Oksana LAURUTYTË

Šiauliuose paskaità "Kaip išgyventi krizës metu" skaitæs Algirdas Karalius, tarptautinës mokymø UAB "Verslo poligonas" bendrasavininkis ir vienas iš brangiausiai apmokamø Lietuvoje verslo konsultantø, tikina, kad kitàmet sulauksime paèios giliausios krizës "duobës". 2012-aisiais bus dar blogiau - krizë smogs taip, kad maþa nepasirodys. Vis dëlto krizë yra laikotarpis tarp pagerëjimø, tad šviesa tunelio gale neabejotinai pasirodys. Kaip gyventi, kad sunkmeèiu ši šviesa tunelio gale neuþgestø?

Verslo konsultantas Algirdas Karalius.

Gebëjimas dþiaugtis kiekviena akimirka, siekiant tikslo - laimës paslaptis

Þmonës, kurie á uþgriuvusá sunkmetá þiûri kaip á didþiausià nelaimæ, ir tie, kurie sako "super" - neadekvaèiai vertina situacijà. Tokiems vertëtø pasikonsultuoti su psichiatru. Neadekvaèiai vertinti situacijà skatina bendras jausmas - baimë. Nevilties baimë ir baimë paþvelgti tiesai á akis. "Realistinis poþiûris skatina prisiimti atsakomybæ uþ savo gyvenimà ir veikti", - taip paskaità pradëjo A. Karalius.

Pasak lektoraus, praëjus krizei net 80 procentø þmoniø gyvens blogiau nei iki krizës ir taip gyvens iki gyvenimo pabaigos. 17 procentø gráš prie normalaus gyvenimo ir tik trys procentai þmoniø gyvens geriau. "Kuo tie þmonës ypatingi? Kodël tie, kurie mokykloje mokësi dešimtukais, dabar daþnai dirba pas tuos, kurie mokësi trejetais?" - intrigavo pranešëjas.

Anot A. Karaliaus, sëkmæ tiek gyvenime, tiek versle nulemia emocinis intelektas. Jo dëka þmogus geba suprasti save, valdyti savo emocijas, suprasti kitus ir juos valdyti. Moterys paprastai geba gerai suprasti save, ávardyti savo jausmus, o vyrai nesupranta nei savæs, nei kitø. Vis dëlto jie geba geriau save valdyti, "uþdegti" kitus. Tai lemia atsparumo koeficientas, kurá kiekvienas gali plëtoti.

Tam, kad lankytø sëkmë, reikia pasirinkti tinkamà "viršûnæ" ir gebëti nugalëti kliûtis. Yra verslininkø, kurie á pasirinktà viršûnæ kopia átampos kupinu veidu. Baimë patirti nesëkmæ paralyþiuoja smegenis ir kûnà. "Gebëjimas dþiaugtis kiekviena kopimo á tikslà akimirka - þmogaus laimës paslaptis", - sakë pranešëjas.

Reikia pradëti svajoti

Ar galime atsakyti, kaip gyvensime po 10 ar 20 metø? Pasak A. Karaliaus, apie 90 procentø þmoniø atsakymo neþino. "Tik apie tris procentus þmoniø turi ilgalaikius tikslus ir, ádomiausia, juos uþsirašo. Bûtent šie þmonës uþdirba daugiausia pinigø, sulaukia šlovës ir yra sëkmingesni uþ kitus", - sakë lektorius.

Kai turi tikslà, protas neleidþia nukrypti á šalá, krizë tada negniuþdo. Todël kiekvienam vertëtø uþsirašyti savo svajones. Bëda ta, kad þmonës nebesvajoja. Nuo maþens, girdëdami þodá "ne", išmokstame nebenorëti. O kai nieko nenori, tai nieko ir neturësi. Jei paprašytum vaiko surašyti svajones, jis per kelias minutes parašytø apie 30. Studentai uþrašo 20, o penkiasdešimtmeèiai daþnai teturi dvi svajones - ramiai išeiti á pensijà ir bûti graþiai palaidotiems.

"30 procentø þmoniø dirba darbà, kurio nekenèia, 35 procentai mielai darbà pakeistø, jei rastø geriau mokamà. 95 procentai þmoniø gyvena iš savo verslo arba dirbdami verslininkui. Kai dirbi nemëgiamà darbà, gyveni pagal kaþkieno kito scenarijø. Neši slegiantá kryþiø, bet - išdidþiai", - linksmino A. Karalius.

Þmonës pamiršo, kad kaþkada buvo superèempionai. Kai milijonus konkurentø áveikæs spermatozoidas apvaisino kiaušialàstæ, uþsimezgë kiekvieno mûsø gyvybë. Nugalëti konkurentus skatino pasipriešinimas, vadinasi, atkaklumas - ágimta savybë. Vis dëlto daugelis "miega", nes pamiršo savo prigimtá.

"Reikia pradëti svajoti. Rekomenduoju šeimoms susikurti savo "Svajoniø knygà", kurioje reikia árašyti, kà nori turëti, ko pasiektá, klijuoti fotografijas. Tokia veikla duoda puikià programà smegenims, atsiranda viltis", - sakë A Karalius.

Þinoma, reikia ir galvoti, kada tai padarysi, ir ásipareigoti. Galima net priešui ásipareigoti - jûsø sëkmë bus kerštas priešui. Reikia susidaryti planà ir imtis veiksmø. Kai yra svajonë, kuri "veþa", á kliûtis nekreipiama dëmesio. "Argi liausiesi lipti á kalnà, jei pradës lyti?" - klausë jis,kalbëdamas, kad þmonës išgyveno sunkiausiomis sàlygomis todël, kad turëjo viltá, matë tunelio gale šviesà.

Nesëkmës parodo kelià á sëkmæ

A. Karalius kalbëjo, kad yra þmoniø kategorija - "alpinistai". Juos jaudina uþkopti ten, kur niekas neuþkopë. Taèiau dauguma þmoniø - "turistai" - atkeliavo kaþkur ir bijo "kelti bangas", kad neprarastø, kà turi. Treèioji kategorija þmoniø - "pabëgëliai". Jø gyvenimas - darbas ir namai - ir jie visus kaltina, bet nieko nedaro.

"Mes prisirišam prie sëkmës ir labai bijome "susimauti". Todël krizë - Dievo dovana "turistams", "supertaèka" nes ji skatina veikti", - sakë A. Karalius.

Anot pranešëjo, paèiø sëkmingiausiø verslininkø biografijose nesëkmæ keièia sëkmë, o sëkmæ - nesëkmë. Taigi ilgalaikës sëkmës formulë - didelis ir nesëkmiø, ir sëkmiø skaièius. Bûtent nesëkmës ir parodo kelià á sëkmæ.

"Kaþkà keisti gyvenime reikia tada, kai dar gyveni sëkmingai. Sportuoti reikia pradëti ne tada, kai "byra smëlis", - sakë A. Karalius ir teigë, jog þmogaus smegenys nemoka màstyti. Gaunama neigiama informacija verèia organizmà sustingti. Tai automatinë reakcija ir þmonës tampa "teletabiais". 0,25 sekundës smegenyse trunka reakcija, kuri leidþia interpretuoti tai, kas vyksta mûsø gyvenime, ir mes galime pasirinkti, kaip elgtis, kaip reaguot á aplinkà.

Galima kaltinti kitus ir teisintis, o galima galvoti, kà daryti, iš kur gauti jëgø. Reikia pasiryþti prisiimti atsakomybæ uþ savo gyvenimà. Stiprûs tiki, kad problemos laikinos, o silpni - kad amþinos.

Silpni þmonës linkæ nesëkmes perkelti ir á kitas sritis, ieškoti kaltø, kaltinti save. "Krizæ ne jûs sukëlët, dël to kaltais jaustis nereikia", - sakë lektorius.

A. Karalius kalbëjo, kad gyventi reikia taip, kad jei gyvenimo pabaigoje þiûrëtum kino filmà apie save, jis bûtø ádomus, trauktø minias þiûrovø. Þmogui gyventi visavertá gyvenimà trukdo baimë. "Ásivaizduokime, kad "turistais" šioje planetoje esame laikinai. Baisiausias dalykas, kuris gali mums nutikti - teks palikti šià planetà", - teigë pranešëjas.

50 procentø mûsø laimës pojûèio lemia genai. Jei gimëme laimingi, jais ir jausimës. Genø nepakeisi, bet laimës pojûtá lemia ir aplinka. Pakeisti poþiûrá á aplinkà galime, taigi þmogus yra laimingas tada, kai eina savo keliu á uþsibrëþtà tikslà, nepriklausomai nuo to, kas nutinka jo gyvenime.

Anot A. Karaliaus, buvo atliktas eksperimentas - maniakams rodë minià þmoniø ir klausë, kuriuos þmones jie pasirinktø aukomis. Šie pasirinko nusiminusius, peèius nuleidusius, nelaimingus þmones. "Þertva ir vaikšto kaip þertva", - juokësi pranešëjas ir pasakojo, kad maniakø pasirinkti þmonës buvo mokomi kvëpuoti, pasitikinèiai vaikšèioti. Po mokymø maniakai jø aukomis nebepasirinko. Maþa to, jø gyvenimai pasikeitë.

Todël pirmiausia reikia giliai pakvëpuoti, pašokinëti ir padauþyti kumšèiais á krûtinæ. Beþdþionës toká veiksmà atlieka ne norëdamos išgàsdinti aukà, bet kad suþadintø savo agresijà. O tada jau galima ištarti: "Krize, ateik, aš tavæs laukiu!"

"Tik nieko nereikia imti á širdá, nes tai, kà pasiimi, norisi pasilaikyti, o pasilaikyti nieko negali."

E. M. Remarque

Eva JAGMINAITË

Ar kada nors bandëte pyktá palyginti su obuolio grauþtuku? Taip, su ta nuograuþa, kurià nesusimàstydami išmetate á šiukšliadëþæ. Juk pyktis panašus á grauþtukà, taèiau uþuot já išmetæ iš galvos kaip bevertá niekà, nešiojamës já, galvojame apie já, liûdime. Socialiniø mokslø daktarë, lektorë Egidija Laumenskaitë sako, kad liûdesys yra subtili pykèio forma, pasireiškianti tuomet, kai pykstame ant savæs, gailimës neišsipildþiusiø troškimø, sugriuvusiø iliuzijø. "Nesu nei psichologë, nei daktarë, todël þmoniø nepagydau, tik dalijuosi patirtimi, kurià ágijau dvasinio lavinimo institucijoje staþuotës Anglijoje metu prieš 16 metø. Tuomet supratau, kaip išvengti nerimo, kur slypi streso ir blogos bûsenos prieþastys, todël dabar ir kitiems padedu áveikti liûdesá, neviltá ir pyktá", – sako lektorë.

"Liûdesá ir depresijà susikuriame patys", - teigia Egidija Laumenskaitë.

- Þmonës linkæ manyti, jog baimë, nerimas, jautrumas yra mûsø prigimtinës savybës, kuriø áveikti beveik neámanoma. Ar pritartumëte tokiam teiginiui?

- Jokiu bûdu. Mes tik norime patys tuo tikëti. Nerimas ir baimë kyla iš per didelio mûsø áproèio "ásigyventi" á situacijas ir nuolat apie jas màstyti. Jei gaunate sunkià þinià, iš pradþiø dar tvardotës, bandote sutvarkyti pradëtus darbus, taèiau vëliau "prisirišate" prie tos blogos þinios, nuolat apie tai galvodami, liûdëdami, nerimaudami. Visa tai daro didþiulá poveiká jûsø pasàmonei. Yra patvirtinta, kad þmonës þudosi ar puola á depresijà ne ekstremaliose situacijose, bet nuo per ilgo galvojimo apie nemalonø ávyká ir negalëjimo susitaikyti su likimu. Nuo per ilgo galvojimo ávyksta net ir fiziniai organizmo pokyèiai: krinta apetitas, atsiranda ligos.

- Kà patartumëte depresuojantiems ar liûdesá išgyvenantiems þmonëms?

- Aišku, gali kvailai nuskambëti, taèiau pirmiausia atsiribokite nuo situacijos, paþiûrëkite á jus ištikusià bëdà pašalinio stebëtojo akimis, lyg stebëtumëte spektaklá ar dramà. Tuomet pagalvokite, kaip tam tikrà dramos scenà paèiam išgyventi. O kad kiekvienas gali savyje rasti jëgø ir áveikti nerimà, baimæ ir depresijà, yra neabejotina tiesa. Reikëtø išmokti reaguoti á aplinkà ir aplinkinius. Jei jums nemalonià replikà mes gatvëje sëdintis girtuoklis, jûs tiesiog praeisite to nesureikšmindamas, tai kodël kur kas švelnesnes kitø pasakytas pastabas nešiojamës savyje, galvojame, grauþiamës. Svarbu išvis tokiø emocijø neásileisti vidun.

- Visa tai skamba kaip graþi teorija. Taèiau kaip visa tai pritaikyti praktiškai, nes vargu ar iš darbo atleistas þmogus, neturintis pajamø ir negalintis duonos nusipirkti, randa savyje jëgø negailëti savæs?

- Visi labai klysta nepagalvodami, jog kuo ilgiau jie gyvens mintimis apie praeitá, tuo didesni šansai praþiopsoti atsiverianèias naujas galimybes. Neuþsibûkite praeityje. Kartà mano vyras supyko ir pasakë, jog nori mane paþymëti, kad kitam gyvenime sutikæs galëtø aplenkti ir su manimi nebûti. Kuo ramiausiai pasiûliau, kad pasiþymëtø, nes neabejoju, jog darkart sutikæs vël pasirinktø mane. Juk ir jûs turbût ne kartà save grauþëte dël to, kad kaþkà praeityje padarëte ne taip, pasielgtumëte dabar kitaip. Taèiau duodu jums galvà nukirsti - atsidûræ toje pat situacijoje vël pasielgtumëte taip pat. Kai þmogus išsigandæs blaškosi ir ieško darbo, atrodo, jog darbø nëra, pasiûlymø nëra, o kai þmogus nurimsta, susitaiko ir svarbiausia ima pasitikëti savimi, atsiranda jam tinkamø pasiûlymø. Kodël taip nutinka? Mûsø paèiø nerimas pritraukia nerimo kupinas situacijas, nerami vibracija priverèia þmogø vis klysti.

- Sakote, kad meilë neskauda, skauda prisirišimas.

- Iš tiesø meilë daþnai painiojama su noru sulaikyti, todël tokia meilë sukelia tik kanèià. O kai imame pirštu rodyti, kas yra kaltas, nepastebime, kad kiti trys pirštai atsukti á mus paèius. Mes patys susikuriame iliuzijas, kuriø griûtis atrodo globalinë katastrofa. Nepamirškime, kad galime tik patys pasikeisti, o keisti kitus – bergþdþias darbas. Tie, kuriuos mes ásivaizduojame kontroliuojantys, daþnai valdo mus. Ásivaizduokite, jis padarë, ko jûs reikalaujate, esate laimingas, nepadarë – liûdite. Tai kuris kurá kontroliuoja?!

- Yra situacijø, kuomet neišvengiamai privalome susitikti su mus erzinanèiais þmonëmis. Daþniausiai dar prieš susitinkant kyla suirzimas. Ar reikëtø tokiø susitikimø vengti?

- Pavyzdþiui, jûs išsiruošëte pas tetà, kuri nuolat bamba ir skundþiasi. Visà kelià eidami iki jos sau kartojate - nieko nesakysiu, nesiginèysiu, tik linksësiu. Bendraudamas su tetule tarsi laikote egzaminà ir... staiga susimaunate, nes neapsikentæs kvailai linksëti metate replikà - kokias nesàmones èia paistote. Egzamino neišlaikëte tik todël, kad prastai pasiruošëte. Jei eidami pas jà galvotumëte, kad ji nori gero, yra pavargusi, neturi su kuo pasikalbëti, tuomet bûtumëte pozityviai nusiteikæ. Ir tetai 101-àjá kartà pasakojant tà paèià istorijà, tiesiog nusikvatotumëte - oi, teta, taigi jau tiek daug kartø apie tai kalbëjome. Svarbiausia – gerai nusiteikti.

- Sakote, kad vienas geriausiø bûdø stresui áveikti – praktinë meditacija, taèiau dabar þmonës jau tiek girdi þodá "meditacija", kad tai tapo lyg madingas prekinis þenklas.

- Aš nesiûlau, kaip kai kurie save vadinantys dvasiniais mokytojais, uþ 200 litø treèià aká ar dar kokias pragræþti arba eiliniam mirtingajam nesuprantamas "abras kadabras". Tiesiog siekiu, kad kiekvienas rastø laiko pabûti su savimi, pasikalbëti su savimi ir prisiminti savo stipriàsias savybes. Jei skaityèiau ezoterines knygas, turbût išprotëèiau - ten tiek hipoteziø, kurios viena kitai prieštarauja. Matyt, ne be reikalo kai kurie šventrašèius tyrinëjantis religijotyrininkai netiki Dievu. Tik mes patys per savo patirtá galime rasti ramybæ.