�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-18 Nr. 417) �IANDIEN 2012 Gegu��s 21 D. Pirmadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2010-03-26

Sveikata

Kovojant su �arnyno v��iu koj� ki�a abejingumas

Patik�ti, kad �arnyno v��ys n�ra nuosprendis, padeda daug argument�.

Diagnozavus lig� pirmos stadijos, pagydoma daugiau nei 90 procent� pacient�. Taikomi modern�s gydymo metodai, gebantys nukenksminti net �sisen�jusius auglius. Apskritai �arnyno v��ys labiau pasiduoda gydomas u� kitas virškinamojo trakto onkologines ligas. Ta�iau š� kov�, kaip ir kasmet paskelbt� �arnyno v��io �inomumo m�nesiu, gausu ir neraminan�i� fakt� – sergamumo statistika nuolat auga, o gydytojai pripa��sta, kad dauguma diagnozi� nustatoma per v�lai.

Šiauli� onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus ved�ja Nijol� Šatkauskien� teigia, kad �arnyno v��io atvej� ypa� padaug�jo pastar�j� dešimtmet�. "Nors atsirado gerokai efetyvesn� diagnostika ir nustatoma daugiau atvej�, pastebima, kad intensyv�ja ir sergamumas storosios �arnos v��iu. Did�i�ja dalimi tai l�m� stipriai pakit�s gyvenimo b�das. Suma��jo fizinis aktyvumas – �mon�s pasidar� ting�s, o j� mitybos �pro�iai – �alingi. Dabar valgome vis daugiau pusfabrika�i� ir gerokai ma�iau dar�ovi�", - pastebi N. Šatkauskien�.

Gydytojos teigimu, pav�luotos diagnostikos statistik� gausina ir gyventoj� abejingumas, nesir�pinimas savimi. Pajutus diskomfort� �arnyne, da�nai � tai nekreipiama d�mesio, o tuo metu piktybinis navikas jau ple�iasi. Paskub�ti išsitirti b�tina ir dar d�l vienos svarbios prie�asties – ankstyvos stadijos diagnozuotas storosios �arnos v��ys gerokai papras�iau išgydomas.

Aiški� storosios �arnos v��io simptom� n�ra. Kartais tai pilvo p�timas, kartais – melagingas noras tuštintis, re�iau atsiranda kraujo išmatose. Ta�iau net ir šie reiškiniai gali b�ti sukelti kito negalavimo, tod�l nuolat jau�iantis diskomfort� �mogus išsiaiškinti jo prie�astis privalo kreipdamasis � gydytojus. Šiais metais Vilniuje ir Kaune vykstan�ios ankstyvosios diagnostikos programos metu �arnyno v��ys buvo diagnozuotas ma�daug kas penktam besikreipusiajam.

Jeigu liga jau �gijo pagreit�, yra dar svarbiau imtis skubaus ir tinkamo gydymo. Priklausomai nuo situacijos, ligoniui skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas, operacija. Vienas pa�angiausi� ši� dien� gydymo metod� – kai su chemoterapija kartu ligoniui taikoma biologin� terapija. Taikant š� metod�, sunaikinama piktybinio naviko kraujotakos sistema, kurios d�ka v��ys ir ple�iasi. Tuomet efektyviau veikia ir chemoterapija.

Vis d�lto onkologai sutaria, kad profilaktika yra patikimiausias ginklas kovojant su �arnyno v��iu. Patariama kiekvienam suaugusiajam, vyresniam nei keturiasdešimties, kart� per metus apsilankyti pas gydytoj� ir išsitirti. Kaip ir kit� onkologini� lig� atvejais, � �arnyno v��io rizikos grup� patenka visi, sulauk� penkiasdešimties. Laikui b�gant ši rizika tik did�ja, tod�l delsti pavojinga.

Gamta - �mogui

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

�mon�s, kamuojami �vairi� negalavim� ir skausm�, išband� �vairius vaistus, ta�iau nesulauk� tinkamo efekto, vis da�niau taiko netradicin�s medicinos b�dus. Gydytis d�l�mis šiaulie�iai va�iuoja net � Kaun�, nors šis gydymo metodas taikomas ir m�s� mieste. Netradicin� medicin� praktikuojanti gydytoja Irina Jazdauskait�-Uš�iauskien� pacient� turi aps�iai, ta�iau ji jau�ia pareig� suteikti informacijos apie gydym� d�l�mis, homeopatij�, autohemoterapij�, akupunkt�r� ir mezoterapij�.

Medicinin�s d�l�s turi gydom�j� savybi�

Kas �ino, ar tradicin�s medicinos atstovai neprad�s v�l gydyti medicinine d�le, kuriai JAV, Piet� Karolinos mieste �arlstone, yra pastatytas muziejus, o ligoniai sutinka mok�ti 80 lit� u� vien� d�l�, išaugint� Anglijos fermoje.

Tiesa, ne visos d�l�s yra medicinin�s - turi gydom�j� savybi�, tod�l �lip� � e�er� ir pajut� prisisiurbusi� d�l� �mon�s, nupl�šdami j�, elgiasi teisingai. Medicinin�s d�l�s išskiria sekret�, kuriame mokslininkai randa gydom�j� med�iag�. Jos padeda gydyti ligas, susijusias su kraujotakos sistema.

Medicinin�s d�l�s turi apie šimt� biologiškai aktyvi� med�iag�, teigiamai veikian�i� �mogaus organizm�, priešingai nei sintetiniai vaistai, paliekantys p�dsak� kepenyse, skrandyje ir kituose organuose.

Gydytoja I. Jazdauskait�-Uš�iauskien� sako, kad d�li� išskiriamos med�iagos gydo ne lig�, o ligos prie�ast� ir vis� organizm�. D�l�s pagerina kraujotak�, tod�l � l�steles patenka b�tinos med�iagos. J� išskiriamas fermentas histaminas didina kraujagysli� sieneli� laidum�, o u�degimo metu padeda skys�iams išsiskirti iš kraujagysli� ir limfagysli�.


Gydytoja Irina Jazdauskait�-Uš�iauskien� tvirtina, kad medicinin�s d�l�s turi aktyvi� med�iag�, teigiamai veikian�i� �mogaus organizm�.

Atitolina infarkt� ar insult�

Mokslininkai teigia, kad �mogus gali atitolinti infarkt� ar insult� arba j� išvengti, jeigu sulauk�s 50-ies kas tris m�nesius profilaktiškai u�sid�t� po kelet� d�li�.

Taigi d�l�mis galima gydyti aukšt� kraujosp�d�, stenokardij�, varikozin� ven� išsipl�tim�, hemoroj�, galvos smegen� ateroskleroz�. Jos padeda esant radikulitui, gimdos ir jos pried� u�degimui, bronchitui, prostatitui. Šis metodas taikomas esant aus�, nosies, gerkl�s ligoms, išb�rus jaunatviniams spuogams, esant artrozei ar s�nari� skausmams ir kt.

Gydytoja �sp�ja, kad kai kuriais atvejais gydyti d�l�mis negalima, pavyzd�iui, kai �mogus serga hemofilija, ma�akraujyste, hemoragine diateze, taip pat esant �emam kraujosp�d�iui, išsekus organizmui arba tiesiog karš�iuojant. Tod�l prieš pradedant gydyti medicinin�mis d�l�mis reikia b�tinai pasikonksultuoti su gydytoju hirudologu, kuris konkre�iu atveju patars, kuriose vietose ir kiek laiko reikia jas d�ti. "Jeigu liga �sisen�jusi, gydymo kurs� reik�t� kartoti po keturi� ar šeši� m�nesi�. Medicinin� d�l� naudojama tik vien� kart�, v�liau ji utilizuojama", - gydymo subtilybes paaiškina pašnekov�.

�mon�s da�nai šlykštisi d�l�mis, nenori j� matyti. Gydytoja skuba nuraminti, kad tai nat�rali reakcija. Baimintis n�ra ko, nes kiekviena d�l� �dedama � ma�� stiklin� talp� ir tik tada pridedama prie odos. Silpnas lyg dilg�l�s dilginimas jau�iamas tik iš prad�i�, kol d�l� � od� suleid�ia daugyb� smulki� dantuk�. Prisisiurbdama d�l� nesukelia didelio skausmo.

Mezoterapija - ma�ai, retai ir tinkamoje vietoje

Gydytoja I. Jazdauskait�-Uš�iauskien� gydo ne tik d�l�mis, bet taiko ir mezoterapij�. Tai gydymo technika, kai � problemines k�no vietas sušvirkš�iami �vair�s veikli�j� preparat� mišiniai. Jie švirkš�iami retai, ma�omis doz�mis ir b�tent ten, kur skauda.

Mezoterapija efektyvi gydant labai daug reumatologini�, traumatologini�, ginekologini� lig�. Ji s�kmingai taikoma ir kosmetologijos srityje.

"Mezoterapijos proced�roms naudojamos labai ma�os plonos adatos, vaistai leid�iami tik � od�. Oda tampa stangresn�, elastingesn� ir lygesn�. Ši metodika puikiai malšina skausm�, stabdo u�degiminius procesus, maitina audinius, atpalaiduoja raumen� ir smulki�j� kraujagysli� spazmus", - vardija gydytoja.

Mezoterapija neleid�ia progresuoti artrozin�ms ligoms, gydo pradin�je stadijoje, padeda numalšinti s�nari� skausmus v�lyvoje ligos stadijoje, be to, ma�ina nugaros, str�n� skausmus. Šis metodas naudojamas esant sausgysli� u�degimui, raumen� skausmui. Mezoterapija efektyviai padeda esant patempimams, kamuojant skausmui po didelio fizinio kr�vio, traum�, "sup�timo", stabdo plauk� slinkim�, ma�ina celiulit�. Taikant mezoterapij�, ilgiau neprireiks akini�.

Dirginant biologiškai aktyvius taškus specialiomis adatomis, �mogus pasveiksta.

I. Jazdauskait�s-Uš�iauskien�s asmeninio archyvo nuotr.

Akupunkt�ra atveria keli� gyvybinei energijai

Anot gydytojos I. Jazdauskait�s-Uš�iauskien�s, u� vaistus da�nai efektyvesn� b�na ir akupunkt�ra. Tai gydymo metodas, kai tam tikri taškai dirginami specialiomis adatomis.

"Akupunkt�riniai taškai išsid�st� k�no paviršiuje tam tikromis linijomis, vadinamomis meridianais arba kanalais. Kin� gydytojai teigia, kad gyvybin� energija teka b�tent šiais kanalais. Kai jie u�blokuojami, �mogus suserga. Manoma, kad šie kanalai susij� su �vairiais organais. Dirginant biologiškai aktyvius taškus, �mogus pasveiksta", - pasakoja gydytoja.

Akupunkt�ra gydomos s�nari�, stuburo, nerv�, virškinimo, kv�pavimo sistemos ligos. Ji tinka ir esant l�tinio nuovargio sindromui, kamuojant stresui, nusilpus imuninei sitemai, kilus alerginei reakcijai.

"Akupunkt�ros poveik� labiausiai lemia paciento nusiteikimas. Gydymas bus veiksmingesnis ir greitesnis, jeigu pacientas atsipalaiduos. Ta�iau kai �mogus �sitemp�s, proced�ros veikimo kryptis vis tiek išlieka", - tikina gydytoja.

Biopunkt�r� pam�go sportininkai

Dar vienas netradicinis gydymo b�das - homeosiniatrija (biopunkt�ra), kai homeopatiniai preparatai švirkš�iami � akupunkt�ros taškus. Organizmui teigiam� poveik� daro ne tik homeopatini� vaist� injekcijos, bet ir poveikis � akupunkt�rin� tašk�, tod�l gydymas tampa efektyvesnis ir greitesnis.

Gydytoja I. Jazdauskait�-Uš�iauskien� sako, kad biopunkt�ra taikoma šalinant nesud�tingas ortopedines problemas, tinka šalinti susikaupusius k�ne toksinus, esant stuburo nerv� šakneli�, kaklo, kr�tin�s ir juosmens raumen� u�degimui ar patempimui, nerv� ligoms, galvos traumoms, vidaus organams gydyti. Šis metodas efektyvus sportininkams, patiriantiems traum�, esant peties s�nario sindromui, achilo sausgysl�s u�degimui.

Netradicin� medicin� gydytoja I. Jazdauskait�-Uš�iauskien� praktikuoja Medelyno g. 7-110 �sik�rusioje I� "Medirina". Informacijos pasiteirauti galima telefonu 8~698 869 83.

Sveikatos kain� su�inome tik susirg�

Migl� REMEŠKEVI�I�T�

L�tin�s inkst� ligos tampa pasauline visuomen�s sveikatos problema – j� kaskart vis daug�ja, o did�iausi� nerim� medikams kelia tai, jog da�niausiai jos nustatomos per v�lai. Kasmet kov� minima Pasaulin� inkst� diena, kurios metu siekiama dar kart� priminti apie klastingas, ilgai joki� po�ymi� ar skausmo neparodan�ias inkst� ligas.

L�tine inkst� liga serga vienas iš dešimties suaugusi�j�. Šiauli� apskrities ligonin�s Nefrologijos-toksikologijos skyriaus ved�jo Algimanto Tamošai�io teigimu, ši liga pavojinga tuo, jog yra nejau�iama, tad net 90 proc. ligoni� ne�ino, jog serga l�tiniu inkst� nepakankamumu.
Autor�s nuotr.

Tobul�jant pagalbai problem� nema��ja

Pirmoji dializ� d�l �maus inksto funkcijos nepakankamumo Šiauli� ligonin�je atlikta 1991 metais. Prad�ia, anot Šiauli� apskrities ligonin�s Nefrologijos-toksikologijos skyriaus ved�jo Algimanto Tamošai�io, buvo gana sunki, nes nebuvo tinkam� dializ�s aparat� bei tam pritaikytos vandens valymo sistemos, svarbiausia - patirties. Per 19 met� �diegti nauji gydymo bei tyrimo metodai ir kt.

�mogaus organizme cirkuliuoja apie penkis litrus kraujo, kur� inkstai išvalo net 40 kart� per par�. Pagrindin� inkst� paskirtis – pašalinti toksinus ir vandens pertekli� iš kraujo. Inkstai padeda kontroliuoti kraujosp�d�, raudon�j� kraujo k�neli� gamyb� ir išlaiko m�s� kaulus tvirtus bei sveikus. Kai inkstai palaipsniui praranda geb�jim� funkcionuoti, susiduriame su l�tine inkst� liga, kuria serga vienas iš dešimties suaugusi�j�. Liga pavojinga tuo, kad yra nejau�iama, tad net 90 proc. ligoni� ne�ino, jog serga l�tiniu inkst� nepakankamumu.

Negydant ligos, inkst� b�kl� gali pablog�ti iki tokios stadijos, kuomet neišvengiama pakaitin� terapija – dializ� arba transplantacija, tod�l, anot mediko, belieka tik d�iaugtis, jog l�tines inkst� ligas galima diagnozuoti anksti atlikus nesud�tingus šlapimo ir kraujo tyrimus bei matuojant kraujosp�d�. Gydytojas primena, jog ypa� savo sveikata privalu pasir�pinti didel�s rizikos grup�s pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems aukšt� kraujosp�d�, besiskund�iantiems antsvoriu, r�kantiems, vyresniems nei 50 met� am�iaus asmenims bei tiems, kuri� šeimose yra sergan�i� inkst� ligomis ar hipertenzija.

Gydykime inkstus, kad apsaugotume šird�

Arterin� hipertenzija, t. y. kraujosp�d�io padid�jimas, – viena esmini� prie�as�i�, skatinan�i� l�tin�s inkst� ligos atsiradim� bei progresavim�. Ši liga ilgai, ypa� pirmosiomis savo stadijomis, vystosi nepastebimai, tod�l sergantysis jau�iasi santykinai gerai, ir mano, jog padid�j�s arterinis kraujosp�dis didel�s �alos nedaro, deja, kaip tik tuo metu liga intensyviai sukelia organuose daugyb� patologini� pakitim�. Pa�eidim� sunkumas bei ligos vysytmosi sparta tiesiogiai priklauso nuo arterinio kraujosp�d�io lygio, o ne nuo subjektyvios savijautos.

"�mon�s da�nai nesikreipia � medikus net �inodami apie savo lig�, o kartais, nepaisydami itin didelio arterinio kraujosp�d�io, ignoruoja medik� rekomendacijas, - stebisi gydytojas. - Tai viena pagrindini� klaid� - ligoniai mano, jog prad�ti rimtai gydytis reikia tik pasireiškus klinikiniams ligos po�ymiams, kai pasijuntama fiziškai blogai. Ta�iau kuo anks�iau pradedama gydyti arterin� hipertenzija, tuo ma�iau pa�eid�iami inkstai bei kiti organai, ir atvirkš�iai – kuo v�liau pradedama gydyti, tuo daugiau negr��tam� pakitim� jau b�na �vyk�."

Kontroliuodmi diabet� apsaugosite inkstus

Ši�met�s Pasaulin�s inkst� dienos š�kis "Kontroliuok diabet� – apsaugok inkstus", anot mediko, pasirinktas d�l labai rimt� argument�, kadangi inst� nepakankamumo gydymo išlaidos nuolat dramatiškai did�ja. Diabetas kas tre�iam sergan�iajam sukelia inkst� pa�eidim�, kuris, nediagnozuotas ir negydomas, per 5-7 metus sukelia negr��tam� inkst� nepakankamum�. Tuomet �mogaus gyvyb� gelbsti tik dializ�s proced�ros arba inksto transplantacija. Pirmieji inkst� ligos po�ymiai – ma�os baltymo molekul�s, aptinkamos šlapime - vadinamoji mikroalbuminurija, kuri� nustatyti galima atlikus papras�iausi� šlapimo tyrim� �prasto apsilankymo pas gydytoj� metu.

"Laimi tik tie, kurie � savo lig� nuo pat prad�i� �i�ri labai rimtai", - persp�ja medikas. Tad jei ir nieko neskauda, nes simptomai, ypa� ligos prad�ioje, nestipr�s, nenumokite ranka galvodami, jog neprad�ti gydytis yra daug paparas�iau.

Transplantacija – šviesa tunelio gale

Transplantacij� d�ka pasaulyje kasmet išgelb�jami t�kstan�iai gyvybi�, ta�iau dar daugiau �moni� miršta taip ir nesulauk� jiems gyvybiškai reikalingo organo persodinimo. Pagrindin� to prie�astis – donorini� organ� tr�kumas. Tai patvirtina ilgi organ� transplantacijos laukian�i�j� s�rašai. Lietuvoje kasmet atliekama 60-70 inkst� persodinimo operacij�. Esant inkst� nepakankamumui, inksto persodinimas, anot mediko, yra pats geriausias gydymo b�das. Vieno donoro d�ka gali b�ti išgelb�tos net septynio gyvyb�s, bet Lietuvoje vis dar baiminamasi dovanoti mirusiojo organus ar audinius. Nors kiekvienas �ino, kas yra donoryst�, ta�iau daugeliui organ� donoryst�s tema atrodo svetima ir tolima, kol nesusiduria su b�da patys ir savo poj��iais nepatiria, k� reiškia laukti to vienintelio tinkamo organo. Daugelis �sivaizduoja, kad nepagydomos ligos u�klumpa tik tuos, kurie ir taip turi rimt� sveikatos problem�. Deja, liga ar nelaim� da�niausiai u�klumpa mus pa�iu netik��iausiu laiku, o nuo toki� dalyk�, deja, neapdraustas n� vienas, tod�l visiškai nesvarbu, kas esate, k� veikiate, kur gyvenate, j�s taip pat galite padovanoti ka�kam pa�i� did�iausi� dovan� – gyvenim�. Norintiems tai padaryti, belieka kreiptis � šeimos gydytoj� ir u�pildyti special� form� apie sutikim� tapti organ� donoru.

Svarbu �inoti, norint tur�ti sveikus inkstus

Anot gydytojo, naudinga �inoti, jog norint tur�ti sveikus inkstus labai svarbu išgerti ne ma�iau nei 1,5-2 litrus skys�i� per par�. Deja, "neu�skaitomas" ne tik alus, bet ir kava. Gerti reikia negazuot� vanden�, �vairi� �oleli� arbat�, dar�ovi� bei vaisi� sultis. Ypa� inkstams tinka spanguoli� sultys. Tyrimais �rodyta, jog lietuviai m�gsta valgyti s�riai. Druska kelia kraujosp�d�, trukdo pasišalinti skys�iams, o tai apsunkina inkst� darb�. Druskos paros norma – 6 gramai, t. y. ne daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis, �skaitant "pasl�pt�" drusk�, esan�i� gatavuose produktuose: pada�uose, pusfabrika�iuose, šaldytame maiste, trašku�iuose, picose, lydytuose s�riuose, kai kuriose duonos r�šyse ir kitur. Vaikai, priklausomai nuo am�iaus, turi �sisavinti ma�esn� druskos kiek� nei suaugusieji.

Siekiant išsaugoti sveikus inkstus, kasdien reikia skirti bent pusvaland� mankštai. Reguliari mankšta padeda suma�inti kraujosp�d�. Vert�t� atsisakyti �pro�io r�kyti, kuris labai �alingas ir inkstams. �inoma, kad r�kymas skatina jau pa�eist� inkst� funkcijos pablog�jim� – tokie inkstai grei�iau visiškai nustoja veikti. Nereik�t� pamiršti, jog r�kymas didina ir kraujosp�d�, o aukštas kraujosp�dis kenkia inkstams ir kitiems organams.

Itin svarbu gydyti dantis bei nosiarykl�s ligas, ypa� angin�, kadangi kraujyje esantys lig� suk�l�jai išnešiojami po organizm� ir neretai pasilieka inkstuose, sukeldami j� ligas. Inkstams labai svarbus vitaminas A, tod�l maisto racione turi b�ti kuo daugiau dar�ovi�, kuriose yra vitamino A: mork�, sald�i�j� pipir�, šaltalanki�, krap�, svog�n�. Inkstams naudingi obuoliai ir slyvos. Svarbu valgyti daug moli�g� ir melion�, nes jie skatina šlapimo išsiskyrim�, nedirgina inkst� ir šlapimtaki�.

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti