Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Ligomis pasidabinusi senatvë – dar ne prieþastis tvirtai uþrëmus namø duris vienam sëdëti tarp keturiø sienø. Yra tokiø, kurie jauèiasi puikiai, kai greta nieko nëra, taèiau bet kuris psichoterapeutas patvirtintø, jog tai savotiškas nukrypimas nuo normos. "Kiekvienam bendravimas bûtinas kaip oras, tuomet ir pasenti visiškai nebaisu", - tikina ponia Monika Varanavièiûtë.

Monika Varanavièiûtë pasakoja, kad Širdininkø klube apie ligas nekalbama, nes kuo maþiau apie jas kalbi, tuo sveikesnis jautiesi. Autorës nuotr.

Laikas – kaip vëjas

Ponia Monika sako, kad kiekvienas amþiaus tarpsnis yra savotiškai graþus. Jaunystë þavi savo lengvabûdiškumu, o senatvë keri nuoseklumu bei suteikia þmogui gebëjimà þvelgti giliau ir priimant sprendimus keliskart svariau nei jaunystëje ávertinti visus "uþ" ir "prieš". Jaunystëje ji, kaip ir dauguma, manë, jog sulaukusi garbaus amþiaus turës marias laiko, taèiau turëjæs sustoti laikas ëmë tik dar sparèiau lëkti.

Sulaukus garbaus amþiaus sušlubuoja sveikata, o tai itin apriboja þmogaus galimybes, taèiau net ir atëjus ligotai senatvei širdis trokšta gyventi, todël ponia Monika niekada nerymo prie lango.

Anot pašnekovës, langas reikalingas tik tam, kad pro já galëtø pamatyti, ar išëjus laukan neprireiks skëèio, nes net ir darganotà dienà su draugëmis, o neretai ir viena pati ji einanti pasivaikšèioti á netoliese esantá berþynëlá. Nors metai ir su jais ateinanèios ligos daro savo, taèiau ponia Monika mano, jog þmogus visomis išgalëmis turi stengtis kuo daugiau judëti.

Ligas áveikë judrumu

Pašnekovë tikina, kad iki 40 metø neþinojusi kelio pas gydytojus, nes jautësi sveika, skubëjo á darbà, augino sûnø, puoselëjo namus, taèiau darbas odø ir avalynës fabrike "Elnyje" kenksmingomis sveikatai sàlygomis padarë savo. Bûdama jauna, apie bûsimà þalà sveikatai në negalvojo, masino tai, jog uþ darbà kenksmingomis sàlygomis buvo mokami nemenki priedai, o svarbiausia – penkeriais metais buvo galima anksèiau išeiti á pensijà.

"Moteriai penkeri metai – labai didelis dalykas, tad ir aš pati nepatikëjau, kad jau esu pensininkë, tik pablogëjusi sveikata man primindavo, jog reikia tausoti save. Nuolat vargino kraujagysliø spazmai, gyvenimà apsunkino aukštas kraujospûdis. Turëjau vengti saulës, nes bûnant saulëje sukdavosi galva, uþplûsdavo silpnumas, imdavo pykinti. Iš pradþiø dël to labai išgyvenau, taèiau vëliau tvirtai sau pasakiau, jog áveiksiu visas mane uþklupusias ligas. Þinoma, bûna dienø, kai ne aš ligà, o ji mane áveikia, - juokiasi ponia Monika. - Tuomet neapsieinu be medikø pagalbos, taèiau pakilusi iš patalo vël judu: kiekvienà ketvirtadiená skubu á choro repeticijà, daþnai vaþiuoju á Klaipëdà aplankyti sûnaus ir jo šeimos, bendrauju su draugais. Supratau, jog svarbiausia – nereikia leisti sau uþsisëdëti."

Jëgø ašaroms neeikvojo

Ne tik sušlubavusi širdelë poniai Monikai suvarþë gyvenimà. Lankantis pas gydytojus paaiškëjo, jog þarnyne tûno vëþys. Ši þinia, anot ponios Monikos, buvo tarsi perkûnas iš giedro dangaus, taèiau laiku pastebëjæ ligà medikai neleido jai ásikeroti. Pašnekovë neslepia, jog tàkart nubraukë ne vienà karèià ašarà manydama, jog atëjo laikas ruoštis á neþinomybæ, taèiau dejonëmis ir skundais dar niekas sveikatos neuþgyveno. Sûnaus paskatinta nuvyko Vilniun. Po sëkmingai atliktos operacijos ponia Monika kasmet lankosi Šiauliø onkologijos klinikoje, kur dëmesingi medikai stebi, ar liga nesiruošia atsinaujinti. "Net ir vëþys nesugebëjo uþgniauþti mano verþlumo bei uþdaryti manæs namuose, - šypsosi pašnekovë. - Nuolat judëdama neleidau kûnui sustingti, tad nemanau, jog liga, apsukusi ratà, išdrás sugráþti."

Išmokæ atleisti gyventume paprasèiau

"Iš pradþiø uþklupusias ligas bandþiau áveikti gerdama vaistaþoles, bet ateina metas, kai jas nors kibirais gerk – vis tiek nebepadeda. Dabar vartoju medikø išrašytus vaistus, taèiau nëra vaistø, kurie nekenktø kepenims, todël ligø puokštë kaskart vis pilnëja. Negalavimø daug, tad ir daktarø teko daug sutikti, - pasakoja ponia Monika. - Dþiaugiuosi, kad vis pas gerus pataikydavau, tik kartà teko skaudþiai nusivilti neatsakingu medikës darbu. Gyventi visiems bûtø kur kas paprasèiau, jeigu mokëtume vieni kitiems atleisti."

Širdelei sustreikavus, ponia Monika ëmë dairytis savo likimo draugø – þmogus negali uþsidaræs sëdëti tarp keturiø sienø vien dël to, kad yra ligotas. Likimas lëmë, jog tuo metu kaip tik kûrësi Širdininkø klubas. Pirmasis áspûdis, nedràsiai pravërus klubo duris, anot ponios Monikos, jà privertë suabejoti, ar èia susirinkæ tie þmonës, su kuriais bus lengva rasti bendrà kalbà, nes kabinete sëdëjæs pusamþis vyras ir uþ já jaunesnë moteris nebuvo panašûs á tuos, kuriuos kamuotø širdelës ligos.

"Apsispræsti reikëjo laiko, tad antràkart á Širdininkø klubà nuëjau tik po poros mënesiø. Nugalëjo noras jaustis kam nors reikalinga. Visada mëgau bendrauti, tad ilgiau pabuvusi be þmoniø pavargstu. Dþiaugiuosi, jog Širdininkø klube lankausi iki šiol. Mûsø gretos kasmet vis didëja, vadinasi, daugëja senyvo amþiaus ligotø þmoniø. Ko reikia garbaus amþiaus þmogui? Vaikai uþaugæ, visko uþtenka, belieka mokytis gyventi iš naujo, daugiau laiko skirti sau, atrasti naujø pomëgiø, ieškoti bendraminèiø, neuþsidaryti blogø emocijø rate ir vengti vienatvës, kuri bet kokiu amþiaus tarpsniu nëra pati geriausia draugë."

Padeda vieni kitiems

Anot ponios Monikos, Širdininkø klube jaunimo nëra, nes jø nevargina jokios ligos, tad jaunuoliai gyvena visiškai kitoká gyvenimà. "Vyresnio amþiaus þmoniø nuotaika ir norai yra ne kà maþesni nei jaunimo. Netiesa, kad senas þmogus yra ne toks laimingas nei jaunas. Klube apie ligas nekalbame, nes kuo maþiau apie jas kalbi, tuo sveikesnis jautiesi, - porina ponia Monika. – Kalbame apie gyvenimà, dalijamës patirtais áspûdþiais, dþiaugsmais, vargais ir dainuojame tam, kad gyventume, kad bent dainomis galëtume sugráþti jaunystën. Esame vieni kitiems dëmesingi ne tik per šventes, bet ir bëdai ištikus, todël lankome vieni kitus, kai liga paguldo patalan. Ne kartà pati patyriau, kaip smagu galynëjantis su liga sulaukti atskubanèiø draugø."

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lietuvoje apie 54 proc. þmoniø miršta nuo širdies ir kraujagysliø ligø, kuriomis serga vis jaunesni þmonës. "Kasmet paskutiná rugsëjo sekmadiená drauge su kitomis pasaulio šalimis minëdami pasaulinæ širdies dienà, siekiame skatinti sveikà gyvensenos bûdà bei atkreipti visuomenës dëmesá á rizikos faktorius, sukelianèius širdies ligas", - sako Širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, intervencinë kardiologë Aušra Dambrauskaitë.

Širdies asociacijos Šiauliø skyriaus pirmininkë, intervencinë kardiologë Aušra Dambrauskaitë primena, kad sveikata - vertybë, kuria rûpintis pradëti reikia dar tada, kai esi sveikas. Autorës nuotr.

Gelbsti sveikas gyvenimo bûdas

Bûtina suvokti, jog sveikata reikia rûpintis nuo pat maþumës, tad kiekvienoje šeimoje turëtø bûti formuojami sveikos gyvensenos áproèiai, nes vëliau pakeisti áproèius bûna gerokai sunkiau. Deja, þmogus vos spëja koja kojon su dabartiniu gyvenimo tempu, tad, anot kardiologës, daþniausiai valgo tai, kas papuola, retai susimàstydamas apie sveikà mitybà. Nuo mitybos áproèiø priklauso kraujagysliø bûklë, netinkama mityba gali pagreitinti aterosklerozæ ir sukelti koronarinæ širdies ligà, ypaè jeigu paveldëtas polinkis ja sirgti. Širdþiai ir kraujagyslëms ypaè þalingas gausus gyvuliniø riebalø, lengvai pasisavinamø angliavandeniø, druskos, per maþas švieþiø darþoviø, vaisiø, skaiduliniø medþiagø, vitaminø, kalio, magnio kiekis.

Daugiau nei 70 proc. suaugusiøjø juda nepakankamai, kadangi vyrauja protinis darbas, stresinës situacijos, o fiziniam aktyvumui laiko nelieka. Árodyta, kad fiziškai neaktyvûs þmonës du kartus daþniau serga širdies ligomis. Be to, maþai judanèiam þmogui sutrinka kraujospûdþio reguliacija, o kraujyje padaugëja riebalø bei gliukozës. Kiekvienas šiø faktoriø skatina aterosklerozës, o kartu ir koronarinës širdies ligos vystymàsi.

Širdies ligø asociacijos Šiauliø skyrius, skatindamas visuomenæ kuo daugiau judëti, rugsëjo 27 dienà 11 val. kvieèia visus dalyvauti dviraèiø þygyje. Þygio startas - prie Šiauliø apskrities ligoninës (V. Kudirkos g. 99) automobiliø stovëjimo aikštelës. Bus vaþiuojama á Kryþiø kalnà.

Sveikata priklauso nuo pastangø

Kardiologë sako, jog yra tik keli rizikos veiksniai, kuriø mes negalime pakeisti – tai amþius, lytis ir paveldimumas, taèiau dauguma kitø rizikos faktoriø priklauso tik nuo mûsø paèiø norø bei pastangø. Iš viso þinoma per 200 rizikos veiksniø, bet ne visi jie vienodai svarbûs, todël išskiriami tik trys pagrindiniai rizikos veiksniai: rûkymas, padidëjæs kraujospûdis bei kraujo riebalø arba lipidø perteklius kraujyje.

"Nëra þmogaus, kuris neþinotø, jog rûkymas kenkia sveikatai, taèiau daugelis rûko vildamiesi, kad tai kenkia ne jø sveikatai, - sako gydytoja. – Rûkantysis turëtø þinoti, jog šis þalingas áprotis anksèiau ar vëliau taps jo pablogëjusios sveikatos prieþastimi."

Kraujagyslës daug greièiau paþeidþiamos, jeigu þmogus serga cukriniu diabetu ar yra nutukæs. "Kuo didesnis nutukimas, tuo didesnë rizika susirgti, o susirgus, kuo þmogus storesnis, tuo daugiau ávairiø komplikacijø patiria, sumaþëja ištyrimo prieinamumo galimybës, - vardija gydytoja. - Apkûniam þmogui judëti išties nëra lengva, todël nieko keisto, jog vis maþiau judant nieko nebesinori, niekuo nebesidomima, imama skøstis apniukusia nuotaika."

Mokslininkai nurodo, kad svoris, kaip ir ûgis, taip pat paveldimas, taèiau šis rodiklis daþnai priklauso nuo kiekvieno mûsø mitybos. Savo kûno svorá galite ávertinti suskaièiavæ kûno masës indeksà (KMI), kurá galima paskaièiuoti kûno masæ kilogramais padalijus iš ûgio metrais, pakeltais kvadratu. Þmogaus svoris yra normalus, jeigu jo kûno masës indeksas yra nuo 18,5 iki 24,9. "Pgal KMI galima numatyti širdies ir kraujagysliø ligø rizikà, tad reikia labai rimtai susirûpinti savo sveikata, jeigu KMI yra didesnis nei 30 arba kai yra akivaizdus pilvo nutukimas", - pataria kardiologë.

Tikimybæ susirgti galite paskaièiuoti patys

Europos kardiologø draugija yra pasiûliusi specialià rizikos vertinimo sistemà, pagal kurià, þinant pagrindinius þmogaus rizikos veiksnius (amþiø, kraujospûdá, rûkymà, cholesterolá ir kt.), galima suþinoti procentinæ tikimybæ susirgti širdies ir kraujagysliø ligomis arba nuo jø numirti per artimiausius 10 metø.

"Kiekvienas, ypaè 40-50 metø amþiaus sulaukæs þmogus, turëtø þinoti savo cholesterolio kieká, kraujo spaudimà bei juosmens apimtá, kad galëtø sekti savo sveikatos bûklæ ir, reikalui esant, laiku suskubti pas gydytojà, - tvirtina kardiologë. – Minëdami Pasaulinæ širdies dienà, planuojame apsilankyti keliose ámonëse ir darbuotojams pamatuoti minëtus rodiklius. Lankytis pas gydytojus dauguma pradeda tik tuomet, kai širdis bei kraujagyslës jau bûna negráþtamai paþeistos. Yra nustatyta, jog tose šalyse, kuriø gyventojø kraujyje cholesterolio daugiau, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jos yra didesnis. Mûsø šalyje, deja, taip pat."

Sveikata yra vertybë

Šiemet Pasaulinës širdies dienos šûkis – "Dirbk širdimi!" Šiuolaikiniai vadovai jau supranta, jog þmogui nepakanka vien tik pinigø uþ atliekamà darbà. Darbo našumà sàlygoja gera darbuotojø sveikata, tad Pasaulinës širdies federacijos sudarytoje programoje darbdaviams rekomenduojama skirti didelá dëmesá savo darbuotojø darbo sàlygø gerinimui, informacijos apie sveikà gyvenimo bûdà bei sveikà mitybà teikimui, rûkymo darbovietëse draudimui, geriamojo vandens prieinamumo sàlygø sudarymui.

"Retas darbdavys nemokamai aprûpina savo darbuotus geriamuoju vandeniu, kuris yra itin svarbus organizmo funkcijoms. Þmogui nëra patogu einant á darbà kartu su savimi neštis indà geriamojo vandens arba virinti vandená, vos tik uþsimanius jo atsigerti", - pastebi medikë.

Patiems darbuotojams rekomenduojama bent keletà minuèiø darbo metu skirti nesudëtingiems mankštos pratimams. Anot kardiologës, sunkmetá visi skubame, jauèiame pinigø stygiø, esame pikti, neturime laiko pasirûpinti savimi, taèiau rûpintis savo sveikata reikia ne tik tuomet, kai jau atsiranda rimtø problemø, bet gerokai anksèiau, kol esame visiškai sveiki.