(2014-07-25 Nr. 531) ŠIANDIEN 2014 Liepos 26 D. Šeštadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2006-12-22
Sveikata
Nehigieniškų grožio procedūrų galima išvengti

Reda ULINSKAITĖ,
ŠVSC atstovė spaudai

Artėjant švenčių maratonui, vis dažniau naudojamasi grožio salonų paslaugomis. Padaugėja klientų pas manikiūrininkes, pedikiūrininkes, kirpėjas. Dažniau apsilankoma ir soliariume.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktorius Krizentas Kameneckas ragina grožio salonų, kirpyklų, soliariumų klientus atkreipti dėmesį į teikiamų paslaugų kokybę ir jų poveikį sveikatai.

Manikiūro pavojai

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kontrolės skyriaus vedėjos Josanos Motiejauskaitės žodžiais, Šiaulių miesto kirpyklose dažniausia užregistruojamas pažeidimas - nenukenksminti kirpimo įrankiai. Neretai apkirpus klientą, jie nenuplaunami ir nedezinfekuojami. Be to, kirpėjai kliento nevengia apdengti naudotu peniuaru. Miesto kirpyklose nepakankamai prižiūrimi ir baldai, ant kurių sėdi klientai.

"Dar didesnė rizika užsikrėsti manikiūro kabinetuose, nes atliekant šią paslaugą yra labai didelė tikimybė, kad bus pažeista kliento oda. Jeigu manikiūrui naudojami įrankiai nebus tinkamai nuplauti, dezinfekuoti ir sterilizuoti, kils pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis: grybeliu, hepatitu B, hepatitu C ir net ŽIV", - teigia ŠVSC specialistė. Ji pataria pastebėjus, kad paslaugą ketinama atlikti su jau išvyniotais ir ką tik nuplautais instrumentais, tokios paslaugos atsisakyti.

Priauginant nagus, J. Motiejauskaitė siūlo atkreipti dėmesį į šios procedūros metu naudojamas dildes. "Jeigu pastebėjote, kad jums ketinama suteikti paslaugą panaudota vienkartine dilde, reikalaukite ją pakeisti nauja. Priauginant nagus, turi būti naudojamos dezinfekuotos arba vienkartinio naudojimo dildės. Vienkartinių dildžių negalima naudoti pakartotinai, nes jos popierinės ir jų dezinfekuoti neįmanoma", - sako Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kontrolės skyriaus vedėja.

Soliariumų ir masažo kabinetų pavojai

Prieš šventes padaugėja ir soliariumų studijas lankančių klientų. Prieš pradėdami mėgautis dirbtinės saulės spinduliais, atkreipkite dėmesį, ar deginimosi įranga prieš jums pradedant ja naudotis buvo nuvalyta dezinfekciniais skysčiais, ar ant jos nematyti prieš tai apsilankiusio kliento kremo likučių.

Higienos reikalavimų reikia laikytis ir masažo kabinetuose. Didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kokie patiesalai naudojami ant masažo stalo. Turi būti naudojamas švarus, išskalbtas arba vienkartinis patiesalas bei švarus rankšluostis. Masažuotoja prieš imdamasi jus masažuoti turi kruopščiai nusiplauti rankas. Ji turi dėvėti darbo drabužius. Jeigu masažuojant naudojamos kosmetikos priemonės, iš indelio jos turi būti imamos vienkartine mentele. Taip kosmetikos gaminys neužteršiamas nepageidaujamais mikrobais, o klientas neužkrečiamas infekcinėmis ligomis.

Nors dažniausiai grožio salonų klientės būna moterys, Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad kirpyklose savo sveikata rizikuoja ne vien tik jos. "Vyrams kirpyklose infekcinės ligos gali būti perduotos per nedezinfekuotas kirpimo mašinėlių galvutes arba pakartotinai naudojant vienkartinius skutimosi peiliukus", - teigia ŠVSC kontrolės skyriaus vedėja Josana Motiejauskaitė.

Kokį jubiliejų šventė ligoninė?

Labai nustebino "Šiauliai plius" išspausdinta žinutė "Šiaulių ligoninės jubiliejus" bei žinių reportažas šia tema. Ne visiškai aišku, apie kokį jubiliejų kalbama.

Švenčiamas ligoninės dešimtmetis, nors "15 metų besitęsiančių Moters ir vaiko klinikos statybų pabaigtuvės dar neplanuojamos", o ligoninės personalas prisimena ne taip seniai minėtą ligoninės 150-metį...

Spėju, kad ši "šventė" susijusi su ligoninės direktoriaus veiklos (o gal naudojimosi ligonine?) dešimtmečiu. Dirbantys ligoninėje (gal ir pacientai?) nelabai kuo gali pasidžiaugti, nors pompastikos iš tribūnos ir pagiriamųjų žodžių medicininėje spaudoje buvo daug. Ne vienam šis minėjimas priminė tuos senus "gerus" laikus, kai šventės buvo sukuriamos iš niekur. Be abejo, pokyčių yra daug, tačiau administracijos santykiai su personalu tikrai išlaikė senąją dvasią. Reikėtų kalbėti ne apie tai, kas pasikeitė (progresas matyti visose Lietuvos ligoninėse), o apie tai, kuo mūsų ligoninė pralenkė kitas apskričių ligonines. Deja, keletas Šiaulių gydytojų išvažiavo dirbti į kitas Lietuvos ligonines, teikiama paslaugų įvairove taip pat negalime pasigirti, kaip ir algomis, palyginti su kitomis apskričių ligoninėmis. Keletas labai opių problemų liko neišspręsta per tuos dešimt metų.

Nereiškiu pretenzijų redakcijai dėl netikslios informacijos. Paprasčiausiai gaila, kad praėjus 15 Nepriklausomybės metų "valdantieji sluoksniai" nuo sostinės iki rajonų liko tokie patys, išlaikydami senąją dvasią, veiklos bei švenčių kūrimo metodus.

Kol sveikatos reforma vyks ministro dekretuose, kol pavaldiniai bus giriami už tvirtą postų laikymą, o ne už darbus, gerų rezultatų nebus.

Šiaulietis medikas

Kad švenčių nesudrumstų traumos

Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC) ragina tėvus būti atidesnius, nes atostogų metu ir švenčių dienomis padažnėja vaikų traumų.

Pasak ŠVSC Sveikatos saugos skyriaus vedėjos gydytojos Jūratės Karalevičienės, traumos dažnos, kai mažamečiai vaikai paliekami be priežiūros, o suaugusieji dėmesį sukoncentravę į šventės organizavimą arba šventimą. Bloga tradicija tampa ir metų sandūroje registruoti šventinių petardų aukas. Gydytojos teigimu, būtina keisti stereotipinį požiūrį į traumas, apsinuodijimus, nelaimingus atsitikimus. Svarbu suvokti, kad dažniausiai traumos - tiesiog nesaugaus elgesio padarinys. Tad ar šventės paliks tik malonius prisiminimus, dažniausiai priklauso tik nuo mūsų pačių.

Atsižvelgdami į sezoninių traumų specifiškumą, pateikiame keletą patarimų, artėjant didžiosioms metų šventėms.

* Jeigu puošiate tikrą eglutę, visada prisiminkite, kad medis dega - nepuoškite eglutės tikromis žvakėmis, pasirūpinkite, kad eglė stovėtų toliau nuo židinio.

* Jeigu turite mažamečių vaikų, nekabinkite smulkių, aštrių papuošalų vaikų akių lygyje, neleiskite vaikams padėti jums puošti eglę dūžtančiais žaislais.

* Alkoholinius gėrimus laikykite vaikams neprieinamoje, nepasiekiamoje vietoje (šventinėmis dienomis registruojami atsitiktiniai mažamečių vaikų apsinuodijimai alkoholiu).

* Svarbu žinoti, kad beveik visi dekoratyviniai augalai gali tapti nuodais, jei vaikas jų paragaus.

* Būtina pasirūpinti, kad puošiant namus įvairiais aerozoliais (dirbtiniu sniegu ir pan.) vaikų nebūtų tame pačiame kambaryje. Flakonus būtina laikyti saugioje, vaikams neprieinamoje vietoje.

* Šventinius fejerverkus vaikams neleiskite bandyti vieniems, o tik jums prižiūrint ir laikantis gamintojų pateiktų instrukcijų (kiekvienais metais žiemos švenčių laikotarpiu registruojama nudegimai, mikrochirurgai siuva nutrauktus pirštus, plaštakas).

* Žaislus vaikams pirkite tik sertifikuotus ir atitinkančius vaiko amžių (būtinai perskaitykite informaciją etiketėje, neleiskite vaikams žaisti su pakuote).

Parengė Reda Ulinskaitė, ŠVSC atstovė spaudai

 

Medikų ar sistemos kaltė?

Prieš keletą savaičių "Šiauliai plius" buvo išspausdintas rašinys apie eiles pas gydytojus konsultantus Šiaulių gydymo įstaigose ("Eilės mažės, bet neišnyks", 2006 m. lapkričio 24 d.). Sprendžiant iš jūsų laiškų, eilės gydymo įstaigose - daugeliui jūsų opi ir aktuali problema.

Šįkart spausdiname vieną labiausiai skaitytojų nuomonę atspindinčių laiškų ir Konsultacinės poliklinikos vedėjo Antano Lukošaičio komentarą šia tema.


Kad sveikatos sistema netobula, visi pripažįsta. Tačiau ką daryti sergančiam žmogui, kuriam norint patekti pas specialistą tenka laukti keletą mėnesių? 

Valstybę - į teismą dėl eilių pas gydytojus

Lapkričio 24 dieną jūsų savaitraštyje buvo išspausdintas straipsnis apie eiles pas gydytojus konsultantus. Jame medicinos įstaigų vadovai tvirtino, kad eilės mažėja. Siūlė būdus, kaip patekti pas gydytojus greičiau. Kol nebuvau susidūrusi su tuo, maniau, kad kaip kalba medikai, taip ir yra. Deja, pastaruoju metu supratau, kad medikai melavo. Gruodžio pradžioje nuėjus registruotis pas reumatologą man buvo pasiūlytas talonas gegužės mėnesiui. Nusprendžiau išsakyti savo nuomonę, nes manau galinti palyginti realią situaciją su ta, kuri išsakyta straipsnyje.

Liepą kreipiausi į savo šeimos gydytoją dėl kaulų skausmų. Nuolat jaučiau silpnumą. Šeimos gydytojas skyrė vaistų, tačiau skausmai nesiliovė. Todėl į tą patį gydytoją kreipiausi gruodžio pradžioje. Gydytojo nuomonė pasikeitė dėl skausmo priežasties. Jo nuomone, man reikalingas išsamus sveikatos tyrimas, todėl išrašė siuntimą pas reumatologą. Paskambinusi tą pačią dieną į konsultacinės poliklinikos registratūrą išgirdau, kad pas šį specialistą laisvas talonas yra tik gegužės mėnesį. Pasiteiravau, ar negalima patekti anksčiau, tačiau registratorė atsakė, kad jokių galimybių nėra. Nebent už konsultaciją sutikčiau mokėti arba eičiau privačiai (ji primygtinai siūlė kreiptis į "Valerijoną").

Padėjusi ragelį prisiminiau, kad minėtame straipsnyje medikai aiškino, jog tris ir daugiau mėnesių reikia laukti tiems, kurie pas specialistus siunčiami pasitikrinti profilaktiškai. Pagalvojau, kad jeigu žmogus jaučiasi blogai, tai pas gydytoją turėtų patekti gerokai greičiau. Kadangi skausmas neleido normaliai gyventi, paskambinau savo gydytojui ir pasiteiravau, ar jis negalėtų išrašyti ekstra siuntimo. Šeimos gydytojas atsisakė tai daryti. Paklausiau, ar galiu reumatologo konsultacijos laukti penkis mėnesius ir ar tai mano sveikatai nepakenks. Gydytojas atsakė, kad tyrimus geriau pasidaryti kuo greičiau, tačiau ekstra siuntimo neišdavė. Kodėl? Atsakymo nerandu.

Prisiminiau dar vieną gydytojų rekomendaciją, išsakytą straipsnyje: jeigu į registratūrą skambinsite po pietų, galbūt pas specialistą papulsite greičiau, nes būna, kad pacientai negali atvykti nurodytu laiku, todėl atsiranda laisvų talonų. Deja, perskambinusi į registratūrą dar kartą išgirdau, kad anksčiau nei gegužę pas reumatologą pakliūti nėra galimybės. Tik kai registratorei pasakiau, kad skaičiau straipsnį, kuriame patys gydytojai aiškina, kaip galima pakliūti pas gydytojus greičiau, kitame laido gale išgirdau nedrąsų pripažinimą, kad tokia galimybė yra (nors prieš kelias sekundes buvo teigta priešingai). Registratorė pasiūlė paskambinti po sausio 29 dienos, nes tuo metu vyks kita registracija ir gal bus atsiradę laisvų vietų.

Neturiu jokio noro eiti ir su kuo nors kariauti. Tačiau kiekvieną kartą apsilankius medicinos įstaigoje, švelniai tariant, sugenda nuotaika. Kad tokia sveikatos apsaugos sistema yra netobula, jau seniai kalbama, tad kodėl iki šiol realiai niekas nesikeičia? Manau, kad kaip Lietuvos pilietė turiu teisę valstybę paduoti į teismą, nes tokia sistema kelia grėsmę mano sveikatai. Juk jeigu belaukdama eilėje tris ar keturis mėnesius dėl neištirtos ligos numirčiau, kas dėl to būtų kaltas?

Turiu pastabų ir medikams. Mieli medikai, nesusireikšminkite taip labai, nes ne jūs vieni blogai gyvenate. Gerai gyvenančių Lietuvoje - ne taip ir daug. Dėl savo prasto aptarnavimo neverskite kaltės mažiems atlyginimams. Egzistuoja dar ir paprastas žmogiškumas bei vidinė kultūra. Deja, ne kiekvienas turi pašaukimą būti mediku. Ačiū Dievui, yra ir atsakingų medikų, prieš kuriuos lenkiu galvą. Tokiems medikams, kurie nežiūrėdami į tavo kišenę tiesiog padeda, negaila ir papildomai atsidėkoti.

Ligita


Konsultacinės poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis įsitikinęs, kad medikai ir visuomenė neturi būti priešinami. 

Antanas Lukošaitis: "Medikai su visuomene neturi būti supriešinti"

Priežastis Nr. 1. Šiauliuose trūksta reumatologų

Laiško autorė pati įvardija, kas kaltas - sistema. Ne medikai ir ne medicinos įstaigų vadovai. Mes tesame vykdytojai. O aprašyta situacija susidaro dėl to, kad Šiauliuose trūksta reumatologų. Esamų priversti dirbti 24 valandas mes negalime. Kiekvienas gydytojas turi savo normą. Ką daryti, jei norma yra 10 žmonių, o reikia priimti 100. Dėl to ir susidaro eilė. Su Teritorine ligonių kasa sutarta, kad apmokami papildomai gydytojų priimami ligoniai, bet supraskite, jog gydytojai fiziškai daugiau žmonių priimti negali. Šiuo metu Konsultacinėje poliklinikoje dirba trys reumatologai. Deja, nepilnu etatu, nes tie patys reumatologai dirba ir Konsultacinėje poliklinikoje, ir ligoninės stacionare. Eilės nesusidarytų, jei Konsultacinėje poliklinikoje dirbtų bent penki reumatologai.

Priežastis Nr. 2. Šeimos gydytojų abejingumas

Konsultacinės poliklinikos pacientai registruojami, numatant rezervą. Taip daroma žinant, kad gydytojai gali išvažiuoti į tobulinimosi kursus, susirgti, atostogauti. Negalima to rezervo nepasilikti ir dėl nenumatytų ligonių. Registratorė negali duoti vilties vienam pacientui, kad jis bus priimtas greičiau, o kitam atsakyti. Ji nekompetentinga to spręsti. Šioje sistemoje išsigelbėjimas tėra vienas - šeimos daktaras. Nuo jo viskas ir priklauso. Jei jis mato, kad dėl, pavyzdžiui, artrozės nėra jokio skirtumo, ar pas specialistą jo pacientas paklius po savaitės, mėnesio ar penkių, jis jam tai turi ir pasakyti. Jei pas specialistą ligoniui reikia pakliūti greičiau, kas trukdo šeimos gydytojui pakelti ragelį, paskambinti reumatologui ir paprašyti apžiūrėti pacientą greičiau. Niekada mūsų gydytojai neatsisakys padėti šeimos gydytojui, nes jis motyvuos, dėl ko reikia skubios konsultacijos. Mes šeimos gydytojams esame įvedę atskirą telefono liniją. Galų gale, jei jis nesusitaria, ligonis gali skambinti ir man - jei žmogui bėda, visada reikia ieškoti išeities.

Problema Nr. 3. Valstybės finansinis neįgalumas

Gydytojams reikia aukšto lygio technikos. Kodėl jiems jos reikia? Jie savo pacientams nori suteikti aukšto lygio pagalbą. Gydytojai važiuoja į pasaulinius kongresus ir mato, kaip medikai dirba svetur. Dėl to grįžę jie savo pacientų nenori gydyti prasčiau nei gydomi kokie nors vokiečiai ar prancūzai. Aš neturiu galvoje, kad už medikų suteiktas paslaugas žmogus turi mokėti. Turėtų mokėti valstybė. Mums, gydytojams, daug maloniau ir mieliau dirbti, kai žinome, kad žmonėms galime suteikti aukšto lygio paslaugas. Kad per dieną priėmę ir apžiūrėję pacientus uždirbame sau ir ligoninei. Kad ligoninė dėl to gali įsigyti reikalingos ir brangios aparatūros. Žmogus neturi mokėti. Koks malonumas žiūrėti į kišenę, kad kas nors sumokėtų. Pas mus yra mokamos paslaugos. Bet aš pats neretai turiu eiti pas gydytojus ir prašyti, kad būtų malonūs ir priimtų vieną kitą mokamą pacientą. O jie nenori. Gydytojai nori dirbti ir gerai uždirbti, bet pagrindinis tikslas - kiek įmanoma greičiau pacientą apžiūrėti, atlikti tyrimus, nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą. Tokias sąlygas turėdami, gydytojai sėdėtų patenkinti.

 Didžiuliu krūviu dirbantys medikai yra vieni labiausiai sergančių žmonių Lietuvoje.

Problema Nr. 4. Lietuvos medikus verbuoja užsienis

Kol kas mums svarbiausia turėti gerą techniką, nes gydyti mes tikrai mokame. Pavyzdžiui, neseniai sulaukiau skambučių iš Airijos - lietuvių bendruomenės pirmininkė prašė manęs atsiųsti gydytojų. Anot jos, į Airiją privažiavę visokių babajų, kurie nemoka gydyti. Airijos sveikatos apsaugos ministras įjungia žalią šviesą specialistams iš Lietuvos, nes mūsų specialistai - aukšto lygio. Mus vertina. Kai pasakiau apie tai gydytojams, jauni ėmė mąstyti apie pasiūlymą, o kiti pasakė, jog būtų maloniau dirbti Lietuvoje. Kodėl savoje šalyje darbo sąlygos negali būti geresnės?

Problema Nr. 5. Medikų žeminimas

Neatsimenu, koks akademikas yra pasakęs, kad visuomenės supriešinimas su medikais baigiasi tragedija tai pačiai visuomenei. Kažin ar marijampoliečiai džiaugiasi, kad už nudegintus dvynukus iš ligoninės šeima prisiteisė didžiulę sumą pinigų? Tiesiog Marijampolės ligoninė dabar skurs. Kam nuo to bus geriau? Žmonėms? Ne. Žinoma, kiekvienas žmogus pirmiausia turėtų rūpintis savo sveikata, nes tai iš tiesų labai brangus dalykas. Teisybė, jog medikai vieni iš labiausiai sergančių žmonių Lietuvoje. Kodėl? Jie dirba milžinišku krūviu ir dar turi klausytis, kaip yra juodinami. Dirba viršvalandžius, aukoja laisvalaikį ir savo sveikatą, už tai kęsdami žeminimą, juodinimą. Kaip jaustis medikams, kai nerimto elgesio moterys ar mafijos tėvai visuomenės informavimo priemonėmis išaukštinami labiau už medikus... Dėl tokios padėties ne vienas medikas numoja į viską ranka ir išvažiuoja į užsienį. Svarbiausia, kad visuomenė suprastų, jog kiekvieno reikalas rūpinti savo miesto ar apskrities gydymo įstaigų gerove. Tada visiems galės būti suteikta aukšto lygio medicinos pagalba. O kiekvienas prie to gali prisidėti tiesiog turėdamas kantrybės. Ir medikų nekeikdamas. Visada galima susidariusią problemą išsiaiškinti ramiai, be keiksmų ir skandalų.

Kalbino Gitana Zubienė

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti