� Lietuvi� scenos �vaig�d�, tarsi tai b�t� jo solinis koncertas.

"Mes pasirod�me sekmadien�. Buvome patys pirmieji. Buvo �domu groti, nes m�s� klaus�si ma�a saujel� �moni� - draug� ir pa��stam�. Ta�iau pama�u klausytoj� vis gaus�jo. Mes apšild�me publik� prieš rus� grup�s "Model Neba" pasirodym�", - pasakoja Darius Dovydavi�ius, kuriam labai patiko festivalio klausytojai. Jo �od�iais, daugiausia buvo vidutinio am�iaus jaunimo. "Manau, kad organizatoriai teisingai pasielg�, nustatydami gana nema�� bilieto kain� - nuo 80 iki 140 lit�. D�l to nebuvo �moni�, kurie � festival� atva�iavo tik pagerti", - sak� jis pridurdamas, kad pra�j�s savaitgalis buvo tikrai geras. "Jei kit�met ir neb�sime kvie�iami � Norviliškes, va�iuosime ir nekviesti", - juokavo šiaulie�i� grup�s b�gnininkas.

Paklaustas, ar grup� šiemet gros per "Šiauli� dienas", D. Dovydavi�ius atsak�, jog ne. Ta�iau spal� grup� planuoja koncertin� tur� po Lietuv�, Latvij� ir Lenkij�. Artimiausiu metu - gal �iem� - "Brainers" �ada pagaliau �rašyti album�.

"Be2gether": muzika, �ypsenos ir taut� draugyst�

Simona PETRAITYT�

T�kstan�iai �moni�, daug šypsen�, trumpas vasaros lietus, kokybiška muzika, gera nuotaika, alkoholis ir dainos. Tai tik ma�a dalis to, kas pra�jus� savaitgal� nedav� ramyb�s Norviliški� pilies Šal�inink� rajone, vos u� keli� šimt� metr� nuo Baltarusijos sienos, vaiduokliams ir aplinkiniams miškams. �ia vyk�s pirmasis festivalis "Be2gether" sutrauk� ne tik minias lietuvi�, bet ir nema�ai sve�i� iš kaimynin�s Baltarusijos.

Publika: atsipalaidavusi, šiek tiek tingi, puikiai nusiteikusi, besim�gaujanti atlik�j� pasirodymais ir negailinti plojim�.

"Muzika nesirenka �moni� pagal tautyb�, u�imamas pareigas ar apsirengimo stili�. Muzika atveria sienas, kad b�tume kartu", – taip festivalio "Be2gether" organizatoriai apib�dina renginio pagrindin� mint�.

Did�i�j� festivali� p�domis

Apie festival� Norvilišk�se gandai prad�jo sklisti jau ankstyv� pavasar�. Tuomet buvo �ad�ta, kad renginyje pasirodys tokios garsios grup�s kaip "Killers", "Muse" ir "Stereophonics". Laikui b�gant muzikos programa radikaliai keit�si, ta�iau vis tiek pavyko prikalbinti nema�ai aukšto lygio atlik�j�.

Festivalyje savo pasirodymais d�iugino brit� triphopo grup� "Morcheeba", šokiruojantys amerikie�iai "Bloodhound Gang", norvegai "Datarock". Surinktos IR geriausios lietuvi� paj�gos: Andrius Mamontovas, grup�s "Skamp", "G&G Sindikatas". Šiauliams atstovavo vaikinai "Brainers", sekmadienio vidurdien� sureng� energing� pasirodym� ir išbudin� festivalio dalyvius. Iš viso per tris dienas dviejose scenose koncertavo per 30 skirting� stili� atlik�j�.

Šis festivalis buvo organizuojamas remiantis did�i�j� Europos festivali�, toki� kaip Roskil�je Danijoje, patirtimi. Dalis renginio metu surinkt� l�š� bus skirta nuo �ernobylio atomin�s katastrofos nukent�jusiems Baltarusijos �e�ersko miesto vaikams.

Renginyje laikytasi pagrindini� saugumo taisykli�, taikom� dideliems �moni� susib�rimams. Pavyzd�iui, festivalio teritorijoje bud�jo nema�ai policijos, saugos, priešgaisrin�s bei medicinos pagalbos atstov�. Palapini� miestelyje �rengta speciali lau�avie�i� zona, kurioje buvo galima kepti, virti savo atsive�t� maist�, ta�iau daugelis dalyvi� kepsnines ir lau�us kurst� šalia savo palapini�.

Gyvenimas vadinamajame "Palapinyne" vir� kiaur� par� - nuo aušros iki aušros.

Yra kur tobul�ti

Sakoma, kad pirmasis blynas da�nai b�na prisvil�s. Festivalyje "Be2gether" taip pat neapsieita be tr�kum� ar nedideli� organizavimo klaid�.

Dalyviams, nusprendusiems atvykti anks�iau, negu prasideda festivalis, teko kliautis nuojauta, kur va�iuoti, mat �enklai ir renginio postai buvo pastatyti v�liau. Be to, interneto puslapyje nurodytas atvykimo planas taip pat nebuvo itin tikslus.

Saugumas koncert� metu – tik minimalus. Tarp scenos ir �i�rov� minios bud�jo tik po du apsaugos darbuotojus. Grup�s "The Young Knives" koncerto metu �siaudrin� gerb�jai prad�jo lipti per u�tvaras, tad dviej� �moni� dr�suoliams sustabdyti nepakako. Sekmadien�, grojant jaunesn�ms ir ne tokioms populiarioms grup�ms, apsaugos darbuotoj� šalia scenos da�nai nebuvo išvis.

Pramogos visiems

Festivalyje buvo gausu pramog� pagal kiekvieno nor�, skon� ir poreikius: tikras ir stalo futbolas, kinas po atviru dangumi, tapyba ant k�no, masin�s inscenizuotos vestuv�s, jogos u�si�mimai, �vairi� šali� virtuv�, karaok�.

Didelio susidom�jimo sulauk� humanitarin� veikla. Programos "Visi skirtingi, visi lyg�s" nariai � festival� atve�� "gyv�j� bibliotek�", kurioje buvo galima pasiskolinti "knyg�". Knyga šiuo atveju buvo gyvas �mogus, o skaitymas – pokalbis su juo. Tokios "knygos" simbolizuoja �vairius visuomen�s atstovus, kuriems taikomi neigiami ar išgalvoti stereotipai. "Gyvojoje bibliotekoje" buvo galima "skaityti" feminist�, pank�, g�j� ar lesbiet�, �mog�, tur�jus� psichikos sutrikim�, �yd�, imigrant� ar ne�gal�j�. Per kelias dienas bibliotekoje apsilank� apie 200 skaitytoj�.

"Festivalis "Be2gether" – tai puikus �rodymas, kad ne tik politik� kalbos ir diplomat� ryšiai formuoja šali� tarpusavio santykius. Kelias � geresn� tarpusavio pa�inim� veda ir per muzik�, atverian�i� sienas, kurian�i� ypating� laisv�s ir bendrumo poj�t�", - teig� Lietuvos u�sienio reikal� ministras Petras Vaitiek�nas.

Festivalyje dirb� savanoriai šiukšles rinko likus vos pusvaland�iui iki pirmojo šeštadienio koncerto.

Autor�s nuotr.

Hanzos keliu nuo Nemuno iki Narvos

Irena BUDRIEN�

Šešias dienas su grupe lietuvi�, latvi� ir est� va�iavau Hanzos keliu. Dar ne viskas šiame maršrute idealu ir nušlifuota, ta�iau prapl�sti akirat�, patirti nauj� �sp�d�i�, patogiai išsimiegoti ir gard�iai pavalgyti visose Baltijos valstyb�se tikrai galima. Šiaulie�iams Hanzos kelias yra �inomas: da�niausiai juo va�iuojama � Til��, Ryg� ir Sankt Peterburg�. Istoriškai tai senas prekybos kelias, o dabar - svarbus tarptautinis transporto koridorius, siejantis Liubek�, Gdansk�, Kaliningrad�, Ryg�, Sankt Peterburg� ir jungiantis Baltijos šalis su ES centriniu regionu.

Latvi� ir est� nuomone, gra�ioji Panemun�s pilis gal�t� b�ti labiau pritaikyta turizmui: ji tur�t� b�ti ne tik renovuota, bet ir pasi�lyti pramog�.

C�sio pilyje (Latvija) ekskursijas veda viduram�iškai apsireng� jaunuoliai, be to, �ia organizuojamos �vairios ceremonijos.

Gana gr�smingai atrodanti Narvos pilis stovi pa�iame Estijos ir Rusijos pasienyje.

Maršruto prad�ia - Jurbarke

Kelion� prad�jome nuo Jurbarko. Kol latviai ir estai iki �ia atsibeld�, at�jo vakaras. Sve�i� namuose, �sik�rusiuose ant Nemuno kranto, vakaron�je pristatyti lietuvi� tautiniai �vairi� region� r�bai, šokiai, �aidimai ir, be abejo, valgiai. S�d�jau prie est� stalo, tad gal�jau steb�ti, kaip nepatikliai jie reagavo � su lupenomis ir kastiniu patiektas bulves. Sve�iai aiškiai pagyv�jo, kai šeiminink�s atneš� �prast� valgi� – �uvies ir m�sos. O štai dainos, šokiai ir �aidimai estams patiko, kaip ir kaimiška pirtel�, kurioje jie mielai siurb�iojo lietuvišk� al�.

Kit� dien� aplank�me Panemun�s pil�. Iš ant dešinio Nemuno kranto aukštumos pastatytos pilies bokšto atsiveria puiki panorama. Jos restauracija prad�ta 1987 m.: perdengti pilies stogai, atstatytas rytinis korpusas, atkurta šiaurinio korpuso po�emin� dalis, �rengti laiptai � bokštus, ta�iau, sve�i� iš Latvijos ir Estijos nuomone, reik�t� pil� renovuoti ir labiau pritaikyti turizmo reikm�ms.

Kelion�s "hitas" - Kry�i� kalnas

Po piet� kirtome Taurag�s ir Šiauli� apskri�i� rib�. Pagal kelion�s program� � lankytin� viet� s�raš� gal�jo b�ti �traukti objektai, esantys 60 kilometr� nuo Hanzos kelio spinduliu, tad sve�iams parod�me Radviliškio rajono ��ymybes – etnografin� Kleboniški� kaim�, Burbiškio dvar� ir Šeduvos mal�n�.

Tre�ioji kelion�s diena prasid�jo Šiauli� Petro ir Pauliaus katedros lankymu ir, �inoma, vizitu � Kry�i� kaln�. Dalydamasis �sp�d�iais, gidas ir �urnalistas iš Tartu Tomas J�riado Kry�i� kaln� pavadino Lietuvoje esan�ios Hanzos dalies did�iausiu "hitu", gniau�ian�iu kvap� ir �rodan�iu lietuvi� tautos atsidavim� tik�jimui ir kov� u� savo �sitikinimus.

Kirt� Lietuvos ir Latvijos sien�, pasukome � netoliese esant� Blankenfeldo dvar�. Prie dvaro dur� mus pasitiko pagyvenusi ponia, apsirengusi kaip baronien�. Autentiško, dar nerestauruoto dvaro viduje karšt� vidurdien� buvo maloniai v�su. Po trumpos ekskursijos dvaro šeiminink�s vaidmen� atliekanti moteris pakviet� � did�iausi� men�, kurioje buvome pavaišinti pagal dvaro receptus pagamintais patiekalais - tradiciniais dvarininko pietumis. �inoma, viskas skirta turistams vilioti, bet, reikia pripa�inti, tai daroma vykusiai.

Po viešnag�s dvare va�iavome � Tervet�s park�, kuriame praleidome vis� popiet�. 20 kilometr� nuo Hanzos kelio esantis Tervet�s gamtos parkas yra vienas labiausiai turist� lankom� objekt� �iemgaloje. Išvaikš�ioj� gausyb� takeli�, �kop� � kalnus, per�j� tiltelius ir lieptelius, patekome � raganos buvein�. Ši visai ne pikta, grei�iau �aisminga b�tyb� vir� arbat� ir ja vaišino sve�ius, pranašavo ateit�.

Livonijos ordino p�dsakais

Vakare kirtome �iemgalos ir Vid�em�s rib�, o nakvyn� pasi�l� Siguldoje esantys sve�i� namai. Sigulda mus pasitiko išsidabinusi. Miestas rugpj��io 9-12 dienomis švent� 800 met� jubiliej�. Sigulda yra u� 53 kilometr� nuo Latvijos sostin�s Rygos, vaizdingame Gaujos up�s sl�nyje, vadinamame Latvijos Šveicarija.

Per daugyb� kar� 1226 m. pastatyta Siguldos pilis smarkiai nukent�jo, o po �algirio m�šio neteko karin�s reikšm�s. Sigulda gars�ja �iemos sporto baz�mis. Mieste yra ledrogi� trasa, greta, Gaujos sl�nyje – kelios slidin�jimo ir nusileidimo nuo kaln� trasos. Per Gaujos up� galima keltis lynu.

XII am�iaus Turaidos pilyje šiandien pasakojama li�dna meil�s istorija apie Turaidos Ro�� - gra�uol� mergin�, kuri, gindama savo garb�, paaukojo gyvyb�. Vienas Turaidos muziejaus simboli� - Dain� kalnas, kuriame 1985 m. minint latvi� tautosakininko, dain� rink�jo ir propaguotojo Krišjanio Barono 150-�sias metines sukurtas skulpt�r� sodas. Dain� kalnas yra latvi� Atgimimo simbolis.

Atsisveikin� su Sigula, patrauk�me � dar vien� istorin�, legendomis apipint� miestel� - C�s�. �ia tiesiog dvelkia senove - išlik�s grindinys, daug sen� pastat�, jaukios gatvel�s. C�sio apylink�s vaizdingos ir yra Gaujos nacionalinio parko teritorijoje. Manoma, kad C�sio pilis prad�ta statyti apie 1209 m., kai vald� kalavijuo�i� ordino magistras Vennas fon Rorbahas. Pilis pastatyta strategiškai patogioje vietoje, kad pad�t� u�kariauti šiaurin� Latvijos dal� ir Estij� bei išlaikyt� šias teritorijas ordino vald�ioje. Po kalavijuo�i� sutriuškinimo 1236 m. m�šyje prie Šiauli� Baltijos regione buvo �kurta ordino atšaka – Livonijos ordinas.

Pil� latviai meistriškai naudoja turizmui pl�toti. Prie pilies mus pasitinka viduram�i� r�bais apsivilk� jaunikai�iai ir �duoda po senovin� �ibint�. Ekskursij� po pil� veda taip pat viduram�iškai atrodanti mergel�. Ji pasakoja, kad �ia organizuojamos �vairios ceremonijos: jaunaved�i� tuoktuv�s, �šventinimas � riterius, riteri� kovos ir panašiai.

Estijos hansiatika

Vakarop kertame Latvijos ir Estijos sien� ir atvykstame � Otep�, kur sve�i� namuose m�s� laukia vakarien� ir šaunus koncertas. Otep� - Estijos �iemos sostin�, kurioje išvystytas turizmas. �ia kasmet rengiamas Pasaulio taur�s slidin�jimo var�yb� etapas. Vasar� poilsiaujama prie e�er� ir miškuose. Vien� toki� poilsiaviet� – golfo klub� - ap�i�r�jome ir mes.

Iš Otep�s pasukame � Tartu – sen� universitetin� miest�, antr� pagal dyd� Estijoje. Mieste gyvena 100 t�kst. gyventoj�, tai šalies intelektual� ir kult�ros centras. Universitetas gars�ja observatorija, men� muziejumi, botanikos sodu, biblioteka. Iš atstatytos Tartu ba�ny�ios bokšto atsiveria puiki miesto panorama.

Keliaujame toliau � šiaur�s rytus. Vienoje iš gyvenvie�i� � m�s� autobus� �lipa šypsena švytinti gid�. Jos pasakojimai vaizdingai atskleid�ia šiose vietov�se gyvenan�i� �moni� buit�, papro�ius ir bendravim� su kaimynais. Va�iuojame pro did�iausi� Estijoje Peipaus-Pskovo e�er�, per kur� eina Estijos siena su Rusija. Rusai j� vadina �iudo e�eru. Estijoje e�ero pakrant�se gyvena daug rus� sentiki�, kuri� mentalitetas, pasak gid�s, giminingesnis estams nei rusams. Nuo seno jie vert�si �vejyba, o estai labiau u�siimdavo �em�s �kiu, abi tautos gyveno draugiškai, mainydavo �uv� � dar�oves.

Ryt� Viru apskrityje aplankome Valast�s kriokl� - aukš�iausi� Estijoje, kurio vanduo krenta net 41 metr�. Visa apskrities teritorija išsid�s�iusi pelk�toje �emumoje, kuri� šiaur�je riboja Suomijos �lanka, pietuose – Peipaus e�eras, rytuose – Narvos up�. Istorini� sukr�tim� laikotarpiais estai šeimomis ar net kaimais ne��engiamose pelk�se sl�pdavosi nuo prieš�.

Ida Viruma apskritis turtinga nauding� iškasen�, ji – Estijos energetikos centras. M�s� kelias Ida Virumoje �jo tiesiog per aukšt� skard�, o apa�ioje atsiv�r� puikus vaizdas � Suomi� �lank�. U�sukome ir � kurortin� Toila-Oru park�, esant� ant kalkakmenio skard�io. 70 hektar� ploto parke auga apie 250 �vairi� r�ši� augal�, iš kuri� daugelis egzotiniai. Tarpukaryje �ia veik� Estijos prezidento vasaros rezidencija. Deja, per kar� r�mai buvo sugriauti. Buvusi� didyb� mena tik vieniša r�m� pav�sin�, išlikusi ant Suomijos �lankos kranto. Vietiniai verslininkai �ia rengia rafinuotus piknikus ir taip pritraukia turist�.

Nakvoti va�iuojame � Narva Jees� – miest� šiaur�s rytiniame Estijos pakraštyje. Tai vaizdingas ir garsus paj�rio kurortas, uostas, kuriame gyvena apie tris t�kstan�ius gyventoj�.

Narva - takoskyra tarp Estijos ir Rusijos

Šešt�j� kelion�s dien� keliaujame � Narv� - miest� Rusijos pasienyje, Narvos up�s dešiniajame krante, priešais Rusijos miest� Ivangorod�. �ia gyvena apie 67 t�kst. gyventoj�, kuri� dauguma – rusai, o est� yra tik 6 procentai. Miest� ir pil� �k�r� danai XIII a. V�liau Narvos tvirtov� ir miestas tapo Livonijos ordino valdomis. 1492 m. Rusijos kunigaikštis Ivanas III priešais Narvos pil� pastat� Ivangorodo tvirtov�. Iki šiol abi pilys stovi tarsi susir�musios kaktomis, tarp j� teka Narva, kuri �ymi sien� tarp Estijos ir Rusijos.

U�lipame � r�s�ios Narvos pilies bokšt� – iš jo puikiai matyti pasienio punktas. Iš Narvos skubame � Kohtla–Nomme skal�n� kasybos muziej�, kur m�s� jau laukia gidas, pats ka�kada dirb�s kalnakasiu. Aprengti kalnakasi� apranga leid�iam�s � po�emin� šacht�, kur karšt� vasaros dien� yra tik 8 laipsniai šilumos. Išlipusius iš po�emio mus vaišina kalnakasio pietumis – jie sot�s. Tai jau paskutin� m�s� kelion�s vieta. S�dame � autobus� – laukia apie aštuoni� valand� kelias � Šiaulius.

Maršrutas pl�tojamas

Pasakojimas b�t� nepilnas, jei nepridur�iau, kad kelion� organizuota pagal projekt� "Baltijos turizmo tinklo vystymas Via Hanseatika pl�tros zonoje", kur� iš dalies remia "Interreg III" B programa Baltijos j�ros regione. Pagrindinis projekto partneris – Piet� Estijos turizmo fondas, atstovaujantis 31 Estijos savivaldybei. Koordinatoriai Latvijoje – Vid�em�s pl�tros agent�ra, Lietuvoje - Taurag�s apskrities viršininko administracija, kiti partneriai: C�sio regionin� ir miesto tarybos, Jelgavos rajono ir miesto tarybos, Sedos miesto taryba, Siguldos regiono taryba, Valkos rajono ir miesto tarybos, Valmieros miesto taryba, �iemgal�s pl�tros agent�ra, Šiauli� apskrities viršininko administracija, Uusimaa regionin� taryba.

Vasara su "Autospeco" automobiliais

Modesta JURGAITYT�

Vasar� – atostog� met� – �mon�s keliauja, lanko gimines. Jeigu laukia persikraustymas ar daikt� perve�imas, šie darbai taip pat da�niausiai atidedami vasarai. Ta�iau ir kelion�ms, ir daiktams perve�ti reikia automobilio, kurio, vien d�l kelion�s ar persikraustymo, nepirksi. Autocentro "Autospecas" direktorius Art�ras Melnikas si�lo išeit� – išsinuomoti "Autospeco" automobil�.

"Autospece" automobil� išsinuomoti gali prabangos ir komforto ieškantys �mon�s. Šio automobilio nuomos parai kaina – 200 lit�.
Povilo LUNG�S nuotr.

Nuo keliolikos met� eskorto iki naujut�lai�io kabrioleto

"Autospece" u� kokyb� atitinkan�i� kain� galima išsinuomoti �vairiausi� – ir ma��, ir dideli�, ir paprast�, ir prabangi� – techniškai tvarking� automobili�. �ia sau tinkam� mašin� ras ir ma�esnes, ir didesnes pajamas gaunantis �mogus. "Vyresni renkasi prabangesnius automobilius, jaunimui patrauklesn� ekonomin� klas�", - sako A. Melnikas. Lengv�j� automobili� nuomos kaina svyruoja nuo 75 iki 130 lit�, dviem savaitgalio dienoms – nuo 120 lit�. Jeigu norite prabangaus, modernaus automobilio, jo nuoma parai kainuos apie 200-250 lit�.

Specialiai vasarai "Autospecas" �sigijo jaunimo ypa� m�gstam� kabriolet� "Chrysler Sebring". "Nor�jome klientus pamaloninti – saulut� švie�ia, v�jelis pu�ia, o vairuotojas ir keleiviai patenkinti, jau�ia komfort�", - apie nauj�j� pirkin� pasakoja A. Melnikas. Jis sako, kad b�tent klient� pageidavimai ir formuoja "Autospeco" pasi�l� – autocentras �sigyja klientams reikalingus, patogius automobilius. Lietuvoje vis populiar�jant limuzinams, svarstoma galimyb� �sigyti ir j�.

U�truksite vos 10 minu�i�

Atvyk� išsinuomoti automobilio u�truksite vos 10-15 minu�i�. Tik b�tinai tur�kite vairuotojo pa�ym�jim� ir asmens tapatyb� patvirtinant� dokument�. Mašin� išsinuomoti norintis asmuo turi palikti nuo nuomojamo automobilio vert�s priklausant� 200-500 lit� u�stat�, pasirašoma dvišal� sutartis.

Tuomet klientui patikimas išsirinktas automobilis su pilnu kuro baku ir jis gali m�gautis va�iavimo malonumu bei patogumu techniškai tvarkinga mašina. Klient� patogumui visi automobiliai yra apdrausti trij� r�ši� draudimais (Kasko, privalomuoju ir tarptautiniu), tad pa�iam �mogui jais r�pintis nebereikia.

Automobil� pristatys � bet kuri� Lietuvos viet�

Išsinuomoti automobil� galite ne tik atvyk� � Šiauliuose esant� autocentr�. U� papildom� mokest� "Autospeco" darbuotojai pageidaujam� mašin� gali pristatyti � bet kuri� Lietuvos viet�. Tai labai patogu, jeigu iš kelion�s gr��tate l�ktuvu ir n�ra kam jus parsive�ti. Arba parskrenda jums svarbus asmuo, ta�iau tuo metu jo parsive�ti neturite galimybi�. Paslaugos kaina priklausys nuo vietos, � kuri� mašin� reikia pristatyti, ir paros laiko.

Klient� patogumui "Autospecas" paslaugas teikia bet kuriuo paros metu. Jeigu automobilio jums prireik� netik�tai, galb�t nakt� ar šven�i� dienomis, galb�t gr��inti automobil� galite jau autoservisui baigus darbo dien�, galite skambinti kontaktiniu telefonu ir u� papildom� mokest� paslauga jums bus suteikta. Paslaugos kaina priklausys nuo dienos, paros laiko. Gr��inti automobil� � "Autospec�", kaip ir pasi�m�te, reikia pilnu kuro baku ir techniškai tvarking�. Tuomet klientas susimoka u� paslaugas, jam gr��inamas u�statas.

J�s� kelion� "Autospeco" automobiliu trukti gali tiek, kiek jums jis reikalingas. "Trumpiausias nuomos laikas – pus� paros, ma�iausia nuomos kaina – 45 litai", - pasakoja A. Melnikas. Vyras juokauja: jeigu klientas pageidauja, automobil� jis nuomotis gali ir dešimt met�. Taigi išsinuomoti automobil� "Autospece" galite ir parai, ir keletui dien�, ir ilgesniam laikotarpiui.

Šiaulie�iai pasitiki "Autospeco" automechanikais

"Autospecas" teikia ne tik automobili� nuomos paslaug�, bet ir taiso mašinas, parduoda automobili� detales. "Autospecas" yra aukšto techninio lygio autoservisas, �ia dirba didel� patirt� turintys automobili� remontininkai, tad visi "Autospeco" automobiliai yra techniškai tvarkingi. "Autospecui" savo automobil� sutaisyti buvo patik�j�s net Šiauliuose koncertav�s dainininkas Filipas Kirkorovas.

A. Melnikas pasakoja, kad daugelis šiaulie�i� pa��sta "Autospeco" automechanikus ir dr�siai jiems patiki savo mašinas. "Brang� �irg� ne kiekvienam patik�tum. Taip ir automobil�", - juokauja autocentro "Autospecas" direktorius. Autoservise atliekamas variklio, va�iuokl�s, stabd�i� remontas, kuro siurbli� restauravimas, didelis automobili� detali� pasirinkimas.

Atsiskaityti u� paslaugas "Autospece" galima grynaisiais arba kreditine kortele, taikoma lanksti nuolaid� sistema. Išsinuomoti automobil� ar su�inoti išsamesn� informacij� apie autocentro "Autospecas" teikiamas paslaugas galima paskambinus telefonu (8~41) 550 015 arba 8~618 32 891, atvykus � Šiauliuose, Pramon�s g. 4a, �sik�rus� autocentr� "Autospecas" arba apsilankius interneto svetain�je www.autospecas.lt .

Dzeuso t�vyn�je degalai pilami eurais

Oksana LAURUTYT�

Viename Europos civilizacijos lopši� - Kretoje - susipynusi tikrov� ir išmon�, istorija ir mitai, tad peno sielai šioje saloje pasisemti galima iki soties. Vien k� reiškia pab�ti oloje, kurioje gim� diev� ir �moni� valdovas Dzeusas! Ta�iau Kreta �traukia ne tik mitais, bet ir tuština pinigines. Kiek kainuoja dešimt dien� poilsiauti Kretoje ir k� reikia �inoti vykstant � ši� sal�? Apie tai pasakoja šiaulie�iai sutuoktiniai Simona ir Tomas, su dviem vaikais liepos prad�ioje poilsiav� nuostabiojoje saloje.

Visi papl�dimiai Kretoje yra valstybiniai.
Tomo PLINGIO asmeninio archyvo nuotr.

Šeimai priklausantis viešbutis - privalumas

� did�iausi� Graikijos sal� Kret� Tomas ir Simona nusprend� vykti baland�io m�nes�. Kreip�si � vien� kelioni� agent�r�, kuri pasi�l� keliauti liepos prad�ioje. Iš anksto u�sisakyta kelion� (su pritaikytomis nuolaidomis) su dviem vaikais jiems kainavo 6604 litus.

Šiaulie�iai steb�josi, kad jei jie b�t� keliav� trise, kelion�s kaina vienam asmeniui taip pat b�t� buvusi ma�esn� (trims – 4400 lit�), mat kelioni� agent�ros darbuotojai jiems aiškin�, jog keturvie�i� kambari� n�ra – teko u�sisakyti du viešbu�io numerius. Ta�iau nuvykus � Kret� visa šeima puikiai išsiteko viename viešbu�io numeryje – kito neprireik�, ta�iau pinig� u� nepanaudot� numer� jau niekas negr��ino.

Šeima buvo apsistojusi pustre�ios �vaig�dut�s viešbutyje "Oasis", esan�iame Skaletos mieste. Viešbutis yra labai gra�ioje, ramioje vietoje, o iki papl�dimio - apie 400 metr�. Sutuoktiniai d�iaug�si pasirink� šeimos (priklausant� vienai šeimai) viešbut�, mat ši šeima turi savo alyvmed�i� giraites, vynuogynus, patys spaud�ia alyv� aliej�, gamina vynuogi� išspaud� degtin� rak�.

Nuomotis automobil� - vietoje

Tomas ir Simona sako, kad viešbutis, kur� pasirinko, tikrai nenuvyl� – � kain� buvo �skai�iuoti pusry�iai ir vakarien�, u� papildomus 5 eurus pageidaujamu laiku buvo galima u�sisakyti kondicionieri�. Nemokamai buvo galima lepintis baseine, o gultai ir sk��iai papl�dimyje nuomojami u� 4-7 eurus.

Apsistojusi viešbutyje, šeima atsiskyr� nuo kartu vykusios grup�s – su kita šeima nutar� išsinuomoti automobil� ir sal� ap�i�r�ti patys. Anot Tomo, išsinuomoti automobil� tikrai verta ir geriau tai padaryti nuvykus � viet�, o ne internetu. Mat internetu nurodoma 9 viet� miniveno nuomos kaina - 130 eur� parai, vietoje – 110-120 eur�, o lietuvai�iams pavyko išsinuomoti automobil� u� 75 eurus.

�inoma, b�tina pasidom�ti, ar automobilis draustas, nes avarij� Kretoje padaryti – vieni niekai. Ir ne tik tod�l, kad va�in�jama kalnuotomis vietov�mis, bet ir d�l to, kad vietini� automobiliai labai prastos b�kl�s, sur�dij�, o kretie�iai va�in�ja nelabai paisydami kelio �enkl�, kiekvienas turi savo taisykles, yra emocingi.

Keliauninkus dar labai nustebino faktas, kad degalai � automobilio bak� pilami ne nurod�ius, kiek norima litr�, o pasakius, u� koki� sum� j� �pilti. "Degalai Kretoje pilami eurais", – juok�si šiaulie�iai.

� j�r� – su marškin�liais ir brid�ais

Mino civilizacijos laikotarpiu (3000–1100 m. pr. Kr.) Kreta buvo galinga j�r� valstyb�, kuri� v�liau vald� rom�nai, arabai, venecijie�iai, turkai. Tik 1913 metais sala tapo Graikijos dalis. Sutuoktiniai sako, kad kretie�iai da�niausiai vilki juodai, mat kai turkai u�kariavo Kret�, vyrus iš�ud�, o moteris paverg�. Ka�kada kretie�iai buvo šviesiaplaukiai m�lynakiai, bet susimaiš� su tamsaus gymio turkais patys tapo tams�s.

Anot Tomo ir Simonos, kretie�iai u� tironij� neken�ia turk� ir labai gerbia tuos, kurie nors šiek tiek moka graikiškai. Tad labai verta iš anksto išmokti kelis mandagumo �od�ius graik� kalba.

Kreta garsi senaisiais kult�ros paminklais: Knoso r�mais, ba�ny�iomis ir vienuolynais. Ji �avi �sp�dinga gamta – salos centre esantys kalnai ir ilgiausias Europoje Samarijos tarpeklis, ta�iau šiuo tarpekliu pakeliauti šiaulie�iams nepavyko – tuo metu, kai jie lank�si Kretoje, termometro stulpelis buvo šoktel�j�s iki 45 laipsni�. D�l karš�io ekskursijos � tarpekl� nebuvo rengiamos.

Ne�prastas salos karštis keliauninkams pridar� ir daugiau r�pes�i�. Teko ne tik teptis itin stipriu kremu nuo saul�s, bet ir maudytis su brid�ais, marškin�liais. Tomas sako, kad visada geriau lipti � j�r� apsirengus – saul�s spinduliai gali nudeginti net nardant vandenyje. Verta pasisaugoti ir j�ros e�i�.

Na, o jei vis d�lto prireikt� medik� pagalbos, gali tekti rinkti u� suteiktas paslaugas sumok�t� pinig� �ekius. Nors sveiktos draudimas ir yra, medikai labai �i�ri, kokioje draudimo agent�roje �mogus yra draustas. Jei agent�ros ne�ino, paprašo sumok�ti. Tuomet �ekius reik�t� pristatyti draudimo kompanijai ir ji tur�t� sumok�tus pinigus gr��inti.

Simona sako, kad kretie�iai visada si�lo po streso ir per daug nudegus saul�je išgerti rak�s. 0,4 litro rak�s kainuoja 4 eurus.

Kadangi papl�dimyje buvo itin karšta, šiaulie�iai aplank� tikrai daug ��ymi� viet�. Jie pabuvojo oloje, kurioje gim� Dzeusas, linksminosi folkloro vakare vieno Aksos miestelio u�eigoje. Nors apsilankyti jame nepigu – vaikui reikia mok�ti 25 eurus, o suaugusiajam – 45, malonum� patiriama daug. Beje, anot Tomo ir Simonos, šokis sirtakis iš tikr�j� n�ra nacionalinis graik� šokis. Jis buvo sukurtas Holivude statant vien� kino film�, supaprastinus tikruosius graik� šokius.

Išlaidoms – dar t�kstantis eur�

Jei norite prisivalgyti �vairiausi� šilt�j� krašt� vaisi�, tuomet � Kret� geriausia va�iuoti rugpj�t�. Šiaulie�iai juok�si, kad liep� Kretoje parduodami citrusiniai vaisiai – mandarinai ar apelsinai - atrodo nekaip – yra susiraukšl�j�, ma�y�iai, ta�iau nereikia bijoti j� pirkti. Šie vaisiai nors ir prastos prekin�s išvaizdos, bet yra nepaprastai skan�s.

Kretie�iai gyvena iš turist�, tad maisto produkt� kainos yra didel�s. Be sumok�t� pinig� kelioni� agent�rai, šiaulie�iai sako per dešimt dien� Kretoje palik� apie t�kstant� eur�. Jie steng�si daug neišlaidauti, ta�iau tai padaryti sunku, nes vien stiklin� švie�i� sul�i� �ia kainuoja 2,5–4 eurus.

Tomas ir Simona apsilank� dvasin�je Kretos sostin�je Chanijoje. Miestas – tai ma�a Venecija. �ia rengiamos ekskursijos paplaukioti laivu stikliniu dugnu. Itin �domu apsilankyti hipi� sostin�je Mataloje. Miestelis apie 1970-uosius buvo hipi� jud�jimo centras, tad iki šiol �ia išlikusi hipi� dvasia. Kalnuose esan�iuose urvuose b�stus �sireng� ir �ia gyvena nema�ai "atsip�tusi�" hipi�. Šiaulie�iai pataria b�tinai aplankyti Santorino sal�, kurioje labai gra�u, ta�iau linksmyb�s �ia atsieina labai brangiai.

Turist� grup�je buvo keliaunink�, kurie labiau gyr� poils� Turkijoje nei Kretoje. "Na, jei norite gul�ti plia�e, o ne keliauti ir pamatyti daug �domaus, tuomet geriau rinkit�s Turkij�", - šypsojosi Tomas ir Simona.

"Autospecas" laukia sugr��tan�i� t�vynaini�

Modesta JURGAITYT�

"Iš Anglijos, Airijos ar kitos pasaulio vietos � Lietuv� trumpai gr��tantis t�vynainis automobilio su savimi nesiveš, o gimines aplankyti reikia. Automobilio d�l šios prie�asties taip pat nepirksi. "Autospecas" si�lo išeit� – automobili� nuom�", - sako autocentro "Autospecas" direktorius Art�ras Melnikas. Jeigu netik�tai sugedo j�s� mašina, norite patikimo automobilio atostogoms, o galb�t prireik� didesnio, talpesnio – jums ir v�l pad�ti gali "Autospeco" automobili� nuoma. �ia kiekvienas vairuotojas ras sau tinkam� – didesn� ar ma�esn�, prabangesn� ar praktiškesn� – techniškai tvarking� automobil�.

Išsinuomav� š� kabriolet�, tur�site galimyb� m�gautis saule, v�ju. Šio "Clysler Sebring" nuomos parai kaina – 200 lit�.

Š� paprast�, techniškai tvarking� automobil� išsinuomoti gali ir ma�esnes pajamas gaunantis �mogus. Jo nuomos parai kaina – 75 litai.

Jeigu ketinate keliauti su visa šeima ar draugais, jums ypa� patogus bus šis minivenas.

Povilo LUNG�S nuotr.

Greita ir patogu

Manote, kad automobilio nuoma ilgai u�trunka? Tai padaryti "Autospece" labai paprasta, proced�ra u�trunka vos 10-15 minu�i�, tereikia tur�ti vairuotojo pa�ym�jim� ir asmens tapatyb� patvirtinant� dokument�. Su klientu pasirašoma dvišal� sutartis, jis turi palikti 200-500 lit� u�stat�, kurio dydis priklauso nuo nuomojamo automobilio vert�s. Tuomet klientui patikimas išsirinktas automobilis su pilnu kuro baku ir klientas gali m�gautis va�iavimo malonumu bei patogumu techniškai tvarkinga mašina. Klient� patogumui visi automobiliai yra apdrausti trij� r�ši� draudimu (Casco, privalomuoju ir tarptautiniu), tad pa�iam juo r�pintis nebereikia.

Kuriam laikui �mogus gali išsinuomoti automobil� "Autospece"? "Trumpiausias nuomos laikas – pus� paros, ma�iausia nuomos kaina – 45 litai", - pasakoja A. Melnikas. Vyras juokauja: jeigu klientas pageidauja, automobil� jis nuomotis gali ir dešimt met�. Taigi išsinuomoti automobil� "Autospece" galite ir parai, ir keletui dien�, ir ilgesniam laikotarpiui.

Nuoma bet kuriuo paros metu

Jeigu automobilio jums prireik� netik�tai, galb�t nakt� ar šven�i� dienomis, arba gr��inti automobil� galite autoservisui nedirbant, galite skambinti kontaktiniu telefonu ir u� papildom� mokest� paslauga jums bus suteikta. Paslaugos kaina priklausys nuo paros laiko. Gr��inti automobil� � "Autospec�", kaip ir pasi�m�te, reikia pilnu kuro baku. Tuomet klientas susimoka u� paslaugas, jam gr��inamas u�statas.

Nemanykite, kad automobil� išsinuomoti galima tik atvykus � autocentr�. U� papildom� mokest� "Autospeco" darbuotojai pageidaujam� mašin� gali pristatyti � bet kuri� Lietuvos viet�. Paslaugos kaina priklausys nuo vietos, � kuri� mašin� reikia pristatyti, ir paros laiko.

�vairi� automobili� pasi�la

"Autospece" automobil� išsinuomoti gali ir didesnes, ir ma�esnes pajamas gaunantis �mogus. "Vyresni renkasi prabangesnius automobilius, jaunimui patrauklesn� ekonomin� klas�", - sako A. Melnikas. Lengv�j� automobili� nuomos kaina svyruoja nuo 75 iki 130 lit�, dviem savaitgalio dienoms – nuo 120 lit�. Jeigu norite prabangaus, modernaus automobilio, jo nuoma parai kainuos apie 200-250 lit�. Specialiai vasaros sezonui "Autospecas" �sigijo jaunimo ypa� m�gstam� kabriolet� "Crysler Sebring". Juo va�iuodami šilt� vasaros dien� galite m�gautis saule ir v�ju.

Jeigu turite B kategorijos vairuotojo pa�ym�jim�, galite vairuoti visus "Autospeco" nuomojamus automobilius – ir mikroautobus�, ir miniven�, o tai ypa� patogu klientams. Visi "Autospece" nuomojami keleiviniai automobiliai yra iki 9 s�dim� viet�, krovininiai – iki 3,5 tonos. "Autospeco" direktorius A. Melnikas sako, kad klient� pageidavimai ir poreikiai formuoja "Autospeco" automobili� pasi�l� – autocentras �sigyja klientams reikalingus, patogius automobilius. Šiuo metu svarstoma galimyb� �sigyti limuzin�.

Automobil� taisyti buvo patik�j�s net F. Kirkorovas

"Autospecas" teikia ne tik automobili� nuomos paslaug�, bet ir taiso mašinas, parduoda automobili� detales. "Autospecas" yra aukšto techninio lygio autoservisas, �ia dirba didel� patirt� turintys automobili� remontininkai, tad visi "Autospeco" automobiliai yra techniškai tvarkingi. "Autospecui" savo automobil� taisyti buvo patik�j�s net Šiauliuose koncertav�s dainininkas Filipas Kirkorovas.

A. Melnikas pasakoja, kad daugelis šiaulie�i� pa��sta "Autospeco" automechanikus ir dr�siai jiems patiki savo mašinas. "Brang� �irg� ne kiekvienam patik�tum, taip ir automobil�", - juokauja autocentro "Autospecas" direktorius. Autoservise atliekamas variklio, va�iuokl�s, stabd�i� remontas, kuro siurbli� restauravimas, didelis automobili� detali� pasirinkimas.

Atsiskaityti u� paslaugas "Autospece" galima grynaisiais arba kortele, taikoma lanksti nuolaid� sistema. Išsinuomoti automobil� ar su�inoti išsamesn� informacij� apie autocentro "Autospecas" teikiamas paslaugas galima telefonu (8~41) 550 015 arba 8~618 32 891, atvykus � Šiauliuose, Pramon�s g. 4a �sik�rus� autocentr� "Autospecas" arba apsilankius interneto svetain�je www.autospecas.lt .

Ar gali nepilnametis vykti � u�sien� be palydos?

Modesta JURGAITYT�

� redakcij� kreip�si trij� nepilname�i� vaik� mama (vaikams – 13, 15, 16 met�), kuri nor�t� savo at�alas išleisti pasisve�iuoti pas gimines Airijoje. Moteris rašo, kad 13 ir 15 met� vaikai turi "vaiko u�sienio pasus", o 16-met� dukra – asmens tapatyb�s kortel�. Kadangi dokumentas "vaiko u�sienio pasas" neegzistuoja, redakcija daro prielaid�, kad skaitytoja omenyje turi vaiko kelion�s dokument�. Moteris klausia, ar jos nepilname�iai vaikai gal�t� � Airij� skristi be suaugusi�j� palydos, kokie dokumentai reikalingi šiai kelionei ir ar galioja turimi. Skristi vaikai ketina iš Rygos oro uosto, tad moteris klausia, ar Latvijoje galioja tie patys nepilname�i� keliavimo �statymai, ar nereikia papildom� dokument�.

Keit�si vaiko vykimo � u�sien� tvarka

Šiauli� miesto Vaiko teisi� apsaugos skyriaus ved�jo pavaduotoja Jolanta Paurien� teigia, kad be suaugusi�j� palydos � u�sien� nepilname�iams vaikams va�iuoti galima, ta�iau jie turi tur�ti notaro patvirtint� vieno vaiko t�v� sutikim�. Seniau reik�jo notaro patvirtinto abiej� t�v� sutikimo, ta�iau bir�elio 1 dien� pasikeitus vaiko laikino vykimo � u�sienio valstybes tvarkai u�tenka vieno. Notaro patvirtintame dokumente �rašoma, ar vaikas vyksta su palyda, ar be jos. Patys t�vai turi nuspr�sti, ar j� vaikas jau pakankamai savarankiškas ir gali vienas keliauti � u�sien�.

Skaitytoja nurodo, kad jos vaikai � Airij� skris iš Latvijos, tad ar šioje šalyje vaik� keliavimo tvarka tokia pat? Anot J. Paurien�s, notaro patvirtintas t�v� sutikimas d�l vaik� kelion�s � u�sien� bus reikalingas tik tuo atveju, jeigu vaik� motina ar t�vas neketina vaik� lyd�ti iki Rygos. Jeigu vyksta nors vienas j�, šio dokumeto nereikia. Ir j� pateikti reik�s tik išvykstant iš Lietuvos, pasienio kontrol�s punkte. Jis nebus reikalingas nei atvykstant � Airij�, nei išvykstant iš jos, nei gr��tant � Lietuv�. Ta�iau visada reikia tur�ti asmens tapatyb� ir pilietyb� patvirtinan�ius dokumentus.

Vaiko teisi� apsaugos speciast�s J. Paurien�s teigimu, nors t�vai ir nevyksta kartu, jie atsako u� vaik� saugum�. Jie tur�t� palyd�ti vaikus iki oro uosto, pasir�pinti j� saugumu skrendant, b�ti u�tikrinti, kad vaikus u�sienyje oro uoste pasitiks suaug�s asmuo. L�ktuve t�vai vaiko saugumu gali pasir�pinti mok�dami papildom� mokest�, u� kur� vaikas skryd�io metu bus globojamas.

Reikalingi dokumentai

Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, vykdamas � u�sien�, privalo tur�ti vien� iš ši� asmens tapatyb� ir pilietyb� patvirtinan�i� dokument�: Lietuvos Respublikos pas�, asmens tapatyb�s kortel� (s�rašas valstybi�, asmens tapatyb�s kortel� pripa�inusi� kelion�s dokumentu, pateikiamas interneto tinklalapyje www.migracija.lt arba www.urm.lt); Lietuvos Respublikos diplomatin� ar tarnybin� pas�; vaiko kelion�s dokument� (jeigu valstyb�, � kuri� vykstama, pripa��sta š� dokument�). Vaiko kelion�s dokumentas šiuo metu nebeišduodamas, jis galioja iki dokumente nurodytos datos.

"Šiauliai plius" skaitytoja rašo, kad jos 16 met� dukra turi asmens tapatyb�s kortel�. � Latvij� šešiolikmet� su asmens tapatyb�s kortele �va�iuos, ta�iau Airija šio dokumento nepripa��sta, tad šešiolikmetei reik�t� Migracijos tarnyboje išsiimti pas� ir tik tada vykti � Airij�. Vaik� kelion�s dokumentus, kuriuos turi kiti du moters vaikai, pripa��sta ir Latvija, ir Airija. Ta�iau prieš vykstant � u�sien� labai svarbu patikrinti dokument� galiojimo laik�.

Vykstant � daugel� Europos valstybi� pasienyje reikalaujama, kad asmens dokumentai dar galiot� ne ma�iau nei pus� met� nuo gr��imo � Lietuv� dienos. Informacija apie tai, kiek laiko dar turi galioti dokumentas, su kuriuo bus vykstama per sien�, reik�t� teirautis diplomatin�se atstovyb�se ar konsulin�se �staigose t� valstybi�, � kurias planuojama vykti.

Va�iuojant � Latvij� svarbiausia, kad dokumentai b�t� galiojantys, galiojimo laiko trukm� n�ra svarbi. Ta�iau vykstant � Airij� reikalaujama, kad nuo gr��imo � Lietuv� dienos asmens dokumentai dar galiot� šešis m�nesius. Tad jeigu skaitytojos at�al� vaiko kelion�s dokumentai tiek laiko nebegalios, jiems b�tina išimti pasus arba asmens tapatyb�s korteles. Turint omenyje, kad pastarosios pripa��stamos ne visose šalyse, rekomenduoja iškart išimti abu dokumentus, nesvarbu, kiek met� yra vaikams.

Skiepai - patikimiausia apsauga nuo u�kre�iam� lig� kelion�je

Migl� REMEŠKEVI�I�T�

Šiandien keliaujame daug ir da�nai, pasiekiame atokiausius pasaulio kampelius, ta�iau rinkdamiesi turistinius maršrutus ir svajodami apie puik� poils� turime nepamiršti, kad kelion�je m�s� laukia ne tik egzotiški vaizdai bei nepakartojami �sp�d�iai, bet ir kyla gr�sm� u�sikr�sti mirtina liga. Kad neu�sikr�stume "keliautoj� ligomis", vienintelis patikimas b�das - likus 4-6 savait�ms iki kelion�s kreiptis � medikus ir pasiskiepyti.

Apie realias gr�smes, tykan�ias kelion�je, ir vienintel� apsisaugojimo priemon� nuo j� - skiepus - pasakoja gydytoja imunolog� Vanda Burneikien�.

"Nerizikuokime savo sveikata, �praskime laiku prieš kelion� pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju d�l skiep� nuo u�kre�iam� lig�, kad namo parsive�tum�te tik maloni� atostog� �sp�d�i�," - linki gydytoja imunolog� Vanda Burneikien�.

Modesto JURGAITYT�S nuotr.

Skiepydamiesi sakome gyvenimui: TAIP!

Lietuvoje skiepai - tarsi ka�kieno privatus reikaliukas, kai u�sienyje tam sukurta visiškai atskira medicinos šaka, kuri vadinasi keliautoj� medicina. Pasaulis šiandien juda kiek begali - vieni � sve�ias šalis vyksta padirb�ti, kiti - gyventi, treti - atostogauti.

Savame krašte mes �inome, ko galime tik�tis, vadinasi, �inome, kokia profilaktika mums reikalinga. O keliaujant � kitus kraštus pasiskiepyti profilaktiškai tiesiog b�tina, nes apie egzotines ligas mes arba išvis ne�inome, arba jas tiesiog primiršome. Tad jeigu jaunas, dar nepatyr�s šeimos gydytojas ilgai neatpa�ins ligos, nuo to blogiau bus tik pa�iam ligoniui. Yra lig�, kurios nem�gsta laukti, ir kol gydytojai sus�d� suks galvas, kokia �ia liga, kol bus atliekama galyb� tyrim�, �mogaus gyvyb�s bus nebe�manoma išgelb�ti.

�inoma nema�ai lig�, nuo kuri� n�ra joki� medikament�, vienintel� apsaugos priemon� - vakcinacija. Tad ne be reikalo pasaulyje imunologijai skiriamas begalinis d�mesys ir išleid�iamos did�iul�s l�šos naujiems antibiotikams bei vakcinoms kurti, nes tai yra pati pigiausia gydymo priemon�.

Rizikingos derybos d�l savo sveikatos

Dr�stu teigti, kad vis d�lto mes dar nesijau�iame easntys europie�iai. Pateiksiu gana paprast� pavyzd� - kai u�sienietis ruošiasi atostogauti sve�ioje šalyje, tarkim, Lietuvoje, jis pasiima skiep� rekomendacij�, ateina pas gydytoj� arba � special� skiep� centr� ir ramiai, be joki� deryb�, pasiskiepija. Tuo tarpu lietuvis, kelionei � egzotišk� šal� nepagail�j�s 9-11 t�kstan�i� lit�, skiepams da�nai pritr�ksta 200-300 lit� ir at�j�s � skiep� kabinet� pradeda karštas derybas - tai darysime, o to gal nereikia? Skiepytis ar ne - kiekvieno �mogaus reikalas, o mums, gydytojams, aktualu tik j� persp�ti, nes mes nesame UAB-as, kuriam svarbu pelnas. Vakcina pas mus "ateina" jau su sava kaina, o u� patarnavim� imame labai ma�� mokest�.

Dar viena blogyb� - lietuvis skiepytis da�niausiai ateina paskutin� minut�, kai iki išvykimo datos liko savait�, trys dienos ar net kelios valandos. Kaip manote, kada vakcina pradeda veikti? Pasiskiepijus imunitetas pradeda susidaryti po dviej� savai�i�, o pilnai susidarys po m�nesio, kai �mogus jau s�d�s namuose prieš televizori�... Deja, tenka gird�ti ir gydytojus sakan�ius, kad skiepai "tik alergizuoja ir daugiau nieko", mat, jie buvo Tailande, o namo gr��o laimingi ir sveiki. Visi mes esame skirtingi, tad ir m�s� atsparumas ligoms yra visiškai skirtingas, vadinasi, jeigu j�s nesusirgote, dar nereiškia, kad kiti taip pat gr�š sveiki.

Keliautojams rekomenduojama profilaktika

Vienintelis Lietuvoje esantis centras, sujung�s vakcinacij� ir diagnozi� nustatym�, yra Kaune, o jame dirbanti gydytoja dalyvauja pasaulin�se konferencijose ir mums pateikia vis� naujausi� med�iag� apie kelioni� medicin�. Bir�el� vykusiame infektolog� suva�iavime buvo pasakojama apie pa�ias re�iausias, sunkiausiai nustatomas ligas. Buvo ir toki�, kurias nustatyti pavyko tik patyrusi� gydytoj� "uosl�s" d�ka, pavyzd�iui, dykum� sm�lyni� blusin�. Tai be galo retai pasitaikanti liga. Gydytojo klaid�iojimas po panašius po�ymius turin�ias ligas �mogui gali kainuoti gyvyb�.

Visos šalys yra suskirstytos pagal rizikos zonas. Ma�iausiai rizikos u�sikr�sti viena ar kita liga yra Europoje. Da�nai besilankantiems Europos šalyse, ypa� verslininkams, b�tina pasiskiepyti nuo gripo. Turintiems polink� sirgti kv�pavimo tak� ligomis patartina atlikti pneumovakcinacij�, j� pakartojant po 6 met�.

Ypa� daug skiep� reikia prieš va�iuojant � Azij� - Indij� ir kitas gyvenimo stiliumi panašias � j� šalis. Jeigu �mogus sako, jog va�iuos � Kinij� ar Indij�, mes teiraujam�s, � kuri� dal�, pietin� ar šiaurin�, nes klimato s�lygos jose yra labai skirtingos. Šiose šalyse didel� tikimyb� bei galimyb� u�sikr�sti hepatitu A, B ir C (nuo hepatito C skiepas dar tik kuriamas), viduri� šiltine, meningokokine infekcija, poliomielitu. Japonija rekomenduoja nepamiršti japoniškojo encefalito, ta�iau mes šio skiepo tiesiog neu�sisakome. Visos šios išvardytos ligos plinta �arnynu.

Nuolatinis hepatito "tiek�jas" yra Egiptas. Nepamirškite, jog net gerdami kokteil�, pagardint� ledukais, turite galimyb� u�sikr�sti hepatitu A ir B, nes hepatito virusams šaltis nekenkia. Afrikoje paplit�s hepatitas A ir B, viduri� šiltin�, be to, �ia gyvena �vair�s uodai, drugiai, kurie platina karštin� ir gelton�j� drug�. Pasaulyje hepatitu A kasmet u�sikre�ia apie 1,4 mln. �moni�. Hepatitas B nusineša apie milijon� gyvybi� per metus.

Mes rengiame apklausas ir teiraujam�s atvykusi�j�, nuo ko jie profilaktiškai skiepijosi prieš atvykdami � Lietuv�. Visi išvardija skiepus nuo hepatito A ir B, stablig�s (nuo jos visame pasaulyje reikia skiepytis kas 10 met�), viduri� šiltin�s ir erkinio encefalito. Lietuva, beje, yra erkinio encefalito sergamumo arealas, tod�l mums visiems tur�t� b�ti aktualu laiku profilaktiškai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, ypa� med�iotojams, �vejams, m�gstantiems aktyv�j� sport�, keliones su kuprin�mis ir visiems kitiems, vaikštin�jantiems po m�s� kaimus ir sodybas.

Skiepijim� kalendoriai skiriasi

Tiems, kurie ruošiasi va�iuoti gyventi � sve�ias šalis, reikt� �inoti, jog Lietuvos skiep� kalendorius gali skirtis nuo tos šalies, kurioje ruošiat�s gyventi, skiep� kalendoriaus. Be to, ligos, kurios mums aktualios, j�s� pasirinktoje šalyje gali netur�ti jokios "paklausos". Pavyzd�iui, Anglijoje ir Airijoje hepatitas B n�ra da�nas susirgimas, o Lietuvoje sergamumo laipsnis šia liga gana aukštas.

Anglijoje vaikai � mokykl�l� pradeda eiti 3,5-4 met�, prieš tai jie yra paskiepijami, o Lietuvoje vaikai � mokykl� išleid�iami 7 met�, vadinasi, mes juos skiepijame daug v�liau nei anglai. Tod�l prieš ve�dami vaikus � t� šal�, kurioje jie gyvens ir mokysis, nepamirškite pasidom�ti, kokie skiepai yra reikalingi j�s� vaikui. Anglijoje gyvena daug emigrant� iš Afrikos, kurioje siau�ia meningokokin� infekcija. Lietuvoje, jeigu ir pasitaiko meningokokas, tai da�niausiai jis b�na tas, kurio skiepo mes dar neturime.

Vykstantiems � Amerik� reikia keturi� pagrindini� skiep�, tiksliau - keturi� d�ri�, nes skiepijama nuo daugiau nei keturi� lig�: difterijos, stablig�s, vaik� paraly�iaus, tym�, raudoniuk�s, kiaulyt�s, v�jaraupi� ir hepatito B. Nor�dama apsaugoti besilaukian�ias moteris, kad kuo ma�iau b�t� apsigimim�, Amerika ne�sileid�ia � savo šal� t�, kurie profilaktiškai n�ra pasiskiepij� nuo v�jaraupi� ir raudoniuk�s. Jeigu v�jaraupiais sirgote vaikyst�je, vykdami � JAV, turite tai �rodyti. Kai kurioms JAV valstijoms u�tenka išrašo iš j�s� ligos istorijos, ta�iau yra valstij�, prašan�i� ceruloginio patvirtinimo, tuomet teks atlikti kraujo tyrimus. Jeigu vaikyst�je sirgote v�jaraupiais, imunitetas visam gyvenimui tikrai n�ra išlik�s, tod�l gim� 1956 metais ir anks�iau turi profilaktiškai pasiskiepyti nuo v�jaraupi�.

Da�nai gird�iu klausiant: kod�l seniau imunitetas išlikdavo, o dabar neišlieka? Atsakymas paprastas - anks�iau šalia buvo daug sergan�i�j� v�jaraupiais, tad mes pasiskiepydavome nat�raliu b�du - kontaktuodami su sergan�iaisiais.

�mon�s iki 25 met�, ir vyresni, kurie nuolat kontaktuoja su �mon�mis, t. y. gydytojai, paramedikai, psichologai, defektologai, ugniagesiai, policininkai ir kiti, privalo b�ti profilaktiškai pasiskiepij� nuo hepatito B.

Latviai grybauja vasaros prad�ioje

Jurijus MURAVSKIS

Latvijos paj�ryje, Liepojoje, jau ketvirtus metus vyksta did�iulis medij� festivalis "Labichampi – Labas senes". Išvertus reiškia "Geri grybai". Organizatoriai skuba paaiškinti – tai kult�ros augintoj� festivalis, mat v�j� miestu dar vadinamos Liepojos Karostos mikrorajone festvivalio metu kartu su latviais kuria pranc�z� ir šved� menininkai, �i�rovus stebinantys �vairiausiomis meno formomis: instaliacijomis, performansais, videomenu, mad� šou, mug�mis.

Liepojos Karostos mikrorajonas, primenantis miest�-vaiduokl�, yra m�gstamas meninink�, �ia jau ketvirti metai vyksta "gryb� festivalis".

"Grybauti" gali ir �i�rovai

Šiemet bir�elio prad�ioje vykusiame festivalyje netik��iausias buvo Kongo demokratin�s respublikos meninink� performansas: afrikie�iai, �sisup� � baltas drobules, šoko savo tradicinius šokius, ta�iau giedojo "Aleliuja". Tokie pasirodymai vyko name be stogo – buvusios karin�s paskirties pastate, kur jau kelet� met� rengiamos meno akcijos.

Kiekvienas lankytojas, išleid�s du ar tris latus, gal�jo tapti "grybišku" festivalio dalyviu - veik� gryb� mados parduotuv�. Joje – marškin�liai, krepšiai su gryb� atvaizdais. Savo r�bus ar daiktus buvo galima �ia pat papuošti stilingais gryb� paveiksl�liais, v�liau surengtame "blus� turguje" tokiais r�bais buvo kei�iamasi ar prekiaujama.

Festivalio reng�jai pasir�pino ir �i�rovais, kurie gavo nemokamus pietus, kartu vyko ir gryb� patiekal� degustacija. Popiet – videomeno ir film� apie grybus per�i�ra – keli ekranai vienu metu rod� filmukus apie grybavim� ir ne tik. Kam filmai nebuvo �dom�s, gal�jo klausytis roko grup�s "Sunia stunda" koncerto.

Be to, dvi dienas festivalyje truko meninink� ir istorik� konferencija apie šnipin�jimo technologijas bei Latvijos šnipin�jimo praeit�: buvo pasakojama apie Irben�s radioteleskopo likim�, apie nukent�jusius nuo KGB, demonstruotos agent� naudotos priemon�s ir t. t.

Vakare �i�rovai v�l sugu��davo � pagrindin� festivalio viet� ar�iau scenos. Po breikeri� programos festival� t�s� did��j� naktin� programa.

Vienas festivalio organizatori� švedas Karlas Bjosmarkas jau septynerius metus gyvena Liepojoje.

Kod�l gryb�, o ne uog� festivalis?

Festivalio atsiradimo istorij� papasakojo švedas Karlas Bjosmarkas, septynerius metus gyvenantis Liepojoje. Galimyb� surengti toki� švent� suteik� Pranc�zijios ir Latvijos u�sienio reikal� ministerij� sumanyta "Pranc�zijos pavasario" kult�ros programa.

- Tai kaip atsirado šis festivalis?

- Šios id�jos autorius - pranc�zas Nikolia Henigas. Prieš ketverius metus pranc�z� architektas apsilank� Latvijoje, mat Rygoje esan�ioje Pranc�zijos ambasadoje dirbo jo draug�. Du m�nesius Rygoje gyvenusiam Nikolia pasidar� nuobodu ir jis atva�iavo � Karost� (Liepojos mikrorajon�), apie kuri� buvo gird�j�s �vairi� istorij�. Atvyk�s pranc�zas susitiko su manimi, na, mes ir prad�jom �vairius meno projektus. Latvijoje N. Henigas m�gino išsiaiškinti, kokie m�giamiausi latvi� u�si�mimai. Jis atliko apkaus� internete, skait� literat�r� apie latviškus papro�ius ir istorij�. Galiausiai pri�jo išvados, kad latviai itin m�gsta grybauti. Kitaip tariant, grybavimas – labai latviškas u�si�mimas.

- Bet lietuviai irgi labai m�gsta grybauti!

- Taip, bet Lietuvoje n�ra "Pranc�zijos pavasario" (juokiasi). Taip mes ir �m�me kurti latviškos gryb� kult�ros koncepcij�, iš kurios atsirado festivalis "Labichampi".

K. Bjosmarkas, vietini� gyventoj� draugiškai vadinamas Kalle, sak�, kad grybai architektui patiko turb�t ir d�l to, kad jie turi savo augimo ir plitimo architekt�r�. Tod�l ant nam�, esan�i� festivalio teritorijoje, pranc�z� architektai ir statybininkai montavo pripu�iamus ir medinio karkaso grybus.

Grybai išdygo ir ant kamin�. Festivalio sumanytojui pranc�z� arhitektui grybai patiko ir d�l to, kad jie turi savo augimo ir plitimo architekt�r�.

Karosta: antrasis civilinio gyvenimo dešimtmetis

Karostos mikrorajono pavadinimas paprastas – karo uostas. Tik �lugus Taryb� S�jungai Karosta prad�jo gyventi be ginkl�, laiv� ir radar�. XIX am�iaus pabaigoje Karosta �kurta kaip savarankiškas karinis miestelis, kuriam buvo sugalvotas grem�zdiškas ir neskoningas pavadinimas: Imperatoriaus Aleksdandro III uostas. Taip buvo rašoma ir ant laišk�, keliavusi� � Karost�. Ir nors Liepojos miesto teritorija buvo �ia pat, u� tilto per Tosmar�s laivybin� kanal�, laišk� siuntimas � Liepoj� kainavo ne vien� kapeik�, o tris – tarytum siun�iama buvo � tolimesn� Latvijos miest�. Karostoje buvo pastatyta mokykla, elektros j�gain�, kita miestui b�tina infrastrukt�ra, Baltijos j�ros krante - fortai su kazematais, iš kuri� kyšojo pab�kl� vamzd�iai, nutaikyti j�ros pus�n. Apie buvusi� ugnies baterij� gausyb� šiandien mena tik susprogdint� fort� vietose lik� �m�ryti patrank� b�giai ir masyv�s sur�dij� var�tai. Dalis forto patalp� nuversta � j�r�, j� langus, laiptus, stogus skalauja bangos. Rytin� Karostos dalis taip pat buvo saugoma fort� – jie buvo pastatyti prie Tosmar�s e�ero.

Carin�s Rusijos palikim� mielai globojo sovietai, did�iul�je teritorijoje �k�r� savo karo laivyn�. Apie j� šiandien primena gilumini� bomb� formos šiukšliad��s ir karinis kal�jimas-muziejus, kuriame turistai gali patirti, k� reiškia patekti � sovietin� kal�jim�. Did�iausiems entuziastams u� nedidel� kain� si�loma nakvyn� tikroje kameroje "ant nar�".

Latvijai atgavus nepriklausomyb�, daugelis j�rinink� šeim� iškeliavo � savo šalis, Karostoje liko tik s�sliausieji. Visame mikrorajone did�i�j� dal� gyventoj� sudaro tautin�s ma�umos – rusai, ukrainie�iai ir kiti. Lik� nebaigti statyti ar šiaip apleisti Karostos daugiabu�iai – šiandien belangi� penki� aukšt� pastat� kvartalas - primena Pripet�s miest�-vaiduokl� šalia �ernobylio elektrin�s. Ta�iau slogus mirusio kvartalo vaizdas m�giamas meninink� ir turist� – jie noriai fotografuojasi šalia ši� nam�. Ne išimtis ir "Labichampi" reng�jai – jie ant daugiabu�io sienos išk�l� mil�inišk� festivalio plakat�, kuriame, beje, kaip simbolis pavaizduotas tuš�ias daugiabutis, virš kurio išlind�s J�ros katedros kupolas.

Buvusiame karin�s paskirties pastate, name be stogo, vyko performansai.

Ilg� laik� Karosta buvo laikoma prastos reputacijos gyvenamuoju mikrorajonu – buvo u�puldin�jami �mon�s, vagiama, nekilnojamasis turtas Karostoje d�l to buvo palyginti nebrangus. Ta�iau rusakalbiai Karostos gyventojai, sunkiai pritap� prie nauj� gyvenimo d�sni�, buvo apdovanoti kita gamtos dovana – mikrorajonas yra �sik�r�s nepaprasto gro�io gamtos prieglobstyje – nuo buvusi� karinink� daugiabu�i� iki j�ros – vos šimtas metr�. Tiesa, Liepoja Karostos pakrant�s n�ra paskelbusi papl�dimiu, vis d�lto karostie�iai m�gsta savo laukin� plia�� – �ia laikomasi tvarkos, atidarytas baras ir burlen�i� nuomos punktas. Buriuoti Karostoje itin pam�g� vaikai – netgi pradinukai dr�siai lipa ant burlent�s ir m�gaujasi vasaros pramogomis. Ties pakrante driekiasi pušynas, Beberlini sveikatingumo parkas, netoliese yra du e�erai. Tiesa, išliko vienintelis karinis objektas – beveik ant j�ros kranto esanti karin� ligonin�.

O nuo 2000-�j� met� u�miršto, atskirto ir apleisto mikrorajono gyventojai tapo �mon�mis, kuriems kult�ros ir meno renginiai - beveik kasdienyb�, nes Karosta virto meno uostu: atidaryta dail�s galerija "K.maksla?", originalaus dizaino kavin�, nedidelis, ta�iau savitas viešbutukas, �sik�r�s buvusiame divizijos štabe (kambari� pavadinimai irgi nepakartojiami: Babos Dusios rezidencija, Gilumin�s bombos, Liukso angelai ir t. t.), turistams si�loma dvira�i� ir tandem� nuoma, interneto paslaugos. Vaikai kasdien �aid�ia Karostos vaik� kambaryje – tai k�rybinis b�relis, �kurtas meninink�.

Smagu pamatyti vietin�, treningais pasidabinus� "rimt� vyruk�", atid�iai stebint� performansus, �i�rint� paveikslus ar instaliacijas – Karosta �gijo nauj� veid�.

Liepoja – miestas kiekvienam

Atvyk�s � Liepoj�, kiekvienas poilsiautojas ras, ko ieško - miestas labai �vairialypis. Tiems, kurie nori aplinkos, primenan�ios Palang� ar Švent�j�, yra skirtas centrinis miesto papl�dimys. Einant Peldu gatve, jo link, vaizdas ims priminti triukšming� Lietuvos vasaros sostin� – kuo ar�iau j�ros, tuo daugiau kavini� (tiesa, �ia yra ir �vairi� sporto aikšteli� – skirtumas nuo Palangos). Prie papl�dimio pastatyti �sp�jamieji stendai – šalia prašym� nešiukšlinti minima, kad Liepojos sm�lis yra bal�iausias ir smulkiausias visoje Baltijos j�ros pakrant�je, ir tai tiesa. Tenka pripa�inti, kad Palangos papl�dimiui iki Liepojos toloka, jai prilygt� tik Smiltyn� ar Giruliai.

Miesto centre �sik�r�s "Liepajas metalurgs" sporto kompleksas. Liepoja nuo seno gars�ja futbolo ir ledo ritulio komandomis. Futbolo komanda – šalies �empionato lyder�, iš jos � Šiauli� futbolo komand� �aisti at�jo vartininkas Ingus Lukovi�s, dabar metalurg� mokamdoje �aid�ia du lietuviai: Tomas Tamošauskas ir Darius Miceika.

Nuo sporto komplekso stoties link veda senoviška Brivibas gatv�. Abipus seno grindinio stovi pra�jusio am�iaus namai, išsiskiriantys savo architekt�ra ir med�io puošyba.

Liepoja �inoma ir kaip sunkiosios pramon�s miestas: metalurgijos, cemento gamybos, laiv� remonto centras. Liepojie�i� muzikin� skon� šiandien reprezentuoja restoranas, kuriame nuolat vyksta koncertai. Pavadinimo keisti nesiruošiama – tai "Pirmoji Latvijos roko kavin�". Šalia jos �sik�rusi latvi� muzikant� šlov�s al�ja – varin�se plokšt�se �spaustos plaštakos, �rašyti grupi� pavadinimai ir pavard�s: Raimondas Paulsas, Laima Vaikul�, "Zodiac" ir kt.

Gryb� televizijos operator�...

Kiekvienas lankytojas gal�jo tapti "grybišku" festivalio dalyviu - savo r�bus ar daiktus �ia pat buvo galima papuošti gryb� paveiksl�liais.

Autoriaus nuotr.

Rio de �aneiras � vienas gra�iausi� pasaulio miest�

Saulius VILIUS

Pabaiga. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149.

Iš prad�i� buvau nusprend�s � Rio de �aneir� neva�iuoti, o atid�ti viešnag� jame "geresniems laikams", bet pagalvoj�s, jog ne�inia ar dar kada nors teks atsidurti šiame �em�s kampelyje, nusipirkau biliet� � Rio.

Rio de �eneiras �sik�r�s ne itin patogioje vietoje: tarp did�iuli� uol� ir vandenyno - visai siauras pakrant�s ruo�elis.

Kristaus statula, pastatyta ant 710 metr� aukš�io uolos, yra ne tik Rio de �eneiro, bet ir visos Brazilijos simbolis.

Autoriaus nuotr.

Nors iš prad�i� abejojau, ar labai susi�av�siu šiuo megapoliu, bet miestas n� trupu�io nenuvyl�. Man pasirod�, kad tai vienas gra�iausi� miest� pasaulyje.

Atrodo, kad Rio �sik�r�s labai nepatogioje vietoje, nes visai šalia kranto iškilusios did�iul�s uolos, o tarp j� ir vandenyno visai siauras pakrant�s ruo�elis. �ia gyvena ma�daug 8 milijonai �moni�. Nors Rio de �aneire labai daug skurdo, nepaprastai didelis nusikalstamumo lygis, vis d�lto miestas turi neeilinio �avesio. �ia yra k� pamatyti, pajusti, atrasti.

Portugalas Gasparas de Lemos �plauk� � did�iul� �lank� 1502 met� saus� ir, sumaiš�s j� su up�s �iotimis, vietov� pavadino Rio de �aneiro (Rio de Janeiro) – Sausio upe. Taip miestas vadinasi ir šiol. 1555 metais �lankos saloje savo kolonij� �k�r� pranc�zai, vietov� pavadin� Pranc�z� Antarktika, bet po penkeri� met� juos išst�m� portugalai ir vakarin�je �lankos dalyje prad�jo statyti miest�. Cukraus plantacij� ir verg� d�ka miestas �m� spar�iai pl�stis. Ypa� jis suklest�jo XVIII am�iuje, kai Brazilijoje, Minas Gerais regione, buvo rasta aukso. Rio tapo pagrindiniu prekybos uostu. 1763 metais, jau tur�damas 50 000 gyventoj�, Rio de �aneiras iš Salvadoro per�m� sostin�s statut�. 1900–aisiais, po kavos "bumo", didel�s emigracijos bangos iš Europos bei buvusi� verg� migracijos šalies viduje d�ka Rio de �aneire jau gyveno 800 t�kstan�i� gyventoj�. Bet šio miesto aukso am�iumi yra laikomas laikotarpis nuo 1920-�j� iki 1950–�j�. Tada Rio miestas savo romantika ir egzotika trauk� viso pasaulio elit�.

1960-aisias sostin� iš Rio de �aneiro buvo perkelta � naujai pastatyt� Brazilijos miest�, bet iki šiol Rio de �aneiras lieka šalies kult�rine ir turistine sostine.

Kiekvienas turb�t �ino garsi�j� Kristaus statul�, iškilusi� virš miesto. Did�iul� statula pastatyta ant 710 metr� aukš�io uolos, kuri tarsi išdygusi viduryje miesto - tai Corcavado uola, o statul� brazilai vadina "Cristo Redentor" - Kristumi Atpirk�ju. Tai ne tik Rio de �aneiro, bet ir visos Brazilijos simbolis. Ši 38 metr� aukš�io statula, pastatyta daugiau negu prieš septyniasdešimt met�, traukia vis daugiau lankytoj�. � virš� prie pat "Cristo Redentor" kas dvidešimt minu�i� kelia specialiai tam pritaikytas traukinukas. �moni� nuo pat ryto Corcavado labai daug. Neretai reikia laukti, kad tilptum�te � vagon�lius. Kiekvienas atvyk�s � miest� nori pabuvoti šioje ypatingoje vietoje. O kur dar nepaprasta Rio de �aneiro ir Atlanto vandenyno panorama, kuri atsiveria nuo �ia esan�ios ap�valgos aikštel�s. Nepasiseka tik tiems, kuri� lankymosi metu debesuota arba tvyro r�kas.

Rio gars�ja ir savo papl�dimiais, kuri� �ia labai daug. Turb�t garsiausias ir populiariausias – Kopakabana (Copacabana). Jo ilgis 4,5 kilometro, o šalia - viena tankiausiai gyvenam� viet� pasaulyje. �ia stovi ir prabangiausi viešbu�iai bei apartamentai, restoranai, barai. Copacabana – Brazilijos turizmo epicentras. Kievien� dien� �ia susirenka t�kstan�iai �moni�. Visi m�gaujasi saul�s ir vandenyno bang� teikiamais malonumais. Papl�dimys - tarsi gyvas teatras. Bet kaip ir kiekviename Brazilijos didmiestyje, �ia rekomenduojama neatsipalaiduoti ir pasiimti tik pa�ius b�tiniausius daiktus. Ilgapirš�iai iškart mato, kuris yra turistas.

Gal, kad buvau trumpai, ma�iau beveik vien gra��j� Rio de �aneir�, tod�l š� miest� dr�siai gal��iau pavadinti malonum� miestu. Dien� jis tarsi did�iulis kurortas, kuriame gyvena daugiau negu aštuoni milijonai �moni�.

San Paulas � did�iausias Brazilijos miestas

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149.

Kai prieš vyksdamas � San Paul� su�inojau, kiek jame gyventoj�, pasidar� šiek tiek nejauku. Tai pats did�iausias Brazilijos miestas, kuriame ir priemies�iuose gyvena ma�daug septyniolika milijon� �moni�. Tai beveik šešis kartus daugiau nei Lietuvoje. Leid�iantis pro l�ktuvo lang� ma�iau nesibaigian�i� dangorai�i� j�r� - niekur dar nebuvau mat�s tokio did�iulio miesto. San Paulas laikomas pa�iu moderniausiu ir kosmopolitiškiausiu šios did�iausios Piet� Amerikos valstyb�s miestu.

Leid�iantis l�ktuvu priblošk� San Paulo dangorai�i� j�ra. Šiame mieste su priemies�iais gyvena septyniolika milijon� gyventoj� - beveik šešis kartus daugiau nei Lietuvoje.

Autoriaus nuotr.

Nors San Paulas pasi�ymi did�iule etnini� grupi� �vairove, did�iausi� gyventoj� dal� jame sudaro išsilavinusi vidurinioji klas�. Miesto gyventojai save vadina "paulistanos" ir labai tuo did�iuojasi. Daugelis j� nieku gyvu nesutikt� išsikelti gyventi kitur.

San Paulas buvo �kurtas 1554 metais ir tapo grupuot�s, besiver�ian�ios verg� prekyba, b�stine. Jie paprastai vadinami "bandeirantes" ir tik jiems portugalai turi b�ti d�kingi u� teritorijos pl�tim�si � vakarus. XVIII a. "bandeirantes" rado aukso Minas Gerais ir Mato Grosso regionuose, o XIX a. miesto pl�tr� s�lygojo staigi ir did�iul� kavos paklausa visame pasaulyje, gele�inkelio statyba ir, �inoma, emigracija iš Europos. San Paulo gyventoj� ir dabar nuolat daug�ja.

Pati patogiausia transporto priemon� šiame did�iuliame mieste - metro, kuris laikomas vienu geriausiu pasaulyje. Miesto senasis centras yra tarp Se ir Respublikos metro stoteli�. Šioje vietoje arba visai netoliesi ir rasite visus objektus, kuriuos paprastai rekomenduojama aplankyti, informacijos centruose dalijami lankstukai. Dauguma lankytin� objekt� n�ra labai �simintini. Tod�l, nors vaikš�iojau po San Paulo centr� beveik vis� dien�, prisiminti ir pamin�ti galiu tik kelis.

Pirmiausia man patiko San Paulo valstybinis teatras pagrindin� vis� San Paule vykstan�i� spektakli� sal�, kuri, pasirodo, pasi�ymi nepaprastai gera akustika. Pastatytas 1911 metais pagal architekto Romos de Azevedo projekt�, šis europietiško stiliaus pastatas turi ir klasikai, ir renesansui, ir barokui b�ding� element�.

Taip pat puikiai pamenu keistos formos dangorai�� – Copan pastat�, kuris laikomas did�iausia gel�betonio konstrukcija Brazilijoje, bei Metropolitan katedr�, nes jos ieškojau gana ilgai. Šios 111 metr� ilgio katedros viduje gali tilpti apie 8000 �moni�. Šalia �rengtas fontanas, parkelis, kuriame miega benamiai �mon�s. D�mes� traukia ir keista minia, susirinkusi priešais min�t� katedr�. �ia pardavin�jami visokie smulk�s sendaik�iai. Ka�koks iš pa�i�ros nelabai sveikas �mogus skelbia pamoksl�, kai kas jo klausosi, kai kas bando oponuoti. �ia pat gatv�je pardavin�jamas auksas ir sidabras, kei�iami pinigai, rodomi keisti spektakliai su netikromis gyvat�mis, kurie sulaukia nema�ai �i�rov�...

Kelioni� giduose rašoma, kad San Paulo miestas gali b�i šiek tiek bauginantis ir pavojingas. Man pasirod�, kad toks jis ir yra. Beje, sakoma, kad �ia pavojingiau nei Rio de �aneire. Iš ties�, eidamas gatve jauti daugelio �moni� �vilgsnius. Akivaizd�iai matyti, kad esi svetimšalis, vadinasi, ir potencialus grobis tiems, kurie ir taip neturi ko prarasti.

Bonito � gra�u net po vandeniu

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Ma�daug u� 1200 kilometr� nuo San Paulo ir ma�daug u� 1500 kilometr� nuo Rio De �aneiro yra nedidelis Bonito miestelis. Aplink j� nepaprastai gra�u. Tai vienas kompleksiškiausi� ir nuostabiausi� nat�rali� vandens poilsio centr� pasaulyje.

Brazilija, �avinti savo gamtovaizd�iu, n�ra saugi turistams šalis. Bonito - viena nedaugelio viet�, kur nereikia baimintis d�l savo saugumo.

Bonito apylink�s - tarsi nedidelis vandens rojus, esantis Brazilijos Mato Grosso Do Sul apskrityje, šiek tiek � pietus nuo garsiojo Pantanalio. �ia t�kstan�iai kriokli�, e�er�li� ir upi�, kuri� vanduo skaidrus kaip krištolas. Aplinkui apie aštuoniasdešimt nat�rali� urv� – saus� ir u�tvindyt� vandeniu. Tokia gamta traukia nepaprastai daug turist�: kiekvienas, aplank�s Pantanal�, da�niausiai neatsispiria pagundai apsilankyti ir u� septyni� valand� kelio esan�io Bonito.

Šiandien Bonito ir jo apylink�s ypa� patraukl�s d�l daugyb�si si�lom� pramog� gamtoje. Miestelyje ypa� klesti ekoturizmas. �ia atvyk� gal�site "snorklinti" (plaukioti su kauke ir vamzdeliu), nardyti, leistis virv�mis kriokliais ar � urvus, up�mis plaukti plaustais, baidar�mis, jodin�ti arkliais ir t. t.

Turistams skirtose ran�ose bei u� miestelio �kurtuose viešbu�iuose galima gyventi su visais patogumais, bet gamtoje. �ia, kaip ir Pantanalyje, gausu gyv�n�, organizuojami pasivaikš�iojimai gamtoje – vadinamieji "trekai".

Ko gero, populiariausias u�si�mimas �ia – "snorklinimas" up�se. Kaip man paaiškino vienos vietin�s turizmo agent�ros savininkas, daugel� Bonito si�lom� pramog� galima surasti ir kitur, ta�iau šios apylink�s pasi�ymi nepaprastai skaidriu upi� vandeniu bei gausybe ma�� ir dideli� �uv�. Tod�l tik �ia, nat�ralioje aplinkoje, galima plaukti kartu su gausybe �uv�. Kai kurios j� �sp�dingo dyd�io, tod�l tokie susitikimai "akis � ak�" tikrai sukelia daugyb� emocij�.

Beveik visa upi� pakrant�se esanti �em� yra privati, tod�l jei nor�site plaukti upe, reik�s pirkti tur� iš vietin�s agent�ros ar tiesiai iš organizatoriaus. Dviej� trij� valand� pramoga vienam �mogui kainuos apie septyniasdešimt lit�. Taip pat dar tur�site nusigauti iki vietos, o tam teks naudotis taksi arba moto taksi paslaugomis. Iki skaidri�j� upi� �manoma nusigauti ir nuomojamais dvira�iais, bet dien� sunku va�iuoti d�l alinan�io karš�io, o u�trukus ilgiau dvira�io nuomos kaina nelabai skirsis nuo taksi paslaug� kainos. �inoma, jei pirksite brangesn� tur�, visai dienai, u� transport� atskirai mok�ti nereiks.

Keista, bet upi� vanduo �ia n�ra labai šiltas - temperat�ra nelabai skiriasi nuo Lietuvos upi� vandens temperat�ros. Nors kiekvienam yra duodamas hidrokostiumas, po keleto vandenyje praleist� valand� pasidaro v�su. Tod�l paprastai tokie plaukimai netrunka ilgiau negu tris valandas. Taip pat privaloma seg�ti gelb�jimosi liemen�. Iš prad�i� valtimi kelet� kilometr� plaukiama prieš srov�, o tada jau galima pl�duriuoti pasroviui, gro�intis up�s dugnu, augmenija ir didel�mis bei ma�omis spalvotomis �uvel�mis. Upi� dugnas sm�l�tas, o vanduo - nepaprastai skaidrus.

Plaukian�iuosius valtimi lydi gidas, kad gal�t� pad�ti nelaim�s atveju, neretai jam tenka dirbti ir fotografo darb�. Upeliai n�ra labai gil�s, bet kai kuriose vietose gylis gali siekti 2-3 metrus.

Bonito man patiko ir d�l dar vieno labai svarbaus dalyko – saugumo. Brazilija iš ties� n�ra pati saugiausia šalis turistams. Dideliuose miestuose nuolat persp�jama pasl�pti kamer�, nesinešioti dokument� ir pinig�, nekalbant jau apie vaikš�iojim� gatv�je tamsiu paros metu. Bonito jausit�s visiškai saugiai, net sutemus centrin�je gatv�je vaikštin�ja nema�ai poilsiautoj�. Patys vietiniai tvirtina, kad tai viena t� ret� viet� Brazilijoje, kur nereikia baimintis d�l savo saugumo, nes tai nedidelis miestelis, kurio gyventojai supranta, kad turistai yra ir bus j� pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Bonito apylink�s pasi�ymi nepaprastai skaidriu upi� vandeniu bei gausybe dideli� ir ma�� uv�.

Autoriaus nuotr.

Pantanalis � Brazilijos pelk�s ir gyv�n� rojus

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Jei paklausite brazilo, k� jo šalyje b�tinai reikia aplankyti, neabejotinai viena iš nurodyt� viet� bus Pantanalis. Tai upi� vandens u�liejama teritorija šalies pietvakariuose šalia Paragvajaus ir Bolivijos sienos. Sakoma, kad �ia galima pamatyti kelis kartus daugiau gyv�n� nei Amazon�s baseino d�iungl�se.

U�liejamos Pantanalio pievos �veikiamos tik arkliais.

Pamatyti kapibaras nesunku. Jos panašios � j�r� kiaulytes, tik kelet� kart� didesn�s.
Autoriaus nuotr.

Nuo spalio iki kovo m�nesio �ia vyrauja dr�gnasis arba lietaus sezonas, kurio metu Paragvajaus bei Pantanalio regiono up�s patvinsta ir apsemia ši� gana �em� teritorij�. Vandens lygis dr�gnojo sezono metu pakyla ma�daug tris metrus, taigi pievomis laisvai galima plaukioti valtimis. Apsemiamos ir �moni� gyvenamos sodybos, vadinamosios ran�os. Nors ši teritorija n�ra labai tankiai apgyvendinta, vis d�lto vietiniams toks sezoniškumas sukelia gana daug nepatogum�. Tiesa, kai kurie j� puikiai j� išnaudoja. Pagrindinis ran�� savinink� pragyvenimo šaltinis – gyvulininkyst�. Net �em�s kaina �ia yra vertinama karv�mis u� hektar�. Kokia tai b�t� suma pinigais, paprastiems vietiniams gyventojams netgi sunku pasakyti. �domu ir tai, kad valstyb� ma�iau negu penki� šimt� hektar� šiose vietose neparduoda. Šiame krašte auginamos karv�s ir jautukai labai skiriasi nuo matom� Lietuvos laukuose. Beveik visi Pantanalio galvijai yra baltos spalvos ir labai perkar�. Dien� �ia labai karšta, tod�l net steb�tina, kaip gyvuliai ganyklose ištveria tok� karšt�, o kur dar begal�s uod�, pakylan�i� nusileidus saulei!

Kai kurie Pantanalio ran�� savininkai šalia gyvulininkyst�s pradeda ir turizmo versl�. Ran�ose yra �rengtos specialios patalpos turistams apgyvendinti. Jiems rengiamos paprastos išvykos ir pasivaikš�iojimai po vietos apylinkes. Kadangi aplinkui nepaprastai gausu paukš�i� ir gyv�n�, matyti tikrai yra k�. Be to, galima �vejoti aplinkui tekan�iose up�se ir vandens tvenkiniuose, kur knib�d�te knib�da �vairiausi� r�ši� �uv�.

Pantanalyje gyvena pie 650 paukš�i� r�ši�. J� iš ties� labai daug ir jie nepaprastai spalvingi. Nesunku pamatyti ir miniati�rin� kolibr�, ir did�iules pap�gas ar kitokius egzotiškus paukš�ius. �ia galima pamatyti ir apie 80 �induoli� r�ši�. Pantanalyje gyvena jaguarai, pumos, vilkai, be�d�ion�s, skruzd�dos, šarvuo�iai. Neretai net ant kelio galima išvysti b�rel� kapibar�. Jos labai panašios � j�r� kiaulytes, tik kelet� kart� didesn�s. Man netgi pasisek� pamatyti šarvuot�. M�s� ran�os savininkas pasakojo, kad šio gyv�no nemed�ioja nei pumos, nei jaguarai, mat jie gindamiesi apšvirkš�ia u�puolik� stipriai dvokian�iu skys�iu, kurio kvapas išlieka net kelet� savai�i�. Taigi po to pl�šr�nams kur� laik� gana sud�tinga med�ioti d�l aplink juos tvyran�io bjauraus dvoko.

Be abejo, Pantanalyje gausu gyva�i�. Yra �ia ir anakond�. Kartu su manimi vienoje ran�oje vieš�j�s vokie�i� mokslininkas biologas pasakojo prieš metus pagav�s 6 metr� ilgio anakond�, taigi tikrai yra reali galimyb� pamatyti š� Holivudo film� siaub�n�. Tiesa, realyb�je nei anakondos, nei krokodilai paprastai �moni� nepuola, nebent pats �mogus juos kaip nors išprovokuoja.

Pantanalio vandenyse ypa� daug aligatori�. Nereikia netgi kur nors va�iuoti j� pa�i�r�ti. Ropliai šildosi �ia pat, pakel�se. Aplink ran��, kurioje sve�iavausi, nakt� pasišviesdamas �ibintuv�liu suskai�iavau 14 aligatori�. Vien� j� šeria pats šeimininkas, nor�damas ir dien� parodyti turistams. Visoje Pantanalio teritorijoje, priklausomai nuo sezono, priskai�iuojama nuo 10 iki 34 milijon� aligatori�.

Iguazu kriokliai � vienas gra�iausi� gamtos stebukl�

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Atvyk�s � Brazilij�, pirmiausia nusprend�iau aplankyti gra�iuosius Iguazu krioklius. Po ma�daug keturiolikos valand� kelion�s naktiniu autobusu iš šalies sostin�s San Paulo išlipau Foz do Iguacu mieste. Šio miesto pašon�je ir yra garsieji Iguazu kriokliai, labai gausiai lankomi net tik u�sienio turist�, bet ir pa�i� brazil�. Kadangi pa�iame mieste nieko �domaus n�ra, tai nutariau traukti tiesiai prie kriokli�. Informacijos centre pusiau portugal�, pusiau angl� kalba išsiaiškinau, kaip patekti � miesto pašon�je esanti park�, papusry�iavau ir, �s�d�s � nurodyt� autobus�, pajud�jau krioklio link.

Iguazu kriokliai skiria Argentin� ir Brazilij�. Jei lankysit�s šioje vietoje iš Argentinos pus�s, gal�site prieiti ar�iau, jei kriokliu gro��sit�s iš Brazilijos pus�s, jums atsivers daug platesnis ir gra�esnis kriokli� vaizdas.

Autoriaus nuotr.

�sigij�s biliet� ir pasivaikš�ioj�s po nedidel� parko muziejaus sal�, �s�dau � special� dviej� aukšt� autobus�. Kol priva�iavau kriokl�, klausiausi keliomis kalbomis pranešamos informacijos.

Gaila, kad oras pasitaik� nekoks. Nuolat lašnojantis lietus n� neman� baigtis. Sakoma, kad šie kriokliai ypa� �sp�dingai atrodo švie�iant saulei, mat saul�s spinduliams skrod�iant nuo krioklio kylan�i� pursl� r�k� galima steb�ti daugyb� vaivorykš�i�. Na, bet oro neu�sakysi. Net lietui lyjant ši kaskadomis krentanti vandens mas� palieka neišdildom� �sp�d�. Net UNESCO yra �traukusi š� gamtos stebukl� � pasaulio paveldo s�raš�.

Manoma, kad kriokliai susiformavo prieš ma�daug 200 t�kstan�i� met� geologini� proces� metu toje vietoje, kur šiandien yra Argentinos ir Brazilijos siena. Visai netoli ir Paragvajus. Vietiniai ind�nai netgi tur�jo savo paaiškinim� – li�dn� legend�, kuri �inoma ir šiandien. Pasakojama, kad dievas did�iul�s gyvat�s pavidalu nor�j�s vesti gra�uol� Naipi, ta�iau ji su savo mylimuoju Taroba pab�go valtele. Supyk�s jis persk�l� up�. �ia ir atsirado Iguazu kriokliai, o abu mylimieji �uvo – vienas pavirto uola, kitas - med�iu.

Iguazu kriokli� sistema skiria Argentin� ir Brazilij�. Bendras kriokli� ilgis – 2,7 kilometro. Did�ioji j� dalis priklauso Argentinai, bet ir brazilams tenka ne tiek jau ir ma�ai. Jei lankysit�s šioje vietoje iš Argentinos pus�s, gal�site prieiti ar�iau, o jei kriokliu gro��sit�s iš Brazilijos pus�s, jums atsivers daug platesnis ir gra�esnis kriokli� vaizdas, ypa� - � vadinam�j� "Velnio gerkl�".

Priklausomai nuo vandens lygio ir sezono, �ia priskai�iuojama nuo 160 iki 260 kriokli�. J� aukštis yra nuo 60 iki 80 metr�. Aukš�iu jie lenkia Niagaros kriokl�. Pasakojama, kad kai JAV prezidento Ruzvelto �mona pamat� Iguazu krioklius, ji ištar� - "Vargš� Niagara!" Taigi Iguazu aukš�iu nusileid�ia tik Viktorijos kriokliui Afrikoje, kuris skiria Zambij� ir Zimbabv�. Abiejose up�s pus�se – Brazilijoje ir Argentinoje - yra nacionaliniai parkai, �rengtos ap�valgos aikštel�s, takeliai, tilteliai. Parkuose si�lomos �vairios pramogos – nusileidimas sta�iomis uolomis virv�mis šalia up�s, va�iavimas dvira�iais, plaukimas laivu iki pat kriokli�. Taip pat �ia galima nusifotografuoti ir iš šalia stovin�io kompiuterio internetu iškart pasi�sti savo nuotrauk� draugams ir artimiesiems.

Parke daug �enkl�, draud�ian�i� maitinti gyv�nus, kadangi �ia daugyb� oposum�, kurie tiesiog terorizuoja turistus, prašin�dami maisto. Šie iš pa�i�ros meil�s �v�reliai vagia nors trumpai be prie�i�ros paliktus daiktus, tik�damiesi rasti k� nors valgomo.

Paslaptingoji Naska

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Ma�daug 450 kilometr� � pietus nuo Peru sostin�s Limos plyti Naskos sl�nis. Tai viena labiausiai lankom� turistini� šalies vietovi�. Regionas labai garsus savo paslaptingomis Naskos civilizacijos, klest�jusios nuo antro iki aštunto m�s� eros am�iaus, dykumoje paliktomis fig�romis. �vairiausio dyd�io linijos, geometrin�s fig�ros bei gyv�n� atvaizdai, "nupiešti" plokštikaln�je, išliko d�l palanki� dykumos s�lyg�. �em�s paviršius �ia padengtas juodais, v�jo nugludintais akmenimis, saugojusiais po jais esant� švies� sm�lio sluoksn�, kuriame ir buvo sukurtos daugyb� klausim� palikusios linijos.

Egzistuoja daugyb� Naskos piešini� kilm� aiškinan�i� teorij�. Labai populiari ne�emiškos fig�r� kilm�s teorija. Juo labiau, kad viena iš fig�r� vaizduoja ateiv�.

� tokius lengvus l�ktuv�lius sodinami trys keturi �mon�s. Kiekvienam išdalijama schema, kurioje pa�ym�ta, kaip ir kus išsid�st� piešiniai.

Autoriaus nuotr.

Šiuos keistus piešinius �manoma pamatyti tik iš l�ktuvo. Iš viso priskai�iuojama apie t�kstant� linij� ir tris šimtus piešini�. Kai kurie iš j� vaizduoja gyv�nus. Iš aukštai itin gerai matyti 180 metr� ilgio drie�o atvaizdas, 90 metr� be�d�ion� susukta uodega, taip pat 130 metr� ilgio kondoras. Be ši� lengvai atpa��stam� gyv�n� �ia gausyb� �vairiausi� linij�, trikampi�, trapecij� ir kitoki� abstrak�i� form�.

Iki šiol mokslininkai tiksliai negali paaiškinti, kam buvo skirti šie piešiniai, kuriuos galima pasteb�ti tik iš oro. �inoma, kad jie nupiešti tarp 9 am�iaus prieš m�s� er� ir šešto m�s� eros am�iaus.

Egzistuoja daugyb� Naskos piešini� kilm� aiškinan�i� teorij�. Labai populiari ne�emiškos fig�r� kilm�s teorija. Juo labiau, kad viena iš fig�r� vaizduoja ateiv�. Kai kurie tyrin�tojai mano, kad linijos �ymi erdv�laivi� nusileidimo takus. Ta�iau ši hipotez� neturi joki� svari� �rodym�, be to, ji nepaaiškina gyv�n� piešini�. Dar viena iš fantastiškesni� versij� – Naskos gyventojai naudojo oro balionus ir sl�nis buv�s oreivyst�s centras. Kai kas teigia, kad Naskos piešiniai - tam tikro meno r�šis. Bet koks tai menas, kur� galima steb�ti tik iš oro?

Dar viena teorija aiškina, kad tai "proto pratimai", kuriais buvo �rodin�jamos geometrijos �inios. Hipotezi� yra daug, bet Naskos m�sl� iki šiol yra ne�minta.

Turistai virš Naskos linij� skraidinami apie trisdešimt penkias minutes. Laukiant skryd�io, galima pamatyti informacin� vaizdo med�iag�, kurioje pasakojama apie Naskos fig�r� kilm� ir j� tyrin�jimus. � lengvus l�ktuv�lius sodinami trys keturi �mon�s. Kiekvienam išdalijama schema, kurioje pa�ym�ta, kaip ir kus išsid�st� piešiniai. L�ktuv�li� pilotai juos parodo ir kair�je, ir dešin�je s�dintiems keleiviams. Prie kitos fig�ros skrendama tik visiems keleiviams pama�ius rodom� piešin�.

Pro l�ktuvo langel� �velgiant � daugyb� lau�ytoje vietov�je palikt� idealiai tiesi� linij�, stebint dykumoje negyvenan�i� d�iungli� gyv�n� fig�ras ir stebintis garsi�ja ufonauto fig�ra su tarsi sveikinimuisi pakelta ranka, galvoje sukosi tik viena mintis – kam visa tai? Nejau šias linijas ir fig�ras k�r� �mon�s praktiškai jomis naudojosi? O gal jomis nor�jo mums ka�k� pasakyti? Tik k�?

�imu imperija ir �an �an miestas

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Dabartin�s Peru teritorijoje senov�je gyvavo, klest�jo ir �lugo daug �vairi� kult�r�. Be labiausiai �inom� ink�, gyvenusi� And� pap�d�se, �domios buvo ir Ramiojo vandenyno pakrant�s kult�ros. J� gyvavimo metu pastatyt� miest� griuv�siai išliko iki ši� laik�. Dalis toki� miest� ar šventykl� yra iš dalies restauruota. Keliaujant po Peru, šiose vietose verta apsilankyti.

�an �an svarbesni objektai ir pastatai buvo dekoruoti auksu ir sidabru. Inkams u�kariavus �imu, �an �an miestas liko nepaliestas. Niokoti miest�, ieškodami lobi�, prad�jo atvyk� ispan� kolonistai. Visas miestas buvo perkastas, karali� kapai išgrobti.

�an �an laikomas did�iausiu prieškolumbini� laik� miestu visame Peru. Kad iš molio plyt� statytas miestas išliko, tur�tum�m b�ti d�kingi specifiniam Ramiojo vandenyno pakrant�s klimatui - �ia sausa ir beveik nelyja.
Autoriaus nuotr.

Šiaurin�je Peru dalyje, kur šiandien �sik�r�s vienas svarbiausi� šalies miest� Trujillio, ka�kada plyt�jo galinga �imu imperija. Jos sostin� - �an �an laikoma did�iausiu prieškolumbini� laik� miestu visame Peru. Didel� miesto dalis, nors ir apgriuvusi, išlikusi iki šiol. Kad iš molio plyt� statytas miestas išliko, tur�tum�m b�ti d�kingi specifiniam Ramiojo vandenyno pakrant�s klimatui - �ia sausa ir beveik nelyja. Deja, tik ketvirtadalis šio miesto teritorijos yra ištyrin�ta ir iš dalies restauruota. Likusioje miesto dalyje �mon�s iki šiol gano gyvulius, kai kur net auginamos �vairios kult�ros. Ši miesto dalis d�l to itin spar�iai nyksta.

Manoma, kad �an �an miestas pastatytas apie 1300 m�s� eros metais. Miesto plotas – ma�daug trisdešimt kvadratini� kilometr�. Jo klest�jimo laikais �ia gal�jo gyventi nuo 50 iki 70 t�kstan�i� gyventoj�, stov�jo ma�daug 10 t�kstan�i� dekoruot� nam�. Mieste buvo �rengti did�iuliai maisto atsarg� sand�liai, vandens šuliniai ir kanalai. �ia stov�jo šventyklos, karaliaus r�mai ir kapai.

�an �an buvo nepaprastai turtinga sostin�. Svarbesni objektai ir pastatai buvo dekoruoti auksu ir sidabru. �imu imperijai tuo metu priklaus� apie t�kstant� kilometr� vandenyno pakrant�s ir net dvi tre�iosios visos �emdirbystei naudojamos dr�kinamos Ramiojo vandenyno pakrant�s �em�s. Inkams u�kariavus �imu, �an �an miestas liko nepaliestas. Niokoti miest�, ieškodami lobi�, prad�jo atvyk� ispan� kolonistai. Visas miestas buvo perkastas, karali� kapai išgrobti. Manoma, kad ispanai �ia rado stulbinam� aukso ir kit� g�rybi� kiek�. Naudojantis šiuolaikin�mis technologijomis, tokiomis kaip metalo ieškikliai, � �an �an miest� panašios archeologin�s vietov�s bei kapaviet�s grobstomos iki šiol. Ši� laik� kap� pl�šikai surenka visa kas dar išlik� vertingo, tod�l nacionaliniame Peru muziejuje galima pamatyti vos kelet� atsitiktinai �an �an mieste išlikusi� eksponat�.

Manoma, kad mieste stov�jo net vienuolika r�m�, kurie v�liau tapdav� karaliaus kapo vieta, nes mir�s valdovas buvo laidojamas savo r�muose. Naujam valdovui buvo statoma nauja citadel�. � valdovo r�mus paprastiems gyventojams u�eiti buvo draud�iama. �ia patekti gal�jo tik kilmingieji ir šventikai. Miesto strukt�ra rodo, kokia pa�engusi ir kompleksiška buvo to meto �imu imperijos visuomen�.

Sunkiai pasiekiamos Peru d�iungl�s

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Kad pa�intum�te Peru, turite apsilankyti d�iungl�se. � jas pateksite perkop� snieguot�sias And� virš�nes. Tai Amazon�s baseino d�iungl�s. Šie am�inai �aliuojantys tropik� miškai u�ima apie šešiasdešimt procent� Peru teritorijos, o gyventoj� �ia labai ma�ai, miest� ir miesteli� nedaug. Visi jie �sik�r� šalia didesni� upi�. Keli� šiose vietov�se praktiškai n�ra. � d�iungles patekti gal�site tik l�ktuvu arba laivu. D�iungli� magistral�mis tarnauja up�s. Tiesa, sausuoju met� laiku � ne tokius tolimus miestus galima patekti ir d�ipais arba sunkve�imiais, bet tada kelion� trunka ilgai ir yra tikrai varginanti.

� Amazon�s baseino d�iungles galima patekti persik�lus per Andus.

�domu, kad beveik visos up�s, prasidedan�ios vos u� poros šimt� kilometr� nuo Ramiojo vandenyno, pl�sta � priešing� pus� – Amazon�s link. Iš viso Amazon�s baseinas u�ima apie 7 milijonus kvadratini� kilometr� ir t�siasi beveik 3000 kilometr� nuo rytini� And� pakraš�i� iki Atlanto vandenyno. Jei suskai�iuotum�te kilometrus nuo vietos, laikomos Amazon�s ištakomis, iki pat �io�i�, gautum�te �sp�ding� skai�i� – 6200 kilometr�.

D�iungli� miestuose, kuriuose gyventoj� ne tiek ma�ai, automobili� praktiškai nepamatysite. Pagrindin� miesto transporto priemon� – motociklas, o � u�miest� pateksite tik laivu arba oro transportu.

Kur ma�ai �moni�, tikras rojus faunai ir florai. Tod�l �ia nema�ai nacionalini� park� ir rezervat�, kur galima išvysti pirmykšt�, civilizacijos praktiškai nepaliest� gamt�. Peru yra keliasdešimt nacionalini� park�, rezervat�, draustini�. Paprastai pasiekti juos sud�tinga, kai kur ir u�drausta, norint išsaugoti unikali� augmenij� ir gyv�nus.

Amazon�s d�iungl�s pritrenkia neapsakomai turtinga augmenija, stebina mil�iniško dyd�io med�iais su gigantiškomis lapijos kar�nomis. Kai kurie tropik� med�iai, ypa� patvinstan�iose vietose, turi keistas šaknis, panašias � polius, padedan�ius potvynio metu med�iui tiesiai išsilaikyti ir tikr�ja to �od�io prasme "keliauti" ten, kur daugiau šviesos. Per metus jie gali pasislinkti apie 15 centimetr�. Atvirose vietose, pra��us audrai, išvertusiai med� mil�in�, su�aliuoja �vairios greitai augan�i� augal� r�šys. Besim�gaudami saul�kaita augalai per metus �ia išauga kelis metrus.

Amazon�s baseino miškuose auga per penkiasdešimt t�kstan�i� aukštesni�j� augal� ir tai sudaro penktadal� visos pasaulio augmenijos. Kai kur �ia vos dviej� hektar� plote galima rasti net apie 500 skirting� med�i� r�ši�, kai vidurin�se platumose tokiame pa�iame plote j� rasite tik tris ar keturis.

Peru gyventojai supranta, kad ne tik j� did�iulis archeologinis paveldas, bet ir d�iungl�s yra galingas turist� traukos šaltinis. Daugyb� laukin�s gamtos m�g�j� traukia � šias vietas, tik�damiesi pajusti nepaprast� am�inai �aliuojan�io miško dvasi�, steb�ti gyv�n� ir gro��tis fauna bei raminan�ia upi� t�kme. Turistams yra �rengtos stovyklos, vadinamosios "lod�ijos", kur �rengtos gana modernios nakvyn�s vietos. Tai tarsi mini viešbu�iai, tik esantys giliai d�iungl�se. Iki j� paprastai plaukiama laivu nuo keli� iki keliolikos valand�. Iš j� rengiamos �vairios trukm�s išvykos d�iungli� takeliais, kur profesional�s gidai supa�indina su augalija ir gyv�nija bei vietov�s ypatyb�mis. Norintiems stipresni� �sp�d�i� rengiamos keli� dien� išvykos su palapin�mis. Šiuo atveju pamatysite ir patirsite tikrai daugiau.

Laukin�s gamtos m�g�jai traukia � d�iungles steb�ti gyv�n�. Nuotraukoje - nesislapstantis aligatorius.

Amazon�s g�ryb�s. Plokš�ioji �uvis - piranija.

Autoriaus nuotr.

Senoji ink� sostin� Kusko

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Neaplankytio Peru miesto Kusko negalima. Miestas ne tik jaukus ir gra�us, bet ir turtingas savo istorija. Kusko yra laikomas seniausiu Piet� Amerikos miestu, kuriame iki šiol gyvena �mon�s. Šiandien j� mieste per tris šimtus t�kstan�i�. Centras pilnas viešbu�i� ir kavini�, skirt� turistams. �ia pat daugyb� policijos pareig�n�, visiškai nesir�pinan�i� atvykstan�i�j� saugumu.

Kusko centrin�je miesto aikšt�je stovinti katedra - viena did�iausi� Amerikoje.

Autoriaus nuotr.

Kusko - senoji ink� sostin�, �sik�rusi gana aukštai, net 3300 metr� aukštyje. Nuo �ia tik pusketvirtos valandos kelio traukiniu � gars�j� Peru perl�, pamiršt� miest� d�iungl�se - Ma�u Pik�u.

Manoma, kad inkai � Kusko atkeliavo apie XI-XII a. Ypa� svarbia istorine asmenybe �ia laikomas devintasis ink� valdovas Pa�akutekas. Manoma, kad jis suteik� Kusko miestui švento gyv�no – pumos - form�. Jis nukreip� keli� upi� vandenis � miest�, taip j� apr�pindamas vandeniu bei kanalizacine sistema. Pa�akuteko valdymo metu buvo �rengta daugyb� agrarinei veiklai tinkam� teras�, pastatytos pagrindin�s šventyklos.

Ta�iau netrukus � Piet� Amerik� ��eng� ispan� konkistadorai... Apie 1600 metus Kusko jau tebuvo tik tylus kolonijinis miestas. Visas ink� auksas ir kitos brangenyb�s buvo išpl�štos ir išve�tos. Ink� pastatai ir šventyklos buvo griaunami, o iš j� buvo statomos ba�ny�ios ir vienuolynai. Šiandien visas Kusko senamiestis ir gatv�s stovi ant senojo miesto pamat�. Daugelis pastat� statyti tiesiai ant neišardyt� ink� pastat� sien�. Miesto centre, kur dabar stovi dominikon� vienuolynas, anks�iau stov�jo pagrindin� ink� šventykla, skirta Saulei – Kori�an�a.

Kori�an�a, išvertus iš ke�ua kalbos, reikšt� "auksinis kiemas". Manoma, kad ši šventykla buvusi viena pagrindini� visoje Ink� imperijoje. Ink� laikais šventyklos sienos buvo padengtos aukso lakštais. �ia taip pat buvo ir nat�ralaus dyd�io auksin�s bei sidabrin�s �vairi� gr�d� kopijos, kurios buvo "sodinamos" religini� ritual� metu. Šventykloje buvo laikomos kilming�j� mirusi�j� ink� mumijos, kurios kiekvien� dien� buvo išnešamos � saul�s švies�. Joms buvo aukojamas ir si�lomas maistas. �ia buvo garbinama Saul�, M�nulis ir �vaig�d�s.

Pasakišk� šventyklos turt� šiandien praktiškai nebeliko. Apie buvusi� didyb� byloja tik išlikusios tvirtos sienos, atlaikiusius �em�s dreb�jimus ir laiko išbandymus.

Šiek tiek u� miesto plyti Saksayhuaman archeologinis kompleksas. Deja, jame išliko tik apie dvidešimt procent� originali� pastat�. Nukariav� šias teritorijas ispanai ard� senuosius pastatus ir akmeninius blokus naudojo namams ir ba�ny�ioms statyti. Savo vietoje liko tik tie akmenys, kuri� at�j�nai nesugeb�jo pajudinti. Did�iausi akmens luitai sveria iki trij� šimt� ton�.

Iki šiol didel� paslaptis, kaip inkai sugeb�jo taip tiksliai daugybe skirting� plokštum� supjaustyti akmeninius blokus ir juos suleisti milimetro tikslumu. Statant nebuvo naudojama jokia rišamoji med�iaga. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kokiais instrumentais naudojosi ši� sien� statytojai. Net naudojant šiuolaikines technologijas, toki� konstrukcij� statyba vykt� labai sud�tingai ir l�tai.

Labai gra�i Kusko centrin� miesto aikšt�. Šalia stovi katedra, viena did�iausi� Amerikoje. Joje - pirmasis � š� �emyn� atkeliav�s kry�ius, su kuriuo ispanai išlipo � krant� krikštyti vietini�, ir paskutin�s vakarien�s paveikslas, kur ant stalo vietoj �uvies pagrindinis patiekalas – kepta j�ros kiaulyt�...

Titikakos e�eras ir jo apylink�s

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia kovo 30 d. Nr. 149

Titikakos e�eras ir jo apylink�s - vienas pagrindini� Peru turizmo objekt�. Sakoma, kad apie aštuoniasdešimt procent� vis� � Peru atvykstan�i� turist� b�tinai aplanko ši� vietov�. Anot vienos ink� legendos, Titikakos e�ere gimusi Saul�, o pirmasis ink� imperatorius gim�s Titikakos e�ero Saul�s saloje.

Titikakos e�ero Takil�s salos gyventojai pasi�ymi ne�prastais �pro�iais: vyrai mezga, o moterys ir net ma�os mergait�s visada kalba tik pašnib�domis.
Autoriaus nuotr.

Titikaka - aukš�iausiai pasaulyje esantis e�eras, tinkantis navigacijai. Jis plyti 3800 metr� aukštyje, tod�l turistai, atvyk� iš lygum�, pirmomis dienomis jau�iasi prastai. Tai pats did�iausias e�eras visoje Piet� Amerikoje ir vienas did�iausi� pasaulyje.

Did�iuliame Titikakos e�ere daug sal� saleli�. Kai kurios j� gyvenamos ir yra labai savitos. Vienos garsiausi� - unikaliosios plaukiojan�ios Uros salos. Niekur kitur pasaulyje toki� dirbtini� sal� n�ra. Deja, pastaruoju metu d�l didelio turist� susidom�jimo jos tapo labai stipriai komercializuotos. Grynakrauj� Uros sal� tautos atstov� neb�ra - nedidel�s tautel�s ind�nai stipriai susimaiš� su vietiniais aymara genties ind�nais.

Anot ink� legend�, Uros �mon�s buvo labai ting�s, tod�l likusios gentys nusprend� juos išvaryti iš derling� �emi� aplink e�er�. Netur�dami kur d�tis Uros ind�nai pasitrauk� � e�er�. Pagal kit� versij� patys Uros ind�nai nusprend� save izoliuoti nuo ink�.

Uros salos yra dirbtin�s, padarytos iš daugyb�s tortoros nendri� sluoksni�. Šios nendr�s gausiai auga negiliose e�ero pakrant�se. Apatiniam nendri� sluoksniui p�vant, salos viršus nuolat dengiamas naujomis. Iš ši� nendri� padarytos ne tik pa�ios salos, bet ir uros ind�n� laivai, namai ir netgi suvenyrai.

Uros salose turistai išsamiai supa�indinami su gyventoj� buitimi. Profesional�s Peru gidai nesunkiai atsako � bet kok� papildom� turist� klausim�. Ekskursij� salose metu galima paragauti vietinio maisto, ap�i�r�ti kuklius �iabuvi� b�stus, pamatyti laikomus gyv�nus ir paukš�ius. �domu, kad kaip ir visoje šalyje, taip ir Uros salose šventinis ind�n� patiekalas - keptos j�r� kiaulyt�s. Šie gyv�nai �ia laikomi nedidel�se, taip pat plaukiojan�iose salel�se.

Šiandien pl�duriuojan�iose Uros salose gyvena apie tris šimtus �moni�. Kaip ir kit� gen�i�, j� apranga spalvinga, ypa� moter�, kurios d�vi daugyb� sijon�. Kuo puošnesnis ir margesnis šis r�bas, tuo jos savinink�s šeima turtingesn�. Svarbi aprangos detal� - nediduk� skryb�l�. Šis galvos apdangalas gali labai daug pasakyti apie jo savinink�. Jei skryb�l� nešiojama tiesiai, tai reiškia, kad jos savinink� ištek�jusi moteris.

Titikakos e�ere yra ir nat�rali� sal�. Viena �domesni� – nedidel� Takil�s sala. Jos plotis - vos vienas kilometras, o ilgis - net septyni kilometrai. Takil�s sala �domi �ia gyvenan�i� �moni� papro�iais. Moterys ir net ma�os mergait�s visada kalba tik pašnib�domis. Jos visada eina vyrams iš paskos, niekada - greta ar priekyje. Galv�, o neretai ir veid� jos dengia didele juodo audeklo skara. Manoma, kad tai netgi gali b�ti musulmon� kult�ros palikimas, mat su ispanais � nauj�j� pasaul� vyko ir musulmonai (maurai).

Salos vyrai pasi�ymi pom�giu megzti. Mezgimas �ia - tik vyriškas u�si�mimas ir tai salos vyrai daro net vaikš�iodami miestelio gatv�mis.

�valgantis nuo Takil�s salos, matyti snieguotos And� virš�n�s ir visai �ia pat esantys kaimynin�s Bolivijos krantai.

Iš did�iausio piet� Amerikos e�ero nendri� gaminamos ne tik salos, bet ir uros ind�n� laivai, namai ir suvenyrai.

Peru sostin� Lima

Neseniai baig�me spausdinti šiaulie�io keliautojo Sauliaus Viliaus �sp�d�ius iš Indokinijos. �inomas keliautojas neilgai u�sibuvo namuose: pradedame spausdinti jo �sp�d�ius iš Piet� Amerikos.

Saulius VILIUS

� Peru kasmet traukia vis daugiau turist�. Tai viena �domiausi� šali� ne tik Piet� Amerikoje, bet gal net ir visame pasaulyje. Peru turi ne�kainojam� archeologini� lobi�, gars�j� Mak�u Pik�u miest�, paslaptinguosius Naskos piešinius, am�inai �aliuojan�ias tropik� d�iungles, dang� remian�ias snieguotas And� viršukalnes ir, �inoma, nepaprastai spalvingus bei savitus savo gyventojus.

Turistus Peru traukia ne tik archeologiniai lobiai, paslaptingi Naskos piešiniai, tropin�s d�iungl�s, bet ir spalvingi bei saviti gyventojai.

Centrin� Limos aikšt� Plaza de Armas.
Autoriaus nuotr.

Beveik visi turistai savo kelion� Peru pradeda sostin�je Limoje. Tai did�iausias šalies miestas ir sostin�. Jei skai�iuotum�me kartu su priemies�iais, tai �ia gyvena vos ne tre�dalis vis� Peru gyventoj�.

Miestas plyti Ramiojo vandenyno pakrant�je. Jo istorija prasid�jo 1535 met� sausio 6 dien�, kai �ia savo sostin� �k�r� Franciskas Pizaro. Nors aplink š� miest� plyt�jo vien dykuma ir nuolat tr�ko geriamojo vandens, konkistadoras tur�jo sav� argument�. Iškilus pavojui ar sukilus vietiniams ind�nams, iš Limos jis gal�jo lengvai pab�gti.

Miesto istorinis centras jaukus ir gra�us. �ia stovi nema�ai kolonijinio stiliaus pastat�. Jiems ypatingo �avesio suteikia �mantriausi balkonai balkon�liai. Lima gars�ja savo balkon� �vairove.

Centrin� aikšt� Plaza de Armas visada pilna �moni�. Ypa� gra�u �ia vakare, kai viskas apšviesta. Viduryje stovintis fontanas aptvertas ir saugomas policijos. Kelet� dien� prieš man besilankant, protestuodama prieš ka�k�, �ia išsimaud� nuoga mergina, tod�l buvo imtasi grie�tesni� apsaugos priemoni�.

Jei dar labiau norite pajusti kolonijinio miesto dvasi�, galite aplinkui centrin� aikšt� apva�iuoti atvira senovine karieta, traukiama arklio. Šalia centrin�s aikšt�s yra pagrindin� miesto katedra. �sp�dinga ne tik jos išor�, bet ir vidus. Viduje ilsisi garsiojo konkistadoro Francisko Pizaro palaikai. Prieš kelet� met� aikšt�je stov�jo ir paminklas jam, bet prieštaringai vertinamos istorin�s asmenyb�s monument� miesto vald�ia nutar� iškeldinti.

Prezident�ra �sik�rusi taip pat šalia Plaza de Armas. Šiek tiek bjaurodamos vaizd�, šalia jos stovi dvi tanket�s. Aplinkui stovintys kareiviai – su koviniais ginklais. Kiekvien� ryt� be penkiolikos minu�i� dvylikt� �ia kei�iasi garb�s sargyba. Ceremonija man pasirod� linksma, nes jos metu sugrojamas ne tik šalies himnas, bet ir vienas The Beatles "gabalas". Tas pats orkestras sekmadien� groja priešais katedr�. Pra�ygiuoja kareivi� pulkas. V�liau jie stoviniuoja aikšt�je ir netgi leid�ia merginoms pasimatuoti j� kepures. Pasibaigus koncertui, visi v�l �ygiuoja � prezident�r�.

Nors miestas atrodo draugiškas, kaip ir kiekviename didmiestyje, o ypa� Lotyn� Amerikos, �ia tyko nema�ai pavoj�. Gatv�se nema�ai kišenvagi� ar kitokio plauko suk�i�, iš patikli� turist� viliojan�i� pinigus. Kad mieste n�ra labai saugu, byloja ir tai, jog �s�dus � taksi vairuotojas visada u�trenkia visas automobilio dureles. Klausiau vairuotojo kod�l. Paaiškinimas buvo paprastas – sustojus prie sankry�os, gali prišokti nusikalt�lis su peiliu, o tada jau atiduosite visk�...

Teko nakt� autobusu prava�iuoti ir pro skurd�iuosius miesto rajonus. Išlipti ten b�t� ne tik, kad nejauku, bet grei�iau baisu. Toliau nuo centrini� rajon� �mon�s gyvena be elektros, vandentiekio ir kanalizacijos. Kaip ir visame pasaulyje, iš kaim� ir provincijos daugelis traukia � sostin� ieškoti geresnio gyvenimo. Kadangi s�km� aplanko ne visus, daliai tenka skursti dar labiau nei kaime. Bet, anot mano draugo peruie�io, gr��ti daugeliui neleid�ia j� pa�i� ego.

T�sinys - kitame savaitraš�io numeryje

Laoso sostin� Vientjanis

Saulius VILIUS

Pabaiga. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Pirmiausia, k� pagalvojau vos atvyk�s � Laoso sostin� - kokia ji nedidel�.

�sik�r�s šalies pakraštyje ant Mekongo up�s kranto Vientjanis, palyginti su aplinkiniais Azijos didmies�iais, tokiais kaip Bangkokas ar Hanojus, yra visiškai nedidelis. Jame gyvena tik apie du šimtus t�kstan�i� gyventoj�.

Vaizdas nuo Patuhai monumento.

Haw Pha Kaew šventykloje.

Autoriaus nuotr.

Apie tai, kad Vientjanis ilgai buvo labai svarbus regiono centras, byloja daugyb� šventykl�. Susipa�inti su jomis bent kelias dienas ir stabteli dauguma keliautoj�. Vientjanio gatv�s, palyginti su Hanojaus transporto srautais, atrod� pustušt�s, tod�l šiek tiek pails�j� išsinuomojome motoroler�. Buvome pam�g� ši� transporto priemon�, leid�ian�i� per trump� laik� sp�ti labai daug.

Vis� pirma nuskub�jome prie vos u� keleto kilometr� � pietry�ius nuo Vientjanio centro stovin�io svarbiausio Laoso istorinio monumeto – Pha That Luang. Tai budizmo ir šalies suverenumo simbolis, reiškiantis Pasaulio Brangiausi� Švent� Stup�. Stupa – tai budist� statinys, simbolizuojantis nušvitus� Bud�. Paprastai jame saugomos kokios nors relikvijos.

Pha That Luang šventov�s atvaizdas yra vaizduojamas net komunistinio Laoso herbe. XVIII-XIX a. stupa buvo labai apgadinta prieš�, v�liau j� niokojo lobi� ieškotojai. Pirmieji j� restauravo pranc�zai, v�liau, radus originalius eskizus, tai buvo padaryta dar kart�. Dabar keturiasdešimt penki� metr� aukš�io aukso spalvos stupa atrodo tikrai �sp�dingai. Kiekvienas Pha That Luang stupos lygis turi vis kitoki� architekt�rini� bruo��, kuriose u�koduota budizmo doktrina. Lankytojai, eidami aplinkui stup�, tur�t� nuolat prisiminti ir galvoti apie mokym�.

� valias atsigro��j� Pha That Luang stupa, s�dome ant motorolerio ir nuskub�jome prie Wat Si Saket ir Haw Pha Kaew šventykl�. Vaikš�iodami po Haw Pha Kaew šventykl� su�inojome, kad ji buvo pastatyta specialiai vadinamajam Smaragdiniam Budai.

Laosie�i� tvirtinimu, tailandie�iai XVII a. pabaigoje ši� skulpt�r� pavog�. Tailandie�iai aiškina, kad šis svarbiausias Laoso religinis simbolis visada priklaus�s jiems. Kaip ten beb�t�, šiandien ši Indokinijos budistams labai svarbi �alio nefrito Budos skulpt�ra saugoma Bankoke esan�i� Tailando karali� r�m� specialiai tam pastatytoje šventykloje. Ap�i�r�j� šventyklos viduje laikom� ypa� verting� budos atvaizd� kolekcij�, pasukome � visai šalia buvusi� Wat Si Saket šventykl�.

Tailandietiškais bruo�ais pasi�yminti šventykla, anot gid�, yra seniausia neatstatyta Vientjanio šventykla. Wat Si Saket šventyklos vidin�se sienose eksponuojama šeši t�kstan�iai aštuoni šimtai keturiasdešimt bud�. Dauguma skulpt�r� yra XVI-XIX a. meno k�riniai iš Vientiano apylinki�. Ta�iau tarp j� yra ir penkiolikto–šešiolikto am�iaus dirbini� iš senosios Laoso sostin�s Luang Prabango.

Bet svarbiausias šventyklos objektas - vienoje verandoje pastatytas penki� metr� ilgio gyvat� Nag� – dievyb� reprezentuojantis indas. Jis naudojamas tik kart� per metus. Šven�iant Naujuosius, inde laikomu vandeniu laistomi Budos atvaizdai tokiu b�du imituoja apsivalym�. Išeidami iš šventyklos teritorijos, dar ap�i�r�jome daugyb� ma�� stup� su šventyklos vienuoli� palaik� urnomis.

Jau visai vakar�jant pasukome aplankyti paskutin�s numatytos Vientjanio ��ymyb�s Patuhai. Šis monumentas labai primin� Triumfo ark� Pary�iuje. Tik priva�iav� ar�iau pasteb�jome pastato detal�se aiškiai matom� Laoso kult�ros �tak�. Nusipirk� biliet�, vos sp�jome pakilti � arkos virš� ir iš aukštai ap�velgti miest�. Net keliuose pastato aukštuose buvo �sik�r� suvenyr� pardav�jai. Ap�i�rin�damas �vairiausius suvenyrus, pasteb�jau keist� nuotrauk�. Joje buvo matyti b�rys Amerikos armijos kari�, rankose laikan�i� didel� ir keist� gyv�. Šiek tiek �uv� primenantis gyv�nas buvo steb�tinai panašus � šventyklose vaizduojam� dievišk�j� gyvat� Nag�. Virš fotografijos buvo u�rašas: "Karališkoji Naga - ilgis 7,80 metro, pagauta Amerikos kari� Mekongo up�je".

Vakarieniaudamas restorane šalia Mekongo up�s, vis galvojau apie paslapting�j� gyv�n� sp�liodamas, ar toki� išvis gali b�ti. Smalsumo vedinas nutariau likusios kelion�s po Laos� metu apie tai pasiteirauti vietini� gyventoj�.

I� Hanojaus � Vientjan�

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

� Hanoj� gr��ome tik pusdieniui. Planavome �sigyti biliet� � Laoso sostin� ir laukti autobuso. Nesitik�jome nieko �domaus, bet vaikštin�dami palei e�er� pamat�me, kaip viena moteris rodo � ka�k� vandenyje. Visai šalia kranto l�tai vanden� skrod� daugiau nei metro ilgio v��lys, lygiai toks pat, kok� mat�me e�ero salos šventykloje. Po keli� minu�i� prie kranto jau b�riavosi nema�ai �i�rov�. Legendiniam v��liui iškišant iš vandens galv� ir �kvepiant oro, pasigirsdavo net plojimai. Iš vietini� reakcijos supratome, jog šis reginys tikrai ypatingas.

Autoriaus nuotr.

Iš kelioni� gido "Lonely planet" �inojome, kad visuomeniniu transportu iš Hanojaus iki Laoso sienos patekti sud�tinga - tenka pers�sti iš vieno autobuso � kit�, o tai u�trunka ilgai. Išskyrus vien� atvej� - kai iki Laoso sostin�s Vientjanio va�iuojama tiesiai iš Hanojaus. �sigyti Laoso vizai laiko netur�jome, tod�l nusprend�me j� gauti pasienyje.

Hanojaus turizmo agent�rose išsiaiškinome, kad šiuo reisu va�in�ja tik vienas autobusas.

Paklausus, ar jis patogus, ar juo va�iuoja turistai, mane u�tikrino, kad problem� nekils. Atsiskait�me doleriais, gavome kelion�s �ek�. Iki autobuso mus tur�jo palyd�ti agent�ros darbuotojas be papildomo mokes�io. Liko laukti vakaro.

Su visa manta išeinant iš viešbu�io, dar vestibiulyje prie m�s� prišoko vyras klausdamas, ar mes keliaujame � Vientjan�. Parod�ius biliet�, jis pasl�p� j� švarko kišen�je ir susodino mus ant dviej� motoroleri�. Iki stoties va�iavome ilgai ir nepatogiai. �ia mums buvo parodytas autobusas, kuriuo tur�jome keliauti � Laos�. Jis buvo senas ir tikrai nepatogus, bet blogiausia buvo tai, kad did�ioji jo salono dalis buvo u�krauta �vairiausiais daiktais. Salone tvyrojo nemalonus dvokas. Šiek tiek guod� tik baukš�iai šalia daikt� kalno s�dintys vakarie�iai. Paklaus�me, ar jie turi vizas. Kaip ir mes, jie j� netur�jo.

Išvykti v�lavome, beveik angliškai nekalbantis personalas niekur neskub�jo. Tikriausiai lauk�me v�luojan�i� keleivi�. Pagaliau buvo u�imtos beveik visos laisvos s�dyn�s ir autobusas pajud�jo. Did�i�j� dal� keleivi� sudar� vakarie�iai.

U��musieji paskutini�sias vietas buvo itin egzotiški. Pora ispaniškai šnekan�i� bendrakeleivi� buvo išsipuoš� �vairiausi� spalv� r�bais, m�v�jo ir seg�jo ne�tik�tin� kiek� papuošal�, vietoj plauk� jiems ant galv� styrojo daugyb� �vairaus storio kaseli� ir suvelt� plauk� sruog�. Atsineš� jie tik vien� nedidel� rankin�, iš kurios iššoko nedidelis šunelis. Šiam amtel�jus, vairuotojas sustabd� autobus� ir pareišk�, kad šuo va�iuoti autobusu negalintis, �enklais dar parod�, kaip nuo jo dvokia. Simpatišk� gyv�n� u�sistojo beveik visi keleiviai. Ka�kas net leptel�jo, kad tokioje smarv�je šuo kaip kvepalai. Vairuotojui neliko nieko kito, tik susitaikyti su dar vienu keleiviu.

Kelias iki Laoso sienos primin� košmar�. Da�nai sustodavome pakel�se, � autobus� buvo kraunami vis nauji daiktai. Vienoje vietoje vos nenul�k�me nuo kelio, nes ka�kas pasimaiš� kelyje ar u�sn�do vairuotojas - taip ir nesupratome.

Pava�iav� dar šiek tiek, buvome sustabdyti policijos. Beveik visi keleiviai neramiai sek�, kaip autobuso vairuotojas gal dešimt minu�i� nenor�jo paklusti pareig�no reikalavimams sukti � šalikel�. Konfliktas tarp m�s� autobuso ekipa�o ir policinink� u�truko gana ilgai. Abi pus�s kalb�jo šiek tiek pakeltais balsais. Buvo panašu, kad pareig�nai reikalauja duokl�s. Pagaliau pajud�jus, d�iugus vairuotoj� pokalbis bylojo, jog išpirka nebuvo didel�.

Vietnamo ir Laoso pasienio post� pasiek�me dar neišaušus. Po daugyb�s dokument� u�pildymo ir laukimo �vairiose eil�se patekome � Laoso Liaudies Demokratin� Respublik�. Kelias iškart suprast�jo, aplink stovintys nameliai buvo daug skurdesni nei Vietname. Likusius tris šimtus kilometr� iki šalies sostin�s Vientjanio vairuotojai akivaizd�iai skub�jo. Nepaisant to, did�iausi� Laoso miest� Vientjan� pasiek�me tik vakare. Drauge su nelengvos kelion�s u�gr�dintais bendrakeleiviais išsinuomojome bendr� transporto priemon� ir nuskub�jome � miesto centr�. Atsisveikin� išsiskirst�me kas sau - ieškoti laisv� viešbu�i�, skub�ti susipa�inti su Lao sostine ir planuoti keli� tolyn.

�iaur�s Vietnamas ir Indokinijos stogas

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Giliausiai � �emyn� �siterpusioje Vietnamo vietoje, Kinijos ir Laoso pasienyje, st�kso kalnai. Tai labai savitas šiaur�s Vietnamo regionas.

Trij� šali� - Vietnamo Kinijos ir Laoso - sand�roje gyvena nema�ai savo autentiškum� išsaugojusi� tauteli�. � Cat Cat kaim� turistai dar kol kas �leid�iami be gid�.

Išlipome paskutin�je gele�inkelio stotyje, nedideliame Lao Cai miestelyje. Lauke buvo v�su, tvyrojo tirštas r�kas. Skub�jome va�iuoti � aukš�iau kalnuose esant� Sapos miestel�. �s�dome � vien� iš šalia stoties laukusi� autobus�li�. Surinkusi po dvidešimt penkis t�kstan�ius dong� - ma�daug penkis litus - mergina prad�jo dom�tis, ar jos keleiviai jau yra rezervav� viešbu�ius. Drauge su keliomis kor�jiet�mis atsak�me, kad viskas gerai – ve�kite mus � Sapos centr�.

Prieš atvykdami � miestelio centr�, stabtel�jome prie dviej� nuošaliau miestelio buvusi� viešbu�i�. Reikal� paspartino sutrik�s kanadietis, pasipraš�s kuo skubiau � tualet�.

Išlip� centre, u�sukome � artimiausi� kavin� atsigerti arbatos. Aprim�s kanadietis pris�do šalia. Pasirodo, jis tur�jo kelialap� keli� dien� turui Sapos apylink�se. U� transport�, nakvynes ir maitinim� jis jau buvo sumok�j�s. Apsukri�, keleivius gaudan�i� mergin� keliavimo Azijoje patirties neturintis vyras palaik� jo pasitikti at�jusia vietin�s turizmo agent�ros atstove. Pasi�l�me pasiskambinti ant kelialapio u�rašytu telefono numeriu. Tikroji agent�ros atstov� pasirod� jau po keli� minu�i�.

Iš�jome gatv�n. Reik�jo kur nors apsistoti ir išsiaiškinti, k� tiksliai Sapos mieste ir apylink�se galime pamatyti per por� dien�. Apsistojome vos ne ar�iausiai buvusiame viešbutyje. Patiko kambarys ir jame buv�s �idinys. Be to, patraukli buvo ir kaina. Labai nenusimin�me su�inoj�, kad u� šilum� teks primok�ti. Malk� ryšul�lis �idiniui kainavo tris litus. Kambario ir lauko temperat�ra beveik nesiskyr�, tod�l papraš�m kuro u� visus dvidešimt...

Iš�j� iš viešbu�io nustebome išvyd� giedr� dang�. Tirštas r�kas buvo išsisklaid�s, aplinkui miestel� buvo matyti ry�i� laukai, šiek tiek tol�liau - d�iungl�mis apaugusios kaln� virš�n�s. Gatv�se zujo daugyb� turist�, atvykstan�i� vienos dviej� dien� kelionei � savitus Sapos apylinki� kaimus. Trij� šali� - Vietnamo Kinijos ir Laoso - sand�roje gyvena nema�ai savo autentiškum� išsaugojusi� tauteli�. Bloga �inia buvo ta, kad šiuose kaimuose negalima lankytis be gido. Visai neseniai vietin� administracija �ved� ir mokest� u� lankym�si šalia esan�iame nacionaliniame parke. Kopti � parko pakraštyje st�ksan�i� aukš�iausi� Vietnamo ir Indokinijos Fansipano kaln� be vietini� draugijos taip pat nebuvo galima.

Išsinuomavome kin� gamybos "Honda" motoroler� ir pasukome � Cat Cat kaim�. Tai buvo kone vienintelis aplinkinis kaimas, kuriame turistai gali lankytis be gido. Pakeliui susimok�jome po lit� u� ��jim� � kaim�. U� atokiau nuo automobili� aikštel�s pastatyt� motoroler� mok�ti atsisak�me.

Šalia keli� kaimo nam� sutikome tautinius r�bus vilkin�i� vietini� moter�. Sus�dusios ratu prie dar rusenan�i� ugniakur� moterys siuvin�jo. Nedideliame restoran�lyje pris�dome sriubos. Sumok�j� šiek tiek daugiau paklaus�me, ar galime jas nufotografuoti. Apsid�iaugusios moterys �enklais parod� tam neprieštaraujan�ios.

Sugr�� miest� susiradome agent�r�, organizuojan�i� kopimus � Fansipan�. Kantr�s vietiniai kur� laik� �rodin�jo, kad tam reikia trij�, ma�iausiai - dviej� dien�. Buvome atkakl�s ir �tikinome, kad mums pavyks per dien�.

Kaip ir buvome sutar�, netrukus jau s�d�jau ant motociklo. Drauge su gidu kilome per�jos link, iš kur tur�jome prad�ti kopti. Motocikl� palikome prie nacionalinio parko biuro ir dar neprašvitus pasukome � d�iungles.

Po šeši� �tempto karstymosi sta�iais takais, kabinantis � med�i� šaknis ir bambukus, valand�, stov�jome šalia u�rašo "Fansipano virš�n� – Indokinijos stogas".

Šio kalno aukštis tik šiek tiek daugiau nei trys t�kstan�iai metr�, bet � j� �siropšti tikrai nebuvo paprasta. Be vietinio palydovo, tiksliai �inan�io tak�, tai b�t� buv� labai sunku. Dar pasigro��jome nuostabiu kraštovaizd�iu ir sta�iu, tankiai bambukais apaugusiu taku pasukome �emyn � Sapos miest�.


Vietnamo, Kinijos ir Laoso pasienyje st�kso kalnai. Kopiant � Fansipano virš�n� lyd�jo r�kas.		Fansipano virš�n�je. Nors šio kalno aukštis tik šiek tiek daugiau nei trys t�kstan�iai metr�, bet painiu, bambukais ap��lusiu taku �kopti � j� tikrai nebuvo paprasta.			Cat Cat kaime tautinius r�bus d�vin�ios vietin�s moterys, sus�dusios ratu prie rusenan�i� ugniakur�, siuvin�jo.

Piet� Kinijos j�ros kurortai

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Vietnamo pakrant� labai ilga. Šios šalies krantus skalauja nepaprastai gra�i Piet� Kinijos j�ra. Tiems, kurie visiškai nesidomi Vietnamo istorin�mis vietomis ir architekt�ros paminklais, kraštas labai patrauklus nepaprasto gro�io j�ros pakrant�mis.

Išvykos laivais prie netoliese esan�i� sal� labai populiarios.

Vietnamo krantus skalauja nepaprastai gra�i Piet� Kinijos j�ra.

Vienas m�gstamiausi� turist� poilsio prie j�ros rajon� yra Nha Trango miestas. Nepaisant to, kad �iem� šiame regione n�ra labai karšta, �ia visus metus gausu poilsiautoj�.

� Nga Trang� atvykome autobusu, kuriame praleidome net dešimt valand�. Tiek laiko prireik� nuva�iuoti šiek tiek daugiau nei keturis šimtus kilometr�.

Miestas pasitiko nesmarkiu lietumi. Iki ekskursijos laivu iki šalia miesto esan�i� sal� tur�jome vos valand� laiko. Jos u�teko �sikurti perpildytame turist� viešbutyje ir papusry�iauti. Netrukus drauge su dar kokia dvidešim�ia linksmai nusiteikusi� keliautoj� s�d�jome nedideliame laive. Vietnamiet� gid� mis Vi paaiškino, jog su mumis plaukia nema�ai vietnamie�i�, atvykusi� iš Jungtini� Amerikos Valstij�. Pastarieji, anot jos, labai rie�a prieš vietinius nosis. Sprend�iant pagal išvaizd� ir tarpusavio kalbas, kiti keleiviai buvo iš Kor�jos, Olandijos, Singap�ro ir Anglijos.

Paplaukus gal dvidešimt minu�i� nelabai ramia j�ra, jaunuolis iš laivo personalo atsistojo laivo priekyje ir u�trauk� dain� iš populiariojo "Titaniko". Reik�t� pamin�ti, kad � natas jis nelabai pataik�, bet originalus gido prisistatymas patiko visiems keleiviams. Baig�s savo solo partij�, gidas išsamiai papasakojo, kad turo metu m�s� laukia �tempta programa. Pirmiausia tur�jome plaukti prie vienos iš daugelio sal�. Norintiems pasigro��ti povandeniniu pasauliu buvo pasi�lyta pasiruošti nerti. Toliau tur�jome stabtelti prie kitos salos papietauti degustuoti vyno. Turo pabaigoje m�s� lauk� maudyn�s j�roje ir ekskursija j�r� muziejuje-akvariume.

Norin�i� pasigro��ti j�ros koralais ir �vairiaspalv�mis �uvimis atsirado ne tiek daug. Ir visai be reikalo. Nepaisant apsiniaukusio oro ir gana v�saus vandens negal�jome atsid�iaugti tuo, k� pamat�me. Nedideliame gylyje augo �vairiaspalviai koralai, aplink juos nard� egzotiškos �uvys - tai buvo daug �sp�dingiau nei visai neseniai Kambod�os kurorte. Ne be reikalo šalia salos stov�jo net keletas laiv�, organizuojan�i� giluminius nardymus naudojant speciali� nardymo �rang�.

Lygiai po valandos gidas negailestingai paragino visus nardan�ius gr��ti � laiv�. Išplauk�me prie kitos salos. Per pusvaland� personalas suolus laivo denyje transformavo � stalus ir padeng� juos. Vaiš�s nebuvo gausios ar �sp�dingos, bet alk� numalšinome. Tuo, k� pamat�me v�liau, negal�jome atsisteb�ti. Tas pats paslaugus, n� kiek muzikant� neprimenantis personalas sureng� koncert�, kuriam abejing� neliko. Muzika buvo atliekama gyvai, elektrine gitara ir b�gnais. Ne vien� nemirting� šlager� sudainav�s gidas po koncerto pareišk� kvie�i�s visus, norin�ius padegustuoti vietnamietiško vyno, � plaukiojant� bar� vandenyje. Jis pats šoko � vanden� ir, prisiriš�s d�� vyno bei s�d�damas ant gelb�jimo rato, �m�si barmeno vaidmens. Iš prad�i� tokio baro klient� buvo vos keletas, v�liau norin�i�j� gretos pagaus�jo. Pagrindiniai improvizuoto baro lankytojai buvo JAV vietnamie�iai ir kor�jie�iai. Lietuvos ir Olandijos atstov� buvo po lygiai. Nenuskriausti liko ir laive lik� �i�rovai, prisiragav� vyno n� kiek nema�iau nei vandenyje mirkstantys. Iš vandens nelipome tol, kol nesibaig� vynas. V�sus vanduo tikrai nemaiš�.

Kita m�s� stotel� buvo sala balto sm�lio papl�dimiais. Dauguma m�s� laivo keleivi� visiškai nesidom�jo vietini� si�lomais suvenyrais, juo labiau g�rimais, bet nepraleido progos dar kart� išsimaudyti.

Prieš sugr��dami iš plaukiojimo dar pasivaikš�iojome po j�r� muziej�–akvarium�, kuris tikrai nustebino. Pamat�me �sp�dingo dyd�io rykli�, moren� ir dar ka�koki� nematyt� mil�inišk� j�ros gyvi� bei daugyb� kit�, ma�esni�, pa�i� egzotiškiausi� �uv� r�ši�.

� viešbut� gr��ome pavarg�. Pagalvojau, jog kit� dien� pakartoti toki� ekskursij� b�t� sunkoka.

Vietnamas. Hue � imperatori� miestas

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Beveik per vis� Vietnam� palei Piet� Kinijos j�ros pakrant� eina gele�inkelis. Jis driekiasi nuo pat Ho �i Mino miesto pietuose iki šalies sostin�s Hanojaus šiaur�je ir kyla dar aukš�iau. Keliauti traukiniais Vietname patogu, bet tikrai nepigu. U� biliet� keturi� viet� kup� iki šalies viduryje esan�io Hue miesto sumok�jome apie penkiasdešimt doleri�. Tok� pat atstum� nuva�iuoti autobusu kainuoja daug pigiau, bet kelion� ne tokia patogi ir tenka sugaišti daugiau laiko.

Imperatori� miesto fragmentas. Š� miest� aplanko beveik visi po Vietnam� keliaujantys turistai.

Karališkas kapas - tomba. Tai vieta, skirta am�inajam imperatori� poilsiui.

� gele�inkelio stot� Vietname gali patekti ne bet kas. � vid� �leid�iami tik turintys kelion�s biliet�, tod�l stotys atrodo ne�prastai tuš�ios. Iš pirmo �vilgsnio traukiniuose personalo daug daugiau, nei reik�t�. Keliaujant brangiausiuose minkštuose keturvie�iuose kup� � bilieto kain� �skai�iuotas ne tik vanduo, bet ir maistas. Vietnamietiški, deja, mums, europie�iams, nelabai skan�s patiekalai patiekiami kelis kartus per dien�. Norint pavalgyti, � vagon�-restoran� eiti nereikia – gard�iai atrodantys karšti m�sos patiekalai, dar�ov�s bei gaivinantys g�rimai si�lomi gana da�nai.

Vis d�lto, did�iausias keliavimo vietnamietiškais traukiniais privalumas – vaizdai u� lango. �ali arba geltoni ry�i� laukai, juose stovintys m�s� akims ne�prasti mauzoliejai, bambuk� girait�s, gra�ios nediduk�s pirkios ant poli�, bandos buivol� bei daugyb� kitoki� �domybi�. O kur dar vaizdingos Piet� Kinijos j�ros pakrant�s.

Ma�daug dvidešimt valand� trukusi kelion� visiškai neprailgo. Iki imperatori� miestu vadinamo Hue va�iavome šiek tiek daugiau nei t�kstant� kilometr�. Oro temperat�ra lauke �ia buvo daug �emesn� nei Saigone. Keliaujant viešbu�io link, prasid�jo nesmarkiai lyti. Šioje Vietnamo dalyje visai kitoks klimatas ir �iem�, ypa� rytais, da�nai lyja.

Hue miest� aplanko beveik visi po Vietnam� keliaujantys turistai. Kasdien organizuojami miesto turai. Bilietus galimi �sigyti bet kuriame viešbutyje. Ekskursij� autobusai turistus paima tiesiai iš viešbu�i�. Lankomiausias objektas – vadinamoji Citad�l�. Tai buv�s imperatori� miesto–tvirtov�s kompleksas. Per Vietnamo kar� šiose vietose vyko labai �nirtingi m�šiai, buvo kovojama d�l kiekvienos miesto gatv�s. Bombardavimo metu buvo sugriauta ir did�ioji dalis sen�j� imperatori� r�m�. Ap�i�rin�jant tai, kas liko, galima susidaryti �sp�d�, kokie didingi jie buvo. Pati �domiausia r�m� vieta - Devyni� dinastijos urn� men�. Kiekvienam Nguyen� dinastijos valdovui skirta atskira urna. Prieš �einat � ši� patalp� b�tina nusiauti batus, viduje negalima fotografuoti.

Turint bent valand� laiko, galima išsamiau ap�i�r�ti išlikusi� r�m� kompleks�, pasivaikš�ioti palei gynybin� sien� ir šalia iškast� kanal� arba pasigro��ti vandens baseinuose �ydin�iais lotoso �iedais ir vandenyje plaukiojan�iomis egzotiškomis �uvimis.

U� nedidel� papildom� mokest� po r�m� park� galima pajodin�ti ir drambliu.

U� Hue miesto ap�i�r�jome dar kelet� karališk� kap� - tomb�. Tai vietos, skirtos am�inajam imperatori� poilsiui. Pa�int� su miestu baig�me plaukiodami vadinam�ja Kvepal� upe. Kod�l ji taip vadinama, niekas mums dorai ir nesugeb�jo paaiškinti...

Paplaukioti nedideliais drakon� galvomis išpuoštais laiveliais galima kas vakar�. Prieš išvykstant prie up�s gid� papasakojo, kad plaukdami klausysim�s muzikos, kuri senov�je buvo atliekama tik karaliams.

Laivui pasiekus up�s vidur� ir išjungus variklius, grupel� gra�uoli� vietnamie�i�, pasipuošusi� tautiniais r�bais, prad�jo koncert�. Akompanuojant egzotiškais vietnamietiškais instrumentais, merginos viena po kitos atliko kelet� dain�. Koncerto pabaigoje kiekvienam koncerto dalyviui buvo padalyti iš popieriaus išlankstyti lotoso �iedai su degan�iomis �vakel�mis. Prieš paleid�iant juos � Kvepal� up�s srov� reik�jo sugalvoti nor�, kuris, �ad�jo, b�tinai išsipildys...


Vietnamiet� daininink�. Plaukiant laiveliu, koncertavo vietnamiet�s, pasipuošusios tautiniais r�bais. Po koncerto jos kiekvienam keleiviui padovanojo iš popieriaus išlankstyt� lotoso �ied�.		Turint laiko, Imperatori� mieste galima pasigro��ti vandenyje plaukiojan�iomis egzotiškomis �uvimis.

Vietnamas

Hanojaus šurmulys

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Vietnamo sostin� Hanojus yra šiaurin�je šalies dalyje. Iki Kinijos ir Laoso sien� nuo �ia visai netoli - ma�daug po 150 kilometr�. Iki Piet� Kinijos j�ros atstumas dar ma�esnis - tik apie 100 kilometr�. Šiandien Vietnamo sostin�je gyvena apie septynis milijonus gyventoj�. Miestas senas ir �domus, tad bent trumpai po j� pasi�valgyti nusprend�me ir mes.

Hoan Kiem e�ero salos šventykla.

Ne�prastas eksponatas budist� šventykloje - v��lio iškamša - neatsitiktinis: prisimenama sena legenda.

� šalies didvyrio ir legendos Ho �i Mino mauzoliej� patekti galima ne kiekvien� dien�.

Nuo Nhga Trango miesto kelion� per Vietnam� t�s�me dviese. Su kelion�s gide mis Vi � Saigono oro uost� palyd�j� šešis bendra�ygius, �sigijome biliet� traukiniu � šalies šiaur�.

� Hanoj� atvykome labai anksti - išlipus iš traukinio lauke dar buvo tamsu. Pakeliui � gele�inkelio stoties laukimo sal� atkakliai atsisakin�jome mandagi� taksist� pasi�lym�.

Kol sulauk�me aušros, skait�me knyg� apie Vietnam�. Dom�jom�s, kur geriau b�t� apsistoti, kas �domiausia Vietnamo sostin�je.

Taksi susiradau truput� toliau nuo stoties. Paklausiau, kiek kainuos iki miesto senamies�io, vadinamojo "senojo kvartalo". Pasi�lymas va�iuoti pagal "skaitliuk�" skamb�jo gundan�iai, bet vis d�lto išsikamantin�jau, kokia suma tur�t� b�ti. Atva�iavus iki norimos vietos, taksometras rod� dar ma�iau. Kit� kart�, kai va�iavome pagal j� ir buvome neaptar� sumos iš anksto, sumok�jome penkis kartus daugiau. Supratome, kad grei�iausiai taksi buvo skirtas specialiai turistams.

Vienoje iš turistinio rajono kavini� papusry�iavome. Pro šal� gatve einantys �mon�s šiek tiek skyr�si nuo vidurio ir piet� vietnamie�i�. Nebuvo matyti populiari�j� nendrini� kepuri�, �mon�s buvo daug šil�iau apsireng�. Šiaurin�je Vietnamo dalyje, kaip ir Europoje, yra keturi met� laikai, tod�l nenuostabu, kad kalendorin� �iem� buvo gana v�su. Net ir mums.

Apsistoj� nedideliame viešbutyje, pajud�jome visai netoli esan�io Hoan Kiem e�ero link. Nepaisant to, kad šis e�eras pa�iame miesto centre, jo vanduo neatrod� labai u�terštas. E�ero pakrant�se nustebome pamat� labai daug sportuojan�i� �moni�. Paties �vairiausio am�iaus �mon�s u�siimin�jo vadinam�ja "tai �i" mankšta, �aid� badminton� arba tiesiog b�giojo.

Pasukome � e�ero saloje esan�i� šventykl�. �prastoje budist� šventykloje išvydome ir šiek tiek ne�prast� eksponat� - po stikliniu gaubtu gul�jo mil�iniško dviej� metr� v��lio iškamša. Pasirodo, šie v��liai gyvena e�ere.

Pagal legend�, e�eru plaukioj�s imperatorius Li Thy To tur�j�s stebukling� kard�, kuriuo jis išvij�s kinie�ius iš Vietnamo. Tada � e�ero pavirši� iškil�s auksinis did�iulis v��lys, sugrieb�s kard� ir panir�s � gelmes. Taip jis sugr��in�s kard� dievams. E�eras iki šiol tebevadinamas "sugr��into kardo e�eru" – Ho Hoan Kiem. Toje pa�ioje sal�je radome kelias nuotraukas, kuriose buvo u�fiksuoti v��liai, pasirod� šio e�ero pakrant�je vos prieš kelet� met�.

Jau v�liau kelioni� gide radome informacijos, jog gali b�ti, kad keletas toki� v��li� laikomi ka�kur kitur ir kartais paleid�iami � Hoan Kiem e�er�. Taip daroma norint, kad senoji legenda b�t� gyva.

Iš šventyklos saloje nuskub�jome � gars�j� Hanojaus vandens l�li� teatr�. Sal� buvo sausakimša. Dauguma �i�rov� buvo u�sienie�iai. Ma�daug valand� ma�oje vandens scenoje buvo vaidinamos vietnamie�iams �prastos gyvenimo scenos: �vejyba, ry�i� sodinimas, karvi� ganymas, šokiai ir taip toliau. Medin�s l�l�s, drakonai ir kiti persona�ai buvo valdomi u� širmos pasisl�pusi� aktori�. Šalia grojo ir l�les �garsino nedidelis orkestr�lis. Labai senas tradicijas turintis menas abejing� nepaliko.

Per likus� pusdien� dar aplank�me Hanojaus katedr�. Šiek tiek pav�lavome � šalies didvyrio ir legendos Ho �i Mino mauzoliej�. Patekti jo vidun galima ne kiekvien� dien� ir tik ankst� ryt�, ta�iau labai ir nesigail�jome. Pasivaikš�ioj� po šalia mauzoliejaus esan�i� "Raudon�j�" aikšt�, ap�i�r�j� sen�j� miesto citadel�s bokšt� ir Lenino paminkl�, gr��ome � viešbut�. Reik�jo skub�ti � gele�inkelio stot�, iš kur trim dienoms planavome išvykti � šiauriausioje Vietnamo dalyje esan�ius kalnus.

Vietnamas. Mekongo delta ir Saigonas

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Kambod�os pasienio post� kirtome labai greitai ir lengvai. Šiek tiek pavart� tikriausiai dar niekada nematytus lietuviškus pasus, smalsieji pasienie�iai tvarkingai sud�jo antspaudus ir gr��ino dokumentus.
Vietnamo pasienio punktas mus nustebino. �einat � j� peršviet� baga��. V�liau buvome palyd�ti � laukimo sal�. U�pild� imigracinius lapelius, juos kartu su pasais atidav�me pareig�nams. Dar tur�jome pereiti karantino kontrol�.

Kambod�os ir Vietnamo skirtumai

Vietnamas - akivaizd�iai tvarkingesnis u� Kambod��. Kad m�s� niekas nepasitiks, nuog�stavome visai be reikalo. Ma�u�iuk� mis Vi, toks buvo gid�s vardas, jau nuo pat ryto lauk� m�s�. Vienas pirm�j� jos klausim� buvo – juk Vietname geriau?! Va�iuodami Mekongo deltos link ir patys tuo �sitikinome. Pro autobuso langus buvo matyti daug geresni namai. Keliai ir jais va�in�jan�ios mašinos bei motoroleriai buvo daug naujesni nei Kambod�oje. Bet ne�pras�iausias vaizdas buvo daugyb� raudon� v�liav�, kaban�i� ant pakel�s stulp�.

Trumpai stabtel�j� Chau Dok mieste, restoran�lyje pamat�me ir Kambod�oje nematyt� patiekal�. Vietnamie�iams skirtame restorane buvo galima paragauti varli� kojy�i�, gyvatienos, �iurki�. Gid� papasakojo, kad pietin�je Vietnamo dalyje tokie ir dar egzotiškesni patiekalai - �prastas maistas. Pasirodo, daugelyje restoran� akvariumai pilni gyva�i�, varli�, v��li� ir bent keli� r�ši� kreve�i� ar krab�. M�s� nuostabai, patiekal� ir g�rim� kainos buvo gerokai ma�esn�s nei Kambod�oje, o mok�ti gal�jome tik vietine valiuta - dongais.

Viešbutis Can Tho mieste buvo pras�iausias per vis� m�s� kelion�. Dvivietis kambarys jame kainavo apie dvidešimt doleri�. Nustebau su�inoj�s, kad toks pat kambarys vietiniams atsieina daug pigiau. Viename iš kambari� negal�jome u�daryti lango. Gid�s paklaus�me, ar tai nepavojinga. Mis Vi abejoni� nekelian�ia intonacija pareišk�, jog tai valstybinis viešbutis ir m�s� daiktai jame tikrai saug�s.

Jau sutemus iš�jome pasivaikš�ioti. Su savimi ne�miau nei video-, nei fotokameros. Greitai supratau, kad visai be reikalo. �mon�s �ia buvo net labai geranoriški, tiesa, bendrauti sek�si sunkiai – šioje šalyje kalban�i� angliškai buvo dar ma�iau.

Mekongo up�s turgus. Valtininkai si�lo atsigerti kavos, �sigyti gaivinan�i� g�rim� ar egzotini� vaisi�.

Did�iausias turgus - up�je

Ankst� ryt� su visa manta sulipome � mums skirt� autobus�l�. Nauj�j� met� išvakar�se tur�jome susp�ti nuvykti � Saigon�. Pirmiausia m�s� lauk� keli� valand� kelion� po vien� did�iausi� Mekongo up�s turg�. Nedidele motorine valtele išplauk�me � vien� šios up�s atšak�. Prie m�s� valties iškart priplauk� keli nedideli irkliniai laiveliai. Valtininkai vienas per kit� si�l� atsigerti kavos ar �sigyti gaivinan�i� g�rim� ar egzotišk� vaisi�. Bent jau vaisiai �ia kainavo pigiau nei gatv�je šalia m�s� viešbu�io. Gid� tai patvirtino ir parod� � daug didesnius laivus su stogu. Pasirodo, tai gyvenamieji laivai, o juose gyvenantys �vejyba neu�siimin�ja, tik prekiauja.

Up�s pakrant�se ant poli� stov�jo ka�kas panašaus � urmo bazes. Viename toki� sand�li� išlipome ir mes. Pasirodo, tai buvo mal�nas. Ry�i� mal�nas. Iki valios prisifotografavusius mus maloniai nustebino svetingas šeimininkas. Šis nemokamai vaišino ry�i� degtine ir marinuotais svog�n�liais. �sigijome šio g�rimo ir išsinešti. Svetingasis šeimininkas išeinant net padovanojo indel� u�kandos.

Dar šiek tiek paplauk�, v�l išlipome � krant�. Š� kart� - pasi�i�r�ti, kaip gaminamas ry�i� popierius. Jaukioje keptuv�l�je ant gar� kepami ry�i� ir ka�kokio augalo šaknies paplot�liai, skirti Vietname populiariam patiekalui Spring Rolu – suktinuk� su dar�ov�mis viduje, gaminti. Šalia kepykl�l�s did�iuliai plotai ši� pusfabrika�i� d�iovinami saul�je.

Dar šiek tiek paplauk� nedideliu siauru kanalu, išlipome nedideliame sode ir iki valios prisiragavome iki tol nematyt� egzotišk� vaisi�. Šiek tiek pergyvendami d�l savo skrand�i�, gr��ome iki pakrant�je laukusio autobuso ir pajud�jome iki Vietnamo verslo sostine vadinamo Saigono arba Ho �i Min miesto, kuriame tur�jome pasitikti Naujuosius 2007 metus. Vietname jie tur�jo ateiti net penkiomis valandomis anks�iau nei Lietuvoje.

Vietnamo karo reliktai. Vietnamie�iai ilgai ir s�kmingai kariavo partizanin� kar�.

Ho �i Mino mieste arba Saigone

Buvusiame Saigone, dabar vadinamame Ho �i Min sityje, gyvena apie septynis milijonus gyventoj�. Priskai�iavus ir priemies�io gyventojus, šis skai�ius tikriausiai b�t� daug didesnis.

Gal dvi valandas �va�in�jome � š� miest�. Aplink zujo t�kstan�iai motoroleri�. Miesto centre ši� transporto priemoni� buvo dar daugiau. Ant nediduk� Kinijos ar Vietnamo gamybos motocikl� s�d�davo po du tris keleivius, kartais ant kieno nors iš j� rank� miegodavo ir vaikas.

Pagaliau pasiek�me viešbut�. Norint jame apsistoti, teko palikti pasus, bet taip yra visame Vietname. Gid� dar parod�, kurioje pus�je yra pagrindinis miesto skveras, ir patar�, kuriame restorane vakarieniauti. Trumpai atsip�t�, iš�jome ieškoti tinkamos vietos Naujiesiems sutikti. Visai šalia esant� miesto centr� pasiek�me tik po pusvaland�io: labai sunkiai sek�si eiti per gatves, perpildytas motoroleri�. Pirm�sias gatves kirtome drauge su vietiniais. Šie nebijodami �engdavo � piln� transporto gatv� ir išsirikiav� eile pasiekdavo kit� gatv�s pus�. Abejingais veidais art�jantys motociklininkai labai lengvai išvengdavo kli��i�, tai yra m�s�, kone paskutin� akimirk�.

Naujieji at�jo ne�sp�j�...

Sunkiai, bet suradome gid�s rekomenduotus restoranus. Jie atrod� labai prabangiai, bet, deja, Nauj�j� met� išvakar�se laisv� viet� nebuvo niekur.

Atgal � viešbut� gr��ome lengviau, jau buvome �prat� be baim�s �engti per gatv�. �ia susitik� su likusiais m�s� kompanijos nariais, jau visu b�riu patrauk�me ieškoti vietos šventinei vakarienei. Toki� radome negreitai - lietuviai labai išrank�s, tiksliau, kai kurie. Pavakarieniav� v�l gr��ome � pilnas Saigono gatves. U�darytose gatv�se l�tai vaikš�iojo nema�ai p�s�i�j�, bet trys ketvirtadaliai vietini� Naujuosius metus pasitikti ried�jo s�d�dami ant motoroleri�.

Nelabai ir supratome, kada Naujieji at�jo. Niekas nieko nesveikino, niekas tame Saigone nepasikeit�. Ne taip, kaip Lietuvoj, kur fejerverk� kanonados dunda. Pasveikinome vienas kit� ir pro nerimstan�i� ratuot�j� j�r� pasukome viešbu�io link. Ten ištuštinome m�s� kelion�s agent�ros Nauj�j� proga dovanotus du vyno butelius, u�k�sdami tortu. Ir tiek. Namiškius su Naujaisiais pasveikinau likus valandai iki j� - Vietname, kaip ir t�vyn�je, ryšys b�na u�imtas.

Ekskursija buvusioje karo zonoje

Pirm�j� Nauj�j� dien� vietoj išsamaus turo po Saigono miest� keli� kompanijos nari� pageidavimu ir padedami gid�s pasukome u� miesto esan�i� �u �i Min po�emi� link. Kelioni� giduose ši vieta aprašoma kaip buvusi viena intensyviausi� karo zon� pasaulyje. Vietnamo karo metu amerikie�iai šioje vietoje susprogdino ne�tik�tin� kiek� sprogmen�. Bet laim�tojais jie jaut�si tik vien� dien�. Naktimis iš po �eme iškast� tuneli� išl�sdav� Vietnamo partizanai ilgai ir s�kmingai kariavo partizanin� kar�.

Ekskursij� prad�jome informaciniu filmu apie Vietnamo kar�. Pasirinkome rus� kalb�. Skaud�ius karo vaizdus �i�r�jome linksmai. D�l to buvo kaltas šiek tiek keistokas ir tikrai juokingas bei švelniai tariant netikslus vertimas. Dar �domiau tapo, kai pro šal� �j�s "naujasis" rusas, k� tik po Nauj�j� šventimo, išgird�s rus� kalb� visa gerkl� š�ktel�jo – "�i�r�k, motin, rusakalbiai!" Paprašiau tyliau. Išgird�s provokuojant� "K�", net pagalvojau, kad teks �sivelti � muštynes. Laim�, neteko.

Išklaus� sovietinius laikus primenan�ios propagandos šiek tiek pasivaikš�iojome. Karin� uniform� d�vintis ir angliškai beveik nešnekantis gidas parod� kelet� skirting� sp�st� modeli�, naudot� partizaninio karo metu. Šiems dalykams vietnamie�iams fantazijos tikrai netr�ko. Dar ap�i�r�jome kelias �emines ir nelauktai v�l susitikome su mus jau kalbinusiu "naujuoju" rusu. Pastarasis su � save panašiu draugu pirko nema�� kiek� šovini�. Solidi doleri� suma buvo sumok�ta u� galimyb� pašaudyti koviniais ginklais šalia esan�ioje šaudykloje. Girdint š�vi� serijas nelauktai išbl�so did�iausi� m�s� grupel�s šaudymo entuziast� norai. Dar peršliau��me specialiai turistams paplatint� urv� ir gr��ome atgal � komercin� Vietnamo sostin� Saigon�. Iš ten lauk� kelion� � did�iul�s šalies vidur�.

Trys Kambod�os sostin�s

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Da�nas kambod�ietis, paklaustas apie sostin�, atsako, jog šalyje yra trys sostin�s. Istorin� – Siem Reapas su senuoju Angkor Vatu, tikroji ir oficialioji - Phnom Penhis bei kurortin� sostin� - Šinoukvilis. Kelion�s prad�ioje planavome pamatyti visas šias vietas.

Šinoukvilio palm�s. Dar prieš kelet� met� buv�s nedidelis Ramiojo vandenyno pakrant�s kurortinis miestelis tampa vis populiaresnis.

Kelias dienas praleid� Siem Reape, susiruoš�me � Phnom Penh�. Dar Lietuvoje planuodami kelion� svarst�me, kokiu b�du geriau keliauti - greitaeigiu laivu per did�iausi� Indokinijos e�er� Tonle Sap, ar patogiu kondicionuojamu autobusu. Vietin� turizmo agent�ra patar� plaukti, nes keliaujant laivu galima pamatyti vadinamuosius plaukiojan�ius kaimus ir susidaryti �sp�d� apie Tonle Sap e�ero dyd�. Apdairaus gido d�ka � nedidel� uost� atvykome laiku. Katerio gale susikrov� savo mant�, dar sp�jome u�siimti s�dimas vietas keleivi� skyriuje. Šiek tiek v�liau atvyk� keleiviai buvo priversti keliauti ant slidaus katerio stogo. Tiesa, ir mes tur�jome nepatogum� – negailestingai veikiant� kondicionieri�. Norint sušilti, tekdavo pakilti � den�.

Plaukimas e�eru, o v�liau ir iš jo ištekan�ia upe truko beveik puspenktos valandos. Visos kelion�s metu mus supo nedidel�s �vej� valtys. Plaukiant pro šal�, nuolat mojavo d�i�gaujantys vaikai. Keliose vietose mat�me daugyb� dengt� val�i�, kuriose �vejai ir gyvena. � tokius kaimus organizuojamos ir atskiros ekskursijos. �vej� kaimeliuose ant vandens gyvenan�i�j� gyvenimo s�lygos labai sunkios, bet �vejyba jiems vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Atvykusius � Phnom Penh� keleivius, kuri� did�i�j� dal� sudar� u�sienie�iai, su klegesiu pasitiko margaspalv� taksist� mas�. Kiekvienam keleiviui bent po kelis kartus buvo si�loma vykti � kok� nors sostin�s viešbut� ar � paj�rio kurortus.

�inodami, kad sostin�je n�ra ypa� �domi� šventykl� ar kit� lankytin� viet�, susikrov�me mant� � dvi iš anksto u�sakytas mašinas ir pajud�jome j�ros pakrant�s link.

Iš Phnom Penhio išva�iavome ma�daug per pusvaland�. Pol Poto re�imo metu ištušt�j�s miestas n�ra didelis, bet šiandien labai ple�iasi. Puikiomis sostin�s gatv�mis zujo palyginti nedaug automobili�, buvo matyti nedaug p�s�i�j�, aplinkui vyko statybos.

Per keturias valandas pasiek�me nedidel� Ramiojo vandenyno pakrant�s miestel� Šinoukvil�. Gyvenimas jame virte vir�, ir pa�iame mieste, ir pakrant�je buvo pilna �moni�. Gal tik dešimtame viešbutyje radome keturis laisvus kambarius visai m�s� kompanijai.

Art�jant Nauj�j� met� šventei, � miest� pl�do vis daugiau poilsiautoj�. Iš netoli esan�ios sostin�s atvykstantys kambod�ie�iai u�pildo š� kurort� kiekvien� savaitgal�, bet Kal�d� ir Nauj�j� met� metu � Šinoukvil� atvyksta daug poilsiautoj� iš u�sienio.

Šinoukvilio balto sm�lio papl�dimiai vilioja vis daugiau u�sienie�i�.

Dar prieš kelet� met� buv�s nedidelis miestelis Šinoukvilis ple�iasi vos ne kosminiu grei�iu. Be balto sm�lio papl�dimi� ir puikaus maisto �ia poilsiautojai gali aplankyti ir šalia esan�ius nacionalinius parkus, nuplaukti � kelias salas ar panardyti tarp koral�.

Nor�damas susipa�inti su apylink�mis, išsinuomojau motoroler�. Visai nebrangu ir patogu. Beje, visame mieste pilna taksi motocikl�. U� vien� ar du dolerius mototaksistai nuveš � miesto centr� ir atgal arba � gretim� papl�dim�.

M�s� viešbu�io savininkas šveicaras patar� apsilankyti "Snake House" restorane. Per kelias minutes gatv�je pasisamd�iau šešis motorinius taksi, kuriais nuvykome � min�t� restoran�. Šio restorano �k�r�jai - rusai. Restorane galima vakarieniauti prie stal�, kuri� viduje �rengti terariumai su gyvomis gyvat�mis. Laukdamas vakarien�s nedideliame sode, pasijunti lyg zoologojos sode. Akvariumuose plaukioja egzotiškos �uvys, narvuose tupi �vairiaspalv�s pap�gos, o terariumuose šliau�ioja visoki� r�ši� ir dyd�i� gyvat�s. Maistas �ia šiek tiek brangesnis, bet labai skanus.

Pavakarieniav� � savo viešbut� gr��ome su m�s� laukusiais taksistais.

Sinoukviioe papl�dimiuose praleid� dar por� dien�, dviem automibiliais pasukome prie ma�iausiai turist� lankomos Kambod�os ir Vietnamo sienos. Šioje šalyje tur�jome sutikti Naujuosius metus ir per pusantros savait�s susp�ti pamatyti bent kelet� �domiausi� Vietnamo viet�.

T�sinys kitame numeryje

Pa�intis su Indokinija

Kambod�a: skaudi šalies praeitis

Saulius VILIUS

T�sinys. Prad�ia 2006 m. gruod�io 29 d. Nr. 136

Per dvi dienas daugiau nei � valias prisi�i�r�j� sen�j� khmer� imperijos šventykl� gido paklaus�me, k� �domaus dar galime pamatyti Seam Reapo miesto apylink�se. Jis mums pamin�jo kelis objektus. Tai mirties lauku vadinamas memorialas Pol Poto aukoms atminti, Akiros min� muziejus ir plaukiojantis �vej� kaimas Tonle Sap e�ere.

Kadangi iki Kambod�os sostin�s Phnom Penho planavome keliauti did�iausiu Indokinijoje e�eru, buvome tikri, kad plaukiojan�i� �vej� kaim� prisi�i�r�sime � valias. Nutar�me aplankyti memorial�, skirt� �uvusiems kambod�ie�iams raudon�j� khmer� re�imo metu ir Akiros min� muziej�.

Raudon�j� khmer� re�imo metu �uvusi� �moni� kaulai suve�ti � vadinam�j� Mirties lauk� - kolumbariume jie sud�ti u� stiklo.

Min� muziejaus vartus išvydome iš tolo. Nuošalioje kaimo vietov�je šalia keli� bambukini� paši�ri� stov�jo dvi did�iul�s aviacin�s bombos, prie kuri� ir buvo privirinti vart� vyriai. Kiemo pakraš�iuose iškart � akis krito kalnai min�, aviacini� sviedini�, granat� ir kitoki� klaikaus karo palikt� ginkl�.

Iki šiol Kambod�os �em�je savo auk� tyko keli milijonai palikt� min�. Daugiausia - šalies pasienyje šiaur�je. Kaip tik tod�l šis Kambod�os pakraštys toks skurdus. Dabar per metus �ia ��va ar su�eid�iama apie šimt� �moni�, bet prieš penkerius metus statistika buvo keliasdešimt kart� li�dnesn�. Kambod�os valstyb� sulaukia nema�os �vairi� pasaulio organizacij� paramos b�tent šiai problemai spr�sti. Deja, didel� pinig� dalis nus�da korumpuot� pareig�n� kišen�se.

M�s� kelion�s vadovas pasakojo apie prieš tris m�nesius nutikusi� nelaim�, kai ant vienos minos u�va�iavo sunkve�imis, ve��s vienuolika �moni�. �uvo visi. Šalia keli� raudonieji khmerai nedideles minas naudodavo kaip detonatorius. Suveikusi mina susprogdindavo daug didesnes bombas. Gido nuomone, ant tokio sprogmens u�va�iavo ir min�tas automobilis.

Kaip d�iungl�se atrod� pasl�ptos minos, galima pamatyti ir Akiros muziejuje. Dulk�toje �em�je minos vos ��i�rimos. Be metalo detektori� jas rasti b�t� labai sunku. Bet kur kas baisesnis raudon�j� khmer� paliktas ginklas buvo ant med�i� pakabintos aviacin�s bombos. U�kliud�ius prie j� pritvirtintas vielutes, išlikti gyvam galimybi� nelieka. Apie pa�ius �vairiausius u�minavimo metodus muziejuje informuoja šalia sprogmen� pakabinti informaciniai plakatai.

Muziejaus �k�r�j�s Akira - neeilinis �mogus. U�augintas raudon�j� khmer� karin�je stovykloje jis tobulai išmoko elgtis su bet kokiu ginklu, �ino kaip nukenksminti sprogmenis. Patyr�s visus karo baisumus (taip pat ir nelaisv�), šiandien jis valo savo gimt�j� �em� nuo baisaus karo palikimo – min�. Šia pavojinga veikla jis u�siima kasdien kartu su �mona. Šalia muziejaus jis yra �k�r�s ir prieglaud� našlai�iams vaikams, nukent�jusiems nuo min�. Šie vaikai stipriai su�aloti – min� nutrauktomis gal�n�mis.

Pol Poto re�imo liudinink�. Kambod�oje buvo sunaikinti keli milijonai gyventoj�, tod�l šioje šalyje retai sutiksi vyresnio am�iaus �mog�.

Kambod�oje labai populiari transporto priemon� - mototaksi.

Norint patekti � muziej�, nereikia pirkti bilieto, bet galima �mesti pinig�l� � auk� d��ut�. Akira yra paskai�iav�s, kad vienos minos nukenksminimo kaina – trys JAV doleriai.

Mirties lauku vadinam� memorial� �sivaizdavau šiek tiek kitaip. �sivaizdavau j� kaip lauk�, kuriame galima pamatyti re�imo auk� kaul�. Bet nepamat�me jokio lauko. Re�imo metu �uvusi� �moni� kaulai suve�ti iš visos provincijos ir sud�ti u� stiklo � du nedidelius kolumbariumus. Šalia statomi dar keli tokie statiniai. Aplink nebuvo matyti n� vieno kambod�ie�io su kepure, visi jas spaud� rankose, pagerbdami re�imo aukas. Vietiniai su siaubu �i�r�jo � kelis japonus, kurie besišypsodami fotografavo vienas kit� kaukoli� fone. Kambod�oje mirusieji kremuojami, tod�l j� kaulai kambod�ie�iams - labai ne�prastas vaizdas.

Stipriai susijaudin�s gidas papasakojo, kad ir jis buvo atskirtas nuo savo t�v� tuomet, kai Pol Potas visiems miest� gyventojams �sak� palikti juos. �mon�s n� ne�sivaizdavo, kad � miestus nebegr�š niekada. Re�imo metu s�moningai buvo sunaikinti keli milijonai šalies gyventoj�, tod�l Kambod�oje gana retai galima Baigdamas ekskursij� gidas prasitar� jau�iantis did�iul� skausm� d�l netolimos praeities �vyki� ir niekaip negalintis suprasti, kod�l taip nutiko. Pagalvoj�s dar prid�jo nejau�i�s jokio keršto - tokia, matyt, Kambod�os �moni� karma. Jam pasisek� labiau nei kitiems - jo t�vai vis dar gyvi.

T�sinys kitame numeryje

Altajaus magnetizmas

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Kai Vakar� Europa pabodusi, o civilizacija jau niekuo nebegali nustebinti, savo didybe ir laukin�s gamtos gro�iu paker�s Altajus.

Kart� kop�s � kalnus, "susergi" jais ir gyveni viena mintimi - kada v�l pakilsi � aukštumas. Šiauliet� Agn� Kriukovait� �sp�d�iais dalijosi gr��usi iš kelion�s prie vienos iš did�iausi� Altajaus upi� - Katuno. Iki šiol neu�mirštama u�burianti taiga, smaragdin�s pievos, ant kuri� šeš�lius meta niekur neskubantys debesys, snieguotos viršukaln�s, tyras oras, svaiginantis aukštis ir ekstremal�s poj��iai.

Einant si�buojan�iu tiltu virš �aliais dumbliais pasidengusios up�s, kraujyje tikrai atsiranda daug adrenalino.

Kop� pirm� kart�

� Šiaur�s Altaj� Agn� išsiruoš� paskutin� vasaros m�nes�. Pas brol� ketino pavieš�ti por� savai�i�, tad iš anksto nusipirko bilietus. Taip ji pasielg�, nor�dama sutaupyti pinig�. Pirmiausia iš Vilniaus traukiniu pasiek� Maskv�, iš ten skrido � Barnaul�, o likusius 300 kilometr� � turist� pam�gt� kalnuot�j� Altaj� baig� automobiliu. "Skrydis l�ktuvu - nenusakomas jausmas. L�ktuvo sparnai tai pasinerdavo � debesis, tai išnirdavo, o �em� apa�ioje atrod� taip dailiai padalinta - tarsi paveiksle", - �av�josi šiauliet�.

Prieš vykdama � Altaj� Agn� buvo perskai�iusi �vairi� keliautoj� atsiliepim� apie š� krašt�, bet tikrov� pranoko visus l�kes�ius.

Mergina su grupele �moni� � kalnus kop� pirm� kart�. Turistams pad�jo profesionalus vietinis alpinistas. Viena pamoka asmeniui kainavo 300 rubli� (30 lit�).

Pirmiausia alpinistas vis� nuostabai greitai niekuo nesinaudodamas u�sliuog� � kalno virš�n� ir ten pririšo virv�, po to visus pamok�, kaip kopti. Prieš akis st�ksojo iš pa�i�ros neaukštas kalnas, kur� buvo galima palyginti su keturaukš�iu namu, ta�iau pirm� kart� kopiantiems ir šis išbandymas pasirod� nelengvas.

Apsijuos�s vien� virv�s gal�, alpinistas stov�jo pap�d�je ir buvo pasireng�s pad�ti tuo atveju, jeigu � kaln� kopian�iojo koja nuslyst� ar šis pavargt�. Kitas virv�s galas buvo prikabintas prie � kaln� lipan�io specialia liemene vilkin�io �mogaus. Traukdamas virv�, apa�ioje stovintis alpinistas pad�jo lengviau pasiekti virš�n�. Vien� moter�, anot Agn�s, teko kone traukte u�traukti, kai ši �m� zirzti pavargusi, o kojos jos neva visai nebeklausan�ios.

"Pirm� kart� kopdama, tiksl� pasiekiau greitai ir beveik nepavargau, nors kit� dien� visi raumenys skaud�jo. Kai pajunti kopimo malonum�, norisi dar. Kalnai tada traukte traukia", - �sp�d�iais apie alpinizmo prad�iamoksl� dalijosi Agn�.

Keli� apšviet� mobilieji telefonai

Agn� su kitais turistais buvo �sik�rusi energetik� miestelyje Kuj�se, esan�iame u� penki� kilometr� nuo �emalio. Kit� dien� ketvertas ir šuo išsiruoš� � �yg�. K�l�si ankst� ryt�, � kuprines �sid�jo maisto ir atsargini� r�b�. "Brolis pasi�l� neperšlampam� striuk�, nes oras kalnuose labai permainingas - vien� minut� saul� kepina, kit� - lietus pliaupia, o po pusvaland�io u�slenka toks tirštas r�kas, kad vos matai, kur eiti", - pasakojo keliautoja.

Kelion� prasid�jo automobiliu. Keliautojai va�iavo tol, kol buvo galima išva�iuoti. Keli� u�kirsdavo ne tik kaln� pap�d�se laisvai besiganantys arkliai ir karv�s, bet ir kiaul�s.

Kai išva�iuoti nebebuvo �manoma, keliautojams teko pasikliauti kojomis. Jie brido per aukšt�, juosmen� siekian�i� šlapi� �ol�. Švar�s drabu�iai greitai prarado savo tikr�j� spalv�, purvas kibo iki blauzd�, o kelionei besibaigiant prie lau�o ne kart� išd�iovinti r�bai v�l buvo permirk�.

"Apetitas gryname ore labai geras, tod�l sustodami pails�ti ant lau�o kep�me duon� ir lašinius, surinktus grybus, o kai maisto atsargos baig�si, skyn�me dar nesp�jusius nukristi laukinius raudonuosius serbentus ir gliaud�me kedro riešutus, kurie n� trupu�io neprimena m�s� parduotuv�se parduodam� - jie sultingesni, didesni, kvapn�s ir lengvai išgliaudomi", - prisimena Agn�, lauktuvi� draugams pririnkusi kedr� riešut�.

Keliautojai kop� turist� išmintais takais � kalnus, kurie yra dviej� kilometr� aukš�io, bet virš�n�s nepasiek�. Per dien� n� vieno �mogaus nesutiko. Gro��josi laukin�s gamtos vaizdais, land�iojo po olas, ieškodami švent� viet�, brido per negilius kaln� upelius.

Besileid�iant � stovyklaviet�, prad�jo temti. Truput� nuklyd� nuo maršruto ir nor�j� surasti šventykl� uolose, keliauninkai šiek tiek u�truko ir laiku kelion�s baigti nesp�jo. Upeliai po u�klupusios li�ties atrod� nebe tokie sekl�s, �ol� tapo tokia slidi, kad reik�jo pasisaugoti. Ne kart� teko ir ant �em�s klestel�ti, o po to kelet� metr� dard�ti. Paskutin� puskilometr� penketas jau šviet�si keli� mobiliojo ryšio telefonais, nes sutemo taip, kad nesimat�, kur koj� statyti. Agn�s brolis �klimpo purvyne ir net bat� pamet�. Tiesa, kit� dien� pra�uv�l� surado.

"Buvome labai pavarg�, bet laimingi, juk tiek �sp�d�i� patyr�me. � lov� kritau kaip negyva. Išeikvojome nema�ai j�g�, bet kai pagalvoju, k� reik�jo patirti su mumis � kalnus kopusiai kalytei, tai visas vargas nublanksta. Gyv�nui teko kur kas didesn� atstum� �veikti, nes jis lakst� pas tuos, kurie b�davo jau tol�liau nu�ygiav�, ir sugr��davo pas tuos, kurie b�davo nuo grup�s šiek tiek atsilik�. Pasimetusi �ol�je nelodavo, prie lau�o d�iovindavosi permirkus� kail� ir d�kinga glausdavosi, kai šeimininkas paimdavo ant rank�", - nuotykius pasakojo šiauliet�.

"Skrydis" virš up�s

Kopimas � kalnus - ne vienintelis ekstremalus išbandymas, lauk�s Agn�s. Mergina ry�osi eiti ilgu virš tarpeklio kaban�iu tiltu. Visi vienu metu ant si�buojan�io tilto net nebuvo leid�iami. Pasigro��j� kitame krante stovin�ia koplytele, keliautojai sukdavo atgal. Sakoma, kad koply�ioje kabo kadaise sudegusi pieta, kurios nublukusios spalvos iki šiol ryšk�ja.

"Išband�iau ir dar vien� persik�limo per up� b�d�. Gidas norin�ius pririšdavo virve ir prikabindavo prie lyno, jungian�io abu krantus. Iš prad�i�, lyg nor�damas �sidr�sinti, šiek tiek b�gi �eme, po to nebesupranti, kas vyksta, nes leki dideliame aukštyje �aibišku grei�iu ir lyg nesvarumo b�senos. Po tavimi teka viena did�iausi� Altajaus upi� - Katunas. Nesp�jau net susigaudyti, kas nutiko", - prisimena mergina.

Agn� sak�, kad g�las Altajaus kaln� e�er� vanduo yra ypa� švarus, o u�lipus � vien� kalnuot� vietov� vienu metu matyti net šeši e�erai - visi skirting� spalv� ir išsid�st� skirtinguose aukš�iuose. Gaila, kad tokio reginio jai nepavyko išvysti - reik�jo gr��ti namo.

"Kit� vasar� v�l trauksiu � Altaj�, nors brolis kalbina aplankyti Indij�. Ta�iau ir Sibiras man ne ma�iau �domus. Nedr�sau plaukti upe, nes ji be galo pavojinga, neu�kopiau � pa�i� aukš�iausi� Beluchos viršukaln�, nesp�jau pakeliauti atokesniais sl�niais, net vis� savait� nesutinkant �moni�, nesp�jau pamatyti nuostabi� e�er�", - atsiduso pašnekov�.


Va�iuojant Altajaus kaln� takais, keli� gali pastoti ne tik arkliai, bet ir laisvai besiganan�ios kiaul�s. Tenka laukti, kol gyv�nai ramiai pasitrauks.		Kopti � kaln� net pirm� kart� Agnei nebuvo sunku.


Vien� valand� paskraidyti parasparniu virš miškais apaugusi� kaln� kainuoja 1000 rubli� (100 lit�).		Energetik� miestelyje Kuj�se stovin�iuose nameliuose nebuvo dušo, tod�l Agn� rytais eidavo praustis lediniame Katuno vandenyje.

Dramati�ko likimo Arm�nija

Mindaugas BAJAR�NAS

Aplankyti Arm�nij� paskatino pa��stamas lietuvis, savanoriu dirbantis Jerevano pilietin�s demokratijos institute.

Kelion�s metu �sitikinome, kad arm�nai - svetingi ir draugiški �mon�s, nepaisant šiuo metu šalyje jau�iamo skurdo. Prieš kelion� ne vienam iš m�s� Arm�nija buvo �inoma kaip vyno bei konjako "Ararat" šalis. Lankydamiesi �ia �sitikinome, kad Arm�nija – savitos kult�ros, gamtos ir dramatiškos istorijos kraštas.

Pasiekti Arm�nij� n�ra paprasta - iš prad�i� reikia skristi tiesioginiu oro linij� reisu Ryga–Tbilisis, po to vis� dien� kalnuotomis Kaukazo vietov�mis va�iuoti iki Arm�nijos širdies - Jerevano.

Tipiškas Arm�nijos pakeli� vaizdas. Arm�no asilas neša pagali� ryšul� pakuroms.

Muitininkai vadino broliais

Ankst� ryt� nusileidus Tbilisio oro uoste, mus pasitiko b�rys taksist�, si�lan�i� pav��ti. �sitikinome, kad svarbiausia mok�ti der�tis. Jei gruzinas �sitikina, jog esi u�sispyr�s, jis kain� nuleid�ia, nors ir nenorom. Jei pastebi, kad esi nuolaidus - negailestingai tavimi pasinaudoja. Pasi�lyta gruzino kaina nuo oro uosto iki Tbilisio centro – 30 lar� (vienas JAV doleris – beveik du larai). Kain� nusiderame iki 18 lar�. Beje, arm�nai apie kaimynus gruzinus atsiliepia kritiškai, pasak j�, gruzinai – tinginiai ir labai sukti.

Kelion� autobusu per Kaukazo kalnus � Arm�nijos sostin� Jerevan� truko vis� dien�. Prie Gruzijos Arm�nijos sienos kelias neasfaltuotas ir duob�tas. Pasteb�jome, jog mus ve�antis vairuotojas niekur neskuba. Jis bet kur stovin�jo u�k�sti, pails�ti. Beveik keturias valandas u�trukome ir muitin�je, tiesa, ne d�l savo, o d�l vienos moter�l�s kalt�s, kuri autobusu gabeno keliolika d��i� vaisi� ir dar�ovi�. Nustebino arm�n� draugiškumas - autobuso keleiviai band� bendrakeleivei pad�ti, muitininkus �tikin�dami, kad šis krovinys vis� j�, ir net si�l�si u�pildyti deklaracij�. Po ilg� deryb�, aiškinim�si, aistr�, Arm�nijos muitininkai vis d�lto nepasidav� ir moters nepraleido. Mes Arm�nijos muitin�je buvome "apiforminti" labai maloniai ir gana greitai. Arm�nijos muitininkai mus vadino broliais: "Sadys, brat, kuda jiedieš, brat" ("S�skis, broli, kur va�iuoji, broli" - rus.).

Skurdi provincija

U� viz� Arm�nijos pasienyje sumok�j� 30 doleri�, kirtome sien�. Tik �va�iav� � Arm�nij�, atkreipiame d�mes� � skurdo �enklus. Pakaln�se �sik�rusiose gyvenviet�se daugyb� apleist�, tuš�iais langais ar nebaigt� statyti pastat�. Šalia toki� gyvenvie�i� daug nebeveikian�i�, matyt, sovietme�iu klest�jusi� gamykl�, gri�van�i� �em�s �kio pastat�, sur�dijusi� automobili� ir did�iuli� metalo lau�o kr�v�. Da�nas provincijos vaizdas - gatv�mis vedami gyvuliai: galvij�, avi� bei kiauli� bandos, tarp kuri� vairuotojai nuolat turi laviruoti. Šalies keliuose patruliuoja sovietines milicinink� uniformas primenan�ia apranga vilkintys Arm�nijos pareig�nai. Pla�iai besišypsantys jie mums atrod� labai atsipalaidav�, niekur neskubantys, � darb� at�j� tarsi � švent�.

Sutr�nij� autobuso "griau�iai" pilni vešlios augmenijos. Keliaujant po Arm�nij� šalikel�se galima pasteb�ti nema�ai viet�, kuriose gausu sur�dijusi�, ne�inia kada ir kieno palikt� automobili� liekan�.

Daug rusišk� automobili�

Pasiekus Jerevan�, vaizdas pasikeit�. Arm�nijos sostin�s centre jau�iamas pagyv�jimas – statomi nauji pastatai: verslo, biur� centrai, viešbu�iai. Beje, Gruzijos sostin�je pasteb�jome vos vien� kit� statom� daugiaaukšt� pastat�. Jerevane statybos vyksta irgi tik sostin�s centre. Per milijon� gyventoj� turin�iame mieste autobus� nepamatysi, tik vien� kit� troleibus�, o vieš�j� transport� sudaro sovietme�io laik� gamybos mikroautobusai "Gazel", "Latvija", labai daug "Volg�" ir "�iguli" mark�s taksi automobili�. Daugiau negu pus� automobili� miestuose - rusiški. Kalnuotuose šalies provincijos rajonuose labai populiarios "Nivos". Beveik visi šie automobiliai ka�kod�l balti ir tamsintais langais.

Turtingo išeivio dovana

Supratome, kad Arm�nijos sostin�je svarbu mok�ti vairuoti, o ne �inoti keli� eismo taisykles. Per dvi tris dienas Jerevane išmokome eiti per gatv�, degant raudonam šviesoforo signalui. Raudonos šviesos kartais nepaiso ir vairuotojai. Signalizuojama kiekviename gatv�s kampelyje. Susidarius ma�iausiam automobili� kamš�iui, nepaliaujamai nuvilnija signal� serija.

Nuostabiausias Jerevano centre esantis architekt�ros šedevras - kaskada, kylanti � daugiau nei šimto metr� aukšt�. Virš kaskados intensyviai vyksta statybos bei rekonstrukcijos darbai, �ia turi atsirasti šiuolaikin� meno galerija. Statybos darbus finansuoja turtingas išeivis arm�nas, šiuo metu gyvenantis Jungtin�se Amerikos Valstijose. K�rinius ir meno dirbinius galerijai dovanos tas pats arm�n� turtuolis. Ši kaskada simbolizuos Arm�nijos atgimim� ir suklest�jim�.

Neišsi�ada sovietme�io

�domiausia tai, kad arm�nai neketina išsi�ad�ti sovietme�io. Jie šio laikotarpio netrina iš savo tautos istorijos kaip lietuviai. Jerevane esan�iame Karo muziejuje galima pamatyti Arm�nijos kariški�, tarnavusi� Did�iajame T�vyn�s kare portretus, sovietme�io �em�lapius, Antrojo pasaulinio karo reliktus ir simbolik� greta Kaln� Karabache �uvusi� arm�n� kari�. Arm�nai Kaln� Karabach� laiko savo istorine �eme, kurioje absoliuti dauguma gyvenan�i�j� - arm�nai, ta�iau Azerbaid�anas negr��ina šios �em�s, kuri jam atiteko po Soviet� S�jungos aneksijos. Beje, Azerbaid�anas, kaip atskira valstyb�, iki sovietme�io neegzistavo. Iki šiol Kaln� Karabache tvyro �tampa, abi pus�s pasiruošusios kariauti. Ta�iau did�iausios teritorijos dalies arm�nai neteko d�l turk� okupacijos. Arm�nai neteko ir savo šalies bei tautos dvasinio simbolio – mitu virtusio Ararato kalno, kuris giedr� dien� matyti nuo Jerevano sostin�s aukštesni� viet�. Deja, Araratas dabar priklauso Turkijai.

Atokiose kalnuotose Arm�nijos vietose gausu X-XIII am�iaus vienuolyn� ir ba�ny�i�. Arm�nija - pirmoji pasaulyje valstyb�, pri�musi krikš�ionyb� (301 m. po Kristaus).

Kry�kel� tarp Ryt� ir Vakar�

Arm�n� tautos praeitis ir likimas panaš�s � Lietuvos. Arm�nai buvo kry�kel� tarp Vakar� ir Ryt� kult�r�. Jiems sunku buvo išlaikyti savo valstyb�, teko kovoti su karingomis didel�mis kaimynin�mis valstyb�mis - Osman� imperija, Rusija. Arm�nai �iauriausi� genocid� patyr� XX a. prad�ioje, kai turkai j� iš�ud� daugiau nei milijon�. Po genocido dauguma arm�n� išsibarst� po kitus kraštus, dešimtys t�kstan�i� vaik� liko našlai�iai. Jerevane �kurtas did�iulis �sp�dingas arm�n� tautos genocido muziejus. Arm�n� tauta, kaip ir lietuviai, išsibars�iusi po daugel� pasaulio valstybi�, gausi ir stipri arm�n� diaspora Pranc�zijoje, Jungtin�se Amerikos Valstijose. Teigiama, jog vien Maskvoje gyvena beveik milijonas arm�n�. Karo nuniokotos šalies �mon�s stengiasi u�sidirbti svetur. Emigracija Arm�nijoje, kaip ir Lietuvoje, pastaruoju metu nema�a.

� ba�ny�i� - ne tik sekmadieniais

Arm�nijos gamta n�ra tokia turtinga kaip Gruzijos. Kalnai - be med�i�, ma�iau �alumos, �em� ne tokia derlinga. Klimatas �ia sausas ir šiltas. Paskutin� lapkri�io savait� Arm�nijoje saul�tomis dienomis oras sušyla iki 15–16 laipsni� šilumos, debesuotomis dienomis - iki 10-12 laipsni�. Vasar� alina ir 40 laipsni� karštis.

Arm�nija - pirmoji valstyb� pasaulyje, pri�musi krikš�ionyb� (301 m. po Kristaus). Nors arm�nai n�ra Romos katalikai, ta�iau j� tik�jimas panašus � katalik�. Arm�nijoje pilna vienuolyn� ir ba�ny�i�, nepaisant imperij�, kurios griov� j� ba�ny�ias arba vert� jas me�et�mis. Kalnuose vienuolynai �sik�r� atokiose kalnuotose vietov�se. Arm�nai da�nai lanko istorines šalies šventoves. Jie nelaukia sekmadieni�, kad apsilankyt� ba�ny�ioje. Arm�nai - pamald�s �mon�s. Eidami � ba�ny�i�, jie perka �vaki�, kurias u�dega ir prie j� stov�dami meld�iasi. Senesn�s ba�ny�i� ar vienuolyn� sienos nuo �vaki� liepsnos pajuodusios, jau�iamas stiprus vaško kvapas.

Nacionaliniai arm�n� ypatumai

Arm�nai sako, jog kebabas – tai j� nacionalin�s virtuv�s patiekalas. Jie taip pat m�gsta chorovac - � lavaš� �vyniotus šašlyko gabaliukus su dar�ov�mis. �ia m�gstamas ir šašlykas, kuris da�niausiai u�sigeriamas vynu. Stipresni alkoholiniai g�rimai Arm�nijoje n�ra populiar�s. Prie �vairi� patiekal� arm�nai valgo daug baltos duonos ir lavašo.

Arm�nijoje nieko nestebina, jei gatv�je du geri pa��stami ar draugai susitik� pabu�iuoja vienas kit� � skruost�. Kartais galima pamatyti einan�ius u� parank�s susikibusius vyrus. Ta�iau tai anaiptol nereiškia, kad jie g�jai. Arm�nai vyrai heteroseksualai netoleruoja g�j�. Šokiuose taip pat n�ra aiškios ly�i� diferenciacijos: šoka vienas su kitu ir vyrai, ir moterys, ir mišrios poros.

Arm�n� svetingumo stereotipas pasitvirtino. Keliaujant autostopu, arm�nai pav��jim� laiko pagalba, o kitatau�ius labai gerbia.

M�s� kalbinti arm�nai apie Lietuv� �inojo ma�ai - neretai m�s� šalis buvo painiojama su Latvija. Pasteb�jome, kad visi arm�nai gerai kalba rusiškai. Pasirodo, iki šiol mokyklose mokomasi rus� kalbos.

Arkties vandenyno pakrante

Saulius VILIUS

Tai ��ymaus keliautojo Sauliaus Viliaus pasakojimo apie egzotišk�j� Islandij� paskutin� dalis. Prad�ia - 2006 m. lapkri�io 10 d. Nr. 129.

Garuojantis krateris. Vietini� gyventoj� neg�sdina, kad ugnikalnis gali bet kada išsiver�ti.

Iš �em�s švirkš�iantys karšti garai naudojami elektrai gaminti.

Myvatno e�ero apylink�se taip ir neišvyd� šiaur�s pašvaist�s, pasukome dar labiau � šiaur� Arkties vandenyno link. Husaviko mieste planavome ap�i�r�ti unikal� bangini� muziej�. Tik�jom�s, kad jis bus atidarytas ir ne sezono metu. Mums pavyko, muziejaus darbuotoja mus mielai �leido ir netgi organizavo nedidel� ekskursij�.

Banginiai vis dar tebemed�iojami

Banginiai island� gyvenime visada vaidino labai svarb� vaidmen�. Net ir dabar ši šalis, b�dama viena turtingiausi� pasaulyje, neatsisako did�iausi� pasaulyje gyv�n� med�iokl�s. Geranoriška muziejaus tarnautoja papasakojo, kad vos prieš dien� islandai atnaujino bangini� med�iokl�.

Anks�iau naudotus ir bangini� med�ioklei tebenaudojamus ginklus gal�jome ap�i�r�ti iš arti. Su�inojome, kad senov�je labai daug sumed�iot� bangini� tiesiog nusk�sdavo, nes �mon�s papras�iausiai nesugeb�davo j� ištraukti. Po to buvo sugalvoti sviediniai su oro u�taisu, tod�l paviršiuje pl�duriuojan�ius banginius tapo �manoma parsitempti � krant�. Ekskursij� muziejuje baig�me ap�i�rin�dami ekspozicijos sal�, piln� �vairi� r�ši� ir dyd�i� bangini� skelet�.

Parkas - did�iuliame ledyne

Kelionei baigiantis, pasukome Skaftafelio nacionalinio parko link. Šis parkas �sik�r�s did�iausiame Islandijos Vatnajokiulio ledyne. Jis dengia apie 8,5 t�kstan�io kvadratini� kilometr�. U� j� didesni tik Antarktikos ir Grenlandijos ledynai. Kai kuriose vietose ledyno storis siekia daugiau nei kilometr�.

Gro��jom�s nuo Vatnajokiulio ledyno atskilusiais ir e�eruose plaukiojan�iais �ydros spalvos ledkalniais. Ši vieta laikoma viena da�niausiai fotografuojam� viet� visoje Islandijoje.

Vietin�je degalin�je gav� informacijos apie vis stipr�siant� jau kone iš koj� ver�iant� v�j�, atsisak�me kopti � aukš�iausi� ugnikaln� Hvanadalsnuk�r�, kurio aukštis - šiek tiek daugiau nei du kilometrai. Toliau t�s�me kelion� kito garsaus Islandijoje kalno - Heklos ugnikalnio - link.

Vietiniai ugnikalni� nebijo

Senov�je Heklos ugnikalnis buvo laikomas vartais � pragar�. Buvo vaizd�iai pasakojama, kad virš kalno dangus juodas nuo maitvanagi� ir krankli�, o iš vidaus gird�ti pasmerkt�j� aimanos. Šis ugnikalnis iki šiol yra aktyvus, paskutin� kart� išsiver�� 2000-aisiais metais, tod�l prieš kopiant � š� kaln� b�tina pasidom�ti, ar n�ra koki� nors vulkaninio suaktyv�jimo po�ymi�.

Kalno apylink�se pasiteiravome apie ugnikalnio aktyvum�. Gyventojai mus "nuramino" sakydami, jog pra�jus� išsiver�im� mokslininkai numat� tik prieš pusvaland�. Nustebintas tokio ramaus po�i�rio, paklausiau, ar nebaisu gyventi šalia dar veikian�io ugnikalnio. Atsakymas buvo gana motyvuotas – anot pašnekov�s, j� gyvenviet� ugnikalnio lava buvo pasiekusi tik prieš aštuonis t�kstan�ius met�, o paskutini� išsiver�im� metu ji tek�jo � priešing� pus�.

Art�dami prie Heklos, patekome � sm�lio audr�. At��s dulki� debesis sudrebino automobilius ir � priekinius stiklus ��r� nedideli� akmen� kruš�. Bijodami sugadinti nuomotus automobilius, skubiai pasukome atgal.

Dar kart� pabandyti �kopti � Hekl� gr��ome anksti ryt�. Oro prognoz� �ad�jo giedr� dien�, beveik be v�jo.

Lietuvi� p�dsakai

Kalno pap�d�je u�siregistravome kopim� �urnale, kuriame jau puikavosi kelios lietuviškos pavard�s, ir apsnigtu taku pajud�jome aukštyn.

Po šeši� valand� kopimo lavos laukais stov�jome ant vis dar karš�iu alsuojan�io Heklos kraterio. Aplink, kiek tik gal�jome ��i�r�ti, buvo matyti �vairi� išsiver�im� p�dsak�. Saugodami objektyvus nuo rasojimo, skubiai nusifotografavome ir pasukome �emyn.

Gr��dami � Reikjavik�, pagaliau išvydome ir iki valios atsigro��jome tik ne sezono metu Islandijoje matoma šiaur�s pašvaiste.

Saul�s dievo saloje � 300 saul�t� dien�

Viktorija KALAMAIT�

Rodas – pie�iausiai nutolusi tre�ia pagal dyd� Graikijos sala, esanti ma�daug 18 kilometr� nuo Turkijos krant�. J� skalauja Eg�jo ir Vidur�emio j�ros.

Tai Dedocanese rajono, kuriam priklauso �eina ir keletas kit� sal�, sostin�. 1400 kvadratini� kilometr� ploto Rodo sala kadaise buvo svarbus kult�rinis ir ekonominis Vidur�iemio j�ros centras. Šiandien ji turistus traukia nuostabia gamta, karštomis vasaromis bei šiltomis �iemomis, gra�iais papl�dimiais, gausybe kavini� ir kitokiomis pramogoms skirtomis vietomis, antikos bei viduram�i� laikus menan�iu kult�ros paveldu.

Kolymbia – ma�as ir jaukus kurortinis miestelis.

Anot legendos, Rodo sala – graik� saul�s dievo Helijo k�rinys. Legenda byloja, kad tuo metu, kai visi dievai dalijosi pasaul�, Helijas tur�j�s apšviesti �em�, taigi � dalybas jis nesp�j�s ir jam nieko nelik�. Tod�l saul�s dievas sal� išk�l�s iš j�ros dugno ir savo �monos Rod�s garbei pavadin�s Rodu.

Rodo sala – puiki vieta, kur poils� galima derinti su pa�intin�mis kelion�mis. Savait�s trukm�s kelion�s � Rodo sal� kaina, priklausomai nuo kelion�s pob�d�io ir pasirinkt� viešbu�i�, yra ma�daug nuo 1500 iki 2000 lit�. O "paskutin�s minut�s" pasi�lymas gali kainuoti dar ma�iau.

Aštuoni� dien� atostogos buvo puiki galimyb� pails�ti ir susipa�inti su svetingumu gars�jan�ia Graikija.

Pasaulio kult�ros paveldas

Rodo miestas – salos sostin� – labai gra�us uostas, gars�jantis savo viduram�i� senamies�iu. Tai did�iausias išlik�s viduram�i� miestas, �trauktas � UNESCO pasaulio kult�ros paveld�.

Senoji miesto dalis, aptverta aukšta gynybine siena, �avi �sp�dinga bizantiška architekt�ra, aikšt�mis su fontanais. Akmenimis gr�stose siaurose gatvel�se apstu Renesans� menan�i� smukli� ir ma�y�i� parduotuv�li�, kuriose prekiaujama tradiciniais suvenyrais, nat�raliu muilu ir kosmetika, aliejais bei prieskoniais.

Išlikusiuose viduram�i� Riteri� r�muose šiandien �sik�r�s archeologijos muziejus. Turk� viešpatavimo epoch�, nuo XVI am�iaus trukusi� apie 400 met�, mena puošnus minareto bokštas, senamies�io architekt�r� pa�vairina ir kiti rytietiško stiliaus statiniai.

Mandrakio uosto krantin�je švartuojasi gausyb� jacht�. Uosto vartus puošia dvi kolonos su elniais. Elniai – salos simbolis. Jie, anot legendos, išgelb�j� Rod� nuo gyva�i� antpl�d�io.

Rode dar galima aplankyti akropol�, Apolono šventyklos griuv�sius, antikin� stadion� – paveld�, menant� am�ius prieš Krist�, kai saloje klest�jo graik� kult�ra.

Aromatinga virtuv�

Po ma�daug tris valandas trukusio skryd�io l�ktuvu nusileidome vieninteliame visoje saloje oro uoste, iš kurio autobusu leidom�s � ma�daug u� 30 kilometr� nuo Rodo miesto esant� kurortin� Kolymbios miestel�. Apsistojome nedideliame ir jaukiame viešbutyje netoli j�ros. Tiesa, viešbutyje rekomenduotina rinktis maitinim�, kur viskas �skai�iuota (švediško stalo tipo pusry�iai, piet�s ir vakarien� bei �vair�s g�rimai). Toks pasi�lymas brangesnis ma�daug 300 lit�, ta�iau nuolat u�kand�iaudami �vairiose kavin�se išleistum�te tikrai gerokai daugiau.

Kainos panašios kaip ir daugelyje Europos S�jungos šali�: kavin�je puodelis kavos kainuoja apie 3, pus�s litro alaus bokalas - 2,5–4 eurus, �vair�s kokteiliai - 4-6 eurai. Beje, u�sisakydami vien�, antr� galite gauti nemokamai.

Apsilankyti kokioje nors jaukioje kavinuk�je b�tina. �ia, skambant graik� muzikai, galima atsigaivinti šaltu graikišku alumi, paragauti garsiojo vietin�s gamybos vyno ar tradicinio alkoholinio g�rimo ouzos bei susipa�inti su graikiška virtuve, gars�jan�ia �vairiais prieskoniais, aromatin�mis �olel�mis, alyvuog�mis, alyvuogi� aliejumi ir s�riu, ypa� – feta.

Patogus poilsis

Jauk�s viešbu�iai, �sik�r� netoli ryškiai m�lynos šiltos (spalio prad�ioje vandens temperat�ra buvo apie 24 laipsnius šilumos) j�ros, saul�ti papl�dimiai - puikios s�lygos ils�tis. Anot salos gyventoj�, �ia b�na apie 300 saul�t� dien� per metus.

Salos sve�iams, norintiems ne tik poilsio, bet ir nepamirštam� �sp�d�i�, organizuojamos �vairios kelion�s po Rod� ir kitas aplinkines salas. Susipa�inti su Rodo sala galima ir savarankiškai. Turistams si�loma išsinuomoti automobil�, motocikl� ar motoroler� – pastar�j� nuoma kainuoja apie 10–15 eur�. Keliauti galima ir autobusu ar taksi. Taksi da�niausiai turi fiksuot� mokest� – 1 kilometro kaina yra apie vien� eur�. Keliauti autobusu gerokai pigiau. Pavyzd�iui, nuo Kolymbios miestelio, kur buvome apsistoj�, iki Rodo miesto autobuso bilietas � vien� pus� kainavo 2,8 euro, o autobusai kursuoja beveik kas valand�. Pagrindin� autobus� stotis Rodo mieste Nea agora (Naujasis turgus) yra �sik�rusi beveik šalia senamies�io.

�sp�dinga ir kaimynin� sala

Kai oro temperat�ra beveik 30 laipsni� karš�io, smagu taškytis �ydroje Vidur�emio j�roje ar gulint prie viešbu�io baseino gurkšnoti šaltus g�rimus. Vis d�lto norisi ir kuo geriau pa�inti graikišk� kult�r�, � lieting� Lietuv� parsive�ti kuo daugiau �sp�d�i�. Taigi nusprend�me aplankyti dar vien� Graikijos sal�.

� Symio sal�, esan�i� jau Turkijos teritoriniuose vandenyse, keltu išplauk�me iš Mandrakio uosto. Turizmo agent�ros organizuojama kelion� kainuoja 34 eurus. Po dviej� valand� gro��jimosi fantastiškais pro šal� plaukian�iais sal� vaizdais išlipome Symio saloje, Panoramityje. �ia �sik�r�s Švento Mykolo vienuolynas, kuriame galima pasigro��ti spalvingomis sien� bei lub� freskomis, ma�y�iais akmenukais gr�stu grindiniu. Vienuolyno cerkv�je galima pasimelsti ir prie sidabrin�s arkangelo Mykolo ikonos sugalvoti nor� – sakoma, išsipildo...

Pasivaikš�ioj� po vienuolyn�, gr��ome � kelt� ir dar po valandos išlipome pa�iame Symio mieste. Nedidelis miestelis pasitiko nepakartojamu, kalvose išsibarš�iusi� neoklasicistini� namuk� vaizdu. Labai karšta diena neslopino noro siauromis gatvel�mis ir laiptais kopti � kalv� virš�nes ir pasigro��ti miestu iš aukštai. O verta tikrai buvo – atsiv�r� panorama, ma�� ma�iausiai verta dailininko teptuko...

Beje, Symio sala nuo seno gars�ja nat�raliomis kempin�mis. Anks�iau j� traukimas iš j�ros dugno buvo pagrindinis salos gyventoj� verslas. Nors kempin�s nepigios, jos yra tradicin� salos prek� ir puiki lauktuvi� dovana.

Ugnikalni� kra�tas

Saulius VILIUS

��ymus keliautojas Saulius Vilius t�sia pasakojim� apie egzotišk�j� Islandij�. Prad�ia - 2006 m. lapkri�io 10 d. Nr. 129.

T�sdami kelion�, pasukome � ma�ai apgyvendint� pietin� Islandijos salos dal� did�iausio tame krašte Oflavik miesto link. Sustodavome visur, kur tik rasdavome nuorod� � lankytinas vietas.

Išsiliejusi ugnikalnio lava dar nesp�jo apaugti samanomis.

Da�niausiai tai b�davo gamtos paminklai – nepaprasto gro�io uolos vandenyno pakrant�je arba nuo sta�i� skard�i� krentantys kriokliai. Iš anksto šiek tiek daugiau �inojome tik apie Snaefellsjokull ugnikaln� - vien� energetiškai stipriausi� viet� pasaulyje. Ši vietov� tapo itin garsia po to, kai �iulis Vernas apraš� j� vienoje savo knygoje "Kelion� � pasaulio centr�". Kaip tik šio apled�jusio ugnikalnio krateryje knygos herojai prad�jo kelion� � �em�s gelmes.

Ir mes nutar�me pabandyti �kopti � š� ugnikaln� ir patikrinti, ar tikrai ši vieta skleid�ia koki� nors juntam� energij�. Deja, energijos nepajutome, bet ugnikalnio virš� pasiek�me, tiesa, labiausiai d�iaug�m�s tirštame r�ke rad� keli� atgal.

Spalio m�nuo Islandijoje jau v�lyvas ruduo. Šis laikas, anot kelioni� gid�, keliauti nepalankus d�l retai pasirodan�ios saul�s, nuolat pu�ian�io stipraus v�jo, kartais lydimo lietaus ar net sniego.

Išsid�iovin� kopiant visiškai peršlapusius r�bus, jau kitos dienos ryt� išskub�jome prie u� keli� šimt� kilometr� esan�io Myvatno e�ero. Nelauktai u�klupti gana �iemiško oro, ši� viet� pasiek�me tik v�l� vakar�.

Myvatno e�eras ir jo apylink�s - ugnikalni� ir da�n� �em�s dreb�jim� kraštas. E�ero apylink�s tokios �domios, jog da�nas turistas �ia apsistoja vis� savait�.

Tur�dami tik vien� dien�, iš anksto suplanavome, k� ap�i�r�ti. Pirmiausia nuskub�jome prie Kraflos ugnikalnio, kuris, snaud�s kelis šimtme�ius, prieš trisdešimt met� netik�tai išsiver��. Šioje vietoje daugel� kilometr� aplink plyt�jo dar neapaug� samanomis lavos laukai, o iš ma�daug dviej� kilometr� ilgio plyšio �em�je, kuris ir vadinamos Kraflos ugnikalniu, vis dar kilo karšti garai.

Iki valios prisifotografav� šalia garuojan�i� krateriu, nuvykome � kit� �sp�ding� viet�. Tai s�lyginai nedideliame plote išsid�st� �vairi� dyd�i� karšto vandens ir purvo baseinai, furmarol�s, nedideli beveik šimto laipsni� karš�io upeliai. Keliose vietose iš �em�s intensyviai švirkšt� garai. Nenuostabu, jog netoli tos vietos stovi elektrin�, elektros gamybai naudojanti neišsenkamus karšt� gar� resursus.

Jau leid�iantis saulei, dar sp�jome pasivaikš�ioti po vadinam�j� "tamsos miest�" - did�iul� lavos suformuot� labirint�, labai primenant� gatves. Pagrindinis šios vietov�s objektas, esantis beveik tolimiausioje "miesto" vietoje - tai nat�rali, gamtos sukurta did�iul� uola, vadinama tamsos miesto ba�ny�ia.

Prieš sutemstant dar sp�jome pasivaikš�ioti paukš�i� gausa gars�jan�io Myvatno e�ero pakrant�mis ir pasi�valgyti po apylinkes nuo did�iulio Hverfello ugnikalnio kraterio. Nusileidome jau sutemus sušal�, bet did�jantis šaltis mums suteik� vilties, jog besimaudant geoterminio vandens baseine, esan�iame šalia miestelio, galb�t išvysime ir šiaur�s pašvaist�, kuri Islandijoje matoma tik v�lai ruden�.

T�sinys - kitame numeryje

Lietuviams b�tina susir�pinti vaik� saugumu keliuose

Martynas RUSTEIKA

Ir toliau menkai r�pinam�s vaik� saugumu keliuose. Toki� išvad� daro Vakar� Europoje vieš�j� Lietuvos saugaus eismo specialistai.

M�s� vaikai nepakankamai švie�iami ir mokyklose, ir namuose. Ekspertai ragina grei�iau keisti po�i�r� � vaik� švietim� saugaus eismo klausimais, nes avarijose nuken�ian�i� vaik� skai�ius daug�ja.

Lyginant ši� ir pra�jusi� met� devyni� m�nesi� eismo �vyki� statistinius duomenis matyti, kad per metus eismo �vykiuose �uvusi� vaik� skai�ius padaug�jo dviem procentais. "Tenka pripa�inti, kad m�s� šalyje vaikai keliuose yra menkai apsaugoti. Nerim� kelia ne infrastrukt�ros ar �enkl� stygius, o neišsivyst�s pa�ios visuomen�s ir švietimo sistemos r�pinimasis vaik� saugumu. Tai yra pagrindin� problema", - sako antrus metus �vairiose Lietuvos mokyklose �gyvendinamo praktinio edukacinio projekto "Eismo klas�" koordinator� Elena Šilovait�.

Š� projekt� inicijavo ir �gyvendina bendrov� "Hansa lizingas", kuri u�sibr�� tiksl� – prad�ti keisti visuomen�s po�i�r� � vaik� švietim� saugaus eismo klausimais. "Eismo klas�s" instruktori� komanda ruden� ir pavasar� va�in�ja specialiai �rengtu automobiliu � �vairias Lietuvos mokyklas ir praktiškai moko moksleivius esmini� saugaus eismo ties�.

Š� ruden� "Eismo klas�s" instruktori� komanda aplank� 80 mokykl� septyniuose šalies regionuose, praktin�se saugaus eismo pamokose iš viso dalyvavo beveik du t�kstan�iai ketvirtok�.

Švietimas – per praktinius u�si�mimus

Neseniai saugaus eismo specialistai lank�si Did�iojoje Britanijoje, kur dom�josi, kaip šioje šalyje vaik� saugumu r�pinasi mokykla, šeima ir visuomen�. Specialistai iškart pasteb�jo, kad šeimoje vaikui šviesti skiriamas ypa� didelis d�mesys. Vakaruose �sišaknijusi nuostata, kad ma�am vaikui jokiu b�du negalima leisti vienam vaikš�ioti gatv�mis. Pradini� klasi� mokinius gatv�se visada lydi suaugusieji, netoli mokykl� esan�iose sankry�ose nuolat budi specialiai apmokyti �mon�s, kurie perveda vaikus per gatv�.

"Pagrindinis vaik� švietimo b�das – praktinis. Yra esmin� s�lyga, kurios laikosi ir t�vai, ir mokytojai – vaikas visas �inias turi �gyti praktiškai. Šalia mokykl�, pri�i�rint inspektoriams, nuolat organizuojami vaik� apmokymai, kaip saugiai elgtis gatv�je. V�liau vaikai mokomi praktiškai, kaip elgtis automobilyje", - pasakoja "Eismo klas�s" koordinator�.

Moko nuo ma�ens

Did�iojoje Britanijoje saugaus eismo �g�d�ius pradedama lavinti jau nuo penkeri� met�, kai vaikai pradeda lankyti pradin� mokykl�. U� kiekvien� baigt� saugaus eismo kurs� vaikas gauna skirtingos formos ar spalvos atšvait�, kuris parodo, kokio lygio saugaus eismo �inias jie yra �gij�.

"Eismo klas�s" instruktori� teigimu, Did�iojoje Britanijoje vaikai nuo ma�ens taip aktyviai mokomi saugaus elgesio keliuose, kad tiesiog nebe�sivaizduojamas va�iavimas dvira�iu be šalmo, o taksi automobilyje visada prisisegama saugos dir�ais. Geriausiai d�mes� saugai demonstruoja faktas, kad 95 procentai va�iuojan�i�j� automobilyje šioje šalyje saugos dir�ais prisisega s�d�dami ir priekyje, ir gale.

Palaiko Susisiekimo ministerija

Praktinio švietimo svarb� pabr��ia ir m�s� šalies Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamentas. Jo direktoriaus Vigilijaus Sadausko nuomone, praktinis vaik� mokymas, pasitelkiant realias situacijas, leid�ia �sisavinti informacij�, tuo tarpu visokio tipo saugaus eismo reklama neduoda jokio rezultato.

"Reklama nemoko. Ji tik deklaruoja. Vaikai informacij� geriausiai gali �sisavinti per tiesioginius praktinius mokymus, o tai, k� iš esm�s šiandien Lietuvoje ir daro "Eismo klas�", - pastebi Vigilijus Sadauskas.

Per devynis 2006 m. m�nesius Lietuvos keliuose u�registruoti 54 eismo �vykiai, kuriuose �uvo vaikai. Iš j� 13 nelaimi� �vyko d�l vaik� kalt�s. Iki ši� met� rugpj��io m�nesio Lietuvos keliuose buvo su�eista 915 vaik�, iš j� 348 nukent�jo d�l savo neatsargumo.

Egzoti�koji Islandija

Saulius VILIUS

Did�iausias akstinas apsilankyti Islandijoje buvo netik�tai rasti pig�s vienos skryd�i� kompanijos bilietai � š� tolim� Europos kampel�.

Pasi�liau kartu keliauti draugams – pastar�j� raginti nereik�jo. Pasiry�imo apsilankyti šiame krašte nenuslopino net pasirinktas laikas – spalio pabaiga. Internetu išsinuomojome automobilius, Lietuvoje �sigijome maisto ir kartu su dešimties bendramin�i� grupe išvykome � egzotišk�j� Islandij�.

Šis geizeris - vienas galingiausi� pasaulyje ir yra ar�iausiai Lietuvos.

Selfoso krioklys laikomas gra�iausiu Europoje.

Nuo Vilniaus iki Islandijos sostin�s Reikjaviko, matuojant tiesia linija, yra beveik 2700 kilometr�. Beveik toks pat atstumas yra iki Portugalijos, Ispanijos, Maroko, Turkijos ar Egipto. Kaip tik � šias egzotiškas ir šiltu klimatu pasi�ymin�ias šalis poilsiauti vyksta dauguma dalis lietuvi�. Daug re�iau ils�tis pasirenkama Islandija, bet tie, kurie j� aplanko, tikrai nesigaili...

Islandija lietuvi� akimis - šaltas kraštas net ir trumpu vasaros sezono metu. Vasar� šioje did�iul�je saloje oro temperat�ra pakyla iki 15-17 laipsni�, bet �iem� saloje neb�na labai šalta d�l šalia tekan�ios šiltosios Golfo srov�s. Saloje visais met� laikais da�ni krituliai ir beveik nuolat pu�ia v�jas. Koks stiprus jis b�na, �sitikinome vos išlip� iš l�ktuvo. Automobili� nuomos punkte bent kelet� kart� buvome �sp�ti b�ti labai atsarg�s lipdami iš automobilio. Jau pirmo sustojimo metu viena grup�s nar�, atidariusi automobilio dureles, stipraus v�jo g�sio buvo išsviesta lauk.

Keliasdešimt pirm�j� kilometr� va�iavome lyjant smarkiam lietui lavos laukais nutiestu asfaltu. Kai kurie bi�iuliai atrod� nusimin�, patek� � tok� atšiaur� krašt�. J� nuotaika šiek tiek pasitais� atvykus � vien� turist� lankomiausi� viet� - M�lyn�j� lag�n�. Besimaudant �em�s gelmi� �kaitinto terminio baseino melsvame vandenyje, ši šalis nebeatrod� tokia atšiauri.

Nepaisant to, kad � sal� kasdien atskrenda ne tiek daug l�ktuv�, su mumis neatkeliavo vieno grup�s nario baga�as. D�l šios prie�asties pirm�sias dvi dienas praleidome Reikjaviko apylink�se.

Reikjavikas - Islandijos sostin� ir did�iausias šalies miestas. Iš ma�daug trij� šimt� t�kstan�i� salos gyventoj� beveik pus� gyvena sostin�je ar aplink j�. Miestas gana �domus, jame daug lankytin� objekt�. Mums prireik� beveik visos dienos istoriniams sostin�s pastatams ir paminklams Islandijos ��ymyb�ms ap�i�r�ti. Ieškant kelio iki vieno ar kito objekto, nekildavo joki� problem�. Paprasta buvo susikalb�ti angl� kalba. Geranoriški praeiviai maloniai paaiškindavo, kuria kryptimi eiti. Pasigro��j� bene svarbiausia architekt�rine Reikjaviko ��ymybe - centrine ba�ny�ia - patrauk�me � senamies�io barus. Nustebome �ia sutik� daug daugiau u�sienio turist� nei miesto gatv�se.

Kelioni� giduose buvome skait�, kad spalio–baland�io m�nesiais visoje šalyje, išskyrus Reikjavik� ir Akueri, gyvenimas apmiršta. Pasišneku�iav� su baruose sutiktais geranoriškais vietiniais su�inojome, kad Reikjavike ir jo apylink�se visada gausu turist�, atvykstan�i� bent kelioms dienoms ir keliaujan�i� vadinamuoju "Aukso �iedu". Pakeliauti šiuo maršrutu planavome kelion�s pabaigoje, bet d�l v�luojan�io baga�o teko šiek tiek pakoreguoti planus, tad jau kit� dien� susiruoš�me � populiariausi� visoje Islandijoje Tingveliri nacionalin� park�.

Tingveliri parkas unikalus d�l keli� prie�as�i�. Viena j� - tektoniniai �em�s plutos plyšiai. Šioje vietoje ypa� gerai galima pamatyti, kaip senoji Europa tolsta nuo Amerikos. �vairaus plo�io plyšiai, atsirad� kietoje uolienoje, kasmet paplat�ja bent keliais milimetrais. Visai šalia ši� �em�s �tr�kim� tyvuliuoja did�iausias saloje Tingveliri e�eras, o jo pašon�je stovi garsusis island� Altingas arba parlamentas, šioje vietoje veik�s jau gilioje senov�je.

Parko teritorija pava�iavus šiek tiek toliau, yra kita unikali vieta – kas 10-15 minu�i� keliolika metr� karšt� vanden� purškiantis geizeris. Tai vienas galingiausi� pasaulyje ir ar�iausiai Lietuvos esantis geizeris. Aplink j� tiesiog iš �em�s ver�iasi ir burbuliuoja nedideli verdan�io vandens baseinai ir versm�s.

dar viena parko ��ymyb� – gra�iausiu Europoje laikomas Selfoso krioklys. Dviem uol� slenks�iais krentanti up� m�s� kompanijai iš tikr�j� paliko neišdildom� �sp�d�.

Gr��dami atgal � Reikjavik�, dalijom�s dienos �sp�d�iais ir sp�liojome, kas m�s� laukia kitose egzotiškosios Islandijos vietose.

T�sinys - kitame numeryje

Eduardas Gimenesas: "Gyvenimas be meil�s - savi�udyb�"

Gitana ZUBIEN�

Kuo daugiau tango, tuo geriau. Tuo �sitikin�s dainininkas, šok�jas arba tiesiog muzikantas Eduardas Gimenesas, 1999 met� baland� � Lietuv� atve��s ne tik daugyb� su argentinietiška ir urugvajietiška tango kult�ra susijusi� vertybi� - muzikos �raš�, knyg�, dain�, šoki�, bet ir tango filosofij� bei meil� šiam muzikos �anrui. Jau septinti metai Vilniuje gyvuoja E. Gimeneso �kurta "Tango akademija", o jo suburta grup� "4tango" koncertuoja ne tik Lietuvos baruose ir koncert� sal�se, bet ir skina laurus �vairiuose tango festivaliuose visoje Europoje. Eduardas Gimenesas � "Šiauliai plius" klausimus sutiko atsakyti po koncerto naktiniame klube "Martini".

Eduardas Gimenesas sako, jog Lietuvoje su savo tango grupe rad�s labai ger� bendravimo su visa tauta rakt�.

"S plius" kvietimu "4tango" koncertavo naktiniame klube "Martini".

- Kiek met� esate Lietuvoje?

- Dešimt met� ir keturis m�nesius. Atva�iavau 1996 metais. Pirmiausia nor�jau susipa�inti su savo gimin�mis, ta�iau iš Muzikos akademijos gavau stipendij� operos, o v�liau ir lietuvi� kalbos studijoms, tod�l pasilikau. Iš prad�i� metus. Po met� gr��au � Argentin�. Paskui, kai atva�iavau � Lietuv� 1999 metais, pasilikau �ia gyventi nuolat.

- Ar iki tol mok�jote lietuvi� kalb�?

- Mo�iut� buvo mane išmokiusi, ta�iau nedaug. Lietuviškai gal�jau šnek�ti tik labai primityviai.

- J�s� mo�iut� buvo lietuv�?

- Ir mano mo�iut�, ir senelis - lietuviai. Senelis iš Veivir��n� (Kretingos raj.), mo�iut� - iš Taurag�s. Man labai pasisek�, kad � Lietuv� laiku atva�iavau - sp�jau susitikti ir pamatyti savo mo�iut�s seser�. Labai d�iaugiuosi tuo susitikimu. Netrukus po m�s� pasimatymo ji mir�. Mo�iut� man apie j� buvo labai daug pasakojusi. Vaikyst�je jos buvo geriausios draug�s, o išsiskyrusios per kar� daugiau niekada nebepasimat�.

- Koki� Lietuv� �sivaizdavote iš mo�iut�s pasakojim�?

- Mo�iut� apie Lietuv� kalb�jo labai daug. Net ne kiekvien� dien�, o kiekvien� valand�. Lietuv� ji paliko labai seniai, dar b�dama septyniolikos. Iš jos pasakojim� ši� šal� �sivaizdavau labai gra�i�. Ji nuolat kalb�davo apie nuostabius gimtin�s kaimus, pasakojo apie upes, med�ius, pievas. Iš jos pasakojim� Lietuva man asociavosi su rojumi. Kaip kiti vaikyst�je �avisi komiksais ar "multikais", taip aš u�augau �av�damasis pasakojimais apie Lietuv�. Kai atva�iavau �ia 1996 metais ir pakeliavau, supratau, kad mo�iut� nieko nepagra�ino - man labai patiko Lietuvos gamta, kaimai. Labai labai. Iš tikr�j� �ia labai gra�u. Ir pats gyvenimas Lietuvoje atrod� gra�us. Aišku, v�liau su�inojau, kad ne viskas taip puiku, kaip atrodo iš pirmo �vilgsnio, bet pirmas �sp�dis apie Lietuv� buvo nuostabus. Jis patvirtino mano mo�iut�s pasakojimus.

- J�s kil�s iš Urugvajaus? Ši šalis mums ma�ai �inoma.

- Taip, aš kil�s iš Urugvajaus, Montevid�jaus. Nors šis miestas ne toks didelis kaip Buenos Air�s, bet irgi n�ra ma�as - jame gyvena apie tris milijonus gyventoj�. Kaip visoje Lietuvoje.

- Kas Lietuvoje buvo sunkiausia?

- Pirmieji dveji treji metai Lietuvoje man buvo �iauriai sunk�s. Ir ne d�l �moni� šaltumo ar temperamento skirtumo man buvo sunku adaptuotis. Pirmiausia, d�l ko ilgai svars�iau, ar �ia pasilikti - tai tuo metu Lietuvoje tvyrav�s agresyvumas. Tiesiog tada buvo tokie laikai - reketas, daug mafijos... Tai man visiškai nepatiko.

- O Urugvajus - rami šalis?

- Taip. Tuo metu Urugvajus, palyginti su Lietuva, buvo labai ramus. Gal dabar situacija ir pasikeitusi, bet tuo metu ten buvo gerokai ramiau. Aš nekalbu apie �ia ir ten buvusi� ekonomin� situacij�. Kalbu apie esmin� dalyk� - �mones, j� reakcij� � �vykius, apie solidarum�. Kalbu apie geb�jim� pad�ti, glob�, po�i�r� � savo artim�, kaimynus. Valstyb�s po�i�r� � savo pilie�ius. Kai �ia atva�iavau, pirmiausia, k� pama�iau, buvo gana didelis atstumas tarp �moni�. Iki šiol tai galima patirti.

- Norite pasakyti, kad Lietuvoje �mogus �mogui - priešas?

- Taip. Ir prie tokio po�i�rio labai sunku priprasti. �mon�ms tr�ksta bendravimo. Kaimynai vienas šalia kito gali gyventi daug met� taip n� karto ir nepakalb�j�, nepabendrav�. Tik atvykus� mane tai labai stebino.

- O dabar kaip?

- Dabar pripratau, be to, atrodo, kad dabar Lietuvoje pasidar� ramiau ir �mon�s �m� daugiau bendrauti, pasidar� atviresni. Lietuvos visuomen� per tuos metus juk labai daug pasikeitim� patyr�. Manau.

- J�s save laikote labiau lietuviu ar urugvajie�iu?

- Aš - Eduardo. Tiksliau - Eduardas. Labai sunku atsakyti � š� klausim�. Tobulos šalies n�ra. J�s klausiate apie vidin� b�sen�? Ne�inau... Ar jaustis lietuviu reiškia sirgti u� "Lietuvos ryt�", "�algir�" ar "Šiaulius"... Nors man šios komandos ir patinka, bet nesu labai didelis kurios nors komandos sirgalius. Aš negaliu sirgti aklai. Kiekviena komanda, kaip ir visuomen�, turi ir ger�, ir blog� bruo��. Šiuo savo gyvenimo periodu d�iaugiuosi b�damas Lietuvos pilietis. Bet ne aklai d�iaugiuosi. Aš netikiu, kad aklas patriotizmas gali pad�ti �mon�ms. Tai ne krepšinio ar futbolo komanda. Yra visuomen�, yra �mon�s, kurie kei�iasi, daro savo veiksmus. Tu turi teis� ir u�duot� dalyvauti šiuose procesuose, kad visuomen� gyvent� kuo tolerantiškiau, b�t� solidaresn� ir gal� gale laimingesn�. Su savo tango grupe radau labai ger� bendravimo su visa tauta rakt�. Šokant neegzistuoja jokie standartai, joks socialinis susiskirstymas. Juk tango geriau nešoksi, jei tavo kostiumas kainuos dešimt t�kstan�i� lit�. Ir su dešimt lit� kainuojan�iu kostiumu galima kuo puikiausiai šokti tango. Tango vienija �mones.

- Mes �prat� manyti, kad tango - vienas sud�tingiausi� šoki�, kur� išmokti šokti ne vienam yra ne�gyvendinama svajon�. Ar argentinietišk� tango išmokti šokti yra papras�iau nei europietišk�j�?

- Taip. Argentinietiškas tango nuo europietiškojo labai skiriasi, j� išmokti paprasta, j� gali šokti kiekvienas, �inoma, jei nekalb�sime apie profesional�j� tango. Tango kil�s iš Buenos Airi� ir Montevid�jaus priemies�i�, kur skurd�iai gyvendami �mon�s nieko daugiau netur�jo, tik jautri� šird� bei nor� gyventi, patiriant malonum�. Šokdami ar dainuodami tango, jie t� malonum� ir patirdavo. Argentinietiškas tango - tai gatv�s šokis. Argentinoje jo tik visai neseniai buvo prad�ta mokyti muzikos akademijose ir mokyklose. Anks�iau tango buvo išmokstamas kaip kalba arba futbolas - iš klausos arba tiesiog stebint. Juk 95 procentai argentinie�i� futbol� išmoksta �aisti ne mokyklose.

- Kas svarbiausia, norint išmokti argentinietišk� tango?

- Myl�ti, b�ti paprastam ir be jokio šeš�lio.

- Lietuviams tai turb�t labai sud�tinga?

- �inau. Sunku, nes šokant š� tango reikia vengti noro pasireikšti ar pasimaivyti. Manau, ne tik šokant tango, bet ir apskritai bet kada gyvenime gyventi pagal savo šeš�l� yra blogai.

- O ar nebijote, kad gyvendamas Lietuvoje sulietuv�site? Prad�site po truput� imti sl�pti savo jausmus, tapsite vis sant�resnis, šaltesnis.

- J�s teisingai sakote. Manau, kad d�l to kartais reikia atsinaujinti - pakeliauti, pabendrauti su naujais �mon�mis. B�tina kartais pajusti t� nekalt� tango šaltin�, kuris, kaip pirma meil�, turi b�ti �rašytas širdyje nuo vaikyst�s. Iš tikr�j�, pamiršus esm�, nieko gero neb�na - tik rutina.

- Viena iš prie�as�i�, d�l ko j�s Lietuvoje pasilikote, buvo meil�?

- Mano gyvenim� visada dirigavo moterys. Pirma buvo mano mo�iut� Marija Uperman, pagal vyr� Šl�kien�. Paskui mano draug�, kuri� sutikau �ia, Lietuvoje. Iš esm�s aš manau, kad �mogui kartais labai sunku pasirinkti meil�, nes gyvenimas ver�ia rinktis materialius sprendimus - turt�, but�, paskol�... Dabar visuomen�je kilusi ka�kokia panika d�l but�. Pasiklausius aplinkui atrodo, kad jei dabar nenusipirksi buto, tai daugiau niekada gyvenime jo ne�sigysi. D�l to kartais �mon�s u�miršta pagrindin� gyvenimo varikl� - meil�. Esu �sitikin�s, kad gyventi be meil�s ir aistros yra savi�udyb�. Gal tu pats ir nepasteb�si, bet po truput� dingsi iš gyvenimo. Bijau, kad lietuviai po truput� renkasi t� keli�. Manau, kad taip neb�t�, jei jie b�t� bent truput� jautresni.

- Kaip j�s tai �sivaizduojate?

- Ne�inau, bet kam ta visuotin� panika d�l naujo buto, mašinos, ar d�l to, kaip rengiesi ir kaip atrodai. Stebina ir tas susireikšminimas, pavyzd�iui, vilnie�i� prieš visus kitus Lietuvos gyventojus. Jei esi iš Vilniaus, tai gerai, nes visa kita Lietuva yra kaimas. Man labai li�dna tai gird�ti. Manau, kad visi tie, kurie taip sako, tiesiog nori išsiskirti ir d�l to tik patys tampa kaimie�iais.

- Gal tas pamišimas d�l but�, d�l nuosavo b�sto m�s� šalyje yra d�l klimato? Mes juk net ir per tuos tris trumpos vasaros m�nesius ruošiam�s �iemai. Gal šiltuose kraštuose gyvenan�ios tautos gali b�ti ma�iau priklausomos nuo materiali� dalyk�, nes jos ne tokios priklausomos nuo atšiauraus klimato s�lyg�? Urugvajuje toki� �iem� kaip Lietuvoje juk n�ra.

- Taip, Urugvajuje �iema tokia kaip Lietuvoje ankstyvas ruduo. Bet nemanau, kad j�s� teorija teisinga. Urugvajuje �mon�s irgi turi daug problem�, bet jie vienas kitam padeda. Jei kieme kokia nors vagyst�, visi suskumba ieškoti ir pagauti vag�. Sunku suvokti m�s� taut� skirtumus, bet manau, jog ateis laikas, kai ir Lietuvoje �mon�s taps solidaresni. Juk ka�in ar dabar Lietuvoje panika d�l materialaus turto suma��t�, jei visi Lietuvoje tur�t� butus. Nor�t�si, kad �mon�s Lietuvoje nebijot� reikšti savo jausm�. Tada jie ir patys b�t� laimingesni.

- Ar ir Urugvajuje gyvendamas šokote tango?

- Aš visada buvau muzikantas ir daininkas. Iš mano mamos pus�s visi muzikantai. Urugvajuje aš irgi dainavau ir šokau tango. Ten muzik� studijavau muzikos mokykloje, o v�liau ir universitete. Tiesa, esu studijav�s ir verslo vadyb�, ta�iau tai buvo labai seniai, kai man buvo 18 met�, ir ne prie ko.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti

Ke­lio­nei rei­kia su­br�s­ti

U�­bu­ria kul­t�­ra ir sau­gu­mo jaus­mas

Kiek­vie­nam pa­gal po­rei­k�

Pa­dan­g� �y­m�­ji­mas

Tre�dal� kuprin�s iškrauti kelion�s išvakar�se

Naktis – vandenyje

�vak� nepad�s

Pastatyti ant sm�lio

Amerikietiškoji tragedija

Nuostabus paprastumas

Ar išgyvens superkonstrukcijos?

Atvykimas

Kainos

Kult�ra

Radvil� brangenyb�s

Mikeland�elo id�j� skleid�jas

Did�iojo olando viešnag�

Juodoji dama

Sarkofag� paslaptys

Sapnuojasi Baikalas

Kaip Antanas Krištopaitis vos netapo Ord�onikidz�s gyventoju

Kry�iai miško laukym�je

Keliones reik�davo išsikovoti

Linksmi kelioni� nuotykiai

Tolimojoje Gruzijoje

Sukurti �moni� gerovei

Bilietai - iš anksto

Nuolaidos didesn�ms grup�ms

Nida, bet ne ta

Gamtos rojus

Švyturys - pasvir�s

Laukiniai gyv�nai laukiniame miške

Du­rys at­ver­tos vi­siems

En­tu­zias­t� ma­�ai

Per­si­py­n� ir Ki­ni­jos tra­di­ci­jos

Ar­ba­tos g�­ri­mo ce­re­mo­ni­jai – iš­skir­ti­nis d�­me­sys

At­k�­r� bun­ke­r�

� Baisogal� – kitu keliu

Paprastam nesuprantama instituto veikla

Ramyb�s oaz�

Šiurp� kelianti didyb�

Po musmire kaukiant vilkams

Ne pabaiga

Muziejui - dviratis "keliautojas"

� Šilko keli� - netik�tai

Fotografija – lengviausias b�das keliauti

Pilietiškumo ugdyti - � Sibir�

Kiauniukus u�augino kat�

Augina ir ne savo vaikus

Vilkai "nurašo" banko skolas

Be�d�ion� dirbo mel��ja

Timof�j� atst�musi meškut� - kurorte

Agent�r� u�daryti neketina

Juntamas �moni� atsargumas

Kelioni� autobusais nema��ja

Daug�ja kelioni� � JAV

Panaikinus PVM lengvatas, turizmo verslas �lugs

Tr�ksta r�b� vaikams ir k�diki� maisto

Gruzinai pasiruoš� kovoti

Miega ant kartono

Apgaubti ne�inios

Malon�s ir jaudinantys atsitiktinumai

Kalb� išlaik� ne visi

Lietuviai �dieg� sav� tradicij�

Skaud�s tremties prisiminimai

Susitiko "Misijos Sibiras" dalyvius

Ne�inojo, k� ras

Tikslai pasiekti

Daug neatskleist� paslap�i�

Lietus nesutrukd�

Parado ištakos

Greitkelis � meil�

Vokiška tvarka ir...

Dortmundas

Bochumas

Dubysa laukia ne visuomet

Mes atplaukiam!

Vis ar�iau tikslo

Gro�is, d�iuginantis siel�

Mes dar sugr�šim!

Kelionei reikia subr�sti

U�buria kult�ra ir saugumo jausmas

Kiekvienam pagal poreik�

Padang� �ym�jimas

Durys atvertos visiems

Entuziast� ma�ai

Persipyn� ir Kinijos tradicijos

Arbatos g�rimo ceremonijai – išskirtinis d�mesys

Atk�r� bunker�