Eva JAGMINAITĖ
Viena tarpultūrinio bendradarbiavimo organizacijos "Across Cultures" steigėjų bei rinkodaros vadovių Christina Bruning - dažna viešnia Lietuvoje. Neseniai beveik savaitę Šiauliuose viešėjusi amerikietė atviravo, kad labiausiai įspūdį jai palikęs Dviračių muziejus.
 |
J. Janonio gimnazijos moksleiviai Rokas Bučiūnas (kairėje) ir Jorūnė Šuipytė (dešinėje) su projektų vadove, amerikiete Christina Bruning (viduryje) susipažino JAV, o neseniai susitiko ir Šiauliuose. |
Į Lietuvą - vis dažniau
Pirmąkart į Lietuvą Christina Bruning atvyko 2003 metų gegužę. Tuomet ji moterų delegacijos narė, vykdžiusios projektą "Moterys ir demokratiją", po metų ją į Lietuvą atlydėjo moterų lyderystės projektas, pagal kurį vėliau dalis lietuvių moterų išvyko į Sietlą, JAV. 2005-aisiais drauge su estais, latviais ir lietuviais ji keliavo per visas tris Baltijos šalis, 2006-aisiais dalyvavo su lietuvaičiais Egipte vykusiame Tarptautiniame moterų suvažiavime. 2007-aisiais pradėjusi dirbti su Jaunimo lyderių programoje ėmė glaudžiai bendradarbiauti ir su Šiaulių J. Janonio gimnazija, mat būtent šios gimnazijos moksleiviai Jorūnė Šuipytė ir Rokas Bučiūnas, laimėję konkursą, šį rudenį turėjo galimybę lyderystės įgūdžių semtis didžiausiose Jungtinių Amerikos Valstijų įmonėse. Tiesa, grįžę iš JAV moksleiviai tęsia darbą - rengia konferencijas, dirba savanorišką darbą. Jie turi įsipareigojimą - dvejus metus tęsti dalyvavimą lyderių programoje.
Balkanai ir Baltijos šalys - ne tas pats
Su Lietuva bendradarbiauti Christina pradėjo atsitiktinai. "Per projektinį susitikimą Estijoje prie manęs priėjo moteris, prisistatė esanti lietuvė ir pasiūlė tai, ką darau Estijoje, atvežti ir į Lietuvą. Taip jau penkerius metus bendradarbiauju su jūsų šalimi", - pasakoja Christina Bruning. Antrus metus su šiauliečiais Jaunimo lyderių programoje dirbanti moteris sako tikinti, kad ir šiais metais į programą pateks šiauliečių, nes jie iniciatyvūs, žingeidūs, užsibrėžto tikslo siekiantys jaunuoliai. "Mano patarimas lyderių programoje norintiems dalyvauti moksleiviams yra pirmiausia išsiaiškinti, ko jie tikisi iš programos ir ar ši programa jiems tinka, yra įdomi. Tuomet belieka užpildyti atrankos anketą, gauti tris rekomendacijas - vieną iš šeimos nario, kitą iš mokytojų, trečią iš savanorių organizacijos. Tiems, kurie nėra savanoriavę pats laikas įsitraukti į šią veiklą, - sako Christina Bruning. - Po interviu anglų kalba su dviem projekto koordinatoriais Lietuvoje, antrasis pokalbis - telefoninė konferencija su projekto koodrinatoriais Amerikoje." Projektų vadovė sako, kad Jaunimo lyderių programoje pirmenybė teikiama 16-18 metų amžiaus jaunimui, gerai kalbančiam angliškai, savanoriavimo patirties, lyderiui būdingų savybių turintiems moksleiviams. Jie turi būti išskirtiniai.
Tiesa, Christina nustebo iš lietuvių išgirdusi klausimą, kaip ji galite dirbti su estais, nes moteris su jais bendradarbiauja aktyviausiai ir kone seniausiai. Projektų vadovė sako Amerikoje neretai sulaukianti daug klausimų, kai pasako vyksianti į Baltijos šalis. "Amerikiečiai nesuvokia, kad tai trys atskiros valstybės, todėl stebisi, ką čia galiu veikti daugiau nei dvi dienas, - paaiškina ji. Net ir išsilavinę JAV kolegos paklausia "Oh, you've came back from the Balcans" ("Tu kątik grįžai iš Balkanų" - aut. past.). Tenka atsakinėti "No, I've been to Baltics" ("Ne buvau Pabalty" - aut. past.).
Moteris sako mėgstanti bendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis, o latvių, estų ir lietuvių pastebi ir būdo bruožų skirtumų. "Jūs skirtingai mąstote, sprendžiate problemas, skiriasi ir noras dalyvauti projektuose ar įsitraukimo stiprumas į juos."
It vaikas džiaugiasi... dviračiais
Kiekvienąkart atvykusi į Lietuvą Christina atranda ką nors nauja. "Pirmąkart atvykusi šiek tiek keistai pasijutau, kai pasiklydusi kelias valandas ieškojau Vilniuje ženklų lietuvių kalba, kad susigaudyčiau kokioje miesto dalyje esu. Vėliau pastebėjau, kad visi ženklai buvo ir anglų kalba, tačiau nesitikėdama to kelias valandas klaidžiojau", - juokiasi veikli moteris.
Didžiausią įspūdį per šį vizitą Šiauliuose amerikietei palikęs Dviračių muziejus. "Kai kas mano, kad mano pomėgis keistas - kolekcionuoju dviračius iš viso pasaulio. Tai nėra tikri dviračiai ir ne prieš pusšimtį metų daugiau nei 50 kilogramų svėrę dviračiai monstrai, o suvenyrai, mažos figūrėles ar nuotraukos, - teigia Christina. - Turiu bananų išvežiojimo dviratį iš Afrikos. Kiekvienas mano kolekcijoje saugomas dviratis turi savo unikalią istoriją." Moteris sako, per ankstesnius apsilankymus saulės mieste nusifotografavusi šalia Dviračių muziejaus, tačiau niekada iki šiol neturėjusi galimybės patekti vidun. Christina nenusivylė: muziejuje išvydo ir dviratį iš savo gimtojo Sietlo. Ji tikina, kad Lietuvą kaip turistė pažinti ji gali ne dažnai, mat dažniausiai atvyksta darbo reikalais, koordinuodama projektus.