Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Ne­ma­lo­nus bur­nos kva­pas var­gi­na maþ­daug ket­vir­ta­da­lá gy­ven­to­jø. Blo­giau­sia tai, kad pa­ts þmo­gus ne­ma­lo­naus sa­vo bur­nos kva­po daþ­nai në ne­jau­èia, o ap­lin­ki­niai to pa­sa­ky­ti ne­drás­ta.

Svei­ka bur­nos ert­më uþ­tik­ri­na ne tik gy­ve­ni­mo ko­ky­bæ, bet ir ap­sau­go nuo kai ku­riø li­gø, pa­lai­ko ge­rà svei­ka­tà. Miles PFEFFERLE nuotr.

Pa­si­tik­rin­ti ga­li­te pa­tys

Sa­vo bur­nos kva­po þmo­gus pa­pras­tai ne­jau­èia, nes kvë­puo­jant oras pa­ten­ka ne pro bur­nà, o pro no­sá, to­dël bur­nos kva­pas ne­pa­sie­kia uos­lës re­cep­to­riø. Bû­tent to­dël prie sa­vo kva­po, net ir stip­raus, grei­tai ápran­ta­ma, tad á bur­nos hi­gie­nis­tus ar odon­to­lo­gus kreip­tis ne­sku­ba­ma.

Anot bur­nos hi­gie­nis­tës Val­do­nës Kel­mie­nës, pa­si­tik­rin­ti bur­nos kva­pà në­ra su­dë­tin­ga, te­rei­kia pa­klaus­ti ar­ti­mo þmo­gaus. No­rin­tiems pa­tiems ási­ti­kin­ti, ar bur­nos kva­pas ne­trik­do ap­lin­ki­niø, me­di­kë pa­ta­ria tarp ga­li­niø krû­mi­niø dan­tø áterp­ti tarp­dan­èiø siû­là. Išt­rauk­tà siû­là pauos­èius bus aiš­ku, ar kva­pas ge­ras. Ki­tas bû­das – prieš veid­ro­dá iš­kiš­ti lie­þu­vá ir pa­þiû­rë­ti, ar jis neap­si­ne­šæs balkš­vo­mis ar gels­vo­mis ap­na­šo­mis. Jei lie­þu­vis ap­si­ne­šæs, ti­kë­ti­na, kad þmo­gus ken­èia nuo ne­ma­lo­naus bur­nos kva­po. Dar ki­tas pa­ti­ki­mas bû­das – lie­þu­viu pa­lai­þy­ti vi­di­næ rie­šo pu­sæ, pa­lauk­ti kol iš­dþius sei­lës ir pauos­ty­ti. „Jei­gu sua­be­jo­jo­te ar pa­ju­to­te, kad kva­pas në­ra toks gai­vus, ko­kio no­rë­tu­më­te, svar­bu iš­siaiš­kin­ti blo­go kva­po prie­þas­tá“, – pa­ta­ria bur­nos hi­gie­nis­të V. Kel­mie­në.

Kal­tos ne vien bak­te­ri­jos

Þmo­gaus bur­nos ert­më­je dël yran­èiø mais­to pro­duk­tø nuo­lat yra šim­tai rû­šiø bak­te­ri­jø, ku­riø dau­gu­ma gy­ve­na ant lie­þu­vio šak­nies, nes šià vie­tà sun­kiau­siai pa­sie­kia sei­lës, ne tik su­vil­gan­èios, bet ir nu­plau­nan­èios bak­te­ri­jas. Be to, èia gau­su va­ge­liø ir raukš­le­liø, ku­rio­se bak­te­ri­jos dau­gi­na­si. „Šios bak­te­ri­jos yra rei­ka­lin­gos, nes da­ly­vau­ja virš­ki­nant mais­tà, skai­dant bal­ty­mus. Jei bak­te­ri­jos ima la­bai grei­tai skai­dy­ti bal­ty­mus á ami­no rûgš­tis, pra­de­da grei­èiau ga­min­tis sie­ra. Su­si­da­riu­si sie­ra grei­tai ga­ruo­ja, to­dël iš bur­nos ima sklis­ti ne­ma­lo­nus kva­pas“, – pa­sa­ko­ja me­di­kë.

Dël blo­go bur­nos kva­po kal­tos ne tik bak­te­ri­jos. Prie­þas­èiø, ko­dël su­ge­do bur­nos kva­pas, ga­li bû­ti daug. Blo­gà kva­pà ne­re­tai su­ke­lia virš­ki­na­mo­jo trak­to li­gos, ne­tin­ka­mai pa­rink­ta die­ta, il­gas ba­da­vi­mas, kai su­trin­ka me­dþia­gø apy­kai­ta ir ima kaup­tis bal­ty­mø ski­li­mo pro­duk­tai – ke­to­nai, ku­rie iš­si­ski­ria ta­da, kai or­ga­niz­mas ima ener­gi­jà iš skai­do­mø rie­ba­lø làs­te­liø. Be­je, jie ga­li rim­tai su­trik­dy­ti svei­ka­tà, nes to­kia bû­se­na la­bai pa­na­ši á dia­be­tu ser­gan­èiø þmo­niø or­ga­niz­me vyks­tan­èius pa­ki­ti­mus.

Ne­re­tai blo­go bur­nos kva­po kal­ti­nin­kas yra per­ša­li­mas ir vir­šu­ti­niø kvë­pa­vi­mo ta­kø in­fek­ci­jos. „Jei no­sis uþ­si­kim­šu­si, kvë­puo­ti sun­ku, blo­gas bur­nos kva­pas – neiš­ven­gia­mas. Jis pa­si­ša­lins tik pa­svei­kus, ge­riant pa­kan­ka­mai skys­èiø“, – sa­ko bur­nos hi­gie­nis­të.

Vy­res­niems þmo­nëms ne­ma­lo­nus kva­pas at­si­ran­da dël bend­ro or­ga­niz­mo nu­si­lpi­mo ser­gant dia­be­tu, inks­tø, plau­èiø ir ki­tø sis­te­mø li­go­mis. Ne­ma­lo­nus kva­pas ga­li at­si­ras­ti su­tri­kus sei­liø ga­my­bai ar iš­sau­së­jus bur­nai. Bû­tent ši pro­ble­ma daþ­nai var­gi­na rû­ka­lius. „Klai­din­gai ma­no­ma, kad ta­ba­ko dû­mai ma­þi­na bur­no­je esan­èiø bak­te­ri­jø ak­ty­vu­mà. Iš tie­sø šis po­vei­kis yra mi­ni­ma­lus“, – tvir­ti­na me­di­kë.

Bur­na dël átam­pos ar nuo­la­ti­nio stre­so ga­li dþiû­ti. Kai toks reiš­ki­nys kar­to­ja­si nuo­lat, rei­kia ap­si­lan­ky­ti pas en­dok­ri­no­lo­gà, nes tai ga­li bû­ti ir dia­be­to po­þy­mis. Be to, jei ser­ga­te dia­be­tu, pa­ju­tæ sals­vai vai­si­ná kva­pà iš bur­nos, bû­ti­nai kuo sku­biau kreip­ki­tës á gy­dy­to­jà.

Blo­gas kva­pas iš bur­nos ga­li sklis­ti ir tuo­met, kai mais­tas per il­gai uþ­si­bû­na skran­dy­je. Daþ­niau­siai tai le­mia lai­ki­ni skran­dþio ar­ba dvy­li­ka­pirš­tës þar­nos veik­los su­tri­ki­mai, ku­riuos ga­li­ma pa­ša­lin­ti su­re­gu­lia­vus mi­ty­bà, var­to­jant skran­dþio sul­èiø rûgš­tin­gu­mà re­gu­liuo­jan­èiø pre­pa­ra­tø.

Ne­ma­lo­nus kva­pas iš bur­nos il­gai­niui at­si­ran­da uþ­kie­të­jus vi­du­riams. To­kiu at­ve­ju ge­riau­sias vais­tas ir nuo vi­du­riø uþ­kie­të­ji­mo, ir nuo blo­go bur­nos kva­po – daug skai­du­lø tu­rin­tis mais­tas, t. y. vai­siai ir dar­þo­vës. Kie­ti vai­siai ir dar­þo­vës ska­ti­na sei­liø iš­si­sky­ri­mà, tad sau­go ir nuo dan­te­nø li­gø. Be­je, blo­go kva­po iš bur­nos prie­þas­tis ga­li bû­ti tam tik­ri pro­duk­tai, pvz., pa­tie­ka­lai su èes­na­kais ar pi­pi­rais, nes šiuo­se mais­to pro­duk­tuo­se esan­tys che­mi­niai jun­gi­niai or­ga­niz­me iš­lie­ka ga­na il­gai, to­dël il­gai iš­lie­ka ir ne­ma­lo­nus èes­na­ko kva­pas.

„No­rint iš­siaiš­kin­ti blo­go bur­nos kva­po prie­þas­tá, pir­miau­sia ver­të­tø ieš­ko­ti odon­to­lo­go ka­bi­ne­to, nes daþ­niau­siai pa­si­tai­kan­ti blo­go bur­nos kva­po prie­þas­tis – ne­pa­kan­ka­ma bur­nos hi­gie­na ar dan­tø bûk­lë, – pa­ta­ria spe­cia­lis­të. – Blo­gas bur­nos kva­pas ga­li at­si­ras­ti, kai daþ­nai pa­mirš­ta­te iš­si­va­ly­ti dan­tis, taip pat ir dël dan­te­nø uþ­de­gi­mo. Kai uþ­de­gi­mas tam­pa lë­ti­nis, jis ne­t-gi ga­li su­kel­ti skaus­min­gà li­gà pa­ro­don­to­zæ. Daþ­niau­sios dan­te­nø uþ­de­gi­mo prie­þas­tys – ne­tin­ka­ma bur­nos ir dan­tø prie­þiû­ra. Kai pra­stai ir re­tai va­lo­mi dan­tys, dan­te­nas pa­den­gia ap­na­šos, ku­rio­se knibþ­dë­te knibþ­da dau­gy­bë bak­te­ri­jø, iš­ski­rian­èiø dau­gy­bæ kenks­min­gø me­dþia­gø, ku­rios ir su­ke­lia pa­vir­ši­ná uþ­de­gi­mà. Dan­te­nos daþ­nai pa­raus­ta, ne­stip­riai skau­da ir krau­juo­ja. Ne­gy­do­mas uþ­de­gi­mas api­ma ir gi­les­nius dan­te­nø sluoks­nius, ap­nuo­gi­na dan­tø kak­le­lius, su­si­da­ro va­di­na­mo­sios dan­tø ki­še­në­lës. Sus­tip­rë­ja krau­ja­vi­mas ir skaus­mas, iš bur­nos ima sklis­ti ne­ma­lo­nus kva­pas.“

Dë­me­sys bur­nos hi­gie­nai

Svei­ka bur­nos ert­më uþ­tik­ri­na ne tik gy­ve­ni­mo ko­ky­bæ, bet ir ap­sau­go nuo kai ku­riø li­gø, pa­lai­ko ge­rà svei­ka­tà, to­dël kiek­vie­nas tu­ri skir­ti pa­kan­ka­mai dë­me­sio bur­nos hi­gie­nai, su­ba­lan­suo­tai mi­ty­bai, lai­ku gy­dy­ti dan­tø li­gas.

Bur­nos hi­gie­nai þmo­ni­ja ir se­no­vë­je sky­rë daug dë­me­sio. Se­nuo­siuo­se me­di­ci­nos raš­tuo­se nu­ro­do­ma, kad bur­nos hi­gie­nai bu­vo var­to­ja­mi krû­mo Pis­ta­cia len­tis­cus sa­kai, tu­rin­tys an­ti­bak­te­ri­niø sa­vy­biø. Šis au­ga­las au­ga Vi­dur­þe­mio jû­ros Hio­so sa­lo­je. Šiø lai­kø odon­to­lo­gi­ja, anot bur­nos hi­gie­nis­tës, yra kur kas mo­der­nes­në, tad ge­ba pa­siû­ly­ti di­de­les ga­li­my­bes, te­rei­kia pa­keis­ti sa­vo po­þiû­rá á bur­nos hi­gie­nà.

Kad bur­no­je neat­si­ras­tø bak­te­ri­jø, dël ku­riø veik­los ima sklis­ti ne­ma­lo­nus kva­pas, bur­nos hi­gie­nis­të pa­tei­kia ke­le­tà pa­ta­ri­mø:

• Dan­tis va­ly­ki­te ne re­èiau kaip du kar­tus per die­nà – ry­tà ir va­ka­re dan­tø še­pe­të­liu ir pa­sta. Va­ka­re va­ly­ti dan­tis svar­biau­sia, nes nuo mais­to li­ku­èiø su­si­da­ro ap­na­šos. Va­ly­ki­te ne trum­piau kaip tris mi­nu­tes.

• Iš­si­va­læ dan­tis še­pe­të­liu, tarp­dan­èius iš­va­ly­ki­te spe­cia­liu tarp­dan­èiø siû­lu.

• Pras­ka­lau­ki­te bur­nà an­ti­bak­te­ri­niu skys­èiu.

• Kas­kart pa­val­gæ bur­nà pra­ska­lau­ki­te van­de­niu ar­ba ne il­giau kaip 10 mi­nu­èiø pa­kram­ty­ki­te be­cuk­rës kram­to­mo­sios gu­mos.

• Sten­ki­tës ma­þiau var­to­ti krak­mo­lo ir cuk­raus tu­rin­èiø pro­duk­tø.

• Pa­val­gæ su­kram­ty­ki­te rie­ke­læ sû­rio – jis bur­no­je pa­lai­ko rûgš­èiø pu­siaus­vy­rà.

• Nep­rik­lau­so­mai nuo bur­nos ert­mës bûk­lës, ver­të­tø ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­jà odon­to­lo­gà ir bur­nos hi­gie­nis­tà du kar­tus per me­tus, juo­lab kad jau se­niai praë­jo tie lai­kai, kai vi­zi­tas pas odon­to­lo­gà sie­jo­si su kan­ki­ni­mo kë­de – pa­si­kei­të ir áran­ga, ir po­þiû­ris á pa­cien­tà. Išs­kir­ti­niais at­ve­jais, kai yra po­lin­kis kaup­tis ap­na­šoms, pa­cien­tas ser­ga sis­te­mi­në­mis li­go­mis ar­ba rû­ko, pro­fe­sio­na­lià bur­nos hi­gie­nà pa­tar­ti­na at­lik­ti kas 3-4 më­ne­sius.

Kol lau­kia­te vi­zi­to pas gy­dy­to­jà, blo­gà bur­nos kva­pà su­ma­þin­ki­te liau­diš­ko­mis prie­mo­në­mis:

• Su­val­gy­ki­te obuo­lá – jis iš­va­lys dan­tis nuo ap­na­šø.

• Blo­gas kva­pas su­ma­þës pa­kram­èius pet­ra­þo­liø, kra­pø, më­tø. Kva­pà nai­ki­na ir any­þius.

• Bur­no­je esan­èias bak­te­ri­jas pa­dës nai­kin­ti ska­la­vi­mas ra­mu­në­liø, ka­len­du­los ar ki­tø liau­diš­kø an­ti­sep­ti­kø nuo­vi­ru. Šiek tiek ma­þes­niu po­vei­kiu pa­si­þy­mi ir stip­ri juo­do­ji ar­ba­ta.

• Vai­siai, ku­riuo­se daug vi­ta­mi­no C (cit­ru­si­niai vai­siai, me­lio­nai, uo­gos) – veiks­min­gi ne­ma­lo­naus bur­nos kva­po prie­šai. Jie sau­go ir nuo dan­te­nø li­gø.

• Ko­vo­jant su blo­gu bur­nos kva­pu, ypaè efek­ty­vus yra ci­na­mo­nas. Ci­na­mo­nu pra­tur­tin­ta gu­ma ne tik pa­ša­li­na pra­stà kva­pà, bet ir nai­ki­na bak­te­ri­jas bur­no­je. Vie­nin­te­lë pro­ble­ma ta, kad kram­to­mo­ji gu­ma, ku­rio­je yra cuk­raus, ken­kia dan­tims, to­dël ver­të­tø paieš­ko­ti be­cuk­rës ci­na­mo­no sko­nio kram­to­mo­sios gu­mos.

• Dau­giau ger­ki­te van­dens – sens­tant di­dë­ja ti­ki­my­bë de­hid­ra­tuo­ti. Ga­li­te net ne­pas­te­bë­ti, kad esa­te iš­troš­kæ, to­dël ge­ria­ma­sis van­duo tu­rë­tø tap­ti kas­die­niu ápro­èiu – van­duo itin su­ma­þi­na bak­te­ri­jø bur­no­je kie­ká.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Daþ­niau­siai sa­vo kû­nu su­si­rû­pi­na­me atë­jus pa­va­sa­riui. Tuo­met grie­bia­mës vis­ko – spor­tuo­ja­me, lai­ko­mës die­tos, nau­do­ja­me liek­ni­na­mà­sias prie­mo­nes, ti­kë­da­mie­si grei­èiau­siai pa­siek­ti ge­riau­siø re­zul­ta­tø. Iš­ban­dæ dau­ge­lá bû­dø, ne­re­tai nu­si­vi­lia­me taip ir neat­ra­dæ to ste­buk­lin­go­jo re­cep­to. „Jo iš­ties në­ra. Ge­riau­sias bû­das bû­ti svei­kiems ir gra­þiems – re­gu­lia­riai mankš­tin­tis ir vi­sam lai­kui pa­keis­ti mi­ty­bos ápro­èius“, – tvir­ti­na tre­ne­ris-inst­ruk­to­rius Ma­rius Re­mie­èius.

Þmo­gaus kû­no kom­po­zi­ci­jà nu­le­mia ne kû­no svo­ris, bet já su­da­ran­tis rie­ba­lø ir vi­sos li­ku­sios nau­din­gos kû­no ma­sës san­ty­kis. Ju­dë­ji­mo sto­ka, bliûkš­tan­tys rau­me­nys lë­ti­na me­dþia­gø apy­kai­tà, tad ka­lo­ri­jø gy­vy­bei pa­lai­ky­ti rei­kia vis ma­þiau. Marek BERNAT nuotr.

Di­de­li svo­rio po­ky­èiai – stre­sas or­ga­niz­mui

Þmo­gaus se­në­ji­mo pro­ce­sas pra­si­de­da nuo to mo­men­to, kai or­ga­niz­mas nu­sto­ja aug­ti, t. y. su­lau­kus 19-21 me­tø am­þiaus, to­dël rû­pin­tis sa­vo kû­nu, ug­dy­ti ju­de­siø koor­di­na­ci­jà, stip­rin­ti funk­ci­nes or­ga­niz­mo ga­lias, ras­ti lai­ko pa­spor­tuo­ti bû­ti­na ne tik pa­va­sa­rá, bet kas­dien, va­di­na­si, vi­sà gy­ve­ni­mà. Jei­gu su­ge­bë­si­te kas­dien spor­tuo­ti, ne­si­kaups ne­rei­ka­lin­gi rie­ba­lai, tad vi­sais me­tø lai­kais jau­si­tës þva­les­ni ir ener­gin­ges­ni. Be to, kas­dien spor­tuo­da­mi ug­do­te sa­vo va­lià, o tai ypaè pra­ver­èia gy­ve­ni­me, ka­dan­gi stip­res­në va­lia – tai ge­bë­ji­mas siek­ti uþ­si­brëþ­tø tiks­lø. „Tik la­bai svar­bu ne­per­sis­teng­ti, – per­spë­ja tre­ne­ris. – Ne­rei­kia vi­so­mis iš­ga­lë­mis siek­ti neá­ma­no­mo. Svo­rio me­ti­mas tu­ri bû­ti sai­kin­gas, o pa­ts pro­ce­sas – lë­tas ir vyk­ti pa­ma­þu. Juk svo­ris au­go ne grei­tai ar at­si­tik­ti­nai, o pa­ma­þu. Taip pat rei­kia ir jo at­si­kra­ty­ti. Sie­kis tu­rë­ti svei­kà or­ga­niz­mà ne­ga­li bû­ti mo­men­ti­nis.“

Kad ne­nu­ken­të­tø svei­ka­ta, re­ko­men­duo­ja­ma per më­ne­sá su­blog­ti ne dau­giau nei 3-4 kg, ant­raip gre­sia šir­dies li­gos, hor­mo­nø veik­los su­tri­ki­mai, raukš­lës ir pan. Ki­ta bû­ti­na tai­syk­lë – liek­në­ti pro­tin­gai. Ba­da­vi­mas ir ali­nan­tis fi­zi­nis krû­vis, uþuo­t pa­dai­li­næ kû­no li­ni­jas, tik pa­kirs svei­ka­tà. O ne­ma­lo­niau­sia tai, kad po dras­tiš­kø veiks­mø svo­ris grei­tai su­gráþ­ta su kau­pu – or­ga­niz­mas ima kaup­ti mais­to me­dþia­gas ki­tiems ga­li­miems iš­ban­dy­mams.

Pa­si­ry­þus ma­þin­ti kû­no svo­rá, la­bai svar­bi mo­ty­va­ci­ja, ryþ­tas ir su­pra­ti­mas, kad leng­vø bû­dø svo­riui mes­ti në­ra. Au­gin­ti svo­rá kur kas ma­lo­niau, nei já mes­ti, ta­èiau, anot tre­ne­rio, be­vil­tiš­kø þmo­niø ne­bû­na. Pa­vel­di­mu­mas, be abe­jo, nu­le­mia kiek­vie­no mû­sø at­le­tiš­ku­mà, ta­èiau ge­nai vis dël­to në­ra svar­biau­si. Su­liek­në­ti ga­li vi­si, tik tai vie­niems uþ­truks ge­ro­kai il­giau nei ki­tiems. Svar­bu, kad tiks­las bû­tø rea­lus. „La­bai pa­gir­ti­nos pa­stan­gos siek­ti kuo ge­res­niø re­zul­ta­tø, ta­èiau ávar­di­jant no­rus rei­kia þiû­rë­ti rea­lis­tiš­kai – at­si­kra­ty­ti, tar­ki­me, 10 kg per më­ne­sá tik­rai në­ra rea­lu. Daþ­nam po­ra ki­log­ra­mø per më­ne­sá at­ro­do vi­sai ne­daug, ta­èiau per 6 më­ne­sius tai bus net 12 kg pra­ras­tø rie­ba­lø! Mes daþ­nai per­ver­ti­na­me tai, kà ga­li­me pa­siek­ti per më­ne­sá, bet neá­ver­ti­na­me to, kà ga­li­me pa­siek­ti per me­tus“, – sa­ko tre­ne­ris.

Svar­biau­sia – re­gu­lia­ru­mas

Kû­no svo­ris në­ra ge­ras rie­ba­lø in­di­ka­to­rius. Þmo­gaus kû­no kom­po­zi­ci­jà nu­le­mia ne kû­no svo­ris, bet já su­da­ran­tis rie­ba­lø ir vi­sos li­ku­sios nau­din­gos kû­no ma­sës san­ty­kis. Ju­dë­ji­mo sto­ka, bliûkš­tan­tys rau­me­nys lë­ti­na me­dþia­gø apy­kai­tà, tad ka­lo­ri­jø gy­vy­bei pa­lai­ky­ti rei­kia vis ma­þiau. Taip kau­pia­si rie­ba­lai, ku­rie yra daug leng­ves­ni nei rau­me­nys, o pa­sta­rø­jø ma­sei su­ma­þë­jus bend­ras kû­no svo­ris pa­di­dë­ja la­bai ne­þy­miai. Tad jei­gu jûs, nors ir ne­tu­rë­da­ma ant­svo­rio, bû­da­ma iš pa­þiû­ros liek­na, vos stip­riau pa­ju­dë­ju­si dûs­ta­te, jau­èia­te, kad pra­stë­ja lai­ky­se­na, o rie­ba­lai ágy­ja jiems bû­din­gà drëb­te­lë­ji­mà – lai­kas spor­tuo­ti.

Ne­tu­rin­èioms ga­li­my­bës spor­tuo­ti klu­buo­se tre­ne­ris siû­lo pa­si­telk­ti sa­vo fan­ta­zi­jà ir nuo­jau­tà. Tik ne­pa­mirš­ki­te, kad epi­zo­diš­ki in­ten­sy­vûs uþ­sië­mi­mai në­ra šiuo po­þiû­riu nau­din­gi, or­ga­niz­mas á juos rea­guo­ja kaip á stre­sà. Kai spor­tuo­ja­ma sie­kiant liek­në­ti, svar­biau­sia tai da­ry­ti re­gu­lia­riai. Re­gu­lia­rus ju­dë­ji­mas ak­ty­vi­na su­lë­të­ju­sià me­dþia­gø apy­kai­tà, de­gi­na ka­lo­ri­jas, stang­ri­na kû­nà ir tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mo sa­vi­mi. Spor­tui, ju­dë­ji­mui kas­dien rei­kia skir­ti lai­ko, te­gu iš pra­dþiø ir 15-20 min. Tai ga­li bû­ti pa­si­vaikš­èio­ji­mas spar­tes­niu þings­niu, bë­gi­mas ris­te­le, plau­ki­mas, va­þia­vi­mas dvi­ra­èiu, pra­ti­mai na­mie ar ki­tas mie­las spor­ta­vi­mo bû­das. Jei­gu no­ri­te at­si­kra­ty­ti ant­svo­rio, per­ne­lyg ne­ri­bo­da­mi ápras­to val­gia­raš­èio, spor­tuo­ti rei­kë­tø daug in­ten­sy­viau – maþ­daug po va­lan­dà kas ant­rà die­nà, iš­lie­jant pra­kai­to. Be­je, kuo dau­giau tre­ni­ruo­ja­tës, tuo dau­giau rau­me­nø ma­sës ágy­ja­te. Ka­dan­gi tre­ni­ruo­ti rau­me­nys sve­ria kur kas dau­giau nei ap­vy­tæ, in­ten­sy­viai tre­ni­ruo­jan­tis kû­no svo­ris ga­li pa­di­dë­ti.

Pa­sie­kus no­ri­mà re­zul­ta­tà, stai­ga nu­trauk­ti uþ­sië­mi­mus taip pat ne­re­ko­men­duo­ja­ma, nes ka­lo­ri­jos, ku­rios anks­èiau bû­da­vo „pa­lie­ka­mos“ spor­to sa­lë­je, su­tau­py­tos vël grei­tai ima virs­ti rie­ba­lais. Jei ne­be­ga­li­ma skir­ti spor­tui tiek pat lai­ko kiek anks­èiau, tre­ni­ruo­èiø daþ­nu­mà ir in­ten­sy­vu­mà rei­kia ma­þin­ti pa­laips­niui.

Sug­le­bu­sià odà rei­kia stang­rin­ti

Pra­dë­ju­sios liek­në­ti, dau­ge­lis mo­te­rø pa­ste­bi, kad oda su­glem­ba ir tam­pa ne­be to­kia stang­ri. Mi­ni SPA „Agne­të“ va­do­vë Aud­ro­në Ra­da­vi­èie­në sa­ko, kad vien spor­tu šios pro­ble­mos neišsp­ræ­si. Ar­të­jant va­sa­rai, kai ati­den­gia­me vis dau­giau nuo­go kû­no, vi­soms ver­të­tø pa­si­rû­pin­ti gra­þia jo oda.

Kaip ir vei­do odà, kû­no taip pat rei­kia va­ly­ti. Po kû­no švei­ti­mo pro­ce­dû­ros („pi­lin­go“) na­muo­se ar gro­þio sa­lo­ne, pa­ge­rë­ja odos krau­jo­ta­ka, ji vi­zua­liai at­ro­do gra­þes­në.

Sus­tang­rin­ti odà, su­ma­þin­ti kû­no apim­tis bei „apel­si­no þie­ve­læ“ pa­de­da ávai­rûs ma­sa­þai bei pro­ce­dû­ros, ku­rios mus ne tik pa­gra­þi­na, bet ir yra nau­din­gos svei­ka­tai. Pa­sak gro­þio spe­cia­lis­tës, jas de­ri­nant kar­tu su spor­tu ir die­ta, bus ga­li­ma dþiaug­tis ne tik grei­èiau pra­dings­tan­èiais kû­no apim­èiø cen­ti­met­rais, bet ir svei­ka bei gra­þia oda. Vie­nas iš po­pu­lia­res­niø ma­sa­þø – LPG lim­fod­re­na­þi­nis ma­sa­þas. Tai nein­va­zi­nis bû­das su­teik­ti kû­nui gra­þià for­mà, su­ma­þin­ti ce­liu­li­to po­þy­mius ir pa­ge­rin­ti bend­rà odos svei­ka­tos bûk­læ. Jo me­tu sti­mu­liuo­ja­ma ve­ni­në ir lim­fi­në sis­te­mos. Pa­ge­rë­ja ko­la­ge­no ga­my­ba, odai su­tei­kia­mas svei­kes­nis ir švie­þes­nis at­spal­vis. Šis gy­dy­mas taip pat iš­ly­gi­na odos pa­vir­šiø, su­minkš­tin­da­mas pra­re­të­ju­sá jun­gia­mà­já au­di­ná, ku­ris ir yra ce­liu­li­ti­nës „apel­si­no þie­ve­lës“ odos prie­þas­tis. Vien spor­tu ir die­ta to pa­da­ry­ti ne­pa­vyk­tø.

Atlikus LPG limfodrenaþinio masaþo kursà, probleminiø kûno vietø – pilvo, sëdmenø, šlaunø – apimtys gali sumaþëti iki 12 cm, o kûno apimtys – vienu ar dviem rûbø dydþiais.

Jei no­ri­te ne tik su­ma­þin­ti kû­no apim­tis, bet ir de­tok­si­kuo­ti or­ga­niz­mà, spe­cia­lis­të pa­ta­ria ne­pa­mirš­ti ir kû­no ávy­nio­ji­mø spe­cia­liu vy­nio­ja­muo­ju tvars­èiu („ban­da­þu“). Jis tai­ko­mas ávai­rioms pro­ble­moms spræs­ti: ce­liu­li­to pa­þeis­tai odai ko­re­guo­ti, rie­ba­lø skai­dy­mo pro­ce­sams ska­tin­ti, ku­pe­ro­zei ar iš­si­plë­tu­sioms ve­noms ma­þin­ti ar jø pro­fi­lak­ti­kai. Kû­no ávy­nio­ji­mai dai­li­na kû­no si­lue­tà, ma­þë­ja ce­liu­li­to po­þy­miai, ge­rë­ja mik­ro­cir­ku­lia­ci­ja au­di­niuo­se, oda tam­pa stang­res­në, kar­tu de­tok­si­kuo­ja­mas or­ga­niz­mas ir iš­va­lo­ma oda. Ávy­nio­ji­mo pro­ce­dû­rø me­tu pa­ša­li­na­mi kû­ne su­si­kau­pæ tok­si­nai, ku­riø neá­ma­no­ma at­si­kra­ty­ti lai­kan­tis die­tos, spor­tuo­jant ar pra­kai­tuo­jant sau­no­je. Tok­si­nø pa­ša­li­ni­mas lei­dþia na­tû­ra­liam au­di­niø elas­ti­nui iš­lai­ky­ti nau­jà kû­no for­mà.

Ne­tin­ka­mos die­tos tik ali­na or­ga­niz­mà

Ar esa­te pro­fe­sio­na­lus spor­ti­nin­kas, ar tre­ni­ruo­ja­tës sa­vo ma­lo­nu­mui, tu­ri­te þi­no­ti, kad mais­tas yra fi­zi­nio ak­ty­vu­mo pa­grin­das. Tin­ka­mas mai­ti­ni­ma­sis op­ti­mi­zuo­ja ener­gi­jos kie­ká ir pa­de­da or­ga­niz­mui grei­èiau at­si­gau­ti. De­ja, šiais lai­kais liek­në­ji­mas ta­po tar­si ma­da ar gy­ve­ni­mo bû­du. Šiuo­lai­ki­në vi­suo­me­në for­muo­ja liek­no þmo­gaus kul­tà, ta­èiau tai daþ­nai pra­si­len­kia su svei­ko þmo­gaus kû­no teo­ri­ja. La­bai daug dë­me­sio ski­ria­ma ali­nan­èioms ir svei­ka­tà ga­di­nan­èioms die­toms. Ypaè kenks­min­gos da­bar itin po­pu­lia­rios bal­ty­mø die­tos. Tai rim­ta gy­dy­mo prie­mo­në, ku­riai ne­rû­pes­tin­gai at­si­duo­da­me vos iš­gir­dæ iš drau­gës apie pri­tren­kian­èià die­tà. Ir iš­ties pri­tren­kia­me or­ga­niz­mà, uþ­tai­sy­da­mi uþ­dels­to vei­ki­mo bom­bà – po 10-15 me­tø ne­þi­nia iš kur at­si­ran­da rim­tos li­gos kaip at­sa­kas á he­ro­jiš­kas pa­stan­gas jau­nys­të­je nu­mes­ti svo­rio. Ta­èiau die­ta, anot tre­ne­rio m. Re­mie­èiaus, – tai ne tik svo­rio me­ti­mas, bet ir tin­ka­mø mai­ti­ni­mo­si ápro­èiø, ku­rie tu­ri tap­ti gy­ve­ni­mo bû­do da­li­mi, sie­kiant vël ne­priaug­ti svo­rio, iš­sau­go­ji­mas.

Pa­va­sa­rá die­tà rei­kia rink­tis itin at­sar­giai. Juk vi­siems þi­no­ma, kad pa­va­sa­ris – vi­ta­mi­nø trû­ku­mo, ávai­riø vi­ru­si­niø in­fek­ci­jø ir paašt­rë­ju­siø lë­ti­niø li­gø me­tas. Tad liek­në­ti rei­kia tin­ka­mai – ne­sku­bë­ti ir ne­sku­bin­ti ávy­kiø. Val­gy­ki­me svei­kà ir ska­nø mais­tà, be­veik nie­kuo sa­væs ne­ri­bo­da­mi, ta­èiau ge­ro­kai ma­þes­në­mis po­rci­jo­mis. Vie­na iš pa­va­sa­rio die­tos sà­ly­gø – mais­tas tu­ri bû­ti švie­þiai pa­ga­min­tas, va­di­na­si, jo­kios va­ka­rykš­tës pa­šil­dy­tos sriu­bos ar ko­šës. Tik taip ap­rû­pin­si­te or­ga­niz­mà vi­sais bû­ti­nais vi­ta­mi­nais ir mi­ne­ra­li­në­mis me­dþia­go­mis. Ma­þi­nant po­rci­jas, val­gy­ti rei­kë­tø daþ­niau – apie 5-6 kar­tus per die­nà, dau­giau ger­ti van­dens, ypaè prieš val­gá. Jei­gu ne­si­jau­èia­te al­ka­ni, ne­val­gy­ki­te. „At­ras­ki­te al­kio ir pa­si­më­ga­vi­mo jaus­mà. Val­gy­ki­te lë­tai, ta­da so­tu­mo jaus­mà pa­ju­si­te daug grei­èiau. Taip grei­èiau iš­mok­si­te su­ma­þin­ti po­rci­jas. Be­je, nuo sta­lo vi­suo­met de­rë­tø pa­kil­ti šiek tiek al­ka­niems“, – pa­ta­ria tre­ne­ris.

Dar vie­nas po­pu­lia­rus svo­rio me­ti­mo bû­das – ne­val­gy­ti po 18 va­lan­dos. Ši teo­ri­ja, anot tre­ne­rio, iš da­lies tei­sin­ga, ta­èiau spor­tuo­jant tie­sio­giai ja va­do­vau­tis ne­rei­kë­tø. Or­ga­niz­mas ant­ro­je die­nos pu­së­je pra­de­da pra­sèiau ási­sa­vin­ti ang­lia­van­de­nius, tad šie pri­glun­da prie jau esa­mø juos­mens sri­ty­je „be­siil­sin­èiø“ ener­gi­jos at­sar­gø rie­ba­lø pa­vi­da­lu. „Pir­mo­je die­nos pu­së­je var­to­ki­te ang­lia­van­de­niø tu­rin­tá mais­tà, o ant­ro­je – bal­ty­mø, – pa­ta­ria tre­ne­ris. – Bal­ty­mai – mû­sø kû­no „gip­sas“, tad bû­tent jie for­muo­ja mû­sø kû­nà. Kar­tu su bal­ty­mi­niu mais­tu pa­tar­ti­na val­gy­ti ávai­riø dar­þo­viø, kad or­ga­niz­mas gau­tø skai­du­lø, ku­rios pa­ge­ri­na virš­ki­ni­mo pro­ce­sà.“

Mi­ty­bai – iš­skir­ti­nis dë­me­sys

Tre­ni­ruo­tës in­ten­sy­vu­mas ir truk­më le­mia, ku­ri pa­grin­di­në mais­ti­në me­dþia­ga yra nau­do­ja­ma, t. y. de­gi­na­ma, ta­èiau ang­lia­van­de­niai yra pir­mi­nis ir svar­biau­sias ener­gi­jos šal­ti­nis rau­me­nims, kaip kû­nui yra svar­bios pa­grin­di­nës rau­me­nø gru­pës. Ang­lia­van­de­niø tur­tin­gas mais­tas or­ga­niz­mà ap­rû­pi­na skai­du­lo­mis. To ne­ga­li pa­da­ry­ti bal­ty­mai ar rie­ba­lai. Mi­ni­ma­li re­ko­men­duo­ja­ma die­nos ang­lia­van­de­niø nor­ma yra 130 g, iš ku­riø nuo 20 iki 35 g yra skai­du­los.

Ang­lia­van­de­niai, kaip ener­gi­jos šal­ti­nis, yra vie­ni svar­biau­siø pa­gal­bi­nin­kø liek­në­jant, nes bû­tent jie su­tei­kia ener­gi­jos ga­na var­gi­nan­èioms svo­rio me­ti­mo tre­ni­ruo­tëms.

Nors per di­de­lá svo­rá tu­rin­tys þmo­nës sten­gia­si at­si­kra­ty­ti rie­ba­lø, ta­èiau tam tik­ra da­lis šiø me­dþia­gø tu­ri bû­ti or­ga­niz­me, kad šis esant rei­ka­lui ga­lë­tø juos pa­nau­do­ti. Rie­ba­lai uþ­pil­do tar­pus tarp làs­te­liø ir yra nau­do­ja­mi kaip te­pa­las sklan­dþiam sà­na­riø dar­bui. Kai ku­rie vi­ta­mi­nai – A, D, K ir E – tirps­ta tik rie­ba­luo­se, tad vi­siš­kai iš­brau­kus iš val­gia­raš­èio au­ga­li­nius ar­ba gy­vu­li­nius rie­ba­lus šiø vi­ta­mi­nø or­ga­niz­mas ne­be­pa­si­sa­vi­na.

Mie­gas pa­de­da liek­në­ti

No­rint su­liek­në­ti, la­bai svar­bu pa­kan­ka­mai lai­ko skir­ti mie­gui (7-9 val.). Mie­go trû­ku­mas ne­lei­dþia or­ga­niz­mui pa­ga­min­ti hor­mo­nø, ku­rie yra tie­sio­giai at­sa­kin­gi uþ kû­no svo­rá. Mie­go sty­gius su­ke­lia lep­ti­no ly­gio su­ma­þë­ji­mà. Šis hor­mo­nas re­gu­liuo­ja so­tu­mo jaus­mo po­jû­tá. Dël mie­go sto­kos di­dë­ja gre­li­no, re­gu­liuo­jan­èio al­kio jaus­mà, ly­gis. Yra pa­tvir­tin­ta, kad ma­þiau nei aš­tuo­nias va­lan­das per pa­rà mie­gan­tys þmo­nës yra la­biau lin­kæ priaug­ti svo­rio nei tie, ku­rie mie­ga il­giau. Dar vie­nas nei­gia­mas mie­go trû­ku­mo su­ke­lia­mas po­vei­kis yra hor­mo­no kor­ti­zo­lio ly­gio di­dë­ji­mas or­ga­niz­me. Kor­ti­zo­lis stip­ri­na al­kio jaus­mà.

Dël mie­go trû­ku­mo su­trin­ka or­ga­niz­mo ge­bë­ji­mas skai­dy­ti ang­lia­van­de­nius, krau­jy­je pa­ky­la gliu­ko­zës ly­gis, o tai au­to­ma­tiš­kai pa­ke­lia in­su­li­no ly­gá, to­dël ska­ti­na­mas grei­tes­nis rie­ba­lø kau­pi­ma­sis. Stin­gant mie­go, or­ga­niz­me ma­þë­ja bal­ty­mi­niø me­dþia­gø, ku­rios pa­de­da re­gu­liuo­ti san­ty­ká tarp rau­me­nø ir rie­ba­lø. Be to, mie­gas – pa­ts na­tû­ra­liau­sias bû­das stang­riai odai iš­lai­ky­ti.

Ag­në GAI­RIO­NY­TË

Þmo­gus mie­go ka­ra­lys­të­je pra­lei­dþia be­veik treè­da­lá sa­vo gy­ve­ni­mo. Nuo mie­go ko­ky­bës pri­klau­so jo fi­zi­në ir emo­ci­në bû­se­na. Tai es­mi­nis gy­ve­ni­mo po­rei­kis, toks pat svar­bus þmo­gaus gy­vy­bei pa­lai­ky­ti kaip oras, mais­tas ir van­duo. Šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mo tem­pas dau­ge­lá die­nos dar­bø ir lais­va­lai­kio for­mø per­ke­lia á nak­tá. Ta­èiau mie­gas yra rim­tas ir þmo­gaus or­ga­niz­mui svar­bus da­ly­kas. Mie­gant at­ku­ria­mos pro­ti­nës ir fi­zi­nës jë­gos, stip­ri­na­ma at­min­tis. Nak­ties poil­sis taip pat la­bai svar­bus or­ga­niz­mo imu­ni­nei sis­te­mai. Il­sin­tis kau­pia­ma ne tik nau­ja ener­gi­ja, bet ir svar­bios ak­ty­vio­sios me­dþia­gos, rei­ka­lin­gos or­ga­niz­mo gy­ny­bi­nei sis­te­mai ko­vo­jant su per­ša­li­mo li­go­mis ir in­fek­ci­jo­mis.

Maþ­daug pu­së pa­sau­lio gy­ven­to­jø ri­zi­kuo­ja su­si­dur­ti ar jau su­si­du­ria su ko­kio­mis nors mie­go pro­ble­mo­mis. Tiems, ku­riuos kan­ki­na ne­mi­ga, mie­gas tam­pa iš­sva­jo­ta pra­ban­ga. Be to, mie­go su­tri­ki­mai smar­kiai su­stip­ri­na ki­tø li­gø po­vei­ká. Gunter MULLER nuotr.

Pir­mie­ji po­þy­miai

Tik ge­rai iš­si­mie­go­jæs þmo­gus bû­na dar­bin­gas, þva­lus, ge­ros nuo­tai­kos. Kai tai ne­pa­vyks­ta, nu­ken­èia vi­si gy­ve­ni­mo as­pek­tai. Da­bar maþ­daug pu­së pa­sau­lio gy­ven­to­jø ri­zi­kuo­ja su­si­dur­ti ar jau su­si­du­ria su ko­kio­mis nors mie­go pro­ble­mo­mis. Tiems, ku­riuos kan­ki­na ne­mi­ga, mie­gas tam­pa iš­sva­jo­ta pra­ban­ga. Be to, mie­go su­tri­ki­mai smar­kiai su­stip­ri­na ki­tø li­gø po­vei­ká.

Vie­nas iš dau­giau nei 90 mie­go su­tri­ki­mø, pa­si­reiš­kian­tis kvë­pa­vi­mo su­tri­ki­mu mie­gant – tai mie­go ap­në­ja. Ne­gy­do­ma ji truk­do ko­ky­biš­kai iš­si­mie­go­ti. Kai kvë­pa­vi­mas su­sto­ja de­šimt ar dau­giau se­kun­dþiø, o per va­lan­dà bû­na ke­le­tas to­kiø pau­ziø, þmo­gus iš­mu­ša­mas iš na­tû­ra­laus mie­go rit­mo. Tai reiš­kia, kad ser­gan­tis þmo­gus dau­giau lai­ko pra­lei­dþia pa­vir­ši­nio mie­go fa­zë­je nei gi­laus, at­sta­to­mo­jo, ku­ris ypaè svar­bus tam, kad bû­tu­më­te ener­gin­gas, pro­tiš­kai ir fi­ziš­kai pro­duk­ty­vus die­nà.

Nors mie­go ap­në­ja gy­do­ma, la­bai daþ­nai ji lai­ku ne­diag­no­zuo­ja­ma. Ne­gy­do­ma mie­go ap­në­ja ga­li bû­ti pa­vo­jin­ga gy­vy­bei, to­dël la­bai svar­bu lai­ku kreip­tis á gy­dy­to­jus, jei jûs ar jû­sø my­li­ma­sis áta­ria­te ja ser­gà.

Rei­kë­tø su­si­rû­pin­ti pa­ju­tus bent vie­nà iš pa­grin­di­niø li­gos simp­to­mø: gar­sø ar lë­ti­ná knar­ki­mà, pri­slo­pin­tà šnarpš­ti­mà ar at­si­du­si­mà, kvë­pa­vi­mo nu­trû­ki­mo epi­zo­dus mie­gant, mie­guis­tu­mà die­nà, ne­pai­sant mie­go­ji­mo truk­mës, pra­bu­dus jun­ta­mà sau­su­mà bur­no­je, ryk­lës per­štë­ji­mà, ne­ra­mø mie­gà bei ne­mi­gà.

Ar tai tik knar­ki­mas?

Ne kiek­vie­nas, ku­ris knar­kia, ser­ga mie­go ap­në­ja ir ne kiek­vie­nas, ku­ris ser­ga, knar­kia. Tai kaip at­skir­ti? Ge­riau­siai li­gà api­bû­di­nan­tis veiks­nys – sa­vi­jau­ta die­nà. Nor­ma­lus knar­ki­mas në­ra su­si­jæs su mie­go ko­ky­be taip, kaip mie­go ap­në­ja, kai ken­èia­te nuo di­de­lio nuo­var­gio ir mie­guis­tu­mo die­nà.

Kiek­vie­nas ga­li sirg­ti mie­go ap­në­ja – jau­ni, se­ni, vy­rai, mo­te­rys ir ne­tgi vai­kai. La­biau ja sirg­ti ri­zi­kuo­ja 65 m. ir vy­res­ni, tu­rin­tys ant­svo­rio, rû­kan­tys vy­rai. Ki­ti veiks­niai: sto­ras kak­las, pa­kry­pu­si no­sies per­tva­ra, nu­sklemb­tas smak­ras, pa­di­dë­ju­sios ton­zi­lës ar ade­noi­dai (daþ­niau­sia vai­kø sir­gi­mo prie­þas­tis).

Ten­ka keis­ti ápro­èius

Vie­nas svar­biau­siø da­ly­kø, pa­de­dan­èiø sëk­min­gai gy­dy­ti mie­go ap­në­jà, yra ne­mi­gos prie­þas­èiø ana­li­zë ir su­vo­ki­mas. Pa­cien­tas tu­ri bû­ti­nai kreip­tis á spe­cia­lis­tus, ku­rie tu­rë­tø iš­tir­ti kvë­pa­vi­mo ta­kus, kad ras­tø su­siau­rë­ju­sià kvë­pa­vi­mo ta­kø vie­tà. Mie­gan­èiam pa­cien­tui at­lie­ka­mi spe­cia­lûs ty­ri­mai: ma­tuo­ja­mas de­guo­nies kie­kis krau­jy­je, ára­šo­mi knar­ki­mo gar­sai, oro ju­dë­ji­mas pro bur­nà ir no­sá, krû­ti­nës ju­de­siai, ma­tuo­ja­mas ir mie­go gy­lis, ko­jø ju­de­siai ir kt. Svar­bu ási­ti­kin­ti, kad mie­guis­tu­mo ne­su­ke­lia ki­tos prie­þas­tys.

Švel­ni mie­go ap­në­ja gy­do­ma kei­èiant ápro­èius. Pa­tar­ti­na nu­mes­ti svo­rio, mes­ti rû­ky­ti, veng­ti al­ko­ho­lio, mig­do­mø­jø ir ra­mi­na­mø­jø vais­tø, dvi va­lan­das prieš mie­gà veng­ti ko­fei­no ir ne­val­gy­ti, lai­ky­tis mie­go re­þi­mo, mie­go­ti ant šo­no, aukš­èiau pa­kel­ta gal­va.

Yra su­kur­ti bur­nos átai­sai, pa­de­dan­tys pa­lai­ky­ti lais­vus kvë­pa­vi­mo ta­kus, ku­rie ga­li su­ma­þin­ti knar­ki­mà trim skir­tin­gais bû­dais. Kai ku­rie átai­sai pa­trau­kia þan­di­kau­lá á prie­ká, ki­ti pa­ke­lia minkš­tàjá go­mu­rá, tre­ti pri­lai­ko lie­þu­vá, kad neuþk­ris­tø at­gal ir ne­blo­kuo­tø kvë­pa­vi­mo.

Taip pat po­pu­lia­rus gy­dy­mo bû­das – tei­gia­mo slë­gio apa­ra­tas. Jis, su­jung­tas su ant vei­do uþ­dë­ta kau­ke, pa­lai­ko oro slë­gá kvë­pa­vi­mo ta­kuo­se ir ne­lei­dþia jiems su­bliûkš­ti. Nau­do­jant to­ká apa­ra­tà, pa­sie­kia­mas ge­ras gy­dy­mo efek­ty­vu­mas, ta­èiau prie­tai­sà to­le­ruo­ja tik apie 45 pro­c. li­go­niø. La­bai svar­bu, kad apa­ra­tà pri­tai­ky­tø gy­dy­to­jas. Bû­ti­na pas spe­cia­lis­tà lan­ky­tis pro­fi­lak­tiš­kai. Vi­si šie spe­cia­lûs prie­tai­sai iš pra­dþiø ke­lia tam tik­rà dis­kom­for­tà bur­no­je, ta­èiau po ku­rio lai­ko pri­pran­ta­ma.

Chi­rur­gi­nis gy­dy­mas

Mie­go ap­në­jos ne­ga­li­ma gy­dy­tis pa­èiam, var­to­jant be re­cep­to par­duo­da­mus vais­tus. Áta­rus šià li­gà, bû­ti­na kreip­tis á gy­dy­to­jà odon­to­lo­gà, bur­nos chi­rur­gà, vei­do ir þan­di­kau­liø chi­rur­gà, au­sø, no­sies ir gerk­lës li­gø spe­cia­lis­tà. Kai ne­pa­de­da kon­ser­va­ty­vios gy­dy­mo prie­mo­nës, tai­ko­mas chi­rur­gi­nis gy­dy­mo me­to­das.

Šis lë­ti­nis mie­go trû­ku­mas su­trik­do ne tik ra­mø þmo­gaus poil­sá, bet tu­ri ir daug skau­des­niø pa­da­ri­niø. Dël su­lë­të­ju­siø reflek­sø ir su­ma­þë­ju­sios kon­cent­ra­ci­jos pa­di­dë­ja ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø ri­zi­ka, ma­þë­ja dar­bo na­šu­mas, ky­la tar­pu­sa­vio san­ty­kiø pro­ble­mø. Mie­go ap­në­ja ga­li su­kel­ti rim­tø svei­ka­tos pro­ble­mø: dia­be­tà, pa­di­dë­ju­sá krau­jos­pû­dá, šir­dies li­gas, in­fark­tà, svo­rio prieau­gá, im­po­ten­ci­jà. Li­ga ga­li lem­ti dep­re­si­jà, ne­pro­duk­ty­vø dar­bà, su­trik­dy­ti mo­ky­mà­si. Tik lai­ku pa­ste­bë­jæ li­gà ir tin­ka­mai gy­dy­da­mie­si ga­li­te kont­ro­liuo­ti simp­to­mus, su­si­grà­þin­ti ko­ky­biš­kà mie­gà ir pra­dë­ti më­gau­tis gy­ve­ni­mu iš nau­jo.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Nors vi­suo­me­nës svei­ka­tos spe­cia­lis­tai jau ke­le­tà me­tø ra­gi­na ne­be­nau­do­ti gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rø, vis dar ne­ma­þai þmo­niø, ne­pai­sy­da­mi grës­mës sa­vo ir ar­ti­mø­jø svei­ka­tai, jais nau­do­ja­si. „Vi­siems siû­ly­èiau bran­gin­ti svei­ka­tà ir at­si­sa­ky­ti gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rø, ku­rie ne­sau­gûs ne tik dël ypaè tok­siš­ko gyv­si­dab­rio ga­rø po­vei­kio, bet dar ir dël smul­kiø stik­lo šu­kiø, ypaè jei na­muo­se au­ga vai­kai“, – sa­ko Šiau­liø vi­suo­me­nës svei­ka­tos cent­ro Sau­gos sky­riaus ve­dë­ja Jû­ra­të Ka­ra­le­vi­èie­në.

Davide GUGLIELMO nuotr.

Dau­ge­lio moks­li­nin­kø dar­bo re­zul­ta­tas

Pir­mà þmo­gaus kû­no tem­pe­ra­tû­rai ma­tuo­ti pri­tai­ky­tà ter­mo­met­rà su­kû­rë San­to­rio San­to­rio 1612 m. Jo vei­ki­mas bu­vo ga­na su­dë­tin­gas: þmo­gus tu­rë­da­vo kvë­puo­ti á stik­li­ná bur­bu­là, o S. San­to­rio ga­lë­da­vo pa­þiû­rë­ti, ar þmo­gaus sa­vi­jau­ta pa­ge­rë­jo, ar pa­blo­gë­jo. Toks ter­mo­met­ras bu­vo la­bai ne­tiks­lus, ma­ta­vi­mo re­zul­ta­tams áta­kos tu­rë­jo oro slë­gis, apie ku­rá, tuo me­tu dar nie­kas ne­þi­no­jo. 1654 m. Fer­di­nan­das II su­kû­rë uþ­da­rà stik­lo ter­mo­met­rà. Kaip ter­mo­met­ro pa­grin­di­næ me­dþia­gà jis pa­nau­do­jo vy­no spi­ri­tà. Šil­do­mas spi­ri­tas plës­da­ma­sis kil­da­vo ter­mo­met­ro ska­le. Fer­di­nan­do ska­lë bu­vo pa­da­ly­ta á 50 pa­da­lø ir ne­tu­rë­jo nu­lio. 1657 m. pir­mà kar­tà ter­mo­met­rui bu­vo pa­nau­do­tas gyv­si­dab­ris. Pir­ma­sis gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rà pa­ga­mi­no vo­kie­èiø fi­zi­kas, in­þi­nie­rius Fa­ren­hei­tas.

Ávai­rio­se ša­ly­se ávai­riais lai­kais moks­li­nin­kai vis to­bu­li­no šá prie­tai­sà. 1866 m. ang­lø dak­ta­ras se­ras Tho­mas Clif­ford All­butt su­kû­rë me­di­ci­ni­ná ter­mo­met­rà. Kuo jis bu­vo ypa­tin­gas? Pir­miau­sia jis bu­vo ma­þas (tik 15,24 cm il­gio), svar­biau­sia – tiks­lià tem­pe­ra­tû­rà ge­bë­da­vo nu­sta­ty­ti per pen­kias mi­nu­tes. Ki­tiems moks­li­nin­kø iki tol nau­do­tiems ter­mo­met­rams rei­kë­da­vo 20 mi­nu­èiø.

Ke­lia grës­mæ svei­ka­tai

Gyv­si­dab­ris – skys­tas, si­dab­ro bal­tu­mo, sun­kus me­ta­las, tok­siš­kas vi­soms gy­vy­bës for­moms. Jis ga­li pa­tek­ti á or­ga­niz­mà per odà, virš­ki­ni­mo trak­tu, per kvë­pa­vi­mo ta­kus ir su­kel­ti ûmø ar­ba lë­ti­ná ap­si­nuo­di­ji­mà. Daþ­niau­siai ap­si­nuo­di­ja­ma gyv­si­dab­riu per kvë­pa­vi­mo ta­kus. Ši me­dþia­ga yra la­ki ir grei­tai ga­ruo­ja kam­ba­rio tem­pe­ra­tû­ro­je. Gyv­si­dab­rio ga­rø þmo­gus ne­jau­èia, nes jie yra be­spal­viai ir be­kva­piai, to­dël kar­tais þmo­nës tie­siog ga­li ne­þi­no­ti, kad ap­si­nuo­di­jo gyv­si­dab­riu. Ap­si­nuo­dy­ti ga­li­ma net nuo vie­no su­du­þu­sio ter­mo­met­ro. Ne kà ma­þiau pa­vo­jin­gas ir áski­læs ter­mo­met­ras, nes gyv­si­dab­ris ga­ruo­ja.

Nu­ri­jus gyv­si­dab­rio, bai­min­tis dël ap­si­nuo­di­ji­mo ne­rei­kë­tø, nes jis iš or­ga­niz­mo pa­si­ša­li­na be lie­ka­mø­jø reiš­ki­niø. Ta­èiau gyv­si­dab­rio ga­rai, pa­te­kæ per kvë­pa­vi­mo ta­kus, pri­klau­so­mai nuo jo kon­cent­ra­ci­jos, ga­li su­kel­ti ûmi­næ ar­ba lë­ti­næ in­tok­si­ka­ci­jà. Gyv­si­dab­rio ga­rams bû­din­gas neu­ro­tok­si­nis po­vei­kis – pa­di­dë­ja ner­vi­niø làs­te­liø dirg­lu­mas, pa­þei­dþia­ma cent­ri­në ner­vø sis­te­ma. Ûmi­nis ap­si­nuo­di­ji­mas pa­si­reiš­kia py­ki­ni­mu, vë­mi­mu, de­gi­nan­èiais gerk­lës, stemp­lës ir skran­dþio skaus­mais, kan­ki­na skaus­min­gas spaz­mi­nis ko­su­lys, bur­no­je jau­èia­mas me­ta­lo sko­nis, ant dan­te­nø kraš­tø at­si­ran­da mels­vai juo­da juos­te­lë. Vë­liau iš­ryš­kë­ja ner­vø sis­te­mos pa­ken­ki­mai: ga­li su­trik­ti kal­ba, klau­sa, re­gë­ji­mas, pra­de­da vir­pë­ti ran­kos.

Daþ­niau pa­si­tai­ko lë­ti­në in­tok­si­ka­ci­ja, kai ga­na ma­þa gyv­si­dab­rio ga­rø kon­cent­ra­ci­ja pa­tal­pø ore il­gai (ke­le­tà më­ne­siø ar net me­tø) vei­kia þmo­gaus or­ga­niz­mà. Ka­dan­gi lë­ti­nei in­tok­si­ka­ci­jai bû­din­gi neu­ro­lo­gi­niai simp­to­mai (gal­vos skaus­mas, svai­gi­mas, bend­ras silp­nu­mas, pa­di­dë­jæs dirg­lu­mas, ne­mi­ga), iden­ti­fi­kuo­ti ne­ga­la­vi­mø prie­þas­tá ga­na su­dë­tin­ga, to­dël daþ­niau­siai, kai jo­kia ki­ta diag­no­zë ne­nus­ta­to­ma, áta­ria­mas ap­si­nuo­di­ji­mas gyv­si­dab­riu.

Neá­ver­ti­na pa­vo­jaus

Anot Jû­ra­tës Ka­ra­le­vi­èie­nës, gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rø pro­ble­ma daþ­niau­siai paašt­rë­ja šal­tuo­ju me­tø lai­ko­tar­piu ar pa­va­sa­rá, kai uþ­puo­la ávai­rios per­ša­li­mo li­gos. „Su­lau­kia­me daug skam­bu­èiø dël su­dau­þy­tø gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rø. Ne­se­niai te­ko bend­rau­ti su jau­na vai­kus au­gi­nan­èia šei­ma, ku­ri per sa­vai­tæ su­dau­þë net du gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus, o spe­cia­lis­tø pa­gal­bos krei­pë­si tik po ant­ro at­ve­jo“, – sa­ko spe­cia­lis­të ir per­spë­ja, kad gyv­si­dab­riu uþ­ter­šus gy­ve­na­mà­já bûs­tà ne­del­siant bû­ti­na nu­kenks­min­ti ap­lin­kà dël gyv­si­dab­rio ga­rø tok­si­nio po­vei­kio. Pap­ras­tai, pa­si­kliau­jant la­bo­ra­to­ri­niais ty­ri­mais, pro­ce­dû­rà ne­re­tai ten­ka kar­to­ti tol, kol ap­lin­ko­je ne­be­lie­ka gyv­si­dab­rio. Tai at­lie­ka spe­cia­lis­tai, nau­do­da­mi spe­cia­lias me­dþia­gas. Tai­gi dël gy­ven­to­jø neap­dai­ru­mo eik­vo­ja­mos dar ir pa­pil­do­mos lë­šos.

Vie­toj svei­ka­tai pa­vo­jø ke­lian­èiø gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rø spe­cia­lis­të pa­ta­ria nau­do­ti elekt­ro­ni­nius ter­mo­met­rus, ku­rie lei­dþia sau­giai ir pa­ti­ki­mai áver­tin­ti kû­no tem­pe­ra­tû­ros svy­ra­vi­mus, o pri­rei­kus tiks­lu­mo gy­dy­mo sta­cio­na­re spe­cia­lis­tai iš­ma­tuos tem­pe­ra­tû­rà nau­do­da­mie­si skait­me­ni­niais inf­ra­rau­do­nø­jø spin­du­liø ter­mo­met­rais.

Svar­bu kruopš­èiai iš­va­ly­ti

Su­du­þus gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rui, nau­do­jant po­pie­riaus la­pà ir laz­de­læ, pir­miau­sia rei­kia su­rink­ti stam­bes­nius gyv­si­dab­rio ru­tu­liu­kus. „Mû­vë­ki­te gu­mi­nes pirš­ti­nes, o kvë­pa­vi­mo ta­kus ap­sau­go­ki­te res­pi­ra­to­riu­mi. Sus­tum­ki­te ru­tu­liu­kus ant po­pie­riaus la­po ir su­ber­ki­te á san­da­riai uþ­da­ro­mà in­dà su van­de­niu. Smul­kes­nius gyv­si­dab­rio ru­tu­liu­kus su­rin­ki­te nau­do­da­mi lip­nià juos­tà ar­ba gu­mi­næ kriau­šæ su spe­cia­liu stik­li­niu rink­tu­vu. Su­rin­kæ ma­to­mà gyv­si­dab­rá á san­da­riai uþ­da­ro­mà in­dà su van­de­niu, nes tik van­de­ny­je gyv­si­dab­ris ne­ga­ruo­ja, pa­tal­pas iš­va­ly­ki­te ka­lio per­man­ga­na­to ar chlor­kal­kiø tir­pa­lu ir mui­li­niu van­de­niu ge­rai iš­plau­ki­te jas ke­le­tà kar­tø. Išp­lau­tas pa­tal­pas ge­rai iš­vë­din­ki­te. Jei tu­ri­te ga­li­my­bæ, pa­si­sten­ki­te ku­rá lai­kà pa­tal­po­se ne­bû­ti, ne­mie­go­ti“, – pa­ta­ria spe­cia­lis­të ir pa­ti­ki­na, kad tin­ka­mai iš­va­lius ir iš­vë­di­nus pa­tal­pas ap­si­nuo­dy­ti gyv­si­dab­riu ti­ki­my­bë yra ma­þa. Ási­ti­kin­ti ir vi­sai nu­si­ra­min­ti ga­li­ma iš­ty­rus gyv­si­dab­rio ga­rø kon­cent­ra­ci­jà pa­tal­pø ore. To­kius ty­ri­mus at­lie­ka ak­re­di­tuo­tos la­bo­ra­to­ri­jos. Kaip tin­ka­mai su­rink­ti su­du­þu­sio ter­mo­met­ro gyv­si­dab­rá, ga­li­ma su­þi­no­ti pa­skam­bi­nus bend­ruo­ju pa­gal­bos tel. 112.

Jo­kiu bû­du ne­ga­li­ma gyv­si­dab­rio iš­mes­ti á bui­ti­niø at­lie­kø kon­tei­ne­rá. Nors, anot spe­cia­lis­tës, sa­vi­val­dy­bës tu­rë­tø pa­si­rû­pin­ti, kad gyv­si­dab­ris iš gy­ven­to­jø bû­tø sau­giai su­ren­ka­mas ir iš­ve­þa­mas, ta­èiau kol kas tai pa­lie­ka­ma pa­èiø gy­ven­to­jø at­sa­ko­my­bei. San­da­rø in­dà su van­de­niu, á ku­rá sau­giai su­rin­ko­te su­du­þu­sio ter­mo­met­ro gyv­si­dab­rá, ga­li­te nu­veþ­ti á Šiau­liø re­gio­no at­lie­kø tvar­ky­mo cent­ro þa­liø­jø at­lie­kø kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­læ ir di­de­lio ga­ba­ri­to at­lie­kø su­rin­ki­mo aikš­te­læ Kai­riuo­se, kur yra áreng­tas pa­vo­jin­gø at­lie­kø kon­tei­ne­ris. Èia iš gy­ven­to­jø pa­vo­jin­gos at­lie­kos prii­ma­mos ne­mo­ka­mai.

Tiks­liau­sias tas, ku­ris jums pa­to­giau­sias

Vais­ti­në­se vie­toj anks­èiau ápras­tø gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rø ga­li­ma ási­gy­ti elekt­ro­ni­niø ar­ba spi­ri­ti­niø ter­mo­met­rø, ku­rie itin grei­tai ma­tuo­ja kû­no tem­pe­ra­tû­rà. Daþ­nai skun­dþia­ma­si, kad elekt­ro­ni­niai ter­mo­met­rai kar­tais „uþ­sio­þiuo­ja“, uþ­strin­ga, „ne­no­ri“ ro­dy­ti tem­pe­ra­tû­ros. Vais­ti­nin­kë Ni­jo­lë Ob­ri­kie­në sa­ko la­biau pa­si­ti­kin­ti ter­mo­met­rais spi­ri­ti­niu pa­grin­du. Jie pa­na­šûs á gyv­si­dab­ri­nius, tik sun­kiau „nu­kra­to­mi“.

Eu­ro­pos Sà­jun­go­je, sie­kiant uþ­draus­ti nau­do­ti pa­vo­jin­gas me­dþia­gas, gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rai á rin­kà ne­tie­kia­mi. Šiau­liø in­fek­ci­nia­me sky­riu­je, kaip ir vi­so­se ki­to­se Lie­tu­vos gy­dy­mo ástai­go­se, li­go­niams tem­pe­ra­tû­ra ma­tuo­ja­ma elekt­ro­ni­niais ter­mo­met­rais. „Gal­bût at­ro­dy­siu se­na­ma­diš­kas, ta­èiau iš­lik­siu iš­ti­ki­mas gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rams. Elekt­ro­ni­niai ter­mo­met­rai në­ra la­bai tiks­lûs – juk pi­gi elekt­ro­ni­ka ir ne­ga­li bû­ti itin tiks­li. Pa­si­ti­kë­ti ga­li­ma tik tais elekt­ro­ni­niais ter­mo­met­rais, ku­rie kai­nuo­ja ne ma­þiau 200-300 Lt“, – tvir­ti­na gy­dy­to­jas in­fek­to­lo­gas Al­gi­man­tas Baub­lys.

Tad ko­kiu ter­mo­met­ru ma­tuo­ti tem­pe­ra­tû­rà? Me­di­kai pa­ta­ria pa­si­rink­ti tà, ku­ris at­ro­do sau­giau­sias ir pa­to­giau­sias.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Kiek­vie­nos mo­ters sva­jo­në – svei­ka, švel­ni, skais­ti vei­do ir kû­no oda, ta­èiau pa­va­sa­rá, iš­var­gin­ta tem­pe­ra­tû­rø kai­tos, skys­èiø ir mi­ne­ra­lø trû­ku­mo, mû­sø oda at­ro­do iš­blyš­ku­si, at­si­ran­da rau­do­nø dë­me­liø ar smul­kiø pleis­ka­në­liø. Kaip jø iš­veng­ti ir kaip pa­dë­ti sa­vo vei­do ir kû­no odai, pa­ta­ria gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gë-kos­me­to­lo­gë Si­gi­ta Lu­ko­šai­tie­në ir mi­ni SPA cent­ro „Ag­ne­të“ sa­vi­nin­kë Aud­ra Ra­da­vi­èie­në.

Pa­va­sa­rá kas­die­nës odos prie­þiû­ros na­muo­se daþ­niau­siai neuþ­ten­ka, tad no­rint at­gai­vin­ti þie­mos iš­var­gin­tà odà ver­të­tø ne­pa­mirš­ti ir vi­zi­tø pas gro­þio spe­cia­lis­tus.

Þie­mos iš­var­gin­ta oda rei­ka­lau­ja dë­me­sio

Anot gy­dy­to­jos der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gës S. Lu­ko­šai­tie­nës, pa­va­sa­ris ir ru­duo yra tie me­tø lai­kai, kai oda jau­èia­si kom­for­tiš­kiau­siai. Va­sa­ra ir þie­ma yra ge­ro­kai su­dë­tin­ges­ni se­zo­nai, ta­èiau pa­va­sa­rá ne­re­tai ten­ka ko­vo­ti su to­mis odos pro­ble­mo­mis, ku­rios su­si­kau­pë per þie­mà. Vei­do oda daþ­nai bû­na iš­sau­së­ju­si, ne­te­ku­si gy­vy­bin­gu­mo, bû­na su­si­lpnë­ju­sios jos làs­te­lës. Tie­sa, ge­gu­þës më­ne­sá odos bûk­lë daþ­niau­siai jau bû­na pa­ge­rë­ju­si, bet tam rei­kia ádë­ti pa­stan­gø. „Þie­mà dau­giau­sia lai­ko pra­lei­dþia­me ne gry­na­me ore, bet uþ­da­ro­se pa­tal­po­se, kur oras bû­na sau­sas, to­dël atë­jus pa­va­sa­riui mû­sø oda bû­na pa­var­gu­si, iš­sau­së­ju­si ir pa­pil­kë­ju­si. Pa­ša­lin­ki­te po þie­mos ra­gi­ná odos sluoks­ná ir ne­gy­và­sias làs­te­les, pa­keis­ki­te odos prie­þiû­rai skir­tas prie­mo­nes, nes tai, kuo le­pi­no­te odà þie­mà, pa­va­sa­rá nau­do­ti jau ne­be­tin­ka, – pri­me­na gy­dy­to­ja. – Tem­pe­ra­tû­ros kai­ta, sau­lë ir vë­jas grei­èiau iš­var­gi­na bei dþio­vi­na mû­sø odà, to­dël ry­tais ne­pa­mirš­ki­te jos gai­vin­ti ir drë­kin­ti. Ry­tà vei­do odà pa­tep­ki­te drë­ki­na­muo­ju kre­mu, va­ka­re vei­dà pa­le­pin­ki­te kre­mu, pra­tur­tin­tu vi­ta­mi­nais, o jei esa­te vy­res­nio am­þiaus – rin­ki­tës kre­mà su ka­lo­ge­nu ir kre­mà nuo raukš­liø. Pa­va­sa­rá ne­pa­mirš­ki­te var­to­ti ir vi­ta­mi­nø, mai­ti­nan­èiø odà iš vi­daus.“

Ta­èiau pa­va­sa­rá kas­die­nës odos prie­þiû­ros na­muo­se daþ­niau­siai neuþ­ten­ka, tad no­rint at­gai­vin­ti þie­mos iš­var­gin­tà odà ver­të­tø ne­pa­mirš­ti ir vi­zi­tø pas gro­þio spe­cia­lis­tus. „Nep­rik­lau­so­mai nuo odos ti­po, po þie­mos ji yra la­bai ne­te­ku­si drëg­mës, pra­ra­du­si svei­kà spal­và, su­dir­gu­si, tad tik kre­mais šiø pro­ble­mø neišsp­ræ­si­me. Vei­do va­ly­mas, ávai­rios drë­ki­na­mo­sios pro­ce­dû­ros su drë­ki­nan­èiais veik­liai­siais kom­po­nen­tais ar hia­lu­ro­no rûgš­ti­mi, me­zo­te­ra­pi­ja pa­de­da ne tik drë­kin­ti, bet ir at­gai­vin­ti odà“, – sa­ko mi­ni SPA cent­ro „Ag­ne­të“ sa­vi­nin­kë Aud­ra Ra­da­vi­èie­në. Šiuo­lai­ki­në­je kos­me­to­lo­gi­jo­je me­zo­te­ra­pi­ja – vie­na efek­ty­viau­siø pro­ce­dû­rø. Tai vi­di­në in­ter­ven­ci­ja á odà, tad drë­ki­na­mo­sios me­dþia­gos pa­ten­ka gi­liai á poo­di­ná sluoks­ná, kad efek­tas bû­tø il­ges­nis.

Pa­sak A. Ra­da­vi­èie­nës, pa­gal kai­nos ir pro­ce­dû­ros re­zul­ta­tø san­ty­ká la­bai efek­ty­vi yra na­no­rû­ko pro­ce­dû­ra. Pro­ce­dû­ros me­tu te­pa­mi se­ru­mai, de­da­mos spe­cia­lios hia­lu­ro­ni­nës ar ka­lo­ge­ni­nës kau­kës ir lei­dþia­mas na­no­rû­kas. Ult­ras­mul­kio­sios da­le­les, ku­rios la­bai skvar­bios, á odà gi­liau per­ne­ša ak­ty­vià­sias me­dþia­gas. Efek­tas yra il­ga­lai­kis, nes jos lie­ka mû­sø odo­je, o ne ant jos pa­vir­šiaus. Po šios stip­riai drë­ki­nan­èios pro­ce­dû­ros oda tam­pa skais­ti, svei­kai bliz­gan­ti, at­jau­në­ju­si.

Prie­þiû­ra pri­klau­so nuo ti­po

Kiek­vie­no ti­po odai bû­din­gos sa­vos pro­ble­mos, ta­èiau bend­rai kal­bant apie odos bûk­læ po þie­mos iš­sau­së­ji­mas ir odos làs­te­liø su­si­lpnë­ji­mas bû­din­gas vi­sø ti­pø vei­do odai. Gy­dy­to­ja sa­ko, jog pa­tar­ti, ko­kios prie­mo­nës tiks konk­re­èiam þmo­gui, su­dë­tin­ga. Rink­tis prie­mo­nes pir­miau­sia de­rë­tø pra­dë­ti áver­ti­nus sa­vo odos ti­pà. Ma­þiau­siai prie­þiû­ros rei­ka­lau­ja nor­ma­li oda, to­dël jà ne­sun­ku pri­þiû­rë­ti. Per­ne­lyg rû­pes­tin­ga nor­ma­lios odos prie­þiû­ra ga­li jai ne­tgi pa­kenk­ti. Da­bar odos prie­þiû­rai skir­tø prie­mo­niø pa­si­rin­ki­mas yra ga­në­ti­nai di­de­lis ir ne vien tik kai­na pa­ro­do ko­ky­bæ. Me­di­kë sa­ko, jog pa­tar­ti­na rink­tis vie­nos fir­mos odai skir­tas prie­þiû­ros prie­mo­nes, nes nau­do­jant ke­liø fir­mø, ne­ti­kus vie­nai ko­kiai nors pa­si­rink­tai prie­mo­nei, bus sun­ku su­pras­ti, ku­ri prie­mo­në su­dir­gi­no odà. „Prieš pirk­da­mos nau­jà kre­mà, iš­ban­dy­ki­te jo më­gi­në­lá. Ga­li bû­ti, kad pa­si­rink­tas kre­mas jû­sø odai vi­sai ne­tin­ka“, – per­spë­ja gy­dy­to­ja.

Be­ne dau­giau­sia pro­ble­mø ke­lia sau­sa oda, ku­ri ga­li bû­ti nu­lem­ta ge­ne­tiš­kai. Me­tams bë­gant, oda ga­li sau­së­ti ir dël ne­tei­sin­gos jos prie­þiû­ros ar ne­tin­ka­mai pa­si­rink­tø odos prie­þiû­ros prie­mo­niø. Áta­kos tam tu­ri be­sai­kis kai­ti­ni­ma­sis sau­lë­je, ne­ra­cio­na­li mi­ty­ba, ávai­rios li­gos, gau­sus skys­èiø ne­te­ki­mas ir ne­pa­lan­kûs išo­ri­niai ap­lin­kos fak­to­riai – vë­jas, šal­tis ir kt. Oda ágis po­lin­ká sau­së­ti, jei­gu nuo­lat jà kai­tin­si­me, to­dël mëgs­tan­tiems kiek­vie­nà sa­vait­ga­lá lan­ky­tis pir­ty­je rei­kë­tø su­si­rû­pin­ti dël bû­si­mø pa­sek­miø. Vei­kiant mi­në­tiems veiks­niams, su­trin­ka odos drë­ki­ni­mo pro­ce­sai, sau­së­ja jos pa­vir­šius, ne­su­si­da­ro ap­sau­gi­në minkš­ti­na­mo­ji plë­ve­lë. „Sau­sa oda ke­lia daug rû­pes­èiø, o jos prie­þiû­ra rei­ka­lau­ja kruopš­tu­mo. To­kiai odai trûks­ta ne tik drëg­mës, bet ir rie­ba­lø, to­dël jai rei­ka­lin­gas nuo­la­ti­nis drë­ki­ni­mas ir mai­ti­ni­mas, tad ry­tà bû­ti­na pa­si­tep­ti drë­ki­na­muo­ju, o va­ka­re, kruopš­èiai nu­va­lius odà, – mai­ti­na­muo­ju kre­mu, – pa­ta­ria der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gë. – Kre­mà rin­ki­tës su na­tû­ra­liais alie­jais, ku­rie ge­rai ási­ge­ria á odà. At­si­sa­ky­ki­te ápro­èio praus­ti vei­dà pa­pras­tu mui­lu. Ver­èiau nau­do­ki­te sau­sai odai skir­tà þe­lë ar prau­sia­mà­jà emul­si­jà, o jei­gu ne­ga­li­ma vei­do šla­pin­ti – pie­ne­lá. Van­duo tu­ri bû­ti kam­ba­rio tem­pe­ra­tû­ros, vi­rin­tas ir nu­si­sto­vë­jæs, nes kal­kës tik dar la­biau sau­si­na odà.“

Va­ly­ti vei­do odà ne­tu­rë­tu­me pa­mirš­ti ir va­sa­rà, pa­ta­ria A. Ra­da­vi­èie­në. Jei odos pa­vir­šiu­je su­si­kau­pæs di­de­lis ne­gy­vø làs­te­liø ra­gi­nis sluoks­nis, tai, kà mes te­pa­me ar de­da­me ant vei­do, ne­pra­sisk­ver­bia ir ne­pa­sie­kia pa­èios odos. Tai­gi, at­si­þvel­giant á odos ti­pà, jos va­ly­mo pro­ce­dû­rà rei­kë­tø pe­rio­diš­kai pa­ti­kë­ti pro­fe­sio­na­lams.

Svar­bu ir pa­vel­dë­ji­mas

Tik­riau­siai pa­ste­bë­jo­te, kad yra þmo­niø, ku­rie, ne­nau­do­da­mi jo­kiø ypa­tin­gø prie­mo­niø, net ir su­lau­kæ gar­baus am­þiaus gra­þiai at­ro­do. „Taip yra to­dël, kad po­lin­ká se­në­ti pa­vel­di­me“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Gro­þio spe­cia­lis­të A. Ra­da­vi­èie­në per­spë­ja, kad raukš­lëms at­si­ras­ti ypaè daug reikš­mës tu­ri kin­tan­tis kû­no ma­sës svo­ris. Tai la­bai ak­tua­lu esant vy­res­nio am­þiaus, kai oda ne­bë­ra elas­tin­ga, to­dël stai­ga nu­me­tus svo­rio at­si­ran­da la­bai daug raukš­liø, vei­do oda pa­pil­kë­ja, su­glem­ba. Tai­gi pa­ki­tus gy­ve­ni­mo bû­dui ar kû­no svo­riui rei­kë­tø ne­pa­mirš­ti ir vei­do stang­ri­ni­mo pro­ce­dû­rø.

„Gro­þio sa­lo­nuo­se at­lie­ka­mos va­di­na­mo­sios „Stop ti­me“ pro­ce­dû­ros. ku­riø me­tu vei­do oda ma­sa­þuo­ja­ma spe­cia­liu apa­ra­tu. Jo sklei­dþia­mos ra­di­jo ban­gos ska­ti­na ka­lo­ge­no ga­my­bà, kad oda neap­ting­tø ir pa­ti já ga­min­tø. Tai vie­nas efek­ty­viau­siø odos jau­ni­ni­mo bû­dø“, – sa­ko A. Ra­da­vi­èie­në.

Nuo­la­ti­nis mie­go trû­ku­mas, stre­sas ir átam­pa taip pat ska­ti­na raukš­liø at­si­ra­di­mà. „Kiek­vie­nu am­þiaus pe­rio­du sai­kin­gai nau­do­ki­te ati­tin­ka­mas odos prie­þiû­ros prie­mo­nes, – pa­ta­ria me­di­kë S. Lu­ko­šai­tie­në – Šiais lai­kais jau­ni­mas, ne­gal­vo­da­mas apie pa­sek­mes, per daug pikt­nau­dþiau­ja de­ko­ra­ty­vi­ne kos­me­ti­ka. Sto­ras pud­ros sluoks­nis ir ant jos uþ­tep­tas ma­kia­þas, be ku­rio neap­siei­na­ma vos ne vi­sà pa­rà, ne­lei­dþia odai kvë­puo­ti, to­dël ji grei­èiau vys­ta ir sens­ta.“

Gra­þios odos pa­slap­tis – svei­ka gy­ven­se­na

Nors at­lik­ta dau­gy­bë eks­pe­ri­men­tø, at­ras­ta ávai­riø gro­þio re­cep­tø, ta­èiau no­rint, kad vi­sais me­tø lai­kais oda bû­tø svei­ka ir gra­þi, vis dël­to efek­ty­viau­sios prie­mo­nës yra svei­kas gy­ve­ni­mo bû­das ir ko­ky­biš­kas mais­tas.

Ypaè svar­bi odos ko­ky­bei yra vi­sa­ver­të mi­ty­ba. Pa­tar­ti­na kas­dien val­gy­ti kuo dau­giau dar­þo­viø ir vai­siø. Tam, kad pri­si­pil­dy­tø van­dens re­zer­vua­rai, esan­tys gi­liau odo­je, ger­ki­te daug skys­èiø, ypaè ty­ro van­dens. Nuo gau­siai var­to­ja­mo ašt­raus mais­to, ku­rá ypaè mëgs­ta jau­ni­mas, suak­ty­vë­ja rie­ba­li­nës liau­kos, to­dël iš­si­ple­èia odos po­ros, pra­de­da var­gin­ti ávai­rûs bë­ri­mai. Nors mais­tas në­ra spuo­gø at­si­ra­di­mo prie­þas­tis, ta­èiau ne­tin­ka­mai mai­ti­nan­tis jø ga­li pa­dau­gë­ti. Ypaè odos bûk­læ pa­blo­gi­na gau­siai var­to­ja­mi ang­lia­van­de­niai. Rei­kë­tø veng­ti rie­bios më­sos, rû­ky­tø ga­mi­niø, bul­viø, šo­ko­la­do, ka­vos, al­ko­ho­lio.

Odos po­ras va­ly­ti ge­riau­sia pa­ti­kë­ti kos­me­ti­kos ka­bi­ne­tuo­se dir­ban­tiems spe­cia­lis­tams, ku­rie, áver­ti­næ jû­sø vei­do odà, pa­tars, kas kiek lai­ko po­rø va­ly­mo pro­ce­dû­rà rei­kia pa­kar­to­ti. Tik re­gu­lia­riai va­ly­da­mos po­ras at­si­kra­ty­si­te juo­dø taš­ke­liø vei­do odo­je, va­di­na­mø­jø inkš­ti­rø, nes jø neá­veik­si­te jo­kiu mui­lu, va­lik­liu ar los­jo­nu. Inkš­ti­rai yra rie­ba­li­niø liau­kø ga­mi­na­mo sek­re­to kamš­èiu­kai, su­si­da­ræ išei­na­muo­siuo­se la­ta­kë­liuo­se. Pa­gun­da iš­spaus­ti inkš­ti­rà yra la­bai di­de­lë, ta­èiau taip da­ry­ti ne­de­rë­tø, nes su­spau­dus au­di­nius lie­ka dë­mës, vë­liau – ran­de­liai, be to, ga­li­te uþ­krës­ti odà, o at­si­ra­du­si in­fek­ci­ja pa­ska­tins pû­li­nu­kø ir spuo­gø for­ma­vi­mà­si. Spuo­gø gy­dy­mas yra il­ga­lai­kis, rei­ka­lau­jan­tis ir pa­cien­to, ir gy­dy­to­jo kant­ry­bës.

Rû­ky­mas ir gro­þis – ab­so­liu­èiai ne­su­de­ri­na­mi da­ly­kai. Nuo­lat kenks­min­gø veiks­niø vei­kia­mai odai ne­pa­dës pa­ti ko­ky­biš­kiau­sia kos­me­ti­ka. Nuo­la­ti­nis rû­ky­mas su­ke­lia krau­ja­gys­liø spaz­mus, oda blo­giau ap­rû­pi­na­ma krau­ju, to­dël grei­èiau vys­ta ir raukš­lë­ja­si. Lai­kui bë­gant, oda gels­ta ir pil­kë­ja, ka­dan­gi ni­ko­ti­nas gels­vi­na odà.

Al­ko­ho­lis iš­ple­èia odos krau­ja­gys­les, pa­vir­ši­nius ka­pi­lia­rus, to­dël pikt­nau­dþiau­jant juo, ypaè jei oda yra sau­sa ir plo­na, no­sies ir skruos­tø sri­ty­je at­si­ran­da krau­ja­gys­liø tink­le­lis.

Per­ne­lyg di­de­lis po­më­gis kai­tin­tis tie­sio­gi­niuo­se sau­lës spin­du­liuo­se da­ro nei­gia­mà áta­kà odai. Da­bar, kai áde­gu­sio kû­no kul­tas ima vir­šø, ypaè ma­din­gi so­lia­riu­mai. Mer­gi­nos, ku­rias ne­la­bai pa­gàs­din­si vë­þiu, no­rë­da­mos kuo la­biau árus­ti, iš­ti­sus me­tus nau­do­ja­si so­lia­riu­mø tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis. Juo­se nau­do­ja­mi kon­cent­ruo­ti ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai ska­ti­na ne tik pig­men­to ga­my­bà odo­je, bet ir pra­si­skver­bia á gi­les­nius jos sluoks­nius. Nuo ak­ty­vaus de­gi­ni­mo­si suy­ra ka­lo­ge­ni­nës skai­du­los (ka­lo­ge­nas pa­lai­ko odos elas­tin­gu­mà), to­dël dau­gë­ja raukš­liø.

Nuo il­ga­lai­kio spin­du­liø po­vei­kio oda pa­si­da­ro šiurkš­ti, raukš­lë­ta, pleis­ka­no­ja, vys­to­si pig­men­ti­nës dë­mës, šla­kai ir kt. Rei­kë­tø ne­pa­mirš­ti, kad esa­me šiau­rie­èiai, tad dau­gu­mos mû­sø odos ti­pas yra pir­mas, va­di­na­si, esa­me švie­siao­dþiai ir mû­sø oda në­ra pri­tai­ky­ta in­ten­sy­viems sau­lës spin­du­liams iš­ti­sus me­tus. „Odai rei­ka­lin­gas poil­sis, to­dël më­gau­tis sau­lës spin­du­liais ar so­lia­riu­mø tei­kia­mais ma­lo­nu­mais rei­kia la­bai at­sar­giai“, – per­spë­ja me­di­kë.

Al­ter­na­ty­va so­lia­riu­mams – Eu­ro­po­je vis la­biau po­pu­lia­rë­jan­ti sa­vai­mi­nio áde­gio nu­purš­ki­mo pro­ce­dû­ra. „Per 4 val. ágy­ja­mas gra­þus bron­zi­nis áde­gis, ku­ris ne­ken­kia nei odai, nei ap­skri­tai svei­ka­tai. Re­gu­lia­riai kar­to­jant pro­ce­dû­rà, ne­prie­kaiš­tin­gu ir sau­giu bei na­tû­ra­liai at­ro­dan­èiu áde­giu ga­li­ma më­gau­tis iš­ti­sus me­tus“, – sa­ko A. Ra­da­vi­èie­në.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Pro­ti­nës bran­dos me­tu dygs­tan­tys pro­ti­niai dan­tys ne­re­tam su­ke­lia dau­giau pro­ble­mø nei nau­dos. Tuo­met daþ­nam ky­la klau­si­mas – ar rei­kia juos gy­dy­ti? Juo­lab kad odon­to­lo­gai daþ­nai at­si­sa­ko tai da­ry­ti, mo­ty­vuo­da­mi su­dë­tin­gu gy­dy­mu ir ne­nus­pë­ja­ma pro­gno­ze.

Šiais lai­kais, nau­do­jant vis dau­giau ap­do­ro­to mais­to, þan­di­kau­lis iš­si­vys­to ma­þes­nis ir smul­kes­nis, tai­gi pri­trûks­ta vie­tos tre­tie­siems krû­mi­niams dan­tims. Mark WEBB nuotr.

Apie pro­ti­nius dan­tis kal­bë­jo­mës su Šiau­liø odon­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos bur­nos chi­rur­gu E. Bu­ga­re­vi­èiu­mi, Pir­mi­nës odon­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dë­ja, gy­dy­to­ja odon­to­lo­ge D. Gu­rec­kie­ne, gy­dy­to­ja or­to­don­te

G. Švam­ba­rie­ne ir gy­dy­to­ja odon­to­lo­ge E. Gu­zai­tie­ne.

Iš­dygs­ta pa­sku­ti­niai

Ge­ne­tiš­kai nu­lem­ta, kad þmo­gus tu­ri 32 dan­tis, iš ku­riø ke­tu­ri – pro­ti­niai. Pas­ta­rie­ji yra pa­sku­ti­niai tre­tie­ji krû­mi­niai dan­tys dan­tø ei­lë­je, odon­to­lo­gø daþ­nai va­di­na­mi „aš­tun­tu­kais“. Pro­ti­niais jie va­di­na­mi ne to­dël, kad kas­kart iš­dy­gus dan­èiui tam­pa­me vis pro­tin­ges­ni, bet to­dël, kad jie iš­dygs­ta pa­sku­ti­niai, daþ­niau­siai ly­ti­nio bren­di­mo pa­bai­go­je, as­me­ny­bës psi­cho­lo­gi­nio bren­di­mo me­tu. Tai nu­tin­ka 18-25 gy­ve­ni­mo me­tais, bet pa­si­tai­ko, kad šie tau­rø pa­va­di­ni­mà tu­rin­tys dan­tys iš­dygs­ta tik su­lau­kus se­nat­vës, o ne­re­tai ir vi­siš­kai ne­pa­si­ro­do. Kiek­vie­no þmo­gaus or­ga­niz­mas yra skir­tin­gas, to­dël ir dan­tys dygs­ta skir­tin­gai. Daþ­nas, ku­riam jie vis dël­to iš­dy­go, pa­tvir­tin­tø, kad pro­ti­niai dan­tys dygs­ta sun­kiai, skaus­min­gai ir ge­ro­kai il­giau nei pa­pras­ti.

Net 20 pro­c. þmo­niø ga­li ne­tu­rë­ti vie­no ar ke­liø pro­ti­niø dan­tø uþuo­maz­gø, o jei­gu ir yra vi­sos ke­tu­rios uþuo­maz­gos, iš­lie­ka net iki 30 pro­c. ti­ki­my­bë, kad nors vie­nas pro­ti­nis dan­tis ne­pra­dygs ar iš­dygs tik iš da­lies. Apa­ti­nio þan­di­kau­lio pro­ti­niai dan­tys daþ­niau lin­kæ ne­pra­dyg­ti.

Pro­ti­niai dan­tys ne­re­tai odon­to­lo­gø va­di­na­mi ru­di­men­ti­niu, t. y. lik­ti­niu, nyks­tan­èiu or­ga­nu, nes pra­ra­do sa­vo pa­skir­tá ir funk­ci­jà evo­liu­ci­jos me­tu. Mû­sø pro­të­viams rei­kë­jo dau­giau dan­tø, nes tais lai­kais mais­tas ne­bu­vo toks ap­do­ro­tas, ko­kiu mes ápra­tæ mai­tin­tis da­bar. Pir­mykš­èio þmo­gaus þan­di­kau­lis bu­vo pla­tes­nis ir di­des­nis, ja­me ne­sun­kiai til­po 32 dan­tys. Šiais lai­kais, nau­do­jant vis dau­giau ap­do­ro­to mais­to, þan­di­kau­lis iš­si­vys­to ma­þes­nis, smul­kes­nis, tai­gi pri­trûks­ta vie­tos tre­tie­siems krû­mi­niams dan­tims, tad pro­ti­niø dan­tø vai­ni­kø, šak­nø for­ma yra la­bai kintanti ir sun­kiai nu­spë­ja­ma. Ne­re­tai jie, ávei­kæ vi­sas kliû­tis, iš­dygs­ta jau aki­vaiz­dþiai pa­þeis­ti. Pro­ti­niai dan­tys kram­ty­ti vi­sa­ver­tiš­kai ga­li tik tuo­met, jei yra tai­syk­lin­gai iš­dy­gæ, ta­èiau jei­gu jø pa­dë­tis ne­tai­syk­lin­ga ar­ba jie ne­vi­siš­kai pra­dy­gæ, vie­toj lau­kia­mos nau­dos su­ke­lia skaus­mà ir be­ga­læ pro­ble­mø, to­dël to­kius dan­tis odon­to­lo­gai re­ko­men­duo­ja ne tai­sy­ti, o iš­rau­ti.

Vys­to­si ávai­rios li­gos

Pag­rin­di­në pa­to­lo­gi­ja, ku­rià su­ke­lia to­kie dan­tys, yra pe­ri­ko­ro­na­ri­tas – minkš­tø­jø au­di­niø uþ­de­gi­mas ap­link iš da­lies iš­dy­gu­sá pro­ti­ná dan­tá. Jis pra­si­de­da, kai tarp dan­ties ir já den­gian­èios glei­vi­nës pa­ten­ka bak­te­ri­nis ap­na­šas, su­ke­lian­tis minkš­tø­jø au­di­niø uþ­de­gi­mà. Ne­re­tai toks uþ­de­gi­mas iš­si­vys­to á skaus­min­gà pû­lin­gà pro­ce­sà – bû­na aiš­kiai ma­to­mas þan­do ir pa­þan­di­nës sri­ties pa­ti­ni­mas, aukš­ta tem­pe­ra­tû­ra ir pa­sun­kë­jæs ri­ji­mas. Odon­to­lo­gai tvir­ti­na, kad tuo­met rei­ka­lin­gas sku­bus an­ti­bak­te­ri­nis gy­dy­mas ir prie­þas­ties ša­li­ni­mas. Daþ­niau­siai ten­ka pa­ša­lin­ti minkš­tø­jø au­di­niø gaub­tà ar iš da­lies iš­dy­gu­sá pro­ti­ná dan­tá, ne­re­tai at­lik­ti ir ki­tas pro­ce­dû­ras, kad bû­tø iš­veng­ta pe­ri­ko­ro­na­ri­to pa­si­kar­to­ji­mo ar ga­li­mø komp­li­ka­ci­jø. Sie­kiant iš­veng­ti komp­li­ka­ci­jø, prieš trau­kiant dan­tá pir­miau­sia pa­tar­ti­na nu­mal­šin­ti uþ­de­gi­mà, o dan­tá iš­rau­ti pla­ni­ne tvar­ka. Kar­tais to neá­ma­no­ma at­lik­ti ápras­ti­në­mis am­bu­la­to­ri­në­mis sà­ly­go­mis, tai­kant vie­ti­ná nu­skaus­mi­ni­mà, dël pa­cien­to bûk­lës ar nu­ma­to­mo la­bai su­dë­tin­go ro­vi­mo, tuo­met pro­ti­nio dan­ties trau­ki­mas pri­lygs­ta ope­ra­ci­jai, dël ku­rios ke­le­tà die­nø ten­ka gul­tis á li­go­ni­næ.

Ne vi­siš­kai iš­dy­gæ pro­ti­niai dan­tys ga­li truk­dy­ti ge­rai iš­si­va­ly­ti ša­lia esan­èius krû­mi­nius dan­tis, tad net kruopš­ti kas­die­në bur­nos hi­gie­na ne­pa­de­da pa­ša­lin­ti mik­ro­bø ap­na­šø. Tuo­met ne­trun­ka iš­si­vys­ty­ti dan­tø ëduo­nis ar­ba dël nuo­la­ti­nio ap­na­šo uþ­si­lai­ky­mo pra­si­de­da dan­te­nø uþ­de­gi­mas, ga­lin­tis su­kel­ti kau­lo tir­pi­mà. Sie­kiant su­stab­dy­ti dan­te­nø uþ­de­gi­mà ir kau­lo tir­pi­mà ar tie­siog no­rint ko­ky­biš­kai at­sta­ty­ti pa­þeis­tà ant­rà­já krû­mi­ná dan­tá plom­buo­jant ar­ba pro­te­zuo­jant ir su­da­ry­ti ge­ras sà­ly­gas ant­ra­jam krû­mi­niam dan­èiui nu­va­ly­ti, pro­ti­niø dan­tø ten­ka at­si­sa­ky­ti.

Neiš­dy­gæ, ar­ba re­ti­nuo­ti, pro­ti­niai dan­tys ma­to­mi tik rent­ge­no nuo­trau­ko­je. At­ro­dy­tø, kad në­ra dan­ties – në­ra ir pro­ble­mos, ta­èiau to­kie dan­tys ne­re­tai yra fo­li­ku­li­nës cis­tos at­si­ra­di­mo prie­þas­tis. Ji daþ­niau­siai ne­su­ke­lia jo­kiø simp­to­mø, ta­èiau il­gai ne­pas­te­bë­ta ga­li suar­dy­ti di­de­læ kau­lo da­lá, o tai gre­sia ne tik pro­ti­nio, bet ir gre­ti­mo dan­ties ne­te­ki­mu, dël kau­lo de­fek­to ga­li ávyk­ti sa­vai­mi­nis þan­di­kau­lio lû­þis.

Ki­ta svar­bi pa­to­lo­gi­ja, su­si­ju­si su re­ti­nuo­tais pro­ti­niais dan­ti­mis, yra gre­ti­mø dan­tø šak­nø re­zorb­ci­ja (tir­pi­mas), ku­rià su­ke­lia ne­tai­syk­lin­gai dygs­tan­tys pro­ti­niai dan­tys, be­si­re­mian­tys á ant­ro krû­mi­nio dan­ties šak­nis. Nors ankš­tos kai­my­nys­tës su­kel­tos in­di­ka­ci­jos pa­si­tai­ko re­tai, odon­to­lo­gai per­spë­ja, kad rei­kë­tø áver­tin­ti pro­ti­niø dan­tø san­ty­ká su gre­ti­mo dan­ties šak­ni­mis ar ga­li­mà ki­to­kio pa­to­lo­gi­nio pro­ce­so pra­dþià.

Vi­siš­kai re­ti­nuo­ti dan­tys, kai në­ra pa­to­lo­gi­jos po­þy­miø, daþ­niau­siai pa­lie­ka­mi ste­bë­ti, nes jø ša­li­ni­mas daþ­niau­siai yra su­dë­tin­gas, tad ir komp­li­ka­ci­jø ri­zi­ka yra di­des­në uþ ga­li­mos pa­to­lo­gi­jos at­si­ra­di­mo ri­zi­kà.

Odon­to­lo­gai vie­na­reikš­miš­kai re­ko­men­duo­ja rau­ti vi­siš­kai, bet ne­tai­syk­lin­gai iš­dy­gu­sius pro­ti­nius dan­tis, jei­gu jie yra iš­dy­gæ krei­vai ir kal­bant ar kram­tant nuo­lat þa­lo­ja minkš­tuo­sius au­di­nius. Daþ­niau­siai vir­šu­ti­nis pro­ti­nis dan­tis re­mia­si á þan­do glei­vi­næ ir taip smar­kiai jà trau­muo­ja, kad jo­je ga­li at­si­ver­ti opos. Ta­da sa­vo juo­dà dar­bà ima dirb­ti mik­ro­bai. Blo­giau­sia tai, kad to­kias ope­les la­bai sun­ku uþ­gy­dy­ti, o jei­gu jos ir uþ­gy­ja, daþ­niau­siai su­si­for­muo­ja ran­di­nis au­di­nys, ku­ris ir vël trau­muo­ja­mas. Nuo­la­ti­nës glei­vi­nës trau­mos yra ne­pap­ras­tai pa­vo­jin­gos – to­kio­mis ap­lin­ky­bë­mis ne­re­tai pra­de­da for­muo­tis ávai­rûs da­ri­niai.

Be gai­les­èio rei­kë­tø ša­lin­ti ir tuos pro­ti­nius dan­tis, ku­rie dël sa­vo pa­dë­ties yra sun­kiai priei­na­mi ir jø ne­pa­vyks­ta ge­rai nu­va­ly­ti, o tai ga­li lem­ti blo­gà bur­nos kva­pà ar nuo­la­ti­ná uþ­de­gi­mà. Taip pat ne­dve­jo­ki­te odon­to­lo­gø re­ko­men­da­ci­jo­mis iš­rau­ti pro­ti­nius dan­tis, ku­riø neá­ma­no­ma ko­ky­biš­kai plom­buo­ti ar pro­te­zuo­ti dël sun­kaus pa­sie­kia­mu­mo ar­ba kai pro­ti­niai dan­tys truk­do at­lik­ti nor­ma­lius apa­ti­nio þan­di­kau­lio ju­de­sius.

Vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti neá­ma­no­ma

Jei pro­ti­niai dan­tys yra vi­siš­kai ir tai­syk­lin­gai iš­dy­gæ dan­tø lan­ke, vir­šu­ti­nis pro­ti­nis dan­tis kon­tak­tuo­ja su apa­ti­niu, juos su­pa svei­kos dan­te­nos ir jie ga­li vi­sa­ver­tiš­kai da­ly­vau­ti kram­tant, o jø va­ly­mas dan­tø še­pe­të­liu ar tarp­dan­èiø siû­lu në­ra su­dë­tin­gas, tai ne­rei­ka­lin­gas joks gy­dy­mas ar ste­bë­ji­mas. To­kius dan­tis rei­kë­tø iš­sau­go­ti, nes jø ga­li pri­reik­ti kaip at­ra­mos pro­te­zuo­jant.

Sku­bë­ti ša­lin­ti pro­ti­niø dan­tø, anot odon­to­lo­gø, ne­ver­të­tø ir tuo­met, kai jø ge­ra for­ma ir dy­dis, yra iš­dy­gæ tai­syk­lin­gai dan­tø lan­ke, o ša­lia esan­tys krû­mi­niai dan­tys stip­riai pa­þeis­ti ar jø vi­sai në­ra. Ne­te­kus pir­mo­jo krû­mi­nio dan­ties, ant­ra­sis krû­mi­nis dan­tis or­to­don­ti­nio gy­dy­mo me­tu ga­li bû­ti pri­trauk­tas á ne­tek­to pir­mo­jo krû­mi­nio vie­tà, o pro­ti­nis dan­tis – á ant­ro­jo krû­mi­nio dan­ties vie­tà. Tai pa­dë­tø iš­veng­ti pro­te­za­vi­mo. Ne­te­kus ant­ro­jo krû­mi­nio dan­ties, pro­ti­nis dan­tis daþ­nai pa­ts pa­slen­ka á lais­và vie­tà, šiek tiek pa­virs­da­mas á de­fek­to pu­sæ. Tuo­met or­to­don­tams be­lie­ka pa­tai­sy­ti jo kryp­tá ir pa­cien­tas iš­ven­gia pro­te­za­vi­mo. Pro­ti­niai dan­tys, esant vi­siems krû­mi­niams dan­tims, or­to­don­tiš­kai ne­tie­si­na­mi.

Or­to­don­ti­nio gy­dy­mo ir pro­fi­lak­ti­kos tiks­lu ga­li bû­ti re­ko­men­duo­ja­ma rau­ti ne­dy­gu­sius ar be­dygs­tan­èius pro­ti­nius dan­tis, ypaè apa­ti­nia­me þan­di­kau­ly­je, dël ga­li­mo apa­ti­niø kan­dþiø su­si­grû­di­mo. Jei dygs­tan­èio pro­ti­nio dan­ties kryp­tis yra ne­tai­syk­lin­ga, jis ga­li su­kur­ti spau­di­mo jë­gà prie­ki­niams dan­tims ir juos su­grûs­ti. Kar­tais to­kiu at­ve­ju ša­li­na­mos net pro­ti­niø dan­tø uþuo­maz­gos paaug­liams.

Jei­gu vis dël­to kar­tu su odon­to­lo­gu nu­ta­rë­te gy­dy­ti pro­ti­nius dan­tis, svar­bu þi­no­ti, kad daþ­niau­siai yra áma­no­mas tik ne­di­de­liø pa­þei­di­mø gy­dy­mas. Pro­ti­niø dan­tø šak­nø ko­ky­biš­kas gy­dy­mas, juo la­biau per­gy­dy­mas, anot odon­to­lo­gø, be­veik vi­sais at­ve­jais yra neá­ma­no­mas ir ne­tiks­lin­gas, to­kio gy­dy­mo pro­gno­zë yra blo­ga. Kar­tais gy­dy­mas pa­si­ren­ka­mas tik kaip lai­ki­nas spren­di­mas ar­ba kai sie­kia­ma nu­mal­šin­ti skaus­mà, jei ro­vi­mas dël pa­cien­to bûk­lës ar ki­tø svar­biø ap­lin­ky­biø bû­tø per daug ri­zi­kin­gas.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Ko­vo 24-àjà mi­ni­ma Pa­sau­li­në tu­ber­ku­lio­zës die­na. Res­pub­li­ki­nës Šiau­liø li­go­ni­nës fi­lia­lo Tu­ber­ku­lio­zës ir plau­èiø li­gø li­go­ni­nës di­rek­to­rius Al­gir­das Gau­rons­kis sa­ko, kad ser­ga­mu­mas šia pa­vo­jin­ga gy­vy­bei li­ga ma­þë­ja – per de­šimt­me­tá Lie­tu­vo­je tu­ber­ku­lio­zës at­ve­jø nu­sta­ty­ta ko­ne per­pus ma­þiau.

Jei li­go­ni­në­je be­si­gy­dan­tis tu­ber­ku­lio­zæ as­muo ne­siel­gia at­sa­kin­gai – sa­va­va­liš­kai pa­lie­ka gy­dy­mo ástai­gà, ima var­to­to al­ko­ho­lá ir ne­be­ge­ria pri­va­lo­mø vais­tø, jo ieš­ko­ma. Slau­gy­to­jos jam skam­bi­na, vyks­ta ieš­ko­ti á na­mus, ieš­ko­ma ir pra­šant po­li­ci­jos pa­gal­bos. Su­ras­tas ser­gan­ty­sis nu­ve­þa­mas á Aly­taus tu­ber­ku­lio­zës li­go­ni­næ pri­vers­ti­nai gy­dy­ti.

Ri­zi­ka – jei nu­si­lpæs imu­ni­te­tas

Spau­do­je ret­kar­èiais pa­si­ro­do po­li­ci­jos pra­ne­ši­mø ir ieš­ko­mø nuo bû­ti­no­jo gy­dy­mo be­si­slaps­tan­èiø as­me­nø fo­tog­ra­fi­jø. Nors ne­skel­bia­ma, dël ko­kios li­gos þmo­gus ieš­ko­mas, ne pa­slap­tis, kad jis ser­ga at­vi­ra tu­ber­ku­lio­zës for­ma ir sà­þi­nin­gai ne­si­gy­do. Toks þmo­gus yra pa­vo­jin­gas ap­lin­ki­niams – ga­li juos uþ­krës­ti dar­be, na­muo­se, mo­kyk­lo­je, ba­sei­ne ar ki­tur, tad já bû­ti­na izo­liuo­ti. At­vi­ra tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­tis þmo­gus per me­tus ga­li uþ­krës­ti 30 svei­kø.

Tu­ber­ku­lio­zës bak­te­ri­jà 1882 m. ko­vo 24-àjà at­ra­do gy­dy­to­jas Ro­ber­tas Ko­chas. Daug me­tø pa­cien­tai bu­vo gy­do­mi ápras­tais vais­tais ir du më­ne­sius bu­vo nu­sta­ti­në­ja­ma, ar bak­te­ri­jos jiems neats­pa­rios. Da­bar daug kas pa­si­kei­të.

„Li­go­niai Lie­tu­vo­je gy­do­mi ly­giai to­kiais pat vais­tais kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, o tu­ri­ma pa­ti mo­der­niau­sia áran­ga lei­dþia li­gà nu­sta­ty­ti vos per po­rà va­lan­dø“, – sa­ko Tu­ber­ku­lio­zës ir plau­èiø li­gø li­go­ni­nës di­rek­to­rius Al­gir­das Gau­rons­kis.

Per­nai uþ 100 tûkst. Lt šiau­lie­èiai ási­gi­jo Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos 2010 m. ap­ro­buo­tà mo­le­ku­li­nio ty­ri­mo apa­ra­tà, ku­riuo bak­te­ri­ja nu­sta­to­ma per dvi va­lan­das. Apa­ra­tu nu­sta­to­mas ir at­spa­ru­mas vais­tams, tad li­go­niai iš­syk ima­mi gy­dy­ti efek­ty­viai“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Tu­ber­ku­lio­ze daþ­niau­siai su­ser­ga­ma nu­si­lpus imu­ni­te­tui.

A. Gau­rons­kis sa­ko, jog ne­la­bai ti­kë­ti­na, kad at­vi­ra tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­tis þmo­gus uþ­krës ap­lin­ki­nius nu­si­èiau­dë­jæs au­to­bu­se, ta­èiau uþ­si­krës­ti la­biau­siai ri­zi­kuo­ja tie, su ku­riais li­go­nis nuo­lat kon­tak­tuo­ja ir ku­riø imu­ni­te­tas yra nu­si­lpæs.

Pras­èiau­sia yra ser­gan­èiø ÞIV ir AIDS, rû­kan­èiø, ne­sai­kin­gai var­to­jan­èiø al­ko­ho­lá ir ser­gan­èiø cuk­ri­niu dia­be­tu þmo­niø imu­ni­në sis­te­ma.

Gy­dy­to­jas tei­gia, kad tu­ber­ku­lio­zë pa­gy­do­ma. Pa­sau­ly­je mi­li­jo­nai þmo­niø gy­do­si ir pa­sveiks­ta, ta­èiau áveik­ti šià li­gà rei­ka­lin­gos ir me­di­kø, ir pa­èiø pa­cien­tø pa­stan­gos.

Tu­ber­ku­lio­zë gy­do­ma ne trum­piau nei še­šis më­ne­sius. Li­go­nis vais­tus tu­ri ger­ti re­gu­lia­riai ir ga­na il­gai pa­gal gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mus, net jei sa­vi­jau­ta pa­ge­rë­jo anks­èiau. Li­gos ei­gà le­mia ne tik in­di­vi­dua­lus at­spa­ru­mas, bet ir ser­gan­èio­jo am­þius, gy­ve­ni­mo sà­ly­gos. Nut­rau­kus gy­dy­mà, bak­te­ri­jos tam­pa at­spa­rios vais­tams, tad gy­dy­mas uþ­trun­ka daug il­giau ir kai­nuo­ja dau­giau.

Per­nai Šiau­liuo­se bu­vo trys pa­cien­tai, ven­gian­tys gy­dy­tis, tad jiems, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos in­fek­ci­niø li­gø ásta­ty­mu, bu­vo pri­tai­ky­tas pri­vers­ti­nis gy­dy­mas ir izo­lia­vi­mas Aly­taus tu­ber­ku­lio­zës li­go­ni­në­je.

Ak­ci­ja li­gai nu­sta­ty­ti

Mi­në­da­mi Pa­sau­li­næ tu­ber­ku­lio­zës die­nà, Šiau­liø tu­ber­ku­lio­zës ir plau­èiø li­gø li­go­ni­nës me­di­kai ren­gia ak­ci­jà vie­no­je Šiau­liø ra­jo­no kai­miš­kø­jø se­niû­ni­jø. Jos gy­ven­to­jai bus kvie­èia­mi at­vyk­ti á Šiau­liø tu­ber­ku­lio­zës ir plau­èiø li­gø li­go­ni­næ ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti dël tu­ber­ku­lio­zës.

Sun­kiai vaikš­tan­èius, pa­gy­ve­nu­sius as­me­nis ap­lan­kys li­go­ni­nës slau­gy­to­jos ir paims më­gi­niø pa­vyz­dþius iš­tir­ti.

„Pap­ras­tai iš šim­to ty­ri­mø vie­na­me li­ga ran­da­ma, – tei­gë A. Gau­rons­kis. – Svar­biau­sia lai­ku diag­no­zuo­ti ir iš­gy­dy­ti kiek­vie­nà pa­cien­tà, ku­riam diag­no­zuo­ta tu­ber­ku­lio­zë.“

Jei jus var­gi­na bend­ras silp­nu­mas, nuo­var­gis, du­su­lys, krin­ta svo­ris, va­ka­rais karš­èiuo­ja­te, o nak­ti­mis pra­kai­tuo­ja­te, kreip­ki­tës á gy­dy­to­jus, nes tai ga­li bû­ti tu­ber­ku­lio­zës po­þy­miai. Net ir mi­në­tø ne­ga­la­vi­mø ne­jau­èiant, bû­ti­na kar­tà per me­tus pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti dël tu­ber­ku­lio­zës.

Tu­ber­ku­lio­zës at­ve­jø ša­ly­je su­ma­þë­jo ko­ne per­pus. 1998-ai­siais jø bu­vo 3200, o per­nai – 1899. Per­nai tu­ber­ku­lio­zei gy­dy­ti vals­ty­bë iš­lei­do 50 mln. Lt, t. y. 1,1 pro­c. biu­dþe­to.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

„Per sa­vo is­to­ri­jà esa­me pa­sie­kæ neá­ti­kë­ti­nø da­ly­kø – iš­mo­ko­me nu­sta­ty­ti DNR, pa­kei­të­me upiø kryp­tis, ávei­kë­me þe­mës trau­kà, ta­èiau nie­kaip neás­ten­gia­me áveik­ti trau­kos ta­ba­kui, kas­met nu­þu­dan­èiam apie 8 mln. pa­sau­lio þmo­niø“, – sa­ko Tu­ber­ku­lio­zi­nës ir plau­èiø li­gø li­go­ni­nës di­rek­to­rius, gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas Al­gir­das Gau­rons­kis.

Epi­de­mi­ja, siau­èian­ti vi­sa­me pa­sau­ly­je

1496 m. Ko­lum­bas, gráþ­da­mas iš sa­vo ant­ro­sios eks­pe­di­ci­jos, par­ga­be­no á Eu­ro­pà iš­dþio­vin­tø ta­ba­ko la­pø, skir­tø rû­ky­ti. Nep­raë­jus në šimt­me­èiui, ta­ba­kas pra­dë­tas au­gin­ti Bel­gi­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Ang­li­jo­je. Tuo me­tu ti­kë­ta, kad jis tu­ri gy­do­mø­jø sa­vy­biø, tad bû­da­vo daþ­nai re­ko­men­duo­ja­mas mig­re­nai gy­dy­ti. Pran­cû­zi­jos ka­ra­liaus rû­muo­se juo ban­dy­ta gy­dy­ti dan­tø skaus­mà, skran­dþio su­tri­ki­mus, kau­lø lau­þy­mo po­jû­èius, per­ša­li­mà ir net ast­mà. Gy­do­mà­já ta­ba­ko po­vei­ká li­go­niai ban­dy­da­vo pa­jus­ti já uos­ty­da­mi, kram­ty­da­mi, rû­ky­da­mi. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais ta­ba­ko duo­da­vo kiek­vie­nam ka­rei­viui ti­kint, kad jis di­di­na drà­sà. Il­gai­niui rû­ky­mas ta­po tur­tin­gø þmo­niø ma­dos da­ly­ku, šau­naus, ne­rû­pes­tin­go, sti­lin­go gy­ve­ni­mo at­ri­bu­tu. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vis dau­giau mo­te­rø pra­dë­jo rû­ky­ti. Prie rû­ky­mo pro­pa­ga­vi­mo pri­si­dë­jo ir te­le­vi­zi­ja bei ki­no fil­mai – tei­gia­mø he­ro­jø rû­ky­mas ek­ra­ne at­ro­dë sek­ti­nu pa­vyz­dþiu. Ta­ba­ko rek­la­ma pra­dë­ta ri­bo­ti ásta­ty­mais tik prieš ke­lis de­šimt­me­èius.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, rû­ko apie 1,1 mlrd. pa­sau­lio gy­ven­to­jø. Iš­si­vys­èiu­sio­se ša­ly­se ta­ba­ko su­rû­ko­ma vis ma­þiau – Va­ka­rø Eu­ro­pos ir JAV ša­ly­se rû­ko 24-30 pro­c., o be­si­vys­tan­èio­se ir kai ku­rio­se Ry­tø Eu­ro­pos ša­ly­se rû­ka­liø yra dau­giau nei 50 pro­c. „JAV rû­kan­tis gy­dy­to­jas yra re­te­ny­bë, o be­si­vys­tan­èio­se pa­sau­lio ša­ly­se rû­ko iki 60 pro­c. gy­dy­to­jø vy­rø ir iki 16 pro­c. gy­dy­to­jø mo­te­rø“, – sa­ko me­di­kas.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je kas­dien rû­ko apie 45 pro­c. vy­rø ir apie 15 pro­c. mo­te­rø. Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus vis dau­giau rû­ko jau­nø – 25-29 me­tø – mo­te­rø. La­biau­siai rû­ky­mas pa­pli­tæs Tau­ra­gës ap­skri­ty­je (27,4 pro­c.), dau­giau­sia rû­kan­èiø mo­te­rø – Klai­pë­dos ap­skri­ty­je (12,5 pro­c.).

Pa­ra­dok­sas – pa­sku­ti­nis pa­smer­kø­jø mir­ti no­ras daþ­niau­siai bû­da­vo su­rû­ky­ti ci­ga­re­tæ. Carlos PAES nuotr.

Kad rû­ky­mas þu­do, þi­no vi­si

Ci­ga­re­tës grie­bia­mës trium­fo aki­mir­kà, kai mums ge­ra ir jau­èia­mës lai­min­gi. Jos grie­bia­mës, kai mums sun­ku, kai jau­èia­mës pa­var­gæ ir vie­ni­ši. Pa­ra­dok­sas – pa­sku­ti­nis pa­smer­kø­jø mir­ti no­ras daþ­niau­siai bû­da­vo su­rû­ky­ti ci­ga­re­tæ. „Þmo­nës mëgs­ta rû­ky­ti. Nors kiek­vie­nas pui­kiai þi­no, kad tai ken­kia svei­ka­tai, ta­èiau tik ne­dau­ge­lis rû­ka­liø iš tik­rø­jø su­vo­kia, ko­ká pa­vo­jø ke­lia mels­vas ci­ga­re­tës dû­me­lis, – ti­ki­na gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas. – Pag­rin­di­në su­de­da­mo­ji ta­ba­ko da­lis ni­ko­ti­nas në­ra vien tik pa­pras­ta nar­ko­ti­në me­dþia­ga. Moks­li­nin­kø nuo­mo­ne, tai pa­ts bai­siau­sias þmo­ni­jos nuo­das. Uþt­rau­kus dû­mà, ni­ko­ti­nas la­bai grei­tai re­zor­buo­ja­si plau­èiø ka­pi­lia­ruo­se ir per ke­lias se­kun­des pa­sie­kæs cent­ri­næ ner­vø sis­te­mà su­þa­di­na ner­vø im­pul­sus, dël ku­riø or­ga­niz­me pra­si­de­da to­li gra­þu ne svei­ka­tos nau­dai vyks­tan­tys po­ky­èiai. Jau XVI a. me­di­kai pa­ste­bë­jo, kad rû­ka­liø la­vo­nø vi­daus or­ga­nai iš­tep­ti „kaþ­kuo gli­èiu ir juo­du“. Da­bar në na­be­jo­ja­ma, kad në­ra to­kios kû­no da­lies, ku­rios nei­gia­mai ne­veik­tø rû­ky­mas.“

Kad rû­ky­mas þu­do, kirs­da­mas per plau­èius, ma­no­ma to­dël, kad rû­ky­mo po­vei­kis plau­èiams ga­në­ti­nai aki­vaiz­dus – tai ir dû­mas, ákve­pia­mas á plau­èius, ir ry­ti­nis ko­su­lys su skrep­liais, ir du­su­lys li­pant laip­tais. „Ta­ba­ko dû­muo­se esan­èios nuo­din­gos me­dþia­gos plau­èiuo­se kar­tu su bron­chø glei­vë­mis su­da­ro kli­jin­gus mi­ši­nius, va­di­na­mus ta­ba­ko der­vo­mis, ku­rios nu­së­da bron­chuo­se. Der­vos pa­den­gia bron­chus ir plau­èius pa­na­šiai kaip suo­dþiai ka­mi­no vi­dø. Su­rû­kant 20 ci­ga­re­èiø per die­nà, per me­tus á plau­èius nu­gu­la apie 210 g, t. y. stik­li­në der­vø, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­jas. – Pra­dë­jus rû­ky­ti ci­ga­re­tes, ku­rio­se ma­þiau der­vø,  pa­pras­tai nie­ko ne­lai­mi­ma, rû­ky­mo þa­la ne­su­ma­þë­ja, nes tuo­met daþ­niau­siai dû­mas stip­riau átrau­kia­mas á plau­èius ir il­giau juo­se pa­lai­ko­mas. Tie­sa, jei­gu rû­ky­da­mi ge­ria­te vi­ta­mi­nus ti­kë­da­mie­si, kad su­ma­þin­si­te ke­lia­mà ta­ba­ko pa­vo­jø svei­ka­tai, itin klys­ta­te. Ci­ga­re­tës neut­ra­li­zuo­ja su mais­tu gau­na­mus vi­ta­mi­nus, tad ne vel­tui jos va­di­na­mos „vi­ta­mi­nø þu­di­kë­mis“.

Neg­ráþ­ta­ma þa­la plau­èiams

„75 pro­c. kvë­pa­vi­mo sis­te­mos li­gø sie­ja­ma su rû­ky­mu“, – sa­ko gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas ir pa­tvir­ti­na, kad rû­ky­mas pa­þei­dþia bron­chus ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar rû­ko­ma ak­ty­viai, ar pa­sy­viai. Pa­sy­vus rû­ky­mas ati­tin­ka 0,1-2 ci­ga­re­tes, su­rû­ky­tas per die­nà. Jis itin ken­kia vai­kams. Pa­sy­vus rû­ky­mas yra anks­ty­vo švokš­ti­mo vai­kys­të­je, bron­chi­nës ast­mos ir pa­di­dë­ju­sio bron­chø jaut­ru­mo at­si­ra­di­mo prie­þas­tis. Kuo dau­giau vai­kas vei­kia­mas pa­sy­vaus rû­ky­mo, tuo di­des­në ti­ki­my­bë, kad jis sirgs obst­ruk­ci­niu bron­chi­tu, pneu­mo­ni­ja ar­ba jam anks­ti iš­si­vys­tys bron­chø hi­pe­rak­ty­vu­mas.

Neiš­ven­gia­ma il­ga­lai­kio re­gu­lia­raus rû­ky­mo pa­sek­më – lë­ti­nis bron­chi­tas. Ci­ga­re­èiø dû­mai su­ke­lia bron­chø sie­ne­lës su­sto­rë­ji­mà, glei­ves ga­mi­nan­èiø liau­ku­èiø iš­ve­šë­ji­mà, jø pa­gau­së­ji­mà, bron­chø spin­dþio su­siau­rë­ji­mà. Il­gai­niui pa­vei­kia­mi net pa­tys smul­kiau­si bron­chai.

Ar esa­te ma­tæ þmo­niø, ku­rie tu­ri vi­sà lai­kà ne­šio­tis de­guo­nies ba­lio­në­lius? Dau­ge­lis jø ser­ga plau­èiø em­fi­ze­ma, nes il­ga­lai­kis plau­èiø ven­ti­lia­ci­jos su­tri­ki­mas sà­ly­go­ja ne­gráþ­ta­mus plau­èiø au­di­nio po­ky­èius, to­dël su­ma­þë­ja plau­èiø au­di­nio elas­tin­gu­mas, kvë­puo­ja­ma­sis pa­vir­šius, gy­vy­bi­nis plau­èiø tû­ris ir iš­si­vys­to kvë­pa­vi­mo ne­pa­kan­ka­mu­mas – iš­kvë­pi­mo jë­ga tiek su­si­lpnë­ja, kad li­go­nis ne­ga­li ne­tgi uþ­pûs­ti þva­kës ar deg­tu­ko.

Rû­ky­mas yra pa­grin­di­në lë­ti­nës obst­ruk­ci­nës plau­èiø li­gos prie­þas­tis. „94 pro­c. as­me­nø, ku­rie su­rû­ky­da­vo po 20 ci­ga­re­èiø per die­nà, skro­di­mo me­tu nu­sta­ty­ti al­veo­liø pa­þei­di­mai. 90 pro­c. ne­rû­kan­èiø­jø to­kiø pa­þei­di­mø iš­vis ar­ba be­veik në­ra“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Ci­ga­re­èiø dû­muo­se yra dau­giau nei 40 kan­ce­ro­ge­nø, t. y. vë­þá su­ke­lian­èiø me­dþia­gø. Ri­zi­kos laips­nis su­si­rgti plau­èiø vë­þiu tie­sio­giai pri­klau­so nuo su­rû­ko­mø per die­nà ci­ga­re­èiø skai­èiaus ir rû­ky­mo truk­mës. Bu­vi­mas pri­rû­ky­to­je ap­lin­ko­je apie du kar­tus pa­di­di­na ti­ki­my­bæ su­si­rgti plau­èiø vë­þiu, pa­ly­gin­ti su vi­sai ne­rû­kan­èiais þmo­në­mis. Nus­ta­ty­ta, kad nuo in­ten­sy­vaus rû­ky­mo pra­dþios iki to lai­ko, kai su­ser­ga­ma plau­èiø vë­þiu, praei­na vi­du­ti­niš­kai 20-30 me­tø. Da­bar vis daþ­niau plau­èiø vë­þiu ser­ga ir mo­te­rys, nes jos pra­dë­jo kur kas dau­giau rû­ky­ti.

Nu­ga­lë­ti ar bû­ti nu­ga­lë­tam?

Áver­ti­næ svei­ka­tos pro­ble­mas, dau­ge­lis rû­ka­liø tvir­ti­na, kad ne­bep­ra­dë­tø rû­ky­ti, jei ga­lë­tø at­suk­ti lai­kà. De­ja, vis dar ne­þi­no­ma, kaip iš­si­vys­to pri­klau­so­my­bë ni­ko­ti­nui. „Tik 5-10 pro­c. ge­rian­èiø­jø tam­pa al­ko­ho­li­kais, tik 30 pro­c. pa­ban­dþiu­siø­jø he­roi­no tam­pa nar­ko­ma­nais, ta­èiau net 70 pro­c. pa­ban­dþiu­siø­jø ci­ga­re­tës tam­pa rû­ka­liais, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­jas. – Tas, ku­ris dau­giau ne­be­no­ri ri­zi­kuo­ti sa­vo svei­ka­ta, tu­ri vie­nin­te­læ išei­tá – mes­ti rû­ky­ti, ta­èiau net ir me­tus pa­vo­jus svei­ka­tai, de­ja, neiš­nyks. Se­niems rû­ka­liams ga­li pri­reik­ti net 15 me­tø, kad jø nua­lin­tas or­ga­niz­mas at­si­gau­tø. De­ja, ne vi­sas rû­kant at­si­ra­du­sias li­gas ga­li­ma iš­gy­dy­ti, to­dël la­bai svar­bu dar prieš grie­bian­tis ci­ga­re­tës pa­gal­vo­ti, ar iš tie­sø esa­te tik­ras dël sa­vo pa­si­rin­ki­mo.“

Ci­ga­re­të­je yra apie 4000 che­mi­niø me­dþia­gø. Kai ku­rios jø mums yra pui­kiai þi­no­mos ar net nau­do­ja­mos bui­ty­je:

* ace­to­nas – na­gø la­ko va­lik­lis, da­þø skie­dik­lis,

* amo­nia­kas – tua­le­to va­lik­lis,

* van­de­ni­lio cia­ni­das – nuo­dai,

* kad­mis – au­to­mo­bi­liø aku­mu­lia­to­riø skys­tis,

* DDT – in­sek­ti­ci­das,

* me­ta­no­lis – ra­ke­tø ku­ras,

* naf­ta­li­nas – nuo­dai,

* ni­ko­ti­nas – nar­ko­ti­në me­dþia­ga,

* stea­ri­no rûgš­tis – nau­do­ja­ma ga­mi­nant þva­kes,

* tol­ve­nas – pra­mo­ni­nis tir­pik­lis,

* fe­no­lis – de­zin­fe­kuo­jan­ti me­dþia­ga,

* for­ma­li­nas – nau­do­ja­mas la­bo­ra­to­ri­jo­se or­ga­nams kon­ser­vuo­ti.

Lau­ra AUK­SAI­TY­TË

Kas­dien mû­sø imu­ni­në sis­te­ma gi­na or­ga­niz­mà nuo uþ­terš­tu­mo ir nei­gia­mo ap­lin­kos po­vei­kio. Ta­èiau ar þi­no­me, kad ji ga­li iš­gy­dy­ti ir ap­sau­go­ti or­ga­niz­mà nuo dau­ge­lio li­gø? Kad imu­ni­në sis­te­ma ge­rai funk­cio­nuo­tø, spe­cia­lis­tai pa­ta­ria va­ly­ti or­ga­niz­mà.

Spe­cia­laus apa­ra­to dë­ka ter­ša­lai iš or­ga­niz­mo ga­li bû­ti ša­li­na­mi ir per pë­dø po­ras. „Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.

Tei­sin­gai kvë­puo­ti – tei­sin­gai gy­ven­ti

„Prieš jus – vi­siš­kai nau­jas þmo­gus“, – sa­ko kny­gos „Pri­gim­ti­nis kvë­pa­vi­mas“ au­to­rë Da­nu­të Ja­nuš­kie­në. Mo­te­ris tei­gia iš­va­liu­si or­ga­niz­mà nuo emo­ci­niø ir fi­zi­niø ter­ša­lø bû­tent kvë­puo­da­ma. Da­bar jos, su­lau­ku­sios 67-eriø me­tø, plau­èiø tû­ris kaip ke­tu­rias­de­šimt­me­tës, o bio­lo­gi­nis am­þius – kaip 22-ejø mo­ters. Tei­sin­gà kvë­pa­vi­mà ji lai­ko vais­tu nuo vi­sø li­gø ir sa­ko, kad kvë­puo­ti, reiš­kia, gy­ven­ti. O tei­sin­gai kvë­puo­ti – tei­sin­gai gy­ven­ti.

Nuo kvë­pa­vi­mo pri­klau­so gy­ve­ni­mo ko­ky­bë, nes oras – gy­vy­bës šal­ti­nis. Be mais­to ga­li­me iš­gy­ven­ti 40 die­nø, be van­dens – pen­kias, be sau­lës – la­bai il­gai, o be oro ga­li­me iš­bû­ti vos tris mi­nu­tes. Kvë­puo­da­mas þmo­gus iš­ski­ria 70 pro­c. me­dþia­gø apy­kai­tos pro­duk­tø. Prieš tûks­tan­èius me­tø to­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se ávai­rios kvë­pa­vi­mo tech­ni­kos bu­vo nau­do­ja­mos dva­si­nei ir fi­zi­nei svei­ka­tai gy­dy­ti.

Pa­sak D. Ja­nuš­kie­nës, me­tams bë­gant þmo­gui kvë­puo­ti da­ro­si vis sun­kiau. Jei þmo­gus pri­pra­tæs kvë­puo­ti gi­liai, va­di­na­si, prii­ma vis­kà, kà duo­da gy­ve­ni­mas. Bet pa­te­kæs á ne­ma­lo­nias si­tua­ci­jas pa­ti­ria skaus­mà ir kan­èias, ne­no­ri jø priim­ti ir, su­lai­ky­da­mas kvë­pa­vi­mà, pa­sà­mo­nin­gai nu­ker­ta gy­vy­bi­ná srau­tà. Taip iš­gy­ve­na ma­þiau skaus­mo ir kan­èios, bet kvë­pa­vi­mas da­ro­si pa­vir­šu­ti­niš­kas, plau­èiø tû­ris vis ma­þë­ja, gau­na ma­þiau gy­vy­bi­nës ener­gi­jos.

D. Ja­nuš­kie­në su­gal­vo­jo sa­vo kvë­pa­vi­mo me­to­di­kà, ku­rià su­lie­tu­vi­no ir neo­fi­cia­lia pa­va­di­no pri­gim­ti­niu kvë­pa­vi­mu. Pas­ta­rà­já ji sie­ja su lie­tu­vy­bës iš­ta­ko­mis, pa­go­ny­be. „Iš­ban­dþiau jo­gà, bu­vau bu­dis­të, bet po ku­rio lai­ko su­pra­tau, kad man rei­kia pa­go­ny­bës. Mes dar þi­no­me pa­go­niš­kø pra­kti­kø li­ku­èius – pir­tis, sû­py­nes, su­tar­ti­nes. Pir­ty­se per odà iš­va­lo­me or­ga­niz­mà, su­pda­mie­si iš­va­lo­me kau­lus nuo kal­kiø, o dai­nuo­da­mi su­tar­ti­nes gau­na­me di­de­lá ener­ge­ti­ná po­vei­ká. Net mant­ros to­kio po­vei­kio ne­tu­ri, ko­ká duo­da su­tar­ti­nës“, – sa­ko D. Ja­nuš­kie­në.

Tas pa­ts vyks­ta ir gro­jant pu­èia­mai­siais inst­ru­men­tais ar net juo­kian­tis, bet þmo­gus ne­ga­li nuo­lat rau­do­ti, juok­tis, dai­nuo­ti ar pûs­ti dû­dà ar bent ba­lio­nà. Uþ­ten­ka iš vi­sø šiø veiks­niø iš­skir­ti pa­tá svar­biau­sià – kvë­pa­vi­mà – tai, kà þmo­gus da­ro nuo­lat. O jei­gu lai­ky­da­mas uþ dan­tø lie­þu­vá (liau­dies iš­min­tis kaip tik taip ir pa­ta­ria da­ry­ti) þmo­gus kaups ener­gi­jà, taip bus ge­riau, taip di­din­si­me svei­ka­tos at­sar­gas. Juk jau­nys­tæ ir svei­ka­tà leng­viau iš­sau­go­ti ne­gu su­si­grà­þin­ti.

Ga­lin­gas emo­ci­jø ener­gi­jø pro­ver­þis yra ir rau­da. Kar­tu su gi­lu­mi­niu kvë­pa­vi­mu ji at­pa­lai­duo­ja plau­èius, nui­ma spaz­mus. Vai­kams tai leng­vai pa­vyks­ta, o suau­gu­sie­siems jau sun­kiau. Rau­dant pa­si­kûk­èio­jant trûk­èio­ja pe­èiai. Kas­kart pa­si­kûk­èio­jant iš­stu­mia­mi oro li­ku­èiai, po to stai­ga gi­liai ákve­pia­ma. Rau­da pa­leng­vi­na vi­di­næ bû­se­nà.

Gi­liai kvë­puo­jant pro no­sá, stu­bu­ru ima lais­vai te­kë­ti ener­gi­ja. Jei ko­kià nors kû­no vie­tà skau­da, reiš­kia, ten ne­pra­te­ka ener­gi­ja. Pa­sak D. Ja­nuš­kie­nës, jei þmo­gus kas­dien dvi­de­šimt kar­tø gi­liai ákvëps ir iš­kvëps, taip su­ma­þins da­lá emo­ci­niø ir ener­ge­ti­niø trik­dþiø. No­rint pa­tir­ti vi­sà va­ly­mo­si pro­ce­sà, rei­kia per die­nà nors 45 mi­nu­tes skir­ti šiam kvë­pa­vi­mo bû­dui. „Gi­liai kvë­puo­da­mas þmo­gus uþ­mez­ga ry­šá su sa­vo esa­ti­mi ir iš ten atei­na at­sa­ky­mai á vi­sus klau­si­mus. Pri­gim­ti­nio kvë­pa­vi­mo dë­ka at­si­da­ro èak­ros, þmo­gu­je uþ­si­ku­ria vi­di­në sau­lë. Sa­vo sie­là rei­kia pri­þiû­rë­ti, kad ji neuþ­si­terš­tø“, – sa­ko pa­šne­ko­vë.

Ter­ša­lai iš­si­va­lo per pë­dø po­ras

Dau­giau nei dvie­jø šim­tø li­gø prie­þas­ti­mi moks­li­nin­kai lai­ko or­ga­niz­mo šar­mi­nës ir rûgš­ti­nës ter­pës dis­ba­lan­sà. Dël pa­di­dë­ju­sio or­ga­niz­mo rûgš­tin­gu­mo su­ser­ga­ma to­lia­re­gys­te, ka­ta­rak­ta, vë­þiu, os­teo­chond­ro­ze, art­ro­ze, ate­rosk­le­ro­ze, os­teo­po­ro­ze, hi­per­to­ni­ja, dia­be­tu ir ki­to­mis li­go­mis. Rûgš­tys ar­do kau­lus ir ken­kia inks­tams, rûgš­èio­je ter­pë­je dau­gi­na­si vi­ru­sai, gry­be­liai, bak­te­ri­jos.

Ja­po­nai jau se­niai at­ra­do, kaip or­ga­niz­me su­ba­lan­suo­ti rûgš­tis ir šar­mus pa­si­tel­kus apa­ra­tus, ku­rie vei­kia elekt­ro­li­zës prin­ci­pu. Ja­po­nø „Bio De­tox“ apa­ra­tu sëk­min­gai be­si­nau­do­jan­ti šiau­lie­të me­di­kë Li­li Mar­ge­vi­èie­në sa­ko be­va­ly­da­ma or­ga­niz­mà at­si­kra­èiu­si sà­na­riø bë­dø, ki­tø ne­ga­la­vi­mø. Be­si­va­lan­tiems or­ga­niz­mà su­si­re­gu­liuo­ja krau­jos­pû­dis, ima sëk­min­gai kris­ti svo­ris, nor­ma­li­zuo­ja­si cho­les­te­ro­lio kie­kis krau­jy­je ir kt.

Pa­sak L. Mar­ge­vi­èie­nës, pa­gal No­be­lio pre­mi­jos lai­më­ji­mus su­kur­ta pro­ce­dû­ra iš or­ga­niz­mo pa­ša­li­na tok­si­nus, bak­te­ri­jas ir šla­kus ne tik iš tam tik­rø or­ga­nø, bet ir iš kiek­vie­nos or­ga­niz­mo làs­te­lës. Tai imu­ni­nës sis­te­mos su­stip­ri­ni­mo te­ra­pi­ja, ku­ri iš­va­lo or­ga­niz­mà, su­teik­da­ma jam nau­jø jë­gø.

Re­zul­ta­tas – grei­tai pa­ge­rë­ju­si sa­vi­jau­ta, be to, at­ku­ria­mi svei­ka­tos re­zer­vai, iš­va­lo­ma oda ir su­ba­lan­suo­ja­ma ner­vø sis­te­ma. Or­ga­niz­mo va­ly­mo pro­ce­dû­ra pri­lygs­ta më­gi­ni­mui mai­tin­tis eko­lo­giš­ko­mis dar­þo­vë­mis, o tai, rei­kia pri­pa­þin­ti, da­bar yra ne­leng­vas uþ­da­vi­nys.

„Bio De­tox“ apa­ra­tu iš or­ga­niz­mo tok­si­nai ša­li­na­mi per ko­jø pë­dø po­ras – ko­jos ámer­kia­mos á van­dens vo­ne­læ. Mû­sø or­ga­niz­me yra ko­ne 100 pro­c. nei­gia­mø jo­nø. Pa­mer­kus ko­jas á vo­ne­læ, vei­kiant adap­te­riui, ku­ris sklei­dþia tei­gia­mus jo­nus, vyks­ta or­ga­niz­mo va­ly­mas. Da­lis su­si­dë­vë­ju­siø làs­te­liø, sun­kiø­jø me­ta­lø, rie­ba­lø, ne­šva­ru­mø, ku­rie bu­vo su­si­kau­pæ mû­sø or­ga­niz­me, per vie­nà pro­ce­dû­rà (30 min.) sau­giai pa­ša­li­na­ma. Taip pat at­ku­ria­mas su­nau­do­tos ener­gi­jos kie­kis. Tok­si­nai pa­si­ša­li­na iš or­ga­niz­mo á vo­ne­læ skir­tin­gø spal­vø pa­vi­da­lu ir pa­gal spal­và ga­li­ma spræs­ti apie at­ski­rø or­ga­nø su­tri­ki­mo bûk­læ.

Gel­to­na spal­va ro­do, kad va­lo­si inks­tai, šla­pi­mo, ly­ties sis­te­ma, ru­da – ke­pe­nys, tam­siai më­ly­na – krau­ja­gys­liø sis­te­ma. Ávai­riø spal­vø – juo­dos, bal­tos, rau­do­nos ar bliz­gan­èios – dë­mës ro­do, kad ša­li­na­mi tok­si­nai, sun­kie­ji me­ta­lai, trom­bai, cho­les­te­ro­lis.

Kaip apa­ra­tas vei­kia? Pa­sak L. Mar­ge­vi­èie­nës, mû­sø kû­nas yra elekt­ros­ta­tiš­kai lai­dus or­ga­niz­mas. Apa­ra­to dë­ka á þmo­gaus kû­nà pa­ten­ka silp­na 1,5 mi­liam­pe­ro ga­lios elekt­ros sro­vë. To­kiu bû­du su­si­da­ro jo­nø lau­kas. Su­ku­ria­ma elekt­ros ener­gi­jos gran­di­në, švel­niai ak­ty­vuo­jan­ti làs­te­les ir ska­ti­nan­ti jas at­si­kra­ty­ti tok­si­nø. De­tok­si­ka­ci­jos pro­ce­se mak­si­ma­liai at­ku­ria­mi þmo­gaus svei­ka­tos re­zer­vai ir or­ga­niz­mo ener­gi­ja.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Pa­ban­dy­ki­te bent die­nà pa­gy­ven­ti uþ­riš­to­mis aki­mis – ási­ti­kin­si­te, kad akys yra ne­pap­ras­tai bran­gus þmo­gaus tur­tas. De­ja, uþ­klu­pus vie­nai daþ­niau­siø akiø li­gø – sau­sø akiø sind­ro­mui, daþ­nas dël lai­ko sto­kos gy­do­si sa­va­ran­kiš­kai. „Su be­si­skun­dþian­èiais sau­sø akiø sind­ro­mu þmo­në­mis su­si­du­ria­me kas­dien. Dau­ge­lis pa­cien­tø jau bû­na gy­dæ­si sa­va­ran­kiš­kai ir, de­ja, ne­sëk­min­gai. Ne­ma­þa da­lis pa­ti­rian­èiø­jø sau­sø akiø sind­ro­mo simp­to­mus vi­sai ne­si­gy­do“, – sa­ko gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gë Da­lia Bu­ra­gie­në.

Vis la­biau ási­vy­rau­jant šiuo­lai­ki­nëms tech­no­lo­gi­joms – kom­piu­te­riams, oro kon­di­cio­nie­riams, kon­tak­ti­niams læ­šiams – dau­gë­ja þmo­niø, be­si­skun­dþian­èiø sau­sø akiø sind­ro­mu. Serghei STARUS nuotr.

Ci­vi­li­za­ci­jos li­ga

Anot gy­dy­to­jos of­tal­mo­lo­gës, ge­ras re­gë­ji­mas dau­ge­liui yra sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas, ta­èiau tik tol, kol su­pras­të­ju­si re­ga ima pa­ste­bi­mai blo­gin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bæ. „Akys – vie­nas svar­biau­siø þmo­gaus or­ga­nø. Jos plu­ša nuo pat ma­þø die­nø iki þi­los se­nat­vës. Nes­var­bu, kà veikiame, ga­li­ma sa­ky­ti, kad jos – pa­grin­di­në mû­sø dar­bo prie­mo­në, – sa­ko gy­dy­to­ja. – De­ja, vis la­biau ási­vy­rau­jant šiuo­lai­ki­nëms tech­no­lo­gi­joms – kom­piu­te­riams, oro kon­di­cio­nie­riams, kon­tak­ti­niams læ­šiams ir kt., vis dau­giau þmo­niø skun­dþia­si sau­sø akiø sind­ro­mu, ta­èiau tin­ka­mai lai­ku rû­pi­nan­tis aki­mis áma­no­ma pa­ge­rin­ti jø svei­ka­tà ir il­gai dþiaug­tis ge­ru re­gë­ji­mu.“

Daþ­nas di­dþià­jà die­nos da­lá pra­lei­dþia prie kom­piu­te­rio. Bû­tent il­gas þiû­rë­ji­mas á kom­piu­te­rio ar te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nà – vie­na svar­biau­siø akiø sau­su­mo prie­þas­èiø. „Sau­sø akiø sind­ro­mas diag­no­zuo­ja­mas tuo­met, kai aša­rø liau­kos ga­mi­na ma­þiau aša­rø ar su­trin­ka tam tik­rø aša­rø plë­ve­lës kom­po­nen­tø pu­siaus­vy­ra. Tuo­met ga­li nu­ken­të­ti ap­sau­gi­nës aša­rø plë­ve­lës vien­ti­su­mas, at­si­ras­ti akiø dir­gi­ni­mas, pa­blo­gë­ti re­ga. Ne­gy­dant sau­sø akiø sind­ro­mo, ga­li bû­ti pa­kenk­ti akies au­di­niai, at­si­ras­ti drums­èiø ra­ge­no­je, kil­ti grës­më re­gë­ji­mui“, – per­spë­ja gy­dy­to­ja.

Sau­sø akiø sind­ro­mu daþ­niau skun­dþia­si ke­tu­rias­de­šimt­me­èiai ir vy­res­ni, nes sens­tant akys sau­së­ja sa­vai­me. „Sau­sø akiø sind­ro­mo simp­to­mais – akiø pa­rau­di­mu, aša­ro­ji­mu, grau­þi­mu, de­gi­ni­mu, sau­su­mu, brai­þy­mu, tar­si aky­je bû­tø sve­tim­kû­nis, bei skaus­mu – skun­dþia­si kas tre­èia mo­te­ris, nes hor­mo­nø po­ky­èiai – nëš­tu­mas, menst­rua­ci­jos, kû­di­kio þin­dy­mas, me­no­pau­zë – di­di­na šià ri­zi­kà“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi gy­dy­to­ja.

Li­gos iš­si­vys­ty­mo ri­zi­ka di­des­në ir tiems, ku­rie pra­lei­dþia vi­sà die­nà biu­re, kur þie­mà oras dël šil­dy­mo, o va­sa­rà dël kon­di­cio­na­vi­mo yra la­bai sau­sas. Sau­sø akiø sind­ro­mas daþ­niau gre­sia var­to­jan­tiems me­di­ka­men­tus, ma­þi­nan­èius aša­rø ga­my­bà – kont­ra­cep­ti­kus, ra­mi­na­muo­sius ir mig­do­muo­sius vais­tus. Áta­kos tu­ri ir pra­sta mi­ty­ba, die­ta. Sau­sø akiø sind­ro­mas ne­re­tai var­gi­na dir­ban­èius su rû­kan­èiai­siais, il­gai pra­lei­dþian­èius prie vai­ro, daug skai­tan­èius. „Daþ­niau­siai akiø sau­su­mà su­ke­lia ne vie­na, o ke­le­tas prie­þas­èiø, tad bû­na sun­ku at­skir­ti, ku­ri prie­þas­tis tam tik­ru at­ve­ju yra pa­grin­di­në“, – sa­ko me­di­kë ir pa­tvir­ti­na, kad be­veik kiek­vie­nas ga­li sa­ve pri­skir­ti vie­nai ar ki­tai ri­zi­kos gru­pei.

Aša­ros – ne tik skaus­mui nu­plau­ti

Kad ne­var­gin­tø sau­sø akiø simp­to­mai, ra­ge­na tu­ri bû­ti pa­deng­ta vien­ti­sa aša­rø plë­ve­le, su­si­de­dan­èia iš tri­jø sluoks­niø. Išo­ri­nis itin plo­nas rie­ba­li­nis sluoks­nis stab­do aša­rø plë­ve­lës iri­mà, truk­do aša­roms nu­bëg­ti per vo­kø kraš­tà iš akies ir iš­ga­ruo­ti. Van­de­ni­nis sluoks­nis su­da­ro di­dþià­jà aša­rø plë­ve­lës da­lá, pa­pil­do aša­rø struk­tû­rà, iš akies iš­plau­na ne­šva­ru­mus, sve­tim­kû­nius, su­te­pa akies pa­vir­šiø, ap­rû­pi­na de­guo­ni­mi ir mai­ti­na ra­ge­nà. Ja­me yra imu­nog­lo­bu­li­nø, ša­li­na­mi ra­ge­nos apy­kai­tos pro­duk­tai. Gi­liau­siai esan­tis aša­rø plë­ve­lës glei­vi­nës sluoks­nis tie­sio­giai den­gia ra­ge­nos epi­te­lio pa­vir­šiø ir rei­ka­lin­gas aša­roms vie­no­dai pa­si­skirs­ty­ti pa­vir­šiu­je, ma­þi­na pa­vir­šiaus átem­pi­mà. „Aša­ros yra bû­ti­nos – jos ne tik drë­ki­na ir su­te­pa aká, bet ir iš­plau­na á jà pa­kliû­van­èius ne­šva­ru­mus, svar­biau­sia – su­da­ro sà­ly­gas ge­rai ma­ty­ti, t. y. mai­ti­na, sau­go ir ly­gi­na ra­ge­nà. Pa­ki­tus bent vie­nam iš šiø sluoks­niø, ga­li at­si­ras­ti sau­sos akies simp­to­mø“, – tei­gia gy­dy­to­ja.

Aša­rø plë­ve­lë po kiek­vie­no mirks­nio at­si­nau­ji­na. Vi­du­ti­niš­kai þmo­gus su­mirk­si 22 kar­tus per mi­nu­tæ, ta­èiau átemp­tai dir­bant, ypaè kai dar­bo ob­jek­tas yra ar­ti akiø, mirk­èio­ja­ma dvi­gu­bai re­èiau, tuo­met akies pa­vir­šius grei­èiau iš­dþiû­va, o akys – pa­vargs­ta.

Anks­èiau ma­ny­ta, kad li­ga vys­to­si, kai ga­mi­na­ma per ma­þai aša­rø, ta­èiau ty­ri­mai at­sklei­dë, jog sau­sø akiø sind­ro­mas ga­li vys­ty­tis ir ta­da, kai pa­þei­dþia­mas gi­liau­siai esan­tis glei­vi­nës sluoks­nis, nors aša­rø liau­kos ir funk­cio­nuoja nor­ma­liai. „To­kia bûk­lë daþ­nai pa­si­tai­ko, kai nau­do­ja­mi kon­tak­ti­niai læ­šiai“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Ki­tiems ga­li su­trik­ti rie­ba­li­nis aša­rø sluoks­nis, to­dël iš­ga­ruo­ja dau­giau aša­rø, nors jø ga­mi­na­ma pa­kan­ka­mai. „Ko­kia be­bû­tø sau­sø akiø prie­þas­tis, sind­ro­mas pra­si­de­da nuo pa­di­dë­ju­sio drus­kø kie­kio aša­ro­je. Esant sau­sø akiø sind­ro­mui, nor­ma­li aša­ra virs­ta ne­vi­sa­ver­te ir, uþuo­t sau­go­ju­si, tam­pa þa­lo­jan­ti – ne­ko­ky­biš­kos aša­ros ne­ga­li uþ­tik­rin­ti akies ap­sau­gos funk­ci­jø“, – sa­ko of­tal­mo­lo­gë.

Daug kas pri­klau­so nuo mû­sø

Šis aša­rø funk­ci­jos su­tri­ki­mas pa­pras­tai yra lë­ti­nis. „Þmo­gus ne iš kar­to ga­li pa­sa­ky­ti, kad jo akys yra iš­sau­së­ju­sios. Daþ­nai li­go­niai jau­èia, lyg kas nors bû­tø á akis pri­py­læs smë­lio, lyg ko­ká nors sve­tim­kû­ná. Pa­ra­dok­sa­lu tai, kad kar­tais to­kie li­go­niai skun­dþia­si akiø aša­ro­ji­mu. Aša­ro­ji­mo prie­þas­tis pa­pras­ta – akims pra­dë­jus dþiû­ti, reflek­to­riš­kai di­dë­ja aša­rø ga­my­ba, de­ja, tai tik lai­ki­nas aša­ro­ji­mas. Prog­re­suo­jant akiø sau­së­ji­mui akys pa­raus­ta. Pa­va­lius aká, iš jos tás­ta siû­lø for­mos glei­vës. Šie „siû­lai“ la­bai dir­gi­na aká, jau­èia­mas dis­kom­for­tas“, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja.

Akiø sau­su­mas nu­sta­to­mas ne­sun­kiai. Pag­rin­di­nis ty­ri­mo bû­das – Šir­me­rio më­gi­nys. Tai juos­te­lë, ku­rià bû­tø ga­li­ma pa­ly­gin­ti su su­ge­ria­muo­ju po­pie­rë­liu. Ji uþ­ki­ša­ma uþ apa­ti­nio akies vo­ko, kur lai­ko­ma tam tik­rà lai­kà. Išt­rau­kus ma­tuo­ja­mas juos­te­lës drëg­nu­mas. „Ne be rei­ka­lo yra po­sa­kis „Sau­gok kaip sa­vo aká“. Net ir tuo­met, kai jû­sø akys at­ro­do svei­kos, ne­skau­da, rei­kia ne­pa­tin­gë­ti nors kar­tà per me­tus ap­si­lan­ky­ti po­lik­li­ni­ko­je. Su­gai­ši­te pus­va­lan­dá, uþ­tat ga­lë­si­te bû­ti tik­ri dël re­gë­ji­mo. De­ja, mû­sø þmo­nës la­bai kant­rûs. Jie ken­èia iki pa­sku­ti­nës aki­mir­kos ir tik ne­be­ga­lë­da­mi iš­tver­ti atei­na pas of­tal­mo­lo­gà, ta­èiau li­gai paû­më­jus daug sun­kiau su ja ko­vo­ti, ne­gu bû­tø kreip­ta­si pra­dþio­je. Ypaè pa­vo­jin­ga uþ­siim­ti sa­vi­gy­da jau­èiant dis­kom­for­tà aky­se – per­štë­ji­mà ar po­jû­tá, lyg akys bû­tø pil­nos smë­lio, – per­spë­ja gy­dy­to­ja. – Ge­riau­sia lai­ku kreip­tis á spe­cia­lis­tus. Vë­liau ga­li kil­ti akiø uþ­de­gi­mas, at­si­ras­ti ra­ge­nos opø, su­trik­ti re­ga.“

Vien drë­ki­ni­mas ne­pa­dës

An­ti­kos lai­kais su­dir­gin­tos akys bu­vo drë­ki­na­mos kiau­ši­nio bal­ty­mu, sei­lë­mis. Vë­liau jos im­tos gy­dy­ti izo­to­ni­niu nat­rio chlo­ri­do tir­pa­lu, ku­ris nuo­la­tos bu­vo to­bu­li­na­mas, pri­de­dant ávai­riø me­dþia­gø, sie­kiant su­tirš­tin­ti aša­rø pa­kai­ta­lus, kad il­giau ir sta­bi­liau lai­ky­tø­si ant akies pa­vir­šiaus. Il­gai­niui, nu­sta­èius þa­lin­gà akiø la­šø kon­ser­van­tø po­vei­ká akies obuo­lio pa­vir­šiui, bu­vo su­kur­tos dirb­ti­nës aša­ros be kon­ser­van­tø. Da­bar dirb­ti­niø aša­rø yra la­bai daug rû­šiø. „Lai­më, tie pa­tys ci­vi­li­za­ci­jos pa­sie­ki­mai, da­væ mums dau­ge­lá li­gø, kar­tu lei­do su­kur­ti pre­pa­ra­tus, ku­rie ne tik mal­ši­na li­gos simp­to­mus, bet ir gy­do li­gà iš es­mës, t. y. vei­kia jos prie­þas­tá“, – sa­ko of­tal­mo­lo­gë ir pri­me­na, kad vien akiø drë­ki­ni­mas ne­pa­dës, jei nu­mo­si­te á ki­tus akiø svei­ka­tos pa­gal­bi­nin­kus.

Vie­nas svar­biau­siø veiks­niø, tu­rin­èiø tei­gia­mos áta­kos mû­sø akims – svei­ka mi­ty­ba. Ji pa­de­da pa­lai­ky­ti svei­kus akies au­di­nius ir làs­te­les. Vie­ni svar­biau­siø mû­sø akims yra vi­ta­mi­nai an­tiok­si­dan­tai A, C ir E. Jø yra ávai­rio­se dar­þo­vë­se ir vai­siuo­se: apel­si­nuo­se, ki­viuo­se, greipf­ru­tuo­se, dþio­vin­tuo­se ab­ri­ko­suo­se, þa­liuo­siuo­se þir­ne­liuo­se, Briu­se­lio ko­pûs­tuo­se, taip pat rie­šu­tuo­se, kiau­ši­niuo­se, pie­no pro­duk­tuo­se. Akiø svei­ka­tai svar­biø an­tiok­si­dan­tø, va­di­na­mø­jø ka­ro­ti­noi­dø – liu­tei­no ir zeak­san­ti­no, ra­si­te švie­þio­se dar­þo­vë­se ir vai­siuo­se: liu­tei­no – gel­to­nuo­siuo­se pi­pi­ruo­se, më­ly­në­se, man­guo­se, špi­na­tuo­se, bro­ko­liuo­se; zeak­san­ti­no – bro­ko­liuo­se, ku­ku­rû­zuo­se, sa­lo­to­se, špi­na­tuo­se, man­da­ri­nuo­se, apel­si­nuo­se, kiau­ši­nio try­ny­je.

„Ne­pa­mirš­ki­te më­ly­niø“, – pri­me­na gy­dy­to­ja. Šio­se uo­go­se yra pa­èiø stip­riau­siø gam­to­je ran­da­mø an­tiok­si­dan­tø, pa­de­dan­èiø or­ga­niz­mui ko­vo­ti su làs­te­les pa­þei­dþian­èiais lais­vai­siais ra­di­ka­lais. Uo­go­se esan­èios me­dþia­gos nau­din­gos no­rint su­ma­þin­ti akiø nuo­var­gá, pa­ge­rin­ti ma­ty­mà tam­so­je. Akiø svei­ka­tai svar­bûs ir mik­roe­le­men­tai se­le­nas, cin­kas bei va­ris. Kar­tu su vi­ta­mi­nu C mi­në­tie­ji mik­roe­le­men­tai pa­de­da imu­ni­nei sis­te­mai sau­goti akis nuo in­fek­ci­jø. „No­rint kuo il­giau iš­sau­go­ti ge­rà re­gë­ji­mà, vi­sø šiø me­dþia­gø tu­rin­èio mais­to ne­tu­rë­tø trûk­ti mû­sø mi­ty­bos ra­cio­ne, ta­èiau daþ­nai spar­tus gy­ve­ni­mo tem­pas ir nuo­la­ti­nis uþim­tu­mas nei­gia­mai pa­vei­kia mû­sø mi­ty­bos ápro­èius. To­kiais at­ve­jais mi­ty­bà ypaè svar­bu pa­pil­dy­ti vi­ta­mi­nais ir mais­to pa­pil­dais. Ne­pa­mirš­kime, jog nu­sta­ty­tos vi­ta­mi­nø pa­ros nor­mos ne­reiš­kia, kad bû­tent tiek rei­kia su­var­to­ti jø mais­to pa­pil­dø pa­vi­da­lu. Mai­ti­nan­tis dau­ge­lis me­dþia­gø pa­ten­ka á or­ga­niz­mà, to­dël vi­ta­mi­nø var­to­ti rei­kia tik tuo­met, kai yra jø trû­ku­mo po­þy­miø“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Pa­ta­ri­mai no­rin­tie­siems il­gai dþiaug­tis svei­ko­mis aki­mis:

• Bû­ti­na mai­tin­tis svei­kai, pa­kan­ka­mai val­gy­ti švie­þiø vai­siø ir dar­þo­viø.

• Pa­pil­do­mai var­to­ti mais­to pa­pil­dø ir vi­ta­mi­nø akims stip­rin­ti, nes var­to­jant pa­kan­ka­mai an­tiok­si­da­ci­niø mais­tin­gø­jø me­dþia­gø stip­rë­ja or­ga­niz­mo ir akiø ap­sau­gi­niai me­cha­niz­mai.

• Sau­go­ti akis nuo per ryš­kios švie­sos.

• Kom­piu­te­riu ir te­le­vi­zo­riu­mi nau­do­tis ri­bo­tà lai­kà ir tik së­dint, ne­skai­ty­ti va­þiuo­jant ar gu­lint.

• Dir­bant nuo­lat leis­ti akims pail­së­ti – pa­ju­tus nuo­var­gá, da­ry­ti 1–2 mi­nu­èiø per­trau­kë­les, nu­krei­piant þvilgs­ná.

• Pe­rio­diš­kai tik­rin­tis re­gë­ji­mà ir, rei­ka­lui esant, já tin­ka­mai ko­re­guo­ti.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Tik ne­dau­ge­lis ga­li at­si­spir­ti sal­du­my­nams, tad daþ­nas, rû­pin­da­ma­sis sa­vo svei­ka­ta ir dël jos at­si­sa­kæs cuk­raus, ima var­to­ti pa­sta­ro­jo pa­kai­ta­lus. „Cuk­raus pa­kai­ta­lai, po­pu­lia­ru­mu len­kian­tys cuk­rø, në­ra to­kie jau ne­kal­ti“, – sa­ko die­to­lo­gë Kris­ti­na Au­gus­ty­të.

Cuk­raus per die­nà re­ko­men­duo­ja­ma su­var­to­ti ne dau­giau nei pen­kis ar­ba­ti­nius šaukš­te­lius. Suto NORBERT nuotr.

Eg­zo­tiš­kas ir bran­gus

Ávai­rio­se ša­ly­se cuk­rus at­si­ra­do skir­tin­gu lai­ku ir në iš to­lo ne­pri­mi­në to­kio, ko­ká da­bar ápras­ta ma­ty­ti par­duo­tu­viø len­ty­no­se. Iš pra­dþiø jis bu­vo la­bai bran­gus, to­dël já var­to­da­vo tik itin pa­si­tu­rin­tys as­me­nys. VI a. vie­nas Alek­sand­ro Ma­ke­do­nie­èio ad­mi­ro­lø sa­vo þy­giø die­no­raš­ty­je ra­šë, kad In­di­jo­je au­ga nend­rës, ku­rios „be bi­èiø ne­ša me­dø“. Ma­no­ma, kad jis ap­ra­šë si­ru­pà, ku­rá vie­ti­niai gau­da­vo iš cuk­ra­nend­riø ir ku­riuo gar­di­no mais­to pro­duk­tus. Pir­ma­sis cuk­rus pa­ga­min­tas Per­si­jo­je tik VI a. Vë­liau, ple­èiant cuk­ra­nend­riø au­gi­ni­mo plo­tus, þa­lia­va šiek tiek at­pi­go ir cuk­rus pra­dë­tas ga­min­ti Eu­ro­po­je. Ko­lo­ni­za­vus Ame­ri­kà, cuk­ra­nend­rës at­veþ­tos á šá þe­my­nà, kur pra­dë­tos ma­siš­kai au­gin­ti, uþ­tik­ri­nant pi­gios þa­lia­vos tie­ki­mà Eu­ro­pos cuk­raus fab­ri­kams. Na­po­leo­no I lai­kais cuk­rui ga­min­ti im­ti nau­do­ti cuk­ri­niai run­ke­liai. Šian­die­nà 40 pro­c. pa­sau­lio cuk­raus pa­ga­mi­na­ma bû­tent iš cuk­ri­niø run­ke­liø, 60 pro­c. – iš cuk­ra­nend­riø.

„Tuš­èios“ ener­gi­jos šal­ti­nis

Apie tai, kad cuk­raus daug val­gy­ti ne­svei­ka, esa­me gir­dë­jæ vi­si. Per di­de­lis jo kie­kis mais­te su­ke­lia ne­ma­þai svei­ka­tos pro­ble­mø: ga­di­na dan­tis, su­trik­do nor­ma­lias sme­ge­nø funk­ci­jas, su­ke­lia šir­dies su­tri­ki­mus ir dia­be­tà. Il­gai­niui jis iš­ba­lan­suo­ja virš­ki­ni­mo sis­te­mà, su­ke­lia mie­guis­tu­mà ir nuo­la­ti­ná nuo­var­gio jaus­mà. Cuk­raus per­tek­lius or­ga­niz­me su­trik­do cho­les­te­ro­lio apy­kai­tà, slo­pi­na or­ga­niz­mo at­spa­ru­mà, þar­ny­ne su­ke­lia rû­gi­mo ir pu­vi­mo pro­ce­sus. Var­to­da­mi já, gau­na­me „tuš­èiø“ ka­lo­ri­jø, ku­rios su­ma­þi­na mû­sø mais­to mi­ty­bi­næ ver­tæ ir pa­di­di­na svo­rio priau­gi­mo ti­ki­my­bæ. „Cuk­raus per die­nà re­ko­men­duo­ja­ma su­var­to­ti ne dau­giau nei pen­kis ar­ba­ti­nius šaukš­te­lius. Á tà kie­ká rei­kia ne­pa­mirš­ti átrauk­ti cuk­raus, esan­èio sal­du­my­nuo­se, gë­ri­muo­se ir ki­tuo­se pro­duk­tuo­se, ku­riø ga­my­bai jis nau­do­ja­mas“, – pri­me­na die­to­lo­gë.

Ar­ba­tos su trim cuk­raus šaukš­te­liais më­gë­jai tu­rë­tø þi­no­ti, kad jis su­ma­þi­na vi­ta­mi­no B1 at­sar­gas or­ga­niz­me. Kuo ma­þiau vi­ta­mi­no B1, tuo di­des­në ti­ki­my­bë su­si­rgti dep­re­si­ja, grei­èiau nu­varg­ti, at­si­ras­ti rau­me­nø silp­nu­mui. „Cuk­rus ne­tu­ri nei vi­ta­mi­nø, nei mi­ne­ra­li­niø me­dþia­gø, nei mik­roe­le­men­tø. Tai tik pa­pras­tas ang­lia­van­de­nis, su­da­ry­tas iš gliu­ko­zës ir fruk­to­zës, – sa­ko die­to­lo­gë. – Ang­lia­van­de­niai pa­ge­ri­na bal­ty­mø ási­sa­vi­ni­mà, da­ly­vau­ja rie­ba­lø me­ta­bo­liz­me, ta­èiau pa­grin­di­në jø funk­ci­ja – tiek­ti ener­gi­jà làs­te­lëms. Iš ang­lia­van­de­niø gau­na­ma 50 pro­c. ener­gi­jos. Ang­lia­van­de­niø pir­miau­sia rei­kë­tø gau­ti ne iš cuk­raus, bet iš ki­tø mais­to pro­duk­tø – kruo­pø, duo­nos, bul­viø, vai­siø, pie­no ir kt., ku­rie ener­gi­jà or­ga­niz­mui tei­kia pa­ma­þu. To­kie ang­lia­van­de­niai su­de­ga ne­spë­da­mi virs­ti rie­ba­lais, ken­kian­èiais svei­ka­tai ir fi­gû­rai“.

Daþ­nai gir­di­me, kad ru­da­sis cuk­rus yra svei­kes­nis uþ bal­tà­já. „Tai klai­din­gas po­þiû­ris, – sa­ko die­to­lo­gë. – Ru­do­jo cuk­raus su­dë­tis nuo bal­to­jo ski­ria­si la­bai ma­þai. Ru­da­sis – ma­þiau iš­va­ly­tas, t. y. ja­me yra me­la­sos – juo­do­jo sa­lyk­lo. Ru­da­ja­me cuk­ru­je ga­li bû­ti šiek tiek mik­roe­le­men­tø, ta­èiau ka­lo­rin­gu­mas yra pa­na­šus. Tai­gi, ir bal­tas, ir ru­das cuk­rus yra tik pa­pil­do­mø ka­lo­ri­jø šal­ti­nis.“

Ne vi­si sal­dik­liai ma­lo­naus sko­nio

Daþ­nai ma­no­ma, kad cuk­raus pa­kai­ta­lo pri­va­lu­mas, pa­ly­gin­ti su ápras­tu cuk­ru­mi, yra tas, kad rei­kia ge­ro­kai ma­þiau sal­dik­lio, no­rint pa­jus­ti ana­lo­giš­kà sal­du­mà. Tai gal iš­ties ge­riau var­to­ti dirb­ti­nius sal­dik­lius nei cuk­rø? „Dirb­ti­niai sal­dik­liai – tai che­mi­nës me­dþia­gos be cuk­raus, skir­tos mais­to pro­duk­tams pa­sal­din­ti. Jie daug sal­des­ni uþ cuk­rø. Sal­dik­liai ga­li su­ma­þin­ti cuk­raus kie­ká krau­jy­je, tu­ri mu­ta­ge­ni­ná po­vei­ká, ga­li pa­þeis­ti chro­mo­so­mas, su­kel­ti ner­vø sis­te­mos su­tri­ki­mø, pil­vo pû­ti­mà, vi­du­ria­vi­mà“, – sako dietologë.

Me­dþia­gos, ku­riø eti­ke­të­je pa­ra­šy­ta „be cuk­raus“, ne tik su­ke­lia neu­ro­lo­gi­nes pro­ble­mas, gal­vos skaus­mà, aler­gi­jà, bet ir iš­krei­pia al­kio bei so­tu­mo jaus­mà. Eu­ro­pos Sà­jun­gos ša­ly­se dirb­ti­niø sal­dik­liø kie­kis, ku­rá ga­li­ma su­var­to­ti per pa­rà, yra ri­bo­ja­mas. Šis kie­kis vi­sa­da nu­ro­do­mas pro­duk­to eti­ke­të­je. Sal­dik­liai þenk­li­na­mi nu­ro­dant pa­va­di­ni­mà ir E nu­me­rá:

* Izo­mal­tas E953 – dirb­ti­nis sal­dik­lis, ku­rio bû­ti­na veng­ti aler­giš­kiems, ser­gan­tiems ast­ma þmo­nëms. Jis ga­mi­na­mas iš ku­ku­rû­zø, nau­do­ja­mas sal­dik­liø tab­le­të­se ir šal­dy­tuo­se pro­duk­tuo­se.

* Sa­cha­ri­nas (kal­cio, nat­rio, ka­lio sa­cha­ri­nas) E954 – dirb­ti­nis sal­dik­lis, ga­li bû­ti kar­taus me­ta­lo sko­nio, 500 kar­tø sal­des­nis uþ cuk­rø. Nau­do­ja­mas de­ser­tuo­se, gë­ri­muo­se, ma­ri­nuo­tuo­se agur­kuo­se, sa­lo­tø pa­da­þuo­se. Ga­li su­kel­ti aler­gi­jà, ast­mos prie­puo­lá. Kai ku­rie moks­li­nin­kai tei­gia, kad per di­de­lë sa­cha­ri­no do­zë ga­li su­kel­ti šla­pi­mo pûs­lës vë­þá, ta­èiau duo­me­nys prieš­ta­rin­gi. Ne­rei­kë­tø var­to­ti vai­kams, nëš­èioms mo­te­rims.

* Ace­sul­fa­mas K E950 – dirb­ti­nis sal­dik­lis, 200 kar­tø sal­des­nis uþ cuk­rø. Jo veng­ti rei­kë­tø aler­giš­kiems, ser­gan­tiems ast­ma ir mig­re­na. Sta­bi­lus karš­ty­je, net sai­kin­go­je rûgš­ti­në­je ar ba­zi­në­je ap­lin­ko­je, to­dël ga­li bû­ti nau­do­ja­mas ke­pi­niuo­se. Ga­zuo­tuo­se gë­ri­muo­se ka­lio ace­sul­fa­mas be­veik vi­sa­da nau­do­ja­mas su ki­tu sal­dik­liu (as­par­ta­mu ar su­kra­lo­ze). Nau­do­ja­mas jo­gur­tuo­se, neal­ko­ho­li­niuo­se gë­ri­muo­se, sal­dai­niuo­se ir ki­tuo­se kon­di­te­ri­niuo­se ga­mi­niuo­se. Ke­le­tas ty­ri­mø pa­ro­dë, kad jis ska­ti­na in­su­li­no iš­sky­ri­mà pro­por­cin­gai ace­sul­fa­mo do­zei, o tai ga­li pa­sun­kin­ti reak­ci­næ hi­pog­li­ke­mi­jà, t. y. ga­li iš­tik­ti hi­pog­li­ke­mi­jos prie­puo­liai.

* As­par­ta­mas E951 – dirb­ti­nis sal­dik­lis, 200 kar­tø sal­des­nis uþ cuk­rø, ga­mi­na­mas tik JAV ir Ja­po­ni­jo­je. JAV lai­ko­mas mig­re­nos, gal­vos skaus­mo prie­þas­ti­mi. Ga­li su­kel­ti aler­gi­nes reak­ci­jas. Kaip ir ki­ti bal­ty­mai, il­gai kai­ti­na­mas jis su­nai­ki­na­mas, to­dël ne­ga­li bû­ti nau­do­ja­mas pro­duk­tuo­se, ku­riuos rei­kia il­gai vir­ti. Jo de­da­ma á kai ku­riuos vais­tus ir á apie 6000 pro­duk­tø. As­par­ta­mo ne­ga­li var­to­ti ser­gan­tie­ji fe­nil­ke­to­nu­ri­ja – pa­vel­di­ma li­ga, su­ke­lian­èia silp­nap­ro­tys­tæ. JAV šis sal­dik­lis pri­pa­þin­tas ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tu pro­duk­tu ir ne­re­ko­men­duo­ja­mas ser­gan­tie­siems skle­ro­ze, Par­kin­so­no li­ga, dia­be­tu, tu­ber­ku­lio­ze, nëš­èioms mo­te­rims.

* Cik­la­ma­to rûgš­tis (kal­cio cik­la­ma­tas, nat­rio cik­la­ma­tas) E952 – dirb­ti­nis sal­dik­lis, 30 kar­tø sal­des­nis uþ cuk­rø, nau­do­ja­mas gë­ri­muo­se ir pro­duk­tuo­se dia­be­ti­kams. Kan­ce­ro­ge­nas. Uþd­raus­tas JAV, Jung­ti­në­je Ka­ra­lys­të­je, ta­èiau ki­to­se ša­ly­se var­to­ja­mas. Ne­suy­ra aukš­to­je tem­pe­ra­tû­ro­je, to­dël ga­li­ma nau­do­ti ke­pi­niams. Ne­re­ko­men­duo­ja­mas nëš­èio­sioms ir vai­kams. Pap­ras­tai var­to­ja­mas kar­tu su sa­cha­ri­nu, kad neut­ra­li­zuo­tø pa­sta­ro­jo kars­te­lë­ju­sá sko­ná.

* Suk­ra­lo­zë yra 600 kar­tø sal­des­në uþ sa­cha­ro­zæ. Nau­do­ja­ma so­do­je, gu­mo­je, ke­pi­niuo­se, si­ru­puo­se, þe­la­ti­no­je, uþ­šal­dy­tuo­se pie­no pro­duk­tuo­se, uo­gie­në­je, ap­do­ro­tuo­se vai­siuo­se, vai­siø sul­ty­se, sta­lo pa­puo­ši­muo­se. Suk­ra­lo­zë ne­sus­kai­do­ma karš­ty­je ir ga­li bû­ti nau­do­ja­ma kep­ti ar vir­ti. Mak­si­ma­li die­nos nor­ma – 5 mg/kg kû­no svo­rio.

Ne vi­si sal­dik­liai pa­si­þy­mi ma­lo­niu sko­niu, to­dël sie­kiant iš­gau­ti ma­lo­nes­ná sko­ná jie mai­šo­mi. Vi­siems sal­dik­liams bû­din­ga sa­vy­bë – nuo jø lais­vë­ja vi­du­riai. „Dirb­ti­niø sal­dik­liø kri­ti­kai tei­gia, kad jie su­ke­lia ávai­riø svei­ka­tos pro­ble­mø, kar­tu ir vë­þá. Re­mian­tis Na­cio­na­li­nio vë­þio ins­ti­tu­to (Na­tio­nal Can­cer Ins­ti­tu­te) ir ki­tø svei­ka­tos ástai­gø duo­me­ni­mis, në­ra ryš­kiø moks­li­niø áro­dy­mø, kad dirb­ti­niai sal­dik­liai – as­par­ta­mas, sa­cha­ri­nas, ace­sul­fa­mas K ir su­kra­lo­zë – su­kel­tø rim­tø svei­ka­tos pro­ble­mø. Dau­ge­liu ty­ri­mø pa­tvir­ti­na, kad dirb­ti­niai sal­dik­liai yra sau­gûs, jei jø var­to­ja­ma ne­di­de­liais kie­kiais. Nëš­èioms mo­te­rims ir vai­kams vis dël­to re­ko­men­duo­ja­ma jø veng­ti“, – sa­ko die­to­lo­gë.

Yra duo­me­nø, kad dirb­ti­niai sal­dik­liai ga­li pa­di­din­ti sal­du­my­nø po­rei­ká, to­dël ga­li­ma priaug­ti svo­rio. Tai pa­tvir­ti­na moks­li­nin­kø at­lik­tas ty­ri­mas su þiur­kë­mis. Vie­nos þiur­kës bu­vo mai­ti­na­mos gë­ri­mais su cuk­ru­mi, ki­tos – su dirb­ti­niais sal­dik­liais. Pas­te­bë­ta, kad la­bai pa­di­dë­jo sal­dik­liø gau­nan­èiø þiur­kiø ape­ti­tas, pa­di­dë­jo ir jø svo­ris. Nus­ta­ty­ta, kad þiur­kiø, ga­vu­siø gë­ri­mo su cuk­ru­mi, kû­no tem­pe­ra­tû­ra pakildavo jø or­ga­niz­mui per­dir­bant ka­lo­rin­gà pro­duk­tà. Nuo gë­ri­mo su sal­dik­liais kû­no tem­pe­ra­tû­ra kilo la­bai ne­daug, þvë­re­liai ne­si­jau­të pa­si­so­ti­næ ir ëdë vis dau­giau. Tai­gi svo­ris au­go ne nuo sal­dik­lio, o to­dël, kad ne­jaus­da­mos so­tu­mo þiur­kës ëdë be sai­ko. Ki­ti ty­ri­mai pa­ro­dë, kad sal­dik­liø dëka ga­li­ma at­si­kra­ty­ti svo­rio, ta­èiau to­kiø ty­ri­mø me­tu sal­dik­liai bu­vo nau­do­ja­mi vie­toj sal­du­my­nø, cuk­raus, o ne kaip prie­das prie mais­to. „Ar at­si­kra­ty­si­me svo­rio, ar jo priaug­si­me, pri­klau­so tik nuo þmo­gaus va­lios“, – tvir­ti­na spe­cia­lis­të.

Na­tû­ra­liuo­se sal­dik­liuo­se ka­lo­ri­jø ne­stin­ga

Ne­re­tai na­tû­ra­lûs cuk­raus pa­kai­ta­lai (me­dus, da­tu­liø cuk­rus, vy­nuo­giø sul­èiø kon­cent­ra­tas, kle­vø si­ru­pas, me­la­sa, aga­vos ne­kta­ras) ga­li at­ro­dy­ti svei­kes­ni nei ap­do­ro­ta­sis sta­lo cuk­rus, ta­èiau, anot die­to­lo­gës, jø vi­ta­mi­nø ir mi­ne­ra­lø kie­kis ma­þai te­sis­ki­ria nuo cuk­raus. „Jø ka­lo­rin­gu­mas toks pat kaip ir cuk­raus, to­dël na­tû­ra­lûs sal­dik­liai taip pat ga­li pa­kel­ti gliu­ko­zës kie­ká krau­jy­je. Na­tû­ra­lius sal­dik­lius rei­kia rink­tis pa­gal sko­ná ir vartojimà. Bet ko­kio ti­po cuk­raus vartojimas ne­su­tei­kia svei­ka­tai ge­ro­vës. Per di­de­lis jo var­to­ji­mas ga­li tik su­kel­ti svei­ka­tos pro­ble­mø“, – per­spë­ja spe­cia­lis­të.

Dar vie­na sal­dik­liø gru­pë – cuk­raus al­ko­ho­liai. Jø na­tû­ra­liai yra vai­siuo­se ir dar­þo­vë­se, bet ga­li bû­ti ir pa­ga­mi­na­mi. Cuk­raus al­ko­ho­liai në­ra to­kie sal­dûs kaip cuk­rus, iš­sky­rus ste­vio­zi­dà, ku­ris jau pa­tvir­tin­tas kaip tin­ka­mas var­to­ti ES ir yra nau­jau­sias sal­dik­liø šei­mos na­rys. Ste­vi­jos au­ga­las, iš ku­rio iš­gau­na­mas šis sal­dik­lis, yra ne­di­de­lis chri­zan­te­mø šei­mos krû­mas, il­gai var­to­tas kaip na­tû­ra­lus sal­dik­lis. Šis au­ga­las au­gi­na­mas Pie­tø Ame­ri­ko­je, jo la­pai ren­ka­mi ir nau­do­ja­mi mais­tui ir gë­ri­mams sal­din­ti jau du šimt­me­èius, o pir­mie­ji, pra­dë­jæ ste­vi­jos la­pus trin­ti á mil­te­lius ir jais sal­din­ti gë­ri­mus, bu­vo Gua­ra­ni gen­ties at­sto­vai Pa­rag­va­ju­je.

„Nau­jie­ji sal­dik­liai tu­ri tik šiek tiek ma­þiau ka­lo­ri­jø nei cuk­rus. Cuk­raus al­ko­ho­liø or­ga­niz­mas vi­siš­kai neá­si­sa­vi­na, to­dël jie gliu­ko­zës kie­ká krau­jy­je pa­ke­lia šiek tiek ma­þiau, pa­ly­gin­ti su cuk­ru­mi“, – tei­gia die­to­lo­gë.

Dau­gu­ma mëgs­ta vie­toj cuk­raus nau­do­ti me­dø, ta­èiau, anot die­to­lo­gës, jo su­dë­tis be­veik ne­si­ski­ria nuo cuk­raus, tie­sa, me­du­je yra la­bai ne­daug vi­ta­mi­nø ir mik­roe­le­men­tø. „Jei­gu no­rë­tu­me me­du­mi uþ­tik­rin­ti rei­kia­mà vi­ta­mi­nø ir mi­roe­le­men­tø pa­ros nor­mà, tek­tø ne vie­nà ir ne du jo šaukš­tus iš­ka­bin­ti, – sa­ko die­to­lo­gë. – De­ja, taip gau­tu­me per di­de­lá pa­pras­to­jo cuk­raus kie­ká, tad var­to­ki­me me­dø sai­kin­gai, kaip ir ki­tà cuk­rø. Be to, daþ­nai pa­mirš­ta­ma, kad me­du­je ga­li bû­ti bak­te­ri­jø spo­rø, ku­rios ga­li ga­min­ti bo­tu­li­no tok­si­nà, to­dël me­daus ne­rei­kë­tø duo­ti vai­kams iki vie­ne­riø me­tø, nes jø skran­dþio ter­pë në­ra to­kia rûgš­ti kaip suau­gu­siø­jø, to­dël ne­pa­jë­gia su­nai­kin­ti spo­rø.“

Ag­në GAI­RIO­NY­TË

Pir­mas þings­nis ke­ly­je á to­bu­là šyp­se­nà yra tin­ka­ma dan­tø prie­þiû­ra. Pap­ras­ta tai­syk­lë, ku­rios rei­kë­tø ne­pa­mirš­ti – kas­die­nis dan­tø va­ly­mas. Ta­èiau dau­gu­ma mû­sø pa­gei­dau­ja tu­rë­ti ne tik svei­kus ir gra­þius, bet ir bal­tus lyg per­lai dan­tis. Tam á pa­gal­bà pa­si­tel­kia­mas dan­tø ba­li­ni­mas. Ta­èiau ar jis tik­rai ne­kenks­min­gas?

Vi­si no­ri­me bal­tø lyg per­lai dan­tø, tad net ne­su­si­màs­to­me, kaip juos vei­kia ávai­rûs ba­li­ni­mo bû­dai. Julia FREEMAN-WOOLPERT nuotr.

Ba­lin­ti ar švie­sin­ti?

Dan­tø ba­li­ni­mas tam­pa vis po­pu­lia­res­ne kos­me­ti­ne pro­ce­dû­ra, nes þmo­nës no­ri at­ro­dy­ti jau­nes­ni, pa­trauk­les­ni, la­biau pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, lai­min­ges­ni ir sëk­min­ges­ni tiek dar­be, tiek gy­ve­ni­me. Vai­ko nuo­la­ti­niai dan­tys ápras­tai bû­na bal­tes­ni nei suau­gu­sio­jo. Au­gant dan­tys tam­së­ja, nes kei­èia­si struk­tû­ra, jie tam­pa la­biau mi­ne­ra­li­zuo­ti, ema­lis – ma­þiau po­rë­tas. Dan­tys pa­tam­së­ja nuo bak­te­ri­niø pig­men­tø, mais­ti­niø da­þik­liø ir ta­ba­ko. An­ti­bio­ti­kø var­to­ji­mas taip pat ga­li su­kel­ti dë­më­tu­mà, tam­së­ji­mà ir su­ma­þin­ti dan­tø bliz­ge­sá.

Dan­tø ba­li­ni­mas ir dan­tø švie­si­ni­mas yra du skir­tin­gi da­ly­kai. Švie­si­ni­mas at­ku­ria na­tû­ra­lià dan­tø spal­và, o ba­li­ni­mas pa­švie­si­na dan­tis la­biau nei jo na­tû­ra­li spal­va.

Ne vi­sø dan­tys ga­li iš­bal­ti iki aki­na­mo bal­tu­mo, be to, juos ba­lin­ti ga­li ne vi­si. Yra þmo­niø, ypaè jau­nø, ku­rie tam­pa pri­klau­so­mi nuo ba­li­ni­mo – nors dan­tys bal­ti kaip snie­gas, jiems at­ro­do, kad ne­pa­kan­ka­mai. Ne­re­ko­men­duo­ja­ma dan­tø ba­lin­ti nëš­èioms, mai­ti­nan­èioms kû­di­ká mo­te­rims, jau­nuo­liams iki 18 m., þmo­nëms, ku­riø dan­tys ap­tru­pë­jæ, pa­þeis­ti ka­rie­so, tiems, ku­rie ser­ga dan­te­nø li­go­mis, ne­šio­jan­tiems bre­ke­tus, esant aler­gi­jai ba­li­nan­èioms me­dþia­goms, kai dan­tys ypaè jaut­rûs, ser­gan­tiems skran­dþio, virš­ki­ni­mo or­ga­nø li­go­mis. Ba­li­ni­mas nei­gia­mai vei­kia he­lio plom­bas – ok­si­da­ci­ja kei­èia jø pa­vir­šiaus struk­tû­rà. Jis nee­fek­ty­vus rû­kan­tiems.

Svar­bu pri­si­min­ti, kad iš­ba­lin­ti ga­li­ma tik na­tû­ra­lius dan­tis. Plom­bos, pro­te­zai, vai­ni­kë­liai á ba­li­ni­mo me­dþia­gà ne­rea­guo­ja.

Dan­tø spal­vin­to­jai

Dan­tø spal­va kin­ta dël išo­ri­niø (pra­stos bur­nos hi­gie­nos, rû­ky­mo, ka­vos, ar­ba­tos, vai­siø sul­èiø, rau­do­no­jo vy­no, bu­ro­kë­liø, mor­kø, ga­zuo­tø gë­ri­mø, kai ku­riø vais­tø var­to­ji­mo, ypaè tet­ra­cik­li­no an­ti­bio­ti­kø) ir vi­di­niø (pa­vel­di­mu­mo, se­në­ji­mo, li­gø) prie­þas­èiø.

Áta­kos ba­li­ni­mo pro­ce­dû­rø efek­ty­vu­mui tu­ri dan­ties struk­tû­ra, ema­lio sto­ris, ágim­tas jo at­spal­vis, pig­men­to rû­šis, am­þius, mi­ty­ba, þa­lin­gi ápro­èiai, hi­gie­na. Gels­vi dan­tys bà­la leng­viau nei rus­vi. Pilkš­vus dan­tis iš­ba­lin­ti sun­kiau­sia.

Po ba­li­ni­mo pro­ce­dû­ros dan­tys vi­sa­da bus švie­ses­ni, nei bu­vo anks­èiau. Ypaè ge­ri re­zul­ta­tai ga­li iš­lik­ti po­rà me­tø, jei tin­ka­mai rû­pin­si­tës bur­nos hi­gie­na, ma­þiau var­to­si­te da­þan­èiø mais­to pro­duk­tø, ka­vos, juo­dos ar­ba­tos, rau­do­no vy­no, me­si­te rû­ky­ti.

Prieš ba­li­nant dan­tis bû­ti­na nu­va­ly­ti dan­tø ap­na­šas ir ak­me­nis, tad bû­ti­na ap­si­lan­ky­ti pas bur­nos hi­gie­nis­tà. Rei­kë­tø pa­si­tar­ti ir su gy­dy­to­ju odon­to­lo­gu, jei ren­gia­tës dan­tis ba­lin­ti sa­va­ran­kiš­kai. Odon­to­lo­gas pa­rinks tin­ka­miau­sià bû­dà, áspës apie ri­zi­kà, pa­tars, kaip elg­tis iš­ba­li­nus dan­tis.

Kaip ne­tap­ti rek­la­mos au­ka

Nors dan­tø ba­li­ni­mo rek­la­mos ti­ki­na, kad pro­ce­dû­ra yra vi­siš­kai sau­gi ir ne­kei­èia dan­ties struk­tû­ros, pa­ty­ru­siø odon­to­lo­gø duo­me­ni­mis, tai ne vi­sai tie­sa. Stip­riø pa­ken­ki­mø ne­bû­na, bet ba­li­na­mi dan­tys neiš­ven­gia­mai minkš­të­ja, to­dël po pro­ce­dû­rø nau­do­ja­mi fluo­ri­dø pre­pa­ra­tai dan­tø kie­tu­mui grà­þin­ti. Ba­li­na­mi dan­tys ne tik minkš­të­ja, bet ir grei­èiau dy­la.

Dan­tø ba­li­ni­mà spar­ti­nant ši­lu­ma – lem­po­mis ar la­ze­riu, pro­ce­sas pa­spar­të­ja, bet pa­di­dë­ja ir ri­zi­ka. Ir prie­šin­gai, kuo dan­tys ba­li­na­mi švel­niau, pa­leng­va, kuo ma­þes­nës kon­cent­ra­ci­jos pre­pa­ra­tas, tuo ma­þiau jie pa­þei­dþia­mi. Svar­biau­sia pro­ce­dû­rà pa­ti­kë­ti pro­fe­sio­na­lams, nors ta­da ji bran­ges­në.

Ša­lu­ti­niai reiš­ki­niai yra lai­ki­ni: ga­li pa­di­dë­ti dan­tø jaut­ru­mas ir švel­niai su­dirg­ti minkš­tie­ji bur­nos au­di­niai, ypaè dan­te­nos. Abu šie reiš­ki­niai yra lai­ki­ni ir bai­gus ba­li­ni­mà praei­na po 1-3 die­nø.

Þi­no­ma, be­sai­kis ba­li­ni­mo me­dþia­gø var­to­ji­mas ga­li pa­þeis­ti dan­ties ema­lá, ypaè nau­do­jant na­tû­ra­lius na­mi­nius ba­li­ni­mo me­to­dus, kai nau­do­ja­mos vai­siø rûgš­tys.

Pa­vo­jin­ga tuoj po ba­li­ni­mo dan­tis va­ly­ti pa­sta su ab­ra­zy­vais, jà nau­do­ti daþ­niau, nei re­ko­men­duo­ja­ma. Tam tik­rà lai­kà jo­kiu bû­du ne­ga­li­ma nau­do­ti ir kie­to dan­tø še­pe­të­lio, nes jis di­li­na ema­lá. Ba­li­ni­mo pro­ce­dû­rø me­tu ir po jø ne­re­ko­men­duo­ja­mi rûgš­tûs, da­þan­tys pro­duk­tai – rau­do­nas vy­nas, ka­va, ypaè spal­vo­ti gai­vie­ji gë­ri­mai.

Ba­li­ni­mo efek­tas ga­li tæs­tis nuo ke­le­to më­ne­siø iki ke­le­riø me­tø, pri­klau­so­mai nuo pa­cien­to gy­ve­ni­mo bû­do. Dan­tis iš­ba­lin­ti ga­li­ma nuo dvie­jø iki še­šiø at­spal­viø.

Kas yra ba­li­ni­mas?

Tra­di­ciš­kai dan­tys ba­li­na­mi van­de­ni­lio ar­ba kar­ba­mi­do pe­rok­si­du. Kar­ba­mi­do pe­rok­si­das iš lë­to sky­la bur­no­je á van­de­ni­lio pe­rok­si­dà (rea­guo­da­mas su van­de­niu iš sei­liø). Uþ­te­ptas ant dan­tø, pe­rok­si­das sky­la á van­de­ná ir lais­và­já de­guo­ná. Bû­da­mas che­miš­kai la­bai ak­ty­vus, ok­si­duo­da­ma­sis jis skai­do di­des­nius or­ga­ni­nius jun­gi­nius á smul­kes­nius. Di­de­lës mo­le­ku­lës dan­tø ema­lio vi­du­je yra pig­men­tuo­ti jun­gi­niai. Vei­kia­mi de­guo­nies, jie sky­la á trum­pes­nes ang­lies gran­di­nes tu­rin­èius jun­gi­nius. Spal­và tu­rin­tys jun­gi­niai iš­bà­la.

Ba­li­ni­mo pro­ce­sà ga­li­ma pa­spar­tin­ti švie­sa ar­ba la­ze­rio spin­du­liais.

Pra­dë­ta nau­do­ti ba­li­ni­mo sis­te­ma be pe­rok­si­do – su reak­ty­viuo­ju de­guo­ni­mi, ku­ris tu­ri ba­li­na­mà­já po­vei­ká, bet be ša­lu­ti­niø reiš­ki­niø. Yra ir ba­li­ni­mo me­dþia­gø, ku­rio­se yra kal­cio jo­nø, dël ku­riø pra­ran­da­ma ma­þiau mi­ne­ra­lø ema­ly­je.

Na­muo­se ar gy­dy­to­jo kë­dë­je?

Bet ko­kios ba­li­ni­mo me­dþia­gos po­vei­kis pri­klau­so nuo me­dþia­gos kon­cent­ra­ci­jos ir ba­li­ni­mo truk­mës.

Rek­la­ma mums siû­lo ávai­riø bû­dø ir pro­duk­tø, ta­èiau prieš per­kant rei­kë­tø pa­si­do­më­ti, ar tik­rai su­lauk­si­te no­ri­mo efek­to.

Na­mi­niai ba­li­ni­mo bû­dai:

Ba­li­nan­ti dan­tø pa­sta. Jo­je daþ­niau­siai nau­do­ja­mi dan­tis ba­li­nan­tys pro­duk­tai, ta­èiau pa­sta dan­tø ne­ba­li­na, tik pa­švie­si­na, grà­þi­na na­tû­ra­lø bal­tu­mà. Vi­sos dan­tø pa­stos ša­li­na dë­mes, tik ba­li­nan­èios tu­ri dau­giau švei­èia­mø­jø me­dþia­gø (aliu­mi­nio ok­si­do, si­li­cio, so­dos) ir pe­rok­si­dø, ku­rie pa­švie­si­na dan­tis. Rei­kë­tø ne­pa­mirš­ti, kad to­kios pa­stos nu­va­lo ne tik dë­mes, bet ir da­lá ema­lio, tad il­ga­lai­kis ne­pert­rau­kia­mas ba­li­nan­èios pa­stos nau­do­ji­mas silp­ni­na ema­lá.

Ba­li­ni­mas kram­to­mà­ja gu­ma. Pa­gei­dau­ja­mo po­vei­kio tik­rai ne­su­lauk­si­te, nes per trum­pas kon­tak­to lai­kas, per ma­þa ba­li­nan­èios me­dþia­gos kon­cent­ra­ci­ja.

Ba­li­ni­mas pieš­tu­ku, tep­tu­ku. To­kiø prie­mo­niø pri­va­lu­mas – pa­ly­gin­ti pi­gu, ne­rei­kia ka­pos, tin­ka vie­nam dan­èiui. Ta­èiau yra ir trû­ku­mø – ma­þas kon­tak­to lai­kas, ne­di­de­lis efek­tas, be to, ken­kia dan­te­noms.

Ba­li­ni­mas juos­te­lë­mis. Jos ne­pa­sie­kia šo­ni­niø dan­tø ir ken­kia dan­te­noms, ta­èiau yra sà­ly­gi­nai pi­gios ir ne­rei­kia ka­pos.

Ba­li­ni­mo skys­tis. Rea­laus pa­ba­li­mo në­ra.

Uni­ver­sa­lios ba­li­ni­mo ka­pos, ási­gy­tos vais­ti­në­je, ir ba­li­ni­mo ge­lis. To­kios ka­pos yra ne­tiks­lios, ba­li­ni­mo me­dþia­ga pa­si­skirs­to ne­to­ly­giai. Trû­ku­mai: pa­þei­dþia­mos dan­te­nos, nu­ry­ja­ma da­lis ba­li­na­mo­sios me­dþia­gos.

Ba­li­ni­mas ka­po­mis efek­ty­ves­nis uþ ba­li­ni­mà juos­te­lë­mis, o ba­li­ni­mas juos­te­lë­mis – uþ ba­li­ni­mà pieš­tu­ku.

Pro­fe­sio­na­lûs dan­tø ba­li­ni­mo bû­dai:

Na­mie ka­po­mis. Po gy­dy­to­jo odon­to­lo­go kon­sul­ta­ci­jos pa­cien­tui nui­ma­mi dan­tø at­spau­dai, pa­da­ro­mos dan­tø ka­pos. Ka­pos yra pa­ga­min­tos iš elas­tin­gos me­dþia­gos ir ne­su­ke­lia bur­no­je dis­kom­for­to jaus­mo, ap­sau­go ap­lin­ki­nius au­di­nius nuo pa­þei­di­mø. Ás­pau­dus á vi­dø ba­li­na­mo­sios þe­lë, uþ­de­da­mos ant dan­tø. Tai kar­to­ja­ma 10-14 kar­tø.

Na­mie sau­gu­mo su­me­ti­mais nau­do­ja­mos silp­nes­nës kon­cent­ra­ci­jos ba­li­ni­mo me­dþia­gos, to­dël pro­ce­sas trun­ka il­giau. Kli­ni­ko­se, pri­þiû­rint pa­ty­ru­siems spe­cia­lis­tams, jos yra stip­res­nës kon­cent­ra­ci­jos, tad efek­to pa­sie­kia­ma grei­èiau, uþ­ten­ka vie­no ar ke­liø kar­tø.

Švie­sa ar­ba la­ze­riu ak­ty­vi­na­mas ba­li­ni­mas. Ant dan­ties uþ­te­pa­mas di­de­lës kon­cent­ra­ci­jos ba­li­ni­mo ge­lis (apie 35 pro­c. van­de­ni­lio pe­rok­si­do – vie­na di­dþiau­siø kon­cent­ra­ci­jø, pa­ly­gin­ti su ki­tais dan­tø ba­li­ni­mo me­to­dais), la­ze­rio sklei­dþia­ma švie­sa ab­sor­buo­ja (pri­trau­kia) tam­ses­nes da­le­les, pig­men­tus iš dan­ties. Ak­ty­vi­nant ba­li­ni­mà švie­sa, pro­ce­sas pa­spar­të­ja, bet kais­ta dan­ties au­di­niai, o tai tu­ri nei­gia­mà po­vei­ká.

Neak­ty­vi­na­mas ba­li­ni­mas. Jo me­tu uþ­te­pa­ma di­de­lës kon­cent­ra­ci­jos þe­lë ir ba­li­na­ma 45 min.

Na­tû­ra­lûs dan­tø ba­li­ni­mo bû­dai:

Iš gi­mi­niø, drau­gø ar pa­þás­ta­mø ga­li­ma iš­girs­ti ávai­riø na­mi­niø ba­li­ni­mo prie­mo­niø. Kai ku­rios iš jø ga­li bû­ti la­bai pa­vo­jin­gos jums ir jû­sø dan­tims. Daþ­niau­siai nau­do­ja­mos prie­mo­nës: cit­ri­nos sul­tys, braš­kës, obuo­liai, kie­tos ir traš­kios dar­þo­vës (mor­kos, sa­lie­rai, agur­kai), me­dþio pe­le­nai, ke­pi­mo so­da, pe­rok­si­das, jû­ros drus­ka, ac­tas. Šios me­dþia­gos ga­li ne­gráþ­ta­mai pa­þeis­ti dan­tø ema­lá, su­kel­ti dan­tø jaut­ru­mà.

Tie­sa apie ba­li­nan­èià pa­stà

Ga­min­to­jai siû­lo di­de­lá ba­li­na­mø­jø pa­stø pa­si­rin­ki­mà, ta­èiau kaip iš­si­rink­ti tin­ka­miau­sià? Pai­nia­và ke­lia tai, kad ant pa­stø ra­šo­mas þo­dis „whi­te­ning“ reiš­kia švie­si­ni­mà, o ba­li­ni­mas va­di­na­mas „blea­ching“. Lie­tu­vo­je ba­li­nan­èia pa­sta ne­pre­kiau­ja­ma.

Pas­tos, pa­þenk­lin­tos „whi­te­ning“ uþ­ra­šu, tik pa­švie­si­na dan­ties pa­vir­šiø, ne­lei­dþia ant jo for­muo­tis pig­men­tui, o spal­va lie­ka ko­kia bu­vu­si.

Švie­si­na­mo­ji pa­sta vei­kia skir­tin­gai, pri­klau­so­mai nuo su­dë­ties. Vie­no­se yra kie­tø­jø da­le­liø, so­dos, si­li­cio ar­ba ko­ra­lø ga­ba­lë­liø, ku­rie brau­kia­mi per dan­ties pa­vir­šiø še­pe­të­liu me­cha­niš­kai nu­tri­na pig­men­tà. Pa­vo­jin­ga tai, kad kar­tu tri­na­mas ir ema­lis. Jis ir šiaip vi­sà gy­ve­ni­mà po tru­pu­tá dë­vi­si kram­tant, grie­þiant dan­ti­mis, to­dël vy­res­niø þmo­niø ema­lio sluoks­nis plo­në­ja ir priar­të­ja den­ti­nas, ku­ris yra gels­vas ir dan­tys at­ro­do tam­ses­ni, gels­ves­ni. Tai­gi su švie­si­nan­èia pa­sta rei­kë­tø elg­tis at­sar­giau – be sai­ko ja va­ly­da­mi dan­tis, ga­li­me dar su­plo­nin­ti ema­lá ir su­lauk­ti prie­šin­go efek­to – su­plo­në­jus ema­liui dan­tis tam­së­ja.

Kai ku­rio­se pa­sto­se yra pe­rok­si­do, ta­èiau jo kon­cent­ra­ci­ja ma­þa, tad bû­tø nai­vu ti­kë­tis ba­li­na­mo­jo po­vei­kio. To­kios pa­stos tik su­tei­kia šva­ros po­jû­tá.

Tai ken­kia ar ne?

Ty­ri­mais pa­tvir­tin­ta, kad ba­li­na­mo­sios prie­mo­nës kar­ba­mi­do ar­ba van­de­ni­lio pe­rok­si­do pa­grin­du dan­tims ne­ken­kia ar­ba ken­kia la­bai ne­daug, nes to­kiø prie­mo­niø rûgš­tin­gu­mo ly­gis (pH) yra neut­ra­lus.

Net di­dþiau­siø skep­ti­kø nuo­mo­në pa­si­kei­të, kai bu­vo áro­dy­ta, kad dan­tø ba­li­ni­mas kar­ba­mi­do ar van­de­ni­lio pe­rok­si­du ne­tu­ri jo­kio nei­gia­mo ša­lu­ti­nio po­vei­kio dan­tims.

Kli­ni­ki­niai ty­ri­mai pa­grin­dë, kad dan­tø ba­li­ni­mas ne­kei­èia dan­ties ema­lio struk­tû­ros. Be­je, kli­ni­ki­nia­me ty­ri­me da­ly­va­vu­siø pa­cien­tø dan­tys bu­vo ap­þiû­rë­ti net po 10 me­tø ir tai lei­do da­ry­ti iš­va­dà, jog dan­tø ba­li­ni­mas ne­tu­ri nei trum­pa­lai­kio, nei il­ga­lai­kio nei­gia­mo po­vei­kio dan­tø ema­liui. Kai ku­rie au­to­riai dan­tø ba­li­ni­mo po­vei­ká ema­liui pri­ly­gi­na „Co­ca-Co­los“, „Pep­si“ ar vai­siø sul­èiø nei­gia­mam po­vei­kiui. JAV bu­vo at­lik­tas ban­dy­mas, ku­rio me­tu iš­rau­tas dan­tis sa­vai­tæ bu­vo pa­merk­tas á „Co­ca-Co­là“ ir á 38% ba­li­ni­mo sis­te­mà. Nus­ta­ty­ta, kad ema­liui la­biau pa­ken­kë „Co­ca-Co­la“!

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Lau­ke – vë­jas, snie­gas, spei­gas, ku­ris, at­ro­do, ne­þa­da grei­tai trauk­tis, to­dël pa­ts lai­kas pri­si­min­ti, ko­kia tu­rë­tø bû­ti odos prie­þiû­ra þie­mà. „Ji, kaip ir gar­de­ro­bas, me­tø lai­kais tu­ri skir­tis“, – sa­ko kos­me­to­lo­gë Vai­da Guo­bie­në.

Rei­kë­tø veng­ti leng­vo, vi­sai skys­tos kon­sis­ten­ci­jos van­dens pa­grin­du ga­min­to kre­mo, ku­ris, itin grei­tai ási­ger­da­mas á odà, grei­tai, ta­èiau la­bai trum­pai ap­rû­pi­na odà drëg­me, vi­sai ne­pa­lik­da­mas ap­sau­gi­nës li­pi­di­nës plë­ve­lës. Adam BORKOWSKI nuotr.

Ne­pa­mai­no­mi odos pa­gal­bi­nin­kai

Sa­ko­ma, kad në­ra blo­go oro, tik mes ne­su­ge­ba­me tin­ka­mai ap­si­reng­ti. Anot kos­me­to­lo­gës Vai­dos Guo­bie­nës, tà pa­tá ga­li­ma bû­tø pa­sa­ky­ti ir apie odos prie­þiû­rà, ypaè vei­do, ku­ri pir­mo­ji at­lai­ko vi­sas be­si­kei­èian­èias oro iš­dai­gas. „Odos prie­þiû­ra þie­mà tu­ri bû­ti ypa­tin­ga to­dël, kad daþ­nai su­si­du­ria­me su tem­pe­ra­tû­rø kai­ta. Šis fak­to­rius, ypaè þie­mà, odai su­ke­lia stre­sà, nes lau­ke drëg­na ir þvar­bu, o pa­tal­po­se šil­ta ir trûks­ta drëg­mës“, – sa­ko kos­me­to­lo­gë.

Šal­tuo­ju me­tø lai­ku kei­èia­si odos fi­zio­lo­gi­ja. Ap­sau­gi­në hid­ro­li­pi­di­në plë­ve­lë, esan­ti ant odos pa­vir­šiaus, yra tri­jø fi­zio­lo­gi­niø pro­ce­sø pro­duk­tas: ga­ruo­jan­èio pro odà van­dens, pra­kai­to liau­kø ir rie­ba­li­niø liau­kø sek­re­to. Tik esant pro­por­cin­gam šiø su­de­da­mø­jø da­liø kie­kiui, jos ko­ky­bë yra ge­ra, o pH = 5,5. Nuo šal­èio, sau­so oro ir stip­riø at­šiau­riø vë­jø oda pra­ran­da li­pi­dø sluoks­ná, sau­gan­tá jà nuo iš­sau­së­ji­mo. Ji tam­pa ne to­kia elas­tin­ga, at­ro­do kur kas se­nes­në, iš­blyš­ku­si, ne­re­tai ir li­guis­ta. Kad taip ne­nu­tik­tø, kos­me­to­lo­gë pa­ta­ria tin­ka­mai ja pa­si­rû­pin­ti.

Du ne­pa­mai­no­mi pa­gal­bi­nin­kai – drë­ki­ni­mas ir mai­ti­ni­mas. Da­bar mo­der­nio­se kos­me­ti­kos prie­mo­në­se nau­do­ja­mas rie­ba­lø ar­ba alie­jø ir van­dens de­ri­nys esant þe­mai tem­pe­ra­tû­rai ne­stings­ta, ne­pa­lie­ka odos pa­vir­šiu­je ma­to­mos alie­ji­nës plë­ve­lës, neuþ­kem­ša po­rø, nors tai la­bai daþ­nai pa­da­ro vei­do odos prie­þiû­rai pa­si­rink­tas „bet koks“ gry­nas au­ga­li­nis alie­jus.

„Þie­mà ieš­ko­ki­te to­kio mai­ti­na­mo­jo kre­mo, ku­rio pa­grin­dà su­da­ro ne van­duo (ant pa­kuo­tës bû­na uþ­ra­šy­ta „alie­jus van­de­ny­je“), o alie­jus (van­duo alie­ju­je). Toks „rie­bes­nis“ mai­ti­na­ma­sis kre­mas su­ku­ria ap­sau­gi­næ plë­ve­læ odos pa­vir­šiu­je ir ne­lei­dþia pra­ras­ti su­kaup­tos odo­je drëg­mës, – pa­ta­ria kos­me­to­lo­gë ir pa­ti­ki­na, kad to­kio kre­mo be var­go ra­si­te vais­ti­në­se. – Rink­da­mo­si die­ni­ná kre­mà, ne­pa­bi­jo­ki­te ja­me esan­èiø drë­ki­na­mø­jø kom­po­nen­tø, ypaè jei di­dþià­jà die­nos da­lá pra­lei­dþia­te au­to­mo­bi­ly­je ar šil­to­se pa­tal­po­se. Rei­kë­tø veng­ti leng­vo, vi­sai skys­tos kon­sis­ten­ci­jos van­dens pa­grin­du ga­min­to kre­mo, ku­ris, itin grei­tai ási­ger­da­mas á odà, grei­tai, ta­èiau la­bai trum­pai ap­rû­pi­na odà drëg­me, vi­sai ne­pa­lik­da­mas ap­sau­gi­nës li­pi­di­nës plë­ve­lës, to­dël gau­ta drëg­më la­bai grei­tai pra­ran­da­ma, odos bar­je­ri­nës sa­vy­bës ne pa­lai­ko­mos, o iš­ba­lan­suo­ja­mos. Oda, ne­pai­sant nuo­la­ti­nio drë­ki­ni­mo, dar la­biau iš­sau­së­ja. Kre­mu pa­si­tep­ki­te ma­þiau­siai pus­va­lan­dá prieš išei­da­mos á lau­kà, kad jis su­spë­tø ási­ger­ti á gi­les­nius odos sluoks­nius, su­da­ry­da­mas švel­nià ap­sau­gi­næ hid­ro­li­pi­di­næ plë­ve­læ.“

Drëg­mës trû­ku­mà áveik­ti ga­li­ma var­to­jant vi­ta­mi­nø. Stip­rus an­tiok­si­dan­tas – vi­ta­mi­nas E, ko­la­ge­no sta­ty­bi­në me­dþia­ga – vi­ta­mi­nas C, mik­roe­le­men­tai cin­kas ir se­le­nas pa­dës odai nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti.

Bet koks mui­las vei­dui ne­tin­ka

Anot kos­me­to­lo­gës, klai­din­gai ma­no­ma, kad prau­siant vei­dà nor­ma­liu kû­no mui­lu pa­vyks at­si­kra­ty­ti bak­te­ri­jø ir spuo­gø. Mui­las – šar­mi­nis da­ri­nys, nai­ki­nan­tis li­pi­dø sluoks­ná ir ma­þi­nan­tis odos pH, to­dël ma­þë­ja odos at­spa­ru­mas. Nup­lo­vus mui­là, odos pa­vir­šius lie­ka šar­mi­nis, o kad at­si­kur­tø rûgš­tus odos li­pi­di­nis sluoks­nis, pri­rei­kia ma­þiau­siai 30 mi­nu­èiø. Kar­tais šis pro­ce­sas trun­ka net tris va­lan­das, to­dël ne vel­tui re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti spe­cia­lø tua­le­ti­ná mui­là, ku­ris tu­ri rûgš­èià pH reak­ci­jà, near­do odos li­pi­di­nio sluoks­nio ir ku­ria­me yra kom­po­nen­tø, pa­de­dan­èiø tà sluoks­ná grei­tai at­kur­ti. Šiuo pa­ta­ri­mu, anot kos­me­to­lo­gës, ypaè ver­të­tø pa­si­nau­do­ti šal­tuo­ju me­tø lai­ku.

Kos­me­to­lo­gë sa­ko, jog ver­të­tø at­sar­giai nau­do­ti ir stip­riai pu­to­jan­tá mui­là, nes pu­to­jan­èios me­dþia­gos taip pat dþio­vi­na odà. „Ver­èiau praus­ki­tës kre­mi­niu drë­ki­nan­èiu prau­sik­liu, ku­ria­me yra gli­ce­ri­no ar va­ze­li­no, – pa­ta­ria spe­cia­lis­të. – Þie­mà ne­nau­do­ki­te ir vo­nios pu­tø, ku­rio­se ne­re­tai yra odà dþio­vi­nan­èiø pu­to­jan­èiø me­dþia­gø, ver­èiau rin­ki­tës vo­nios alie­jø ar avi­þø švei­tik­lá, pui­kiai nu­ra­mi­nan­èius su­dir­gu­sià odà.“

Svar­bu sau­go­ti ran­kas

Ran­kø oda pa­pras­tai se­në­ja daug grei­èiau nei vei­do ar kak­lo, to­dël jà rei­kia nuo­lat pri­þiû­rë­ti ir puo­se­lë­ti. At­šiau­rus þie­mos oras ga­li bû­ti itin ne­gai­les­tin­gas mû­sø ran­koms. Daþ­niau­sios ran­kø „li­gos“ šal­tuo­ju me­tø lai­ku: odos su­dri­bi­mas, su­ra­gë­ji­mas, iš­sau­së­ji­mas, pa­rau­di­mas, pleis­ka­no­ji­mas, trû­ki­në­ji­mas, nie­þu­lys, ski­li­në­ji­mas, ávai­rûs iš­bë­ri­mai.

Pa­ti rim­èiau­sia ran­kø odos pro­ble­ma – der­ma­ti­tas, ar­ba eg­ze­ma. Tai ran­kø odos uþ­de­gi­mas, ku­ris pa­si­reiš­kia stip­riu iš­bë­ri­mu. Ran­kø der­ma­ti­tà ga­li su­kel­ti ávai­rûs veiks­niai, þie­mà – šal­tis ir drëg­mës svy­ra­vi­mai.

„Þie­mà ran­koms la­biau­siai trûks­ta vi­ta­mi­nø, drëg­mës ir rie­ba­lø. Nuo­la­ti­nis ju­dë­ji­mas iš sau­so á vë­juo­tà orà ar sting­dan­tá šal­tá ma­þi­na ran­kø odos drëg­mæ. Be abe­jo, ávai­rûs kre­mai ir los­jo­nai pa­de­da jà iš da­lies su­si­grà­þin­ti, ta­èiau šiuo me­tø lai­ko­tar­piu ver­të­tø ne­pa­mirš­ti, kad ne tik va­sa­rà, bet ir þie­mà pra­var­tu ger­ti daug van­dens, ne­pa­mirš­tant, jog vien tik van­de­niu su­drë­kin­ti odà iš vi­daus neá­ma­no­ma. Van­duo pa­de­da pa­ša­lin­ti tok­si­nus iš kû­no ir iš­lai­ky­ti nuo­la­ti­næ odos drëg­mæ, – sa­ko kos­me­to­lo­gë. – Á lau­kà, net trum­pai, ne­de­rë­tø ei­ti šla­pio­mis ar drëg­no­mis ran­ko­mis, nes dël šal­èio jos pra­dës ski­li­në­ti. Šal­tuo­ju pe­rio­du ei­da­mi á lau­kà vi­sa­da mû­vë­ki­te pirš­ti­nes. Jos tu­rë­tø bû­ti ne sin­te­ti­nës, o vil­no­nës ar med­vil­ni­nës. Pa­tar­ti­na kas­dien tep­ti ran­kø odà kre­mu, ku­ria­me yra ávai­riø drë­ki­na­mø­jø, ap­sau­gi­niø ir mai­ti­na­mø­jø me­dþia­gø. Tai pa­dës su­ma­þin­ti ran­kø šer­pe­to­ji­mà ir iš­sau­së­ji­mà. Pra­var­tu ran­kas pa­le­pin­ti ge­rai þi­no­mo­mis liau­diš­ko­mis prie­mo­në­mis: paim­ki­te dvi vir­tas bul­ves su lu­pe­no­mis, su­trin­ki­te jas, ápil­ki­te šiek tiek pie­no ar ke­fy­ro, gau­tà ma­sæ uþ­tep­ki­te ant ran­kø, pa­lai­kæ pus­va­lan­dá nu­plau­ki­te pa­kai­to­mis šil­tu ir šal­tu van­de­niu, ga­liau­siai uþ­tep­ki­te drë­ki­na­muo­ju kre­mu. Ran­kø odai su­švel­nin­ti itin tin­ka ka­vos tirš­èiai, ku­riais pa­kan­ka ret­kar­èiais pa­trin­ti ran­kas.“

Ne­pa­mirš­ki­te lû­pø

Jaut­riau­sia vie­ta – lû­pos, ku­rios lin­ku­sios iš­sau­së­ti la­biau nei ki­tos kû­no da­lys. Nuo­la­ti­niai tem­pe­ra­tû­rø svy­ra­vi­mai, sau­sas ir drëg­nas oras ga­li pa­þeis­ti net ir pa­èias to­bu­liau­sias lû­pas. Sus­ki­li­në­ju­sios ar iš­sau­së­ju­sios jos bû­na ne tik vi­zua­liai ne­pat­rauk­lios, bet kai ku­riais at­ve­jais ne­tgi ga­li tap­ti skaus­min­ga pro­ble­ma.

„Sau­sas lû­pas vi­sa­da no­ri­si ap­lai­þy­ti, ta­èiau ap­lai­þy­da­mi tik­rai jø ne­sud­rë­kin­si­te, at­virkš­èiai, jos ims sau­së­ti dar la­biau. Kai lû­pø glei­vi­në nuo­lat pa­þei­dþia­ma, at­si­ran­da þaiz­de­liø ir átrû­ki­mø, á ku­riuos ga­li pa­tek­ti in­fek­ci­ja. Þie­mà ap­sau­go­ti lû­pas nuo tem­pe­ra­tû­rø kai­tos pa­de­da pa­pras­èiau­sias lû­pø bal­za­mas, juo­lab kad ávai­rûs šiuo­lai­ki­niai lû­pø bal­za­mai ne­re­tai yra pra­tur­tin­ti nau­din­go­mis me­dþia­go­mis. Per­kant lû­pø bal­za­mà, pa­tar­ti­na at­kreip­ti dë­me­sá á jo su­dë­tá. Sten­ki­tës ási­gy­ti bal­za­mà, ku­ris bû­tø pra­tur­tin­tas vi­ta­mi­nu E ir tauk­me­dþio svies­tu“, – pa­ta­ria kos­me­to­lo­gë.

Vi­ta­mi­nø A ir E yra ne tik lû­pø bal­za­muo­se. Mi­në­tø vi­ta­mi­nø ga­li­ma gau­ti ir val­gant, te­rei­kia á kas­die­ná ra­cio­nà átrauk­ti dau­giau mor­kø, po­mi­do­rø, pie­no pro­duk­tø, kiau­ši­niø, jau­tie­nos. Pa­rau­di­mus ir átrû­ki­mus ap­link lû­pas daþ­nai su­ke­lia B gru­pës vi­ta­mi­nø trû­ku­mas, ku­riø yra þu­vy­je, sa­lo­to­se. Atk­reip­ki­te dë­me­sá ir á tai, ko­kià dan­tø pa­stà nau­do­ja­te. Daug fluo­ro tu­rin­ti pa­sta taip pat ga­li bû­ti lû­pø sau­së­ji­mo prie­þas­tis.

No­rin­èioms at­gai­vin­ti šiurkš­èias lû­pas kos­me­to­lo­gë pa­ta­ria su­trin­ti ket­vir­tá ge­rai pri­no­ku­sios pa­pa­jos: „Tuo­met at­si­gul­ki­te ant rankš­luos­èio ir ne­ma­þà šios ma­sës sluoks­ná uþ­si­tep­ki­te ant lû­pø ir ap­link jas. Pa­gu­lë­ki­te maþ­daug 10 ar 15 mi­nu­èiø, vë­liau vis­kà nu­si­plau­ki­te šil­tu van­de­niu ir lû­pas pa­si­tep­ki­te lû­pø bal­za­mu. Ši kau­kë ne­pap­ras­tai nau­din­ga, jei­gu skun­dþia­tës su­ski­li­në­ju­sio­mis, švel­nu­mà pra­ra­du­sio­mis lû­po­mis. Jei sku­ba­te, šiurkš­èias lû­pas at­gai­vin­si­te ke­lias mi­nu­tes pa­try­næ jas me­du­mi ar­ba uþ­te­pæ tru­pu­tá bal­za­mo, o pa­skui švel­niais ju­de­siais pa­ma­sa­þa­vu­sios minkš­tu dan­tø še­pe­të­liu. Taip nuo lû­pø pa­ša­lin­si­te ne­gy­và ode­læ. Tik jo­kiu bû­du ne­ga­li­ma at­si­šer­pe­to­ju­siø ode­liø lu­pi­në­ti – ga­li pa­kliû­ti in­fek­ci­ja.“

Va­ka­ro ma­lo­nu­mai

Va­ka­ras – lai­kas odai va­ly­ti, nors, anot kos­me­to­lo­gës, iš­ties dau­ge­lis mo­te­rø ne­si­var­gi­na nu­si­plau­ti vei­do odos prieš ei­da­mos mie­go­ti, ypaè jei­gu jos ne­nau­do­ja kos­me­ti­kos. Šal­tuo­ju me­tø lai­ku oda grei­èiau pa­vargs­ta, tad die­nà ant odos su­si­kau­pæ ávai­rûs ne­šva­ru­mai ir rie­ba­lai nak­tá ga­li uþ­kimš­ti po­ras, tai­gi ga­li kil­ti ávai­riø odos uþ­de­gi­mø ar tie­siog iš­kil­ti spuo­gai.

„Mie­go­ji­mas dar ne­reiš­kia, kad jums ne­rei­kia rû­pin­tis sa­vo oda, – per­spë­ja spe­cia­lis­të. – Kai þmo­gus mie­ga, jo me­dþia­gø apy­kai­ta yra šiek tiek su­si­lpnë­ju­si, tai­gi or­ga­niz­mas ne­ga­mi­na tiek daug odai ken­kian­èiø lais­vø­jø ra­di­ka­lø. Be to, nak­tá odos ne­vei­kia ávai­rûs ap­lin­kos ter­ša­lai ir ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai, to­dël ji ga­li lais­vai re­ge­ne­ruo­tis, tad bet ko­kie jû­sø nau­do­ja­mi pro­duk­tai nak­tá bus kur kas veiks­min­ges­ni nei die­nà. Prieš ei­da­mos mie­go­ti odà bû­ti­nai pa­tep­ki­te nak­ti­niu kre­mu, ku­ris spe­cia­liai su­kur­tas tam, kad pa­dë­tø làs­te­lëms at­si­sta­ty­ti. Kre­mà tep­ki­te su­ka­mai­siais ju­de­siais, leng­vai pa­tapš­no­da­mos pirš­tø pa­gal­vë­lë­mis. To­kie ju­de­siai ge­ri­na krau­jo­ta­kà, o kre­mas ási­ge­ria ir vei­kia ge­riau. Nak­ti­nis kre­mas tu­ri bû­ti stip­riai drë­ki­nan­tis odà. Jei nau­do­ja­te stang­ri­nan­tá kre­mà, tai kas tre­èià va­ka­rà rei­kia nau­do­ti drë­ki­na­mà­jà kau­kæ.“

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Moks­li­nin­kai nea­be­jo­ja, kad þmo­nës, val­gan­tys daug þu­vies, daþ­niau iš­ven­gia se­nat­vës li­gø, iše­mi­nës šir­dies li­gos, vë­þio, art­ro­zës, cuk­ra­li­gës, þvy­ne­li­nës, bron­chi­to, o svei­ki bû­da­mi il­giau gy­ve­na. To­dël vie­na iš prie­þas­èiø, dël ku­riø lie­tu­viai daþ­niau ser­ga ir sens­ta grei­èiau, ga­li bû­ti ta, kad val­go­me per ma­þai jû­ros pro­duk­tø. Tai­gi mû­sø làs­te­lëms trûks­ta þu­vø tau­kuo­se esan­èiø vi­ta­mi­nø A, E ir D bei ne­pa­kei­èia­mø rie­ba­lø rûgš­èiø ome­ga-3.

Þu­vis nuo se­no ver­ti­na­ma dël sa­vo mais­tin­gø­jø me­dþia­gø. Jos mais­ti­næ ver­tæ le­mia leng­vai virš­ki­na­mø bal­ty­mø, rie­ba­lø, vi­ta­mi­nø ir mi­ne­ra­li­niø me­dþia­gø kie­kiai.  Katinka KOBER nuotr.

Ste­buk­lin­ga þu­vies ga­lia

Þmo­nës, ku­rie val­go daug þu­vies, gy­ve­na il­giau. Tai pa­tvir­ti­na at­lik­ti ty­ri­mai. Il­gaam­þiø ja­po­nø tra­di­ci­nës vir­tu­vës pa­grin­dà su­da­ro þu­vis, prie ku­rios pui­kiai de­ra ry­þiai, so­ja ir dar­þo­vës. Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos gy­ven­to­jø il­gaam­þiš­ku­mo pa­slap­tis – me­dus ma­nu­ka (ar­bat­me­dþio me­dus), ku­riuo šei­mi­nin­kës daþ­nai pa­ska­ni­na þu­vies pa­tie­ka­lus. Ki­ni­jo­je mo­te­rys ry­þiø lau­kuo­se dir­ba net ir su­lau­ku­sios de­vy­nias­de­šim­ties. Ma­no­ma, kad jø il­gaam­þiš­ku­mà sà­ly­go­ja kas­die­nis mais­tas – ry­þiø pa­tie­ka­lai su þu­vi­mi. Svar­biau­sias il­gaam­þiø suo­miø pa­tie­ka­las – ir­gi la­ši­ša, upë­ta­kis ir sil­kë. Vie­nø il­gaam­þiš­kiau­siø pla­ne­tos gy­ven­to­jø is­lan­dø svei­ka­tos pa­slap­tis – gau­sy­bë þu­vies pa­tie­ka­lø kas­die­në­je mi­ty­bo­je.

Dau­ge­lá me­tø die­to­lo­gai ne­ga­lë­jo su­pras­ti, ko­dël, ne­pai­sant mi­ty­bos ra­cio­no, ku­ria­me gau­su grie­ti­në­lës, svies­to, sû­rio, pran­cû­zai re­tai ka­da bû­na nu­tu­kæ, re­èiau ser­ga šir­dies li­go­mis ir gy­ve­na il­giau nei ki­ti eu­ro­pie­èiai. Pa­si­ro­do, ge­rai sa­vi­jau­tai di­de­læ áta­kà tu­ri ne tik pran­cû­zø po­þiû­ris á mais­tà, bet it itin daþ­nas jû­ros pro­duk­tø var­to­ji­mas. Anot il­gaam­þiø ar­gen­ti­nie­èiø, kad pa­si­jus­tu­me svei­kes­ni, rei­kia më­gau­tis vy­nu, ku­ris pui­kiai de­ra prie þu­vies pa­tie­ka­lø. Šiai min­èiai pri­ta­ria ir il­gai gy­ve­nan­tys ja­po­nai. Tuo tar­pu daþ­nas lie­tu­vis val­go rie­bø ir ka­lo­rin­gà, ma­þai vi­ta­mi­nø ir ki­tø or­ga­niz­mui bû­ti­nø me­dþia­gø tu­rin­tá mais­tà, ne­pai­sy­da­mas nei ki­ta­tau­èiø pa­tir­ties, nei mi­ty­bos spe­cia­lis­tø re­ko­men­da­ci­jø per sa­vai­tæ su­val­gy­ti du þu­vies pa­tie­ka­lus, iš ku­riø vie­nas tu­rë­tø bû­ti rie­bios þu­vies.

Mû­sø or­ga­niz­mo sar­gai

Þu­vis – nuo se­no var­to­ja­mas mais­to pro­duk­tas, ver­ti­na­mas dël sa­vo mais­tin­gø­jø me­dþia­gø. Tai vie­nas ver­tin­giau­siø pro­duk­tø mû­sø or­ga­niz­mui. Jo mais­ti­næ ver­tæ le­mia leng­vai virš­ki­na­mø bal­ty­mø, rie­ba­lø, vi­ta­mi­nø ir mi­ne­ra­li­niø me­dþia­gø kie­kiai. Bal­ty­mai yra di­de­lës mo­le­ku­lës, ku­rios, pa­te­ku­sios á virš­ki­na­mà­já trak­tà, su­skai­do­mos á ma­þas mo­le­ku­les – ami­no­rûgš­tis, rei­ka­lin­gas aug­ti ir at­si­nau­jin­ti. Kai ku­rias or­ga­niz­mas ga­li pa­si­ga­min­ti pa­ts, ta­èiau va­di­na­mo­sios ne­pa­kei­èia­mo­sios ami­no­rûgš­tys gau­na­mos tik su mais­tu. Bû­tent þu­vy­je ga­li­ma ras­ti vi­sø ne­pa­kei­èia­mø­jø ami­no­rûgš­èiø. „Ka­dan­gi ne vi­si val­go tiek daug þu­vies, kiek rei­kë­tø, pra­var­tu rink­tis mais­to pa­pil­dus su pa­sta­ro­sios tau­kais“, – pa­ta­ria vais­ti­nin­kë Ni­jo­lë Ob­ri­kie­në.

Þu­vø tau­kai – na­tû­ra­lus vi­ta­mi­nø A, E ir D šal­ti­nis. Vi­ta­mi­nas A rei­ka­lin­gas ge­ram re­gë­ji­mui, odai bei glei­vi­nei, sau­go nuo in­fek­ci­jø ar pik­ty­bi­niø làs­te­liø, to­dël kai trûks­ta vi­ta­mi­no A, pa­blo­gë­ja ma­ty­mas prie­te­mo­je, grei­èiau pa­þei­dþia­mas kvë­pa­vi­mo ta­kø epi­te­lis, oda tam­pa sau­sa, ra­gë­ja, trû­ki­në­ja, su­si­da­ro pû­li­niai, šla­pi­mo sis­te­mo­je dël pa­ki­tu­sio epi­te­lio grei­èiau for­muo­ja­si ak­me­nys, vy­rams su­lë­të­ja sper­ma­to­zoi­dø vys­ty­ma­sis, mo­te­rims sun­ku iš­ne­šio­ti vai­siø.

Vi­ta­mi­nas E sau­go mû­sø kû­no làs­te­les ir ne­so­èiuo­sius rie­ba­lus nuo þa­lin­go de­guo­nies po­vei­kio, stab­do se­në­ji­mo pro­ce­sà, stip­ri­na imu­ni­næ sis­te­mà ir yra stip­ri pro­fi­lak­ti­në prie­mo­në nuo vë­þio. Kai trûks­ta vi­ta­mi­no E, pa­þei­dþia­mos ner­vø, rau­me­nø, šir­dies ir krau­ja­gys­liø, krau­jo ga­my­bos bei ki­tos sis­te­mos.

Þu­vø tau­kuo­se esan­tis vi­ta­mi­nas D bû­ti­nas, kad or­ga­niz­mas pa­si­sa­vin­tø dau­giau kal­cio, ku­ris itin svar­bus kau­lams ir dan­tims for­muo­tis, os­teo­po­ro­zës pro­fi­lak­ti­kai. Kai trûks­ta vi­ta­mi­no D, bû­na­me dirg­lûs, ne­ra­mûs, su­trin­ka mie­gas, vai­kams vë­liau iš­dygs­ta dan­tys, vys­to­si ra­chi­tas, suau­gu­sie­siems – os­teo­po­ro­zë.

Þu­vø tau­kuo­se yra ir vi­ta­mi­nø B1, B2, B12, nia­ci­no, fo­lio rûgš­ties, pan­to­te­no rûgš­ties, kal­cio, fos­fo­ro, ka­lio, jo­do, fluo­ro, va­rio, cin­ko.

Ne­pa­kei­èia­mos rie­ba­li­nës rûgš­tys

Pa­sak neu­ro­lo­gø, du treè­da­liai þmo­gaus sme­ge­nø su­da­ry­ti iš rie­ba­lø. Mie­li­nas, ap­sau­gi­në dan­ga, sau­gan­ti neu­ro­nus, 70 pro­c. su­da­ry­tas iš rie­ba­lø, kaip ir ner­vø sis­te­mos làs­te­liø memb­ra­nos. Tai­gi mû­sø sme­ge­nø làs­te­lës pri­klau­so nuo rie­ba­lø rûgš­èiø, ku­riø or­ga­niz­mas ne­ga­li pa­ts pa­si­ga­min­ti. Va­di­na­si, jø tu­ri­me gau­ti iš mais­to. Gau­siau­siai ne­pap­ras­tai svar­biø po­li­ne­so­èiø­jø ir ome­ga-3 rie­ba­lø rûgš­èiø yra þu­vø tau­kuo­se.

Ome­ga-3 rie­ba­lø rûgš­tys ge­ri­na at­min­tá. Ame­ri­kie­èiø at­lik­ta­me ty­ri­me 55 me­tø ir vy­res­ni pa­cien­tai, tu­rin­tys at­min­ties pro­ble­mø, var­to­jo šias rûgš­tis še­šis më­ne­sius ir pa­da­rë daug ma­þiau klai­dø mo­ky­mo­si ir at­min­ties tes­tuo­se nei tie, ku­rie var­to­jo pla­ce­bà. Ome­ga-3 rie­ba­lø rûgš­tys ma­þi­na dep­re­si­jà, o nëš­tu­mo me­tu – po­gim­dy­mi­nës dep­re­si­jos simp­to­mø at­si­ra­di­mo ri­zi­kà. Nëš­tu­mo me­tu var­to­ju­sioms þu­vø tau­kø kap­su­les mo­te­rims po gim­dy­mo bu­vo nu­sta­to­mi maþ­daug še­šiais ba­lais ma­þes­ni dep­re­si­jos simp­to­mø in­ten­sy­vu­mo re­zul­ta­tai nei toms, ku­rios ga­vo pla­ce­bà. Pat­vir­tin­ta, kad ome­ga-3 rie­ba­lø rûgš­tys da­ly­vau­ja do­pa­mi­no ir se­ro­to­ni­no ga­mi­ni­mo pro­ce­se, tai­gi yra svar­bios mû­sø nuo­tai­kai re­gu­liuo­ti. Ome­ga-3 po­li­ne­so­èio­sios rie­ba­lø rûgš­tys ap­sau­go šir­dá ir krau­ja­gys­les, pa­da­ry­da­mos krau­jà skys­tes­ná, t. y. pa­leng­vin­da­mos šir­dies dar­bà, su­ma­þin­da­mos krau­jos­pû­dá. Kar­tu ma­þi­na­mas cho­les­te­ro­lio kie­kis krau­jy­je, to­dël su­ma­þë­ja ate­ro-

sk­le­ro­zi­niø plokš­te­liø su­si­da­ry­mo ri­zi­ka. Ome­ga-3 rie­ba­lø rûgš­tys pa­si­þy­mi uþ­de­gi­mà slo­pi­nan­èiu po­vei­kiu. Šios rûgš­tys slo­pi­na uþ­de­gi­mo fak­to­riø – bal­ty­mø ga­my­bà, ku­riø at­si­ran­da ir pa­dau­gë­ja uþ­de­gi­mo me­tu. Reu­ma­toi­di­nis art­ri­tas yra vie­na iš lë­ti­niø uþ­de­gi­mi­niø li­gø. Áro­dy­ta, kad var­to­jant ome­ga-3 rie­ba­lø rûgš­tis su­ma­þë­ja sà­na­riø skaus­mai ir jø su­stin­gi­mas. Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gë­ja áro­dy­mø, kad ga­lë­tø bû­ti ma­þiau ávai­riø vë­þi­niø li­gø, jei nuo­lat var­to­tu­me ome­ga-3.

Pra­var­tu var­to­ti vi­sà gy­ve­ni­mà

Þu­vø ta­kus nau­din­ga var­to­ti nuo pir­mø gy­ve­ni­mo die­nø, nes jie ska­ti­na kû­di­kio vys­ty­mà­si. „Vai­kys­të­je kas­die­nis þu­vø tau­kø šaukš­te­lis ne­bu­vo toks gar­dus kaip da­bar, – pri­si­me­na vais­ti­nin­kë. – Nes­ka­nu, ta­èiau bû­ti­na, sa­ky­da­vo ma­ma, nes juo­se gau­su vi­ta­mi­nø, ap­sau­gan­èiø nuo ávai­riø li­gø. Ir kad bû­tø bent kiek ska­niau, þu­vø tau­kus uþ­la­šin­da­vo ant rie­ku­tës duo­nos. Tik uþau­gu­si su­pra­tau, kad ma­ma sa­kë tie­sà.“

Þu­vø tau­kø ne­tu­rë­tø pa­mirš­ti ir nëš­èio­sios, dir­ban­tys in­ten­sy­vø pro­ti­ná dar­bà, nuo­lat ser­gan­tys per­ša­li­mo li­go­mis, tu­rin­tys silp­nà imu­ni­te­tà, vy­res­nio am­þiaus þmo­nës, ku­riems yra di­des­në ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­liø li­go­mis.

Da­bar þu­vø tau­kø yra ávai­raus sko­nio: apel­si­nø, cit­ri­nø, me­daus, na­tû­ra­laus. Ga­li­ma rink­tis skys­tus þu­vø tau­kus ar­ba þu­vø tau­kø kap­su­les. Anot vais­ti­nin­kës, skys­to­ji for­ma tik­tø þmo­nëms, tu­rin­tiems ri­ji­mo pro­ble­mø dël li­gos ar jau­èian­tiems dis­kom­for­tà ry­jant kap­su­les ar tab­le­tes. To­kia for­ma pa­to­ges­në vai­kams. Be to, to­kie þu­vø tau­kai bû­na la­biau kon­cent­ruo­ti, to­dël pa­kan­ka iš­ger­ti tik kar­tà per die­nà. Kap­su­lës bû­tø pui­ki išei­tis þmo­nëms, ne­to­le­ruo­jan­tiems þu­vies kva­po ir sko­nio. Vy­res­niems vai­kams mie­les­ni kram­to­mi þu­vø tau­kai. „Ge­ros ko­ky­bës þu­vø tau­kai yra blyš­kiai gel­to­no at­spal­vio alie­ji­nis skys­tis, be­veik be­kva­pis, spe­ci­fi­nio švel­naus þu­vø sko­nio, ku­rá ga­li­ma pa­ge­rin­ti ne tik duo­nos rie­ku­te, bet ir cit­ri­nos ar apel­si­no skil­te­le“, – pa­ta­ria vais­ti­nin­kë.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Dia­be­tas – vi­sà gy­ve­ni­mà trun­kan­ti li­ga, ku­rià bû­ti­na rû­pes­tin­gai val­dy­ti. To ne­da­rant ar­ba da­rant ne­tin­ka­mai, vys­to­si ávai­rios komp­li­ka­ci­jos, ku­riø bran­giau­sia ir la­biau­siai sun­ki­nan­ti þmo­gaus gy­ve­ni­mà – ko­jø komp­li­ka­ci­ja.

Vaikš­èiodami ba­so­mis, þmonës ne­re­tai net ne­pa­jun­ta ant ko nors uþ­my­næ. Vyacheslav ANYAKIN nuotr.

Grës­më ne­re­tai bû­na neá­ver­tin­ta

Anot en­dok­ri­no­lo­gës Egi­di­jos Balt­ru­šai­tie­nës, cuk­ri­nis dia­be­tas li­go­niui në­ra toks pa­vo­jin­gas kaip jo su­kel­tos komp­li­ka­ci­jos, vie­na ku­riø – dia­be­ti­në pë­da, ta­èiau, ne­pai­sant skau­dþios komp­li­ka­ci­jos, ne vi­si pa­cien­tai lin­kæ at­sa­kin­gai pri­þiû­rë­ti pë­das. Pag­rin­di­në dia­be­ti­nës pë­dos vys­ty­mo­si prie­þas­tis yra blo­ga gli­ke­mi­jos kont­ro­lë. Pa­di­dë­jæs cuk­raus kie­kis krau­jy­je neiš­ven­gia­mai ken­kia ir stam­bioms, ir smul­kioms krau­ja­gys­lëms.

„Áma­no­ma iš­veng­ti šios komp­li­ka­ci­jos, te­rei­kia tin­ka­mai kont­ro­liuo­ti cuk­raus kie­ká krau­jy­je ir, þi­no­ma, at­sa­kin­gai rû­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, – uþ­tik­ri­na en­dok­ri­no­lo­gë. – La­bai svar­bu at­si­sa­ky­ti þa­lin­gø ápro­èiø, lai­ky­tis su­da­ry­to val­gia­raš­èio, var­to­ti pa­skir­tus me­di­ka­men­tus, bû­ti fi­ziš­kai ak­ty­viam ir kas­dien rû­pin­tis pë­do­mis. De­ja, dau­ge­lis pa­cien­tø, pa­mirš­da­mi, kad net ir ne­skau­dan­èios pë­dos ga­li bû­ti pa­þeis­tos, neá­ver­ti­na ga­li­mø komp­li­ka­ci­jø, tin­ka­mai ne­pri­þiû­ri pë­dø, ne­plau­na jø, dë­vi ne­tin­ka­mà ava­ly­næ, ne­nau­do­ja pë­dø odà minkš­ti­nan­èio alie­jaus ar kre­mo.“

Nuo opos iki am­pu­ta­ci­jos – tik vie­nas þings­nis

Dia­be­tu ser­gan­tiems þmo­nëms yra di­des­nis ner­vø ir ko­jø krau­ja­gys­liø pa­þei­di­mo pa­vo­jus. Esant ko­jø krau­ja­gys­liø pa­þei­di­mui, pë­dos pa­laips­niui tam­pa šal­tos, at­si­ran­da ga­lû­niø skaus­mas bei neap­èiuo­pia­mas pul­sas, ku­rio pa­ts pa­cien­tas pa­jaus­ti ne­ga­li. Pë­doms rei­kia de­guo­nies ir svar­biau­siø mais­to me­dþia­gø, ku­rias „at­ne­ša“ krau­jas. Ser­gan­tie­siems dia­be­tu šis ap­rû­pi­ni­mas ne­re­tai bû­na su­tri­kæs, o tai itin lë­ti­na þaiz­dø gi­ji­mà. Kai krau­jo­ta­ka ypaè pa­blo­gë­ja, di­dë­ja pë­dos au­di­niø iri­mo pa­vo­jus. Pa­þeis­ta vie­ta ap­mirš­ta, juo­duo­ja, pra­de­da vys­ty­tis gang­re­na.

Pa­þei­dus ner­vø struk­tû­rà, at­si­ran­da ko­jø tir­pi­mas, pë­dø de­gi­ni­mas ar su­stin­gi­mas. Dël su­tri­ku­sio tem­pe­ra­tû­ros bei skaus­mo ju­ti­mo su­þei­di­mai tam­pa ne­pas­te­bi­mi ir ne­skaus­min­gi. Su­þei­di­mai daþ­niau­siai at­si­ran­da dël sve­tim­kû­niø ava­ly­në­je, vaikš­èio­ji­mo ba­so­mis ar ne­tin­ka­mos ava­ly­nës, ne­tin­ka­mos ko­jø hi­gie­nos ir šà­lan­èiø ko­jø šil­dy­mo. „Esant dia­be­ti­nei neu­ro­pa­ti­jai ir pë­dø ne­jaut­rai þmo­nës ne­jau­èia, kai su­si­þa­lo­ja. Jie ne­pa­jun­ta trau­mos, á ba­tus pa­te­ku­sio ak­me­në­lio ar ki­to ašt­raus daik­to, ne­jau­èia iki pûs­liø ar krau­jo tri­nan­èios ava­ly­nës. Vaikš­èiodami ba­so­mis, ne­re­tai net ne­pa­jun­ta ant ko nors uþ­my­næ, – da­li­ja­si pa­ste­bë­ji­mais gy­dy­to­ja. – Pa­vo­jø ke­lia ir ne­reikš­min­gi su­þa­lo­ji­mai, ta­èiau kai ku­rie pa­cien­tai, net ir þi­no­da­mi, kad pë­dos yra ne­jaut­rios, vis tiek vaikš­èiodami ba­so­mis, šil­do ko­jas, neá­ver­tin­da­mi tem­pe­ra­tû­ros.“

Esant pa­þeis­tiems pë­dø ner­vams, pa­dë­tá dar la­biau komp­li­kuo­ja ne­tin­ka­mos ava­ly­nës dë­vë­ji­mas. Dël neu­ro­pa­ti­jos de­for­muo­ja­si pa­das, pirš­tai, pa­si­kei­èia ei­se­na. Il­gai­niui di­dë­jant spau­di­mui ir krû­viui su­ra­gë­ju­sio pa­do sri­tims, to­se vie­to­se, kur spau­di­mas di­dþiau­sias, su­si­for­muo­ja nuo­spau­dos. Sto­ro­je su­ra­gë­ju­sio­je pa­dø da­ly­je at­si­ran­da opø ir lë­tai gy­jan­èiø þaiz­dø, o ki­lus in­fek­ci­jai ko­jas daþ­nai ten­ka am­pu­tuo­ti.

Gy­dy­mas – il­gas ir se­ki­nan­tis

Gy­dy­to­ja sa­ko, kad dia­be­ti­niø opø gy­dy­mas yra bran­gus ir il­gas, trun­kan­tis më­ne­sius, ne­re­tai – net me­tus. Nu­tir­pu­sias pë­das rei­kia itin sau­go­ti, ypaè di­des­nio spau­di­mo vie­tas, ki­taip ten at­si­ras opos. Sut­ri­ku­si krau­jo­ta­ka ga­li bû­ti gy­do­ma chi­rur­gi­niu bû­du, ku­riuo ša­li­na­mi ir ne­gy­vy­bin­gi au­di­niai. Pë­dø in­fek­ci­ja gy­do­ma an­ti­bio­ti­kais. Bû­ti­na ir grieþ­ta krau­jo gliu­ko­zës, ar­te­ri­nio krau­jos­pû­dþio ir cho­les­te­ro­lio kont­ro­lë.

Be sun­kiø svei­ka­tos pro­ble­mø, dia­be­ti­në pë­da le­mia di­de­les kan­èias. Kad þaiz­da ge­riau gy­tø, jai rei­ka­lin­ga ra­my­bë, tin­ka­mi tvars­èiai ir me­di­ka­men­tai. Gy­dy­to­ja sa­ko, kad vi­siš­kai su­gy­ja ma­þa da­lis opø, bet net ir su­gi­jus neiš­ven­gia­ma ran­dø, pë­dos de­for­ma­ci­jø. La­bai daþ­nai þaiz­dos bûk­lë lie­ka ma­þai be­si­kei­èian­ti, opos at­si­nau­ji­na. Nuo­la­ti­nis rû­pes­tis dël kas­die­nio þaiz­dø per­ri­ši­mo, su­dë­tin­go ava­ly­nës pri­tai­ky­mo la­bai ap­sun­ki­na pa­cien­to gy­ve­ni­mo ko­ky­bæ.

Po am­pu­ta­ci­jos þmo­gus pra­ran­da sa­va­ran­kiš­ku­mà, tam­pa pri­klau­so­mas nuo ki­tø pa­gal­bos, yra pri­vers­tas at­si­sa­ky­ti dar­bo, pa­ti­ria daug ki­tø psi­cho­lo­gi­niø ir fi­nan­si­niø pro­ble­mø. Am­pu­ta­ci­ja, dël ku­rios rei­kia il­gai gy­dy­tis li­go­ni­në­je, rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mos ágy­ven­di­ni­mas ir pa­di­dë­ju­si so­cia­li­në pa­gal­ba bei slau­ga na­muo­se kai­nuo­ja itin daug.

Trûks­ta þi­niø

En­dok­ri­no­lo­gë ási­ti­ki­nu­si, kad su­ma­þin­ti dia­be­ti­niø opø at­si­ra­di­mà pa­dë­tø pa­cien­tø mo­ky­mas, ri­zi­kos su­vo­ki­mas, blo­gø ápro­èiø at­si­sa­ky­mas, su­si­þa­lo­jus – lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba.

„Ser­gan­tie­siems la­bai trûks­ta þi­niø – kiek­vie­nam li­ga ir jos prie­þiû­ra tru­pu­tá ski­ria­si, o þmo­nës ma­no, kad pa­tys su­ge­bës jà pa­si­ko­re­guo­ti. Dau­ge­lis ser­gan­èiø­jø – vy­res­nio am­þiaus, pa­ta­ri­mus jiems rei­kia ne kar­tà pa­kar­to­ti, kad su­vok­tø ir ási­min­tø. Ge­riau­sia pë­dø prie­þiû­ra yra tuo­met, kai jà tei­kia ávai­raus pro­fi­lio ko­man­da. Svar­bu ne tik dia­be­tu ser­gan­tis þmo­gus, bet ir jo šei­mos ir ávai­riø spe­cia­ly­biø me­di­kø, ypaè dia­be­ti­nës pë­dos ka­bi­ne­to slau­gy­to­jos pa­gal­ba, – ási­ti­ki­nu­si gy­dy­to­ja. – Lai­ku pa­ste­bë­jus dia­be­ti­nei pë­dai bû­din­gus simp­to­mus, gy­dy­mo re­zul­ta­tai bû­tø kur kas ge­res­ni. Vals­ty­bë daug la­biau iš­loš­tø, jei iš­veng­tu­me dia­be­to komp­li­ka­ci­jø, ka­dan­gi pro­fi­lak­ti­nis dar­bas ma­þiau kai­nuo­ja nei komp­li­ka­ci­jø gy­dy­mas.“

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

At­vë­sus orams, pra­si­de­da „mie­go­ji­mo su ko­ji­në­mis se­zo­nas“, nes dau­ge­lis þmo­niø ken­èia dël nuo­lat šà­lan­èiø ga­lû­niø – ran­kos ir ko­jos bû­na tar­si le­di­nës, jas la­bai sun­ku su­šil­dy­ti. „Tai ne tik ne­ma­lo­nus svei­ka­tos su­tri­ki­mas. Bû­ti­na þi­no­ti, kad ga­lû­niø at­ša­li­mo sind­ro­mas ga­li bû­ti ypaè sun­kiø li­gø po­þy­mis“, – per­spë­ja gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gë Sig­la Šèe­po­na­vi­èiû­të.

Grei­tai ga­lû­nës at­vës­ta þmo­nëms, ku­riø krau­jo spau­di­mas þe­mes­nis nei vi­du­ti­nis, tie­siog tuo­met šir­dþiai sun­kiau ap­rû­pin­ti krau­ju to­li nuo jos esan­èias kû­no da­lis. John ANDYST  nuotr.

Or­ga­niz­mas siun­èia sig­na­lus

„Daþ­nas vy­ras yra tik­ras dël vie­nin­te­lio da­ly­ko – jo lo­vo­je vi­suo­met lau­kia po­ra šal­tø ko­jø“, – šis hu­mo­ris­tø më­gia­mas po­sa­kis, pa­si­ro­do, yra tie­sa. „Šà­lan­èios ran­kos ir ko­jos – daþ­na ne tik pa­gy­ve­nu­siø, bet ir jau­nø þmo­niø, ypaè mo­te­rø, pro­ble­ma, su­ke­lian­ti ne tik daug ne­pa­to­gu­mø ir truk­dan­ti gy­ven­ti ápras­tu rit­mu, bet ir gra­si­nan­ti rim­tais svei­ka­tos su­tri­ki­mais“, – sa­ko gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gë Sig­la Šèe­po­na­vi­èiû­të ir pa­tvir­ti­na, jog iš es­mës nor­ma­lu ir na­tû­ra­lu, kad ga­lû­nës, ypaè ran­kø ir ko­jø pirš­tai, at­vës­ta grei­èiau nei ki­tos kû­no da­lys, nes ant pë­dø ir plaš­ta­kø dau­giau jun­gia­mo­jo saus­gys­li­nio ir ma­þiau rau­me­ni­nio au­di­nio, ku­rio krau­jo­ta­ka in­ten­sy­ves­në, taip pat èia be­veik në­ra rie­ba­li­nio au­di­nio, efek­ty­viai su­lai­kan­èio ši­lu­mà.

Plaš­ta­kos ir pë­dos yra to­liau nuo or­ga­niz­mo ši­lu­mos šal­ti­niø, to­dël pra­sèiau ap­rû­pi­na­mos krau­ju, o jø plo­ny­tës krau­ja­gys­lës ir ka­pi­lia­rai at­ša­lus dar la­biau su­si­trau­kia. Tuo­met èia pra­te­ka ma­þiau krau­jo, tai­gi ir ši­lu­mos. Áta­kos tu­ri ir ate­rosk­le­ro­zi­niai krau­ja­gys­liø pa­þei­di­mai, ku­rie su­siau­ri­na krau­ja­gys­liø spin­dá. Tie­sa, krau­ja­gys­lës su­siau­rë­ti ga­li ne tik nuo šal­èio, bet ir nuo nuo­var­gio ar stre­so. „Vis dar vy­rau­ja klai­din­ga nuo­mo­në, kad ci­ga­re­tës pa­de­da at­si­kra­ty­ti átam­pos, ne­ri­mo, at­si­pa­lai­duo­ti, ta­èiau áro­dy­ta, kad jo­se esan­tis ni­ko­ti­nas tik dar la­biau paašt­ri­na stre­sà, ner­vin­gu­mà, su­þa­din­da­mas sim­pa­ti­næ ner­vø sis­te­mà. Jis su­ke­lia smul­kiø krau­ja­gys­liø spaz­mus, to­dël or­ga­nai pra­sèiau ap­rû­pi­na­mi de­guo­ni­mi“, – sa­ko neu­ro­lo­gë.

Dar vie­na rim­ta šà­lan­èiø ga­lû­niø prie­þas­tis – blo­ga mi­ty­ba. „Šal­tuo­ju me­tø lai­ku ne­pa­tar­ti­na lai­ky­tis die­tos, nes šiuo pe­rio­du ypaè svar­bu gau­ti pa­kan­ka­mai ávai­riø mais­to me­dþia­gø“, – sa­ko neu­ro­lo­gë.

Ne­re­tai ga­lû­nës šà­la dël la­bai pa­pras­tos prie­þas­ties – ne­tin­ka­mos ap­ran­gos. „Kai þvar­bu, ne­rei­kë­tø þa­vë­tis gry­nos med­vil­nës ko­ji­në­mis, ku­rios su­ge­ria ir su­lai­ko drëg­mæ, to­dël ko­jos ir šà­la, – sa­ko gy­dy­to­ja. – Ar­èiau­siai kû­no esan­tys dra­bu­þiai tu­rë­tø bû­ti iš med­vil­nës ir sin­te­ti­kos mi­ši­nio. Vil­na skir­ta vir­šu­ti­niams sluoks­niams, ji iš­sau­go ši­lu­mà. Blo­gu oru ant jos ga­li­ma uþ­si­vilk­ti kà nors tan­kaus, ne­per­pu­èia­mo, drëg­mei at­spa­raus, bet bû­ti­nai „kvë­puo­jan­èio“.

Liek­ni þmo­nës šà­la daþ­niau uþ tuos, ku­riuos šil­do nuo­sa­vi rie­ba­liu­kai. Grei­tai ga­lû­nës at­vës­ta þmo­nëms, ku­riø krau­jo spau­di­mas þe­mes­nis nei vi­du­ti­nis, tie­siog tuo­met šir­dþiai sun­kiau ap­rû­pin­ti krau­ju to­li nuo jos esan­èias kû­no da­lis.

Kû­no ga­lû­nës ga­li šal­ti ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu. Vi­du­ti­nio am­þiaus mo­te­rims ga­lû­nës ne­re­tai šal­ti pra­de­da ëmus var­to­ti hor­mo­ni­nius pre­pa­ra­tus. Kû­no ga­lû­niø at­ša­li­mà ga­li su­kel­ti šir­dies ir krau­ja­gys­liø bei skyd­liau­kës li­gos ar ane­mi­ja, kuo­met krau­jy­je stin­ga he­mog­lo­bi­no.

Pa­më­lu­sios ga­lû­nës gre­sia rim­ta li­ga

Be­ne po­pu­lia­riau­sia ga­lû­niø ša­li­mo prie­þas­tis – Rei­no sind­ro­mas, ku­ris, ne­ra­dus mi­në­tø prie­þas­èiø, diag­no­zuo­ja­mas kaip at­ski­ra li­ga. Lie­tu­vo­je ja ser­ga apie dvi­de­šimt pro­cen­tø þmo­niø. Rei­no sind­ro­mas – tai šal­èio ar stre­so su­ke­lia­mi plaš­ta­kø ar pë­dø krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai. Su­ša­lus ar­ba nuo stre­so ran­kø ar ko­jø pirš­tai dël krau­ja­gys­liø spaz­mø ne­pa­kan­ka­mai ap­rû­pi­na­mi krau­ju, pra­de­da tvink­èio­ti, tam­pa šal­ti, pa­bà­la, vë­liau pa­mëls­ta, ga­li tirp­ti. Net­ru­kus krau­ja­gys­lës iš­si­ple­èia, tuo­met oda su­šy­la, pa­raus­ta, ga­lû­nës su­pra­kai­tuo­ja, o drëg­nos ga­lû­nës vël pra­de­da grei­èiau šal­ti. Prie­puo­lis ga­li truk­ti nuo ke­liø mi­nu­èiø iki ke­liø va­lan­dø. Kai šal­èio jaus­mas tam­pa lë­ti­niu, at­si­ran­da ávai­riø odos pa­þei­di­mø – oda su­trû­ki­në­ja, at­si­ran­da ope­liø, ga­lû­në­se jau­èia­mas nuo­la­ti­nis ba­dy­mas, vi­siš­kas þe­mos tem­pe­ra­tû­ros ne­to­le­ra­vi­mas. Šà­lan­èios ran­kos su­ke­lia ne tik fi­zi­ná, bet ir psi­cho­lo­gi­ná dis­kom­for­tà – svei­kin­da­ma­sis þmo­gus gë­di­ja­si pa­si­svei­kin­ti sa­vo pa­më­lu­sia ar pra­kai­tuo­jan­èia ran­ka.

Leng­vos for­mos Rei­no sind­ro­mas vais­tais ne­gy­do­mas, tik re­ko­men­duo­ja­ma veng­ti šal­èio. To­kiems li­go­niams pa­tar­ti­na mankš­tin­tis – ju­dë­ji­mas iš­ju­di­na krau­jà ir ne­lei­dþia su­si­trauk­ti pe­ri­fe­ri­nëms krau­ja­gys­lëms. Tai pa­ge­ri­na bend­rà sa­vi­jau­tà, nuo­tai­kà ir mie­gà. Prie­puo­lá ga­li­ma nu­trauk­ti ar­ba já su­trum­pin­ti pa­pras­to­mis prie­mo­në­mis – te­kan­èiu šil­tu van­de­niu ar šil­to van­dens du­be­ny­je su­šil­dy­ti ran­kas ar ko­jas. Jei prie­puo­lá su­kë­lë ner­vi­nis stre­sas, pir­miau­sia bû­ti­na nu­si­ra­min­ti. „Ser­gant šia li­ga svar­bu pa­ste­bë­ti, kas su­ke­lia prie­puo­lá, ir steng­tis jo iš­veng­ti“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja ir pri­me­na pa­spau­dus šal­tu­kui dau­giau dë­me­sio skir­ti sa­vo ap­ran­gai – šil­èiau reng­tis, dë­vë­ti kumš­ti­nes pirš­ti­nes, avë­ti tin­ka­mo dy­dþio ba­tus.

Šil­dy­ki­te liau­diš­ko­mis prie­mo­në­mis

Prieš ap­si­lan­kant pas me­di­kus, gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gë pir­miau­sia pa­ta­ria iš­ban­dy­ti pa­pras­tas liau­diš­kas prie­mo­nes krau­jo­ta­kai ge­rin­ti. „Jei daþ­nai šà­la ko­jos ir ran­kos, ne­val­gy­ki­te rie­baus ir rû­ky­to mais­to, nes val­gant sun­kø mais­tà krau­jas plûs­te­li á gal­và, o ga­lû­nës jo gau­na ma­þiau. Ver­èiau rin­ki­tës leng­vai virš­ki­na­mà mais­tà, ku­ria­me yra daug vi­ta­mi­nø ir ge­le­þies. Ypaè tin­ka lie­sa më­sa, vai­siai ir dar­þo­vës, ankš­ti­nës kul­tû­ros. Daug ge­le­þies yra kiau­ši­nio try­ny­je, špi­na­tuo­se, obuo­liuo­se, ra­zi­no­se, dþio­vin­to­se sly­vo­se. Pa­tar­ti­na val­gy­ti gri­kiø kruo­pø, po­mi­do­rø, mor­kø ir bu­ro­kë­liø. Šà­lan­tiems þmo­nëms pa­ta­ria­ma at­si­sa­ky­ti þa­lin­gø ápro­èiø, – pa­ta­ria neu­ro­lo­gë. – Iš­gë­rus al­ko­ho­lio, krau­jas plûs­te­li á gal­và, to­dël pa­jun­ta­mas ši­lu­mos ant­plû­dis, ta­èiau ši­lu­ma grei­tai išei­na per odos po­ras, tad bend­ra kû­no tem­pe­ra­tû­ra su­ma­þë­ja. Ver­të­tø daþ­niau iš­ger­ti karš­tos vais­ta­þo­liø ar­ba­tos.“

Šà­lan­èias ko­jas ar ran­kas pra­var­tu pa­mir­ky­ti van­dens vo­ne­lë­se. Á jas rei­kia áber­ti dþio­vin­tø èiob­re­liø, rau­do­në­liø ar šiek tiek mal­tø juo­dø­jø pi­pi­rø, po­rà šaukš­tø su­mal­tos im­bie­ro šak­nies ar­ba val­go­mo­sios drus­kos. To­kio­se vo­ne­lë­se ko­jas rei­kia mir­ky­ti 10-15 mi­nu­èiø. „Šiukš­tu smar­kiai su­ša­lu­siø ga­lû­niø ne­kiš­ki­te á karš­tà van­de­ná, – per­spë­ja neu­ro­lo­gë. – Va­ka­re, nu­si­plo­væ ko­jas, kol jos dar drëg­nos, pa­dus pa­trin­ki­te drus­ka ir tik ta­da nu­šluos­ty­ki­te sau­sai. Jei nuo­lat at­lik­si­te šià pro­ce­dû­rà, ko­jos bus šil­tos, be to, ne­si­rgsi­te per­ša­li­mo li­go­mis.“

Šà­lan­èias ga­lû­nes neu­ro­lo­gë re­ko­men­duo­ja kuo daþ­niau pa­ma­lo­nin­ti ma­sa­þuo­jant zo­nas, kur yra dau­giau­sia aku­punk­tû­ri­niø taš­kø – tai pa­dai, del­nai ir au­sys. Trin­ki­te, mai­gy­ki­te ran­ko­mis, pa­si­tel­ki­te ma­sa­þi­nius vo­le­lius ar ki­to­kias tu­ri­mas prie­mo­nes. Svar­biau­sia, kad šios zo­nos bû­tø ma­sa­þuo­ja­mos kas­dien, esant ga­li­my­bei – ke­lis kar­tus per die­nà. Tuo­met cent­ri­në ner­vø sis­te­ma siun­èia dau­giau krau­jo á tas vie­tas, kad su­ba­lan­suo­tø vi­daus or­ga­nø veik­là, at­kur­tø or­ga­niz­mo pu­siaus­vy­rà. „Jei ne­pa­vyks­ta su­šil­dy­ti šà­lan­èiø ga­lû­niø liau­diš­ko­mis prie­mo­në­mis, pa­gal­bos kreip­ki­tës á gy­dy­to­jà. Ne­re­tai li­go­nio sa­vi­jau­tà pa­ge­ri­na krau­ja­gys­les ple­èian­tys pre­pa­ra­tai“, – sa­ko neu­ro­lo­gë.

Ag­në GAI­RIO­NY­TË

Atë­jus šal­ta­jam me­tø lai­kui, pa­sni­gus ar ási­vy­ra­vus šal­èiui, pa­di­dë­ja ávai­riø trau­mø ti­ki­my­bë. Be kau­lø lû­þiø ir iš­ni­ri­mø, ga­na daþ­nos ir dan­tø trau­mos. Pas­ta­ro­sios daþ­nai ávyks­ta spor­tuo­jant, kren­tant, ava­ri­jø, bui­ti­niø konflik­tø me­tu. Dan­tø pa­þei­di­mai ga­li bû­ti ne­tgi pa­vo­jin­ges­ni nei ki­ti kû­no su­þa­lo­ji­mai, nes dan­tys ne­su­gy­ja kaip ki­ti kau­lai, o pa­sek­mës ga­li bû­ti jun­ta­mos vi­sà gy­ve­ni­mà.

	Pa­þeis­ti pie­ni­niai dan­tys daþ­niau­siai neats­ta­ti­në­ja­mi, bet nu­skë­lus nuo­la­ti­ná dan­tá rei­kia neiš­mes­ti jo ske­veld­rø ir kuo sku­biau va­þiuo­ti pas odon­to­lo­gà. Phaedra WILKINSON nuotr.

Jei nu­ti­ko ne­lai­më, svar­biau­sia kuo sku­biau kreip­tis á gy­dy­to­jà odon­to­lo­gà, ne­svar­bu, ar dan­tá iš­si­mu­šë­te, nu­si­skë­lë­te, ar tik uþ­si­ga­vo­te, nes gy­dy­mo sëk­më yra tie­sio­giai su­si­ju­si su lai­ku, praë­ju­siu nuo trau­mi­nio pa­þei­di­mo iki pa­gal­bos su­tei­ki­mo. Trau­mos me­tu ga­li ávyk­ti dan­ties, já su­pan­èiø au­di­niø pa­þei­di­mai, taip pat vei­do, odos, bur­nos glei­vi­nës su­þa­lo­ji­mai, kirs­ti­nës bei plëš­ti­nës þaiz­dos. Taip pat ga­li þû­ti dan­ties gy­va­sis au­di­nys – pul­pa, pa­kis­ti dan­ties ju­ti­mai ar spal­va. Þu­vus pul­pai, dan­tá ga­li pra­dë­ti skau­dë­ti, for­muo­tis pû­li­niai, dan­tø šak­nø cis­tos. Po to ga­li iš­si­vys­ty­ti vë­ly­ves­nës dan­tø trau­mø komp­li­ka­ci­jos, pa­vyz­dþiui, vi­di­nis ir išo­ri­nis dan­ties šak­nies tir­pi­mas ar­ba dan­ties šak­nies suau­gi­mas su kau­lu. Dël šiø prie­þas­èiø ga­li­ma ne­tgi pra­ras­ti dan­tis. Ga­li bû­ti pa­þeis­ti net ir gre­ti­mi dan­tys, at­ro­dan­tys lyg bû­tø ne­nu­ken­të­jæ.

Svar­biau­sia – drëg­më

Uþ­terš­tà iš­muš­to dan­ties pa­vir­šiø re­ko­men­duo­ja­ma tie­siog nu­plau­ti šal­tu te­kan­èiu van­de­niu, ne­lie­èiant jo šak­nies, t. y. lai­kant uþ vai­ni­ko. Jei yra ske­veld­rø ar ne­šva­ru­mø bur­no­je, jà pa­tar­ti­na iš­ska­lau­ti te­kan­èiu van­de­niu.

Re­ko­men­duo­ja­ma dan­tá ar dan­ties da­lá trans­por­tuo­ti sei­lë­se (bur­no­je uþ skruos­to ar in­de, kur yra sei­liø; jei vai­kas ma­þas ir ne­ge­ba lai­ky­ti bur­no­je, tai ga­li pa­da­ry­ti të­vai), vë­sia­me pie­ne ar fi­zio­lo­gi­nia­me tir­pa­le (jei sku­biai áma­no­ma jø gau­ti). Vie­toj vais­ti­në­se par­duo­da­mo fi­zio­lo­gi­nio tir­pa­lo ga­li­te nau­do­ti kon­tak­ti­niams læ­šiams lai­ky­ti skir­tà skys­tá. Van­duo, kaip skys­tis, pa­si­ren­ka­mas blo­giau­siu at­ve­ju, nes suar­do dan­ties au­di­nio gy­vy­bin­gas làs­te­les, ta­èiau ge­riau merk­ti á van­de­ná, nei lai­ky­ti nu­skel­tà dan­ties da­lá ar iš­muš­tà dan­tá sau­sai.

Daþ­nai trau­mos nu­tin­ka vai­kams miš­rio­jo sà­kan­dþio pe­rio­du ir tai ga­li tu­rë­ti áta­kos be­si­for­muo­jan­tiems nuo­la­ti­niams dan­tims. Jei pa­þeis­ti pie­ni­niai dan­tys ir iki jø kai­tos li­kæ ne­daug lai­ko, tuo­met iš­muš­ti pie­ni­niai dan­tu­kai neats­ta­to­mi, jø „pri­gy­dy­ti“ ne­ban­do­ma, ta­èiau vai­ko bûk­læ bû­ti­na ste­bë­ti.

Ver­ta pa­sku­bë­ti

Ávy­kus nuo­la­ti­niø dan­tø trau­mai, pa­gal­bos rei­kia ieš­ko­ti ne­del­siant, nes lai­ko truk­më nuo trau­mos iki at­vy­ki­mo pas gy­dy­to­jà tu­ri áta­kos gi­ji­mui.

Prie sun­kiau­siø dan­tø trau­mø, ku­rias ly­di ávai­rios komp­li­ka­ci­jos, yra pri­ski­ria­mas dan­ties ámu­ši­mas ar­ba vi­siš­kas iš­ni­ri­mas. Vi­siš­kai iš­mu­šus dan­tá, ge­ros baig­ties ga­li­ma ti­kë­tis, kai krei­pia­ma­si á odon­to­lo­gà praë­jus ne dau­giau nei 30 min. (ge­riau­sia per 15-20 min.) po trau­mos, pa­tal­pi­nus dan­tá á trans­por­ti­næ ter­pæ (sei­les, vë­sø pie­nà, fi­zio­lo­gi­ná tir­pa­là).

At­vy­kus pas odon­to­lo­gà, iš­muš­tas dan­tis at­sta­to­mas á vie­tà, fik­suo­ja­mas spe­cia­liu átva­ru, pa­ski­ria­mi pla­taus vei­ki­mo spekt­ro an­ti­bio­ti­kai. Kai þaiz­da la­bai uþ­terš­ta, ski­ria­mi skie­pai stab­li­gës pro­fi­lak­ti­kai. Su­tei­kus pir­mà­jà pa­gal­bà la­bai svar­bu, kad pa­cien­tas lai­ky­tø­si re­þi­mo: val­gy­tø minkš­tà mais­tà, va­ly­tø­si dan­tis minkš­tu še­pe­të­liu po kiek­vie­no val­gio.

Ámu­šus dan­tá á þan­di­kau­lio vi­dø, ga­li pri­reik­ti bur­nos chi­rur­go ar or­to­don­to pa­gal­bos, nes to­ká dan­tá rei­kia at­sar­giai iš­trauk­ti.

Dan­tis trau­mos me­tu ga­li iš­nir­ti, tuo­met skau­da, truk­do su­kàs­ti, to­kiu at­ve­ju rei­kë­tø su­kan­dus šva­rios mar­lës ga­ba­lë­lá pa­si­ro­dy­ti gy­dy­to­jui, ku­ris iš­ni­ru­sá dan­tá at­sta­tys á vie­tà ir uþ­fik­suos prie ša­lia esan­èiø dan­tø spe­cia­liu átva­ru.

Ávy­kus komp­li­kuo­tam dan­ties vai­ni­ko lû­þiui, kuo­met pa­þei­dþia­ma dan­ties pul­pa, krau­juo­ja­ma iš dan­ties, jis jaut­rus šal­tam, šil­tam mais­tui, kram­tant. To­kiu at­ve­ju gy­do­mas dan­ties šak­nies ka­na­las ir at­sta­to­mas vai­ni­kas plom­ba ar­ba vai­ni­kë­liu, pri­klau­so­mai nuo de­fek­to dy­dþio.

Lû­þus dan­ties šak­niai, pri­klau­so­mai nuo šak­nies lû­þio gy­lio, dan­tis yra ar­ba átve­ria­mas, ar­ba pa­ša­li­na­mas.

Jei tik nu­skë­lë­te dan­ties vai­ni­kà ir pa­þei­di­mas ne­sie­kia pul­pos, toks dan­tis at­sta­to­mas plom­ba ar­ba pri­kli­juo­ja­ma lû­þu­si dan­ties da­lis.

Nus­ki­lo – neiš­mes­ki­te

Jo­kiu bû­du neiš­mes­ki­te ar­ba sten­ki­tës ávy­kio vie­to­je su­ras­ti net ir ma­þiau­sià ski­lu­sià dan­ties da­lá, nes dan­tá ga­li­ma at­kur­ti, pa­nau­do­jant nu­ski­lu­sá frag­men­tà.

Po gy­dy­mo dan­tis ste­bi­mas pen­ke­rius me­tus. Be to, rei­kia at­sa­kin­gai vyk­dy­ti gy­dy­to­jø nu­ro­dy­mus – ne tik sku­biai kreip­tis pa­gal­bos, bet ir lan­ky­tis vë­liau, nes dan­tø trau­mø baig­tis sun­kiai pro­gno­zuo­ja­ma, o pa­sek­mës kar­tais iš­ryš­kë­ja po il­go lai­ko­tar­pio, kai ka­da pa­cien­tai jau net bû­na pa­mir­šæ apie pa­tir­tà trau­mà. Ga­li bû­ti, kad il­gai­niui dan­ties ne­pa­vyks iš­sau­go­ti, bet tin­ka­mai elg­da­mie­si su­ma­þin­si­te ga­li­mø komp­li­ka­ci­jø ri­zi­kà, jos bus leng­ves­nës, ga­liau­siai dan­tis bus iš­sau­go­tas kiek áma­no­ma il­giau.

Dan­tys ir spor­tas

Kas ant­ras vai­kas iki 18 m. pa­ti­ria dan­tø trau­mø. Dau­giau­sia trau­mø pa­ti­ria 2-4 m. ir 8-10 m. am­þiaus vai­kai. Daþ­nai tai nu­tin­ka spor­tuo­jant ar þai­dþiant kie­me, bë­gio­jant na­muo­se.

Spor­tuo­jan­tys vai­kai ga­li leng­vai pa­þeis­ti dan­tis – su­trenk­ti, áskel­ti dan­tá ar net jo ne­tek­ti. Sie­kiant ap­sau­go­ti vai­ko dan­tis spor­tuo­jant, nau­do­ja­ma in­di­vi­dua­liai pa­ga­min­ta ap­sau­gi­në ka­pa – iš spe­cia­laus plast­ma­sës ly­di­nio pa­ga­min­ta dan­tø ap­sau­ga, uþ­de­da­ma ant dan­tø spor­tuo­jant. Ap­sau­ga ga­mi­na­ma pa­gal in­di­vi­dua­lø vai­ko dan­tø at­spau­dà. Spe­cia­lios vai­ko dan­tims pri­tai­ky­tos ka­pos pa­de­da vi­siš­kai ap­sau­go­ti dan­tis ar bent jau mak­si­ma­liai su­švel­nin­ti ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø pa­sek­mes.

Dan­tø ap­sau­gos prie­mo­nës tu­ri bû­ti ga­mi­na­mos in­di­vi­dua­liai, nes jos yra ge­ro­kai sta­bi­les­nës, pui­kiai pri­tai­ky­tos bû­tent tam vai­kui, pa­to­ges­nës ir efek­ty­viau ap­sau­go dan­tis uþ tas, ku­rias ga­li­ma pa­si­ga­min­ti na­muo­se.

Dan­tø ap­sau­gos prie­mo­nës re­ko­men­duo­ti­nos ir epi­lep­si­jos prie­puo­lio me­tu.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Þie­ma vi­sa­da uþ­klum­pa ne­ti­kë­tai, o kar­tu su ja – ir trau­mos. „Në vie­na trau­ma neá­vyk­tø, jei­gu jos ti­kë­tu­më­mës“, – tvir­ti­na or­to­pe­das trau­ma­to­lo­gas Ben­ja­mi­nas Èi­þiû­nas.

Þie­mà pa­dau­gë­ja raiš­èiø pa­tem­pi­mø, su­mu­ši­mø, iš­ni­ri­mø, kau­lø lû­þiø. Gunter MULLER nuotr.

Prie­þas­tis – ne­ti­kë­tu­mas

Gy­dy­to­jas sa­ko, kad trau­mas, ku­rias daþ­niau­siai pa­ti­ria­me ne­ti­kë­tai, itin sà­ly­go­ja per­ne­lyg di­de­lis sku­bë­ji­mas, nes bû­tent tuo­met ir pri­trûks­ta­me lai­ko tin­ka­mai áver­tin­ti si­tua­ci­jà. Ang­lai tu­ri la­bai ge­rà po­sa­ká „sku­bë­ji­mo va­lan­dos“, nes sku­bant ir ávyks­ta dau­giau­sia trau­mø. Sku­bë­ji­mas bû­din­gas ir mû­sø tau­tie­èiams. „Pri­si­me­nu lai­kus, kai dirb­da­mas trau­ma­to­lo­gi­nia­me punk­te per 6 val. su­lau­kiau 60 ávai­rias trau­mas pa­ty­ru­siø pa­cien­tø. Sku­bë­da­mi þmo­nës daþ­nai neá­ver­ti­na ap­lin­kos fak­to­riø – šal­èio, sli­du­mo ir kt. Ei­nant ap­le­dë­ju­siu ke­liu, jo­kiu bû­du ne­ga­li­ma sku­bë­ti“, – per­spë­ja me­di­kas ir pa­ta­ria tuo pa­èiu metu da­ry­ti tik vie­nà dar­bà – jei­gu ei­na­te, tai tik ei­ki­te. Kai sku­ba­me, ne­be­lie­ka lai­ko ap­lenk­ti sli­dþias ke­lio at­kar­pas, tad sun­kiau iš­veng­ti trau­mø, to­dël iš na­mø rei­kia išei­ti kiek áma­no­ma anks­èiau, kad spë­tu­më­te pa­si­rink­ti nors ir il­ges­ná, bet sau­ges­ná ke­lià. Išë­jus á lau­kà, re­ko­men­duo­ja­ma pa­ban­dy­ti pa­sli­di­në­ti, kad tin­ka­mai áver­tin­tu­më­te esa­mà si­tua­ci­jà. Jei ten­ka ei­ti sli­dþiu pa­vir­šiu­mi, ne­lai­ky­ki­te ran­kø ki­še­në­se, o jei­gu ne­ša­te krep­šius, vie­nà ran­kà pa­li­ki­te lais­và, kad iš­lai­ky­tu­më­te pu­siaus­vy­rà. Pa­ju­tæ, kad griu­vi­mo neiš­veng­si­te, sten­ki­tës pri­tûp­ti. Parg­riu­vus pa­grin­di­nis smû­gis tu­rë­tø tek­ti klu­bui, o ne ke­liams, nu­ga­rai ar gal­vai. Nug­riu­vus ant šo­no, rû­bai ga­li at­lik­ti sa­vo­tiš­kà pa­gal­vës vaid­me­ná – su­švel­nin­ti smû­gá.

Anot me­di­ko, kur kas sau­giau jaus­tu­më­mës, jei þie­mà ša­li­gat­viai ir kie­mai bû­tø ge­rai pri­þiû­rë­ti. Kai tam ne­ski­ria­ma pa­kan­ka­mo dë­me­sio ar tau­po­mos iš­lai­dos, pra­ran­da­me la­bai daug – pa­pras­èiau­sias lû­þis gy­ja 1,5 mën., o ne­re­tai net il­giau.

Pa­si­gen­da­ma ap­dai­raus el­ge­sio

Þie­mà pa­dau­gë­ja raiš­èiø pa­tem­pi­mø, su­mu­ši­mø, iš­ni­ri­mø, kau­lø lû­þiø, sme­ge­nø su­tren­ki­mø. Di­dþiau­sia ri­zi­ka su­si­þeis­ti yra vai­kams ir vy­res­nio am­þiaus þmo­nëms. Vai­kø kau­luo­se ma­þiau neor­ga­ni­niø me­dþia­gø, jie ne to­kie tra­pûs, jø ge­res­në krau­jo­ta­ka, juos den­gia pa­ly­gin­ti tvir­tas ant­kau­lis, ta­èiau vai­kams trûks­ta pa­ty­ri­mo, be to, anot me­di­ko, jie, kaip ir suau­gu­sie­ji, vi­sur la­bai sku­ba.

Ypaè at­sar­gûs tu­rë­tø bû­ti vy­res­nio am­þiaus þmo­nës, nes jø kau­lai jau bû­na iš­re­të­jæ, tra­pes­ni. Gar­baus am­þiaus þmo­nës daþ­niau griû­va dël su­tri­ku­sios gal­vos sme­ge­nø krau­jo­ta­kos bei ves­ti­biu­lia­ri­nio apa­ra­to funk­ci­jos. Šiø funk­ci­jø su­tri­ki­mams áta­kos tu­ri krau­jo-s­pû­dá ma­þi­nan­tys, ra­mi­na­mie­ji, rau­me­nis at­pa­lai­duo­jan­tys ir ki­ti me­di­ka­men­tai. Ka­dan­gi pa­gy­ve­nu­sie­ji kren­ta ne taip „lanks­èiai“, jiems pa­sly­dus daþ­niau­siai lûþ­ta rie­šas, stu­bu­ras, kak­las, šlau­ni­kau­lis ar þas­ti­kau­lis.

Daþ­na trau­mø prie­þas­tis – ne­pa­to­gi ava­ly­në. Pirk­da­mi ba­tus þmo­nës ne vi­sa­da rû­pi­na­si, kad jø pa­das bû­tø ne­sli­dus, nes daþ­nai pir­ki­mà le­mia ki­ti ba­tø pri­va­lu­mai. Sli­dþiuo­ju laik­me­èiu ne­tin­ka­miau­sia ava­ly­në – odi­niais ar dirb­ti­nës gu­mos pa­dais. No­rin­èioms iš­veng­ti trau­mø mo­te­rims me­di­kas pa­ta­ria pra­si­dë­jus šal­èiams at­si­sa­ky­ti aukš­ta­kul­niø, ku­rie itin pa­di­di­na kri­ti­mø pa­vo­jø. „Þie­mi­niai ba­tai tu­ri bû­ti þe­ma­kul­niai, kau­èiu­ko pa­dais, ku­rie ma­þiau­siai slys­ta. Pa­das tu­rë­tø bû­ti šiurkš­taus rel­je­fo, – ne­šykš­ti pa­ta­ri­mø or­to­pe­das. – Uþ­sie­ny­je ypaè po­pu­lia­rûs ba­tø pa­dø su­tvir­ti­ni­mai. Lie­tu­vo­je taip pat eg­zis­tuo­ja ávai­riø pa­ta­ri­mø, ko grieb­tis, kad ba­tai þie­mà smar­kiai ne­slys­tø. Vie­nas jø – ant ba­tø pa­dø pri­kli­juo­ti pleist­ro, ku­rio, no­rint, kad iš tie­sø bû­tø sau­gu, rei­kë­tø ne­pa­gai­lë­ti.“

Pra­mo­gos at­gims­ta

Nors ma­no­ma, kad ato­sto­gau­ti sma­giau­sia va­sa­rà, pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­gë­ja þmo­niø, ku­rie ren­ka­si ak­ty­vø poil­sá þie­mà. Kas­met pra­stë­jan­èios oro sà­ly­gos – ne pro­ble­ma. Šiais lai­kais pa­si­dþiaug­ti þie­mos pra­mo­go­mis ga­li­ma ir dirb­ti­në­se snie­go tra­so­se ar le­do are­no­se. „Tik ne­per­ver­tin­ki­te sa­vo ge­bë­ji­mø – pa­si­rin­kæ jû­sø ga­li­my­bes pra­noks­tan­èià tra­sà ri­zi­kuo­ja­te pa­tir­ti va­di­na­mà­jà „sli­di­nin­ko nykš­èio“ trau­mà, – per­spë­ja gy­dy­to­jas. – Sli­di­në­ji­mo laz­das pa­si­rin­ki­te to­kias, kad kris­da­mi ga­lë­tu­më­te grei­tai iš­mes­ti iš ran­kø, ant­raip trau­ma bus kur kas sun­kes­në.“

Tiems, ku­rie no­ri iš­veng­ti trau­mø, me­di­kas pa­ta­ria iš­mok­ti griû­ti: „Þi­no­ma, ins­tink­tai yra la­bai stip­rûs, bet ne­më­gin­ki­te þût­bût iš­si­lai­ky­ti ant ko­jø, o kris­da­mi rem­tis ran­ko­mis á þe­mæ. Ver­èiau rem­ki­tës al­kû­ne ir sten­ki­tës par­griû­ti ant šo­no, tuo­met iš­veng­si­te ne tik ti­pi­nio ran­kos lû­þio ties rie­šo kau­liu­kais, bet ir trau­mø ap­skri­tai. O jei jau vis dël­to par­griu­vo­te, li­ki­te gu­lë­ti, kol ne­sus­to­si­te slys­ti.“

Ri­zi­ka pa­tal­po­se

Anot me­di­ko, dau­giau nei pu­së trau­mø ávyks­ta na­muo­se. Griu­vi­mai – vie­na daþ­niau­siø trau­mø prie­þas­èiø, pa­si­tai­kan­èiø vy­res­nio am­þiaus þmo­nëms.

Dau­ge­lis griu­vi­mø ávyks­ta uþ­sii­mant kas­die­ne veik­la: ei­nant, së­dan­tis, sto­jan­tis, dir­bant na­mø ruo­šos dar­bus. No­rin­tys iš­veng­ti trau­mø pir­miau­sia tu­rë­tø pa­si­rû­pin­ti, kad jø gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka bû­tø sau­gi. „Per­ne­lyg uo­lus elekt­ros ener­gi­jos tau­py­mas tam­siuo­ju me­tø lai­ku ne­re­tai tam­pa gar­baus am­þiaus þmo­niø rim­tos ne­lai­mës prie­þas­ti­mi, – da­li­ja­si pa­ste­bë­ji­mais me­di­kas. – Kur kas pi­giau ási­gy­ti elekt­ros ener­gi­jà tau­so­jan­èià lem­pu­tæ ir ja ap­švies­ti na­mø ker­tes, svar­biau­sia – laip­tus, nei ri­zi­kuo­ti sa­vo svei­ka­ta. Nak­tá prie lo­vos pra­var­tu tu­rë­ti pro­þek­to­riø, ku­riuo, rei­ka­lui esant, bû­tø ga­li­ma pa­si­švies­ti.“

Kaip nu­var­gæ ar ne­tu­rin­tys nuo­tai­kos va­ka­re be­si­jaus­tu­më­te, ne­pa­li­ki­te ant grin­dø iš­më­ty­tø laik­raš­èiø, dra­bu­þiø, te­le­fo­no lai­dø ar ko­kiø nors ki­tø daik­tø, uþ ku­riø ga­lë­tu­më­te uþ­kliû­ti ir par­griû­ti. Anot me­di­ko, vy­res­nio am­þiaus þmo­nës la­bai daþ­nai par­virs­ta uþ­kliu­væ uþ ki­li­mo.

Ne kà ma­þes­ni pa­vo­jai sly­pi kiek­vie­no mû­sø vo­nio­je. „Tai kur kas pa­vo­jin­giau, nei sku­bant sli­dþiais þie­mos ke­liais“, – sa­ko gy­dy­to­jas. Kad iš­veng­tu­më­te skau­dþiø trau­mø vo­nio­je, me­di­kas re­ko­men­duo­ja pa­si­rû­pin­ti gu­mi­niais ki­li­më­liais.

Vie­na efek­ty­viau­siø griu­vi­mo pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­niø – pu­siaus­vy­rà ge­ri­nan­tys pra­ti­mai, tin­kan­tys bet ko­kio am­þiaus þmo­nëms. „Ne­re­tai pa­cien­tø pa­pra­šau at­si­sto­ti ant vie­nos ko­jos, paei­ti ant pirš­tø ga­lø. Dau­ge­liui tai pa­da­ry­ti ne­pa­vyks­ta, nes šiuos pra­ti­mus þmo­gus at­si­me­na da­ræs prieš 20-30 me­tø“, – sa­ko me­di­kas.

Jei­gu pa­ty­rë­te trau­mà

Prieš sku­bant pa­dë­ti, vi­suo­met pra­var­tu pri­si­min­ti auk­si­næ tai­syk­læ: „Pir­miau­sia – ne­pa­kenk.“ Anot gy­dy­to­jo, neiš­ma­nant ge­riau ne­si­steng­ti pa­dë­ti, ta­èiau su­teik­ti pir­mà­jà pa­gal­bà: at­šal­dy­ti pa­þeis­tà sri­tá, imo­bi­li­zuo­ti, kuo sku­biau iš­kvies­ti me­di­kus ar sau­giai ga­ben­ti su­þeis­tà­já á gy­dy­mo ástai­gà pri­va­lu kiek­vie­nam. „Ne­rei­kë­tø ban­dy­ti pa­èiam ar ap­lin­ki­niams leis­ti su­teik­ti pa­þeis­tam sà­na­riui bu­vu­sià pa­dë­tá. Pir­miau­sia, kol bus su­teik­ta pro­fe­sio­na­li pa­gal­ba, su­þeis­tà sri­tá rei­kia imo­bi­li­zuo­ti, t. y. lû­þio ar iš­ni­ri­mo vie­tà pa­da­ry­ti ne­jud­rià; šal­dy­ti le­du, snie­gu, im­tis prie­mo­niø, kad á þaiz­dà ne­pa­tek­tø in­fek­ci­ja“, – pa­ta­ria gy­dy­to­jas.

Anot gy­dy­to­jo, bet koks griu­vi­mas pa­vo­jin­gas gy­vy­bei, ta­èiau gal­vos su­tren­ki­mas itin pa­vo­jin­gas. Esant gal­vos trau­mai imo­bi­li­zuo­ki­te kak­là, ku­ris, anot me­di­ko, yra tar­si gy­vy­bës lai­das tarp kû­no ir gal­vos. Svar­bu ne­su­ki­në­ti li­go­niui kak­lo, nes ne­re­tai pa­ty­ru­sie­ji gal­vos trau­mà bû­na pa­ty­ræ ir kak­lo trau­mà. Pa­gei­dau­ti­na, kad li­go­ná á gy­dy­mo ástai­gà ga­ben­tø grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba.

Daþ­niau­siai su­šà­la­ma, jei oras yra šal­tas, vë­juo­tas, drëg­nas, ta­èiau su­šal­ti ga­li­ma ir esant tei­gia­mai tem­pe­ra­tû­rai. Grei­èiau­siai nu­šà­la dra­bu­þiais ne­pri­deng­tos kû­no vie­tos: au­sys, no­sis, skruos­tai, ta­èiau dël ne­tin­ka­mos ap­ran­gos ne­re­tai nu­šà­la ir tos kû­no vie­tos, ku­riø su­tri­ku­si krau­jo­ta­ka: ran­kø, ko­jø pirš­tai, pë­dos. Drau­dþia­ma nu­ša­lu­sias vie­tas šil­dy­ti tie­sio­gi­ne ši­lu­ma: glaus­ti prie ra­dia­to­riø, gu­mi­niø šil­dyk­liø, merk­ti á karš­tà van­de­ná, ka­dan­gi tie­sio­gi­në ši­lu­ma ga­li dar la­biau pa­þeis­ti šal­èio pa­kenk­tus au­di­nius. Nu­ša­lu­sià kû­no da­lá at­šil­dy­ki­te pa­laips­niui ámerk­da­mi á kam­ba­rio tem­pe­ra­tû­ros van­de­ná. At­šil­dy­ti ga­li­ma nu­sto­ti, kai nu­ša­lu­siø kû­no da­liø oda su­minkš­të­ja ir gráþ­ta ju­ti­mai.

Þie­mà oda daþ­niau nu­de­ga ku­riant þi­di­ná ar kros­ná, ne­ty­èia pri­si­lie­tus prie ákai­tin­tos vi­ryk­lës. Rei­kë­tø bû­ti at­sar­giems ir šven­èiant gam­to­je, kû­re­nant lau­þà. Pa­gal­ba nu­si­de­gi­nus bet ko­kiu bû­du yra to­kia pa­t – šal­tas van­duo. At­min­ki­te, kad nu­de­gu­sià vie­tà šal­dy­ti te­kan­èiu van­de­niu iš èiau­po bû­ti­na maþ­daug 15-20 min. – ne trum­piau. Van­dens sro­vë tu­rë­tø bû­ti nei per stip­ri, nei per silp­na. Šal­do­ma tol, kol pra­nyks­ta skaus­mas, vë­liau ant nu­de­gu­sios vie­tos de­da­mas tuo pa­èiu van­de­niu su­vil­gy­tas komp­re­sas, ku­ris ga­ruo­da­mas vë­si­na þaiz­dà. „Kuo grei­èiau at­šal­dy­si­te nu­de­gu­sià vie­tà, tuo la­biau su­ma­þin­si­te nu­de­gi­mo laips­ná“, – pri­me­na gy­dy­to­jas ir per­spë­ja, kad tep­ti nu­de­gu­siø, kaip, be­je, ir nu­ša­lu­siø vie­tø jo­kiais rie­ba­lais, alie­jais ar svies­tu ne­de­ra – þaiz­da ne su­muš­ti­nis! Ver­èiau uþ­dë­ki­te ste­ri­lø tvars­tá, o jei­gu to­kio ne­tu­ri­te, tiks šva­rus au­dek­las, ir kuo sku­biau pa­gal­bos kreip­ki­tës á me­di­kus.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Mû­sø vi­suo­me­në­je ápras­ta ger­ti. Bet ku­ri šven­të be al­ko­ho­lio yra neá­si­vaiz­duo­ja­ma, to­dël nie­ko ne­bes­te­bi­na, kad be bu­te­lio jau­ni­mas ne­be­mo­ka bû­ti links­mas, ne­mo­ka at­si­pa­lai­duo­ti, ne­ge­ba ge­rai jaus­tis. „Šven­tës vi­sa­da pro­vo­kuo­ja, ta­èiau kad vai­kai ir jau­ni­mas at­si­sa­ky­tø „dþiaugs­mo elik­sy­ro“, pir­miau­sia tu­ri pa­si­keis­ti suau­gu­siø­jø po­þiû­ris“, – sa­ko Šiau­liø vi­suo­me­nës svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tës Dia­na Ši­rvins­kai­të ir Re­na­ta Ja­ra­šû­nie­në.

Vie­ni di­dþiau­siø gir­tuok­liø pa­sau­ly­je

2010 m. Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tas (da­bar­ti­nis Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­li­nis uni­ver­si­te­tas) kar­tu su Šiau­liø vi­suo­me­nës svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tais, vyk­dy­da­mi Pa­sau­li­nës svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­da­ci­jas, at­li­ko penk­tà­jà Lie­tu­vos mo­ki­niø ap­klau­sà, skir­tà jø gy­ven­se­nai ir svei­ka­tai iš­tir­ti. Apk­laus­ti 5, 7 ir 9 kla­siø mo­ki­niai, ku­riø am­þius 11, 13 ar­ba 15 me­tø.  Ty­ri­mas pa­ro­dë, kad dau­ge­liui jau­nuo­liø al­ko­ho­lio var­to­ji­mas yra vie­nas ma­lo­niausiø at­si­pa­lai­da­vi­mo bû­dø. „Paaiš­kë­jo, kad më­gia­miau­si vai­kø ir jau­ni­mo al­ko­ho­li­niai gë­ri­mai – sid­ras ir kok­tei­liai, vie­nuo­lik­me­èiø-pen­kio­lik­me­èiø ber­niu­kø – alus, to pa­ties am­þiaus mer­gai­èiø – deg­ti­në. Bent kar­tà nuo al­ko­ho­lio bu­vo ap­svai­gæ 46,9 pro­c. ber­niu­kø ir 38,7 pro­c. mer­gai­èiø. De­vin­to­kai pri­si­mi­në, kad pir­mà kar­tà al­ko­ho­lio pa­ra­ga­vo bû­da­mi vie­nuo­li­kos ar net dar jau­nes­ni. Bû­da­mi 16 me­tø, pir­mà kar­tà al­ko­ho­lio pa­ra­ga­vo tik 2,7 pro­c. ber­niu­kø ir 2 pro­c. mer­gai­èiø“, – ty­ri­mø duo­me­nis var­di­ja Vi­suo­me­nës svei­ka­tos biu­ro Visuomenës sveikatos stebësenos ir programø skyriaus ve­dë­ja D. Šir­vins­kai­të.

Mes ne vie­nin­te­liai, ken­èian­tys nuo al­ko­ho­liz­mo rykš­tës – al­ko­ho­lá var­to­ja ir pro­ble­mø tu­ri vi­sos ša­lys, ta­èiau šis fak­tas ne­ke­lia dþiu­ge­sio. Tai, kad bû­ti­na kuo sku­biau im­tis prie­mo­niø, pa­de­dan­èiø uþ­kirs­ti ke­lià al­ko­ho­liz­mui, pa­tvir­ti­na ir at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tai – tarp 40 al­ko­ho­lá var­to­jan­èiø pa­sau­lio ša­liø Lie­tu­vos vie­nuo­lik­me­èiai uþi­ma vie­nuo­lik­tà, try­li­ka­me­èiai – penk­tà, o pen­kio­lik­me­èiai – ant­rà vie­tà.

Ska­nu ir links­ma

Anot vi­suo­me­nës svei­ka­tos biu­ro Vai­kø ir jau­ni­mo svei­ka­tos prie­þiû­ros sky­riaus ve­dë­jos R. Ja­ra­šû­nie­nës, jau­ni­mas, pa­klaus­tas, ko­dël var­to­ja al­ko­ho­lá, daþ­niau­siai at­sa­ko – to­dël, kad ska­nu. 11-15 me­tø vai­kai ge­ria ávai­raus sko­nio sid­rà, „mik­sus“, pu­to­jan­tá vy­nà tar­si li­mo­na­dà, pa­gar­din­da­mi juos ener­gi­niais gë­ri­mais, nes vy­rau­ja nuo­mo­në, kad šie gë­ri­mai pa­de­da su­ma­þin­ti al­ko­ho­lio su­kel­tà mie­guis­tu­mà ir su­tei­kia ener­gi­jos links­min­tis vi­sà nak­tá, iš tik­rø­jø su­kel­da­mi pa­vo­jø jau­nam or­ga­niz­mui. „Ener­gi­niai gë­ri­mai su­tei­kia ener­gi­jos, o al­ko­ho­lio po­vei­kis prie­šin­gas – jis slo­pi­na or­ga­niz­mà“, – sa­ko spe­cia­lis­të.

Ener­gi­nio gë­ri­mo skar­di­në – lyg rak­tas, at­ve­rian­tis du­ris á or­ga­niz­mo ener­gi­jos re­zer­vus. Ki­taip ta­riant, ener­gi­nis gë­ri­mas ne su­tei­kia ener­gi­jos, o pa­de­da jà iš­siurb­ti iš or­ga­niz­mo. Šiuo­se gë­ri­muo­se esan­èios me­dþia­gos vei­kia vam­py­ro prin­ci­pu – ener­gi­jà ima iš mû­sø pa­èiø or­ga­niz­me esan­èiø ener­gi­jos at­sar­gø. Tai në­ra ge­rai, nes ener­gi­jos at­sar­gø në­ra daug ir ku­rá lai­kà pa­var­to­jus ener­ge­ti­niø gë­ri­mø jos vi­siš­kai iš­sen­ka. Ta­da þmo­gus jau­èia nuo­var­gá, su­sier­zi­ni­mà, já kan­ki­na ne­mi­ga, vë­liau ga­li iš­si­vys­ty­ti dep­re­si­ja. Tuo­met vël at­si­ran­da po­rei­kis pa­pil­dy­ti ener­gi­jos, taip iš­si­vys­to pri­klau­so­my­bë šiam gë­ri­mui.

Kad ener­gi­niai gë­ri­mai iš tie­sø në­ra ne­kal­ti, áro­dy­ta ty­ri­mais, ku­riais re­mian­tis kai ku­rio­se uþ­sie­nio ša­ly­se šie gë­ri­mai yra uþ­draus­ti ar­ba ri­bo­ja­ma pre­ky­ba jais, pvz., JAV vai­kams iki aš­tuo­nio­li­kos me­tø ener­gi­niai gë­ri­mai yra ne­par­duo­da­mi. Nor­ve­gi­jo­je, Da­ni­jo­je ir Pran­cû­zi­jo­je jais pre­kiau­ja­ma tik vais­ti­në­se, o Lie­tu­vo­je šiø gë­ri­mø bet ku­ria­me pre­ky­bos cent­re ga­li nu­si­pirk­ti ir vai­kai. Var­to­jant al­ko­ho­lá su ener­gi­niais gë­ri­mais, jo ga­li­ma su­var­to­ti dau­giau, nes þmo­gus ne­si­jau­èia toks ap­svai­gæs, koks yra iš tik­rø­jø. Tai di­di­na al­ko­ho­lio per­do­za­vi­mo ir ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø ri­zi­kà.

Ki­ta daþ­na prie­þas­tis, sà­ly­go­jan­ti vai­kus ir jau­ni­mà var­to­ti al­ko­ho­li­nius gë­ri­mus – no­ras at­si­pa­lai­duo­ti, pa­bëg­ti nuo kas­die­niø sun­ku­mø bei átam­pos. „Jau­nuo­liai al­ko­ho­lá ren­ka­si no­rë­da­mi at­ro­dy­ti vy­res­ni, mëg­dþio­da­mi suau­gu­siuo­sius bei jø pro­pa­guo­ja­mas tra­di­ci­jas, smal­sau­da­mi, no­rë­da­mi pa­jus­ti svai­ga­lø po­vei­ká, trokš­da­mi ne­prik­lau­so­my­bës, no­rë­da­mi šo­ki­ruo­ti të­vus ir drau­gus, siek­da­mi bû­ti pri­pa­þin­ti tam tik­ro­je gru­pë­je, no­rë­da­mi pa­ro­dy­ti sa­vo vy­riš­ku­mà, drà­sà“, – var­di­ja prie­þas­tis spe­cia­lis­të.

Prie­þas­tys – šei­mos tra­di­ci­jos

Anot spe­cia­lis­tës, svar­biau­sia al­ko­ho­liz­mo pa­pli­ti­mo prie­þas­tis – ne­ti­ku­sios šei­mos tra­di­ci­jos. „Vi­si suau­gu­siø­jø gim­ta­die­niai, šven­tës, iš­ky­los gam­to­je neap­siei­na be al­ko­ho­li­niø gë­ri­mø. Taip for­muo­ja­ma nuo­sta­ta, kad al­ko­ho­lis ir šven­tës yra neats­ki­ria­mi. O kà vë­liau vai­kai daþ­niau­siai ma­to per sa­vo pa­èiø gim­ta­die­nius? Kaip të­vai kar­tu su sve­èiais ási­pi­la á tau­res šam­pa­no ir më­gau­ja­si gë­ri­mu. Vai­kø pa­sà­mo­në­je for­muo­ja­ma nuo­sta­ta, kad ger­ti yra nor­ma­lu“, – ti­ki­na spe­cia­lis­të. Ji ma­no, kad të­vams ne pa­slap­tis, jog jø vai­kai links­min­da­mie­si taip pat var­to­ja al­ko­ho­lio. Tai, kad jau­ni­mas pa­si­sa­ko të­vams, jog per šven­tes neap­siei­na be al­ko­ho­lio, anot spe­cia­lis­tës, në­ra blo­gai, nes tuo­met ir vai­kai, ir të­vai tu­ri pui­kià ga­li­my­bæ pa­si­kal­bë­ti apie šià pro­ble­mà.

Kà da­ry­ti, kad mû­sø vai­kai ne­be­ger­tø al­ko­ho­lio? „Vi­sø pir­ma tu­ri pa­si­keis­ti suau­gu­siø­jø po­þiû­ris á al­ko­ho­lá, – tvir­ti­na spe­cia­lis­të. – Taip pat pra­var­tu di­din­ti al­ko­ho­li­niø gë­ri­mø kai­nas. Tai pa­dë­tø su­ma­þin­ti al­ko­ho­lio var­to­ji­mà ap­skri­tai.“

Prik­lau­so­my­bei iš­si­vys­ty­ti daug lai­ko ne­rei­kia

Ne iš pirš­to lauþ­tas spren­di­mas, kad al­ko­ho­li­nius gë­ri­mus par­duo­ti ga­li­ma ne jau­nes­niems nei 18 me­tø as­me­nims. Idea­lu bû­tø, jei jau­nuo­liai ne­var­to­tø al­ko­ho­lio iki 24,5 me­tø, kol bai­gia for­muo­tis sme­ge­nys. „Kuo anks­èiau jau­nuo­lis pra­de­da var­to­ti al­ko­ho­lio, tuo di­des­në ri­zi­ka tap­ti nuo jo pri­klau­so­mam“, – per­spë­ja spe­cia­lis­tës.

Paaug­liams, nuo­lat var­to­jan­tiems al­ko­ho­lio, psi­chi­kos pri­klau­so­my­bë nuo jo ga­li iš­si­vys­ty­ti per 1-2 më­ne­sius. Fi­zi­në pri­klau­so­my­bë nuo al­ko­ho­lio iš­si­vys­to, kai al­ko­ho­lis nuo­lat var­to­ja­mas 3-6 ar dau­giau më­ne­siø. Prob­le­mø at­si­ran­da tuo­met, kai al­ko­ho­li­niø gë­ri­mø pra­de­da­ma ger­ti be sai­ko, jau­èia­mas nuo­la­ti­nis po­rei­kis var­to­ti vis dau­giau jø. „Ne­re­tai tie, ku­rie iš­ge­ria dau­giau nei ki­ti, jau­èia­si pra­na­šes­ni, ta­èiau tai në­ra pra­na­šu­mo þenk­las. Tai pa­vo­jaus sig­na­las, kad or­ga­niz­mas to­le­ruo­ja al­ko­ho­lá, o iki pri­klau­so­my­bës li­ko vie­nas þings­nis, ku­rá në ne­pa­ju­si­te, kad per­þen­gë­te“, – per­spë­ja Vai­kø ir jau­ni­mo svei­ka­tos prie­þiû­ros sky­riaus ve­dë­ja.

As­me­nims, ser­gan­tiems pri­klau­so­my­be nuo al­ko­ho­lio, sun­ku at­si­sa­ky­ti pir­mo­sios tau­re­lës bei lai­ku su­sto­ti. Kad bû­tø su­lauk­tas no­ri­mas ap­svai­gi­mas, ten­ka var­to­ti vis di­des­nes al­ko­ho­lio do­zes, t. y. di­dë­ja to­le­ran­ci­ja al­ko­ho­liui. Veik­da­mas lë­tai ir klas­tin­gai, al­ko­ho­lis su­nai­ki­na sme­ge­nø làs­te­lës, blo­gë­ja at­min­tis, su­trin­ka màs­ty­mas, pro­ti­niai ge­bë­ji­mai, þû­va ke­pe­nø làs­te­lës, for­muo­ja­si rie­ba­li­nës struk­tû­ros ir ran­dai. Ke­pe­nys apau­ga rie­ba­lais, pa­sun­kë­ja, ne­ge­ba da­ly­vau­ti virš­ki­nant mais­tà, nuo­din­gas me­dþia­gas pa­da­ry­ti ne­kenks­min­gas. Iš­si­vys­to ke­pe­nø ci­ro­zë ir be­ga­lë ki­tø svei­ka­tos su­tri­ki­mø.

Nu­ken­èia ne tik ke­pe­nys

Anot R. Ja­ra­šû­nie­nës, klai­din­gai ma­no­ma, kad al­ko­ho­lis skai­do­mas skran­dy­je. Skir­tin­gai nei mais­tas, di­dþio­ji da­lis al­ko­ho­lio pa­ten­ka á krau­jà. Al­ko­ho­lio mo­le­ku­lës la­bai smul­kios, tad be var­go pra­si­skver­bia pro skran­dþio sie­ne­les ir su krau­ju nu­ke­liau­ja á daug krau­jo tu­rin­èius or­ga­nus, pa­vyz­dþiui, sme­ge­nis, to­dël nuo iš­gë­ri­mo iki ap­svai­gi­mo ne­re­tai pa­kan­ka mi­nu­tës. Pa­te­ku­sá á krau­jà al­ko­ho­lá ima skai­dy­ti tam tik­ri fer­men­tai, ku­riø dau­giau­sia yra ke­pe­ny­se. „Ke­pe­nys at­lie­ka nuo­dø filt­ro funk­ci­jà, – sa­ko spe­cia­lis­të. – Nuo jø ak­ty­vu­mo pri­klau­sys, ar grei­tai or­ga­niz­mas pa­ša­lins al­ko­ho­lá. Šiø fer­men­tø kie­kis bei ak­ty­vu­mas kiek­vie­no þmo­gaus yra la­bai skir­tin­gas. Re­tai ir ma­þai iš­ge­rian­tys þmo­nës ap­svaigs­ta grei­èiau, nes jø or­ga­niz­me mi­në­ti fer­men­tai në­ra la­bai ak­ty­vûs. Grei­tai pa­si­ge­rian­tys þmo­nës šiø fer­men­tø ga­li tu­rë­ti ma­þiau iš pri­gim­ties. To­kie þmo­nës ri­zi­kuo­ja tap­ti grei­èiau pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio, ku­ris ke­pe­ny­se skai­do­mas ga­na il­gai, to­dël ry­tà daþ­nai var­gi­na pa­girios. Ko­kia be­bû­tø svai­gio­ji me­dþia­ga, or­ga­niz­mas jai prie­ši­na­si, to­dël mes pa­ti­ria­me py­ki­ni­mà, šleikš­tu­lá, vë­mi­mà, gal­vos skaus­mà, ûþe­sá au­sy­se ir pan., ta­èiau þmo­nës lin­kæ uþ­blo­kuo­ti ne­ma­lo­nius iš­gy­ve­ni­mus, to­dël ki­tà kar­tà links­mi­na­si ne at­si­sa­kæ al­ko­ho­lio, o tik dar la­biau pa­di­di­næ jo kie­ká.“

Mer­gai­èiø or­ga­niz­mas al­ko­ho­liui kur kas jaut­res­nis nei ber­niu­kø dël sa­vo hor­mo­nø bei fer­men­tø sis­te­mos ypa­tu­mø. Fer­men­tø mer­gai­èiø ke­pe­ny­se ir krau­jy­je yra ge­ro­kai ma­þiau, to­dël al­ko­ho­lis jø or­ga­niz­me yra skai­do­mas lë­èiau. Mer­gai­tës al­ko­ho­liu ap­si­nuo­di­ja nuo ge­ro­kai ma­þes­nio kie­kio nei ber­niu­kai.

Be­je, ke­pe­nys pa­sii­ma tik la­bai ne­di­de­læ da­lá al­ko­ho­lio, li­ku­si da­lis ke­liau­ja po vi­sà mû­sø or­ga­niz­mà, rau­me­nis bei krau­ja­gys­les, spar­ti­na šir­dies dar­bà, o tai ga­li su­kel­ti krau­jo­ta­kos sis­te­mos su­tri­ki­mø. „Mû­sø jau­ni­mas ne­ga­li pa­si­gir­ti ge­ra svei­ka­ta. Áro­dy­ta, kad krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­go­mis ser­ga vis jau­nes­nio am­þiaus þmo­nës. Al­ko­ho­lis šias li­gas tik dar la­biau ap­sun­ki­na“, – per­spë­ja spe­cia­lis­të.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Ka­lë­dos ir Nau­jie­ji me­tai – nuo­sta­biau­sios me­tø šven­tës. O ko­kios šven­tës be kar­na­va­lo, ku­rio pri­va­lo­mas at­ri­bu­tas – ma­kia­þas, su­tei­kian­tis pui­kià ga­li­my­bæ sa­vo tik­rà­já vei­dà pa­slëp­ti sto­ru da­þø sluoks­niu. At­lik­da­mos ma­kia­þà, di­dþiau­sià dë­me­sá ski­ria­me akims. „Ryš­kus akiø ma­kia­þas ne­re­tai ap­tem­do ryt­me­tá po šven­tës“, - per­spë­ja gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gë Da­lia Bu­ra­gie­në.

Svei­kos akys – di­dþiau­sias tur­tas

Moks­li­nin­kai pa­tvir­ti­no, kad ryš­kus akiø ma­kia­þas, ku­rá më­go se­no­vës egip­tie­èiø ka­ra­lie­në Kleo­pat­ra, ga­lë­jo tu­rë­ti ne tik es­te­ti­næ, bet ir me­di­ci­ni­næ funk­ci­jà – pa­dë­jo ap­sau­go­ti akis nuo li­gø. Áro­dy­ta, kad šia­me ma­kia­þe bû­ta švi­no drus­kø. Nau­do­ja­mos la­bai ma­þais kie­kiais, šios drus­kos ga­mi­na azo­to ok­si­dà, ska­ti­nan­tá imu­ni­næ sis­te­mà ko­vo­ti su bak­te­ri­jo­mis, ga­lin­èio­mis su­kel­ti akiø in­fek­ci­jas.

Kos­me­ti­kos pra­mo­në šiais lai­kais la­bai iš­vys­ty­ta, tad nie­ko keis­to, kad kos­me­ti­kos prie­mo­nës yra neat­sie­ja­ma mû­sø kas­die­ny­bës da­lis. De­ja, pirk­da­mi ávai­rias prie­mo­nes mes re­tai at­krei­pia­me dë­me­sá á jø su­dë­tá, nes pro­duk­to ing­re­dien­tai bû­na su­ra­šy­ti la­bai ma­þo­mis rai­dë­mis, o jø pa­va­di­ni­mai daþ­niau­siai mums nie­ko ne­sa­ko. Vis dël­to no­rint iš­veng­ti rim­tø svei­ka­tos su­tri­ki­mø ver­të­tø pa­si­do­më­ti, kuo mai­ti­na­me sa­vo kû­nà iš išo­rës.

„Ven­ki­te pro­duk­tø, ku­riuo­se yra sin­te­ti­niø, kva­piø­jø, da­þan­èiø­jø me­dþia­gø. De­rë­tø veng­ti tur­gaus pre­kiø ir pirk­ti tik tas akiø prie­þiû­rai skir­tas kos­me­ti­kos prie­mo­nes, ku­riø eti­ke­të­je pa­þy­më­ta, kad, tar­kim, tu­šas, skys­tis akiø ma­kia­þui nuim­ti ar kre­mas paa­kiams yra pa­tik­rin­ti of­tal­mo­lo­gø, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja. – Ne­pir­ki­te pro­duk­to, jei­gu në­ra in­for­ma­ci­jos apie jo su­de­da­mà­sias da­lis ar inst­ruk­ci­jos. Rin­ki­tës kos­me­ti­kà ir hi­gie­nos prie­mo­nes, pa­ga­min­tas iš na­tû­ra­liø me­dþia­gø, þo­liø ekst­rak­tø, nau­do­ki­te ho­meo­pa­ti­nius pre­pa­ra­tus. Tie­sa, „na­tû­ra­li“ kos­me­ti­ka ne­bû­ti­nai yra sau­gi ar iš tik­rø­jø na­tû­ra­li. Daþ­nai ga­mi­niuo­se, rek­la­muo­ja­muo­se kaip „na­tû­ra­lûs“, „pa­ga­min­ti iš þo­le­liø“ ar „or­ga­ni­nës kil­mës“, të­ra tik ke­le­tas na­tû­ra­liø kom­po­nen­tø, ku­rie tie­siog nu­blank­tø, jei pa­ly­gin­tu­me su pro­duk­te esan­èiø sin­te­ti­niø me­dþia­gø kie­kiu. Pir­ki­te Eu­ro­pos Sà­jun­go­je pa­ga­min­tà kos­me­ti­kà, ku­rios su­de­da­mo­sioms da­lims ke­lia­mi grieþ­tes­ni rei­ka­la­vi­mai.“

	Ne­re­tai in­fek­ci­ja á akis pa­ten­ka neat­sar­giai el­gian­tis su tu­šo pieš­tu­ku, kai sku­bë­da­mos jas ban­do­me pa­ryš­kin­ti va­þiuo­da­mos au­to­bu­su, trau­ki­niu ar au­to­mo­bi­liu. Gunter MULLER nuotr.

Kas ke­lia pa­vo­jø?

Nuo ko tu­rë­tø pra­si­dë­ti akiø ma­kia­þas? „Be abe­jo, nuo ele­men­ta­raus su­pra­ti­mo, kas mû­sø akims yra svei­ka, o kas – þa­lin­ga“, – sa­ko gy­dy­to­ja pri­tar­da­ma, kad sko­nin­gai ir at­sar­giai nau­do­ja­ma kos­me­ti­ka di­di­na ir švie­si­na akiø vaiz­dà.

Ne­re­tai in­fek­ci­ja á akis pa­ten­ka neat­sar­giai el­gian­tis su tu­šo pieš­tu­ku, kai sku­bë­da­mos jas ban­do­me pa­ryš­kin­ti va­þiuo­da­mos au­to­bu­su, trau­ki­niu ar au­to­mo­bi­liu. „Su da­þais rei­kia elg­tis at­sar­giai, – per­spë­ja gy­dy­to­ja. – Mo­te­rims, ku­rios neat­sar­giai da­þo­si an­ta­kius ar blaks­tie­nas che­mi­niais da­þais, gy­dy­to­jai of­tal­mo­lo­gai ne­re­tai kons­ta­tuo­ja sun­kius akiø nu­de­gi­mus.“

An­ta­kiams ar blaks­tie­noms da­þy­ti skir­tø da­þø ne­ty­èia ga­li pa­tek­ti á akis ir nu­de­gin­ti, nes jø pa­grin­dà su­da­ro che­mi­nës me­dþia­gos. Kuo il­giau che­mi­ka­lø iš­lie­ka aky­je, tuo la­biau jie jà pa­þei­dþia. Tai­gi jei­gu at­si­ti­ko ne­lai­më ir da­þø pa­te­ko á aká, jà bû­ti­na kuo grei­èiau kruopš­èiai pra­ska­lau­ti te­kan­èiu van­de­niu.

Ga­lio­ji­mo lai­kas nu­ro­dy­tas ne šiaip sau

Anot gy­dy­to­jos, vie­na daþ­niau­siø akiø li­gø yra lë­ti­nis ar­ba ûmi­nis kon­junk­ty­vi­tas – akiø jun­gi­nës uþ­de­gi­mas. Akies glei­vi­në yra plo­na, jo­je daug krau­ja­gys­liø. Ji sau­go nuo þa­lin­go ap­lin­kos po­vei­kio. Kon­junk­ty­va, kaip ir oda, pir­mo­ji pa­ro­do li­gos pra­dþià, tik ji ne­tu­ri tvir­to epi­te­lio, to­dël yra pa­þei­dþia­mes­në. Ap­ti­ku­si „prie­šà“, kon­junk­ty­va pra­de­da ko­vo­ti – krau­ja­gys­lës pri­si­pil­do krau­jo, pra­de­da tin­ti, at­si­ran­da gau­sios iš­sky­ros. Tai, kas su­ke­lia li­gà, le­mia, koks yra kon­junk­ty­vi­tas. Jis ga­li bû­ti aler­gi­nis, vi­ru­si­nis, bak­te­ri­nis, gry­be­li­nis ir kt.

Aler­gi­ja yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kû­no reak­ci­ja á ne­tin­ka­mà kos­me­ti­kà. Esant aler­gi­niam uþ­de­gi­mui vo­kai pa­tins­ta, pa­raus­ta, pleis­ka­no­ja, nieþ­ti. Aler­gi­jà ga­li su­kel­ti che­mi­nës me­dþia­gos, pa­vyz­dþiui, pa­si­bai­gu­sio ga­lio­ji­mo blaks­tie­nø tu­šas. „Jei­gu iš­si­da­þius blaks­tie­nas tu­šu akys iš­kart pa­raus­ta, va­di­na­si, ki­lo aler­gi­ja“, – per­spë­ja gy­dy­to­ja pri­min­da­ma, kad aler­giš­koms mo­te­rims rei­kë­tø nau­do­ti spe­cia­lià kos­me­ti­kà, pri­tai­ky­tà aler­giš­kø akiø prie­þiû­rai, ne­pa­mirš­tant, jog pri­va­lu pai­sy­ti akiø prie­þiû­ros kos­me­ti­niø prie­mo­niø ga­lio­ji­mo ter­mi­no.

Nes­var­bu, ku­rios kos­me­ti­kos fir­mos tu­šas bû­tø nau­do­ja­mas, jis ga­lio­ja tik pu­sæ me­tø nuo tos die­nos, kai bu­vo pra­da­ry­tas. Plau­kai (blaks­tie­nos – ir­gi plau­kai) yra pa­ti ne­šva­riau­sia or­ga­niz­mo vie­ta. Jie su­kau­pia ap­lin­kos ne­šva­ru­mus ir bak­te­ri­jas, ku­riø gau­su il­ges­ná lai­kà nau­do­ja­ma­me tu­še, tad pra­dë­tas nau­do­ti jis tam­pa pa­vo­jin­gu bak­te­ri­jø uþ­kra­tu, ga­lin­èiu su­kel­ti akiø uþ­de­gi­mà. Nau­do­jant to­ká tu­šà, ga­li su­si­da­ry­ti mie­þis, ble­fa­ri­tai (vo­kø kraš­to uþ­de­gi­mai) ir kt.

Pa­si­rink­da­mos prie­mo­nes bû­ki­te dë­me­sin­gos

Anot me­di­kës, aler­gi­jà ga­li su­kel­ti ne tik pa­se­næs akiø tu­šas, bet ir ne­tin­ka­mai pa­si­rink­tas paa­kiø kre­mas. Nau­do­jant paa­kiø odai skir­tà kre­mà, pa­lei akis nuo vo­ko kraš­to rei­kia 0,5-1 cm at­stu­mu jo ne­tep­ti, nes be­mirk­sint kos­me­ti­nës prie­mo­nës kaip­mat pa­kliû­va á akis. „Svar­biau­sia pai­sy­ti auk­si­nës tai­syk­lës: va­ka­re bû­ti­na kruopš­èiai nu­va­ly­ti akiø ma­kia­þà ir ne­va­lia ei­ti mie­go­ti su pa­da­þy­to­mis ar tik at­sai­niai ap­va­ly­to­mis blaks­tie­no­mis“, – pri­me­na gy­dy­to­ja.

No­rint ne­pa­kenk­ti akims rei­kia þi­no­ti, kaip tin­ka­mai nu­va­ly­ti akiø ma­kia­þà. Klai­din­ga ma­ny­ti, kad van­de­niu ir mui­lu ga­li­ma nu­va­ly­ti akiø vo­kø ma­kia­þà, ne­pa­ken­kiant akims. Blaks­tie­nø tu­šui nu­va­ly­ti rei­kia ási­gy­ti spe­cia­lø akiø ma­kia­þo nuë­mik­lá, ku­ris pa­pras­tai bû­na þe­lë ar­ba skys­èio pa­vi­da­lo. Kos­me­ti­nis pie­ne­lis, skir­tas vei­do odai va­ly­ti, akiø prie­þiû­rai ne­tin­ka. Va­lant tu­šà ne­rei­kia sku­bë­ti – ode­lë ap­link akis yra la­bai jaut­ri ir švel­ni, jos ne­ga­li­ma temp­ti, nes at­si­ras daug raukš­le­liø. Ko­kià prie­mo­næ be­pa­si­rink­tu­më­te, baig­da­mos pro­ce­dû­rà akis nu­plau­ki­te van­de­niu. Jei van­duo na­muo­se la­bai chlo­ruo­tas ar la­bai kie­tas, nau­do­ki­te ter­mi­ná van­de­ná, pra­tur­tin­tà mik­roe­le­men­tais ir mi­ne­ra­lais. Ma­kia­þui va­ly­ti rei­kia tin­ka­mai pa­si­rink­ti va­tos dis­kus. Atk­reip­ki­te dë­me­sá, kad jie bû­tø iš 100% med­vil­nës ar­ba med­vil­nës ir vis­ko­zës mi­ši­nys. Sin­te­ti­niai dis­kai kos­me­ti­kos li­ku­èiø ne­su­ge­ria.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Šiau­liø on­ko­lo­gi­në­je kli­ni­ko­je 2009 m. nu­sta­ty­ta 14, 2010 m. – 16, o per 2011 m. pus­me­tá – aš­tuo­ni nau­ji skyd­liau­kës vë­þio at­ve­jai. Daþ­niau­siai ši klas­tin­ga li­ga diag­no­zuo­ja­ma per vë­lai, nes mëgs­ta pa­si­reikš­ti be­si­mto­miu maz­gu. „Kuo anks­èiau nu­sta­to­mas skyd­liau­kës aug­lys ir kuo anks­èiau jis pa­ša­li­na­mas, tuo di­des­në ti­ki­my­bë, kad þmo­gus pa­sveiks“, – sa­ko gy­dy­to­ja che­mo­te­ra­peu­të Ni­jo­lë Šat­kaus­kie­në.

Tiks­lios prie­þas­tys ne­þi­no­mos

Nors skyd­liau­kës vë­þys – daþ­na li­ga, gy­dy­to­jai ne­ga­li paaiš­kin­ti, ko­dël vie­nas þmo­gus su­ser­ga, o ki­tas – ne. Lai­më, moks­las yra at­sklei­dæs tam tik­rus veiks­nius, di­di­nan­èius ti­ki­my­bæ, kad þmo­gui iš­si­vys­tys pik­ty­bi­nis na­vi­kas. Daþ­niau­siai su­ser­ga­ma se­nat­vë­je, ta­èiau gy­dy­to­ja sa­ko, kad su­si­rgti vë­þiu ga­li ávai­raus am­þiaus þmo­nës ir net vai­kai. „Pas­te­bi­ma ne tik ten­den­ci­ja, kad skyd­liau­kës vë­þiu ser­ga­ma ne tik daþ­niau, bet ir tai, kad li­ga lin­ku­si „jau­në­ti“ – diag­no­zuo­ti vë­þá ten­ka ir vai­kams“, – sa­ko on­ko­lo­gë.

La­bai pa­pli­tu­si, nors ir iš­ven­gia­ma vë­þio prie­þas­tis – rû­ky­mas. Re­gu­lia­riai rû­kan­tis ar­ba bû­nan­tis ta­ba­ko dû­mø ap­lin­ko­je as­muo tu­ri di­des­næ ti­ki­my­bæ su­si­rgti vë­þiu. „Tai aki­vaiz­du, – pa­tvir­ti­na gy­dy­to­ja. – Dau­gu­ma pa­cien­tø, ku­riems diag­no­zuo­ja­me skyd­liau­kës vë­þá, yra iš­ti­ki­mi dû­mo ger­bë­jai.“

As­me­nø, pa­ty­ru­siø ra­dioak­ty­viø me­dþia­gø po­vei­ká, ti­ki­my­bë su­si­rgti on­ko­lo­gi­ne li­ga, ypaè jei­gu bu­vo ap­švi­tin­ti kak­lo sri­ty­je, yra kur kas di­des­në. Jo­ni­zuo­jan­èio­ji spin­du­liuo­të ga­li pa­þeis­ti làs­te­les, to­dël vë­liau jos ga­li su­pik­ty­bë­ti. Ši spin­du­liuo­të vei­kia þmo­gø iš kos­mo­so, jà sklei­dþia ra­dioak­ty­vio­sios at­lie­kos, ra­do­no du­jos ir ki­ti šal­ti­niai. Ádo­mu tai, kad vë­þys iš­si­vys­to ne iš­kart po ra­dia­ci­nio po­vei­kio, bet praë­jus 5-20 me­tø. XX a. sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je JAV bu­vo la­bai po­pu­lia­ru jau­nat­vi­nius spuo­gus gy­dy­ti rent­ge­no spin­du­liais. Šiø þmo­niø ser­ga­mu­mas skyd­liau­kës vë­þiu, praë­jus 10-20 m., bu­vo ge­ro­kai di­des­nis nei tø, ku­rie ne­bu­vo gy­dy­ti to­kio­mis prie­mo­në­mis. Nors Èer­no­by­lio ka­tast­ro­fos po­vei­kis þmo­gaus svei­ka­tai iki šiol ke­lia daug gin­èø, gy­dy­to­ja che­mo­te­ra­peu­të sa­ko, kad tà­kart me­di­kai iš­ties pa­ju­tæ on­ko­lo­gi­niø li­gø, ypaè skyd­liau­kës vë­þio, pa­gau­së­ji­mà. „Þmo­nëms pa­vo­jø ke­lia ra­dioak­ty­vio­mis da­le­lë­mis uþ­terš­tas oras. Šios da­le­lës, pa­kliu­vu­sios á or­ga­niz­mà, ga­li tap­ti uþ­dels­to vei­ki­mo bom­ba, ku­rios þa­la or­ga­niz­mui at­si­sklei­dþia on­ko­lo­gi­niø li­gø for­ma“, – sa­ko gy­dy­to­ja pa­tvir­tin­da­ma, kad vë­þio ri­zi­ka dël ma­þø rent­ge­no spin­du­liuo­tës do­ziø po­vei­kio yra la­bai men­ka. Ri­zi­ka dël spin­du­li­nës te­ra­pi­jos po­vei­kio yra šiek tiek di­des­në, ta­èiau abiem at­ve­jais nau­da pa­pras­tai di­des­në nei kenks­min­gu­mas.

Ne­ma­þai pik­ty­bi­niø na­vi­kø iš­si­vys­to dël ge­nø mu­ta­ci­jø. Jas su­kel­ti ga­li al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, kai ku­rie vi­ru­sai, as­mens gy­ve­ni­mo bû­do ar ap­lin­kos veiks­niai. „Svei­ka­ta pa­ge­rë­tø ir daug mir­èiø nuo vë­þio bû­tø iš­veng­ta, jei­gu þmo­nës, þi­no­da­mi vë­þio ri­zi­kos veiks­nius, steng­tø­si juos ap­lenk­ti, keis­da­mi sa­vo gy­ve­ni­mo bû­dà, ko­re­guo­da­mi ne­vi­sa­ver­tæ mi­ty­bà, bû­da­mi fi­ziš­kai ak­ty­ves­ni, re­gu­liuo­da­mi kû­no svo­rá, – ti­ki­na gy­dy­to­ja. – Kar­tais ga­li bû­ti su­dë­tin­ga iš­veng­ti vë­þio li­gos, ta­èiau ga­li­ma uþ­dels­ti jos pra­dþià ar­ba anks­ti nu­sta­èius iš­gy­dy­ti.“

Il­gai ne­pa­si­reiš­kia jo­kiais simp­to­mais

Skyd­liau­kës vë­þys, jei­gu tik li­ga ne­sut­rik­do pa­èios skyd­liau­kës veik­los – hor­mo­nø ga­my­bos, ne­tu­ri jo­kiø išanks­ti­niø simp­to­mø. Ta­èiau, anot gy­dy­to­jos, su­si­rgus þmo­gaus gy­ve­ni­mas neiš­ven­gia­mai pa­blo­gë­ja. „Pir­ma­sis li­gos po­þy­mis daþ­niau­siai yra pa­di­dë­ju­si ne­skaus­min­ga skyd­liau­kë, ku­rio­je yra at­si­ra­dæ kie­tø maz­gø. Skyd­liau­kës na­vi­kui di­dë­jant, jei jis ne­gy­do­mas, ga­li bû­ti spau­dþia­mi ša­lia skyd­liau­kës esan­tys or­ga­nai ir ner­vai, to­dël ga­li uþ­kim­ti bal­sas, pa­sun­kë­ti kvë­pa­vi­mas, at­si­ras­ti du­su­lys, su­trik­ti ri­ji­mas. Lai­kui bë­gant dël vë­þio me­tas­ta­ziø pa­di­dë­ja kak­lo, virš­rak­ti­kau­li­niai limf­maz­giai. Skyd­liau­kë­je at­si­ra­dæ da­ri­niai dau­ge­liu at­ve­jø ga­li bû­ti leng­vai ap­èiuo­pia­mi lie­èiant kak­là, ta­èiau þmo­nës pa­pras­tai pa­tys në neá­ta­ria tu­rin­tys aug­lá kak­le. Daþ­nai pa­cien­tai apie aug­lius skyd­liau­kë­je su­þi­no tik dël ko­kios nors prie­þas­ties ap­si­lan­kæ pas gy­dy­to­jà“, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja ir pri­me­na, kad daþ­niau­siai skyd­liau­kë­je at­si­ra­dæ maz­gai bû­na ne­pik­ty­bi­niai, to­dël ap­ti­kus juos ne­ver­ta iš­si­gàs­ti, ge­riau pa­lauk­ti ty­ri­mø re­zul­ta­tø. Ult­ra­gar­so kont­ro­liuo­ja­ma plo­nos ada­tos as­pi­ra­ci­në biop­si­ja yra „auk­so stan­dar­tas“ ge­ry­bi­niams maz­gams nuo pik­ty­bi­niø at­skir­ti. Sun­kiau šá me­to­dà tai­ky­ti, kai maz­gas yra la­bai ma­þas, la­bai di­de­lis ar­ba jø skyd­liau­kë­je la­bai daug.

Gy­do­ma ir ra­dioak­ty­viuo­ju jo­du

Anot gy­dy­to­jos, yra du gy­dy­mo bû­dai. Pap­ras­tai vë­þiui gy­dy­ti tai­ko­mas chi­rur­gi­nis gy­dy­mas. Spin­du­li­në te­ra­pi­ja tai­ko­ma itin re­tai, nes ga­li­ma pa­þeis­ti ša­lia esan­èius au­di­nius ir svei­kus or­ga­nus. Ieš­kant ki­tø bû­dø, kaip šá vë­þá áveik­ti, pa­si­nau­do­ta skyd­liau­kës na­vi­ko sa­vy­be – pa­ste­bë­ta, kad skyd­liau­kës vë­þys, ku­ris ky­la iš skyd­liau­kës fo­li­ku­li­niø làs­te­liø, ir­gi ga­mi­na hor­mo­nà ti­rok­si­nà. Šis hor­mo­nas yra la­bai svar­bus, nes tvar­ko vi­sà þmo­gaus me­dþia­gø apy­kai­tà. Ka­dan­gi ti­rok­si­ne yra jo­do ato­mø, su­gal­vo­ta þmo­gui vie­toj na­tû­ra­laus jo­do, ku­ris á or­ga­niz­mà pa­ten­ka su mais­tu, skir­ti ra­dioak­ty­vø­já. To­kiu bû­du ap­gau­na­mas or­ga­niz­mas, ku­ris neats­ki­ria na­tû­ra­laus jo­do nuo ra­dioak­ty­vaus. Ser­gant skyd­liau­kës vë­þiu, vë­þi­nës làs­te­lës pa­grie­bia ra­dioak­ty­vø­já jo­dà, o jis jas ap­švi­ti­na iš vi­daus ir su­nai­ki­na. Ra­dioak­ty­vio­ji me­dþia­ga ga­li bû­ti ski­ria­ma ge­ria­mø­jø kap­su­liø pa­vi­da­lu ar su­švirkš­ta á ve­nà. Þmo­gus tam­pa ra­dioak­ty­viu šal­ti­niu, to­dël 3-4 die­nas, kol ra­dioak­ty­vu­mas su­ma­þë­ja, pa­la­to­je gu­li vie­nas, nau­do­ja­si at­ski­ru du­šu, tua­le­tu. Pa­ma­þu ra­dioak­ty­vu­sis jo­das iš kû­no pa­ša­li­na­mas su šla­pi­mu, sei­lë­mis ir pra­kai­tu. Gy­dy­mas ra­dioak­ty­viuo­ju jo­du ga­li bû­ti pa­kar­to­tas, jei po jo dar ap­tin­ka­ma vë­þio þi­di­niø.

„Ne vi­si pa­cien­tai, ser­gan­tys skyd­liau­kës vë­þiu, gy­do­mi vie­no­dai, nes gy­dy­mas pla­nuo­ja­mas ir ski­ria­mas at­si­þvel­giant á na­vi­ko mor­fo­lo­gi­næ for­mà, pa­cien­to am­þiø, na­vi­ko iš­pli­ti­mo sta­di­jà, bend­rà svei­ka­tos bûk­læ, ta­èiau kiek­vie­nu at­ve­ju itin svar­bu, kad li­ga bû­tø nu­sta­ty­ta kuo anks­èiau“, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja.

Ag­në GAI­RIO­NY­TË

Ar þmo­gus pa­trauk­lus, pri­klau­so ir nuo jo dan­tø. Tas, ku­rio dan­tys yra svei­ki ir ge­rai pri­þiû­rë­ti, švy­të­te švy­ti ir pa­si­ti­ki sa­vi­mi. Ty­ri­mai pa­tvir­ti­na, kad ge­rai pri­þiû­rë­ti dan­tys, kaip ir ran­kos, oda, fi­gû­ra ar plau­kai, pa­da­ro tei­gia­mà áspû­dá. Pa­si­ti­kë­ji­mo ku­pi­na šyp­se­na ro­do, kad esa­te pra­na­šes­ni ir pro­fe­si­nia­me, ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

Kiek­vie­nas þmo­gus skir­tin­gai pa­sie­kia, kad jo dan­tys bû­tø šva­rûs. Ge­riau kar­tà per die­nà la­bai ge­rai iš­si­va­ly­ti dan­tis, nei tris kar­tus bet kaip. Yanik CHAUVIN nuotr.

Te­rei­kia dvie­jø sa­vai­èiø

Yra ry­šys tarp blo­gos bur­nos svei­ka­tos ir sun­kiø bend­ros svei­ka­tos su­tri­ki­mø. Dël ne­pa­kan­ka­mos bur­nos hi­gie­nos su­si­da­ro þa­lin­gø bak­te­ri­jø sluoks­niai, va­di­na­mo­sios dan­tø ap­na­šos, ypaè tarp krû­mi­niø dan­tø ir dan­te­nø ki­še­në­se. Ap­na­šos su­ke­lia dan­tø ëduo­ná (ka­rie­sà) ir dan­te­nø uþ­de­gi­mà (gin­gi­vi­tà), o šie sa­vo ruoþ­tu – lë­ti­nes bur­nos li­gas pe­rio­don­ti­tà (pa­ro­don­to­zæ) ir pul­pi­tà, ku­rie su­si­lpni­na imu­ni­næ sis­te­mà ir pri­si­de­da prie sun­kiø svei­ka­tos su­ti­ki­mø, pvz., in­sul­to, in­fark­to, dia­be­to ir kt.

Dau­gu­mos dan­tø ir dan­te­nø li­gø prie­þas­tis yra dan­tø ap­na­šos. Ne­nu­va­lius jø, jau po dvie­jø sa­vai­èiø at­si­ran­da pir­mie­ji dan­te­nø uþ­de­gi­mo po­þy­miai, o 14-21 die­nà iš­si­vys­to gin­gi­vi­tas – dan­te­nø uþ­de­gi­mas, pa­si­reiš­kian­tis dan­te­nø krau­ja­vi­mu, pa­bur­ki­mu.

Dan­tø va­ly­mas dan­tø še­pe­të­liu, pa­sta, tarp­dan­èiø ir lie­þu­vio va­ly­mas, dan­te­nø ma­sa­þa­vi­mas, bur­nos ska­la­vi­mas yra as­mens bur­nos hi­gie­nos da­lis, ku­rià at­lie­ka pa­ts þmo­gus. Ta­èiau jis ne­ga­li nu­va­ly­ti kie­to­jo dan­tø ap­na­šo. Jis pa­ša­li­na­mas at­lie­kant pro­fe­sio­na­lià bur­nos hi­gie­nos pro­ce­dû­rà.

Pro­fi­lak­ti­ka pra­si­de­da nuo pir­mo­jo dan­tu­ko

Nie­ka­da ne­vë­lu pra­dë­ti rû­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, bet jei­gu pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­niø ima­ma­si nuo pat vai­kys­tës, tai lei­dþia iš­sau­go­ti ne tik dan­tis, bet ir svei­ka­tà net iki se­nat­vës.

Pir­mas ap­si­lan­ky­mas pas odon­to­lo­gà tu­rë­tø bû­ti iš­dy­gus pir­ma­jam dan­tu­kui. Tai pui­ki pro­ga vai­kui su­si­pa­þin­ti su odon­to­lo­go ka­bi­ne­tu ir per­so­na­lu, sie­kiant vë­liau iš­veng­ti dan­tø gy­dy­mo bai­mës. Pro­fi­lak­tiš­kai pa­tik­rin­ti vai­kà pas odon­to­lo­gà nu­ves­ki­te ne re­èiau nei kas pus­me­tá. Po­þiû­ris, kad pie­ni­niai dan­tys ne­ver­ti rû­pes­tin­gos prie­þiû­ros ir dë­me­sio, yra be­vil­tiš­kai pa­se­næs. In­fek­ci­ja pie­ni­niuo­se dan­ty­se ga­li pa­þeis­ti nuo­la­ti­niø dan­tø uþuo­maz­gas.

Dan­tø svei­ka­ta la­bai svar­bi dar ir to­dël, kad dan­tys su­si­jæ su vi­so or­ga­niz­mo svei­ka­ta. Blo­gai su­kram­ty­tas mais­tas su­ke­lia virš­ki­ni­mo pro­ble­mø, dan­tø ne­te­ki­mas ga­li su­kel­ti þan­di­kau­lio sà­na­rio skaus­mus, traš­ke­sá, gal­vos skaus­mà. Dan­te­nø li­gos ga­li pa­di­din­ti šir­dies in­fark­to ri­zi­kà, nëš­èioms mo­te­rims – per­si­lei­di­mà ar prieš­lai­ki­ná gim­dy­mà.

Gra­þiø dan­tø svei­ka­tos pa­grin­das:

Rei­kia va­ly­ti dan­tis, tarp­dan­èius ir lie­þu­vá du kar­tus per die­nà.

Bû­ti­na lan­ky­tis pas odon­to­lo­gà bent kar­tà per me­tus.

Re­ko­men­duo­ja­ma lan­ky­tis pas bur­nos hi­gie­nis­tà bent du kar­tus per me­tus nu­va­ly­ti dan­tis.

Nei dan­tø va­ly­mo daþ­nis, nei truk­më sa­vai­me në­ra svar­bûs. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip va­lo­ma. Kiek­vie­nas þmo­gus skir­tin­gai pa­sie­kia, kad jo dan­tys bû­tø šva­rûs. Ge­riau kar­tà per die­nà la­bai ge­rai iš­si­va­ly­ti dan­tis, nei tris kar­tus bet kaip.

Ge­di­mai ne­pa­vel­di­mi

Ne­tei­sin­ga ma­ny­ti, kad šei­mo­je dan­tø ge­di­mas yra pa­vel­di­mas. Nei ka­rie­sas, nei dan­tø uþ­de­gi­mas në­ra pa­vel­di­mos li­gos. Net­gi pa­vel­dë­jus dan­tø ar dan­te­nø au­di­nio silp­nu­mà, tai­syk­lin­ga bur­nos hi­gie­na ga­li pa­dë­ti iš­sau­go­ti svei­kus dan­tis.

Dan­te­nø krau­ja­vi­mas në­ra nor­ma­lus reiš­ki­nys ir ne­rei­kia ma­ny­ti, kad su­si­þei­dë­te va­ly­da­mi ar Jums vi­sa­da krau­juo­ja dan­te­nos. Tai vie­nas iš uþ­de­gi­mo po­þy­miø, ku­rá leng­viau­siai ga­li­te pa­ste­bë­ti.

Jei dan­tø ne­skau­da ir dan­te­nos ne­krau­juo­ja, tai dar ne­reiš­kia, kad bur­na yra svei­ka. Pe­rio­don­ti­tas, blo­gas kva­pas bei pra­di­nis ëduo­nis në­ra skaus­min­gi. Tarp­dan­èiuo­se esan­èios ap­na­šos ga­li il­gai bû­ti ne­pas­te­bë­tos.

Blo­gas bur­nos kva­pas ga­li bû­ti ne tik dan­tø, bet ir skran­dþio li­gø pa­sek­më. Jei ne­ser­ga­te skran­dþio li­go­mis, blo­gà bur­nos kva­pà nu­le­mia ap­na­šas su­ke­lian­èios bak­te­ri­jos, ku­rios vei­sia­si tarp­dan­èiuo­se, dan­te­nø ki­še­në­se ir ant lie­þu­vio, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai var­to­ja­mas ta­ba­kas, al­ko­ho­lis, ka­va, èes­na­kas, svo­gû­nai ir pa­na­šus ašt­rø kva­pà tu­rin­tis mais­tas.

Še­pe­të­lio ir pa­stos ne­pa­kan­ka

Jo­kia dan­tø pa­sta në­ra ste­buk­lin­ga. Daug svar­biau ne tai, ko­kià dan­tø pa­stà ar še­pe­të­lá nau­do­ja­me, bet kaip va­lo­me.

Dan­tø še­pe­të­lis ne­pa­kan­ka­mai iš­va­lo kraš­tà pa­lei dan­te­nas ir vi­siš­kai neiš­va­lo tarp­dan­èiø. Be to, dau­gu­mos dan­tø še­pe­të­liø še­re­liai yra per kie­ti ir per sto­ri, o gal­vu­tës – per di­de­lës. Itin skru­pu­lin­gai va­lant dan­tis, at­si­ran­da dan­te­nø ir kak­le­liø pa­þei­di­mø.

Jei pa­ste­bë­jo­te, kad prie dan­te­nø kraš­to at­si­ra­do gels­va ar rus­va dë­më ir dan­tys ta­po jaut­res­ni, nu­sto­ki­te šveis­ti dan­tis. Kuo stip­riau spau­dþia­te še­pe­të­lá ir kuo kie­tes­ni še­pe­të­lio še­re­liai, tuo dau­giau pa­þei­dþia­te dan­tis ir dan­te­nas, iš­ryš­ki­na­te ru­das dë­mes, nes tai ne kas ki­ta, tik nu­try­nus pa­vir­ši­ná bal­tà dan­ties sluoks­ná – ema­lá – at­si­vë­ræs den­ti­nas. Ka­dan­gi jis minkš­tes­nis uþ ema­lá, nu­si­dë­vi dar grei­èiau ir at­si­ran­da dan­tø jaut­ru­mas, nes at­si­ve­ria ka­na­lë­liai, pro ku­riuos pa­te­kæs šal­tas ar sal­dus mais­tas ar­ba gë­ri­mai dir­gi­na dan­ties ner­vø ga­lû­në­les ir su­ke­lia skaus­mà.

Tam, kad iš­va­ly­tu­më­te dan­tø še­pe­të­lio ne­pa­sie­kia­mas vie­tas, nau­do­ki­te tarp­dan­èiø še­pe­të­lius. Krû­mi­niø dan­tø ga­li­ná pa­vir­šiø ir gum­bu­rë­lius ge­rai nu­va­lo vie­no dan­ties še­pe­të­lis. Taip pat jis bû­ti­nas tiems, ku­rie ne­šio­ja bre­ke­tus.

Ypa­tin­gà dë­me­sá bur­nos hi­gie­nai tu­ri skir­ti tie, ku­riems yra ásrieg­ti bur­nos imp­lan­tai ar pro­te­zuo­ti dan­tys. Klai­din­ga ma­ny­ti, kad ásrie­gus me­ta­li­nius dan­tø imp­lan­tus á kau­là dan­tø va­ly­ti iš­vis ne­be­rei­kës, nes jie dirb­ti­niai. Tik nuo mû­sø pa­èiø pri­klau­so, kaip il­gai imp­lan­tai ir pro­te­zai tar­naus.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Kam ger­ti vais­tus, jei­gu nie­ko ne­skau­da? – gûþ­te­li pe­èiais dau­ge­lis ir gy­dy­to­jo pa­skir­tus me­di­ka­men­tus ge­ria vos ke­le­tà die­nø ar sa­vai­èiø, o krau­jos­pû­dþiui su­si­regulia­vus gy­dy­mà vi­siš­kai nu­trau­kia. „Re­tas ku­ris pa­di­dë­ju­sá krau­jos­pû­dá lai­ko rim­ta li­ga“, – sa­ko gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas Ro­mal­das Stan­ke­vi­èius.

Kiek­vie­nas tu­ri þi­no­ti, ar jo krau­jo spau­di­mas në­ra pa­di­dë­jæs. Nor­ma­liu lai­ko­mas krau­jos­pû­dis 120/80 mm Hg. Gunter MULLER nuotr.

Ri­bas tu­ri­me þi­no­ti kiek­vie­nas

Anot Šiau­liø ap­skri­ties li­go­ni­nës I kar­dio­lo­gi­nio sky­riaus ve­dë­jo R. Stan­ke­vi­èiaus, kiek­vie­nas tu­ri þi­no­ti, ar jo krau­jo spau­di­mas në­ra pa­di­dë­jæs. Nor­ma­liu lai­ko­mas krau­jos­pû­dis 120/80 mm Hg. Kri­ti­në ar­te­ri­nio krau­jos­pû­dþio ri­ba, kai rei­kia su­ne­rim­ti ir ar­ti­miau­siu me­tu ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­jà, lai­ky­ti­na 140/90 mm Hg. Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, siû­lo­ma pra­dë­ti gy­dy­ti ir 130/85 mm Hg krau­jos­pû­dá, ypaè jei pa­cien­tui yra ri­zi­ka pa­tir­ti šir­dies ir krau­ja­gys­liø li­gø komp­li­ka­ci­jø. „Ar­te­ri­në hi­per­ten­zi­ja diag­no­zuo­ja­ma ru­ti­niš­kai ma­tuo­jant krau­jos­pû­dá – tik áro­dþius, kad ji yra il­ga­lai­kë“, – sa­ko gy­dy­to­jas ir per­spë­ja, kad ne­rei­kë­tø nu­steb­ti, jei­gu pas šei­mos gy­dy­to­jà pa­ma­tuo­tas ar­te­ri­nis krau­jos­pû­dis ski­ria­si nuo jû­sø ma­tuo­to na­muo­se. Taip ne­re­tai nu­tin­ka tiems pa­cien­tams, ku­rie jau­èia me­di­ci­nos dar­buo­to­jø bai­mæ. Juos iš­tin­ka „bal­to­jo cha­la­to“ hi­per­ten­zi­ja. To­kiam pa­cien­tui re­ko­men­duo­ja­ma at­lik­ti 24 va­lan­dø krau­jos­pû­dþio ma­ta­vi­mà.

Esant ga­li­my­bei pa­cien­tas, anot gy­dy­to­jo, tu­rë­tø pa­ts kont­ro­liuo­ti sa­vo krau­jos­pû­dá. Nors krau­jos­pû­dþio ma­ta­vi­mas në­ra su­dë­tin­gas, ta­èiau ne­tin­ka­mai pa­ma­tuo­tas ne­re­tai iš­krei­pia re­zul­ta­tus.

Tiks­les­ni duo­me­nys – ápras­to­je ap­lin­ko­je

Kad tiks­liai pa­ma­tuo­tu­më­te krau­jos­pû­dá, tu­ri­te bû­ti at­si­pa­lai­da­væ. Sie­kiant tiks­lu­mo, ma­tuo­ti krau­jos­pû­dá re­ko­men­duo­ja­ma kas­dien 2-3 kar­tus kas 5-10 mi­nu­èiø. Pir­mà­kart ma­tuo­jant ti­kë­ti­na ne­ma­þa pa­klai­da dël jau­du­lio, ma­tuo­jant ant­rà ir tre­èià kar­tà gau­na­mi tiks­les­ni duo­me­nys. „Jei þmo­gus ge­rai jau­èia­si, ne­tu­ri jo­kiø su­tri­ki­mø, krau­jos­pû­dþio ne­ver­ta ma­tuo­ti ke­lis kar­tus per die­nà, – sa­ko gy­dy­to­jas, – ta­èiau jei­gu ima var­gin­ti gal­vos skaus­mas, ypaè pa­kau­šio ir spran­do sri­ty­je, svai­gi­mas, at­si­ran­da ne­ma­lo­nûs po­jû­èiai šir­dies plo­te, fi­zi­në ar emo­ci­në átam­pa, o vë­liau ir ra­my­bës me­tu bû­ti­na ke­lis kar­tus per die­nà bent po­rà sa­vai­èiø pa­si­ma­tuo­ti krau­jos­pû­dá. Tai rei­kë­tø da­ry­ti ir þmo­nëms, ku­riø krau­jos­pû­dis pa­di­dë­jæs, ko­re­guo­ja­mas vais­tais. Jiems já ver­të­tø ma­tuo­tis ke­lis kar­tus per pa­rà skir­tin­go­mis ap­lin­ky­bë­mis – ry­tà, dir­bant sun­kes­ná dar­bà, su­si­jau­di­nus, iš­gë­rus vais­tø, il­sin­tis ir pan.“

Krau­jos­pû­dis pa­ma­þu di­dë­ja vi­sà gy­ve­ni­mà. Jis në­ra vie­no­das ir pri­klau­so nuo ávai­riø da­ly­kø: pa­ros lai­ko, þmo­gaus ak­ty­vu­mo, fi­zi­nio krû­vio ir emo­ci­nës átam­pos, net nuo ap­lin­kos tem­pe­ra­tû­ros, më­nu­lio fa­zës, uþ­te­mi­mø. Svei­kam þmo­gui krau­jos­pû­dis svy­ruo­ja na­tû­ra­liai: pa­di­dë­ja fi­zi­nës ir ner­vi­nës átam­pos me­tu, su­ma­þë­ja ra­my­bës bû­se­nos, at­si­pa­lai­da­vus, mie­gant. Ne­sis­kun­dþiant svei­ka­ta, pa­di­dë­jæs ar su­ma­þë­jæs krau­jos­pû­dis grei­tai susireguliuoja, o su­tri­kus já re­gu­liuo­jan­tiems veiks­niams ga­li il­gai iš­lik­ti pa­di­dë­jæs. Die­nà krau­jos­pû­dis pri­klau­so nuo þmo­gaus pro­ti­nës ir fi­zi­nës veik­los. Na­tû­ra­liai aukš­èiau­sias jis bû­na 11-13 val. Nak­tá krau­jos­pû­dis na­tû­ra­liai su­ma­þë­ja be­veik 15 pro­c. ak­ty­viems ir apie 5 pro­c. ne­si­ke­lian­tiems iš pa­ta­lo þmo­nëms. „Tai bio­lo­gi­nis ar­te­ri­nio krau­jos­pû­dþio ki­ti­mas“, – sa­ko gy­dy­to­jas. Dau­giau jis nak­tá su­ma­þë­ja rû­ka­liams, ka­dan­gi nak­tá jø or­ga­niz­mas ne­gau­na ni­ko­ti­no. Pra­bu­dus krau­jo spau­di­mas na­tû­ra­liai pa­di­dë­ja. Tai nu­tin­ka ir dël ne­di­de­liø veiks­niø, pa­vyz­dþiui, ga­li pa­di­dë­ti da­ly­ki­nio po­kal­bio me­tu, po ne­mi­go nak­ties ir pan. „Jei­gu þmo­gus ak­ty­viai dir­ba fi­zi­ná dar­bà, spor­tuo­ja, pa­ti­ria stre­sà, trum­pa­lai­kis, nors kar­tais ir smar­kus, ar­te­ri­nio krau­jos­pû­dþio pa­di­dë­ji­mas, pa­daþ­në­jæs šir­dies rit­mas yra nor­ma­lus da­ly­kas, – nu­ra­mi­na kar­dio­lo­gas. – Po fi­zi­nio krû­vio krau­jos­pû­dis tu­rë­tø susireguliuoti per 15-20 mi­nu­èiø.“

Pras­tai lai­ko­ma­si gy­dy­mo re­þi­mo

Pir­mi­nës hi­per­ten­zi­jos prie­þas­tys në­ra þi­no­mos, o ant­ri­nës hi­per­ten­zi­jos prie­þas­tys yra nu­sta­ty­tos. Tai inks­tø, skyd­liau­kës ir ki­tos li­gos, dël ku­riø pa­di­dë­ja ar­te­ri­nis krau­jos­pû­dis. De­ja, li­gos prie­þas­tá nu­sta­ty­ti pa­si­se­ka to­li gra­þu ne vi­sa­da. „Hi­per­ten­zi­ja pa­ti sa­vai­me në­ra pa­vo­jaus sig­na­las. Iš pra­dþiø ji daþ­nai ne­su­ke­lia jo­kiø simp­to­mø. Dël šios prie­þas­ties yra pa­pli­tæs neo­fi­cia­lus hi­per­ten­zi­jos pa­va­di­ni­mas „ne­by­lio­ji þu­di­kë“, – sa­ko gy­dy­to­jas. – Pa­vo­jin­giau­sia tai, kad dau­gu­ma þmo­niø ne­þi­no, kad jø krau­jos­pû­dis pa­di­dë­jæs, o jei­gu ir þi­no, tai ne­si­gy­do dël ga­na ge­ros sa­vi­jau­tos. Tie pa­cien­tai, ku­rie iš pra­dþiø uo­liai gy­do­si, vë­liau ne­re­tai pra­ran­da mo­ty­va­ci­jà tæs­ti gy­dy­mà, nes ne­jau­èia jo­kios gy­dy­mo­si nau­dos. Nu­sis­kun­di­mø pa­pras­tai at­si­ran­da tik tuo­met, kai ne­gráþ­ta­mai pa­þei­dþia­ma šir­dis, krau­ja­gys­lës ir ki­ti or­ga­nai“, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­jas ir at­sklei­dþia, kad tin­ka­mai gy­do­si vos 5-7 pro­c. þmo­niø, ku­riems pa­di­dë­jæs krau­jos­pû­dis.

Di­dë­ja dël dau­ge­lio prie­þas­èiø

Ar­te­ri­në hi­per­ten­zi­ja, anot me­di­ko, yra ávai­riø ap­lin­kos ir ge­ne­ti­niø veiks­niø pa­sek­më ir šiø veiks­niø iš­raiš­ka þmo­gaus or­ga­niz­me. Krau­jos­pû­dþiui itin di­de­lës áta­kos tu­ri mû­sø mi­ty­bos ápro­èiai. Ka­va, stip­ri ar­ba­ta, karš­tas mais­tas, ašt­rûs pa­tie­ka­lai, drus­ka, im­bie­ras, ne­tgi sal­du­my­nai to­ni­zuo­ja – di­di­na krau­jos­pû­dá, ta­èiau tie svy­ra­vi­mai ne­bû­na di­de­li. „Vi­sø pir­ma rei­kia var­to­ti ma­þiau drus­kos, – pa­ta­ria me­di­kas. – Pas­kai­èiuo­ta, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jai per die­nà jos su­var­to­ja net 18 g. Prak­tiš­kai re­ko­men­duo­ja­ma su­ma­þin­ti val­go­mo­sios drus­kos kie­ká iki 5 g per die­nà, tie­siog tai ga­li­ma pa­da­ry­ti pa­pil­do­mai ne­sû­dant jo­kio ga­mi­na­mo val­gio. Ant­ra, mais­to ka­lo­rin­gu­mà bû­ti­na su­ma­þin­ti pa­cien­tams, ku­rie tu­ri ant­svo­rio. Tre­èia, re­ko­men­duo­ja­ma su­ma­þin­ti cho­les­te­ro­lio ir so­èiø­jø rie­ba­lø rûgš­èiø su­var­to­ji­mà, ka­dan­gi tai ga­li pa­dë­ti iš­veng­ti ate­rosk­le­ro­zës komp­li­ka­ci­jø.“

Ar­te­ri­nio krau­jos­pû­dþio pa­di­dë­ji­mà ska­ti­na ir re­gu­lia­rus al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, to­dël al­ko­ho­lis ga­li bû­ti vie­na iš ar­te­ri­nës hi­per­ten­zi­jos iš­si­vys­ty­mo prie­þas­èiø. Ni­ko­ti­nas ir­gi ga­li pa­di­din­ti krau­jos­pû­dá, o šis po­vei­kis ga­li truk­ti nuo 15 iki 30 mi­nu­èiø. „Re­gu­lia­riai rû­kant – maþ­daug pa­ke­lá per die­nà – net ir ne­ser­gan­èia­jam ar­te­ri­nis krau­jos­pû­dis bû­na nuo­lat pa­di­dë­jæs“, – sa­ko kar­dio­lo­gas.

Nea­be­jo­ti­nas ar­te­ri­nës hi­per­ten­zi­jos iš­si­vys­ty­mo ri­zi­kos veiks­nys yra re­gu­lia­rus nuo­lat pa­si­kar­to­jan­tis stre­sas, ku­ris ak­ty­vi­na sim­pa­ti­næ ner­vø sis­te­mà, to­dël pa­ky­la krau­jos­pû­dis, taip pat per­si­val­gy­mas, ant­svo­ris, ne­jud­ru­mas. Anot gy­dy­to­jo, nors pa­pras­tai neá­ma­no­ma vi­siš­kai iš­veng­ti stre­so, ta­èiau rei­kë­tø veng­ti be­rei­ka­lin­gos átam­pos.

Esant pa­di­dë­ju­siam krau­jos­pû­dþiui, re­ko­men­duo­ja­ma lai­ky­tis gy­dy­to­jo re­ko­men­da­ci­jø, pe­rio­diš­kai ma­tuo­ti ar­te­ri­ná krau­jos­pû­dá, veng­ti ant­svo­rio, ri­bo­ti drus­kos var­to­ji­mà, ne­rû­ky­ti (rû­ky­mas pa­sun­ki­na hi­per­ten­zi­jà ir yra vie­nas svar­biau­siø jau­nes­niø nei 65 m. am­þiaus þmo­niø šir­dies ir krau­ja­gys­liø li­gø ri­zi­kos veiks­niø), at­si­sa­ky­ti al­ko­ho­lio, veng­ti stre­so, pa­kan­ka­mai mie­go­ti, bûti fi­ziš­kai ak­ty­viems ir veng­ti stai­giø kli­ma­to zo­nos pa­kei­ti­mø, prieš ke­lio­nes lëk­tu­vu pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Vie­nas svar­biau­siø da­ly­kø yra svei­ka­ta, ta­èiau ne­re­tai ji pa­mirš­ta­ma ir mû­sø ver­ty­biø hie­rar­chi­në­je ska­lë­je prio­ri­te­tu tam­pa ki­ti da­ly­kai, pa­laips­niui ati­man­tys iš mû­sø lai­kà, skir­tà gy­ven­ti. „Blo­giau­sia, kai lai­ko sau ras­ti pa­ska­ti­na li­ga“, – sa­ko ant­rà­kart krû­ties vë­þá nu­ga­lë­ju­si Onu­të Vis­mi­nie­në.

At­vi­ri po­kal­biai su þmo­gu­mi, nuë­ju­siu ke­lià, ku­ris li­go­niui dar prieš akis, ypaè ver­tin­gi, nes þi­nia apie li­gà daþ­nai nu­skam­ba tar­si mir­ties nuo­spren­dis, po ku­rio rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja lie­ka neiš­girs­ta, ypaè tuo­met, kai mo­ters pas on­ko­lo­gà ne­bu­vo kam pa­ly­dë­ti. Neil GOULD nuotr.

Lie­tu­vëms trûks­ta mei­lës sau

Anot O. Vis­mi­nie­nës, kiek­vie­no mû­sø gy­ve­ni­mas ku­pi­nas pa­tir­èiø, ta­èiau li­ga su­kre­èia gi­liau­siai, o iš kur ji at­si­ran­da – vie­nas Die­vas te­þi­no. Ti­ki­my­bë bet ku­riai mo­te­riai su­si­rgti krû­ties vë­þiu – vie­na iš aš­tuo­niø. Ne­pai­sant to, kad moks­li­nin­kai yra nu­sta­tæ dau­gy­bæ ga­li­mø ri­zi­kos veiks­niø, ta­èiau de­vy­nios iš dešimties mo­te­rø daþ­niau­siai ne­ga­li nie­ko iš to sà­ra­šo pri­tai­ky­ti sau. Tai kaip slo­ga – imi ir su­ser­gi.

Vë­þio pra­dþia – ma­þy­të pa­ki­tu­si làs­te­lë, be­si­dau­gi­nan­ti taip, kaip no­ri. Áp­ras­to­mis sà­ly­go­mis làs­te­lë dau­gi­na­si, bræs­ta, funk­cio­nuo­ja, sens­ta ir su­nyks­ta tam tik­ru bio­lo­gi­niu rit­mu, uþ­ko­duo­tu jos bran­duo­ly­je. Iš „tai­syk­les pa­þei­du­siø“ làs­te­liø su­si­da­ro per­tek­li­në au­di­nio ma­së ar­ba maz­gas – na­vi­kas.

Vi­sas šias su­bti­ly­bes apie krû­ties vë­þá Onu­të su­þi­no­ju­si sa­va­ran­kiš­kai. Kai prieš 15 me­tø ji su­si­rgo krû­ties vë­þiu, Lie­tu­vo­je dar ne­va­þi­në­jo „Ro­þi­nio kas­pi­no“ au­to­bu­siu­kas, ku­ria­me ga­li­ma at­lik­ti krû­tø pa­tik­rà. „Anks­èiau la­bai trû­ko in­for­ma­ci­jos apie krû­ties vë­þá, ypaè bend­ra­vi­mo su to­kio­mis pat kaip aš. Gy­dy­to­jai ne­tu­rë­jo lai­ko nei švies­ti, nei guos­ti. Da­bar gau­si in­for­ma­ci­ja ska­ti­na mo­te­ris la­biau sa­ve pri­si­þiû­rë­ti, ta­èiau lie­tu­vës la­bai jau šei­mai at­si­da­vu­sios, to­dël ne­re­tai sa­ve pa­mirš­ta, li­gas pra­þiû­ri. Tà­kart, kai pa­ti èiu­pi­në­da­ma­si su­ra­dau da­ri­nu­kà, duk­rai te­bu­vo de­šimt me­tø. Ne­ga­lë­jau mir­ti. Gal­bût to­dël, kad gy­ve­ni­mo ver­të bu­vo per­ne­lyg di­de­lë, man pa­vy­ko pa­sveik­ti“, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris.

Ope­ra­ci­ja pa­li­ko sa­vo pëd­sa­kus. Paš­ne­ko­vë sa­ko, jog lim­fe­de­ma ga­li iš­si­vys­ty­ti iš kar­to po ope­ra­ci­jos, po ke­liø më­ne­siø ar net me­tø. Ji var­gi­na vos ne kiek­vie­nà mo­te­rá, pa­ty­ru­sià krû­ties vë­þio ope­ra­ci­jà: ope­ruo­tos pu­sës ran­ka ir pe­tys tam­pa ne­be­pas­lan­kûs, blo­giau nu­te­ka lim­fa, to­dël ran­ka tins­ta ir tirps­ta. Il­gos se­ki­nan­èios spin­du­li­nës te­ra­pi­jos me­tu di­dþiau­si iš­ban­dy­mai ten­ka odai.

Gy­dy­mas – il­gas ir se­ki­nan­tis

Po dve­jus me­tus tru­ku­sio gy­dy­mo try­li­ka me­tø O. Vis­mi­nie­në ádë­miai ste­bë­jo snau­dþian­èià li­gà. Lauk­ti pa­tik­ros ne­jau­ku – li­ga pa­kei­èia gy­ve­ni­mà. „Kar­tà su­si­rgu­si krû­ties vë­þiu, nors ir po sëk­min­go gy­dy­mo, gy­ve­ni tar­si së­dë­da­ma ant rûks­tan­èio ug­ni­kal­nio – neá­ma­no­ma þi­no­ti, ka­da jis vël iš­si­verš“, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris pri­si­min­da­ma, kad tik re­gu­lia­riai tik­ri­nan­tis pa­vy­ko lai­ku ap­tik­ti ant­rà­kart to­je pa­èio­je krû­ty­je su­si­for­ma­vu­sá da­ri­nu­kà. Te­ko nuei­ti il­gà gy­dy­mo­si ke­lià.

„Krû­ties vë­þio gy­dy­mas – il­gas, ne­ma­lo­nus ir itin di­de­lis fi­zi­nis iš­ban­dy­mas þmo­gui. Jo­kio­je kny­go­je ne­pa­ra­šy­ta, kaip ta­vo or­ga­niz­mas rea­guos á tai­ko­mus vë­þio gy­dy­mo bû­dus. Man sun­kiau­sia bu­vo iš­tver­ti „che­mi­jà“, – pri­si­pa­þás­ta pa­šne­ko­vë. – Slen­kan­tys plau­kai në­ra pa­ti di­dþiau­sia pro­ble­ma. Kek­vie­nà­kart, kai pra­dë­da­vo švirkš­ti vais­tus, im­da­vo py­kin­ti, po­rà die­nø bû­da­vo sun­ku net gal­và pa­kel­ti. Kiek­vie­nos mo­ters or­ga­niz­mas á „che­mi­jà“ rea­guo­ja sa­vaip – vie­nos á dar­bà ei­na, ki­tos neat­lai­kiu­sios uþ­gæs­ta, o toms, ku­rioms pa­si­se­ka, pri­rei­kia ma­þiau­siai pus­me­èio, kad iš­se­kin­tas or­ga­niz­mas at­gau­tø pra­ras­tas jë­gas.“

Li­ga – pa­rei­ga pa­dë­ti ki­tiems

Paš­ne­ko­vë sa­ko, kad se­niau mo­te­rys iš­vis ne­kal­bë­da­vo apie krû­ties vë­þá. Tik daug vë­liau jos ëmë ak­ty­viai bur­tis á sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pes – nu­ga­lë­ju­sios krû­ties vë­þá jos gráþ­ta á li­go­ni­næ pa­drà­sin­ti sa­vo li­ki­mo se­siø. „La­bai ge­rai, kad su­si­tin­ka­me, kad kal­ba­mës apie sa­vo li­gà, ne­sle­pia­me jos. Sa­vi­tar­pio pa­gal­ba la­bai svar­bi. Dau­gu­mai tai stip­rus sti­mu­las gy­ven­ti, – sa­ko mo­te­ris. – At­vi­ri po­kal­biai su þmo­gu­mi, nuë­ju­siu ke­lià, ku­ris li­go­niui dar prieš akis, ypaè ver­tin­gi, nes þi­nia apie li­gà daþ­nai nu­skam­ba tar­si mir­ties nuo­spren­dis, po ku­rio rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja lie­ka neiš­girs­ta, ypaè tuo­met, kai mo­ters pas on­ko­lo­gà ne­bu­vo kam pa­ly­dë­ti.“

Dël ste­reo­ti­pø ir þi­niø sto­kos dau­ge­lis ma­no, kad vë­þys yra uþ­kre­èia­ma li­ga, gal­bût to­dël ki­to­mis li­go­mis ser­gan­èios mo­te­rys bi­jo gu­lë­ti su vë­þio pa­þenk­lin­to­mis to­je pa­èio­je pa­la­to­je. Krû­ties vë­þys – neuþk­re­èia­ma li­ga, ku­ria su­si­rgti ga­li­me kiek­vie­nas. Jei ji skir­ta, nuo li­ki­mo ne­pa­bëg­si. Tie­sa, nors ir re­èiau, vy­rai taip pat ser­ga krû­ties vë­þiu“, – sa­ko pa­šne­ko­vë ir dþiau­gia­si, kad jau­ni­mo po­þiû­ris yra kur kas ge­ra­no­riš­kes­nis. Tris Šiau­liø S. Šal­kaus­kio, „Ro­mu­vos“ ir Šiau­liø uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jas ap­juo­sæs ro­þi­nis kas­pi­nas su­lau­kë itin di­de­lio gim­na­zis­tø su­si­do­më­ji­mo. Moks­lei­viai ant ro­þi­niø juos­te­liø ra­šë sa­vo my­li­miau­siø mo­te­rø – ma­mø, mo­èiu­èiø, se­siø, mo­ky­to­jø, drau­giø – var­dus, lin­kë­da­mi joms svei­ka­tos. „Kuo dau­giau kal­bë­si­me apie krû­ties vë­þá, tuo dau­giau mo­te­rø lai­ku pa­si­rû­pins sa­vo svei­ka­ta“, – ási­ti­ki­nu­si mo­te­ris. Tu­rë­tø bû­ti ápras­ta jau nuo 20 me­tø kas më­ne­sá ap­þiû­rë­ti krû­tis veid­ro­dy­je ir prau­sian­tis du­še mui­luo­ta ran­ka vi­du­ri­niø pirš­tø pa­gal­vë­lë­mis su­ka­mai­siais ju­de­siais pa­tik­rin­ti vi­sà krû­ties plo­tà.

Iš­veng­ti di­dþiau­sios klai­dos pa­dës in­for­ma­ci­ja

In­for­ma­ci­jos apie krû­ties vë­þá ga­li­ma ras­ti ir bib­lio­te­ko­se.

S. Šal­kaus­kio ir Didþd­va­rio gim­na­zi­jø bib­lio­te­ko­se bei Šiau­liø ap­skri­ties P. Vi­šins­kio bib­lio­te­ko­je ir Šiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­bës vie­šo­sios bib­lio­te­kos „Ai­do“ fi­lia­le áreng­tos spe­cia­lios ro­þi­nës len­ty­nos, á ku­rias su­dë­tos kny­gos, ku­riø pa­va­di­ni­me yra þo­dis „mo­te­ris“. Pro­jek­tas „Ne­delsk“ šias len­ty­nas pa­pil­dë nau­jo­mis kny­go­mis. „Nuo pat ma­þø die­nø tu­ri­me mo­ky­tis pa­si­rû­pin­ti sa­vo svei­ka­ta. Kiek­vie­na per­skai­ty­ta kny­ga šir­dy­je pa­lie­ka nuo­së­dø, o per emo­ci­jas gau­ta in­for­ma­ci­ja yra kur kas efek­ty­ves­në, va­di­na­si, ji ga­li pa­dë­ti iš­veng­ti pa­èios di­dþiau­sios klai­dos, ko­kià mo­te­ris ga­li pa­da­ry­ti – dels­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vë. Krû­tys ypaè jaut­rios hor­mo­nø po­ky­èiams, ku­rie vyks­ta kiau­ši­dë­se, skyd­liau­kë­je, hi­po­fi­zë­je, pla­cen­to­je. Nors me­tams bë­gant liau­ki­ná krû­ties au­di­ná pa­kei­èia jun­gia­ma­sis ir rie­ba­li­nis au­di­nys, krû­tø jaut­ru­mas ne­su­menks­ta, ne­tgi at­virkš­èiai – pa­di­dë­ja. Bû­tent per me­no­pau­zæ, kai nu­slops­ta kiau­ši­dþiø veik­la, krû­tys tam­pa ypaè jaut­rios, to­dël daþ­niau­siai krû­ties vë­þys diag­no­zuo­ja­mas vy­res­nëms nei 50 me­tø mo­te­rims.

Krû­ties vë­þys – daþ­niau­sia mo­te­rø on­ko­lo­gi­në li­ga. „Vë­þiui ne­svar­bu, kur tu gy­ve­ni – ato­kia­me kai­me ar mies­to cent­re. Jo ne­jau­di­na, ar ta­vo ša­ly­je gy­dy­mas kom­pen­suo­ja­mas, ko­kios pa­gal­bos su­lauk­si su­si­rgu­si, ar tu­rë­si ar­ti­mà, ku­ris ta­ve pa­guos sun­kià mi­nu­tæ. Nors mes ne­ga­li­me ly­gin­tis su Ame­ri­ka, ta­èiau dþiu­gu, kad li­gos pre­ven­ci­ja, diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas Lie­tu­vo­je yra pa­þan­ges­ni nei Ry­tø Eu­ro­po­je ar Cent­ri­në­je Azi­jo­je, kur krû­ties vë­þys – vis dar „nau­ja“ li­ga“, – dþiau­gia­si mo­te­ris ir pa­ta­ria li­ki­mo se­sëms su­si­tai­ky­ti su li­ga, ne­var­gin­ti sa­væs pa­pil­do­mais ne­rei­ka­lin­gais klau­si­mais, neuþ­si­da­ry­ti sa­vy­je, o gy­ven­ti to­liau, tik ádë­miau ási­þiû­rint á gy­ve­ni­mà, á kiek­vie­nà jo aki­mir­kà. Ste­buk­lø bû­na – kiek­vie­no mû­sø or­ga­niz­mas yra skir­tin­gas, þmo­nës pa­ky­la net po sun­kiau­sios li­gos. „Ti­kë­ji­mas, no­ras pa­sveik­ti tur­bût ir da­ro tuos ste­buk­lus. Bet ku­ri li­ga yra la­bai silp­na, kai jai drà­siai þvel­gia­me á akis“, – tvir­ti­na pa­šne­ko­vë.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Am­þi­në gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja – tai tink­lai­nës cent­ri­nës da­lies de­ge­ne­ra­ci­në li­ga, sà­ly­go­ta se­në­ji­mo. Ci­vi­li­za­ci­jai spar­èiai þen­giant pir­myn, li­ga ëmë jau­në­ti, to­dël gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gë Da­lia Bu­ra­gie­në ra­gi­na su­spë­ti lai­ku pa­si­rû­pin­ti šios li­gos pro­fi­lak­ti­ka.

Liga pa­pras­tai pa­vei­kia abi akis, nors vie­na ga­li bû­ti pa­veik­ta ge­ro­kai anks­èiau nei ki­ta, to­dël kar­tais sun­ku iš­kart nu­sta­ty­ti, ko­kia yra tik­ro­ji bûk­lë, nes svei­ko­sios akies re­ga kom­pen­suo­ja pa­þeis­to­sios re­gos pra­ra­di­mà.  Gunter MULLER nuotr.

Li­go­niø spar­èiai dau­gë­ja

Anot gy­dy­to­jos, kaip in­ten­sy­viai kas­dien nau­do­ja­mës aki­mis, su­pran­ta­me tik su­pras­të­jus re­gë­ji­mui, pa­vyz­dþiui, kai rai­dës skai­tant tam­pa tar­si iš­plau­ku­sios ir ne­be­ma­to­me to­li esan­èiø ob­jek­tø. Gel­to­no­ji dë­më, esan­ti pa­èia­me akies tink­lai­nës cent­re – švie­sai jaut­riau­sio­je da­ly­je, at­sa­kin­ga uþ tai, kà mes ma­to­me tie­siai prie­šais sa­ve, pa­de­da mums ma­ty­ti smul­kias de­ta­les, svar­bias ra­šant ar skai­tant, taip pat su­tei­kia ga­li­my­bæ ma­ty­ti spal­vas.

Pir­mie­ji li­gos po­þy­miai, ku­riuos pra­de­da jaus­ti gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja ser­gan­tis þmo­gus, – tai ne­tai­syk­lin­gi vaiz­dai, iš­krai­py­tos li­ni­jos, di­des­ni ar­ba ma­þes­ni, nei yra iš tik­rø­jø, daik­tai ar ki­ti ob­jek­tai.

Am­þi­në gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja – daþ­niau­siai pa­si­tai­kan­ti re­gë­ji­mo pra­ra­di­mo prie­þas­tis. Dar­bin­go am­þiaus þmo­nës, pro­gre­suo­jant li­gai, tu­ri at­si­sa­ky­ti ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo, nes dël re­gë­ji­mo lau­ko vi­du­ry­je at­si­ra­du­sios tam­sios dë­mës tam­pa sun­kiau ar­ba iš­vis neá­ma­no­ma skai­ty­ti, vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lá, tie­sios li­ni­jos at­ro­do krei­vos ar­ba su­trû­ki­në­ju­sios, to­dël sun­ku at­lik­ti kas­die­nius ruo­šos dar­bus, di­des­në kri­ti­mø ir kau­lø lû­þiø ti­ki­my­bë, treè­da­liui li­go­niø iš­si­vys­to kli­ni­ki­në dep­re­si­ja.

Pen­si­nio am­þiaus þmo­nës, anot me­di­kës, pas gy­dy­to­jus ne­sku­ba, nes dël re­gë­ji­mo pa­blo­gë­ji­mo daþ­niau­siai kal­ti­na se­nat­væ. „Kau­ne, Neá­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bo­je, Akiø li­gø sky­riu­je, dël spe­cia­liø­jø po­rei­kiø kas­dien iš de­šim­ties at­vyks­tan­èiø blo­gai ma­tan­èiø pen­si­nio am­þiaus þmo­niø še­ši ser­ga am­þi­ne gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja. Ka­dan­gi pa­ki­ti­mai bû­na ne­di­de­li, dau­gu­ma á pir­muo­sius li­gos po­þy­mius ne­krei­pia dë­me­sio ir á gy­dy­to­jus ne­si­krei­pia tol, kol re­gë­ji­mas vi­siš­kai ne­pab­lo­gë­ja. Li­gos ne­þi­no­ji­mas uþ­ker­ta ke­lià jos pre­ven­ci­jai, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi gy­dy­to­ja. – Pa­cien­tai, ku­riuos vë­liau ten­ka gy­dy­ti, nu­ro­do, kad ši li­ga yra to­kia pat se­ki­nan­ti kaip lë­ti­nës, ne­ga­lià sà­ly­go­jan­èios li­gos – art­ri­tas, obst­ruk­ci­në plau­èiø li­ga ir dau­ge­lis ki­tø, gy­dy­ti sun­kiai pa­si­duo­dan­èiø li­gø.“

Aki­mis pir­miau­sia pa­si­rû­pin­ki­te pa­tys

Nors tiks­lios prie­þas­tys, su­ke­lian­èios šià klas­tin­gà li­gà, në­ra aiš­kios, þi­no­ma daug ap­lin­ky­biø, ku­rios ga­li su­kel­ti gel­to­no­sios dë­mës pa­ki­ti­mø. „Li­ga neuþk­lum­pa stai­ga, vos tik at­šven­të­te 55-àjá gim­ta­die­ná. Da­bar nea­be­jo­ja­ma, kad gel­to­no­sios dë­mës làs­te­liø pa­si­prie­ši­ni­mas ok­si­da­ci­niam stre­sui me­tams bë­gant silp­në­ja, o nyks­tant jos làs­te­lëms pra­de­da silp­në­ti re­gë­ji­mas“, – sa­ko me­di­kë. Làs­te­liø ok­si­da­ci­nius pro­ce­sus ypaè ska­ti­na rû­ky­mas. Tai, anot me­di­kës, pa­tvir­tin­a moks­liš­kai pa­grás­ti ty­ri­mai, ku­rie taip pat pa­ro­dë, kad me­tus rû­ky­ti su­ma­þë­ja ri­zi­ka su­si­rgti šia li­ga. Ty­ri­mai taip pat pa­dë­jo išaiš­kin­ti, kad yra daug ge­nø, ku­rie ga­li bû­ti per­duo­da­mi iš kar­tos á kar­tà.

Kai ku­rie ty­ri­mai lei­dþia ma­ny­ti, kad vi­sà gy­ve­ni­mà bû­nant sau­lës švie­so­je ga­li bû­ti pa­veik­ta tink­lai­në, to­dël bû­ti­na ne­šio­ti ap­sau­gi­nius aki­nius. Gy­dy­to­ja sa­ko, jog meš­kos pa­slau­gà da­ro pa­šë­læs šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mo bû­das, ypaè vi­suo­ti­në elekt­ri­fi­ka­ci­ja. „Þmo­gus re­tai ka­da bû­na vi­siš­ko­je tam­so­je, já nuo­lat su­pa švie­sos šal­ti­niai – tink­lai­në­je vyks­ta fo­to­di­na­mi­nës reak­ci­jos, su­si­ju­sios su làs­te­liø ok­si­da­ci­niu pa­þei­di­mu“, – aiš­ki­na gy­dy­to­ja pa­guos­da­ma, kad ga­li­ma tik pa­si­dþiaug­ti, jog gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­jos ir dar­bo kom­piu­te­riu sà­sa­jø kol kas ne­nus­ta­ty­ta.

Su­sirg­ti šia ne­ga­lià su­ke­lian­èia li­ga áta­kos tu­ri ir ra­së – švie­siao­dþiai ir þyd­rø akiø þmo­nës tu­ri ma­þiau pig­men­to odo­je ir aky­se, to­dël ri­zi­ka su­si­rgti gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja yra di­des­në. Me­la­ni­nas ne tik ab­sor­buo­ja švie­sà ir švie­sos ener­gi­jà pa­ver­èia ne­pa­vo­jin­ga ki­ne­ti­ne ener­gi­ja, bet ir pa­ts vei­kia kaip an­tiok­si­dan­tas. Kuo dau­giau pig­men­to, tuo ma­þiau iš­si­ski­ria lais­vø­jø ra­di­ka­lø. Or­ga­niz­mas tu­ri ap­sau­gos prie­mo­niø, bet jos me­tams bë­gant silp­në­ja. Akiø tink­lai­në­je ma­þë­ja ma­ku­los pig­men­tø liu­tei­no ir zeak­san­ti­no, ku­rie ab­sor­buo­ja më­ly­nà švie­sà ir su­gau­do lais­vuo­sius ra­di­ka­lus. Áta­kos tu­ri ir ly­tis – pa­na­šu, kad mo­te­rims gel­to­no­sios dë­mës deg­ra­da­ci­ja iš­si­vys­to daþ­niau ne­gu vy­rams.

„Nors ne­ga­li­ma pa­keis­ti am­þiaus, ly­ties ir ge­nø, áma­no­ma kont­ro­liuo­ti ki­tus ap­lin­kos fak­to­rius, ku­rie ga­li bû­ti su­si­jæ su gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja. Ap­sau­go­da­mi sa­vo akis nuo sau­lës, val­gy­da­mi su­ba­lan­suo­tà mais­tà – daug švie­þiø vai­siø ir dar­þo­viø – ir me­tæ rû­ky­ti, ga­li­te pa­dë­ti pri­stab­dy­ti nors ir ne­skau­dþios, bet ne­gai­les­tin­gos li­gos pro­gre­sa­vi­mà“, – pri­me­na gy­dy­to­ja.

Gy­dy­ti pa­si­duo­da tik „šla­pia“ li­gos for­ma

Anot gy­dy­to­jos, of­tal­mo­lo­gai ste­bi dvi šios li­gos rû­šis – va­di­na­mà­jà „sau­sà“ (neek­su­da­ci­næ)  ir „šla­pià“  (ek­su­da­ci­næ) de­ge­ne­ra­ci­jà. Daþ­niau­siai diag­no­zuo­ja­ma „sau­so­ji“ gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­jos for­ma. Ji pro­gre­suo­ja la­bai lë­tai, su­kel­da­ma pa­laips­ni­ná cent­ri­nio re­gë­ji­mo pra­ra­di­mà, kuo­met tink­lai­në­je at­si­ran­da pa­vie­niø pa­þeis­tø þi­di­nu­kø, ku­rie vë­liau su­si­lie­ja á pla­tø tink­lai­nës at­ro­fi­jos plo­tà. Pra­di­në­je li­gos sta­di­jo­je jie daþ­niau­sia ne­su­ke­lia re­gë­ji­mo su­tri­ki­mø. „Tik vë­liau, li­gai ási­bë­gë­jus, þmo­nës pa­ste­bi, kad re­ga lë­tai pra­stë­ja cent­ri­niam re­gos lau­kui tam­pant ne­ryš­kiu, o spal­vos tam­pa blau­sios tar­si se­no­se nuo­trau­ko­se“, – sa­ko me­di­kë ap­gai­les­tau­da­ma, kad šis li­gos ti­pas kol kas në­ra pa­gy­do­mas. Pro­ce­sui pro­gre­suo­jant, nyks­ta tink­lai­nës pig­men­ti­nis sluoks­nis, to­dël li­go­niams bû­ti­na var­to­ti vi­ta­mi­nø an­tiok­si­dan­tø C, A, E ir mik­roe­le­men­tø se­le­no bei cin­ko, ne­pa­mirš­tant ir mais­to pa­pil­dø, pra­tur­tin­tø liu­tei­nu ir zeak­san­ti­nu.

„Šla­pià“ gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­jà su­ke­lia uþ tink­lai­nës at­si­ran­dan­tys nau­ji krau­jo in­dai. Tai su­ke­lia krau­ja­vi­mà ir ran­dø at­si­ra­di­mà, ku­rie sà­ly­go­ja re­gos pra­ra­di­mà. „Šla­pia“ for­ma ga­li vys­ty­tis grei­tai. Ji, anot gy­dy­to­jos, ga­li bû­ti sëk­min­gai gy­do­ma anks­ti diag­no­zuo­ta. Šia li­gos for­ma ser­ga apie 15 pro­c. þmo­niø, ku­riems nu­sta­ty­ta gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja.

Abi li­gos for­mos pa­pras­tai pa­vei­kia abi akis, nors vie­na ga­li bû­ti pa­veik­ta ge­ro­kai anks­èiau nei ki­ta, to­dël kar­tais sun­ku iš­kart nu­sta­ty­ti, ko­kia yra tik­ro­ji bûk­lë, nes svei­ko­sios akies re­ga kom­pen­suo­ja pa­þeis­to­sios re­gos pra­ra­di­mà. „Ek­su­da­ci­në tink­lai­nës gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja ga­li bû­ti gy­do­ma la­ze­ri­ne fo­to­koa­gu­lia­ci­ja ar­ba vais­tais, ku­rie švirkš­èia­mi á akies obuo­lio vi­dø, jei dar ne­su­si­da­ræ ran­dø. Šie vais­tai slo­pi­na nau­jø krau­ja­gys­liø au­gi­mà, to­dël pra­dë­ju­sios aug­ti krau­ja­gys­lës su­nyks­ta, su­ma­þë­ja pa­bur­ki­mas ap­link jas, ma­ty­mas gráþ­ta ar bent jau to­liau ne­blo­gë­ja, – pa­sa­ko­ja spe­cia­lis­të. – Li­go­niai, ser­gan­tys tink­lai­nës gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja, kas pu­sæ me­tø tu­rë­tø kreip­tis á akiø li­gø gy­dy­to­jà.“

Ka­dan­gi gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­ja su­si­ju­si su lë­ti­niu uþ­de­gi­mu, vais­tø jai gy­dy­ti ieš­ko­ma tarp lo­ka­liø uþ­de­gi­mo slo­pin­to­jø ir neu­rop­ro­tek­to­riø. Anot gy­dy­to­jos, ávai­rûs ty­ri­mai tei­kia vil­ties, ta­èiau kol kas re­zul­ta­tai në­ra to­kie, kaip no­rë­tø­si.

Jei­gu no­ri­te ge­rai ma­ty­ti

„Se­në­ji­mo su­stab­dy­ti kol kas neá­ma­no­ma, ta­èiau ga­li­ma ir pri­va­lu rû­pin­tis sa­vo akiø svei­ka­ta, akiø li­gø pro­fi­lak­ti­ka“, – tvir­ti­na of­tal­mo­lo­gë.

Ke­le­tas gy­dy­to­jos pa­ta­ri­mø no­rin­tiems iš­veng­ti gel­to­no­sios dë­mës de­ge­ne­ra­ci­jos:

* Ne­rû­ky­ti. Rû­ky­mas ri­zi­kà su­si­rgti pa­di­di­na du kar­tus.

* Su­re­gu­liuo­ti svo­rá. Ant-s­o­rio tu­rin­tiems þmo­nëms li­ga spar­èiau pro­gre­suo­ja.

* Gy­ven­ti ak­ty­viai. Ak­ty­vûs þmo­nës šia li­ga ser­ga 70 pro­c. re­èiau nei pa­sy­vûs.

* Sau­go­ti akis nuo tie­sio­gi­niø sau­lës spin­du­liø.`

* Val­gy­ti daug dar­þo­viø, ypaè þa­lios ir rau­do­nos spal­vos, nes jo­se yra daug akims stip­rin­ti rei­ka­lin­gø mik­roe­le­men­tø liu­tei­no ir zeak­san­ti­no, va­di­na­mø­jø ma­ku­los pig­men­tø, vi­ta­mi­nø an­tiok­si­dan­tø E ir C, mi­ne­ra­lø se­le­no, cin­ko, va­rio, ome­ga-3 rie­ba­lø rûgš­ties. Jie ab­sor­buo­ja daug švie­sos spin­du­liø, leng­vai ok­si­duo­ja­si ir su­stab­do lais­vø­jø ra­di­ka­lø gran­di­ni­næ reak­ci­jà.

* Var­to­ti mais­to pa­pil­dø, ku­riuo­se yra liu­tei­no (6-12 mg), zeak­san­ti­no, vi­ta­mi­nø E ir C.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Šiuo­lai­ki­në mo­te­ris, bi­jo­da­ma pri­pra­tin­ti vai­kà „ant ran­kø“, ven­gia já þin­dy­ti. Kad pa­ten­kin­tø ver­kian­èio ma­þy­lio po­rei­ká þás­ti, ji duo­da jam bu­te­liu­kà, virš lo­vy­tës pa­ka­bi­nu­si spal­vin­gà þais­liu­kà. „Kû­di­kio po­rei­kiø ten­ki­ni­mas yra ne le­pi­ni­mas, bet sà­ly­gø ma­þy­lio vys­ty­mui­si su­da­ry­mas“, - sa­ko aku­še­rë, na­tû­ra­laus þin­dy­mo kon­sul­tan­të Auk­së Ka­va­liaus­kie­në.

Mai­ti­ni­mas krû­ti­mi tu­ri áta­kos vai­ko ug­dy­mui, o mo­ti­nai pa­de­da ge­riau su­pras­ti sa­vo kû­di­ká, pa­jus­ti jo po­rei­kius. Gunter MULLER nuotr.

Vël bû­ti drau­ge

Prieš gim­da­mas kû­di­kis bu­vo uþ­da­ro­je, ankš­to­je, šil­to­je erd­vë­je – ma­mos pil­ve, èiul­pë kumš­tá, pirš­tus, ri­jo vai­siaus van­de­nis. Gi­mæs jis, pa­ju­tæs bet ko­ká dis­kom­for­tà, ban­do jo at­si­kra­ty­ti. Vie­nin­te­lë vie­ta, kur jis ga­li pa­si­jus­ti ge­riau, yra mo­ti­nos ran­kos, vie­nin­te­lis veiks­mas – èiul­pi­mas. To­kiu bû­du jis nu­rims­ta ir jau­èia­si pui­kiai. Ma­mos krû­tis kû­di­kiui reiš­kia ne tik pa­si­ten­ki­ni­mà tei­kian­tá mais­to šal­ti­ná, bet ir ši­lu­mà bei sau­gu­mà. „Ma­þy­lis yra ma­mos da­lis ir taip tamp­riai su ja su­si­jæs, kad be jos ne­ga­li nei vys­ty­tis, nei gy­ven­ti, ka­dan­gi pir­muo­sius gy­ve­ni­mo më­ne­sius neás­ten­gia at­skir­ti sa­vo as­me­ny­bës nuo mo­ti­nos“, – tvir­ti­na kon­sul­tan­të.

Se­no­vë­je bu­væs pa­pro­tys pir­mai­siais më­ne­siais po gim­dy­mo mo­te­rá ati­trauk­ti nuo vi­sø ûkio ir na­mø dar­bø, kad ji ga­lë­tø vi­siš­kai at­si­duo­ti kû­di­kiui. Tik po dvie­jø më­ne­siø, kai su­si­for­muo­da­vo kû­di­kio die­nos mie­go rit­mas, at­si­ras­da­vo tam tik­ras re­þi­mas, ma­ma tap­da­vo šiek tiek lais­ves­në. Lie­tu­vo­je mo­te­rys vis dar gim­do itin jau­nos – to­kio am­þiaus dar la­bai no­ri bû­ti ak­ty­vios, da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. „Krû­ties ne­pa­lik­si kaip bu­te­liu­ko, nei­šei­si svar­bes­niø dar­bø dirb­ti, gal­bût to­dël XX a. vi­du­ry­je bu­vo tei­gia­ma, kad ne­rei­kia kû­di­kio be rei­ka­lo im­ti ant ran­kø, ne­šio­ti, my­luo­ti, nes jis pri­pras ir iš­leps. Tik­rai esa­me gir­dë­jæ ir ki­to­kiø „prie­ta­rø“, tar­kim, kû­di­ká rei­kia pri­glaus­ti bent ke­tu­ris kar­tus per die­nà, kad jis iš­gy­ven­tø, aš­tuo­nis kar­tus – kad bû­tø svei­kas, dvy­li­ka – kad bû­tø lai­min­gas. Moks­liš­kai áro­dy­ta, kad lie­ti­mas ir glos­ty­mas svar­bu net ir ási­sa­vi­nant mais­tà, nes ska­ti­na virš­ki­ni­mo fer­men­tø iš­si­sky­ri­mà, to­dël sku­ban­ti, ta­èiau rû­pes­tin­ga ma­ma, ku­ri trokš­ta, kad jos ma­þy­lis aug­tø svei­kas ir lai­min­gas, tu­ri steng­tis im­ti ma­þy­lá ant ran­kø, kai tik tu­ri ga­li­my­bæ“, – tvir­ti­na kon­sul­tan­të.

Uni­ka­lus gam­tos kû­ri­nys

Nes­var­bu, ar ma­ma mai­ti­na pir­mà vai­ke­lá – gi­mus vai­kui ga­li kil­ti vis ki­to­kiø pro­ble­mø ar­ba ma­ma ga­li va­do­vau­tis pa­tir­ti­mi ir iš jos ky­lan­èia bai­me, to­dël, anot kon­sul­tan­tës, kal­bø apie kû­di­kio þin­dy­mà nie­ka­da ne­bû­na per daug. „Svar­biau­sia – ma­mos ap­si­spren­di­mas, no­ras ir pa­si­ti­kë­ji­mas sa­vi­mi, – tvir­ti­na kon­sul­tan­të. – Pa­sau­li­nës svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos su­kaup­tø moks­li­niø ty­ri­mø duo­me­ni­mis, po gim­dy­mo tik 1-2 pro­c. mo­te­rø dël tam tik­rø pa­to­lo­gi­jø ne­ga­li tu­rë­ti pie­no. Daþ­niau­siai to­kios mo­te­rys bu­vo sir­gu­sios rim­to­mis li­go­mis, sun­kiai pa­sto­jo, o pa­sto­ju­sios sun­kiai iš­ne­šio­jo vai­ke­lá. Tai­gi net 98 pro­c. ma­mø tik­rai ga­li þin­dy­ti.“

Þin­dy­mo pri­va­lu­mus pir­miau­sia nu­le­mia ne­pa­kar­to­ja­ma mo­ti­nos pie­no su­dë­tis. Pie­nas kû­di­kiui tei­kia vi­sa, ko rei­kia svei­kai aug­ti ir vys­ty­tis. Ja­me yra ap­sau­gi­niø fak­to­riø – imu­nog­lo­bu­li­no, bal­tø­jø krau­jo kû­ne­liø, oli­go­sa­cha­ri­dø – ir daug ki­tø bio­lo­giš­kai ak­ty­viø fak­to­riø; bran­di­nan­èiø au­gi­mo fak­to­riø; kom­pen­suo­jan­èiø fak­to­riø – virš­ki­ni­mo fer­men­tø, hor­mo­nø;  mi­ty­bos fak­to­riø – rie­ba­lø, bal­ty­mø, ang­lia­van­de­niø, vi­ta­mi­nø, mi­ne­ra­lø. Vi­si šie kom­po­nen­tai sà­ly­go­ja ne­prie­kaiš­tin­gà ma­þy­lio vys­ty­mà­si.

Þin­dy­mas sau­go ir ma­mos svei­ka­tà. „Po gim­dy­mo mo­ti­nà nuo krau­ja­vi­mo sau­go ne le­das, de­da­mas ant pil­vo, o ar­ti­mas kon­tak­tas su kû­di­kiu ir anks­ty­vas þin­dy­mas, nes sti­mu­liuo­ja­mi re­cep­to­riai ska­ti­na vi­sa­ver­tá hor­mo­no ok­si­to­ci­no iš­si­sky­ri­mà“, – ti­ki­na kon­sul­tan­të. Þin­dy­mas sau­go ir nuo ane­mi­jos, ma­þi­na kiau­ši­dþiø ir krû­tø vë­þio ga­li­my­bæ, se­nat­vë­je – os­teo­po­ro­zës ir šlau­ni­kau­lio kak­le­lio lû­þiø ti­ki­my­bæ. Dia­be­tu ser­gan­èioms mo­te­rims þin­dy­mo lai­ko­tar­piu su­ma­þë­ja in­su­li­no po­rei­kis, su­ma­þë­ja ar iš­nyks­ta mig­re­ni­niai gal­vos skaus­mai.

Suar­të­ji­mas – in­ves­ti­ci­ja á atei­tá

Anot kon­sul­tan­tës, klys­ta tie, ku­rie ma­no, kad „vai­kui rei­kia iš­si­rëk­ti“, nes taip jis „uþ­grû­di­na­mas“ ir pa­ga­liau „liau­sis triukš­ma­væs“. Jei vai­kas rë­kia – dar ne bë­da, blo­giau­sia, kai á jo riks­mà ne­rea­guo­ja­ma. Jei neat­si­lie­pia­ma, kai vai­kas šau­kia­si pa­gal­bos, reiš­kia, kad jis neiš­moks sa­va­ran­kiš­ku­mo, nes be­jë­gis kû­di­kis ne­ga­li bû­ti sa­va­ran­kiš­kas. Ma­þy­lis ási­sà­mo­nins tai, kad jo nie­kas ne­my­li ir nie­kam jis ne­rei­ka­lin­gas.

Daþ­nas ar­ti­mas mo­ti­nos ir vai­ko kon­tak­tas mai­ti­nant ra­mi­na­mai vei­kia abu, pa­laips­niui at­si­ran­da glau­dus tar­pu­sa­vio ry­šys. „Nau­ja­gi­mio akys iš pra­dþiø ga­li aiš­kiai ma­ty­ti tik 20-30 cm at­stu­mu. Mai­ti­ni­mas mo­ti­nà prie kû­di­kio priar­ti­na tiek, kad jis ga­li ty­ri­në­ti jos vei­do bruo­þus ir iš­raiš­kas, mo­ky­tis jà at­pa­þin­ti ir ug­dy­tis pa­grin­di­nius ge­bë­ji­mus, ku­rie po tru­pu­tá su­stip­rins jo re­gë­ji­mà, dë­me­sin­gu­mà ir kon­cent­ra­ci­jà“, – sa­ko kon­sul­tan­të.

Mai­ti­ni­mas krû­ti­mi tu­ri áta­kos vai­ko ug­dy­mui, o mo­ti­nai pa­de­da ge­riau su­pras­ti sa­vo kû­di­ká, pa­jus­ti jo po­rei­kius. Fi­zi­nis ar­tu­mas na­tû­ra­liai ska­ti­na stip­res­ná ry­šá per ly­të­ji­mà ir bend­ra­vi­mà su kû­di­kiu – kal­bë­ji­mà, akiø kon­tak­tà ir su­pi­mà. Šis ar­tu­mas kû­di­kiui tei­kia pa­guo­dà bei ši­lu­mà ir kar­tu sti­mu­liuo­ja ly­të­ji­mo, re­gos, uos­lës, klau­sos ir sko­nio po­jû­èius. „Vie­nin­te­lis to­bu­las sà­ly­tis vyks­ta þin­dant kû­di­ká, nes sti­mu­liuo­ja­mos vi­sos pen­kios jo jus­lës: klau­sa – gir­di mo­ti­nos bal­sà; re­ga – ma­to mo­ti­nos akis, vei­do iš­raiš­kà; ly­të­ji­mas – lie­èia šil­tà mo­ti­nos kû­nà ran­ku­të­mis, skruos­tu ir ypaè jaut­ria vie­ta – lû­po­mis; uos­lë – uþuo­dþia mo­ti­nos kva­pà; sko­nis – jau­èia pie­no sko­ná, ku­ris kin­ta mai­ti­nant“, – sa­ko kon­sul­tan­të.

Il­gas ir ar­ti­mas kon­tak­tas su mo­ti­na (kû­nas prie kû­no), akiø ry­šys ir neišb­laš­ky­tas mo­ti­nos dë­me­sys pa­de­da ug­dy­ti sau­gø kû­di­kio prie­rai­šu­mà prie þmo­niø. Kû­di­kys­të­je þin­dy­ti vai­kai, anot spe­cia­lis­tës, yra drau­giš­ki, pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, ne­bi­jo þmo­niø ir nau­jø si­tua­ci­jø. Jie yra smal­sûs ir kû­ry­biš­ki. Ar­ti­mas kon­tak­tas þin­dant itin pra­vers atei­ty­je bû­si­mie­siems ne­nuo­ra­moms, ener­gin­giems þmo­nëms „su ug­ne­le“, ku­rie gam­tos ap­do­va­no­ti verþ­liu tem­pe­ra­men­tu. Tai jiems pa­dës uþ­si­tik­rin­ti pa­si­ti­kë­ji­mà sa­vi­mi, ku­rio neá­gis pa­sy­viai lo­vy­të­je gu­lin­tys ma­þy­liai.

Jaus­mø pa­tir­tis la­bai svar­bi ir mo­ti­nys­tës bran­dai. Su kû­di­kiu nuo­lat bû­nan­ti mo­ti­na la­biau su­pran­ta jo el­ge­sá. Ste­bë­da­ma vai­ko kvë­pa­vi­mo rit­mà, mie­gà, vei­do iš­raiš­kas, gir­dë­da­ma verks­mà, ji at­pa­þás­ta al­kio, skaus­mo ir ne­ri­mo gai­de­les jo bal­se. Pa­gal šiuos po­þy­mius mo­ti­na iš­moks­ta su­pras­ti kû­di­kio po­rei­kius, o kû­di­kiui ne­be­rei­kia verk­ti – pa­kan­ka pa­si­muis­ty­ti ar pa­si­ran­gy­ti, ne­gar­siai pa­kner­zë­ti. Mo­ti­na ten­ki­na kû­di­kio po­rei­kius ne­lauk­da­ma, kol ma­þy­lis pra­dës rëk­ti, o kû­di­kis, jau ápra­tæs, kad jo po­rei­kiai ten­ki­na­mi ir be rë­ki­mo, net ir ne­bes­ku­ba to da­ry­ti. Taip vai­kas mo­ko­si ra­miai bend­rau­ti.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

„Svar­bu ne ûgis, o smû­gis“, – taip tur­bût sa­ko vi­si þe­mo ûgio þmo­nës, ta­èiau me­di­kai tvir­ti­na, kad vai­ko au­gi­mo at­si­li­ki­mas ga­li su­kel­ti ne tik so­cia­li­ná ir psi­cho­lo­gi­ná ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mà, bet ir anks­ty­và ne­ga­lià. „Të­vai ga­li pa­dë­ti sa­vo þe­maû­giui vai­kui, te­rei­kia lai­ku kreip­tis á gy­dy­to­jà en­do-k­ri­no­lo­gà“, – sa­ko vai­kø en­dok­ri­no­lo­gë Vi­da Mi­lë Liu­gai­të.

Kai vai­kas jau­èia­si rei­ka­lin­gas ir my­li­mas, o šei­mo­je vy­rau­ja drau­giš­ka ir šil­ta ap­lin­ka, jis bû­na links­mas, svei­kas ir ge­rai au­ga. Povilo LUNGËS nuotr.

Prob­le­ma ar Die­vo do­va­na?

Pa­sau­li­në­je me­di­ci­nos li­te­ra­tû­ro­je ap­ra­šy­ta daug þe­mo ûgio þmo­niø, ku­rie dir­bo at­sa­kin­gà dar­bà, uþë­më aukš­tus po­stus. Se­niau ma­þaû­giø bû­ta di­di­kø ir mo­nar­chø dva­ruo­se. Len­ki­jo­je la­bai ger­bia­mas J. Bo­ris­lavs­kis, iš­gy­ve­næs be­veik 100 me­tø, taip pat bu­vo þe­maû­gis. Šis tik 75 cm ûgio þmo­gus pa­si­þy­më­jo eru­di­ci­ja ir pro­tu, jo pa­ta­ri­mo klaus­da­vo dau­ge­lis vals­ty­bës vy­rø. Þe­maû­gis bu­vo Na­po­leo­nas, ta­èiau jo ûgis ap­skri­tai bu­vo drau­dþia­ma te­ma. Dau­ge­lis Ho­li­vu­do þvaigþ­dþiø áspû­din­gai at­ro­do tik ki­no fil­muo­se, o iš tie­sø yra neaukš­to ûgio ir „ko­vo­ja“ dël kiek­vie­no cen­ti­met­ro: apie sa­vo ûgá pa­tei­kia ne­tiks­lius duo­me­nis, fil­ma­vi­mo aikš­te­lë­se sto­vi ant pa­ky­los ar­ba „ûg­te­li“ ap­sia­væ ba­tus pa­slëp­ta aukš­ta pa­kul­ne. Šios ma­þos gud­ry­bës vi­siš­kai ne­bû­ti­nos Ho­li­vu­do stip­rio­sios ly­ties at­sto­vams, nes þe­mas ûgis ne­re­tai le­mia pa­si­se­ki­mà.

La­bai ne­daug þmo­niø yra pa­ten­kin­ti sa­vo iš­vaiz­da. Net­gi ne­prie­kaiš­tin­gai su­šu­kuo­tos þvaigþ­dës, puo­šian­èios þur­na­lø vir­še­lius, pa­pras­tai në­ra ja pa­ten­kin­tos. Daþ­nai þe­mas ûgis su­ke­lia daug psi­cho­lo­gi­niø pro­ble­mø ir të­vams, ir vai­kams. Pas­ta­rie­ji uþ­gau­lio­ja­mi bend­raam­þiø, ne­re­tai ir suau­gu­sie­ji juos pa­va­di­na nykš­tu­kais. „Vai­ko ûgis pa­ro­do jo sa­vi­jau­tà ir svei­ka­tà. Ma­þas dar ne­reiš­kia, kad li­go­tas, ta­èiau bû­ti­na iš­siaiš­kin­ti, ar vai­kas iš­ties svei­kas. Ne­re­tai të­vai þe­mo ûgio ne­ver­ti­na kaip svei­ka­tos su­tri­ki­mo ir nuo­lat ra­mi­na vai­kà, kad jis anks­èiau ar vë­liau vis tiek uþaugs. De­ja, ste­buk­lo be jo­kiø pa­stan­gø ga­li­ma ir ne­su­lauk­ti“, – per­spë­ja en­dok­ri­no­lo­gë.

Nus­ta­ty­ti prie­þas­tá ga­li tik spe­cia­lis­tas

Þi­no­ma dau­giau nei 200 li­gø, le­mian­èiø ma­þà ûgá nuo pat vai­kys­tës. Dau­gu­ma jø ky­la dël spon­ta­ni­nës ge­nø mu­ta­ci­jos, ku­ri ávyks­ta dar prieš ap­vai­si­ni­mà kiau­šia­làs­të­je ar sper­ma­to­zoi­de. Re­èiau þe­maû­giš­ku­mà le­mia ge­nai, pa­vel­dë­ti iš vie­no ar abie­jø të­vø, ku­rie taip pat yra þe­ma-

û­giai, ta­èiau ši tai­syk­lë, anot gy­dy­to­jos, ga­lio­ja ne vi­sa­da – þe­maû­giai të­vai ga­li su­si­lauk­ti vai­kø, ku­rie ne­tu­rës au­gi­mo su­tri­ki­mø. Kad vai­kas ge­rai aug­tø, tu­ri nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti ir jo en­dok­ri­ni­në sis­te­ma. Vie­na svar­biau­siø en­dok­ri­ni­niø liau­kø – hi­po­fi­zë, iš­ski­rian­ti au­gi­mo hor­mo­nà, ku­rio trû­ku­mas – vie­na su­lë­të­ju­sio au­gi­mo prie­þas­èiø. Vai­ko au­gi­mas ga­li su­trik­ti ir dël lë­ti­niø li­gø, ypaè inks­tø, virš­ki­ni­mo, kvë­pa­vi­mo, ágim­tø šir­dies ydø, lë­ti­niø in­fek­ci­jø ir pan. Au­gi­mo pro­ce­sà vei­kia mi­ty­ba, so­cia­li­nës ir eko­no­mi­nës sà­ly­gos, psi­chi­në ir emo­ci­në ap­lin­ka, gam­ti­niai veiks­niai, ap­lin­kos uþ­terš­tu­mas. „Nuo kû­di­kys­tës vai­kai tu­ri lan­ky­tis pas pe­diat­rà ar šei­mos gy­dy­to­jà, ku­rie iš­ma­tuo­ja jø ûgá ir pa­sve­ria. Iš pir­mo þvilgs­nio šis dau­ge­liui at­ro­dan­tis be­reikš­mis pro­ce­sas yra itin svar­bus, nes pa­de­da nu­sta­ty­ti, ar vai­kas au­ga nor­ma­liai, ar tu­ri ko­kiø nors pro­ble­mø, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja. – Vi­sais at­ve­jais nu­sta­ty­ti tik­rà­jà au­gi­mo at­si­li­ki­mo prie­þas­tá ga­li tik gy­dy­to­jas en­dok­ri­no­lo­gas, to­dël pa­ste­bë­jus au­gi­mo at­si­li­ki­mà pa­gal­bos ver­të­tø kreip­tis á hor­mo­nø ir au­gi­mo su­tri­ki­mø spe­cia­lis­tà.“

Pir­mai­siais me­tais au­ga­me dau­giau­sia

Vy­rau­ja nuo­mo­në, kad ûgis yra ma­þas, kai vy­rai ma­þes­ni nei 155 cm, o mo­te­rys – 145 cm. Re­mian­tis stan­dar­tais, nor­ma­lus vy­rø ûgio vi­dur­kis yra apie 180 cm (171-193 cm), mo­te­rø – apie 167 (156-181 cm). Grei­èiau­siai vai­kai au­ga pir­mai­siais gy­ve­ni­mo me­tais – ûg­te­li 18-25 cm. Per ant­ruo­sius me­tus jie ûg­te­li 10-13 cm, per tre­èiuo­sius – 7,5-10 cm. Li­kus tre­jiems me­tams iki bren­di­mo, au­gi­mas su­ma­þë­ja iki 5-6 cm per me­tus. Kai mer­gai­tei 12-13 me­tø, o ber­niu­kui –14-15 me­tø, au­gi­mo šuo­lis bû­na 8-10 cm per me­tus. „Atk­reip­ti dë­me­sá rei­kë­tø, jei dvi­me­tis ar ke­tur­me­tis per me­tus paau­ga vos vie­nà du cen­ti­met­rus, þe­maû­giui še­šia­me­èiui ne­kren­ta pie­ni­niai dan­tys, vai­kas ant­rus me­tus ne­šio­ja tuos pa­èius dra­bu­þius ar­ba 13-14 m. su­lau­ku­siam paaug­liui në­ra jo­kiø ly­ti­nës bran­dos po­þy­miø“, – sa­ko en­dok­ri­no­lo­gë.

Anot me­di­kës, pa­skai­èiuo­ti bû­si­mà vai­ko ûgá, pri­tai­ky­da­mi ne­su­dë­tin­gà for­mu­læ, ga­li ir të­ve­liai, te­rei­kia ma­mos ûgá pri­dë­ti prie të­èio, dar pri­dë­ti 13 cm ir gau­tà skai­èiø pa­da­ly­ti iš dvie­jø. Skai­èiuo­jant pa­gal šià for­mu­læ, ga­li­ma 10 cm pa­klai­da.

Gy­dy­mas efek­ty­vus, bet tik lai­ku pra­dë­tas

Pir­mie­ji þmo­gaus au­gi­mo hor­mo­no pre­pa­ra­tai Lie­tu­vo­je bu­vo pa­ga­min­ti iš mi­ru­siø þmo­niø hi­po­fi­ziø 1972 m. Kau­no en­dok­ri­ni­niø pre­pa­ra­tø ga­myk­lo­je. Ádo­mu tai, kad pa­ly­gi­nus Lie­tu­vos moks­li­nin­kø su­kur­tà au­gi­mo pre­pa­ra­tà so­mat­ro­pi­nà su uþ­sie­nio ana­lo­gais bu­vo nu­sta­ty­ta, jog pa­èiu di­dþiau­siu vi­du­ti­ná au­gi­mà su­ke­lian­èiu po­vei­kiu pa­si­þy­më­jo bû­tent lie­tu­viš­ka­s pre­pa­ra­tas. Be to, jis bu­vo sau­ges­nis mik­ro­bio­lo­gi­niu po­þiû­riu.

Da­bar bio­sin­te­ti­nis þmo­gaus au­gi­mo hor­mo­nas ga­mi­na­mas ge­nø in­þi­ne­ri­jos bû­du ir jam bû­din­gos vi­sos na­tû­ra­laus þmo­gaus au­gi­mo hor­mo­no far­ma­ko­lo­gi­nës sa­vy­bës – jis ska­ti­na au­gi­mà, da­ly­vau­ja bal­ty­mø, rie­ba­lø, ang­lia­van­de­niø, elekt­ro­li­tø apy­kai­to­je. Gy­dy­mas au­gi­mo hor­mo­nu pa­pras­tai tæ­sia­mas tol, kol su­kau­lë­ja au­gi­mo zo­nos ir vai­kas pa­sie­kia nor­ma­lø ûgá.

Nors gy­dy­mas au­gi­mo hor­mo­nu yra bran­gus, ga­li­ma pa­si­dþiaug­ti, kad Lie­tu­vo­je šis hor­mo­nas yra átrauk­tas á kom­pen­suo­ja­mø­jø vais­tø sà­ra­šà, to­dël vai­kams, ser­gan­tiems au­gi­mo hor­mo­no trû­ku­mu, iki 18 me­tø jis yra kom­pen­suo­ja­mas. „Tik svar­bu ne­pa­vë­luo­ti, – per­spë­ja gy­dy­to­ja. – Nus­ta­èius au­gi­mo hor­mo­no trû­ku­mà, gy­dy­ti rei­kia pra­dë­ti ne­del­siant. De­ja, kai á mus pa­gal­bos krei­pia­si þe­mo ûgio jau nu­sto­jæ aug­ti jau­nuo­liai, efek­ty­viai pa­dë­ti ne­be­ga­li­me, nes jø kau­lë­ji­mo zo­nos bû­na jau be­veik uþ­si­da­riu­sios.“

Aug­ti pa­de­da ne tik au­gi­mo hor­mo­nas. Pas­te­bë­ta, kad glo­bos na­mø auk­lë­ti­nis, ap­si­gy­ve­næs pas glo­bë­jus, ge­ro­kai ûg­te­li, o jei si­tua­ci­ja na­muo­se pa­blo­gë­ja – au­gi­mas su­lë­të­ja. „Kai vai­kas jau­èia­si rei­ka­lin­gas ir my­li­mas, o šei­mo­je vy­rau­ja drau­giš­ka ir šil­ta ap­lin­ka, jis bû­na links­mas, svei­kas ir ge­rai au­ga. Psi­chi­në svei­ka­ta – la­bai svar­bus veiks­nys, sà­ly­go­jan­tis fi­zi­næ svei­ka­tà“, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja.

Kuo ga­li­me pa­dë­ti?

Svar­bu pa­si­rû­pin­ti, kad vai­kui ne­trûk­tø mie­go. Dau­gu­mai rei­kia 10-12 val. mie­go per pa­rà. Sa­ko­ma, kad kai vai­kas gi­liai mie­ga, jis au­ga. „Tik­ra tie­sa, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja. – Nuo mie­go pra­dþios praë­jus 1-2,5 val., pra­si­de­da gi­laus mie­go fa­zë, ku­rios me­tu or­ga­niz­mas ga­mi­na dau­giau au­gi­mo hor­mo­no, to­dël la­bai svar­bu, kad vai­kas gul­tø­si ne vë­liau nei 21-22 val. Svar­bus ir ry­ti­nis mie­gas, ku­ris nors ir ne­ska­ti­na au­gi­mo pro­ce­so, bet su­tei­kia psi­cho­lo­gi­ná ir dva­si­ná kom­for­tà.“

Au­gan­èiam vai­kui svar­bu val­gy­ti ávai­rø ko­ky­biš­kà švie­þià mais­tà, nes tik su­ba­lan­suo­ta, t. y. pa­kan­ka­mai ka­lo­ri­jø, bal­ty­mø, pa­grin­di­niø vi­ta­mi­nø ir mi­ne­ra­lø tu­rin­ti mi­ty­ba pa­dës vai­kui pa­siek­ti jo ûgio po­ten­cia­là. „Pra­si­dë­jus tam­sia­jam me­tø lai­kui, kai ma­þai sau­lës ir švie­sos, rei­kë­tø var­to­ti þu­vies tau­kus, ku­rie ypaè svar­bûs kau­lams for­muo­tis. Nau­din­gi švie­þi ir dþio­vin­ti vai­siai, me­dus. Pa­tar­ti­na kas­dien val­gy­ti pie­no pro­duk­tø, rie­šu­tø, þu­vies, steng­tis var­to­ti ma­þiau sal­du­my­nø, ypaè cuk­raus“, – pa­ta­ria en­dok­ri­no­lo­gë.

Vai­kams svar­bu kuo dau­giau ak­ty­viai ju­dë­ti. „Tik fi­zi­nis ak­ty­vu­mas tu­ri bû­ti nor­ma­lus“, – per­spë­ja gy­dy­to­ja. – Au­gi­mà ska­ti­na krep­ši­nis, tink­li­nis, šuo­liai á aukš­tá, plau­ki­mas, ka­bo­ji­mas ant sker­si­nio. Svar­bu, kad spor­tas ne­bû­tø per daug in­ten­sy­vus, ska­ti­nan­tis anks­ty­và rau­me­nø vys­ty­mà­si, to­dël pa­tar­ti­na veng­ti sun­kio­sios at­le­ti­kos ir spor­ti­nës gim­nas­ti­kos.“

O kaip su­si­do­ro­ti su áky­riais smal­suo­liais? „Iš­mo­ki­te ne­pyk­da­mi rea­guo­ti á þmo­niø reak­ci­jas, jei jû­sø vai­kas ma­þas, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja. – At­sa­ky­ki­te á áky­ruo­liø klau­si­mus ir ko­men­ta­rus tiek at­vi­rai, kiek ga­li­te, ta­da su­lau­ki­te pa­to­gaus mo­men­to pa­sa­ky­ti kà nors ypa­tin­go apie sa­vo vai­kà. Jei­gu jû­sø vai­kas tuo me­tu su ju­mis, šis bû­das pa­ro­dys tai, kad jûs pa­ste­bi­te vi­sas ki­tas jo sa­vy­bes, ku­rios pa­da­ro já uni­ka­lø. Tai pa­dës pa­ruoš­ti jam spræs­ti to­kias pat si­tua­ci­jas, kai jû­sø ne­bus ša­lia.“

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Apie skyd­liau­kës li­gas kal­ba­ma re­tai, ta­èiau, anot gy­dy­to­jos en­dok­ri­no­lo­gës Egi­di­jos Balt­ru­šai­tie­nës, skyd­liau­kës li­gos nu­sta­to­mos dviem iš de­šim­ties Lie­tu­vos gy­ven­to­jø, t. y. dau­giau nei dia­be­tas ir vë­þys kar­tu. Pu­sei pa­cien­tø skyd­liau­kës li­gos diag­no­zuo­ja­mos pa­vë­luo­tai, nes jø simp­to­mai daþ­nai lai­ko­mi na­tû­ra­liais se­në­ji­mo po­þy­miais, to­dël il­gai bû­na ne­nus­ta­to­ma tik­ro­ji ne­ga­la­vi­mo prie­þas­tis.

Pir­ma­sis skyd­liau­kës pa­ki­ti­mus tu­rë­tø pa­ste­bë­ti šei­mos gy­dy­to­jas. Á já rei­kë­tø kreip­tis pa­ki­tus svo­riui, pa­di­dë­jus pra­kai­ta­vi­mui, pa­si­kei­tus elg­se­nai. Tomasz KOBOSZ nuotr.

Ma­þiu­kas or­ga­nas re­gu­liuo­ja svei­ka­tà

Nors skyd­liau­kës li­gos – vie­nos la­biau­siai pa­pli­tu­siø pa­sau­ly­je, anot gy­dy­to­jos en­dok­ri­no­lo­gës, þmo­nës daþ­nai net ne­þi­no, kas ta skyd­liau­kë. Jos li­gos taip pat ku­rá lai­kà bu­vo pri­mirš­tos. Gy­dy­to­ja sa­ko, kad dë­kin­gi tu­rë­tu­me bû­ti skyd­liau­kës ty­ri­mui echos­ko­pu ar ult­ra­gar­su, ku­ris nu­sta­to or­ga­no san­da­ros pa­ki­ti­mus. Da­bar jau ga­li­ma at­lik­ti ir skyd­liau­kës hor­mo­nø ty­ri­mà.

Skyd­liau­kë – ne­di­de­lë prie­ki­në­je kak­lo sri­ty­je esan­ti dru­ge­lio for­mos liau­ka, ku­ri, nors ir ma­þy­të, yra at­sa­kin­ga uþ dau­gy­bæ or­ga­niz­mo funk­ci­jø. „Në­ra në vie­no or­ga­no, ku­riam skyd­liau­kë ne­tu­rë­tø áta­kos“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Skyd­liau­kë ga­mi­na hor­mo­nus, ku­rie re­gu­liuo­ja me­dþia­gø apy­kai­tà. Nuo har­mo­nin­gos jos veik­los pri­klau­so þmo­gaus þa­ve­sys, ener­gi­ja, odos gro­þis. Ji at­sa­kin­ga uþ šir­dies ir krau­ja­gys­liø sis­te­mos veik­là, odos bûk­læ, neu­ro­lo­gi­nes funk­ci­jas, cho­les­te­ro­lio ly­gá, kau­lø tvir­tu­mà, þar­ny­no, inks­tø, ly­ti­næ veik­là. „Pa­si­tai­ko, kad pa­gal pa­cien­to bûk­lës po­þy­mius ieš­ko­ma vë­þio, o paaiš­kë­ja, kad tai skyd­liau­kës su­tri­ki­mai, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja. – Kar­tais þmo­gui, ku­rio aukš­tas cho­les­te­ro­lio ly­gis, aiš­ki­na­ma, kad jam ne­ga­li­ma val­gy­ti rie­baus mais­to. Jei pa­cien­tas tvir­ti­na, kad val­go tik lie­sus pro­duk­tus, tuo­met iš­kart ga­li­ma átar­ti skyd­liau­kës su­tri­ki­mus.“

Se­ki­na or­ga­niz­mà

Kai ku­rie or­ga­nai, pa­þeis­ti li­gos, grei­tai „iš­si­duo­da“, tuo­met gy­dy­tis pra­de­da­me ne­tru­kus. Skyd­liau­kë ne­bû­ti­nai tu­ri skau­dë­ti ar pa­di­dë­ti, ta­èiau su­tri­kus jos veik­lai jûs tai tik­rai pa­ju­si­te, nes pa­blo­gës sa­vi­jau­ta. Skyd­liau­kë iš­ski­ria hor­mo­nus, ku­rie krau­ju pa­sie­kia be­veik vi­sas or­ga­niz­mo làs­te­les, to­dël jos li­gø simp­to­mai ga­na ávai­rûs: nuo­var­gis, di­de­lis jaut­ru­mas šal­èiui, su­lë­të­jæs màs­ty­mas, gal­vos skaus­mas, vei­do pa­ti­ni­mai, skys­èiø su­si­lai­ky­mas, sau­sa oda, lû­þi­në­jan­tys na­gai, vi­du­riø uþ­kie­të­ji­mas, menst­rua­ci­jø su­tri­ki­mai, pa­sto­ji­mo pro­ble­mos, sà­na­riø skaus­mai ir kt. „Sut­ri­kus skyd­liau­kës funk­ci­jai, ne­bû­ti­nai tu­ri pa­si­reikš­ti vi­si šie po­þy­miai, pa­kan­ka ke­liø“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Mo­te­rys skyd­liau­kës li­go­mis ser­ga še­šis kar­tus daþ­niau ne­gu vy­rai. Pas­ta­ruo­ju me­tu net ir vai­kams skyd­liau­kë bû­na pa­ki­tu­si. Anot en­dok­ri­no­lo­gës, vie­nin­te­lë pa­guo­da ta, kad pa­di­dë­ju­si skyd­liau­kë dar ne­reiš­kia, kad ji vei­kia blo­gai. Skyd­liau­kës maz­gø tu­ri apie 5 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jø, ta­èiau tai dar ne­reiš­kia, jog vi­si jie ser­ga skyd­liau­kës vë­þiu. Svar­bu þi­no­ti, kad šie maz­gai ga­li keis­tis, su­pik­ty­bë­ti, to­dël rei­kia bû­ti bud­riems, kad lai­ku spë­tu­më­te kreip­tis á gy­dy­to­jà.

En­dok­ri­no­lo­gë sa­ko, kad pir­ma­sis skyd­liau­kës pa­ki­ti­mus tu­rë­tø pa­ste­bë­ti šei­mos gy­dy­to­jas. Pa­ki­tus svo­riui, pa­di­dë­jus pra­kai­ta­vi­mui, pa­si­kei­tus elg­se­nai, šei­mos gy­dy­to­jas tu­rë­tø ap­þiû­rë­ti skyd­liau­kæ. Pas­te­bë­jæs maz­ge­lá ar ki­to­ká da­ri­ná, jis ne­dels­da­mas tu­ri pa­siøs­ti pa­cien­tà pas gy­dy­to­jà spe­cia­lis­tà, ku­ris pa­dës ámin­ti pa­ki­tu­sios skyd­liau­kës más­læ. „Ne­re­tai ap­tin­ka­me lë­ti­ná uþ­de­gi­mà, ku­rá su­ke­lia or­ga­niz­mo au­toan­ti­kû­nai. Tai në­ra itin di­de­lë pro­ble­ma, ta­èiau sëk­min­gam gy­dy­mui pri­rei­kia di­de­lës pa­cien­to kant­ry­bës, nes lë­ti­nio uþ­de­gi­mo gy­dy­mas ga­li uþ­truk­ti 10 me­tø“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Prie­þas­èiø – dau­gy­bë

Nus­ta­ty­ta, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jai gau­na per ma­þai jo­do. Skyd­liau­kës po­ky­èiai la­bai su­si­jæ su jo apy­kai­ta – jei­gu jo­do or­ga­niz­me trûks­ta, su­trin­ka skyd­liau­kës hor­mo­nø ga­my­ba. Jo­do pa­ros nor­ma yra 150 mg, nëš­tu­mo me­tu jo po­rei­kis pa­di­dë­ja iki 200 mg per pa­rà, ne­pai­sant to, kad tuo me­tu skyd­liau­kë pa­ti ga­mi­na dau­giau hor­mo­nø. Jos pa­di­dë­ji­mas ar maz­gø su­si­for­ma­vi­mas at­si­ran­da ne tik dël ma­þo jo­do kie­kio. Da­lis ser­gan­èiø­jø jos li­go­mis gy­ve­na to­se vie­to­vë­se, kur jo­do yra pa­kan­ka­mai, ta­èiau tai jiems ne­pa­de­da iš­veng­ti skyd­liau­kës su­tri­ki­mø. Skyd­liau­kës li­gø prie­þas­tis ne­re­tai yra pa­vel­di­mu­mas. „Jei­gu ma­ma ar mo­èiu­të sir­go skyd­liau­kës li­ga, di­de­lë ti­ki­my­bë, kad ja sirgs ir duk­ra ar anû­kë“, – sa­ko en­do-k­ri­no­lo­gë. Daþ­niau­siai pa­vel­di­mi maz­gai skyd­liau­kë­je – maz­gi­nës stru­mos. Skyd­liau­kë la­bai jaut­riai rea­guo­ja á ap­lin­kos ir išo­ri­nius veiks­nius, to­dël jos veik­là ga­li su­trik­dy­ti nëš­tu­mas, bren­di­mas, kli­mak­sas, stre­sas, lë­ti­në in­fek­ci­ja, ap­lin­kos uþ­terš­tu­mas ir dau­ge­lis ki­tø veiks­niø.

Trû­ku­mas þa­lin­gas kaip ir per­tek­lius

Skyd­liau­kë ga­li iš­skir­ti per ma­þai ar­ba, at­virkš­èiai, per daug hor­mo­nø. Jø per­tek­lius su­ke­lia hi­per­ti­ro­zæ. Þmo­gus lie­së­ja, la­biau pra­kai­tuo­ja, ne­re­tai pa­di­dë­ja akys, su­plo­në­ja oda, pra­de­da dre­bë­ti ran­kos, pirš­tø ga­liu­kai pa­si­da­ro švel­nûs kaip kû­di­kio. Kar­tais þmo­gus pra­de­da daþ­niau tuš­tin­tis. Kai ku­rie þmo­nës ne­ga­li su­si­kaup­ti, pa­kin­ta jø raš­tas, jie pa­si­da­ro dirg­lûs, pyks­ta­si su na­miš­kiais, bend­ra­dar­biais. Da­lis li­go­niø skun­dþia­si akiø per­štë­ji­mu. Mo­te­rims ga­li su­trik­ti menst­rua­ci­jø cik­las, ku­ris kar­tais ga­li bû­ti ir ne­vai­sin­gu­mo prie­þas­tis.

Esant skyd­liau­kës hor­mo­nø sto­kai – hi­po­ti­ro­zei, su­lë­të­ja me­dþia­gø apy­kai­ta. Þmo­gus priau­ga svo­rio, iš­sau­së­ja oda, pra­de­da slink­ti plau­kai (tie­sa, jie ga­li slink­ti ir esant pa­di­dë­ju­siai skyd­liau­kës veik­lai), slen­ka an­ta­kiai, ypaè jø šo­ni­nës da­lys, pa­di­dë­ja lie­þu­vis, þmo­gus kal­ba lë­tai, jo bal­sas tam­pa þe­mes­nis, tins­ta ko­jos, at­si­ran­da kie­tø pa­brin­ki­mø (ede­mø), uþ­kie­të­ja vi­du­riai. Mo­te­rys ne­ga­li pa­sto­ti. Tai – uþ­leis­tos hi­po­ti­ro­zës simp­to­mai. Leng­vos hi­po­ti­ro­zës po­þy­miø ga­li at­si­ras­ti, kai mo­te­rys nau­do­ja daug kre­mo ar­ba lai­ko­si grieþ­tos die­tos, no­rë­da­mos nu­mes­ti svo­rio.

Ir hi­per­ti­ro­zë, ir hi­po­ti­ro­zë ga­li bû­ti ta­pa­ti­na­ma su psi­chi­kos su­tri­ki­mais ar­ba šir­dies li­go­mis. Neat­si­tik­ti­nai anks­èiau skyd­liau­kës su­tri­ki­mø tu­rin­tis þmo­gus ne­re­tai bu­vo gy­do­mas psi­chiat­rø ar kar­dio­lo­gø. Da­bar, kai at­lie­ka­mi hor­mo­nø ty­ri­mai, skyd­liau­kës pa­ki­ti­mus ga­li­ma nu­sta­ty­ti la­bai ope­ra­ty­viai.

Svar­bu ne­pa­vë­luo­ti

No­rin­tiems iš­veng­ti skyd­liau­kës pa­ki­ti­mø gy­dy­to­ja re­ko­men­duo­ja var­to­ti jo­duo­tos drus­kos, ta­da jo­do po­rei­kis bus pa­ten­kin­tas. Mik­roe­le­men­to se­le­no ir­gi la­bai rei­kia skyd­liau­kei nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti. Ne­de­rë­tø pa­mirš­ti, kad skyd­liau­kë yra stre­so liau­ka. Jei­gu pa­ti­ria­me stre­sà, skyd­liau­kë á tai rea­guo­ja, to­dël ji ne­re­tai pa­di­dë­ja per­var­gu­siems, daug rû­pes­èiø tu­rin­tiems þmo­nëms. Mo­te­rims, pri­klau­so­mai nuo menst­rua­ci­jø cik­lo, skyd­liau­kë ga­li pa­di­dë­ti net iki 50 pro­c. sa­vo tû­rio, to­dël kar­tais pa­èios pa­cien­tës pa­ste­bi, kad skyd­liau­kë bû­na tai di­des­në, tai ma­þes­në. Dau­giau­sia dë­me­sio skyd­liau­kei tu­rë­tø skir­ti vy­res­nio am­þiaus þmo­nës. Anot gy­dy­to­jos, pa­si­tik­rin­ti ult­ra­gar­su, ar në­ra ko­kio nors skyd­liau­kës da­ri­nio, tu­rë­tø kiek­vie­na vy­res­në nei 55 m. mo­te­ris. Vy­rams kreip­tis dël skyd­liau­kës pa­to­lo­gi­jos rei­kia ir ta­da, jei ne­di­dë­jant svo­riui pa­di­dë­ja kak­lo apim­tis ar­ba pa­kë­lus ran­kas at­si­ran­da du­su­lys ar pa­më­ly­nuo­ja vei­das. „Anks­ty­vo­sios sta­di­jos skyd­liau­kës pa­ki­ti­mus gy­dy­ti leng­viau, su­gaiš­ta­ma ma­þiau lai­ko, tad at­si­ra­dus ne­ma­lo­niam jaus­mui kak­le, sun­ku­mui ry­ti, su­lë­të­jus ar pa­grei­të­jus me­dþia­gø apy­kai­tai, ne­ven­ki­te pa­si­kon­sul­tuo­ti su sa­vo šei­mos gy­dy­to­ju, kad su­spë­tu­më­te lai­ku pra­ver­ti gy­dy­to­jo en­dok­ri­no­lo­go ka­bi­ne­to du­ris“, – pa­ta­ria spe­cia­lis­të.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

So­cio­lo­gai Lie­tu­vo­je ste­bi nau­jà reiš­ki­ná – mo­der­nio­je vi­suo­me­në­je at­si­ran­da svei­ka­tos su­tri­ki­mø, iš es­mës ky­lan­èiø dël bend­ro ne­pa­si­ten­ki­ni­mo gy­ve­ni­mu ir sa­vi­raiš­kos sto­kos. Sut­ri­ki­mai pa­si­reiš­kia ávai­riais kû­no skaus­mais, sun­kiai ap­èiuo­pia­mais me­di­ci­niš­kai. „Psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mai tam tik­rais at­ve­jais ima lenk­ti kû­no li­gas, at­si­ran­da nau­jø ne­ga­la­vi­mø, ku­riø anks­èiau ne­bu­vo, pa­vyz­dþiui, lë­ti­nio nuo­var­gio, „per­de­gi­mo“ sind­ro­mas“, – sa­ko gy­dy­to­ja Ol­ga Ri­movs­ka­ja.

Dël ávai­riø prie­þas­èiø kiek­vie­no iš mû­sø dva­si­në sa­vi­jau­ta ga­li pa­blo­gë­ti, to­dël tu­ri­me bû­ti tam pa­si­ren­gæ. Vivek CHUGH nuotr.

Po­þiû­ris kei­èia­si

Anot gy­dy­to­jos O. Ri­movs­ka­jos, psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mos eg­zis­tuo­ja tûks­tant­me­èius. Daug kar­tø kei­të­si ir po­þiû­ris á dva­sios ne­ga­lias ir jo­mis ap­nik­tus þmo­nes. Se­no­vë­je psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mos bû­da­vo sie­ja­mos su ne­þe­miš­kais da­ly­kais, to­dël vie­ni ûmiø psi­chi­kos li­gø ka­muo­ja­mi þmo­nës bu­vo ve­ja­mi iš bend­ruo­me­nës, ki­ti – pa­smer­kia­mi mir­èiai. An­ti­kos lai­kais á psi­chi­kos li­gas ne­be­þiû­rë­ta mis­tiš­kai, bu­vo ieš­ko­ma me­di­ci­ni­niø prie­mo­niø, sten­gia­ma­si áþvelg­ti li­gø prie­þas­ties ir pa­sek­mës ry­šá. Vi­du­ram­þiais pa­mi­ši­mà im­ta lai­ky­ti vel­nio ap­së­di­mu, o psi­chi­kos li­go­niø lauk­da­vo vel­nio iš­va­ry­mo pro­ce­dû­ros, šven­ti­ni­mas. Be­sip­lë­to­jant kul­tû­rai, á psi­chi­kos li­go­nius im­ta þiû­rë­ti hu­ma­niš­kiau. Gy­dy­to­jai ir vi­suo­me­në pra­dë­jo su­pras­ti, kad „ap­sës­tie­ji“ yra li­go­niai, ku­riuos rei­kia gy­dy­ti, ta­èiau tik XX a. vi­du­ry­je vi­suo­me­në pra­dë­jo priim­ti psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mø tu­rin­èius þmo­nes á sa­vo tar­pà, ska­tin­da­ma jø so­cia­li­næ in­teg­ra­ci­jà. „Psi­chi­kos li­go­niai tu­rë­tø gy­dy­tis ir gy­ven­ti kuo ma­þiau su­var­þy­to­je ap­lin­ko­je, dau­giau dë­me­sio ski­riant jø rea­bi­li­ta­ci­jai“, – sa­ko me­di­kë.

Ri­ba la­bai tra­pi

Šiuo­lai­ki­në­je vi­suo­me­në­je psi­chi­kos svei­ka­ta – vie­na di­dþiau­siø ir kar­tu pa­þei­dþia­miau­siø ver­ty­biø. Ka­da pa­gal­bos rei­kia kreip­tis á gy­dy­to­jà psi­chiat­rà – pa­ma­èius dan­gu­je skren­dan­tá an­ge­là ar pa­ju­tus, kad sklen­dþia­te pa­ra­le­li­në­je rea­ly­bë­je? Kur pra­si­de­da psi­chi­kos li­ga?

Gy­dy­to­ja sa­ko, kad spar­èiai kin­tant vi­suo­me­nei kin­ta ir ri­bos tarp svei­kos psi­chi­kos ir li­gos, to­dël vis sun­kiau api­brëþ­ti, kas ji yra, tad ási­tvir­ti­na nuo­sta­ta, kad dau­gu­ma þmo­niø per sa­vo gy­ve­ni­mà pa­ti­ria vie­no­kiø ar ki­to­kiø psi­chi­kos su­tri­ki­mø. „La­bai gai­la, kad vi­suo­me­nës po­þiû­ris á psi­chi­kos svei­ka­tà yra ne­tei­sin­gas ir ne­to­le­ran­tiš­kas. Jei­gu þmo­gus krei­pë­si á spe­cia­lis­tà kon­sul­ta­ci­jos, á já iš kar­to þvel­gia­ma kaip á psi­chi­kos li­go­ná, nors psi­chi­kos simp­to­mø at­si­ra­di­mas ne­reiš­kia, kad jûs su­si­rgo­te psi­chi­ne li­ga. Psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mø tu­ri be­veik 12 pro­c. þmo­ni­jos – maþ­daug 450 mi­li­jo­nø ar­ba kas aš­tun­tam gy­ven­to­jui rei­ka­lin­ga psi­chiat­ro kon­sul­ta­ci­ja ir pa­gal­ba. To­kiø su­tri­ki­mø yra vi­so­se ša­ly­se, kul­tû­ro­se, am­þiaus gru­pë­se ir so­cia­li­niuo­se sluoks­niuo­se“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Ne tik me­di­kø rei­ka­las

Anot gy­dy­to­jos, tik da­bar pra­de­da­me su­vok­ti, kad psi­chi­kos svei­ka­ta yra vie­na svar­biau­siø vi­suo­me­nës svei­ka­tos pro­ble­mø ir kad šios pro­ble­mos tu­ri bû­ti ci­vi­li­zuo­tai spren­dþia­mos ne tik psi­chiat­ri­jos ástai­go­se, bet ir vi­suo­me­në­je, da­ly­vau­jant kiek­vie­nam pi­lie­èiui, de­ja, dau­ge­lio þmo­niø nuo­mo­ne, psi­chi­kos svei­ka­ta pri­va­lo rû­pin­tis tik me­di­kai. „Dau­gu­ma me­di­ci­nos prie­mo­niø skir­ta li­goms gy­dy­ti ir tik ne­dau­ge­lis – svei­ka­tos ko­ky­bei ge­rin­ti, to­dël sa­vo svei­ka­tà tu­ri pir­miau­sia stip­rin­ti pa­ts þmo­gus ir já su­pan­ti bend­ruo­me­në, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja. – Ne­su­tik­èiau, kad psi­chi­kos svei­ka­ta yra ge­ra, jei þmo­gus ne­ser­ga jo­kio­mis psi­chi­kos li­go­mis. Ji yra su­dë­ti­në as­mens svei­ka­tos da­lis.“

Ar jûs val­do­te gy­ve­ni­mà, ar gy­ve­ni­mas val­do jus, pri­klau­so nuo jû­sø psi­chi­nës svei­ka­tos. Stip­rios psi­chi­kos þmo­nës leng­viau ne­gu ki­ti ávei­kia stre­sà, pro­duk­ty­viau dir­ba ir duo­da dau­giau nau­dos vi­suo­me­nei, o psi­chi­kos li­gos truk­do þmo­gui pa­tir­ti gy­ve­ni­mo pil­nat­væ. Svei­kos bend­ruo­me­nës ir vi­suo­me­nës pa­si­þy­mi di­de­liu so­cia­li­niu ka­pi­ta­lu ir þe­mu so­cia­li­nës pa­to­lo­gi­jos ly­giu, ma­þes­niais sa­vi­þu­dy­biø, prie­var­tos ar ki­to­kio dest­ruk­ci­nio el­ge­sio, nu­kreip­to á sa­ve ar á ki­tus, ro­dik­liais. To­kia bend­ruo­me­në ar vi­suo­me­në yra to­le­ran­tiš­kes­në pa­þei­dþia­moms gy­ven­to­jø gru­pëms, jo­se di­des­në so­cia­li­në in­teg­ra­ci­ja.

Ga­li pa­veik­ti kiek­vie­nà

Þmo­gaus psi­chi­në svei­ka­ta 49-53 pro­c. pri­klau­so nuo jo pa­ties, 17-20 pro­c. – nuo ap­lin­kos veiks­niø, apie

18 pro­c. – nuo þmo­gaus ge­ne­ti­niø veiks­niø, 8-10 pro­c. – nuo me­di­ci­nos pa­gal­bos. Be abe­jo, da­bar dau­ge­lis þmo­niø neiš­ven­gia stre­so, átam­pos, ne­ri­mo. Gy­dy­to­ja sa­ko, kad jei šie su­tri­ki­mai yra trum­pa­lai­kiai, tai di­des­nës áta­kos psi­chi­nei svei­ka­tai ne­tu­ri, ta­èiau jei­gu jie tæ­sia­si il­gai, ta­da ky­la pa­vo­jus su­si­rgti. Ki­ta ver­tus, kuo psi­chi­në svei­ka­ta ge­res­në, tuo leng­viau ir grei­èiau ávei­kia­mas stre­sas, ne­ri­mas. Net­gi ne­lai­mës, su­krë­ti­mai dva­siš­kai stip­rià as­me­ny­bæ su­bran­di­na, o silp­nà – pa­lau­þia ir su­sarg­di­na.

Psi­chi­næ svei­ka­tà sà­ly­go­ja so­cia­li­niai ir eko­no­mi­niai (ne­dar­bas, men­kos pa­ja­mos, iš­si­la­vi­ni­mas), psi­cho­lo­gi­niai (nei­gia­mi gy­ve­ni­mo ávy­kiai, stre­sas) veiks­niai, þmo­gaus elg­se­na ir gy­ven­se­na (ne­ra­cio­na­li mi­ty­ba, svai­gi­na­mø­jø me­dþia­gø var­to­ji­mas, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka).

Pag­rin­dai for­muo­ja­mi vai­kys­të­je

„Gy­ven­se­na for­muo­ja­si vai­kys­të­je ir paaug­lys­të­je, o ápro­èiai daþ­nai iš­lie­ka vi­sam gy­ve­ni­mui ir suau­gu­sia­jam juos bû­na sun­ku pa­keis­ti, to­dël itin svar­bu har­mo­nin­gos as­me­ny­bës for­ma­vi­mo­si lai­ko­tar­piu pa­dë­ti pa­ma­tus dva­siš­kai stip­riai as­me­ny­bei vys­ty­tis, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja. – Vai­ko cha­rak­te­ris for­muo­ja­si iki 12 me­tø. La­bai svar­bu šiuo eta­pu ne­pa­da­ry­ti klai­dø su juo bend­rau­jant, já auk­lë­jant. Të­vai þi­no, kaip vai­kà mai­tin­ti, kaip já ap­reng­ti, ta­èiau ne vi­sa­da iš­ma­no jo psi­cho­lo­gi­jà ávai­riais am­þiaus tarps­niais. Šio­je sfe­ro­je ga­lë­tø daug nu­veik­ti vai­kø ug­dy­mo ástai­gos, per­duo­da­mos rei­ka­lin­gà in­for­ma­ci­jà ir të­vams, ir vai­kams.“

Gë­rio, uþuo­jau­tos, rû­pes­tin­gu­mo, no­ro pa­dë­ti li­go­tam ir silp­nes­niam, pa­dë­kos, kant­ry­bës, kû­ry­bin­gu­mo ug­dy­mas – tai emo­ci­nio ir mo­ra­li­nio vai­ko auk­lë­ji­mo pa­grin­das. „Vi­sa­pu­siš­kos as­me­ny­bës ug­dy­mas ir reiš­kia psi­chiš­kai svei­kos as­me­ny­bës ug­dy­mà. Tai þmo­gus, ge­ban­tis val­dy­ti nei­gia­mas emo­ci­jas, be­si­rû­pi­nan­tis ap­lin­ki­niais, ge­ban­tis uþ­jaus­ti. Mo­kë­ji­mas tei­sin­gai áver­tin­ti sa­ve ir sa­vo ga­li­my­bes ap­sau­go to­ká þmo­gø nuo be­tiks­liø ar be­rei­ka­lin­gø iš­gy­ve­ni­mø ir nu­si­vy­li­mø“, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja.

Mei­lës, gë­rio, su­pra­ti­mo trû­ku­mas vai­ko gy­ve­ni­me for­muo­ja nei­gia­mus jo bruo­þus – uþ­si­spy­ri­mà, ne­pak­lus­nu­mà, bai­lu­mà. Baus­mës lau­ki­mas vai­kui su­ke­lia ne­ri­mas­tin­gà nuo­tai­kà, daþ­nai iš­si­vys­tan­èià á ag­re­si­jà, ku­ri pir­ma bû­na nu­kreip­ta á silp­nes­nius, t. y. ma­þes­nius uþ sa­ve vai­kus ir gy­vû­nus, o vë­liau – ir á bend­raam­þius. Šei­ma, ku­rio­je vy­rau­ja þiau­ru­mas ir pyk­tis, yra psi­chiš­kai ne­vi­sa­ver­të.

Svar­bu iš­lai­ky­ti pu­siaus­vy­rà

Dël ávai­riø prie­þas­èiø kiek­vie­no iš mû­sø dva­si­në sa­vi­jau­ta ga­li pa­blo­gë­ti, to­dël tu­ri­me bû­ti tam pa­si­ren­gæ. Kad þmo­gaus psi­chi­në svei­ka­ta bû­tø stip­ri, re­ko­men­duo­ja­ma iš anks­to neiš­gy­ven­ti dël ga­li­mø sun­ku­mø, mo­ky­tis pri­siim­ti at­sa­ko­my­bæ, ne­bi­jo­ti áveik­ti sun­kiø uþ­duo­èiø, dþiaug­tis tuo, kà tu­ri­me, su­si­ras­ti më­gia­mà veik­là, nuo­lat to­bu­lë­ti. Psi­chi­në svei­ka­ta pri­klau­so ir nuo pa­pras­tø da­ly­kø: ge­ros mi­ty­bos, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, sai­kin­go al­ko­ho­li­niø gë­ri­mø var­to­ji­mo. Þmo­gus yra tik­ras sa­vo li­ki­mo kal­vis, at­sa­kin­gas uþ sa­vo gy­ve­ni­mà bei sa­vo reak­ci­jà á vyks­tan­èius gy­ve­ni­me ávy­kius. Svar­bu þi­no­ti, kad jo nuo­tai­ka su­ke­lia tam tik­rà re­zo­nan­sà

já tarp su­pan­èiø­jø. Links­mas þmo­gus pa­ke­lia nuo­tai­kà, nu­liû­dæs ar pik­tas – nu­vi­lia. Nei­gia­mø emo­ci­jø ga­li­ma pa­tir­ti ir dar­be, ir na­muo­se. Di­de­læ reikš­mæ dva­si­nei þmo­gaus pil­nat­vei tu­ri ge­bë­ji­mas iš­veng­ti konflik­ti­niø si­tua­ci­jø ir val­dy­ti jau esa­mas.

„Vis­kas, ko per daug, yra ne­svei­ka“, – tai la­bai ge­ras pa­ta­ri­mas sau­gant sa­vo psi­chi­kos svei­ka­tà. No­rint bû­ti tik­rai svei­kam, rei­kia sai­kin­gu­mo, o pa­ju­tus tu­rint psi­chi­niø su­tri­ki­mø rei­kia ne­bi­jo­ti kreip­tis á spe­cia­lis­tus ir pra­šy­ti pa­gal­bos“, – pri­me­na gy­dy­to­ja.

Mo­kë­ji­mas tei­sin­gai áver­tin­ti sa­ve ir sa­vo ga­li­my­bes ap­sau­go þmo­gø nuo be­tiks­liø ar be­rei­ka­lin­gø iš­gy­ve­ni­mø ir nu­si­vy­li­mø.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad stip­rin­ti imu­ni­te­tà pa­de­da grû­di­ni­ma­sis, su­ba­lan­suo­ta ir svei­ka mi­ty­ba, vi­ta­mi­nø var­to­ji­mas, átam­pos ven­gi­mas ir þa­lin­gø ápro­èiø at­si­sa­ky­mas. „Dau­ge­lis imu­ni­næ sis­te­mà stip­ri­na ávai­rio­mis prie­mo­në­mis pa­mirš­da­mi, kad be tin­ka­mo nu­si­tei­ki­mo, t. y. po­zi­ty­vaus màs­ty­mo, vi­sos prie­mo­nës yra be­ver­tës“, – tvir­ti­na šei­mos gy­dy­to­ja Jur­gi­ta Jan­kaus­kie­në.

Ne­pa­mie­go­jus nak­tá, „at­si­grieb­ti“ die­nà neá­ma­no­ma, nes die­nos mie­gas ne­ga­li pa­keis­ti nak­ties mie­go, tad nuo­lat neiš­si­mie­go­da­mi nak­tá nua­lin­si­te sa­vo imu­ni­næ sis­te­mà. Gun­ter MUL­LER nuo­tr.

No­ras bû­ti svei­kam

Anot šei­mos gy­dy­to­jos, svei­ko þmo­gaus imu­ni­te­tas nu­si­pel­no pa­èiø gra­þiau­siø þo­dþiø – jis tar­si an­ge­las sar­gas sau­go þmo­gaus or­ga­niz­mà nuo li­gø, tad já taip pat bû­ti­na sau­go­ti ir jam pa­dë­ti, ta­èiau no­rint þi­no­ti, ar imu­ni­në sis­te­ma ga­lës áveik­ti or­ga­niz­mà puo­lan­èius mik­ro­bus ir vi­ru­sus, rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar mes pa­tys ne­ga­ty­vio­mis min­ti­mis ir jaus­mais ne­truk­do­me or­ga­niz­mui ko­vo­ti uþ sa­vo svei­ka­tà. Áp­ro­tis màs­ty­ti nei­gia­mai blo­gi­na làs­te­liø, fik­suo­jan­èiø ne­ga­ty­vias min­tis, gy­vy­bi­nes funk­ci­jas. Nei­gia­mos min­tys ke­lia be­rei­ka­lin­gà átam­pà ir di­di­na stre­sà. Il­ga­lai­kë psi­chi­në átam­pa silp­ni­na imu­ni­te­tà, ku­riam su­šlu­ba­vus pra­si­de­da vi­sos ki­tos bë­dos. „Kai nu­si­vy­læ lep­te­li­me, kad vis­kas nu­si­bo­do, ne­be­si­no­ri gy­ven­ti – pa­tei­kia­me pro­gra­mà sa­vo or­ga­niz­mui. Nors daþ­nai tai da­ro­me ne­sà­mo­nin­gai, ta­èiau or­ga­niz­mas be­ma­tant pa­gau­na mû­sø nuo­sta­tà ir ima veik­ti – bë­ga á li­gà, nes imu­ni­te­to vei­ki­mo me­cha­niz­mas to­ly­gus spe­cia­liai pa­reng­tai ka­riuo­me­nei, ku­rios uþ­da­vi­nys – þai­biš­kai rea­guo­ti á pa­to­ge­ni­nius mik­roor­ga­niz­mus. Mes tik abst­rak­èiai fan­ta­zuo­ja­me, o sme­ge­nys jau plu­ša su­da­ri­në­da­mos sche­mas ir sig­na­lus imu­ni­nei sis­te­mai, kad ji iš­jung­tø vi­sus ap­sau­gos nuo kë­si­ni­mo­si á svei­ka­tà me­cha­niz­mus“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Tar­si gri­po vi­ru­sas

Emo­ci­jos tie­siog sklin­da ap­link þmo­nes ir mes uþ­si­kre­èia­me jo­mis vie­ni nuo ki­tø, kaip uþ­si­kre­èia­me gri­pu. „Tur­bût pa­ste­bë­jo­te, kad ša­lia links­mo þmo­gaus yra links­ma, o ša­lia liûd­no – liûd­na. Lai­më, mes ga­li­me val­dy­ti šiuos pro­ce­sus, kaip ko­vo­ja­me su gri­pu. Svar­bus imu­ni­te­tas – stip­raus imu­ni­te­to þmo­gus, bû­da­mas tarp ser­gan­èiø­jø, neuþ­sik­re­èia. Tai­gi svar­bus „emo­ci­nis imu­ni­te­tas“. Jei jû­sø po­zi­ty­vios emo­ci­jos bus stip­res­nës uþ ki­tø ne­ga­ty­vias nuo­tai­kas, jûs tie­siog „neuþ­sik­rë­si­te“. To­dël rei­kia stip­rin­ti sa­vo ge­rà nuo­tai­kà, ge­rà sa­vi­jau­tà ir tei­gia­mas min­tis. Tuo­met ap­lin­ki­niø pe­si­miz­mas bus „kaip nuo þà­sies van­duo“, – ti­ki­na gy­dy­to­ja.

Po­zi­ty­vus pro­gra­ma­vi­mas at­ne­ša lai­mæ, sëk­mæ ir svei­ka­tà, to­dël no­rint bû­ti svei­kam, anot gy­dy­to­jos, rei­kia su­telk­ti dë­me­sá á sëk­mes, o ne á pra­lai­më­ji­mus, sà­mo­nin­gai val­dy­ti sa­vo min­tis ir vy­ti ša­lin ne­ri­mà bei pyk­tá. Imu­ni­te­tas tam vi­sa­da pa­si­ruo­šæs – sme­ge­nø neu­ro­nai to­ká pro­gra­ma­vi­mà prii­ma kaip nu­ro­dy­mà ir jam pa­klûs­ta. „Ge­riau kar­to­ti sau, kad esa­te svei­kas, nei nuo­lat tvir­tin­ti, kad ne­sa­te li­go­nis. Þo­dis „svei­kas“ ver­èia mû­sø màs­ty­mà veik­ti mû­sø nau­dai, o màs­ty­mas ir tei­gi­mas sau „ne­su li­go­nis“ jau sa­vai­me tu­ri kaþ­kà nei­gia­mo, to­dël vei­kia þlug­do­mai“, – sa­ko me­di­kë ap­gai­les­tau­da­ma, kad ne­re­tai po­zi­ty­vu­mà su­pran­ta­me kaip išo­ri­ná jo de­monst­ra­vi­mà, dirb­ti­nes šyp­se­nas ir at­sa­ky­mà á bet ko­ká klau­si­mà „aèiû, vis­kas ge­rai“. Ir sa­ky­mas, kad yra ge­rai, kai iš tie­sø blo­gai, ir ási­kal­bë­ji­mas, kad yra blo­gai, kai iš es­mës yra ge­rai, yra psi­cho­lo­gi­niai su­tri­ki­mai, ve­dan­tys á neu­ro­tiš­kas bû­se­nas. Reak­ci­ja á ávy­kius ir gy­ve­ni­mà tu­ri bû­ti adek­va­ti, tuo­met ávy­kius iš­gy­ven­si­me be li­guis­tø bû­se­nø. „Na­tû­ra­li þmo­gaus bû­se­na gy­ve­ni­mo tëk­më­je iš es­mës ir yra po­zi­ty­vu­mo bû­se­na“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Vien op­ti­miz­mo ne­pa­kan­ka

Tai kaip gi ne­prog­ra­muo­ti sa­væs li­gai ir ne­sëk­mei? Anot gy­dy­to­jos, po­zi­ty­viai màs­ty­ti iš­moks­ta­ma pa­laips­niui, bet ka­da ir bet ko­kio am­þiaus. „Màs­ty­ki­te ir kal­bë­ki­te tik po­zi­ty­viai. „Aš ga­liu“, „Aš mo­ku“, „Aš su­ge­bu“, „Aš tai pa­da­ry­siu“ – tai fra­zës, ku­rias bû­ti­na var­to­ti nuo­lat. Te­gul tai tam­pa tei­gia­mu ápro­èiu. Lai­kui bë­gant net pa­tys nu­steb­si­te, kiek ga­lios tu­ri šie tei­gi­niai!“ – tvir­ti­na me­di­kë ir re­ko­men­duo­ja pa­ban­dy­ti iš­spræs­ti bet ko­kià jus uþ­klu­pu­sià pro­ble­mà kuo nau­din­giau sau, at­ran­dant jo­je ne ma­þiau kaip de­šimt tei­gia­mø sa­vy­biø. Pa­laips­niui po­zi­ty­vaus màs­ty­mo dë­ka ge­bë­si­te val­dy­ti stre­sà, tap­si­te ra­mes­ni ir at­si­pa­lai­da­væ. Ki­lus stre­si­nëms si­tua­ci­joms, pir­miau ájung­si­te pro­tà, ra­miau áveik­si­te ne­ma­lo­nias si­tua­ci­jas, tap­si­te tvir­tes­ni, tuo­met stre­sas jus vis ma­þiau veiks. Gy­ve­ni­me at­si­ras dau­giau po­zi­ty­vu­mo, ku­ris jums pa­dës ju­dë­ti sa­vo tiks­lø link, ne­pa­si­duo­dant be­rei­ka­lin­gai pa­ni­kai.

Nors po­zi­ty­vus màs­ty­mas ke­lia pa­si­ti­kë­ji­mà sa­vi­mi, ta­èiau vien jo tik­rai neuþ­ten­ka. Kad li­gos ne­pul­tø, rei­ka­lin­ga vi­sa­ver­të mi­ty­ba. „Pa­si­rû­pin­ki­te, kad jû­sø die­nos ra­cio­ne ne­trûk­tø ko­ky­biš­ko, švie­þio, ne­rie­baus mais­to. Re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti ma­þiau gy­vu­li­nës kil­mës rie­ba­lø, daþ­niau rink­tis dar­þo­ves ir vai­sius. An­tiok­si­dan­tai, ypaè A, C ir E gru­pës vi­ta­mi­nai, iš­va­lo or­ga­niz­mà nuo lais­vø­jø ra­di­ka­lø, t. y. po­ten­cia­liai kenks­min­gø me­dþia­gø, ga­lin­èiø pa­þeis­ti svei­kas làs­te­les. Dar­þo­vës ir vai­siai pa­di­di­na an­tiok­si­dan­tø, ku­rie su­nai­ki­na lais­vuo­sius ra­di­ka­lus dar ne­spë­jus jiems pa­kenk­ti, kie­ká“, – pa­sa­ko­ja me­di­kë.

Pa­dë­ti sa­vo or­ga­niz­mui stip­rin­ti imu­ni­te­tà ga­li­te spor­tuo­da­mi, juo­lab kad da­bar ju­dë­ji­mo ga­li­my­bës iš­ties ga­na di­de­lës, te­rei­kia kiek­vie­nam su­si­ras­ti sau pa­tin­kan­èià veik­là – be tra­di­ci­niø ae­ro­bi­kos ar tre­ni­ruok­liø sa­liø, ba­sei­no, ga­li­ma lan­ky­ti šo­kius, jo­gos pra­ty­bas ir pan.

Pir­tis – tai ne tik šva­ra, bet ir pui­ki svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dû­ra, itin veiks­min­gai pa­de­dan­ti su­stip­rin­ti imu­ni­te­tà. Dar Hi­pok­ra­tas tei­gë, kad pir­tis ge­rai vei­kia virš­ki­na­mà­jà, kvë­pa­vi­mo, ner­vø sis­te­mas. Su šiais tei­gi­niais su­tin­ka ir šiø lai­kø me­di­kai. Tem­pe­ra­tû­rø kai­ta, kont­ras­ti­nis du­šas grû­di­na mû­sø or­ga­niz­mà. „Prieš ei­nant á pir­tá ne­ga­li­ma daug val­gy­ti, ta­èiau ir al­ka­niems ei­ti ne­pa­tar­ti­na. Ne­ga­li­ma pir­ty­je bû­ti per il­gai: pa­pras­tai sean­sas trun­ka 5-8 min., o já kar­to­ti svei­ka ne dau­giau nei 3-4 kar­tus“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja.

Mie­go­ki­te nak­tá, o ne die­nà

Daþ­nai net neá­ta­ria­me, kad dël pa­šli­ju­sios imu­ni­nës sis­te­mos kal­tas mie­go trû­ku­mas. Áro­dy­ta, jog imu­ni­nës làs­te­lës vi­su pa­jë­gu­mu ko­vo­ja su bak­te­ri­jo­mis tik nak­tá, kai me­ta­bo­liz­mas vi­suo­se or­ga­nuo­se su­lë­të­ja. Bû­tent ta­da in­ten­sy­viau­siai dir­ba at­ku­ria­mo­sios imu­ni­te­to funk­ci­jos. Mie­gant or­ga­niz­me ga­mi­na­si tam tik­ri che­mi­niai ele­men­tai, ku­rie bû­ti­ni stip­riai or­ga­niz­mo ap­sau­gai pa­lai­ky­ti. Nuo­la­ti­nis neiš­si­mie­go­ji­mas pa­þei­dþia imu­ni­næ sis­te­mà, to­dël daþ­niau ser­ga­ma in­fek­ci­jo­mis ir ki­to­mis imu­ni­nës sis­te­mos li­go­mis. Nak­ti­nio mie­go sto­ka ap­krau­na šir­dá ir ši taip pat ga­li „su­šlu­buo­ti“, pa­þei­dþia en­dok­ri­ni­næ sis­te­mà, su­trik­do ang­lia­van­de­niø apy­kai­tà, ky­la cuk­ri­nio dia­be­to ir ki­tø li­gø grës­më. „Ne­pa­mie­go­jus nak­tá, „at­si­grieb­ti“ die­nà neá­ma­no­ma, nes die­nos mie­gas ne­ga­li pa­keis­ti nak­ties mie­go, tad nuo­lat neiš­si­mie­go­da­mi nak­tá nua­lin­si­te sa­vo imu­ni­næ sis­te­mà“, – per­spë­ja gy­dy­to­ja.

Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad imu­ni­te­tà ypaè silp­ni­na al­ko­ho­lis ir rû­ky­mas, to­dël jei­gu neás­ten­gia­te vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti šiø þa­lin­gø ápro­èiø, me­di­kë pa­ta­ria pa­laips­niui juos ri­bo­ti, nes tik tuo­met bû­si­te svei­ki ir stip­rûs.

Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me in­ter­viu su gy­dy­to­ju Ma­ri­ju­mi Mo­tie­jû­nu.

- Nuo­mo­niø apie skie­pus yra ga­na ávai­riø – vie­ni ne­ti­ki jø efek­ty­vu­mu, bai­min­da­mie­si komp­li­ka­ci­jø, ki­ti pa­si­kliau­ja vien tik jais. Ku­rie iš jø tei­ses­ni ir ko­dël rei­kia skie­py­tis?

- Kas­met gri­pu Lie­tu­vo­je su­ser­ga tûks­tan­èiai þmo­niø, 10% ku­riø ser­ga sun­kia for­ma, o da­lis mirš­ta nuo šios li­gos su­kel­tø komp­li­ka­ci­jø (daþ­niau­siai plau­èiø, au­sies, vei­do kau­lø ert­miø ar ki­tø or­ga­nø uþ­de­gi­mø). Va­ka­rø Eu­ro­po­je kas­met gri­pu su­ser­ga dau­giau nei de­šim­ta­da­lis gy­ven­to­jø, JAV kas­met nuo gri­po ir jo pa­da­ri­niø mirš­ta nuo 10 iki 40 tûkst. þmo­niø, Ru­si­jo­je – apie 2,5 tûkst. Prieš ke­le­tà me­tø Di­dþià­jà Bri­ta­ni­jà nu­siau­bu­sios gri­po epi­de­mi­jos me­tu mi­rë 29 tûkst. þmo­niø.

Šiuo­lai­ki­niø gri­po vak­ci­nø efek­ty­vu­mas vir­ši­ja 85%. Tai reiš­kia, kad dau­giau nei 85% pa­si­skie­pi­ju­siø þmo­niø iš­ven­gia li­gos, o ki­ta da­lis, ne dau­giau 5%, ser­ga leng­va gri­po for­ma be komp­li­ka­ci­jø. Tai­gi abe­jo­ti jø efek­ty­vu­mu në­ra pa­grin­do. Dël po­stvak­ci­ni­niø komp­li­ka­ci­jø, tai pa­si­tai­ko iš­skir­ti­niø at­ve­jø, iš­si­vys­tan­èiø dël ypaè sa­vi­tos þmo­gaus imu­ni­nës sis­te­mos.

- Ko­dël pa­si­skie­pi­jæ þmo­nës vis tiek su­ser­ga gri­pu?

- Dar iki šiol daug kas leng­va­bû­diš­kai ver­ti­na gri­pà. To­kia klai­din­ga nuo­sta­ta su­si­for­ma­vu­si to­dël, kad šal­tu me­tø lai­ku pa­si­reiš­kian­èius ne­sun­kius ne­ga­la­vi­mus – slo­gà, èiau­du­lá, ryk­lës skaus­mà, ne­di­de­lá gal­vos skaus­mà, tru­pu­tá pa­ki­lu­sià tem­pe­ra­tû­rà ir kt. – þmo­nës daþ­nai ver­ti­na kaip gri­pà. Iš tik­rø­jø tai ne gri­pas, o mik­ro­bø su­kel­tas vir­šu­ti­niø kvë­pa­vi­mo ta­kø uþ­de­gi­mi­nis ne­ga­la­vi­mas. Daþ­niau­sia to prie­þas­tis bû­na ávai­rûs ade­no­vi­ru­sai. Vi­sai kas ki­ta yra gri­pas, ku­ris pa­si­reiš­kia stai­ga pa­ki­lu­sia (daþ­niau­sia aukš­ta) tem­pe­ra­tû­ra, šaltk­rë­èiu, stip­riu gal­vos ir rau­me­nø skaus­mu, sà­na­riø mau­di­mu, kar­tais var­gi­nan­èiu sau­su ko­su­liu. Ne­re­tai bû­na ir py­ki­ni­mas, ne­mi­ga, þmo­gus ga­li klie­dë­ti, ga­li at­si­ras­ti kû­no trau­ku­liø. Slo­ga ir ko­su­lys pa­pras­tai at­si­ran­da po dvie­jø ar tri­jø die­nø.

- Ar skie­pai ga­li pa­kenk­ti or­ga­niz­mui?

- Tik­rai ne. Pa­ban­dy­siu paaiš­kin­ti kuo pa­pras­èiau. Vak­ci­na nuo gri­po – tai inak­ty­vuo­tas (uþ­muš­tas) gri­po vi­ru­sas ar­ba net at­ski­ri jo kom­po­nen­tai, su­ke­lian­tys imu­ni­ná at­sa­kà, bet ne­su­ke­lian­tys ar­ba be­veik ne­su­ke­lian­tys po­stvak­ci­ni­niø pa­ša­li­niø pa­da­ri­niø. Su­lei­dus šios vak­ci­nos á or­ga­niz­mà, pra­de­da ga­min­tis spe­ci­fi­niai, bû­tent prieš gri­po vi­ru­sà nu­kreip­ti an­ti­kû­nai. Tai­gi, þmo­gui uþ­si­krë­tus gri­pu, esan­tys, t. y. su­si­for­ma­væ an­ti­kû­nai neut­ra­li­zuo­ja pa­te­ku­sius gri­po vi­ru­sus ir þmo­gus iš­ven­gia li­gos, o tie, ku­rie su­ser­ga (apie 3-5%), ser­ga ypaè leng­va for­ma be komp­li­ka­ci­jø ir lie­ka­mø­jø reiš­ki­niø.

- Ko­kis ša­lu­ti­nis skie­pø po­vei­kis?

- Yra po­stvak­ci­ni­nës komp­li­ka­ci­jos ir ša­lu­ti­nës reak­ci­jos, ku­rios dar skirs­to­mos á bend­ras ir vie­ti­nes. Post­vak­ci­ni­nës komp­li­ka­ci­jos – ypaè re­tas at­ve­jis. Post­vak­ci­ni­nës bend­ros reak­ci­jos – ir­gi ne­daþ­nas reiš­ki­nys. Jø me­tu ga­li ke­le­tà die­nø pa­kil­ti tem­pe­ra­tû­ra, þmo­gus ga­li jaus­ti silp­nu­mà, nuo­var­gá, bend­rà dis­kom­for­tà, ga­li šiek tiek skau­dë­ti gal­và. Pab­rëþ­ti­na, kad vi­sa tai ávyks­ta ga­na re­tai ir per ke­le­tà die­nø ne­gy­dant praei­na sa­vai­me. Vie­ti­nës po­stvak­ci­ni­nës reak­ci­jos at­si­ran­da daþ­niau, vi­du­ti­niš­kai 10-20% pa­si­skie­pi­ju­siø. Skie­po vie­to­je at­si­ran­da pa­rau­di­mas, su­kie­të­ji­mas, ga­li nie­þë­ti. Vi­sa tai taip pat praei­na sa­vai­me.

- Ar yra nau­da skie­py­tis, jei gri­po vi­ru­sas kas­met mu­tuo­ja ir tik spë­ji­mo bû­du ku­ria­ma vak­ci­na?

- Nu­ma­to­mo gri­po šta­mas (pro­gno­zuo­ja­mo tø me­to gri­po vi­ru­so san­da­ra) pa­ren­ka­mas ne spë­ji­mo bû­du, o moks­liš­kai pa­tvir­tin­tais ty­ri­mais. Kas­met gri­po epi­de­mi­ja dar pa­va­sa­rá (Eu­ro­pos kli­ma­ti­nës juos­tos at­þvil­giu) pra­si­de­da Piet­ry­èiø Azi­jos ša­ly­se. Iš ten iden­ti­fi­kuo­tas vi­ru­sas siun­èia­mas (in­for­muo­ja­ma Pa­sau­li­në svei­ka­tos ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­ja) apie jo san­da­rà, o pa­sta­ro­ji ápa­rei­go­ja vi­sus Eu­ro­pos vak­ci­nos ga­min­to­jus ga­min­ti vak­ci­nà bû­tent prieš tà pro­gno­zuo­ja­mà ru­dens-þie­mos më­ne­siais pa­sie­kian­tá Eu­ro­pà gri­pà.

Ki­tas da­ly­kas – gri­po vi­ru­sas ga­li kis­ti, bet la­bai ne­daug, o pa­grin­di­nës jo su­de­da­mosios da­lys (šta­mai) ne­kin­ta, ski­ria­si tik vak­ci­na­ci­jos efek­ty­vu­mo pro­cen­tas, ku­ris va­ri­juo­ja nuo 85 iki 95%.

- Ar tie­sa, kad þmo­gø skie­pi­jant pir­mà kar­tà jam rei­kia dvie­jø vak­ci­nos do­ziø?

- Suau­gu­sie­ji, net ir pir­mà kar­tà, skie­pi­ja­mi vie­nà kar­tà. Vai­kai iki de­vy­ne­riø me­tø ir tik be­si­skie­pi­jan­tys pir­mà kar­tà – du kar­tus ke­tu­riø sa­vai­èiø in­ter­va­lu.

- Ar skie­pi­ja­mas þmo­gus tu­ri bû­ti vi­siš­kai svei­kas? Kas nu­tiks, jei jis pa­si­skie­pys bû­da­mas per­ša­læs? Ar skie­py­tis ne­ga­li­ma, jei þmo­gus ser­ga tam tik­ro­mis li­go­mis? Jei taip, tai ko­kio­mis?

- Pag­rin­di­nës skie­pø kont­rain­di­ka­ci­jos – aler­gi­ja kiau­ši­nio bal­ty­mams ir ûmi­nis li­gos pro­ce­sas (aukš­ta tem­pe­ra­tû­ra, py­ki­ni­mas, gal­vos skaus­mai ir kt). Kont­rain­di­ka­ci­jos ga­min­to­jø in­for­ma­ci­niuo­se la­pe­liuo­se nu­ro­do­mos esant ir ki­tiems ûmiø li­gø paû­më­ji­mo at­ve­jams, dël ku­riø in­di­vi­dua­liai spren­dþia­ma kas­kart prieš skie­pi­jant tam tik­rà pa­cien­tà.

- Ka­da vë­liau­siai þie­mà ga­li­ma skie­py­tis? Koks ap­skri­tai tin­ka­miau­sias lai­kas skie­py­tis?

- Tin­ka­miau­sias lai­kas – dvi sa­vai­tës iki gri­po epi­de­mi­jos pra­dþios, ku­ri skir­tin­gais me­tais pra­si­de­da skir­tin­gais ru­dens ar þie­mos më­ne­siais. Pab­rëþ­ti­na, kad skie­py­tis ga­li­ma ir net re­ko­men­duo­ja­ma bet ka­da, net ir pra­si­dë­jus gri­po epi­de­mi­jai.

- Ar ga­li skie­py­tis be­si­lau­kian­èios mo­te­rys ir ko­kio am­þiaus vai­kus ga­li­ma skie­py­ti?

- Mû­sø tu­ri­ma ypa­tin­gos su­dë­ties vak­ci­na yra la­bai sau­gi – ja ga­li­ma skie­py­ti vai­kus nuo tre­jø me­tø am­þiaus, nëš­èias ir þin­dan­èias mo­te­ris, as­me­nis, ser­gan­èius lë­ti­në­mis plau­èiø, šir­dies ir krau­ja­gys­liø, inks­tø ir me­dþia­gø apy­kai­tos li­go­mis. Vak­ci­na­ci­jos efek­ty­vu­mas ávai­rio­se am­þiaus gru­pë­se sie­kia 95%.

- Kai ku­rie þmo­nës ma­no, kad pa­skie­py­tas or­ga­niz­mas pa­ts ne­be­ko­vo­ja su li­go­mis, þo­dþiu, silps­ta imu­ni­te­tas.

- Man sun­ku ko­men­tuo­ti tei­gi­nius, ku­rie, net ne­þi­nau kaip pa­sa­ky­ti, nea­ti­tin­ka tik­ro­vës. Tai gal ne­rei­kia skie­pø ap­skri­tai nuo ma­ro, ku­ris, pra­dë­jus skie­py­ti, pra­ktiš­kai iš­nai­kin­tas, he­pa­ti­to, er­ki­nio en­ce­fa­li­to, gim­dos kak­le­lio vë­þio...

Nuo 1962 iki 1987 m. Ja­po­ni­jo­je bu­vo pra­dë­tas tai­ky­ti pri­va­lo­mas kas­me­tis vi­sos ša­lies moks­lei­viø skie­pi­ji­mas nuo gri­po. Ma­no­ma, kad šios ja­po­nø ini­cia­ty­vos dë­ka bu­vo iš­veng­ta nuo 49 iki 73 tûkst. mir­ties nuo gri­po at­ve­jø. Mû­sø ša­ly­je pa­dë­tis šiuo at­ve­ju taip pat  po tru­pu­tá ge­rë­ja. Lie­tu­vo­je iš tûks­tan­èio gy­ven­to­jø nuo gri­po pa­si­skie­pi­ja vi­du­ti­niš­kai 30 as­me­nø, Lat­vi­jo­je – 65, Es­ti­jo­je – 52. JAV iš tûks­tan­èio gy­ven­to­jø pa­si­skie­pi­ja net 250, Eu­ro­po­je – vi­du­ti­niš­kai 177. Ta­èiau pa­gal šiuos ro­dik­lius Lie­tu­va len­kia Mek­si­kà, Kos­ta Ri­kà, Ko­lum­bi­jà, Pe­ru, Ve­ne­sue­là ir Ek­va­do­rà.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Lie­tu­vo­je dau­giau­sia mirš­ta­ma nuo šir­dies ir krau­ja­gys­liø li­gø, iš ku­riø daþ­niau­sia – ko­ro­na­ri­në šir­dies li­ga. „Ji pra­si­de­da ne nuo skaus­mo krû­ti­në­je ar mio­kar­do in­fark­to, bet ge­ro­kai anks­èiau – nuo þa­lo­jan­èio po­vei­kio krau­ja­gys­lës sie­ne­lei“, – per­spë­ja gy­dy­to­ja in­ter­ven­ci­në kar­dio­lo­gë Auš­ra Damb­raus­kai­të.

Norint išvengti širdies ligø, reikëtø kuo daugiau judëti, ypaè vyresnio amþiaus þmonëms. Mee LIN WOON nuotr.

Kad rim­tai ser­ga­me, ga­li­me ir ne­þi­no­ti

Krau­ja­gys­liø ate­rosk­le­ro­zë – lë­ti­në ar­te­ri­jø sie­ne­liø li­ga, pa­si­þy­min­ti lë­ti­niu jø stan­dë­ji­mu ir siau­rë­ji­mu. Šio pro­ce­so me­tu šir­dies, pa­kink­lio, mie­go, klu­bø ar­te­ri­jo­se ar­ba aor­to­je su­si­da­ro ate­rosk­le­ro­zi­niø plokš­te­liø, ku­rioms áply­šus su­si­da­ro kre­šu­lys, su­trik­dan­tis krau­jo apy­ta­kà, o krau­ja­gys­liø sie­ne­lës, pra­ra­du­sios elas­tin­gu­mà, su­trû­ki­në­ja. Su­ma­þë­jus krau­ja­gys­liø spin­dþiui, á au­di­nius pa­ten­ka ma­þiau mais­to me­dþia­gø ir de­guo­nies, to­dël su­trin­ka nor­ma­li fi­zio­lo­gi­në or­ga­niz­mo veik­la, ima vys­ty­tis ávai­rios pa­to­lo­gi­jos ir li­gos.

Gy­dy­to­ja A. Damb­raus­kai­të sa­ko, kad ar­te­ri­jø stan­dë­ji­mo bei siau­rë­ji­mo pro­ce­sas pra­si­de­da ne­pas­te­bi­mai, to­dël ate­rosk­le­ro­zës po­þy­miø ga­li­ma ap­tik­ti ir 20-30 me­tø su­lau­ku­siø as­me­nø krau­ja­gys­lë­se. Nors il­gai krau­ja­gys­liø ate­rosk­le­ro­zë bu­vo lai­ko­ma su se­në­ji­mu su­si­ju­siu na­tû­ra­liu pro­ce­su, da­bar pri­pa­þás­ta­ma, kad tai lë­ti­në li­ga, pa­þei­dþian­ti šir­dies, sme­ge­nø, ko­jø, re­èiau – ran­kø, pil­vo krau­ja­gys­liø sie­ne­les. Prik­lau­so­mai nuo pa­þeis­tø ar­te­ri­jø vie­tos, li­ga pa­si­reiš­kia ne­ti­kë­tai, kai pro­ce­sas bû­na jau to­li pa­þen­gæs: krû­ti­nës an­gi­na, mio­kar­do in­fark­tu, gal­vos sme­ge­nø in­sul­tu, ko­jø skaus­mais ar gang­re­na, stai­gia mir­ti­mi. „Svar­bu su­pras­ti, kad ate­rosk­le­ro­zë ne­pas­te­bi­mai þa­lo­ja krau­ja­gys­les daug me­tø prieš li­gai pa­si­reiš­kiant, – sa­ko gy­dy­to­ja. Vie­nin­te­lë išei­tis – ap­si­sau­go­ti nuo li­gos áma­no­ma kont­ro­liuo­jant ri­zi­kos veiks­nius bei sau­gant sa­vo krau­ja­gys­les nuo þa­lin­go jø po­vei­kio.“

Pa­kan­ka ke­liø þings­niø

Iš es­mës po­ky­èiø krau­ja­gys­lë­se iš­veng­ti neá­ma­no­ma – su­lau­kus pil­na­me­tys­tës, krau­ja­gys­lës ima sen­ti, jo­se at­si­ran­da pa­þei­di­mø, ta­èiau, anot gy­dy­to­jos, kiek­vie­nas no­rin­tis il­giau gy­ven­ti þmo­gus ne tik ga­li, bet ir tu­ri su­stab­dy­ti ate­rosk­le­ro­zës vys­ty­mà­si, te­rei­kia pa­keis­ti kai ku­riuos ápro­èius.

Iš vi­so þi­no­ma per 200 ri­zi­kos veiks­niø, ta­èiau tik ke­liems jø þmo­gus ne­ga­li pa­si­prie­šin­ti – tai am­þius, kai vy­rai per­ko­pia 45 me­tus, o mo­te­rys – 55, vy­riš­ka ly­tis ir pa­vel­di­mu­mas. Ki­tus ri­zi­kos veiks­nius, anot me­di­kës, mes ga­li­me val­dy­ti. Kad tai pa­jëg­tu­me pa­da­ry­ti, kiek­vie­nas pri­va­lo­me þi­no­ti sa­vo ar­te­ri­ná krau­jo spau­di­mà, cho­les­te­ro­lio bei gliu­ko­zës kie­ká krau­jy­je, juos­mens apim­tá bei kû­no svo­rá. „Su­þi­no­jæ sa­vo ri­zi­kos veiks­nius, ga­lë­si­te im­tis kryp­tin­go veiks­mø pla­no šir­dies svei­ka­tai pa­ge­rin­ti. Pag­rin­di­nis šei­mos veik­los cent­ras ir svar­biau­sia mû­sø gy­ve­ni­mo uþuo­vë­ja – na­mai. Bû­tent jie yra pui­ki vie­ta, nuo ku­rios rei­kë­tø pra­dë­ti im­tis ati­tin­ka­mø veiks­mø, ge­ri­nan­èiø šir­dies svei­ka­tà“, – pa­ta­ria kar­dio­lo­gë.

Ma­no­ma, kad pir­miau­sia þa­lin­gi veiks­niai, pvz., rû­ky­mas ar stre­sas, pa­þei­dþia vi­di­ná ar­te­ri­jø dan­ga­là. Jis pra­ran­da sa­vo ap­sau­gi­nes funk­ci­jas, ima pra­leis­ti uþ­de­gi­mi­nes krau­jo làs­te­les ir cho­les­te­ro­lá. Jei krau­jy­je per daug „blo­go­jo“ cho­les­te­ro­lio, pro pa­þeis­tas vie­tas jis pa­ten­ka á gi­les­nius ar­te­ri­jø sluoks­nius, kur pa­kin­ta ir su­si­for­muo­ja pir­mie­ji ate­rosk­le­ro­zi­niai pa­þei­di­mai – va­di­na­mo­sios rie­ba­li­nës dë­mës. Vë­liau to­je vie­to­je kau­pia­si ir ki­tos me­dþia­gos, pvz., kal­cis, for­muo­ja­si ate­rosk­le­ro­zi­në plokš­te­lë, ku­ri vis di­dë­ja, pa­ma­þu siau­ri­na ar­te­ri­jà ir truk­do te­kë­ti krau­jui. Anot gy­dy­to­jos, rû­ky­mas le­mia vie­nà iš pen­kiø kar­dio­vas­ku­li­niø li­gø. Ne­rû­kant ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­liø li­go­mis su­ma­þë­ja per­pus, o ne­rû­kant 15 me­tø su­ma­þë­ja be­veik tiek, kiek nie­ka­da ne­rû­kiu­siø þmo­niø. Nors rû­ka­liai þi­no rû­ky­mo þa­là, ta­èiau jaus­da­mie­si svei­ki rû­ko to­liau. „Pri­tai­ky­ki­te sau ar sa­vo ar­ti­mie­siems nau­jà tai­syk­læ: uþ vie­nà su­rû­ky­tà ci­ga­re­tæ – vie­nas bui­ties dar­bas. Gal­bût tai pa­dës mes­ti rû­ky­ti“, – re­ko­men­duo­ja kar­dio­lo­gë.

Per di­de­lis cho­les­te­ro­lio kie­kis

Vie­nas svar­biau­siø ate­ro-sk­le­ro­zës pro­gre­sa­vi­mo veiks­niø – krau­jo rie­ba­lai ar­ba li­pi­dai, ku­riø pa­grin­di­nis – cho­les­te­ro­lis, á krau­jà pa­ten­kan­tis dviem bû­dais – su mais­tu ar­ba pa­ga­min­tas ke­pe­ny­se. „Þmo­gaus or­ga­niz­me pa­ga­mi­na­ma net 80 pro­c. cho­les­te­ro­lio, o 20 pro­c. pa­ten­ka su mais­tu, to­dël dau­ge­liui þmo­niø ne­pa­vyks­ta su­ma­þin­ti cho­les­te­ro­lio kie­kio krau­jy­je net ir lai­kan­tis die­tos“, – at­sklei­dþia gy­dy­to­ja.Sai­kin­gas cho­les­te­ro­lio kie­kis bû­ti­nas þmo­gaus or­ga­niz­mui kaip sta­ty­bi­në, ener­ge­ti­në me­dþia­ga, ta­èiau kai jo per daug, pro­gre­suo­ja ate­rosk­le­ro­zë. „Kiek­vie­nas cho­les­te­ro­lio per­tek­liaus la­šas ska­ti­na ate­rosk­le­ro­zæ“, – per­spë­ja kar­dio­lo­gë, pa­tar­da­ma sa­vo die­nos ra­cio­ne su­ma­þin­ti gy­vu­li­niø rie­ba­lø – pa­keis­ti juos au­ga­li­niais. Iš šiø rei­kë­tø veng­ti tik pal­miø alie­jaus. Re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti daug dar­þo­viø ir vai­siø, ru­piø mil­tø ir ne­mal­tø grû­dø duo­nos ke­pi­niø. Pie­no pro­duk­tus rink­tis kuo lie­ses­nius, më­sà – taip pat ne­rie­bià, ne­var­to­ti su­bpro­duk­tø – ke­pe­nø, inks­tø, kiau­ši­ná val­gy­ti be try­nio. Tin­ka þu­vis, viš­tie­na, tik be ode­lës. Ne­ga­li­ma var­to­ti ir pro­duk­tø, ku­rie ga­mi­na­mi iš ode­liø – ávai­riø pie­niš­kø deš­re­liø, vir­tos deš­ros. Prieš ren­kan­tis to­kius pro­duk­tus bû­ti­na iš­siaiš­kin­ti jø su­dë­tá. Mais­to ne­rei­kë­tø kep­ti rie­ba­luo­se. Ge­riau vir­ti, troš­kin­ti ga­ruo­se, ga­min­ti mik­ro­ban­gø kros­ne­lë­je. Ne­tin­ka ir rie­bûs kon­di­te­ri­niai kre­mai. Ga­li­te sa­vo šei­mos gy­dy­to­jo pa­pra­šy­ti spe­cia­liø len­te­liø, ku­rio­se su­ra­šy­ti re­ko­men­duo­ja­mi ir ne­re­ko­men­duo­ja­mi pro­duk­tai, tuo­met re­gu­liuo­ti sa­vo mi­ty­bà bus leng­viau.

Nes­kaus­min­gos, bet pa­vo­jin­gos

Pas­kai­èiuo­ta, kad kas tre­èias suau­gæs þmo­gus tu­ri pa­di­dë­ju­sá ar­te­ri­ná krau­jos­pû­dá. Kuo jis di­des­nis, tuo di­des­në ti­ki­my­bë su­si­rgti ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga, mio­kar­do in­fark­tu, in­sul­tu. Jei­gu yra ir ki­tø ri­zi­kos veiks­niø, pa­vo­jus dar la­biau pa­di­dë­ja. „Pa­vo­jin­giau­sia tai, kad dau­gu­ma net ne­þi­no, kad jø krau­jos­pû­dis pa­di­dë­jæs, o jei­gu ir þi­no, tai daþ­niau­siai nu­mo­ja ran­ka ir ne­si­gy­do. Su­si­rû­pi­na­ma tik tuo­met, kai šir­dis ir krau­ja­gys­lës pa­þei­dþia­mos ne­gráþ­ta­mai“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi kar­dio­lo­gë ir pri­me­na, kad nor­ma­lus suau­gu­sio þmo­gaus krau­jos­pû­dis yra apie 120/80. Pa­vo­jaus dar në­ra, jei­gu jis ne­vir­ši­ja 140/90, ta­èiau jei krau­jos­pû­dis di­des­nis nei 140/90, já bû­ti­na ma­þin­ti.

Vie­nas pa­vo­jin­giau­siø šir­dies ir krau­ja­gys­liø li­gø ri­zi­kos fak­to­riø – dia­be­tas. „Kai su­trin­ka or­ga­niz­mo me­cha­niz­mai, pa­lai­kan­tys nor­ma­lià krau­jo gliu­ko­zës kon­cent­ra­ci­jà, nu­ken­èia vi­sa or­ga­niz­mo me­dþia­gø apy­kai­ta, to­dël jei gliu­ko­zës kie­kis krau­jy­je yra di­des­nis nei 5,6 mmol/l, ne­li­ki­te abe­jin­gi“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja.

Pra­dë­ti mankš­tin­tis nie­ka­da ne­vë­lu

Ko­ro­na­ri­nës šir­dies li­gos ri­zi­ka tamp­riai su­si­ju­si su ant­svo­riu ir nu­tu­ki­mu. Gy­dy­to­ja sa­ko, kad ypaè pa­vo­jin­ga, kai kû­no ma­së vir­ši­ja nor­ma­lià dau­giau nei 30 pro­c., nes nu­tu­ki­mas la­bai ap­sun­ki­na šir­dies dar­bà. Di­de­lá pa­vo­jø ke­lia ir ap­link vi­daus or­ga­nus pil­vo sri­ty­je be­si­kau­pian­tys rie­ba­lai. „Pa­cien­tams su nu­tu­ku­siu pil­vu ri­zi­ka su­si­rgti ko­ro­na­ri­në­mis li­go­mis yra pa­ti di­dþiau­sia“, – sa­ko gy­dy­to­ja. Pil­vo nu­tu­ki­mas vy­rams diag­no­zuo­ja­mas tuo­met, kai juos­mens apim­ties nor­mos vir­ši­ja 102 cm, o mo­te­rims – 88. Idea­li vy­rø lie­mens apim­tis yra ne dau­giau nei 94 cm., mo­te­rø – 80. „Kiek­vie­nam la­bai svar­bu ne­tu­rë­ti ant­svo­rio, o jei jo yra, vi­so­mis iš­ga­lë­mis bû­ti­na já nu­mes­ti“, – tvir­ti­na kar­dio­lo­gë.

Ma­þas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas yra vie­na svar­biau­siø ko­ro­na­ri­nës šir­dies li­gos ri­zi­kos veiks­niø. Jo reikš­më pri­ly­gi­na­ma rû­ky­mo, pa­di­dë­ju­sio krau­jos­pû­dþio ir pa­di­dë­ju­sio krau­jo li­pi­dø kie­kio þa­lai. Te­rei­kia 30 mi­nu­èiø fi­zi­nës veik­los kas­dien ar­ba di­dþià­jà da­lá sa­vai­tës die­nø, kad iš­veng­tu­më­te mio­kar­do in­fark­to ar­ba in­sul­to. Gy­dy­to­ja sa­ko, kad pra­dë­ti mankš­tin­tis nie­ka­da ne­vë­lu, tik pa­si­rink­ti pra­ti­mai tu­ri bû­ti pa­gal am­þiø, bû­ti sau­gûs. La­biau­siai tin­ka ae­ro­bi­nës fi­zi­nës veik­los rû­šys, ku­riø me­tu or­ga­niz­mas ener­gi­jai pa­ga­min­ti ak­ty­viai var­to­ja de­guo­ná, tre­ni­ruo­ja­mi plau­èiai ir šir­dis. Tai grei­tas ëji­mas, bë­gi­mas, plau­ki­mas, va­þia­vi­mas dvi­ra­èiu, ae­ro­bi­niai šo­kiai, sli­di­në­ji­mas. „Ta­èiau jei­gu abe­jo­ja­te pa­si­rink­to fi­zi­nio krû­vio dy­dþiu ar fi­zi­niø pra­ti­mø me­tu ar tuoj pat po jø pa­jun­ta­te skaus­mà uþ krû­tin­kau­lio, svaigs­ta gal­va, at­si­ran­da du­su­lys ar šir­dies rit­mo su­tri­ki­mø, pa­gal­bos ver­èiau kreip­ki­tës á me­di­kus“, – sa­ko kar­dio­lo­gë, re­ko­men­duo­da­ma ri­bo­ti lai­kà, pra­lei­dþia­mà prie te­le­vi­zo­riaus, iki dve­jø va­lan­dø per die­nà. Esant ga­li­my­bei, vie­toj au­to­mo­bi­lio rei­kë­tø rink­tis dvi­ra­tá ar­ba no­ri­mà tiks­là pa­siek­ti pës­èio­mis ne­pa­mirš­tant, kad tei­gia­mai vei­kia bet ko­kia ápras­ti­në veik­la – dar­bas so­de, li­pi­mas laip­tais, na­mø ruo­šos dar­bai.

Šiau­liø mies­to gy­ven­to­jai ken­èia nuo triukš­mo. Apie triukš­mo pro­ble­mas mies­te spe­cia­lis­tai, gy­ven­to­jai ir val­di­nin­kai dis­ku­ta­vo Šiau­liø mies­to tri­ša­lë­je ta­ry­bo­je.

Šiau­lie­èius pik­ti­na ir nai­kin­tu­vø ke­lia­mas trukš­mas, ir klu­bo „Pe­ga­sas“ lan­ky­to­jai. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Ren­gia­ma­me triukš­mo pre­ven­ci­jos þe­më­la­py­je ma­ty­ti, koks triukš­mo ly­gis mies­te die­nà ir nak­tá. Vie­na triukš­min­giau­siø gat­viø – Ge­gu­þiø. Ja sun­ku­sis trans­por­tas pra­de­da va­þiuo­ti pa­ry­èiais, kai gy­ven­to­jai dar mie­ga. Ši pro­ble­ma iš­ki­lo po to, kai bu­vo ati­da­ry­tas ma­þa­sis mies­to ap­link­ke­lis.

Sta­tis­tiš­kai daug Šiau­liø mies­to gy­ven­to­jø ken­èia nuo triukš­mo. Šiau­liø mu­ni­ci­pa­li­në ty­ri­mø la­bo­ra­to­ri­ja ren­gia au­to-t­rans­por­to, ge­le­þin­ke­lio, oro uos­to ir pra­mo­ni­nio triukš­mo þe­më­la­pius. Triukš­mas ky­la dël di­dþiø­jø pre­ky­bos cent­rø, pra­mo­nës ámo­niø ke­lia­mo triukš­mo, oro uos­to veik­los, ypaè NA­TO nai­kin­tu­vø skry­dþiø. Ro­ber­tas Kli­mas, Šiau­liø mu­ni­ci­pa­li­nës ty­ri­mø la­bo­ra­to­ri­jos di­rek­to­rius, sa­ko, kad dël triukš­mo tu­ri bû­ti im­ta­si pre­ven­ci­niø prie­mo­niø. Mies­te þa­da­ma nu­ma­ty­ti 11 ty­liø­jø zo­nø.

Nors au­to­mo­bi­liai, trau­ki­niai ir lëk­tu­vai ke­lia di­dþiu­lá triukš­mà, gy­ven­to­jai Šiau­liø mies­to tri­ša­lë­je ta­ry­bo­je la­biau­siai pik­ti­no­si dël nak­ti­nio klu­bo „Pe­ga­sas“ lan­ky­to­jø triukš­mo. Cent­re gy­ve­nan­tys þmo­nës sa­ko, kad nak­ti­mis, kai dir­ba nak­ti­nis klu­bas, neá­ma­no­ma mie­go­ti. Tak­sis­tai, ási­jun­gæ ra­ci­jas, A. Mic­ke­vi­èiaus gat­vë­je lau­kia klu­bo lan­ky­to­jø, ku­rie šlais­to­si iš­gë­ræ daþ­nai vyks­ta muš­ty­nës, ta­èiau, kaip iš­spræs­ti šià pro­ble­mà, ne­nusp­ræs­ta. Triukš­ma­da­rius ga­li­ma baus­ti pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­niø tei­sës pa­þei­di­mø ko­dek­sà, ta­èiau su­dë­tin­ga vi­sus nu­baus­ti. Bû­ti­nas pre­ven­ci­nis dar­bas ir di­des­në nak­ti­nio klu­bo at­sa­ko­my­bë uþ sa­vo lan­ky­to­jus.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Vi­si mëgs­ta­me pa­ke­ver­zo­ti sà­siu­vi­niø pa­raš­të­se, iš nuo­bo­dþiø su­si­rin­ki­mø ir po­së­dþiø iš­si­ne­ša­me keis­tø þenk­lø pri­mar­gin­tus la­pus. Ame­ri­ko­je, Bal­tuo­siuo­se rû­muo­se, su­ren­ka­mos vi­sos se­na­to­riø ke­ver­zo­nës ant la­pu­kø, kad su­ma­nus me­no te­ra­peu­tas išaiš­kin­tø, kaip rea­ga­vo pie­ši­nio au­to­rius, t. y. se­na­to­rius, á iš­girs­tus da­ly­kus. De­ja, ne­ma­þai þmo­niø á me­no te­ra­pi­jà vis dar þiû­ri ga­na skep­tiš­kai.

Pie­šiant iš pa­sà­mo­nës ima kil­ti konflik­tai, vai­kys­tës pri­si­mi­ni­mai, at­sklei­dþia­mi ne­ma­lo­nûs pa­tir­ti  jaus­mai. Sanja GJENERO nuotr.

Emo­ci­nis poil­sis

Anot psi­cho­lo­gës Ire­nos Èes­nu­lai­tie­nës, me­nas jau sa­vai­me yra at­si­pa­lai­da­vi­mo, kû­no ir dva­sios har­mo­ni­jos pa­lai­ky­mo šal­ti­nis, to­dël ypaè svar­bus ne tik no­rint kuo dau­giau pa­ge­rin­ti svei­ka­tà, bet ir kaip re­lak­sa­ci­jà tei­kian­tis pro­ce­sas, at­pa­lai­duo­jan­tis ner­vø sis­te­mà, la­vi­nan­tis mo­to­ri­nius, ko­mu­ni­ka­ci­nius ge­bë­ji­mus. Me­no te­ra­pi­ja lei­dþia þmo­gui at­skleis­ti sa­vy­je neat­pa­þin­tas ga­li­my­bes, ta­len­tus, su­ras­ti nau­jø pro­ble­mø spren­di­mo bû­dø, pa­si­sem­ti stip­ry­bës ir ne­tgi uþau­gin­ti sa­vo emo­ci­nio in­te­lek­to koe­fi­cien­tà.

„Kiek­vie­na me­ni­nës raiš­kos prie­mo­në tu­ri sa­vi­tø gy­do­mø­jø ga­liø, lei­dþian­èiø at­si­skleis­ti, iš­reikš­ti gi­liai pa­slëp­tus no­rus, sva­jo­nes, dve­jo­nes ar net nuo­skau­das. Daþ­nai ma­no­ma, kad uþ­siim­ti me­nu, t. y. pieš­ti, šok­ti ar dai­nuo­ti, rei­kia mo­kë­ti, tu­rë­ti tam ypa­tin­gø ga­bu­mø. Taip në­ra, nes kiek­vie­nas, bû­da­mas vai­kas, pie­šë, lip­dë, þai­dë, va­di­na­si, ga­li sa­vy­je pa­þa­din­ti kû­ry­biš­ku­mà. Ga­lë­da­mi iš­reikš­ti sa­vo kû­ry­bi­nes ga­lias ge­riau jau­èia­mës. Bû­da­mi psi­cho­lo­giš­kai sta­bi­lûs, ga­li­me dþiaug­tis ge­res­ne svei­ka­ta“, – sa­ko psi­cho­lo­gë.

At­vers di­de­les per­spek­ty­vas

Gy­do­mà­ja me­no ga­lia su­si­do­më­ta 1938 me­tais. Ang­lø dai­li­nin­kas And­ri­ja­nas Hil­las, pa­ts sir­gæs tu­ber­ku­lio­ze, ap­si­lan­kæs ser­gan­èiø­jø plau­èiø li­go­mis li­go­ni­në­je, pa­ju­to ten tvy­ro­ju­sá liû­de­sá ir pri­slëg­tà nuo­tai­kà. Jis spon­ta­niš­kai pa­siû­lë li­go­niams pieš­ti. Po ke­liø die­nø dai­li­nin­kas pa­ste­bë­jo, kad pie­ši­mo pro­ce­sas vy­res­nio am­þiaus þmo­nëms su­tei­kia daug dþiaugs­mo, ne­tgi ska­ti­na gi­ji­mà. Šis pa­ste­bë­ji­mas ne­bu­vo pa­mirš­tas. Il­gai­niui dau­ge­lio ša­liø gy­dy­mo ástai­go­se pie­ši­mas, lip­dy­mas, mu­zi­ka, šo­kiai im­ti tai­ky­ti kar­tu su me­di­ka­men­tais. Da­bar pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­ja dau­gy­bë me­no te­ra­pi­jos stu­di­jø, mo­kyk­lø, net uni­ver­si­te­tø, ku­riuo­se ren­gia­mi me­no te­ra­peu­tai. Tu­rë­ti sa­vo me­no te­ra­peu­tà ta­po itin po­pu­lia­ru, nors tai ir ne­ma­þai kai­nuo­ja.

„Jei nors kiek su­si­pa­þás­ta­ma su me­no te­ra­pi­ja, ji pa­më­gia­ma“, – tvir­ti­na psi­cho­lo­gë. De­ja, Lie­tu­vo­je me­nø te­ra­peu­tai dar në­ra ren­gia­mi, o me­nø te­ra­pi­ja, kaip spe­cia­ly­bë, ne­pri­pa­þin­ta, nors jau nuo 1992 m. þings­nis po þings­nio sie­kia­ma šá efek­ty­vø te­ra­pi­jos bû­dà átei­sin­ti.

Ga­li­my­bë pa­þin­ti sa­ve ir pa­sau­lá

„Te­ra­pi­ja“ reiš­kia gy­dy­mà, lei­dþian­tá pro­fe­sio­na­liai pa­dë­ti ki­tiems ir sau, ta­èiau pra­ktiš­kai me­no te­ra­pi­ja ne vi­sa­da yra su­si­ju­si su gy­dy­mu grieþ­tai me­di­ci­ni­ne pra­sme. Tai la­biau har­mo­ni­za­ci­jos prie­mo­në. Me­nø te­ra­pi­jos sean­so me­tu sie­kia­ma me­ni­nës re­lak­sa­ci­jos ar­ba sti­mu­lia­ci­jos. Te­ra­pi­ja uni­ka­li tuo, kad pa­de­da þmo­gui ne vien þo­dþiais iš­reikš­ti ir sà­mo­næ, ir pa­sà­mo­næ, jos es­mæ su­da­ro veik­los, ku­rios me­tu kas nors ku­ria­ma, po­vei­kis. Èia svar­biau­sia – pro­ce­sas ir þmo­gus, o me­nas nau­do­ja­mas kaip ne­þo­di­nës ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­në, kaip bû­das iš­sa­ky­ti su­mi­šu­sius, ne iki ga­lo su­pras­tus jaus­mus, sie­kiant su­teik­ti jiems aiš­ku­mo ir tvar­kos.

Lie­tu­vo­je vis la­biau po­pu­lia­rë­jan­ti dai­lës te­ra­pi­ja yra pa­pil­do­ma šiuo­lai­kiš­ko gy­dy­mo prie­mo­në, ku­ria sie­kia­ma ne išug­dy­ti pro­fe­sio­na­lius dai­li­nin­kus, o iš­lais­vin­ti kiek­vie­na­me þmo­gu­je esan­èià vi­di­niø ga­liø ir svei­ka­tos po­ten­ci­jà. „Tai­kant dai­lës te­ra­pi­jà pa­tei­kia­ma te­ma, ta­èiau ne­kon­tak­tuo­ja­ma, ne­pa­ta­ria­ma, ne­mo­ko­ma, ne­sie­kia­ma to­bu­lo re­zul­ta­to, nes šiuo at­ve­ju svar­bes­nis pa­ts pro­ce­sas, ku­rio me­tu sie­kia­ma at­gau­ti ir pa­lai­ky­ti fi­zi­næ bei dva­si­næ svei­ka­tà, su­teik­ti as­me­niui sa­vi­raiš­kos ir kû­ry­bi­nës ga­lios lais­væ, – pa­sa­ko­ja psi­cho­lo­gë. – Pas­te­bë­jau, kad dau­ge­liu at­ve­jø dai­lës te­ra­pi­jos uþ­sië­mi­mas þmo­nëms su­ke­lia tei­gia­mas emo­ci­jas, pa­de­da nu­ga­lë­ti apa­ti­jà, su­for­muo­ti ak­ty­ves­næ gy­ve­ni­miš­kà po­zi­ci­jà. Uþ­sië­mi­muo­se vyks­ta ne­nus­pë­ja­mas þai­di­mas dai­lës prie­mo­në­mis bei tech­ni­ko­mis. Dar­bai yra la­bai as­me­niš­ki, juo­se at­si­spin­di tai, apie kà net

pa­ts þmo­gus daþ­nai ne­su­si­màs­to, to­dël jie pa­pras­tai ne­vie­ši­na­mi be au­to­riaus su­ti­ki­mo.“

Juo­kin­ga­me pie­ši­ny­je – rim­ta pra­smë

Dai­lës te­ra­pi­jos pra­ty­bø me­tu ne­ri­mas ir iš­gy­ve­ni­mai pa­ver­èia­mi pie­ši­niais. Anot psi­cho­lo­gës, svar­biau­sia ne pie­ši­mo tech­ni­ka ar re­zul­ta­tas, o tai, kas pie­šiant yra iš­gy­ve­na­ma. Me­no te­ra­pi­ja krei­pia­si á mû­sø emo­ci­jas, iš­lais­vi­na jaus­mus. Sa­ko­ma, kad pie­ši­mas – tai pir­mo­ji kal­ba, ku­rià mes iš­mo­ko­me. Uþ­siim­ti dai­lës te­ra­pi­ja ga­li­ma ir na­muo­se, te­rei­kia ási­gy­ti pieš­tu­kø, da­þø, ki­tø kû­ry­bi­nës raiš­kos prie­mo­niø, ta­èiau gru­pi­në­je te­ra­pi­jo­je, pa­si­tel­kus pa­trauk­lias for­mas, þmo­gus grei­èiau su­vo­kia sa­ve, sa­vo pro­ble­mas.

„Dau­gy­bæ me­tø slëp­tas emo­ci­nes pro­ble­mas þmo­gui në­ra pa­pras­ta pa­pa­sa­ko­ti. Pie­ši­mas lei­dþia tai pa­da­ry­ti leng­viau. Pie­šiant iš pa­sà­mo­nës ima kil­ti vi­di­niai konflik­tai, vai­kys­tës pri­si­mi­ni­mai, iš­stu­mia­mi ne­ma­lo­nûs jaus­mai, – ti­ki­na psi­cho­lo­gë. – Jei sun­kiu mo­men­tu pa­ban­dy­tu­më­te paim­ti tep­tu­kà, su­pras­tu­më­te, kad ne­tru­kus tam­pa leng­viau. Dau­ge­liu at­ve­jø uþ­tek­tø tik šiek tiek ki­tu kam­pu pa­ma­ty­ti ir su­pras­ti jau tu­ri­mà in­for­ma­ci­jà, kad at­ras­tu­me nau­jø tiks­lø, su­vok­tu­me lem­tin­gas sa­vo veiks­mø klai­das ar tie­siog áveik­tu­me iš pir­mo þvilgs­nio ne­nu­ga­li­mas kliû­tis. Vie­na svar­biau­siø prie­þas­èiø, ne­lei­dþian­èiø pa­si­nau­do­ti kiek­vie­nam þmo­gui su­teik­ta kû­ry­biš­ku­mo do­va­na, – tai išanks­ti­nës nuo­sta­tos, bai­mës ir sa­vo kû­ry­bi­niø re­sur­sø ne­pa­þi­no­ji­mas.“

Slap­tas ke­lias á sie­los gel­mes

Anot psi­cho­lo­gës, þmo­gus daþ­nai në neá­ta­ria, kiek daug ja­me yra. Lais­vai, ne­re­tai ir spon­ta­niš­kai da­ly­vau­jant dai­lës kû­ry­bos pro­ce­se, ne­tu­rint jo­kiø išanks­ti­niø nuo­sta­tø ir ágim­tø ágû­dþiø, ga­li­ma iš­mok­ti ge­riau pa­þin­ti sa­ve, o ne su­kur­ti ver­tin­gà dar­bà. Be to, šia­me su­sve­ti­më­ji­mo am­þiu­je dai­lës te­ra­pi­ja yra ga­lin­ga þmo­niø suar­të­ji­mo prie­mo­në, kai sun­kiai uþ­mez­ga­mi kon­tak­tai, kai rei­kia bend­rau­ti ypaè sun­kiu bei de­li­ka­èiu klau­si­mu. Iman­tis šios veik­los, ne­rei­kia net mo­kë­ti pieš­ti, nes tai yra pri­gim­ti­nis ge­bë­ji­mas vi­zua­li­niu bû­du iš­reikš­ti sa­ve.

„Dai­lë – pui­ki ko­mu­ni­ka­ci­në prie­mo­në, spon­ta­niš­ka ir sa­va­ran­kiš­ka veik­la, ku­rios me­tu ga­li­te pa­tir­ti iš­kro­và, – ási­ti­ki­nu­si psi­cho­lo­gë. – Dau­gy­bæ me­tø slëp­tas emo­ci­nes pro­ble­mas þmo­gui në­ra pa­pras­ta pa­pa­sa­ko­ti. Pie­ši­mas lei­dþia tai pa­da­ry­ti leng­viau ir jau­èian­tis sau­giai. Me­no te­ra­pi­ja nie­ka­da ne­siû­lo išanks­ti­niø pa­ta­ri­mø, tik lei­dþia mums su­þi­no­ti sa­vo silp­ny­bes ir stip­ry­bes.“

Atë­jus ru­de­niui, dau­ge­liui lû­pà „pa­puo­šia“ pûs­le­lë, ku­pi­na skaid­raus skys­èio. „Ak, tas ne­lem­tas her­pesas“, – su­de­juo­ja­me, steng­da­mie­si ne­si­bu­èiuo­ti – iš­bë­ri­mo vie­tà stip­ro­kai skau­da.

Vi­ru­sas ga­li ra­miai tû­no­ti kû­ne, me­tø me­tus ne­pa­si­ro­dy­da­mas, to­dël prie­kaiš­tau­ti na­miš­kiams, kad jie par­ne­šë li­gà iš kaþ­kur, ne­tu­rë­tu­me. Sop­hia BERG nuo­tr.

Ant lû­pos iš­šo­kæs her­pesas, me­di­kø va­di­na­mas la­bia­li­niu, yra mums ápras­tas, de­ja, ne vi­si þi­no, kad iš­ber­ti ga­li ne tik bur­nos, bet ir nu­ga­ros, kirkš­niø, ly­ti­niø or­ga­nø sri­tá. Iš­vy­dæ iš­bë­ri­mø pa­sta­ro­jo­je vie­to­je dau­ge­lis iš­si­gàs­ta – gal tai in­ty­miø san­ty­kiø me­tu pa­si­gau­tas uþ­kra­tas?

Kal­tas vi­ru­sas

Her­pesà su­ke­lia vi­ru­sas, skaus­min­gai iš­ber­da­mas mû­sø odà ir glei­vi­næ. Ne­re­tai pa­ky­la tem­pe­ra­tû­ra, ap­skri­tai pra­stai jau­èia­ma­si. Kur be­nu­sës­tø her­peso vi­ru­sas, me­di­kø re­ko­men­da­ci­jos jam gy­dy­ti yra pa­na­šios. Šia ne­ma­lo­nia li­ga uþ­si­kre­èia­ma tie­sio­gi­niø kon­tak­tø me­tu – ne­pas­te­bë­jæ pûs­le­lës pa­bu­èia­vo­te se­niai ma­ty­tà gi­mi­nai­tá ir jau tu­ri­te jo „do­va­në­læ“. Uþ­sik­rës­ti her­peso vi­ru­su ga­li­ma pûs­le­lës for­ma­vi­mo­si lai­ko­tar­piu. Oru šis vi­ru­sas ne­plin­ta. Juo pra­ktiš­kai neuþ­si-

k­re­èia­ma per bui­ti­nius reik­me­nis, nors me­di­kai ir pa­ta­ria veng­ti nau­do­tis li­go­nio daik­tais.

Uþ­tat in­ty­miø san­ty­kiø me­tu ar bu­èiuo­jan­tis uþ­si­krës­ti yra tik­rai di­de­lë ti­ki­my­bë. Kar­tais pa­kan­ka pa­lies­ti iš­ber­tà vie­tà ir po to ran­ka per­brauk­ti sau per odà, ir vi­ru­sas, nie­ko ne­lauk­da­mas, ap­si­gy­ve­na nau­jo­je vie­to­je.

Tu­ri­me ko­ne kiek­vie­nas

Me­di­kai tei­gia, kad her­peso vi­ru­su esa­me uþ­si­krë­tæ be­veik vi­si, ta­èiau ne vi­sø mû­sø kû­nà jis su­dar­ko skaus­min­gais ša­šais. Pa­si­ro­do, vi­ru­sas ga­li ra­miai tû­no­ti kû­ne, me­tø me­tus ne­pa­si­ro­dy­da­mas, to­dël prie­kaiš­tau­ti na­miš­kiams, kad jie par­ne­šë li­gà iš kaþ­kur, ne­tu­rë­tu­me. Jø de­rë­tø tik pa­gai­lë­ti, nes jiems li­gos pra­dþio­je ima so­pë­ti gal­và, var­gin­ti tem­pe­ra­tû­ra ir iš­bë­ri­mo su­kel­tas la­bai ne­ma­lo­nus stip­ro­kas skaus­mas, jau ne­kal­bant apie iš­vaiz­dà... Jei­gu her­pesas pa­si­reiš­kia ly­ti­niø or­ga­nø sri­ty­je, pa­pras­tai pa­di­dë­ja limf­maz­giai kirkš­ny­se, o jei ási­ku­ria gim­dos kak­le­ly­je ar makš­ty­je, bû­na gau­siø be­spal­viø iš­sky­rø.

Jei­gu vis dël­to su­si­rgo­me

Teks prie šio gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vo pri­pras­ti, kaip pri­pran­ta­me prie ki­tø sa­vo chro­niš­kø li­gø su­kë­lë­jø, tik ir tai­kan­èiø pro­gos uþ­pul­ti su­si­lpnë­jus or­ga­niz­mui, per­var­gus, po di­de­liø fi­zi­niø krû­viø ir nuo­la­ti­nio neiš­si­mie­go­ji­mo. Ási­tai­sæ sa­vo or­ga­niz­me her­pesà, pa­si­sten­ki­te pro­tin­gai su­re­gu­liuo­ti dar­bo ir poil­sio re­þi­mà, pa­si­rû­pin­ti de­ra­ma mi­ty­ba, ku­rio­je tu­ri ne­stig­ti vi­ta­mi­nø ir mik­roe­le­men­tø, pa­kan­ka­mai ge­rai iš­si­mie­go­ti. Lû­pa nu­šàš­ta daþ­nai pa­èiu ne­pa­lan­kiau­siu me­tu, kai ima­me „štur­muo­ti“ ne­baig­tus pla­nus më­ne­sio pa­bai­go­je, lai­ko­me eg­za­mi­nus ar gy­ve­na­me ko­ká nors ki­tà daug ner­vø kai­nuo­jan­tá gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pá. Pa­si­reiš­kia her­pesas ir per­si­kai­ti­nus sau­lë­je ar­ba stin­gant gry­no oro.

Her­pesas – nu­si­lpu­sio imu­ni­te­to pa­ly­do­vas. Kai tik per­šà­la­me, pa­si­gau­na­me bron­chi­tà, slo­gà ar gri­pà, tuoj pat iš­len­da iš sa­vo slëp­tu­vës ir jis.

Tuo me­tu, kai vi­ru­sas ra­miau­siai tû­no or­ga­niz­me, pa­më­gin­ki­me bent šiek tiek su­stip­rin­ti sa­vo or­ga­niz­mà. Grieb­ki­mës grû­di­ni­mo­si pro­ce­dû­rø, var­to­ki­me imu­ni­te­tà ge­ri­nan­èiø pre­pa­ra­tø. Pa­sis­ten­ki­me ne­si­ner­vin­ti dël smulk­me­nø ir iš­sau­go­ti pa­ki­lià nuo­tai­kà. Na ir, þi­no­ma, mais­te tu­ri ne­stig­ti vi­ta­mi­no C, la­biau­siai stip­ri­nan­èio imu­ni­næ sis­te­mà.

Mo­te­rims pa­vo­jin­ges­nis

Her­pesas tik­rai ga­li pri­da­ry­ti daug bë­dø be­si­lau­kian­èioms mo­te­rims. Jis ypaè pa­vo­jin­gas pir­mai­siais trim nëš­tu­mo më­ne­siais, nes ga­li su­kel­ti per­si­lei­di­mà. Jei nëš­èio­ji uþ­si­kre­èia her­peso vi­ru­su, juo ji ga­li uþ­krës­ti ir sa­vo kû­di­ká, tuo­met ky­la rea­lus pa­vo­jus nu­ken­të­ti jo ner­vø sis­te­mai. Tie­sa, chro­niš­kas her­pesas, nuo ku­rio bû­si­mo­ji ma­ma ken­èia jau se­niai, di­des­nio pa­vo­jaus vai­kui ga­li ir ne­su­kel­ti.

Tie, ku­rie ser­ga, þi­no...

Iš­bë­rus vi­ru­sui, teks gy­dy­tis spe­cia­liais an­ti­vi­ru­si­niais pre­pa­ra­tais, ku­riuos pa­skirs gy­dy­to­jas. Šie me­di­ka­men­tai pa­nai­ki­na vie­ti­nius li­gos simp­to­mus ir nu­ve­ja vi­ru­sus. Skaus­mas pa­laips­niui dings­ta, pûs­le­lës – taip pat. De­ja, her­peso vi­ru­sas or­ga­niz­me iš­lie­ka. An­ti­vi­ru­si­ná te­pa­là bû­ti­na tep­ti ant odos vos pa­ju­tus skaus­mà ir ne­lau­kiant, kol at­si­ras pûs­le­liø. Be­je, iš sa­vo pa­þeis­tos vie­tos her­peso vi­ru­sas pa­si­trau­kia pa­ts jau po tri­jø die­nø, uþ­leis­da­mas gar­bin­gà vie­tà dar­buo­tis mik­ro­bams, ku­rie ir su­ke­lia vi­sus ne­ma­lo­nius reiš­ki­nius, to­dël vë­liau jau ga­li­ma tep­ti þaiz­de­læ an­ti­mik­ro­bi­niu te­pa­lu.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Pro­fi­lak­ti­nio vai­kø svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo me­tu paaiš­kë­jo, kad ant­ras pa­gal daþ­nu­mà svei­ka­tos su­tri­ki­mas mo­kyk­lo­je – ne­tai­syk­lin­ga lai­ky­se­na, su­kë­lu­si ne­ma­þà su­maiš­tá tarp të­vø. „Rei­kë­tø skir­ti lai­ky­se­nos su­tri­ki­mus nuo ge­ro­kai rim­tes­nës stu­bu­ro iš­kry­pi­mo li­gos – sko­lio­zës“, – sa­ko vai­kø chi­rur­gas, trau­ma­to­lo­gas-or­to­pe­das Po­vi­las Venc­kus.

„Þmo­gus – ne sty­ga, va­di­na­si, jis ne­ga­li bû­ti nuo­lat ási­tem­pæs“, – tvir­ti­na or­to­pe­das Povilas Venckus. Wynand DELPORT nuotr.

Su ge­ne­ti­ne „dë­þu­te“ ne­pa­si­gin­èy­si

Nuo neat­me­na­mø lai­kø kû­no gro­þio eta­lo­nas – to­bu­los for­mos, ta­èiau mo­ti­në­lë gam­ta, neat­sik­lau­su­si mû­sø, kiek­vie­nà ap­da­li­jo taip, kaip jai at­ro­dë ge­riau­sia: vie­niems pe­èiø juos­tà nu­lei­do þe­miau, ki­tus pa­puo­šë trum­pu kak­lu, tre­tiems ne­pa­gai­lë­jo at­si­ki­šu­siø men­èiø.

„Kiek­vie­nas esa­me gra­þus, nors ir su­tver­tas sa­vaip, tad tu­ri­me sa­vi­tà lai­ky­se­nà. Jos dë­ka iš to­lo at­pa­þás­ta­me sa­vo gi­mi­nai­èius, drau­gus bei ki­tus ar­ti­mus þmo­nes, – sa­ko gy­dy­to­jas. – Kû­no su­dë­ji­mà, ei­se­nà, sa­vi­tà fi­gû­rà pa­vel­di­me iš sa­vo gi­mi­nës, tad ne vel­tui vos tik gi­mus nau­ja­gi­miui vi­si smal­sau­ja, á kà ma­þy­lis pa­na­šus – á të­tá, ma­mà ar se­ne­lá. Në vie­na ma­ma, net ir la­bai geis­da­ma, neás­tengs pa­keis­ti jai ne­pa­tin­kan­èio duk­ters ar sû­naus kû­no su­dë­ji­mo. Su gam­ta ne­pa­si­ga­li­në­si – jos áteik­ta ge­ne­ti­në „dë­þu­të“, ku­rio­je nu­ma­ty­ta akiø spal­va, ko­jø il­gis, ma­nie­ros ir pan.  Þi­no­ma, mes ga­li­me iš­mok­ti grakš­èiai šok­ti, kai rei­kia – pa­bû­ti ási­tem­pæ lyg sty­ga, bet po ku­rio lai­ko kû­nas gráþ­ta á jam fi­zio­lo­giš­kai priim­ti­nà po­zà.“

Ne­tai­syk­lin­ga lai­ky­se­na – dar ne li­ga

Anot me­di­ko, sa­ky­ti þmo­gui, kad jo lai­ky­se­na yra ne­tai­syk­lin­ga, – to­ly­gu áþeis­ti. „Kû­di­kis á šá pa­sau­lá atei­na tu­rë­da­mas vi­siš­kai tie­sø stu­bu­rà, ku­ris for­mà ágy­ja jam au­gant ir vys­tan­tis, o ga­lu­ti­nai su­si­for­muo­ja bai­gus aug­ti. Kiek­vie­no þmo­gaus stu­bu­ras yra uni­ka­lus, tad ir mû­sø ápras­ti­në po­za yra in­di­vi­dua­li: vie­ni tu­ri­me „rai­te­lio“ for­mà, kai men­tës pri­glu­du­sios, o þmo­gus tar­si su­si­me­tæs á kup­rà; ki­tø nu­ga­ros plokš­èios, men­tës iš­si­ki­šu­sios, va­di­na­si, þmo­gus su­tver­tas „ka­va­lie­riaus“ for­mai. Si­met­riš­ko þmo­gaus ne­ra­si­me, vi­si mes esa­me asi­met­riš­ki, nes tu­ri­me du skir­tin­gus sme­ge­nø pus­ru­tu­lius – de­ši­ná­já ir kai­rá­já.“

Stu­bu­ro iš­kry­pi­mø ga­li at­si­ras­ti bet ka­da, ta­èiau, anot gy­dy­to­jo, jo pa­kry­pi­mas juos­mens sri­ty­je á šo­nà dar në­ra sko­lio­zë. „Di­de­liø,  t. y. dau­giau nei 35 laips­niø, iš­kry­pi­mø pa­si­tai­ko re­tai“, – sa­ko gy­dy­to­jas. Itin spar­èiai stu­bu­ras au­ga vai­kys­të­je ir paaug­lys­të­je – mer­gai­tëms tai at­si­tin­ka apie 4-6 ir 12-14 me­tus, ber­niu­kams – apie 6-8 ir 14-16 me­tus. Šiais lai­ko­tar­piais rei­kia la­bai ati­dþiai ste­bë­ti vai­kà, nes jei iki tol stu­bu­ras kry­po 1-2 laips­nius per me­tus, tai ant­ro­jo stu­bu­ro au­gi­mo me­tu jis ga­li iš­kryp­ti net 10-15 laips­niø. „Va­sa­rà jo­kiø bë­dø ne­tu­rë­jæs paaug­lys ru­de­ná ga­li bû­ti iš­kry­pu­siu stu­bu­ru“, – sa­ko or­to­pe­das ir per­spë­ja, kad net ir tuo­met ne vi­siems ski­ria­mas kor­se­tas, ku­rá dë­vë­ti bû­ti­na iš­ti­sà pa­rà.

Daug neaiš­kiø veiks­niø

„Sko­lio­zës ne­su­ke­lia blo­ga lai­ky­se­na“, – tvir­ti­na gy­dy­to­jas. Jei­gu mums ne­pa­tin­ka vai­ko su­dë­ji­mas, dar ne­reiš­kia, kad bû­ti­na gy­dy­ti, nes tai në­ra li­ga. Sko­lio­zës prie­þas­tis daþ­niau­sia bû­na neaiš­ki. Kar­tais šios li­gos iš­si­vys­ty­mà nu­le­mia kai ku­rios ner­vø, rau­me­nø sis­te­mos li­gos. Jai vys­ty­tis svar­bûs ir ge­ne­ti­niai fak­to­riai – jei šei­mo­je kas nors ser­ga stu­bu­ro iš­kry­pi­mu, ti­ki­my­bë pa­vel­dë­ti po­lin­ká sirg­ti šia li­ga ki­tam šei­mos na­riui yra apie 20 pro­c.

Pa­sak gy­dy­to­jo, kiek­vie­nam de­ši­në ko­ja yra il­ges­në, ta­èiau vai­kams au­gant ver­të­tø nuo­lat at­kreip­ti dë­me­sá á jø ko­jø il­gá, ka­dan­gi sko­lio­zæ ga­li lem­ti ne­vie­no­das jø il­gis. „Ypaè svar­bu iš­si­rink­ti pa­to­già ava­ly­næ, ne­pa­tin­gint pa­si­ma­tuo­ti abu ba­tus, ne­pai­sant to, kad par­duo­tu­viø len­ty­no­se su­krau­ti tik de­ši­nës ko­jos ba­tai, nes, anot pre­ky­bi­nin­kø, jei­gu ba­tas tin­ka de­ši­nei ko­jai, tai tiks ir kai­rei“, – sa­ko or­to­pe­das.

Prie­var­tau­ti stu­bu­rà pa­vo­jin­ga

Da­bar itin daug dë­me­sio ski­ria­ma lai­ky­se­nai së­dint prie sta­lo. „Þmo­gus – ne sty­ga, va­di­na­si, jis ne­ga­li bû­ti nuo­lat ási­tem­pæs, – tvir­ti­na or­to­pe­das. – Tik­riau­siai pa­ste­bë­jo­te, kad il­giau pa­së­dë­jæ pa­kei­èia­me pa­dë­tá, nes skir­tin­go­se po­zo­se dir­ba skir­tin­gi rau­me­nys, o mes, nuo­lat keis­da­mi pa­dë­tá, iš­ven­gia­me nu­ga­ros skaus­mø. Jei­gu prie­šin­si­mës gam­tai ir ver­si­me vai­kà nuo­lat së­dë­ti iš­si­tie­su­sá, tar­si uþ nu­ga­ros lai­ky­tu­me len­tà, tai per prie­var­tà kei­si­me stu­bu­ro ap­kro­và. Net ir pa­ts pa­klus­niau­sias vai­kas neás­tengs klau­sy­ti jû­sø nu­ro­dy­mø ir po kiek lai­ko ne­ju­èio­mis gráš á anks­tes­næ, pri­gim­ti­næ pa­dë­tá. Juk net ka­rei­viui po ko­man­dos „ra­miai“ duo­da­ma ko­man­da „lais­vai“, kad kiek­vie­nas su­gráþ­tø á to­kià po­zà, ku­riai yra su­tver­tas. Svar­biau­sia – tin­ka­ma dar­bo vie­ta, ku­rio­je vai­kas tu­ri së­dë­ti pa­to­giai, kad ne­pa­varg­tø, to­dël bû­ti­na su­de­rin­ti kë­dës ir sta­lo aukš­tá, kad vai­kui ne­rei­kë­tø nei kûp­rin­tis, nei pa­si­temp­ti.“

Ge­riau­sias vais­tas – spor­tas

Išk­ry­pæs stu­bu­ras ga­li ne tik de­for­muo­ti kû­nà, bet ir su­kel­ti pil­vo ert­më­je esan­èiø or­ga­nø pa­ki­ti­mø, to­dël ken­èia kvë­pa­vi­mo ir ner­vø sis­te­mos, su­trin­ka šir­dies dar­bas, blo­gë­ja skran­dþio ir þar­ny­no veik­la. De­ja, anot gy­dy­to­jo, stu­bu­rui pra­dë­jus kryp­ti, pa­dë­ti nie­kuo neá­ma­no­ma. „Þmo­nës ne­re­tai pa­si­duo­da rek­la­mos áta­kai ir lei­dþia eks­pe­ri­men­tuo­ti su sa­vo vai­kais ma­nua­li­niams te­ra­peu­tams, ta­èiau tai tik dar la­biau ska­ti­na kryp­ti á šo­nà jau ir taip kryps­tan­tá stu­bu­rà“, – per­spë­ja me­di­kas ir pri­me­na, kad ne kà ma­þiau pa­vo­jin­gas ir „ka­bë­ji­mas“ ant sker­si­nio ma­nant, jog tai pa­dës iš­tie­sin­ti krei­và stu­bu­rà. Kai ku­rie të­vai grie­bia­si „vo­riu­ko“ ar spe­cia­liø dir­þø nu­ga­rai tie­sin­ti. Gy­dy­to­jo ma­ny­mu, tai taip pat nie­ko ver­ta prie­mo­në.

Jei no­ri­me, kad mû­sø vai­kai bû­tø svei­ki ir jud­rûs, tu­ri­me pa­si­rû­pin­ti jø fi­zi­niu ak­ty­vu­mu. „Nors plau­ki­mas bei mankš­ta ne­pa­jë­gia su­stab­dy­ti kryps­tan­èio stu­bu­ro, jie vis dël­to tu­rë­tø tap­ti nuo­la­ti­niu vai­kø gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vu. Vai­kams, tu­rin­tiems stu­bu­ro iš­kry­pi­mø, fi­zi­nis krû­vis ne­tu­ri bû­ti ri­bo­ja­mas, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai iš­kry­pi­mas yra la­bai di­de­lis (40-50 laips­niø) ir gra­so ope­ra­ci­ja, – sa­ko me­di­kas. – Fi­zi­nis krû­vis pa­de­da pa­si­ruoš­ti gy­ve­ni­mui ir, þi­no­ma, yra ne­prie­kaiš­tin­gos svei­ka­tos pa­grin­das.“

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Pa­sau­ly­je di­dë­ja vai­kø ser­ga­mu­mas dia­be­tu. Á vie­nà pir­mø­jø li­gos po­þy­miø – nuo­la­ti­ná troš­ku­lá – daþ­nai ne­krei­pia­me dë­me­sio. „Ši li­ga rei­ka­lau­ja vi­suo­me­nës pa­ra­mos“, – sa­ko vai­kø en­dok­ri­no­lo­gë gy­dy­to­ja Vi­da Mi­lë Liu­gai­të.

Vai­kø en­dok­ri­no­lo­gë gy­dy­to­ja Vi­da Mi­lë Liu­gai­të ir slaugytoja-dietologë Vaida Karboèienë. Autorës nuotr.

Jau­në­jan­ti li­ga

Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gë sa­ko, kad cuk­ra­li­gë pra­si­de­da ávai­riai, ta­èiau be­ne daþ­niau­sias šios li­gos simp­to­mas – nuo­lat stip­rë­jan­tis troš­ku­lys. „Par­duo­tu­vë­je nu­gir­dau dvie­jø mo­te­riš­kiø po­kal­bá. Vie­na jø guo­dë­si, kad bai­gia iš­ger­ti vi­sas kom­po­tø at­sar­gas, ruoš­tas þie­mai, ta­èiau nie­kaip ne­nu­mal­ši­nan­ti troš­ku­lio, o me­di­kai vis ne­ga­li nu­sta­ty­ti li­gos. Neiš­ken­èiau ne­pa­ta­ru­si iš­si­tir­ti gliu­ko­zës kie­kio krau­jy­je, ku­ris, ti­kiuo­si, siû­lo ga­lo ne­ran­dan­tiems me­di­kams pa­dë­jo iš­siaiš­kin­ti ne­nu­mal­do­mo troš­ku­lio prie­þas­tá, – pa­sa­ko­ja me­di­kë. – Troš­ku­lys neap­len­kia ir vai­kø, ku­rie ga­li ger­ti ne­sus­to­da­mi, nors në­ra nei su­ši­læ, nei sû­riai pa­val­gæ.“

Ne­pa­so­ti­na­mas troš­ku­lys ver­èia daþ­nai šla­pin­tis, nes or­ga­niz­mas su šla­pi­mu sten­gia­si pa­ša­lin­ti pa­di­dë­ju­sá gliu­ko­zës kie­ká iš krau­jo. Nors ir lai­ko­ma­si šva­ros, ima var­gin­ti odos nie­þë­ji­mas, tad ka­san­tis at­si­ran­da pû­li­nu­kø. Pa­ra­dok­sa­lus dia­be­to po­þy­mis – svo­rio kri­ti­mas, nors at­ro­do, kad daug ge­riant bei val­gant svo­ris tu­rë­tø di­dë­ti. Kau­pian­tis gliu­ko­zei krau­jy­je, su­trin­ka bal­ty­mø ir rie­ba­lø apy­kai­ta, or­ga­niz­me kau­pia­si tar­pi­nës kenks­min­gos apy­kai­tos me­dþia­gos, vai­kas pa­si­da­ro apa­tiš­kas, mie­guis­tas, iš bur­nos sklin­da ace­to­no kva­pas, já py­ki­na, ga­li vem­ti, var­gi­na pil­vo skaus­mai. „Ne­ma­þai vai­kø at­vyks­ta su ûmaus pil­vo diag­no­ze. Net­ru­kus paaiš­kë­ja, kad tik­ro­ji li­gos prie­þas­tis – cuk­ri­nis dia­be­tas. De­ja, ser­ga­mu­mas šia klas­tin­ga li­ga nuo­lat di­dë­ja, o pa­cien­tø am­þius jau­në­ja. Cuk­ri­nis dia­be­tas ne­pa­gai­li net kû­di­kiø“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Bi­jo­me to, ko ne­þi­no­me

Cuk­ri­niu dia­be­tu su­ser­ga­ma, kai or­ga­niz­mui pri­trûks­ta ka­sos hor­mo­no in­su­li­no, pa­de­dan­èio gliu­ko­zei pa­tek­ti á làs­te­les, kad jas ap­rû­pin­tø ener­gi­ja. Kai trûks­ta in­su­li­no, gliu­ko­zë ne­pa­ten­ka á làs­te­les, o kau­pia­si krau­jy­je. Krau­jas tam­pa „sal­dus“, o làs­te­lës ba­dau­ja. Vai­kai pa­pras­tai ser­ga I ti­po dia­be­tu, kai ka­sa tie­siog ne­ga­mi­na ar ga­mi­na per ma­þai in­su­li­no. Anot gy­dy­to­jos, dau­gu­ma dia­be­tu ser­gan­èiø vai­kø tu­ri pa­vel­di­mà po­lin­ká sirg­ti šia li­ga, ta­èiau dia­be­tui iš­si­vys­ty­ti ne­ma­þai áta­kos tu­ri ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bû­das – ma­þas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, ypaè be­sai­kis sal­du­my­nø val­gy­mas. Gy­dy­to­ja pa­ta­ria nuo­lat stip­rin­ti vai­kø imu­ni­te­tà, nes daþ­nos per­ša­li­mo li­gos ga­li su­kel­ti ka­sos pa­to­lo­gi­jà ir ši ne­be­pa­jëgs ga­min­ti in­su­li­no.

Li­ga neiš­gy­do­ma, ta­èiau gy­dy­to­ja sa­ko, kad ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu yra kuo dþiaug­tis – gy­ve­na­me laik­me­èiu, kai ga­li­me re­gu­liuo­ti cuk­raus kie­ká krau­jy­je. „Ne­rei­kia jaus­tis neá­ga­liu, jei­gu ne­ga­li­te su­val­gy­ti gei­dþia­mo ska­nës­to. Të­ve­liams bei jø vai­kams nuo­lat kar­to­ju, kad cuk­ri­nis dia­be­tas tu­ri tap­ti jø gy­ve­ni­mo bû­du. Tik iš­mo­kæ val­dy­ti li­gà, jie ga­lës gy­ven­ti kaip vi­si“, – ti­ki­na gy­dy­to­ja.

Kad mi­ty­bos tai­syk­lës to­kios pat kaip ir svei­kiems vai­kams, pri­ta­ria ir slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gë Vai­da Kar­bo­èie­në. „Kad vai­kas nor­ma­liai aug­tø ir vys­ty­tø­si, rei­kia pa­kan­ka­mai ener­gi­jos, t. y. ka­lo­ri­jø, bal­ty­mø, vi­ta­mi­nø ir mi­ne­ra­lø. Tai gau­na­ma iš ang­lia­van­de­niø, bal­ty­mø, rie­ba­lø tu­rin­èiø pro­duk­tø, pie­no, vai­siø bei dar­þo­viø. Mais­to ka­lo­rin­gu­mas tu­ri ati­tik­ti vai­ko ener­gi­jos po­rei­ká, kad jis ga­lë­tø nor­ma­liai aug­ti“, – sa­ko slau­gy­to­ja.

Li­ga pa­vei­kia vi­sà šei­mà

Slau­gy­to­ja sa­ko pa­ste­bë­ju­si, kad kiek­vie­nai šei­mai þi­nia apie vai­ko li­gà yra di­de­lis stre­sas, ke­lian­tis daug ne­ri­mo ne tik dël vai­ko atei­ties, bet ir dël jo gy­vy­bës. „Tai, kas jau­èia­ma, yra nor­ma­lu, ta­èiau rea­lus si­tua­ci­jos su­pra­ti­mas yra la­bai svar­bus to­les­nei dia­be­to kont­ro­lei ir šei­mos gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, ka­dan­gi li­ga pa­vei­kia vi­sus šei­mos na­rius, – uþ­tik­ri­na slau­gy­to­ja. – Pa­si­kei­tæs li­go­nio gy­ve­ni­mo re­þi­mas bei die­ta kei­èia ápras­tà šei­mos gy­ve­ni­mo rit­mà, ka­dan­gi dia­be­to kont­ro­lei rei­kia ne­ma­þai fi­zi­niø ir psi­chi­niø pa­stan­gø. Sëk­mæ le­mia mo­kë­ji­mas ko­vo­ti su sun­ku­mais, vie­nas ki­tà pa­lai­kan­tys šei­mos tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, tin­ka­mas vai­ko auk­lë­ji­mas.“

„Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, rei­kia bû­ti mo­ky­tam, ant­raip li­go­ni­në taps nuo­la­ti­niais na­mais, – šmaikš­tau­ja en­dok­ri­no­lo­gë. – Sal­du­my­nus ge­riau pa­keis­ti vai­siais, ta­èiau kai vai­kas uþ­si­ma­no ga­ba­lë­lio py­ra­gai­èio ar po­rci­jos le­dø, ga­li sau leis­ti pa­sma­li­þiau­ti, te­rei­kia ne­pa­mirš­ti su­si­leis­ti pa­pil­do­mà kie­ká in­su­li­no. Þi­no­ma, nuo­la­tos pikt­nau­dþiau­ti sal­du­my­nais ne­va­lia.“

Ne­lai­më – komp­li­ka­ci­jos

„Itin svar­bu su­pras­ti, kad tik tin­ka­mai kont­ro­liuo­da­mi gliu­ko­zës kie­ká krau­jy­je ap­sau­go­si­te or­ga­niz­mà nuo ne­gráþ­ta­mø dia­be­to pa­da­ri­niø“, – sa­ko gy­dy­to­ja, pri­si­min­da­ma skau­dþià dar­bo pa­tir­tá – jos gy­do­ma pa­cien­të be šei­mos pa­gal­bos taip ir neás­ten­gë pa­ko­re­guo­ti sa­vo ápro­èiø ir lai­ky­tis jø vi­sà gy­ve­ni­mà, tad nie­kie­no ne­truk­do­ma li­ga ne tik ne­gráþ­ta­mai pa­þei­dë jai akis bei inks­tus, bet ir atë­më gy­vy­bæ.

Dia­be­to pra­dþia­moks­lá ma­þie­ji pa­cien­tai ir jø të­vai ágy­ja Kau­no kli­ni­ko­se, ta­èiau, anot slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gës, re­tas ku­ris suau­gu­sy­sis psi­cho­lo­gi­nio stre­so me­tu ge­ba ási­klau­sy­ti á spe­cia­lis­tø pa­ta­ri­mus, kà be­kal­bë­ti apie vai­kus, to­dël sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo ágû­dþiø ug­dy­mo mo­ky­mas ma­þie­siems pa­cien­tams ir jø të­vams tæ­sia­mas Šiau­liø li­go­ni­nës Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Dia­be­to mo­kyk­lë­lë­je. „Nuo pat pir­mø­jø mo­ky­mo die­nø vai­kas tu­ri da­ly­vau­ti mo­ky­mo pro­ce­se, kad kuo ge­riau pa­þin­tø sa­vo dia­be­tà, – sa­ko dia­be­to­lo­gë. – Dvi­me­tis ma­þy­lis pa­pra­šy­tas ga­li at­neš­ti apa­ra­të­lá gliu­ko­zës kie­kiui ma­tuo­ti, ke­tur­me­tis jau mo­ka pa­ts ási­dur­ti pirš­tà, daþ­nas še­šia­me­tis sa­va­ran­kiš­kai pa­si­ma­tuo­ja gliu­ko­zës kie­ká krau­jy­je.“

Ti­ki­ma­si su­lauk­ti dirb­ti­nës ka­sos

Anot gy­dy­to­jos en­dok­ri­no­lo­gës, šiuo­lai­ki­nës prie­mo­nës në iš to­lo ne­pri­lygs­ta prieš 35 me­tus nau­do­tiems švirkš­tams, ku­riuos nuo­lat rei­kë­da­vo vi­rin­ti, o sto­rø ada­tø dû­riai il­gai pa­lik­da­vo sa­vo pëd­sa­kus. Da­bar­ti­niai spe­cia­lûs in­su­li­no in­jek­to­riai, va­di­na­mie­ji „pe­nai“, mi­nia­tiû­ri­nës plau­ko sto­ru­mo ada­të­lës dë­ka rei­kia­mà in­su­li­no do­zæ „ášau­na“ stai­giai ir ne­skau­dþiai. „Šiuo­lai­kiš­kas „pe­no“ di­zai­nas ne­trik­do ap­lin­ki­niø, tad in­su­li­no ga­li­ma su­si­švirkš­ti bet kur – mo­kyk­lo­je, ke­lio­në­je, šven­të­je“, – sa­ko gy­dy­to­ja dþiaug­da­ma­si, kad cuk­ri­nio dia­be­to ei­gos se­ki­mas ir gy­dy­mas to­ly­gus šios li­gos gy­dy­mui ki­to­se iš­si­vys­èiu­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se, bran­gius vais­tus kom­pen­suo­ja Vals­ty­bi­në li­go­niø ka­sa. Ma­þas in­su­li­no po­mpas, ku­rio­mis á poo­dá ne­pert­rau­kia­mai la­ši­na­mas in­su­li­nas, tu­ri net 70 pro­c. cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­èiø Šiau­liø ap­skri­ties vai­kø. Vi­sos rei­kia­mos prie­mo­nës ne­sun­kiai tel­pa ma­þo­jo pa­cien­to ki­še­në­je.

Gy­dant in­su­li­nu, sten­gia­ma­si kiek ga­li­ma la­biau imi­tuo­ti svei­kos ka­sos dar­bà. Vie­na in­su­li­no in­jek­ci­ja to pa­da­ry­ti neá­ma­no­ma, tad su­si­švirkš­ti in­su­li­no „iš šo­no“ die­nà pri­rei­kia 3 kar­tus, nak­tá pa­kan­ka vie­nos in­jek­ci­jos. Ko­dël in­su­li­nas švirkš­èia­mas á pil­và? „Jis yra ar­èiau­siai ke­pe­nø, va­di­na­si, á jo poo­dá su­leis­tas in­su­li­nas ge­riau­siai re­zor­buo­ja­mas“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Moks­li­nin­kai ne­nus­to­ja ty­ri­në­jæ, ko­dël dia­be­tu pra­de­da­ sirg­ti vis jau­nes­nio am­þiaus þmo­nës, ir ku­ria mo­der­nius gy­dy­mo me­to­dus bei prie­tai­sus, lei­dþian­èius vai­kams gy­ven­ti vi­sa­ver­tá gy­ve­ni­mà. „Ti­kiuo­si su­lauk­ti die­nos, kai li­go­niu­kams bus per­so­di­na­ma dirb­ti­në ka­sa, ku­ri pa­ti þi­nos, kiek in­su­li­no rei­kia“, – vi­lia­si slau­gy­to­ja.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Se­niau skie­pai nuo pa­siut­li­gës bu­vo itin skaus­min­gi – in­jek­ci­jas á pil­và at­lik­da­vo di­de­le ada­ta. Da­bar skie­pi­ja­ma á ran­kà – daþ­niau­siai du­ria­ma á del­ti­ná rau­me­ná. De­ja, ne­pai­sy­da­mi mo­der­niø me­di­ci­nos prie­mo­niø, ne­ma­þai as­me­nø, neá­ver­tin­da­mi li­gos pa­vo­jin­gu­mo, at­si­sa­ko skie­py­tis ar­ba sa­va­va­liš­kai nu­trau­kia skie­pø kur­sà.

Pa­siu­tu­sios la­pës ir usû­ri­niai šu­nys atei­na prie so­dy­bø, ap­kan­dþio­ja be­si­ga­nan­èius gy­vu­lius, pa­lai­dus šu­nis. Philip MACKENZIE nuotr.

In­fek­ci­jos šal­ti­nis – gam­to­je

Pa­siut­li­gë yra vie­na se­niau­siø ir pa­vo­jin­giau­siø in­fek­ci­niø li­gø. Jei uþ­si­krë­tæs þmo­gus lai­ku ne­pra­de­da­mas skie­py­ti, mirš­ta­mu­mas nuo šios mir­ti­nos li­gos sie­kia 100 pro­c. „Lie­tu­vo­je per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tø nuo pa­siut­li­gës mi­rë trys þmo­nës. Vi­si jie á me­di­kus ne­si­krei­pë, to­dël nuo pa­siut­li­gës ne­bu­vo pa­skie­py­ti, – sa­ko Šiauliø visuomenës sveikatos centro Uþk­re­èia­mø­jø li­gø pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lës sky­riaus ve­dë­ja Edi­ta Sa­mu­ly­të. – Per šiø me­tø sau­sio-rugp­jû­èio më­ne­sius me­di­ci­ni­nës pa­gal­bos krei­pë­si 478 Šiau­liø ap­skri­ties gy­ven­to­jai (325 suau­gu­sie­ji ir 153 vai­kai), ap­kan­dþio­ti ar tu­rë­jæ ki­to­kiø kon­tak­tø su ávai­riais na­mi­niais ar lau­ki­niais gy­vû­nais. Dau­giau­sia at­ve­jø uþ­re­gist­ruo­ja­ma šil­tuo­ju me­tø lai­ko­tar­piu – ge­gu­þës-rugp­jû­èio mën. 169 nu­ken­të­ju­siems as­me­nims bu­vo skir­ta imu­nop­ro­fi­lak­ti­ka prieš pa­siut­li­gæ. Di­dþio­ji da­lis þmo­niø nu­ken­të­jo nuo þi­no­mø gy­vû­nø, kuo­met kal­ti gy­vû­nø ne­pri­þiû­rin­tys gy­ven­to­jai, ar­ba pa­tys nu­ken­të­ju­sie­ji iš­pro­vo­ka­vo ag­re­sy­vø gy­vû­no el­ge­sá, ban­dy­da­mi já pa­glos­ty­ti ar­ba er­zin­da­mi ir pan. Dau­giau­sia gy­ven­to­jø á me­di­kus krei­pë­si ap­kan­dþio­jus, ap­sei­lë­jus ar ap­dras­kius šu­nims. Ne­ma­þai as­me­nø nu­ken­të­jo ir dël ka­èiø ákan­di­mø. Uþ­re­gist­ruo­ta at­ve­jø, kai ap­kan­dþio­jo ir lau­ki­niai gy­vû­nai – þiur­kë, kiau­në, la­pë, usû­ri­nis šuo.“

Kad uþ­si­krës­tu­më­te pa­siut­li­ge, ne­bû­ti­nai tu­ri­te bû­ti su­kan­dþio­ti, pa­kan­ka, kad pa­siut­li­ge ser­gan­tis na­mi­nis ar lau­ki­nis gy­vû­nas ap­sei­lë­tø ar ádrëks­tø. Vi­ru­sas á þmo­gaus or­ga­niz­mà ga­li pa­tek­ti ir per odo­je esan­èius átrû­ki­mus, nu­broz­di­ni­mus, jun­gi­nes bei glei­vi­nes. Pa­vo­jin­ges­ni ákan­di­mai á nuo­gà kû­nà nei per dra­bu­þius.

Gy­vû­nas ap­si­kre­èia per þaiz­das, kai jam ákan­da pa­siut­li­ge in­fe­kuo­tas gy­vû­nas. Dau­gu­ma pa­siut­li­ge ser­gan­èiø þvë­riø bû­na ag­re­sy­vûs. Pa­siu­tu­sios la­pës ir usû­ri­niai šu­nys atei­na prie so­dy­bø, ap­kan­dþio­ja be­si­ga­nan­èius gy­vu­lius, pa­lai­dus šu­nis. Kai ku­rios la­pës álen­da á ûki­nius pa­sta­tus ir uþ­puo­la atë­ju­sá šei­mi­nin­kà. La­pës ga­li la­bai ar­ti pri­si­leis­ti þmo­gø, pa­siu­tæ brie­dþiai ga­li pa­sto­ti ke­lià ne tik pës­tie­siems, bet ir va­þiuo­jan­tiems au­to­mo­bi­liu.

Pa­siut­li­ge su­si­rgæ šu­nys li­gos pra­dþio­je bû­na liûd­ni, sle­pia­si, ne­rea­guo­ja šau­kia­mi šei­mi­nin­ko. Jie grau­þia ar net pra­ry­ja neáp­ras­tus daik­tus, uþ­kims­ta, gau­siai te­ka sei­lës. Vë­liau tam­pa vis ne­ra­mes­ni, pra­de­da šël­ti, sten­gia­si nu­trûk­ti nuo gran­di­nës, jà grau­þia, puo­la þmo­nes. Il­gai­niui iš­si­vys­to þvai­ra­ku­mas: vie­nos akies vyz­dys su­siau­rë­ja, ki­tos – iš­si­ple­èia. Ši sta­di­ja trun­ka 3-4 die­nas. Po to šu­nys pra­de­da lie­së­ti, vi­sai pra­ran­da bal­sà, þvilgs­nis bû­na be­reikš­mis, pa­ra­ly­þiuo­ja­ma uþ­pa­ka­li­në kû­no da­lis. Su­pa­ra­ly­þia­vus krû­ti­nës rau­me­nis, gy­vû­nai per 10 die­nø nuo li­gos pra­dþios nu­gaiš­ta uþ­du­sæ. Ser­gant ra­mià­ja pa­siut­li­gës for­ma, su­dir­gi­ni­mo sta­di­jos ne­bû­na, šu­nys nu­gaiš­ta per 2-4 die­nas. Kar­tais jiems, kaip ir la­pëms, ryš­kûs pa­siut­li­gës simp­to­mai ne­pa­si­reiš­kia, tad jie per­ser­ga leng­vai ir pa­sveiks­ta.

Ka­èiø pa­siut­li­gës simp­to­mai pa­na­šûs á šu­nø, ta­èiau jos bû­na la­bai ag­re­sy­vios, ban­do þmo­gui uþ­šok­ti ant vei­do ar­ba pul­ti iš pa­sa­lø. Jos kniau­kia ar­ba gar­ga­liuo­ja, sun­kiai ry­ja, gau­siai te­ka sei­lës, pa­ra­ly­þiuo­ja­mas kû­nas, li­ga tæ­sia­si iki 6 die­nø.

Truk­më pri­klau­so nuo uþ­kra­to vie­tos

Li­gos ei­ga pri­klau­so nuo þaiz­dos gy­lio ir jos at­stu­mo nuo gal­vos. Kuo þaiz­da ar­èiau gal­vos, tuo trum­pes­nis li­gos in­ku­ba­ci­nis pe­rio­das bei di­des­nis pa­vo­jus su­si­rgti pa­siut­li­ge. Pa­vo­jin­giau­sios uþ­kra­to vie­tos – gal­va, kak­las, plaš­ta­kos, ypaè pirš­tø ga­lai. In­ku­ba­ci­nis pe­rio­das yra ga­na ávai­rus, daþ­niau­siai trun­ka 12-90 die­nø, nors kar­tais li­gos po­þy­miai ga­li pa­si­reikš­ti net po ke­lio­li­kos më­ne­siø. Pir­ma­jai li­gos sta­di­jai bû­din­ga dep­re­si­ja, blo­ga bend­ra sa­vi­jau­ta, pa­raus­ta ir skau­da ákan­di­mo vie­tà, pa­ky­la tem­pe­ra­tû­ra, li­go­nis pa­si­da­ro irz­lus, ne­mie­ga, bû­na apim­tas bai­mës. Ant­ro­sios – su­si­jau­di­ni­mo – sta­di­jos me­tu pa­di­dë­ja bai­më van­de­niui, jaut­ru­mas šal­tiems pri­si­lie­ti­mams ir šal­to oro sro­vei, daug stip­riau rea­guo­ja­ma net á silp­nà oro skers­vë­já. Iš­si­vys­to gerk­lës ir ryk­lës spaz­mai, iš­si­ple­èia akiø vyz­dþiai, pa­ky­la kû­no tem­pe­ra­tû­ra, kan­ki­na ma­þiau­si dir­gik­liai ir ne­mi­ga. Sut­rin­ka ri­ji­mas, pra­si­de­da ha­liu­ci­na­ci­jos, klie­de­siai, aud­rin­gi prie­puo­liai. Vë­liau ser­gan­èia­jam stai­ga at­si­ran­da daug jë­gø, jis tam­pa ag­re­sy­vus. Pas­ku­ti­në li­gos sta­di­ja trun­ka 12-20 va­lan­dø. Pa­ra­ly­þiuo­ja­mos ga­lû­nës, lie­þu­vis, vei­do rau­me­nys ir ki­tø or­ga­nø au­di­niai. Þmo­gus mirš­ta.

Në­ra þi­no­ma në vie­no at­ve­jo, kad þmo­gus, ser­gan­tis pa­tvir­tin­ta pa­siut­li­ge, bû­tø pa­svei­kæs. Yra tik ke­li ap­ra­šy­mai apie pa­svei­ku­sius li­go­nius, ku­riems bu­vo áta­ria­ma pa­siut­li­gë, ta­èiau vi­sais šiais at­ve­jais pa­siut­li­gës diag­no­zë bu­vo tik áta­ria­ma, bet ne­pat­vir­tin­ta.

Vie­nin­te­lis pro­fi­lak­ti­kos bû­das

Spe­cia­lis­të per­spë­ja, kad jei ákan­do, ap­dras­kë ar ap­sei­lë­jo koks nors átar­ti­nas gy­vû­nas, pir­miau­sia ákan­di­mo vie­tà rei­kia nu­plau­ti šva­riu van­de­niu ir stip­riu mui­lo tir­pa­lu bei de­zin­fe­kuo­ti þaiz­dos kraš­tus jo­du ar spi­ri­tu. Šios prie­mo­nës neap­sau­go nuo uþ­si­krë­ti­mo, ta­èiau pail­gi­na in­ku­ba­ci­nio pe­rio­do truk­mæ ir pa­di­di­na sëk­min­gos imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos ti­ki­my­bæ. Jei ákan­do þi­no­mas gy­vû­nas, pa­vyz­dþiui, kai­my­no šuo, pa­si­tei­rau­ki­te jo šei­mi­nin­ko, ar au­gin­ti­nis bu­vo pa­skie­py­tas nuo pa­siut­li­gës. Ákan­dus ne­þi­no­mam gy­vû­nui, bû­ti­na ne­del­siant kreip­tis á gy­dy­to­jà, ku­ris pa­skirs skie­pi­ji­mo prieš pa­siut­li­gæ kur­sà.

Kai šu­nys, ka­tës, lau­ki­niai þvë­rys ap­kan­dþio­ja gy­vu­lius, bû­ti­na sku­biai pra­neš­ti ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jui, me­di­ci­nos tar­ny­boms ir vyk­dy­ti jø nu­ro­dy­mus. Šu­nys, ka­tës ir ki­ti gy­vû­nai, ap­kan­dþio­jæ þmo­nes ar gy­vu­lius, tu­ri bû­ti pri­sta­ty­ti á ve­te­ri­na­ri­jos ástai­gà ir 14 die­nø ka­ran­ti­nuo­ja­mi. La­bai svar­bu, kad bû­tø lai­ku nu­sta­ty­ta tiks­li diag­no­zë. Nu­ro­dy­tu lai­ku šu­nø ir ka­èiø sa­vi­nin­kai pri­va­lo juos pro­fi­lak­tiš­kai skie­py­ti nuo pa­siut­li­gës. Bû­ti­na lai­ky­tis gy­vû­nø lai­ky­mo tai­syk­liø.

Spe­cia­lis­të tvir­ti­na, kad 2006 m. Vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai pra­dë­jus ša­ly­je vyk­dy­ti lau­ki­niø gy­vû­nø ora­li­næ vak­ci­na­ci­jà, gam­ti­niø pa­siut­li­gës þi­di­niø la­bai su­ma­þë­jo. 2009 m. ir per 2011 m. pir­mà­já pus­me­tá Šiau­liø ap­skri­ty­je gam­ti­niø pa­siut­li­gës þi­di­niø ne­bu­vo uþ­re­gist­ruo­ta. Lau­ki­niø gy­vû­nø ora­li­në vak­ci­na iš­më­to­ma taip, kad gy­ven­to­jai ir na­mi­niai gy­vû­nai ne­tu­rë­tø sà­ly­èio su jau­ku ir vak­ci­na. Jei gy­ven­to­jai tu­ri kon­tak­tø su lau­ki­niø gy­vû­nø pa­siut­li­gës vak­ci­na, vak­ci­nai (plas­ti­ki­nës aliu­mi­ni­nës liz­duo­tës, ádë­tos á jau­kà, tu­ri­niui) pa­te­kus á akis, bur­nà, no­sá ar ant pa­þeis­tos odos, bû­ti­na ne­del­siant kreip­tis me­di­ci­ni­nës pa­gal­bos. To­kiais at­ve­jais þmo­nës taip pat tu­ri bû­ti skie­pi­ja­mi nuo pa­siut­li­gës.

Ver­ti­na­ma per men­kai

Iki šiol nie­kam ne­pa­vy­ko ras­ti veiks­min­go pa­siut­li­gës gy­dy­mo. Vie­nin­te­lis bû­das iš­gel­bë­ti pa­siut­li­ge uþ­krës­tà þmo­gø – lai­ku já pa­skie­py­ti, to­dël ákan­dus bet ko­kiam gy­vû­nui itin svar­bu kreip­tis á as­mens svei­ka­tos prie­þiû­ros ástai­gà. Gy­dy­to­jas, áver­ti­næs si­tua­ci­jà ir ga­li­mà ri­zi­kà uþ­si­krës­ti pa­siut­li­ge, skirs pro­fi­lak­ti­ná pa­siut­li­gës vak­ci­na­ci­jos kur­sà. „Skie­pai yra vie­nin­te­lë prie­mo­në, ga­lin­ti ap­sau­go­ti nuo mir­ties, – tvir­ti­na spe­cia­lis­të. – Kuo il­giau nu­ken­të­jæ as­me­nys del­sia tai pa­da­ry­ti, tuo pa­sek­mës svei­ka­tai yra sun­kes­nës. Kuo grei­èiau pra­de­da­ma skie­py­ti, tuo grei­èiau pa­sie­kia­mas ap­sau­gi­nis imu­ni­te­to ly­gis. Ge­riau­sia, kai pra­de­da­ma skie­py­ti pir­mà pa­rà po su­þa­lo­ji­mo.“

Pa­siut­li­gës imu­nop­ro­fi­lak­ti­ka ir bû­ti­no­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba at­lie­ka­ma vi­siems as­me­nims, ku­rie bu­vo su­þa­lo­ti ar ap­sei­lë­ti þi­no­mø ar ne­þi­no­mø gy­vû­nø. Skie­pi­ji­mai pa­siut­li­gës vak­ci­na yra fi­nan­suo­ja­mi vals­ty­bës biu­dþe­to lë­šo­mis, t. y. nu­ken­të­ju­siam as­me­niui ne­kai­nuo­ja. Nu­ken­të­ju­siojo pa­rei­ga – nu­sta­ty­tà die­nà at­vyk­ti pa­si­skie­py­ti.

Nu­ken­të­ju­sie­ji ne­pra­de­da­mi skie­py­ti, jei þi­no­ma, kad ap­kan­dþio­jæs gy­vû­nas ne se­niau nei prieš me­tus bu­vo skie­py­tas nuo pa­siut­li­gës ir jei to­ká gy­vû­nà ga­li­ma ste­bë­ti. Jei­gu po 14 die­nø po ap­kan­dþio­ji­mo gy­vû­nas yra svei­kas, ap­kan­dþio­ta­jam pa­vo­jaus su­si­rgti pa­siut­li­ge në­ra, to­dël ne­tiks­lin­ga skir­ti vi­sà vak­ci­na­ci­jos kur­sà, uþ­ten­ka tri­jø vak­ci­nos do­ziø. Þi­no­ma, prieš tai bû­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju. Jei­gu gy­vû­no ste­bë­ti në­ra ga­li­my­bës (pvz., ap­kan­dþio­jæs lau­ki­nis ar ne­þi­no­mas gy­vû­nas pa­bë­go), bû­ti­na ne­del­siant pra­dë­ti skie­py­ti. „Ne­re­tai na­mi­nio gy­vû­no sa­vi­nin­kai ar ki­ti as­me­nys pa­siel­gia neap­gal­vo­tai ir gy­vû­nà, ku­ris ap­kan­dþio­jo, uþ­mig­do ar ima­si ki­tø prie­mo­niø. Tuo­met ne­bë­ra ga­li­my­bës gy­vû­no ste­bë­ti, to­dël nu­ken­të­jæs as­muo ne­del­siant tu­ri bû­ti pra­dë­tas skie­py­ti, – pa­sa­ko­ja spe­cia­lis­të. – Pa­siut­li­gës pro­fi­lak­ti­kos kur­sas – pen­kios vak­ci­nos do­zës (0, 3, 7, 14 ir 28-tà die­nà nuo skie­pi­ji­mo pra­dþios). Bû­ti­na lai­ky­tis nu­sta­ty­tø skie­pi­ji­mo ter­mi­nø. Ne­ma­þai as­me­nø, neá­ver­tin­da­mi li­gos pa­vo­jin­gu­mo, at­si­sa­ko skie­py­tis ar­ba pa­tys sa­va­va­liš­kai nu­trau­kia pa­skir­tà skie­pi­ji­mo kur­sà ir taip neat­sa­kin­gai ri­zi­kuo­ja sa­vo svei­ka­ta.“

Sie­kiant, kad kuo ma­þiau þmo­niø uþ­si­krës­tø pa­siut­li­ge, itin svar­bi ir gy­vû­nø sa­vi­nin­kø, ir nu­ken­të­ju­siø­jø at­sa­ko­my­bë bei sà­mo­nin­gu­mas.

* Lai­ku skie­py­ki­te sa­vo au­gin­ti­nius nuo pa­siut­li­gës.

* Neer­zin­ki­te sve­ti­mø šu­nø, šu­ná ve­dþio­ki­te su pa­va­dë­liu ir ant­snu­kiu, ne­glos­ty­ki­te, ne­šer­ki­te val­ka­tau­jan­èiø gy­vû­nø.

* Pa­ma­tæ keis­tai be­siel­gian­tá lau­ki­ná ar na­mi­ná gy­vû­nà, sten­ki­tës jo ne­lies­ti, jei puo­la – gin­ki­tës laz­da ar ki­to­mis prie­mo­në­mis, ku­rias po to bû­ti­nai su­de­gin­ki­te.

 *Jei be­si­gin­da­mi uþ­mu­šë­te ar ra­do­te kri­tu­sá gy­vû­nà, ne­lies­ki­te jo, sku­biai kvies­ki­te ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tus, ku­rie iš­veš gy­vû­nà iš­tir­ti ir at­liks vi­sas rei­kia­mas pro­fi­lak­ti­nes prie­mo­nes ga­li­mo uþ­kra­to vie­to­je.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Ju­dë­ji­mas – tai gy­ve­ni­mas. Ne­re­tai šià tie­sà pa­ti­ria­me tik tuo­met, kai akis á aká su­si­du­ria­me su plokš­èia­pë­dys­te, ku­ri ci­vi­li­za­ci­jos tei­kia­mø ma­lo­nu­mø dë­ka pa­si­tai­ko taip daþ­nai, kad ne­beaiš­ku, ar tai li­ga, ar nor­ma.

No­rint pa­dë­ti for­muo­tis pë­dos skliau­tui, ma­þy­liui rei­kia leis­ti ba­sam vaikš­èio­ti smë­liu ne­si­bai­mi­nant, kad be ba­tø iš­kryps ko­jy­tës. Karolina MICHALAK nuotr.

Kal­ti suau­gu­sie­ji

Anot gy­dy­to­jo or­to­pe­do-trau­ma­to­lo­go Ben­ja­mi­no Èi­þiû­no, vi­si gims­ta­me plokš­èia­pë­dþiai, o pë­dos skliau­tas pra­de­da for­muo­tis þen­giant pir­muo­sius þings­nius. Tad jei na­muo­se šil­ta, vos tik pra­dë­ju­siam vaikš­èio­ti ma­þy­liui svei­kiau­sia trep­së­ti ba­so­mis ar­ba apau­tam ko­ji­nai­të­mis su „stab­dþiais“. Juk ne vel­tui sa­ko­ma – jei ba­tai bû­tø rei­ka­lin­gi au­gan­èiam kû­di­kiui, ma­þie­ji su jais gim­tø. No­rint pa­dë­ti for­muo­tis pë­dos skliau­tui, ma­þy­liui rei­kia leis­ti ba­sam vaikš­èio­ti smë­liu ne­si­bai­mi­nant, kad be ba­tø iš­kryps ko­jy­tës, nes smë­lis, kaip ir vi­sas ki­tas ne­ly­gus þe­mës pa­vir­šius, pui­kiai ma­sa­þuo­ja pë­das. „Pë­da yra ju­dë­ji­mo sis­te­mos pa­grin­das. Jai ten­ka be­ne di­dþiau­sias krû­vis. Tai vie­nin­te­lë kû­no da­lis, ku­ri nuo­lat lie­èia­si su þe­me, to­dël tu­ri­me leis­ti jai „su­rink­ti rei­kia­mà in­for­ma­ci­jà“, – pa­ta­ria or­to­pe­das.

Tai iš kur tiek daug plokš­èia­pë­dþiø, jei­gu vai­kai gims­ta svei­ko­mis ko­jo­mis? Anot me­di­ko, dau­ge­liu at­ve­jø plokš­èia­pë­dys­të bû­na ágy­ta dël ne­tin­ka­mo vai­kø auk­lë­ji­mo ir au­gi­ni­mo. Ágim­ta plokš­èia­pë­dys­të var­gi­na tik 1 pro­c. þmo­niø. „Vai­ko pë­dos pra­de­da­mos ga­din­ti dar jam ne­gi­mus, jei­gu bû­si­ma ma­ma neás­ten­gia nëš­tu­mo me­tu at­si­sa­ky­ti aukš­ta­kul­niø“, – sa­ko me­di­kas. Klai­dø neiš­ven­gia­ma ir kû­di­kys­të­je. Pir­mai­siais gy­ve­ni­mo me­tais ko­jos në­ra pri­tai­ky­tos sto­vë­ti, ta­èiau të­vai, pa­ma­tæ vai­ko pa­stan­gas sto­tis, sku­ba já ve­dþio­ti. Per di­de­lë naš­ta ko­joms þa­lo­ja ir pë­das. Vë­liau vos tik pra­dë­jæ vaikš­èio­ti vai­kai apau­na­mi minkš­tais plo­na­pa­dþiais ba­tais. Anot me­di­ko, rû­pi­nan­tis svei­ko­mis ma­þy­lio ko­jo­mis, pir­mie­ji ba­tu­kai, kaip, be­je, ir vi­si ki­ti, ku­riuos pirk­si­te vë­liau, tu­ri bû­ti tvir­ti, ge­rai pri­lai­ky­ti èiur­nà, su uþ­kul­niu ir uþ­pen­èiu.

Ken­èia or­ga­niz­mas

Plokš­èia­pë­dys­të – ne tik kos­me­ti­nis de­fek­tas, bet ir sun­ki luo­ši­nan­ti li­ga, dël ku­rios ei­se­na tam­pa sun­ki, var­gi­nan­ti ir skaus­min­ga, su­trik­dan­ti èiur­nos, ke­lio, klu­bo sà­na­riø, stu­bu­ro vys­ty­mà­si. Pab­lo­gë­ja vi­daus or­ga­nø veik­la, ima skau­dë­ti kak­là, var­gi­na gal­vos skaus­mai. Tai­gi pë­dø pro­ble­mos tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai su­ke­lia dau­gy­bæ pro­ble­mø vi­sa­me or­ga­niz­me. Ant ko­jø for­muo­ja­si nu­try­ni­mai ir nuo­spau­dos, pa­ma­þu tam­pa sun­ku vaikš­èio­ti ne tik ap­sia­vus siau­rus ba­te­lius su pa­kul­ne, bet ir ap­skri­tai bet ko­kius ba­tus. „Pë­dai ten­ka iš­lai­ky­ti ir ne­šti kû­no svo­rá. Tai tu­ri bû­ti la­bai tvir­tas ir ne­prie­kaiš­tin­gai vei­kian­tis me­cha­niz­mas su il­ga­lai­ke vei­ki­mo ga­ran­ti­ja. Tai tar­si ma­ši­nos ra­tai, vi­sa­pu­siš­kai sà­ly­go­jan­tys ma­ši­nos tech­ni­næ bûk­læ, – vaiz­dþiai pa­ly­gi­na gy­dy­to­jas. – Kai tam­pa sun­ku vaikš­èio­ti ar­ba ima ka­muo­ti pë­dø skaus­mai, þmo­gus krei­pia­si á gy­dy­to­jà ti­kë­da­ma­sis, kad šis skirs or­to­pe­di­nius átva­rus (ádëk­las á ava­ly­næ – aut. pa­st.), nuo ku­riø plokš­èia­pë­dys­të iš­nyks. Át­va­rai, uþ ku­riuos þmo­nës ne­ma­þai mo­ka, ti­kë­da­mie­si ste­buk­lo, ne­gy­do, o tik trum­pai ap­sau­go nuo per­ne­lyg di­de­lio pë­dos ap­kro­vi­mo. Pa­cien­tai, ku­riems bu­vo su­gip­suo­ta ko­ja ar ran­ka, pa­ty­rë, kad po ke­liø sa­vai­èiø pra­de­da at­ro­fuo­tis rau­me­nys. Toks pat li­ki­mas nu­tiks ir pë­dø rau­me­nims, jei­gu átva­rus ne­šio­si­te nuo­lat.“

Jei­gu iš tie­sø bû­ti­nos or­to­pe­di­nës prie­mo­nës, ge­riau­sia, kad jas pa­rink­tø gy­dy­to­jas or­to­pe­das, ku­riam re­ko­men­da­vus, or­to­pe­das tech­ni­kas pa­ga­mins in­di­vi­dua­lius ádëk­lus, skir­tus pë­dos naš­tai pa­leng­vin­ti. Ge­ras pë­dos átva­ras yra toks pat ne­pa­kar­to­ja­mas, kaip ir jû­sø pë­da. Ga­mi­nant juos, tu­ri bû­ti at­si­þvelg­ta ir á þmo­gaus veik­là, pa­vyz­dþiui, átva­rai tu­ri bû­ti kie­tes­ni, jei­gu dar­be daug lai­ko pra­lei­dþia­ma sto­vint. Or­to­pe­di­nës prie­mo­nës re­ko­men­duo­ti­nos þmo­nëms, tu­rin­tiems ant­svo­rio, dir­ban­tiems sun­kø dar­bà ir pan.

Vai­kams iki ket­ve­riø me­tø am­þiaus ne­re­ko­men­duo­ja­ma ne­šio­ti pë­dos átva­rø, ka­dan­gi jø pë­dos su­plokš­të­ji­mas yra fi­zio­lo­gi­nis, to­dël átva­rai ypaè pa­ste­bi­mai nu­slo­pi­na rau­me­nø ak­ty­vu­mà, nes vai­kø svo­ris per ma­þas, kad su­spaus­tø skliau­tø at­ra­mas, sta­tant pë­dà ant þe­mës ir per­ke­liant ant jos kû­no svo­rá. Be to, átva­rai truk­do vai­kø pë­doms tin­ka­mai slo­pin­ti þings­nio smû­gá. Pë­dos átva­rai ne­kenks­min­gi 7-8 gy­ve­ni­mo me­tais, nes tuo­met pë­dø skliau­tai for­muo­ja­si grei­èiau­siai, ta­èiau kiek­vie­nas at­ve­jis yra in­di­vi­dua­lus. Jei­gu gy­dy­to­jas vis dël­to re­ko­men­duo­ja ma­þa­me­èiui ne­šio­ti pë­dos átva­rus, gy­dy­mà ádëk­lais rei­kia tai­ky­ti kar­tu su pë­dø gim­nas­ti­kos pra­ti­mais. Át­va­rais bus for­muo­ja­mi pë­dø skliau­tai, o gim­nas­ti­kos pra­ti­mais stip­ri­na­mi rau­me­nys, ku­riø ak­ty­vu­mas slo­pi­na­mas ne­šio­jant ádëk­lus.

Or­to­pe­dø „duo­na“ – mo­te­rys

„Gy­ve­na­me to­kio­je kli­ma­to zo­no­je, ku­rio­je be ba­tø ap­siei­ti neá­ma­no­ma. Ci­vi­li­za­ci­jos men­kai pa­veik­to­se ša­ly­se, pa­vyz­dþiui, Af­ri­ko­je, plokš­èia­pë­dys­të ap­tin­ka­ma itin re­tai, – sa­ko gy­dy­to­jas. – Pë­da yra pri­tai­ky­ta vaikš­èio­ti ne­ly­giu pa­vir­šiu­mi. Na­tû­ra­lus pa­vir­šius pë­doms – stang­rus, ne­ly­gus, šiurkš­tus: þe­më, smë­lis, mo­li­në as­la. Toks pa­vir­šius ir ma­sa­þuo­ja, ir tre­ni­ruo­ja pë­dos lin­ká. De­ja, ci­vi­li­za­ci­jai spar­èiai þen­giant á prie­ká, vaikš­èio­ja­me vi­siš­kai ki­to­kiu pa­vir­šiu­mi – as­fal­tu, ply­te­lë­mis, par­ke­tu.“

Ki­ta la­bai rim­ta pro­ble­ma – ávai­raus laips­nio plokš­èia­pë­dys­të, apie ku­rià anks­èiau bu­vo pri­si­me­na­ma tik šau­kiant jau­nuo­lá á ka­riuo­me­næ. Šis ne­ga­la­vi­mas ka­muo­ja mi­li­jo­nà Lie­tu­vos þmo­niø, iš ku­riø 90 pro­c. su­da­ro mo­te­rys, dël ma­dos pri­vers­tos avë­ti de­for­muo­jan­èius aukš­ta­kul­nius ba­te­lius. Aukš­ta­kul­niai ba­te­liai siau­rais ga­lais svo­rá per­ke­lia ant pirš­tø pa­di­kau­lio gal­vu­èiø, su­kel­da­mi dau­ge­liui mo­te­rø sker­si­næ plokš­èia­pë­dys­tæ ir ko­jos nykš­èio iš­kry­pi­mà á šo­nà. „Kuo aukš­tes­nis ba­to kul­nas, tuo di­des­në prie­ki­nës pë­dos da­lies de­for­ma­ci­ja“, – tvir­ti­na gy­dy­to­jas. Il­giau avint ankš­tus ba­tus smai­lë­jan­èiais ga­lais, iš­šo­ka pë­dos kau­liu­kai, nes pirš­tai nuo­lat spau­dþia­mi. Be to, spau­dþia­mi ir ner­vai, pla­të­ja prie­ki­në pë­dos da­lis, nuo­lat vargs­ta jos kau­lai, silp­në­ja raiš­èiai, trum­pë­ja Achi­lo saus­gys­lë, ga­li at­si­ras­ti ve­nø va­ri­ko­zë. „De­ja, jau­nos mo­te­rys, be­si­skun­dþian­èios ko­jø skaus­mais, apie to­li­mes­nes pa­sek­mes ne­gal­vo­ja“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Prie­var­tau­ja­ma pë­da ker­ši­ja

Tin­ka­ma ava­ly­në – ne tik ge­ros nuo­tai­kos ir pui­kios sa­vi­jau­tos prie­þas­tis. Avë­ti pa­to­gius, ko­jø ne­var­þan­èius ba­tus yra la­bai svar­bi sà­ly­ga svei­ka­tai iš­sau­go­ti. „Kaip ir þmo­gaus iš­vaiz­da, taip ir pë­dos ana­to­mi­ja yra ávai­ri. Vie­nø pë­dos bû­na siau­ros ir il­gos, ki­tø – pla­èios ir trum­pos, vie­nø pë­dos skliau­tai yra aukš­tes­ni, ki­tø – þe­mes­ni ir pan. Kol ne­skau­da, á to­kius da­ly­kus daþ­niau­siai ne­krei­pia­me dë­me­sio“, – sa­ko or­to­pe­das.

Ren­kan­tis ba­tus, pa­ts ge­riau­sias pa­ta­rë­jas – skaus­mas. Ba­tai tu­ri bû­ti pa­to­gûs vos tik juos ap­sia­vë­te, bet koks dis­kom­for­to po­jû­tis yra vie­nas iš sig­na­lø, kad ava­ly­në në­ra tin­ka­ma. Ma­tuo­da­mie­si ne­pa­mirš­ki­te ap­siau­ti ir ant­ro­jo ba­to, kad dar vaikš­èio­da­mi par­duo­tu­vë­je pa­jus­tu­më­te, ar apa­vas iš tie­sø jums tin­ka­mas. Klai­din­ga rink­tis siau­res­nius ba­tus ma­nant, kad pra­si­temps, nes dau­gu­ma jø ga­mi­na­mi iš sin­te­ti­niø me­dþia­gø, ku­rios ne­si­tem­pia. Tem­pia­si tik itin ge­ros odos ba­tai. Svar­biau­sia pa­si­rink­ti tuos, ku­rie la­biau­sia ati­tin­ka pë­dos for­mà, ta­èiau, anot me­di­ko, mo­te­rys apa­và ren­ka­si pa­gal tuo me­tu vy­rau­jan­èià ma­dà, daþ­niau­siai siû­lan­èià siau­rë­jan­èius ba­tus, ku­riuo­se pirš­tai pra­ran­da ga­li­my­bæ ei­nant skës­tis á šo­nus. Ás­pau­dus pë­dà á ba­tà tar­si á gip­sà, il­gai­niui at­ro­fuo­ja­si pë­dos rau­me­nys, pë­da pra­ran­da ga­li­my­bæ nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti.

Rek­la­ma tei­gia, kad jei nu­si­pirk­si ba­tus-tre­ni­ruok­lius, bus iš­spræs­tos vi­sos ta­vo svei­ka­tos pro­ble­mos. Ar tai áma­no­ma? „Ma­sa­jø ba­tai në­ra skir­ti kas­dien avë­ti. Dël „svei­kø“ ma­sa­jø ba­tø Va­ka­rø pa­sau­lis kraus­to­si iš pro­to – jie avi­mi ne tik lais­va­lai­kiu, spor­tuo­jant, bet ir kas­dien ei­nant á dar­bà, vers­lo ar pri­va­èius su­si­ti­ki­mus. Pa­ra­dok­sas, kad ma­sa­jø ba­tø të­vy­në­je Švei­ca­ri­jo­je uþ­draus­ta dar­bo me­tu juos avë­ti, nes pa­dau­gë­jo trau­mø, mat su jais ne tik ko­ja, bet ir kû­nas yra ne­sta­bi­lios pa­dë­ties. Tai ba­tai-tre­ni­ruok­liai, o kiek lai­ko per die­nà jais ap­sia­væ ásteng­si­te vaikš­èio­ti, pri­klau­so nuo jû­sø fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo, svo­rio ir pan.“ – sa­ko gy­dy­to­jas.

Tai­gi prieš pra­de­dant pë­dà prie­var­tau­ti ver­ta rim­tai pa­gal­vo­ti, nes suau­gu­siems ir pa­gy­ve­nu­siems þmo­nëms pë­das at­sta­ty­ti sun­kiai áma­no­ma, o ne­gy­do­ma plokš­èia­pë­dys­të pro­gre­suo­ja, de­for­ma­ci­ja ágy­ja vis sun­kes­ná laips­ná, kol ga­liau­siai pa­da­ro þmo­gø neá­ga­lø. „Yra apie 300 ope­ra­ci­jos bû­dø, ta­èiau në vie­nas jø 100 pro­c. pro­ble­mos neišsp­ren­dþia, ypaè jei­gu po ope­ra­ci­jos grieþ­tai ne­si­lai­ko­ma me­di­kø nu­ro­dy­mø ir vël gráþ­ta­ma prie aukš­ta­kul­niø siau­rø ba­tø“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Pro­fi­lak­ti­ka

Plokš­èia­pë­dys­tës leng­viau iš­veng­ti, nei jà iš­gy­dy­ti. Itin efek­ty­vios prie­mo­nës tos, ku­rioms rei­kia šiek tiek pa­stan­gø ir ryþ­to. „Vaikš­èio­ji­mas ba­so­mis – pi­giau­sia ir efek­ty­viau­sia pro­fi­lak­ti­ka, nes pa­de esan­tys re­cep­to­riai gau­na dau­gy­bæ im­pul­sø, ver­èian­èiø pë­dø rau­me­nis su­si­trau­ki­në­ti, to­dël jie stip­rë­ja ir vys­to­si. Vi­di­nis pë­dos skliau­tas yra kur kas jaut­res­nis uþ išo­ri­ná, to­dël vaikš­èio­da­mi ba­so­mis la­biau re­mia­mës išo­ri­niu pë­dos skliau­tu, ne­no­ro­mis tre­ni­ruo­da­mi tai­syk­lin­gà pë­dos my­ni­mà.“

Ka­dan­gi šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mo bû­das ne­pa­lan­kus stip­rioms ko­joms iš­si­vys­ty­ti, rei­kia ieš­ko­ti ga­li­my­biø joms stip­rin­ti. Be­ne la­biau­siai ga­li pa­dë­ti ma­sa­þas ir mankš­ta. „Esa­me ápra­tæ kruopš­èiai rû­pin­tis sa­vo vei­du, ran­ko­mis, kû­no li­ni­jo­mis. Lie­ja­me pra­kai­tà spor­to sa­lë­se, kad su­stip­rin­tu­me pil­vo rau­me­nis, at­lie­ka­me pra­ti­mus stu­bu­ro naš­tai pa­leng­vin­ti, pa­mirš­da­mi svar­bias sa­vo kû­no da­lis – pë­das, – pri­me­na or­to­pe­das. – Ge­riau­sia pa­si­rink­ti pra­ti­mus, ku­rie nu­var­gu­sioms pë­doms pa­dë­tø at­si­pa­lai­duo­ti. Pra­ti­mai në­ra su­dë­tin­gi, te­rei­kia šiek tiek lai­ko ir no­ro juos at­lik­ti. Dë­me­sys pë­doms tu­ri bû­ti neat­sie­ja­ma mû­sø kas­die­nio rû­pi­ni­mo­si sa­vi­mi ri­tua­lo da­lis.“

Daug dë­me­sio rei­kia skir­ti tin­ka­mai ava­ly­nei ir tik rei­ka­lui esant, gy­dy­to­jui spe­cia­lis­tui re­ko­men­da­vus, nau­do­ti spe­cia­lius or­to­pe­di­nius pa­du­kus. Va­ka­rais bû­ti­na nau­do­ti pë­dø hi­gie­nos ir prie­þiû­ros prie­mo­nes, ge­ri­nan­èias krau­jo­ta­kà.

Vie­nas iš mi­tø – tvir­ti­ni­mas, kad se­nat­vë­je rau­me­nys silp­në­ja ir jo­kiu bû­du ne­ga­li­ma su­grà­þin­ti jë­gos. Anot me­di­ko, gy­ve­ni­mas ne­re­tai to­kius tei­gi­nius su­griau­na. Yra ne­ma­þai se­nø þmo­niø, ku­rie, re­gu­lia­riai tre­ni­ruo­da­mie­si, ge­ro­kai su­stip­ri­no sa­vo pë­das ir at­si­kra­të ko­jø skaus­mø, ta­po vël dar­bin­gi. Ma­sa­þas vy­res­niems þmo­nëms taip pat duo­da stul­bi­na­mà efek­tà. Vy­res­niems þmo­nëms pa­tar­ti­na vaikš­èio­ti, nes tin­gi­niau­da­mi jie ne­tu­rës stip­riø pë­dø. Vaikš­èio­ji­mas yra pa­ts ge­riau­sias ko­jas stip­ri­nan­tis pra­ti­mas, þi­no­ma, rei­kia pa­si­rink­ti tin­ka­mà ava­ly­næ. Ta­èiau šiukš­tu ne­per­len­ki­te laz­dos – jei­gu jau pa­var­go­te, va­di­na­si, atë­jo me­tas pail­së­ti, nes poil­sis iš­spren­dþia dau­ge­lá pro­ble­mø.

Vi­siems þi­no­mos ryš­kiai oran­þi­niø me­det­kø (ka­len­du­lø) gy­do­mo­sios sa­vy­bës. Ji pui­ki jau tuo, kad þy­di nuo va­sa­ros pra­dþios iki ru­dens pa­bai­gos. Apie tai by­lo­ja ir pa­va­di­ni­mas, ki­læs iš lo­ty­niš­ko þo­dþio „ka­len­dae“, ku­ris se­no­vës ro­më­nø ka­len­do­riu­je reikš­da­vo „pir­mà­jà më­ne­sio die­nà“. Be­je, Vi­dur­þe­mio jû­ros re­gio­ne, ka­len­du­los gim­ti­në­je, jos ryš­kius þie­de­lius ga­li­ma re­gë­ti be­veik iš­ti­sus me­tus.

Pir­ma tarp vais­ta­þo­liø

Ne­pap­ras­tà po­pu­lia­ru­mà „ry­þo­ji“ gra­þuo­lë ági­jo sa­vo gy­do­mø­jø ga­liø dë­ka. Se­no­vë­je jos pa­gal­ba bû­da­vo gy­do­mos am­pu­ta­ci­jø þaiz­dos, gelbs­ti­ma­si nuo pû­li­niø uþ­de­gi­mø, ska­lau­ja­ma gerk­lë ser­gant an­gi­na ir sto­ma­ti­tu. Be ete­ri­niø alie­jø, me­det­kø þie­de­liuo­se yra vi­ta­mi­no „C“, da­þan­èio­sios me­dþia­gos, fi­ton­ci­dø, sa­po­ni­nø, olei­no rûgš­ties, rau­gi­niø me­dþia­gø.

Me­det­kø þie­de­liai ir la­pe­liai ren­ka­mi þy­dë­ji­mo me­tu. Ge­riau­sia rink­ti sau­lë­tu oru, o dþio­vin­ti pa­vë­sy­je. Iš­dþio­vin­tas vais­ta­þo­les sau­go­ki­te san­da­riai uþ­da­ry­tuo­se in­de­liuo­se.

Daug pri­rink­ti šiø vais­tin­gø­jø au­ga­lë­liø ne­de­rë­tø – ar­të­jant pa­va­sa­riui, jos pa­ma­þu pra­de­da pra­ras­ti gy­do­mà­sias sa­vy­bes.

Nau­ja ar se­niai pri­mirš­ta se­na?

Tai, kad me­det­kos ga­li bû­ti nau­do­ja­mos ir mais­tui, þi­no ne kiek­vie­na šei­mi­nin­kë. O be rei­ka­lo – šios þo­ly­tës su­tei­kia ge­ro aro­ma­to sriu­boms ir më­sos pa­tie­ka­lams.

Su­dþio­vin­tus þied­la­pius ga­li­ma su­smul­kin­ti ir su­mai­šy­ti su iš­tir­pin­tu svies­tu – bus pui­kus pa­da­þas paukš­tie­nos ir þu­vies pa­tie­ka­lams.

Ry­þiai ágaus neáp­ras­tai gra­þià oran­þi­næ spal­và, jei­gu vir­da­mi áber­si­me dþio­vin­tø me­det­kø la­pe­liø.

Dar­þo­viø sa­lo­tos taip pat efek­tin­gai at­ro­dys, jas pa­bars­èius oran­þi­niais me­det­kø þied­la­piais.

Ir dak­ta­rams, ir dar­þi­nin­kams

Kad þaiz­dos uþ­gy­tø ne­su­pû­lia­vu­sios, uþ­dë­ki­te ant jø komp­re­sus iš me­det­kø þie­dø ir pe­ly­no la­pe­liø nuo­vi­ro.

Straz­da­nas ga­li­ma nu­švie­sin­ti, pa­te­pant vei­dà sul­ti­mis, iš­spaus­to­mis iš me­det­kø la­pe­liø, ly­gio­mis da­li­mis su­mai­šy­tø su cit­ri­nos sul­ti­mis, ser­ben­tø uo­gø sun­ka ar mig­do­lø alie­ju­mi.

Jei pû­liuo­ja akys, ant vo­kø uþ­dë­ki­te komp­re­së­lius, su­vil­gy­tus me­det­kø la­pe­liø ir þie­de­liø nuo­vi­re.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Jus­të GAU­DINS­KAI­TË

Vei­do gro­þiu rû­pi­na­mës vi­suo­met, ta­èiau ypaè gra­þûs no­ri­me at­ro­dy­ti va­sa­rà ar per ato­sto­gas. De­gi­na­mës sau­lë­je ma­ny­da­mi, kad iš­nyks vei­do spuo­gai, ávai­rio­mis pro­ce­dû­ro­mis no­ri­me pa­jau­nin­ti odà, nuim­ti jos su­ra­gë­ju­sá sluoks­ná, at­lik­ti vei­do va­ly­mà ar pi­lin­gà bei ávai­rias la­ze­ri­nes pro­ce­dû­ras. Kai ku­rie gro­þio sa­lo­nai, bû­tent sau­lë­tuo­ju pe­rio­du pra­de­da ávai­rias to­kiø pro­ce­dû­rø ak­ci­jas, skel­bia nuo­lai­das ir siû­lo pa­si­nau­do­ti iš­skir­ti­niais pa­siû­ly­mais. Ta­èiau ar tik­rai ver­ta tuo su­si­gun­dy­ti? Ne vie­na grá­þu­si po sau­lë­to sa­vait­ga­lio pa­jû­ry­je ar va­sa­ros pa­bai­go­je pa­ste­bi, kad ant vei­do bei kû­no iš­ryš­kë­jo ávai­rios pig­men­ti­nës dë­mës, o tam­ses­ni ran­de­liai li­kæ po spuo­gø ir spuo­ge­liø neiš­nyks­ta net ápu­së­jus ru­de­niui, kai va­sa­ros áde­gis ima bluk­ti. Apie vi­sa tai pa­sa­ko­jo kos­me­to­lo­gë Na­ta­li­ja Ro­ma­no­va.

Saulëtuoju metu reikëtø vengti ne tik ávairiø agresyviø veido prieþiûros procedûrø, bet ir perþiûrëti kremø sudëtá ar juose nëra rugšèiø, galinèiø paskatinti odos pigmentacijà. Slavomir ULICNY nuotr.

Ar va­sa­rà spuo­gø iš tie­sø su­ma­þë­ja?

Vi­suo­me­në­je pa­pli­tæs tei­gi­nys, jog va­sa­ros me­tu vei­do spuo­gø su­ma­þë­ja. Tuo tar­pu kos­me­to­lo­gë tei­gia, jog sau­lë – dvi­pu­sis reiš­ki­nys.  To­ká tei­gi­ná rei­kë­tø ver­tin­ti la­bai at­sar­giai, nes spuo­gø nuo sau­lës ga­li net pa­dau­gë­ti. Pas­ta­rie­ji at­si­ran­da dël to, kad á pa­vir­šiø iš or­ga­niz­mo ver­þia­si rie­ba­lai. Sau­lë dþio­vi­na odà, tad rie­ba­lø su­si­da­ro ma­þiau. „Ta­èiau bû­ki­te at­sar­gûs, nes oda lin­ku­si pri­pras­ti prie sau­lës, o kai jos bû­na per daug, rie­ba­lai ga­li iš­si­verþ­ti dvi­gu­bai dau­giau ir tuo­met spuo­gø dar pa­dau­gës,“ – tei­gia N. Ro­ma­no­va. Ki­taip sa­kant, su sau­le rei­kia drau­gau­ti, bet la­bai sai­kin­gai.

„Kai tik pra­si­de­da va­sa­ra, rie­bià odà tu­rin­èioms klien­tëms sa­kau, kad joms odos bûk­lë pa­ge­rës, bet pikt­nau­dþiau­ti sau­le ne­reikë­tø,“ – per­spë­ja kos­me­to­lo­gë. Po ke­liø pa­si­kai­ti­ni­mø, mo­te­rys sau­lës tu­rë­tø veng­ti ir  odà deng­ti. Iš pra­dþiø efek­tas ge­ras, bet po to atei­na nei­gia­mi re­zul­ta­tai. „Su kiek­vie­nu pa­si­de­gi­ni­mu ga­li at­si­ras­ti vis dau­giau spuo­gø, tai la­bai ap­gau­lin­gas da­ly­kas – mû­sø oda iš pra­dþiø da­ro vie­nà þings­ná á prie­ká, o vë­liau du at­gal,“ – sa­ko spe­cia­lis­të.

Sau­lë at­nau­jin­tà odà tuoj pat „ka­bi­na“

Kos­me­to­lo­gë pa­gal struk­tû­rà, mû­sø vei­do odà api­bû­di­na kaip sluoks­niuo­tà py­ra­gà – yra gry­na der­ma, po­der­mi­nis sluoks­nis, epi­der­mi­nis ir vir­šu­ti­nis ra­gi­nis sluoks­nis. Ra­gi­nis sluoks­nis – tai at­gy­ve­nu­si oda. Ji su­si­de­da iš þvy­ne­liø ir yra tru­pu­të­lá at­si­lu­pu­si nuo epi­der­mio. Šis sluoks­nis ver­ti­na­mas dve­jo­pai: iš vie­nos pu­sës jis vei­dui nau­din­gas, nes su­tei­kia ap­sau­gà, o iš ki­tos – sen­di­na mû­sø odà. Da­rant vei­do va­ly­mà, nai­ki­na­mas bû­tent vir­šu­ti­nis ra­gi­nis sluoks­nis. Ta­da vei­do oda lie­ka su epi­der­miu, tad iš vir­šaus ji neap­sau­go­ta. Sau­lë tu­ri ult­ra­vio­le­ti­niø spin­du­liø, ku­rie to­kià gy­và, jau­nà odà tuoj pat „ka­bi­na“. Ji taip pat sëk­min­gai vei­kia ir su­ra­gë­ju­sià odà, ta­èiau, kai yra ra­gi­nis sluoks­nis, odos pra­lai­du­mas sau­lei la­bai men­kas. Vei­kia­ma sau­lës, neap­sau­go­ta „pli­ka“ oda pra­de­da ak­ty­viai ga­min­ti me­la­ni­nà, ku­ris jai su­tei­kia at­spal­vá. Kai ku­rios tuo dþiau­gia­si, nes va­sa­riš­kas áde­gis vis dar ma­din­gas. „Áde­gis tu­ri ir mi­nu­sø, nes ga­li pa­kenk­ti odai, – per­spë­ja vei­do odos spe­cia­lis­të. – Me­la­ni­nui pra­dë­jus ga­min­tis la­bai spar­èiai, at­si­ran­da pig­men­ti­niø dë­miø, su ku­rio­mis ko­vo­ti la­bai sun­ku“. Ypaè pa­vo­jin­ga, kai ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai yra stip­rûs. Jei ki­tà die­nà po vei­do va­ly­mo mo­te­ris iš­vyks­ta á Tur­ki­jà ato­sto­gau­ti, la­bai di­de­lë ti­ki­my­bë, kad jai at­si­ras pig­men­ti­niø dë­miø.

Ap­sau­gi­nis kre­mas bû­ti­nas!

Jei ne­tu­ri­te ki­to pa­si­rin­ki­mo ir jums bû­ti­nai rei­kia vei­do va­ly­mo ar ki­tø ag­re­sy­viø pro­ce­dû­rø, ta­da ne­pa­mirš­ki­te ap­sau­gi­niø kre­mø nuo sau­lës, ku­rie su­švel­ni­na, ar net vi­sai pa­de­da iš­veng­ti dë­miø. To­kie kre­mai ypaè rei­ka­lin­gi þmo­nëms, tu­rin­tiems pro­ble­mi­næ vei­do odà, ku­riai bûtina vi­sa­pu­siš­ka prie­þiû­ra, ta­me tar­pe ir va­ly­mas. „Šie kre­mai su­kur­ti tam, kad va­sa­ros me­tu þmo­nës ga­lë­tø ne­nut­rauk­ti vei­do odos va­ly­mø ir kad jie ne­kenk­tø, o tik pa­dë­tø þmo­gui,“ – tei­gia N. Ro­ma­no­va. Þi­no­ma, po vei­do odos va­ly­mo va­sa­rà, kos­me­to­lo­gë tie­siog pri­va­lo þmo­gui pa­sa­ky­ti, kad ási­gy­tø ap­sau­gi­ná kre­mà nuo sau­lës, ma­þes­nio ar di­des­nio po­vei­kio – pa­gal odos jaut­ru­mà. Juo rei­kia pa­tep­ti ir po pro­ce­dû­ros iš­lei­dþiant þmo­gø iš sa­lo­no. Be­je, kre­mus nuo sau­lës rei­kia nau­do­ti ir po rûgš­ti­nës pro­ce­dû­ros.

Kre­mà nuo sau­lës re­ko­men­duo­ja­ma tep­ti ne atë­jus á plia­þà de­gin­tis. „Rei­kia, kad jis ási­ger­tø á odà, to­dël re­ko­men­duo­ja­ma juo pa­si­tep­ti anks­èiau,“ – tei­gia spe­cia­lis­të. Tar­ki­me, at­si­kë­lus ry­te, dar bû­nant na­muo­se. Nes atë­jus á plia­þà, jau ga­li bû­ti per vë­lu, oda ne­su­rea­guos á kre­mo po­vei­ká.

Rûgš­ti­nës pro­ce­dû­ros

Va­sa­ros me­tu ge­riau pa­si­rink­ti švel­nes­ná vei­do odos va­ly­mà. Ga­li­ma va­ly­ti ne me­cha­niš­kai, o che­mi­niu bû­du ar­ba kau­kë­mis, tai „leng­ves­ni“ vei­do va­ly­mo bû­dai. Da­bar po­pu­lia­rë­ja vei­do va­ly­mas su rûgš­ti­mi. „Nors rûgš­ti­në pro­ce­dû­ra su gliu­ko­li­nëm rûgš­tim vei­dui ga­na ag­re­sy­vi, nes ji dir­gi­na vir­šu­ti­ná ra­gi­ná sluoks­ná, ta­èiau at­jau­ni­na odà,“ – tei­gia kos­me­to­lo­gë. Oda tam­pa skais­tes­në, gy­ves­në, gra­þes­në. Ta­èiau at­lie­kant pro­ce­dû­rà su rûgš­ti­mi bû­na di­des­në ri­zi­ka, kad liks dë­miø, nes klien­tø, yra ávai­riø, ir daþ­nai jie ne­si­lai­ko nu­ro­dy­mø, kaip elg­tis po pro­ce­dû­ros ar­ba tie­siog pa­mirš­ta nau­do­ti ap­sau­gi­ná kre­mà nuo sau­lës. „Yra to­kiø klien­èiø, ku­rioms ne­svar­bu ir ne­reikš­min­ga, ko­kius nu­ro­dy­mus jos gau­na.Vë­liau re­zul­ta­tai ga­li bû­ti skau­dûs,“ – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si N. Ro­ma­no­va. To­dël spe­cia­lis­të rûgš­ties pro­ce­dû­ras da­ro nuo ru­dens iki pa­va­sa­rio, o va­sa­ros me­tu, esant ak­ty­viai sau­lei, šioms pro­ce­dû­roms per­trau­ka.

La­ze­ris ir pi­lin­gas

Pa­sak kos­me­to­lo­gës, va­sa­rà pa­vo­jin­ga at­lik­ti la­ze­ri­nes odos va­ly­mo pro­ce­dû­ras, to­dël ge­ruo­se sa­lo­nuo­se jos neat­lie­ka­mos. „La­ze­ris yra la­bai ag­re­sy­vus. Jis nui­ma la­bai daug odos sluoks­niø ir pig­men­ta­ci­ja ga­li bû­ti la­bai ryš­ki,“ – in­for­muo­ja spe­cia­lis­të. To­dël ve­nø gy­dy­mas, ka­pi­lia­rø de­gi­ni­mas, ap­ga­mø ar na­vi­kø ša­li­ni­mas su la­ze­riu, tai va­sa­ros me­tu pa­mirš­ta­mos pro­ce­dû­ros. Taip pat dël ga­li­mos pig­men­ta­ci­jos, pa­vo­jin­gos ir šli­fa­vi­mo pro­ce­dû­ros, bei gi­lus vei­do pi­lin­gas. „Nors pro­gra­ma ir lei­dþia da­ry­ti stip­res­ná pi­lin­gà, nes dir­bu su prie­mo­në­mis iš Is­pa­ni­jos, o jo­je va­sa­ros me­tu la­bai karš­ta ir jie to­ká pi­lin­gà da­ro, ta­èiau aš sa­ve ap­si­drau­dþiu ir vi­siems klien­tams pa­sa­kau, kad jo va­sa­ros me­tu neat­lik­siu,“ – tei­gia kos­me­to­lo­gë.

Va­sa­ra skir­ta na­tû­ra­lu­mui

Va­sa­rà kos­me­to­lo­gë siû­lo pa­si­nau­do­ti na­tû­ra­lia gam­tos kos­me­ti­ka – uo­go­mis, vai­siais, dar­þo­vë­mis, aug­me­ni­ja. Jei va­sa­rà ne­spë­jo­te pri­si­rink­ti, vais­ti­në­se ási­gy­ki­te ra­mu­në­liø, me­det­kø ar lie­pos þie­dø, ša­la­vi­jø ir iš­si­vir­ki­te sau to­ni­kà. Ja­me su­vil­gy­tais komp­re­sais nu­va­ly­si­te, bei at­gai­vin­si­te odà. Tie­sa, spe­cia­lis­të per­spë­ja, jog to­ká to­ni­kà rei­kia nau­do­ti švie­þià.

„Sa­vo klien­tëms sa­kau – pir­ma uo­ga ant vei­do, o ne á bur­nà,“ – juo­kia­si N. Ro­ma­no­va. Odai nau­din­gos ir dar­þo­vës. Agur­kus, po­mi­do­rus, mor­kas iš so­do, su­pjaus­èius skil­ti­mis ga­li­ma dë­ti ant vei­do. Tie­sa, mor­ko­mis pikt­nau­dþiau­ti ne­rei­kia, nes pa­gel­to­nuo­sit. Pet­ra­þo­lës, kra­pai taip pat ga­li bû­ti nau­din­gi.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Nors Lie­tu­vo­je prieš ke­le­tà sa­vai­èiø nu­vil­ni­jo skan­da­las dël Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro ir ne­ko­ky­biš­ko krau­jo, gy­dy­to­jai vis pri­me­na, kad krau­jo do­no­rys­tës pro­ble­ma ga­na opi. Nors esa­ma daug nea­be­jin­gø þmo­niø, ku­rie au­ko­ja krau­jà, ta­èiau ne vi­sa­da jo pa­kan­ka, o ypaè va­sa­ros karš­èiams bei ato­sto­goms pra­re­ti­nus do­no­rø gre­tas. „Ak­ty­viai kvie­èia­me þmo­nes pa­dë­ti pa­pil­dy­ti spar­èiai sen­kan­èias krau­jo at­sar­gas“, – ra­gi­na Krau­jo do­no­rys­tës cent­ro gy­dy­to­ja trans­fu­zio­lo­gë Eleo­no­ra Su­cho­ru­ko­vie­në.

Gy­dy­to­ja trans­fu­zio­lo­gë Eleo­no­ra Su­cho­ru­ko­vie­në.

Va­sa­rà pro­ble­ma paašt­rë­ja

Þmo­gaus krau­jas yra uni­ka­lus, tad iki šiol jam në­ra su­kur­ta dirb­ti­nio pa­kai­ta­lo. Vie­nin­te­lis krau­jo ga­vi­mo šal­ti­nis – ki­ti svei­ki þmo­nës. Ne vel­tui po­pie­þius Jo­nas Pau­lius II do­no­rys­tæ pa­va­di­no di­dþiau­sia þmo­gaus mei­lës þmo­gui iš­raiš­ka, pri­ly­gin­da­mas jà Kris­taus au­kai, nes šiuo at­ve­ju paau­ko­ja­ma da­le­lë sa­væs, kad iš­gy­ven­tø ki­tas þmo­gus. „Tik krau­jo do­no­rø dë­ka, sun­kûs li­go­niai ga­li pa­kil­ti iš li­gos pa­ta­lo, ne­pa­si­duo­ti li­gai, o ne­re­tai – iš­si­va­duo­ti iš mir­ties“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Krau­jo po­rei­kis, ypaè erit­ro­ci­tø ma­sës, kas­met di­dë­ja, o krau­jo do­no­rø ma­þë­ja. Anot gy­dy­to­jos, krau­jo do­no­rø sty­gius va­sa­rà në­ra nau­jas reiš­ki­nys, nes šiuo me­tø lai­ku dau­gu­ma þmo­niø ato­sto­gau­ja, o jau­ni­mas, ku­ris yra pa­grin­di­niai do­no­rai, iš­va­þiuo­ja pa­dir­bë­ti á sve­èias ša­lis. „La­bai sma­gu, kad vis daþ­niau krau­jo do­no­rais tam­pa jau­ni þmo­nës – atë­jæ vie­nà kar­tà, ki­tus kar­tus gráþ­ta jau su drau­gais“, – dþiau­gia­si me­di­kë.

Tuo tar­pu pra­si­dë­jus ato­sto­gø me­tui, uþ­si­da­rius mo­ky­mo ástai­goms, pa­dau­gë­ja ir ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø bei ávai­riø su­þa­lo­ji­mø. „Krau­ju ir jo kom­po­nen­tais ap­rû­pi­na­me vi­sà Šiau­liø kraš­tà. Paašt­rë­jus krau­jo trû­ku­mo pro­ble­mai sten­gia­mës su­reng­ti kuo dau­giau krau­jo do­no­rys­tës ak­ci­jø uþ krau­jo cent­ro ri­bø, ta­èiau net ir ak­ci­jø me­tu ne­su­ren­ka­me tiek krau­jo, kiek jo rei­kia iš tik­rø­jø“, – ap­gai­les­tau­ja gy­dy­to­ja.

Do­va­no­tas ar par­duo­tas?

Neat­ly­gin­ti­na do­no­rys­të yra vie­nas iš Eu­ro­pos Sà­jun­gos rei­ka­la­vi­mø, ta­èiau šio tiks­lo iki 2015 me­tø bus sie­kia­ma pa­laips­niui. Kol kas li­go­niø ka­sos krau­jo do­no­rams su­tei­kia ga­li­my­bæ pa­si­rink­ti – kas no­ri, uþ sa­vo su­gaiš­tà lai­kà duo­dant krau­jà pa­sii­ma 40 li­tø, o ki­ti pa­si­ren­ka sim­bo­li­nes do­va­në­les. „Mums, krau­jo cent­ro dar­buo­to­jams, në­ra jo­kio skir­tu­mo kà ren­ka­si do­no­ras – pi­ni­gus ar do­va­në­læ, svar­bu, kad þmo­nës atei­tø duo­ti krau­jo. Pi­ni­gai gal­bût yra svar­biau jau­ni­mui, ta­èiau no­riu dar kar­tà pa­si­dþiaug­ti, jog kaip tik jau­ni­mas su­da­ro di­dþià­jà da­lá krau­jo do­no­rø“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Prie­þas­tys, ko­dël jau­ni þmo­nës at­sku­ba par­duo­ti ar do­va­no­ti krau­jo, ávai­rios. Vie­ni sa­ko, jog no­ri pa­dë­ti tiems, ku­riems gal­bût šian­dien ši pa­gal­ba yra be ga­lo rei­ka­lin­ga. Ki­tus tap­ti krau­jo do­no­rais pa­ska­ti­no ar­ti­mo­jo ne­lai­më. „Vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo: „Im­kit krau­jo ir duo­kit man 40 li­tø“, – ne­sa­me su­lau­kæ. Šiais lai­kais þmo­nës atei­na tvar­kin­gi, ne taip, kaip anks­èiau – krau­jo duo­ti atei­da­vo daug aso­cia­liø as­me­nø, ku­riems es­më bu­vo pi­ni­gai“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi me­di­kë.

Daþ­nai þmo­nës, at­si­sa­ky­da­mi tap­ti krau­jo do­no­rais, tei­gia, kad kai krau­jo rei­kës ar­ti­mie­siems, jie vi­sa­da pa­dës. To­kia nuo­sta­ta klai­din­ga, nes krau­jà ge­riau­sia do­va­no­ti šian­dien – ry­toj ga­li bû­ti jau per vë­lu pa­dë­ti li­go­niams, ku­rie daug jo ne­te­ko dël chi­rur­gi­niø ope­ra­ci­jø, pa­tir­tø trau­mø, komp­li­kuo­to gim­dy­mo ir t. t. Krau­jo per­py­li­mas kar­tais rei­ka­lin­gas ir ser­gan­tie­siems šir­dies, skran­dþio, þar­ny­no, krau­jo li­go­mis.

Sa­ko­ma, kol þmo­gus ne­su­si­dû­rë su krau­jo trû­ku­mo pro­ble­ma as­me­niš­kai, tol ne­sup­ras koks tra­pus ir pri­klau­so­mas nuo ki­tø þmo­niø tam­pa jo gy­ve­ni­mas at­si­ti­kus ne­lai­mei.

Krau­jo do­no­rais ga­li bû­ti vi­siš­kai svei­ki as­me­nys nuo 18 iki 65 me­tø. Mo­te­rys krau­jo ga­li duo­ti ke­tu­ris kar­tus per me­tus, o vy­rai – 5 kar­tus. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

At­bai­do ne­pag­rás­ti bûgš­ta­vi­mai

Dau­gu­ma vy­rø bai­mi­na­si ada­tø, o tarp mo­te­rø pa­pli­tæs mi­tas, kad krau­jo da­vi­mas ne­va su­ke­lia svo­rio au­gi­mà. Ki­ti iš­si­gal­vo­ja bet ko­kias prie­þas­tis, kad tik ne­duo­tø krau­jo, ar­ba yra ási­ti­ki­næ, kad po to jau­sis blo­gai. „Daug kas pri­klau­so nuo þmo­gaus sà­mo­nin­gu­mo. Kiek­vie­nas tu­ri­me su­pras­ti, kad krau­jo do­no­rys­të – li­go­niø gy­dy­mas. Kar­tu tai nau­din­ga ir pa­èiam do­no­rui, nes jis ne­mo­ka­mai iš­ti­ria­mas dël in­fek­ci­niø su­si­rgi­mø, he­pa­ti­tø B, C, AIDS ir si­fi­lio“, – sa­ko gy­dy­to­ja, pa­ti­kin­da­ma, jog krau­jo ëmi­mo me­tu në­ra net men­kiau­sios ri­zi­kos uþ­si­krës­ti, nes vi­si inst­ru­men­tai ir prie­mo­nës nuo ada­të­lës, ku­ria du­ria­ma á pirš­tà, iki krau­jo su­rin­ki­mo sis­te­mos, yra nau­do­ja­mi tik vie­nà kar­tà, o krau­jas ima­mas á ste­ri­lius vien­kar­ti­nius plas­ti­ki­nius mai­še­lius. Svei­kas þmo­gus tu­ri krau­jo at­sta­ty­mo me­cha­niz­mà, tai­gi krau­jas ne tik gy­vas, bet ir nuo­lat at­si­nau­ji­nan­tis au­di­nys, to­dël bûgš­tau­ti, jog su­ma­þi­næ krau­jo kie­ká pa­kenk­si­te sa­vo or­ga­niz­mui, në­ra pra­smës. La­bai re­tai dël jau­du­lio prieš pro­ce­dû­rà, ada­tos dû­rio bai­mës, ne­pail­së­jus ar ne­pa­val­gius, krau­jo da­vi­mo me­tu ar po pro­ce­dû­ros ga­li svaig­ti gal­va, iš­pil­ti pra­kai­tas ar pa­si­da­ry­ti silp­na. Jei pa­ju­si­te nors vie­nà iš mi­në­tø simp­to­mø, ne­dels­da­mi pa­sa­ky­ki­te tai krau­jo cent­ro spe­cia­lis­tams. Jie pa­si­ren­gæ Jums pa­dë­ti.

Ne­ma­þai þmo­niø, no­rin­èiø duo­ti krau­jo, va­sa­rà to pa­da­ry­ti ne­ga­li, mat dël karš­tø orø daþ­niau nei ápras­tai pa­ste­bi­mi ne­þy­mûs do­no­rø svei­ka­tos su­tri­ki­mai: pa­di­dë­jæs krau­jos­pû­dis, pra­sta bend­ra sa­vi­jau­ta. To­kie þmo­nës ne­ga­li duo­ti krau­jo, nes ga­li pa­kenk­ti sa­vo or­ga­niz­mui.

Krau­jo do­no­rais ga­li bû­ti vi­siš­kai svei­ki as­me­nys nuo 18 iki 65 me­tø. Mo­te­rys krau­jo ga­li duo­ti ke­tu­ris kar­tus per me­tus, o vy­rai – 5 kar­tus. Pert­rau­kos tarp krau­jo do­ta­ci­jø pri­va­lo bû­ti ne trum­pes­nës nei 60 die­nø. Bû­si­ma­sis do­no­ras tu­ri sver­ti ne ma­þiau 50 kg. Or­ga­niz­mui ne­kenks­min­ga pra­ras­ti iki 10% cir­ku­liuo­jan­èio krau­jo. Pa­vyz­dþiui apie 50 kg. sve­rian­tis þmo­gus tu­ri vi­du­ti­niš­kai apie 5 lit­rus krau­jo, to­dël me­di­kai iš tø, ku­rie ne­sve­ria 50 kg. krau­jo nei­ma, nes ne­no­ri jiems pa­kenk­ti.

Die­nà prieš duo­dant krau­jo siû­lo­ma ne­val­gy­ti la­bai rie­baus, ašt­raus mais­to, bû­ti­na ger­ti dau­giau nei ápras­tai skys­èiø: mi­ne­ra­li­nio van­dens, ar­ba­tos, sul­èiø. Die­nà, kai ruo­šia­tës duo­ti krau­jo, pa­ta­ria­ma ne­spor­tuo­ti.

Vie­no þmo­gaus duo­tas krau­jas ga­li bû­ti pa­nau­do­tas ke­liems þmo­nëms iš­gel­bë­ti: kû­di­kiui pa­kan­ka ke­liø šla­ke­liø krau­jo, krau­juo­jan­èiai gim­dy­vei rei­kia net ke­liø de­šim­èiø do­no­rø krau­jo, o ser­gan­tiems he­mo­fi­li­ja – net ke­liø šim­tø. Pi­la­mi krau­jo kom­po­nen­tai: krau­jo plaz­ma, erit­ro­ci­tai ir trom­bo­ci­tai. Erit­ro­ci­tø ma­së per­pi­la­ma tuo­met, kai yra la­bai ryš­ki ma­þak­rau­jys­të. Jei þmo­gus krau­juo­ja dël kre­šë­ji­mo fak­to­riø, per­pi­la­ma švie­þia šal­dy­ta plaz­ma, o stin­gant trom­bo­ci­tø – trom­bo­ci­tø ma­së.

Gy­dy­to­ja dþiau­gia­si ne­se­niai ási­gy­tu erit­ro­ci­tø afe­re­zës apa­ra­tu. Pro­ce­dû­ros me­tu ima­mas krau­jas pa­ten­ka á apa­ra­tà, kur at­ski­ria­mos vi­sos su­dë­ti­nës krau­jo da­lys. Iš do­no­ro pai­ma­mas ne­di­de­lis kie­kis erit­ro­ci­tø, lie­kan­èiø tam tik­ro­je tal­po­je, o skys­to­ji krau­jo da­lis grà­þi­na­ma at­gal á or­ga­niz­mà. Šia­me apa­ra­te krau­jo kom­po­nen­tai ma­þiau trau­muo­ja­mi, tad gau­na­ma gry­nes­në erit­ro­ci­tø ma­së. Pa­to­gu tai, kad vie­nu me­tu pai­ma­mos dvi erit­ro­ci­tø do­zës – 360 ml. Do­no­ras tu­ri sver­ti ne ma­þiau kaip 70 kg., o he­mog­lo­bi­no nor­ma krau­jy­je tu­ri bû­ti ne ma­þes­në kaip 140. „Vie­nin­te­lis trû­ku­mas, jog pa­ts krau­jo paë­mi­mas trun­ka apie pus­va­lan­dá, de­ja, daþ­niau­siai do­no­rai at­lik­ti kil­nià pa­rei­gà at­sku­ba sa­vo dar­bo per­trau­kos me­tu, tad daþ­nas ren­ka­si ápras­tà pro­ce­dû­rà, trun­kan­èià de­šimt mi­nu­èiø“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Da­vus krau­jo re­ko­men­duo­ja­ma dau­giau nei ápras­tai var­to­ti skys­èiø, val­gy­ti leng­và mais­tà, ne­pa­ta­ria­ma ger­ti stip­raus al­ko­ho­lio. Do­no­rai Šiau­liuo­se lau­kia­mi ad­re­su: S. Dau­kan­to g. 90, pir­ma­die­niais ir ket­vir­ta­die­niais nuo 8 iki 18 val., ant­ra­die­niais ir tre­èia­die­niais nuo 8 iki 15 val., o penk­ta­die­niais nuo 8 iki 14 val. „Ne­rei­kia da­ry­ti þyg­dar­biø, kar­tais tie­siog uþ­ten­ka pa­do­va­no­ti šiek tiek krau­jo, taip su­tei­kiant šan­sà ser­gan­èiam þmo­gui vël ási­leis­ti lai­mæ á sa­vo gy­ve­ni­mà“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Atëjo kelioniø metas, o jûs neturite jëgø. Jauèiate silpnumà, lengvà galvos svaigulá ir pastovø alká. Pasirodo, šie simptomai gali bûti organizmo dehidratacijos poþymis. O tai – gana pavojingas sindromas.

Stum­da­mas á kiek­vie­nà kû­no làs­te­læ mais­tin­gà­sias me­dþia­gas ir ša­lin­da­mas iš jø me­dþia­gø apy­kai­tos pro­ce­sus, van­duo dir­ba kaip ener­gi­jos ga­min­to­jas elekt­ri­niø tur­bi­no­se. No­ri­te pa­leis­ti me­cha­niz­mà vi­su stip­ru­mu? Iš­mo­ki­te lai­ku at­si­ger­ti! Alex L‘AZZURRO nuotr.

Tikriausiai ne kartà jautëte, tarsi kaþko trûktø. Paprastai poreikiai išsyk suvokiami aiškiai: noriu ásimylëti, padaryti karjerà, nusipirkti mašinà. Taèiau esama dalykø, kuriø stygiaus mes negalime nustatyti, bet nuo jø buvimo ar nebuvimo priklauso mûsø sveikata ir nuotaika. Taip yra su vandeniu, kurio organizmas tikrai gauna nepakankamai. Išgerdami per dienà viso labo puodelá kavos ir dvi stiklines sulèiø, atimame iš savæs energijà. Juk vanduo, organizme generuojantis visus gyvybiškai svarbius procesus, yra pagrindinis energijos šaltinis.

Vandens! Vandens!

Jei jauèiate nuovargá ir susierzinimà, nerimà ir prislëgtumà – gal paprasèiausiai norite gerti? Nejuokaujame – nuolatinis vandens stygius organizme gali tapti depresyviø nuotaikø prieþastimi. Ir tai moksliškai pagrásta: kai organizmui trûksta vandens, á smegenis nebepatenka pakankamai skysèiø, kad bûtø patenkinti jø energetiniai poreikiai. Savo ruoþtu vandens trûkumas smegenø làstelëse mus veikia slegianèiai ir gimdo nemalonius pojûèius. Todël, pajutæ, jog ryte nëra jëgø atsikelti iš lovos, išgerkite stiklinæ vandens.

Kokie pirmieji dehitratacijos signalai? Pirmiausia, troškulys. Bûkite atsargûs ir nelaukite šio pojûèio, kad pagaliau á rankas paimtumëte stiklinæ vandens. Greièiau pasijusite esà alkani - pirmieji troškulio ir alkio poþymiai, atsirandantys, sumaþëjus energijos lygiui smegenyse, labai panašûs. Palaikydami troškulá alkiu, paprastai skubame numalšinti já kuo nors saldþiu, - sako medikai. – Jeigu stiklinë vandens šimtu procentø patenkina smegenø poreikius, tai šokoladukas su šia uþduotimi susidoroja tiktai dvidešimèia procentø. Tad mes pasipildome nešvariu kuru, ir dar kamuojamës nuo sàþinës priekaištø dël sušveisto saldumyno.

Esant nepakankamà hidratacijà rodo ne tik pastovus troškimas pasistiprinti, bet ir nuotaika, kuri stabiliai laikosi "þemiau nulio". Poþymiais gali bûti ir galvos skausmai, tamsûs ratilai po akimis, odos suerzinimas, pernelyg aukštas ar pernelyg þemas kraujospûdis, virškinimo sutrikimai ar kvëpavimo sistemos problemos.

Pasekmës – pataisomos

Paprastai vietoj to, kad pradëtume gerti, mes imame valgyti ir pakrauname organizmà "ne ta" energija, sumaþindami jo produktyvumà. Iš èia – ir tuštumos jausmas, ir kaltës pojûtis prieš save patá, ir sunkumas, slegiantis peèius ir skrandá. Jei alkio jausmà nuslopinsime truputëlá pasûdytu vandeniu, pamaþële áprasime pajusti norà valgyti tik tada, kai išties kils poreikis valgyti.

Stingant vandens organizme, sutrinka gyvybiniai procesai, ir tai sukelia ávairiausius sutrikimus. Laimei, þmonës tai pradeda suprasti: šiandien vis daugiau išvysi ir jaunimo, ir pagyvenusiø þmoniø su vandens buteliukais rankose.

Vienas iš nemalonumø, kuriuos dovanoja vandens trûkumas organizme – neurologinio pobûdþio sutrikimai. Neurologai perspëja, kad stingant skysèiø, ávyksta paþeidimø hemato – encefalinio barjero kapiliarø veikloje ( šis barjeras atskiria centrinæ nervinæ sistemà nuo kraujotakinës ), o tai gali sukelti išsëtinæ sklerozæ, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Kita grësmë – diabetas, kuris artinasi tuo sparèiau, kuo daþniau mes paprastà vandená pakeièiame saldþiu ar gazuotu arba sultimis iš pakeliø.

Dël vandens stygiaus kenèia visas organizmas, sustiprindamas tokias ligas, kaip astma, bronchitas, onkologiniai susirgimai. Be to, skystis reikalingas saugiam toksinø išvedimui, tad jo trûkumas gali sukelti organizmo apnuodijimà.

Stumdamas á kiekvienà kûno làstelæ maistingàsias medþiagas ir šalindamas iš jø medþiagø apykaitos procesus, vanduo dirba kaip energijos gamintojas elektriniø turbinose. Norite paleisti mechanizmà visu stiprumu? Išmokite laiku atsigerti!

Šlapieji normatyvai

Mûsø klimato sàlygomis vasarà ir esant minimaliam fiziniam krûviui per dienà reikëtø suvartoti tris su puse litro skysèiø drauge su maistu. Taèiau ne viskas, kà galima ásipilti á stiklinæ, yra vanduo! Kava, arbata ir gazuoti gërimai, kuriais tradiciškai malšiname troškulá, duoda priešingà efektà.

Pasak dietologø, patenkinti organizmo vandens poreiká gali, deja, tik vanduo. Iš pirmo þvilgsnio nekalta arbata, taip pat kava, alkoholis ir pramoniniai gërimai ( ypaè energetikai ), be cheminiø komponentø, turi ir vandená iš organizmo varanèiø medþiagø. Viena iš jø – kofeinas. Pasiþymëdamas šlapimà varanèiomis savybëmis, jis yra dehidratuojanèiu agentu, be to, sukelia pripratimà, kadangi betarpiškai veikia smegenis. Tai reiškia, kad kava nenumalšinsite troškulio, bet norësite gerti dar labiau.

Á jûsø sveikatà!

Egzistuoja klaidinga nuomonë, jog daþnas vandens vartojimas apkrauna inkstus. Tai netiesa: jie pradeda susidëvëti bûtent tuo atveju, kai jiems tenka valyti organizmà ir išvesti atliekas negaunant pakankamo kiekio vandens. Tad jei nenorite inkstuose turëti akmenø, ápraskite gerti skysèiø tiek, kiek reikalauja organizmas.

Nevertëtø pamiršti, kad yra ir antra medalio pusë - perteklinis ir netvarkingas gërimas sukuria papildomà krûvá širdþiai ir kraujagyslëms, skatina šalinti iš organizmo vertingas medþiagas per inkstus ir prakaito liaukas. Todël neperkraukite organizmo skysèiais – juk nesate vandens bokštas. Tiesiog paskirstykite aštuonias stiklines visai dienai taip, kad netektø daug gerti esant tušèiam skrandþiui, prieš miegà ir kad neuþgertumëte maisto labai šaltu vandeniu.

Parengë Kamilë Vitkutë

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Norint turëti sveikus dantis ir dantenas svarbiausia yra gera burnos higiena, kurios maþuosius privalo išmokyti tëveliai. "Jeigu dar prieš einant á mokyklà vaiko tëvai neišmoko laikytis burnos higienos, vëliau beveik kas penktas vaikas jos nesilaiko, ir, þinoma, tampa nuolatiniu stomatologø klientu", - sako burnos higienistë Valdonë Kelmienë.

Dan­tø še­pe­të­lis pir­mai­siais gy­ve­ni­mo me­tais në­ra bû­ti­nas. Manu MOHAN nuotr.

Tëveliai - tinkamiausias pavyzdys

Anot burnos higienos specialistës, nuo maþens reikia þinoti, kaip ir kodël bûtina priþiûrëti dantis. Nesilaikant burnos higienos maþiesiems genda ne tik pieniniai, bet ir kà tik išdygæ nuolatiniai dantys, nes dantø paviršiuje susikaupusios minkštosios apnašos laikui bëgant tampa dantø akmenimis, ant kuriø nelygaus paviršiaus besikaupiantys toksinai, rûgštys sukelia ávairias dantø ir dantenø ligas. Dël susikaupusiø dantø akmenø patinsta, parausta, nuolat kraujuoja dantenos, iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas. Rûpintis bûsimo vaiko burnos sveikata reikia pradëti prenataliniu periodu, t. y. motinos nëštumo metu. "Nuo pirmøjø kûdikio dienø tëveliai turëtø suprasti taisyklingos burnos ertmës higienos svarbà ir savo asmeninio pavyzdþio átakà vaiko higieniniø ágûdþiø formavimuisi, - sako medikë. - Vaikai nuolat gauna bakterijø iš savo tëvø buèiuojant, maitinant ar kitaip kontaktuojant. Paprastai to išvengti neámanoma, todël tëvai turëtø kuo geriau valyti savo ir vaiko dantis. Norint, kad vaikas nesipriešindamas ir noriai valytø dantis, mama ir tëtis turi bûti pavyzdys, kurá maþylis stebës ir imituos."

Prieþiûra nuo pirmojo dantuko

Pradëti valyti burnà reikia tik išdygus pirmajam dantukui. Vadinasi, elementarios burnos higienos procedûros turi bûti atliekamos pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Pirmuosius dantukus rekomenduojama valyti drëgna marle ar švariu audeklu po pusryèiø. Šios procedûros itin svarbu nepamiršti vakare prieš miegà.

Dantø šepetëlis pirmaisiais gyvenimo metais nëra bûtinas. Šiuo laikotarpiu nebûtina naudoti dantø pastos, nes kûdikis dalá jos gali praryti. Antraisiais gyvenimo metais, išdygus pieniniams krûminiams dantims, dël sudëtingesnës jø anatomijos, nelygaus kramtomojo paviršiaus, dantø valymas marlës gabalëliu tampa neefektyvus. Šiuo bûdu neámanoma pašalinti apnašø iš krûminiø dantø vageliø, ádubimø, todël dantys pradedami valyti vaikišku dantø šepetëliu minkštais šereliais. Iš pradþiø geriau valyti dantø pasta be fluoro, nes vaikai linkæ jà ryti. Vaikiškos dantø pastos reikia labai nedaug – maþdaug tiek, kokio dydþio yra vaiko maþo pirštuko nagas. Remiantis naujausiais tyrimais toks maþas pastos kiekis yra nekenksmingas net vaikuèiui nurijus. Paprastai apie treèiuosius gyvenimo metus daugelis vaikø išmoksta nebenuryti ir išspjauti dantø pastà. "Burnos higienos turi bûti laikomasi visà gyvenimà – vos išdygus pirmajam dantukui iki gilios senatvës, kadangi sveika burnos ertmë uþtikrina ne tik gyvenimo kokybæ, bet ir apsaugo nuo daugelio ligø", - tvirtina higienistë, primindama, jog dantis vaikams tëvai turi valyti tol, kol šie išmoksta rašyti, nes iki tol vaikø rankø judesiai yra nepakankamai koordinuoti tinkamai išsivalyti dantis.

Meškos paslaugà padaro buteliukas bei èiulptukas

"Buteliuko ëduonis" – apie tai girdëjæ esame daugelis, taèiau ar þinome, kas tai yra ir kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus? "Tai daugybinio dantø ëduonies rûšis, daþniausiai paþeidþianti 2-4 metø amþiaus vaikø dantis. Toks dantø paþeidimas pasireiškia vaikams, maitinamiems krûtimi ar iš buteliuko, ypaè maitinamiems naktimis, kai po pamaitinimo nenuvalomi kûdikio dantys, - pasakoja medikë. - Jei vaikas nuolat girdomas saldþiais skysèiais, sudaromos palankios sàlygos daugintis rûgštis gaminantiems mikroorganizmams. Miegant sumaþëja seilëtekis, kartu ir savaiminis burnos apsivalymas. Èiulpimo aktas þindymo metu taip pat trukdo patekti seilëms. Be to, kûdikiø lûpø raumenys dar nëra pakankamai stiprûs, kad galëtø padengti dantis, todël seilës nuo viršutiniø kandþiø išgaruoja ir dantys lieka sausi".

Kenksmingai veikia ir èiulptukai, suvilgyti medumi, cukrumi ar sirupu, ávairiø saldintø gërimø vartojimas. Tai ypaè ankstyvas ëduonies paþeidimas, paprastai apimantis viršutinio þandikaulio pieninius pirmuosius krûminius dantis ar net apatinio þandikaulio iltis.

Apatiniai kandþiai paþeidþiami ypaè retai, nes èiulpimo metu jie yra uþdengti lieþuvio ir nuolat skalaujami seilëmis. "Buteliuko ëduonis" progresuoja labai greitai. Prasidëjæs lûpiniame dantø paviršiuje, greitai apjuosia visà dantá kaklelio srityje. Iš pradþiø atsiranda baltos matinës dëmës emalio srityje. Tæsiant blogus mitybos ir higienos áproèius, baltos dëmës tampa ëduonies ertmëmis. Laikui bëgant ëduonis apjuosia visà dantá kaklelio srityje. Tada dantis lûþta ir lieka tik šaknis.

Daþnai tëvai mano, kad nereikia priþiûrëti pieniniø dantukø, nes esà jie vis tiek iškris. "Tai klaidinga nuomonë, - uþtikrina higienistë, – paþeidus pieninius dantis, pasekmës neretai atsiliepia ir nuolatiniams, tad, siekiant išvengti "buteliuko ëduonies", bûtina sureguliuoti vaiko mitybos reþimà ir laiku pradëti burnos higienos procedûras. Koreguojant vaiko mitybà, reikia atsisakyti naktiniø maitinimø, neleisti vaikui uþmigti su saldaus gërimo ar pieno buteliuku. Geriau prieš miegà pasiûlyti buteliukà su virintu vandeniu, - pataria higienistë. - Laktozë, esanti motinos piene kenksminga dantims, kaip ir esanti karvës piene. Todël po maitinimo pienà bûtina nuvalyti, kad neuþsilaikytø ant dantø paviršiaus".

Burnos ertmës higiena – bendros asmens higienos dalis, kuri turëtø bûti ugdoma vaikui nuo maþens, kad susiformuotø tvirti ágûdþiai, padedantys apsaugoti maþuosius nuo dantø skausmo, garantuoti dantø išvaizdà ir normalià kramtymo funkcijà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Ne vienam, serganèiam ûmine ar lëtine liga arba tiesiog norinèiam sustiprinti sveikatà, kilo klausimas – kaip patekti á sanatorijà? Ar priklauso sàþiningai dirbusiam ir mokesèius mokëjusiam þmogui nemokamai pasinaudoti nemaþai kainuojanèiomis reabilitacinëmis paslaugomis? O gal tik liga gali atverti galimybæ reabilitacijai? Apie reabilitacinio gydymo tvarkà kalbamës su Respublikinës Šiauliø ligoninës Fizinës medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedëja Laima Rindzevièiene.

Rea­bi­li­ta­ci­ja ta­po vie­na ak­ty­viau­siø gy­dy­mo rû­šiø, to­dël jai vyks­tant rei­kë­tø nu­si­teik­ti ne poil­siui, o ak­ty­viam gy­dy­mo pro­ce­sui. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Galimybæ reabilitacijai atveria rimta liga

Reikëtø uþmiršti seniau galiojusià nuostatà, kad sanatorija – tai poilsis jûsø pamëgtame kurorte, nes, anot gydytojos, tai neturi nieko bendra su reabilitacija, kurià remia valstybë. Reabilitacinis gydymas, priklausantis nuo þmogaus funkcijø sutrikimo, yra normalaus gydymo tàsa, kurá rekomenduoja gydantis gydytojas, reabilitologas ir specialistas. „Daugelis klaidingai mano, kad atëjus atostogø metui sustiprinti sveikatà išvyks á sanatorijà, o uþ paslaugas sumokës valstybë. Lietuvos reabilitacijos, SPA centrai, gydyklos, reabilitacijos ligoninës ir kt. poilsio ir reabilitacijos ástaigos, anksèiau vadintos sanatorijomis, pakeitë ne tik pavadinimà, bet ir profilá. Reabilitacija tapo viena iš aktyviausiø gydymo rûšiø, todël vykstant reabilitacijai reikëtø nusiteikti ne poilsiui, o aktyviam gydymo procesui, - pataria medikë. - Pagirtina, kad þmonës rûpinasi savo sveikata ir iš anksto jà stiprina, taèiau tai daryti turi savo lëšomis, o ligoniø kasø kompensuojamos paþymos apie gydymo apmokëjimà išduodamos po rimtø ligø, operacijø ar traumø. Vadinasi, prieš išvaþiuodamas tæsti gydymo á pasirinktà reabilitacijos centrà pacientas turi bûti gydytas stacionare.“

Reabilitacija prasideda ligoninëje

Gerai þinoma, kad kuo anksèiau pradedama reabilitacija, tuo geresniø rezultatø galima tikëtis, todël jau kità dienà á stacionarà paguldyto paciento bûklæ ávertinæs gydytojas reabilitologas skiria pirmàjá reabilitacijos etapà. Reabilitacija, anot medikës, yra ne tik slauga ir masaþas. Ja rûpinasi reabilitacijos specialistø komanda, kurià sudaro kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, logopedas, psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas, masaþuotojas, fizinës medicinos ir reabilitacijos slaugytojos. „Kartais net ir visø šiø specialistø dideliø pastangø dëka gerø rezultatø negalima pasiekti dël sunkios ligonio bûklës, tuomet tokie ligoniai, pasibaigus stacionariniam gydymui, išvyksta á slaugos ligoninæ arba á namus“, - sako reabilitologë.

Á antrà reabilitacijos etapà gali bûti nukreipti tik tie pacientai, kurie buvo gydomi stacionare ir kuriø liga átraukta á indikacijø reabilitacijai sàrašà. Apie tolesná gydymo poreiká sprendþia pacientà gydæs gydytojas, remdamasis reabilitologo rekomendacija. Anksèiau vykimas á antrà reabilitacijos etapà buvo ribojamas dël lëšø stygiaus, dabar šia paslauga gali pasinaudoti visi, kuriems iš tiesø jos reikia. „Tæsti gydymo á pasirinktà reabilitacijos ástaigà pacientas turi vykti iš karto po gydymo stacionare, o ne kada uþsinorëjæs, pvz., po penkiø mënesiø“, - primena reabilitologë.

Vietà, kur tæsti gydymà, galite pasirinkti patys, t. y. vykti á Palangà, Druskininkus, Birštonà, Likënus, Šventàjà ar Respublikinës Šiauliø ligoninës reabilitacijos stacionarà. Jums teks pasiskambinti, kad suþinotumëte, ar yra laisvø vietø. Respublikinës Šiauliø ligoninës reabilitacijos skyrius priima pacientus po insulto, sànariø protezavimo, daugybiniø traumø, galvos smegenø traumø, sànariø ligø, stuburo operacijø.

Jei paciento bûklë tokia, kad jis geba savarankiškai atvykti á procedûras, reabilitacija (antrasis etapas) bus tæsiama ambulatoriškai, t. y. kasdien atvykstant á ambulatorinës reabilitacijos centrus. Šiauliuose yra Respublikinës Šiauliø ligoninës Ambulatorinës reabilitacijos centras ir Šiauliø reabilitacijos centras, todël nenorintys arba negalintys išvykti iš savo miesto šiaulieèiai turi galimybæ tæsti gydymà netoli savo namø. „Èia pacientai patenka po gydymo stacionare arba iš šeimos gydytojø kabineto po reabilitologo konsultacijos. Þinoma, paûmëjusi liga turi bûti árašyta á indikacijø ambulatorinës reabilitacijos sàrašà“, - sako gydytoja.

Ambulatoriniu reabilitaciniu gydymu pacientas gali pasinaudoti bet kurioje Lietuvos ambulatorinëje reabilitacinëje gydymo ástaigoje, savarankiškai pasirinkdamas jà pagal savo ligos profilá. Uþ gydymo procesà sumoka ligoniø kasa. Jei siunèiamas ambulatorinei reabilitacijai pacientas nori gydytis kitame mieste, uþ nakvynæ ir maistà, jeigu pageidauja ten nakvoti ir maitintis, turi sumokëti pats. Kainos, kurias sàlygoja sezoniškumas ir ligoniø srautai, reabilitacijos centruose gali bûti skirtingos, taèiau kurortiniø vietoviø klimatas ir ramybë, anot reabilitologës, ávairiais metø laikais turi savo privalumø.

Savo pageidavimu ir lëšomis

Tie þmonës, kurie rûpinasi savo sveikata ir nori jà sustiprinti, á pageidaujamà sveikatos centrà ar sanatorijà vyksta savo lëšomis. Atvykusá á sveikatos centrà pacientà apþiûri gydytojas ir sudaro procedûrø programà. Kad bûtø paprasèiau gydytojams parinkti tinkamas procedûras, reabilitologë pataria prieš vykstant á pasirinktà centrà pasiimti medicininá išrašà iš savo šeimos gydytojo.

Savarankiškai galite pasinaudoti ir SPA centruose teikiamomis paslaugomis. Dabar, anot reabilitologës, ypaè populiarios savaitgalio programos. „Norëèiau pabrëþti, kad ligoniø kasos uþ stacionariná reabilitacijos gydymà apmoka tik sunkiems ligoniams. Pacientams, kuriems skiriamas ambulatorinis reabilitacinis gydymas, ligoniø kasos kompensuoja reabilitacijos išlaidas tik uþ suteiktas gydymo paslaugas. Þadantys stiprinti sveikatà savo pageidavimu, uþ visas jiems suteiktas paslaugas turi susimokëti patys“, - tvirtina medikë.

Vaikai nori sirgti vasarà

Vaikams siuntimai reabilitaciniam gydymui nekvotuojami. „Praktiškai kiekvienas vaikas galëtø vykti á reabilitacijà“, - tvirtina medikë. Daugiausiai tokiø siuntimø pageidaujama vasaros mënesiais, nes mokyklinio amþiaus vaikams gydytis patogiausia per vasaros atostogas. Nepaisant to, kad vaikams, kaip ir suaugusiesiems, reabilitacinis gydymas skiriamas iškart po persirgtos ligos, o išrašyta paþyma galioja tik savaitæ, tëvai nenori, kad jø vaikai praleistø pamokas, todël reikalauja reabilitacijà ar sveikatà gràþinantá gydymà skirti jiems patogiu metu. Deja, Lietuvoje esantys vaikø reabilitacijos centrai nëra pajëgûs priimti visø norinèiøjø bûtent vasarà. Siuntimà prie savo atostogø derina ir paèiø maþiausiø pacientø tëveliai, tad ne visi, kuriems iš tiesø tuo laiku bûtina, gali išvykti á reabilitacijà, nes vasarà, anot reabilitologës, norinèiøjø sveikatos susigràþinti eilë - begalinë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pasaulyje itin populiarios skrandþio maþinimo operacijos neaplenkia ir mûsø tautieèiø. Ar tikrai tai saugus bûdas, padedantis atsikratyti ne vienà dešimtá nereikalingø kilogramø? O gal chirurgo skalpelá renkasi tik valios neturintys storuliai?

„Šis gy­dy­mo me­to­das pri­lygs­ta daþ­no ant­svo­rio ka­muo­ja­mo þmo­gaus pra­šy­mui: „Su­riš­ki­te man ran­kas, kad ne­be­ga­lë­èiau val­gy­ti“, tik šiuo at­ve­ju mes per­ri­ša­me skran­dá“, – sa­ko me­di­kai. Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Operacija – kraštutinë priemonë

Anot chirurginio nutukimo gydymo metodus taikanèiø medikø Sauliaus Bulavo, Rolando Burkausko, Virginijaus Jautakio ir Gintaro Skruodþio, esant didelio laipsnio nutukimui, t. y. kai KMI (kûno masës indeksas) didesnis nei 40 arba KMI – 35, bet ligonis serga sunkiomis antsvorio sukeltomis ligomis, gydymas medikamentais, kartu pakeièiant gyvensenà, nëra veiksmingas, todël tokiems ligoniams vienintelë išeitis – chirurginis gydymas, kuris, beje, nëra pigus. Nors dalá operacijos kaštø apmoka ligoniø kasos, taèiau reikiamus instrumentus ar skrandþiui apjuosti bûtinà reguliuojamà juostà turi nusipirkti pats pacientas. Chirurgai tvirtina negirdëjæ, kad kas nors gailëtø išleistø tûkstanèiø, anaiptol, pasirinkæ skalpelá, kaip geriausià išeitá, buvæ storuliai dþiaugiasi visaverèiu gyvenimu.

Skrandþio maþinimo operacijos pasaulyje atliekamos jau ganëtinai seniai. Lietuvoje paprastai daromos dviejø rûšiø operacijos: tai skrandþio apjuosimas reguliuojama juosta, vadinamasis þiedo uþdëjimas, sumaþinant skrandþio tûrá, ir malabsorbcinë operacija, kai sumaþinamas skrandis ir dalis þarnyno, taip sumaþinant maisto ásisavinimo plotà. "Pacientai patys nusprendþia, koks bûdas jiems labiau priimtinesnis, mes tik paaiškiname operacijos privalumus ir galimas komplikacijas", - sako medikai ir patikina, jog radikalias skrandþio maþinimo operacijas þmonës renkasi tuomet, kai jau bûna išbandæ visus ámanomus lieknëjimo bûdus.

Alternatyva – skrandþio suverþimas þiedu

"Þiedas nëra savaiminio lieknëjimo priemonë. Sëkmingai atsikratyti svorio ir išvengti komplikacijø átakos turi paciento pooperacinë dieta ir atitinkamas elgesys, o þiedo funkcionavimas sumaþina alká, todël valgyti norisi maþiau ir palaipsniui atsikratoma svorio", - sako chirurgas V. Jautakis

Palyginti su áprastomis operacijomis, ši išsiskiria tuo, kad po jos lieka geresnis estetinis vaizdas, išgyvenamas maþiau skausmingas pooperacinis laikotarpis, praktiškai nebûtinas lovos reþimas, ámanomas greitas visiškas pasveikimas, svarbiausia – tai minimali chirurginë intervencija á organizmà. Operacijos tikslas – smarkiai sumaþinti suvalgomo maisto kieká, atitinkamai sumaþinant suvartojamø kalorijø kieká. Tai pasiekiama viršutinëje skrandþio dalyje uþdedant specialø þiedà, kuris suformuoja skrandá á smëlio laikrodþio formà. Po operacijos virškinamas maistas pereina visas virškinamosios sistemos dalis, o paslankus þiedas suteikia galimybæ kiekvienam þmogui nustatyti reikiamo skersmens sàsmaukà. Þiedas reguliuojamas, kai gerai ásitaiso audiniuose, maþdaug 2 mën. po operacijos. "Þiedo suspaudimo lygis reguliuojamas keletà kartø tol, kol nustatomas reikiamas. Tai neskausminga procedûra, - tikina gydytojas, - kurios metu á po oda ásiûtà kapsulæ ábedama adata ir sušvirkšèiamas atitinkamas kiekis skysèiø."

Uþverþus skrandá beveik niekas nepasikeièia, tik kurá laikà bûtina laikytis pereinamosios dietos plano. "Þmogus negali valgyti paskubomis ar dideliais kàsniais, kaip daþniausiai ápratæ valgyti nutukæ asmenys, bûtina gerai sukramtyti maistà. Ypaè svarbu pirmà savaitæ vartoti tik skystà, o antrà – tik trintà maistà. Nes, tarkim, suvalgyta riekë duonos uþstrigtø virš skrandþio þiedo, ištemptø viršutinæ jo dalá, todël gali prireikti kitos operacijos. Tinkamai maitinantis, kuo daugiau laiko prabëga po operacijos, tuo maþiau reikia riboti mitybà", - pasakoja gydytojas G. Skruodys.

Suvalgytas maistas uþpildo virš þiedo esanèià maþàjà skrandþio dalá ir netrukus pajuntamas sotumas. Tai reiškia, kad þmogus vienu metu gali suvalgyti labai nedaug maisto. "Šis gydymo metodas prilygsta daþno antsvorio kamuojamo þmogaus prašymui: "Suriškite man rankas, kad nebegalëèiau valgyti", tik šiuo atveju, mes perrišame skrandá", - sako medikai.

Nenorintiems svetimkûnio formuojamos apylankos

Chirurgai Saulius Bulavas ir Rolandas Burkauskas sako, kad malabsorbcinës, t. y. formuojant apylankas operacijos, yra kur kas sudëtingesnës bei gerokai efektyvesnës. "Operacijos, kurios metu skrandis suverþiamas reguliuojama juosta, itin populiarios Èekijoje, Lietuvoje bei kitose pokomunistinëse šalyse. Europai priimtinesnës operacijos, kurios palankesnës þmogaus organizmui, nes nëra jokio svetimkûnio, maisto medþiagø pasisavinimas þarnyne tampa kur kas maþesnis, todël nebeauga svoris, geresnë valgymo kokybë, svarbiausia - svorio kritimas daugiau priklauso ne nuo paciento prisitaikymo pastangø, o nuo paèios operacijos", - sako medikai.

Operacija atliekama laparoskopiniu bûdu, t. y. neatveriant pilvo ertmës, o tik per maþus pjûvius, ávedant á pilvo ertmæ vaizdo kamerà ir reikiamus instrumentus, kuriais suformuojamas maþasis skrandis, turintis siaurà sujungimà su likusia virškinimo trakto dalimi, o plonoji þarna sujungiama su skrandþiu taip, kad apatine skrandþio dalimi maistas slinkti negalëtø. Minimalø atskirto þarnyno ilgá sudaro skrandþio dalis, dvylikapirštë þarna bei pirmoji tušèiosios þarnos kilpa. Operacijos metu pailginama virškinant nedalyvausianti plonosios þarnos dalis iki 1,5 metro. "Ápratæ valgyti kà nori ir kiek nori, þmonës šio áproèio sunkiai atsisako ir po operacijos, todël skrandá juosiantá þiedà bando apgauti gerdami lydytà šokoladà, grietinëlæ ir kt. mëgiamus produktus. Malabsorbcinë operacija - tarsi uþ nugaros stovintis policininkas, kurio apgauti neámanoma – organizmas akimirksniu reaguoja á kaloringà maistà: silpnumas, padidëjæs prakaitavimas bei kiti laikini negalavimai verèia þmogø keisti mitybos áproèius ir gyvenimo bûdà", - dalijasi patirtimi medikai.

Chirurgai tvirtina, kad kûno masës sumaþëjimo efektas po skrandþio ir tušèiosios þarnos apylankos operacijos iš pradþiø yra gana ryškus, vëliau sulëtëja. "Patirti galimø akistatø su komplikacijomis dar neteko", - sako medikai ir vieningai pastuksena á mediná stalà.

Mig­lë RE­MEŠ­KE­VI­ÈIÛ­TË

Nau­jau­siø moks­li­niø iš­ra­di­mø dë­ka gy­dant reu­ma­ti­nes li­gas vis svar­bes­nes po­zi­ci­jas uþi­ma bio­lo­gi­niai vais­tai, ge­ban­tys uþ­blo­kuo­ti reu­ma­ti­ná uþ­de­gi­mà. Šiuo me­tu Eu­ro­pos ša­ly­se bio­lo­gi­në te­ra­pi­ja priei­na­ma apie 6 pro­c. reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu ser­gan­èiø­jø. Lie­tu­vo­je šis ro­dik­lis ke­lis kar­tus blo­ges­nis. „Bio­lo­gi­në te­ra­pi­ja – veiks­min­giau­sias ir, de­ja, pa­ts bran­giau­sias reu­ma­toi­di­niø li­gø gy­dy­mo me­to­das“, – sa­ko Šiau­liø ap­skri­ties li­go­ni­nës kon­sul­ta­ci­në­je po­lik­lin­ko­je dir­ban­ti gy­dy­to­ja reu­ma­to­lo­gë Ra­sa Kau­šie­në.

Su­sir­gus reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu, jis ly­dës jus vi­sà gy­ve­ni­mà, to­dël, anot reu­ma­to­lo­gës R. Kaušienës, ver­ta su­si­rû­pin­ti, kad gy­ve­ni­mas tap­tø kiek áma­no­ma ge­res­nës ko­ky­bës. Autorës nuotr.

Šiuo­lai­ki­nio moks­lo ste­buk­las

„Reu­ma­toi­di­nis art­ri­tas – vie­na sun­kiau­siø reu­ma­ti­niø li­gø, pa­si­reiš­kian­èiø nuo­lat pro­gre­suo­jan­èiu sà­na­riø uþ­de­gi­mu, jø de­for­ma­ci­jo­mis bei þmo­gaus fi­zi­ne ne­ga­le, o ne­re­tai ir mir­ti­mi, – pa­sa­ko­ja reu­ma­to­lo­gë. – Pap­li­tu­si nuo­mo­në, jog reu­ma­ti­nës li­gos – leng­vas se­nø þmo­niø ne­ga­la­vi­mas. De­ja, tai jau­nø, dar­bin­gø þmo­niø li­ga, ku­rios pro­gre­sa­vi­mà le­mia in­di­vi­dua­lios sa­vy­bës, to­dël vie­niems sà­na­riø de­for­ma­ci­jos at­si­ran­da per ke­le­tà me­tø, ki­tiems li­ga vys­to­si la­bai in­ten­sy­viai. Prog­re­suo­jan­tis reu­ma­toi­di­nis art­ri­tas pa­þei­dþia vi­sus sà­na­rius, neap­lenk­da­mas šir­dies, plau­èiø, inks­tø, akiø, ner­vø bei dau­ge­lio ki­tø or­ga­nø ir sis­te­mø. Itin di­de­les ga­li­my­bes pa­dë­ti reu­ma­to­di­niu art­ri­tu ser­gan­tiems þmo­nëms at­vë­rë bio­lo­gi­në te­ra­pi­ja. Šis nau­jas me­to­das nu­kreip­tas prieš vie­nà mo­le­ku­læ, o ne prieš vi­sà or­ga­niz­mà ir tai yra iš­ties di­de­lis lai­më­ji­mas, lei­dþian­tis pa­siek­ti efek­ty­viø gy­dy­mo re­zul­ta­tø.“

Mo­der­nûs vais­tai pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bæ

Su­sir­gus reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu, jis ly­dës jus vi­sà gy­ve­ni­mà, to­dël, anot reu­ma­to­lo­gës, ver­ta su­si­rû­pin­ti, kad gy­ve­ni­mas tap­tø kiek áma­no­ma ge­res­nës ko­ky­bës. Vi­siš­kai ne­se­niai, kol dar ne­bu­vo mo­der­niø vais­tø, reu­ma­toi­di­nio art­ri­to gy­dy­mas ne­tei­kë dþiu­giø vil­èiø, ta­èiau pa­sta­ruo­ju me­tu ypaè pa­to­bu­lë­jus imu­no­lo­gi­jos moks­lui reu­ma­ti­niø li­gø pro­gno­zë ta­po daug ge­res­në, ka­dan­gi at­si­ra­do ga­li­my­bë smar­kiai su­lë­tin­ti sà­na­riø dest­ruk­ci­jos pro­ce­sus ser­gant šia li­ga. Reu­ma­to­lo­gi­jo­je pra­dë­ta tai­ky­ti bio­lo­gi­në te­ra­pi­ja lei­do re­gu­liuo­ti þmo­gaus imu­ni­nës sis­te­mos veik­là. Kiek­vie­no þmo­gaus imu­ni­nës sis­te­mos funk­ci­ja la­bai pa­na­ši á ka­riuo­me­nës – su­ras­ti ir su­nai­kin­ti pa­ten­kan­èià á or­ga­niz­mà ge­ne­tiš­kai sve­ti­mà me­dþia­gà. De­ja, kar­tais imu­ni­në sis­te­ma ima ir su­klys­ta, sa­vo or­ga­niz­mo au­di­nius at­pa­þin­da­ma kaip sve­ti­mus, tuo­met pra­si­de­da puo­li­mas prieš sa­vas làs­te­les. Pra­si­de­da va­di­na­ma­sis au­toi­mu­ni­nis pro­ce­sas, ku­ria­me da­ly­vau­ja daug skir­tin­gos funk­ci­jos làs­te­liø, sa­vo funk­ci­jà de­ri­nan­èiø dviem bû­dais: ar­ba tie­sio­giai kon­tak­tuo­da­mos per spe­cia­lius re­cep­to­rius, ar­ba siøs­da­mos vie­na ki­tai ávai­rias „che­mi­nes þi­nu­tes“, va­di­na­mà­sias bio­lo­giš­kai veik­lias me­dþia­gas – ci­to­ki­nus. Bio­lo­gi­nës te­ra­pi­jos tai­ky­mas ir yra to­kiø me­dþia­gø uþ­blo­ka­vi­mas. Li­ga, þi­no­ma, nie­kur ne­dings­ta, bet þmo­gus bent jau su­si­grà­þi­na ápras­tà gy­ve­ni­mo ko­ky­bæ.

Gy­dy­mas – dau­gia­ly­pis

Në­ra vais­tø, ga­lin­èiø iš­gy­dy­ti reu­ma­toi­di­ná art­ri­tà, ta­èiau lai­ku pra­dë­jus tin­ka­mai gy­dy­ti ga­li­ma pri­stab­dy­ti li­gos pro­gre­sa­vi­mà ar pa­siek­ti il­ga­lai­ká pa­leng­vë­ji­mà. Ser­gan­tie­ji reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu gy­do­mi bent dvie­jø ar tri­jø ka­te­go­ri­jø vais­tais. Jie gau­na ne­ste­roi­di­ná vais­tà nuo uþ­de­gi­mo, ku­ris su­ma­þi­na skaus­mà, pa­ti­ni­mà bei ki­tus uþ­de­gi­mi­nius pro­ce­sus, ta­èiau ne­stab­do li­gos pro­gre­sa­vi­mo. At­siþ­vel­giant á li­go­nio bûk­læ, ski­ria­mi gliu­ko­kor­ti­koi­dai – hor­mo­nai, slo­pi­nan­tys uþ­de­gi­mus. Jie ga­li bû­ti ski­ria­mi tab­le­të­mis ger­ti, in­jek­ci­jo­mis á ve­nà, rau­me­nis ar á la­biau­siai pa­þeis­tus sà­na­rius. Pag­rin­di­niais me­di­ka­men­tais, t. y. reu­ma­toi­di­ná art­ri­tà mo­di­fi­kuo­jan­èiais vais­tais, stab­do­mas li­gos vys­ty­ma­sis bei jos pro­gre­sa­vi­mas. Bio­lo­gi­nës te­ra­pi­jos vais­tai ski­ria­mi esant tre­èio ak­ty­vu­mo bei grei­tai pro­gre­suo­jan­èiam reu­ma­toi­di­niam art­ri­tui gy­dy­ti, kai ápras­ti­në te­ra­pi­ja ne­tgi mak­si­ma­lio­mis vais­tø do­zë­mis yra nee­fek­ty­vi. „Bio­lo­gi­niai pre­pa­ra­tai pa­pras­tai ski­ria­mi kar­tu su jau var­to­ja­mais vais­tais, – pa­sa­ko­ja reu­ma­to­lo­gë. – Ge­riau­si re­zul­ta­tai gau­na­mi bio­lo­gi­nës te­ra­pi­jos vais­tus var­to­jant kar­tu su me­tot­rek­sa­tu. Pre­pa­ra­to pa­si­rin­ki­mà nu­le­mia in­di­vi­dua­lus pa­cien­to jaut­ru­mas tam tik­roms vais­tø su­de­da­mo­sioms da­lims, jø su­de­ri­na­mu­mas su ki­tais pre­pa­ra­tais. Bio­lo­gi­niø pre­pa­ra­tø gy­do­ma­sis po­vei­kis su­si­jæs su uþ­de­gi­mo me­dþia­gos slo­pi­ni­mu, to­kiu bû­du þmo­gaus or­ga­niz­me uþ­blo­kuo­ja­mas reu­ma­ti­nis uþ­de­gi­mas. Bio­lo­gi­niai vais­tai veiks­min­gai ma­þi­na li­gos ak­ty­vu­mà ir vi­siš­kas iš­gi­ji­mas da­bar yra rea­liai pa­sie­kia­mas tiks­las, ta­èiau po­vei­kis tæ­sia­si tol, kol var­to­ja­mi šie vais­tai.“

Ne­pa­gei­dau­ja­mas po­vei­kis në­ra aiš­kus

Kaip ir kiek­vie­nas gy­dy­mo me­to­das, bio­lo­gi­në te­ra­pi­ja su­si­ju­si su tam tik­rais ša­lu­ti­nias po­vei­kiais bei kai ku­riø komp­li­ka­ci­jø at­si­ra­di­mu, tad ne kiek­vie­nam pa­cien­tui jà ga­li­ma pa­skir­ti. Anot me­di­kës, gy­dy­mà bio­lo­gi­niais vais­tais ap­sun­ki­na ávai­rios lë­ti­nës in­fek­ci­jos. Be to, ski­riant bio­lo­gi­næ te­ra­pi­jà ga­li suak­ty­vë­ti iki tol neak­ty­vi, bet kaþ­ka­da bu­vu­si in­fek­ci­ja. Ji ne­tin­ka per­si­rgu­siems ner­vø ar ser­gan­tiems on­ko­lo­gi­në­mis li­go­mis. „Li­go­niai, gy­do­mi bio­lo­gi­ne te­ra­pi­ja, tu­ri bû­ti nuo­lat ste­bi­mi, ver­ti­nant ne tik gy­dy­mo efek­ty­vu­mà, bet ir ga­li­mus ne­pa­gei­dau­ja­mus po­vei­kius, ka­dan­gi mû­sø pa­tir­tis kol kas në­ra di­de­lë“, – tvir­ti­na reu­ma­to­lo­gë.

Priei­na­mu­mà ap­ri­bo­ja di­de­lë kai­na

Anot reu­ma­to­lo­gës, Lie­tu­vo­je to­li gra­þu në­ra vi­sø bio­lo­gi­niø vais­tø, ku­rie pa­sta­ruo­ju me­tu var­to­ja­mi pa­sau­ly­je. Bio­lo­gi­në ter­pi­ja – itin pro­gre­sy­vus gy­dy­mo me­to­das, to­dël dau­ge­lis far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jø sten­gia­si su­kur­ti sa­vo veiks­min­gus bio­lo­gi­nius pre­pa­ra­tus. Va­ka­rø ša­ly­se šie pre­pa­ra­tai skai­èiuo­ja­mi de­šim­ti­mis. Lie­tu­vo­je da­bar yra vos ke­le­tas pre­pa­ra­tø, ta­èiau pro­ble­ma ne kie­kis. Bio­lo­gi­niai vais­tai kai­nuo­ja dau­giau nei 30 tûkst. li­tø per me­tus, tad lë­šø sto­ka le­mia ri­bo­tas ga­li­my­bes ser­gan­tie­siems reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu skir­ti pa­þan­gø gy­dy­mà bio­lo­gi­niais vais­tais.

Gy­dy­mas në­ra vien tik vais­tai

Me­di­kë pri­me­na, jog ser­gant reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu ypaè svar­bu uþ­tik­rin­ti sà­na­riø jud­ru­mà. Paû­më­jus li­gai bei uþ­klu­pus ašt­riam skaus­mui, fi­zi­nis krû­vis yra ne­tin­ka­mas pa­ly­do­vas, ta­èiau nu­slû­gus skaus­mui bû­ti­na ju­dë­ti. La­bai svar­bu ir iš­lai­ky­ti tin­ka­mà svo­rá, nes ant­svo­ris tik dar la­biau pa­blo­gi­na li­gos ei­gà. Kiek áma­no­ma, bû­ti­na veng­ti dan­tø, kvë­pa­vi­mo ta­kø, ly­ti­niø or­ga­nø ir ki­tø in­fek­ci­jø. Ser­gan­tie­ji sà­na­riø li­go­mis tu­rë­tø sa­ve kas­kart pa­ma­lo­nin­ti ma­sa­þo bei fi­zio­te­ra­pi­në­mis pro­ce­dû­ro­mis.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Vasara – atostogø, tad ir kelioniø metas. Pastaraisiais metais vis daugiau keliautojø pailsëti vyksta á Afrikos, Pietryèiø Azijos, Pietø Amerikos šalis, kuriose rizika susidurti su infekciniø ligø sukëlëjais yra itin didelë. "Prieš ruošdamasis á kelionæ kiekvienas þmogus turëtø pasidomëti ketinamos aplankyti šalies epidemiologine situacija ir galimomis profilaktikos priemonëmis", - tvirtina gydytojas infektologas Algimantas Baublys.

Eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se rei­kë­tø veng­ti þa­lio mais­to, val­gy­ti tik ge­rai iš­vir­tus ar ga­ruo­se pa­ruoš­tus pro­duk­tus. Simon GURNEY nuotr.

Savijauta priklauso nuo pasirengimo

Garsus amerikieèiø infektologas Sh. L. Gorbachas yra pasakæs: "Kelionë išpleèia akiratá, bet paleidþia vidurius." Bûtø juokinga, jeigu nebûtø tiesa. Atvykus á šiltuosius kraštus ir pakeitus aplinkà bei mitybà, virškinamosios sistemos negalavimai neretai priverèia pakoreguoti poilsio planus. "Keliaujant sirgti kur kas sudëtingiau, nes nëra galimybës tinkamai gydytis, - sako gydytojas. - Kad kelionë netaptø kanèia, visada bûtina jai tinkamai pasiruošti, tuomet gráþæ iš uþsienio jausitës ne tik darbingesni, bet ir sveikesni."

Deja, dauguma keliautojø rûpinimàsi sveikata kelionës metu vis dar supranta tik kaip pasiskiepijimà nuo kai kuriø pavojingø ligø, daþnai në neávertinant rizikos akis á aká susidurti su infekciniø ligø sukëlëjais. Neretai taip nutinka todël, kad þmonës laukia kelioniø paskutinës minutës pasiûlymø, tad á jas susiruošia spontaniškai, galvodami apie lagaminà ir jo turiná, o ne apie sveikatà.

Þarnyno sutrikimai priverèia pasijusti bejëgiais

Anot infektologo, daugelis mano, kad infekcinës ligos yra jau senai nugalëtos ir pamirštos, taèiau toli graþu taip nëra. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, XXI amþiuje infekcinës ligos vis dar tebëra viena daþniausiø þmoniø negalavimø ar netgi mirèiø prieþasèiø. Didþiausias pavojus uþsikrësti þarnyno infekcijomis – kelionës á tropines platumas - Pietryèiø Azijos, Pietø Amerikos, Afrikos ar kitas besivystanèias šalis. "Šiose šalyse infekciniø ligø pasitaiko kur kas daþniau nei pas mus. Tai lemia ne tik tø šaliø sanitarinës kultûros lygis - pakliuvusius á neáprastas gyvenimo sàlygas mus veikia begalë rizikos veiksniø. Bet kokie organizmo sutrikimai apsunkina kelionæ, taèiau pašlijusi þarnyno veikla neretai priverèia keliautojus pasijusti visiškais bejëgiais", - tvirtina medikas.

Daþniausios keliautojus, vartojusius nesaugiø maisto produktø ar vandens sveèiose šalyse, uþpuola salmoneliozë, šigeliozë, virusinës infekcijos, kampilobakteriozë, jersiniozë ir daugelis kitø uþkreèiamøjø ligø, galinèiø sukelti ilgalaikius negalavimus ne tik kelionës metu, bet ir gráþus namo. Simptomai, kurie liudija apie virškinamosios sistemos sutrikimus: pykinimas, vëmimas, viduriavimas ir karšèiavimas. "Bet kokia infekcinë liga pasireiškia temperatûros pakilimu, o jeigu ji išlieka tokia, kokia buvo, vadinasi, liga, kuri jus uþklupo, nëra infekcinë arba jûsø imuninë sistema pernelyg silpna, kad pajëgtø kovoti su infekcija", - perspëja gydytojas ir primena, kad nereikëtø skubëti maþinti pakilusios kûno temperatûros, kuri yra tarsi þenklas, kad organizmas kovoja. Kuo imuninë sistema stipresnë, tuo lengviau ir greièiau nugalima infekcija.

Viduriuojantis þmogus - ligonis

Vyraujant karštam orui, organizmo veiklà apsunkina ir skysèiø netekimas, o vemiant bei viduriuojant pagrindinë prastos savijautos prieþastis – skysèiø stoka. "Bûtina kuo greièiau atkurti vemiant ir viduriuojant prarastà skysèiø kieká. Skysèiams atkurti netinka gazuotas mineralinis vanduo, limonadai su saldikliais, pasiþymintys vidurius laisvinanèiomis savybëmis. Daugelyje šaliø negalima gerti vandens iš èiaupo, nes net viešbuèiai negarantuoja jo kokybës", - perspëja medikas. Gerti rekomenduojama po 1-2 gurkšnius kas 3-5 minutes. Didesnis kiekis skysèiø neretai sukelia pykinimà. Vëmimas ir viduriavimas – natûralus toksinø ir mikrobø šalinimas iš organizmo. Anot gydytojo, jo nei sulaikysi, nei kaip nors kitaip sustabdysi. Nors viduriavimas nelaikomas liga, taèiau besivystanèiose šalyse, kur blogos sanitarinës sàlygos, rizika susirgti diarëja siekia net 70 proc. Itin stiprø viduriavimà sukelia šigeliozë. Jo trukmë ir sunkumas kelionës metu labai priklauso nuo to, ar tinkamai gydomasi

Maistà reikia rinktis atidþiai

Norëdami išvengti þarnyno infekcijø keliaudami, turime atkreipti dëmesá á produktus, kuriuos valgome. Visi nešvieþi arba netinkamoje temperatûroje laikomi produktai gali bûti pavojingi. Maistu plintanèiø uþkreèiamøjø ligø plitimas priklauso ne tik nuo toje šalyje esanèiø ekonominiø, socialiniø, ekologiniø veiksniø, bet ir nuo naudojamos maisto gaminimo technologijos bei kitø maitinimosi ypatumø, tad kad ilgai laukta kelionë nevirstø pragaru dël neáprasto maisto, gydytojas pataria smarkiai nekeisti áprasto mitybos reþimo. "Pakeisti lietuviškus mitybos áproèius gana sunku, taèiau þmonës, ypaè jaunoji karta, daug keliauja ir noriai skanauja kitø šaliø maisto. Tiesa, virškinimas gali sutrikti ir nuo saugaus maisto, - perspëja medikas. - Daugelyje viešbuèiø turistams paprastai siûlomas švediškas stalas, todël stengiamasi išbandyti kuo daugiau patiekalø pamirštant, kad ne viskas dera tarpusavy. Egzotiškuose kraštuose reikëtø vengti þalio maisto, valgyti tik gerai išvirtus ar garuose paruoštus produktus. Itin nesaugus yra drëgnas ar kambario temperatûroje saugomas maistas, vaisiai ir darþovës su paþeista odele ar plaukeliais, salotos bei kitos nevirtos darþovës, padaþai ir garnyrai, laikomi atviruose induose, termiškai neapdorotos jûros gërybës, pienas, gërimai su ledukais."

Jei pradëjus viduriuoti nëra galimybës greitai patekti pas gydytojà, pirmiausiai pasirûpinkite saugia ir grieþtai apribota dietine mityba. Nereikia badauti, taèiau esant þarnyno veiklos sutrikimui netinka nei šašlykai, nei cepelinai. "Pipirai þaizdai gydyti netinka, - primena þinomà posaká gydytojas. – Šiuo atveju þaizdos þarnyne gal ir nëra, taèiau þarnyno gleivinë bûna išpurtusi, paraudusi, joje galimos opos." Jei viduriuojate, nevalgykite saldumynø, riebiø patiekalø, negerkite stiprios kavos, nevartokite alkoholio. Namø sàlygomis viduriavimui stabdyti tinka ryþiø nuoviras, kelionëje reikëtø rinktis maistà, turintá daug làstelienos.

Apsisaugojimo bûdà renkamës individualiai

Norëdami išvengti ligos, keliautojai geria gerøjø þarnyno bakterijø preparatø, taèiau moksliškai pagrástø árodymø, jog jie iš tiesø padeda, nëra. Kitas paplitæs apsisaugojimo bûdas – stipraus alkoholio šlakelis prieš valgá. Nors alkoholis dezinfekuoja, taèiau maþina skrandþio rûgštingumà, todël bakterijos lengviau áveikia skrandþio barjerà, patekdamos á þarnynà.

"Kokius vaistus pasiimti?" – bene populiariausias keliautojø klausimas medikams prieš kelionæ. "Neverta á kelionæ veþtis arsenalo medikamentø, taèiau kelionës vaistinëlëje patartina turëti madikamentø, padedanèiø normalizuoti skysèiø balansà, kuriø sudëtyje yra NaCl ir KCl druskø bei gliukozës, skatinanèios organizmà greièiau pasisavinti druskas, padedanèias sulaikyti skysèius organizme. Rekomenduojama turëti virškinimà gerinanèiø fermentø, vaistø nuo skausmo, viduriavimo, anglies tableèiø. Visi patarimai – rekomenduojamojo pobûdþio. Ar jais pasinaudoti, sprendþia þmogus pats", - sako gydytojas patvirtindamas, kad egzotiškose šalyse sveikata daþnai priklauso ir nuo elementarios sëkmës.

Norëdami išvengti ligos, keliautojai geria gerøjø þarnyno bakterijø preparatø, taèiau moksliškai pagrástø árodymø, kad jie iš tiesø padeda, nëra.

Sode ir darþe tarp lysviø bei vaismedþiø – gausybë gamtinës kilmës losjonø, kremø ir kaukiø. Pagaminti vitaminø "skanëstà" odai itin lengva.

Agur­kai pui­kiai at­gai­vi­na ir ba­li­na sau­sà pa­tam­së­ju­sià odà.

• Sultingi prisirpæ pomidorai – puiki poras sutraukianti kaukë riebiai odai.

• Agurkai puikiai atgaivina ir balina sausà patamsëjusià odà. Kombinuota agurkø ir pomidorø kaukë rekomenduojama mišriai odai. Ant skruostø ir kaklo uþdëkite pomidorø skilteliø, o ant kaktos, pasmakrës ir nosies sparneliø – plonø agurko grieþinëliø.

• Saldþios braškës, avietës, miško þemuogës – puiki maitinamoji kaukë bet kuriam odos tipui. Pavytusià ir saulës nugairintà odà patrinkite švieþiai sutrintø braškiø tyre (po kaukës neuþmirškite veido ir kaklo patepti maitinamuoju kremu). Labai tonizuoja ir atgaivina ledo gabalëliai, pagaminti iš braškiø sulèiø. Paèiø pasidarytas þemuoginis losjonas iš pusës stiklinës sutrintø þemuogiø ir stiklinës degtinës puikiai nuvalo sausà ir normalià odà.

• Petraþoliø trauktinë itin ramina pavargusias ir karšèiuojanèias akis. Jø sultys padeda išlyginti smulkias raukšleles aplink akis.

• Jeigu jûsø oda kaprizinga ir "nepriima" darþoviø, vaisiø ir uogø "grynuoju pavidalu" (sausëja ir pleiskanoja), apgaukite jà. Álašinkite á áprastà kremo porcijà braškiø arba persikø sulèiø, tada oda gaus kur kas daugiau vitaminø, angliavandeniø, riebalø, mineraliniø druskø. Tiesa, alergiškiems þmonëms reikia bûti atsargiems ir iš pradþiø išbandyti natûralias vaisiø sultis ant jautrios riešo odos.

• Nuo nudegimø ir strazdanø padeda pieniø aliejus. Susmulkintà pieniø šakná uþpilkite augaliniu aliejumi (santykis 1:10). Parà leiskite prisitraukti, o vëliau valandà ástatykite á indà su verdanèiu vandeniu. Nuo strazdanø ir pigmentiniø dëmiø gelbsti pieniø nuoviras (du valgomuosius šaukštus jaunø þiedeliø pavirkite trisdešimt minuèiø pusëje litro vandens, atšaldytà nuovirà perkoškite).

• Mëlynøjø rugiagëliø trauktinë padeda pašalinti vokø paraudimà, sugràþina pavargusiø, spindesá praradusiø akiø blizgesá ir padeda sumaþinti smulkiø raukšleliø tinklà paakiuose. Dešimt gramø rugiagëliø þiedø uþpilkite stikline verdanèio vandens, leiskite dvi valandas pritraukti ir perkoškite. Priemonæ galima naudoti akiø vonelëms, kompresams, jà taip pat galima sušaldyti ir rytais ledukais patrinti akis.

• Baltosios lelijos trauktinë tonizuoja labai sausà, lengvai paþeidþiamà odà. Ji švelniai nuvalo probleminæ odà. Lelijø sultys su augaliniu aliejumi odà suminkština, sudrëkina ir išlygina.

• Meliono sultys su pienu ir mineraliniu vandeniu – puikus pienelis sausai odai.

• Persiko sultys ir minkštimas tonizuoja ir maitina bet kurio tipo odà. Šiø vaisiø košelë su alyvø aliejumi – puiki priemonë atjauninti vystanèià odà.

• Sausa ir senstanti oda dievina vynuogiø sultis, lygia dalimi sumaišytas su medumi (suvilgykite marlës servetëlæ ir uþdëkite 15 minuèiø ant veido ir kaklo).

• Abrikoso minkštimas – minkštinanti ir maitinanti kaukë sausai ir jautriai odai. Ypaè neturinèioms laiko moterims uþtenka supjaustyti vaisiø plonais grieþinëliais ir uþdëti ant veido. Dar efektyvesnë kaukë sumaišius lygiomis dalimis abrikoso minkštimà ir varškæ ar grietinæ (palaikyti 15 minuèiø). Abrikosas su rûgusiu pienu gerai sutraukia ir maitina riebià odà.

Stenkitës, kad jûsø racione nestigtø vaisiø, darþoviø ir uogø, kurios valo ir maitina odà "iš vidaus", normalizuodamos medþiagø apykaitos procesus.

Parengë Kamilë Vitkutë

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Ar pamenate šeimyninæ situacijà iš vaikystëje daþnai matyto animacinio filmuko: "Tai tu kaltas, nes viskà jam leisdavai, štai ir išlepinai", - indus plaudama mama priekaištavo barzdotam tëèiui. Kad atostogos netaptø didþiausiu galvos skausmu ir šeimos nesutarimø objektu, o á kasdiená gyvenimà vaikai gráþtø pailsëjæ ir kupini energijos, vykstant atostogauti bûtina pagalvoti apie tykanèius pavojus ir bûdus, kaip jø išvengti.

Vasaros atostogos neásivaizduojamos be pramogø gamtoje.

Ásibëgëjus vasaros atostogø sezonui, neretai per didelis atsipalaidavimas, ypaè kai primirštamos saugaus elgesio taisyklës, sugadina ne tik nuotaikà, bet ir sveikatà. "Atostogauti saugiai turi tapti elgesio norma", - tvirtina Šiauliø miesto savivaldybës visuomenës sveikatos biuro Visuomenës sveikatos stiprinimo skyriaus vedëja Loreta Ruèinskaitë.

Asmens higienai atostogos kenksmingos

Kokios vasaros atostogos be pramogø gamtoje? Nëra nieko linksmiau, nei su bûriu draugø þygiuoti miško keliukais, maudytis vësiame eþere, stovyklauti, kepti bulves þarijose. Vasarà auganèio organizmo sveikatà teigiamai veikia ilgas buvimas gryname ore, judëjimas, organizmo grûdinimas, tinkamas dienos reþimas bei sveika mityba. Šie ir kiti veiksniai aktyvina medþiagø apykaità, stimuliuoja augimà ir vystymàsi, stiprina organizmo atsparumà ávairiø neigiamø mikroklimato faktoriø poveikiui bei ligoms.

"Vaikai turëtø kuo daugiau vaikšèioti pësèiomis, þaisti gryname ore, vaþinëtis dviraèiu, rieduèiais, taèiau dþiaugiantis atostogomis vertëtø nepamiršti grieþtai laikytis pagrindinës asmens higienos taisyklës - švarios rankos ir švari aplinka. Pramogaudami gamtoje apsirûpinkite drëgnomis servetëlëmis, kuriomis labai patogu nusivalyti rankas. Pravers ir vienkartinës nosinaitës, servetëlës ar popieriniai rankšluosèiai", - pataria visuomenës sveikatos biuro specialistë.

Palankiausias metas sveikai maitintis

Vasara - metas, kai turime daugiau galimybiø pasiûlyti vaikams valgyti sveikiau, t. y. daugiau uogø, darþoviø, vaisiø, kad organizmas prisisotintø vitaminø ir mineraliniø medþiagø. "Vaikø sveikatà vasarà reikia ne tik stiprinti, bet ir saugoti. Kaskart jiems priminkite, kad prieš valgant darþoves, uogas ar vaisius juos reikia gerai nuplauti, nes galima uþsikrësti ávairiomis kirmëlëmis bei þarnyno ligomis", - perspëja L. Ruèinskaitë.

Karštomis dienomis, ypaè ilgesná laikà bûnant saulëje, bûtina gerti daug skysèiø, kitaip neišvengsite dehidracijos, pasireiškianèios ne itin maloniais simptomais: silpnumu, dideliu nuovargiu, troškuliu, išsausëjusia oda, besivelianèiu lieþuviu, išdþiuvusia burna. "Gerkite, nors ir netroškina", - pataria specialistë. Ji rekomenduoja gerti paprastà, mineralizuotà vandená arba vësià arbatà. Saugiausi gërimai – fasuotoje taroje, tik jokiu bûdu ne su saldikliais, kurie turi daug kalorijø, o troškulio nemalšina.

Siekiant išlaikyti sveikos mitybos principus, svarbiausia valgyti bent tris kartus per dienà ávairø maistà, vengiant riebaus, kuris karštomis vasaros dienomis dar sunkiau virškinamas. "Greitai gendantys produktai - virta dešra, dešrelës, þuvis, pieno produktai - karštà vasarà tampa pavojingi sveikatai. Suvalgius tokio maisto, galima apsinuodyti arba susirgti uþkreèiamomis þarnyno ligomis. Kad maistas netaptø negalavimø prieþastimi, geriausia iškyloje vaikams pasiûlykite sausø maisto gaminiø: duonos, sausainiø be kreminio ádaro, riešutø, šalto rûkymo ar vytintø mësos gaminiø, konservø. Maistà sudëkite á sandariai uþdaromà tarà, nepamiršdami ir vienkartiniø indø, kuriø pakartotinai naudoti nederëtø", - pataria specialistë.

Maudynës "iki pamëlynavimo"

Maloniausias bûdas atsigaivinti keliaujant – maudynës. Jei vaikas nëra uþsigrûdinæs, prieš pradedant maudytis bûtina apsiprasti su vandeniu. Negalima maudytis labai sušilus arba, priešingai, labai sušalus. Iškylø metu daþniausiai maudytis tenka eþeruose ar upëse, kur nëra árengtø paplûdimiø ar gelbëjimo postø. Norint išvengti nelaimingø atsitikimø, á vandená rekomenduojama lipti pamaþu, kad kûnas iš lëto prisitaikytø prie temperatûros pokyèiø. Vandenyje reikia kuo daugiau judëti. Þalinga maudytis "iki pamëlynavimo", todël pajutus pirmà šiurpulá reikia lipti iš vandens. Vaikai, nemokantys plaukti, turi dëvëti tinkamo dydþio gelbëjimosi liemenæ. Neleiskite jiems maudytis be prieþiûros, nes atsitikus nelaimei, pradëjus skæsti, nebus kam suteikti pagalbos. Ápratinkite vaikus, kad jie niekada neitø prie vandens telkinio be suaugusiøjø prieþiûros. Taip išvengsite nelaimiø, nes palikus vaikus pas draugus, moèiutæ ar gimines, kurie nëra ápratæ visà laikà stebëti, kà jie veikia, šie lengvai gali vieni nubëgti maudytis. Tad nuo maþens reikia mokyti, kad eidami prie vandens jie visada turi pasikviesti ir bent vienà suaugusájá.

Ekspertø nuomone, vaikai skæsta tyliai. Iki penkeriø metø jie nesupranta, kokie pavojai gresia vandenyje, tad tiesiog panyra be jokio garso. Tai ávyksta þaibiškai. Á vandená ápuolæs vaikas jo gurkšteli, nugrimzta ir, nepraëjus në minutei, praranda sàmonæ. Jei vaikas, ypaè jaunesnis nei penkeriø metø, yra šalia vandens telkinio, jam apsaugoti reikia ypatingos prieþiûros. Nevertëtø maudytis lyjant ar griaudëjant perkûnijai bei tose vietose, kur pakrantës ir telkinio dugnas iki vandens paviršiaus uþþëlæs augalais, nešokinëti á vandená þemyn galva.

Kraujasiurbiø atakai bûtina pasiruošti

Neatskiriami palydovai ilsintis – vabzdþiai ir erkës. Ásisiurbusi erkë gali apkrësti pavojingomis ligomis: erkiniu encefalitu, Laimo liga. Kad apsisaugotumëte nuo kraujasiurbiø ákandimø, patartina pasirinkti tinkamà aprangà, naudoti repelentus: purškalà, kremà, losjonà. Pravartu ásigyti tepalo, maþinanèio ákandimo sukeltà nieþulá. Tik reikia atminti, kad vaikø oda itin jautri, todël repelentas gali jà sudirginti. Iki 3 metø vaikams repelentø ant odos nerekomenduojama nei purkšti, nei tepti. Verèiau pasinaudoti nuo seno þinomomis dvisparniams kraujasiurbiams nubaidyti naudojamomis natûraliomis kvapniosiomis medþiagomis (citrinos, mëtø, gvazdikø ar kitø aromatiniø augalø eteriniais aliejais), nors jø veikimo laikas yra gana trumpas.

Saulë saiko neturi

Anot specialistës, vaikams bûtina paaiškinti, koká pavojø kelia saulës spinduliai. Ultravioletiniai spinduliai pakenks odai, jei saule mëgausitës pernelyg ilgai. Šie spinduliai ásiskverbia á odà ir sukelia ávairiø paþeidimø nuo nedidelio paraudimo iki antro laipsnio nudegimø su pûslëmis. Ultravioletiniai spinduliai gali ne tik nudeginti, bet ir sukelti ilgalaikiø problemø - odos senëjimà ar net vëþá. Vaikai iki 5 m. visai neturëtø degintis. Medikai teigia, kad vaikams iki 14 m. nereikëtø bûti saulëje tiek, kad paraustø oda, nes tai jau yra I laipsnio nudegimo poþymis.

Didþiausias pavojus tas, kad neigiami odos pokyèiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta. Tyrimai árodë, kad net apie 80 proc. saulës sukeltø odos paþeidimø atsiranda iki 18 metø, o jø padariniai išryškëja po 20 ar net 30 metø, todël á ultravioletiniø spinduliø poveiká negalima numoti ranka. Labai šviesios odos, šlakuoti vaikai yra maþiau atsparûs neigiamam saulës poveikiui, nes jø organizme gaminasi maþiau melanino.

Spinduliø sukeltas nudegimas pasireiškia ne iš karto. Skausmas ir odos paraudimas prasideda praëjus kelioms valandoms, o nudegimø simptomai pasireiškia individualiai. Oda parausta, tampa karšta, jà skauda, peršti. Jei nudegimas antro laipsnio, iškyla skaidraus skysèio prisipildþiusios pûslës. "Iškylaujant vertëtø saugoti odà, naudojant apsaugines priemones su UV filtrais, parenkant jas pagal odos tipà, dëvint tinkamà aprangà, akinius nuo saulës. Keliauti ar iškylauti gamtoje, kur teks ilgai bûti atvirose vietose, rekomenduojama pasirinkti toká paros laikà, kai saulë nëra labai aktyvi, t. y. iki 10 val. ryto ir po 16 val." - pataria specialistë.

Šilumos smûgis – gyvybei pavojinga bûsena

Karštà dienà daug judant ir geriant maþai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smûgis ištinka tuomet, kai kûnas neprakaituoja, todël nepajëgia išgarinti šilumos, todël kûno temperatûra gali pakilti iki +41°C ar net daugiau.

Galimybë reguliuoti kûno temperatûrà priklauso nuo individualiø organizmo savybiø. Vaikø kûno vësinimo sistema nëra išsivysèiusi, todël jiems pavojus gauti šilumos smûgá yra didesnis. Norint išvengti iškylos metu saulës ir šilumos smûgiø, bûtina daug gerti, ypaè vandens, kuris atkuria skysèiø balansà, vësina, atgaivina. Tiesioginiai saulës spinduliai, kaitinantys nepridengtà galvà ir sprandà, dirgina galvos smegenø dangalus, todël pakyla smegenø temperatûra ir sutrinka jø funkcija. "Išeidami iš namø bûtinai patikrinkite krepšá, ar nepamiršote ásidëti kepuraitës", - primena specialistë. Beje, ávairios skrybëlës šá sezonà yra madingos, tad galite bûti ir saugûs, ir madingi.

Tinkamiausias metas išsimiegoti

Nors atostogaujant norisi suspëti viskà išbandyti, išspaudþiant iš vasaros atostogø nuostabiausius áspûdþius, karšèiausias akimirkas bei saldþiausius prisiminimus, taèiau jas planuojant bûtina rasti laiko ir miegui. Vaikui miegoti yra sveika, nes atsikuria organizmo gyvybinës funkcijos.

Poreiká miegoti sàlygoja daugybë ávairiø veiksniø: vaiko amþius, uþimtumas, fizinis aktyvumas. Daþna miego trûkumo prieþastis – ankstus këlimasis. Darbo dienomis beveik pusë mokiniø (47 proc.) miega vidutiniškai apie 7 val., t. y. 1,5 val. trumpiau, nei rekomenduojama. Neišsimiegojæ vaikai jauèiasi nepailsëjæ, irzlûs, nepastovios nuotaikos, pablogëja galvos smegenø þievës làsteliø funkcijos, pusiausvyra. Mokyklinukams rekomenduojama pamiegoti dienà 1,5-2 valandas. Fiziškai silpni ir silpnos sveikatos ikimokyklinio ir mokyklinio amþiaus vaikai turi miegoti ilgiau. Deja, dël átemptos dienos ir mokymosi krûvio vaikai ir dienà, ir daþnai netgi naktá nepailsi.

Atostogø metu leiskite vaikui gerai išsimiegoti, pailsëti nuo kasdienio ankstaus këlimosi. Svarbu, kad vaikas eitø miegoti kasdien tuo paèiu metu ir miegotø, kol pabunda pats, be þadintuvo. Taip atkuriamas normalus miego ritmas, kompensuojamas miego trûkumas. Kad poilsis bûtø kokybiškas, geriausia miegoti visiškoje tyloje ir tamsoje. Tad, jei tame paèiame kambaryje stovi kompiuteris, televizorius ar kiti elektros prietaisai, naktá bûtina juos išjungti, kad netrukdytø nusiraminti, o uþtrauktos naktinës uþuolaidos slopintø iš gatvës sklindanèià šviesà.

Atostogauti su vaikais – ir smagu, ir sveika

Šiais laikais, kai paaugæ vaikai savarankiškai planuoja savo laisvalaiká, vasaros atostogos su šeima tampa lyg ir atgyvena, taèiau reikia pripaþinti, kad nepaisant pastaraisiais dešimtmeèiais ávykusiø pokyèiø visuomenëje atostogos su visais šeimos nariais padeda sukurti palankià dvasinio saugumo ir artumo atmosferà, o tai savo ruoþtu gerina psichinæ ir fizinæ sveikatà. Todël organizuojant vaiko laisvalaiká labai svarbu tëvams kiek galima daþniau bûti su vaikais, kartu sportuoti, iškylauti ir pan. Vaikams tai suteiks daug dþiaugsmo, o kartu praleistas laikà jûs ir jûsø vaikai prisimins ilgai. Atostogaujant vasarà su gera nuotaika, dar labiau suaktyvëja energijos apykaita, geriau vystosi vaiko nervinë sistema, svarbiausia – kartu praleistas laikas padeda vaikams likti saugiems ir sveikiems. "Sveikos atostogos garantuoja gerà savijautà visus metus", - sako specialistë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Vasaros Lietuvoje trumpos, tad skubame pasinaudoti net menkiausia galimybe ištrûkti á gamtà. Daugelis išvykos á gamtà neásivaizduoja be šašlyko ar dešreliø kepimo. Kaip saugiai mëgautis maistu, kad iškylø malonumai nesibaigtø gydymo ástaigoje, pataria gydytoja gastroenterologë Violeta Vainoriûtë.

Poil­siau­jant val­go­ma tris kar­tus daþ­niau ir dau­giau, nei rei­kë­tø, pa­mirš­ta­ma, kad val­gy­ti rei­kia tik tuo­met, kai išalks­ta­ma. Ason M. nuotr.

Maistu mëgaukitës saikingai

Vasarà daugumos mëgiamas maistas - dešrelës, konditerijos gaminiai su kremu, pieno produktai, darþoviø mišrainës - nors ir skanus, taèiau pabuvæs šilumoje gali labai pakenkti organizmui. Karštomis dienomis vertëtø atidþiau rinktis produktus. Kefyras, rûgpienis, fermentinis sûris (aišku, laikomi tinkamoje temperatûroje), duona, kruopos, darþovës, makaronai, dþiûvësiai, javainiai, kai kurie sausainiai, vytinta dešra mûsø racione turëtø bûti daþnesni. "Visuose rûkytuose gaminiuose apstu konservantø, - primena gydytoja, - taèiau galima ásigyti vytintø dešreliø, kuriose nëra konservantø, stabilizatoriø, aromato ir skonio stiprikliø bei kitø maisto priedø. Tokias dešreles nepavojinga lauknešëlin ádëti ir á ekskursijas vykstantiems vaikams. Ruošdami sumuštinius, netepkite ant duonos sviesto, nes jis kaitroje itin greitai genda, geriau ádëkite kruopšèiai nuplautø darþoviø bei vaisiø." Vasarà reikëtø atidþiau rinktis pieno produktus, atkreipti dëmesá á jø laikymo sàlygas parduotuvëse. Reikëtø tokiø produktø neimti á keliones, jei neturite šaldytuvo ar šaltkrepšio. Šie produktai, kaip ir dauguma þuvies produktø, šilumoje greitai genda.

Pasenæs maistas yra nuodingas, nes jame susidaro kenksmingø medþiagø. Taèiau net iš paþiûros švieþias produktas gali bûti pavojingas, jeigu á já yra patekæ mikrobø, sukelianèiø dizenterijà, salmoneliozæ, kampilobakteriozæ, listeriozæ, stafilokokinës kilmës apsinuodijimus. Palankiausia temperatûra mikrobams daugintis yra +37°C, bet pakanka ir kambario temperatûros. Tokiomis sàlygomis mikrobai dauginasi gana greitai - jau po 2-4 valandø jø bûna tiek, kad þmogus susirgtø. Galime tik pasidþiaugti, kad gyvename nebe akmens amþiuje ir turime šaltkrepšius, á kuriuos patogu ásidëti visko, ko tik širdis geidþia. Svarbiausia, anot gydytojos, nepamiršti, jog valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Deja, iškylaudami þmonës daþnai persivalgo bei nevengia sunkiai virškinamo maisto.

"Poilsiaujant valgoma tris kartus daþniau ir daugiau, nei reikëtø, pamirštama, kad valgyti reikia tik tuomet, kai išalkstama. Ta pati taisyklë galioja ir vaikams. Valgykite daugiau skystø ar lengvai ásisavinamø produktø, vaisiø ir darþoviø, rinkitës nekaloringà, lengvai virškinamà maistà, - pataria medikë. - Reikëtø nepamiršti, kad pagrindinis sveiko þmogaus skrandþio priešas – per didelis maisto kiekis. Persivalgymas gali sukelti valgymo sutrikimà, o besiskundþiantiems virškinamojo trakto ligomis tik dar labiau paaštrina ligos simptomus."

Šašlykas – populiariausias iškylø patiekalas

Kiek begirdëtume perspëjimø, kad šašlykas kenkia sveikatai, iškylos be šio tradicija tapusio patiekalo neásivaizduojame. Jis itin mëgiamas poilsiaujanèiø ir gamtoje, ir kaimo sodybose ar sodø bendrijose. Be šašlyko nepasieinama ir per šventes ar vaišes. Daþniausiai kepamas kiaulienos, vištienos arba avienos šašlykas. Karštà dienà paukštienos verèiau nesirinkti, nes ji greièiau genda.

Kepant mësà, turi bûti tinkamos sàlygos bei temperatûra. Kad mësa gerai iškeptø, temperatûra jos viduje turi bûti ne þemesnë nei 80-90°C. "Tik jokiu bûdu nekepkite ant lauþo dešreliø, - perspëja gydytoja. - Ypaè daug nitratø yra ant groteliø kepamose dešrelëse. Þaliame nitratais apdorotame mësos produkte nitrito koncentracija yra maþa, o kepant nitritais apdorotas dešreles aukštoje temperatûroje išsiskiria nitrozaminai, pasiþymintys kancerogeninëmis savybëmis."

Nors yra ávairiø bûdø šašlykui marinuoti, nemarinuokite jo majoneze ar acte, nesirinkite tokiø ir parduotuvëse. "Natûralaus acto prekyboje nëra, tik sintetinis, su kuriuo paruošta mësa, apdorojama aukštoje temperatûroje, tampa itin toksiška, - sako gydytoja. - Sveikiausi šašlykai paruošti su þolelëmis, ypaè èiobreliais, tuomet iškepta mësa bûna minkšta ir kvapni, svarbiausia – joje nëra toksiniø medþiagø, išskyrus dûmuose esanèias þmogaus sveikatai pavojingas medþiagas."

Iškepusi mësa neturi bûti rausva. Garnyrui tiks makaronai, ryþiai, ar þarijose keptos bulvës.

Gërimai garantuoja sveikatà ar kenkia?

Dauguma iškylautojø poilsio gamtoje neásivaizduoja be alkoholiniø gërimø: vieni - silpnesniø, kiti - stipresniø. "Bet kokios koncentracijos alkoholis kenkia sveikatai, ypaè karštà vasaros dienà, kai perkaitus organizmui atsiranda hipertermija. Tada padidëja kraujo krešëjimas, todël visose kraujagyslëse kraujas teka lëèiau, sudarydamas palankias sàlygas trombams formuotis. Tai itin palankios sàlygos insultui ar infarktui išsivystyti", - perspëja medikë.

Venkite gërimø su kofeinu ar saldikliais, nes jie ne tik nemalšina troškulio, bet ir skatina vandens pasišalinimà iš organizmo. "Gërimai turi bûti negazuoti, ne limonadas ir jokiu bûdu ne spalvoti, nes juos gaminant be konservantø neapsieinama", - sako gydytoja.

Karštà vasaros dienà troškulá malšinti patariama šiek tiek pasaldinta vësia arbata, geriamuoju ar natûraliu mineraliniu vandeniu. Geriamasis - tai paprastas, vandentiekiu tiekiamas vanduo. Natûralus mineralinis vanduo gaunamas iš þemës gelmiø, todël yra labiausiai apsaugotas nuo aplinkos taršos. Kad gamtinës savybës išliktø nepakitusios, tokiam vandeniui paruošti keliami itin grieþti reikalavimai. Vanduo tik perfiltruojamas, tai yra iš jo pašalinamos nuosëdos (netirpi geleþis, smëlis), gali bûti pridëta angliarûgštës.

Nors negazuotà mineraliná vandená renkasi vis daugiau þmoniø, kol kas populiaresnis yra gazuotas mineralinis vanduo. "Šiek tiek gazuoto vandens galima duoti gerti ir vaikams, tik, þinoma, nereikia pamiršti saiko", - sako gydytoja ir prisipaþásta ir pati vaikystëje ne kartà troškulá malšinusi gazuotu mineraliniu vandeniu.

Vaikams tinka ir vaikiška gira, apie kurià, anot medikës, kol kas nieko blogo neteko girdëti.

Virškinimo fermentai – ne išeitis

Kad nesusirgtumëte iškylaudami, nepamirškite kruopšèiai nusiplauti rankø prieš valgá. Nusiprausti galima ir šaltinio ar eþero vandeniu, taèiau indø plauti atvirø telkiniø vandeniu nereikëtø.

"Jei vis dëlto persivalgëte, nepamirškite gerti mineralinio vandens ir nebijokite pabadauti, - pataria gydytoja. - Tiems, kuriems persivalgymas tëra vienkartinis neapdairumas, skubiai pagelbëtø virškinimo fermentai, kurie veikia kaip motorikà reguliuojantys vaistai. Tik, þinoma, nereikia jais piktnaudþiauti. O tie, kurie nekontroliuoja savo mitybos raciono ir persivalgo daþnai, virškinimo fermentai – ne išeitis. Tokiu atveju vertëtø apsilankyti pas dietologà."

Jeigu pradëjo pykinti, pakilo temperatûra, ëmë skaudëti skrandá arba pilvà, pradëjote vemti ar viduriuoti, iš karto pagalvokite apie apsinuodijimà maistu ar uþkreèiamàjà þarnyno infekcijà. Þinoma, tai gali bûti ir apendicito ar kitos ligos prieþastis. Tiksliai nustatyti diagnozæ gali tik gydytojas, todël jeigu taip atsitiko, kur bebûtumëte, kuo skubiau kreipkitës á artimiausià gydymo ástaigà. "Geriau nebandykite gydytis patys, ypaè antibiotikais, nes galite tik pabloginti padëtá", – perspëja gydytoja.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Onkologai vis labiau nerimauja dël didëjanèio sergamumo storosios þarnos vëþiu, kuris yra viena daþniausiø ir grësmingiausiø onkologiniø ligø pasaulyje. Vienintelë paguoda – šiuolaikiniai tyrimo metodai, leidþiantys ligà nustatyti ankstyvos stadijos, todël itin svarbu, kad þmonës nepamirštø savo sveikata rûpintis nuolatos. "Storosios þarnos, arba kolorektalinis, vëþys gydomas ypaè sëkmingai, jeigu diagnozuojamas laiku", - tvirtina gydytoja chemoterapeutë Judita Filipauskienë.

Judita Filipauskienë: "Ligà svarbu diagnozuoti laiku."

Vëþiu sergama vis labiau

Pasaulyje storosios þarnos vëþys pagal sergamumà onkologinëmis ligomis uþima treèià vietà. Lietuvoje per pastaruosius 30 metø sergamumas juo išaugo 3,3 karto. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500, Šiauliuose – apie 70 naujø ligos atvejø. Apie 30 proc. serganèiøjø vëþys nustatomas pavëluotai, kai vëþinës làstelës jau bûna išplitusios po visà organizmà. Tai, þinoma, sàlygoja gausø ligoniø mirtingumà - per metus nuo šios ligos šalyje miršta apie 900 þmoniø. "Jeigu pacientai aktyviai neieškos pagalbos, kaip sparèiai á prieká beþengtø medicina, galimybës pasveikti bus itin ribotos, o serganèiøjø storosios þarnos vëþiu tik daugës", - tvirtina gydytoja.

Ávertinkite rizikà

Storosios þarnos vëþio prieþastis nëra þinoma, taèiau neabejojama, kad jo atsiradimà sàlygoja genetiniai faktoriai, todël á sveikatos pakitimus dëmesá labiausiai turëtø atkreipti tie þmonës, kuriø šeimos nariai ar artimi giminaièiai serga polipoze (kai storosios þarnos gleivinëje randami gerybiniai navikai - polipai), sergantys opiniu kolitu (yra þarnyno gleivinës pakitimø). Dauguma ligos atvejø nustatoma išsivysèiusiose šalyse, todël manoma, kad liga susijusi su vakarietišku gyvenimo bûdu, kai pirmenybë teikiama labai kaloringam, riebiam maistui bei menkam fiziniam aktyvumui ir, þinoma, þalingiems áproèiams. Norintiems išvengti vëþio medikë pataria rûpestingiau priþiûrëti savo organizmà – išlaikyti normalø kûno svorá ir kuo daugiau judëti, valgyti daug darþoviø, daþniau rinktis paukštienà ir þuvá, svarbiausia - nepamiršti periodiškai pasitikrinti sveikatos, o atsiradus bet kokiam virškinimo sutrikimui atlikti išsamesnius tyrimus.

Vystosi nepastebimai

Gydytoja perspëja, kad pirmomis storosios þarnos vëþio stadijomis gali nebûti jokiø simptomø arba jie bûdingi kitoms ligoms: svorio maþëjimas, nepaaiškinamas nuovargis, neaiškios kilmës maþakraujystë, silpnumas, be jokios prieþasties pasikartojantys pilvo skausmai. Vëliau, navikui didëjant, pakinta tuštinimasis - uþkietëja viduriai arba pasireiškia viduriavimas ir pan. Vienas pagrindiniø šios klastingos ligos poþymiø – kraujavimas kartu su išmatomis arba atskirai. Kraujas gali bûti nuo šviesios iki tamsiai rudos spalvos. Vëþiui išplitus á aplinkinius organus, pasireiškia šlapinimosi sutrikimai, skausmas, ascitas ir daugelis kitø rimtø problemø. "Pajutus diskomfortà, delsti nevalia", - perspëja onkologë ir siûlo kuo greièiau kreiptis á šeimos gydytojà, kuris pirmiausia atliks tiesiosios þarnos apèiuopà pirštu, vadinamàjá digitaliná tyrimà. Po to atliekama rektoskopija, t. y. trumpu siauru chirurginiu instrumentu apþiûrima išangë, tiesioji þarna ir pradinë riestinës þarnos dalis. Reikalui esant, atliekamas rentgenologinis ar endoskopinis storosios þarnos tyrimas. "Tyrimai gali bûti nemalonûs, taèiau jie nëra skausmingi, - ramina gydytoja. - Svarbiausia suprasti, kad jie bûtini, norint išvengti akistatos su liga."

Ankstyva diagnostika išsaugo gyvenimà

Blogiausia tai, kad neretai vis dar drovimasi ieškoti pagalbos, ypaè kai skausmas vargina intymioje vietoje, todël paprastai storosios þarnos vëþys diagnozuojamas vëlyvos stadijos. Bet šiø piktybiniø navikø gydymo efektyvumà kaip tik labiausiai ir sàlygoja ligos diagnostika - kuo anksèiau nustatoma liga, tuo didesnë tikimybë pasveikti. Ligos prognozë labai priklauso nuo jos pobûdþio, stadijos, paciento amþiaus bei gretutiniø ligø. Pats efektyviausias storosios þarnos vëþio gydymo bûdas – chirurginis, kurio metu pašalinamas navikas bei dalis þarnyno.

Gydytoja tikina, kad anksti diagnozuoti storosios þarnos vëþá iš esmës padëtø prevencinë valstybës finansuojama patikros programa, t. y. slapto kraujo išmatose nustatymas. Deja, šiai programai vykdyti lëšø uþteko tik Vilniaus bei Kauno miestø gyventojams. Šiauliuose šis tyrimas atliekamas ne visiems tam tikro amþiaus grupës gyventojams, o tik reikalui esant.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

"Statistiškai sergamumas tuberkulioze maþëja, taèiau medikams nerimà kelia tai, kad sunkëja ir keièiasi ligos formos" - teigia Šiauliø tuberkuliozës ir plauèiø ligø ligoninës direktorë Vita Globytë, gydytoja pulmonologë Rita Šopienë ir bendrosios praktikos slaugytoja Andþelika Škerbienë.

Gydytojos primena, kad tuberkuliozë pavojinga visiems, kuriø silpnas imunitetas. Autorës nuotr.

Bijojimas prasideda nuo savæs

V. Globytë tvirtina, kad, siekiant pakeisti þmoniø poþiûrá á tuberkuliozæ ir ja serganèiuosius, bûtina švietëjiška veikla. "Mûsø ástaigoje pacientai mokomi, jiems stengiamës išaiškinti, kà gali šiuolaikinë medicina ir kiek daug lemia paèio þmogaus pastangos, - tvirtina direktorë. - Pirmiausia turi pasikeisti serganèiojo poþiûris á save, tuomet pasikeis ir aplinkiniø reakcija. Tuberkuliozë nëra ta liga, su kuria privalu draugauti visà gyvenimà. Netiesa ir tai, kad ja serga vien asocialûs asmenys. Liga pavojinga visiems, kuriø imunitetas silpnas".

Daþnas ligos kaltininkas – netinkamas gyvenimo bûdas. Liga suteikia progà susimàstyti ir atrasti gyvenime tà akimirkà, nuo kurios pradëjo silpnëti imunitetas. "Uþsikrësti labai lengva, - tikina direktorë. Yra labai daug suaugusiøjø, uþsikrëtusiø tuberkulioze, bet ne visi ja serga.

Specialistø teigimu, Lietuvoje apie 80 proc.þmoniø yra uþsikrëtusæ mikobakterijomis. Visi jie, vos tik sutrikus organizmo imuninei sistemai, rizikuoja susirgti tuberkulioze.

Norintys gydytis pasveiksta

Bendrosios praktikos slaugytoja Andþelika Škerbienë, kuri kartu su kitais medikais dalyvavo norvegø parengtoje mokymo programoje, uþtikrina, kad sergantiesiems suteikiama visa reikiama informacija: kokiai ligø grupei priskiriama tuberkuliozë, kaip ja uþsikreèiama, kokios tuberkuliozës formos ir poþymiai. "Pirmàkart su liga susidûræs þmogus patiria šokà, nes vis dar gaji nuomonë, kad tuberkuliozë – nepagydoma, baisi, asocialiø þmoniø liga. Þinios padeda suprasti, jog bendromis pastangomis tuberkuliozæ galima áveikti, jai dar nespëjus áveikti mûsø. Tereikia reguliariai gerti medikø paskirtus vaistus", teigia slaugytoja.

Direktorë dþiaugiasi, kad trejus metus besitæsiantys mokslai nenuëjo veltui – patiems atkakliausiems medikams kolegø norvegø dëka pavyko ávaldyti efektyvaus bendravimo strategijas. "Keistis malonu tuomet, kai to trokšta pats þmogus", - sako direktorë.

Pulmonologë Rita Šopienë tikina taip pat pastebëjusi, kad pastaruoju metu pakeitë ne tik ligoniø, bet ir juos gydanèiø medikø poþiûrá á serganèiuosius tuberkulioze: "Tarybiniais laikais niekas mûsø nemokë bendravimo meno. Ávairûs mokymai mums padëjo pakeisti savo poþiûrá á pacientà - ligonis nëra vien tik infekcijos šaltinis. Supratome, kokie svarbûs yra mûsø paèiø tarpusavio santykiai ir kaip greitai plinta neigiamos emocijos, niokodamos þmogaus imuninæ sistemà. Tapome atlaidesni pacientams, kuriø daugiau nei 80 proc. yra socialiai paþeisti - jø gyvenimas kupinas ávairiø problemø.

Medikës dþiaugiasi, kad vis reèiau tenka susidurti su pacientø ir jø artimøjø priešiškumu, nenoru bendrauti. Ágytos þinios padeda átikinti ligonius, jog jie privalo nebijoti atversti savo gyvenimo puslapiø, kad bûtø išvengta nekaltø þmoniø uþkrëtimo.

Þmogiškosios ydos neaplenkia ir medikø

Kaip apsisaugo atvira tuberkulioze serganèius ligonius gydantys medikai? Anot medikiø, kaip batsiuviams pritrûksta laiko pasirûpinti batais, taip medikams pristinga laiko pasirûpinti savo sveikata, todël tuberkulioze serga ir medikai. "Mes taip pat kupini þmogiškøjø ydø", - šypsodamasi tarsteli direktorë.

Pulmonologë R. Šopienë sako, jog ligoninëje yra sudarytos visos sàlygos, padedanèios išvengti ligos, tereikia grieþtai jø laikytis. "Naudojame vienkartines pirštines, kaukes, kepures, kaskart keièiame viršutinius rûbus, - pasakoja pulmonologë. - Vëdiname patalpas, turime specialias bakterijas naikinanèias lempas, ligoninëje veikia šiuolaikiška ventiliacijos sistema. Þinoma, net ir esant labai grieþtai infekcijos kontrolei, išlieka rizika uþsikrësti tuberkulioze."

Direktorë sako pastebëjusi, kad daugeliui medikø pavyko atsikratyti juos kamavusio komplekso prisidengti veidà vienkartine kauke. "Anksèiau tai padaryti bûdavo nepatogu", - prisipaþásta gydytoja. - Ši saugumo nuo oro lašeliniu bûdu plintanèios infekcijos priemonë nebegàsdina ir ligoninëje besigydanèiø pacientø - eidami á procedûras jie noriai uþsideda kaukæ."

Bakterijos tampa atsparios antibiotikams

Pastaruoju metu labiausiai medikus pribloškianti problema yra ta, kad vis daþniau diagnozuojama atspari vaistams tuberkuliozës forma. "Su mikobakterijomis kovoti nëra paprasta", - tikina medikës. Iki XX a. vidurio sergantieji tuberkulioze daþniausiai ilgai praleisdavo sanatorijose, nes buvo tikima, kad grynas oras, priverstinis poilsis ir tinkama mityba gali juos išgydyti. Vëliau tuberkuliozë imta gydyti antibiotikais. Iš Amerikos atkeliavæs streptomicinas darë stebuklus – juo gydyti ligoniai gyvena iki šiol. Vëliau šis antibiotikas imtas naudoti gydant plauèiø uþdegimus bei kitas plauèiø ligas, todël Kocho bacilos tapo atsparios šiam antibiotikui. Neilgai trukus buvo atrastas vienas stipriausiø antibiotikø – izoniazidas. 1957 m. medikø bei ligoniø dþiaugsmui pasirodë dar vienas antibiotikas – rifampicinas, kuriuo tuberkuliozë gydoma iki šiø dienø.

"Šiems dviem vaistams išsivystë atsparumas, o naujø antibiotikø, skirtø tik tuberkuliozei gydyti, kol kas niekas neþada", - apgailestauja direktorë. Ji primindama, jog svarbu ne vien tik vaistø gërimas, bet ir teigiamas ligonio nusiteikimas.

Sveikata ne visiems yra didþiausias turtas

Norint uþkirsti kelià šiai uþkreèiamai pavojingai ligai, bûtinas kiekvieno mûsø geranoriškas poþiûris ne tik á save, bet ir á šalia esantá þmogø. "Laikai, kai daktaras lakstë paskui ligoná – jau praeityje. Dabar pats þmogus, niekieno neraginamas, turi pasirûpinti savo sveikata, - sako direktorë. - Blogiausia tai, kad nesirûpinantis savimi sergantysis kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todël bendruomenë turëtø bûti labiau suinteresuota socialiniø rizikos asmenø sveikata, nes tarp jø ši liga plinta greièiausiai. Ypaè bûtina atkreipti dëmesá á tuos, kurie metø metus nëra lankæsi pas savo šeimos gydytojà, o sunkiai sirgdami ir daþnai në neátardami, kad serga tuberkulioze, gydosi patys, kol kaimynai iškvieèia greitàjà medicinos pagalbà."

Gydytoja R. Šopienë sako pastebëjusi, kad geranoriško vieni kitø palaikymo trûksta ne tik ligoje, bet ir daugelyje gyvenimiškø atvejø. "Jei tik sugebëtume paminti savyje trykštantá pyktá ir kiekvienà mylëtume taip, kaip save patá, gyventume geriau ir bûtume sveikesni, - tikina pulmonologë. - Gydymas ligoninëje nieko nekainuoja, taèiau nemokami vaistai, kokybiškas maistas, šiltas vanduo bei daugelis kitø privilegijø neuþgniauþia girtuokliaujanèio, tuberkulioze serganèio paciento noro išlenkti stikliukà. Nutraukus gydymà, netrunka išsivystyti atspari tuberkuliozë, kuriai išgydyti reikia daugiau laiko, kantrybës ir pinigø."

Miglë Remeškevièiûtë

Prasidëjus vasaros atostogoms, mûsø maþieji vis daugiau laiko praleis linksmai kapstydamiesi smëlio dëþëje arba pas moèiutæ kaime, kur soduose bus gausu obuoliø, slyvø, o lysvëse - raudonskruosèiø braškiø. Daugelis tëvø turbût net nesusimàsto, kad neplauti vaisiai ir darþovës bei sàlytis su gyvûnø išmatomis uþteršta aplinka kelia didelá pavojø uþsikrësti ávairiomis parazitinëmis kirmëlëmis.

Vasara smëlio dëþëse vaikø gali tykoti ávairios ligos.

Naminiai gyvûnai platina ligas

Anot Šiauliø visuomenës sveikatos centro Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës skyriaus vedëjos Editos Samulytës, kieme þaidþiantiems vaikams didþiausias pavojus kyla dël keturkojø teršiamo smëlio. Vasarà ir rudená susikaupia didþiausias subrendusiø kiaušinëliø kiekis, be to, vaikø kontaktas su dirvoþemiu yra daug daþnesnis, tad padidëja tikimybë uþsikrësti parazitinëmis kirmëlinëmis ligomis. Pagrindinës ligos, kurias gali platinti šunys ir katës, yra toksokarozë, echinokokozë, toksoplazmozë. Jas sukelia skirtingi parazitai, taèiau jø platintojai ir uþsikrëtimo bûdai - panašûs.

Uþterštame smëlyje daþniausiai uþsikreèiama toksokaromis. Toksokarozæ sukelia apvaliøjø kirmëliø toksokarø lervos. Patekus jø kiaušinëliams á þmogaus virškinamàjá traktà, þarnyne išsirita lervos, kurios per gleivinæ patenka á kraujà. Su krauju jos gali patekti á kepenis, širdá, plauèius, inkstus, akis ar kitus organus. Ligos sunkumas priklauso nuo migruojanèiø lervø kiekio, lokalizacijos vietos bei þmogaus imuninës sistemos atsparumo. Daþnai, ypaè patekus á organizmà maþam lervø kiekiui, liga praeina be klinikiniø simptomø. Susirgus vargina pasikartojantis karšèiavimas, temperatûra daþniausiai bûna neaukšta, išsivysto bronchitas, atsiranda sausas kosulys, dusulys, bûna daþni naktiniai kosulio priepuoliai. Ligai bûdingos padidëjusios kepenys, sunkiai sergantiems ligoniams – padidëjæ limfmazgiai ir bluþnis. Migruojanèiø lervø gali pakliûti á akis ir sukelti regos sutrikimø. Toksokarozei bûdinga kelis mënesius ar net kelerius metus pasireiškiantys atsinaujinantys ligos poþymiai.

Toksokaros - ne vieninteliai parazitai, laukiantys savo naujojo šeimininko smëlio dëþëse. Kita sunki ir labai klastinga liga – echinokokozë, kuri neturi simptomø, o ligos eiga priklauso nuo sukëlëjo, stadijos, cistos dydþio ir lokalizacijos vietos. Echinokokozë daþniausiai nustatoma atsitiktinai, kai ligonis tiriamas ar operuojamas dël kitø prieþasèiø ar atsiradus komplikacijoms - plyšus, supûliavus cistoms ir pan. Kadangi cistos auga lëtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metø metus. Laikui bëgant, uþsikrëtusájá pradeda varginti silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas. Neretai didëjanti cista sukelia sunkumo ar spaudimo jausmà po dešiniuoju šonkauliø lanku, retkarèiais - priepuolinio pobûdþio skausmus, be to, didëjanti cista gali uþspausti tulþies latakus, todël išsivysto gelta. Jeigu cistos auga plauèiuose, ligonius vargina skausmas krûtinëje, neaukšta temperatûra, kosulys. Echinokokozës platintojai yra ne tik šunys, bet ir vilkai bei lapës. Šiø gyvûnø þarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis. Á aplinkà kartu su išmatomis jis išskiria kiaušinëlius, kurie yra labai maþyèiai, ilgai išlieka atsparûs ant þemës. Þmogui prarijus echinokoko kiaušinëlá, jo apvalkalëlis ištirpsta ir išsilaisvina lerva, kuri, prasiskverbusi pro þarnos sienelæ, patenka á kraujo apytakos ratà ir nunešama daþniausiai á kepenis, reèiau - á plauèius, bluþná, inkstus ar kitus organus.

Dar viena daþna parazitinë liga - toksoplazmozë, savo simptomais primenanti gripà. Apie 90 proc. serganèiøjø liga praeina be simptomø arba simptomai maþai išreikšti - trumpas karšèiavimas, limfmazgiø padidëjimas, bendras negalavimas, galvos skausmai. Ši liga labai pavojinga nëšèioms moterims, nes infekcija gali bûti perduodama per placentà vaisiui. Tuomet vystosi ágimta toksoplazmozë, pasireiškianti labai sunkiais centrinës nervø sistemos paþeidimais. Pagrindiniai toksoplazmozës infekcijos platintojai – katës ir jø šeimos atstovai, su išmatomis išskiriantys toksoplazmø oocistas á aplinkà. Jos bræsta dirvoþemyje ir gyvybingos išlieka metus. Uþsikreèiama per uþterštà oocistomis aplinkà: þemæ, þolæ, darþoves arba valgant þalià ar blogai termiškai paruoštà mësà. Retesniais atvejais šia liga uþsikreèiama perpilant kraujà ar organø transplantacijos metu, jei donoras serga ûmia toksoplazmoze.

Išvengti ligø padeda higienos áproèiai

Anot specialistës, svarbu atsiminti, kad kirmëlinës ligos ypaè silpnina vaikø sveikatà, sukeldamos ávairius negalavimus: silpnumà, viduriavimà, pilvo skausmus, pykinimà, vëmimà, karšèiavimà, galvos skausmà, svaigimà, odos bërimà, kosulá, regos, apetito, miego sutrikimus. Parazitai ne tik gyvena vaiko organizme, bet ir nuolat nuodija já savo išskyromis, o svarbiausia – mechaniškai þaloja tuos audinius ir organus, kuriuose jie parazituoja. Dël nusilpusios imuninës sistemos vaikai daþniau serga kitomis infekcinëmis ligomis. Negydomi jie tampa ilgalaikiais infekcijos nešiotojais bei ligos sukëlëjø platintojais.

Kad neuþsikrëstume, bûtina grieþtai laikytis asmens higienos: plauti rankas prieš valgá, maisto ruošimà, pasinaudojus tualetu, po darbo darþe ar sode, gráþus iš lauko, paþaidus su savo augintiniu, nevalgyti neplautø darþoviø, vaisiø, uogø, saugoti maisto produktus nuo dulkiø, musiø, tarakonø, negerti ir nenaudoti maistui vandens iš atvirø telkiniø, gráþus iš lauko nevaikšèioti po namus nešvariais batais.

Anot specialistës, reikëtø neuþmiršti, kad negalima leisti šunims laiþyti veido, lëkšèiø, nes šuniui ant snukio ir lieþuvio gali bûti parazitø kiaušinëliø, drausti jiems valgyti iš tø paèiø indø, taip pat neleisti vaikams þaisti su svetimais gyvûnais.

Šunis ir kates reikia reguliariai gydyti nuo kirmëliø. Taip pat reikia nešerti naminiø gyvûnø veterinarijos tarnybos nepatikrinta ir termiškai neapdorota skerdiena. Sirgusio gyvûno skerdiena turi bûti saugiai uþkasta ar sudeginta.

Šunis vedþioti reikia jiems skirtose aikštelëse. Reikia stengtis kiek galima labiau saugoti aplinkà nuo teršimo išmatomis. Einant pasivaikšèioti su šuniuku, reikia nepatingëti pasiimti maišelá ekskrementams surinkti.

Visuomenës sveikatos centrai nebetikrina smëlio

Vadovaujantis higienos normos reikalavimais, ikimokyklinio ugdymo ástaigose vaikø þaidimo dëþiø smëlis turi bûti keièiamas ar atnaujinamas kasmet. Jis turi bûti atnaujinamas ir pagal epidemiologines reikmes - nustaèius askaridþiø, plaukagalviø, toksokarø kiaušinëliø. Dabar Visuomenës sveikatos centrai nebeatlieka smëlio dëþiø tyrimø, taèiau ugdymo ástaigoms rekomenduojama paèioms juos atlikti.

Daugiabuèiø namø kiemø smëlio dëþiø švara ir tvarka turi rûpintis namo administratoriai.

Ištirti smëlá dël parazitø kiaušinëliø galima Nacionalinës visuomenës sveikatos prieþiûros laboratorijos Šiauliø skyriuje (Dubijos g. 40, Šiauliai). Mëginio kaina -33 Lt 10 ct.

Smëlio dëþes bûtina nuolat perkasti, jos turi bûti uþdengtos. Dëþes reikëtø árengti saulëtoje vietoje, nes parazitø kiaušinëliai neatsparûs tiesioginiams saulës spinduliams.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Vienintelë glaukomos profilaktika – laiku suteikta akiø ligø gydytojo konsultacija. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnës diagnostikos, kad laiku bûtø pradëta gydyti?

Ligos pradþia nepastebima

Kas ketvirtà pacientà, besikreipiantá á akiø ligø gydytojà, vargina akiø perštëjimas. Pacientas skundþiasi, kad akys lyg "smëlio pripiltos", vargsta dirbdamas kompiuteriu, o vakarais akis pradeda skaudëti. Daugelis pamanysite, kad šie nusiskundimai bûdingi sausos akies sindromui. Taèiau daþnai nuodugniai ištyrus akis šie iš pirmo þvilgsnio nekalti simptomai tampa glaukomos diagnostikos pradþia. "Glaukomà galima palyginti su klastingu vagimi, nes ji gali pasireikšti nepastebimai ir daþnai þmogus nesuvokia atsiradusiø pakitimø", - sako gydytoja oftalmologë Dalia Buragienë.

Daþniausiai vystosi abiejø akiø pakitimai, taèiau skirtingu greièiu, todël þiûrint abiem akimis atrodo, kad regëjimas yra geras, todël neskubama praverti medikø durø. Be to, glaukoma daþniau pasireiškia vyresnio amþiaus þmonëms, kurie paprastai mano, jog regëjimo blogëjimas – natûralus senëjimo procesas, todël delsiama ieškoti pagalbos. "Norint anksti diagnozuoti glaukomà, labai svarbu tikrintis profilaktiškai, nesvarbu, koks jûsø amþius", - pataria medikë. Pasak jos, pavëluotai diagnozavus glaukomà, vaistais galima tik bandyti išsaugoti regëjimo likutá, bet jo atstatyti nebeámanoma.

Medicina bejëgë prieš paþeistà regos nervà

Glaukoma priskiriama aklumà sukelianèiai akiø ligø grupei – maþdaug vienas iš septyniø apakusiø þmoniø serga glaukoma. Skaudþiausia, anot oftalmologës, kad liga neaplenkia ir vaikø - paskaièiuota, kad kas minutæ pasaulyje apanka vienas vaikas. Ši liga sukelia regos nervo paþeidimà, todël sutrikdomas vaizdinës medþiagos patekimas á smegenis. Deja, net ir šiuolaikinë medicina nëra pajëgi atkurti þuvusio regos nervo. Sergant glaukoma, šio nervo skaidulos nuo didelio akispûdþio yra suardomos negráþtamai. Laiku pradëjus lašinti gydytojo paskirtus vaistus, sureguliuojamas akies vidinis spaudimas, todël regos nervas bei tinklainë yra geriau aprûpinami krauju.

"Sergant glaukoma, regëjimas prarandamas palaipsniui. Iš pradþiø þmogus neteka periferinio matymo, todël susiaurëja regos laukas - akiplotis. Ligai progresuojant, paþeidþiamas ir centrinis matymas, vadinamasis regëjimo aštrumas. Kadangi centrinis matymas ilgai lieka nepakitæs, þmogus mato lyg pro vamzdá. Akiplotis siaurëja palaipsniui, kol telieka plyšelis, - pasakoja gydytoja. – Ligos diagnostika ir gydymas tobulëja, tad kuo anksèiau glaukomà diagnozuosime, tuo maþiau nerviniø làsteliø prarasime."

Liga mëgsta draugijà

Glaukoma skirstoma á kelias grupes: ágimta, vadinamoji glaukoma; pirminë atviro kampo glaukoma; pirminë uþdaro kampo glaukoma; antrinës glaukomos, atsiradusios dël akiø traumø, uþdegimø, sukeltos vaistø ar kitø prieþasèiø; mišri glaukoma. "Yra net apie 40 glaukomos formø. Liga sukelia nemalonø tempimo, skausmo pojûtá, atsirandantá ilgiau pabuvus tamsoje ar pasilenkus, išgërus daugiau skysèiø, pabuvus karštyje, po patirto sielvarto ar susijaudinus. Gali varginti smilkiniø skausmai, kai skausmingai verþia aká ar aplink jà, smarkiai pablogëja rega bei bendra savijauta. Tai glaukomos priepuolis, kuriam ištikus bûtina medikø pagalba", - aiškina gydytoja.

Mokslininkai vis dar aiškinasi šios ligos atsiradimo prieþastis. Daugeliu atvejø tai yra uþdegiminiø, apsigimimo (genetinës), medþiagø apykaitos (endokrininës) ar kitø ligø bei senëjimo padariniai. Glaukoma laikoma ir šeimos liga, nes jei šia liga sirgo tëvai, tai yra galimybë susirgti ir vaikams.

Árodyta, kad netekus regëjimo ne tik pablogëja gyvenimo kokybë, bet ir sutrumpëja gyvenimo trukmë. Be to, sergant glaukoma, tris kartus daþniau sergama sunkiomis gretutinëmis širdies bei kraujagysliø ligomis, cukriniu diabetu ir skrandþio opa. taigi liga ne tik sunaikina regëjimà, bet ir apskritai pablogina organizmo bûklæ.

Bûtina bendradarbiauti

Anot gydytojos, svarbu þinoti, kad ši liga yra klastinga ir atsiradus bent vienam iš pradiniø jos poþymiø (spalvoti þiedai aplink šviesos šaltiná, akiploèio susiaurëjimas, blogas matymas prietemoje, neaiškus matymas, kurio negerina gydytojo parinkti akiniai, akiø ir galvos skausmai) bûtina kuo skubiau kreiptis á akiø ligø gydytojà. "Gydytojø oftalmologø tikslas - kuo anksèiau diagnozuoti šià ligà, o ligoniø, serganèiø šia liga, - grieþtai laikytis gydytojo nurodymø ir lašinti vaistus taip, kaip nurodë akiø ligø gydytojas, - pataria medikë. - Þmogui senstant, keièiasi keièiasi ir glaukomos eiga. Liga gali bûti ir stabili ir progresuojanti, todël bûtina lankytis pas gydytojà specialistà, kad šis, reikalui esant, galëtø keisti gydymo taktikà. Neretai pacientai skundþiasi, kad paskirti vaistai grauþia akis, ima kaltinti gydytojà, jog šis išrašë netinkamus vaistus, ir ieškodami tiesos pradeda blaškytis nuo vieno specialisto pas kità. Vaistai nuo glaukomos skiriami akispûdþiui maþinti ir regos nervui apsaugoti, o perštëjimui maþinti skiriamos dirbtinës ašaros. Sëkmingas glaukomos gydymas priklauso nuo gydytojo ir paciento bendradarbiavimo."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Norint uþkirsti kelià klastingoms inkstø ligoms, bûtina atkreipti dëmesá á daþnà inkstø ligø simptomà – aukštà kraujospûdá, kuris negydomas ilgainiui sukelia nepataisomus inkstø pakitimus. „Þmonës turëtø patys rûpintis savo inkstais“, - tvirtina nefrologë Eglë Gaupšienë.

Ne iš pirš­to lauþ­tas po­sa­kis: „Inks­tø stip­ry­bë – van­duo.“

Simptomø gali ir nebûti

Anot nefrologës, inkstø ligas sunku pastebëti. Nors iš pradþiø atsiranda tam tikrø poþymiø, taèiau juos daugelis nelinkæ susieti su inkstø veiklos sutrikimais. „Jei skauda nugarà, po šonkauliais, kankina nuovargis, padidëjæs kraujospûdis, daþnas naktinis šlapinimasis, pakinta šlapimo spalva, kvapas, bûtina nedelsiant atlikti tyrimus, kad ásitikintumëte ar gerai funkcionuoja jûsø inkstai. Ligos simptomø ignoravimas gali baigtis inkstø nepakankamumu, tuomet reikës atlikti dializës procedûras“, - perspëja gydytoja.

Jei inkstuose susidaro akmenukø, simptomø daþniausiai nebûna, kadangi akmenukai turi vietos judëti, neblokuoja šlapimo nutekëjimo. Bûna, kad kankina maudulys, pakyla temperatûra, pablogëja bendra organizmo savijauta, kadangi akmenligæ daþniausiai lydi infekcija. Aštrûs skausmai ima varginti tuomet, kai akmenukas iš inksto patenka á šlapimo takus. Jis uþblokuoja šlapimtaká, o šis nebeástengia praleisti šlapimo, kurá gamina inkstas. Inkstas burksta, didëja, skausmas aštrëja. Laiku nepadëjus šlapimui nutekëti, inkstas gali nustoti funkcionuoti.

Daugëja dializuojamø ligoniø

Pasaulyje kas dešimtas þmogus serga lëtine inkstø liga. Didþiausias sergamumas inkstø ligomis yra ekonomiškai išsivysèiusiose pasaulio šalyse, kur þmonës suvartoja didesná baltymø ir riebalø kieká. Átakos turi ir pailgëjusi þmoniø gyvenimo trukmë. Manoma, kad Lietuvoje kas dešimtas þmogus turi inkstø paþeidimø, o didþioji dalis pradedamø dializuoti ligoniø në neátarë, kad sirgo lëtine inkstø liga. Anot nefrologës, Lietuvoje dializuojamø ligoniø vis daugëja ir dël šeimos gydytojø bei kitø specialistø padidëjusio budrumo inkstø funkcijos nepakankamumo atþvilgiu. Nuo šiø metø sausio 1 dienos šeimos gydytojai gali atlikti inkstø funkcijos tyrimà, padedantá anksèiau išaiškinti lëtines inkstø ligas.

Sunaikinti inkstus nesudëtinga

Didelæ átakà inkstø ligø išsivystymui turi gausus druskos, baltymø ir riebalø vartojimas, nepakankamas skysèiø kiekis - per parà reikëtø išgerti apie 2,5 - 3 litrus skysèiø. „Ne iš piršto lauþtas posakis: „inkstø stiprybë – vanduo“, - primena medikë. Inkstø paþeidimà gali sukelti kai kurie vaistai: antibiotikai, priešuþdegiminiai vaistai, daugelio mëgiamas citramonas bei kiti. Neretai inkstø ligas išprovokuoja, infekcijos patekimas á šlapimo takus. Moterys dël anatominiø šlapimo takø skirtumo yra imlesnës šlapimo takø infekcijoms, todël inkstø ligomis serga daþniau nei vyrai. Inkstø ligas átakoja ir þalingi áproèiai. Daþni kojø peršalimai taip pat lemia šlapimo organø infekcijø pasikartojimus.

Išeitis – ankstyva diagnostika

Gydytoja sako, kad inkstø ligas diagnozuoti nëra sudëtinga. Iš pradþiø atliekami paprasti šlapimo ir kraujo tyrimai, kad bûtø ávertinta inkstø funkcija. Anatominiai inkstø pakitimai nustatomi ultragarsu ir radiologiniais tyrimais. Esant bent vienam šiø tyrimø rezultatø nukrypimui nuo normos, reikia pagalvoti apie inkstø ligà, kurià galima átarti padaþnëjus šlapinimuisi, atsiradus karšèiavimui bei strënø srities skausmams. Daþna angina bei viršutiniø kvëpavimo takø infekcijos gali sukelti glomerulonefrità. Jei persirgus šiomis infekcijomis atsirado veido bei kojø patinimas, sumaþëjo šlapimo kiekis, pradëjo kilti kraujospûdis, bûtina tirtis dël inkstø ligos. Inkstø ligos sunkios ir daug kainuojanèios, todël bûtina imtis visø priemoniø, kad bûtø jø išvengta.

Gamtos pagalba

Vaistiniai augalai nuo seno vartojami medicinoje, ypaè liaudies. 1960-1970 metais atlikti tyrimai árodë spanguoliø sulèiø naudà gydant šlapimo takø infekcijas. Jos stabdo bakterijø dauginimàsi ir neleidþia prikibti prie šlapimo takø sieneliø. „Pastebëjome efektà gydant šlapimo takø infekcijas lietuviø liaudies nuo seno þinoma brukniø lapø ir meškauogiø arbata, taèiau esant kitos kilmës inkstø paþeidimams liaudiškos priemonës yra neefektyvios“, - perspëja gydytoja ir primena, kad dël gydymosi vaistiniais augalais geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, nes vaistaþolës gali turëti ir šalutiniø poveikiø.

Sergantys inkstai þaloja ir širdá

Ryšys tarp lëtiniø inkstø ligø ir jas komplikuojanèiø širdies bei kraujagysliø ligø yra neabejotinas - lëtinis inkstø nepakankamumas yra širdies ir kraujagysliø ligø rizikos veiksnys. Pagrindinë ligoniø, serganèiø lëtiniu inkstø nepakankamumu, mirties prieþastis yra širdies ir kraujagysliø ligos. Aukštas kraujospûdis visada þaloja inkstus, o jeigu šie organai nesveiki, tas poveikis yra dar stipresnis. Esant širdies nepakankamumui ir išsivysèius inkstø funkcijos nepakankamumui, gerokai greièiau blogëja abiejø organø veikla ir maþëja ligoniø išgyvenamumo tikimybë. Lëtinë inkstø liga gali išsivystyti sergant cukriniu diabetu, aukšto kraujospûdþio liga, pasikartojanèiai infekcijai šlapimo takuose ir akmenligei, autoimuninëmis ligomis, lëtinëmis infekcijomis: tuberkulioze, hepatitu, bronchektazinë plauèiø liga, jei šeimoje yra serganèiø ágimtomis inkstø ligomis. laiku pradëtas šiø ligø gydymas gali apsaugoti inkstus nuo paþeidimø. „Net jeigu jauèiatës gerai, niekada nestokokite inkstams dëmesio - kartà per metus bûtinai išsitirkite“, - pataria nefrologë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Antsvoris ir nutukimas yra viena didþiausiø šio amþiaus rykšèiø. Europoje ši nelaimë jau pasiekë epidemijos lygá: kasmet dël nutukimo miršta 1 mln. þmoniø. "Svarstyklës pakrypo á kità pusæ - þmoniø su antsvoriu jau daugiau nei badaujanèiøjø", - sako gydytoja endokrinologë Egidija Baltrušaitienë.

Nu­tu­kæ þmo­nës daþ­niau­siai per ma­þai ju­da, to­dël ener­gi­jos per­tek­lius or­ga­niz­me virs­ta rie­ba­lais

Greitas maistas nepakeis mamos baršèiø

Nutukimas vargina ypatingai Anglijos, Vokietijos, Ispanijos gyventojus. Ši problema, anot gydytojos, itin aktuali jau ir mûsø šalyje. Nutukëliø sàraše tarp 194 pasaulio šaliø Lietuva yra 79 vietoje.

46 proc. vyrø ir 36 proc. mûsø šalies moterø turi antsvorá. Šiais rodikliais mes lenkiame Latvijà ir Estijà. Tik šiuo pirmavimu nëra ko didþiuotis. Su amþiumi nutukusiø þmoniø, ypaè moterø, vis daugëja: daugiau nei pusë 50 metø ir vyresniø moterø turi viršsvorá.

Problemos prieþastys nëra visiškai aiškios, taèiau net 80-90 proc. atvejø nutukimà sàlygoja persivalgymas. "Valgome daug perdirbtø ir kaloringø maisto produktø, uþmiršdami tradicinius maisto ruošimo bûdus. Skubëdami valgome greitai paruoštà maistà, pusgaminius, o nespëjæ pavalgyti – daþnai uþkandþiaujame, - prieþastis vardija E. Baltrušaitienë. - Pamirštame, jog sveikiau valgyti lietuviškus riebalus, nei nekaloringus pusfabrikaèius".

Nutukæ þmonës daþniausiai per maþai juda, todël energijos perteklius organizme virsta riebalais, kurie kaupiasi ant organø ir po oda. Tad susidaro uþburtas ratas- turint antsvorá -sunku aktyviau judëti, o dël judëjimo stokos - kaupiasi riebalai.

Kita, nors ir retesnë nutukimo prieþastis- sutrikusi belatakiø liaukø veikla arba, kai dël traumos ar ligos paþeidþiami alkio ir apetito centrai, esantys galvos smegenyse. Polinká á nutukimà iš dalies lemia ir paveldimumas. Taèiau paveldimas yra ne nutukimas, o polinkis tukti. Svorio augimà, nors ir retai, gali sukelti kai kurie antidepresantai, hormonai, vaistai hipertenzijai gydyti ir kt. Antsvorio problema daþnesnë šeimose, turinèiose maþesnes pajamas bei þemesná išsilavinimà. Skurdþiau gyvenantys tunka nuo prasto maisto.

Kodël geriau bûti lieknam?

Anot gydytojos, bûdami liekni ne tik patys geriau jausitës, bet ir nesirgsite ligomis, kurias lemia per didelis svoris. Nutukæ þmonës turi didesnæ arterinës hipertenzijos, cukrinio diabeto, padidëjusio cholesterolio koncentracijos ir net kai kuriø piktybiniø ligø rizikà. O kur dar televizijos ir spaudos peršami stereotipai. Viešàjà erdvæ uþvaldæ lieknuèiø ar net ant anoreksijos slenksèio stovinèiø þvaigþdþiø atvaizdai daugumà ástumia ne tik á gilià depresijà, bet ir neleidþia dþiaugtis gyvenimu. Ypaè artëjant šiltajam metø laikui, kai šiltëjanti saulutë skatina atidengti vis daugiau nuogo kûno.

Pertekliniai riebalai, besikaupiantys pilvo ertmëje pakeièia normalià anatominæ vidaus organø padëtá. Jie funkcionuoja kaip endokrininis organas, išskirdamas biologiškai aktyvias medþiagas, neigiamai veikianèias ávairias organizmo funkcijas. Deja, graþiai atrodyti ir bûti sveikam – daug darbo reikalaujantis uþsiëmimas. Anot endokrinologës, metant svorá sëkmë lydës tik tada, jei tiksliai ávertinsite savo fizinæ bei emocinæ bûsenas. Pagrindinis dalykas – pastovumas. Taèiau dauguma leidþia atostogoms sugadinti ne tik savo reþimà, bet ir mitybà. "Þmonës galvoja: per atostogas geriau gausiai papietausiu, todël nevalgysiu pusryèiø bei vakarienës, o tai pats trumpiausias kelias priaugti ar susigràþinti prarastus kilogramus per keletà dienø. Blogai, kai þmogus iki pietø nieko nevalgo, o vëliau, ypaè vakare, persivalgo", - perspëja gydytoja.

Áprotá persivalgyti susiformuojame skubëdami, nes skubant, sotumo signalai nespëja laiku pasiekti smegenø, todël suvalgome daugiau maisto, nei reikëtø. Persivalgius iš karto atsiranda tam tikri nemalonûs pojûèiai. Anot endokrinologës, sveikata tikrai nenukentës nuo vieno persivalgymo, taèiau kai persivalgymas tampa gyvenimo bûdu, bûtina rimtai susirûpinti, o ne kaskart griebtis per radijà bei televizijà reklamuojamø virškinimà gerinanèiø tableèiø. "Jos geba sušvelninti pasekmes, taèiau organizmas nemëgsta apgaulës. Pasikartojantys persivalgymai – sutrikimas, kurá bûtina gydyti", - pataria gydytoja.

Nutukimas – išgydoma liga

Pirmasis siûlomas nutukimo gydymo bûdas visada yra dieta, fizinis aktyvumas ir elgesio terapija. "Bûtina išmokti kontroliuoti alká, protingai pasirinkti maistà ir mokëti juo mëgautis, o ne "šluoti", kas papuola po ranka. Daþna klaida, kai persivalgymas kaitaliojamas su dietomis. Ilgà laikà valgius daug, griebiamasi dietos, kuri yra didelis stresas organizmui. Dieta turi tapti pastoviu mitybos bûdu, o ne ilgam atmintin ástrigusiu stresu.", - pataria gydytoja, patvirtindama, kad dieta sumaþinti svorá nëra sudëtinga, kur kas sunkiau išsaugoti sumaþëjusià kûno masæ. Ta pati problema išlieka naudojant nutukimui gydyti skirtus vaistus. Jø visà gyvenimà vartoti negalima, tad anksèiau ar vëliau, nustojus vartoti medikamentus, svoris vël pradeda didëti.

Dietos ir vaistai gali padëti turintiems nelabai didelá antsvorá. Didelio laipsnio nutukimu sergantiems þmonëms daþnai tenka ieškoti chirurginio gydymo bûdø.

Valgykime, kad gyventume

Svoris didëja, kai su maistu gaunama daugiau kalorijø, nei jø išeikvojama. Valgant menkos maistinës vertës patiekalus, kuriuose gausu riebalø, druskos ir cukraus, kûnas pripranta nuolat gauti papildomø riebalø. Anot gydytojos, ne veltui sakoma, kad galingi kilogramai slypi maþose pakuotëse. Renkantis produktus svarbu atkreipti dëmesá ne á pakuotës formà, bet joje esantá turiná. "Parduotuvëje sûris labai geltonas, o grietinë tiršta ne todël, kad pagaminti iš labai gero pieno, o todël, kad pridëta daþø ir tirštikliø. Maiste priedø labai daug ir daþnai neþinia, kas slypi uþ jø pavadinimø. Kai kurie konservantai turi hormoniná poveiká, todël su maistu gauname vis daugiau moteriškø hormonø. Nuo jø vis sparèiau prastëja vyrø sveikata, jie daþniau tunka pagal moteriškà tipà", - sako gydytoja.

Tikriausiai, daugelis þinote pasakymà: "Pusryèius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienæ atiduok priešui". Tai, anot gydytojos, klaidingas posakis. Kaip, beje, ir šis: "Damos po šeštos nebevalgo". Mitybos reþimas, kurá reguliuoja alkis, – tai valgymø skaièius per parà ir maisto paskirstymas atskirais valgymais. "Racionaliausias reþimas yra toks, kai per pusryèius ir pietus þmogus gauna daugiau nei du treèdalius paros raciono kalorijø, o vakarienei – maþiau nei treèdalá. Vakarieniauti reikia maþdaug prieš dvi valandas iki nakties miego", - pataria gydytoja.

Daþnai teisinamasi, kad antsvoris yra paveldëtas iš tëvø ar seneliø, tad kà bedarytum, prigimties nepakeisi. Taèiau paveldimas yra ne nutukimas, o polinkis tukti.

Prieš savaitæ baigësi priešvelykinio pasninko laikotarpis. Vieni jo nuoširdþiai laikësi, kiti, imdami riebesná kàsnelá, kaskart stengësi tai "pamiršti", o treti savo sielos ir kûno apvalymui ieško šiuolaikiškesniø bûdø.

Vi­sos tra­di­ci­nës mai­ti­ni­mo­si sis­te­mos yra ge­ros, nes jo­se su­kaup­ta am­þiø pa­tir­tis. Clodia Porteous nuotr.

Pasninkas – tai ne priverstinë dieta, o þmoniø gyvenimo bûdo pakeitimas, puoselëjantis dvasinius tikslus. Senoliai tiki, kad jis apvalo ir gydo sielà, o kûnas, sekdamas dvasios ákandin, valosi ir gydosi pats. Mûsø dienomis panašûs dalykai daugelá stebina, nors jie buvo puikiai þinomi protëviams dar prieš porà tûkstanèiø metø.

Pasninkas egzistavo jau þiloje senovëje, bet iki šiol praktiškai išliko tik kai kuriose religijose. Jo taisyklës pasaulieèiams yra kur kas švelnesnës negu, tarkim, vienuoliams. Kiekvienas gali sau pasirinkti individualià pasninko formà – grieþtesnæ ar lengvesnæ. Didysis pasninkas privalomas visiems, nors idealiausia bûtø laikytis visø baþnyèios rekomenduojamø pasninko dienø. Sakysite, jog jø daug? Populiarusis Polis Bregas rekomendavo per metus visiškai pabadauti maþdaug 80 dienø, badavimà laikydamas organizmo sveikatos ir apvalymo sàlyga. Taèiau pasninkas – tai ne badavimas ir ne dieta, tai – dvasinis dalykas. Ne veltui senovëje daugelis mûsø protëviø jo imdavosi ir tam tikrø tikslø vedini: siekdami atpirkti savo kaltes, trokšdami pelnyti Aukšèiausiojo pagalbà atsakinguose darbuose ir þygiuose.

Bet kokio grieþtumo laipsnio pasninkas naudingas kûnui - didina organizmo ištvermingumà ir sustiprina jo gyvybines galias. Jis padeda reguliuoti kraujospûdá, skrandþio rûgštingumà, gydyti alergijas ir maþina peršalimø tikimybæ, nors toks platokas jo poveikio diapazonas iš pirmo þvilgsnio ir atrodo keistokai.

Ádomu, kad dauguma sveikos mitybos teoretikø – tai pragmatikai, kûræ savo programas, siekdami konkreèiø tikslø: pataisyti savo sveikatà, išgydyti negalavimus, rengti sportininkus ar kosmonautus... Bet visi jie laikui bëgant (kartais visai netikëtai sau) reziumavo: sveikatà sudaro ir jos "dvasinë dalis", kuri mûsø literatûroje daþnai vadinama "paslaptingomis organizmo savybëmis", "kosmine energija" ar dar kaip nors kitaip. Be dvasinës sveikatos þmogaus organizmas neatsistato. Jos dëka þmogus nenumiršta, o atvirkšèiai – pasveiksta, net negaudamas visø kasdien reikalingø maistiniø medþiagø. Daugelis didþiøjø pasninkautojø gyveno iki giliausios senatvës, maitindamiesi duona ir vandeniu, miško uogomis ir þolelëmis. Ir niekada nesuþinojo, jog jiems bûtina kasdien išgerti pieno, kad organizmas bûtø aprûpintas kalciu.

Pasninkas ir darbas

Egzistuoja nuomonë, jog pasninkas ir darbas – nesuderinami dalykai. Gydomasis badavimas, tarkim, þmogui skiriamas ligoninëje, ávairiø organizmà valanèiø ar svorá maþinanèiø dietø griebiamasi per atostogas. O pradëjus kalbëti apie pasninkà su bet kuria šeimininke greièiausiai išgirsite: "Aš tai galëèiau nors ir visai nevalgyti, bet vyrui juk reikia dirbti." Beje, visai nesvarbu, ar jis akmentašys, ar bankininkas. Þmogus dirba – kaipgi be mësos?

Atrodytø, kad pasninkas – nedirbanèiøjø privilegija. Tarkim, pensininkø. Bet sugráþkime á tuos laikus, kai dauguma þmoniø labai grieþtai laikësi pasninko. Apie tai, kad þemdirbiø fiziniai krûviai anksèiau buvo kur kas didesni negu dabar, ir kalbëti nereikia. Remiantis populiariu teiginiu, kad sunkus darbas reikalauja "rimto" maisto, intensyvios darbinës veiklos laikotarpius turëtø lydëti "mësëdis". O kà gi mes matome iš tikrøjø?

Tik adventas patenka á "ramø" laikotarpá. Bet uþtat jis daþniausiai bûna pats šalèiausias metø laikas! O didysis septyniø savaièiø pasninkas sutampa su pasirengimu pavasario darbams ir kartais netgi su jø pradþia.

Po þiemos ramybës iš pagrindø pasikeièia þemdirbio gyvenimo bûdas. Toks perëjimas reikalauja visiško organizmo išvalymo. Ne veltui pavasarinis pasninkas pats ilgiausias ir pats grieþèiausias. Pravoslavai, skirtingai nuo katalikø, laikosi dar dviejø dideliø pasninkø vasarà, kuriø pabaiga sutampa su maksimalios darbinës átampos laikotarpio pabaiga. O musulmonø Ramadano mënuo kasmet pasislenka mazdaug per menesá. Tad per visa savo gyvenimà tikinèiàjàm tenka pabadauti visais metø laikais, nuo saulës patekëjimo iki jos laidos ne tik nevalgant, bet ir negeriant në lašo. Þinant, kad didþioji dalis musulmonø gyveno gan karšto klimato šalyse, visà dienà dirbti be gurkšnio vandens atrodo išties ekstremalu.

Tie, kuriems reikalingi kur kas šiuolaikiškesni árodymai, gali susipaþinti su mokslininkø, rengusiø maratonininkus bei alpinistus, išvadomis. Pasirodo, kad bandyme dalyvavusiø þmoniø, kurie valgë tik maþo kaloringumo augaliná maistà, rezultatai buvo kur kas geresni uþ tuos, kurie vartojo "moksliškai pagrástà" racionà, turintá daug gyvuliniø baltymø.

Tad teiginys, kad intensyviai dirbant reikia vartoti kaloringà maistà, nebeatrodo toks nesugriaunamas.

Pasninkas ir vitaminai

Ar reikia vartoti vitaminus bei kitus maisto papildus?

Klausimas ne atsitiktinis, nes du patys ilgiausi pasninkai sutampa su þiemos ir pavasario laikotarpiu. Suprantama, atsiranda pagunda palaikyti organizmo gyvybines jëgas, vartojant šiuolaikiniø vitaminø ir mikroelementø rinkinius, kalcio ir geleþies preparatus. Bet ar tikrai to reikia?

Visos tradicinës maitinimosi sistemos yra geros, nes jose sukaupta amþiø patirtis. Daugelis jø reglamentacijø dabar yra moksliškai pagrástos. Bûtent todël pasninkaujant geriau laikytis jau susiklosèiusiø tradicijø, siejanèiø ir mitybos reþimà, ir maisto sudëtá. Ir visa tai daryti ne iš "gryno" patriotizmo. Pasninko valgiai yra mûsø senoliø idealiai subalansuoti, todël leidþia išsaugoti bei pagerinti sveikatà. Ne veltui juos gamindavosi ir gerai materialiai apsirûpinæ þmonës, kitu laiku maitindavæsi visai kitaip negu þemdirbiai ar darbininkai. Tiems, kuriø toks maistas netenkina, teks apsirûpinti þinynais bei lentelëmis ir savarankiškai subalansuoti savo pasninkiškà mitybà. Produktus šiuo atveju kiekvienas gali rinktis pagal savo kišenæ. Štai vieno vitamino ropë turi tiek pat, kiek ir švieþias ananasas, avokadas savo maistinëmis savybëmis prilygsta burokëliui, o citrina - krienui. Artišokai ir šparagai – èempionai pagal vitamino "A" kieká – jo turi beveik tiek pat kiek ir švieþios petraþolës. 300-400 g migdolø ar 50 g alaus mieliø turi paros riboflavino dozæ... Tad iš principo savo maisto racionu galite pasirûpinti patys be jokiø pašaliniø rekomendacijø. Knygose surašyti proseneliø patarimai tikrai pravers. Jeigu jauèiate, kad jûsø maiste stigs vitaminø ir mikroelementø, vartokite ásigytus vaistinëse.

Pasninkas ir vaikai

Šiuo metu mokslininkai laikosi nuomonës, kad sveikiausi yra tie vaikai, kurie valgo patá paprasèiausià maistà. Tiems, kurie áprato remtis uþjûrio autoritetais, pateiksime daktaro Bendþameno Spoko rekomendacijas. Straipsnyje apie tai, kaip pratinti vaikà prie "rimto" maisto, jis rašo: "Mano asmeninë nuomonë gali ir nesutapti su visuotinai priimtomis rekomendacijomis. Aš nesiimèiau formuoti savo vaikui áproèio valgyti vien kaloringus produktus, turinèius didelá riebalø kieká, nes jis sukelia ir svorio pertekliø, ir tampa ávairiø ligø prieþastimi." Bet kokio amþiaus skaitytojas, jau baigæs mokyklà, gali prisiminti savo klasæ, ar daug buvo joje aptukusiø vaikø. Nebent vienas. O paþvelkite á vaikus dabar. Mûsø mityba neina jiems á naudà - jie valgo daugiau, bet prasèiau negu ankstesnës kartos. Mûsø sàmonë tiesiog kratosi minties, kad augantis organizmas gali netekti kasdienio mësos kepsnio. O apie tai, kad kokià nors dienà vaikui tektø valgyti vien augaliná maistà, geriau ir neuþsiminti.

Ši tema kartà buvo aptarta religinës laidos metu. Šeimoje šešetas vaikø laikësi pasninko drauge su savo tëvais. Per metus, pasak tëvø, në vienas nesusirgo, nors gyvena ekologiškai ne itin švariame mieste, ir gripo epidemijø, kaip ir visur, pasitaiko... Ne, laidoje anaiptol nebuvo peršama mintis, kad bûtina sekti šios šeimos pavyzdþiu ir nustatyti pasninkiškos mitybos reþimà. Pasakyta tik, kad pasninkas yra dvasinis þygdarbis ir vaikui, ir suaugusiajam. Šiuo poþiûriu jis, be abejonës, naudingas, nes grûdina valià, moko kantrybës. Netgi tie gimdytojai, kurie nesiryþta palikti vaiko be mësos (arba patys nepasninkauja), gali rasti priimtinà laikino apribojimo formà savo atþaloms. Gal didþiojo pasninko þygdarbiu vaikui taps susilaikymas nuo saldumynø, gal susitaikymas su jaunesniu broliu, didesnë pagalba tëvams ar rûpestinga moèiutës globa... Kuo anksèiau pripratinsite vaikà prie šiø dvasiniø dalykø, tuo geriau. Kuo vyresnë jûsø atþala, tuo sunkiau jai prisitaikyti prie netikëtos savo reþimo permainos, nes retsykiais pasikeitimai vertinami kaip atitinkamø privilegijø atëmimas.

Ir dar. Jeigu nerimas vis dar kirba jûsø, tëvø, širdyse, imkite ir suskaièiuokite pasninkiško maisto baltymus ir kalorijas. Na, ir dar pasidomëkite pasninkiškø patiekalø receptais. Juk egzistuoja daugybë labai skaniø valgiø, leidþianèiø serviruoti stalà në kiek ne prasèiau uþ pietus su keptu paršeliu ar Pekino antimi.

Parengë Kamilë Vitkutë

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Statistika skelbia, jog antrà vietà iš ligø, daþniausiai puolanèiø mûsø vaikus, uþima virškinamosios sistemos ligos. "Virškinamojo trakto ligas provokuoja kiekvienam gerai þinomi dalykai, taèiau vaikai be suaugusiøjø pagalbos neástengia pasipriešinti nesveiko maisto manijai", - sako gydytojas gastroenterologas Igoris Strupeikis.

Gydytojas gastroenterologas Igoris Strupeikis. Autorës nuotr.

Skrandþio ligos nebûtinai uþprogramuotos

Gydytojas sako, jog virškinamojo trakto problemos ir ankstesniais laikais neaplenkdavo vaikø, taèiau dabar jø ypaè pagausëjo. "Prieš 20 metø virškinamojo trakto sutrikimai vargindavo kas 12-13-tà vaikà iš 100, dabar šiomis bëdomis skundþiasi kas 4-5-tas vaikas", - dalijasi patirtimi medikas.

Skrandþio ligos maþuosius uþklumpa dël trijø prieþasèiø: paveldimumo, emocinës átampos bei netinkamos mitybos. Anot gastroenterologo, iš tëvø paveldëtà genetinæ informacijà vargu ar ámanoma pakeisti, kur kas lengviau išmokti valdyti stresines situacijas bei bûti atidesniems renkantis maistà.

Šiuolaikinio þmogaus kasdienybë kupina streso, kuris daro itin neigiamà átakà vaiko sveikatai.

"Daþnai tëvai nebegali uþtikrinti vaikams šviesios ir tvarkingos vaikystës. Suaugusiøjø peèius uþgulusios itin daþnos problemos persiduoda vaikams, kuriø skrandþiai jautriai reaguoja á suaugusiøjø bëdas, - pasakoja gydytojas. - Moksliškai árodyta, jog virškinamojo trakto ligos glaudþiai susijusios su nervø sistema, tad jautresni vaikai linkæ daþniau sirgti skrandþio bei virškinamojo trakto ligomis. Vadinasi, ne iš piršto lauþtas posakis, jog "skrandis – centrinës nervø sistemos indikatorius."

Bizniui sveikata nerûpi

Anot gydytojo, jei mityba neatitinka vaiko amþiaus fiziologijos, sudaromos puikios sàlygos ligai. Artëjant prie vakarietiškos gerovës modelio su visomis jo teikiamomis gërybëmis gaminti maistà namuose, dirbanèioms moterims tampa pernelyg daug laiko uþimanèiu uþsiëmimu, tad retas vaikas gali pasimëgauti šeimoje gaminamu maistu: pilnaverèiais pusryèiais, pietumis, vakariene.

"Didþioji dalis ikimokyklinio bei mokyklinio amþiaus vaikø maitinasi nesveikai. Daugelyje mokyklø nebëra nei valgyklø, nei bufetø. Ne paslaptis, jog vaikø ugdymo ástaigø vadovai, skelbdami ámonëms konkursus, tam, kad pasirinktø maisto produktø tiekëjà, mieliau pasirenka tas ámones, kurios pasiûlo pigesná maistà, o pigesnis vargu ar gali bûti geresnis. Negana to, daþnai pietums skirtus pinigus mokiniai išleidþia uþkandþiø aparatuose tûnantiems bulviø traškuèiams ir gaiviesiems gazuotiems gërimams. Tai ypaè dirgina skrandþio ir dvylikapirštës þarnos gleivinæ, ir kada vaikas susirgs virškinamojo trakto ligomis, tëra tik laiko klausimas", - uþtikrina gydytojas, apgailestaudamas, kad mokyklø vadovams patiems patikëta spræsti, kam atiduoti pirmenybæ – moksleiviø sveikatai ar pinigams, gaunamiems iš aparatø savininkø uþ patalpø nuomà. Tuo tarpu daugelyje Europos valstybiø šie uþkandþiø aparatai mokyklose grieþtai draudþiami.

Skysèiø kiekio nereikia riboti

Daþnai mamos neþino, ar pakankamai skysèiø vartoja jø vaikai. Gydytojas sako, jog skysèiø kiekis, kurio reikia þmogui, priklauso nuo jo amþiaus, svorio, fizinës bûklës, oro temperatûros bei aktyvumo. "70 kg sveriantis þmogus per parà turi išgerti 2 litrus skysèiø, 35 kg vaikui uþtenka 1-1,5 litro, o darþelinukui – 0,5-1 litro skysèiø", - sako gydytojas ir pataria neriboti vaikams skysèiø kiekio, kad augdami turëtø áprotá gerti per dienà pakankamai skysèiø.

Susirgus virškinamojo trakto ligomis daþniausiai uþtenka ištaisyti mitybos klaidas. Andrzej GDULA nuotr.

Neþiûrint á gausià ávairiausiø gërimø reklamà, troškulá geriausiai malšina paprastas vanduo, taèiau gydytojas sako, jog neprieštaraujant tëvams, vaikai mieliau geria visokius saldþius gazuotus gërimus, kurie ne tik nemalšina troškulio, bet dar labiau já skatina. Gazuotos saldþiosios pagundos ypaè netinka sergantiems virškinamojo trakto ligomis. Be to, besaikis saldþiø gazuotø gërimø vartojimas turi átakos nutukimo vystymuisi.

Nesubalansuota mityba skatina ligø atsiradimà

Anot gastroenterologo, jeigu tëvai daþniau atkreiptø dëmesá á vaikø mitybos klaidas, vaikai maþiau skøstøsi virškinamojo trakto ligomis. Kasdienis ikimokyklinio bei mokyklinio amþiaus vaikø maisto asortimentas turëtø bûti kuo ávairesnis, maisto produktus pasirenkant tiek gyvûninës, tiek ir augalinës kilmës. Sveikam harmoningam augimui ir vystymuisi labiausiai reikia pilnaverèiø maisto produktø, tad perkant vertëtø atkreipti dëmesá, kad juose bûtø kuo maþiau cheminiø konservantø bei skonio stiprikliø.

"Kiekvienà dienà sulaukiame keleto vaikø, kuriuos vargina lëtinës virškinamojo trakto bei þarnyno ligos. Dar nesu sutikæs tokiø tëvø, kurie á patarimus numotø ranka, taèiau ne visi turi galimybæ pirkti kokybiškà maistà, kuris kainuoja brangiau. Tuo tarpu, susirgus virškinamojo trakto ligomis, daþniausiai uþtenka ištaisyti mitybos klaidas. Þinoma, kartais neapsieinama ir be vaistø, taèiau net ir tuomet pagrindinis dëmesys turi bûti skiriamas mitybai", - sako gydytojas.

Norint uþkirsti kelià vis blogëjanèiai vaikø sveikatai, planuojant profilaktines programas bûtina atsiþvelgti á jø mitybà. Deja, anot gastroenterologo, profilaktinë medicina vis dar labai sunkiai skinasi savo kelià. "Vaikø mitybos problemos turëtø bûti sprendþiamos valstybiniu lygiu, o tai, þinoma, ilgai trunkantis procesas, kurá sàlygoja ekonominë, socialinë šalies padëtis, tradicijos, visuomenës informuotumas bei jos aktyvumas. Racionaliai mitybai bûtinas saugus maistas, kurá ásigyti ganëtinai sudëtinga, nes praktika rodo, jog negalima pasitikëti net viliojanèiomis maisto produktø pakuotëmis su uþrašu "Be jokiø "E". Vyriausybës uþmojis reguliuoti ástatymu, kad tai, kas parašyta etiketëje, turi bûti tiesa, dar kartà patvirtina, kad sveikas maistas tëra vartotojø apgaulë", - sako gastroenterologas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Seniau kitokie vaikai buvo deginami kaip raganiai arba garbinami kaip dievai. Nors praëjo nemaþai laiko, autizmas vis dar neretai laikomas keista liga, o juo serganèius vaikus visuomenë sunkiai toleruoja. "Vaikus bûtina ne atstumti, o mylëti", - tvirtina vaikø neurologë ir raidos pediatrë Aldona Mickevièienë.

"Autizmas turi daug pavidalø. Nëra vienintelio visiems autistams tinkamo gydymo metodo", - sako vaikø neurologë ir raidos pediatrë Aldona Mickevièienë. Aldonos MICKEVIÈIENËS nuotr.

Keistas elgesys verèia ieškoti pagalbos

Autizmas - daugiasluoksnë liga. Tai grupë sutrikimø, turinèiø bendrø bruoþø: sutrikæs socialinis bendravimas, kalbos raidos problemos, netipiškas elgesys, agresija, akiø kontakto vengimas, laiko suvokimo stoka ir pan. Gydytoja mena, jog anksèiau ši liga buvo vadinama vaikystës šizofrenija. Pirmuosius raidos sutrikimo poþymius daþniausiai pastebi tëvai. "Jie skundþiasi, kad jø vaikui "kaþkas ne taip". Jeigu vaikas nëra vienintelis šeimoje, tëveliai sutrikimà pastebi dar ankstyvoje vaikystëje: kûdikiai atsisako krûties, nereaguoja á motinos šypsenà, netiesia jai rankø. Sutrikimus sunkiau pastebëti tuomet, kai tai nutinka sulaukus primagimio, nes nëra su kuo já palyginti - mamoms atrodo, kad taip ir turi bûti. Sunerimstama tuomet, kai maþylis nebando kalbëti, nesidomi já supanèia aplinka, negirdi, nenori bendrauti, anot tëvø, "visiškai jø neklauso", - patirtimi dalijasi gydytoja.

Autizmà gaubia neþinios šydas

Autizmo prieþastys vis dar nëra aiškios, taèiau šiuo metu nëra manoma, kad autizmas yra viena konkreti liga, turinti vienà prieþastá. Anot gydytojos, netylanèios kalbos apie neigiamà skiepø átakà raidos sutrikimui nëra moksliškai pagrástos. Uþterštos aplinkos poveikis taip pat dar nëra tiksliai nustatytas. Kol kas tik spëjama, kad autistiškumà lemia pernelyg gausus informacijos srautas ir besilaukianèiai, per darbus nerandanèiai laiko savimi pasirûpinti maþylio mamai, ir augantiems vaikams, kurie neišgali priimti jiems brukamo pernelyg gausaus informacijos kiekio. Kol kas daugelis duomenø grindþia genetinæ autizmo išsivystymo teorijà. Iki šiol mokslininkai yra nustatæ apie 20 skirtingø genø, kuriø defektai gali sukelti autizmo sutrikimus. Tik 10 proc. atvejø ligà sukelia vienas genas, o 90 proc. nulemia keletas skirtingø genø. Tai paaiškina, kodël autizmas yra daugiasluoksnë ir labai skirtingai pasireiškianti liga.

Bûvimas su autistais - kûrybiškas procesas

"Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos tikslas išmokyti tëvus praverti kitokiame pasaulyje gyvenanèiø vaikø duris. Neretai autistus vaikus kartu su tëveliais siunèiame á Vilniuje esantá Vaiko raidos centrà, kur per tris savaites vaikas ištiriamas kompleksiškai, surašoma programa, kà tëvams, gráþusiems á namus, reikia su vaiku daryti. Esant autizmui, su vaiku reikia bûti nuolat, deja, sugaištama begalë laiko, kol uþmezgamas bent menkiausias kontaktas", - pasakoja neurologë.

Daugelis autistø vaikø neišsivysto pakankamø socialinø ágûdþiø, jeigu yra paliekami likimo valiai. "Visokiø tëvø esama. Vieni negeba, o gal net bijo ieškoti kelio, kuriuo galëtø patekti á savo vaiko pasaulá, taèiau daugelis tëvø noriai priima mûsø pagalbà ir visomis išgalëmis stengiasi ugdyti savo vaikà. Gyventi su autistu vaiku tolygu þygdarbiui. Nëra vienintelio visiems autistams tinkamo gydymo metodo, - pasakoja medikë. Vaiko raidos centre teko paþinti mamà, kuri savo autisto vaiko nepatikëjo jokiai ugdymo ástaigai, o pati atrado metodà, padëjusá uþmegzti ryšá su vaiku."

Kitoká vaikà mylëti sunkiau

Anot gydytojos neutrologës, autistø daugëja ne tik Lietuvoje. "Medikai išmoko atskirti šá vienà sunkiausiø asmenybës raidos sutrikimø. Autizmas nëra išgydomas, taèiau anksti nustatyta diagnozë suteikia daugiau vilties kiek ámanoma labiau sušvelninti simptomus. Uþleistà vaikà ugdyti daug sudëtingiau, - sako medikë. – Dþiugu, kad informacijos apie autistus vis daugëja. Neretai mamos, atvedusios vaikus, pirmos prabyla apie autizmà. Deja, visuomenës poþiûris á autistus keièiasi daug lëèiau, nei norëtøsi. Sergantys autizmu vaikai fiziškai vystosi kaip normalûs þmonës, tad išore neišsiskiria nuo kitø savo bendraamþiø, todël viešose vietose tëvus daþnai lydi replikos, kad jø kitaip besielgiantis vaikas yra per daug išpaikintas."

Išimtys pasitaiko retai

Daugeliui autizmas siejasi su "lietaus þmogumi" Raymondu Babbittu, ákûnytu Dustino Hoffmano to paties pavadinimo filme. Jie ásivaizduoja þmones, kurie vieni neástengia tvarkytis kasdienybëje, nors yra apdovanoti áspûdingais gabumais – në nemirktelëjæ gali atlikti sudëtingus aritmetinius veiksmus arba atmintinai išberti visus telefonø knygoje esanèius duomenis. Deja, tik 10 proc. autistø turi neáprastà talentà, o didþioji dalis jø yra protiškai atsilikæ. "Nëra autistams tinkamo bendro standarto, nes autizmas turi daug pavidalø. Vaikai labai skiriasi pagal savo ligos sunkumà bei eigà. Kai sutrikimai nëra sunkûs, autistai geba prisitaikyti prie aplinkos, sëkmingai studijuoja, dirba, nors ir nenustoja stebinti aplinkiniø savo keistumu", - sako gydytoja.

Oksana LAURUTYTË

"Jis ypatingas tik tuo, kad nuolat nori valgyti ir yra stipresnis", - šypsosi 35-eriø Joniškio rajono gyventoja Eglë Kudulienë. Balandþio 4-àjà Moters ir vaiko klinikoje moteris pagimdë maþylá-milþinà - naujagimio svoris 5,255 kg, o ûgis - 59 centimetrai. Naujagimis pavadintas Eigardu.

"Noriu, kad sûnus bûtø sveikas ir uþaugtø geras vyras", - sako Eigardo mama Eglë Kudulienë. Autorës nuotr.

Pats laiko galvà

Balandþio 4-àjà Šiauliø moters ir vaiko klinikoje gimæs Eigardas - didþiausias per pusantrø metu mieste gimæs kûdikis. Lietuvoje yra uþregistruotas 6,8 kg svorio naujagimis, taèiau jis gimë atlikus Cezario pjûvá. E. Kudulienë kûdiká pagimdë pati ir sako besijauèianti gerai. Jokiø sveikatos sutrikimø nenustatyta ir naujagimiui.

E. Kudulienë su vyru augina tris dukras. Mergaièiø svoris nebuvo toks didelis. "Tikëjausi, kad sûnus bus sunkus, svers apie 4,5 kilogramo, taèiau tikrai nesitikëjome, kad bus toks didelis", - šypsosi laiminga gimdyvë.

Moteris kûdiká pagimdë gana greitai - per 4 valandas. "Aèiû Dievui, kad viskas laimingai baigësi, kûdikis jokios traumos nepatyrë", - sako E. Kudulienë.

Eglë sako, kad jos naujagimis, koks paprastai bûna mënesio ar dviejø mënesiø kûdikis, yra stipresnis. Jis pats laiko galvytæ, nëra gleþnas ir vis nori valgyti.

Ketvirtà vaikà pagimdþiusi moteris nesistebi, kad jos sûnus didelio svorio. Ji pati gimë 5 kilogramø 600 gramø svorio. "Mamai aš buvau pirmas vaikas. Vyro giminëje taip pat yra buvæ dideliø naujagimiø. Tikrai jokiø sveikatos sutrikimø neturime", - sakë gimdyvë.

Dideli naujagimiai nulemti genetiškai

"Moteris norëjo gimdyti pati. Kai mama yra psichologiškai pasiruošusi ir nori gimdyti pati, tada viskas bûna gerai. Jei stambus vaisius, tai ne visada reiškia, kad teks atlikti Cezario pjûvio operacijà" - sako Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas.

Anot mediko, gamta taip surëdë, kad moteris turi gimdyti pati. Patirdamas sàrëmius, keliaudamas gimdymo takais kûdikis prisitaiko prie šio pasaulio, susipaþásta su mikrobais. "Kuo daugiau Cezario operacijø atliekama, tuo šalis laikoma labiau atsilikusi. Jei atliekamas Cezario pjûvis, kuris nëra bûtinas, reiškia, kad gydytojas nelabai supranta situacijà, neturi laiko bûti šalia gimdyvës, bijo arba neþino, kaip elgtis", - teigia L. Rovas.

Anot klinikos vadovo, skandinavai nori pasiekti, kad vos 15 procentø gimdymø baigtøsi Cezario operacijomis. Šiauliuose Cezario pjûvis atliekamas 25 proc. gimdyviø, Kaune - net 30 proc. "Þinoma, yra privaèiø klinikø, kur klientës sumoka pinigus ir joms nustatytu metu atliekama operacija. Po Cezario operacijos gimusius kûdikius daþniau ištinka ankstyvos mirtys, jie daþniau serga", - teigia medikas.

L. Rovas sako, kad gydytojai ryþtasi atlikti Cezario operacijà daþnai ir todël, kad bijo teismø. "Gydytojai visada siekia, kad moteris bandytø gimdyti pati. Dël mûsø teisinës sistemos, gimdant ávykus nelaimei, gali iš teismø neišeiti. Gimdant bûna 7 proc. traumø. Medikai bûna apkaltinti tuo, kad nedarë operacijos, bûna kalti be kaltës", - sakë klinikos vadovas.

L. Rovo teigimu, jei moteris nori sveiko vaiko, alkoholio turi nevartoti 50 metø, o vyras - aštuonias savaites. Pastaruosius 50 metø gimsta didesni kûdikiai, tai nulemta genetiškai. "Ateityje visi bûsime dviejø metrø ûgio. Dabar gana sunkus periodas, nes moterø dubuo dar neprisitaikæs prie didesniø naujagimiø. Dabar gimstanèios mergaitës galës lengviau susilaukti didesnio svorio vaikø", - sako klinikos vadovas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pasaulyje ne visi gali pasidþiaugti palankia sveikatos apsaugos sistema ir atsakingø institucijø poþiûriu á neágaliuosius. Siekdami, kad kiekvienam serganèiajam Parkinsono liga bûtø prieinamas modernus gydymas, Šiauliø Parkinsono draugijos nariai kantriai keliauja biurokratiniu tuneliu, tvirtai tikëdami išvysti švieselæ jo gale. "Mes kaltiname valdþià, o valdþia kaltina mus. Neturime sistemingos veiklos patirties, trûksta vieningø suderintø pastangø ir veiksmø, taèiau mes turime iš ko pasimokyti", - tvirtina draugijos pirmininkë Rasma Zlatkuvienë.

Iš kairës á dešinæ: gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis, Parkinsono draugijos pirmininkë Rasma Zlatkuvienë ir Zigmantas Dilda. Autorës nuotr.

Valstybë neskuba padëti

Ponas Zigmantas Dilda vis dar gyvena kelionës po Italijà akimirkomis, kur, anot jo, net šaligatviai nekelia pavojaus "draugauti" su Parkinsono liga. "Šiauliø mieste šaligatviai mus naikinte naikina – ištisi kauburiai", - atsidûsta vyriškis. "Sergantiesiems Parkinsono liga net ir menkiausias kauburëlis - didþiulë tragedija, - Zigmanto skundams pritaria gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis. - Esant pradinëms stadijoms, kai vargina drebulys, kauburëlis dar pusë bëdos, taèiau vëliau, ligai ëmus kaustyti kûnà, þmogus patrypia vietoje, kol pagaliau pradeda eiti, ir jei tik pasitaiko koks nors pakilimas, þiûrëk, jau ir guli ant þemës."

Ponas Zigmantas Parkinsono liga serga jau penkerius metus. Jis vienas iš laimingøjø, dalyvavusiø antrajame pasauliniame Parkinsono kongrese. Pasaulinis kongresas yra erdvë, kurioje galima gauti betarpiškà informacijà apie pasaulio pasiekimus ir išsiaiškinti, kokio sveikatos, socialiniø bei ekonominiø pasiekimø lygmens yra mûsø šalis.

Gydytojas A. Lukošaitis tvirtina, kad mûsø specialistai neprastesni uþ uþsienieèius. Skirtumas tas, kad jø nevargina finansavimo problemos. "Neretai aš negaliu skirti pacientui tokiø vaistø, kuriais gydomi Parkinsono liga sergantieji visame pasaulyje, nors ir þinau, kad tik jie vieninteliai padëtø paþaboti ligà", - apgailestauja medikas.

Iš tiesø mes pavydþiai kalbame apie tas šalis, kuriose nëra neáperkamø vaistø problemos – jie skiriami veltui arba su nedidele priemoka. Ponas Zigmantas sako pastebëjæs didþiulá skirtumà: Naujojoje Zelandijoje, kur panašiai gyventojø kaip ir Lietuvoje, serganèiøjø Parkinsono liga yra nemaþiau nei mûsø šalyje. Visiems sergantiesiems, sulaukusiems pensinio amþiaus, vaistai Parkinsono ligai gydyti skiriami nemokamai, o jaunesni pacientai sveikatos draudimui kas pusmetá sumoka po tris Naujosios Zelandijos dolerius.

Daugelyje šaliø Parkinsono liga serganèiøjø problemomis rûpinasi sveiki þmonës – pirmiausiai jø artimieji, šeimos nariai, gydytojai, farmacininkai, ávairios socialinës organizacijos. Mûsø šalyje serganèiøjø gyvenimo kokybës gerinimas – paèiø serganèiøjø reikalas, o bet koks jø bendradarbiavimas su farmacijos institucijomis besàlygiškai traktuojamas kaip papirkinëjimas bei korupcija. Negalime pasigirti ir su pacientø draugija glaudþiai bendradarbiaujanèiomis globëjø ar gydytojø neurologø komandomis, nes tokiø nëra.

Þiemà padaugëja savanoriø blogiau gyventi

Anot Šiauliø Parkinsono draugijos pirmininkës Rasmos Zlatkuvienës, vaistø neáperkamumas tebëra didþiausia problema. "Nëra tokio serganèiojo Parkinsono liga, kuris galëtø ápirkti jam gydytojo skiriamus modernius vaistus", - sako ji. "Tai turëtø bûti ne medikø ar ligoniø, o sveikatos ministerijos darbuotojø problema ir nuolatinis rûpestis, kaip padaryti, kad vaistø kainos taptø maþesnës, - pritaria pirmininkei gydytojas. – Jeigu pacientas vartoja keturiø rûšiø vaistus, kuriuos pirkdamas turi teisæ pasinaudoti 80 proc. kompensacija, jam tenka primokëti apie 300 litø, todël vos tik prasideda šildymo sezonas, ligoniai prašo skirti maþesnes vaistø dozes, leidþianèias jiems vos krutëti po namus, kad galëtø susimokëti uþ šildymà. Atëjus pavasariui, vël skubu rašyti vaistus didesnëmis dozëmis, kad pacientas pajëgtø išeiti á gatvæ. Vaistø keitimas labai pablogina jo savijautà, todël atsiranda nepageidaujamø reiškiniø bei šalutiniø poveikiø, o pablogëjusi gyvenimo kokybë þmogø greièiau pasmerkia invalido veþimëliui ir intensyviai slaugai."

Trûksta informacijos

Ponia Rasma su Parkinsono liga "draugauja" jau vienuolika metø. Moteris juokiasi prisiminusi pirmàjà paþintá su jà uþklupusia liga. Gydytojo tinkamai parinkti vaistai paþabojo ligos simptomus, o moteris pamanë, jog liga jau nugalëta, todël vos tik pravërusi kabineto duris puolë dëkoti gydytojui uþ išgijimà. Tuomet ji dar neþinojusi, kad ši liga – likimo dovana visam gyvenimui, tai ne sloga ir ne galvos skausmas, kurá galima nuraminti tablete. "Neþinau atvejo, kad þmogus, sirgæs Parkinsono liga, bûtø pasveikæs, - susimàsto neurologas. – Jei taip kam nors ir nutiko, vadinasi, þmogus sirgo ne Parkinsono liga, o parkinsoniniu sindromu."

Palatos, kurioje gulëjo ponia Rasma, kaimynës nuostaba, kad "ir tokiø ligø esama", tik dar kartà patvirtino, jog ne tik ji, bet ir daugelis þmoniø maþai þino apie Parkinsono ligà. Ponios Rasmos nuomonei tvirtai pritaria ir gydytojas. Áprasta manyti, jog visus, kurie serga Parkinsono liga, kamuoja nuolatinis drebulys. Deja, drebulys ne visada yra šios klastingos ligos simptomas. Neretai liga taip sukausto ligoná, kad šis negali në pajudëti. Gydytojas mena atvejá, kuomet namiškiai lovoje tysanèiam þmogeliui þvakæ ruošësi degti, nes niekas në neátarë, jog senyvo amþiaus vyriškis serga Parkinsono liga. Gydytojui nustaèius ligà ir paskyrus reikiamà vaistø dozæ, ligonis išëjo lauko darbø dirbti.

Viena tabletë – ne tik dël patogumo

Parkinsono ligos simptomai ir serganèiøjø gyvenimo kokybë visiškai priklauso nuo vaistø kokybës ir kiekio. Daugelis serganèiøjø Parkinsono liga, norëdami kontroliuoti motorinius ir nemotorinius ligos simptomus, kasdien vartoja daug vaistø. Pailginto poveikio kartà per parà geriama tabletë gerokai efektyviau bei geriau nuslopina Parkinsono ligos simptomus, nes joje esanti veiklioji medþiaga geba ilgiau išbûti þmogaus organizme ir tolygiai veikti.

"Pailginto veikimo vaistø dëka nebelieka "bangavimo", kurio ligonis neišvengia gerdamas trumpo poveikio vaistus. Suprantama, viena tabletë patogiau nei trys, nes vyresnio amþiaus þmonës neretai serga ir demencija, todël vartojant vaistus tris kartus per parà arba pamirštama laiku išgerti tabletæ, arba ji lieka neišgerta, taèiau tai nëra pagrindinë prieþastis, dël kurios medikai norëtø ligonius gydyti naujos kartos vaistais, - pasakoja medikas. – Vienà kartà geriama pailginto poveikio tabletë uþtikrina þmogui gerà gyvenimo kokybæ ne tik dienà, bet ir naktá. Jà išgërus nebereikia baimintis, kad atsibudæs naktá nepajëgsi apsiversti ant kito šono. Tai daþnai nutinka geriant trumpo poveikio tabletes".

Verèiami parodyti tikràjá ligos veidà

Pagal Pasaulio pacientø chartijà sergantieji Parkinsono liga turi teisæ gauti nuolatinæ prieþiûrà ir slaugà bei dalyvauti valdant ligà, taèiau, anot pirmininkës, mûsø šalyje itin sunku gauti socialines paslaugas. Išgirdusi gydytojos priekaištus, jog dar gerai atrodanti, todël jai nepriklauso pinigai uþ slaugà, moteris nusprendë gydytojai parodyti tikràjá savo ligos veidà. Reikiamà valandà neišgërusi vaistø, ji išsiruošë pas medikæ, taèiau pusiaukelëje, atsisakius kojoms, nebepajëgë pakilti nuo suoliuko. Laimë, pagalbos rankà ištiesë pro šalá ëjæs vyriškis.

"Gydytoja ásitikino, kad aš vaikštau tinkamai gydytojo neurologo parinktø ir itin tiksliai apskaièiuotø vaistø doziø dëka, - tikina moteris. - Mano, kaip ir kiekvieno Parkinsono liga serganèiojo, gyvenimas tiksi kartu su laikrodþiu. Jei tik pusvalandá pavëluoju išgerti tabletæ, nusilpstu ir nebepaeinu."

Anot neurologo, sudëtinga pagerinti paciento bûklæ pablogëjus sveikatai, taèiau neretai sergantieji priversti griebtis eksperimentø, kad árodytø neágalumo lygá nustatantiems medikams, jog yra sunkûs ligoniai. Medikams daþnai në motais, kad þmogus vaikšto savo kojomis todël, kad kasdien išgeria saujà vaistø.

Oksana LAURUTYTË

Respublikinës Šiauliø ligoninës Ortopedijos-traumatologijos skyriui sukanka 30 metø. Skyriaus vedëjas Robertas Mikalauskas sako, kad nors skyriuje dirba treèdaliu maþiau gydytojø, operacijø atliekama kone penkis kartus daugiau. "Mûsø operacinës personalas itin aukštos kvalifikacijos, tik jo dëka per parà atliekama 30 operacijø, išvengiama komplikacijø", - teigia jis.

Respublikinës Šiauliø ligoninës Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedëjui Robertui Mikalauskui apmaudu, kad itin daug laiko gydytojai turi skirti ávairiems dokumentams pildyti. Autorës nuotr.

Darbo padaugëjo kelis kartus

Prieš 30 metø naujajame Šiauliø ligoninës Ortopedijos-traumatologijos skyriuje iki 2004-øjø metø buvo 60 lovø. Šiuo metu stacionare yra 56 lovos. Kasmet skyriuje buvo gydoma 1200-1500 pacientø, pernai - net 3037. Pacientø padaugëjo todël, kad seniau ligoninëje jie buvo gydomi 15 dienø. Paskaièiuota, kad pernai ligoninëje pacientai vidutiniškai gydësi tik 3,18 dienos.

Pacientus seniau gydë 15 gydytojø, dabar - devyni. Per metus jie atlikdavo apie 700 operacijø, o dabar, turint 9 operacines, chirurginë pagalba suteikiama 3038 kartus. R. Mikalauskas sako, kad operacijà reikia atlikti tik tuo atveju, kai ji yra neišvengiama. Juk operacija - dar viena trauma. Juk daþnai ne operuojant, o gydant senamadiškai rizikuojama maþiau.

Du treèdaliai skyriaus darbo tenka traumatologijai - atliekamos kaulø lûþiø, sausgysliø ir raumenø, sànariø paþeidimø operacijos. Dël ávairiø suþalojimø èia teikiama skubi pagalba. Ortopedinës ligos - tai ágytos ir ágimtos kaulø bei sànariø deformacijos, sausgysliø sutrumpëjimas, surandëjimas. Šios deformacijos daþniausiai neapsieina be chirurginio gydymo.

"Gydymo metodai pasikeitë. Seniau gulëjo suþaloti pacientai lovose ištempti, o dabar tokiø bûna maþai. Atlieki operacijà ir pacientà gali išrašyti á namus", - sako gydytojas.

Nepaisant naujø gydymo metodø, Šiauliø chirurgams tenka itin didelis krûvis. Aplinkiniø rajonø ligoniniø chirurgijos skyriai nëra stiprûs, tad pacientø atvyksta iš visø aplinkiniø rajonø. "Plûsta net dël nedideliø traumø - išnirimø, patempimø, nedideliø þaizdø, nors papildomai gydytojø pas mus neatvaþiavo", - sako R. Mikalauskas.

Seniau medikai turëjo daugiau laiko ávairioms šventëms, sporto varþyboms. Dabar, dirbant pusantro etato, šachmatais þaisti nebëra laiko.

Traumos - sezoninës

1991-aisiais skyriuje pradëtos atlikti protezavimo operacijos. Didëjant ortopedijos poreikiui, daugëja ir ligoniø, kuriems reikia sànariø protezavimo operacijø.

"Šiauliuose eilës protezuoti yra didþiausios, Klaipëdoje protezavimo operacijos atliekamos net trijuose skyriuose. Šiuo metu mûsø ligoninëje kelio ir klubo sànariø operacijø laukia pusantro tûkstanèio pacientø", - sako medikas.

Ar pacientams padeda ávairûs itin reklamuojami vaistai sànariams atstatyti? R. Mikalauskas sako girdintis iš pacientø, kad vartoti vaistai jiems padëjo - sumaþëjo skausmai ir buvo lengviau laukti operacijos. "Egzistuoja ir placebo efektas, bet jei þmogui padeda tikëjimas - irgi gerai", - sako medikas.

R. Mikalausko teigimu, traumø daugëja, taèiau jos yra sezoniškos: þiemà - vienokios, pavasará - kitokios. "Seniau bûdavo daug blauzdikauliø lûþiø. Paprastai juos diagnozuodavome motociklininkams. Dabar motociklai tokie greiti, kad suþalotøjø iki mûsø gyvø nebeatveþa", - teigë chirurgas.

Nemaþai traumø pacientai patiria dël saugaus elgesio taisykliø nesilaikymo. Ant savo miškuose dirbanèiø darbininkø uþvirsta medþiai, jie iškrenta iš medþiø, susiþaloja diskiniais pjûklais. "Buvo mësos kombinatas, buvo ir traumø jame. Jo nebëra - nëra ir specifiniø traumø", - sakë pašnekovas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Vargu ar kam nors á galvà šautø, kad nuolat besišypsantis jaunas vyriškis serga ypatingus skausmus sukelianèia nepagydoma Bechterevo liga. "Stengiuosi nepritrûkti optimizmo, taèiau bûna dienø, kai ir mane uþpuola depresija, tuomet tiesiog nieko nedarau", - prisipaþásta jis, nesutikæs fotografuotis ir kad bûtø minima jo pavardë.

Gydytojos reumatologës Rasos Kaušienës teigimu, Bechterevo ligos prieþastys iki šiol nëra þinomos. Manoma, kad ligai atsirasti svarbûs genetiniai veiksniai. Autorës nuotr.

Liga atëjo netikëtai

Bechterevo liga Darius serga jau penkerius metus. Liga, anot jauno vyriškio, prasidëjo nekaltu uþdegimu, po sunkaus darbo statybose trumpai pailsëti prisëdus ant šalto þiemos šerkšnu aptraukto betono. "Rytà iš lovos nebepakilau - kaþkas spauste uþspaudë man kojas, vëliau skausmas persimetë á klubo sànará. Pusmetá gëriau ávairius vaistus, taèiau savijauta negerëjo, nes vienus simptomus keitë kiti. Vaikšèiojau šlubuodamas, o netrukus ëmë tai surakinti, tai vël atpalaiduoti sprandà. Pamaniau, kad peršalau, o gal vaþiuojantá mašina mane perpûtë vëjas. Gydytojø ilgà vaistø sàrašà papildþiau vitaminais, taèiau vietoj tikëtosi pagerëjimo prasidëjo akies uþdegimas", - pasakoja Darius apgailestaudamas, kad jaunystëje jis, kaip ir daugelis, netausojo savæs, todël tà lemtingà atokvëpio minutæ në negalvojo, jog dël neapdairaus elgesio turësiàs negráþtamø sveikatos sutrikimø.

Skausmas verèia mankštintis

Ilgai varstæs medikø duris, taèiau taip ir neišgirdæs tikslios ligos diagnozës, Darius nusprendë nuvykti á Kauno klinikas ir išsiaiškinti, kodël já alina nuovargis, skauda sànarius, o atëjus pavasariui parausta bei aptemsta akys. Ligos diagnozë buvo nustatyta per porà valandø. Kraujyje rastas antigenas HLA B27 atskleidë visø negalavimø prieþastá – vyrišká netikëtai uþklupo lëtinë uþdegiminë neišgydoma reumatinë liga.

"Pabudæs rytais nesijauèiu þvalus kaip dauguma. Bûnu ne tik pavargæs, bet ir sustingæs. Liga negráþtamai pakenkë klubo sànariams, todël nebegaliu atlikti kai kuriø judesiø. Kas pusæ metø atsinaujina regëjimo sutrikimai - paraudusias bei skaudanèias akis aptraukia migla, kuri vienàkart gali virsti visiška tamsa. Pirmàkart apsilankæs pas akiø gydytojà ir nesuprasdamas realaus pasekmiø pavojaus, bandþiau jai paprieštarauti tvirtindamas, jog lašiukus susilašinsiu namuose. Nesupratau, kad manæs laukia kur kas rimtesnis gydymas - adatos dûris á aká sukelia išties nemaþà skausmà", - pasakoja vyriškis.

Vaistai gràþino gyvenimo dþiaugsmà

Kol kas pasaulyje nëra vaistø, kurie išgydytø šià ligà, bet yra tokiø, kurie geba jà pristabdyti bei neleisti jai progresuoti, sumaþinti simptomus ir skausmà. "Pasaka, ne vaistai", – taip vyriškis apibûdina biologinius vaistus, padëjusius jam bent laikinai nuslopinti nuolatiná ligos palydovà skausmà ir trumpam pamiršti ligà. Brangiai kainuojanèios biologiniø vaistø ampulës buvo skiriamos kas du mënesius pusantrø metø.

"Šalutinis biologiniø vaistø poveikis nëra galutinai ištirtas, todël teko pasirašyti dokumentus, kad sutinku bûti jais gydomas. Medikai negalëjo pasakyti, ar vaistai sustabdys ligos progresavimà. Ilgai laikà nieko blogo nejauèiau. Anaiptol, sparèiai gerëjant savijautai, pasijutau kaip ant sparnø, nes nebeliko jokio skausmo, deja, vienàdien sulaukiau audringo organizmo atsako – kûnà sëte nusëjo ryškus bërimas, kurá tepaliukais gydþiausi visà vasarà", - prisimena Darius.

Odos negalavimas neišgàsdino vyriškio, tik suteikë optimizmo – jau antri metai jis kantriai laukia naujesniø nei tàsyk vartotø biologiniø vaistø tikëdamasis, jog jie uþgniauš nemaloniais netikëtumais prasiverþianèià ligà. "Kaskart lankydamasis Bechterevo liga serganèiøjø draugijoje jauèiuosi tarsi bûèiau sveikas, nes dar tvirtai stoviu ant kojø. Daugeliui mano likimo draugø liga jau atëmë galimybæ judëti, nes brangûs vaistai sunkiai áperkami, - sako pašnekovas.

Susigyventi su liga nëra paprasta

Darius visomis išgalëmis stengiasi kuo maþiau galvoti apie ligà, taèiau ji pati nuolat primena save.

"Dirbu sëdimà darbà, todël gráþæs namo skubu pasimankštinti. Kol nevartojau biologiniø vaistø, bûdavo dienø, kai pakëlus rankà ašaros iš skausmo byrëdavo tarsi pupos, tekdavo sukaupti visas pastangas, kad galëèiau išjudinti sukaustytus raumenis, - mena vyriškis. – Liga atbaidë buvusius draugus. Iš tiesø labai sunku atsispirti jaunystës vilionëms, taèiau liga yra galingesnë - jos palauþtas krisdavau á lovà, tikëdamasis pamiršti sunkiai sutramdomà skausmà, taèiau dþiaugiuosi, kad jo valdomas nenugrimzdau á depresijà."

Anot Dariaus, sergant šia liga reikia keisti gyvenimo bei mitybos áproèius. "Nerimstant negalavimams, ëmiau skaityti straipsnius, þiûrëti televizijos laidas apie sveikatà. Dabar kur kas atsakingiau renkuosi maisto produktus, valgau daug darþoviø, vaisiø, rytais valgau košæ, geriu daug skysèiø. Þinoma, nevengiu mësos, taèiau per mënesá jos suvalgau ne daugiau nei kilogramà, tik saldumynø niekaip nepajëgiu atsisakyti, - šypsosi vyriškis. – Pastebëjau, jog tai kur kas geriau, nei kasdien kimšti kebabus. Pakoregavus mitybà pagerëjo savijauta, atsirado daugiau energijos, nukrito nereikalingi kilogramai."

Nuolat pas gydytojus besilankantis Darius šmaikštauja, jog já medikai jau seniai atpaþásta iš veido – pradarius kabineto duris, nebereikia sakyti nei savo pavardës, nei priminti ligos diagnozës. "Laimë, po biologinës terapijos kol kas nereikia saujomis gerti vaistø nuo skausmo bei uþdegimo, apsieinu vienintelëmis tabletëmis, kurios, anot mane gydanèios medikës, mano organizmui tëra tarsi vitaminai, kol kas nespëjæ skrandþiui padaryti þalos", - dþiaugiasi vyriškis.

Ligos prieþastys nëra þinomos

Anot gydytojos reumatologës Rasos Kaušienës, ankilozinio spondilito, labiau þinomo kaip Bechterevo liga, prieþastys iki šiol nëra þinomos. Manoma, kad ligai atsirasti svarbûs genetiniai veiksniai ir jø nulemta organizmo imuninë reakcija á aplinkos dirgiklius. Tyrimais nustatyta, kad net 80-89 proc. serganèiøjø šia liga turi HLA B27 antigenà, kuris yra genetiškai paveldimas ir nulemia tam tikras organizmo reakcijas bei polinká sirgti kai kuriomis ligomis. Taip pat yra duomenø, kad ligai atsirasti gali turëti átakos ir kiti antigenai bei organizme nuolat esanti bakterinë infekcija.

Sànariø skausmu, tinimu, karšèiavimu paprastai prasideda daugelis reumatiniø ligø, taèiau kaskart tobulëjanti technika leidþia gana anksti nustatyti tikslià ligos diagnozæ. "Tyrimas magnetiniu rezonansu greitai aptinka ligà, tereikia nedelsti pajutus pirmuosius negalavimus", - pataria medikë.

JAV ankilozinis spondilitas nustatomas 7,3 atvejo 100 tûkst. gyventojø. Vadovaujantis šia statistika, Lietuvoje sergamumas ankiloziniu spondilitu turëtø bûti apie 250 atvejø.

Bechterevo liga daþniau serga vyrai iki 40 metø. Liga, besitæsianti visà likusá gyvenimà, daþniausiai apima stuburo sànarius – vystosi jø uþdegimas, kuris ilgainiui visiškai juos suardo, todël stuburas tampa nejudrus. "Nedirbanèiuose" slanksteliuose vystosi osteoporozë, nejudinami diskai bei stuburo raišèiai praranda savo tamprumà bei elastingumà, sukaulëja, visi stuburo slanksteliai susilieja á vienà kaulà, kuris rentgeno nuotraukoje atrodo kaip bambukinë lazda. Ligonio laikysena ágyja vadinamàjà "prašytojo" pozà. Panašus uþdegimas, neretai paþeisdamas akis, širdies bei kraujagysliø sistemà, plauèius, gali išsivystyti ir kituose sànariuose. Liga sukelia negalæ, dël kurios ligonis tampa priklausomas nuo kitø þmoniø, visiškai prikaustytas prie invalido veþimëlio ar lovos.

Kadangi liga nepagydoma, ji lëtai progresuoja net ir gydoma. Biologiniai vaistai yra vienas efektyviausiø gydymo metodø. Šie vaistai geba ligos simptomus prislopinti tiek, kad þmogaus gyvenimas tampa visavertis, be dideliø kanèiø, taèiau jie nëra absoliuèiai saugûs. Gydymà biologiniais vaistais, kuriø ampulë kainuoja daugiau nei 200 litø, finansuoja ligoniø kasos. Anot medikës, itin brangiai valstybei atsieinantis biologinis gydymas daþniausiai skiriamas darbingo amþiaus þmonëms, nes valstybei naudingiau investuoti á þmoniø sveikatà nei á ligø gydymà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Nubudus gamtai, pirmieji pavasario þiedai daugeliui suteikia itin nemaloniø išgyvenimø - tuo metu, kai þydi sodai ir pievos, þiedadulkëms alergiškus þmones pradeda varginti èiaudulys, kartais tiesiog priepuolinis, nosies uþburkimas ir nieþëjimas, vandeninga ar gleivinga sekrecija iš nosies, neretai kartu ir konjunktyvitas - akys tampa jautrios, ašaroja, bijo šviesos. Be to, gali varginti galvos skausmai, gomurio, ausø nieþulys, kartais susilpnëja ar išnyksta uoslë.

Otolaringologës Editos Brazienës teigimu, nuo alergijos savarankiškai gydytis nederëtø. Autorës nuotr.

"Alergija augalams kiekvienam þmogui yra individuali, todël savarankiškai gydytis nederëtø", - pataria gydytoja otolaringologë Edita Brazienë.

Alerginis rinitas – ne tik sloga

Viena daþniausiø šio nuostabaus meto alerginiø ligø – alerginis rinitas, kuris iš pirmo þvilgsnio gali atrodyti nereikšmingas, taèiau, anot gydytojos, blogai kontroliuojant alerginá rinità, prie jo sukeltø paþeidimø prisideda ir kitos ligos.

Kvëpavimo takø paþeidimas - ne vienintelë alerginio rinito galima komplikacija. Alerginis rinitas gali pasireikšti vadinamuoju pavasariniu akiø kataru. Akies junginë tampa šiurkšti ir skausminga. Kartais gali bûti paþeista ir ragena.

Vaikus daþniausiai kamuoja ryklës uþdegimas, stiprûs kosulio priepuoliai. Kartais pasitaiko paviršinis, susijæs su tam tikrø vietø ar viso kûno nieþëjimu, odos uþdegimas – dermatitas. Jis atsiranda patekus þiedadulkëms á organizmà per kraujà. Paþymëtina, kad 10-40 proc. serganèiøjø alerginiu rinitu kartu serga ir bronchine astma, tad sunkios eigos alerginis rinitas pasunkina ir astmà.

"Nukenèia ne tik pacientø gyvenimo kokybë. Jie patiria nemaþø ekonominiø nuostoliø, - sako gydytoja. - Vaistai, skirti alerginiam rinitui gydyti, kompensuojami tik vaikams iki 18 metø, suaugusieji uþ juos turi susimokëti patys."

Kai aplinka – didþiausias priešas

Lietuvoje iki geguþës vidurio þydi medþiai: berþai, lazdynai, alksniai. Nuo geguþës iki liepos vidurio þydi motiejukai, miglës, šunaþolës, pienës, smilgos. Nuo liepos vidurio iki spalio ore sklando piktþoliø - balandø, pelynø þiedadulkës. Alerginis rinitas gali bûti nuolatinis, kai nosies uþgulimas ir gleiviø sekrecija vargina ištisus metus, ir sezoninis, kai simptomai atsiranda tik þydint augalams, kuriems þmogus yra alergiškas.

Alergija þiedadulkëms (polinozë) pagal jà sukelianèius augalus skirstoma á tris pagrindines rûšis. Alergija medþiø þiedadulkëms - ankstyvoji polinozë, kuri pradeda varginti ankstyvà pavasará, kai pradeda þydëti medþiai (kovà-balandá þydi alksniai, lazdynai, geguþæ - berþai, klevai, birþelá - àþuolai). Šienligë vargina geguþæ-birþelá, kai þydi pievø þolës: motiejukai, miglës, šunaþolës. Rugpjûtá-rugsëjá pasireiškia piktþoliø sukeliama alergija (þydint pelynams, saulëgràþoms, kukurûzams ir kt.). Daþna nuolatinio alerginio rinito prieþastis - namø dulkiø erkës, namuose vegetuojantys grybeliai, naminiø gyvûnø - šunø, triušiø, kaèiø - epidermis. Ir nors šis rinitas nepasiþymi grieþtu sezoniškumu, anot gydytojos, jis ne kà maþiau apsunkina serganèiojo gyvenimo kokybæ nei þiedadulkiø sukeltas rinitas.

Reklamos aukas vargina negráþtami pakenkimai

Uþklupus rinitui, svarbu gydyti ne simptomus, o ligà, nes be saiko vartojant netinkamus medikamentus išsivysto medikamentinis rinitas. "Labai daþnai þmonës pradeda gydytis savarankiškai, manydami, jog per televizijà ar radijà reklamuojami lengvinatys kvëpavimà vaistai tinka visiems kvëpavimo sutrikimams pašalinti. Iš tiesø pirmasis vaistø bûna toks, koká þada reklama - nosis akimirksniu atsikemša, todël kvëpuoti tampa lengva. Tai tarsi meškos paslauga, uþ kurià þmogus vëliau skaudþiai sumoka savo sveikata, nes per ilgai vartojami vaistai sukelia atvirkštinæ reakcijà - nosies gleivinë tampa panaši á išsitampiusià, praradusià gebëjimà gráþti á pradinæ padëtá, gumà, - apie medikamentiná rinità pasakoja gydytoja. – Deja, nosies gleivinës pakitimai yra negráþtami. Padëti išspræsti problemà gali tik operacija, kurios metu tenka operuoti nosies kriaukles."

Ligai nustatyti bûtina specialistø pagalba

Anot medikës, pacientas, remdamasis simptomais, gali tik átarti, jog serga alerginiu rinitu, taèiau detaliai ištirti ir tiksliai diagnozei nustatyti, bûtina specialisto konsultacija. Átariant alergijà, pacientas siunèiamas á diagnostikos laboratorijà, kur atlikus išsamø kraujo tyrimà nustatomas þmogø varginantis alergenas.

"Maþoje nosyje telpa begalë ávairiø ligø, kuriø sukeltas þalingas poveikis bûna ilgai nepastebimas, - perspëja gydytoja. - Norint uþbëgti nepageidaujamiems sutrikimams uþ akiø, ligos uþleisti nederëtø." Alerginis rinitas gydomas moderniais vaistais, gebanèiais itin efektyviai pagerinti paciento gyvenimo kokybæ, taèiau, anot medikës, gydymo procese svarbiausia vengti alergenø. Jei alerginá rinità sukelia þoliø ir medþiø þiedadulkës, reikia stengtis maþiau bûti lauke, nevëdinti gyvenamøjø patalpø, vadovautis kalendoriais, kuriuose nurodomi augalø þydëjimo periodai ir, þinoma, naudoti gydytojo paskirtus vaistus.

Alergija – mokestis uþ paþangà

Alerginës ligos, kurios prieš 100 metø atrodë keistenybë, "jaunëja" – vis daþniau diagnozuojamos patiems maþiausiems, nors anksèiau buvo manoma, kad vaikai nëra linkæ sirgti alerginiu rinitu. Europoje alerginiu rinitu serga apie 30 proc. suaugusiøjø ir 40 proc. vaikø. Lietuvoje alerginis rinitas diagnozuojamas 4-6 proc. gyventojø, o simptomais, bûdingais šiai ligai, skundþiasi apie 24 proc. ávairaus amþiaus vaikø.

"Vaikai, sergantys alerginiu rinitu, sunkiai kvëpuoja per nosá, todël suprastëja mokymasis, sumaþëja aktyvumas dienà. Be to, dël nosies obstrukcijos šie vaikai blogiau išsimiegaá, todël bûna mieguisti bei nervingi. Alerginis sezoninis rinitas gali trukti savaites, todël vaikui tai yra išties rimta liga, gerokai trikdanti jo áprastiná gyvenimà", - dalijasi patirtimi gydytoja, tvirtindama, jog serganèiøjø šia lëtine liga yra ne tik visose amþiaus grupëse, bet ir visose etninëse grupëse bei visuose socialiniuose sluoksniuose.

Alerginiø ligø daugëja ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai pasaulyje, ypaè Amerikoje, kur itin sparèiai vystosi civilizacija, todël ne veltui sakoma, jog alergija yra þmogaus mokestis uþ paþangà. "Kurdami sau idealias sàlygas gyventi, neišvengiame ir daugelio nepagydomø ligø", - sako gydytoja. Pasaulinës sveikatos organizacijos duomenimis, 2015 m. alergijos sukelta audringa organizmo reakcija vargins kas antrà pasaulio gyventojà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Tuomet, kai þmogus suþino sergàs sunkia lëtine liga, já apninka panika bei ištinka šokas. Atgauti fizines jëgas padeda medikamentai, taèiau kur kas sunkiau susitaikyti su liga bei suprasti, jog ši likimo dovana – visam gyvenimui. "Bûryje gyventi lengviau", - šypsodamosi veiduose tvirtina Šiauliø apskrities išsëtinës sklerozës organizacijos narës.

Moterys pasakoja, jog prireikë nemaþai laiko, kol išmoko susigyventi su nepagydoma liga - išsëtine skleroze. Ant kamuolio sëdi Vida Kniurienë, uþ jos stovi (iš kairës á dešinæ) Išsëtinës sklerozës organizacijos pirmininkë Zita Sokolova, šalia jos - Simona Litvinienë, antra iš dešinës - Regina Šimkienë. Autorës nuotr.

Svarbiausia – neuþsisklæsti savyje

Nuolanki išsëtinës sklerozës palydovë – depresija. Moterys tvirtina, jog prireikë nemaþai laiko, kol išmoko gyventi su liga. Þinoma, bûta visokiø akimirkø. Ponia Regina mena, jog po pirmojo susitikimo su draugijos pirmininke Zita praëjo pora metø, kol pagaliau ji pajëgë praverti serganèiøjø išsëtine skleroze draugijos duris. "Paþástu ne vienà moterá, serganèia šia liga, taèiau taip ir nedrástanèià ásilieti á likimo draugø bûrá", - sako pašnekovë.

Poniai Vidai taip pat reikëjo nemaþai laiko, kad susitaikytø su liga. "Maniau, jog pamaèiusi sunkiau uþ save serganèius likimo draugus, dar labiau nusivilsiu. Labiausiai išsigandau tuomet, kai visi susirinkome á kalëdiná vakarà. Buvo baisu matyti ligos nualintus þmones, tapusius našta savo artimiesiems, be jø pagalbos nebegalinèius savarankiškai atlikti në vieno veiksmo, - pasakoja moteris. – Praëjo ne viena diena, kol depresija apraizgytas mintis pavyko nuvyti šalin. Nuo tos dienos prisiekiau neleisti sau pasiduoti ligos pinklëms, todël kuo daugiau judu ir trokštu kuo daugiau þinoti apie savo ligà, kad galëèiau sau kuo daugiau padëti."

Pašnekovës sako, jog ne visiems pavyksta nugalëti depresijà. Daugelis serganèiøjø taip ir nesusitaiko su likimo mestu iššûkiu. "Yra þmoniø, kuriems netinka jokia mûsø ir medikø siûloma pagalba. Jie grieþtai atsisako reabilitaciniø procedûrø, nepriima jokio gydymo, nuolat tvirtindami, kad laukia tik mirties", - dalijasi patirtimi moterys, prisimindamos ne vienà atvejá, kai ši lëtinë liga pastûmëjo jø likimo draugus link saviþudybës.

Galybë aibë

"Bûdami kartu jauèiamës gerai, nes vienas kità puikiai paþástame, nevengiame vienas iš kito pasijuokti, bet mums to negana. Norisi gyventi visavertá gyvenimà, todël išnaudojame kiekvienà galimybæ, padedanèià ásilieti á visuomenæ, taèiau pastaruoju metu vis daþniau susiduriame su netobulais mûsø valdþios ástatymais. Dabar didþiausias mûsø galvos skausmas – atimta galimybë naudotis neágaliojo skiriamuoju þenklu, nepaisant to, kad išsëtinë sklerozë yra lëtinë progresuojanti liga, dël kurios sunku judëti. Naujasis ástatymas draudþia pasistatyti mašinà kuo arèiau parduotuvës, poliklinikos, ávaþiuoti á ligoninës teritorijà. Neapgalvotai priimtas ástatymas verèia mus bûti sveikais nepaisant to, kad progresuojanti liga kaskart vis labiau riboja mûsø galimybes", - guodþiasi pirmininkë Zita.

Moteris ásitikinusi, jog ne tik politikams, bet ir visuomenei trûksta informacijos apie išsëtinæ sklerozæ. "Jeigu þmonës daugiau þinotø apie išsëtinæ sklerozæ, suprastø, kad liga neretai riboja net ir paèius geriausius norus. Kiemo aikštelëse stovi ne vieno neágaliojo mašina. Šiemet sniego prisnigo tiek daug, kad juo uþversti daugiabuèiø namø kiemai tapo visø gyventojø rûpesèiu. Problema ta, kad ne visi galime kasti sniegà, taèiau juk nebûtina uþversti sniegu mašinas tø, kurie dël savo negalës neprisideda prie talkos", - sako pirmininkë.

Ne vienam þmogui, serganèiam šia klastinga lëtine progresuojanèia nervø sistemos liga, kyla klausimas - kaip nuvykti pasigydyti á sanatorijà? Juk reabilitacija yra viena iš aktyviausiø gydymo rûšiø, itin efektyviai veikianèiø išsëtinæ sklerozæ. Moterys apgailestauja, jog nebegali pretenduoti ir á sanatoriná gydymà ne todël, kad jos staiga tapo sveikos, jos tiesiog - "nurašytos". Sanatorinis gydymas dabar skiriamas tiems, kuriems dar ámanoma padëti, o beviltiški ligoniai turi patys ieškoti išeities.

"Nuolat girdime teisinantis – nëra pinigëliø, nes vis dar krizë, taèiau mûsø stingstantys kûnai nenusiteikæ laukti krizës pabaigos. Jiems nuolat bûtinos reabilitacinës procedûros: baseinas, gydomoji mankšta, masaþas bei kitos procedûros", - tvirtina moterys.

Visas savo bëdas išsëtinës sklerozës organizacijos narës išsako Seime vykstanèioje tradicinëje kasmetëje konferencijoje, á kurià pirmininkë pakvieèia naujai ligos uþkluptus þmones, kad jie ásitikintø, ar verta papildyti likimo draugø gretas. Anot pirmininkës, þmonëms tuomet nebekyla klausimø - kà tu man duosi, jeigu aš ástosiu á draugijà? Ateinantieji supranta, jog didþiausia vertybë – seminaruose bei susitikimuose su politikais ir gydytojais ágytos þinios apie ligà, gydymo naujoves ir likimo draugø patirtis, padedanti pagerinti dël ligos suprastëjusià gyvenimo kokybæ.

Pirmininkë Seimui pateikë prašymà, kuriame išdëstë savo pasiûlymà, jog bûtina tinkamai paruošti bûsimà pamainà besiruošiantiems pasitraukti á uþtarnautà poilsá organizacijø vadovams. Uþsienio patirtis parodë, jog neágaliøjø organizacijoms sëkmingai vadovauja noriai á neágaliøjø gretas vis daþniau ásiliejantys, bet negalës neturintys jaunuoliai. "Jaunimas visuomet yra aktyvesnis, kupinas naujø idëjø, kurios tik dar labiau paávairintø organizacijø veiklà", - ásitikinusi pirmininkë.

Projektas pradës ásilieti á darbo rinkà

Išsëtinës sklerozës organizacijos narës dþiaugiasi turëdamos galimybæ dalyvauti daugelyje Europos Sàjungos šaliø ágyvendinamame projekte "Neágaliøjø asmenø átraukimo á darbo rinkà gerinimas", kuris skatina tobulëti, geriau susipaþinti su ástatymine baze, palengvinanèia integracijà á darbo rinkà.

"Bûtina tobulinti neágaliøjø integracijos á darbo rinkà mechanizmà, kadangi išsëtinë sklerozë "jaunëja", taèiau tinkamai parinktas gydymas padeda išlaikyti darbingumà. Ligos uþkluptam þmogui darbas – itin didelë paskata, ápareigojanti rasti savyje jëgø nepasiduoti ligai", - sako pirmininkë.

Projekto koordinatorë Simona Litvinienë sako, jog išsëtinës sklerozës organizacija yra vienintelë, atstovaujanti Lietuvai švietimo mainø paramos fondo projekte, padësianèiame ágyti neákainojamos patirties bei panaudoti naujoves savo veikloje, organizacijoje. Projekte dalyvauja ne tik išsëtine skleroze sergantieji, bet ir regos, klausos, fizinæ ar kità negalæ turintys ir visiškai sveiki asmenys.

Anot pirmininkës, projektas reikalauja didelës ištvermës, nes nëra pritaikytas neágaliesiems. Bendri susitikimai Turkijoje, kur atvyksta ir kitos projekte dalyvaujanèios šalys partnerës, iš negalës kamuojamo þmogaus pareikalauja daug jëgø. "Sunku ištverti tolimà kelionæ ir ištisas keturias dienas aktyviai dalyvauti seminaruose, kultûrinëje veikloje bei perimti visà informacijà", - prisipaþásta ponia Zita.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Teigiama, jog optimaliausias metas gimdyti – nuo 20 iki 30 metø, taèiau svarbiausia tai, kad moteris turi bûti sveika ir neturëti þalingø áproèiø. "Amþiaus cenzas motinystei neturi grieþtø ribø", - sako gydytoja ginekologë Dalia Augulienë.

Gydytoja ginekologë Dalia Augulienë primena: "Biologinio laikrodþio apgauti neámanoma – 25 metø moters organizmas ima palaipsniui senti. Belaukdamos tinkamo meto gimdyti, jos gali ir pavëluoti." Autorës nuotr.

Motinystei reikia subræsti

Ginekologë sako pastebëjusi, kad pastaruoju metu vis daugiau moterø atideda motinystæ ir pirmagimio susilaukia bûdamos vyresnës nei 30-ies.

"Prieš 15-20 metø gana daþnai gimdydavo labai jaunos - 16-os ar netgi 14-os metø - mamytës. Šiais laikais moterø, pasirinkusiø vëlesnæ motinystæ, sparèiai daugëja, o besiruošianti gimdyti nepilnametë – itin retas atvejis. Brandesnio amþiaus gimdyvës mums, medikams, teikia didelá dþiaugsmà – labai malonu kalbëtis su morališkai subrendusia ir pasiruošusia bûsimoms permainoms mama, informacijos apie nëštumà ieškanèia internete, spaudoje arba motinystës mokyklëlëje, - pasakoja ginekologë. – Ji dràsi, sàmojinga, jau spëjusi ágyti išsilavinimà, padariusi karjerà, ágijusi turto ir nori šeimos. Amþius padeda ágyti daugiau patirties, todël neretai á vaiko gimimà þiûrima labiai ramiai. Smagu ir tai, kad vaikelio laukia ne tik mama, bet ir tëtis, vadinasi, kûdikio, kuris gims šeimoje, laukimas kupinas atsakomybës."

Anot ginekologës, idealiam nëštumui bûtina vienintelë sàlyga – vaikelis turi bûti trokštamas nuo pat pradëjimo akimirkos. Optimaliausias amþius gimdyti - nuo 20 iki 30 metø, nors nëra grieþtai teigiama, kad tik tuomet galima tapti mama.

"Ir dvidešimtmetë gali bûti supermama, o vyresnio amþiaus moteris nëra garantas, jog gebës kûdikiui visa atsiduoti. Moteris turi pati pajusti, kada nori ir gali tapti mama, - ásitikinusi medikë. - Tik nereikia pamiršti, kad biologinio laikrodþio apgauti neámanoma – po 25 metø moters organizmas ima palaipsniui senti. Belaukdamos tinkamo meto gimdyti, moterys gali ir pavëluoti, nes metams bëgant vaisingumas. Ne veltui dirbtinis apvaisinimas rekomenduojamas iki 35 metø, kol neišsibalansavusi moters hormoninë pusiausvyra bei nenusilpusi kiaušidþiø funkcija."

Pagrindinë problema – genetinës ligos tikimybë

Anot medikës, kuo jaunesnis organizmas, tuo maþiau jis paveiktas neigiamos aplinkos, o kuo mama ir tëtis sveikesni, tuo maþesnë rizika susilaukti apsigimusio vaikelio.

"Pats vyresnis amþius savaime neturëtø gàsdinti, taèiau ne veltui klausiame bûsimos mamos, ar nebuvo jos šeimoje apsigimimø, ar nesergama cukralige ir pan., nes natûralu, jog daugëjant metø sveikata negerëja", - sako gydytoja.

Bëgant metams daugëja ekstragenitaliniø ligø, ima varginti antsvoris, aukštas kraujospûdis, todël nëštumo metu kyla problemø. Bene didþiausià pavojø kelia genetika. Gimdant vyresnio amþiaus padidëja kûdikiø apsigimimo rizika. Viena daþniausiø chromosominiø ligø – Dauno liga, kurios atveju paþeidimas yra pats maþiausias, todël daþniausiai moteris išnešioja vaisiø ir já pagimdo. Kitos vyresniam amþiui bûdingos paveldimos ligos yra retesnës, taèiau tuomet kûdikiai retai kada išnešiojami, o jei ir gimsta, ilgai neišgyvena.

"Vyresnëms nei 35 metø nëšèiosioms bûtina atlikti prenatalinës rizikos tyrimus, - pataria medikë. – Prenatalinë diagnostika padeda atsakyti á klausimà, ar moters nešiojamas kûdikis yra sveikas. Jeigu tyrimø atsakymai viršija leistinà ribà, siûlome išsamiau išsitirti Genetikos centre. Jei moteris sveika, tai dël jos amþiaus gimdymo komplikacijø daugiau nei jaunesnëms nebûna."

Sveikata pasirûpinkite dar prieš nëštumà

Anot medikës, vyresnëms gimdyvëms gimdymas nebûtinai reiškia, kad nëštumà teks saugoti "kaip kiaušiná", taèiau laukimosi metu neuþtenka šá tarpsná tik prabûti. Mokëti lauktis – svarus iššûkis, reikalaujantis sàmoningo ir aktyvaus moters dalyvavimo.

"Vyresnë bûsimoji mama bûtinai turi pasitikrinti sveikatà. Deja, dar vis sulaukiame pagyvenusiø moterø, kurioms gimdymas - tarsi pragyvenimo šaltinis. Tokiø mamø nedomina tyrimai, lemiantys bûsimo vaikelio sveikatà", - apgailestauja gydytoja.

Kiekvienai nëšèiajai atliekami kraujo bei šlapimo tyrimai, matuojamas gliukozës kiekis kraujyje, imami tepinëliai, padedantys nustatyti infekcijos grësmæ, atliekamas šlapimo pasëlis. Šlapimo takø infekcijos - gana daþna nëštumo komplikacija. Viena populiariausiø - besimptominë bakteriurija. Sveikatos apsaugos ministro ásakymu kiekvienai besilaukianèiai moteriai atliekamas šlapimo tyrimas šiai infekcijai diagnozuoti.

Jeigu visi tyrimai geri, papildomai vartoti nëšèiosioms skirtø vitaminø nëra reikalo. Prieš planuojant nëštumà ir per pirmas 12 nëštumo savaièiø, kiekvienai moteriai rekomenduojama vartoti folio rûgštá, kuri yra bûtina naujoms organizmo làstelëms gaminti. Vartojant folio rûgštá, kol pastojama ir bent pirmas 12 savaièiø, sumaþëja apsigimimø, daug reèiau pasitaiko ágimtø širdies ydø, šlapimo organø vystmosi sutrikimø, "vilko" gomurio, galûniø trûkumø ir daugelio kitø nepageidaujamø sutrikimø.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Persirgta psichikos liga paþeidþia ne tik asmenybæ, bet ir socialinus ryšius. Patyrus psichiniø sutrikimø, savarankiškai integruotis á visuomenæ yra sudëtinga. "Psichosocialinë reabilitacija padeda serganèiajam susigràþinti ar ágyti pasitikëjimà savimi, atsikratyti vienatvës, aplinkiniø nesupratimo, socialinës izoliacijos", - sako Psichosocialinës reabilitacijos skyriaus vedëja Andþela Rybakovienë.

"Klysta tie, kurie mano, jog bûtina kuo atokiau laikytis nuo psichinæ negalæ turinèiø þmoniø. Moksliniais tyrimais árodyta, kad tik labai nedidelë psichine liga serganèiø þmoniø dalis iš tiesø kelia pavojø visuomenei", - sako Psichosocialinës reabilitacijos skyriaus vedëja Andþela Rybakovienë. Autorës nuotr.

Atsitiesti padeda specialistø komanda

Anot Psichosocialinës reabilitacijos skyriaus vedëjos A. Rybakovienës, persirgta psichinë liga þmogaus išorei ar elgesiui daþnai nepalieka jokiø poþymiø, taèiau visuomet paþeidþia jo asmenybæ ir socialinius santykius. Siekiant, kad psichiniø sutrikimø patyræ þmonës galëtø gyventi visavertiškà gyvenimà, rekomenduojama psichosocialinë reabilitacija.

"Kiekvienam klientui, atsiþvelgiant á tai, kokiø ágûdþiø labiausiai trûksta, sudaromas individualus psichosocialinës reabilitacijos planas, kurá ágyvendinti padeda specialistø komanda. Deja, visada yra þmoniø, kuriems dël sunkiø psichikos sutrikimø, net ir specialistams padedant, nepavyksta pasiekti dideliø gyvenimo pokyèiø. Šie þmonës vël pas mus sugráþta, - pasakoja vedëja. – Vis dëlto didþioji mûsø reabilitacijos skyriaus klientø dalis, padedama darbuotojø, sëkmingai prisitaiko prie aplinkos, atgauna prarastus, ágyja naujø ágûdþiø ir jauèia pasitenkinimà gyvenimu."

Ieškanèiøjø pagalbos niekada netrûksta

Psichosocialinës reabilitacijos skyriuje lankosi gana stabilios bûsenos þmonës, baigæ gydymosi kursà psichiatrijos ligoninëje arba nukreipti psichiatrø, dirbanèiø psichikos sveikatos centruose. Medikë sako, jog ne kartà pagalbà teko teikti ir Šiauliø apskrityje gyvenantiems psichikos sutrikimø turintiems asmenims, taèiau atstumas neretai riboja net ir paèius geriausius jø norus. Visuomet sulaukiama daugiau klientø, nei skyriuje yra vietø, taèiau vedëja tikina, jog siekiant padëti kuo sëkmingiau prisitaikyti prie aplinkos ir jausti pasitenkinimà gyvenimu priimami visi, nors kartais gali tekti palaukti savo eilës. Paslaugos teikiamos ne tik Psichosocialinës reabilitacijos skyriuje, bet vasarà ir Palangos dienos centre, kur norinèiøjø taip pat niekada netrûksta.

Dienos centras - tarsi antrieji namai

Dauguma psichosocialinës reabilitacijos klientø – moterys. Anot vedëjos, tai nereiškia, kad vyrai reèiau serga psichinëmis ligomis. Tiesiog jiems visada prireikia daugiau laiko nei moterims, kad pajëgtø susivokti, jog bûtina specialistø pagalba. Iki šiol yra mananèiøjø, kad sirgti psichine liga yra gëdinga. Þmonës tarsi pamiršta, kad pasirinkti ligos neámanoma. Turintys psichikos sutrikimø þmonës pasijunta bejëgiai ir niekam nereikalingi. Jie uþsisklendþia savyje, todël neretai pablogëja sveiktos bûklë. "Iš tiesø reikia daug laiko, kad þmogus iš naujo išmoktø gyventi ir kovoti uþ ateitá. Nors nesame vienintelë ástaiga mieste, teikianti pagalbà neágaliesiems, taèiau daþnai jauèiame, jog neretai mûsø dienos centras daugeliui neágaliøjø tampa antraisiais namais. Þmonës prisiriša prie mûsø ir nori kuo ilgiau išlaikyti šá ryšá, todël pasibaigus reabilitacijos kursui vël skuba pas juos gydantá psichiatrà prašyti siuntimo. Èia bûtina laikytis dienos reþimo - laiku ateiti ir tam tikru laiku išeiti. Dienotvarkë lavina ágûdþius bei skatina siekti savarankiškumo, - pasakoja vedëja. – Tapus savarankiškesniems, vis reèiau prireikia stacionaraus gydymo."

Poþiûrá á neágaliuosius formuoja neágalieji

Nors poþiûris á negalæ keièiasi, taèiau neretai negalæ turintis þmogus tampa visuomenës atstumtuoju. Vedëja sako pastebëjusi, jog iš tiesø neigiama visuomenës nuostata yra savotiškas uþburtas ratas - neigiamà poþiûrá neretai sàlygoja ir patys neágalieji: "Klysta tie, kurie mano, jog bûtina kuo atokiau laikytis nuo psichinæ negalæ turinèiø þmoniø. Moksliniais tyrimais árodyta, kad tik labai nedidelë psichine liga serganèiø þmoniø dalis iš tiesø kelia pavojø visuomenei, dauguma neágaliøjø yra nepavojingi, gebantys savarankiškai gyventi, vadinasi, ir savimi pasirûpinti þmonës. Netiesa ir tai, kad tvyro vien tik neigiamas poþiûris á psichinæ negalià turinèius þmones. Neretai neágalieji tik ásivaizduoja esantys atstumtieji, nes turëdami psichiniø sutrikimø bei laikydamiesi tam tikrø nuostatø, jauèia poreiká savaime izoliuotis nuo visuomenës, linkusios blogiau vertinti tuos, kuriø stigma yra labiau atstumianti. Mûsø tikslas – padëti þmogui pamatyti, kad jo nuostatos bei elgesys neretai sàlygoja neigiamà visuomenës poþiûrá."

Darbo stygius riboja neágaliøjø galimybes

Persirgta psichinë liga neretai riboja galimybæ dirbti su didele atsakomybe susijusiose veiklos srityse. Asmens pajëgumà ágyvendinti anksèiau ágytà profesinæ kompetencijà ar atlikti maþesnës profesinës kompetencijos reikalaujanèius darbus parodo po ligos nustatytas darbingumo lygis. Koks þmogaus, serganèio psichine liga darbingumo lygis, kuris nustatomas ávertinus asmens sveikatos bûklæ ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, sprendþiama Neágalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniame skyriuje. "Iš esmës dauguma neágaliøjø galëtø dirbti ribotà darbo dienà, taèiau šiuo metu išties gana sudëtinga susirasti darbà, todël tik nedaugelis Psichosocialinës reabilitacijos skyriuje besilankanèiø psichinæ negalæ turinèiø þmoniø yra ásiliejæ á darbo rinkà, - pasakoja vedëja. - Daug vilèiø mûsø klientams teikia Šiauliø profesinës reabilitacijos centras, suteikdamas galimybæ psichinæ negalæ turintiems þmonëms dalyvauti profesinës reabilitacijos programoje, padësianèioje ágyti didesnes galimybes ásidarbinant. Svarbiausia – paties þmogaus gebëjimas atrasti savyje jëgø pokyèiams bei noras gyventi kuo visavertiškesná gyvenimà."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Senstant visuomenei, vis daugiau þmoniø serga senatvine demencija. Nepagydoma liga paveikia kiekvieno šalia ligonio esanèio þmogaus gyvenimà, neretai priversdama atsisakyti asmeninio gyvenimo, darbo, laisvalaikio, nes serganèiojo prieþiûra reikalauja visiško atsidavimo. "Slaugant ligoná galima paèiam pasiligoti, taèiau niekam tai nerûpi", - gyvenimiška patirtimi dalijasi ponia Vida Kniurienë.

Niekam neádomios bëdos

Ponia Vida demencija serganèià motinà slaugo jau ne vienerius metus. Anot moters, liga tokia baisi, jog per mënesá išderino visà jos vidinæ harmonijà. "Mama nepripaþásta savo ligos, todël atsisako vartoti gydytojos išrašytus vaistus. Daþniausiai, išgërusi tabletæ, išmeta jas lauk, taèiau itin atsakingai geria dar jaunystëje medikø paskirtus vaistus. Jai nuolat vaidenasi, jog norime jà nunuodyti, todël valgo tik jos paèios akyse paruoštà maistà, o kità išmeta. Jei pasiûlau apsilankyti pas medikus, išvadina egoiste, kaltina, kad jos nemyliu, grasina nusiþudyti. Gamtinius reikalus atlieka vidury kambario pasistatytame kibire, nors vos uþ keliø þingsniø yra tualetas. Vos tik išmetu dvokiantá kibirà, pasipila krûva kaltinimø, - kasdienybës nuotrupas pasakoja moteris. – Naktimis taip pat neduoda ramybës – neretai atsibudusi matau paklaikusiomis akimis tarpduryje stovinèià ir neþinau, ko iš jos tikëtis. Slaugant toká ligoná, galima paèiam pasiligoti."

Anot pašnekovës, valstybë nesudaro reikiamø sàlygø garbingai nugyventi likusá amþiø sergant demencija. Niekas negali geriau priþiûrëti senatvëje þmogaus, nei jo artimieji, taèiau karèià gyvenimiškà patirtá turinti moteris mano, jog demencija sergantys asmenys bent ligos paûmëjimo metu turëtø bûti gydomi priverstinai, o tuo metu já slaugantiems namiškiams itin praverstø trumpa galimybë atsikvëpti. Deja, medikai kratosi atsakomybës baimindamiesi, kad orientacijà praradæs ligonis kur nors nepradingtø, bei teisindamiesi, jog jie savo nenuspëjamu elgesiu trukdys kitiems ligoniams. Slaugos paslaugas teikianti Šaukënø psichiatrijos ligoninë taip pat ne kiekvienam suteikia atokvëpá. Paslaugos kaina ligoninëje – apie 1200 Lt per mënesá. "Kai mama nepatiki savo pensijos, o specialiesiems poreikiams skirti pinigëliai tesiekia vos 158 Lt, iš kur paimti tiek pinigø? Mûsø bëdos niekam neádomios", - atsidûsta ponia Vida.

Vida Kniurienë, slauganti senatvine demencija serganèià motinà, mano, kad šia liga sergantys asmenys bent ligos paûmëjimo metu turëtø bûti gydomi priverstinai, o tuo metu namiškiai galëtø atsikvëpti.		Psichiatro Arûno Rimkaus teigimu, psichiatrijos ligoninëje þmonës ne slaugomi, o gydomi. Šiauliø mieste nëra kur dëti demencija serganèiø ligoniø. Brangias slaugos paslaugas teikia tik Šaukënø psichiatrijos ligoninë. Autorës nuotr.

Silpnaprotystë išsivysto dël ávairiø prieþasèiø

Senatvinë demencija, arba silpnaprotystë, þmogø uþklupti gali šiam vos sulaukus 40 metø amþiaus. Anot gydytojo psichiatro Arûno Rimkaus, ši liga nëra vienalytë - jà sudaro daugelis ligø. Viena þinomiausiø ir daþniausiai pasitaikanèiø demencijø (60 proc.) – Alzheimerio liga, kuri gydyti patikëta gydytojams neurologams.

Pradinë Alzheimerio ligos stadija trunka 2-3 metus. Silpnëja ligonio atmintis, artimieji pastebi pasikeitusá jo elgesá. Iš pradþiø ligoniai suvokia didëjantá savo bejëgiškumà, todël išgyvena, gali bûti nerimastingi ir depresiški. Palaipsniui jie praranda laiko ir vietos orientacijà, atsiranda kliedesiai - pavydi arba jam atrodo, kad já apvogë, jam pakenkë.

Išsivysèiusios ligos stadija trunka apie šešerius metus: ligoniai nebesupranta kalbos, negeba pavadinti daiktø, palaipsniui jø kalba tampa visai nesuprantama, begeba rašyti, skaityti, nebeatpaþásta aplinkos, savo namø. Daþnai pasitaiko susijaudinimo protrûkiø. Galutinë stadija išsivysto po 8-10 metø nuo ligos pradþios. Ligonis beveik nuolat automatiškai juda, kiša á burnà ávairius daiktus, nebegali atsistoti, atsisësti.

"Dabar yra daug gerø vaistø, gebanèiø bent laikinai sustabdyti šià ligà", - dþiugia þinia dalijasi medikas. Pati senatvë jokiu bûdu nëra demencijos prieþastis. Demencijà gali sukelti galvos smegenø traumos, augliai, alkoholizmas, kraujagysliø ligos, kai kurios pavojingos infekcijos. Lengvai gydomos tokios demencijos, kuriø aiški prieþastis, pvz., atsiradusios dël vitaminø B12, B1, folinio rûgšties trûkumo, susirgus neurosifiliu, apsinuodijus medþiagomis, þeidþianèiomis smegenis.

Alzheimerio liga moterys serga aštuonis kartus daþniau nei vyrai. Prieþastis - moterø gyvenimo trukmë yra ilgesnë nei vyrø.

Kraujagysliø demencija, antra pagal daþnumà po Alzheimerio tipo demencijos, susergama susiaurëjus ar uþsikimšus smegenø kraujagyslëms – trinkant smegenø kraujotakai. Liga neretai pasireiškia po insulto. Anot mediko, nëra paprasta atskirti, kokiu demencijos tipu ligonis serga. Neretai Alzheimerio tipo ir kraujagysliø demencija pasireiškia kartu. Skirtingi demencijos tipai gydomi skirtingai. "Vaistai, tinkantys Alzheimerio ligai gydyti, netinka kraujagysliø tipo demencijai, todël nepakanka apsiriboti vien tik ligos diagnoze - bûtina itin tiksliai nustatyti ir jos tipà", - sako gydytojas.

Savi namai tampa svetimais

Liga vystosi iš lëto, pirmiausia sutrikdydama atmintá. "Þmogus ima nebeprisiminti, kur pasidëjo raktus, uþdegæs dujas pamiršta ant viryklës pastatyti kavinukà ar já nuëmæs neuþsuka dujø rankenëlës. Vëliau dël savo uþmaršumo ligonis pradeda kaltinti artimuosius tvirtindamas, jog namiškiai vagia jo daiktus. Ligai progresuojant atsiranda kliedesiai – þmogus ásitikinæs, jog kaþkas ateina á jo namus ir perdeda daiktus iš vienos vietos á kità, - pasakoja medikas. – Atminties sutrikimai ádomûs tuo, kad liga progresuoja atbuline eiga – þmogus pradeda pamiršti neseniai vykusius ávykius, taèiau puikiai prisimena, kas vyko vaikystëje."

Atminties sutrikimas, anot mediko, nëra pati didþiausia bëda. Tikrosios problemos prasideda tuomet, kai sutrinka orientacija. Þmogus pradeda nebesuprasti, kur jis yra, nebeatpaþinti já supanèiø þmoniø, nebesiorientuoti laike.

"Silpnaprotystës kamuojamas þmogus, bûdamas savo namuose, prašosi išleidþiamas namo, o namiškius ima vadinti svetimais þmonëmis. Þmogø uþvaldo baimës jausmas. Nesiorientuodamas laike, bet kuriuo paros metu jis gali susiruošti á darbà, nors nebedirba jau dešimt metø. Prasidëjus psichozëms, vieni ligoniai tampa neáprastai linksmi ir laimingi, kiti – pikti bei irzlûs, todël jø veiksmai tampa nebenuspëjami - þmonës gali išeiti iš namø ir, nerasdami kelio atgal, á juos nebegráþti arba pradëti muštis ir pan. Ligai progresuojant, demencija sergantis asmuo praranda higienos ágûdþius, nebegali pats pavalgyti. Laikui bëgant, net ir itin rûpestinga artimøjø prieþiûra neapsaugo serganèiojo nuo išsekimo", - dalijasi patirtimi gydytojas.

Reikalauja nuolatinës prieþiûros

Nuo serganèiøjø demencija labiausiai nukenèia juos slaugantys þmonës. Jie pervargsta, praranda buvusá gyvenimo bûdà.

"Artimieji nori gyventi savo gyvenimà: eiti á darbà, rûpintis savo kasdieniais reikalais, taèiau tarpu demencijos varginami asmenys reikalauja nuolatinës prieþiûros. Jie išlieka aktyvûs ne tik dienà, bet bruzda ir naktimis, neleisdami ilsëtis aplinkiniams. Nusivylæ ligoniø artimieji, ieškodami pagalbos, kreipiasi á mus, taèiau psichiatrijos ligoninëje þmonës ne slaugomi, o gydomi, - sako gydytojas. – Iš tiesø Šiauliø mieste nëra kur paguldyti demencija serganèiø ligoniø. Mokamas slaugos paslaugas teikia Šaukënø psichiatrijos ligoninë. Kelios vietos ligoniams su psichikos negale yra slaugos ligoninëje. Kita išeitis – savarankiškai ieškoti þmogaus, kuris sutiktø slaugyti nuolatinës prieþiûros reikalaujantá þmogø."

Per didelë globa – meškos paslauga

Anot mediko, áprasta, kad rûpintis serganèiuoju, reiškia stengtis uþ já viskà padaryti patiems. "Mes pasirinkome patá parankiausià bei padedantá sutaupyti daug laiko globos bûdà, taèiau teko girdëti apie visiškai priešingà uþsienio valstybiø pavyzdá. Ten stengiamasi, kad demencija sergantys asmenys bûtø kuo savarankiškesni, - pasakoja medikas. - Smegenø treniravimas prilygsta raumenø mankštai. Niekas neabejoja, kad nemankštinami raumenys laikui bëgant atrofuojasi. Netreniruojamos smegenys ilgainiui taip pat praranda ágûdþius ir ima stabarëti. Sergantis demencija asmuo, priverstas padaryti vienà ar kità nesudëtingà veiksmà, padëtø pristabdyti já varginanèios ligos eigà ir neleistø jai progresuoti".

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Mokslininkai prognozuoja, kad po 50 metø Lietuvos visuomenë taps viena seniausiø Europos Sàjungoje. Senstant visuomenei, mirštanèiø ir nepagydomø ligoniø slauga tampa viena aktualiausiø sveikatos sistemos problemø. Vykstant sveikatos ir socialinës apsaugos sistemos reformoms, vis nepavyksta išspræsti slaugos problemø. Trûksta slaugos paslaugø, taèiau trûksta ir informacijos, þmonës neþino, kad silpniems ligoniams, kuriems reikalinga nuolatinë prieþiûra, slaugos paslaugos gali bûti teikiamos namuose. Nemokamai paslaugas namuose silpniems, sunkiai sergantiems teikia Integruotø sveikatos paslaugø centras, ásikûræs Panevëþyje ir teikiantis paslaugas visoje Lietuvoje. Kalbamës su centro steigëja gydytoja Raimonda Ulianskiene.

Paliatyviosios medicinos centro steigëja gydytoja Raimonda Ulianskienë. Autorës nuotr.

- Paliatyvioji medicinos pagalba Lietuvoje dar naujovë. Kodël mums, nuo seno ápratusiems rûpintis savo artimaisiais, reikia paliatyviosios pagalbos?

- Paliatyviosios slaugos Lietuvoje pradþia laikomi 1993 m., kai trys norvegai gydytojai surengë pirmàjá paliatyviosios slaugos seminarà Kaune Lietuvos medikams, supaþindino su paliatyviosios slaugos ypatumais. Tais paèiais metais buvo ákurta ir pirmoji slaugos ligoninë Kaune. 1994 m. Vilniaus universiteto ligoninëje buvo ákurtos Skausmo klinikos, kuriose du gydytojai ir dvi medicinos seselës teikë konsultacijas šalies pacientams.

1998 m. 15 vietø skausmo malšinimo ir paliatyviosios prieþiûros skyrius buvo ákurtas Panevëþyje. Nuo 2003-øjø Panevëþyje veikia Integruotø sveikatos paslaugø centras, pradëjæs teikti paslaugas namie. Kasmet paliatyviøjø paslaugø reikia vis daugiau, nes sergamumas lëtinëmis ligomis ir piktybiniais navikais didëja.

Atlikti tyrimai rodo, kad daugumà nepagydoma progresuojanèia liga serganèiø þmoniø vargina daugybë fiziniø ligos simptomø, psichologiniø, dvasiniø, socialiniø ir praktiniø problemø. Šios problemos, besikeièianèios ar uþgriûvanèios iškart, didina paciento ir jo artimøjø dvasinæ kanèià ir blogina gyvenimo kokybæ, ypaè jei tai tæsiasi ilgai. Be varginanèiø fiziniø ligos simptomø, dauguma pacientø ir jø šeimos nariø išgyvena psichosocialiná stresà, nerimà, depresijà, baimæ, liûdesá, bejëgiškumà. JAV atliktas tyrimas parodë, kad apie 40 proc. ligoniø išgyvena, jog yra našta šeimai. Susidûræ su kanèia ir negydomais simptomais, nemaþai þmoniø pasirenka saviþudybæ arba eutanazijà.

Dabar, kai reikia pagalbos sunkià negalæ turinèiam þmogui, prieþiûros našta uþgula labai maþà artimøjø ratà. Daþniausiai tai bûna moteris, neturinti pakankami þiniø ir fizinës sveikatos tai daryti.

JAV atlikti tyrimai rodo, kad 20 proc. šeimos nariø turi mesti darbà, kad galëtø padëti nepagydoma progresuojanèia liga serganèiam šeimos nariui.

Ilgëjant gyvenimo trukmei, daugëja lëtiniø ligø, o dël gimstamumo krizës bei paspartëjusios emigracijos šalyje maþëja darbingo amþiaus þmoniø. Kyla realus pavojus, kad daugybë sunkià negalæ turinèiø neágaliøjø nebesulauks artimøjø pagalbos. Dël šiø prieþasèiø pradëta kuri paliatyviosios pagalbos sistema, o siekiant uþkirsti kelià fizinëms ir dvasinëms kanèioms, psichologinëms, socialinëms bei praktinëms problemoms, neretai sàlygojanèioms saviþudybæ, pradëtos kurti ir plëtoti paliatyviosios pagalbos tarnybos.

- Kodël nusprendëte ákurti centrà ir teikti pagalbà patiems sunkiausiems ligoniams?

- Lietuvoje paliatyvioji slauga þengia pirmuosius þingsnius. Vyriausybë tik 2006 metø spalio 17 d. numatë parengti ir patvirtinti Paliatyviosios pagalbos paslaugø suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimø aprašà, kuris ásigaliojo 2007-aisiais. Prieš aštuonerius metus ásteigtame centre teikiama paliatyvioji pagalba sunkiai sergantiems þmonëms. Dirbdama gydytoja, nuolatos matydama serganèiøjø bëdas, artimøjø pasimetimà, nusprendþiau suburti specialistø komandà ir pagelbëti gulintiems ligos patale bei jø artimiesiems. Supratau, kad geriausia pagalba jiems – slauga namuose, nes tokiems ligoniams labai svarbi namø aplinka ir namiškiø buvimas greta.

- Koks paliatyviosios medicinos poþiûris á mirtá?

- Kiekvieno mûsø mirties laikas nëra þinomas. Juk šiuo metu sveikas þmogus gali gyventi trumpiau negu sunkiai sergantis. Sunkiam ligoniui, jo šeimai jausti saugumà, palaikymà ir sulaukti realios pagalbos yra labai svarbu. Þinoti, kad problemas, kurios kyla slaugant ligoná, gali padëti išspræsti specialistai, reiškia, jaustis, kad esi ne vienas su ištikusia bëda. Tokiu bûdu galime išvengti baimës susirgti nepagydoma liga, bûti fiziškai neágaliems, o ilgainiui gali bûti, kad ramiau priimsime ir patá mirties faktà. Paliatyvioji medicina mirtá vertina kaip normalø procesà. Nereikia jos nei ignoruoti, nei sureikšminti. Paliatyvioji medicina siekia suteikti ligoniui visapusiškà pagalbà: pagelbëti tenkinant socialinius poreikius, sprendþiant psichologines problemas, nuraminti kylanèias baimes. Ji savo veikla nori pasakyti, kad ligonis pirmiausia yra þmogus, vertingas iki gyvenimo pabaigos. Ir kad jis gali bûti mylimas bet kokiu atveju.

Paliatyviosios pagalbos tikslas – maþinti serganèiojo fizines kanèias, nustatyti psichologines ir socialines ligonio bei jo artimøjø problemas, padëti jas spræsti stiprinant norà gyventi, o mirtá laikant natûraliu procesu, gerinti artimøjø gyvenimo kokybæ, padëti ligonio šeimai ar jo artimiesiems netekus jo.

- Kas nustato, kad ligoniui reikalinga paliatyviosios tarnybos pagalba?

- Kai visos medicininës galimybës išbandytos, o liga nepasiduoda ir progresuoja, šeimos gydytojas kartu su kitais specialistais prieina išvadà, kad liga nepagydoma. Tuomet šeimos gydytojas turëtø informuoti ligoná ir jo artimuosius, kad jiems gali bûti suteikta nemokama paliatyvioji pagalba.

Paliatyviosios pagalbos tikslas - maþinti serganèiojo fizines kanèias, nustatyti psichologines ir socialines ligonio bei jo artimøjø problemas, padëti jas spræsti stiprinant norà gyventi, o mirtá laikant natûraliu procesu, gerinti artimøjø gyvenimo kokybæ. Patrick Hajzler nuotr.

- Kaip organizuojama paliatyviosios slaugos pagalba? Kuo ji ypatinga?

- Komandos nariams svarbu atpaþinti kanèià, širdgëlà ir netektá, sugebëti teikti fizinæ, socialinæ, psichologinæ, dvasinæ pagalbà mirštanèiajam ir jo šeimai. Paliatyvioji pagalba teikiama visà parà visà savaitæ. Paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetencijà teikia ne maþesnë nei trijø specialistø komanda: gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Esant poreikiui, ligoná gali konsultuoti psichologas ar psichoterapeutas ir, ligoniui ar jo artimiesiems pageidaujant, dvasininkas, savanoriai. Uþ suteiktà paliatyviàjà pagalbà nei ligoniui, nei jo artimiesiems mokëti nereikia. Ir visai nesvarbu, ar þmogus gauna socialinæ pašalpà, ar - ne. Paliatyviàsias paslaugas finansuoja Ligoniø kasa.

- Kaip atrenkami pacientai, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba?

- Pirmiausia, þinoma, reikia kreiptis á šeimos gydytojà. Gydytojas ávertins ligonio bûklæ ir nustatys, kad serganèiajam reikia paliatyviosios pagalbos paslaugø. Visiems ligoniams, kurie serga piktybiniais ar gerybiniais navikais ir nustatytas ligos progresavimas (Karnovskio indeksas maþesnis nei 50 proc.), kraujo ir kraujodaros organø progresuojanèios ligos, nugaros raumenø atrofija, recidyvuojanti pneumonija, paralyþius, (Bartelio indeksas ne didesnis nei 40 balø), ávairios centrinës nervø sistemos ligos, kepenø toksinë liga su kepenø fibroze ir ciroze, ágimtas inkstø nepakankamumas, ágimtos širdies ertmiø ir jungèiø formavimosi ydos, ágimtos tulþies pûslës, tulþies latakø ir kepenø formavimosi ydos, nugaros smegenø suþalojimo padariniai, kaklo dalies nugaros smegenø sutrenkimas ir pabrinkimas, encefalitas, mielitas ir encefalomielitas, kitos nugaros smegenø ligos. Tai tik dalis sunkiø ligø, kuriomis sergant nemokamai teikiama paliatyvioji pagalba.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Norint išsakyti ir išreikšti savo poreikius, geriausia burtis á pacientø draugijas. "Kovoti su liga kartu su likimo draugais yra daug lengviau, nes draugø bûryje daugiau optimizmo bei patirties", - tvirtina Šiauliø kaulø, raumenø ir sànariø ligomis serganèiøjø draugijos "Artis" klubo narës.

Šiauliø kaulø, raumenø ir sànariø ligomis serganèiøjø draugijos "Artis" klubo narës (iš kairës á dešinæ): Aldona Tamutienë, Bronislava Maisiukaitë, garbës pirmininkë Zita Vaièiulytë ir Irena Normantienë. Autorës nuotr.

Padeda susigràþinti gyvenimo dþiaugsmà

Moterys tvirtina, kad sunku þmogui bûti vienam su savo liga, ypaè tuomet, kai pirmàkart ištariama ligos diagnozë, todël turëdamos gyvenimiškos patirties bei ágijusios þiniø iš škoto, kuris savo išmintimi pasidalyti buvo atvykæs á Lietuvà, savanorës nusprendë padëti likimo draugams. Kai neþinomybës našta tampa maþesnë, þmogus gali daugiau padëti sau.

"Mokymas yra gydymo pagrindas. Jis bûtinas paèioje ligos pradþioje, kad kuo lëèiau progresuotø liga, - dalijasi patirtimi savanorës. - Privalu išmokti save nuteikti màstyti pozityviai ir eiti per gyvenimà besišypsant, net ir lydimiems nepagydomos ligos. Kai sielai lengviau, ir kûno skausmas atlëgsta. Vienatvëje atrodo, jog nebëra išeities, kaip galëtum palengvinti savo negalæ, o draugø bûryje niekada netrûksta optimizmo, atsiranda daugiau valios, nebereikia savæs prievartauti, tad kasdien atliekama mankšta tampa gyvenimo dalimi, o ne kasdienybës košmaru."

Išeitis slepiasi neviltyje

Sànariø sustingimas – daþnas rytinis sveèias. "Klaikus jausmas, kai pabudæs nebegali në pirštø palankstyti, negali uþsisegti sagø, apsirengti, apsiauti batø, atsirakinti durø, nusišluostyti iš nevilties byranèiø ašarø", - vardija ligos išdaigas moterys.

"Apima siaubas, kai pietums nebeástengi prisilupti bulviø ar atsiriekti duonos, - pritaria draugëms ponia Bronislava. – Tuomet, kai vos tik susirgau, nebuvo populiaru pardavinëti raikytà duonà, tad kai rankas apimdavo silpnumo jausmas, o šalia nebûdavo kam padëti, tekdavo duonos atsikàsti iš kepalo."

Ne kà linksmesnëmis kasdienybës akimirkomis dalijasi ir ponia Zita: "Pamenu, kai tualeto duris atsidariau paspausdama rankenà smakru, nes staiga sustingæ sànariai surakino rankas."

Tokiomis akimirkomis, anot pašnekoviø, itin sunku rasti jëgø dþiaugtis gyvenimu, taèiau nevalia pasiduoti ligos pinklëms, privalu ieškoti išeities.

Išgelbëti gali tik judesys

Viena svarbiausiø taisykliø, kurià turi þinoti kiekvienas sergantis reumatoidiniu artritu asmuo – sànarius bûtina kasdien mankštinti. Rekomenduojami pratimai, kuriø intensyvumas priklauso nuo ligos aktyvumo bei sànariø paþeidimo. Nemankštinami sànariai praranda lankstumà, stingsta, silpnëja aplinkiniai raumenys.

"Gydytojai kaskart vis kartoja – kuo daugiau judëkite, net ir tuomet, kai tai padaryti atrodo nebeámanoma. Suprantama, jie visiškai teisûs, taèiau visada sunkiau yra padaryti nei pasakyti, todël neretai skausmas, kurio neišvengia në vienas sergantis reumatoidiniu artritu þmogus, uþdaro já tarp keturiø sienø, - pasakoja moterys. - Þinome atvejø, kai pasidavæs bejëgiškumui ir nustojæs judëti þmogus atgulë á patalà ir daugiau iš jo nebeatsikëlë, todël mes kvieèiame nepasiduoti ligai - kaip beskaudëtø, reikia rasti jëgø išsiropšti iš lovos."

Skausmui áveikti išbandytos visos priemonës

Stipresnis ar silpnesnis skausmas vargina visus serganèius reumatoidiniu artritu. Skausmas – viena pagrindiniø pablogëjusios gyvenimo kokybës prieþasèiø, todël svarbiausia nepasinerti á skausmà, o ieškoti bûdø, kaip já numalšinti. Anot moterø, skausmui numalšinti išbandytos visos draugiø, paþástamø, kaimyniø gerais patarimais bei senoliø patirtimi pagrástos priemonës. Vieni skaudamà vietà patarë apvynioti acto bei kiaušiniø plakiniu, kiti nakèiai skaudamà sànará siûlë apsukti bulviø daigais arba pasimëgauti vonia iš šieno pabirø.

"Ásivaizduokite, koks geliantis skausmas vargina þmogø, jeigu jis ryþtasi já numalšinti statinëje uþraugtame arklio mëšle, - dalijasi išgyvenimais ponia Zita. – Vadinasi, apimtas nevilties þmogus griebiasi šiaudo, kad tik atsikratytø já kamuojanèio skausmo."

Pabëgti nuo skausmo moterims padeda ir gydytojø paskirti medikamentai, kurie, anot ponios Zitos, taip pat nëra visagaliai. Jø dëka skausmas apmalšinamas laikinai, o virškinamajam traktui bei skrandþiui visiems laikams pridaroma dideliø, neretai net gyvybei gresianèiø problemø.

"Ne vienà likimo draugà anapilin jau išlydëjome, nes nuolat vartojami vaistai ne tik gydo, bet ir tyliai dirba savo juodà darbà, todël bûtina atidþiai sekti savo savijautà ir laiku atlikti gydytojo paskirtus tyrimus", - pataria pašnekovës.

Tobulëjantis gydymas teikia vilèiø

Garbës pirmininkë ponia Zita mena, jog prieš 25-erius metus, kai jai buvo diagnozuota liga, vaistai padarydavo daugiau þalos nei naudos.

"Anksèiau reumatoidiniam artritui gydyti buvo skiriamas prednizolonas, dabar – medrolis, taèiau tai yra tas pats sistemiškai veikiantis, tik per daug metø patobulintas hormoninis preparatas, nuo kurio nepaliaujamai auga svoris. Pakeièiau visus iki tol nešiotus drabuþius, nes iki ligos nešiotieji pasidarë per ankšti", - pasakoja ponia Bronislava.

Šiuo metu, anot moterø, yra efektyviø vaistø reumatoidiniam artritui gydyti. Jaunesnius ligonius neretai gelbëja bioterapija, kuri sunkiai sergantiems ligoniams bûna vienintelis išsigelbëjimas. Daugelis ligoniø šá gydymo bûdà vadina stebuklu. Moterys sako, kad joms yra tekæ susipaþinti su þmonëmis, kurie sunkiai judëdavo ásitvëræ ramentus, taèiau po bioterapijos ëmë vaikšèioti savarankiškai. Bioterapiniam gydymui bûtinos dvi sàlygos – labai stipri imuninë sistema bei nepriekaištingai sveiki plauèiai, todël vyresnio amþiaus þmonëms, daþnai besiskundþiantiems dar ir kitomis ligomis, bioterapija nëra skiriama. Šis gydymo metodas itin brangus mûsø valstybei, todël kompensuojami receptai išrašomi labai retai.

Liga mëgsta draugijà

Reumatoidiná artrità daþnai lydi ir kitos ligos. Ponia Bronislava skundþiasi sutrikusia skydliaukës veikla, trinkanèiu širdies ritmu, cukralige. Garbës pirmininkei poniai Zitai ligø taip pat nestinga - nuo gausaus medikamentø vartojimo kaskart save primena streikuojantis skrandis, stringa virškinimo sistemos darbas, o dël neseniai medikø diagnozuotos smegenø vandenligës prie nemaþos per dienà išgeriamos vaistø krûvelës teko pridëti dar kelias tabletes. Moterys sako, jog itin daþnai reumatoidiná artrità lydi osteoporozë, kuria sergant net ir patys stambiausi kaulai lûþta. "Nuo sveiko iki neágalaus - vienintelis þingsnis. Reumatoidinis artritas ilgainiui sukelia ne tik ryškius sveikatos pokyèius, bet ir daugelá socialiniø problemø. Apmaudu, kad yra tvirtinanèiø, jog ši liga ne kà sunkesnë uþ nieþus, - stebisi moterys. – O juk bûtent reumatoidinis artritas daþniausiai sukelia nedarbingumà ir invalidumà."

Gydo ne tik vaistai

"Ne taip jau viskas blogai, - šypsosi moterys. - Yra ir linksmø akimirkø, kurios suteikia teigiamø emocijø, padedanèiø bent trumpai pamiršti savo ligà. Bièiuliai iš Tartu (Estija) apsilankydami suteikë ne tik stiprybës, bet ir padovanojo šiaurietiškam vaikšèiojimui skirtø lazdø. Estijoje šiaurietišku vaikšèiojimu þavisi ir seni, ir jauni. O likimo draugai iš Panevëþio negaili savo patirtimi išgyventø patarimø, kaip neprarasti gyvenimo dþiaugsmo."

Šiuo metu draugijoje susibûræ daugiau nei šimtas nariø. Mëgstantys dainuoti ásiliejo á ansamblieèiø gretas, o trokštantys dalytis savo gerumu pasisiûlë priþiûrëti artimøjø pamirštus kapus. Visi, kurie tik ástengia pajudëti, su dideliu dþiaugsmu keliauja po Lietuvà. Ypatingos ramybës bei stiprybës pasisemia iš dukart per metus klube apsilankanèio vyskupo Eugenijaus Bartulio. Klubo nariai turi galimybæ pabendrauti su ávairiø medicinos srièiø specialistais, kuriø pagalba itin praverèia kovojant su reumatoidinio artrito sukeltomis komplikacijomis. Ateityje moterys þada ásilieti á valso sûkurá, tvirtindamos, jog šokis suteikia peno ne tik sielai, bet ir kûnui.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Daþna šeima, vos tik pradëjusi vaikà leisti á darþelá, atsiduria ligø labirinte, iš kurio net ir medikø padedama niekaip negali ištrûkti. Kas lemia stiprià imuninæ sistemà ir kà daryti, kad maþylis reèiau sirgtø, kalbamës su vaikø gydytoja alergologe Laimute Daukšiene.

"Alergija - organizmo "isterija", kuri daþniausiai pasireiškia komfortu pertekusiose šeimose", - sako alergologë Laimutë Daukšienë. Autorës nuotr.

Imunitetas – organizmo apsauginis skydas

Sudëtingà organizmo imuninæ sistemà daþniausiai esame linkæ ávardyti þodþiu "imunitetas", kurá turi visi þmonës. Tai tarsi organizmo kariauna, kuriai patikëta rûpintis jo gynybine siena. Kad ši siena bûtø neáveikiama, bûtina tinkmai pasirûpinti kareiviais. Deja, anot alergologës, gerëjant gyvenimo sàlygoms, þmogaus imuninë sistema linkusi vis labiau silpnëti. "Vos gimusá sterilø kûdiká uþpuola agresyviai nusiteikusi civilizacija, nuo kurios apsiginti, o vëliau ir prie jos prisitaikyti naujagimis nëra pajëgus. Maþylio imuninë sistema formuojasi ištisus septynerius metus, tad vos dvejø metukø vaikuèio imunitetas bûna silpniausias, todël nieko keisto, kad patekus á kolektyvà maþylá nuolat atakuoja ligos. Ar susirgs jis, ar - ne - galioja ta pati gyvenimiška taisyklë: laimi stipriausiausieji, todël silpniausià imunitetà turintys maþieji serga daþniau nei uþ juos stipresná imunitetà turintys bendramþiai", teigia gydytoja alergologë.

Á pasaulá - su unikalia dovana

Jokioje vaistinëje ar parduotuvëje neámanoma nusipirkti stiprios imuninës sistemos. Kiekvieno mûsø imunitetas toks, koká mums padovanojo tëvai. Ypaè svarbu stipriai imuninei sistemai susiformuoti yra besilaukianèios moters mityba, gyvenimo bûdas, þalingø áproèiø netoleravimas, psichologinë bûsena, ypaè stresiniø situacijø vengimas. Vëliau imunine sistema turi pasirûpinti pats þmogus, o kaip jis geba rûpintis, priklauso nuo šeimos ir apskritai visuomenës kultûros. "Jeigu bûtume bent šiek tiek supratingesni ir serganèio vaiko nevestume á darþelá, kuriame maþyliai draugiškai tarpusavyje dalijasi ne tik iš namø atsineštais þaislais, bet ir virusais, vaikai sirgtø kur kas reèiau, - ásitikinusi gydytoja. - Medicina bejëgë, jeigu þmogus pats nesirûpina savo sveikata. Áprasta, kad apie sveikatà šalyje galvoja tik seni ir ligos kamuojami þmonës, taèiau daugelyje šaliø nuo pat maþø dienø mokoma tausoti savo sveikatà ir rûpestingai ja rûpintis."

Nereikia imantrybiø

Visai nebûtina griebtis labai ámantriø imuniteto stiprinimo bûdø. Anot gydytojos, pakanka lengvai pasiekiamø priemoniø, pirmiausia – kasdien švariai išvalyti maþyliui nosá, nes visos bëdos prasideda nuo uþtukusios nosies. Nešvari nosytë trukdo kvëpuoti, todël maþylis ima orà traukti per burnà, tada greièiau ir daþniau prasideda kvëpavimo takø uþdegimai, nes per burnà patenkantis oras yra šaltokas ir nepakankamai švarus. Pasirûpinkite, kad vaikas neitø miegoti pilnu skrandþiu, tada gulint raištis nepajëgia sulaikyti atgal á viršø kylanèio maisto, tada rûgštus skrandþio turintys papuola á stemplæ ir kaskart dirgindamas nosiaryklæ nupliko jos gleivinæ, todël ši nebetenka atsparumo.

Dar viena svarbi sàlyga – buto drëkinimas. "Kiekvienuose namuose rekomenduoju turëti drëgmës matuoklá, kuris itin pravartus šaltuoju metø laiku, kai gyvenamosiose patalpose, prasidëjus šildymo sezonui, tvyro sausas oras. Drëgmës kiekis gyvenamosiose patalpose turi siekti 40-50 proc., - pataria gydytoja uþtikrindama, jog pasiekti toká drëgmës lygá nëra paprasta. Beje, skalbiniais apdþiaustyti radiatoriai nëra tinkama išeitis patalpø orui drëkinti, nes skalbiniuose visuomet lieka skalbikliø. Tuomet geriau kambaryje pastatyti indà su vandeniu. Ši paprasta kiekvienam prieinama priemonë padës apsaugoti nosies gleivinæ nuo išdþiûvimo, todël sumaþës nosies uþgulimas bei rizika susirgti gripu ar kitais negalavimais.

Anot medikës, daugelis mûsø klaidingai supranta karantinà. Paskelbus mokyklose gripo epidemijà, paaugliai ima bûriuotis kino teatruose, prekybos centruose, kuriø nevengia ir maþyliais vedini tëveliai, nors siauèiant virusinëms ligoms rekomenduojama vengti masiniø susibûrimo vietø. "Grynas oras ypaè svarbus vaikø imunitetui, todël jei tik esate sveiki, kasdien bent trumpam išeikite pasivaikšèioti su vaikais á laukà, - pataria medikë. - Nereikia vaikšèioti ten, kur zuja daug mašinø ar uþdarose, gausiai þmoniø lankomose vietose. Pasistenkite rasti ramesnæ vietelæ, kur grynas oras išvëdins plauèius, kad kvëpavimo takø nebeerzintø sausas kambariø oras."

Imuniteto rykštë - konservantai

Tinkami mitybos ágûdþiai labai svarbûs vaikø imunitetui formuoti. Tai viena pagrindiniø sàlygø norint, kad bûtø stiprus vaiko imunitetas. Dabar maiste apstu konservantø bei kitø sveikatai kenksmingø priedø, tad visiškai išvengti jø neámanoma, taèiau pagal išgales reikia stengtis pasirinkti kuo natûralesná maistà. Tai ypaè svarbu auganèiam organizmui, kuris turi gauti pakankamai vitaminø ir mikroelementø, esanèiø maisto produktuose. Tik maþai apdorotas, švieþiai pagamintas maistas gali uþtikrinti gerà imuninës sistemos darbà, priešingu atveju ji naudojama netinkamos mitybos pasekmëms šalinti - atitraukiama nuo apsauginës funkcijos. "Ligoninëse gulinèiø vaikø spintelëse vien tik šokoladai, sultys bei citrusiniai vaisiai. Toks maistas serganèiam maþyliui duoda kur kas daugiau þalos nei naudos. Nemanau, kad namuose vaikai kasdien bûtø maitinami šiais skanëstais, o jeigu taip bûtø, tai nieko stebëtino, kad nuolat stresà patiriantis organizmas vienàdien ima ir nebeiškenèia. Alergija - organizmo "isterija", kuri daþniau pasireiškia komfortu pertekusiose šeimose, todël neveltui teigiama, jog tai komforto liga, - teigia gydytoja.

Rûkymas pasmerkia maþylio ateitá

Kaip þmonës nenorëtø pripaþinti rûkymo daromos þalos, taèiau, anot medikës, rûkanèiø tëvø vaikai kur kas daþniau serga peršalimo bei kvëpavimo takø ligomis nei nerûkanèiøjø, nes þalingas tëvø áprotis kaskart slopina maþøjø imunitetà. Nors tëvai daþnai teisinasi, jog nerûko tame paèiame kambaryje, kur þaidþia maþylis, taèiau pasyvus rûkymas netgi pavojingesnis uþ tiesioginá dûmo átraukimà á plauèius. Tai, kad nuodingø medþiagø neuþuodþiame, dar nereiškia, kad jø nëra ore. Anot gydytojos, apmaudu, kad rûkanti moteris nenori girdëti senos mokslu pagrástos tiesos, jog neámanoma suderinti rûkymo ir nëštumo, taèiau jeigu tuo patikëtø kiekviena dûmà mëgstanti besilaukianti ar dar tik planuojanti vaikelá mama, apsaugotø já nuo daugelio ligø, svarbiausia - padëtø pagrindà stipriam vaiko imunitetui.

Kas uþbaigs "pasakà"?

Jei vis dëlto maþylis susirgo, bûtina drëkinti orà, kruopšèiai valyti jam nosytæ bei pasirûpinti, kad maþasis ligoniukas gertø kuo daugiau skysèiø. "Gripas gydomas namuose, o jo komplikacijos - ligoninëje, - sako gydytoja. - Daþnai sergantys vaikai neišvengia antibiotikø, todël jø imuninë sistema tampa dar labiau paþeidþiama. Visada primenu tëveliams, kad vardan baigusio gydymo kursà maþylio sveikatos po ligos vertëtø mënesá nevesti jo á darþelá, o pasitelkus á pagalbà vitaminus, grynà orà bei liaudiškas priemones - èesnakus, spanguoles ir pan. - kiek ámanoma labiau sustiprinti vaiko imuninæ sistemà. Manau, kad jei tëveliai galëtø, taip ir padarytø, taèiau esant ribotoms pasirinkimo galimybëms nespëjæ pasveikti vaikai vël ásilieja á vaikø kolektyvà. Nusilpæs imunitetas nesugeba atsilaikyti vël aršiai puolamas ávairiø sveikatai pavojingø mikroorganizmø, todël netrukus vaikas vël ima negaluoti." Šiai pasakai be galo, anot medikës, taškà galëtø padëti rûpestingesnis darbdaviø dëmesys. Tereikia sudaryti palankesnes sàlygas maþameèius vaikus auginantiems tëveliams, neturintiems kam palikti serganèio vaiko, kartu su jais pabûti namuose. "Utopija? Juk mes galime norëti kuo geresniø sàlygø, kad galëtume tinkamai pasirûpinti savo serganèiais maþyliais", - sako medikë.

O darþeliai? Anot gydytojos, neaišku kas šiuo metu maþiesiems skirtose ugdymo ástaigose rûpinasi patalpø vëdinimu ir kokiu bûdu tai daroma, kai langai sandariai uþkamšomi vos tik paspaudus šaltukui, taèiau siekiant geranoriškai prisidëti prie maþøjø imuninës sistemos stiprinimo derëtø pasirûpinti ne tik tinkamu patalpø vëdinimu, bet ir imtis visø priemoniø, padedanèiø apsaugoti maþuosius nuo daþnø negalavimø.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kaip išvengti širdies ligø, nuo kuriø kenèia daugybë þmoniø? Nerûkykite, mankštinkitës, sveikai maitinkitës, palaikykite normalø kraujospûdá ir cholesterolio lygá, venkite streso. Šiuos paprastus visiems gerai þinomus patarimus girdime vos ne kasdien, taèiau, anot gydytojo kardiologo Alfonso Andrulio, išgirstame daþniausiai tik jau prispausdus ligai.

Kardiologas Alfonsas Andrulis pataria saugoti širdá Gedimino STARKAUS nuotr..

Daugiausia mirèiø - nuo širdies ligø

"Þmogus, matyt, unikalus tuo, kad visuomet mano, jog liga já aplenks ir jam dideliø pastangø dëti neverta. Deja, ypaè širdies ligos yra smarkiai paplitusios ir toliau plinta, kad apie tai, kaip jø pasisaugoti, kaip sumaþinti jø rizikà, turëtø galvoti kiekvienas", - sako A. Andrulis.

Širdies ligø statistika baugina - 55 procentai mirties atvejø Lietuvoje. Pagal šá rodiklá Lietuva Europoje pirmauja. 2006 metais nuo šiø ligø Lietuvoje vidutiniškai kasdien mirë net po 67 þmones! Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 metais 459 800 þmoniø gydësi dël hipertenzijos, 151 808 sirgo koronarine širdies liga, 7000 patyrë ûmø miokardo infarktà.

"Skaièiai iš tiesø dideli. Šiauliø apskrityje iš kitø rajonø sergamumu širdies ligomis išsiskiria Kelmës ir Pakruojo rajonai. Daþniausiai á kardiologus þmonës kreipiasi bûtent dël arterinës hipertenzijos - kraujospûdþio problemø, nes kas ketvirtas penktas kenèia nuo padidëjusio kraujospûdþio. Juokauti tikrai nederëtø – negydomos hipertenzijos padariniai grësmingi - aterosklerozës paþeistose kraujagyslëse susiformavus trombui vystosi nestabili krûtinës angina, miokardo infarktas, smegenø insultas. Tada jau stacionaraus gydymo neišvengsi", - sako didelæ darbo patirtá turintis gydytojas. Anot jo, arterinë hipertenzija - tyli þudikë, nes daþnai þmogus jokiø simptomø, išskyrus sutrikusá kraujospûdá, nejauèia, todël á medikus kreiptis delsia.

"Jeigu kraujospûdis artëja prie 140/90 mmHg, neatidëliokite vizito pas savo šeimos gydytojà. Kuo anksèiau imsitës gydytis, tuo ligos pasekmës bus švelnesnës", - pataria A. Andrulis.

Gydymas geras, taèiau geriausia susirgti... treèiadiená

Anot kardiologo A. Andrulio, Šiauliø ligoninë gali suteikti kokybiškà pagalbà sergantiesiems širdies ligomis. Lietuvoje, anot mediko, širdies ligoms gydyti išties skiriamas labai didelis dëmesys, ligoninës aprûpintos gera aparatûra ir diagnostikai, ir gydymui. Yra sukurti centrai Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Šiauliuose ir Panevëþyje, kurie turi visà reikalingà árangà koronarinëms intervencijoms atlikti, kuomet atveriamos uþsikimšusios kraujagyslës. Taèiau, anot A. Andrulio, tik Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje tokios pagalbos ligoniai gali sulaukti septynias dienas per savaitæ 24 valandas per parà. Þodþiu, tada, kai jiems tos intervencijos prireikia. Šiauliuose situacija kitokia - su šia aparatûra gali ir moka dirbti tik viena gydytoja, tad kai ji nedirba, yra išvykusi ar kitais atvejais, aparatûra tiesiog stovi.

"Uþtat visiems juokaudamas ir sakau - Šiauliuose miokardo infarktu palankiausia susirgti treèiadiená, nes tada ligoninëje darbuojasi intervenciniai kardiologai iš Vilniaus. Karšta tai bûna diena", - pasakoja A. Andrulis.

Vien technologijos negydo

Kardiologas A. Andrulis sako, jog širdies ligos - didþiulë ekonominë našta valstybei, todël kiekvienas turëtø jausti atsakomybæ stengtis tø ligø išvengti ir dël savæs, ir dël kaštø, kuriuos patiria šalis. Štai kraujospûdá reguliuojantys vaistai yra kompensuojami. Nesunku suvokti, kokia suma susidaro, jeigu Lietuvoje serga ir vaistus vartoja kas ketvirtas penktas šalies gyventojas. Mediko nuomone, itin didelæ átakà širdies ligoms gydyti turi kokybiška laiku suteikta ambulatorinë pagalba. Tuomet daþnai pavyksta išvengti stacionaraus gydymo. Kai liga pradedama gydyti laiku, jos pasekmës gerokai švelnesnës, ji neprogresuoja.

"Gal ir esu senamadiškø paþiûrø, taèiau manau, kad Lietuvoje pernelyg daug investuojama á medicinos árangà ir technologijas, nuskriaudþiant šioje srityje dirbanèius þmones. Ligonis be mediko nesveiksta, - todël dëmesys medikams, jiems rengti, jø motyvacijai keltii turi bûti itin didelis."

Privatûs dar nelygûs

Pagalbos besigydantys širdies ir kraujagysliø ligomis gali kreiptis ir á valstybines gydymo ástaigas, ir á privaèiai dirbanèius medikus. Anot A. Andrulio, nors deklaruojama, kad tarp viešøjø ir privaèiø gydymo ástaigø skirtumo neturi bûti, taèiau yra kitaip.

"Daug metø dirbu ir ligoninëje, ir privaèiame kabinete. Esu sudaræs paslaugø sutartá su teritorine ligoniø kasa. Šios paslaugos tokios pat, kokias teikia ir viešosios ástaigos. Taèiau paslaugø ákainiai nëra vienodi, privatiems medikams taikomas kitoks kodas. Kartais þmonës klausia, kodël vieni uþ konsultacijas privaèiame kabinete moka, o kiti - ne. Galiu pasakyti, kad esame priklausomi nuo kvotø, kurias skiria ligoniø kasa. Pernai mûsø kabinetui jø vidutiniškai kas mënesá buvo skiriama po 14. Tad tiems ligoniams, kurie pagal šeimos gydytojo siuntimà kreipdavosi á mûsø kabinetà ir suspëdavo patekti tarp tø 14-os, konsultacija nekainuodavo", - aiškina A. Andrulis.

Anot jo, privaèiai dirbantiems specialistams neseniai tapo prieinama Europos Sàjungos parama. "Ásigyti toká modernø echoskopà savomis lëšomis bûtø buvæ neámanoma, o dabar jis jau stovi kabinete ir suteikia galimybæ tiksliai nustatyti širdies raumens ir voþtuvø bûklæ, ávertinti ávairius kraujotakos parametrus", - sako gydytojas.

Taèiau patyræs medikas ragina stengtis išvengti susitikimø su medikais, tvirtai laikytis tø patarimø, kurie padëtø bûti stipriems ir þvaliems. Juk reikia tiek nedaug: nerûkyti, mankštintis, sveikai maitintis, palaikykti normalø kraujospûdá ir cholesterolio lygá, vengti streso.

Funkcinë dispepsija - tai viršutinës pilvo dalies skausmas, diskomfortas, ankstyvus sotumo jausmas, pykinimas, pilvo pûtimas, kai nerandama jokios organinës patologijos.

Funkcinës dispepsijos kriterijai

Šie nemalonûs pojûèiai truko bent 12 savaièiø per pastaruosius 12 mënesiø.

Nuodugniai ištyrus pacientà, nerandama jokios organinës patologijos, galinèios sukelti šiuos poþymius.

Dispepsijos simptomai nesumaþëja pasituštinus, jie nesusijæ su tuštinimosi daþniu bei išmatø konsistencija.

Prieþastys

Prieþastys gali bûti ávairios, taèiau nëra visiškai aiškios. Kai kuriems pacientams bûna sutrikusi skrandþio motorika (peristaltika), kitiems prieþastis gali bûti jutimø sutrikimas (nerviniø galûnëliø, esanèiø virškinimo organuose, pokyèiai). Dar viena galima prieþastis – lëtinis skrandþio gleivinës uþdegimas, daþniausiai sukeltas bakterijos H. pylori. Labai svarbûs psichologiniai veiksniai, taèiau neaišku, ar jie veikia kaip atskiras faktorius, ar tik išryškina jau egzistuojantá sutrikimà.

Klinikoje funkcinë dispepsija skirstoma á tris tipus:

Opinis tipas, kai vyraujantis poþymis yra viršutinës pilvo dalies (epigastrio) skausmas.

Dismotorinis tipas, kai vyrauja viršutinës pilvo dalies diskomfortas, pykinimas, pilvo pûtimas, ankstyvas sotumo jausmas.

Nespecifinis tipas, kai simptomai nebûdingi në vienam aukšèiau išvardytam tipui.

Tyrimas

Funkcinë dispepsija diagnozuojama pagal klinikinius simptomus eksliudavimo principu, kai tyrimø (skrandþio ir þarnos endoskopija, pilvo organø echoskopijos, stemplës, skrandþio ir þarnyno rentgenologinis tyrimas) duomenimis nerandama jokios struktûrinës patologijos.

Funkcinës dispepsijos diagnozë abejotina, jei yra aliarmo simptomai: vëmimas, gelta, svorio netekimas, melena (tuštinimasis juodos spalvos išmatomis), disfagija (sutrikæs rijimas), anemija, vyresnis nei 50 metø amþius.

Daþniausiai funkcinæ dispepsijà reikia diferencijuoti nuo virškinimo trakto navikø, tulþies akmenligës, lëtinio pankreatito, celiakijos (grûdiniø kultûrø produktø baltymo netoleravimas), medikamentø sàlygotø dispepsiniø skundø.

Veiksniai, sukeliantys funkcinæ dispepsijà, nëra visai aiškûs. Pastebëta, kad šia liga daþniau serga labilios nervø sistemos, depresiški, ávairiø funkciniø negalavimø turintys asmenys.

Gydymas

Funkcinë dispepsija – lëtinë, linkusi pasikartoti liga, todël gydymas trunka ilgai. Net ir pagerëjus yra tikimybë, kad simptomai pasikartos.

Visiems rûkantiems pacientams, kuriuos vargina dispepsija, reikëtø patarti mesti rûkyti. Jei ámanoma, liautis vartoti vaistus, kurie gali sukelti virškinamojo trakto paþeidimus. Taip pat reikëtø vengti maisto produktø, kurie sustiprina dispepsijà. Dispepsijà gali sustiprinti stresas, nerimas ar depresija.

Gydymas turi bûti nepavojingas pacientui, o kai kuriems pacientams patariama vaistus vartoti ne visada, o kai pasireiškia simptomai. Taip pat koreguojama gyvensena, mityba, kartais prireikia psichiatro konsultacijos, antidepresantø.

Opaligæ primenanèios funkcinës dispepsijos gydymo pagrindà sudaro antisekreciniai, agresyviø skrandþio sulèiø gamybà slopinantys vaistai. Dismotorinë funkcinë dispepsija pradedama gydyti virškinimo trakto motorikà koreguojanèiu vaistu domperidonu. Jei nepadeda, motorikà gerinantys medikamentai kombinuojami su antisekretiniais, virškinimo fermentais.

Prognozë

Funkcinë dispepsija - tai nemirtina liga, kurios prognozë gyvenimo atþvilgiu yra gera, bet nereikia pamiršti, kad simptomai, imituojantys funkcinæ dispepsijà, gali slëpti sunkià patologijà, todël pajutus simptomus rekomenduotinas detalus ištyrimas.

Specilisto konsultacija, tyrimai paskambinus tel. (8~41) 390 073 arba 8~610 448 44.

Parengë gydytojas Olegas Stungys

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Net 97 proc. Lietuvos gyventojø teigia, jog netekti regëjimo – pati baisiausia negalia, taèiau net 85 proc. lietuviø nëra nieko girdëjæ apie daþniausiai pasitaikanèià vyresnio amþiaus þmoniø aklumo prieþastá – amþinæ geltonosios dëmës degeneracijà.

Gydytojos oftalmologës Dalios Buragienës teigimu, vyrauja klaidinga nuostata vyresnio amþiaus þmoniø suprastëjusá regëjimà priskirti natûraliam senatvës procesui. Dël šios nuostatos daþnai nesivarginama ieškoti regëjimo sutrikimo prieþasties. Autorës nuotr.

Rega - didþiulis turtas

"Mûsø maþos akys yra didelis langas á platø pasaulá. Tai svarbiausias jutimo organas, kuris perteikia apie 95 proc. jutimo organais gaunamos informacijos apie mus supanèià aplinkà. Matydami mes paþástame pasaulá, orientuojamës aplinkoje, skiriame tamsà ir šviesà, spalvas, formø ávairovæ, nuotolá, judëjimà, reljefà. Akimis mes suvokiame pasaulio groþá", - sako gydytoja oftalmologë Dalia Buragienë.

Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos. Jis yra akiduobëje, kurià apsupa kaulinis ir riebalinis audiniai, vokai, junginës, ašarø aparatas, raumenys, nervai ir kraujagyslës. Akies obuolá sudaro ragena, odena, rainelë, krumplynas, gyslainë, tinklainë, priekinë ir uþpakalinë kameros, jø skystis, læšiukas ir stiklakûnis. Iš akies obuolio išeinantis regos nervas jungia akies obuolá su galvos smegenimis.

Pasaulis suvokiamas galvos smegenyse esanèiuose regos centruose. Anot gydytojos, akis yra lyg fotoaparatas, kuris priima matomø elektromagnetiniø bangø spektro dirgiklius, kurie galvos smegenyse virsta optiniu jutimu ir abiejø akiø tinklainiø vaizdai sujungiami á vienà - atpaþástamas vaizdas.

Liga progresuoja iš lëto

Anot medikës, iki šiol vyrauja klaidinga nuostata - suprastëjæs vyresnio amþiaus þmoniø regëjimas priskiriamas natûraliam senatvës procesui. Daugelis net nesivargina ieškoti regëjimo sutrikimo prieþasties, todël daþniausiai pasirenka patá lengviausià ir, beje, klaidingiausià bûdà – ásigyja akinius.

"Pastebëjus, jog vaizdas iškraipytas ar atsiranda dëmë, akis pirmiausia reikëtø pasitikrinti pas akiø ligø specialistà", - pataria medikë.

Amþinë geltonosios dëmës (makulos) degeneracija - tai su amþiumi susijæs centrinës tinklainës dalies - geltonosios dëmës - pakenkimas. Ši liga viena labiausiai paplitusiø akiø ligø pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 18 tûkst. šalies gyventojø. Pernai ji pralenkë glaukomà, kuri buvo daugiausia aklumà sàlygojanti akiø liga. Ši tinklainës liga daþniausiai pasireiškia vyresnëms nei 62 metø moterims ir vyresniems nei 65 metø vyrams.

"Pirmieji ligos poþymiai - dël geltonojoje dëmëje nykstanèiø làsteliø atsirandantys netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, vaizdas ir daiktai atrodo didesni ar maþesni uþ esamus, o skaitant "šokinëja" raidës, atsiranda rûkas ar juoda dëmë priešais akis. Regëjimas nepaliaujamai blogëja", - ligos simptomus vardija oftalmologë.

Neþinojimas spartina liûdnà ligos prognozæ

Manoma, kad šios ligos atvejø daugëja todël, kad sparèiai auga pagyvenusiø þmoniø dalis visuomenëje. Anot medikës, rizika susirgti amþine makulos degeneracija ypaè padidëja sulaukus 50 metø, taèiau pastebima, jog pastaruoju metu liga pasireiškia vis jaunesniems þmonëms. Todël labai svarbu iš anksto imtis priemoniø, kad ligos bûtø galima išvengti arba sušvelninti jos bûsimas pasekmes. Ligos neþinojimas uþkerta kelià jos prevencijai.

Kita svari prieþastis, skatinanti ligos išsivystymà - mûsø akys ilgai bûna dirbtinëje šviesoje. Þmogaus akys pritaikytos atsipalaiduoti tamsoje ar atsitraukus nuo átempto darbo nors pusæ valandos. Šio laikotarpio gyvenimo bûdas, visuotinë elektrifikacija ir kompiuterizacija kenksmingai veikia ir mûsø akiø tinklainæ. Nuo šios ligos nukenèia vadinamasis centrinis regëjimas, todël blogëja gyvenimo kokybë.

Anot gydytojos, bene didþiausià átakà ligai progresuoti turi rûkymas bei ryški saulës šviesa. "Norintiems išvengti šios ligos patarèiau stengtis pasirinkti sveikà gyvenimo bûdà: nedelsdami meskite rûkyti, sureguliuokite kûno svorá, sportuokite, saugokite akis nuo tiesioginiø saulës spinduliø, nepervarkite prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, valgykite daug þalios ir raudonos spalvos darþoviø, nes jose yra mikroelementø liuteino ir zeaksantino, vitaminø A, C, E, mineralø", - pataria medikë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kas ketvirtas suaugæs þmogus turi akmenø tulþies pûslëje, kuriø galima atsikratyti nesudëtingos operacijos metu. Deja, neretai pasitaiko, jog pacientai vengia operacijos, nesusimàstydami apie galimas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingas komplikacijas. "Išsivysèius tulþies latakø komplikacijoms, nebeuþtenka vien tulþies pûslës pašalinimo operacijos. Gydymas tampa daug ilgesnis bei sudëtingesnis", - sako Šiauliø ligoninës I chirurgijos skyriaus vedëjas chirurgas Virginijus Jautakis.

"Niekas negali ávardyti konkreèios prieþasties, lemianèios akmenø susidarymà tulþies pûslëje. Tai medþiagø apykaitos sutrikimas, todël nepakanka vengti vienokiø ar kitokiø maisto produktø", - sako Šiauliø ligoninës I chirurgijos skyriaus vedëjas chirurgas Virginijus Jautakis. Autorës nuotr.

Moterys serga daþniau

Tulþies pûslës akmenlige daþniau serga moterys. Vyrai labiau linkæ sirgti beakmeniu cholecistitu. Tuomet, nors akmenukø ir nëra, taèiau, anot chirurgo, esant tulþies pûslës uþdegimui bûtina pašalinti pûslæ.

Niekas negali ávardyti konkreèios prieþasties, lemianèios akmenø susidarymà tulþies pûslëje. "Tai medþiagø apykaitos sutrikimas, todël nepakanka vengti vienokiø ar kitokiø maisto produktø", - sako gydytojas.

Átakos šiai ligai atsirasti turi nutukimas, staigus svorio kritimas, nëštumas, specifiniai vaistai, kontraceptiniai preparatai, medikamentai, turintys estrogenø, progesterono, padidinanèiø cholesterolio kieká tulþyje. Patvirtintas ir genetinis polinkis susidaryti tulþies pûslës akmenligei. Jà gali išprovokuoti lëtinës kepenø ir tulþies pûslës ligos. Itin palankias sàlygas akmenims formuotis sudaro sutrikæs tulþies pûslës darbas.

Svarbi virškinant

Esant tulþies pûslës akmenligei, ligoniai gali bûti operuojami planine ir skubos tvarka. Anot chirurgo, daugelis pacientø vengia operacijos, nes nenori, jø manymu, prarasti organo, gaminanèio tulþies.

"Klaidingai manoma, jog tulþies pûslës darbas – gaminti tulþá. Šá klampokà, kartø, neutralø ar silpnai šarminës reakcijos þalsvai gelsvà sekretà gamina kepenys. Sekretas kuris pro tulþies latakëlius nuteka á tulþies pûslæ ir ten kaupiasi bei koncentruojasi. Tulþies pûslë - tarsi rezervuaras, kuriame kaupiasi 60-100 g tulþies. Kepenys per parà pagamina apie litrà tulþies. Kai maistas iš skrandþio patenka á dvylikapirštæ ir plonàsias þarnas, susitraukdama tulþies pûslë išstumia tulþá, kuri labai svarbi virškinant - jos šarminis sekretas neutralizuoja rûgštø skrandþio turiná ir slopina jo veikimà. Tulþies rûgštys aktyvina kasos sulèiø fermentus, suskaido riebalus á maþas daleles, skatina þarnø peristaltikà, kovoja su mikrobais, padeda vitaminams rezorbuotis þarnyne. Pašalinus tulþies pûslæ, organizmas netrunka prisitaikyti prie naujø sàlygø - nekoncentruota tulþis á virškinimo traktà po truputá patenka tiesiai iš kepenø, todël sveikai bei reguliariai maitinantis nekyla problemø", - tvirtina gydytojas.

Tinkamà gydymo metodà parenka medikai

Jeigu atsitiktinai aptikti akmenys nesukelia jokiø simptomø, gydymas nëra reikalingas, taèiau ilgainiui tulþies pûslës akmenligë gali pasireikšti sunkumu ir maudþianèiu skausmu dešiniame šone, kartumu burnoje, ypaè pavalgius riebaus maisto, vëliau - ir kepenø diegliais, tad pajutus diskomfortà bûtina kreiptis pagalbos á medikus.

Yra kelios akmenø pašalinimo galimybës, viena kuriø - laparoskopinë tulþies pûslës pašalinimo operacija, leidþianti medikams operuoti pacientà net ir esant ûmiam cholecistitui. Operacijos metu pro visiškai maþus pjûvius pilvo sienoje á pilvo ertmæ ávedami instrumentai ir vaizdo kamera. Operacija unikali tuo, kad paciento organizmas nepalyginamai maþiau traumuojamas, todël gerokai greièiau pasveiksta.

"Ásivaizduokite, kur pirštà nupjauti, o kur tik já ápjauti, - sako medikas. - Operuoti tradiciniu bûdu pacientai ligoninëje stebimi porà savaièiø. Laparoskopinës operacijos dëka ligonis jau kità dienà gali keltis iš patalo, o po 2-3 parø – vykti á namus. Išvykstant gydytojas chirurgas pateikia rekomendacijas bent mënesá laiko nekilnoti sunkumø ir ko nevertëtø valgyti bei gerti. Tokiu bûdu ligoninëje pacientams gydyti išeikvojama maþiau sànaudø, o chirurgijos skyrius, kuriame niekuomet netrûksta ligoniø, nebûna perpildytas. Amerikoje po tokios paèios operacijos pacientai á namus išleidþiami tà paèià dienà."

Nors laparoskopinës operacijos kur kas pranašesnës uþ tradicines, kol kas be pastarøjø neapsieinama. "Pasitaiko, kad pradëjæ laparoskopinæ operacijà dël tam tikrø nenumatytø atvejø turime daryti atvirà pilvo pjûvá, kad pašalintume ligà sukëlusià prieþastá", - sako medikas.

Atveja skausmas

"Uþëjus skausmo priepuoliui, þmogus, ieškodamas pagalbos, patenka á ligoninæ. Kol lašinamos lašelinës, kurios sumaþina spazmus bei stiprø skausmà viršutinëje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkauliø lanku, atliekame reikiamus tyrimus, o reikalui esant, spëjame pasikonsultuoti su kitais specialistais. Tulþies pûslës uþdegimas vystosi daug lëèiau nei apendicitas, todël skubëti nereikia. Akmenukui atšokus, þmogus nebejauèia já varginusio skausmo, tad vël jauèiasi visiškai sveikas, nors problema nedingo. Mes, chirurgai, þinodami galimà bûsimø komplikacijø rizikà, rekomenduojame operacijà, taèiau þmogus pats turi apsispræsti, ar sutikti operuotis, - pasakoja medikas. – Vieni nedvejodami sutinka operuotis, kiti, teisindamiesi, jog nebeskauda, išvaþiuoja namo. Kurie teisûs, niekas negali pasakyti. Akmenukas - tarsi rizikos faktorius, galintis sukelti rimtø bëdø, taèiau neretai skausmo priepuolis nebepasikartoja".

Priepuolis nëra didelë blogybë

Pats priepuolis, anot mediko, nëra rimta bëda. Viena rimtesniø bëdø – mechaninë gelta, prasidedanti akmenukui iš tulþies pûslës patekus á bendràjá tulþies latakà ir já uþkimšus. Tada tulþis nebegali nutekëti á dvylikapirštæ þarnà, tad išsilieja á kraujà.

"Priëmimo skyriuje echoskopu neatlikus tyrimo bûtø sunku diagnozuoti, kokios kilmës gelta þmogus serga, - sako gydytojas. – Esant mechaninei geltai, bûtina pašalinti ástrigusá akmenukà. Tuomet pagalbon kvieèiame anesteziologà bei gastroendoskopuotojà. Anesteziologas rûpinasi bendràja nejautra, kurios metu gastroendoskopuotojas, atlikdamas gastroskopijos tyrimà pro lankstø endoskopà, ávestà per burnà á dvylikapirštæ þarnà, á tulþies latakus suleidþia rentgeno kontrastiná tirpalà, padedantá surasti ástrigusá akmenukà. Išëmæ akmenukà, þinoma, jeigu tai padaryti netrukdë anatominë organø padëtis, po keleto dienø, praëjus uþdegimui, laparoskopinës operacijos metu pašaliname ir tulþies pûslæ. Nepavykus akmenuko pašalinti, operuojame tradiciniu bûdu."

Dël ilgalaikës arba daþnai besikartojanèios mechaninës geltos ilgainiui gali išsivystyti kepenø nepakankamumas ir gyvybei labai pavojinga liga – kasos uþdegimas. Anot gydytojo, net šiais medicinos technologijø paþangos laikais nepavyksta išvengti didelio mirtingumo esant kasos uþdegimui.

"Daþniausia vyrø kasos uþdegimo prieþastis – alkoholis, taèiau pasitaiko, jog ligà sukelia ir akmenukas. Deja, ligai visiškai nesvarbus þmogaus amþius – nuo jos miršta ne tik pagyvenæ, bet ir jauni vyrai bei moterys, nepaisant to, kad ligonis, kuriam skiriamas nemaþas kiekis ávairiø medikamentø, nuolat medikø priþiûrimas bûna keletà mënesiø", - sako gydytojas ir pataria nelaukti, kol dar kartà pasireikš tulþies pûslës akmenligei bûdingi simptomai, verèiau laiku pasiryþti operacijai.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Orams atšalus vis daugiau þmoniø pradeda negaluoti. Peršalimas daþnai išprovokuoja ûminá bronchità, kuriuo kasmet suserga maþdaug 5 proc. suaugusiøjø. "Vos pajutæ nemalonius pojûèius sergantieji puola gydytis paracetamoliu, taèiau ne pagal paskirtá pasirinktas vaistas negali išgydyti ligos", - tvirtina gydytojas pulmonologas Antanas Samys.

Gydytojo pulmonologo Antano Samio teigimu, daþniausiai bronchitu sergama, kai siauèia gripas ir peršalimo ligos. Autorës nuotr.

Virusinë infekcija - nebûtinai þiemà

Anot mediko, uþsikrësti virusine infekcija galima bet kuriuo metø laiku. Daþniausiai bronchitu sergama, kai siauèia gripas ir peršalimo ligos. Bronchitas - tai bronchø uþdegimas, kuris paprastai prasideda dar nosyje ar nosiaryklëje.

Svarbiausia – neleisti uþdegimui plisti þemyn trachëja link bronchø. Praþiopsojus akimirkà, kai virusai dar šeimininkauja nosiaryklëje, sukeldami silpnumà, nuovargá, slogà, gerklës perštëjimà bei galvos skausmà, uþdegimo apimtos bronchø epitelio làstelës ima luptis, nustodamos linguoti savo turimomis ataugëlëmis, kuriomis paprastai stumia visokius mûsø ákvëptus nešvarumus iš plauèiø link nosies, kur mes galime juos išèiaudëti. Làstelës þûva, nusilupa, ima daugëti gleiviø, todël pradedame kosëti, bronchø spindis sumaþëja, todël sunkiau kvëpuoti.

Sausas, dirginantis, deginantis kosulys – paþeistø trachëjø poþymis. Sudrëkæs ir suminkštëjæs kosulys, kurio metu neretai atkosëjama skaidriø, gelsvø ar þalsvø skrepliø, byloja apie proceso išplitimà á kvëpavimo takø gilumà ir yra vienas pagrindiniø bronchito simptomø. Be to, ligoná vargina viršutiniø kvëpavimo takø ligos poþymiai – sloga, èiaudulys, gerklës skausmas, balso uþkimimas. Bronchitui taip pat bûdingi bendrieji negalavimo poþymiai: prakaitavimas, greitas nuovargis, sumaþëjæs darbingumas.

Peršalimas skatina bronchità

Manoma, kad bronchità sukelia tik peršalimas: jeigu peršalsi, tai susirgsi bronchø uþdegimu, o jeigu neperšalsi – nesusirgsi. Gydytojas sako, jog tai netiesa – peršalimas tëra organizmo bûklë dël sušalimo ar perpûtimo, dël kurio kvëpavimo takø làstelës tampa labiau paþeidþiamos. Jeigu aplinkoje yra virusø ar bakterijø, o jûsø organizmas itin nusilpæs, net ir maþas peršalimas gali labai pakenkti. Taèiau jeigu peršalote, bet gerai miegate, nesiskundþiate apetitu, nepatiriate streso, tuomet net didþiausias peršalimas nepajëgs áveikti stiprios jûsø imuninës sistemos, todël paburkusi bronchø gleivinës membrana gráš á pradiná lygmená po pradinës infekcijos, kuri daþniausiai trunka kelias dienas.

Antibiotikai virusø neveikia

Daþniausiai bronchitas susijæs su viršutiniø kvëpavimo takø infekcijomis. 90 proc. atvejø bronchito uþdegimo kaltininkë yra ûmi kvëpavimo takø virusinë infekcija, tik 10 proc. - pirminio bronchito prieþastis yra bakterijos: stafilokokai, pneumokokai, mikoplazmos ir pan. Jeigu peršalote ir per tris dienas nepraeina simptomai (ašaroja akys, sloga, šiek tiek skauda gerklæ, vargina sausas kosulys), greièiausiai jûs sergate ûminiu bronchitu.

"Nuo ûminio bronchito daþniausiai pasveikstama savaime greièiau nei per septynias dienas, kadangi virusinës kilmës bronchitas yra trumpalaikis. Geriausia, kuo galite sau padëti – gulëti lovoje ir gerti daug šiltos arbatos. Svarbiausia dar kartà neperšalti, - pataria medikas. – Taèiau jeigu pasijutus geriau po kiek laiko staiga vël pakyla temperatûra ir vël ima varginti buvæ simptomai, reikia pagalvoti apie infekcinæ komplikacijà: bakteriná bronchità arba plauèiø uþdegimà."

Dauguma bakteriná bronchità, anot mediko, linkæ gydytis paracetamoliu ar kitais simptomus šalinanèiais vaistais. "Ligonis geria paracetamolá ir galvoja, kad gydosi. Pusë bëdos, kai savigyda uþsiimantis ligonis yra jaunas, taèiau toks gydymosi metodas itin pavojingas senyvo amþiaus þmonëms, ypaè tiems, kurie serga kitomis lëtinëmis ligomis. Þinoma, nukritus temperatûrai þmogus pasijunta geriau, taèiau liga niekur nedingsta, tad po kurio laiko uþdegimas su kosuliu gráþta nauja jëga, kuriai áveikti bûtini antibiotikai, - dalijasi patirtimi medikas. - Daugelis perdëtai baiminasi antibiotikø. Suprantama, be reikalo vartoti jø nereikia, antibiotikai turi bûti skiriami apgalvotai, todël nedelsdami apsilankykite pas savo šeimos gydytojà, nes tik jis gali kvalifikuotai ávertinti jûsø bûklæ ir skirti tinkamà gydymà."

Liaudies medicina pataria:

Sergant bronchitu ir labai kosëjant, naudinga valgyti svogûnø laiškø salotas, paskanintas kiaušiniu ir grietine.

Bronchø spazmus malšina bulviø košë su daug pieno.

Bronchità efektyviai gydo aviþø kisielius, sumaišytas su pienu ir grietine.

Sergant bronchitu, rekomenduojama valgyti gleivingà mieþiø sriubà bei košæ ir gerti jø kisieliø, valgyti avietes, švieþius ir dþiovintus juoduosius serbentus.

Sergant viršutiniø takø arba plauèiø ligomis, rekomenduojama valgyti pakepintus lazdyno riešutus su trupuèiu juodos duonos. Toks valgis padeda greièiau pasišalinti skrepliams.

Sergant plauèiø ligomis, rekomenduojama valgyti pistacijas ir iš jø pagamintà sviestà.

Viršutiniø kvëpavimo takø ligas gydo imbieras. Prieskoniniai gvazdikëliai - efektyvi priemonë, malšinanti skausmà, slogà bei kosulá.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Daugelis serganèiøjø obstrukcine miego apnëja në nenutuokia apie šio kvëpavimo sutrikimo grësmæ, todël neskuba praverti otolaringologo duris. "Knarkimas - tarsi aliarmas, áspëjantis apie sveikatai gresiantá pavojø", - sako gydytoja otolaringologë Edita Brazienë.

Otolaringologës Editos Brazienës teigimu, miego apnëjos varginamas þmogus susiduria su padidëjusia mirties rizika, keldamas grësmæ ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Autorës nuotr.

Knarkimas kelia grësmæ sveikatai

Knarkimas – minkštøjø audiniø virpëjimas susiaurëjusiose viršutiniø kvëpavimo takø vietose. Šio virpëjimo garsà vadiname knarkimu. Jam ilgainiui stiprëjant, prasideda obstrukcinës miego apnëjos sindromas, kuris, anot medikës, yra daþniausiai diagnozuojamas kvëpavimo sutrikimas miegant. Paprasèiau tariant - miegantis þmogus knarkdamas kurá laikà nustoja kvëpavæs. Kvëpavimo pauzë arba miego apnëja sutrikdo organø veiklà, todël gerokai nukenèia ne tik gyvenimo kokybë, bet ir sveikata.

Anot medikës, tik knarkaliø artimieji gali papasakoti apie jø knarkimà bei atsiradusius asmenybës pokyèius. Pirminei miego apnëjos diagnostikai itin svarbûs lovos partnerio pasakojimai. Áspëjantis miego apnëjos sindromas – garsus knarkimas su kvëpavimo pertrûkiais miegant.

"Neretai girdþiu pasakojant, kad knarkiantá vyrà þmona turi stipriai papurtyti, kad šis vël imtø kvëpuoti", - pasakoja gydytoja.

Knarkiantis þmogus skundþiasi sumaþëjusiu darbingumu, padidëjusiu mieguistumu dienà, galvos skausmais, impotencija, nepasitenkinimu aplinka, depresija, padidëjusiu irzlumu, prasiverþianèiu pykèiu ir kitais sveikatos pokyèiais. Šie obstrukcinei miego apnëjai bûdingi objektyviai nustatomi kvëpavimo sutrikimai miegant pasireiškia ne maþiau kaip penkis kartus per valandà.

Vaikams geriausia išeitis - operacija

Obstrukcine miego apnëja skundþiasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Beje, neretai staigi kûdikiø mirtis siejama su obstrukcine miego apnëja dël adenoidø ir tonziliø hipertrofijos.

"Knarkianèiø maþøjø pacientø sulaukiame išties nemaþai, - sako gydytoja. - Knarkimo varginami vaikai bûna išsiblaškæ, jiems prasèiau sekasi mokytis, sunku sukaupti dëmesá, kamuoja naktinis šlapinimasis. Ilgainiui išsivysto protinis atsilikimas, deformuojasi sàkandis, todël vaikas bûna išsiþiojæs, sudarydamas þiopliuko ávaizdá. Daþniausia vaikø knarkimo prieþastis – adenoidai bei tonzilës. Jeigu tëvai nedelsia ir laiku pagalbos kreipiasi á medikus, po atliktos operacijos viskas palaipsniui gráþta á savo vëþes, nes operacijos veiksmingumas, skirtingai nei suaugusiesiems, siekia 100 proc."

Uþsienio literatûroje rašoma, kad operacija veiksminga tik 30-50 proc. suaugusiøjø, mat šie daþnai serga ávairiomis ligomis ir vartoja medikamentus. "Kai kurie kraujospûdá maþinantys medikamentai sukelia nosies, nosiaryklës, lieþuvëlio gleivinës paburkimà, kuris ir pasunkina kvëpavimà", - pasakoja gydytoja ir patikina - jeigu po operacijos þmona pasako, kad vyras maþiau knarkia arba karkia, bet nesustoja kvëpuoti, tai - didelis pasiekimas.

Norint pradëti kovà su knarkimu, anot medikës, visø pirma reikia sureguliuoti kûno svorá, kadangi didëjant antsvoriui bei storëjant kaklui, o šiam spaudþiant ryklëje bei nosyje esanèius organus, á kvëpavimo takus patenka vis maþiau oro.

"Jei þmogus sveria 150 kg, jokia operacija nepadës išspræsti knarkimo problemos", - tvirtina gydytoja ir perspëja, jog neuþtenka apsiriboti vien fiziniu aktyvumu - bûtina pasikonsultuoti su gydytoju dietologu bei išmokti skaièiuoti kalorijas.

Apnëja – sunkiø bûkliø prieþastis

Ilgai knarkimas buvo tik socialinis reiškinys, neretai sukeliantis šeimoje didelius kivirèus ar net skyrybas. Tik 1976 m. buvo patvirtinta, jog miego apnëja gali sukelti miokardo infarktà ar insultà.

"Apnëja – tai visiškas oro srauto tekëjimo pro viršutinius kvëpavimo takus nutrûkimas, besitæsiantis ilgiau nei 10 sekundþiø. Tuomet iki miokardo infarkto ar insulto – vos keli þingsniai. Miego apnëjos varginamas þmogus kasdien susiduria su padidëjusia mirties rizika. Varginamas mieguistumo dienà, jis gali uþmigti vairuodamas automobilá. Dirbdamas aukštai ar naudodamasis pavojø sukelti galinèiais mechanizmais, rizikuoja nukristi, susiþeisti ar suþeisti kitus. O kur dar pablogëjusi atmintis, polinkis á depresijà?" - vardija negalavimus medikë.

Kilmë išaiškinama miego laboratorijose

Apie 90 proc. atvejø miego apnëja bûna dël viršutiniø kvëpavimo takø pokyèiø. Centrinë miego apnëja – gerokai retesnë – iki 10 proc. atvejø. Norint išsiaiškinti knarkimo kilmæ, knarkiantá þmogø medikai siunèia á miego laboratorijà, kur miegant polisomnografu ávertinamas kvëpavimas, pulsas, kraujospûdis ir stebima, kiek kartø per valandà sustoja kvëpavimas bei kiek tai yra pavojinga.

Esant centrinës kilmës knarkimui, pacientai gydomi otolaringologø. Paaiškëjus, jog knarkimas yra periferinës kilmës, knarkiantys þmonës patikimi gydyti gydytojams neurologams.

Polisomnografinës laboratorijos yra Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje. "Bëda ta, kad eilës šiose laboratorijose ilgos – tyrimo þmogui tenka laukti metus. Atlikti tyrimà galima ir namuose, tik tuomet uþ šià paslaugà reikia mokëti", - sako medikë ir patvirtina, jog miego klinikos populiarios pasaulyje. Gydytojai teko pabuvoti Norvegijoje esanèioje miego klinikoje bei stebëti itin didelá þmoniø rûpinimàsi savo sveikata. "Tenykšèiai þmonës, norëdami pašalinti juos kamuojanèià knarkimo problemà bei gyventi visavertá gyvenimà, kur kas dràsiau kreipiasi á medikus. Jie nebijo pakartoti operacijos, o tai neišvengiama esant didelio laipsnio apnëjai, - pasakoja otolaringologë. - Lietuva yra viena pirmøjø šaliø, kurioje labiausiai sergama širdies ir kraujagysliø ligomis, tad gal metas paieškoti šiø pavojø þmogaus gyvybei kelianèiø ligø prieþasèiø? Gaila, kad pas mus vis dar vyrauja nuomonë, jog uþ sveikatà yra atsakingas ne pats þmogus, o já gydantis gydytojas. Þmogus gyvena kaip jam patinka: valgo be saiko, nesportuoja, o atëjæs pas medikus tikisi viena procedûra išspræsti visas já uþklupusias problemas."

Nauja gydymo technologija ne visada reikalinga

Gydytoja dþiaugiasi neseniai ásigytu radiodaþninës termoabliacijos aparatu, padedanèiu pacientams greitai, neskausmingai, efektyviai ir saugiai pašalinti knarkimo prieþastá. Šiuo ligoninëje sëkmingai naudojamu aparatu specialiais antgaliais pašalinamos minkštojo gomurio, lieþuvio šaknies, nosies kriauklës bei kitø organø patologijos. Sustandëjus audiniams, jie nebesilieèia prie uþpakalinës ryklës sienelës ir nebesukelia vibracijos, vadinamojo knarkimo.

"Aparato antgalis yra vienkartinis, todël pacientui já reikia nusipirkti. Antgalio kaina beveik 500 Lt, taèiau spartëjant gyvenimo tempui þmogus turi bûti maksimaliai darbingas, tad ši suma nebeatrodo tokia didelë, juolab kad ligoninëje lovadieniai nemokami", - pataria gydytoja ir primena, jog knarkaliams radiodaþninë abliacija ne visuomet bûna reikalinga.

Neretai uþtenka klasikiniø obstrukcinës miego apnëjos pašalinimo metodø, taèiau kuris iš jø bus pasirinktas, sprendþia gydytojas. Italai mëgsta ádëti silikoninius implantus á minkštajá gomurá, kad sukietintø, arba pakelia minkštàjá gomurá á viršø, nors šios operacijos veiksmingumas tëra 30 proc. Esant itin didelio laipsnio apnëjai, gali tekti operuoti atviru bûdu, darant pjûvá po kaklu. Šios, anot medikës, drastiškos bei ganëtinai sudëtingos operacijos, kuriø metu polieþuvinis kaulas patraukiamas á šonà, kad atsirastø daugiau vietos orui áeiti, Šiauliø ligoninëje nëra atliekamos.

Reikia spræsti patiems

Vyrai miego apnëja serga šešis kartus daþniau nei moterys. Átakos turi ne tik nutukimas, bet ir amþius – tyrimais árodyta, jog daþniau knarkia 45-65 metø þmonës. "Ateina laikas, kai oda ima raukšlëtis, praranda elastingumà. Minkštasis gomurys taip pat nëra išimtis – jis nusileidþia ir uþkrenta. Jokiais medikamentais neámanoma pakelti lieþuvëlio, sukietinti gomurio, atlikti kitø procedûrø", - tvirtina gydytoja.

Drebinti sienas priverèia rûkymas bei alkoholis, kuris atpalaiduoja raumenis, tad šie uþkrenta ant kvëpavimo takø, neleisdami praeiti orui. Moterims miego apnëjà sàlygoja menopauzë, migdomøjø vartojimas, ne išimtis – þalingi áproèiai. Neretai miego apnëjà sàlygoja paveldëti anatominiai þandikauliø ir gerklø ypatumai.

Tiems, kurie vis dar nedrásta praverti medikø duris, gydytoja pataria išbandyti pasaulyje seniai þinomus bûdus: miegoti ant šono, o piþamoje ties mentimi ásisiûti teniso kamuoliukà, kuris atsigulus ant nugaros sukelia diskomfortà, todël verèiamasi ant šono.

Garbaus amþiaus þmonës labiau linkæ pasitikëti miego reguliavimo aparatais, kurie, anot medikës, labai populiarûs Vokietijoje. Aparatas pastatomas ant naktinio staliuko, o jo antgalis ádedamas á burnà, per kurá retkarèiais ápuèiama oro ir taip pakeliamas minkštasis gomurys. Aparatas tam tikrà laikotarpá duodamas išbandyti nemokamai. Miego reguliavimo aparatà daþniau renkasi vienišiai, nes daugelá trikdo estetinë jo išvaizda. "Panaši á dujokaukæ, naudotà karo metu, - šmaikštauja medikë, - taèiau þmogui reikia priimti sprendimà, ar ramiai laukti insulto, infarkto, ar naudoti šias rimtas ligas atitolinanèias priemones, ar pagaliau ryþtis operacijai."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Jau keletà dešimtmeèiø plauèiø vëþys yra viena daþniausiai pasitaikanèiø onkologiniø ligø. Daugiau nei 90 proc. plauèiø vëþio atvejø siejama su rûkymu, taèiau apie šio þalingo áproèio neigiamà poveiká sveikatai nesusimàstome tol, kol patys nepajuntame nemaloniø pokyèiø. "Rûkantis jaunuolis nejauèia sveikatos pablogëjimo, todël á medikø ar artimøjø perspëjimus daþnai tik ranka numoja", - sako gydytoja chemoterapeutë Augenija Þlabienë.

Rû­ky­mas sukelia ne tik plau­èiø vë­þá, bet ir ki­tas on­ko­lo­gi­nes li­gas: gerk­lø, bur­nos ert­mës, lû­pos, stemp­lës, ka­sos, šla­pi­mo pûs­lës. Aldon Scott MC LEOD nuotr.

Viena pavojingiausiø onkologiniø ligø

Nuo XX a. pradþios paplitæs cigareèiø rûkymas siejamas su plauèiø vëþio sergamumo padidëjimu. Pastaràjá dešimtmetá vyrø sergamumo plauèiø vëþiu rodikliø analizë, anot medikës, rodo teigiamas permainas. Nuo 1997 m. stebimas sergamumo maþëjimas, taèiau tuo per daug nevertëtø dþiaugtis, nes gerokai padidëjo moterø sergamumas šia liga - per pastaruosius penkerius metus rûko vis daugiau jaunø (25-29 metø) moterø.

"Plauèiø vëþys yra onkologiniø ligø, kuriomis serga moterys, dešimtuke. Šios grësmingos ligos gydymo rezultatai nëra dþiuginantys. Santykinis vyrø, serganèiø plauèiø vëþiu, penkeriø metø išgyvenamumas siekë 9 proc. Didëjant ligos stadijai, išgyvenamumo prognozë sparèiai blogëjo. Esant IV stadijos plauèiø vëþiui, išgyvenamumas nesiekia net 2 proc." - dalijasi patirtimi medikë.

Apie rûkymà reikia kalbëti nuolat

Anot medikës, ir nerûkantys, ir prijauèiantys tabako dûmui yra girdëjæ apie rûkymo þalà, taèiau tuo nepatiki tol, kol nesuserga patys. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rûkymo pradþios iki to laiko, kol susergama plauèiø vëþiu, praeina vidutiniškai 20-30 metø. Tai ilgalaikis procesas, neturintis specifiniø ligos poþymiø, todël plauèiø vëþys nustatomas daþniausiai atsitiktinai, radus pakitimø krûtinës làstos rentgenogramose arba atsiradus naujiems ar blogëjant esamiems simptomams. "Norint atkreipti þmoniø dëmesá, apie plauèiø vëþá bei já sàlygojantá rûkymà reikia daug kalbëti, nes tik tuomet, kai liga bus kuo anksèiau diagnozuota, galësime jà áveikti", - ásitikinusi medikë.

Plauèiø vëþys daþniausiai vystosi bronchø medyje: jeigu centrinëje jo dalyje – vadinamas centriniu, jeigu periferinëje – periferiniu. Pagal histologinæ klasifikacijà plauèiø vëþys gali bûti plokšèialàstelinis, smulkialàstelinis, liaukinis. Simptomø intensyvumas priklauso nuo vëþio lokalizacijos ir išplitimo. Ligoná, be bendro negalavimo poþymiø (silpnumo, nuovargio, pablogëjusio apetito, kûno masës maþëjimo, šiek tiek padidëjusios kûno temperatûros), vargina dusulys, kosulys, neretai atsikosëjama krauju, krûtinës làstos skausmas, skrepliavimas.

Rûkymas – pagrindinis rizikos veiksnys

Plauèiø vëþio rizikos veiksniai þinomi geriau nei daugelio kitø piktybiniø navikø. Didþiausià rizikà kelia cheminiai kancerogeniniai junginiai arba radiaktyviosios medþiagos, patenkanèios á kvëpavimo takus su uþterštu oru. Daþniausiai tai tabako dûmai bei cheminëse ámonëse, kasyklose paplitæ kancerogenai. Apie 90 proc. plauèiø vëþio atvejø sukelia tabakas. Rûkaliams susirgti plauèiø vëþiu tikimybë yra dešimt kartø didesnë nei nepripaþástantiems cigaretës. Árodyta, jog reguliariai rûkant vëþinei ligai išsivystyti átakos turi ne tik surûkytø cigareèiø kiekis bei rûkymo trukmë, bet ir cigareèiø rûšis. Ypaè kenksmingos cigaretës be filtro. Neigiamos átakos turi individualios organizmo savybës, amþius bei kokio amþiaus þmogus ëmë traukti dûmà.

Tabako aukos - ne tik rûkantieji

Kenksmingi ne tik aktyviai á plauèius átraukiami tabako dûmai, bet ir tie, kurie á kvëpavimo organus patenka kvëpuojant prirûkytoje patalpoje - pasyvus arba priverstinis rûkymas. Árodyta, kad rûkanèiø vyrø nerûkanèios þmonos plauèiø vëþiu suserga apie 20 proc. daþniau nei tos, kurios priverstinai nekvëpuoja tabako dûmais uþterštu oru.

Bûtent dël pasyvaus rûkymo plauèiø vëþys daþniau pasitaiko barmenams bei tø profesijø þmonëms, kuriems ilgai tenka dirbti prirûkytose patalpose. Nerûkantieji ákvepia tabako dûmø ir rûkaliø iškvepiamo oro, todël gali paûmëti kitø ligø, jei jomis sergama, simptomai.

Tabako dûmams ypaè jautrûs vaikai. Rûkanèiø tëvø vaikai 1,5 karto daþniau serga astma, kvëpavimo takø ligomis, vidurinës ausies uþdegimu.

Kenksmingos medþiagos - apgaulingos

Nikotinas yra svarbiausia tabako dûmø veiklioji medþiaga, prie kurios priprantama kaip prie bet kurio kito narkotiko. Trumpalaikis psichostimuliatorius nikotinas, stimuoliuodamas galvos smegenø veiklà, sukelia trumpalaiká atminties ir koncentracijos pagerëjimà, pakilià nuotaikà, sumaþina nuovargá, padidina darbingumà, suteikia malonumo bei pasitenkinimo jausmà. Be šio nuodo, tabako dûmuose yra apie 50 kancerogeniniø cheminiø junginiø, iš kuriø pats kenksmingiausias – benzpirenas, ilgainiui sukeliantis bronchø gleivinës làsteliø vëþinius pakitimus.

Jeigu á plauèius teršalø patenka nedaug, jie patys geba apsivalyti, taèiau nuolat rûkant bronchø cilindrinës epitelinës làstelës þûva, išsigimsta, todël atsiranda itin palankios sàlygos navikams vystytis. Be benzpireno, dûmuose yra ávairiø nitrozoaminø, radioaktyviojo polonio. Pypkës ar cigarø rûkymas maþiau pavojingas, nes yra þemesnë degimo temperatûra.

Gydytoja chemoterapeutë Augenija Þlabienë sako, kad ir nerûkantys, ir prijauèiantys tabako dûmui yra girdëjæ apie rûkymo þalà, taèiau tuo nepatiki tol, kol nesuserga patys. Autorës nuotr.

Rûkymas – daugelio ligø prieþastis

Vëþá nemenka dalimi lemia ir genetinis poveikis, tad ne visi vienodai reaguoja á tabako dûmus. Jeigu þmogus yra veikiamas ir kitø ore esanèiø kancerogenø, pvz., asbesto, nikelio, metalo dulkiø ir pan., negiamas tabako poveikis plauèiams dar labiau padidëja. Rûkaliams, gyvenantiems labai uþterštuose pramonës rajonuose, rizika susirgti plauèiø vëþiu padidëja 50 proc.

Rûkymas sàlygoja ne tik plauèiø vëþá, bet ir kitas onkologines ligas: gerklø, burnos ertmës, lûpos, stemplës, kasos, šlapimo pûslës. Piknaudþiaujant alkoholiu ir nesaikingai rûkant, burnos ertmës, stemplës bei gerklø vëþys išsivysto dešimt kartø daþniau. Tabako dûmuose esanèios kenksmingos medþiagos neretai bûna ir nevëþiniø ligø - bronchito, plauèiø emfizemos, kraujagysliø susiaurëjimo, miokardo infarkto, smegenø insulto ir daugelio kt. - prieþastis.

Dervos – pavojingiausia medþiaga

Kvëpuojant ar rûkant oras á plauèiø alveoles patenka pro gerklas, trachëjà, bronchus. Bronchai padengti virpamuoju epiteliu, pasidengusiu plaukeliais. Intensyviai rûkant, tabako dûmø dervos – stipriausios medþiagos, galinèios sukelti vëþá, sunaikina šiuos plaukelius. Pakitæs bronchø epitelis nebegali išvalyti bronchuose esanèio sekreto iš gleiviø. Jie kaupiasi ir kartu su tabako dervomis dirgina bronchø sieneles. Rûkaliai rytais kosëja. Tai, anot medikës, ne kas kita, tik lëtinio bronchito pradþia. Vëliau pakenktoje bronchø gleivinëje gali išsivystyti plauèiø vëþys. Ant cigareèiø pakeliø gamintojai nurodo 10 miligramø dervø kieká, taèiau praktiniø testø metu nustatyta, kad iš tikrøjø jis bûna dvigubai, neretai net trigubai didesnis uþ leistinà kieká.

Daugiau dëmesio profilaktikai

Veiksmingiausia vëþio profilaktika – tuoj pat mesti rûkyti. Net ilgà rûkymo staþà turëjusiems rûkaliams po penkeriø nerûkymo metø sumaþëja plauèiø vëþio rizika, o po 11-13 metø ji sumaþëja beveik iki niekada nerûkiusiøjø rizikos lygio. Ypaè svarbu, kad nerûkytø jaunimas. Apmaudu, kad net 61,5 proc. 15-16 metø moksleiviø yra pabandæ rûkyti, kuriø 25 proc. rûko nuolatos. Dabar prieš rûkymà ir jo sukeltus padarinius kovoja visas pasaulis. Draudþiama rûkyti viešose vietose, neparduodamos cigaretës paaugliams, ant cigareèiø pakeliø primenama, jog rûkymas kenkia sveikatai, didinamos rûkalø kainos, uþdrausta vieša cigareèiø reklama. Šiø profilaktiniø priemoniø veiksmingumà árodë profilaktikos programa "Europa prieš vëþá". Tose šalyse, kur buvo vykdoma tabako kontrolë, vyrø mirtingumas nuo plauèiø vëþio gerokai sumaþëjo. Europos Sàjungos šaliø moterø mirtingumas nuo plauèiø vëþio vis dar didëja, matyt, todël, kad dar daug moterø, ypaè jaunø, rûko. Be to, yra duomenø, kad moterys jautresnës tabako dûmø kancerogenams nei vyrai.

Atostogos – puikus metas mesti rûkyti

"Jei esate stiprios valios, mesti rûkyti galite iškart. Rezultatas bus geresnis, jei mesti rûkyti nuspræsite per atostogas ar išvykà, t. y. tuomet, kai maþesnë nervinë bei emocinë átampa. Jei þmogus rûkë 10 metø ar daugiau, mesti rûkyti iškart vargu ar pavyks. Tuomet rûkyti reikia mesti palaipsniui, kasdien surûkant vis maþiau cigareèiø, neátraukti dûmø á plauèius, nesurûkyti visos cigaretës. Pravartu pagalbos kreiptis á savo šeimos gydytojà. Svarbiausia atminti, jog sëkmë – jûsø rankose", - pataria medikë.

Milgë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kiekviena rimta liga apverèia mûsø kasdienybæ aukštyn kojomis. Mums reikia laiko, kantrybës ir þiniø, kad galëtume pradëti naujà, visiškai kitoká nei iki tol gyventà gyvenimà. Vieni prisitaikyti prie ligos diktuojamø sàlygø bando patys, kiti ieško pagalbos. "Nereikia manyti, jog pas psichologus lankosi tik silpnos valios þmonës. Neretai net ir patys stipriausi neranda tiek dràsos bei nuoširdumo, kad galëtø priimti jiems mestà iššûká", - sako psichologas Arûnas Norkus, konsultuojantis serganèiuosius epilepsija.

Psichologas Arûnas Norkus dirba pagal programà, mokanèià gyventi sergant epilepsija. Autorës nuotr.

Psichologo pagalba praverstø daugeliui

Skelbiama, jog išsivysèiusiose šalyse epilepsija gali sirgti 1 proc., maþiau išsivysèiusiose – iki 2 proc., o visai neišsivysèiusiose – netgi iki 5 proc. populiacijos. Dël medicininiø, psichologiniø bei socialiniø problemø sergantieji epilepsija sunkiai prisitaiko viešajame gyvenime. Anot psichologo, epilepsija, kaip ir bet kuri kita lëtinë liga, iš esmës pakeièia gyvenimà. Ne kiekvienas pajëgia susidoroti su nelauktais bei ne itin maloniais pokyèiais, tokiam þingsniui reikia išties daug dràsos. Tokiais atvejais itin naudinga psichologo pagalba.

"Realu, kad iki tol buvæs visiškai sveikas netikëtai susirgæs þmogus neturi nei þiniø apie já uþklupusià ligà, nei tiek jëgø jai priimti, - sako psichologas. - Mes vieninteliai Lietuvoje dirbame pagal Vokietijos Bethel epilepsijos centro Epilepsija serganèiøjø ir jø artimøjø švietimo modulinæ programà (MOSES), skirtà mokytis gyventi sergant epilepsija. Lietuviai pirmieji Europoje vokieèiø sukurtà programà išvertë á savo valstybinæ kalbà, adaptavo jà ir sëkmingai pritaikë praktiškai. Neþinau, kodël kitomis ligomis serganèiuosius vienijanèios draugijos nesamdo psichologø, nes praktika rodo, jog daugumai serganèiøjø reikia padëti išgyventi asmenybinæ bei socialinæ netektá. Psichologas turi þiniø ir praktiniø ágûdþiø, kuriø dëka pacientui daug lengviau prisitaikyti prie ligos."

Per didelë globa - kenksminga

Epilepsijos priepuoliai gali ištikti bet kuriuo metu bet kurioje vietoje, todël dël specifinio ligos pobûdþio labai svarbu kuo geriau paþinti save ir savo ligà, išmokti prisitaikyti prie jos. Vadinasi, svarbiausia, kad ligonis ir jo artimieji suprastø ligos esmæ, pripaþintø diagnozæ, pritartø gydymo taktikai ir sàmoningai dalyvautø gydant. Anot psichologo, itin svarbu ugdyti serganèiøjø epilepisija savarankiškumo ágûdþius. MOSES programa padeda išmokti savarankiškumo arba neprarasti esamo.

"Artimøjø globa labai vertinga kiekvienam serganèiamajam, taèiau neretai artimieji taip uoliai rûpinasi serganèiuoju, jog šis ima manyti, kad pats nieko nebegali padaryti. Perdëtas artimøjø rûpestis išmoko þmogø jaustis bejëgiu – 54 metø vyriškiui mama išmaišo cukrø arbatoje, kadangi pats to daryti nebenori, – pasakoja psichologas. – Ilgainiui per didele globa apgaubtam þmogui dingsta savarankiškumo pojûtis. Vieto jo atsiranda baimë, kad já slaugantis þmogus pats nesusirgtø ar apskritai nenumirtø, nes jeigu taip nutiktø, paslaugos dëka išmoktas bejëgiškumas virstø didele našta. Siekdami uþbëgti tokiai nelaimei uþ akiø, savipagalbos grupëse mokomës bûti kuo labiau savarankiškesni."

Jaunimas atviresnis pagalbos rankai

Ligonio ir jo artimøjø mokymas apie gyvenimà sergant epilepsija yra neatskiriama gydymo dalis. Psichologas tikina, jog psichologinæ pagalbà lengviau suteikti jaunesnio amþiaus bei turintiems maþesná ligos "staþà" þmonëms. Vyresnio amþiaus þmonës, ypaè jei epilepsija serga daugiau nei dešimt metø, jau bûna patys atradæ bûdà, padedantá jiems gyventi su savo liga.

"Dešimt metø vaistus nuo epilepsijos vartojantis þmogus daþniausiai bûna išmokæs prisiminti juos išgerti, o neseniai susirgæ epilepsija vis dar skolinasi vienas iš kito vaistus, nes atsiminæ, jog jau atëjo laikas išgerti tabletæ, prisimena, kad vaistø nenusipirko", - dalijasi patirtimi psichologas. Ugdant atmintá, pagalbon galima pasitelkti vaizduotæ. Anot psichologo, išgirdæ reikiamà þodá, daþnai já susiejame su tam tikru vaizdiniu, kurá sukëlë ryškios teigiamos arba neigiamos emocijos, todël vëliau gerai já prisimename. Vaizdinë informacija þmogui daro didesná poveiká, nes turi daug didená elementø diapazonà: juda, yra splavinga, erdvinë, turi garsà.

"Kiekvienam mûsø vardas Viktorija sukelia skirtingus vaizdinius. Vieni, išgirdæ šá vardà, jauèia malonø cinamono ar aitrø aštriø pipirø kvapà, kitiems jis atrodo kaip balionëlis arba primena kaþkà kieto ir pan. Lavinant vaizduotæ, ágyjami gebëjimai planuoti, išmokstama išsikelti tikslà ir jo siekti".

Bijome, nes neþinome

Socialinë atskirtis gresia kiekvienam negalæ turinèiam þmogui, nebûtinai serganèiam epilepsija. Atskirtis nuo visuomenës prasideda dar vaikystëje, jeigu maþasis ligonis serga šia liga. Nors epilepsija nëra uþkreèiama, serganèiø maþyliø niekas nenori priimti á darþelá. Mokyklinio amþiaus vaikams, prisibijant priepuoliø, brukamas namø mokymas. Sakoma, jog þmogus visavertis jauèiasi tik dirbdamas, taèiau darbdaviai, vos tik suþinojæ, kuo serga darbo prašantis þmogus, kuo skubiau baigia pokalbá.

Didþioji kliûtis – neþinojimas, kad yra labai daug epilepsijos rûšiø, todël klaidingai manoma, jog visi sergantys epilepsija, ištikus priepuoliui, netenka sàmonës, krenta ant þemës, ima trûkèioti, iš burnos pradeda dribti putos ir pan. Tai, þinoma, gàsdina, taèiau, anot psichologo, sunkia epilepsijos forma sergantys þmonës ávertina savo galimybes, todël siekdami nesukelti rûpesèiø darbo në neieško. "Jokia liga nëra gëda. Uþsiëmimø metu mokomës, kaip ir kada reikia pasakyti darbdaviui, jog bûsimasis darbuotojas serga epilepsija, nes nutylëti šá faktà bûtø klaidinga. Liga apriboja þmogø, tad vardan savo sveikatos netinka dirbti aukštai ar þybsint šviesoms, sunkiai kelti, nes šie veiksniai gali sukelti priepuolá."

Priepuolá atpaþinti galima išmokti

Terminas "aura" apibûdina þmogaus jutimus prieš prarandant sàmonæ. Iš tikrøjø aura yra paprastas þidininis neišplitæs priepuolis. Anot psichologo, 80 proc. pacientø jauèia, kad juos tuoj gali ištikti epilepsijos priepuolis, tik dël þiniø trûkumo nesupranta, jog tie specifiniai pojûèiai yra aura. "Kai uþsiëmimø metø þmonës vienas kitam ima pasakoti savo specifinius pojûèius artëjant priepuoliui: uþuodþia nemalonø kvapà, girdi sklindanèius garsus, akyse mato þaiþaruojanèias raudonas švieseles, organuose patiria ávairius pojûèius ir pan., paaiškëja, jog panašiai jauèiasi daugelis þmoniø. Vadinasi, trûko tik þiniø, kurios palengvintø serganèiojo bûsenà bei padëtø jam jaustis saugesniam. Sergant lengvesne epilepsijos forma, kai priepuolis trunka vos kelias sekundes, þmogaus nevargina prieštraukulinë bûsena, todël auros nebûna", - sako psichologas.

Trûksta motyvacijos mokytis

Neágalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, apie 82 proc. serganèiøjø epilepsija Lietuvoje neturi jokio profesinio išsilavinimo. "Kam dirbti ir kaip save motyvuoti darbo paieškai, jeigu pasitenkinama neágalumo pensija?" - sako psichologas.

Epilepsijos priepuoliø yra labai ávairiø. Kartais gali tik patrûkèioti veidas ar rankos. Šie priepuoliai vyksta net ir tuomet, kai sàmonë išlieka aiški. Bûna, jog þmogus pakelia kavos puodelá prie lûpø ir staiga išmeta já ant þemës. Tai trunka akimirkà. Kartais automatiškai pradeda daryti kokius nors judesius – tai taip pat epilepsijos priepuolis, tik nei aplinkiniai, nei pats þmogus á tai nekreipia dëmesio. Sunkesne epilepsijos forma sergantieji skundþiasi silpna atmintimi, lëtu "klampiu" màstymu, sutrikusia dëmesio koncentracija, todël mokytis bûtø išties sudëtinga. "Bet kuriuo atveju galima padëti atminèiai veikti geriau – reikia jà lavinti. Tai padëtø ne tik mokytis, bet ir ásiminti daugelá kasdien reikalingø dalykø", - aiškina specialistas.

Psichologinëms bëdoms išspræsti tabletës neuþtenka

Anot psichologo, epilepsija sergantiems pacientams depresija pasireiškia daþnai. Ja serga apie 40 proc. pacientø. "Esant tokiai diagnozei, bûtina psichologo pagalba. Nerimas bei baimë, kad priepuolis ištiks viešoje vietoje, yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis depresijà. Šiø itin dideliø psichologiniø bëdø neámanoma išspræsti vien tabletëmis. Kadangi sergantys epilepsija þmonës daþniau patiria depresijos epizodus nei sergantieji kitomis neurologinëmis ligomis, saviþudybë yra vienas svarbiausiø veiksniø, lemianèiø didesná epilepsija serganèiø pacientø mirtingumà. Darytina prielaida, jog sergantiems epilepsija saviþudybës rizika yra didesnë 10 proc., nei bendrojoje populiacijoje sergant širdies ir kraujagysliø, onkologinëmis bei kt. ligomis. Šià rizikà sumaþinti padëtø kvalifikuota bei laiku suteikta specialistø pagalba", - ásitikinæs psichologas.

Med. dr. Gintautas RADÞIÛNAS, gyd. chirurgas, koloproktologas

Daugelis þmoniø vienu ar kitu savo gyvenimo periodu skundþiasi dël hemorojaus. Skundþiamasi dël kraujavimo, skausmo ir diskomforto išeinamosios angos srityje, išsiverèianèiø mazgø, perštëjimo. Hemorojus - viena daþniausiø þmoniø ligø.

Manoma, kad daugiau negu 50 proc. vyresniø nei 50 metø þmoniø turi padidëjusiø hemorojiniø mazgø. Tiesiosios þarnos gale po gleivine ir aplink išeinamàjà angà yra veniniai rezginiai. Šie rezginiai padeda geriau uþsidaryti išeinamajai angai, taèiau dël ávairiø prieþasèiø, kurios didina spaudimà pilve, jie padidëja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimà, skausmà ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Šie padidëjæ rezginiai vadinami hemorojumi arba hemorojiniais mazgais. Esant uþkietëjusiems viduriams, áplyšta ties mazgu esanti gleivinë, todël gali pasirodyti kraujo. Kraujo gali pasirodyti daug arba tik lašelis. Retais atvejais, kai labai daug nukraujuojama, gresia maþakraujystë.

Kraujavimas iš tiesiosios þarnos - visada grësmingas poþymis. Nors daþniausia kraujavimo prieþastis - padidëjæ vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodþius netgi nedideliam kraujo kiekiui bûtina ištirti storàjà þarnà, nes kraujuoti gali ir dël gerokai grësmingesniø prieþasèiø, pirmiausia - storosios þarnos vëþio, todël visiems þmonëms, ypaè vyresniems negu 50 metø, turintiems tokio pobûdþio nusiskundimø, reikëtø išsitirti visà storàjà þarnà. Atsitinka, kad, atsiradus kraujavimui iš tiesiosios þarnos, diagnozuojamas hemorojus, netgi išoperuojamas, o po keliø savaièiø ar mënesiø vël kraujuoja. Detaliau ištyrus randamas storosios þarnos vëþys. Taèiau pats hemorojus nëra priešvëþinë liga.

Yra vidiniai ir išoriniai hemorojiniai mazgai. Vidinius hemorojinius mazgus dengia gleivinë, išorinius - oda. Kraujuoja daþniausiai vidiniai hemorojiniai mazgai.

Gydant hemorojø svarbu, kad neuþkietëtø viduriai, kraujavimà ar skausmus gali išprovokuoti labai aštrus maistas, stiprûs alkoholiniai gërimai. Svarbu laikytis higienos áproèiø - visada nusiprausti po tualeto. Taèiau šios priemonës ne visada padeda, tada taikomi maþai invaziniai ambulatoriniai, darbingumo nesutrikdantys gydymo bûdai.

Daugeliu atvejø hemorojus gali bûti gydomas ambulatoriškai, nenaudojant nuskausminamøjø vaistø, nes gleivinëje, dengianèioje vidinius hemorojinius mazgus, nëra juntamøjø nervø galûnëliø. Prieš gydant hemorojø vienintelë reikalinga procedûra - klizmavimas.

Yra sukurta keletas maþai invaziniø hemorojaus gydymo bûdø: guminiø þiedø ligatûrø metodas, skleroterapija, infraraudonoji koaguliacija ir kiti. Chirurginës operacijos daþniausiai atliekamos stacionaro sàlygomis didþiausiems - ketvirtojo laipsnio - vidiniams hemorojiniams mazgams gydyti. Kitø gydymo bûdø naudojimo daþnumas priklauso nuo turimos árangos ir gydytojo patirties. Daugiausia taikomas guminiø þiedø ligatûrø metodas. Šio metodo esmë ta, kad, naudojant specialø vakuuminá instrumentà, dalis hemorojinio mazgo á já átraukiama ir uþverþiama guminiu þiedu. Uþdëjus þiedà, mazgas per 4-6 dienas apmiršta ir pats pasišalina. Uþdëjus 3-4 þiedus, hemorojiniai mazgai gerokai sumaþëja, o jø sukelti negalavimai išnyksta. Šio metodo efektyvumas artimas chirurginës operacijos rezultatams. Tik áprastu bûdu operuojant ligoná tenka gultis á ligoninæ. Ligonis jauèia skausmà, apie 2-4 savaites bûna nedarbingas. Ši vieta labai jautri, þaizdos gyja ilgai.

Guminiø þiedø ligatûros dedamos ambulatoriškai. Atliekant šià procedûrà nereikalingas nuskausminimas, procedûra trunka kelias minutes. Reikalingos 1-2 procedûros, kurios atliekamos 2-4 savaièiø intervalu. Dauguma ligoniø po procedûros nusiskundimø neturi. Nedidelá diskomfortà po procedûros 1-2 dienas jauèia maþiau nei treèdalis pacientø, darbingumas nesutrinka.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Gimus naujagimiui, ir tëvai, ir já priþiûrintys medikai nori ásitikinti, ar maþylis gimë sveikas. Tai išsiaiškinti padeda atliekami tyrimai, kuriø dëka aptiktos ligos pradedamos gydyti ankstyvuoju jø vystymosi etapu, siekiant sumaþinti, neretai net visiškai pašalinti ligø keliamà grësmæ. Tobulëjant medicinos technologijoms, vis daugiau tyrimø atliekama neinvaziniu bûdu. "Tai patogu medikams, svarbiausia – naujagimiai apsaugomi nuo skausmo ir diskomforto", - sako gydytoja neonatologë Banga Vaitkevièienë.

"Lietuvoje dël lëšø stokos dar tik ruošiamasi visuotinei kûdikiø sveikatos patikrai", - sako gydytoja neonatologë Banga Vaitkevièienë. Autorës nuotr.

Gelta – daþniausia naujagimystës bûklë

Gimæs naujagimis pradeda kvëpuoti plauèiais. Didþioji dalis eritrocitø, motinos ásèiose aprûpinusiø naujagimá deguonimi, ima greitai irti. Viena irimo medþiagø yra geltonoji medþiaga bilirubinas, kurià organizmas taip pat turi pašalinti. Naujagimio medþiagø apykaita yra labai lëta, kadangi kepenø fermentai, kurie skatina bilirubino apykaità, nëra brandûs.

Sakoma, jog yra naujagimiø, kuriems gelta nepasireiškia, taèiau, anot medikës, iš tiesø pagelsta visi naujagimiai, tik kai kuriems gelta bûna labai silpna. Didþiausia bilirubino koncentracija pasireiškia 2-3 gyvenimo parà, o normalizuojasi paprastai per porà savaièiø.

Prieþasèiø, kodël prasideda gelta, gali bûti labai daug. Bilirubino kiekis gali padidëti dël skirtingø mamos ir kûdikio kraujo grupiø, taip pat dël nesutampanèio rezus antigeno mamos ir vaiko organizmuose, dël po gimdymo likusioje didelëje kraujosrûvoje yranèio kraujo, neišnešiotiems naujagimiams ir pan.

Naujos technologijos apsaugo nuo skausmo

Daþniausiai naujagimiø gelta yra fiziologinë norma, taèiau didesnis bilirubino kiekis gali patekti á smegenis ir sukelti neurologiniø pakitimø, todël visiems naujagimiams atliekamas bilirubino kiekio tyrimas.

"Anksèiau tik atlikæ kraujo tyrimà nustatydavome bilirubino kieká. Tai, þinoma, skausminga procedûra. Be to, tyrimo atsakymo tekdavo laukti keletà dienø, todël dabar dþiaugiamës turëdami neinvaziná aparatà bilirubino kiekiui nustatyti. Konsultacijos metu aparatu tyrimà atliekame greitai ir neskausmingai. Jis nepaprastai palengvina medikø darbà, svarbiausia - nereikia badyti maþyliø. Uþtenka aparatà pridëti naujagimiui prie kaktos ar krûtinës, paspausti já penkis kartus ir sudëtingø algoritmø pagalba akimirksniu apskaièiuojamas bilirubino kiekis. Šis metodas pigus ir paprastas", - dþiaugiasi medikë. Vienintelis aparato trûkumas – pradëjus geltos gydymà, juo pakartotas tyrimas nëra tikslus. Tokiu atveju tikslingiau atlikti kraujo tyrimà arba laukti porà savaièiø, kol bilirubino kiekio koncentracija odos paviršiuje bus maþesnë. Kraujo tyrimas atliekamas ir tuomet, kai aparatu atlikto tyrimo rezultatas yra ribinis ir medikams kelia abejoniø.

Gydymas šviesa pavojaus nekelia

Anot medikës, visuotinë naujagimiø patikra, vadinamasis "skriningas", nepaprastai reikalinga. Kai vaiko organizme esanèio bilirubino kiekis neviršija normos, jokio gydymo nereikia, taèiau pageltæ naujagimiai akylai stebimi medikø, kad reikalui esant bûtø laiku suteikta pagalba. Yra nustatyta, kad bilirubinas, veikiamas tam tikro bangos ilgio šviesa, greièiau pasišalina iš organizmo, todël daþniausiai naudojamas gydymo metodas – fototerapija, t. y. gydymas šviesa. Kûdikis paguldomas po specialia lempa, kad bûtø apšvitintas ultravioletiniais spinduliais. "Šis gydymo metodas vaikams visiškai nepavojingas", - uþtikrina neonatologë.

Visuotinei patikrai trûksta lëšø

Daugelyje pasaulio šaliø visuotinai tikrinama naujagimiø klausa, kad paþeidimai bûtø nustatyti kuo anksèiau. Mûsø valstybëje dël lëšø stokos dar tik ruošiamasi visuotinei patikrai.

"Mûsø klinikoje gimusiems naujagimiams visiems be išimties antrà arba treèià jø gyvenimo parà atliekamas klausos tyrimas. Aparatas, kurá padovanojo ponios A. Adamkienës fondas, nesukelia maþyliui jokio skausmo ar diskomforto. Tyrimo metu vaikutis guli šalia mamos, o jam á ausytes ádedamas siunèiantis garsus mikrofonas. Jeigu ausytë sveika, á aparatà gráþta impulsas, patvirtinantis, kad maþylis neturi klausos paþeidimø", - pasakoja medikë.

Deja, klausos testas kai kada gali bûti klaidingas. Aparatà suklaidinti gali aplinkos triukšmas, neramus maþylis bei jo ausytëse po gimimo likæs skystis. "Kad išvengtume aplinkos triukšmo, maþylá veþame á specialià palatà, taèiau kitø dviejø veiksniø išties sunku išvengti", - prisipaþásta neonatologë. Norint ásitikinti, ar iš tiesø aparatas suklydo, tëveliams pasiûloma atvykti ir dar kartà patikrinti vaikuèio klausà po trijø savaièiø. Jeigu ir tuomet testo atsakymas neigiamas, pagalbos bûtina kreiptis á LOR specialistus.

Ankstesnis tyrimas – geresnis rezultatas

Kasmet Lietuvoje vienas iš tûkstanèio vaikø gimsta kurèias arba neprigirdintis. Šiauliuose, anot medikës, kasmet sulaukiama 1-2 maþyliø, kuriems paþeista klausa. Tai daþniausiai nutinka tose šeimose, kurios niekada nesiskundë klausos sutrikimais. "

Anksti nustatyta liga moderniø klausos priemoniø dëka leidþia vaikui gyventi visavertá gyvenimà, padeda vystytis kalbai bei sàlygoja kokybiškà psichomotoriná jo vystymàsi, - sako medikë. – Deja, tëvai, išgirdæ, kad jø maþylis turi klausos sutrikimø, neretai negali tuo patikëti, tvirtindami, jog vaikas reaguoja á visus aplinkos garsus. Visiškai realu, kad maþylis á kai kuriuos garsus gali reaguoti, taèiau tai dar nereiškia, kad jis neturi klausos paþeidimø. Aparatas, kuris geba uþfiksuoti 30 dB garsà, prilygstantá šnabþdesiui, apsirikti negali – jeigu rezultatas teigiamas, vadinasi, jis tikrai uþfiksavo gautus impulsus. Tuo tarpu neigiamas rezultatas gali bûti klaidingas. Kylant abejonëms, bûtina tyrimà atlikti pakartotinai".

Miglë REMEŠKEVIÈÛTË

Kasmet Lietuvoje tuberkuliozë diagnozuojama daugiau nei šimtui vaikø. Tai rodo, kad daugëja suaugusiøjø, serganèiø atvira ligos forma. "Vaikø sergamumui tuberkulioze átakos turi suaugusieji, nes vaikai nuo bendraamþiø neuþsikreèia", - tvirtina vaikø pulmonologë Rita Šopienë.

Vaikø pulmonologë Rita Šopienë pataria atkreipti dëmesá á vaiko bûklæ, kai jis jauèiasi nei sveikas, nei sergantis. Autorës nuotr.

Tampa grësminga problema

"Pasaulis, ypaè Vakarø Europa, itin susirûpinæs dël didëjanèio tuberkuliozës plitimo. Prieþastis - kasmet didëjanti þmoniø migracija. Atvira tuberkuliozës forma ypaè gausiai sergama Rusijoje, nors tuberkulioze galima uþsikrësti bet kurioje šalyje, - primena gydytoja. - Porà metø Šiauliø rajone vaikams nebuvo diagnozuota tuberkuliozë, šiemet jau turime išaiškinæ tris naujus ligos atvejus. Šiauliø mieste kasmet sulaukiame vieno naujai tuberkulioze uþsikrëtusio vaiko. Vertindami praëjusius penkerius metus galime teigti, jog sergamumo tuberkulioze situacija tiek mieste, tiek rajone išlieka stabili."

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje valstybinëje tuberkuliozës profilaktikos ir kontrolës 2011-2014 metø programoje teigiama, jog epideminiai tuberkuliozës rodikliai Lietuvoje stabilizavosi ir pradëjo laipsniškai gerëti, taèiau iš 27 Europos Sàjungos šaliø ši liga uþ Lietuvà labiau paplitusi tik Rumunijoje.

Vaikus uþkreèia suaugusieji

Anot medikës, vaikus tuberkulioze beveik visuomet uþkreèia sergantys aktyvia tuberkulioze suaugæ jø artimieji. Kuo maþesnis vaikas, tuo jis greièiau uþsikreèia tuberkulioze.

"Trumpiausias tuberkuliozës gydymas trunka šešis mënesius, o sergant atsparia tuberkulioze gydytis tenka porà metø. Ne visi toká ilgà gydymà gali ištverti psichologiškai, taèiau reikëtø nepamiršti, jog sergantys atvira bei atsparia tuberkuliozës forma þmonës kelia pavojø aplinkiniams, tad nutraukæ gydymà anksèiau laiko rizikuoja artimøjø sveikata", - perspëja medikë.

Apsikrësti tuberkulioze galima tik tiesioginio kontakto su serganèiuoju metu, uþdaroje patalpoje jam kosint ar èiaudëjant. Net viena mikobakterija gali sukelti infekcijà. Árodyta, jog patekusios á aplinkà serganèiojo tuberkuliozës bacilos greitai apsivelia dulkëmis, jas veikia šaltis, saulë, vëjas, todël uþkratas tampa nepavojingas aplinkai - lauke infekcija neperduodama.

Uþdara tuberkuliozës forma sergantys vaikai epidemiologiškai nëra pavojingi aplinkai, tad nereikia baimintis, jog jie uþkrës savo draugus.

Pasigendama atvirumo

"Daþniausiai vaikø tuberkuliozæ nustatome tikrindami maþuosius, kurie kontaktavo su serganèiais suaugusiaisiais. Tai pagrindinis ligos išaiškinimo bûdas tarp vaikø. Jeigu šeimoje susirgo senelis, pravartu sveikatà pasitikrinti ne tik kartu su juo gyvenanèiai moèiutei, bet ir juos aplankyti atvaþiuojantiems vaikams ir anûkams, - pataria gydytoja. - Labai norëtøsi, jog pasitikrintø ne tik artimieji, bet ir visi su serganèiuoju bendravæ þmonës – kaimynai, bendradarbiai, draugai. Tai pats efektyviausias bûdas, padedantis išaiškinti tuberkuliozës išplitimà. Deja, ne visada pavyksta tai padaryti, nes þmonës retai noriai pateikia informacijà. Tuomet ir paaiškëja santykiai šeimoje: jeigu geri – visi ateina pasitikrinti, jei blogi – prisikviesti þmones bûna didþiulë problema. Tad ne veltui šmaikštaujama, jog slaugytojos, be savo pareigø, turi atlikti tardytojø darbà. Daþnai þmogui bûna gëda prisipaþinti, jog serga tuberkulioze – visuomenëje tuberkuliozæ áprasta vadinti vargšø liga."

Anot medikës, reikia keisti susidariusià nuomonæ apie tuberkuliozæ. "Manyti, jog tai negarbinga liga - pasenæs poþiûris, - tvirtina gydytoja. - Tuberkulioze gali susirgti kiekvienas iš mûsø, nes në vienas neþinome, kur uþsikrësime. Uþsikrësti galime netgi lëktuve skrendant iš Airijos, Anglijos ar bet kurios kitos šalies. Yra þinomas ne vienas atvejis, kai tuberkulioze uþsikrëtæs lietuvis skrido lëktuvu namo, o jam gráþus mes, medikai, jau niekuo nebegalëjome padëti. Belieka tik ásivaizduoti, kiek þmoniø, skridusiø tuo paèiu lëktuvu, uþsikrëtë tuberkulioze."

Diagnozæ patvirtina tyrimai

Jei vaikas apsikrëtæs tuberkuliozæ sukelianèiomis bakterijomis, bet dar tuberkulioze neserga, tai yra vaidinamoji latentinë tuberkuliozës infekcija, kuri atpaþástama pagal reakcijà á tuberkulinà, atlikus Mantoux mëginá. "Á odà áleidþiame specialø sintetiná baltymà, neturintá tuberkuliozës bakterijø. Šis baltymas veikia kaip antigenas – jeigu vaikas turi tuberkuliozës bakterijø, baltymas sureaguoja su tuberkuliozës bakterijø toksinais, todël ir išsivysto teigiama odos reakcija", - pasakoja gydytoja.

Prieš 20 metø Mantoux mëginiai buvo atliekami visiems vaikams kasmet. Dabar šis mëginys atliekamas tik átariant tuberkuliozæ pagal klinikinius simptomus arba vaikams, kuriems yra didesnë rizika šia liga uþsikrësti ar susirgti. Paaiškëjus, jog Mantoux mëginys teigiamas, bûtina atlikti tolesnius tyrimus. Rentgeno nuotraukoje matomi plauèiø pakitimai tik patvirtina, jog sergama tuberkulioze. Skrepliø tyrimai taip pat padeda nustatyti tuberkuliozës bakterijas. Gali bûti, jog visi tuberkuliozei patvirtinti atlikti tyrimai yra neigiami, taèiau skrepliuose yra tuberkuliozës bakterijø. Tai, anot, gydytojos, "auksinis" ligos standartas, nes tokiø bakterijø sveiki vaikai neturi.

Bûtini ne tik vaistai, bet ir poilsis

Nustaèius, jog vaikas uþsikrëtë tuberkulioze, skiriamas profilaktinis gydymas, kuris trunka šešis mënesius. "88 proc. maþøjø pacientø serga uþdara tuberkuliozës forma. Tyrimø atsakymø, patvirtinanèiø, kokia iš tiesø ligos forma serga maþasis pacientas, tenka laukti porà mënesiø, todël vaikai pirmuosius du, neretai net keturis mënesius, priklausomai nuo ligos formos bei parinktos gydymo taktikos, gydomi stacionare, kur jie ir mokosi. Dar du mënesius gydymas tæsiamas namuose. Paprastai vaikø organizmas labai gerai toleruoja tuberkuliozei gydyti skirtus medikamentus. Teigiamà gydymo efektà pastebime pagal vaiko augantá kûno svorá, bûna, kad vaikai ligoninëje per gydymosi laikotarpá priauga net po 6 kg, - pasakoja medikë. – Labai svarbu gerti medikamentus taip, kaip paskirta gydytojo, bei tinkamai laikytis visø jo nurodymø. Kadangi keliaudamos po organizmà tuberkuliozës bakterijos sukelia intoksikacijà, vaikus kamuoja nuovargis, ypaè antroje dienos pusëje, todël tëveliai turëtø riboti krûvá serganèiam vaikui bei sudaryti tinkamas sàlygas jo poilsiui ir teigiamai psichologinei aplinkai."

Sveikatà atskleidþia savijauta

Anot medikës, tëveliams sudëtinga átarti, jog vaikas serga tuberkulioze, nes nëra vien tik tuberkuliozei bûdingø poþymiø. Daþnai manoma, jog sergantis tuberkulioze vaikas bûtinai turi kosëti, taèiau gydytoja tvirtina, jog kosulys bûdingas tuberkulioze sergantiems suaugusiesiems. Vaikø, jeigu tuberkuliozë nespëjo paþeisti plauèiø, o tik sutrikdë limfinës liaukos veiklà, kosulys nekamuoja. Maþuosius kosulys gali kamuoti sergant bronchitu, plauèiø uþdegimu bei kitomis peršalimo ligomis.

"Kosuliui nebûtina liga. Neretai jam uþtenka blogø gyvenimo sàlygø, ypaè kai namuose tvyro cigareèiø dûmø tvaikas", - sako medikë ir pataria atkreipti dëmesá á vaiko bûklæ, kai jis jauèiasi "nei sveikas, nei sergantis". Maþyliai tampa labai irzlûs bei pikti, nes negeba paaiškinti, kas jiems nutiko. Tokiu atveju nevertëtø pakitusio vaiko elgesio primesti charakterio pakitimams. Tai, anot medikës, rimta ligos išraiška. Vyresnëliai tampa liûdnesni, greièiau pavargsta, ypaè antroje dienos pusëje, bûna vangûs, mieguisti, ima prasèiau mokytis, daþniau serga viršutiniø kvëpavimo takø infekcijomis, skundþiasi uþsitæsusia neaukšta temperatûra. Pastebëjus šiuos pakitimus, bûtina kreiptis á šeimos gydytojà, kuris paskirs visus reikiamus tyrimus ir, reikalui esant, nukreips pas plauèiø ligø specialistà.

Didþiausias rûpestis – piktybiškai nesigydantys

Piktybiškai tuberkuliozës nesigydantys þmonës siunèiami á Alytuje esanèià tuberkuliozës ligoninæ. "Priverstinis gydymas itin aktualus dël vaikø ir mûsø visø sveikatos. Šiuo metu Šiauliø rajone turime tris ligonius, kuriuos bûtina gydyti priverstinai. Viena jø – neseniai iš uþsienio gráþusi jauna moteris, serganti atvira tuberkuliozës forma, piknaudþiaujanti alkoholiu, auginanti maþametá vaikà", - pasakoja medikë ir tvirtina, jog prieš imantis priverstinio gydymo išnaudojamos visos galimos priemonës, taèiau bûna atvejø, kai jø nepakanka. Tuomet tenka griebtis kraštutinumø – kreiptis á teismà, kad šis skirtø privertiná gydymà.

"Pacientams yra sudarytos visos sàlygos gydytis – valstybë ne tik kompensuoja reikiamus medikamentus, bet ir skiria autobuso bilietus, kad galëtø atvykti pas mus. Kas dešimt dienø kiekvienas sergantysis gauna maisto paketà, belieka tik geranoriškai priimti medikø siûlomas paslaugas", - teigia gydytoja.

Išlieka visam gyvenimui

Anot medikës, jei vaikas uþsikrëtë tuberkulioze, jis iki pat mirties turës šiai ligai bûdingø bakterijø, kadangi jos nepasišalina iš organizmo - lieka jame "miegoti". Iki šiol dar nëra aišku, kodël vienais atvejais bakterijos pradeda daugintis, kitais - "miega". Paskatinti bakterijas atsibusti gali stiprus stresas, netinkama mityba ar blogos gyvenimo sàlygos, onkologinë liga, po gimdymo išsekæs organizmas.

"Budrios turëtø bûti tos moterys, kurioms vaikystëje raudo ranka po Mantoux mëginio. Tai reiškia, jog jos turi tuberkuliozës bakterijø, todël po gimdymo bûtina persišviesti plauèius, - pataria gydytoja. – Buvo atvejis, kai vaikui atradome slaptà infekcijà, o mama jautësi gerai, taèiau peršvietus moteriai plauèius paaiškëjo, kad ji serga tuberkulioze. Moteriai išties buvo sunku patikëti, kad jos plauèiai "kiauri". Kosulys jos nevargino, taèiau kiek pagalvojusi prisiminë, jog retkarèiais jausdavusi nuovargá, kuriam neteikusi per daug dëmesio – kuri mama nesijauèia nuvargusi, ypaè kol vaikai maþi."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Sveikà aktyvø gyvenimo bûdà nuo maþens pamëgusi sveikuolë Gita Urbienë ásitikinusi, jog sveikatà lemia ne likimas ar atsitiktinumas – jà stipriname arba griauname tik mes patys. "Sveikata ir energija gali lydëti visà gyvenimà, tereikia patiems tuo pasirûpinti", - tvirtina konkurso "Šiauliø sveikuolis 2010" prizininkë.

Daug metø prizines vietas sveikuoliø konkurse uþimanèios Gitos Urbienës manymu, ligos nepuola, kai organizme nëra teršalø. Autorës nuotr.

Në dienos be mankštos

Anot G. Urbienës, nëra vienintelës visiems tinkamos formulës, kuri padëtø bûti sveikiems ir trykštantiems energija. "Vieni daugiau dëmesio skiria mitybos pagrindams, kiti uoliai rûpinasi dvasine harmonija, o aš nuo pat maþumës mëgstu aktyvø gyvenimo bûdà, išbandþiau jëgas keliose sporto šakose. Vos tik pramerkusi akis rytà pradedu mankšta. Ji uþima tik dešimt minuèiø. Tai tarsi dantis išsivalyti, - pasakoja sveikuolë. - Në dienos be mankštos – toks mano gyvenimo credo. Pasitaiko išimèiø, taèiau tai nutinka labai retai."

Šuolis á eketæ kelia malonumà

Maudynës lediniame vandenyje daugeliui kelia šiurpà, taèiau sveikuolë tikina, jog þiemà maudymasis eketëje – tikras malonumas. Pirmà kartà á lediná vandená ji paniro daugiau nei prieš dešimt metø. "Pamaniau, jog þmoniø, kurie išdrásta þiemà maudytis eketëje, labai stipri valia. Nesijauèiau ištiþusi, todël nusprendþiau sau árodyti, jog iš tiesø esu stipri moteris, - sako sveikuolë. - Išlipus iš vandens, kûnà uþliejo pakylëjimo ir lengvumo jausmas, kurá patirti galima tik panirus á lediná vandená." Ne tik valios reikia norint dalyvauti þiemos maudynëse - bûtina bûti ir geros fizinës sveikatos, antraip vietoj malonumo sulauksite rimtos ligos.

Maudynës eketëje taip paveikë ponià Gità, jog ši netrukus ásiliejo á sveikuoliø gretas. "Neturiu laisvadieniø, o lyjant lietui nesëdþiu prie televizoriaus, bet einu pasivaikšèioti – galiu nueiti ne vienà dešimtá kilometrø. Bëgant metams nepraradau romantikos – per audrà galiu vaikšèioti pajûriu", - šypsosi ponia Gita.

Svarbu - sveika mityba ir miegas

Daugelio ligø prieþasèiø reikëtø ieškoti kasdieniame valgiaraštyje. Sveika mityba visø pirma yra sàmoninga mityba. Jei suvoki, kas atsidûrë tavo skrandyje, anot sveikuolës, tai jau sveikos mitybos uþuomazga.

Ponios Gitos teigimu, retas susimàstome, kaip nepaprastai svarbu pakankamai laiko skirti miegui. Ar esate pastebëjæ, jog daþniausia pervargimo prieþastis yra ne persitempimas nuo daugybës darbø, bet nekokybiškas poilsis.

Laimë – sveikas kûnas

Sveikuolë tvirtina, jog tam, kad išbandytø savo jëgas jau tradicija tapusiame Mero taurës konkurse "Šiauliø sveikuolis 2010", kur sveikuoliai buvo testuojami pagal specialius tarptautinius testus, neprireikë jokiø raginimø. Daug metø uþimanti prizines vietas sveikuoliø sveikuolë G. Urbienë sako, jog pati didþiausia laimë gyvenime – atsibudus rytà jausti, kad nieko neskauda. "Tikiuosi, jog sveikas gyvenimo bûdas padëjo man aplenkti šiek tiek laiko, nes kol kas neturëjau jokiø problemø dël sveikatos", - mano sveikuolë.

Raimonda VALMIENË

Techninës pagalbos neágaliesiems centro (TPNC) prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos Šiauliø skyrius skaièiuoja septintus metus. Neseniai iš Sodo gatvës á naujas erdvesnes patalpas Vilniaus g. 40 persikëlusiame centre dirba du darbuotojai – Šiauliø skyriaus vedëjas Stasys Nemeikšis ir specialistas Vilius Kavaliauskas. Apie tai, kokie nauji vëjai ir problemos laukia šiais ir kitais metais, kalbamës su skyriaus vedëju Stasiu Nemeikšiu.

Techninës pagalbos neágaliesiems centro vedëjas Stasys Nemeikšis (kairëje) ir specialistas Vilius Kavaliauskas.

- Jûs priklausote...

- Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai. Anksèiau vienintelis Lietuvoje techninës pagalbos neágaliesiems centras buvo Vilniuje, ákurtas 1992 metais. Jame buvo perkamos techninës priemonës, visø Lietuvos rajonø darbuotojai vykdavo á Vilniø jø parsigabenti. O kà èia su tuo mikroautobusiuku gali parsiveþti – tušèias vaþinëjimas! Ir þmonëms nepatogu. Pagal švedø modelá priimtas sprendimas, kad bûtø ásteigti skyriai apskrityse. Pirmasis skyrius ákurtas Šiauliuose 2004 metø birþelá. Tais paèiais metais ákurtas skyrius ir Klaipëdoje. Dabar tokiø skyriø jau dešimt.

- Visoje Lietuvoje?

- Kiek buvo apskrièiø, tiek ir skyriø sukurta. Kad þmonëms bûtø arèiau ir patogiau. Jie patys gali atvaþiuoti ir apþiûrëti priemones. Mes lengviau galime parinkti ir pritaikyti jas. Skyriuose išduodamos tik regos ir klausos priemonës, aktyvieji veþimëliai ir judëjimo priemonës vaikams, kuriø pasiimti atvaþiuoja þmonës iš šešiø regiono rajonø ir Šiauliø miesto. Kitas priemones paskirsto rajonø socialiniø paslaugø centrai. Ten sudaromos eilës, nes priemoniø trûksta. Mes galime išduoti ir skyriuje tiesiogiai þmogui, kai jam reikia specialiai pritaikyti priemonæ. Jeigu sugebame ir suspëjame, taisome, jei ne - taiso remontininkai.

- Kokia technika yra centre?

- Tai techninës pagalbos priemonës, pradedant nuo lazdeliø, ramentø. Paþastiniai, alkûniniai ramentai. Vaikštynës ir vaikams, ir suaugusiems. Veþimëliai. Aktyvieji – jaunimui, kuris sportuoja, dirba, vaþiuoja. Tokius veþimëlius lengviau ásikelti á mašinà. Universalieji – vyresniems, sunkesniems ligoniams. Vonios suoliukai, vonios lentos, kad patogiau bûtø atsisësti, nusiprausti þmogui, kuris turi judëjimo negalæ. Yra elektriniø veþimëliø. Juos gauti mes tik tarpininkaujame, priimame dokumentus, o bendrà eilæ sudaro TPNC Lietuvos mastu. Turime specialiø surenkamø voniø. Jos pastatomos ant stovø prie lovos arba ant lovos patiesiamas minkštas uþtiesalas ir vonia padedama á lovà. Sukišami vamzdeliai, pripilama vandens, tada ligoná galima maudyti. Tokios vonios labai reikalingos þmonëms, neturintiems jokiø patogumø.

- Kokiø dokumentø reikia techninëms priemonëms gauti?

- Vaistinëje vaistams gauti pagrindinis dokumentas yra receptas. Elektriniams ir aktyviesiems veþimëliams, "skuteriams" gauti galioja gydytojo reabilitologo išduota F27A formos paþyma. Paprastesnëms priemonëms - universaliesiems veþimëliams, lazdelëms ir kitoms – uþtenka šeimos gydytojo paþymos. Bet kuris gydytojas specialistas gali parašyti paþymà – chirurgas, akiø ligø gydytojas.

- O kokia ta priemonë – "skuteris"?

- "Skuteris" – kaip ir elektrinis veþimëlis. Elektriniame veþimëlyje sëdi atsisëdæs kaip krësle ir viena ranka valdai. "Skuteris" – panašiai kaip mopedas, tik su keturiais ratukais, elektrinis, akumuliatorinis, gali vaþiuoti pirmyn ir atgal. "Skuteriai" skirti þmonëms, kurie sunkiai gali judëti. Jie šiek tiek paeina, bet netoli. Sakykim, kad galëtø nuvaþiuoti iki parduotuvës, vaistinës. "Skuteriø" mûsø centras neperka, þmonës patys turi nusipirkti, kompensuojama tik iš dalies. Iš brangiausiø sudëtingesniø priemoniø yra funkcinës lovos ir èiuþiniai nuo pragulø. Profilaktiniai èiuþiniai, kad neatsirastø pragulø, pagaminti iš karpyto porolono. Yra ir praguloms gydyti. Vienø èiuþiniø yra atskiros dalys, kurios išsiima ties pragula, kad nesusiliestø, kiti – pripuèiami, valdomi kompresoriaus.

- Ar daug norinèiøjø gauti tokiø priemoniø?

- Kai kurioms priemonëms gauti nëra eiliø – judëjimo lazdelëms, ramentams. Dël veþimëliø didelës problemos taip pat nëra, gauname nemaþai labdaros. Veþimëliai sutaisomi, išvalomi, tada siûlome þmonëms. Kartais pritrûkstama jø tik pagal dydá. Didþiausios eilës - dël èiuþiniø, kuriø trûksta. Èiuþiniø praguloms gydyti vien Šiauliuose laukia daugiau nei penkiasdešimt þmoniø. Ir funkciniø lovø. Lovos labai brangios - viena kainuoja nuo dviejø iki trijø tûkstanèiø litø. Jas skirsto socialiniø paslaugø centrai.

- Ar viskas skiriama nemokamai?

- Taip, viskas skiriama nemokamai. Valstybë lyg ir paskolina. Kai þmogui tampa nebereikalinga, privaloma priemonæ gràþinti. Jà išvalius, sutvarkius, vël galima siûlyti kitam þmogui. Jei þmogus mirë, pasveiko ar pasikeitë jo sveikatos bûklë, bûtina gràþinti. Dabar yra daug tokiø, kurie negràþina priemonës. Arba pameta sutartá, nepaiso gràþinimo termino. Sutartyje nurodyta, kad per trisdešimt dienø, jei priemonës nebereikia, privaloma gràþinti.

- Kaip sprendþiate šià problemà?

- Privalome kontroliuoti, bet fiziškai neámanoma visko suþiûrëti. Dirbame tik dviese visoje buvusioje apskrityje. Socialiniø darbuotojø kitos funkcijos. Techniniø priemoniø dalijimas jiems yra papildomas darbas. Jie irgi nespëja visko kontroliuoti. Kiek ámanoma, tikriname, skambiname þmonëms á namus. Dabar mums viskas labai apribota: ir transporto išlaidos, ir telefono skambuèiai. Viskam trûksta pinigø. Tokia valstybës nustatyta tvarka.

- Ar pakanka priemoniø, perkamø valstybës lëšomis?

- Bûtiniausiø priemoniø lyg ir pakanka. Taèiau kà reiškia – bûtiniausiø? Vienam atrodo, kad bûtiniausia priemonë yra funkcinë lova, kitam – kambarinë vaikštynë su staliuku ir rankenomis. Tokiø dabar trûksta. Turime lauko vaikštyniø su suoliuku ir stabdþiais. Su tokia vaikštyne þmogui patogu atsisësti, pailsëti. Prie jos pritvirtintas krepšelis – patogu nuvykti á parduotuvæ. Tokiø naudotø vaikštyniø gauname kaip labdarà, daugiausia iš Švedijos. Þmonës iš pradþiø nepripratæ buvo, o dabar, kai vienas nuo kito nusiþiûrëjo, jos tapo labai populiarios.

Nuo Naujøjø metø keièiasi Neágaliøjø aprûpinimo techninëmis priemonëmis tvarka. Ji jau patvirtinta, išspausdinta "Valstybës þiniose". Suteikta laiko išnagrinëti jà, pateikti pasiûlymus dël jos ágyvendinimo. Pagal naujàjà tvarkà daug priemoniø þmonëms teks nusipirkti patiems. Jie gaus dalinæ kompensacijà.

- Ar tvarka grieþtëja?

- Iš dalies grieþtëja, iš dalies sprendþiamas klausimas, kaip geriau patenkinti neágaliøjø poreikius. Dabar þmogus negauna visiškai jokios, o vëliau gaus nors dalinæ kompensacijà pirkdamas kai kurias priemones, kuriø labai trûksta – funkcines lovas, èiuþinius. Aktyviøjø veþimëliø kaina kompensuojama jau dabar - iki penkiø tûkstanèiø litø. Tiesa, uþsienietiški veþimëliai brangesni, jie kainuoja 7-8 tûkstanèius litø, taèiau jie lengvesni, geresni. Kitais metais aktyviøjø veþimëliø kompensuojamoji kaina išliks ta pati – 5 tûkstanèiai litø.

- Kokios priemonës skirtos akliesiems ir silpnaregiams bei kurtiesiems?

- Pagrindinë kurèiøjø priemonë – laikrodis-þadintuvas su vibropagalvëlëmis. Kad pajustø durø skambutá, jie nešioja uþsikabinæ uþ dirþo nedidelá aparatà, kuris vibruoja paskambinus á duris. Maþiems vaikams yra specialus aparatas – siøstuvas. Kai vaikas verkia, tëvai girdi, nes turi imtuvà. Regos priemoniø daugiau: rankiniai ir staliniai kalbantys laikrodþiai, Brailio rašto spausdinamoji mašinëlë, didinamieji stiklai. Akliesiems ir silpnaregiams labai reikalingi kompaktiniø diskø grotuvai. Þmonës pasiima iš bibliotekos kompaktiniø diskø, kuriuose árašytos knygos. Grotuvai išduodami penkeriems metams. Balta atraminë lazdelë – dvejiems metams.

- Kaip þmonës gauna apie jus informacijà?

- Daugiausia per socialiniø paslaugø centrus. Mûsø centro tinkalapis www.tpnc.lt. Jame pateikta informacija apie Techniniø priemoniø neágaliesiems skyrimo tvarkà, priemones. Konsultuojame telefonu, Šiauliø skyriaus telefonas - (8~41) 550 084.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kasmet Lietuvoje miokardo infarktas ištinka daugiau nei pusæ tûkstanèio gyventojø. Ligos prieþastys slypi neteisingai pasirinktame gyvenimo bûde. "Daugumos gyvenimo bûdas nëra orientuotas á sveikatà", - sako gydytojai kardiologai, kuriems pritaria ir miokardà patyræ þmonës.

Miokardo infarktà patyræs Romas Kelpšas pasakoja sulëtinæs gyvenimo tempà, bet negulinëja - ásiklausydamas á savo širdies plakimà mina dviratá, pabëgioja, daugiau dëmesio skiria maistui ir nuolat bendrauja su medikais, tad tikisi, kad liga nebepasikartos.

Gyvenimo bûdà tenka keisti

Su miokardo infarktu ponas Romas Kelpšas "draugauja" jau ketverius metus. "Kaip visada á darbà atëjau prieš aštuntà ir ruošiausi sutraukti dûmà, - pirmàjà paþinties su liga dienà mena ponas Romas. – Vos tik uþtraukæs porà dûmø pajutau, jog viskas nuo manæs tolsta. Laimë, kad buvau tarp þmoniø, tad ištikus miokardo infarktui nelikau be pagalbos. Vëliau suþinojau, jog dar prieš netenkant sàmonës susiëmæs uþ krûtinës vis kartojau, kad labai skauda, bet to neprisimenu."

Greitosios pagalbos ekipaþas nelaimës ištiktà vyrišká skubiai nugabeno á priëmimo skyriø, kur nedelsiant buvo atliktas širdies kraujagysliø zondavimas, o kraujagysliø sienelës išplëstos vadinamaisiais stentais – metaliniais tinkleliais. "Kur tik einu, visur širdyje nešuosi porà svetimkûniø, likusiø po zondavimo procedûros, - šmaikštauja vyriškis tvirtindamas, jog jam apmàstyti savo gyvenimà uþtekæ savaitës. Iki infarkto tvirtindavæs esantis visiškai sveikas, bet vëliau supratæs, jog liga jam retkarèiais siuntë áspëjimus, á kurios jis paprasèiausiai nekreipdavæs dëmesio. Vis paskaudëdavæ krûtinæ arba staigus skausmas imdavæs verþti galvà, netikëtai apnikdavæs silpnumo jausmas, taèiau visà blogos savijautos kaltæ ponas Romas suversdavæs savo nenugalimam pomëgiui parûkyti. "Ai, matyt, plauèiai streikuoja prieš dûmà - numodavau ranka", - atvirauja pašnekovas.

Po pusmeèio vyriškis gráþo á darbà – sumaþino darbø krûvá, sulëtino savo gyvenimo tempà. "Ypatingo reþimo nesilaikau, taèiau negulinëju dienomis ir nesiteisinu savo silpna širdimi. Reikia judëti, bet svarbiausia nepervargti. Širdelë turi jausti pakankamà fiziná krûvá, todël ásiklausydamas á savo širdies plakimà minu dviratá, pabëgioju, ëmiau daugiau dëmesio skirti maistui – valgau daug darþoviø, neignoruoju kruopø. Vietoj seniau mëgtos riebios mësos renkuosi liesà, o lašinukus valgau ne bryzais, bet maþais gabaliukais tik pasiskanaudamas. Sekdamas savo sveikatà, geriu vaistus nuo kraujo spaudimo, cholesterolio, per daþno širdies ritmo. Kol laikausi medikø nurodymø, atrodo, jokiø problemø neturiu", - sako ponas Romas.

Vyriškis dþiaugiasi, jog nerûko jau ketverius metus. "Ištiktas miokardo infarkto tris paras praleidau reanimacijoje, dvi - kardiologijos skyriaus palatoje, gráþæs namo dar dvi paras gulëjau savo lovoje, - skaièiuoja ponas Romas. – Pamaniau – jeigu septynias paras ištempiau be cigaretës, tai kam pradëti vël viskà nuo pradþiø?"

"Ar nepasigendate dûmo?" - klausiu. "Kà Jûs! Naktimis sapnuoju, kad rûkau su draugais. Kitaip ir bûti negali – juk prarûkiau 45-erius metus. Kad Jûs þinotumët, kaip kvepia svetimas dûmas!" – atsidûsta vyriškis ir tuoj pat priduria, jog nieko èia keisto. Draugas nerûko jau 25-erius metus, o vis dar negali ramiai praeiti pro rûkantájá.

Lyg perkûnas iš giedro dangaus

Širdies raumená, vadinamàjá miokardà, maitina ir deguonimi aprûpina koronarinës, t. y. vainikinës arterijos. Daþniausiai miokardo infarktas ištinka dël vainikinës arterijos uþkimšimo trombu, kuris formuojasi išopëjus aterosklerozinei plokštelei. Kai nesveika kraujagyslë susiaurëjimo vietoje uþkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, ampiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir uþkemša tik dalá kraujagyslës, þmogø ištinka negilus miokardo infarktas. Trombui visiškai uþkimšus koronarinæ kraujagyslæ, ávyksta gilus širdies infarktas.

Anot gydytojo kardiologo Roberto Maþutavièiaus, miokardo infarktas gali ištikti iki tol iš paþiûros visiškai sveikà þmogø. Tai klastinga ir labai pavojinga liga, galinti netikëtai uþklupti ir pakirsti net paèius stipriausius. "Neretai stebimës, jog mirë jaunas niekuo nesiskundæs þmogus ir tik po skrodimo paaiškëjo, kad jis sirgo miokardo infarktu, - dalijasi patirtimi kardiologas. – Ne visi pajunta artëjantá miokardo infarktà, taèiau vëliau daþnas mena kaskart vis daþniau pasireiškusius krûtinës anginai bûdingus simptomus, skundþiasi, jog tekdavæ ne kartà sustoti pailsëti lipant á penktà aukštà, nos anksèiau be atodûsio á já uþlipdavæ. Šie nusiskundimai patvirtina, jog liga vystësi palaipsniui, taèiau þmogus á jos poþymius nekreipæs dëmesio, todël ir nëjæs pasitikrinti sveikatos. Ligos simptomus išaiškinti padeda širdies krûvio kardiograma."

Sàlygoja nesveiki áproèiai

Širdies ir kraujagysliø ligas skatina maþas fizinis aktyvumas, stresas, neracionali mityba, þalingi áproèiai, o ypaè rûkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas.

"Anksèiau gyvenimas plaukë ramesniu tempu, todël þmonës daugiau dëmesio skirdavo savo sveikatai. Dabar þmonës nuolat skuba, vadinasi, gyvena patirdami stresà ir neturi laiko tinkamai pasirûpinti savo mityba. Daugelá neigiamai veikia ekonominë šalies situacija, tad ligoniai, taupydami savo sveikatos sàskaita, vaistams skiria vis maþiau lëšø. Jaunas daþniau griebiasi cigaretës", - pasakoja medikas.

Miokardo infarkto rizika rûkantiems vyrams padidëja tris, moterims – penkis kartus. Rûkanèioms moterims, kurios vartoja kontraceptikus, miokardo infarkto rizika padidëja iki 20 kartø. Jaunø ir vidutinio amþiaus vyrø rûkymas laikomas vienu svarbiausiø jø ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksniø, taèiau netgi paþvelgæ mirèiai á akis ne visi atranda ryþto mesti rûkyti.

"Praeina ûmios ligos etapas, þiûrëk, þmogus vël griebiasi seno áproèio, taèiau dauguma ligoniø supranta, jog rûkymas kenkia ne tik sveikatai, bet ir piniginei", - sako gydytojas ir mena atvejá, kai ligonis atsisakë cigaretës gulëdamas toje paèioje palatoje su ligoniu, kuriam buvo išoperuotas gerklø vëþys, išsivystæs dël rûkymo, taèiau po metø atsidûræs kardiologijos skyriuje prisipaþino neatsilaikæs pagundai iš naujo uþtraukti dûmà.

"Mesti rûkyti verta bet kokio amþiaus, - pataria medikas. – Net metus gana vëlai, pailgëja gyvenimo trukmë."

Delsimas kainuoja sveikatà

Prieš pat ávykstant miokardo infarktui išryškëja priešinfarktinës bûklës poþymis - sunkumu, gniauþimu, smaugimu, verþimu ar ankštumu krûtinëje pasireiškiantis priepuolinis skausmas. Medikas sako, jog iš pradþiø retai pacientai šá pojûtá pavadina skausmu. Kartais skausmas jauèiamas tik kairëje rankoje arba kakle, vëliau jis gali plisti á þandikaulá, nugarà, kairës mentës bei tarpumentës sritá, retesniais atvejais – á dešinæ rankà, duobutæ po krûtinkauliu, dantis, pakaušá. Skausmas gali trukti nuo 20 min. iki keliø valandø. Laiku nesuskubus atverti kraujagyslës krešulá tirpdanèiais vaistais arba nespëjus jos praplësti specialiu balionëliu kateteriu, miokardo infarktas gali baigtis mirtimi arba toje vietoje lieka širdies raumens randas, todël širdis išsipleèia ir išsivysto jos nepakankamumas.

Daugiau nei du treèdaliai ligoniø po patirto miokardo infarkto išgyvena, taèiau jiems bûtina ilgalaikë prieþiûra ir gydymas. "Kuo greièiau atsinaujina širdies kraujotaka, tuo miokardo infarkto padariniai bûna švelnesni. Negilaus miokardo infarktu sirgusio paciento reabilitacija, po kurios jis gali gráþti á darbà, trunka nuo vieno iki keturiø mënesiø. Esant giliam miokardo infarktui, reabilitacinis laikotarpis gali tæstis penkerius metus. Deja, þmogus lieka nedarbingas visà gyvenimà", - sako kardiologas. Reabilitacijos tikslas – šalinti rizikos faktorius, gerinti psichologinæ bûklæ, gràþinti prarastà darbingumà, gerinti gyvenimo kokybæ. Reabilitacijos programos sudaromos kiekvienam ligoniui individualiai, atsiþvelgiant á jo ligos fazæ.

"Daugelá rizikos veiksniø galime paveikti tinkamai gydydami arteriná kraujospûdá, cukriná diabetà, atsisakæ cigaretës, vengdami antsvorio, maþindami cholesterolio kieká kraujyje, propaguodami fiziná aktyvumà", - tvirtina kardiologas Robertas Maþutavièius.		Lietuvos širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, intervencinë kardiologë Aušra Dambrauskaitë sako, jog nors ir esame priversti nuolat skubëti, taèiau judame per maþai. Autorës nuotr.

Liga gydoma tik ligoninëje

"Miokardo infarktas gydomas moderniomis priemonëmis, tad laiku atvykusá á ligoninæ ligoná pavyksta išgelbëti, - sako kardiologas. – Jeigu ligonis atvyksta per pirmàsias 6 val. nuo miokardo infarkto pradþios, atliekamas širdies kraujagysliø zondavimas - išpleèiamos susiaurëjusios ar krešuliu uþsikimšusios širdies arterijø venos. Daþnai, kai aterosklerozinë plokštelë bûna labai kieta ir tos vietos su balionu išplësti nepavyksta, á širdies kraujagyslæ ástatomas specialus tinklelio pavidalo vamzdelis plëtiklis – stentas, kuris ten ir paliekamas." Po infarkto bûtina kruopšèiai laikytis visø gydytojo skirtø rekomendacijø.

Nesigydant liga linkusi kartotis, ypaè jeigu sergama cukriniu diabetu. Miokardo infarkto pasikartojimo tikimybë priklauso nuo paciento drausmës, taisyklingo ir labai tikslaus vaistø vartojimo bei nuo širdies kraujagysliø bûklës. Kiekvieno kito infarkto atveju paþeidþiamos vis naujos kraujagyslës, vargina krûtinës angina, vis labiau gresia staigi mirtis. Uþleidus ligà, neapsieinama be sudëtingø, brangiai kainuojanèiø procedûrø bei sunkiø operacijø, po kuriø þmogus visà gyvenimà turi naudoti vaistus.

Nuo miokardo infarkto galima pabëgti

Nors kai kuriø miokardo infarkto rizikos veiksniø, pavyzdþiui, didëjanèio amþiaus arba paveldimumo išvengti negalime, taèiau kardiologas tvirtina, jog miokardo infarktas yra viena iš tø ligø, nuo kuriø neretai galima apsisaugoti.

"Daugelá rizikos veiksniø galime paveikti tinkamai gydydami arteriná kraujospûdá, cukriná diabetà, atsisakæ cigaretës, vengdami antsvorio, maþindami cholesterolio kieká kraujyje, propaguodami fiziná aktyvumà bei judrø gyvenimo bûdà", - tvirtina kardiologas.

Daþniausiai miokardo infarktà sukelia širdá maitinanèiø kraujagysliø aterosklerozë. Kraujagyslës siaurëja viduje kaupiantis riebalinëms medþiagoms. Tai, anot mediko, vyksta iš lëto per daugelá metø. Jeigu arterija per daug susiaurëjusi, kraujui sunku pratekëti, todël tos kûno dalys, kurios turëtø bûti aprûpintos krauju ir deguonimi, pradeda "badauti". Smulkios kraujagyslës taip pat nukenèia, nes paþeidþiamas jø vidinis sluoksnis – endotelis. Jo paþeidimas yra daugelio širdies ir kraujagysliø ligø "paleidimo mechanizmas".

"Bûtina laikytis maþai kaloringos dietos ir nepamiršti fizinio aktyvumo", - primena kardiologas. Deja, šiuolaikinis þmogus vis maþiau juda ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. Fizinis aktyvumas ypaè svarbus kontroliuojant kûno svorá, nes energijos kiekis paverèiamas riebalais ir kaupiamas organizme. Kad taip nenutiktø, reikia pasirinkti prieinamiausià ir labiausiai malonumà teikianèià fizinio aktyvumo formà: vaþiuoti dviraèiu, pabëgioti ir pan.

Streso, kaip natûralaus gyvenimo reiškinio, neámanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti nuo jaudinanèiø ávykiø, nemalonumø bei átampos. Sumaþinti sveikatai keliamà neigiamø pasekmiø pavojø galima padidinus organizmo atsparumà stresui. "Natûraliausias bûdas sudeginti streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medþiagas – fizinë veikla", - sako medikas.

"Bûtø idealu mesti rûkyti, nes rûkymas yra svarbiausias širdies ir kraujagysliø ligø rizikos veiksnys", - perspëja geros sveikatos savo pacientams pavyzdys kardiologas, kaþkada jaunystëje iš smalsumo uþtraukæs dûmà, taèiau nepajutæs malonumo ir daugiau niekada nesiþavëjæs cigarete. Tabako dûmuose esantis nikotinas sutraukia smulkias kraujagysles, todël pablogina jø sieneliø mitybà bei skatina aterosklerozës vystymàsi. Smalkës, sudarydamos stabilø junginá su hemoglobinu, pablogina deguonies apykaità. Tabako dûmuose esantis nikotinas, veikdamas nervø sistemà, sutraukia periferines kraujagysles, padaþnina pulsà ir padidina arteriná kraujospûdá, kuris per daugelá metø paþeidþia kraujagysles.

Dviraèiø mieste maþai dviratininkø

Fizinis aktyvumas yra gyvenimo bûdas, maþinantis rizikos veiksnius, kelianèius pavojø susirgti širdies ir kraujagysliø ligomis. Lietuvos širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, intervencinë kardiologë Aušra Dambrauskaitë sako, jog nors ir esame priversti nuolat skubëti, taèiau judame per maþai. Anot medikës, Šiauliai nuo seno garsëja kaip dviraèiø miestas, taèiau dviratininkø jame ne tiek jau daug.

"Mieste turime árengtus dviraèiø takus, bëda, kad jø kokybë kasmet vis prastëja. Bûtø daugiau norinèiøjø jais vaþinëti, jeigu takai bûtø patogûs ir dviratininkui nereikëtø sukti galvos, kaip reikës áveikti juose pasitaikanèias kliûtis. Vaþiuojant dviraèiu iš miesto Bubiø link, tenka kirsti keturiø juostø kelià. Toks maršrutas nëra saugus, ypaè jeigu kartu vaþiuoja maþameèiai vaikai. Sunku jausti malonumà vaþiuojant dviraèiø taku Ginkûnø kapiniø link, kadangi takas seniai prašyte prašosi sutvarkomas. Manau, nesuklysiu sakydama, jog daþnas šiaulietis mielai sutiktø pasigroþëti Kurtuvënø regioniniu parku, jei á já vingiuotø nepriekaištingai saugus dviraèiø takas. Ne kà maþesnës problemos ir miesto centre. Nors šaligatviai ir padalyti á dvi dalis, pëstieji retai kada eina tik jiems skirta šaligatvio puse, tad dviratininkui tenka išties labai nelengva dalia – jis turi bûti budrus saugodamasis ne tik pësèiøjø, bet ir aplink zujanèiø mašinø. Šios problemos sulaiko daugelá norinèiøjø pradëti vaþinëti dviraèiais, t. y. tapti fiziškai aktyviems", - sako kardiologë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Á sveikatinimo renginá, skirtà þinioms apie mitybos áproèius išplësti, susirinkæ sveikuoliø klubo "Šviesuoliai" nariai nepasitenkino vien savo þiniomis bei patirtimi, tad á sveèius pasikvietë Šiauliø miesto savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro Sveikatos stiprinimo skyriaus specialistæ Ilonà Iþdonaitæ. Paskaitos metu ne tik ádëmiai išklausytos specialistës pateiktos rekomendacijos, bet ir atlikta sveikatos patikra: renginio dalyviams pamatuotas gliukozës kiekis kraujyje, svoris, ûgis, kraujospûdis, nustatytas kûno masës indeksas, atliktas kûno riebalø bei skeleto raumenø kiekio ávertinimas.

Glen van NIEKERK nuotr.

Mityba – sveikatos uþtaisas

Senovës màstytojai teigë, kad mityba - tai sveikatos, groþio ir energijos šaltinis. Jei þmogaus kûno svoris normalus, jis yra sveikas, pozityviai màstantis ir besidþiaugiantis gyvenimu, tuomet jo mityba, màstymo ir gyvenimo bûdas yra jam tinkami. Kai maitinamës sàmoningai, subalansuotai, pagal savo kûno poreikius, tuomet gauname visas reikalingas medþiagas, reikalingas kûnui normaliai funkcionuoti. Ir atvirkšèiai - kai maisto kiekis viršija skrandþio virškinimo galimybes, kai maistas nekokybiškas, visuomet atsiranda sutrikimø, kurie galiausiai išprovokuoja ávairias ligas.

Vadinasi, sveikos mitybos taisyklë paprasta – kai nepersivalgome, nenuodijame savo organizmo, tai ir neperkrauname, vadinasi, nëra ko valyti – organizmas funkcionuoja optimaliai ir "á sveikatà".

Didysis cukraus melas

Nuo mitybos priklauso ne tik fizinë sveikata, bet ir nuotaika. Þmogaus smegenys yra pagrindinis medþiagø apykaitos reguliatorius ir reiklus maisto vartotojas. Kai smegenys uþfiksuoja organizmo energijos sumaþëjimà, jos mums "ásako" kà nors suvalgyti. Priklausomai nuo to, kà suvalgome, vienaip ar kitaip keièiasi ir mûsø nuotaika.

Visuomenës sveikatos biuro specialistës I. Iþdonaitës teigimu, per metus þmogus suvalgo 36 kg cukraus, kuris, patekæs á skrandá, tuoj pat uþpildo energijos rezervuarà, pagerina dëmesá, suþadina atmintá, todël laikomas paèiu galingiausiu smegenø stimuliatoriumi. Tyrimais árodyta, kad suvalgæ ar išgëræ saldaus produkto, turinèio iki 200 kalorijø, studentai gerokai geriau susidoroja su bet kokia uþduotimi. Tai nebûtø blogai, jeigu toks dirbtinis stimuliavimas ilgainiui nepakenktø mûsø sveikatai - kai valgome per saldþiai, išsiskiria daugiau insulino, kuris bando išvalyti kraujà nuo cukraus, tad staigus energijos pakilimas neretai gali baigtis staigiu energijos kritimu ir prasta savijauta.

Ar gali bûti ir sveika, ir skanu?

Daugelio mitybos áproèiai pirmiausia priklauso nuo to, kas atrodo skanu, kada þmogus išalksta ir kiek maisto suvalgo. Tik ar tai, kas skanu, yra sveika? Anot visuomenës sveikatos specialistës, galima valgyti ir tai, kas skanu, taèiau reikëtø rinktis kuo ávairesná maistà, svarbiausia - turi bûti subalansuotas baltymø, riebalø ir angliavandeniø santykis.

Daugiau nei pusæ energijos organizmui turi suteikti angliavandeniai, treèdalá – riebalai, 15 proc. – baltymai. Kasdien reikia gerti pieno, valgyti vaisiø ir darþoviø. Šiuose maisto produktuose yra ne tik pagrindiniø medþiagø, bet ir organizmui bûtinø vitaminø.

Nekontroliuojamas šokoladiniø saldainiø, bulviø traškuèiø ir þemës riešutø valgymas sukelia daugelá sveikatos sutrikimø, nes daþnai neávertinama, kiek šiuose maisto produktuose yra riebalø ir kalorijø.

Svarbiausia nepersivalgyti

Galioja taisyklë, kad þmogus turëtø valgyti tik jausdamas alká, taèiau kà ir kiek kartø per dienà - turime spræsti patys. Nesveika, jei pusryèiai tëra paskubomis išgertas kavos ar arbatos puodelis. Rytà organizmui reikia daug energijos, kurios suteiktø ramiai suvalgomi pusryèiai. Be to, pusryèiaujant nebûtina soèiai prisivalgyti - pakanka duonos riekës ar saujos javainiø, darþoviø ar vaisiø.

Pietaujant vertëtø susilaikyti - ankstyvà popietæ organizmo aktyvumo kreivë leidþiasi þemyn, tad jei skrandis pilnas, þmogus greitai pasijunta pavargæs, já apima miegas. Vakarieniaujant taip pat nereikëtø persivalgyti, nes pilnu skrandþiu sunkiau uþmigti. Be to, vakare persivalgiusá þmogø naktá kamuoja košmarai. Miegoti eiti reikëtø ne anksèiau nei praëjus valandai po vakarienës.

Kaskart sëdëdami prie stalo prisiminkite viduramþiais itin daþnai naudotà posaká: "Nesuvirškintas maistas suëda tà, kuris já suvalgë." Anot sveikuoliø, svarbiausia nepaversti gyvenimo nesibaigianèiu virškinimu, nes tada tik perkrausime kûnà ir nesuteiksime jam galimybës kokybiškai atlikti áprastas funkcijas bei neleisime jam ilsëtis – kai ilsisi virškinimo sistema, ilsisi ir kûnas. Tik išsiugdæ sàmoningà poþiûrá á mitybà, maitinsimës sveikai ir subalansuotai, bûsime þvalûs, normalaus svorio, sveiki, jaunatviški ir entuziastingi.

Mitybos áproèius lemia lytis ir amþius

Moterims bûdingi sveikesni mitybos áproèiai, kadangi jos daþniau nei vyrai valgo švieþias darþoves ir vaisius, kruopø košes. Maistui gaminti jos daþniau naudoja augaliná aliejø, reèiau saldina kavà ir arbatà, reèiau valgo mësà ir jos produktus, reèiau geria riebø pienà. Ruošdami maistà ir rinkdamiesi produktus vyrai daþniau vadovaujasi skoniu, o moterys – sveikos mitybos rekomendacijomis.

Mitybos áproèius sàlygoja ne tik lytis, bet ir amþius. Vaikø mitybos áproèius formuoja tëvai. Jei tëvai stengiasi maitintis sveikai, tas pats racionas tinka ir vaikui, nes ir vaikams, ir suaugusiesiems galioja tie patys mitybos principai. Tereikia vadovautis visiems gerai þinoma sveikos mitybos piramide.

Jaunimas vis daþniau renkasi greità maistà, riebius uþkandþius: picà, dešrainius, keptas bulvytes, mësainius, bulviø traškuèius. Namuose likæ vieni vis reèiau valgo darþoviø patiekalus, kuriems paruošti reikia laiko ir pastangø.

Iki 25-eriø metø, kol organizmas auga, mityba neeretai yra ir gausesnë, ir daþnesnë. Subrendæs þmogus arba bûna išmokytas, arba pats išmoksta paþinti savo kûno poreikius ir sàmoningai maitintis. Sàmoningumas reiškia þalingø áproèiø atsisakymà – sunku ásivaizduoti, kad sàmoningas þmogus nuodytøsi - kenktø pats sau.

35-64 m. amþiaus þmoniø þinios apie sveikà mitybà yra paèios geriausios, vadinasi, mitybos áproèiai – patys geriausi. Šio amþiaus þmonës daþniausiai laikosi sveikos mitybos rekomendacijø, reèiau valgo gyvulinius riebalus, mësà ir jos produktus, kiaušinius, reèiau geria riebø pienà, daþniau renkasi rupià duonà, grûdinius produktus, ryþius, makaronus, švieþas darþoves ir vaisius. Vyresnio amþiaus þmonës, nors ir supranta mitybos svarbà sveikatai, labai sunkiai keièia blogus mitybos áproèius: per daug vartoja gyvuliniø riebalø, daþniau renkasi riebø pienà, piknaudþiauja saldumynais.

Anot sveikatos stiprinimo skyriaus specialistës, retkarèiais kiekvienas galime palepinti save saldumynais, taèiau kuo reèiau reikëtø rinktis lipnius (irisus, kramtomus saldainius ir pan.), ryškiø spalvø, virtus riebaluose (spurgas, þagarëlius), perteptus riebiu kremu saldumynus.

Pagal planà, tik be prievartos

Anot sveikata trykštanèiø sveikuoliø, gera sveikata pati savaime neatsiranda – reikia daug valios ir pastangø. Labai svarbu išmokti patiems ir išmokyti vaikus suprasti, ko reikia mûsø kûnui. Tai jokiu bûdu nereiškia, kad visiems turime ruošti maistà atskirai pagal kiekvieno norà. Tiesiog tereikia paklausti, kà valgysime, tarkim, vakarienei, siûlydami tai, kà galime iš turimo maisto pagaminti. Toks áprotis rinktis padeda išugdyti gerà áprotá ásiklausyti á kûno poreikius ir sàmoningà poþiûrá á mitybà.

Tiesa, ar kada nors susimàstëte apie maisto kramtymo poveiká savo sveikatai? Gerai kramtant maistà, virškinti pradedama jau burnoje, todël tolesnis maisto ásisavinimas yra kokybiškas. Jei kramtome pakankamai, tai karštas maistas atvësta iki kûno temperatûros, o šaltas ágyja kûno temperatûrà. Gerai kramtydami mes pajuntame tikràjá maisto skoná ir juo mëgaujamës. Skonio receptoriai yra tik burnoje. Kramtydami nepakankamai mes nejauèiame skonio, todël mums atrodo, kad nepasisotinome.

Rinkdamiesi þalumynus, rinkimës vietines darþoves ir vaisius. Svogûnai, porai, morkos, agurkai, pomidorai, kopûstai, raudonieji burokëliai, þaliosios salotos, ridikëliai, ridikai, þirneliai bei saldieji pipirai – paèios populiariausios darþovës Lietuvoje. Rinkdamiesi vaisius, lietuviai pirmenybæ teikia obuoliams, braškëms, serbentams, slyvoms, avietëms, mëlynëms, citrusiniams vaisiams. Jeigu nëra galimybës vaisius ir darþoves uþsiauginti patiems, vienareikšmiškai atsakyti á klausimà, kur geriausia pirkti þalumynus – prekybos centre ar turguje iš ûkininko - praktiškai neámanoma, belieka tik pasikliauti pardavëjø sàþine.

Sësdami prie stalo nepamirškime, jog gyvename ne tam, kad valgytumëte, bet valgote, kad gyventumëme.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Atopinis dermatitas – viena daþniausiø alerginiø odos ligø. Tarptautinio tyrimo ISAAC duomenimis, Europoje šia lgia serga apie 10-20 proc. ikimokyklinio amþiaus vaikø ir 1-3 proc. suaugusiøjø. Lietuvoje ávairiose amþiaus grupëse yra 2-3 proc. serganèiøjø.

"Atopiniu dermatitu daþniau serga maþi vaikai, taèiau dabar ji sparèiai plinta ir tarp suaugusiøjø", - sako gydytojas dermatovenerologas Arûnas Petkevièius. Arûno PETKEVIÈIAUS asmeninio archyvo nuotr.

"Sergamumo atopiniu dermatitu padidëjimas siejamas su aplinkos uþterštumu, chemijos pramonës vystymusi bei didëjanèiu jos produktø naudojimu buityje, mitybos áproèiø kitimu", - teigia Kauno medicinos universiteto Odos ir veneriniø ligø klinikø gydytojas dermatovenerologas Arûnas Petkevièius.

Liga maþina gyvenimo dþiaugsmà

Þodis "dermatitas" reiškia odos uþdegimà, o atopiniu pavadintas todël, kad neturi nuolatinës vietos, tad "vaikšto" po visà kûnà apsistodamas ten, kur jam labiausiai patinka. Tai lëtinis uþdegimas, kuriam bûdingas stiprus odos nieþëjimas, išsausëjimas bei simetrinis bërimas. "Pacientai skundþiasi, jog norisi kasytis, ypaè dabar, kai atšalus orams tenka vilkëti šiltus drabuþius, nes liga mëgsta drëgmæ tad paûmëja rudená", - sako dermatovenerologas.

Liga sukelia diskomfortà - neigiamai paveikia visø serganèiojo gyvenimo srièiø kokybæ, sutrinka miegas, nukenèia mokslas, darbingumas, bendra savijauta. Šios prieþastys daugelá pacientø priverèia izoliuotis nuo visuomenës, išgyventi gëdos bei nesaugumo jausmà kasdienëje veikloje. Ligai bûdingi paûmëjimai: didëja paraudimas, nieþulys, susidaro papulës ir šašai, kurie linkæ infekuotis. Prisidëjus bakterinei infekcijai formuojasi pûlinukai. "Sergant atopiniu dermatitu, bûtina apsišarvuoti begaline kantrybe, nes liga yra lëtinë, tad gali tæstis ne vienerius metus", - sako gydytojas.

Tikrosios prieþastys neaiškios

Nors atopinio dermatito prieþastys nëra visiškai aiškios, taèiau þinoma, jog didelæ reikšmæ turi genetinis polinkis.

"Ligos išvengti sunku, nes genø kol kas pakeisti negalime", - sako medikas. Nustatyta, kad jeigu vienas iš tëvø serga atopiniu dermatitu, tikimybë vaikams paveldëti polinká sirgti šia liga siekia daugiau nei 50 proc. Štai kodël nëštumo bei þindymo krûtimi laikotarpiu bûtina vengti maisto ir medikamentiniø alergenø, ájautrinanèiø vaisiø ir kûdiká. Pagimdþius rekomenduojama bent 6 mën. kûdiká maitinti krûtimi, kad kartu su motinos pienu maþylis gautø visø nepakeièiamø imunoglobulinø bei fermentø. Átakos atopiniam dermatitui atsirasti turi ir imuninës sistemos bei odos apsauginës funkcijos sutrikimai, padidëjæs odos infekuotumas, pvz., auksinio stafilokoko buvimas odoje. Atopiná dermatità labai paaštrina stresas, taèiau bene daþniausia šio odos uþdegimo prieþastis - netinkamas maistas.

Diagnozei patvirtinti reikalingi tyrimai

Anot mediko, ligai diagnozuoti nepakanka vien paciento anamnezës - bûtina atlikti ne tik apþiûrà, bet ir odos mëginius. Adatos dûrio mëginys parodo alergines reakcijas, kurios ávyksta per pusvalandá ar valandà po kontakto su alergenu. Odos lopo mëginiai rodo vëliau vykstanèias alergines reakcijas. Taip pat nustatomi specifiniai imunoglobulinai E kraujyje prieš maisto alergenus. Provokacinis mëginys patvirtina alergijà maistui bei leidþia nustatyti tikslø alerginës reakcijos nesukeliantá alergeno kieká. Maisto alergenams nustatyti taip pat skiriamos eliminacinës t. y. be alergijà sukëlusio maisto produkto, dietos, kurios yra svarbiausias gydymo bûdas, padedantis ágyti tolerancijà maistui. Beje, šie mëginiai atliekami tik ligos pagerëjimo metu. Kontaktiniai alergenai nustatomi atliekant standartinius lopelinius mëginius.

Ligos eiga - banguojanti

Ne visais atvejais liga pasireikšia vienodai. Esant pirmo paþeidimo tipui, daþniau paþeidþiamas veidas, kakta, skruostai, ausø kaušeliai ir netgi oda uþ jø, liemuo, rankø ir kojø tiesiamieji paviršiai. Šie paþeidimai labiau šlapiuoja ir yra bûdingesni maþiems vaikams. Antruoju tipu, t. y. sausàja ligos forma, labiau linkæ sirgti paaugliai ir suaugusieji. Šiuo atveju daþnesni kaktos, vokø, lûpø, kaklo šonø, sprando, tiesiamøjø plaštakø paviršiø, rankø ir kojø lenkiamøjø paviršiø - alkûniø, pakinkliø, riešø, èiurnø - paþeidimai. Liga skirstoma á lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos. Lengvai ligos formai bûdingas nieþëjimas nëra toks stiprus, kad sukeltø miego sutrikimus. Ant serganèiojo odos nëra nusikasytø ar nutrintø vietø. Vidutinio sunkumo atopinio dermatito sukeliamas nieþulys yra gerokai stipresnis, ligonis dël nieþëjimo daþnai prabunda naktá, kai kur ant odos matyti nusikasymai, nutrintos vietos ir šašai. Esant sunkios ligos formai vargina itin stiprus odos nieþëjimas, neleidþiantis miegoti naktimis. Serganèiajam ant kûno matyti daug nusikasytø, nutrintø vietø, šašø.

"Visos ligos yra nemalonios, taèiau odos ligos yra akivaizdþiai matomos. Tai sukelia galvos skausmà kiekvienam serganèiajam", - tvirtina medikas.

Pavojø kelia komplikacijos

Sergantieji atopiniu dermatitu labai imlûs bakterinëms odos infekcijoms, kurios gali patekti per nusikasytas vietas. Daugiau nei 90 proc. atvejø serganèiøjø atopiniu dermatitu odos paviršiuje dël sutrikusios apsauginës barjerinës odos funkcijos aptinkama auksinio stafilokoko ar pelësinio grybelio kolonizacija. Ši mikroflora skatina ligos progresavimà bei atsinaujinimà. Negydomas atopinis dermatitas progresuoja - tampa sunkesnës formos arba išsivysto kitos alerginës ligos. Daþnai kartu su šiuo uþdegimu pasireiškia bronchinë astma ir alerginis rinitas.

Bûtini emolientai

Neginèytinai árodyta, kad visiems sergantiems atopiniu dermatitu yra paþeistas epidermio apsauginis barjeras, todël išsausëja oda, pacientai neišvengiamai turi naudoti riebalines, vietiškai naudojamas medþiagas, drëkinanèias, minkštinanèias ir sauganèias odà nuo išoriniø dirgikliø – emolientus.

"Tai aukštos kokybës medþiagos, kuriose nëra daþø bei aromatiniø medþiagø, - pasakoja gydytojas. - Esant sausai odai, atsiranda galimybë kontaktiniams alergenams sàveikauti su imuninëmis làstelëmis, o tai palaiko odos uþdegimà. Sveikos odos epidermyje imuniniø làsteliø nëra. Emolientai ne tik sumaþina vandens trûkumà, bet ir pasiþymi uþdegimà maþinanèiu bei nieþëjimà slopinanèiu poveikiu. Be to, šios medþiagos normalizuoja odos apsauginæ funkcijà."

Gydytojas pataria vartoti emolientus ne tik sergant atopiniu dermatitu, bet ir esant probleminës odos prieþiûrai, o ne pirkti paprastus kremus bei kûno losjonus, kuriuose apstu daþomøjø, kvapiøjø medþiagø, tik dar labiau sudirginanèiø jautrià kûno odà. Vietinius emolientus rekomenduojama naudoti ne maþiau nei du kartus per dienà. Ávairûs emolientai skirasi savo savybëmis bei sudedamosiomis dalimis, taèiau á visø jø sudëtá áeina keturios privalomosios sudedamosios dalys: lipidai, humektantai, emulsikliai, konservantai.

Teigiamas fototerapijos poveikis

Nors esame ápratæ girdëti apie kenksmingà saulës spinduliø poveiká, taèiau sergantieji atopiniu dermatitu bei kitais odos uþdegimais tvirtina, jog bûklë pagerëja nuo natûraliø saulës spinduliø, kuriø dëka odos bërimai tampa maþiau pastebimi, jø sumaþëja, neretai kurá laikà netgi išnyksta. Pasinaudojæ šiuo pastebëjimu gydytojai, skirdami medikamentiná gydymà, neretai rekomenduoja ir šviesos terapijà.

Nerizikuodamas sveikata þmogus kasmet gali gauti iki 245 dþauliø ultravioletiniø spinduliø vienam kvadratiniui centimetrui odos. Ilgai ultravioletiniø spinduliø terapijai buvo naudojamos kvarcinës lempos, taèiau pastebëjus jø ne tik teigiamà, bet ir neigiamà poveiká, ávairioms odos ligoms gydyti imta taikyti foto- arba fotochemoterapijà. Jos metu pacientas turi išgerti arba uþsitepti vaistø, gebanèiø padidinti jautrumà šviesai. Gydomas odos plotas apšvitinamas tam tikro bangos ilgio šviesa. Šis metodas veiksmingas gydant daugelá sunkiø odos ligø, taèiau dël kancerogeninës rizikos nëra taikytinas jaunesniems nei 12 metø vaikams.

Pagrindinis dëmesys - profilaktikai

Nustaèius atopiná dermatità, dël nieþtinèios ir išsausëjusios odos bûtina speciali labai kruopšti jos prieþiûra, todël, anot dermatovenerologo, labai svarbu vaikams suprantamai paaiškinti kûno odos prieþiûros ypatumus. Prausiantis reikia naudoti tik gydomàjá bei aliejiná skystà muilà. Maudantis vonioje veiksminga vartoti medicininá vonios aliejø, grieþtai atsisakant visø kvapniø dušo geliø. Išsimaudþius drëgnà odà reikia patepti specialiu drëkinamuoju kremu ar losjonu, skirtu nieþtinèiai ir išsausëjusiai odai.

"Tepti reikia ne tik nieþtinèias vietas, bet apskritai visà kûnà", - pataria gydytojas. Atopinio dermatito profilaktikai itin reikšmingas yra tëvø mokymas apie buitinius ir maisto alergenus bei jø átakà organizmui. Buityje patartina vengti tiesioginio kontakto su skalbikliais bei indø plovikliais. Siekiant išvengti kontaktiniø alergenø, rekomenduojama rengtis natûralaus pluošto ar odiniais drabuþiais, vengti vilnoniø, ypaè - sintetiniø rûbø. Namø aplinkoje reikia nelaikyti kaèiø, paukšèiø, šunø. Atsisakyti pûkinës ar sintetinio pluošto patalynës, kurioje mëgsta apsigyventi erkutës. Aplinkoje vengti aštriø kvapø bei tabako dûmø, þydinèiø augalø.

Gydymo sëkmæ lemia ligos sunkumas

Esminis sëkmingo serganèiøjø atopiniu dermatitu gydymo garantas yra alergenø bei provokuojanèiø veiksniø pašalinimas. Daþniausi maisto alergenai – pienas, þuvis, kiaušinio baltymas, riešutai, medus, citrusiniai vaisiai, braškës ir kt. Savo sveikatos labui bûtina vengti konservantø ir maistiniø daþø. Sureguliuoti dietà ypaè svarbu kûdikiams ir maþiems vaikams, kitaip atopinio dermatito gydymas bus neveiksmingas. Bet kuriuo ligos atveju skiriamas vietinis gliukokortikosteroidinis tepalas. Jø pasirinkimas, anot mediko, yra itin didelis, o tepalas turi bûti parenkamas atsiþvelgiant á ligos sunkumo laipsná. Šie vaistai sumaþina odos uþdegimà, nieþëjimà, todël sumaþëja nusikasymo pavojus. Ligai gydyti gausiai taikomi šlapalo preparatai. Dabar dermatologai yra vienareikšmiškai nutaræ, jog ûminio odos uþdegimo metu tikslinga rinktis maþesnës nei 5 proc. koncentracijos tepalo preparatus. 5-10 proc. šlapalo preparatus vertëtø rinktis esant lëtiniam odos uþdegimui. Ligai paûmëjus, nieþëjimui slopinti skiriami antihistamininiai preparatai.

Atopinio dermatito gydymas yra pakopinis, kompleksinis ir ilgalaikis. Jo tikslas – išsaugoti odos riebumà, nes tik tuomet sumaþës odos sausëjimas ir nieþëjimas. Visi šiai varginanèiai ligai skirti vaistai parenkami individualiai, tad norint išvengti komplikacijø bei siekiant neapleisti ligos pagalbos bûtina kreiptis á odos specialistà telefonu (8~41) 390 073, o ne uþsiimti savigyda, juolab kad liga nepasiduoda gydyti nereceptiniais vaistais.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

"Mortui vivus docent" – mirusieji moko gyvuosius. Jø dëka Šiauliø ligoninës patologinës anatomijos skyriaus muziejuje ne tik medikai, bet ir nieko bendra su medicina neturintys þmonës gali pamatyti, kaip atrodo þalingø áproèiø paveikti organai, ir palyginti juos su sveikais. "Šis muziejus ypaè reikalingas tiems, kurie mëgaujasi sveikatai þalingais malonumais, nesusismàstydami apie skaudþias pasekmes", - sako šio skyriaus vedëja Vilija Niunevienë.

Patologinës anatomijos skyriaus vedëja Vilija Niunevienë pasakoja, kad apsilankæ patologijos muziejuje daugelis jaunuoliø metë rûkyti, atsisakë alkoholio. Autorës nuotr.

Susidomëjimas muziejumi vis didëja

Anot Patologinës anatomijos skyriaus vedëjos Vilijos Niunevienës, didþiausiame Lietuvos patologinës anatomijos muziejuje lankytojø netrûksta. Nuolatiniai lankytojai – vyresniøjø klasiø moksleiviai, studendai, medicinos kolegijos auklëtiniai. Maþiau muziejaus makropreparatais domisi ir nieko bendra su medicina neturintys þmonës: ávairios draugijos, klubai, pavieniai asmenys ir net uþsienieèiai. Muziejaus lankymas – nemokamas, taèiau dël ekskursijos reikia susitarti iš anksto, nes kasdien èia priimama tik viena lankytojø grupë. "Per metus sulaukiame 90 lankytojø grupiø, t. y. pusantro tûkstanèio lankytojø", - lankytojø sàrašus varto medikë.

Pravartu paþinti anatomijà

Dabartinëje muziejaus ekspozicijoje demonstruojami ávairiø patologiškai pakitusiø organø pjûviai, leidþiantys suvokti ligos padarinius. Visà šá kruopštø darbà atliko pirmasis Šiauliø krašto patologinës anatomijos specialistas Osvaldas Lapienis. "Negaliu konkreèiai ávardyti, kas paskatino nusipelniusá patologà išsaugoti kruopšèiai paruoštus makropreparatus, taèiau ši jo idëja padeda gydytojams bei diagnostikos specialistams susipaþinti su ryškiausiø ligø eiga, organø pokyèiais bei jø atpaþinimo galimybëmis", - tvirtina Patologinës anatomijos skyriaus vedëja.

Šiuo metu muziejuje yra per 500 eksponatø, sugrupuotø pagal organø sistemas, taèiau dël vietos stokos ne visi jie eksponuojami, nors, anot patologës, sukaupta viskas, kà gali pamatyti þmogaus akis. Kai kuriems eksponatams daugiau nei 50 metø. "Tai operacijos bei autopsijos metu pašalinti organai, kuriems pakenkë ávairios ligos ar silpnybës þalingiems áproèiams. Eksponatai surinkti iš utilizuoti skirtos operacinës medþiagos ir patalpinti á 10 proc. formalino skystá, gebantá konservuoti audinius ir neleidþiantá jiems suvysti", - pasakoja gydytoja.

O. Lapienis, dëstydamas medicinos mokykloje, á savo paties ákurtà muziejø atsivesdavo studentø. Vëliau jo sukaupti makropreparatai imti naudoti ir visuomenei šviesti. Muziejaus tikslas – propaguoti sveikà gyvenimo bûdà. Anot patologës, apsilankymas muziejuje – itin veiksminga prevencinë priemonë jaunimui. Medikë sako ne kartà girdëjusi, jog po ekskursijos šiame muziejuje ne vienas jaunuolis metë rûkyti, atsisakë alkoholio.

"Kuo jaunesnis þmogus susimàstys apie savo sveikatà, tuo maþiau þalos padarys savo organizmui. Á muziejø áleidþiame tik vyresniøjø klasiø moksleivius, kadangi patirtis parodë, jog besimokantiems þemesnëse nei 9 kl. moksleiviams, nors ir bûdavo smalsu, eksponatais tapæ organai sukeldavo šleikštulá ar net alpulá, - tvirtina medikë.

Akistata su tariamø malonumø pasekmëmis

Gydytoja sako pastebëjusi, jog lankytojai ilgiau stoviniuoja prie dvigubai daugiau nei áprasta sveikam þmogui sverianèios alkoholiko širdies. Tai 49-eriø metø gausiai alkoholá vartojusio vyriškio širdis, kuri, neigiamai veikiama alkoholio, ilgainiui tapo apvali bei neáprastai didelë.

"Kuo didesnë širdis, tuo daugiau jai reikia kraujo bei sunkiau pavyksta aprûpinti paèià save deguonimi bei maisto medþiagomis. Besaikis alkoholio vartojimas sukelia itin sunkià ligà - alkoholinæ kardiomiopatijà", - sako gydytoja.

Muziejuje galima pamatyti alkoholio paveiktas kepenis. Veikiamos alkoholio kepenys ilgainiui ima didëti, vëlesnëse ligos stadijose organas ima trauktis. Sveikø kepenø paviršius yra lygus. Nuo alkoholio þuvusiø kepenø làstelëse formuojasi randai, padalijantys kepenø audiná á tam tikro dydþio mazgus. Kraujagyslës, patekusios á fibroziná audiná, yra uþspaudþiamos, todël kraujas, nebeástengdamas pratekëti pro kepenis, ima ieškoti kitø keliø. Smulkiosios kraujagyslës nepajëgia atlaikyti pro jas tekanèio didelio kraujo kiekio, todël išsipleèia ir plyšta. Prasideda vidinis kraujavimas. Daþniausiai kraujuojama á virškinamàjá traktà.

Retas kuris nepasidomi juodais dël rûkymo subliuškusiais plauèiais. Rûkant siaurëja bei storëja bronchø sienelës. Ilgainiui bronchø sienelës praranda elastingumà, todël pro jas kaskart vis blogiau praeina oras. Alveolëse, paèiame maþiausiame struktûriniame plauèiø vienete, sutrinka dujø apykaita, todël sumaþëja kvëpuojamasis plauèiø paviršius. Suirusiose alveoliø vietose plautis ima randëti. Palaipsniui vystosi plauèiø fibrozë – patologinë bûklë, kuriai bûdingas jungiamojo audinio kaupimasis plauèiuose. Gydytoja apgailestauja, kad ne visà neigiamà tabako poveiká ámanoma parodyti. Gal tuomet uþkietëjusiems rûkaliams, nerandantiems valios mesti rûkyti, taèiau norintiems atsisakyti šio þalingo áproèio, uþtektø tik praverti Patologinës anatomijos muziejaus duris?

Muziejuje eksponuojama aterosklerozës paþeista koja ne vienam lankytojui kelia šleikštulá. Rûkymas sukelia kraujagysliø sukalkëjimà, todël prasideda kylanti kojos gangrena. Anot patologës, þmonës pasibaisi rûkymo sukeltais padariniais pamatæ, kaip atrodo vienas ar kitas organas, paveiktas ligos, klausia, per kiek laiko nustojus rûkyti išnyksta organø paþeidimai, vadinasi, daugelis jø, lankydamiesi muziejuje, rimtai susimàsto.

Nemaþà eksponatø dalá sudaro navikai. Muziejaus lankytojai turi galimybæ pamatyti, kaip atrodo ne tik patys navikai, bet ir jø metastazës kituose organuose. Daugeliui susidomëjimà kelia áspûdingo dydþio iš šonkaulio išsivystæs navikas, peraugæs plauèius ir suardæs visà jø struktûrà. Keliuose stikliniuose induose eksponuojama dalis þmogaus kojos, kurià paþeidë piktybiniai odos navikai, augdami ne tik suardæ aplinkinius audinius, bet ir peraugæ kaulà.

"Vëþinës ligos kasmet "jaunëja". Liûdniausia tai, kad neretai vëþys nustatomas atsitiktinai, aiškinantis kitus negalavimus", - sako patologë.

Apsigimimus sàlygoja ne tik genetinis polinkis paveldëti ligas, virusinës infekcinës ligos nëštumo metu, bet ir þalingi áproèiai: rûkymas, alkoholis, narkotikai bei kitos toksinës medþiagos, kuriø nesibodi vartoti besilaukianti moteris. Anot medikës, apsigimusiø vaikø eksponatai jaudina lankytojus, ilgai jø širdyse palikdami stiprius išgyvenimus bei suteikdami vietos rimtiems pamàstymams prieš griebiantis cigaretës ar alkoholio.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Noras padëti turi sklisti iš þmogaus vidaus, net ir tuomet, kai patys jauèiatës vieniši ar esate ligoti. Tik tuomet pasaulis taps graþesnis, o mes patys – laimingesni. "Niekada nereikia nuleisti rankø ir gailëtis savæs. Gerus darbus gali atlikti kiekvienas", - tvirtina Šiauliø akløjø ir silpnaregiø klubo "Pabûkime kartu" moterys.

Pasiûlymà numegzti pledø Naujagimiø reanimacijos skyriuje esantiems inkubatoriams, kuriuose guli neišnešioti naujagimiai, klubo "Pabûkime kartu", vienijanèio regëjimo negalæ turinèiuosius, moterys priëmë labai entuziastingai. Autorës nuotr.

Noras padaryti gera išsipildë

Taip jau motinëlës gamtos surëdyta, kad þmogui visada norisi jaustis naudingam. Šis jausmas neaplenkia ir negalæ turinèiøjø. Akløjø ir silpnaregiø klubo "Pabûkime kartu" moterys nelinkusios liûdëti, tad susirinkusios draugën sprendþia ne tik neregiams aktualias problemas, bet ir noriai padeda tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Klube daug megzti mëgstanèiø moterø, kuriø mezginiais nesibodi pasipuošti artimieji, draugai bei paþástami. Rankdarbiais papuošusios save ir savo namiškius, darbštuolës neregës nusprendë pasirûpinti tais, kurie savimi pasirûpinti patys dar nepajëgia.

"Mes labai norëjome padaryti kam nors kà nors gero, - atvirauja akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë. - Mûsø noras bûti naudingoms išsipildë atsitiktinio pokalbio su LIONS klubo moterimis metu. Jos jau buvo spëjusios susiþavëti neregiø moterø rankdarbiais, tad þinodamos jø kruopštumà pagalbos rankà pasiûlë ištiesti bejëgiams maþyliams, ne tik þiemà, bet ir kaitrià vasaros dienà trokštantiems ypatingos šilumos."

Entuziazmo netrûko

Pasiûlymà numegzti pledø Naujagimiø reanimacijos skyriuje esantiems penkiems inkubatoriams, kuriuose guli neišnešioti naujagimiai, klubo "Pabûkime kartu" moterys priëmë labai entuziastingai ir vieningai, tad nieko nelaukusios LIONS klubo atstovës parûpino darbštuolëms siûlø. Jie buvæ tokie plonyèiai, kad teko vyti kamuolius net iš dvylikos siûlø. "Bûtumët matæ, kaip moterys darbavosi! - mena akløjø ir silpnaregiø skyriaus darbuotojos. - Norëdamos apsiginti nuo dulkiø, atidarëme duris, langus, ant grindø paskleidëme maišus siûlø ir ëmëme juos sukti krûvon."

Tarp gausybës siûlø kamuoliukø sukosi ir vedëja Inta Skeivienë. Anot vedëjos, jos buvusios tik pagalbininkës šioms niekad entuziazmo nepritrûkstanèioms bei išradingoms moterims. "Iš pradþiø labai išgyvenome, kad mezgami pledai bus tamsûs, taèiau vëliau suþinojome, kad bûtent tokie jie ir turi bûti, - prisimena vedëja. – Maþyliams turi bûti tamsu, jauku ir šilta, kaip mamos pilvelyje."

Malonûs prisiminimai

Kad pledukai atrodytø linksmesni, moterys parinko raštà, primenantá šachmatø lentà. Tik patyrusi mezgëja Aldona Meškonienë kvadratëlius mezgë maþesnius, nes jai toks raštas atrodë švelnesnis ir þaismingesnis. "Galbût águdusiai mezgëjai Aldonai ši uþduotis buvo pernelyg primityvi", - nedràsiai tarsteli Irena, taèiau jos abejones nutraukusi mezgëja uþtikrina, jog jai šis mezginys taip pat buvæs ne kà prastesnis bei sudëtingesnis uþ ankstesnius, nes daugiasluoksnis siûlas yra labai purus, tad reikia itin didelio kruopštumo. Primezgus krûvà šachmatiniø kvadratø, talkon teko kviestis kaimynæ, kuri sujungë juos á pledà, kurá dar dailiai apnërë vašeliu.

Kad regëjimo negalæ turinèioms moterims teko iš tiesø sunki uþduotis, patvirtino ir renginiø organizatorë Irena, nes ávairiaspalvis iš daug smulkiø siûlø suvytas kamuolys itin vargina silpnas akis, todël moterys nusprendë megzti neskubëdamos, svarbiausia, kad mezginys atrodytø nepriekaištingai. Moterys vieningai pritaria - margas siûlas raibuliavæs akyse. Kadangi jis nebuvæs susuktas krûvon, mezgant bûdavæ sunku visus iškart uþkabinti ant virbalo.

"Megzdamos prisiminëme savo vaikus ir anûkus, pasidalijome jau seniai, taèiau giliai širdin ástrigusiais áspûdþiais. Graþûs prisiminimai nuplovë sunkumus, su kuriais teko susidurti", - šypsosi mezgëjos.

Kelionë atgaivino sielà

Darbas išties nebuvo lengvas, tad klubo "Pabûkime kartu" moterys nusprendë save pamaloninti kelione á Gruzdþius pas Reginà ir Vytautà Mataièius, kur susipaþino su juodosios keramikos paslaptimis. Juodoji keramika – subtilus dalykas, nes tik paëmæs á rankas toká dirbiná gali suprasti, kad jis lipdytas iš molio, o ne lietas iš metalo. Kol moterys apþiûrinëjo dirbinius, juodosios keramikos karalienë Regina Mataitienë papasakojo, kiek darbo tenka ádëti, kol molio gabalas virsta širdþiai mielu kûriniu. Po to darbštuolës apsilankë senoviniame gatviniame Dargaièiø kaime, ákurtame prieš 359 metus. Moterys susiþavëjo unikalia sena gyvenviete, kurià á dvi dalis dalija gatvë: vienoje pusëje stovi tik gyvenamieji namai, klëtys, viralinës, kitoje – klojimai, tvartai, darþinës. Dargaièiai þavûs ne tik savo istoriniu paveldu, bet ir unikalia gamta: kaimo pakrašèiu teka Kuros upeliukas, prieš kaimà tyvuliuoja tvenkinys su daug salø. Bene labiausiai moteris suþavëjo senoviniø valgiø degustavimas – baršèiai su namine duona, þarijose kepta silkë, kaimiškas pyragas su arbata.

"Vaišës buvo labai skanios, o jas ruošusios šeimininkës – malonios ir svetingos, - dþiaugiasi pašnekovës. - Gráþdamos uþsukome á Kryþiø kalnà, pasimëgavome ramybe vienuolyne. Nuostabi kelionë, uþ kurià esame nuoširdþiai dëkingos visur mus lydinèioms kultûros skyriaus darbuotojoms, padëjo mums pasisemti jëgø naujiems darbams, kuriø imsimës uþklupus ilgiems þiemos vakarams."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

"Jums krûties vëþys" – ši diagnozë pasaulyje kasdien nuskamba kas tris minutes. Tai viena pagrindiniø moterø iki 50 metø mirtingumo prieþasèiø. Sëkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krûties vëþio diagnostika. "Ne kiekvienas mazgelis, susidaræs krûtyje, yra vëþys, bet kiekvienas turi bûti ištirtas", - sako Onkologinës klinikos Chemoterapijos skyriaus vedëja, gydytoja chemoterapeutë Nijolë Šatkauskienë.

Onkologinës klinikos Chemoterapijos skyriaus vedëja gydytoja chemoterapeutë Nijolë Šatkauskienë sako, kad krûties vëþys yra vienas lengviausiai gydomø piktybiniø navikø, todël labai svarbu já kuo anksèiau pastebëti ir laiku pradëti gydymà. Autorës nuotr.

Daþniausia moterø onkologinë liga

Lietuvoje krûties vëþiu kasmet suserga apie 1200 moterø. Vien Šiauliø mieste kasmet išaiškinama apie 50-60 naujø krûties vëþio atvejø, dabar klinikoje gydoma apie 600 Šiauliø miesto moterø.

"Blogiausia tai, kad susirgusios krûties vëþiu moterys nejauèia jokiø simptomø, neturi nusakomø bëdø, nejauèia skausmo, todël metø metus nesikreipia á medikus, - sako gydytoja. - Vëþinës làstelës gali ásiskverbti á kraujo apytakos arba limfos sistemà ir suformuoti naujus navikus daugelyje kûno srièiø. Tai pati pavojingiausia vëþio savybë, kelianti daugiausia problemø ligoniams bei onkologams. Tuomet atsiranda skausmai, kurie ir atgina moteris pas mus. Pasiteiravus, kodël delsë, pacientës teisinasi, jog bijojusios kreiptis á medikus, nes išgirsti diagnozæ "krûties vëþys" nëra lengva."

Kuo anksèiau pastebëta liga ir laiku pradëtas gydymas suteikia daug daugiau vilèiø, kad liga gali bûti sëkmingai áveikta, kadangi krûties vëþys yra vienas lengviausiai gydomø þmogaus piktybiniø navikø. Tai sritis, kur sparèiai kuriami nauji gydymo metodai, o anksèiau taikytieji yra nuolat perþiûrimi.

Þinojimas uþkirstø kelià vëþiui

Nustatyta daug krûties vëþio rizikos veiksniø. Svarbus veiksnys – moters amþius. Anot medikës, kaskart liga pakerta vis jaunesnes moteris.

"Jei anksèiau stebëdavomës sulaukæ 35-eriø metø krûties vëþiu serganèios moters, tai dabar nebestebina 25 metø ar net jaunesnës pacientës. Tad jei jauna moteris skundþiasi, jog kaþkas nutiko jos krûtims, nereikia numoti ranka manant, jog nieko rimto nenutiko, - pataria medikë. – Pagrindinis dalykas – savikontrolë, kuri reikalinga kas mënesá. Kiekviena save gerbianti moteris turi paþinti savo krûtis. Savikontrolæ siûloma pradëti atlikti nuo 20 metø amþiaus. Praëjus 9-10 dienø po mënesiniø išmuilintomis rankomis ant šlapiø krûtø reikia bandyti apèiuopti sukietëjimus, sustandëjimus, pastebëti spenelio pakitimus. Kartais moterys sako, jog labai gerai išmaigë krûtis, bet nieko nepastebëjo. Krûtø jokiu bûdu negalima maigyti ar kaip nors kitaip traumuoti. Atliekant savikontrolæ, jas reikia švelniai spaudinëti."

Nustatyta, jog krûties vëþio tikimybë padidëja moterims, kurioms daug metø buvo per didelis estrogenø kiekis. Tai moterys, kurioms anksti prasidëjo mënesinës arba vëlai menopauzë, kurios pirmà kartà pastojo bûdamos vyresnës nei trisdešimties arba negimdë ar nemaitino krûtimi. Daugybë tyrimø patvirtino, kad šios moterys daþniau serga krûties vëþiu. Taip pat manoma, kad alkoholis suaktyvina estrogenà. Tyrimø rezultatai parodë, kad kuo daugiau vartojama alkoholio, tuo didesnë tikimybë susirgti krûties vëþiu.

Daugelá metø krûties vëþá buvo bandoma sieti su mitybos áproèiais ir rekomenduoti vienoká ar kitoká maistà, kuris sumaþintø rizikà ar net panaikintø tikimybæ susirgti šia liga. Anot medikës, kol kas galutines išvadas daryti anksti. Nors karštos diskusijos apie mitybos faktoriø átakà vëþiui tebesitæsia, daugybë surinktos informacijos jau leidþia teigti, kad augalinë dieta krûties vëþio rizikà šiek tiek sumaþina.

Daþnai neámanoma nustatyti, kodël moteris susirgo krûties vëþiu. Tyrimai rodo, kad daugelis krûties vëþiu serganèiø moterø nepriklauso në vienai rizikos grupei, o tik sensta. Kita vertus, daugybë moterø, priklausanèiø padidintos rizikos grupëms, nesuserga.

Mamografija – patikimiausias diagnostikos metodas

Visose šalyse vykdomos nemokamos profilaktinio krûtø tikrinimo programos - atliekamos mamogramos, skirtos maþiems neuþèiuopiamiems navikams diagnozuoti. Tai rentgenologinis tyrimas, kuris neatliekamas nëšèioms moterims ir nëra tinkamas labai jaunoms moterims, kuriø krûtø liaukinis audinys tankus, blogai praleidþia rentgeno spindulius. Dël tos paèios prieþasties mamografijà geriausia atlikti pirmà savaitæ po menstruacijø. Prieš tyrimà rekomenduojama nesinaudoti dezodoruojanèiomis priemonëmis – nesipurkšti, nesitepti paþastø, nes tai matoma mamogramose ir gali imituoti vëþiui bûdingus pakitimus.

Mamografinio tyrimo metu krûtis lengvai suspaudþiama tarp plokšteliø. Prispaudimas kontroliuojamas automatiškai. Radiacijos kiekis yra maþas ir neskatinantis navikø augimo. Nëra duomenø, kad krûties suspaudimas mamografinio tyrimo metu pakenktø krûties audiniams ar bûtø prieþastis vëþiui atsirasti. "Profilaktiškai atliekama mamografinë patikra gerokai sumaþina mirštamumà nuo krûties vëþio. Jos dëka kasmet maþëja ir uþleistø ligos formø. Dabar krûties vëþys daþniausiai diagnozuojamas pirmos ar antros ligos stadijos. Ankstyva diagnostika labai svarbi siekiant gerø gydymo rezultatø", - tvirtina gydytoja chemoterapeutë.

Biopsija patikslina diagnozæ

Mamografijos tyrimo metu nustaèius apvalø dariná krûtyje reikia patikslinti, ar jis piktybinis, todël atliekama biopsija. Maþiausiai invazinis biopsijos metodas – punkcinë biopsija. Ši procedûra nesukelia diskomforto ar ilgai liekanèiø intervencijos pasekmiø. Švirkštas su plona adata áduriamas tiesiai á auglá, kurá medikas apèiuopia rankomis arba ultragarsu, padedanèiu aptikti átartinà dariná ir nukreipti adatà tiesiai á já. Nedidelis làsteliø kiekis per adatà ásiurbiamas á švirkštà.

Stulpelinë biopsija atliekama vietinio nuskausminimo sàlygomis per nedidelá pjûvá odoje. Specialia aštria stulpelinës biopsijos adata duriama tiesiai á sukietëjimo centrà, iš kurio paimamas audinio mëginio stulpelis. Po procedûros ant krûties gali atsirasti laikinø kraujosrûvø. Diskomfortas praeina per porà dienø.

Chirurginë biopsija – krûties naviko audinio šalinimas chirurginiu bûdu naudojant bendrinæ nejautrà. Pagrindinis šio metodo pranašumas – patologiniam tyrimui gaunamas pakankamas kiekis audinio mëginio – ne tik pats navikas, bet ir já supantys audiniai.

Jei moteris yra 20-25 metø amþiaus, tai didelë tikimybë, kad mazgelis nëra piktybinis, taèiau jeigu moteris vyresnë nei 40 metø, gerybiniø krûties ligø maþëja.

Biologinis gydymas – galimybë gyventi

Vienas naujausiø ir, anot gydytojos, paþangiausiø krûties vëþio gydymo metodø - biologinë arba taikiniø terapija, kurios metu vaistu siekiama tiksliai paveikti vëþinëje làstelëje esantá taikiná, nepaveikiant sveikøjø làsteliø. "Biologinë terapija, t. y. gydymas herceptinu, yra efektyviausia pagalba nuo krûties vëþio. Tyrimai rodo, jog taikant šá medikamentà pacienèiø mirtingumà galima sumaþinti net 40 proc., o ligos gráþimo tikimybæ – 50 proc. Deja, ligoniø kasos riboja itin brangiai kainuojanèio herceptino skyrimà. Pirmos stadijos krûties vëþiui gydyti, kai jis progresuoja, šis medikamentas neskiriamas. Gydymas herceptinu valstybei kainuoja 10 tûkst. litø per mënesá. Krûties vëþiui numalšinti mënesio neuþtenka - ligonë herceptinà turi vartoti metus. Daþniau šis biologinis preparatas skiriamas sergant treèios ar ketvirtos stadijos vëþiu", - pasakoja medikë.

HER2 - agresyvi ligos forma

Gydytojai ilgai spëliojo, kodël vienos moterys, bûdamos tokio pat amþiaus ir serganèios tokios pat stadijos krûties vëþiu, sveiksta, o kitos – ne. Paslaptis atskleista tuomet, kai tyrimø metu paaiškëjo, jog vienoje iš chromosomø yra vadinamasis HER2 genas, esantis kiekvieno þmogaus organizme ir reguliuojantis làsteliø dauginimàsi bei dalijimàsi. Jis veikia kaip antena, priimanti augimo signalus iš išorës. Dël iki šiol neaiškiø prieþasèiø suaktyvëjus šiam onkogenui, làstelës ima dalytis neþabotai greitai ir suformuoja auglius, kurie krauju ir limfa ima plisti po organizmà, sëdami metastazes. Toks krûties vëþys vadinamas HER2 teigiamu. 25-30 proc. nustatytø krûties vëþio atvejø yra HER2 teigiami. Moderni biologinë terapija ypaè efektyvi gydant HER2 teigiamà krûties vëþá - kliniškai patvirtinta, kad HER2 suaktyvëjimà slopinanti biologinë terapija 50 proc. pagerina gydymo rezultatus.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Po vasará ávykusios nelaimës, kai prie Šiauliø akløjø ir silpnaregiø kultûros namø Spindulio gatvëje sunkiasvorë mašina sunkiai suþalojo neregá, imta svarstyti, kaip šá rajonà padaryti saugesná. Praëjus daugiau nei pusmeèiui po šio ávykio aklieji ir silpnaregiai tikisi, kad pagaliau pastatyti kelio þenklai uþkirs kelià naujoms nelaimëms.

"Þmonës neretai bijo neregio manydami, jog jam reikia išskirtiniø sàlygø, taèiau neregiai – tokie pat þmonës kaip ir visi, tik jiems sunku orientuotis ten, kur aplinka pritaikyta tik regintiesiems, todël projektuojant aplinkà reikëtø atsiþvelgti ir á šalia mûsø gyvenanèiø likimo nuskriaustø þmoniø poreikius", - sako Inta Skeivienë. Autorës nuotr.

Lazdelë - ne visagalë

Su baltàja lazdele neregys gali laiku pastebëti kliûtis, laiptus, apsisaugoti nuo susidûrimø, smûgiø, atsitrenkimø, taèiau, anot Šiauliø ir Tauragës regionø akløjø centro direktoriaus Alfonso Navickio, baltoji lazdelë nëra visagalë - turi bûti tinkamai sutvarkyta aplinka.

"Bëda ta, jog tarybiniais laikais suprojektuotame akløjø ir silpnaregiø mikrorajone niekas nepagalvojo apie bûsimà lengvøjø mašinø gausà. Dabar þmonës nesibodi automobilio palikti ir prie akløjø kombinato pastato, kur neregiai praleidþia daugiausia laiko. Èia ásikûrusi akløjø biblioteka, akløjø centras, kultûros namai ir daugelio regëjimo negalià turinèiøjø namai. Kreipëmës á pareigûnus, kad šie padëtø išspræsti kilusià problemà, taèiau pastaèius þenklà "Rezervuota" kilo nauja problema – savivaldybë atsisakë finansuoti automobiliø stovëjimo aikštelës árengimà ir naudojimà. Aikštelës sutvarkymas mums kainavo apie 800 litø, - sako direktorius. - Tai mûsø centrui nemaþai pinigø."

Kad aklieji ir silpnaregiai jaustøsi saugûs, netoli parduotuvës šalia akløjø kultûros namø, kur daþniausiai jie lankosi, apribotas sunkiasvoriø mašinø judëjimas. Dabar jos gali vaþiuoti tik viena kryptimi. Kad iškrovus prekes mašina galëtø niekieno netrukdoma išvaþiuoti iš teritorijos, teko pastatyti dar keletà þenklø, kad netoliese gyvenantys gyventojai nestatytø savo transporto priemoniø.

"Pastatëme perspëjamàjá þenklà "Atsargiai, neregiai", kad transporto priemoniø keliama grësmë nematantiems þmonëms bûtø kuo maþesnë. Aplink parduotuvæ saugumà padësiantys uþtikrinti kelio þenklai atsiëjo daugiau nei 1000 Lt. Iš kur reikës gauti tokià sumà, kol kas neaišku. Gerai, jeigu rasime rëmëjø, nes projektinëse programose nëra tokios eilutës, kuri leistø padengti šias išlaidas", - atvirauja direktorius.

"Mes nei vairuojame, nei kelio þenklus paþástame, todël esame dëkingi Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato keliø policijos biuro analizës ir planavimo grupës vyresniajam specialistui Justui Pundzai, kuris ne kartà lankësi akløjø ir silpnaregiø mikrorajone bei kantriai aiškinosi, kokie kelio þenklai padëtø uþtikrinti vaikštanèiø neágaliøjø saugumà, - dþiaugësi Akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë. - Spindulio gatvëje prie gyvenamøjø namø buvo pasiûlyta árengti apie 3 000 Lt kainuojantá "gulintá policininkà". Jis gelbëtø ne tik neregiams, bet ir aplinkiniams gyventojams ir kiemuose þaidþiantiems vaikams. Deja, mikrorajono gyventojai mano, jog ši saugos priemonë jiems nëra bûtina, nors visiems þinoma, kad iškiliosios perëjos, kalneliai – Lietuvoje pasiteisinusios priemonës, privertusios vairuotojus sumaþinti greitá."

Pasak I. Skeivienës, ar pareigûnams padedant pavyko uþtikrinti regëjimo negalià turinèiø þmoniø saugumà, parodys laikas.

Mada ar bûtinybë?

Aklieji ir silpnaregiai eidami gatve stengiasi orientuotis pagal garsus, pagal kuriuos ypaè sunku orientuotis triukšmingose. Garsiniai šviesoforai – puikûs pagalbininkai regos negalæ turintiems þmonëms. Direktorius A. Navickis dþiaugiasi, jog garsiniai šviesoforai yra beveik visose pagrindinëse miesto gatvëse. Akustinis signalas atlieka dvi funkcijas: informuoja apie þalio signalo trukmæ bei padeda teisingai nustatyti judëjimo trajektorijà.

Silpnaregiams orientuotis visuomeniniuose pastatuose ir jø aplinkoje padeda supanèiø elementø kontrastas, ryškumas, spalvos ir formos. Anot direktoriaus, kontrastas daþnai yra vienintelë priemonë, padedanti silpnaregiams savarankiškai judëti ir orientuotis aplinkoje, vizualiai atskiriant objektus. Silpnaregiai daþnai nepastebi þemø kliûèiø, todël reikia išryškinti þemus šaligatvio kraštus bei kitas kliûtis.

Akliesiems orientuotis aplinkoje padëtø skirtinga takø danga, kurià jie pajustø lytëdamas lazdele. "Uþsienyje šaligatvio kraštai atskirti skirtingos faktûros taktiliškai pajuntama danga. Stukteli lazdele ir þinai, kokia kryptimi toliau reikia eiti. Mieste kol kas tokiø orientaciniø priemoniø nëra, tik sostinëje po vienà kità reljefinæ trinkelæ šaligatviø kraštuose ádëjo", - dalijasi patirtimi direktorius.

Šiauliø ir Tauragës regionø akløjø centro direktorius Alfonsas Navickis tikisi, kad perspëjamasis þenklas "Atsargiai, neregiai" sumaþins transporto priemoniø keliamà grësmæ nematantiems þmonëms.

Retas kuris nesame atsitrenkæ á stropiai išblizgintà prekybos centro, banko ar kokios nors kitos ástaigos durø stiklà. Silpnaregiams šis itin nemalonus nuotykis nutinka daþnai. Kad jaustumës saugesni, stiklines duris bûtina paþymëti ryškios spalvos orientacinëmis juostomis bei kontrastingos spalvos áspëjamaisiais þenklais, apsauganèiais ne tik silpnaregius, bet ir sveikuosius. Europoje naudojamos keturios pagrindinës spalvos: tamsiai mëlyna, ryškiai raudona, geltona, juoda. Savo skiriamuosius þenklus, anot direktoriaus, norëtøsi, kad turëtø vaistinës, parduotuvës, kirpyklos ir kitos paslaugas teikianèios ástaigos.

Miglë REMEŠKEVIÈÛTË

Þvynelinë - viena seniausiø odos ligø, šimtus metø vadinta baltaisiais raupsais, todël þvyneline sergantys þmonës viduramþiais buvo atstumtieji. Apie þvynelinæ, jos pasekmes bei visuomenës poþiûrá á serganèiuosius kalbamës su Odos ir veneros ligø centro vadovu Vaclovu Vaitkevièiumi.

"Kiekvieno asmens išgijimas slypi jo viduje – joks gydytojas taip gerai jûsø nepaþins, kaip jûs pats save paþástate. Kad vyktø pokyèiai odoje, privalu paèiam pasikeisti", - tvirtina Odos ir veneros ligø centro vadovas Vaclovas Vaitkevièius. Autorës nuotr.

Ligos prieþastys - vis dar paslaptis

Þvynelinë – neinfekcinë odos liga, kuria serga net keturi procentai gyventojø. Ligos paplitimas ávairiose šalyse nëra vienodas: daþniausiai ja serga Šiaurës Europos gyventojai, reèiau – Afrikos ir Azijos šalyse.

Vyrai ir moterys þvyneline, arba vadinamàja psoriaze, serga vienodai daþnai. Daugeliui liga pasireiškia dar nesulaukus 40 metø, taèiau, anot mediko, tai nëra išimtis – ja susirgti galima bet kokio amþiaus. Nors egzistuoja daugybë teorijø, aiškinanèiø, kodël susergama þvyneline, tikslios ligos prieþastys iki šiol nëra aiškios. Manoma, jog daþniausiai þvynelinë yra genetiškai paveldima. "Neretai ligonis lauþo galvà, iš kur jis galëjo paveldëti þvynelinæ, nes, anot jo, nei tëvai, nei seneliai nesirgo šia liga. Polinkis sirgti gali bûti perduotas iš labai tolimø kartø, todël þmogus ne visada þino, ar giminëje buvo ja serganèiøjø", - sako gydytojas.

Mokslininkai mano, jog ligos atsiradimà sàlygoja ir kitos sàlygos: nuolat patiriamas stresas, odos paþeidimai po traumø, ypaè jei odà ilgai spaudþia lûþio vietoje uþdëtas átvaras ar kitaip mechaniškai dirginama, kai oda nuolat trinama, ávairios infekcijos (daþnai pasikartojanti angina, bronchitas), sugedæ, nepriþiûrimi dantys, kai kuriø medikamentø, skirtø depresijai, reumatui, širdies ir kraujagysliø ligø gydyti vartojimas, sutrikusi medþiagø apykaita, cheminiai nudegimai, per daþnas kaitinimasis saulëje, netinkamai pasirinktas gyvenimo bûdas – alkoholizmas, rûkymas.

Paþeidþia ávairias kûno dalis

Normaliai odos làstelës subræsta ir pasišalina nuo odos paviršiaus per 28-30 dienø. Sergant þvyneline, epidermio sluoksnis atsinaujina 20 kartø greièiau nei áprastai. Deja, subrendusios jos nepasišalina nuo odos paviršiaus, o kaupiasi suformuodamos á þvynelius panašias struktûras, po kuriomis atsiranda "imuninis" uþdegimas. Plokštelæ pakrapšèius, atsiranda rasojanèiø smulkiø kapiliarinio kraujavimo taškeliø.

Skiriamos penkios ligos formos. Susirgus daþniausiai paþeidþiami lenkiamieji alkûniø ir keliø paviršiai. Tai plokštelinë ligos forma, kuriai bûdingi odos paþeidimai, padengti storais þvyneliais, ilgai aptinkami tose paèiose vietose. Plokštelës gali bûti nuo 2 ct iki 5 Lt dydþio ar net didesnës. Neretai jos susilieja á vienà delno dydþio plokštelæ.

Esant lašelinei ligos formai, matomi viso kûno odos paþeidimai. Reèiau pasitaiko raukšliø þvynelinë, apimanti didþiàsias odos raukšles: kirkšnis, paþastis, raukšlæ po krûtimis, bambà.

Itin sunki ligos forma - pustulinë þvynelinë. Jos atveju plaštakø bei pëdø srityse susidaro tarsi pûliø pripildytos pûslës, neretai susiliejanèios.

Þvynelinë gali paþeisti sànarius. Tai nutinka 15 proc. serganèiøjø. Sànariai ištinsta, deformuojasi, sergantájá vargina stiprûs skausmai, tampa sunku judëti. Ligai progresuojant, ligoniai ilgainiui tampa neágaliais.

Gana sunki nagø þvynelinës forma, kai nagas, kuriam bûdingos gelsvai baltos dëmës, atsisluoksniuoja nuo guolio. Rankø pirštø nagai paþeidþiami daþniau nei kojø. Liga gali paþeisti ir plaukuotà odos sritá. Neretai þidiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta ant skruostø, ausø ar sprando, nors bërimai nieþëjimo paprastai nesukelia. Nieþëjimas atsiranda tik tuomet, kai formuojasi uþdegimas.

Liga neuþkreèiama

Þvynelinë sukelia ne tik socialiná ir fiziná, bet ir psichologiná diskomfortà. "Daþnai sergantieji guodþiasi, jog verèiau bûtø susirgæ kokia nors kita liga, kuri nëra akivaizdþiai matoma, nes visuomenëje vis dar gaji nuomonë, kad tai uþkreèiama liga, kurià sukelia prasta asmens higiena. Todël dauguma kiek ámanydami slepia savo ligà. Neigiamas paciento psichologinis nusiteikimas blogina ligos eigà", - dalijasi patirtimi medikas.

Net 60 proc. serganèiøjø nurodo patiriantys aplinkiniø diskriminacijà. Þmonës bijo sveikintis, vengia liestis, apsikabinti. "Þvyneline susirgti gali visi, bet uþsikrësti – niekas", – tikina gydytojas ir sako, jog kuo daugiau þmonës þinos apie šià ligà, tuo tolerantiškesni bus sergantiesiems, kurie nori gyventi visavertá gyvenimà, nepaisydami savo ligos.

Neišgydoma, bet valdoma

"Nëra pasaulyje gydytojo, kuris gebëtø išgydyti šià neskausmingà, taèiau akivaizdþiai matomà ligà, - tvirtina medikas. - Taèiau tai dar nereiškia, jog jos nereikia gydyti. Tai lëtinë liga, todël labai svarbi jos kontrolë. Nors ligos eiga neprognozuojama ir išgydyti vaistais nepavyksta, daugeliu atvejø tinkamai parinktas gydymas padeda suvaldyti ligos paûmëjimus, sulëtinti jos progresavimà, pasiekti kuo ilgesnæ remisijà, pagerinti paciento gyvenimo kokybæ."

Kiekvienam ligoniui skiriamas panašus gydymas, atsiþvelgiant á ligos stadijà, þidinio vietà, formà, serganèiojo amþiø ir gretutines ligas. Vietiškai þvynelinë daþniausiai gydoma hormoniniais bei steroidiniais preparatais, taèiau jø, anot mediko, nerekomenduojama ilgai naudoti, nes gali atsirasti odos atrofija, išplonëjimai, strijos.

Liga gydoma ir salicilo rûgšties preparatais, kurie ypaè tinkami ligos pradþioje, kuomet reikia pašalinti suragëjusias odos plokšteles. Skiriami vitamino D3 preparatai, nesukeliantys jokio pašalinio poveikio. Kitas Odos ir veneriniø ligø centre taikomas gydymo bûdas – šviesos terapija. Ultravioletiniai A spektro spinduliai, kuriø bangø ilgis yra 320-400 nm, á odà prasiskverbia giliau, todël veikia stipriau ir greièiau. Populiariausia siauro spektro ultravioletiniø B spinduliø terapija, kuriø bangø ilgis siekia 280-320 nm. Soliariumais gydytojas pataria nepiktnaudþiauti. Dël lankymosi juose daþnumo geriausia pasitarti su medikais.

Anot mediko, ligos gydymas bus betikslis, jeigu neatsisakysite paèiø mëgiamiausiø, deja, netinkamø maisto produktø, gërimø ir pomëgiø. Bûtina pakeisti ir gyvenimo bûdà, kuris ir suformavo netinkamus pomëgius.

Klimato kaita – ne išeitis

Ligai patinka šaltieji metø laikai – ruduo ir þiema. "Tuomet Odos ir veneriniø ligø centre jauèiamas šia liga serganèiøjø antplûdis, nes liga, veikiama šalto oro, paûmëja. Vasarà daugelis lengva ligos forma serganèiø ligoniø apsieina negydomi – ligai ypaè tinka kurortinis klimatas: saulës vonios, daþnos maudynës sûrioje jûroje. Dingæs stresas net keletà mënesiø geba numalšinti pasalûnæ ligà", - sako gydytojas ir mena ne vienà atvejá, kai þvyneline liga sergantys ligoniai, pajutæ teigiamà klimato átakà, pakeitë gyvenamàjà vietà tikëdamiesi, jog gyvenimas pajûryje padës pamiršti ligos keliamas problemas. Deja, anot mediko, tai nëra išeitis - klimato kaita neišgelbëja nuo ligos, nes po kiek laiko ji vël atsinaujina.

Naujovë – biologiniai preparatai

Þvynelinei gydyti taikomi nauji biologiški vaistai: efalizumabas ir infliksimabas. Mokslininkai siekë sukurti toká vaistà, kuris sugebëtø sunaikinti serganèià làstelæ, kad ši neprovokuotø ligos. Šie vaistai labai brangûs, todël jais gydomos tik sunkios ligos formos, taèiau tikimasi, jog greitai jais bus gydomi ir lengvomis þvynelinës formomis sergantys ligoniai.

Spalá "Saulës mieste" bus eksponuojama socialinio projekto "Ar gerai matai?" konkursiniø nuotraukø paroda. Gydytojø iniciatyva rugpjûtá profesionalûs fotografai buvo pakviesti dalyvauti konkurse ir siøsti nuotraukas, kuriose pasaulis bûtø toks, koká já mato sergantieji amþinës geltonosios dëmës degeneracijos akiø liga. Dalyviø darbus vertino Lietuvos fotomenininkø sàjungos sudaryta komisija.

Ramûnas Danisevièius. „Vizija“.

"Dþiaugiamës, kad fotografai neabejingi problemai – sulaukëme aktyvaus jø dalyvavimo, gavome ádomiø kûriniø", – teigia AGDD sritá kuruojanti Lietuvos akiø gydytojø draugijos narë, Kauno medicinos universiteto akiø ligø klinikos gydytoja dr. Jûratë Balèiûnienë.

Anot gydytojos, visuomenine akcija siekiama atkreipti dëmesá á vyresnio amþiaus þmoniø akiø ligos problemà. "Áprasta, kad apsilankæ pas tëvus ar senelius paklausiame, ar jie gerai jauèiasi. Skelbdami visuomeninæ akcijà, tikimës paraginti vaikus ir anûkus paklausti, ar gerai matai, ir atkreipti dëmesá á regëjimà, kurá jiems brangus þmogus nejuèiomis gali prarasti dël paprasèiausio ligos neþinojimo ar per maþai skiriamo dëmesio akiø sveikatai", – pasakoja Lietuvos akiø gydytojø draugijos narë.

Pasak dr. J. Balèiûnienës, šiuo metu viena opiausiø vyresnio amþiaus þmoniø ligø – amþinë geltonosios dëmës degeneracija (AGDD). "Tai itin klastinga liga, kuri ne tik turi neigiamos átakos gyvenimo kokybei, bet ir yra viena daþniausiø aklumo prieþasèiø Lietuvoje. Išsivysèiusiose šalyse dël šios ligos regëjimo netenka daugiau nei 2 proc. vyresniø nei 50 ir daugiau nei 30 proc. vyresniø nei 70 metø amþiaus þmoniø. Apie šià problemà bûtina kuo daugiau kalbëti, kadangi senstanèioje visuomenëje ji tampa vis opesnë", – teigia dr. J. Balèiûnienë.

Amþinë geltonosios dëmës degeneracija – tai dël amþiaus atsirandantis centrinës tinklainës dalies – geltonosios dëmës – pakenkimas. "Regëjimas ima silpti tuomet, kai geltonojoje dëmëje ima nykti làstelës. Tuomet þmogus pradeda matyti netaisyklingus vaizdus ir iškraipytas linijas, skaitant raidës pradeda "šokinëti", o ten, kur koncentruojamas þvilgsnis, gali atsirasti pilka arba juoda dëmë. Regëjimas nuolat silpnëja", – ligos simptomus vardija gydytoja-oftalmologë.

"Liga yra menkai þinoma, o suprastëjusá regëjimà áprasta priskirti natûraliam senatvës procesui. Tai dar labiau apsunkina galimybes uþkirsti kelià jos pasekmëms", – sako specialistë.

Lietuvos fotomenininkø sàjungos pirmininkas Jonas Staselis teigia, kad tokie konkursai fotografams yra savotiškas iššûkis. "Uþduotys parodyti pasaulá kitoká þadina kûrybiná màstymà. Tai nebëra tai, kà fotografai daro savo iniciatyva – tai naujas vëjas, kuris skatina atrasti kà nors naujo. Todël nuotraukose galima pamatyti ne tik tai, kaip mato sergantieji amþine geltonosios dëmës degeneracija, bet ir tai, ko jie regëti nebegali. Tiesa, fotografo þvilgsnis per objektyvà neretai atskleidþia ir tokias þavias detales, tarp kuriø mes nuolat gyvename, bet paprasèiausiai dël didelio gyvenimo tempo nebepastebime", – teigia Jonas Staselis.

"Šiauliai plius" informacija

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pasitvirtinus hipotezëms apie kamieniniø làsteliø gydymo potencialà, sumaþëtø vaistø vartojimas, gydymas taptø individualus, padidëtø jo efektyvumas, atsirastø galimybë pakeisti susidëvëjusià širdá ar bet kurá kità organà, pagamintà iš mûsø paèiø làsteliø. "Mûsø kilnus tikslas – padëti þmonëms išgyti nuo šiuo metu neišgydomø ligø, ir mes tai tikrai padarysime, tereikia laiko", - tvirtina biomedicinos mokslø daktaras Adas Darinskas.

Ka­mie­ni­nës làs­te­lës pa­si­þy­mi re­ge­ne­ra­ci­në­mis sa­vy­bë­mis, at­sta­to pa­þeis­tus au­di­nius, to­dël yra svar­bios gy­dant ávai­rias li­gas. Jeff Miller/Wisconsin-Madison universiteto nuotr.

Làstelës, padedanèios atsinaujinti

Kiekvienas individas susideda iš ávairiø làsteliø, kurios sudaro audinius, audiniai formuoja organus, kuriø visuma vadinama organizmu. Organizme yra per 200 skirtingø làsteliø tipø, taèiau ne visos jos yra kamieninës.

Didþioji organizmo dalis susideda iš organus ir audinius sudaranèiø somatiniø làsteliø, kurios yra diferencijuotos, turi savo paskirtá - atlieka savo funkcijà. Jeigu aplinka nekistø ir organizmas nebûtø sàlygojamas išorës faktoriø, gali bûti, kad šiø làsteliø pakaktø. Taèiau nuolat besikeièianèios aplinkos sàlygos neapsaugo mûsø nuo nelaimingø atsitikimø, apsinuodijimø ar kitø organizmà þalojanèiø veiksniø, todël mûsø kraujodaros sistema priversta nuolat atnaujinti gyvybiškai svarbø audiná - kraujà.

Visuose organizme vykstanèiuose regeneracijos procesuose dalyvauja kamieninës làstelës. Jø dëka nuolat atnaujinama tinklainë, odoje esanèios kamieninës làstelës dalyvauja paþeistø odos audiniø atstatymo procesuose ir pan. Mokslininkams kilo klausimas – ar galima stimuliuoti organizme vykstanèius procesus á paþeistà audiná ar organà suleidþiant kamieniniø làsteliø? Pasirodo, galima.

Mokslinë fantastika netrukus taps realybe

Biomedicinos mokslø daktaras A. Darinskas tikina, jog vis daugiau þmoniø ryþtasi mûsø šalyje gana naujai medicininei procedûrai – išsaugoti savo kûdikio kamienines làsteles, kurias reikiamu momentu galima atšildyti, paruošti transplantacijai ir transplantuoti.

Kamieninës làstelës pasiþymi regeneracinëmis savybëmis, atstato paþeistus audinius, todël yra svarbios gydant ávairias ligas: paveldimus imuninës sistemos sutrikimus, ûmias ir lëtines leukemijas, anemijas, diabetà, infarktà, sklerozæ, stuburo smegenø paþeidimus, Alzheimerio, Parkinsono ligà, išsëtinæ sklerozæ ir vëþines ligas. Ligø sàrašas kasdien pleèiasi, taèiau tai kol kas nëra standartizuotas gydymas.

"Galime atauginti tokius komponentus, kokiø reikia serganèiam organizmui. Paëmæ virkštelës kraujo kamieninæ làstelæ ir nukreipæ jà, pavyzdþiui, nervinio audinio keliu, paversime jà nerviniu audiniu, kurá, implantavæ á probleminæ zonà, 30-40 proc. atstatysime organizme esantá nerviná paþeidimà. Visa tai kol kas ávardijama kaip mokslinë fantastika, bet tokie moksliniai darbai jau atlikti laboratorijose. Vadinasi, tai yra realybë, o kada ji bus ágyvendinta – tik laiko klausimas, nes kelias iš laboratorijos á ligoninæ visada yra sunkus ir ilgas", - tvirtina biomedicinos mokslø daktaras.

Naudos potencialas - milþiniškas

Dabar virkštelës kraujo kamieninës làstelës naudojamos kaulø èiulpø transplantacijai. Tai oficialiai leistina procedûra pasaulyje.

"Norint persodinti kaulø èiulpus, bûtinas idealus donoro ir recipiento sistemø atitikimas, tik tuomet nebus atmetimo. Virkštelës kraujo kamieninës làstelës pasiþymi unikalia savybe - jas galima transplantuoti esant ne visiškam donoro ir recipiento suderinamumui. Visos nepageidaujamos reakcijos transplantuojant virkštelës kraujo kamienines làsteles gydant kraujo vëþio formas yra daug maþesnës. Jos nesukelia tokiø komplikacijø, kokios sukeliamos transplantuojant neatitikimø turinèius kaulø èiulpus. Tai pagrindinis jø pranašumas, - sako dr. A. Darinskas. - Praktinis virkštelës kraujo kamieniniø làsteliø pritaikymas kasdien vis labiau taikomas. Prieš penkerius metus buvo manoma, jog virkštelës kraujo kamieninëmis làstelëmis galima gydyti tik kraujo ligas, taèiau dabar Europoje yra atliekami I ir II stadijos klinikiniai tyrimai, kuriø metu virkštelës kraujo kamieninës làstelës panaudojamos dendritinëms làstelëms gaminti. Dendritinës làstelës imuninës organizmo gynybos procesø metu padeda identifikuoti vëþines làsteles. Tai gana efektyvi vakcina, atverianti dideles galimybes kietiesiems augliams - melanomoms, karcinomoms, sarkomoms - gydyti."

Anot mediko, daþniausiai ligos þmogø uþpuola tuomet, kai imama senti. Kartu sensta ir làstelës, prarasdamos savo aktyvumà. Virkštelës kraujyje esanèios làstelës yra jaunos, primityvios, nespëjusios subræsti imunologiškai, todël jas lengva nukreipti ten, kur labiausiai reikia. "Tai galbût atrodo egoistiškai, taèiau sulaukus 40 metø ir susileidus išsaugotas vaiko virkštelës kraujo kamienines làsteles galima pristabdyti spartø senëjimo procesà", - sako biomedicinos mokslø daktaras.

Biomedicinos mokslø daktaro Ado Darinsko teigimu, po dešimties metø ligoninëse bus ádiegtos technologijos, leisianèios šalinti ne ligos pasekmes, bet jà sukëlusià prieþastá. Autorës nuotr.

Neþinojimas virsta baubu

Daþnai fetalinës kamieninës làstelës, kurios gaunamos iš vaisiaus audiniø, dël neþinojimo painiojamos su embrioninëmis kamieninëmis làstelëmis. Fetalinës kamieninës làstelës išskiriamos iš abortinës medþiagos, tad moraliniai klausimai, anot dr. A. Darinsko, turëtø bûti susieti tik su moterø, nutraukianèiø nëštumà, morale, o ne su fetalinëmis kamieninëmis làstelëmis, kurios nutraukus nëštumà išmetamos.

"Jeigu Lietuvoje surinktume visà abortatyvinæ medþiagà, jos pakaktø ne tik mums, bet ir Latvijai, Estijai bei didþiajai daliai Rusijos. Moterys nëštumà nutraukia slegiamos finansiniø, socialiniø, moraliniø problemø. Þmonës ábauginti diskusijø apie kamienines làsteles, daþnas, išgirdæs apie jas, iškart jas susieja su skandalu Novosibirske, eksperimentais su þmonëmis. Neþinojimas bei klaidingas situacijos suvokimas stabdo technologijø integracijà. Intensyvûs fetaliniø kamieniniø làsteliø eksperimentai su ligoniais vyksta Rusijoje bei Azijoje. Ten niekas dël to nesuka galvos. Pasiekta gana gerø klinikiniø rezultatø, kurie paskatino atsibusti Europà ir Amerikà. JAV prezidentas B. Obama leido valstybës lëšomis finansuoti klinikinius tyrimus naudojant fetalines kamienines ir embrionines kamienines làsteles. Anglija taip pat pamatë, jog nieko blogo èia nëra. Nereikia aklai tikëti viskuo, kà rašo geltonoji spauda, nes naujoviø atmetimas veda prie bendro mokslinio atsilikimo nuo pasauliniø tendencijø."

Anot mokslø daktaro, Lietuvos mokslininkai yra pasiekæ puikiø rezultatø atlikdami tyrimus su pelëmis. "Kad visa tai imtume taikyti þmonëms, trûksta tik medikø, mokslininkø ir politikø susikalbëjimo. Mes neturime stiprios ástatymø bazës, kuri leistø paþangioms technologijoms greitai bûti pritaikomas, taèiau tikiuosi, jog po dešimties metø ligoninëse bus ádiegtos technologijos, leisianèios šalinti ne ligos pasekmes, bet jà sukëlusià prieþastá. Ar tikslinga uþdegimà gydyti priešuþdegiminiais vaistais, galinèiais tik tuo metu nuslopinti, bet ne išgydyti ligà, kuriai paûmëjus vël turime skubëti pas gydytojà recepto? Tik paèiupæ jautá uþ ragø, galutinai išspræsime problemà, pasiekdami ir klinikiná, ir finansiná efektà, o kol tai ávyks, reikia ir toliau daug sunkiai dirbti", - sako biomedikas.

Làstelës saugomos specialiame banke

Mediko teigimu, kamieniniø làsteliø saugojimas - paslauga, kuri nëra priverstinë, tad kiekvieno reikalas, ar jà pasirinkti.

Lietuvoje gimdyvës, kurios naudojasi šia paslauga, sudaro maþiau nei vienà procentà.

Kamieniniø làsteliø banko kokybës vadovës Agnës Èivilytës teigimu, prieš uþšaldant placentinio (virkštelës) kraujo kamienines làsteles atliekami bûtini mëginio kokybës tyrimai. Tik aukštus kokybës reikalavimus atitinkantis mëginys yra perkeliamas á ilgalaikio saugojimo indà, kuris yra pripildytas skystu azotø ir palaiko temperatûrà iki -196°C. Moksliniais duomenimis, taip saugomos virkštelës kraujo kamieninës làstelës 20 metø išlieka gyvybingos ir yra tinkamos atšildytos naudoti terapijai.

Kaulø èiulpø kamieninës làstelës pasaulyje taip saugojamos jau per 40 metø. Mokslininkai vienbalsiai pritaria, kad net saugotos 70 metø làstelës neturëtø pakisti, taèiau faktiškai tai dar nëra pagrásta, nes ši paslauga yra nauja - virkštelës kraujo kamieninës làstelës Europoje saugomos nuo 1997 m., o JAV - nuo 1992 m.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 ásakymu Nr. V-943 vaikams, pasirinkusiems šeimos gydytojus UAB "Pirmoji viltis" ar VŠÁ Dainø PSPC, dantø profilaktika, silantavimas, gydymas atliekamas nurodytø ástaigø odontologijø kabinetuose (pagal prisirašymo vietà).

Atkreipiame dëmesá, kad Šiauliø odontologijos poliklinikos interneto puslapyje skelbiama klaidinanti informacija apie tai, kad UAB "Pirmoji viltis" ar VŠÁ Dainø PSPC pacientai (vaikai), norintys gauti odontologines paslaugas mokyklø odontologijos kabinetuose, su prašymais kreipiasi á VšÁ Dainø PSP centro, UAB "Pirmoji viltis" klinikos vadovus.

Dar kartà pabrëþiame, kad vaikø odontologijos paslaugos teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka - šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo pirminës asmens sveikatos prieþiûros ástaigoje, kreipusis á registratûrà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Ûmi sloga – viena labiausiai paplitusiø nosies ertmës ligø. Suaugusieji daþnai slogà vadina maþa liga, tad neskuba gydytis. "Negalima abejingai þiûrëti á pirmuosius slogos simptomus, šis nekaltas negalavimas gali bûti kitø rimtø ligø pranašas", - perspëja gydytoja otorinolaringologë Edita Brazienë.

Gydytoja otorinolaringologë Edita Brazienë primena, kad reikia kreiptis á specialistus, o ne patiems gydytis ištisas savaites ar mënesius. Autorës nuotr.

Sloga – viena daþniausiø rudens ligø

Retas kuris išvengia slogos, ypaè prasidëjus šaltajam metø sezonui. Sloga, kuri moksliškai vadinama rinitu, daþniausiai pasireiškia sušalus ar perkaitus, kai susilpnëjæs organizmo imunitetas tampa imlesnis virusams. Vadinamàsias peršalimo ligas gali sukelti daugiau nei 200 virusø.

"Slogai bûdingas sezoniškumas, tad mes, gydytojai otorinolaringologai, jau spëjome pajusti ápusëjantá rudená, nes uþ durø nusidriekë gausios èiaudinèiø, kosëjanèiø, sloguojanèiø, besiskundþianèiø skaudama gerkle ir ausimis pacientø eilës", - tikina gydytoja otorinolaringologë Edita Brazienë.

Slogos eiga priklauso nuo þmogaus nosies anatominës struktûros. Staiga pasireiškianti ûmi sloga bûna trijø stadijø. Pirmajai stadijai bûdingi simptomai - paburkusi nosies gleivinë, kutenimas nosyje, atrodo, lyg bûtø sausa, èiaudulys - papratai pasireiškia praëjus 2-3 dienoms po uþsikrëtimo ir trunka nuo keliø valandø iki 1-2 parø. Anot medikës, pirmosios stadijos þmogus daþniausiai në nepastebi. Antrosios stadijos metu pradeda bëgti nosis, joje padaugëja išskyrø, ašarojanèios akys tampa jautrios šviesai. Sutrikus kvëpuojamajai funkcijai, atsiranda galimybë uþdegimui plisti á þemesnius kvëpavimo takus. Pradeda skaudëti gerklæ, prikimsta balsas, uþgula nosis. Pûlingos išskyros iš nosies atsiranda esant treèiajai ûmios slogos stadijai. Jeigu yra stipri organizmo imuninë sistema bei gera nosies ir prienosiniø anèiø anatominë struktûra, ûmi sloga praeina per 4-7 dienas, taèiau jei šis procesas uþtrunka, sloga grasina tapti lëtine.

Komplikacijos pavojingos gyvybei

"Kvalifikuotai negydant slogos, gresia rimtos komplikacijos, kuriomis pasibaigia net treèdalis visø slogø. Pirmiausia vertëtø pagalvoti apie sinusità, kadangi sinusai yra galvoje, o netoli jø išsidëstæ gyvybiškai svarbûs organai – akys bei smegenys", - pataria gydytoja.

Sinusai – tarsi oro pripildytos pagalvës, iš vidaus padengtos gleivëta plëvele. Jø yra kauluose aplink nosá, akis ir skruostø srityje. Þmogaus nosies ir sinusø gleivinë per parà pagamina apie pusantro litro gleiviø, o peršalus jø išsiskiria dar daugiau. Gleiviø pertekliø sinusai nusausina pro kanalà, vedantá á nosies ertmæ. Sergant sloga, šis siauras kanalas gali uþsikimšti, o prisidëjus infekcijai gleivës supûliuoja. Išëjimo netekæ kanale besikaupiantys pûliai sukelia sinuso ar keliø sinusø uþdegimà. Jei niekas netrukdo sekretui nutekëti, kentësite nuo šios ligos maþiau. Kai uþdegimas apima kaktos sinusà, skauda kaktà virš antakio. Esant þandinio sinuso uþdegimui, skausmas apima skruostà ir pamaþu plisdamas aukštyn pasiekia kaktà. Akytkaulio sinuso uþdegimo metu skausmas jauèiamas nosies šaknyje bei vidinës akiduobës sienelëse. Pleištakaulio sinuso uþdegimo metu skausmas juntamas giliai akiduobëje bei pakaušyje. "Skauda todël, kad besikaupiantys pûliai spaudþia sinusø sieneles, taèiau skausmo gali ir nebûti, - perspëja medikë. – Neretai sinusito poþymis bûna tik pûlingas nemalonaus kvapo gausus sekretas iš nosies."

Kai infekcija iš sinusø patenka á smegenis, ir ûminis, ir lëtinis sinusitas komplikuojasi meningitu, smegenø abscesu, kraujo uþkrëtimu ir daugeliu kitø þmogaus gyvybei pavojingø ligø. Infekcijai iš sinusø patekus á akiduobæ, gali prasidëti regos nervo ar akiduobës uþdegimas. Þmogø vargina kaskart didëjantis skausmas, kuris netrukus tampa nepakeliamas. Akiø vokai patinsta, miegant nebeuþsimerkia. Laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininës pagalbos, þmogus gali netekti regëjimo.

Sinusità labai svarbu laiku pastebëti, nes tik taip išvengsite operacijos, o ligà išgydysite šiuolaikiškais medikamentais. Þinoma, paèiam nusistatyti diagnozæ ir pasiskirti vaistø negalima. Kokia liga ir kaip jà gydyti, gali nuspræsti tik gydytojas specialistas. "Gydymas turi bûti savalaikis, adekvatus ir profesionalus", - tvirtina medikë.

Adenoidai - pavojingi

Daþna vaikø slogos prieþastis – adenoidø, t. y. limfoidinio audinio, padidëjimas nosiaryklëje. Jiems padidëjus, vaikus ima varginti diskomfortas - jie bûna išsiþiojæ, nes lengviau kvëpuoti. Miegodami maþyliai knarkia, dûsta ar net nustoja kvëpuoti.

"Adenoidai yra mechaninë kliûtis, tad vienintelë išeitis – operacija, - tvirtina medikë. – Tëveliams delsiant, vaikams kyla nemaþai sveikatos sutrikimø - palaipsniui deformuojasi veidas, kadangi nekvëpuojant nosimi ima nykti veido raumenys. Dël deguonies trûkumo sunku išlaikyti dëmesá, tad nieko keisto, jog ima nesisekti mokslai, dingsta apetitas, sutrinka miegas, pamaþu vystosi protinis atsilikimas. Adenoidai gali pakenkti klausai, uþdengdami ausá ir nosiaryklæ jungiantá kanalà. Tuomet ausies bûgninëje ertmëje ima kauptis skystis, iš kurio gaminasi á þelë panaši medþiaga, formuojasi sàaugos, pro kurias nebeperduodamas garsas. Po operacijos adenoidai nebeatauga. Jeigu vaikas blogai kvëpuoja ir po operacijos, bûtina ieškoti kitø prieþasèiø - galbût já vargina alerginë sloga, sinusitas, netaisyklinga nosies pertvara ir pan."

Polipai kamuoja suaugusiuosius

Suaugusiuosius vargina polipai, kuriø anatominë lokalizacija skiriasi nuo adenoidø. Tai nosies ertmës, o ne nosiaryklës liga. Polipai atsiranda vidurinëje nosies landoje, plinta á sinusus, o kai juose nebetelpa, pleèiasi á nosiaryklæ. Nosies polipozë – nosies ir prienosiniø anèiø uþdegimas, kuriam bûdingas nosies uþsikimšimas, išskyros iš nosies, veido spaudimas, skausmas, susilpnëjusi ar visiškai išnykusi uoslë. Tai viena daþniausiø lëtiniø viršutiniø kvëpavimo takø ligø, kuria serga 0,5-4,3 proc. þmoniø. "Suaugusiesiems polipai operuojami, taèiau jie linkæ atsinaujinti, - perspëja gydytoja. – Þmogus, sergantis polipoze, turi nuolat lankytis pas specialistà ir naudoti jo paskirtus vaistus. Polipozë – liga, su kuria kovoti reikia ilgai ir kantriai."

Savigyda kenkia

"Nëra kada sirgti", - daþnai teisinamës ir skubame á vaistinæ, tikëdamiesi nusipirkti stebuklingàjà piliulæ, kurià išgërus akimirksniu išnyktø slogos sukelti nemalonumai. Vaistinëse apstu ávairiø purškalø, ledinukø ar šiaip greitai pagydyti þadanèiø piliuliø, tad pasirinkæ keletà patrauklesniais pavadinimais apsidþiaugiame - patogu, jog jiems ásigyti nereikia gydytojo recepto. Pëdiname namo pilnomis rieškuèiomis vaistø ir viliamës, kad sutaupëme laikà – nereikës lûkuriuoti eilëje pas gydytojà, juk nieko gudresnio jis nepasiûlytø. Namuose pasineriame á eksperimentus, neprarasdami vilties, jog rytoj, blogiausiu atveju po keliø dienø, bûsime visiškai sveiki, taèiau praëjus savaitei belieka stebëtis – savijauta ne tik nepagerëjo, bet netgi atsirado naujø nepageidaujamø simptomø.

"Tokiø atvejø pasitaiko neretai, - pritaria gydytoja. - Þmonës perka vaistus nekreipdami dëmesio á jø sudedamàsias dalis. Daþnai skiriasi vaistø pavadinimai, taèiau jø veikliosios medþiagos yra tos paèios, o þmonëms atrodo, kad tai kitas vaistas. Gydytojui specialistui paskyrus naujø vaistø, neretai pasigirsta nepasitenkinimas, jog ir taip daug išleista pinigø vilèiø nepatenkinusiems vaistams, tad negi verta vël išlaidauti? O kur dar gausybë ávairiø lašø á nosá, kurie, sukeldami medikamentinæ slogà, netrunka paþeisti nosies gleivinæ, jei vartojami lašinami ilgiau nei savaitæ. Deja, daþnam atrodo, jog savaitës negana, tad kantriai lašus lašinasi mënesá ar net ištisus metus. Po tokiø savigydø mums, otorinolaringologams, tenka ilgai ir kantriai gydyti nosies lašø sukeltas komplikacijas."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Sveika gyvensena besirûpinantys Šiauliø sveikuoliø klubo "Šviesuoliai" nariai susirinko á prisiminimø bei savæs sveikatinimo pasiekimø vakarëlá, kurio metu buvo áteikti medaliai patiems ištvermingiausiems, nuëjusiems ilgà þmogaus galimybiø paþinimo kelià.

Ne tik paèios sveikai gyvenanèios, bet ir gebanèios sugundyti kitus pasimëgauti gamtos sukurtomis dovanomis, sveikos gyvensenos puoselëtojos dþiaugësi savo laimëjimais. Autorës nuotr.

Sveikatos pagrindas – fizinë ir dvasinë ramybë

Jau devynerius metus sveikos gyvensenos puoselëtojos kiekvienà vasarà stengiasi naudingai savo sveikatai praleisti nors dešimtá atostogø dienø, pabëgdamos nuo civilizacijos á gamtos prieglobstá, kur nëra spaudos, televizijos, naminiø, šeimyniniø bei darbiniø rûpesèiø ir pagundos "skaniam" dirbtiniam maistui.

"Bendravimas su þmonëmis, šventës, stresas, gausûs desertai suardo organizmo pusiausvyrà, kurià geriausiai atkurti padeda susiliejimas su gamta. Tai pats nuostabiausias laikas, suteikiantis puikià galimybæ pabûti su savimi, taèiau nepatyrusiems šio jausmo neámanoma suprasti dvasinio bei fizinio atsinaujinimo kelio", - tikina moterys.

Atradusios laiko sau, sveikuolës mokësi mylëti save ir maksimaliai savæs ir aplinkos darnos. "Gamtoje praleistas laikas padëjo suprasti, jog jaunatviškà þvalumà galima išsaugoti tik nuolatiniu atkakliu triûsu – tobulinant save, áveikiant silpnybes bei negales ir kaskart stengiantis gyventi sveikai", - patirtimi dalijosi klubo pirmininkë Irena Alzbutienë.

Sveikatà lemia daug veiksniø

Moterys perverèia "10 dienø link sveikatos" dalyviø anketas. Populiariausi stovyklautojø nurodyti sveikatos sutrikimai – padidëjæs kraujospûdis ir viršsvoris. Vieni skundësi organizmo sàstingiu, vidiniu išsiderinimu, kiti – paprasèiausiu tinguliu.

"Rytinë mankšta, meditacinis bëgimas, maudynës, savijautos patikrinimas, sveikos gyvensenos principø studijos, kvëpavimo praktikos, skaitiniai, paskaitos, þygiai, bendravimo vakarëliai, privalomas popietinis poilsis", – programos sudedamàsias dalis vardija moterys.

Jos sako pastebëjusios, jog dešimt dienø valgant tik darþoves ir vaisius bei geriant jø sultis organizmas išsivalo ir atsinaujina taip pat efektyviai, kaip ir geriant vien vandená, taèiau šis bûdas yra kur kas lengvesnis, nes aprûpina organizmà bûtiniausiomis medþiagomis ir gali bûti taikomas ne tik profilaktiniais sumetimais, bet ir bet kuriam ligoniui.

Saviþudybës galima išvengti

Anot sveikuoliø, šiuolaikinë gyvensena – lëta saviþudybë. Nesaikingai maitindamasis perdirbtu maistu bei kenksmingais gërimais, þmogus miršta në neišgyvenæs pusës to, kiek jam skirta, todël norint kuo ilgiau dþiaugtis gyvenimu bûtina keisti poþiûrá á maistà.

Natûraliai maitintis reiškia valgyti neperdirbtà konservantais ir chemikalais neapdorotà maistà. "Paprastas maistas yra lengvai virškinamas, tad tiesiant rankà prie lëkštëje gundanèiai atrodanèiø patiekalø vertëtø pamàstyti, ar organizmas ástengs juos suvirškinti", - pataria sveikuolës.

Odë tylai ir sultims

Šiame amþiuje tyla yra tikra palaima. Ji išvalo psichikà ir sugràþina fizines jëgas. "Civilizacijos apsuptyje sunku rasti tyla dvelkiantá kampelá, - sako moterys. - Stovyklaudamos turime viskà, ko mums reikia: eþerà, saulæ ir ramybæ. Šis kelias padeda pabëgti net nuo savæs, o gráþtant išmoko dþiaugtis kiekviena smulkmena."

Vis labiau populiarëja sulèiø terapija, kuria gydomos ávairios ligos, maþinamas svoris, valomas organizmas, todël þmogus jauèiasi þvalesnis bei energingesnis. Darþoviø sultys ne tik stiprina organizmà. Jose yra vitaminø, fermentø, aminorûgšèiø ir mineraliniø druskø. Sveikatai stiprinti tinkamos visø maistui vartojamø augalø sultys, bet mûsø organizmui vertingiausi vietiniai augalai, todël sveikiausios bus morkø, burokëliø, kopûstø, ridikø, agurkø, pomidorø, obuoliø sultys. Vaisiø sultyse daugiau vitaminø, darþoviø – mineraliniø medþiagø.

"Atsinaujinimo kelias yra, tereikia noro juo þengti", - tvirtina moterys.

Miglë REMEŠKEVIÈÛTË

Limfoma – viena daþniausiø kraujo vëþio rûšiø. Lietuvoje kasmet diagnozuojama maþdaug 50-70 Hodþkino ir daugiau nei 300 ne Hodþkino limfomos atvejø. "Turime kuo daugiau þinoti apie šià ligà, jos simptomus bei kaskart vis didëjanèias galimybes išgyti", - tvirtina gydytoja hematologë Danguolë Ramanauskienë.

Jean Carneiro nuotr.

Apie ligà suþinojo internete

Apie savo ligà Aldona suþinojo prieš pat Kalëdas, mat lapkrièio pabaigoje iškilo guziukas dešinëje kaklo pusëje. Netrukus jis ëmë nieþëti, atrodë, jog nieþulys uþvaldë visà kûnà. Aldona apsilankë pas šeimos gydytojà, kuri nuramino sakydama, jog tai tiesiog padidëjæ limfmazgiai. Blogëjant sveikatai, šeimos gydytoja ryþosi nusiøsti pacientæ atlikti biopsijos tyrimà. "Atsidûriau hematologø rankose, kurie ramino, jog viskas bus gerai, jog net iš sunkesnës ligos stadijos išsikapstoma, o man liga dar tik parodë savo nagus. Nelaukusi, kol kas nors teiksis paaiškinti, kokia tai liga, parlëkiau namo ir ásijungiau kompiuterá. Þinoma, nepatikëjau tuo, kà perskaièiau, o gal tàkart nenorëjau patikëti", - pasakoja pašnekovë.

Chemoterapija – sunkus išbandymas

Aldona prisimena, kad po pirmosios chemoterapijos savijauta buvo išties klaiki: nebuvo vietos, kad neskaudëtø, suko rankas, vien mintis apie maistà keldavo šleikštulá. Susilašinus antràjà dozæ savijauta pagerëjo, taèiau ëmë kuokštais slinkti plaukai. Ypaè jø daug ant pagalvës ir net burnoje pašnekovë sako rasdavusi rytais. Dienà surišdavusi plaukus á "arklio uodegà", kad kuo maþiau jø išbyrëtø. Šis ir daugybë kitø vienu metu uþklupusiø diskomfortà kelianèiø simptomø pastûmëjo ponià Aldonà á depresijà. Vakaro laukimas këlë baimæ ir dël minties, jog vienàkart ji gali nebepabusti. Be to, net ir nieko neveikdama ji jautësi esanti nuolat pavargusi. "Aš pavargdavau ne tik klodamasi lovà, bet netgi maudydamasi. Vëliau paaiškëjo, kad tikroji nuovargio kaltininkë buvo chemoterapijos sukelta anemija", - sako moteris.

Padëkos bei baimës jausmas

"Su Hodþkino limfoma kovoju jau septynerius metus. Vis dar neþinau, kuri kurià áveiksime, - prisipaþásta Aldona. - Ne tik supratau, bet ir ásitikinau, jog ligos gydymas - sunkus, skausmingas ir ilgas. Reikia daug kantrybës ir artimøjø palaikymo. Be jø aš seniai bûèiau palûþusi. Galiu tik pasidþiaugti, jog pradëjau dþiaugtis gyvenimu bei já vertinti. Tikiuosi, kad pasveiksiu, nes turiu dël ko gyventi. Dþiugina profesionalus gydytojø poþiûris á darbà bei pacientus, jø nuolatinës pastangos pagerinti serganèiøjø gyvenimo kokybæ."

Nors gyvenimas ágijo naujà prasmæ, pašnekovë prisipaþásta, kad širdyje vis dar rusena baimë, jog liga gali atsinaujinti ir vël reikës iš naujo ilgai gydytis. Neþinomybë, ar ilgam liga pasitraukë iš gyvenimo, vargina, tad, anot pašnekovës, brangus kiekvienas medikø þodis. Deja, jie ne dievai ir negali numatyti nei ligos baigties, nei ateities.

Amþius ligai nesvarbus

Anot hematologës D. Ramanauskienës, terminu "limfoma" apibûdinama ne viena liga, o gana didelë limfinës sistemos ligø grupë. Limfomos – tai histologiškai ir biologiškai nevienalytës navikiniø limfocitø ligos, kurios yra skiriamos á dvi dideles grupes - Hodþkino ir ne Hodþkino tipo limfomas. Ne Hodþkino tipo limfomos skiriasi ir savo klinikine eiga, ir atsaku á gydymà, ir prognoze. Jø eiga labai nevienoda – nuo labai greitai progresuojanèiø ir mirtinø iki vangios eigos. Hodþkino limfoma ir agresyviomis ne Hodþkino limfomomis serga ávairaus amþiaus þmonës, vangios eigos limfomomis daþniau serga vyresnio amþiaus gyventojai (90 proc. pacientø vyresni nei 50 metø). 40 proc. ligoniø liga progresuoja lëtai.

Vakarø Europoje registruojama vidutiniškai 14-19 limfomos atvejø 100 tûkst. gyventojø per metus. Tai sudaro apie 4 proc. navikø. Pastaruoju metu sergamumas limfoma padidëjo: 100 tûkst. gyventojø per metus diagnozuojama 8,8 limfomos atvejo. Manoma, kad tai lëmë pailgëjæs gyventojø amþius, pagerëjusi diagnostika ir daug kitø faktoriø. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 60-70 Hodþkino limfomos atvejø.

Piktybiniø limfomø vystymàsi skatina daug faktoriø: ágimtas ar ágytas imunodeficitas, infekcijos, aplinkos toksinai, kiti veiksniai.

Diagnozei vien biopsijos nepakanka

Daþniausiai liga pasireiškia periferiniø limfmazgiø padidëjimu: guzeliu kakle, paþastyse, kirkšnyse. Gali bûti ir bendriniø simptomø: karšèiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas. Jie pasireiškia tuomet, kai liga bûna išplitusi. Neretai randama pakitimø kraujyje, galimas kepenø bei bluþnies padidëjimas, pilvo ertmës ir tarpuplauèio limfiniø mazgø padidëjimas, kartais pakenkiama oda ar kiti organai.

Diagnozë nustatoma atlikus auglio biopsijà ir ištyrus gautà medþiagà. Anot hematologës, ligai nustatyti neuþtenka tik histologinio tyrimo, bûtina atlikti imunohistocheminius, citogeninius preparatø tyrimus, be to, echoskopijà, rentgenologiná tyrimà, ištirti kaulø èiulpus.

Jaunimas pasveiksta greièiau

Anot hematologës, jeigu nustatoma agresyvios eigos limfoma, gydymà stengiamasi pradëti kuo greièiau. Ligos prognozë priklauso ne tik nuo limfomos varianto, bet ir ligonio amþiaus, ligos išplitimo laipsnio, paciento bûklës, gretutiniø ligø bei kai kuriø kitø faktoriø. "Apie pusæ pacientø pasveiksta", - tvirtina gydytoja hematologë. Geresniø rezultatø sulaukia jaunesnio amþiaus pacientai. Serganèius labai agresyvios eigos limfomomis jaunus ligonius galima išgydyti taikant intensyvià chemoterapijà. Renkantis gydymo taktikà, svarstoma ir galimybë transplantuoti kamienines kraujodaros làsteles.

Visiškai kitaip elgiamasi nustaèius vangios eigos limfomos diagnozæ. Šios limfomos gana daþnai nustatomos atsitiktinai ar tam tikru laikotarpiu pastebëjus padidëjusius limfinius mazgus ar bluþná. Nustatant diagnozæ liga jau bûna išplitusi, tad neretai paaiškëja, jog paþeisti ir kaulø èiulpai. Kadangi liga progresuoja lëtai, dalies ligoniø gyvenimo kokybë nepakinta arba keièiasi nepastebimai, todël tokie ligoniai akylai stebimi medikø.

Maþo agresyvumo limfomø gydymas derinamas prie natûralios ligos eigos. Deja, pasveikstama labai retai. Pacientai išgyvena vidutiniškai 5-8 metus. Prognozæ lemia paciento amþius ir ligos išplitimas. "Limfiniø mazgø padidëjimas nebûtinai reiškia, kad þmogus serga limfoma, - ramina gydytoja. - Gerokai daþniau, ypaè jaunesnio amþiaus þmonëms, tai bûna regioniniø limfmazgiø reakcija á kokià nors infekcijà, taèiau bet kuriuo atveju geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju nei laukti, kas bus toliau. Ne veltui liaudies išmintis byloja, jog atsarga gëdos nedaro."

Nijolë JURGILIENË, Šiauliø ligoninës atstovë spaudai

Paskutiná rugsëjo sekmadiená Šiauliø ligoninës medikai, pasikvietæ bûrá šiaulieèiø, Širdininkø klubà, patraukë á vienà graþiausiø krašto miesteliø – Kurtuvënus. Prie ligoninës susirinkusi dviratininkø grupë, kurios priekyje buvo ir ligoninës generalinis direktorius Petras Simavièius, puikiais dviraèiø takais iki Kurtuvënø numynë daugiau nei 22 kilometrus.

Šiauliø ligoninës medikai ir pacientai Širdies dienà linksminosi Kurtuvënø svirne. Autorës nuotr.

Lietuvos širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, Šiauliø ligoninës I kardiologijos skyriaus gydytoja, intervencijø kardiologë Aušra Dambrauskaitë tokià nuotaikingà dienà kolegoms ir šiaulieèiams surengë jau antrà kartà. Anot kardiologës, šios išvykos stiprina ne tik emocijas, kurios yra naudingos širdies sveikatai, bet ir ákvepia daugybæ planø bei troškimø ištrûkti iš kasdienybës, pasidþiaugti gamtos spalvomis.

Á Kurtuvënus atvykusius dviraèiø þygio dalyvius pasitiko Šiauliuose aktyviai veikianèios pacientø organizacijos, Širdininkø klubo, nariai, liaudiškos muzikos kapela. Visi drauge vaišinosi arbata, etnografiniame Kurtuvënø svirne surengtas pacientø kapelos koncertas. Kurtuvënø regioninio parko direkcijos atstovai surengë ekskursijà, pristatë regioninio parko raidos planus. Išvykos dalyviams buvo sudarytos sàlygos nusileisti ir á Šv. Jokûbo baþnyèios poþemius, menanèius šiø vietø gyventojø, dvarø, kultûros ir baþnyèios mecenatø dvasià. Kurtuvënai dël èia puoselëjamos kultûrinës, etnografinës veiklos, áspûdingos gamtos yra išskirtinë Šiauliø krašto teritorija.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Daþnas gydytojà anesteziologà ásivaizduoja kaip "kaþko" suleidþiantá á venà ar ant veido uþdedantá paslaptingø dujø kaukæ ant operacinio stalo gulinèiam pacientui, kad šis ramiai uþmigtø ir nieko nejaustø operacijos metu. Deja, tai tik maþa itin atsakingo gydytojo anesteziologo darbo nuotrupa.

Anesteziologo-reanimatologo Daliaus Valûno teigimu, anesteziologija neatsiejama nuo chirurgijos – abi medicinos sritys vystësi kartu, nuolat viena kità papildydamos. Autorës nuotr.

Þiniø daugëja, gydymo metodai tobulëja

Anot anesteziologo-reanimatologo Daliaus Valûno, anesteziologija neatsiejama nuo chirurgijos – abi medicinos sritys vystësi kartu, nuolat viena kità papildydamos. Kol operacijos nebûdavo nuskausminamos, daugelis ligoniø mirdavo nuo skausminio šoko.

"Tais laikais atliktos operacijos prilygsta traumai, kurios metu per keletà sekundþiø bûdavo amputuojama ranka ar koja", - sako anesteziologas. Ilgai nuskausminimas buvo itin netobulas - vieni skausmà malšindavo nugirdydami ligoná, kiti uþspausdavo miego arterijas, treti nuleisdavo kraujo, kad pacientas apalptø.

Revoliucijà medicinos pasaulyje 1846 metais sukëlë eterio garai, kurie buvo naudojami nuskausminti tol, kol nebuvo atrasta tobulesniø bûdø, nepaisant to, kad didelë ligoniø dalis nepabusdavo.

Dabar ligoniams siûlomi du nuskausminimo bûdai: bûti visiškai uþmigdytiems – tai vadinamoji bendrinë nejautra, arba regioninë nejautra, kai nuskausminama ranka, pirštas, koja ar kita kûno dalis. "Geriau pakentësiu", - neretai tarsteli pacientas, kai jam rekomenduojama regioninë nejautra. "Þiniø stoka verèia þmones manyti, kad regioninë nejautra tik dar labiau pakenks jø sveikatai, - apgailestauja medikas. - Operacinë nëra prekybos centras, tad pasirinkimo laisvë ribota, taèiau gydytojø sprendimas taip pat nëra izoliuotas - pacienras privalo þinoti, kas bus daroma jo kûnui, todël paaiškiname, kaip ir kà ruošiamës atlikti. Vieni pacientai turi savo nuomonæ, kiti išklauso informacijà, treti prašo, kad sprendimà uþ juos priimtø gydytojas."

Taikant bendrinæ nejautrà, pooperacinis skausmas bûna aštresnis. Anot mediko, kokybiniu poþiûriu regioninë nejautra yra kur kas pranašesnë uþ bendrinæ nejautrà.

"Visos medicininës procedûros yra rizikingos, todël pasitaiko, kad vietoj regioninës nejautros ávyksta mozaikinë nejautra, tad chirurgams pradëjus operuoti þmogus pajunta diskomfortà, - pasakoja anesteziologas. - Tuomet atliekame bendrinæ nejautrà. Pasirinkdami kombinuotà, t. y. bendrinæ bei regioninæ nejautrà, kolegos austrai apsaugo save nuo bereikalingo streso, o pati operacija trunka trumpiau."

"Trintukui" paklûsta visi

Šiuolaikiniai medikamentai daug maþiau toksiški, taèiau, anot anesteziologo, kaip besistengtø mokslas bei farmacijos pramonë, kol kas vis nepavyksta pagaminti medikamentø, neturinèiø toksinio poveikio širdies ir kraujagysliø sistemai, todël narkozës metu vis dabar gali kilti problemø dël širdies veiklos sulëtëjimo bei kraujospûdþio kritimo.

Kartais pacientai po narkozës skundþiasi suprastëjusia atmintimi, taèiau anesteziologas tvirtina, jog šiuolaikiniai vaistai atminèiai tikrai nekenkia. Þinoma, jie veikia centrinæ nervø sistemà, tad gali sukelti šalutiná poveiká po operacijos - pykinimà, vëmimà, silpnumà, šalèio krëtimà, - taèiau šie pokyèiai trumpalaikiai. Daþniausiai paciento sveikatos bûklei átakos turi ne pats narkozës poveikis, o visos ligos, kuriomis sirgo pacientas, todël sveikatos bûklæ bûtina sekti ne tik narkozës bei operacijos metu, bet ir po jø.

"Reakcija á nejautrai naudojamus medikamentus yra skirtinga, todël po operacijos pacientai jauèiasi skirtingai, - sako medikas. – Tik diena, kai buvo atlikta operacija, visiems vienodai iškrenta iš gyvenimo. Nors jie mano, kad viskà atsimena, taèiau jeigu po kiek laiko paprašytume ávardyti kiekvienà akimirkà, jie neástengtø to padaryti. Ne veltui mes, medikai, sakome, jog suleidome "trintukà".

Neišvengiamai pavojinga bûtinybë

Þmonës bendrinæ nejautrà operacijos metu ápratæ vadinti narkoze, taèiau narkozë yra tik viena iš bendrosios anestezijos sudedamøjø daliø. Bendroji anestezija - tai sàmonës išnykimas (narkozë), skausmo išnykimas (analgezija), skersaruoþiø raumenø atsipalaidavimas, vegetaciniø funkcijø slopinimas.

Miegà uþtikrina hipnotikai, relaksacijà – relaksantai, nejautrà – opiodai. Visi šie anestezijai sukelti skirti medikamentai yra labai stiprûs, todël vartojami labai tikslingai dozuotai ir saugiai. Anot anesteziologo, narkozë, t. y. bendrinë nejautra, nëra savaimis tikslas, o bûtina priemonë, leidþianti chirurgui atlikti sudëtingas operacijas bei apsauganti pacientà nuo begalës þalingø faktoriø, streso bei ûmaus skausmo.

"Mano rankø pridëjimas iš esmës visuomet yra pavojingas, taèiau anestezija yra neišvengiama gydymo dalis, - tvirtina medikas. - Anestezijos metu gali ávykti paèiø ávairiausiø dalykø. Nors medikai visada viskam pasiruošæ, visko numatyti neámanoma. Esame tokie pat þmonës kaip ir jûs visi, vienintelis skirtumas – baltas chalatas, taèiau já vilkëdami netampame visagaliais. Mirtis pasiglemþia þmones net ir padarius viskà, kas ámanoma."

Operacijai bûtina pasiruošti

"Ruošiantis planinei operacijai svarbiausia – tušèias skrandis, - tvirtina medikas. - Deja, daþniausiai þmonës atvyksta á ligoninæ jau soèiai pavalgæ, në nesusimàstydami, kad maistas atitolina numatytà operacijà, o jeigu ji skubi, medikams tenka atlikti papildomas, pacientams ne itin malonias procedûras."

Vemiant vyksta atvirkštinë skrandþio peristaltika. Anot anesteziologo, nieko baisaus, jeigu vemia nepraradæs sàmonës þmogus. Kur kas pavojingiau, kai vemiama netekus sàmonës. Rûgštus skrandþio turinys, patekæs á kvëpavimo takus, sukelia juose cheminá uþdegimà, kuris sukelia cheminá plauèiø uþdegimà. Šis uþdegimas, anot mediko, retai kada pasiduoda gydyti, ypaè tuomet, kai já apsunkina uoliai plauèius atakuojanèios bakterijos.

"Jeigu planuojate neuþsibûti ligoninëje, besiruošdami operacijai pasirûpinkite, kad skrandis bûtø tušèias bent šešias valandas prieš planuojamà susitikimà su medikais", - pataria anesteziologas.

Atliekant operacijà, nepaisant visapusiško pasiruošimo, visuomet išlieka rizika, priklausanti nuo paciento amþiaus, sveikatos bûklës, ligos sunkumo ir daugelio kitø veiksniø.

Operacinëje nereikalingø nebûna

Kûnas yra sudëtingas darinys, todël operacijai atlikti reikalinga nemaþa medikø komanda. Chirurgas operatorius, kuriam visuomet talkina gydytojas asistentas, sugaištø daug brangaus laiko, jeigu jam paèiam operacijos metu tektø pasiimti reikiamus instrumentus, todël šá darbà atlieka instrumentatorë. Anesteziologas uþtikrina kvëpavimo takø praeinamumà, slaugytoja-anestezistë rûpinasi nepriekaištingu arterinës venos darbu.

"Suvargèiau be slaugytojos-anestezistës pagalbos – uþtikrina anesteziologas. – Ji itin reikalinga migdant ir þadinant pacientà." Svarbus vaidmuo tenka ir slaugytojos padëjëjai, kurià áprastai þmonës vadina valytoja. Operacinëje ji turi ne tik plauti grindis, bet ir nemaþai išmanyti apie septikus bei antiseptikus. Operacijos metu pritrûkus, pavyzdþiui, chirurginiø siûlø, pagalbon kvieèiama slaugytojos padëjëja, kuri praplëšia pakuotæ, kad medikai galëtø paimti sterilius siûlus. Visos paciento gyvybinës funkcijos - širdies veikla, kvëpavimas, arterinis kraujospûdis, kraujo ásotinimas deguonimi ir netgi miego gilumas - operacijos metu akylai stebimos ekranuose. "Operacinëje nereikalingø þmoniø nebûna - kiekvienas medikas atlieka savo funkcijà", - tvirtina anesteziologas.

Lietuvoje áprasta, jog esant reikalui pacientà gaivina du medikai, taèiau uþsienio šalyse þmogaus gyvybæ gelbëja išties nemaþa medikø komanda. "Komandos vadovas ávertina ligonio bûklæ ir duoda nurodymus, kà ir kaip reikia daryti, kitas rûpinasi kvëpavimo takø ventiliacija, treèias medikas atlieka krûtinës làstos paspaudimus, ketvirtas leidþia intraveninius vaistus bei nuolat stebi veniná kelià, penktasis medikas atlieka elektrinæ širdies defibriliacijà, jeigu ši yra bûtina. Šeštasis medikas uþpildo reikiamus dokumentus, kruopšèiai paþymëdamas juose viskà, kas buvo atlikta, - dalijasi patirtimi anesteziologas. – Mes tenkinamës minimalia medikø komanda, kadangi mûsø galimybes riboja finansiniai nepritekliai".

Trijø knygø apie su dþok terapijà, galybës straipsniø apie sveikatà autorius, dešimties televizijos laidø apie sveikatingumà dalyvis. Septynerius metus Palangos sveikatos mokykloje, tiek pat Klaipëdos treèiojo amþiaus universitete, aštuoniolika metø Klaipëdos klube "Kelias á save" dëstæs Rytø filosofijà ir mokæs jogos, meditacijos, kvëpavimo, taškinio masaþo, cigun terapijos, dabar Arûnas Jonuškis savo þinias skleidþia vaþinëdamas po Lietuvà ir skatindamas þmones vidiniø sveikatos resursø ieškoti savyje.

Su dþok terapijos pamokos

Pasak Arûno, paprasèiausias, lengviausias ir pigiausias bûdas, kuriuo þmonës gali sau padëti pasveikti, – su dþok, t. y. korëjietiškas taškinis plaštakø ir pëdø masaþas. Su dþok paskaitos pritraukia pilnas sales klausytojø Lietuvoje. Kodël? "Šios terapijos pagrindus lengva išmokti, tam prireiks 4-6 paskaitø", – tvirtina Arûnas. Diagnostika iš delno labai paprasta. Tereikia þinoti, kur delne kokio organo ar kûno dalies taškai yra (tam pasitarnaus A. Jonuškio išleistos knygos ar plakatai). Jei kokio nors organo veikla sutrikusi, jo atitikmens taškai delnuose yra skaudûs. Taip mûsø vidus kalbasi su mûsø išore. Spaudþiant skausmingus taškus, á sergantá organà siunèiamas impulsas, skatinantis sveikti. Þmoniø nuostabai paskaitos metu taškiniu masaþu ávairûs skausmai nuimami ar sumaþinami per 3-10 minuèiø. Radikulito skausmui nugalëti prireiks 10-15 minuèiø. Na, o jei liga ásisenëjusi, masaþuoti reikës kantriai ir ilgai – mënesá, pusmetá, gal net metus. Tai natûralus savipagalbos ir ligø profilaktikos metodas. Metodas yra absoliuèiai saugus, jis negali pakenkti, nes sukurtas ne þmogaus, o motinos gamtos. Jei spausime ne tà taškà, tiesiog nebus jokio efekto. Išmokæs su dþok terapijos, þmogus tampa pats sau gydytojas.

Rezultatai

Þmogus, gavæs þiniø apie šià savipagalbos sistemà ir išmokæs ja naudotis, galës tai daryti visà savo gyvenimà. Arûnas dalijasi rezultatais, kuriø pasiekë þmonës. Apkurtæs vyras pradëjo girdëti. Kelio sànario operacijai besiruošianti moteris po trijø mënesiø pradëjo vaikšèioti be lazdelës. Vyras po insulto medikø nuostabai po keliø mënesiø su dþok taškinio masaþo pradëjo vaikšèioti ir kalbëti. Moksleivë per aštuonis mënesius išsigydë mazginæ strumà. Virginija iš Kybartø daugelá metø negalëjo lankstyti pirštø. Po savaitës, masaþuojant su dþok taškus, pirštai pradëjo lankstytis. O po dviejø mënesiø moteriškë jau galëjo dirbti visus darbus. Vaikinas iš Klaipëdos sustabdë progresuojanèià kataraktà. Vilkaviškietë, pasinaudojusi su dþok terapija, per keturis mënesius atsikratë gimdos miomos. Vilnietë Jolita išsigydë daugiau nei septyniolika metø jà kankinusià odos egzemà. Dar daug puikiø rezultatø galëtø išvardyti Arûnas primindamas, kad visø jø pasiekë ne kas kitas, tik þmonës patys. Su dþok sistema labai efektyvi gydant kûdikius bei vaikus. Kepenø, inkstø, limfos valymas, þarnyno, kasos, skrandþio, sànariø ir stuburo funkcijø harmonizavimas, imuniteto stiprinimas, kraujospûdþio reguliavimas, kraujotakos aktyvinimas, regos gerinimas, ávairiø skausmø maþinimas, svorio korekcija, taškinis masaþas vaikams – visa tai ir dar daugiau suþinosite atëjæ á paskaitas.

Didesnë pagalba sau

Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai þmogus, besigydydamas taškine su dþok terapija, uþsiima ir savo vidinio pasaulio korekcija. Þmogus išgyvena, kad jo nemyli, bet nepastebi, kad pats prarado meilës jausmà. Išgyvena, kad neturi pinigø, kiek norëtø, daiktø, rûbø. Taèiau neišgyvena, kad dël vis didëjanèiø norø, nenuilstamo materijos siekio, dël savo ego ágijo disharmonijà, pyktá, nesustabdomà kritiškumà, pašaipumà, neigimà, átampà, stresus, nepasitenkinimà, baimes ir prarado ne tik savo sveikatà, bet ir dvasinæ sveikatà: meilæ, ramybæ, laimës, vidinio šviesumo ir santaros jausmà. "Kiekvienas savo viduje pastatykime šventyklà, kurios duris prireikus galëtumëme atverti patys", – teigia meditacijø meistras.

Dvasinë sveikata yra þmogaus pamatas. Šá pamatà stiprina malda, meditacija, dvasiniø bûsenø lavinimas, dvasiniø šventrašèiø studijos, meditatyvi joga, meditatyvus kvëpavimas. Kai þmogus turi stiprø dvasiná pagrindà, susitvarko ir visos kitos gyvenimo sferos: sveikata, bendravimas su aplinka, šeima, verslas. "Ar nepastebëjote, kad iš sunkios ligos patalo ar po sunkios gyvenimo situacijos þmogus pakyla, atsitiesia naujø savybiø, kurias pats atvërë ir išvystë, dëka",- sako Arûnas. O á klausimà, kaip tà padaryti, atsakymà gausime pradëjæ dirbti su savimi, su savo dvasia ir kûnu.

Susidomëjusius kvieèiame á paskaitø ciklà (kiekvienà antradiená) Šiauliø Jovaro mokykloje (Vytauto g. 132, aktø salëje). Rugsëjo 28 d. 17.30 val. "Paprastas ir efektyvusis su dþok". 19 val. paskaita "Dvasinës harmonizacijos instrumentai. Mokyklos "Dvasinës erdvës" pristatymas". Áëjimas nemokamas. Išsamesnë informacija teikiama www.keliasisave.lt arba telefonu 8~684 829 68, 8~676 655 51.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Rabdomiosarkoma – piktybinis minkštøjø audiniø navikas. Tai ganëtinai reta vaikø ir paaugliø liga. Daþniausiai gydytojø dëmesá atkreipia atsiradæs kietas darinukas ar guzelis, neturintis nieko bendra su trauma. Naviko lokalizacija priklauso nuo ligonio amþiaus: "mëgiamiausios" vietos – galva ir kaklas, retesniais atvejais jis ásikuria pilvo ertmëje.

"Svajoju, kad pasveiksiu. Gydytojai sakë, jog vaikšèiosiu, nors šokti, tikriausiai, nebegalësiu. Mokausi namuose, klasës draugai retkarèiais parašo þinutæ, pasiteirauja, kaip sekasi. Ëmiau rašyti internetiná dienoraštá, kuris padëjo surasti naujø paþinèiø. Yra daug sveikø þmoniø, kurie nori su manimi bendrauti. Tai, jog aš esu neágali, jø negàsdina, – dþiaugiasi Julija ir prisipaþásta, jog kartais norisi pasikalbëti "akis á aká" su bendraamþiais. Autorës nuotr.

Ligos pradþia – apendicitas?

Á Rimkø namus liga atslinko visiškai netikëtai. Energija trykštanti 15-metë dukra Julija ëmë skøstis èia praeinanèiais, èia vël sugráþtanèiais dešinës kojos skausmais. Kaskart vis labiau stiprëjantis kojos skausmas privertë merginà mesti šokiø bûrelá. Atsiradæs aršus pilvo skausmas visiškai suklaidino ir taip jau pasimetusius Julijos tëvus. "Gydytojai tikino, jog èia tik apendicitas, - pasakoja ponia Loreta. - Operacija truko tris valandas. Kai pagaliau ji baigësi ir mes pamatëme bejëgæ Julijà, abu su vyru tà paèià akimirkà supratome, jog nebetekome jos – nutiko kaþkas labai rimto, taèiau dar neþinojome kas."

Namo Julija gráþo þvali ir kupina energijos, taèiau apgaulingai gera savijauta truko neilgai – iš dešinës kojos á klubà persimetæs skausmas bei staiga atsiradæs kraujavimas iš þarnyno privertë dar kartà pagalbos kreiptis á medikus. Pilvo organø echoskopija parodë, anot medikø, "šiokius tokius sukietëjimus apie þarnikes", tad patvirtinæ, kad "èia nieko baisaus", išleido Julijà á namus. "Iš medikø neišgirdome jokios uþuominos, jog vertëtø atlikti išsamesnius tyrimus", - prisimena Julijos mama.

Po Kalëdø ëmë sparèiai tinti skaudama koja. Julija mena, jog skausmas buvæs toks stiprus, kad jo nepajëgë suvaldyti jokie vaistai. "Per pamokas nebegalëjau susikaupti, sunkiai vaikšèiojau - teko atsisveikinti su mokykla, - pasakoja mergina. - Pëdà vos vos ákišdavau á batà, taèiau uþtraukti uþtraukto jau nebegalëdavau. Netrukus ji tapo kvadratinë, panaši á plytà, kurios galuose pûpsojo išsipûtæ pirštai".

Diagnozës kaina – pradurtas šlapimtakis

Sunku ásivaizduoti, kokia sumaištis virë Rimkø širdyse. Dukters sveikatos bûklë kasdien blogëjo, taèiau gydytojai negalëjo surasti siûlo galo, kurio galbût dar ilgai bûtø ieškojæ, jeigu pagalbon nebûtø atskubëjæ Vilniaus universiteto ligoninës Santariškiø klinikø Vaikø ligø skyriuje dirbantys kolegos. "Diagnozæ pavyko nustatyti tik Julijà akylai stebëjusios gydytojos pediatrës profesionalumo, atsidavimo darbui bei átempto ligos simptomø analizavimo dëka, - tvirtina ponia Loreta. – Ji átarë sarkomà, o viena iš echoskopijà atlikusiø medikiø pilvo ertmëje pamatë trikampio formos moteris kumšèio dydþio auglá. Diagnozei patvirtinti teko atlikti biopsijà, kurios metu buvo pradurtas šlapimtakis, nes augantis auglys visus pilvo ertmëje esanèius organus buvo išstûmæs iš jiems áprastø vietø". Tuo pat metu buvo atskleista ir klubo skausmo prieþastis – besipleèiantis auglys kaskart vis labiau spaudë nervà, todël skausmai intensyvëjo.

Iš ligoninës á namus trumpai atsikvëpti Julija gráþo tik po metø. Nors buvo bejëgë, taèiau ilgiau išbûti ligoninëje ji nebepajëgë. Laimë, gydytojai nemaþà dëmesá skiria paciento psichologinei savijautai, todël net ir itin sunkios bûklës ligoniai retkarèiais išleidþiami á namus. "Në nesitikëjome, kad tiek ilgai teks uþsibûti ligoninëje. Julija negalëjo ne tik vaikšèioti, bet ir nepajëgë pasirûpinti savimi. Teko vienam iš mûsø atsisveikinti su darbu. Pamaniau, kad man bus lengviau slaugyti patale gulinèià dukrà, juk neretai tam prireikia vyriškos jëgos", - sako Julijos tëtis.

Pabûti, neieškant stebuklo

Suþinojus ligos diagnozæ, iki tol tekëjæs paprastas gyvenimas subyra á begalæ nebesurenkamø šukiø, iškyla ávairiø sumišimà ir sielvartà kelianèiø jausmø. "Mums trûko dvasinës stiprybës, - prisipaþásta Julijos tëveliai. - Be jos mes bûtume išprotëjæ. Dvasinë stiprybë – deficitas šiuolaikiškoje sumaterialëjusioje visuomenëje. Baþnyèia nesistengia suteikti þmonëms dvasinio peno, o kalbos apie psichologø pagalbà mums kelia juokà. Argi ne komiškai skamba psichologo patarimai "daþniau paglostyk vaikui galvà", "paduok jai šlepetes", kai ir taip jauti beribæ meilæ savo vaikui."

Ieškodami dvasinës stiprybës, Rimkai stabtelëjo Varënos rajone esanèiame Èësukø kaime. Jie tvirtina neieškojæ stebuklo. Piramidës savininkas Povilas Þëkas padëjo Rimkams suprasti, jog visos galios slypi mumyse, mûsø mintyse bei tikëjime savo jëgomis, susitaikyme su savimi. "Mintys – galingas vaistas. Dabar tai pripaþásta ir patys medikai. Kiekvienam iš mûsø privalu rasti laiko pabûti ramybëje su savo mintimis", - sako Julijos tëtis.

Drauge kova su vëþiu kur kas lengvesnë

Stiprybës ponams Rimkams itin prireikë tuomet, kai Julijos gyvybë balansavo tarp gyvybës ir mirties, mat dirbtinis šlapimtakis pridarë daugiau bëdos nei naudos. Stentui ištrûkus iš šlapimo pûslës, skystis ëmë kauptis pilvo ertmëje, pakilo temperatûra, prasidëjo uþdegimas. Paaiškëjo, jog auglio pašalinti neámanoma, nes jis apraizgytas gyvybiškai svarbiomis kraujagyslëmis, taèiau delsti nebuvo kada – liga jau buvo spëjusi ákopti á treèià stadijà. "Onkologai vis ragino greièiau pradëti auglio chemoterapiná gydymà, taèiau mes niekaip negalëjome ištrûkti iš chirurginio skyriaus, kuriame tarp visø vamzdeliø bei maišeliø leisgyvë gulëjo mûsø dukra, - mena mama Loreta. Gydytojai kalbëjo atvirai, nieko neslëpdami ne tik nuo mûsø, bet ir nuo dukters, kuri tuo metu išgyveno fiziná bei emociná stresà. Manau, klysta tie, kurie savo vaikus nuolat stengiasi apsaugoti nuo blogø naujienø. Atviras bendravimas pasëja tvirtus tarpusavio pasitikëjimo pamatus."

Ámanoma tai, kuo sunku patikëti

Gydymas pagal vokiškà protokolà pasiteisino. Agresyvios chemoterapijos dëka auglys susitraukë tarsi sudþiûvusi slyva, nors vos tik pradëjus lašinti chemoterapinius vaistus ëmë streikuoti visi gyvybiškai svarbûs organai, sutriko širdies darbas. Julijà perkëlë á reanimacijos skyriø. Kritinë bûklë tæsësi beveik tris paras. Po to viskas ëmë stoti á savo vëþes. Vienos kraujagyslës nuo suvytusio auglio atšoko savaime, kitas išlaisvino chirurgai. Spinduline terapija buvo tikimasi panaikinti likusià auglio masæ, taèiau to padaryti nepavyko, todël teko tæsti chemoterapiná gydymà, kuris visiškai išsekino nusilpusá organizmà. "Visiškai sutriko kaulø èiulpø gamyba. Tik kraujo plazmos dëka pavyko jà atkurti, taèiau komplikacijos paþeidë kojas, todël dukra negali vaikšèioti", - sako Julijos tëtis ir patikina, jog bûtent vaikø onkohematologijos skyriuje ámanoma viskas, kas neretai sunkiai suvokiama kituose skyriuose – vaikai išgyvena netgi tuomet, kai nustoja kovojusi organizmo gynybinë kariauna. Þinoma, ne visiems pasiseka. "Paþinojome daug dabar jau anapilin išëjusiø ávairaus amþiaus vaikø. Kiekvieno jø netektá išgyvenome kaip savàjà", - prisipaþásta Julijos tëvai.

Reanimacijos palatoje Julija geso ne dienomis, o valandomis. "Tvarkydama išsiraizgiusias þarneles slaugytoja gráþtelëjo á mus ir paklausë: "Turbût jûs nebeturite vilèiø, jog ji atsikels? Tokios bûklës vaikai nebeišgyvena." Šyptelëjau ir ramiai atsakiau, jog tikiuosi, kad dukra ástengs tai padaryti, - prisimena Julijos mama. – Abu su vyru nepraradome tikëjimo gera baigtimi net ir paèiomis beviltiškiausiomis minutëmis, nes klaidþiodami dukters ligos labirintais sutikome þmogø, pasisiûliusá nemokamai padëti mûsø šeimai. Vyriškis, kilæs iš Indijos, dienø tikslumu gebëjo pasakyti, kada Julijai teks iškæsti paèius kritiškiausius ligos momentus, taèiau net ir tuomet jai "viskas bus gerai". Gyvenime mes daug ko neþinome, tad tikëti tuo ar ne – kiekvieno pasirinkimas."

Fantastiškas atsidavimas

Ponai Rimkai ásitikino, jog Vilniaus universiteto ligoninës Santariškiø klinikose Vaikø ligø bei onkohematologijos skyriuose dirbantys medikai itin atsidavæ savo darbui. "Fantastika! Jie alsuote alsuoja meile savo darbui. Esame girdëjæ visokiø kalbø – þmonës gydytojams atiduoda paskutines savo juodai dienai taupytas lëšas, tad á Vilniø vykome manydami, jog uþ Julijos gydymà teks á medikø kišenes sudëti daug pinigø. Buvome pasiryþæ net namà parduoti, - pasakoja Julijos tëtis. - "Pinigø mes turime, o jums jø reikës vaiko gerovei", - atsakë gydytojas, kai ponai Rimkai bandë já pamaloninti nemaþa pinigø sumele.

"Nesu Lietuvoje vienintelis tëtis, slaugantis savo serganèià dukrà. Tai mûsø šeimos pasirinkimas, - kuklinasi Julijos tëtis. – Nei manæs, nei mano dukters netrikdo tai, kad bûtent aš, jos tëtis, jà ne tik maitinu, bet ir apiprausiu, pakeièiu sauskelnes. Man ypaè svarbu, kad viskas bûtø tik á gera, nes tai mano vaikas, mano kûnas ir kraujas. Tiesa, daugelis tëèiø neištveria netikëtai šeimà uþgriuvusiø sunkumø, taèiau dabar ligoninëje sutinku išties nemaþai tëèiø, besirûpinanèiø savo atþalomis. Tëèiai gelbëja mamoms ir kartu su jomis ligoninëje išgyvena paèias sunkiausias gyvenimo akimirkas."

Ponia Loreta prasitaria, jog onkohematologijos skyriuje yra namø jaukumu dvelkianti palata, kurioje maþasis ligonis kartu su savo tëveliais gali praleisti paskutiniàsias savo gyvenimo dienas. Ligoniuko mama kepa kotletus, o tëtis kartu su ligos išsekintu vaiku iš spalvotø kaladëliø stato pilá tikëdamasis, jog joje po mirties neákainojamai jiems brangus þmogutis laimingai pratæs savo tolesná gyvenimà, kuris, net ir atëjus mirèiai, nenutrûksta.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Gydyti priklausomybes ir gauti teigiamà rezultatà labai sudëtinga - kol alkoholizmas netampa problema šeimai ar visuomenei, tol þmogus nemano, kad reikia kreiptis á specialistus. "Daþniausiai pagalbos ieško ne pats ligonis, o jo šeimos nariai", - sako Priklausomybës ligø centro vadovas Elmantas Pranas Zevertas.

"Pati valstybë, siekdama surinkti kuo daugiau lëšø á biudþetà, melagingai teigia, jog ribojimas tam tikru paros metu pardavinëti alkoholá nesustabdys gyventojø nuo girtavimo. Girta liaudis maþiau galvoja, jà lengviau valdyti", - sako Priklausomybës ligø centro vadovas Elmantas Pranas Zevertas. Autorës nuotr.

Viena prieþasèiø negerti - meilë

Dailiai árengtoje pavësinëje sëdi bûrelis jau ne pirmà kartà gydytis atvykusiø vyrø. "Jauèiuosi, kaip kà tik bûèiau litrà degtinës išgëræs", - prastos savijautos neslepia savanoriškai besigydantis ligonis. "Kuo malšinate karštá, vyrai, - tiesdamas rankà mineralinio butelio link klausia gydytojas, taèiau vyrai ramûs – butelyje iš tiesø mineralinis vanduo.

"Vyrai išsiblaivo, susitvarko ir laimingai gyvena tol, kol nepakelia pirmos taurelës. Deja, ligonis neástengia jos nepakelti, tad ratui apsisukus liga vël atsinaujina. Alkoholizmas niekuo nesiskiria nuo kitø chroniškø ligø, tarkim, cukraligës ar bronchinës astmos, nes pavartojus tam tikrø medþiagø vël sugráþta", - aiškina medikas, o vyrai jam vieningai pritaria. Vienas seniau èia besigydanèiø ligoniø mena moterá, kuri lemtingosios taurelës nepakëlë net 12 metø, taèiau nelaiminga meilë nunešë perniek visas jos pastangas.

"Meilë gydo, meilë ir praþudo, - visiškai rimtai atsidûsta vyrai ir padëkoja daktarui uþ geras sàlygas bei supratimà. Nors ir nedaþnai, istorijø su laiminga pabaiga pasitaiko ir Priklausomybës ligø centre. Taèiau nereikia pamiršti, jog tie þmonës nëra išsigydæ ligos – jie tik tam tikrø priemoniø dëka nustojo gerti.

Garbës nereikia, svarbiausia dirbti

"Menkai apmokamam darbui paskyriau 34 metus, taèiau tai, kà pradëjau, norisi padaryti iki galo, - šypsosi centro vadovas. – Per tà laikà visi centre dirbæ medikai - šešiolika gydytojø psichiatrø, keturi psichologai ir trys socialiniai darbuotojai - išëjo á didþiàjà psichiatrijà, mat vieni siekë ilgesnio pinigo, kiti - pripaþinimo. Ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos bei jø padëjëjos èia gauna kur kas maþesná atlyginimà nei psichikos sveikatos centruose, psichiatrijos ligoninëse bei kitose viešosiose gydymo ástaigose dirbantys kolegos. Bûtent dël šios prieþasties mes taip ir nesulaukiame baigusiø mokslo gydytojø, taèiau kaþkas turi dirbti šá menkai apmokamà darbà."

Medikas mano, jog tik nesiblaškant ámanoma darbui paskirti visà save, antraip nukenèia ne tik darbo kokybë, bet ir uþ durø nusidriekia ilgos nepatenkintø pacientø eilës, kuriø centre niekada netrûksta. Tàdien, kai kalbëjomës, centre gydësi 25 ligoniai. Artëjo 17 val., taèiau gydytojui buvo pats darbø ákarštis, nors vëliau prasitarë, jog dirba tik 0,5 etato.

"Priklausomybës ligø centro direktorius turi bûti ne tik šiauèius, kriauèius, santechnikas, inþinierius, bet ir visa širdimi savo darbui atsidavæs gydytojas psichiatras, gebantis ûkiškai tvarkytis ir mylëti pacientà toká, koks jis yra, - sako centro vadovas. – Beje, kaskart sulaukiame vis sunkesniø ligoniø."

Tam tikri suvarþymai turi egzistuoti

"Nedarbas ir uþimtumo stoka skatina alkoholizmà, nes dalis þmoniø savo problemas sprendþia alkoholiu, - sako gydytojas. – Juolab ir pati valstybë, siekdama surinkti kuo daugiau lëšø á bedugná biudþetà, kiekvienam pilieèiui suteikia visiškà laisvæ melagingai teigdama, jog ribojimas tam tikru paros metu pardavinëti alkoholá nesustabdys gyventojø nuo girtavimo. Girta liaudis maþiau galvoja, jà lengviau valdyti."

Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos ir kitø institucijø moksliniai tyrimai teigia, jog pailginus prekybos alkoholiu laikà padaugëja smurtiniø nusikaltimø bei alkoholio, taip pat ir nelegalaus vartojimas. Anot mediko, kai þmogus þino, jog tam tikru paros metu niekur negaus nusipirkti butelio vyno ar degtinës, jis eina miegoti, apsaugodamas ne tik save, bet ir aplinkinius nuo galimos nelaimës. Lietuvos psichiatrø asociacija kreipësi á valdþios atstovus prašydama Priklausomybës ligø centrams skirti 0,5-1 proc. akloholio bei tabako akcizø surenkamø lëšø, taèiau teigiamo atsakymo nesulaukë.

"Þmonës geria, suneša pinigus valstybei, kuri nepajëgia suteikti pagalbos savo pilieèiams, kai jiems labiausiai jos reikia", - piktinasi medikas.

Bûtina keisti poþiûrá á alkoholizmà

Priklausomybë nuo alkoholio – viena sunkiausiai sprendþiamø problemø. Ar ámanoma jà išgydyti? Svarbiausia sàlyga, anot mediko, ta, kad þmogus pats turi norëti liautis gerti. Þinoma, turi keistis ir valstybës poþiûris. Dabar ši sritis visiškai apleista, nors seniai þinoma, jog alkoholizmas veda á tautos išnykimà. Medikas sako, jog tam, kad išvalytum iš organizmo alkoholio pasëtus nuodus, reikia ilgalaikio gydymo, t. y. bent 20 dienø. Taèiau daþniausiai po 3-5 dienø ligonis išleidþiamas á namus, o likæ pinigai naudojami kitoms reikmëms. Šià, anot gydytojo, viešà paslaptá gerai þino ir ligoniø kasos. Kita problema - kiekviena gydymo ástaiga dirba savarankiškai, tarsi baimindamasi konkurencijos, todël nëra gydymo tæstinumo.

Net ir nustojæs vartoti svaigalus þmogus visà gyvenimà lieka priklausomas – tereikia kartà paslysti. Taip nutinka dël girtaujanèio þmogaus organizme ávykusiø negráþtamø pokyèiø, todël išëjæs iš gydymo ástaigos þmogus turëtø tæsti gydymà ambulatoriškai, sulaukti psichologø bei socialiniø darbuotojø pagalbos, lankyti anoniminiø alkoholikø klubà.

Parankiau negydyti

Gyvenimo tiesa ta, kad asmenys, sergantys priklausomybës ligomis, ne visada nori gydytis. Nebëra privaloma dispancerizacija, tad ligoniai elgiasi kaip nori. Prievarta galima gydyti tik tuomet, kai þmogus pavojingas sau, kitiems arba turtui. Anot mediko, prisidengdami šiuo ástatymu, gudrauti ëmë ne tik ligoniai, bet ir medikai. "Nenorima gydyti girtø ligoniø, - tvirtina gydytojas. - Visi pasirenka lengviausià kelià – suteikia bûtinà pagalbà ir išleidþia á namus. Iš tiesø tokiems ligoniams turëtø bûti išrašomas siuntimas á psichikos sveikatos centrà pagal gyvenamàjà vietà."

Psichikos sveikatos centre dirbantis psichiatras turi kviestis þmogø ir kalbëtis su juo, o jam atsisakius – á namus siøsti socialiná darbuotojà. Ligonio namiškiai taip pat neturi likti nuoašalëje – norint padëti savo artimajam, bûtina rašyti prašymà psichikos sveikatos centrui, kad gydytojas ateitø á namus, apþiûrëtø ligoná, nustatytø diagnozæ. Tai atlikti privalu ir reglamentuota ástatymu. "Deja, þmonëms trûksta informacijos, o kolegos psichiatrai ne itin aktyviai dirba su priklausomybës ligomis serganèiais pacientais", - sako medikas.

"Daktarai gydo kepenø, širdies, skrandþio ligas në nesigilindami, kas jas sukëlë, nors pirmiausia dëmesá turëtø skirti prieþasèiai, iš kur ta liga atsirado, išaiškinti nesibodint, jog pacientas yra alkoholikas, - sako gydytojas. – Svarbu, kad medikai, išaiškëjus ligos sàryšiui su priklausomybe kvaišalams, pasiûlytø profesionalià pagalbà, o ne išrašæ paèius madingiausius vaistus išvytø já, liepdami eiti gydytis á priklausomybës ligø centrà. Deja, vienas priklausomybës ligø centras pasaulio nepakeis."

Narkomanø gydymas itin sudëtingas

Vyrauja nuomonë, jog kanapës, kurios ypaè paplitusios tarp jaunimo, nëra narkotikas. Gydytojas sako, jog nëra lengvø narkotikø – visi jie anksèiau ar vëliau sutrikdo atmintá. Kiekvienoje šalyje narkotikai vartojami, nepaisant pastangø stabdyti jø prekybà bei vartojimà.

"Skyriai, kuriuose gydomi narkomanai, turi bûti uþdari, tik tuomet galësime pasiekti apèiuopiamø rezultatø, - ásitikinæs gydytojas. – Kol kas mes narkomanus gydome kartu su kitais priklausomybiø ligomis serganèiais ligoniais. Narkomanai tikina, jog nori gydytis, bet yra nedrausmingi: vienà minutæ nori gydytis, kità – kvieèiasi taksi ir pasislëpæ krûmuose, kartais palatoje, terorizuodami dirbantá personalà bei gàsdindami ligonius, susileidþia atveþtà kvaišalø dozæ, todël daþniausiai jiems yra suteikiama laikina pagalba, po kurios sumaþëja abstinencijos simptomai."

Ištiesæ rankà ligoniui apsaugosite ir save

Kaip elgtis, kai namuose siautëja alkoholikas, þadëdamas visus papjauti, uþmušti, sudeginti ir dar visais kitais ámanomais bûdais sunaikinti visa, kas tik gyva? "Ligonis þino, kad liks nenubaustas, ir tai jam leidþia terorizuoti šeimà. Šeimai atrodo, jog ji pakliuvo á tragiškà padëtá, kurios narplioti neapsiima nei psichiatrai, nei policija. Norëdami sutramdyti visagaliu besijauèiantá artimàjá, namiškiai turi elgtis ryþtingai, - pataria centro vadovas. - Pirmiausia reikëtø nuvykti á jûsø mieste ar rajone esantá psichikos sveikatos centrà ir raštiškai išdëstyti savo problemà centro vadovui. Ten dirbantis psichiatras turëtø atvykti pas ligoná á namus, jeigu šis atsisako atvykti pats, ir nustatyti diagnozæ. Ligoná á psichiatrijos ligoninæ palydëti turëtø greitosios medicininës pagalbos bei policijos ekipaþas. Deja, ne kartà esu susidûræs su pacientø artimøjø skundais dël akivaizdaus kai kuriø specialistø abejingumo. Tai ávardyèiau kaip vienareikšmá atsisakymà padëti kenèiantiems šeimos nariams, gydyti juos terorizuojantá artimajá, sergantá priklausomybës liga."

Laura AUKSAITYTË

Šypsena – vidinës sveikatos ir groþio langas á pasaulá. Besišypsantis þmogus – mielas ir graþus. Tobulos šypsenos vizija mus persekioja iš televizijos ekranø, þurnalø viršeliø, mados podiumø. Ar galite laisvai plaèiai šypsotis ir šypsena išreikšti gyvenimo dþiaugsmà?

Irenos Ratnikienës odontologijos kabinete dirbanti gydytoja odontologë Agnë Gairionytë yra pelniusi tarptautiná apdovanojimà estetinio plombavimo konkurse Italijoje. Autorës nuotr.

Jei norite turëti sveikus, graþius, baltus dantis ir išvengti dantø skausmo, kartà per metus apsilankykite pas gydytojà odontologà profilaktiškai, o pas burnos higienistà - net ir daþniau (rekomenduojama du kartus per metus). Bene svarbiausias dalykas norint išsaugoti dantø sveikatà, – tinkama jø prieþiûra.

Gydytojos Irenos Ratnikienës odontologijos kabinete burnos higienistë Arianda Volosenko moko dantø valymo ágûdþiø, atlieka profesionalià burnos higienà. Šiuo metu siûloma nauja paslauga - dantø valymas oro abrazijos bûdu. Procedûros metu nuo dantø paviršiaus pašalinamas ásisenëjæs rûkymo, kavos, arbatos, vyno pigmentas. Tai neskausminga ir efektyvu. Po tokios procedûros dantis lengviau priþiûrëti, ant jø maþiau kaupiasi apnašos.

Šiais laikais jau nebesudëtinga išspræsti, pavyzdþiui, vieno patamsëjusio danties, kuris erzino daugelá metø, problemà. Já galima išbalinti iš vidaus netgi nepaþeidþiant paviršiaus. O jeigu klientas pageidauja keisti dantø formà, dydá, spalvà, uþdaryti paveldëtà pradantæ – Jus mielai pakonsultuos gydytoja odontologë Agnë Gairionytë, kuri yra laimëjusi tarptautiná estetinio plombavimo konkursà Italijoje.

Medicinos mokslo paþanga leidþia susigràþinti prarastus dantis, neþalojant greta esanèiø sveikø dantø. Išrautø dantø vietoje implantus sriegia I. Ratnikienës klinikos kolegos, gydytojai burnos chirurgai Šiauliuose, Vilniuje, Kaune, o protezuoja gydytoja ortopedë I. Ratnikienë ir gydytoja A. Gairionytë, dirbusi Vilniuje, viename garsiausiø implantologijos centrø Lietuvoje.

Gydytojos I. Ratnikienës kabinete pacientai konsultuojami, ištiriami profilaktiškai, jiems suteikiamos visos burnos higienos, gydymo, protezavimo paslaugos, atliekamas estetinis plombavimas. Itin sudëtingais atvejais pacientai siunèiami konsultuotis pas garsiausius Lietuvos specialistus Vilniuje ir Kaune.

Telefonai pasiteirauti (8~41) 520 378 arba 8~676 439 75. I. Ratnikienës odontologijos klinika ásikûrusi P. Višinskio g. 9 (daugiabutis šalia Šv. Jurgio baþnyèios).

Angelë STANKEVIÈIENË

Lapkritá sueitø treji metai, kai kelmiškë Ramutë Saulienë buvo registruota eilëje kelio sànario endoprotezavimo operacijai Šiauliø ligoninëje. Dar gal metus ji bûtø kentøsi sunkiai pakeliamus kojos skausmus, jei ne Valstybinës ligoniø kasos pasiûlymas operuotis Kaune.

Kauno Raudonojo Kryþiaus klinikinëje ligoninëje padaugëjo pacientø iš Šiauliø krašto.

"Operacija puikiai pavyko, - pirmosiomis rugsëjo dienomis dþiaugësi R. Saulienë. – Po operacijos pasilikau šioje Kauno Raudonojo Kryþiaus klinikinëje ligoninëje ir reabilitacijai ir nesigailiu. Esu bedarbë, registruota darbo birþoje, todël esu socialiai apdrausta. Kelio sànario protezo pirkti uþ savus man nereikëjo. Ir operacija, ir gydymas man nekainavo, nes ligoniø kasoje persirašiau á eilæ iš Šiauliø á Kaunà."

Paklausta, ar bûdama toli nuo namø moteris nepasigenda artimøjø dëmesio, ji atsakë: "Lanko mane Kauno ligoninëje giminës, kas savaitæ atvaþiuoja aplankyti ir vyras. Po truputá sveikstu, mankštinuosi, vis tvirèiau stoju ant kojø. Savijauta gerokai pagerëjo, tai manau, kad namo sugrášiu sustiprëjusi, svarbiausia - daugiau skausmai nebevargins ir gyvenimas bus šviesesnis."

Kita Šiauliø krašto gyventoja – Bubiuose gyvenanti pensininkë Zofila Eièienë - po kelio sànario endoprotezavimo operacijos, kurià atliko Kauno Raudonojo Kryþiaus klinikinës ligoninës medikai, neslëpë savo dëkingumo. "Kauno ligoninei esu labai dëkinga uþ suteiktà pagalbà. Ásitikinau, kad Raudonojo Kryþiaus ligoninëje Kaune dirba labai geri gydytojai bei anesteziologai. Ir sesutës nepaprastai rûpestingos. Esu dëkinga uþ man atliktà operacijà, uþ nuoširdumà, dëmesingumà. Tegul tik tai ligoninei sekasi", - Z. Eièienë geros kloties linkëjo seniausiai, daugiau nei 100 metø gyvuojanèiai Kauno sveikatos prieþiûros ástaigai.

Anot Kauno Raudonojo Kryþiaus klinikinës ligoninës Traumatologijos punkto (poliklinikos) vedëjo Raimondo Kunicko, vasaros pabaigoje ligoninëje padaugëjo pacientø iš Šiauliø krašto. Endoprotezavimo operacijà Kauno ligoninëje pasirinko apie 150 šiaulieèiø, patikëjusiø, jog kæsti skausmø daugiau neprireiks. Kiekvienas socialiai apdraustas Lietuvos gyventojas gali pasinaudoti jam suteikta teise gauti tokià sveikatos prieþiûros paslaugà nemokamai ir pasirinkti ligoninæ, kurioje tos operacijos atliekamos nedelsiant kokybiškai bei patikimai.

"Mûsø ligoninë pagal klubo ir kelio sànariø implantavimo operacijas nuolat yra Lietuvos gydymo ástaigø penkete. Pas mus atliekamos ne tik viso kelio sànario, bet ir jo dalies endoprotezavimo operacijos. Tereikia pranešti Valstybinei ligoniø kasai savo pageidavimà persirašyti iš kitos gydymo ástaigos á Kauno Raudonojo Kryþiaus klinikinæ ligoninæ ir bus paskirtas sànario endoprotezas bei ilgai netrukus atlikta operacija. Ligoniø kasos garantuoja: visø Lietuvos vietoviø gyventojai turi teisæ rinktis Kauno ligoninæ, kurioje endoprotezavimo operacijos eilë šiuo metu yra trumpiausia", - sako Traumatologijos punkto vedëjas R. Kunickas.

Pabrëþtinas ir kitas patogumas jà pasirinkusiems pacientams - po endoprotezavimo operacijø jie Kauno Raudonojo Kryþiaus klinikinëje ligoninëje turi išskirtinæ galimybæ pasinaudoti ir visomis reikiamomis reabilitacijos paslaugomis. Nereikia vaþiuoti á kitas gydyklas - gydymas sëkmingai tæsiamas ten, kur atlikta sànario endoprotezavimo operacija. Apdraustiesiems pacientams operacijos ir reabilitacijos procedûros nekainuoja.

Pirmosios kelio sànario endoprotezavimo operacijos Kauno Raudonojo Kryþiaus klinikinëje ligoninëje atliktos daugiau nei prieš 10 metø. Vëliau pradëtos atlikti ir klubo sànario endoprotezavimo operacijos. Kvalifikuotas ligoninës personalas, ágijæs puikiø ágûdþiø ir sukaupæs nemaþà patirtá, jà skleidþia kolegoms iš kitø Lietuvos ligoniniø bei bûsimiesiems gydytojams – Kauno medicinos universiteto studentams, besistaþuojantiems šioje ligoninëje.

"Mûsø ligoninëje yra moderni navigacinë aparatûra, padedanti tiksliau atlikti kaulø pjûvius. Yra atliekamos normalios, vadinamosios standartinës ir vienpusës, kelio sànario protezavimo operacijos. Taip pat kartotinës, jei protezai laikui bëgant sudyla ir skausmai atsinaujina. Kauno Raudonojo Kryþiaus ligoninë yra paèiame Kauno centre, Laisvës alëjos pradþioje. Áëjimas á Traumatologijos punktà, kuris veikia ištisà parà, - iš Gedimino gatvës. Informacijos apie endoprotezavimà galima gauti paskambinus telefonu Kaune (8~37) 425 243 darbo dienomis nuo 9 iki 15 valandos", - primena gydytojas R. Kunickas.

Pageidaujanèiøjø gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto lëšomis perkamà endoprotezà ar kompensacijà uþ já prašymai priimami Valstybinëje ligoniø kasoje. Uþpildyti prašymà ligoniui turëtø padëti gydymo ástaigø specialistai. Prie prašymo bûtina pridëti gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos išvadà. Prašymà kompensuoti sànario endoprotezo ásigijimo išlaidas já ásigijusieji savo lëšomis turëtø pateikti ne vëliau kaip nei 90 dienø po operacijos. Kompensacija mokama eilës tvarka pagal prašymø registravimo datà ir pagal Valstybinës ligoniø kasos finansines galimybes.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Šiauliø širdininkø klubo nariai susitiko su Lietuvos širdies asociacijos prezidentu dr. Pranu Šerpyèiu, kurá atlydëjo Lietuvos širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, intervencinë kardiologë Aušra Dambrauskaitë. "Kuo gausiau pacientai bursis á klubus, tuo daugiau turësime galimybiø palengvinti serganèiøjø gyvenimà", - sakë Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.

Širdininkø klubo nariai su sveèiais. Viduryje - Pranas Šerpytis, jam iš kairës – kardiologë Aušra Dambrauskaitë. Antoje eilëje dešinëje stovi Širdininkø klubo pirmininkë Genovaitë Èekatauskienë. Autorës nuotr.

Klubai turi driektis tarsi voratinklis

"Esu moderniosios kardiologijos atstovas, visuomeniniais pagrindais dirbantis Lietuvos širdies asociacijoje, - taip save gausiai susirinkusiems Širdininkø klubo nariams pristatë dr. P. Šerpytis. - Lietuvos širdies asociacija, kuri ne tik diegia naujausius medicinos mokslo laimëjimus, bet ir propaguoja sveikos gyvensenos principus, Lietuvoje gyvuoja jau 15 metø. Uþ pirmuosius sunkius þingsnius esame dëkingi profesoriui Aleksandrui Laucevièiui bei JAV kardiologui profesoriui Rimgaudui Nemickui, parûpinusiems mums pirmøjø intervenciniø kardiologiniø priemoniø, kuriø dëka šalyje prasidëjo kradiologijos era."

Lietuvos širdies asociacija, kurios tikslas – maþinti mirtingumà nuo širdies ir kraujagysliø ligø, yra Europos širdies tinklo narë. Jos asamblëjoje pacientai aktyviai raginami burtis á klubus, kad galëtø sulaukti kuo geresnës medicininës pagalbos. "Jeigu klubai nusidriektø per visà Lietuvà tarsi voratinklis ir, svarbiausia, bûtø sudaryti iš paèiø pacientø, o ne iš medikø, tuomet jø veikla duotø išties gerø rezultatø", - tikino asociacijos prezidentas, dþiaugdamasis širdininkø klubo tradicija kaskart susibûrus draugën uþdegti þvakelæ, nes širdá, kaip ir namø þidiná, reikia nuolat kurstyti.

Sveika gyvensena prasideda nuo šeimos

Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos sàlyga. Anot dr. Prano Šerpyèio, sveikas poþiûris á savo sveikatà turi susiformuoti dar vaikystëje. Kai šeimoje fizinei kultûrai skiriamas toks pat dëmesys kaip dantø prieþiûrai, jaunajai kartai uþaugus visuomenë taps sveikesnë.

"Net ir sulaukus senatvës galima bûti aktyviu visuomenës pilieèiu bei dþiaugtis gyvenimo kokybe, jeigu fiziniu aktyvumu pasirûpinama dar esant motinos ásèiose. Vëlesnis gyvenimo bûdas bei poþiûris á savo sveikatà taip pat turi svarbià reikšmæ þmogaus gyvenimo kokybei bei jo gerai savijautai", - tvirtino asociacijos prezidentas.

Statistika skelbia, jog 54,4 proc. mirèiø prieþasèiø yra širdies ligos. Ši þinia, anot dr. P. Šerpyèio, kardiologams kelia itin didelá nerimà.

"Mes negalime pakeisti genetikos, taèiau valdyti rizikos faktorius galime, - uþtikrino dr. P. Šerpytis. – Statistiškai þmonës, nuolat sekantys savo arteriná spaudimà, dešimt kartø reèiau serga insultu uþ tuos, kurie atsainiai þiûri á savo sveikatà. Beje, dëmesá kraujospûdþiui ypaè reikia skirti sulaukus 40 metø amþiaus, o ne tuomet, kai sustreikuoja širdis. Pavojingas širdies ir kraujagysliø ligø rizikos veiksnys yra ir nutukimas. Nustatyta, kad 80-90 proc. nutukusiø þmoniø serga hipertenzija. Kiekvieno mûsø sveikata priklauso nuo pastangø, tad norëdami turëti gerà sveikatà turime jà puoselëti."

"Vilniaus krašto gyventojams turime galimybæ suteikti optimalià kardiologinæ pagalbà. Jeigu Švenèionyse ar kitame Vilniaus krašto regione þmogø ištinka širdies priepuolis, já medikai gali atveþti pas sostinëje dirbanèius kolegas, kurie, suteikæ reikiamà pagalbà bei pateikæ tolimesná gydymo planà, ligoná gràþina atgal á tà regionà, iš kurio jis buvo atveþtas, - sakë dr. P. Šerpytis. – Norëtøsi, kad tokios pagalbos sulauktø ne tik Vilniaus krašto gyventojai. Pacientø aktyvumas padëtø greièiau išspræsti šià problemà, todël geriausia išeitis – burtis á klubus, nes tik susibûræ draugën ir pareiškæ savo nuomonæ apie tai, kas taisytina medicinos srityje, padësite atkreipti valdþios dëmesá. Tokie pacientø klubai ypaè aktyviai veikia Švedijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Niekas nëra apsaugotas nuo psichiniø ligø, kurios pastaruoju metu kamuoja daug þmoniø. Psichikos sutrikimus ypaè sparèiai provokuoja socialinës bëdos: nuolatinis stresas, nedarbas, išëjimas á pensijà ir kt. "Mûsø ligoniai tokie patys þmonës, tik gal nelaimingesni, nes gyvenime jiems labiau nepasisekë", - sako Šiauliø psichiatrijos ligoninës Ûmiø bûsenø moterø skyriaus vedëjas Arûnas Rimkus.

Šiauliø psichiatrijos ligoninës Ûmiø bûsenø moterø skyriaus vedëjo Arûno Rimkaus teigimu, psichinës ligos nëra ypatingos. Jos, kaip ir daugelis kitø ligø, linkusios kartotis. Autorës nuotr.

Gydymas prievarta – tik su teismo leidimu

Ûmios bûklës bûsena þmogø ištinka tuomet, kai staiga sutrinka psichika. Tai pasireiškia elgesio sutrikimu - þmogus, palaipsniui toldamas nuo visuomenës, ima nebepaisyti elgesio normø. Psichozës ištiktas þmogus yra neprognozuojamas, daþnai elgiasi agresyviai. Anot mediko, vienas pagrindiniø psichikos ligos simptomø – miego sutrikimas, kurá pirmieji daþniausiai pastebi artimojo namiškiai. Kamuojamas nemigos, naktá þmogus pradeda vaikšèioti, kalbëti pats su savimi, girdëti ávairius balsus, bendrauti su "marsieèiais", dvasiomis. Ligonis daþnai jauèiasi esantis sveikas, nepripaþásta, jog jam reikalinga medikø pagalba.

"Ligoniø, kurie pas mus atveþami nebe pirmà kartà, namiškiai, paûmëjus artimojo ligai, jau þino kà reikia daryti - kvieèia greitosios medicininës pagalbos ekipaþà, policijos pareigûnus ir jiems padedant atveþa ligoná á mûsø gydymo ástaigà, - pasakoja gydytojas. - Ástatymus turi þinoti kiekvienas: jeigu dël psichinës ligos klaidingai vertinantis save ir supantá pasaulá pacientas dievagojasi esantis visiškai sveikas ir atsisako gydytis, nors jam bûtina pagalba, toká ligoná galime priverstinai paguldyti á skyriø ir gydyti dvi paras. Sprendimà, ar reikia kreiptis á teismà dël leidimo gydyti, priima trijø gydytojø psichiatrø komisija. Priverstinai hospitalizuotam ligoniui leidimà gydyti teismas išduoda vieno mënesio laikotarpiui. Kreipiantis pakartotinai – iki pusës metø. Tokiam ligoniui taikomos grieþtesnës, nei áprastai, hospitalizavimo sàlygos."

Ilgalaikis gydymas pasiteisina

Medikas tikina, jog kartais neuþtenka mënesio, kad ligonis pasveiktø, todël neretai á teismà prašant išduoti leidimà tæsti gydymà kreipiamasi antrà kartà. "Menu ne vienà pacientà, kuris mûsø gydymo ástaigoje priverstinai yra gydytas metus ar net ilgiau, - sako gydytojas. – Sunku visà gydymo laikà versti ligoná gerti vaistus, kadangi ligonio savijauta nuo tø vaistø nebûna labai stebuklinga – jis bûna nuolat prislopintas. Ateina diena, kai viskas ima keistis á gera: iki tol tarsi niekuo gyvenæs ligonis pradeda rûpintis ne tik savo psichine sveikata, bet ir seniai pamiršta šeima, susiranda savo vaikus, savarankiškai tvarkosi buityje. Sulaukti tos dienos, kad pamatytume, jog pastangos nenuëjo perniek, mums, medikams, išties labai smagu - nëra didesnës padëkos, kai pats þmogus ima dþiaugtis tuo, kas jam buvo brukama per prievartà, ir iki tol ignoruotà gydymà priima kaip labai gerà dalykà. Þinoma, bûna, jog gerø gydymo rezultatø taip ir nesulaukiame, taèiau tokie atvejai reti."

Ligos atkrytis neprognozuojamas

Neretai þmonës ásivaizduoja, kad psichinës ligos yra ypatingos. Anot gydytojo, jos, kaip ir daugelis kitø ligø, linkusios kartotis. "Jeigu þmogus susirgo širdies liga, tai jis ja ir sirgs, taèiau jo savijautà bei ligos paûmëjimà itin sàlygoja medikø nurodymø paisymas, paties ligonio gyvenimo bûdas ir pan. Taip pat nutinka ir su psichinëmis ligomis. Mes, kaip ir kitø srièiø medikai, negalime prognozuoti ligos atkryèio. Bûna, jog á namus išvykstantis ligonis jauèiasi gerai, jo psichinë sveikata stabili, taèiau po savaitës þmogus vël praveria mûsø gydymo ástaigos duris, nes jo savijauta bloga. Taip daþniausiai nutinka tiems, kurie mano, jog parvykus namo nebereikia laikytis gydytojo nurodymø, nes jauèiasi esantys visiškai sveiki."

Deja, jeigu sirgdamas kitomis ligomis ligonis, jausdamas pablogëjimà, suskuba gerti medikamentø, tai psichine liga sergantis ligonis gydytojo paskirtus vaistus meta šalin. Anot mediko, gerai, kai toks ligonis turi artimuosius, taèiau šalia mûsø gyvena nemaþa dalis psichine liga serganèiø þmoniø, kurie savimi turi pasirûpinti patys.

Psichinës ligos ypatingos tuo, kad jos nepaþeidþia þmogaus išorës, todël daugelis, ypaè jaunesnio amþiaus ligoniø iš pirmo þvilgsnio atrodo sveiki, tvirti bei graþûs ir tik pabendravus galima suprasti, kad þmogus turi elgesio sutrikimø. Gydytojà stebina þmoniø patarimai vieni kitiems - nusiraminti, nesinervinti. "Jeigu tai bûtø ámanoma padaryti, nereikëtø gydytojø psichiatrø paslaugø, tad tokios profesijos apskritai nebûtø", - ásitikinæs medikas.

Nesame apsaugoti nuo ligos

Skirtingo amþiaus grupëse sergama skirtingomis ligomis. Šizofrenija bûdinga jaunesnio amþiaus þmonëms. Šia liga gali sirgti kiekvienas, net ir tas, kuris aukso medaliu baigë mokyklà. Tokiø atvejø, anot mediko, praktikoje yra pasitaikæ ne vienas. "Jeigu jûsø giminëje niekas nesirgo šizofrenija, dar nereiškia, kad ir jûs nesirgsite", - perspëja gydytojas. Nëra vienintelës prieþasties, kuria bûtø galima paaiškinti, kodël ima ir "suskyla" þmogaus protas. Taip pat nëra jokiø tyrimø ar testø, galinèiø nustatyti bûsimà šizofrenijà.

"Šizofrenija sergantys þmonës kartais pasiþymi fenomenalia atmintimi: viskuo domisi ir þino stebëtinai daug. Gali kalbëti valandø valandas su šizofrenija serganèiu þmogumi në neátardamas, jog jis serga šia liga, kol nepradësi kalbëti tema, kurioje skyla protas. Þinoma, kiekvienas atvejis yra individualus", - sako medikas.

Skyriuje netrûksta nuo alkoholio sukeltø psichoziø gydomø ligoniø. "Jei þmonës pamatytø, kas bûna ilgai vartojus alkoholio, daugelis nustotø já gurkšnoti", - ásitikinæs gydytojas. Klaidinga manyti, kad alkoholis sparèiausiai paþeidþia kepenis. Alkoholis – tai mirtinas nuodas smegenims. "Paklauskite bet kokio nusigërusio þmogaus – visi jie pasakys, jog serga alkoholine epilepsija, - tvirtina medikas. – Tai lëtinë progresuojanti liga, kuriai bûdingi priepuoliai su sàmonës sutrikimais bei specifinis asmenybës pasikeitimas. Dël alkoholio sukeltø padariniø psichiatrinës ligoninës pilnëja labai sparèiai."

Aplinka šokiruoja ligoniø namiškius

Medikas pripaþásta, jog ligoniø artimuosius šokiruoja ligoninës aplinka. "Èia galima išprotëti", - taip artimieji, taèiau, anot mediko, lygiai tiek pat "išprotëjæs" ligonis bûna ir namuose, nes esant sunkios bûklës didelio skirtumo, kur jis tuo metu apsistojæs, nëra.

"Kai ligonis ima sveikti, jam pasiûlome tæsti gydymà kitame skyriuje, kuriame nëra tiek daug apribojimø. Kaip bebûtø keista, nemaþai sveikstanèiøjø atsisako išeiti iš ûmiø bûkliø skyriaus, - stebisi medikas. – Moterys kartais teisinasi, jog nenori gydytis viename skyriuje kartu su vyrais, vyrai taip pat jauèiasi saugesni, bûdami labiau izoliuotoje patalpoje. Nors ligoniø ir jø artimøjø nuomonë neretai visiškai skiriasi, taèiau spëriai sveikstantys ligoniai – geriausias árodymas, jog pas mus nëra blogai. Didþiausia problema – patalpø, kuriose bûtø galima hospitalizuoti itin neramius ligonius, trûkumas. Teko pabuvoti Vokietijoje, Belgijoje esanèiose psichiatrijos ligoninëse ir pamatyti išties puikias sàlygas, skirtas ten gydomiems ligoniams. Mûsø padëtis nëra pati blogiausia - sugráþus iš Kaliningrado psichiatrijos ligoninës net akyse pašviesëja."

Nors sàlygos netenkina nei ligoniø artimøjø, nei juos gydanèiø medikø, anot skyriaus vedëjo, galime tik pasidþiaugti, jog mûsø šalies psichiatrijos ligoninëse ligoniai gydomi ne tik plataus spektro, bet ir valstybei itin brangiai atsieinanèiais psichotropiniais vaistais. To nëra nei Amerikoje, nei Anglijoje, nei daugelyje kitø šaliø.

Þmogiškumas nelieka uþ ribos

Anot gydytojo, dirbti moterø skyriuje kur kas sudëtingiau nei vyrø. Kaip besipriešintø vyrai, jie vis vien stengiasi apsaugoti personalo darbuotojus, o moterys grumiasi iš visø jëgø. Gydytojas šypteli prisiminæs maþà mergaièiukæ, kurià á skyriø nešte atnešë trys policininkai. Sklandanèios kalbos, jog ligoniai ligoninëje mušami, anot mediko, yra iš piršto lauþtos.

"Su ligoniais apsieinama gana graþiai", - tvirtina gydytojas ir në neslepia, kad, esant reikalui, imamasi grieþtesniø priemoniø - ligoniai surišami jø paèiø labui. "Daktare, liepkite mane surišti", - prašo atskubëjæs ligonis. "Jeigu tik galima, stengiamës ligonius maþiau varþyti, - sako gydytojas. – Menu atvejá, kai skyriuje ilgai gydæsis ligonis kartu su vienu personalo darbuotoju vaþiuodavo á namus, kuriuose buvo paliktas katinas. Ligonis pridëdavo augintiniui maisto, vandens ir gráþdavo atgal á ligoninæ. Toks tas gyvenimas – kiekvienas turime širdþiai neákainojamai brangiø dalykø, kurie neaplenkia nei psichine liga serganèiø ligoniø."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Nors vasara baigiasi, ávairûs vabzdþiai në neketina atsisakyti pomëgio "pasivaišinti" mûsø krauju, mat praûþusios audros bei stiprûs vëjai išdraskë jø lizdus, sukeldami ákyriø skraiduoliø ne tik sàmyšá, bet ir ániršá. "Visi skraidantys vabzdþiai daþniausiai gelia tuomet, kai arti jiems priskridus þmogus ima mosikuoti rankomis. Nesuerzinti, nevaikomi vabalai beveik visada nuskrenda savais keliais", - tikina vaikø alergologë Regina Maèiulienë.

Vaikø alergologë Regina Maèiulienë sako, kad á medikus reikia kreiptis tada, kai vabzdþiui ákandus pakyla temperatûra, pradeda skaudëti galvà, pykina, prasideda vëmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.

Vabzdá priviliojo bandelë

Jei manote, kad vabzdþio ákandimas yra vieni niekai, – klystate. Maþas vabalëlis gali pridaryti labai daug bëdos. Tuo spëjusi ásitikinti ponia Rita sutiko papasakoti savo istorijà. "Buvo graþus vakaras, iš sodo á namus su vaikais nusprendëme pareiti pësèiomis. Sûnus su bandele nustraksëjo keliuku tolyn, o dukra kramsnodama ásikibo man uþ rankos. Jokiø vabzdþiø tà akimirkà aplink nebuvo. Staiga dukra sukliko ir išmetë prakàstà bandelæ. Abi vos spëjome pamatyti šalin sprunkanèià širšæ, - pasakoja ponia Rita. - Apþiûrëjau ágeltà vietà – jokio geluonies. Laimë nešëmës butelá geriamojo vandens, kuriuo ir nuplovëme skaudamà vietà. Dukra vis braukë ašarà ir guodësi, jog labai skauda rankà. Po pusvalandþio. Ágëlimo vieta jau buvo gerokai paraudusi bei patinusi, taèiau dar kartà jà rûpestingai apiplovëme šaltu tekanèiu vandeniu, uþdëjome á audiná ásuktà ledo gabalëlá. Po 2 val. dukra ëmë skøstis, jog jai nieþti kûnà. Paþvelgusi á savo vaikà net išsigandau – kûnelis iš tiesø buvo nubertas smulkuèiais spuogeliais, taèiau tinimo niekur, net ir ágëlimo vietoje, nebuvo. "Advantan" tepalu ištepiau dilgëlinës poþymiais nusëtà kûnelá. Dël viso pikto padaviau dukrai išgerti nieþulá malšinanèià tabletæ. Miegojome neilgai, nes dukrà vël ëmë varginti nieþulys bei bërimas. Šá kartà minëtu tepalu ištepiau tik labiausiai nieþtinèias vietas, išgërëme dar vienà nieþulá slopinanèià tabletæ. Rytà paskambinau gydytojai ir smulkiai papasakojau mûsø nuotyká. Paaiškëjo, jog maþytis vabalëlis sugebëjo sukelti kaþkur giliai slypëjusià alergijà, tad nuo tos dienos dukra turi ne tik saugotis vabzdþiø, bet ir nešiotis alergines reakcijas stabdanèius vaistus."

Ne tik skausminga ir nemalonu

"Nieko nuostabaus, kad vasarai baigiantis vabzdþiai ima uoliau pulti þmones, nes bûtent vasaros pabaigoje prasideda vabzdþiø veisimosi laikotarpis. Šiuo metu gana daþnai pasitaiko bièiø, vapsvø, širšiø bei skruzdëliø ágëlimø, kurie ne ik skausmingi. Neretai jie gali baigtis ûmia alergine reakcija, todël nereikëtø numoti ranka, jei ágëlë vabzdys", - perspëja alergologë.

Net ir nealergiškiems þmonëms gali bûti pavojinga, jei širšë ágëlë á gomurá ar lieþuvio šakná, kai geriama iš stiklinës ar skardinës ir nepastebima ten ákritusiø vabzdþiø. Rimèiausia reakcija bûna tiems, kurie alergiški vabzdþiø ákandimams. Ne kà maþesnis pavojus sveikatai gresia ir tuomet, kai po intensyvaus kasimosi ágëlimo vietoje išsivysto infekcija. Vabzdþiø nuodams alergiškiems þmonëms net ir vienas ágëlimas dël išsivysèiusio anafilaksinio šoko gali bûti mirtinas.

Ágëlë ar ákando?

Anot alergologës, skirtumà lemia ákandimo ar ágëlimo kilmë. Nuodingi vabzdþiai atakuoja gindamiesi, geluonimi injekuodami skausmà sukelianèius nuodus. Nenuodingi vabzdþiai kanda ir daþniausiai injekuoja seiles su antikoaguliantais, t. y. medþiagomis, stabdanèiomis kraujo krešëjimà, kad galëtø juo misti. Nenuodingiems vabzdþiams ákandus, kartais gali atsirasti ávairiø odos sudirginimo reakcijø, patvirtinanèiø, jog mûsø imuninë sistema reaguoja á svetimà baltymà, esantá kraugeriø seilëse, taèiau tik nuodingø vabzdþiø geluonis gali sukelti tokias stiprias alergines reakcijas kaip anafilaksinis šokas.

Vabzdþiø ágëlimai vienodai pavojingi

Uodo ágëlimas retai kada bûna pavojingas, taèiau kasantis galima sukelti infekcijà. Kur kas pavojingesni bièiø, vapsvø, skruzdëliø, akliø ir širšiø ágëlimai. Širšës gyvena medþiuose, gyvatvorëse, po pastatø atbrailomis. Skrisdamos ieškoti maisto, kuriuo galëtø ne tik pamaitinti lervas, bet ir prikaupti atsargø þiemai, jos nevengia pro atvirà langà uþsukti á gyvenamàsias patalpas, mat mëgsta mësà, þuvá ar net svaigiuosius gërimus, tad jei neleisite pasmaguriauti mëgiamu maistu – kerštas garantuotas. Širšës, kaip ir vapsvos, anot medikës, neprognozuojamos, tad gali ágelti be prieþasties. Bitës elgiasi kitaip – negelia, kol jø neskriaudþia. Ir širšës, ir bitës ar vapsvos ágëlimai yra pavojingi, skirtumas tik tas, kad ágëlus bitei toje vietoje lieka geluonis, kurio nebûna ágëlus vapsvai ar širšei. Á odà ástrigusá geluoná reikia pašalinti palei odà nubraukiant nagu ar peilio ašmenimis. Jokiu bûdu nespauskite geluonies, nes tuomet á organizmà pateks dar daugiau nuodø. Geluonies neištraukus, á organizmà patenka maksimali nuodø dozë, todël ilgiau skauda sugeltà vietà, lëèiau slûgsta tinimas, skausmas, galimos stipresnës alerginës reakcijos. Lieèiant bei kasant sugeltà vietà padidëja tikimybë uþkrësti, todël þaizdelë gali supûliuoti. Alergijà daþniausiai sukelia bièiø nuodai. Rudøjø skruzdëliø ákandimø þymës gali bûti nematomos, bet jos daþnai bûna grupinës. Tokias vietas galima paþinti iš patinimo, paraudimo, nieþëjimo. Akliai skraido tik saulëtomis dienomis. Jie gelia labai skaudþiai ir gali sukelti pûlingus odos uþdegimus. Vaikams alergijà neretai sukelia uodø, akliø, musyèiø ákandimai.

Širšës ir vapsvos abejingos repelentams

Medikë primena, jog kovojant su širšëmis ir vapsvomis neverta naudoti uodus atbaidanèiø purškalø, kadangi jie visiškai neveikia šiø vabzdþiø. Nors saldumas ir privilioja vabzdþius, kupinas stiklainis vandens, saldþios uogienës ar saujelë cukraus, anot alergologës, taip pat nëra tinkama "gaudyklë" skraiduoliams vilioti. Paliktà stiklainá á rankas gali paimti maþas vaikas, tuomet iki nelaimës – tik akimirka. Specialiai vapsvoms ir širšëms naikinti skirti insekticidai - itin efektyvi apsigynimo priemonë. Kadangi vabzdþiai daþniausiai gelia tik gindamiesi, pamaèius atskrendantá gëlikà reikia elgtis ramiai, stengiantis nemosikuoti rankomis.

Organizmui sureaguoti reikia laiko

Anot medikës, ágëlus vabzdþiui, në vienas neišvengia jø nuoduose esanèiø alergenø bei kitø biologiškai aktyviø medþiagø sukeltos reakcijos, pasireiškianèios skausmu, nieþëjimu, paburkimu. "Tai normali pavojaus nekelianti, greitai atsirandanti ir greitai išnykstanti toksinë reakcija", - sako alergologë. Deja, vabzdþiø ágëlimai ar ákandimai gali sukelti ne tik vietinæ ar toksinæ reakcijà, bet ir kur kas pavojingesnæ alerginæ reakcijà, kuri išsivysto po 15-20 min. nuo vabzdþio ákandimo. Kuo anksèiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnë ir grësmingesnë bûna reakcija. Alergologë sako, jog vabzdþiø nuodams gali bûti alergiški vos keli procentai þmoniø. Pirmà kartà ákandus alerginës reakcijos nebûna – organizmas ásiaudrina tik per tam tikrà laikà. Ákandus vabzdþiui daþniausias negalavimas – nieþëjimas. Šiuo atveju efektyviausiai pagelbës šaltas kompresas ir antihistamininio poveikio tepalas su vietinio nuskausminamojo poveikio vaistais. Tepalai su kortikosteroidais veikia lëèiau, taèiau jø veikimo poveikis ilgesnis.

Juokauti nevalia

Þaizdelæ reikia nuplauti stipria šalto vandens srove, patrinti spiritu ir kuo skubiau uþdëti šaltà kompresà, kuris apribos besivystantá uþdegiminá procesà. Itin nieþtinèià uþdegimo vietà rekomenduojama patepti specialiu tepalu nuo vabzdþiø ágëlimo, kuris malšina ne tik nieþulá, bet ir skausmà. Ágëlus bitei, gali staiga sumaþëti kraujospûdis, nes bièiø nuodai geba sumaþinti kraujagysliø tonusà. Ši reakcija ypaè pavojinga hipotonija sergantiems þmonëms.

Esant lengvai alerginei reakcijai, odoje atsiranda rausvø nieþtinèiø išbërimø, neretai oda ágyja pilkšvà atspalvá, vargina tinimas, skausmas, drebulys. Medikë apgailestauja, jog þmonës pagalbos á medikus daþniausiai kreipiasi tik sunkios alerginës reakcijos metu, kai patinsta lieþuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvëpavimas, pykinimas, vëmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai. Sumaþëjus arteriniam kraujospûdþiui prasideda anafilaksinis šokas, kurio metu ištinka koma. Anafilaksinis šokas vystosi gana sparèiai, todël, anot alergologës, brangi kiekviena sekundë. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentëjusiajam gresia mirtis.

Paklausta, kada reikëtø kviestis profesionalios medikø pagalbos, gydytoja paaiškina, kad tai daryti pravartu bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidûrimo su vabzdþiu pakilo temperatûra, atsirado galvos skausmas, pykinimas, vëmimas, pilvo skausmai, viduriavimas ar kiti bendro negalavimo poþymiai.

Kaip elgtis

"Tikriausiai pastebëjote, kad vabzdþiai daþniau puola tuos, kurie jau buvo kartà sugelti. Taip nutinka todël, kad kartà sugeltas þmogus, pamatæs atskrendanèià širšæ, išsigàsta, ima panikuoti, o drauge ir išskirti medþiagas, kurios vabzdá dar labiau pritraukia, – dalijasi pastebëjimais alergologë. - Norint išvengti vapsvø ar širšiø ákandimø, nereikëtø basomis vaikšèioti pieva, kur dalis šiø vabzdþiø ákuria savo lizdus. Nepatartina judinti medþiuose, inkiluose bei namø palëpëse ákurtø lizdø. Karštà vasaros dienà vaþiuojant á gamtà ar sodybà, nereikëtø naudoti saldþiø kvepalø bei stiprø kvapà skleidþianèiø higienos priemoniø, vengti smaliþiauti atvirose vietose, negerti saldþiøjø gërimø. Labai svarbi apsaugos priemonë – tinkama apranga. Geriausia rengtis tankiais lengvais šviesiais medvilniniais rûbais. Širšës pirmiausia puola tamsias ar blizganèias vietas, todël tamsius plaukus patartina pridengti šviesiu galvos apdangalu. Jeigu ágëlë širšë, bitë, kamanë ar vapsva, reikia kuo skubiau nešdintis iš tos vietos, nes šie vabzdþiai geldami išskiria tam tikrø medþiagø, sukelianèiø dar didesná jø gentainiø agresyvumà, todël netrukus galite sulaukti didelës ápykusiø vabzdþiø atakos. Ne tik vabzdþiø suaktyvëjimo metu, bet ir vasarai besibaigiant pravartu naudoti ávairias vabzdþius atbaidanèias priemones, o alergiškiems þmonëms visur ir visada nešiotis priešalerginius preparatus."

Rimvydas MEŠKAUSKAS

Nuo rugsëjo Šiauliuose pradeda veikti mamyèiø ir maþyliø studija "Mikitukas". Tai studija, sukurta patiems maþiausiems, kurie nori muzikuoti, dainuoti, piešti ir šokti. Naujiena Šiauliuose - prenatalinis ugdymas. Tai meniniai uþsiëmimai besilaukianèioms mamoms.

Rugsejo 3 dienà 17 valandà PC "Bruklinas" (rytinis áëjimas, priešais "Brodvëjaus picà") duris atvers mamyèiø ir maþyliø studija "Mikitukas". Èia veiklos ras šokantys, piešiantys, dainuojantys ir muzikuojantys vaikai nuo 3 mënesiø iki metø.

Mokslininkai neabejoja, kad vaiko ugdymas prasideda dar prieš jam gimstant. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Studijos vadovë Eglë Januševièienë informavo, kad numatomos šešios programos. Pradþia - prenatalinis ugdymas. Tai muzikos bei dailës pamokëlës nëštukëms. Ankstyvasis muzikinis ugdymas skirstomas pagal aþiø: vaikams nuo 3 mën. iki 6 mën., nuo 7 mën. iki 1,5 m., nuo 1,5 m. iki 4 m., nuo 4 m. iki 6 m.

Dailës pamokas galës lankyti vaikai nuo 2 metø. Planuojamos dailës pamokos ir suaugusiesiems. Dainavimo studijà vaikai galës lankyti nuo trejø, o šokio (judesio) studijà - nuo dvejø metø.

Didþiausia naujiena, kurià pateikia studija "Mikitukas", - nëšèiøjø meninis ugdymas. Jis sparèiai populiarëja pasaulyje ir Lietuvoje, taèiau Šiauliuose organizuojamas pirmà kartà.

"Mikituko" nëštukiø programa remsis Suzuki ir Gordon metodika, taèiau dainos ir muzika bus paimtos iš lietuviø liaudies tautosakos. "Mes savo tautosakoje turime viskà, taèiau primiršome. Tai þaidinimai, lopšinës, dainelës. Uþsiëmimuose mamos ir vaikai supras, koks linksmas yra maþiesiems skirtas folkloras. Muzikuoti taip pat stengsimës liaudiškais instrumentais", - teigia "Mikituko" vadovë.

Šeštadiená jaunimas bandë árodyti savo pranašumà gatvës krepšinio varþybose.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šeštadiená jaunimas bandë árodyti savo pranašumà gatvës krepšinio varþybose. Aštuonios þaismingais pavadinimais pasivadinusios komandos 3 prieš 3 rungtyniavo aikštelëje Dvaro gatvëje, kurios dangà atnaujino ir árengë broliai krepšininkai Robertas ir Artûras Javtokai. Jø ásteigta taurë atiteko "Prancûzø" komandai, kurioje þaidë jaunuoliai, gyvenantys Dvaro gatvës rajone. Komandose dalyvavo ávairiose miesto ir nacionalinëse lygose rungtyniaujantys krepšinio þaidëjai bei tiesiog aistringi šios sporto šakos mëgëjai. Antroje vietoje likusioje komandoje þaidë vienintelë mergina - "Rûtos" krepšininkë Laura Svarytë. Þaidyniø arbitras buvo "Šiauliø" komandos þaidëjas Vaidas Pauliukënas.

Kad karštà vasaros dienà aikštelëje prakaito liejæ, taèiau taurës nelaimëjæ jaunuoliai neliktø nusivylæ, kiekvienai komandai po šakotá áteikë broliø Javtokø mama Alma Javtokienë. Þaidynes stebëjo ir prizus áteikë miesto meras Genadijus Mikšys.

"Šiauliai plius" informacija

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Tulþies pûslës akmenligë – itin daþna liga. Pasaulinës sveikatos organizacijos duomenimis, ja serga kas dešimtas þmogus pasaulyje. Deja, net ir susirgæ neretai prisibijome kreiptis pagalbos á medikus, nes neþinome, kaip tulþies pûslës pašalinimas sàlygos gyvenimo kokybæ. "Pasirûpinti tulþies pûsle reikia ne tada, kai atsiranda akmenø, bet iš anksto, tuomet þmogaus nevargins baimës jausmas", - primena gydytojas gastroenterologas Valdimaras Svalbonas.

Autorës nuotr. Gastroenterologas Valdimaras Svalbonas sako, jog reikia rûpintis, kad tulþis funkcionuotø be sutrikimø, ir itin didelá dëmesá skirti profilaktiniam sveikatos patikrinimui.

Tulþis bûtina maistui virškinti ir ásisavinti

Per parà kepenys pagamina apie litrà tulþies, kuri reikalinga virškinti plonojoje þarnoje. Tuo metu, kai nevalgome ir nevyksta virškinimo procesas, tulþis kaupiama dešinëje kûno pusëje esanèioje kriaušës pavidalo tulþies pûslëje. Pavalgius ir maistui iš skrandþio patekus á dvylikapirštæ bei plonàsias þarnas, tulþies pûslë refleksiškai traukdamasi išstumia tulþá á dvylikapirštæ þarnà, kur susimaišo su iš skrandþio patekusiu maistu.

Šarminis tulþies poveikis neutralizuoja rûgštiná skrandþio turiná. Tulþis aktyvina kasos išskiriamus virškinimo fermentus, tirpdo riebalø rûgštis, padeda ásisavinti vitaminus, skatina þarnyno peristaltikà, veikia antimikrobiškai.

"Kiekvienas organas yra gyvybiškai svarbus, tad nieko nuostabaus, jog netekus tulþies pûslës gali išryškëti virškinamosios veiklos sutrikimai, taèiau dël to nereikëtø pernelyg nuogàstauti, nes diskomfortà galima koreguoti vaistais", - sako gydytojas gastroenterologas.

Lemia daugelis prieþasèiø

Tulþies akmenligë daþniau išsivysto vidutinio amþiaus moterims, kadangi akmenims formuotis nemaþai átakos turi organizmo hormoninis fonas bei nëštumas, kurio metu tulþis linkusi tirštëti.

Sergamumà šia liga padidina nutukimas, staigus svorio kritimas, genetika, padidëjæs cholesterolio kiekis, þarnyno uþdegiminës, lëtinës ligos, netinkama mityba ir daugelis kitø veiksniø.

"Nustatyti pagrindinæ prieþastá, lëmusià šià ligà, neámanoma, - sako gydytojas. - Daþniausiai pasitaikanèios prieþastys – tulþies sudëties pakitimai bei jos nutekëjimo sutrikimai, skatinantys tulþies sàstová, kuris trukdo tulþies pûslei išsivalyti iki galo."

Ligos pradþia nepastebima

Tulþies pûslës akmenys formuojasi pamaþu, nesukeldami jokiø simptomø, tad daþniausiai tulþies pûslës akmenligë diagnozuojama atsitiktinai, kai akmenys jau bûna sukietëjæ. "Didþioji dalis serganèiøjø tulþies pûslës akmenlige niekuo nesiskundþia. Jie net neþino, jog serga besimptome akmenlige, kurià diagnozavus galima toliau gyventi áprastà gyvenimà, tik bûtina laikytis tam tikro maitinimosi reþimo: vengti riebaus, kepto, rûkyto maisto, valgyti kuo daugiau augalinio maisto, turinèio daug làstelienos, paskaninto augaliniais aliejais. Saugiausias maistas – troškintas, garintas, švelnus", - primena medikas.

Kitai daliai ligoniø tulþies pûslës akmenligë pasireiškia tipiniais skausmo priepuoliais dešiniajame pilvo šone. Skausmà sukelia pro tulþies pûslës latakëlá skverbdamasis akmenukas. Akmenø bûna ávairiø dydþiø, taèiau daugiausia skausmo sukelia maþi akmenukai. "Su akmenligës sukeltu itin dideliu skausmu, kuris tæsiasi nuo keliolikos minuèiø iki keliø valandø, pacientai patys kovoti nepajëgia, todël daþniausiai á ligoninës priëmimo skyriø juos atveþa greitosios pagalbos medicinos ekipaþas", - sako medikas. Kartu su skausmu, kuris gali plisti á nugarà bei dešiná petá, þmogø neretai vargina pykinimas, vëmimas, karšèiavimas, pilvo pûtimas, viduriavimas, kiti simptomai.

Operacija ne visada reikalinga

Tik treèdaliui serganèiøjø bûtinas tulþies pûslës operacinis gydymas, taèiau operuoti rekomenduojama tuomet, kai liga yra ramybës bûsenos. Daþniausiai taikomas operacijos bûdas - laparoskopinë operacija, kurios dëka neatveriama visa pilvo ertmë plaèiu pjûviu, tulþies pûslë pašalinama pro maþus pjûvelius.

"Tai moderni, minimalià chirurginæ traumà sukelianti operacija, leidþianti pacientui kità ar net tà paèià dienà vykti namo ir atlikti kasdienius darbus, - tvirtina gydytojas. - Po operacijos ypatingø sveikatos sutrikimø neišryškëja. Kepenys ir toliau gamina tulþá, kurios tarp valgiø susidarantis perteklius gali migruoti á skrandá ir já truputá dirginti, taèiau praëjus pusei metø po tulþies pûslës pašalinimo operacijos šis negalavimas praeina savaime. Jeigu vis dëlto ir toliau jauèiate diskomfortà, vertëtø apsilankyti pas specialistà ir išsitirti organizmà, ieškant gretutinës ligos, nes prieš operacijà jus varginæs tulþies pûslës akmenligës skausmas nebuvo pagrindinë jûsø negalavimø prieþastis."

Komplikacijos nedaþnos, bet pavojingos

Negydoma tulþies pûslës akmenligë sparèiai progresuoja, todël galimos komplikacijos – ûminis tulþies pûslës uþdegimas, dël kurio gali prakiurti tulþies pûslë ir išsivystyti pilvaplëvës uþdegimas. Ypaè pavojingas þmogaus sveikatai yra tulþies latakø uþdegimas. Akmenligei komplikavusis á pûlingà latakø uþdegimà bei geltà, þmogø kankina labai stiprûs skausmai, aukšta temperatûra, ryškiai pageltusios akys. Gali prasidëti ûmus kasos uþdegimas, kurio simptomai – daþnas vëmimas bei ypaè stiprus juosiantis viršutinës pilvo dalies skausmas. Išsivysèius tulþies pûslës komplikacijoms, jos gydymas bûna ilgas ir sudëtingas.

"Medikams nekyla klausimø dël simptominës tulþies pûslës akmenligës gydymo – jà reikia operuoti. Kuo greièiau operuojama, tuo geriau, todël apmaudu, jog yra nemaþai serganèiøjø, kurie, kamuojami baimës jausmo, atidëlioja operacijà, - apgailestauja gydytojas. - Išoperavus pavëluotai, rezultatai nëra tokie geri, kaip operuojant nekomplikuotais atvejais. Vyresnio amþiaus pacientams komplikacijos gali sukelti itin liûdnas pasekmes, todël jeigu diagnozuota simptominë tulþies akmenligë, operacijos atidëlioti nevertëtø."

Pasitaiko, jog skausmas, tik silpnesnis, varginæs pacientà prieš operacijà, išlieka ir po jos. Gydytojas tikina, jog vadinamasis pocholecistektominis sindromas daþniau kamuoja tuos, kurie ne tik sirgo tulþies pûslës akmenlige, bet ir skundësi skrandþio motorikos sutrikimais. Pocholecistektominiam sindromui bûdingi pojûèiai daþniau vargina tuos, kuriems operacijos tenka laukti ilgiau. Tai siejama su laukianèiojo patiriamu stresu ir su juo susijusiais organizmo pokyèiais.

Gydymas vaistais ilgas, taèiau veiksmingas

Anot mediko, labai svarbu tinkamai atrinkti pacientus, kuriems tulþies pûslës akmenis galima tirpinti vaistais. Net 80 proc. tulþies pûslës akmenø bûna susidaræ iš cholesterolio. Tirpinant akmenis vaistais, gerø rezultatø pasiekiama tik tuomet, kai tulþies pûslëje susidaræ akmenukai nëra dideli ir ne itin sukietëjæ. "Tai minkšti akmenukai, be dideliø pastangø subyrantys juos trinant tarp pirštø, - pasakoja medikas. – Šiuos akmenëlius ámanoma ištirpinti moderniais vaistais. Gydymo, kuris trunka keletà mënesiø, efektyvumas siekia net 80 proc. Ypaè gerø rezultatø gali tikëtis tos moterys, kurioms akmenukø tulþyje atsirado nëštumo metu, tad jeigu prieš nëštumà echoskopijos tyrimo metu nebuvo rasta akmenukø, o po gimdymo ëmë varginti priepuolinis skausmas dešiniajame pilvo šone, nedelsdamos apsilankykite pas medikus. Laiku nustatyta diagnozë ir tinkamai parinktas gydymas padës išvengti operacijos."

Ištirpinus tulþies pûslëje esanèius akmenis vaistais, labai svarbu iš esmës pakeisti mitybos áproèius, nes liga linkusi kartotis.

Ligai galima uþbëgti uþ akiø

Nors galima gyventi be tulþies pûslës, taèiau, anot mediko, geriau pasirûpinti, kad šis virškinimui svarbus organas funkcionuotø be sutrikimø. Specialistas pataria nelaukti ir itin didelá dëmesá skirti profilaktiniam sveikatos patikrinimui. Nuolatinis rûpestis savimi padës laiku uþbëgti ligai uþ akiø ir rasti jà dar tuomet, kai nejauèiame jokiø jos simptomø ir neturime nusiskundimø. Norintys išsitirti vidaus organus moderniu echoskopu gali registruotis tel. (8~41) 390 073. Echoskopija yra vienas gausiausiai atliekamø tyrimø. Tai greitas, svarbiausia – šalutiniø poveikiø nesukeliantis tyrimas ultragarsu. Tyrimo metu, esant tulþies pûslës akmenligei, matomi ávairaus dydþio akmenys tulþies pûslëje, jos kaklelyje ar latake.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kasmet rugpjûtá Šiauliø sveikuoliø klubo "Šviesuoliai" organizuojama stovykla-seminaras "10 dienø sveikatos link" sulaukia vis daugiau sveika gyvensena besidominèiø þmoniø. Stovykloje mokomasi sveikatos stiprinimo bei palaikymo metodø, susilaikoma nuo áprasto maisto, o vietoj jo kramsnojami þalumynai, geriamas vanduo, arbata, švieþiø vaisiø ir darþoviø sultys. "Sveikatos šaltiniai èiurlena šalia mûsø, tereikia juos pastebëti ir jais pasinaudoti", - tvirtina sveikuoliø klubo "Šviesuoliai" pirmininkë Irena Alzbutienë.

Sveikuolës tikina, kad jau po keleto stovyklavimo dienø nebereikia jokiø vaistø. Autorës nuotr.

Stovykla tapo šventu reikalu

Namiškiai jau seniai susitaikë su mintimi, jog neverta stengtis perkalbëti kruopšèiai stovyklon besiruošianèiø sveikuoliø. "Mes nebandome pabëgti nuo savo šeimø, tiesiog toks mûsø gyvenimo bûdas, - tvirtina ponia Alma. - Galbût kartais sugriûva visi bendrai regzti planai, taèiau mûsø artimieji nesijauèia nuskriausti, nes supranta, jog stovykla mums – šventas reikalas."

Stovyklos metu vyksta paskaitos ir pokalbiai sveikos mitybos bei sveikos gyvensenos temomis, praktikuojama joga, medituojama ar uþsiimama kita veikla. Anot pirmininkës Irenos, stovykloje tvyro laisvë - grieþtos dienotvarkës nëra, daugelis idëjø gimsta spontaniškai, taèiau popieèio miegas – privaloma laisvos dienotvarkës dalis. Kasryt su malonumu sveikuoliškà gyvenimo bûdà propaguojanèiø moterø bûrys traukia á þygá, maudosi eþere, retkarèiais palepindamos kûnà pirtelëje, mëgaujasi gaiva kvepianèiu oru bei Paeþeriø (Kuršënø raj.) kraštovaizdþiu.

"Laikas skrieja it pašëlæs – èia rytas, èia, þiûrëk, vakaras, - stebisi ponia Alma. – Nuobodþiauti nëra kada. Kiekvienas sau pritaikome tik tai, kas iš tiesø teikia visapusiškà naudà kûnui. Tai, kas tinka vienam, nebûtinai turi tikti kitam, taèiau per 17 stovyklavimo metø daug ko išmokome, tad gebame atsirinkti grûdus nuo pelø."

Sveikata stiprinama be vaistø

Susilaikymas nuo áprasto maisto prasideda darþoviø valgymu. "Aplink vien darþovës, vaisiai ir uogos, todël pasijutau atvykusi tarsi á triušiø baliø", - juokiasi pirmàkart á stovyklautojø gretas ásiliejusi ponia Regina. Moteris nemanë ištversianti ilgiau nei porà dienø kramsnodama vien þalumynus, taèiau pirmoji diena buvo kur kas lengvesnë, nei ji tikëjosi. "Alkio jausmo nejauèiu, atvirkšèiai – esu soti. Skrandis greitai prisitaikë prie maþos maisto dozës, tad pietø porcijà teko padalyti á kelias dalis. Kramsnojau arbûzà ir jauèiau, kad daugiau tiesiog nebenoriu." Sveikuolës vienbalsiai pritaria poniai Reginai – kol yra darþoviø, þvelgti badui á akis nereikës.

Sulèiø terapija vyksta tris dienas. Dauguma darþoviø, vaisiø, uogø moterys uþsiaugino paèios. "Tik atrodo, jog išspausti sultis vieni niekai, taèiau šis darbas uþima tiek pat laiko, kiek sugaištama ruošiant pietus", - tvirtina moterys, rodydamos iš namø atsiveþtas sulèiaspaudes, trintuves ir kitus rakandus. Vienos porcijos sulèiø norma – 250 g. Per dienà išgeriamas litras sulèiø. Visavertës sultys labai gerai pasisavinamos, tad organizmui duoda stulbinamø rezultatø. Stulbinamà organizmo valymosi efektà jau spëjo pajusti ne tik stovyklos senbuvës, bet ir pirmàkart á stovyklà atvykusios moterys. "Per keturias dienas numetame apie tris kilogramus svorio, - dþiaugiasi sveikuolës. - Besiskundþianèioms sveikata nustojo skaudëjæ sànariai, susinormalizavo kraujospûdis, nustojo mausti stuburà."

Dvi dienos skiriamos arbûzø monodietai. Dieta labai paprasta: per dienà reikia suvalgyti tiek arbûzo, kiek gaunate paskaièiavæ pagal formulæ – po kilogramà arbûzo minkštimo dešimèiai kilogramø jûsø kûno svorio. Valgiaraštá koreguojanèios senbuvës stovyklautojos ponia Aldona bei pirmininkë Irena sako, jog monodieta – iššûkis organizmui, kadangi bet kokia monodieta alina organizmà. Arbûzø dieta, kaip ir dauguma monodietø, per keletà dienø padeda numesti 2-4 kilogramus svorio, puikiai išvalo ne tik organizmà, bet ir odà. Namo sveikuoliø bûrys parvyksta numetæs apie 86 kg kûno teršalø, susikaupusiø nuo ávairiø civilizacijos teikiamø malonumø.

Stovyklai baigiantis, moterys gráþta prie kramtomo maisto, o paskutinæ dienà skrandis pamaloninamas karštu darþoviø troškiniu. "Jau po keleto stovyklavimo dienø nebereikia jokiø vaistø, vadinasi, valgiaraštis išties veiksmingas", - uþtikrina pirmininkë Irena.

Gamtos prieglobstyje dingsta alkis

Ponia Almyra sveikuoliø stovykla susidomëjo dël pakilusio kraujospûdþio, ëmus mausti sànariams, stuburui. Atvykus á stovyklà, nereikëjo ilgai laukti pagerëjimo – valantis organizmui sustingæ sànariai tapo laisvesni, tad moteris be vargo galëjo atsiklaupti ant keliø. "Nëra nieko nuostabesnio, kai kas rytà nevarþoma skausmo gali išlipti iš lovos ir pro atvirà langà groþëtis eþero vaizdu bei alsuoti jo gaiva. Kaip tik toká malonumà suradome Paeþeriø dvare. Svarbiausia, jog aplink nëra þmoniø, tad niekas nedrumsèia gamtos harmonijos", - pasakoja ponia Almyra.

Sveikuoliø klubo pirmininkë Irena Alzbutienë sako, jog stovyklai stengiamasi rasti kuo nuošalesnæ vietà. Šiemet joms ypaè pasisekë - ne tik gyvenimo sàlygos, bet ir oras kaip pagal uþsakymà. "Aplink viskas natûralu: gamta, oras ir mes paèios, - gyvenimo dþiaugsmu trykšta moterys. - Plaukai, nagai ir oda pailsi nuo kosmetikos, akys - nuo kompiuterio, televizoriaus bei spaudos, o ausys - nuo radijo imtuvø. Pasiëmëme tik mobiliuosius telefonus, kad, reikalui esant, galëtø susisiekti namiškiai."

Dingæs stresas bei beprotiško pasaulio šëlsmas uþgoþë net alkio jausmà. Moterys vieningai tvirtina, jog mësytës dar nespëjo pasigesti, tik ponia Regina prisipaþásta retkarèiais pasvajojanti apie farširuotà antá, taèiau pravërus šaldytuvo duris dingsta visos pagundos, mat jame, be gausaus darþoviø, vaisiø bei uogø asortimento, daugiau nieko nëra. Vakar miške radusi grybø, taèiau juos apdorojusi ir padëjusi á šaldymo kamerà – vešianti namo.

Sveikos gyvensenos uþkratas

Anot ponios Almos, sveiko gyvenimo bûdo propagavimas jau seniai tapo jos gyvenimo bûdu. Prieš devynerius metus ásiliejusi á sveikuoliø gretas, moteris dþiaugiasi suradusi gausø bendraminèiø bûrá. Sparèiai iš lûpø á lûpas sklindantis gandas apie stebuklingai veikiantá sveikos gyvensenos uþkratà á draugën susibûrusiø moterø bûrá kasmet ásuka ne vienà smalsuolá. Tiesa, stovyklauti priimami ne visi norintys. Pirmininkë Irena prisipaþásta skaudanèia širdimi davusi neigiamà atsakymà kartu su jais panorusiai stovyklauti jaunai šeimai, ketinusiai su savimi pasiimti aštuoneriø metø atþalà. Anot pirmininkës, jø stovyklos meniu nëra pritaikytas vaikams. Moterys prisiminë ir pernai metais kartu stovyklavusià jaunà merginà, kuriai dël skirtingø interesø bei pomëgiø buvæ per sunku gyventi kartu su balzakiško amþiaus sveikuolëmis.

"Dþiugu, kad þmonës domisi sveika gyvensena, taèiau ši stovykla nëra masinis renginys, - sako sveikuolë Alma. - Itin gausiame þmoniø bûryje neámanoma jaustis komfortabiliai, o gera nuotaika – neatsiejama kûno, sielos ir dvasios vienovës dalis."

Rašo jums šlubas radviliškietis. Jau 23 metus po stuburo traumos esu pirmos grupës invalidas "neterminuotai" (paraplegikas). Autoávykio metu buvo paþeisti stuburo smegenys, todël buvo paralyþiuotos abi kojos. Bet man pasisekë, galiu šiek tiek savarankiškai judëti, aišku, ne be lazdø.

Kokios tokiais atvejais bûna silpnos pëdos, þino ne tik medikai, todël be specialios ortopedinës avalynës išsiversti negaliu. Kadangi einu vilkdamas abi kojas, abiejø batø padai priekyje prasitrina kiaurai. Daugiau vaikštau - greièiau prasitrina, maþiau vaikštau - ilgiau uþtenka. Ortopedinæ avalynæ uþsisakau ne kasmet, bet ne pirmà syká. Prieš vaþiuodamas uþsisakyti "eiliniø batø", ortopedinës technikos tinklapyje perskaitau informacijà. Suprantu, kad ir šiais metais poreikiui esant galiu uþsisakyti spec. avalynæ vienà arba du kartus per metus nemokamai. Priemoka gali bûti tik uþ batams siûti panaudotas brangias medþiagas. Kadangi esu neišrankus, prašmatniø "klumpiø" nenešioju, tad visada tenkinausi tuo, kà meistrai pasiûlydavo nemokamai. Todël pasiimu šeimos gydytojos siuntimà traumatologo-ortopedo konsultacijai ir varau arklius Šiauliø link, tiksliau, á Vilniaus g. Nr. 25.

Registratûroje uþregistravo, patikrino neágalumo paþymëjimo duomenis. Ortopedas-traumatologas uþpildë reikalingà paþymà. Paskutinis etapas - pas technikà. Èia ir prasidëjo, švelniai tariant, nesusipratimai.

"Reikës mokëti 30 litø", - pareiškë ortopedas technikas.

Pirmas mano klausimas buvo: "Uþ kà"? Antras: "Ar išrašote èeká arba sàskaità?".

Atsakymas: "Uþmokestis - uþ atliekamus pëdø matavimus. Yra ásakymas. Sàskaitos nerašome."

Atsakiau, kad nemokësiu, nes noriu susipaþinti su ásakymu. Jo taip ir neparodë. Abejoju, ar gali bûti ásakymas nelegaliai rinkti iš pacientø pinigus.

Keista toji nefiksuojama, nepajamuojama (nelegali?) rinkliava. Rodo man didelæ šûsná dokumentø jau uþsiregistravusiø pacientø: "Va kokia eilë, o kaltas Kubilius - finansavimà karpo. Rugsëjo mënesá Jums paskambinsiu, atvaþiuosite, turëkite 30 litø. Tada Jus átrauksime á eilæ."

Turiu malonumà bûti trijø knygø autorius (ne pats glušiausias...), bet vis tiek nesupratau, uþ kà norima paimti pinigus: uþ matavimà ar uþ registravimà? Jeigu nuo kiekvieno paciento nelegaliai paimama 30 nepajamuojamø litø, paskaièiuokime, kiek per mënesá, metus ir t. t. surenkama nefiksuojamø pajamø. Ásakymai ásakymais, o buhalterija... Labai nesàþininga teršti premjero vardà dangstant savo nešvarius darbelius. Kai visi moka tylëdami, iš pradþiø prarandamas saikas, o paskui ir budrumas. Uþ situacijos konkreèioje ástaigoje paviešinimà savanoriškai sutinku bûti "nugesintas", nes ortopedai ortopedø neortopedina...

Pagarbiai, Antanas Stugys, Radviliškis

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Plaukai daþnai lemia þmogaus išvaizdos patrauklumà, todël jø netekimas neretai sukelia net psichologiniø traumø. "Ëmus slinkti plaukams, retas kuris tenkinasi posakiu: "Dievas kai kurias galvas sukûrë tobulas, kitas jis padengë plaukais", - sako dermatovenerologë Sigita Lukošaitienë.

Dermatovenerologës Sigitos Lukošaitienës teigimu, apie pusæ vyrø yra linkæ á ankstyvà plaukø slinkimà. Autorës nuotr.

Plaukai, kaip ir þmonës, nepakartojami

Kiekvienas, ateidamas á šá pasaulá, atsineša tik jam vienam bûdingà plaukø atspalvá, struktûrà, formà bei gyvavimo laikà. Plaukø kiekis priklauso nuo þmogaus amþiaus, rasës ir netgi jø spalvos. Pastebëta, jog šviesiaplaukiai turi daugiau plaukø, taèiau jø plaukai yra plonesni, o tamsiaplaukiai apdovanoti storesniais, bet reèiau auganèiais plaukais.

Maišelio pavidalo odos struktûra, iš kurios auga plaukas, vadinama plauko folikulu. Suaugusio þmogaus plaukuotoje galvos dalyje yra apie 90-150 tûkst. plaukø folikulø, kuriø kiekis metams bëgant maþëja.

Plaukams bûdinga aktyvaus augimo ir ramybës faziø kaita. Augimo fazë trunka keletà metø. Esant normaliai sveikatos bûklei, šioje fazëje dalyvauja apie 80-90 proc. þmogaus plaukø, kurie per mënesá paauga iki 1,5 cm. Vëliau apie 15 proc. plaukø pereina á pereinamàjà fazæ, besitæsianèià vos 2-4 savaites. Tuomet plaukai nebeauga, taèiau vis dar laikosi tvirtai ásikibæ tol, kol ramybës fazëje, trunkanèioje 3-4 mënesius, iš làsteliø susiformuoja nauja tarplàstelinë medþiaga, išstumianti já.

"Tai natûrali plaukø kaita ir tai nëra labai pastebima, nes toje paèioje vietoje plaukai yra skirtingose augimo fazëse, todël neiškrenta visi vienu metu, - sako medikë. - Jei kasdien šukose randame apie 100 plaukø, išgyventi neverta. Tai seni, negyvi plaukai, kurie turi iškristi. Tiek pat jø ir atauga. Daugiau plaukø iškrenta pavasará ir rudená, vietoj jø atauga nauji. Ilgainiui, didëjant metø naštai, naujø plaukø atauga vis maþiau."

Priklauso nuo organizmo bûklës

Plaukai ima slinkti tuomet, kai sutrinka jø atsinaujinimas dël per didelio plaukø slinkimo ar dël pablogëjusio jø ataugimo, neretai - dël abiejø prieþasèiø kartu. Medikë sako pastebëjusi, jog pastaruoju metu vis daugëja þmoniø, kurie skundþiasi, kad plaukai pradëjo gausiau nei áprastai retëti ir slinkti. Ne išimtis - paaugliai ar net vaikai. Dar vis neretai manoma, kad ëmus slinkti plaukams tereikia pakeisti higienos plaukø prieþiûros priemonæ ir viskas susitvarkys. Daþniausiai prieþastys, kodël iš paþiûros visiškai sveikas þmogus ima plikti, glûdi organizme.

Vidines plaukø slinkimo prieþastis lemia amþius, paveldimumas, hormonai, vitamino A stoka ar jo perdozavimas. Plaukai gali pradëti slinkti stingant vitamino B bei cinko, vario, seleno ar geleþies. Jaunesnio amþiaus itin intensyvø gyvenimà gyvenantiems þmonëms staiga plaukai slinkti pradeda nuo dietos ar dël prastesnës mitybos, visaverèio poilsio bei miego trûkumo, kai plaukø šaknys, esanèios tam tikrame poodiniame sluoksnyje, negauna nuolatinio visaverèio maitinimo iš vidaus. Svarbiausia, anot medikës, laiku suskubti tai pastebëti, nes gausesnis plaukø slinkimas gali bûti plikimo pradþia.

Be prieþasties neslenka

Nuo paveldimo plikimo, kuris gali bûti paveldëtas tiek iš motinos, tiek iš tëvo, daþniau kenèia vyrai. Statistiškai apie pusæ visø vyrø turi polinká á ankstyvà plaukø slinkimà. Paveldimumo veiksniai yra labai svarbus plaukø netekimo veiksnys - moksliškai árodyta, jog plaukai retëja dël genø mutacijos, galinèios prasidëti jau ankstyvoje vaikystëje. Plaukai pradëti slinkti gali ir brendimo metu, esant per dideliam testosterono kiekiui, todël daug vyrø gana anksti pastebi paveldimà plaukø slinkimà. Plauko šaknis labai jautri hormonui dihidrotestosteronui, kuris susilpnina plaukø šaknis ir anksti sustabdo jø veikimà. Tai sutrumpina plauko augimo fazæ bei jo gyvenimo trukmæ. Jeigu dël šio proceso miršta vis daugiau plaukø, prasideda plikimas. Itin daþnai plaukø slinkimà vyrams sàlygoja paveldëtos plauko folikulo savybës per daug jautriai reaguoti á normalø kraujyje esanèiø hormonø androgenø kieká. Kai androgenø kiekis kraujyje pakinta, plaukai pradeda slinkti. Tai nutikti gali bet kada, kai subræstama lytiškai. Pirmiausia plaukai pradeda retëti kaktos šonuose, vëliau - viršugalvio srityje, kol galiausiai atsiranda plikë.

Neretai plaukai pradeda slinkti sutrikus hormonø pusiausvyrai. Dël hormoniniø pokyèiø nëštumo arba klimakso metu difuzinis plaukø slinkimas itin vargina moteris praëjus 12 savaièiø po gimdymo. Tuomet plaukai nustoja ilsëtis ir išslenka. Tai vadinama natûraliu, pavëluotu kuokštiniu išslinkimu. Medikë sako, jog dël to neverta per daug panikuoti, nes plaukai paprastai atauga per pusmetá, vëliausiai - metus, taèiau jei pastebëjote, jog prarandate daugiau nei treèdalá plaukø, vertëtø pasikonsultuoti su medikais.

Esant þidininiam plikimui, kuriuo daþniau serga jaunimas, per kelias savaites ar mënesius susiformuoja apskritimo ar ovalo formos plikimo þidiniai, linkæ didëti bei susilieti á didesnius nuplikimo plotus. Šios rûšies plikimas daþniausiai pasitaiko kartu su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu, astma. Sergantiems þidininiu plikimu daþnai diagnozuojamos ir skydliaukës ligos. Bûdingas skydliaukës hipofunkcijos poþymis - reti, pasišiaušæ plaukai, nors padidëjæs plaukø slinkimas gali bûti ir esant skydliaukës hiperfunkcijai.

Išorines plaukø slinkimo prieþastis sàlygoja stresas, nes ásitempæ raumenys verþia galvos odà, todël plaukø folikulai negauna pakankamai maisto medþiagø. Didelæ neigiamà átakà plaukams kelia depresija, stipriø vaistø vartojimas, rûkymas, alkoholis ir netgi stipri kava. Neretai pasitaiko, jog plaukai pradeda itin slinkti serganèiuosius vëþiu gydant cheminiais preparatais, taèiau vëliau jie daþnai atauga storesni, nei buvo anksèiau. Plaukai gali slinkti sergant inkstø nepakankamumu, centrinës nervø sistemos ligomis, patyrus galvos traumà, dël ávairiø fiziniø bei cheminiø dirgikliø.

Nuolatinis plaukø tempimas sàlygoja trauminá plaukø slinkimà. Norint jo išvengti, medikë pataria nuolat nepinti smulkiø kaseliø, kaskart nesukti plaukø smulkiais suktukais, tose paèiose vietose nesegti plaukø segtukais ir pan. Nustojus alinti plaukus, jie ima ataugti.

Randinio plikimo metu nuplikusioje vietoje susiformuoja randinis audinys, kuriame nëra plaukø folikulø, prakaito bei riebalø liaukø. Ši plikimo rûšis bûna nuo nudegimø rûgštimi, šarmais, sergant sisteminëmis jungiamojo audinio ligomis. Esant randiniam plikumui, plaukø folikulai suyra negráþtamai, todël plaukai tose vietose nebeatauga.

Slinkimà ámanoma sustabdyti

Anot medikës, norint sustabdyti plaukø slinkimà, vertëtø kreiptis á specialistus, o ne eksperimentuoti paèiam. Bet koks plaukø patologijos gydymas - ypaè ilgas procesas, neretai trunkantis kelerius metus, todël tik specialistas gali skirti individualø gydymà. Jeigu plaukø slinkimà išprovokavo ávairûs plaukø eksperimentai, uþtenka laiku atlikti kosmetines procedûras bei teisingai parinkti plaukø prieþiûros priemones. Padidëjus plaukø slinkimui dël prastos mitybos, rekomenduojama papildomai vartoti vitaminø A, D, E bei mineraliniø medþiagø - vario, geleþies, seleno, silicio, cinko, magnio ir kt. Plaukai neskurs, jei neignoruosite grikiø, aviþø dribsniø, ankštiniø kultûrø, mieliø, kiaušiniø, pieno ir kt. produktø. Reikëtø valgyti daug darþoviø bei vaisiø, o svarbiausia, anot medikës, nuolat stengtis nepamiršti, jog visavertis vitaminingas maistas, kaip, beje, ir geras miegas, sportas, grynas oras, stiprina organizmà ir kartu skatina normalø plaukø augimà.

Yra þmoniø, skeptiškai vertinanèiø galvos apdangalus, taèiau apdangalai, anot medikës, turi didelæ átakà plaukø bûklei. Nuo per šiltø bei per ankštø kepuriø smarkiau prakaituoja galva - skatinamas pleiskanø atsiradimas. Šaltas oras, vëjas, sniegas, temperatûrø svyravimai sausina plaukus. Sausu nevëjuotu oru be kepurës rekomenduojama pradëti vaikšèioti netgi esant nulinei temperatûrai, taèiau per karšèius, šalèius ir lietø plaukus bûtina pridengti. Jeigu þiemà apsauga nuo saulës nëra bûtina, tai vasarà, anot medikës, norëdami turëti sveikus plaukus, privalome saugoti juos nuo tiesioginiø saulës spinduliø, ypaè išsimaudþius jûroje. Jûros vanduo kartu su saulës spinduliais pasiþymi itin neigiamu poveikiu plaukams - jie "išdega" ir išblunka. Plaukus saugoti reikia baseine ir soliariume. Baseine plaukams kenkia cheminës medþiagos, o soliariume - ultravioletiniai spinduliai.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, geleþies stokos anemija serga du milijardai þmoniø, o geleþies stoka diagnozuojama net 4-5 milijardams pasaulio gyventojø. Sergamumas geleþies stokos anemija ir geleþies stoka besivystanèiose pasaulio šalyse gerokai didesnis (30-51 proc.), nei išsivysèiusiose (1-8 proc.). 2004-2007 metais Lietuvoje anemija diagnozuota 11-12,5 atvejø tûkstanèiui vaikø nuo gimimo ik 17 metø (Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenys - aut. past.).

"Maþakraujystë – netikslus terminas, - sako vaikø hematologë dr. Izolda Krivienë. - Sergant geleþies stokos anemija, kraujo þmogaus organizme nëra maþai, tik pablogëja jo kokybë." Autorës nuotr.

Sergant anemija, organizmà ištinka deguonies badas, kadangi kraujas nebegeba tinkamai juo aprûpinti organizmo. Šios ligos prieþasèiø gali bûti labai daug. Vena jø, tiesa, daþniausiai pasitaikanti, – geleþies stokos anemija, kuri išsivysto raudonuosiuose kraujo kûneliuose sumaþëjus pigmento hemoglobino kiekiui.

"Maþakraujystë – netikslus terminas", - sako vaikø hematologë dr. Izolda Krivienë ir tuoj pat uþtikrina, jog sergant geleþies stokos anemija kraujo þmogaus organizme nëra maþai, tik pablogëja jo kokybë.

Anemija – raktas diagnozuojant kitas ligas

Anemija gali pasireikšti sergant ávairiomis ligomis – onkologinëmis, uþdegiminëmis jungiamojo audinio, lëtinëmis þarnyno, inkstø, endokrininëmis ir net genetinëmis, todël ypaè svarbu visø pirma diagnozuoti šias ligas, kad bûtø skirtas reikiamas gydymas. Šiais atvejais pirmiausia gydoma pagrindinë liga, o geleþies preparatai skiriami tik nustaèius geleþies trûkumà organizme, kuris gali atsirasti dël kraujavimo ar menkavertës mitybos. Kita vertus, sergant anemija sutrinka visø organizmo sistemø darbas, tad su šia liga susiduria ne tik hematologai, bet ir kitø srièiø specialistai.

"Anemijos poþymiai pasireiškia greitu nuovargiu, blyškumu, pablogëjusia atmintimi, fizinio pajëgumo sumaþëjimu, galvos skausmais, mieguistumu, sumaþëjusiu darbingumu, širdies plakimu", - pastebëjimais dalijasi gydytoja. Deja, daugelis nuovargio, silpnumo, mieguistumo nelaiko rimtu negalavimu, todël neskuba ieškoti medikø pagalbos. Uþsitæsusi anemija vyresniems þmonëms, sergantiems lëtinëmis ligomis, pablogina bendrà savijautà ir gyvenimo kokybæ.

Daþniausiai geleþies pritrûksta vaikams

2003 metais Šiauliø krašte buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirta 550 vaikø, priklausanèiø ávairioms rizikos grupëms. Tyrimo rezultatai parodë, kad anemijos paplitimas tarp kûdikiø (nuo 5 mën. iki 1 metø) siekia net 30 proc., o tarp paaugliø mergaièiø (nuo 13 iki 16 metø) – 18 proc. Daþniausia vaikø anemijos prieþastis – geleþies stoka. Anot medikës, taip nutinka todël, kad sparèiai augant organizmui nepaliaujamai didëja geleþies poreikis. Paaugliø anemijos prieþastimi neretai tampa vegetarizmas, prasidëjusios menstruacijos, greitas augimo tempas. Geleþies stokos anemija serga ir intensyviai sportuojantys berniukai, nes daug geleþies netenkama gausiai prakaituojant. Tikroji kûdikio maþakraujystës prieþastis slypi motinoje. Jeigu moteris nëštumo metu pati sirgo maþakraujyste, gimdamas kûdikis neturi reikiamø geleþies atsargø arba neretai net visiškai jø neturi, todël ypaè svarbu neišnešiotiems naujagimiams vartoti geleþies preparatus jau nuo pirmøjø gyvenimo mënesiø. Išnešiotam kûdikiui geleþies atsargø pakanka 4-6 mënesius. Profilaktinius kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti 9-12 mën. kûdikiams ir 13-16 metø mergaitëms.

Sveikai mamai – sveikas vaikas

Anot medikës, nëštumo laikotarpis – gyvenimo etapas, kurá ypatingà dëmesá reikia skirti tinkamai mitybai, nes nuo jos priklauso ne tik mamos, bet ir kûdikio sveikata. Iš áprastø maisto produktø ne visuomet ámanoma pasisavinti vitaminø ir mineralø, tad vertëtø nepamiršti maisto papildø nëšèiosioms. Šie preparatai padeda patenkinti padidëjusias folio rûgšties ir geleþies reikmes nëštumo metu. Folio rûgštis padeda gamintis raudoniesiems kraujo kûneliams, apsaugodama organizmà ne tik nuo maþakraujystës, bet ir ágimtø nervinio vamzdelio vystymosi defektø, pasireiškianèiø apsigimimais. Puikus folio rûgšties šaltinis - duonos kepiniai, salotø lapai, špinatai, šparagai, taèiau sintetinë folio rûgštis organizme pasisavinama daug greièiau nei natûrali, todël didþiàjà jos dalá rekomenduojama gauti vartojant maisto papildus. Geleþis bûtina hemoglobinui (raudonajai kraujo làstelei - elementui, pernešanèiam deguoná iš plauèiø á audinius) gaminti. Geleþies gausu veršienoje, triušienoje, kiaulienoje. Paukštienoje, t. y. baltoje mësoje, jos yra gerokai maþiau.

Vien maistu liga neáveikiama

"Daugelis tëvø klysta prievarta savo vaikams brukdami raudonuosius burokëlius bei versdami juos gerti burokëliø sultis, manydami, jog daugiausiai geleþies yra burokëliuose. Taèiau juose gausu ciano rûgšties, trukdanèios pasisavinti geleþá", - sako hematologë. Vietoj maþai kam patinkanèiø burokëliø sulèiø medikë pataria maþyliams pasiûlyti obuoliø, kriaušiø bei kitø lietuviškø vaisiø ir uogø, kurios puikiai tinka geleþies trûkumo profilaktikai, taèiau esant anemijai bûtina vartoti medikø paskirtus vaistus, nes vien maistu neámanoma áveikti geleþies stokos. Kad vaikas augtø sveikas, bûtina kas dienà valgyti mësà, taèiau sergant anemija kasdien jam tektø suvalgyti kelis kilogramus jautienos, o kur dar kiti þmogaus organizmui bûtini maisto produktai. Iš mësos pasisavinama 20-40 proc., o iš darþoviø, kuriose yra išties daug geleþies, tik – 3 proc. geleþies.

Gyvuliø pienas nepritaikytas vaikø poreikiams

Gydytoja sako pastebëjusi, jog paklausus, kà vaikas valgo, neretai iš tëvø išgirsta vienareikšmiškà atsakymà – "viskà". Ëmus klausinëti paaiškëja, jog tas "viskas" – tai 1,5 litro pieno, 1,5 litro arbatos, manø košë, retkarèiais – dešrelë. Anot hematologës, toks maistas nëra tinkamas auganèiam organizmui.

"Karvës piene geleþies yra labai maþai. Ne kà daugiau jos ir oþkos piene, todël labai apmaudu, kad pagrindiniai oþkos pieno gërëjai – kûdikiai ir pensinio amþiaus þmonës", - apgailestauja gydytoja. Kad gautume reikiamà geleþies kieká per parà iš karvës pieno, reikëtø išgerti ne vienà jo litrà. Karvës pienas suteikia sotumo, taèiau neaprûpina organizmo reikiamomis medþiagomis. Visø garbinamas oþkos pienas taip pat turi trûkumø – folio rûgšties jame net 10 kartø maþiau nei karvës piene. Anot medikës, folio rûgšties anemija nëra tokia ryški kaip geleþies stokos, todël jà diagnozuoti daug sudëtingiau, neretai prireikia net kaulø èiulpø tyrimo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams karvës pieno pradëti duoti nuo vieneriø metø. "Motinos piene geleþies vos du kartus daugiau nei karvës piene, taèiau jame esantis baltymas laktoferinas ir maþesnis kalcio bei fosforo kiekis padeda visiškai jà pasisavinti", - sako hematologë.

Vaikams vegetarizmas nerekomenduotinas

Anot medikës, apmaudu, kad vegetarai tëveliai, manydami, jog labai sveika nevalgyti mësos, kiaušiniø, þuvies ir kitø gyvûninës kilmës produktø, neduoda jø ir savo auganèioms atþaloms. Pasirinkus šá gyvenimo ir mitybos bûdà, bûtina kasdien vartoti papildus su padidintu geleþies, folio rûgšties ir vitamino B12 kiekiu. Ypaè svarbu, kad besilaukianèios ir þindanèios mamytës suprastø geleþies svarbà savo ir vaiko organizmui, geleþies stokos þalà, mitybos ypatumus. Gyvûniniuose produktuose yra heminës, o augaliniuose – neheminës geleþies. Iš gyvûninio maisto geleþis keliauja tiesiai á kraujà, kartu pernešdama deguoná, o iš augalinës kilmës maisto pasisavinamà geleþá pirmiausia tenka perdirbti, vadinasi, organizmas kaskart apkraunamas papildomu darbu.

"Gyvulinës kilmës baltymai bûtini auganèiam organizmui, - tvirtina medikë. - Nevalganèiam mësos vaikui rizika susirgti geleþies stokos anemija labai didelë, o nevisavertë mityba gali neigiamai sàlygoti tolimesná maþylio vystymàsi. Kad taip nenutiktø, vegetariškas gyvenimo bûdas rekomenduotinas vyresnio amþius þmonëms, o ne tuomet, kai vaikas negali pats pasirinkti, kà jam reikia valgyti."

Kad vaikai augtø protingi

Sergant geleþies stokos anemija kenèia visos organizmo sistemos, taèiau, anot hematologës, jautriausiai á jos trûkumà reaguoja nervø sistema. Anemija neigiamai veikia vaikø iki dvejø metø psichomotorinæ raidà, kadangi bûtent per pirmuosius dvejus gyvenimo metus smegenys auga sparèiausiai, todël centrinë nervø sistema šiuo gyvenimo periodu yra itin jautri geleþies trûkumui. Dël geleþies stokos išsivystæ nervinës sistemos sutrikimai ilgai išlieka ir yra negráþtami. Nuo smegenø veiklos priklauso vaiko kalba, gebëjimas þaisti ir netgi susirasti draugø. Geleþies trûkumas pirmaisiais gyvenimo metais gali turëti átakos vaikui sulaukus mokyklinio amþiaus.

"Mokyklinukui, kuriam vaikystëje trûko geleþies, sunkiau susikaupti pamokø metu, sukoncentruoti dëmesá, išmokti pamokas, išlikti aktyviam visà dienà. Šá skirtumà, kai šeimoje auga keli vaikai, iš kuriø bent vienas sirgo anemija, pastebi ir patys tëveliai", - sako medikë ir pataria atkreipti didesná dëmesá á tinkamà vaikø mitybà, kuri padëtø sumaþinti sergamumà geleþies stokos anemija.

Ligà atskleidþia kraujo tyrimas

Daugelis klaidingai mano, jog sergantysis anemija turi bûti liûdnas, išbalæs ar pageltæs. Anot medikës, neretai vaikai, sergantys anemija, nëra panašûs á ligoniukus. "Jie linksmai laksto po skyriø, nors hemoglobino kiekis bûna nebesuderinamas su gyvybe. Taip nutinka todël, kad itin sunku pastebëti vos beprasidedanèià maþakraujystæ – liga vaiko organizmà alina palaipsniui", - sako medikë. Ligai progresuojant, ásijungia ávairûs organizmo kompensavimo mechanizmai, leidþiantys jam gerai jaustis. Išoriškai galima atpaþinti tik gana sunkià anemijà – vaikas bûna blyškus, irzlus, daþnai verkšlenantis, nevalgus ir pan., taèiau tai, anot medikës, tëra tik bendrieji simptomai, bûdingi daugeliui kitø ligø. Bûdingas geleþies stokos anemijos poþymis – skonio pokyèiai, pasireiškiantys noru valgyti nevalgomus daiktus – popieriø, smëlá, þemæ, ledà, muilà ir kt. Norint nustatyti, ar vaikas serga anemija, bûtina atlikti kraujo tyrimà, o diagnozavus anemijà – atlikti išsamø tyrimà, kuris padëtø nustatyti anemijos prieþastá.

Gydymas paprastas, bet ilgas

"Diagnozavus geleþies stokos anemijà, jos gydymas nëra sudëtingas, - sako medikë. – Tai nëra piktybinë liga, tad pasveikus ji nebepasikartoja." Nors gydymas paprastas, taèiau geleþies preparatø gydomasis efektas pasireiškia po keliø savaièiø, taèiau net ir tuomet, kai kraujo rodikliai normalizuojasi, gydytojai ir toliau skiria gerti geleþies preparatus siekdami, kad bûtø visiškai "pripildytos" geleþies atsargos. Šis gydymas, priklausomai nuo anemijos sunkumo, gali trukti šešis mënesius. Gydytojo paskirtø geleþies preparatø nevertëtø uþgerti kava, arbata ar pienu, nes tai trukdo šiems vaistams pasisavinti. Geriausiai geleþis pasisavinama, kai jos preparatai geriami nevalgius, t. y. esant tušèiam skrandþiui, taèiau geleþies preparatus rekomenduojama gerti tarp valgiø, tuomet bûna maþiau pašaliniø reiškiniø, kurie daþniausiai pasireiškia pykinimu bei pilvo skausmais. "Liûdna, jog valstybë kompensuoja tik tabletinæ geleþies vaistø formà, skirtà geleþies stokos anemijai gydyti. Skystoji geleþies preparatø forma, bûtina maþiausiøjø pacientø anemijai gydyti, nëra kompensuojama, - apgailestauja hematologë. - Taèiau galime pasidþiaugti, jog vienintelës kompensuojamos tabletës išties yra veiksmingos ir gerai toleruojamos."

Šiauliø ligoninës Gastroenterologijos skyriaus gydytoja Gitana Acutë jau kelerius metus yra Europos kepenø ligø asociacijos narë. Ši asociacija nuolat siunèia pranešimus apie rengiamas kvalifikacijos staþuotes bei kursus. Geguþës mënesá gydytoja gastroenterologë gavo pranešimà apie Oksfordo universitete (Jungtinë Karalystë) rengiamà profesionalø staþuotæ, kurios tema - cholestazinës kepenø ligos.

Kauno medicinos akademijoje baigusi pagrindines studijas, Vilniaus universitete – rezidentûrà, gastroenterologë Gitana Acutë sako, jog didelës átakos jai yra padaræ medicinos profesoriai Algimantas Irnius, Jonas Valantinas. Nenutrûkæ ryšiai skatina á profesinius dalykus þiûrëti per mokslo prizmæ. Šiauliø ligoninës archyvo nuotr.

Staþuotës konkurso sàlygos – pateikti CV ir išskirtiná, retà ligos atvejá. Staþuotei buvo numatyta atrinkti 100 specialistø iš Europos klinikø, keturiolikai iš jø suteikti galimybæ pristatyti klinikiná atvejá gastroenterologø ir hepatologø elitui.

Gitana Acutë sako, jog ilgai nesvarstë, koká atvejá pasirinkti. Vos prieš metus Šiauliø ligoninëje jai ir kolegoms teko diagnozuoti itin retà ligà bei gydyti pacientæ, kuriai nustatyta cholestazinë Karoli (Caroli) liga. Tai ágimta liga, kai kepenø latakø sienelës yra silpnesnës nei turëtø bûti ir dël to ima plëstis. Cholestazë – tulþies išskyrimo sutrikimas, dël kurio kraujyje padidëja tulþies sudedamøjø daliø koncentracija, paþeidþiami kepenyse esantys tulþies latakai. Konkreèiu atveju buvo diagnozuota šiø latakø akmenligë. Liga pavadinta jà 1958 metais pirmà kartà diagnozavusio prancûzø gydytojo J. Caroli vardu.

Birþelio pradþioje G. Acutë gavo staþuotës rengëjø pranešimà, kad yra átraukta á staþuotës dalyviø sàrašà, kad jai pasiûlyta galimybë klinikiná atvejá pristatyti Europos gastroenterologø auditorijai. Staþuotæ finansavo Europos kepenø ligø studijø grupë ir Jungtinë Europos gastroenterologø federacija.

Liepos 8–10 dienomis šimtas staþuotës dalyviø, mokslinës tarybos sesijø moderatoriai analizavo keturiolikos pranešëjø temas, vyko diskusijos. Gydytojai turëjo galimybæ konsultuotis, klausti profesionalø nuomonës dël gydymo. Šiaulietës gydytojos pristatytas Caroli atvejis - pasaulinëje praktikoje pasitaikantis vienam iš milijono populiacijos. Lietuvoje, turinèioje vos 3 milijonus gyventojø, diagnozuoti šià ligà yra išskirtinis faktas.

Gastroenterologë G. Acutë pasakoja, kad á Šiauliø ligoninæ atvykusi 60 metø pacientë jau buvo gydyta ávairiose ligoninëse, jai buvo pašalinta tulþies pûslë, nes manyta, kad tai yra pasikartojanèiø karšèiavimø prieþastis. Nesuvokiant, kodël nepraeina stiprus kepenø uþdegimas, pageltimas, pacientë buvo nukreipta á Šiauliø ligoninæ. Padarius keletà tyrimø – echoskopijà, kompiuterinæ tomografijà – nustatyta kepenø kairës pusës latakø akmenligë. Iš pradþiø taikytas medikamentinis gydymas, pacientës bûklë labai pagerëjo, taèiau gydytoja nepaleido pacientës iš akiraèio, pati jà uþregistravo VU Santariškiø klinikø kepenø chirurgams konsultuoti.

Santariškëse pacientei atlikta magnetinio rezonanso cholangiografija kontrastuojant kepenø tulþies latakus. Magnetinio rezonanso tyrëjai ávardijo Caroli diagnozæ. Kepenø chirurgas Vitalijus Sokolovas 2009 metø sausá pašalino ligonës kairæ kepenø skiltá – tàkart buvo atlikta pirmoji Lietuvoje laparoskopinë kepenø skilties pašalinimo operacija.

"Prašiau pacientës po operacijos atvykti á Šiauliø ligoninæ. Áþengusi á kabinetà ji sakë esanti viena iš milijono... Ir dabar, po metø, moteris jauèiasi gerai. Þmogus gali normaliai gyventi, jeigu bent dešimtadalis kepenø normaliai funkcionuoja. Dþiaugiuosi, kad jos gydymas yra toks sëkmingas," - sako gydytoja G. Acutë.

Nijolë Jurgilienë, Šiauliø ligoninës atstovë spaudai

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Itin daþna kepenø cirozës prieþastis – lëtinë intoksikacija alkoholiu. Nors apie alkoholio þalà nemaþai kalbama, retas kuris prieš pakeldamas stikliukà susimàsto apie galimas skaudþias pasekmes kepenims. "Þmonës, kurie nesirûpina savo unikalia filtrø sistema – kepenimis, keliauja tiesiai á mirtá", - sako Šiauliø ligoninës Gastroenterologijos skyriaus vedëjas Valdemaras Svalbonas.

Šiauliø ligoninës Gastroenterologijos skyriaus vedëjo Valdemaro Svalbono teigimu, vartojant po 160 g alkoholio kasdien aštuonerius metus išsivysto kepenø cirozë. Autorës nuotr.

Ištisa laboratorija

Ne veltui kadaise kepenys buvo laikomos pagrindiniu organu. Tai ne tik stambiausia virškinimo liauka, bet ir didþiausias vidaus organas, nuo kurio priklauso daugelio organø funkcionavimas, uþimantis beveik visà ertmæ po dešiniuoju šonkaulio lanku.

"Pirminë kepenø funkcija – filtruoti viskà, kà suvalgome, išgeriame, kuo kvëpuojame ir kas patenka ant odos, - pasakoja gydytojas. - Kepenys dalyvauja medþiagø apykaitoje, gamina ir išskiria tulþá – þalsvai gelsvos spalvos skystá, kuris padeda ásisavinti ir virškinti maistà bei palengvina riebalø virškinimà. Taip pat gamina baltymus, reikalingus làstelëms augti. Kepenyse gaminamas vitaminas A ir tarsi saugykloje kaupiami D, K, PP, B grupës vitaminai, geleþis, angliavandeniai bei gliukozë, kurià vëliau atpalaiduoja, kai organizmui prireikia energijos ávairioms funkcijoms atlikti. Kepenys reguliuoja cirkuliuojanèio kraujo kieká, dalyvauja hormonø apykaitos procese, atlieka apsauginæ funkcijà. Deja, mes neretai nesaugome šio unikalaus organo, gelbstinèio mûsø organizmà nuo begalës teršalø, kenksmingø sveikatai."

Vaistai ne tik gydo

Kuo toliau, tuo labiau þmonës linkæ bet koká negalavimà malšinti vaistais, teisindamiesi, jog nebûtina kentëti nei skausmo, nei diskomforto, tarsi pamiršdami, kad bet kokia cheminë medþiaga, pakliuvusi á organizmà, yra didþiulis papildomas krûvis kepenims, kurios ir taip, anot mediko, nuolatos sunkiai dirba. Daþniausiai kepenis paþeidþia antibiotikai, psichotropiniai preparatai, nesteroidiniai vaistai nuo uþdegimo. Pavojingi ir ilgai vartojami vaistai nuo tuberkuliozës, grybelio, kontraceptiniai preparatai, sukeliantys tulþies sàstová kepenyse, todël vartojant kontraceptines priemones kaskart vertëtø atlikti kepenø tyrimus. Šiuo metu priskaièiuojama apie 1000 vaistø, kurie gali paþeisti kepenis, todël jeigu nëra rimtø prieþasèiø, profilaktiškai vartoti preparatø nerekomenduojama. Ypaè visø mëgiamo paracetamolio, gebanèio tiesiogiai paþeisti kepenis net ir visiškai sveikiems þmonëms, išgërus vienkartinæ daugiau nei 7,5 g dozæ. Gydytojas perspëja, jog vaistus reikia vartoti tik pagal gydytojo rekomendacijas, kuris þino ir gali numatyti šalutiná vaisto poveiká ir, þinoma, laiku uþkirsti kelià nepageidaujamiems padariniams.

Moterys suserga greièiau

Daugelis vartoja alkoholá, nors ir þino jo kenksmingà poveiká. Apsinuodijimas alkoholiu yra didelis stresas organizmui. Be priklausomybës, alkoholis sukelia apie 60 skirtingø ligø bei sutrikimø, paþeisdamas daugelá organizmo audiniø bei organø, taèiau bene labiausiai pakenkdamas kepenims.

Alkoholio kiekis, galintis pakenkti kepenims, kiekvienam skirtingas. Tyrimais nustatyta, kad sveikam þmogui, kasdien 10 dienø vartojanèiam po 150 gryno alkoholio, padidëja riebalinës kepenø infiltracijos atsiradimo tikimybë. Vartojant alkoholá kasdien aštuonerius metus po 160 g išsivysto kepenø cirozë.

Pastaraisiais dešimtmeèiais pastebëta, kad moterys ëmë vartoti daugiau alkoholio. Pacienèiø nuo alkoholio paþeistomis kepenimis netrûksta ir Šiauliø ligoninës Gastroenterologiniame skyriuje. "Netekusios darbo moterys ima išgërinëti ir po truputá tampa alkoholikëmis. Sulaukiame ne tik kaimieèiø, kurias vargina kepenø uþdegimo simptomai - miestietës moterys taip pat neatsilieka", - apgailestauja medikas. Moterys, anot mediko, alkoholiui dukart jautresnës nei vyrai, todël joms greièiau išsivysto kepenø cirozë. Prieþastis – hormonø bei fermentø sistemos ypatumai. Fermentø moterø kepenyse ir kraujyje yra gerokai maþiau, todël alkoholis jø organizme skaidomas lëèiau. Sistemingai vartojant alkoholá, subrendusiems vyrams psichologinë priklausomybë gali atsirasti per 1-2 metus, fizinë – per 10-20 metø. Pavojingiausias laikotarpis, kai lengviausiai priprantama prie alkoholio, – 20-30 metø.

Alkoholis – universaliausias þmogaus nuodas

Alkoholis þmogaus kûnui nëra svetima medþiaga – bûtinà jo kieká geba pasigaminti pats organizmas. Alkoholio molekulës yra labai smulkios, tad prasiskverbia pro skrandþio sieneles ir su krauju nukeliauja á daug kraujo turinèius organus, pvz., smegenis, todël nuo išgërimo iki apsvaigimo uþtenka praeiti vos vienai minutei. Patekusá á kraujà alkoholá ima skaidyti tam tikri fermentai, kuriø daugiausia yra kepenyse. Tik visiškai suskaidytas alkoholis pašalinamas iš organizmo. Iš pradþiø kepenys sugeba nukenksminti alkoholá, taèiau juo ilgiau piktnaudþiaujant, kepenø funkcija sutrinka – làstelës þûva, kepenyse ima nepaliaujamai daugëti jungiamojo bei riebalinio audinio, sutrinka riebalø, angliavandeniø ir baltymø sintezë. Nuolatinis alkoholio vartojimas maþina kepenø svorá – palaipsniui jos sumenksta iki treèdalio pradinio savo svorio, todël tampa grublëtos.

Sutrikus kepenims, organizme atsiranda pokyèiø, kuriuos galima nustatyti laboratoriniais tyrimais. Dauguma pacientø piktnaudþiavimà alkoholiu slepia, tad diagnozæ nustatyti gali bûti sunkoka. Liga aptinkama tiriant kepenø fermentus. Kepenø biopsija, kurios metu paimamas maþas kepenø mëginys tyrimui mikroskopu, yra pats tiksliausias tyrimas alkoholinei kepenø ligai bei jos laipsniui nustatyti.

Liga þmogø sunaikina labai greitai

Alkoholinë kepenø cirozë skirstoma á tris stadijas. Pirmieji alkoholinës kepenø ligos simptomai yra nespecifiški, tad nebûtinai parodo kepenø paþeidimo sunkumà. Dalis pacientø gali jausti silpnumà, nuovargá, apetito stokà, pykinimà, sunkumà po dešiniuoju šonkauliø lanku. Tiesa, skausmas po dešiniuoju šonkauliø lanku – daugelio ligø simptomas. Gali vargin tiraumenø bei sànariø skausmai, apetito stoka, odos nieþëjimas. Kepenø paþeidimas vystosi palaipsniui - jos pasidaro standþios, sukietëja.

"Suriebëjusios kepenys - tai pirmas þingsnis kepenø cirozës link, taèiau kartu tai bûklë, kuri išnyksta, nustojus vartoti alkoholá", - sako medikas. Ligonio veidas parausta, patinsta, paakiai paburksta, nes organizme kaupiasi skysèiai. Blogiausia, anot mediko, jog þmonës á simptomus nekreipia jokio dëmesio ir dauguma serganèiøjø toliau kilnoja stikliukà. Taip sudaromos itin palankios sàlygos ligai þengti pirmyn, todël netrukus išsivysto alkoholinis hepatitas. Atsiranda silpnumas, sparèiai krenta svoris, pagelsta oda, pykina, padidëja pilvo apimtis, patinsta veidas, parausta plaštakos, pakinta charakterio bruoþai - þmogus tampa agresyvus, greitai supyksta. Steatozës ir hepatito sukelti pokyèiai kepenyse yra gráþtami, þinoma, jei tik þmogus visam laikui atsisako alkoholio.

"Neretai skyriuje gydomi ligoniai nustoja vartoti alkoholá, taèiau pasijutæ sveikesni vël gráþta prie savo senø áproèiø, - sako gydytojas. – Tapus priklausomam nuo alkoholio, atsisakyti šios priklausomybës nëra paprasta. Taèiau kepenys yra unikalios tuo, kad jas dar galima išvalyti ir visiškai arba iš dalies atnaujinti jø gebëjimà valyti kraujà."

Kepenø cirozë yra paskutinë ir nebepagydoma alkoholinës kepenø ligos stadija, kuri negráþtamai paveikia kepenø funkcijas, sutrumpindama gyvenimo trukmæ, kadangi išlikusios kepenø dalies nebepakanka normalioms kepenø funkcijoms palaikyti. Gyvybiškai svarbus organas liaujasi buvæs valymo árenginiu ir tampa beverèiu jungiamojo audinio gniutulu - vietoje suirusiø kepenø làsteliø vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandëja, o atsinaujinusios kepenø làstelës išsidësto labai netvarkingai. Šie pokyèiai sutrikdo kepenø kraujotakà bei jø funkcijà. Organizme pablogëja ávairiausiø medþiagø sintezë bei skaidymas. Labiausiai alkoholis pakenkia nervø sistemai – kiekvienas pasigërimas negráþtamai praþudo dešimtis tûkstanèiø smegenø làsteliø, bûtent dël šios prieþasties alkoholikai ir degraduoja. Pablogëja atmintis, sutrinka miegas, ima varginti galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, neretai ištinka alkoholinës psichozës. Kaupiasi skystis pilvo ertmëje, kraujuojama iš virškinamojo trakto. Þmogus gali þûti dël vidinio kraujavimo, smegenø komos ar ryškaus kepenø funkcijos nepakankamumo. Kepenø cirozë nëra vien alkoholiu piktnaudþiaujanèiø þmoniø liga – treèdaliu atvejø jà lemia virusinis hepatitas bei kitos reèiau pasitaikanèios kepenø ligos.

Gydymas neefektyvus, jei girtaujama toliau

"Lengviau yra išvengti kepenø ligø, nei jas gydyti", - tvirtina medikas. Sëkmingas kepenø cirozës gydymas labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku pradëto gydymo. Deja, anksti diagnozuoti šià ligà nëra lengva. Visavertë mityba, vartojant pakankamai baltymø, vitaminø ir mikroelementø, taip pat turi didelæ reikšmæ gydymo rezultatams, taèiau efektyviausias serganèiøjø alkoholine kepenø liga gydymo bûdas yra abstinencija. Gydytojas sako, jog net ir esant paskutinei ligos stadijai labai naudinga nustoti gerti, juolab kad kitø stebuklingø vaistø nuo šios ligos išrasta kol kas nëra. Išsivysèius kepenø cirozei, medikamentinis gydymas daþniausiai yra neveiksmingas, tad vienintelë išeitis – kepenø persodinimo operacija. Tai ne tik itin sudëtinga ir gyvybei pavojinga operacija. Didþiausia problema ta, jog dël donorø stokos didþioji dalis pacientø taip ir nesulaukia jiems gyvybiškai bûtinos kepenø persodinimo operacijos, o sukurti dirbtines kepenis, kurios gebëtø atlikti tiek daug funkcijø, deja, kol kas dar nepavyksta.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Sparèiai tobulëjant medicinai, pagal kraujo tyrimø duomenis ávertinti þmogaus sveikatos bûklæ bei laiku nustatyti ávairias galimas ligas, kuriø diagnozavimas pradinëje stadijoje suteikia galimybæ uþkirsti kelià toliau progresuoti. Deja, paminëjæ savo kraujo grupæ, retas kuris galëtume pasigirti kà nors daugiau þinantys apie kraujà. "Kà reiškia kraujo tyrimø duomenys, verta þinoti kiekvienam", - sako medicinos biologë Eugenija Urbaitienë.

Medicinos biologës Eugenijos Urbaitienës teigimu, norint išsaugoti gerà sveikatà, rekomenduojama 1-2 kartus per metus atlikti bendrà kraujo tyrimà. Autorës nuotr.

Be kraujo audiniai mirtø iš bado

Suaugusio þmogaus kraujas sudaro 6-8 proc. kûno masës, vadinasi, turime 5-6 litrus kraujo. Ramybës metu kraujagyslëmis cirkuliuoja ne visas kraujas – tam tikra jo dalis "sandëliuojama" bluþnyje bei kepenyse. Prireikus šios atsargos nedelsiant "išmetamos" á bendrà kraujo apytakà. Kraujas yra gyvybiškai svarbus, kadangi aprûpina audinius ir organus bûtinomis maisto medþiagomis. Jis atlieka daugybæ svarbiø funkcijø: pašalina anglies dioksidà, perneša deguoná, mineralines druskas, hormonus, fermentus, vitaminus ir netgi šilumà. Kraujo làstelës dalyvauja imuniteto reakcijose, saugodamos organizmà nuo svetimkûniø ir mikrobø, o dël savo gebëjimo krešëti apsaugo mus nuo nukraujavimo traumos metu. Þmogui netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be didesniø sutrikimø, kadangi stresinëmis situacijomis kraujotaka perskirstoma taip, kad svarbiausi organai – smegenys bei širdis - nuolat bûtø aprûpinti. Kraujas palaiko organizmo pusiausvyrà, t. y. pastovø pH ir jonø pasiskirstymà.

Suteikia informacijà apie forminius elementus

Norint išsaugoti sveikatà, rekomenduojama 1-2 kartus per metus atlikti bendrà kraujo tyrimà. Bûtent juo pradedama visø ligø profilaktikos programa, kadangi šis tyrimas suteikia informacijos apie bendrà sveikatos bûklæ. Sveikatos specialistø teigimu, kraujo kokybæ lemia keletas veiksniø: 50-60 proc. jis priklauso nuo sveikos gyvensenos, 20 proc. nuo ekologijos, 10 proc. nuo genø ir tiek pat nuo medicininës prieþiûros. Atliekant bendrà kraujo tyrimà, kraujo daþniausiai imama iš venos (taip uþtikrinamas tyrimo tikslumas) ir sušvirkšèiamas á vienkartinius vakutainerius, kuriuose yra krešumà stabdanèio reagento, o já ištyrus išmatuojamas eritrocitø, trombocitø, leukocitø skaièius, jø ávairovë, procentinis pasiskirstymas, koncentracija bei kokybë. Paprastam þmogui pakanka þinoti, ar jo kraujas atitinka normas. Medikams šis tyrimas leidþia nustatyti anemijà, infekcijas ir daugelá kitø sutrikimø.

Kraujo sudëtis ir fizinës savybës – nekintantys parametrai

Jeigu padidintume kraujo lašelá, pamatytume, kad jis sudarytas net iš keliø rûšiø làsteliø - eritrocitø, leukocitø, trombocitø, nuolat plaukiojanèiø geltonos spalvos skystoje kraujo dalyje – plazmoje. Kiekvieno þmogaus kraujo struktûra yra unikali.

Eritrocitai sferinës abipus ágaubtos formos dëka geba susilenkti ir prasiskverbti pro smulkiausius kraujo indus. Pagrindinë eritrocitø funkcija – deguonies pernešimas iš plauèiø á audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audiniø á plauèius. Išnešioti deguoná po organizmà eritrocitams padeda specialus pigmentas hemoglobinas, prisijungiantis deguoná. Eritrocitø koncentracija kraujyje priklauso nuo amþiaus ir lyties. Vyrai jø turi daugiau nei moterys, naujagimiai - daugiau nei suaugusieji. Normaliai vyrø organizme eritrocitø yra 4,5-6,0x1012/l, moterø – 4,0-5,0x1012/l. Eritrocitø kiekio padidëjimas kraujyje gali atsirasti ne tik sergant lëtinëmis plauèiø ar širdies ligomis, bet ir esant visiškai sveikam, kai organizmui tenka prisitaikyti prie deguonies trûkumo nardant ar bûnant aukštikalnëse, soèiai pavalgius ar po sunkaus fizinio krûvio.

Trombocitai – tai kaulø èiulpuose esanèiø làsteliø atplaišos, kurios sveikame organizme nuolatos cirkuliuoja kraujagyslëmis. Pagrindinë trombocitø funkcija – kuo skubiau sustabdyti tekantá kraujà iš þaizdos, todël kraujuojant jie patys pirmieji prilimpa prie paþeistos kraujagyslës sieneliø ir tol išskiria medþiagas, siaurinanèias sieneles bei maþinanèias jø laidumà, kol galiausiai susidaro trombas ir nustojama kraujuoti. Trombocitø kiekio kraujyje norma 180-320x109/l. Trombocitø skaièius linkæs sparèiai kisti - po operacijos, praradus daug kraujo, pašalinus bluþná, sergant kai kuriomis infekcinëmis bei onkologinëmis ligomis trombocitø gali padaugëti. Paþeidus kaulø èiulpus, sergant ûmiomis uþdegiminëmis ligomis, miokardo infarktu, maþakraujyste, kraujyje stebimas trombocitø skaièiaus sumaþëjimas. Esant per daug trombocitø, gali susidaryti trombas ir uþkimšti kraujagysles, o kai trombocitø kraujyje per maþai, iškyla nukraujavimo rizika, nekreša þaizdos. Trombocitø gyvavimo laikas - 8-9 dienos.

Leukocitai gaminami ir brandinami kaulø èiulpuose bei limfoidiniame audinyje – bluþnyje, limfmazgiuose, uþkrûèio liaukoje. Leukocitø yra net kelios rûšys, kiekviena kuriø atlieka savo funkcijà. Didþiausià leukocitø dalá sudaro neutrofilai, kurie naikina á organizmà patekusius svetimkûnius bei mikrobus, o atlikæ savo darbà þûva, kartu su audiniø irimo dalelëmis sudarydami pûlius. Þûdami neutrofilai išskiria tam tikras medþiagas, kurios, dirgindamos termoreguliacijos centrus, sukelia karšèiavimà. Pakilusi temperatûra – teigiamas reiškinys, nes aukštesnëje temperatûroje suaktyvëja leukocitø judëjimas, slopinami kai kurie virusai. Štai kodël temperatûrà rekia maþinti tik tuomet, kai ji viršija 38 laipsnius. Tiesa, leukocitai, kovodami su infekcija, ne tik padeda imuninei sistemai, bet ir kaupia imunologinæ informacijà, tad geba parodyti, kokiomis ligomis þmogus yra persirgæs. Leukocitai gyvuoja kelias valandas, o nesant audiniuose uþdegimo gyvybingi išlieka 8-9 dienas. Suaugusiøjø leukocitø kiekio kraujyje norma – 4,0-9,0x109/l. Nuolat padidëjæs leukocitø kiekis gali bûti ûmios ar lëtinës infekcijos poþymis, o jø kiekio sumaþëjimas – maþo arterinio spaudimo, nuovargio, badavimo ar infekciniø ligø pasekmë.

Atlikti tyrimà pravartu ir jauniems

Nemanykite, kad diabetas bei padidëjæs cholesterolis kamuoja tik senyvo amþiaus þmones, todël visiems trisdešimtmeèiams kartà per metus vertëtø suþinoti apie hemoglobinà ir cukrø. Hemoglobino kiekis kraujyje rodo, ar nesergama maþakraujyste. Kai hemoglobino kiekis maþas, deguonies lygis krenta, todël organizmui tampa sunkiau išlaikyti normalø aktyvumà. Suaugusiøjø hemoglobino norma: vyrø 135-170, moterø 120-160. Vertinant kraujo deguonies išnešiojimo galimybes, labai svarbus hematokrito kiekis. Pagal pokyèius sprendþiama apie maþakraujystæ, organizmo skysèiø balansà, kraujo làsteliø gamybos sutrikimus. Hematokritas parodo kraujo klampumà, kuriam didëjant didëja pasipriešinimas ir sunkëja širdies darbas. Profilaktiškai cukraus kieká kraujyje reikai tirtis kartà per metus. Pagrindinis hormonas, kuris reguliuoja cukraus koncentracijà làstelëse, yra insulinas. Sutrikus jo veiklai, išsivysto cukrinis diabetas. Gliukozës norma kraujyje: 3,33-5,55 mmol/l.

Kodël kraujas raudonas

Pasakojimai apie mëlynà þmoniø kraujà, anot medicinos biologës, tëra pasakos. Iš tiesø kraujas esti raudonos spalvos. Pagrindinis šios spalvos kaltininkas – hemoglobinas, kuris savo raudonuoju pigmentu raudonai nudaþo kartu su visomis kitomis làstelëmis kraujo plazmoje plûduriuojanèius eritrocitus, vadinamuosius raudonuosius kraujo kûnelius. Sveikas þmogus vidutiniškai turi 25 milijardus raudonøjø kraujo kûneliø, kurie atsinaujina kas 100-120 dienø. Per dienà kepenyse bei bluþnyje suyra apie 1 proc. "pasenusiø" raudonøjø kraujo kûneliø. Kai plauèiuose prijungiamas deguonis, kraujas nusidaþo skaisèiai raudona spalva – tai arterinis kraujas. Atidavus deguoná audiniams ir iš jø prisijungius anglies dvideginá, kraujas tampa veniniu - tamsiai raudonos spalvos.

Nepertraukiama kraujo làsteliø gamyba vyksta raudonuosiuose kaulø èiulpuose. Anot biologës, vaikystëje beveik visi kaulai turi raudonuosius kaulø èiulpus, taèiau vëliau dalis jø suriebëja ir virsta geltonaisiais. Tuomet kraujo làsteliø gamyba vyksta daugiausia tik plokšèiuosiuose, trumpuosiuose kaulø èiulpuose: dubens, kaukolës kauluose, krûtinkaulyje, slanksteliuose ir galûniø ilgøjø kaulø galuose.

Kà atskleidþia skaièiø šifras?

Kraujo tyrimo lape galite aptikti raides ENG. Tai eritrocitø nusëdimo greitis per valandà, laikant kraujà mëgintuvëlyje. Normalus vyrø ENG – 2-10 mm/val, moterø – 2-15 mm/val. Anot medicinos biologës, atliekant šá tyrimà skirtingais metodais, tyrimo normos bûna skirtingos. Padidëjæs ENG rodo, jog sergate infekcine liga, organizme slypi navikas, šëlsta uþdegiminis procesas ar vyksta kitas neigiamai sveikatà veikiantis reiškinys. Fiziologiškai ENG padidëja sunkiai fiziškai dirbant bei antroje nëštumo pusëje.

Vienas pagrindiniø biocheminiø kraujo tyrimø – cholesterolio kiekio nustatymas. Daþnas vyresnio amþiaus þmogus þino, kad šis skaièius neturëtø perkopti 5,2 ribos. Cholesterolio kiekio padidëjimas gali paskatinti aterosklerozæ, išeminæ širdies ligà, smegenø kraujagysliø, kepenø ligas, diabetà, inkstø, kasos patologijà, skydliaukës padidëjimà. Sumaþëjæs cholesterolio kiekis byloja apie virškinimojo trakto sutrikimus, depresijos paûmëjimà, lytinio potraukio sumaþëjimà ir pan. Padidëjæs cholesterolio kiekis kraujyje – viena iš daugelio širdies ir kraujagysliø ligø prieþasèiø.

Tyrimui pasiruoškite iš anksto

Prieš atliekant bendrà kraujo tyrimà, pacientas turi bûti nevalgæs 3 val. Beje, sultys bei cukrumi pasaldinta arbata ir kava taip pat yra maistas. Leidþiama gerti tik vandená. Bent valandà prieš tyrimà nerûkykite. Keletà dienø prieš tyrimà nepiktnaudþiaukite riebiu maistu, juo labiau alkoholiu. Kadangi daugelio fermentø ir hormonø kiekis kraujyje ávairiu paros metu gali svyruoti, tai atlikti kraujo tyrimà patartinta iki 10 val. ryto. Jeigu ruošiatës vartoti vaistus, pasistenkite kraujo tyrimà atlikti prieš pradëdami juos vartoti arba praëjus 10-14 dienø. Prieš ruošiantis atlikti kraujo tyrimà, rekomenduojama vengti fizinio krûvio bei streso. Nepatartina atlikti kraujo tyrimø po rentgenologiniø tyrimø, tyrimø ultragarsu, masaþo, fizioterapijos procedûrø. Jeigu ruošiatës atlikti biocheminius kraujo tyrimus, prieš tai nevalgykite 12-14 val.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Iš erkiø platinamø ligø labiausiai þinomas erkinis encefalitas. Daugelis yra girdëjæ ir apie Laimo ligà, taèiau daþnas vis dar neávertina galimo pavojaus, kol pats nesusiduria su liga. "Á vienintelæ nuo erkinio encefalito apsisaugojimo priemonæ – skiepus - þiûrima atsainiai", - apgailestauja Suaugusiøjø infekciniø ligø skyriuje dirbantis infektologas Algimantas Baublys.

Infektologo Algimanto Baublio teigimu, Lietuva priklauso zonai, kurioje erkiø paplitimas yra didelis. Prie pavojingiausiø rajonø priskiriami ir Šiauliø, taèiau pavojinga erkiø platinama liga galima uþsikrësti bet kuriame šalies regione. Autorës nuotr.

Liga parodë dantis

"Rytoj išvykstu namo, - palengva rikiuoja þodþius ponia Pranë. - Susidësiu daiktus ir vaþiuosiu á sanatorijà, nes liga paliko savo pëdsakus: einu bëgte, kadangi negaliu suvaldyti judesiø, sunkiai sekasi kalbëti. Dþiaugiuosi, kad atmintis nesutriko. Gydytojas sakë, jog mano organizmas labai stiprus, kaip tikros kovotojos, turbût todël pavyko nugalëti ligà."

Pranë tvirtina nepastebëjusi net paèios erkës, neradusi nei jos ákandimo vietos ir net minties neturëjusi, kad prie pat namo auganèiame sodelyje šie maþi padarëliai gali tykoti aukos. Niekada gripu neserganti pašnekovë prisipaþásta nustebusi, kai tarsi be jokios prieþasties ëmë kilti temperatûra. Kûnà uþvaldæs silpnumas privertë moterá atsigulti á lovà. Po penkiø dienø liga baigësi, lyg jos në nebûtø buvæ, ir ponia Pranë vël jautësi sveika. Deja, neilgai trukus temperatûra šoktelëjo iki 39C laipsniø.

"Buvau tokia bejëgë, kad nei virdulio rankose nebenulaikiau. Po kiek laiko skausmas ëmë stipriai gelti galvà, jauèiausi taip, tarsi kaþkas mane norëtø parversti aukštielninkà. Ligoninës priimamajame ëmë šalti galûnës. Bûklë sparèiai prastëjo: kojas uþvaldë mëšlungis, nebemaèiau, lova, kurioje gulëjau, skriejo aplink kartu su visa palata. Nesugebëjau suvaldyti traukuliø tàsomø rankø, nebegalëjau kalbëti, sprandà surakino parezë, - pasakoja moteris. - Vienuolika dienø bejëgiškai gulëjau lovoje: buvau maitinama, prausiama, t. y. visiškai priklausoma nuo mane slauganèiø þmoniø." Anot pašnekovës, ji nesitikëjusi, kad liga tokia baisi, tad ir apie skiepus niekada negalvojusi.

Uþsikrëtë nuo oþkos pieno

Vis dar prastai besijauèiantis ponas Audrius šmaikštauja, jog ant oþkos uþ tai, kad uþkrëtë erkiniu encefalitu, nepyksta ir parëmæs ranka galvà vardija pieno privalumus: jame gausu vitaminø, kalcio, fosforo, geleþies, nuo šio pieno, tarsi nuo jaunystës eliksyro, stiprëja imuninë sistema, pagerëja kraujo sudëtis. Pieno niekada nevirindavæs, taèiau tai, kad oþkos dël savo anatominiø ypatybiø daþniau nei karvës gali uþsikrësti erkinio encefalito virusu, þinojæs dar tuomet, kai studijø metais mokësi veterinarijos paslapèiø.

Tà vakarà, soèiai atsigëræs oþkos pieno, atsisveikino su tëvais ir išvyko namo. Kità dienà ëmæs viduriuoti, taèiau apie erkiná encefalità në nepagalvojæs. "Maniau, jog indas, kuriame stovëjo pienas, nebuvo švarus, todël susirgau kokia nors infekcine liga", - mena ponas Audrius. Pirmàjá karšèiavimà pašnekovas sako áveikæs arbatomis ir vitaminais, taèiau antràkart uþplûdusià temperatûrà nugalëti nepavykæ, tad teko vykti á ligoninæ, kur buvo paguldytas á infekciniø ligø skyriø.

"Kamavo stiprus galvos skausmas, vargino aukšta temperatûra, sutriko orientacija", - ponas Audrius vardija ligos simptomus, pakeitusius áprastà jo kasdienybæ, ir prisipaþásta, kad nors apie skiepus ir pagalvodavæs, taèiau vis tikëdavæsis, jog erkës já aplenks.

Ligà pajunta ne kiekvienas

"Tik 30 proc. ligos atvejø ligoniai patvirtina, jog jiems buvo ásisiurbusi erkë", - sako medikas. Ásisiurbusi erkë su seilëmis išskiria medþiagø, kuriose yra analgetikø, priešuþdegiminiø bei kraujà stabdanèiø medþiagø, kurios uþkerta kelià dûrio vietoje prasidëti uþdegimui bei slopina skausmà. Dël analgetikø ásisiurbimo vieta tampa nejautri, todël þmogus nejauèia erkës straubliuko skverbimosi á odà.

Ne kiekvienas uþsikrëtusios erkës ásisiurbimas baigiasi liga. Neinfekuotos erkës nëra pavojingos. Dviem treèdaliam þmoniø "susitikimas" su erkinio encefalito virusu prasideda bei pasibaigia á gripà panašiais simptomais, nervø sistema nebûna paþeidþiama, tad jokie tolesni padariniai negresia.

"Erkinio encefalito diagnozei patvirtinti atliekamas kraujo bei nugaros smegenø skysèio tyrimas. Ligoninëje gydytis nebûtina, jei asmuo serga lengvesne ligos forma, pasireiškianèia á gripà panašiais poþymiais, - sako medikas. - Ligoniai, kuriems paþeidþiama nervø sistema, gydomi tik ligoninëje, infekciniø ligø skyriuje, o esant itin sunkiai ligonio bûklei pagalba teikiama reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriuose. Specifiniø vaistø, sustabdanèiø viruso dauginimàsi ar pašalinanèiø já iš uþsikrëtusiojo organizmo, nëra. Ligonis gydomas simptomatiškai."

Poþymiai apgaulingi

Maþøjø kraujasiurbiø aktyvumas, anot mediko, priklauso nuo metø derlingumo. Nors dar anksti kalbëti apie miško derliaus gausà, taèiau erkæ "pasigauti" galima ne tik miške, pievoje, ant upelio kranto, kolektyviniame sode, bet ir savoje sodyboje. Erkës, kurios platina erkinio encefalito virusà, veisiasi visoje Lietuvoje. Þmogus, uþsikrëtæs erkinio encefalito virusu, suserga praëjus 1-2 sav. po erkës ásisiurbimo.

"Karšèiavimas – pagrindinis infekciniø ligø simptomas. Ne išimtis ir erkinis encefalitas, taèiau šiai virusinës kilmës ligai bûdingas karšèiavimas ir centrinës nervø sistemos paþeidimas, - pasakoja infektologas. - Pirmajai ligos bangai bûdingas karšèiavimas ir á gripà panašûs simptomai: pakyla kûno temperatûra, vargina bendras silpnumas, raumenø, galvos skausmas, nuovargis, apatija, apetito stoka. Per keletà dienø šie simptomai aprimsta, þmogus ima jaustis þvalesnis, nervø sistema nebûna paþeista. Maþdaug treèdaliui uþsikrëtusiøjø po 3-7 dienø vël pakyla temperatûra ir išryškëja centrinës nervø sistemos paþeidimo simptomai: stiprø galvos skausmà lydi pykinimas, vëmimas, ryški organizmo intoksikacija, visiškas darbingumo praradimas, gausus prakaitavimas, sàmonës bei màstymo, pusiausvyros sutrikimas, traukuliai ar net paralyþius."

Nemalonios pasekmës

Erkinis encefalitas – sunki bei itin kruopštaus gydymo reikalaujanti liga, kurios pasekmës neretai bûna komplikuotos bei ilgalaikës. Vienus ligonius pavyksta išgydyti vaistais, kitus visà likusá gyvenimà kamuoja persirgtos ligos padariniai: galvos skausmai, miego, klausos ar regos, dëmesio sutrikimai, atminties pablogëjimas.

Anot infektologo, neretas atvejas, kai iki tol ramiu bûdu pasiþymëjæs þmogus po persirgtos ligos tampa ûmus, greitai uþsiplieskiantis, pernelyg audringai reaguojantis á bet kokià smulkmenà. Taip nutinka todël, kad smegenø veikla dël uþdegimo poveikio pakinta, be to, prasta savijauta blogina gyvenimo kokybæ, todël þmogus jauèiasi nevisavertis.

Kuo vyresnio amþiaus þmonës suserga erkiniu encefalitu, tuo daþniau diagnozuojama sunkesnë ligos forma. Vaikai ir paaugliai erkiniu encefalitu serga lengviau.

"Praktiškai patvirtinta, jog vaikai iki penkeriø metø serga labai lengvomis erkinio encefalito formomis, dauguma netgi visiškai neserga, todël manoma, jog tokio amþiaus vaikus skiepyti nëra prasminga. Vëliau vertëtø pasirûpinti ne tik savo sveikatos ateitimi, bet ir nepamiršti savo atþalø sveikatos gerovës", - teigia gydytoja.

Ne tik erkës kaltos

Šia klastinga liga galima uþsikrësti geriant nepasterizuotà erkinio encefalito virusu uþsikrëtusios oþkos ar karvës pienà ir netgi vartojant iš jo pagamintus produktus. Virusas netenka gyvybingumo kaitinant pienà 20 minuèiø 65 laipsniø temperatûroje. Raugintame piene, varškëje, sûryje, svieste virusas taip pat išlieka gyvybingas. Oþkos piene erkinio encefalito virusas gyvuoja apie savaitæ, taèiau gyvuliams ligos simptomai kliniškai nepasireiškia. "Tad nors ir sveika gerti kà tik pamelþtà oþkos pienà, prieš vartojant, ypaè vasarà, vertëtø já pavirinti", - pataria infektologas.

Vienoje erkëje – dvigubas pavojus

Anot mediko, ta pati erkë gali bûti uþsikrëtusi ne tik erkiniu encefalitu, bet ir Laimo liga, kurios poþymis – ásisiurbimo vietoje palaipsniui didëjanti apvali dëmë šviesesniu centru. Ligonis skundþiasi bendrais negalavimais, raumenø bei sànariø skausmais.

"Laiku pastebëta Laimo liga lengvai išgydoma. Be to, ji nesukelia tokiø nemaloniø simptomø kaip erkinis encefalitas, todël pacientas gydomas ambulatoriškai, - pasakoja medikas. – Kai Laimo liga diagnozuojama vëlesnës stadijos, ligonis gydomas infekciniø ligø skyriuje. Negydoma liga gali paþeisti akis, širdá, centrinæ bei periferinæ nervø sistemà, judëjimo aparatà ir kt."

Vienas dûris nuo ligos neapsaugo

Lietuva priklauso zonai, kurioje erkiø paplitimas yra didelis. Prie pavojingiausiø rajonø priskiriamas ir Šiauliø, taèiau pavojinga erkiø platinama liga galima uþsikrësti bet kuriame šalies regione.

Vienintelë apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonë – prieš daugiau nei 30 metø atsiradæ skiepai, kuriø efektyvumas siekia 99 proc., taèiau þmonës, net ir þinodami apie gresianèias ligos komplikacijas, skiepytis neskuba, teisindamiesi, kad skiepai nuo erkinio encefalito yra per brangûs. Šiemet rinkoje esanti vakcina kainuoja apie 99 litus. Tiek kainuoja vienas skiepas nuo erkinio encefalito, imunitetui ágyti reikia trijø skiepø. Po pirmøjø dviejø doziø susikuria apsauga vienam sezonui, po treèios – trejiems metams. Paskui bûtina revakcinacija – pirma injekcija po trejø metø, vëliau – kas penkerius metus. Asmenims, kuriems daugiau nei 60 metø, revakcinacija rekomenduojama kas trejus metus.

Medikas ragina pasitikëti epidemiologais ir pasinaudoti jø skelbiamomis akcijomis, nenuogàstaujant, jog jø metu skiepai yra neva prastesnës kokybës. "Kokie brangûs bebûtø skiepai, skiepytis visada verta, - tvirtina infektologas. – Ne vienas šia liga persirgæs pacientas patvirtintø, jog kanèios susirgus bei patirtos gydymo išlaidos kainuoja gerokai daugiau nei patys skiepai." Nuo Laimo ligos skiepø nëra.

Osvaldas JOKUBAITIS

Europos Sàjungoje kasmet kiaušidþiø vëþiu suserga 17 iš 100 tûkst., o miršta 12 iš 100 tûkst. moterø. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo šios ligos yra šiek tiek didesnis (atitinkamai 22 ir 16 šimtui tûkstanèiø moterø). Kiaušidþiø vëþys yra šeštas pagal daþná tarp moterø onkologiniø ligø.

Pastaràjá dešimtmetá šios ligos atvejø daugëja ypaè tarp vyresniø moterø, pikà pasiekia 65-69 metø amþiaus grupëje. Tik 1 proc. epitelinio kiaušidþiø vëþio atvejø diagnozuojama moterims iki 30 metø amþiaus. Anksti šià ligà diagnozuoti sunku, todël net 75 proc. ji nustatoma III ar IV stadijos. Dël šios prieþasties kiaušidþiø vëþys yra treèias pagal daþná tarp moterø mirštamumo nuo onkologiniø ligø prieþasèiø (po krûties ir skrandþio vëþio).

Vëþio þymenys yra molekulës, esanèios kraujyje arba audiniuose, kurios yra susijusios su vëþiniu procesu ir kuriø ištyrimas ar identifikavimas yra naudojami ligoniø klinikinëje diagnostikoje.

CA 125 – tai svarbus vëþio þymuo diagnozuojant, gydant, stebint pacientus, serganèius epiteliniu kiaušidþiø vëþiu. CA 125 taip pat padidëja ir kitø lokalizacijø vëþio atvejais, pvz., endometriumo, kasos, plauèiø, krûties, storosios þarnos, ávairiø ginekologiniø ligø, pvz., endometriozës atveju, menstruacijø ar nëštumo metu. CA 125 daþnai padidëja, kai vëþys yra išplitæs uþ gimdos. Manoma, kad jis yra labai jautrus diagnozuojant ekstrauterinæ ligà.

Šiuo metu CA 125 yra naudojamas ir kaip profilaktinës patikros metodas. CA 125 nustatymas kartu atliekant bimanualiná ginekologiná ištyrimà ir transvaginalinæ echoskopijà yra veiksmingas aptinkant ankstyvà kiaušidþiø vëþio stadijà. CA 125 koncentracijos kiekis padeda atskirti piktybinius ir gerybinius auglius ir pritaikyti tinkamà chirurginá gydymo bûdà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Plauèiø vëþys – viena labiausiai paplitusiø ir didþiausià mirtingumà sukelianèiø onkologiniø ligø pasaulyje. Onkologams kelia nerimà ir kita itin opi problema - ši sunki liga sparèiai jaunëja. Maþdaug 90 proc. ligos atvejø sukelia tabako rûkymas, taèiau nepaisant daugybës straipsniø, laidø ir kovos su rûkymu akcijø rûkanèiøjø nemaþëja, o visuomenës poþiûris á tabakà nesikeièia. "Neretai net ir plauèiø vëþys neátikina rûkaliaus, kokia þalinga yra cigaretë", - stebisi Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedëja Nijolë Šatkauskienë.

Onkologijos skyriaus Chemoterapijos skyriaus vedëjos Nijolës Šatkauskienës teigimu, moterø sergamumas plauèiø vëþiu sparèiai auga. Autorës nuotr.

Pagrindinë prieþastis - rûkymas

Sergamumas plauèiø vëþiu proporcingas tabako rûkymui, kuris kasmet nepaliaujamai didëja. Ši klastinga liga yra didþiausias þudikas pasaulyje. Nuo jos 1990 metais mirë apie 950 tûkst. þmoniø. Onkologai prognozuoja, kad 2010 metais nuo plauèiø vëþio mirs net trys milijonai þmoniø. Anot gydytojos chemoterapeutës, devyni iš dešimties serganèiøjø plauèiø vëþiu yra uþkietëjæ rûkaliai. Tai patvirtina ir statistika: rûkaliai sudaro 80- proc. plauèiø vëþio rizikos ir tik 20 proc. plauèiø vëþio atvejø bûna kitos kilmës. Šalyse, kuriose rûkymas paplitæs tradiciškai, mirtingumas nuo plauèiø vëþio yra didesnis nei tose, kur rûkoma maþiau. Skaudu, jog rûkanèius vyrus pralenkia rûkanèios moterys, todël moterø sergamumas plauèiø vëþiu šiuo metu sparèiai auga. Vyrø sergamumas sunkiai áveikiama liga pasiekë remisijà.

Liga jaunëja

Nustatyta, kad nuo intensyvaus rûkymo pradþios iki to laiko, kol susergama plauèiø vëþiu, vidutiniškai praeina 20-30 metø. "Prieš 30 metø plauèiø vëþys buvo vyresnio amþiaus þmoniø liga, tad labai retai pasitaikydavo, kad vëþiu sirgtø jaunuolis, - dalijasi patirtimi gydytoja. – Pastaruoju metu pastebime, jog ne tik plauèiø vëþys, bet ir visos onkologinës ligos sparèiai jaunëja. Nebestebina, jog sulaukiame aštuoniolikmeèiø pacientø ir tai yra itin didelë problema, kadangi jaunesnio amþiaus pacientams kur kas greièiau progresuoja bei metastazuoja á kitus organus. Tai, þinoma, itin apsunkina ligos gydymo eigà."

Blogiausia, anot gydytojos, kad jaunimas delsia kreiptis pagalbos pas medikus. Ir kuo skubiau reikëtø pasirûpinti savimi, vos tik ëmëte atkosëti kraujo. Neretai atsikosëjimas krauju kurá laikà liaujasi. "Ši situacija yra ganëtinai apgaulinga, - perspëja medikë. Nevertëtø manyti, jog nieko tokio nenutiko. Bûtina prisiminti, kad tik laiku diagnozuotas plauèiø vëþys yra visiškai išgydoma liga. Kai liga toli paþengusi á prieká, medikai gali padëti kovoti ne su paèia liga, bet su kai kuriais jos simptomais, kad palengvintø sunkià jos eigà."

Susirgæ nenumokime ranka

Plauèiø vëþys prasideda ilgai veikiant tabako dûmuose esanèioms medþiagoms – kancerogenams. Ákvëpti tabako dûmai sutrikdo normalø plauèiø valymosi procesà. Kancerogeninës medþiagos nusëda ant bronchø gleivinës, dirgina jà, o ilgai veikdamos sveikas plauèiø làsteles paþeidþia jas ir šios galø gale tampa vëþinëmis. Deja, esant ankstyvoms ligos stadijoms daþniausiai nejauèiama jokiø specifiniø simptomø, o á pirmuosius bendrinius signalus retas kuris atkreipia dëmesá. "Patys plauèiai nëra skaudûs, todël jeigu liga nëra paþeidusi pleurito, þmogaus nevargina skausmas bei dusulys, - sako chemoterapeutë. - Taèiau kai kurie rûkaliai, vos tik pajutæ pirmuosius negalavimus, vis dëlto atsisako cigaretës, manydami, jog metus rûkyti viskas praeis, bet liga savaime niekur nedingsta. Palaipsniui stiprëjantis kosulys, oro trûkumas, dusulys, krûtinës làstos skausmas, nuolatinis nuovargis, silpnumas bei kiti negalavimai atsiranda daug vëliau, t. y. progresuojant ligai. Pasijutæs visiškai blogai, þmogus ateina pas mus ieškoti pagalbos."

Plauèiø vëþio simptomø intensyvumas priklauso nuo vëþio lokalizacijos ir išplitimo. Jeigu vëþys lokalizuojasi stambiuosiuose bronchuose, ligoná ima varginti kosulys. Ligai išplitus á tarpuplautá, ligonis skundþiasi uþkimusiu balsu, sutrikusiu rijimu bei kitais já varginanèiais simptomais. Plauèiø vëþys nëra infekcinë liga, tad uþsikrësti nuo serganèiojo neámanoma.

Priverstinis rûkymas taip pat pavojingas

Anot medikës, rûkymo problemà komplikuoja ir tai, jog rûkantieji kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Árodyta, kad nuodingos tabako dûmuose esanèios medþiagos vienodai veikia rûkanèiuosius ir toje paèioje patalpoje esanèius nerûkanèiuosius, tad kvëpuojanèiø kitø prirûkytu oru asmenø rizika susirgti plauèiø vëþiu në kiek nemaþesnë uþ tø, kurie rûko patys. Gydytoja tikina, jog apsigauna ir tie, kurie mano, jog rûkydami turinèias filtrà ar "lengvas" cigaretes nerizikuoja susirgti vëþiu. Tokiais atvejais þala organizmui nesumaþëja, nes siekiant rûkymo sukeliamo efekto dûmai giliau átraukiami á plauèius, rûkoma daþniau bei surûkoma daugiau cigareèiø.

Pastebimas atsitiktinai

Daþniausiai plauèiø vëþys aptinkamas atsitiktinai, atlikus krûtinës làstos rentgeno tyrimà, kuris, anot medikës, yra pirminis, bet ne pagrindinis ligos nustatymo metodas, kadangi ne visada vëþys yra matomas rentgeno nuotraukoje. Kur kas tikslesnis tyrimas - kompiuterinë tomografija, padedanti nustatyti maþesnius auglius, t. y. tuos, kuriø nepavyksta pamatyti rentgeno nuotraukose. Magnetinis rezonanso tyrimas ne tik patikimai parodo auglius, bet ir padidëjusius krûtinës làstos limfmazgius šalia didþiøjø kraujagysliø. Medikë tvirtina, jog dabar në viena vëþio diagnozë nepatvirtinama neatlikus bronchoskopijos, kurios metu iš kvëpavimo takø paimtas audinio gabaliukas itin kruopšèiai tiriamas laboratorijoje. Gautasis tyrimo atsakymas sàlygoja gydymo taktikos pasirinkimà.

Gydymà lemia vëþio histologija

"Plauèiø vëþys nëra vienalytis, - pasakoja gydytoja. – Smulkialàstelinis plauèiø vëþys pasiþymi trumpu serganèiojo išgyvenamumu ir aukštu mirtingumu. Ligai bûdinga slapta eiga bei pomëgis metastazuoti á kepenis, kaulø èiulpus, smegenis bei kitus organus. Ši vëþio forma nuo pat pirmos stadijos gydoma sisteminiu bûdu, taèiau pagrindinis gydymo metodas yra chemoterapija, kurios metu daþniausiai taikomas keliø navikiniø vaistø derinys. Jeigu po chemoterapijos dar bûna kokiø nors pakitimø, taikomas spindulinis arba chirurginis gydymas. Nesmulkialàstelinis plauèiø vëþys apima plokšèialàstelinæ karcinomà, adenokarcinomà bei stambialàstelinæ karcinomà. Šios plauèiø vëþio grupës ligos eiga šiek tiek lëtesnë, tad ir metastazavimas á kitus organus nëra toks spartus." Medikë dþiaugiasi, jog gydant plauèiø vëþá mûsø šalyje naudojami tokie pat medikamentai kaip ir kitose pasaulio šalyse. Spindulinës terapijos bei chemoterapijos gydymo metodai taip pat niekuo nesiskiria nuo uþsienyje onkologinëse klinikose taikomø šios rûšies metodø. Vienintelë problema – Šiauliuose nëra specialisto, atliekanèio plauèiø vëþio operacijas, todël esant chirurginio gydymo bûtinybei ligoniai siunèiami gydytis á Vilniø.

Þalingo áproèio vergø nemaþëja

Rûkaliø gretas noriai papildo paaugliai. Cigaretë berniukams yra vienas iš vyriškumo simboliø. O mergaitëms? Medikë tvirtina, jog paaugliai neretai pradeda rûkyti daþniausiai në nesuprasdami þalingo tabako dûmø poveikio sveikatai. "Matyt, maþai apie rûkymo þalà kalbama mokyklose. Bûtina šnekëtis su jaunimu ir aiškinti, kad rûkymo pasekmës išryškës tik po keliø dešimèiø metø, - sako gydytoja. – Esu ne kartà pastebëjusi, jog jaunuoliø kompanijoje daþniau rûko merginos, o ne vaikinai. Jeigu bûsimos mamos negalvoja, kokiame organizme turës augti jos vaikelis, tai turëtø pagalvoti apie savo sveikatà, nes moters organizmas yra itin jautrus, todël nuo rûkymo nukenèia labiau nei vyrø. Rûkymas itin skatina odos senëjimo procesà, tad prieš pradëdami rûkyti pirmiausia turëtumëte pamàstyti, kaip atrodysite po 10-15 rûkymo metø."

Meskite rûkyti, uþuot apgaudinëjæ save

Rûkaliai turi daug išradingø atsakymø á klausimus apie visapusiškai þalingà áprotá – rûkymà. Þmonës rûko ir apgaudinëja save. "Ai, tai nekenksminga, nes aš neátraukiu dûmø á plauèius", - daþniausias rûkaliø pasiteisinimas, kurá medikë sutriuškina pasiûlydama išgerti stiklinæ nuodø, nes tai, anot jos, tiek pat nekenksminga, kiek kasdien mëgautis kupinu pakeliu cigareèiø. Priklausomybë nuo nikotino daþnai bûna labai stipri, tad bandymai mesti neretai baigiasi nesëkme. Sunkiausia priklausomybës nuo nikotino atsisakyti garbaus amþiaus þmonëms, pirmàkart á rankas cigaretæ paëmusiems 15 metø ar net dar anksèiau. Taèiau neverta nusiminti, reikia vis bandyti, nes metimas rûkyti kol kas tëra vienintelë veiksminga plauèiø vëþio profilaktikos priemonë – juk veiksmingø cheminiø priemoniø, leidþianèiø sumaþinti tikimybæ susirgti plauèiø vëþiu ar jo išvengti, vis dar nerasta.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Širdies stimuliatorius implantuojamas á krûtinæ, kad bûtø galima reguliuoti širdies ritmà. Šalyje gyvena apie pusantro tûkstanèio þmoniø, turinèiø širdies stimuliatoriø, gebantá antràkart dovanoti gyvybæ ir neretai išmokantá dþiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.

Širdies stimuliatoriø krûtinëje turinti Aldona Šašienë saugo save, taèiau širdþiai mielos veiklos - dainuoti - neatsisakë ir neatsisakys.

Susitaikyti prireikë laiko

Aldona Šašienë mena jaunystëje buvusi visiškai sveika, ir giminëje širdies ligomis niekas nesiskundë. Tad ji niekada negalvojusi apie ligas, juolab tokias rimtas kaip širdies nepakankamumas. Širdis ëmë klupti prieš aštuonerius metus. Ji vis silpo, ritmas pasidarë pernelyg retas – vos 42 tvinksniai per minutæ, atsirado kvëpavimo sutrikimø, trumpai dingdavo sàmonë. Tai, jog ligai išgydyti nebëra jokiø vaistø, todël teks implantuoti širdies stimuliatoriø, ponia Aldona sako išgirdusi iš tuomet Maskvos kardiologinëse klinikose jà gydþiusiø gydytojø.

Galiausiai atëjo diena, kai Vilniaus universiteto ligoninës Santariškiø kardiologinës klinikos medikai implantavo stimuliatoriø. Deja, prireikë nemaþai laiko, kol stimuliatorius ëmë skatinti širdá, todël po operacijos kas tris savaites tekdavo gultis á ligoninæ, nes tik lašeliniø dëka pradëjæs strigti širdies ritmas vël imdavo ritmingai dirbti savo darbà.

"Labai pabodo toks gyvenimas, - prisipaþásta ponia Aldona, - taèiau kitos išeities nebuvo, tad vos tik vël pajusdavau nustojanèià plazdëti savo širdá, nedelsdama pagalbos kreipdavausi á medikus. Kai lašelinë nebepadëjo, medikai griebësi elektrošoko, po kurio pajutau ryškius širdies darbo pokyèius. Dabar tik retkarèiais širdelæ uþklumpa smulkûs priepuoliukai, nuo kuriø apsiginu maþyte medikø tinkamai parinkta tablete."

Laiku suteikta gydytojø pagalba pastatë ponià Aldonà ant kojø, suteikë vilties bei padëjo susitaikyti su mintimi, jog bûtina susidraugauti su krûtinëje esanèiu stimuliatoriumi ir pradëti gyventi kitoká gyvenimà.

Kitoks gyvenimas

"Gyvenu nuodugniai laikydamasi širdies stimuliatoriaus instrukcijos, kuri apriboja daugelá sveikam þmogui áprastø veiksmø", - kitokio gyvenimo subtilybes atsleidþia ponia Aldona.

Saugodama save, moteris stengiasi kuo reèiau kilnoti rankas aukštyn, nes nuo per aukšto ar staigaus rankos pakëlimo gali atitrûkti á širdá suvesti stimuliatoriaus laidai. Bûtina vengti bet kokios veiklos, kurios metu širdies stimuliatorius galëtø bûti stukteltas ar spusteltas. Išeidama iš namø, Aldona pasiima ir stimuliatoriaus pasà, kurá reikia parodyti tuomet, kai tenka pereiti metalo detektoriø. Vengiant sveikatos sutrikimø, bûtina kuo atokiau laikytis nuo magnetiná laukà sukelianèios elektros árangos. Kenksmingas ir mobilusis telefonas, todël já ponia Aldona laiko padëjusi kuo toliau nuo savæs.

Moteris apgailestauja, jog neretai tenka atsisakyti sveikatà gerinanèiø procedûrø, kuriose neapsieinama be magnetiniø juosteliø. Áprastos sànariø lankstumà gràþinanèios Levino magnetinës juostelës taip pat netinka. Bene labiausiai širdelë ima plazdëti išgyvenant stresines situacijas.

"Kûnas ima drebëti, o širdis, rodos, tuoj tuoj iš krûtinës iššoks", - sako ponia Aldona. Ne kà maþiau rimtesnis priešas širdelei – tiesioginiai saulës spinduliai, todël išaušus itin saulëtai dienai, ponia Aldona laikà leidþia skaitydama knygas, spaudà ar megzdama mezginá.

Pats smagiausias metas – vasara, kurià ponia Aldonba drauge su vyru praleidþia sode. "Pasivaikšèiojimas gryname ore – neákainojamas vaistas, - pataria pašnekovë. - Kol jaunimas darbuojasi sode, aš su malonumu vaikštau gryname ore, o vëliau gaminu jiems valgá. Vakare prie stalo susirenka nemaþas bûrys anûkø bei vaikø. Aš labai branginu šias akimirkas."

Ásimintinas medikø rûpestingumas

Širdies stimuliatoriaus garantinis laikas – penkeri metai, taèiau moteris þino ne vienà atvejá, kai þmonës nugyvena dešimt ar net ir daugiau metø, jeigu tik atsakingai elgiasi su krûtinëje esanèiu aparatu.

Kasmet ponia Aldona vyksta á Santariškëse esanèià kardiologijos klinikà patikrinti stimuliatoriaus. "Pirmàkart labai jaudinausi, nes galvojau, kad skaudës, - šypsosi moteris, - taèiau procedûra pasirodë esanti visiškai neskausminga."

Kaip daþnai reikia tikrinti stimuliatoriø, priklauso ne tik nuo paciento sveikatos bûklës, bet ir nuo paties širdies stimuliatoriaus bei jo laidø tipo. Patikrinimo daþnis gali keistis, o artëjant stimuliatoriaus tarnavimo baigimosi laikui já tikrinti gali tekti ir daþniau.

Ponia Aldona rûpestingai išlanksto stimuliatoriaus pasà. Jame - jau dvi patikros datos. Vienas árašas árašytas Niurnbergo (Vokietija) kardiologinës klinikos, kuriose ji gydësi, medikø. Moteris su malonumu prisimena vokieèiø medikø rûpestingumà. "Jø kultûros prie mûsiškës nepridësi. Pas mus neáprasta, kad daktaras sveikindamasis ligoniui rankà paduotø. Vokietijoje gydytojas ne tik mandagiai pasisveikina, bet ir pasisakæs savo vardà bei pavardæ paklausia, ar pacientas neprieštaraus, jei jis imsis já gydyti, - pasakoja ponia Aldona. – Svarbiausia, jog vienai ar kitai procedûrai atlikti nereikia jokiø parašø, be kuriø mûsø gydymo ástaigose neapsieinama."

Moteris tvirtina, jog gydydamasi Maksvoje taip pat patyrë itin rûpestingà medikø atsidavimà savo darbui bei pagarbà ligoniui. "Profesorë á mano palatà perdien net du kartus uþeidavo", - mena pašnekovë.

Daina ásuko naujà gyvenimo ratà

Anot ponios Aldonos, dainà bei poezijà ji mëgusi nuo pat jaunystës. Dar gyvendama Panevëþyje su malonumu dainuodavusi profesionaliame dainø ir šokiø ansamblyje "Ekranas", populiarumu tuomet prilygusiame "Lietuvos" dainø ir šokiø kolektyvui.

Persikëlus gyventi á Šiaulius gyvenimas ágijo naujà prasmæ, o kruopšèiai puoselëjamas sodas pasiglemþdavo visas nuo darbo likusias laisvas akimirkas. Nuobodþiauti nebuvo kada – darbas, namø ruoša, trys vaikai, taèiau šiems uþvërus namø duris, o vëliau, metø naštai bei netikëtai atsiradusiai ligai pristabdþius laiko tëkmæ, ponios Aldonos širdin pasibeldë liûdesys.

"Reikëjo kà nors daryti, - šypsosi pašnekovë. - Dukra prisiminë mano meilæ dainai, tad pasisiûlë padëti surasti kolektyvà, kuriame aš vël galëèiau dainuoti. Neilgai trukus abi kartu pravërëme miesto širdininkø klubo duris. Jau buvau beprarandanti viltá, kai maloniai mus sutikusi klubo pirmininkë prasitarë, jog klubo veikianèiame ansamblyje balsingø moterø tikrai netrûksta, taèiau patikrinusi mano balsà ansamblio vadovë tvirtai pareiškë, jog "tokiø balsø reikia". Išgirdusi šá "nuosprendá", jauèiausi labai laiminga."

Metø našta nebûtinai turi slëgti

Jau besustojàs laikas ëmë vël nenumaldomai skrieti: repeticijos, koncertai, árašai pirmajai kasetei, kurioje bus sudëtos paèios graþiausios jødviejø su ansamblio vadove Bronislava Kupriene ádainuotos dainos. "Tik spëk suktis, - šypsosi ponia Aldona. - Amþius þmogaus negadina." Ir èia pat patikina, jog širdininkø klube neáprasta kalbëti apie savo ligas.

"Be abejonës, nutikus rimtai bëdai, visi skubame vienas kitam padëti", - sako ponia Aldona ir su malonumu prisimena visus jà aplankyti atskubëjusius likimo draugus, kai ji gydësi lûþusià rankà.

Nijolë JURGILIENË, Šiauliø ligoninës atstovë spaudai

Šiauliø ligoninës chirurgai Virginijus Jautakis ir Gintaras Skruodys per pusantrø metø atliko 15 antirefliuksiniø bei stemplës išvarþos laparoskopiniø operacijø. Refliuksas, arba gastroezofaginë liga, kai dël nesandaraus skrandþio ir stemplës voþtuvo, taip pat dël stemplës išvarþos rûgštus skrandþio turinys atpilamas á stemplæ. Dël nuolatinio stemplës dirginimo, rûgšties poveikio gali išsivystyti stemplës vëþys.

Chirurgai Virginijus Jautakis (kairëje) ir Gintaras Skruodys, prieš pusantrø metø pradëjæ antirefliuksines operacijas, mano, kad šiuolaikiniai gydymo metodai leidþia palengvinti senos þmonijos ligos simptomus. Autorës nuotr.

Anot chirurgo Gintaro Skruodþio, tai labai daþna liga - rûgšties kilimu, rëmeniu, ypaè gausiau pavalgius, pasilenkus, keliant svorá, skundþiasi daug þmoniø. Liga paûmëja, kai nesilaikoma mitybos, poilsio reþimo. Daþniausiai šià ligà gydo gastroenterologai, šeimos gydytojai, taèiau kai medikamentinis gydymas išvargina, tampa nebeefektyvus, ir tais atvejais, kai aptinkama stemplës išvarþa, siûloma operuoti.

Stemplinës angos išvarþa – tai pro platesnës stemplës angà prasiverþæs skrandþio dugnas. (medicinoje skrandþio dugnas yra jo viršutinë dalis). Dël šios išvarþos deformuojamas stemplës ir skrandþio voþtuvas, todël neišvengiama atpilamos rûgšties poveikio. Išvarþa yra esminë chirurginës operacijos indikacija.

I chirurgijos skyriaus vedëjas Virginijus Jautakis sako, jog ši antirefliuksinë operacija, dabar vadinama fundoplikacija, yra seniai þinoma. Pirmà kartà jà atliko belgø chirurgas 1951 metais. Be abejo, tai buvo atviro pjûvio chururgija. Operacijos metu skrandþio dugnas atastatomas á vietà, susiaurinama anga ir suformuojamas funkcionuojantis skrandþio-stemplës voþtuvas. Atviru bûdu daroma operacija yra palyginti sunki. Išsivysèius laparoskopinei chirurgijai, labai daug pilvo ertmës operacijø daroma per maþà pjûvá. Lietuvoje ši antirefliuksinë operacija pirmà kartà atlikta 1994 metais.

Šiauliø ligoninëje daug specifiniø operacijø pradëta, kai buvo ásigyti ultragarso skalpeliai, stabdantys kraujavimà. Be šio skalpelio tokia laparoskopinë operacija bûtø neámanoma. Visos Šiauliuose atliktos antirefliuksinës operacijos buvo sëkmingos, operuoti vidutinio amþiaus pacientai, iš kuriø šiek tiek daugiau yra moterø.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Spindulinë terapija – vienas iš trijø sudëtinio vëþio gydymo bûdø, taikomø maþdaug ketvirèiui onkologiniø pacientø. "Sunku ásivaizduoti onkologiniø ligø gydymà be spindulinës terapijos", - sako Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus vedëjas, gydytojas radioterapeutas Pranas Jurkus.

Radioterapeutas Pranas Jurkus sako, kad pati didþiausia blogybë - sulaukti rûkanèio paciento. Autorës nuotr.

Spindulinei terapijai nëra nepasiekiamø navikø

Anot radioterapeuto, spindulinë terapija (radioterapija) yra viena iš kompleksiniø onkologiniø ligoniø gydymo bûdø. Šioje medicinos srityje ypaè svarbø vaidmená vaidina naujos technologijos. "Pastaruoju metu šios technologijos itin sparèiai plëtojamos, todël mes taip pat stengiamës neatsilikti. Prieš porà metø mûsø klinika ásigijo modernø linijiná greitintuvà. Kuo tobulesnis prietaisas, tuo efektyviau naikinamos vëþinës làstelës bei labiau tausojama paties paciento sveikata", - sako medikas.

Spindulinës terapijos metu naudojama didelës energijos jonizuojanèioji spinduliuotë. Jonizuojanèiø spinduliø paskirtis – sunaikinti auglá, sustabdyti jo augimà, metastazes, nuskausminti, sustabdyti kraujavimà. Iki tol onkologijos klinikoje naudotas kobalto spindulinës terapijos aparatas negalëjo švitinti augliø, slypinèiø giliuosiuose audiniuose, jame nebuvo gydymo planavimo galimybiø bei siekiamo tikslumo. Senoji radioterapija buvo dvimatë, t. y. leisdavo matyti tik plokšèià auglio vaizdà, o švitinama bûdavo per visà jo plokštumà. Taip švitinant pakeliui pasitaikydavo svarbiø organø ir audiniø, todël švitinimas didesnëmis dozëmis retai kada buvo galimas. Naujojo linijinio greitintuvo didþiausias pranašumas tas, kad spindulys geba prasiskverbti ten, kur reikia. Nukreiptas á þmogaus kûnà jonizuojanèiø spinduliø pluoštas pasiekia net ir giliausiai esanèius audinius, kur juos ir sunaikina. "Þinoma, visiškai apsaugoti sveikuosius audinius nuo radiacijos, kai juose glûdi auglys, neámanoma, tad spindulinës reakcijos neišvengiamos, aplinkiniai audiniai reaguoja net ir á maþesnes jonizuojanèios spinduliuotës dozes nei naudojamos gydymo tikslais. Deja, praktiškai nëra tokiø vëþio gydymo metodø, kurie veiktø tik vëþines làsteles", - sako medikas.

Trûksta medikø dirbti nauja aparatûra

Nors vasarà pacientø sumaþëja, taèiau jø srautas vis tiek išlieka išties labai didelis: spindulinis gydymas linijiniu greitintuvu per parà atliekamas net šimtui pacientø. "Pas mus gydomi ne tik Šiauliø krašto ligoniai - neretai sulaukiame pacientø iš Pasvalio, Panevëþio, Birštono ir kitø Lietuvos miestø. Linijinio greitintuvo darbo reþimas perkrautas. Kad galëtume visavertiškai dirbti, mums reikalingas dar vienas linijinis greitintuvas, kurio sulaukti tikimës artimiausiu metu. Didþiulis mediko darbo palengvinimas – naujasis rentgeno terapijos aparatas, kuriuo gydome paviršinius auglius. Tik apsirûpinæ modernia aparatûra galësime padëti pacientams pagerinti jø gyvenimo kokybæ sergant onkologine liga, - pasakoja gydytojas. – Didþiausia bëda ta, jog Radioterapijos skyriuje dabar esu vienintelis onkologas radioterapeutas. Laimë, þada ateiti naujas gydytojas, tikiuosi, jog mes tikrai jo sulauksime."

Sudaromos sàlygos gydytis ambulatoriškai

Spindulinës terapijos kursas vidutiniškai trunka septynias savaites. Radiacijos kiekis, kurá sugeria audiniai, vadinamas radiacijos doze, kurios matavimo vienetas vadinamas grëjumi, sutrumpintai þymimas Gy. Ávairûs audiniai toleruoja skirtingas radiacijos dozes, pvz., prostatos vëþio gydymas apima 36 spindulinës terapijos seansus. Daþniausiai vienos dienos spinduliø dozë á švitinamà vietà yra 1,8-2 Gy, viso kurso – apie 70 Gy. Spinduliuotës dozë priklauso nuo auglio rûšies, jo lokalizacijos, aplink esanèiø sveikø audiniø tolerancijos ir kitø faktoriø. Kiekvienà dienà auglys apšvitinamas vienoda áprastine vienkartine Gy spinduliø doze. Švitinimo seansai vyksta penkias dienas per savaitæ nuo pirmadienio iki penktadienio. Gydymas, kurio sëkmæ lemia vëþio stadija, gali bûti atliekamas ne tik stacionaro, bet ir ambulatorinëmis sàlygomis.

"Nemaþai mûsø klinikoje gydomø ligoniø spindulinë terapija sëkmingai atliekama ambulatorinëmis sàlygomis. Šá gydymo bûdà renkasi ne tik Šiauliø miesto gyventojai, bet ir atokiau gyvenantys pacientai, - pasakoja medikas. - Ne visus spinduline terapija gydomus pacientus vargina spindulinës reakcijos, tad neretai spinduline terapija gydomi pacientai gyvena kokybiškà, jiems áprastà gyvenimà."

Šalutinis poveikis neišvengiamas

Kiekvieno þmogaus organizmas skirtingai reaguoja á spindulinæ terapijà, taèiau daugiausia šalutiniø reakcijø pobûdis priklauso nuo švitinimo zonos, tad priklausomai nuo to, kuri sritis švitinama, gali pasireikšti vietinës reakcijos, pvz., švitinant galvos ir kaklo sritá gali atsirasti pakitimø burnoje, todël gali pakisti skonio jutimas. Spindulinë terapija sukelia plaukø slinkimà, taèiau tik toje vietoje, kurioje yra švitinama, pvz., švitinant kaklo limfmazgius plaukai gali nuslinkti pakaušio srityje. Gydytojas perspëja, jog dël to nereikëtø nuogàstauti, nes baigus spindulinës terapijos kursà plaukai vël greitai atauga. Neretai spindulinës terapijos metu pacientà ima varginti pykinimas, vëmimas, stiprus nuovargio jausmas, depresija, virškinimo sutrikimai, odos dirginimas ir pan. Vieniems pacientams nepageidaujami reiškiniai bûna stipresni, kitiems - silpnesni.

"Pasitaiko visko, taèiau nereikia pamiršti, jog vëþys – sunki lëtinë liga, reikalaujanti sudëtingo ilgalaikio gydymo. Nors spindulinë terapija yra drastiškas gydymo bûdas, taèiau be jos vargu ar galëtume padëti pacientui gydyti ne tik galvos smegenø, krûties, prostatos, gerklø, plauèiø, kasos, odos, skrandþio, gimdos, minkštøjø audiniø ar kitas navikines ligas, bet ir sumaþinti skausmà ar kitus ligos simptomus, atsiradus kaulø ar kitø organø paþeidimui. - sako gydytojas. - Mes stengiamës kiek ámanoma padëti pacientui, kad já kuo maþiau vargintø nepageidaujami spindulinio gydymo reiškiniai - dabar metu šalutinio poveikio pasekmes galima kontroliuoti. Švitinant atsiradusios spindulinës reakcijos, kurioms sušvelninti gali bûti skiriamos medikamentinës priemonës, baigus gydymà palaipsniui praeina."

Garbaus amþiaus þmonëms nerekomenduojama

Spindulinei terapijai taikyti átakos turi paciento amþius. "Vëþiui nesvarbus amþius – juo serga ir jauni, ir seni, todël dvasiškai sunku bûna visiems", - sako medikas. Bëda, ta, jog jaunuolio organizmas kur kas jautriau reaguoja á spindulinës terapijos gydymà. Kur kas ištvermingesni šiam gydymo metodui vyresnio amþiaus pacientai, taèiau garbaus amþiaus þmonëms, anot mediko, spindulinë terapija nerekomenduojama. "Nëra tikslinga skirti pacientui spindulinës terapijos, jeigu po gydymo negalime jam suteikti penkeriø metø visavertiško gyvenimo garantijos, - sako radioterapeutas, - todël planuodami gydymà rimtai apsvarstome, ar verta pradëti spinduliná gydymà senam þmogui. Galbût kitas gydymo bûdas bûtø kur kas efektyvesnis, o jo sukeltos šalutinës reakcijos – maþesnës."

Bûtina reguliariai tikrintis

Vis dar vyrauja nuomonë, kad vëþys – nepagydoma, jokios vilties nesuteikianti liga. Sparèiai pirmyn þengiantys mokslo pasiekimai, anot mediko, turëtø pakeisti šá poþiûrá. Svarbiausia, kad onkologinës ligos bûtø laiku diagnozuotos, tik tuomet jas tvirta ranka bus galima išbraukti iš mirtinø ligø sàrašo. Uþleistas vëþys sunkiau pasiduoda gydomas, tad neretai jo finalas bûna liûdnas. "Ateina þmogelis, sergantis apleistu odos vëþiu, net gaila þiûrëti, - dalijasi patirtimi medikas. – O laiku pastebëtà odos vëþá pasiseka išgydyti 100 proc., taèiau net jei þmogus ir išgijo, jis neturëtø prarasti budrumo, nes visuomet tikëtina, kad vëþys atsinaujins. Vëþio gydymas – tai bandymas nuþudyti piktybines làsteles. Kai làstelë þudoma, ji ájungia visus savo apsaugos mechanizmus, kad išvengtø þûties. Vëþys pagydomas, bet neišgydomas, todël net ir po sëkmingo gydymo nevertëtø pamiršti kelio pas medikus."

Tabakas apsunkina gydymà

Galima tik ásivaizduoti kokia þala daroma organizmui, kuomet rûkoma gydantis nuo kitø ligø. Taip "besigydanèiø" pacientø apstu ir onkologinëje klinikoje. "Pati didþiausia blogybë - sulaukti rûkanèio paciento", - tvirtina radioterapeutas, per 40 á darbo praktikos metø spëjæs ásitikinti, jog taikant spindulinæ terapijà rûkanèiam pacientui vietoj laukiamo teigiamo gydymo efekto patiriama daug daugiau šalutiniø poveikiø. Cigareèiø dûmuose esantis anglies monoksidas jungiasi su kraujyje esanèiu deguoná pernešanèiu hemoglobinu ir maþina organizmo aprûpinimà deguonimi. "Spindulinës terapijos gydymo metu auglys turi bûti visiškai aprûpintas deguonimi, nes tik tuomet jis yra jautresnis jonizuojanèiø spinduliø pluoštui", - tvirtina gydytojas ir rekomenduoja šio þalingo áproèio visiškai atsisakyti bent spindulinës terapijos metu. Ar sunku þengti lemtingà þingsná? "Dauguma rûkanèiøjø ne tik atsisako cigaretës, bet ir keikia tà dienà, kai pirmàkart jà paëmë", - šypsosi medikas.

Jûsø bûtis - tik jûsø rankose

Spindulinio gydymo metu nepatartina bûti saulëje, maudytis karštoje vonioje, saunoje, trinti, masaþuoti, skusti, kvëpinti, tepti spiritu, kremu ar kitomis aštriomis kosmetikos priemonëmis švitinamos srities odà. Rengdamiesi, verèiau rinkitës natûralaus pluošto – medvilninius, lininius apatinius drabuþius. Jei švitinama galvos ar kaklo sritis, saulëtomis dienomis rekomenduojama nešioti galvos dangalà. Ilgas buvimas karštoje saulëje gali pakenkti švitintos srities odai. Reikëtø vengti šalèio bei vëjuoto oro. Pašaliniai reiškiniai - pykinimas, vëmimas, pasikeitæs skonio pojûtis ir pan. - trukdo valgyti, todël daþnai neturima apetito ir maþai valgoma, taèiau nereikia pamiršti, jog gera mityba padeda neprarasti svorio ir greièiau atgauti jëgas. Spindulinës terapijos metu nereikëtø vartoti jokiø vaistaþoliø bei vitaminø. Verèiau valgykite natûralø maistà. Venkite pervargti, kuo daugiau ilsëkitës, bûkite gryname ore, gamtoje.

Svarbiausias dalykas kiekvieno vëþiu serganèio þmogaus gyvenime – tikëjimas ir pasitikëjimas. Tikëjimas, jog pagysite, pagerins jûsø savijautà, o pasitikëjimas jus gydanèiu gydytoju padës pasiekti kuo geresnio rezultato kovojant su jus uþklupusia liga.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Gelbstint þmogui gyvybæ, daþnai prireikia donorø kraujo. Kovoti uþ gyvybæ galime kiekvienas, taèiau daþniausiai apie kitus susimàstome tik ištikus nelaimei. Deja, ligos bei kitos negandos nesirenka laiko, todël delsimas neretai bûna praþûtingas. "Jei kas nors jaunystëje bûtø pasakæs: "Klausyk, mes galime išgelbëti þmogui gyvybæ - einam duoti kraujo", - tikrai bûèiau ëjæs ir davæs", - tvirtina Kæstutis Gascevièius, pelnæs nusipelniusio donoro vardà.

Nusipeliusio donoro Kæstuèio Gascevièiaus teigimu, þmonës, kalbëdami apie donorystæ, vadovaujasi prietarais ir baimëmis. Autorës nuotr.

Patyrë kraujo donorystës svarbà

Akimirksniu silpstanèiai, po gimdymo gausiai nukraujavusiai poniai Þivilei buvo perpilti penki litrai kraujo kartu su jo pakaitalais. Tai padaryti, anot pašnekovës, nebuvæ paprasta, nes jos kraujo grupë gana reta – AB (IV). Nei jos vyras, nei vienintelë sesuo negalëjo jai pagelbëti, nes jø kraujo grupës netiko dvynukes pagimdþiusiai moteriai. Laimë, tuo metu ligoninëje buvo šios ypatingos grupës kraujo atsargø, tad nesavanaudiška donorø pagalba bei medikø profesionalumas išgelbëjo jaunai mamai gyvybæ.

Ponia Þivilë prisipaþásta, kad iki tol ji ne tik niekada nekreipusi dëmesio á kvietimus tapti donoru, bet ir në karto nesusimàsèiusi, jog gali išaušti lemtingoji diena, kai jai paèiai prireiks donoro kraujo, tad dël kraujo donorystës nesukusi sau galvos. "Niekada nebuvau savanaudë, taèiau nemaniau, kad bûtent donorystë dovanos man antrà galimybæ dþiaugtis gyvenimu, - atvirauja moteris. – Iki tol gyvenau kaip ir visi – kasdien tuo paèiu keliu, beje, vedanèiu pro pat kraujo centrà, skubëjau á darbà. Ne kartà maèiau, kaip jaunimas uþeina ar išeina iš šio pastato. Pagalvodavau, kad kiekvienas daro tai, kas jam atrodo prasmingiausia, taèiau savæs vietoj jø neásivaizduodavau. Man kaþko trûko – gal dràsos, motyvacijos, o gal noro padëti kitiems. Skausmingomis akimirkomis gyvenimas þmogui suteikia galimybæ perþvelgti ir iš naujo ávertinti tai, kas jam iki tol atrodë svarbiausia. Aš pasinaudojau man suteiktu šansu ir tvirtai nusprendþiau gràþinti skolà, vos tik nustosiu krûtimi maitinti savo dukreles. Mano vyras taip pat neliko abejingas kitø nelaimëms, todël në nedvejodamas tapo donoru. Kaskart, laikydama ant rankø savo maþyles, jauèiu neapsakomà palaimà širdyje, uþ kurià iš visos širdies esu dëkinga nepaþástamiems donorams, nes tik jø dëka supratau, koks brangus gyvenimas ir kokia neákainojama vertybë yra þmogaus kraujas."

Donorystei nereikia pompastikos

Tapti kraujo donoru ponà Kæstutá Gascevièiø paskatino mamos liga. Deja, sûnaus kraujas nepadëjo áveikti jos ligos. Beribio skausmo akimirkà kà tik donoru tapusiam ponui Kæstuèiui giliai širdin ástrigo toje paèioje palatoje gulëjusios vienišos senutës, kuriai taip pat reikëjo perpilti kraujà, beviltiškos padëties vaizdas.

"Nors koridoriuje þmoniø buvo nemaþai, taèiau gydytojos pagalbos šauksmo, jog moèiutei reikalingas kraujas, niekas taip ir neišgirdo. Neþinau, kaip toliau susiklostë moèiutës gyvenimas, taèiau tikiuosi, jog medikai nepaliko jos likimo valioje", - viliasi jis.

Nëra nieko liûdniau uþ vienišà ligotà senatvæ, todël donoras ásitikinæs, jog bûtina kalbëti apie donorystæ. Be to, neretai þmonës, kalbëdami apie donorystæ, vadovaujasi prietarais ir baimëmis.

"Kalbëti apie donorystæ reikia be didþiuliø plakatø ar kitokios pompastikos. Tai padaryti galima visiškai paprastai, nes geriems darbams reklama nebûtina, dël jø niekada nesiteisinama ir nepriekaištaujama. Argi ne juokingai atrodo, kai daug graþiø poniø ir ponø, padaræ gerà darbà, visi kartu sustoja bendrai fotografijai? - stebisi donoras. – Mes turime išmokti be pagyrimø padëti vieni kitiems ir ši pagalba turi tapti norma."

Imti pinigus – amoralu?

Išsivysèiusiose Vakarø valstybëse neatlygintina donorystë siekia beveik 100 procentø Europos Sàjungos direktyvoje skelbiama, kad prekiauti þmogaus krauju yra amoralu. Lietuvoje neatlygintinos donorystës idëja áleidþia šaknis, taèiau þmoniø suinteresuotumas duoti neatlygintinai kraujo labai priklauso nuo jø materialinës padëties. Donoras sako ne kartà pastebëjæs, jog donorystë yra vienintelis bûdas, suteikiantis galimybæ nupirkti savo serganèiam vaikui vaistø ar maisto šeimai. "Aš jokiu bûdu nesmerkiu tokiø donorø, - tvirtina K. Gascevièius ir visiems, norintiems burnoti prieš toká jø pasirinkimà, pasiûlo vadovautis senoliø išmintimi. - Prieš moralizuodamas – pamàstyk." Kiek kartø ponas Kæstutis neatlygintinai yra davæs kraujo, sako neskaièiavæs, taèiau tai turëtø bûti ne maþiau nei 40. Savo kraujo, anot jo, nei kûræs, nei kaip kitaip gaminæs, todël neleidþiantis sau uþ já imti pinigø.

Ne tik sveika, bet ir malonu

Viduramþiais kraujo nuleidimas buvo bene daþniausia daugelio ligø gydomoji priemonë. Toks gydymo bûdas, ypaè rekomenduotinas nuo galvos, akiø skausmø, karštinës, aukšto kraujospûdþio ar apsinuodijimo atvejais, buvo populiarus iki pat XIX a. Kraujo ligoniams paprastai nuleisdavo pradûræ ar ápjovæ venà. Vëlyvaisiais viduramþiais pradëta gydyti ir dëlëmis, taèiau jos buvo itin brangios. Be to, buvo manoma, kad blogo kraujo kartkarkëmis verta atsisakyti ir šiaip, nes tai stiprina sveikatà. Dël šios tiesos nesiginèyja ir šiø laikø medikai. Anot jø, nedidelio kraujo kiekio praradimas yra naudingas organizmui: pagreitëja kraujotaka, pagerëja medþiagø apykaita, todël organizmas kur kas geriau aprûpinamas deguonimi. Reguliariai duodant kraujo, sumaþëja pavojus susirgti širdies ligomis, susireguliuoja geleþies kiekis organizme. Kraujo davimas nekenkia ir gerai savijautai.

"Netekdamas dalies kraujo, išsigydau nuo depresijos, blogos nuotaikos bei pasiutimo, todël manau, kad kraujo nuleidimas yra vertingas ir man paèiam, - juokauja donoras. – Man labai malonu, kad bûdamas neþinomas retkarèiais gali suteikti paslaugà – išgelbëti gyvybæ ar padëti greièiau išgyti."

Nesudëtinga, taèiau veiksminga

Tai, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kraujo grupës ir valgomo maisto, bandymø bei nesëkmiø metodu nustatë amerikietis gydytojas Dþeimsas D. Adamo. Kolegos seniausiai já bûtø apšaukæ šarlatanu ir atidavæ gydytojø garbës teismui, jeigu ne aplinkybë – jo pacientø išgijimo procentas buvo didþiausias. Neretai jis imdavo gydyti ir išgydydavo tokius pacientus, kuriuos klasikinë medicina bûdavo priskyrusi beviltiškøjø kategorijai. Deja, gydytojas savo teorijos, patvirtinanèios mitybos ir kraujo grupës ryšá, pagrásti moksliškai negalëjo, nes mokslas tuo metu dar nebuvo tiek toli paþengæs á prieká. Dabar mityba pagal kraujo grupæ atrodo paprasta, taèiau kartu ji yra labai ávairi, nes joje yra gyvybiškai svarbiø maistiniø medþiagø, be kuriø neišsiverstø mûsø kûnas ir siela. Tuo spëjo ásitikinti ir donoro šeima, nuo pirmadienio iki penktadienio derindama maisto produktus, o savaigaliais maitindamasi pagal, anot donoro, "laisvà programà". Daugeliui aktualu, jog derinant maisto produktus išvengiama antsvorio, o svarbiausia, jog nereikia skaièiuoti kiekvieno kàsnelio.

Procedûra – paprasta ir neskausminga

Kokie pojûèiai apima davus kraujo? "Savijauta po procedûros tikrai nëra prasta, - uþtikrina donoras. - Aš nesu nei kosmonautas, nei šachtininkas, nei Martin kroso dalyvis, nes aprašymuose, su kuriais tenka susipaþinti kiekvienam donorui, paminëta, jog bûtent šiø srièiø atstovams patartina po procedûros neskubëti gráþti á jiems áprastà veiklà."

Pati procedûra, anot pašnekovo, labai paprasta ir neskausminga, tad norintiems atlikti gerà darbà tereikia rasti laiko ir nueiti á kraujo centrà, o ten dirbantys medikai, ávertinæ veikatos bûklæ, iš venos paims 450 mililitrø kraujo. Tokio dydþio dozës, kurios, be jokios abejonës, nëra kenksmingos þmogaus sveikatai, imamos viso pasaulio kraujo centruose. Sveikam þmogui kraujo galima duoti 4-5 kartus per metus. Paimto kraujo kiekis atsistato per dvi savaites.

Noras padëti áveiktø bet kokias kliûtis

Kai kraujo donorystë atsidûrë átarimø šešëlyje, ponas Kæstutis, siekdamas tuos átarimus išsklaidyti, teiravosi net paties sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, ar iš tiesø egzistuoja kraujo verslas. Ministro atsakymas išsklaidë abejones ir átikino donorà, jog kraujas pasiekia tuos þmones, kuriems labiausiai jo reikia.

"Likus bent menkiausiai abejonei, savo kraujo nebûèiau patikëjæs në vienam kraujo donorystës centrui", - tvirtina donoras, tikindamas, jog tuomet, pasinaudodamas spaudos galia, pats bûtø ieškojæs galimybës padëti þmonëms. Tie, kuriems iš tiesø jo neišvengiamai reikëtø, anot donoro, be abejonës, atsilieptø.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pasikalbëti apie kitokius vaikus mamos atëjo po bemiegës nakties. Ramiai tekëjæs gyvenimas apvirto aukštyn kojomis po to, kai jø sveiki ir guvûs vaikai liovësi kalbëti, reaguoti á aplinkà ir visam laikui uþsidarë tik jiems vieniems suvokiamame pasaulyje, á kurá norint patekti neuþtenka vien tik tëvø meilës ir pastangø. Bûtina valstybës pagalba, nes nedarant nieko ar padarius per maþai vaikai išaugs á nekontroliuojamus suaugusius vyrus ir moteris, kurie taps sunkia našta valstybei.

Agresijà sukelia net ir smulkmena

Gyvenimas su autizmu serganèiu vaiku priverèia grieþtai laikytis vaiko nustatyto reþimo: kasdien tuo paèiu laiku já kelti ir guldyti, prausti, valgydinti, rengti tais paèiais jam áprastais rûbais ir panašiai. Kasdien. Bet kokia, nors ir nedidelë naujovë vaiko grieþtoje, taèiau jam áprastoje kasdienybëje pasëja didelá chaosà.

"Sušilus orams teko pakeisti šiltesnius drabuþius á plonesnius. Kai ruošiantis eiti á laukà sûnus nerado áprastø jam rûbø, ëmë pykti, šaukti, išreikšdamas savo didþiulá nepasitenkinimà tapo agresyvus, – pasakoja Manto mama. - Suvaldyti suaugusio vaiko agresijà nëra paprasta – juk jis visa galva uþ mane aukštesnis ir stambesnis. Bepigu, kai sûnus buvo maþiukas – uþplûdus pykèiui apglëbdavau ir laikydavau, kol pyktis atslûgdavo, taèiau dabar to padaryti neámanoma, smûgiai tapo daug skaudesni nei anksèiau."

Ramiai miegoti naktá – daugeliui áprastas veiksmas, taèiau kitokius vaikus auginanèios mamos sako, jog miegas joms seniai tapo prabanga. "Aš jau antra naktis be miego", - šypteli Domo mama, o jai pritardama galva linkteli ir Manto mama. – Besiguodþianèiø kolegø kalbos apie sunkià senø tëvø slaugymo dalià kelia baltà pavydà, nes tai tik trumpalaikë našta. Mûsø bëda tæsiasi jau apie 20 metø. Likimas uþdarë mus á kalëjimà iki gyvos galvos, kuriame nëra nei durø, nei langø."

Pasaulá mato kitaip

"Mûsø vaikai - dideli, tad jau spëjome ágyti kitokiø vaikø auginimo patirties", - sako mamos. Jos mena, jog pati maþojo þmogelio atëjimo šion þemën pradþia niekuo nesiskyrë nuo jø vyresniø broliø ar seserø.

Domo mama pasakoja, jog iš visø keturiø jos atþalø Domas, bûdamas kûdikis, vystësi geriausiai. Ji, kaip ir visos mamos, dþiaugësi išgirdusi pirmuosius maþylio þodþius ir në neátarë, kad netrukus jos jaunëlis amþiams uþsidarys tik jam vienam suprantamoje erdvëje. Berniukui be jokios prieþasties ëmus gulinëti ant þemës, tëvams kilo átarimas, kad jis nebegirdi, todël nedelsiant suskubta ieškoti medikø pagalbos. Pirmieji medikø átarimai, jog galvoje gali tûnoti auglys, nepasitvirtino.

"Aplinkos garsø negirdëjimas buvo pirmasis þingsnis á kitoká, mums sunkiai suvokiamà pasaulá, - sako mama, - nors, kà gali þinoti, galbût þvelgiant sûnaus akimis mums áprastas pasaulis jam atrodo keistas, skurdesnis bei perpildytas buitimi. Manau, jog Domui per skaudu šiame pasaulyje bûti - jis suvokia daugelá dalykø, o mes nesame itin jautrûs, kad kitokiems vaikams bûtø paprasta su mumis gyventi."

Ateidamas á šá pasaulá Gintas patyrë gimdymo traumà, taèiau vëliau, anot Ginto mamos, ji nepastebëjo jokiø sûnaus vystymosi sutrikimø. Gintukas dar nebuvo spëjæs atšvæsti savo antrojo gimtadienio, kai gimë sesutë. "Sûnus pasiþymëjo itin gera mechanine atmintimi – bûdamas vieneriø metø aštuoniø mënesiø jis be jokio vargo pasekdavo visà senelës pasakà. Aiškiai ir taisyklingai ištardavo kitiems vaikams jo amþiaus tarpsniui sudëtingus þodþius "traktorius", "ekskavatorius", todël kai staiga kaþkur dingo jo kalba ir atsirado keistas juokas, mes manëme, jog sûnus, atëjus dar vienai maþylei á mûsø šeimà, patyrë didþiulá stresà, - pasakoja Ginto mama. – Tik vëliau paaiškëjo, kuo jis serga."

Elgesá sunku prognozuoti

"Vilties" bendrijos pirmininkë ant stalo paþeria šûsná nuotraukø, kuriose uþfiksuotos kelioniø bei švenèiø akimirkos. Graþûs, protingomis akimis þvelgiantys á pasaulá vaikai atrodo laimingi ir viskà suprantantys.

"Kiekvieno þmogaus veidas yra šiek tiek asimetriškas, o autistø veidai – visiškai simetriški", - groþio paslaptá aiškina Domo mama. – Ne veltui sakoma, jog šie vaikai tarsi iš pieno plaukæ."

Autisto vaiko elgesio neámanoma nuspëti: minutæ elgiasi ramiai, o kità jau atlieka aplinkiniø þmoniø pasipiktinimà keliantá veiksmà: pavyzdþiui, atëjæs prie kasos Domas atsiklaupia ir apþioja mokëjimo kortelæ. Tuomet já lydinèios mamos adresu pasipila eilëje stovinèiø þmoniø priekaištai dël netinkamo vaiko auklëjimo.

Ginto mama prisipaþásta bijanti vestis sûnø á prekybos centrà, nes negalinti su juo susitarti, kad šis nepultø valgyti sveriamø saldainiø. Nepavykus susitarti, Gintas tampa agresyvus, ima muštis.

"Vilties" bendrijos pirmininkë, Aušros mama sako, jog Šveicarijoje autistui vaikui bei já lydintiems asmenims rekomenduojama pasikabinti uþrašà, nurodantá, jog tai vaikas autistas, kuris gali keistai elgtis. "Mes norime, kad þmonës, pamatæ mus, einanèias su kitokiu vaiku, suprastø ir bûtø atlaidesni jiems bei neskubëtø mûsø teisti. Jø smegenys uþsikrëtë "virusu", nuo kurio, deja, dar nëra išrasta jokios "antivirusinës programos", - sako Domo mama.

Gali vystytis ir tobulëti

Autistams reikia daug nuoširdþios meilës ir nuolatinio rûpesèio. Kad bûtø palengvintas kitokiø vaikø prisitaikymas prie mums áprasto gyvenimo, reikia ne tik tëvø bei specialistø pastangø, bet ir nemaþai lëšø.

Geriausiø rezultatø pasiekiama, kai su autistu vaiku dirbama nuo pat kûdikystës, vos tik pastebëjus pirmuosius poþymius. "Su vaiku reikia dirbti kasdien 8 val. per parà. Tau kûrybiškas procesas, kuriam reikalingos nemaþos lëšos. Tik tuomet galima tikëtis geresniø prognoziø, - dalijasi patirtimi Domo mama. – Mes išbandëme lietuvës iš Australijos Juros Tender, turinèios daugiametæ patirtá vystymosi sutrikimø, sunkaus elgesio bei elgesio terapijos srityse, á Lietuvà atveþtà tam tikrà þenklø bei pagyrimø sistemà, kuri pasirodë esanti itin efektyvi. Padirbëjæ iš peties galëjome pasidþiaugti Domo gebëjimu išsëdëti prie stalo dvi valandas. Anksèiau jis prie jo prisëdæs tetverdavo vos penkias minutes. Taèiau kai yra šeima, o joje, be vaiko autisto, auga kiti vaikai, išties labai sudëtinga pasiaukoti vien tik kitokio vaiko ugdymui."

Šalia sëdinèios mamos vieningai pritaria, jog autizmu sergantys vaikai nëra vidutinybës, jie daþnai bûna apdovanoti neeiliniais talentais, taèiau daþnai mes, suaugusieji, nemokame padëti jiems jø atskleisti.

Laimës akimirkos trumpos, bet amþinos

Laimë, tarp pilkos kasdienybës esti ir širdþiai maloniø bei brangiø akimirkø. Domo mama mena, kaip vos tik gráþusià iš parduotuvës jà tarpduryje pasitikdavo visos keturios viena uþ kità maþesnës atþalos. Domas stipriai apglëbdavo mamai kaklà savo maþutëmis rankutëmis - parodydavo, jog jis jos laukë ir labai pasiilgo, tuo tarpu likusi trijulë smalsiai apþiûrinëdavo mamos parneštus krepšius. Šis nuostabus jausmas visà gyvenimà išliks jos atmintyje kaip brangus prisiminimas, ir visiškai nesvarbu, jog ûgtelëjæs Domas kartu su visais nuskubëdavo apþiûrëti jos parneštø kupinø krepšiø.

Aušros mama dþiaugiasi viename prekybos centrø sutiktos supratingos pardavëjos pasiûlymu leisti Aušrelei pasiþiûrëti, kaip veikia savitarnos kasa, uþuot liepusi tëèiui kuo skubiau išvesti Aušrelæ iš parduotuvës, kol ji susimokës uþ prekes.

Pasigendama paramos šeimai

Mamos sako neišvengianèios ir paèiø liûdniausiø minèiø – kas bus, kai jø nebebus? Kaip ir kur tuomet gyvens jø vaikai ir kas apgaubs juos šiluma, kuria kasdien jos laiko apglëbusios savo vaikus? Todël moterys vis garsiau išdrásta prabilti apie atskirus namus, kuriuose galëtø gyventi autizmu sergantys vaikai.

"Manau, jog vyresnës Domo seserys mielai lankytø brolá, retkarèiais pasiimtø já á namus, - tvirtai tiki Domo mama. - Tai bûtø pati geriausia išeitis ir autizmu sergantiesiems, ir jø artimiesiems."

Deja, moterys sako patyrusios, jog prieš tai buvusiems, nei dabar esantiems tautos išrinktiesiems nerûpi neágaliøjø problemos. Metø metus besibeldþianèios á valdþios duris moterys tvirtina, jog autistus valstybë paliko likimo valiai. Kasmet mamos su baime laukia artëjanèiø vasaros atostogø. Ringuvos specialioji mokykla uþveria poilsiui duris iki pat rugsëjo pirmosios, tad einant á darbà suaugusius savo vaikus teks palikti daug jaunesniems broliams ar seserims, nors tai nëra saugu. Ne kartà buvo prašyta, kad vasarà bûtø sudarytos sàlygos lankyti dienos centrà, taèiau pagalbos šauksmas buvo šaltai atmestas. Paaiškëjo, jog vienas tëtis - bedarbis, kitas – pensininkas, tad priþiûrëti vaikus, kol mamos dirba, yra kam.

"Niekas në nesigilino, jog tuo metu pervargæ tëvai norëtø išsimiegoti ar be streso nueiti á parduotuvæ, - dalijasi nuoskauda mamos. - Mes esame kreipusios ne tik á savivaldybës atstovus, bet ir apskrities viršininko administracijà, taèiau pagalbos nesulaukëme. Ne veltui sakoma - kaip valdþia þiûri á neágaliuosius, toks jos poþiûris á socialines problemas apskritai."

Vis daþniau diagnozuojamas sutrikimas

Anot mamø, jei anksèiau autizmu serganèiø vaikø pasitaikydavo labai retai, tai dabar jø itin daugëja. "Anksèiau daþnas, išgirdæs þodá "autistas" nesuprasdavo, apie kà kalbama. Dabar retai kas apie tai nëra girdëjæs ar net tikrovëje pats susidûræs su šia problema", - tikina mamos.

Taip yra ne tik pas mus. Vien JAV nuo 1990 metø diagnozuotø autizmo sindromà turinèiø vaikø padaugëjo apie dešimt kartø. Duomenø, kiek yra serganèiøjø šia liga Lietuvoje, nëra. Statistikos departamento teigimu, proto negalæ Lietuvoje turi apie 31 tûkst. asmenø. Manoma, jog mûsø šalyje yra apie 4-5 tûkst. autizmo sutrikimà turinèiø nepilnameèiø. Deja, Lietuva neturi aiškios šio sutrikimo gydymo politikos, teikia nepakankamà socialinæ pagalbà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Apie komos ištiktus ligonius sukurta išties nemaþai jaudinanèiø siuþetø. Ávairiais gyvenimo, ypaè sunkios ligos atvejais þmogus linkæs tikëti stebuklais bei neþemiškais nutikimais. Išsiaiškinti, ar mirties akimirkà iš tiesø þmogus turëjo ryšá su anuo pasauliu, praktiškai neámanoma. O gal iš tiesø bûna stebuklø? "Tai tik mitas, suteikiantis jëgø komà išgyvenanèiø ligoniø artimiesiems", - sako anesteziologas-reanimatologas Kæstutis Lamanauskas.

Anesteziologas-reanimatologas Kæstutis Lamanauskas pasakoja, kad komos bûsenos ligoniai, neretai pasmerkti mirèiai, kartais pakyla ir árodo, kad þmogaus galios neišmatuojamos. Autorës nuotr.

Stebuklo laukimas

Avarijoje skaudþiai nukentëjæs ponas Vidmantas dabar á pasaulá þvelgia visiškai kitaip nei prieš penketà metø. Dviejø maþameèiø sûnø tëtis tvirtina, jog patirta kanèia bei kelionë anapus išmokë já ne tik dþiaugtis kiekviena net ir ne itin dþiaugsminga gyvenimo akimirka, bet ir privertë suvokti tikràjà gyvenimo vertæ bei visiškai pakeisti paèià vertybiø skalæ: daþniau galvoti apie dvasios dalykus, maþiau – apie materialines gërybes.

Sugráþti á visavertá gyvenimà jaunam vyriškiui padëjo medikai ir já nuolat slaugiusi þmona Rita, kuri tik liûdnai šypteli prisimindama, jog teko laukti beveik mënesá, kol jos vyras pabudo iš komos. "Mënuo virto ištisa amþinybe, taèiau aš buvau šventai ásitikinusi, kad vyras girdi mane. Vos tik atëjusi ir ranka palietusi jam petá monitoriuje pamatydavau, kaip šokteli pulsas bei kyla kraujospûdis, - mena ponia Rita. - Pirmoji gera þinia – vyras pradëjo pats kvëpuoti, vëliau atsimerkë, bet nieko nekalbëjo, tik stebëjo já supanèià aplinkà ir, atrodë, atidþiai klausësi mano pasakojimø."

Kaip yra ten, anapus? Ponas Vidmantas sako, jog neatmena to laikotarpio, kai buvo maksimaliai priklausomas nuo kitø. Jokio tunelio, kurio gale viliojanèiai þibëtø akinama šviesa, jis nematæs. Vyriškis tikina, jog bûdamas ištiktas komos girdëjo ir suvokë kasdien já lankiusios þmonos balsà, bet atsiliepti á jos prašymus neturëjæs jëgø. Visiškai bejëgis pasijutæs tuomet, kai jo aplankyti atëjo gyvenimà sugriovæs vairuotojas, kuris maldaute maldavo atleidimo.

"Norëjau rëkte išrëkti, kad jis išeitø iš palatos, taèiau gulëjau tarsi šilkverpio kokonas ir negalëjau ištarti në þodþio. Raumenys spëjo nusilpti, tad kûnas neklausë manæs ir tuomet, kai pabudau iš komos, o išgirdæs, kad nejudëdamas pragulëjau vos ne mënesá, niekaip negalëjau tuo patikëti. Man atrodë, jog tik vakar ávyko avarija, nors niekaip negalëjau prisiminti, kaip ji ávyko ir kas nutiko po jos", - pasakoja vyras.

Koma – visiškas sàmonës praradimas

Mintyse, svajonëse bei fantazijose þmogus gali áveikti bet kokias laiko ir erdvës ribas, laisvai rekonstruoti aplinkiná pasaulá ir þmoniø santykius, taèiau kokia nepriklausoma nuo aplinkos sàlygø bûtø þmogaus mintis, ji vis tiek yra galvos smegenø funkcija, kurià lemia procesai, vykstantys galvos smegenyse. Anatomiškai sàmonës buvimas priklauso nuo asociaciniø galvos smegenø þievës zonø ir kai kuriø poþievio branduoliø funkcijø.

"Sàmonæ sàlygoja normali centrinës nervø sistemos bûklë, o sàmoningumo esmë – bûdravimas bei paþinimas, - pasakoja medikas. – Yra trys sàmonës sutrikimo formos, kurios daþniausiai laikomos pakopomis á komà: esant somnolencijos, t. y. patologinio mieguistumo bûklei pacientas dar geba reaguoti á þodinius dirgiklius; soporo metu sutrinka sàmonë, nors refleksai išlikæ, bet ligonis išlieka visiškai abejingas aplinkai; esant stuporo bûklei reaguojama tik á ilgalaikius dirgiklius, taèiau tuoj pat vël pereinama á nereagavimo bûklæ, kai šie dirgikliai nenaudojami. Visiška sàmoningumo priešingybë – koma, kurios metu išnyksta bûdravimas ir suvokimas, todël smegenys esti neaktyvios, nepasireiškia jokie refleksai, sutrinka gyvybinës funkcijos." Ar veiskminga kalbinti komoje gulintá ligoná? Anot mediko, kalbinimas yra vienas iš dirgikliø, nesuteikianèiø jokios átakos tam, kad þmogus atgautø sàmonæ.

Þmogaus galios neišmatuojamos, bet nevisagalës

Daþniausios komos vidinës prieþastys – insultai, augliai, apsinuodijimas vidinëmis organizmo medþiagomis, kai nustoja funkcionuoti inkstai, kepenys ir kt. gyvybiškai svarbûs organai. Išorinës komos prieþastys – ávairios traumos, apsinuodijimas alkoholiu, vaistais, smalkëmis bei kitomis toksinëmis medþiagomis ir pan. Ávertinti komos sunkumà padeda daugybë medicininiø tyrimø. Vienas jø – Glasgow komø skalë, kai vertinama kalba, atsimerkimas bei galûniø judesiai. Ši skalë dël savo paprastumo bei informuotumo itin sparèiai paplitusi pasaulyje. Daugiausia – 15 balø – visiškai sàmoningas ir orientuotas þmogus, 3 balai – gili koma. Paciento bûklë priklauso nuo komos laipsnio, tad kuo gilesnë koma, tuo maþiau atsako iš jo sulaukiama: negili koma leidþia išlikti skausmo reakcijai, taèiau esant giliai komai pacientas á skausmà nereaguoja.

Tie atvejai, anot mediko, kai atrodo, jog pacientas vis dëlto pajudëjo, tëra tik nesàmoningi, refleksiniai reagavimai. Kiekvienam namiškiui norisi matyti bûklæ geresnæ, nei ji iš tiesø yra. Paciento ateities prognozæ sàlygoja komos gilumas, prieþastis, þmogaus amþius, gretutinës ligos.

Komos bûsenos ligoniai, neretai pasmerkti mirèiai, kartais pakyla ir árodo, kad þmogaus galios yra neišmatuojamos. Beje, medikas pabrëþia, jog gráþimo á gyvenimà procesas itin sudëtingas – iš komos pabudæs þmogus negeba pakelti rankos, ištarti þodþio, neretai neprisimena net savo vardo. Atmintis, kalba, refleksai atgyja ne iš karto. Kiekvienas ligonis á komà nugrimzta savaip, tad pabudusiøjø atmintis, jausmai, gyvenimiški ágûdþiai taip pat nëra vienodi. Tai priklauso nuo jø smegenø kamieno ir pusrutuliø paþeidimo.

"Mûsø skyriuje gydæsi pacientai daþniausiai perkeliami á kitus skyrius, kur sëkmingai tæsia gydymà toliau, o visiškai pasveikæ išvyksta namo. Tokie atvejai - pats geriausias moralinis pasitenkinimas medikui, - tvirtina anesteziologas. - Taèiau kardiologinës reanimacijos skyriuje nereti ir atvejai, kai þmogø tenka palydëti anapilin. Atrodo, išties padarei viskà, kà galëjai padaryti, kad þmogus gyventø, deja, organizmas nëra tobulas. Gyvenimas yra labai trapus, taèiau, reikia pripaþinti, jog daþnas retai kada apie tai susimàstome, todël neskubame tausoti savo sveikatos."

Smegenys snaudþia, nors akys atmerktos

Kiekviena komoje praleista diena maþina galimybæ pasveikti. Per ilgai uþtrukusi koma pereina á vegetacinæ bûklæ, kurios metu su pacientu neámanoma palaikyti jokio psichologinio kontakto. Dvi sàmonës dalys veikia visiškai atskirai: bûdravimas išlieka, o sàmoningumas – màstymas ir jausmai - prapuola. Esant vegetacinei bûklei, bûdravimas suprantamas kaip miego bei pabudimo ciklai.

Skirtingai nuo komos, ligonis gali atsimerkti ir akys ima klaidþioti, taèiau didþiàjà laiko dalá ligoniai bûna uþsimerkæ, todël atrodo, jog jie miega, taèiau paliesti ar uþkalbinti jie gali staiga atsimerkti. Vegetacinës bûklës ligoniai daþniausiai kvëpuoja be aparatø, t. y. savarankiškai. Galimi ávairûs spontaniški bei refleksiniai nesàmoningi kûno judesiai ar veiksmai: spontaniška šypsena, susiraukimas, riksmas, verkimas, dantø grieþimas, niurnëjimas, dûsavimas, kito þmogaus rankos suspaudimas, taèiau, anot mediko, visa tai paprastai nëra susijæ su konkreèiu stimulu. Visi šie judesiai yra refleksiniai ir nevalingi.

"Retas kuris ligonis, esantis vegetacinës bûklës, pasinaudoja jam vieninteliu likusiu šansu, kad pradëtø gyvenimà iš naujo, - dalijasi patirtimi gydytojas. - Jeigu ligonis vegetacinës bûklës bûna ilgiau nei metus, sugráþti á sàmoningà bûsenà tikimybës beveik nebelieka."

Svarbiausia laiku suteikti pagalbà

Geriausia, anot mediko, kai pirmàjà pagalbà nukentëjusiajam teikia kvalifikuotas medicinos personalas, taèiau labai daþnai, kol sulaukiama kvalifikuotos medikø pagalbos, praeina nemaþai laiko, todël labai svarbu, kad kiekvienas þmogus gebëtø suteikti pirmàjà pagalbà, kol atvyks medikai. Deja, ávykus nelaimei, þmonës daþnai pasimeta, neþino kà daryti. Prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai bûtina ávertinti nukentëjusiojo kvëpavimà bei širdies veiklà. Jei nukentëjusysis nekvëpuoja ir sustojusi jo širdies veikla, pirmoji pagalba – kvëpavimo ir širdies darbo uþtikrinimas. Gaivinti reikia spaudþiant ligoniui krûtinæ daþnai ir greitai, maþdaug 100 kartø per minutæ. 15 kartø spauskite krûtinæ ir du kartus á burnà ápûskite oro.

Spausti reikia per krûtinës vidurá, o krûtinkaulio paspaudimo gylis – iki 5 cm. Jei ligonis kvëpuoja normaliai, vengdami jo uþspringimo ar lieþuvio šaknies uþkritimo, paguldykite já stabilioje šoninëje padëtyje ir, nieko nelaukæ, kvieskite greitàjà medicinos pagalbà. Neduokite nieko gerti ar valgyti ir nepalikite ligonio be prieþiûros. Nepamirškite, jog ligonio išgyvenamumà itin sàlygoja savalaikis pagalbos suteikimas, tad delsimas nesiryþtant padëti ar abejojant, kad, galbût nemokësite tinkamai suteikti pagalbos, gali kainuoti gyvybæ.

Alina KENSTAVIÈIÛTË, neurologë

Lëtiniai galvos smegenø kraujotakos sutrikimai yra ávairûs, taèiau daþniausiai diagnozuojama lëtinë smegenø išemija (LSI), kuri pasireiškia nespecifiniais negalavimais: galvos svaiguliu, ûþimu ausyse, nuovargiu, sutrikusiu miegu, nestabilia pusiausvyra, pablogëjusia atmintimi naujiems ávykiams. LSI apibûdinama nespecifiniais neurologiniais ir psichikos simptomais ir pasireiškia vyresnio amþiaus þmonëms. LSI diagnozë nustatoma tik diferencijavus ir ekskliudavus kitas galvos smegenø kraujotakos nepakankamumo prieþastis.

Aterosklerozës laipsniui, hemodinamikos rodikliams ir obstrukciniams kraujagysliø pokyèiams nustatyti atliekami kraujagysliø tyrimai ultragarsu. Jei simptomai ryškëja ir yra neurologiniø þidininiø simptomø, atliekama galvos kompiuterinë tomograma arba magnetinë rezonansinë tomografija. Jei ûþia ausyse, svaigsta galva, pablogëjusi klausa, atliekama audiograma.

Prie ûmiø galvos smegenø kraujotakos sutrikimø priskiriami praeinantys galvos smegenø išemijos priepuoliai (PSIP) ir insultai.

PSIP vadinamas ûmus þidininis galvos smegenø kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tæsiasi iki 24 valandø. Jei simptomai išlieka ilgiau, liga vadinama galvos smegenø insultu. Insulto metu paþeidimo vietoje þûva neuronai - smegenø làstelës. Išeminis insultas ávyksta uþsikimšus smegenis maitinanèiai kraujagyslei, o hemoraginis insultas - išsiliejus kraujui á galvos smegenis ar jø dangalus.

Tiesioginë išeminio insulto prieþastis gali bûti aterosklerozës paþeistos kraujagyslës uþsikimšimas, krešuliai ar skleroziniø plokšteliø fragmentai, patekæ á smegenø kraujagysles.

Netrombiniai insultai ávyksta dël spazminës kraujagysliø bûklës. Neretai aterosklerotinis procesas sutampa su hipertonine liga ar cukriniu diabetu. Retesnës insultø prieþastys yra ávairûs arteritai, kraujo ligos, intoksikacijos.

Visos išvardytos insultø prieþastys bûdingos 50-60 metø amþiaus ir vyresniems ligoniams. Pastaruoju metu išskiriamas 16-45 metø amþiaus tarpsnis - jaunatvinio insulto grupë. Pastarojo prieþastys: kardiogeninë embolija, reumatinës širdies ydos, arterinë hipertenzija, cholesterolio kiekio padidëjimas, rûkymas, kontraceptinës priemonës ir kt. Átakos turi ir alkoholio vartojimas, antsvoris, rûkimas, nejudrus gyvenimo bûdas. Išeminiai insultai gali atsirasti bet kuriuo paros laiku, daþniau - miegant ar tuoj po miego.

Hemoraginis insultas - tai kraujo išsiliejimas á galvos smegenis ar jø dangalus. Daþniausiai hemoraginis insultas ávyksta sergant hipertonine liga, arterine hipertenzija dël inkstø ligø, kartu esant hipertoninei ligai ir aterosklerozei.

Jauniems þmonëms kraujo išsiliejimo prieþastis (nors pasitaiko ir vyresniems) neretai bûna ágimtos ar ágytos smegenø arterijø aneurizmos trûkimas. Pasitaiko ir neaiškios prieþasties kraujo išsiliejimø á smegenis.

Hemoraginis insultas ávyksta staiga antroje dienos pusëje ar vakare ir sudaro 15% insultø. Insultais sergama visose pasaulio šalyse. Šiaurës Amerikoje ir Europos valstybëse insultas yra treèia pagal daþnumà mirties prieþastis (po širdies ir kraujagysliø ligø bei vëþio). Insultas yra pagrindinë invalidumo prieþastis. Ši liga yra ne tik medicinos bet ir socialinë problema - apie 50-70% patyrusiøjø insultà lieka neágalûs. Pacientai, kuriems yra didelë insulto rizika, turi bûti tiriami ir skiriamas adekvatus gydymas.

Sveikas gyvenimo bûdas, normalus kûno svoris, atsisakymas rûkyti, saikingas alkoholio vartojimas, reguliari mankšta ir sveika mityba sumaþina insulto rizikà.

Pacientai, kuriems yra didelë insulto rizika, turi bûti tiriami ir skiriamas adekvatus gydymas.

Tad rûpinkitës savo sveikata ir bûkite sveiki.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Sunku net ásivaizduoti, koká stresà patiria kûdikis, per anksti atëjæs á šá pasaulá. Tam, kad maþas gleþnas þmogutis augtø sveikas, reikia stengtis sudaryti sàlygas, kiek galima panašesnes á buvimà gimdoje. "Turi bûti taip, kaip mamytës ásèiose - tamsu, tylu ir šilta", - tvirtina Motinos ir vaiko klinikos Naujagimiø ir naujagimiø intensyvios terapijos skyriaus vedëja Virginija Gedvilienë.

Inkubatorius - tai speciali lovytë plastiko sienelëmis, kuriame palaikoma temperatûra, reguliuojama pagal naujagimio temperatûrà.

Išgyvena vis daugiau

Nëštumas vidutiniškai trunka apie 40 savaièiø. Jei vaisius gimsta 22-37 nëštumo savaitæ, naujagimis yra neišnešiotas, todël nebûna visiškai subrendæs bei pasiruošæs gyventi ne motinos ásèiose. Moters ir vaiko klinikoje esantis Naujagimiø ir naujagimiø intensyviosios terapijos skyrius aprûpintas paèia naujausia ir, þinoma, geriausia medicinine áranga Lietuvoje, padedanèia išgyventi neišnešiotam naujagimiui pirmàsias sunkiausias dienas, savaites, o esant reikalui - ir mënesius.

Skyriaus vedëja V. Gedvilienë dþiaugiasi, jog medicinos laimëjimai, per pastaruosius 2-3 dešimtmeèius ypaè sparèiai þengiantys pirmyn neonatologijos srityje, išgelbëja vis daugiau vis maþesnio svorio naujagimiø. Tad tëveliai, pamatæ savo gleþnà maþylá, gulintá á stiklinæ dëþutæ panašiame lopšyje, neturëtø pernelyg nerimauti – daþniausiai tokie maþyliai auga sveiki ir laimingi.

Plastikiniai nameliai – modernûs

Naujagimio prisirišimas prie visko, kas saugu ir áprasta, staiga ëmë ir nutrûko. Atsidûræs uþ já saugojusios aplinkos ribø, maþylis tampa itin paþeidþiamas, todël daroma viskas, kad gleþna bûtybë specialaus plastiko namelyje jaustøsi tarsi mamos pilve. "Per anksti gimusio naujagimio organizmas negeba palaikyti reikiamos kûno temperatûros, dël organø nebrandumo maþylis negali pats kvëpuoti, nëra pajëgus maitintis, - pasakoja gydytoja. - Inkubatorius – tai speciali lovytë su plastiko sienelëmis, kurios viduje palaikoma reikiama temperatûra, paprastai reguliuojama pagal jame gulinèio naujagimio kûno temperatûrà: jeigu jam vësu, inkubatorius šyla, jei per šilta – vësta. Naujagimio širdies plakimas bei kiti parametrai stebimi monitoriuje, siekiant išvengti bereikalingo lietimosi prie maþylio. Be reikalo nedarinëjamos ir inkubatoriaus durelës, kad jø stuktelëjimas nesukeltø streso. Šiuolaikiniai inkubatoriai geba saugoti neišnešiotukà nuo per didelio aplinkos triukšmo, mat garsø sklaida inkubatoriuje sumaþinta iki minimumo. Juose árengti drëkintuvai pastoviai drëgmei palaikyti, siekiant apsaugoti maþylá nuo per didelio skysèiø netekimo per odà ir kvëpavimo takus, deguonies padavimo sistema kvëpavimui palengvinti, svarstyklës, gulëjimo padëèiø reguliavimas ir dar daugelis kitø gyvybiškai jam reikalingø dalykø."

Padeda tausoti maþylio energijos išteklius

Maþyèiam naujagimiui labiausiai reikalinga ramybë, todël stengiamasi sudaryti tokià aplinkà, kurioje bûtø kuo maþiau fiziniø dirgikliø, juk prieš tai jis augo mamos pilve visiško komforto sàlygomis. Naujagimiams skirti intensyviosios terapijos inkubatoriai sukurti specializuotam, tiesioginiam slaugymui triukšmingoje ir šviesioje, maþyliui visiškai svetimoje, o svarbiausia - neigiamai jo savijautà átakojanèioje aplinkoje.

"Tyrimais árodyta, jog naujagimiai, praleidþiantys padidinto apšvietimo patalpoje, yra gerokai maþiau aktyvûs, jø bûna padaþnëjæs pulsas ir kvëpavimas. Naktá geriau miega tie maþyliai, kuriø ramybës nedrumsèia joks apšvietimas. Per daug aktyvi šviesa gali pakenkti akiø tinklainei, o tai gali sukelti retinopatijà, - sako medikë, - Aplinka, á kurià jis paskubëjo ateiti, turi bûti tamsi, tyli ir šilta, todël inkubatorius rekomenduojama apdengti minkštais pledais. Palatose, kuriø apšvietimas turi bûti kuo natûralesnis, stengiamasi laikytis tylos. Kai vaikelis išimamas iš inkubatoriaus, patalpoje pritemdomas apšvietimas."

Socialinës problemos sàlygoja priešlaikiná gimdymà

Anot vedëjos, kur kas daugiau kûdikiø gimsta vëliau nei per anksti. Paprastai per anksti pagimdo dar në 18 metø neturinèios mamos bei vyresnës nei 35 metø moterys. Priešlaikiná gimdymà sukelia daug prieþasèiø ir rizikos veiksniø, paprastai siejamø su motinos sveikata bei jos gyvenimo stiliumi.

Rûkymas yra vienas svarbiausiø rizikos veiksniø, kodël priešlaikinis gimdymas ávyksta 24-34 nëštumo savaitæ, kai naujagimio išgyvenamumo galimybës ypaè maþos. Rizika pagimdyti per anksti didëja proporcingai surûkomø cigareèiø kiekiui. Beje, pasyvus rûkymas yra pavojingesnis uþ aktyvø. Kitas ne kà maþiau pavojingas rizikos veiksnys – alkoholis, kuris ne tik sukelia priešlaikiná gimdymà, bet ir toksiškai veikia bûsimà vaikelá. Alkoholis lengvai pereina placentos barjerà ir iš motinos kraujo patenka á vaisiø. Pernelyg anksti prasidëjusià gimdymo veiklà gali lemti ir daugiavaisis nëštumas, nëštumo metu á organizmà patekusios infekcinës ligos, ilgalaikis nëšèiosios patiriamas fizinis bei emocinis stresas, sunkus fizinis darbas ir pan.

Svarbu prieš nëštumà išgydyti visas organizmo ligas, ypaè infekcinius þidinius, planuoti bûsimà nëštumà, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio reþimo, gerai maitintis, vengti streso. Nors nëštumo metu kai kurie negalavimai laikomi normaliu reiškiniu, kartais jie gali bûti pirmaisiais priešlaikinio gimdymo pranašais.

"Nëšèia moteris turi stebëti save", - tvirtina medikë ir ragina nëšèiàsias skubëti pasikonsultuoti su gydytoju, vos tik pajuto kà nors átartina. Paaiškëjus, jog tai tikrai prasidëjæs priešlaikinis gimdymas, nuo to, kaip skubiai bus suteikta medicininë pagalba, priklauso ne tik mamos, bet ir vaikelio sveikata.

Akløjø ir silpnaregiø klubo "Pabûkime kartu" moterys naujagimiams numezgë ir padovanojo vilnoniø pledø. Autorës nuotr.

Kûdikiams - akløjø mezginiai

Akløjø ir silpnareigiø klubo "Pabûkime kartu" moterys, išgirdusios, kad maþyliams reikalingi pledai, nutarë juos numegzti iš vilnoniø siûlø. Vilna, be tuzino kitø unikaliø savybiø, geba sulaikyti tiek šilumos, kiek reikia. Moterys tikina, kad ne iš piršto lauþti senø þmoniø pasakojimai, kaip prieš daugelá metø, kuomet nebuvo nei moderniø inkubatoriø, nei šiuolaikiško supratimo apie neišnešiotukø auginimà, gleþniems maþyèiams naujagimiams pavykdavo išgyventi susukus juos á natûralø avikailá ir laikant šiltoje vietoje, pvz. ant krosnies. Metø sukaupta patirtis rodo, kad natûralus vilnos pluoštas puikiai sugeria triukšmà.

Kad darbšèiø moterø mezgami pledai bûtø graþûs ir spalvoti, pasirûpino LIONS klubo moterys. "Gavome kalnà ávairiø spalvø siûlø, - dþiaugiasi Kultûros centro Akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë. - Pasitarusios kokio storumo pledai geriausiai tiktø maþyliø inkubatoriams apdengti, suvijome siûlus á ávairiaspalvius kamuoliukus, iš kuriø mezgame skirtingø raštø kvadratus. Vëliau, pasitelkusios fantazijà, juos sujungsime á vienà visumà, atitinkanèià vaikiško pledo dydá."

Moterys tikisi, kad jø rankø darbo dirbiniai, á kuriuos þada sudëti visà savo meilæ, pripildytà giliai širdin ástrigusiais mielais prisiminimais, kai paèios supo savo atþalas, padës maþyliams jaustis saugiems ir augti sveikiems.

Renata RAÈKAUSKIENË, gydytoja psichiatrë

Depresija - tai liguistai prislëgta nuotaika, interesø, bei pasitenkinimo praradimas.

Depresija gali susirgti kiekvienas.

Kas sukelia depresijà?

* Biocheminiai procesai smegenyse,

* paveldëjimas,

* ilgalaikës somatinës ligos,

* alkoholio ir narkotikø ilgalaikis vartojimas,

* asmenybës bruoþai: kaip perdëtas savikritiškumas, pesimizmas,

* staigus áprastiniø gyvenimo sàlygø pasikeitimas (mylimo þmogaus netektis, skyrybos),

* socialiniai veiksniai (išëjimas á pensijà, darbo netekimas). Labiausiai depresija pasireiškia, kai krizë baigiasi. Paèios krizës metu þmonës mobilizuojasi, ieško bûdø, kaip to išvengti. Átampai atslûgus pasireiškia depresija;

* fizinës sveikatos sutrikimas - miokardo infarktas, galvos smegenø insultas,

* ilgalaikis tam tikrø vaistø - kai kuriø kraujospûdá maþinanèiø, migdomøjø vaistø, kontraceptikø - vartojimas.

Kuo pasireiškia depresija?

* Atsiranda liûdesys, nusivylimas, nebedþiugina veikla, kuri anksèiau suteikdavo malonumo.

* sumaþëja ar padidëja apetitas, svoris,

* sutrinka miegas, seksualinis potraukis,

* sunku sutelkti mintis á paprastus sprendimus,

* sunku atlikti paprastus kasdienius dalykus,

* vargina didþiulis nerimas, átampa, bûdingas kaltës, menkavertiškumo jausmas, nuovargis, "tinginystë", sumaþëjæs pasitikëjimas savimimi, suirzimas, dirglumas, neryþtingumas, mintys apie gyvenimo beprasmybæ, apie saviþudybæ,

* atsiranda fiziniø nusiskundimø - nemalonûs pojûèiai širdies plote, skrandþio srityje, galûniø tirpimas ir pan.

Savijauta gali bûti blogesnë rytà, simptomai gali paryškëti rudens, pavasario laikotarpiais.

Depresijos išeitys

Depresija gali bûti pagydoma. Sunkià depresijà patiria 5-8 proc. þmoniø, ji 2 kartus. daþniau nustatoma moterims. Didþiausias sergamumas - 30-40 m. amþiaus tarpsnyje.

Depresija gali komplikuotis kitais psichikos sutrikimais, išsivystyti á sunkesnæ formà, kartotis, sutrikdyti darbingumà ar net kasdiená funkcionavimà. Pasaulyje šiliga uþima ketvirtàjà vietà tarp labiausiai luošinanèiø ligø.

Sergantiems depresija saviþudybës rizika padidëja 15 proc.

Kaip áveikti depresijà?

*Sstengtis išlikti ramiems, nepervargti, vengti situacijø, sukelianèiø nerimà,

* pasikalbëti apie išgyvenimus su psichologu, psichiatru, su artimais þmonëmis, kuriais pasitikite,

* gerai valgyti, vengti alkoholio, narkotikø,

* išeiti ilgai pasivaikšèioti, uþsiimti fizine veikla, sportu,

* nusipirkti dovanà, padaryti kam nors kà nors malonaus,

* Susigalvoti paprastø uþduoèiø ir jas atlikti, suskaidyti stambias uþduotis á maþesnes, dëliotis jø preoritetus,

* sutvarkyti namus, pasimerkti gëliø,

* stengtis kuo daugiau laiko praleisti su optimistiškais þmonëmis,

* nedaryti svarbiø gyvenimo sprendimø, nes depresija priverèia neigiamai màstyti apie save, gyvenimà, apie supanèius þmones, apie ateitá,

* dalyvauti veikloje, dël kurios turëtumëte jaustis geriau,

* þinoti, kad þmonës, sergantys depresija, nëra silpni ar nevykëliai,

* prisiminti, kad tikriausiai viskas nëra taip beviltiška, kaip dabar atrodo.

Jei nepadeda išvardytos priemonës, reikëtø kreiptis á specialistus. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos išsivystymà á sunkesnæ ar lëtinæ formà, padëti išvengti suicido, pagerinti darbingumà ir gyvenimo kokybæ. Gydymo galimybiø yra ávairiø, taèiau depresija nesusergama staiga, atitinkamai ir gydymas yra ilgalaikis. Gydant depresijà, šansai pasveikti ura dideli. Labai svarbus serganèiojo ir specialisto bendradarbiavimas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Gydytojai oftalmologai teigia, jog norint išsaugoti gerà regëjimà bûtina tausoti akis. Deja, retai susimàstome apie savo akis, kurias daþnai nuvarginame bei nualiname ilgai skaitydami, þiûrëdami televizoriø, be perstojo dirbdami kompiuteriu.

Akys – sveikatos veidrodis

Akys pasako apie sveikatà gerokai daugiau nei tik tai, koks yra regëjimas. Tai, anot medikës Astos Poškuvienës, "Optikos pasaulio" regiono vadovës, lyg langai, pro kuriuos þiûrëdamas gydytojas gali nustatyti bendrà þmogaus sveikatos bûklæ. Joks kitas organas negali taip lengvai parodyti þmogaus venø ir arterijø bûklës.

Ypaè reikšmingas akiø patikrinimas vaikams. "Visi vaikai yra toliaregiai. Tai yra normalu. Tikrinti maþøjø akeles reikia vieneriø bei trejø metø amþiaus ir prieš pat mokyklà, nes toliaregystë gali išlikti. Ji, laiku nepastebëta bei nekoreguota, vëliau sukels rimtø problemø, - perspëja medikë. – Mes nuolat rûpinamës vaikø namø auklëtiniø akimis. Bandëme geranoriškai padëti ir seneliø namø gyventojams, deja, buvome labai nustebæ, kai jie atsisakë priimti mûsø siûlomà pagalbà."

Gali padëti nustatyti daugelá ligø

Akiø tyrimo metu gydytojas atkreipia dëmesá ne tik á akis, bet ir á varginanaèius nusiskundimus - galvos skausmà, kurio prieþastis ne visada susijusi su oro permainomis. Galvos skausmà, ypaè akiø ir kaktos srityje, gali sukelti rimtos ligos. Ligø sàrašas, anot medikës, gali bûti labai ilgas, t. y. nuo sinusø uþdegimo, nenustatyto naviko ar glaukomos iki funkciniø akiø raumenø sutrikimø, sukelianèiø þvairumà.

Vienas pirmøjø poþymiø, galinèiø áspëti apie aukštà kraujospûdá, yra netolygios ir siauros kraujagyslës, todël akiø gydytojos atliktas akiø patikrinimas neapsiriboja vien tik regëjimo patikrinimu, bet gali tapti puikia hipertenzijos prevencija.

Varginanèio karšèio, troškulio, laikinai susilpnëjanèio regëjimo, nukrintanèio ar priauganèio svorio prieþastá gali padëti áminti akies tinklainë. Maþos apskritos tinklainës kraujosrûvos, vadinamieji "vatos pavidalo" þidiniai, gali bûti diabeto poþymis. Nepastovus regëjimas, priklausantis nuo cukraus kiekio kraujyje svyravimø, – taip pat diabeto poþymis.

Tinklainë suteikia svarbios informacijos, leidþianèios gydytojui nuspræsti, ar turëtumëte ypaè atidþiai stebëti savo sveikatos bûklæ dël insulto rizikos.

Akiø patikros metu gydytojas geba aptikti netgi pomëgá gerai pavalgyti, nes lipidai prilimpa prie tinklainës kraujagysliø ir pakeièia jø struktûrà. Kraujagysliø sklerozë ir uþakimas dël lipidø nusëdimo gali sukelti aukštà kraujospûdá, širdies ligas ir insultà.

Dvejinimasis akyse, regëjimo lauko praradimas bei nekoordinuoti ar nevalingi akiø judesiai gali bûti ankstyvi išsëtinës sklerozës poþymiai. Þinoma, akiø ištyrimas jokiu bûdu negali pakeisti bendrosios praktikos gydytojo ar kitos srities specialisto atliekamos kruopšèios apþiûros, taèiau, anot medikës, akys gali daug kà pasakyti apie þmogaus sveikatos bûklæ, todël reikëtø kartà per metus apsilankyti ir pas akiø ligø specialistà.

Apsilankyti pas gydytojà nëra skausminga

"Optikos pasaulyje" dirbanti oftalmologë Vida Aleinovikovienë sako pastebëjusi, jog vaikams bûdinga toliaregystë, trumparegystë ar astigmatizmas. Suaugusiuosius daþniausiai vargina glaukoma bei katarakta.

Glaukoma yra viena geriausiai ištyrinëtø ir, deja, viena pavojingiausiø ligø. Pavojus, anot gydytojos, yra tas, kad þmogus nejauèia aukšto akispûdþio sutrikus jo savireguliacijai. Negydoma glaukoma dël regos nervo atrofijos sukelia aklumà. Paþeisto nervo negalima atstatyti, taèiau sveikus nervus galima apsaugoti, todël ypaè svarbi ankstyva šios ligos diagnostika.

Akies viduje esantis læšiukas metams bëgant drumstëja, taèiau kai kuriais atvejais genetinis polinkis gali nulemti kataraktà ir jaunimui. Vystantis kataraktai, regëjimas tampa miglotas, padidëja akinantis spindesys, tampa nepatogu vairuoti naktá. Svarbu þinoti, kad ultravioletiniø spinduliø poveikis pagreitina kataraktos vystymàsi, todël apsauga nuo jø, nešiojant akinius ar kontaktinius læšius, yra ypaè svarbi.

Padëkime sau

Mokiniai turi sëdëti jø ûgiui pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokas ruošti prie stalinës lempos, pastatytos kairëje pusëje (dešiniarankiams). Lempa turi bûti 60 vatø stiprumo, su gaubtu. Atstumas nuo knygos iki akiø – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padëta ant specialaus stovelio. Skaitant kas pusvalandá bûtina daryti pertraukà, kurios metu rekomenduojama atlikti keletà pratimø: þiûrëti á lubas, po to á grindis, á šonus, þiûrëti pakaitomis pro langà, á tolumà ir á arti esantá taškà.

Negalima skaityti gulint, vaþiuojant transporto priemone, prietemoje. Atstumas iki televizoriaus turëtø bûti ne maþesnis nei 2,5-3 metrai. Jei ekrano ástriþainë didesnë nei áprasta, atstumas turëtø bûti didesnis. Per dienà televizoriø vaikui galima þiûrëti ne ilgiau nei 1-1,5 val. Geriausia šá laikà padalyti á 3-4 kartus. Po 15 minuèiø þaidimo kompiuteriu bûtina daryti bent penkiø minuèiø pertraukà. Kompiuterio ekranas nuo akiø turi bûti nutolæs ne maþiau nei pusæ metro. Kompiuterio bei televizoriaus ekranas turi stovëti nugara á langà. Geriau, kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi ekrane. Kad neatšoktø tinklainë, trumparegiams nerekomenduojama sunkiai kelti, daryti staigius judesius, intensyviai sportuoti.

Pratimai daug dirbanèioms akims

Jei dirbate kompiuteriu, neuþmirškite kas pusantros valandos daryti pertraukëles, kuriø metu rekomenduojama atlikti pratimus akims. Pratimai atliekami sëdint, galvà laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4-5 kartus.

Plaèiai atmerkite akis ir nukreipkite þvilgsná á tolá. Uþmerkite akis, stipriai átempkite akiø raumenis. Po to atsipalaiduokte. Nepasukdami galvos nukreipkite þvilgsná á dešinæ. Po to - á kairæ. Uþmerkite dešinæ aká ir plaèiai atmerkite kairæ. Pratimà pakartokite á priešingà pusæ. Iškelkite rodomà pirštà tiesiai sau prieš nosá ir nukreipkite þvilgsná á já. Po to nukreipkite þvilgsná á tolá. Suraukite kaktà ir þiûrëkite piktai. Po to uþmerkite akis ir atsipalaiduokite.

Netemdami akiø raumenø uþsimerkite. Po to atsimerkite ir nukreipkite þvilgsná á tolá. Nukreipkite þvilgsná á nosies galiukà. Vël paþvelkite á tolá. Nepasukdami galvos lëtai atlikite akimis sukamuosius judesius: á viršø, á dešinæ, á apaèià, á kairæ. Visa tai pakartokite á priešingà pusæ. Po to nukreipkite þvilgsná á tolá. Nepasukdami galvos, nukreipkite þvilgsná á viršø, po to tiesiai, á apaèià ir tiesiai, á dešinæ ir tiesiai, á kairæ ir tiesiai.

Galvà laikykite tiesiai, netemdami akiø raumenø pamirksëkite. Nepasukdami galvos, uþsimerkite, po to jà pasukite á dešinæ, á kairæ ir tiesiai. Nukreipkite þvilgsná á nosies galiukà, po to paþvelkite á tolá. Vidutiniu tempu atlikite sukamuosius akiø judesius á dešinæ, po to á kairæ, atpalaidavæ akiø raumenis, nukreipkite þvilgsná á tolá.

Milda LEVICKAITË

Šiauliuose atidarytas pirmasis Klausos centras, á kurá galës kreiptis klausos problemø turintys þmonës.

Buvæ šiaulieèiai, Klausos centro Šiauliuose steigëjai Brigita ir Mindaugas Jonaièiai. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

"Laikas sudëtingas, taèiau nusprendëme, kad jis neturi trukdyti mûsø plëtrai. Šiaulieèiai daþnai kreipdavosi á mûsø ámonæ Vilniuje, nes tokiø paslaugø Šiauliuose trûko. Dabar bûsime šalia. Visi, kurie susiduria su klausos problemomis, laukiami mûsø centre", - sako "Audiomedikos" direktorë Brigita Jonaitienë.

Centre bus galima ásigyti ávairiø klausà gerinanèiø prietaisø, klausos aparatø bei jø priedø, padedanèiø be vargo kalbëti mobiliuoju telefonu, klausytis muzikos ar þiûrëti televizoriø. Centre dirbantis klausos protezavimo specialistas konsultuos ir patars, koká klausos aparatà, atsiþvelgiant á konkretaus þmogaus situacijà, geriausia pasirinkti.

"Kartais þmonës net neþino, kaip toli paþengusios technologijos šioje srityje. Bendradarbiaujame su viena paþangiausiø pasaulyje Danijos "Oticon" kompanija, kuri iš tiesø tesi savo paþadà padëti ir vaikams, ir vyresniems þmonëms. Dar prieš keletà metø sunku buvo ásivaizduoti, kad klausos aparatas bus tokio dydþio kaip dabar – vos pora centimetrø. Jo nematyti, jis kaip ir visi jo priedai dizainu primena modernius jaunimo mëgiamus ausinukus. O štai galimybës pagerinti klausà iš tiesø didþiulës", - sako vienas Klausos centro steigëjø Mindaugas Jonaitis.

Klausos centre Šiauliuose bus galima susipaþinti ir su naujausiais pasiekimais – štai tik prieš keletà savaièiø pasaulyje pristatytas pats naujausias "Oticon" klausos aparatas "Agil". Klausos problemø turintys þmonës labai daug energijos išnaudoja paèiam girdëjimui, o šis aparatas jau suteikia galimybæ ne tik gerai girdëti, bet ir laisvai bendrauti, elgtis natûraliai.

Anot B. Jonaitienës, technologijos taip tobulëja, kad iš tiesø dabar puikø aparatà galima ásigyti ir visai nebrangiai. Štai prieš penketà metø naudotos technologijos dabar ádiegtos kiekviename "Oticon" klausos aparate, o vos per tûkstantá kainuojantis aparatas gali pakeisti ne vienam vyresniam þmogui gyvenimo kokybæ.

Klausos centre atliekamas pagrindinis klausos tyrimas – audiometrija, taip pat nustatomas klausos lygis, parenkamas ir suderinamas klausos aparatas.

"Pasaulyje tokie klausos centrai yra labai populiarûs, nes þmonëms suteikiama galimybë suþinoti naujienas iš pirmø lûpø, uþsukti pasikonsultuoti. Manau, netrukus jø daugiau atsiras ir Šiauliuose, tad dþiaugiamës, kad esame pirmieji", - sako M. Jonaitis.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Vaikystëje baltas chalatas nuolat besišypsanèiai nefrologijos ir toksikologijos skyriuje dirbanèiai slaugytojai Daivai Ringienei asocijavosi su dailiomis moterimis, savo švelniomis rankomis gebanèiomis numalšinti bet koká skausmà. Penkiolikos metø darbo patirtis ne tik padëjo suprasti, jog šis nekaltas apdaras ne visada esti visagalis, bet ir išmokë mylëti kiekvienà þmogø kaip save paèià, o ypaè mylëti tà, kuriam nedelsiant reikia pagalbos.

Nefrologijos ir toksikologijos skyriuje dirbanèiai slaugytojai Daivai Ringienei didþiausias dþiaugsmas - ligoniø padëka. Autorës nuotr.

Atsidavimas buvo pastebëtas

Anot slaugytojos, vaikystëje jai neteko sirgti jokia rimta liga, dël kurios bûtø reikëjæ gulëti ligoninëje. Tik vëliau netikëtai uþklupæs apendicitas apie medikës profesijà svajojanèiai paauglei leido bent akies krašteliu iš arèiau paþvelgti á slaugytojos, anais laikais vadintos sesute, darbà.

"Visada buvau altruistiškai nusiteikusi padëti þmonëms, todël nuo pat maþens galvojau tik apie medikës darbà, - pasakoja slaugytoja. - Mokydamasi Šiauliø medicinos mokykloje patekau á nefrologijos ir toksikologijos skyriø, kuriame atlikau mokomàjà praktikà. Ši praktika man buvo ne tik sëkminga, bet ir lemtinga. Man ir mano draugei mus globojanèios slaugytojos patikëjo palatà, kurioje gulëjo pirmieji mano ligoniai. Buvome išties labai laimingos! Man sekësi, todël vëliau sulaukiau pasiûlymo dirbti šiame skyriuje. Pasiûlymà priëmiau su didþiausiu dþiaugsmu."

Tobulëti - bûtinybë

"Kai pradëjau dirbti, daugkartiniø švirkštø laikai jau buvo pasibaigæ, taèiau mes kasmet susiduriame vis su paþangesnëmis naujovëmis, neretai netgi padedanèiomis ligoniui išgyventi. Bûna, jog pacientai neávertina dializës privalumø, nors prieš dešimtá metø apie dializæ inkstø nepakankamumu sergantys ligoniai galëjo tik pasvajoti", - pasakoja slaugytoja.

Spartø medicinos þingsná ypaè stipriai pajunta mamomis tapusios slaugytojos, á darbà sugráþtanèios po dvejø maþylio auginimo metø: nauji vaistai, nauji reikalavimai, naujos medicininës priemonës. Net ir pacientas, anot slaugytojos, nebëra toks, koks buvo anksèiau. Jis tapo reiklesnis medikø darbo kokybei. Tai, þinoma, nëra blogai. Anaiptol, reiklumas skatina nuolat tobulëti. Bëda ta, jog neretai þmonës pamiršta, kad uþ savo sveikatà yra atsakingi tik jie patys, o slaugytoja tëra pagalbininkë, todël ji negali padaryti to, kà privalo padaryti pats pacientas – nuolat rûpintis savo sveikata.

Gydytojo pagalbininkë

Paklausta, ar nesijauèia per ilgai uþsibuvusi vienoje vietoje, slaugytoja šypteli. "Kiekviename ligoninës skyriuje esti vis kitokia darbo specifika. Pamaèius, kokia aparatûra dirba mano kolegës reanimacijos skyriuje, man taip pat norisi mokëti ja dirbti. Manau, kad net ir priëmimo skyriuje galima surasti daugiau privalumø nei trûkumø. Ten tikrai niekada nëra monotonijos: vienas išgyrë, kitas išliejo širdy susikaupusá pyktá, treèias gëliø atnešë", - šypsosi medikë". Anot jos, slaugytojos - kvalifikuotos bei lygiavertës gydytojø partnerës, savo sritá išmananèios specialistës. Gal iš šalies atrodo, jog sušvirkšti vaistus á venà nëra sudëtinga, taèiau tik profesionali, turinti nemaþà darbo patirtá slaugytoja nesutrinka pamaèiusi, jog vaistus teks leisti á subliuškusià venà. Esant ekstremaliai situacijai, nëra kada dvejoti ar bëgti ieškoti pagalbos, todël lemtingà akimirkà tenka skubiai, svarbiausia – be klaidø, suteikti pirminæ bei bûtinàjà pagalbà ir tik tuomet kviesti gydytojà.

Padëka - stipri paskata

Slaugytoja dþiaugiasi, jog padëdama kitiems gali save realizuoti. Daþnai tai, ko pacientas negali ar galbût gëdijasi išsakyti gydytojui, išdrásta aptarti tik su slaugytoja. Gydytojas su pacientu bendrauja kelias valandas, o slaugytoja – 24 val. per parà. Todël, anot jos, nieko keisto, jei vidurnaktá, suskaudus pilvui, ligonis pagalbos ieškoti skuba pas budinèià slaugytojà. Pagalbos šauksmas ne visada vienodas, todël ir atlygio skonis skirtingas.

"Smagu matyti þmones gatvëje, kuriems esi padëjusi išsaugoti gyvybæ, - sako slaugytoja. - Pagalbos rankà tenka ištiesti ir visuomenei þinomiems þmonëms, vadinasi, silpnumo akimirka neaplenkia në tø, kuriems, mûsø akimis, gyvenime nieko netrûksta. Ne mums spræsti, kodël þmogus, prispaustas problemø, pasirinko saviþudybës kelià, reikia mokëti pasidþiaugti jo atliktais visuomenei naudingais darbais ir tikëtis, kad dar kartà suteiktas šansas gyventi taps rimta paspirtimi bûti atsakingesniam uþ savo gyvybæ."

Uþ sunkø darbà – kuklus atlygis

Daiva Ringienë prisipaþásta, jog ne kartà màstë, kodël ši profesija nëra tinkamai vertinama pinigine išraiška. Seniai pripaþinta, kad ligonio slaugymas nëra vien tik fizinis darbas - jam reikalingos gilios profesinës þinios.

Kai darbe nëra átampos bei spaudimo, kai nereikia sukti galvos dël nuo slaugytojø nepriklausanèiø problemø sprendimo, belieka visas jëgas atiduoti darbui, kuris reikalauja nemaþai fiziniø jëgø – juk nefrologijos ir toksikologijos skyriuje apstu sunkiai serganèiø ligoniø, savarankiškai negalinèiø pasikelti iš lovos. Laimë, jog moralinis pasitenkinimas daþniausiai nusveria visas šias problemas. "Ar begali bûti kas nors maloniau širdþiai uþ nuoširdþiai dar net nespëjusio pasveikti paciento ištartà aèiû? - pasakoja slaugytoja. – Visagalio laiko ir slaugytojos padedamas, þmogus lengviau susitvarko su já vienu metu uþplûdusiomis prieštaringomis emocijomis, kai jis suþino savo ligos diagnozæ, bei tai, jog jam teks atlikti dializës procedûras. Þmonës labai skirtingai priima þinià apie juos uþklupusià ligà. Slaugytoja turi gebëti rasti tinkamà þodá ir besišypsanèiam, ir neigiamas emocijas išgyvenanèiam ligoniui. Padëti galima ir bûnant šalia - kartais þodþiai nëra reikalingi."

Akistata su mirtimi - neišvengiama

Slaugytoja atvirauja, jog nefrologijos bei toksikologijos skyriuje mirtis nëra retas sveèias. Vos tik pradëjusi dirbti ir akis á aká susidûrusi su mirtimi, ji ne tik nubraukdavo ašarà, bet ir niûrias mintis bei širdgëlà nešdavusi á savo namus. Ágijusi patirties moteris suprato, jog taip surëdytas gyvenimas – vieni išeina tam, kad kiti galëtø ateiti. Tik metø patirtis išmokë á mirtá þiûrëti profesionaliai ir daryti tai, kas palengvintø ligoniui jo bûklæ.

"Iki paskutinës paciento gyvenimo minutës stengiuosi padaryti viskà, kas mano valioje, - sako D. Ringienë. - Þinoma, man, kaip ir visiems, nepavyksta išvengti emocijø, taèiau tik padariusi viskà, kà privalu ir ámanoma padaryti, uþdegusi þvakæ bei sukalbëjusi maldà, ásileidþiu jas á savo širdá."

Bendraujanèiai su mirusiojo artimaisiais slaugytojai neretai tenka atlikti ir psichologës misijà. Nëra vienintelës "formulës", tinkanèios kiekvienam, ypaè sielvarto plëšomam þmogui. Anot medikës, prireikia ne vieneriø bendravimo patirties metø, kad gebëtum palengvinti þmogaus širdies kanèias.

Medikë patikina, jog adrenalino jos mylimame skyriuje tikrai netrûksta. Kai paciento gyvybei gresia pavojus, ne tik gydytojai ir slaugytojos, bet ir jø padëjëjai ir netgi sanitarai susitelkia á vienà darnià komandà, siekdami vienintelio bendro tikslo – bet kokia kaina išsaugoti gyvybæ. "Toks jau tas slaugytojo darbas – jo nei apsakysi, nei parodysi", - šypsosi slaugytoja.

Miglë Remeškevièiûtë

Otorinolaringologas Evaldas Butkus sako, kad šypsena - puiki peršalimo profilaktikos priemonë. Autorës nuotr.

Tonzilës - vartai á kvëpavimo takus

Þmogaus ryklëje yra šešios tonzilës: trys nosiaryklëje, dvi gomurio ir viena lieþuvio šaknyje. Gamta tonziles išdëliojo prie mûsø organizmo áëjimo angø – nosies ir burnos. Prie maþesniø angø "ámontavo" maþesnes tonziles (nosies angos – adenoidai), prie didesnës angos (burnos ir ryklës jungtis) "ástatë" tris didþiàsias tonziles - gomurio ir lieþuvinæ.
Visos tonzilës yra þmogaus imuninës sistemos dalis, atsakinga uþ mikroorganizmø atpaþinimà. Tai svarbiausia tonziliø biologinë funkcija. Ši tonziliø funkcija yra reikšmingiausia ankstyvoje vaikystëje: pirmais gyvenimo mënesiais ir 1-3 metais – laikotarpiu, kai formuojasi imunitetas. Vis dëlto svarbiausias imuninës sistemos organas yra þarnynas, kurio paviršius apie 400 kv. m ir kuris labiausiai kontaktuoja su aplinka, t. y. mikroorganizmais. Kvëpavimo takø gleivinës paviršius yra maþesnis - apie 100 kv. m, o bendras tonziliø paviršius sudaro apie 0,5 kv. m . Þarnyno paviršiø iki fantastiniø dydþiø išdidina þarnose esantys gaureliai, o tonziliø paviršiaus plotà nulemia didelis raukšlëtumas. Vienos gomurio tonzilës "anginos" paviršiaus plotas siekia iki 300 kv. cm, nors ryklëje matomas paviršius sudaro vos keletà kvadratiniø centimetrø.
Metams bëgant vyksta tonziliø involiucija, todël senatvëje ryklëje matyti tik menki tonziliø audinio likuèiai. Gydytojas otorinolaringologas Evaldas Butkus sako, jog klaidinga nuomonë, kad tonzilës kovoja su ryklës ir viršutiniø kvëpavimo takø infekcija - šiai nuomonei pagrásti nëra jokiø moksliniø árodymø. Su mikroorganizmø invazija kovoja visa organizmo imuninë sistema visu paviršiumi arba paþeidimo zonoje visomis priemonëmis - vietinëmis ir bendromis.

Polinká daþnai sirgti sàlygoja genai

 Anot mediko, labai daþnai ryklës skausmas suvokiamas kaip tonzilitas arba angina. Skausmas ryklëje gali bûti ûmus (dienos) ir lëtinis, besitæsiantis kelis mënesius ar metus. Ryklë - tai vieta, kur yra visos šešios tonzilës, bet kartu tai yra ir vieta, kur susikerta du keliai arba dvi sistemos – kvëpavimo (nosis, ryklë, apatiniai kvëpavimo takai) bei virškinimo (burnos ertmë, ryklë, stemplë, skrandis ir kt.). Todël skausmà ryklëje daþniausiai sukelia kvëpavimo bei virškinimo sistemø ligos, nors gali turëti átakos ir greta esantys organai – stuburas ir skydliaukë bei šiø organø ligos. Daþniausia ûmaus ryklës skausmo prieþastis yra kvëpavimo takø infekcija, o lëtinio ryklës skausmo prieþastys daþniau slypi virškinimo sistemoje. Skausmas yra vienas iš klasikiniø uþdegimo simptomø, kurá lydi karšèiavimas, paraudimas, patinimas bei funkcijos sutrikimas, taèiau ûmus ryklës skausmas nëra tipinis tonzilito simptomas. Skausmas ryklëje gali bûti ir kitos ligos – faringito, t. y. ryklës gleivinës uþdegimo - poþymis. Abi ligas daþniausiai sukelia infekcija: virusai, bakterijos, grybeliai bei kiti mikroorganizmai.
Ûmaus skausmo ryklëje prieþastis gali bûti ir kitos ligos ar bûklës, todël gydymo sëkmë priklauso nuo diagnozës tikslumo. Tonzilitu susergama dël dviejø prieþasèiø: mikroorganizmo agresyvumo bei makroorganizmo, t. y. þmogaus imuninës sistemos silpnumo. Jeigu sutampa abi prieþastys, galima laukti bëdos. Tonzilitas nëra paveldima liga, taèiau iš tëvø ir seneliø paveldëta stipresnë ar silpnesnë imuninë sistema, tiksliau, paveldëtos genø kombinacijos, nulemia mûsø fizinio gyvenimo kokybæ ir trukmæ bei sirgimo ar nesirgimo ávairiomis ligomis perspektyvà.

 

Liga kartojasi dël neteisingo gydymo

 

Tonzilitas daþniau esti bakterinës kilmës ir gerokai reèiau - virusinës. Priklausomai nuo galimo sukëlëjo, skiriasi gydymo taktika. Esant virusinei infekcijai, skiriamos simptominës priemonës (skauda – nuo skausmo, karšèiuojama – nuo temperatûros), nes ligos prieþastá, t. y. virusà, efektyviai veikianèiø vaistø nëra. Esant bakterinei infekcijai, skiriami antbiotikai ir bûtinas ilgas gydymo kursas. Neadekvatus, neefektyvus, trumpalaikis gydymas antibiotikais yra tonzilito recidyvø prieþastis.
Tonzilës yra ne tik imuninës sistemos organas, bet ir vieta, kuri mëgsta apsigyventi labai agresyvios bakterijos: streptokokai, stafilokokai ir kt. Jeigu bakterijoms pavyksta sukurti kolonijas tonziliø raukšlëse, jos kooperuojasi, specializuojasi ávairiai veiklai (kaip ir þmoniø visuomenëje) ir pasigamina kolektyvinës gynybos sistemà – kolonijos išoriná polisacharidiná apvalkalà, per kurá antibiotikai nebegali prasiskverbti ir jø sunaikinti. Tai vadinamosios bioplëvës. Išorinis apvalkalas sustiprina bakterijø kolonijø fiksacijà prie tonziliø paviršiaus bei apsaugo nuo þmogaus organizmo imuninio atsako – leukocitai negali bakterijø atpaþinti ir sunaikinti. Organizuotos bakterijø kolonijos padidina bakterijø išgyvenimo galimybes, o tai labai nenaudinga þmogui. Bioplëviø atradimas yra nesenas labai reikšmingas medicinos pasiekimas. Bûtent bioplëviø atradimas tonziliø raukšlëse paaiškina gydymo antibiotikais nesëkmes, tonzilitø pasikartojimus ir lemia pasauliná tonziliø šalinimo chirurgijos renesansà. Pašalintas tonziles ištyrus elektroniniu mikroskopu (2003 m.), o keleriais metais vëliau jas ištyrus lazeriniu skenuojanèiu elektroniniu mikroskopu, per 70 proc. atvejø pašalintose tonzilëse rastos bakterijø kolonijos su polisacharidø apvalkalu. Neteisingas antibiotikø vartojimas netgi skatina bakterijas organizuotis á kolektyvinës gynybos sistemas. Bakterijø kolonijos yra nuolatinis infekcijos šaltinis, todël vaikai arba suaugusieji, anot mediko, negali pilnai pasveikti ir juos vargina pasikartojantys tonzilitai.

 

Grûdinimosi procedûros turi bûti saikingos

 

Vaikams saldumynai yra gana svarbus energijos šaltinis, o gliukozë labai reikalinga intensyviai jø smegenø veiklai palaikyti – vaikai nuolat stebi, analizuoja, mokosi. Tik svarbu nepadauginti saldumynø. Jeigu vaikas daþnai serga tonzilitu, šaltis, ypaè valgomieji ledai, gali sukelti papildomà ryklës nevisaverèio vietinio imuniteto papildomà susilpnëjimà, kuris gali sàlygoti tonzilëse tûnanèiø agresyviø bakterijø dauginimosi suaktyvëjimà ir šio proceso klinikiná pasireiškimà – ligà. Taèiau grûdinimosi procedûros gali padëti lengviau prisitaikyti prie besikeièianèiø oro sàlygø ir sustiprinti imuninæ sistemà. Yra þinoma krioterapijos (lokalus þemø temperatûrø poveikis gydymo tikslu) metodika lëtiniam tonzilitui gydyti. Ši metodika sukurta prieš 30 metø, paplitusi Rusijoje ir buvusios Sovietø Sàjungos erdvëje, bet tarptautinio pripaþinimo, kaip efektyvi lëtinio tonzilito gydymo priemonë, nesulaukë. Vokietijoje ji taikoma tik kaip alternatyvios medicinos metodas.

 

Reikalinga gydytojo konsultacija

 

Jeigu liga, t. y. ryklës skausmas kartu su sloga, kà tik prasidëjo ir trunka tik kelias dienas, galima átarti virusinæ infekcijà, neteisingai vadinamà peršalimu. Šiuo atveju tinka visos negalavimus palengvinanèios priemonës: aerozoliai, ledinukai, arbata, kvëpavimà palengvinantys nosies lašai ir pan.
Patvirtinus tonzilito diagnozæ, bûtinas gydymas antibiotikais, priešingu atveju pasiduodame natûralios atrankos dësniams – laimi stipresnis, taèiau šiuo atveju verta prisiminti, jog didesnis nebûtinai yra stipresnis. Bakterijos yra maþi, bet irgi gyvi organizmai, todël jos irgi siekia išgyventi, gyventi bei daugintis, tuo tikslu pajungdamos visus galimus resursus, beje, mûsø sveikatos sàskaita. Medicinos mokslo paþanga bei antibiotikai nulëmë, jog prieš šimtà metø buvusi vidutinë gyvenimo trukmë 35 metai šiuo metu yra dvigubai ilgesnë (idealizuojamais Graikijos ir Romos klestëjimo laikotarpiais vidutinë gyvenimo trukmë tebuvo 25 metai).

 

Komplikacijos retos, taèiau pavojingos

 

Antibiotikø dëka tonzilitø komplikacijos yra gana retos. Daþniausia tonzilito komplikacija – infekcijos išplitimas á giliesnius kaklo sluoksnius ir pûlinio susidarymas. Ši bëda ištinka nevartojant antibiotikø. Pavojingos tonzilito sukelto ryklës pûlinio komplikacijos – infekcijos patekimas á kraujo tëkmæ (sepsis), pûliø išplitimas á krûtinës làstà (mediastinitas – nepaprastai pavojinga bûklë, kurios pasekmës bûna liûdnos). Bakterijos, kurios sukelia tonzilitus, gali sàlygoti rimtus širdies, inkstø ir sànariø paþeidimus.
Anot E. Butkaus, jeigu sergame tonzilitu, antibiotikai yra bûtini. Dviejø gomurio tonziliø paviršiaus plotas yra apie 600 kv. cm. Tai atitinka A4 formato popieriaus lapo plotà. Kad bûtø paprasèiau, ásivaizduokime pilvo priekinës sienos dydþio plotà, padengtà pûliais, t. y. bakterijomis ir leukocitais. "Reikia organizmui padëti kovoti su agresyviai nusiteikusiomis bakterijomis, - sako gydytojas. - Manoma, jog antibiotikai turi bûti naudojami ne maþiau nei 10 dienø ar netgi mënesá. Kartais tenka skirti dvi, esant komplikacijoms - netgi tris antibiotikø rûšis, taèiau kiekvienas þmogus yra laisvas priimti asmeniná sprendimà, ar nori gydytis. Èia kaip ir gatvëje – galima bandyti jà bet kur, bet per perëjà jà pereiti yra gerokai saugiau."

 

Prisireikia skalpelio

 

Tonzilitas operuojamas, jeigu jis pasikartoja du ir daugiau kartø per metus, nepaisant adekvataus medikamentinio gydymo. Operuojama ir tais atvejais, kai tonzilitu sergama retai, taèiau yra nuolatinis blogas kvapas iš burnos, kurá sukelia bakterijø veikla gomurio tonziliø kriptose (bakterijø kolonijø - bioplëviø veikla). Operuojama ir tada, jei buvo tik vienas tonzilito epizodas, bet yra komplikacijos – ryklës ar kaklo pûlinys ar kitø organø, pvz., širdies, sànariø ar inkstø, paþeidimas. Operuojama, jei vaikas arba suaugusysis net ir nëra sirgæs tonzilitu, taèiau yra sunkus miego ir kvëpavimo sutrikimas – miego apnëja, t. y. knarkimas su kvëpavimo nutrûkimo epizodais. Vienos pusës tonzilës gali bûti pašalintos átariant onkologiná procesà.

 

Liaudies medicina aklai nepasikliaukite

 

Visas vaistø mokslas ir pramonë remiasi augalinës, gyvûlinës kilmës arba iš mikroorganizmø išskirtais preparatais ir tolimesne jø gamyba pramoniniu bûdu. Taigi modernus visø ligø gydymas yra pasaulio tautø patirties analizavimo ir tobulinimo rezultatas. Á vienà tabletæ ar kapsulæ sudëta daugelio þmoniø daugelio metø patirtis turint vienintelá tikslà – padëti pasveikti nuo vienos ar kitos ligos.
"Naudojimàsi automobiliais suvokiame kaip áprastà dalykà, bet niekas nebando šiuolaikinio automobilio pasigaminti namø sàlygomis be specialiø þiniø. Þmogaus organizmas gerokai sudëtingesnis uþ automobilá, bet visi išmanome, kaip gydytis. Pasiklausius besikalbanèiø tautieèiø susidaro áspûdis, jog apie ligas puikiai išmano visi, išskyrus gydytojus, - stebisi medikas. - Kalbant apie lëtinio tonzilito gydymà, galbût kur nors kas nors þino, kaip "iškrapštyti" iš gomurio tonziliø kriptø sëkmingai besidauginanèias bakterijø kolonijas, bet iki šiol tyli, nors ir galëtø visam pasauliui pasigirti. Uþ bioplëviø gydymo metodikà tikrai bus skirta Nobelio premija. Bet, deja, Lietuvoje gaudomos rupûþës, kišamos á stiklainius ir uþpilamos degtine. Tiriant rupûþiø odos liaukø išskiriamà sekretà buvo rasta medþiaga, savo savybëmis panaši á gentamicinu vadinamà antibiotikà. Šios medþiagos kiekis lietuviškame stiklainyje yra maþas, nestandartizuotas, todël negali turëti kliniškai reikšmingos átakos. Gal labiau padeda degtinë – šiek tiek "dezinfekuoja", o daþniau paragavus ir nuotaika pagerëja. Degtinë tinka esant virusinei infekcijai – jei ir nepadës, tai bent jau nepakenks. Ûmiam tonzilitui, kai reikia rimto gydymo, rupûþële ar þolelëmis rekomenduoèiau nepasikliauti. Man geriausias pavyzdys yra Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos XIV istorija. Kai Dalai Lamà 2008 m. rugpjûtá surietë stiprûs pilvo skausmai, o Tibeto ir Ajurvedos receptai bei tûkstanèiø vienuoliø maldos nepadëjo, tada Dalai Lama keturias paras buvo tiriamas ir gydomas Mumbajaus ligoninëje. Tai aiškus atsakymas, taèiau kiekvienas esame laisvas pasirinkti."

 

Svarbiausia – tinkamas reþimas

 

Peršalimas - tai virusinë infekcija. Pasak mediko, yra daugiau negu 150 virusø rûšiø, iš kuriø maþiausiai dvi nuolat, t. y. ir þiemà, ir vasarà, gyvena mûsø nosiaryklëje. Ar susirgsime, priklauso nuo organizmo bûklës. Kas padeda išvengti "peršalimo"? Anot mediko, reikia šmokti valdyti stresà: nepamiršti pakankamai laiko skirti poilsiui, gerai išsimiegoti, valgyti sveikà maistà, jausti saikà, daug šypsotis sau, ir, þinoma, šypsotis visiems, nes tai taip pat gera peršalimo profilaktikos priemonë. Svarbios ir teigiamos mintys bei emocijos. Kartà susirgus ir pasveikus, iš karto reikia pasikeisti dantø šepetëlá. Jeigu serga bendradarbis – vengti artimesnio kontakto, daþnai plauti rankas ir veidà, vëdinti patalpà, o geriausia – išleisti kolegà namo, maloniai pasisiûlius atlikti ir jo darbà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Stuburas sensta kartu su mumis, o raumenys laikui bëgant silpnëja, tad retam pavyksta nugyventi savo amþiø taip ir nepatyrus, kas yra nugaros skausmas, ypaè tuomet, kai maþai judame. "Dël itin sumaþëjusio fizinio aktyvumo bei nuolatinio sëdimo darbo nugaros skausmai tampa XXI amþiaus epidemija", - tvirtina neurologas Evaldas Gadeikis.

Neurologo Evaldo Gadeikio teigimu, jei norime ilgai išlikti darbingi, tuo turime pradëti rûpintis dar vaikystëje.

Liga jaunëja

Anot neurologo, pastaruoju metu radikulitas, kaip ir dauguma kitø ligø, uþklumpa vis jaunesnius þmones. Ne išimtis net vaikai bei paaugliai, kuriems itin daþnai nustatomos stuburo deformacijos ir iškrypimai.

Pirminë radikulito forma atsiranda dël infekcijø ir intoksikacijø. Antrinë arba simptominë forma apibûdinama šakneliø paþeidimu, prasidedanèiu dël aplinkiniø audiniø patologijos, visø pirma dël stuburo pokyèiø.

"Vis daþniau tenka išgirsti paaugliø nusiskundimø, jog mokykloje jiems sunku pasirinkti patogiai sëdëti tinkamà suolà, - pastebëjimais dalijasi neurologas. Laikysenai ypaè kenkia, kai prie stalo rašant ar skaitant sëdima netaisyklingai. Tad nieko keisto, kad stuburo patologijos daþnai prasideda vaikystëje, o liga visu aštrumu pasireiškia sulaukus brandaus amþiaus."

Kaulø ir raumenø sistemos vystymàsi neigiamai veikia ir blogas darbo vietos apšvietimas. Puiku, jeigu natûrali šviesa pro langà krenta ant stalo, tik svarbu, kad šviesa nekristø tiesiai á akis ir ne iš darbinës rankos pusës. Ne kà maþesnæ átakà taisyklingai laikysenai turi tinkamas kuprinës nešiojimas. Deja, anot mediko, neretai moksleiviai tempia pernelyg didelæ naštà ant peèiø.

Nuolatiná nugaros skausmà gali sukelti ir nejudrus gyvenimo bûdas. "Dabar þmonës juda mašinomis, o ne savo kojomis, - sako gydytojas. - Didþioji dienos dalis praleidþiama prie kompiuterio, prie kurio sëdint ásitempia peèiø juosta, galva palinksta á prieká, labai didelis krûvis tenka kaklo raumenims, sutrinka mikrocirkuliacija, o nuolat varginami raumenys labai pavargsta. Bendraujant su klientu persikreipiama. Tai itin sàlygoja stuburo pertempimà."

Radikulitas – daþnas ir skausmingas

Radikulità sukelia nugaros smegenø nervø šakneliø, einanèiø pro tarpslankstelines angas nuo kaklo iki juosmens ir kryþkaulio srities, uþdegiminiai procesai. Nesvarbu, kuri šaknelë yra dirginama, skausmas plinta atitinkamoje vietoje. Priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje prasidëjo problemos, skiriamas kaklo ir peèiø, kaklo ir krûtinës, juosmens ir kryþkaulio srities radikulitai.

Anot mediko, visos radikulito rûšys yra labai skausmingos, aprimstanèios ir vël paûmëjanèios, neretai išsivystanèios á lëtines formas. Skausmas gali bûti intensyvus, græþiantis, sustiprëjantis judant. Kadangi didþiausia apkrova tenka juosmens ir kryþkaulio srièiai, tai daþniausiai pasitaiko šios stuburo srities radikulitas, kurio poþymis – stiprus juosmens skausmas, stiprëjantis judant bei plintantis á klubà, kelá, pëdà, kulnà. Ypaè nemalonus kaklo ir krûtinës radikulito momentas yra skausmas kvëpuojant. Kai radikulitas paveikia kaklo ir peèiø sritá, þmogus jauèia skausmà šiek tiek pasukæs galvà, be to, varginantis skausmas neretai plinta išoriniu arba vidiniu rankos paviršiumi.

Daugëja serganèiøjø disko išvarþa

Neurologas sako, jog pastaruoju metu vis daþniau sulaukiama ligoniø, varginamø disko išvarþos. Stuburo diskai daþniausiai paþeidþiami dël fizinës perkrovos. Tarpslanksteliniai diskai yra stuburo amortizatoriai, sumaþinantys smûgius bei stuburo sànariais leidþiantys jam laisvai judëti.

Disko išvarþos susiformavimas yra ganëtinai ilgas ir lëtas patologinis procesas. Diskø paþeidimus itin pagreitina sporto deficitas, poilsio trûkumas, ilgas sëdëjimas, jø traumavimas netaisyklingai judant ir pan. Pasitaiko, kad stuburo disko išvarþa atsiranda ir sportuojantiems bei aktyviai gyvenantiems þmonëms, mat stuburui gali pakenkti staigus sunkaus daikto pakëlimas nepatogioje padëtyje.

Atsiradusios išvarþos spaudþia nervø šakneles. Tai sukelia aštrø, daþniausiai šaudanèio pobûdþio plintantá á vienà ar á abi kojas skausmà, atsirandantá atlikus staigø judesá. Dël disko išvarþos ásitempia nugaros raumenys, ima spazmuoti, o tai apsaugo stuburà, taèiau ilgainiui toks raumenø spazmas jau pats sukelia skausmà.

Anot mediko, skausmas dël diskø pakenkimo gali bûti ávairaus pobûdþio ir intensyvumo. Paprastai skauda juosmená, skausmai plinta á vienà arba á abi kojas. Priklausomai nuo išvarþos dydþio, lokalizacijos bei klinikinës išraiškos skiriamas gydymas vaistais arba operacija, kuri bûtina, kai tarpslankstelinio disko išvarþa uþspaudþia šakneliø spinalinæ arterijà ir sutrinka nugaros smegenø kraujotaka, paþeidþiama kojø motorika, sutrikdoma dubens organø funkcija.

"Laikui bëgant išvarþa ima maþëti. Jeigu þmogus lanko baseinà, kasdien mankštinasi bei kitomis procedûromis stiprina juosmens, pilvo raumenis, išvarþos simptomø pasireiškimo daþnis kaskart vis retëja", - sako medikas.

Ne visada kalta ta vieta, kurià skauda

Daþnai pasitaiko, kad stuburo skausmo vieta ne visiškai atitinka pradinæ stuburo pakenkimo zonà. Stuburà reikëtø suvokti kaip ásivaizduojamà svertà – atsiradus pakenkimui vienoje vietoje, galimi sutrikimai kitoje. Medikas sako pastebëjæs, jog bûtent to nesuprasdami þmonës, ieškodami tikrosios juos varginanèio skausmo prieþasties, be reikalo prisidaro ávairiausiø nuotraukø, kompiuteriniø tomogramø. "Þmogus skundþiasi skaudanèia galva, pablogëjusia klausa ar netgi prastesniu regëjimu. Uþtenka palenkti galvà ar nusièiaudëti ir skausmas tampa nepakeliamas, - vardija simptomus neurologas. - Visa tai nutinka, kai radikulitas paþeidþia kaklinæ stuburo dalá, todël skausmas jauèiamas ne tik pakaušyje, bet ir sprande, mentëje ir petyje. Tenka sulaukti pacientø, kurie ilgai mynë okulistø kabinetø slenkstá, nes, juos vargino ávairûs akiø ligø simptomai: skausmas, deginimas, sunkumo jausmas ir pan. Atlikus reikiamus tyrimus paaiškëja, jog akiø skausmo kaltininkas nëra paèios akys. Neretai þmogus bûna šventai ásitikinæs, jog serga sunkia širdies liga, nes jauèia skausmà krûtinëje, taèiau vizitas pas neurologà padeda nustatyti stuburo patologijà. Taip yra dël to, jog iš kiekvieno stuburo slankstelio išeinantys nervai yra susijæ su tam tikru kûno raumeniu bei organu. Ir organas, ir stuburo slankstelis gali veikti vienas kità, tad tik specialistas gali pasakyti, ar tikrai kalta ta vieta, kurià skauda."

Viena iš radikulità provokuojanèiø prieþasèiø gali bûti stuburo osteochondrozë. Tai patologinis procesas, vykstantis dël medþiagø apykaitos sutrikimø, dël mikrotraumø, nejudrios gyvensenos, genetinio polinkio á greitesná jungiamojo audinio senëjimà ir pan. Anot mediko, dauguma þmoniø klysta manydami, jog stuburo pakitimus ir ligas sukelia valgomoji druska, nusëdanti stubure bei sànariuose. Tai, þinoma, klaidinga nuomonë.

Tinkamiausias gydymas – procedûrø kompleksas

Anot mediko, labai svarbu, kad radikulito gydymas vyktø priþiûrint gydytojui, kadangi savarankiškas skausmo malšinimas medikamentais be terapijos bei skaudamos vietos átrynimas ávairiu tepalu, šios ligos visiškai neišgydo.

Gydymas efektyvus tik tuo atveju, kai ligonis naudojasi specialistø rekomenduotais metodais, kuriø, anot mediko, dabar gausybë: pirtis, masaþas, karšèio, šalèio terapija, speciali stuburo mankšta, paþeistø raumenø tempimas, ávairi raumenø atpalaidavimo metodika, akupunktûra ir pan. Iš esmës pasikeitusi nugaros skausmo gydymo metodika sëkmingai išstûmë anksèiau vertintà grieþtà ligoniø imobilizacijà. Šiuo metu itin skatinamas greitas aktyvumas – vandens procedûros, kineziterapija, kasdieninë mankšta.

"Ši taktika padeda gráþti á visavertá gyvenimà net sunkias traumas patyrusiems þmonëms, greitina ir gerina gijimà, padeda išvengti skausmo ásisenëjimo bei jo virtimo lëtiniu, vëlesniø recidyvø, – vardija neurologas. - Judëjimas ir þmogaus valia daro stebuklus."

Rûpintis savimi pradëkite nuo maþens

Anot neurologo, jei norime bûti sveiki ir judrûs, ilgai išlikti darbingi, tuo turime pradëti rûpintis dar vaikystëje. Mokiniams, kuriø laikysena sutrikusi, geriausiai klasëje sëdëti vidurinëje eilëje, kad nereikëtø persikreipus skaityti tai, kas parašyta lentoje. Stalas ar suolas turi bûti 2-3 cm aukštesnis, nei sëdint nuleidþiama rankos alkûnë. Sëdint kojas per klubus ir kelio sànarius reikia sulenkti staèiu kampu. Tarp liemens ir stalo turi bûti 2-3 cm tarpas, t. y. maþdaug tiek, kad tilptø rankos plaštaka. Knygos ir sàsiuviniai turi bûti padëti ant stalo 30-35 cm atstumu nuo akiø. Atstumà galima patikrinti ant stalo padëjus per alkûnæ sulenktà rankà taip, kad didysis pirštas bûtø akiø lygyje. Rašant sàsiuviná reikia pasukti á dešinæ 30 laipsniø kampu taip, kad šviesa sklistø iš kairës pusës. Apatinis sàsiuvinio kraštas turi bûti ties krûtinës viduriu.

Stuburà prilaiko raumenys. Kai þmogus nesportuoja, neaktyviai gyvena, raumenys yra per silpni. Tai reiškia, kad stuburas nëra apsaugotas nuo traumos, kurià galima patirti nebûtinai keliant sunkø daiktà. Deja, sàmoningai besimankštinanèiø tautieèiø – vaþinëjanèiø dviraèiais, plaukiojanèiø, bëgiojanèiø ar plušanèiø sporto salëse, nëra daug. Judëjimas ir mankšta - viskas, ko reikia nugaros profilaktikai. Anot mediko, aktyviai judantys, bet kokiu sportu uþsiimantys þmonës turi tvirtesnius kûno raumenis, todël stuburo iškrypimai bei su tuo susijusios ligos vargina daug reèiau nei pasyvø gyvenimà mëgstanèius þmones.

Ypaè didelæ reikšmæ sergant radikulitu turi maistas. Mitybos specialistai pataria itin riboti vadinamàjá "negyvo" maisto vartojimà. Sergant radikulitu, rekomenduojama valgyti daug vaisiø ir darþoviø, kuriuose gausu labai reikalingø B grupës vitaminø, turinèiø specifiná poveiká impulsams, plintantiems nerviniu lygmeniu.

Kad kûnas bûtø jaunas ir elastingas

Kuo stipresnis raumuo, tuo maþiau tiesioginio krûvio tenka stuburui, todël reikia áprasti kasdien atlikti tempimo pratimus. "Raumenis galima tempti bet kur ir bet kada, - tvirtina medikas. – Raumenø tempimo pratimai nesukelia streso organizmui, anaiptol, já atpalaiduoja ir sumaþina raumenø átampà. Judesiai tampa laisvesni, lengvesni, todël gerëja koordinacija bei judesiø amplitudë. Raumenø tempimas prieš kitas treniruotes – plaukimà, bëgimà, vaþiavimà dviraèiu ir pan. - paruošia raumenis aktyviai veiklai ir saugo juos nuo traumø. Be to, tempiant ávairias kûno dalis, á jas sutelkiame dëmesá ir taip padedame savo kûnui atsipalaiduoti nuo proto kontrolës. Reguliariai atliekant raumenø tempimo pratimus, gerëja bendra savijauta bei kraujotaka, kûnas paruošiamas veiklai." Medikas siûlo kas rytà atlikti šiuos raumenø tempimo pratimus:

Sulenkite kelá, švelniai pritraukite já prie krûtinës, kol pajusite lengvà apatinës nugaros dalies ir uþpakalinio šlaunies paviršiaus tempimà. Tempkite 20 sek. Tà patá padarykite kita koja.

Sunerkite pirštus virš galvos ausø lygyje. Rankomis iš lëto traukite galvà pirmyn, kol pajusite sprando tempimà. Tokioje padëtyje išbûkite 5 sek., po to lëtai gráþkite á pradinæ padëtá. Pratimà kartokite tris kartus.

Lëtai ištieskite abi kojas. Rankas ištieskite virš galvos ir siekite rankø pirštais, kiek tik pajëgiate. Kartu temdami pëdas ir kojø pirštus tokioje padëtyje išbûkite 5 sek., po to atsipalaiduokite ir dar kartà pakartokite pratimà.

Sukinëkite èiurnà prieš ir pagal laikrodþio rodyklæ, kiek leidþia sànario judrumas. Pakartokite tai 10 kartø á kiekvienà pusæ. Tà patá atlikite su kitos kojos èiurna.

Norëdami ištempti keturgalvá šlaunies raumená ir kelius, dešinæ pëdà traukite uþ pirštø galø kaire ranka prie sëdynës. Kiekvienà kojà temkite 20 sek.

Atsistokite praskëtæ kojas peèiø plotyje ir sulenkite kelius. Kulnai priglausti prie grindø, pëdos lygiagreèios. Taip išbûkite 30 sek.

Atsistokite praskëtæ kojas maþdaug peèiø plotyje, pëdas nukreipkite tiesiai prieš save. Lëtai lenkitës per klubus. Temdami visuomet truputá sulenkite kelius. Kaklas ir rankos atpalaiduotos. Lenkitës, kol pajusite lengvà uþpakalinës kojø pusës tempimà. Taip lengvai tempkite 20 sek.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

2010 metø Pasaulinës balso dienos šûkis - "Mylëk savo balsà". Juo siekiama priminti balso reikšmæ kasdieniame gyvenime. Balsas yra svarbus ekonominio ir emocinio gyvenimo dalyvis, daugeliui þmoniø - netgi pagrindinis darbo árankis, taèiau kur atsiranda mûsø balsas, kaip ir kodël jis skamba ir kodël nustoja skambëjæs, susimàstome tik tuomet, kai jo netenkame. "Kol balso neprarandame, tol nesuvokiame jo esmës", - sako otorinolaringologas Evaldas Butkus.

"Kol balso neprarandame, tol nesuvokiame jo esmës", - sako otorinolaringologas Evaldas Butkus. Autorës nuotr.

Balso dienà nuspræsta minëti kasmet

Grupë Brazilijos gydytojø ir balso pedagogø susibûrë á Brazilijos balso ir laringologijos sàjungà ir 1999 m. balandþio 16 dienà nusprendë skirti gamtos dovanai – balsui – ásisàmoninti, suvokti, paþinti, balso paþeidimø profilaktikai propaguoti bei informuoti apie gerklø vëþio simptomus. Balandþio 16 d. buvo pavadinta Brazilijos nacionaline balso diena. Vëliau graþià iniciatyvà palaikë Argentina bei Portugalija. Tada Brazilijos nacionalinë balso diena tapo Tarptautine balso diena. Nuo 2002 metø prie brazilø iniciatyvos prisidëjo JAV otorinalaringologø - galvos bei kaklo chirurgø - akademija bei Europos specialistai. Nuo tada švenèiama Pasaulinë balso diena, skirta švietëjiškai veiklai.

Vertybë, kurios nevertiname

Balsas svarbus visur: mamos laukia, kol jø vaikelis pradës kalbëti, jis reikalingas mokymosi procese, darbe, bendraujant. Daugybës profesijø neásivaizduojame be balso. Pardavëja, politikas, mokytojas, gydytojas, jau nekalbant apie aktorius, dainininkus – argi ámanoma dirbti be šios svarbios funkcijos? Deja, anot mediko, neretai, kol balso neprarandame, nesuvokiame jo reikšmës.

2005 metais pasaulio otorinolaringologø kongreso Romoje atidarymo metu vienà iš sveikinimo kalbø sakë Vatikano kardinolas. Kalbëdamas metu jis daugybæ kartø paminëjo "senso comunicatione" ir þmoniø bendravimo malonumà uþtikrinanèias klausos bei balso funkcijas. Kaip tik prieš porà dienø popieþiui Jonui Pauliui II italø otorinolaringologai buvo atlikæ tracheostomijos operacijà, po kurios prarandamas balsas. Sujaudintas kardinolas vis kartojo "senso comunicatione"...

Tarsi sudëtingas instrumentas

Balso aparatà sudaro organai ir sistemos balsui kurti. Skiriamos keturios balso aparato dalys: energetinë, t. y. trachëja, bronchai, plauèiai ir kvëpavimo raumenys, krûtinës làsta, diafragma ir pilvas; balso generavimo - gerklos su balso klostëmis; balso rezonavimo - burnos, nosies, nosiaryklës ertmës, prienosiniai anèiai, galva, krûtinës làsta, vidinës ryklës aktyvi veikla; bei artikuliavimo - lûpos, dantys, lieþuvis, apatinis þandikaulis, kietasis ir minkštasis gomuriai, lieþuvëlis, ryklë.

Pagrindinis balso organas yra balso klostës. Pagal poreiká jos gali atsipalaiduoti, ásitempti, keisti savo storá. Reikšmës turi, kokiu greièiu ir kokiu slëgiu oras yra iškvepiamas – skirtingai veikiamos balso klostës skleidþia skirtingus garsus. Garsams formuoti svarbus plauèiø tûris, gerklës forma, lûpø bei lieþuvio padëtis, dantø bûklë, nosies ertmës ir prienosiniø sinusø anatominë sandara bei funkcionavimas. Balsui reikšmës turi krûtinës, kaklo, ryklës ir gerklø raumenø bûklë.

Beje, balso klostes judinantys raumenys yra patys "greièiausi" kûno raumenys. Visø organø sàveika nulemia balso aukštá, tembrà, garsumà ir tonà. Moterø ir vyrø balsas skiriasi dël balso klosèiø ilgio, storio, balso dëþutës ir plauèiø tûrio bei kiti matmenø skirtumø.

Didelës balso galimybës

Dainininkø balsai, kurie gali bûti aukšti, vidutiniški ir þemi, skirstomi á tipus ir rûšis. Moterø balsai skirstomi á sopranus (aukšti), mecosopranus (vidutiniški) ir kontraltus (þemi). Vyrø balsai skirstomi á tenorus (aukšti), baritonus (vidutiniški) ir bosus (þemi). Vaikø balsai nuo 10 iki 15 metø skirstomi tik á aukštus (sopranas arba diskantas) ir þemus (altas). Po mutacijos, kuri vyksta nuo 10 iki 16 metø, vaiko balsas gerokai pasikeièia, tuo metu pradeda formuotis suaugusiojo balso poþymiai. Mutacija ypaè pakeièia berniukams balsà - jie pradeda skambëti oktava þemiau. Dainininko balsas gali formuotis net iki 30-øjø gyvenimo metø. Pagal dominuojanèiojo rezonavimo vietà yra skiriamas krûtininis bei galvinis rezonavimas. Dël rezonavimo keièiasi balso tembras.

Uþkimimas – balso kokybës kaltininkas

Uþkimimas – balso kokybës sutrikimas, pablogëjimas. Jis gali bûti ágimtas ar ágytas. Ávairiø balso sutrikimø pasitaiko vaikystëje. Jie susijæ su netinkamu balso vartojimu, ypaè rëkimu, balso lavinimu muzikinio ugdymo kolektyvuose, infekciniø þidiniø, t. y. adenoidø, lëtinio tonzilito negydymu. Priklausomai nuo prieþasties, uþkimimas gali prasidëti staiga ar palaipsniui, bûti neþymus ar ryškus. Kartais gali bûti karšèiavimas, sutrikæs rijimas ar net kvëpavimo sutrikimas, kuomet sunku ákvëpti. Uþkimimo prieþastis gal bûti ávairios uþdegiminës bei neuþdegiminës ligos. Daþniausiai uþkimimas išsivysto kaip peršalimo ligos tàsa ir neretai praeina savaime.

Uþsitæsæs uþkimimas daþniausiai bûna lëtinës gerklø ligos - lëtinio laringito, balso klosèiø dariniø, funkciniø gerklø ligø, balso klosèiø paralyþiø ar gerklø vëþio - pasekmë. O lëtiniø gerklø ligø daþniausia prieþastis yra gastroezofaginio refliukso ligos viršstemplinë forma. Kitos uþkimimo prieþastys: infekcija (tuberkuliozë), alergija, autoimuninës ligos, nepiktybiniai augliai, kitø sistemø (širdies, plauèiø, nervø, psichinës) ligos.

Liga diagnozuojama per vëlai

Anot mediko, pavojingiausia uþkimimo prieþastis – gerklø vëþys. Darbingo amþiaus þmonëms gerklø vëþio prieþastis yra rûkymas. Pensinio amþiaus þmonëms gerklø vëþiui atsirasti átakos gali turëti gastroezofaginio refliukso ligos viršstemplinë forma. "Daþniausiai diagnozuojame treèios ar net ketvirtos stadijos gerklø vëþá. Tai, þinoma, labai apmaudu, nes pirminë vëþio diagnostika nëra sudëtinga, - tvirtina gydytojas. - Daugumai þmoniø balso klostes galima apþiûrëti su gerklø veidrodëliu. Detaliau balso klosèiø bûklë ávertinama endoskopinio ir mikroskopinio tyrimo metu. Jeigu uþkimimas tæsiasi ilgiau negu tris savaites, bûtina specialisto konsultacija. Kiekvienas þino, kiek laiko praëjo nuo jo balso pasikeitimo pradþios, paskaièiuoti nesunku, taèiau þmonës daþnai neteisingai diagnozuoja savo ligà, ávertindami jà kaip "peršalimà", arba mano "patekæ á skersvëjá". Tada jie uþsiima savigyda, á pagalbà pasitelkia liaudies medicinà bei vaistininkus ir jau tuomet tikrai "viso gero" ankstyvai diagnostikai bei efektyviam vëþio gydymui. Šios ligos atveju bloga pasveikimo prognozë tolygi blogai gyvenimo prognozei tiek gyvenimo kokybës, tiek gyvenimo trukmës prasme."

Netausojame savo balso

Medikas sako, jog balso aparatà þalojame rûkydami, rëkaudami, vartodami alkoholá, netaisyklingai kalbëdami arba dainuodami.

Didþiausià þalà balsui daro rûkymas. Tabako dûmuose randama per 4000 cheminiø junginiø, iš kuriø apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupës kancerogenais. Kancerogenai (ávairûs benzopirenai, nitrozaminai, radioaktyvus polonis ir kt.) patenka á organizmà su dervomis ir labiausiai pakenkia betarpiško sàlyèio vietoms. Taèiau kvëpavimo takø gleivinei labiausiai kenkia radioaktyvus tabako spinduliavimas. Bûtent jis sukelia genetinius pakitimus làstelëse, todël vystosi vëþys. Manoma, jog 70–80 tûkst. surûkytø cigareèiø yra ta raudona linija, kurià perþengus labai padidëja gerklø, plauèiø, skrandþio, šlapimo pûslës vëþio rizika. Kasdien rûkant po 20 cigareèiø, per metus jø susidaro apie 7000, tad per 10 metø surûkome apie 70 tûkstanèiø cigareèiø.

Didesnë rizika susirgti gerklø vëþiu tiems, kurie dirba su greitai garuojanèiomis cheminëmis medþiagomis, ypaè daþø, lako ar naftos pramonëje.

Speciali sritis yra kalbovø balsas. Kalbovai - tai atstovai profesijø, kurioms balsas yra pagrindinis darbo árankis: mokytojai, dainininkai, aktoriai, politikai, muzikos pedagogai, diktoriai ir pan. Neteisingas balso naudojimas, pertempimas irgi sukelia uþkimimà, tada prarandamas darbingumas.

Negydoma arba nepakankamai efektyviai gydoma gastroezofaginio refliukso liga sustiprina kitø kenksmingø faktoriø átakà balso klostëms arba savo ruoþtu nulemia lëtiná uþkimimà.

Sveikas balsas - pats graþiausias

Pats graþiausias yra kiekvienam áprastas balsas, atitinkantis þmogaus amþiø ir lytá. Reikëtø išsiugdyti sau patogø, maloniai skambantá balsà. Lavinamas ir treniruojamas balsas tampa gerokai stipresnis, platesnio diapazono. Sveiko balso savikontrolë - tai malonus, amþiui ir lyèiai áprasto skambesio balsas, kai pats asmuo ar aplinkiniai nepastebi balso pokyèiø.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

"Mums tai tarsi Dievo dovana, nukritusi tiesiai kultûriniø renginiø organizatorei Irenai Volodkienei á rankas", - patvirtina Šiauliø kultûros centro Akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë. Moteris prisipaþásta, kad jà ne tik nudþiuginæs, bet ir itin nustebinæs draugiškas Zitos Vilutytës pasiûlymas regëjimo negalæ turintiems þmonëms be jokio atlygio lankyti jos vedamus jogos uþsiëmimus.

Akløjø ir silparegiø klubo "Pabûkime kartu" nariai su jogos vadove Zita Vilutyte Autorës nuotr.

Širdþiai maloniuose dalykuose kanèios nebûna

Ponia Nijolë á jogos uþsiëmimus, lydima socialinës darbuotojos, atþingsniavo pati pirmoji. "Tai dvasiškai jaunas þmogus", - taip vëliau jà apibûdins bendraminèiai, septynerius mënesius drauge lankantys jogos uþsiëmimus.

"Mes ne tik mankštinamës, bet ir maloniai bendraujame, ágyjame daug vertingø praktiniø þiniø apie mitybà, ávairiø þoliniø augalø paslaptis, - pradeda pokalbá ponia Nijolë. - Jogos uþsiëmimus vedanti vadovë – labai kantri, rûpestinga, rami bei nuoširdi moteris. Jauèiuosi esanti labai laiminga, savo gyvenimo kely sutikusi gebantá taip šiltai bendrauti ir dosniai savo patirtimi dalytis þmogø."

Susëdusi ratu aplink stalà ir gurkšnodami vadovës išvirtà arbatà, grupelë akløjø ir silpnaregiø klubo "Pabûkime kartu" nariø vieningai pritaria šiai išsakytai minèiai – išties sunkmeèiu tokiø geranoriškumu spinduliuojanèiø þmoniø, kaip jø vadovë Zita Vilutytë, retai besutiksi.

"Paþintis su negalæ turinèiais þmonëmis uþsimezgë natûraliai: sëdëjau susirinkime, paþvelgiau Irenai á akis ir mintyse gimë nauja idëja, kurià beliko išreiškti þodþiais, – pasakoja Zita. – Gyvenime niekada nenutinka taip, jog vienà dienà pagalvoji, kad rytoj kà nors bûtinai sukursi, o rytà atsikëlusi imi taip ir padarai. Kasdien tenka mokytis, kaþkà prarasti ar atrasti, priimti gyvenimo pasiûlymus ir tokiu bûdu eiti á prieká."

Pasaulis tëra vienas

Zitos teigimu, þmonës, turintys negalæ, nëra neatlygintinai nuskriausti – jiems duota daugiau nei mums, sveikiesiems. Darbas su regëjimo negalæ turinèiais þmonëmis Zitai Vilutytei nebuvo visiškai neþinomas – ji jau anksèiau buvo dirbusi su panašaus likimo þmonëmis Indijoje.

"Kai þmogus nemato, parodytas judesys ar veiksmas tampa visiškai bevertis, tad teko išmokti labai tiksliai ir aiškiai atliekamà judesá išreikšti þodþiais. Uþsiëmimuose naudoju net ir tuos pratimus, kuriuos mes atliekome su á teatro grupæ susibûrusiomis mergaitëmis. Suprantama, mes nedarome sunkiø pratimø, taèiau þingsnelis po þingsnelio þengiame pirmyn. Tas, kuriam per sunku, sustoja, o kuris gali – eina pirmyn", - pasakoja jogos mokytoja.

Anot Zitos, joga buvo ir yra jos holistinio judëjimo teatro dalis, tad jà visuomet domina tai, kas yra judëjimas. Pagrindiniø dalykø ji išmoko bûdama Indijoje, kurioje sutiko labai daug ypatingø þmoniø ir ágijo neákainojamos patirties. Pašnekovei labai brangi ir Lietuvos kultûra – èia taip pat yra begalë gerø bei graþiø ir net panašiø dalykø, nes visi gyvename tame paèiame pasaulyje, o svarbiausi dalykai þmogaus gyvenime visur yra tie patys. Indijoje visa ko pradþia – þmogaus širdis. "Dþiaugiuosi, jog teko paþinti ir klasikinæ indø muzikà, kurios dëka galiu palyginti, kaip to paties þanro muzika atliekama mûsø šalyje, - sako Zita. - Mes dëliojame natas ir grojame – tarsi viskas teisinga, taèiau kaþko trûksta. Jeigu tu iš karto neatrasi ryšio grodamas indišku instrumentu, jis neskambës, nebus jokios vibracijos. Kûnas taip pat yra þmogaus instrumentas. Atlikdamas pozas, þmogus ávaldo savo kûnà ir padaro já sielos instrumentu."

Poveikis - ne iškart

Praktikuodami jogà, iš karto rezultatø nesulauksite. Tik po kurio laiko kûnas pripras prie mankštos, susireguliuos organø bei liaukø veikla, o pats kûnas ágis reikiamas formas. Ištikimiausia jogos uþsiëmimø lankytoja ponia Nijolë sako, jog jau spëjo pajusti jogos pratimø poveiká – ji nebegalinti sëdëti ta paèia poza kaip anksèiau, nes dabar visuomet pati nugara nori bûti išsitiesusi, taèiau ji në kiek nesijauèianti pavargusi ar nepatogiai.

Ponia Aleksandra prisipaþásta, jog pratimø dëka ji ëmë tvirèiau jausti save, savo kûnà, aplinkà, net savo vietà visatoje, tapo geresnë bei atviresnë ne tik sau, bet ir kitiems.

Vadovë prasitaria, jog pasitelkus jogà ámanoma išmokti pajusti spalvø vibracijà, kuri labai palengvintø neregio kasdienybæ. Apskritai jogos dëka paaštrëja visi šeši þmogaus pojûèiai. Pojûèiø ugdymo pratybomis siekiama išmokti þiûrint matyti, klausantis girdëti, lieèiant jausti ir pan.

Ponas Darius, kaip ir ponia Ina, á jogos kursus atëjo vedamas smalsumo. Jaunus þmones suintrigavo Akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëjos Intos išreikšta mintis, kad vadovë Zita - labai ádomi asmenybë. Jauniems þmonëms norëjosi išmokti paþinti savo kûnà.

Ponas Darius nedràsiai prasitaria girdëjæs, jog galima paimti indà, sklidinà karšto vandens, nesibaiminant ne tik rankø nusideginti, bet ir nejauèiant skausmo. Vadovë patikina, jog tai išties ámanoma, taèiau þmogus, norintis valdyti savo kûnà, turi bûti itin toli paþengæs, ir primena, jog jie þingsniuoja dar tik paèioje kelio pradþioje.

Ne religija ar sekta

Anot vadovës, jogà þmonës daþnai painioja su religija ar sekta. Joga jokiu bûdu nëra nei sekta, nei religinis ar misticizmu uþsiimantis judëjimas. Tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulëjimo sistema, savæs paþinimo bûdas, prasidedantis kûno tobulinimu ir pasibaigiantis dvasios tobulinimu. Joga padeda geriau paþinti savo kûnà, gerinti sveikatà, ágyti naujos patirties, pasikeisti geràja energija. Joga, kaip ir mokslas, vystosi jau kelis tûkstanèius metø ir formuojasi pagal kintanèios visuomenës dësnius.

Anot ponios Nastës, ji ne vienà paþástamà išgàsdinusi prisipaþindama, jog susidomëjo joga. Mat daugumai tai asocijuojasi su gulëjimu ant peiliø ar viniø prismaigstytos lentos ir bûtinai dar su ant kaklo besiranganèia gyvate.

"Stengiantis fantazijai uþbëgti uþ akiø, tenka kuo skubiau patikslinti, jog tai tëra kiekvieno sveikatai naudingi kvëpavimo pratimai. Dabar jau taip ir sakau – lankau kvëpavimo pratimus, - dalijasi patirtimi ponia Nastë. - Tai padeda išvengti nepalankios þmoniø reakcijos."

Fizinë ir dvasinë harmonija

Visi mes kaþkur skubame. Skubëdami einame vienu keliu, deja, daþniausiai nematydami, kas dedasi aplink. Taip, anot vadovës Zitos, yra todël, kad mes vis ieškome neaišku kur pasimetusios savo ašies. "Atradæ savo ašá ir stipriai jà apsikabinæ, galime á mus supantá pasaulá pasiþiûrëti iš ávairiø pusiø, - sako vadovë. - Jogos dëka pasikeitimus imame pastebëti netgi mumus áprastoje, atrodo, niekuo nebegalinèioje nustebinti kasdienëje aplinkoje. Paprasèiausias pavyzdys – jûsø mëgiamas puodelis, iš kurio kasryt geriate arbatà. Vienà rytà jis staiga tampa graþesnis, nes ant jo šono pamatote ne tik gëlytæ, bet ir iki tol nepastebëtà saulytæ ar mënuliukà."

Ponas Darius prisimena, kaip mokykloje per kûno kultûros pamokas stovëdavo ant galvos. Šis vaizdas ne vienam sukelia šypsná ir smagius prisiminimus. Vadovë sako, jog nëra tikslinga pradëti nuo paèiø sudëtingiausiø jogos pozø. Stovëjimas ant galvos yra svarbus ne dël to, kad áspûdingai atrodo, bet dël to, jog išmoko áveikti baimæ bei pajusti aukštyn kojomis apversto kûno balansà.

Jogos pratimus reikia atlikti tam tikra seka, vienà po kito. Pradedanèiajam reikia išmokti pagrindines jogos pozas. Vidutinio sudëtingumo pozos – tai ávairios tø paèiø pagrindiniø pozø variacijos, kurioms atlikti kûnas turi bûti tvirtesnis ir lankstesnis nei iš pradþiø. Sudëtingoms pozoms atlikti reikia labai tvirto kûno ir didelio lankstumo, tad daþniausiai jas pavyksta atlikti tik po daugelio metø praktikos. Viena dþidþiausiø jogos pamokø – dirbti pagal savo pajëgumà ir stengtis suprasti savo kûnà.

Labai svarbu - kvëpavimas

Jogos kvëpavimo pratimai moko atkurti kûno energijà ir kontroliuoti psichinæ bûsenà. Tinkamas kvëpavimas prijungia kûnà prie jo "baterijos", esanèios saulës rezginyje. Èia saugomos milþiniškos energijos atsargos, o tinkamos kvëpavimo technikos, išlaisvindamos šià energijà, pagyvina kûno ir proto veiklà.

Dauguma þmoniø kvëpuodami naudoja tik nedidelæ plauèiø tûrio dalá, todël jø kvëpavimas bûna paviršinis, peèiai - atsikišæ á prieká, krûtinë - ádubusi, viršutinë nugaros dalis ir kaklas - ásitempæ. Visa tai sàlygoja nuolatiná deguonies trûkumà. Teisingas diafragminis kvëpavimas padeda áveikti átampà ir net depresijà. Valdant kvëpavimà, visas kûno ligas ámanoma áveikti vos joms uþsimezgus.

Be to, jogos kvëpavimo pratimai ne tik moko, kaip ágyti daugiau energijos, bet ir kaip jà valdyti, o kartu ir kaip valdyti protà, nes kvëpavimas ir protas yra tampriai susijæ.

Išdrásæ eiti eina pirmyn

Joga tinka visiems, taèiau akløjø ir silpnaregiø klubo "Pabûkime kartu" nariai spëjo ásitikinti, kad norint þengti tolyn reikia didelës kantrybës bei ištvermës.

"Norà lankyti jogos uþsiëmimus pareiškë dvylika þmoniø, - sako vedëja Inta, - taèiau liko tik patys išvermingiausi."

Vadovë Zita paaiškina, jog taip nutinka dël to, kad ateiti á pirmuosius uþsiëmimus þmogø visada kas nors pastûmëja, taèiau vëliau jam paèiam tenka þengti tvirtà þingsná, o tam neretai prireikia daug valios ir pastangø. Jei jø pritrûkstama, þmogus sustoja, o tie, kurie išdrásta já þengti – eina tolyn.

"Skani arbata, - gurkštelëdamas paskutiná arbatos gurkšná sako ponas Darius. - Gal ji indiška?" "Ne, ji labai lietuviška", - patikina vadovë Zita, o mes visi smagiai nusijuokiame. Iš tiesø pasaulis tëra vienas..

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Europoje dirba tûkstanèiai gydytojø homeopatø. Netradicine medicina domisi vis daugiau Lietuvos gydytojø. Homeopatijos metodus Šiauliuose išmano gydytoja Irina Jazdauskaitë-Ušèiauskienë, taikanti ir kitus netradicinius gydymo bûdus - autohemoterapijà bei pakopinæ autohemoterapijà.

Gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë pabrëþia, kad homeopatijoje vartojamos labai maþos vaistø dozës. I. Jazdauskaitës-Ušèiauskienës asmeninio archyvo nuotr.

Jau treèià kartà Europos Sàjungoje kovo 23-iàjà buvo paminëta Homeopatijos diena, o balandþio 10-16 dienomis ávairiose šalyse vyks Pasaulinë homeopatijos dienø savaitë, kurios tema – homeopatija ir psichinë þmoniø sveikata.

Renginiais siekiama atkreipti Briuselyje dirbanèiø politikø ir sprendimus priimanèiø pareigûnø dëmesá á homeopatijos padëtá ir jos gerinimo galimybes Europoje, t.y. siekti labiau integruoto ir holistinio poþiûrio á sveikatos apsaugà.

Europoje dirba apie 54 tûkstanèius gydytojø homeopatø. Vien tik Europos Sàjungoje daugiau nei 100 mln. þmoniø vartoja homeopatinius preparatus. Homeopatija ávairiose šalyse paplitusi nevienodai - tai lemia kiekvienos šalies tradicijos. Homeopatija itin sëkmingai prigijo sveikatos apsaugos sistemoje Jungtinëje Karalystëje ir Vokietijoje, mat èia XIX a. atsirado homeopatijos tradicijos. Homeopatijos pradininku laikomas vokieèiø gydytojas Samuelis Hanemanas.

Prieš dvejus metus Lietuvoje atliktas tyrimas parodë, kad homeopatinius preparatus vartoja 23 procentai gyventojø (32 proc. moterø ir 13 proc. vyrø). Šiuos preparatus daugiausia vartoja vyresnio amþiaus didmiesèiø gyventojai.

Europoje trys iš keturiø gyventojø þino, kas yra homeopatija, ir net 29 procentai vartoja homeopatinius preparatus. Nuo 25 iki 40 procentø Europos gydytojø homeopatinius vaistus skiria kartais, o 7 procentai – nuolat.

Homeopatiniai vaistai - iš natûraliø þaliavø

Gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë sako, kad þmogui, kilusiam iš gamtos, geriausiai gali padëti vaistai, kilæ iš tos paèios gamtos. Sintetiniai vaistai, gydydami ligà, daro šalutiná poveiká þmogaus organizmui. Homeopatija - tai gydymo bûdas, kai vartojamos labai maþos vaistø dozës, kad suþadintø organizmo gynybà ir bûtø pasiektas gydomasis poveikis. Didesnës homeopatiniø vaistø dozës sukeltø organizme reiškiniø, panašiø á gydomosios ligos simptomus. Gydant homeopatiniais vaistais taikomas principas, kad panašus gydo panašø.

"Homeopatiniai vaistai gaminami tik iš natûraliø þaliavø: mineralø, augalø arba gyvulinës kilmës produktø. Vaistas skiriamas atsiþvelgiant á þmogø, o ne nustaèius diagnozæ. Kiekvienu atveju gydymas bus skirtingas, kad bûtø pasiektas efektyvus gijimo rezultatas", - teigia gydytoja.

Kad vaistas yra parinktas teisingai, rodo paaštrëjæ ligos simptomai, kurie gali pasireikšti pradëjus vartoti homeopatiná vaistà.

Autohemoterapija stiprina imuninæ sistemà

Gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë gydo ne tik homeopatiniais vaistais, bet naudoja ir kitus netradicinës medicinos metodus, pavyzdþiui, kaip autohemoterapijà. Tada ligonis gydomas padedant jo paties kraujui. Taip galima greitai ir efektyviai padidinti organizmo darbingumà, jo apsaugines funkcijas, sustiprinti imuninæ sistemà.

Kitas panašus gydymo bûdas - pakopinë autohemoterapija, kuris itin efektyvus gydant ávairias lëtines ligas, pavyzdþiui, odos, sànariø, sinusø, alergines ir kitas. Taikant šá metodà, stiprinamos imuninës sistemos gynybinës galios. Organizmas stiprinamas individualiai parinktus homeopatiniø ampuliniø preparatø rinkinius, kurie sumaišomi su nedideliu paciento veninio kraujo kiekiu, paimtu procedûros metu.

"Pirmoje pakopoje vaistai kartu su paciento krauju švirkšèiami á venà, o tolimesnëse pakopose - á raumenis", - paaiškina gydytoja.

Netradicinæ medicinà gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë praktikuoja Medelyno g. 7-110 ásikûrusioje IÁ "Medirina". Informacijos pasiteirauti galima telefonu 8~698 869 83.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Á "Šiauliai plius" redakcijà kreipësi moteris, gráþusi iš sanatorijos. Ligoninëje jai buvo atlikta kelio menisko operacija, po to jos laukë reabilitacija sanatorijoje. Moteris pasakojo, kad prieš operacijà jai teko ásigyti medicininiø priemoniø uþ šimtà litø. Vëliau ji suþinojusi, kad su ligoninëje išduotu kasos kvitu ji galinti kreiptis á teritorinæ ligoniø kasà, kuri turinti apmokëti gydymo paslaugø išlaidas. Be to, ši turinti apmokëti kelionës á sanatorijà išlaidas. Deja, nuëjusi su kvitu ir autobuso bilietais á teritorinæ ligoniø kasà, ji sulaukë neigiamo atsakymo. Šiaulietë pasiteiravo, kaip vis dëlto yra iš tikrøjø.

Šiauliø teritorinës ligoniø kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys tikina, kad ligoniø kasos kompensuoja tik gydymà sanatorijoje, padengia gyvenimo, maitinimo išlaidas joje. Teritorinë ligoniø kasa apmoka mamø su maþameèiais vaikais gyvenimo išlaidas sanatorijoje bei procedûras, kai pacientui skiriama ambulatorinë reabilitacija. Kelionës á sanatorijà ir išlaidos neapmokamos.

P. Nainys patvirtina, kad á Šiauliø teritorinæ ligoniø kasà daþnai uþsuka þmonës, nešini ligoninës kasos kvitais, tikëdamiesi kompensacijos: "Ne vienas paaiškina, kad á ligoniø kasà nurodë ateiti ligoninës gydytojas. Tenka aiškinti, kad mes nekompensuojame mokamø ligoninës paslaugø."

"Áteisinti apmokëjimo atvejai yra tik keli. Sveikatos sistemos ástatymas numato, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, pasiûlius gydytojui brangesná vaistà, procedûrà ar paslaugà, patys sumoka jø faktiniø kainø ir nemokamø paslaugø, medþiagø, procedûrø baziniø kainø skirtumà. Pavyzdþiui, jeigu ligoninëje plauèiø uþdegimas gydomas penicilinu, tai gydytojas gali pasiûlyti stipresná ir brangesná vaistà. Tada reikia sumokëti vaistø kainø skirtumà, tik paciento sutikimas gydytis jo pasirinktais vaistais turi bûti patvirtintas paciento parašu, o sutikimas turi bûti árašytas á ligos istorijà. Jeigu dokumentas uþpildomas neteisingai ar trûksta paciento parašo, ligoninë privalo gràþinti pinigus, bet jeigu pacientas pasirenka papildomas paslaugas, procedûras savo iniciatyva, tai uþ tai jis susimoka pats", - aiškina P. Nainys.

Pavaduotojas tvirtina, kad kiekviena ligoninë, sudariusi sutartá su teritorine ligoniø kasa dël gydymo paslaugø išlaidø apmokëjimo, yra nustaèiusi savo vidaus tvarkà ir taisykles. Informacija apie mokamas paslaugas turi bûti iškabinta viešai, kad pacientas galëtø apsispræsti, ar uþ paslaugas norëtø mokëti. Uþ operacijai reikalingas priemones pacientui gali tekti mokëti, kai sveikatos prieþiûros ástaiga yra išnaudojusi lëšas, numatytas sutartyje su teritorine ligoniø kasa. Ligoninë turi matomoje vietoje paskelbti, kad laikinai dël lëšø trûkumo negali teikti tam tikrø planinio gydymo paslaugø, o pacientas sutinka pats uþ jà mokëti.

Išgirdæs siûlymà susimokëti, pacientas turëtø paklausti gydytojo, kodël prašoma sumokëti uþ suteiktà paslaugà.

Pacientams privalu þinoti, kad apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, gavusiems šeimos gydytojo siuntimà, daugeliu atvejø pirminës ambulatorinës, stacionarinës, reabilitacijos paslaugos, reikiami tyrimai ir konsultacijos teikiami nemokamai.

"Paciento gali bûti paprašyta susimokëti, jeigu jis nenori laukti eilëje tam tikro tyrimo arba procedûros, pats pageidauja skubiau gauti paslaugà. Tikrai nekiltø ávairiø nesusipratimø ar net konfliktø, jeigu gydymo ástaigose visø teisëtai papildomai apmokamø paslaugø kainos bûtø paskelbtos pacientams gerai matomose vietose", - sako P. Nainys.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Tuberkuliozë – labiausiai paplitusi lëtinë liga. Susirgti šia liga gali ir bankininkas, ir bedarbis, tik išgydyti sunkiausia tuos, kurie atsainiai á ligà þiûri. "Jeigu þmogus galvoja apie save, rûpinasi savimi, jis tikrai pasveiks", - tvirtina Šiauliø apskrities tuberkuliozës ir plauèiø ligø ligoninëje dirbanèios medikës.

Šiauliø apskrities tuberkuliozës ir plauèiø ligø ligoninës direktorë Vita Globytë (sëdi), gydytoja pulmonologë Neringa Karkliuvienë, bendrosios praktikos slaugytoja Andþelina Škerbienë, dispanserinio skyriaus vedëja Rita Šopienë. Autorës nuotr.

Pasigendama dëmesio savo sveikatai

Anot Šiauliø apskrities tuberkuliozës ir plauèiø ligø ligoninës direktorës Vitos Globytës, plauèiø ligø itin daugëja dël didëjanèio aplinkos uþterštumo. Bene labiausiai paplitusios kvëpavimo takø ligos – astma bei lëtinë obstrukcinë plauèiø liga. Tuberkulioze serganèiøjø maþëja, taèiau medikë apgailestauja, jog daþnas þmogus vis dar atsainiai rûpinasi savo sveikata.

"Vis daþniau sulaukiame ligoniø su itin ryškiais pakitimais plauèiuose, - dalijasi pastebëjimais direktorë. - Kai liga bûna sparèiai paþengusi, mes nebespëjame suteikti tokios pagalbos, kurios efektyvumas prilygtø ankstyvos ligos stadijos gydymui."

Medikë primena, jog nereiktø pamiršti, kad tuberkuliozë – klastinga liga, todël siekiant išvengti skaudþiø šios ligos sukeliamø pasekmiø itin svarbu kaskart pasitikrinti savo sveikatà profilaktiškai, taèiau neretai þmogus, pajutæs pirmuosius sveikatos sutrikimus, linkæs delsti manydamas, jog pablogëjimas netrukus praeis. Jaunesnieji kaltæ dël pašlijusios sveikatos suverèia savo neáveikiamam polinkiui rûkyti, vyresni þmonës dangstosi oro permainomis, neišvengiamai didëjanèia metø našta ar virusiniø ligø pasekme. Ir vieni, ir kiti, anot direktorës, në nepagalvoja, jog galbût uþsikrëtë tuberkulioze.

"Jeigu kiekvienas aktyviai domëtøsi tuberkuliozei bûdingais simptomais ir laiku pasirûpintø savo sveikata, tai išvengtø netikëtø, kartais net skaudþiø ligos pasekmiø, - tvirtina direktorë. - Daþniau profilaktiškai ateiti pasitikrinti, ar nëra uþsikrëtæ tuberkulioze, turëtø labiau paþeidþiami asmenys: rûkantys, tie, kuriø nenormuotas darbo krûvis, sergantys cukriniu diabetu ir kt. Deja, dabar nerastume þmogaus, kuris gyventø nepatirdamas jokiø kenksmingø faktoriø, ypaè streso, tad periodiškai pasitikrinti savo sveikatà turëtume visi."

Liga "vaikšto" tarp mûsø

Gydytoja pulmonologë Neringa Karkliuvienë tvirtina, jog nuo tuberkuliozës neapsaugotas në vienas þmogus, nes liga plinta oro lašeliniu bûdu. Uþsikrësti galima ávairiose vietose, taèiau suserga ne kiekvienas uþkrato ákvëpæs þmogus – daþniausiai liga pasireiškia susilpnëjus organizmo imuninei sistemai. Nors ir nebeliko visuotinës profilaktikos bei dispanserizavimo, tuberkuliozës ligoninës medikai kaskart vis tikrina ávairias rizikos grupes.

Pastaruoju metu pastebëta, jog vis daþniau dël tuberkuliozës kreipiasi iš uþsienio gráþæ ten dirbantys þmonës. "Atëjo jaunas vyriškis, anksèiau turëjæs savo automobiliø remontu uþsiimanèià ámonæ. Þlugus verslui vyriškis planavo išvykti padirbëti á uþsiená, bet prieš išvaþiuodamas nusprendë pasitikrinti savo sveikatà, - pasakoja pulmonologë. - Rimtø nusiskundimø, anot jo, neturëjæs, taèiau retkarèiais nei iš šio, nei iš to vis pakosëdavæs. Buvo atlikti reikiami tyrimai, kurie padëjo nustatyti ganëtinai dideliø pakitimø plauèiuose".

Medikë prisimena nesenà atvejá, kurio pabaiga - daug skaudesnë, nei minëto ávykio. Vyriškis, nors ir jausdamas itin ryškius ligos simptomus, išvyko padirbëti á Anglijà, taèiau po poros savaièiø, itin pablogëjus savijautai, suskubo namo. Oro uoste laukæ namiškiai kuo skubiau já perdavë á medikø rankas, deja, šie padëti jau niekuo nebegalëjo. "Paciento bûklë buvo išties kritinë, - sako gydytoja, - stebëtina, kaip tokia sunkia tuberkuliozës forma sergantis þmogus atlaikë kelionæ lëktuvu."

Direktorë pastebi, jog þmonës nejauèia atsakomybës ne tik dël savo, bet ir dël kitø sveikatos. Juk sergantis þmogus kalbëdamas, kosëdamas, èiaudëdamas paskleidþia lašelius su tuberkuliozës mikobakterijomis, kuriomis uþsikrëtimo galimybë daug didesnë, kai su ligoniu bendraujama uþdaroje erdvëje.

Laimingi bûsime tik bûdami sveiki

Nejau uþ galimybæ uþsidirbti lietuviai pasiryþæ paaukoti net savo sveikatà? Iš tiesø, anot direktorës, sveèioje šalyje tam sudarytos visos sàlygos, tad jeigu nori – dirbk ir persidirbk.

"Išvaþiuoja jauni, kupini energijos þmonës, pasiryþæ per kuo trumpesná laikà uþsidirbti kuo daugiau pinigø. Þmogaus organizmo atsparumà tuberkuliozës bakterijai silpnina daugelis veiksniø, pavyzdþiui, prasta asmens bei aplinkos higiena. Deja, gyvenimo sàlygos ten tikrai nëra paèios geriausios bei tinkamiausios sveikatai, apie kurià tuokart niekas në nepagalvoja, - sako direktorë. - Viename kambaryje gyvena keli þmonës. Þinoma, ne kà geriau, kai viename bute gyvena kelios šeimos, tarp kuriø atsiradus serganèiam tuberkulioze ligoniui uþdaroje erdvëje nereikia daug laiko, kad šia oro lašeline infekcija uþsikrëstø kiti asmenys. Didþiausia rizika uþsikrësti tuberkulioze tyko nusilpusio imuniteto þmoniø. Ar galime kalbëti apie stiprø imunitetà, kai þmonës dirba 12-14 val. per parà pamiršdami, jog reikia ne tik uþsidirbti, bet ir laiku pasirûpinti savo sveikata. Vadinasi, reikia mokëti apie save pagalvoti, kad bûtume ne tik sveiki, bet ir laimingi".

Vaikai "sugeria" suaugusiøjø ligas

Ypaè jautrûs šiai infekcinei ligai yra vaikai, kadangi jø imuninë sistema dar nëra susiformavusi. Medikës prisimena atvejá, kai ilgai ieškojo siûlo galo, kad galëtø išsiaiškinti, kur maþasis jø pacientas uþsikrëtë tuberkulioze, kadangi niekas iš jo aplinkiniø nesirgo klastingàja liga. Galø gale pavyko išsiaiškinti, jog vaikas retkarèiais vaþiuoja á Akmenæ aplankyti ten gyvenanèio senelio, kuris, vëliau paaiškëjo, ir buvo uþkrato platintojas.

"Pagrindiniai tuberkuliozës platintojai yra suaugusieji, todël jø sergamumas šia liga daro tiesioginæ átakà vaikø sergamumui, - sako direktorë. – Mes galime tik pasidþiaugti, kad jau keletà metø nëra vaikø, serganèiø lokaliomis tuberkuliozës formomis. Tai išties didelis mûsø paèiø ádirbis. Þinoma, neapsieita be atitinkamø Vyriausybës nutarimø, specialiø programø bei paèios visuomenës pagalbos."

Tëvai turi jausti atsakomybæ uþ vaiko sveikatà

Dispanserinio skyriaus vedëja Rita Šopienë tvirtina, jog šeimos sveikata svarbi bet kurio amþiaus vaikui. Daþnai nutinka taip, jog visuomenë nesupranta ir nesisaugoja šios ligos, o daugelis net neþino, kad tuberkuliozë pavojinga ne tik serganèiajam, bet ir aplinkiniams. Pirminë tuberkuliozës profilaktika – skiepai, kurie sukurti tik vaikams, todël neapsaugo suaugusiø asmenø. Medikë R. Šopienë dþiaugiasi, jog vakcinacijos nuo tuberkuliozës apimtis Šiauliø apskrityje yra ganëtinai didelë - siekia 99 proc. Deja, ar skiepyti maþylá, dabar nusprendþia tëvai.

"Blogiausia tai, jog atsiranda tëvø, atsisakanèiø skiepyti savo vaikus nuo tuberkuliozës, - nuogàstauja vedëja. - Toks nuosprendis yra labai rizikingas, juk niekas neþino, su kuo ateityje mûsø vaikai bendraus. Vakcina neapsaugo nuo uþsikrëtimo, taèiau tai itin patikima priemonë nuo mirtinos tuberkuliozës formos."

Kvieèia mokytis ir mokyti kitus

Sergant tuberkulioze, svarbu laikytis gydytojø nurodymø ir vartoti vaistus. Vaistams jautri tuberkuliozë gali bûti išgydoma per pusmetá, o vaistams atspariai tuberkuliozei gydyti reikalingas išplëstinis gydymas, trunkantis dvejus ar net daugiau metø. Deja, neretai pasitaiko, jog pagerëjus savijautai ligoniai savavališkai nutraukia gydymà. Tokiam ligonio apsisprendimui neprieštarauja ir patys namiškiai, mat kurá laikà sàþiningai gëræs vaistus jø artimasis vizualiai atrodo kur kas geriau, taèiau nebaigta gydyti liga atsinaujina sunkesnës formos, išsivysto atsparumas vaistams. Kad taip nenutiktø, ligoninëje yra ásteigtas pacientø mokymo kabinetas, kuriame dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Andþelina Škerbienë siekia pacientams išaiškinti, kodël bûtina kruopšèiai vykdyti visus gydytojø nurodymus, privalu slaugytojø akivaizdoje gerti vaistus, kaip apsaugoti namiškius bei aplinkinius, kad šie neuþsikrëstø, ir kaip gyventi, kad aplinkiniams atvira tuberkuliozës forma bûtø kuo maþiau pavojinga.

"Kiekvienas, kuris turi klausimø, susijusiø su šia liga, taèiau neranda á juos atsakymø, gali apsilankyti ligoninës tinklalapyje, - pataria slaugytoja Andþelina. – Tik þinodami atsakymus, galësite geriau paþinti savo ligà, apsaugoti nuo jos savo artimuosius, svarbiausia – þinosite kà daryti, kad kuo greièiau pasveiktumëte."

Sirgti nëra gëda

"Susirgus tuberkulioze, stengiamës profilaktiškai patikrini kuo didesná ligonio paþástamø ratà. Deja, daþnai þmonës nesiryþta viešinti savo ligos, baimindamiesi nenuspëjamos bendradarbiø reakcijos, - pasakoja dispanserinio skyriaus vedëja. – Þinoma, jog tuberkulioze susirgæ asmenys sukelia nerimà jø draugams, namiškiams bei bendradarbiams. Pasaulis margas, tad þmoniø reakcija, suþinojus apie bendradarbio ligà, bûna ávairi: vieni kategoriškai atsisako pasitikrinti savo sveikatà, kiti, anaiptol, bûna itin dël to susirûpinæ, todël nedelsdami ateina pas mus."

Medikës vieningai pritaria, jog tuberkuliozë yra tokia pat liga kaip ir visos kitos, tad ja sergantis þmogus neturi jausti kaltës ar gëdos jausmo. "Þmonës turëtø suprasti, jog svarbiausia laiku átarti šià ligà, nes laiku diagnozuota tuberkuliozë yra visiškai išgydoma", - tvirtina dispanserinio skyriaus vedëja R. Šopienë.

Anot direktorës, sergant tuberkulioze ne visada bûtina gulëti ligoninëje, galima gydytis ir namuose, tereikia kasdien atvykti á ligoninæ, išgerti tà dienà gydytojo paskirtà vaistø dozæ. Kelionei autobusu medikai duoda reikiamà kieká bilietø higieniniø arba maisto paketø. Svarbiausia, jog ligoniui uþ gydymà nereikia primokëti në cento. "Turime visus šiuo metu pasaulyje vartojamus vaistus tuberkuliozei gydyti, kuriø finansavimà padengiame specialiomis programomis", - tvirtina direktorë.

Bakterijos "limpa" prie visø

Anot direktorës, kad "pasigautume" bacilà, nebûtina bûti išskirtinoje vietoje – visi kvëpuojame tuo paèiu oru, tad uþkratà galime ákvëpti bûdami bet kur, tereikia mûsø organizmui nuo átemptø darbø tapti labiau paþeidþiamam. "Dþiaugiuosi, jog visuomenës elitas nesigëdi prisipaþinti sergantis vëþiu ar kokia nors kita liga. Manau, kad ateis laikas, kai išdrásime viešai prabilti ir apie tuberkuliozæ, kadaise buvusià intelektualø ligà, kuria sirgo daug áþymiø þmoniø, - sako direktorë. – Tuberkulioze serga visi, o ne atskira visuomenës dalis. Tie, kurie tvarkingai vykdo visus medikø nurodymus, pasveiksta ir apie juos niekas nekalba. Daþniau minimi grieþto gydymo reþimo nesilaikantys asmenys, tad manoma, jog tuberkuliozë - asocialiø þmoniø liga."

Patikëti, kad þarnyno vëþys nëra nuosprendis, padeda daug argumentø.

Diagnozavus ligà pirmos stadijos, pagydoma daugiau nei 90 procentø pacientø. Taikomi modernûs gydymo metodai, gebantys nukenksminti net ásisenëjusius auglius. Apskritai þarnyno vëþys labiau pasiduoda gydomas uþ kitas virškinamojo trakto onkologines ligas. Taèiau šá kovà, kaip ir kasmet paskelbtà þarnyno vëþio þinomumo mënesiu, gausu ir neraminanèiø faktø – sergamumo statistika nuolat auga, o gydytojai pripaþásta, kad dauguma diagnoziø nustatoma per vëlai.

Šiauliø onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedëja Nijolë Šatkauskienë teigia, kad þarnyno vëþio atvejø ypaè padaugëjo pastaràjá dešimtmetá. "Nors atsirado gerokai efetyvesnë diagnostika ir nustatoma daugiau atvejø, pastebima, kad intensyvëja ir sergamumas storosios þarnos vëþiu. Didþiàja dalimi tai lëmë stipriai pakitæs gyvenimo bûdas. Sumaþëjo fizinis aktyvumas – þmonës pasidarë tingûs, o jø mitybos áproèiai – þalingi. Dabar valgome vis daugiau pusfabrikaèiø ir gerokai maþiau darþoviø", - pastebi N. Šatkauskienë.

Gydytojos teigimu, pavëluotos diagnostikos statistikà gausina ir gyventojø abejingumas, nesirûpinimas savimi. Pajutus diskomfortà þarnyne, daþnai á tai nekreipiama dëmesio, o tuo metu piktybinis navikas jau pleèiasi. Paskubëti išsitirti bûtina ir dar dël vienos svarbios prieþasties – ankstyvos stadijos diagnozuotas storosios þarnos vëþys gerokai paprasèiau išgydomas.

Aiškiø storosios þarnos vëþio simptomø nëra. Kartais tai pilvo pûtimas, kartais – melagingas noras tuštintis, reèiau atsiranda kraujo išmatose. Taèiau net ir šie reiškiniai gali bûti sukelti kito negalavimo, todël nuolat jauèiantis diskomfortà þmogus išsiaiškinti jo prieþastis privalo kreipdamasis á gydytojus. Šiais metais Vilniuje ir Kaune vykstanèios ankstyvosios diagnostikos programos metu þarnyno vëþys buvo diagnozuotas maþdaug kas penktam besikreipusiajam.

Jeigu liga jau ágijo pagreitá, yra dar svarbiau imtis skubaus ir tinkamo gydymo. Priklausomai nuo situacijos, ligoniui skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas, operacija. Vienas paþangiausiø šiø dienø gydymo metodø – kai su chemoterapija kartu ligoniui taikoma biologinë terapija. Taikant šá metodà, sunaikinama piktybinio naviko kraujotakos sistema, kurios dëka vëþys ir pleèiasi. Tuomet efektyviau veikia ir chemoterapija.

Vis dëlto onkologai sutaria, kad profilaktika yra patikimiausias ginklas kovojant su þarnyno vëþiu. Patariama kiekvienam suaugusiajam, vyresniam nei keturiasdešimties, kartà per metus apsilankyti pas gydytojà ir išsitirti. Kaip ir kitø onkologiniø ligø atvejais, á þarnyno vëþio rizikos grupæ patenka visi, sulaukæ penkiasdešimties. Laikui bëgant ši rizika tik didëja, todël delsti pavojinga.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Þmonës, kamuojami ávairiø negalavimø ir skausmø, išbandæ ávairius vaistus, taèiau nesulaukæ tinkamo efekto, vis daþniau taiko netradicinës medicinos bûdus. Gydytis dëlëmis šiaulieèiai vaþiuoja net á Kaunà, nors šis gydymo metodas taikomas ir mûsø mieste. Netradicinæ medicinà praktikuojanti gydytoja Irina Jazdauskaitë-Ušèiauskienë pacientø turi apsèiai, taèiau ji jauèia pareigà suteikti informacijos apie gydymà dëlëmis, homeopatijà, autohemoterapijà, akupunktûrà ir mezoterapijà.

Medicininës dëlës turi gydomøjø savybiø

Kas þino, ar tradicinës medicinos atstovai nepradës vël gydyti medicinine dële, kuriai JAV, Pietø Karolinos mieste Èarlstone, yra pastatytas muziejus, o ligoniai sutinka mokëti 80 litø uþ vienà dëlæ, išaugintà Anglijos fermoje.

Tiesa, ne visos dëlës yra medicininës - turi gydomøjø savybiø, todël álipæ á eþerà ir pajutæ prisisiurbusià dëlæ þmonës, nuplëšdami jà, elgiasi teisingai. Medicininës dëlës išskiria sekretà, kuriame mokslininkai randa gydomøjø medþiagø. Jos padeda gydyti ligas, susijusias su kraujotakos sistema.

Medicininës dëlës turi apie šimtà biologiškai aktyviø medþiagø, teigiamai veikianèiø þmogaus organizmà, priešingai nei sintetiniai vaistai, paliekantys pëdsakø kepenyse, skrandyje ir kituose organuose.

Gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë sako, kad dëliø išskiriamos medþiagos gydo ne ligà, o ligos prieþastá ir visà organizmà. Dëlës pagerina kraujotakà, todël á làsteles patenka bûtinos medþiagos. Jø išskiriamas fermentas histaminas didina kraujagysliø sieneliø laidumà, o uþdegimo metu padeda skysèiams išsiskirti iš kraujagysliø ir limfagysliø.

Gydytoja Irina Jazdauskaitë-Ušèiauskienë tvirtina, kad medicininës dëlës turi aktyviø medþiagø, teigiamai veikianèiø þmogaus organizmà.

Atitolina infarktà ar insultà

Mokslininkai teigia, kad þmogus gali atitolinti infarktà ar insultà arba jø išvengti, jeigu sulaukæs 50-ies kas tris mënesius profilaktiškai uþsidëtø po keletà dëliø.

Taigi dëlëmis galima gydyti aukštà kraujospûdá, stenokardijà, varikoziná venø išsiplëtimà, hemorojø, galvos smegenø aterosklerozæ. Jos padeda esant radikulitui, gimdos ir jos priedø uþdegimui, bronchitui, prostatitui. Šis metodas taikomas esant ausø, nosies, gerklës ligoms, išbërus jaunatviniams spuogams, esant artrozei ar sànariø skausmams ir kt.

Gydytoja áspëja, kad kai kuriais atvejais gydyti dëlëmis negalima, pavyzdþiui, kai þmogus serga hemofilija, maþakraujyste, hemoragine diateze, taip pat esant þemam kraujospûdþiui, išsekus organizmui arba tiesiog karšèiuojant. Todël prieš pradedant gydyti medicininëmis dëlëmis reikia bûtinai pasikonksultuoti su gydytoju hirudologu, kuris konkreèiu atveju patars, kuriose vietose ir kiek laiko reikia jas dëti. "Jeigu liga ásisenëjusi, gydymo kursà reikëtø kartoti po keturiø ar šešiø mënesiø. Medicininë dëlë naudojama tik vienà kartà, vëliau ji utilizuojama", - gydymo subtilybes paaiškina pašnekovë.

Þmonës daþnai šlykštisi dëlëmis, nenori jø matyti. Gydytoja skuba nuraminti, kad tai natûrali reakcija. Baimintis nëra ko, nes kiekviena dëlë ádedama á maþà stiklinæ talpà ir tik tada pridedama prie odos. Silpnas lyg dilgëlës dilginimas jauèiamas tik iš pradþiø, kol dëlë á odà suleidþia daugybæ smulkiø dantukø. Prisisiurbdama dëlë nesukelia didelio skausmo.

Mezoterapija - maþai, retai ir tinkamoje vietoje

Gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë gydo ne tik dëlëmis, bet taiko ir mezoterapijà. Tai gydymo technika, kai á problemines kûno vietas sušvirkšèiami ávairûs veikliøjø preparatø mišiniai. Jie švirkšèiami retai, maþomis dozëmis ir bûtent ten, kur skauda.

Mezoterapija efektyvi gydant labai daug reumatologiniø, traumatologiniø, ginekologiniø ligø. Ji sëkmingai taikoma ir kosmetologijos srityje.

"Mezoterapijos procedûroms naudojamos labai maþos plonos adatos, vaistai leidþiami tik á odà. Oda tampa stangresnë, elastingesnë ir lygesnë. Ši metodika puikiai malšina skausmà, stabdo uþdegiminius procesus, maitina audinius, atpalaiduoja raumenø ir smulkiøjø kraujagysliø spazmus", - vardija gydytoja.

Mezoterapija neleidþia progresuoti artrozinëms ligoms, gydo pradinëje stadijoje, padeda numalšinti sànariø skausmus vëlyvoje ligos stadijoje, be to, maþina nugaros, strënø skausmus. Šis metodas naudojamas esant sausgysliø uþdegimui, raumenø skausmui. Mezoterapija efektyviai padeda esant patempimams, kamuojant skausmui po didelio fizinio krûvio, traumø, "supûtimo", stabdo plaukø slinkimà, maþina celiulità. Taikant mezoterapijà, ilgiau neprireiks akiniø.

Dirginant biologiškai aktyvius taškus specialiomis adatomis, þmogus pasveiksta. I. Jazdauskaitës-Ušèiauskienës asmeninio archyvo nuotr.

Akupunktûra atveria kelià gyvybinei energijai

Anot gydytojos I. Jazdauskaitës-Ušèiauskienës, uþ vaistus daþnai efektyvesnë bûna ir akupunktûra. Tai gydymo metodas, kai tam tikri taškai dirginami specialiomis adatomis.

"Akupunktûriniai taškai išsidëstæ kûno paviršiuje tam tikromis linijomis, vadinamomis meridianais arba kanalais. Kinø gydytojai teigia, kad gyvybinë energija teka bûtent šiais kanalais. Kai jie uþblokuojami, þmogus suserga. Manoma, kad šie kanalai susijæ su ávairiais organais. Dirginant biologiškai aktyvius taškus, þmogus pasveiksta", - pasakoja gydytoja.

Akupunktûra gydomos sànariø, stuburo, nervø, virškinimo, kvëpavimo sistemos ligos. Ji tinka ir esant lëtinio nuovargio sindromui, kamuojant stresui, nusilpus imuninei sitemai, kilus alerginei reakcijai.

"Akupunktûros poveiká labiausiai lemia paciento nusiteikimas. Gydymas bus veiksmingesnis ir greitesnis, jeigu pacientas atsipalaiduos. Taèiau kai þmogus ásitempæs, procedûros veikimo kryptis vis tiek išlieka", - tikina gydytoja.

Biopunktûrà pamëgo sportininkai

Dar vienas netradicinis gydymo bûdas - homeosiniatrija (biopunktûra), kai homeopatiniai preparatai švirkšèiami á akupunktûros taškus. Organizmui teigiamà poveiká daro ne tik homeopatiniø vaistø injekcijos, bet ir poveikis á akupunktûriná taškà, todël gydymas tampa efektyvesnis ir greitesnis.

Gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë sako, kad biopunktûra taikoma šalinant nesudëtingas ortopedines problemas, tinka šalinti susikaupusius kûne toksinus, esant stuburo nervø šakneliø, kaklo, krûtinës ir juosmens raumenø uþdegimui ar patempimui, nervø ligoms, galvos traumoms, vidaus organams gydyti. Šis metodas efektyvus sportininkams, patiriantiems traumø, esant peties sànario sindromui, achilo sausgyslës uþdegimui.

Netradicinæ medicinà gydytoja I. Jazdauskaitë-Ušèiauskienë praktikuoja Medelyno g. 7-110 ásikûrusioje IÁ "Medirina". Informacijos pasiteirauti galima telefonu 8~698 869 83.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lëtinës inkstø ligos tampa pasauline visuomenës sveikatos problema – jø kaskart vis daugëja, o didþiausià nerimà medikams kelia tai, jog daþniausiai jos nustatomos per vëlai. Kasmet kovà minima Pasaulinë inkstø diena, kurios metu siekiama dar kartà priminti apie klastingas, ilgai jokiø poþymiø ar skausmo neparodanèias inkstø ligas.

Lëtine inkstø liga serga vienas iš dešimties suaugusiøjø. Šiauliø apskrities ligoninës Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedëjo Algimanto Tamošaièio teigimu, ši liga pavojinga tuo, jog yra nejauèiama, tad net 90 proc. ligoniø neþino, jog serga lëtiniu inkstø nepakankamumu. Autorës nuotr.

Tobulëjant pagalbai problemø nemaþëja

Pirmoji dializë dël ûmaus inksto funkcijos nepakankamumo Šiauliø ligoninëje atlikta 1991 metais. Pradþia, anot Šiauliø apskrities ligoninës Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedëjo Algimanto Tamošaièio, buvo gana sunki, nes nebuvo tinkamø dializës aparatø bei tam pritaikytos vandens valymo sistemos, svarbiausia - patirties. Per 19 metø ádiegti nauji gydymo bei tyrimo metodai ir kt.

Þmogaus organizme cirkuliuoja apie penkis litrus kraujo, kurá inkstai išvalo net 40 kartø per parà. Pagrindinë inkstø paskirtis – pašalinti toksinus ir vandens pertekliø iš kraujo. Inkstai padeda kontroliuoti kraujospûdá, raudonøjø kraujo kûneliø gamybà ir išlaiko mûsø kaulus tvirtus bei sveikus. Kai inkstai palaipsniui praranda gebëjimà funkcionuoti, susiduriame su lëtine inkstø liga, kuria serga vienas iš dešimties suaugusiøjø. Liga pavojinga tuo, kad yra nejauèiama, tad net 90 proc. ligoniø neþino, jog serga lëtiniu inkstø nepakankamumu.

Negydant ligos, inkstø bûklë gali pablogëti iki tokios stadijos, kuomet neišvengiama pakaitinë terapija – dializë arba transplantacija, todël, anot mediko, belieka tik dþiaugtis, jog lëtines inkstø ligas galima diagnozuoti anksti atlikus nesudëtingus šlapimo ir kraujo tyrimus bei matuojant kraujospûdá. Gydytojas primena, jog ypaè savo sveikata privalu pasirûpinti didelës rizikos grupës pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems aukštà kraujospûdá, besiskundþiantiems antsvoriu, rûkantiems, vyresniems nei 50 metø amþiaus asmenims bei tiems, kuriø šeimose yra serganèiø inkstø ligomis ar hipertenzija.

Gydykime inkstus, kad apsaugotume širdá

Arterinë hipertenzija, t. y. kraujospûdþio padidëjimas, – viena esminiø prieþasèiø, skatinanèiø lëtinës inkstø ligos atsiradimà bei progresavimà. Ši liga ilgai, ypaè pirmosiomis savo stadijomis, vystosi nepastebimai, todël sergantysis jauèiasi santykinai gerai, ir mano, jog padidëjæs arterinis kraujospûdis didelës þalos nedaro, deja, kaip tik tuo metu liga intensyviai sukelia organuose daugybæ patologiniø pakitimø. Paþeidimø sunkumas bei ligos vysytmosi sparta tiesiogiai priklauso nuo arterinio kraujospûdþio lygio, o ne nuo subjektyvios savijautos.

"Þmonës daþnai nesikreipia á medikus net þinodami apie savo ligà, o kartais, nepaisydami itin didelio arterinio kraujospûdþio, ignoruoja medikø rekomendacijas, - stebisi gydytojas. - Tai viena pagrindiniø klaidø - ligoniai mano, jog pradëti rimtai gydytis reikia tik pasireiškus klinikiniams ligos poþymiams, kai pasijuntama fiziškai blogai. Taèiau kuo anksèiau pradedama gydyti arterinë hipertenzija, tuo maþiau paþeidþiami inkstai bei kiti organai, ir atvirkšèiai – kuo vëliau pradedama gydyti, tuo daugiau negráþtamø pakitimø jau bûna ávykæ."

Kontroliuodmi diabetà apsaugosite inkstus

Šiømetës Pasaulinës inkstø dienos šûkis "Kontroliuok diabetà – apsaugok inkstus", anot mediko, pasirinktas dël labai rimtø argumentø, kadangi instø nepakankamumo gydymo išlaidos nuolat dramatiškai didëja. Diabetas kas treèiam serganèiajam sukelia inkstø paþeidimà, kuris, nediagnozuotas ir negydomas, per 5-7 metus sukelia negráþtamà inkstø nepakankamumà. Tuomet þmogaus gyvybæ gelbsti tik dializës procedûros arba inksto transplantacija. Pirmieji inkstø ligos poþymiai – maþos baltymo molekulës, aptinkamos šlapime - vadinamoji mikroalbuminurija, kurià nustatyti galima atlikus paprasèiausià šlapimo tyrimà áprasto apsilankymo pas gydytojà metu.

"Laimi tik tie, kurie á savo ligà nuo pat pradþiø þiûri labai rimtai", - perspëja medikas. Tad jei ir nieko neskauda, nes simptomai, ypaè ligos pradþioje, nestiprûs, nenumokite ranka galvodami, jog nepradëti gydytis yra daug paparasèiau.

Transplantacija – šviesa tunelio gale

Transplantacijø dëka pasaulyje kasmet išgelbëjami tûkstanèiai gyvybiø, taèiau dar daugiau þmoniø miršta taip ir nesulaukæ jiems gyvybiškai reikalingo organo persodinimo. Pagrindinë to prieþastis – donoriniø organø trûkumas. Tai patvirtina ilgi organø transplantacijos laukianèiøjø sàrašai. Lietuvoje kasmet atliekama 60-70 inkstø persodinimo operacijø. Esant inkstø nepakankamumui, inksto persodinimas, anot mediko, yra pats geriausias gydymo bûdas. Vieno donoro dëka gali bûti išgelbëtos net septynio gyvybës, bet Lietuvoje vis dar baiminamasi dovanoti mirusiojo organus ar audinius. Nors kiekvienas þino, kas yra donorystë, taèiau daugeliui organø donorystës tema atrodo svetima ir tolima, kol nesusiduria su bëda patys ir savo pojûèiais nepatiria, kà reiškia laukti to vienintelio tinkamo organo. Daugelis ásivaizduoja, kad nepagydomos ligos uþklumpa tik tuos, kurie ir taip turi rimtø sveikatos problemø. Deja, liga ar nelaimë daþniausiai uþklumpa mus paèiu netikëèiausiu laiku, o nuo tokiø dalykø, deja, neapdraustas në vienas, todël visiškai nesvarbu, kas esate, kà veikiate, kur gyvenate, jûs taip pat galite padovanoti kaþkam paèià didþiausià dovanà – gyvenimà. Norintiems tai padaryti, belieka kreiptis á šeimos gydytojà ir uþpildyti specialà formà apie sutikimà tapti organø donoru.

Svarbu þinoti, norint turëti sveikus inkstus

Anot gydytojo, naudinga þinoti, jog norint turëti sveikus inkstus labai svarbu išgerti ne maþiau nei 1,5-2 litrus skysèiø per parà. Deja, "neuþskaitomas" ne tik alus, bet ir kava. Gerti reikia negazuotà vandená, ávairiø þoleliø arbatà, darþoviø bei vaisiø sultis. Ypaè inkstams tinka spanguoliø sultys. Tyrimais árodyta, jog lietuviai mëgsta valgyti sûriai. Druska kelia kraujospûdá, trukdo pasišalinti skysèiams, o tai apsunkina inkstø darbà. Druskos paros norma – 6 gramai, t. y. ne daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis, áskaitant "paslëptà" druskà, esanèià gatavuose produktuose: padaþuose, pusfabrikaèiuose, šaldytame maiste, traškuèiuose, picose, lydytuose sûriuose, kai kuriose duonos rûšyse ir kitur. Vaikai, priklausomai nuo amþiaus, turi ásisavinti maþesná druskos kieká nei suaugusieji.

Siekiant išsaugoti sveikus inkstus, kasdien reikia skirti bent pusvalandá mankštai. Reguliari mankšta padeda sumaþinti kraujospûdá. Vertëtø atsisakyti áproèio rûkyti, kuris labai þalingas ir inkstams. Þinoma, kad rûkymas skatina jau paþeistø inkstø funkcijos pablogëjimà – tokie inkstai greièiau visiškai nustoja veikti. Nereikëtø pamiršti, jog rûkymas didina ir kraujospûdá, o aukštas kraujospûdis kenkia inkstams ir kitiems organams.

Itin svarbu gydyti dantis bei nosiaryklës ligas, ypaè anginà, kadangi kraujyje esantys ligø sukëlëjai išnešiojami po organizmà ir neretai pasilieka inkstuose, sukeldami jø ligas. Inkstams labai svarbus vitaminas A, todël maisto racione turi bûti kuo daugiau darþoviø, kuriose yra vitamino A: morkø, saldþiøjø pipirø, šaltalankiø, krapø, svogûnø. Inkstams naudingi obuoliai ir slyvos. Svarbu valgyti daug moliûgø ir melionø, nes jie skatina šlapimo išsiskyrimà, nedirgina inkstø ir šlapimtakiø.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lietuvoje daþniausia gyventojø mirties prieþastis iki šiol yra širdies ir kraujagysliø ligos. "Dalies mirèiø bûtø galima išvengti, jei þmonës patys nuolat skirtø dëmesá savo sveikatai", - tvirtina Šiauliø apskrities ligoninës I kardiologijos skyriuje dirbanti gydytoja kardiologë Aušra Dambrauskaitë.

Kardiologë Aušra Dambrauskaitë primena, jog maþas fizinis aktyvumas didina širdies ligø rizikà net ir tada, kai þmogus nepatiria jokiø kitø rizikos veiksniø. Autorës nuotr.

Maþina darbingumà ir gyvenimo trukmæ

Anot medikës, širdies ir kraujagysliø ligos ne kà maþiau pavojingesnës ar baisesnës uþ onkologines ligas, taèiau daþnas ligonis neskiria ligai pakankamai dëmesio, mat iš pirmo þvilgsnio nepavojingi poþymiai neatrodo išties grësmingi. Blogiausia, jog koronarinë širdies liga nepasireiškia tam tikrà laikà. Aterosklerozës plokštelë lëtai formuojasi širdies kraujagysliø bei arterijø vidinëse sienelëse iš besikaupianèiø kraujo riebalø – cholesterolio, kalcio, raumenø làsteliø ir jungiamojo audinio.

Plokštelëms augti "padeda" pasyvus gyvenimo bûdas, rûkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, aukštas kraujospûdis, taèiau bene didþiausià pavojø kelia didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Po kurio laiko kraujagyslë, jos vidinei sienelei sustorëjus, susiaurëja, todël neišvengiamai sulëtëja kraujotaka. Plokštelei augant, vainikinës arterijos susiaurëja daugiau nei 50-70 proc., kraujo tiekimas uþ plokšteliø tampa nepakankamas, kad gebëtø patenkinti padidëjusá deguonies poreiká fizinio krûvio metu, todël deguonies trûkumas širdies raumenyje daugeliui ligoniø sukelia krûtinës skausmà. Gydytoja sako, jog bûtent šis kasdiená darbà atlikti trukdantis simptomas dalá þmoniø priverèia susirûpinti savo sveikata ir kuo skubiau kreiptis á gydytojà.

Atliekami ávairûs tyrimai

Sergantiems širdies ligomis þmonëms medikë pataria pirmiausia kreiptis á šeimos gydytojà, kuris, reikalui esant, išrašys siuntimà kardiologo konsultacijai. "Svarbiausia, jog sulaukæ tokiø pacientø mes turime daug laiko išsamiems tyrimams", - dþiaugiasi gydytoja.

Anot jos, neinvaziniai tyrimai atliekami ambulatoriškai. Tiriant invaziniu metodu, tenka gultis á ligoninæ, kur taikomas šiuo metu vienas populiariausiø bei informatyviausiø tyrimø – koronarografija. Tai rentgenologinis tyrimo metodas, leidþiantis specialisto akims pamatyti tas vietas, kuriose yra kraujagysliø susiaurëjimø. Tai padeda tinkamai parinkti patá optimaliausià gydymo bûdà. Þinoma, medikamentinis gydymas neišvengiamas kaip ir rizikos faktoriø maþinimas: cholesterolio maþinimas, kraujo spaudimo reguliavimas, antsvorio reguliavimas ir pan. Vaistai nepašalina susiaurëjimø - jie gali tik pagerinti širdies darbà ir sumaþinti simptomus, pavyzdþiui, krûtinës skausmà ar spaudimà, todël bûtina revaskuliarizacija, t. y. kraujotakos atkûrimas.

Apsieinama be chirurgijos

Kraujo pratekëjimà širdies vainikinëmis arterijomis pagerina koronarinë angioplastika, kurios metu susiaurëjusios kraujagyslës vietos išpleèiamos specialiu mechaniniu balionëliu su stentu arba be jo. Ši procedûra, anot kardiologës, prilygsta operacijai. Balionëlis 20-30 sekundþiø uþkemša kraujagyslæ, taèiau per tà laikà kraujagyslë nespëja sureaguoti á dirbtinai sudarytà kliûtá. Plësdamasis balionëlis traiško ir áspaudþia aterosklerotines plokšteles á arterijos sienelæ ir taip panaikina susiaurëjimà. Stentas – segmentinis išplësto balionëlio diametro vamzdelis, kuris vëliau neleidþia arterijai subliukšti ar susitraukti.

Angioplastikos esmë – atkurti kraujotakà, taèiau tai ligos pašalinimo bûdas, tik mechaninis susiaurëjusios vietos pašalinimas. Po angioplastikos labai svarbu laikytis medikø nurodyto reþimo.

Pirmoji pagalba - mûsø rankose

Kraujagyslëse vykstantis procesas gali sukelti uþdegimà, kurio metu aterosklerozës plokštelës áplyšimo vietoje formuojasi krešulys, kuris pamaþu ar staiga uþkiša kraujagyslæ, todël þmogui ima stipriai spausti krûtinæ. Jeigu koronarinë arterija uþsikemša trombu ne visiškai, išsivysto lengvesnis infarktas, o aklinai uþblokuota arterija sukelia sunkø infarktà. Ir vienu, ir kitu atveju þmogus bet kuriuo paros metu kuo skubiau turi vykti á ligoninæ.

"Svarbios yra pirmosios dvi valandos, tad ne veltui jos vadinamos auksinëmis, nes jø metu atlikta trombolizë visiškai ištirpdo susidariusá krešulá. Nors plokštelë lieka ten, kur ir buvusi, atstatyta kraujotaka išgelbsti pacientà nuo infarkto, - sako medikë. Todël ypaè svarbu suprasti, kad kuo maþiau laiko bus praëjæ nuo skausmø pradþios, tuo didesnë tikimybë atverti kraujagyslæ ir išsaugoti širdies raumená."

Anot gydytojos, jeigu á ligoninæ atvykstama per 2-6 val. nuo skausmo pradþios, trombolizë, nors ir taikytina, nebëra tokia efektyvi. Šiuo atveju labiau gelbsti koronarø angioplastika, kurios metu kateteriu bei vielutëmis stengiamasi "praeiti" krešulio uþkimštà vietà. Prireikus susidaræs krešulys šalinamas mechaniniu bûdu.

Atvykus á ligoninæ vëliau nei per 6 val. nuo krešulio susidarymo, neišvengiamai didëja gyvybei pavojingø komplikacijø rizika.

Technologijos palengvina gydymà

Jeigu anksèiau širdies infarktas buvo gydomas tik lovos reþimu bei skausmà malšinanèiais vaistais, tai dabar taikomos efektyvios priemonës širdies raumeniui išgelbëti.

Pirmàkart koronarø angioplastika Lietuvoje atlikta 1971 metais. Gydytoja dþiaugiasi, jog per tà laikà ištobulëjo technologijos bei angioplastikai naudojamos priemonës – kateteriai, balionai, stentai, vielutës ir kt., o šiuolaikinës rentgeno sistemos leidþia gydytojui itin tiksliai nustatyti plokšteliø buvimo vietà bei bûklæ vainikinëse arterijose.

"Visa tai nemaþai kainuoja, bet leidþia išvengti aortokoronarinio šuntavimo operacijø, - sako gydytoja. - Angioplastika - gana saugi procedûra, nors, be abejo, reikalaujanti mediko pastangø, patyrimo, atidumo. Visiems, kuriems atlikta koronarø angioplastika, visà gyvenimà skiriami aterosklerozës progresavimà stabdantys vaistai, kuriuos kompensuoja valstybinë ligoniø kasa."

Kai laikas kainuoja sveikatà

Medikë sako pastebëjusi, jog daþnai þmonës, atvykæ á ligoninæ, jauèiasi sutrikæ, linkæ delsti prieš priimdami gydytojø pasiûlymà kuo skubiau atlikti gyvybiškai reikalingà procedûrà. Net ir gulëdami reanimacijos skyriuje, daugelis nesiryþta patys priimti jø paèiø sveikatos labui lemiamà sprendimà. Išgirdæ gydytojo pasiûlymà dël procedûros, nori pasitarti su namiškiais, nors laiko delsti nebëra.

"Þmogui sunku apsispræsti, nors jis labai blogai jauèiasi, já kamuoja skausmas, taèiau nereikia pamiršti, jog tokiomis akimirkomis laikas yra sveikata. Deja, ne taip jau retai þmogus renkasi lengviausià kelià – nieko nedaryti, taèiau pasibaigus laikui negráþtamai su juo baigiasi ir sveikata", - primena gydytoja.

Išvengti padeda gyvenimo bûdas

Širdies ligø profilaktika geriausia pasirûpinti dar esant sveikiems – tol, kol nejauèiame jokiø negalavimø. Pirmasis þingsnis, kurio privalo imtis þmonës, atsiradus pirmiesiems širdies bei kraujagysliø ligø poþymiams, sureguliuoti mitybà. Riebus maistas skatina riebalø kaupimàsi širdies kraujagysliø sienelëse bei ateroskleroziniø plokšteliø augimà.

Teigiamos átakos širdies ligø profilaktikai turi ir fizinis aktyvumas. "Dël padidëjusio gyvenimo tempo daugelis nuolat išgyvena átampà, patiria stresà, taèiau tai nëra fizinis judëjimas, kuris itin reikalingas širdþiai, kad ši geriau varinëtø kraujà. Šiek tiek daugiau juda jaunimas, kadangi já domina futbolas, krepšinis ar smagus pasivaþinëjimas dviraèiais. Vyresnio amþiaus þmonës juda išties maþai", - pastebi kardiologë.

Net ir maþiausias antsvoris gali padidinti širdies darbo sutrikimø rizikà, todël bûtina sumaþinti kûno masæ. Jei nerûkai, nenutukæs, kraujyje normalus cholesterolio kiekis, tai dar nereiškia, kad vakarais gali kuo ramiausiai drybsoti lovoje. Gydytoja perspëja, jog maþas fizinis aktyvumas padidina širdies ligø rizikà net ir tada, kai þmogus nepatiria jokiø kitø rizikos veiksniø.

Bene labiausiai širdþiai ir kraujagyslëms kenkia rûkymas, nes rûkanèiøjø organizme esantis cholesterolis daug lengviau prasiskverbia á širdies arterijas. Tie, kurie ástengia atsisakyti rûkalø, teigiamà poveiká pajunta iš karto – jau po poros dienø ima maþëti kraujospûdis, anglies monoksido kiekis kraujyje, padaugëja deguonies ir pan.

Sergantys cukriniu diabetu turi itin atidþiai sekti savo gliukozës kieká kraujyje ir nepamiršti, jog diabetas turi didelæ átakà aterosklerozei formuotis.

Reikia kontroliuoti kraujospûdá, nes aukštas kraujospûdis apsunkina širdies darbà ir pagreitina koronarinës širdies ligos procesà.

Svarbiausias aterosklerozës veiksnys – padidëjæs cholesterolio kiekis kraujyje. Cholesterolis organizme susidaro dviem bûdais: sintetinamas kepenyse bei gaunamas kartu su maistu. Daugiausia cholesterolio yra mësoje, ypaè kiaulienoje, maþiau – vištienoje, kalakutienoje. Patartina rinktis liesesnius pieno produktus, kuo daugiau valgyti darþoviø bei vaisiø. Visiškai nëra cholesterolio augaliniame aliejuje. Tiesa, šiek tiek cholesterolio organizmui reikia, nes jis bûtinas smegenø làstelëms kaip energijos teikianti medþiaga.

Anot medikës, pastaruoju metu vis daþniau kalbama apie neigiamà cholesterolio kieká maþinanèiø vaistø poveiká kepenims. Kardiologë pataria pasitikëti gydanèiais gydytojais, kurie, skirdami vienà ar kità cholesterolio kieká maþinantá vaistà bei reguliariai atlikdami laboratoriná kepenø fermentø tyrimà, atidþiai stebi kepenø reakcijà á naudojamà vaistà. Anot medikës, saugant kepenis nereikëtø pamiršti, jog didþiausià þalà joms daro ne medikamentai, o alkoholis bei virusinës ligos.

Didesnæ tikimybæ susirgti širdies ir kraujotakos ligomis turi tie þmonës, kuriø giminëje yra serganèiø šiomis ligomis, tad stenkitës nesudaryti palankiø sàlygø padidëjusiai paveldimø ligø rizikai. Ar paveldëta liga susirgsite, ar visiškai jos išvengsite, priklauso tik nuo jûsø paèiø gyvensenos ir dëmesio savo sveikatai.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Jau septynerius metus ponia Renë Vainorienë serga glaukoma. Per tà laikà nepriekaištingas moters regëjimas pavirto balta migla. Progresuojanèià lëtinæ akiø ligà padëjo sustabdyti operacijos, taèiau tolimesnë ligos eiga nëra aiški. "Kol akys sveikos, þmonës apie jas negalvoja, o juk gerokai lengviau yra išsaugoti gerà regëjimà, nei já atstatyti, kai akys paþeistos ligos", - sako pašnekovë.

Kauno akiø ligø klinikø gydytojas Jûratis Þukauskas sako, kad ásisenëjus glaukomai patys moderniausi vaistai, aparatûra bei profesionalûs akiø gydytojai yra bejëgiai.

Nepajuto jokiø simptomø

Niekados nesiskundusi prastu regëjimu ponia Renë tikina në neátarusi, kad staiga lyg rûke paskendusios akys grasina nepagydoma liga – glaukoma. Akiø nei skaudëjo, nei grauþë, taèiau sparèiai pablogëjæs matomumas moterá privertë kuo skubiau apsilankyti pas akiø ligø specialistà. Atlikusi visus ligai patvirtinti reikiamus tyrimus, gydytoja pasakë ligos diagnozæ. Moteris suprato, kad jai dar menkai paþástama liga yra nepagydoma, taèiau tinkamai ir laiku parinktas gydymas leidþia jà kontroliuoti.

Uþdariusià kabineto duris ponià Renæ vis kamavo mintis, kur ir kaip prasidëjo liga, taèiau jos prieþastis liko neišaiškinta. "Galbût ligà lëmë itin dideli išgyvenimai dël vyro mirties, o gal per didelis mano pomëgis þiûrëti televizoriø? Kaþkada sirgau meningitu, gal viena liga paþadino kità? - spëlioja ponia Renë. - Ligà galëjau paveldëti ir iš savo prosenelio. Kai buvau jauna, moèiutë pasakojo, kad prosenelá vargino akiø liga, taèiau nepajëgë ávardyti tikslaus jos pavadinimo. Vëliau giminëje niekas nesiskundë prastu regëjimu, tad ir aš në minties neturëjau, kad ateis diena, kai akys atsisakys tarnauti".

Ávertiname tik praradæ

Moteris dþiaugiasi, jog jà rûpestingai gydanèios oftalmologës I. Rièkuvienës bei sëkmingai jos rankomis atliktos operacijos dëka pavyko sustabdyti progresuojanèià lëtinæ akiø ligà. Deja, glaukomos pasiglemþtos akiø šviesos operacija nesugràþino, taèiau moteris jauèiasi dëkinga gydytojai, jog dar šiek tiek mato takà po kojomis.

Nors per septynerius metus ponios Renës akys jau spëjo priprasti prie nuolat jose tvyranèios baltos miglos, ji vis dar kasdien mokosi susitaikyti su gyvenimà pakeitusia liga. Sunkiausia, anot pašnekovës, buvæ visam laikui atsisveikinti su darbu. "Esi naudingas ir dël to labai laimingas, kol esi sveikas, - ásitikinusi ponia Renë. - Bëda, kad bûdami sveiki to nevertiname ir net nesusimàstome, kaip smagu yra matyti!"

Daugelá dalykø ponia Renë moka pasidaryti pati, taèiau sako, jog daþnai prireikia matanèio þmogaus pagalbos. Gerai, kad netoliese gyvena ligø nepalauþta draugë, su kuria abi išeina pasivaikšèioti. Globëja tapusi ponios Renës pusseserë, vos ne kasdien aplankanti ligos uþkluptà giminaitæ, padeda apsipirkti parduotuvëje, pagelbëja namø ruošoje.

Nuo pat maþumës jautusi silpnybæ kulinarijai ponia Renë, net ir netekusi regëjimo, valgá sau ruošia pati. Liga nepajëgë uþgniauþti ir meilës gëlëms – kasdien moteris pasirûpina tvarkingai ant palangiø sustatytomis gëlëmis tikindama, kad bûtent iš jø energijos pasikraunanti visai dienai.

Padëjo likimo draugai

Kas geriau supras ligos ištiktàjá, jei ne tie, kurie patys serga tokia pat liga, todël ilgai nedvejojusi ponia Renë pravërë Šiauliø kultûros centro Akløjø ir silpnaregiø skyriaus duris.

Tiesa, pirmajam susitikimui moteriai prireikë nemaþai dràsos. "Jauèiausi labai nejaukiai, nes nieko nepaþinojau, svarbiausia – nemaèiau þmoniø, su kuriais ruošiausi susitikti. Man tai buvo neáprasta, taèiau noras bendrauti neleido uþsisklæsti savyje, - mena moteris. - Buvau labai nustebinta šilto vedëjos Intos Skeivienës priëmimo, jos paguodos þodþiø. Kartu su likimo draugais pabuvota ne vienoje ekskursijoje, parodoje, patirta ne viena ásimintina širdþiai brangi akimirka. Ši paþintis padëjo suprasti, jog jokia negalë negali atimti gyvenimo dþiaugsmo."

Glaukoma susirgusi ir regëjimà praradusi Renë Vainorienë mëgsta klausytis garsiniø knygø. Autorës nuotr.

Në dienos be akiø lašø

Ant staliuko tvarkingai išdëlioti vaistø buteliukai – glaukoma gydoma lašais. Kas mënesá ponia Renë skuba pas gydytojà, kad išrašytø jai akiø lašø, be kuriø, anot jos, nebeásivaizduojanti savo gyvenimo. Moteris pati patyrë, kad negalima savavališkai nutraukti gydytojo paskirtø vaistø vartojimo. Sergant glaukoma, vaistus á akis reikia lašinti visà gyvenimà, nes akispûdis sunormalëja tik tol, kol veikia vaistai.

"Lašus lašinu du kartus per dienà. Matomumas, aišku, nuo jø nepagerëja, taèiau paèios akelës jauèiasi daug geriau. Jei pavëluoju ásilašinti, akeles ima perštëti, grauþti, verþti. Vëliau atsiranda skausmas pakaušio srityje, o kartu su juo ir nenustygstantys þiburiukai akyse. Tuomet reikia kuo skubiau ásilašinti vaistus, antraip itin pakilus akispûdþiui gali ištikti glaukomos priepuolis. Teko ásitikinti, kad akispûdis padidëja ne tik nesusilašinus lašø, bet ir nuo sunkaus fizinio darbo, nervinës átampos, jaudinimosi ar verkimo."

Atrado naujø pomëgiø

Niekad nemëgusi skaityti knygø, ponia Renë dabar jas skaito net naktimis. Moteris rodo šûsná kompaktiniø plokšteliø. Šios kalbanèios knygos jai praskaidrina gyvenimo kasdienybæ bei sutrumpina bemieges naktis. Pašnekovë prisipaþásta, jog labiausiai mëgstanti skaityti romanus apie meilæ.

"Laimë, kad yra kalbanèiø knygø, nes vyresnio amþiaus labai sunku išmokti skaityti brailio raštu. Kartà bandþiau tai daryti, bet nepavyko, - sako ponia Renë. – Suaugusio þmogaus pirštai nebëra tokie jautrûs."

Visagalis laikas geba gydyti ne tik dvasines þaizdas, bet ir ugdyti pojûèius. Ligai uþvërus duris á šviesà, në menkiausio supratimo neturëdama, kokias pinigø kupiûras laiko, ponia Renë dþiaugiasi, kad dabar be ilgø dvejoniø atskirianti 1, 2 ir 5 litø bei 1 ir 2 centø monetas.

Moters rankos bandë velti ir vëltiná, kuris, anot jos, itin smagus þaismas sielai bei pirštams. Atsargiai braukdama pirštais palei sekcijos kraštà, ponia Renë ieško èia pat padëtos dëþutës, kad galëtø parodyti veltinio karolius, seges ir kitus širdþiai mielus rankdarbius, kuriø išmoko kartu su likimo draugëmis.

Sveika bûdama ponia Renë nesiþavëjo mezgimu, taèiau liga jà išmokë bûti kantresne, tad paskatinta likimo draugiø ëmë mokytis megzti. Vartydama rankose dailiai numegztas pirštines moteris atvirauja, jog ne kartà teko jas išardyti, bet noras uþbaigti pradëtà darbà neišblëso.

"Aklojo galimybës yra tiek ribotos, kiek jas riboja pats nematymas, tad bet kokiam darbui atlikti paprastai prireikia daug laiko ir uþsispyrimo, taèiau águdus já galima atlikti ne kà blogiau uþ reginèiuosius", - ásitikinusi ponia Renë.

Pasigenda pagarbos neregio laisvei

Á gatvæ ponia Renë išeina lydima palydovës, taèiau dar visiškai regëjimo nepraradusi moteris dþiaugiasi galëdama, reikalui esant, viena pati nuvaþiuoti á akløjø ir silpnaregiø kultûros centrà. Pašnekovë ásitikinusi, kad gyvenimas baltoje migloje ar net visiškoje tamsoje nëra kliûtis savarankiškai judëti. Kur kas didesnë problema – neigiamas visuomenës poþiûris á neregá.

"Anksèiau iš tolo matydavau atvaþiuojantá autobusà, dabar já atpaþástu tik iš jam bûdingo garso. Kad pataikyèiau álipti á man reikiama kryptimi vaþiuojantá autobusà, tenka klausti šalia esanèio pakeleivio. Deja, vietoj laukiamo atsakymo daþnai išgirstu pasiûlymà sëdëti namuose, jeigu nematau, kas dedasi man prieš nosá", - karèia patirtimi dalijasi ponia Renë.

Aklumas - negráþtamas procesas

Anot Kauno akiø ligø klinikø gydytojo Jûraèio Þukausko, þmonës turi kuo daugiau þinoti apie aklumu gresianèià glaukomà, ypaè dabar, kai kiekvieno mûsø sveikata yra mûsø paèiø rankose. Norint išvengti apakimo nuo glaukomos, labai svarbi savalaikë akiø gydytojo konsultacija, kad ligà bûtø galima diagnozuoti pradinës stadijos.

"Kiekvienam þmogui, ypaè sulaukusiam 40 metø, bûtina apsilankyti pas akiø ligø specialistà, net ir neturint jokiø nusiskundimø, - tvirtina medikas. - Liga klastinga tuo, kad iš pradþiø net neskauda akiø, taèiau akiplotis lëtai nepastebimai siaurëja, vëliau tampa sunku orientuotis aplinkoje, o dar vëliau matymas tampa tarsi "pro vamzdá". Medikas prisiminë savo pacientà, kuris, gráþdamas iš darbo namo, vis pravaþiuodavæs á pagrindinæ gatvæ ásiliejantá keliukà, vedantá jo namø link. Sparèiai progresuoanti glaukoma stipriai paþeidë vyriškiui akis, jam paèiam to në neátariant. Dienà esant geram matomumui, jis gebëdavæs paþinti savo apylinkes, todël nesunkiai rasdavæs kelià namo, taèiau sutemus matomumas bûdavæs tarsi "pro vamzdá", trukdydavæs pamatyti šalutiná keliukà.

Liga linkusi jaunëti

Nors glaukoma laikoma vyresnio amþiaus þmoniø liga, ji vis daþniau diagnozuojama kûdikiams ir mokyklinio amþiaus vaikams kaip ágimta, susijusi su akies anatominiais pakitimais, dël kuriø iš akies nenuteka akies vidaus skysèiai. Gydytojas primena, jog kûdikiams akis labai svarbu patikrinti, kol sukaks du mënesiai, nes sulaukus 3-6 mënesiø amþiaus akiø pokyèiai ir regëjimo sutrikimai ar net aklumas, kuriø galima išvengti laiku pastebëjus ligà, yra nebepataisomi. Ágimta glaukoma, laiku diagnozuota, yra operuojama. Šiuo metu þinoma net apie 40 glaukomos formø. Medikas sako pastebëjæs, jog padaugëjo ir glaukoma serganèiø 20-30 metø amþiaus þmoniø, nors prieš dešimt metø tokiø ligoniø pasitaikydavo itin retai. Diagnozavus glaukomà, bûtina nustatyti ir jos rûšá, nes nuo jos priklauso gydymo bûdai.

Veiksmingas tik laiku pradëtas gydymas

Medikas sako, jog norint diagnozuoti glaukomà neuþtenka vien tik pamatuoti akispûdá. Bûtina ávertinti regos nervo bûklæ, ištirti akiø dugnà, atlikti akiploèio tyrimà kompiuteriniu perimetru. Kuo ankstyvesnës stadijos skiriamas gydymas, tuo didesnë tikimybë išvengti aklumo. Ásisenëjus glaukomai, patys moderniausi vaistai, aparatûra bei profesionalûs gydytojai yra bejëgiai. Anot mediko, reikia pasidþiaugti, kad glaukomos gydymas uþsienyje ir Lietuvoje nesiskiria. Lietuvoje vartojami to paties efektyvumo vaistai, leidþiantys kaskart vis geriau pagerinti nervo mitybà. Nauji vaistai yra ganëtinai brangûs, taèiau Lietuvoje glaukomos gydymà kompensuoja valstybinë ligoniø kasa.

"Anksèiau vaistø pasirinkimas buvo išties labai maþas, todël daþniau tekdavo taikyti chirurginá gydymà, - mena gydytojas. - Dabar didelis naujø vaistø pasirinkimas vis maþina chirurginio gydymo poreiká."

Jeigu akispûdþio nepavyksta sumaþinti vaistais, taikomas chirurginis arba lazerinis gydymas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Bene daþniausiai chirurgams tenka operuoti išvarþas, kurios diagnozuojamos apie 3-4 proc. þmoniø. Paprastai išvarþa nëra pavojinga, todël iškilus guzeliui daþnas dvejoja, ar verta pagalbos kreiptis á medikus. "Net ir nedidelë neseniai atsiradusi išvarþa gali komplikuotis ástrigimu, todël á gydytojà geriausia kreiptis vos tik uþèiuopus guzelá kirkšnyje, bamboje, pooperacinio rando dalyje ar kitoje netipinëje vietoje", - pataria Šiauliø apskrities ligoninës II chirurgijos skyriuje dirbantis gydytojas chirurgas Rolandas Kopûsta.

Chirurgo Rolando Kopûstos teigimu, specialûs tvarsèiai, korsetai, ortopediniai dirþai pristabdo išvarþos didëjimà, taèiau visiškai nuo jos komplikacijø neapsaugo. Pagrindinis išvarþos gydymo metodas yra operacija. Autorës nuotr.

Atsiranda silpniausioje vietoje

Išvarþa, arba vadinamasis trûkis, tai organø - taukinës, þarnø, šlapimo pûslës dalies ir kt. - išsiverþimas pro plyšius ar paþeidimus, susidariusius pilvo sienos raumeniniame ar aponeuroziniame sluoksnyje.

Anot gydytojo, jau iš prigimties pilvo siena yra nevienodos anatominës struktûros ir ne visos jos dalys yra vienodai atsparios. Silpniausia pilvo sienos vieta – kirkšnies trikampis, kur praeina kirkšnies kanalas. Vyrams šá kanalà nesandariai uþpildo sëklinis virþelis, o moterims šiek tiek sandariau - apvalusis gimdos raištis. Dël šios prieþasties kirkšnies išvarþa daþniau pasitaiko vyrams negu moterims. Statistiškai paskaièiuota, jog vienas iš penkiø vyrø ir viena iš 50 moterø turi arba turës pilvo išorinæ išvarþà. Gydytojas sako, jog maþdaug 10 proc. pacientø, gydomø chirurgijos skyriuose, operuotos ávairiø lokalizacijø išvarþos. Daþniausiai pasitaikanèios išvarþos vietos: kirkšnies (70 proc.), šlaunies (20 proc.), bambos (10 proc.), reèiau – diafragmos, stemplës angos, randø išvarþos, susidaranèios blogai sugijus pooperaciniams randams.

Ne tik diskomforto pojûtis

Visos išvarþos skirstomos á ágimtas ir ágytas. Ágimtas išvarþas sàlygoja anatominiai ypatumai bei jungiamojo audinio defektai. Ágytø išvarþø prieþastys – buvusios traumos, netvirta pilvo siena po operacijos, nutukimas, motoriniø pilvo sienos nervø paþeidimas, skystis pilvaplëvëje ir pan. Jei yra minëtø prieþasèiø, išvarþos atsiradimà skatina kosulys, èiaudulys, stanginimasis, tuštinimasis, fizinë átampa. Ne kà maþesnis išvarþos atsiradimo pavojus kyla þmogui senstant, kai suglemba organizmo raumenys ir susilpnëja jungiamasis audinys. Išvarþa gali atsirasti ir palaipsniui be jokios aiškios prieþasties.

Esant išvarþai, pilvo sienoje atsiranda iškilimas, ir jei išvarþa nekomplikuota, jokie kiti simptomai nepasireiškia. "Gulint guzelis gali išnykti, kadangi išvarþos turinys gráþta á pilvo ertmæ, taèiau pakosëjus jis vël iššoka, - pasakoja chirurgas. – Toje vietoje þmogus gali jausti tempimà, maudimà, perštëjimà. Šie simptomai paaštrëja po fizinio darbo ar ilgiau pavaikšèiojus. Laikui bëgant iškilimas didëja, o skausmas bei maudimas išnyksta."

Delsimas gali bûti pavojingas

Anot chirurgo, išvarþa nëra vien tik estetinë problema – dël laiku nesuteiktos medicininës pagalbos pacientui gresia itin rimtos komplikacijos ar netgi mirtis. Viena daþniausiai pasitaikanèiø komplikacijø – išvarþos ástrigimas. Medikas sako, jog paprastai ástringa apie 10 proc. išvarþø, o ástrigti gali bet kokia išvarþa. Tuomet sutrinka kraujotaka bei vystosi þarnø gangrena ir nepraeinamumas. Ástrigus išvarþai, oda virš jos parausta, patinsta, taèiau pagrindinis ástrigusios išvarþos simptomas – staigus skausmas jos srityje, kuris stiprëja judant, kosint. Èiuopiant išvarþa esti nebe elastinga, o kieta. Po kurio laiko atsiranda þarnø nepraeinamumo poþymiø: pacientà ima varginti labai stiprûs, raiþantys pilvo skausmai, pykinimas, vëmimas, pilvo pûtimas, susilaiko dujos, išmatos, todël sparèiai didëja organizmo intoksikacija. Kartu ima blogëti bendra ligonio bûklë – krenta kraujospûdis, daþniau plaka širdis ir pan.

"Išvarþa atgal á savo vietà negráþta nei atsigulus, nei bandant jà gràþinti rankomis. Jokiu bûdu negalima ástrigusios išvarþos gràþinti á pilvo ertmæ jëga, - perspëja medikas. - Nekrozës apimti audiniai, gráþæ á pilvaplëvës ertmæ, gali sukelti itin sunkius padarinius."

Gydomos tik operaciniu bûdu

Išvarþoms gydyti tebenaudojami specialûs tvarsèiai, korsetai, ortopediniai dirþai. Šios priemonës leidþia pristabdyti išvarþos didëjimà, taèiau visiškai nuo jos komplikacijø neapsaugo. Pagrindinis gydymo metodas – operacija. Chirurginis išvarþø gydymas buvo taikomas net pirmajame mûsø eros amþiuje, taèiau operacija buvo labai þalojanti ir daþnai baigdavosi mirtimi. Dabar, anot mediko, visø lokalozacijø pilvo sienos išvarþos taip pat gydomos tik operacinu bûdu – hernioplastika.

"Komplikuotos išvarþos atveju atliekama skubi operacija, kurios metu bûtina apþiûrëti ir išgelbëti nekrozës apimtus audinius ir organus. Kartais, kai audiniai pakitæ negráþtamai, tenka juos pašalinti. Nekomplikuotos išvarþos atveju paprastai paskiriama planinë operacija, kuri nëra sudëtinga, todël trunka neilgai, - pasakoja chirurgas. - Operacinio pilvo sienelës išvarþos gydymo esmë – panaikinti išvarþos maišà ir sutvirtinti pilvo sienelæ. Nuskausminimas gali bûti vietinis, laidinis, kai duriama á stuburo kanalà, arba bendrinis. Šiuo metu pasaulyje išvarþos operuojamos trejopai: panaikinus išvarþos maišà, pilvo siena tvirtinama savais, t. y. pilvo sienelës audiniais; naudojami sintetiniai tinkleliai, kurie ištirpsta po pusës ar vieneriø metø; atliekama laparoskopinë operacija, kurios metu pilvo sienoje padaromos 3-4 nedidelës skylutës."

Anot mediko, nepriklausomai nuo pasirinkto operacijos metodo, svarbiausias kiekvieno chirurgo uþdavinys išlieka toks pat – kad išvarþa po operacijos vël neatsinaujintø, t. y. kad neatsirastø išvarþos recidyvo, kadangi pakartotinë operacija yra daug sudëtingesnë ir pavojingesnë pacientui. Dabar pasaulyje vis populiaresnës tampa operacijos, kuomet panaudojami sintetiniai tinkleliai, sustiprinantys nusilpusià pilvo sienà. Pacientai daþnai bijo, kad po operacijos jø organizme liks svetimkûnis, taèiau medikas tikina, jog baimintis dël to tikrai nevertëtø, nes praktiškai patvirtinta, kad tai saugi ir itin efektyvi operacija.

Daugëja laparoskopu atliekamø operacijø

Laparoskopinis išvarþø gydymas pasaulyje pradëtas taikyti prieš dešimtmetá, o šiuo bûdu atliktos pilvo sienos išvarþos operacijos privalumas, anot mediko, yra ne vien kosmetinis efektas. Svarbu yra tai, kad po tokios operacijos maþiau skauda, maþiau reikia nuskausminamøjø vaistø, pacientas greièiau gali išvykti iš ligoninës ir bûti darbingas. Be to, daug maþesnë ir išvarþos atsinaujinimo galimybë.

"Pimàjà laparoskopinæ kirkšnies operacijà Šiauliø apskrities ligoninëje atlikau 2004 metais po staþuotës Klivlendo klinikoje (JAV). Dabar kasmet tenka atlikti apie 20 tokio pobûdþio operacijø. Pirmà laparoskopinæ išvarþos šalinimo operacijà, pilvo sienos plastikai naudojant "Proceed" tinklelá, atlikau 2007 m. po staþuotës Nebraskos universiteto medicinos centre Omahoje (JAV) ir Europos chirurgijos institute Hamburge (Vokietija). Per pastaràjá laikotarpá atliktos septynios tokio tipo operacijos, o ávairiø lokalizacijø išvarþø operacijø kasmet tenka atlikti apie 50-60", - pasakoja gydytojas.

Pasak chirurgo, pooperacinis laikotarpis daþniausiai bûna nesunkus – priklausomai nuo išvarþos pobûdþio ir operacijos bûdo, ligonis po operacijos stacionare gydomas 2-3 dienas. Pirmàjà dienà po operacijos jau galima judëti ir vaikšèioti. Gráþus á namus, rekomenduojama 3-4 savaites vengti didelës fizinës átampos reikalaujanèio darbo, taèiau þmogus gali gyventi áprastiná gyvenimà, nepamiršdamas kasdien atlikti lengvà mankštà. Maudytis vonioje rekomenduojama tik po penkiø dienø.

Oksana LAURUTYTË

Kaip elgiasi þmogus, suþinojæs, kad serga baisia liga ir jo gyvenimas gali baigtis invalido veþimëlyje? Daþniausiai supanikuoja ir saujomis ima gerti vaistus, tikëdamasis pailginti ir palengvinti paskutines savo gyvenimo dienas. "Ligonio" panika naudojasi sukèiai - nemokamai nustato, kad sergi baisia liga, ir siûlo išeitá - pirkti maisto papildus. Taip elgiamasi vaistinëse - vietoje, kuri daugeliui yra pirmoji pagalbos prašymo vieta.

Þinia vaistinëje atëmë gyvenimo dþiaugsmà

Valstybë paþabojo vaistiniø apetità nustatydama vaistø priemokø dydþius, taèiau pastarosiose atrastas naujas pasipelnymo bûdas. Šiauliuose klesti naujas "biznis" - vaistinëse pradëti atlikti tyrimai, kurie neva nustato, sergi tu ar nesergi baisia liga - osteoporoze.

Kaip galima pasipelnyti iš tokiø tyrimø, kurie yra nemokami? Paprastai. Praneši þmogui, kad jis kone ant mirties slenksèio stovi ir giltinæ su balta marška bei dalgiu jau tuoj tuoj pamatys. Þmogus išsigàsta nelabosios, o tada juk paprasta ásiûlyti ábaugintajam maisto papildø šiai baisiai ligai áveikti. Þinoma, papildø uþ dykà niekas nedalyja.

Šešiasdešimtmetis Jonas, vienoje Šiauliø turgaus teritorijoje esanèiø vaistiniø perskaitæs skelbimà, kad èia galima nemokamai pasitikrinti kaulø tanká ir suþinoti, ar nesergi osteoporoze, susigundë. Jonui buvo atliktas tyrimas, o atsakymas já pribloškë - jam diagnozuota osteoporozë - liga, dar vadinama "tyliàja epidemija".

Liga išties bauginanti. Mokslininkai paskaièiavo, kad antroje gyvenimo pusëje osteoporozinis kaulo lûþis ištinka vienà iš trijø moterø ir vienà iš aštuoniø vyrø.

Suþinojæs, kad serga baisia liga, vyras negalëjo naktá miegoti. Kitàdien nuþingsniavo pas savo šeimos gydytojà ir paprašë, kad medikai dar kartà patikrintø jo kaulø tanká.

Kaulø tankio tyrimas nepigus - kainuoja apie 80 litø, taèiau neágalumà turintis Jonas sumokëjo maþiau - 40 litø. Tokià sumà, pasirodo, vertëjo išleisti - medikai pasakë, kad Jonas yra visiškai sveikas, jo kaulø tankis puikus ir osteoporoze jis neserga...

Vaistinë tyrëjus "áslaptino"

Jonas supyko. Juk suþinojæs baisià þinià apie sveikatos bûklæ jis patyrë dvasinæ traumà! Maþa to, vaistinës darbuotojai jam bandë ásiûlyti pirkti kaþkokiø koralø mineralø buteliukà. Antràjá buteliukà mineralø þadëjo netgi dovanoti. Þodþiu, buvo labai "dosnûs" ir "jautrûs" Jono "nelaimei".

Jonas paskambino higienistams, kad jie pasidomëtø vaistinëse atliekamais nemokamai tyrimais. Anot vyro, higienistai atsakæ, kad aparatas, kuriuo jam buvo atliktas tyrimas, yra nesertifikuotas, taèiau higienistai sakë tokiais reikalais neuþsiimantys.

"Šiauliai plius" paskambino Jono nurodytai vaistinei ir pasiteiravo, kas joje kaulø tankio tyrimus atlieka. Vaistinës darbuotojai tyrëjus kaþkodël áslaptino - paaiškino, kad tyrimus atliko kaunieèiai, bet atsisakë juos konkreèiai ávardyti. "Tyrimai yra preliminarûs. Jie pasako þmogui, ar jiems kreiptis á medikus, ar - ne", - atsakë vaistinës darbuotoja ir paprašë duoti telefono numerá. Tam, kad kaulø tanká nustatæ þmonës patys su mumis susisiektø.

Kiek kainuoja koralinis kalcis, kuris buvo pasiûlytas Jonui, kai jam buvo nustatyta osteoporozë? "25 litus 40 centø", - atsakë vaistinës darbuotoja.

Liga paþabojama kompensuojamaisiais vaistais

Šiauliø apskrities ligoninës Radiologijos ir endoskopijø skyriaus vedëja Jûratë Jackevièienë sako, kad kaulø tankis gali bûti matuojamas tik sertifikuotu aparatu, tyrimà gali atlikti tik licencijuoti specialistai. "Vaistinës turi reikalauti tyrëjø dokumentø, bet, panašu, jos siekia išgyventi", - sakë J. Jackevièienë.

Anot vedëjos, þmonës daþnai ateina su gydytojø siuntimais kaulø tankiui nustatyti. Tyrimas atliekamas dviem bûdais - kompiuteriniu tomografu ir aparatu "Dexa". "Dexa" aparato tyrimas patikimesnis, pasitaiko, kad kompiuterinis tomografas rodo osteoporozæ, bet DEXA tyrimas tai paneigia", - teigë radiologë.

Jei pacientui nustatoma tikroji osteoporozë, maisto papildais jos neáveiksi. "Serganèiam osteoporoze pacientui skiriami kompensuojamieji vaistai", - kalbëjo J. Jackevièienë.

Kam reikalinga neteisinga diagnozë?

Jonas pasakojo, kad osteoporozës tyrimà vaistinëje atliko daug þmoniø, kurie, suþinojæ, kad serga baisia liga, pirko papildø.

"Šiauliai plius" paskambino á Valstybinës vartotojø teisiø apsaugos tarnybos Turizmo ir atlygintinø medicinos paslaugø skyriø. Skyriaus vedëja Solveiga Kuzienë informavo, kad dël neteisingø medicininiø tyrimø, nesvarbu, kad jie atliekami nemokamai, gyventojai gali kreiptis raštu á Akreditavimo sveikatos prieþiûros veiklai tarnybà prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kol nëra skundø, tarnyba tyrimo neturi jokio pagrindo pradëti.

"Tyrimus turi teisæ atlikti tik akredituoti specialistai, o diagnozæ nustatyti gali tik gydytojas", - komentavo S. Kuzienë. Skyriaus vedëja svarstë, ar maisto papildams platinti vaistinë apskritai turi leidimà. "Toks klausimas kyla, nes kokiu tikslu tuomet buvo nustatoma neteisinga diagnozë?" - sakë pašnekovë.

Tiesa, kyla kitas klausimas - jei bet kas gali savo ástaigose pastatyti aparatus ir tirti pacientus, kodël to nedaro? Juk bûtø neblogas "biznis", pavyzdþiui, jei alkoholio parduotuvës imtø matuoti kaulø tanká. Ateina þmogus vyno pirkti, jam pasiûlai pasimatuoti kaulø tanká. Suþinojæs, kad jo kaulai trapûs lyg stiklo þmogaus, klientas turbût ne tik vyno, bet ir degtinës nusipirktø... Neblogas "biznis"!

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Retas kuris nëra kada nors jautæs nemalonaus deginanaèio skausmo krûtinëje po valgio. Didþiajai daliai þmoniø ši problema jau tampa kasdienio gyvenimo palydove. Ypaè dël to kenèia nuolat skubantys, neturintys laiko pavalgyti, geriantys daug kavos, rûkantys bei stresà darbe patiriantys þmonës.

Šiauliø apskrities ligoninës Gastroenterologijos skyriaus vedëjas Valdemaras Svalbonas sako pastebëjæs, jog pastaraisiais dešimtmeèiais serganèiøjø gastroezofaginiu refliuksu itin padaugëjo. Autorës nuotr.

Jaunëjanti liga

Šiuolaikinio þmogaus gyvenimas kupinas nuolatinio skubëjimo, tad nenuostabu, jog daþnas seniai nebekreipia dëmesio á savo mitybos reþimà – rytà valgyti nesinori arba tiesiog nëra kada, per pietus taip pat nerandama laiko pavalgyti, o vakarienës metu suvalgoma viskas, kà tik pavyksta rasti šaldytuve.

Mûsø gyvenimas gerëja, taèiau Šiauliø apskrities ligoninës Gastroenterologijos skyriaus vedëjas Valdemaras Svalbonas sako pastebëjæs, jog pastaraisiais dešimtmeèiais serganèiøjø gastroezofaginio refliukso liga itin padaugëjo, o jø amþius nuolat jaunëja. Tai susijæ ne tik su kaskart didëjanèia átampa, konkurencija darbe, nuolat patiriamu stresu, bet ir su kasdien vartojamais maisto produktais, kuriuose gausybë visokiausiø skonio savybes gerinanèiø priedø, gebanèiø maisto spalvà paversti ryškia, dël to ir patrauklia, produktà padaryti saldesná, o vartojimo laikà - neátikëtinai ilgà.

Ne kà maþiau mûsø skrandþiui pavojingi gazuoti gërimai, kuriuos ypaè mëgsta jaunimas, daþnai, galbût në neátariantis, jog soèiai pagardinti konservantais, sintetiniais aromatizatoriais, daþais, saldikliais bei angliarûgšte prisodrinti skysèiai taip pat sukelia rëmená.

Lemia daug veiksniø

Skrandþio rûgštis bûtina maistui virškinti, taèiau jos perteklius þaloja gleivinæ bei sukelia nemalonø pojûtá stemplëje. Ryjant maistas praeina pro gerklæ ir stemplæ iki skrandþio. Patekusá á skrandá maistà uþdaro stemplës apatinës dalies raumuo, vadinamasis sfinkteris. Tuomet skrandyje išsiskiria rûgštys, padedanèios suvirškinti maistà. Sfinkteriui pakankamai nesusitraukus, stemplë uþdaroma ne visiškai, todël skrandþio turinys gráþta atgal. Šis reiškinys vadinamas refliuksu. Kartais rëmuo, kurá sukelia stemplëje dël padidëjusio skrandþio rûgštingumo atsidûrusi rûgštis, gali atsirasti dël skrandþio išvarþos, kurios metu skrandþio dalis prasiverþia aukštyn pro diafragmà ir pradeda spausti apatiná stemplës sfinkterá. Rëmená gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdþiui, gastritas, kuriuo sergant skrandþio sienelës nebeásitempia priklausomai nuo suvalgyto maisto kiekio, todël padidëjæs spaudimas skrandþio viduje atveria sfinkterá, o šis dël nuolatinio spaudimo bei prarasto stangrumo nebeástengia atlikti savo funkcijø. Rëmuo gali atsirasti ir dël per daþno aspirino, vaistø nuo uþdegimo, antibiotikø vartojimo ar šalutinio jø poveikio. Anot gydytojo, net ir diagnozavus ligà, sunku itin tiksliai ávardyti jos atsiradimo prieþastá.

Pablogëja gyvenimo kokybë

Ligà galima átarti, kai pavalgius jauèiamas deginimas, kuris, anot mediko, yra bene pagrindinis simptomas, kuriuo skundþiasi rëmens kamuojami pacientai. Juos vargina rûgštus skonis burnoje, diskomfortas uþ krûtinkaulio, maisto atpylimai, neretai – grauþianèio pobûdþio skausmas. Gali atsirasti skrandþio pilnumo jausmas, pilvo pûtimas, pykinimas, raugëjimas. Kadangi rûgštus skrandþio turinys dirgina ir kvëpavimo takus, pacientà gali varginti dusulio priepuoliai.

Kai kuriems þmonëms refliuksas padaþnëja gulint horizontalioje padëtyje, kai skrandþio rûgštis gali lengviau pasiekti stemplæ. Tikslià ligos diagnozæ gali patvirtinti tik tyrimai, kadangi daliai ligoniø liga pasireiškia kitø organø funkcijø sutrikimais.

"Pasitaiko tipiniø ligos formø, kai mes nerandame jokiø pakitimø stemplëje, o þmogø ir toliau vargina krenkštimas, kosulys, ryklës uþdegimas, dantø, burnos gleivinës, sinusø pakitimai. Tik išsamûs tyrimai padeda nustatyti tikslià ligos diagnozæ", - sako medikas.

Kelia pavojø sveikatai

Vyrauja nuomonë, kad rëmuo – nesudëtinga problema, kurià galima áveikti savo jëgomis, taèiau, anot mediko, ši liga esti gana piktybiška. Daþnas arba stiprus rëmens skausmas gali apriboti ne tik darbingumà, bet ir sàlygoti stemplës opas, susiaurëjimus ar net vëþá.

Dël daþno refliukso pasikartojimo gali išsivystyti stemplës gleivinës uþdegimas, galintis komplikuotis randø susidarymu. Dël susiaurëjusios stemplës apsunkinamas, o kartais net išvis negalimas rijimas ir pan., todël jei rëmens simptomø pasitaiko daþnai, gydytojas pataria neapsiriboti vien tik reklamuojamais "Raniberl" ar kitais vaistais, kurie negydo ligos, o tik jà slopina. Tinkamai išsiaiškinus rëmens prieþastis ir, reikalui esant, paskyrus adekvatø gydymà, galima sëkmingai išsivaduoti iš šios problemos.

Kartais apsiribojama vien tik liaudiškomis priemonëmis, taèiau, anot mediko, visos liaudiškos priemonës, trumpai neutralizuodamos jau susidariusià skrandþio rûgštá, geriausiu atveju tik tuo metu nuslopina nemalonius sumptomus, taèiau neveikia skrandþio rûgšties sekrecijos, kurios sutrikimas ir yra viena iš rëmens prieþasèiø. Palengvëjimas praeina labai greitai, o pati liga ir toliau išlieka negydoma. "Þmogus turi suprasti, jog tik gydytojas gali tinkamai nuspræsti, kaip iš tiesø reikia gydyti ligà", - tvirtina gydytojas.

Padëti sau galite ir patys

Daugumos rëmens simptomø galima išvengti paprasèiausiai pakeitus mitybos bei gyvenimo bûdo áproèius. "Kontroliuodami kà, kada ir kiek valgote, galite išvengti rëmens skausmø. Þmogus pats turi išsiaškinti, kokiø maisto produktø jam reikëtø vengti, kadangi vengtinus produktus gydytojai ne patys sugalvojo, o išsiaiškino kartu su pacientais, kurie skundësi rëmeniu, - sako gydytojas. - Norëdami sau padëti, laikykitës trijø pagrindiniø principø: neperkraukite skrandþio, netrikdykite jo motorikos ir nedidinkite slëgio pilvo ertmëje. Siekdami tai padaryti stenkitës, kad jûsø maisto racionas bûtø kuo naudingesnis, sveikesnis ir maþiau kaloringas. Reikëtø áprasti laiku pavalgyti, o vakarienës metu atsisakyti áproèio pavalgyti uþ visà dienà. Valgykite neskubëdami, kruopšèiai sukramtydami maistà. Net ir per šventes nederëtø pamiršti, jog neprivaloma visko suvalgyti, svarbiausias švenèiø patiekalas – saikas. Sportuodami ar dirbdami buityje venkite lankstytis. Nedëvëkite pilvà verþianèiø drabuþiø. Gulëkite taip, kad krûtinës làsta bûtø aukšèiau - panaudokite didesnæ pagalvæ, kuri pakeltø aukšèiau ne tik galvà, bet ir visà krûtinës làstà. Ir nesinervinkite, nes nervinë átampa trikdo virškinimo organø veiklà."

Deja, neretai nutinka taip, kad net ir patys grieþèiausi maisto apribojimai nepadeda išvengti daþno refliukso pasikartojimo arba padeda nepakankamai. Tuomet tikslingas medikamentinis gydymas.

Rëmuo gydomas keliø grupiø vaistais, dël kuriø vartojimo bûtinai reikia pasitarti su savo šeimos gydytoju. Gastroezofaginis refliuksas yra ne tik lëtinë, bet ir linkusi kartotis liga, todël gydytojas perspëja, jog gydantis reikia kantrybës. Vieno paûmëjimo gydymas, anot mediko, uþtrunka apie 1-3 mënesius, kartais po to reikia palaikomojo gydymo. Kai paskirtø vaistø naudojimas nebegelbsti arba jei atsirado rimtø ligos komplikacijø, gali prireikti chirurginio rëmens gydymo.

Galima kontroliuoti

Sergant gastroezofaginiu refliuksu valgyti rekomenduojama daþnai, 2-3 val. intervalais, taèiau nedaug – vienu metu suvalgomo maisto kiekis neturëtø bûti didesnis nei 300 g. Iškart po valgio nederëtø pulti lankstytis ar gulëti. Nepersivalgykite ir nevalgykite bent 3 val. prieš miegà. Stenkitës sumaþinti riebalø kieká maiste, kadangi riebiame maiste, kaip, beje, ir rûkytuose maisto gaminiuose, yra daug riebalø, krakmolo, kurie lëtina virškinimo procesus, o tai neretai sukelia rëmená.

Kol kas vis dar ginèijamasi, ar aštrius patiekalus priskirti rëmená provakuojanèiam maistui, taèiau pastebëta, jog aštrus maistas neretai paûmina rëmens simptomus. Draustinø vaisiø nëra, taèiau itin daug rûgšties turi citrusiniai vaisiai: citrinos, apelsinai, greipfrutai ir kt. Tokie produktai skatina išsiskirti daugiau skrandþio sulèiø, nei reikia áprastai, o jos savo ruoþtu nukeliauja á stemplæ, sukeldamos rëmená. Rekomenduotina riboti alkoholio kieká, kadangi alkoholis ne tik padidina skrandþio sulèiø išsiskyrimà, bet ir kenkia stemplei – ji tampa jautresnë bet kokiai rûgšèiai. Beje, raudonas vynas labiausiai skatina rëmená. Kava taip pat yra didelio rûgštingumo šaltinis, o joje esantis kofeinas susilpnina sfinkterio raumenis, todël rûgštis lengviau patenka á stemplæ.

Stenkitës pasiekti ir išlaikyti optimalø kûno svorá, kadangi riebalinis audinys spaudþia skrandá. Be to, maþindami kûno svorá, ne tik išvengsite rëmens sukeliamø nemalonumø, bet ir pagerinsite bendrà sveikatos bûklæ. Kuo reèiau mëgaukitës šokoladu, nes jis geba tuoj pat pakenkti sfikteriui. Nedelsdami meskite rûkyti, nes nikotinas sumaþina stemplës apatinio sutraukiamojo raumens suspaudimo galià, o tai lemia skrandþio rûgšèiø atrijimo á stemplæ skatinimà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Bûsimai medikei nepavyko išsaugoti dovanoto inksto, taèiau gyvenimo dþiaugsmu trykštanti mergina tvirtina, jog liga padëjo jai suprasti, kad mokëti rûpintis tuo, kas yra mûsø viduje – kiekvieno pareiga. "Gyvenimas, apraizgytas laukimu, tampa visavertis, jei kasdienybëje nepristingame vilties", - sako Indrë.

Nefrologijos ir toksikologijos skyriaus vedëjui Algirdui Tamošaièiui apmaudu dël prastos ankstyvosios inkstø ligø diagnostikos ir prevencijos – apie 40 proc. pradedamø dializuoti ligoniø neþinojo, kad sirgo lëtine inkstø liga, kuri negydoma sukëlë inkstø nepakankamumà. Autorës nuotr.

Ligà rado netikëtai

"Susirgau po raudoniukës komplikacijos. Gydytojai niekaip negalëjo nustatyti diagnozës, nes raudoniukë, turëjusi pasireikšti išoriniais bërimais, ilgai slëpë savo poþymius, vargindama mane vieninteliu jai bûdingu simptomu - labai aukšta temperatûra. Buvau septyneriø, kai raudoniukei pasitraukus mano inkstai ëmë streikuoti. Per pamokas imdavo kilti temperatûra, vargindavo pykinimas, vëmimas, vëliau – skausmo priepuoliai. Tomis akimirkomis skubëdavau kuo greièiau gráþti namo ir susiraityti šiltoje lovoje, - pasakoja Indrë. – Vëliau, vartodama tinkamai parinktus vaistus nebesijauèiau esanti ligonë, todël gyvenau visavertá gyvenimà: mokiausi, lankiau bûrelius, trykšte tryškau gyvybingumu, buvau veikli ir neturëjau minties, jog kada nors bus dar blogiau. Tie, kurie nieko neþinojo apie mano ligà, në neátarë, kad sergu. Þinoma, bûdavo dienø, kai liga keletà dienø paguldydavo mane patalan, taèiau tikràjà prieþastá, vertusià retkarèiais praleisti pamokas, þinojo tik mokytojai ir patys artimiausi draugai."

Sulaukus 18 metø, merginai inkstai nustojo veikti. Buvo atostogø metas, tad, ilgiau pasilepinusi lovoje, vos tik pramerkusià akis Indræ sukaustë baimë - tà paèià akimirkà suprato, jog ji sutinusi nuo galvos iki pat kojø pirštø galiukø. Tëvai suskubo ieškoti pagalbos. Medikai, átaræ inkstø nepakankamumà, liepë kuo skubiau atveþti Indræ á Vilniø. Operatyvios medikø pagalbos dëka pavyko atkurti inkstø veiklà, taèiau ši laimë, anot Indrës, truko vos vienerius metus.

Gyvenimas išliko visavertis

Atëjo diena, kai Indrës inkstai nebesugebëjo atlikti savo funkcijø bei pašalinti iš organizmo nereikalingø medþiagø, todël buvo pradëtos dializës – nuodingø medþiagø išvalymo iš kraujo procedûros.

"Atsivërë kitokio gyvenimo durys, taèiau liga nesugniuþdë manæs – mano gyvenimas niekada nebuvo maþiau kokybiškesnis nei daugumos sveikøjø, - šypsosi Indrë. - Dializuojuosi du kartus per savaitæ. Bûna, kad dializës metu ima skaudëti galvà, smarkiau plakti širdis, pradeda pykinti, vargina vëmimas, taèiau tai tik laikinos procedûros pasekmës. Dializei pasibaigus, galiu tæsti uþsibrëþtus dienos darbus, nors nutinka ir taip, jog norëdama atgauti po procedûros prarastas jëgas likusià dienos dalá praleidþiu lovoje."

Anot Indrës, savijauta dializës metu itin priklauso nuo priaugto svorio, todël reikia stengtis per daug jo nepriaugti. Blogiausia, jog tenka riboti skysèiø vartojimà. Mergina prisipaþásta, kad neretai mintis apie gaiviø sulèiø kupinà stiklinæ vejanti kuo toliau. Retkarèiais palepinanti save ledo gabaliukais.

"Jei galëèiau, per dienà išgerèiau ne maþiau nei tris litrus skysèiø, - atvirauja Indrë. - Draugai stebisi, iš kur toks didelis noras gerti, taèiau aš juos puikiai suprantu - kai gali gerti tiek, kiek širdis geidþia, sunku suvokti, kad yra þmoniø, kuriems brangus kiekvienas vandens lašas."

Indrë Èergelytë, gavusi donoro inkstà, sako suprantanti artimøjø skausmà dël jiems brangiø þmoniø netekties, taèiau neákainojamas jø poelgis - dovanoti organø - daugeliui suteikia antrà, neretai ir treèià gyvenimà.

Didesnë rizika – daugiau dëmesio sau

Ne tik skysèius tenka riboti sergant inkstø nepakankamumu. Sutrikæ inkstai nebegeba iš organizmo pašalinti kalio, o padaugëjus kalio sulëtëja širdies ritmas, ji gali net sustoti. Ypaè daug kalio yra vaisiuose, riešutuose, bulvëse. Bûtent šiuos maisto produktus Indrë mëgsta labiausiai.

"Bulves tenka mirkyti keletà parø, - pasakoja Indrë. Netekusios krakmolo, bulvës bûna jau nebe tokios gardþios." Visiškai atsisakyti produktø, kuriuose gausu kalio, negalima, nes kai kalio per maþai, þmogus pradeda vemti, viduriuoti, pasireiškia viduriø pûtimas, apima silpnumas bei nuovargis. Ne kà maþiau svarbu išlaikyti organizmo apykaitoje dalyvaujanèios mineralinës medþiagos natrio pusiausvyrà. Sutrikus inkstø veiklai, jo maþiau išsiskiria su šlapimu, todël natris ima kauptis organizme. Per didelis šios mineralinës medþiagos kiekis sukelia troškulá bei kraujospûdá. Per maþas natrio kiekis maþina kraujospûdá, todël atsiranda svaigulys ir silpnumas.

Uþ suteiktà viltá – neblëstantis dëkingumas

Þinià, jog atsirado inksto donoras, Indrë ir jos namiškiai priëmë su begaliniu dþiaugsmu. Ypaè dël to dþiaugësi vyresnëlis Indrës brolis, kuris visada itin jautriai išgyveno dël sesers ligos. Anot merginos, neapsakomai skaudu, jog donorø artimieji išgyvena jiems brangiø þmoniø netektá, taèiau neákainojamas jø poelgis - dovanoti organø - daugeliui suteikia antrà, neretai ir treèià gyvenimà.

"Sunkià netekties valandà apsispræsti kilniam poelgiui išties nëra lengva. Aš në akimirkos nepamirštu dëkingumo dovanojusiam man inkstà þmogui. Þinau tik tiek, jog turiu jauno vyro inkstà, ásiûtà klubinëje srityje po pilvo siena. Iš pradþiø buvo šiek tiek nejauku ir keista, kad viduje gyvena svetimo þmogaus dalelë, taèiau greitai su tuo apsipratau – dovanotas inkstas man tiek pat brangus, kiek ir mano paèios, kurie liko ten, kur ir buvo, tik daug maþesni – dþiovintos slyvos dydþio, - pasakoja Indrë. – Jeigu pati turëèiau galimybæ po savo mirties dovanoti organø kitiems, su dþiaugsmu tai padaryèiau. Turime vertinti gyvenimà, ypaè galimybæ išeinant anapilin padëti kitiems. Tai tarsi gyvenimo pratæsimas, dalelës savæs dovana kitam, o tai, manau, geriau nei be tikslo pûti þemëje."

Sëkminga operacija bei rûpesèiø nekeliantis pooperacinis laikotarpis Indrei suteikë daug vilèiø, kurios netrukus virto realybe – inkstas prigijo ir ëmë savarankiškai funkcionuoti.

Akistata su virusais buvo lemtinga

Indrë tikina þinojusi, kad persodinus inkstà tenka saugotis ne tik áprastø virusø, bet ir tø, kurie sveikiesiems nëra pavojingi. Pirmieji mënesiai persodinus inkstà nekëlë jokiø rûpesèiø. Indrë vis dþiaugësi, jog nebereikia dializës, taèiau netikëta lûpø pûslelinë bei nejuèia ásibrovæs citomegalo virusas apvertë merginai gyvenimà aukštyn kojom.

"Susirgusi lûpø pûsleline tiesiog nepajutau pirmøjø inksto atmetimo poþymiø – manæs nekankino aukšta temperatûra, staiga padidëjæs kraujospûdis ir pan., - mena Indrë. Taèiau citomegalo virusas privertë mane sunerimti ir kuo skubiau atlikti reikiamus tyrimus, kurie ir parodë, jog persodintas inkstas buvo atmestas. Aukštas kreatinino kiekis labai išvargino mano inkstà, todël jo funkcija kaskart vis labiau prastëjo. Teko vël gráþti prie dializës."

Aistra šokiui liko nenugalëta

Nuo pat maþens jauèianti silpnybæ šokiui Indrë sako, jog šio pomëgio niekada neþadanti atsisakyti, nesvarbu, kad liga ribojanti daugelá širdþiai mielø malonumø.

"Mama vis sakydavo, kad šokti pradëjau anksèiau nei vaikšèioti, - juokiasi Indrë. - Potraukis šokti uþkoduotas mano genuose, galbût todël vos tik išgirstu muzikà, iš karto norisi šokti. Mokykloje su didþiausiu malonumu eidavau á šokiø repeticijas, studijuodama taip pat nepamiršau šokio, tik šiemet trumpai teko atsisveikinti su šokiais, nes paskutinieji studijø metai ir diplominio darbo rašymas uþima išties nemaþai laiko. Kai lauke graþus oras, o mano darbotvarkëje – atostogø metas, gyvenimu mëgaujuosi mindama dviraèio pedalus."

Anot pašnekovës, net ir ligai uþklupus reikia nenustoti rûpintis savimi - kiekvienas sergantysis turëtø pasirinkti prieinamà ir malonumà teikianèià fizinio aktyvumo formà.

Norà padëti kitiems paþadino liga

Svajonei tapti gydytoja nebuvo lemta išsipildyti, taèiau mergina neatsisakë savo uþsibrëþto tikslo – padëti ligos ištiktiems þmonëms. "Aš þinau, kà reiškia skausmas, negailestingai sustojæs laikas ligoninës palatoje ir kad uþuojautos þodis yra ne kà maþiau svarbesnis uþ gydytojo paskirtus vaistus, todël tvirtai tikiu savo pasirinkto kelio teisingumu, - tvirtina bûsimoji bendrosios praktikos slaugytoja. - Medicina sparèiai þengia á prieká, suteikdama galimybæ kuo ilgiau išgyventi, neretai - ir visiškai pasveikti, tereikia vykdyti gydytojo nurodymus ir neprarasti vilties." Vilties nepraranda ir Indrë. Ji viliasi sulauksianti donoro, kurio inkstas dar kartà padovanos jai viltá gyventi. Mergina ásitikinusi, kad teigiamas nusiteikimas lemia ne tik gyvenimo kokybæ, sëkmæ, bet ir sàlygoja ligà. Nëra þmogui teikianèios dþiaugsmà ligos, kiekviena liga apsunkina ir taip nelengvà mûsø kasdienybæ, taèiau tikëjimas gera ligos baigtimi – pats galingiausias vaistas.

Vizitas pas gydytojà privalomas kasmet

Sergamumas lëtinëmis inkstø ligomis sparèiai didëja, todël, anot Šiauliø apskrities ligoninës Nefrologijos ir toksikologijos skyriaus vedëjo Algirdo Tamošaièio, bûtina informuoti visuomenæ, jog inkstø ligos paplitusios, þalingos, taèiau laiku pastebëtos gali bûti išgydytos. Kai inkstai palaipsniui praranda gebëjimà funkcionuoti, þmogus susiduria su lëtine inkstø liga, kuri nejauèiama, todël didþioji dalis pradëjusiø dializuoti ligoniø neþinojo, kad sirgo lëtine inkstø liga, kuri negydoma sukëlë inkstø nepakankamumà. "Kad taip nenutiktø, kiekvienas išsilavinæs þmogus turëtø áprasti kasmet atlikti išsamø šlapimo tyrimà", - pataria nefrologas.

Anot gydytojo, daugumà inkstø ligø sukelia infekcija, neretai á inkstà patenkanti per kraujà iš infekuotos organizmo dalies. "Kad išsiaiškintume, kaip pacientas uþsikrëtë infekcija, kuri praþudë inkstus, neretai tenka pabûti Šerloku Holmsu, - sako nefrologas. – Teko gydyti pacientæ, daugelá metø fermoje šërusià veršelius ir kaskart plikomis rankomis valydavusià lovius, kuriuose knibþdëte knibþdëdavo þiurkiø, mitusiø miltais. Uþteko kartà susiþeisti rankà, ir krauju keliaujanti infekcija negráþtamai paþeidë inkstus.

Vaistø vartokite tiek, kiek paskyrë gydytojas

Mûsø organizme – burnoje, þarnyne, ant odos - gyvena daug bakterijø. Vienos jø - streptokokai, bene daþniausiai pasitaikanèiø infekciniø ligø prieþastis. Susilpnëjus imunitetui, ligos sukëlëjai prasiskverbia á inkstø kraujagysliø sistemà ir sukelia uþdegimà. Ligos simptomai priklauso nuo uþdegimo lokalizacijos bei intensyvumo. Jei uþdegimas paþeidþia inkstø taureliø ir geldelës gleivinæ, išsivysto pielonefritas. Jeigu paþeidþiamas inkstø audinys, diagnozuojama labai rimta liga – glomerulonefritas.

"Daugelis sirgusiøjø glomerulonefritu negalëjo pasakyti, kada juo susirgo, - pasakoja medikas. – Vieniems liga prasidëjo nepastebimai, kiti prisiminë, kad sirgo angina, taèiau jos tinkamai negydë."

Blogiausia, anot mediko, kad þmonës daþnai nepaiso gydytojø nurodymø: anginos sukeltas silpnumas greitai praeina, tad pajutæ pagerëjimà daugelis nustoja vartoti paskirtus vaistus. Taèiau nesunaikintas streptokokas gali sukelti itin rimtø sveikatos sutrikimø - negydoma angina gali komplikuotis inkstø uþdegimu ir net pakenkti širdþiai.

Inkstams reikia mûsø pagalbos

Daþniausios prieþastys, sukelianèios inkstø paþeidimà ir lëtiná inkstø nepakankamumà, yra aukštas kraujospûdis ir cukrinis diabetas. Kas treèiam, serganèiam diabetu, išsivysto inkstø nepakankamumas. Cukrinis diabetas paþeidþia smulkiausius kraujagysliø kapiliarus, todël pablogëja organø aprûpinimas krauju. Inkstø funkcija pablogëja tuomet, kai paþeidþiamos smulkiausios jø kraujagyslës. Tuomet inkstai blogiau valo organizmà nuo kenksmingø medþiagø – šlakø, išskiria maþiau šlapimo. Palaipsniui inkstø veikla pablogëja tiek, kad reikia taikyti dializæ. Diabetinës nefropatijos progresavimà stabdo atidi glikemijos kontrolë.

Aukštas kraujo spaudimas – daþnas inkstø ligø simptomas. Inkstai ne tik dalyvauja kraujospûdþio didëjimo mechanizme, bet ir patys nuo jo kenèia. Esant padidëjusiam kraujospûdþiui, sutrinka inkstø kraujotaka, pablogëja inkstø kamuolëliø mityba ir funkcija, jie þûva. Prasideda inkstø funkcijos nepakankamumas, kuris, sparèiai progresuodamas, pereina á galutinæ stadijà.

"Šiuo metu nefrologijos skyriuje dializuojame 20 ligoniø, serganèiø hipertonine liga, - sako nefrologas. – Kiekvienuose namuose šalia kavos aparato turëtø bûti kraujospûdþio matavimo aparatas, kuriuo kasdien galëtume pasimatuoti kraujo spaudimà. Þmonës turëtø suvokti, jog labai svarbu ne tik mokëti, bet ir áprasti nuolat matuoti kraujospûdá, ypaè atsakingai kontroliuoti aukštà kraujospûdá ir tinkamai já gydyti. Kraujospûdþio kontrolë gali sumaþinti ne tik sergamumà inkstø ligomis, bet ir gerokai sumaþinti širdies kraujagysliø ligø, sukelianèiø priešlaikinæ serganèiøjø mirtá. Deja, neretai medikø išrašyti kraujospûdá maþinantys vaistai lieka nuošalëje, o ligoniai, nekreipdami dëmesio á rekomendacijas, nekeièia savo mitybos áproèiø, nuolat valgydami sûrø maistà vëliau nebejauèia savo itin aukšto kraujospûdþio."

Rûpintis savimi reikia išmokti

Áprastiniai kraujo ir šlapimo tyrimai, atliekami šeimos gydytojo, neparodo prasidëjusio patologinio proceso inkstuose. Net ir esant sunkiam inkstø funkcijos nepakankamui, neretai išlieka normalus šlapinimasis, todël ir patys ligoniai neskuba pas medikus, nes mano, jog inkstai dirba kaip dirbæ. Ankstyvai ligos diagnostikai uþtenka nustatyti kreatinino koncentracijà kraujyje ir albumino kieká šlapime. Šiuos abu tyrimus, anot nefrologo, dabar gali atlikti šeimos gydytojai.

Uþkirsti kelià ligai ar nustatyti jà laiku padeda profilaktinis sveikatos patikrinimas. Anot nefrologo, moterims jau tapo áprasta profilaktiškai atlikti mamografiná tyrimà, vadinasi, valstybës finansuojamos sveikatos programos nenuëjo perniek. Deja, negalime pasidþiaugti gera ankstyva inkstø diagnostika ir prevencija – apie 40 proc. pradedamø dializuoti ligoniø neþinojo, kad sirgo lëtine inkstø liga, kuri negydoma sukëlë inkstø nepakankamumà.

"Kol þmogui nepasakai, tol neávyksta lûþis, - tvirtina medikas. – Daugelis dël paprasèiausio neþinojimo bei nepasitikëjimo medikais sulaukia skaudþiø ligø pasekmiø. Lietuvos medikai nëra blogi specialistai, taèiau tuo ásitikiname tik praradæ tai, kas mums brangiausia – sveikatà. Sveèiose šalyse dirbantys mûsø tautieèiai, gráþæ namo, kantriai stovi eilëse ir visiškai kitaip vertina mûsø medikus, nes savo kailiu patyrë, kokia išties situacija yra uþsienyje. Vien Amerikoje per 10 metø medikai amputavo 70 ne tø kojø, kurias reikëjo amputuoti. Pas mus klaidø pasitaiko daug reèiau, taèiau daþniausiai apie medikus rašyti mëgstama tik blogai. Yra daugybë gerø dalykø, apie kuriuos spauda turëtø kuo daugiau kalbëti, kad þmonës patikëtø medikais, svarbiausia – kad suprastø, jog uþ savo sveikatà atsakingi esame tik mes patys. Taip, kaip neraginami nuolat rûpinamës savo mašina, turime áprasti rûpintis ir savo sveikata."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Krûties vëþys - daþniausiai pasitaikanti moterø vëþio rûšis. Laimë, ši liga geriausiai ištirta ir lengviausiai gydoma, tereikia laiku þengti pirmà þingsá – pastebëjus bet kokius krûtø pakitimus nedelsiant kreiptis á gydytojà. "Kuo anksèiau suþinosite savo diagnozæ, tuo didesnë tikimybë ilgiau išgyventi ar net visiškai išgyti", - sako moterø krûties patologijos asociacijos "Salvia" pirmininkë Nijolë Proèkienë ir jos narë Liudmila Kolijenko.

Moterø krûties patologijos asociacijos "Salvia" pirmininkë Nijolë Proèkienë (dešinëje) ir jos narë Liudmila Kolijenko ásitikinusios, kad Onkologijos klinikoje turëtø dirbti ir psichologë. Autorës nuotr.

Išsiverš ar ne?

"Liga tarsi ugnikalnis, taèiau mes jau išmokome gyventi balansuodamos ties riba, - šypsosi moterys, - Kasdien dëkojame gyvenimui, kad turime galimybæ já gyventi, ir stengiamës negalvoti apie savo ligà.". Ponia Liudmila su liga draugauja jau 21-erius metus. Ji viena iš nedidelio bûrelio moterø, prieš 14 metø susibûrusiø á pasmerktøjø draugijà, pavadintà "Salvios" vardu. Moteris liûdnai šypteli sakydama, jog kasmet anapilin jai tenka palydëti ne vienà likimo draugæ.

"Salvios" pirmininkë ponia Nijolë krûties vëþá á savo gyvenimà ásileido prieš penkerius metus. Tikina kovà laimëjusi, nes sutiko pašalinti ne dalá, o visà ligos paþeistà krûtá. Galbût todël liga tyliai snaudþia vis neástengdama atsinaujinti. "Liga daþnai metastazuoja á plauèius, kepenis bei kaulus. Nors ir esu optimistë, vos tik kur kas sudiegia, tuoj galvoje ima suktis mintis: "Viešpatie, gal jau?" - dalijasi nerimu pašnekovë. – Tuomet nedelsdama skubu atlikti tyrimø, kad þinoèiau, kaip gyventi toliau."

Pritrûko dràsos pasipriešinti

"Uþaugau prie Rëkyvos eþero, tad nuo vaikystës jauèiu silpnybæ vandeniui ir saulei, - šypsosi ponia Liudmila. – Po krûties operacijos buvo labai skaudu atsisakyti maudyniø eþere bei pasilepinimø saulutëje, nes jauèiausi labai nejaukiai, juk figûra po operacijos tapo jau nebe tokia daili. Be to, po hormonø terapijos buvau gerokai stambesnë, todël ëmiau vengti viešumos paplûdimyje. Jûrà, kurioje pasimëgaudama maudydavausi kiekvienà vasarà, aplankydavau tik þiemà, nes vasarà jà matyti man bûdavo per skaudu. Vis dëlto kartais vandens trauka bûdavo daug stipresnë uþ gëdà, tuomet abu su vyru vaþuodavome prie atokesnio eþeriuko, kur maudydavosi maþiau þmoniø. Prašydavau jo, kad vos išlipusià iš vandens mane skubiai apgaubtø dideliu rankšluošèiu."

Vëþys - neuþkreèiama liga

Ponia Nijolë stebisi, jog neretai tenka sutikti þmoniø, mananèiø, kad vëþiu, kaip ir gripu, galima uþsikrësti. Gydydamasi sanatorijoje ji išgirdo moteris kalbant, kad niekas nenori sëstis prie stalo kartu su vëþiu serganèiomis. "O kà, jei ir mes uþsikrësime?" - nuogàstavo moterys. Kad þmonës vengia "vëþininkiø", liudija ir karti gyvenimiška ponios Liudmilos patirtis. "Gulëdama ligoninëje susibièiuliavau su kartu palatoje gulëjusia moterimi. Pavaišinusi saldainiais, mano paþástama savais reikalais išëjo iš palatos. Vos tik ji uþvërë duris, likusios palatoje moterys suskubo man pasakoti, jog ji serga vëþiu, tad vaišës iš jos rankø gali bûti pavojingos mano sveikatai. Absurdas, kad þmonës, vos tik suþinojæ, jog kartu su jais palatoje gulintis þmogus serga vëþiu, prisibijo ne tik bendrauti, bet ir durø rankenà paliesti. Þmonëms labai sunku patikëti, kad vëþys neuþkreèiamas, t. y. kad niekas jo negali "pasigauti" nuo kito asmens."

Išgyti padeda teigiamas màstymas

Gydymo metu ypaè svarbu išlaikyti teigiamus jausmus bei vidinæ pusiausvyrà. "Reikia dþiaugtis kiekviena išaušusia diena ir mëgautis tuo, kad jauèiamës geriau nei vakar, - tvirtina ponia Nijolë. – Liga, privertusi þmogø išmokti laviruoti ant bedugnës krašto, visiškai pakeièia jo poþiûrá á gyvenimà. Þmogus tampa nuolankesnis kitiems, geresnis sau ir aplinkiniams. Pyktis sukelia daug ligø, tad jeigu laiku tai suprastume, taptume kur kas laimingesni, nei esame dabar." Anot ponios Liudmilos, ji visada ne tik save, bet ir kitus stengdavosi nuteikti optimistiškai. Net ir gulëdama ligoninëje ji kuo toliau vydavo blogas mintis, kai moterys palatoje viena per kità pasakodavo kuo baisesnes istorijas. "Vienai tas nutiko, kitai – anas, tik spëk klausytis, - porina pašnekovë. – Iš tiesø nereikia tikëti, kad ir tau taip pat nutiks, nes kiekvienas organizmas yra individualus, todël kiekvienà moterá liga paveikia skirtingai."

Patys geriausi medikai - Šiauliuose

"Man patinka jauni specialistai, - atvirauja asociacijos pirmininkë. – Jie nëra linkæ stoviniuoti vietoje, tad labiau domisi naujovëmis. Liga leido ásitikinti, kad mûsø onkologijos klinikoje dirba išties nemaþai gerø gydytojø. Kai man gydytoja paskyrë spindulinæ terapijà, klinikoje tuo metu dar nebuvo naujos aparatûros, tad teko pasitenkinti senàja. Atgauti jëgø, prarastø po spindulinës terapijos, vykau á sanatorijà, kur sutikau likimo draugiø iš Vilniaus bei Kauno krašto. Aš galëjau tik pasidþiaugti kruopšèiu medikø darbu, man ant mano kûno nepalikusiø jokiø nepageidaujamø pëdsakø. Deja, dauguma sanatorijoje buvusiø moterø negalëjo tuo pasidþiaugti. Joms teko rûpintis ne tik prarastø jëgø atkûrimu, bet ir nudegimø ar net þaizdø, ágytø po spindulinës terapijos, gydymu."

Pirmininkei pritaria ir ponia Liudmila, sakydama, jog nereikia ieškoti svetimø dievø. Jie èia pat – Šiauliø onkologinëje klinikoje, kuri yra kur kas maþesnë uþ didþiuosiuose miestuose esanèias klinikas. "Kuo maþesnë klinika, tuo maþiau joje ligoniø, todël gydytojai nesijauèia dirbantys tarsi prie konvejerio, o tai ir sàlygoja nepriekaištingà jø darbo kokybæ", - tvirtina moterys.

Gydymo metodai sparèiai tobulinami

Moterys dþiaugiasi, jog medicina sparèiai þengia á prieká, tik svarbu laiku uþèiuopti ligos siûlo galà ir neleisti jam susiraizgyti. Prognozë gera, kai vëþys nustatomas I-II stadijos, taèiau, anot pašnekoviø, lietuvës nemyli savæs, nes netgi turëdamos rimtø nusiskundimø neskuba pagalbos kreiptis á medikus. "Klinikoje gydësi pacientë, kuriai krûtin bakstelëjo karvë. Moteris ilgai kentëjo skausmà tikëdamasi, jog jis liausis, nors kasdien vis didëjo, - stebisi pirmininkë. – Kai krûtis išopëjo, o skausmas tapo nebevaldomas, moteriškë atvyko á onkologijos klinikà, taèiau medikai jau nebegalëjo nudþiuginti jos šviesiomis ateities prognozëmis. Nesugebëjusi pasipriešinti savo baimei, moteris prarado daug brangaus laiko."

Ponia Liudmila pataria nepasiduoti baimëms, kuriø turi kiekvienas þmogus. Šiais laikais gydymas nebëra toks skausmnigas kaip anksèiau. Kiekvienas naujas gydymo metodas bûna kur kas pranašesnis uþ ankstesnájá. "Tarybiniais laikais medikai në neslëpdavo, kad švirkšèia "nevalytà chemijà", kurià švirkšdavo kas treèià parà. Septynios injekcijos per dienà, tad nenuostabu, jog visi šonai švytëjo mëlynëmis. Laimë, seselë Filomena man buvo mielaširdinga - ateidama švirkšti vaistø, atsinešdavo maþiau atbukusià adatà, - pasakoja ponia Liudmila. - Be to, visà gydymo laikotarpá reikëjo laikytis grieþto ligoninës reþimo, todël apie išvykimà á namus galëjai tik pasvajoti. Dabar vaistai švirkšèiami kur kas reèiau, o po injekcijos moterys išleidþiamos namo."

"Abra kadabra" ligos neišgydys

Blogiausia, anot asociacijos pirmininkës, yra tai, kad ligos palauþtos moterys, uþuot ëjusios pas medikus, neretai pagalbos suskuba ieškoti pas ávairaus plauko apsišaukëlius þiniuonius në nesusimàstydamos, jog tik sugaiš daug brangaus laiko ir negráþtamai pablogins ligos eigà.

Patikëjusios átaigiomis savamoksliø burtininkø kalbomis, kad bûtina mesti svorá, jos visiškai nustoja valgyti ir paklusniai geria dëmëtosios maudos nuovirà, musmiriø antpilà ar berþø grybø arbatà, šventai tikëdamos, jog taip išsigydys krûties vëþá. Kai išopëjus krûèiai moteris sugráþta pas "daktarëlá", šis vël sugeba jà átikinti, jog taip ir turi bûti, nes liga "jau eina lauk". Nusilpusios, netekusios vilties ir varginamos begalinio skausmo moterys pagaliau supranta, kad be medikø pagalbos neapsieis, deja, uþleista liga retai kada noriai pasiduoda gydoma.

Ar realu tikëtis specialistø pagalbos?

"Salvios" pirmininkei Nijolei Proèkienei ne kartà teko skubëti á onkologinijos klinikas, kad suteiktø ant bedugnës krašto atsidûrusiai moteriai viltá gyventi, nes daþnai pacientei pirmàkart išgirsta ligos diagnozë prilygsta mirties nuosprendþiui.

Senbuvë klubo narë ponia Liudmila tvirtina, kad ne kartà dël psichologo etato onkologijos klinikoje buvo kreiptasi ir á Šiauliø apskrities ligoninës generaliná direktoriø P. Simavièiø, taèiau ligoninës vadovui ši problema nepasirodþiusi verta dëmesio.

"Mums buvo atsakyta, kad apskrities ligoninëje dirba ne vienas psichologas, tad, reikalui esant, pagalbà galima gauti, - sako pašnekovë. - Taèiau onkologinës klinikos ir apskrities ligoninë nëra po vienu stogu, tad kelionë pirmyn ir atgal ligos sugniuþdytoms moterims sudarytø tik dar daugiau problemø. Psichologo kabinetas turëtø bûti onkologijos klinikose."

Pašnekovës mano, jog vos tik išgirdusi savo diagnozæ vëþiu serganti moteris turëtø sulaukti psichologo pagalbos, kuris vëliau, jai gydantis stacionare, pagalbà teikti turëtø palatoje.

Onkologinëje klinikoje moterys pasigenda ne tik psichologo, bet ir socialinio darbuotojo pagalbos. "Kur matyta, kad tokioje klinikoje socialinë darbuotoja dirbtø tik 2 val. per dienà? 10 val. ryto ji uþrakina duris, nes tuomet baigiasi jos darbo laikas, - stebisi pirmininkë. - Aplinkiniuose rajonuose gyvenantys þmonës ne visada spëja anksti atvykti á klinikas."

Gydymas – individualus

Šiauliø apskrities ligoninës Onkologijos klininkoje dirbanèios gydytojos chemoterapeutës Augenijos Þlabienës teigimu, šiuolaikino krûties vëþio gydymo standarto nëra. Kiekvienai pacientei skiriamas individualus gydymas, kuris priklauso nuo naviko tipo, lokalizacijos, ligos stadijos, prognostiniø faktoriø, pacientës amþiaus, gretutiniø ligø, bendros sveikatos bûklës ir pan. Vëþiui gydyti taikomi ávairûs metodai, vienas kuriø – chemoterapija, t. y. gydymas vaistais, kurie þudo vëþio làsteles.

Ar reikia skirti chemoterapiná gydymà, sprendþia onkologas arba gydytojø konsultacinë komisija. "Specialiai pasiruošti šiai procedûrai nereikia, - sako gydytoja. - Pacientë turi bûti pavalgiusi, pailsëjusi, neserganti ûmiomis ligomis, svarbiausia – psichologiškai pasiruošusi. Chemoterapiniais vaistais siekiama sunaikinti vëþio mikrometastazes, jeigu tokiø yra. Tai vadinamoji adjuvantinë chemoterapija. Neoadjuvantinë chemoterapija skiriama tuomet, kai norima sumaþinti auglio masæ, padidinti radikalaus operacinio gydymo galimybes. Paliatyviosios terapijos tikslas – sustabdyti ligos plitimà, tad ši terapija taikoma vëþiui progresuojant."

Komplikacijos neišvengiamos

Nors populiarioji medicininë literatûra apie vëþio chemoterapijà skelbia daug prieštaringø dalykø, onkologams šio metodo nauda nekelia abejoniø. Þinoma, chemoterapija neišvengiamai turi ir rimtø trûkumø, taèiau jos šalutinis poveikis paprastai bûna laikinas.

"Chemoterapijos metu pablogëja gyvenimo kokybë: daþnas praranda apetità, ima varginti pykinimas, vëmimas, didelis nuovargis, slenka plaukai, išsausëja oda, skilinëja nagai, viduriuojama, - pasakoja gydytoja. - Chemoterapija neigiamai paveikia širdá, kepenis, inkstus ir daugelá kitø organø. Be to, gali išsivystyti agranuliocitozë (kaulø èiulpø funkcijos slopinimas). Tai itin daþnai pasitaikanti komplikacija, taèiau laiku jà nustaèius ámanoma visiškai išgyti. Kai kurie neišvengia toksinio kepenø uþdegimo, šlapimo pûslës uþdegimo, enterokolito, tromboflebito, stomatito, alerginës reakcijos ir kt. komplikacijø. Kaip jûs ištversite šalutinius chemoterapijos poveikius ir kaip jie jums pasireikš, priklauso nuo organizmo gebëjimo toleruoti vaistus. Po chemoterapijos patarèiau kuo daugiau ilsëtis, sulašinus vaistus neiti á darbà, kaip baisu bebûtø já prarasti, - sako gydytoja. - Dirbanèioms moterims chemoterapinio gydymo metu išrašomas nedarbingumo paþymëjimas. Chemoterapijos laikotarpiu nëra grieþtø maisto apribojimø, tad galite maitintis kaip iki tol. Nevenkite rûgštaus ar sûraus maisto, jeigu labai norisi. Vartokite daugiau skysèiø, nei áprastai. Þinoma, gydymo metu nereikëtø vartoti alkoholio."

Gydymo naujovës neleidþia prarasti vilties

Lyginant dabartinius krûties vëþio gydymo metodus su ankstesniaisiais, dràsiai galima teigti, jog gydymas labai paþengæs – atrandami nauji medikamentai chemoterapijai, kurie suvaldo plintantá krûties vëþá, naujesnës kartos hormoniniai vaistai pamaþu keièia tradiciniais tapusius medikamentus. Svarbiausia naujovë krûties vëþio gydymo srityje – biologinë terapija. Kiekviena normali làstelë turi tik po dvi HER-2 geno kopijas, kurios atsakingos uþ làsteliø dauginimàsi. Kartais dël neaiškiø prieþasèiø šio geno kopijø vëþinëse làstelëse padaugëja, tuomet jos priima pernelyg daug augimo signalø. Tai ir sukelia nekontroliuojamà làsteliø dauginimosi procesà bei naviko augimà. Kuo HER-2 daugiau, tuo greièiau vystosi vëþinis procesas. Gydymas vaistais, kurie blokuoja vëþinëje làstelëje esantá HER-2 ir taip stabdo vëþio vystymàsi, vadinamas biologine terapija. "Šis gydymas taikomas atlikus pašalinto auglio làsteliø imunohistocheminá tyrimà. Jei vëþinëse làstelëse randamas baltymas HER-2 yra teigiamas (3 pliusai), tuomet, baigus adjuvantinæ chemoterapijà ir spinduliná gydymà, skiriamas herceptinas. Gydymo išlaidas metus kompensuoja ligoniø kasos. Nepamirškite, jog vëþio gydymo rezultatai ypaè priklauso nuo ankstyvos jo diagnozës, tad net ir neturint jokiø problemø reikëtø reguliariai tikrintis sveikatà, nes delsimas gali baigtis blogai", - pataria medikë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Þiemà mums ne itin palankios oro sàlygos bei vitaminø trûkumas susilpnina organizmo atsparumà, todël daþnà ima varginti viena labiausiai paplitusiø infekcijø – lûpø pûslelinë, kurià sukelia herpes simplex virusas. Statistiškai net apie 90 proc. þmoniø yra šio viruso nešiotojai. "Retai kuriam nëra buvæ skausmingø pûslyèiø apie lûpas. Lûpø pûsleline serga naujagimiai, vaikai, suaugusieji, ypaè – jaunimas", - sako Šiauliø apskrities ligoninës Odos ir veneros ligø centro vadovas gydytojas Vaclovas Vaitkevièius.

Šiauliø apskrities ligoninës Odos ir veneros ligø centro vadovas gydytojas Vaclovas Vaitkevièius primena, kad iki šiol dar nepavyko atrasti vaistø, kurie visiškai nugalëtø herpes virusà. Autorës nuotr.

Virusà pasigauti labai lengva

Lûpø odos struktûra specifinë – joje nëra riebaliniø ir prakaito liaukø, greitai išdþiûva, todël labai jautriai reaguoja á ligø sukëlëjus bei aplinkà. Lûpos – sveikatos veidrodis, tad vos tik ant jø iššoka skausmingas bei sparèiai šliauþiantis herpes simplex (gr. herpo – šliauþti) virusas, galite átarti artëjanèius rimtus organizmo negalavimus – medþiagø apykaitos sutrikimus ar imuninës sistemos susilpnëjimà. Kai organizme trûksta vitaminø, ypaè B grupës, lûpos pradeda skeldëti, ima trûkinëti jø kampuèiai. Sutrûkusios lûpos taip pat daþnai yra lûpø pûslelinës prieþastis. Herpes simplex virusas plinta kontakto metu, tad ne veltui, anot gydytojo, ši infekcija nuo seno þinoma kaip buèiniø liga. Daþniausiai uþsikreèiama vaikystëje: uþtenka tëvams – viruso nešiotojams - pabuèiuoti savo maþylá, ir infekcija patenka á jo organizmà. Šia infekcija taip pat ámanoma uþsikrësti naudojantis serganèiojo daiktais, maisto árankiais, indais, nors šis uþsikrëtimo bûdas pasitaiko reèiau, kadangi virusas maþiau atsparus aplinkos veiksniams. Vienà kartà uþsikrëtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui ásitvirtina þmogaus nerviniuose mazguose. Susidarius palankioms sàlygoms - keièiantis orams, peršalus, nusilpus organizmui, patyrus stresà, moterims – po menstruacijø, traumø, veikiant aukštai temperatûrai, ultravioletiniams spinduliams ir pan. - jis kaip mat vël atsinaujina, taèiau jei imunitetas stiprus, šis virusas gali ramiai tûnoti organizme.

Jei imunitetas ypaè nusilpæs, pûslelës gali išplisti ne tik ant lûpø, bet ir á skruostus, išorines nosies sritis, aplink burnà, sukeldamos fiziologiniø ir estetiniø problemø. Tai daþniau nutinka tiems, kurie serga onkologinëmis ligomis, ÞIV, vartoja imunitetà slopinanèius vaistus.

Iki išsiverþimo nepastebima

Daþnai në neátariame, kad mûsø organizme jau šeimininkauja ásibrovëliai, nes ligos inkubacinis periodas trunka 2-20 dienø, tad tuo metu jokiø simptomø nebûna. Lûpø pûslelinë sukelia þmonëms didelá diskomfortà. Dar prieš pasirodant pûslelëms, paþeidimo vietoje jauèiamas nieþulys, deginimas, dilgèiojimas. Lûpø oda parausta, paburksta ir per keletà valandø atsiranda viena arba kelios skausmingos pûslelës, neretai susiliejanèios á vientisà dariná. Pûsleliø skystyje plaukioja nesuskaièiuojama galybë virusø.

Jokiais bûdais negalima pradurti pûsleliø, nes taip tik atvertumëte kelià infekcijai plisti. Pûslelinës simptomai, kol uþgyja visos viruso paþeistos vietos, gali tæstis 1-3 savaites. Vëliau skaidraus skysèio pripildytos pûslelës subliûkšta ir virsta šašais, kuriø nerekomenduojama nuplëšti, nes já sudarantys leukocitai kovoja su virusu ir opelë pranyksta greièiau. Esant lengvai ligos formai, simptomai tæsiasi 3-5 dienas. Šios pûslelës yra uþkrato platintojos, todël gydant pûslelinæ svarbu kuo greièiau jas išdþiovinti ir uþkirsti kelià infekcijai plisti. Sergant pakartotinai, ligos eiga bûna lengvesnë. Bërimui uþgijus, iš pradþiø gali likti pigmentinës dëmelës, reèiau – randeliai.

Virusai - gana pavojingi

Neretai á ant lûpos iššokusià pûslelæ nekreipiame dëmesio manydami, jog tai tik nekaltas negalavimas, taèiau iš tikrøjø herpeso šeimos virusai yra gana pavojingi bei galintys sukelti nemaþai sveikatos sutrikimø. Paprastàjà pûslelinæ sukelia dviejø tipø virusai. Jie yra labai panašûs, taèiau bërimai paþeidþia skirtingas kûno vietas. Tiems, kuriø imunitetas ypaè nusilpæs, infekcija gali išplisti, paþeisdama didelá odos plotà. Virusas herpes simplex gali paþeisti ávairius þmogaus organus. Pirmuojo tipo virusas gali paþeisti burnos, akiø gleivinæ, kvëpavimo takus ar net smegenis. Vidaus organø pûsleline sergama gana retai. Bene pavojingiausia yra akiø pûslelinë, sukelianti labai dideliø bëdø, dël kuriø galima net apakti. Antrojo tipo virusu paþeidþiama sritis þemiau juosmens – lytiniai organai.

Sunaikinti neámanoma

Iki šiol dar nepavyko atrasti vaistø, kurie visiškai nugalëtø virusà. Šiuolaikinë medicina gali pasiûlyti medikamentø, gebanèiø apriboti infekcijos plitimà bei sutrumpinti ligos eigà. Jei ligos forma sunkesnë ar infekcija kartojasi daþnai, vertëtø apsilankyti pas gydytojà, kuris skirs jums geriamøjø antivirusiniø vaistø, stabdanèiø viruso dauginimàsi. Paþeistas odos vietas reikia laikyti sausai ir švariai, kad neprisidëtø bakterinë infekcija, kurios neáveiksite be antibiotikø.

Anot mediko, pûslelinei gydyti tinka ir liaudiškos gydymo priemonës: pajutæ pirmuosius poþymius dilgèiojamas vietas patepkite cinko turinèia dantø pasta arba spiritu. Jei pûslelës dar nespëjo iškilti, tas vietas galima šaldyti ledo gabalëliais, tinka èesnako ekstrakto kompresai, o þaizdas galima vilgyti alavijø sultimis.

Kad virusas neásigalëtø

Bene svarbiausias faktorius, uþkertantis kelià šiai infekcijai – kokybiška mityba. Nustatyta, kad kietø rûšiø sûriai, jogurtas, pienas, ledai, abrikosai, obuoliai bei kiti maisto produktai, turintys daugiau L-lizino, slopina viruso gyvybingumà ir maþina ligos paûmëjimo tikimybæ. Maistui reikai vartoti daugiau darþoviø, pieno produktø, þuvies. Nereikëtø pamiršti organizmui reikalingø vitaminø, ypaè B6 ir B12, gebanèiø saugoti nuo pûslelinës, maisto papildø, nuolatinio organizmo imuniteto stiprinimo, sporto, ir, þinoma, sveiko gyvenimo bûdo. Visomis išgalëmis venkite streso ir nepasiduokite átampai.

Imunitetas labai priklauso nuo skrandþio bei þarnyno bûklës, todël pajutus šiø sistemø negalavimus bûtina kuo skubiau juos gydyti. Kadangi pûsleline uþsikreèiama ávairiais bûdais kontaktuojant su serganèiu pûsleline þmogumi, rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su serganèiuoju – nesibuèiuoti, nesinaudoti jo daiktais, indais, maisto árankiais, neturëti lytiniø santykiø. Tikimybæ susirgti pûsleline gali sumaþinti higienos reikalavimø paisymas, odos prieþiûros ir apsaugos priemoniø naudojimas, prezervatyvø naudojimas lytiniø santykiø metu, þalingø áproèiø atsisakymas. Kadangi pûsleline daþniausiai sergama šaltuoju metø laiku, labai svarbu šiltai rengtis, neperšalti. Virusà paþadinti geba ir vasaros maudynës bei kaitrûs saulutës spinduliai, todël nereikëtø piknaudþiauti tiesioginiais saulës spinduliais.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Darbingiausio amþiaus þmonës, uþklupti klastingos ligos - išsëtinës sklerozës - ligos pradþioje linkæ apie jà tylëti. "Laiku nesikreipus á specialistus, prarandama daug galimybiø pristabdyti ligà", - perspëja gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas.

"Valstybë turëtø ávertinti, kas brangiau kainuos – pasirûpinti darbingo amþiaus þmonëmis, skiriant jiems išsëtinës sklerozës eigà lëtinanèius vaistus, ar vëliau mokëti pašalpas savimi pasirûpinti negalintiems prie invalido veþimëlio prikaustytiems neágaliesiems bei juos priþiûrintiems asmenims?" - sako gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas. Autorës nuotr.

"Apnuogina" nervines skaidulas

Išsëtinë sklerozë – lëtai progresuojanti centrinës nervø sistemos liga, paþeidþianti sveikas làsteles ir audinius bei sukelianti sunkius audiniø ir organø paþeidimus ar net sutrikdanti kai kurias organizmo funkcijas. Taip nutinka tuomet, kai organizmo imuninë sistema neatpaþásta savo sudedamøjø daliø ir imuninës sistemos làstelës ima atakuoti nuosavas làsteles bei audinius. Kai tai atsitinka, apsauginis sluoksnis – centrinës nervø sistemos dangalas mielinas, esantis aplink nervø skaidulas centrinëje nervø sistemoje - yra tiesiog suardomas. Šis paþeidimas ima trukdyti nerviniø làsteliø sàveikai ir sukelia išsëtinës sklerozës simptomus.

Liga neigiamai paveikia daugelá centrinës nervø sistemos vietø: galvos ir nugaros smegenyse atsiranda nerviniø skaidulø paþeidimo þidiniø, palaipsniui vystosi atrofiniai pokyèiai. Nuo paþeistos galvos ir nugaros smegenø srities priklauso, kokie simptomai pasireikš.

Liga puola jaunus þmones

Neretai išsëtinë sklerozë tapatinama su senatvine skleroze, taèiau tai nëra ta pati liga. Išsëtine skleroze serga tie, kurie dar gali ilgai gyventi, nuveikti daug gerø darbø, kà nors sukurti. Išsëtinë sklerozë moterims diagnozuojama dukart daþniau nei vyrams. Tai - 20-40 metø þmoniø liga, taèiau kodël ji puola jaunus þmones, iki šiol nëra tiksliai nustatyta.

Amerikieèiø mokslininkai teigia, kad neurotropinis virusas, sukeliantis išsëtinæ sklerozæ, neatsparus dideliam šalèiui bei karšèiui, todël, anot jø, šia liga beveik nesergama Afrikoje, tolimojoje šiaurëje, Azijoje. Taèiau tai yra viena iš daugelio hipoteziø, kuriai árodyti trûksta patikimø moksliniø tyrimø. Vidutinio klimato zonos srityse, kurioms priklauso ir mûsø šalis, ši liga ypaè paplitusi. Lietuvoje šia liga serga 55 iš 100 tûkstanèiø gyventojø.

Manoma, kad išsëtinei sklerozei atsirasti átakos turi paveldimumas, alergija, medþiagø apykaita, imuniniai sutrikimai, stresas ir netgi mikroelementø, pavyzdþiui, vario, stoka dirvoþemyje, þmogaus amþius, rasë, geografinë padëtis, klimatas ir daugelis kitø veiksniø.

Mëgsta slapukauti

Anot neurologo, nekalti sveikatos sutrikimai gali bûti rimtos ligos pradþia. Nustatyti išsëtinæ sklerozæ išties nëra lengva, nes liga neturi në vieno tik jai bûdingo bruoþo. Gana ilgai ankstyvojoje ligos stadijoje gali nepasireikšti jokiø jos simptomø.

Pirmieji galimi ligos poþymiai: staigus regëjimo susilpnëjimas, pusiausvyros sutrikimas, be aiškios prieþasties atsirandantis nuovargis, galvos svaigimas, galûniø tirpimas, nepaaiškinamas skausmas, ypaè veido bei nugaros srityse, ir panašûs simptomai, daþnai priskiriami ir kitoms ligoms.

Gyvenimo tempas neretai neleidþia sureikšminti ligos poþymiø, todël á gydytojus kreiptis pagalbos neskubama. Medikas perspëja, jog netikëtai atsiradusiø negalavimø nedera priskirti nuovargiui, dideliam krûviui ar nuolatiniam stresui. Pirmieji išsëtinës sklerozës poþymius gali pastebëti bendrosios praktikos gydytojai, kurie pacientà siunèia neurologo konsultacijai. Liga diagnozuojama išsëtinës sklerozës centruose.

Baimæ áveiksite kalbëdami

Þinia, jog þmogus serga išsëtine skleroze, pirmiausia jam sukelia šokà. Po to atsiranda ligos neigimas, dar vëliau – baimës jausmas. Kiekviena problema pradedama spræsti tik tuomet, kai apie jà kalbama, todël nesidrovëdami kalbëkite su gydytoju apie atsiradusius pojûèius, simptomus, abejones, baimæ, kuri daþnai kyla dël neþinios.

Nuolatinis baimës jausmas gali labiau pakenkti gyvenimo kokybei nei patys ligos simptomai. Blogiausia tai, jog baimë gali kartotis. Dël nuolatinës baimës, neþinios, nerimo serganèiuosius išsëtine skleroze ima kamuoti depresija, kuri diagnozuojama daþniau, nei sergant kitomis lëtinëmis ligomis.

"Bûtinai kalbëkite apie savo išgyvenimus, - pataria gydytojas. - Tokiu bûdu gausite daugiau informacijos apie jus uþklupusià ligà. Tai padës suprasti, kad visi nemalonûs pojûèiai yra tik liga, o ne pasaulio pabaiga."

Liga prasideda iš lëto

Nuovargis yra vienas daþniausiø išsëtinës sklerozës simptomø, pasireiškianèiø dviem treèdaliam ligoniø bei trunkantis mënesá ar ilgiau.

Nuovargis veikia ir regëjimà. Akies optinio nervo uþdegimas yra vienas daþniausiø išsëtinës sklerozës simptomø. Daþniausiai atsiradæs miglotas, dvigubas matymas, spalvø skyrimo praradimas, kaskart vis stiprëjantis skausmas uþ akies pasireiškia dël ligos poveikio regos nervui ir galvos smegenims.

Raumenø sustingimas, silpnumas, jëgos praradimas, galûniø spazmiškumas bei kiti motorinës funkcijos sutrikimai sukelia laipsniškai stiprëjantá skausmà, todël judant gali prireikti artimøjø pagalbos. Ima varginti pusiausvyros bei koordinacijos problemos: pasunkëjæs vaikšèiojimas bei drebëjimas. Kai liga paþeidþia smegenø dalá, atsakingà uþ judesiø koordinavimà, sutrinka pusiausvyros palaikymas.

Daug metø buvo manoma, jog skausmas nëra bûdingas išsëtinës sklerozës poþymis, taèiau ûminis ir lëtinis skausmas vienu metu yra bûdingas daugeliui serganèiøjø šia liga. Skausmo stiprumas vyrauja nuo švelnaus iki nepakeliamo. Be skausmo sànariø, raumenø, sausgysliø, raišèiø srityje, gali pasireikšti smûgiuojantis skausmas veido srityje, pavyzdþiui, kai bûna paþeisti veido nervai. Daþniausia skausmo rûšis šios ligos atveju – lëtinis neurogeninis skausmas, kurá sukelia patologiniai nervø signalai, generuojami ligos paþeistose galvos bei nugaros smegenø vietose.

Pasitaiko atvejø, jog kai kurie ligoniai patiria keistus pojûèius: jauèia nieþulá, dilgèiojimà, nutirpimà, šaltá ir pan. Sergantájá ima varginti šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimai. Ypaè daþni bûna šlapinimosi sutrikimai, pasireiškiantys nevalingu šlapinimusi. Tuštinimosi sutrikimai bûna retesni, išskyrus viduriø uþkietëjimà, kuris atsiranda vëlesnëse ligos stadijose dël fizinio aktyvumo sumaþëjimo. Neretai ima varginti seksualinës problemos: vyrai skundþiasi impotencija, o moterys - jautrumo praradimu.

Ligos eiga priklauso nuo jos formos

Esant pradinei ligos stadijai, net kelerius metus iš eilës gali nebûti visiškai jokiø simptomø, nors ligos paûmëjimai yra visiškai nenuspëjami – nauji ir jau anksèiau buvæ simpotomai gali atsirasti staiga, trukti keletà dienø ar net savaièiø, po to vël pranykti. Vëliau liga pereina á antrinæ progresuojanèià ligos formà, galinèià nuolat progresuoti. Pirminë progresuojanti išsëtinë sklerozë, kuriai nuo pat ligos pradþios bûdingas nuolatinis progresavimas, pasitaiko itin retai – tik 10 proc. pacinetø. Jos metu nebûna paûmëjimø ar pagerëjimø. Simptomai nuolat ryškëja, todël ir negalë laipsniškai didëja. Gerybinë išsëtinë sklerozë pasireiškia vienu nedideliu paûmëjimu ir vienu galimu papildomu atkryèiu. Antrasis paûmëjimas gali pasireikšti net po 20 ar daugiau metø, o tuo laiku liga nelabai progresuoja.

Sudëtinga diagnostika

Tolimesnei ligos eigai labai svarbi ankstyva ligos diagnozë. Galime pasidþiaugti, kad neurologai dabar turi visas galimybes diagnozuoti išsëtinæ sklerozæ. Ligonio išklausymas bei ávertinimas naudojant neurologijos plaktukà, akiø dugno ištyrimas leidþia daryti prielaidà, taèiau galutiná atsakymà dabar pateikia, diagnozæ patvirtina arba paneigia moderniausias diagnostinis tyrimas – magnetinio rezonanso tomografija. Šio tyrimo metu galvos bei nugaros smegenyse matomi lengvai atpaþástami uþdegimo ir smegenø dangalo suirimo þidiniai. Ligai diagnozuoti gali bûti atliekamas ir smegenø skysèio laboratorinis ištyrimas.

Gydyti nuo pat pradþiø

Anot neurologo, kiekvienà ligà svarbu kuo anksèiau nustatyti ir pradëti gydyti, taèiau tai itin svarbu išsëtinës sklerozës atveju, kadangi tik laiku pradëtas gydymas gali padëti pasiekti gerø rezultatø. Liga nëra uþkreèiama ir nebûtinai sergantájá atveda á invalido veþimëlá, nors iki šiol yra nepagydoma. Gyvenimo trukmei išsëtinë sklerozë átakos turi nedaug, taèiau savo ateities perspektyva liga gàsdina ne vienà – kuo ilgiau sergama, tuo didesnë neágalumo tikimybë. Patekus pas specialistus pavëluotai ir progresavus ligai, veiksmingo gydymo praktiškai nebëra. Gydymas priklauso nuo individualiø serganèiojo savybiø, gretutiniø ligø bei ligos formos. Sergantieji išsëtine skleroze gali mëgautis visaverèiu gyvenimu, taèiau turëtø nepamiršti reguliariai sportuoti, daugiau dëmesio skirti mitybai, informuoti apie savo ligà darbdavá bei savo artimuosius."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Turëti kûdiká – natûralus kiekvienos šeimos siekis, deja, dalis porø negali jø susilaukti, nes yra nevaisingos. Pasaulyje nevaisingø šeimø yra apie 10-15 proc. Tikëtina, jog panaši situacija yra ir Lietuvoje. "Jeigu šeima per metus negali pradëti kûdikio, nors to siekia, tokia šeima vertinama kaip nevaisinga ir jà rekomenduojama tirti", - sako gydytoja ginekologë Dalia Augulienë.

Šiuo metu Lietuvoje yra vaisingumo specialistø, ne blogiau išmananèiø savo darbà nei kolegos uþsienyje, todël neverta vykti á Norvegijà ar Švedijà.

Sprendimà turi priimti abu

Anot ginekologës, daugelis porø mano, kad jos vaisingos ir kai norës turëti kûdiká, já turës. Suvokimas, jog po daugelio mënesiø ar metø trukusiø bandymø svajonë turëti kûdiká neišsipildë, tokioms poroms sukelia šokà ir baimæ.

"Daþniausiai moteris pirmoji suvokia, kad galbût ji ar jos vyras yra nevaisingi, - sako ginekologë. - Vyrus, deja, neretai tenka ákalbinëti, kad bûtina pasitikrinti. Poros sprendimas ieškoti pagalbos turi bûti priimtas kartu, nes tirtis reikës abiem partneriam. Šiuo metu Lietuvoje esama vaisingumo specialistø, ne kà prasèiau išmananèiø savo darbà uþ uþsienio šalyse dirbanèius kolegas, todël neverta vykti laimës ieškoti á Norvegijà ar Švedijà. Didþiausia bëda – visos nevaisingumo ištyrimo ir gydymo paslaugos yra mokamos. Kadangi naudojamos paèios paþangiausios technologijos, mokëti tenka tikrai nemaþai. Viena kiaušidþiø funkcijà stimuliuojanti ampulë kainuoja 100 litø. Per vienà gydymo ciklà nevaisingumo problemø turinèiai pacientei prireikia 5-8 tokiø ampuliø, o kur dar visos kitos išlaidos."

Nevaisingumas – asmeninio pobûdþio problema

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 50 tûkstanèiø nevaisingø porø. Jø daugëja dël daugelio prieþasèiø. Šeimos nevaisingumas 25-40 proc. priklauso nuo vyro reprodukcinës sveikatos sutrikimø, apie 40-45 proc. - nuo moters reprodukcinës sistemos funkcijos sutrikimø, apie 10 proc. – nuo abiejø sutuoktiniø, o apie 10 proc. nevaisingumas bûna neaiškios kilmës.

"Vis dar áprasta manyti, kad dël nevaisingumo kalta tik moteris. Nemaþai nevaisingumo prieþasèiø glûdi moters sveikatoje, taèiau pastaruoju metu vis daþniau patiriame, kad problemø turi abu partneriai. Itin daþna moterø nevaisingumo prieþastis – hormonø pusiausvyros sutrikimai, dël kuriø kiaušidëje nebræsta folikulai arba nevyksta ovuliacija. Ne kà maþiau opi problema – paþeisti arba uþakæ kiaušintakiai, kurie trukdo kiaušialàstei susitikti su spermijais. Labai tirštos moters gimdos kaklelio gleivës taip pat yra rimta kliûtis, trukdanti spermijams patekti á gimdà", - pasakoja medikë.

Anot D. Augulienës, moterys vëliau išteka, nes siekia išsilavinimo bei karjeros. Deja, bëgant metams, moterø reprodukcinës galimybës kaskart vis labiau maþëja - vaisingumo silpnëjimas yra genetiškai paveldimas. Tad jeigu moteris sulaukë trisdešimties metø, delsti nebegalima.

Daþniausiai pasitaikanèios vyrø nevaisingumo prieþastys: maþas spermijø kiekis bei maþas jø judrumas. Pastaruoju metu pasaulyje pastebima spermos prastëjimo tendencija. Tam turi átakos ne tik persirgtos ligos ar patirtos traumos, bet ir gyvenimo bûdas bei maistas. Esant jø formos pakitimams, spermijai nesugeba prasiskverbti pro išoriná kiaušialàstës apvalkalà. Dël sëklidþiø nepakankamumo nëra spermijø arba dël obstrukcijos visiškai nëra spermos. Nevaisingumo prieþastimi gali bûti ejakuliacijos sutrikimai, impotencija ar nevisavertis lytinis aktas. Be to, ypaè didelá pavojø vaisingumui kelia sergamumo lytiškai plintanèiomis ligomis didëjimas, þalingi áproèiai, aplinkos uþterštumas, darbo, aplinkos sukeliama emocinë átampa ir kiti veiksniai.

Gydytoja ginekologë Dalia Augulienë perspëja, jog norint išvengti problemø nevaisingumo profilaktikà reikia pradëti itin anksti – vaikystëje, paauglystëje, brendimo laikotarpiu. Autorës nuotr.

Psichologinis nusiteikimas gali bûti lemiamas

Tëvystës siekianti nevaisinga šeima daþniausiai bûna ne vienerius metus tiriama bei nesëkmingai gydoma, kol pagaliau ryþtamasi pasinaudoti pagalbiniais apvaisinimo metodais. Daþna šeima, ypaè mûsø šalyje, stengiasi nuslëpti nuo draugø, paþástamø ar netgi artimøjø tai, kokiu bûdu ji tikisi susilaukti vaikø. Šalyse, kur nevaisingumo gydymas pagalbiniais apvaisinimo metodais finansiškai valstybës neremiamas, átampa, varginanti šeimà, bûna dar stipresnë, kadangi reikia spræsti ne tik psichologines, bet ir finansines probelamas. Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedûrø, nors, leidþiant finansinei padëèiai, norinèiøjø bûtø apie du tûkstanèius. "Nevaisingumo gydymas - ne tik skaudi, bet ir labai daug kainuojanti negalinèiø turëti maþylio šeimø problema, - sako ginekologë. – Kiekviena gydoma šeima viliasi, kad viskas baigsis gerai, taèiau nesëkmës atvejø, deja, vis dar pasitaiko labai daug – tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi vaikelio uþsimezgimu ir gimdymu. Keturios šeimos patiria nusivylimà. Bostone nustatyta, kad moterims, patyrusioms du ar daugiau apvaisinimo ciklø, depresija prilygsta situacijai, kai sergama vëþiu, širdies liga ar AIDS. Neretai bûtina psichologo pagalba, kuria stengiamasi sumaþinti átampà šeimoje átikinant tikëtina sëkme. Patirtis leidþia tvirtinti, kad geras psichologinis šeimos nusiteikimas susijæs su geresniais apvaisinimo rezultatais."

Gydymo esmë – ištiesti gamtai pagalbos rankà

Dirbtinis apvaisinimas daþniausiai nëra pirmasis gydymo bûdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Šiuolaikiškos nevaisingumo klinikos siûlo daug naujø gydymo bûdø, taèiau visø gydymø tikslas – paruošti spermijus ir kiaušialàstæ taip, kad padidëtø galimybë jiems susijungti, ávyktø apvaisinimas, susiformuotø embrionas ir bûtø sëkmingas nëštumas. Esant normaliai moters abiejø ar bent vieno kiaušintakio anatomijai ir funkcijai, neretai uþtenka vyro spermà suleisti tiesiog á gimdos ertmæ, taèiau šis gydymo ciklas ne visada bûna lengvas bei sëkmingas. "Spermijø sušvirkštimas yra vienas paprasèiausiø, nesudëtingiausiø bei palyginti nebrangiausiø apvaisinimo metodø, kuriuo nevaisingos šeimos gydomos nuo XVIII amþiaus, - pasakoja medikë. – Daþniausia spermos sušvirkšèiama moteriai á gimdà ar gimdos kaklelio kanalà. Veiksmingiausiai nevaisingos šeimos gydomos spermijø sušvirkštimu á gimdà. Spermos moteriai gali bûti sušvirkšèiama natûralaus mënesiniø ciklo ovuliacijos metu ar suþadinus kiaušidþiø funkcijà ir ovuliacijà. Geresniø rezultatø pasiekiama, kai dirbtinis apvaisinimas moters kûne atliekamas po kiaušidþiø funkcijos stimuliavimo. Beje, tuo metu moters kiaušidëse subræsta daugiau folikulø, tad didëja daigiavaisio nëštumo tikimybë. Sušvirkštus sutuoktinio spermos, pastoja tik 5-15 proc. moterø, todël siekiant apvaisinimo atliekamos net 4-6 tokios procedûros. Manoma, kad daugeliu atveju nesëkmæ lemia spermos pakitimai - maþa spermijø koncentracija bei menkas jø judrumas. Taikant GIFT (gametø perkëlimo á kiaušintakius) metodà, iš kiaušidës paimtos kiaušialàstës beveik iš karto gràþinamos atgal á kiaušintakius, prieš tai jas sumaišius su nedideliu spermos kiekiu. Kadangi kiaušialàstës paimamos ir gràþinamos atgal per vienà procedûrà, naudojama laparoskopija, kurios metu atliekamas nedidelis pilvo sienelës pjûvis, taikomas bendrasis nuskausminimas."

"Vaikø iš mëgintuvëlio" metodas - tik kraštutinumas

Nevaisingos šeimos apvaisinimo ne moters kûne metodais gydomos tada, kai kiti metodai buvo neveiksmingi arba kai dël kitø prieþasèiø jie negalimi. Vienas pagrindiniø apvaisinimo ne moters kûne metodø – áprastinis apvaisinimas mëgintuvëlyje (IVF), kuris reikalingas tik 5 proc. nevaisingø šeimø. Ši, anot medikës, tik iš pirmo þvilgsnio atrodanti paprasta procedûra susideda iš keliø nuosekliø etapø, kuriø kiekvienas svarbus tolimesnei apvaisinimo eigai ir galutiniam rezultatui.

"Tai yra kraštutinis variantas, siûlomas tuomet, kai jokiais kitais bûdais moteris negali pastoti, - tvirtina gydytoja. - Jo esmë ta, kad iš kiaušidþiø folikulø paimtas kaišialàstes spermijai apvaisina specialiame inde, laboratorijoje. Apvaisintos kiaušialàstës dar kelias dienas laikomos laboratorinëse terpëse, kol pasidalyja daugybæ kartø, o vëliau besiformuojantis embrionas perkeliamas augti moteriai á gimdà. Po embrionø perkëlimo vartojami medikamentai nëštumui gimdoje išlaikyti. Embrionø ásitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugelio veiksniø – gimdos bûklës, hormonø pusiausvyros, nervø átampos, embriono kokybës. Neásitvirtinæ embrionai, kaip ir natûralioje gamtoje, þûva."

Reali sëkmës tikimybë

Anot ginekologës, bendra dirbtinio apvaisinimo sëkmës galimybë yra tokia pati, kaip ir natûralaus apvaisinimo atveju, o kartais netgi didesnë. Kartojant gydymo ciklus sëkmës tikimybë pastoti didëja, tad 100 porø, pradëjusiø gydytis dirbtinio apvaisinimo bûdu, netruks pastebëti, jog besigydanèiø porø po keliø ciklø gerokai sumaþëja. Po keturiø ciklø gali pastoti iki 50 proc. porø, gydytø IVF ar GIFT bûdu. Tikimybë pastoti yra maþesnë, jeigu moteris vyresnë negu 40 metø. Remiantis naujausiais intracitoplazminës spermijø injekcijos (ICSI) laimëjimais árodyta, kad vyrai, turintys spermos sutrikimø, gali gerokai daþniau tapti tëvais.

Gydytoja dþiaugiasi, jog viena jos nuo nevaisingumo gydyta šeima jau po pirmojo gydymo ciklo sëkmingai susilaukë trynukø. "Tai pirmas toks atvejis per mano ilgametæ praktikà, - pasakoja ginekologë. – Vos tik suþinojusi, jog laukiasi trynukø, moteris sutriko, nes nerimavo, kaip šià þinià priims jos vyras, taèiau apsilankiusi kità kartà ji pasidþiaugë, jog namiškiai naujienà priëmë su dideliu dþiaugsmu. Maþyliø tëvelis pasiimë tëvystës atostogas, anûkëlius padëti auginti þada moèiutë."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Visi norime gerai jaustis, graþiai atrodyti, turëti daug energijos ir puikià sveikatà. Vieni mano, jog šio eliksyro paslaptis – aktyvus sportas, kiti – kad tinkamai subalansuota mityba, treti teigia, jog tai tiesiog þalingø áproèiø neturëjimas. "Visi galime susikurti norimà išvaizdà, puikià savijautà ir galimybæ su dþiaugsmu þengti gyvenimo keliu – þmogaus noras, tikëjimas, pastangos ir kryptinga veikla padeda pasiekti stulbinamø rezultatø", - tvirtina sveikos gyvensenos klubo "Šviesuoliai" pirmininkë Irena Alzbutienë.

Sveikos gyvensenos klubo "Šviesuoliai" pirmininkë Irena Alzbutienë sako, kad atsitiktinai nieko nebûna. Pasako jos, ji dëkinga sau, kad gebëjo priimti laiku atëjusià informacijà ir pasinerti á jà. Per 15 metø išbandyta viskas: eketë, šalto vandens procedûros, masaþai, kvëpavimo praktikos, þarijos, vaisiø ir darþoviø sulèiø terapija ir galybë þemiškø stebuklø, išmokiusiø paþinti save. Autorës nuotr.

Oficiali sveiko gyvenimo pradþia

Jau 15 metø ponia Irena aktyviai dalyvauja sveikos gyvensenos fronte. Per tà laikà perskaityta galybë literatûros apie sveikà mitybà ir sveikà gyvenimo bûdà, išklausytos kelios dešimtys paskaitø, savo paèios kûnu pajaustas badavimo stebuklas, susipaþinta su ávairiais sveikos mitybos mëgëjais – vegetarais bei jiems prijauèianèiais þmonëmis, þaliavalgiais, sëkmingai mintanèiais tik þaliu, termiškai neapdorotu maistu, ir tais, kurie në dienos be mësos ištverti negali.

Pati susiþavëjau darþovëmis – besirûpinant sveikata, kiekvieno mûsø pietø lëkštës didþiàjà dalá turi uþimti darþovës, o ne mësa. Jei vyras valgo mësà, tai man uþtenka bulviø košës su darþovëmis. Tiesa, retkarèiais ir aš neatsisakau mësos gabalëlio, taèiau vietoj kiaulienos renkuosi paukštienà ar kità švaresnës mësos gabalëlá. Pritariu manantiems, jog geriau suvalgyti maþà gabalëlá kokybiškos, nei kilogramà prastos mësos."

D. Kepenio sveikatingumo mokykloje ponia Irena ne tik ágijo pradþiamokslá apie sveikà gyvenimo bûdà, bet ir pirmàkart gyvenime dalyvavo atliekant ritualà "Mano sieloj šiandien šventë", kurio metu visi dalyviai apsikabindami vienas kitam linkëjo geros dienos. "Stovëjau tarsi stabo ištikta, - mena ponia Irena. - Þmonës vis ëjo, apkabindavo mane bei linkëdavo geros dienos, o mano rankos svyrojo ir nedráso nieko apkabinti, taip giliai buvau álindusi á savo kiautà! Širdy kirbëjo keistas jausmas. Dabar jauèiuosi visiškai laisva, apkabindama šalia savæs esantá þmogø. Teko pastebëti, kad šá barjerà áveikti turi kiekvienas naujai ásiliejæs á mûsø gretas."

Kas þingsná – blogo maisto pagunda

Sveikuolë Irena prisipaþásta abejojanti, ar apskritai yra sveiko maisto, nes gamta uþteršta, þmonës kvëpuoja uþterštu oru, ant darþe auginamø darþoviø lyja neþinia kuo praturtintas lietus, o parduotuviø lentynos lûþta nuo modifikuoto maisto produktø.

Palangoje vykusiame seminare sveikuolë suþinojo, jog ypaè reikëtø vengti vadinamojo prieskoniø karaliaus – E621, praktiškai neturinèio nei skonio, nei kvapo. Šis sintetinis skonio stipriklis prastos rûšies peršaldytà mësà geba paversti nepaprastu skanëstu. Pakliuvæs á organizmà, preparatas ypaè greitai su krauju prasiskverbia á smegenis ir sustiprina alkio bei skonio pojûèius, todël valgant net ir labai prastos kokybës maistà bûna nepaprastai skanu. Nuo daþno E621 vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumà, todël daþnai já vartojanèiam þmogui maistas be šio papildo atrodo beskonis. Intensyviai vartojantis E621 praturtintà maistà þmogus ima skøstis galvos skausmais, širdies ritmo padaþnëjimu, silpnumu raumenyse, mieguistumu ir daugeliu kitø negalavimø. Tad, anot pašnekovës, nëra ko stebëtis, kad dar mokyklos slenksèio nespëjæ perþengti vaikai skundþiasi regëjimo sutrikimais, alergijomis, serga astma, diabetu ir kitomis rimtomis ligomis. "Valgyti nesveikus produktus yra tas pats, kaip á dyzelinio automobilio variklá pilti benzinà. Kaip mašina, taip ir ilgainiui uþterštas þmogaus kûnas pradeda "uþsikirsti". Þinoma, nuo civilizacijos nepabëgsi, taèiau jos gërybëmis privalu naudotis saikingai ir protingai. Nepatingëkime atidþiau rinktis maisto produktus, atkreipdami dëmesá á tai, kas parašyta etiketëje, - pataria ponia Irena. - Pirmenybæ teikiant ne sveèiose, bet mûsø šalyje augantiems vaisiams bei darþovëms."

Pilnas skrandis – þalingas áprotis

Kad valgiu neuþterštume kûno, svarbu galvoti ne tik kà, bet ir kiek valgome, nes viskas, ko organizmas nebepajëgia suvirškinti, kaupiasi mûsø kûno silpnosiose vietose ir virsta liga. "Esu tai, kà suvalgau", - mëgsta sakyti prancûzai, o Ajurveda patikslina: "Ir kà pasisavinu." Ajurvedos posakis "Ama – visø ligø mama" ypaè populiarus tarp sveikuoliø. Ama – toksinai, druskos, riebalai, nuodai, šlakai ir visos kitos blogybës, kuriø perteklius þmogaus organizme, anot ponios Irenos, sukelia gaisrà.

"Valgant reikia turëti saikà, o ne kimšti tiek, kad vos tik pakilus nuo stalo kûnà uþlieja tingulio ir miego banga, kadangi organizmas visà energijà nukreipia ne kokiai nors veiklai, o maistui virškinti, - sako ponia Irena. – Ši pilnumo bûsena, kuri jauèiama kaskart pavalgius, pamaþu tampa áprasta, suvokiant ir vertinant jà kaip sotumo jausmà. Iš tiesø, suvalgæ sveiko maisto, skrandyje turite patirti ne pilnumo, bet lengvumo jausmà, kuris iš pradþiø sudaro alkio áspûdá. Sotumo jausmas kyla ne iš karto, bet palengva, suteikdamas organizmui energijos, darbingos bei geros nuotaikos visai dienai."

Tingime bûti sveiki

Ligas sukelia besaikë mityba ir netinkama gyvensena. Gera sveikata - gera savijauta, puiki nuotaika, pasitikëjimas savimi. Ne veltui sakoma: "Susirgai – keisk mitybà, esi nelaimingas – keisk aplinkà." Kaip elgiamës susirgæ? Puolame á depresijà, ryjame ne tik daktarø, vaistininkø, bet ir paþástamø rekomenduotas tabletes, kantriai sëdime prie televizoriaus, laukdami stebuklo, retsykiais pavartydami vienà kità straipsná apie sveikà gyvenimo bûdà, taèiau patys nesiruošiame nieko daryti. Jei maþiau tingëtume ir daugiau imtume domëtis tuo, kà valgome, susimàstytume, ar tik ne laikas keisti savo gyvenimo bûdà bei poþiûrá á daugelá dalykø, išmoktume valdyti pyktá, stengtumës patirti kuo maþiau neigiamø emocijø, išvengtume daugelio ligø ir visø kitø blogybiø. Ar bus mûsø gyvenimas ilgas, sveikas ir laimingas, priklauso tik nuo mûsø paèiø.

"Be darbo nieko nebus, - uþtikrina sveikuolë Irena. – Reikia stengtis nugalëti tai, kà per savo tingumà á kûnà ásileidai. Tam, be abejo, reikalingos þinios. Man paèiai prireikë nemaþai laiko, kol išmokau ágytas þinias pritaikyti kasdienybëje. Kada sirgau sloga, net neprisimenu, galbût þiemà maudydamasi eketëje visas ligas joje palieku. Dþiaugiuosi, jog nei mano rankinëje, nei namuose nëra jokios tabletës, nors dauguma mano amþiaus þmoniø be jø neapsieina. Nemanau, kad labai sveika gerti vaistus, nes jie tik uþblokuoja skausmà. Þinoma, daugeliui to uþtenka, nes þmogus vien iš savo tingumo pasitenkina palengvëjusia savijauta, nebesukdamas sau galvos, kas iš tiesø vyksta jo organizme, vos tik tabletë ima tirpti skrandyje."

Avantiûra ligoninëje

Kai po operacijos teko slaugyti vyrà, anot sveikuolës, ji dar nieko neþinojusi apie sveikuoliškà judëjimà. Ponia Irena vis dar mena, kaip kaskart prieš eidama lankyti savo vyro ji, kaip ir dauguma savo artimuosius slauganèiø þmoniø, skubëdavusi turgun pirkti švieþios mësos buljonui, spanguoliø – kisielui ir pilnais krepšiais nešina visokio gërio pasukdavusi ligoninës link.

"Tik vëliau supratau, kad ne palengvindavau, bet dar labiau apsunkindavau ligonio gyvenimà, nors mano norai buvo patys geriausi – kuo greièiau padëti atgauti prarastas jëgas. Belieka dþiaugtis, kad mano netinkama, taèiau iš širdies teikiama pagalba nepadarë didelës þalos, - atvirauja sveikuolë. – Iš spanguoliø reikëjo spausti sultis ir duoti ligoniui, o ne virti kisieliø, kurio sudedamosios dalys rûgštis ir krakmolas visiškai nesuderinami, todël skrandþiui nepriimtini produktai."

Vëliau, po dar vienos savo vyro operacijos, ponia Irena jau buvo ágijusi patirties. Operacija buvo sudëtinga, tad po jos buvo rimtas pooperacinis laikotarpis. Ligoná priþiûrintis gydytojas grieþtai prisakë tris paras neduoti gerti në lašo vandens, tik nuolat juo vilgyti ligoniui lûpas. "Kai baigiasi badavimo laikas, reikia vël pamaþu organizmà pripratinti prie maisto, todël be galo svarbu teisingai "išeiti" iš badavimo dietos. Visø pirma reikia pasirûpinti kasos darbo atkûrimu, todël bûtina išgerti bent pusæ stiklinës rûgusio pieno, vëliau – skiestø sulèiø. Buvau šokiruota, kai slaugytoja á palatà áëjo nešina lëkšte manø košës, kurià, þinoma, liepiau kuo skubiau nešti atgal, - pasakoja ponia Irena. - Taip ir nesupratau, kà ligoninëje veikia dietologai, nes ligonio mityba pooperaciniu periodu tekdavo rûpintis paèiai. Gerai, jei þmogus þino, kà tokiu atveju daryti, taèiau daugelis apie tai neturi në menkiausio supratimo. Artimieji ligoniui neša kas kà sugalvoja, o vëliau skësèioja rankomis, kai iš visos širdies suneštø gërybiø neatlaikæ skrandþiai ima ir uþsiliepsnoja".

Þmogus yra toks, kokios yra jo mintys

Jeigu norime, kad mûsø gyvenimas iš esmës pasikeistø, pirmiausia derëtø pakeisti savo mintis. Anot ponios Irenos, negali þmogus bûti laimingas ir sveikas, jei jis neseka savo minèiø. Þmogus laimingas tiek, kiek pats nori bûti laimingas. Màstydami sukuriame tam tikrà mus supanèià aurà – mûsø mintys, þodþiai, ásitikinimai suformuoja mûsø patyrimus ir mûsø gyvenimà. Jei savo protà programuojame tyromis mintimis, tai gyvename tyrai, o jei protas kupinas netyrø minèiø – gyvename nedorai. Jausmai ir mintys mûsø kûnui yra tarsi kuras, energija ir sveikatos pagrindas. "Tai, kà darai, reikia daryti 100 procentø, - tvirtina sveikuolë. – Norint pasiekti uþsibrëþtà tikslà, visos mintys turi bûti nukreiptos bûtent á tuo momentu atliekamà veiksmà, o ne blaškytis kitoje erdvëje. Apie kà màstome gamindamos maistà? Daþna šeimininkë produktus á puodà krauna galvodama apie tai, kas kà pasakë darbe, ar apmàstydama kitus dienos ávykius, tad nëra ko stebëtis, kad po atmestinai be meilës lašo paruoštos vakarienës namiškiai ima skøstis skrandþio skausmais ar dujomis þarnyne."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pasikalbëti apie gyvenimà, paþenklintà reumatoidiniu artritu, ëjau á traumatologijos skyriø, kuriame pašnekovë gydësi šlaunikaulio lûþá. Norëdama parodyti stiprybæ jai teikianèià kuklutæ maldaknygæ, sukaupusi visas jëgas moteris sunkiai ištiesë ligotà rankà, taèiau jai iš veido në akimirkos nedingo nuoširdumu trykšte trykštanti šypsena. "Liga nesugebëjo atimti iš manæs entuziazmo, o akistata su negale išmokë á gyvenimà paþvelgti kitomis spalvomis", - sako ponia Valerija Noreikienë.

Reumatoidiniu artritu serganti Valerija Noreikienë sako, kad bendraujant su likimo draugais uþsimiršta bëdos, geliantis skausmas. Autorës nuotr.

Uþklupo netikëtai

"Ligos prieþasties neþinau, kaip, beje, ir jos pradþios në nepastebëjau, tik vienà graþø rytà pabudusi supratau, kad nebegaliu atsikelti iš lovos, - pasakoja ponia Valerija. – Kai esi jauna, darbingo amþiaus, nuolat tarp nesibaigianèiø reikalø besisukanti moteris, labai sunku priimti netikëtai á gyvenimà ásiverþusià ligà. Sustingæs man nepakløstantis kûnas siaubingai išgàsdino mane – negalëjau ne tik atsikelti iš lovos ar pasiversti ant šono, bet netgi nepajëgiau pajudinti rankø. Vëliau kas rytà net ir smulkiausi sànariai vieningai skelbdavo sàmokslà, o geliantis, ne vienà ašarà nubraukti priverèiantis skausmas dar labiau apsunkino jau ir taip pasikeitusià mano kasdienybæ. Artëjant vakarui, kûno sàstingis pamaþu atlëgdavo, tad judesiai tapdavo šiek tiek lengvesni." Vis dëlto vëliau paaiškëjo, jog reumatodinio artrito prieþastis slypi ponios Valerijos imuninëje sistemoje – sànario uþdegimà sukelia þmogaus organizme atsirandantys vadinamieji imuniniai kompleksai, kurie labai daþnai "ásikuria" sànariø kapsulëse, sukeldami jø uþdegimà. Liga pirmiausia pradeda niokoti maþuosius – plaštakø, pëdø bei riešø sànarius, vëliau neaplenkdama ir stambesniøjø - alkûniø, peèiø, keliø, klubø - sànariø.

Ligos palydovas – geliantis skausmas

Reumatoidinis artritas ponios Valerijos gyvenimà pasuko kita linkme. Susitikimai su medikais poniai Valerijai padëjo paþinti ligà, išmokë valdyti save, savo kûnà bei atrasti pagalbos sau metodus ir pritaikyti paèius paprasèiausius veiksmus, kad gyvenimas taptø bent šiek tiek lengvesnis. Moteris dþiaugiasi, jog geliantá skausmà apraminti padëjo medikamentai, nors iš pradþiø liga ilgai nepasidavë gydoma. "Vaistø asortimentas ganëtinai didelis, taèiau praëjo nemaþai laiko, kol medikams pavyko atrasti mano organizmui tinkamus medikamentus, išlaisvinusius nuo varginanèio bei sunkiai pakeliamo skausmo, kurio galbût nesukelia kitos ligos, - svarsto pašnekovë. – Kiekviena liga þmogui jo gyvenime sukelia ne tik sumaištá, bet ir diskomfortà, taèiau kai neámanoma apsiginti nuo ligà lydinèio skausmo, gyvenimas tampa išties sudëtingas."

Ligos pëdsakai – deformuoti sànariai

Reumatoidinis artritas niokoja ne tik sànarius, bet ir aplink juos esanèius raišèius, sausgysles bei kitus audinius. Dël šios prieþasties išsikraipo plaštakø ir pëdø pirštai, atsiranda deformacijos, primenanèios gulbës kaklà, plaktukà ar sagos kilpà. Neretai pasitaiko, kad pirštai susikryþiuoja tarsi þirklës, tuomet á pagalbà tenka kviestis chirurgus, taèiau, anot ponios Valerijos, net ir tuomet þmogaus širdis nenustoja svajoti, o darbšèios, nors ir negráþtamai ligos deformuotos rankos kurti tai, kas miela širdþiai ir graþu akiai. Ponia Valerija kartu su kitomis sànariø ligomis serganèiomis moterimis rezga mintá apie reumatoidinio artrito iškraipytø rankø fotografijø parodà. "Mes norime parodyti, jog ištiktas negalës þmogus nepuola á neviltá, bet atranda savyje iki tol kaþkur giliai tûnojusiø jëgø ir sukuria stebuklus, apie kuriuos bûdamas sveikas dël laiko stokos galëjo tik pasvajoti", - sako ponia Valerija.

Gydymui - ir senoliø išmintis

Anot pašnekovës, ši þiauri sànarius niokojanti liga jà paskatino išbandyti liaudies medicinoje gerai þinomus gydymosi metodus. Kiekvienas patarimas priimtas su didþiausia viltimi, jog liga nors trumpam taps švelnesnë. "Kas rytà stipria vandens srove stengiuosi išjudinti sustingusius sànarius, kad galëèiau pakelti rankas ir susišukuoti plaukus, valgydama paimti šaukštà, atsiriekti duonos ir atlikti kitus veiksmus, apie kuriuos bûdami sveiki niekada në nesusimàstome, nes kol sànariai sveiki, mes jø tarsi nejauèiame, - tikina ponia Valerija. – Ne kartà sànariø skausmà malšinau kvapnioje kadagiø šakeliø vonioje, išbandþiau ávairius kompresus, tepalus, iš paèios rinktø þoleliø prisiruošiau antpilø, nuovirø. Nors visos šios priemonës nepašalina ligos prieþasties, jos bent laikinai apmalšina skausmà ir sumaþina kûno átampà."

Nevengia kitø ligø draugijos

"Liga viena nevaikšto, - atsidûsta ponia Valerija. Reumatoidiná artrità lydi osteoporozë, kuri ganëtinai greitai mano kaulus pavertë trapiais cukraus gabaliukais, nuo menkiausio barkštelëjimo subyranèiais á sunkiai surenkamà visumà." Osteoporozë ypaè pavojinga paspaudus šaltukui bei iškritus pirmajam sniegui, nes tuomet sunkiausia išvengti griuvimo. Osteoporozei bûdingas ir, beje, labai pavojingas, šlaunikaulio lûþis neaplenkë ir ponios Valerijos, kai ji spustelëjus pirmiesiems šalèiams, netikëtai slystelëjusi pargriuvo gatvëje. "Reumatodinis artritas negailestingai sunaikino klubo bei kelio sànarius, tad trejus metus laukusi eilëje po dviejø sëkmingø operacijø bei ilgo reabilitacijos periodo išmokau valdyti dirbtinius kelio ir klubo sànarius, - pasakoja ponia Valerija. – Osteoporozës paþeistas šlaunikaulis lûþo kaip tik tarp tø dviejø dirbtiniø sànariø. Esu itin dëkinga iš naujo mane "surinkusiems" medikams, kurie kol kas negali manæs nudþiuginti geromis lûþio gijimo prognozëmis."

Pasigedo dvasinës pagalbos

Kiekvienas þmogus – individualybë, taèiau, anot pašnekovës, netikëtai susirgus sunkia áprastà gyvenimo ritmà stabdanèia liga net ir pats stipriausias þmogus išmušamas iš pusiausvyros, todël psichologo pagalba kiekvienam serganèiajam yra gyvybiškai bûtina. Ponia Valerija ásitikinusi, jog tokia pagalba padëtø ne tik suvokti kupinus nerimo pojûèius bei dar nepatirtus išgyvenimus, kuriuos tenka išgyventi staiga uþklupus ligai, bet ir palengvintø susitaikymà su liga, išmokytø jà kontroliuoti. "Liga – tai pamoka, kurià privaloma išmokti, antraip labai lengva palûþti kasdien galinëjantis su skausmu", - tvirtina moteris. Dvasinë pagalba – stiprus vaistas, padedantis iš naujo gráþti á visavertá gyvenimà, nesvarbu, jei ir nebe á toká, koks buvo prieš tai. Deja, bûtent jos dar labai trûksta mûsø poliklinikose ir ligoninëse.

Stiprybë – maldoje

V. Noreikienë tikina, jog negyvena vien tik liga, bûna dienø, kai Dievas, gràþindamas stiprybæ jos sustingusiam kûnui, leidþia pasijausti geriau. "Niekada neprarandu vilties, jog mane varginanti bloga savijauta truks tik laikinai. Visada tikiu, jog išaušus dienai pasijusiu daug stipresnë, - šypsosi pašnekovë. – Tomis stiprybës kupinomis akimirkomis ypaè mëgstu krapštinëtis savo darþe – sodinti, ravëti, o paskui dþiaugtis tuo, kà pavyko uþauginti. Stengiuosi neapkrauti kitø. Vaikams visada sakau, jog ateis diena, kai jie galës pasirûpinti manimi, taèiau kol dar ástengiu, judu pati, nes tai man teikia didelá malonumà." Ligos išvargintais pirštais ponia Valerija sklaido maþytæ maldaknygæ, kurià parašë Sibiro tremtyje kalinti lietuvë mergaitë, në akimirkos nepraradusi vilties bei tikëjimo geresniu rytojumi. "Pykèio uþantyje nelaikau, - sako ponia Valerija. – Ant ko pykti? Tas, kuris pyksta, nepaþásta Dievo. Neuþtenka retkarèiais nueiti á baþnyèià, persiþegnoti, atsiklaupti – tai tik paviršutinis tikëjimas. Gilios dvasinës studijos padeda priimti visus gyvenimo išbandymus. Gyvenimo, kaip ir ligos, deja, nepasirinksi, tad man nekyla minèiø, kodël bûtent aš susirgau sunkia skausminga liga."

Bendravimas – savotiškas gydymo metodas

Anot pašnekovës, kas geriau supras tave kamuojanèià bëdà, jei ne tos paèios ligos varginami likimo draugai. "Á pirmàjá susirinkimà atëjo maþytë saujelë þmoniø, taèiau vëliau þmonës pas mus plaukte plaukë, nes suprato, kaip svarbu susiburti draugën, kad galëtø pasidalyti savo patirtimi, bendrai spræsti iškilusias problemas, domëtis gydymo naujovëmis, - pasakoja ji. - Kiekvienam labai svarbu þinoti kuo daugiau apie savo ligà, nes þinios padeda ilgiau išlikti savarankiškiems bei aktyviems. Vienas pats su tik tau rûpimu klausimu taip ir liksi neþinodamas – pas kà, þmogau, tu nueisi ir kieno gi tu pasiklausi? O kur dar smagaus draugiško juoko terapija bei mumis nuolat besirûpinanèiø gydytojø reumatologiø Jolantos Jankauskienës, Rasos Kaušienës, Vidos Basijokienës skleidþiama pati naujausia informacija apie reumatoidinio artrito gydymo pasiekimus. O svarbiausia - bendraudami vieni su kitais tarsi pamirštame savo ligà, sànariø skausmas tampa nebe toks skausmingai geliantis."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Keièiantis visuomenës gyvenimo bûdui, alerginës ligos sparèiai plinta visame pasaulyje. Jos vis daþniau diagnozuojamos maþiems vaikams. "Vaikams reikia atiduoti visa, kas geriausia, nes tik stiprus imunitetas padeda išvengti daugelio ligø", - sako vaikø alergologë Regina Maèiulienë.

Medikai stebisi, kad tëvai á alergologus kreipiasi tik tada, kai vaikà beria, o dusulys jiems neatrodo vertas dëmesio. Povilo LUNGËS nuotr.

Paveldëjimas turi didelæ átakà

Alergija gali pasireikšti jau nuo pat pirmøjø gyvenimo dienø, taèiau neretai alergijai išsivystyti reikia laiko. Alergijos prieþastys, anot alergologës, nëra visiškai aiškios. Alerginëms ligoms atsirasti didelæ reikšmæ turi paveldimumas, kurio átakà rodo moksliniø tyrimø rezultatai – tose šeimose, kuriose nors vienas iš tëvø serga alergija, pavojus vaikams padidëja iki 50 proc., o pats polinkis sirgti alerginëmis ligomis paveldimas net iki aštuntos kartos, taèiau paveldëjimas ne visada lemia, jog vaikas bûtinai susirgs alergine liga. Be to, ji vaikams nebûtinai turi pasireikšti tokia pati, kaip ir tëvams ar jø seneliams. Vaikai gali paveldëti polinká sirgti alerginëmis ligomis, o ne tam tikrà ligà – šienligæ, bronchinæ astmà, atopiná dermatità ir pan. Net ir tos šeimos, kuriose nëra serganèiøjø alergija, gali susilaukti kûdikio, kuris ja sirgs. Yra pastebëta, kad kuo labiau civilizuota šalis, tuo daugiau joje serganèiøjø alergija. Manoma, kad tam átakos turi ne tik genetiniai veiksniai, bet ir pasikeitusi aplinka, labiau apdorotas, pasterizuotas, konservuotas maistas, gausus chemijos naudojimas buityje.

Abejingumas ar nesupratingumas?

Alergologams didelá susirûpinimà kelia sparèiai didëjantis astma serganèiø vaikø skaièius. Lietuvoje astma serga 2-3 proc. vaikø, Europoje serganèiø šia liga maþøjø pacientø yra kur kas daugiau. "Galbût mes neþinome visø serganèiøjø, kadangi tëveliai pagalbos á medikus daþniausiai kreipiasi tik tuomet, kai vaikui odoje aiškiai matyti bërimas. Tuo tarpu vaikà varginantis dusulys bei kiti astmai bûdingi simptomai, atsirandantys dël gráþtamo kvëpavimo takø susiaurëjimo, jiems neatrodo verti dëmesio", - stebisi alergologë. Astmos prieþastys gali bûti ávairios: infekcija, aplinkos uþterštumas, buities sàlygos ir pan.

Maþieji pacientai sunkiau nei suaugusieji išgyvena astmos priepuolius, todël tëvai, anot medikës, vos tik pamatæ pirmuosius vaiko asmtos poþymius, turëtø susirûpinti, nes kuo anksèiau nustatomi alergenai ir pradedamas gydymas, tuo liga maþiau trikdo gyvenimà. "Tëveliai turi suprasti, kad alergiškà vaikà bûtina saugoti nuo jam þalingà poveiká kelianèiø alergenø. Vaikus reikia auginti natûralioje aplinkoje - kuo labiau stengsitës apsaugoti savo maþuosius, tuo didesnë tikimybë, kad jø nevargins jokios alerginës ligos", - tvirtina alergologë.

Astma ir rinitas daþnai kartu

Anksèiau buvo manoma, kad maþi vaikai beveik neserga sezoniniu alerginiu rinitu, taèiau dabar vis daþniau ši liga diagnozuojama paauglystëje. "Buvæ visiškai sveiki vaikai vienà graþø pavasario rytà pradeda ašaroti ir sloguoti. Juos ima varginti galvos skausmas, gomurio, ausø nieþulys, kartais susilpnëja ar laikinai išnyksta uoslë, - pasakoja alergologë. - Vaikai, sergantys alerginiu rinitu, sunkiai kvëpuoja per nosá, todël sumaþëja jø aktyvumas bei darbingumas dienà metu, o dël nosies obstrukcijos blogiau išsimiegojæ naktá jie dienà bûna mieguisti bei nervingi. Alerginis sezoninis rinitas trunka kelias savaite, tad vaikui tai yra išties rimta liga, gerokai sutrikdanti jo gyvenimo kokybæ ir netgi apribojanti ne vieno vaikino ateities svajonæ – bûti kareiviu."

Alerginis rinitas nëra vien tik sloga. Jis turi bûti laiku diagnozuojamas ir kruopšèiai gydomas, nes alerginë sloga daþniausiai prasideda anksèiau negu astma ir didina rizikà ja susirgti. Šios abi ligos yra alergijos ákvepiamiems alergenams pasireiškimas kvëpavimo takuose. Árodyta, kad nosies gleivinës uþdegimas, pablogëjæs kvëpavimas pro nosá pablogina astmos eigà. Ir atvirkšèiai, adekvaèiai gydant lëtinæ slogà, sumaþëja astmos simptomø, uþtenka maþiau vaistø astmai kontroliuoti.

Vaikø alergologë Regina Maèiulienë primena, kad polinkis sirgti alerginëmis ligomis paveldimas net iki aštuntos kartos. Autorës nuotr.

Alergija gyvûnams išlieka ilgai

Kasdieniško gyvenimo pavyzdys – alergija gyvûnø plaukams. Anot medikës, daþniausiai alergija bûna katëms ir šunims, reèiau – þiurkëms, pelëms, jûrø kiaulytëms, paukšèiukams ar kitiems gyvûnams. "Þmogaus organizmas geba ilgai ásiminti, koks alergenas já áaudrino. Subrendæs þmogus, jau spëjæs pamiršti vaikystëje já varginusià alergijà gyvûnams, nuëjæs á sveèius, kur yra katinas, dar jo në nematydamas ima skøstis staiga já uþklupusiais, gerai jam þinomais poþymiais – šnarpštimu, èiaudëjimu ar net á astmà panašiais priepuoliais, kuriuos sukelia alergija gyvûnams."

Gyvûnø alergenai yra baltymai, esantys seilëse, šlapime bei plaukuose, kuriems patekus ant odos ar ákvëpus sukeliama alerginë reakcija, nes išsiskiria histaminas, sukeliantis tinimà, ašarojimà bei kitus šienligës ar astmos simptomus. "Alergija naminiams gyvûnams paprastai paûmëja rytais – nuolat pabundama uþgulta nosimi, bûnant namuose vargina sausas kosulys, o išëjus á grynà orà bûklë pagerëja. Kaip bebûtø skaudu, norint išvengti alergijos, gyvûno pravartu atsisakyti. Beje, ánamiui suradus naujus šeimininkus, alergija iš karto nepraeina – kartais prireikia net metø, kad namø aplinka susinormalizuotø", – sako gydytoja.

Vaistai ne tik gydo

Viena labiausiai paplitusiø alergijø – alergija vaistams, kuri vaikui pasireiškia paprastu odos bërimu. Itin daþnai alerginës reakcijos pasireiškia antibiotikams, vaistams nuo uþdegimo, analginui, paracetamoliui. Daþniausiai alerginës reakcijos vartojus vaistø išryškëja ne pirmà dienà, o po keliø dienø. Diagnozuoti alergijà vaistams, anot gydytojos, gana sudëtinga ir daþnai reikalauja gydytojo patirties. "Pasitaiko atvejø, kai peršalimo liga serganèiam maþyliui nuo paskirtø vaistø gausos išberia odà, ji parausta, nieþti, vargina bendras pykinimas, liguista savijauta, karšèiavimas. Be to, neretai sergantá vaikà mamos pavaišina prekybos centruose pirktomis koncentruotomis sultimis, vëliau dël jø þalingo poveikio neteisingai apkaltindamos vaistus, - pasakoja gydytoja. – Patartina kuo reèiau vartoti "skanius" vaistus – antibiotikø suspencijas, sirupà nuo kosulio bei temperatûros. Alergines reakcijas reèiau sukelia vaistai tableèiø pavidalu, tad geriau, reikalui esant, tabletæ dalyti á tris dalis, negu duoti gerti ávairias suspencijas, sirupà ir pan. Þinoma, esti vaikø, kurie grieþtai atsisako gerti tabletæ, tuomet reikia stengtis rasti kompromisà."

Motinos pienas uþkerta kelià alergijai maistui

Gydytoja apgailestauja, jog mamytës pamiršo, kaip reikia virti košæ bei spausti sultis. Sparèiai gerindamos savo gyvenimo kokybæ, maþyliams jos perka mišinukø, kuriems paruošti uþtenka vos keliø minuèiø. Nesubrendusi vaiko virškinimo trakto funkcija sàlygoja nevisavertá maisto virškinimà. Kûdikio svoris iki vieneriø metø patrigubëja, o greitai didëjant kûdikio svoriui reikia daug daugiau maisto. Ne visai suvirškintas maistas ir jo apykaitos produktai gali bûti alergenø šaltinis, nes virškinamojo trakto gleivinë pirmaisiais gyvenimo metais yra pralaidesnë, tad á organizmà patenka ne tik paprastesni, bet ir sudëtingesni cheminiai maisto produktø apykaitos junginiai.

Paprastai virkšinamajame trakte baltymai suskaidomi á amino rûgštis, kurios per gleivinæ rezorbuojasi á kraujotakà. Bûtent iš šiø amino rûgšèiø organizmas gamina savo sudëtinius baltymus. Kûdikio gleivinë praleidþia ne tik amino rûgštis, bet ir baltymines daleles, kurios sukelia alerginæ reakcijà. Vaiko imuninë sistema atpaþásta tuos baltymus kaip svetimus ir gamina jiems antikûnus. Kai kûdikis gauna karvës pieno, jo organizmas gamina antikûnus svetimiems baltymams. Nors moksliškai nëra árodyta, taèiau manoma, kad kuo anksèiau kûdikis pradedamas maitinti dirbtinai, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikûnø pieno antigenams. Maitinant naujagimá motinos pienu, á organizmà patenkantys baltymai nëra svetimi, todël jo nealergizuoja.

Blogas maistas tas, kuris ilgai negenda

Alergologë sako, jog alerginë reakcija maistui yra gana reta – ji pasireiškia gal apie 5 proc. gyventojø. Beje, kûdikystëje prasidedantis atopinis dermatitas nëra sàlygotas vien tik maisto. Tarp serganèiøjø atopiniu dermatitu alergijà maistui turi 25 proc. kûdikiø. Esant alergijai kokiam nors maisto produktui, organizmo reakcija atsiranda tuoj pat, vos tik suvalgius maistà, sukeliantá alergines organizmo reakcijas, dël kuriø tenka skubiai kreiptis á gydytojà. Jeigu alergenas nëra nustatomas ir liga negydoma, alergija maistui gali išsivystyti á sunkesnes alergines ligas. Uþdelsus galimos netgi gyvybei pavojingos alerginës reakcijos. Alerginës reakcijos daþniausia pasireiškia odoje: ji tampa sausa, parausta, patinsta, jà išberia, nieþti. Šiek tiek reèiau alergija pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais: pykinimu, pilvo skausmu, pûtimu, viduriavimu, ryklës ir lieþuvio nieþëjimu, lûpø tinimu ir t. t.

Gali sutrikti ir kvëpavimo takø sistemos veikla – pradedama kosëti, èiaudëti, dusti. Galimi ir nervø sistemos sutrikimai: galvos skausmas, padidëjæs dirglumas, kûdikiai tampa irzlûs, be aiškios prieþasties verkia, sutrinka miegas ir t. t. Gydytojos teigimu, ne visi maisto produktai yra vienodai pavojingi þmogui, taèiau kai kurie jø pasiþymi labai stipriomis alergizuojanèiomis savybëmis ir yra vadinami tikraisiais alergenais. Bene daþniausiai vaikams alergijà sukelia pienas, kiaušiniai, þuvis, riešutai, soja, kvieèiai, taèiau neretai alergenes reakcijas gali sukelti šokoladas, pomidorai, braškës, fermentinis sûris, rauginti kopûstai bei kiti produktai, skatinantys histamino išsiskyrimà organizme arba patys turintys aktyviø medþiagø – tiramino, serotonino ir kt. "Suaugusieji tegul valgo, kà nori, taèiau vaikai turi gauti natûralaus maisto, kuris turi ypatybæ greitai gesti, o ne ištisus mënesius bûti tinkamas vartoti. Maisto priedai silpnina imunitetà, o jo stokà uþpildo infekcinës arba alerginës ligos", - sako alergologë.

Geriausia profilaktika – motinos pienas

Anot medikës, sergant alergija, bûtina kardinaliai keisti gyvenimo bûdà. Siekiant išvengti alergijos, bûtina gerai þinoti, kokia priemonë ar produktas sukelia neigiamas organizmo reakcijas, stengtis nevartoti alergijà sukelianèiø medþiagø bei pasirûpinti, kad aplinkoje, kurioje gyvenate, nebûtø vaikui pavojo kelianèio alergeno. "Tëvai turi rûpintis vaikø gerove. Jeigu vaikui alerginë astma kyla dël namø aplinkos, reikëtø itin kruopšèiai rûpintis buitimi – naikinti dulkiø erkutes, kiek ámanoma daþniau skalbti patalynæ, valyti èiuþinius, lovà, pagalves, atsisakyti kilimø, uþuolaidø, minkštø þaislø ir pan., drëgnu bûdu daþnai valyti namø aplinkà. Visos mamos, turinèios ágimtà polinká ar serganèios alergine liga, prieš pastodamos turëtø itin saikingai vartoti maisto produktus, sukelianèius alergijà, o nuo pat pirmøjø nëštumo dienø visiškai išbraukti iš savo valgiarašèio daþniausiai alergijà sukelianèius maisto produktus: šokoladà, riešutus, kakavà, saikingai vartoti karvës pieno produktus, kiaušinius, grybus, kavà, vengti konservuotø ir marinuotø produktø, citrusiniø vaisiø bei nesaikingo vienos rûšies maisto, nors ir jauèia jam didelá potrauká. Gimus vaikeliui svarbiausia nepamiršti, jog geriausia alergijos maistui profilaktika maþyliui yra motinos pienas, - pataria medikë. - Vieniems alergija praeina, kitus ji kamuoja visà gyvenimà, tretiems atsiranda kitos alergijos formos."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Dabar vis daþniau masaþuotojo specialybæ pasirenka aklieji ar silpnaregiai. Tai, kad regëjimo negalæ turintys þmonës yra geri masaþuotojai, liudija ir teigiamas darbdaviø poþiûris á juos. Stulbinamas pirštø jautrumas yra pagrindinë prieþastis, kodël studijas baigusiø neregiø bei silpnaregiø darbdaviai nesibijo priimti á darbà.

Vaikus masaþuojanti Rita Kriukovienë sako, kad norint rasti bendrà kalbà su vaiku reikia pamiršti suaugusiøjø gyvenimà ir gebëti persikelti á vaikiškas erdves. Autorës nuotr.

Ypatingas pirštø jautrumas

"Aš labai dþiaugiuosi priëmusi á darbà þmogø su negale, nes mane þavi jø itin atsakingas poþiûris á jiems patikëtas pareigas, todël kai darbo birþa iš didelio kandidaèiø sàrašo pasiûlë pasirinkti regëjimo negalæ turinèià masaþuotojà, man nekilo jokiø prieštaringø minèiø, jog galbût dël savo negalës jaunoji specialistë nevisavertiškai atliks jai patikëtà darbà, - sako Šiauliø sanatorinio lopšelio-darþelio "Pušelë" direktorë Florina Varkalienë. - Anaiptol, ne kartà teko girdëti, kad regëjimo negalæ turintys þmonës yra apdovanoti ypatinga Dievo dovana – jautresniais nei mums, sveikiesiems, áprasta, rankø pirštais, o tai, be abejo, ir lemia atliekamo darbo kokybæ. Darbas su vaikais reikalauja ypaè daug švelnumo, tad švelnios rankos šiame darbe yra tiesiog bûtinos."

Vaikai jauèiasi mylimi ir saugûs

Direktorë sako, kad pirmojo pokalbio metu bûsimoji darbuotoja jà suþavëjo garsiai išreikšta mintimi, jog masaþuojamas vaikas turi jausti malonumà. Iš tiesø dauguma tëvø, kuriems yra tekæ vesti savo atþalas á masaþo procedûras konsultacinëse poliklinikose, apgailestauja, jog jø maþyliai verkdavo masaþuojami. Kad darþelyje eidami á masaþo procedûras vaikai brauktø ašarà, direktorë tikina nepastebëjusi. Paèiais graþiausiais þodþiais nuolat kalbindama maþylius masaþuotoja jau spëjo árodyti, kad ji išties yra labai gera specialistë. "Net saldu, kai kojytes masaþuoja", - krykštauja masaþo kabineto duris pravërusi maþylë. Kokybiškai atliekamu masaþu dþiaugiasi ir vaikø tëveliai, kurie kartu su savo vaikuèiais noriai dalyvauja masaþo procedûrose.

Anot direktorës, kai aplink tiek daug pykèio, nevilties bei depresijos, masaþuotoja Rita Kriukovienë á darbà ateinanti su malonumu ir šypsena veide. Tai tarsi dar kartà patvirtina visiems seniai þinomà posaká – pasirink mëgiamà darbà ir nereikës dirbti në vienos dienos. Direktorë apgailestauja, kad jaunai specialistei tegalëjusi pasiûlyti 0,5 masaþuotojo etato, nors šios paslaugos poreikis darþelyje yra daug didesnis. "Dabar ne kiekviena mama gali parûpinti savo vaikuèiui mokamo masaþo procedûras, mûsø darþelyje ši kokybiška paslauga teikiama nemokamai, tereikia atnešti medicininæ paþymà iš gydytojo, kad vaikui rekomenduojamos profilaktinës masaþo preocedûros, - sako direktorë. - Tai, kad maþiesiems išties patinka masaþas, parodo jø spindinèios akys ir su dþiaugsmu tariamas þodelis "mane!", vos tik masaþistë pasirodo grupës tarpduryje."

Darbas su vaikais – privilegija

Jaunoji specialistë prisipaþásta, jog në nesitikëjusi, kad dirbti su vaikais bus paprasta ir malonu. "Norint rasti bendrà kalbà su vaiku, reikia pamiršti suaugusiøjø gyvenimà ir gebëti persikelti á vaikiškas erdves. Nëra vienodø vaikø, kiekvieno maþylio skirtingi pojûèiai, - dalijasi pastebëjimais masaþuotoja. - Man tenka masaþuoti dvynukes, kurias, kai jos kartu, atskirti nëra lengva, taèiau masaþo metu rankomis jau spëjau pajusti, kokios skirtingos jø nugarëlës. Po keliø masaþo procedûrø paaiškëjo ir skirtingi mergaièiø vidiniai pasauliai – viena kaskart smalsiai praveria suaugusiøjø pasaulio duris, kita dar mëgaujasi vaikystës teikiamais malonumais. Masaþuojami maþyliai noriai patiki visas savo paslaptis, dalijasi juos kamuojanèiomis abejonëmis, smalsiai domisi masaþu bei pasakoja, kuo norëtø bûti uþaugæ. Kiti, atvirkšèiai, uþsimerkia ir nori tylos, tuomet švelniai koèiodama nugarëles leidþiu jiems mëgautis ramybe. Berniukai daþniausiai elgiasi santûriai, mergaitës, þinoma, yra šnekesnës ir paèios mëgsta bûti kalbinamos."

Jaunas organizmas reiklus masaþo procedûroms

Anot specialistës, profilaktiškai masaþas gali bûti taikomas visiems vaikams, judesius parenkant pagal poreiká. Yra patvirtinta, kad vaikai, kuriems buvo daromas masaþas pirmaisiais gyvenimo metais, gerokai maþiau serga ir aplenkia savo bendraamþius fiziškai ir psichiškai. Masaþas padeda susiformuoti taisyklingai laikysenai, stiprina imunitetà, suaktyvina vaiko kraujotakà, virškinimà, teigiamai veikia vaiko vidinæ bûsenà, padeda sumaþinti hiperaktyvumà. "Tëvai klysta manydami, jog serganèio vaiko negalima judinti, - dalijasi pastebëjimais masaþuotoja. Dëmesys, meilë, koèiojimas skatina vaikutá greièiau pasveikti, nes lytëjimas ir yra tai, ko vaikui labiausiai reikia nuo pat gimimo. Lytëjimas padeda perduoti motinos meilæ, todël vaikas sparèiau stiprëja fiziškai ir emociškai. Masaþas sustiprina ir vaiko individualumo jausmà bei jo asmenybæ. Masaþuodama vaikus stengiuosi, kad jie jaustøsi saugûs ir mylimi. Þinoma, tai neprilygsta motinos meilei, taèiau tai yra puikus priedas jai papildyti."

Rankos reikalauja nuolatinio lavinimosi

Didþiàjà laisvalaikio dalá ponia Rita skiria savo dukrelei, kurià masaþuojanti nuo pat pirmø jos gimimo dienø, taèiau, anot pašnekovës, norint, kad rankos ágytø daugiau patirties bei ágûdþiø, joms lavinti reikia skirtingø pojûèiø. "Masaþas tarsi uþsienio kalba – norint jà gerai mokëti, reikia kuo daugiau kalbëti uþsienietiškai. Vaikas - tarsi miniatiûrinis þmogutis, kurio kiekvienam amþiaus periodui bûdingi tam tikri ypatumai, todël rankos turi bûti labiau jautresnës nei masaþuojant suaugusájá, - sako specialistë. – Kad masaþas teiktø ne tik malonumà, bet ir ávairiapusæ naudà maþyliui, kaskart vis tobulinu savo ágûdþius bei gilina þinias skaitydama medicininæ literatûrà. Nors vaikø masaþavimo menas turi senas tradicijas, deja, bibliotekose pasigendu literatûros apie vaikø masaþà."

Sveikata - kûnui, dþiaugsmas - sielai

Labai svarbu, kad masaþas bûtø atliekamas ne tik profesionaliai, bet ir tinkamai paruoštoje aplinkoje. Ponia Rita dþiaugiasi, jog jos darbo sàlygos išties labai geros. "Tai tarsi antrieji mano namai. Jauki aplinka bei draugiškai nusiteikæs kolektyvas – pati didþiausia paspirtis kuo geriau atlikti man patikëtà darbà. Man darbas su vaikais tarsi pramoga, kuris në kiek manæs nevargina, tad në nepastebiu, kaip greitai diena prabëga", - apie pomëgá ir darbà šypsodamasi pasakoja masaþuotoja. Medicinos kabinetas, kuriame stovi pagrindinë jos darbo áranga - masaþo stalas, yra erdvus, šiltas, svarbiausia – neperkrautas jokiais nereikalingais daiktais. Iš prigimties mëgstanti piešti laisvomis akimirkomis ponia Rita sëda prie stalo ir piešia atvirukus, kuriais pradþiugina kiekvienà èia apsilankantá maþylá. "Kiek ji atvirukø pripiešë! - stebisi vedëja. – Po kiekvienos masaþo procedûros vaikai išeina ne tik þvalûs bei pailsëjæ, bet ir nešini atvirukais, o gera nuotaika taip pat padeda vaikeliui jaustis sveikam bei harmoningam."

Liûdnoji statistika byloja, kad gana daug þmoniø dar neþino, kaip saugiai pasitikti didþiàsias šventes

Martynas JOKUBAUSKAS

Praëjusiais metais per didþiàsias šventes pirotechnikos priemonës suþalojo 48 þmones, naujametæ naktá kilo šeši gaisrai. Didþioji dalis nelaimiø kyla dël þmoniø neapdairumo arba neþinojimo, kaip išvengti nelaimës. "Liaudies išmintis sako, kad atsargø ir Dievas saugo, todël norëèiau priminti keletà paprastø taisykliø, padësianèiø uþbëgti nelaimei uþ akiø, - sako Šiauliø miesto savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro direktorë Henrieta Garbenienë. – Juk daþnai šventinis šurmulys, lakstymas po parduotuves ieškant dovanø, šventinio stalo ruošimas taip ásuka, kad nelieka laiko pagalvoti apie sveikatà ir saugumà."

Kalëdinës eglës puošimas vaikams – didelë šventë, jie noriai padeda kabinti þaisliukus, taèiau Šiauliø miesto savivaldybës visuomenës sveikatos biuro direktorë Henrieta Garbenienë ir visuomenës sveikatos stiprinimo specialistë Ilona Iþdonaitë primena, kad vaikams negalima duoti þaislø, kurie dûþta arba turi aštriø briaunø. Jolantos ŠIDLAUSKIENËS nuotr.

Dûþtantys þaisliukai – ne vaikams

Atrodytø, kad kiekvienam ir taip aišku, jog natûrali eglë yra medis, kuris gali lengvai uþsidegti, taèiau ugniagesiø statistika rodo, kad þmonës per šventes tai pamiršta. Todël visada verta prisiminti, kad tikros eglës negalima puošti tikromis þvakëmis, o jà statyti geriausia toliau nuo þidinio.

Puošiant eglæ verta atsiþvelgti ir á tai, ar šeimoje yra maþameèiø vaikø, pavyzdþiui, jokiu bûdu negalima kabinti smulkiø, aštriø papuošalø vaikams ranka pasiekiamame aukštyje. "Juk vaikas bûtinai bandys pasiekti ir paèiupinëti spindintá ádomios formos þaisliukà. O jeigu jis dar pargrius su tuo þaisliuku rankose, tai Kalëdø dþiaugsmà uþtemdys ašaros", - pataria biuro visuomenës sveikatos stiprinimo specialistë Ilona Iþdonaitë. Ir priduria, kad vaikø pagalbos geriau atsisakyti ir tais atvejais, kai eglë puošiama dûþtanèiais þaislais.

Padaugëja vaikø, apsinuodijusiø alkoholiu

Visuomenës sveikatos biuro specialistai primena, kad beveik visi dekoratyviniai augalai gali tapti nuodais, jei vaikas jø paragautø. O namus puošiant ávairiais tam skirtais aerozoliais (pavyzdþiui, dirbtiniu sniegu ir pan.), vaikus bûtina išvesti iš kambario. "Panaudojæ aerozolá flakonà paslëpkite, nes já radæs vaikas irgi norës pamëgdþioti tëvus arba tiesiog norës pasiþiûrëti, kas viduje. Tai gali baigtis nelaime", - pataria Visuomenës sveikatos biuro vadovë H. Garbenienë.

Medikai pastebi, kad per šventes padaugëja maþameèiø vaikø, kurie apsinuodija alkoholiniais gërimais. "Tokiais atvejais kalèiausi bûna suaugusieji, paliekantys alkoholio sklidinas taures ar butelius vaikams pasiekiamoje vietoje, – konstatuoja visuomenës sveikatos stiprinimo specialistë Ilona Iþdonaitë. - Juk vaikas, matydamas alkoholá gerianèius tëvus, irgi norës paragauti gërimo iš puošnios taurës."

Nutraukiami pirštai ar net plaštakos

Specialistai teigia, kad vaikai šventinius fejerverkus išbandyti gali tik priþiûrimi suaugusiøjø, taèiau liûdnoji šventinë statistika liudija, jog pavojingos pirotechnikos priemonës vis dar prieinamos vaikams: kasmet þiemos švenèiø laikotarpiu medikai teikia pagalbà dël nudegimø, mikrochirurgams tenka siûti nutrauktus pirštus ar net plaštakas.

"Daþniausiai pasitaikanèios þaizdos – nudegimai ir plëštos þaizdos", - sako visuomenës sveikatos stiprinimo specialistë Ilona Iþdonaitë. Anot jos, þmones daþniausiai suþaloja nekokybiški ir nelegaliai platinami ar savadarbiai gaminiai. Kadangi jie bûna pigesni, þmonës neretai susigundo, taèiau vëliau ávykusi nelaimë neišmatuojama pinigais. Naujøjø metø naktá ypaè reikëtø vengti masinio susibûrimo vietø, kur susirenka daug neblaiviø asmenø, nes jie daþnai bûna praradæ atsargumà ir šaudami fejerverkus gali suþaloti aplinkinius. Tokiø skaudþiø nelaimiø Šiauliuose jau irgi buvo.

Dovanotas þaislas turi atitikti vaiko amþiø

Kalëdø proga vaikams daþniausiai dovanojame ávairius þaislus. "Bûtinai perskaitykite etiketæ, kurioje rašoma, kokio amþiaus vaikui þaislas skirtas. Tai labai svarbu, nes netinkamai parinktas þaislas irgi gali sukelti nelaimæ", - primena Sveikatos biuro direktorë H. Garbenienë. Pasak vadovës, net jeigu þaislas atitinka vaiko amþiø, negalima vaikui palikti jo pakuotës. Jà reikia išmesti.

Jeigu laukiate sveèiø, turinèiø maþameèiø vaikø, o jûsø namuose jau visi suaugæ, atkreipkite dëmesá á pavojingus daiktus namuose. Ar tikrai vaikai negalës paragauti medikamentø, ar nuodingi augalai nëra prieinami, ar valikliai, klijai, naminiø gyvûnø maistas bei nuodai yra paslëpti? "Ypaè vyresnio amþiaus þmonës, laukiantys anûkø, turëtø apsidairyti, ar tikrai vaikas negalës pasiekti vaistø, kuriø vartojimas vyresnio amþiaus þmonëms galbût jau tapo neatsiejama kasdienybës dalimi", - pataria Sveikatos biuro vadovë

Daþnas švenèiø palydovas – apsinuodijimas. Kà daryti?

Maistas – vienas svarbiausiø gyvenimo malonumø, tad nieko keisto, kad daþnai jis tampa švenèiø ašimi. Persivalgydami rizikuojame išjudinti ligas, apie kurias iki šiol neátarëme, galimi ir apsinuodijimai maistu, kurio per šventes priruošiame daug ir ilgam.

Reikia þinoti, kad alkoholis iš organizmo pašalinamas per vienà – kità parà, o apsinuodijus maistu tenka gydytis gerokai ilgiau. Šventinio persivalgymo metu organizmas negeba susidoroti su galbût keliø dienø suvartoto maisto norma, suvalgyta vienu atsisëdimu prie stalo. Dël persivalgymo kenèia ne tik virškinimo sistemos organai, bet gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujospûdis, pradeda kamuoti nemiga.

Ir kaip nepersivalgyti, jei ant stalo puikuojasi daugybë skaniausiø patiekalø, kuriø kasdien nepasigaminame? Valgykime kiekvieno patiekalo po nedaug, mëgaukimës maistu, kad pajustume jo skoná – taip sotumo jausmas ateis greièiau. Valgydami gerkime daug nealkoholiniø gërimø – arbatos, vandens, tada maistas bus geriau suvirškinamas. Ruoškime patiekalus, turinèius kuo maþiau riebalø.

Apsinuodijimas maistu: pajutus pykinimà, jeigu vemiama, svaigsta galva, sunku kvëpuoti, jauèiamas deginimas pilve, skausmas po mentimi. Vyzdþiai bûna išsiplëtæ, ligonis reaguoja á šviesà.

Pirmoji pagalba - sukelti vëmimà. Jeigu arti nëra gydytojo ar medicinos punkto, bûtina sukelti vëmimà pirštu arba sugirdþius ligoniui šilto vandens su druska bei soda stengtis, kad vemiant bûtø pašalinta viskas, kas yra skrandyje. Širdies darbui sustiprinti ligonis gali išgerti kavos.

Ligonio kûnà reikia apdëti šildyklëmis, duoti jam kuo daugiau karšto gërimo. Vienà parà geriau nevalgyti, bet gerti daug skysèiø ir mineralinio vandens. Paskui po truputá duoti klijingø viralø, sriubø, pagamintø iš ryþiø ir linø sëmenø.

Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo poþymiams (daþniausiai per 3-4 valandas), reikia kreiptis pagalbos á medicinos ástaigà. Kol ateis gydytojas, bûtina išplauti skrandá, duoti karštos arbatos. Naudingos šiltos vonios ir kûno šildymas. Apsinuodijus bet kuriuo maistu ar gërimais, ligoniui kas valandà reikia duoti gerti po valgomàjá šaukštà skysèio (1 litre vandens ištirpinti 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir 2,5 g sodos). Taip atstatomi elektrolitai, iš organizmo pasišalinæ plaunant skrandá.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Staiga atšalus ir atslûgus pandeminiam gripui, vaikus bei suaugusiousius ëmë pulti peršalimo ir þarnyno virusai. "Dabar rota virusas bei sezoninio gripo virusas atakuoja mus vienu metu, tad tiems, kurie neturi imuninteto prieš rota virusà, padidëja rizika susirgti dar ir sezoniniu gripu", - sako Šiauliø apskrites ligoninës Suaugusiøjø infekciniø ligø skyriuje dirbantis infektologas Algimantas Baublys.

Infektologo Algimanto Baublio teigimu, pastaruoju metu roto viruso infekcija serga vis daugiau þmoniø. Autorës nuotr.

Svarbiausia neuþdelsti

Rotavirusinë infekcija tradiciškai mus uþklumpa kiekvienà þiemà, taèiau pastaruoju metu šia infekcija serga vis daugiau þmoniø. "Paradoksas, kad nors rota virusas siautëja ištisus metus, ši ûmi þarnyno virusinë infekcija ypaè suaktyvëja šaltuoju metø laiku, mat peršalus paþeidþiama kvëpavimo takø gleivinë, o tai yra itin palankios sàlygos virusams patekti á kvëpavimo takus, - sako infektologas. – Rota virusas daþniausiai plinta per nešvarias rankas, uþkrëstus daiktus, maistà, vandená. Nors nepatvirtinta, taèiau manoma, kad ligos sukëlëjas gali plisti ir oro lašeliniu bûdu, vadinasi, juo galime uþsikrësti nuo èiaudinèio ar kosinèio infekuoto þmogaus. Inkubacinis periodas trunka 1-3 dienas."

Per gyvenimà rotavirusine infekcija mes persegame daug kartø, taèiau sunkiausi yra pirmieji susidûrimai su virusu. Nors ûmi virusinë þarnyno infekcija á ligos patalà daþniausiai guldo vaikus, ji neaplenkia ir suaugusiøjø. "Jeigu rota viruso infekcija patenka á šeimà, kontakto su serganèiuoju išvengti neámanoma, tad bûna, kad virusas palauþia ne vienà šeimos nará", - sako medikas. Liga ypaè pavojinga vaikø gyvybei, nes sergant greitai netenkama vandens ir druskø. Suaugusiesiems ši infekcija dël labai daþno vëmimo, viduriavimo bei karšèiavimo gali sutrikdyti širdies ir kitø organø veiklà. Dël progresuojanèio skysèiø trûkumo organizme rekomenduojama nedelsiant pagalbos kreiptis á medikus.

Virusas labai lakus

Rota virusas gana atsparus aplinkai: ant daiktø ir vandenyje jis gyvas gali išlikti 10 dienø, ant rankø – keturias valandas, o esant 4-20 laipsniø temperatûrai gyvybingas išlieka net keturis mënesius. Kad apsikrëstume šia þarnyno infekcija, pakanka minimalaus rota viruso kiekio maiste, vandenyje ar ant nešvariø rankø, kuriomis lieèiame burnà. Penkias dienas nuo ligos pradþios rota virusai diþdiuliu kiekiu išsiskiria su serganèiojo išmatomis, kuriø mikrodalelës gali patekti ir á oro dulkes, o kartu su jomis nukeliauti á nosiaryklæ. Beje, nuo naminiø augintiniø ar kitø gyvûnø neuþsikreèiama, nes tarp jø plintanèios atmainos þmogui nëra pavojingos. Rota virusas plinta labai sparèiai, ypaè tarp silpnesnæ imuninæ sistemà turinèiø þmoniø.

Ligos eiga audringa

Patekæs á organizmà, rota virusas pasklinda po já, sukeldamas karšèiavimà, silpnumà bei kitas bendras organizmo reakcijas. Kuo silpnesnë serganèiojo imuninë sistema, tuo aukštesnë temperatûra bei blogesnë bendra ligonio savijauta. Anot mediko, daugiausia šis virusas dauginasi þarnyne, sukeliant skrandþio ir þarnø uþdegimà, todël ligonis skundþiasi labai stipriu viduriavimu, pilvo skausmais bei vëmimu. Vëmimas gali bûti labai intensyvus, o viduriavimas – iki 20 kartø per dienà. Beje, viduriavimas tæsiasi ilgiau nei vëmimas. Naikindamas þarnyno epitelines làsteles bei slopindamas maisto medþiagø patekimà á organizmà, rotavirusas paþeidþia plonosios þarnos gleivinæ, o kartais ir dalá storojo þarnyno. Ligonis viduriuoja vandeningomis geltonos spalvos putomis, rûgštaus kvapo išmatomis. Viduriuojant sutrinka maisto medþiagø pasisavinimas, be to, vemdami ir viduriuodami ligoniai netenka daug skysèiø bei mineralø ir visø kitø organizmui bûtinø organiniø medþiagø, todël daugelis serganèiøjø guldomi á ligoninæ ir gydomi skysèiø infuzijomis á venà. Vidutiniška ligos trukmë – 7-10 dienø.

Neturi bendros klinikos

Medikas teigia, kad dabar kartu su rota virusu gamtoje sklando ir sezoninio gripo virusas. Sezoninis (áprastas) gripas plinta oro lašeliniu bûdu. Serganèiøjø sezoniniu gripu nevargina þarnyno problemos. "Nëra në vienos infekcinës ligos, kuri paþeistø tik vienà kokià nors þmogaus kûno dalá, - sako gydytojas. Infekciniai susirgimai neigiamai paveikia visà organizmà, taèiau sezoninis gripas labiausiai paþeidþia kvëpavimo takus".

Ligoniai sergantys sezoniniu gripu, skundþiasi aukšta temperatûra, bendru silpnumu, nuovargiu, galvos bei raumenø skausmu, kaulø lauþymu, sausu kosuliu. Gripo metu daþnai nustatomas akiø junginiø bei gerklës paraudimas, uþpakalinës ryklës sienelës gleivinës paburkimas, baltai apsinešæs lieþuvis, smulkûs karkalai plauèiuose. Reèiau pasitaikantys gripo simptomai – šleikštulys, vëmimas, skausmas uþ krûtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas. Liga trunka nuo 4 iki 7 dienø, temperatûra krinta palaipsniui arba staiga, o kiti simptomai nyksta palengva, taèiau silpnumas ir kosulys po gripo gali likti dar kelias savaites.

Kad ligos aplenktø

Nesusirgti bet kuriuo gripu, anot gydytojo, daugiau galimybiø turi aktyviai, sveikai gyvenantys, sportuojantys, visavertiškai besimaitinantys, antsvorio neturintys þmonës. Norint išvengti gripo, svarbu palaikyti imuninës sistemos aktyvumà ir vengti kontaktø su serganèiaisiais. Nemalonios ir pavojingos rotavirusinës infekcijos galima išvengti tinkamai laikantis higienos – kaskart itin kruopšèiai plaunant rankas gráþus iš lauko, tualeto, prieš valgá ir pan. Plaunant rankas muilu, þûva didþioji dalis tokios kilmës virusø.

Ypaè greitai rota virusai þûva naudojant chloro turinèias dezinfekuojamàsias medþiagas. Kad neuþkrëstumëte aplinkiniø, kosëdami ir èiaudëdami nepamirškite burnos prisidengti vienkartine nosinaite. Jei kas nors iš namiškiø serga, bûtina gerai vëdinti bei valyti patalpas, taèiau, anot mediko, net ir sterilizuojant patalpas bus sunku išvengti viruso, jei šis pateko á uþdarà namø aplinkà. Susirgus patiems, rekomenduojama likti namuose, kad neskleistumëte viruso aplinkiniams. "Sergant svarbiausia rimtai gydytis, išgulëti visà ligos periodà bei vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Esant blogai savijautai, patartina kuo maþiau varginti þarnynà, t. y. atsisakyti dirginanèio, sunkiau virškinamo maisto", - pataria medikas. Šiø infekcijø profilaktikai galima pasitelkti ne tik higienà, bet ir skiepus.

Praëjusià savaitæ UAB "Šiauliø diagnostikos laboratorija" surengë seminarà, kuriame dalyvavo Šiauliø, Radviliškio, Joniškio, Kelmës, Maþeikiø rajono šeimos gydytojai.

UAB "Šiauliø diagnostikos laboratorija" seminarus rengia nuolat. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Seminarus "Šiauliø diagnostikos laboratorija" rengia ne pirmàkart, á juos Šiauliø apskrities medikus ji sukvieèia du kartus per metus: pavasará ir þiemà. Seminarø tikslas - sudaryti galimybæ medikams išklausyti aukšèiausios kvalifikacijos medikø informacijà bei supaþindinti su naujausiomis ávairiø ligø diagnostikos galimybëmis.

Neseniai vykusiame seminare profesorius, habilituotas mokslø daktaras infektologas Alvydas Laiškonis seminaro dalyviams skaitë pranešimà apie erkiø platinamas ligas bei pandeminá gripà ir jo gydymà. Šiaulietë gydytoja nefrologë Eglë Gaubšienë kalbëjo apie lëtinio inkstø nepakankamumo progresavimà, o laboratorijos vedëja Vida Safonovienë pristatë naujus laboratorijos ásigytus analizatorius bei jø galimybes.

Seminare dalyvavo ir Nacionalinës celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkë Jolita Sadauskaitë. Celiakija - liga, kai organizmas netoleruoja baltyme esanèio gliuteino. Lietuvoje manyta, kad ši liga labai reta ir kad ja serga tik vaikai. Taèiau šiuo metu yra þinoma, kad celiakija gali neturëti išoriniø simptomø, bet gali bûti ir autoimuniniø ligø, osteoporozës prieþastis. Ligos tyrimas daugelyje uþsienio šaliø yra nemokamas, ir ten celiakija nustatoma keletà kartø daþniau, nei Lietuvoje, pavyzdþiui, Italijoje celiakijos draugija vienija net 60 tûkstanèiø þmoniø. J. Sadauskaitë yra atlikusi tyrimus keliose mokyklose ir celiakijà nustatë vienam iš 100 vaikø, nors šis jokiø simptomø nejautë.

UAB "Šiauliø diagnostikos laboratorija" turi galimybæ nustatyti šià ligà, o su celiakijos liga susijusioms problemoms aptarti skirs pavasario seminarà, á kurá ketina pakviesti docentà, mokslø daktarà, vaikø gastroenterologà Vaidotà Urbonà, dirbantá Vilniaus universitetinëje vaikø klinikoje.

"Šiauliai plius" informacija

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Šaltuoju metø laiku labai lengva peršalti - virusai tik ir tyko laukdami, kol sumaþës organizmo atsparumas. Peršalimo ligomis ypaè daþnai serga vaikai, taèiau sanatoriniame lopšelyje-darþelyje "Pušelë" net ir epidemijos metu vaikø sergamumas nebuvo padidëjæs. "Visiškai išvengti vaikø sergamumo neámanoma, taèiau fizioterapijos procedûros itin padeda stiprinti imuninæ sistemà", - tikina darþelio direktorë Florina Varkalienë.

Bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Jociuvienë priþiûri druskø pypkiø procedûrà

Druskø pypkes papsi berniukai ir mergaitës

Slaugytoja Dalia dþiaugiasi, jog druskø pypkëmis papsëti mëgsta ir berniukai, ir mergaitës. Vaikiškoms rankutëms patogiame paimti prietaise esanti druska skatina savaiminá kvëpavimo sistemos takø apsivalymà natûraliu bûdu be jokio pašalinio poveikio. "Druskø pypkæ ypaè paprasta naudoti, tereikia ádëti jà á burnà ir nenaudojant jëgos áprastu ritmu ákvëpti per burnà, iškvëpti per nosá. Druskø pypkës greitai palengvina atsikosëjimà ir kitus kvëpavimo takø simptomus, sumaþina astmos priepuolius bei aktyvuoja nusilpusá kûno apsauginá mechanizmà. Kvëpavimo nusiskundimø profilaktikai druskø pypkë gali bûti naudojama kasdien neribotà laikà, nesukeliant pašalinio poveikio, - pasakoja slaugytoja. – Deja, patiems maþiausiems darþelio vaikuèiams taisyklingai papsëti druskø pypkës kol kas nepavyksta."

Grupëse sklando oro vitaminai

Kiekvienoje grupëje esantys oro jonizatoriai praturtina patalpø orà neigiamais deguonies aerojonais bei išvalo já nuo dulkiø, bakterijø, pûkø, þiedadulkiø, nemaloniø kvapø ir kitø sveikatai kenksmingø daleliø. Toks oras gerina medþiagø apykaità, miego kokybæ, padeda gydyti kvëpavimo takø ligas, alergijà, sumaþina rizikà susirgti virusinëmis infekcijomis.

"Jonizatorius bûtinas bet kokiose patalpose, kuriose norima kvëpuoti grynu oru. Jei tik bëgdamas vaikas sukelia dulkes, jonizatorius tuoj pat ima ûþti, susiurbdamas á save visas ore sklandanèias dulkes. Patalpoje oras tampa švarus ir gaivus - toks, kokiu mëgaujamës nuvaþiavæ prie jûros ar kurá su pasitenkinimu ákvepiame bûdami miške po audros", - sako direktorë.

Medicinos kabinete - tarsi soliariume

Po persirgtø kvëpavimo organø ligø imuninei sistemai sustiprinti taikoma poliarizuotos šviesos terapija "Bioptron" lempa, kuri, skleisdama maþos energijos šviesà, geba optimaliai prasiskverbti pro odos paviršiø, labai nedaug jà sušildydama. Ši terapija ypaè palengvina alergiškus vaikus auginanèioms šeimoms kasdienybæ. Be to, tai puiki priemonë visoms odos ligoms gydyti.

"Vaikai verþte verþiasi á medicinos kabinetà, ypaè mergaitës noriai gulasi po "Bioptron" lempa sakydamos, jog ši procdûra ne kà prastesnë uþ mamyèiø mëgiamus soliariumus, - šypsosi slaugytoja. – Vos tik kokiam nors maþyliui pasirodo pirmieji peršalimo simptomai, laikydamiesi šeimos gydytojø rekomendacijø taikome kompleksinæ prieþiûrà: masaþuotoja atlieka krûtinës làstos masaþà, kelios minutës po "Bioptron" lempa sumaþina ar net visiškai panaikina besivystantá uþdegiminá procesà, pietø miego metu maþyliui uþdedamas šildomasis gelio kompresas. Ir ligos kaip nebûta!"

Puodø traukinukuose – maistas alergiškiems vaikams

Alergija tapo mûsø amþiaus rykšte, apsunkinanèia gyvenimà tiek vaikui, tiek jo tëvams, tad, anot direktorës, nieko keisto, jog vis daþniau darþelio duris praveria alergiškus vaikus auginantys tëveliai. "Pušelë" – vienintelis darþelis Šiauliø mieste, alergiškiems vaikams galintis pasiûlyti individualø maitinimà. Virëjos keletà kartø per dienà verda net keliolika patiekalø, mat hipoalerginë dieta taikoma daugumai darþelio vaikø. "Èia Emilijos puodelis, èia - Jokûbo, èia - Mariaus, - skaièiuoja trijø aukštø traukinuke išrikiuotus puodus direktorë. – Triaukštis traukinukas – auklëtojø ágyvendinta idëja, kad vienu metu iš virtuvës bûtø galima parnešti gausybæ puodø."

Anot bendrosios praktikos slaugytojos, jos jau nebestebina pienui alergiški vaikai. Dabar kur kas rimtesnë problema, kai vaikas yra alergiškas keliems maisto produktams, o tokiø maþyliø, deja, nuolat daugëja. Alergiškø vaikø kvëpavimo takai ypaè jautrûs, todël siekiant išvengti ligos paûmëjimo itin didelis dëmesys skiriamas jø mitybai.

Judesio korekcijos uþsiëmimus veda judesio korekcijos pedagogë Inga Šimkutë. Autorës nuotr.

Kvëpavimo pratimai prilygsta pirmajai pagalbai

Judesio korekcijos uþsiëmimø metu pedagogë Inga du kartus per savaitæ organizuoja lavinamàjà mankštà kartu su kvëpavimo pratimais, kurie, anot jaunosios specialistës, ypaè naudingi sergantiems bronchine astma vaikams. Bronchinës astmos priepuoliø metu labai svarbu teisingai kvëpuoti. Sveikam vaikui kvëpuojant diafragma, didþiausias kvëpavimo raumuo juda þemyn ákvepiant ir aukšyn - iškvepiant. Serganèiøjø bronchine astma kvëpavimo mechanizmas veikia šiek tiek kitaip, nes dirba tik viršutiniai kvëpavimo raumenys. Paviršutinis kvëpavimas ypaè pavojingas astmos priepuolio metu, nes nusilpæ raumenys negeba atverti susiaurëjusiø kvëpavimo takø, todël labai svarbu bronchine astma serganèius vaikus išmokyti taisyklingai kvëpuoti.

"Suaugusiam þmogui paparasta pasakyti, kada ákvëpti, o kada iškvëpti, taèiau vaikams mankštintis ir tuo paèiu metu atlikti kvëpavimo pratimus yra sudëtinga, - sako pedagogë, - todël mes uþsiëmimø metu atliekame garsinës kvëpavimo takø ginmastikos pratimus: zyziame kaip bitës, puèiame balionus, lapus ir pan. Šie pratimai gerina diafragmos paslankumà bei bendrà organizmo bûklæ."

Joga vaikams neturi bûti nuobodi

Šiame átampos kupiname pasaulyje ypaè svarbu pradëti savo gyvenimà sveikai. Susiformuoti sveikiems áproèiams padeda jogos uþsiëmimai. Anot judesio korekcijos pedagogës, jogos pratimai vaikams skiriasi nuo suaugusiøjø. "Atlikdami ávairias pozas. mes imituojame gyvûnus, augalus, daiktus, - pasakoja pedagogë. – Tai padeda vaikams lavinti lankstumà, pusiausvyrà, koordinacijà ir kitas fizines ypatybes bei kartu moko sutelkti dëmesá bei koncentracijà. Nuolat praktikuojant jogà, pastebimai pagerëja ne tik daugelis fiziniø vaikø ypatybiø, bet ir jø emocijos tampa teigiamos, lavëja vaizduotë. Jogoje nëra rungtyniavimo kas geriau atliks pratimus, taèiau kiekvienas vaikas apdovanotas smalsumu, tad stengiuosi, kad jogos uþsiëmimø veikla bûtø kuo ávairesnë ir naudingesnë maþøjø sveikatai."

Dëdë Miegas padeda tapti sveikesniu

Jau seniai pastebëta, kad vaikø ligas sàlygoja padidëjusi nervø sistemos átampa. Atidi, rûpestinga bei rami vaikø prieþiûra, anot socialinës pedagogës Danguolës, sukelia vaikui saugumo jausmà, sumaþina emocinæ átampà ir pašalina ligos paûmëjimus. Pedagogë dþiaugiasi, jog áveiktas bene didþiausias pirmøjø mënesiø adaptacijos baubas – pietø miegas. "Šiø laikø jaunoji karta ypaè aktyvi, - sako socialinë pedagogë, - tad neretai tenka išgirsti, kad jau vieneriø metø vaikas nebemiega pietø miego. Tëvai tarsi pamiršta senà gerà taisyklæ – vaikai augs sveiki, gerai vystysis, turës gerà apetità bei nepalauþiamà imunitetà tik tuomet, jie bus pailsëjæ bei pakankamai išsimiegojæ. Namuose pietø neguldomà maþylá darþelyje sudëtinga pripratinti prie pietø miego, taèiau šiuo metu darþelyje nëra në vieno pokaièio nemieganèio vaiko. Sveikà bei gilø maþyliø miegà neretai skatina ne tik auklëtojos pasekta pasaka, bet ir iš namø atsineštas þaisliukas, þindukas, mama kvepiantis rankšluostis ar net maþame rankinuke paslëpta tëèio nuotraukëlë."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Sunku likti sveikam, kai aplink visi sloguoja, kosëja, èiaudëja. Net nepajuntame, kaip ir mums patiems pradeda peršëti gerklæ ir varvëti nosis. Kiekvienai ligai gydyti Dievas sukûrë po vaistaþolæ, deja, šiame technikos amþiuje þmonës, tikëdamiesi kuo greièiau pasveikti, vietoj kvapnios ir sveikatai naudingos þoleliø arbatos pasirenka kavos puodelá bei ligos simptomus nuslopinanèià tabletæ. "Vos tik sunegalavæ neskubëkite griebtis chemijos. Geriausia išeitis – liaudiškos priemonës - daug vaistaþoliø arbatø", - pataria "Valerijono" vaistinëje dirbanti vaistininkë Nijolë Obrikienë.

Vaistininkë Nijolë Obrikienë sunegalavus siûlo neskubëti griebtis tableèiø, o gerti daug vaistaþoliø arbatos. Autorës nuotr.

Daþniau gerkite arbatà

Šaltuoju metø laiku kasdien vietoj kavos ar kitø gërimø su kofeinu reikëtø áprasti pasimëgauti keletu puodeliø karštos kuo ávairesnës vaistaþoliø arbatos, kurià, anot vaistininkës, itin naudinga vartoti ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai. Arbatà galima paskaninti medumi bei citrinos grieþinëliu.

Vargu ar kas nors paneigs, jog sunku rasti gamtoje labiau uþ dilgëlæ sveikatai naudingà augalà. Liaudies medicinoje nuo seno vertinamos švieþios dilgëliø lapø sultys, antpilas, nuoviras. Šios piktþolës lapuose gausu K, E, B grupës vitaminø, organiniø rûgšèiø, kalcio, geleþies, kalio ir kitø biologiškai aktyviø medþiagø. Vitamino C dilgëliø lapuose esti gausiau nei citrinose. Šiuolaikinë medicina taip pat labai vertina dilgëlës lapus, tad jø dedama á daugybæ gydomøjø arbatø. Dilgëlës ne tik aktyvina medþiagø apykaità, gerina kraujo sudëtá, gydo þaizdas, dël šlapimo išsiskyrimà skatinanèiø savybiø padeda toksinus pašalinti iš organizmo, bet ir padeda apsaugoti nuo peršalimo ligø.

Gamta tiesia pagalbos rankà

Norintiems išsaugoti gerà sveikatà, patartina gerti adaptogeniniø, t. y. padedanèiø organizmui prisitaikyti prie išoriniø pasikeitimø, augalø arbatà. Visiems gerai þinomos avietës, liepø þiedai, vaistinës ramunëlës dar mûsø protëviø buvo itin vertinamos dël gebëjimo padidinti organizmo adaptogenines savybes. Liaudies medicinoje vaistinë ramunëlë – pagrindinis vaistas nuo peršalimo ligø.

Avieèiø uogose yra salicilo rûgšties, vitamino C, B1, B2, PP, karotinø. Avieèiø uogø arbata tinka esant peršalimui, slogai, bronchitui, skatina prakaitavimà, maþina temperatûrà, gerina virškinimà. Avieèiø lapø arbata geriama sergant kvëpavimo takø uþdegimais, ja skalaujama gerklë sergant angina ir gerklø uþdegimu.

Liepø þiedø arbata padeda karšèiuojant, peršalus. Ji maþina burnos, gerklës, nosiaryklës dirglumà bei uþdegimà, slopina sausà kosulá, skatina prakaitavimà ir toksiniø medþiagø šalinimà iš organizmo.

Èiobreliai pasiþymi dezinfekuojanèiomis savybëmis, palengvina atsikosëjimà, todël vartojami ne tik peršalus, bet ir gydant ásisenëjusá kosulá, laringità, bronchità. Èiobreliai dël savo gebëjimo veikti antimikrobiškai puikiai pleèia bronchus bei slopina bronchø gleivinës uþdegimà. Šio augalo þaliava vartojama pertusino gamybai, kuris ypaè tinka vaikams nuo kosulio.

Ir maistas, ir vaistas

Ruošdami maistà, taip pat galite stiprinti imunitetà, tereikia ádëti imunitetà stiprinanèiø prieskoniø. Imbieras, cinamonas, pankolis, anyþiai - puikios nuo seno savo gydomosiomis savybëmis garsëjanèios profilaktinës priemonës nuo gripo. Peršalus itin veiskminga šiais prieskoniais pagardinti mëgiamà vaistaþoliø arbatà.

Imbiero šaknyse yra medþiagø, kurios pasiþymi antioksidantinëmis savybëmis, naikina þalinguosius mikrobus bei stiprina imuninæ sistemà, be to, puikiai pašalina blogà burnos kvapà.

Cinamonà geriausia pirkti ne milteliø, o lazdeliø pavidalu, kurias susmulkinti patartina tik prieš vartojant. Cinamonas naikina bakterijas, skatina prakaitavimà ir kartu maþina temperatûrà. Šis prieskoninis augalas ypaè tinka peršalimo ligoms bei viršutiniø kvëpavimo takø infekcijoms gydyti. Sergant angina, cinamono milteliais praturtinta arbata padës greièiau numalšinti gerklës skausmà.

Pankolis - išties nepaprastas augalas, be gausybës savo gydomøjø savybiø, gebantis išvalyti kvëpavimo takus nuo gleiviø. Tereikia vienà arbatiná šaukštelá smulkintø pankolio vaisiø uþpilti puodeliu verdanèio vandens ir palaukti, kol arbata atvës. Silpna pankolio arbata yra puiki gripo profilaktikos priemonë.

Arbata su anyþiais ne tik tinka kosuliui palengvinti, bet ir yra puikaus skonio. Anyþiø nuoviras refleksiškai dirgina bronchø gleivinæ, todël padaugëja sekreto ir sumaþëja jo klampumas.

Liepø þiedø arbata padeda karšèiuojant, peršalus. Ji maþina burnos, gerklës, nosiaryklës dirglumà bei uþdegimà, slopina sausà kosulá, skatina prakaitavimà ir toksiniø medþiagø šalinimà iš organizmo.

Vejame peršalimà

Gydymasis arbata efektyviausias esti tuomet, kai liga dar nëra ásisenëjusi. Centrinæ nervø sistemà raminanèiø, dezinfekuojanèiø, antiuþdegiminiø, atsikosëjimà, šlapimo ir prakaito išsiskyrimà skatinanèiø medþiagø turi virþis. Jame gausu citrinos rûgšties, raugø, flavonoidø, mineraliniø medþiagø. Kvapni šilinio virþio arbata tinka gerti ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai.

Vaistinei þaliavai naudojami šeivamedþio þiedynai, kuriuose gausu eterinio aliejaus, vitamino C, mineraliniø bei kitø vertingø medþiagø. Šeivamedþio þiedø arbata pasiþymi priešuþdegiminiu, prakaitavimà skatinanèiu, karšèiavimà maþinanèiu, dezinfekuojanèiu, vidurius laisvinanèiu poveikiu. Prancûzijoje kiaušinio baltymuose pamirkyti bei orkaitëje iškepti šeivamedþio þiedynai - ypatingas delikatesas prie taurës vyno.

Baltaþiedës laukinës našlaitës tinka ir kosuliui gydyti, ir skausmui malšinti. Šios vaistaþolës arbata lengvina atsikosëjimà, maþina karštá, skatina prakaitavimà, dezinfekuoja bei malšina skausmà.

Peršalimo ligø profilaktikai bei gydymui tinkantis Amerikos prerijø augalas - rausvaþiedë eþiuolë - dar retai aptinkama lietuviškuose soduose bei gëlynuose. Veiklieji eþiuolës junginiai, vadinamieji fenoliai, nuo peršalimà sukeliaèiø virusø apsaugo stiprindami imuninæ sistemà. Daugiausia veikliøjø medþiagø yra šio nuostabaus augalo šaknyse, taèiau tokia pat vertinga ir pati eþiuolës þolë bei jos þiedai. Vakare išgëræ karštos eþiuolës arbatos, rytà atsikelsite þvalûs ir sveiki.

Raudonëliø arbata, kurioje gausu antioksidantø, yra puiki priemonë nuo peršalimo. Ši malonaus skonio arbata pasiþymi raminanèiu, prakaitavimà skatinanèiu, atsikosëjimà gerinanèiu, antiseptiniu, priešuþdegiminiu ir skausmà maþinanèiu poveikiu.

Pakilus temperatûrai daþnai nesinori valgyti, taèiau viena efektyviausiø priemoniø, kad bûtø uþkirstas kelias peršalimo ligoms, yra vištienos sultinys, kuriame yra gerai subalansuotø, organizmui bûtinø ir nepakeièiamø amino rûgšèiø, padedanèiø jaustis soèiam, sveikam ir energingam. Vištienos sultinys pagerina gleiviniø išsivalymà per nosá - padeda sumaþinti nosies paburkimà. Be to, su gleivëmis išsivalo ir virusai.

Pelkinë vingiorykštë – natûralus aspirinas

Eidami pelke birþelio-liepos mënesiais, iš tolo pamatysite kvapniais þiedais lyg debesëliais apsipylusià pelkinæ vingiorykštæ. Ne tik pelkëse, bet ir šlapiose pievose, vandens telkiniø pakrantëse, drëgnuose miškuose bei kirtimuose auganèios pelkinës vingiorykštës arbata yra savotiško kvapo ir saldþiai sutraukianèio skonio. Šioje þolëje yra vitamino C, karotinø, eteriniø aliejø bei daugelá kitø vertingø medþiagø. Joje ypaè gausu salicilo druskø. Šis þolinis augalas priskiriamas prie temperatûrà maþinanèiø ir reumatà gydanèiø vaistø, nes vingiorykštës lapø arbata veikia panašiai kaip aspirinas bei puikiai malšina skausmà. Nuo senø senovës liaudies medicinoje ši vaistaþolë vartojama karšèiuojant, sergant sloga, gripu angina ar net bronchitu. Jos nuoviru galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas. Þolës nuoviru plaunamos votys, egzemos, gydomos ávairios odos ligos. Kadangi šis unikalus augalas pasiþymi þarnyno veiklà tonizuojanèiomis ir koreguojanèiomis savybëmis, jo nuoviras vartojamas viduriavimui gydyti. Nuolatinis vingiorykštës þolës vartojimas maþina rizikà susirgti angina.

Nepamirškite medaus

Daugelá ligø rekomenduojama gydyti medumi. Jis tinka ir peršalimo ligoms gydyti. Jei nuo peršalimo ligø á pienà ar arbatà, kurià gersite su medumi, átarkuosite imbiero ar cinamono, tai bus ypaè veiksminga priemonë, padedanti atpalaiduoti gerklës spazmus. Medus palengvina atsikosëjimà, slopina uþdegimo procesà, skatina prakaito išsiskyrimà, didina organizmo pasipriešinimà kvëpavimo organø ligø sukëlëjams. Jis vartojamas gripui, bronchitui, plauèiø uþdegimui, bronchinei astmai, plauèiø tuberkuliozei, laringitui ir kitoms kvëpavimo takø ligoms gydyti. Þiedadulkës, bièiø duonelë, pikis tinka ne tik sergant peršalimo ligomis, bet ir profilaktiškai.

Eteriniai aliejai dël savo gydomøjø savybiø naudojami nuo seniausiø laikø. Jie turi atniseptiniø, antivirusiniø savybiø, stiprina imuninæ sistemà bei padidina organizmo adaptogenines savybes, padeda atsipalaiduoti, stimuliuoja, gerina nuotaikà, maþina nuovargá ir stresà. Aliejø kaupia apie pustreèio tûkstanèio augalø rûšiø. Iš kiekvieno skirtingo augalo išgautas eterinis aliejus pasiþymi unikaliomis savybëmis, tinkanèiomis vienam ar kitam þmogui. Eteriniai aliejai daþniausiai skirti vartoti išoriškai – jie á organizmà patenka per odà, kvëpavimo sistemà. Tie, kurie neturi aromatinës lempos, dezinfekuoti patalpas gali álašinæ keletà mëgiamo eterinio aliejaus lašø á platø ant vyryklës pastatytà dubená vandens ar vaistaþoliø.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Nors sergamumas gripu pasiekë epidemijos lygá, medikai tvirtina, kad naujasis gripas be reikalo kelia nerimà. "Tai, kad sergama gripu, yra áprasta, nes jis kasmet aplanko mûsø šalá, taèiau ligos mastas ir pobûdis kaskart kitoks. Šiemet ypaè pasikeitë gripo antigeninë struktûra, todël turime išlikti budrûs, taèiau nepasiduoti panikai", - pataria Šiauliø apkrities ligoninës Suaugusiøjø infekciniø ligø skyriuje dirbantis gydytojas infektologas Algimantas Baublys.

Gydytojas infektologas Algimantas Baublys siûlo stiprinti organizmà bei nepamiršti gerai išsimiegoti ir bûti gerai nusiteikusiems. Autorës nuotr.

Grësmë perdëta

Anot infektologo, keli aštrûs straipsniai þiniasklaidoje sukëlë panikà dël šalyje kilusio gripo, taèiau iš tiesø kol kas panikuoti dël gripo protrûkio neverta. Medikas ásitikinæs, jog daugiausia baimës ir nerimo sukelia informacijos stoka, o panika ir stresas silpnina imunitetà, todël daro mus neatsparius infekcijoms.

"Gripas mëgsta vëlyvesná metø laikotarpá, kai atmosferoje vyrauja santykinai didelë drëgmë, tuomet kvëpavimo takø ligos lengviau paþeidþia gleivinæ, sudarydamos puikias sàlygas virusams patekti á kvëpavimo takus, – sako infektologas. - Kasmetës gripo epidemijos kyla gruodþio-vasario mënesiais, taèiau šiemet gripo banga per šalá ritasi anksèiau nei áprastai."

Virusai kasmet mutuoja

Gripà sukelia keliø tipø gripo virusai, kuriø struktûra greitai kinta. Dabar á Lietuvà plûstelëjo A grupës virusas. Tipiški gripo poþymiai yra staiga pakilusi tempertûra, šaltkrëtis, silpnumas, stiprus galvos bei raumenø skausmas, gali varginti sausas kosulys. Reèiau pasitaikantys gripo poþymiai: šleikštulys, vëmimas, pilvo skausmas bei viduriavimas. "Kiekvienas þmogus yra individualus, todël pajutus pirmuosius gripo simptomus reikëtø susisiekti su savo šeimos gydytoju, kuris þinos, kokius vaistus konkreèiam pacientui skirti ir kaip já gydyti. Pasëdëjus poliklinikoje šalia sunkiai serganèio þmogaus, net ir lengvas peršalimas gali virsti sunkia infekcija, todël geriausia išeitis – kviestis gydytojà á namus, - pataria medikas. – Bëda ta, kad jaunimas net sirgti neturi laiko, taèiau sergant gripu bûtina laikytis lovos reþimo bei gydytojo nurodymø. Tik tokiu bûdu išvengsite komplikacijø ir neuþkrësite kitø asmenø."

Gripu daþniausiai suserga atsparumo deficità turintys þmonës. Tai gali bûti bet kokio amþiaus þmonës, sergantys lëtinëmis plauèiø, kvëpavimo takø, širdies ir kraujagysliø, inkstø, kraujo, onkologinëmis ligomis, cukriniu diabetu. Didesnë rizika susirgti sunkesnëmis gripo formomis nëšèioms moterims, vaikams bei senyvo amþiaus þmonëms.

Pavojingas dël komplikacijø

Medikas tikina, jog mirštama ne nuo gripo, o nuo þaibiškai sukeltø jo komplikacijø, kurias, beje, sukelia kiekvienas sezoninis gripas. Sergant gripu, labai susilpnëja apsauginës þmogaus organizmo funkcijos, todël padidëja rizika išsivystyti rimtoms komplikacijoms. Neretai gripas komplikuojasi - išsivysto plauèiø, prienosiniø anèiø bei vidurinës ausies uþdegimai. Retesnës, bet daug pavojingesnës - širdies raumens, inkstø, smegenø uþdegimø - komplikacijos. Komplikacijø pavojus gerokai padidëja, jei sergantysis nesilaiko rekomenduojamo lovos reþimo arba ne visiškai pasveikæs eina á darbà.

Yra þmoniø, kurie dël vadinamojo genetinio atsparumo beveik niekuomet neserga gripu. Anot mediko, galima išvis niekuo nesirgti ir niekada nepersišaldyti, taèiau tai dar nereiškia, jog prasidëjus gripo epidemijai pavyks išvengti uþkrato.

"Be abejo, stipresnis organizmas geriau kovoja su gripo sukëlëjais, ligos simptomø bûna maþiau, o pati liga uþtrunka trumpiau. Stiprus organizmas su gripu susidoroja per 2-3 dienas, - sako gydytojas. – Siekiant sustiprinti imunitetà, bûtina vengti imunitetà silpninanèiø þalingø áproèiø, grûdintis, sportuoti, maitintis visaverèiu, daug vitaminø turinèiu maistu. Bûtina gerinti kepenø, virškinimo funkcijà, nes tuomet organizmas lengviau kovoja su virusais. Gripo epidemijos metu bûtina vengti masiniø þmoniø susibûrimo vietø, taèiau jokiu bûdu nereikia atsisakyti kasdienio pasivaikšèiojimo gryname ore. Kasdien keletà kartø per dienà reikia išvëdinti patalpas, kad ore sumaþëtø mikrobø. Lankantis sveikatos prieþiûros ástaigose ar slaugant ligoná namie, patariama dëvëti medicininæ kaukæ.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Trapûs Jolantos pirštai ant stalo paberia ryškiaspalvius smulkuèius popieriaus trupinëlius. Èia pat padëtas bespalviø klijø buteliukas ir paprastu pieštuku gëliø þiedais nusëtas per pusæ perkirptas piešimo popieriaus lapas. Vaikiškai tyra šypsena papuošia merginos veidà. Ji þino – prireiks daug kantrybës bei kruopštumo, kol kruopos didumo popierëliai susilies á nepriekaištingà visumà. "Tokia jau ta mano Jolanta", - prisësdama šalia dukters tarsteli ponia Nijolë Radvilavièienë.

Nijolë Radvilavièienë dþiaugiasi dukros Jolantos kruopštumu ir kantrybe, kuriant rankdarbius.

Svajonë išsipildë

Jolantas tëvelis visa širdimi norëjo, kad dukra ásilietø á visuomeniná gyvenimà. Eidamas pro socialiniø paslaugø centrà, kuriame buvo ásikûræs þmoniø su negale klubas "Þidinys", išgirdo juos dainuojant. Bûdamas didelis dainos gerbëjas në nesudvejojæs, vedinas dukrele uþsukæs vidun. "Ëmë abu dainuoti chore, - šypsosi ponia Nijolë, - taèiau šià naujienà aš priëmiau gana skeptiškai. Nuogàstavau, jog mûsø dukra liks nuošalyje nuo suaugusiø þmoniø. Atëjo diena, kai tëvelá pakeisti turëjau aš. Nuvedþiau Jolantà á salæ, o pati pasilikau stovëti uþ durø. Klausydavausi dainø ir kartu su choru širdimi dainuodavau – taip graþiai jos skambëjo!" Neilgai ponia Nijolë rymojo uþ durø - dainingoms moterims pavyko prikalbinti jà uþeiti vidun. Sulig pirma daina išsisklaidë visos iki tol buvusios abejonës.

Meilës lopšy uþauginta

Jolantos mama dþiaugiasi, kad jos dukra randa bendrà kalbà su klubo moterimis. Ji visada maloni, nekaprizinga, kiekvienà dosniai apdalijanti savo nuoširdþia šypsena. Šá charakterá, anot ponios Nijolës, dukra paveldëjusi iš tëvelio, kuris dukrà be galo mylëjæs. "Jei man þiedà dovanojo, tai niekada nepamiršo pasakyti, kad vëliau šis papuošalas bus palikimas mûsø dukrai", - mena Nijolë. Dešimèia metø uþ Jolantà vyresnis brolis, eidamas su draugais þaisti futbolo, mielai kartu su savimi vesdavæsi ir sesytæ. Kol šis spardydavæs kamuolá, mergaitë niekada nenuobodþiaudavusi vaikø apsuptyje. Net ir vedæs rûpestingas brolis nepamiršo savo sesës – be Jolantos draugijos neapsieina në vienas jo dukterø gimtadienis. Ponia Nijolë dþiaugiasi, jog net ir bûdamos panelës, abi jos anûkës nepamiršo á savo gausø draugø bûrá pasikviesti ir Jolantos. Mirus tëèiui, Jolanta kartu su mama visas šventes švenèia brolio šeimoje.

Nestokoja kantrybës bei kruopštumo

Klubo draugus Jolanta pakerëjo ne tik savo gerumu, bet ir pomëgiu rankdarbiams, kuriuos mielai dovanoja. "Kai prisëda prie jai patinkanèio darbelio, tai visà naktá galëtø krapštytis. Retas kuris toks kantrus. O jei imsis indus plauti, tai taip juos išblizgins, kad šie tarsi veidrodis švytës", - stebisi mama. Kantrybæ ir kruopštumà, anot ponios Nijolës, mergaitë paveldëjusi iš savo tetos, kuri taip pat labai mëgusi darbelius.

Jaukiame Jolantos kambarëlyje ant stalo padëtame krepšelyje puikuojasi ámantriai išlankstytos popierinës gëlës, vazoje - tarsi gyvos iš dþiovintø klevo lapø dailiai susuktos roþës, èia pat tvarkingai išdëlioti aká dþiuginantys paveikslëliai, sulipdyti iš kruopos didumo spalvoto popieriaus gabalëliø, sekcijos lentynose dailiai surikiuoti kalnai senutëliø fotoaparatu darytø fotografijø, meniškai iškarpytø baltutëliø snaigiø ir ramybe bei harmonija dvelkianèiø paèios ranka pieštø religiniø paveikslø. O kur dar kelios lentynos vienas uþ kità linksmesniø išraiškingomis grimasomis besišypsanèiø klounø, áspûdinga trapiø angeliukø ar þavingø porcelianiniø lëliø kolekcija!

Šiauliø miesto þmoniø su negale klubo "Þidinys" pirmininkë Janina Mociûnienë pasakoja, kad klube dalijamasi ir dþiaugsmais, ir bëdomis Autorës nuotr..

Nëra meilës be atsako

Ant palangës vešliai auga Jolantos priþiûrimos ávairios gëlës. "Ji pati jas persodina, laisto ir myli, - pagavusi mano þvilgsná paaiškina ponia Nijolë. - Be meilës nieko nebûna – kiekvienai gyvybei jos reikia." Jolanta nuoširdþiai myli ir uþjauèia kiekvienà. Visà krûvà gatvëje rastø þvakiø, iš kuriø ji su mama ruošësi lieti ávairiaspalvius klevo lapus, padovanojo elektros namuose neturinèiam vargetai. Abi su mama noriai, kaip ir visi kiti þmoniø su negale klubo "Þidinys" nariai, sutiko paruošti kalëdiná dovanø maišelá globos vaikø namams, á kurá, sako, svarbiausia nepamirsianèios ádëti meilës ir širdies šilumos.

Jolanta švelniai maigo kakaviná meškutá su kaspinu pakaklëje, taèiau šis vietoj áprastos melodijos kaþkà tyliai niurna savyje. "Nejau sugedo?" - susirûpina ji. Šá meškutá Kalëdø proga uþ nuoširdø juokà jai padovanojo dëvëtø rûbø krautuvëlës savininkë. Jolantos nuoširdumui bei rankdarbiams neabejingos ir viešosios bibliotekos "Aido" filialo darbuotojos, savo lankytojams surengusios Jolantos rankdarbiø parodà.

Rûpestis dukra – visas motinos gyvenimas

"Spindulëly" aš stipriausia", - linguodama galvà tarsteli Jolanta. Taèiau mama tuoj pat suskuba malšinti dukters dþiaugsmo sakydama, jog nereikia tuo didþiuotis. "Pamatytumët, kokios ten motinos – në vienai galvon nebuvo atëjusi mintis, jog nepakels tokios naštos, jog po širdimi išnešiotà vaikà reikia á valdiškus namus atiduoti, nors tokiø pasiûlymø sako ne viena buvo sulaukusi. Švelniai glaudþia prie krûtinës savo seniai suaugusá, taèiau niekaip per vaikystës slenkstá neperþengiantá vaikà ir toliau kantriai neša išties nelengvà gyvenimo kryþelá. Kiekviena tokia motina verta paminklo, todël negaliu suprasti motinø, kurios tarsi gegutës išmëto savo sveikus vaikus po pasaulá."

Ponia Nijolë prisipaþásta, jog ir jos minèiø neaplenkia nerimastingos mintys dël Jolantos ateities. Jolantos savarankiškumà riboja gimdymo traumos metu ágyti fiziniai bei psichiniai sutrikimai.

"Dukra sunkiai orientuojasi laike bei erdvëje, - atsidûsta moteris. - Mes visur kartu: á parduotuvæ, choro repeticijà, turgø, tik á bibliotekà Jolanta eina pati. Kartais juokauju, jog mûsø sijonai turi vienà bendrà siûlæ. Jolanta neþino, kas yra blogas oras, tad palikusi visas savo ligas nuošalëje, vos tik ji paprašo, kantriai ruošiuosi kelionei. Sekmadiená pradedame kartu su baþnyèia. Mano tëvai buvo religingi þmonës, todël ir mes pasukome religijos link. Esame tokios, kokios esame, gyvename gyvenimà toká, koks jis yra."

Þmonës siekia pilnatvës

Šiauliø miesto þmoniø su negale klubo "Þidinys" pirmininkë Janina Mociûnienë sako, jog klube susibûræ daugiau nei šimtas ávairià negalæ turinèiø šeimø. "Sunkus gyvenimas su negale, dar sudëtingesnis jis tampa tuomet, kai šeimoje yra ne vienas, bet keli neágalieji. Ligotas þmogus esti irzlesnis, maþiau pakantesnis, greièiau susierzina dël menkniekø, bet þmonës èia ateina su gera nuotaika, - sako ponia Janina. - Bendros išvykos, koncertai, gimtadieniai, vardadieniai ir gausybë paèiø sugalvotø švenèiø neleidþia þmonëms gailëtis savæs bei padeda árodyti, kad neágalieji gali tiek pat, kiek ir sveikieji. Dalijamës ne tik dþiaugsmais, bet ir bëdomis. Turime dešimt savanoriø iš mûsø paèiø rato, kurie teikia visokeriopà pagalbà turintiems sunkià negalæ þmonëms."

Jau penkiolika metø klubui vadovaujanti moteris sako, jog anksèiau, vos tik suþinojæ, kad þmogus turi kokià nors bëdà, daugelis atsainiai mostelëdavo ranka, sakydami: "Ai, tas ubagas." Daugelis á neágalø þmogø þiûri neigiamai ir daþnai já laiko nevisaverèiu visuomenës nariu, taèiau, anot pirmininkës, šis poþiûris á neágalø þmogø vis dëlto palengva keièiasi. Þinoma, tai labai priklauso ir nuo paties neágaliojo gebëjimo bendrauti bei ásilieti á visuomenës gretas. "Senoliø patarlë byloja: "Kaip šauksi - taip atsilieps." Auklëti visuomenæ reikia pradëti nuo savæs. Veiksmingesnio bûdo nëra", - tikina ponia Janina.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kasmet sparèiai daugëja þmoniø, serganèiø sunkiomis kvëpavimo takø sistemos ligomis. Vis daþniau diagnozuojama lëtinë obstrukcinë plauèiø liga, pneumonija, tuberkuliozë ir daugelis kitø kvëpavimo takø ligø, kuriø atsiradimà sàlygoja ne tik gyvenimas sveikatai þalingoje aplinkoje, bet ir mûsø paèiø lengvabûdiškas poþiûris. "Daugelis þmoniø, serganèiø kvëpavimo takø ligomis, yra linkæ pamiršti, jog norint uþkirsti kelià tolimesnei ligos eigai bei komplikacijoms bûtina atkreipti ypatingà dëmesá á ankstyvus ligos poþymius bei simptomus", - sako gydytoja pulmonologë Virgainë Bielskienë.

"Tabako rûkymas 85 proc. nulemia plauèiø vëþio, 85 proc. – lëtinës obstrukcinës plauèiø ligos atvejø", - sako gydytoja pulmonologë Virgainë Bielskienë. Autorës nuotr.

Daþna, taèiau retai pavojinga gyvybei

Ûmus bronchitas - tai ûmus infekcinis apatiniø kvëpavimo takø uþdegimas. Anot medikës, tai viena daþniausiø ligø pasaulyje, taèiau paprastai ji nëra labai sunki liga. Daþniausia ligos prieþastis - virusinë infekcija. Didelá poveiká ligai atsirasti turi ir rûkymas. Nukeliavæ á bronchus, virusai paþeidþia gleivinæ, kurià lengvai paþeisti gali ir bakterinë infekcija. Sergant bronchitu, bronchø gleivinë išburksta ir gamina labai daug gleiviø. Ûmiam bronchitui bûdingas sausas dirginantis, ypaè naktá sustiprëjantis kosulys, laikinai padidëjæs bronchø jautrumas. Karšèiavimas paprastai trunka ne ilgiau nei savaitæ. Anot pulmonologës, jei karšèiuojama ilgiau nei penkias dienas, ima trûkti oro, kyla lokalus krûtinës skausmas, ypaè šone, bûtina atlikti krûtinës làstos rentgeniná tyrimà pneumonijai paneigti arba patvirtinti. Kosulys gali trukti du mënesius, kartais net ilgiau, taèiau kosulys nëra indikacija vartoti antibiotikus. Laiku ir tinkamai gydomo ûmaus bronchito prognozë gera, þinoma, jei neprasideda komplikacijos ir jei uþdegimas netampa lëtiniu.

Pagrindinë prieþastis – ilgametis rûkymas

Bronchitas laikomas lëtinu, kai þmogus juo serga ilgiau nei dvejus metus ir kasmet kosti bei skrepliuoja ne trumpiau nei tris mënesius. Tai, anot pulmonologës, bene labiausiai pasaulyje paplitusi nespecifinë plauèiø liga. Lëtinis bronchitas siejamas su uþterštame ore esanèiomis bronchø gleivinæ dirginanèiomis medþiagomis: tabako dûmais, išmetamosiomis dujomis ir t. t. Sergant lëtiniu bronchitu, bronchø gleivinë sustorëja, išburksta ir pradeda gaminti per daug gleiviø. Gleivinës paburkimas susiaurina kvëpavimo takus, apsunkindamas oro patekimà á plauèius, kur vyksta dujø apykaita. Liga daþniausiai prasideda vadinamuoju "rûkaliaus kosuliu", kurio metu išsiskiria daug, ypaè rytais pagausëjanèiø gleiviø. Priklausomai nuo to, kaip sparèiai liga progresuoja, stiprëja kosulys, sunkëja kvëpavimas, esant net ir nedideliam fiziniam krûviui. Vëliau, ligai vystantis, dël maþo deguonies kiekio kraujyje oda daþnai tampa melsvo atspalvio. Kartais stebimas viso kûno patinimas bei pabrinkimas. Kai sutrinka aprûpinimas deguonimi, ligonis pradeda dusti, skundþiasi galvos, krûtinës làstos, pilvo raumenø skausmu bei sutrikusia širdies veikla. Kûno temperatûra daþniausiai išlieka normali. Paprastas lëtinis bronchitas gali bûti lëtinës obstrukcinës plauèiø ligos pradþia. Po ligos paûmëjimo surandëja, kartais net deformuojasi bronchai. Þmogus skundþiasi pasunkëjusiu kvëpavimu, kadangi bronchai nebëra tokie elastingi kaip anksèiau. Lëtinis bronchitas maþina þmogaus organizmo atsparumà, tad padidëja polinkis susirgti ávairiomis infekcinëmis bei kitomis ligomis. Ilgainiui gali išsivystyti kvëpavimo nepakankamumas, o prisidëjus alergenams – bronchinë astma.

Lengviausiai paþeidþiami - kûdikiai ir senyvi þmonës

Plauèiø uþdegimas (pneumonija) – ûminis infekcinis plauèiø audinio uþdegimas, kai mikroorganizmams – virusams, bakterijoms, grybeliams, parazitams - patekus á plauèius alveolëse susikaupia edeminis skystis bei uþdegiminës làstelës. Anot pulmonologës, pneumonija - viena daþniausiø infekciniø ligø. Ágyta pneumonija suserga apie 2 proc. gyventojø per metus, o hospitaline pneumonija suserga iki 1 proc. á ligoninæ paguldytø serganèiø sunkiomis gretutinëmis ligomis pacientø. Išsivysèiusiose šalyse pneumonija uþima 5-6 vietà tarp mirties prieþasèiø.

Ligoniai, sergantys plauèiø uþdegimu, skundþiasi karšèiavimu, kosuliu, silpnumu, maþesniu fiziniu pajëgumu, oro stoka esant áprastam fiziniam krûviui. Reèiau pasitaiko negausus epizodinis skrepliavimas, kartais atkosima kraujo, kyla krûtinës skausmas, vargina dusulys bûnant ramiai. Daþniausiai plauèiø uþdegimu suserga vaikai, ypaè sergantys lëtinëmis ligomis, suaugæ þmonës, kurie serga lëtinëmis širdies, inkstø, kepenø ligomis, astma, lëtine obstrukcine plauèiø liga, cukriniu diabetu, besiskundþiantys nusilpusiu imunitetu, ir seni, silpni þmonës. Senø þmoniø pneumonija gali pasireikšti silpnumu, ávairaus laipsnio sàmonës sutrikimu. Pneumonija pavojinga ir kûdikiams. Neretai pasitaiko, jog sergantysis pneumonija gali ir nekaršèiuoti. Liga nustatoma atlikus rentgeniná krûtinës làstos tyrimà.

Anot pulmonologës, tinkamai antibiotikais gydomo ligonio bûklë pagerëja per 48-72 val. Ligos prognozë priklauso nuo ligonio amþiaus, bendros bûklës, gretutiniø ligø, ligos sukëlëjo ir daugelio kitø aplinkybiø. Jauni, neturintys gretutiniø patologijø ligoniai visiškai pasveiksta per 21 dienà.

Kontrolë padeda gyventi visaverèiai

Bronchinë astma, kuria vis daþniau serga jauni darbingo amþiaus þmonës, yra gana plaèiai paplitusi. Tai lëtinë uþdegiminë kvëpavimo takø liga, pasireiškianti pasikartojanèiais dusulio priepuoliais, kurie pagal sunkumà skirstomi nuo silpno pakosëjimo ir apsunkinto kvëpavimo iki labai sunkiø, gyvybei pavojingø uþdusimo priepuoliø. Išsivysèiusiose šalyse kasmet diagnozuojami 2-4 proc. naujø bronchinës astmos atvejø. Šiai ligai bûdingas priepuolinis švokštimas, dusulio priepuoliai ypaè paûmëja naktá, ankstø rytà bei didesnio fizinio krûvio metu. Ligos pradþioje ir toliau tinkamai jà gydant, ligoniai tarp priepuoliø daþniausiai jauèiasi gerai, tad tuo metu jokiø objektyviø ligos poþymiø paprastai nenustatoma. Nors šiais laikais bronchinë astma nëra mirtina liga, taèiau negydoma arba netinkamai gydoma palaipsniui sunkëja ir gali baigtis mirtimi. Anot pulmonologës, tai iš tiesø nemaloni bei kaprizinga liga, nuolat gàsdinanti dusulio priepuoliais, uþdusimo baimës jausmu, poreikiu nuolat vartoti vaistus, taèiau laikantis gydytojo nurodymø ligà galima kontroliuoti, antraip kaskart vis sunkesni priepuoliai gali sukelti negráþtamà plauèiø audiniø pakenkimà bei sutrikdyti širdies veiklà.

Nepastebima ir lëtai progresuojanti

Tikslus sergamumas lëtine obstrukcine plauèiø liga (LOPL) nëra þinomas, taèiau manoma, kad ja serga 4-6 proc. vyrø ir 1-3 proc. moterø. Daugelyje šaliø ši liga uþima 5-6 vietà tarp daþniausiø mirties prieþasèiø. Lietuvoje segamumas LOPL yra 2,0 tûkstanèiui gyventojø. Sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet vis didëja. Numatoma, kad po 20 metø labai padidës moterø sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL, nes daugëja rûkanèiø moterø. Ligos pradþia daþnai nepastebima, ji progresuoja lëtai, tad plauèiø funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 rûkymo metø.

Lëtinei obstrukcinei plauèiø ligai bûdingas lëtinis oro srauto apribojimas, dusulys, kosulys, švokštimas bei skrepliavimas. Ilgainiui vystosi plauèiø emfizema, kvëpavimo nepakankamumas. Laipsniškas kvëpavimo funkcijos blogëjimas sukelia fizinio aktyvumo sumaþëjimà ir gyvenimo kokybës blogëjimà. Dusulys yra svarbiausias neágalumà lemiantis LOPL simptomas. Liga daþnai pasireiškia ir kitø organø bei audiniø paþeidimu, todël tai tik dar labiau pablogina jos eigà.

"Árodyta, jog daþniausia ligos prieþastis - rûkymas, kuris labai paþeidþia plauèius, todël kiekvienam ligoniui rekomenduojame mesti rûkyti. Ligos atsiradimà sàlygoja ir þalingi profesiniai bei aplinkos teršalai, - paskoja gydytoja. - Diagnozë, jog iš tiesø sergate lëtine obstrukcine plauèiø liga, patvirtinama atliekant spirometrijà. Tam tikrai lëtinës obstrukcinës plauèiø ligos stadijai parenkamas tam tikras gydymas. Ligai paûmëjus, rekomenduojama atlikti krûtinës làstos rentgeno tyrimà pneumonijai patvirtinti ar paneigti."

Liga "vaikšto" tarp mûsø

Anot gydytojos, sergamumas tuberkulioze yra išties didelis. Manoma, kad tuberkuliozës mikobakterijomis infekuota daugiau nei treèdalis pasaulio gyventojø. Kasmet nuo šios ligos miršta 2-3 milijonai þmoniø. Išsivysèiusiose šalyse tuberkulioze serga apie penkis asmenis iš 100 tûkstanèiø gyventojø, Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra apie 55, atvira tuberkulioze - apie 35 atvejus. Nors bendras sergamumas tuberkulioze Šiauliuose stabilizavosi ir kasmet, anot gydytojos, vis maþëja (2003 metais uþregistruota 51,5, o 2008 metais – 33,1 atvejo 100 tûkstanèiø gyventojø), taèiau šiai pavojingai infekcijai nepavyksta uþkirsti kelio.

Ligos paplitimui átakos turi socialinës ir ekonominës problemos, nepakankama tuberkuliozës profilaktika bei pavëluota diagnostika. Anot medikës, klaidinga manyti, kad šia klastinga infekcija serga tik asocialûs þmonës. Nuo oro lašeliniu bûdu plintanèios infekcijos neapsaugotas në vienas þmogus. Ilgai ore išliekantá gyvybingà uþkratà "sutikti" galite bet kurioje viešoje vietoje – autobuse, parduotuvëje, bibliotekoje ir pan. Jei uþkratà nešiojantys þmonës nesikreipia á medikus ir nesigydo, jie ir toliau platina ligà - per metus tuberkulioze sergantis þmogus gali uþkrësti apie 20-25 sveikus þmones. Sergantieji tuberkulioze skundþiasi bendru silpnumu, dusuliu, kosuliu, skrepliavimu, svorio maþëjimu, kraujo atkosëjimu, karšèiavimu, apetito stoka, naktiniu prakaitavimu. Gydytoja sako, jog pajutus net ir menkiausius sveikatos negalavimus svarbu kuo skubiau pagalbos kreiptis á medikus.

Metimas rûkyti - pagrindinë profilaktikos priemonë

Niekas në neabejoja, kad pagrindinë kvëpavimo takø sistemos ligø prieþastis – rûkymas. Tiesa, nereikëtø uþmiršti ir pasyvaus rûkymo, t. y. buvimo prirûkytoje aplinkoje. Apie 1,1 milijardo gyventojø rûko. Išsivysèiusiose šalyse tabako surûkoma vis maþiau. Besivystanèiose ir kai kuriose Rytø Europos šalyse rûkaliø vis daugëja. Lietuvoje rûko apie 45 proc. vyrø ir 15 proc. moterø. Per pastaruosius penkerius metus vis daugiau rûko jaunø, t. y. 25-29 metø moterø. Bendras rûkaliø mirtingumas yra 1,7 karto didesnis uþ nerûkanèiøjø mirtingumà. Ávairiais duomenimis, rûkymas gyvenimo trukmæ sutrumpina iki 10-15 metø. Nerûkantys þmonës gyvena 7,5 m. ilgiau nei rûkaliai. Beje, rûkaliai pradeda anksèiau senti. 70 metø sulaukia 80 proc. asmenø, kurie niekada nerûkë, ir 59 proc. rûkaliø. O 85 metø amþiumi gali pasidþiaugti treèdalis nerûkiusiø þmoniø ir tik 12 proc. rûkaliø.

Metus rûkyti, gyvenimo trukmë priklauso nuo to, kokio amþiaus bûdami asmenys nustojo rûkyti. Þmoniø, metusiø rûkyti 35-44 m., gyvenimo trukmë panaši á nerûkanèiøjø. Vyresniø þmoniø gyvenimo trukmë maþëja, taèiau nustojæ rûkyti 65 metø amþiaus asmenys gyvena ilgiau negu toliau rûkantys.

Tabako rûkymas tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia lëtinæ obstrukcinæ plauèiø ligà, plauèiø, gerklø, burnos, lûpø, kasos, stemplës, skrandþio, šlapimo pûslës, kaulø èiulpø, gimdos kaklelio vëþá, koronarinæ širdies ligà, periferiniø kraujagysliø paþeidimus, didina rizikà susirgti plauèiø tuberkulioze, skatina atsirasti cukrinio diabeto komplikacijas, kepenø cirozæ ir vëþá, ûmines ir lëtines kvëpavimo organø infekcijas, skrandþio opà ir begalæ kitø ligø.

Tabako rûkymas 85 proc. nulemia plauèiø vëþio, 85 proc. – lëtinës obstrukcinës plauèiø ligos, apie 70 proc. - viršutiniø kvëpavimo takø ir stemplës vëþio atvejø. Tabako rûkymo sukelti pokyèiai tiesiogiai priklauso nuo surûkytø cigareèiø kiekio ir rûkymo trukmës.

Pypkës rûkymas lemia tuos paèius patologinius organizmo pokyèius kaip ir cigareèiø rûkymas. "Priklausomybë nuo tabako yra lëtinë liga, kurià daþnai reikia gydyti. Pastebëta, jog rûkaliai daþniau meta rûkyti, kai suserga ir patenka á ligoninæ, - dalijasi pastebëjimasi pulmonologë. - Rûkymo nutraukimo sëkmë priklauso ir nuo socialiniø bei buitiniø sàlygø. Kai asmens, metanèio rûkyti, namuose daugiau niekas nerûko, sëkmë bûna apie 40 proc., ir tik 10 proc. meta rûkyti, jei namuose yra kitø rûkaliø. Gydytojo vaidmuo metant rûkyti yra labai svarbus. Aktyviai skatindami rûkalius mesti rûkyti, mes, medikai, galëtume gerokai padidinti asmenø, sëkmingai metusiø rûkyti, dalá."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Cukrinis diabetas – liga, neišvengiamai pakeièianti gyvenimo bûdà. Grieþta savikontrolë, kai nuolat tenka skaièiuoti, kiek, ko ir kada suvalgyta, insulino injekcijos, nuolatinë baimë dël cukraus kiekio pokyèiø bei gresianèios komos ir dar daugelis kitø kaskart vis iškylanèiø problemø, su kuriomis neišvengiamai tenka susidurti kiekvienam cukralige serganèiam þmogui. "Niekada negali pamiršti, kad turi ligà, gyvenimo draugæ, su kuria neámanoma susitaikyti, taèiau tam, kad jà galëtum kontroliuoti, privalai mokëti prie jos prisitaikyti", - sako ponas Vladas Sinušas, šia liga sergantis jau dvidešimt metø.

Cukriniu diabetu serganèiam ir regëjimà jaunystëje praradusiam Vladui Sinušui sunkumus áveikti padeda þmona Genutë.

Liga prasideda netikëtai

"Nesuprantu, iš kur tas cukrinis diabetas, - stebisi ponas Vladas. - Nepamenu, kad tëvai, seneliai ar kas nors iš giminës bûtø sirgæ šia liga, todël á pirmuosius ligos poþymius - nepasotinamà troškulá bei nenumaldomà kojø pëdø ir blauzdø nieþëjimà - per daug dëmesio nekreipiau. Tai, kad sergu cukriniu diabetu, suþinojau profilaktinio sveikatos patikrinimo metu. Vildamasis, jog medikai apsiriko, nuëjau pakartoti tyrimo." Teko gultis á ligoninæ, kad medikai nustatytø tikslià ligos diagnozæ. Po keleto tyrimø paaiškëjo, kad ponas Vladas serga II tipo cukriniu diabetu. "Vienà negalæ jau turëjau – jaunystëje darbo metu patirta trauma visam laikui atëmë akiø šviesà, tad buvo sunku suvokti, jog dar sergu ir cukriniu diabetu. Ilgainiui apsipratau – juk reikia gyventi, - pasakoja ponas Vladas. - Medikai išrašë tableèiø, kurios man keletà metø padëjo kontroliuoti ligà. Deja, cukrinis diabetas yra iš lëto porgresuojanti liga, tad organizmui pripratus prie paskirtos vaistø dozës teko dar kartà gultis á ligoninæ, kad gydytojai parinktø man tinkanèià insulino rûšá bei atitinkamà jo dozæ. Šiuo metu insulinà švirkšèiuosi du kartus per parà – rytà ir vakare."

Bûtina þinoti viskà

Liga sujaukë senuosius mitybos áproèius, tad ponui Vladui reikëjo išmokti riboti tø maisto produktø kieká, kuriuose yra gausu angliavandeniø. Pašnekovas prisipaþásta nesilaikantis itin grieþtø sveikatos mitybos taisykliø. "Nevengiu sausainiø, neretai ir saldainiais papiktnaudþiauju, - šypsosi ponas Vladas. - Manau, kad geriau išlaikyti truputá aukštesná, negu nurodyta, cukraus kieká kraujyje, nei laviruoti ant kritinës ribos, nes gliukozës stygius gali ástumti á komos bûsenà."

Hipoglikemija – sunki bûsena, kurios metu ligoná išmuša prakaitas, kreèia drebulys, apima silpnumas, alkis, pykina, daþniau ima plakti širdis. Pradeda skaudëti galvà, ji svaigsta, tampa sunku sukoncentruoti dëmesá. Laiku neuþvalgius, priepuolis sutrikdo smegenø veiklà.

Tol, kol išmoko kontroliuoti ligà, anot pašnekovo, visko bûta. Kartà nepajuto staiga nukritusio cukraus kiekio kraujyje, gerai, kad tà lemtingà akimirkà þmona buvo šalia. Vëliau, kalbëdama su gydytoja, ponia Genutë suþinojusi, jog ištikus priepuoliui sergantieji diabetu neretai elgiasi kaip psichikos ligoniai – tampa nebesukalbami, blaškosi, gali bûti netgi agresyvûs. "Manau, kad bendromis jëgomis mums pavyks išvengti paèiø nemaloniausiø situacijø, - ásitikinæs ponas Vladas, - taèiau þmogus, kuris gyvena su serganèiuoju diabetu, apie šià ligà turëtø þinoti ne maþiau nei pats sergantysis."

Gydytoja endokrinologë Rima Kazakevièiutë sako, kad norint kontroliuoti cukriná diabetà gydytojas ir pacientas turi bûti viena komanda. Autorës nuotr.

Klastingiausia naktá

Anot pono Vlado, sunkiausia ligà valdyti naktá. Daþniausiai hipoglikemija ištinka apie 2-4 val. nakties ir, deja, neretai bûna nepastebëta. Tai bene pagrindinë prieþastis, kodël sergantieji cukriniu diabetu daþniausiai miršta naktá. Pagalbà tokiu atveju, kai staiga nukrenta cukraus kiekis kraujyje, privalo sau suteikti pats þmogus. Pirmasis vaistas – gliukozës tabletë, cukraus gabalëlis arba koks nors kitas saldumynas. Ponas Vladas sako, jog jis yra vienas iš tø laimingøjø, gebanèiø miegodamas pajusti maþëjantá cukraus kieká kraujyje. "Prabundu kreèiamas šalèio bei purtomas drebulio, tarsi bûèiau susirgæs gripu, - pasakoja pašnekovas. - Negana to, jauèiu stiprø alkio jausmà, taèiau vos tik pradëjæs valgyti prarandu saikà, o jei dar duonelë saldesnë, tai valgau valgau ir vis tiek nesijauèiu sotus. Be to, sutrinka orientacija, todël esant ypaè þemam gliukozës kiekiui kraujyje sunku suvokti, kas vyksta."

Dirbti liga netrukdo

Ponas Vladas mëgsta meistrauti. Pirmiausia mintyse susikuria vaizdà, kaip turëtø atrodyti bûsimasis kûrinys, tada jau imasi konkreèiø veiksmø. Posakyje "neregys gali viskà", anot pono Vlado, glûdi tik pusë tiesos. Sumàstæs balkono lubas bei sienas iškalti dailylentëmis, neapsiëjo be þmonos pagalbos. "Vladas - labai uþsispyræs ir kantrus þmogus, - rodydama vyro itin kruopšèiai suremontuotà balkonà, pasakoja ponia Genutë. - Bûtinai ágyvendins tai, kà sumàstæs. Tam, þinoma, prireikia daug daugiau laiko nei puikiai matanèiam þmogui. O kur dar cukrinio diabeto pasekmës! Fizinis krûvis maþina gliukozës kieká kraujyje, tad apsisukusi vis skubëdavau á balkonà saldainiais nešina."

Pašnekovas sako, jog neregiai, kurie á gatvæ išeina vedini baltosios lazdelës, yra kaskart priversti rizikuoti savo gyvybe - negali þinoti, kur kokia kliûtis tavæs laukia. Lazdelë nepasakys, kur atvira kanalizacija, iškastas griovys ar kita þmogaus neatsakingai palikta kliûtis. Ausimis irgi ne visada galima pasikliauti – kartais bûna sunku ávertinti atstumà iki atvaþiuojanèio automobilio, dar sudëtingiau tai padaryti, kai aplink visomis kryptimis ûþia gausybë jø. Su lazda ponui Vladui dràsiau vaikšèioti po gerai paþástamas vietas – Spindulio gatvæ, mat èia orientuotis aplinkoje padededa specialiai tvorelë. "Neregiui reikia nuolat þinoti, kur kokiame taške jis yra, o tai nëra paprasta padaryti sergant cukralige. Kai cukraus kraujyje ima maþëti, apima silpnumas, ima svaigti galva, drebëti rankos, atsiranda virpulys. Sutrikus orientacijai gali tekti ilgokai pastovëti, o kas pagelbës, jei staiga ištiks cukraligës priepuolis?"

Darna šeimoje – pats geriausias vaistas

Komos, ištinkanèios dël per maþo gliukozës kiekio, iki šiol pavykdavo išvengti, nors riba, kai iki jos lieka labai nedaug, priartëjusi buvo. Sergant diabetu savijauta blogëja pamaþu. Cukraus perteklius yra pagrindinë dingstis komplikacijoms atsirasti. Ši liga, anot pono Vlado, yra tramplynas kitoms, daþniausiai kardiologinëms ligoms, dël gliukozës kiekio šokèiojimø sutrinka medþiagø apykaita.

"Be þmonos Genutës pagalbos bûtø labai sunku, - tikina ponas Vladas. - Ji mano dešinioji ranka, pagrindinë pagalbininkë. Aparatas, kuriuo galima pasimatuoti gliukozës kieká kraujyje, nëra pritaikytas neregiams, tad vienas pats negalëèiau juo naudotis. O kiek dar visokiø gyvenimiškø situacijø, kuriose be akiø apsieiti neámanoma! Juk ne veltui sakoma, kad jei þmogui akys bûtø nereikalingos, tai jis jø ir neturëtø. Stengiuosi kuo maþiau sëdëti namuose, nes sergant cukriniu diabetu bûtina ne tik tinkamai maitintis, bet ir kuo daugiau judëti. Abu su Genute mëgstame lankytis dramos teatre, su malonumu nueiname pasiklausyti mums patinkanèiø atlikëjø koncerto, neaplenkiame bibliotekos, aplankome draugus arba tiesiog einame pasivaikšèioti. Dviese visada lengviau áveikti sunkumus. Svarbiausia, kad ir liga nebe tokia baisi atrodo."

Amþiaus liga

Šiauliø apskrities ligoninës Konsultacinëje poliklinikoje dirbanti gydytoja endokrinologë Rima Kazakevièiûtë sako, kad dabar II tipo cukrinis diabetas yra itin didelë globalinë problema - pasaulyje sparèiai daugëja serganèiøjø šia liga. Kiek þmoniø Lietuvoje serga cukriniu diabetu, tiksliø duomenø nëra, taèiau vien Konsultacinëje poliklinikoje pas gydytojus endokrinologus šiuo metu lankosi daugiau nei keturi tûkstanèiai diabetikø. Gydytoja sako, jog šis skaièius, þinoma, yra tik maþa serganèiøjø diabetu dalis, nes dauguma diabetikø sëkmingai gydosi ne tik specialistø endokrinologø, bet ir šeimos gydytojø priþiûrimi.

Gydytojos teigimu, diabeto rizikos faktoriø yra gana daug. Mûsø ligø prieþastys uþkoduotos genetišjai, tad turintiesiems pirmos eilës giminiø, serganèiø cukriniu diabetu, gydytoja pataria sekti savo cukraus kieká kraujyje. Profilaktiškai pasitikrinti, ar neserga cukriniu diabetu, reikëtø moterims, gimdþiusioms didesnius nei 4 kg naujagimius, bei toms, kurioms nëštumo metu buvo diagnozuotas cukrinis diabetas. Taip pat išlikti budriems reikëtø tiems, kuriems padidëjæs kraujospûdis, ar sergantiems širdies ir kraujagysliø ligomis.

Viena II tipo cukrinio diabeto atsiradimo prieþasèiø – nutukimas. Statistika byloja, jog apie 80 proc. þmoniø, serganèiø II tipo cukriniu diabetu, yra nutukæ. Nutukimà sàlygoja maþas fizinis aktyvumas, gausi mityba, ypaè riebalø perteklius maiste, maþas skaidulø vartojimas. Toksiniø medþiagø poveikis, piknaudþiavimas alkoholiu taip pat gausina serganèiøjø diabetu gretas.

"Ateina þmonës išsitirti skydliaukës, o mes nustatome cukriná diabetà, kadangi skausmo liga nesukelia ir pacientas në neátaria, jog serga šia klastinga liga, - pasakoja gydytoja. - Pats cukrinis diabetas nëra baisi liga. Baisesnës yra jos sukeltos komplikacijos. Daþnai kartu nustatomi akiø, inkstø, kojø, nervø sistemos pakenkimai, tad gresia aklumas, organø transplantacija ar galûniø amputacija. Sergant II tipo cukriniu diabetu, ypaè daþnos stambiøjø kraujagysliø komplikacijos – miokardo infarktai, insultai. Širdies ir kraujagysliø ligos yra net 75 proc. serganèiøjø II tipo diabetu mirties prieþastis."

"Deja, daþnai pacientai mano, jog sergant cukriniu diabetu pakaks tik laiku išgerti jiems paskirtus vaistus, taèiau diabeto gydymas apima teisingà mitybà, svorio maþinimà, lipidø bei cholesterolio korekcijà ir, þinoma, vaistø vartojimà. Kaip gyventi susirgus cukriniu diabetu, pacientai mokomi mûsø poliklinikoje esanèioje Diabeto mokyklëlëje", - teigia endokrinologë.

Gydytoja tikina, kad cukrinio diabeto gydymas bei vaistø spektras Lietuvoje yra toks pat, kaip bet kokioje kitoje Europos valstybëje. Svarbiausia, anot gydytojos, norinèiam sugebëti kontroliuoti ligà pacientui, gydytojui ir paèiai ligai reikia burtis á vieningà komandà. Deja, dar vis pasitaiko, jog sergantysis cukriniu diabetu nenori arba nesugeba atsisakyti þalingø áproèiø, ignoruoja já netikëtai uþklupusià ligà. "Diabetas kol kas neišgydomas, bet liga valdoma, - sako gydytoja. - Gerai jà valdant, sumaþëja komplikacijø grësmë ir išlieka gera gyvenimo kokybë. Mano aštuoniasdešimtmetë pacientë II tipo cukriniu diabetu serga jau 40 metø. Norint išmokti kovoti su klastinga liga, tenka atsisakyti kai kuriø senø áproèiø, o vietoj jø ágyti naujø, reikalingø sveikatai."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Antibiotikai – vienas didþiausiø þmonijos laimëjimø, seniems þmonëms uþtikrinusiø ilgesná gyvenimà ir nuo mirties išgelbëjusiø ne vienà milijonà þmoniø. Deja, dabar antibiotikø autoritetas gerokai pašlijæs, nes jie nebe tokie veiksmingi, kokie buvo kadaise. Kalti dël to esame patys - daugelis ániko antibiotikus vartoti be gydytojo paskyrimo në nesusimàstydami, ar tai bûtina. "Antibiotikus reikia vartoti racionaliai, o ne rieškuèiomis þarstyti á visas puses", - sako šeimos gydytoja Audronë Vanagienë.

"Antibiotikas – galingas vaistas, taèiau net ir pats nekalèiausias vaistas þmogaus organizme gali sukelti pašaliná poveiká, todël vaistus reikia vartoti tik tuomet, kai iš tiesø juos reikia vartoti", - pataria šeimos gydytoja Audronë Vanagienë. Autorës nuotr.

Organizme keièia bakterijas

Pastaraisiais dešimtmeèiais imta itin gausiai naudoti vis modernesnius antibiotikus, todël, anot medikës, gali susidaryti labai grësminga situacija – galime numirti nuo paprasèiausio sinusito, tonzilito ar plauèiø uþdegimo.

"Kaskart, kai išgeriate atibiotikø, jei nebûtina jø vartoti, sau në trupuèio nepadedate, nes bereikalingai vartojami antibiotikai ne tik padidina bakterijø atsparumà šiam vaistui, bet ir daugeliui jam giminingø preparatø. Taip atsitinka netgi tada, kai organizme tàkart nebûna kenksmingø bakterijø, o yra tik virusø, - sako gydytoja. - Organizme visada yra naudingø bakterijø, kurios kelis kartus veikiamos tø paèiø antibiotikø, ágyja imunitetà, o paskui já mielai perduoda kenksmingoms bakterijoms, kai šiø atsiranda. Todël kai jau iš tiesø reikia gerti antibiotikø, šie nebepadeda, o vis naujesni antibiotikai, deja, "nedygsta" taip sparèiai, kaip grybai po lietaus."

Beverèiai, kovojant su virusais

Anot medikës, nors þmonëms daþnai patariama nesigriebti antibiotikø susirgus peršalimo ligomis, taèiau retas kuris paiso tokiø áspëjimø. "Jei galëtø, tai ir slogà antibiotikais gydytø", - stebisi gydytoja. Gerklës skausmà, kosulá ar blogà savijautà daþniausiai sukelia ne bakterijos, bet virusai, o antibiotikai skiriami bakterinëms infekcijoms gydyti. Virusinës ir bakterinës infekcijos pasireiškia skirtingai. Jei pakilo temperatûra per 39 laipsnius, skauda gerklæ, kamuoja sloga ir kosulys, ant lûpø atsirado vandeningø pûsleliø, ašaroja akys, vadinasi, susirgote virusine infekcija. Uþkimæs balsas, švokšèiantis kvëpavimas byloja apie besivystantá bronchità ar laringità, beje, taip pat virusinës kilmës ligas, kurioms gydyti antibiotikai nevartojami. Átarti, jog susirgote bakterine infekcija, galite tuomet, jeigu uþklupo ausies skausmas, iš jø arba iš akiø tekanèios pûlingos išskyros, limfmazgiø padidëjimas, jø skausmingumas, kaklo tinimas, pûlinga angina ir pan., taèiau net ir átarus sergant bakterine infekcija negalima griebti bet kokiø po ranka pasitaikiusiø antibiotikø.

Paskirti tinkamø antibiotikø, nustatæs diagnozæ, gali tik gydytojas, nurodæs jø dozæ, vartojimo trukmæ ir kt. "Bûtø idealu, jeigu atëjus pacientui mes iškart galëtume tiksliai þinoti, kokia bakterija jam sukëlë ligà. Tuomet galëtume labai taikliai skirti tinkamà antibiotikà, taèiau kol kas, skirdami vaistø, remiamës anamneze, klinika bei savo praktine nuovoka", - sako gydytoja.

Pagrindinis vaistas – skysèiai

Sergant virusine infekcija, normalu karšèiuoti iki 38-39 laipsniø. Tuomet organizmas gamina antikûnus ir temperatûros iki 38 laipsniø nei suaugusiems, nei vaikams nereikia maþinti, nes organizmas pats pajëgus apsiginti nuo infekcijos. Suaugæs þmogus virusine infekcija paprastai serga 3-5 dienas.

"Bûna, kad temperatûra ima kristi tik ketvirtà parà, taèiau dël to nereikia nuogàstauti, - perspëja medikë. - Kosulys taip pat nedingsta iš karto, kadangi virusas paþeidþia kvëpavimo takø virpamàjá epitelá, todël ir ko atsiranda dirglumas bei kosulys."

Pakilus temperatûrai nederëtø eiti á darbà – pajutus pirmuosius ligos poþymius ir praleidus kelias dienas gerai vëdinamose patalpose galima išvengti uþsitæsusios ligos eigos. Bûtina gerti kuo daugiau skysèiø, priešingu atveju, dël jø stokos gali atsirasti komplikacijø. Tinka arbata, sultys, taèiau geriausias gërimas, anot medikës, yra vanduo.

Prireikus temperatûrà geriausia maþinti paracetamoliu, kurio yra visuose vaistuose nuo peršalimo. "Þmonës turëtø daugiau pasitikëti mumis, deja, itin daþnas, vos sukaršèiavæs, vietoj vaistaþoliø arbatos skuba gerti antibiotikus, tik dar labiau nualindamas organizmà, - dalijasi patirtimi gydytoja. - O pati didþiausia bëda yra ta, kad geria tuos, po kuriø kiti antibiotikai keletà savaièiø bûna visiškai neveiksmingi, tad nieko nuostabaus, jog liga uþsitæsia. Be to, didëja komplikacijø rizika."

Vartoti antibiotikus reikia mokëti

Klystate, jeigu manote, jog gerdami antibiotikus uþbëgsite bûsimoms komplikacijoms uþ akiø arba sutrumpinsite ligos trukmæ. Anaiptol, juos vartodami tik sumaþinsite organizmo atsparumà bei padidinsite rizikà uþsikrësti grybelinëmis ligomis. Antibiotikai nevartojami ir profilaktiškai, tad nesigriebkite antibiotikø, jei uþkreèiama liga susirgo kas nors iš namiškiø. Taèiau jeigu jau geriate antibiotikus, kuriuos jums paskyrë gydytojas, vartokite juos medikø nurodyto laiko intervalais bei reikiamomis dozëmis ir jokiu bûdu nenutraukite gydymo, pajutæ pagerëjusià savijautà – dar nesunaikintos bakterijos ágyja atsparumà vartojamam vaistui, tad kità kartà taip lengvai nepasiduos.

Kada geriami antibiotikai - prieš valgá ar po valgio, priklauso nuo jø rûšies. Vienus iš jø organizmas geriau pasisavina, kai jie geriami valandà prieš valgá, kitus - porà valandø po valgio, tretiems valgis neturi átakos. Jeigu gydytojas, skyræs antibiotkiø, nepaaiškino, kaip juos varoti, atidþiai perskaitykite vaisto instrukcijà. Gydydamiesi antibiotikais, nepamirškite vartoti daug skysèiø, kurie padës iš organizmo pašalinti toksinus, sàlygojanèius jûsø prastà savijautà bei energijos trûkumà. Niekada tuo paèiu metu negerkite jokiø kitø vaistø, vitaminø ar pieno produktø, nes jie trukdo organizmui pasisavinti vartojamus vaistus. Venkite valgyti mieliniø kepiniø, pelësinio sûrio ar grybø, negerkite alaus, nes šie produktai sudaro palankias sàlygas grybeliams, þarnyne pakeitusiems "geràsias" bakterijas, daugintis.

Po antibiotikø kurso gerkite daug rûgpienio, kefyro, "gyvo" jogurto, kurie padës kuo greièiau atkurti pakitusià þarnyno veiklà. Antibiotikai sunaikina ne tik ligas sukelianèias, bet ir nuo jø apsauganèias bakterijas, todël, norëdami išvengti padidëjusios rizikos uþsikrësti grybeliu, itin kruopšèiai laikykitës asmens higienos.

Nëra në vieno "švento" vaisto

Sena gera patarlë byloja, jog gydytis visada nesveika, sveika tik nesirgti. Iš tiesø, anot medikës, be antibiotikø neišsivaizduojamas daugelio ligø gydymas, taèiau reikia nepamiršti ir šalutinio jø poveikio. Kadangi antibiotikai nemoka atsirinkti, kur gerosios, o kur blogosios bakterijos, tad naikindami blogàsias neaplenkia ir gerøjø bakterijø. Be to, jie išbalansuoja natûralià þarnyno, odos ir kità mikroflorà. Ilgas antibiotikø vartojimas neretai sukelia virškinimo sutrikmus, o per daþnas jø vartojimas susilpnina organizmo imuninæ sistemà, sukelia alergines reakcijas, toksiškai veikia inkstus ir kepenis. Daþnas antibiotikø vartojimas sàlygoja sumaþëjusá organizmo atsparumà kandida ir kitoms grybelinëms infekcijoms. Be reikalo vartojant antibiotikus, formuojasi jiems atsparios bakterijos, kurias þmogus perduoda kitiems, tad nukenèia ne vienas þmogus, bet visa visuomenë.

Yra virusiniø ligø, kurias gydant antibiotikais galima pakenkti pacientui – antibiotikas, sureagavæs su ligos sukëlëju, gali paþeisti kepenis, sukelti odos bërimus.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Sveiko maisto šventëje, šiemet pavadintoje "Sveikas maistas lietuviškose tradicijose", sveikuoliø klubo "Šviesuoliai" šeimininkës ponios Birutës Kazlauskienës paruoštas teminis stalas "Lygiadienis" pelnë nugalëtojo titulà. Šeimininkë ásitikinusi, jog sveikos arba tinkamos mitybos paslaptis yra ne tik produktø gausa ir jø suderinamumas, bet ir nuotaika, kuria gaminamas maistas.

Sveikuoliø klubo "Šviesuoliai" šeimininkës Birutës Kazlauskienës konkursams paruošti patiekalai nuolat patenka tarp geriausiøjø "Šviesuoliø" klubo archyvo nuotr..

Gyvenimo bûdà pakeitë dël sveikatos

Nuo pat vaikystës ponià Birutæ varginantys sànariø skausmai paskatino keisti gyvenimo bûdà. Susiradusi sveikuoliø klubà ji ëmë mokytis sveikai gyventi. Per 12 metø pašnekovë sako išmokusi suprasti save, pasisemti jëgø iš gamtos, álásti eketën, pereiti basomis per þarijas. Svarbiausia – susidomëjus sveiko maisto gamyba ir áminus jos paslaptis pavyko atrasti save.

"Pirmaisiais metais kasmet Palangoje vykstanèiose sveiko maisto šventëse dalyvavau vedama smalsumo, - pasakoja ponia Birutë. - Pabendravusi su ádomiais ir nuoširdþiai savo patirtimi besidalijanèiais sveikuoliais ëmiau ruošti sveikuoliškus patiekalus. Sveikai maitintis nëra sunku, svarbu klausytis savo organizmo, nepamiršti saiko ir sveiko proto – mûsø organizmas nëra šiukšliø dëþë, kad á já mestume bet kà."

Iš prigimties nedràsi ponia Birutë sako esanti itin dëkinga sveikuolei Vladislavai, paskatinusiai jà uþsiregistruoti Lietuvos sveikuoliø sàjungos organizuojamame sveiko maisto konkurse. "Niekada nepamiršiu jaudulio ruošiantis pirmajam sveiko maisto konkursui: nemiegota naktis, paruošta vienuolika patiekalø ir netikëtas pripaþinimas – tarp geriausiø Lietuvos šeimininkiø laimëta ketvirta vieta. Nuo to ir prasidëjo – namo be pripaþinimo niekada negráþdavau, - dþiaugiasi visø pripaþinta šeimininkë. - Mano patiekalai patekdavo tarp geriausiøjø: septynios pirmosios, dvi antrosios, dvi treèiosios vietos."

Buvusi šiaulieèiø sveikuoliø klubo narë Liongina Cironkienë, dabar gyvenanti Palangoje, poniai Birutei kasmet dovanoja savo paèios ásteigtà prizà. Šiemet nugalëtojà šeimininkæ ponia Liongina pradþiugino didele skara ir pintine vaisiø, prašydama, kad kitais metais iš jø šeimininkë paruoštø koká nors dar neragautà skanëstà.

Geras þodis – aukšèiausias ávertinimas

Anot šeimininkës Birutës, anksèiau sveiko maisto šventës bûdavo kur kas paprastesnës. Šiemet sveikuoliø klubo šeimininkei teko paruošti šventës temà "Sveikas maistas lietuviškose tradicijose" atitinkantá stalà.

"Ilgai sukome galvà, kol nusprendëme apsistoti ties lygiadieniu, prisimindami aukojimus dievams. Taigi pradëjome galvoti, kuo pavaišintume kiekvienà dievà, - pasakoja šeimininkë. - Griausmavaldþiui Perkûnui paskyrëme patá aštriausià patiekalà, kuris ypaè patiko šventëje dalyvavusiems vyrams."

Teminiø stalø paroda bei maisto degustacija vyko HBH kavinëje "Pas Juozapà". Visi, norintys dalyvauti sveiko maisto degustacijoje, kaip ir kasmet, turëjo išsipirkti talonëlius. Vienas talonëlis kainavæs 0,50 ct. Šeimininkë sako, jog suskaièiavus surinktus talonëlius paaiškëjo, kad jos ruošto maisto paragavo apie 200 þmoniø. Maloniausia, anot šeimininkës, buvæ tai, kad þmonës vis gráþdavæ prie sveikuoliškais patiekalais nukrauto stalo ir negailëdami gero þodþio prašydavæ dar kartà paragauti jiems labiausiai patikusio patiekalo.

Vietoj kavos – kiaulpieniø sultys

Sveikuolë tikina, jog išmokus sveikai gyventi akivaizdþiai pagerëjo sveikata: tirpo nereikalingi kilogramai, po pasninko stovyklø valësi organizmas, pagerëjo kraujotaka, bendra organizmo savijauta. Moteris dþiaugiasi, jog jau seniai pamiršo, kà reiškia sirgti sloga. Uþsigrûdinti padëjo maudynës eketëje, kurioje anksèiau maudydavosi kiekvienà šeštadiená, o dabar - tik per didþiàsias šventes. Rytà niekada nepamirštanti šalto dušo bei mankštos. Rytinæ kavà išmainë á þoleliø sultis bei nuovirus. Vos pasirodþius kiaulpienëms, kuriose ypaè gausu kalcio, iš jø prisisunkianti šaukštà sulèiø ir vienu mauku, kad nesijaustø kartumo, kasdien išgerianti. Kai oras atšàla, kas vakarà termose uþplikanti saujelæ aviþø, kad rytà galëtø išgerti šilto jø nuoviro, kuris gerina medþiagø apykaità, efektyviai veikia sergant cukriniu diabetu, maþina cholesterolio kieká kraujyje. Be to, aviþø nuoviras yra puiki šlapimà varanti priemonë, padedanti atgauti jëgas esant silpnumui ar pervargus, atsikratyti mieguistumo.

Fizinis aktyvumas pakelia nuotaikà

Savo gyvenimo sveikuolë neásivaizduojanti ne tik be sveiko maisto, bet ir be judëjimo. "Vien sveikai maitintis neuþtenka, - tikina ponia Birutë, - Judëti bûtina. Kiekvienas turëtø atrasti laiko pajudëti ir bent pusvalandá per dienà skirti mankštelei. Pradëti sportuoti niekada nevëlu, tereikia turëti noro ir pasirinkti priimtinà sporto šakà."

Labiausiai ponia Birutë mëgstanti eiti pasivaikšèioti. Kartu su klubo nariais nueita ne viena dešimtis kilometrø, pasivaikšèiota iki Aukštelkës, Salduvës, Rëkyvos miškuose. "Neišpasakytas groþis! Gaila, dabar tokiø þiemø nebeliko – arba lyja, arba slidu. Sniegas tapo retas sveèias, - apgailestauja ponia Birutë. – O kaip smagu bûdavo nusileisti nuo kalniuko! Tuoj bûrá garbaus amþiaus moteriškiø apspisdavo vaikø bûrys paþiûrëti, kaip moèiutës vaikystæ prisiminusios linksminasi. Mes ne tik mëgaudavomës þiemos teikiamais malonumais, bet ir uþsikûrusios lauþiukà surinkdavome aplink besimëtanèias šiukšles."

Kadangi þiema kaskart vis kreèia išdaigas, barstydama ne sniegà, bet darganà, ponia Birutë mëgaujasi šiaurietišku vaikšèiojimu, kurio teikiamus malonumus bei naudà išbandë Švedijoje, kai pas mus apie tokià sporto šakà dar në nebuvo girdëti.

Pašnekovë sako, jog pirmàkart pamaèiusi švedus su lazdomis ëmë linksmai juoktis – aplink sniego në gniûþtës, o lazdomis apsiginklavusiø keistuoliø pilnos trasos! Ilgai juoktis neteko – paþástama moteris, su kuria ponia Birutë viešëjo Švedijoje, pasiûlë ir jai išbandyti šiaurietiškà vaikšèiojimà. "Perdien, aplenkdamos visas trasoje sutiktas švedes, nueidavome daugiau nei 10 km. Gráþusi á Lietuvà nebemokëjau normaliai vaikšèioti – rankos nukarusios, sunkios. Ëmiau juokauti, jog teks imti lazdas ir kulniuoti per bulvarà... Praëjo net penkeri metai, kol šia efektyvia sveikatingumo bei laisvalaikio praleidimo priemone susidomëjo ir lietuviai."

Vaikšèiodama ponia Birutë pasisemia energijos, geros nuotaikos ir minèiø naujiems dar niekieno neišbandytiems sveikuoliškiems patiekalams, tad gráþus namo belieka tik ágyvendinti savo sumanymus.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Šiuolaikinë maisto pramonë pateikia rinkai toká maistà, kuris ne tik nëra naudingas, bet ir daþniausiai bûna netgi þalingas sveikatai. Kaip rasti ir atsirinkti kokybiškà maistà? "Norint sveikai maitintis, šá norà ágyvendinti beveik nebëra galimybiø", - sako Šiauliø apskrities ligoninës Konsultacinëje poliklinikoje dirbanti gydytoja gastroenterologë Violeta Vainoriûtë.

Konsultacinës poliklinikos gydytojos gastroenterologës Violetos Vainoriûtës teigimu, vis daugiau þmoniø skundþiasi ávairiais skrandþio sutrikimais. Autorës nuotr.

Parduotuvëse – pavojingas maistas

Maistas uþima itin reikšmingà vietà mûsø gyvenime – nuo jo priklauso ne tik sotumo jausmas ir pasitenkinimo lygis, bet ir pats brangiausias þmogaus turtas – sveikata. Deja, parduotuvëse rasti gaminiø, neprifarširuotø ávairiø mûsø sveikatai pavojingø priedø, šiais laikais beveik neámanoma. Dauguma lentynose išrikiuotø maisto produktø turi dirbtinio skonio stiprikliø, konservantø, hidrogenizuotø riebalø, modifikuoto krakmolo, dirbtiniø saldikliø ir kitø nenatûraliø ingredientø. Maisto kompanijos, norëdamos, kad produktai kuo ilgiau galiotø, išlaikytø geresnæ prekinæ išvaizdà, skoná, kvapà, spalvà ir kitas bûtinas savybes, á juos prideda itin daug medþiagø, sukelianèiø ávairias ligas ir net vëþá.

Šiuo metu pasaulyje sukurta apie du tûkstanèius rûšiø ávairiausiø maisto priedø. Deja, anot gydytojos, medikai yra bejëgiai prieš maisto pramonës mafijà. Kiekvienas tausojantis savo sveikatà þmogus turëtø rinktis kuo natûralesnius produktus ir kuo daþniau maistà gaminti namuose. Þinoma, prieš perkant produktus reikia atidþiai skaityti produktø etiketes. Jei produktas turi ilgà ingredientø sàrašà, kurá, beje, ne visada ámanoma perskaityti, toká produktà geriau palikti lentynoje. Ieškant natûralaus maisto, derëtø pasiþvalgyti nedideliuose ûkiuose ir pirkti tik iš tø augintojø, kuriais labiau pasitikite.

Etiketëje konservantø nëra, o produkte?

Konservantai – medþiagos, skirtos pailginti maisto vartojimo laikà, neleidþianèios atsirasti bakterijoms, grybeliams ir kitiems mikroorganizmams. Kuo daugiau konservantø produkte, tuo jis toksiškesnis, taèiau tikslø jø kieká suþinoti sunku. Europos Sàjungoje privaloma nurodyti maisto produkto sudëtyje esanèius priedus, kurie þymimi raide E. Pirkëjams vis daþniau renkantis produktus be E priedø, ásigudrino ir gamintojai, vietoj áprastai maisto priedà þyminèio trumpinio E ir jo numerio nurodantys visà jo pavadinimà.

"Neþinau, kas šiais laikais gali sveikai maitintis, - stebisi gydytoja. - Þmogus, stovëdamas tarp lentynose išdëstytø prekiø, gali tik átarti, kokiuose maisto produktuose kokiø maisto priedø yra pridëta, nes maisto produktø etikeèiø kalba yra labai specifinë. Nors retas kuris pirkëjas þino, kà kuris E reiškia, taèiau dþiugu, jog E þenklo vengianèiø vartotojø gretos vis didëja."

Þvëriena – saugus maistas

Itin populiarëja genetiškai modifikuoti pašarai, tad iš kur þinoti, ar nevalgome kiaulienos, uþaugintos kiaules šeriant modifikuotais pašarais? O kur dar visokie specialûs augimà skatinantys hormonai bei konservantai. Valgant hormonais šertø gyvuliø ir paukšèiø mësà kyla rizika susirgti vëþiu. Visos rûkytos dešros, kumpiai bei kumpeliai pagardinti ávairiais E. Vienintelë išeitis, anot gydytojos, yra þvëriena, nes laukiniai gyvûnai nëra šeriami kombinuotaisiais pašarais - tai patvirtintø kiekvienas medþiotojas. Be to, jie judresni, daugiau bëgioja, tad mësa ne tokia kaloringa ir riebi kaip naminiø gyvûnø. Þvërienoje maþiau cholesterolio, gausu vitaminø ir gerokai daugiau baltymø. "Tai vienintelë sveika mësa, - uþtikrina gydytoja, - taèiau argi tam, kad pamaitintume Lietuvà, turime išþudyti visus joje gyvenanèius þvëris?"

Kokià þuvá rinktis?

Þuvis – puikus baltymø, geleþies, mineraliniø medþiagø bei kai kuriø vitaminø šaltinis. Prekybos centruose þuvies asortimentas gana didelis, taèiau ar ámanoma nusipirkti kokybiškos, sveikatai nekenksmingos þuvies? Gydytoja pataria þuvá pirkti tik su kaulais, nes kad jie bûtø pašalinti, þuvies perdirbimo ámonëse þuvis mirkoma rûgštyje ir po to tiekiama vartotojams.

Sveika valgyti vytintà þuvá, kadangi ji dþiovinama natûraliu bûdu, nenaudojant konservantø. Vertingiausia, þinoma, yra kà tik sugauta švieþi þuvis, tad, anot medikës, belieka kantriai laukti, kol Klaipëdoje ja bus prekiaujama tiesiai iš laivø.

Kruopomis þavëtis nereikëtø

Bene labiausiai paplitusios kruopos daugelyje šaliø – ryþiai, kuriuose gausu krakmolo, nëra cholesterolio, apstu energijos teikianèiø angliavandeniø. Ne kà maþiau populiarios ir grikiø kruopos, pasiþyminèios B grupës vitaminø gausa, vertingomis mineralinëmis medþiagomis bei maistinëmis skaidulomis, aktyvinanèiomis þarnyno veiklà. Taèiau, anot gydytojos, kas garantuos, kad šios kruopos nëra septyneriø ar aštuoneriø metø senumo pigiai nesupirktos iš tø šaliø, kuriose dël prastos kokybës nebetinka vartoti. Galbût mûsø šalies verslininkai, pasinaudojæ proga, suskubo jas parsiveþti Lietuvon ir nekaltos akcijos metu á kišenes sëkmingai susiþërë nemenkà sumelæ grynøjø.

Sveikas ar nuodingas?

Aliejus - vienas iš šiuo metu labiausiai vartojamø riebalø. Geros kokybës aliejus yra naudingas mûsø sveikatai, taèiau, anot medikës, apie kokià sveikatà galime kalbëti, jeigu në neþinome, iš kokiø rapsø jis spaudþiamas? Iš modifikuotø rapsø išspaustas aliejus nebeturi në vienos þmogaus organizmui reikalingos medþiagos. Kad aliejø bûtø galima vartoti maistui, jis turi bûti nerafinuotas, t. y. pašalintos tik mechaninës priemaišos, spaustas šaltuoju bûdu, neturëti priedø, bûti nedezodoruotas. Net ir laikomas šaldytuve jis turi išlikti skystas, nes stingsta tik gyvûninës kilmës riebalai.

Geras aliejus net ir tose šalyse, kuriose jis yra spaudþiamas, kainuoja daug. Nors kai kurios Lietuvos ámonës nedideliais kiekiais ir spaudþia aliejø, taèiau masiškai jo negamina. Pasirodo, gerokai paprasèiau ir patogiau já importuoti ir išpilstyti. Kokybiškas aliejus parduodamas stiklinëje arba skardinëje taroje. Etiketëje turi bûti parašyta, jog tai šimtaprocentinis aliejus, arba turi bûti þodis "nature".

Kas slypi duonoje?

Koks maistas nepavojingas, jeigu net duonos riekës nebegali ramiai suvalgyti? Šiais laikais duonos pasiûla labai didelë. Paplitusios dvi duonos rûšys ir jø gamybai taikomos technologijos: ruginë duona, gaminama su raugu naudojant pieno rûgšties bakterijas, ir kvietinë duona, daþniausiai kepama naudojant mieles ir ávairius kepimo priedus. "Tie, kurie dar turi proto ir pinigø, ieško kepëjo, kuris duonai kepti naudoja be chemijos uþaugintus grûdus, natûralø raugà ir kepa jà nenaudodamas jokiø kepimo priedø, taèiau kà daryti kiekvienà centà skaièiuojanèiam þmogui?" - sako gydytoja. Mûsø šalies vartotojai maistà pirmiausia ávertina pagal kainà. Deja, aukšèiausios kokybës maisto pigiai nupirkti neámanoma.

Plinta tarsi epidemija

Anot gydytojos, vis daugiau þmoniø skundþiasi ávairiais skrandþio sutrikimais, nors prieš 20 metø pati didþiausia problema buvo opaligë, kuri šiuo metu yra reta. Pastaraisiais metais ypaè padaugëjo serganèiøjø gastroezofaginiu refliuksu. Medikë stebisi, kad net ir 70-80 metø sulaukæ þmonës vis daþniau skundþiasi, jog griauþia rëmuo.

Beje, refliuksas gali pasireikšti ir netipiniais simptomais - skundþiamasi uþkimusiu balsu, gerklø uþdegimu, ákyriu kosuliu ir pan. Medikë sako, jog viena refliukso prieþasèiø – streso metu didëjantis skrandþio rûgštingumas, mat stemplës rauko veikla yra reguliuojama autonominës nervø sistemos. Nualinta stresø bei átampos, ji nebegali gerai atlikti savo darbo. Kita itin didelë bëda – netinkama mityba.

Anot medikës, tokiomis ligomis pirmiausia ëmë sirgti amerikieèiai, kurie ypaè mëgsta maitintis greito ruošimo maistu.

Daugëja skrandþio ligomis serganèiø vaikø

Gydytoja sako, jog vis daþniau refliuksas nustatomas vaikams, nors prieš gerà dešimtmetá tarp šia liga serganèiøjø vaikø pasitaikydavo vos vienas kitas. "Kaip maitinasi mûsø vaikai? Mokyklose nebeliko virtuviø, kuriose bûtø ruošiamas maistas. Be to, dauguma tëvø nebeástengia savo vaikams nupirkti karšto maisto. Nors anksèiau mokyklø virtuvëse kepamø kotletø sudëtyje buvo galima rasti ne vien mësos, bet ir nemaþà kieká batono, taèiau vis tiek tai buvo natûralesnis maistas, negu tas, kuriuo vaikai uþkandþiauja dabar. Dauguma mokiniø bëga á parduotuvæ ir uþ kelis litus nusipirkæ traškuèiø bei saldiklio prisotintà gërimo butelá bando apgauti savo skrandá. Ilgiau taip besimaitinantys vaikai ima skøstis nuovargiu, silpnumu, sunkumu skrandyje bei kitais virškinimo sutrikimams bûdingais poþymiais. Tëveliams reikëtø daþniau kontroliuoti, kur vaikai išleidþia maistui skirtus pinigus, - sako gydytoja. – Netinkamos mitybos rezultatas - endoskopijos metu apþiûrëjus maþojo paciento skrandá iš vidaus, galima pamatyti gausybæ erozijø."

Eva JAGMINAITË

Du modernus reanimobiliai, kuriø vertë beveik 900 tûkstanèiø litø, šià savaitæ perduoti Šiauliø greitosios pagalbos stoèiai.

Šià savaitæ du modernûs naujutëlaièiai reanimobiliai perduoti Šiauliø greitosios pagalbos stoèiai. Autorës nuotr.

Pirkinys ásigytas Šiauliø ir Jelgavos miestø savivaldybëms ágyvendinant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sienà programos finansuojamà projektà "Kriziø valdymo sistemos sukûrimas kaimyniniuose Latvijos ir Lietuvos regionuose pasienio bendradarbiavimo iniciatyva" antràjá etapà. Pasak Greitosios medicininës pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienës, tokie automobiliai pagerins greitosios pagalbos suteikimà sunkiai sergantiems ar suþalotiems asmenims.

Du naujutëlaièiai reanimobiliai nuo šiol teiks pagalbà Šiauliø miesto bei apylinkiø gyventojams, gabens sunkius ligonius á sostinës ligonines ar Kauno klinikas. "Iki šiol turëjome greitosios pagalbos automobilius, pritaikytus tik trumpalaikiam gyvybës funkcijø palaikymui. Šie automobiliai turi reikiamà árangà visoms gyvybinëms þmogaus funkcijoms palaikyti: ádiegta intubacinë sistema, galima prijungti prie plauèiø dirbtinës ventiliacijos, atlikti elektros kardiogramà, nusiurbti gleivës skysèius, pamatuoti spaudimà, pulsà, atlikti deguonies inhaliacijas, - sako vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienë. - Èia yra ir vaistø dozatoriai, naujagimiø pašildymo aparatûra, t. y. viskas, ko reikia medikui, veþanèiam ligoná didelá atstumà."

Tokiø reanimobiliø - vos keli Lietuvoje, o Šiaulius pasiekë su moderniausia Lietuvoje áranga. "Šios mašinos yra ant oro pagalviø. Jos suteikia geresná pravaþumà ir minkštumà, daug papildomos árangos. Patys automobiliai yra iš Prancûzijos, áranga komplektuota porà mënesiø Lietuvoje", - teigia UAB "Sostena" direktorius Audrius Laurinavièius.

Pasak medicininæ árangà automobilyje montavusios bendrovës "Commercial Transport Service" komercijos direktoriaus Tado Graþulio, du treèdalius reanimobilio kainos sudaro árangos kaina. Naujovë ta, kad yra šviesos diodø švyturëliai, klimato kontrolës sistema. "Sunkios bûklës ligonio kitoje greitosios pagalbos mašinoje neatgaivintø, o šitoje gali ir kvëpavimà, ir širdies ritmà atstatyti. Šiauliø greitosios pagalbos specialistai yra išmokyti, išklausë kursus Kaune, mat tokie reanimobiliai reikalauja kvalifikuotø specialistø", - sako T. Graþulis.

Iš viso Šiauliø greitoji dabar turi 17 greitosios pagalbos automobiliø, devyni jø - modernûs, nauji: penkis skyrë Sveikatos ministerija, du ásigijo pati, dar du á Šiaulius atriedëjo šià savaitæ.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Daþniausiai pas medikus einame tuomet, kai kà nors skauda, taèiau daugelá ligø galima paþaboti nuolat rûpinantis savo sveikata. Viena tokiø ligø – osteoporozë, neretai vadinama tyliàja epidemija, kadangi ja sergantis þmogus nejauèia skausmo ar kitø ryškiø simptomø. "Þmogaus gyvenimo trukmë ilgëja, o organizmo galios nëra amþinos. Pradëti rûpintis savimi niekada nëra per anksti – gali bûti tik per vëlu", - primena šeimos gydytoja Jurgita Jankauskienë.

Šeimos gydytojos Jurgitos Jankauskienës teigimu, osteoporozë pagal serganèiøjø gausà uþima antrà vietà po širdies kraujagysliø ligø. Autorës nuotr.

Serganèiøjø daugëja

Osteoporozë pasireiškia kaulø tankio maþëjimu, maþa kauline mase, kaulø trapumu ir dël to padidëjusia lûþiø rizika. Ši klastinga liga, pagal serganèiøjø gausumà uþimanti antrà vietà po širdies kraujagysliø ligø, anot gydytojos, yra didelë sveikatos problema. 80 proc. serganèiøjø osteoporoze sudaro moterys. Apskaièiuota, kad antroje gyvenimo pusëje dël osteoporozës kaulai lûþta vienai iš trijø moterø ir vienam iš aštuoniø vyrø.

Estrogenø stoka dël menopauzës, chirurginis kiaušidþiø pašalinimas, nereguliarios mënesinës ar jø nebuvimas bei kitos ávairios su hormonø pakitimu susijusios prieþastys - svarbiausi moterø osteoporozës rizikos veiksniai. Nors osteoporozë daþnai vadinama moterø liga, pastaraisiais metais pastebima, jog 30 proc. šlaunikaulio kaklelio lûþiø patiria vyrai, kurie, priešingai negu moterys, daþniau serga antrine osteoporoze. Manoma, kad didelës reikšmës vyrø osteoporozei vystytis turi rûkymas ir nesaikingai vartojamas alkoholis.

Silpnëjanèiø kaulø nejauèiame

Visà gyvenimà þmogaus organizme vyksta pokyèiai – rezorbcijos metu ardomas senas kaulas, vietoj kurio formuojasi naujas. Vaikystëje ir jaunystëje kaulo formavimasis vyksta greièiau nei jo rezorbcija, todël kaulai auga, tvirtëja, tankëja. Maksimalus kaulø tankis bei masë pasiekiami sulaukus 30 metø. Vëliau kaulo rezorbcijos procesas vyksta greièiau nei kaulo formavimasis. Paþiûrëjus pro mikroskopà á pagyvenusio þmogaus kaulà, jame galima pamatyti gausybæ skyluèiø.

Sparèiausiai, anot gydytojos, kaulø masës netenka moterys po menopauzës. Ligà anksti pastebëti sunku: statistiškai net 99 proc. serganèiøjø në neátaria apie pokyèius, vykstanèius jø kauluose. Ilgai kaulai minkštëja nesukeldami jokiø simptomø ar skausmo, todël osteoporozë daþniausiai diagnozuojama pavëluotai, jau ávykus komplikacijai – osteoporoziniam kaulo lûþiui, kurá išprovokuoja nedidelis griuvimas, staigus judesys ar net apsivertimas lovoje. Daþniausiai lûþta stuburo slanksteliai, dilbio kaulai, šlaunikaulio kaklelis, kadangi šiems kaulams kasdien tenka didelis krûvis: judant ir dirbant jie visà laikà veikiami ávairaus stiprumo ir ávairiø krypèiø jëgø.

Ne tik amþius nulemia ligos pobûdá

Pagal atsiradimo prieþastis osteoporozë skirstoma á pirminæ ir antrinæ. "Net 85 proc. pirminës osteoporozës atvejø tenka 51-75 metø moterims po menopauzës. Menopauzë – didþiausias osteoporozës rizikos faktorius. Prasidëjus menopauzei, per vienerius metus kaulai netenka tiek kalcio, kiek jo buvo sukaupta per dešimt jaunystës metø, - pasakoja gydytoja. – Juveniline osteoporoze, kurià daþniausiai išprovokuoja ilgalaikis gliukokortikoidø vartojimas, linkæ sirgti vaikai ir jaunimas iki 19 metø. Senatvinës osteoporozës, galinèios pasireikšti sulaukus 70-85 metø, prieþastys: senëjimo procesas, hipodinamijos (nuo nejudrumo sumaþëjusi raumenø jëga), vitamino D apykaitos sutrikimas, kalcio absorbcijos sumaþëjimas. Vitaminas D absorbuojamas iš maisto arba veikiant saulës spinduliams sintetinamas odoje. Metams bëgant, kraujo plazmoje vitamino D maþëja dël to, kad vartojama maþiau maisto produktø, turinèiø vitamino D. Þarnyne maþëja vitamino D receptoriø, todël sumaþëja vitamino D absorbcija. Dël aktyvaus vitamino D stokos kalcio absorbcija þarnyne taip pat sumaþëja. Antrinë osteoporozë (5 proc. visø osteoporozës atvejø) atsiranda sergant ligomis, sutrikdanèiomis kaulinio audinio apykaità ir ilgiau vartojant kai kuriuos vaistus. Antrinës osteoporozës prieþastimi neretai tampa lëtinës inkstø, skydliaukës, plauèiø, þarnyno ligos, radiacinis gydymas, lûþusiø kaulø imobilizacija."

Išvengti ligos galima aktyviomis pastangomis

Mokslininkai tvirtina, kad kaulo audinio tvirtumas 80 proc. priklauso nuo genetikos, tad moteriai, kurios tetos ar moèiutës patyrë kaulø lûþiø, rizika susirgti osteoporoze yra išties didelë. 20 proc. osteopozës vystymàsi sàlygoja kiti veiksniai. Svarbiausi jø, anot medikës, yra mityba, gyvenimo bûdas ir þalingi áproèiai.

Osteoporozës vystymuisi átakos turi ilgalaikë daug baltymø turinti dieta, dël kurios didëja kalcio išsiskyrimas su šlapimu ir išsivysto antrinis neigiamas kalcio balansas. Ne vienerius metus besitæsiantis maþas fizinis aktyvumas ypaè skatina oeteoporozës vystymàsi. Nejudrus gyvenimo bûdas lemia spartø kaulø audinio masës praradimà, pasiþymintá aukšta kaulø rezorbcija ir sulëtëjusiu kaulø formavimusi. Kaulø masës sumaþëjimo prieþastimi gali tapti per maþas svoris (iki 57 kg), rûkymas, alkoholio bei besaikis kavos vartojimas, nepakankamas kalcio bei vitamino D kiekis, osteoporozæ skatinanèios ligos ir vaistai. "Genetiniø faktoriø pakeisti neámanoma, taèiau bent iš dalies galima paveikti nuo mûsø paèiø priklausanèius veiksnius", - tvirtina gydytoja.

Lûþiai sunkiai gyja

Anot medikës, osteoporozës paþeistø itin trapiø kaulø lûþiai gyja labai sunkiai: dalis pacientø tampa invalidais, dalis net miršta. Tokie lûþiai atima galimybæ judëti, o dël padidëjusio nejudrumo osteoporozë ima tik dar sparèiau progresuoti. Osteoporozë paþeidþia visus kaulus, bet labiausiai nukenèia stuburas, šlaunikauliai ir stipinkauliai. Pavojingiausios – stuburo slanksteliø ir šlaunikaulio kaklelio traumos. Lûþus šlaunikaulio kakleliui, beveik neišvengiamas ilgalaikis neágalumas, reikalinga nuolatinë pagalba, didëja rizika numirti nuo išsivysèiusiø komplikacijø. 15-20 proc. þmoniø mirties prieþastis – šlaunikaulio kaklelio lûþis.

Gydytoja sako, jog ypaè skausmingi yra stuburo slanksteliø lûþiai, po kuriø susiglaudus dviem slanksteliam krypsta stuburas, formuojasi kupra, ima maþëti ûgis. Blogiausia, jog stuburo slanksteliø lûþiai gali bûti nepastebimi - ima varginti nugaros skausmas, þmogus kûprinasi, deformuojasi krûtinës làsta, pablogëja širdies darbas, kvëpavimas, pakenkiami vidaus organai, sutrinka virškinamojo trakto veikla. Neretai kenèiantysis tai priskiria kitiems negalavimams ir delsia ieškoti medikø pagalbos.

Svarbu tikrintis sveikatà

Osteoporozë daþniausiai pradeda vystytis iš karto po menopauzës, todël gydytoja pataria jau nuo 50 metø amþiaus sekti savo kaulø bûklæ – periodiškai pasimatuoti kaulø mineraliná tanká, nes tai yra pirmasis þingsnis, padedantis išvengti ligos komplikacijø ir suþinoti, kiek sumaþëjusi kaulø masë.

Jei liga nëra labai išsivysèiusi, uþteks vartoti kalcio preparatus, daugiau judëti ir priþiûrëti save. Esant reikalui, gydytojas paskirs vaistus, slopinanèius kaulinio audinio ardymà ir atstatanèius kaulo struktûrà bei stiprumà. Kaulas atsistato lëtai, todël labai svarbu paskirtus vaistus vartoti tiek laiko, kiek nurodë gydytojas.

Nors liga nëra pagydoma, taèiau, anot gydytojos, vartojant vaistus galima stabilizuoti jos eigà ir išvengti komplikacijø.

Profilaktika - visà gyvenimà

Gydytoja sako, jog osteoporozës profilaktika bûtina susirûpinti nuo pat ankstyvos vaikystës. Anksèiau manyta, kad osteoporozë – senatvës liga, taèiau dabar manoma, kad problemø kyla dar vaikystëje. Stipresni kaulai bûna tø þmoniø, kurie nuo vaikystës tinkamai maitinosi bei daug judëjo.

Vienas svarbiausiø ir saugiausiø osteoporozës profilaktikos metodø – pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas, kadangi jie yra svarbiausios kaulø statybinës medþiagos. Kalcis yra pagrindinis organizmo mineralas, o vitaminas D – pagrindinë medþiaga, padedanti organizmui ásisavinti kalcá. Jeigu organizmui trûksta kalcio, jis pasisavinamas iš kaulø, todël labai svarbu atkurti išeikvotà normà.

"Kasdienë kalcio dozë vyresnio amþiaus þmonëms - 1200 mg. Ji prilygsta maþdaug šešioms stiklinëms pieno. Retas kuris tiek išgeria, todël á savo dienos racionà reikia nepamiršti átraukti tø maisto produktø, kuriuose gausu kalcio, - pataria gydytoja. – Daug kalcio yra sûryje, jogurte, dþiovintuose vaisiuose, kopûstuose, brokoliuose ir kitose þalialapëse darþovëse, riešutuose. Ypaè gausu kalcio vytintoje þuvyje, þuvø konservuose, sezamo sëklose, migdoluose, kietajame sûryje."

Osteoporozës profilaktika yra esminë, sprendþiant šios ligos problemas. Labai svarbu aktyviai gyventi, reguliariai mankštintis, kasdien rasti laiko pasivaikšèioti gryname ore, saikingai pasidarbuoti darþe ar sode - fizinis krûvis didina kaulø masæ ir tvirtumà. Besirûpinant savo kaulø sveikata, vertëtø atsisakyti þalingø áproèiø - rûkymo bei piknaudþiavimo alkoholiu.

Kad ilgiau galëtumëte išlikti tiesûs ir galëtumëte dþiaugtis gyvenimu, rekomenduojama kuo maþiau domëtis ávairiomis nesubalansuotomis dietomis bei badavimu, riboti per dienà išgeriamos kavos kieká. Tyrimais árodyta, jog geriant du puodelius kavos per dienà organizmas kasdien praranda 6 mg kalcio.

Kaulus bûtina aprûpinti ir kitomis mineralinëmis medþiagomis. Be kalcio, kaulams reikia boro, kuris padeda pasisavinti ir išsaugoti kalcá; stiprinanèiø kaulus vario ir silicio; magnio – stimuliuojanèio efektyvø kalcio pasisavinimà; cinko – skatinanaèio skrandþio rûgšties, bûtinos kalciui pasisavinti, gamybà; kaulø audinio sintezei reikalingo vitamino A bei vitamino C, stimuliuojanèio kalogeno, gebanèio stiprinti kaulø audiná bei gamybà.

Sergantiems osteoporoze nuo griuvimo apsisaugoti padës patogi avalynë bei šlepetës þema pakulne ir neslystanèiu padu. Namuose gydytoja pataria vengti kilimëliø arba juos reikia pritvirtinti taip, kad neuþkliûtumëte. Lipdami laiptais laikykitës uþ turëklo. Koreguokite savo regëjimà, pasirûpinkite tinkamu patalpø apšvietimu.

"Tik rûpindamiesi savo sveikata - valgydami organizmui reikalingus produktus, daug judëdami, atsisakydami þalingø áproèiø, o, reikalui esant vartodami gydytojo paskirtus preparatus - išvengsite pavojingø ligø ir jø sukeltø komplikacijø", - tvirtina gydytoja.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Joks psichologas negali pasakyti þmogui, kaip šiam reikia gyventi, taèiau yra daugybë prieþasèiø, dël kuriø verta ieškoti psichologo pagalbos. Ar dràsiai perþengiame psichologo kabineto slenkstá ištikus dvasinei krizei, kalbamës su Šiauliø asmens sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos centro psichologe Nijole Liubinskiene.

"Nesigëdykite su aplinkiniais pasidalyti savo teigiamomis emocijomis, kurios yra pati geriausia profilaktika nuo visø ligø, - pataria Psichikos sveikatos centro psichologë Nijolë Liubinskienë. - Šypsokimës tiems, kurie neišmoko to vaikystëje, pats metas tai padaryti dabar. Išmokti šypsotis niekada nevëlu." Autorës nuotr.

Ko tikëtis iš psichologo?

Anot psichologës, vis dar labai painiojamos sàvokos "psichologas" ir "psichiatras". Psichiatrija – labiau medikamentinis gydymas, kai yra rimtesniø problemø. Dauguma á psichologà besikreipianèiø þmoniø neturi jokiø psichikos sutrikimø. Psichologas padës, jei turite sunkumø, išgyvenate intensyvias emocijas, savarankiškai negebate savo paties gyvenimo nukreipti pusiausvyros bei harmonijos linkme ir pan. Á šá specialistà gali kreiptis ir neturintis dideliø rûpesèiø þmogus. Neretai þmoguss á psichologà kreipiasi siekdamas geriau paþinti bei suprasti save, norëdamas pagerinti savo gyvenimo kokybæ. Psichologo pagalba pravers, jei nusprendëte atsikratyti asmeninio suvarþymo, išmokti sumaþinti stresà, aiškiau suvokti savo išgyvenimus bei pojûèius.

"Kiekvienas þmogus – individualybë. Vieni patys geba išspræsti susidariusias problemas, kitiems dël kylanèiø abejoniø prieš priimant svarbius sprendimus norisi pasitarti su kitais, - sako psichologë. - Nereikia manyti, kad ieškantis pagalbos þmogus yra silpnas. Anaiptol, savo problemø ir skausmingø išgyvenimø nagrinëjimas reikalauja dràsos, vadinasi, pradëdamas konsultuotis þmogus þengia pirmà þingsná problemø sprendimo link, parodydamas savo stiprumà."

Þmonës dràsiau praveria psichologo duris

Psichologë mano, kad pagalbos kreipiasi toli graþu ne visi, kuriems jos reikia – neretai þmogus "dega" savyje, alindamas ne tik savo, bet ir artimøjø sveikatà. "Šá darbà pradëjau dirbti daugiau nei prieš 20 metø, - mena psichologë. Tuomet pasiûlymà apsilankyti pas psichologà þmogus priimdavo kaip áþeidimà, taèiau bëgant laikui þmonës ëmë suprasti, kad psichologas nëra baubas. Daþnai bûna, jog sprendimas, padësiantis išbristi iš sudëtingos situacijos, yra kaþkur èia pat, bet þmogus to nepastebi. Kartais tà sprendimà bûna paprasèiausiai sunku priimti. Jëgø yra, tik kaip jas paþadinti? Jaunimas skuba ieškoti pagalbos sau ir nedaro iš savæs ligonio, jeigu iškilus kokiems nors neaiškumams, pvz., norëdamas rasti atsakymus á klausimus, kokiu keliu keliauti, kaip atrasti gyvenimo tikslà ir pan., pats savarankiškai nusprendþia apsilankyti pas psichologà. Šios rûšies specialistas jaunuoliams yra natûralus dalykas, toks pat, kaip ir bet kokio kitokio profilio gydytojas. Vyresnio amþiaus þmonës vis dar kaustomi prietaringos baimës, kad juos pamatys koks nors paþástamas, negraþiai pagalvos, pasišaipys. Juk ne taip seniai vyravo nuomonë, kad pas psichologà eina tik psichiškai nesveiki þmonës."

Patarimø nedalija

Esate naivus, jeigu manote, kad apsilankius pas psichologà šis atsakys uþ jûsø gyvenimo sëkmæ ar puls spræsti jus staiga uþgriuvusiø problemø. Anot psichologës, patarimai nekainuoja, taèiau argi þmogus linkæs klausyti svetimø patarimø? Be to, psichologë ásitikinusi, jog net ir galybë geriausiø patarimø neduotø naudos. Psichologas – visø pirma pašnekovas, kuris yra toliau nuo jûsø gyvenimiškos situacijos, todël gali jà matyti kitaip. Þmogus pats turi nuspræsti, kaip ir kuria linkme jis norëtø pakeisti savo gyvenimà. Psichologinis konsultavimas vertingas ir naudingas tuo, kad þmogus randa laiko pats sau, gali màstyti apie save, dalytis savo supratimu apie gyvenimà ir pats priimti sprendimus.

"Konsultacijø metu besàlygiškai priimu konsultuojamàjá toká, kos jis yra. Tai padeda pastarajam susitaikyti su savimi bei suvokti savàjà vertæ, o save vertinantis þmogus tampa atsakingas uþ likimà ir nustoja ieškoti kaltø dël nesëkmiø. Mano uþduotis – ne duoti þmogui patarimà, o skatinant geriau suvokti savo jausmus, padëti jam paèiam atrasti sprendimus, išsikelti tikslà, pamatyti savo galimybiø ribas, paþeidþiamas vietas, svarbiausia – savo stipriàsias puses, kurios padeda keisti gyvenimà norima linkme, - tvirtina psichologë. – Kiekvienas pats sprendþia, kaip pasielgs krizës, skaudþios netekties metu ar nerandant gyvenimo tikslo. Kai þmogus pats suranda savo problemos sprendimà ir adekvaèiai jà geba išspræsti, tolesnis mano ásikišimas nebereikalingas."

Atsistoti ar likti sëdëti?

Anot psichologës, ne visada psichologiškai palûþusiems gyvenimo dþiaugsmà gali sugràþinti jø artimieji. Dalis þmoniø, net turëdami šeimà, jauèiasi vieniši, o tie, kuriø šeimoje tvyro darnûs, šilti tarpusavio santykiai, neretai, norëdami apsaugoti savo artimuosius nuo neigiamø emocijø ar rûpesèiø, vengia su jais kalbëtis apie sunkumus. Be to, šeimos nariai daþnai patys yra susijæ su sunkia pagalbos ieškanèiojo situacija arba turi išankstiniø nuostatø apie já, tad ne visà laikà tarp problemø pasimetæs þmogus gali bûti atviras bei suprastas.

"Kai pritrûkstame pinigø, ne visi jø bëgame skolintis pas draugus ar prašome pagalbos savo artimøjø, - sako psichologë. - Neretai þmonës pinigø skolinasi iš banko ir toks jø sprendimas nieko nestebina. Kiekvienas þmogus pats nusprendþia, kaip jam elgtis uþklupus problemoms - jeigu jis pajëgia susitvarkyti pats, viskas gerai. Svarbu neuþsisklæsti savyje – nebausti savæs paèia sunkiausia bausme atimant iš savæs galimybæ bendrauti su mus supanèiu pasauliu. Suaugæs þmogus turi mokëti prašyti pagalbos, jeigu jam jos reikia".

Ekonominës problemos gena ieškoti pagalbos

Streso teorijà sukûræs Hansas Selye tvirtino, kad gyvenimas be streso tolygus mirèiai. Trumpalaikis stresas þmogui yra naudingas, nes priverèia mobilizuoti jëgas, kad bûtø išspræsta problema. Psichologë sako, jog išties stiprias asmenybes krizë tik dar labiau sustiprina – jie patys ieško išeièiø ir vis tvirèiau kabinasi á gyvenimà, savarankiškai spræsdami visas juos uþklupusias problemas, todël, anot psichologës, klaidingai manoma, jog krizës metu þmonës plûste plûsta pas psichologus ieškoti pagalbos. Atsidûrus krizinëje situacijoje svarbiausia suprasti, kad viskas priklauso tik nuo paties þmogaus. Þinoma, moraliniø jëgø atsiriboti nuo neigiamø emocijø, matyti šviesiàsias gyvenimo puses ir dþiaugtis Dievo duota diena visi turime skirtingai. Vieniems prarajos ávaizdis sukelia mintis apie bedugnæ, kitiems – apie tiltà. Nuolat girdimos pesimistinës ekonominës prognozës labiau veikia jautresnius þmones, todël jie linkæ daþniau praverti psichologø kabineto duris – reikia surasti uþ ko laikytis, á kà atsiremti. "Dabar pagrindinës prieþastys, dël kuriø þmonës ieško pagalbos – nedarbas ir paskolos, - dalijasi pastebëjimais psichologë. - Taèiau tie, kurie turi vidiniø dvasiniø ištekliø, sëkmingai tvarkosi patys. Kai ištekliai išseks, galbût jie ieškoti pagalbos ateis pas mus."

Nesame linkæ dalytis teigiamomis emocijomis

Anot psichologës, išëjus pasivaikšèioti bulvaru sunku sutikti geromis emocijomis skubantá pasidalyti þmogø. Atrodo, kad visi pikti, nelaimingi, susiraukæ, nemylintys juos supanèio pasaulio. Þmogus sukurtas taip, kad niekas jo visiškai nepasotins. Áspûdis, lyg visi bûtø uþprogramuoti skøstis kiekviena gyvenimo minute ir lengva ranka aplink þarstantys savo blogas emocijas. Visi neþinia kur skubantys, gal todël net nestabtelëjæ praeinantys pro verkiantá þmogø, bëgte dar spëdami su nepasitenkinimu þvilgtelëti á smagiai besijuokiantá. Beje, tokiø pasitaiko vis reèiau. Daugelis þmoniø á gyvenimà þiûri per daug rimtai, nors visi þino, kad pokštai, sàmojai ir komiškos replikos leidþia lengviau išspræsti rimtas problemas ir paprasèiau áveikti sudëtingas situacijas. Juokas padeda pakelti ir lengviau áveikti gyvenimo atseikëtus sunkumus. Jei mus kas nors sàmoningai ar nesàmoningai erzina, visada geriau nusijuokti, nei imti bartis. Pozityvus màstymas itin svarbus – jei þmogus bus nusiminæs, liûdnas, nevertins gyvenimo, neigiamos emocijos já tik dar labiau gramzdins á jo paties susikurtà liûnà. Þinoma, sunkiø akimirkø në vienas neišvengiame, taèiau ir tuomet reikia priversti save atidþiau paþvelgti aplink, pamatyti ir pasidþiaugti metø laikais, besikeièianèia gamta, mums maloniais ar net visiškai nepaþástamais þmonëmis ir kaskart priminti sau, jog privalu dþiaugtis gyvenimu.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Vaikams ir suaugusiesiems, susirgusiems kraujo vëþiu, ne visada padeda gydymas vaistais. Daliai jø padëti gali tik donoro kaulø èiulpø persodinimas. Deja, kartais net tarp 12 milijonø savanoriø kaulø èiulpø donorø nepavyksta rasti to vienintelio, pacientui tinkamo donoro. "Nesvarbu, kokia bûtø ekonominë situacija mûsø šalyje, daryti gerus darbus reikia dabar. Galbût esate tas vienintelis donoras, kurio laukia mirtina liga sergantis þmogus", - tvirtina Šiauliø apskrities ligoninës Kraujo banko vedëja gydytoja transfuziologë Neringa Mikalauskienë.

Šiauliø apskrities ligoninës Kraujo banko vedëja gydytoja transfuziologë Neringa Mikalauskienë primena, kad negiminingø kaulø èiulpø donorai registruojami ir šioje ligoninëje. Jos registre yra 68 donorai. Šiuo metu Lietuvoje kaulø èiulpø persodinimo operacijos laukia aštuoni ligoniai, èiulpai persodinti vienuolikai ligoniø. Dviejø þmoniø donorais tapo uþsienieèiai, devyniems gyvybæ išgelbëjo lietuviai. Šiauliø apskrityje kaulø èiulpø persodinimo reikia trims þmonëms.

Kraujo làsteles gamina kaulø èiulpai

Mûsø kraujo làstelës - eritrocitai, leukocitai, trombocitai - gaminamos kauluose esanèioje akytoje medþiagoje – kaulø èiulpuose. Juose yra daug jaunø, nebrandþiø kraujodaros làsteliø, kurios nuolat dauginasi ir bræsta. Subrendusios làstelës patenka á kraujà, kur atlieka savo funkcijas: eritrocitai perneša deguoná iš plauèiø á kûno làsteles, leukocitai yra svarbiausi organizmo gynëjai nuo infekcijos, o trombocitai uþtikrina kraujo krešëjimà. Po kurio laiko šios làstelës þûva, o jas pakeièia naujos kaulø èiulpuose subrendusios làstelës. Šis procesas vyksta nuolat – visà mûsø gyvenimà. Susirgus kraujo vëþiu, kaulø èiulpai vietoj sveikø kraujo làsteliø ima gaminti vëþines làsteles. Tuomet reikia skubiai pradëti gydymà.

Svarbus kiekvienas donoras

Sutikti tapti kaulø èiulpø donoru, duoti kraujo mëginá bei suþinoti daugiau apie kaulø èiulpø donorystæ galima šešiose gydymo ástaigose, esanèiose didþiuosiuose Lietuvos miestuose. Potencialûs negiminingø kaulø èiulpø donorai registruojami ir Šiauliø apskrities ligoninës Kraujo banke. "Á šá registrà gali bûti átraukti ne tik ligonio artimieji, bet ir visi sveiki, geranoriški bei atsakingi asmenys. Pati didþiausia kraujo èiulpø donorystës problema – rasti tinkamà donorà šeimoje, galintá paaukoti kamieniniø kraujodaros làsteliø. Daþniausiai mirtina liga sergantá ligoná gali išgelbëti visiškai jam svetimas Lietuvos ar pasaulio negiminingø kaulø èiulpø donorø registre uþsiregistravæs donoras", - sako gydytoja transfuziologë.

Geri norai gali likti neágyvendinti

Medikë sako visada pasiteiraujanti, ar þmogus, pareiškæs norà tapti kaulø èiulpø donoru, þino, koká sudëtingà kelià jam teks nueiti. "Man visada dþiugu girdëti, kad pasiryþæ tapti potencialiais kaulø èiulpø donorais þmonës bûna tvirtai apsisprendæ ir në akimirkos nesudvejoja savo pasirinkimu, nors pasitaiko, kad bûsimo donoro artimieji, suþinojæ namiškio uþmojus, ima atkalbinëti", - apgailestauja gydytoja.

Atvykus á kaulø èiulpø donorø registracijos vietà, reikia uþpildyti donoro anketà bei sutikimà registruotis Lietuvos negiminingø kaulø èiulpø donorø registre, á kurá átraukiami asmenys nuo 18 iki 45 metø. Uþpildþiusiam minëtus dokumentus savanoriui iš venos paimami kraujo mëginiai (trys mëgintuvëliai po 3 ml kraujo), kurie siunèiami á Vilniaus universiteto ligoninës Santariškiø kraujo centrà. Èia dirbantys medikai nustato transplantacijai svarbius imunologinius þymenis ir árašo juos á Lietuvos ir pasaulio negiminingø donorø registrus. Toliau reikia laukti, kol paaiškës, kad registre esantis donoras pagal imunologinius þymenis gali tikti pacientui. Tuomet su donoru bus susisiekta. "Donoro gali prireikti po keliø dienø ar net po keliolikos metø, taèiau gali bûti ir taip, jog kvietimo atvykti á Kraujo centrà taip jis nesulauks, kadangi neatsiras paciento, kuriam donoro imunologiniai þymenys bûtø tinkamiausi", - perspëja gydytoja.

Jeigu sulauksite medikø skambuèio, bûsite pakviestas pakartotinai duoti kraujo. Tada galutiniai paaiškës, ar jûsø kaulø èiulpai tikrai tinka pacientui. Išsamiai ištyrus sveikatà, bus suderintas laikas, kada ir kaip donuoti kaulø èiulpø làsteliø. Prieš tai 5-6 dienas po oda bus švirkšèiamas preparatas, kuris, atsakingas uþ kraujodarà kaulø èiulpø làsteles, sveiko þmogaus kûne esanèias tik kaulø èiulpuose, paskatins jas atsirasti periferiniame kraujyje. Jums nebûtina gulëti ligoninëje, nes specialø preparatà susišvirkšti galima ir toje poliklinikoje, kurioje lankotës eidami pas savo šeimos gydytojà. Anot medikës, gali bûti, jog naudodami paskirtàjá preparatà pajusite maudþiant kaulus ar kitus nemalonius, taèiau greitai praeinanèius, svarbiausia - visiškai sveikatai nekensmingus pojûèius.

Aferezë – saugi ir nekenksminga

Anot gydytojos, daugeliui þmoniø kaulø èiulpø donorystë asocijuojasi su sunkia operacija, dideliu skausmu, randais ar sveikatos sutrikimais. Stokodamas informacijos apie kaulø èiulpø donorystæ þmogus mano, jog procedûros metu duriama á stuburà ar net á galvà. Pasaulyje kaulø èiulpø donavimas vyksta iš kraujo kaulø èiulpø. Donorui pasirinkus, kad èiulpai bûtø paimti iš kaulo, procedûra atliekama operacinëje bendrosios nejautros metu. Skystoji kaulø èiulpø dalis surenkama, iš dubens kaulo donorui gulint ant pilvo. Anot medikës, ši procedûra labai tiksliai parodyta meniniame filme "Septynios sielos". Lietuvoje kaulø èiulpø paëmimo procedûra, kurios metu kaulø èiulpø làstelës donuojamos tik iš kraujo, atliekama Vilniaus universiteto ligoninës Santariškiø klinikø Kraujo centre. "Kaulø èiulpai surenkami specialiu aparatu iš rankø venø. Procedûros metu donoro kraujas per ávestà á venà adatà sterilia vienkartine vamzdeliø sistema patenka á aferezës aparatà, gebantá surinkti tik kamieninës kraujodaros làsteles, o likæs kraujas gràþinamas atgal á organizmà per kitos rankos venà. Procedûra trunka apie 5 val., nors iš donoro paimama tik 300 ml kaulø èiulpø làsteliø, - pasakoja gydytoja. – Tà paèià dienà donoras išleidþiamas namo. Po kaulø èiulpø donavimo nepatiriama jokiø sveikatos sutrikimø, kadangi kaulø èiulpai nuolat atsinaujina, tad paimtas làsteliø kiekis atsistato per dvi savaites."

Làsteliø prigijimas - sudëtingas

Surinkti kaulø èiulpai per 72 val. privalo bûti sulašinti pacientui. Tai, anot medikës, viena sudëtingiausiø medicinos procedûrø. Dauguma transplantacijø atliekama sergantiems ûmiu kraujo vëþiu. Tokie ligoniai daþniausiai negali ilgai laukti. Laukiantiesiems tinkamo donoro skiriami gyvybæ palaikantys bei ligos progresavimà stabdantys vaistai. Gydytoja sako, jog pats kaulø èiulpø làsteliø prigijimas ligonio organizme yra labai sudëtingas procesas, kadangi itin silpna ligonio imuninë sistema ypaè imli ávairioms infekcijoms. Kuo ligonis vyresnis, tuo didesnë rizika bei komplikacijø tikimybë. Po transplantacijos pavojingiausios yra 2-4 savaitës, kol persodintos làstelës ásitvirtina ir pradeda gaminti naujas kraujo làsteles.

Svarbu apsispræsti

Paskutinis geras mirusiojo darbas, galintis išgelbëti ne vieno þmogaus gyvybæ – donorystë, kuri yra savanoriška, altruistiška ir nemokama, todël uþ dovanotus organus nei donorams, nei jø artimiesiems kompensacijos nëra mokamos. Dabar kiekvienas ne jaunesnis nei 18 metø veiksnus asmuo gali pasirašyti sutikimà ar nesutikimà, kad jo audiniai ir organai arba keli ar vienas jø po mirties bûtø panaudoti transplantacijai. Tereikia gydytojo akivaizdoje uþpildyti sutartá, kurià bet kada galima pakeisti arba visiškai jos atsisakyti, apie savo sprendimà pranešus bet kuriai asmens sveikatos prieþiûros ástaigai.

Jei prieš mirtá þmogus nepareiškë sutikimo bûti donoru, jam mirus kalbamasi su jo artimaisiais, taèiau, anot medikës, jie, daþnai neþinodami mirusiojo valios ir dël to nenorëdami prisiimti atsakomybës, prieštarauja organø paëmimui. Be to, egzistuoja mitas, kad paimant organus, ypaè ragenas, bus subjaurotas mirusiojo kûnas, akys, taèiau taip nëra. Mirtis niekada nesukelia þmogui teigiamø emocijø, todël siekiant išvengti papildomos sumaišties tarp artimøjø kiekvienas mûsø, kol esame sveiki ir gyvi, turëtume pareikšti savo valià pasirašydami sutartá, kad sutinkame arba nesutinkame po mirties tapti donorais.

Oksana LAURUTYTË

Šiauliø apskrities ligoninës Priëmimo skyriaus ir Pirmojo kardiologijos skyriaus medikai dþiaugiasi savo operatyvumu - iš Kuršënø á Priëmimo skyriø atveþtam pacientui, kuriam diagnozuotas ûmus infarktas, nedelsiant buvo atlikta angioplastinë operacija. Pacientas pagalbos sulaukë per 50 minuèiø, nors paprastai po tiek laiko infarkto ištikti þmonës tik patenka á operacinæ. Þodþiu, pagalba pacientui suteikta laiku, kaip ir turi bûti visose gerose pasaulio gydymo ástaigose.

"Padarëme maksimaliai tai, kas ámanoma. Per 50 minuèiø pacientui atlikta operacija - kraujagyslë išplësta ir pacientas išgelbëtas", - sako vyriausioji ordinatorë angiografijai Aušra Dambrauskaitë. Uþvakar Priëmimo skyriui buvo pranešta apie iš Kuršënø greitosios pagalbos gabenamà 54-eriø vyrà. Jam nustatytas ûmus infarktas, tad Priëmimo skyriuje jo jau laukta pasiruošus.

Paprastai iš Priëmimo skyriaus pacientas, kuriam diagnozuojamas ûmus infarktas, bûna veþamas á Reanimacijos skyriø. Ten uþpildomi dokumentai, gaunamas paciento sutikimas angioplastinei operacijai, atliekamos kelios bûtinos procedûros ir tik tada pacientas operuojamas. Reanimacijos skyriuje nebuvo laisvø vietø, visa gydytojø komanda buvo savo darbo vietose, pacientas sutiko, tad jis išsyk buvo operuotas.

A. Dambrauskaitës teigimu, kad pagalba suteikta laiku, priklausë ir nuo paties paciento sutikimo. Bûna, kad šie nesutinka su angioplastine operacija, tad yra gydomi vaistais. Neretai tokiems pacientams diagnozuojamas širdies nepakankamumas, tad šie, išëjæ iš ligoninës, nebebûna visiškai darbingi. Iš Kuršënø atgabentas pacientas turëtø jaustis gerai, þinoma, jei pakeis gyvenimo bûdà, atsisakyti rizikos faktoriø.

Pacientà operavo intervencinis kardiologas Michailas Jerdiakovas, kuris á Šiaulius atvyksta iš Vilniaus Santariškiø klinikos. Pasak A. Dambrauskaitës, tokios tvarkos, kad pacientas iš Priëmimo skyriaus keliautø á operacinæ, iki šiol nebuvo - maksimaliai greitai pagalba suteikta dël palankiai susiklosèiusiø sàlygø.

Medikai áspëja pacientus, kad jei jie pajuto pirmuosius infarkto simptomus - stiprø skausmà širdies plote, pasikartojanèius skausmus sunkiai padirbëjus, prakaitavimà, silpnumà, turi išsyk kreiptis á medikus kardiogramai atlikti. Jei pacientas pavëluoja ir praeina šešios valandos, pasekmës gali bûti liûdnos.

Kasmet á Šiauliø ligoninæ dël širdies ligø patenka apie 350 pacientø, medikai teigia, kad ekstriniai ligoniai pagalbos turi sulaukti laiku.

Pirmojo kardiologijos skyriaus vedëjas Viktoras Skromovas ir vyriausioji ordinatorë angiografijai Aušra Dambrauskaitë dþiaugiasi, kad pacientas pagalbos Šiauliø apskrities ligoninëje sulaukë nepaprastai greitai ir laiku atliktos operacijos jis galës visaverèiai gyventi.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Nëšèiosios fizinei sveikatai medikai skiria ypaè daug dëmesio, taèiau ne kà maþiau svarbus moters psichologinis pasiruošimas daþnai lieka uþmirštas. O juk dar praëjusiame šimtmetyje mokslininkai suprato, kad moters emocinë bûsena sàlygoja gimdymo skausmø intensyvumà. "Sveikai ir prasmingai išgyventi nëštumà bei sëkmingai pagimdyti kûdiká padeda kokybiškas psichologinis pasirengimas", - tvirtina Šiauliø apskrities ligoninës Akušerijos-ginekologijos skyriuje dirbanti medicinos psichologë Inga Drupienë.

Šiauliø apskrities ligoninës Akušerijos-ginekologijos skyriuje dirbanti medicinos psichologë Inga Drupienë primena, kad teigiamos mamos emocijos svarbios ne tik nëštumo metu, bet ir po gimdymo. Ingos DRUPIENËS asmeninio archyvo nuotr.

Nebijokite pasidalyti gera nuotaika

Anot psichologës, visuomenë vis dar labai miglotai supranta psichologinæ pagalbà, tad nieko keisto, jog uþëjusiai á palatà ir pasisakiusiai savo pareigas medikei daþnai tenka išgirsti sutrikusios moters skubotà teisinimàsi, jog ji psichiškai sveika. Psichologë mano, kad neigiamas poþiûris á šios srities medikus susiformavo dar tarybiniais laikais, kuomet turintis kokiø nors psichologiniø problemø þmogus buvo apvelkamas tramdomaisiais marškiniais ir prieš savo valià skubiai išveþamas gydyti á psichiartrijos ligoninæ. Taèiau psichologo pagalba ámanoma nebûtinai tik bëdai ištikus - su juo galima pasidalyti šviesiomis mintimis bei gera nuotaika.

Kà išgyvenate jûs - išgyvena ir vaisius

Suþinojusi, jog laukiasi, moteris uþsirašo konsultacijos pas ginekologà. Deja, retas ginekologas bûsimàjà mamà pasitinka su šypsena, nuoširdþiai pasveikindamas su nëštumu. Daþniausiai gydytojai ne visai taktiškai paklausia, ar nëštumas planuotas, ar moteris pasiruošusi išsaugoti kûdiká. Anot medikës, nors niekas neneigia ginekologiniø patikrinimø svarbos, taèiau nëštumas vis dar suprantamas kaip patologija – kas mënesá moteriai atliekami tyrimai, ávairios procedûros. Palaipsniui moteris tampa tarsi nebeatsakinga uþ savo kûnà, pojûèius, ima nebepasitikëti savimi ir mano, jog uþ savo gerà fizinæ bei psichologinæ sveikatà atsakinga ne ji pati, bet jà priþiûrintis gydytojas.

"Moteris turi gauti visà informacijà, kas vyksta jos kûnui, todël medikai turëtø paaiškinti pacientei visas atliekamas procedûras, deja, gydytojai ne visada paaiškina, kà ir kodël daro. Daþna moteris nelinkusi klausinëti, todël neretai neþinojimo spragas palengva uþpildo bauginanti fantazija. Mano tikslas – pašalinti bet koká nerimà, kurá daþniausiai sukelia informacijos trûkumas arba nevisas jos pateikimas, lotyniškas medicininiø terminø vartojimas, šiurkštesnis þodis ir daugelis kitø problemø, - vardija psichologë. - Teigiamos mamos emocijos svarbios ne tik nëštumo metu, bet ir po gimdymo - stresas nesustabdo pieno gamybos, bet gali laikinai sustabdyti jo tekëjimà. Mama turi vengti ne tik nesveiko maisto ar uþteršto oro, bet ir blogø emocijø, kurios pienu perduodamos maþyliui."

Baimë áveikiama þiniomis

Bet kuriai nëšèiai moteriai gerai þinomas baimës jausmas artëjant gimdymo akimirkai. Dauguma bûsimøjø mamø bijo ne tiek paties gimdymo, kiek galimo skausmo ar net kanèios gimdant, nes vis dar gaji viduramþiais susiformavusi nuomonë, jog gimdymas lydimas pragaro kanèios bei neþmoniškø skausmø. Anot psichologës, skausmo jutimas glaudþiai susijæs su baimës jausmu, nes baimë yra impulsai, áspëjantys apie pavojø susiþeisti, kuris smegenyse asocijuojasi su skausmu. Atsiranda atsakomoji organizmo reakcija – stresas, kurio metu nervinë sistema suaktyvina impulsus, padidinanèius raumenø ásitempimà ir pristabdanèius vidaus organø funkcijas.

"Vadinamieji siaubingi skausmai sàrëmiø metu daþniausiai bûna sukelti ásitempimo, kuris neleidþia gimdai laisvai susitraukinëti. Stresas ir baimë veikia vegetacinæ nervø sistemà, o ši – dubens srities organus, tad pojûèiai gimdoje priklauso nuo psichinës moters bûsenos, - tvirtina psichologë. - Norint gebëti áveikti baimæ ir patirti lengvà, neskausmingà gimdymà, reikia pasiruošti iš anksto. Ne veltui statistika skelbia, kad tos moterys, kurios, laukdamos vaikelio, lankë mokymo kursus bûsimoms mamos, gimdo dukart greièiau ir patiria maþiau skausmo uþ psichologiškai šiam procesui nesiruošusias moteris."

"Gydytojau, noriu cezario"

Dauguma bûsimø mamyèiø, turëdamos vienintelá argumentà "labai bijau skausmo", prašo operacijos manydamos, kad tik ji gali padëti išvengti skausmo. Cezario pjûvis ypaè "madingas" Amerikoje, kadangi amerikieèiai galvoja, kad per operacijà ir kûdikis, ir motina patiria maþiausiai traumø. Lietuvoje taip pat daugëja gimdymø, atliekant cezario pjûvá, nors mûsø šalies ginekologai teigia, kad kiekviena operacija yra rizikinga.

"Pagrindinë šios absurdiškos situacijos prieþastis – netinkamas moters pasiruošimas. Gamta sutvërë moteris gimdyti natûraliai. Moteris turi pajusti sàrëmius, þinoti, kaip kvëpuoti, kada stumti, o kai mama tai jauèia, nenutrûksta emocinis ryšys tarp jos ir maþylio, kuris gimdymo metu taip pat patiria tà paèià baimæ kaip ir mama. Visa tai, kà mama išgyvena gimdymo metu, vaiko pasàmonëje išlieka visà gyvenimà", - tikina psichologë.

Venkite svetimos patirties

"Baimë neatsiranda iš niekur, daþnai ji gimsta prisiklausius kitø moterø pasakojimø, todël visoms bûsimoms mamoms nuoširdþiai patariame kuo maþiau ieškoti patarimø internete, kur "paslaugiai", nešykštint vaizdingø áspûdþiø, pasakojama apie buvusius gimdymo skausmus, dramatizuojant juos iki begalybës, - pataria psichologë. – Iš tiesø gimdymo metu moters organizme vyksta milijonus metø evoliucijos atidirbti procesai. Pati gamta pasirûpino, kad maþylio galvytë saugiai patektø á gimdymo takus ir kad jai niekas nepakenktø. Iškilus itin dideliam pavojui, tarkim, bombardavimui karo metu, gimdymo procesas sustoja savaime. Šiuolaikinë medicina stengiasi apsaugoti moterá nuo skausmingø pojûèiø, todël skausmui slopinti pramanyta ávairiø geriamøjø ar švikšèiamøjø medikamentø, taèiau tinkamai psichologiškai pasiruošusi moteris gali apsieiti ir be chemijos."

Meilë kûdikiui uþsimezga savaime

Daþnai pirmà kartà laukianèias kûdikio mamytes kamuoja baimë, jog jos nepajëgs susitvarkyti su motinos vaidmeniu. Tai, anot psichologës, daþniausiai nutinka tuomet, kai mama netenka dvasinës ramybës bei praranda pasitikëjimà savo sprendimø teisingumu. Visko þinoti neámanoma, tad susilaukus vaikelio neámanoma viskà atlikti idealiai. Daþnai sakoma, kad kiekviena mama geriausiai þino, ko reikia jos vaikui. Þinojimas – tai patirtis, kuri kaupiama tik mûsø paèiø bandymø ir patirties dëka. "Vaiko pasaulá mama sudëlioja po gabalëlá. Tai tarsi mozaika, kurios spalvingumas priklauso nuo mamos ir kûdikio ryšio kontakto tamprumo, - pasakoja psichologë. – Svarbiausia, ko reikia jûsø maþyliui, tai humoro jausmas, nes pyktis ar isterija nutraukia ágimtà mamos ir maþylio ryšá."

Padëti reikia mokëti

Daþnai moterys kvieèia vyrus á gimdyklà kaip savotiškà palaikymo komandà. Iš tiesø nepaþástamoje aplinkoje artimas þmogus labai praverèia, taèiau, anot psichologës, reikëtø paisyti ne vien savo interesø. "Abejonës, ar dalyvauti vaiko gimime, neretai vyrams kyla dël to, jog në vienas iš partneriø realiai neásivaizduoja, kaip vyksta gimdymo procesas. Neretai moteriai uþtenka vien moralinio palaikymo, taèiau tinkamai pasiruošæs vyras gali dël moters ir kûdikio padaryti gerokai daugiau: priminti kvëpavimo, atsipalaidavimo bûdus, palengvinanèius gimdymo procesà, nuraminti moterá, kai ji pradeda galvoti, jog nebeištvers, - teigia psichologë. – Po gimdymo be vyro pagalbos taip pat labai sunku išsiversti. Tëèiai - labai švelnûs vaiko globëjai, kuriø pagalba reikalinga ne tik maudant, einant pasivaikšèioti, bet ir keliantis prie maþylio naktá. Atminkite, jog laiminga ir rami mama – tai laimingas ir ramus kûdikis."

Spalio 4-àjà minima Pasaulinë organø donorystës diena Šiauliuose bus švenèiama spalio 8-àjà, ketvirtadiená. Jau septintà kartà á padëkos renginá šiaulieèius kvieèia Šiauliø inkstø ligomis serganèiøjø draugija "Atgaja".

Spalio 8 d. 15 val. Šiauliø verslo inkubatoriuje (Aušros al. 66a) ávyks padëkos renginys, skirtas Pasaulinei organø donorystës dienai paminëti. 15 val. bus atidaryta paroda "Uþ gyvybæ". "Parodoje bus þmoniø, kuriems yra persodinti inkstai, širdis ar kepenys, portretø. Taip norime padëkoti tiems, kurie sunkià artimojo netekties valandà ryþosi išgelbëti kitiems gyvybæ", - sako "Atgajos" pirmininkë Danutë Raèkauskienë. Renginyje bus pristatytas "S plius" televizijos sukurtas filmas "Uþ gyvybæ", koncertuos Šiauliø estrados teatras.

Ne visi þino, kad vienas donoras gali septyniems þmonëms išgelbëti gyvybæ. Lietuvoje kasmet atsiranda vos 30-40 donorø, o inksto, plauèiø, kepenø, inksto ir kasos bei širdies ir plauèiø kompleksø bei ragenø transplantacijos laukia beveik 200 lietuviø, tarp kuriø - maþi vaikai, vaikus auginanèios mamos.

Apie inkstø transplantacijà išgyvenusius bei organø donorø laukianèius šiaulieèius skaitykite kitame "Šiauliai plius" numeryje.

"Šiauliai plius" informacija

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Epilepsija yra viena daþniausiø neurologiniø ligø. Pasaulyje šia liga serganèiøjø daugiau nei 50 mln. Šiauliuose epilepsija serga apie 1300 þmoniø. Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis tvirtina, jog parinkus tinkamà gydymà pasiekiama itin neblogø rezultatø.

Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis tvirtina: "Yra itin protingø epilepsija serganèiø þmoniø, kuriems liga netrukdo gyventi turiningà gyvenimà." Autorës nuotr.

Bijome to, ko neþinome

Bet kokia þmogaus veikla - kalba, judesys, jutimai, klausa, rega, aplinkos suvokimas, atmintis ir daugybë kitø gebëjimø - ámanomi tik todël, kad atskiros smegenø dalys vienaip ar kitaip geba analizuoti iš aplinkos gaunamà informacijà bei siøsti jà á kitas kûno arba smegenø dalis. Smegenyse vienu metu siunèiama gausybë signalø visomis kryptimis, leidþianèiø mums suvokti aplinkà, judëti, màstyti, ásiminti, kalbëti, norëti ir pan. Iš tiesø šie signalai yra labai silpnos elektros srovës, kurias vienos smegenø dalys perduoda kitoms. Normaliomis sàlygomis rankà judiname tuomet, kai to norime, t. y. kai aktyvuojasi uþ rankos judesá atsakinga smegenø sritis, siunèianti signalà nervais rankø raumenimis. Epilepsijos priepuolio metu vienos ar kitos smegenø sritys tampa per daug dirglios ir aktyvios savaime, be þmogaus valios arba nesant jokiam išoriniam dirgikliui. Taip nutinka todël, kad smegenø nervø làstelëse ávyksta itin staigi savaimë bioelektrinë iškrova, panaši á elektros srovæ. Pati priepuolio išraiška priklauso nuo to, kurioje smegenø vietoje ši elektrinë audra prasidëjo, o paèià stipriausià tokià audrà smegenyse parodo kûno traukuliai, visi kûno raumenys ásitempia ir trûkèioja. Anot gydytojo, daugelis epilepsijos priepuolá ásivaizduoja kaip viso kûno traukulius, taèiau epilepsijos priepuoliai daþniausiai esti kur kas ávairesni.

Kartais prieþastys neþinomos

Tik labai retai epilepsija tiesiogiai paveldima iš tëvø, tad paveldëtas polinkis retai vaidina itin svarbø vaidmená šiai ligai išsivystyti. Epilepsijai atsirasti išoriniai veiksniai yra gerokai reikšmingesni nei genetinis polinkis. Tuomet epilepsija pasireiškia kaip smegenø uþdegimo pasekmë, pvz., susidarius smegenyse randams po insulto, traumø, smegenø uþdegimo, dël ávairaus pobûdþio ir laipsnio smegenø vystymosi sutrikimø nëštumo metu ir pan. Anot mediko, tik treèdaliui pacientø turimais vaizdiniais tyrimo metodais – magnetinio rezonanso tomografija bei kompiuterine tomografija, parodanèiais anatominá smegenø vaizdà, - pavyksta nustatyti smegenø vietisumo paþeidimo poþymius, galinèius lemti epilepsijos priepuolius. Nepaisant paèiø naujausiø tyrimø bûdø, kai kuriø epilepsijos priepuoliø kilmës nepavyksta nustatyti, nes paþeidimas apima labai maþà smegenø sritá, kurios vaizdiniais tyrimais nepajëgiama pamatyti. Gydytojas sako, jog kokia bebûtø prieþastis, gydymas vaistais yra bûtinas.

Simptominë epilepsija daþnesnë

Daugeliui suaugusiøjø epilepsija prasideda dar vaikystëje. Nors buvæ daþni priepuoliai suretëja ir palengvëja, taèiau jei vaikystëje sutriko atminties, dëmesio, paþinimo funkcijos, suaugus šie sutrikimai, nors ir ne tokie ryškûs, išlieka. Ágimtos smegenø anomalijos pirmà kartà priepuoliais gali pasireikšti baigiantis vaikystei. Apie 8-10 proc. epilepsijos priepuolius patirianèiø suaugusiøjø nustatomi galvos smegenø augliai. Vyresnio amþiaus þmonëms galimybë susirgti epilepsija yra santykinai didelë, nes jà sàlygoja smegenø kraujotakos nepakankamumo sukelti pakitimai. Gydytojas sako, jog neretai suaugusiuosius ištinka alkoholio išprovokuoti traukuliai, ypaè jei alkoholiu piknaudþiaujama. Traukuliai gali pasireikšti ir staiga nustojus vartoti alkoholá. Manoma, jog alkoholis ir yra tas paskutinis lašas, išprovokuojantis priepuolius asmenims, turintiems didesná ágimtà polinká traukuliams pasireikšti. Laikantis tinkamo gyvenimo bûdo, daugeliui šie traukuliai galëtø ir nesikartoti, taèiau labai daþnai tokius traukulius patiriantys asmenys negeba jo laikytis bei nevartoja paskirtø vaistø.

Išsaugoti savarankiškumà

Kai kuriems þmonëms epilepsijos priepuolius sukelia mirganti šviesa, miego trûkumas, staigus þadinimas iš miego, alkoholis, nuovargis, stresas ir daugelis kitø veiksniø bei išoriniø aplinkybiø. Anot gydytojo, kartais sergantieji iš patirties gana gerai þino priepuolius provokuojanèius veiksnius ir stengiasi jø išvengti. Þinoma, ne visada tai pavyksta, taèiau reikia stengtis atrasti ryšá tarp priepuoliø ir išorës aplinkybiø, atidþiai registruojant priepuolius ir aplinkybes, kuriomis jie ávyko, nes tai leidþia sumaþinti priepuoliø netikëtumà ir kankinanèià baimæ, kad bet kada ir bet kur gali ávykti priepuolis. Jeigu nepavyksta rasti bûdingø priepuolio provokatoriø, reikia laikytis bendrø saugaus gyvenimo taisykliø: visiškai nevartoti alkoholio, stengtis laikytis gyvenimo ritmo, vengti per didelio fizinio ar psichologinio krûvio, saikingai dirbti kompiuteriu ar þiûrëti televizoriø. Planuojant namø aplinkà reikia stengtis, kad ji bûtø saugi ir kartu išsaugotø savarankiškumà. Vertëtø pasirûpinti, kad namuose bûtø kuo maþiau aštriø kampø. Virtuvëje, vonioje, miegamajame apgalvokite kiekvienà smulkmenà, kad kasdienius darbus galëtumëte atlikti patys ir nereiktø globëjo pagalbos.

Svarbi informacija

Priepuolá patiriantis þmogus nespëja suvokti visko, kas vyksta, todël negali jo apibûdinti. Informacija, kur priepuolio metu þiûrëjo ligonio akys, ar jos buvo uþmerktos, kokia buvo veido spalva, kvëpavimas, kokios kûno dalys buvo sulenktos ar ištiestos, o gal sustingusios ir pan., yra ypaè svarbi, nes leidþia patikimiau nustatyti epilepsijos prieþastá, atskirti, kokios kilmës buvo traukuliai – kraštutinai išplitæ þidininiai ar iškart generalizuoti, bei tiksliau parinkti gydymà. Deja, anot gydytojo, neretai maèiusieji priepuolá bûna sutrikæ, tad jiems ne visada pasiseka tiksliai apibûdinti ávyká.

"Blogiausia, jog epilepsijos priepuolio metu aplinkiniai imasi agresyviø ir net pavojingø priepuolio ištiktajam veiksmø, - sako gydytojas. – Tai siejama su baime, jog priepuolio metu þmogus gali uþdusti, uþspringti, sukandþioti lieþuvá ar net numirti, todël teikdami pagalbà bando girdyti vaistus ar vandená, atlieka širdies masaþà, dirbtiná kvëpavimà, kiek ámanydami stengiasi priepuolio ištiktàjá praþiodyti, kišdami tarp dantø pirmà pasitaikiusá daiktà. Visi šie veiksmai ne tik nereikalingi, bet ir pavojingi, kadangi jø metu galima sulauþyti dantis, kyla pavojus uþspringti, o kvëpavimo judesiai tik dar labiau suvarþomi. Ligonis greièiau atsigaus, jeigu já švelniai prilaikysite, paversite ant šono, valysite tekanèias seiles, apsaugosite galvà bei kitas kûno dalis nuo galimø suþeidimø, akylai stebësite kas vyksta, o priepuoliui uþsitæsus ilgiau nei 5 min. iškviesite greitàjà pagalbà."

Nëra protinë negalë

Nors epilepsija yra smegenø liga, daþniausia ji paveikia tik labai ribotà jø dalá, o kita smegenø dalis dirba normaliai. "Yra itin protingø epilepsija serganèiø þmoniø, kuriems liga netrukdo gyventi turiningà gyvenimà, - tvirtina medikas. - Daugelis pasaulio genijø sirgo epilepsija. Tai neurologinë, nieko bendro su psichiatrija neturinti liga. Þinoma, jeigu priepuoliai atkakliai kartojasi ar kyla iš smegenø srièiø, atsakingø uþ paþinimà ar atmintá, jie gali trikdyti atmintá, elgesá, emocijas, dëmesá. Ypaè pavojingi ankstyvoje vaikystëje prasidëjæ priepuoliai, stabdantys labai jautriø bræstanèiø smegenø raidà - kai kurios jø funkcijos vëliau nebespëja pavyti bendraamþiø, net jei priepuoliai liaujasi ar retëja. Jeigu pavyksta greitai sustabdyti priepuolius, vaikams neretai smegenys toliau vystosi normaliai. Suaugusieji, be epilepsijos, neretai serga kitomis ligomis, tad sergantysis epilepsija lankosi ne tik pas neurologus, bet ir pas psichiatrus."

Nebûtinai tinka kiekvienam

Gydymas dauguma vaistø nuo epilepsijos Lietuvoje kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Anot neurologo, kai kurie naujausi vaistai nëra registruoti Lietuvoje, todël nëra kompensuojami, bet juos galima vartoti. Þinoma, jeigu jie registruoti kitose Europos Sàjungos šalyse, jø galima ásigyti pateikus specialø gydytojo receptà. "Šiuo metu galime pasidþiaugti, kad Lietuvoje yra gerø vaistø epilepsijai gydyti. Sëkmingai parinkus vaistus, daugelis mano gydomø ligoniø visiškai pasveiko, o tie, kurie serga itin sunkiomis epilepsijos formomis, taip pat jauèia didelá pagerëjimà, nes tinkamai parinkti vaistø deriniai padëjo sumaþinti patiriamø priepuoliø. Ne visi vaistai vienodai gerai veikia visas priepuoliø rûšis, tad tam, kad kuo tiksliau parinktume vaistà, reikia þinoti priepuoliø rûšis, o visø geriausia – epilepsijos formà, - sako gydytojas. – Yra vaistø, galinèiø gydyti kokià nors vienà priepuoliø rûšá, kiti – kelias, taèiau tai nebûtinai tiks kiekvienam serganèiajam. Epilepsijos gydymas daþnai yra pagrástas inidvidualiu praktiniu vaisto išbandymu, surandant kiekvienam individualià veiksmingà ir saugià dozæ. Šie eksperimentai daþnai atrodo varginantys ir keliantys nepasitikëjimà, taèiau tik tuomet, kai išbandyti visi prieinami vaistai pakankamomis dozëmis bei laikomasi reþimo, galima teigti, kad epilepsija yra atspari gydymui."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Ligomis pasidabinusi senatvë – dar ne prieþastis tvirtai uþrëmus namø duris vienam sëdëti tarp keturiø sienø. Yra tokiø, kurie jauèiasi puikiai, kai greta nieko nëra, taèiau bet kuris psichoterapeutas patvirtintø, jog tai savotiškas nukrypimas nuo normos. "Kiekvienam bendravimas bûtinas kaip oras, tuomet ir pasenti visiškai nebaisu", - tikina ponia Monika Varanavièiûtë.

Monika Varanavièiûtë pasakoja, kad Širdininkø klube apie ligas nekalbama, nes kuo maþiau apie jas kalbi, tuo sveikesnis jautiesi. Autorës nuotr.

Laikas – kaip vëjas

Ponia Monika sako, kad kiekvienas amþiaus tarpsnis yra savotiškai graþus. Jaunystë þavi savo lengvabûdiškumu, o senatvë keri nuoseklumu bei suteikia þmogui gebëjimà þvelgti giliau ir priimant sprendimus keliskart svariau nei jaunystëje ávertinti visus "uþ" ir "prieš". Jaunystëje ji, kaip ir dauguma, manë, jog sulaukusi garbaus amþiaus turës marias laiko, taèiau turëjæs sustoti laikas ëmë tik dar sparèiau lëkti.

Sulaukus garbaus amþiaus sušlubuoja sveikata, o tai itin apriboja þmogaus galimybes, taèiau net ir atëjus ligotai senatvei širdis trokšta gyventi, todël ponia Monika niekada nerymo prie lango.

Anot pašnekovës, langas reikalingas tik tam, kad pro já galëtø pamatyti, ar išëjus laukan neprireiks skëèio, nes net ir darganotà dienà su draugëmis, o neretai ir viena pati ji einanti pasivaikšèioti á netoliese esantá berþynëlá. Nors metai ir su jais ateinanèios ligos daro savo, taèiau ponia Monika mano, jog þmogus visomis išgalëmis turi stengtis kuo daugiau judëti.

Ligas áveikë judrumu

Pašnekovë tikina, kad iki 40 metø neþinojusi kelio pas gydytojus, nes jautësi sveika, skubëjo á darbà, augino sûnø, puoselëjo namus, taèiau darbas odø ir avalynës fabrike "Elnyje" kenksmingomis sveikatai sàlygomis padarë savo. Bûdama jauna, apie bûsimà þalà sveikatai në negalvojo, masino tai, jog uþ darbà kenksmingomis sàlygomis buvo mokami nemenki priedai, o svarbiausia – penkeriais metais buvo galima anksèiau išeiti á pensijà.

"Moteriai penkeri metai – labai didelis dalykas, tad ir aš pati nepatikëjau, kad jau esu pensininkë, tik pablogëjusi sveikata man primindavo, jog reikia tausoti save. Nuolat vargino kraujagysliø spazmai, gyvenimà apsunkino aukštas kraujospûdis. Turëjau vengti saulës, nes bûnant saulëje sukdavosi galva, uþplûsdavo silpnumas, imdavo pykinti. Iš pradþiø dël to labai išgyvenau, taèiau vëliau tvirtai sau pasakiau, jog áveiksiu visas mane uþklupusias ligas. Þinoma, bûna dienø, kai ne aš ligà, o ji mane áveikia, - juokiasi ponia Monika. - Tuomet neapsieinu be medikø pagalbos, taèiau pakilusi iš patalo vël judu: kiekvienà ketvirtadiená skubu á choro repeticijà, daþnai vaþiuoju á Klaipëdà aplankyti sûnaus ir jo šeimos, bendrauju su draugais. Supratau, jog svarbiausia – nereikia leisti sau uþsisëdëti."

Jëgø ašaroms neeikvojo

Ne tik sušlubavusi širdelë poniai Monikai suvarþë gyvenimà. Lankantis pas gydytojus paaiškëjo, jog þarnyne tûno vëþys. Ši þinia, anot ponios Monikos, buvo tarsi perkûnas iš giedro dangaus, taèiau laiku pastebëjæ ligà medikai neleido jai ásikeroti. Pašnekovë neslepia, jog tàkart nubraukë ne vienà karèià ašarà manydama, jog atëjo laikas ruoštis á neþinomybæ, taèiau dejonëmis ir skundais dar niekas sveikatos neuþgyveno. Sûnaus paskatinta nuvyko Vilniun. Po sëkmingai atliktos operacijos ponia Monika kasmet lankosi Šiauliø onkologijos klinikoje, kur dëmesingi medikai stebi, ar liga nesiruošia atsinaujinti. "Net ir vëþys nesugebëjo uþgniauþti mano verþlumo bei uþdaryti manæs namuose, - šypsosi pašnekovë. - Nuolat judëdama neleidau kûnui sustingti, tad nemanau, jog liga, apsukusi ratà, išdrás sugráþti."

Išmokæ atleisti gyventume paprasèiau

"Iš pradþiø uþklupusias ligas bandþiau áveikti gerdama vaistaþoles, bet ateina metas, kai jas nors kibirais gerk – vis tiek nebepadeda. Dabar vartoju medikø išrašytus vaistus, taèiau nëra vaistø, kurie nekenktø kepenims, todël ligø puokštë kaskart vis pilnëja. Negalavimø daug, tad ir daktarø teko daug sutikti, - pasakoja ponia Monika. - Dþiaugiuosi, kad vis pas gerus pataikydavau, tik kartà teko skaudþiai nusivilti neatsakingu medikës darbu. Gyventi visiems bûtø kur kas paprasèiau, jeigu mokëtume vieni kitiems atleisti."

Širdelei sustreikavus, ponia Monika ëmë dairytis savo likimo draugø – þmogus negali uþsidaræs sëdëti tarp keturiø sienø vien dël to, kad yra ligotas. Likimas lëmë, jog tuo metu kaip tik kûrësi Širdininkø klubas. Pirmasis áspûdis, nedràsiai pravërus klubo duris, anot ponios Monikos, jà privertë suabejoti, ar èia susirinkæ tie þmonës, su kuriais bus lengva rasti bendrà kalbà, nes kabinete sëdëjæs pusamþis vyras ir uþ já jaunesnë moteris nebuvo panašûs á tuos, kuriuos kamuotø širdelës ligos.

"Apsispræsti reikëjo laiko, tad antràkart á Širdininkø klubà nuëjau tik po poros mënesiø. Nugalëjo noras jaustis kam nors reikalinga. Visada mëgau bendrauti, tad ilgiau pabuvusi be þmoniø pavargstu. Dþiaugiuosi, jog Širdininkø klube lankausi iki šiol. Mûsø gretos kasmet vis didëja, vadinasi, daugëja senyvo amþiaus ligotø þmoniø. Ko reikia garbaus amþiaus þmogui? Vaikai uþaugæ, visko uþtenka, belieka mokytis gyventi iš naujo, daugiau laiko skirti sau, atrasti naujø pomëgiø, ieškoti bendraminèiø, neuþsidaryti blogø emocijø rate ir vengti vienatvës, kuri bet kokiu amþiaus tarpsniu nëra pati geriausia draugë."

Padeda vieni kitiems

Anot ponios Monikos, Širdininkø klube jaunimo nëra, nes jø nevargina jokios ligos, tad jaunuoliai gyvena visiškai kitoká gyvenimà. "Vyresnio amþiaus þmoniø nuotaika ir norai yra ne kà maþesni nei jaunimo. Netiesa, kad senas þmogus yra ne toks laimingas nei jaunas. Klube apie ligas nekalbame, nes kuo maþiau apie jas kalbi, tuo sveikesnis jautiesi, - porina ponia Monika. – Kalbame apie gyvenimà, dalijamës patirtais áspûdþiais, dþiaugsmais, vargais ir dainuojame tam, kad gyventume, kad bent dainomis galëtume sugráþti jaunystën. Esame vieni kitiems dëmesingi ne tik per šventes, bet ir bëdai ištikus, todël lankome vieni kitus, kai liga paguldo patalan. Ne kartà pati patyriau, kaip smagu galynëjantis su liga sulaukti atskubanèiø draugø."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lietuvoje apie 54 proc. þmoniø miršta nuo širdies ir kraujagysliø ligø, kuriomis serga vis jaunesni þmonës. "Kasmet paskutiná rugsëjo sekmadiená drauge su kitomis pasaulio šalimis minëdami pasaulinæ širdies dienà, siekiame skatinti sveikà gyvensenos bûdà bei atkreipti visuomenës dëmesá á rizikos faktorius, sukelianèius širdies ligas", - sako Širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, intervencinë kardiologë Aušra Dambrauskaitë.

Širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, intervencinë kardiologë Aušra Dambrauskaitë primena, kad sveikata - vertybë, kuria rûpintis pradëti reikia dar tada, kai esi sveikas. Autorës nuotr.

Gelbsti sveikas gyvenimo bûdas

Bûtina suvokti, jog sveikata reikia rûpintis nuo pat maþumës, tad kiekvienoje šeimoje turëtø bûti formuojami sveikos gyvensenos áproèiai, nes vëliau pakeisti áproèius bûna gerokai sunkiau. Deja, þmogus vos spëja koja kojon su dabartiniu gyvenimo tempu, tad, anot kardiologës, daþniausiai valgo tai, kas papuola, retai susimàstydamas apie sveikà mitybà. Nuo mitybos áproèiø priklauso kraujagysliø bûklë, netinkama mityba gali pagreitinti aterosklerozæ ir sukelti koronarinæ širdies ligà, ypaè jeigu paveldëtas polinkis ja sirgti. Širdþiai ir kraujagyslëms ypaè þalingas gausus gyvuliniø riebalø, lengvai pasisavinamø angliavandeniø, druskos, per maþas švieþiø darþoviø, vaisiø, skaiduliniø medþiagø, vitaminø, kalio, magnio kiekis.

Daugiau nei 70 proc. suaugusiøjø juda nepakankamai, kadangi vyrauja protinis darbas, stresinës situacijos, o fiziniam aktyvumui laiko nelieka. Árodyta, kad fiziškai neaktyvûs þmonës du kartus daþniau serga širdies ligomis. Be to, maþai judanèiam þmogui sutrinka kraujospûdþio reguliacija, o kraujyje padaugëja riebalø bei gliukozës. Kiekvienas šiø faktoriø skatina aterosklerozës, o kartu ir koronarinës širdies ligos vystymàsi.

Širdies ligø asociacijos Šiauliø skyrius, skatindamas visuomenæ kuo daugiau judëti, rugsëjo 27 dienà 11 val. kvieèia visus dalyvauti dviraèiø þygyje. Þygio startas - prie Šiauliø apskrities ligoninës (V. Kudirkos g. 99) automobiliø stovëjimo aikštelës. Bus vaþiuojama á Kryþiø kalnà.

Sveikata priklauso nuo pastangø

Kardiologë sako, jog yra tik keli rizikos veiksniai, kuriø mes negalime pakeisti – tai amþius, lytis ir paveldimumas, taèiau dauguma kitø rizikos faktoriø priklauso tik nuo mûsø paèiø norø bei pastangø. Iš viso þinoma per 200 rizikos veiksniø, bet ne visi jie vienodai svarbûs, todël išskiriami tik trys pagrindiniai rizikos veiksniai: rûkymas, padidëjæs kraujospûdis bei kraujo riebalø arba lipidø perteklius kraujyje.

"Nëra þmogaus, kuris neþinotø, jog rûkymas kenkia sveikatai, taèiau daugelis rûko vildamiesi, kad tai kenkia ne jø sveikatai, - sako gydytoja. – Rûkantysis turëtø þinoti, jog šis þalingas áprotis anksèiau ar vëliau taps jo pablogëjusios sveikatos prieþastimi."

Kraujagyslës daug greièiau paþeidþiamos, jeigu þmogus serga cukriniu diabetu ar yra nutukæs. "Kuo didesnis nutukimas, tuo didesnë rizika susirgti, o susirgus, kuo þmogus storesnis, tuo daugiau ávairiø komplikacijø patiria, sumaþëja ištyrimo prieinamumo galimybës, - vardija gydytoja. - Apkûniam þmogui judëti išties nëra lengva, todël nieko keisto, jog vis maþiau judant nieko nebesinori, niekuo nebesidomima, imama skøstis apniukusia nuotaika."

Mokslininkai nurodo, kad svoris, kaip ir ûgis, taip pat paveldimas, taèiau šis rodiklis daþnai priklauso nuo kiekvieno mûsø mitybos. Savo kûno svorá galite ávertinti suskaièiavæ kûno masës indeksà (KMI), kurá galima paskaièiuoti kûno masæ kilogramais padalijus iš ûgio metrais, pakeltais kvadratu. Þmogaus svoris yra normalus, jeigu jo kûno masës indeksas yra nuo 18,5 iki 24,9. "Pgal KMI galima numatyti širdies ir kraujagysliø ligø rizikà, tad reikia labai rimtai susirûpinti savo sveikata, jeigu KMI yra didesnis nei 30 arba kai yra akivaizdus pilvo nutukimas", - pataria kardiologë.

Tikimybæ susirgti galite paskaièiuoti patys

Europos kardiologø draugija yra pasiûliusi specialià rizikos vertinimo sistemà, pagal kurià, þinant pagrindinius þmogaus rizikos veiksnius (amþiø, kraujospûdá, rûkymà, cholesterolá ir kt.), galima suþinoti procentinæ tikimybæ susirgti širdies ir kraujagysliø ligomis arba nuo jø numirti per artimiausius 10 metø.

"Kiekvienas, ypaè 40-50 metø amþiaus sulaukæs þmogus, turëtø þinoti savo cholesterolio kieká, kraujo spaudimà bei juosmens apimtá, kad galëtø sekti savo sveikatos bûklæ ir, reikalui esant, laiku suskubti pas gydytojà, - tvirtina kardiologë. – Minëdami Pasaulinæ širdies dienà, planuojame apsilankyti keliose ámonëse ir darbuotojams pamatuoti minëtus rodiklius. Lankytis pas gydytojus dauguma pradeda tik tuomet, kai širdis bei kraujagyslës jau bûna negráþtamai paþeistos. Yra nustatyta, jog tose šalyse, kuriø gyventojø kraujyje cholesterolio daugiau, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jos yra didesnis. Mûsø šalyje, deja, taip pat."

Sveikata yra vertybë

Šiemet Pasaulinës širdies dienos šûkis – "Dirbk širdimi!" Šiuolaikiniai vadovai jau supranta, jog þmogui nepakanka vien tik pinigø uþ atliekamà darbà. Darbo našumà sàlygoja gera darbuotojø sveikata, tad Pasaulinës širdies federacijos sudarytoje programoje darbdaviams rekomenduojama skirti didelá dëmesá savo darbuotojø darbo sàlygø gerinimui, informacijos apie sveikà gyvenimo bûdà bei sveikà mitybà teikimui, rûkymo darbovietëse draudimui, geriamojo vandens prieinamumo sàlygø sudarymui.

"Retas darbdavys nemokamai aprûpina savo darbuotus geriamuoju vandeniu, kuris yra itin svarbus organizmo funkcijoms. Þmogui nëra patogu einant á darbà kartu su savimi neštis indà geriamojo vandens arba virinti vandená, vos tik uþsimanius jo atsigerti", - pastebi medikë.

Patiems darbuotojams rekomenduojama bent keletà minuèiø darbo metu skirti nesudëtingiems mankštos pratimams. Anot kardiologës, sunkmetá visi skubame, jauèiame pinigø stygiø, esame pikti, neturime laiko pasirûpinti savimi, taèiau rûpintis savo sveikata reikia ne tik tuomet, kai jau atsiranda rimtø problemø, bet gerokai anksèiau, kol esame visiškai sveiki.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kiekvienas vyras rizikuoja susirgti prostatos ligomis, kadangi tai susijæ su þmogaus fiziologija bei natûraliais senëjimo procesais, taèiau daugiau dëmesio skirdami savo sveikatai vyrai galëtø išvengti dideliø problemø. "Prostatos vëþá galima nustatyti labai ankstyvos stadijos, tik tuo pasirûpinti turi patys vyrai", - sako Šiauliø apskrities ligoninës Urologijos skyriaus vedëjas, gydytojas urologas Tonaras Bekeris.

Šiauliø apskrities ligoninës Urologijos skyriaus vedëjas, gydytojas urologas Tonaras Bekeris sako, kad pagal mirštamumà prostatos vëþys yra antras po plauèiø vëþio. Autorës nuotr.

Prieþastys tebeieškomos

Anot Urologijos skyriaus vedëjo, prostatos vëþys – daþniausiai pasitaikanti vyrø onkologinë liga. Sergamumas prostatos vëþiu uþima treèià vietà, uþleisdamas pirmenybæ plauèiø bei storosios þarnos vëþiui. Pagal mirštamumà ši onkologinë liga yra antra po plauèiø vëþio. Urologas sako, jog dabar pastebimas prostatos vëþio atvejø gausëjimas, o mokslininkai vis dar tebesuka galvà, negalëdami ávardyti tiksliø prieþasèiø, sàlygojanèiø šios ligos atsiradimà.

Manoma, jog rizikà susirgti šia onkologine liga didina nejudrumas, antsvoris, aplinkos uþterštumas, mitybos ypatumai, ypaè gausus gyvulinës kilmës riebalø vartojimas ir netgi geografinë padëtis. Nustatyta, jog amerikieèiai šia liga serga daþniau nei lietuviai, o kinai ir japonai, savo maisto racione vartojantys itin daug jûros gërybiø bei augalinës kilmës produktø, serga gerokai reèiau. Jei kinas ar japonas persikelia gyventi á Amerikà, Vakarø Europà ar Lietuvà, prostatos vëþiu jis serga taip pat daþnai, kaip ir kiti tos šalies gyventojai. Taigi maistas ir gyvenimo bûdas turi labai didelæ átakà prostatos ligoms.

Prostatos vëþio rizika priklauso ir nuo paveldimumo, tad jei šeimoje prostatos vëþiu sirgo tëvas ar senelis, tuomet didelë tikimybë, kad ši liga neaplenks ir kitø giminës vyrø.

Daug daþniau prostatos problemø turi vyresnio amþiaus vyrai. "Jeigu vyrai gyventø iki 100 metø, tai beveik visi 100 proc. sirgtø prostatos vëþiu, - tvirtina skyriaus vedëjas. – Tai sàlygoja neišvengiamas þmogaus organizmo senëjimo procesas."

Statistiškai vis dar nëra árodyta, kiek rûkymas bei alkoholis sàlygoja prostatos vëþio atsiradimo rizikà, taèiau nevengiantiems minëtø þalingø áproèiø yra didesnë tikimybë susirgti šia onkologine liga.

Ligai galima uþbëgti uþ akiø

Prostatos vëþio simptomai atsiranda tik esant treèiajai, neretai - ir ketvirtajai vëþio stadijai. Onkologø praktika rodo, jog smarkiai didëjant sergamumui prostatos vëþiu tapo bûtina, kad profilaktiškai tikrintøsi visi vyrai. Reguliarus prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas padeda laiku pastebëti ligà. Sulaukusiems 50 metø amþiaus vyrams šis pagrindinis profilaktinis tyrimas atliekamas nemokamai. Tie, kuriø tëvai ar broliai sirgo prostatos vëþiu, nemokamo tyrimo gali kreiptis sulaukæ 45 metø amþiaus.

"Išties nëra sudëtinga pasitikrinti profilaktiškai, ar nesergate prostatos vëþiu, tereikia nuvykti pas savo šeimos gydytojà ir atlikti PSA tyrimà. 50 metø amþiaus vyrø normalus PSA lygis yra iki 3 nanogramø mililitre. Aptikus padidëjusá PSA lygá kraujyje, negalima 100 proc. tvirtinti, kad aptiktas prostatos vëþys, kadangi PSA lygis gali padidëti ne tik dël prostatos vëþio, bet ir dël kitø prieþasèiø, todël vëþio diagnozei patvirtinti reikia atlikti kitus bûtinus tyrimus. Tad neišsigàskite, kai šeimos gydytojas išrašys jums siuntimà pas gydytojà urologà, kuris pirštu apèiuops prostatà, siekdamas ávertinti jos dydá, skausmingumà, formà. Po šios procedûros bus atliktas echoskopinis prostatos tyrimas, kurio metu gali bûti imama prostatos biopsija, padedanti atskirti prostatos gërybinæ hiperplazijà, prostatos vëþá bei kitas ligas. Nereikia baimintis, nes šis tyrimas nëra skausmingas, - tikina medikas. - Procedûros metu jausite tik nedidelá diskomfortà dël tuo metu naudojamø instrumentø bei išeinamosios angos lietimo, kadangi šis tyrimas atliekamas per tiesiàjà þarnà. Gydytojas urologas specialia plona adatële iš tø prostatos vietø, kuriose daþniausiai prasideda onkologinë liga, paims 6-8 gabalëlius prostatos audinio. Mikroskopu bus vertinama, ar audiná sudaranèios làstelës yra taisyklingos. Rastos vëþinës làstelës bus nuodugniai ištirtos, ávertintas jø kiekis, išsidëstymas bei paties proceso aktyvumas. Šiuo metu biopsija yra tiksliausias tyrimas, padedantis diagnozuoti daugelá ligø, ypaè vëþá."

Daþnai liga nustatoma pavëluotai

Kasmet Šiauliø ligoninëje iš paimamø apie 700 biopsijø 22 proc. patvirtina onkologinæ ligà. "Daug metø atliekamos biopsijos leidþia pastebëti, jog onkologiniø atvejø maþëja, taèiau daugëja vyrø, kuriems prostatos vëþys nustatomas pavëluotai, t. y. III-IV stadijos, - dalijasi pastebëjimais skyriaus vedëjas. – Baigësi atostogø metas, tad pats laikas vël pradëti rimèiau rûpintis savo sveikata. Atliktas tarptautiná standartà atitinkantis prostatos specifinio antigeno tyrimas vieniems vyrams ištisus metus padës numalšinti abejones, ar jie neserga prostatos vëþiu, kitiems galbût leis laiku priimti sprendimà, kuris padës išvengti skaudþiø ligos pasekmiø."

Anot urologo, labai svarbu, kad tie vyrai, kurie jau pajuto nemalonius pojûèius, kuo skubiau kreiptøsi á medikus. Poþymiai, leidþiantys átarti prostatos ligas, susijæ su šlapinimosi sutrikimu. Vyrai pastebi, kad šlapintis reikia eiti daþniau nei anksèiau, o pats šlapinimasis palaipsniui tampa skausmingas. Pajutus norà šlapintis, tampa sunku já suvaldyti, tad kaskart vis sparèiau tenka skubëti á tualetà. Bûdingas ligos poþymis – šlapinimasis naktá. Iš pradþiø naktá dël staiga uþëjusio noro šlapintis uþtenka atsikelti vienà kartà, taèiau ligai progresuojant vis daþniau tenka lipti iš lovos. Kadangi prostata apsupa šlaplæ, išvešëjæ jos audiniai jà spaudþia ir siaurina, todël tampa vis sunkiau šlapintis. Ima varginti juosmens, dubens, lytiniø organø srities skausmai, susilpnëja lytinë funkcija. Gydytojas sako, jog visi minëti simptomai drauge uþklumpa retai vyrus iš karto, daþniausiai skundþiamasi vienu ar dviem simptomais. Jeigu šie simptomai atsiranda dël laikinø prostatos pakitimø, amþiaus, peršalimo, infekcijos, paskyrus tinkamà gydymà jie áveikiami be didelio vargo.

Gydymo taktikà lemia ligos stadija

Prostatos vëþio gydymo taktika priklauso nuo paciento amþiaus, bendros sveikatos bûklës, naviko stadijos, išplitimo laipsnio. "Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami laiku diagnozavus ligà. Nustaèius pirmos stadijos prostatos vëþá ir tinkamai já gydant, net 90 proc. vyrø pasveiksta. Deja, nepastebëjus ligos pradþios ir procesui plintant tolyn, tikimybë išgydyti ligoná labai sumaþëja. Vyrø išgyvenamumas per penkerius metus, esant II prostatos vëþio stadijai, siekia 70 proc., III – 40 proc., o IV – tik 20 proc., todël labai svarbu, kad vyrai nedvejotø ir kasmet atliktø daug informacijos pateikiantá PSA tyrimà, - tikina urologas. – Nors tai nëra absoliutus tyrimas, taèiau tai itin didelis rodiklis, leidþiantis kontroliuoti savo sveikatà."

Anot urologo, chirurginë operacija, kurios metu pašalinama prostata bei jos aplinkiai audiniai ir sëklinës pûslelës, siûloma tik fiziškai geros bûklës bei kitomis ligomis nesergantiems vyrams. Ši ganëtinai rimta operacija yra vienas veiksmingiausiø prostatos vëþio gydymo bûdø ir atliekama tuomet, kai vëþys dar nëra išplitæs. Sulaukusiems vyresnio amþiaus arba turintiems kitø sveikatos problemø vyrams skiriamas spindulinis gydymas. "Mes turime dþiaugtis, kad mûsø mieste yra pats naujausias Lietuvoje itin tiksliai valdomas spindulinës terapijos aparatas, kuriuo sunaikinamos làstelës. Deja, neámanoma išrinkti làsteliø po vienà, tad sunaikinamos ir onkologiškai pakitusios, ir ir sveikos làstelës. Toje vietoje susidaro randinis audinys." Šis gydymo bûdas taip pat naudojamas tik tuomet, kai vëþys yra lokalizuotas liaukoje.

Pasaulyje jau seniai þinomas, taèiau pas mus dar visiškai neseniai pradëtas taikyti vietinis spindulinis gydymas – brachiterapija. Šio gydymo metu tiesiogiai á prostatà yra suleidþiamos specialios radiokatyvios kruopelës, kurios, tam tikrà laikà spinduliuodamos prostatoje, sunaikina visà prostatos audiná. Hormonø terapija gydomi tie pacientai, kuriems liga yra labai išplitusi arba ligonio bûklë yra labai silpna ir negalima taikyti kitø gydymo metodø. Šio gydymo principas – visiškai uþblokuoti vyriškø hormonø gamybà, kurie skatina prostatos veiklà. Nors chirurginis ir spindulinis gydymas gali sukelti vietiniø šalutiniø poveikiø, taèiau urologas sako, jog dauguma pacientø gyvena visiškai normalø gyvenimà.

Stebëjimas – taip pat gydymo metodas

Jeigu prostatos vëþys diagnozuojamas vyresniems nei 70 metø vyrams, pasirenkama stebëjimo taktika, kadangi liga gali plisti labai lëtai ir neturëti átakos paciento gyvenimo trukmei. "Biopsijos tyrimo metu rastos vos kelios vëþinës làstelës padeda diagnozuoti prostatos vëþá, taèiau paèioje ligos uþuomazgoje ypaè vyresnio amþiaus þmonëms nëra bûtina skubëti šalinti prostatos, skirti spinduliná ar hormoniná gydymà. Tokiu atveju pasirenkama stebëjimo taktika, kurios metu PSA tyrimas atliekamas kas tris mënesius, o vëliau, jeigu nëra jokiø pakitimø, tyrimas kartojamas kas pusæ metø, - sako urologas. – Dabar Amerikoje pastebimi vadinamieji prostatos vëþio gydymo persistengimo simptomai, todël vyksta karštos diskusijos, ar bûtina skirti rimtà gydymo metodà, galbût uþtenka vien stebëti, jeigu liga neprogresuoja. Bet koks gydymo metodas yra didelë trauma þmogui, taèiau jeigu operacija yra bûtina, jos vengti nereikia. Vis dëlto, jeigu ámanoma apsieiti be jos, skubëti neverta, nes tai keièia þmogaus gyvenimo kokybæ."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Nûdienos visuomenëje seksas yra normalaus gyvenimo dalis, taèiau lytiškai plintanèios ligos vis dar priklauso tai ligø grupei, apie kurias mieliau nutylima arba kalbama pašnibþdomis. Þiniø apie jas stoka sukelia ne tik bereikalingà átampà, nerimà bei baimæ, bet ir ilgalaikius ar net nepranykstanèius sveikatos pakitimus.

Ankstyvas "meilës" ligø gydymas padës išvengti ilgalaikiø pasekmiø", - pataria gydytoja ginekologë Dalia Augulienë. Autorës nuotr.

Ignoruoti nevalia

Lytiniu bûdu plintanèiomis ligomis serga ir vyrai, ir moterys, taèiau dël moters anatominiø savybiø rizika uþsikrësti lytiškai plintanèiomis ligomis moterims yra didesnë nei vyrams, pavyzdþiui, vienkartinio lytinio akto metu chlamidijomis moterys uþsikreèia dukart daþniau nei vyrai. Dël moters anatominiø ypatumø ankstyvi ligos poþymiai daþniau lieka nepastebëti. Dël negydomø lytiškai plintanèiø ligø moterys nukenèia labiau nei vyrai – neretai lieka nevaisingos arba suserga maþojo dubens organø ligomis. "Jeigu manote, jog esate uþsikrëtæ lytiškai plintanèia liga, nedelsdami kreipkitës á gydytojà – ankstyvas gydymas padës išvengti daugumos šiø ligø sukeliamø ilgalaikiø pasekmiø", - pataria gydytoja ginekologë Dalia Augulienë.

Ar gydyti, sprendþia gydytojas

Maþdaug 15-20 proc. moterø pas gydytojus ginekologus apsilanko dël bakterinës vaginozës sukeltø rûpesèiø. Ir vyro, ir moters organizmas turi savo mikroflorà, kurios balansà sutrikdyti gali daþnas lytiniø partneriø keitimas. Bakterinës vaginozës atveju makštyje mikroorganizø padaugëja šimtus ar net tûkstanèius kartø. Moteris skundþiasi išoriniø lytiniø organø perštëjimu, nieþuliu arba deginimu, pagausëjusiomis gendanèios þuvies kvapà primenanèiomis skystomis balkšvos spalvos išskyromis, skausmingais lytiniais santykiais bei skaumingu šlapinimusi.

"Jeigu moteris nejauèia jokiø nemaloniø pojûèiø, indikatoriniø làsteliø aptikimas tepinëlyje dar nereiškia, kad jà reikia gydyti, - tvirtina gydytoja. – Remiantis naujausiais mokslo pasiekimais, bakterinë vaginozë kartais siejama su genetiniu tam tikro makšties gleivinës baltymo defektu, tad ar reikia gydyti – sprendþia gydytojas. Ypaè svarbu gydyti nëšèiàsias, kurioms nustatyta bakterinë vaginozë, kadangi šis makšties floros sutrikimas gali sukelti vaisiaus dangalø uþdegimà, persileidimà, priešlaikiná gimdymà ir panašiai."

Kandidozë – ypaè daþna

Grybeline moters lytiniø organø liga – makšties kandidoze – bent kartà serga apie 75 proc. moterø. Tai, anot ginekologës, ypaè daþnai pasitaikanti infekcija. Dël ávairiausiø prieþasèiø liga, vos tik pasitaikius progai, linkusi kartotis, tad 45 proc. moterø ja serga kelis kartus. "Šá rudená, kaip ir kasmet, jauèiamas itin didelis serganèiøjø makšties kandidoze pagausëjimas. Galbût tai sàlygoja vasaros pabaigoje susilpnëjantis imunitetas, o gal - pasibaigusiø kurortiniø nuotykiø pasekmës, - svarsto ginekologë. – Vizito metu moterys paèios ávardija, kad serga pienlige, t. y. kandidoze. Ligai bûdingos bekvapës "varškinës" išskyros, taèiau bene ryškiausias šios ligos simptomas – išoriniø lytiniø organø nieþulys, ypaè sustiprëjantis sušilus ir naktá. Makšties gleivinë bûna paraudusi bei paburkusi, lytiniai santykiai bûna skausmingi."

Svarbu laiku diagnozuoti

Bene labiausiai paplitusi lytiškai plintanti bakterinë infekcija - chlamidiozë. "Tai itin klastinga liga, nes ja sergant gali nepasireikšti jokie simptomai arba jie bûna labai nedideli. Bûtent dël šios prieþasties pacientai savo pašlijusia sveikata susirûpina tik tuomet, kai ligos simptomai ima stipriai varginti, taèiau net ir tuomet negalavimø prieþasèiø daþnai ieškoma kitur. Moterys á gydytojà ginekologà kreipiasi ne dël paèios infekcijos, bet jau negalëdamos pastoti, - pastebëjimais dalijasi gydytoja. - Moterims chlamidiozë paþeidþia šlaplæ bei gimdos kaklelá, sukeldama skausmingà šlapinimàsi ir išskyras iš gimdos kaklelio. Infekcijai plintant, moteris gali susirgti gimdos gleivinës, kiaušintakiø bei maþojo dubens uþdegimu. Uþakus kiaušintakiams, moteris tampa nevaisinga arba nëštumai tampa negimdiniai. Chlamidijos ypaè pavojingos nëšèiosioms, nes gali sukelti vaisiaus neišnešiojimà, jo infekavimà - akiø gleivinës ar net plauèiø uþdegimà. Vyrams chlamidiozë pasireiškia šlaplës uþdegimu (uretritu), kurio pagrindiniai poþymiai – skausmas bei išskyros šlapinantis. Negydoma liga gali komplikuotis - kilti sëklidþiø ir prostatos uþdegimas. Chlamidiozës diagnostika labai brangi bei sudëtinga, todël šis tyrimas nëra atliekamas bet kokioje laboratorijoje. Išsitirti, ar nesergate chlamidioze, Šiauliuose galite Senojo bokšto klinikoje bei laboratoriniø tyrimø paslaugø gydymo ástaigoje "Endemik".

Antibiotikai ligà "uþmaskuoja"

1994 m. Lietuvoje buvo uþregistruoti 5500 susirgimø gonorëja. Nuo to laiko sergamumas šia liga pradëjo maþëti ir 1998 m. tebuvo 1417 registruotø atvejø. Dabar, anot gydytojos, tai labai retai aptinkama liga. "Kovodami su ávairiomis infekcijomis, þmonës vartoja daug antibiotikø, kurie tepinëlyje "uþtušuoja" gonokokus,- sako gydytoja. - Gonorëjos poþymiai moterims ir vyrams bûna skirtingi. Jie paprastai pasireiškia praëjus 2-10 ar daugiau dienø nuo uþsikrëtimo. Dauguma gonorëja uþsikrëtusiø moterø neturi jokiø nusiskundimø ir tik maþa dalis serganèiøjø skundþiasi neáprastomis išskyromis iš makšties, deginimo jausmu šlapinantis, skausmu pilvo apaèioje. Maþdaug vienas iš dešimties uþsikrëtusiø gonorëja vyrø nejauèia jokiø simptomø, kiti skundþiasi deginimo jausmu šlapinantis, geltonomis išskyromis iš varpos, neretai ir dirginimu arba išskyromis iš tiesiosios þarnos. Gonorëja, perduota oralinio sekso metu, sukelia peršalusios gerklës simptomus."

Negydoma gonorëja moterims gali sukelti kiaušintakiø uþdegimà, sàlygojantá skausmus pilvo apaèioje, nevaisingumà bei negimdiná nëštumà. Vyrams rizika tapti nevaisingiems yra maþesnë nei moterims, taèiau infekcijai plintant, susergama prostatos bei sëklidþiø uþdegimu. Gonorëja gali sirgti ávairaus amþiaus þmonës tiek kartø, kiek uþsikrës. Naujagimiams, kurie gonorëja uþsikreèia nuo motinos, liga daþniausiai pasireiškia akiø paþeidimais, sparèiai besivystanèiais iki aklumo, taip pat galimi ryklës bei plauèiø uþdegimai.

Daþna, bet nepavojinga

Trichomonozæ sukelia trichomonos – maþi parazitai, kuriais uþsikreèiama lytiniø santykiø metu. Ši infekcinë liga paþeidþia urogenitalinæ sistemà. Trichomonozës sukëlëjas ilgai geba gyventi organizme nesukeldamas jokiø negalavimø. Moterys, uþsikrëtusios trichomonoze, turi daugiau nusiskundimø nei vyrai, kadangi joms ávairiø simptomø pagausëja menstruacijø metu. Infekcija paþeidþia makštá, pagausëja þalsvø putojanèiø skystø specifinio kvapo išskyrø. Lytiniai organai parausta, nieþti. Vargina daþnas skausmingas šlapinimasis, kurio metu jauèiamas nemalonus deginimo jausmas. Nëštumo metu trichomonozë gali sukelti priešlaikiná gimdymà, infekcija gali bûti perduota kûdikiui. Vyrai paprastai nepatiria jokiø ligos poþymiø, taèiau kai kuriems iš varpos gali pasirodyti baltø išskyrø. Be to, gali kilti šlaplës, šlapimo pûslës bei prostatos uþdegimas. "Nors vyrai nejauèia jokiø ligai bûdingø simptomø, taèiau nustaèius, kad moteris serga trichomonoze, gydytis turi ir jos vyras bei kiti lytiniai partneriai, - pabrëþia ginekologë. - Vienam jø atsisakius, gydymas bus betikslis."

Sifilis "mëgdþioja" kitas ligas

Nuo seniausiø laikø þmonës þinojo apie bakterinæ infekcijà sifilá. Á kirmëlæ panaši bakterija ásiskverbia á þmogaus genitalijø bei burnos gleivinæ ir joje atsiranda neskausminga veidrodinë opa. Šioje stadijoje sifilis yra labai uþkreèiamas. Anot ginekologës, kadangi opa neskausminga bei nedidelë, tai daþniausiai ji lieka nepastebëta. Po keliø savaièiø þaizdelë paprastai išnyksta. Praëjus keliems mënesiams ar net pusmeèiui, atsiranda viso kûno arba tik atskirø kûno vietø bërimas. Delnuose, paduose, burnoje, genitalijose gali atsirasti ávairiø bërimø, taèiau þmogus nejauèia nei skausmo, nei nieþulio.

"Pacientà vargina klasikiniai sifilio simptomai: nuovargis, plaukø slinkimas, karšèiavimas bei kiti labiau peršalimui bûdingi poþymiai, - pasakoja medikë, - tad ne veltui sakoma, jog sifilis linkæs pamëgdþioti kitas ligas." Kelerius metus þmogus daugiau jokiø sifilio poþymiø gali ir nejausti, taèiau prasidëjus treèiai ligos stadijai atsiranda negráþtamø odos paþeidimø. Liga gali sukelti kurtumà, aklumà, centrinës nervø sistemos paþeidimus, paþeisti kaulø sistemà, širdá. Beje, sifilis gali bûti ir latentinis, t. y. nepasireikšti jokiais poþymiais. "Sifiliu galima uþsikrësti ne tik lytiniu bûdu, bet ir perpilant kraujà, todël dël sifilio tikrinami donorai bei nëšèios moterys, kurios šià infekcijà gali perduoti naujagimiui, - sako gydytoja. – Visiško išgijimo galima tikëtis tik tuomet, jeigu sifilis išaiškinamas pirmose stadijose. Negydant sifilio, nuo jo mirštama."

AIDS grasina mirtimi

Þmogaus imunodeficito virusas, kuriuo uþsikreèiama nesaugiø lytiniø santykiø metu, per kraujà, pavyzdþiui, naudojant uþkrëstus švirkštus arba perpilant uþkrëstà kraujà, darant tatuiruotes, sukelia AIDS. AIDS yra paskutinë þmogaus imunodeficito viruso sukeltos infekcijos stadija. Tai, anot medikës, viena baisiausiø ligø. "ÞIV uþkrëstas þmogus paprastai nepastebi jokiø pradiniø simptomø, kadangi jie nëra išskirtiniai, be to, jie gali bûti labai neryškûs. Pacientà vargina nuovargis, naktinis prakaitavimas, pakyla temperatûra, pradeda kristi svoris, padidëja limfmazgiai, prasideda viduriavimas, sausas kosulys, sloga bei daugelis kitø klasikiniø simptomø, - sako ginekologë. – Virusas dauginasi ir atakuoja kraujo làsteles, visiškai susilpnindamas imuninæ sistemà bei sukeldamas ágytà imuniteto nepakankamumo sindromà. Paþeidus imuninæ sistemà, organizmà pradeda atakuoti ávairios infekcijos. Paþeidþiami plauèiai, virškinimo traktas, centrinë nervø sistema. Sergantys AIDS ligoniai miršta nuo infekcijø sukeltø komplikacijø."

Saugus seksas - geriausias vaistas

Kuo daþniau keièiate partnerius, santykiaujate be saugos priemoniø, tuo labiau lytiškai plintanèiomis ligomis rizikuojate uþsikrësti patys bei uþkrësti kitus. Daugelis lytiškai plintanèiø ligø yra išgydomos, bet kai kuriø gydymas itin sudëtingas. Kai kurios ligos sukelia nevaisingumà ar net baigiasi mirtimi, todël labai svarbu praktikuoti saugø seksà. Anot ginekologës, saugiausia turëti vienà ištikimà partnerá, nes kuo didesnis lytiniø partneriø ratas, tuo didesnë tikimybë sutikti uþsikrëtusájá lytiškai plintanèia liga. Kad sumaþintumëte sàlyèio su minëtais skysèiais galimybæ, naudokite prezervatyvus, taèiau nepamirškite, jog prezervatyvø naudojimas neapsaugo nuo visø lytiškai plintanèiø infekcijø. Labai svarbu, kad lytiškai plintanèios ligos bûtø laiku diagnozuojamos ir kuo greièiau gydomos, tad reguliariai tikrinkitës pas gydytojà.

Nedarykite skubotø išvadø

Þinia, kad þmogus, su kuriuo miegate, serga lytiškai plintanèia liga, gali sukrësti emociškai ar net nutraukti iki tol buvusius tvirtus santykius. Taèiau suþinojus šià ne itin malonià þinià gydytoja pataria neskubëti daryti skubotø išvadø, nes kai kurios infekcijos tûno pasislëpusios kûne ir daþnai nesukelia jokiø ligos simptomø keletà mënesiø ar dar ilgiau, tad gali bûti, kad jûsø partneris lytiškai plintanèia liga uþsikrëtë ankstesnëje sàjungoje ir dar tebëra infekcijos nešiotojas, nors pats to në neátaria. Tikëtina ir tai, jog jis, pats to neþinodamas, uþkrëtë jus, bet ne jis, o jûs pastebëjote ligos poþymius. Todël neišsiaiškinæ situacijos nepulkite kaltinti partnerio dël neištikimybës. "Bet kokiu atveju nepamirškite, jog lytiškai plintanèios ligos yra ne vieno, bet keliø þmoniø liga, todël gydytis reikia pradëti tuo pat metu jums ir visiems kitiems partneriams. Jeigu vienas iš partneriø nesigydys, uþbaigæ gydytojo paskirtø vaistø vartojimà jûs ir vël susirgsite", - sako ginekologë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Šiauliø apskrities ligoninës Neurologijos skyriuje gulintis 46 metø vyriškis dþiaugiasi, jog patyræs insultà sulaukë operatyvios medikø pagalbos - po penkiø parø intensyvaus gydymo medikamentais jauèiasi sparèiai atgaunantis jëgas. Neurologijos skyriaus vedëja Sigla Šèeponavièiûtë sako, jog gydymas dar tik ápusëjo, paciento laukia ilgi reabilitacijos mënesiai. "Optimizmas padeda greièiau pasveikti, taèiau patyrus insultà ne visada sëkmingai pasiseka vël gráþti á visavertá gyvenimà", - tvirtina gydytoja.

Neurologijos skyriaus vedëja Sigla Šèeponavièiûtë sako, kad daugiausia pacientø dël insulto á ligoninæ patenka darbymeèiu per didþiuosius karšèius. Autorës nuotr.

Liga uþklupo netikëtai

Vyriškis stebisi, jog liga atsirado tarsi iš niekur - "kaip perkûnas iš giedro dangaus", nes anksèiau jis niekada niekuo nesiskøsdavæs ir pas gydytojus nevaikšèiodavæs. Tam, anot jo paties, net ir laiko nebûdavæ, mat mënesius darbo reikalais tekdavo išvaþiuoti iš Lietuvos.

"Kadaise kaþkas buvo sakæs, jog man didelis kraujospûdis, bet niekada jo nematuodavau ir dël jo neturëdavau jokiø problemø, - sako pašnekovas. – Retkarèiais naktimis nutirpdavo galûnës, bet didelio dëmesio á tai nekreipiau, nes maniau, jog jas nugulëjau ir tiek tos bëdos. Sunerimau tuomet, kai vienàkart pabudæs iš miego nepajëgiau apsiversti ant kito šono, taèiau, sulaukus ryto, savijauta pagerëjo. Niekam nieko nesakæs išëjau á balkonà parûkyti, bet vos surûkæs cigaretæ pajutau uþplûstantá silpnumà, tad gráþæs vidun pasisakiau namiškiams, kad blogai jauèiuosi, o šie nedelsdami iškvietë greitàjà pagalbà. Jokio skausmo nejutau ir net nesupratau, kad man viena veido pusë paralyþiuota. Atvykus á priëmimo skyriø buvo paralyþiuota kairë kûno pusë, veidas perkreiptas, kalba sutrikusi. Išeminá insultà gydytojai diagnozavo pagal ligai bûdingus poþymius bei kompiuterinës tomografijos tyrimà, o magnetinio rezonanso dëka priešingoje nei paralyþius kûno pusëje atrado ligos þidinukà."

Neurologijos skyriaus vedëja sako, jog ligai išsivystyti didelæ reikšmæ turëjo vyriškio pamëgtas þalingas áprotis rûkymas bei genetika, nes paciento broliams dël kraujagysliø nepraeinamumo buvo atliktos koronarø šuntavimo procedûros. Ar insultà patyræs pacientas galës vairuoti, bus nutarta ávertinus paralyþiaus laipsná, akiplotá bei psichinæ bûklæ, taèiau net ir esant lengviausiam paralyþiaus laipsniui po insulto pacientai maþiausiai mënesá negali sësti uþ vairo. Dël netikëtai uþklupusios ligos vyriškis mesti rûkyti neþada, taèiau prasitaria, jog rimtai pagalvosiantis apie surûkomø cigareèiø maþinimà per dienà.

Visø rûšiø insultai linkæ kartotis

Skiriamos dvi insulto rûšys: išeminis insultas, kuris ávyksta nutrûkus kraujotakai vienoje galvos ar kaklo kraujagysliø, ir hemoraginis insultas, kuris ávyksta dël kraujo išsiliejimo á smegenis.

Gydytoja sako, jog neretai insultà patyræs þmogus mano, kad kartà áveikæs šià sunkià ligà jis tapo nepaþeidþiamas. Deja, taip nëra - paþeisdami vis naujas smegenø sritis insultai linkæ kartotis, todël net ir ištikus menkam mikroinsultui nereikëtø jo ignoruoti. Norint, kad ateityje liga nepasikartotø, bûtina ávertinti savo galimybes ir kruopšèiai laikytis gydytojo nurodymø. Patyrusiems insultà reikia itin riboti fiziná krûvá, deja, neretai insultà patyrusieji tai greitai pamiršta, todël nenuostabu, kad insulto ištiktas þmogus á ligoninæ atgabenamas tiesiog iš darþo.

Simptomai pasireiškia staiga

Insulto poþymiai - galvos svaigimas, regëjimo, kalbos, jutimø sutrikimai, vëmimas, mieguistumas ar sàmonës praradimas, raumenø hipotonija ar veido, rankø, kojø paralyþius (daþniausiai bûna kurios nors vienos kûno pusës) - pasireiškia staiga. Anot neurologës, insultas ištinka tuomet, kai paþeidþiama smegenø dalis - á jà nebepatenka kraujo išnešiojamas deguonis. Galvos smegenys, kuriose nuolat vyksta ypaè greita medþiagø apykaita, gauna 800-1000 ml kraujo per minutæ. Smegenø làstelës nuolat reikalauja deguonies ir gliukozës. Làstelës labai jautrios šiø medþiagø apykaitos sutrikimui, todël sustojus kraujo apytakai pirmiausia sutrinka smegenø làsteliø veikla. Nenormalizavus smegenø kraujo apytakos, làstelës pradeda irti ir miršta. Dël šio sutrikimo þmogus ima jausti silpnumà, paralyþiuojamos galûnës.

"Daugiausia pacientø dël insulto á ligoninæ patenka darbymeèiu per didþiuosius karšèius vasarà, - sako gydytoja. – Sutrikus kraujotakai, pasireiškia pavojø pranašaujantys þenklai: staiga be aiškios prieþasties ima suktis galva, sutrinka koordinacija, apima silpnumas, atsiranda pykinimas, vëmimas, taèiau net ir pradëjæ vemti, pagalbos ieškoti þmonës neskuba, nes mano, jog vemia dël to, kad suvalgë kaþkà netinkamo. Paprastai ligonis pats në nepajunta arba negali objektyviai ávertinti, kad jam nusviro lûpos kampas arba kad jis nebevaldo rankos."

Rizikos faktoriø galite išvengti

Tam tikros sàlygos ar elgesys, didinantys ligos pasireiškimo galimybæ, vadinami rizikos faktoriais. Insultas paprastai išsivysto per daugelá metø. Jis nëra paveldimas, taèiau paveldimas polinkis á aterosklerozæ. Gydytoja pataria niekada nenumoti ranka, jeigu nustatytas per didelis kraujospûdis, nes pats didþiausias insulto rizikos faktorius. Sureguliuotas kraujo spaudimas padës išvengti ne tik insulto, bet ir daugelio kitø negalavimø – širdies ligø, diabeto ar inkstø nepakankamumo. Diabetas gali paþeisti kraujagysles bet kurioje organizmo vietoje, taip pat ir smegenyse. Jeigu tuo metu, kai þmogø ištiko insultas, cukraus kiekis kraujyje buvo labai padidëjæs, paþeista smegenø dalis bûna kur kas didesnë, nei esant normaliam cukraus kiekiui kraujyje.

Neabejotini rizikos veiksniai – vyresnis amþius, vyriškoji lytis, padidëjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Maiste trûkstant valgomosios druskos, kalio, kalcio bei maþai suvartojant švieþiø vaisiø ir darþoviø, þuvies, neskaldytø grûdø, padidëja insulto rizika. Pernelyg daþnas kavos vartojimas taip pat sàlygoja insulto atsiradimà, nes kava gali padidinti lipidø koncentracijà kraujyje. Išeminë širdies liga, širdies voþtuvø ydos, ritmo sutrikimai ar širdies kamerø padidëjimas skatina trombø susidarymà širdyje. Atitrûkæ ir nukeliavæ á smegenø kraujagysles trombai gali jas uþkimšti ir sukelti insultà. Anot neurologës, visiškai nesvarbu, kokio amþiaus esate – mesti rûkyti niekada nevëlu. Rûkymas didina vadinamojo "blogojo" cholesterolio kieká kraujyje, kuris siaurina arterijø spindá. Veikiant nikotinui didëja arterinio kraujo spaudimas, o rûkant ákvepiamas anglies monoksidas sumaþina patenkanèio á smegenis deguonies kieká. Be to, dël rûkymo kraujas tampa tirštesnis - sudaro palankias sàlygas trombui susiformuoti.

Alkoholis, nuolatinis stresas, gyvenimo sàlygø pablogëjimas taip pat sàlygoja insulto atsiradimà. Jei yra vienas ar keli išvardinti insulto rizikos faktoriai, tai, anot gydytojos, dar nereiškia, kad jûs bûtinai susirgsite insultu, o jei rizikos faktoriø nëra, dar nereiškia, kad jo išvengsite, taèiau rizika susirgti insultu tuo didesnë, kuo daugiau ir sunkesniø rizikos faktoriø yra.

Kiekvienas ligà áveikia savaip

Esame ásitikinæ, jog insultu serga tik vyresnio amþiaus þmonës, taèiau neurologai teigia, kad ši liga dabar tampa itin opia problema tarp vis jaunesniø þmoniø. Insultas – treèia pagal daþná mirties prieþastis po koronarinës širdies ligos ir vëþio. Nuo išeminio insulto miršta apie 20-30 proc., o nuo hemoraginio insulto – 40-60 proc. serganèiøjø. Nors mirtingumas nuo šios ligos nuolat maþëja, taèiau þmoniø, kenèianèiø nuo insulto sukeltø padariniø, daugëja.

Daugumà insultà patyrusiøjø liga prikausto prie lovos. Ar pasveikstama susirgus insultu, priklauso nuo to, kiek ilgai buvo sustabdyta kraujo apytaka, t. y. ar greitai buvo suteikta pirmoji pagalba. Neurologë sako, jog tikimybë išgyventi po patirto išeminio insulto – 85 proc., po hemoraginio insulto – 50 proc. Pusë išgyvenusiø pacientø pasveiksta, kiti po insulto lieka neágalûs. Apie treèdalá þmoniø, patyrusiø insultà, gráþta á darbà. Tai lemia laiku suteikta pagalba bei veiksminga reabilitacija, kurios metu maþdaug pusantro mënesio intensyviai dirbant atkuriamos sutrikusios organizmo funkcijos. Laiku suteikus pagalbà, insulto paþeistà vietà galima atstatyti, bet þmonës, anot neurologës, daþnai kreipiasi ne iš karto po insulto. Esant panašiam smegenø paþeidimo laipsniui, vieni pasveiksta greièiau, kiti – lëèiau. Jeigu þmogus neturi motyvacijos sveikti, ligos baigtis gerokai blogesnë.

Belaukiant gydytojo

Insulto ištiktajam atsekite apykaklæ, dirþà, atverkite langà, kad nestigø gryno oro. Jeigu þmogus vemia, jam galvà pasukite á šonà ir tvarsèiu apvyniotu pirštu išvalykite burnà. Gulinèiajam po galva, peèiais ir mentëmis pakiškite pagalvæ, kad galva pasikeltø maþdaug 30 laipsniø kampu. Tokios padëties ligonis turi bûti veþamas á ligoninæ. Svarbiausia - nedelsdami kvieskite greitàjà medicinos pagalbà, kad insulto ištiktasis kuo greièiau bûtø nugabentas á artimiausià ligoninæ, kur, priklausomai nuo jo sveikatos bûklës, bus paguldytas á neurologijos arba á reanimacijos skyriø. Atminkite - sudëtingø netikëtai uþkluptos ligos pasekmiø galima išvengti ne vëliau kaip per tris valandas ligoná pristaèius á gydymo ástaigà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Ištikus bëdai ar sunkumams, vaikai vis daþniau renkasi pagalbà telefonu, nes galima skambinti iš kur nori ir kada nori, nereikia prisistatyti ir bendrauti "akis á aká". Paslapties išsaugojimas ir privatumas sudaro galimybæ laisvai kalbëti – neverta bijoti atsakomybës dël pasekmiø, poþiûriø skirtumø ar atskleistos tiesos, o svarbiausia – bendraujant galima išsiaiškinti tolesnius veiksmus bei jø pasekmes.

Savanorës konsultantës Ingos Lukšaitës-Samaitienës teigimu, pagrindinis pagalbos linijos tikslas – išklausyti, pabûti kartu sunkià minutæ ir pabandyti bendromis jëgomis rasti išeitá. Autorës nuotr.

Visiems atsakyti neámanoma

Savanorë sako, jog psichologinë pagalbos linija per metus sulaukia 300 tûkstanèiø skambuèiø, o bandymø prisiskambinti suskaièiuota daugiau nei 1,5 mln. Apmaudu, kad prie telefonø budintys savanoriai sulaukia labai daug tyèiniø skambuèiø. "Paskambinæ bei išgirdæ savanorio balsà, vaikai nusijuokia ir padeda ragelá. Gaila, kad tokie skambintojai nesusimàsto, jog šitaip elgdamiesi uþima tuo pat metu kaþkam gyvybiškai svarbià telefono linijà", - apgailestauja savanorë Inga Lukšaitë-Samaitienë. Kad pradëtø pokalbá, daugeliui vaikø prireikia keleto "bandomøjø" skambuèiø. Dalis vaikø padeda ragelá iš karto arba tik pratylëjus keletà minuèiø pasigirsta pašnekovo balsas. Anot ponios Ingos, daþniausiai tokiuose tylos skambuèiuose slypi didelë problema.

Neretai ypaè iš jaunesnio amþiaus vaikø sulaukiama skambuèiø ar laiškø, kuriuose domimasi, kodël savanoriai dirba dykai arba prašoma papasakoti apie jø veiklà. "Tai atskira laiškø grupë, kuriuos mes vadiname smalsaujanèiais laiškais, - pasakoja savanorë. – Patenkinæ savo smalsumà, kituose laiškuose vaikai jau pasakoja apie juos uþklupusias bëdas." Kartais apie savo sunkumus parašyti yra lengviau, nei apie juos kalbëti. Per dienà el. pašto adresuŠiauliø regiono savanoriai iš vaikø sulaukia vidutiniškai 2-3 laiškø, šalies vaikø linija – 7-10 laiškø.

Padëdami kitiems, patys jauèiasi gerai

Ingos teigimu, nuolat augantis savanoriais norinèiøjø tapti prašymø skaièius rodo, kad nemaþai jaunuoliø þmoniø trokšta padëti kitiems. Visi prašymus uþpildæ kandidatai kvieèiami á atrankà, kurioje ávertinamos kiekvieno kandidato galimybës.

Bûsimieji savanoriai mokomi pusæ metø. Savanorë atvirauja, jog mokymø metu ágytos þinos bei patirtis yra labai vertingi ne tik tarnybos veiklai, bet ir asmeniniame gyvenime, kadangi suþinoma bei ágyjama bendravimo ágûdþiø, išmokstama išklausyti ir surasti alternatyviø sprendimø, tinkamai reaguoti krizinëse situacijose. Po sëkmingai išlaikyto egzamino jaunasis savanoris dirba kartu su priþiûrëtoju, kuris sëdi šalia ir pataria, kà galima ir ko negalima daryti. Ágijæs pakankamai ágûdþiø, savanoris pradeda dirbti savarankiškai.

Savanoriø paruošiama kasmet, taèiau jø nuolat trûksta. Ponia Lina sako, jog paprastai kiek kasmet savanoriø paruošiama, tiek jø ir netenkama. Prieþastys labai ávairios: vieni sukuria šeimà, kiti susiranda darbà, treti išvaþiuoja á uþsiená, taèiau daþniausiai savanoriaujama tol, kol ši nemokamai teikiama pagalba teikia vidiná pasitenkinimà paèiam savanoriui. Kai šis malonus jausmas tampa pareiga, savanoriškas darbas tampa nebemielas ir jo atsisakoma.

Tëvai pavargæ arba neturi laiko

XXI amþiaus tëvø "liga" – laiko stygius vaikams, nes visos jëgos skiriamos darbui, buièiai gerinti, finansiniam pagrindui kurti. Tad nieko nuostabaus, jog vaikai skundþiasi dëmesio stoka ir dël to kylanèiomis ávairiomis problemomis. Savanorë konsultantë sako, kad šeimø, kuriose yra glaudûs tëvø ir vaikø santykiai bei tvirtos laiko patikrintos šeimos vertybës, vaikø skambuèiø sulaukiama maþiausia. Paguodos ieško tie, kuriems tëvai neranda laiko, todël jie jauèiasi nemylimi, atstumti, nesuprasti ir pan.

Yra daugybë šeimose kylanèiø situacijø, kurios vienaip ar kitaip paveikia vaikus bei paauglius, þinoma, didesniø ar maþesniø konfliktø tarp tëvø ir vaikø neišvengia në viena šeima, taèiau kai susiduria paaugliškas maištingumas ir nelanksèios suaugusiøjø nuostatos, neišvengiamai kyla rimti konfliktai. "Problemø dël santykiø šeimoje turintys vaikai tiesiog nori kam nors papasakoti apie savo jausmus, ieško patarimo ar padràsinimo, o bijodami bûti nesuprasti apie savo problemas vengia kalbëtis su draugais, todël skambina á vaikø linijà, - dalijasi pastebëjimais konsultantë. – Mes stengiamës išklausyti, suprasti bei palaikyti pašnekovà, kai já kamuoja nerimas. Kartu aptariame skambinanèiojo savijautà, ieškome problemos sprendimo bûdø."

Mokytojams trûksta ágûdþiø

Pasaulinës sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyèias patiria apie 70 proc. vaikø. Ši problema aktuali ir tarp vaikø, ir tarp jaunimo. Tyèiojamasi dël ávairiø prieþasèiø: išvaizdos, aprangos, mokymosi, gyvenimo bûdo, kartais, anot konsultantës, apskritai be prieþasties. Neretai galvojama, kad vaikas pats gali susitvarkyti su patyèiø problema, taèiau konsultantë sako, jog labai svarbu, kad tokioje situacijoje vaikas neliktø vienas, todël pirmiausia jam patariama pagalbos kreiptis á suaugusájá. Juo gali bûti ne tik šeimos narys, bet ir mokytojas, socialinis pedagogas, psichologas ar kitas patikimas þmogus. Deja, nors vaikai kreipiasi á suaugusiuosius pagalbos, daþnai jos nesulaukia. Galbût suaugusieji tiesiog neþino, kaip galëtø padëti vaikui, arba mano, jog á tokius pagalbos prašymus nëra bûtina reaguoti.

"Jeigu vaikas patyèias patiria mokykloje, problema turëtø bûti sprendþiama vietoje, taèiau mokytojai daþnai nekreipia á tai dëmesio, - sako konsultantë. – Mokytojai teisinasi, jog šiai problemai spræsti jie neturi reikiamø ágûdþiø, todël vaikø linija, vykdydama vaikø patyèiø prevencijos programà, vaþinëja po Lietuvos mokyklas šviesdama mokytojus. Skandinavijos šalyse ši programa vykdoma jau dešimt metø, Lietuvoje ji pradëta prieš ketverius metus, tad mums dar reikia nemaþai laiko ir pastangø, kad pasiektume norimà rezultatà."

Vaikø telefonu – nevaikiški išgyvenimai

Á pagalbos linijà kreipiamasi dël paèiø ávairiausiø iškylanèiø sunkumø bei rûpesèiø. Vienas jø - paauglystë, kurios metu paaugliai išgyvena staigius kûno pokyèius, lydimus nuotaikos kaitos bei nesaugumo jausmo. Anot konsultantës, paauglystëje pradedama labai domëtis savo kûnu, ir nors spaudoje bei internete apstu informacijos apie lytiná brendimà, vaikams kyla begalë klausimø.

Auganèiai ir bræstanèiai asmenybei reikia daug meilës ir rûpesèio, taèiau kai kurie vaikai yra mušami, apleisti, išnaudojami. Savanorë sako, jog pastaruoju metu pastebima ypaè daug seksualinës ir smurtinës prievartos atvejø. Papasakoti apie patiriamà prievartà vaikams yra labai sunku ir prireikia nemaþai dràsos, taèiau kalbëjimas apie patiriamà prievartà padeda jaustis geriau. 95 proc. vaikø yra prievartaujami broliø, seserø, tëvø, tetø, dëdþiø ir kitø, vaikams itin artimø arba gerai paþástamø þmoniø. Prievartà patyræ ar jà patiriantys vaikai jauèiasi nesaugûs, gyvena nuolatinëje baimëje, o šie jausmai verèia juos nepasitikëti þmonëmis.

"Mums skambinantys prievartà patiriantys vaikai bûna sutrikæ ir neþino, kà daryti, nes nenori prievartautojui sukelti nemalonumø, - sako konsultantë. - Mes kalbamës apie tai, kas su jais vyksta, kà jie norëtø daryti, kartu ieškome bûdø, kaip reikëtø apsisaugoti nuo prievartos, bei patariame pagalbos kreiptis á patikimà suaugusá þmogø."

Lietuva pirmauja pasaulyje pagal nusiþudþiusiø vaikø skaièiø. Kalbantys apie saviþudybæ vaikai ar paaulgiai guodþiasi, jog neturi su kuo pasikalbëti apie juos uþklupusias nelaimes, neranda, kas juos išklauso, supranta bei pabûna kartu su jais, todël vis daþniau ima galvoti, jog atëjo metas nutraukti savo gyvenimà. "Jûs easte paskutinis þmogus, su kuriuo aš kalbuosi", - neretai taip pradeda pokalbá saviþudybæ suplanavæs vaikas. Anot savanorës, ši frazë – pagalbos šauksmas, nes jeigu prieš pakeldamas rankà þmogus ieško, kas já išklausytø, vadinasi, jis nëra tikras dël savo apsisprendimo ir tikisi pagalbos. "Mes kalbame apie já uþplûdusià jausmø lavinà ir bandome ákvëpti norà gyventi, - sako savanorë. - Neretai atviras jautrus pokalbis padeda išgelbëti gyvybæ."

Gana daþni tarp paaugliø ir valgymo sutrikimai. Sunkumai mokykloje, patyèos, nesutarimai su namiškais ar bendraamþiais, siekimas atitikti groþio bei lieknumo standartus gali sukelti átampà bei nerimà. Tam, kad palengvëtø išgyvenami jausmai, kai kurie pradeda daugiau valgyti. Valgant trumpai aplanko nusiraminimas, taèiau tuo pat metu pradedama nerimauti dël svorio. Þmogus renkasi lengviausià kelià – jam daug paprasèiau stebëti, kaip kinta svoris, ir já reguliuoti, nei susitelkti ties tais dalykais, kurie sukëlë maistu malšinamà nerimà. Taip palaipsniui išsivysto valgymo sutrikimai, sukeliantys gana skaudþias pasekmes.

Mokslo tvirtovëse apstu problemø

Ypaè aktualios yra problemos, susijusios su mokymusi vidurinëje ar aukštojoje mokykloje. Mokykloje kylantys sunkumai: prasti paþymiai, konfliktiški santykiai su mokytojais, abejoniø sklidina þiniø vertinimo sistema, tëvø reikalavimai gauti gerus paþymius, dideli mokymosi tempai, gausios namø uþduotys ir pan. Vyresnio amþiaus skambinantieji skundþiasi, jog juos kamuoja pervargimas, išsekimas, skolos, nuolatinë egzaminø baimë. "Þmogus sako, jog jis daro viskà, taèiau jam nesiseka, - pasakoja savanorë. – Visiems pasitaiko ávairiø nesëkmiø, taèiau svarbiausia, kad þmogus stengdamasis jaustøsi gerai ir suprastø, kad ne visada pastangos atitinka trokštamà rezultatà. Neretai toliau kalbantis išryškëja depresijos poþymiai, tuomet pašnekovui pasiûlome pagalbos kreiptis á psichologà ir nurodome, kokiu adresu bûtø galima já rasti."

Geriausias atlygis - padëka

Nepasitenkinimo konsultantai sulaukia ir iš vaikø, ir iš jaunimo. Kartais nepasitenkinimas kyla dël to, kad negalima išspræsti kai kuriø kilusiø problemø. "Vaikai skambina ir prašo pasikalbëti su jø tëvais arba prašo pinigø, nes nori vaþiuoti á stovyklà, - vardija nepasitenkinimà sukelianèias prieþastis savanorë, - taèiau mes neturime galimybiø duoti pinigø ar geidþiamø daiktø, negalime perskambinti vaikø tëvams, nes pagalbos linija laikosi konfidencialumo ne tik skambinanèiøjø, bet ir laiškus rašanèiøjø labui. Konfidencialumas reiškia, kad organizacija galima pasitikëti, o gauta informacija niekur nebus skelbiama. Neretai sulaukiame skambuèiø iš tëvø, kurie tvirtina þinantys, kad jø vaikai skambino mums, ir reikalauja pasakyti, apie kà mes kalbëjomës. Pagrindinis mûsø tikslas – išklausyti, pabûti kartu sunkià minutæ ir pabandyti bendromis jëgomis rasti išeitá. Tai, kad pagalbos ieškantieji pasijunta geriau vien todël, jog yra išklausomi, liudija šilti atsiliepimai bei nuoširdþios padëkos. Nieko nëra maloniau uþ kitame laido gale girdimà gyvenimo dþiaugsmo kupinà balsà ir malonius padëkos þodþius. Tai pats didþiausias atlygis, nes moraliniai dividendai jokiais pinigais neákainojami".

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lietuvos epilepsija serganèiøjø integracijos asociacijos uþsakymu atlikta šalies gyventojø apklausa parodë, kad visuomenës supratimas apie epilepsijà yra nepakankamas. Epilepsija serganèiøjø daþnai šalinamasi, o šie, jausdami neigiamà visuomenës poþiûrá, bijo paviešinti savo ligà, tad atsiriboja nuo jos. Ar lengva bûti visuomenës dalimi sergant epilepsija, pasakoja Šiauliø apskrities serganèiøjø epilepsija ir jø globëjø draugijos pirmininkë Violeta Èiuvaševa ir psichologas Arûnas Norkus.

Šiauliø apskrities serganèiøjø epilepsija ir jø globëjø draugijos pirmininkë Violeta Èiuvaševa ir psichologas Arûnas Norkus: "Në vienas nesame apsaugotas nuo ligos." Autorës nuotr.

Pagalbos teikti neskubame

Draugijoje dirbantis psichologas sako, jog nuo senø laikø sergantys epilepsija þmonës jauèia tvyranèià stigmà, nes visuomenë jø nepriima, tad ir jie á jà nenoriai liejasi. "Pagrindinës problemos, su kuriomis susiduria neágalieji, yra toli graþu ne fizinës, o socialinës ir psichologinës, - atvirauja psichologas. – Þmonës daug þino apie aklumà, ávairius paralyþius bei kitas jiems áprastas, daþniausiai vizualiai matomas, todël visuomenei lengviau priimtinas ligas nei epilepsija, kuri neretam kelia didelæ baimæ. Tad nenuostabu, jog ištikus priepuoliui þmogus nesulaukia reikiamos pagalbos iš šalia esanèiøjø, nes taip jau áprasta manyti, kad gatvëje ant þemës tysoti gali tik girtas þmogus. Be to, neágalieji daþnai patys sau uþsideda STOP þenklà, neleidþantá susigyventi su liga, kuri yra jø gyvenimo dalis, kaip plaukø spalva ar kairiarankiškumas. Norint gyventi visavertá gyvenimà, reikia išmokti nesureikšminti ligos, stengtis iš naujo atrasti motyvacijà gyventi ir suprasti bei pripaþinti, kad liga tapo neatsiejama ir, deja, vargu ar kada nors pasikeisianèia gyvenimo dalimi".

Visuomenë nepripaþásta kitokiø

Anot draugijos pirmininkës Violetos, neágaliojo atskirtis nuo visuomenës prasideda jau ankstyvoje vaikystëje. Tai bûdinga ne tik sergant epilepsija, bet ir bet kuria kita neágalumà sàlygojanèia liga. "Klausos netekusià atþalà tëvai veda á kurèiøjø darþelá, silpniau matantá – á akløjø ir silpnaregiø ugdymo ástaigà ir t. t., o sveikieji lanko bendrojo lavinimo darþelius. Kasryt tëvai, vedini maþyliais, skuba á "savo" darþelius në nesusimàstydami apie bûsimas neigiamas pasekmes ateityje, - tvirtina ponia Violeta. – Atlikdami tyrimà, mes skambinome á mieste esanèius darþelius ir teiravomës, ar priimtø maþylá, sergantá epilepsija. Teigiamo atsakymo taip ir nesulaukëme, nors epilepsija nëra nei uþkreèiama liga, nei baisesnë uþ cukraligæ ar kitas ligas. Ne paslaptis, jog specializuotos ugdymo ástaigos visada gaudavo didesná finansavimà, o tai yra viena pagrindiniø prieþasèiø, sàlygojanèiø tëvø apsisprendimà renkantis ugdymo ástaigà. Tëvai tikisi, jog tokiuose darþeliuose vaikas bus soèiau pavalgæs, ras daugiau þaislø ir kitø jam bûtinø lavinimosi priemoniø, taèiau jeigu vaikai nuo pat maþens nebûtø skirstomi á "tokius" ir "kitokius", o bendrautø kartu, atëjæ á bendro lavinimosi mokyklas neágalieji nebûtø atstumti, jiems netektø kæsti klasës draugø patyèiø, nes šie jau bûtø ápratæ prie negalæ turinèio, nuo pat maþens šalia buvusio draugo."

Kad visuomenë nëra tolerantiška kitoniškumui, byloja neseniai atliktø psichologiniø tyrimø rezultatai: mokyklose daþniausiai skraudþiami ne tik neágalieji, bet ir raudonplaukiai, kairiarankiai, gyvenantys kaime ar vienkiemyje, turintys antsvorio bei daugiavaikiø šeimø vaikai. Psichologas teigia, kad turint negalæ tikimybë, jog visuomenë nusigræš nuo kitokio nei dauguma, tik dar labiau padidëja. Á draugijà susibûræ þmonës dalijasi karèia patirtimi, kai mokykloje iš jø buvo šaipomasi, ne vienam dël per pamokas pasikartojanèiø priepuoliø teko pakeisti mokyklà ar net visiškai atsisakyti mokslø. Situacijà, anot psichologo, bûtø ámanoma pakeisti, jeigu kiekvienas pradëtume jà keisti nuo savæs, tereikia susimàstyti, jog në vienas nesame apsaugotas nuo ligos, kuri, deja, kartais gali tapti ne trumpalaikiu nemalonumu, bet neatsiejama mûsø gyvenimo palydove.

Rasti darbà – sunkus uþdavinys

Sakoma, jog þmogus visavertis gali jaustis tik dirbdamas. Vis dëlto rasti darbà mûsø šalyje neágaliajam nëra paprata – darbdaviai nenoriai priima neágaliuosius á darbà. "Daþnas në neþino, kad yra labai daug epilepsijos rûšiø, - pasakoja ponia Violeta. - Manoma, kad visi, sergantys epilepsija, uþëjus priepuoliui netenka sàmonës, dël ko krenta ant þemës, trûkèioja, iš burnos drimba putos ir pan., todël darbdavys, vos tik išgirdæs, kad þmogus serga epilepsija, në nesivargina išklausyti, jog ši liga niekam nesukels papildomø rûpesèiø. Tam tikros epilepsijos formos pasireiškia tik miegant, todël sergantis þmogus gali ne tik dirbti, bet ir automobilá vairuoti: jeigu jis tuo metu nemiegos - priepuolio nebus. Parinkus tinkamus vaistus, iki 70 proc. serganèiøjø epilepsija priepuoliø smarkiai suretëja arba visai nebesikartoja. Þinoma, yra itin sunkiø ligoniø, kurie dël daþnø priepuoliø negali išeiti iš namø, tokiu atveju apie darbà belieka pasvajoti. Kiekvienas ávertina savo galimybes ir þino, ar liga jam leis mokytis, dirbti bei gyventi visavertá gyvenimà, todël negalima serganèiøjø skirtingo tipo epilepsija matuoti ta paèia liniuote."

Rasti darbà daþnai trukdo nepakankamas išsilavinimas. Anot psichologo Arûno Norkaus, retas epilepsija sergantis þmogus turi aukštàjá išsilavinimà, daþniausiai pasitenkinama 10 klasiø baigimo paþymëjimu. Be to, neretai sergantysis epilepsija þmogus negali dirbti sunkaus fizinio ar reikalaujanèio dirbti tam tikrame aukštyje darbo.

Artëjantá priepuolá galima nujausti

Anot psichologo, galima išvardyti daug prieþasèiø, dël ko susergama epilepsija. Tai ávairios traumos, kraujagysliø paþeidimai, infekcinës ligos, stresas ir kt. Priepuolius, kurie gali prasidëti bet kokio amþiaus þmogui, gali išprovokuoti fizinis ar protinis pervargimas, garsas, mirksinti šviesa, miego trûkumas, stresas, besaikis sëdëjimas prie kompiuterio ar televizoriaus, perkûnija, Saulës ar Mënulio uþtemimas ir kt. Ne visi epilepsija sergantys geba nujausti artëjantá priepuolá, taèiau tie, kurie tai jauèia, spëja pasirûpinti savimi: niekur neina iš namø, patogiai ásitaiso lovoje ar fotelyje ir pan. Generalizuoto priepuolio metu þmogus negali kontroliuoti savo veiksmø, nes visiškai išnyksta arba sutrinka sàmonë, todël praëjus priepuoliui jis neprisimena atliktø veiksmø - galbût jis šaukë, keikësi, èiupinëjosi, pasituštino, pasišlapino, patyrë orgazmà ir pan., todël daþnas jauèiagëdà, ypaè jei priepuolis já ištiko gatvëje, parduotuvëje ar kitoje viešoje vietoje. "Daþnai þmonës, uþklupti ligos, uþsidaro savyje, todël susibûrus draugën jiems labai svarbu išsikalbëti, pasidalyti patirtimi, kaip jiems pavyksta susigyventi su liga. Sergantieji epilepsija vienas iš kito išmoksta pajausti artëjantá priešpriepuoliná laikotarpá, kuris kiekvienam serganèiajam pasireiškia skirtingai, - sako A. Norkus. – Vieni jauèia uþplûstanèià šalèio ar karšèio bangà, kiti mato margaspalviø spalvø blykèiojimà, girdi ávairius garsus ir pan."

Polinkis sirgti epilepsija paveldimas

Tam tikri epilepsijos tipai yra linkæ kartotis šeimose, todël manoma, kad reikšmës turi ir genetiniai veiksniai. Nors tarptautinëje ligø klasifikacijoje epilepsija nurodyta kaip psichinë liga, psichologas tvirtina, kad ši liga þmogaus psichikai jokios átakos neturi. "Visi sergantieji epilepsija yra psichiškai sveiki, o þmogus, kuris skundþiasi susilpnëjusiu dëmesiu, dar nëra psichinis ligonis, - sako psichologas. – Moksliškai árodyta, kad epilepsija serganèiøjø giminëje treèioje kartoje gimusiøjø intelektas yra þemesnis, nes nuo pat gimimo prasidëjæ priepuoliai stabdo vaiko smegenø vystymàsi. Tiems, kuriems epilepsija yra ágimta, pastebimi nedideli socialiniai ágûdþiai, todël uþsiëmimø metu mokome juos išreikšti savo emocijas, ugdome bendravimo ágûdþius, vedame seminarus. Dauguma epilepsija serganèiøjø màsto labai konkreèiai, todël uþuot klausæ: "Kaip jûs jauèiatës?", verèiau paklauskite: "Kaip jûs dabar jauèiatës?", nes daþnas liks nesupratæs, ar jus domina, kaip jis jautësi vakar, prieš valandà, ar dabar. Neretai jauèiamas sutrikæs perkeltinës prasmës suvokimas bei jumoro jausmas, susilpnëjusi atmintis. Seminarø metu pasitelkæ specialià metodikà, mokome ásiminti skaièius, kuriuos ásiminti lengviausia pagalbon pasitelkus humoristines fantastines asociacijas: vienetas – þirafos kaklas, dvejetas panašus á gulbæ, septynetas – á dalgá, vadinasi, ásiminæ, kad gulbë, nešina dalgiu eina pas þirafà, lengvai ásiminsite skaièiø deriná 271."

Áþeidinëti draudþia ástatymas

"Mes vis dar linkæ diferencijuoti negalæ: èia - judëjimo, èia - klausos, èia - regos, - vardija Arûnas Norkus. – Teko pabuvoti tarptautinëje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie neágaliøjø integracijà á visuomenæ. Graikijoje ástatymu uþdrausta pavadinti þmogø ne tik invalidu, bet ir neágaliuoju. Neágaliø þmoniø nëra, tai – specialiøjø poreikiø þmonës, tad tie, kurie paþeidþia ástatymà, yra baudþiami. Rumunijoje, kuri tik prieš porà metø ásiliejo á Europos Sàjungos gretas ir yra finansiškai silpnesnë uþ mûsø šalá, visiems specialiø poreikiø þmonëms, reikalui esant, skiriama po asistentà, padedantá gyventi bei nueiti á parduotuvæ, kino teatrà, poliklinikà ir pan. Opias finansavimo problemas daugelyje šaliø kiekviena bendruomenë išsprendþia rašydama ávairius projektus, kurie finansuojami iš ES fondø."

Svarbiausia – nepalikti þmogaus vieno

Jei priepuolis, kurio metu ávyksta stipri galvos smegenø làsteliø iškrova, ištinka stovintá ar sëdintá þmogø, jis griûdamas gali susiþeisti, todël toká asmená svarbu apsaugoti nuo susiþalojimo. Anot Violetos Èiuvaševos, anksèiau buvo manoma, jog priepuolio ištiktajam bûtinai reikia á burnà ádëti koká nors daiktà, kad šis nenusikàstø lieþuvio. Dabar to daryti nerekomenduojama, nes galite suþeisti burnos ertmæ. Nereikia landþioti ir po priepuolio ištikto þmogaus kišenes ieškant vaistø, nes priepuolio metu jø nei sugirdysite, nei suleisite. Pastebëjæ, jog þmogui prasidëjo epilepsijos priepuolis, patogiai já paguldykite, padëkite kà nors minkšta po galva, atsekite apykaklæ ir stenkitës nesuvarþyti judesiø. Jeigu priepuolis ištiko pavojingoje vietoje, pvz., gatvëje, perkelkite ligonæ á maþiau pavojingà vietà, o traukuliams uþsitæsus ilgiau nei 5 minutes, kvieskite greitàjà pagalbà. Pastebëjæ rankoje smilkstanèià cigaretæ, atsargiai jà ištraukite. Kadangi atskiros smegenø sritys yra atsakingos uþ atskirø kûno daliø kontroliavimà, epilepsijos simptomai gali bûti labai ávairûs. Þidininiai traukuliai kyla nedidelëje smegenø dalyje, todël priepuolio metu sàmonë išlieka. Šie traukuliai gali pasireikšti bereikšmiu þvilgsniu, beprasmiais daiktø kilnojimu iš vienos vietos á kità, betiksliu ëjimu, rankø trynimu ir pan. "Epilepsija sergantis þmogus gali eiti per gatvæ ir kelioms sekundëms sustingti vietoje, tokiu atveju ypaè svarbu šalia esanèiø þmoniø supratingumas. Þmogus girdi aplinkinius garsus, bet nesuvokia jø esmës. Paëmæ uþ rankos saugiai perveskite já per gatvæ, - pataria Violeta. – Gali prasidëti besitæsiantis mirkèiojimas ar kiti smulkûs judesiai - tai taip pat yra epilepsijos priepuolis."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

1776 m. švedø gydytojas Nils Rosen Rozenstein pasakë: "Vaikas turi gauti pakankamà kieká gero maisto, kad galëtø gerai augti. Tinkamiausias maistas, be abejo, yra motinos pienas. Jis geriau negu bet kas kitas skatina greitesná mekonijaus išsiskyrimà, saugo vaikà nuo daugelio negalavimø ir padeda ágyti tikrà moralæ ir charakterá." Šie þodþiai neprarado svarbos net daugiau nei po 200 metø. Pasidalyti mintimis apie þindymo reikšmæ sutiko Šiauliø apskrities ligoninës Akušerijos-ginekologijos klinikoje dirbanti akušerë, natûralaus maitinimo konsultantë Auksë Kavaliauskienë.

Šiauliø apskrities ligoninës Akušerijos-ginekologijos klinikoje dirbanti akušerë, natûralaus maitinimo konsultantë Auksë Kavaliauskienë pastebi, kad vis daugiau mamø pasirenka kûdiká þindyti. Autorës nuotr.

Renkasi natûralø maitinimà

Natûralaus maitinimo konsultantë sako pastebëjusi, jog dabar vis daugiau mamø labai stropiai ruošiasi maþylio atëjimui á šá pasaulá, o jo sulaukusios visa širdimi atsiduoda naujagimiui. "Þindymas – vienintelis teisingas maitinimo bûdas ir, be abejo, sunkus bei alinantis darbas. Kiekviena mama sprendþia, kà daryti – þindyti ar ne, taèiau daugelis jø, ávertinusios natûralaus maitinimo svarbà, þindymo, kiek ámanoma, nekeièia jokiu kitu maistu. - dþiaugiasi konsultantë. – Ypaè tvirtai nusiteikusios maþylá savo pienu maitinti moterys, kurioms jau per 30 metø. Vyresnio amþiaus mamos bûna ágijusios praktikos maitindamos savo pirmagimius, taèiau kiekvienas maþylis – nepakartojama asmenybë, todël mamos stropiai išklauso informacijà, kaip sëkmingai þindyti maþylá, o išvykdamos namo dar turi galybæ klausimø."

Motinos pienas – gamtos dovana

Akušerë sako, jog retai kuri mama (ne daugiau 5 proc.) neturi pieno, tad kai išgirsta mamà, kad ji neþindysianti vaikelio, nes jos mama dël pieno trûkumo taip pat jos neþindë, visada skuba pagalbon maþyliui. Pokalbio metu paaiškëja, jog daþniausiai tai klaidingi ásitikinimai ar išankstinë nuostata. "Ar turës mama pieno, labai priklauso ir nuo jos nusiteikimo bei pasitikëjimo savimi, - tvirtina natûralaus maitinimo konsultantë. - Þindymas – gamtos dovana, ir jokie mišinëliai neatstos motinos pieno. Jame yra net 400 medþiagø, patenkinanèiø visus kûdikio maisto bei vandens poreikius pirmuosius šešis gyvenimo mënesius. Mamos pienas, kuris visados yra švieþias, švarus bei šiltas, ne tik maitina, bet ir saugo maþylá nuo ligø ir infekcijø, todël krûtimi maitinami kûdikiai reèiau vemia, viduriuoja, serga infekcinëmis ligomis, pvz., ausø, kvëpavimo takø ar smegenø þievës uþdegimu ir visa virtine kitø, maþam þmogiukui pavojingø ligø."

Nepakeièiamas priešpienis

Pirmosiomis dienomis po gimdymo motinos krûtyse gaminasi priešpienis, kuriame gausu apsauginiø, augimo faktoriø ir vitaminø. Priešpienio bûna gerokai maþiau nei subrendusio pieno, taèiau dël to, anot konsultantës, mamos neturëtø nerimauti, nes jame esanèiø naudingø medþiagø koncentracija yra gerokai didesnë nei piene. Priešpienio spalva priklauso nuo to, kaip išnešiotas naujagimis. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo geltonesnis priešpienis teka iš krûties. Priešpienis turi laisvinamàjá poveiká, kuris padeda greièiau pasišalinti pirmoms naujagimio išmatoms. Tai ypaè svarbu, nes laiku nepasišalinus mekonijui padidëja naujagimio geltos rizika. Pasibaigus priešpieniui, krûtyse ima gamintis pereinamasis pienas, ypaè turtingas riebiøjø rûgšèiø, kurios labai svarbios maþylio nervø sistemai formuotis. Brandus pienas atsiranda nuo dešimtos paros ir toks išlieka visà þindymo laikotarpá.

Reguliuoja maþylis

Iš pradþiø maþylio norai yra šiek tiek painûs ir neatitinka jokio grafiko – dauguma naujagimiø þinda 8-12 kartø per parà. Neretai, ypaè pirmà kartà maitinanèios mamos ima nerimauti – galbût nepakanka pieno? Anot konsultantës, krûtis ne stiklinë, nepamatuosi, kiek pieno vaikas išgërë, taèiau kada ir kiek kartø per parà reikia þásti, þino pats maþylis. Tik pradëjus maitinti, teka liesesnis pienas, vëliau jis tampa vis riebesnis, o baigiant maitinti jame atsiranda sotumà sukelianèiø medþiagø, todël ypaè svarbu, kad maþylis pakankamai gautø ir riebesnio pieno. Kai kurie kûdikiai pasisotina per keletà minuèiø, kitiems tai trunka nuo keliasdešimties minuèiø iki valandos.

Anot konsultantës, svarbiausia nepertraukti þindymo, kol maþylis pats duos suprasti, jog jis jau sotus. Pasisotinæs kûdikis pats nustoja þásti krûtá. Kai pamaitinto vaikelio pilvelis pilnas, vystyklai sausi, maþylis iškart nugrimzta á ramø miegà. Maþylio svorio prieaugis yra svarus þenklas, parodantis, jog jam uþtenka pieno. Geriausias bûdas suprasti, ar kûdikiui pakanka pieno, tai stebëjimas, kaip valosi jo virškinimo sistema. Jeigu maþylis sušlapina 5-6 sauskelnes, reguliariai tuštinasi, tai jaudintis, ar jam pakanka pieno, neverta. "Jeigu maitindamos atsiþvelgsite á kûdikio poreikius, pieno turëtø pasigaminti tiek, kiek reikia kûdikiui, tad kuo daþniau maitinsite kûdiká, tuo daugiau pieno krûtyse gaminsis", - pataria konsultantë.

Kad pienas bûtø skanus

Kiekvienos motinos pienas yra ypatingas. Nëra motinø, kuriø pieno sudëtis bûtø vienoda, todël kiekvienos motinos pienas geriausiai tinka tik jos maþyliui. Konsultantë sako, jog þindyvës pieno sudëtis kinta priklausomai nuo maþylio poreikiø. Neišnešiotà naujagimá maitinanaèios motinos pieno sudëtis gerokai skiriasi nuo maitinanèios išnešiotà kûdiká. Nors mamos pienas yra visada paèios aukšèiausios kokybës, taèiau pirmuosius šešis mënesius, kol kûdikio þarnynas "mokosi", mamai rekomenduojama atidþiau rinktis maistà. Pienas "auga" kartu su vaiku, t. y. keièiasi jo sudëtiniø daliø - baltymø, laktozës, riebalø - proporcijos. "Mamos pieno kokybë maistiniø medþiagø atþvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rûšies. Nëra maisto produktø, skatinanèiø pieno gamybà, todël nereikia stengtis valgyti išskirtinius maisto produktus galvojant, kad dël to pienas bus geresnis arba jo bus daugiau, - pataria konsultantë. – Dauguma mamø dar vis šventai tiki, jog chalva bei kakava sàlygoja pieno laktacijà, taèiau moksliškai árodyta, jog šie maisto produktai maþylio organizme sukelia daug šalutiniø poveikiø, neretai net alergijà."

Pienui gamintis bûtini baltymai, todël þindyvë turi valgyti pakankamai mësos, kiaušiniø, þuvies, paukštienos, riešutø, grûdø. Pienui gamintis ypaè reikalingas kalcis, tad mama turëtø nepamiršti pieno ir jo produktø. Pastebëta, kad visø rûšiø kopûstai, ridikëliai, ankštinës kultûros, þali pipirai, svogûnai skatina dujø susidarymà kûdikio þarnyne. "Neretai mamos teisinasi, jog suvalgë tik dvi uogeles vynuogiø, o maþyliui jau puèia pilvukà, - dalijasi pastebëjimais konsultantë. – Pirmà kûdikio gyvenimo mënesá maþylio þarnyno gleivinë yra labai jautri, todël jis greitai reaguoja á mamos dietos pokyèius." Maitinanèioms mamoms rekomenduojama vengti èesnakø, svogûnø, grieþèiø, juodøjø ridikø, aštriø prieskoniø, suteikianèiø pienui nemalonø kvapà bei skoná. Þindyvei netinka angliarûgšte prisotinti gërimai, sultys iš koncentratø. Troškuliui numalšinti rekomenduojama rinktis specialiai þindyvëms sukurtà arbatà bei gërimus. Norëdama uþtikrinti pakankamà laktacijà, þindyvë turëtø išgerti apie 2,5 litro ávairiø skysèiø per parà.

Didelis noras padeda rasti išeitá

Nors suderinti darbà ir vaiko auginimà nëra lengva, daugelis mamø tæsia þindymà ir pradëjusios dirbti ar nusprendusios tæsti mokslus, nes nori išlaikyti brangø þindymo dovanojamà artumo jausmà. "Patogiai árengtø motinos ir vaiko kambariø apstu prekybos centruose, poliklinikose, kur niekieno netrikdomos mamos gali nusitraukti pieno ir perduoti já namiškiams, - sako konsultantë. – Kambario temperatûroje mamos pienas negyþta 6 val., o šaldytuve indelá su nutrauktu pienu galima laikyti net tris paras. Šaldiklyje mamos pienà galima laikyti tris mënesius".

Svarbu sulaukti fiziologinio meto

Anot konsultantës, dirbtinai atjunkyti kûdiká nuo krûties nepatartina. Þindymo nutraukimas yra stresas ne tik maþylio virškinimo sistemai, bet ir visam jo organizmui, kadangi nujunkytas vaikas staiga netenka didelio imuninio palaikymo, apsaugos. Jeigu þindymas nutraukiamas per anksti, vaikas jau po mënesio gali rimtai susirgti.

Ateina laikas, kai maþylis pats pradeda atsisakyti krûties, dël to natûraliai ima maþëti pieno. "Neretai mamos mano, jog nujunkymas yra psichologiškai sudëtingas ir kankinantis procesas, - pasakoja konsultantë. - Taèiau kai mama ir vaikas pasiruošæ, nujunkymo procesas praeina be problemø." Aišku, kartais susiklosto situacijø, kai mamai bûtina nujunkyti kûdiká. Konsultantë sako, jog maþiausiai patiriama þalos, kai þindymas nutraukiamas palaipsniui, o ne drastiškai. Norëdama atpratinti vaikà nuo krûties, mama savo pienu turëtø já maitinti tik rytais ir vakarais, o dienà soèiau pavalgæs vaikas po kurio laiko pats nebenorës krûties. Nepatartina nutraukti þindymo maþyliui sunegalavus, prieš skiepus ar po jø. Nujunkyti labiausiai tinka vëlyvà rudená, þiemà ar ankstyvà pavasará, nes prasidëjus vasaros karšèiams padidëja patogeninës mikrofloros aktyvumas ir padaugëja þarnyno infekcijø.

Eva JAGMINAITË

Šimto metø jubiliejaus šià savaitæ sulaukusi šiaulietë Ona Baliûnienë sako su artimiausiais giminaièiais šià progà minësianti tik savaitgalá, taèiau dþiaugësi tikràjà gimtadienio dienà - liepos 28-àjà - jai parodytu išskirtiniu miesto valdþios bei "Sodros" atstovø dëmesiu.

Šimtametë Ona Baliûnienë visà gyvenimà skyrë savo šeimai - vyrui Ignui ir sûnui Vidmantui Autorës nuotr..

Kai atvyksti sveikinti þmogaus šimtojo jubiliejaus proga, nejuèiomis peršasi klausimas - kokia gi ta ilgø gyvenimo metø paslaptis? Šiaulietë šimtametë Ona Baliûnienë sako jokio ilgaamþiškumo recepto neþinanti. Senolë niekad nebuvusi išranki maistui - nevengia riebios mësos, neriboja cukraus kiekio, mëgsta ne tik arbatà, bet ir kavà. "Kaimynë atëjusi pasakojo, kad reikia arbatà be cukraus gerti, tai aš jai paaiškinau, kad cukraus organizmui irgi reikia, todël nëra ko jo vengti, mat paþástu moterá, kuriai daktarai buvo liepæ po pusæ kilogramo cukraus per dienà suvartoti, - sako senolë. - Kà noriu, tà ir valgau." O. Baliûnienë jaunimui pataria soèiai valgyti, á šokius nueiti, padainuoti, tuomet gyvenimas bus ne tik ilgas, bet ir laimingas.

Visà gyvenimà senolë dirbo ûkio darbus. Nenustygsta vietoje moèiutë ir dabar: ravi prie namo esanti darþà, sodina gëles, skaito laikrašèius ir mëgsta þiûrëti televizoriø, krepšinio varþybas.

Tremties, iš kur negráþo mama, ponia Ona išvengë. "Nesëdëjau ir nelaukiau. Nuo Sibiro pabëgau, buvau Klaipëdos krašte. Nors teko matyti, kaip þmones gyvuliniais vagonais išveþa", - prisimena senolë. Jos seserys mirë dar vaikystëje, ji augo drauge su penkiais broliais. Ona - vienintelë ilgaamþë giminëje. Broliai jau miræ, taèiau su moèiute bendrauja jø vaikai.

Prisimindama jaunystæ, Lygumø valsèiuje (Pakruojo rajone) gyvenusi senolë pirmiausia ima pasakoti apie slaptas tuoktuves su vyru. "Nuslëpëme nuo namiškiø, slapta Ramonaièiuose paëmëme šliûbà, bet kunigas išsitarë namiškiams. Bet nei jo, nei mano tëvai nebëgo pas mus ir nesibarë", - šypsodamasi pasakoja šimtametë.

O. Baliûnienës gyvenimo draugas vyras Ignas Anapilin išëjo prieš trisdešimt metø. Šiuo metu senolë name gyvena su vienturèiu sûnumi Vidmantu ir marèia Maryte. Moèiutë didþiuojasi, kad vienintelë 26-riø metø vaikaitë Monika studijuoja Vilniuje, viliasi ir proanûkiø dar pamatyti.

Sûnus pasakoja, kad mama vaikystëje buvo reikli, grieþta, tokia išliko ir dabar, daþnai pamoko, pataria, sudrausmina. "Mamai visada svarbiausia buvo šeima. Mokë visø gyvenimo vertybiø ir buvo labai rûpestinga. Iki šiol rûpinasi, ar pavalgæs esu, ar viskas gerai sekasi", - pasakoja V. Baliûnas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Saulës šviesa gyvybiškai reikalinga mûsø organizmui, taèiau per dideli jos kiekis kenkia sveikatai, ypaè akims, kurios, skirtingai nei oda, negeba apsisaugoti nuo saulës skleidþiamø ultravioletiniø spinduliø. Kokius negalavimus sukelia saulës spinduliai ir kaip nuo jø apsisaugoti, kalbamës su Šiauliø apskrities ligoninës Akiø ligø skyriaus vedëja Danute Merkelyte.

Šiauliø apskrities ligoninës Akiø ligø skyriaus vedëja Danutë Merkelytë primena, kad vanduo atspindi daug saulës spinduliø, tad jø neigiamas poveikis akims prie vandens bûna gerokai stipresnis nei áprastai. Autorës nuotr.

Pavojingiausia prie vandens telkiniø

Vasara – poilsio ir pramogø metas, tad daþniausiai šiuo metø laiku dþiaugiamës bei mëgaujamës saule. Gelbëdamiesi nuo alinanèio karšèio, skubame prie vandens telkiniø, kur nesaikingai kûnà lepiname kaitriais saulës spinduliais, daþnai në nesusimàstydami apie jos skleidþiamø nematomø ultravioletiniø spinduliø þalà akims. Statistiškai daþniausiai akies tinklainë atšoka ilsintis prie jûros. Mëgstantys prie vandens telkiniø nuo saulës spinduliø prisidengti skëèiais, sukelia dar didesná pavojø savo akims, nes skëtis "surenka" smëlio atspindþius, dar labiau padidindamas ultravioletiniø spinduliø srovæ. Vanduo atspindi dar daugiau saulës spinduliø, tad jø neigiamas poveikis akims yra gerokai stipresnis nei áprastai. Mokslininkai paskaièiavo, jog saulëtà dienà á akis patenka 10 kartø daugiau šviesos nei tuomet, kai yra debesø, todël ilgai bûnant saulëje ultravioletiniai spinduliai paþeidþia ragenà, læšiukà, tinklainæ, t. y. tas akies sudëtines dalis, kurios nulemia regëjimà. Gydytoja sako, jog ragenos paþeidimø pasitaiko gana retai. Daþniau sulaukiama pacientø, kuriems paþeistas læšiukas bei tinklainë. Šiø paþeidimø kaltininkë - saulë.

Daþniausiai pasitaikanti akiø liga – katarakta, išsivystanti dël daugelio prieþasèiø, taèiau neretai šià ligà sàlygoja kenksmingas aplinkos poveikis. Pastebima, jog katarakta suserga vis jaunesni þmonës, tad reikëtø susimàstyti, jog tai, kà darome šiandien, nebûtinai tuojau, bet kada nors tikrai turës átakos. "Katarakta daþniau pasitaiko tiems, kurie mëgsta pasilepinti saulëje, nenaudodami jokiø akims skirtø apsaugos priemoniø, - pasakoja gydytoja. – Ši liga nëra linkusi greitai progresuoti, todël praeina keleri metai, kol akies læšiukas iš skaidraus pasidaro matinis. Susidrumstus læšiukui, šviesa sunkiai praeina iki tinklainës, imama skøstis neryškiu vaizdu, o ligai progresuojant ir visai nustojama matyti. Vienintelis šios ligos gydymo bûdas – operacija, kurios metu pašalinamas susidrumstæs ir ádedamas skaidrus dirbtinis læšiukas".

Á saulæ þiûrëkite saugiai

Paþeisti tinklainæ galite neapsaugotomis akimis þiûrëdami á saulæ. Anot medikës, ne tik suaugusiøjø, bet ir vaikø, nusideginusiø akis, ypaè pagausëja po saulës uþtemimo. Þiûrëjimas á saulæ uþtemimo metu pavojingumu akims niekuo nenusileidþia þiûrëjimui á švieèianèià saulæ. Stebint saulæ, nenaudojant jokiø akims apsaugoti skirtø specialiø priemoniø, regëjimas pakenkiamas net paèiam smalsuoliui nejauèiant, kadangi akies tinklainë neturi skausmo receptoriø. Regëjimo lauke staiga atsiradusi tamsi dëmë pablogina regëjimà bei trukdo orientuotis aplinkoje. Šiuo atveju paþeidþiamos tinklainës centrinës dalies làstelës, kuriose, deja, gali ávykti negráþtamø pokyèiø. Kad taip nenutiktø, gydytoja pataria nedelsiant pagalbos kreiptis á medikus.

Saulës spinduliai dar pavojingesni bûna tuomet, kai akys jau bûna paþeistos kitø ligø. Gydytojos teigimu, ypaè jautrios yra pagyvenusiø þmoniø akys. Senatvinæ tinklainës degeneracijà saulë dar labiau suaktyvina, kartu pablogindama ir paèià ligos eigà. Po kataraktos operacijos akys tampa jautresnës ultravioletiniams spinduliams, nes nebëra læšiuko - natûralaus apsauginio barjero nuo ultravioletiniø spinduliø. Bûti saulëje nerekomenduojama sergant glaukoma bei kitomis akiø ligomis. Gydytoja sako pastebëjusi, jog anksèiau vyresnio amþiaus þmonës vengdavo nešioti akinius nuo saulës, kuriuos dëvëti medikai rekomenduoja po akiø operacijos, taèiau dabar poþiûris á savo sveikatà, anot Akiø ligø skyriaus vedëjos, sparèiai keièiasi.

Dirbtiniai šviesos šaltiniai taip pat pavojingi

Dauguma ásivaizduoja, kad akis nusideginti galima tik rûgštimi ar ugnimi, taèiau gydytoja sako, jog rimtai suþaloti akis gali ir suvirinimo aparatø skleidþiama šviesa, ypaè tuomet, kai jais dirbantieji nenaudoja apsauginiø akiniø arba naudojami akiniai nëra kokybiški. Ne kà maþiau kenksmingos ultravioletinës lempos, lazeris, dienos šviesos lempos bei kiti dirbtiniai šviesos šaltiniai, skleidþiantys ultravioletinius spindulius. Ultravioletiniais spinduliais paþeistos akys labai parausta, skauda, tarytum dega, todël þmogus negali atsimerkti, o bandydamas tai padaryti akyse pajunta stiprø skausmingà dûrimà.

Akiniai nuo saulës – ne tik mados reikalas

Kad apsaugotume akis nuo kenksmingo saulës spinduliø poveikio, rekomenduojama nešioti akinius nuo saulës, kurie dabar net ištisus metus tapo neišvengiama mûsø kasdienybës dalimi. Saugoti akis reikia net ir tomis dienomis, kai saulës nematyti pro debesis, kadangi þemæ pasiekiantys ultravioletiniai spinduliai atlieka juodà darbà mûsø akyse. Akinius nuo saulës, anot gydytojos, geriausia pirkti optikos salonuose, nes juose jie yra sertifikuoti, tad galësite bûti tikri, jog nusipirkote kokybiškà prekæ. Didesnis pavojus akims kyla tuomet, kai dëvimi nekokybiški akiniai, t. y. be apsauginës dangos. Juos uþsidëjus, akis pritemdoma, vyzdys išsipleèia, taèiau þalingi spinduliai nëra sulaikomi, tad turi dar didesnæ galimybæ patekti á aká. Pirkdami akinius atkreipkite dëmesá á informaciná uþrašà, esantá ant etiketës ar akiniø kojeliø, kuriame informuojama, kiek procentø ultravioletiniø spinduliø akiniai geba sulaikyti. Optikos salonuose parduodami akiniai daþniausiai 100 proc. apsaugo akis nuo UVB ir UVA spinduliø. Trumparegiai ir toliaregiai gali pasirinkti regëjimà koreguojanèià apsaugà nuo saulës. Akiniai nuo saulës su dioptrijomis yra puikus sprendimas, nes nereikia jaudintis, jog nusiëmæ áprastus akinius su akiniais nuo saulës nieko nematysite. Be to, juos nesibaimindami galite nešioti visà dienà, nes akims jie nekenkia. Tiems, kuriø regëjimas geras, svarbiausi akiniø nuo saulës pasirinkimo kriterijai – patogumas ir kokybë.

Kalnuose spinduliai pavojingiausi

Akiø saugojimas akiniais nuo saulës turëtø tapti kiekvieno natûraliu áproèiu. Ultravioletiniai spinduliai kenkia ne tik vasarà, bet ir þiemà, kai akina ir saulë, ir sniegas. Gydytoja sako, jog ypaè svarbu nepamiršti pasirûpinti geros kokybës akiniais nuo saulës turëtø vykstantys slidinëti á kalnus, nes sniegas ultravioletiniø spinduliø neigiamà poveiká akims sustiprina net 90 proc., todël akis nuo itin skvarbiø spinduliø bûtina apsaugoti ne tik iš priekio, bet ir iš šonø. Gydytoja pataria nepamiršti ir galvos apdangalo, padedanèio sumaþinti ultravioletiniø spinduliø kenksmingumà.

Ar bûtina pirkti brangius akinius?

Akiniø nuo saulës pasiûla dabar yra išties didelë. Jø stilius bei tendencijos keièiasi taip pat greitai, kaip ir rûbø mados. Medikë sako, jog akiniø kaina priklauso ne tik nuo medþiagø kokybës, dizaino, gamybos bûdo, bet ir nuo prekinio þenklo. Tiems, kuriems aktuali mada, akiniai nuo saulës gali kainuoti kelis šimtus ar net tûkstanèius litø. Pasibaigus sezonui, optikos salonuose išpardavimo metu galima nusipirkti kokybiškus akinius uþ 50-60 Lt. "Nukainojimo nereikia bijoti, - pataria gydytoja. - Dël to akiniø kokybë në kiek nenukenèia - savo funkcijà atlieka ir praeito ar uþpraeito sezono akiniai nuo saulës".

Nepamirškite pasirûpinti maþøjø akimis

Ypaè svarbu, kad akis nuo kenksmingø saulës spinduliø saugotø vaikai, lauke praleidþiantys didesnæ laiko dalá nei suaugusieji. Vaikø akiø saugumu tëvai turëtø pasirûpinti nuo pat maþens. Vaikams taip paprastai akiniø neuþdësi, tad maþieji karštà vasaros dienà turëtø dëvëti kepuræ su snapeliu. Ji apsaugos akis, sulaikydama tiesioginius saulës spindulius. Akiniai nuo saulës, anot gydytojos, perkami tuomet, kai vaikas pats nori juos nešioti.

Ilgiau tarnaus, jei tinkamai priþiûrësite

Neuþmirškite valyti akiniø. Kad akiniai ilgiau tarnautø, rekomenduojama juos laikyti specialiuose dëkluose ir jokiu bûdu nevalyti jø vilnoniu audiniu ar megztinio kampu. Lengviausia ir taupiausia nuplauti akinius tekanèiu drungnu vandeniu, truputá pamuilavus muilu, bei nušluostyti minkštu nepûkuotu audiniu. Geriausia bûtø ásigyti akiniams valyti skirto skysèio ar specialiø servetëliø, pagamintø iš audinio su mikroskaidulomis, itin gerai nuvalanèiomis akinius. Smulkios skaidulos sugeria ant stiklo paviršiaus susikaupusius nešvarumus. Šià servetëlæ galima skalbti daug kartø ne tik rankomis, bet ir skalbiamàja mašina.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pastaruoju metu populiarëja dailës terapija, skatinanti pacientà simboliais išreikšti savo jausmus bei vidinius konfliktus. Tai palyginti naujas psichoterapijos metodas, taikomas dirbant gydomàjá reabilitaciná, pedagoginá ir socialiná darbà. "Daþnai þmogui savo svajonæ lengviau nupiešti, negu išreikšti þodþiais", - tvirtina Dainø pirminio sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos centro vedëjas, gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Vytautas Bartkevièius.

Dainø pirminio sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos centro vedëjas, gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Vytautas Bartkevièius teigia, kad piešiant daug lengviau išsakyti tai, kas slegia, nei paèià informacijà perteikti þodþiais. Autorës nuotr.

Meninë kûryba atskleidþia pasàmonæ

Dailës terapeuto, su kuriuo kartu dirbti gali psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, dailës terapija taikoma kaip papildoma šiuolaikiška gydomojo proceso galimybë, asmens sveikatinimo bûdas, geros savijautos priemonë. Vaizduotë ir kûryba – varomosios þmogaus egzistencijos jëgos, tad emocinæ sveikatà galima traktuoti kaip kûrybinës saviraiškos produktà. Anot mediko, daþnai mûsø kûrybiškumà nuslopina tëvai, broliai, seserys, draugai, mokytojai, t. y. tie, kurie, geriausiø ketinimø vedini, negailestingai mus kritikuoja. Kai mûsø kûrybiškumas nuslopinamas, mes susergame, bûname ásitempæ, atbunkame. Dailës terapija padeda nugalëti apatijà, tapti iniciatyvesniems, sukelia teigiamas emocijas, skatina savæs átvirtinimà, skatina ieškoti savo vietos gyvenime, leidþia saugiai išreikšti netgi sunkius savo jausmus – skausmà, depresijà ir kt. Terapiškai naudojama spontaniška meninë veikla. Šiai terapijai nereikia specialaus meninio pasirengimo, svarbus pats procesas ir psichiniai kûrëjo gyvenimo ypatumai, kuriuos leidþia atskleisti galutinis kûrybos procesas. Spontaniškos fantazijos pavyzdys – keverzoniø piešimas. Þmogus, neturëdamas jokio išankstinio plano, gana ilgai neatitraukdamas rankos nuo popieriaus lapo, piešia vingiuotà linijà. Šio pratimo tikslas – spontaniškai išreikšti išgyvenamas emocijas. Þiûrëdamas á piešiná, jis stengiasi "perskaityti" savo pasàmonæ, kadangi piešiniai, kaip ir sapnai, turi vaizdiná turiná, kuris daþnai atskleidþia pasàmonës procesus.

Profesionalûs ágûdþiai neprivalomi

Imantis šios veiklos, nereikia mokëti piešti. "Kiekvienas þmogus, jaunas ar senas, sveikas ar sergantis, geba kurti", – tikina gydytojas. Dailës terapeutas nesiekia padaryti þmogaus dailininku ir nevertina paciento sukurtø vaizdiniø meniniu arba diagnostiniu poþiûriu. Jo tikslas – suteikti galimybæ keistis bei tobulëti saugioje aplinkoje naudojant dailës priemones, todël dailës terapija naudinga tiems, kurie sunkiai išreiškia savo mintis ir jausmus þodþiais. Dailës terapija ypaè veiksminga þmonëms su protine negale ir sergantiems autizmu. Psichikos ligoniai neretai sunkiai bendrauja, o kalbëdami apie skaudþius ávykius, sukrëtusius jø gyvenimà, dar kartà patiria išgàstá, baimæ, nerimà. Tokiu bûdu jie dar labiau klimpsta á neviltá. Visi šie išgyvenimai nustumiami á pasàmonæ, tad labai svarbu išreikšti jausmus sau priimtinu bûdu. Menas kaip tik suteikia tokià raiškos galimybæ, nes piešiant daug lengviau išsakyti tai, kas slegia, nei paèià informacijà perteikti þodþiais. Kadangi dailës terapija nukreipta á jausmus, jos pritaikymo galimybës yra labai didelës. Ji veiksminga gydant alkoholikus ir narkomanus, nes alkoholis ir narkotikai daþnai vartojami norint uþblokuoti jausmus. Dailës terapija taikoma dirbant su socialiai apleistais vaikais, kaliniais, smurtà patyrusiomis moterimis, išsiskyrusiais þmonëmis, nusiþudþiusiøjø artimaisiais ir pan.

Problemà "išpiešia" ant lapo

Anot mediko, paciento piešiná interpretuoti reikia labai atsargiai, nes simboliai esti daugiaprasmiai, todël tam reikalingas specialus pasirengimas ir þinios. Tik pats þmogus geriausiai þino, kà jis nupiešë ir kà jis nori savo piešiniu pasakyti. Pavyzdþiui, laikrodis gali turëti ávairiø prasmiø: vaikui – tai laikas eiti á mokyklà, valgyti ar miegoti; jaunuoliui – tai karjera, vedybos ar šeimos planavimas; vidutinio amþiaus þmogui – vertybiø pervertinimas; garbaus amþiaus sulaukusiajam - gyvenimo pabaiga. Dailës terapijoje paprastai yra apšilimas, kûrybinë raiška ir aptarimas. Apšilimas – tai dailës terapijos sesijos pradþia, kurios metu terapeutas paaiškina šios terapijos ypatumus, tikslus, uþdavinius, pagrindines taisykles – lankyti visas sesijas, gerbti kitus, netrukdyti pokalbiais, komentarais ir pan. Dailës terapeutas pasiûlo pasirinkti temà, pavyzdþiui, "debesies piešimas", ir priemoniø - popieriø, spalvotas kreideles, guašà, vandeninius daþus, pieštukus ir kt. Kûrybinës raiškos metu paciento prašoma nupiešti debesá ir kà nors uþ debesies. Šios uþduoties tikslas – išsiaiškinti þmogaus nuotaikà ir jausmus. Aptardamas terapeutas neskuba pats interpretuoti piešinio, bet stengiasi uþduoti klausimus piešusiajam. Be klausimø, dailës terapeutas gali panaudoti kitas intervencines formas, pavyzdþiui, átikinëjimà, patarimus, rekomendacijas. Gauta informacija yra konfidenciali. Pradëjæs pasitikëti terapeutu pacientas atsiskleidþia – atvirai pasakoja apie save. Gydytojas sako, jog šio pasitikëjimo nevalia sugriauti, nes tuomet visos pastangos padëti þmogui nueis perniek.

Tai galite padaryti patys

Sakoma, kad uþuot pasakojus, koks obuolio skonis, verèiau pasiûlyti jo paragauti. Pabandykite patys atlikti nesudëtingà pratimà: atsistokite laisvai, rankas nuleiskite, uþsimerkite. Stovëkite tvirtai, pajudinkite kojø pirštus. Ásivaizduokite, kad iš jø auga šaknys. Auga, auga... Prasiskverbia pro grindis, sniegà, ledà, šaltà þemës paviršiø. Auga... Pasiekia akmenukus, medþiø, þoliø šaknis. Vis gilyn... Pasiekia artimøjø ar protëviø kapus. Bet auga vis gilyn... Ir pasiekia paèià mûsø motinos þemës širdá. Èia gera. Ramu. Namai. Šaknys èia lieka... Dabar èia jos semiasi syvø iš motinos þemës kûrybiškumo. Šaknys sustiprëja. Jomis á mus plûsta motinos þemës kûrybiškumas. Per visus þemës sluoksnius, per šaltà þemës plutà, ledà, sniegà, grindis. Pasiekia kojø pirštus. Jûs jauèiate tà jëgà. Kûrybiškumas kyla aukštyn kojomis, pilvu, nugara iki pat širdies. Pasiekia širdá. Ir pasilieka. Likite uþsimerkæ, lëtai pakelkite rankas. Aukšèiau – lig pat dangaus. Pasistiebkite. Jauèiate? Iš ten sklinda šviesa. Jûs pasiekëte dangaus šviesoje esantá vaizduotës šaltiná. Šviesa smelkiasi á pirštus, riešus, rankas, pasiekia peèius. Jus uþlieja vaizduotës šviesa iš dangaus. Ši šviesa pasiekia jûsø širdá. Jûsø vaizduotës šviesa yra širdyje. Uþdëkite abi rankas ant širdies. Èia susilieja dvi galingos jëgos: kûrybiškumas ir vaizduotë. Jos jûsø širdyje, laikykite jas... Lëtai nuleiskite rankas. Atsimerkite. Tris kartus giliai ákvëpkite ir iškvëpkite. Atsisëskite ir pamàstykite, kas jums labiausiai ástrigo, kà tuo metu ásivaizdavote ir jautëte. Paimkite popieriaus lapà, pasirinkite priemoniø, patogiai ásitaisykite ir visa tai nupieškite.

"Pasaulyje ne taip maþa spalvø ir šviesos, kaip kartais mano vienas kitas kurmis. Tad neverta verþtis á dangø skinti ten þvaigþdþiø. Jas atspindi rasa" (R. B. Johansenas).

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliø reabilitacijos centras, be áprastiniø sveikatà stiprinanèiø ir atstatanèiø procedûrø, sëkmingai taiko naujas. Kineziterapijos ir elektroterapijos paslaugos siûlomos ne tik ligoms gydyti ar jø profilaktikai, bet ir þmonëms, jauèiantiems átampà po sunkaus fizinio ar protinio darbo. Net po vienos procedûros gráþta jëgos, pagerëja nuotaika ir bendra savijauta.

Stabilus stuburas - nugara be skausmo

Daþnas, pajutæs skausmà, jo nepaiso ir nemano, kad tai gali bûti organizmo siunèiamas pavojaus signalas. Pavartojæs skausmà malšinanèiø vaistø keletà dienø, gráþta prie áprastinio darbo, nesusimàstydamas apie pasekmes - daþnai kamuojantis skausmas gali virsti lëtiniu. Tada gydymas uþsitæsia ir tampa sunkesnis.

Tinti linkusias tinti kojas atgaivins kintamos kompresinës terapijos procedûra.		Specialius pratimus stuburo raumenims sustiprinti padeda atlikti kineziterapeutas Vitalijus Savenkovas.

Išvengti lëtiniø ir sunkiai išgydomø ligø gali padëti taisyklinga kûno laikysena ir sistemingai atliekami fiziniai pratimai. Þmonës turëtø keisti poþiûrá á sveikatà - vien gydytojo pagalbos jai stiprinti neuþtenka, reikia imtis atsakomybës ir paèiam - keisti ydingus gyvenimo áproèius.

Reabilitacijos centre jau mënesá ir jauniems, ir vyresniems þmonëms, turintiems stuburo problemø, taikoma stuburo stabilizavimo programa.

"Kai stuburas stabilus, skausmas išnyksta. Specialûs pratimai stiprina giliuosius, arèiau stuburo esanèius raumenis, atsakingus uþ jo stabilumà. Atliekami judesiai yra maþos amplitudës ir lëti, o pati mankšta - intensyvi. Pratimai atliekami ant pakloto, naudojant ir papildomas priemones - gumas, kamuolá, lazdà. Ši programa rekomenduojama þmonëms po stuburo traumos, turintiems disko išvarþà ar jauèiantiems nugaros skausmus. Rekomenduojama programà pradëti baigus gydymo kursà - praëjus kelioms ramioms dienoms po to, kai nustojama vartoti skausmà malšinanèius vaistus", - pataria kineziterapeutas Vitalijus Savenkovas, vienintelis Šiauliø specialistas, dirbantis pagal stuburo stabilizavimo programà.

Ši programa tinka ir kaip prevencinë priemonë ligoms išvengti, paaugliams augimo piko metu. Specialius pratimus þmogus, aiškinant kineziterapeutui, atlieka apie valandà, o programa vyksta nuo dviejø iki keturiø savaièiø.

"Mankštinantis vandenyje, greitai pagerinamos kûno formos, padidëja raumenø jëga, o sielai suteikiami malonûs pojûèiai", - sako kineziterapeutë Dovilë Kalvelienë.

Vandenyje mankštintis lengviau

Mankštindamasis sausumoje þmogus patiria didesná diskomfortà, o judëdamas vandenyje jauèia malonumà, nes sveria dešimt kartø maþiau nei sausumoje, be to, vanduo vësina raumenis, gerëja kraujo apytaka, todël pratimus atlikti lengviau. Štai kodël Reabilitacijos centro rûsio patalpose bendra mankšta, tempimo pratimai ir gydomosios procedûros vyksta ir vandenyje - vertikalioje vonioje. Ji pripildyta ne áprasto vandens iš èiaupo, bet natûralaus sûrimo, mineralizuoto vandens, išgaunamo iš giluminio græþinio Birþø rajone. Toks vanduo teigiamai veikia pacientus, serganèius lëtinëmis ligomis.

"Vertikali vonia tinka þmonëms, kamuojamiems sànariø ar stuburo skausmø, sergantiems osteochondroze, radikulitu, turintiems disko išvarþà, þmonëms po traumø, esant ribotiems sànariø judesiams, vaikams, kuriø ydinga laikysena, yra plokšèiapadystë ar sergantiems kitomis ligomis. Vertikalios vonios procedûros stiprina raumenis, juos atpalaiduoja, atlaisvina tarpslankstelinius diskus. Po gydymo kurso þmogus uþmiršta savo negales, pasijunta geriau, pagerëja nuotaika. Mankšta vertikalioje vonioje maþina ir kûno masæ, o tai aktualu turintiems antsvorá", - aiškina kineziterapeutë Dovilë Kalvelienë.

Nemokantys plaukti þmonës gali nesibaiminti. Saugumo jausmà uþtikrins specialus vandens dirþas, pagamintas iš neskæstanèios, vandens nesugerianèios medþiagos. Dirþas, stabiliai prilaikydamas kûnà, maþina ir stuburo skausmus. Mankšta atliekama naudojant ávairias kineziterapeuto parinktas priemones - kamuolius, vandens svarelius, lazdas, pusiausvyros plûdurus. Tempimo pratimai atliekami prisitraukiant prie trapecijos.

"Vertikalioje vonioje po 35-40 minuèiø trunkanèios procedûros atgaivins ir atpalaiduos cirkuliacinis masaþas. Mankšta vandenyje rekomenduotina ir þmonëms, dirbantiems sunkø fiziná ar protiná darbà, juk bûdamas vandenyje þmogus patiria daug teigiamø emocijø, kà bekalbëti apie mankštà vandenyje. Efektas juntamas net po vienos procedûros", - ásitikinusi kineziterapeutë.

Procedûros, pagerinanèios savijautà

Be minëtø procedûrø, ligø profilaktikai ir gydymui taikoma "Bemer" terapija. Tai šveicariški prietaisai, sertifikuoti Europos Sàjungoje ir taikomi 45 šalyse. "Bemer" prietaisas skleidþia elektromagnetinio lauko impulsus, veikianèius làsteles gyvybiškai svarbiose zonose. Organizmas greièiau atsistato, pagerëja kraujo apytaka, medþiagø apykaita, sustiprëja imuninë sistema, pagerëja fizinis ir protinis pajëgumas. "Bemer" terapijà FMR gydytoja Galina Riazanova rekomenduoja kraujospûdþiui stabilizuoti, þaizdø ir kaulø lûþiø reabilitacijai, skausmams malšinti, ûmiems uþdegimams, II laipsnio nudegimams, sànariø ligoms gydyti, kamuojant depresijai, nuovargiui, esant miego sutrikimams. "Bemer" terapija tinka paprastiems spuogams, egzemai, þvynelinei gydyti, kosmetinëms problemoms šalinti.

Smûginë banga nukreipiama tiesiai á skaudanèià vietà.		Vakuuminis masaþas tinka po traumø, kaulø lûþiø, tirpstant kojoms, po plauèiø uþdegimo ar bronchito. Autorës nuotr.

Skausmui malšinti taikoma ir smûginës bangos terapija, kai greitai didëjanèio slëgio banga, laipsniškai silpnëjanti su maþa neigiamo slëgio faze, nukreipiama á skaudanèià kûno vietà. Smûginëmis bangomis skaldomos kalcio nuosëdos, skatinama kraujotaka - sumaþinamas skausmas. Šià terapijà Reabilitacijos centro vadovë, gydytoja Irina Jazdauskaitë-Ušèiauskienë rekomenduoja tiems, kuriuos kamuoja alkûnës, kelio girnelës, blauzdikaulio, klubo, vidinës riešo pusës skausmas.

Mikrobangø terapija naudojama giliesiems audiniams šildyti sergant odos, virškinamojo trakto, judamojo-atramos aparato ligoms gydyti. Ji taikoma ginekologijos, neurologijos, chirurgijos, traumatologijos srityje. Specialistai tvirtina, kad šis gydymo metodas efektyvus sergantiems osteochondroze, radikulitu, sànariø ligomis, plyšus raišèiams, kamuojant chroniškam bronchitui, pleuritui, kylant furunkulams, pûlingiems odos dariniams.

Kintama kompresinë terapija puikiai tinka galûnëms, išimtoms iš gipso, atstatyti, tinstanèioms kojoms atsigauti. Galûnës kišamos á gydomàjà movà, o kintama kompresija veikia audiniø sluoksnius ir kraujagysles, pagerëja medþiagø apykaita. Suglebæ raumenys ir melsva oda greièiau atgauna pirmykštæ išvaizdà, atsigauna tinti linkusios kojos. Šià procedûrà mielai renkasi stovimà darbà dirbanèios kirpëjos, virëjos. Ji tinka ir trombø profilaktikai, þmonëms, kuriems tinsta kojos kelionëse.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Susigundyti narkotikø teikiamu malonumu gana paprasta – vakarëliuose, diskotekose ar kitur jaunimas neretai linksminasi svaigindamasis ne tik alkoholiu, bet ir narkotinëmis medþiagomis, manydamas, jog tai tëra þaidimas. "Narkotikus pradëjæs vartoti þmogus daþnai nesuvokia, á koká liûnà klimpsta, o kai suvokia, daþnai bûna jau per vëlu, nes nuo normalaus gyvenimo iki gyvenimo pragare – vienintelis švirkštas", - sako Šiauliø asmens sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrë Jelena Kuznecova.

Pavojingi visø rûšiø narkotikai

Jaunimas - labiausiai paþeidþiama visuomenës dalis, tad alkoholis bei narkotinës medþiagos sparèiai plinta tarp paaugliø. Gydytoja sako pastebëjusi, kad narkotikus labiau vartoja merginos nei vaikinai. "Galbût todël, kad augindami mergaites, tëvai bûna budresni, tad daþniau átaria jas vartojanèias narkotikus", - samprotauja gydytoja.

Šiuo metu labiausiai paplitusi marihuana – "þolë". Populiarûs ir amfetaminai, šiek tiek reèiau vartojamas ekstazis. Norëdami pagerinti narkotiko kokybæ bei sušvelninti jo abstinencijà, paaugliai vartoja raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Visos narkotizuojanèios medþiagos veikia nervines làsteles, kurios negeba regeneruotis, taèiau jaunimas nenori pripaþinti, kad bet kokiø bandymø su narkotikais baigtis yra itin praþûtinga.

Anksti pradëjus piktnaudþiauti alkoholiu bei narkotikais, organizmas greièiau tampa fiziškai ir psichiškai priklausomas. "Daþnai manoma - "pabandysiu ir sustosiu". Deja, kartà kità pabandþius kelio atgal nëra, nes nëra nekalto narkotiko. Yra þmoniø, kuriems priprasti prie narkotiniø medþiagø pakanka ir vieno karto, - patirtimi dalijasi gydytoja. – Be to, niekada negali þinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks organizmà. Daþniausiai narkotikuose yra neþinomos kilmës priemaišø. Neþinomas ir kvaišalo stiprumas, kuris priklauso ne tik nuo jo rûšies, sudëties, suvartotos dozës, vartojimo bûdo, asmenybës, nusiteikimo, vartojimo aplinkos, bet ir nuo vietovës, kurioje augalas, iš kurio pagamintas narkotikas, buvo auginamas."

Gyvenimas nuo dozës iki dozës

Gydytoja prisipaþásta, jog jà labiausiai jaudina narkotikø vartojanèio jaunimo ateitis, nes kad ásuktum narkotikø karuselæ, nereikia daug pastangø. Narkotikai tarsi tapo jaunimo mados dalimi, taèiau, anot gydytojos, ar gali bûti madinga tai, kas iš tiesø yra gëdinga. Áklimpus á narkotikø liûnà nebelieka jokiø interesø, priešakyje tik vienintelis gyvenimo tikslas – kaip gauti narkotikø, vartoti ir kaip rasti bûdø bei galimybiø gauti dar. Þmogus, në pats to nejausdamas, ásisuka á uþdarà ratà: ásigyja narkotikø, juos vartoja, išgyvena kaifà, uþmiega, atsikelia, eina vogti, kad turëtø uþ kà nusipirkti neišvengiamai bûtinà kvaišalø dozæ, jà susišvirkšèia, ir vël viskas sukasi iš naujo.

"Ásivaizduokite, jog kaþkas jums uþspaudë burnà ir neleidþia kvëpuoti arba tris paras në lašo vandens burnoje neturëjote. Galvoje sukasi vienintelë mintis – kaip pašalinti kliûtá, kad patenkintumëte gyvybiškai bûtinà poreiká. Narkomanas pats sau – ir gëda, ir kanèia, o jo gyvenimas – tikrø tikriausias pragaras, - tvirtina gydytoja. – Tikras narkomanas mielai papasakotø, kokià klaikià savijautà rytais išgyvena, kai organizmas pradeda reikalauti narkotikø. Jeigu neskubi ieškoti dozës, ima lauþyti kaulus, skauda visà kûnà. Šie skausmai tokie baisûs, jog, anot narkomanø, tarsi kas kirviu rankos pirštus kapotø ar plëštø raumenis nuo kaulo. Iš paskutiniø jëgø narkomanas keliasi ir eina bobutës sandëliuko apvogti arba iš jûsø automobilio radiolos išplëšti. Sakoma, kad narkomanai pikti ir peiliais ginkluoti. Iš tiesø jie patys bijo, nes nebeturi jëgø priešintis - sprigtelëtum ir nugriûtø."

Jaunimas mëgsta rizikuoti

Jaunystëje daþnai abejojama sukurtomis vertybëmis, nusiviliama nepasisekus, kyla nenumaldomas noras išbandyti tai, kas draudþiama. Medikë sako, jog daþniausiai á narkotikø liûnà áklimpsta moksleiviai, besimokantys prestiþinëse miesto mokyklose. Prieþastys, paskatinanèios jaunimà pabandyti narkotikø, yra labai ávairios, bet daþniausiai paaugliai kvaišalus vartoja dël savo amþiaus ypatumø – nebijojimo rizikuoti bei vedini smalsumo, norëdami pajusti tai, kà patyrë kiti bendraamþiai, kuriø nuomonë bei átaka jaunuoliui daþnai yra svarbesnë negu tëvø ar kitø suaugusiøjø. "Daþnai jaunimas mano, jog gyvenime svarbu visko kuo daugiau išbandyti, - sako gydytoja. - Tuomet klausiu - o kodël nepabandþius ákišti rankà á verdantá vandená arba iššokti iš dvylikto aukšto? Juk tai taip pat dar neišbandyta. Manau, šie retoriniai klausimai priverèia susimàstyti. Gera savijauta yra tik viena veidrodþio pusë – jaunuoliams daþnai bûna sunku suvokti, jog jie jau áklimpæ ar tebeklimpsta á narkotikø liûnà, kol jie nepatyrë rimtø sveikatos ar gyvenimo problemø. Jie dar neþino, kà teks sumokëti uþ jø patirtà "fantastiškà" savijautà."

Nereikalaujama asmens dokumentø

Daugelá tëvø kamuoja klausimas, ar jø atþala nevartoja narkotikø. Jeigu vaiko elgsenoje pastebëjote nerimà kelianèiø rimtø pokyèiø, gydytoja pataria nedvejoti ir dràsiai kreiptis á specialistus.

"Þemo slenksèio" kabinete nemokamai konsultuojami tëvai, kuriø vaikai vartojo narkotikø, bei patys paaugliai. Èia galima ateiti be išankstinës registracijos. Be to, nereikalaujama jokiø asmens dokumentø. Anot medikës, bendraujant su paaugliais iš karto galima pastebëti, kuris iš jø linkæs atsisakyti kvaišalø, o kuris klimps giliau á narkotikø liûnà.

Tëvai, átaræ, jog jø vaikai vartoja narkotikø, "þemo slenksèio" kabinete nemokamai gali atlikti specialius testus narkotiniø medþiagø kiekiui šlapime nustatyti. Norintys gali šá testà atlikti ir namuose, tereikia parašyti prašymà. Medikë sako, jog anksèiau "þemo slenksèio" paslaugø kabinete, á kurá gali kreiptis visi narkotikø vartotojai, dirbo savanoris, kaþkada pats vartojæs narkotikø. Dabar visas minëtas paslaugas teikia narkologijos kabinete dirbanti gydytoja bei slaugytoja. Be konsultacinës pagalbos, panaudotus švirkštus bei adatas narkomanai gali nemokamai pasikeisti á naujus.

Smalsûs - ir suaugusieji

Anot gydytojos, suaugusieji, tarp kuriø nemaþai opioidø vartotojø, suskumba ieškoti pagalbos tik pasiekæ "dugnà", kai gyvenimas be narkotikø tampa neámanomas, o iš jø ištrûkti nebëra išeities. Tarp suaugusiøjø narkotikus daþniau vartoja vyrai, o vyresnio amþiaus moterys retai kada susidomi narkotinëmis medþiagomis.

"Keista, kad gyvenime visko paragauti nori ir suaugæs þmogus, - stebisi gydytoja. - Tuomet tenka aiškinti, jog narkotikai nëra tas dalykas, kuris vien tik patenkina smalsumà. Ieškant bûdø, kurie padëtø patirti naujø pojûèiø, galbût vertëtø pasirinkti sveikatos neþalojanèià veiklà. Neseniai pagalbos prašyti atëjo vyras, kuris, paaiškëjo, labai mëgsta þvejoti, taèiau išgirdæs, jog pavartojus narkotikø þmogus atsipalaiduoja, já apima lengvumas ir pan., panoro tà pojûtá patirti. Kodël, jeigu norisi adrenalino, nenuvaþiavus á kalnus pasimokyti slidinëti?"

Vilties pasveikti labai maþai

"Jeigu narkomanas nustojo vartoti narkotikø, dar nereiškia, jog jis sveikas. Jis - ligonis, tik šiuo metu esantis stabilioje remisijoje. Narkomanija – tai nepagydoma lëtinë progresuojanti liga, – sako gydytoja. – Nepagydoma, nes jei jau susirgai, tai sirgsi visà gyvenimà. Lëtinë, nes šia liga sergama lëtai ir tol, kol esi gyvas. Progresuojanti, nes jeigu tu, þmogau, vartoji tà kvaišalà, anksèiau ar vëliau degraduosi. Þinoma, yra dalis narkomanø, kurie, nors ir nepasveiksta, vis tiek visomis išgalëmis kabinasi á gyvenimà – sukuria šeimà, susiranda darbà, adaptuojasi visuomenëje, taèiau kita kvaišalus vartojanèiøjø narkomanø dalis lieka "dugne", kur ir gyvena."

Gelbëjimosi ratas – metadonas

Nuo narkotikø priklausomiems asmenims gydyti reikia daug pastangø ir laiko. Deja, daþnai gydymas ne visada bûna sëkmingas. Kaip pakaitinë narkotikø terapija naudojamas metadonas, kurio dëka narkomanai nejauèia nuolatinio narkotikø alkio, yra darbingi, nebûna apsvaigæ bei išvengia narkotikø abstinencijos, todël, anot gydytojos, nemaþa dalis narkomanø gyvena normalø visavertá gyvenimà.

"Atsibudus ryte narkomanui nebereikia sukti galvos, kur gauti pinigø eilinei dozei, vadinasi, jis nebeina vogti, maþëja nusikalstamumas, - tvirtina medikë. - Kol narkomanui taikoma pakaitinë terapija, jis nebesibado nešvariais švirkštais, tad sumaþëja tikimybë uþsikrësti ÞIV, hepatitais bei kitomis per kraujà plintanèiomis ligomis, kuriø gydymas brangiai kainuoja. Be to, panaudotø švirkštø nebûna primëtyta gatvëse bei kitose vietose, o tai apsaugo visuomenæ nuo galimybës netyèia ásidûrus uþsikrësti uþkreèiamomis ligomis."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Šiauliø apskrities ligoninës Vaikø ligø klinikos Priëmimo ir intensyvios terapijos skyriaus Naujagimiø II etapo skyriuje slaugytoja dirbanti Irena Jankûnienë apdovanota Slaugytojo garbës þenklo diplomu ir Slaugytojo garbës þenklu. "Šis apdovanojimas skirtas ne man vienai, o visam vaikø klinikoje dirbanèiam slaugytojø luomui, - kuklinasi slaugytoja. - Vadinasi, mes dirbame labai gerai ir aš tuo labai dþiaugiuosi."

Šiauliø apskrities ligoninës Vaikø ligø klinikos Priëmimo ir intensyvios terapijos skyriaus Naujagimiø II etapo skyriuje slaugytoja dirbanti Irena Jankûnienë jau 43 metus slaugo vaikus. Autorës nuotr.

Svajonei išsipildyti pritrûko balø

Jaunystëje ponia Irena svajojo tapti gydytoja chirurge. "Kol jauni, visi bûname maksimalistai", - tikina ponia Irena. Deja, svajonei išsipildyti neuþteko vien tik didelio noro - išlaikius stojamuosius egzaminus paaiškëjo, jog trûksta balø, tad likimui pakeitus pasirinktà kryptá, Irena baigë medicinos mokyklà ir pasiliko dirbti medicinos seserimi vienoje iš sostinëje esanèiø ligoniniø. Po poros metø, anot ponios Irenos, meilë jà gràþino á Šiaulius. "Jau 43 metus dirbu tik su vaikais, nes juos tiesiog myliu, - šypsosi slaugytoja. – Darbas nëra lengvas, bet ádomus, skyriuje nuolat daug sunkiai serganèiø vaikø, o aš dþiaugiuosi, galëdama jiems padëti."

Gyvenimas vienatvëje nëra vienišas

"Mano namuose nerastumëte nei aukso, nei krištolo, - juokiasi slaugytoja, - tik pilnas lentynas knygø. Visà gyvenimà daug skaièiau ir dabar labai mëgstu knygas. Abi su dukra pajuokaujame, jog knygos greitai mane iš namø išgyvendins, taèiau apsisukusi kaskart vis naujà nusiperku, nes man patinka, kai knyga visuomet šalia - panorëjusi galiu jà imti ir skaityti, nereikia geidþiamos knygos ieškoti bibliotekoje."

Slaugytoja sako, jog dabartinis jos gyvenimo laikotarpis išties labai geras, nes atsivërë visos galimybës keliauti kur tik širdis geidþia. Atostogø metu aplankytos ávairios pasaulio šalys: Šveicarija, Italija, Kroatija, Èekija, Vengrija ir kt. Keliauti ji mëgusi ir anksèiau, taèiau, anot ponios Irenos, kai vaikai maþi, ir galimybës bûna maþesnës.

Vaikai - tarsi lakmuso popierëlis

Slaugytoja sako, jog anksèiau vaikai daþniau sirgdavo reumatinëmis, kvëpavimo takø bei kitomis rimtomis ligomis. Dabar maþieji pacientai labiau linkæ sirgti neurologinëmis ligomis. "Vaikui skauda, nors organiškai nieko nëra, o pabendravus paaiškëja ligà sukëlusi prieþastis – mamytë darbuojasi Anglijoje, tëvelio taip pat nëra namuose, o moèiutë, nors ir labai gera, tëveliø neatstoja, - pasakoja slaugytoja. - Ligoninëje šalia maþøjø nuolat sukiojasi slaugytojos baltais chalatais, kurie daugeliui jø kelia baimæ, taèiau kai šalia nëra mamos, baltu chalatu vilkinti slaugytoja tampa paèiu rûpestingiausiu ir brangiausiu þmogumi. Vaikø nesuvaidintas nuoširdumas ypaè juntamas tuomet, kai maþàjá pacientà tenka lydëti konsultuotis pas specialistus á kitame miesto gale esanèià ligoninæ - tvirtai ásikibæs á rankà jis vis kartoja: "Tu tik nepalik èia manæs."

Maþøjø sveikata – slaugytojos rankose

Labai svarbi maþøjø slauga ir prieþiûra, nes gydytojai, anot medikës, vieni jø nepagydys. Slaugytojos darbo veiksmingumas priklauso nuo jos paèios poþiûrio á savo darbà. Jeigu slaugytoja ligoninëje gulinèiam seneliukui vietoj baltos spalvos tabletës paduotø geltonà, kiltø didelis triukšmas, taèiau jeigu nepastovëtø šalia serganèio vaikelio, kol šis išgers tabletæ, arba pamirštø sušvirkšti gydytojo paskirtus vaistus, maþylis tik apsidþiaugtø.

"Sëkmë priklauso nuo slaugytojos sàþiningumo, - tvirtina slaugytoja. - Galima áeiti á palatà, sušvirkšti vaistus, atlikti tai, kas priklauso, ir paliepus ramiai gulëti lovoje uþdaryti palatos duris. Taèiau tà patá darbà galima atlikti iš širdies – pakalbinti maþàjá ligoniukà, pamokyti, paþaisti su juo. Þinoma, slaugytoja nei anksèiau, nei dabar laisvo laiko per daug neturi, taèiau maþajam pacientui širdelë maþiau skaudës ne tik nuo laiku paduoto vaisto, bet ir nuo švelnesnio þodþio bei galvelës paglostymo."

Svarbiausia jaustis saugiam

Nesaugus, ilgalaiká stresà patiriantis vaikas sveiksta blogiau, todël visada ramiau, kai kartu su maþyliu palatoje yra mama. Dabar slaugyti savo sergantá maþylá gali kiekviena mama, tik, anot slaugytojos, ne visos jos pareiškia norà drauge su vaikeliu pasilikti ligoninëje.

"Tarybiniais laikais á mamas buvo þiûrima labai netolerantiškai, - mena slaugytoja. - Ligoninëje kartu su maþyliu mamai leisdavo pasilikti tik tuomet, jeigu ji krûtimi maitindavo kûdiká. Tad daþnai mama verkdavo vienoje durø pusëje, o jos maþylis - kitoje. Dabar visas dëmesys skiriamas serganèio vaiko poreikiams, todël þiûrima, kad geriau bûtø jam. Kartais penkiolikmeèiui bûna labai liûdna be mamos, o šešiametis dràsiai lieka vienas ir, suradæs draugø, mamos nepasigenda."

Liûdniausia, kad likimo valiai paliekami visiškai sveiki, tik kà gimæ naujagimiai. Skyriaus personalas bando tada ieškoti mamos ar jos giminaièiø, galinèiø pasirûpinti maþyliu, o neradæ graþø, sveikà, taèiau niekam nereikalingà maþylá išveþa á kûdikiø namus. Deja, tokiø atvejø pasitaiko neretai.

Vaikø skyriuose dvelkia ramybe

Medikë prisipaþásta, jog dabar itin atsakingà slaugytojos darbà palengvina šiuolaikiška medicininë áranga bei vienkartinës medicininës priemonës.

"Anksèiau labai reta kuri jauna medicinos mokyklà baigusi medicinos seselë norëdavo eiti dirbti á vaikø skyriø, kadangi jame nuolatos cypdavo vaikai, - atskleidþia paslaptá slaugytoja. – Kaip necyps, jeigu gydytojas paskirdavo sušvirkšti vienokius antibiotikus keturis kartus, kitokius – du kartus ir dar nepamiršdavo pridëti švirkšèiamø vitaminø. Vaikutis nespëdavo sudëti bluosto - slaugytoja su švirkštu rankose vël prie jo lovytës stovi. Dabar kateterio dëka saldþiai miegantis maþylis në nepajunta, kai jam švirkšèiami vaistai, tad vaikø skyriuje retai kada išgirsite verkiantá vaikutá."

Gydytojas ir slaugytoja – darni komanda

Prieš 43 metus nebuvo reanimacijos palatø, tad didþiausia gydytojo galia tais laikais, anot medikës, buvo jo išprusimas bei gebëjimas tiksliai nustatyti diagnozæ. Daþnam maþyliui tai padëdavo net gyvybæ išgelbëti. Ne kà maþiau išprususi turëjo bûti ir slaugytoja. Ponia Irena mena atvejá, kai serganèiam maþyliui mama sugirdë didesnæ dozæ vaistø, negu buvo liepæs gydytojas. Ávyko alerginë reakcija - vaikutis atrodë tarsi didelë vandeninga pûslë. Kas 2-3 val. medikës nešdavo paklodes á sterilizacinæ, nes bet kokia infekcija këlë grësmæ gyvybei. "Mes tà vaikà ištraukëme mirèiai nagø, dabar turbût jis pats savo vaikus augina", - šypteli slaugytoja.

Gyvenimo druska ne visada sûri

Slaugytoja dþiaugiasi, kad maþyliø tëvai vertina išties nelengvà medikø darbà. Tëveliai pareiškia dëkingumà net tuomet, kai maþajam pacientui padëti nebegalima. Tai, anot slaugytojos, skaudþiausios, taèiau paèios ásimintiniausios akimirkos. "Tokia ta gyvenimo druska, kurios per tiek darbo metø visokios bûta, - atvirauja slaugytoja. – Slaugytojo garbës þenklas tarsi pakylëjo mane savo paèios akyse. Kaip sunku kartais bebûtø, mes neprarandame þmogiškumo, gebame suteikti ne tik medicininæ pagalbà, bet ir neleisti palûþti dvasiškai. Tai, manau, ir yra svarbiausia".

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog kasmet nusiþudo beveik milijonas þmoniø. Daugiausia saviþudþiø yra Baltijos šalyse, kur kasmet gyvybæ sau atima vidutiniškai 40 iš 100 tûkstanèiø. Lietuva iš Europos šaliø lenkia bet kurià Europos valstybæ - mûsø šalyje 100 tûkstanèiø gyventojø vidutiniškai tenka 44 nusiþudæ asmenys. Latvijoje jø yra 34, Estijoje – 33.

"Bendra visuomenës nuomonë apie saviþudybes vis dar neigiama, o psichologo pagalba ne visiems prieinama, todël kritiniu atveju daugelis þmoniø pasijunta suþlugdyti", - sako psichologë Elena Balnienë. Autorës nuotr.

Skiriama per maþai dëmesio

Anot medicinos psichologës Elenos Balnienës, saviþudybë yra ganëtinai sudëtingas reiškinys, neturintis vienintelës konkreèios prieþasties ar paaiškinimo. Þmogaus pasirinkimà atsisveikinti su šiuo pasauliu nulemia daug veiksniø. Psichologai vis dar gvildena klausimà, kodël vienas þmogus, atsidûræs net ir nelabai keblioje situacijoje, pakelia rankà prieš save, o kitas ištveria ir labai sudëtingas gyvenimo aplinkybes.

Šiuo metu daugelis dël dabartinio gyvenimo tempo ir ekonominës krizës jauèiasi esantys kritinëse gyvenimo situacijose ir ne visada adekvaèiai reaguoja bei ávertina savo galimybes, todël neretai ryþtasi kraštutiniam þingsniui – saviþudybei. Saviþudybiø rodiklis parodo visuomenës dvasinës sveikatos atspindá, kitaip sakant, visuomenë, kurioje daug þudomasi, turi sukaupusi daug dvasinio bei psichologinio skausmo, todël, anot psichologës, turëtume kaskart vis labiau tobulinti psichologinæ pagalbà bei daugiau dëmesio skirti kiekvienam individui. "Kad psichologinë pagalba bus prieinama kiekvienam krizës ištiktam þmogui, galime tik pasvajoti, - atsidûsta psichologë. – Skaudu, kai išgirsti, jog mokykloje taupymo sumetimais nëra ásteigto psichologo etato, o ten, kur yra, psichologas apkrautas visokiais planais planeliais, nors visas dëmesys turëtø bûti skirtas krizës ištiktajam. Be to, dël menkø algø specialistai priversti bëgioti per kelias darbo vietas, o nuo to kenèia paslaugø kokybë."

Saviþudybë – mûsø visø problema

Vis dar egzistuoja stereotipas, jog iškilus problemoms jas bûtina slëpti, nes jeigu apsilankysi pas psichologà, tai tarsi pripaþinsi, kad tau tikrai kaþkas blogai, todël kreiptis pagalbos á specialistà išdrásta tik patys dràsiausieji. Kiekvienas lietuvis þino, kad ES pagal saviþudybiø skaièiø pirmauja Lietuva, taèiau dauguma á tai reaguoja visiškai abejingai, todël á saviþudiškà elgesá linkæ þmonës sulaukia maþai tinkamos pagalbos. Gyventi ar mirti - tai tarsi kiekvieno asmeninis reikalas, nes visuomenei þmogaus gyvybë visiškai nesvarbi. Taèiau laiku suteikta pagalba gali išgelbëti þmogaus gyvybæ, juolab kad kartais tereikia tiek nedaug – paprasto mûsø þmogiškumo ar atjautos. Tik labai svarbu, kad prakalbinæ þmogø nepaliktume jo be pagalbos, nesumenkintume jo rûpesèiø, neišjuoktume, nekaltintume ir nesmerktume.

"Nebûkite abejingi kito skausmui, - ragina psichologë. - Visi vaikštome ta paèia þeme ir saulë švieèia visiems. Mes galime sustabdyti saviþudybiø plitimà, tik turime geriau ásiklausyti á šalia esantá þmogø - tai visø mûsø rûpestis. Þiûrëkite á tai rimtai ir pasistenkite pašnekovà nukreipti á kaþkà labiau pasiruošusá padëti, pavyzdþiui, gydytojà, pagalbos centrà, psichologà, socialiná darbuotojà, nes vien savo jëgomis pasaulio neišgelbësite."

Trukdo ásitikinimai

Yra gana daug neteisingø ásitikinimø apie saviþudybes. Manoma, jog tas, kuris kalba apie saviþudybæ, nenusiþudys, o kas þudosi, tas tikrai nori mirti. Deja, siekiantis nusiþudyti þmogus daþniausiai iki paskutinës akimirkos nëra pasirinkæs mirties – jis išgyvena daug svyravimø tarp noro gyventi ir pasitraukimo, vis turëdamas viltá, kad bus išgelbëtas. Daþniausiai saviþudybë – pagalbos šauksmas.

Kai þmogus stovi ties saviþudybës riba, jis regi vien savo problemas, kurios kasdien auga, kaip ir vidinë átampa. Kiekvienas nesëkmingas bandymas kà nors taisyti savo gyvenime sukelia naujø rûpesèiø, todël maþëja pasitikëjimas savimi, stiprëja bejëgiškumo jausmas bei neviltis. Dauguma gyvenime susiduria su tam tikra "beviltiškumo" situacija. Beviltiškumo jausmà išgyvena ir labai racionalûs þmonës, todël teigti, kad þudosi tik psichiškai nesveiki þmonës, yra klaidinga.

Anot psichologës, be abejo, kai kurie psichiškai nesveiki asmenys nusiþudo, taèiau nëra árodymø, jog bûtent jø liga yra saviþudybës prieþastis. Be to, remiantis esamais faktais, psichiškai nesveiki þmonës sudaro maþiau nei 25 proc. visø saviþudþiø.

Ketinimà nusiþudyti galima pastebëti

Psichologë sako, kad kaip bebûtø skaudu, pastaraisiais dešimtmeèiais vis daugëja vaikø saviþudybiø. Daþniausiai þudosi 5-14 metø vaikai. Dramà vaiko sieloje parodo jo pasikeitæs elgesys, todël tëveliai turëtø sunerimti, jeigu vaikas staiga tampa apatiškas, nerimastingas, irzlus, pasikeièia socialinis jo elgesys, atsiranda miego bei valgymo sutrikimø ar kitø neigiamø iki tol nebuvusiø bruoþø.

Vaikai ir paaugliai þudosi dël nuolat patiriamø bendravimo sunkumø mokykloje, besitæsianèiø nesutarimø namuose, jø paèiø psichikos psichologiniø sutrikimø, streso, depresijos, netekèiø, alkoholio, narkotikø vartojimo. Kai vaikas jauèiasi nemylimas, nusivylæs gyvenimu, jo lûkesèiai nëra patenkinami, neretai prasitaria savo artimiesiems, jog jis "nebenori daugiau gyventi". Blogiausia tai, kad tëvai, manydami, jog šie þodþiai tëra tik vaiko fantazija, nesiima jokiø pagalbos veiksmø.

Saviþudybë daþniausiai neávyksta staiga, nors nusiþudþiusiojo artimiesiems atrodo, jog tai atsitiko netikëtai. Ruošdamasis saviþudybei, þmogus patiria vis labiau augantá emociná skausmà, jausmø ir minèiø sumaištá bei nuolat maþëjantá gebëjimà áveikti iškilusius sunkumus. Apie 80 proc. ketinanèiøjø nusiþudyti nedviprasmiškai áspëja apie savo ketinimus, tik aplinkiniai ne visada pastebi ar geba "iššifruoti" tuos áspëjamuosius þenklus.

Saviþudybë "uþkreèiama"

Anot psichologës, pasitaiko, jog vienoje vietoje nusiþudo keli þmonës. Tai ypaè "populiaru" tarp paaugliø. Ypaè daug átakos turi pamëgdþiojimo efektas, kai paaugliai kartoja savo dievinamø aktoriø, estrados þvaigþdþiø ar kitø garsiø þmoniø saviþudybes. Statistika tvirtina, kad bandymà nusiþudyti atkartoja 8-25 þmonës. Tad nors saviþudybë nëra koks nors gripas, taèiau ji pasiþymi uþkreèiamumu, nes jeigu vaikà supanèioje aplinkoje kas nors nusiþudo, jam gali atrodyti, kad saviþudybë – priimtinas problemø sprendimo bûdas.

Šá ásitikinimà gali sustiprinti ir aplinkiniø reakcija á saviþudybæ, kai savanoriškas gyvenimo nutraukimas vertinamas kaip herojiškas romantiškas poelgis, todël suaugusiøjø reakcija á saviþudybæ turi bûti santûri. Svarbu ne tik neigiamai ávertinti toká kieno nors poelgá, bet ir aptarti su vaiku kitokias elgesio galimybes. Jokiu bûdu negalima nepagarbiai kalbëti apie nusiþudþiusiojo asmenybæ, nes tai tik sukels vaiko pasipriešinimà išsakytai nuomonei, todël kritiška reakcija turi bûti nukreipta tik á nepriimtinà saviþudþio poelgá.

Skirtinga vaikø ir suaugusiøjø reakcija

Saviþudybë sukelia didþiulæ emocinæ átampà šeimoje, nepaisant to, kad þmonës, kurie þudosi, galvoja, kad niekas jais nesidomi. Nusiþudþius vienam iš tëvø, vaikà taip uþvaldo kaltës jausmas, kad jis neretai patiria emociniø sutrikimø, kadangi vaikams paprastai sunkiau susitaikyti su saviþudybës faktu nei suaugusiesiems. Nusiþudþius vaikui, tëvai kaltina save, kad nesugebëjo laiku suvokti iškilusios problemos. Be to, neretai kiti þmonës taip pat kaltina saviþudþio tëvus dël jautrumo ir supratimo stokos.

Suaugusieji lengviau numalšina savo kaltës jausmà, taèiau kaltës jausmas bei širdgëla išlieka daugybæ mënesiø po saviþudybës. Be to, šie jausmai yra daug stipresni nei atitinkami jausmai po atsitiktinës šeimos nario mirties.

Jaunëja saviþudþiø amþius

Visuomenës sveikatos saugos skyriaus vedëja Jûratë Karalevièienë sako, jog Šiauliø apskrityje stebima grësminga situacija dël jaunuoliø mëginimo þudytis. Pernai uþregistruota net 11-14 metø amþiaus vaikø mëginimo þudytis atvejø. Daþniausios to prieþastys: konfliktai šeimoje, mokykloje, nusivylimas draugais.

Pastebimas tam tikras bandymø þudytis sezoniškumas - saviþudybiø pagausëjimas registruojamas geguþës-birþelio ir lapkrièio-gruodþio mënesiais. Beje, þiemà daþnesni suaugusiøjø bandymai þudytis. Dabartinë situacija koreguoja sezoniškumo efektà, nes gausëja saviþudybiø, sàlygotø sudëtingos ekonominës bûklës. "Norëèiau akcentuoti, jog netgi tada, kai saviþudybë nesibaigia mirtimi, tai turi bûti labai rimtas signalas artimiesiems, kad tai gali pasikartoti, - perspëja vedëja. – Todël bûtina pasirûpinti, kad asmuo, bandæs þudytis, gautø reikiamà specialisto pagalbà."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Šiltuoju metø laiku vis daugiau pacientø kreipiasi á odos ligø gydytojus dël pagausëjusiø vienokiø ar kitokiø alerginiø odos reakcijø ar ligø. Alerginës ligos sparèiai plinta. "Keièiantis visuomenës gyvenimo bûdui, galima tikëtis vis didesnio alerginio ligø paplitimo, tad norint áveikti alergines ligas reikalingos þinios apie jas", - sako Odos ir veneros ligø centro vadovas Vaclovas Vaitkevièius.

Odos ir veneros ligø centro vadovas Vaclovas Vaitkevièius primena, kad ne vienas þmogus yra miræs nuo paprasèiausio vabzdþio ágëlimo. "Vienam gali bûti visiškai nepavojingas bitës ágëlimas, kitam net uodas sukelia stiprià alerginæ reakcijà", - sako gydytojas. Autorës nuotr.

Gali sukelti net mirtá

Medikas sako, jog pastaruoju metu daþniausiai skundþiamasi vabzdþiø ákandimais bei ágëlimais, kadangi jie itin suaktyvëja per karšèius. Vabzdþiø ávairovë gana plati - tai erkës, bitës, vapsvos, kamanës, širšës, maþosios musytës, bimbalai, skruzdës, blakës, utëlës, nieþø erkutës ir kt., taèiau daugiausia mûsø šalyje yra uodø.

Pavojingiausia, kai vabzdys ágelia á kaklà, veidà, burnos ertmæ, nes pradëjus tinti šiø kûno daliø audiniams þmogus pradeda dusti. "Ne vienas þmogus yra miræs nuo paprasèiausio vabzdþio ágëlimo. Esame skirtingi - vienam gali bûti visiškai nepavojingas bitës ágëlimas, o kitam net uodas sukelia stiprias alergines reakcijas, - sako gydytojas. – Alerginës reakcijos, ágëlus vabzdþiui, daþniausiai atsiranda tiems, kurie serga maisto alergija, atopiniu dermatitu, alergine sloga, bronchine astma. Budrûs turëtø bûti ir tie, kurie yra alergiški þiedadulkëms, dulkëms, gyvûnø plaukams. Organizmas á vabzdþio nuodus gali reaguoti ávairiai. Lengvais atvejais alerginës reakcijos pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu, drebuliu bei dilgëline. Sunkios alerginës reakcijos metu ima tinti lieþuvis, gerklos, atsiranda dusulys, prasideda spazminiai pilvo skausmai, pykinimas, vëmimas, viduriavimas, sutrinka širdies ritmas, prasideda traukuliai, þmogus netenka sàmonës. Kuo anksèiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnë ir grësmingesnë bûna reakcija. Bûna atvejø, kai alergija pasireiškia praëjus kelioms valandoms po ágëlimo, tuomet simptomai nebûna tokie ryškûs, kaip ûmios alergijos metu, taèiau pavojus gyvybei išlieka toks pat."

Saulës spinduliai ne tik dþiugina

Saulës spinduliø sukelta alergija, anot mediko, nëra itin daþnai pasitaikanti liga. Pabuvus saulëje oda parausta, ima nieþëti, atsiranda pûsleliø ar nieþtinèiø raudonø dëmeliø, spuogø, kartais jauèiamas silpnumas bei galvos skausmas. Nieþulys ir bërimai pasireiškia tose vietose, kurias veikia tiesioginiai ilgøjø bangø ultravioletiniai saulës spinduliai, gebantys áveikti ávairius barjerus, tad bërimai gali pasireikšti po rûbais uþdengtose vietose ar bûnant patalpoje arti lango. Paprastai saulës sukelta alergija pasireiškia jaunimui, nors neaplenkia ir pagyvenusiø þmoniø, vaikø bei nëšèiø moterø. Pastebëta, jog labiau alergiški saulës spinduliams yra šviesaus gymio þmonës, daþniau moterys nei vyrai. Saulës spinduliø sukelti bërimai atsiranda dël daugelio prieþasèiø, taèiau, anot gydytojo, ne bet koks bërimas, atsiradæs saulës ar šviesos paveiktoje odoje, yra alergijos poþymis.

Gydytojas sako, jog alerginæ reakcijà, reaguodami su saulës spinduliais, gali sukelti itin daþnai skausmui slopinti naudojamas "Fastum" gelis ar kiti nesteroidiniai priešuþdegiminiai vaistai, todël naudojant tepalà nuo uþdegimo reikia atidþiai perskaityti informaciná lapelá ir atkreipti dëmesá, ar nëra áspëjimo vengti saulës. Jeigu ruošiatës saulëje bûti ilgiau, reikëtø vengti kosmetikos, nes joje ypaè gausu cheminiø medþiagø ir augaliniø ekstraktø, galinèiø sukelti stiprias alergines reakcijas.

Graþiuose þieduose slypi alergija

Þiedadulkiø sukeliama alergija pavojinga nuo ankstyvo pavasario iki vëlyvo rudens. Kokie augalai þydëdami sukelia alergijà, priklauso nuo klimato zonos. Mûsø šalyje pavojingiausi lazdynai, alksniai, klevai, berþai, šunaþolës, smilgos, varpuèiai, pelynai ir kt., nes jø þiedadulkës yra labai smulkios, lengvos bei lakios, o kuo smulkesnë þiedadulkë, tuo labiau ji alergizuoja organizmà. Anot mediko, išvengti þiedadulkiø pavojaus nëra paprasta, nes vëjas jas išnešioja 300 km spinduliu. Daþniausiai þiedadukliø alergijos sukelti simptomai pasireiškia nosies gleivinës paburkimu, gausia bei gleivëta sekrecija iš nosies, uoslës pakitimu, èiaudëjimu, galvos skausmu, vokø patinimu, akiø uþdegimu, nieþëjimu nosies viduje, gomuryje, ryklëje, ausyse. Alergijà gali sukelti ne tik augalø þiedadulkës. Išberti dryþiais iškilusiomis pûslelëmis ar spuogeliais gali palietus ir nuo darþuose auginamø pastarnokø, pomidorø, salierø ar kitø augalø. Bërimai pasireiškia tose vietose, kurios buvo apšviestos saulës ir tiesiogiai lietësi prie augalo.

Kenkia net nedidelis "kaltojo" produkto kiekis

Anot gydytojo, alergija maistui yra gana daþna alerginiø odos ligø prieþastis. Jà gali sukelti daugelis maisto produktø. Vasarà daþniausiai pasitaiko alergija þemuogëms ir braškëms, reèiau – obuoliams, kriaušëms, slyvoms, avietëms, gervuogëms, serbentams bei kitiems vaisiams ir uogoms. Gydytojas sako, kad jeigu esate alergiškas kokiam nors maistui, nebûtina jo prisivalgyti kiek širdis geidþia, alerginei reakcijai pasireikšti uþtenka vieno kito kàsnio ar net ákvëpti verdamo jums alergijà sukelianèio maisto garø, kurie, patekæ á organizmà, gali sukelti dusulá ar alerginæ slogà. Maisto alergija daþnai yra polivalentë, vadinasi, jeigu þmogus jautrus kokiam nors vienam maisto produktui, paprastai bûna jautrus ir kitam. Pagrindiniai odos alergijos simptomai yra pasikartojantys bërimai, kurie pleèiasi toliau, jeigu nenustojama vartoti alergijà sukelianèio produkto. Išbertas vietas labai nieþti, oda paburksta, ima šlapiuoti, gali atsirasti egzemos. "Pagal neþymius alergijos simptomus sudëtingiau nustatyti, kuris maisto produktas jà sukëlë, - pasakoja gydytojas. – Siekiant išsiaiškinti, kokiam maistui esate alergiškas, gali prireikti net keleto mënesiø, kuriø metu turësite itin atidþiai stebëti organizmo reakcijà á pavieniui vartojamus maisto produktus."

Uþdegimas neturi nuolatinës vietos

Vasaros pabaigoje paûmëja daþniausiai pasitaikanti vaikø odos liga – atopinis dermatitas. Kol kas nepavyksta árodyti, jog atopinis dematitas yra alerginë liga, taèiau šá odos uþdegimà alergizuojantys veiksniai paspartina bei dar labiau ájautrina odà. Dermatitas atopiniu vadinamas dël to, kad uþdegimas "vaikšto" po visà organizmà apsistodamas ten, kur jam labiausiai patinka. Liga pasireiškia itin dideliu priepuoliais uþeinanèiu odos nieþëjimu, kuris paûmëja vaikui sušilus, sušlapus, pavargus ir pan. Kasymasis paþeidþia uþdegimo išvargintà plonytæ sausà odà, tad net nuo menkiausio grybštelëjimo atsiranda ádrëskimø, kraujingø šašø, šlapiuojanèiø vietø, o tai sudaro itin palankias sàlygas odos infekcijoms vystytis. Anot gydytojo, sergant atopiniu dermatitu, oda reikalauja ypatingos nuolatinës prieþiûros. Šia liga vaikai suserga 1-2 gyvenimo mënesá. Gydytojas sako, jog daugumai vaikø apie 4-5 gyvenimo metus atopinio dermatito reiškiniai sumaþëja, taèiau kartais odoje matyti liekamøjø þidiniø. Atopinio dermatito prieþastys iki šiol nëra þinomos, nors aišku, kad jeigu tëvai sirgo šia liga, vaikai irgi turës polinká jai, o vëliau – daugiau pavojaus susirgti tikrosiomis alerginëmis ligomis – šienlige ir astma.

Bûtina vengti pakartotinio kontakto

Alergija cheminëms medþiagoms daþniausiai pasireiškia kontaktiniu dermatitu. Nors mûsø aplinkoje ypaè daug cheminiø medþiagø, ne visos sukelia alergijà. Pastebëta, kad daþniausiai kontaktinæ alergijà sukelia nikelis, kvepalai, ávairûs stabilizatoriai, guma, daþai ir pan. Dël organizmo ásijautrinimo alergeno kontakto vietoje oda parausta, patinsta, nieþti, atsiranda bërimas, pûslelës, kurioms átrûkus oda ima šlapiuoti. Esant dideliems odos paþeidimams, gali pakilti temperatûra bei pablogëti bendra organizmo savijauta. "Paþeidþiama tik ta odos vieta, kuri turëjo kontaktà su dirgikliu, - pabrëþia gydytojas, - Daþniausiai pasitaiko, jog kontaktiná dermatità sukelia laikrodþio odiniame dirþelyje esanti viena iš cheminiø medþiagø – nikelis. jei kontaktas buvo epizodinis, ûmus dermatitas praeina po 1-3 savaièiø, taèiau prisidëjus infekcijai gydymas gali uþsitæsti. Atsiradusi alergija cheminëms medþiagoms retai kada išnyksta savaime, daþniausiai ji tæsiasi visà gyvenimà, todël reikia nuolat vengti kontakto su tomis medþiagomis, kurioms esate alergiški."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Net 70 proc. rûkanèiøjø norëtø mesti rûkyti, o daugelis jø ne kartà bandë tai padaryti. Deja, pastangos daþniausiai bûdavo bevaisës. Ar atsisakyti šio þalingo áproèio išties sudëtinga, kalbamës su Dainø pirminio sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos centro vedëju, gydytoju psichiatru, psichoterapeutu Vytautu Bartkevièiumi.

Dainø pirminio sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos centro vedëjo, gydytojo psichiatro, psichoterapeuto Vytautu Bartkevièiaus teigimu, rûkalius mesti rûkyti pirmiausia turi pasiþadëti pats sau, tik tada paþadus dalyti aplinkiniams.

paklausia, kam jam to reikia. Þalingo áproèio atsisakymo motyvai gana individualûs, taèiau daþniausia tai - pablogëjusi sveikata, susirûpinimas šeimos gerove, pinigø taupymas ir pan. Statistiškai savarankiškai atsisakyti rûkalø geba tik 5 proc. rûkanèiøjø, kitiems reikia psichologinës paramos bei palaikymo. "Mûsø pacientai pasiþada neberûkyti, taèiau išëjæ iš Priklausomybiø ligø centro savarankiškai šio troškimo neáveikia, - pasakoja gydytojas. – Nenumaldomà norà uþtraukti dûmà dar labiau sustiprina kokia nors stresinë situacija, nes kai þmogus negeba savo nerimo numalšinti kitais bûdais, jis vël griebiasi cigaretës. Jeigu rûkymas nëra opi problema paèiam rûkanèiajam, vadinasi, ši problema neegzistuoja. Rûkalius mesti rûkyti pirmiausia turi pasiþadëti pats sau ir tik tada paþadus dalyti aplinkiniams, nes, nejauèiant didelio noro bei neturint motyvo taip elgtis, nerûkyti þmogus jums pasiþadës tik dël šventos ramybës, o pats toliau slapèia trauks dûmà."

Prie dailaus kûno cigaretë nedera

Lietuva, kaip ir Latvija, Estija bei Lenkija, priklauso šaliø grupei, kur daugiausia rûkanèiø jaunuoliø. Rûkymas itin sparèiai plinta tarp jaunimo, nes mûsø krašte vis dar teigiamas rûkymo ávaizdis, jo socialinis priimtinumas, sàsajos su šauniu, madingu, patraukliu ar kitokiu teigiamu elgesiu, nors daugelyje kitø ES šaliø á rûkanèiuosius, ypaè jaunimà, þiûrima itin neigiamai. Tai, anot gydytojo, yra labai teigiamas poslinkis, kuris ateityje, tikëtina, neaplenks ir mûsø jaunimo. "Jauno kûno ávaizdis keièiasi, nors ir lëtai. Kino filmai, kuriuose dominavo graþûs, bet bûtinai traukiantys dûmà kaubojai, jau nebeturi átakos nei vaikinams, nei merginoms. Dabar vis daugiau jaunimo linkæ rûpintis savo išvaizda, sportuoti ir suvokti, kad prie tvirto kûno cigaretë visiškai netinka, - sako gydytojas. – Be to, paaugliai nenori rûkyti prastø cigareèiø, o brangioms neturi pinigø. Tai taip pat viena iš daugelio prieþasèiø, skatinanèiø atsisakyti rûkyti."

Rûkyti sàlygoja aplinka

Anot mediko, aplinka ypaè sàlygoja mûsø egsenà. Jaunuoliai, kuriø draugai ar šeimos nariai rûko, gerokai daþniau pradeda rûkyti patys, nes toká jø pasirinkimà lemia lengvas tabako gaminiø prieinamumas. "Kai šeimoje rûko tëtis ir mama, vaikui nereikia sukti galvos, kur gauti rûkalø, - sako gydytojas. - Jie èia pat – ranka pasiekiami, tad kodël nepabandþius uþtraukti dûmo?" Dar visiškai neseniai buvo galima rûkyti kavinëse, baruose, restoranuose, kitose maitinimo ástaigose. Jaunimas bei kiti dûmà mëgstantys þmonës daþniausiai ten rinkdavosi tiesiog parûkyti – uþsisako kavos puodelá ir visà vakarà peša cigaretæ po cigaretës. Anot mediko, galima tik pasidþiaugti tvirtai þengtu þingsniu - draudimu rûkyti kavinëse, nes tai dar viena itin palanki galimybë bandantiems atsisakyti cigaretës. Uþsukæ á kavinæ nebejauèiame dûmø kvapo, kuris ne vienà buvusá rûkaliø paskatindavo vël griebtis cigaretës. "Priëmus sprendimà neberûkyti, kad nekiltø pagundos vël griebtis cigaretës, reikia vengti aplinkos, kurioje rûkoma, - pataria medikas. – Dabar norintiems mesti rûkyti sudarytos visos sàlygos ágyvendinti savo troškimà, tereikia apsispræsti, neretai ir specialsito patarimo, kaip tapti psichologiškai tvirtesniu, kad galëtum visiškai atsisakyti þalingo áproèio."

Gàsdinti vëþiu nebemadinga

Gydytojas sako, jog bendraudamas su rûkanèiais þmonëmis niekada jiems neárodinëja, kad rûkymas kenkia sveikatai, nes tai seniai nebemadinga. "Nepaþástu þmogaus, kuris, išgirdæs, jog rûkydamas gali susirgti vëþiu, bûtø išsigandæs ir metæs rûkyti, - tvirtina medikas. – Rûkanèiajam tai tarsi nepagrástas mitas, nes daþnai solidaus amþiaus dûmo mëgëjas tvirtina, kad sveikata nesiskundþia, nors, kaip ir jo ilgaamþis senelis, rûko visà gyvenimà, o, va, kaimynas nei rûkë, nei gërë, taèiau jau seniai kapuose guli. Dabar madinga gyventi sveikai, sportuoti, valgyti sveikus maisto produktus, tad atsisakiusieji cigaretës galëtø didesnæ savo pajamø dalá skirti ne tik sveikai gyvensenai, bet ir ávairioms pramogoms. Kaskart brangstanèios cigaretës rûkaliams smogia per kišenæ, todël kalbëdamasis su pacientais taip jiems ir sakau – turimà pinigø sumà galite išleisti rûkalams arba uþ jà nueiti á gerà koncertà. Ekonominë krizë išties yra labai blogas dalykas, taèiau tai puiki galimybë pabandyti mesti rûkyti ar bent jau sumaþinti surûkomø cigareèiø per dienà."

Tradicijos "padûmyti" atsisakyti neþada

Anot gydytojo, ypaè daug cigareèiø stipraus nerimo metu surûko rûkaliai, sergantys þymiais psichikos sutrikimais. Net ir þinodami, kad nuolatinis rûkymas ypaè alina organizmà, jie negeba sumaþinti surûkomø cigareèiø, nes šis þalingas áprotis yra tapæs jø gyvenimo bûdu. "Esame árengæ rûkyti skirtas patalpas, kuriose jie ne tik rûko, bet ir bendrauja tarpusavyje, - sako gydytojas. - Kai þmogus neranda jëgø pakeisti gyvenimo bûdo, mes bejëgiai kà nors padaryti. Galime tik patarti maþiau rûkyti per dienà, nors šiø patarimø nelabai klausoma. Ne mûsø valioje kà nors pakeisti - kiekvienas individualiai pasirenkame, kaip maloniai praleisti laikà. Vieniems ir cigaretë teikia didelá malonumà". O vaistai? Jie, anot gydytojo, taip pat ne visagaliai - iki šiol nëra medikamento, kurá vartodamas þmogus mestø rûkyti. Nëra në vieno veiksmingo metodo, galinèio padëti atsisakyti þalingo áproèio, jeigu pats to nenori.

Nëra vienintelio efektyvaus bûdo

Metanèiajam rûkyti reikalinga individuali strategija. Yra þmoniø, kurie rûkyti meta iš karto ir vëliau jokios pagundos prisidegti cigaretæ nejauèia. Ekspromtu mesti rûkyti, anot gydytojo, geba nedaugelis. Iš tiesø daugumai atsisakyti rûkymo sudëtinga, taèiau ámanoma. Sunkiausia pati pradþia, vëliau organizmas pradeda tiksëti kitu ritmu ir cigaretë nebekelia malonumo. Turintiems maþiau valios þmonëms siûloma maþinti po vienà surûkomà cigaretæ per dienà. Áprastiniai rûkanèiojo pusryèiai – kavos puodelis ir kelios cigaretës. Nusprendusiems atsisakyti rûkalø gydytojas pataria pasitenkinti cigarete ir iki pietø daugiau nerûkyti. "Tai nelengva, taèiau netrukus pajusite, jog blogas áprotis palengva dingsta", - tvirtina medikas. Sëkmingai áveikus pirmàjá etapà, siûloma atsisakyti ir popietinës cigaretës. Prireiks laiko, kol þingsnis po þingsnio iš "dienos meniu" išbrauksite visas cigaretes, o pajutæ, kad savijauta puiki, tikrai nesiilgësite cigaretës dûmo. Þinoma, ne visiems mesti rûkyti pavyks iš karto, galbût vienà dienà áprotis parûkyti vël paims viršø, taèiau dël to nereikia sutrikti - verèiau nueikite pas gydytojà prašyti pagalbos.

Miglë REMEŠEKEVIÈIÛTË

Kraujas ir jo komponentai – viena svarbiausiø gyvybæ gelbstinèiø priemoniø sunkios ligos, traumos ar komplikuoto gimdymo atveju. Deja, vis dar nepavyksta pagaminti kraujo dirbtiniu bûdu, todël labai svarbu, kad nuolat atsirastø þmoniø, neatsisakanèiø padovanoti kraujo. "Kraujo geriausia dovanoti jau dabar, nes rytoj gali bûti per vëlu", - sako ilgametis kraujo donoras Rimvydas Þuklija.

"Kraujo geriausia dovanoti jau dabar, nes rytoj gali bûti per vëlu", - sako ilgametis kraujo donoras Rimvydas Þuklija. Autorës nuotr.

Kraujo duoti paskatino felèerë

Jovaro pagrindinëje mokykloje lietuviø kalbos mokytoju dirbantis kraujo donoras Rimvydas Þuklija sako, jog pirmàkart kraujo donorystei ryþosi vedinas smalsumo. Tuomet jam buvo 18 metø. Kaimelio, kuriame prabëgo Rimvydo vaikystë, medicinos punkte dirbo felèerë. Ji aktyviai agituodavo, aiškindavo, kalbëdavo apie kraujo donorystës svarbà, o galutiná sprendimà leisdavo priimti savo laisva valia. "Tai negi atsakysi, kai þmogus graþiai tave kalbina? - šypsosi Rimvydas. - Kaskart susirinkdavo nemaþa grupelë ávairaus amþiaus þmoniø. Visi kartu vaþiuodavome á Šilutës rajono centrà atlikti kilnios pareigos. Be to, ši išvyka suteikdavo progà pasiþmonëti, pabendrauti."

Svarbiausia – padëti nelaimës ištiktajam

Anot kraujo donoro, tais laikais apie atlygá uþ duotà kraujà në minties nebûdavæ, þmonës kraujo duodavæ skatinami noro padëti kitiems. Medicinos punktai, ávairios organizacijos, kolektyvai lenktyniaudavo, kad kuo daugiau þmoniø susidomëtø kraujo donorystës idëja. Davæ kraujo, donorai buvo paskatinami dviem poilsio dienomis, kuriomis buvo galima pasinaudoti kità dienà po procedûros arba pailginti savo kasmetes atostogas. Nemokami pietûs valgykloje buvo tarsi simbolinis aktas, suburiantis draugën visus, pasukusius prasmingu donorystës keliu. Vëliau, po kiekvieno tokio apsilankymo pas medikus, kraujo donorø piniginës papilnëdavo keliomis dešimtimis litø, o ar imti juos, anot pono Rimvydo, buvo kiekvieno asmeninis apsisprendimas. "Galbût þmogus mënesio pabaigoje centus skaièiuoja, o namuose jo laukia gausi šeima, arba studentui pristigo pinigø, nes išgyventi vien iš stipendijos nëra paprasta, - svarsto donoras. – Tai nëra smerktina. Svarbiausia, kad dovanotas kraujas gelbsti gyvybes. Në vienas nesame garantuotas, kad svetimo kraujo neprireiks mums patiems ar mûsø artimiesiems. Þinoma, yra þmoniø, kurie dël prastos sveikatos negali bûti kraujo donorais. Kiti paniškai bijo adatos dûrio. Yra ir tokiø, kurie kol kas nëra psichologiškai tam pasiruošæ. Varu varydamas ar ákalbinëdamas nieko nepasieksi. Þmogus turi subræsti priimti vienus ar kitus sprendimus, taèiau kartais, deja, tik skaudi nelaimë atveria akis."

Vienkartinës priemonës garantuoja saugumà

Anot Rimvydo Þuklijos, seniau kraujo ëmimo procedûra bûdavo egzotiškesnë nei dabar. "Apvilkdavo baltais chalatais trumpomis rankovëmis arba be jø, uþmaudavo baltas kojines su raišteliais, uþrišamais aukšèiau keliø, - pasakoja donoras. – Dabar kur kas paprasèiau: patogiai ásitaisius ant kušetës, dûrio vieta, iš kurios bus imamas kraujas, kruopšèiai nuvaloma dezinfekuojamuoju skysèiu ir paimama standartinë kraujo dozë."

Vienas svarbiausiø šiø laikø privalumø – vienkartinës kraujo surinkimo sistemos, absoliuèiai visa tvarsliava ir kitos medicininës priemonës, pradedant adatële, kuria duriama á pirštà, ir baigiant kraujo maišeliø sistema, kurioje yra speciali sterili adata, naudojama tik konkreèiam donorui kraujo ëmimo metu. Tad þmogus, duodamas kraujo, negali uþsikrësti, nes vienintelis kontaktas yra per adatà su oda. Donoras tikina, jog jam neteko sutikti þmoniø, kurie, duodami kraujo, bûtø kuo nors uþsikrëtæ.

Davæs kraujo jauèiasi laimingesnis

"Davus kraujo, bûna labai malonu ir gera, - sako Rimvydas. - Jauèiu ne tik moraliná pasitenkinimà, kad kaþkam padëjau, bet ir visà organizmo pakilimà. Nei patá pirmà kartà, nei dabar, procedûros metu ar po jos, nëra buvæ silpna, nors yra tekæ matyti, kaip kiti, duodami kraujo, išblykšta ir ima skøstis silpnumu. Jeigu man paèiam bûtø kada taip nutikæ, manau, daugiau duoti kraujo nebûèiau drásæs."

Donoras dþiaugiasi, kad sveikata dar neteko skøstis, todël nereikia kitø pagalbos prašyti, kol kas su dþiaugsmu pats jà þmonëms dalija. Prieš keletà dienø bendradarbë pasiguodë Rimvydui, jog jos sesuo guli ligoninëje ir jai reikia kraujo, o jaunesniø giminiø ar draugø, kurie galëtø bûti donorais, ji neturinti. Donoras paþadëjo padëti, tik prašë, kad palauktø, mat visiškai neseniai jis jau atliko kilnià misijà, tad reikia laiko, kad atsistatytø normalus kraujo kiekis organizme, jog vël galëtø duoti kraujo.

Gerumu reikia tikëti

Donoras tikina, jog be gerø þmoniø pasaulis neišsilaikytø. Atsitikus nelaimei, padëti gal kas nors ir atsisako, taèiau daþniausiai þmonës kuo gali, tuo padeda, nes vienø gerumas vienoks, kitø - kitoks. Èia, anot pašnekovo, daug kas nuo þmogaus poþiûrio priklauso. Savo gerumo Rimvydas nesureikšmina, nors nemokamai kraujo yra davæs net apie 80 kartø. "Tikslaus skaièiaus pasakyti negaliu, nes nevedu jokios apskaitos, - sako donoras. - Daþniausiai á kraujo centrà nueinu pats, taèiau bûna, kad centro darbuotojai paskambina patys ir paprašo atlikti kilnià misijà, kadangi kraujo vis pritrûksta, ypaè vasarà, kai dauguma išvyksta atostogauti. Porà kartø duoti kraujo nakties metu buvau iškviestas á reanimacijos skyriø, vadinasi, kaþkam galbût padëjau išgelbëti gyvybæ. Tiesà sakant niekada nesmalsavau, kam atitenka mano kraujas."

Donorystë gali bûti naudinga

Lietuvos bei kitø šaliø ilgametë patirtis rodo, kad nuolatinë kraujo donorystë neturi neigiamos átakos donorø sveikatai. Priešingai, tikriausiai ne kartà esate girdëjæ sakant, jog po kraujo davimo procedûros donorai jauèia jëgø antplûdá. Tai paaiškinama tuo, kad po procedûros organizme pagreitëja medþiagø apykaita ir kaulø èiulpai pradeda gaminti kraujà. Manoma, kad pagreitëjus medþiagø apykaitai sulëtëja organizmo senëjimas. Be to, kraujo donorystë stiprina imunitetà. Yra árodyta, jog reguliariai kraujo duodantys þmonës, stipriai nukraujavæ sudëtingos operacijos ar avarijos metu, turi didesnæ galimybæ išgyventi nei þmonës, neduodantys kraujo. Vadinasi, duodami kraujo kitiems, galime išgelbëti save. Bûti kraujo donoru naudinga ir dël to, kad kraujas nemokamai ištiriamas dël sifilio, AIDS, hepatito B ar C. Šie tyrimai, beje, yra gana brangûs. Jeigu dešimt metø keturis kartus per metus duosite kraujo (jo duoti galima kas du mënesius), pelnysite garbës donoro vardà, leidþiantá prašyti valstybinës pensijos.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lietuvoje beveik milijonas gyventojø maistui ruošti vartoja šulinio vandená. Daugelyje Europos šaliø beveik 100 proc. gyventojø vartoja centralizuotai tiekiamà geriamà vandená, o šachtiniai šuliniai naudojami tik kaip stilizuotos landšafto dizaino detalës. "Kol centralizuotai tiekiamas vanduo pasieks kiekvienà mûsø nedidelës valstybës gyventojà, belieka priminti þmonëms, kad pasirûpintø savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotø gerdami, jø paèiø teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neásitikinæ, ar jis nëra pavojingai uþterštas nitratais", - sako Šiauliø visuomenës sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedëja gydytoja Jûratë Karalevièienë.

Šiauliø visuomenës sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedëja gydytoja Jûratë Karalevièienë sako, kad saugiau gerti centralizuoto vandentiekio vandená, nes jo kokybë nuolat tikrinama. Autorës nuotr.

Šuliniø vanduo uþterštas labiau

Ar šulinio vanduo tinkamas gerti, išsisaiškinti galima atlikus vandens tyrimus. Šachtiniø šuliniø vandens tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 proc. Šiauliø apskrityje ištirtø šuliniø vanduo uþterštas nitratais. Jais vanduo uþteršiamas dël to, kad á šuliná vanduo daþniausiai patenka iš arèiausiai þemës paviršiaus esanèio vandeningo sluoksnio, kuriame esantis gruntinis vanduo maþiausiai apsaugotas nuo taršos. Deja, pagrindinis vandens teršëjas nitratais – pats þmogus, jo netinkamas ûkininkavimas, ypaè kai sklypo plotas nëra didelis, bei veikla, susijusi su dirbamos þemës træšimu organinëmis ir mineralinëmis tràšomis.

Mikrobinës taršos galima išvengti vandená virinant, taèiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant áprastais buitiniais filtrais. Bûtina þinoti, kad nitratais uþterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todël, anot gydytojos, bet naudoti šachtinio šulinio vandená, neatlikus reikiamø tyrimø, yra rizikinga. Nitratai ypaè pavojingi nëšèioms moterims, naujagimiams ir pirmø mënesiø kûdikiams. Nitratø toksiniam poveikiui labai jautrûs þmonës, turintys tam tikrø fermentø deficità, sergantys anemija, širdies ir kraujagysliø, kvëpavimo takø ligomis, senyvo amþiaus þmonës bei infekcinëmis ligomis sergantys vaikai.

Sutrinka organizmo aprûpinimas deguonimi

Nitratø toksinis poveikis atsiranda dël nitratø redukcijos á nitritus. Pastarieji hemoglobinà, kuris aprûpina organizmà deguonimi, paverèia á methemoglobinà. Kai jo koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kûdiká pradeda pykinti, jis vemia, dûsta, pamëlsta oda bei gleivinës. Laiku nesuteikus pagalbos, prasideda traukuliai ir kûdikis gali mirti. "Bûtina þinoti, kad besilaukiant ar jau auginant kûdiká naudoti neištirtà šachtinio šulinio vandená pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, - perspëja gydytoja. – Kûdikiø maistui negalima pirkti bet koká fasuotà vandená. Bûtina atkreipti dëmesá á etiketëje pateiktà informacijà, kurioje turi bûti nurodyta nitratø, nitritø, natrio ir vario koncentracija, atitinkanti kûdikiø maistui ruošti skirto vandens reikalavimus."

Suaugusiesiems nitratai labiau pavojingi ne dël methemoglobinemijos galimybës, o dël nitratø gebëjimo jungtis su aminais, nes susidaro kancerogeniniai junginiai - nitrozaminai bei nitrozamidai, padidinantys rizikà susirgti onkologinëmis ligomis.

Laikykitës rekomenduojamø nurodymø

Anot vedëjos, daugëjant nepriþûrimø šachtiniø šuliniø, atsiranda grësmë ir giliau esantiems vandeningiems sluoksniams bûti uþterštiems, todël neeksploatuojami šuliniai turi bûti likviduojami. Šulinio vandens kokybæ sàlygoja ir pats šulinio vietos parinkimas, árengimas bei prieþiûra. Norintys ásirengti šuliná, vietà jam turëtø parinkti aukštesnëje þemës sklypo dalyje, kuo toliau nuo taršos šaltiniø. Rekomenduojami minimalûs atstumai nuo gyvenamojo namo – 7 m, nuo kanalizacijos tinklø – 15 m, nuo kompostavimo aikštelës, lauko tualeto, tvarto, kanalizuojamo vandenø rezervuaro – 25 m. Šulinys negali bûti árengiamas polaidþio vandenimis uþtvindomoje teritorijoje, pelkëtoje vietovësj. Ásirengæ šuliná, neuþmirškite pasirûpinti tinkama jo eksploatacija – vandeniui semti naudokite tik švarø kibirà, šuliná uþdenkite sandariu dangèiu ir pan.

Ar tinkamas gerti?

Šulinio vandená rekomeduojama išsitirti bent kartà per metus ir bûtinai (jei tai atliekama) po šulinio dezinfekcijos. Jeigu vandens lygis šulinyje daþnai labai kinta, vandens tyrimus bûtina atlikti daþniau. Šachtinio šulinio vanduo nemokamai tiriamas tik tuomet, jeigu já vartoja nëšèios moterys ir kûdikiai iki 6 mën. amþiaus. Šulinio vanduo negali bûti naudojamas maistui ruošti, kol tyrimais nepatvirtintas jo tinkamumas. Jeigu yra nustatomas padidintas nitratø kiekis, tokio vandens vartoti maistui negalima. Išsekus vandeniui šulinyje, tikimybë atsirasti didesnei taršai dar labiau padidëja, todël toks vanduo neturëtø bûti vartojamas. Anot gydytojos, dël nuolatinës bei periodinës programinës prieþiûros atliekant vandens tyrimus ir tokiu bûdu uþtikrinanat kokybiško vandens tiekimà, saugesnis yra centralizuotai tiekiamas vanduo.

Virinant kita sudëtis

Virintas vanduo maþai kuo geresnis uþ nevirintà, nes kuo ilgiau virimane, tuo labiau blogëja vandens kokybë. Virinant vandená pašalinama mikrobinë tarša, taèiau kartu pašalinamos ir vandenyje esanèios mineralinës medþiagos, labai svarbios þmogaus, ypaè auganèio vaiko organizmui. Dël didelës nitritø ir nitratø koncentracijos pavojingiausia virinti šulinio vandená, todël vaikams gerti vien tik virintà vandená nerekomenduojama, tuo labiau, kai vartojamas saugus centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo.

Rudas vanduo nekenkia

Kokybiškas vanduo yra skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo. Kiekvienam yra tekæ matyti, kai atsukus èiaupà ima bëgti rudas vanduo. Neretai pagalvojame - ar toks vanduo nepakenks mûsø sveikatai? Gydytoja primena, jog ruda vandens spalva rodo padidëjusià bendrosios geleþies koncentracijà. Geleþis priskiriama prie indikatoriniø rodikliø. Tai reiškia, kad šis metalas tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu þmogaus sveikatai, tik parodo vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo bei tiekimo technologijà.

Geleþies koncentracija geriamajame vandenyje neturi viršyti 0,2mg/l, nors padidintas geleþies kiekis randamas daugumoje Lietuvos vandenvieèiø. Geleþies perteklius turi bûti šalinamas (nugeleþinimo árenginiai) prieš patiekiant vartotojams. Daugeliu atvejø geleþies pertekliø sàlygoja pasenæ vandentiekio tinklai bei maþas vandens tekëjimo greitis. Moksliniø studijø, kurios bûtø árodþiusios tiesioginá geleþies, esanèios vandenyje, poveiká sveikatai, nëra, taèiau literatûroje minimi odos alerginës reakcijos á padidëjusià geleþies koncentracijà vandenyje atvejai, kai prausiantis dël odos jautrumo, ypaè maudant kûdikius, paþeidþiama oda.

Vartojame kokybiškà vandená