Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-08-07
Patirtys
- Kiaulių gripas - su haliucinacijomis ir niežuliu
-
Oksana LAURUTYTĖ Pasaulio gyventojus kasdien atakuoja pranešimai apie naujas kiaulių gripo aukas ir šalis, į kurias koją įkėlė ši mirtimi galinti baigtis liga. Vis dėlto kiaulių gripas ne toks pavojingas, nuo jo pasveikstama. "Kanopos man neišaugo, bet apturėjau visus ligos "džiaugsmus" - labai aukštą temperatūrą, stiprų prakaitavimą, niežulį, kosulį, kraujavimą iš nosies ir net haliucinacijas", - ką tik pasveikęs nuo kiaulių gripo pokštauja Londone dabar gyvenantis Tomas Daškus, aktorius, renginių vedėjas. Tiesa, vyras prisipažįsta, kad tą savaitę, kai sirgo gripu, net ir apie mirtį buvo pradėjęs galvoti...
 | "Tikrai labai bijojau, kad niekada nebepamatysiu tėvų, draugų, ir kad niekada nebeužlipsiu ant scenos ir nebegalėsiu vaidinti, šokti. Bijojau, kad niekada nebegirdėsiu, kaip žmonės ploja, ir aš jiems nebegalėsiu šypsotis. Bet aš jau sveikas ir labai laimingas", - sako prieš mėnesį į Londoną išvykęs ir kiaulių gripą įveikęs Tomas Daškus. Sauliaus JANKAUSKO nuotr. |
Kanopos neišdygo - buvo blogiau Į Didžiąją Britaniją tęsti mokslų ir dirbti Tomas Daškus išlėkė vos gavęs Šiaulių universiteto estrados meno specialybės diplomą. Londone jį pasitikę draugai kelias dienas jam rengė ekskursijas, visur vedžiojo. "Metro dalijamuose nemokamų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose nuolat mirgėjo antraštės, kiek žmonių susirgs kiaulių gripu, kiek mirs. Laikraščiai skelbia, kas per metus gripas mirtimi baigsis 65 tūkstančiams žmonių", - sako Tomas. Žmonėms rekomenduojama itin dažnai plauti rankas, rūpintis savo higiena. Išgąsdintas galimo pavojaus, Tomas sako išsyk prisipirkęs higieninių servetėlių, kruopščiai jomis valydavęs rankas. Deja, servetėlės nepadėjo. "Vakare pasijutau labai blogai, bet maniau, kad tai tik paprastas peršalimas. Su draugais juokavome, kad rytoj jau atsikelsiu su kanopom. Rytą atsibudau be kanopų, bet jaučiausi dar blogiau", - šmaikštauja Tomas. Pakilusią temperatūrą vyras "mušė" gerdamas paracetamolio tabletes, tačiau vakare temperatūra buvo per 40 laipsnių. "Degiau, buvau toks šlapias nuo prakaito, kad teko net kelis kartus pakeisti pagalves, antklodes. Gulėjau bejėgis, net kalbėti negalėjau - gebėjau tik mykti", - sako jis. Neteko šešių kilogramų svorio Į ligoninę vyrui važiuoti medikai neleido - liepta gydytis namie ir gerti paracetamolį. Į ligoninę leista važiuoti tik tada, jei jau paskutinioji ateina. "Iš Lietuvos buvau atsivežęs stiprių antibiotikų, kuriuos penkias dienas gėriau. Draugė trynė man kūną degtine, siekdama numušti karštį. Tik rytą temperatūra šiek tiek nukrito, o draugė prie manęs praleido nesudėjusi bluosto. Stebėjo, ar nemirštu, ant kaktos dėdama šlapius rankšluostukus. Šie išdžiūdavo per penkias minutes, tiesiog degiau", - sako Tomas. Draugė skambino į pagalbos liniją, kitą dieną sulaukta gydytojo skambučio. Daktaras patarė kviesti greitąją pagalbą tik jei būklė pablogės, nes Londone tiek sergančiųjų, kad nebeužtenka vakcinos, kuri naudojama tik kraštutiniu atveju. Tomas sako, kad jam labai pikta ant Londono daktarų, nes į jį žiūrėta pro pirštus. "Naktį, kai temperatūra buvo 40 laipsnių, net haliucinacijos buvo prasidėjusios. Atrodė, kad langai krenta į vidų, kad po antklode dega cigaretės, o aš pats pradedu degti nuo jų", - sako pašnekovas. Rytą pakilus iš lovos, iš nosies ėmė bėgti kraujas. Kraujavimą pavyko sustabdyti tik po 20 minučių. "Vėl skambinome gydytojui, bet jis niekuo nepadėjo. Sakė, kad jei nemiršti, tai viskas gerai, gydykis paracetamoliu", - prisimena Tomas. Vyras dabar jau sveikas, bet dar nėra visiškai atsigavęs. Per penkias ligos dienas jis neteko net šešių kilogramų svorio. "Spaudoje rašo, kad žmonės, kurie perserga kiaulių gripu ir nemiršta, kažką tokio turi iš gamtos. Dar rašo, kad jei persirgai, antrą kartą jau nebesusirgsi", - kalba Tomas ir priduria, kad greitai pradės dirbti dizainerių parduotuvėje garsiame Noting Hillo rajone. Laisvu metu eis į aktorių atrankas. "Pažįstu juodaodį, kuris vaidina liūtą karalių miuzikle. Į šį miuziklą jau turiu kvietimą. Būtent apie tokią kultūrinę terpę aš svajoju, bet pasiilgau savo kurso draugų ir tikrų draugų. Vakar vakare mačiau krentančią žvaigždę ir spėjau sugalvoti svajonę... Svajonės ir norai pildosi, tik svarbu labai norėti, stengtis ir tikėti", - pasakoja Tomas. Kiaulių gripą įveikusi pacientė išleista namo Lietuvoje kiaulių gripo atvejų dar nėra daug, tad asmenys, kuriems įtariama ši liga, gydomi ligoninėse. Šiaulių apskrities ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje šešias dienas nuo kiaulių gripo prieš savaitę buvo gydyta pacientė. Ji pasveiko ir buvo išleista namo. Dvidešimtmetė, grįžusi iš užsienio, pajuto į gripą panašių negalavimų. Įvertinus pacientės būklę, ji buvo paguldyta į stacionarą. Pacientė buvo slaugoma Infekcinių ligų skyriaus izoliatoriuje. Jau po poros dienų ligoninėje pacientė ėmė jaustis geriau, gripo simptomai atslūgo. Medikai informavo pacientę ir jos šeimos narius, kad toliau stebėtų savo sveikatą. Pasak Šiaulių ligoninės atstovės spaudai Nijolės Jurgilienės, naujojo gripo A(H1N1)v simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeltus simptomus: karščiavimas, kosulys, sloga, gerklės skausmas, galimi raumenų ir galvos skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Plintant bet kurio tipo gripui, vieni juo perserga tarsi nepastebimai, kiti serga sunkiau. Naujojo gripo komplikacijos taip pat gali būti panašios į sezoninį gripą. Tai plaučių, viršutinių kvėpavimo takų, smegenų dangalų ir kitoks uždegimas, organizmo funkcijų pakenkimas, todėl gydytis reikia atsakingai. Anot epidemiologų, plintantis gripo A(H1N1)v virusas – naujas gripo viruso subtipas, kurio sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas pasaulyje niekada anksčiau nebuvo nustatytas. Naujasis virusas plinta tarp žmonių, tai yra sergantis žmogus užkrečia kitus žmones.
- Žmonės spiečiasi aplink bites
-
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ Rugpjūčio pirmąją Lietuvos bitininkų sąjunga bei Mažeikių bitininkų draugija pakvietė bitininkus ir jų šeimos narius iš visos Lietuvos į XXXIII Lietuvos bitininkų šventę "Tūkstantmečio medkopis", skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dvi dienas trukusi šventė vyko Mažeikių rajono Plinkšių dvaro parko teritorijoje. Bitininkų bendruomeniškumas bei kasmet vykstančių švenčių dvasingumas draugėn sukviečia ne tik kasdien pilnėjančias bitininkų gretas, bet ir vis daugiau smalsuolių.
 | Šiaulių bitininkų draugijos pirmininkas Remigijus Šemeklis pasakojo, jog medaus šalies regionuose prisukta labai nevienodai. Įtakos, žinoma, daugiausia turėjo orai, tačiau, anot pirmininko, ir bitininkas bitininkui nelygu. |
Šventės šurmulyje atgijo dvaras Bitininkų šeimų šventė prasidėjo pamaldomis prie Marijos skulptūros šventės vietoje, Plinkšių dvaro parko teritorijoje. Lietuvos bitininkų sąjungos vėliavą pakėlė didžiausią Mažeikių rajone bityną turintis bitininkas Virgilijus Riabovas ir bitininkė Vitalija Gedvilienė. Dvaro rūmų papėdėje, kur įsikūrė bitininkų draugijos, gyvenimas virte virė: stalai lūžo nuo šviežio medaus, midaus, raguolių, meduolių bei kitokių gėrybių. Kitoje dvaro rūmų pusėje ir maži, ir dideli smalsiai apžiūrinėjo jaunųjų bitininkų darbų parodą "Protėvių pėdomis", kurios organizatorė - Lietuvos bitininkų sąjungos narė Roma Mačienė. Parodoje dalyvauja ne tik bitininkų vaikai, bet ir gimnazistai, mokyklose rengiantys projektus apie bites, jų gyvenimą bei bičių produktus. "Komisija, susidedanti iš pačių bitininkų, turi rimtai pasukti galvą, kad išrinktų nugalėtoją, - sakė ponia Roma. – Rinkdami geriausius darbus, kreipiame dėmesį į temos aktualumą, pasirinktą atlikimo techniką, kūrinio meniškumą bei originalumą". Orai bitėms šiemet palankūs Šiaulių bitininkų draugijos pirmininkas Remigijus Šemeklis pasakojo, jog medaus šalies regionuose prisukta labai nevienodai. Įtakos, žinoma, daugiausia turėjo orai, tačiau, anot pirmininko, ir bitininkas bitininkui nelygu. "Šilta, drėgna, tradicinė be jokių anomalijų vasara, ypač liepos mėnuo, - sakė bitininkas, - tad tie, kurie laiku susitvarkė su bičių spietimu, dabar džiaugiasi prisukę daug medaus. Ne kasmet bitės gali prinešti medaus iš liepų, tačiau šią vasarą liepos išskyrė ypač daug nektaro. Šiemet pasitvirtino bitininkų posakis: "Jei liepoms žydint miegi nusiklojęs antklodę, bus daug liepų medaus." Kad augalai išskirtų nektarą, nepakanka šiltos, sausos, saulėtos dienos. Ypač svarbi vidutinė paros temperatūra, tad jeigu drėgmės pakanka, o temperatūra pakankamai aukšta, augalai išskiria daug nektaro." Lietuviai įsitikinę, jog skaniausias yra liepų medus, tačiau bitininkas sako, kad labai retai medus būna vienarūšis - dažniausiai jis būna suneštas iš įvairių augalų. Norint, kad bitės prineštų gryno liepų medaus, reikia didžiulių liepynų - senų parkų ar dvarviečių. Iš miesto liepų surinktas medus nėra ekologiškas. Perkantiems medų bitininkas pataria nebijoti medaus paviršiuje tarsi žemėlapis išsidriekusio gliukozės sluoksnio, bylojančio apie jo natūralumą. Be to, pirkdami medų nutįsusiomis gliukozės srovelėmis galite būti tikri, kad jis nėra pašildytas. Subrendęs medus nevarva nuo šaukšto, o sukamas aplink lengvai vyniojasi aplink jį. Grikių medus esti savotiško skonio bei aštraus kvapo - jis retai kam patinka. Tamsus medus pasižymi mineralinių medžiagų gausa. Bitininkų gretos gausėja Akmenės bitininkų draugijos pirmininkas Zenonas Vilčinskas sako, kad nors medaus sukimas dar tik prasidėjo, tačiau jau dabar galima pasidžiaugti gausiu medumi. Pats medaus sukimas prasidės per Šv. Roką, tuomet, anot pono Zenono, ir bus galima tiksliai pasakyti, kiek bitelės prinešė medaus. Bitininkų draugijoje dabar yra 115 narių, tačiau draugijos pirmininkas džiaugiasi, jog besidominčiųjų bitininkyste gretos ne tik nuolat auga, bet ir jaunėja. Įprasta, jog bitininkų vyrų yra daugiau, bet sėkmingai bitininkauja ir moterys. Pats ponas Zenonas bityne turi apie 20 bičių šeimų. "Viščiukus skaičiuoja rudenį, o biteles - pavasarį, - porina bitininkas. - Žiemoti paliksiu tik pačias stipriausias bičių šeimas." Darbymečiu trūksta laiko 2009 metų bičių karalienė, Mažeikių bitininkų draugijos pirmininkė Birutė Budreckienė su vyru Aloyzu bitininkyste užsiima jau 24 metus. Bičių karalienė – ne tik garbingas titulas, bet ir teisė patentu registruoti bei ženklu žymėti savo bičių produktus bei vardą naudoti savo veiklai ir paslaugoms garsinti. Bityne turinti 82 bičių šeimas bičių karalienė džiaugėsi, jog vidutiniškai iš kiekvienos bičių šeimos medaus prisuko apie 50 kg. "Bitininkavimas nėra lengvas užsiėmimas, - tvirtina bičių karalienė, - tačiau kai įpranti, nebejauti sunkumo. Abu su vyru dirbame ne tik šį darbą, nes bitininkauti nekliudo joks nuolatinis darbas ar tarnyba. Žinoma, vasarą bityne pats darbymetis, tad dažnai pašmaikštaujame, jog būtų gerai, jeigu para turėtų ne 24, bet 36 val." Ir maistas, ir vaistas Bitininkė Irena Kompauskienė iš Pakruojo šmaikštauja, jog su vyru dažnai pasiginčyjanti, kuris iš jųdviejų anksčiau bitininkyste susidomėjo. Nors, anot ponios Irenos, vyras apie bites išmano viską, tačiau jos bitinikavimo stažas didesnis, nes vyras trejus metus tarybinėj armijoj tarnavo. Moteris mano, kad apie bites žino labai daug, tačiau savarankiškai bitininkauti jai niekada neteko, nes visada šalia jos darbuojasi vyras, tad, anot pašnekovės, bityne ji tik atostogaujanti. "Lietuviai naudoja medų ne kaip maistą, bet kaip vaistą, - dalijasi pastebėjimais bitininkė. - Džiugu, kad vis daugiau žmonių organizmui sustiprinti vartoja bičių duonelę, žiedadulkes ar kitus bičių produktus, tačiau dažnas nesupranta medaus gydomosios galios, tad vis dar vaistinėse mieliau perka įvairius papildus." Namų virtuvėje bitininkė medų naudojanti kepsniams, gaminanti midų, pagardus, užpilus, su medumi kepanti blynus, varškėčius, pyragus. Kavą paskaninanti bekvapiu rapsų medumi, kurio neįprasta šviesi spalva dažnai atbaido pirkėjus, nes vis dar gajus įsitikinimas, jog šviesiame meduje apstu cukraus. Medaus spalva priklauso nuo to, iš kokių augalų bitės sunešė nektarą, o jo kokybė – tik nuo bitininko: kokiu medsukiu suko medų, kokiose patalpose laikė ir pan. Bitininkė pasakoja, jog šiais metais bitelių medus yra tamsus. Jaunesni pirkėjai mieliau renkasi šviesų medų, pagyvenę – tamsų ir būtinai su kruopelėmis.
|
 |
 |
 |
|
|
|