Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Gar­sus pran­cû­zø ra­šy­to­jas Vik­to­ras Hu­go yra pa­sa­kæs, kad juo­kas yra tar­si sau­lë, ku­ri iš­ve­ja þie­mà iš šir­dies. Šiau­liø ap­skri­ties þur­na­lis­tai, pri­dë­jæ ran­kà prie šir­dies, tai iš­syk pa­tvir­tin­tø. Þur­na­lis­to dar­bas rei­ka­lau­ja daug fi­zi­niø ir dva­si­niø jë­gø, o ge­bë­ji­mas pa­si­juok­ti, áþvelg­ti si­tua­ci­jos ko­miš­ku­mà, lyg ran­ka nui­ma su­si­kau­pu­sios die­nos rû­pes­èius. Praë­ju­sá penk­ta­die­ná ap­skri­ties þur­na­lis­tai me­tø rû­pes­èius nu­si­me­të pa­si­juok­da­mi iš sa­vo ir ko­le­gø iš­gy­ven­tø ko­miš­kø si­tua­ci­jø uni­ka­lia­me ren­gi­ny­je „Me­tø vi­nys 2012“. Juk die­na be juo­ko – iš­švais­ty­ta die­na, o pa­si­juok­ti iš sa­væs ge­ba tik stip­rûs þmo­nës.

„Me­tø vi­nys“ – vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je spau­dos, te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo þur­na­lis­tø ren­gi­nys, ku­ria­me ap­do­va­no­ja­ma ne uþ þur­na­lis­ti­ná pro­fe­sio­na­lu­mà, bet áver­ti­ni­mo su­lau­kia ko­miš­kø ar pa­ra­dok­sa­liø si­tua­ci­jø au­to­riai. Þid­rû­no BU­DZI­NAUS­KO nuo­tr.

„Tai ko da­bar á tà ka­lë­ji­mà ne­no­ri­te?“

Pro­fe­si­nës die­nos iš­va­ka­rë­se Šiau­liø re­gio­no þur­na­lis­tai su­si­rin­ko á tra­di­ci­ná ren­gi­ná „Me­tø vi­nys“, ku­ria­me bu­vo da­li­ja­mos no­mi­na­ci­jos uþ ávai­rias juo­kin­gas si­tua­ci­jas. Tra­di­ciš­kai á ren­gi­ná at­vyks­ta ir ávai­riø ástai­gø at­sto­vai, po­li­ti­kai, nes á ko­miš­kas si­tua­ci­jas þur­na­lis­tai daþ­niau­siai pa­ten­ka nu­švies­da­mi pa­rei­gû­nø, val­dþios at­sto­vø, Die­vo tar­nø ir pa­pras­tø þmo­niø dar­bà ir gy­ve­ni­mà.

Šiø­me­tës „Vi­nys“ val­dþios at­sto­vø itin ne­su­do­mi­no – áteik­ti do­va­nø þur­na­lis­tams pa­ti­kë­ta at­sto­vams spau­dai ir pa­ta­rë­jams. O juok­tis tik­rai bû­ta iš ko – be­ne dvi va­lan­das ren­gi­nio ve­dë­jas Šiau­liø þur­na­lis­tø sà­jun­gos na­rys Ro­lan­das Pa­ra­fi­na­vi­èius, ko­le­goms brau­kiant juo­ko aša­ras, skai­të at­siøs­tus ko­le­gø pa­sa­ko­ji­mus.

Ga­lø ga­le bu­vo pa­skelb­ti aš­tuo­ni no­mi­nan­tai. Jiems áteik­tos kal­vio Al­ber­to Mar­ti­nai­èio nu­kal­din­tos sti­li­zuo­tos vi­nys. Pir­mà kar­tà šven­të­je da­ly­va­væs kal­vis pa­si­ro­dë taip pat tu­rás ne­pras­tà hu­mo­ro jaus­mà. Vi­nis jis nu­kal­di­no rea­guo­da­mas á þur­na­lis­tø nu­švie­èia­mà rea­ly­bæ: vi­nis – man­ti­ja, vi­nis – po­li­ti­kas, at­si­su­ku­siu varþ­te­liu, vi­nis – „þa­liaa­kë“ ir ki­tas.

Dau­giau­sia pre­ten­den­tø bu­vo á no­mi­na­ci­jà „Me­tø pro­vo­ka­to­rius“. Jà pel­në „Šiau­liø kraš­to“ þur­na­lis­të Ri­ta Þa­dei­ky­të, pa­klau­su­si Kel­mës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Ze­no­no Ma­èer­niaus: „Tai ko á tà ka­lë­ji­mà taip ne­no­ri­te?“

„Me­tø gud­ru­èiu“ pri­pa­þin­ta Šiau­liø te­le­vi­zi­jos þur­na­lis­të Sil­va Šim­ke­vi­èie­në. Prieš šv. Ve­ly­kas pri­sti­gu­si te­mø, ji skam­bi­no pa­šne­ko­vams ir tei­ra­vo­si, gal kas nors nu­ti­ko, gal ko­kios bë­dos ka­muo­ja. Sup­ra­tu­si, kad si­tua­ci­ja be­vil­tiš­ka, S. Šim­ke­vi­èie­në pa­si­tei­ra­vo: „Tai gal bent ko­ká die­du­kà tu­ri­te, ku­ris per Ve­ly­kas bus be kiau­ši­niø?“

„Me­tø ávaiz­dþio“ no­mi­na­ci­ja pa­skir­ta „Res­pub­li­kos“ þur­na­lis­tui Si­dui Ak­so­mai­èiui, ku­riam te­ko at­lai­ky­ti so­cia­li­nia­me tink­le pa­si­py­lu­sius ko­le­gø ko­men­ta­rus apie fo­to­mon­ta­þu jam „pri­kli­juo­tus“ len­kø ka­rio ûsus.

Paš­ne­ko­vai ne tik pa­ste­bi, bet ir „pa­ste­ni“

„Me­tø klau­si­mà“ pa­tei­kë ir uþ tai vi­ná ga­vo Šiau­liø te­le­vi­zi­jos þur­na­lis­tas To­mas Miz­gir­das. Itin su­si­rû­pi­næs, kad ne­pa­þeis­tø Ne­pil­na­me­èiø ap­sau­gos nuo nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos ásta­ty­mo bei Þur­na­lis­tø ir lei­dë­jø eti­kos ko­dek­so, mon­tuo­da­mas vaiz­do siu­þe­tà re­dak­to­riaus jis pa­klau­së: „Ar kar­viø teš­me­nis pri­deng­ti, ar ga­li­ma ro­dy­ti?“

„Me­tø dai­niaus“ no­mi­na­ci­ja áteik­ta „Šiau­liø nau­jie­nø“ þur­na­lis­tei Mo­ni­kai Skis­te­ny­tei, ku­ri vie­toj þo­dþio „pa­ste­bi“ pa­ra­šë „pa­ste­ni“: „Vis la­biau te­ni­su ima do­më­tis ir mo­te­rys. R. Gru­šas pa­ste­ni, kad mo­te­rims tai ga­na pa­to­gi spor­to ša­ka.“

Áþû­lo­ka no­mi­na­ci­ja „Ka­ma­sut­ra“ pa­skir­ta dien­raš­èio „Šiau­liø kraš­tas“ þur­na­lis­tei Re­gi­nai Mus­nec­kie­nei uþ pa­sa­ko­ji­mà apie veis­li­nin­kys­te uþ­sii­man­tá ûki­nin­kà. Straips­ny­je apie triu­šiø au­gin­to­jà ra­šo­ma: „Iš pra­dþiø pa­te­les kerg­da­vo su pa­ti­nais. Veis­lei lai­kë 25 pa­ti­nus. Pas­kui pa­ts fer­mos šei­mi­nin­kas bai­gë sëk­li­ni­mo kur­sus. Pra­dë­jo pa­te­les sëk­lin­ti. Da­bar tu­ri­moms pa­te­lëms uþ­ten­ka tri­jø pa­ti­nø. Tai­gi daug eko­no­miš­kiau.“

No­mi­na­ci­ja „Èiul­bin­ga­la“ tei­kia­ma uþ neat­sar­gø þo­dþiø þais­mà. Jos ver­èiau­sia pri­pa­þin­ta dien­raš­èio „Šiau­liø nau­jie­nos“ þur­na­lis­të As­ta Vol­ko­vai­të, pa­ra­šiu­si: „Va­kar Šiau­liø apy­gar­dos pro­ku­ra­tû­ro­je tei­së­sau­gos ir ki­tø ástai­gø at­sto­vai narp­lio­jo šias bei ki­tas sek­sua­li­nio po­bû­dþio ak­tua­li­jas.“

Juo­ko aša­ros – per sku­bë­ji­mà

„Šiau­liai plius“ þur­na­lis­tas Jus­ti­nas Vi­soc­kas bu­vo pa­te­kæs á ku­rio­ziš­kà si­tua­ci­jà. Pak­ruo­jo ra­jo­ne gais­ras su­nio­ko­jo Sei­mo na­rio Jo­no Juo­za­pai­èio so­dy­bà. Nuo pat ry­to Jus­ti­nas ne­sëk­min­gai ban­dë jam pri­si­skam­bin­ti. Nu­vy­kus á ávy­kio vie­tà Pak­ruo­jo ra­jo­ne, su­skam­bo Jus­ti­no mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas. Jis pa­ke­lia ra­ge­lá: „Klau­sau?“ Ra­ge­ly­je pa­si­girs­ta: „Èia Juo­za­pai­tis. Skam­bi­not?“ Jus­ti­nas, ma­ny­da­mas, kad bend­rau­ja su Šiau­liø ug­nia­ge­siais, ra­miai at­sa­ko: „Taip, skam­bi­nau. Èia Jus­ti­nas Vi­soc­kas iš te­le­vi­zi­jos. No­rë­jau pa­klaus­ti apie gais­rà, bet jau su­si­rin­kom vi­sà in­for­ma­ci­jà, pa­gal­bos ne­be­rei­kia. Aèiû.“ Ir pa­dë­jo ra­ge­lá. Ta­da iš­vy­do ko­le­gø aky­se nuo­sta­bà – vi­si ap­lin­kui su­pra­to, kad skam­bi­no Sei­mo na­rys, ku­rio nie­kaip ne­pa­vyks­ta pa­gau­ti. Jus­ti­nas èiu­po te­le­fo­nà vël skam­bin­ti sei­mû­nui, bet jis ra­ge­lio ne­be­kë­lë – pa­gal­bos juk ne­rei­kia.

Sku­bë­da­mi þur­na­lis­tai ir kal­bë­ti sten­gia­si trum­pai. Kar­tais iš­sa­ky­ta min­tis skam­ba dvip­ras­miš­kai, pa­vyz­dþiui,

S. Šim­ke­vi­èie­nës fra­zë: „Vi­ta­li, ko­kioj sta­di­joj yra tos mer­gos da­ry­mas?“

Se­mi­na­rà ren­gian­ti Jû­ra­të So­bu­tie­në, LÞS Šiau­liø ap­skri­ties sky­riaus pir­mi­nin­kë, su­plu­ko – á se­mi­na­rà be­veik nie­kas at­vyk­ti ne­no­rë­jo. „Neá­si­vaiz­duo­ju, kaip rei­kës þmo­nes á já su­rink­ti. Spë­ju, kad së­dë­siu aš vie­na su „Auk­si­ne var­pa“ („Auk­si­në var­pa“ – Pak­ruo­jo ra­jo­no laik­raš­èio pa­va­di­ni­mas – aut. pa­st.).

J. Vi­soc­kas pa­si­þy­më­jo ir dau­giau – at­vy­ko á spau­dos kon­fe­ren­ci­jà, ku­rio­je pri­sta­ty­ta var­þy­bø die­not­var­kë, tra­sa. Tra­sos ruo­þai þe­më­la­py­je su­þy­më­ti rai­dë­mis: star­tas – A, ki­ta at­þy­ma – B ir taip to­liau. Vie­no­je vie­to­je tra­sa iš­si­ski­ria á dvi da­lis. Ši vie­ta pa­þy­më­ta rai­de G. Jus­ti­nas il­gai ap­þiû­ri­në­ja tra­sà ir neišt­vë­ræs klau­sia: „O ten, kur G taš­kas, rei­kia su­kti á kai­ræ ar á de­ši­næ?“

Pet­ras Bal­èiû­nas iš „Šiau­liø kraš­to“, ra­šy­da­mas straips­ná apie mu­zie­jø, pa­ra­šë to­ká pa­va­di­ni­mà: „Po­vi­là Vi­šins­ká ëda gry­be­lis.“

„Etap­lius.lt“ nau­jie­nø po­rta­lo re­dak­to­rë Eva Jag­mi­nai­të-Kaz­laus­kie­në bu­vo pa­ra­šiu­si: „Šim­ta­me­të ap­do­va­no­ta iš me­ro ran­kø aus­ta juos­ta.“

Ro­mual­das Ba­liu­ta­vi­èius iš „Šiau­liø nau­jie­nø“ su­kly­do tik vie­na rai­de – pra­lei­do „r“, bet ku­li­na­ri­në in­for­ma­ci­ja nu­skam­bë­jo ko­miš­kai: „Sa­lo­ti­në sul­te­në. Ge­rai ir grei­tai au­ga kam­ba­ry­je ant pa­lan­gës. Tin­ka mais­tui pa­ga­din­ti.“

Jo ko­le­gë As­ta Vol­ko­vai­të pa­ra­šë: „Nu­ken­të­ju­sio­ji po­li­ci­jos pa­rei­gû­nams nu­ro­dë, kad il­ga­pirš­èiai jos ma­ši­nà ap­tuš­tin­ti ga­lë­jo tarp 23 val. ir ant­ra­die­nio ry­to.“

„Šiau­liø kraš­to“ rek­la­mos sky­riaus va­do­vë Ri­ma Iva­no­va pa­ta­rë klien­tei sau­go­ti kvi­tà. Juk pa­kei­tus gy­ve­na­mà­jà vie­tà laik­raš­tis ir ten bus at­ne­ša­mas. „Ai, kam tà ad­re­sà keis­ti... Ne­bent á Gin­kû­nus“, – ran­ka nu­mo­jo klien­të. Ri­ma tuo­jau pat uþ­tik­ri­no: „O mes ir á Gin­kû­nus laik­raš­èius ne­ša­me.“

Ni­jo­lë Vi­soc­kie­në, „S plius“ te­le­vi­zi­jos þi­niø tar­ny­bos va­do­vë, nu­fil­ma­vu­si Šiau­liø vys­ku­po Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio ve­ly­ki­ná svei­ki­ni­mà, ko­le­goms pa­reiš­kë: „Kiek þi­nau, mû­sø vys­ku­pas va­kar bu­vo iš­vy­kæs. Á sa­vo þmo­nos bro­lio lai­do­tu­ves.“

Fo­tog­ra­fë Ri­ma Mi­leš­kie­në, fo­tog­ra­fuo­jan­ti nau­ja­gi­mius ir jø ma­mas bei nuo­trau­kas at­ne­šan­ti „Šiau­liø kraš­tui“, su­si­zgri­bo kaþ­kà pra­lei­du­si. Pas­kam­bi­no laik­raš­èio ma­ke­tuo­to­jui ir pa­klau­së: „Ga­li pa­þiû­rë­ti, kiek at­ne­šë nau­ja­gi­miø? Man at­ro­do, kad ke­le­tà pa­me­èiau.“

Šiau­liø ap­skri­ties po­li­ci­jos at­sto­vë spau­dai Gai­la Smag­riû­nie­në ne­ven­gia þur­na­lis­tams at­siøs­ti „ska­niø“ teks­tø. Vie­nas jø bu­vo itin iš­puoš­tas iš­mo­ne: „Yra toks di­dþiu­lis paukš­tis stru­tis, ku­ris, veng­da­mas pa­vo­jaus, su­ge­ba bëg­ti net 50 km per va­lan­dà grei­èiu. Le­gen­da apie šá paukš­tá by­lo­ja, kad iš­si­gan­dæs stru­tis puo­la slëp­ti gal­và á smë­lá. Nesk­rai­dan­tis paukš­tis ti­ki, kad, jei ne­ma­tys pro­ble­mos, tai pro­ble­ma ir dings. Ma­tyt, tuo ti­ki ir du Šiau­liø ra­jo­no gy­ven­to­jai, ku­rie praë­ju­siø me­tø ba­lan­dþio 16-osios po­pie­tæ Šiau­liuo­se esan­èio­je Rë­ky­vos gy­ven­vie­të­je jau­të­si ere­liais. Kai Šiau­liø po­li­ci­jos kri­mi­na­lis­tai uþ­my­në ant uo­de­gos, pa­ta­po stru­èiais ir pa­si­slë­pë. Ta­èiau, áki­šus gal­và á smë­lá, iš­da­vi­kiš­kai ima ky­šo­ti pa­stur­ga­lis, ku­rá pa­rei­gû­nai anks­èiau ar vë­liau pri­gnybs.“

G. Smag­riû­nie­në iš þur­na­lis­to su­lau­kë to­kio at­sa­ky­mo: „Yra dar vie­na le­gen­da, kad stru­èiai yra dvie­jø rû­šiø – bal­tie­ji ir þyd­rie­ji. Kai bal­tie­ji sle­pia gal­vas smë­ly­je, þyd­rie­ji to lau­kia krû­muo­se.“

Þur­na­lis­tø šven­të­je da­ly­va­vo Sei­mo na­rys Egi­di­jus Va­rei­kis, kon­cer­ta­vo „Nai­siø va­sa­ros teat­ras“.

Pa­va­sa­ris ir va­sa­ros pra­dþia Eu­ro­po­je – špa­ra­gø se­zo­nas. Jie pa­tie­kia­mi res­to­ra­nuo­se, ne­tgi or­ga­ni­zuo­ja­mi špa­ra­gø fes­ti­va­liai ir ki­tos iš­kil­mës. Špa­ra­gai dar­þuo­se iš­dygs­ta vie­ni pir­mø­jø. Val­gy­ti juos rei­kia bû­tent ta­da, kai ûg­liai - jau­ni ir švel­nûs. Vë­liau su­kie­të­jæ jie tam­pa ne­ska­nûs. Gam­ta el­gia­si pro­tin­gai: lanks­èiuo­se jau­nuo­se špa­ra­guo­se gau­su vi­ta­mi­nø, ku­riø taip trûks­ta pa­va­sa­rá, ir vi­sai ma­þa ka­lo­ri­jø ir rie­ba­lø, nuo ku­riø taip no­ri­si iš­si­va­duo­ti šil­tes­niems orams atë­jus. Ir Lie­tu­vo­je jau ku­rá lai­kà ban­do­ma „pri­si­jau­kin­ti“ šià dar­þo­væ.

Anna H-G nuotr.

Špa­ra­gai – svo­gû­nø ir èes­na­kø gi­mi­nai­èiai. Ta­èiau ko­kie skir­tin­gi jø cha­rak­te­riai! Špa­ra­gai – švel­nûs ir aris­to-k­ra­tiš­ki, va­di­na­mi „ka­ra­liš­kà­ja dar­þo­ve“ dar nuo fa­rao­nø lai­kø (jos at­vaiz­dai puo­šia jø ka­pa­vie­tes) – iš sa­vo „ašt­riø­jø“ gi­mi­nai­èiø yra pa­vel­dë­jæ ne­bent gy­vy­bin­gu­mà. Lau­ki­niai špa­ra­gai au­ga vi­sur, kant­riai iš­tver­da­mi net rûs­èiau­sias þie­mas. Ta­èiau tu­ri ši dar­þo­vë ir kap­ri­zin­gø kil­min­gø gi­mi­nai­èiø, pa­vyz­dþiui, le­li­jà. Ir pa­tys špa­ra­gai – gra­þuo­liai, sa­vo aþû­ri­nius la­pe­lius siû­lan­tys puokš­tëms pa­gy­vin­ti ir pa­gra­þin­ti, mû­sø kraš­te, be­je, la­bai më­gia­moms. De­ja, par­duo­tu­vë­se dau­giau­sia ran­da­me kon­ser­vuo­tø ar šal­dy­tø špa­ra­gø – kaip pa­va­sa­ri­në dar­þo­vë jie vis dar re­te­ny­bë.

Se­no­vës Grai­ki­jo­je špa­ra­gai bu­vo vie­ni iš Af­ro­di­tës kul­to at­ri­bu­tø – jø ša­ke­lë­mis puoš­da­vo jau­na­ve­dþiø lo­vas, do­va­no­da­vo per ves­tu­ves. Juk jø ûg­liu­kø vaiz­das iš­ties la­bai ero­tiš­kas... Ro­më­nai juos taip ver­ti­no, kad ne­šio­jo ant kak­lo kaip amu­le­tus. Moks­li­nin­kai ra­šy­da­vo špa­ra­gø gar­bei trak­ta­tus ir ypaè ver­ti­no šá au­ga­là uþ tai, kad jis van­gius, dva­sia puo­lu­sius þmo­nes ge­ba pa­vers­ti ener­gin­gais ir links­mais.

„Links­mi­na­ma­sis“ špa­ra­gø po­vei­kis tu­ri moks­li­ná pa­grin­dà. Špa­ra­guo­se gau­su A, C ir B gru­pës vi­ta­mi­nø, taip pat ru­ti­no, kal­cio, ge­le­þies, ka­lio, fo­li­nës rûgš­ties ir as­pa­ra­gi­no – at­jau­ni­nan­èios me­dþia­gos, pa­va­din­tos špa­ra­gø gar­bei. Ir jo­kio cho­les­te­ro­lio, rie­ba­lø ir vi­so la­bo tik dvi­de­šimt ka­lo­ri­jø vie­no­je po­rci­jo­je, su­si­de­dan­èio­je iš aš­tuo­niø stie­be­liø. Tai­gi or­ga­niz­mas aki­mirks­niu ási­sa­vi­na vi­sa, kas nau­din­ga, neeik­vo­da­mas ener­gi­jos virš­ki­ni­mui.

Be­je, pir­miau­sia špa­ra­gai mëgs­ta­mi dël su­bti­laus, su nie­kuo ne­su­ly­gi­na­mo sko­nio. Kai jie XVII a. im­ti au­gin­ti Eu­ro­po­je, aris­tok­ra­tai grei­tai áver­ti­no nau­jo­væ. Pran­cû­zi­jo­je jie iš­kart pa­te­ko á pra­šmat­niø pie­tø me­niu ka­rû­na­vi­mo me­tu. Pap­ras­tiems þmo­nëms ne­bu­vo lei­dþia­ma jø val­gy­ti – Vo­kie­ti­jo­je ne­tgi bu­vo iš­leis­ti spe­cia­lûs ása­ky­mai, drau­dæ vals­tie­èiams par­da­vi­në­ti špa­ra­gus tur­gu­je – jie tu­rë­jo bû­ti iš­kart pri­sta­to­mi á dva­rà.

Priei­na­mus vi­siems špa­ra­gus pa­da­rë ame­ri­kie­èiai, iš­ve­dæ vi­so­kias de­mok­ra­ti­nes rû­šis, su­teik­da­mi jiems pre­zi­den­to Va­šing­to­no šei­mos na­riø var­dus. Bet Eu­ro­po­je grei­èiau iš­vy­si ne juos, o „ar­þan­tie­jie­tiš­kus“ špa­ra­gus su le­li­ji­në­mis gal­vu­të­mis, þa­lius „vie­niš­kuo­sius“ ar­ba bal­tus „mil­þi­niš­kuo­sius“. Vi­si jie sa­vaip ge­ri. Þa­lie­ji špa­ra­gai švel­nes­ni, la­biau iš­reikš­to sko­nio, juos, be­je, ir uþ­šal­dy­ti ga­li­ma. Bet gur­ma­nai pran­cû­zai leng­vø ke­liø neieš­ko, þa­liuo­sius špa­ra­gus jie tru­pu­të­lá... nie­ki­na (tik­riau­siai to­dël, kad juos pa­pras­èiau išau­gin­ti), o la­biau lin­kæ rink­tis bal­tuo­sius, su ku­riais dau­giau ter­lio­nës vir­tu­vë­je.

Pirk­ti rei­kë­tø kie­tus stie­be­lius glot­nio­mis „uþ­da­ro­mis“ gal­vu­të­mis. Skers­muo ne­svar­bus, o idea­lus il­gis – 15-18 сm. Lai­ky­ti špa­ra­gus rei­kë­tø šal­dy­tu­ve ne il­giau kaip dvi die­nas vie­no laips­nio tem­pe­ra­tû­ro­je, ávy­nio­tus á drëg­nà ser­ve­të­læ, o ge­riau­sia – su­val­gy­ti iš­kart.

Ga­min­ti iš špa­ra­gø ga­li­ma vis­kà – nuo uþ­kan­dþiø ir sriu­bø iki de­ser­tø. Bet ge­riau­sia bû­tø kuo trum­piau vir­ti ar ki­taip „kan­kin­ti“. Ge­riau pa­si­dar­buo­ti pran­cû­ziš­ka ma­nie­ra – uþ­pil­ti ámant­riais pa­da­þais.

Esa­ma ke­le­to špa­ra­gø ga­mi­ni­mo su­bti­ly­biø. Vir­ti juos de­rë­tø pa­sû­dy­ta­me van­de­ny­je, á ku­rá áber­ta šiek tiek cuk­raus (jis pa­de­da ge­riau at­si­skleis­ti dar­þo­vës sko­niui) ir ápilta alie­jaus (jis su­for­muo­ja van­dens pa­vir­šiu­je plë­ve­læ ir pa­de­da kont­ro­liuo­ti vi­ri­mà, ku­ris tu­ri bû­ti la­bai silp­nas). Stie­be­liai su­ri­ša­mi tar­pu­sa­vy­je (kad jø ne­pa­þeis­tu­me, ga­li­me nau­do­ti ne siû­lus, o po­rø ar pet­ra­þo­lës la­pe­lius). Kar­tais pri­tvir­ti­na­mas net sva­re­lis, kad leng­vi stie­be­liai neišp­lauk­tø á pa­vir­šiø. Iš­vi­ru­sius špa­ra­gus vie­ni siû­lo pa­nar­din­ti á puo­dà su le­du, ki­ti, at­virkš­èiai, uþ­deng­ti ser­ve­të­le, kad neat­šal­tø. Bet vi­si su­tin­ka su tuo, kad svar­biau­sia – ne­per­vir­ti. Špa­ra­gai tu­ri bû­ti la­bai švel­nûs.

Pap­ras­tai dar­þo­viø ir gry­bø pa­tie­ka­lai ge­rai de­ra su pu­siau sal­dþiu vy­nu. Bet špa­ra­gai ga­na kap­ri­zin­gi, tad pa­rink­ti prie jø tin­ka­mà gë­ri­mà në­ra pa­pras­ta, nes jie „uþ­mu­ša“ dau­ge­lio vy­nø sko­ná. Tie­sa, esa­ma gë­ri­mø, prieš ku­riuos ir ši ka­ra­liš­ko­ji dar­þo­vë nu­len­kia gal­và. Tai daþ­niau­siai bal­ta­sis pu­siau sau­sas El­za­so kraš­to vy­nas ir bal­ta­sis bur­gun­diš­ka­sis vy­nas.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Ri­èar­das JA­KU­TIS

Šiø­me­èiø Šiau­liø ap­skri­ties mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mø ŠA­MA me­tu þiû­ro­vai, ap­si­lan­kæ Šiau­liø are­no­je, bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ti ka­ban­èiø nuo­trau­kø pa­ro­da. Taip ne­tra­di­ciš­kai fo­to­me­ni­nin­kas Ri­èar­das Dai­li­dë pri­sta­të pa­ro­dà, ku­rià bu­vo ga­li­ma pa­va­din­ti „Vis­kas apie mu­zi­kà“ (eks­po­zi­ci­jos au­to­rius Bro­nius Ru­dys). Pa­ro­dà su­da­rë du cik­lai: pir­ma­sis bu­vo skir­tas dþia­zui (áam­þin­ti gar­sûs Lie­tu­vos dþia­zo at­li­kë­jai), o ant­ra­sis va­di­no­si „Šiau­liø mu­zi­ki­nis kok­tei­lis gi­lio­je tau­rë­je“ (ap­rë­pë mies­to mu­zi­ki­ná gy­ve­ni­mà). Uþ­sa­ky­mo fo­tog­ra­fuo­ti Šiau­liø mu­zi­ki­ná gy­ve­ni­mà R. Dai­li­dë ne­tu­ri – tai da­ro sa­vo ini­cia­ty­va.

Vos áþen­gæs á are­nà, iš­kart at­krei­pi dë­me­sá á Mstis­la­vo Rost­ro­po­vi­èiaus nuo­trau­kà. Fo­to­me­ni­nin­kas gar­sø­já vio­lon­èe­li­nin­kà áam­þi­no 1973 m. Šiau­liuo­se re­pe­ti­ci­jos prieš kon­cer­tà me­tu. Su­þi­no­jæs, kad jo bi­èiu­lis maest­ro Sau­lius Son­dec­kis ki­læs iš Šiau­liø, lan­ky­da­ma­sis Lie­tu­vo­je pa­sau­li­nio gar­so mu­zi­kas pa­no­ro kon­cer­tuo­ti sa­vo bi­èiu­lio gim­ta­ja­me mies­te.

Ki­to­je nuo­trau­ko­je – anuo­me­èia­me Šiau­liø mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me gar­siø, bet da­bar ne­pel­ny­tai pa­mirš­tø cho­reog­ra­fës Al­do­nos Iva­naus­kie­nës bei kom­po­zi­to­riaus, mu­zi­kan­to ir est­ra­dos ko­lek­ty­vø va­do­vo Vin­co Ma­sio­nio vei­dai. Ko­kià di­dþiu­læ áta­kà šie du þmo­nës tu­rë­jo Šiau­liø mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me, kiek at­li­kë­jø pa­ly­dë­jo á sce­nà!

To­liau fo­to­me­ni­nin­kas pa­tei­kë nuo­trau­kø iš ávai­riø mu­zi­ki­niø ren­gi­niø. Štai an­samb­lis „Vai­ras“, šven­èian­tis 25-erius me­tus, o štai – jau 50-me­tá, anks­ti mus pa­li­kæs Vy­tau­tas Ka­ti­lius su dar ma­þy­te sa­vo duk­ra, ku­ri šie­met prië­më ŠA­MA të­èiui skir­tà sko­los ap­do­va­no­ji­mà. O štai „Ars vi­vo“ kon­cer­tuo­ja gais­ro dar ne­nu­nio­ko­to­je Ty­tu­vë­nø baþ­ny­èio­je, neá­ga­liø­jø or­kest­ras „Vi­rus“ fes­ti­va­ly­je, dþia­zo kon­cer­tai vit­ra­þø sa­lë­je, kant­ri mu­zi­kos mo­hi­ka­nai „Jo­nis“...

Iš­kal­bin­gos R. Dai­li­dës nuo­trau­kos ne­lie­ka ne­pas­te­bë­tos dël áam­þin­tø as­me­ny­biø, jo­se vi­suo­met at­sklei­dþia­ma vaiz­duo­ja­mø da­ly­kø es­më, mu­zi­ki­nio pa­sau­lio þmo­nës èia to­kie, ko­kie yra iš tie­sø, ir to­kie, ko­kiø dar nie­kas nie­kad në­ra ma­tæs. Be to, iš­kart jau­ti aist­rin­gà nuo­trau­kø au­to­riaus mei­læ mu­zi­kai.

Vairui – 25.	Choreografë Aldona Ivanauskienë ir muzikas Vincas Masionis
Šiauliø dienos 2006 m.

Os­val­das JO­KU­BAI­TIS

Jau de­šim­tà se­zo­nà skai­èiuo­jan­ti gru­pë „Ki­ta­va“ ge­gu­þës 1 d. vi­sus kvie­èia á ju­bi­lie­ji­ná kon­cer­tà Šiau­liø are­no­je ir þa­da ne tik ge­rà nuo­tai­kà, bet ir pe­nà akiai, au­siai bei šir­dþiai.

Pir­mà­jà ge­gu­þës die­nà Šiau­liø are­na su­lauks ga­ly­bës þi­no­mø at­li­kë­jø, ku­rie da­ly­vaus gru­pës „Ki­ta­va“ ju­bi­lie­ji­nia­me kon­cer­te. Þiû­ro­vai iš­vys le­gen­di­næ gru­pæ „Ron­do“ su Kau­no ra­jo­no cho­ru „Bo­þo­lë“, Ka­ta­þi­nà su Vil­niaus ra­jo­no „Kaš­to­ni­niu“ cho­ru ir „Ven­tu­kus“ su Ak­me­nës „Šir­dþiø“ cho­ru, gi­ta­ris­tà Eli­gi­jø Þi­lins­kà, kank­li­nin­kæ Kris­ti­nà Kup­ry­tæ ir per­ku­si­nin­kà Au­ri­mà Po­vi­lai­tá.

Sce­no­je pa­si­ro­dys jau­nat­viš­ka ener­gi­ja trykš­tan­tis Šiau­liø stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lës“ cho­ras, ku­ris at­liks kû­ri­nius, skam­bë­ju­sius TV3 ete­ry­je, ir vie­nà nau­jau­siø „Ki­ta­vos“ dai­nø „Þe­më ma­no“.

Uni­ka­liu „folk“ mu­zi­kos at­li­ki­mo sti­liu­mi iš­gar­së­ju­si gru­pë, kai de­ri­na­ma ar­cha­jiš­ka lie­tu­viø mu­zi­ka su šiuo­lai­kiš­kais, po­pu­lia­riai­siais mu­zi­kos sti­liais, sa­vo mu­zi­kai su­tei­kia šiuo­lai­ki­ná skam­be­sá ir iš­skir­ti­nu­mà.

Ju­bi­lie­ji­nio kon­cer­to þiû­ro­vai bus pir­mie­ji, ku­riems bus pri­sta­ty­tas tre­èia­sis „Ki­ta­vos“ stu­di­ji­nis al­bu­mas, tad ger­bë­jai tu­rës pro­gà iš­girs­ti ir dar nie­kur ne­skam­bë­ju­sias gru­pës dai­nas.

Kon­cer­tà ves cha­riz­ma­tiš­ka­sis ra­di­jo sto­ties „M-1“ ry­to šou ve­dë­jas Min­dau­gas Sta­siu­lis.

Ju­bi­lie­ji­nis gru­pës „Ki­ta­va“ kon­cer­tas vyks ge­gu­þës 1 d. Šiau­liø are­no­je. Ren­gi­nio pra­dþia 18 val.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Šiau­liø bul­va­re vaikš­ti­në­jan­tys aky­les­ni praei­viai šià sa­vai­tæ ant par­duo­tu­viø du­rø pa­ste­bë­jo neáp­ras­tus þenk­lus – ša­lia par­duo­tu­ves sau­gan­èiø sau­gos tar­ny­bø lip­du­kø uþ­kli­juo­tas kop­lyts­tul­pá vaiz­duo­jan­tis sim­bo­lis su uþ­ra­šu „Tai­ki šir­dis – sau­gi erd­vë“. „Se­niau gy­ven­to­jus sau­go­jo so­dy­bo­se sto­vin­tys kop­lyts­tul­piai, da­bar – sau­gos tar­ny­bos. Mus sau­go, nes mes bi­jo­me vie­nas ki­to“, – sa­ko ak­ci­jos su­ma­ny­to­jas šiau­lie­tis me­ni­nin­kas Ug­nius Rat­ni­kas. Ak­ci­ja, kvie­èian­ti at­si­græþ­ti á bû­tá ir dva­si­næ ra­my­bæ – ki­tà sa­vait­ga­lá Šiau­liuo­se vyk­sian­èio me­di­jø me­no fes­ti­va­lio „En­ter“ pre­liu­di­ja.

Gy­vy­bës me­dis sau­go­jo pa­èià bû­tá

Ba­lan­dþio 27-28 d. Šiau­liuo­se vyks de­šim­ta­sis me­di­jø me­no fes­ti­va­lis „En­ter“. Jo me­tu me­no më­gë­jams bus su­teik­ta pro­ga su­si­pa­þin­ti su nau­jo­mis me­ni­nës kû­ry­bos rû­ši­mis, pa­tir­ti ne­ti­kë­tus at­ra­di­mus ir su­pras­ti pa­grin­di­nius me­di­jø me­no prin­ci­pus. Fes­ti­va­lio ren­gë­jai ákû­rë me­di­jø me­no aka­de­mi­jà vai­kams ir jau­ni­mui, ku­rio­je þi­no­mi me­ni­nin­kai ne­tra­di­ci­nës fo­tog­ra­fi­jos, ani­ma­ci­jos ir gat­vës me­no pa­mo­ko­se per­teiks sa­vo kû­ry­bi­niø ieš­ko­ji­mø pa­tir­tá.

Šiau­lie­tis me­ni­nin­kas Ug­nius Rat­ni­kas „En­ter“ fes­ti­va­liui jau ne pir­mà kar­tà pa­ren­gia pro­jek­tà, kvie­èian­tá at­si­græþ­ti á svar­biau­sià da­ly­kà – þmo­gaus bû­ties es­mæ ir pra­smæ.

Ug­nius sa­ko, jog idë­ja ak­ci­jai „Ta­ki šir­dis – sau­gi erd­vë“ ki­lo be­si­do­mint bal­tø kul­tû­ra. Nuo se­niau­siø lai­kø lie­tu­viai sa­vo­jo­je bû­ty­je nau­do­jo ga­ly­bæ sim­bo­liø. Gy­vy­bës me­dis, sau­lës or­na­men­tai, þir­ge­liai, kry­þiai, ra­tai puo­šë daik­tus, gy­ve­na­mà­sias erd­ves. „Jie tar­si kvie­të pa­þiû­rë­ti, kas iš tik­ro yra gy­ve­ni­mas, kvie­të áþvelg­ti gy­ve­ni­mo sak­ra­lu­mà. Net­gi su ne­gy­vo­sios gam­tos ob­jek­tais se­no­liø bu­vo pri­sa­ky­ta elg­tis pa­gar­biai, nes jie bu­vo su­dva­sin­ti. Þir­ge­liai sim­bo­li­za­vo þen­gi­mà Ana­pus, nie­kas ne­spjau­da­vo á šu­li­ná, á ug­ná ne­pil­da­vo pa­maz­gø, nes ir gy­vy­bë, ir gam­tos jë­gos ar dar­bo áran­kiai bu­vo ger­bia­mi, bu­vo reiš­kia­ma pa­gar­ba pa­èiai bû­èiai“, – sa­ko Ug­nius.

Kiek­vie­nos so­dy­bos kie­me sto­vë­jo kop­lyts­tul­pis, nes bu­vo ti­ki­ma, kad jis sau­go èia gy­ve­nan­èius þmo­nes. Tai tar­si ska­tin­da­vo þmo­nes bû­ti dë­kin­gus, do­rai elg­tis, gerb­ti vi­sa, kas gy­va ir ne­gy­va.

„Da­bar þmo­nes ir ámo­nes sau­go sau­gos tar­ny­bos. Tai tar­si þi­nia, kad mus sau­go, nes mes bi­jo­me. Ši min­tis ma­ne su­do­mi­no. Juk sau­gos tar­ny­bos mus sau­go nuo mû­sø pa­èiø, tad ak­ci­ja nu­ta­riau pa­kvies­ti vi­sus su­si­màs­ty­ti, kà mes Þe­më­je vei­kia­me, kaip gy­ve­na­me“, – sa­ko dai­li­nin­kas.

Ug­nius pa­ga­mi­no lip­du­kus ir ap­lan­kë ko­ne vi­sas Šiau­liø bul­va­ro par­duo­tu­ves, pra­šy­da­mas lei­di­mo ant du­rø uþ­kli­juo­ti juos. Me­ni­nin­kas dþiau­gia­si, kad ko­ne vi­sø ap­lan­ky­tø par­duo­tu­viø dar­buo­to­jai lei­do juos uþ­kli­juo­ti.

Ug­nius þa­da ak­ci­jà plë­to­ti – lip­du­kai pa­puoš ir Kel­mës, Vil­niaus, Rad­vi­liš­kio, Jo­niš­kio, Klai­pë­dos ir Pa­lan­gos par­duo­tu­viø vit­ri­nas.

Ak­ci­jos – nuo­lat

Prieš de­šimt­me­tá Ug­nius bu­vo su­kû­ræs ke­tu­ris pla­ka­tus „Tu – pei­lis“, ku­riais ban­dë per­teik­ti smur­to pro­pa­ga­vi­mà mû­sø kas­die­ny­bë­je. Pla­ka­tai bu­vo ver­tin­ti dvip­ras­miš­kai, trak­tuo­ta, kad jie rek­la­muo­ja smur­tà, ta­èiau me­ni­nin­kas tiks­là pa­sie­kë – at­krei­pë dë­me­sá á kas­dien mus ly­din­èios þi­niask­lai­dos tu­ri­ná.

Vie­nas ir su ko­le­ga Dai­niu­mi Trum­piu Ug­nius su­ren­gë dau­giau ak­ci­jø, vie­na ku­riø – „Stop club“. Šios ak­ci­jos me­tu da­ly­viai bu­vo kvie­èia­mi stab­te­lë­ti. Te­rei­kë­da­vo pri­sës­ti ant kë­du­tës kur nors vie­šo­je erd­vë­je – par­ke, bul­va­re, kie­me – ir su­sto­ti nuo am­þi­no bë­gi­mo ir rû­pes­èiø.

„Pri­së­di­mas – sim­bo­li­nis veiks­mas, kvie­ti­mas su­sto­ti ir pa­klaus­ti sa­væs, kur bë­gi. Juk au­ga þo­lë, dan­gu­mi plau­kia de­be­sys, o þmo­nës to ne­be­ma­to. Juk në­ra vien þmo­niø pa­sau­lio, mes esa­me vie­nis, esa­me pa­sau­lio da­lis“, – sa­ko me­ni­nin­kas.

Ug­nius Rat­ni­kas su Dai­niu­mi Trum­piu Šiau­liø cent­re yra krei­da brai­þæs jë­gos ra­tus. Juk nuo se­no bu­vo ti­ki­ma, kad ra­tai sau­go nuo pik­tø­jø dva­siø. „At­sis­to­ji á ra­tà ir at­si­ri­bo­ji nuo ap­lin­kos, tam­pi jos ste­bë­to­ju“, – sa­ko me­ni­nin­kas. Ak­ci­ja „Tai­ki šir­dis – sau­gi erd­vë“ –10-ojo me­di­jø me­no fes­ti­va­lio „En­ter“ áþan­ga.

Os­val­das JO­KU­BAI­TIS

Ge­gu­þës 1-àjà vie­ni švæs Dar­bo die­nà, ki­ti mi­nës ásto­ji­mà á Eu­ro­pos Sà­jun­gà, o gru­pë „Ki­ta­va“ kvie­èia á 10 me­tø ju­bi­lie­ji­ná gy­vo gar­so kon­cer­tà, ku­ria­me pa­si­ro­dys per šim­tà ar­tis­tø.

Jau de­šim­tà se­zo­nà skai­èiuo­jan­ti gru­pë „Ki­ta­va“ ge­gu­þës 1 d. su­rengs ju­bi­lie­ji­ná kon­cer­tà Šiau­liø are­no­je. Uni­ka­liu „folk“ mu­zi­kos at­li­ki­mo sti­liu­mi iš­gar­së­ju­si gru­pë, kai de­ri­na­ma ar­cha­jiš­ka lie­tu­viø mu­zi­ka su šiuo­lai­kiš­kais, po­pu­lia­riai­siais mu­zi­kos sti­liais (drum&bass, rock, jazz, pop), sa­vo mu­zi­kai su­tei­kia šiuo­lai­ki­ná skam­be­sá bei iš­skir­ti­nu­mà. Gru­pës mu­zi­kan­tai – pui­kûs ar­tis­tai, tu­rin­tys ta­len­tà gy­vai, šiuo­lai­kiš­kai, pa­šë­lu­siai at­lik­ti lie­tu­viø „folk“ mu­zi­kà, su­teik­da­mi pro­gà lie­tu­viø dai­nai „gy­ven­ti“ ir spin­dë­ti nau­jo­mis spal­vo­mis. Šil­tas bend­ra­vi­mas su pub­li­ka, ener­gi­ja, ávai­rus „Ki­ta­vos“ re­per­tua­ras þiû­ro­vus ver­èia bû­ti ne tik klau­sy­to­jais, bet ir ak­ty­viais mu­zi­ki­nës šven­tës da­ly­viais.

Gru­pë „Ki­ta­va“ ne tik rep­re­zen­tuo­ja Šiau­liø uni­ver­si­te­to So­cia­li­niø moks­lø fa­kul­te­tà. Ko­lek­ty­vas kas­met su­ren­gia per pus­šim­tá kon­cer­tø Lie­tu­vo­je, kon­cer­tuo­ja tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se uþ­sie­ny­je (Jor­da­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Olan­di­jo­je, Len­ki­jo­je, Lat­vi­jo­je), ak­ty­viai da­ly­vau­ja ávai­riuo­se mu­zi­ki­niuo­se te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se, ga­vo „ŠA­MA 2010“ (Šiau­liø ap­skri­ties mu­zi­ki­niai ap­do­va­no­ji­mai – aut. pa­st.) ap­do­va­no­ji­mà. Gru­pës so­lis­të Ra­sa Stoš­ku­vie­në pel­në „Me­tø šiau­lie­tës 2011“ ti­tu­là.

Šiais me­tais „Ki­ta­va“ sëk­min­gai su­for­ma­vo ir va­do­va­vo jau­nat­viš­ka ener­gi­ja trykš­tan­èiam Šiau­liø stu­den­tiš­ka­jam „Sau­lës“ cho­rui TV3 pro­jek­te „Cho­rø ka­rai“. Su šiuo cho­ru ko­lek­ty­vas pa­si­ro­dys ir sa­vo ju­bi­lie­ji­nia­me kon­cer­te Šiau­liø are­no­je. Èia bus at­lik­ti kû­ri­niai, skam­bë­jæ TV3 ete­ry­je, bei vie­na nau­jau­siø gru­pës dai­nø „Þe­më ma­no“. Šiai dai­nai at­lik­ti tal­kins Šiau­liø stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lës“ cho­ras ir Šiau­liø uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jos cho­ras „PO­CO“, ku­riam va­do­vau­ja „Ki­ta­vos“ so­lis­të

R. Stoš­ku­vie­në. Skam­bant dai­nai „Þe­më ma­no“, sce­no­je bus ga­li­ma iš­vys­ti per 50 ar­tis­tø.

Kon­cer­to me­tu bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir pui­kiai liau­dies dai­nà „Beauš­tan­ti auš­re­lë“ šo­kiu iliust­ruo­jan­tá Šiau­liø šo­kiø ko­lek­ty­và „Auš­re­lë“.

„Ki­ta­vai“ ju­bi­lie­ji­nia­me kon­cer­te tal­kins ir kvies­ti­niai mu­zi­kan­tai: gi­ta­ris­tas Eli­gi­jus Þi­lins­kas, kank­li­nin­kë Kris­ti­na Kup­ry­të ir per­ku­si­nin­kas Au­ri­mas Po­vi­lai­tis.

Þiû­ro­vai su­lauks gru­pës bi­èiu­liø pa­si­ro­dy­mø: le­gen­di­në gru­pë „Ron­do“ su Kau­no ra­jo­no cho­ru „Bo­þo­lë“, Ka­ta­þi­na su Vil­niaus ra­jo­no „Kaš­to­ni­niu“ cho­ru ir „Ven­tu­kai“ su Ak­me­nës „Šir­dþiø“ cho­ru.

Kon­cer­to or­ga­ni­za­to­riai ruo­šia áspû­din­gà mu­zi­ki­ná šou su švie­sos pro­jek­ci­jo­mis, ge­ra re­þi­sû­ra ir efek­tin­gu gar­su.

„Šiuo kon­cer­tu mes no­ri­me pa­ro­dy­ti, kad „fol­kas“ ir cho­ri­në mu­zi­ka ga­li la­bai sëk­min­gai in­teg­ruo­tis á šian­die­ni­næ kul­tû­rà ir bû­ti pa­trauk­lia, iš­lai­kant vi­sà sa­vo idë­ji­næ ko­duo­tæ. Kai jau taip no­ri­si tik­ro­jo pa­va­sa­rio ir ši­lu­mos, paieš­ko­ki­me jo mu­zi­ko­je, skam­ban­èio­je lie­tu­viš­ko­mis gai­do­mis ir skam­biu lie­tu­viš­ku þo­dþiu. Gal mes ne­su­ge­ba­me uþ­si­mau­ti la­bai trum­po si­jo­no ar pa­da­ry­ti ko nors šo­ki­ruo­jan­èio šou, bet nuo­šir­du­mà kon­cer­te tik­rai ga­ran­tuo­ja­me. Kar­tu ga­ran­tuo­ja­me mu­zi­kos har­mo­ni­jà ir kvie­èia­me vi­sus, ku­rie ieš­ko pe­no au­siai, akiai, svar­biau­sia – šir­dþiai“, – sa­ko gru­pës „Ki­ta­va“ vo­ka­lis­të R. Stoš­ku­vie­në.

Ju­bi­lie­ji­nio kon­cer­to þiû­ro­vai bus pir­mie­ji, ku­riems bus pri­sta­ty­tas tre­èia­sis gru­pës stu­di­ji­nis al­bu­mas, tad ger­bë­jai tu­rës pro­gà iš­girs­ti ir nau­jau­sias, dar nie­kur ne­skam­bë­ju­sias gru­pës dai­nas.

Kon­cer­tà ves cha­riz­ma­tiš­ka­sis „M-1“ ry­to šou ve­dë­jas Min­dau­gas Sta­siu­lis.

Ju­bi­lie­ji­nis gru­pës „Ki­ta­va“ kon­cer­tas vyks ge­gu­þës 1 d. Šiau­liø are­no­je. Ren­gi­nio pra­dþia 18 val.

Ve­ly­kø sa­là dau­ge­lis þi­no­me ne tik dël iš­skir­ti­nio pa­va­di­ni­mo, bet ir dël mil­þi­niš­kø pa­slap­tin­gø ak­me­ni­niø gal­vø, ku­rios, pa­sak vie­ti­niø, ne­þi­no­mu bû­du ke­liau­ja iš vie­nos vie­tos á ki­tà. Ta­èiau ne vi­si þi­no, kad šios gal­vos tu­ri ir ne kà ma­þiau pa­slap­tin­gus kû­nus.

Nuo 1982 m. JAV ar­cheo­lo­gë Jo An­ne Van Til­burg pra­dë­jo Ve­ly­kø sa­los skulp­tû­rø pro­jek­tà, no­rë­da­ma at­skleis­ti kuo dau­giau pa­slap­èiø, ku­rias sle­pia moai.

Ve­ly­kø sa­la, vie­ti­niø va­di­na­ma Ra­pa Nui (po­li­nez. Ra­pa Nui – Di­dy­sis Ra­pa) – vie­na iš dau­giau nei tûks­tan­èio Po­li­ne­zi­jos sa­lø, nuo 1888 m. pri­klau­san­ti Èi­lei. Ve­ly­kø sa­los var­dà ji ga­vo, kai šv. Ve­ly­kø die­nà èia 1722 m. ap­si­lan­kë Ny­der­lan­dø ke­liau­to­jas Ja­cob Rog­ge­veen. Nuo þe­my­no šis ne­di­de­lis þe­mës lo­pi­në­lis yra nu­to­læs net 3,5 tûkst. ki­lo­met­rø ir yra lai­ko­mas la­biau­siai izo­liuo­tu þe­mës plo­tu, ku­ria­me ka­da nors gy­ve­no þmo­nës. Dël izo­lia­ci­jos sa­lo­je su­si­for­ma­vo sa­vi­ta kul­tû­ra – ori­gi­na­lus raš­tas, kal­ba ir, þi­no­ma, sa­là gar­si­na iš ug­ni­kal­nio ba­zal­to iš­skap­tuo­tos skulp­tû­ros, va­di­na­mos moai, bei al­to­riai ahu.

Á šià sa­là þmo­nës at­vy­ko apie tûks­tan­tuo­sius mû­sø eros me­tus. Grei­èiau­siai tai bu­vo po­li­ne­zie­èiai, nors yra ver­si­jø, kad sa­los is­to­ri­ja ga­li siek­ti ge­ro­kai se­nes­nius lai­kus, o gy­ven­to­jai ga­li bû­ti in­dë­nø kil­mës. Per vi­sà is­to­ri­jà iki mû­sø die­nø sa­los gy­ven­to­jai ken­të­jo nuo ba­do, epi­de­mi­jø, pi­lie­ti­nio ka­ro, ver­gi­jos, ko­lo­ni­za­ci­jos ir be­veik vi­siš­ko miš­kø su­nai­ki­ni­mo. Dël šiø prie­þas­èiø gy­ven­to­jø po­pu­lia­ci­ja ke­lis kar­tus la­bai spar­èiai sumaþëjo. Ka­dan­gi vie­ti­niai la­bai prie­ši­no­si jø te­ri­to­ri­jos gro­bi­kams, gy­në­si nuo at­vy­kë­liø, iš­li­ko la­bai ma­þai me­dþia­gos apie tø lai­kø sa­los is­to­ri­jà, raš­to pa­vyz­dþius. Il­gai sa­lo­je šei­mi­nin­ka­vo krikš­èio­niø mi­sio­nie­riai, aviø au­gin­to­jai, o vie­ti­niø gy­ven­to­jø lais­vë bu­vo ap­ri­bo­ta. 1877 m. èia gy­ven­ti li­ko tik 111 þmo­niø, iš ku­riø tik 36 tu­rë­jo pa­li­kuo­niø. Po Ra­pa Nui anek­sa­vi­mo iki XX a. vi­du­rio sa­là val­dë ka­ri­nis Èi­lës lai­vy­nas. 1966 m. ra­pa­nu­jie­èiams bu­vo su­teik­ta Èi­lës pi­lie­ty­bë. 2007 m. duo­me­ni­mis, da­bar èia nuo­lat gy­ve­na be­veik 4000 gy­ven­to­jø.

Nuo pat tos aki­mir­kos, kai Ve­ly­kø sa­lo­je ap­si­gy­ve­no pir­mie­ji þmo­nës, pra­si­dë­jo ir mis­ti­në sa­los is­to­ri­ja. Dau­giau­sia neat­sa­ky­tø klau­si­mø šiø die­nø moks­li­nin­kams, is­to­ri­kams ir ar­cheo­lo­gams ke­lia ak­me­ni­nës skulp­tû­ros moai, vaiz­duo­jan­èios þmo­gø ne­pro­por­cin­gai di­de­le gal­va, sve­rian­èios vi­du­ti­niš­kai 20 to­nø ir esan­èios 6 met­rø aukš­èio (di­dþiau­sia va­di­na­ma Pa­ro, sve­ria 82 to­nas ir yra be­veik 10 met­rø aukš­èio). Iš vi­so nuo 1100 iki 1680 m. bu­vo iš­skap­tuo­tos 887 skulp­tû­ros. Dau­gu­ma jø bai­gia­si ties šlau­ni­mis ar lie­me­niu, ke­lios vaiz­duo­ja­mos klû­pan­èios prie pil­vo pri­spaus­to­mis ran­ko­mis. Kai ku­rios skulp­tû­ros dël be­si­kei­èian­èiø þe­mës sluoks­niø bu­vo vi­siš­kai ar­ba iš da­lies pa­lai­do­tos. Vie­nà skulp­tû­rà 5-6 vy­rø ko­man­da iš­skap­tuo­da­vo maþ­daug per me­tus, o per­kel­ti jà á no­ri­mà vie­tà rei­kë­jo 180-250 vy­rø. Tad ky­la klau­si­mas – kaip tø lai­kø gy­ven­to­jai be jo­kiø mo­der­niø­jø tech­no­lo­gi­jø, nau­do­da­mie­si tik me­di­niais ràs­tais ir vir­vë­mis, ga­ben­da­vo sun­kias skulp­tû­ras ar­ba dar ádo­miau – pa­sta­ty­da­vo sa­los kran­tuo­se ant ak­me­ni­niø al­to­riø ahu vei­du á sa­là? Sklan­do le­gen­da, kad skulp­tû­ros pa­èios „vaikš­èio­jo“ vei­kia­mos die­vø, ku­riems jos ir bu­vo sta­to­mos.

2011 m. iš­kas­tas di­dþiu­lis moai pa­ro­dë, kad skulp­tû­ros iš tik­ro bu­vo dar se­nes­nës ir di­des­nës, nei ma­ny­ta iki tol. Tad kai ku­rie moks­li­nin­kai yra lin­kæ ma­ny­ti, kad Ve­ly­kø sa­los gy­ven­to­jai bu­vo ap­sës­ti skulp­tû­rø sta­ty­mo ma­ni­jos, to­dël ne­gai­les­tin­gai eik­vo­jo me­die­nà, ak­me­nis ir ki­tas me­dþia­gas. Tai kar­tu bu­vo ir jø pra­keiks­mas, ku­ris pra­þu­dë be­veik vi­sà Ra­pa Nui ci­vi­li­za­ci­jà.

Nuo 1982 m. JAV ar­cheo­lo­gë Jo An­ne Van Til­burg pra­dë­jo Ve­ly­kø sa­los skulp­tû­rø pro­jek­tà, no­rë­da­ma at­skleis­ti kuo dau­giau pa­slap­èiø, ku­rias sle­pia moai. Bu­vo su­da­ry­ti sa­los skait­me­ni­niai þe­më­la­piai, pa­lai­do­tø ir ma­to­mø skulp­tû­rø at­vaiz­dai. Pir­mie­ji ka­si­në­ji­mai bu­vo at­lik­ti 2010 m. pra­dþio­je. Jiems pa­si­rink­tos dvi skulp­tû­ros – vie­nos ádo­miau­siø sa­lo­je – su rai­þi­niais nu­ga­ro­se. Pa­na­ši á šias skulp­tû­ra Hoa ha­ka­na­ni‘a (po­li­nez. Hoa ha­ka­na­ni‘a – Pa­vog­tas ar­ba pa­slëp­tas drau­gas) 1869 m. iš Ve­ly­kø sa­los bu­vo at­ga­ben­ta á Bri­tø mu­zie­jø Lon­do­ne. Tik ke­lios skulp­tû­ros tu­ri to­kius rai­þi­nius ant nu­ga­ros, ran­kø ir au­sø. 2011 m. spa­lá sa­lo­je pra­si­dë­jo penk­ta­sis ka­si­në­ji­mø se­zo­nas. Nau­jau­si at­ra­di­mai pa­ro­dë, kad skap­tuo­to­jams uþ dar­bà bu­vo mo­ka­ma pa­gei­dau­ja­mu mais­tu, ypaè tu­nu ir oma­rais. Tai pa­tvir­ti­no skulp­tû­ros apa­èio­je ap­tik­tas tu­no ske­le­to rai­þi­nys. Pa­sak ty­ri­në­to­jos Jo An­ne Van Til­burg, iš skulp­tû­ros pa­þei­di­mø ga­li­ma spræs­ti, kaip jos bû­da­vo pa­sta­to­mos „ant ko­jø“ ar ga­be­na­mos iš vie­nos vie­tos á ki­tà – bu­vo nau­do­ja­mi me­di­niai „bë­giai“ ar me­di­nës A for­mos „ro­gës“, ku­rio­mis bu­vo tem­pia­ma skulp­tû­ra. Tai tik teo­ri­ja, ku­ri, de­ja, në­ra vi­siš­kai iš­sa­mi – neaiš­ku, kaip se­nie­ji gy­ven­to­jai su­si­do­ro­da­vo su ke­ly­je pa­si­tai­kan­èiais kal­nais ir nuo­kal­në­mis. Pas­ta­ty­ti skulp­tû­rà á ver­ti­ka­lià pa­dë­tá, pa­si­ro­do, në­ra neá­vei­kia­mas dar­bas, net ir ne­tu­rint mo­der­nios tech­ni­kos – po tru­pu­tá ke­liant „ro­ges“, po jo­mis bu­vo de­da­mi ak­me­nys. Taip bu­vo su­krau­na­ma ak­me­nø krû­va, kol skulp­tû­ra pa­siek­da­vo apie 65 laips­niø kam­pà. To­liau ji, pa­ma­þu iš vie­nos pu­sës stu­mia­ma, o  iš ki­tos pri­lai­ko­ma, bu­vo la­bai leng­vai pa­sta­to­ma.

Kol ty­ri­në­to­jai aiš­ki­na­si neatsk­leis­tas moai pa­slap­tis, mes ga­li­me tik ási­vaiz­duo­ti tø lai­kø þmo­niø gy­ve­ni­mà ir ko­dël bu­vo sta­to­mos šios di­dþiu­lës skulp­tû­ros. Šis se­no­sios ci­vi­li­za­ci­jos ste­buk­las yra átrauk­tas á UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do sà­ra­šà.

Pa­ren­gë Be­nas Jan­kaus­kas

Mar­gu­èiai – neats­ki­ria­ma Ve­ly­kø, Jë­zaus Pri­si­kë­li­mo ste­buk­lui at­min­ti skir­tos šven­tës da­lis, jos sim­bo­lis. Pap­ro­tys šios šven­tës iš­va­ka­rë­se mar­gin­ti kiau­ši­nius – at­gi­mi­mo sim­bo­lá – toks se­nas, kad net ne­pa­gal­vo­ja­me apie jo iš­ta­kas.

Bartlomiej BERCZYNSKI nuotr.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad tà die­nà, kai gi­më Ro­mos im­pe­ra­to­rius Mar­kas Au­re­li­jus, bû­si­mo­jo im­pe­ra­to­riaus mo­ti­nos viš­ta pa­dë­ju­si kiau­ši­ná, iš­mar­gin­tà rau­do­nais taš­kais. Þy­niai tai išaiš­ki­no kaip die­vø þenk­là, reiš­kian­tá, kad ber­niu­ko lau­kia lai­min­ga atei­tis.

Tra­di­ci­ja lin­kint lai­mës vie­nas ki­tam do­va­no­ti da­þy­tus kiau­ši­nius Ro­mo­je ási­vy­ra­vo nuo 244 me­tø. Vë­liau šá pa­pro­tá pe­rë­më krikš­èio­nys, su­teik­da­mi jam ki­tà pra­smæ. Rau­do­na spal­va tu­rin­ti ypa­tin­gø ga­liø, nes le­gen­da pa­sa­ko­ja, kad kiau­ši­niai bu­væ nu­da­þy­ti Kris­taus krau­ju. Po Kris­taus mir­ties pa­grin­di­niai jos kal­ti­nin­kai su­si­rin­kæ á puo­tà, ku­rio­je tarp pa­tie­ka­lø bu­vu­si ir viš­ta bei kie­tai vir­ti kiau­ši­niai. Kai vie­nas iš pik­ta­da­riø bal­su pri­si­mi­næs, kad Jë­zus þa­dë­jæs pri­si­kel­ti po tri­jø die­nø, na­mø šei­mi­nin­kas pik­tai iš­ta­ræs: „Jei­gu viš­ta ant sta­lo at­gis, o kiau­ši­niai nu­si­da­þys rau­do­nai, ta­da jis pri­si­kels.“ Tà pa­èià aki­mir­kà kiau­ši­niai pa­kei­tæ spal­và, o viš­ta at­gi­ju­si.

Pap­ro­tys vie­nas ki­tam do­va­no­ti ve­ly­ki­niø kiau­ši­niø yra la­bai se­nas. Ma­no­ma, kad jie tu­ri ypa­tin­gø ga­liø pa­keis­ti ne­pa­lan­kias si­tua­ci­jas, þmo­nëms su­teik­ti trûks­ta­mø sa­vy­biø, ap­sau­go­ti na­mø þi­di­ná. Ar­ti­mam gi­mi­nai­èiui ar drau­gui per Ve­ly­kas pa­do­va­no­tas su­ve­ny­ri­nis kiau­ši­nis ga­li pa­dë­ti ágy­ti trûks­ta­mø dva­sios sa­vy­biø. Pa­sak ast­ro­lo­gø, to­kià do­va­nà rei­kë­tø rink­tis, at­si­þvel­giant á Zo­dia­ko þenk­là.

Stik­li­nis (kriš­to­li­nis) kiau­ši­nis – sie­los ty­ru­mo ir at­gai­vos, uþuo­jau­tos, at­gai­los, nuo­lan­ku­mo sim­bo­lis. Ast­ro­lo­gø tei­gi­mu, tai ge­riau­sia do­va­na po Avi­no, Dvy­niø ir Þu­vø þenk­lu gi­mu­siems þmo­nëms.

Avi­nui jis pa­dës iš­veng­ti klai­dø ir iš­sau­go­ti tei­gia­mas cha­rak­te­rio sa­vy­bes, dva­si­næ pu­siaus­vy­rà, ska­tins to­bu­lë­ti. Dvy­nius jis ra­gins su­si­telk­ti, su­kon­cent­ruo­ti ener­gi­jà ge­rais tiks­lais, ug­dy­ti pa­kan­tu­mà ap­lin­ki­niams. Þu­vims stik­li­nis kiau­ši­nis pa­dës siek­ti dva­sios skaid­ru­mo, uþim­ti tin­ka­mà gy­ve­ni­miš­kà po­zi­ci­jà.

Kau­li­nis kiau­ši­nis – svei­ka­tos, iš­si­lais­vi­ni­mo nuo ávai­riø ne­ga­la­vi­mø, psi­cho­lo­gi­nës pa­gal­bos sim­bo­lis. Ma­giš­ka jo ga­lia ypaè pra­vers­tø þmo­nëms, gi­mu­siems po Vë­þio, Svars­tyk­liø ir Oþia­ra­gio þenk­lu.

Vë­þiams šis kiau­ši­nis pa­dë­tø áveik­ti ne­pag­rás­tas bai­mes ir ne­ri­mà, su­telk­ti va­lios jë­gas, iš­lai­ky­ti dva­sios pu­siaus­vy­rà. Svars­tyk­lëms jis leis­tø plë­to­ti sa­vo in­di­vi­dua­lu­mà, ágy­ven­din­ti kû­ry­bi­nes idë­jas, at­gau­ti dva­si­næ ne­prik­lau­so­my­bæ, pa­ma­þu at­si­kra­ty­ti egoiz­mo. Oþia­ra­giams su­teik­tø dau­giau op­ti­miz­mo, pa­dë­tø iš­veng­ti dep­re­si­jos, ne­paaiš­ki­na­mos bai­mës dël atei­ties.

Me­di­nis kiau­ši­nis – pa­si­ti­kë­ji­mo sa­vo jë­go­mis, dva­sios to­bu­lë­ji­mo ir ra­my­bës, tai­kos, ge­ro­vës sim­bo­lis. Ast­ro­lo­gai juos re­ko­men­duo­ja do­va­no­ti gi­mu­siems po Liû­to, Šau­lio bei Van­de­nio þenk­lu.

Liû­tams ši do­va­na pa­dë­tø iš­si­va­duo­ti nuo ne­sta­bi­lu­mo ir per­dë­to gar­bës troš­ki­mo, Šau­liams su­teik­tø sta­bi­lu­mo san­ty­kiuo­se su ap­lin­ki­niais, pa­dë­tø su­si­telk­ti ties svar­biau­siais gy­ve­ni­mo da­ly­kais, Van­de­nius ska­tin­tø to­bu­lin­ti sa­vo ge­bë­ji­mus.

Ak­me­ni­nis kiau­ši­nis – ne­si­taiks­ty­mo su skriau­do­mis, pyk­èiu, ag­re­sy­vu­mu, dva­si­nës pu­siaus­vy­ros ir fi­zi­nës jë­gos at­kû­ri­mo sim­bo­lis. Toks la­biau­siai tin­ka Jau­èiams, Mer­ge­lëms ir Skor­pio­nams.

Po Jau­èio þenk­lu gi­mu­sius þmo­nes ak­me­ni­nis kiau­ši­nis ska­tin­tø áveik­ti sa­vo silp­ny­bes – per­dë­tà at­sar­gu­mà, uþ­si­spy­ri­mà, egoiz­mà, per­tek­liaus troš­ki­mà, Mer­ge­lëms pa­dë­tø to­bu­lin­ti lo­gi­ná màs­ty­mà, su­si­telk­ti ties tuo, kas svar­biau­sia, veng­ti smulk­me­niš­ku­mo, Skor­pio­nams su­teik­tø dva­si­nës pu­siaus­vy­ros, leis­tø pa­mirš­ti il­ga­me­tes skriau­das, at­gau­ti þmo­niø pa­lan­ku­mà.

Be­je, su­ve­ny­ri­nis ve­ly­kai­tis ne­sle­pia­mas. Tik gu­lë­da­mas ma­to­mo­je vie­to­je jis nuo­lat pa­dës dva­siš­kai to­bu­lë­ti.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Is­to­ri­jo­je ne­ra­si­me ryš­kes­nës le­gen­di­nës as­me­ny­bës uþ Jë­zø Kris­tø. Ta­ry­bi­niais me­tais taip ne­sun­ku bu­vo neig­ti jo eg­zis­ta­vi­mà, to­dël pir­mo­sios baikš­èios pub­li­ka­ci­jos apie tai, kad Kris­tus ga­lë­jo bû­ti rea­li as­me­ny­bë, aš­tuo­nias­de­šim­tø­jø pa­bai­go­je TSRS bu­vo prii­ma­mos kaip di­dþiau­sias at­ra­di­mas, ku­riuo pa­ti­kë­jo anaip­tol ne vi­si. Ta­èiau ne­tgi uþ­da­ro­je so­vie­ti­në­je vi­suo­me­në­je bû­ta pa­sau­lie­èiø, uþ­sii­man­èiø rim­tais moks­li­niais Kris­taus eg­zis­ta­vi­mo ir mo­ky­mo ty­ri­mais. Vie­nas to­kiø – lat­vis Ju­ri­jus Pan­te­le­je­vas – Lat­vi­jos me­no aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius ir in­þi­ne­ri­jos moks­lø dak­ta­ras. Aiš­ku, pir­mie­ji jo iš­stu­di­juo­ti vei­ka­lai bu­vo iš­leis­ti uþ­sie­ny­je. Tad šv. Ve­ly­kø iš­va­ka­rë­se – vie­na iš dau­gy­bës Kris­taus gy­ve­ni­mo in­terp­re­ta­ci­jø. Ar ja ti­kë­ti, rink­tis jums...

Kai Jë­zus su­pra­to, kad pa­ty­rë fias­ko, jis ne­sië­më prie­šin­tis ir ra­miai lei­do­si nu­kry­þiuo­ja­mas. Jam, ával­dþiu­siam jo­gos pra­kti­kà, nie­ko ne­reiš­kë iš­gy­ven­ti pa­si­në­rus á tran­so bû­se­nà. Ir kai iš­ti­ki­mi vien­min­èiai nuë­më já nuo kry­þiaus, jis su­grá­þo á gy­ve­ni­mà. Gunter MULLER nuotr.

Kaš­my­ro iš­min­èius

At­ra­di­mas Ju­ri­jui Pan­te­le­je­vui bu­vo vo­kie­èiø dva­si­nin­ko Kers­te­no kny­ga „Jë­zus gy­ve­no In­di­jo­je“. Vie­na­me kny­gos sky­riø jis pa­sa­ko­jo apie ru­sø ke­liau­to­jà ir þur­na­lis­tà Ni­ko­la­jø No­to­vi­èiø, per Kaš­my­rà pa­te­ku­sá á La­dak­chà, kur ma­þa­me bu­dis­tø vie­nuo­ly­ne jam bu­vo pa­pa­sa­ko­ta dvie­jø tûks­tant­me­èiø se­nu­mo is­to­ri­ja apie ju­dë­jø jau­nuo­lá, krikš­èio­nims ta­pu­sá Die­vu, o mu­sul­mo­nams – Pra­na­šu.

Ne­ga­lë­da­mas pa­ti­kë­ti N. No­to­vi­èius su­þi­no­jo, kad Kris­tus il­gai gy­ve­no Kaš­my­re, vë­liau iš­vy­ko á Je­ru­za­læ, o á Hi­ma­la­jus su­grá­þo praë­jus ke­le­riems me­tams po nu­kry­þia­vi­mo ir pri­si­kë­li­mo, iki pat gy­ve­ni­mo pa­bai­gos pro­pa­ga­vo idë­jas, tu­rë­ju­sias aiš­kiø ten ási­tvir­ti­nu­sio bu­diz­mo bruo­þø. Kaš­my­re jis bu­vo pri­ly­gin­tas ki­tiems iš­min­èiams.

Suk­rës­tas to, kà su­þi­no­jo, N. No­to­vi­èius nu­spren­dë pa­tik­rin­ti vie­nuo­liø pa­sa­ko­ji­mø rea­lu­mà, to­dël iš­si­ren­gë á La­dak­cho sos­ti­næ. Ten, di­de­lia­me vie­nuo­ly­ne,  per­þiû­rë­jo tûks­tan­èius to­mø tur­tin­giau­sios bib­lio­te­kos kny­gø, kol ap­ti­ko dvi se­niau­sias, ap­ra­šiu­sias Kris­taus dar­bus In­di­jo­je. Bet bû­tent tuo me­tu ap­lin­ky­bës pri­ver­të ke­liau­to­jà sku­biai iš­vyk­ti. Pa­ke­liui ávy­ko ne­lai­më – jis nu­kri­to nuo ark­lio ir su­si­lau­þë ko­jà. Vël te­ko at­si­dur­ti ta­me pa­èia­me vie­nuo­ly­ne. Kol ten gy­dë­si, N. No­to­vi­èius per­skai­të abi ras­tas kny­gas, ku­rios pa­tvir­ti­no bu­dis­tø vie­nuo­liø pa­sa­ko­ji­mus.

Re­mian­tis šiais vei­ka­lais, Is­sa (taip vie­ti­niai gy­ven­to­jai va­di­no Jë­zø) tuo­se kraš­tuo­se bu­vo lai­ko­mas Bu­dos idë­jø pro­pa­guo­to­ju. Juo­se nuo­dug­niai pa­sa­ko­ja­ma apie Di­dþio­jo Mo­ky­to­jo gy­ve­ni­miš­kà­já ke­lià. Gi­më jis Ju­dë­jo­je, o á In­do upës slë­ná pir­mà­syk pa­te­ko bû­da­mas dvy­li­kos me­tø su pirk­liø gru­pe. „Jis ási­kû­rë tarp ari­jø Die­vo pa­mil­to­je þe­më­je, ke­tin­da­mas su­stip­rin­ti sa­vo dva­sià ir pa­si­mo­ky­ti Di­dþio­jo Bu­dos ásta­ty­mø“, – ci­tuo­ja N. No­to­vi­èius se­no­vi­nes kny­gas.

Šiais ap­ra­šy­mais ne­ga­li ne­pa­ti­kë­ti. Ko­kiais ideo­lo­gi­niais mo­ty­vais va­do­vau­da­mie­si jø au­to­riai me­luo­tø? Jie kû­rë met­raš­tá ir þvel­gë á šá dar­bà la­bai rim­tai. „Jau­na­sis Is­sa ke­lia­vo po pen­kiø upiø þe­mæ Panè­dþa­bà, – ci­tuo­ja to­liau No­to­vi­èius. – Vë­liau iš­si­ren­gë á Dþa­gan­nat­cho mies­tà. Ten Is­sa iš­mo­ko skai­ty­ti ir aiš­kin­ti Ve­das ir tuo tuoj pat pa­si­nau­do­jo, pra­dë­da­mas mo­ky­ti þe­miau­sios šud­rø kas­tos þmo­nes. Brah­ma­nai pa­þvel­gë á tai kaip á ne­pa­gar­bà kas­tø sis­te­mai ir pa­reiš­kë ne­pa­si­ten­ki­ni­mà. Kris­tus bu­vo ási­ti­ki­næs, jog kas­tø sis­te­ma ne­san­ti Die­vo su­kur­ta.“

N. No­to­vi­èius bu­vo nu­ste­bin­tas – Is­sos pa­þiû­ros idea­liai su­ta­po su krikš­èio­niš­kuo­ju mo­ky­mu.

Vie­nuo­li­ka ne­þi­no­mø biog­ra­fi­jos me­tø

Eg­zis­tuo­ja dau­gy­bë ty­ri­mø, kiek me­tø pra­lei­do jau­na­sis Kris­tus Kaš­my­re prieš su­gráþ­da­mas á Pa­les­ti­nos þe­mæ. Re­mian­tis ofi­cia­lia krikš­èio­niš­kà­ja ver­si­ja, iš Jë­zaus biog­ra­fi­jos iš­nyks­ta vie­nuo­li­ka me­tø. Neaiš­ku, kur jis tuo me­tu bu­vo. Iš to ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dà, kad bû­tent tiek lai­ko šven­to­ji šei­my­na pra­lei­do Kaš­my­re. Juk Juo­za­pas, be sta­liaus ama­to, dar bu­vo ir pre­ky­bi­nin­kas. Tuo ne­ra­miu me­tu, kai ro­më­nai ban­dë uþ­ka­riau­ti Pa­les­ti­nà, jis su sa­vo šei­ma ga­lë­jo ra­miau­siai iš­si­ruoš­ti á Kaš­my­rà. Tai bu­vo ápras­ta ju­dë­jams vie­ta – Ede­mo so­dai, Di­dþio­sios Sa­lia­mo­no vals­ty­bës áta­kos sfe­ra. Þy­dams Kaš­my­ras ne­bu­vo sve­ti­ma þe­më, to­dël Juo­za­po šei­mos per­si­kë­li­mas á jà pa­vo­jin­gu lai­ko­tar­piu vi­siš­kai su­pran­ta­mas.

Be­je, pir­mo­ji Jë­zaus pa­þin­tis su bu­diz­mu grei­èiau­siai ávy­ko, kai šven­to­ji šei­my­na bë­go iš Pa­les­ti­nos á Egip­tà, ku­rio Alek­sand­ri­jos mies­te bû­ta stip­rios bu­dis­tø bend­ruo­me­nës.

Re­mian­tis ki­ta ver­si­ja, Jë­zus Hi­ma­la­juo­se pra­lei­do apie sep­ty­nio­li­ka me­tø, ka­dan­gi yra þi­no­ma, jog áþy­mu­sis jo po­kal­bis su iš­min­èiais Je­ru­za­lës šven­tyk­lo­je ávy­ko jam bû­nant dvy­li­ka­me­èiu (pa­sku­ti­në „ofi­cia­li“ in­for­ma­ci­ja apie Jë­zø iki su­grá­þi­mo), o á Pa­les­ti­nà jis su­grá­þo, kai jam bu­vo jau apie tris­de­šimt. Toks il­gas bu­vi­mas Kaš­my­re ga­na leng­vai paaiš­ki­na­mas – ge­res­nio iš­si­la­vi­ni­mo tais lai­kais nei bu­dis­tø vie­nuo­ly­ne Juo­za­pas sa­vo sû­nui ne­ga­lë­jo duo­ti. Ju­dë­ju­je švie­ti­mo sis­te­ma tik vys­të­si, bu­vo dau­giau­sia pri­va­ti, o tai grei­èiau­siai bû­tø bu­væ neá­kan­da­ma pa­pras­tam sta­liui ar net vers­li­nin­kui.

Jë­zus ne tik iš­stu­di­ja­vo fi­lo­so­fi­jà, psi­cho­lo­gi­jà, eti­kà, gam­tos moks­lus, me­di­ci­nà, bet ir ával­dë kla­si­ki­nës jo­gos pra­kti­kà, to­dël to­kie „ste­buk­lai“, kaip vaikš­èio­ji­mas van­dens pa­vir­šiu­mi ar gy­dy­mas pa­si­tel­kus hip­no­zæ  ir áta­ka þmo­gaus bio­lau­kui, bu­vo jam kas­die­ny­bë. Tie­sa, kai jis im­da­vo­si gy­dy­ti, vi­sa­da per­spë­da­vo – nie­kam ne­sa­kyk, kad ta­ve iš­gy­dþiau.

Bû­da­mas la­bai ta­len­tin­gas þmo­gus, jis to­bu­lai ával­dë vi­sas šias þi­nias. Svar­biau­sia tai, kad pe­rë­mæs bu­diz­mà pa­ban­dë re­for­muo­ti ju­daiz­mà, su­kur­da­mas Pa­les­ti­nai nau­jà mo­ky­mà. Ta­da su­grá­þo á Të­vy­næ ir pa­ban­dë sau þi­no­mas tie­sas per­teik­ti sa­va­jai liau­dþiai.

Koks bu­vo tik­ra­sis Kris­taus mo­ky­mas?

Kris­taus ban­dy­mas áskie­py­ti ju­daiz­mui kar­mos dës­ná tuo­me­èia­me Iz­rae­ly­je pri­ta­ri­mo ne­su­lau­kë, nors dau­ge­lis jo pro­pa­guo­tø idë­jø krikš­èio­ny­bë­je iš­si­lai­kë ga­na il­gai. Vie­na jø – idë­ja apie sie­lø per­si­kû­ni­ji­mà. Ji bu­vo uþ­draus­ta tik 553 mû­sø eros me­tais ant­ra­ja­me Kons­tan­ti­no­po­lio so­bo­re.

Be­je, Se­na­ja­me Tes­ta­men­te rein­kar­na­ci­jos idë­ja pra­sly­do – Jo­no kny­go­je ap­ra­šo­mas bau­dþia­ma­sis þmo­gaus virs­mas gy­vu­liu. Kris­tus rein­kar­na­ci­jà at­vi­rai pri­pa­þi­no – Ma­to evan­ge­li­jo­je jis ti­ki­na, kad Jo­nas krikš­ty­to­jas yra per­si­kû­ni­jæs Pra­na­šas Ili­jas. Am­þi­nin­kams jis ban­dë išaiš­kin­ti prie­þas­ties ir pa­sek­mës ry­šiø es­mæ bei jø áta­kà to­les­niam per­si­kû­ni­ji­mui, bet þmo­nës jo ne­sup­ra­to. Net­gi tie, ku­rie nuo­šir­dþiai lai­kë já sa­vo mo­ky­to­ju, iš­kreip­da­vo jo þo­dþius. Jë­zus bu­vo nu­si­vy­læs. Net ra­šy­to­jas Mi­chai­las Bul­ga­ko­vas sa­vo kny­go­je „Meist­ras ir Mar­ga­ri­ta“ ak­cen­ta­vo šá mo­men­tà. Štai kà sa­kë jo Je­šua: „Jie nie­ko neiš­mo­ko. Ir vis­kà su­pai­nio­jo, uþ­ra­ši­në­da­mi ma­no min­tis. Aš ap­skri­tai pra­de­du bi­jo­ti, kad ši pai­nia­va tæ­sis il­gai.“ Jo þo­dþiai pa­si­ro­dë esà pra­na­šiš­ki. Apaš­ta­lø uþ­ra­šy­tos jo idë­jos bu­vo trak­tuo­ja­mos skir­tin­gai, kol ga­lø ga­le iš tik­ro­jo Kris­taus mo­ky­mo li­ko la­bai ne­daug.

Sug­rá­þæs iš Kaš­my­ro jis bu­vo pa­lai­ky­tas ei­li­niu pra­na­šu, iš ku­rio rei­ka­lau­ta ste­buk­lø, pra­na­šys­èiø ir iš­gy­dy­mø. Á pa­tá jo mo­ky­mà ma­þai kas gi­li­no­si. Neat­si­tik­ti­nai Mar­ko evan­ge­li­jo­je pa­teik­ti skaus­mo ku­pi­ni Kris­taus þo­dþiai: „Kaip­gi jûs to ne­sup­ran­ta­te?“ Dau­ge­lis ap­skri­tai pa­lai­kë jo mo­ky­mà ere­ti­ka, tarp jø ir Ju­das Is­ka­ri­jo­tas. Rea­lu­sis Ju­das  bu­vo pa­do­rus þmo­gus, my­lë­jæs sa­vo liau­dá, bet iš­si­gan­dæs, kad re­for­muo­tas ju­daiz­mas iš­kreips nu­si­sto­vë­ju­sià gy­ve­ni­mo tvar­kà.

Kai Jë­zus su­pra­to, kad pa­ty­rë fias­ko, jis ne­sië­më prie­šin­tis ir ra­miai lei­do­si nu­kry­þiuo­ja­mas. Jam, ával­dþiu­siam jo­gos pra­k-

ti­kà, nie­ko ne­reiš­kë iš­gy­ven­ti pa­si­në­rus á tran­so bû­se­nà. Ir kai iš­ti­ki­mi vien­min­èiai nuë­më já nuo kry­þiaus, jis su­grá­þo á gy­ve­ni­mà. At­gi­mi­mo idë­ja ki­lo po to, kai vi­si já iš­vy­do gy­và ki­tà die­nà po nu­kry­þia­vi­mo. Apie tai ir kal­ba­ma šven­ta­ja­me krikš­èio­niš­ka­ja­me raš­te. Dro­bu­læ jis sa­vo ran­ko­mis ati­da­vë mo­ki­niams, tai ap­ra­šy­ta Bib­li­jo­je.

Praë­jus ke­le­tui me­tø po nu­kry­þia­vi­mo, Kris­tus ke­lia­vo po Ar­ti­muo­sius Ry­tus, su­gráþ­da­mas ir á Ju­dë­jà. Jis sa­ky­da­vo pa­moks­lus ir bu­vo ge­rai þi­no­mas sa­vo gy­dy­mais. 325 me­tais Ce­za­rë­jos vys­ku­pas Eu­se­bi­jas sa­vo ra­šo­mo­je baþ­ny­èios is­to­ri­jo­je mi­në­jo ne­di­de­lës vals­ty­bës val­do­và Ede­sà Ab­ha­rà Uka­mà, ku­ris val­dë nuo tre­èiø iki 46-tø mû­sø eros me­tø. Su­sir­gæs jis pa­siun­të á Je­ru­za­læ raš­tà Kris­tui pra­šy­da­mas, kad šis iš­gy­dy­tø já nuo ne­ga­la­vi­mø. Jë­zus at­sa­kë ne­ga­lás at­vyk­ti ir at­siun­të pas já vie­nà iš sep­ty­nias­de­šim­ties sa­vo mo­ki­niø, ku­ris Uka­mai nu­ga­be­no mis­ti­ná „po­rtre­tà“, iš­gy­dþiu­sá val­do­và. Po to šis ta­pæs Kris­taus pa­se­kë­ju.

„Port­re­tu“ bu­vo va­di­na­ma dro­bu­lë, á ku­rià lai­do­jant bu­vo ávy­nio­tas Kris­tus. Tuo me­tu, kai þmo­gus pa­si­ne­ria á di­de­lá tran­sà ar kai iš jo išei­na, jis iš­ski­ria mil­þi­niš­kà ener­gi­jos kie­ká. Šios ener­gi­jos at­spau­das lie­ka ant dra­bu­þiø, šiuo at­ve­ju – ant li­ni­nio sa­va­no, á ku­rá bu­vo su­vy­nio­tas nuo kry­þiaus nuim­tas Kris­tus. Dro­bu­lë pas val­do­và Uka­mà bu­vo il­gai sau­go­ja­ma, ta­èiau 57-ai­siais me­tais, kai val­dþia pe­rë­jo jo sû­nui, su­grá­þu­siam á pa­go­ny­bæ, „po­rtre­tas“ din­go ir tik 945-ai­siais Bi­zan­ti­jo­je bu­vo ap­ra­šy­ta Ede­sos dro­bu­lës is­to­ri­ja. Pa­si­ro­do, dro­bu­lë bu­vo pa­slëp­ta ni­šo­je virš mies­to var­tø ir ap­tik­ta juos re­konst­ruo­jant. Ji bu­vo pa­skelb­ta esan­ti „ne­þe­miš­ko­sios“ kil­mës ir ákur­din­ta Šv. So­fi­jos so­bo­re. Uka­mas bu­vo árë­mi­næs dro­bu­læ á auk­so rë­mus, Kris­taus at­vaiz­dà jo­je puo­šë nim­bas, pri­me­nan­tis ra­tà, san­skri­te va­di­na­mà man­da­la – mis­ti­niu kos­mo­re­li­gi­niu sim­bo­liu, pa­sau­lio sche­ma.

Po kla­jo­niø Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se Kris­tus iš­vy­ko á Kaš­my­rà ir jau nie­ka­da dau­giau ne­be­sug­rá­þo á të­vy­næ. Jam ne­li­ko nie­ko ki­ta, tik su­gráþ­ti ten, kur bu­vo ági­jæs di­dþiø þi­niø ir ga­lë­jo sëk­min­gai pro­pa­guo­ti sa­vo min­tis.

Di­dþiau­sias sar­ko­fa­gas

Iš vis­ko spren­dþiant, Pa­þa­dë­to­ji Þe­më bu­vo ne sau­lës iš­de­gin­ta Pa­les­ti­na, o Kaš­my­ras. Ten Kris­tus iš­gy­ve­no iki 80 me­tø ir mi­rë su­pa­mas šlo­vës. Já pa­lai­do­jo Šri­na­ha­ro­je, Kaš­my­ro sos­ti­në­je. Ka­pas iš­si­lai­kë vie­nuo­li­ka am­þiø. Kai á Kaš­my­rà atë­jo is­la­mas, gre­ta Kris­taus dar bu­vo pa­lai­do­ti du šven­tie­ji iš­min­èiai su­fi­jai. Ši ka­pa­vie­të iki šiø lai­kø gar­bi­na­ma. Anks­èiau jos ap­lan­ky­ti su­plûs­da­vo þmo­niø iš vi­so pa­sau­lio. Da­bar šiuo­se kraš­tuo­se ne­ra­mu – Kaš­my­ras yra ta­pæs ne­san­tai­kos þi­di­niu tarp In­di­jos ir Pa­kis­ta­no. Ap­link Šri­na­ha­rà spro­gi­në­ja svie­di­niai, po mies­tà vaikš­to in­dø ka­rei­viai, apieš­ko­da­mi kiek­vie­nà at­vy­ku­sá­já. Jei­gu pra­lei­dþia, ei­ti link ka­pa­vie­tës rei­kia ro­man­tiš­ko­mis se­no­jo Šri­na­ha­ros mies­to gat­ve­lë­mis per di­dþiu­lá triukš­min­gà ry­tie­tiš­kà tur­gø. Me­èe­të­je sto­vi trys sar­ko­fa­gai, pa­ts di­dþiau­sias ku­riø – Kris­taus ar­ba, èia sa­ko­ma, Is­sos. Kris­tus èia gar­bi­na­mas kaip vie­nas di­dþiø­jø þmo­ni­jos mo­ky­to­jø.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Yra nu­si­kal­ti­mø, ku­riuos ávyk­dæ as­me­nys ne so­di­na­mi uþ gro­tø, o dos­niai ap­do­va­no­ja­mi, nes jiems pa­de­dant ap­tin­ka­mos ávai­rios „sky­lës“, lei­dþian­èios ap­sau­go­ti sà­þi­nin­gà vers­là nuo pik­tø uþ­ma­èiø ir, þi­no­ma, ska­ti­nan­èios plë­to­ti moks­li­næ-tech­ni­næ pa­þan­gà. Ke­le­tas to­kiø pa­mo­kan­èiø is­to­ri­jø pra­vers­tø ir šiø die­nø fir­mø va­do­vams, sie­kian­tiems ap­sau­go­ti sa­vo kom­pa­ni­jø pa­slap­tis nuo ási­bro­vë­liø á kom­piu­te­riø tink­lus. Ga­lø ga­le ši sma­gi pub­li­ka­ci­ja pa­do­va­nos ge­rà nuo­tai­kà ar­të­jan­èios ba­lan­dþio 1-osios pro­ga.

Iš­ra­din­gi ási­lau­þë­liai ávei­kia net mo­der­niau­sias ban­kø sau­gyk­las, ta­èiau yra ir to­kiø, ku­rie ne­ri­zi­kuo­ja – jie tie­siog imi­tuo­ja api­plë­ši­mà ir pa­ro­do ap­sau­gos spra­gas. Pa­si­ro­do, iš to ga­li­ma vi­sai ne­blo­gai gy­ven­ti.

Ka­na­li­za­ci­jos pa­slap­tys

Ang­li­jos Ka­ra­liš­ko­jo ban­ko kler­kai në uþ kà ne­no­rë­jo áleis­ti pas di­rek­to­riø þmo­gaus, ry­tà uþ­su­ku­sio á šià gar­bin­gà ástai­gà. Tai nu­ti­ko 1850 m. pa­va­sa­rá. Lan­ky­to­jas, pa­gal iš­vaiz­dà lon­do­nie­tis pro­le­ta­ras, uþ­si­spy­ræs ti­ki­no pri­va­làs ban­ko va­do­vy­bei pra­neš­ti šá tà svar­baus. Tik tam, kad ne­kil­tø triukš­mas, vy­riš­kis bu­vo nu­ves­tas pas vie­nà iš ban­ko va­do­vø. Ten keis­ta­sis sve­èias lais­vai drib­te­lë­jo á kë­dæ, sto­vë­ju­sià prie­šais ra­šo­mà­já sta­là, ir á ko­rek­tiš­kà klau­si­mà „Ko mis­te­ris pa­gei­dau­tø?“ krei­vo­kai šyp­te­lë­jæs at­sa­kë: „Þi­nau bû­dà, kaip pa­tek­ti á jû­sø ban­ko sau­gyk­là.“ Lan­ky­to­jas tei­gë esàs mies­to ka­na­li­za­ci­jos tink­lø dar­buo­to­jas ir kaip sà­þi­nin­gas þmo­gus vi­sai ne­no­rás pa­nau­do­ti sa­vo ga­li­my­biø nu­si­kals­ta­mais tiks­lais. At­virkš­èiai, esàs pa­si­ren­gæs at­skleis­ti, kaip ga­li­ma iš­tuš­tin­ti ban­ko sau­gyk­las, ta­èiau trokš­tàs uþ šias pa­slau­gas gau­ti at­ly­gá. „To­kiu bû­du, – pa­skai­èia­vo jis, – lai­mës vi­si: jûs pa­si­rû­pin­si­te tuo, kad nie­kas dau­giau ne­pa­si­nau­do­tø šiuo me­to­du, o aš gau­siu tei­së­tus pi­ni­gus.“ Di­rek­to­rius su­si­màs­të – po­þe­mi­në­je ban­ko sau­gyk­lo­je bu­vo sau­go­ja­ma ne­ma­þai ver­ty­biø, tai­gi lais­vas Lon­do­no var­ge­tos pa­si­vaikš­èio­ji­mas po jà bû­tø ab­so­liu­èiai ne­pa­gei­dau­ti­nas. Bet, pa­svë­ræs vi­sus „uþ“ ir „prieš“, vis dël­to nu­spren­dë esàs kvai­li­na­mas. „Jo­kiø ne­le­ga­liø bû­dø pa­tek­ti á mû­sø sau­gyk­là në­ra, – da­ly­kiš­kai pa­sa­kë sve­èiui. – Sie­nos – tvir­tos, gro­tos – pa­ti­ki­mos, yra gink­luo­ta ap­sau­ga.“  „Jû­sø va­lia, ta­èiau aš jums áro­dy­siu, kad toks bû­das yra“, – po šio áþû­laus pa­reiš­ki­mo lan­ky­to­jas at­si­svei­ki­no ir pa­li­ko ban­ki­nin­ko ka­bi­ne­tà.

Dþen­tel­me­nas ne­me­la­vo

Ki­tos sa­vai­tës pra­dþio­je ban­ko di­rek­to­rius ga­vo ano­ni­mi­ná laiš­kà, ku­ria­me bu­vo kvie­èia­mas nak­tá at­vyk­ti á ban­ko sau­gyk­là ir da­ly­vau­ti eks­pe­ri­men­te. To­ká pat laiš­kà ga­vo vi­si vy­res­nie­ji Ka­ra­liš­ko­jo ban­ko tar­nau­to­jai. Nu­ro­dy­tà va­lan­dà ban­ko va­do­vy­bë, ly­di­ma gink­luo­tos ap­sau­gos, nu­si­lei­do á po­þe­má. Si­tua­ci­ja bu­vo átemp­ta, pa­na­ši á tà, ku­rià bu­vo ap­ra­šæs A. Ko­na­nas-Doi­lis ap­sa­ky­me „Ru­dþiø sà­jun­ga“. Vi­si dë­me­sin­gai klau­së­si, sto­vë­da­mi vi­siš­ko­je tam­so­je. Stai­ga uþ sie­nos pa­si­gir­do kaþ­koks triukš­mas. Bu­vo gir­dë­ti me­ta­lo stuk­së­ji­mas á ply­tø mû­rà. Sie­na, at­ro­dþiu­si pa­ti­ki­ma ir tvir­ta, ëmë by­rë­ti. Net­ru­kus at­si­vë­rë sky­lë, ku­ri grës­min­gai di­dë­jo – ki­to­je pu­së­je kaþ­kas dar­ba­vo­si kir­tik­liu. Vë­liau an­go­je pa­si­ro­dë be­si­šyp­san­tis þmo­gus, prieš tai lan­kæ­sis ban­ke. „Na, dþen­tel­me­nai, – pa­sa­kë jis, álás­da­mas pro sky­læ, – ási­ti­ki­no­te, kad ne­me­la­vau?“ Eks­pe­ri­men­tas su­si­rin­ku­siuo­sius pri­bloš­kë – sau­gyk­lo­je, á ku­rià ási­lau­þë ka­na­li­za­ci­jos tink­lø dar­bi­nin­kas, bu­vo maþ­daug mi­li­jo­no sva­rø ster­lin­gø ver­tës auk­so mo­ne­tø.

Ry­tà ban­ko di­rek­ci­ja su­si­rin­ko á sku­bø pa­si­ta­ri­mà, á ku­rá pa­kvie­të ir nak­ti­ná ási­bro­vë­lá. Jo sà­þi­nin­gu­mas bu­vo áver­tin­tas pen­kiais tûks­tan­èiais sva­rø ster­lin­gø, Ka­ra­liš­ka­ja­me ban­ke jo var­du bu­vo ati­da­ry­ta sà­skai­ta ir gau­da­mas iš jos pa­lû­ka­nas jis ga­lë­jo gy­ven­ti kaip ren­ti­nin­kas. Apie šio þmo­gaus poel­gá pa­skel­bë vi­si laik­raš­èiai, pri­dur­da­mi, kad ban­kas nuo šios die­nos yra pa­si­ren­gæs gi­lin­tis á bet ko­kius ne­tei­së­to pra­si­ver­þi­mo á jo sau­gyk­là bû­dus bei á ki­to­kias su­kty­bes, ga­lin­èias pri­da­ry­ti þa­los ban­kui, mo­kë­da­mas pra­ne­šu­sia­jam so­li­dø at­ly­gá.

Ši þi­nia su­kë­lë iš­ra­di­mø bu­mà – kiek­vie­nam ma­gë­jo gau­ti ren­tà iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos, „pra­ve­riant“ ban­kà tik teo­riš­kai. Su­lauk­ta ga­ly­bë pa­siû­ly­mø, kad ne­tgi te­ko su­bur­ti spe­cia­lià ko­mi­si­jà, ku­ri gi­li­no­si á ga­li­mus api­plë­ši­mo bû­dus, at­rink­da­ma tuos, ku­rie jai at­ro­dë tik­rai rea­lûs.

Iš­ra­din­ga­sis che­mi­kas

Šis me­to­das bu­vo nau­do­ja­mas dar ne kar­tà. Moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo straips­nis, iš­spaus­din­tas vie­na­me pa­ry­þie­tiš­ko laik­raš­èio „Mo­ni­teur In­dust­riel“ nu­me­riø, smar­kiai iš­gàs­di­no Pran­cû­zi­jos na­cio­na­li­nio ban­ko va­do­vy­bæ. Vy­riau­sia­sis ban­ko sek­re­to­rius po­nas Bil­jo­tas jau ki­tà die­nà pa­tei­kë pa­reiš­ki­mà res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui, rei­ka­lau­da­mas im­tis ty­ri­mo, svar­biau­sia, uþ­dë­ti areš­tà laik­raš­èiui. Jis ti­ki­no, kad straips­ny­je, pa­ra­šy­ta­me che­mi­ko Šed­le­bur­go, bu­vo iš­dës­ty­ta, kaip pa­dirb­ti 50 fran­kø bank­no­tus, ne­se­niai iš­leis­tus á apy­var­tà. La­biau­siai pa­pik­ti­no tai, kad á kiek­vie­nà laik­raš­èio nu­me­rá bu­vo ádë­tas meist­riš­kiau­siai pa­dirb­tas nau­jo pa­vyz­dþio 50 fran­kø bank­no­tas!

Po­li­ci­ja at­li­ko kra­tà Šed­le­bur­go bu­te, ti­kë­da­ma­si ap­tik­ti po­grin­di­næ pi­ni­gø pa­dir­bi­në­ji­mo dirb­tu­væ, ta­èiau nie­ko pa­na­šaus ne­ra­do. Su­þi­no­jæs, ko­ká triukš­mà su­kë­lë jo straips­nis, Šed­le­bur­gas pa­sku­bë­jo at­vyk­ti á po­li­ci­jà pa­ts, pri­grie­bæs 50 fran­kø ga­my­bos kli­šæ, ku­rià pa­si­dirb­di­no sa­va­ran­kiš­kai.

Po­li­ci­jo­je jis iš­sa­miai paaiš­ki­no, kad kli­šës jam pri­rei­kë no­rint pa­grás­ti moks­li­nio po­bû­dþio idë­jas, iš­sa­ky­tas mi­në­to laik­raš­èio straips­ny­je. Jis pa­pra­šë po­li­ci­jos ko­mi­sa­ro ádë­miau per­skai­ty­ti šá straips­ná, ku­ria­me kal­ba­ma apie spal­vo­tos spau­dos tech­no­lo­gi­jà. Pub­li­ka­ci­jo­je bu­vo ti­ki­na­ma, kad ne­se­niai apy­var­to­je pa­si­ro­dæ 50 fran­kø bank­no­tai la­bai silp­nai ap­sau­go­ti, tad juos ga­li­ma leng­vai pa­dirb­ti. „Esant šiuo­lai­ki­nei ti­pog­ra­fi­jos pa­þan­gai, – ra­šë Šed­le­bur­gas, – leng­vai ga­li­ma pa­si­ga­min­ti la­bai ko­ky­biš­kà klas­to­tæ, pra­ktiš­kai ne­si­ski­rian­èià nuo tik­rø­jø pi­ni­gø, nors Na­cio­na­li­nis ban­kas ir iþ­das ti­ki­no, kad pa­dir­bi­niai neá­ma­no­mi.“ No­rë­da­mas tai áro­dy­ti, che­mi­kas pa­si­ga­mi­no kli­šæ, pa­rin­ko da­þus ir spaus­tu­vë­je at­spaus­di­no klas­to­tes, ku­rias vë­liau pa­tei­kë re­dak­ci­jai.

Ne­pai­sant ge­rø che­mi­ko ke­ti­ni­mø, jam bu­vo pa­teik­tas kal­ti­ni­mas pi­ni­gø klas­to­ji­mu, nors ir „ne­sie­kiant sa­va­nau­diš­kø tiks­lø“. Tie­sa, tei­sët­var­kos pa­rei­gû­nø lau­kë ne­ti­kë­tu­mas – gud­ru­sis Šed­le­bur­gas sa­vo bank­no­tuo­se smul­kio­mis rai­dë­mis vie­toj þo­dþio „fran­kas“ pa­var­to­jo rai­di­næ „ab­ra­ka­dab­rà“, ku­rià ga­li­ma bu­vo ap­tik­ti dë­me­sin­giau ási­þiû­rë­jus. Ta­èiau ir tai ne­pa­dë­jo – che­mi­kas bu­vo pa­trauk­tas bau­dþia­mo­jon at­sa­ko­my­bën, ap­kal­ti­nus bank­no­tø imi­ta­ci­ja. Tik baus­mës dy­dis pa­gal šià nu­si­kal­ti­mo rû­šá bu­vo ge­ro­kai ma­þes­nis ne­gu „tik­rø“ klas­to­èiø ga­my­ba. Pats baus­mës fak­tas pri­va­lë­jo tap­ti pa­mo­ka tiems moks­li­nin­kams, ku­rie pa­si­ren­gæ sa­vo idë­joms pa­tvir­tin­ti su­reng­ti fi­nan­si­næ ar tech­no­lo­gi­næ ka­tas-

t­ro­fà, uþuo­t pa­pras­èiau­siai pa­teik­æ ati­tin­ka­moms ins­tan­ci­joms sa­vo pa­siû­ly­mus. Pro­ce­so me­tu Šed­le­bur­go ad­vo­ka­tai pa­reiš­kë, kad jø gi­na­ma­sis sie­kë kil­niø tiks­lø, im­da­mas pa­vyz­dá iš JAV iþ­do va­do­vo, ku­ris, ei­da­mas tar­ny­bi­nes pa­rei­gas, prieš me­tus bu­vo pa­siel­gæs pa­na­šiai.

„Sà­ly­gi­nai pa­vog­ta“

Ame­ri­kie­èiø fi­nan­si­nin­kas ne­lei­do sa­vø do­le­riø. Ne­ra­mu jam bu­vo dël vals­ty­bi­nës po­pie­ri­niø pi­ni­gø ir auk­so mo­ne­tø sau­gyk­los. Vals­ty­bi­nio iþ­do Va­šing­to­ne po­þe­miai ne­bu­vo pa­ti­ki­mi, o ap­sau­ga men­ka, nors sau­go­ti rei­kë­jo be­pro­tiš­kà su­mà – 600 mi­li­jo­nø do­le­riø! Uþ juos tuo me­tu ga­li­ma bu­vo nu­si­pirk­ti þe­miø sulig vi­sa vals­ti­ja. Ne­pai­sant ne­vien­kar­ti­niø iþ­di­nin­ko pra­šy­mø skir­ti dau­giau lë­šø sau­gyk­los ap­sau­gai, Kong­re­se jis vi­sà­laik gir­dë­da­vo nei­gia­mà at­sa­ky­mà. Ke­tin­da­mas áro­dy­ti sa­vo tei­su­mà, iþ­di­nin­kas uþ­mez­gë kon­tak­tà su po­li­ci­ja ir per jos agen­tus pa­kvie­të au­to­ri­te­tin­gà va­gys­èiø iš ban­kø „spe­cia­lis­tà“. Šiam bu­vo išaiš­kin­ta uþ­duo­tis ir pa­sa­ky­ta, kad „vis­kas vyks sà­þi­nin­giau­siu bû­du“ – ap­sau­ga nie­ko ne­þi­no apie šá eks­pe­ri­men­tà ir ga­li šau­dy­ti. Pro­fe­sio­na­lui pra­bu­do azar­tas – ási­verþ­ti á vals­ty­bi­næ sau­gyk­là – tai jau šis tas! Gar­bët­roš­kiš­ku­mo ska­ti­na­mas va­gis dir­bo ne tiek dël ho­no­ra­ro, kiek dël šlo­vës. Jis per 17 mi­nu­èiø, pra­si­ka­sæs pro sie­nà iš gat­vës, ási­skver­bë á sau­gyk­là. Pa­sie­kæs sei­fus, kaip tik­ras dþen­tel­me­nas, nie­ko ne­lie­të, tik pa­si­ra­šë krei­da ant dë­þiø su gry­nai­siais „sà­ly­gi­nai pa­vog­ta“. Iš­si­ver­þæs á lau­kà, va­gis ga­vo su­tar­tà ho­no­ra­rà ir pa­spru­ko, o iþ­di­nin­kas iš­kvie­të po­li­ci­jà, uþ­fik­sa­vu­sià ási­skver­bi­mo fak­tà.

Ki­tà die­nà, kal­bë­da­mas Kong­re­se, iþ­di­nin­kas vël pa­pra­šë pi­ni­gø, pa­tvir­tin­da­mas sa­vo pra­šy­mà po­li­ci­jos pro­to­ko­lu. Šio pa­vyz­dþio pri­blokš­ti kong­res­me­nai šá­kart lë­šø ap­sau­gai ne­pa­gai­lë­jo.

Iš­gir­dæ šià pa­mo­kan­èià is­to­ri­jà, teis­mo ta­rë­jai pa­ju­to uþuo­jau­tà Šed­le­bur­gui, ku­ris ga­lë­jo pa­sa­kiš­kai pra­tur­të­ti, spaus­din­da­mas 50 fran­kø ku­piû­ras, bet to ne­da­ry­da­mas at­vë­rë vy­riau­sy­bei akis dël silp­nos pi­ni­gø ap­sau­gos. Ig­no­ruo­da­mas as­me­ni­næ nau­dà ir ri­zi­kuo­da­mas at­si­dur­ti uþ gro­tø, jis áti­ki­na­mai áro­dë sa­vo bûgš­ta­vi­mø tei­su­mà. Che­mi­kas bu­vo iš­tei­sin­tas.

Ap­do­va­no­ji­mo uþ „sà­þi­nin­gà ban­dy­mà“ pra­kti­ka gy­va iki šiø die­nø. At­si­ran­da ne­tgi nau­jos šiø „teo­ri­niø nu­si­kal­të­liø“ jë­gø pri­tai­ky­mo sri­tys. Da­bar, pa­vyz­dþiui, kai ban­kams ir fir­moms gre­sia vir­tua­laus ási­lau­þi­mas á in­for­ma­ci­nes kom­piu­te­riø sis­te­mas, Lon­do­no ase­ni­za­to­riaus 1850 m. su­gal­vo­tas bû­das ga­li vi­sa­pu­siš­kai pa­dë­ti ko­vo­jant su in­ter­ne­ti­niais ási­lau­þë­liais.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Me­lo ko­jos trum­pos, o kiek­vie­nam afe­ris­tui anks­èiau ar vë­liau atei­na ga­las. Ta­èiau kam sun­kiai varg­ti ir kru­vi­nu pra­kai­tu ban­dy­ti uþ­dirb­ti pir­mà­já mi­li­jo­nà, jei ga­li pa­si­skelb­ti esàs mi­li­jar­die­rius? Kam vi­sà gy­ve­ni­mà mo­ky­tis, jei ga­li nu­si­pieš­ti chi­rur­go dip­lo­mà ir pra­dë­ti ope­ruo­ti þmo­nes? Ar tik­rai rei­kia iš­ma­ny­ti vi­sas sëk­min­go vers­lo pa­slap­tis, jei ga­li uþ pa­sa­kiš­kus pi­ni­gus par­duo­ti „pi­ni­gø spaus­di­ni­mo ma­ši­nà“? Pa­sau­lis ma­të la­bai daug to­kiø, ku­rie no­rë­jo leng­vai pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gø. De­ja, tai daþ­niau­siai bû­da­vo ne­le­ga­lûs bû­dai, ta­èiau ge­riau­siems pa­sau­lio su­kèiams ky­la tik­rai ge­nia­liø min­èiø. Vie­nas jø – Vic­tor Lus­ting.

Šiø me­tø pra­dþio­je Pa­ry­þiu­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pë dar ne­pra­si­dë­jus ki­tai sa­vai­tei, sek­ma­die­ná, ba­lan­dþio 1-àjà, pra­dës Ei­fe­lio bokš­to išar­dy­mo dar­bus pa­gal dar per­nai su­da­ry­tas su­tar­tis su Pran­cû­zi­jos vy­riau­sy­be. Andriaus TVERIJONO fotomontaþas

Gar­siau­sias vi­sø lai­kø me­la­gis ir ap­ga­vi­kas ar su­ma­nus, iš­si­la­vi­næs ir gud­rus ap­gau­lës me­ni­nin­kas Vic­tor Lus­ting per sa­vo su­kèia­vi­mo kar­je­rà JAV bu­vo areš­tuo­tas ko­ne pen­kias­de­šimt kar­tø, lais­vai kal­bë­jo pen­kio­mis uþ­sie­nio kal­bo­mis, tu­rë­jo ke­tu­rias­de­šimt pen­kias pra­var­des, o da­bar pa­sau­ly­je þi­no­mas kaip þmo­gus, du­kart par­da­væs Ei­fe­lio bokš­tà. Tik­riau­siai nie­kas ne­nus­tebs, kad V. Lus­ting dar jau­nys­të­je bu­vo la­bai ge­ras po­ke­rio ir bri­dþo lo­šë­jas. Plau­kio­da­mas krui­zi­niais lai­vais ir loš­da­mas kor­to­mis su tur­tin­gais þmo­në­mis, jis uþ­si­dirb­da­vo pra­gy­ve­ni­mui, ta­èiau pra­si­dë­jus Pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui pa­si­trau­kë á JAV.

Pir­mo­ji afe­ra

32 me­tø V. Lus­ting at­vy­ko á Mi­su­rio vals­ti­jà, kur pa­si­va­di­no ge­rai þi­no­ma pra­var­de „Gra­fas“. Pri­sis­ta­të kaip Aust­ri­jos pi­lie­tis, ku­rio gy­ve­ni­mas bu­vo su­griau­tas ka­ro, to­dël da­bar at­vy­ko iš nau­jo jo su­si­kur­ti Ame­ri­ko­je. Èia jis pa­siû­lë ban­ki­nin­kams nu­si­pirk­ti „jo“ se­nà ap­leis­tà fer­mà uþ 22 tûkst. do­le­riø, po to dar pa­pra­šë 10 tûkst., kad tu­rë­tø lais­vai dis­po­nuo­ja­mø pi­ni­gø, kol pra­dës gau­ti pa­ja­mø iš „sa­vo“ fer­mos. Ban­ki­nin­kai bu­vo la­bai pa­ten­kin­ti, kad pa­ga­liau kas nors ëmë­si dirb­ti ta­me ûky­je, ta­èiau në neá­ta­rë, kad su­kèius, su­kei­tæs vo­kus, din­go su pi­ni­gais ir fer­mos nuo­sa­vy­bës do­ku­men­tais.

Pa­bë­gæs ap­ga­vi­kas në kiek ne­si­sten­gë slëp­tis. Niu­jor­ko vieš­bu­ty­je já su­ra­do ban­ko sam­dy­ti de­tek­ty­vai. Il­gos ke­lio­nës trau­ki­niu me­tu V. Lus­ting su­ge­bë­jo áti­kin­ti de­tek­ty­vus, kad jo ap­gau­lës pa­vie­ši­ni­mas gre­sia ban­ko þlu­gi­mu (at­seit, pa­skli­dus in­for­ma­ci­jai apie ban­ko ap­ga­vys­tæ, in­dë­li­nin­kai sku­bës at­siim­ti iš šio ban­ko sa­vo pi­ni­gus) ir pa­rei­ka­la­vo iš jø 1000 do­le­riø kom­pen­sa­ci­jos uþ šá ne­su­sip­ra­ti­mà. Kal­ti­ni­mai bu­vo anu­liuo­ti, o su­k-èius li­ko lais­vë­je su 33 tûkst. do­le­riø ki­še­në­je.

Di­dþiau­sia vi­sø lai­kø ap­gau­lë

Po ap­gau­lës su se­na fer­ma, V. Lus­ting ëmë­si „di­des­niø pro­jek­tø“. 1925-øjø pa­va­sa­rá jis at­vy­ko á Pa­ry­þiø ly­di­mas áta­kin­go þmo­gaus Dap­per Dan Col­lins. Vie­nà po­pie­tæ skai­ty­da­mas laik­raš­tá, avan­tiû­ris­tas ap­ti­ko ne­di­de­lá straips­ná apie tai, kad Ei­fe­lio bokš­tui rei­ka­lin­gas re­mon­tas, ta­èiau tam rei­ka­lin­ga pi­ni­gø su­ma esà per­ne­lyg di­de­lë. Prie straips­nio bu­vo ir vy­riau­sy­bës ko­men­ta­ras, kad svars­to­ma ga­li­my­bë nu­griau­ti bokš­tà ir taip su­tau­py­ti.

Šis ko­men­ta­ras ir pa­me­të­jo V. Lus­ting ge­nia­lià idë­jà – jis bus tas, ku­ris par­duos ámo­nëms tei­sæ nu­griau­ti Ei­fe­lio bokš­tà. Tad vi­sø pir­ma jis pa­sky­rë sa­ve Pran­cû­zi­jos pa­što ir te­leg­ra­fo mi­nis­te­ri­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju ir iš­siun­ti­në­jo mig­lo­to tu­ri­nio laiš­kus pen­kiø me­ta­lo lau­þo fir­mø ad­mi­nist­ra­ci­joms, kvies­da­mas jø va­do­vus su­si­tik­ti su juo pra­ban­gia­me vieš­bu­ty­je ap­tar­ti ga­li­mos vy­riau­sy­bi­nës su­tar­ties su vie­na iš šiø fir­mø.

Pap­ra­mo­ga­væ vieš­bu­ty­je, vy­rai së­do rim­tam po­kal­biui. V. Lus­ting vi­sus nu­ste­bi­no pra­ne­šæs, kad vy­riau­sy­bë tik­rai ke­ti­na išar­dy­ti Ei­fe­lio bokš­tà. Pa­mi­në­jæs, kad bokš­to, sta­ty­to 1889 m., nie­ka­da ne­bu­vo pla­nuo­ja­ma lai­ky­ti am­þi­nai, jis rim­tai pa­sa­ko­jo, kad šis vy­riau­sy­bës spren­di­mas yra la­bai kont­ro­ver­siš­kas, tad in­for­ma­ci­ja tu­ri bû­ti áslap­tin­ta, no­rint ap­si­sau­go­ti nuo gy­ven­to­jø pro­tes­tø.

V. Lus­ting vi­sus va­do­vus pa­kvie­të ap­þiû­rë­ti Ei­fe­lio bokš­to, pa­pa­sa­ko­jo ke­le­tà fak­tø apie já ir lei­do vers­li­nin­kams to­liau šne­kë­tis tar­pu­sa­vy­je. Ste­bë­da­mas, kas yra la­biau­siai su­si­þa­vë­jæs šia idë­ja, jis rin­ko­si fir­mà, ku­riai bus pa­skir­ti bokš­to išar­dy­mo dar­bai, ki­taip ta­riant, au­kà, iš ku­rios jis ga­li gau­ti dau­giau­sia pi­ni­gø.

Po ke­liø die­nø vi­sø fir­mø va­do­vai pa­tei­kë sa­vo siû­ly­mus, uþ kiek jie ap­siim­tø nu­griau­ti Ei­fe­lio bokš­tà, ta­èiau V. Lus­ting ne­rû­pë­jo di­dþiau­si sta­ty­mai – jo dë­me­sio ob­jek­tu bu­vo fir­mos var­das ir pres­ti­þas. „Lai­më­to­jas“ bu­vo iš­rink­tas iš anks­to – André Pois­son. Suk­èius in­for­ma­vo nu­ga­lë­to­jà, ta­èiau da­vë uþuo­mi­nà, kad vis dar yra ke­lios kliû­tys. Pa­pa­sa­ko­jæs apie ne­leng­và vals­ty­bës tar­nau­to­jo gy­ve­ni­mà, jis uþuo­lan­ko­mis pra­šë ky­šio. A. Pois­son pra­šy­mà iš kar­to su­pra­to ir iš­plë­šë ke­lis ne­ma­þø su­mø èe­kius iš sa­vo èe­kiø kny­ge­lës. V. Lus­ting dþiaugs­min­gai prië­më vers­li­nin­ko pi­ni­gus ir pa­svei­ki­no já su ge­riau­siu „pro­jek­to“ pa­siû­ly­mu.

Po sëk­min­gos afe­ros V. Lus­ting iš­vy­ko á Aust­ri­jà, kur vël në kiek ne­si­sten­gë slëp­tis. Kas­dien jis skai­të Pa­ry­þiaus spau­dà, ta­èiau jo­kiø nau­jie­nø nei apie Ei­fe­lio bokš­to išar­dy­mà, nei apie jo ap­gau­læ ne­ra­do. Vy­ras su­pra­to, kad A. Pois­son nu­spren­dë ty­liai pri­pa­þin­ti pa­te­kæs á spàs­tus ir su tuo su­si­tai­ky­ti. Þi­no­da­mas, kad jam nie­kas ne­beg­re­sia,

V. Lus­ting grá­þo á Pa­ry­þiø ir nu­ta­rë Ei­fe­lio bokš­to par­da­vi­mo afe­rà „pra­suk­ti“ dar kar­tà, tik su skir­tin­go­mis me­ta­lo lau­þu uþ­sii­man­èio­mis fir­mo­mis! Ir jam vël pa­vy­ko, tik šá kar­tà ne taip sëk­min­gai – san­do­ris pa­te­ko á po­li­ci­jos ran­kas, o su­kèiui te­ko trauk­tis á JAV.

Pi­ni­gø ma­ši­na

V. Lus­ting yra þi­no­mas ir dël dar vie­nos la­bai ádo­mios afe­ros, va­di­na­mos „ru­mu­nø dë­þe“. Tai ne­bu­vo jo idë­ja, ta­èiau ap­ga­vi­kas vis­kà at­li­ko to­bu­lai. Dë­þë bu­vo pri­sta­ty­ta kaip pi­ni­gø ko­pi­ja­vi­mo ma­ši­na ir pa­de­monst­ruo­ta po­rai tur­tin­gø vers­li­nin­kø. Vie­no­je ma­ši­nos pu­së­je „iš­ra­dë­jas“ ádë­jo 1000 do­le­riø no­mi­na­lo bank­no­tà, o ki­to­je – bal­tà po­pie­riaus la­pà. Ma­ši­na vis­kà átrau­kë á vi­dø ga­my­bai.

V. Lus­ting per­spë­jo, kad ma­ši­na tu­ri 6 va­lan­das mir­ky­ti ori­gi­na­là spe­cia­lios che­mi­nës su­dë­ties tir­pa­le, kad da­þai bû­tø pa­ruoš­ti per­kel­ti ant ki­to po­pie­riaus. Kai pir­kë­jai su­grá­þo, ap­ga­vi­kas jau lai­kë ma­ši­nos pa­ruoš­tà ko­pi­jà sa­vo ran­ko­se ir vi­si nu­ke­lia­vo á ban­kà. Ten bu­vo pa­tvir­tin­ta, kad abu bank­no­tai tik­ri. Jie ir bu­vo tik­ri, nes kol bu­vo vie­nas, V. Lus­ting pa­kei­të ko­pi­jà tik­ru bank­no­tu, tik pro­fe­sio­na­liai nu­ko­pi­ja­vo se­ri­jos nu­me­rá. Vers­li­nin­kai nu­pir­ko ma­ši­nà uþ 25 tûkst. do­le­riø (240 tûkst. do­le­riø šiø die­nø pi­ni­gais). V. Lus­ting tu­rë­jo še­šias va­lan­das pa­spruk­ti, ta­èiau net ir po ke­liø sa­vai­èiø jo nie­kas ne­si­vi­jo, nes pir­kë­jai vis gal­vo­jo, kad ne­mo­ka nau­do­tis ma­ši­na ir da­ro kaþ­kà ne taip.

Vë­liau ap­ga­vi­kas bu­vo areš­tuo­tas uþ vi­siš­kai su pi­ni­gø pa­dir­bi­në­ji­mu ne­su­si­ju­sius nu­si­kal­ti­mus Ok­la­ho­mo­je. Èia jis vël pri­sta­të sa­vo pi­ni­gø spaus­di­ni­mo ma­ši­nà vie­tos še­ri­fui, ku­ris su­ti­ko jà nu­pirk­ti ma­nais á 10 tûkst. do­le­riø ir lais­væ (vie­šai skel­biant, kad V. Lus­ting pa­bë­go). Maþ­daug po me­tø še­ri­fas su­ti­ko ap­ga­vi­kà Èi­ka­go­je, kur nu­tai­kë sa­vo pis­to­le­tà tie­siai jam á vei­dà. Afe­ris­tas vël iš­si­de­rë­jo sa­vo lais­væ, áti­ki­næs še­ri­fà, kad jis ne­tei­sin­gai nau­do­jo­si ma­ši­na. Jis grà­þi­no pir­kë­jui pi­ni­gus. Vë­liau še­ri­fas bu­vo pa­so­din­tas á ka­lë­ji­mà ákliu­væs su tais pa­èiais grà­þin­tais ir, vë­liau paaiš­kë­jo, pa­dirb­tais pi­ni­gais.

Nors V. Lus­tin­gas ir bu­vo ap­gau­liø ge­ni­jus, nuo ka­lë­ji­mo tai jo neiš­gel­bë­jo. 1935 m. jis bu­vo nu­teis­tas 20 me­tø ka­lë­ti Al­kat­ra­so ka­lë­ji­me. Po 12 me­tø le­gen­di­nis su­kèius su­si­rgo plau­èiø uþ­de­gi­mu ir mi­rë su­lau­kæs 57-eriø. Mir­ties liu­di­ji­me bu­vo ára­šy­ta jo spe­cia­ly­bë – pre­ky­bi­nin­kas.

Pa­ren­gë Be­nas Jan­kaus­kas

Atë­jo pa­va­sa­ris ir mes vël jun­ta­me nuo­var­gá, su­si­lpnë­ju­sias jë­gas, dë­me­sio sto­kà. „Avi­ta­mi­no­zë!“ – at­si­dûs­ta­me ir puo­la­me ger­ti kuo dau­giau vai­siø ir dar­þo­viø sul­èiø, de­ja, ne­su­si­màs­ty­da­mi, kad jø per­tek­lius ga­li tu­rë­ti ir ne­pa­gei­dau­ti­nø pa­sek­miø.

Svei­kam þmo­gui ga­li­ma iš­ger­ti pu­sæ stik­li­nës ar stik­li­næ sul­èiø, ir tai ne kas­dien. Vera REIS nuotr.

Jei prieš pu­sæ am­þiaus tra­di­ci­niai gë­ri­mai ant mû­sø sta­lø bû­da­vo kom­po­tas, ki­sie­lius, gi­ra, tai da­bar juos iš­stû­më sul­tys. Jos ge­rai mal­ši­na troš­ku­lá, o šiuo­lai­ki­niø vai­siø per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jø dë­ka yra priei­na­mos iš­ti­sus me­tus.

Iš vai­siø á sul­tis pa­ten­ka di­de­lis kie­kis van­de­ny­je tirps­tan­èiø vi­ta­mi­nø (C ir P, B gru­pës), jos suak­ty­vi­na virš­ki­ni­mo liau­kø veik­là ir pa­de­da or­ga­niz­mui ási­sa­vin­ti mais­tà. Or­ga­ni­nës rûgš­tys iš da­lies kom­pen­suo­ja drus­kos rûgš­ties trû­ku­mà skran­dþio sul­ty­se, to­dël sul­tis nau­din­ga ger­ti ser­gant dau­ge­liu li­gø, su­kel­tø þe­mo skran­dþio sul­èiø rûgš­tin­gu­mo.

Gau­su sul­ty­se ir mi­ne­ra­li­niø me­dþia­gø. Ka­lio drus­kos re­gu­liuo­ja skys­èiø ba­lan­sà làs­te­lë­se. Bû­tent to­dël gy­dy­to­jai re­ko­men­duo­ja ger­ti dar­þo­viø ir vai­siø sul­tis tiems, ku­rie ser­ga šir­dies ir krau­ja­gys­liø li­go­mis. Sul­ty­se esa­ma ir ge­le­þies jun­gi­niø, nau­din­gø ser­gant kai ku­rio­mis ma­þak­rau­jys­tës for­mo­mis. Làs­te­lie­na ir pek­ti­nas, ku­rio itin daug vai­siø minkš­ti­me, pa­ge­ri­na þar­ny­no pe­ris­tal­ti­kà.

Sul­tys yra ta­pu­sios dau­ge­lio pa­sta­rø­jø de­šimt­me­èiø moks­li­niø ty­ri­në­ji­mø ob­jek­tu. Šiuo­lai­ki­nis moks­las at­ran­da vi­siš­kai nau­jø sul­èiø sa­vy­biø ir pa­tvir­ti­na se­niai þi­no­mas. Pa­vyz­dys – span­guo­liø sul­tys. Jø gy­do­mà­sias sa­vy­bes in­tui­ty­viai nu­jau­të mû­sø mo­èiu­tës, ga­mi­nu­sios li­go­niams span­guo­li­nius mor­sus. Dau­ge­lis ty­ri­mø pa­tvir­ti­na span­guo­liø sul­èiø an­ti­sep­ti­nes sa­vy­bes, bet pa­pras­tai jas sie­ja su uo­go­se esan­èio­mis rûgš­ti­mis. Ta­èiau JAV Vus­te­rio po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te ap­tik­ta, kad span­guo­liø sul­tys su­ma­þi­na þar­ny­no laz­de­lës ge­bë­ji­mà „pri­lip­ti“ prie šla­pim­ta­kiø sie­ne­liø, o in­dø moks­li­nin­kai nu­sta­të, kad iš span­guo­liø sul­èiø pa­da­ry­ta þe­lë stab­do bur­no­je esan­èiø strep­to­ko­kø au­gi­mà ir taip uþ­ker­ta ke­lià dan­tø ak­me­nims su­si­da­ry­ti.

Dar nu­sta­ty­ta, kad dau­ge­lis sul­èiø ma­þi­na ate­rosk­le­ro­zës vys­ty­mo­si ri­zi­kà, pvz., obuo­liø ir vy­nuo­giø sul­tys ge­ri­na krau­ja­gys­liø bûk­læ. Ty­ri­mai, at­lik­ti su 26 Ira­no Ur­mi­jos uni­ver­si­te­to sa­va­no­riais, pa­ro­dë, kad rau­do­nø­jø vy­nuo­giø sul­èiø var­to­ji­mas (po 150 ml du kar­tus per die­nà) per më­ne­sá su­ma­þi­no „blo­go­jo“ cho­les­te­ri­no kie­ká.

Lon­do­no uni­ver­si­te­to Ka­ra­lie­nës Ma­rie ko­le­dþo moks­li­nin­kai iš­ty­rë, kad 250 ml bu­ro­kë­liø sul­èiø per die­nà pa­de­da su­ma­þin­ti krau­jos­pû­dá taip pat, kaip ir me­di­ka­men­tai. Tie­sa, to­kiø ban­dy­mø be me­di­kø prie­þiû­ros im­tis ne­rei­kë­tø, nes ser­gant kai ku­rio­mis skran­dþio li­go­mis þa­liø bu­ro­kë­liø sul­tys ne­re­ko­men­duo­ti­nos.

Me­dþia­gos, esan­èios sul­ty­se, tei­gia­mai vei­kia odos bûk­læ. Ty­ri­mai, at­lik­ti Vit­te­ne ir Diu­sel­dor­fe (Vo­kie­ti­ja), pa­ro­dë, kad kas­die­nis vai­siø ir dar­þo­viø sul­èiø var­to­ji­mas la­bai pa­ge­ri­na krau­jo mik­ro­cir­ku­lia­ci­jà odo­je.

Pas­ta­ruo­ju me­tu im­ta pla­èiai kal­bë­ti apie ypa­tin­gà vyš­niø sul­èiø nau­dà. Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos Nor­tumb­ri­jos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai nu­sta­të, kad vyš­niø sul­tis gë­ræ Lon­do­no ma­ra­to­no da­ly­viai kur kas grei­èiau at­kû­rë rau­me­nø to­nu­sà, pa­ly­gin­ti su ki­tos kont­ro­li­nës gru­pës da­ly­viais. Ana­lo­giš­kø re­zul­ta­tø gau­ta ir JAV Ore­go­no uni­ver­si­te­te, o Pen­sil­va­ni­jos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai iš­ty­rë, kad vyš­niø sul­tys ge­ri­na mie­gà, nes jo­se daug an­tiok­si­dan­to me­la­to­ni­no, re­gu­liuo­jan­èio mie­go ir þva­lu­mo cik­lus.

Ne­pai­sant vi­sø pui­kiø­jø sa­vy­biø, var­to­jant vai­siø ir dar­þo­viø sul­tis rei­kia ne­pa­mirš­ti sai­ko. JAV Mi­nea­po­lio moks­li­nin­kai nu­sta­të, kad nu­tu­ki­mo ir ant­ro­jo ti­po dia­be­to li­gø gau­sa su­si­ju­si ir su di­des­niu sul­èiø var­to­ji­mu, nes da­ly­je jø yra ga­na daug cuk­raus. Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos Bris­to­lio uni­ver­si­te­te iš­siaiš­kin­ta, kad vi­so la­bo dvie­jø stik­li­niø sal­dþiø sul­èiø su­var­to­ji­mas per die­nà su­ke­lia pri­pra­ti­mà prie sal­du­mo. Moks­li­nin­kai ti­ki­na – troš­ku­lá rei­kia mal­šin­ti pa­pras­èiau­siai van­de­niu, ypaè vai­kams.

At­lik­ti ir ádo­mûs ty­ri­mai, ku­riuo­se da­ly­va­vo 43 tûkst. sa­va­no­riø ki­nø, at­vy­ku­siø iš Sin­ga­pû­ro, ku­rie anks­èiau pra­ktiš­kai ne­ger­da­vo sul­èiø ir ki­tø sal­dþiø gë­ri­mø. Pa­si­ro­dë, kad dvi stik­li­nës vie­no ar ki­to sal­des­nio gë­ri­mo per sa­vai­tæ pen­ke­riø me­tø lai­ko­tar­piu ga­li pa­di­din­ti þmo­gaus svo­rá dau­giau nei trim ki­log­ra­mais ir su­kel­ti di­des­næ II ti­po dia­be­to iš­si­vys­ty­mo ri­zi­kà.

Sul­ty­se esa­ma ga­na ne­ma­þai lais­vos gliu­ko­zës ir fruk­to­zës. Obuo­liø sul­ty­se fruk­to­zës esa­ma tris kar­tus dau­giau ne­gu gliu­ko­zës, o vyš­niø sul­ty­se – be­veik de­šimt kar­tø. Ta­èiau fruk­to­zës per­tek­lius or­ga­niz­me pra­stai ási­sa­vi­na­mas ir kaupiasi ke­pe­ny­se.

JAV Na­cio­na­li­në­je svei­ka­tos ir mi­ty­bos ap­þval­go­je pa­tei­kia­mi to­kie skai­èiai: fruk­to­zë su­da­ro iki 10 pro­c. bend­ro­jo vai­kø ir suau­gu­siø­jø mais­to ka­lo­rin­gu­mo – dau­giau, ne­gu rei­kia svei­kai mi­ty­bai. Ame­ri­kie­èiø moks­li­nin­kø ty­ri­mai pa­ro­dë, kad uþ­ten­ka kas­dien su­var­to­ti 40-45 g fruk­to­zës, nes di­des­në do­zë (per 70 g) jau ga­li su­kel­ti hi­per­to­ni­jà.

Ki­tas svar­bus as­pek­tas – sul­èiø ir vais­tø sà­vei­ka. Nus­ta­ty­ta, kad. pvz., vor­fa­ri­nas – nau­jas efek­ty­vus vais­tas prieš trom­bo­zæ – pra­ran­da sa­vo sa­vy­bes cit­ru­si­niø vai­siø sul­ty­se. Pa­sak ja­po­nø ty­ri­në­to­jø, fo­to­ku­ma­ri­nai, esan­tys greipf­ru­tø sul­ty­se ir ki­tuo­se cit­ru­si­niuo­se vai­siuo­se, su­ma­þi­na kal­cio pre­pa­ra­tø ir prie­ša­ler­gi­niø prie­mo­niø po­vei­ká.

Tiems, ku­rie rim­tai su­gal­vo­jo gy­dy­tis sul­ti­mis, bû­ti­nai rei­kia pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju die­to­lo­gu. Re­ko­men­da­ci­jos kas­dien iš­ger­ti po 3-4 lit­rus sul­èiø, no­rint iš­si­gy­dy­ti vos ne nuo vi­sø li­gø, yra ne tik ne­pa­tei­si­na­mos, bet ir pa­vo­jin­gos. Vie­toj lau­kia­mo sa­vi­jau­tos pa­ge­rë­ji­mo ga­li at­si­ras­ti me­dþia­gø apy­kai­tos su­tri­ki­mø, iš­si­vys­ty­ti aler­gi­ja.

Svei­kam þmo­gui ga­li­ma iš­ger­ti pu­sæ stik­li­nës ar stik­li­næ sul­èiø, ir tai ne kas­dien. Grieþ­tø tai­syk­liø në­ra, nors do­zë pri­klau­so nuo vai­siø ar dar­þo­viø rû­šies. Mor­kø sul­èiø uþ­teks ir ket­vir­èio stik­li­nës, obuo­liø ir po­mi­do­rø ga­li­ma ir stik­li­næ. Neuþ­mirš­ki­te ger­ti van­de­ná ir val­gy­ti švie­þius vai­sius – štai ko þmo­gui rei­kia kas­dien.

Bû­ki­te ypaè dë­me­sin­gi, rink­da­mi sul­tis vai­kams. Ant sul­èiø, skir­tø vai­kams, pa­kuo­tës nu­ro­dy­tas am­þius, nuo ku­rio ga­li­ma jø duo­ti. Grieþ­tai se­ki­te leis­ti­nas nor­mas. Dau­ge­liui ma­þø­jø sul­tys, ypaè švie­þiai iš­spaus­tos, ga­li su­kel­ti me­teo­riz­mà ir pil­vo skaus­mus – šios pro­ble­mos tik­riau­siai yra su­si­ju­sios su skran­dþio ir þar­ny­no trak­to bei fer­men­ta­ci­nës sis­te­mos for­ma­vi­mu­si. Ir la­bai svar­bu – jei vai­kas no­ri ger­ti, duo­ki­te jam tik van­dens!

Sul­èiø nau­da yra nea­be­jo­ti­na. Vis dël­to ne­rei­kë­tø per­ver­tin­ti jø gy­do­mø­jø ga­liø. Juk sul­tys pir­miau­sia yra mais­to pro­duk­tas, o ne vais­tas.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Iki „rim­tø­jø ato­sto­gø“ mo­ki­nu­kams dar taip to­li, o jø jë­gos, at­ro­do, jau vi­sai iš­se­ku­sios... „Kas gi da­ro­si mû­sø vai­kui? Su­ne­ga­la­vo? Si­mu­liuo­ja?“ – ne­ri­mau­ja të­vai. Ne, pa­pras­èiau­siai pa­va­sa­ris...

Pa­va­sa­ris – pa­ra­dok­sa­lus me­tø lai­kas. Vie­na ver­tus, tai vil­èiø ir at­si­nau­ji­ni­mo me­tas. Taip no­ri­si pa­ga­liau nu­si­mes­ti áky­rë­ju­sià striu­kæ ir at­suk­ti vei­dà glos­tan­tiems sau­lës spin­du­liams. Á gal­và vis daþ­niau brau­na­si min­tys apie va­sa­rà, ato­sto­gas, ši­lu­mà. Ki­ta ver­tus, pa­jun­ta­me, kad taip stin­ga jë­gø ko­vo­ti su su­si­kau­pu­siu nuo­var­giu, gal­va nuo­lat bû­na sun­ki, tar­si švi­ni­në, ir be rim­tes­nio pa­grin­do api­ma slo­gi nuo­tai­ka. Sie­la jau­në­ja ir „ver­þia­si mû­šin“, kaþ­ko­dël pra­šy­da­ma ir ra­my­bës...

Tas pa­ts, tik ne­re­tai kur kas ašt­riau, vyks­ta ir mû­sø vai­kams. Juk jie au­ga, be to, jø or­ga­niz­mas ir taip ne itin sta­bi­lus. Tik ne­dau­ge­liui jø pa­vyks­ta per ant­rà­já se­mest­rà iš­sau­go­ti bu­vu­sià ener­gi­jà ir raus­vu­mà skruos­tuo­se. Ypaè sun­ku tam­pa pa­þan­giau­siems ir stro­piau­siems. Jie virs­ta ne­dë­me­sin­gais, abe­jin­gais, verkš­le­na dël men­kiau­sios ne­sëk­mës. Sa­vo su­sier­zi­ni­mà ne­re­tai iš­lie­ja ant drau­gø, bro­liø ir se­se­rø, kar­tais ne­tgi ant të­vø. To­kia bû­se­na nei­gia­mai pa­vei­kia ir moks­lus.

Esa­me ápra­tæ pa­va­sa­ri­niø pro­ble­mø prie­þas­tis pa­grás­ti þo­dþiu „avi­ta­mi­no­zë“. Rek­la­ma áti­ki­në­ja, kad uþ­ten­ka tik nu­si­pirk­ti ge­rà vi­ta­mi­nø komp­lek­sà ir vis­kas gráš á sa­vo vë­þes. Bet juk kà tik iš­gy­ven­tu šal­tuo­ju me­tø lai­ku bu­vo pa­si­kei­tæs ne tik mû­sø mais­to ra­cio­nas – kei­të­si tem­pe­ra­tû­ros, švie­sos, oro re­þi­mai – þie­mà vi­sas or­ga­niz­mas funk­cio­na­vo tru­pu­tá ki­taip. Vi­ta­mi­nai, be abe­jo, pa­dës pa­ge­rin­ti sa­vi­jau­tà, bet jie vi­siš­kai neiš­va­duos nuo pa­va­sa­ri­nio nuo­var­gio, to­dël šià pro­ble­mà de­rë­tø spræs­ti pa­si­tel­kiant ávai­rias prie­mo­nes.

Iš­lie­ti su­si­kau­pu­sias nei­gia­mas emo­ci­jas ga­li­ma ir þai­dþiant.  Andres RODRIGUEZ nuotr.

Kur sem­tis jë­gø?

Efek­ty­vi prie­mo­në nuo pa­va­sa­ri­nio ne­ga­la­vi­mo – bu­vi­mas gry­na­me ore. De­ja, ne vi­si të­vai iš­lei­dþia sa­vo at­þa­las il­giau á lau­kà pa­þais­ti su drau­gais, pa­bë­gio­ti su šu­ni­mi, pa­pras­èiau­siai pa­si­vaikš­èio­ti. Tad dau­gu­ma pra­di­nu­kø  gry­na­me ore pa­bû­na tik sa­vait­ga­liais, ir tai neil­gai, o šio­kia­die­niai vi­si to­kie pa­na­šûs: bend­ro­jo la­vi­ni­mo pa­mo­kos, mu­zi­kos ar dai­lës mo­kyk­la, na­mø dar­bai. Lais­ves­næ va­lan­dë­læ – te­le­vi­zo­rius ir kom­piu­te­riø þai­di­mai. Ge­rai dar, jei šia­me sà­ra­še yra ba­sei­nas, šo­kiø ra­te­lis ar spor­tas. De­ja, šiuos uþ­sië­mi­mus lan­ko tik ne­di­de­lë da­lis pra­di­nu­kø.

Jei­gu ga­li­te iš­tai­ky­ti vie­nà ki­tà lais­ves­næ va­lan­dë­læ (tar­kim, dir­ba­te pa­mai­no­mis), bû­ti­nai ei­ki­te su vai­ku pa­si­vaikš­èio­ti. Pa­sig­ro­þë­si­te bun­dan­èia gam­ta, pa­si­skin­si­te pa­va­sa­ri­niø gë­liø, pa­si­klau­sy­si­te paukš­èiø èiul­be­sio. Na, ir iki so­ties pri­si­bend­rau­si­te su sa­vo at­þa­la – tai be ga­lo svar­bu. Jei­gu ga­li­my­bës po­rà kar­tø per sa­vai­tæ iš­trûk­ti iš na­mø ne­tu­ri­te, ára­šy­ki­te pra­di­nu­kà á spor­to bû­re­lá ar­ba á vai­kø klu­bà. Ge­rai bû­tø, jei ak­ty­viø uþ­sië­mi­mø ga­li­ma bû­tø ras­ti mo­kyk­lo­je, ta­da vai­kas ga­lë­tø juos lan­ky­ti sa­va­ran­kiš­kai. Jei­gu rei­kia kur nors va­þiuo­ti, pa­ban­dy­ki­te su­si­tar­ti su ki­to­mis kai­my­nys­të­je gy­ve­nan­èio­mis ma­mo­mis ir pa­ly­dë­ki­te vai­kus iš ei­lës.

Na­mø dar­bams – sa­vas lai­kas

Pa­sis­ten­ki­te, kad jû­sø at­þa­la ne­së­dë­tø prie pa­mo­kø va­lan­dø va­lan­das. Dau­ge­lis të­vø ási­ti­ki­næ, kad il­gas bu­vi­mas prie kny­gø pa­de­da iš­tai­sy­ti mo­ky­mo­si spra­gas. De­ja, tai ne­tie­sa, ypaè kal­bant apie pra­di­nu­kus. Kuo il­giau vai­kas pra­së­di prie ra­šo­mo­jo sta­lo, tuo ma­þiau nau­dos. Dë­me­sin­gai mo­ky­tis jis vis tiek ne­ga­li il­giau nei pus­va­lan­dá. Jei­gu ne­ti­ki­te – pa­þiû­rë­ki­te, kà da­ro jû­sø mo­ki­nu­kas li­ku­siu lai­ku. Pas­te­bë­si­te, kad jis þiû­ri pro lan­gà, ty­ri­në­ja sa­vo na­gus, ar­do par­ke­rá, slap­ta iš­si­trau­kia iš ki­še­nës mo­bi­lø­já te­le­fo­nà...

Pap­ras­tai vai­kai grei­èiau at­lie­ka na­mø dar­bus ta­da, kai jø die­na grieþ­tai su­skirs­ty­ta, pvz., jei­gu jie þi­no, kad pa­mo­kø ruo­šai skir­tas lai­kas yra 15-17 val. Dau­gu­mai pra­di­nu­kø atei­ti á mo­kyk­là neat­li­kus na­mø dar­bø – ne­ma­lo­nus da­ly­kas, to­dël iš pir­mo þvilgs­nio pa­ra­dok­sa­lus të­vø gra­si­ni­mas „Neiš­mok­si iki penk­tos va­lan­dos, ei­si ne­pa­si­ruo­šæs“ yra ga­na rim­tas ir pa­pras­tai pa­grei­ti­na pro­ce­sà. Tik jau jo­kiu bû­du ne­baus­ki­te vai­ko „áka­lin­da­mi“ já na­muo­se. Fra­zæ „Neišsp­ræ­si vi­sø uþ­da­vi­nu­kø – nie­kur nei­si“ ap­skri­tai de­rë­tø uþ­mirš­ti.

Dvi sti­chi­jos jû­sø bu­te

Net jei­gu jû­sø vai­kas kas­dien bû­na gry­na­me ore, tin­ka­mai mai­ti­na­si ir ge­rai mie­ga, pa­va­sa­ri­nis nuo­var­gis vis tiek tu­ri áta­kos jo or­ga­niz­mui. Nie­ko ne­pa­da­ry­si – toks gam­tos dës­nis...

La­bai ge­rai vai­kus nu­ra­mi­na ir at­pa­lai­duo­ja bu­vi­mas van­de­ny­je, þai­di­mai su mo­liu. Pri­pil­dy­ki­te vo­nià šil­to van­dens, áber­ki­te á jà þo­le­liø ekst­rak­to ar tru­pu­tá aro­ma­ti­nës drus­kos. Te­gul jû­sø at­þa­lë­lë il­giau pa­si­pliuš­ke­na... Mo­lis – ypaè ma­lo­ni me­dþia­ga þai­di­mams ar lip­dy­bai. Ši gam­ti­në me­dþia­ga ra­mi­na vai­ko ner­vø sis­te­mà, la­vi­na pirš­tu­kø mik­lu­mà. Be­þai­dþiant su mo­liu, ga­li­ma ir ra­mios mu­zi­kos pa­si­klau­sy­ti, ir ty­lu­të­liai nuo­šir­dþiai pa­si­šne­kë­ti su ma­ma.

Tai­syk­lës suau­gu­sie­siems

Yra ir ki­tø bû­dø ko­vo­ti su pa­va­sa­ri­niu vai­kø per­var­gi­mu. Jie pa­grás­ti tai­syk­lë­mis, ku­riø lai­ky­tis bû­tø ne pro ša­lá ir mums, suau­gu­sie­siems.

• Vai­kas pri­va­lo tu­rë­ti „átei­sin­tus“ bû­dus, ku­riuos pa­si­tel­kæs ga­lë­tø at­si­kra­ty­ti su­si­kau­pu­sio su­sier­zi­ni­mo ar pyk­èio. Te­gu pa­dau­þo pa­gal­væ (Va­ka­ruo­se šiuo tiks­lu iš pa­gal­viø ir ant­klo­dþiø pa­da­ro­mos spe­cia­lios lë­lës, var­du Bo­bo) ar pa­bok­suo­ja „kriau­šæ“.

• Iš­lie­ti su­si­kau­pu­sias nei­gia­mas emo­ci­jas ga­li­ma ir þai­dþiant. Jei­gu vai­kas su­sier­zi­næs, þai­di­mai pa­dës pa­ša­lin­ti ag­re­sy­vu­mà.

• Stre­sà pui­kiai pa­de­da nu­mal­šin­ti in­ten­sy­vi fi­zi­në veik­la. Vai­kai mëgs­ta er­ze­lá, bë­gio­ji­mà, cy­pi­mà, im­ty­nes.

• Tie­sa, tik ne­dau­ge­liui suau­gu­siø­jø ma­lo­nu ste­bë­ti pa­na­šø ener­gi­jos eik­vo­ji­mà, bet jei­gu jû­sø vai­kui at­si­ra­do kom­pa­ni­ja pa­na­šiems „kvai­lio­ji­mams“, ne­si­sten­ki­te jo kuo grei­èiau pa­so­din­ti prie te­le­vi­zo­riaus ar prie kom­piu­te­riø þai­di­mø.

• Pri­si­min­ki­te, kad vai­kas taip pat tu­ri tei­sæ á silp­ny­bes. Iš­mo­ky­ki­te já á pro­ble­mas þvelg­ti su hu­mo­ru, or­ga­ni­zuo­ki­te ma­þy­tes šei­mos šven­tes tarp pil­kø šio­kia­die­niø ir ban­dy­ki­te at­ras­ti vi­so­se si­tua­ci­jo­se švie­ses­niø pu­siø.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Kon­kur­so „Mis stu­den­të 2011“ pa­sku­ti­nià­ja at­ran­ka bai­gë­si stu­den­èiø ke­lias á fi­na­là. Ja­me da­ly­vaus 12 pre­ten­den­èiø, ku­rios sieks tap­ti šau­niau­sia Šiau­liø mies­to stu­den­te. Ko­vo 30-àjà paaiš­kës, kam ati­teks „Mis stu­den­tës“ ti­tu­las.

Tre­èio­jo­je at­ran­ko­je klu­be „Mar­ti­ni“ da­ly­va­vo de­šimt pre­ten­den­èiø á 2011-øjø „Mis stu­den­tës“ ti­tu­là. Pre­ten­den­tës – bû­si­mo­sios ap­lin­kos ob­jek­tø di­zai­ne­rës, fi­lo­so­fës, ren­gi­niø or­ga­ni­za­to­rës, vi­suo­me­nës svei­ka­tos spe­cia­lis­tës. Pri­sis­ta­ty­da­mos mer­gi­nos de­monst­ra­vo ar pa­sa­ko­jo apie sa­vo ta­len­tus dai­nuo­ti, pieš­ti, kep­ti, ver­ti pa­puo­ša­lus, kur­ti šo­kius, jo­di­në­ti.

Ko­mi­si­ja pa­tei­kë ávai­riø klau­si­mø – nuo „Kà pa­da­ry­tum vi­suo­me­nës la­bui?“ iki „Ar nu­pieš­tum nuo­gà vy­rà?“ Á fi­na­là pa­te­ko Ka­ro­li­na La­pins­kai­të, nu­ste­bi­nu­si ko­mi­si­jà sa­vo dai­lës kû­ri­niais, 19-me­të Gin­ta­rë Ra­moš­kai­të ir Vik­to­ri­ja Riè­ku­të, die­vi­nan­ti šo­ká.

Fi­na­le stu­den­èiø lau­kia nau­ji iš­ban­dy­mai – nu­fil­muo­ti pri­si­sta­ty­mus mo­kyk­lo­je, ku­rio­je stu­di­juo­ja, pri­sta­ty­ti ves­tu­vi­nius dra­bu­þius ir, be abe­jo, bi­ki­nio rung­tis.

Kon­kur­so „Mis stu­den­tës“ or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­na, kad ko­vo pa­bai­go­je bus iš­rink­ta tik­rai þa­vi ir ta­len­tin­ga Šiau­liø stu­den­të.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Vie­nuo­li­ka stu­den­èiø da­ly­va­vo ant­ro­je kon­kur­so „Mis Šiau­liø stu­den­të 2011“at­ran­ko­je. Gra­þios, ta­len­tin­gos ir pro­tin­gos mer­gi­nos de­monst­ra­vo sa­vo ge­bë­ji­mus. Šeš­ta­die­ná vyks tre­èio­ji at­ran­ka, o ko­vo 30-àjà – fi­na­li­nis ren­gi­nys.

Kaip ir per pir­mà­jà kon­kur­so at­ran­kà, ku­ri vy­ko va­sa­rio pa­bai­go­je, stu­den­tës tu­rë­jo at­lik­ti tris uþ­duo­tis. Pri­sis­ta­èiu­sios mer­gi­nos, skam­bant mu­zi­kai, po­za­vo fo­tog­ra­fams. Tre­èio­ji uþ­duo­tis bu­vo šo­kis su pro­fe­sio­na­lia ry­tie­tiš­kø šo­kiø šo­kë­ja.

Per pri­si­sta­ty­mà stu­den­tës pa­pa­sa­ko­jo apie sa­ve, šo­ko, dai­na­vo. Vie­na kon­kur­so da­ly­vë de­monst­ra­vo sa­vo nuo­trau­kas, pa­sa­ko­jo esan­ti fo­to­mo­de­lis. Ki­ta pri­si­pa­þi­no mëgs­tan­ti jo­din­ëti, tre­èia skai­të sa­vo kû­ry­bos ei­les. Bu­vo net pan­to­mi­mos meist­riø.

Ko­mi­si­jos na­rys Rus­la­nas Ki­ril­ki­nas sa­kë, kad jam vi­sa­da sma­gu bû­ti ma­þes­niuo­se mies­te­liuo­se, nes ten þmo­nës yra šil­tes­ni, mer­gi­nos – nuo­šir­des­nës, la­biau jau­di­na­si.

Per ant­rà­já eta­pà á fi­na­là pa­te­ko pen­kios mer­gi­nos. Vie­na jø – Sand­ra Na­vic­kai­të, ku­ri ne tik pa­si­ro­dys fi­na­le. Ji lai­më­jo spor­tiš­kiau­sios stu­den­tës ti­tu­là.

Fi­na­le pa­si­ro­dys Do­vi­lë Dau­jo­tai­të, Jus­të Dam­bic­kai­të ir Ais­të Ka­ra­naus­ky­të. Klai­pë­do­je stu­di­juo­jan­ti Ag­në Vai­èiû­nai­të taip pat pa­te­ko á fi­na­là. Ji da­ly­vaus kon­kur­so „Mis Klai­pë­dos stu­den­të 2011“ fi­na­li­nia­me ren­gi­ny­je. Fi­na­li­nis „Mis Šiau­liø stu­den­tës 2011“ ren­gi­nys vyks ko­vo 30 d., o šá sa­vait­ga­lá, ko­vo 10 d., or­ga­ni­zuo­ja­mas tre­èias at­ran­kos tu­ras.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Šian­dien ma­þai kas þi­no, kad Tarp­tau­ti­nës mo­ters die­nos idë­ja gi­më re­vo­liu­cin­gai nu­si­tei­ku­sios mo­ky­to­jos gal­vo­je. Juo­lab kad ši šven­të pa­sta­ruo­ju me­tu lyg ir pri­blë­su­si, ap­šauk­ta so­vie­ti­niø lai­ku re­lik­tu.

Kla­ra Cet­kin ir Ro­za Liuk­sem­burg ak­ty­viai ko­vo­jo uþ ly­gias mo­te­rø ir vy­rø tei­ses. Bû­tent Kla­ra pir­mo­ji pa­siû­lë skir­ti die­nà mo­te­rø šven­tei. Stockxpert nuotr.

Vi­sai ne­svar­bu, kas ir ka­da jà su­kû­rë, juo­lab kad pa­ti su­ma­ny­to­ja bu­vo tik­rai neei­li­në as­me­ny­bë. Ir ne jos kal­të, kad so­cia­liz­mo teo­ri­ja, ku­ria ji taip ti­kë­jo, pa­si­ro­dë esan­ti uto­pi­në. Tad ver­ta á šià as­me­ny­bæ, ku­rios var­das Kla­ra Cet­kin, pa­þvelg­ti be išanks­ti­nio nu­si­sta­ty­mo ir pa­šai­pos – tie­siog kaip á neei­li­ná þmo­gø.

Idë­jos bren­do ne tuš­èio­je vie­to­je

Vis­kas pra­si­dë­jo dar Kla­ros vai­kys­të­je. Jos të­vø su­kur­ta na­mø at­mos­fe­ra išauk­lë­jo alt­ruis­tæ mer­gai­tæ. Të­vas Gotf­ri­das Eis­ne­ris, pe­da­go­gas, tam, kad ga­lë­tø mo­ky­ti var­gin­gus kai­mo vai­kus, at­si­sa­kë gar­bin­go pa­siû­ly­mo uþim­ti var­go­ni­nin­ko vie­tà Leip­ci­ge. Be to, iš sa­vo kuk­laus at­ly­gi­ni­mo šelp­da­vo ko­ne pu­sæ Vi­de­rau kai­mo, o mo­ti­na Þo­ze­fi­na, uþ­mir­šu­si sa­vo dva­ri­nin­kiš­kà kil­mæ, mo­kë vi­sus tris sa­vo vai­kus gie­do­ti „Mar­se­lie­tæ“ ir lan­kë Vo­kie­ti­jos mo­te­rø sà­jun­gos su­si­rin­ki­mus.

Të­vai dþiau­gë­si sa­vo vy­riau­sio­sios duk­ters Kla­ros ga­bu­mais: jau 9-eriø me­tø ji per­skai­të Ge­tæ ir Ši­le­rá, 10-ies at­min­ti­nai mo­kë­jo vi­sà Šeks­py­rà, 11-os gi­li­no­si á Ho­me­ro „Ilia­dà“ ori­gi­na­lo kal­ba, o 12-me­të ne­nus­to­da­vo ci­tuo­ti iš­trau­kø iš sa­vo më­gia­miau­siø kny­gø (Švei­ca­rø iš­si­va­duo­ja­mo­sios ko­vos is­to­ri­ja ir Pran­cû­zø re­vo­liu­ci­jos is­to­ri­ja). Mer­gi­na ásto­jo ne­mo­ka­mai mo­ky­tis á gar­sià­jà Leip­ci­go mo­te­rø se­mi­na­ri­jà. Jos va­do­vë Au­gus­ta Šmidt per iš­leis­tu­viø va­ka­rà átei­kë 18-me­tei Kla­rai dip­lo­mà sa­ky­da­ma: „Mû­sø se­mi­na­ri­ja vi­sà gy­ve­ni­mà di­dþiuo­sis tuo, kad èia mo­kë­si pa­ne­lë Eis­ner – ky­lan­ti vo­kie­èiø pe­da­go­gi­kos þvaigþ­dë!“

De­ja, nei mo­ti­na, nei të­vas, nei po­nia Au­gus­ta ne­ga­lë­jo nu­ma­ny­ti, kad ly­giai po më­ne­sio ky­lan­ti vo­kie­èiø pe­da­go­gi­kos þvaigþ­dë ims lan­ky­tis slap­tuo­se Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mok­ra­tø par­ti­jos su­si­rin­ki­muo­se, o po pu­sës me­tø taps šios par­ti­jos na­re, ne­pai­sant to, kad par­ti­jos veik­la bu­vo pa­skelb­ta an­ti­vals­ty­bi­ne. Të­vams ëmus ka­te­go­riš­kai prieš­ta­rau­ti, Kla­ra išë­jo iš na­mø, at­si­svei­ki­ni­mo raš­te­ly­je pa­ra­šiu­si, kad nu­si­me­ta nuo sa­vo pe­èiø bur­þua­zi­næ praei­tá, nes tu­ri ne­dels­da­ma kvies­ti liau­dá á ko­và.

Të­vø vil­tys þlu­go

Të­vams at­ro­dë, kad duk­ra ap­si­gal­vos ir po më­ne­sio su­gráš na­mo, ta­èiau ji ne­grá­þo nei po më­ne­sio, nei po me­tø, nei po dve­jø. Ji sà­þi­nin­gai nu­trau­kë ry­šius su „bur­þua­zi­ne praei­tim“ ir kant­riai ken­të­jo siau­bin­gà skur­dà emig­ra­ci­jo­je su so­cia­lis­tu Osi­pu Cet­ki­nu. Iš­te­kë­ju­si uþ jo, ji pra­dë­ta lai­ky­ti Ru­si­jos pi­lie­te (vë­liau jai pri­reiks pen­ke­riø kan­èios me­tø, kad vy­rui mi­rus ga­lë­tø su­si­grà­þin­ti Vo­kie­ti­jos pi­lie­ty­bæ).

Jos sû­nûs be­veik ne­pri­si­mi­në të­vo. Osi­pas Cet­ki­nas mi­rë, kai vy­res­nia­jam Kos­tiai bu­vo pen­ke­ri, o Mak­si­mui – tre­ji. Jie vë­liau vi­siš­kai ne­ga­lë­jo su­pras­ti, ko­dël mi­ru­sá të­và ma­ma pri­si­me­na taip daþ­nai, o apie gy­vus mo­èiu­tæ ir se­ne­lá yra lin­ku­si ty­lë­ti.

Kla­rai vi­sà lai­kà tek­da­vo tu­rë­ti po 20 pa­mo­kø per die­nà, kà be­kal­bë­ti apie du ma­þus vai­kus, bui­tá ir ak­ty­vø da­ly­va­vi­mà po­li­ti­ko­je. Iki pa­sku­ti­nës vy­ro gy­ve­ni­mo die­nos jie vi­si ke­tu­ri gy­ve­no vie­na­me kam­ba­ry­je, ir jai, mo­ky­to­jai, ruoš­tis pa­mo­koms tek­da­vo be­veik vi­siš­ko­je tam­so­je. Su­lau­ku­si 30-ies, ji be­veik vi­siš­kai pra­þi­lo.

Praë­jus 20 me­tø po pa­bë­gi­mo iš na­mø, 38-eriø me­tø naš­lë su dviem vai­kais ási­kû­rë Štut­gar­te. Pi­ni­gø ma­þam na­me­liui ási­gy­ti jai da­vë bro­lis Ar­tû­ras, ku­riam bu­vo gai­la sû­në­nø. Šei­ma kaip ir anks­èiau ti­kë­jo­si, kad Kla­ra ateis á pro­tà. Par­ti­jos va­do­vy­bë pa­siû­lë Kla­rai pra­dë­ti leis­ti Vo­kie­ti­jos mo­te­rims skir­tà laik­raš­tá „Ly­gy­bë“. Jam Kla­ra va­do­va­vo 25-erius me­tus, vë­liau dir­bo Leip­ci­go liau­dies laik­raš­ty­je, 952 ávai­riuo­se lei­di­niuo­se bu­vo pa­skelb­ti straips­niai, ku­riuos skai­tant á gal­và len­da juo­kais pa­sa­ky­ti vie­no So­cial­de­mok­ra­tø par­ti­jos va­do­vø þo­dþiai: „Kla­ra Cet­kin ir Ro­za Liuk­sem­burg – vie­nin­te­liai vy­rai mû­sø nu­klei­pu­sioj par­ti­jë­lëj.“

Kla­ros kû­ri­niai bu­vo tik­ri pro­pa­gan­di­nio þan­ro še­dev­rai. Pro­le­ta­ri­nës aist­ros, ge­le­þi­nës lo­gi­kos ir aukš­to vo­kie­èiø gim­na­zi­nio iš­si­la­vi­ni­mo mi­ši­nys. Kla­ra su­ge­bë­da­vo pui­kiai pa­grás­ti vis­kà, ko jai tik pri­reik­da­vo sa­vø­jø su­pe­ri­dë­jø trium­fui. Par­ti­jos bend­ra­þy­giai jà va­din­da­vo „lau­ki­ne Kla­ra“. Kaip be­bû­tø, bû­tent K. Cet­kin dë­ka 16 va­lan­dø dar­bo die­na bu­vo su­trum­pin­ta iki 11-os. Be­je, ji bu­vo vos ne vie­nin­te­lë tarp vo­kie­èiø so­cial­de­mok­ra­tø, ku­rie pa­lai­kë le­ni­ni­nius re­vo­liu­ci­jos me­to­dus. Tai su­kir­ši­no jà su dau­gu­ma par­ti­jos bend­ra­þy­giø ir fak­tiš­kai pri­ver­të gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je iš­vyk­ti gy­ven­ti á Ru­si­jà.

O kaip­gi Ko­vo 8-oji?

Dël ly­giø mo­te­rø ir vy­rø tei­siø Kla­ra Cet­kin pra­dë­jo ko­vo­ti pir­mo­ji. Jos dë­ka bu­vo ákur­ta Tarp­tau­ti­në mo­te­rø or­ga­ni­za­ci­ja, jos ini­cia­ty­va 1910 m. ko­vo

8-àjà Ko­pen­ha­go­je ávy­ko mo­te­rø kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je da­ly­va­vo dau­giau nei šim­tas ávai­riø ša­liø at­sto­viø. Bû­tent per šá fo­ru­mà Kla­ra pa­siû­lë kas­met vie­nà die­nà skir­ti mo­te­rø ko­vai uþ sa­vo lais­væ ir ly­gias tei­ses. Šiam jos pa­siû­ly­mui bu­vo aud­rin­gai pri­tar­ta, ir jau po me­tø, 1911-øjø ko­vo 8-àjà, Tarp­tau­ti­në mo­ters die­na bu­vo iš­kil­min­gai pa­mi­në­ta Vo­kie­ti­jo­je, Aust­ri­jo­je, Da­ni­jo­je ir Šve­di­jo­je.

Tai­gi per­nai ši šven­të mi­në­ta šim­tà­já kar­tà. Kai kas jà va­di­na so­vie­ti­ne šven­te, ape­liuo­da­mas á tai, kad jai daug dë­me­sio bu­vo ski­ria­ma So­vie­tø Sà­jun­go­je. Bet juk sun­ku iš­var­dy­ti ša­lis, ku­rio­se ne­sa­ma die­nos, skir­tos mo­te­rims. Tos šven­tës va­di­na­mos skir­tin­gais var­dais, šven­èia­mos skir­tin­gu lai­ku. O pa­sta­rai­siais me­tais ágy­ja vis dau­giau ko­mer­ci­nio atspalvio.

O re­zul­ta­tas? K. Cet­kin gy­ve­ni­mà bai­gë vi­sai be­jë­gë se­nu­të. Su­lau­ku­si 75-eriø, jau ne­ga­lë­jo vaikš­èio­ti, vi­siš­kai apa­ko. Nuo 1925-øjø ji gy­ve­no Ru­si­jo­je – vy­riau­sy­bi­në­je sa­na­to­ri­jo­je „Ar­chan­gels­ko­je“. Va­ka­rais pa­pras­tai pas jà atei­da­vo lan­ky­to­jø, ku­riems ji at­min­ti­nai dek­la­muo­da­vo Ge­tës, Šeks­py­ro ir Vol­te­ro kû­ri­nius. Be to, sa­vo pri­skir­tai sek­re­to­rei ji nuo­lat dik­tuo­da­vo ir po­li­ti­nius straips­nius, skir­tus mo­te­rø po­li­ti­nei ko­vai...

Kla­ra mi­rë 1933 m. lie­pos 19-àjà. Ji neiš­gy­ve­no dvie­jø sa­vai­èiø iki sa­vo 75-eriø me­tø ju­bi­lie­jaus.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Po­vi­las LUN­GË

Kai ku­rie iš mû­sø lin­kæ so­viet­me­tá idea­li­zuo­ti, at­seit anuo­met ir dan­gus më­ly­nes­nis bu­væs, ir sau­lë vi­sa­dos skais­èiau švie­tu­si. Ki­ti lin­kæ šá mû­sø ša­lies eta­pà iš­trin­ti iš is­to­ri­jos. Ne­gi vis­kas anuo­met bu­væ tik „blo­giau“ ar tik „ge­riau“?

Iš se­no þur­na­lo iš­kri­tæs 1965 m. drau­di­mo po­li­sas pa­ska­ti­no pa­si­do­më­ti, kaip pa­ki­to drau­di­mo pra­kti­ka per pa­sta­ruo­sius 50 me­tø.

Ieš­ko­da­mas at­sa­ky­mo, var­èiau se­nus të­vo þur­na­lus, ly­gi­nau anø ir šiø die­nø pro­ble­mas, kai iš vie­no ne­ti­kë­tai iš­kri­to la­pe­lis. Se­nas do­ku­men­tas vi­sa­da iš pir­mo þvilgs­nio at­ro­do ver­ty­bë. Šis toks gal ir në­ra, tai se­na drau­di­mo su­tar­tis, ta­èiau smal­su­mà su­þa­di­no. Prieš 50 me­tø þmo­nës tie­siog drau­dë­si, nes no­rë­jo ga­ran­ti­jø. O da­bar? Kuo ski­ria­si anø lai­kø ir da­bar­ti­nis drau­di­mas?

Ga­li bû­ti ne vie­nas šim­tas me­tø

Pa­si­ro­do, drau­di­mas në­ra mû­sø lai­kø „iš­ra­di­mas“. Þmo­nës vi­sais lai­kais no­rë­jo ap­sau­go­ti sa­ve, sa­vo ap­lin­kà ir tur­tà. Kai ku­rie ty­ri­në­to­jai drau­di­mo iš­ta­kø ma­to Ba­bi­lo­ne ar se­no­vës Ki­ni­jo­je. Bib­li­jo­je pa­sa­ko­ja­ma apie tai, kaip bu­vo kau­pia­mos at­sar­gos ne­der­liaus ar ka­ro me­tui. Se­no­vës mies­tø gy­ven­to­jams tiks­lin­ga at­ro­dë mo­kë­ti tam tik­rà mo­kes­tá, kad der­lin­gais me­tais bû­tø su­kaup­ta at­sar­gø ba­do ar mies­to ap­sup­ties lai­ko­tar­piui. Bend­ro re­zer­vo ar fon­do sam­pra­ta for­ma­vo­si þmo­niø sà­mo­në­je nuo pa­èiø se­niau­siø lai­kø.

Mums ge­rai þi­no­ma ko­mer­ci­nio drau­di­mo sche­ma „ámo­ka – drau­di­mi­nis ávy­kis – iš­mo­ka“ pra­dë­ta tai­ky­ti Ita­li­jos mies­tuo­se maþ­daug 1250 m. Iš es­mës ji jau ne­si­sky­rë nuo šiø lai­kø drau­di­mo – ap­si­drau­du­sia­jam, mo­kan­èiam ámo­kas, nu­ti­kus ne­lai­mei bû­da­vo iš­mo­kë­tas drau­di­mas.

Tik­ra­sis drau­di­mas nuo ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø at­si­ra­do XVIII-XIX a. su­kles­të­jus pra­mo­nei, kai mies­tuo­se rei­ka­lin­ga ta­po dar­bo jë­ga ir at­si­ra­do ri­zi­ka, kad dar­bi­nin­kams kas nors ga­li at­si­tik­ti.

Išt­rin­ta drau­di­mo Lie­tu­vo­je is­to­ri­ja

Á ran­kas pa­kliu­vu­siam drau­di­mo nuo ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø liu­di­ji­mui be­veik 50 me­tø. Jis tø so­vie­ti­niø lai­kø, ku­riuos da­bar tar­tum ig­no­ruo­ja­me, no­ri­me pa­mirš­ti. In­ter­ne­te pa­ban­dþius ras­ti in­for­ma­ci­jos apie so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio drau­di­mà, ne­pa­vy­ko nie­ko ap­tik­ti – tas lai­ko­tar­pis tar­si iš­trin­tas. Net­gi drau­di­mo bend­ro­vë, be­si­skel­bian­ti se­niau­sia Lie­tu­voje, kra­to­si sa­vo so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio is­to­ri­jos – tink­la­la­py­je pa­tei­kia tik ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos prieš­ka­rio ir pa­sta­rø­jø 20 me­tø duo­me­nis.

1921 m. va­sa­rá bu­vo ákur­ta „Lie­tu­vos drau­di­mo“ pirm­ta­kë – Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio ap­drau­di­mo ástai­ga. 1924 m. ji pra­dë­ta va­din­ti Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu ap­drau­di­mu, o 1940-ai­siais ági­jo drau­di­mo pa­slau­gø mo­no­po­lá ir ta­po vals­ty­bi­nës drau­di­mo ástai­gos su­dë­ti­ne da­li­mi. Šio­je vie­to­je is­to­ri­ja tar­si nu­trûks­ta iki pat 1991 m., kai ji bu­vo áre­gist­ruo­ta kaip Lie­tu­vos vals­ty­bi­në drau­di­mo ástai­ga. Išb­rauk­tas vi­sas so­vie­ti­nis lai­ko­tar­pis! Juk to pa­ties „Lie­tu­vos drau­di­mo“, t. y. Lie­tu­vos TSR vals­ty­bi­nio drau­di­mo val­dy­bos, so­viet­me­èiu – 1965 m. – ir iš­ra­šy­tas ma­no mi­ni­mas drau­di­mo nuo ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø liu­di­ji­mas. Keis­tos kar­tais tos mû­sø fo­bi­jos. Juk, at­ro­do, në­ra ko gë­dy­tis.

Draus­ta nuo dvie­jø ri­zi­kø

„Ne­pai­sant to, kad drau­di­mo liu­di­ji­mas yra so­viet­me­èio lai­kø, jo­kiø nu­kry­pi­mø ar keis­te­ny­biø, bû­din­gø šiam lai­ko­tar­piui, ja­me në­ra. Prie­þas­tis pa­pras­ta – drau­di­mas gy­vuo­ja kur kas il­giau nei pa­sta­rie­ji ke­li de­šimt­me­èiai“, – tei­gia Jo­lan­ta Ba­ny­të-Gau­èie­në, fi­nan­sø spe­cia­lis­të.

Þmo­nës tu­rë­tø su­vok­ti, kad ap­si­drau­dæ nuo ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø jie ne­taps lai­min­ges­ni. Juk drau­di­mas në­ra an­ge­las sar­gas – jis ne­su­tei­kia ste­buk­lin­gos ga­ran­ti­jos, kad ap­si­drau­du­sia­jam nie­ko neat­si­tiks. „Drau­di­mo es­më – drau­dþia­mi fi­nan­sai, nes tam, ku­ris juos uþ­dir­ba, ga­li at­si­tik­ti ne­lai­më“, – tei­gia J. Ba­ny­të-Gau­èie­në.

Šiuo­lai­ki­niø po­li­sø tai­syk­lë­se yra grieþ­tai api­brëþ­ta, kas yra ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, o ras­ta­me so­vie­ti­niø lai­kø po­li­se – tik iš­var­dy­tos ri­zi­kos, nuo ko drau­dþia­ma. Tø ri­zi­kø të­ra dvi – tai mir­tis ir bend­ro dar­bin­gu­mo vi­sam lai­kui ne­te­ki­mas, t. y. vi­siš­kas in­va­li­du­mas.

Keis­to­ki at­ro­do tai­syk­lë­se iš­var­dy­ti at­ve­jai, kai at­si­ti­ki­mas lai­ko­mas ne­lai­min­gu: trans­por­to prie­mo­niø eis­mo me­tu (tais lai­kais, kai bu­vo su­da­ry­ta ši drau­di­mo su­tar­tis, jø tik­rai ne­bu­vo tiek, kiek da­bar, be to, ir grei­èiai ne­bu­vo to­kie di­de­li), dir­bant ma­ši­no­mis, nau­do­jan­tis gink­lais, áran­kiais ar­ba dël spro­gi­mø, griû­èiø, nu­de­gi­mø, su­mu­ši­mø, þai­bo átren­ki­mo, elekt­ros sro­vës vei­ki­mo, nu­ša­li­mo, su­ša­li­mo, stai­gaus ap­si­nuo­di­ji­mo, iš­sky­rus al­ko­ho­liu, pik­ta­da­rio ar gy­vu­lio uþ­puo­li­mo, taip pat ap­draus­ta­jam pa­sken­dus. Ádo­mu tai, kad drau­di­mo su­ma bu­vo iš­mo­ka­ma ir ap­draus­ta­jam mi­rus nuo er­ki­nio pa­va­sa­rio ar va­sa­ros en­ce­fa­li­to ir pa­to­lo­gi­nio gim­dy­mo. Ir vis­kas. Jo­kiø de­ta­liø ar pa­tiks­li­ni­mø – „pa­klo­dþiø“, ku­riø pa­si­ra­šy­da­mi vie­nà ar ki­tà su­tar­tá da­bar daþ­nai net ne­skai­to­me.

Al­ko­ho­lis bu­vo ne itin svar­bus as­pek­tas?

Ko­dël da­bar­ti­niø su­tar­èiø prie­dai – ávai­rios tai­syk­lës – taip pail­gë­jo? So­vie­ti­nia­me jø – tik 20 pa­rag­ra­fø, ku­riø anuo­met vi­siš­kai pa­ka­ko. Pa­si­ro­do, kal­ti esa­me mes pa­tys. Aiš­ku, da­bar­ti­nës drau­di­mo po­li­sø tai­syk­lës yra iš­sa­mes­nës dël tei­si­nës kul­tû­ros, bet „kal­ta“ ir ko­mer­ci­në ap­lin­ka, ku­ri ir vie­nai, ir ki­tai pu­sei dik­tuo­ja sà­ly­gas bû­ti pa­si­ruo­šu­sioms: vie­nai bet ku­riuo at­ve­ju gau­ti iš­mo­kà, ki­tai – áver­tin­ti ir mo­kë­ti ar­ba ne­mo­kë­ti. Ne pa­slap­tis, kad ap­si­drau­du­sie­ji vi­sa­da no­ri gau­ti drau­di­mo iš­mo­kà (ko tik ne­pa­da­ro ar ne­pri­si­gal­vo­ja). Ne pa­slap­tis ir tai, kad drau­di­mo bend­ro­vës suin­te­re­suo­tos mo­kë­ti kuo re­èiau. Bû­tent dël šiø prie­þas­èiø da­bar­ti­niø drau­di­mo tai­syk­liø „pa­klo­dë­se“ nu­ma­ty­ti vi­si áma­no­mi drau­di­mi­niai at­ve­jai, apie ku­riuos se­niau pa­pras­èiau­siai ne­pa­gal­vo­ta, ma­tyt, ape­liuo­jant á þmo­gaus sà­þi­næ.

So­vie­ti­nia­me po­li­se ádo­mus al­ko­ho­lio as­pek­tas. Šiais lai­kais ne­drau­di­mi­nis ávy­kis bû­tø bet ka­da, jei þmo­gus var­to­jo al­ko­ho­lio, to­dël ávy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas.

Ka­da var­to­ju­sia­jam al­ko­ho­lio vis dël­to mo­ka­ma drau­di­mo iš­mo­ka nuo ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo? „Jei jis gir­tas ve­þa­mas tak­si pa­ty­rë ava­ri­jà, tai bus drau­di­mi­nis ávy­kis, nes në­ra prie­þas­ti­nio ry­šio tarp ava­ri­jos ir iš­gë­ru­sio­jo, t. y. ar jis bû­tø blai­vus, ar gir­tas, ava­ri­ja vis tiek ávyk­tø. Jo at­ve­ju tai bû­tø ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas. Al­ko­ho­lis so­vie­ti­nia­me po­li­se pa­mi­në­tas vie­nin­te­liu at­ve­ju – jei­gu þmo­gus stai­ga ap­si­nuo­dy­tø ir tap­tø vi­siš­kai ne­dar­bin­gas ar­ba mir­tø, drau­di­mas ne­bû­tø iš­mo­kë­tas. At­siþ­vel­giant á šá punk­tà ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dà, kad jei iš­gë­ræs þmo­gus sës­tø prie vai­ro, so­vie­ti­niais lai­kais tai bû­tø bu­væs drau­di­mi­nis ávy­kis ir iš­mo­ka bû­tø bu­vu­si iš­mo­kë­ta“, – šyp­so­si Jo­lan­ta Ba­ny­të-Gau­èie­në.

Tai­gi so­vie­ti­niais lai­kais al­ko­ho­lis ne­bu­vo sun­ki­nan­ti ap­lin­ky­bë, nes ne­pa­mi­në­ta, kad þmo­gus tu­ri bû­ti blai­vus dirb­da­mas ma­ši­no­mis, su­šal­da­mas, be­si­nau­do­da­mas gink­lu ar ki­tais at­ve­jais. Da­bar­ti­në­se tai­syk­lë­se al­ko­ho­lis nu­ro­dy­tas vi­sur, kur tik áma­no­ma. „Jei yra prie­þas­ti­nis ry­šys, kad þmo­gus gy­vu­lá áer­zi­no bû­da­mas ap­svai­gæs nuo al­ko­ho­lio, to­dël ávy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, tai da­bar jis bû­tø trak­tuo­ja­mas kaip ne­drau­di­mi­nis ávy­kis“, – pa­ly­gi­na fi­nan­sø spe­cia­lis­të.

Vai­kø ne­ver­ta draus­ti?

So­vie­ti­niø lai­kø po­li­se kal­ba­ma apie dar­bin­gu­mo pra­ra­di­mà ir mir­tá, to­dël juo bu­vo drau­dþia­mi dar­bin­gi suau­gæ as­me­nys nuo 16 iki 70 me­tø, ne­tik­ri­nant no­rin­èiø­jø ap­si­draus­ti svei­ka­tos. I ir II gru­pës in­va­li­dai ne­bu­vo drau­dþia­mi.

Kuo gi ski­ria­si vai­kø ir suau­gu­siø­jø drau­di­mas nuo ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø? Ko­dël drau­dþia­mi vai­kai? Juk jo­kiø pa­ja­mø jie á na­mus ne­par­ne­ša, prie­šin­gai, ga­li­mos iš­lai­dos ávy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui, kai pa­ti­ria­mos trau­mos, nes vai­kai la­bai jud­rûs. Anot fi­nan­sø spe­cia­lis­tës, vai­kø ne­rei­kë­tø draus­ti nuo mir­ties ri­zi­kos, kai ku­rios kom­pa­ni­jos to ir ne­da­ro. Skau­di tie­sa ta, kad vai­ko mir­ties at­ve­ju fi­nan­sø šei­mo­je ne­su­ma­þë­ja, tai­gi fi­nan­sø ap­sau­ga lyg ir ne­tu­ri pra­smës.

Suau­gu­sie­ji, at­virkš­èiai, tu­rë­tø draus­tis nuo pa­grin­di­niø ri­zi­kø. Aiš­ku, jie ga­li draus­tis ir nuo smul­kiø trau­mø, bet, pvz., ti­kë­ti­na, kad lû­þus ran­kai ji su­gis ir þmo­gus to­liau ga­lës dirb­ti ir gau­ti pa­ja­mø. Smul­kiø trau­mø ti­ki­my­bë yra di­des­në, to­dël šis drau­di­mas yra bran­ges­nis.

Ko­mer­ci­ja so­viet­me­èiu?

Ne­pai­sant šiø ke­liø pa­ste­bë­ji­mø ga­li­ma teig­ti, kad es­mi­niø skir­tu­mø tarp šio ir da­bar­ti­nio po­li­so në­ra, tie­sa, so­vie­ti­nis dar ádo­mus tuo, kad mes su­vo­kia­me šá laik­me­tá kaip vals­ty­bi­ná, ne­pri­va­tø. Tuo me­tu ne­ga­lë­jo bû­ti jo­kios ko­mer­ci­jos.

„Ádo­mu tai, kad drau­dë­jas (klien­tas) mo­ka pa­ts – já drau­dþia ne darb­da­vys ar vals­ty­bë. Yra tai­ko­mos nuo­lai­dos, jei drau­di­mas pra­tæ­sia­mas ki­tais me­tais. Nuo­lai­dos, sa­ky­èiau, jau yra ko­mer­ci­nis as­pek­tas, ska­ti­nan­tis ir pri­trau­kian­tis klien­tà“, – svars­to J. Ba­ny­të-Gau­èie­në.

Šio drau­di­mo nuo ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø liu­di­ji­mo su­ma – 3000 rub­liø. Ámo­ka tuo­met bu­vo apie 3 rub. drau­dþian­tis tûks­tan­èiui, va­di­na­si, uþ šá drau­di­mà bu­vo mo­ka­mi 9 rub. Jei ver­tin­tu­me li­tais, tai pa­skai­èia­væ vi­du­ti­niš­kai gau­tu­me, kad 10 tûkst. li­tø drau­di­mas ta­da bû­tø kai­na­væs apie 30 li­tø.

Tai­gi šis so­vie­ti­nis drau­di­mas ne­bu­vo bran­gus. Ko­dël? Prie­þas­tis pa­pras­ta – mir­ties ir dar­bin­gu­mo pra­ra­di­mo ti­ki­my­bë anuo­met ne­bu­vo di­de­lë. Tie­sa, ne­di­de­lë ji ir da­bar. Pak­lau­si­te – kam gi ta­da ap­skri­tai draus­tis? Drau­di­mas yra la­biau psi­cho­lo­gi­nis þai­di­mas, sa­vo­tiš­kai „nu­ra­mi­nan­tis“ þmo­gø, kad nie­ko neat­si­tiks. JAV bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas, ku­rio me­tu nu­sta­ty­ta, kad ap­si­drau­du­sie­ji pa­ti­ria ma­þiau ne­lai­min­gø at­si­ti­ki­mø nei ne­draus­tie­ji. Prie­þas­tis la­bai pa­pras­ta – ap­si­drau­dus tie­siog jau­èia­ma di­des­në at­sa­ko­my­bë uþ sa­vo veiks­mus, tai­gi la­biau sau­go­ma­si.

O kaip Jûs pri­si­me­na­te anuos lai­kus? Gal tu­ri­te na­mie iš­sau­go­tø ver­tin­gø, ádo­miø ar keis­tø daik­tø, me­nan­èiø so­viet­me­tá, XX a. pra­dþià ar net þi­là se­no­væ. Pa­si­da­lin­ki­te su mu­mis sa­vo at­ra­di­mais – ra­šy­ki­te nau­jie­nø po­rta­lo „Etap­lius.lt“ rub­ri­kai „Pi­lie­tis-re­por­te­ris “ el. pa­štu redakcija@splius.lt .

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ÈIUS

Pa­ban­dy­ki­me pri­si­min­ti Šiau­lius prieš ko­kius pen­ke­rius še­še­rius me­tus. Ar šia­me Sau­lës mies­te, esan­èia­me šiau­ri­në­je Lie­tu­vos da­ly­je, ku­rio­je re­tai ka­da švie­èia sau­lë, kas nors la­bai pa­si­kei­të? Kaip­gi ki­taip, juk at­si­ra­do net ke­tu­ri di­dþiu­liai pre­ky­bos cent­rai – pri­va­lo­mai bû­ti­nas kiek­vie­no did­mies­èio kom­po­nen­tas, pa­kei­tæs daþ­no šiau­lie­èio gy­ve­ni­mo ápro­èius. Be­je, šio­je vie­to­je þo­dis „at­si­ra­do“ ne­ga­li bû­ti kei­èia­mas jo­kiu ki­tu si­no­ni­miš­ku veiks­ma­þo­dþiu (ne­bent „iš­dy­go“), nes di­die­ji pre­ky­bos cent­rai tik­rai tie­siog ima ir at­si­ran­da – stai­ga, ne­ti­kë­tai, kaip di­dþiu­lë sà­skai­ta uþ šil­dy­mà neáp­ras­tai šil­tà þie­mos më­ne­sá.

Daþ­nas šiau­lie­tis da­bar var­giai be­ga­lë­tø ási­vaiz­duo­ti mies­tà be „Ak­ro­po­lio“, „Sau­lës mies­to“, „Bruk­li­no“ ar „Til­þës“ pa­sta­tø, ku­rie jau suau­go su mies­to inf­rast­ruk­tû­ra ir jo gy­ven­to­jais, ta­po jø da­li­mi. Di­die­ji pre­ky­bos cent­rai mû­sø vi­sa­da lau­kia pa­si­puo­šæ, pa­si­ruo­šæ pa­siû­ly­ti vi­sas áma­no­mas pra­mo­gas ir pa­slau­gas. Ša­ly­je eko­no­mi­nis sunk­me­tis, mies­to ir ša­lies val­dþia iš­ga­li tik ma­þin­ti, kar­py­ti ir di­din­ti vi­sai ne ten ir ne tai, ko no­rë­tø­si pa­pras­tiems pi­lie­èiams, to­dël Ju­li­jaus Ce­za­rio gar­sø­já mo­to „Duo­nos ir þai­di­mø“ pa­leng­va pe­ri­ma ne uþ tai lyg ir at­sa­kin­gos val­dþios ins­ti­tu­ci­jos, o di­die­ji pre­ky­bos cent­rai – pre­ky­bos ir pra­mo­gø sos­ti­nës.

Ta­èiau ar­gi ga­li­ma ste­bë­tis, kad þmo­nes trau­kia pre­ky­bos cent­rai, jei èia vi­suo­met, net ta­da, kai lau­ke spau­dþia spei­gas, bû­na šil­ta, skam­ba mu­zi­ka, pa­var­gu­siais vei­dais pro su­kàs­tus dan­tis „mei­liai“ šyp­so­si par­da­vë­jos, o pir­kë­jø akys raibs­ta nuo spal­vin­gø iš­ka­bø, be­veik vi­suo­met skel­bian­èiø, kad pre­kës (iš)par­duo­da­mos ko­ne pus­vel­èiui, t. y. su 20, 30, 50 ar net 70 pro­c. nuo­lai­da. Áþen­gæs á šià ma­giš­kà pre­kyb­cent­rio ap­lin­kà, lan­ky­to­jai pa­si­jun­ta lyg Ali­sa Ste­buk­lø ša­ly­je: klai­dþio­ja, ap­þiû­ri­në­ja, ste­bi­si ir ne­ga­li at­si­ste­bë­ti, kad na­mo gráþ­ta tuš­èio­mis ki­še­në­mis ir to­kiais pat tuš­èiais pir­ki­niø krep­še­liais. Gráþ­ta, iš­mie­ga, o ry­toj ir vël ke­liau­ja ten pat, vei­kia­mi jiems pa­tiems sun­kiai paaiš­ki­na­mos trau­kos.

Þi­no­ma, de­ta­liau pa­þvel­gus á vi­sà šá keis­tà pre­kyb­cent­rio trau­kos fe­no­me­nà, ga­li­ma ban­dy­ti nu­spë­ti, kas vis dël­to þmo­nes taip trau­kia á šias ma­giš­kas vie­tas. Be jau iš­var­dy­tø ele­men­tø, rei­kë­tø pa­mi­në­ti pa­sta­ruo­ju me­tu itin suin­ten­sy­vë­ju­sá reiš­ki­ná – di­dþiuo­sius iš­par­da­vi­mus, trun­kan­èius die­nà, dvi, kar­tais – vos ke­lias va­lan­das. Šie iš­par­da­vi­mai skam­biais pa­va­di­ni­mais, pvz., „Nak­ti­nis iš­par­da­vi­mas“ ar „Juo­da­sis penk­ta­die­nis“, á pre­ky­bos cent­rus su­trau­kia mi­nias þmo­niø. Be abe­jo, kaip ga­li lik­ti abe­jin­gas, kai tau á pa­što dë­þu­tæ áme­ta lanks­ti­nu­kà, ku­ria­me skel­bia­ma, jog vie­na­me ar ki­ta­me pre­ky­bos cent­re pla­nuo­ja­mas VI­SØ pre­kiø iš­par­da­vi­mas, o nuo­lai­dos, ne­va, siek­sià net iki 90 pro­c. Ga­væs to­kià gy­vy­biš­kai svar­bià in­for­ma­ci­jà, daþ­nas šiau­lie­tis me­ta dar­bus ir puo­la á nu­ro­dy­tà vie­tà, kur vyks­ta veiks­mas – DI­DY­SIS IŠ­PAR­DA­VI­MAS. Sku­ba, le­kia, kad, ne­duok­die, ne­lik­tø ko pirk­ti, nes juk lanks­ti­nu­ke be­veik vi­suo­met pa­brë­þia­ma, kad pre­kiø kie­kis ri­bo­tas, to­dël rei­kia bû­ti­nai pa­sku­bë­ti. Per­ki net tai, ko da­bar vi­sai ne­rei­kia, bet ne­gi ga­li ne­pirk­ti – juk to­kios ak­ci­jos, to­kie iš­par­da­vi­mai...

Vyks­tant to­kiam iš­par­da­vi­mui, áva­þia­vus á pa­grin­di­nes Šiau­liø gat­ves iš kar­to pa­ste­bi­ma, kad mies­tas gy­vas – gat­vë­se kamš­èiai, o ar­të­jant á tiks­lo vie­tà iš­ky­la pa­pras­tai Šiau­liø mies­tui ma­þai bû­din­ga problema – kur pa­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lá, nes gat­vës ir au­to­mo­bi­liø sto­vë­ji­mo aikš­te­lës ap­link pre­ky­bos cent­rà jau bû­na ak­li­nai uþ­sta­ty­tos. Ga­lø ga­le áþen­gus á rek­la­mo­je mi­ni­mà pa­þa­dë­tà­já ro­jø, aki­mir­kà ga­li­ma net pa­ma­ny­ti, kad gy­ve­na­me ne mies­te, ku­ria­me ka­tast­ro­fiš­kai ma­þë­ja gy­ven­to­jø, o Ja­po­ni­jo­je ar Ki­ni­jo­je, nes èia þmo­niø tiek, kad iki tiks­lo rei­kia brau­tis ke­lià ski­nan­tis pe­èiais ir al­kû­në­mis, o þo­dþiai „at­si­pra­šau, gal pra­leis­tu­më­te...“ net pa­tá sa­kan­tá­já pri­ver­èia su­si­gës­ti – nie­kas ne­gir­di.

Per pa­sta­ruo­sius tris më­ne­sius Šiau­liø mies­te to­kià ma­si­næ psi­cho­zæ ste­bë­ti ir ne­tgi jo­je da­ly­vau­ti te­ko tris kar­tus – „Ak­ro­po­ly­je“, „Bruk­li­ne“ ir „Til­þë­je“. Ádo­miau­sia tai, kad ki­tà die­nà po di­dþiø­jø iš­par­da­vi­mø nu­vy­kus á tà pa­èià vie­tà ga­li­ma pa­si­jus­ti lyg po ka­ro – vi­sur tuš­èia, ra­mu, o bu­vu­sios þmo­niø mi­nios ne­li­kæ në pëd­sa­kø. Po iš­tuš­të­ju­sias mil­þi­niš­kas pre­ky­bos cent­ro erd­ves klai­dþio­ja vie­nas ki­tas „pir­kë­jas“, lyg ka­rei­vis po va­ka­rykš­èio mû­šio, ren­kan­tis kri­tu­sius gink­lo bro­lius, ar vai­kas, ieš­ko­da­mas iš­si­bars­èiu­sios šei­mos na­riø.

Ste­bint to­kius pre­ky­bos cent­rø „kul­tû­ros“ reiš­ki­nius, jø bro­vi­mà­si á mû­sø kas­die­ny­bæ, na­tû­ra­liai ky­la klau­si­mas – kas gi po vel­niø èia vyks­ta? Ne­jau mes pa­leng­va išei­na­me iš nor­ma­lios kul­tû­rin­gos vi­suo­me­nës ir tam­pa­me ak­ci­jø bei pra­mo­gø me­dþio­to­jais? Aki­vaiz­du tai, kad eko­no­mi­ná sunk­me­tá iš­gy­ve­nan­èiais þmo­në­mis ma­ni­pu­liuo­ti la­bai leng­va. Di­die­ji pre­ky­bos cent­rai, ma­tyt, tai ge­rai su­pran­ta ir iš­nau­do­ja šià pa­lan­kià si­tua­ci­jà – val­dþia ne­pa­jë­gi þmo­nëms duo­ti nei duo­nos, nei pra­mo­gø, to­dël vi­sa tai mums „duo­da“ pre­ky­bos ir pra­mo­gø sos­ti­nës.

Ta­èiau vi­si di­die­ji pre­ky­bos cent­rai la­bai pa­na­šûs á Vy­tau­to Pet­ke­vi­èiaus kû­ri­nio „Mo­lio Mo­tie­jus – þmo­niø ka­ra­lius“ pa­grin­di­ná vei­kë­jà Bir­by­zà, ku­ris iš pra­dþiø mies­to cent­re ásmei­gë laz­dà, vë­liau prie jos pri­ri­šo pan­tá, prie jo pri­ri­šo ark­lá, kar­væ, avá, šu­ná, o ta­da jau at­si­kraus­të á mies­tà su pa­èia ir vi­sais sko­lin­tais vai­kais. Mi­ni­mas kû­ri­nys pa­sa­kos for­ma pa­sa­ko­ja apie skau­dø vals­ty­bës li­ki­mà. Be­lie­ka ti­kë­tis, kad Šiau­liams ne­nu­tiks taip, kaip ge­ra­šir­dþiams Vo­ru­tos gy­ven­to­jams, ku­rie tik ta­da su­pra­to sa­vo klai­dà, kai jau bu­vo per vë­lu kà nors pa­keis­ti: „Laz­dos! – rik­te­lë­jo jis. – Laz­dos ne­rei­kë­jo ási­leis­ti! – te­pa­sa­kë ir nu­mi­rë. Šir­dis iš siel­var­to jam ply­šo, o vi­si vo­ru­tiš­kiai nuo tos ne­lem­tos aki­mir­kos lais­væ pra­ra­do ir sve­tim­ša­liø ver­gais pa­si­da­rë. Kar­tu su lais­ve kiek­vie­nas iš jø ir pu­sæ sa­vo ta­len­to, pu­sæ pro­to ir pu­sæ sà­þi­nës pra­ra­do.“ Ádo­mu, ka­da mû­sø val­dþia su­si­pro­tës, kad ji pa­ti tu­ri rû­pin­tis sa­vo gy­ven­to­jais, o ne laz­dà ási­leis­ti?

Ápu­së­jus þie­mai, dau­ge­lis mo­te­rø pra­de­da skøs­tis sau­sais lû­þi­në­jan­èiais plau­kais, bet ne­ver­të­tø dël to kal­tin­ti vien šal­tá, juk ne tik gam­tos reiš­ki­niai (karš­tis ar­ba spei­gas) nei­gia­mai vei­kia mû­sø plau­kø bûk­læ ir gro­þá. Áta­kos tu­ri ir bu­tø bei na­mø šil­dy­mas – bû­tent nuo jo plau­kai iš­sau­së­ja ir ásie­lekt­ri­na.

Šal­tis pa­þei­dþia ne tik odà, bet ir plau­kus bei jø svo­gû­në­lius. Tai pui­ki prie­þas­tis prie kiek­vie­no pal­to ási­gy­ti po pri­de­rin­tà gal­vos ap­dan­ga­là. Sandy MATZEN nuotr.

Kad jû­sø plau­kai pa­va­sa­rá bû­tø gra­þûs ir svei­ki, re­ko­men­duo­ja­me:

▪ bû­ti­nai dë­vë­ti gal­vos ap­dan­ga­là, sau­gan­tá plau­kus nuo šal­èio (ne­ver­të­tø ne­šio­ti per­ne­lyg ankš­tø ke­pu­rai­èiø ar skry­bë­liø, nes jos trik­do krau­jo­ta­kà);

▪ kar­tà per sa­vai­tæ plau­kus pa­mai­tin­ti kau­ke, ku­rià ga­li­ma pa­si­ga­min­ti ir pa­èioms (á ver­dan­tá van­de­ná áber­ki­te ro­þiø þied­la­piø, ála­šin­ki­te 15 ml jo­jo­bos alie­jaus ir 10 la­šø alie­jaus, pra­tur­tin­to vi­ta­mi­nu E, kruopš­èiai iš­mai­šy­ki­te, skys­tá átrin­ki­te á plau­kus per vi­sà jø il­gá, o po 7 min. nu­ska­lau­ki­te šil­tu van­de­niu);

▪ nei­ki­te á lau­kà drëg­nais ar šla­piais plau­kais,  nes jie grei­tai su­šà­la;

▪ kuo re­èiau dþio­vin­ki­te plau­kus dþio­vin­tu­vu ir su­ki­te elekt­ri­në­mis þnyp­lë­mis (jei to iš­veng­ti ne­ga­li­te, bû­ti­nai tep­ki­te ap­sau­gi­nes prie­mo­nes);

▪ ne­ska­lau­ki­te plau­kø karš­tu van­de­niu, o tik šil­tu ar ne­tgi vë­siu;

▪ nau­do­ki­te drë­ki­na­mà­sias ir mai­ti­na­mà­sias plo­vi­mo prie­mo­nes (šam­pû­nus ir kon­di­cio­nie­rius) ar­ba sau­siems plau­kams skir­tà kos­me­ti­kà;

▪ jei­gu plau­kai il­gi, ypa­tin­gà dë­me­sá de­rë­tø skir­ti jø ga­liu­kams, nes jie þie­mà nu­ken­èia dau­giau­siai (bû­ti­nai ási­gy­ki­te spe­cia­liø jø prie­þiû­ros prie­mo­niø, skir­tø þie­mai);

▪ kont­ro­liuo­ki­te sa­vo mi­ty­bà (kad plau­kai bû­tø svei­ki ir gra­þûs, bû­ti­na sek­ti, kad mais­te ne­trûk­tø vi­ta­mi­nø A, B1, B6 ir C, tu­rin­èiø áta­kos plau­kø bûk­lei, val­gy­ki­te švie­þiø vai­siø ir dar­þo­viø, ru­paus ma­li­mo duo­nos, ne­rie­bios më­sos, þu­vies ir paukš­tie­nos, jû­ros pro­duk­tø, ma­þiau var­to­ki­te gy­vu­li­niø rie­ba­lø, sal­dþiø ir ašt­riø pa­tie­ka­lø).

Sau­su­mas ir lû­þi­në­ji­mas

Ne­re­tai pa­tal­po­se vei­kia elekt­ri­niai šil­dy­mo prie­tai­sai ir kon­di­cio­nie­riai, o išë­jus á lau­kà pu­èia šal­tas vë­jas. Štai ko­dël gal­vos oda grei­tai iš­sau­së­ja, o plau­kai pra­de­da lû­þi­në­ti. Lai­më, esa­ma prie­mo­niø, pa­de­dan­èiø áveik­ti šias blo­gy­bes.

Ne­pul­ki­te sta­èia gal­va nau­do­ti šam­pû­nø nuo pleis­ka­nø, net jei ir pa­ste­bë­jo­te ne­ma­lo­nø bal­tà „šerkš­nà“. Dau­ge­ly­je to­kiø šam­pû­nø yra men­to­lio ir pi­pir­më­èiø, dar la­biau suer­zi­nan­èiø odà. Ne­de­rë­tø ir trink­ti gal­vos per­ne­lyg daþ­nai ar­ba plau­nant stip­riai ke­den­ti plau­kø.

Pa­ban­dy­ki­te pa­keis­ti plau­kø prie­þiû­ros prie­mo­nes, pvz., pa­si­rin­ki­te jaut­riai gal­vos odai skir­tà šam­pû­nà. Jei­gu pleis­ka­no­ji­mo prie­þas­tis – ne gry­be­lis, o tie­siog sau­sa gal­vos oda, ási­gy­ki­te oro drë­kin­tu­và. Prieš trink­da­mos gal­và pa­vaikš­èio­ki­te po na­mus uþ­si­te­pu­sios kau­kæ, pra­tur­tin­tà vi­ta­mi­nu E ar­ba mig­do­lø alie­ju­mi. Á plau­kø ska­la­vi­mo skys­tá – kon­di­cio­nie­riø – ga­li­ma ámai­šy­ti spe­cia­liø drë­ki­na­mø­jø me­dþia­gø, o plau­kø ga­liu­kus iš­tep­ti sal­dþiø­jø mig­do­lø alie­jaus kau­ke.

Pa­gal ga­li­my­bæ at­si­sa­ky­ki­te plau­kø dþio­vin­tu­vo ir leis­ki­te plau­kams na­tû­ra­liai iš­dþiû­ti. Jei­gu to­kios ga­li­my­bës ne­tu­ri­te, nau­do­ki­te nuo karš­èio po­vei­kio sau­gan­èias prie­mo­nes.

Ki­ta sau­sø plau­kø pro­ble­ma – dël pa­di­dë­ju­sio sta­ti­nio elekt­ros krû­vio ly­già šu­kuo­se­nà gau­bia plau­ke­liø au­reo­lë. Á pa­gal­bà ga­li­ma pa­si­telk­ti vaš­kà ir te­pa­lus, bet tik tru­pu­tá. Daþ­nai pro­ble­ma bû­na iš­spren­dþia­ma pa­kei­tus sin­te­ti­ná plau­kø še­pe­tá á tu­rin­tá na­tû­ra­lius še­re­lius.

Ke­pu­rës ke­pu­rë­lës

Ko­dël þie­mà dau­ge­lis þmo­niø ne­ne­šio­ja gal­vos ap­dan­ga­lø? Ogi to­dël, kad jiems la­biau pa­tin­ka vaikš­èio­ti „pli­ko­mis“ gal­vo­mis, nes ne­si­de­for­muo­ja šu­kuo­se­na, plau­kai ne­si­rie­ba­luo­ja. Ta­èiau yra ri­zi­ka  pa­þeis­ti gal­vos odà, o tai tu­rës áta­kos plau­kø ko­ky­bei. Net pa­èiø svei­kiau­siø þmo­niø gal­vos oda yra jaut­ri ir nei­gia­mø su­pan­èios ap­lin­kos veiks­niø grei­tai pa­þei­dþia­ma. Nuo šal­èio itin nu­ken­èia plau­kø svo­gû­në­liai, plau­kai pra­ran­da elas­tin­gu­mà ir ima slink­ti.

Ren­kan­tis gal­vos ap­dan­ga­là, svar­bu at­si­þvelg­ti á oro tem­pe­ra­tû­rà, pvz., esant pen­kiø laips­niø šal­èiui, uþ­si­maukš­li­næ šil­tà kai­li­næ ke­pu­ræ per­kai­tin­si­te gal­và ir jums tuoj pat kils no­ras nu­si­mes­ti to­ká gal­vos ap­dan­ga­là. Þi­no­ki­te, kad:

▪ nuo 5-10 laips­niø šal­èio pui­kiai ap­sau­go gob­tu­vas, be­re­të, skry­bë­lë, ke­pu­rai­të su sna­pe­liu, ska­re­lë;

▪ pa­spau­dus 10-15 laips­niø šal­tu­kui, rei­kë­tø dë­vë­ti gob­tu­và, vil­no­næ megz­tà ar pa­šil­tin­tà ke­pu­rai­tæ;

▪ spi­gi­nant 15-20 laips­niø šal­èiui, jus su­šil­dys avies ar­ba ki­to­kiø kai­li­niø gob­tu­vas, šil­ta vil­no­në au­si­nu­kë, vil­no­në ska­ra;

▪ tem­pe­ra­tû­rai nu­si­lei­dus þe­miau 20-ies, rei­ka­lin­gas kai­li­nis gal­vos ap­dan­ga­las.

Svar­bu ge­rai iš­ska­lau­ti

Þie­mà suak­ty­vë­ja rie­ba­li­niø liau­kø veik­la, o pa­di­dë­ju­si odos rie­ba­lø ga­my­ba grei­tai iš­rie­ba­luo­ja plau­kus. Áveik­ti šià pro­ble­mà ne­sun­ku:

▪ gal­và plau­ki­te ne karš­tu, o šil­tu van­de­niu, ku­rio tem­pe­ra­tû­ra ar­ti­ma kû­no tem­pe­ra­tû­rai (37-39 laips­niai), nes karš­tas van­duo suak­ty­vi­na rie­ba­li­niø liau­kø veik­là;

▪ ne­nau­do­ki­te daug šam­pû­no ir ne­pil­ki­te jo ant gal­vos tie­siai iš bu­te­liu­ko – iš pra­dþiø uþ­pil­ki­te jo ant del­no, su­mai­šy­ki­te su tru­pu­èiu van­dens, vë­liau to­ly­giai pa­skirs­ty­ki­te tarp sruo­gø (vi­du­ti­nio il­gio plau­kams pa­kan­ka 5 li­tø dy­dþio mo­ne­tos kie­kio šam­pû­no ar­ba bal­za­mo, ir šam­pû­nà, ir bal­za­mà bû­ti­na la­bai ge­rai iš­ska­lau­ti);

▪ rie­ba­la­vi­mà­si su­ma­þi­na plau­kø da­þy­mas (da­þai sau­si­na plau­kus ir jø šak­nis, ku­rios il­giau iš­lie­ka ne­su­si­rie­ba­la­vu­sios).

Ke­pu­rës ir šu­kuo­se­nos

No­rë­da­mos þie­mà net ir po ke­pu­re iš­sau­go­ti gra­þià šu­kuo­se­nà ne­pa­mirš­ki­te:

▪ dþio­vin­ki­te plau­kus ne­sku­bë­da­mos, nes neiš­dþio­vin­tos sruo­gos grei­tai pra­ran­da for­mà;

▪ jei­gu jû­sø plau­kai plo­ni, ku­rá lai­kà at­si­sa­ky­ki­te bal­za­mo, ver­èiau var­to­ki­te šam­pû­nà, su­tei­kian­tá plau­kams di­des­nës apim­ties;

▪ ga­li­te pa­si­da­ry­ti leng­và che­mi­ná su­šu­ka­vi­mà, ku­ris pa­kei­èia plau­kø struk­tû­rà, tad jie pui­kiai iš­lai­ko for­mà;

▪ ne­šio­ki­te lais­ves­næ ke­pu­ræ, ku­ri ne­sus­pau­dþia plau­kø;

▪ jei­gu jû­sø plau­kai il­gi ar­ba vi­du­ti­nio il­gio, pa­si­da­ry­ki­te gar­ba­në­les, su­suk­da­mos plau­kus ant minkš­tø su­ktu­kø va­ka­re ar­ba ant ter­mo­suk­tu­kø ry­tà. Plau­kø neiš­šu­kuo­ki­te, tik leng­vai su­purkš­ki­te la­ku. Tai ypaè tin­ka toms, ku­riø plau­kai lin­kæ na­tû­ra­liai gar­ba­no­tis.

Il­gø plau­kø sa­vi­nin­kës vie­toj ke­pu­rës ga­li ne­šio­ti šil­tas siau­ras „juos­te­les“ gal­vai, uþ­den­gian­èias kak­tà ir au­sis. Da­lis gal­vos liks at­vi­ra. Jà ga­li­ma pri­deng­ti gob­tu­vu.

Tie­siø plau­kø sa­vi­nin­kës ga­li su­šu­kuo­ti plau­kus at­gal, nau­do­da­mos þe­læ ir uþ­fik­suo­da­mos juos la­ku.

Sup­ran­ta­ma, kiek­vie­nas va­rian­tas tu­ri sa­vø trû­ku­mø, bet juk kà nors plau­kams þie­mà da­ry­ti rei­kia!

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

At­ro­dy­tø, po­pu­lia­res­nio val­gio uþ bly­nus neá­ma­no­ma su­ras­ti, juo­lab kad jie yra ne tie­siog mais­tas, o ri­tua­li­nis pa­tie­ka­las se­no­vi­nia­me pa­go­niš­ka­me Sau­lës kul­te. Bly­nais mû­sø pro­të­viai ikik­rikš­èio­niš­kais lai­kais mi­në­da­vo at­šiau­rios þie­mos pa­bai­gà.

Bly­nais gar­dþiuo­ja­ma­si ne tik per Uþ­ga­vë­nes – jie ly­di þmo­gø vi­sà gy­ve­ni­mà nuo gi­mi­mo iki mir­ties, ypaè ri­tua­li­niø val­gy­mø me­tu: pa­tie­kia­mi gim­dy­vëms, yra neat­sie­ja­mas dau­ge­lio tau­tø ge­du­lin­gø va­ka­rie­niø pa­tie­ka­las. Wong MEI TENG nuotr.

Mû­sø tra­di­ci­jos

Pa­sak le­gen­dos, Uþ­ga­vë­niø die­vai­tës të­vas bu­vo Šal­tis. Jà kaþ­ku­ris iš þmo­niø su­ti­ko pa­èiu rûš­ka­niau­siu ir šal­èiau­siu me­tu miš­ke, kur ji slë­pë­si nuo þmo­niø tarp di­de­liø snie­go pus­niø. Tra­pi be­si­šyp­san­ti mer­gi­na pa­þa­dë­jo pa­dë­ti þmo­nëms – juos su­šil­dy­ti ir pra­links­min­ti. Ir atë­jo pas juos, bet jau ne kaip smul­ku­të mer­gio­të, o kaip sta­mant­ri mo­te­ris su ug­ni­mi de­gan­èiais skruos­tais. Links­mai šyp­so­da­ma­si, ji vi­sus ra­gi­no šok­ti ir links­min­tis. Dþiaugs­min­ga pa­go­niš­ka šven­të pa­si­ro­dë to­kia ga­ji, kad krikš­èio­nys, pa­ma­tæ, jog ko­vo­ti prieš jà be­vil­tiš­ka, átrau­kë jà á sa­vo me­ti­niø apei­gø sà­ra­šà.

Per Uþ­ga­vë­nes ne­skam­bi­na­ma var­pais, ofi­cia­lios baþ­ny­ti­nës šven­tës lyg ir ne­sa­ma, bet ta­pu­sios Di­dþio­jo pa­snin­ko iš­va­ka­rë­mis jos drau­ge su bly­nais bu­vo átrauk­tos á Ve­ly­kø cik­là, lik­da­mos pa­go­niš­kai links­mos ir ku­pi­nos šë­lio­ji­mo.

Dau­ge­ly­je tau­tø kiek­vie­na Uþ­ga­vë­niø sa­vai­tës die­na tu­ri sa­vo pa­va­di­ni­mà: su­si­ti­ki­mø, ko­ke­ta­vi­mø, ska­nës­tø, lë­ba­vi­mø (ket­vir­ta­die­nis – pla­èiø­jø Uþ­ga­vë­niø pra­dþia: rei­kia val­gy­ti iki þag­su­lio, ger­ti iki svai­gu­lio), uoš­vës va­ka­rie­nës, mo­šos pa­si­së­dë­ji­mø ir pa­ga­liau pa­ly­dø (sek­ma­die­nis – at­si­svei­ki­ni­mo die­na). Ska­nës­tø die­nà uoš­vë pri­va­lo pa­si­kvies­ti duk­ras su þen­tais pa­si­vai­šin­ti bly­nais. Penk­ta­die­ná pa­sta­rie­ji pri­va­lo pa­si­kvies­ti të­vus. To­kio pa­kvie­ti­mo ne­bu­vi­mas – sun­kus áþei­di­mas, nors vai­šës iš es­mës or­ga­ni­zuo­ja­mos uoš­vës sà­skai­ta. Ji dar ket­vir­ta­die­ná tu­ri at­siøs­ti jau­nai šei­mai vis­ko, kas rei­ka­lin­ga bly­nams kep­ti, pra­de­dant in­dais ir bai­giant mil­tais bei svies­tu.

Bet bly­nais gar­dþiuo­ja­ma­si ne tik per Uþ­ga­vë­nes – jie ly­di þmo­gø vi­sà gy­ve­ni­mà nuo gi­mi­mo iki mir­ties, ypaè ri­tua­li­niø val­gy­mø me­tu: pa­tie­kia­mi gim­dy­vëms, yra neat­sie­ja­mas dau­ge­lio tau­tø ge­du­lin­gø va­ka­rie­niø pa­tie­ka­las.

Sau­lës kul­to re­lik­tas

Iš­va­þia­væ ke­lio­nën po uþ­sie­nio ša­lis pa­ste­bi­me, kad ten bly­nai ir­gi mie­lai val­go­mi, gal net daþ­niau nei pas mus. Jei pas mus jais, kaip le­dais gat­vë­se, iš ve­þi­mai­èiø ne­pre­kiau­ja­ma, tai Pran­cû­zi­jo­je ir Ita­li­jo­je – kas þings­ná.

Šis pa­tie­ka­las þi­no­mas Va­ka­rø Eu­ro­po­je nuo se­niau­siø lai­kø. Já val­gy­da­vo dar se­no­vës Ro­mo­je. Plo­ny­èio pa­plo­të­lio pa­ga­mi­ni­mo pa­pras­tu­mas þa­di­na min­tá, kad bly­nai yra to­kie pat se­ni kaip duo­na, o gal net se­nes­ni. Dau­ge­ly­je ša­liø, kaþ­ka­da pri­klau­siu­siø Ro­mos im­pe­ri­jai, bly­ne­liai bu­vo ke­pa­mi sau­sio pir­mà­jà. Ten jie taip pat lai­ky­ti Sau­lës sim­bo­liu. Áp­ro­tis švæs­ti Nau­juo­sius pa­vel­dë­tas iš pa­go­niš­ko­jo Sau­lës kul­to, ku­ris bu­vo toks stip­rus Se­no­vës Ro­mo­je, kad krikš­èio­niø baþ­ny­èia, pa­ju­tu­si ne­ga­lin­ti nu­ga­lë­ti pa­go­niš­kø apei­gø, iš­min­tin­gai pa­þvel­gë pro pirš­tus á tai, kad krikš­èio­niš­ko­ji šven­të, su­ta­pu­si su pa­go­niš­kà­ja, iš­lai­kë kai ku­rias jos apei­gas.

Dvie­jø kul­tø pa­na­šu­mas – nea­be­jo­ti­nas. Juk ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju šven­èia­ma nau­jø þe­mës ûkio dar­bø cik­lo pra­dþia. Tik ša­ly­se, ku­riø kli­ma­tas yra šal­tes­nis, o þie­ma – il­ges­në ir snie­guo­ta, me­tø pra­dþia bu­vo lai­ko­mas pa­va­sa­ris, o sau­lë­to­je ir šil­to­je Ita­li­jo­je sau­lës kul­tà þmo­nës švæs­da­vo nuo to mo­men­to, kai im­da­vo il­gë­ti die­na. Jau sau­sá vy­nuo­gy­nø api­pjaus­ty­mu pra­si­dë­da­vo dar­bai lau­kuo­se. Bet sa­vo es­me ir apei­go­mis ro­më­nø Sa­tur­na­li­jos ir Uþ­ga­vë­nës – ta pa­ti Sau­lës šven­të: tie pa­tys bly­nai, tos pa­èios ne­sut­ram­do­mos links­my­bës, ku­rá lai­kà nu­tri­nan­èios luo­mø ri­bas.

Fab­ri­cio bly­ne­liai

Nuo se­niau­siø lai­kø Ita­li­jo­je po­pu­lia­rûs bly­ne­liai. Rei­kia pri­pa­þin­ti, kad ga­mi­nan­tys juos su ávai­riais áda­rais ita­lai yra itin di­de­li meist­rai. Štai vie­nas iš dau­ge­lio ita­liš­kø re­cep­tø – Fab­ri­cio bly­ne­liai.

Pa­ruoš­ki­te 300 g skys­tos teš­los. Áda­rui rei­kës:

* 200 g minkš­to ri­ko­tos sû­rio,

* 200 g mo­ca­re­los,

* 100 g kum­pio,

* drus­kos, juo­dø­jø pi­pi­rø, mus­ka­to rie­šu­to, ba­zi­li­ko, pet­ra­þo­liø,

* dvie­jø kiau­ši­niø,

* 50 g tar­kuo­to par­me­za­no sû­rio,

* dvie­jø šaukš­tø po­mi­do­rø pa­stos,

* 4-5 èes­na­ko skil­te­liø,

* 100 g svies­to.

Iš­kep­ki­te ne­di­de­lius plo­nus bly­ne­lius.

Be­ša­me­lio pa­da­þui rei­kës:

* 75 g mil­tø,

* 250 g pie­no,

* šaukš­to svies­to.

Ap­ke­pin­ki­te mil­tus svies­te iki auk­si­nës spal­vos, ápil­ki­te pie­no, pa­sû­dy­ki­te, áber­ki­te pi­pi­rø ir mai­šy­da­mi kai­tin­ki­te, kol pa­da­þas ne­pra­dës tirš­të­ti. Pert­rin­ki­te per sie­te­lá ri­ko­tos sû­rá, su­mai­šy­ki­te su be­ša­me­lio pa­da­þu, su­ber­ki­te ku­be­liais su­pjaus­ty­tà mo­ca­re­là ir vir­tà kum­pá. Áber­ki­te drus­kos, pi­pi­rø, mus­ka­to rie­šu­to, su­pjaus­ty­to ba­zi­li­ko ir pet­ra­þo­liø, par­me­za­no, ámuš­ki­te kiau­ši­nio try­niø. Su­dë­ki­te gau­tà mi­ši­ná á bly­ne­lius, su­su­ki­te á vamz­de­lá ar su­lanks­ty­ki­te á  vo­ke­lá ir su­dë­ki­te vie­nà prie ki­to á neaukš­tà puo­dà, uþ­pil­ki­te po­mi­do­rø pa­da­þu ir ly­dy­tu svies­tu, uþ­ber­ki­te smul­kiai ka­po­tu èes­na­ku ir par­me­za­no sû­riu.

Lai­mës sim­bo­lis

Pran­cû­zi­jo­je bly­ne­liai ke­pa­mi ne tik sau­sio pir­mà­jà, bet ir bû­ti­nai per Uþ­ga­vë­nes. Bly­nai pran­cû­zams sim­bo­li­zuo­ja ne tik Sau­læ – su jais su­si­jæs þmo­gaus gy­vy­bi­nis cik­las, bly­nai ly­di já vi­sà þe­miš­kà­jà ke­lio­næ, tie­sa, šiek tiek ki­taip nei pas mus. Þmo­gaus gi­mi­mà pran­cû­zai pa­mi­ni bly­nais, bet ne nuo þmo­gaus atë­ji­mo á pa­sau­lá die­nà, kai jø duo­da­ma gim­dy­vei, o gy­vy­bës uþ­mez­gi­mo mo­men­tu – pir­mà­jà san­tuo­kos die­nà jau­no­ji ke­pa vy­rui bly­ne­lius. Pa­gal pa­pro­tá ap­vers­ti juos ji tu­ri vik­riai kres­te­lë­da­ma kep­tu­væ. Jei­gu jau­na­jai tai pa­si­se­ka, va­di­na­si, san­tuo­ki­nia­me gy­ve­ni­me ji bus lai­min­ga.

Bly­ne­lius pran­cû­zai val­go kaip sal­dø­já pa­tie­ka­là. Vy­nà prie jø pa­ren­ka sal­dø bal­tà­já. Kar­tais bly­ne­liai api­pi­la­mi ro­mu, ku­ris pa­de­ga­mas prieš pa­tie­kiant á sta­là.

Ke­lio­næ iš ša­lies á ša­lá, orien­tuo­jan­tis á bly­nus, kaip á ke­lio­ni­ná švy­tu­rá, ga­li­ma bû­tø pra­tæs­ti ir Veng­ri­jo­je (mi­ni­mi XVIII ir XIX a. veng­rø ku­li­na­ri­në­se kny­go­se), ir Olan­di­jo­je, ir Ang­li­jo­je. Ra­si­me jø ir per­plau­kæ van­de­ny­nà...

Bly­nai ar bly­ne­liai

Dau­ge­lis daþ­nai pai­nio­ja bly­nus su bly­ne­liais. Skir­tu­mas tarp jø vie­nin­te­lis, bet bû­tent jis lei­dþia nu­brëþ­ti ryš­kià ri­bà tarp šiø ke­pi­niø. Tik­ri bly­nai ga­mi­na­mi tik iš mie­li­nës teš­los. Tie­sa, vie­toj mie­liø ga­li­ma nau­do­ti rûg­pie­ná, so­dà, kiau­ši­niø bal­ty­mus, bet tai jau pa­kai­ta­lai. Jei­gu bly­ne­lius sten­gia­ma­si iš­kep­ti kuo plo­nes­nius, tai tik­rie­ji bly­nai tu­ri bû­ti put­lûs ir iš­ki­læ.

Teš­la bly­nams, ne­pai­sant to, kad at­ro­do la­bai pa­pras­ta, pa­vyks­ta ne vi­sa­da. Èia pra­si­de­da pa­tys tik­riau­si bur­tai. Ge­riau­sia, kad apie ke­ti­ni­mà kep­ti bly­nus šei­mi­nin­kë nie­kam neuþ­si­min­tø, nes teš­là ga­li nu­þiû­rë­ti. Se­no­vë­je sa­ky­da­vo, kad teš­là ge­riau­sia mai­šy­ti ant upës ar eþe­ro kran­to ar­ba bent kie­me, švie­èiant më­nu­liui. Pas­ta­ro­jo ga­li­ma pa­pra­šy­ti pa­gal­bos.

Prieš pra­de­dant pa­slap­tin­gà pro­ce­sà, jums teks šil­ta­me van­de­ny­je ar­ba pie­ne iš­tir­pin­ti mie­les, o vë­liau pa­ma­þu á šá van­de­ná áber­ti mil­tø ir uþ­mai­šy­ti teš­là. Pir­miau­sia ima­ma pu­së vi­sø mil­tø, ski­ria­mø bly­nams. Teš­los, uþ­mai­šy­tos van­de­niu, bly­nai bû­na pu­res­ni, o pie­nu – ska­nes­ni. Be pie­no, ga­li­ma nau­do­ti ke­fy­rà, grie­ti­næ, grie­ti­në­læ, iš­rû­gas ir ki­tus ana­lo­giš­kus pro­duk­tus. Ga­li­ma pa­si­rink­ti ir „auk­so vi­du­rá“, mai­šant bly­nus su van­de­niu ir pie­nu kar­tu.

Mil­tai šiam pa­tie­ka­lui tin­ka ávai­rûs. Itin ver­ti­na­mi bly­nai iš gri­ki­niø mil­tø ar­ba iš kvie­ti­niø ir gri­ki­niø mil­tø mi­ši­nio. Gri­ki­niai mil­tai su­tei­kia bly­nams ypa­tin­go pu­ru­mo, jø leng­va su­si­mal­ti ka­va­ma­le iš pa­pras­èiau­siø gri­kiø kruo­pø. No­rint kep­ti bly­nus iš šiø mil­tø, rei­kia tru­pu­tá dau­giau mie­liø. Bet ku­riuo at­ve­ju 25-30 g švie­þiø mie­liø pa­kan­ka ke­tu­rioms stik­li­nëms mil­tø. Mie­lës iš­tir­pi­na­mos van­de­ny­je ar­ba pie­ne, dar ápi­la­ma skys­èio ir tik vë­liau, mai­šant šaukš­tu, ábe­ria­ma mil­tø. In­dai – ge­riau me­di­niai ar­ba ke­ra­mi­ki­niai, bet ga­li­ma nau­do­ti ir ema­liuo­tus ar iš ne­rû­di­jan­èio plie­no pa­ga­min­tus, tik jie tu­rë­tø bû­ti to­kie, kad pa­ki­lu­si teš­la su­tilp­tø. Ta­da rei­kia su­min­ky­tà teš­là uþ­deng­ti rankš­luos­èiu, tik ne dang­èiu, nes ji tu­ri kvë­puo­ti. Jei­gu teš­la pa­ky­la per­ne­lyg grei­tai, jà de­ra pa­mai­šy­ti ir pa­sta­ty­ti á šal­tes­næ vie­tà. Kai ji pa­di­dës 2-3 kar­tus, rei­kia su­ber­ti li­ku­sius mil­tus ir su­dë­ti ki­tus kom­po­nen­tus: kiau­ši­niø try­nius, drus­kà, grie­ti­næ, svies­tà ir kt. Teš­la su­min­ko­ma ir pa­sta­to­ma á šil­tà vie­tà. Kai ji pa­kils ant­rà­kart, ga­li­ma kep­ti. Bly­nus ge­riau­sia kep­ti mal­ko­mis kû­re­na­mo­je kros­ny­je, kur jø ne­rei­kës ap­vers­ti, ka­dan­gi jie keps iš­kart iš abie­jø pu­siø. Tik kur da­bar tà kros­ná ras­ti? Ga­li­ma iš­si­vers­ti ir su pa­pras­ta vi­ryk­le, ap­ver­èiant bly­nus ant kep­tu­vës, ge­riau­sia pa­ga­min­tos iš ke­taus. O val­gy­ti ge­riau­sia juos karš­tus ne­lau­kiant, kol at­šals.

Ru­sø py­ra­gas

Bly­nai ke­pa­mi ir su prie­dais: uo­gie­ne, kiau­ši­niais, gry­bais, ke­pe­në­lë­mis, þu­vi­mi, dar­þo­vë­mis ir kt. Ant ákai­tu­sios kep­tu­vës ápi­la­ma  teš­los, ant jos de­da­ma áda­ro ir vël uþ­pi­la­ma teš­los. Vë­liau bly­nas ap­ver­èia­mas. Ga­li­ma áda­rà uþ­dë­ti ir anks­èiau tie­siai ant kep­tu­vës ir tuoj pat uþ­pil­ti já teš­la.

Ru­sai mëgs­ta kep­ti bly­nø py­ra­gà, daþ­niau­siai – su ke­pe­në­liø áda­ru. Vir­tos ke­pe­në­lës smul­kiai su­ka­po­ja­mos, ap­ke­pi­na­mos su svo­gû­nais, pa­sû­do­mos, pa­pi­pi­ri­na­mos, ábe­ria­ma mus­ka­to rie­šu­to ir ka­po­tø kiau­ši­niø. Á ne­gi­lø in­dà, iš­tep­tà svies­tu, de­da­mas bly­nas, ku­ris uþ­den­gia­mas sluoks­niu far­šo, vël de­da­mas bly­nas ir vël far­šas. Pas­ku­ti­nis bly­nas ap­šlaks­to­mas svies­tu, api­bars­to­mas dþiû­vë­së­liais. Ta­da šis py­ra­gas ap­ke­pa­mas or­kai­të­je. Iš­kep­tà bly­nø py­ra­gà šei­mi­nin­kës iš­vers­da­vo ant len­tos, tai­gi apa­ti­në jo pu­së, pa­si­den­gu­si rus­va plu­te­le, at­si­dur­da­vo vir­šu­je. Taip ga­li­ma ga­min­ti bly­nø py­ra­gà su varš­ke, á ku­rià ámuš­ta þa­liø kiau­ši­niø. „Po­po þmo­nos“ bly­nø py­ra­gas su­si­de­da iš bly­nø, ap­tep­tø varš­ke su vir­tais ka­po­tais kiau­ši­niais.

Pa­bai­go­je dar vie­nas re­cep­tas – pra­šmat­nie­ji „Ca­ro bly­nai“. Jiems rei­kës:

* 200 g svies­to,

* 10 kiau­ši­niø try­niø,

* stik­li­nës cuk­raus,

* 100 g mil­tø,

* ke­liø la­šø mais­ti­nio aro­ma­to,

* 3 stik­li­niø grie­ti­në­lës.

Á šil­tà iš­tirp­dy­tà svies­tà su­dë­ki­te kiau­ši­niø try­nius ir cuk­rø. Kruopš­èiai iš­mai­šy­ki­te, kad bû­tø vie­na­ly­të ma­së. In­dà pa­sta­ty­ki­te šil­tai. 100 gra­mø mil­tø su­mai­šy­ki­te su dviem stik­li­nëm ge­ros grie­ti­në­lës ir, nuo­lat mai­šy­da­mi, pa­ruoš­ki­te teš­là kaip ir pa­pras­tiems bly­nams. Te­be­mai­šy­da­mi per­kel­ti á vë­ses­næ vie­tà, kol vi­siš­kai atauš. Vë­liau šià teš­là su­mai­šy­ki­te su svies­to ir try­niø ma­se, ápil­ki­te ke­lis la­še­lius mais­ti­nio aro­ma­to, stik­li­næ ge­rai iš­plak­tos švie­þios grie­ti­në­lës ir ge­rai iš­mai­šy­ki­te. Bly­nus kep­ki­te ant silp­nos ug­nies. Jie bus to­kie švel­nûs!

Sa­vo pa­sa­ko­ji­mà apie bly­nus baig­siu ska­nia ci­ta­ta iš Èe­cho­vo ap­sa­ky­mo: „Pod­ty­ki­nas ma­lo­niai nu­si­šyp­so­jo, þag­te­lë­jo iš su­si­þa­vë­ji­mo ir api­py­lë juos (bly­nus) karš­tu svies­tu. Vë­liau, tar­si þa­din­da­mas sa­vo ape­ti­tà ir më­gau­da­ma­sis pa­gun­da, lë­tai ap­te­pë juos ik­rais. Vie­tas, ant ku­riø jie ne­pa­puo­lë, ap­lie­jo grie­ti­ne...“

Tie­sa, sa­vo gy­ve­ni­miš­kà­já ke­lià Pod­ty­ki­nas bai­gë mir­da­mas nuo per­si­val­gy­mo.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Ne­ma­þai ša­lies pra­mo­gø pa­sau­lio áþy­my­biø, pa­klaus­tos, kas rû­pi­na­si jø sti­liu­mi, lyg ge­rai iš­mok­tà grei­ta­kal­bæ iš­be­ria – Liu­tau­ras Sa­la­se­vi­èius. Ne­se­niai Mu­zi­ki­nia­me teat­re ir „New York club“ sti­lis­tas, kir­pë­jas ir di­zai­ne­ris pri­sta­të ves­tu­vi­niø su­kne­liø ko­lek­ci­jà. Ko­vo 30 d. „Mar­ti­ni“ klu­be vyks kon­kur­so „Mis Šiau­liø stu­den­të 2011“ fi­na­las, ku­rio da­ly­vës pa­si­ro­dys pa­si­da­bi­nu­sios bû­tent L. Sa­la­se­vi­èiaus su­kur­tos ko­lek­ci­jos su­kne­lë­mis.

Di­zai­ne­ris Liu­tau­ras Sa­la­se­vi­èius sa­ko, kad jam la­bai pa­tin­ka kur­ti nuo­ta­kos ávaiz­dá. „Ta­da ga­liu pri­si­dë­ti prie vis­ko – nuo ba­te­liø iki plau­kø ga­liu­kø“, – sa­ko jis.

Nuo ba­te­liø iki plau­kø ga­liu­kø

At­ran­ka á kon­kur­sà „Mis Šiau­liø stu­den­të 2011“ jau pra­si­dë­jo. Sim­pa­tiš­kos, drà­sios, ener­gin­gos, ta­len­tin­gos, ne­svar­bu, ko­kio ûgio ar svo­rio be­bû­tø, Šiau­liø aukš­tø­jø ar aukš­tes­niø­jø mo­kyk­lø 18-30 me­tø stu­den­tës re­gist­ruo­ja­si in­ter­ne­to po­rta­le http://www.mar­ti­ni-club.lt. Kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riø tiks­las – iš­rink­ti pa­èià ge­riau­sià Šiau­liø stu­den­tæ, ku­ri at­sto­vau­tø Šiau­liø aka­de­mi­niam jau­ni­mui iš­ti­sus me­tus.

Pir­mo­ji at­ran­ka vyks jau šá šeš­ta­die­ná, va­sa­rio 18 d. 20 val., nak­ti­nia­me klu­be „Mar­ti­ni“. Jos me­tu mer­gi­nos tu­rës pri­si­sta­ty­ti, pa­šok­ti su pro­fe­sio­na­lu ir fo­tog­ra­fuo­tis. Á fi­na­là pa­teks 12 mer­gi­nø, ku­rias iš­rinks ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta iš þi­no­mø pra­mo­gø pa­sau­lio at­sto­vø, spor­ti­nin­kø, gro­þio spe­cia­lis­tø.

Ko­mi­si­jos na­riai iš­rinks „Mis Šiau­liø stu­den­tæ 2011“, taip pat ti­tu­luos vi­ce­mis, „Mis ele­gan­ci­jà“, „Mis Fo­to“, o þiû­ro­vai iš­rinks „Mis Pub­li­kà“. Nau­jie­nø po­rta­lo „Etap­lius.lt“ skai­ty­to­jai iš­rinks sa­vo fa­vo­ri­tæ, ren­gi­ná fil­muos Šiau­liø re­gio­no te­le­vi­zi­ja „S plius“.

Fi­na­le mer­gi­nos pri­sta­tys kar­na­va­li­niø rû­bø ko­lek­ci­jà „Më­gia­miau­sias pa­sa­kø he­ro­jus“, de­monst­ruos ta­len­tus, bi­ki­ná ir pri­sta­tys iš Rad­vi­liš­kio ki­lu­sio di­zai­ne­rio Liu­tau­ro Sa­la­se­vi­èiaus ves­tu­vi­niø su­kne­liø ko­lek­ci­jà „Sva­jo­niø nuo­ta­ka“.

Ko­kiu bû­dø pra­mo­gø vers­le at­si­ra­do šis di­zai­ne­ris, ku­rio vi­so gy­ve­ni­mo sva­jo­në bu­vo kur­ti ves­tu­vi­nes su­kne­les? Iš Rad­vi­liš­kio ki­læs Liu­tau­ras sa­ko, kad jo ma­ma ir mo­èiu­të bu­vo siu­vë­jos, tad siû­ti rû­bus jam vi­sa­da bu­vo ar­ti­mas ama­tas. Iki pir­mo­sios dra­bu­þiø ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mo Liu­tau­ras bu­vo kir­pë­jas. Tik sa­vo ma­lo­nu­mui kart­kar­të­mis kam nors kà nors pa­siû­da­vo. Bû­da­mas sep­ty­nio­li­kos, jau da­ly­vau­da­vo dra­bu­þiø kû­rë­jø ren­gi­niuo­se.

Prieš de­šimt me­tø á sos­ti­næ iš­vy­kæs vai­ki­nas jo­je ku­rá lai­kà bu­vo vie­nin­te­lis kir­pë­jas vy­ras. Jam, be­si­ren­gian­èiam iš­vyk­ti á Ita­li­jà, pa­skam­bi­nu­si Sa­bi­na Rep­èen­kie­në pa­siû­lë kir­pë­jo dar­bà Gro­þio te­ra­pi­jos ir chi­rur­gi­jos kli­ni­ko­je. Vai­ki­nas pa­dir­bë­jo, bet vis tiek iš­vy­ko á Ita­li­jà.

Nors kirp­ti ir kur­ti šu­kuo­se­nas Liu­tau­rui itin pa­tin­ka, jis ne­ti­kë­tai su­kû­rë ke­lias dra­bu­þiø ko­lek­ci­jas. Di­zai­ne­riu su­si­do­më­jo spau­da, ta­èiau jis mie­liau ren­ka­si uþ­da­rà gy­ve­ni­mo bû­dà – ne­mëgs­ta da­ly­ti in­ter­viu.

Liu­tau­ras mie­lai da­bi­na mo­te­ris. Sa­vo ne­di­de­lia­me sa­lo­ne Uþu­py­je jis ne tik pa­da­ro ma­kia­þà, šu­kuo­se­nà, bet ir su­ku­ria dra­bu­þá, pri­de­ri­na ba­te­lius, ak­se­sua­rus. „Pa­si­rû­pi­nu ávaiz­dþiu nuo ba­te­liø iki plau­kø ga­liu­kø. Dai­ni­nin­kë At­lan­ta, þur­na­lis­të Eg­lë Bu­èe­ly­të, ak­to­rë Auš­ra Štu­ky­të, In­ga Pak­sai­të ir ki­tos gar­sios mo­te­rys yra ma­no klien­tës. Lai­kau jas tik­ro­mis þvaigþ­dë­mis, bet pir­miau­sia – ge­ro­mis drau­gë­mis“, – sa­ko Liu­tau­ras.

Ati­duos duok­læ Šiau­liams

Liu­tau­ro ves­tu­vi­nës su­kne­lës – švie­sios, švel­nios, kre­mi­nës, su iš­si­ski­rian­èio­mis juo­do­mis de­ta­lë­mis ir ne­tgi vi­siš­kai juo­dos. Lie­tu­vo­je var­gu ar kas nors iš­drás­tø su to­kia ei­ti prie al­to­riaus, ta­èiau Liu­tau­ras sa­ko ne­ti­kin­tis prie­ta­rais. Juk ves­tu­vës – ypa­tin­ga šven­të, o su juo­da su­kne­le nuo­ta­ka at­ro­dy­tø iš­ties ypa­tin­gai.

Di­zai­ne­ris sa­ko kol kas ne­þi­nan­tis, ko­kias su­kne­les pa­rinks kon­kur­so da­ly­vëms. Kai jas pa­ma­tys, ta­da ir nu­spræs. „Juo­da ves­tu­vi­ne su­kne­le në vie­nos mer­gi­nos ne­da­bin­siu – ne tas ren­gi­nys. Kon­kur­so da­ly­ves puo­šiu ro­man­tiš­ko­mis su­kne­lë­mis, nes man svar­biau­sia pa­brëþ­ti jø mo­te­riš­ku­mà“, – sa­ko jis.

Liu­tau­ras þa­da at­vyk­ti á kon­kur­so fi­na­là ir ke­ti­na ne tik pri­si­dë­ti prie mer­gi­nø da­bi­ni­mo rû­bais. „Na­gus no­riu pri­kiš­ti ir prie ma­kia­þo, šu­kuo­se­nø, da­ly­vau­siu ir per­kant ba­te­lius, nes vi­sa tai la­bai svar­bu“, – tei­gia jis.

Á Šiau­lius Liu­tau­ras at­vyks ir to­dël, kad no­ri ati­duo­ti duok­læ mies­tui, sa­vo dës­ty­to­jams. Jis mo­kë­si tuo­me­të­je 43-io­jo­je pro­fe­si­në­je tech­ni­kos mo­kyk­lo­je ir sa­ko dës­ty­to­jams jau­èian­tis šil­tus jaus­mus. „Pa­lai­kau drau­giš­kus ry­šius su ke­liais drau­gais iš Rad­vi­liš­kio, Šiau­liø. Esu dir­bæs vie­na­me Šiau­liø gro­þio sa­lo­nø ir tu­riu daug ge­rø pri­si­mi­ni­mø“, – sa­ko jis.

Šv. Va­len­ti­no die­nà pa­pli­tæs pa­pro­tys do­va­no­ti „va­len­ti­nu­kus“. Taip pa­pras­tai va­di­na­mi at­vi­ru­kai, skir­ti my­li­mam þmo­gui, tra­di­ciš­kai esan­tys šir­de­lës for­mos ir sle­pian­tys pri­si­pa­þi­ni­mà, ro­man­tiš­kà ei­lë­raš­tá ar­ba tie­siog komp­li­men­tà. Di­dþio­ji da­lis jø – ano­ni­mi­niai, be at­ga­li­nio ad­re­so, pa­ra­šy­ti iš de­ši­nës á kai­ræ ar­ba kai­rià­ja ran­ka, kad bû­tø dau­giau ro­man­tiš­ko pa­slap­tin­gu­mo. Kai ku­rio­se ša­ly­se „va­len­ti­nu­kai“ do­va­no­ja­mi ne tik my­li­mie­siems, bet ir tiems, su ku­riais sie­ja šil­ti san­ty­kiai, pvz., bri­tai juos ad­re­suo­ja ne tik bi­èiu­liams, bet ir sa­vo na­mi­niams gy­vû­nams, o ru­sai – tie­siog drau­gams, ku­rie dar ne­tu­ri ant­ro­sios pu­sës.

Be­veik pri­va­lo­mas vi­sø ási­my­lë­ju­siø­jø at­ri­bu­tas – sal­du­my­nai. Tra­di­ci­ja do­va­no­ti sal­dai­nius at­si­ra­do ir po pa­sau­lá pa­pli­to iš JAV XIX a. pra­dþio­je.  Jinyoung Lee nuotr.

At­vi­ru­kø ke­lio­në

Se­niau­sias „va­len­ti­nu­kas“, pa­sie­kæs mû­sø die­nas, pa­ra­šy­tas XV am­þiu­je. Eg­zis­tuo­ja ke­le­tas nuo­mo­niø, kam pri­klau­so jo au­to­rys­të. Vie­ni já pri­ski­ria Or­lea­no her­co­gui, 1415 m. be­si­kan­ki­nu­siam ka­lë­ji­mo vie­nu­të­je ir ko­vo­ju­siam su nuo­bo­du­liu laiš­kø ra­šy­mu my­li­mai þmo­nai. Her­co­go „va­len­ti­nu­kas“ iš­li­ko iki mû­sø die­nø ir yra eks­po­nuo­ja­mas Bri­tø mu­zie­ju­je.

Ki­ti tvir­ti­na, kad pa­ts se­niau­sias „va­len­ti­nu­kas“ ap­tik­tas vie­no­je Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos bib­lio­te­kø. Laiš­kà 1477 m. pa­ra­šë mer­gi­na, pra­šiu­si jau­nuo­lá áro­dy­ti, kad jis jà iš tie­sø my­li. Ji ra­šo jam, jog iš mo­ti­nos iš­pra­šys di­des­ná krai­tá, tik jis tu­rás jà ves­ti. Bib­lio­te­ka tris­de­šim­tai­siais praë­ju­sio am­þiaus me­tais iš­pir­ko laiš­kà iš bri­tø šei­mos, ku­rios ar­chy­ve jis bu­vo sau­go­mas. Laiš­kas bu­vo pa­si­me­tæs bib­lio­te­kos fon­duo­se ir tik ne­se­niai já vël ap­ti­ko jos dar­buo­to­jas.

Sa­vo po­pu­lia­ru­mo vir­šû­næ „va­len­ti­nu­kai“ pa­sie­kë XVIII a. Ang­li­jo­je. Ási­my­lë­jë­liai sa­vo ran­ko­mis juos ga­mi­no iš spal­vo­to po­pie­riaus ir pa­si­ra­šë spal­vo­tu ra­ša­lu. Tuo­met Šv. Va­len­ti­no die­nà ne­bu­vo priim­ta do­va­no­ti do­va­nø – vie­toj jø bû­da­vo kei­èia­ma­si šiais po­pie­ri­niais pa­siun­ti­niais.

Aist­rin­gø ási­my­lë­jë­liø fan­ta­zi­jai ne­bu­vo ri­bø. Ta­len­tin­gi jau­nuo­liai ra­šy­da­vo teks­tus taip, kad pir­mo­sios kiek­vie­nos ei­lu­tës rai­dës su­da­ry­tø pra­smin­gà þo­dá, daþ­niau­siai – my­li­mo þmo­gaus var­dà. „Va­len­ti­nu­kai“ bû­da­vo rû­pes­tin­gai iš­ker­pa­mi iš po­pie­riaus ar­ba iš kar­to­no, prie jø smeig­tu­kais pri­smei­gia­mi në­ri­niai, kraš­te­liai iš­mar­gi­na­mi pa­si­tel­kus tra­fa­re­tus, imi­tuo­jan­èius vi­du­ram­þiø rank­raš­èius su pie­ši­niais.

Su­ma­nios mer­gi­nos pri­ga­min­da­vo „va­len­ti­nu­kø“ iš šil­ki­niø ar­ba at­la­si­niø rau­do­nos ar raus­vos me­dþia­gos ga­ba­lë­liø. Pa­gal iš anks­to pa­si­ga­min­tà iš­kar­pà bû­da­vo iš­pjau­na­mos dvi šir­de­lës, ant vie­nos ka­ro­liu­kais ar­ba kry­þe­liais bu­vo iš­siu­vi­në­ja­mas svei­ki­ni­mas, vë­liau abi šir­de­lës pu­sës bu­vo su­siu­va­mos, iš anks­to á vi­dø pri­kim­šus ko nors minkš­to. Ar­ba iš sto­ro kar­to­no bû­da­vo iš­ker­pa­ma šir­de­lë, ap­kli­juo­ja­ma auk­so ar si­dab­ro fo­li­ja, o ant jos ada­ta ar­ba vir­bu „iš­ba­do­mas“ raš­tas, pie­ši­nys ar­ba svei­ki­ni­mo teks­tas.

XIX a. pra­si­dë­jo ma­si­në „va­len­ti­nu­kø“ ga­my­ba. Iš pra­dþiø tai bu­vo pa­pras­ti at­vi­ru­kai su ko­kiu nors neá­mant­riu pie­ši­niu, bet, vys­tan­tis spau­dos pra­mo­nei, jie ta­po vis spal­vin­ges­ni ir ori­gi­na­les­ni. Ant jø im­tos vaiz­duo­ti spal­vo­tos šir­de­lës, be­si­bu­èiuo­jan­tys paukš­te­liai, spar­nuo­ti an­ge­liu­kai. Da­bar va­sa­rio 14-osios iš­va­ka­rë­se ga­li­ma ras­ti dau­gy­bæ „va­len­ti­nu­kø“: di­de­liø ir ma­þø, ryš­kiø, krin­tan­èiø á akis ir švel­niø, kuk­liø, ro­man­tiš­kø, þais­min­gø, hu­mo­ris­ti­niø, ne­tgi pa­ga­min­tø iš gy­vø ar dþio­vin­tø gë­liø, plunks­nø, pû­kø. Kiek­vie­nas ga­li iš­rink­ti my­li­mam þmo­gui tin­kan­tá api­pa­vi­da­li­ni­mà ir teks­tà.

Tin­ka ir pra­šmat­nios ro­þës, ir kuk­lios naš­lai­tës

Be „va­len­ti­nu­kø“, Ási­my­lë­jë­liø die­nà tra­di­ciš­kai do­va­no­ja­mos gë­lës. Ma­no­ma, kad la­biau­siai tin­ka rau­do­nos ro­þës – tik­ros mei­lës ási­kû­ni­ji­mas, ar­ba bal­tos – šva­ros ir ne­kal­ty­bës sim­bo­lis, taip pat naš­lai­tës.

Su gë­lë­mis – ir su ro­þë­mis, ir su naš­lai­të­mis – taip pat su­si­ju­sios le­gen­dos. Rau­do­na ro­þë – kla­si­ki­nis mei­lës sim­bo­lis – at­si­ra­do, pa­sak an­ti­ki­nës le­gen­dos, kai grai­kø mei­lës ir gro­þio dei­vë Af­ro­di­të, sku­bë­da­ma á pa­si­ma­ty­mà su sa­vo my­li­muo­ju Ado­niu, at­si­sto­jo ant dyg­liuo­to bal­tø ro­þiø krû­mo ir jos die­viš­ka­sis krau­jas nu­da­þë pum­pu­rus ryš­kiai rau­do­na spal­va.

Dël naš­lai­èiø esa­ma ki­tos le­gen­dos. Ta pa­ti Af­ro­di­të mau­dë­si kal­nø upe­ly­je, to­liau nuo smal­siø mir­tin­gø­jø þvilgs­niø. Ta­èiau kaþ­koks jau­nuo­lis, su­si­þa­vë­jæs die­vai­te, nu­se­kë pa­skui jà ir ëmë gro­þë­tis jos kû­nu. Kai Af­ro­di­të pa­ste­bë­jo baikš­tø ási­my­lë­jë­lá, smar­kiai su­py­ko, pa­si­skun­dë Dzeu­sui ir pa­rei­ka­la­vo nu­baus­ti per­ne­lyg smal­sø ir ne­kuk­lø jau­nuo­lá. Dzeu­sas, kaip ir pri­de­ra aukš­èiau­sia­jam Die­vui, màs­të blai­viai, pa­gai­lë­jo jau­nuo­lio ir, nu­spren­dæs ne­baus­ti jo per­ne­lyg grieþ­tai, pa­ver­të gë­ly­te su nuo­lat pla­èiai at­ver­to­mis, smal­sio­mis ir su­si­þa­vë­ju­sio­mis aki­mis. Nuo to lai­ko naš­lai­tës þie­das ta­po ási­my­lë­jë­liø sim­bo­liu.

Le­gen­dos le­gen­do­mis, bet ap­link dau­gy­bë pui­kiø gë­liø ir do­va­no­ti de­ra tas, ku­rios pa­tin­ka. Ne tik Šv. Va­len­ti­no die­nà.

Mei­læ sal­di­na sal­du­my­nai

Dar vie­nas be­veik pri­va­lo­mas vi­sø ási­my­lë­ju­siø­jø at­ri­bu­tas – sal­du­my­nai. Tra­di­ci­ja do­va­no­ti sal­dai­nius at­si­ra­do ir po pa­sau­lá pa­pli­to iš JAV XIX a. pra­dþio­je. Tarp ame­ri­kie­èiø vy­rø pa­pli­to ma­da Šv. Va­len­ti­no die­nà siøs­ti sa­vo nuo­ta­koms mar­ci­pa­nø. Juo­se daug cuk­raus, ku­ris tuo­met daug kai­na­vo. Kai apie 1800 m. at­si­ra­do ma­si­në cuk­raus ga­my­ba iš cuk­ri­niø run­ke­liø, mar­ci­pa­nø kai­na smar­kiai kri­to. Tuo­met pra­dë­ta ga­min­ti ir ka­ra­me­lë, tad sal­du­my­nø do­va­no­ji­mo tra­di­ci­ja itin iš­po­pu­lia­rë­jo. Šiai šven­tei bû­da­vo ga­mi­na­mi rau­do­nos ir bal­tos spal­vos sal­dai­niai. Rau­do­na spal­va sim­bo­li­za­vo aist­rà, bal­ta – ty­rà mei­læ. Praë­ju­sio­jo am­þiaus pen­kias­de­šim­tai­siais me­tais sal­dai­nius im­ta pa­kuo­ti á kar­to­ni­nes šir­dies for­mos dë­þu­tes. Vë­liau ka­ra­me­læ iš­stû­më šo­ko­la­das, ta­pæs pa­èia po­pu­lia­riau­sia do­va­na tà die­nà.

Do­va­nos – stip­ria­jai ly­èiai?

Ádo­mu tai, kad Šv. Va­len­ti­no die­nos šven­ti­mas to­li­mo­je nuo eu­ro­pie­tiš­kø tra­di­ci­jø Ja­po­ni­jo­je pri­gi­jo XX a. tris­de­šim­tai­siais me­tais tik stam­biø šo­ko­la­do ga­min­to­jø dë­ka. Da­bar ši die­na Ja­po­ni­jo­je yra vir­tu­si sa­vo­tiš­ka „ko­vo 8-àja vy­rams“ ir neo­fi­cia­liai va­di­na­ma „bal­tà­ja die­na“, ku­rià do­va­nos do­va­no­ja­mos dau­giau­sia stip­ria­jai ly­èiai. Do­va­no­ti priim­ta par­fu­me­ri­jà, skus­tu­vus ir ki­tus smul­kius vy­riš­kus ak­se­sua­rus. Bet la­biau­siai pa­pli­tu­si do­va­na yra šv. Va­len­ti­no fi­gû­rë­lës pa­vi­da­lo šo­ko­la­du­kas. Já ja­po­nai do­va­no­ja drau­gams, pa­þás­ta­miems ir ko­le­goms. Šios ma­þos ska­nios do­va­në­lës va­di­na­mos „gi­ri èo­ko“. Jei­gu mo­te­ris tà die­nà pa­do­va­no­ja vy­riš­kiui „gi­ri èo­ko“, jis at­sa­ky­da­mas pri­va­lo áteik­ti jai ko­ká nors gra­þø nie­ku­tá ir pa­kvies­ti va­ka­rie­nës, o ly­giai po më­ne­sio – pa­do­va­no­ti jai bal­to­jo šo­ko­la­do ply­te­læ. Šios tra­di­ci­jos pa­grin­du su­si­for­ma­vo pa­pro­tys – tik Šv. Va­len­ti­no die­nà ja­po­në mo­te­ris ga­li priei­ti prie vy­riš­kio, pa­do­va­no­ti jam šo­ko­la­do ply­te­læ ir pri­si­pa­þin­ti my­lin­ti, ne­bi­jo­da­ma bû­ti iš­juok­ta.

Dar va­sa­rio 14-àjà ja­po­nai ren­gia pa­ties gar­siau­sio pri­si­pa­þi­ni­mo, kad my­li, var­þy­bas – nuo spe­cia­lios pa­ky­los jau­nuo­liai ir mer­gi­nos, šauk­da­mi iš vi­sø jë­gø, pri­si­pa­þás­ta my­lin­tys.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Þo­dá „kai­li­niai“ („dþub­ba“) jau XIV a. var­to­jo ara­bai, tik neaiš­ku, kam jiems jø pri­rei­kë, juk jø ša­ly­se karš­ta? Pa­si­ro­do, kai­lis ne tik ge­rai su­lai­ko ši­lu­mà, bet ir ne­pra­lei­dþia karš­èio. Ádo­mu, kad net iki XIV a. pa­bai­gos kai­li­niais bu­vo va­di­na­mi ne vi­si kai­li­niai pal­tai, o tik iš vir­šaus pa­deng­ti vil­no­niu au­di­niu. Mums ápras­ti, jau kla­si­ki­niais ta­pæ kai­li­niai kaþ­ka­da su­kë­lë sen­sa­ci­jà, nes ne­šio­ti pal­tà kai­liu á vir­šø bu­vo ne­pa­do­ru. Tik­ra „kai­li­në re­vo­liu­ci­ja“ ávy­ko XX a. 20-ai­siais me­tais, kai ne­ti­kë­tai ne­be­ma­din­gi ta­po me­dþia­ga iš vir­šaus pa­deng­ti kai­liai. Ekst­ra­va­gan­tiš­ki to me­to da­bi­tos iš­di­dþiai vaikš­ti­në­jo gat­vë­mis, ry­šë­da­mi kai­li­nius kak­la­raiš­èius ir vil­kë­da­mi pus­pal­èius iš ver­šio odos.

Kai­li­niai – ne­pi­gus dra­bu­þis, pa­pras­tai per­ka­mas ne vie­ne­riems me­tams, tai­gi ver­èiau iš­si­rink­ti kla­si­ki­ná mo­de­lá. Dmitry BOULATOV nuotr.

Da­bar, net ir šy­lant kli­ma­tui, þie­mà bû­na to­kiø spei­guo­tø die­nø, kad be šio rû­bo tik­rai sun­ko­ka iš­si­vers­ti. „Þa­lie­ji“, ig­no­ruo­jan­tys dra­bu­þius iš na­tû­ra­laus kai­lio, tuo­met iš spin­tos iš­si­trau­kia dirb­ti­nio kai­lio pal­tu­kus. Þo­dþiu, kai­li­niuo­ti bû­na­me be­veik vi­si – ir se­ni, ir jau­ni. Kaip iš­si­rink­ti ir pri­þiû­rë­ti kai­li­nius, kon­sul­tuo­ja „Ma­re­mos“ ko­mer­ci­jos di­rek­to­rë Re­na­ta Stan­ku­vie­në.

Pa­si­kei­tu­sios pa­þiû­ros

Nu­to­lo lai­kai, kai mo­te­rys bu­vo ási­ti­ki­nu­sios, kad di­de­lis kai­li­niø svo­ris – bû­ti­na jø ge­ros ko­ky­bës sà­ly­ga. Šiuo­lai­ki­nës tech­no­lo­gi­jos lei­dþia kai­lá „pa­leng­vin­ti“: oda iš­dir­ba­ma la­bai plo­na, ta­èiau tvir­ta, plau­kas bû­na pa­ker­pa­mas, siû­lës – plo­ny­tës. O pa­ti ma­da ir­gi ap­si­su­ko ra­tu – vël po­pu­lia­rûs dvi­pu­siai ga­mi­niai, tie­sa, „pa­leng­vin­ti“: iš vie­nos pu­sës – ap­kirp­tas kai­lis, iš ki­tos – iš­dirb­ta oda.

Jau se­niai mo­de­liuo­to­jai ne­bi­jo de­rin­ti ávai­riø sti­liø, kur­ti drà­siø mo­de­liø. Kai­liais puo­šia­mi ir grieþ­ti da­ly­ki­niai kos­tiu­mai, ir va­ka­ri­niai dra­bu­þiai, ir lie­me­nës, ir ša­li­kai. Šil­kas, ak­so­mas, siu­vi­në­ji­mai, në­ri­niai su kai­liu kas­kart de­ri­na­mi vis drà­siau ir to­kie ga­mi­niai tam­pa vis po­pu­lia­res­ni. Ta­me pa­èia­me siu­vi­ny­je ne­re­tai de­ri­na­mi ávai­riø rû­šiø kai­liai, pvz., itin iš­tai­gin­gai at­ro­do au­di­niø kai­li­niai, pa­puoš­ti šin­ši­lø kai­liu­kais, ar­ba ap­kirp­tas au­di­nës ar nu­tri­jos kai­lis, su­de­rin­tas su ka­ra­ku­liu. Prak­tiš­ki yra dau­gia­funk­ciai mo­de­liai, kai dra­bu­þá ga­li­ma dë­vë­ti ir vie­na, ir ki­ta pu­se, kai at­si­se­ga kai­li­në apy­kak­lë ir ran­ko­ga­liai bei iš­sii­ma vi­di­nis kai­lis. To­kia striu­kë pui­kiai pa­si­tar­nau­ja ir pa­va­sa­rá, šal­èiams pa­si­trau­kus.

Kaip iš­si­rink­ti kai­li­nius

Þie­mà gy­vû­nai uþ­siau­gi­na šil­tà tan­kø po­kai­lá. Bû­tent tuo me­tu jie ir tu­rë­tø bû­ti me­dþio­ja­mi. Jei­gu kai­lis nu­di­ria­mas „ne se­zo­nu“, jis ne­bû­na toks gra­þus, be to, nu­šiû­ra kur kas grei­èiau.

„Bû­ti­na þi­no­ti, ko­kios kai­lio da­lys bu­vo pa­nau­do­tos siu­vant ga­mi­ná. Gy­vû­nø nu­ga­rë­lës ir uo­de­gos kai­liu­kas kur kas ver­tin­ges­nis ne­gu pil­vo ir le­te­nø, – sa­ko R. Stan­ku­vie­në. – To iš pir­mo þvilgs­nio pir­kë­jas ga­li ir ne­pas­te­bë­ti. Ne­rei­kë­tø þa­vë­tis ir dë­vë­tø rû­bø par­duo­tu­vë­se siû­lo­mais kai­li­niais. Daþ­niau­siai tai se­nas, nu­dë­vë­tas kai­lis, ku­ris grei­tai plyš­ta ir dy­la.“

Kai­li­niai – ne­pi­gus dra­bu­þis, pa­pras­tai per­ka­mas ne vie­ne­riems me­tams, tai­gi ver­èiau iš­si­rink­ti kla­si­ki­ná mo­de­lá. Pri­si­min­ki­te, kad mû­sø pa­ly­gin­ti drëg­no­kam kli­ma­tui, kai pu­sæ þie­mos ten­ka „më­gau­tis“ snie­gu ir lie­tu­mi, la­biau­siai tin­ka šiuo me­tu iš­po­pu­lia­rë­jæs skus­tas be­bras, taip pat nu­tri­ja – jø kai­lio ne­pers­mel­kia drëg­më. Esant di­des­niam šal­èiui, ne­pa­kei­èia­mas bû­na avi­kai­lis. Tie­sa, di­zai­ne­riai ne­re­ko­men­duo­ja ap­va­lo­koms neaukš­toms mo­te­rims pirk­ti il­go gau­ruo­to plau­ko kai­li­niø, pvz., la­pës ar meš­kë­no, nes jie op­tiš­kai stam­bi­na fi­gû­rà ir ma­þi­na ûgá.

Á kà ver­të­tø at­kreip­ti dë­me­sá

„Kai­li­niø siû­liø vie­to­se oda kar­tais bû­na su­ski­li­në­ju­si, tad bû­ti­nai jas ap­þiû­rë­ki­te. Pag­lam­þy­ki­te kai­lá pirš­tais – jo oda ne­tu­ri girgþ­dë­ti, – sa­ko „Ma­re­mos“ spe­cia­lis­të. – Prask­leis­ki­te po­plau­kio še­re­lius ir pa­si­þiû­rë­ki­te, ar odo­je ne­sa­ma átrû­ki­mø. Paim­ki­te á ran­kas ada­tà ir per­brau­ki­te ja per odà – ada­ta pri­va­lo slys­ti, ne­pa­lik­da­ma pëd­sa­ko. Pa­ga­liau ne­si­var­þy­da­mos pa­pe­šio­ki­te kai­lá. Jei­gu tarp pirš­tø liks še­riø  – blo­gai. Ne­ti­kë­ki­te par­da­vë­jais, ti­ki­nan­èiais, kad pir­mo­sio­mis dë­vë­ji­mo die­no­mis kai­li­nu­kai vi­sa­da še­ria­si...“

Kai­lis ne­tu­ri stirk­so­ti kaip kuo­las – bû­ti kie­tas. Jei­gu jis në­ra minkš­tas, va­di­na­si, yra iš­dirb­tas ne pa­gal nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas.

Vil­kint kai­li­nius, pa­tar­ti­na ne­šio­ti ran­ki­nu­kà trum­pa ran­ke­na, o ne su dir­þe­liu per pe­tá, nes kai­lis šio­je vie­to­je nu­si­trins.

Ma­tuo­da­mie­si kai­li­nius ste­bë­ki­te, ar jie nie­kur ne­spau­dþia ir ne­kaus­to ju­de­siø. Jei­gu su­si­da­ro po­jû­tis, kad kai­li­niai slys­ta pir­myn ar­ba at­gal, va­di­na­si, esa­ma su­kir­pi­mo de­fek­tø.

Pir­kë­jø ty­ko ir grës­më ási­gy­ti pa­dirb­to kai­lio siu­vi­niø. Šiuo tiks­lu daþ­niau­siai nau­do­ja­mas triu­šio kai­lis – pi­gus ir plas­tiš­kas. Jis ker­pa­mas, pe­šio­ja­mas, da­þo­mas. Pas­kai­èiuo­ta, kad triu­šá ga­li­ma „pa­vers­ti“ á 57 þvë­re­liø kai­lá.

Ma­þos gud­ry­bës

Ma­da yra ma­da, ta­èiau eg­zis­tuo­ja ir ob­jek­ty­vus kai­lio ko­ky­bës kri­te­ri­jus – jo ge­bë­ji­mas ne­nu­sit­rin­ti pa­èio­se pa­vo­jin­giau­sio­se vie­to­se: ties ran­ko­ga­liais, apy­kak­lës sri­ty­je, prie ki­še­niø. Pat­va­riau­siu lai­ko­mas ûd­ros kai­lis – 20 me­tø be „ka­pi­ta­li­nio“ re­mon­to. Jam nu­si­lei­dþia ne­tgi le­gen­di­nis ko­ti­kas – 15 me­tø. La­bai pra­ktiš­ki au­di­nës kai­li­niai – juos ga­li­ma dë­vë­ti 10-20 me­tø. Ka­ra­ku­lio uþ­ten­ka še­še­rius, kar­tais aš­tuo­ne­rius  me­tus, la­pës – 3-8, nu­tri­jos – iki 15 me­tø. Vo­ve­rës kai­li­niø dë­vë­ji­mo lai­kas – pen­ke­ri me­tai, triu­šio – tre­ji. Sup­ran­ta­ma, kuo pa­tva­res­nio kai­lio siu­vi­niø pirk­si­te, tuo jø mo­de­lis tu­rë­tø bû­ti ar­ti­mes­nis kla­si­ki­niam.

„Jei­gu kai­li­nius su­li­jo ar­ba pa­te­ko­te á šlapd­ri­bà, pa­si­sten­ki­te nu­pur­ty­ti drëg­mæ še­pe­të­liu, o iš­dþio­vi­næ iš­šu­kuo­ki­te ka­tëms ar šu­nims šu­kuo­ti skir­tu še­pe­èiu, – pa­ta­ria R. Stan­ku­vie­në. – Ka­ra­ku­lá ge­riau nu­šluos­ty­ti sau­su sku­du­rë­liu. Dþio­vin­ki­te kai­li­nius bû­ti­nai ant kuo pla­tes­nës pa­ka­bos ir kuo to­liau nuo šil­dy­mo áren­gi­niø.“

Neuþ­mirš­ki­te, kad kai­li­nius rei­kia re­gu­lia­riai vë­din­ti. Net jei­gu þie­ma pa­si­tai­ky­tø šil­to­ka, vis tiek pa­si­sten­ki­te bent ke­le­tà kar­tø išei­ti pa­si­vaikš­èio­ti, jais vil­kë­da­ma. „Vi­sa­da pa­si­rû­pin­ki­te šiuo dra­bu­þiu pa­si­bai­gus se­zo­nui – iš­va­ly­ki­te, su­tvar­ky­ki­te, per­þiû­rë­ki­te sa­gas. Ne­dë­ki­te kai­liø á po­lie­ti­le­ni­nius ne­kvë­puo­jan­èius mai­šus, nes jie dþius ir šus. Á ki­še­nes rei­kë­tø ádë­ti po dþio­vin­tà apel­si­no þie­ve­læ – tai ap­sau­ga nuo kan­dþiø“, – pa­ta­ria R. Stan­ku­vie­në.

Kai­lio iš­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­ja la­bai su­dë­tin­ga, kai ku­riø kai­lio de­fek­tø neá­ma­no­ma pa­ste­bë­ti ne­tgi la­bai kruopš­èiai ap­þiû­rint, to­dël ver­èiau sten­ki­tës pirk­ti kai­li­nius fir­mi­në­je par­duo­tu­vë­je, juk so­li­di fir­ma – ko­ky­bës ga­ran­tas.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Po­vi­las LUN­GË

Tik­riau­siai jau iš­ban­dë­te vi­sus áma­no­mus ko­vos su šiuo bjau­riu sie­nø dar­ky­to­ju – pe­lë­siu – bû­dus: va­lë­te sie­nas ac­to tir­pa­lu, ban­dy­da­mi iš­vë­din­ti kam­ba­rius da­rë­te skers­vë­já, më­gin­da­mi iš­dþio­vin­ti drëg­nà sie­nà šil­dë­te jà ga­lin­gu šil­dy­tu­vu, ási­gi­jo­te drëg­mës su­rink­tu­và, de­gi­no­te ka­da­gio ar tu­jos ša­ke­læ, kad tik na­mie ma­lo­niai kvepëtø… De­ja, vi­sos šios prie­mo­nës të­ra lai­ki­nos.

Pe­lë­sis ási­vei­sia pa­èia­me ato­kiau­sia­me na­mø kam­pe, kur ma­þai sau­lës spin­du­liø ir ne­cir­ku­liuo­ja oras. Au­to­riaus nuo­tr.

Penk­ta­die­niais 20 val. per Šiau­liø re­gio­no te­le­vi­zi­jà

„S plius“ ro­do­mos lai­dos „Ply­ta prie ply­tos“ ve­dë­jas Ar­tû­ras Kon­de­raus­kas nuo­lat su­lau­kia þiû­ro­vø klau­si­mø, kaip ko­vo­ti su pe­lë­siu. Sta­ty­bø spe­cia­lis­tai lai­dos þiû­ro­vams ir sa­vait­raš­èio „Šiau­liai plius“ skai­ty­to­jams at­sklei­dþia pe­lë­sio su­si­da­ry­mo prie­þas­tis ir pa­ta­ria, kà da­ry­ti, kad jis na­mie ne­si­veis­tø.

Ko­dël ra­so­ja?

Ne­re­tai ypaè se­nes­nës sta­ty­bos na­muo­se, sie­nø ar lu­bø kam­puo­se, ga­li­ma pa­ste­bë­ti pe­lë­sá. Kar­tais jis vei­sia­si spin­tø ar spin­te­liø vi­du­je – api­pe­li­ja dra­bu­þiai ar net in­dai. Gy­ven­to­jai skun­dþia­si ne­beiš­ma­nan­tys, kaip su šia ne­gan­da ko­vo­ti. Pe­lë­sis ve­šë­da­mas ar­do mû­rà ir iš­ski­ria tok­si­nes me­dþia­gas, ken­kian­èias mû­sø svei­ka­tai. Anot spe­cia­lis­tø, jo at­si­ra­di­mo prie­þas­tis – drëg­më.

Ore yra van­dens. Šiø ma­þø la­še­liø kie­kis ja­me pri­klau­so nuo oro tem­pe­ra­tû­ros – tai san­ty­ki­nis oro drëg­nu­mas. Karš­ta­me ore ga­li bû­ti daug dau­giau drëg­mës nei šal­ta­me. Drëg­më at­si­ran­da kvë­puo­jant, mau­dan­tis vo­nio­je ar du­še, ruo­šiant mais­tà ir at­lie­kant ki­tus na­mø ruo­šos dar­bus.

Anot spe­cia­lis­tø, bet ko­kios tem­pe­ra­tû­ros orui per­si­so­ti­nus drëg­me, ji nu­së­da ant pa­vir­šiaus, vë­ses­nio nei oras. Pa­vir­šiaus tem­pe­ra­tû­ra, ku­riai esant taip nu­tin­ka, va­di­na­ma „ra­sos taš­ku“. Tik­rai esa­te pa­ste­bë­jæ, kad iš šal­dy­tu­vo iš­trauk­tas mais­to pro­duk­tas, in­das ar bu­te­lis tuoj pat ap­ra­so­ja. Dau­ge­lis ne­šio­jan­èiø­jø aki­nius keiks­no­ja uþë­jæ iš lau­ko á vi­dø – aki­nius tuoj pat „uþ­trau­kia“.

Tai­gi, kai tik drëg­mës pri­so­tin­tas šil­tas oras pri­si­lie­èia prie vë­ses­nio pa­vir­šiaus, drëg­më kon­den­suo­ja­si. Tai aki­vaiz­dþiai ma­ty­ti ant vo­nios ply­te­liø ar stik­lo, ta­èiau ly­giai taip pat nu­tin­ka ir ant lu­bø ar sie­nø.

Ap­šil­ti­nus pro­ble­ma ne­dings

Dau­ge­lis, ap­šil­ti­næ na­mà ir já pa­kan­ka­mai šil­dy­da­mi, ma­no, kad drëg­më ne­be­tu­rë­tø kaup­tis. De­ja, oro tem­pe­ra­tû­ra vël ky­la tol, kol at­si­ran­da vë­ses­niø pa­vir­šiø, ne­bent iš­vë­din­tu­me pa­tal­pas – áleis­tu­me vë­ses­nio gry­no oro. Tai­gi gy­ve­na­mà­sias pa­tal­pas bû­ti­na vë­din­ti bent kar­tà per die­nà, ge­riau­sia – prieš ei­nant mie­go­ti. Á šá pa­ta­ri­mà tu­rë­tø at­kreip­ti dë­me­sá tie, ku­rie mëgs­ta neiš­leis­ti ši­lu­mos iš na­mø. Ak­li­nai uþ­si­da­ræ lan­gus, jie tik pa­ken­kia sau – kam­ba­riuo­se oras tam­pa ne­beš­vie­þias, ja­me pa­dau­gë­ja CO2, dul­kiø, nuo lan­gø ima bëg­te bëg­ti su­si­kon­den­sa­væs van­duo, ima veis­tis pe­lë­sis. Tai­gi, vë­din­da­mi kam­ba­rius, iš­veng­si­te be­si­kau­pian­èios drëg­mës. De­ja, kar­tais ir to ne­pa­kan­ka.

Kam­ba­riuo­se san­ty­ki­nis oro drëg­nu­mas ne­tu­rë­tø vir­šy­ti 60 pro­c. Jam nu­sta­ty­ti ste­buk­lin­gø me­cha­niz­mø ne­rei­kia – te­rei­kia ási­gy­ti prie­tai­sø, pa­pras­tai ma­tuo­jan­èiø oro tem­pe­ra­tû­rà, drëg­nu­mà ir oro slë­gá, komp­lek­tà.

Be­si­kau­pian­ti drëg­më daþ­niau­siai su­da­ro sà­ly­gas juo­da­jam pe­lë­siui ant sie­nø, lu­bø ir lan­gø veis­tis. Šis pe­lë­sis yra kenks­min­gas svei­ka­tai, ypaè ast­ma ser­gan­tiems. Tie­sa, na­mie ga­li at­si­ras­ti ne tik juo­do­jo, bet ir ki­to­kiø spal­vø pe­lë­sio ant me­die­nos, ki­li­mø, dra­bu­þiø. Ry­tø iš­min­tis tei­gia, kad jei na­mie „ap­si­gy­ve­no“ juo­da­sis pe­lë­sis, tai iš­si­kraus­tyk, o na­mus su­de­gink. Ne­gi iš tik­rø­jø jis – ne­nu­ga­li­mas prie­šas?

Na­mas – kaip au­ga­las

Anot sta­ty­bos spe­cia­lis­tø, drëg­më ne­bû­ti­nai kon­den­suo­ja­si iš oro – ji ga­li iš þe­mës kil­ti aukš­tyn, skverb­tis per mû­ro po­ras pa­na­šiai kaip au­ga­luo­se. Taip at­si­tin­ka, kai pa­þei­dþia­mas ru­be­roi­do sluoks­nis, ski­rian­tis mû­rà nuo pa­ma­tø, ar­ba tin­kas su­da­ro til­te­lá tarp pa­ma­tø ir mû­ro. Taip at­si­tik­ti ga­li ir na­mui per stip­riai së­dant, kai pa­þei­dþia­mas bar­je­ri­nis ru­be­roi­do sluoks­nis. To­kiu at­ve­ju nau­do­ja­ma spe­cia­li che­mi­në medþiaga, ku­ria uþ­pil­do­ma drëks­tan­ti sie­nos da­lis. Šis dar­bas – tik pro­fe­sio­na­lams.

Ki­ta be­si­skver­bian­èios drëg­mës prie­þas­tis – san­tech­ni­kos ge­di­mai, kiau­ras sto­gas, sta­ty­bi­nin­kø bro­kas ir pan. Rû­sy­je taip at­si­tin­ka, kai po­þe­mi­nio van­dens ly­gis yra aukš­tas, o dre­na­þas ap­link na­mà neá­reng­tas ar­ba ne­tin­ka­mai vei­kia. To­kiu at­ve­ju bû­ti­na rû­sio sie­nø hid­roi­zo­lia­ci­ja iš lau­ko pu­sës.

Nu­ga­lë­ti ga­li­ma

Anot sta­ty­bi­nin­kø, vie­ni su pe­lë­siu ban­do ko­vo­ti pa­pras­tai – jo pa­þeis­tà sie­nø tin­kà nu­sku­ta ar nu­ka­po­ja, ta­da nu­tin­kuo­ja, lei­dþia sie­nai iš­dþiû­ti ir vël nu­da­þo ar iš­ta­pe­tuo­ja. De­ja, šis bû­das pa­de­da tik lai­ki­nai – jei na­muo­se drëg­na, per ke­le­tà me­tø ar net më­ne­siø pe­lë­sis vël pa­si­ro­do.

Tai­gi, pe­lë­sis në­ra tik pa­vir­ši­në sie­nø pro­ble­ma – jis pa­pras­tai bû­na gi­liai ási­skver­bæs á sie­nà. Tik ási­ti­ki­nus, kad jis vi­siš­kai su­nai­kin­tas, rei­kia iš­dþio­vin­ti sie­nà ir ta­da pra­dë­ti ruoš­ti jà ap­dai­los dar­bams. Tie­sa, pa­tar­ti­na nau­do­ti spe­cia­lø grun­tà, ku­ria­me yra me­dþia­gø, stab­dan­èiø pe­lë­sio at­si­ra­di­mà.

Sta­ty­bos spe­cia­lis­tai pataria pe­lë­sio pa­þeis­tiems pa­vir­šiams nu­va­ly­ti naudoti spe­cia­lius che­mi­nius pre­pa­ra­tus. Juo­se daþ­niau­siai yra daug chlo­ro, ku­ris su­stab­do pe­lë­sio au­gi­mà.

Kaip vë­din­ti pa­tal­pas?

Pa­tal­pas rei­kia vë­din­ti ke­le­tà kar­tø per die­nà, ypaè vir­tu­væ. Kad ne­pe­ly­tø vo­nios sie­nos ir lu­bos, pa­tar­ti­na nak­tá pa­lik­ti pra­vi­ras vo­nios du­ris, kad iš pa­tal­pos iš­si­sklai­dy­tø ga­rai ir ši­lu­ma.

In­ten­sy­viai vë­din­ti pa­tal­pas bû­ti­na ke­le­tà kar­tø per die­nà, o tru­pu­tá pra­ver­tas lan­gas ar or­lai­dë tu­rë­tø bû­ti nuo­lat. Kai lau­ko oro tem­pe­ra­tû­ra þe­mes­në nei –10°C, re­ko­men­duo­ja­ma pa­tal­pas vë­din­ti trum­pai pla­èiai pra­vë­rus lan­gus, ta­da itin su­ma­þi­na­mas san­ty­ki­nis pa­tal­pø oro drëg­nu­mas, bet neat­vës­ta vi­du­je esan­èiø daik­tø pa­vir­šius. Taip vë­di­nant pa­tal­pas, su­tau­po­ma ne­ma­þai ši­lu­mos ener­gi­jos, nes ši­lu­mi­nis oro tal­pu­mas yra ge­ro­kai ma­þes­nis nei pa­tal­pos daik­tø ar sta­ty­bi­niø konst­ruk­ci­jø.

Ra­so­ja lan­gai...

Esant di­de­liam san­ty­ki­niam oro drëg­nu­mui, van­duo pir­miau­sia pra­de­da kaup­tis ant lan­go rë­mo prie pa­lan­gës, nes ji truk­do ten pa­tek­ti šil­tam oro srau­tui nuo ra­dia­to­riaus. Tai pir­mas po­þy­mis, kad rei­kia in­ten­sy­viau vë­din­ti ar šil­dy­ti pa­tal­pà.

Jei ant vi­sø na­mo ar bu­to ra­dia­to­riø yra ter­mo­re­gu­lia­to­riai, rei­kia nu­sta­ty­ti juos ant tos pa­èios pa­da­los ir veng­ti nuo­lat re­gu­liuo­ti – keis­ti pa­tal­pø tem­pe­ra­tû­rà, jei­gu lau­ko tem­pe­ra­tû­ra ne­si­kei­èia, nes su­si­da­ræ tem­pe­ra­tû­rø po­ky­èiai pa­tal­po­se la­bai pa­di­di­na san­ty­ki­ná oro drëg­nu­mà, to­dël ant lan­gø ir ki­tø šal­tø pa­vir­šiø su­si­da­ro kon­den­sa­tas. Per pa­rà dël ši­lu­mos sis­te­mos re­gu­lia­vi­mo kam­ba­rio oro tem­pe­ra­tû­ra ne­tu­rë­tø keis­tis dau­giau nei 5°C laips­niais. Á tai, anot sta­ty­bos spe­cia­lis­tø, tu­rë­tø at­kreip­ti dë­me­sá ir tie, ku­rie na­mus šil­do­si pa­tys – pa­ku­ria kros­ná kar­tà per die­nà, kam­ba­riams smar­kiai at­ša­lus.

Spe­cia­lis­tai ak­cen­tuo­ja, kad mik­rok­li­ma­tas mû­sø bu­tuo­se pri­klau­so ne tik nuo to, kaip su­de­ri­na­mas vë­di­ni­mas ir šil­dy­mas, bet ir nuo þmo­gaus su­pra­ti­mo bei no­ro bran­gin­ti sa­vo ir ar­ti­mø­jø svei­ka­tà bei tur­tà. Tai­gi ko­vo­jant su pe­lë­siu svar­bu pa­ša­lin­ti jo at­si­ra­di­mo prie­þas­tá – drëg­mæ. Ke­le­tas pa­ta­ri­mø, kaip tai sëk­min­gai pa­da­ry­ti:

• Oras tu­ri ju­dë­ti. Atit­rau­ki­te bal­dus šiek tiek nuo sie­nø, kad oras ga­lë­tø lais­vai cir­ku­liuo­ti. Dël tos pa­èios prie­þas­ties ne­perk­rau­ki­te spin­te­liø ir spin­tø daik­tais. Bal­dus ge­riau sta­ty­ti prie vi­di­niø sie­nø, nes jos ne­ra­so­ja.

• Pa­si­tel­ki­te elekt­ros prie­tai­sus. Elekt­ri­nis skal­bi­niø dþio­vin­tu­vas tu­rë­tø bû­ti pri­jung­tas prie ven­ti­lia­ci­jos. Nau­do­ki­tës ven­ti­lia­to­riais vir­tu­vë­je ir vo­nio­je. Jei­gu la­bai drëg­na, ga­li neuþ­tek­ti kam­ba­riø ar pa­gal­bi­niø pa­tal­pø mik­ro­ven­ti­lia­ci­jos – pri­reiks áreng­ti ven­ti­lia­ci­jos sis­te­mà. Vë­din­ki­te kam­ba­rius bent kar­tà per die­nà. Ási­gy­ki­te drëg­mës su­rink­tu­và. Já ájun­gus rei­kia vi­siš­kai uþ­da­ry­ti pa­tal­pos lan­gus ir du­ris, ven­ti­lia­ci­jos an­gas. Drëg­mës su­rink­tu­vai ne tik su­ge­ria drëg­mæ, bet ir šil­do pa­tal­pà.  Rû­sy­je pa­tar­ti­na nuo­lat bû­ti uþ­de­gus lem­pu­tæ, nes pe­lë­sis in­ten­sy­viai au­ga tam­so­je.

• Tik­rin­ki­te, ar na­mie në­ra ki­tø drëg­mës šal­ti­niø, pvz., ar iš van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos vamz­dþiø ne­te­ka van­duo. Ven­ki­te va­zo­ni­niø gë­liø kam­ba­riuo­se – þe­mës pa­vir­šiu­je vei­sia­si pe­lë­sis.

• Prieš pra­de­dant re­mon­to dar­bus, rei­kë­tø nau­do­ti pe­lë­sio va­lik­lá, nai­ki­nan­tá jo spo­ras. Atk­reip­ki­te dë­me­sá, kad pe­lë­sis ve­ši šal­èiau­sia­me kam­ba­rio kam­pe. Ne­nau­do­ki­te ta­pe­tø, ge­riau sie­nas da­þy­ki­te pe­lë­siui at­spa­riais da­þais. Ga­li­te ápil­ti an­ti­pe­lë­si­nio kom­po­nen­to á da­þus ar­ba rin­ki­tës jau pa­ruoš­tus to­kius. Pa­nau­do­ki­te inf­ra­rau­do­nø­jø spin­du­liø ter­mo­met­rà („ter­mo­vi­zo­riø“), kad su­ras­tu­më­te šal­tas – blo­gai ap­šil­tin­tas ar drëg­nas – vie­tas. Tai pa­sta­to trû­ku­mai, ku­riuos rei­kia pa­ša­lin­ti.

Lai­dos „Ply­ta prie ply­tos“ kû­rë­jams klau­si­mø ga­li­te pa­teik­ti nau­jie­nø po­rta­lo „Etap­lius.lt“ rub­ri­ko­je „Pak­lausk spe­cia­lis­to“, o pa­èias lai­das pa­þiû­rë­ti po­rta­lo rub­ri­ko­je „ETA TV“ arba per Šiauliø regiono televizijà „S plius“.

Nors uþ lan­go spau­dþia ne­ma­þas šal­tu­kas ir net no­sies iš na­mø kiš­ti ne­si­no­ri, ar­të­jan­èios mei­lës die­nos nuo­tai­kos tai ne­tu­rë­tø su­ga­din­ti. Jei vis dël­to ma­no­te, kad Lie­tu­va šiai šven­tei në­ra tin­ka­miau­sia vie­ta, pa­si­dai­ry­ki­me po pa­sau­lá, ku­rio­se ša­ly­se ne tik kli­ma­tas yra karš­tas, bet ir jaus­mai ver­da.

Karš­èiau­sios mei­lës vie­tos

• Pran­cû­zi­ja pa­sau­lio „mei­lës þe­më­la­py­je“ pri­pa­þás­ta­ma pa­èiu karš­èiau­siu taš­ku. Mei­le gar­së­jan­èios tau­tos ávaiz­dá šios vals­ty­bës þmo­nës sten­gia­si vi­so­mis ga­lio­mis iš­lai­ky­ti. Pa­sak spe­cia­lis­tø, ne­þa­bo­tà tem­pe­ra­men­tà pir­miau­sia ug­do pran­cû­zø vir­tu­vë, ku­rio­je do­mi­nuo­ja af­ro­di­zia­kai: svo­gû­nø sriu­ba, jû­ros gë­ry­bës, sû­riai, þà­sø ke­pe­në­lës ir kt.

• Ki­tas „karš­tas taš­kas“ šia­me sim­bo­li­nia­me þe­më­la­py­je – Tai­lan­das. Tie­sa, dau­ge­lis ja­me be­si­lan­kiu­siø­jø sa­ko, jog gan­dai apie ma­sa­þà at­lie­kan­èiø tai­lan­die­èiø ge­bë­ji­mus yra per­dë­ti.

• Di­dþiau­si pla­ne­tos fe­ti­šis­tai yra vo­kie­èiai – net 41 pro­c. šios ša­lies vy­rø per­ka sa­vo da­moms ero­ti­nius dra­bu­þë­lius ir kraus­to­si iš pro­to dël þa­viø në­ri­niø.

• Pa­èio­mis ro­man­tiš­kiau­sio­mis tau­to­mis lai­ko­mi ar­gen­ti­nie­èiai ir ita­lai, esà šiø ša­liø vy­rai tik ir te­gal­vo­ja, kaip pa­da­ry­ti sa­vo par­tne­res lai­min­gas. Ar tai tie­sa, te­ga­li­ma ási­ti­kin­ti pa­èioms mo­te­rims ten nu­vy­kus. Gal iš­ties jos bus api­ber­tos gë­lë­mis ir komp­li­men­tais, ve­dþio­ja­mos po res­to­ra­nus ir klau­sy­sis ro­man­tiš­kø se­re­na­dø po lan­gais?

• Keis­ta, kad ja­po­nës á vy­riš­kiø sa­ko­mus komp­li­men­tus pa­gal tra­di­ci­jà tu­ri rea­guo­ti šal­tai. Ša­ly­je ne­priim­ta raus­ti iš ma­lo­nu­mo juos iš­gir­dus ar pa­ro­dy­ti par­tne­riui dë­kin­gu­mo var­dan ko­ká nors iš­skir­ti­ná dë­me­sio þenk­là. Ja­po­nës ási­ti­ki­nu­sios, kad tik šal­tu­mas ir abe­jin­gu­mas ga­li su­jau­din­ti vy­riš­ká.

• Kû­niš­kø­jø ma­lo­nu­mø ger­bë­jams itin pa­tin­ka Ku­ba, nes jos gy­ven­to­jai tvir­tai ási­ti­ki­næ, kad il­gai kal­bë­tis pi­kan­tiš­ko­mis te­mo­mis ne­ver­ta – ge­riau nuo þo­dþiø pe­rei­ti prie veiks­mø.

• Keis­tà sim­bo­liø kal­bà nau­do­ja aust­ra­lës. Jei­gu jos, pri­si­deg­da­mos ci­ga­re­tæ, nau­do­ja­si þieb­tu­vë­liu, tai, pa­si­ro­do, sig­na­las vy­rams, kad jos yra lais­vos. Vy­rø dë­me­sio ne­trokš­tan­èios dai­lio­sios ly­ties at­sto­vës ran­ki­në­je ne­šio­ja­si deg­tu­kø.

• Di­dþiau­si pa­sau­ly­je komp­li­men­tø meist­rai, pa­si­ro­do, yra bra­zi­lai.

• Bu­èiuo­tis la­biau­siai lin­kæ ame­ri­kie­èiai. Šio­je ša­ly­je pa­siek­tas ir il­giau­sio bu­èi­nio re­kor­das – 1984 m. Edis Le­vi­nas ir Del­fi­na Kre Èi­ka­go­je bu­èia­vo­si 17 die­nø ir dar de­šimt su pu­se va­lan­dos. Tais pa­èiais me­tais ame­ri­kie­tis Dþo­nas Mak­fer­so­nas per 8 va­lan­das pa­bu­èia­vo 4444 mo­te­ris. Bu­èi­nys su vie­na mo­te­ri­mi uþ­tru­ko vi­du­ti­niš­kai 6,48 se­kun­dës.

• Po van­de­niu il­giau­siai bu­èia­vo­si ja­po­nø po­ra. 1980 m. ba­lan­dþio 2-àjà po­re­lë bu­èi­niu më­ga­vo­si 2 minutes18 se­kun­dþiø. Tie­sa, šis bu­èi­nys prieš­ta­rau­ja ja­po­nø kul­tû­ros prin­ci­pams – šio­je vals­ty­bë­je bu­èi­ná priim­ta lai­ky­ti itin in­ty­miu da­ly­ku, nie­kam vie­šai ne­de­monst­ruo­ja­mu.

• Ge­riau­si pa­sa­ko­to­jai apie bu­èi­nius yra aust­ra­lai. Ten kas­met ren­gia­mi to­kiø pa­sa­ko­ji­mø kon­kur­sai. Ypaè pa­gei­dau­ja­ma iš­girs­ti is­to­ri­jø apie pir­mà­já sa­vo gy­ve­ni­me bu­èi­ná ar­ba apie pa­tá ási­min­ti­niau­sià. Psi­cho­lo­gai nu­sta­të, kad dau­ge­lis pa­sa­ko­to­jø ne­tgi pri­si­me­na, kaip jie tuo me­tu bu­vo ap­si­ren­gæ. O bu­èiuo­da­mie­si gal­vo­jo jie dau­giau­sia apie tà pa­tá – kur­gi bu­èiuo­jan­tis dings­ta no­sis?

• Ai­riai itin þa­vi­si vir­tua­lia mei­le. Šios ša­lies gy­ven­to­jai po­kal­biams in­ter­ne­tu ski­ria di­des­næ sa­vo­jo lais­va­lai­kio da­lá.

 Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

• „Vis­kà lei­dþian­èios ša­lies“ ti­tu­las tei­së­tai pri­klau­so Olan­di­jai. Šios ša­lies sos­ti­në­je yra iš­leis­tas spe­cia­lus ke­lio­niø va­do­vas tu­ris­tams, trokš­tan­tiems ašt­riø po­jû­èiø. Lei­di­nys nu­ro­do, kaip ke­liau­ti le­ga­li­zuo­tais ne­do­ry­biø marš­ru­tais.

• Pa­tá di­dþiau­sià vy­ru­kø pa­si­rin­ki­mà tu­ri ki­nës – ša­ly­je šim­tui pa­sau­lá iš­vy­du­siø mer­gai­èiø ten­ka 116,9 ber­niu­ko.

• Pa­sak nu­dis­tø, vie­nin­te­lis da­ly­kas, truk­dan­tis þmo­gui su­si­jung­ti su gam­ta, yra ap­ran­ga. Nu­dis­tø pa­plû­di­miø yra vi­sur, iš­sky­rus, aiš­ku, mu­sul­mo­niš­kas vals­ty­bes. Dau­giau­sia jø Grai­ki­jo­je ir Kip­re. Tarp­tau­ti­niu nu­diz­mo cent­ru lai­ko­mas Ist­ri­jos pu­sia­sa­lis Kroa­ti­jo­je. Èia vi­siš­kai nuo­gam ga­li­ma lan­ky­tis ne tik pa­plû­di­miuo­se, bet ir res­to­ra­nuo­se, te­ni­so kor­tuo­se.

Ge­rai, kad mes gi­më­me ne...

• JAV, ypaè Ajo­vo­je. Jos gy­ven­to­jai nuo ma­þø die­nø pra­ti­na­mi prie min­ties, kad bu­èiuo­tis il­giau ne­gu pen­kias mi­nu­tes ne­ga­li­ma. Kaþ­ka­da iš­leis­tas ásta­ty­mas il­ges­ná bu­èi­ná pri­sky­rë amo­ra­liam el­ge­siui, uþ ku­rá gre­sia areš­tas ir mi­ni­ma­laus ame­ri­kie­èiø at­ly­gi­ni­mo dy­dþio bau­da.

• Èi­lë­je. Šio­je vals­ty­bë­je iki šiol ga­jus pa­pro­tys vog­ti nuo­ta­kà. Jei pa­ly­gin­tu­me tem­pe­ra­men­tin­gø èi­lie­èiø pa­gro­bi­mus su ávy­kiais „Kau­ka­zo be­lais­vë­je“, tai fil­mas at­ro­dy­tø pa­sa­ka iki­mo­kyk­li­nu­kams. Po­ten­cia­lus jau­ni­kis èi­lie­tis pri­va­lo ne tik pa­grob­ti iš na­mø mer­gi­nà, bet ir prieš jà pa­nau­do­ti fi­zi­næ jë­gà – su­duo­ti jai per pa­kau­šá bu­ku daik­tu, o po to më­gin­ti jà ákal­bin­ti pa­si­my­lë­ti. Be­je, ci­vi­li­za­ci­ja be­veik ne­su­dar­kë šio keis­to se­no­vi­nio pa­pro­èio.

• Af­ri­ko­je. Èia pa­si­tai­ko tie­siog neá­ti­kë­ti­nø da­ly­kø, pa­vyz­dþiui, þmo­niø aki­vaiz­do­je mer­gi­na pa­ti­ku­sá vy­ru­kà pla­ka rim­bu ir tuo pat me­tu já ver­èia šok­ti. Toks neáp­ras­tas pa­pro­tys gy­vuo­ja vie­no­je iš Ni­ge­ri­jos gen­èiø. Be­je, šios vals­ty­bës gy­ven­to­jams ly­ti­nis ak­ty­vu­mas aso­ci­juo­ja­si su der­lin­gu­mu. Tai­gi dël ge­ro der­liaus jie ko­vo­ja ne tik su kas­tu­vu ran­ko­se...

• Ne­pa­le. Pen­kio­lik­me­të šios ša­lies gy­ven­to­ja Ang Dol­ma tu­ri net pen­kis vy­rus. Bro­liai, ve­dæ jà tà pa­èià die­nà, yra nuo še­še­riø iki dvi­de­šimt še­še­riø me­tø. Ti­be­tie­èiø gen­ty­je Ning Ba, gy­ve­nan­èio­je Ne­pa­lo šiau­rës va­ka­ri­në­je da­ly­je, þe­mæ, ku­rios esa­ma itin ma­þai, pa­vel­di mo­te­ris. Iš­te­kin­da­mas vie­nà iš duk­rø uþ ke­liø vy­rø, šei­mos të­vas fak­tiš­kai ási­gy­ja dar­bo jë­gos ir kar­tu iš­ven­gia þe­mës pa­da­li­ji­mo. Li­ku­sioms se­se­rims be­lie­ka ei­ti á vie­nuo­ly­nà. Vy­rai dël vie­nos þmo­nos ne­si­pe­ša, at­virkš­èiai, el­gia­si la­bai tak­tiš­kai – tas, ku­riam ati­ten­ka lai­më pra­leis­ti nak­tá su­tuok­ti­niø mie­ga­ma­ja­me, pa­lie­ka prie áë­ji­mo ba­tus, per­spë­da­mas ki­tus, jog vie­ta uþim­ta.

San­tuo­ki­niai re­kor­dai

• Tei­gia­ma, kad am­þius mei­lei – ne kliû­tis. Tai pui­kiai áro­dë ang­las Ha­ris Sti­ven­sas, 1984 m. ves­da­mas Tel­mà Lu­kas. Jau­ni­kiui tuo me­tu bu­vo 103 me­tai, jau­na­jai – 84. O Mi­në Mun­ro iš­te­kë­jo 102 me­tø, kai jos jau­ni­kiui bu­vo vi­so la­bo 83.

• Il­giau­sià su­þa­dë­tu­viø re­kor­dà pa­sie­kë mek­si­kie­èiai Ok­ta­vi­jus Gi­le­nas ir Ad­ria­na Mar­ti­nez. Po­ra su­si­tuo­kë 1969 m. bir­þe­lá, kai abiem su­ka­ko po 83 me­tus. Abie­jø su­þa­dë­tu­vës tru­ko

67-erius me­tus.

• Dau­giau­sia su­tuok­ti­niø yra tu­rë­ju­si ak­to­rë Zsa Zsa Za­bor. Pir­mà­syk iš­te­kë­ju­si 13-os me­tø, Zsa Zsa iš Veng­ri­jos per­si­kë­lë gy­ven­ti á JAV ir ten ne­tru­kus iš­te­kë­jo ant­rà­syk – uþ ak­to­riaus Geor­go San­der­so. Vë­liau jos vy­rai bu­vo vers­li­nin­kai Her­ber­tas Hens­te­ris ir Dþo­nas Kos­de­nas, lë­lës Bar­bës su­kû­rë­jas Dþe­kas Rei­nas. Ei­li­niu šios mo­ters vy­ru bu­vo ta­pæs ir tei­si­nin­kas Mi­chae­lis O‘Ha­ra, rû­pi­næ­sis mo­ters sky­ry­bø su Rei­nu rei­ka­lais. 1982 m. ávy­ku­si jos san­tuo­ka su Fe­li­pe de Al­ba, pa­èios Zsa Zsa tei­gi­mu, bu­vo ne­ga­lio­jan­ti, nes ji tuo me­tu dar bu­vo neiš­sis­ky­ru­si su O‘Ha­ra. Il­giau ak­to­rë iš­gy­ve­no su prin­cu Fre­de­ri­ku – san­tuo­ka tru­ko nuo 1986 iki 1998 m. Zsa Zsa Ga­bor bu­vo uþ­mez­gu­si ro­ma­nà ir su Dþo­nu Ke­ne­dþiu, Šo­nu Ko­ne­riu, Ri­èar­du Bar­to­nu, Fren­ku Si­nat­ra.

 Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Kà tik ási­vieš­pa­ta­vo Dra­ko­nas. Tai at­si­ti­ko ne pa­pras­tais, o ke­lia­mai­siais me­tais, ku­rie þmo­niø vi­sa­da lai­ko­mi iš­skir­ti­niais, nes rei­ka­lau­ja ypa­tin­go at­sa­kin­gu­mo þen­giant kiek­vie­nà þings­ná – kaip tik ke­lia­mai­siais me­tais klo­ja­mas pa­ma­tas bû­si­mam ket­ve­riø me­tø pe­rio­dui. Ma­no­ma, kad šis dvy­li­kos më­ne­siø lai­ko­tar­pis yra ypa­tin­gas, nes pa­pil­do­ma 366-oji die­na iš­krei­pia ápras­tà rea­ly­bæ. Be­je, mû­sø Sei­mo rin­ki­mai vyks­ta ke­lia­mai­siais me­tais. Gal to­dël re­zul­ta­tai ir bû­na „pro ša­lá“?..

Eva HEINSBROEK nuotr.

Su ke­lia­mai­siais me­tais su­si­jusi dau­gy­bë prie­ta­rø. Jie ke­lia bai­mæ ir þa­di­na smal­su­mà, aud­ri­na vaiz­duo­tæ ir dau­ge­liui aso­ci­juo­ja­si su „juo­duo­ju penk­ta­die­niu“. Tie­sa, kai ku­rie þmo­nës, at­virkš­èiai, ási­ti­ki­næ, kad bû­tent toks neei­li­nis laik­me­tis yra

pa­ts lai­min­giau­sias. Tad kas gi tei­sus? Þvilg­te­lë­ki­me á vi­siems mums þi­no­mus prie­ta­rus.

Pir­ma­sis prie­ta­ras: ke­lia­mai­siais me­tais ne­ga­li­ma tuok­tis

Ma­no­ma, kad san­tuo­ka, áre­gist­ruo­ta šiuo lai­ko­tar­piu, ne­bus lai­min­ga – ar­ba iširs, ar­ba ku­ris nors iš su­tuok­ti­niø anks­ti taps naš­liu, ar­ba jau­na­ve­dþiai pra­stai su­tars ir ne­tru­kus po ves­tu­viø su­lau­þys duo­tà iš­ti­ki­my­bës pa­þa­dà.

Iš tie­sø jo­kiø sta­tis­ti­niø duo­me­nø, pa­tvir­ti­nan­èiø pa­na­šius tei­gi­nius, në­ra. Ke­lia­mø­jø me­tø san­tuo­kos išy­ra ne daþ­niau ir ne re­èiau nei su­da­ry­tos „nor­ma­liu“ lai­ku. Šiam prie­ta­rui ga­li­ma prieš­pas­ta­ty­ti „lai­min­gas“ san­tuo­kos da­tas – 2007-07-07, 2008-08-08, 2009-09-09 ir pan. Kiek po­rø sie­kë áre­gist­ruo­ti sa­vo san­ty­kius bû­tent tuo lai­ku! Ne­ma­þai šiø šei­mø jau iši­ro, ly­giai kaip ir tø, ku­rie tuo­kë­si ki­to­mis tø me­tø die­no­mis. Tie­sa, dau­gy­bë jau­nuo­liø, ku­rie ne­sky­rë di­des­nio dë­me­sio san­tuo­kos da­tai, gy­ve­na lai­min­gai ir skir­tis ne­si­ren­gia. Tai­gi, jei ne­su­da­ro­mas in­di­vi­dua­lus po­ros ho­ros­ko­pas, á pa­na­šius „pa­lan­kius“ ir „ne­pa­lan­kius“ me­tus bei die­nas ga­li­ma ne­kreip­ti dë­me­sio.

Ant­ra­sis prie­ta­ras: to­kiais me­tais itin rûs­tau­ja gam­ta

Dau­ge­lis yra ási­ti­ki­næ, kad šiuo pail­gin­tu dvy­li­kos më­ne­siø lai­ko­tar­piu ávyks­ta kur kas dau­giau sti­chi­niø ne­lai­miø ne­gu ápras­tai. Ir vël kal­ti prie­ta­rai: ne vie­nam smal­suo­liui ne­rû­pi nie­kas ki­ta, tik áþvelg­ti dës­nin­gu­mà ko­kio­je nors ne­gan­do­je. Þvilg­te­lë­ki­me á 2011-uo­sius – me­tai ne ke­lia­mie­ji, o kiek gam­ti­niø ka­tak­liz­mø pa­sau­ly­je ávy­ko! Vien tik varg­šai ja­po­nai kiek pri­si­ken­të­jo. Tie­sa, ir se­no­vës ma­jai, pa­tys to neá­tar­da­mi, áne­šë á prie­ta­rø tau­pyk­læ sa­vo in­dë­lá – apo­ka­lip­së pa­gal ma­jø ka­len­do­riø kaip tik pra­na­šau­ja­ma šie­met, t. y. ke­lia­mai­siais me­tais.

Tre­èia­sis prie­ta­ras: lau­kia ávai­rios rû­šies ka­tast­ro­fos ir tra­ge­di­jos

Kai ku­rie so­cio­lo­gai spe­cia­liai pa­tei­kia ty­ri­mø re­zul­ta­tus, skel­bian­èius, kiek lëk­tu­vø yra nu­kri­tæ šiais die­na il­ges­niais me­tais, kiek bû­ta te­ro­ro iš­puo­liø, kiek ávy­ko tarp­tau­ti­nio mas­to ne­lai­miø. 1812-øjø ka­ras su Na­po­leo­nu ki­lo kaip tik ke­lia­muo­ju lai­ko­tar­piu, bet Ant­ra­sis pa­sau­li­nis, nu­si­ne­šæs kur kas dau­giau gy­vy­biø, mû­sø ša­lá uþ­klu­po 1941-ai­siais, ku­riais ápras­tai bu­vo 365 die­nos, ly­giai kaip ir 2001-ai­siais, rug­së­jo 11-osios tra­ge­di­jos me­tais. Pa­na­šiø pa­ly­gi­ni­mø ga­li­ma pa­teik­ti gau­sy­bæ, iš­va­da vie­nin­te­lë – tra­ge­di­jos ir bë­dos nuo me­tø il­gio truk­mës ne­prik­lau­so.

Ket­vir­ta­sis prie­ta­ras: ne­pa­tar­ti­na im­tis nau­jo­viø

Ma­no­ma, kad šiais me­tais ne­de­rë­tø pra­dë­ti or­ga­ni­zuo­ti vers­lo, nau­jo na­mo sta­ty­bos, in­ves­tuo­ti pi­ni­gø, ási­gy­ti stam­bes­niø pir­ki­niø. Ast­ro­lo­gi­niu po­þiû­riu šis prie­ta­ras pa­si­tei­si­na, nes ke­lia­mie­ji pra­de­da ket­ve­riø me­tø cik­là, tai­gi, jei jûs iš pra­dþiø þeng­si­te ne itin at­sa­kin­gà þings­ná, jû­sø su­ma­ny­mai ga­li pa­pras­èiau­siai þlug­ti, drau­ge su­kel­da­mi ir dau­gy­bæ ki­tø ne­pa­to­gu­mø: pi­ni­gø sty­giø, svei­ka­tos pro­ble­mas ner­vi­niu pa­grin­du, konflik­tus su ap­lin­ki­niais dël pa­da­ry­tos klai­dos ir t. t. Ir vi­sos šios pro­ble­mos tæ­sis iki ki­tø ke­lia­mø­jø me­tø. To­dël kaip tik á šá prie­ta­rà ver­ta ási­klau­sy­ti ir „sep­ty­nis kar­tus at­ma­tuo­ti“ prieš „nu­ker­pant“. De­rë­tø ap­skai­èiuo­ti vi­sas ga­li­mas ri­zi­kas, ieš­ko­ti tiks­liø at­si­trau­ki­mo ke­liø ir nu­ma­ty­ti, kaip iš­tai­sy­ti pa­da­ry­tà klai­dà ir išei­ti iš su­dë­tin­gos si­tua­ci­jos pa­ti­riant ma­þiau­sius nuo­sto­lius. Be­je, pa­na­šiø veiks­mø rei­kia im­tis ne tik ke­lia­mai­siais me­tais.

Penk­ta­sis prie­ta­ras: ne­ga­li­ma nie­ko keis­ti

Sa­ko­ma, kad bet ko­kios per­mai­nos šiuo lai­ko­tar­piu yra ne­pers­pek­ty­vios, kar­tais – ne­tgi pra­þû­tin­gos. Prie­ta­rai ne­siû­lo pe­rei­ti á nau­jà dar­bà, per­si­kel­ti á ki­tà gy­ve­na­mà­jà vie­tà, ne­tgi rink­tis ki­to­kià plau­kø spal­và. Þi­no­ma, jo­kiu bû­du ne­de­ra skir­tis ar keis­ti par­tne­rá.

Ofi­cia­laus pa­grin­do šiam prie­ta­rui vël­gi në­ra. Jei­gu jû­sø ne­ten­ki­na da­bar­ti­nis at­ly­gi­ni­mas, o jums siû­lo­mas nau­jas, ádo­mus ir ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bas, ne­gi jûs at­si­sa­ky­si­te, rem­da­mie­si tuo, kad pa­siû­ly­mas gau­tas ke­lia­mai­siais me­tais? Var­gu. O to­les­niø ávy­kiø vys­ty­ma­sis pri­klau­sys tik nuo jû­sø pa­ties pro­fe­sio­na­lu­mo ir tik tru­pu­tá – nuo sëk­mës.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Nors ir ne­leng­va pa­ti­kë­ti, ba­na­nai lai­ko­mi se­niau­siais þmo­niø au­gi­na­mais vai­siais. Apie juos uþ­si­me­na­ma VI a. pr. Kr. bu­dis­tø rank­raš­èiuo­se. Lo­ty­niš­kas ba­na­nø pa­va­di­ni­mas mu­sa pa­ra­di­sia­ca sie­ja­mas su se­no­sio­mis is­to­ri­jo­mis apie tai, ko­ká vaid­me­ná ba­na­nai at­li­ko Pra­ras­ta­ja­me ro­ju­je. Ne vel­tui Šri Lan­kos gy­ven­to­jai ti­ki, kad þal­tys Ie­và su­gun­dæs ne obuo­liu, o ba­na­nu. In­di­jos jo­gai šiuos vai­sius lai­ko ko­ne pa­grin­di­niu sa­vo mais­tu – ba­na­nai la­bai stip­ri­na or­ga­niz­mà, pa­de­da ner­vø sis­te­mai, su­þa­di­na pro­ti­nes ga­lias. Tai ne­syk pa­tvir­ti­no jau mû­sø lai­kais moks­li­nin­kø at­lik­ti ty­ri­mai.

Elzbieta DZIEDZIC nuotr.

Tru­pu­tis is­to­ri­jos

Ba­na­nø të­vy­në – Piet­ry­èiø Azi­ja (Ki­ni­ja, In­di­ja, Tai­lan­das). Kar­tais klai­din­gai ma­no­ma, jog jie ki­læ iš Vi­du­rio ir Pie­tø Ame­ri­kos. Pap­ras­èiau­siai šie kraš­tai yra di­dþiau­si ba­na­nø eks­por­tuo­to­jai.

Šiø vai­siø ke­lio­në á ki­tas ša­lis bu­vo il­ga ir su­dë­tin­ga. Iš eu­ro­pie­èiø pir­mie­ji su ba­na­nais su­si­dû­rë Alek­sand­ro Ma­ke­do­nie­èio þy­gio á In­di­jà da­ly­viai 327 m. pr. Kr. Bent taip liu­di­ja ra­šy­ti­niai šal­ti­niai. Maþ­daug apie 650-uo­sius mû­sø eros me­tus ara­bai ba­na­nø at­ga­be­no á Ar­ti­muo­sius Ry­tus, iš kur jie pa­pli­to po Ry­tø Af­ri­kà, po to pa­sie­kë va­ka­ri­ná jos kran­tà, dar vë­liau – Ka­na­rø sa­las, Ka­ri­bus ir Vi­du­rio bei Pie­tø Ame­ri­kà.

Yra iš­li­kæ ap­ra­šy­mø, kaip pir­mà­syk ba­na­nai im­ti par­da­vi­në­ti JAV, Fi­la­del­fi­jo­je. Tai bu­vo 1876 m. per Nep­rik­lau­so­my­bës die­nà. Ba­na­nas tuo me­tu kai­na­vo de­šimt cen­tø, t. y. tiek, kiek pu­sant­ro lit­ro pie­no. Dau­ge­lis á šià eg­zo­tiš­kà nau­jo­væ þvel­gë áta­riai, tik pa­tys drà­siau­si at­sar­giai ra­ga­vo. Ma­tyt, sko­nis pa­ti­ko, nes kuo to­liau, tuo la­biau gau­së­jo pir­kë­jø. Da­bar vie­nas sva­ras (450 g) ba­na­nø JAV kai­nuo­ja nuo 49 iki 59 cen­tø, pri­klau­so­mai nuo to, ar ba­na­nams išau­gin­ti ne­sti­go van­dens.

Iš eu­ro­pie­èiø ba­na­nø sko­ná pir­mie­ji iš­ban­dë vo­kie­èiai. Tos ša­lies uos­tuo­se šie vai­siai pir­mà­syk pa­si­ro­dë 1892 m. Net­ru­kus jie iš­pli­to po Eu­ro­pà.

Ne me­dis, o þo­lë

Nors ba­na­nai uþau­ga iki 10-15 met­rø aukš­èio, o jø stie­bo skers­muo sie­kia net met­rà, vis dël­to šie au­ga­lai ne­lai­ko­mi me­dþiais. Tai vi­so la­bo dau­gia­me­të þo­lë. Ji itin mëgs­ta sau­læ, drëg­nà mo­lio bei smë­lio dir­và ir dau­giau­sia vai­siø uþau­gi­na, kai oro tem­pe­ra­tû­ra sie­kia apie 27 laips­nius. Ge­rai pri­þiû­ri­mas ba­na­nas su­bran­di­na nuo šim­to iki ke­tu­riø šim­tø vai­siø. Ke­kës nu­ker­ta­mos, kol vai­siai dar bû­na þa­li. Kai jos nu­ker­ta­mos, ant­þe­mi­në au­ga­lo da­lis nu­dþiû­va, o iš šak­nias­tie­bio pra­si­ka­la nau­ji ûg­liai. Tie­sa, vie­ti­niai gy­ven­to­jai var­to­ja ne tik ba­na­nø vai­sius. Jø la­pai, kar­tais sie­kian­tys 3-4 met­rus, tin­ka ir gy­vu­liams šer­ti, ir sto­gams deng­ti.

Nuo to mo­men­to, kai plan­ta­ci­jo­se nu­ker­ta­mos vai­siø ke­kës, ima tik­së­ti laik­ro­dis. Jis „uþ­suk­tas“ 28 die­noms. Ba­na­nø ke­lio­në á Eu­ro­pà pa­pras­tai uþ­trun­ka po­rà sa­vai­èiø.

At­vy­kæ á sa­vo pa­skir­ties vie­tà, šie vai­siai sep­ty­nias die­nas dar bû­na lai­ko­mi spe­cia­lio­se pa­tal­po­se, kur tem­pe­ra­tû­ra sie­kia 13-19 laips­niø, nu­sta­ty­tas tam tik­ras drëg­mës ir oro cir­ku­lia­ci­jos re­þi­mas. San­dë­lia­vi­mo pa­tal­pos pri­pil­do­mos me­ti­le­no du­jø, pa­de­dan­èiø vai­siams su­nok­ti. Tai­gi á lai­vus ba­na­nø ke­kës pa­krau­na­mos dar þa­lios, nes pri­no­ku­sios neat­lai­ky­tø ke­lio­nës.

Kai ba­na­nø þa­lu­ma virs­ta gel­to­niu, juo­se esan­tis krak­mo­las jau bû­na pa­vir­tæs cuk­ru­mi. Pri­no­ku­sia­me ba­na­ne yra apie 3 pro­c. krak­mo­lo ir apie 20 pro­c. cuk­raus, o þa­lia­me – at­virkš­èiai.

Ne tik vai­siai, bet ir dar­þo­vës

Mû­sø pre­ky­vie­të­se daþ­niau­siai ma­to­me gel­to­nus ba­na­nus, pri­klau­san­èius vai­siø ka­te­go­ri­jai. Juos ga­li­ma val­gy­ti þa­lius, kep­ti ar troš­kin­ti. Ta­èiau esa­ma ir ki­to­kiø ba­na­nø, ku­rie lai­ko­mi dar­þo­vë­mis. Jie ne­val­go­mi þa­li, nes yra la­bai plau­šë­ti ir ne­ska­nûs, o vir­ti, kep­ti ar ki­to­kiu bû­du ter­miš­kai ap­do­ro­ti – ska­nu­më­lis!

Da­bar­ti­niai mû­sø më­gia­mi ba­na­nai bû­tent ir ki­læ iš tø se­nø­jø dar­þo­vi­niø. Pas­ta­rie­ji yra ge­ro­kai di­des­ni uþ vai­si­nius, jø il­gis ga­li siek­ti net pu­sant­ro met­ro. Tai tik­ra Die­vo do­va­na pu­siau­jo gy­ven­to­jams, kur ba­das ir skur­das – nuo­la­ti­niai pa­ly­do­vai. Af­ri­kos ša­ly­se iš to­kiø ba­na­nø ga­mi­na­mas alus „po­mbë“, o Fi­li­pi­nuo­se – ac­tas.

Se­niau In­do­ne­zi­jo­je ir Ma­la­jø pu­sia­sa­ly­je ba­nan­me­dþiai bu­vo ver­tin­ga sta­ty­bi­në ir teks­ti­lës me­dþia­ga. Tuo­met au­gin­tø ba­na­nø vai­siai tu­rë­jo di­de­lius tvir­tus kau­liu­kus. Bû­tent iš tø ba­na­nø yra ki­lu­sios da­bar­ti­nës jø at­mai­nos. Kai bu­vo pa­ste­bë­ta, jog kai ku­rie ba­na­nai uþau­gi­na vai­sius be kau­liu­kø, juos im­ta dau­gin­ti ve­ge­ta­ty­vi­niu bû­du, nu­pjau­nant ir so­di­nant nau­jus ûg­lius. Ki­tos to­kiø ba­na­nø kar­tos ge­ne­ti­niu po­þiû­riu bu­vo iden­tiš­kos. Vie­na ver­tus, tai bu­vo ge­rai, bet uþ­puo­lus ko­kiems nors pa­ra­zi­tams ar li­goms nu­ken­të­da­vo dau­gy­bë au­ga­lø, nes ne­be­bu­vo in­di­vi­dø ávai­ro­vës, pa­si­þy­min­èios skir­tin­gu at­spa­ru­mu. Taip at­si­ti­ko ir ge­rai þi­no­mai ba­na­nø at­mai­nai „Gros Mi­chel“. Kai maþ­daug prieš 60 me­tø pa­si­ro­dë gry­be­lis, va­di­na­mo­ji Pa­na­mos li­ga, „Gros Mi­chel“ plan­ta­ci­jos iš­ny­ko be­veik vi­sur. Jas pa­kei­të ki­ta ba­na­nø veis­lë – „Ca­ven­dich“, ta­èiau ir­gi neil­gai – kol neuþ­puo­lë ki­ti pa­ra­zi­tai.

Ba­na­nus kryþ­mi­nant ir nau­do­jant che­mi­nes prie­mo­nes, nai­ki­nan­èias pa­ra­zi­tus, abiems ba­na­nø at­mai­noms pa­vy­ko su­teik­ti at­spa­ru­mo, to­dël da­bar pa­sau­lio rin­ko­je vël ka­ra­liau­ja „Ca­ven­dich“ Ir „Gros Mi­chel“.

Pre­ky­ba tei­kia mil­þi­niš­kà pel­nà

Rim­tos pre­ky­bos ba­na­nais pa­grin­dai bu­vo pa­dë­ti 1871 m. Bû­tent ta­da Niu­jor­ko vers­li­nin­kas Mi­no­ras Kei­tas ëmë­si ties­ti ge­le­þin­ke­lio li­ni­jà per Kos­ta Ri­kà, no­rë­da­mas pre­kiø srau­tams su­jung­ti Ra­mø­já ir At­lan­to van­de­ny­nus. Po dve­jø sun­kaus dar­bo me­tø pa­vy­ko pa­klo­ti tik 42 km bë­giø. Su­dë­tin­gos sà­ly­gos siur­bë lë­šas, tro­pi­kø li­gos þu­dë dar­bi­nin­kus.

Ne­be­tu­rë­da­mas pi­ni­gø dar­bams, M. Kei­tas krei­pë­si á Kos­ta Ri­kos val­dþià, pra­šy­da­mas lei­di­mo uþ­veis­ti ba­na­nø plan­ta­ci­jas. Iki tol šie au­ga­lai èia ne­bu­vo au­gi­na­mi. Net­ru­kus paaiš­kë­jo, kad spren­di­mas bu­vo ge­nia­lus. Grei­tais bur­lai­viais M. Kei­tas ëmë veþ­ti ba­na­nus á JAV ir uþ­si­dir­bo ne­men­kà pel­nà. Tai lei­do tæs­ti ge­le­þin­ke­lio sta­ty­bos dar­bus, ir jis ne­tru­kus su­jun­gë abu van­de­ny­nus.

1899 m. ba­na­nø ga­be­ni­mà ir pre­ky­bà jais uþ­val­dë Bos­to­no fi­nan­si­nin­kai. Bû­tent ta­da ákurta gar­sio­ji fir­ma „Uni­ted Fruit Com­pa­ny“, ku­ri vë­liau mo­no­po­li­za­vo vai­siø pre­ky­bà ir ta­po tik­ro­ji dau­ge­lio Vi­du­rio ir Pie­tø Ame­ri­kos ša­liø šei­mi­nin­kë – sa­vo nuo­þiû­ra ver­të iš val­dþios ar sta­të val­dþion ba­na­nø res­pub­li­kø dik­ta­to­rius. Iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro fir­mos áta­ka drie­kë­si nuo Ja­mai­kos, Ku­bos, Hon­dû­ro per Gva­te­ma­là ir Ni­ka­rag­và iki Kos­ta Ri­kos, Pa­na­mos, Ko­lum­bi­jos.

Tarp la­biau­siai per­ka­mø þe­mës ûkio pro­duk­tø ba­na­nai uþi­ma ket­vir­tà vie­tà – po ry­þiø, ja­vø ir pie­no. Pre­ky­ba jais duo­da mil­þi­niš­kà pel­nà, ma­tyt, to­dël šie vai­siai yra gar­siø ko­rup­ci­jos skan­da­lø ir net „ba­na­ni­niø“ ka­rø svar­biau­si vei­kian­tie­ji as­me­nys.

Pa­sal­din­ki­me sa­vo gy­ve­ni­mà...

Ba­na­nai – pui­kus an­ti­dep­re­san­tas ir ge­ros nuo­tai­kos sti­mu­lia­to­rius, tai­gi no­rë­da­mi dar­ga­no­tu oru bû­ti links­mi ir þva­lûs nu­si­lup­ki­me vie­nà ki­tà vai­siø. Juo­se yra se­ro­to­ni­no – me­dþia­gos, su­tei­kian­èios op­ti­miz­mo, to­ni­zuo­jan­èios or­ga­niz­mà. Pa­tar­ti­na ba­na­nus val­gy­ti no­rint iš­veng­ti hi­per­to­ni­jos, ate­rosk­le­ro­zës, ke­pe­nø li­gø. Jie ap­rû­pi­na bû­ti­na ener­gi­ja ner­vø sis­te­mà, ma­þi­na krau­jos­pû­dá, ra­mi­na pa­daþ­në­ju­sá šir­dies pla­ki­mà, stip­ri­na šir­dies rau­me­nis ir at­ku­ria ka­lio ba­lan­sà or­ga­niz­me. Apsk­ri­tai šie vai­siai yra re­kor­di­nin­kai pa­gal ka­lio kie­ká – šis mik­roe­le­men­tas la­bai rei­ka­lin­gas nor­ma­liai šir­dies, krau­ja­gys­liø, rau­me­nø, ke­pe­nø, inks­tø, gal­vos sme­ge­nø veik­lai, stip­ri­na kau­lus ir dan­tis. Ba­na­nai pa­si­þy­mi ir leng­vu šla­pi­mà ska­ti­nan­èiu po­vei­kiu, to­dël itin tin­ka prieš­menst­rua­ci­nës átam­pos su­kel­tiems kû­no pa­brin­ki­mams su­ma­þin­ti.

Šiuo­se vai­siuo­se – pui­kus pa­pras­tø­jø ir su­dë­ti­niø ang­lia­van­de­niø san­ty­kis. Jie pui­kiai pri­so­ti­na or­ga­niz­mà gliu­ko­zës ir ge­rai nu­mal­ši­na al­kio jaus­mà.

Ge­riau­sia ba­na­nus val­gy­ti, kai skran­dis tuš­èias, dar ge­riau, jei jie bus vie­nin­te­lis pa­tie­ka­las, pa­vyz­dþiui, per pus­ry­èius ar va­ka­rie­næ. Ba­na­nus tin­ka uþ­si­ger­ti pie­nu.

Tik ne per daug

Die­tø spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad ba­na­nai ne­la­bai tin­ka de­ser­tui, nes jie „ne­su­ta­ria“ su mil­ti­niais pa­tie­ka­lais, pra­mo­ni­niu bû­du ga­min­tu cuk­ru­mi ir daug rûgš­èiø tu­rin­èiais vai­siais. Apsk­ri­tai jø rei­kë­tø at­si­sa­ky­ti no­rint nu­mes­ti svo­rio, nes vie­na­me švie­þia­me vai­siu­je yra iki 150 ki­lo­ka­lo­ri­jø, o 100 gra­mø dþio­vin­tø – net 230. Ka­dan­gi ba­na­nai di­di­na cuk­raus kie­ká krau­jy­je, ne­pa­tar­ti­na jø var­to­ti ser­gant dia­be­tu. Šia­me pro­duk­te yra ir  ti­ra­mi­no me­dþia­gos, tai su­trau­kian­èios, tai iš­ple­èian­èios jai jaut­riø þmo­niø krau­ja­gys­les, tai­gi itin at­sar­giai juos tu­rë­tø var­to­ti daþ­nai mig­re­nos ka­muo­ja­mi þmo­nës.

Per di­de­lis ba­na­nø kie­kis ken­kia šir­dþiai. Af­ri­kos, Bra­zi­li­jos, Ko­lum­bi­jos, Pie­tø In­di­jos gy­ven­to­jai, mais­tui var­to­jan­tys gau­sy­bæ šiø vai­siø (vir­tø, kep­tø, troš­kin­tø, dþio­vin­tø), daþ­nai ser­ga sun­kia šir­dies li­ga – en­do­mio­kar­dia­li­ne fib­ro­ze.

Virš­ki­na­mi ba­na­nai pra­de­da rûg­ti, tai­gi virš­ki­ni­mo sis­te­mo­je su­si­kau­pia du­jø. Kuo jie sal­des­ni, tuo du­jø dau­giau.

Ga­li­ma ir gy­dy­tis

Ba­na­nus itin tin­ka var­to­ti ser­gant se­zo­ni­në­mis per­ša­li­mo li­go­mis. Nu­lup­ki­te ke­tu­ris ba­na­nus, per­pjau­ki­te juos išil­gai ir per­pus, uþ­pil­ki­te ke­liais šaukš­tais cit­ri­nos sul­èiø, uþ­bars­ty­ki­te val­go­muo­ju šaukš­tu cuk­raus, ci­na­mo­nu, mig­do­lo rie­šu­tais. Kiek­vie­nà skil­te­læ su­vy­nio­ki­te á fo­li­jà ir maþ­daug de­šimt mi­nu­èiø kep­ki­te karš­to­je or­kai­të­je. Iš­kep­tà ir su­trin­tà ba­na­nà pa­tar­ti­na var­to­ti ka­muo­jant ko­su­liui.

Jei jû­sø bur­no­je ar ant lie­þu­vio at­si­ra­do skaus­min­gø þaiz­de­liø, pa­tar­ti­na il­gai kram­ty­ti ba­na­no ga­ba­lë­lá.

Nuo se­no ba­na­nø ty­rë þi­no­ma kaip kos­me­ti­në prie­mo­në. Sut­rin­ki­te vai­siø. Jei jû­sø oda sau­sa ar nor­ma­li, á šià ko­šæ ápil­ki­te šaukš­te­lá pie­no, jei­gu rie­bi – šaukš­te­lá cit­ri­nos sul­èiø. Uþ­tep­ki­te ant vei­do ir pa­lai­ky­ki­te ket­vir­tá va­lan­dos. Po to nu­plau­ki­te iš pra­dþiø šil­tu, vë­liau – vë­siu van­de­niu.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Þmo­niø skirs­ty­mas á „pe­lë­das“ ir „vie­ver­sius“  – ne sà­ly­gi­nis da­ly­kas, o moks­li­nis fak­tas. Sa­vo bio­lo­gi­niø rit­mø lai­ky­ma­sis – svar­bus dva­si­nës ir psi­chi­nës svei­ka­tos fak­to­rius. Ne­pai­sy­ti jø, va­di­na­si, su­lauk­ti ne­ma­lo­niø pa­sek­miø. Tie­sa, pri­vers­ti­nio dis­kom­for­to, kai „pe­lë­doms“ ten­ka gy­ven­ti „vie­ver­siø“ re­þi­mu ar at­virkš­èiai, pa­da­ri­nius ga­li­ma su­ma­þin­ti.

„Pe­lë­dos“ leng­vai ga­li gy­ven­ti nak­ti­ná gy­ve­ni­mà, o „vie­ver­siams“ po ke­liø nak­ti­në­ji­mø rei­kia ge­rai pail­së­ti. Krystyna WOJCIECHOWSKA nuotr.

Pa­gal bio­lo­gi­niø rit­mø ti­pà apie 40 pro­c. þmo­niø yra „pe­lë­dos“, 25 pro­c. – „vie­ver­siai“, ki­ti 30-35 pro­c. – „ba­lan­dþiai“,

t. y. arit­mi­kai, mo­kan­tys mie­go­ti, kai ga­li­ma, ir dirb­ti, kai rei­kia. Pa­keis­ti to pra­ktiš­kai neá­ma­no­ma – bio­lo­gi­niai rit­mai yra nu­lem­ti ge­ne­ti­kos ir be­veik ne­pa­si­duo­da ko­re­guo­ja­mi.

„Vie­ver­siai“ – ne­konflik­tiš­ki, ne­re­tai ne­pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, mëgs­tan­tys ra­mià ap­lin­kà, daþ­nai uþ­si­da­ræ þmo­nës. Dar­bo re­þi­mo ar­ba gy­ve­ni­mo sti­liaus pa­kei­ti­mas jiems – skaus­min­gas pro­ce­sas, nes yra ga­na kon­ser­va­ty­vûs. Lin­kæ á en­dok­ri­ni­nes ir šir­dies bei krau­ja­gys­liø li­gas, dia­be­tà, po­dag­rà ir reu­ma­tiz­mà, uþ­tat slo­gà, gri­pà ir ki­tas per­ša­li­mo li­gas ávei­kia grei­tai.

„Pe­lë­dos“ leng­viau þvel­gia á ne­sëk­mes, ma­þiau pa­ni­kuo­ja ir ne­bi­jo iš­gy­ve­ni­mø. Ats­pa­res­nës stre­sui, nors ir lin­ku­sios sirg­ti ga­ly­be li­gø. Išs­ki­ria 1,5 kar­to dau­giau hor­mo­nø ne­gu „vie­ver­siai“, ta­èiau do­pin­gas, ku­rio dë­ka jos ga­li gy­ven­ti nak­ti­ná gy­ve­ni­mà, ne­lie­ka be pëd­sa­kø – la­biau ser­ga­ma skran­dþio opo­mis ir hi­per­to­ni­ja. Vy­rus „pe­lë­das“ in­fark­tai iš­tin­ka va­ka­re, tie­sa, du kar­tus daþ­niau ne­gu „vie­ver­sius“.

„Pe­lë­dø“ šei­mo­se „vie­ver­siø“ gims­ta re­èiau, o štai „vie­ver­siø“ šei­mo­se – at­virkš­èiai. Kai ku­rie moks­li­nin­kai ma­no, kad „pe­lë­dos“ ar „vie­ver­sio“ gi­mi­mas pri­klau­so nuo me­tø lai­ko, kai vys­të­si vai­sius. Jei­gu pir­mie­ji trys nëš­tu­mo më­ne­siai praë­jo þie­mà, gims „pe­lë­da“, jei­gu va­sa­rà – „vie­ver­sys“.

Jei­gu „pe­lë­da“ gy­ve­na „vie­ver­sio“ rit­mu

„Vie­ver­siams“ nu­bus­ti ir at­si­kel­ti – vie­ni juo­kai. Tik nu­bu­dæ jie ga­li kib­ti á dar­bà ar­ba im­tis ruo­šos. Jie lin­kæ iš ry­to ási­jung­ti te­le­vi­zo­riø, pa­lás­ti po šal­tu du­šu, mankš­tin­tis. Vi­sa tai dar la­biau to­ni­zuo­ja ir taip anks­ty­vai veik­lai pa­si­ren­gu­sá or­ga­niz­mà. Nu­bun­da „vie­ver­siai“ be þa­din­tu­vo ir iš­si­ruo­šia á dar­bà ne­pa­ma­lo­nin­da­mi sa­væs ka­va, to­dël pa­ta­ri­mai, kaip tin­ka­mai nu­bus­ti, la­biau skir­ti „pe­lë­doms“ – bû­tent toms, ku­rios, uþuo­t mie­go­ju­sios iki pu­siau­die­nio, pri­vers­tos kas­dien anks­ti kel­tis.

„Pe­lë­doms“ pa­leng­vin­ti nu­bu­di­mo pro­ce­sà ga­li­ma pa­pras­tai – su­gráþ­ti rea­ly­bën ga­li pa­dë­ti „švel­nus“ þa­din­tu­vas, skam­ban­tis ne gre­ta, o gre­ti­ma­me kam­ba­ry­je. Ja­po­nai ap­skri­tai iš­ra­do þa­din­tu­và, ku­ris rei­kia­mu me­tu pa­sklei­dþia ko­ká nors gë­lës aro­ma­tà – pa­ma­þu stip­rë­jan­tis kva­pas pa­þa­di­na grei­èiau ne­gu au­sá rë­þian­tis sig­na­las.

Švel­niai nu­bus­ti ga­li pa­dë­ti ir mu­zi­kos gro­tu­vas, pus­va­lan­dá ne­gar­siai gro­jan­tis jû­sø pa­si­rink­tà me­lo­di­jà. Vie­nin­te­lë sà­ly­ga – ne­lik­ti lo­vo­je „dar mi­nu­të­læ“, o ne­del­siant pa­lás­ti po kont­ras­ti­niu du­šu, pa­si­èiu­pus ener­gi­ná gë­ri­mà (šaukš­tas me­daus ir pu­së stik­li­nës cit­ri­nos sul­èiø stik­li­nei ver­dan­èio van­dens).

Po van­dens pro­ce­dû­rø – puo­de­lis ka­vos (jei­gu jà ge­ria­te) ir stik­li­në greipf­ru­tø sul­èiø. Nau­din­ga átrauk­ti á nu­bu­di­mo pro­ce­sà aro­ma­tus, pvz., pu­šø kva­pas pa­ša­li­na ry­ti­ná stre­sà, apel­si­no – pa­ge­ri­na sme­ge­nø krau­jo­ta­kà.

Tas pa­èias pro­ce­dû­ras, pra­dë­da­mi du­šu, ga­li at­lik­ti „vie­ver­siai“, kai ten­ka dirb­ti vë­lai.

Me­niu

Ry­tais „pe­lë­dø“ lau­kia dar vie­nas stre­sas – bû­ti­ny­bë pus­ry­èiau­ti. Pus­ry­èiø tu­ri­nys aki­vaiz­dþiai de­monst­ruo­ja jø pri­klau­so­my­bæ ati­tin­ka­mam ti­pui. „Vie­ver­siai“ pir­me­ny­bæ tei­kia avi­þi­nei ar ki­to­kiai ko­šei, kiau­ši­nie­nei, sû­riui, deš­re­lëms. „Pe­lë­dø“ lëkš­tës at­ro­do kur kas kuk­liau: vai­siai, jo­gur­tas su dribs­niais, ban­de­lës, bly­ne­lis. „Pe­lë­dos“ ne­ga­li pra­ry­ti në kàs­ne­lio, prieš tai neat­si­pei­kë­ju­sios.

Ry­ti­nes gast­ro­no­mi­nes aist­ras ga­li­ma pa­grás­ti moks­liš­kai. „Pe­lë­dø“ skran­dþiai nu­bun­da tik praë­jus po­rai va­lan­dø at­si­kë­lus. Ener­gin­gie­ji „vie­ver­siai“ jau nuo anks­taus ry­to pa­si­ren­gæ bet ko­kiems gast­ro­no­mi­niams þyg­dar­biams.

Kà val­gy­ti „pe­lë­doms“? Nu­bu­du­sioms joms re­ko­men­duo­ja­ma iš­ger­ti stik­li­næ mi­ne­ra­li­nio van­dens, kad „pa­þa­din­tø“ skran­dá ir iš­va­duo­tø já nuo per nak­tá su­si­kau­pu­siø šla­kø. Ga­li­ma iš­ger­ti ir stik­li­næ greipf­ru­tø ar obuo­liø sul­èiø ar­ba su­val­gy­ti vai­siø sa­lo­tø, nes bet ko­kio pa­vi­da­lo vai­siai sti­mu­liuo­ja skran­dþio sul­èiø iš­si­sky­ri­mà. „Pe­lë­doms“ tin­ka ka­va, tik ne tir­pi. Pus­ry­èiams – jo­kiø bal­ty­mø. Ge­riau rink­tis rûgš­taus pie­no pro­duk­tus, pvz., jo­gur­tà su kvie­èiø ge­ma­lais ar ku­ku­rû­zø dribs­niais. Po 2-3 va­lan­dø pus­ry­èius ga­li­ma pa­kar­to­ti – val­gy­ti vai­siø, ke­pi­niø, šo­ko­la­do, me­daus, at­si­ger­ti ka­vos. Pie­tums tiks jau bal­ty­mi­niai pro­duk­tai, ypaè më­sa. Nuo 17 iki 19 val. – þa­lia ar­ba­ta su dþio­vin­tais vai­siais. Va­ka­rie­nei tin­ka bal­ty­mi­nis mais­tas, ypaè re­ko­men­duo­ti­na þu­vis su dar­þo­vë­mis, sû­ris. Nak­ti­nio þva­lu­mo me­tu ga­li­ma pa­stip­rin­ti or­ga­niz­mà ang­lia­van­de­niais: le­dais, šo­ko­la­du.

„Pe­lë­doms“ ry­tà rei­kia vi­ta­mi­no A, kad ge­riau ma­ty­tø, nes dar­bo­vie­të­se tam­siuo­ju me­tø lai­ku pa­pras­tai ten­ka ási­jung­ti dirb­ti­næ švie­sà, ku­ri var­gi­na akis. Kû­no þva­lu­mui bû­ti­nas vi­ta­mi­nas C, o dar­bin­gu­mui pa­di­din­ti ir me­dþia­gø apy­kai­tai pa­grei­tin­ti – B gru­pës vi­ta­mi­nai. Ge­ra prie­mo­në bû­ti þva­liam – þen­še­nis, o štai kal­cio ir mag­nio pre­pa­ra­tus pra­var­tu iš­ger­ti li­kus pus­va­lan­dþiui iki mie­go – jie pa­dës ne­si­kan­kin­ti dël ásiaud­ri­nu­sios ner­vø sis­te­mos.

Kà val­gy­ti „vie­ver­siams“? Jei­gu jie nuo pat anks­taus ry­to ge­ria ka­và, ji grei­tai áaud­ri­na or­ga­niz­mà, ta­èiau nuo ka­vos taip pat spar­èiai pa­vargs­ta­ma ir su­ma­þë­ja dar­bin­gu­mas. Ge­riau iš­ger­ti þa­lio­sios ar­ba­tos – ji to­ni­zuo­ja, bet neá­tem­pia ner­vø sis­te­mos. Pus­ry­èiams tin­ka sû­ris, varš­kë, kiau­ši­nie­në (ge­riau iš put­pe­liø kiau­ši­niø, nes viš­tø kiau­ši­niø bal­ty­muo­se esa­ma daug avi­di­no – me­dþia­gos, pa­blo­gi­nan­èios odos bûk­læ). Ant­rie­ji pus­ry­èiai ga­li bû­ti gau­sûs ang­lia­van­de­niø, tiks bet ko­kia ko­šë. Pie­tus „vie­ver­siams“ ge­riau val­gy­ti 13-14 val. Ga­li­ma val­gy­ti vis­kà. Va­ka­rie­nei re­ko­men­duo­ti­ni ang­lia­van­de­niai, pvz., kruo­pø ko­šë su dar­þo­vë­mis, iš sal­du­my­nø – šo­ko­la­das ar­ba me­dus. Prie­þas­èiø, ko­dël rei­kia val­gy­ti ang­lia­van­de­niø gau­sø mais­tà, yra dvi – bal­ty­mai il­gai virš­ki­na­mi, o ang­lia­van­de­niai pa­de­da ga­min­ti se­ro­to­ni­nà, pa­de­dan­tá uþ­mig­ti. Juk jums jau grei­tai á lo­và!

„Vie­ver­siams“ ry­tà re­ko­men­duo­ja­ma gerti kal­cio, mag­nio pre­pa­ra­tø ir vi­ta­mi­no C, kad ga­lë­tø ra­cio­na­liai pa­skirs­ty­ti jë­gas die­nai. Po pie­tø tik­tø eleu­te­ro­ko­ko pre­pa­ra­tai. B gru­pës vi­ta­mi­nai re­ko­men­duo­ti­ni po va­ka­rie­nës.

Spor­tas

„Pe­lë­doms“ ge­riau ry­tà ne­spor­tuo­ti – nau­da iš to­kiø pra­ti­mø abe­jo­ti­na. Ge­riau pa­bë­gio­ti pu­siau­die­ná, ta­èiau op­ti­ma­liau­sias lai­kas spor­tuo­ti – nuo 19 iki 23 val. Bû­tent tuo me­tu ga­li­ma pa­siek­ti pa­gei­dau­ja­mø re­zul­ta­tø, no­rint pa­ko­re­guo­ti fi­gû­rà ar at­si­kra­ty­ti ant­svo­rio.

„Vie­ver­siams“ ge­riau tre­ni­ruo­tis ry­tà, bû­tent to­dël jie yra pir­mie­ji spor­to klu­bø lan­ky­to­jai. Die­nà jiems re­ko­men­duo­ja­mi jë­gos pra­ti­mai, va­ka­re – plau­kio­ji­mas ar pa­si­vaikš­èio­ji­mas.

Apie pra­ras­tà lai­kà

Dau­ge­lis moks­li­nin­kø ma­no, kad lai­kas pa­ro­mis su­skirs­ty­tas ne­tei­sin­gai. Rea­liai as­me­ni­në þmo­gaus pa­ra ga­li truk­ti ir 24, ir 28, ir ne­tgi 30 va­lan­dø. 60 pro­c. þmo­niø bio­lo­gi­në pa­ra yra il­ges­në uþ vi­suo­ti­nai priim­tà ly­giai vie­na va­lan­da, t. y. sie­kia 25 val.

Se­zo­ni­nës ma­ni­pu­lia­ci­jos lai­ku tik su­ke­lia pai­nia­vos. Kai tik mes pa­su­ka­me laik­ro­dþiø ro­dyk­les va­lan­da at­gal, „pe­lë­doms“ pa­leng­vë­ja. Uþ­tat „vie­ver­siams“, ápra­tu­siems kel­tis anks­ti, þie­mos lai­kas yra ne­pa­to­gus. Tie­sa, svei­kiems þmo­nëms laik­ro­dþio ro­dyk­liø su­ki­në­ji­mas ne­su­ke­lia pro­ble­mø – or­ga­niz­mas pri­si­tai­ko prie nau­jo gra­fi­ko be rim­tes­niø pa­sek­miø per 2-3 pa­ras.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Eve­li­na MA­ÞEI­KIE­NË

Li­kus šiek tiek dau­giau nei sa­vai­tei iki te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Cho­rø ka­rai“, Šiau­liø stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lës“ cho­ras ruo­šia­si kiek áma­ny­da­mas. Dai­na­vi­mo re­pe­ti­ci­jos il­gë­ja iki ke­tu­riø va­lan­dø per die­nà, šo­kiø pa­mo­kos trun­ka apie dvi va­lan­das. Vi­sa tai – dar ne ri­ba! Kol kas vi­si cho­ris­tai dþiaugs­min­gai lau­kia pro­jek­to pra­dþios, ta­èiau kaip bus to­liau, pa­ro­dys lai­kas.

	„Sau­lës“ cho­re kol kas ra­mu. Di­des­në kon­ku­ren­ci­ja tik tarp at­sar­gi­niø cho­ris­tø. Egi­di­jaus GED­MI­NO nuo­tr.

Au­gan­ti kon­ku­ren­ci­ja

Gru­pë „Ki­ta­va“ jau ant­rus me­tus bu­vo kvie­èia­ma da­ly­vau­ti te­le­vi­zi­jos pro­jek­te „Cho­rø ka­rai“, kol pa­ga­liau pa­si­ry­þo avan­tiû­rai, dël ku­rios kol kas ne­si­gai­li.

„Šiau­liuo­se yra pui­kiai dai­nuo­jan­èiø þmo­niø, ne­si­ti­kë­jo­me, kad su­si­rinks tiek daug stip­riø bal­sø sa­vi­nin­kø. At­rink­ti bu­vo tik­rai la­bai sun­ku, ta­èiau iš­rin­ko­me 16 bal­sin­giau­siø jau­nuo­liø ir dar aš­tuo­nis at­sar­gi­nius, kad esant rei­ka­lui ga­lë­tø pa­keis­ti pa­grin­di­nius cho­ris­tus“, – tei­gë „Ki­ta­vos“ so­lis­të Ra­sa Stoš­ku­vie­në.

Šiau­liø stu­den­tiš­ko­jo „Sau­lës“ cho­ro ge­ne­ro­lë tei­gia, kad yra la­bai pa­ten­kin­ta cho­ris­tais, nes vi­si la­bai no­riai lan­ko re­pe­ti­ci­jas, at­sa­kin­gai þiû­ri á pro­jek­tà. Kaip ir kiek­vie­no­je kom­pa­ni­jo­je, cho­re yra ly­de­riø, ta­èiau di­de­lës kon­ku­ren­ci­jos dar në­ra.

„Vi­si la­bai sten­gia­si, nes cho­ris­tø yra daug ir jie su­pran­ta, kad vie­nà ga­li­ma pa­keis­ti ki­tu, ta­èiau „ava­ri­jø“ dar nie­kas neuþ­sa­ki­në­ja“, – juo­kia­si R. Stoš­ku­vie­në. Di­des­në kon­ku­ren­ci­ja jau­èia­ma tarp at­sar­gi­niø, nes jei pa­grin­di­niam cho­ris­tui kas nors nu­tik­tø, já pa­keis­tø vie­nas iš aš­tuo­niø, tad tu­ri bû­ti ge­riau­sias, jei no­ri pa­tek­ti á sce­nà.

Na­mø dar­bø ne­trûks­ta

Anot „Sau­lës“ cho­ro va­dy­bi­nin­ko Kæs­tu­èio Stoš­kaus, šiam stu­den­tiš­kam cho­rui rei­kia bend­ro va­ka­rë­lio, kad su­si­bend­rau­tø. Dar ne vi­si at­si­me­na vie­ni ki­tø var­dus, vie­nas yra drà­ses­nis, ki­tas san­tû­res­nis, tad jau­ni­mui dar rei­kia bend­ru­mo. Pa­sak cho­ro ge­ne­ro­lës, kol kas ak­ty­ves­ni ir cha­riz­ma­tiš­kes­ni yra vai­ki­nai, nors daþ­niau­siai bû­na at­virkš­èiai. Ta­èiau vi­si jau­nuo­liai tu­ri sa­vo nuo­mo­næ, ne­bi­jo jos iš­reikš­ti. Ka­dan­gi dar yra pa­ti pra­dþia, vis­kas ga­li kar­di­na­liai pa­si­keis­ti.

Po re­pe­ti­ci­jø cho­ris­tai, grá­þæ na­mo, dar at­lie­ka ávai­rias uþ­duo­tis. Tie, ku­riems sun­kiau se­ka­si šo­kiø re­pe­ti­ci­jo­se, þings­ne­lius to­bu­li­na na­mie, o tie, ku­riems sun­kiau se­ka­si dai­nuo­ti, taip pat mo­ko­si pa­pil­do­mai. Kû­ri­niø par­ti­tû­ros në­ra leng­vos, rit­mi­ka yra su­dë­tin­ga, tad kiek­vie­nas dar to­bu­li­na­si lais­vu lai­ku.

Pa­leng­va cho­ras ruo­šia­si atei­èiai, nes jau yra þi­no­mos lai­dø te­mos. R. Stoš­ku­vie­në tei­gia, kad kaip tik­ram stu­den­tui, taip ir Šiau­liø stu­den­tiš­kam „Sau­lës“ cho­rui trûks pa­sku­ti­nës nak­ties, nors kol kas vis­kas vyks­ta pa­gal pla­nà.

Jus­të GAU­DINS­KAI­TË

Vi­si mëgs­ta pa­tie­ka­lus pa­ska­nin­ti ávai­riais prie­sko­niais. Vis la­biau po­pu­lia­rë­ja ašt­rus Ry­tø mais­tas, ta­èiau tur­kiš­ki, in­diš­ki ar ki­ti pa­na­šûs pa­tie­ka­lai su tam tik­ro re­gio­no prie­sko­niais në­ra pri­tai­ky­ti mû­sø skran­dþiui. Res­pub­li­ki­nës Šiau­liø li­go­ni­nës gy­dy­to­ja die­to­lo­gë Re­gi­na Ga­lu­baus­kie­në siû­lo per daug ne­si­þa­vë­ti Ry­tø eg­zo­ti­ka, o at­si­græþ­ti á lie­tu­viš­kà vir­tu­væ su lie­tu­viš­kais pa­gar­dais.

	Zsuzsanna KILIAN nuotr.

Ne­dir­gin­ki­me sa­vo skran­dþio

Azi­jos kraš­tø þmo­nës pri­pra­tæ prie ašt­raus mais­to. Jie taip mai­ti­na­si nuo ma­þens. Mes, lie­tu­viai, gi­më­me kraš­te, kur mais­tas nuo se­no bu­vo švel­nus, ne­re­tai – ir per rie­bus.

„Prie ašt­riø prie­sko­niø mû­sø fer­men­ti­nës or­ga­niz­mo sis­te­mos në­ra pri­si­tai­kiu­sios, to­dël ga­li jø ne­to­le­ruo­ti“, – tei­gia spe­cia­lis­të R. Ga­lu­baus­kie­në. Skran­dþio opa­li­gë, tul­þies pûs­lës ak­men­li­gë, þar­ny­no ko­li­tai – šios li­gos ga­li paû­më­ti, daþ­nai më­gau­jan­tis to­kiais pa­tie­ka­lais.

Anot R. Ga­lu­baus­kie­nës, lie­tu­viai tu­ri daug sa­vo kraš­to sa­va­me dar­þe uþau­gin­tø prie­sko­niø, ku­rie yra švel­nûs ir ku­riø su­dë­tis yra ver­tin­ga. Jie mais­tui ga­li su­teik­ti ne tik ma­lo­nø sko­ná, bet ir tu­rë­ti gy­do­mø­jø ga­liø. „Ne­re­ko­men­duo­èiau pirk­ti ne­þi­no­mø prie­sko­niø ar jø mi­ši­niø, ku­riø su­dë­tis në­ra aiš­ki, – tei­gia gy­dy­to­ja. – Sa­vø prie­sko­niø – pet­ra­þo­liø, pi­pir­niø, mai­rû­nø, èiob­re­liø – ga­li­ma uþ­siau­gin­ti net ant pa­lan­gës, lau­kuo­se pri­si­rink­ti kmy­nø, èiob­re­liø.“

Ne tik mais­to pa­gar­dai

„Ver­tin­gos vi­sos pet­ra­þo­lës da­lys – sëk­los, la­pai, šak­nys“, – tei­gia mi­ty­bos spe­cia­lis­të. Au­ga­lo sëk­lo­se yra ete­ri­nio alie­jaus, šak­ny­se ir la­puo­se – vi­ta­mi­no C, A ir mi­ne­ra­li­niø me­dþia­gø. La­pai tin­ka pa­tie­ka­lams pa­ska­nin­ti. Pet­ra­þo­lë þa­di­na ape­ti­tà, ge­ri­na virš­ki­ni­mà. Iš sëk­lø da­ro­mas nuo­vi­ras var­to­ja­mas kaip šla­pi­mo iš­sky­ri­mà ska­ti­nan­ti prie­mo­në ser­gant van­de­ne, inks­tø ir šla­pi­mo pûs­lës ak­men­li­ge. Ga­li­ma var­to­ti ir au­ga­lo sul­tis.

Kra­pai nau­do­ja­mi þa­li ir dþio­vin­ti – jø ga­li­ma dë­ti á sriu­bas, pa­da­þus, sa­lo­tas, miš­rai­nes, pa­gar­din­ti më­sà. Anot gy­dy­to­jos, kra­pai yra pui­ki po­li­vi­ta­mi­ni­në dar­þo­vë, ku­rio­je daug vi­ta­mi­no C, ka­ro­ti­no, B gru­pës vi­ta­mi­nø, fla­vo­noi­dø (an­tiok­si­dan­tø), mi­ne­ra­li­niø me­dþia­gø – ka­lio, kal­cio, fos­fo­ro, mag­nio, ge­le­þies. Tin­ka ir ser­gant ma­þak­rau­jys­te, nu­si­lpu­siems þmo­nëms. Nau­do­ja­mi kon­ser­vuo­jant. Sëk­lø ir dþio­vin­tø la­pø nuo­vi­rai ple­èia krau­ja­gys­les, ma­þi­na ar­te­ri­ná krau­jos­pû­dá, ska­ti­na tul­þies ir šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mà, ma­þi­na vi­du­riø pû­ti­mà, pa­de­da ko­vo­ti su bak­te­ri­jo­mis. Tin­ka esant ne­mi­gai, var­to­ja­mi uþ­kie­të­jus vi­du­riams, he­mo­ro­jaus pro­fi­lak­ti­kai.

Kmy­nø sëk­los nau­do­ja­mos duo­nai ir kon­di­te­ri­jos ga­mi­niams aro­ma­ti­zuo­ti, jo­mis pa­gar­di­na­mos sriu­bos, þu­vis, švie­þios dar­þo­viø sa­lo­tos, më­sos pa­tie­ka­lai. Tin­ka prie rie­bios kiau­lie­nos, an­tie­nos, þà­sie­nos, de­da­ma á  sû­rá, varš­kæ. Kmy­nø ar­ba­ta ge­ri­na ape­ti­tà ir virš­ki­ni­mà, gelbs­ti esant tul­þies pûs­lës ir inks­tø ak­men­li­gei, nu­si­lpus re­gë­ji­mui, mal­ši­na þar­ny­no dieg­lius.

Gels­vë nau­do­ja­ma švie­þia ir dþio­vin­ta. Jos sko­nis pri­me­na sa­lie­rus. Au­ga­le yra ete­ri­nio alie­jaus, vi­ta­mi­no C. Tin­ka sriu­bai pa­ska­nin­ti, pa­brë­þia më­sos sko­ná. Die­ti­në­je vir­tu­vë­je ga­li pa­keis­ti drus­kà. Var­to­ja­ma ma­ri­nuo­jant, sû­dant. Ar­ba­ta ska­ti­na šla­pi­mà, pa­de­da esant su­tri­ku­siai skran­dþio veik­lai ar virš­ki­ni­mui.

Švie­þi ar dþio­vin­ti èiob­re­liø la­pai nau­do­ja­mi kiau­lie­nos, avie­nos, þà­sie­nos, an­tie­nos pa­tie­ka­lams ir tirš­toms sriu­boms pa­gar­din­ti. Pa­sak gy­dy­to­jos, ete­ri­niai au­ga­lo alie­jai ge­rai de­zin­fe­kuo­ja, vei­kia an­ti­sep­tiš­kai, var­to­ja­mi bur­nos ryk­lës glei­vi­nës de­zin­fek­ci­jai, rû­gi­mui þar­ny­ne ma­þin­ti ser­gant me­teo­riz­mu – pu­èiant vi­du­riams. Èiob­re­liuo­se yra fla­vo­noi­dø ir mi­ne­ra­li­niø drus­kø. Jø ar­ba­ta leng­vi­na ko­su­lio prie­puo­lius, nau­do­ja­ma ser­gant bron­chi­tu. Èiob­re­liø ant­pi­las ra­mi­na ir mal­ši­na skaus­mà, jo ge­ria­ma nuo ne­mi­gos, gal­vos skaus­mo, siû­lo­ma esant ra­di­ku­li­tui ir neu­ral­gi­joms.

Mai­rû­nas ska­ti­na skran­dþio sul­èiø iš­si­sky­ri­mà, to­dël kar­tu su èes­na­kais ir svo­gû­nais juo pa­ska­ni­na­mi rie­bûs pa­tie­ka­lai, dar­þo­vës, sriu­bos ir sa­lo­tos. Mai­rû­no ar­ba­ta nau­do­ja­ma per­ša­li­mui, slo­gai, gal­vos skaus­mui bei svai­gi­mui gy­dy­ti.

Þa­li vais­ti­nës me­li­sos la­pai tin­ka sa­lo­toms, pa­da­þams, þu­vies, paukš­tie­nos, gry­bø pa­tie­ka­lams pa­gar­din­ti. Ga­li­ma var­to­ti vie­toj cit­ri­nø þie­ve­liø. Ra­mi­na ner­vus, tei­gia­mai vei­kia skran­dþio sul­èiø sek­re­ci­jà, ma­þi­na cho­les­te­ro­lá, di­di­na tul­þies iš­si­sky­ri­mà.

Sa­lie­rai ypaè tin­ka var­to­ti pa­gy­ve­nu­siems þmo­nëms, nes ge­ri­na van­dens ir drus­kø apy­kai­tà or­ga­niz­me. Var­to­ti pa­tar­ti­na ant­svo­rio tu­rin­tiems, ser­gan­tiems neu­ro­zë­mis, inks­tø li­go­mis þmo­nëms ar esant skaus­min­goms menst­rua­ci­joms. Ge­ri­na ape­ti­tà, ma­þi­na vi­du­riø pû­ti­mà.

Švie­þi ka­lend­ros la­pai var­to­ja­mi sa­lo­toms ir pa­da­þams, sëk­los – po­mi­do­rø pa­stai, dar­þo­viø pa­tie­ka­lams, sriu­boms, obuo­liø py­ra­gui pa­gar­din­ti. Kaip ir kmy­nai, ka­lend­ra nau­do­ja­ma duo­nai ir me­duo­liams pa­ska­nin­ti. Ska­ti­na virš­ki­ni­mà, mal­ši­na þar­ny­no dieg­lius, ra­mi­na ner­vø sis­te­mà. Sëk­los kram­to­mos ar var­to­ja­mos ar­ba­tai.

Švie­þi ar dþio­vin­ti ba­zi­li­ko la­pai tin­ka sa­lo­toms, sriu­boms, dar­þo­vëms, më­sos ir þu­vies pa­tie­ka­lams pa­ska­nin­ti. Þa­liø la­pø ant­pi­las yra vi­du­rius lais­vi­nan­ti prie­mo­në.

Lau­ro la­pai tin­ka sriu­bai, më­sos keps­niams ir dar­þo­viø pa­tie­ka­lams pa­ska­nin­ti. Jie nau­do­ja­mi ma­ri­nuo­jant, kon­ser­vuo­jant më­sà, dar­þo­ves, gry­bus, pa­da­þams. Tai ne­pa­kei­èia­mas gar­ny­rø ir sul­ti­niø prie­sko­nis. Pa­si­þy­mi ape­ti­tà ge­ri­nan­èio­mis ir skys­èius iš or­ga­niz­mo ša­li­nan­èio­mis sa­vy­bë­mis. Ar­ba­ta mal­ši­na skran­dþio, inks­tø skaus­mus.

Ne­rei­kë­tø pa­mirš­ti ir gau­siai mû­sø nau­do­ja­mø svo­gû­nø bei èes­na­kø. Jø tik­riau­siai ras­tu­me kiek­vie­nuo­se na­muo­se. Nau­do­ja­mi þa­li, kep­ti, vir­ti. Èes­na­kas de­zin­fe­kuo­ja, vei­kia an­ti­mik­ro­biš­kai, tin­ka per­ša­lus. Nu­kenks­mi­na or­ga­niz­me esan­èius nuo­dus, ska­ti­na sun­kiø­jø me­ta­lø iš­si­sky­ri­mà, tu­ri sie­ros, vi­ta­mi­no A, B ir C, stip­ri­na imu­ni­næ sis­te­mà.

Ro­ber­ta SAU­DAR­GY­TË

Pra­bë­gus šven­èiø ma­ra­to­nui, pre­ky­bos cent­rø dar­buo­to­jams pa­leng­vë­ja. Priešš­ven­ti­niu pe­rio­du vi­si links­mi, ieš­ko do­va­në­liø, pra­mo­gau­ja, bend­rau­ja, o pre­ky­bos cent­rø ko­lek­ty­vui ten­ka iki vë­lu­mos dirb­ti. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, vi­si no­ri aukš­tos ko­ky­bës ap­tar­na­vi­mo ir ge­rø emo­ci­jø, ta­èiau pre­ky­bi­nin­kai daþ­niau­siai bû­na iš­se­kæ ir pik­ti. Par­da­vë­ja Ir­ma tei­gia: „Ta­da ne­be­gal­vo­ji, kaip ma­lo­niau ap­tar­nau­ti klien­tà. Gal­vo­ji tik apie tai, ka­da grá­ši na­mo á ta­væs lau­kian­èià šei­mà.“

Šven­tës ke­lia pyk­tá

Pre­ky­bos cent­ro dar­buo­to­ja Ir­ma pa­sa­ko­ja: „Šven­ti­niø nuo­tai­kø ne­be­lie­ka. Nei lau­ki­mo dþiaugs­mo. Vis­kas tam­pa ba­na­lu ir nu­val­kio­ta. Atg­ra­sios tam­pa

ne­tgi ka­lë­di­nës dai­nos, me­lo­di­jos, ku­rios pre­ky­bos cent­re skam­ba iš­ti­sà më­ne­sá nuo ry­to iki va­ka­ro. Šven­tës il­gai­niui ima kel­ti pyk­tá, nes per il­gai uþ­si­tæ­su­si dirb­ti­në po­mpas­ti­ka nie­ko bend­ro ne­tu­ri su Ka­lë­dø dva­sia.“

Per šven­tes il­gai ne­su­lauk­da­mi na­miš­kiø, jø ar­ti­mie­ji liû­di, keiks­no­ja darb­da­vius, pre­ky­bos cent­rø tai­syk­les ir ad­mi­nist­ra­ci­jà – juk na­tû­ra­lu, kad to­mis die­no­mis šei­mos na­riai no­ri bû­ti kar­tu.

Tai­syk­liø ne­pa­kei­si

Pre­ky­bos cent­re dir­ban­ti mer­gi­na sa­ko, kad jos darb­da­viai šiuo at­þvil­giu yra to­le­ran­tiš­ki ir su­pra­tin­gi – jei­gu tik bû­tø ga­li­my­bë, leis­tø šven­ti­në­mis die­no­mis ne­dirb­ti. Ta­èiau di­dþiø­jø pre­ky­bos cent­rø tai­syk­lës vi­siems vie­no­dos, par­duo­tu­vës tu­ri bû­ti uþ­da­ry­tos ir ati­da­ry­tos nu­sta­ty­tu lai­ku, be jo­kiø išim­èiø. Per šven­tes taip pat rei­kia dirb­ti, nes pre­ky­bos cent­rai orien­tuo­ja­si á lan­ky­to­jø po­rei­kius ir pa­to­gu­mà. „Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu su darb­da­viu pa­si­skirs­të­me dar­bo lai­kà, to­dël, lai­më, ne vi­sos šven­tës praë­jo dar­be“, – pa­si­dþiau­gë Ir­ma.

Priešš­ven­ti­nis lai­ko­tar­pis pre­ky­bos cent­rams bu­vo sëk­min­gas, ta­èiau per pa­èias Ka­lë­das ir tar­puš­ven­èiu þmo­niø su­ma­þë­jo. Anot Ir­mos, to pa­pras­tai ne­pa­jun­ta tik mais­to pre­kiø par­duo­tu­vës. Dar­bas vi­siš­kai su­sto­jo ir pre­ky­bos cent­ruo­se ási­kû­ru­siø pa­slau­gø sek­to­riu­je. „Nau­jø­jø me­tø iš­va­ka­rë­se dirb­ti iš­vis ne­tiks­lin­ga“, – nu­si­vy­lu­si ma­no mer­gi­na.

Dar­bo lai­kas pri­klau­so nuo ad­mi­nist­ra­ci­jos

Darb­da­viai, pa­sak Ir­mos, šiuo at­ve­ju ne­daug le­mia. Jie mo­ka nuo­mos mo­kes­tá pre­ky­bos cent­rø ad­mi­nist­ra­ci­jai, o ši jau ku­ria sa­vas tai­syk­les, pa­vyz­dþiui, pre­ky­bos ir pa­slau­gø cent­re „Til­þë“ gruo­dþio 25-oji bu­vo lais­va die­na, dirb­ti ne­rei­kë­jo ir sau­sio 1-àjà. Ta­èiau ir Kû­èiø va­ka­rà, ir ant­rà­jà Ka­lë­dø die­nà bei Nau­jø­jø me­tø iš­va­ka­rë­se dirb­ti rei­kia, tie­sa, va­lan­da ar dviem trum­piau.

„Gal ka­vi­nës, bou­lin­gai, ki­no teat­rai jun­ta nau­dà, nes juo­se lais­vas die­nas þmo­nës lei­dþia pra­mo­gau­da­mi su šei­ma ar drau­gais, ta­èiau ki­tur di­des­nio pel­no ne­bû­na. Uþk­lys­ta vie­nas ki­tas þmo­gus, vis dar ieš­kan­tis do­va­në­lës, ir vis­kas“, – apie šven­ti­nio dar­bo rit­mà pa­sa­ko­ja par­da­vë­ja.

Pre­ky­bos cent­rai Da­ni­jo­je

Anot dve­jus me­tus Da­ni­jo­je gy­ve­nan­èios Jus­ti­nos, šio­je ša­ly­je par­duo­tu­viø dar­bo lai­kas vi­sai ki­toks nei Lie­tu­vo­je. Iš­vy­ku­si á Da­ni­jà ji bu­vo nu­ste­bin­ta, nes Nau­jø­jø me­tø die­nà ar per Ka­lë­das par­duo­tu­vës ne­dir­ba iš­vis.

„Vi­si pir­kë­jai þi­no, kad toks dar­bo lai­kas, to­dël nie­kas ne­si­skun­dþia ir ap­si­per­ka anks­èiau, tad ne­ky­la jo­kiø pro­ble­mø“, – tei­gia mer­gi­na.

Jus­ti­na pa­sa­ko­ja, kad Da­ni­jo­je dau­giau­sia per­ka­ma sa­vai­tæ prieš šven­tes, kai vyks­ta di­dþiau­si iš­par­da­vi­mai.

Nuo­mo­në – dvi­ly­pë

„Ne­siim­èiau ver­tin­ti eko­no­mi­niu ar ki­to­kiu po­þiû­riu, ar rei­kë­tø su­trum­pin­ti dar­bo va­lan­das per šven­tes, at­si­þvel­giant á dar­buo­to­jø po­rei­kius, bet þmo­giš­ku po­þiû­riu tai at­ro­dy­tø tiks­lin­ga“, – tei­gia psi­cho­lo­gë-psi­cho­te­ra­peu­të Lo­re­ta Die­liau­tie­në.

Anot jos, vi­si tu­ri­me tei­sæ á šven­tæ, poil­sá. Jai la­biau priim­ti­na at­ro­do kai ku­riø Eu­ro­pos ša­liø tvar­ka, kai pre­ky­bos cent­rai ne­dir­ba per šven­tes,

ne­tgi sa­vait­ga­liais, ir vi­si kuo pui­kiau­siai pri­si­tai­ko, ap­si­rû­pi­na rei­kia­mo­mis pre­kë­mis iš anks­to.

Tie­sa, yra ir ki­ta me­da­lio pu­së. Anot L. Die­liau­tie­nës, jai te­ko uþ­kal­bin­ti per šven­tes dir­ban­èias mo­te­ris pre­ky­bos cent­re ir paaiš­kë­jo, kad jos suin­te­re­suo­tos uþ­dirb­ti dau­giau, to­dël ne­gai­li au­ko­ti šven­ti­niø va­lan­dø.

Sku­bë­da­mi pra­ran­da­me ver­ty­bes

„Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad liûd­na, jei nuo­lat bëg­da­mi, sku­bë­da­mi, vai­ky­da­mie­si pel­nin­ges­nio gy­ve­ni­mo, neiš­gy­ve­na­me šven­tës, ne­pa­jau­èia­me jos, ne­mo­ka­me su­sto­ti, at­si­sa­ko­me es­mi­niø þmo­giš­kø ver­ty­biø. Tai ke­lia nuo­la­ti­næ átam­pà, stre­sà“, – min­ti­mis da­li­jo­si psi­cho­lo­gë-psi­cho­te­ra­peu­të.

L. Die­liau­tie­nës tei­gi­mu, þmo­gui rei­ka­lin­gas ba­lan­sas tarp dar­bo ir poil­sio. Jam bû­ti­na at­si­pa­lai­duo­ti, švæs­ti, vi­sa­ver­èiai bend­rau­ti – ne tik iš pra­gma­tiš­kø ar da­ly­ki­niø pa­ska­tø. Tei­gia­mos emo­ci­jos, ver­ty­biø puo­se­lë­ji­mas pa­de­da pa­tir­ti vi­di­næ pu­siaus­vy­rà, jaus­tis svei­kai ir emo­ciš­kai, ir fi­ziš­kai.

Pa­þei­di­mø ma­þë­ja

Vals­ty­bi­nës dar­bo ins­pek­ci­jos Šiau­liø sky­riaus ve­dë­jas Ze­no­nas Gri­guo­la tei­gia, kad pa­þei­di­mø ar nu­si­skun­di­mø šie­met dël dar­bo lai­ko ne­bu­vo uþ­fik­suo­ta, nie­kas ne­si­skun­dë.

Z. Gri­guo­los tei­gi­mu, yra bû­ti­ny­bë dirb­ti par­duo­tu­vëms, ku­rio­se pre­kiau­ja­ma mais­to pro­duk­tais, ta­èiau ten, kur pre­kiau­ja­ma pra­mo­ni­në­mis pre­kë­mis, tiks­lo dirb­ti në­ra.

„Yra Vy­riau­sy­bës nu­ta­ri­mai, tei­sës ak­tai, ku­riais nu­sta­ty­ta, kad yra ga­li­my­bë dirb­ti per šven­tes, to­dël ámo­niø va­do­vai pa­tys ren­ka­si dar­bo lai­kà ir de­ri­na já su dar­buo­to­jais. Þi­no­ma, tai ne­ga­lio­ja spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms – po­li­ci­jai, gais­ri­nei ar li­go­ni­nei, ku­rios pri­va­lo dirb­ti iš­ti­sus me­tus, ne­svar­bu, ar šven­ti­nës, ar dar­bo die­nos“, – sa­ko Z. Gri­guo­la.

Nau­jie­ji me­tai – šei­mos šven­të. Šei­mos gal­va iš­ne­ša á kie­mà iš­pur­ty­ti ki­li­mus, šei­mi­nin­kë pjaus­to sa­lo­tas, vai­kai ener­gin­gai ma­tuo­ja­si kar­na­va­li­nius kos­tiu­mus. Vi­siems ge­rai, vi­si lai­min­gi!

In­ter­ne­te tik ir te­kal­ba­ma apie bû­si­mas Nau­jø­jø me­tø su­tik­tu­ves. Par­duo­tu­vës sku­biai skel­bia nau­ja­me­tes ak­ci­jas, o pa­sku­ti­næ se­nø­jø me­tø die­nà pri­vers­ti bû­ti dar­be tik ir ty­ko kuo anks­èiau iš­spruk­ti na­mo. Vi­si dþiaugs­min­gai svars­to, kà dar nu­pirk­ti šven­ti­niam sta­lui, kuo pa­si­puoš­ti ir kà da­ry­ti, kad ry­tà or­ga­niz­mas ne­strei­kuo­tø…

O jei ne­si­jau­èia­te lai­min­gi? Jums pa­gel­bës vi­sa­ga­lë rek­la­ma, šven­ti­niu lai­ko­tar­piu ata­kuo­jan­ti iš vi­sur: per te­le­vi­zi­jà, ra­di­jà, laik­raš­èius. Be­ga­ly­bë lai­mës re­cep­tø – te­rei­kia ási­gy­ti ste­buk­lin­gà kep­tu­væ, èiu­þi­ná, puo­dø rin­ki­ná – ir dþiaugs­mas ga­ran­tuo­tas. Da­bar lai­më ly­gi var­to­ji­mui ir kuo gau­siau. Bet šá­syk ne apie tai.

Esa­ma þmo­niø, ku­riems nuo vi­sos šios nau­ja­me­tës su­maiš­ties blo­ga. To­kiø, ku­riems šven­ti­nës die­nos virs­ta tra­ge­di­ja. Tai vie­ni­ši þmo­nës. Nie­ka­da jie taip ryš­kiai ne­pa­jun­ta vie­nat­vës kaip per Nau­juo­sius. Nie­ka­da psi­cho­lo­gi­nës pro­ble­mos, ar­ti­mo þmo­gaus il­ge­sys ir nos­tal­gi­ja ne­þei­dþia sie­los taip stip­riai kaip tuo lai­ku.

Re­mian­tis vie­no ne­prik­lau­so­mo ty­ri­mø cent­ro duo­me­ni­mis, Nau­juo­sius me­tus vie­niši su­tin­ka be­veik 5 pro­c. lie­tu­viø. Kà gi da­ry­ti, jei­gu jûs – vie­ni iš jø? Jei­gu ne­tu­ri­te šei­mos, o drau­gai pri­mir­šo? Kaip elg­tis, jei­gu my­li­mas þmo­gus jus pa­li­ko ir pui­kiai þi­no­te, kad kvie­èian­ti pa­þás­ta­mø­jø kom­pa­ni­ja jus er­zins? Ko grieb­tis, jei­gu gi­mi­nai­èiai gy­ve­na per­ne­lyg to­li, o áky­rûs kai­my­nø kvie­ti­mai ma­þai do­mi­na?

Šiuo at­ve­ju svar­biau­sia ne­nu­si­min­ti. Nau­jø­jø me­tø šven­të – tai vi­so la­bo nak­tis iš gruo­dþio 31-osios á sau­sio 1-àjà. Ir psi­cho­lo­gai ti­ki­na, kad šiai nak­èiai ne­rei­kë­tø teik­ti tiek daug ne­pel­ny­to sva­ru­mo.

Jei­gu jûs kaþ­kaip „ne taip“ šià nak­tá pra­lei­si­te – nie­ko bai­saus. Jei­gu at­švæ­si­te Nau­jø­jø su­ti­ki­mà vie­ni – taip pat ne bë­da. At­virkš­èiai – nau­ja­me­të vie­nat­vë tu­ri ne­ma­þai pri­va­lu­mø, nes:

• jums ne­rei­kës su nie­kuo da­lin­tis te­le­vi­zo­riaus val­dy­mo pul­te­lio ir áro­di­në­ti, kad šven­ti­nis kon­cer­tas, de­monst­ruo­ja­mas per na­cio­na­li­nës te­le­vi­zi­jos ka­na­là, yra daug ge­res­nis ne­gu per CNN ro­do­mi uþ­sie­nio est­ra­dos hi­tai;

• jû­sø iš­tar­tas tos­tas ne­bus pa­ly­dë­tas krei­vo­ka kie­no nors šyp­se­na;

• jums ne­bus gë­da, jei­gu pri­snû­si­te pre­zi­den­tei svei­ki­nant tau­tà;

• rei­kës plau­ti ma­þiau in­dø;

• nie­kas jums ne­pa­sa­kys: „Ne­jau­gi bent šá­va­kar ne­ga­lë­jai pa­do­riau ap­si­reng­ti?“;

• ga­lë­si­te uþ­si­kel­ti ko­jas ant sta­lo;

• jei­gu gau­si­te do­va­nà, ji tik­rai jums pa­tiks;

• bû­si­te pa­ts reikš­min­giau­sias þmo­gus šio­je šven­të­je.

Be to, yra dau­gy­bë bû­dø sa­ve nu­dþiu­gin­ti. Jei­gu mëgs­ta­te ekst­re­ma­lius po­jû­èius, ga­li­te vie­nas (-a) nuei­ti á nak­ti­ná klu­bà ar á cent­ri­næ mies­to aikš­tæ. Ant­ra, ga­li­te pa­pras­èiau­siai išei­ti á kie­mà ir pri­si­jung­ti prie ko­kios nors links­mos kom­pa­ni­jos, kur vi­si la­bai links­mi, bet vie­nas ki­tà men­kai pa­þás­ta. Tre­èia – pa­da­ry­si­te ko­ká nors ge­rà dar­bà, pa­vyz­dþiui, nuei­si­te ir pa­svei­kin­si­te vie­ni­šà se­nu­tæ kai­my­næ. O jei­gu tu­ri­te kom­piu­te­rá, pa­ts Die­vas lieps jums álás­ti á in­ter­ne­tà ir im­ti bend­rau­ti su „ne­lai­mës drau­gais“. Apie vi­so­kias keis­te­ny­bes, pa­ke­lian­èias nuo­tai­kà (tar­kim, mau­dy­mà­si vi­dur­nak­tá aro­ma­ti­në­je vo­nio­je, mirk­sint gre­ta þva­ki­dë­je de­gan­èioms þva­këms ir su tau­re šam­pa­no ran­ko­je; sa­vo šu­ne­lio pa­puo­ši­mà kau­ke ir kt.), ap­skri­tai nu­ty­lë­si­me…

O jei­gu rim­tai – pa­si­nau­do­ki­te šia nau­ja­me­te nak­ti­mi, kad pa­bû­tu­më­te su sa­vo min­ti­mis ir su­ri­kiuo­tu­më­te jaus­mus. La­bai ga­li bû­ti, kad ki­tà­met jûs jau ne­tu­rë­si­te to­kios pui­kios ga­li­my­bës.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Ast­ro­lo­gai pra­na­šau­ja, kad ki­tà­met si­tua­ci­jà pa­pras­tai pa­lan­kes­ne link­me krei­pian­tis Ju­pi­te­ris ne kar­tà pa­teks á Juo­do­jo më­nu­lio gniauþ­tus ir tais lai­ko­tar­piais ne­be­teiks dva­si­nës švie­sos bei iš­min­ties. Tai­gi pri­reiks ge­ro­kai di­des­niø pa­stan­gø, dau­giau va­lios, kad iš­sau­go­tu­me gë­rá, mo­ra­lu­mà ir ap­si­gin­tu­me nuo chao­so, ap­vers­tø ver­ty­biø. Su­maiš­ties, so­cia­li­niø ne­ra­mu­mø, sti­chi­niø ne­lai­miø, rim­tø ava­ri­jø, kri­ziø, stai­giø po­ky­èiø me­tas mû­sø pla­ne­to­je pra­si­dë­jo per­nai pa­va­sa­rá, kai Ura­nas pra­dë­jo nau­jà cik­là Zo­dia­ko ke­liu. Pa­ti gam­ta pra­dë­jo maiš­tau­ti ir þmo­nës pri­vers­ti aki­vaiz­dþiau pa­ma­ty­ti, pa­tir­ti il­ga­me­èiø sa­vo poel­giø, ne­pa­so­ti­na­mo go­du­mo ir dël jo pa­da­ry­tø klai­dø pa­sek­mes. Ra­miø, sau­giø, sta­bi­liø me­tø ti­kë­tis ne­ver­ta. Spar­èiai di­dës eko­lo­gi­nës pro­ble­mos, stip­rës þa­lin­ga kos­mi­në ra­dia­ci­ja, neiš­ven­gia­mos sti­chi­nës ne­lai­mës, stam­biø sis­te­mø ir struk­tû­rø by­rë­ji­mas, eko­no­mi­nës kri­zës bei gy­ven­to­jø ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, su­si­prie­ši­ni­mas ávai­riais ly­giais.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­më­jo, ko­kius me­tus pra­na­šau­ja bio­rit­mo­lo­gas Igo­ris Byè­ko­vas ir bû­rë­ja An­ge­lë Rei­me­rie­në.

Bio­rit­mo­lo­gas Igo­ris Byè­ko­vas: „Van­de­nio epo­cha skir­ta nau­jai sà­mo­nei, iš­min­èiai for­muo­tis. Ági­jæ iš­min­ties, mes tap­si­me stip­res­ni psi­cho­lo­giš­kai, kû­ry­biš­kes­ni, su­kur­si­me nau­jas tech­no­lo­gi­jas, ne­be­ka­riau­si­me ir ne­konflik­tuo­si­me.“ Autorës nuotr.

Svar­biau­sia 2012-ai­siais – my­lë­ti ar­ti­mà sa­vo

Gruo­dþio vi­du­ry­je Šiau­liuo­se sve­èia­væ­sis Lat­vi­jos me­di­ci­nos moks­lø dak­ta­ras, kar­dio­lo­gas, Ry­tø me­di­ci­nos þi­no­vas ir bio­rit­mo­lo­gas Igo­ris Byè­ko­vas sa­ko, kad 2012-ai­siais áþeng­si­me á eta­pà, ku­rio me­tu vy­raus þie­mai bû­din­gas ener­gi­jos ti­pas. Šie­met gy­va­vo ru­dens ener­gi­ja, to­dël pa­sau­lá krë­të ávai­rios kri­zës ir bau­gi­no gam­tos sti­chi­jos. Ki­tà­met ge­riau­sia su­sto­ti ir at­si­græþ­ti á sa­ve. Þie­mos ener­gi­ja bus nu­kreip­ta á þmo­gaus vi­di­ná pa­sau­lá, teks tap­ti psi­cho­lo­gu sau ir ki­tiems, o svar­biau­sia – pri­si­min­ti, kad rei­kia my­lë­ti ar­ti­mà sa­vo. Kas tam prie­šin­sis, su­strei­kuos svei­ka­ta ir grës ne­lai­mës.

Kai­ta neiš­ven­gia­ma

Bio­rit­mai – tai kiek­vie­nam þmo­gui sa­vi­ta or­ga­niz­mo pro­ti­niø, emo­ci­niø ir fi­zi­niø po­jû­èiø kai­ta. Jie, kar­to­da­mie­si vie­no­dais in­ter­va­lais, ly­di mus vi­sà gy­ve­ni­mà. Tai sa­vo­tiš­ka or­ga­niz­mo sau­gos sis­te­ma, ne­lei­dþian­ti per­varg­ti ir iš­sek­ti. Sa­ko­ma, kad nuo ati­tin­ka­mø bio­rit­mø fa­zës pri­klau­so mû­sø ge­bë­ji­mas màs­ty­ti, su­vok­ti gau­tà in­for­ma­ci­jà, pri­si­tai­ky­ti, at­lik­ti vie­nà ar ki­tà dar­bà.
Igo­ris Byè­ko­vas sa­ko, kad kiek­vie­nà vei­kia va­lan­dos, më­ne­sio, me­tø ir net Van­de­nio epo­chos bio­rit­mai. Tei­gia­ma, kad Van­de­nio epo­cha pra­si­dë­jo 2000-ai­siais, bet, pa­sak pa­šne­ko­vo, iš tik­ro ji pra­si­dë­jo praë­ju­sio tûks­tant­me­èio vi­du­ry­je.
Kiek­vie­nas þmo­gus taip pat tu­ri sa­vo bio­rit­mø pro­gra­mà. Ji kin­ta kas še­še­rius me­tus. „Tai lo­giš­ka, nes mes – gam­tos vai­kai. Jei gam­to­je vis­kas cik­liš­kai vyks­ta, bû­na pa­va­sa­ris, va­sa­ra, ru­duo, þie­ma, taip ir þmo­gui bû­na bû­din­gi to­kie pat pe­rio­dai. Po va­sa­ros nea­tei­na þie­ma, tai­gi ir kiek­vie­nas þmo­gus iš­gy­ve­na tuos pa­èius lai­ko­tar­pius – jam bû­na ir ak­ty­vu­mo, ir ap­màs­ty­mø pe­rio­dai“, – sa­ko I. Byè­ko­vas.
Gam­to­je bio­rit­mai kei­èia­si kas dvi va­lan­das, juos kei­èia ir Sau­lës ak­ty­vu­mas. Pa­sak spe­cia­lis­to, mes to ne­ma­to­me, ta­èiau jau­èia­me. Juk nuo­lat kin­ta þmo­gaus nuo­tai­ka, dar­bin­gu­mas. „Da­bar þmo­nes itin vei­kia stip­rûs Van­de­nio epo­chos bio­rit­mai. Ji tæ­sis per du tûks­tan­èius me­tø ir svar­biau­sia þmo­ni­jos uþ­duo­tis – adap­tuo­tis prie nau­jos eros ener­gi­jos. Ki­nai gam­tos dës­nius ste­bë­jo ir pri­tai­kë sa­vas tai­syk­les. Lao Dzë yra pa­sa­kæs, kad tas, ku­ris ati­duos prio­ri­te­tus kam nors vie­nam, pra­ras vis­kà. Gam­to­je vi­sos sa­vy­bës ir lai­kai yra vie­no­dai svar­bûs, ne­rei­kia në vie­no lai­ko­tar­pio lai­ky­ti svar­bes­niu, o ki­to ig­no­ruo­ti“, – sa­ko bio­rit­mo­lo­gas.

Kas mû­sø lau­kia 2012 me­tais?

Pa­sak A. Byè­ko­vo, ki­tà­met vi­sus veiks þie­mos ener­gi­ja. Lai­ko­tar­pis yra su­si­jæs su kvë­pa­vi­mo sis­te­ma ir cent­ri­ne ner­vø sis­te­ma. „Gam­tos bio­rit­mas veiks mû­sø sme­ge­nis ati­tin­ka­mu daþ­niu, ta­èiau me­tø bio­rit­mai la­biau­siai veiks þmo­gaus vi­daus pa­sau­lá, o ne ska­tins jo ak­ty­vu­mà ir dar­bin­gu­mà. Me­tø bio­rit­mø ener­gi­ja bran­dins kiek­vie­no dva­sin­gu­mà, sà­mo­nin­gu­mà ir cent­ri­næ ner­vø sis­te­mà bei ska­tins kiek­vie­nà tap­ti psi­cho­lo­gu sau, ki­tiems, mo­kys vi­sa­ver­èiai bend­rau­ti, su­pras­ti vie­ni ki­tus. Tai tu­ri bû­ti svar­biau­sias da­ly­kas ki­tà­met“, – tei­gia pa­šne­ko­vas.A. Byè­ko­vo tei­gi­mu, praë­ju­sie­ji me­tai bu­vo itin konflik­tiš­ki, gàs­di­no fi­nan­si­në kri­zë, ka­tast­ro­fos, þe­mës dre­bë­ji­mai. „Jei þmo­nës nei­gia­mà ener­gi­jà „nu­temps“ á ki­tus me­tus, sirgs, blo­gai jau­sis, juos iš­tiks ner­vi­niai prie­puo­liai. Rei­kia ieš­ko­ti komp­ro­mi­sø, nie­ko neá­ro­di­në­ti – tai bus be­pras­miš­ka. Ki­tà­met vi­sa­ta har­mo­ni­zuos šiø me­tø ener­gi­jà. Jei þmo­gus bus nu­si­tei­kæs drau­giš­kai, tai­kiai, my­lës ki­tus, tai taps pa­ts ra­mes­nis. Jei ne, ta­da gam­ta jam at­si­ly­gins – nu­blokš lyg jû­ros ban­ga“, – aiš­ki­na jis.
2013 me­tai bus vi­siš­kai ki­to­kie. Þe­mæ veiks pa­va­sa­rio bio­rit­mas, tad ims vy­rau­ti ak­ty­vi­nan­ti ener­gi­ja. Pa­sak I. Byè­ko­vo, 2013-ai­siais pro­gno­zuo­ja­mi gam­tos pa­si­kei­ti­mai, bus svar­bus þmo­niø per­si­kë­li­mas iš vie­nos vie­tos á ki­tà. „La­bai svar­bu psi­cho­lo­giš­kai pa­si­reng­ti kiek­vie­nam lai­ko­tar­piui ir su­vok­ti, kas ir ko­dël vyks­ta. Ne­ver­ta eik­vo­ti ener­gi­jos be­pras­miams da­ly­kams. Štai, þmo­gø ima veik­ti þie­mos bio­rit­mai, o jis to ne­pai­so. No­rë­da­mas at­sta­ty­ti na­tû­ra­liai atë­ju­sá ra­my­bës pe­rio­dà, jis ima bë­gio­ti pas gy­dy­to­jus, dirb­ti­nai ak­ty­vin­ti sa­ve, spor­tuo­ti. To ne­ver­ta da­ry­ti – rei­kia su­vok­ti, kad já vei­kia þie­mos bio­rit­mai ir šiuo me­tu skir­tas lai­kas pa­màs­ty­ti. Yra lai­kas më­ty­ti ak­me­nis, yra lai­kas juos rink­ti“, – ko­men­tuo­ja gy­dy­to­jas.
Kalbino Oksana Laurutytë

Ki­tà­met – sau­go­tis ug­nies ir pa­mil­ti Þe­mæ

Pap­ra­šy­ta nu­sa­ky­ti Šiau­liø atei­tá, iš­me­tu­si Ta­ro kor­tas bû­rë­ja An­ge­lë Rei­me­rie­në at­si­dûs­ta – biu­dþe­tas bus kiau­ras, o jei mies­to val­dþià á sa­vo ran­kas no­rës paim­ti mo­te­ris, nie­ko ge­ro ne­bus. „Mies­tui išei­ti iš su­dë­tin­gos fi­nan­si­nës si­tua­ci­jos áma­no­ma, bet val­dþios vy­rai pa­si­klys tarp vi­sø ga­li­my­biø, kri­ti­ka juos stab­dys, to­dël jo­kiø po­zi­ty­viø þings­niø ne­bus þeng­ta“, – pra­na­šau­ja bû­rë­ja.

Ko­dël Lie­tu­vo­je ma­þai ura­ga­nø ir ne­bû­na ga­lin­gø po­tvy­niø? Pa­sak A. Rei­me­rie­nës, lie­tu­viai – þe­mæ my­lin­tys þmo­nës, to­dël kad ir to­liau taip bû­tø, rei­kia ska­tin­ti þem­dir­bys­tæ, ko­lek­ty­vi­niø so­dø plët­rà. „Þe­më – gy­va. Ji rea­guo­ja, „krau­juo­ja“. Jei tu jà my­li, ji ta­ve pa­ken­èia ir „ne­šio­ja“. Þe­mës dre­bë­ji­mai vyks­ta ten, kur daug þmo­niø nea­py­kan­tos, kur daug ka­riau­ja­ma. Ji no­ri nu­mes­ti nuo sa­væs tuos, ku­rie jai ken­kia. Ant þe­mës ne­tgi nu­si­spjau­ti nuo­dë­më – tar­si ma­mai spjau­ti á akis. Nors mes ir itin sku­ban­tys þmo­nës, tai rei­kia pri­si­min­ti“, – sa­ko bû­rë­ja.
„Kai þiû­riu se­niems þmo­nëms á ran­kas, ste­biu ryš­kias þe­mës li­ni­jas. Ast­ro­lo­gai gàs­di­na þmo­nes, kad ki­tà­met bus daug sti­chi­niø ne­lai­mø, bet ar taip bus, pri­klau­so nuo pa­èiø þmo­niø. La­bai di­de­lis pa­vo­jus ki­tà­met yra ug­nis. Atei­da­mas Van­de­ni­nis dra­ko­nas spjau­do­si ug­ni­mi. Tai reiš­kia, kad ga­li kil­ti daug gais­rø“, – sa­ko mo­te­ris.
Pa­sak pa­šne­ko­vës, ka­rai ky­la, nes në­ra pu­siaus­vy­ros. Þmo­niø yra per daug, jø tu­ri lik­ti tiek, kiek rei­kia, juk vi­sø neá­ma­no­ma iš­mai­tin­ti. „Ki­tà­met tu­ri­me su­stip­rin­ti mo­te­riš­kà, mo­ti­niš­kà pra­dà, ant­raip gau­si­me nuo Þe­mës niuk­sà“, – sa­ko ji.
Da­bar vi­si þmo­nës pyks­ta kaip vel­niai, ant val­dþios riau­mo­ja, dras­ko­si gi­mi­nës dël þe­mës ga­ba­lë­lio. „Net­gi no­rë­da­mi su­liek­në­ti mes su­ku­ria­me bai­sià pro­gra­mà – mais­to nea­py­kan­tà. Ne­to­li­mo­je atei­ty­je to mais­to rei­kës su þi­bu­riu ieš­ko­ti. Jo bus neá­ma­no­ma val­gy­ti, jis pa­ts bëgs nuo mû­sø. Bus tiek ma­þai mais­to, kad uþ ki­log­ra­mà pi­ni­gø te­ga­lë­si nu­si­pirk­ti 100 gra­mø mais­to. In­dë­nai sa­ko, kad kai bus nu­šau­tas pa­sku­ti­nis paukš­tis, brie­dis gi­rio­je ir pa­gau­ta pa­sku­ti­në þu­vis, su­pra­si­me, kad pi­ni­gai yra ne­val­go­mi. Bû­ki­me ge­res­ni ir pa­sau­lis mums bus ge­res­nis. Þmo­nëms at­ro­do, kad tik Lie­tu­vos val­dþia blo­ga. Vi­sur val­dþia yra blo­ga. Pa­dë­ki­me vie­nas ki­tam ir bû­ki­me kar­tu, ta­da vis­kas pa­si­keis“, – sa­ko bû­rë­ja.
Val­dþia no­ri su­telk­ti vie­no­se ran­ko­se kuo dau­giau tur­to. Kri­zæ, anot bû­rë­jos, su­kë­lë vi­sa­tos pro­tas, ta­èiau þmo­nës ne­pa­si­mo­ko, ne­pa­de­da vie­nas ki­tam, to­liau kau­pia tur­tus, o pa­dë­ti ki­tiems – die­viš­ka ir kil­nu.
Pa­sak A. Rei­me­rie­nës, da­bar la­biau­siai ken­èia tie, ku­rie ki­tiems daug blo­go pa­da­rë. Ki­tà­met teks at­sa­ky­ti uþ pa­da­ry­tà blo­gá, ku­rá pa­da­rei ki­tam la­bai ne­se­niai. Jau­ni­mas ne­no­ri tuok­tis, tei­si­na­si taip da­ran­tys, kad gau­tø pa­šal­pø, leng­va­tø. „To­kie þmo­nës pa­tirs fi­nan­si­niø nuo­sto­liø, nes da­bar ban­do pa­si­nau­do­ti si­tua­ci­ja. Jei pi­ni­gai ver­tin­ges­ni uþ mei­lës átei­si­ni­mà, þmo­nës iš­si­skirs. Ne­si­seks ir tiems, ku­rie ki­tus lai­ko kvai­les­niais, nie­ki­na. Ne­lai­mës lau­kia ir tø, ku­riems ki­ti pa­vy­di, to­dël ge­riau ne­de­monst­ruo­ti sa­vo tur­tø, pa­sie­ki­mø, ne­si­gir­ti sa­vo mei­le ir šlo­ve, ypaè per te­le­vi­zo­riø, spau­do­je“, – pa­ta­ria pa­šne­ko­vë.
Ko ki­tà­met ga­li ti­kë­tis Šiau­liai? Pa­sak A. Rei­me­rie­nës, ási­vaiz­duo­ki­me, kad Šiau­liai – di­de­lë šei­ma, ku­ri ëmë, pa­si­sko­li­no pi­ni­gø, iš­kë­lë di­de­læ puo­tà, kad bû­tø links­ma. „Pra­sis­ko­li­nu­siems dar sko­lin­tis? Or­ga­ni­zuo­ki­te to­kius ren­gi­nius, kur ma­þai iš­lai­dø. Pas­kelb­ki­te ren­gi­ná, o þmo­nës pa­tys at­vyks ir pa­ro­dys, kà mo­ka kur­ti, ga­min­ti“, – sa­ko ji.
Ne­pa­tin­ka bû­rë­jai ir mies­to skulp­tû­ros. „Pri­da­rë mies­te tø skar­di­niø pa­bai­siu­kø. Tie ašt­rûs kam­pai – lyg iš­si­þio­jæ vel­niai. Ne­ge­rà ener­gi­jà jie sklei­dþia. Kam tos „gro­þy­bës“? Vie­nà ge­rà skulp­tû­rà pa­da­ry­ki­te – vi­si pa­si­dþiaugs. Jei ne­mo­ka­mai „skar­das“ ga­vo mies­tas, tai jau bû­ki­te ge­ri, nuim­ki­te. Tos „gro­þy­bës“ tik pir­tims puoš­ti, jos tin­ka tik ten, kur ug­nis de­ga“, – sa­ko ji.
Anot A. Rei­me­rie­nës, kor­tos ro­do, kad Šiau­liø lau­kia nuo­sto­liai, ryt­die­na yra neaiš­ki ir ne­ma­ty­ti pro­duk­ty­vios atei­ties. „Yra ga­li­my­biø, bet jø tiek daug, kad po­li­ti­kai jo­se su­si­pai­nios ir nie­kur ne­be­nueis. Mies­to va­do­vams teks su­ras­ti neáp­ras­tà išei­tá, tik ta­da ateis ra­my­bë ir pa­si­ti­kë­ji­mas, ypaè emo­ci­nis. La­bai re­ko­men­duo­ja­ma iš­kiš­ti no­sá á ki­tas ša­lis. Siøs­ti val­di­nin­kus á ko­man­di­ruo­tes, uþ­megz­ti nau­din­gø ry­šiø, o ne pra­mo­gau­ti“, – sa­ko ji.
Mies­to val­dþià kan­kins daug min­èiø, to­dël pro­tas pra­ras nuo­vo­kà. „Su­dë­ki­te pi­ni­gus á bend­rà ka­ti­là ir nau­do­ki­te juos ten, kur la­biau­siai rei­kia, o ne ten, kur bu­vo se­niau su­pla­nuo­ta“, – pa­ta­ria ji.
Kor­tos ro­do, kad ki­tà­met val­dþia ne­ras išei­ties iš su­dë­tin­gos si­tua­ci­jos. Net ga­li bû­ti pa­keis­ta mies­to val­dþia, bet ta kai­ta bus be­pras­më, kaip A. Kry­lo­vo pa­sa­kë­èio­je: „Gal mu­zi­ka ki­taip skam­bës, jei së­si­me iš ei­lës.“
Kalbino Oksana Laurutytë
 

2012-ie­ji – Juo­do­jo van­de­ni­nio dra­ko­no me­tai. Kà reiš­kia dra­ko­no sim­bo­lis ir su kuo jis sie­ja­mas skir­tin­go­se kul­tû­ro­se? Kaip dra­ko­no sim­bo­lis pa­si­reikš ki­tà­met?

Sim­bo­li­ka mi­tuo­se

Dra­ko­nas bu­vo 1940, 1952, 1964, 1976, 1988 ir 2000 me­tø sim­bo­liu. Jis pe­rims sa­vo tei­ses nuo ki­tø me­tø sau­sio 23-io­sios ir val­dys iki 2013-øjø va­sa­rio 9-osios.

Dra­ko­nas – mi­ti­në bû­ty­bë, pa­pras­tai vaiz­duo­ja­ma di­de­lës stip­rios gy­va­tës ar ko­kios nors ki­tos rep­ti­li­jos pa­vi­da­lu. Šiam þenk­lui pri­ski­ria­mos ste­buk­lin­gos dva­si­nës sa­vy­bës. Þo­dis „dra­ko­nas“ yra ki­læs iš grai­kiš­ko þo­dþio „dra­kon­tos“, reiš­kian­èio gy­va­tæ, jû­ros þu­vá.

Mi­tuo­se pa­sa­ko­ja­ma apie tai, kad dra­ko­nai su­kû­rë pa­sau­lá ir kad jie daþ­niau­siai pri­me­na pir­mykš­tes þiau­rias bû­ty­bes, ku­rias nu­ga­lë­ti ga­li tik die­vai. Vë­liau dra­ko­nø var­þo­vais ta­po kar­þy­giai did­vy­riai – nu­ga­lë­ti šias bû­ty­bes pa­sa­ko­se ir le­gen­do­se ta­po le­mia­mu iš­ban­dy­mu he­ro­jams, ku­rie tai pa­da­ræ ras­da­vo lo­bá ar iš­va­duo­da­vo áka­lin­tà ka­ra­lai­tæ. Šia pra­sme dra­ko­nas vaiz­duo­ja­mas kaip lau­ki­nio þvë­riš­ko ánir­šio sim­bo­lis, ku­rá su­tram­dy­ti ga­li tik dis­cip­li­nuo­ta jë­ga.

Krikš­èio­niš­ka sim­bo­li­ka áþvel­gia dra­ko­ne Liu­ci­fe­rá, ku­rá ar­kan­ge­las My­ko­las nu­bloš­kë á pra­ga­ro ug­ná, to­dël jie daþ­nai su­si­jæ su ug­ni­mi ir vaiz­duo­ja­mi kvë­puo­jan­tys lieps­na ar­ba lai­ko­mi ási­vy­ra­vu­sio chao­so su­kë­lë­jais, ku­riuos ga­li­ma su­nai­kin­ti tik di­de­lë­mis dva­si­në­mis ir fi­zi­në­mis ga­lio­mis.

An­ti­kos lai­kø šal­ti­niai dra­ko­nà trak­tuo­ja kaip chao­sà – tvar­kin­go pa­sau­lio an­ti­po­dà.

Bu­diz­mo le­gen­do­se daug kal­ba­ma apie dra­ko­nus, dao­siz­mo teo­ri­jos ir­gi ku­pi­nos pa­sa­ko­ji­mø apie šiø spar­nuo­tø bû­ty­biø veiks­mus. Dra­ko­nai èia – spar­nuo­tos gy­va­tës. Jø sim­bo­ly­je su­si­pi­na gy­vû­nai, ákû­ni­jan­tys du pa­sau­lius – vir­šu­ti­ná (paukš­tis) ir þe­mu­ti­ná (gy­va­të).

Dra­ko­nas yra šven­tø­jø – Kle­men­to, Jur­gio, Mar­ga­ri­tos, Mar­tos, Sam­so­no, Sil­vest­ro, Kei­no ir apaš­ta­lo Pi­ly­po – sim­bo­lis.

Egip­tie­èiai juos lai­kë Ozi­rio, mi­ru­siø­jø die­vo, emb­le­ma. Apo­pà, tam­sos ir chao­so dra­ko­nà, kas­ryt nu­ga­li Sau­lës die­vas Ra.

Grai­kø kul­tû­ro­je dra­ko­nas – He­rak­lio, pa­bai­sø nu­ga­lë­to­jo, at­ri­bu­tas.

Dra­ko­nai vaiz­duo­ja­mi ákin­ky­ti á ro­më­nø vai­sin­gu­mo dei­vës Ce­re­ros ve­þë­èias.

Þy­dai šias bû­ty­bes lai­ko ap­si­lei­di­mo sim­bo­liu ir dy­ku­mø gy­ven­to­jais.

Ja­po­ni­jo­je dra­ko­nas su trim na­gais ant le­te­nø sim­bo­li­zuo­ja Mi­ka­do – im­pe­ra­to­riš­kà­jà ir dva­si­næ val­dþià.

Lai­mës ir tur­to sim­bo­lis

Skir­tin­gai nei Va­ka­ruo­se, Ry­tø Azi­jo­je á dra­ko­nà daþ­niau­siai þvel­gia­ma kaip á lai­mës sim­bo­lá. Šios fan­tas­ti­nës bû­ty­bës ki­nø mi­to­lo­gi­jo­je ákû­ni­ja vy­riš­kà­já pra­dà, pir­mi­ná ele­men­tà „jan“, drau­ge su fe­nik­su, ákû­ni­jan­èiu mo­te­riš­kà­já pra­dà „jin“. Dra­ko­no at­vaiz­das tar­nau­ja kaip im­pe­ra­to­riaus sim­bo­lis, o fe­nik­so – im­pe­ra­to­rie­nës.

Apsk­ri­tai dra­ko­nams di­de­lë dva­si­në reikš­më tei­kia­ma vi­so pa­sau­lio re­li­gi­jo­se ir kul­tû­ro­se. Dau­ge­ly­je jø sa­ko­ma, jog dra­ko­nai kur kas iš­min­tin­ges­ni uþ þmo­nes. Be to, jie pa­si­þy­mi ant­gam­ti­në­mis sa­vy­bë­mis, ge­ba val­dy­ti upes, lie­tø, šu­li­niø van­de­ná.

Vi­du­ram­þiø sim­bo­li­ko­je dra­ko­nai bu­vo iš­da­vys­tës ir neiš­ti­ki­my­bës, pyk­èio ir pa­vy­do sim­bo­liai. Apsk­ri­tai jie sim­bo­li­za­vo di­de­lá blo­gá. Bet dar daþ­niau jie bû­da­vo sie­ja­mi su ne­prik­lau­so­my­be, ly­de­ria­vi­mu ir jë­ga.

Ka­dan­gi dra­ko­nas Ry­tuo­se lai­ko­mas ga­lin­gu tur­tø sau­go­to­ju, va­di­na­si, su juo sie­ja­mas kles­të­ji­mas ir ne­si­bai­gian­ti sëk­më.

Ma­no­ma, kad na­muo­se ar biu­re jis sa­vo „kos­mi­niu al­sa­vi­mu“ su­tei­kia sëk­mës vi­so­se gy­ve­ni­miš­ko­se sfe­ro­se. Tai­gi jo at­vaiz­dà ga­li­ma ákur­din­ti vi­suo­se na­mø kam­pe­liuo­se. Ta­èiau la­biau­siai dra­ko­no ga­lia pa­si­reiš­kia ry­ti­në­je pu­së­je, ypaè jei jis bus þa­lios spal­vos, tar­kim, iš­pjau­tas iš pusb­ran­gio þa­lio ak­mens.

Ne­pai­sant to, kad dra­ko­nà ga­li­ma ákur­din­ti bet ku­ria­me na­mø sek­to­riu­je, bû­ti­na at­si­þvelg­ti á jo su­de­ri­na­mu­mà su konk­re­taus sek­to­riaus sti­chi­ja. Piet­va­ka­riuo­se ir šiau­rës ry­tø pu­së­je pra­vers kriš­to­li­nës, po­rce­lia­ni­nës ar ke­ra­mi­nës fi­gû­rë­lës, o ry­tuo­se ir piet­ry­èiuo­se tiks me­di­nis dro­þi­në­tas dra­ko­nas. Ki­to­se pu­së­se ver­ta pa­màs­ty­ti apie pa­veiks­lus su jo at­vaiz­du.

Dra­ko­nà ga­li­ma ákur­din­ti sve­tai­në­je ar val­go­ma­ja­me, bet ne mie­ga­ma­ja­me, nes jis ne­lin­kæs do­va­no­ti ra­my­bæ ir poil­sá. Bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se, iš­sky­rus vo­nià, tua­le­tà ir vir­tu­væ, jis su­teiks stip­rios „jan“ ener­gi­jos na­mams. Šiuo tiks­lu ga­li pa­si­tar­nau­ti po­rce­lia­ni­niai ar ke­ra­mi­niai in­dai, pa­puoš­ti dra­ko­nais.

Jei­gu nu­spren­dë­te ási­gy­ti pa­veiks­là ar sta­tu­lë­læ su dra­ko­no at­vaiz­du, at­min­ki­te, kad jis ne­tu­rë­tø bû­ti per­ne­lyg di­de­lis tai pa­tal­pai, nes uþ­goš pa­ties na­mo ener­ge­ti­kà. Jei­gu abe­jo­ja­te, ver­të­tø pa­rink­ti ma­þes­ná jo at­vaiz­dà. Dra­ko­nas tu­rë­tø bû­ti maþ­daug akiø ly­gy­je ir nie­ka­da ne­tup­dy­ki­te jo per aukš­tai, nes to­kiu at­ve­ju jis pri­da­rys þa­los.

Nuo se­nø lai­kø ki­nai su­tin­ka Nau­juo­sius me­tus ri­tua­li­niais dra­ko­no šo­kiais, kad bû­tø su­stip­rin­ta jo „jan“ ener­gi­ja ir su­teik­tø sëk­mës vi­siems me­tams.

Þenk­las – Dra­ko­nas

Dra­ko­nas – þenk­las, do­va­no­jan­tis þmo­gui tur­tà, har­mo­ni­jà, il­gaam­þiš­ku­mà, ta­èiau tai ne­ga­ran­tuo­ja ra­maus ir leng­vo, ne­rû­pes­tin­go gy­ve­ni­mo. Jis þvil­ga vi­so­mis vai­vo­rykš­tës spal­vo­mis, bet nea­ki­na: dos­niai do­va­no­ja­mos gë­ry­bës – tik iliu­zi­ja. Ši keis­ta bû­ty­bë ir eg­zis­tuo­ja, ir neeg­zis­tuo­ja kar­tu. Gi­mæs kaip fan­ta­zi­ja, ga­lin­gas ir stip­rus, jis lei­dþia iš nas­rø ug­ná, bet ir pa­ts su­de­ga per šven­tæ, o iš pe­le­nø, tar­si fe­nik­sas, gims­ta nau­jas.

Van­de­ni­nis dra­ko­nas – drau­giš­kas, su juo leng­va bend­rau­ti. Jis re­tai iš­lei­dþia sëk­mæ iš ran­kø, pa­si­þy­mi di­de­le kant­ry­be, lin­kæs ge­riau pa­lauk­ti re­zul­ta­tø, ne­gu rei­ka­lau­ti jø ne­del­siant. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, truk­dan­tis po šiuo þenk­lu gi­mu­siam þmo­gui, yra ten­den­ci­ja šo­ki­në­ti nuo vie­no da­ly­ko prie ki­to, nuo vie­nos sfe­ros prie ki­tos. Jam sun­ko­ka su­kon­cent­ruo­ti dë­me­sá á vie­nà konk­re­tø tiks­là.

Ne­sut­ram­do­mas en­tu­zias­tas Dra­ko­nas yra gi­mæs po sëk­mës þenk­lu. Tai ryš­ki neei­li­në as­me­ny­bë. Šio þenk­lo at­sto­vo cha­rak­te­ris gy­vas, iš­di­dus, sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tis, gar­bët­roš­kiš­kas, at­kak­lus, ta­èiau drau­ge ir in­te­li­gen­tiš­kas, di­dþiad­va­siš­kas, ne­smulk­me­niš­kas, ne­veid­mai­niš­kas. Dau­ge­lis Dra­ko­nø pa­si­þy­mi aukš­tu in­te­lek­tu ir yra ly­di­mi sëk­mës vi­so­se sfe­ro­se.

Bend­rau­da­mas Dra­ko­nas yra ka­te­go­riš­kas, ne­pa­si­þy­mi di­de­liu dip­lo­ma­tiš­ku­mu, ta­èiau la­bai pa­tik­lus (bet ne nai­vus). Ne­pai­sant per­ne­lyg di­de­lio reik­lu­mo ki­tiems, tu­ri daug drau­gø, nes ati­duo­da jis ge­ro­kai dau­giau. Šis þmo­gus vi­sa­da yra dë­me­sio cent­re, jo pa­þiû­ros la­bai ver­ti­na­mos, nes jis vi­sa­da pa­si­þy­mi ori­gi­na­lia nuo­mo­ne kiek­vie­nu klau­si­mu.

Mi­ti­nio gy­vû­no po­lin­kiai

2012-øjø sim­bo­liui pa­tin­ka bû­ti drau­gi­jo­je. Jis mëgs­ta pa­ro­do­mà­jà pra­ban­gà, ta­èiau pri­klau­so pa­þei­dþia­moms bû­ty­bëms, ne­su­ge­ban­èioms pri­pa­þin­ti sa­vo silp­ny­biø. Þi­no­ma, jis ban­do su­vok­ti sa­vo klai­das, ta­èiau tai jam tik­rai ne­leng­vai se­ka­si. Tai ro­man­ti­kas, ku­riam pa­tin­ka ieš­ko­ti mei­lës ir prie­rai­šu­mo ob­jek­tø. Ge­ba stip­riai my­lë­ti. La­biau­siai tin­kan­tys jam par­tne­riai – Beþ­dþio­në ir Þiur­kë.

Dra­ko­nas pa­si­þy­mi stip­ria svei­ka­ta, di­de­le gy­ve­ni­miš­kà­ja ener­gi­ja. Jis pa­si­ren­gæs dirb­ti iš­ti­sà pa­rà, kad pa­siek­tø trokš­ta­mà tiks­là, nors yra ga­na im­pul­sy­vus ir ne vi­sa­da ási­vaiz­duo­ja as­me­ni­niø poel­giø pa­sek­mes.

Pa­si­þy­mi ávai­riais in­te­re­sais. Ja­me gy­va avan­tiû­ris­to ir nuo­ty­kiø ieš­ko­to­jo dva­sia. Jei tu­rës pi­ni­gø, Dra­ko­nas nie­ka­da ne­pra­leis ga­li­my­bës pa­ke­liau­ti, ypaè po ne­þi­no­mas vie­tas, o ne ápras­tais tu­ris­ti­niais marš­ru­tais.

Tai – ko­vo­to­jas ir nu­ga­lë­to­jas. Jam daug duo­ta, bet iš jo daug ir rei­ka­lau­ja­ma. Di­de­lis in­te­lek­tas ir pri­gim­ti­nis ta­len­tas lei­dþia šio þenk­lo at­sto­vams pa­siek­ti gra­þiø aukš­tu­mø kû­ry­bo­je ir kar­je­ro­je. Dra­ko­nas ne­mëgs­ta pa­šai­pos, at­leis­ti uþ ne­vy­ku­sá hu­mo­rà jis ga­li ne­bent Beþ­dþio­nei. San­tuo­ka su šio þenk­lo par­tne­riais þa­da lai­mæ ir har­mo­ni­jà.

San­ty­kiuo­se su ap­lin­ki­niais Dra­ko­nas di­dþiad­va­siš­kas, ge­ros šir­dies ir pla­èios sie­los. Tie­sa, kar­tais bû­na šiurkš­tus ir ne­su­si­val­dan­tis, ta­èiau mëgs­ta gir­ti ki­tus. Ne vel­tui jis daþ­nai at­si­du­ria dë­me­sio cent­re, yra vi­sø my­li­mas, ger­bia­mas, juo þa­vi­ma­si, á jo nuo­mo­næ ási­klau­so­ma. Stip­rios Dra­ko­no as­me­ny­bës bruo­þas yra sie­kis bû­ti ly­de­riu vi­so­se sri­ty­se.

Dra­ko­no me­tais yra gi­mæ ak­to­riai Pat­ri­kas Svei­zis ir Dþi­na Lo­lob­ri­dþi­da, dai­ni­nin­kai To­mas Dþon­sas ir Pla­ci­das Do­min­gas, spor­ti­nin­kai Pe­le ir Ar­vy­das Sa­bo­nis, po­li­ti­kai Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, Eduar­das Še­vard­na­dzë, Èe Ge­va­ra. Apsk­ri­tai sa­ko­ma, kad tie, ku­rie iš­vy­do pa­sau­lá po Dra­ko­no þenk­lu, gi­më su „si­dab­ri­niu šaukš­tu bur­no­je“.

Kaip uþ­ka­riau­ti Dra­ko­no pa­lan­ku­mà

Rink­da­mie­si dra­bu­þius Nau­jø­jø me­tø va­ka­rë­liui, su­tei­ki­te pir­me­ny­bæ juo­dø ir auk­si­niø spal­vø de­ri­niams. Ug­ni­mi be­si­spjau­dan­èiam Dra­ko­nui pa­tiks ir lieps­nin­ga rau­do­na, bet jei jums tai per­ne­lyg drà­si spal­va, jà pri­slo­pin­ki­te de­rin­da­mi su juo­da.

Ka­dan­gi ki­tø me­tø sim­bo­lis la­bai mëgs­ta van­de­ná, ga­li­te uþ­si­tik­rin­ti jo pa­lan­ku­mà, rink­da­mie­si „sro­ve­nan­èius“ au­di­nius ir bet ku­riuos jû­ri­nës sti­chi­jos at­spal­vius. Drà­siai eks­pe­ri­men­tuo­ki­te be­si­reng­da­mi, nes ba­na­lu­mo Dra­ko­nas ne­mëgs­ta. Pui­ki idë­ja mo­te­rims su­tik­ti Juo­do­jo dra­ko­no me­tus „un­di­nës“ si­lue­to su­kne­le, vy­rams – ap­si­vilk­ti þvy­ne­liais bliz­gan­tá švar­kà, pri­me­nan­tá gy­va­tës odà. Pui­kiai at­ro­dys ir rû­bai pla­èio­mis ran­ko­vë­mis, pri­me­nan­èio­mis pa­sa­kiš­kus spar­nus.

Dra­ko­nas die­vi­na pra­ban­gà, to­dël bran­gûs pa­puo­ša­lai – bû­ti­na šios ste­buk­lin­gos nak­ties sà­ly­ga. Jo­kios plast­ma­sës ir pi­giø bliz­gu­èiø! Sëk­mæ pri­trauk­ti pa­dës ju­ve­ly­ri­niai dra­ko­niu­ko, gy­va­tës ar drie­þo pa­vi­da­lo dir­bi­niai.

Ava­ly­në tu­ri bliz­gë­ti! Dra­ko­nui pa­tin­ka bliz­ge­sys, tad pa­de­monst­ruo­ki­te sa­vo nea­be­jin­gu­mà jo ver­ty­bëms, ap­siau­da­mos bliz­gan­èius ba­tus – auk­si­nius ar si­dab­ri­nius. Vy­rams pa­tar­ti­na avë­ti la­ki­nius ba­tus.

Dra­ko­nas – emo­cin­gas ir ener­gin­gas, tai­gi jei jûs ir jû­sø sve­èiai ty­liai krams­nos sa­lo­tas prie­šais te­le­vi­zo­riø, jo pa­lan­ku­mo neuþ­si­tar­nau­si­te! Va­ka­ras tu­ri bû­ti links­mas ir triukš­min­gas, mu­zi­ka – gar­si, o þai­di­mai – azar­tiš­ki.

Ape­ti­to sto­ka Dra­ko­nas ne­si­skun­dþia, bet jo­kiø kon­ser­vø ir pus­fab­ri­ka­èiø! Vis­kas ga­mi­na­ma tik iš švie­þios më­sos, bifš­tek­sas tu­ri bû­ti su krau­ju, o jau­tie­na – švel­niai raus­va vi­du­je!

Sta­las ser­vi­ruo­ja­mas ryš­kiai, o Juo­do­jo dra­ko­no me­tais gel­to­na spal­va pri­va­lo­ma. Tai ga­li bû­ti stal­tie­së, in­dai ar bent jau ser­ve­të­lës. Pa­tiks Van­de­ni­niam dra­ko­nui ir po­re­lë jû­ri­niø kriauk­le­liø – kaip pa­puo­ša­las.

Vis­kas pa­reng­ta? Lai­kas su­gal­vo­ti no­rà!

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Lai­ko­tar­pis iki Kû­èiø ir šv. Ka­lë­dø lie­tu­viams nuo se­no bu­vo skir­tas nu­si­ra­min­ti, ap­va­ly­ti sa­vo kû­nà pa­snin­ku, o sie­là – nuo pik­tø min­èiø, ap­kal­bø ir ne­san­tai­kos. Dia­na Mar­ti­nai­tie­në, Šiau­liø kul­tû­ros cent­ro Et­ni­nës kul­tû­ros sky­riaus ve­dë­ja, sa­ko, kad prieš Kû­èias þmo­nës bû­ti­nai nu­si­praus­da­vo pir­ty­je, su­tvar­ky­da­vo na­mus, svar­biau­sia – at­si­pra­šy­da­vo tø, su ku­riais su­si­py­ko. „Nors ne­re­tai þmo­gui la­bai sun­ku nu­ga­lë­ti sa­vo iš­di­du­mà ir su­si­tai­ky­ti, prieš Kû­èias tai pa­da­ry­ti bû­ti­na, ant­raip ne­su­ta­ri­mø ra­tas su­ksis ir ki­tà­met“, – sa­ko ji.

Neišsp­ræs­tos pro­ble­mos ga­li nu­si­kel­ti á ki­tus me­tus

Kû­èiø va­ka­ras tu­ri bû­ti ne nuo­var­gio, o mei­lës iš­raiš­ka, ta­èiau re­tai šiuo­lai­ki­nei šei­mi­nin­kei pa­vyks­ta prie sta­lo pri­sës­ti ne­pa­var­gu­siai ir nu­si­ra­mi­nu­siai. Juk rei­kia pa­ruoš­ti 12 pa­tie­ka­lø, su­tvar­ky­ti na­mus, pa­si­puoš­ti ir šei­my­nykš­èius pa­puoš­ti šven­ti­niais šva­riais rû­bais. D. Mar­ti­nai­tie­në sa­ko, kad se­no­vë­je Kû­èias pa­si­tik­ti nu­si­ra­mi­nus bu­vo vi­siš­kai rea­lu, nes þie­mà esant trum­poms die­noms jo­kiø sun­kiø dar­bø ir ne­bu­vo ga­li­ma dirb­ti. Dau­ge­lis die­nas leis­da­vo ra­miai, ne­sku­bë­da­mi, ne­pa­varg­da­mi.

Gal­bût net pa­snin­kas ad­ven­to lai­ko­tar­piu iki Kû­èiø bu­vo skir­tas ne tik kû­nui ap­va­ly­ti. Juk ne­pa­varg­da­mi þmo­nës tu­rë­jo ma­þiau val­gy­ti, tad stip­riau pa­si­stip­rin­ti ne­rei­kë­da­væ. Pas­nin­ko itin lai­ky­da­vo­si dzû­kai, ku­rie vi­sas ke­tu­rias ad­ven­to sa­vai­tes ne­val­gy­da­vo më­sos, pie­no pro­duk­tø, kiau­ši­niø. Ma­no­ma, kad uo­liau pa­snin­kau­ti ver­të mais­to sto­ka. Krikš­èio­niš­ka ne­þu­dy­mo idë­ja ne­bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma – per ad­ven­tà šei­mos skers­da­vo kiau­læ, kad më­sos bû­tø Ka­lë­dø šven­tëms.

Prie Kû­èiø sta­lo rei­kë­da­vo sës­ti ne tik šva­ria sie­la ir kû­nu. Tra­di­ciš­kai rei­kë­da­vo grà­þin­ti vi­sas sko­las. Bu­vo ti­ki­ma, kad tos pro­ble­mos, ku­riø neišsp­ræ­si iki Kû­èiø, tæ­sis vi­sus ki­tus me­tus.

Ant sta­lo šei­mi­nin­kës pa­dë­da­vo de­vy­nis, vë­les­niais lai­kais – 12 ve­ge­ta­riš­kø pa­tie­ka­lø. De­vy­niø pa­tie­ka­lø bû­ti­ny­bë sim­bo­li­za­vo më­nu­lio ke­lio­næ, o dvy­li­ka at­si­ra­du­siø pa­tie­ka­lø – 12 më­ne­siø, Jë­zaus Kris­taus apaš­ta­lø. Pa­tie­ka­lai bu­vo skir­ti tam, kad kiek­vie­nà më­ne­sá lan­ky­tø sëk­më, gau­sa, tur­tai, svei­ka­ta.

Dzû­kai ant sta­lo dau­giau pa­tiek­da­vo pa­tie­ka­lø su gry­bais, uo­go­mis, þe­mai­èiams bû­ti­nas val­gis bu­vo „ci­bu­ly­në“, ka­na­piø sëk­los, o aukš­tai­èiams – vir­ti­nu­kai, grû­dø pa­tie­ka­lai.

Bur­tai ir apei­gos

Su­së­dæ prie Kû­èiø sta­lo dzû­kai kvies­da­vo vë­les – bu­vo ti­ki­ma, kad ir jos per Kû­èias ap­si­lan­ko. Pa­sak D. Mar­ti­nai­tie­nës, dël šios prie­þas­ties ant sta­lo ne­bû­da­vo de­da­mi ašt­rûs áran­kiai – pei­liai ir ša­ku­tës, kad vë­lës ne­su­si­þeis­tø. Šei­my­nykš­èiai val­gy­da­vo šaukš­tais, o ei­da­mi mie­go­ti juos pa­lik­da­vo ap­voþ­tus. Jei ry­tà kie­no nors šaukš­tas bu­vo ap­tik­tas at­vers­tas, reiš­kë, kad tas þmo­gus grei­tai mirs.

Al­ko­ho­lio per Kû­èias ne­bû­da­vo ge­ria­ma, tik la­bai ne­daug alaus – bu­vo pa­siun­èia­mas in­das ap­link sta­là, kad vi­si gurkš­te­lë­tø. D. Mar­ti­nai­tie­në sa­ko, kad li­nai, aguo­nos, ka­na­pës ir apy­niai – tai ne­pap­ras­ti au­ga­lai, nau­do­ti Kû­èiø val­giams ruoš­ti. Šie au­ga­lai dël sa­vo iš­skir­ti­niø sa­vy­biø bu­væ la­bai svar­bûs mû­sø pro­të­viams.

Šie­nà, ku­ris de­da­mas po Kû­èiø sta­lo stal­tie­se, su­šer­da­vo gy­vu­liams ti­kint, kad ta­da jø ne­puls vil­kai, jie ne­nuk­lys nuo na­mø, bus vai­sin­gi ir t. t.

Po vai­šiø, ku­riø me­tu rei­kia pa­ra­gau­ti vi­sø pa­tie­ka­lø, ápras­ta bu­vo þais­ti ir bur­ti. Pa­sak D. Mar­ti­nai­tie­nës, ápras­ti Kû­èiø bur­tai – spë­ti, ar ki­tà­met su­kur­si šei­mà. Rei­kë­da­vo im­ti sau­jà kû­èiu­kø, rie­šu­tø, ap­ka­bin­ti tvo­rà. Jei daik­tø bus po­ri­nis skai­èius, reiš­kia, ve­si ar iš­te­kë­si.

Kû­èiø va­ka­ro bur­tas – nu­si­suk­ti ir mes­ti ba­tà á du­ris. Jei ba­to no­sis at­si­suks á jas, reiš­kia, na­mus ki­tà­met pa­lik­si. „Mer­gi­nos dar bur­da­vo ant la­pe­liø uþ­ra­šy­da­mos 12 vy­rø var­dø ir pa­dë­da­mos po pa­gal­ve. Ry­tà trauk­da­vo. Tas vy­ras, ku­rio var­dà iš­trau­kei, tu­rë­tø bû­ti skir­ta­sis. Ki­tas bur­tas – va­ka­re sû­riai sau­sai pa­val­gius ir neat­si­gë­rus, ei­nant mie­go­ti ša­lia lo­vos rei­kia pa­sta­ty­ti van­dens du­be­në­lá ir ant jo pa­dë­ti ko­ká nors pa­ga­liu­kà. Nak­tá su­sap­nuo­si jau­ni­ká, ku­ris ateis til­te­liu ir at­neš tau at­si­ger­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vë.

„Bluk­vil­kiai“ iš­va­lo kie­mus

Šv. Ka­lë­dø ry­tà vi­si ei­da­vo á baþ­ny­èià ir die­nà ápras­tai leis­da­vo su šei­ma, so­èiai vai­šin­da­vo­si më­sos val­giais, py­ra­gais. D. Mar­ti­nai­tie­nës tei­gi­mu, be­veik jo­kiø þi­niø neiš­li­kæ apie Ka­lë­dø pir­mos die­nos šven­ti­mà ikik­rikš­èio­niš­kais lai­kais. Šiuo me­tu jau nu­ny­ku­si tra­di­ci­ja – va­di­na­mø­jø „bluk­vil­kiø“ vaikš­èio­ji­mai po kai­mus per Ka­lë­das. Vei­dus pri­den­gæ kau­kë­mis (pa­na­šiai kaip per Uþ­ga­vë­nes) ke­li kai­mo vy­rai po kie­mus tam­py­da­vo ràs­tà (blu­ká). Apei­da­vo kiek­vie­nà kie­mà, svei­kin­da­vo vi­sus su šven­të­mis, o pa­tys iš šei­mi­nin­kø gau­da­vo do­va­nø. Vë­liau kai­mo ga­le ràs­tà su­de­gin­da­vo. Apei­ga reikš­da­vo, kad su ràs­tu iš kie­mo iš­vel­ka­mos vi­sos bë­dos ir ne­lai­mës, o blu­ká su­de­gi­nant vi­sos blo­gy­bës pa­nai­ki­na­mos.

Svei­kin­ti su šv. Ka­lë­do­mis priim­ta iki Tri­jø ka­ra­liø. Tar­puš­ven­èiu bu­vo daug drau­di­mø, su­si­ju­siø su dar­bais – tai lai­ko­tar­pis, kai rei­kia švæs­ti. Þmo­nës links­min­da­vo­si apie dvi sa­vai­tes, o vë­liau kib­da­vo á dar­bus.

Su­ti­ki­te, ap­mau­du iš­ti­sus me­tus lai­ky­tis svei­ko gy­ve­ni­mo bû­do, no­rint pa­do­riai at­ro­dy­ti ir… vi­sus il­ga­lai­kius re­zul­ta­tus kaip ran­ka nu­brauk­ti per dvi ka­lë­di­niø ir nau­ja­me­èiø šven­èiø sa­vai­tes. Klau­si­mas, kaip iš­gy­ven­ti šven­ti­ná „per­si­val­gy­mo“ lai­ko­tar­pá, pa­da­rant  ma­þiau­sià þa­là sa­vo or­ga­niz­mui, anaip­tol në­ra pa­pras­tas.

Tai­gi pa­ban­dy­ki­me su­kur­ti tak­ti­kà, kaip at­si­lai­ky­ti prieš ka­lë­di­næ þà­sá, nuo­sta­bø šo­ko­la­di­ná tor­tà ir bul­viø sa­lo­tas, ku­riø ne­ra­ga­vo­te jau dve­jus me­tus. Bet ar rei­kia ma­rin­ti sa­ve ba­du?

Ba­da­vi­mas – ke­lias á nu­tu­ki­mà

• Jo­kiu bû­du nea­tei­ki­te á sve­èius al­ka­ni. Prieš iš­kil­min­gà va­ka­rie­næ nau­din­ga su­val­gy­ti vai­siø (tin­ka vis­kas, iš­sky­rus ba­na­nus; ypaè ge­rai obuo­liai, kriau­šës, ki­viai, apel­si­nai). Jie su­teiks so­tu­mo ir jûs ne­pul­si­te go­dþiai val­gy­ti, o vis­ko ra­gau­si­te ne­sku­bë­da­mi. Be to, tai­syk­lës val­gy­ti dar­þo­ves ir vai­sius val­gy­mo pa­bai­go­je jau se­niai rei­kë­tø at­si­sa­ky­ti. Vai­siø virš­ki­ni­mo skran­dy­je lai­kas – 15-20 mi­nu­èiø, o pa­grin­di­niø pro­duk­tø – dvi va­lan­dos. Nuk­ri­tæ á skran­dá ant më­sos ir þu­vies, vai­siai il­gai lauks sa­vo ei­lës, rûg­da­mi ir ap­sun­kin­da­mi virš­ki­ni­mo pro­ce­sà.

• Pra­dë­ti val­gy­ti ge­riau­sia nuo švie­þiø dar­þo­viø, uþ­pil­tø alie­ju­mi, o ne ma­jo­ne­zu. Vi­so­kie ašt­rûs prie­sko­niai ir pa­da­þai la­bai þa­di­na ape­ti­tà. Pri­pil­dæ skran­dá ne­sun­kiai virš­ki­na­mo mais­to, jûs tik­rai ne­per­si­val­gy­si­te ir ne­jau­si­te sun­ku­mo. Kuo ma­þiau kom­po­nen­tø jû­sø val­go­mo­se sa­lo­to­se, tuo ge­riau. Pa­sis­ten­ki­te iš­si­vers­ti be duo­nos – jos pri­si­val­gy­si­te pa­pras­to­mis die­no­mis.

• Svar­biau­sia ne­sku­bë­ti kos­mi­niu grei­èiu su­šveis­ti ei­li­næ mais­to po­rci­jà – val­gy­ki­te ne­sku­bë­da­mi, kruopš­èiai su­kram­ty­da­mi kiek­vie­nà kàs­ne­lá, më­gau­da­mie­si val­gy­mo pro­ce­su.

• Uþ­kan­dus dar­þo­viø, ga­li­ma im­tis karš­tø­jø uþ­kan­dþiø ir pa­grin­di­niø pa­tie­ka­lø, tik taip pat ver­ta pri­si­min­ti sai­kà, tar­kim, su­teik­ti pir­me­ny­bæ tik þu­viai ar jû­ros pro­duk­tams ar­ba tik më­sai.

• Jei­gu va­ka­rie­niau­ja­te res­to­ra­ne, ku­ria­me yra šve­diš­kas sta­las, priei­ki­te prie jo dau­giau­sia tris kar­tus. Ir ne­si­sten­ki­te krau­ti á lëkš­tæ vis­kà iš ei­lës: val­gy­ki­te tik tai, kas ska­niau­sia. Jû­sø de­vi­zas – ge­riau ma­þiau, bet ge­riau!

Uþ Nau­juo­sius!

Kà ger­si­me prie šven­ti­nio sta­lo? Sup­ran­ta­ma, sau­sà­já vy­nà ir šam­pa­nà ar šam­pa­ni­zuo­tà vy­nà, ka­dan­gi jie ska­ti­na virš­ki­ni­mo pro­ce­sà ir ge­ri­na me­dþia­gø apy­kai­tà. Tik bû­ki­te ap­dai­rûs – dvi trys tau­rës, ne dau­giau. Deg­ti­në, dþi­nas ir vis­kis – ne svei­ko gy­ve­ni­mo bû­do ša­li­nin­kams, sva­jo­jan­tiems apie liek­nà kû­nà. Stip­rie­ji gë­ri­mai yra ka­lo­rin­gi, di­di­na ape­ti­tà, nuo jø grei­tai ap­girs­ta­ma ir pra­ran­da­mas bud­ru­mas, kont­ro­liuo­jant su­val­go­mo mais­to kie­ká. Klai­din­gai ma­no­ma, kad po so­èios va­ka­rie­nës nau­din­ga iš­ger­ti 50 gra­mø kon­ja­ko ar stip­raus li­ke­rio, kad ge­riau virš­kin­tø. To­kia pro­ce­dû­ra ne­duos nie­ko, iš­sky­rus ant­svo­rá.

Ape­ri­ty­vas – taip pat ne itin nau­din­gas da­ly­kas, ypaè sal­dus. Apsk­ri­tai al­ko­ho­li­nio ne­ger­ki­te prieš val­gá. Prieš kel­da­mi tau­ræ uþ Nau­juo­sius, su­val­gy­ki­te ke­le­tà aly­vuo­giø ar­ba ga­ba­lë­lá sû­rio.

Nau­din­gas de­ser­tas

Ne­þa­lin­gø sal­du­my­nø – tor­tø, ban­de­liø, me­duo­liø – de­ja, ne­bû­na. Ge­riau­sias de­ser­tas – sû­ris. Ke­le­tas šio de­li­ka­te­si­nio pro­duk­to ga­ba­lë­liø šven­ti­nës va­ka­rie­nës pa­bai­go­je ge­ro­kai nau­din­giau uþ bet ko­ká tor­tà. O kaip­gi ka­lë­di­nis py­ra­gas? Juk taip no­ri­si per šven­tes pa­si­le­pin­ti kuo nors ska­niu! Tor­tø ir py­ra­gai­èiø nu­si­pir­ki­me ar­ba iš­si­kep­ki­me to­kiø, ku­riuo­se vie­toj cuk­raus nau­do­ja­ma fruk­to­zë, o áda­ras – juo­da­sis šo­ko­la­das, ku­ria­me ka­ka­vos ne ma­þiau nei 60 pro­cen­tø.

Ne­pa­vers­ki­te val­gy­mo kul­tu

La­bai svar­bu psi­cho­lo­giš­kai pa­si­reng­ti uþ­sta­lei – mes ei­na­me á sve­èius ar­ba kvie­èia­mës drau­gø ne tam, kad árem­tu­me þvilgs­ná á lëkš­tæ ir val­gy­tu­me, o ry­tà kan­kin­tu­mës nuo ne­virš­ki­nan­èio skran­dþio. Bend­ra­vi­mas ir ma­lo­nios emo­ci­jos – štai pa­grin­di­nis puo­tos tiks­las, to­dël iš anks­to nu­tei­ki­te sa­ve ne val­gy­mui, o po­kal­biams. Su­kur­ki­te kul­tû­ri­næ pro­gra­mà su kon­kur­sais ir pri­zais, pri­si­min­ki­te nau­jau­siø anek­do­tø ir links­mø is­to­ri­jø. Dau­giau kal­bë­ki­te – ne­bus ka­da kram­ty­ti. Sten­ki­tës kuo ma­þiau së­dë­ti uþ sta­lo: šo­kiai – ge­riau­sias bû­das de­gin­ti ka­lo­ri­jas. Nau­din­ga pa­da­ry­ti per­trau­kë­les tarp pa­tie­ka­lø. Prieš de­ser­tà, pa­vyz­dþiui, ga­li­te išei­ti á lau­kà ir pa­si­svai­dy­ti snie­go gniûþ­të­mis ar­ba su­reng­ti fe­jer­ver­kà. Po to­kiø stip­riø tei­gia­mø emo­ci­jø sa­lo­tos, më­sa, py­ra­gai­èiai ir ki­tos gast­ro­no­mi­nës pra­šmat­ny­bës bus virš­ki­na­mos ge­ro­kai grei­èiau. Ge­ra nuo­tai­ka – ge­ros fi­gû­ros sà­ly­ga.

Jei vis dël­to per­si­val­gë­te

Grei­èiau á lau­kà! Ne­di­de­lis pa­si­vaikš­èio­ji­mas ir ke­le­tas fi­zi­niø pra­ti­mø pa­grei­tins mais­to ási­sa­vi­ni­mà. Pa­kel­ki­te ran­kas virš gal­vos ir ke­lis­kart gi­liai ákvëp­ki­te, o po to at­li­ki­te ke­le­tà pa­pras­tø fi­zi­niø pra­ti­mø. No­rë­da­mi suak­ty­vin­ti ke­pe­nø veik­là, pa­ma­sa­þuo­ki­te ro­do­muo­sius pirš­tus, su­ner­ki­te ran­kas ir pa­ju­din­ki­te á ša­lis.

No­rë­da­mi pa­dë­ti skran­dþiui áveik­ti neáp­ras­tai di­de­lá sun­kaus mais­to kie­ká, iš­ger­ki­te ne­sal­dþios vais­ta­þo­liø ar­ba­tos. Vais­ti­në­se par­duo­da­mi jau ga­ta­vi vais­ta­þo­liø rin­ki­niai, pa­spar­ti­nan­tys virš­ki­ni­mo pro­ce­sà. Jei­gu sun­ku­mas skran­dy­je la­bai ne­ma­lo­nus, ga­li­te iš­ger­ti vais­tø – virš­ki­ni­mo fer­men­tø.

Ki­tà die­nà po gast­ro­no­mi­niø pra­šmat­ny­biø ger­ki­te kuo dau­giau van­dens ir ne­sal­dþios ar­ba­tos. Pus­ry­èiams iš­si­spaus­ki­te cit­ri­nos sul­èiø (jas ga­li­ma at­skies­ti van­de­niu) ir su­val­gy­ki­te avi­þi­niø dribs­niø (ar­ba sau­sø pus­ry­èiø su së­le­no­mis). Pa­bë­gio­ki­te, pa­si­mankš­tin­ki­te, iš­si­mau­dy­ki­te po kont­ras­ti­niu du­šu, ta­da vël su­grá­ši­te á anks­tes­ná rit­mà.

Parengë Kamilë Vitkutë

Áp­ras­to­se Ka­lë­do­se sly­pi ne­ma­þai pa­ra­dok­sø, ypaè kai jas ten­ka švæs­ti is­la­miš­ko­se ša­ly­se. Mu­sul­mo­niš­kai kul­tû­rai vis la­biau ási­tvir­ti­nant Eu­ro­po­je, Ka­lë­dø tra­di­ci­jos brau­na­si ir á is­la­mo pa­sau­lio gy­ven­to­jø na­mus.

Va­ka­rus uþ­plû­du­si Ka­lë­dø de­sak­ra­li­za­ci­jos ban­ga, pa­ver­tu­si jas po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­ka vi­suo­me­nës šven­te, su­si­for­ma­vo dël re­li­gi­niø prie­þas­èiø – vis di­des­næ reikš­mæ Va­ka­rø vi­suo­me­në­je vai­di­nan­èiø mu­sul­mo­nø ne­no­ro pri­ly­gin­ti Jë­zø (já is­la­mas lai­ko tik vie­nu iš pra­na­šø) jø gar­bi­na­mam die­vui Ala­chui. Ko­kia gi bai­siau­sia nuo­dë­më pa­gal Ko­ra­nà? Ogi ti­kë­ti, kad Die­vas ga­li ágy­ti þmo­gaus pa­vi­da­là. Po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­kos Ka­lë­dos ro­do – šiuo­lai­ki­nei Eu­ro­pai kul­tû­ri­niu po­þiû­riu Ko­ra­nas ga­li tap­ti kur kas reikš­min­ges­ne kny­ga uþ Evan­ge­li­jà. Tie­sa, tà pa­tá Ko­ra­nà ant eu­ro­pie­tiš­kos kul­tû­ros pje­des­ta­lo uþ­kë­lë imig­ran­tai.

Ka­lë­dos mu­sul­mo­niš­kai

Dau­ge­ly­je is­la­mo vals­ty­biø, ku­rio­se gy­ve­na­ ir krikš­èio­niø, per šimt­me­èius su­si­klos­të tvir­tas el­ge­sio mo­de­lis per „kai­my­ni­nës“ kon­fe­si­jos šven­tes. XX am­þiu­je at­si­ra­do nau­jø tarp­re­li­gi­nio dia­lo­go for­mø šio­se ša­ly­se, pa­vyz­dþiui, ko­mer­ci­niø. Štai mu­sul­mo­niš­ko­je Ma­lai­zi­jo­je per ka­lë­di­nes die­nas pre­ky­bos cent­rai pa­si­puo­šia gir­lian­do­mis, gre­ta jø sto­vi San­ta Klau­so kos­tiu­mu pa­si­puo­šæ kvies­liai, o tra­di­ci­ja keis­tis ka­lë­di­në­mis do­va­në­lë­mis vis la­biau plin­ta ir tarp mu­sul­mo­niš­ko­sios dau­gu­mos at­sto­vø.

Is­la­mo dva­si­nin­kai yra pa­kan­ka­mai de­ta­liai iša­na­li­za­væ mu­sul­mo­nø po­þiû­rio á Ka­lë­das klau­si­mà. Esa­ma, aiš­ku, ir ra­di­ka­liai nu­si­tei­ku­siø is­la­mis­tø, drau­dþian­èiø bet ko­ká bend­ra­vi­mà su ki­ta­ti­kiais šven­tës me­tu, bet toks po­þiû­ris në­ra po­pu­lia­rus. Li­be­ra­lûs mu­sul­mo­nai, ape­liuo­da­mi á tra­di­ci­jas, pri­me­na, kad jø re­li­gi­ja pa­kan­èiai þvel­gë á krikš­èio­nis dar pra­na­šo Ma­ho­me­to lai­kais. Esà pra­na­šas lei­do pas já at­vy­ku­siai je­me­nie­èiø krikš­èio­niø gru­pei pa­si­mels­ti pir­mo­jo­je is­to­ri­në­je me­èe­të­je, da­bar va­di­na­mo­je Pra­na­šo me­èe­te. Apie tai ra­šo pir­ma­sis is­la­mo re­li­gi­jos pra­di­nin­ko biog­ra­fas Ibn Hi­ša­mas.
Li­be­ra­lûs mu­sul­mo­nø dva­si­nin­kai ási­ti­ki­næ, kad tu­ri tei­sæ pa­svei­kin­ti sa­vo kai­my­nus krikš­èio­nis su pra­na­šo Isos bin Mar­ja­mo (taip Jë­zus va­di­na­mas Ko­ra­ne) gi­mi­mo die­na, ta­èiau vis dël­to pa­ta­ria veng­ti ak­ty­vaus da­ly­va­vi­mo ka­lë­di­në­se ce­re­mo­ni­jo­se ir uþ­sta­liø. Mu­sul­mo­nams taip pat ne­re­ko­men­duo­ja­ma puoš­ti sa­vo na­mø eg­lu­të­mis, gir­lian­do­mis, Ka­lë­dø Se­ne­lio fi­gû­rë­lë­mis. Štai gar­sus Ma­lai­zi­jos is­la­mo dva­si­nin­kas Sa­nas Ku­tu­bas Mus­ta­fa šiø Ka­lë­dø iš­va­ka­rë­se spau­do­je at­sa­kë á mu­sul­mo­no klau­si­mà, ar ga­li­ma jam, dir­ban­èiam Va­ka­rø ša­ly­je, priim­ti iš sa­vo bo­so ka­lë­di­næ pre­mi­jà. Dva­si­nin­ko nuo­mo­ne, pi­ni­gus priim­ti ga­li­ma, bet iš­leis­ti juos de­ra tik kil­niais tiks­lais, pa­vyz­dþiui, lab­da­rai.
Jei­gu pa­ban­dy­tu­me nu­pieš­ti geog­ra­fi­ná þe­më­la­pá „Ka­lë­dos mu­sul­mo­nø pa­sau­ly­je“, pa­èia ryš­kiau­sia spal­va, be jau mi­në­tos Ma­lai­zi­jos, tek­tø nu­da­þy­ti Tur­ki­jà ir Li­ba­nà – ša­lis, gar­së­jan­èias kaip li­be­ra­lias. Li­ba­ne gy­ve­na dau­gy­bë krikš­èio­niø, o Tur­ki­ja po Ata­tiur­ko re­vo­liu­ci­jos ëmë þeng­ti se­ku­lia­ri­nës vi­suo­me­nës kû­ri­mo ke­liu. Ka­lë­di­nës sim­bo­li­kos èia gau­su. Tie­sa, be­veik šim­tu pro­cen­tø mu­sul­mo­niš­ka Tur­ki­ja el­gia­si pa­gal so­vie­ti­nes tra­di­ci­jas, su­sie­da­ma eg­lu­tæ ir Ka­lë­dø Se­ne­lá su Nau­jø­jø me­tø šven­ti­mu. Bû­tent gruo­dþio 3-ià­jà, o ne gruo­dþio 24-àjà tur­kai tei­kia vie­nas ki­tam nau­ja­me­tes, o ne ka­lë­di­nes do­va­në­les. Tik­riau­siai Ka­lë­dø po­pu­lia­ru­mà tarp vie­tos gy­ven­to­jø pa­di­di­no tai, kad šv. Mi­ka­lo­jus, San­ta Klau­so pro­to­ti­pas, gy­ve­no da­bar­ti­nës Tur­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je. Dem­rës mies­te­ly­je ir pa­mink­lo šven­ta­jam esa­ma, be­je, jis èia ági­jæs tra­di­ci­nio Ka­lë­dø Se­ne­lio pa­vi­da­là.

Tur­ki­jo­je San­ta Klau­sas - ne tik ge­ras se­no­lis, tei­kian­tis do­va­nas. Is­la­mis­tø gru­puo­tës já pa­tei­kia kru­vi­no de­mo­no, mu­sul­mo­nø sie­lø gro­bi­ko pa­vi­da­lu. Gunter MULLER nuotr.

San­ta Klau­sas – sie­lø gro­bi­kas

Bû­na me­tø (pa­vyz­dþiui, to­kie bu­vo 2007-ie­ji), kai Ka­lë­dø ir Nau­jø­jø me­tø šven­tës su­tam­pa su di­dþiau­sia mu­sul­mo­nø šven­te – Au­ko­ji­mo die­na (Kur­ban-bai­ram). Tuo me­tu ag­re­sy­vi tur­kø is­la­mis­tø ma­si­niø in­for­ma­ci­jos prie­mo­niø re­to­ri­ka Ka­lë­dø ad­re­su bû­na ypaè stip­ri. San­ta Klau­sas pa­tei­kia­mas kru­vi­no de­mo­no, mu­sul­mo­nø sie­lø gro­bi­ko, pa­vi­da­lu. Pa­si­girs­ta ra­gi­ni­mø gruo­dþio 31-àjà švæs­ti nau­jai su­gal­vo­tà ga­na ka­rin­gà šven­tæ – pra­na­šo Ma­ho­me­to Me­kos uþë­mi­mo die­nà. Tie­sa, Tur­ki­jos vals­ty­bi­nës re­li­gi­niø klau­si­mø þi­ny­bos gal­va Ali Bar­da­kog­lu ne toks ka­te­go­riš­kas. Jis de­li­ka­èiai ra­gi­na ne­pai­nio­ti Ka­lë­dø su mu­sul­mo­niš­ko­mis šven­të­mis ir pri­me­na, kad is­la­mas drau­dþia var­to­ti al­ko­ho­lá.Ira­ne, kaip ir dau­ge­ly­je mu­sul­mo­niš­kø vals­ty­biø, Ka­lë­dos yra krikš­èio­niø bend­ruo­me­nës vi­daus šven­të, prie ku­rios, þi­no­ma, ga­li pri­si­dë­ti ir mu­sul­mo­nai drau­gai ar gi­mi­nai­èiai. Gruo­dþio 25–àjà po ne­trum­po pa­snin­ko Ira­no krikš­èio­nys (iš es­mës ar­më­nai ir asi­rie­èiai) ga­li leis­ti sau pa­si­gar­dþiuo­ti viš­tie­na su prie­sko­niais. Keis­tis do­va­no­mis në­ra priim­ta, ta­èiau vai­kai per Ka­lë­dø šven­tæ tu­ri bû­ti­nai pa­si­puoš­ti nau­jais dra­bu­þiais.

Re­li­gi­në po­li­ci­ja ir šam­pa­no imi­ta­ci­ja

Sau­do Ara­bi­jo­je švæs­ti Ka­lë­das ofi­cia­liai uþ­draus­ta, kaip ir vie­šai iš­pa­þin­ti bet ko­kià re­li­gi­jà, iš­sky­rus is­la­mà. Vie­tos val­dþia ne­lei­dþia ša­ly­je dir­ban­tiems uþ­sie­nie­èiams pa­si­sta­ty­ti ka­lë­di­niø eg­lu­èiø ir per šias šven­tes á ša­lá áva­þiuo­ti ki­tø re­li­gi­niø kon­fe­si­jø dva­si­nin­kams. Kas be­lie­ka uþ­sie­nie­èiams – su­si­rink­ti dip­lo­ma­ti­niø at­sto­vy­biø pa­sta­tuo­se ir glau­dþia­me ra­te­ly­je mal­da pa­þy­më­ti „ty­lios šven­tos nak­ties“ atë­ji­mà. Ir, þi­no­ma, apei­ti „sau­sà­já ásta­ty­mà“. Te­ri­to­ri­jo­je, esan­èio­je tie­sio­gi­në­je Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lys­tës ju­ris­dik­ci­jo­je, krikš­èio­nys taip pat su­si­bu­ria, tik at­sar­giai, nes ga­li uþ­griû­ti re­li­gi­në po­li­ci­ja, Ka­lë­dø lai­ko­tar­piu itin suak­ty­vi­nan­ti sa­vo veik­là. Tie­sa, par­duo­tu­viø len­ty­no­se tuo me­tu pa­gau­së­ja ga­zuo­tø sul­èiø gë­ri­mø, su­pils­ty­tø á bu­te­lius, pri­me­nan­èius šam­pa­no, ir þais­liu­kø, pa­na­šiø á ka­lë­di­nius.
Iš es­mës ir mu­sul­mo­nai tu­ri sa­vo Ka­lë­das – pra­na­šo Ma­ho­me­to gi­mi­mo die­nà – Mau­lid an Na­bi. Ši šven­të at­si­ra­do tik praë­jus 300 me­tø po pra­na­šo gi­mi­mo. Ka­dan­gi tiks­li Ma­ho­me­to atë­ji­mo á pa­sau­lá da­ta në­ra þi­no­ma, šven­të su­ta­pa­tin­ta su jo mir­ties die­na. Is­la­mo pa­sau­ly­je ap­skri­tai në­ra priim­ta švæs­ti gim­ta­die­niø, uþ­tat mir­ties da­ta mi­ni­ma ga­na iš­kil­min­gai. Tà die­nà skai­to­mos mal­dos ir pra­šy­mai, dau­gy­bæ kar­tø mi­ni­mas Ala­chas ir gie­da­mos jam skir­tos gies­mës. Ypaè Ma­ho­me­to gi­mi­mas mi­ni­mas Si­ri­jo­je, Šiau­rës Af­ri­kos ša­ly­se ir Pa­kis­ta­ne, kur ne­tgi skel­bia­mos tri­jø die­nø ato­sto­gos. Šià šven­tæ itin mëgs­ta vai­kai, ka­dan­gi per jà gau­siai pre­kiau­ja­ma cuk­ri­në­mis fi­gû­rë­lë­mis, vaiz­duo­jan­èio­mis pra­na­šo nuo­ta­kà su po­pie­ri­ne vë­duok­le uþ nu­ga­ros ar­ba rai­te­lá su kar­du ran­ko­je. Fi­gû­rë­lës ne itin ati­tin­ka is­la­mo ka­no­nus, nes ši re­li­gi­ja drau­dþia vaiz­duo­ti þmo­nes, bet, ma­tyt, yra ska­nios.
Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Mo­ni­ka PET­KU­TË

Ir apie dei­man­tus, ir ap­skri­tai apie ju­ve­ly­ri­nius pa­puo­ša­lus pri­sa­ky­ta ir pri­ra­šy­ta ávai­riø spar­nuo­tø fra­ziø, ta­èiau šia­me mo­der­nia­me am­þiu­je ma­giš­ka pa­puo­ša­lø dva­sia ima sklai­dy­tis. No­rint ási­gy­ti tik­rà dei­man­tà ar ver­tin­gà ju­ve­ly­ri­ná dir­bi­ná, rei­kia ne tik tu­rë­ti ne­ma­þai pi­ni­gø, bet ir þi­niø, kaip bran­gak­me­niai yra kla­si­fi­kuo­ja­mi, nuo ko pri­klau­so jø kai­na, kaip neap­si­gau­ti per­kant šiuos ver­tin­gus ak­me­nis ar ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius, ko­kia tau­riø­jø me­ta­lø pra­ba yra ge­riau­sia ar kaip pri­þiû­rë­ti bran­ge­ny­bes.

Ge­riau­si mer­gi­nø drau­gai

Iki XIX a. pa­bai­gos dei­man­tai bu­vo ran­da­mi upiø va­go­se In­di­jo­je ir Bra­zi­li­jos dþiung­lë­se, tuo­met pa­sau­li­në dei­man­tø ga­vy­ba te­sie­kë ke­le­tà sva­rø per me­tus. Šiais lai­kais vi­sai ne­nuos­ta­bu, jei nuo­ta­ka pui­kuo­ja­si su­þa­dë­tu­viø þie­du su bri­lian­tu, o mo­te­ris ga­li sau leis­ti ási­gy­ti pa­puo­ša­lø su šiais mi­ne­ra­lais. Ta­èiau tam, kad ási­gy­tu­më­te il­gai tar­nau­sian­tá pa­puo­ša­là, rei­kia tu­rë­ti pa­kan­ka­mai daug þi­niø. Bû­tent var­to­to­jø pa­to­gu­mui GIA (Ame­ri­kos ge­mo­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas) su­kû­rë dei­man­tø skirs­ty­mà „4Cs“, ku­ris pri­klau­so nuo ka­ra­tø, spal­vos, šva­ru­mo ir briau­nø  (angl. Ca­rat, Co­lor, Cla­ri­ty, Cut).

Ke­tu­rios „C“

Jiems ir­gi rei­kia dë­me­sio

Tau­rie­ji me­ta­lai

Tru­pu­tis prie­þiû­ros

Kai­na

Ne vis­kas auk­sas, kas auk­su þi­ba

Jû­sø tei­sës

Net­ru­kus Ka­lë­dos ir Nau­jie­ji me­tai. Vie­ni jø lau­kia su ne­kant­ru­mu ir dþiu­ge­siu, ki­tus api­ma liû­de­sys. Kaip at­si­kra­ty­ti anaip­tol ne­beš­vie­siø emo­ci­jø ir ne­leis­ti niû­riai nuo­tai­kai uþ­val­dy­ti mû­sø esy­bës?

Ma­ra­to­nas pra­si­dë­jo

Jau lapk­ri­èio vi­du­ry par­duo­tu­viø vit­ri­nos pa­si­puo­šia ka­lë­di­ne sim­bo­li­ka, te­le­vi­zi­ja ima ro­dy­ti ka­lë­di­nes rek­la­mas, o na­miš­kiai vis daþ­niau bal­su pa­sva­jo­ja, kà no­rë­tø gau­ti iš Ka­lë­dø Se­ne­lio do­va­nø. O dar tie me­tø pa­bai­go­je uþ­griu­væ ne­baig­ti dar­bai dar­bo­vie­të­je, nuo­la­ti­niai darb­da­viø ra­gi­ni­mai pa­sku­bë­ti ir mig­lo­tos uþuo­mi­nos, kad dël eko­no­mi­niø sun­ku­mø šven­ti­niø pre­mi­jø var­gu ar bus...

Kà da­ry­ti? Ogi pa­si­steng­ti kuo ma­þiau kreip­ti á tai dë­me­sio. Pa­gal­vo­ki­te – tik­rai ne ge­riau­sia išei­tis vaikš­èio­ti pa­niu­ru­siu vei­du, skøs­tis „ne­pa­ken­èia­mu gy­ve­ni­mu“ bend­ra­dar­biams ir kri­ti­kuo­ti vis­kà iš ei­lës. Jei­gu jus siu­ti­na áky­riai per­ša­ma rek­la­ma, te­le­vi­zo­riø ási­jun­ki­te kuo re­èiau. Ver­èiau re­to­mis lais­va­lai­kio va­lan­dë­lë­mis paim­ki­te ge­rà kny­gà, nuei­ki­te á dai­lës pa­ro­dà ar á ki­no teat­rà. Su­sier­zi­ni­mà kai ku­rioms mo­te­rims pui­kiai nu­slo­pi­na rank­dar­biai. Tie­sa, ir pa­si­dai­ry­mas po par­duo­tu­viø len­ty­nas kar­tais pa­de­da at­si­kra­ty­ti per die­nà su­si­kau­pu­sios dar­bi­nës átam­pos, kar­tu ir vie­nà ki­tà nau­din­gà daik­tà ar­ti­mie­siems nu­si­þiû­rë­si­te...

Vie­ni­šiams – ne py­ra­gai

Kai ku­rie per šven­tes pa­si­jun­ta la­bai vie­ni­ši. Šis jaus­mas daþ­niau­siai ap­lan­ko tuos, ku­rie ne­tu­ri šei­mos ar ne­se­niai iš­si­sky­rë ir dar te­be­jau­èia pra­ra­di­mo skaus­mà. Šven­tes ten­ka pra­leis­ti su të­vais ar­ba su bi­èiu­liais, ku­riø dar­nus šei­mos gy­ve­ni­mas dar la­biau su­stip­ri­na vie­nat­vës jaus­mà. To­kiu me­tu ima at­ro­dy­ti, kad vi­si ap­lin­ki­niai þmo­nës yra lai­min­gi, iš­sky­rus jus. Net ápras­ta­me drau­gø ra­te pa­si­jun­ta­te ne­rei­ka­lin­gi, o dël dþiu­gaus jø krykš­ta­vi­mo api­ma grau­du­lys.

Kà da­ry­ti? Iš­min­tin­giau­sia bû­tø pa­spruk­ti nuo ápras­ti­nës ap­lin­kos. Ir të­vai, ir gi­mi­nës, ir bi­èiu­liai daþ­niau­siai yra lin­kæ á vie­ni­šà þmo­gø þvelg­ti su slap­ta uþuo­jau­ta, dar la­biau su­stip­ri­nan­èia áta­ri­mus, kad uþ šven­ti­nio sta­lo esa­te pa­kvies­ti iš gai­les­èio. Jei­gu tik yra ga­li­my­bë, pa­si­sten­ki­te Nau­juo­sius me­tus su­tik­ti su to­kia kom­pa­ni­ja, ku­rio­je þmo­nës vie­ni ki­tus ma­þai pa­þás­ta. Ko­dël gi jums neiš­si­ren­gus á ko­kià nors ke­lio­næ? Gal­bût jo­je su­si­pa­þin­si­te su šir­dþiai mie­lu þmo­gu­mi ir per ki­tø me­tø šven­tes jû­sø jau ne­be­ka­muos vie­nat­vë? Kar­tais tie­siog idea­lu pa­spruk­ti á to­kius kraš­tus, ku­riø gy­ven­to­jai sa­vo Nau­juo­sius me­tus šven­èia vi­sai ki­tu lai­ku ir ap­skri­tai ne­tu­ri su­pra­ti­mo, kas yra krikš­èio­niš­ka­sis Ka­lë­dø Se­ne­lis. Jei­gu ga­li­my­bës to­liau iš­vyk­ti ne­tu­ri­te, tie­siog pa­si­sten­ki­te per šven­tes sa­ve pa­le­pin­ti: nuei­ki­te á van­dens par­kà ar sau­nà, pa­si­da­ry­ki­te ma­sa­þà su aro­ma­ti­niais alie­jais, pa­si­klau­sy­ki­te šven­ti­niø gies­miø ko­kio­je nors baþ­ny­èio­je... Pa­ju­si­te, kaip sie­là api­ma ra­my­bë, ir tik pa­si­dþiaug­si­te, kad ne­teks tuš­èiai leis­ti lai­ko ma­þai ma­lo­nu­mo tei­kian­èio­je kom­pa­ni­jo­je ir dar ap­si­me­ti­në­ti, jog jums la­bai links­ma.

Pa­var­go­te lauk­ti ste­buk­lo

Þmo­nëms bû­din­ga per di­dþià­sias šven­tes lauk­ti „kaþ­ko to­kio, kas su­krës­tø sie­là ir jà pa­ky­lë­tø aukš­tyn“, ta­èiau me­tams bë­gant jie vis la­biau su­vo­kia, jog ste­buk­lø gy­ve­ni­me ne­bû­na ir kad jie taip ir ne­su­lauks, kad kaþ­kas, lyg ste­buk­lø laz­de­lei mos­te­lë­jus, im­tø ir pa­suk­tø jø gy­ve­ni­mà á ge­ra. Jie pra­de­da jaus­tis ne­vy­kë­liais ir á vis­kà þvelg­ti niû­riai, teig­da­mi, kad atei­sian­tys Nau­jie­ji tik dar la­biau pa­sun­kins gy­ve­ni­mà...

Kà da­ry­ti? Pa­gal­vo­ki­te – ko­dël jûs tu­rë­tu­më­te lauk­ti kaþ­ko­kio „ste­buk­lo“ ma­lo­nës? Su­si­kur­ki­te já pa­tys. Ar­gi ne pa­tys sa­vo nei­gia­mo­mis nuo­sta­to­mis griau­na­te ga­li­mas pa­tir­ti ma­lo­nias emo­ci­jas? Pa­ban­dy­ki­te pa­sa­ky­ti sau – šias me­tø šven­tes aš pra­lei­siu nuo­sta­biai, ne­svar­bu, kaip be­su­sik­los­ty­tø ap­lin­ky­bës. Man di­de­lio ma­lo­nu­mo su­teiks nuë­ji­mas á šven­ti­ná kon­cer­tà, pa­si­gro­þë­ji­mas þie­mi­ne gam­tos pa­sa­ka, ga­li­my­bë at­si­trauk­ti nuo dar­bi­niø rû­pes­èiø, pro­ga su­si­tik­ti su ge­rais drau­gais ir ska­niai pa­si­vai­šin­ti...

Jei­gu vis dël­to bend­rau­ti su nie­kuo ne­si­no­ri, vi­sa­da iš­gel­bës ge­ra kny­ga, iš anks­to pa­si­rû­pin­ta ási­gy­ti vaiz­da­juos­të su ádo­miu fil­mu, pa­si­më­ga­vi­mas ko­kiu nors re­tu ska­nës­tu ar pa­si­do­va­no­tas koks nors mie­las nie­ku­tis. O gal im­si­te ir skir­si­te šiek tiek dë­me­sio tiems, ku­riems tik­rai sun­ku gy­ven­ti? Pui­ki prie­mo­në nuo šird­per­šos yra lab­da­ra: nuei­ki­te su ga­ba­lë­liu py­ra­go ap­lan­ky­ti vie­ni­šos to­li­mos gi­mi­nai­tës, nu­neš­ki­te þais­liu­kà pa­þás­ta­mos sun­kiai be­si­ver­èian­èios vie­ni­šos ma­mos vai­kui, pa­klaus­ki­te, gal rei­ka­lin­ga ko­kia nors pa­gal­ba ser­gan­èiai kai­my­nei... Ge­ru­mas tu­ri sa­vy­bæ su­gráþ­ti pas já tei­kian­tá þmo­gø ir at­ly­gin­ti jam su kau­pu.

Bai­gia uþ­grauþ­ti nuo­bo­du­lys

Bû­si­mø šven­èiø sce­na­ri­jø pui­kiai þi­no­te iš anks­to: teks rû­pin­tis pir­ki­niais (aiš­ku, bai­sin­tis iki lu­bø išau­gu­sio­mis kai­no­mis), pa­ra­šy­ti be­ga­læ at­vi­ru­kø ir juos iš­siøs­ti, kuop­ti na­mus, su­kti gal­và, kaip priim­ti neiš­ven­gia­mai uþ­klup­sian­èiø pa­svei­kin­ti gi­mi­nai­èiø bû­rá... Net at­spa­riau­siam þmo­gui vi­si šie da­ly­kai su­kel­tø stre­sà, tad ar be­rei­kia ste­bë­tis, kad vien min­tis apie tai, kas lau­kia, pri­ver­èia su­skaus­ti gal­và. Pui­kiai þi­no­te, kad teks iš­leis­ti gau­sy­bæ pi­ni­gø, pri­vers­ti­nai daug val­gy­ti ir ger­ti ir dar klau­sy­tis ap­si­lan­kiu­siø sve­èiø min­èiø, kad Nau­jie­ji me­tai tik­rai nie­ko ge­ro ne­þa­da.

Kà da­ry­ti? O kas gi drau­dþia jums pa­bëg­ti nuo ru­ti­nos? Tik tin­gi­nys­të, nie­kas ki­tas. Ko­dël ne­pasp­ru­kus á gam­tà? Pa­sik­vies­ki­te bi­èiu­liø ir iš­mau­ki­te á miš­kà. Ten su­si­kur­si­te lau­þà, pa­puo­ši­te eg­lu­tæ, iš­si­kep­si­te šaš­ly­kø. O kaip pui­ku bus þvelg­ti á þvaigþ­dë­tà dan­gø, laik­ro­dþiams skel­biant Nau­jø­jø pra­dþià! Më­gau­si­tës karš­tu vy­nu, šok­si­te ap­link lau­þà, bur­si­te. Pa­ti­kë­ki­te, tai kur kas sma­giau, ne­gu nuo­bo­dþiai së­dë­ti ant so­fos su te­le­vi­zo­riaus pul­te­liu ran­ko­je ir klau­sy­tis pa­skam­bi­nu­siø uoš­viø lin­kë­ji­mø su­lauk­ti ge­res­nës al­gos...

Sut­ri­ku­si svei­ka­ta

Kaþ­ko­dël per šven­tes pri­si­ga­mi­na­me tiek pa­tie­ka­lø, kad jø uþ­tek­tø gau­siam sve­èiø bû­riui, nors prie sta­lo së­da­me tik ke­lie­se. Vi­sos die­nos praei­na be­kram­tant „sun­kius“ më­sos keps­nius, ra­gau­jant sa­lo­tas iš gau­sy­bës su­dë­ti­niø da­liø, ker­tant tor­tà ir ki­tus sal­du­my­nus, tai ar be­rei­kia ste­bë­tis, kad skran­dy­je vi­sà­laik jau­èia­mas sun­ku­mas, gal­va at­ro­do tar­si me­di­në, api­ma pra­sta nuo­tai­ka. Iš­ties, be­sai­kis vai­ši­ni­ma­sis su­duo­da smar­kø smû­gá mû­sø sa­vi­jau­tai.

Kà da­ry­ti? Ogi ne­per­si­ger­ti, ne­per­si­val­gy­ti ir ap­skri­tai jaus­ti sai­kà. Ge­riau dau­giau ju­dë­ti, šok­ti, išei­ti pa­si­vaikš­èio­ti, pa­kvë­puo­ti gry­nu oru, pa­si­më­ty­ti snie­go gniûþ­të­mis. Svar­biau­sia – iš anks­to nu­si­teik­ti tei­gia­moms emo­ci­joms. Juk per Ka­lë­das ir Nau­juo­sius nu­tin­ka ávai­riø ne­ti­kë­tu­mø: pa­skam­bi­na se­niai ma­ty­ti drau­gai, at­ke­liau­ja kaþ­kie­no at­siøs­ta juo­kin­ga ano­ni­mi­në do­va­në­lë, ne­lauk­tai bû­na­te pa­kvie­èia­mi á kau­kiø ba­liø... Pa­si­dþiau­ki­te tais ne­ti­kë­tu­mais, ant­raip taip ir lik­si­te ne­pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Ko­dël Ka­lë­dø Se­ne­lis lei­dþia­si ke­lio­nën tik kar­tà per me­tus, ar­ba Va­sa­ros ato­sto­gø pla­na­vi­mas þie­mà

Os­val­das JO­KU­BAI­TIS

Tur­bût nu­ste­bo­te, per­skai­tæ to­ká pa­va­di­ni­mà, nes lau­ke ne­tgi þie­ma dar ne­pra­si­dë­jo - kaþ­koks uþ­stri­gæs pa­niu­ræs ru­duo, lyg ty­èia no­rin­tis mus paer­zin­ti sa­vo šla­pio­mis ko­jo­mis, su­þvar­bu­sio­mis ran­ko­mis ir aud­rø iš­tar­šy­tais plau­kais: „Bu­vau jums ge­ras tris më­ne­sius? Švie­të sau­lë? Ge­ra bu­vo? - Še­kit dar­ga­nas ir vë­jà, o þie­ma dar spës pa­ro­dy­ti sa­vo dan­tis!“

Iki Ka­lë­dø lie­kant vis ma­þiau lai­ko, at­ro­do, tu­rë­tu­me dþiaug­tis jø lau­ki­mu, bet šá lau­ki­mà ne­ju­èia nu­stel­bia chao­tiš­ka do­va­nø ar­ti­mie­siems paieš­ka. Ma­te­ria­li­nëms ver­ty­bëms ëmus uþ­goš­ti þie­mos šven­èiø es­mæ, na­tû­ra­liai ky­la no­ras pa­bëg­ti iš di­dþiø­jø pre­ky­bos cent­rø ir pa­tiems su­kur­ti Ka­lë­dø dva­sià – ne nu­pirk­ti, bet  pa­si­da­ry­ti ávai­riø maþ­mo­þiø, pra­dþiu­gin­sian­èiø drau­gus ir ar­ti­muo­sius.

At­si­me­nu, kai prieš 15 me­tø pir­mà kar­tà ap­si­lan­kiau anuo­me­të­je Va­ka­rø Vo­kie­ti­jo­je, nie­kaip ne­ga­lë­jau su­pras­ti man vieš­na­gæ su­tei­ku­siø stre­suo­jan­èiø vo­kie­èiø blaš­ky­mo­si po par­duo­tu­ves – kà nu­pirk­ti do­va­nø? Anø lai­kø Vo­kie­ti­jos par­duo­tu­viø len­ty­nos pri­min­tø šiø lai­kø mû­sø par­duo­tu­viø len­ty­nas. Tai kur pro­ble­ma? Juk nie­ko ne­trûks­ta! Pa­si­ro­do, pri­trû­ko­me jaus­mo, kad esa­me my­li­mi, ar­tu­mo, ši­lu­mos. Aiš­ku, no­ri­si áver­tin­ti ir pa­stan­gas, ádë­tas ku­riant ko­kià nors smulk­me­nà ar siurp­ri­zà. Ko­dël vai­kams ne­ky­la min­tis nuei­ti á pre­ky­bos cent­rà ir nu­pirk­ti ma­mai do­va­nø? Nes jie pui­kiau­siai tai ga­li pa­da­ry­ti pa­tys, ne­suk­da­mi sau gal­vos, nes dar ne­pa­ju­to pi­ni­gø ga­lios ir ne­su­si­dû­rë su pro­ble­mo­mis jø ne­tu­rë­da­mi. Jie ka­lë­di­niø do­va­nø ga­li pa­da­ry­ti pa­tys – nu­pieš­ti, nu­lip­dy­ti, su­kli­juo­ti, pa­ra­šy­ti...

Tie­sa, prie to­kiø „ne­ma­te­ria­li­niø“ do­va­nø pri­skir­èiau ir kny­gà – tur­bût vie­nin­te­lá da­ly­kà, ku­rio pa­ts ne­pa­da­ry­tum (tiks­liau – ne­pa­ra­šy­tum), ne­bent esi vie­nas iš plunks­nos bro­liø. Sa­ko­ma, kad kny­ga yra uni­ver­sa­li do­va­na, tin­kan­ti bet ko­kia pro­ga. Ga­li­ma pa­mi­në­ti ir bi­lie­tus á ki­no ar dra­mos teat­rà, kon­cer­tà, ku­po­nus pa­si­nau­do­ti ávai­rio­mis gro­þio sa­lo­no ar ki­to­mis pa­slau­go­mis, tik á kir­pyk­là dvie­se nei­si, tai­gi vël ne­be­bus to jaus­mo, ku­rá jau mi­në­jau, – mei­lës, ar­tu­mo, ši­lu­mos...

Ki­ta išei­tis – ko­dël gi ne­pa­gal­vo­ti prieš Ka­lë­das apie ke­lio­næ? Dar ge­riau – ne­bû­ti­nai sli­di­në­ji­mo ke­lio­næ, o iš­vy­kà va­sa­rà... Pri­si­me­na­te se­nà ani­ma­ci­ná fil­mu­kà, kaip Ka­lë­dø Se­ne­lis, tie­sa, ta­da va­din­tas Se­ne­liu Šal­èiu, išë­jo va­sa­ros ieš­ko­ti? Kad taip ir mes tà va­sa­rà, švæs­da­mi Ka­lë­das, ras­tu­me...

Lapk­ri­èio më­ne­sio pa­bai­go­je pra­si­dë­jo va­sa­ros ke­lio­niø išanks­ti­nio par­da­vi­mo ak­ci­jos. Sa­ky­si­te, kas èia to­kio, nes me­tø pa­bai­go­je dau­ge­lis par­duo­tu­viø skel­bia ka­lë­di­nes ak­ci­jas ar iš­par­da­vi­mus. Vis dël­to siû­ly­èiau at­kreip­ti dë­me­sá á tai, kad per­kant ke­lio­næ išanks­ti­nio pir­ki­mo ak­ci­jos me­tu tai­ko­mos net iki 50 pro­c. nuo­lai­dos.

Ne­su­si­lai­kiau ne­pra­lei­dæs pro­gos su­tau­py­ti ir tuoj pat pa­skam­bi­nau pa­si­do­më­ti, ko­kias ke­lio­nes siû­lo Lie­tu­vos ke­lio­niø or­ga­ni­za­to­riai. Ke­lio­niø agen­tû­ros „Del­ta-In­ter­ser­vis“ par­da­vi­mø va­do­vas Gied­rius Ši­lei­ka ma­ne pa­ti­ki­no, kad ak­ci­jos me­tu uþ ke­lio­næ ne­rei­kia mo­kë­ti vi­sos su­mos – mo­ka­mas tik maþ­daug 200 li­tø avan­sas, o li­ku­sià su­mà rei­kia su­mo­kë­ti iki ke­lio­nës li­kus 21 die­nai. Ak­ci­jos me­tu tai­ko­ma ma­þiau­sios kai­nos ga­ran­ti­ja. Tai reiš­kia, kad jei vë­liau paaiš­kë­tø, jog at­si­ras­tø ge­res­nis ke­lio­niø pa­siû­ly­mas, man bû­tø per­skai­èiuo­ta ke­lio­nës kai­na, o skir­tu­mas – grà­þin­tas.

Svar­bu ir tai, kad ak­ci­jos me­tu ga­li­ma ne­mo­ka­mai pa­si­keis­ti ke­lio­nës sà­ly­gas (da­tà, vieš­bu­tá, kt.). Šis da­ly­kas pa­si­ro­dë itin pa­to­gus, nes su­pla­nuo­ti ke­lio­næ po pu­sës me­tø – va­sa­rà – ne tik man su­dë­tin­ga. Dau­ge­lis mû­sø, ne­mo­kë­da­mi ge­rai pla­nuo­ti lai­ko, ne­þi­no­me ne­tgi kà veik­si­me ar­ti­miau­sià sa­vait­ga­lá, kà be­kal­bë­ti apie tai, kas bus po më­ne­sio ar ke­liø...

Ke­lio­niø agen­tû­ros par­da­vi­mø va­do­vas pa­mi­në­jo ir išanks­ti­nio ke­lio­nës pir­ki­mo pri­va­lu­mus. Anot jo, uþ­si­sa­kant va­sa­ros ke­lio­næ þie­mà, ga­li­ma rink­tis iš di­de­lës pa­siû­los, o lau­kiant pa­sku­ti­nës mi­nu­tës pa­siû­ly­mø – tik iš to, kas li­ko. Tai­gi uþ­si­sa­kæs ke­lio­næ iš anks­to ga­liu bû­ti ra­mus, kad kaip ta anks­ty­vo­ji var­na krapš­ty­siu dan­tis, o ne akis... Be to, va­sa­rà pri­si­min­siu jos ieš­ko­ju­sá Ka­lë­dø Se­ne­lá.

Va­lio! Ka­lë­di­niø do­va­nø ieš­ko­ji­mo rû­pes­èio ne­bë­ra – ant sta­lo prie­šais jau gu­li ke­lio­niø èe­kis, ku­rá þa­du pa­dë­ti po eg­lu­te vi­sai šei­mai. Aiš­ku, tai në­ra ma­no pa­ties da­ry­ta do­va­na, bet bent jau á sa­vo pa­ties kli­juo­tà ir pieš­tà vo­kà ádë­siu. Dþiaugs­min­gø Jums þie­mos šven­èiø!

Ri­èar­das JA­KU­TIS

Ka­lë­dos aso­ci­juo­ja­si su ka­me­ri­ne ap­lin­ka, o to­kia ap­lin­ka pra­šo­si mi­nia­tiû­ri­niø kû­ri­niø, ku­rie mo­nu­men­ta­liø uþ­mo­jø pa­sau­ly­je þa­vi sa­vo pa­pras­tu­mu, su­bti­lu­mu, þais­min­gu­mu. „Laip­tø ga­le­ri­jo­je“ šian­dien (gruo­dþio 2 d.) 18 val. ati­da­ro­ma jau 19-oji mi­nia­tiû­rø pa­ro­da.

Ga­li­ma pa­si­dþiaug­ti, kad mû­sø mies­te yra erd­vë, ku­rio­je jau tiek me­tø kon­cent­ruo­ja­si mi­nia­tiû­rø eks­po­zi­ci­jos ir èia kas­kart vis þa­viau at­si­sklei­dþia jø me­ni­në ver­të bei su­bti­lus gro­þis. Šio­je pa­ro­do­je iš­vy­si­me 49 kû­rë­jus – jau gar­sius dai­li­nin­kus ne tik iš Šiau­liø, bet ir ki­tø Lie­tu­vos mies­tø bei jau­nuo­sius kû­rë­jus, pa­tei­kian­èius per 100 ma­þø­jø for­mø ta­py­bos, gra­fi­kos, skulp­tû­ros, tai­ko­mo­sios dai­lës dir­bi­niø, iš­si­ski­rian­èiø es­te­ti­ne ver­te, uni­ka­lia me­ni­ne for­ma, pre­ci­ziš­ka at­li­ki­mo tech­ni­ka.

Viktoras Ostašenkovas, „Kelias á baþnyèià“.		Vita Þabarauskaitë „Gerardo Bagdonavièiaus namas“.		Salvija Zakienë „Karnavalas kaèiø namuose II“.

Mi­nia­tiû­ra daþ­nai bû­na iš­šû­kis kû­rë­jui, nes pa­pras­tai ant vi­du­ti­nio ir di­de­lio for­ma­to dro­biø ku­rian­tiems me­ni­nin­kams ma­þa­me for­ma­te rei­kia su­tal­pin­ti, har­mo­nin­gai su­kom­po­nuo­ti, spal­vi­niai niuan­suo­ti vis­kà, kà no­ri pa­sa­ky­ti. Ne vel­tui mi­nia­tiû­ra pri­ski­ria­ma su­dë­tin­goms iš­raiš­kos for­moms. Ma­þas for­ma­tas ne­slëp­da­mas pa­ro­do me­ni­nin­ko ta­len­tà ir meist­rys­tæ.

Šiø­me­tæ mi­nia­tiû­rø eks­po­zi­ci­jà „Laip­tø ga­le­ri­jo­je“ drà­siai ga­li­ma api­bû­din­ti kaip pui­kiai de­ran­èià, gal tik šiek tiek me­lan­cho­liš­ko at­spal­vio, kur iš gam­tos pa­sau­lio iš­ny­ra ma­þy­èiai spal­vin­gi daik­tai. Mi­nia­tiû­rà ly­gin­èiau su ele­gan­tiš­ka da­ma: vie­nur ji pa­si­ro­do tar­si kuk­li pe­le­në, sva­jin­gai be­si­kal­ban­ti su my­li­muo­ju, ki­tur tar­si ge­ro­ji fë­ja, ste­buk­lin­gos laz­de­lës mos­tu at­nau­ji­nan­ti pa­sau­lá. Jos kvie­èia þiû­ro­và pa­si­ner­ti á ra­my­bës oa­zæ ir klau­sy­tis švel­niø, gam­tos ku­ria­mø mu­zi­kos gar­sø ar tie­siog ty­liø pa­sau­lio šnabþ­de­siø. Gro­þie­si mie­lais poe­tiš­kais kû­ri­në­liais, tie­sa, kar­tais ste­bi­nan­èiais nuo­tai­kø kai­ta, su­dë­tin­go­mis siu­þe­ti­në­mis bei fi­gû­ri­në­mis kom­po­zi­ci­jo­mis, spal­vin­go­mis vi­zi­jo­mis, pri­me­nan­èio­mis se­ce­si­jos me­nà. To­kia jau mi­nia­tiû­rø pa­skir­tis – per­teik­ti aki­mir­kos eksp­re­si­jà, at­ver­ti su­bti­liau­sius gam­tos ir þmo­niø pa­sau­lio vaiz­dus.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Á Šiau­lius po ke­le­riø me­tø dar­bo Di­dþio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je grá­þu­si šiau­lie­èiø Ri­mos ir Au­do šei­ma bu­vo pri­blokš­ta su­þi­no­ju­si, kad areš­tuo­ta jø ban­ko sà­skai­ta, o jie pa­tys teis­mo nu­teis­ti uþ akiø dël kai­my­nø bu­to ap­lie­ji­mo. Paaiš­kë­jo pa­ra­dok­sa­li si­tua­ci­ja – drau­di­mo kom­pa­ni­ja su­tuok­ti­nius pa­da­vë á teis­mà for­ma­liai nu­spren­du­si, kad bû­tent jie ap­lie­jo jø klien­tø bu­tà. „Van­duo á vir­šø ne­ky­la, kai­my­nys­të­je esan­èio bu­to mes nie­kaip ne­ga­lë­jo­me ap­lie­ti“, – sa­ko šiau­lie­èiai, ku­riems ga­lø ga­le teis­me pa­vy­ko áro­dy­ti ne­kal­tu­mà.

45 bu­tas ta­po 54

„Tai gra­þiai gim­to­ji ša­lis pa­si­ti­ko grá­þu­sius emig­ran­tus“, – da­bar jau juo­kia­si šiau­lie­èiai Ri­ma ir Au­das, kal­bë­da­mi apie is­to­ri­jà, á ku­rià bu­vo ável­ti jiems pa­tiems ne­þi­nant. O dar vi­sai ne­se­niai jiems juo­kin­ga ne­bu­vo. Iš Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos á gim­tà­já mies­tà grá­þu­si šei­ma su­þi­no­jo, kad kol jø Lie­tu­vo­je ne­bu­vo, bu­vo areš­tuo­tos jø ban­ko sà­skai­tos, o jie pa­tys uþ akiø pa­da­ry­ti kal­ti­nin­kais. Ma­þa to, teis­mas iš jø pri­tei­së ko­ne du tûks­tan­èius li­tø þa­lai at­ly­gin­ti, ad­vo­ka­to pa­slau­goms ir by­li­në­ji­mo­si iš­lai­doms pa­deng­ti.

Juo­kin­giau­sia tai, kad bu­to sa­vi­nin­kë Ri­ma vi­sai su nie­kuo ne­si­by­li­në­jo. Kol vy­ko teis­mai, ji gy­ve­no ir dir­bo uþ­sie­ny­je.

Á Di­dþià­jà Bri­ta­ni­jà dirb­ti mo­te­ris iš­vy­ko 2003-iai­siais, o 2007-ai­siais Šiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­bë­je dek­la­ra­vo iš­vy­ki­mà. Šie­met rug­së­já ji grá­þo á Šiau­lius ir su­þi­no­jo, kad šiø me­tø sau­sá pa­gal teis­mo spren­di­mà ant­sto­lis areš­ta­vo jos ir su­tuok­ti­nio tur­tà – per 1589 Lt bei 10 tûks­tan­èiø Lt ver­tës þe­mës skly­pà, ku­ria­me pra­dë­tas sta­ty­ti nuo­sa­vas na­mas. Ta­da mo­te­ris ir su­þi­no­jo, kad Šiau­liø mies­to apy­lin­kës teis­me ávy­ko teis­mas, o ieš­ki­ná teis­mui pa­tei­kë drau­di­mo kom­pa­ni­ja „PZU Lie­tu­va“.

Gy­ven­da­ma uþ­sie­ny­je mo­te­ris nei šau­ki­mø á teis­mà ne­ga­vo, nei teis­me da­ly­va­vo. Pa­si­do­më­ju­si su­þi­no­jo, kad dar 2008 me­tø spa­lá bu­vo ap­lie­tas kai­my­nø bu­tas vie­na­me K. Kor­sa­ko gat­vës na­mø. Ka­dan­gi bu­to sa­vi­nin­kë bu­vo já ap­drau­du­si drau­di­mo kom­pa­ni­jo­je, drau­di­kai jai iš­mo­kë­jo per 900 Lt drau­di­mo kom­pen­sa­ci­jà, o iš­mo­kà nu­spren­dë pri­si­teis­ti iš kal­ti­nin­ko.

Dau­gia­bu­èio na­mo bend­ri­ja pa­tei­kë pa­þy­mà, kad drau­di­mo kom­pa­ni­jos klien­tës bu­tas bu­vo ap­lie­tas iš 54-to bu­to. Ta­èiau Ri­ma su Au­du iš tik­ro yra

45-to bu­to sa­vi­nin­kai. Pas­ta­ra­sis bu­tas yra ne virš ap­lie­to­jo, o ša­lia. Kaip ieš­ki­ny­je at­si­ra­do Ri­mos pa­var­dë, lie­ka neaiš­ku. Pa­na­šu, kad bu­vo á do­ku­men­tus pa­þiû­rë­ta ap­lai­dþiai ir for­ma­liai, o gal ási­vë­lë klai­da. Nei drau­di­mo kom­pa­ni­jai, nei teis­mui kaþ­ko­dël ne­pa­rû­po iš­siaiš­kin­ti, ar tik­rai nu­ro­dy­tas as­muo yra kal­ti­nin­kas ir bu­to sa­vi­nin­kas.

Ieš­ko­vai net neat­sip­ra­šë

Nie­ko dë­tiems þmo­nëms pra­si­dë­jo bë­dos. Teis­mo ieš­ki­niai Ri­mos var­du ke­lia­vo á tik­rø­jø kal­ti­nin­kø bu­tà, ta­èiau Ri­ma në­ra jø ga­vu­si.

Ta­pu­si kal­ta be kal­tës Ri­ma  krei­pë­si á Šiau­liø mies­to apy­lin­kës teis­mà. Šiau­lie­tei te­ko su­si­ras­ti ad­vo­ka­tà, pra­šy­ti priim­ti jos pa­reiš­ki­mà ir by­là at­nau­jin­ti bei nag­ri­në­ti iš es­mës.

Mo­te­ris á teis­mà krei­pë­si rugsëjo pradþioje ir tik praë­ju­sià sa­vai­tæ teis­mas pa­nai­ki­no sa­vo spren­di­mà, priim­tà uþ akiø, ir by­los nag­ri­në­ji­mà at­nau­ji­no. Teis­mas pa­nai­ki­no ir spren­di­mà dël nuo­sto­liø at­ly­gi­ni­mo drau­di­mo kom­pa­ni­jai, iš­lai­dø ad­vo­ka­tui pa­den­gi­mo, by­li­në­ji­mo­si iš­lai­dø ir kt.

Su­tuok­ti­niai ke­ti­no kreip­tis á teis­mà, kad drau­di­mo kom­pa­ni­ja jiems at­ly­gin­tø pa­tir­tà mo­ra­li­næ ir ma­te­ria­li­næ þa­là, ta­èiau su­ma­ny­mo at­si­sa­kë. Ne­no­ri vël min­ti teis­mo slenks­èiø. Ta­èiau jiems iki šiol skau­du, kad for­ma­liai áver­ti­nu­si duo­me­nis drau­di­mo kom­pa­ni­ja „PZU Lietuva“ jø net neat­sip­ra­šë.

Ants­to­liai Ri­mà jau in­for­ma­vo, kad ga­vus teis­mo spren­di­mà bu­vo pa­nai­kin­tas ban­ko sà­skai­tø ir þe­mës skly­po areš­tas. Anot ant­sto­lës V. Šim­kie­nës kon­to­ros re­fe­ren­to, per me­tus bû­na 4-5 at­ve­jai, kai dël pa­na­šiø ap­mau­dþiø klai­dø þmo­nëms ten­ka vars­ty­ti teis­mø ir ant­sto­liø du­ris.

Eva KAZ­LAUS­KIE­NË

Be­veik sa­vai­tæ tru­ko rin­ki­mai á tau­tiš­kiau­sià ir stu­den­tiš­kiau­sià Šiau­liø „Sau­lës“ cho­rà. Á te­le­vi­zi­jos pro­jek­tà „Cho­rø ka­rai“ pa­te­ko tik 16 lai­min­gø­jø, dar aš­tuo­ni paim­ti at­sar­gai. Net­ru­kus pra­si­dës kas­die­nës ke­lias va­lan­das truk­sian­èios re­pe­ti­ci­jos, o kol kas tik­ri­na­mi ne tik cho­ris­tø bal­sai, bet ir lanks­tu­mas, ar­tis­tiš­ku­mas, ge­bë­ji­mas bû­ti ko­man­dos da­li­mi.

Treèiadiená „Saulës“ choras rinkosi á pirmàjà repeticijà. Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TËS nuo­tr.

No­ri pa­tir­ti gy­ve­ni­mo šven­tæ

112 šiau­lie­èiø sa­vo jë­gas iš­ban­dë pir­ma­me at­ran­kos á pro­jek­tà „Cho­rø ka­rai“ eta­pe. Jau­niau­sioms dai­no­rë­lëms – vos 11 me­tø, vy­riau­sias jë­gas iš­më­gi­næs da­ly­vis – 38-eriø. „Drau­gai, da­ly­va­væ šia­me pro­jek­te, sa­ko, kad tai yra gy­ve­ni­mo šven­të, to­dël no­riu ir aš tai pa­tir­ti“, – sa­kë pir­mo eta­po at­ran­kos da­ly­vë Ag­në. Ki­ti kal­bin­ti bal­sin­gi šiau­lie­èiai tei­gia, kad atei­ti á at­ran­kà pa­ra­gi­no drau­gai, gi­mi­nës, bend­ra­moks­liai. Ne­ma­þai at­ran­kos da­ly­viø jau yra dai­na­væ cho­ruo­se, an­samb­liuo­se, at­li­kæ so­lo par­ti­jas. „Ávai­riø þan­rø kû­ri­nius dai­nuo­ju nuo tre­jø me­tø. Esu jud­ri ir la­bai ar­tis­tiš­ka, o pa­dë­ti Šiau­liø cho­rui pa­tek­ti á fi­na­là ga­liu ne tik sa­vo iš­skir­ti­niu bal­su, bet ir uþ­si­spy­ru­siu cha­rak­te­riu“, – tei­gë da­ly­vë Kris­ti­na.

Ko­mi­si­jos na­riai ne­slë­pë, kad pa­tek­ti á cho­rà dau­giau ga­li­my­biø tu­rës tie, ku­rie mo­ka skai­ty­ti mu­zi­ki­ná raš­tà. „Jau pir­ma­ja­me at­ran­kos eta­pe bu­vo aiš­ku, kad cho­re tu­rë­si­me ke­le­tà dei­man­èiu­kø. Pro­jek­to pro­diu­se­rius itin nu­ste­bi­no, kad Šiau­liuo­se á at­ran­kà su­si­rin­ko la­bai daug vai­ki­nø, nes ki­tuo­se mies­tuo­se cho­re dai­nuo­ti no­rin­èiø vy­rø stin­ga“, – sa­ko Šiau­liø cho­ro ge­ne­ro­lë, ne­tra­di­ci­nio folk­lo­ro gru­pës „Ki­ta­va“ na­rë Ra­sa Stoš­ku­vie­në.

Lau­kia sun­kus dar­bas

Á ant­rà „Cho­rø ka­rø“ at­ran­kos eta­pà pa­te­ko pus­šim­tis šiau­lie­èiø, ku­rie sa­vai­tës pra­dþio­je su­si­ti­ko su Šiau­liø stu­den­tiš­ko „Sau­lës“ cho­ro va­do­ve, ŠU Me­nø fa­kul­te­to Mu­zi­kos pe­da­go­gi­kos ka­ted­ros do­cen­te Bi­ru­te Ja­no­nie­ne. Pir­ma­me eta­pe at­li­kæ sa­vo pa­si­rink­tà dai­nà ar ko­mi­si­jos pa­pra­šy­tà imp­ro­vi­zuo­tà kû­ri­ná, šá­kart cho­ris­tai tu­rë­jo dai­nuo­ti kar­tu. „Pa­tik­ri­no­me jø ge­bë­ji­mà tuo pat me­tu dai­nuo­ti ir ju­dë­ti. Jie vis­kà da­ro taip nuo­šir­dþiai, su­dë­da­mi vi­sas jë­gas ir su to­kiu uþ­si­de­gi­mu, kad kar­tais net per­si­sten­gia. Daug „so­luo­jan­èiø“ jau­nuo­liø bu­vo se­niau „Dai­nø dai­ne­lës“ da­ly­viai, to­dël dar rei­kë­tø su jais in­di­vi­dua­liai pa­dirb­ti, ar tik­rai jie tiks dai­nuo­ti cho­re, pa­tik­rin­ti, ar so­lis­tai ga­li bû­ti ko­man­dos da­lis“, – po ant­ro at­ran­kos eta­po sa­kë cho­ro va­do­vë B. Ja­no­nie­në. Pa­sak jos, ne vi­si bû­si­mi cho­ris­tai ási­vaiz­duo­ja, koks sun­kus dar­bas lau­kia: „Kas sa­vai­tæ ruo­ši­me ne po vie­nà kû­ri­ná, re­pe­ti­ci­jos tæ­sis ma­þiau­siai po ke­tu­rias va­lan­das per die­nà ir rei­kës ne tik dai­nuo­ti, bet ir daug ju­dë­ti. Iš fil­ma­vi­mø grá­ši­me nak­ti­mis, to­dël la­bai svar­bu áver­tin­ti sa­vo jë­gas ir ga­li­my­bes.“

Kal­bin­ti ant­ro at­ran­kos eta­po da­ly­viai – be­veik vi­si pa­ty­ræ cho­ris­tai ar so­lo par­ti­jø at­li­kë­jai. „Mu­zi­ka ma­ne ly­di vi­sà gy­ve­ni­mà, gro­ju smui­ku, gi­ta­ra, pia­ni­nu. Ma­ny­je de­ga no­ras dai­nuo­ti, to­dël atë­jo lai­kas já at­skleis­ti ir pa­ro­dy­ti ki­tiems“, – sa­ko ant­ro at­ran­kos eta­po da­ly­vë Jo­në. Ki­ta pa­šne­ko­vë Eve­li­na jau de­vy­ne­rius me­tus dai­nuo­ja liau­dies ir dþia­zo sti­liaus kû­ri­nius pro­fe­sio­na­liai, lau­rø yra pel­niu­si ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se. „Aš ne­ga­liu gy­ven­ti be sce­nos, ne­su þiû­ro­vas, esu sce­nai su­kur­ta, man rei­kia sce­nos“, – sa­kë ji.

Pir­mo­sios „Sau­lës“ re­pe­ti­ci­jos

Tre­èia­die­nio po­pie­tæ 16 bal­sin­giau­siais ir cha­riz­ma­tiš­kiau­siais pri­pa­þin­tø cho­ris­tø su­si­rin­ko á pir­mà šo­kiø re­pe­ti­ci­jà, ku­rios me­tu pa­tik­rin­ta jø iš­tver­më, plas­ti­ka, ar­tis­tiš­ku­mas. Tos pa­èios die­nos va­ka­rà cho­ras su­si­bû­rë á re­pe­ti­ci­jà. Aš­tuo­ni nuo­lat re­pe­ti­ci­jo­se da­ly­vau­sian­tys jau­nuo­liai bus at­sar­gi­niai – jei rei­kës, tu­rës pa­keis­ti cho­ris­tus. „Cho­ras yra gy­vas or­ga­niz­mas ir kiek­vie­na làs­te­lë ga­li pri­gy­ti ar­ba ne. Dar vi­sas gruo­dis prie­ša­ky, ir nors gru­pë jau su­for­muo­ta, jos su­dë­tis dar ga­li šiek tiek keis­tis. Þiû­rë­si­me, kaip sek­sis jau­nuo­liams dirb­ti ko­man­do­je, – sa­ko Šiau­liø stu­den­tiš­ko­jo „Sau­lës“ cho­ro ge­ne­ro­lë

R. Stoš­ku­vie­në. – Tai, kà tu­ri­me da­bar, yra idea­lus mo­lis, o mû­sø uþ­duo­tis bus kaip puo­dþiø – iš to mo­lio nu­lip­dy­ti kuo ge­res­ná me­no kû­ri­ná.“

Šiuo me­tu jau su­da­ro­mas cho­ro re­per­tua­ras, pra­si­dë­jo re­pe­ti­ci­jos, ku­ria­mos kû­ri­niø aran­þuo­tës. Pir­ma­sis Šiau­liø stu­den­tiš­ko­jo „Sau­lës“ cho­ro pa­si­ro­dy­mas – duok­lë šiau­lie­èiams. Já pa­ma­ty­ti ga­lës vi­si no­rin­tys gruo­dþio 2-àjà Pri­si­kë­li­mo aikš­të­je vyk­sian­èio­je Ka­lë­di­nës eg­lës áþie­bi­mo šven­të­je.

Nau­jau­sias þi­nias apie Šiau­liø stu­den­tiš­kà­já „Sau­lës“ cho­rà þiû­rë­ki­te nau­jie­nø po­rta­lo www.etap­lius.lt rub­ri­ko­je „Cho­rø ka­rai“.

Os­val­das JO­KU­BAI­TIS

Ant pro­duk­tø eti­ke­èiø daþ­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tû­ra­liø ing­re­dien­tø“, „be hor­mo­nø“, „ge­ne­tiš­kai ne­mo­di­fi­kuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­þiû­rë­jæ ar­ba pa­ra­ga­væ ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sæ rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tà pro­duk­ci­jà kaip eko­lo­giš­kà. Tad kuo ski­ria­si na­tû­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko?

Spal­va, kva­pas, sko­nis...

„Pas die­du­kà kai­me“ –dar ne eko­lo­giš­kas ûkis

Po­pu­lia­rë­ja ju­dë­ji­mas uþ eko­lo­gi­jà

Tai kaip at­skir­ti?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

„Þmo­nës, no­ri­te dau­gin­tis ar to­bu­lë­ti? Pa­sau­ly­je jau sep­ty­ni mi­li­jar­dai þmo­niø. Jie në­ra to­bu­li. No­ri­te dau­gin­tis ar to­bu­lë­ti?“ – šû­ka­vo juo­dai vil­kin­tys ir neo­nu švy­tin­èio­mis kau­kë­mis vei­dus pri­den­gæ ke­tu­ri as­me­nys šeš­ta­die­nio va­ka­rà Šiau­liø dai­lës ga­le­ri­jo­je. To­ká pre­ce­den­to ne­tu­rin­tá šou šiuo­lai­ki­nio me­no fes­ti­va­lio „Vi­rus“ uþ­da­ry­me – al­ter­na­ty­vios ma­dos šou – iš­vy­do šiau­lie­èiai.

Jau­nø­jø di­zai­ne­riø ko­lek­ci­jas ly­dë­jo trum­pi vi­deo­fil­mai, lei­dæ þiû­ro­vams ge­riau su­pras­ti kû­rë­jo su­ma­ny­mà ir idë­jà.

Per­for­man­so idë­ja – pa­sku­ti­næ die­nà

Vie­nas pa­grin­di­niø šiuo­lai­ki­nio me­no fes­ti­va­lio „Vi­rus“ ak­cen­tø yra kas­met vyks­tan­tis ma­dø šou. Sa­vo ko­lek­ci­jas šio­je al­ter­na­ty­vios ma­dos fies­to­je pri­sta­të ga­biau­si Lie­tu­vos aukš­tø­jø mo­kyk­lø kos­tiu­mo di­zai­no stu­den­tai, jau­nie­ji di­zai­ne­riai, me­ni­nin­kai. Jie ne tik pri­sta­të ko­lek­ci­jas – kai ku­rie kar­tu de­monst­ra­vo vi­deo­fil­mus, pa­dë­ju­sius þiû­ro­vams ge­riau su­vok­ti ko­lek­ci­jos min­tá ir pa­jus­ti jos dva­sià.

Ko­lek­ci­jas, ku­rios, pa­sak ren­gi­nio ve­dë­jo, skir­tos þmo­nëms ir ufo­nau­tams, pri­sta­të Vil­niaus dai­lës aka­de­mi­jos, Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­jos, Šiau­liø, Kau­no ir Slo­vë­ni­jos di­zai­no me­no mo­kyk­lø stu­den­tai.

Ren­gi­ny­je „Vi­rus ma­da“ po ke­le­riø me­tø per­trau­kos su int­ri­guo­jan­èiu re­gi­niu vël pa­si­ro­dë Pau­lius Ar­laus­kas-Pu­ka. Me­ni­nin­kas su ko­le­go­mis Vir­gi­ni­ju­mi Kin­èi­nai­èiu, Gin­ta­ru Dzi­do­li­ku ir Ge­du No­vog­rods­kiu ap­si­vil­ko juo­dus kos­tiu­mus, vei­dus pri­den­gë neo­nu švy­tin­èio­mis kau­kë­mis ir, pa­sië­mæ gar­sia­kal­bius, apie 10 mi­nu­èiø šû­ka­vo: „Þmo­nës, no­ri­te dau­gin­tis ar to­bu­lë­ti?“

Mo­der­nio­jo me­no fes­ti­va­lis „Vi­rus“ vy­ko tris die­nas. Šie­met fes­ti­va­lio ren­gë­jai „at­ra­do“ vers­lo erd­ves ir dau­giau dë­me­sio sky­rë vi­zua­lia­jam me­nui.

„Pau­liui to­kia idë­ja ki­lo anks­ti ry­tà. Þi­no­jo­me, kad ma­dø šou jis kaþ­kà int­ri­guo­jan­èio pa­siû­lys, bet kà, su­þi­no­jo­me pa­sku­ti­næ „Vi­rus‘o“ die­nà. Sma­gu. Jis tur­bût ry­tà pa­bu­do ša­lia sa­vo gra­þuo­lës ir jam ki­lo klau­si­mas, kà da­ry­ti – my­lë­tis ar to­bu­lë­ti“, – šmaikš­ta­vo pa­ts šou da­ly­va­væs me­no­ty­ri­nin­kas V. Kin­èi­nai­tis.

Dau­giau­sia dë­me­sio – vi­zua­lia­jam me­nui

Šiuo­lai­ki­nio me­no fes­ti­va­lis „Vi­rus“ Šiau­liuo­se ren­gia­mas jau 16-tà kar­tà. Šá­kart nu­tar­ta iš­nau­do­ti vi­sas Dai­lës ga­le­ri­jos erd­ves ir tuo pa­èiu me­tu jo­se su­reng­ti ke­tu­rias pa­ro­das. Per fes­ti­va­lio ati­da­ry­mà jau­nie­ji me­ni­nin­kai pri­sta­të sa­vo dar­bus – vi­zua­liø­jø pa­sa­ko­ji­mø pro­jek­tà, Lie­tu­vos skulp­to­riø pa­ro­dà, me­di­jø is­to­ri­jas ir skulp­tû­ri­næ prem­je­rà.

Pa­ro­da „Iš/Bandymai“ su­bû­rë jau­niau­sius Šiau­liø mies­to kû­rë­jus, pa­si­ry­þu­sius iš­ban­dy­ti sa­ve me­di­jø me­ni­nin­kø vaid­me­ny­je. Šià pa­ro­dà ku­ra­vo And­rius Gri­ga­lai­tis. Á me­di­jø is­to­ri­jas pa­ni­ræs And­rius ati­da­rë ir per­so­na­li­ná sa­vo vi­zua­liø pa­sa­ko­ji­mø pro­jek­tà „In­si­de The Hi‘Sto­ry“.

Vie­ni au­to­riai ste­bi­no pa­si­rink­to­mis ne­tra­di­ci­në­mis me­dþia­go­mis ir tech­no­lo­gi­jo­mis, ki­ti – kruopš­tu­mu, rû­bø iš­baig­tu­mu ir ne­ti­kë­tu ra­kur­su á kos­tiu­mo is­to­ri­jà.

Te­mi­në jau­nø­jø skulp­to­riø pa­ro­da „Þmo­giš­ka­sis fak­to­rius – re­konst­ruk­ci­ja“ su­tei­kë pui­kià ga­li­my­bæ ap­þvelg­ti da­bar­ti­nes skulp­tû­ros me­no ten­den­ci­jas Lie­tu­vo­je. Šià pa­ro­dà ku­ra­vo skulp­to­rius Ma­rius Sku­dþins­kas. Ne pir­mà kar­tà á „Vi­rus‘o“ erd­ves bu­vo pa­kvies­tas vie­nas ádo­miau­siø ša­lies me­ni­nin­kø – Bro­nis­lo­vas Ru­dys. Šá kar­tà jis pra­tur­ti­no fes­ti­va­lio pa­ro­dø pro­gra­mà sa­vo skulp­tû­ri­ne prem­je­ra „Bal­ta“.

Ati­da­ry­mo die­nà þiû­ro­vø lau­kë ir tra­di­ci­nis „Vi­rus‘o“ ren­gi­nys „Vi­rus šo­kis“. Šo­kio ir vaiz­do sin­te­zës spek­tak­lá „Þmo­gus – ki­ta pu­së“ Dai­lës ga­le­ri­jo­je pri­sta­të stu­di­ja iš Vil­niaus „Ki­nes­fe­ra“.

Lapk­ri­èio 18-àjà vy­ko tarp­dis­cip­li­në kon­fe­ren­ci­ja „Kû­ry­biš­ku­mo ga­li­my­bës kin­tan­èio so­cia­lu­mo kon­teks­te“, ku­rià ku­ra­vo ta­len­tin­ga jau­na fi­lo­so­fë Ane­ta Ros­tovs­ky­të, o na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­rea­tas Ro­lan­das Ras­taus­kas me­të iš­šû­ká mies­to cent­re kri­zës iš­tuš­tin­toms pra­šmat­nioms par­duo­tu­viø erd­vëms – bu­vu­sio­je „Kris­tiA­nos“ par­duo­tu­vë­je jis pa­kvie­të sa­vo ger­bë­jus á lie­tu­viø au­to­riø poe­zi­jos skai­ty­mo per­for­man­sà.

Aist­rin­gai my­lin­tiems ge­rà ki­nà bu­vo de­monst­ruo­ja­ma ge­riau­siø fes­ti­va­lio „Maind­fak“ fil­mø ko­lek­ci­ja. „Fes­ti­va­lio me­tu vyks­tan­tys va­ka­rë­liai, ren­gi­niai, jø ávai­ro­vë, ga­li­my­bë da­ly­vau­ti, klau­sy­tis ir ma­ty­ti, më­gau­tis ma­dø int­ri­go­mis, šo­kio plas­ti­ka, vaiz­dø di­na­mi­ka, in­te­lek­tua­lø áþval­go­mis, su­ku­ria ne­pa­kar­to­ja­mà „Vi­rus“ fes­ti­va­lio au­rà“, – sa­kë V. Kin­èi­nai­tis.

Tre­èià­já lapk­ri­èio më­ne­sio ket­vir­ta­die­ná, ly­giai pu­siau­nak­tá, pra­si­dës „Beau­jo­lais Nou­veau“ – jau­no vy­no šven­të. Ji jau ágy­ja sa­vø tra­di­ci­jø ir yra pui­ki pro­ga áver­tin­ti, ar sëk­min­gi bu­vo šie me­tai vyn­da­riams. Bo­þo­lë šven­të – tai iš­ti­sas ri­tua­las, pri­si­tai­kan­tis prie kiek­vie­nos ša­lies ypa­tu­mø ir ási­lie­jan­tis á jø kul­tû­rà.

Šiemet oro sà­ly­gos vy­nuo­gëms pri­nok­ti ir der­liui nuim­ti bu­vo tin­ka­mos – uþ­te­ko ir die­nos ši­lu­mos, ir nak­ties gai­vu­mo, uo­gø ne­pra­þu­dë saus­ra ir ne­su­pû­dë lie­tûs. Lavinia MARIN nuotr.

Pra­dë­ta švæs­ti prieš po­rà šimt­me­èiø

Bo­þo­lës re­gio­no vyn­da­riai tu­rë­tø bû­ti dë­kin­gi Pi­ly­pui Drà­sia­jam, XIV a. pab. uþ­drau­du­siam „Ga­may“ rû­šies vy­nuo­giø vy­nà Bur­gun­di­jo­je. Re­gio­no gy­ven­to­jai iš­sau­go­jo šiuos iš­skir­ti­nius vy­nuo­gy­nus, pa­da­ry­da­mi neá­kai­no­ja­mà pa­slau­gà da­bar­ti­niams šiø vie­to­viø vyn­da­riams. Bo­þo­lës re­gio­nas tar­si spe­cia­liai gam­tos skir­tas šiai vy­nuo­giø rû­šiai, no­ki­nan­èiai tam­sias uo­gas plo­na þie­ve­le, bet su švie­sio­mis sul­ti­mis. Iš 36 tûkst. hek­ta­rø pa­sau­ly­je au­gan­èiø „Ga­may“ vy­nuo­gy­nø apie 23 tûkst. yra Bo­þo­lës re­gio­ne.

Bo­þo­lës šven­tës pra­dþia sie­kia XIX a. Re­gio­ne au­gi­na­mos „Ga­may“ rû­šies vy­nuo­gës su­bræs­ta anks­èiau uþ ki­tas, tad ir jø der­lius nui­ma­mas anks­èiau ne­gu ki­to­se vie­to­vë­se. Se­niau iš jø pa­ga­min­to vy­no fer­men­ta­ci­jos pro­ce­sas vyk­da­vo pluk­dant bar­þo­mis Se­nos upe ar­ba ga­be­nant ve­þi­mais á Lio­no prie­mies­èius. Bû­tent dël trum­po bran­di­ni­mo lai­ko­tar­pio bo­þo­lë vy­nas yra leng­vas ir aro­ma­tin­gas, to­dël kas­met bû­na vis ki­toks, pri­klau­so­mai nuo der­liaus ir oro sà­ly­gø.

Anks­tes­niais šimt­me­èiais per Bo­þo­lë šven­tes gë­ri­mai upe­liais lie­da­vo­si – vy­nas bû­da­vo su­pils­to­mas á spe­cia­lius bu­te­lius, va­di­na­muo­sius „pot“. Iki 1846 m. tai bu­vo vie­no lit­ro tal­pos bu­te­liai, va­di­na­mie­ji „Lio­no“ („Pot Lyon­nais“) ar­ba „Mies­to“ („Pot de vil­le“), o kai jø apim­tis bu­vo su­ma­þin­ta iki da­bar­ti­niø tra­di­ci­niø 46 cl, tai su­kë­lë be­veik re­vo­liu­ci­jà tarp vie­ti­niø më­gë­jø iš­ger­ti, nes jie pa­si­ju­to ap­gau­ti.

46 cl tal­pos bu­te­liai bû­da­vo su­sta­to­mi ant ba­rø pre­kys­ta­liø, o pir­kë­jai mo­kë­da­vo uþ met­rà (!) bu­te­liø. Met­re tilp­da­vo dvy­li­ka bu­te­liø, o try­lik­ta­sis pa­pras­tai bû­da­vo duo­da­mas ne­mo­ka­mai. Bû­tent ta­da ir at­si­ra­do ter­mi­nas „boyau rou­ge“, reiš­kian­tis „ge­rà gë­ro­và“. Net­gi la­biau­siai mëgs­tan­tiems iš­ger­ti „met­ri­nis“ krû­vis – rim­tas iš­ban­dy­mas.

Bo­þo­lë vy­nas bu­vo pa­pras­tas, liau­diš­kas. Pa­ma­þu at­si­ra­do tra­di­ci­ja já ger­ti Lio­ne, Krua-Rus (Croix-Rous­se) kvar­ta­lo mu­gë­je, vyk­da­vu­sio­je pa­sku­ti­ná spa­lio më­ne­sio sek­ma­die­ná. Ap­link tvy­ro­da­vo kep­tø kaš­to­nø, þir­gø pra­kai­to kva­pas, ku­ris, su­mi­šæs su jau­no bo­þo­lë aro­ma­tu, su­kur­da­vo þo­dþiais ne­nu­sa­ko­mà mu­gës at­mos­fe­rà.

Lio­no mu­giø tra­di­ci­jos nu­trû­ko tik Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, kai vo­kie­èiai ëmë tai­ky­ti spe­cia­lius vy­no mo­kes­èius ir pa­skel­bë nau­jas šio gë­ri­mo par­da­vi­mo tai­syk­les. Po ka­ro Pran­cû­zi­jos vy­riau­sy­bë nu­sta­të sa­và pre­kia­vi­mo al­ko­ho­liu tvar­kà. Iš pra­dþiø jau­nà vy­nà leis­ta par­da­vi­në­ti nuo lapk­ri­èio 13-osios, o po ke­le­to de­šimt­me­èiø – nuo tre­èio­jo lapk­ri­èio më­ne­sio ket­vir­ta­die­nio. Ši da­ta da­bar ir lai­ko­ma Bo­þo­lë šven­te.

Pran­cû­zi­jo­je „Beau­jo­lais Nou­veau“ – vie­na iš më­gia­miau­siø liau­diš­kø šven­èiø. Res­to­ra­nuo­se ir ba­ruo­se or­ga­ni­zuo­ja­mi „Pil­vo­èiau­sio àso­èio“, „Auk­si­nio bu­te­lio“ ir ki­ti kon­kur­sai, iš­lei­dþia­mi lanks­tu­kai su nuo­ro­do­mis, kur ási­kû­ru­sios bo­þo­lë vy­nu pre­kiau­jan­èios vy­ni­nës. Jei šá më­ne­sá reng­si­tës vyk­ti á Pa­ry­þiø, tai ko­ne vi­suo­se spau­dos lei­di­niuo­se ra­si­te ge­riau­siø bo­þo­lë vy­no bist­ro sà­ra­šà.

Nuo 1980-øjø Bo­þo­lë šven­të im­ta švæs­ti ne tik Pran­cû­zi­jo­je, bet ir Aust­ra­li­jo­je, Ja­po­ni­jo­je, dau­ge­ly­je Piet­ry­èiø Azi­jos ša­liø. Tai­lan­de šis vy­nas yra vie­nas po­pu­lia­riau­siø. Apsk­ri­tai šios vy­no rû­šies par­da­vi­mo apim­tis ste­bi­na – Pran­cû­zi­ja eks­por­tuo­ja já á be­veik vi­sas pa­sau­lio ša­lis. 55 mln. bu­te­liø – ly­giai pu­së vy­no kie­kio, pa­ga­min­to ša­ly­je – iš­ke­liau­ja dþiu­gin­ti sve­tur gy­ve­nan­èiø vy­no më­gë­jø. Li­kus ke­lioms sa­vai­tëms iki tre­èio­jo lapk­ri­èio më­ne­sio ket­vir­ta­die­nio, iš ne­di­de­lio Bo­þo­lës re­gio­no kai­me­liø ir mies­te­liø mi­li­jo­nai jau­no vy­no bu­te­liø pra­de­da sa­vo ke­lià po pa­sau­lio þe­my­nus. Tarp vy­no ga­min­to­jø ne­tgi vyks­ta var­þy­bos, ku­ris pir­ma­sis pri­sta­tys sa­vo gë­ri­mà á vie­nà ar ki­tà vals­ty­bæ. Pa­si­tel­kia­mos vi­sos áma­no­mos prie­mo­nës: trau­ki­niai, sunk­ve­þi­miai, lëk­tu­vai, sraig­tas­par­niai, mo­to­cik­lai... Šios šven­tës po­pu­lia­ru­mo pa­sau­ly­je neá­ma­no­ma paaiš­kin­ti re­mian­tis lo­gi­ka – èia sly­pi kaþ­ko­kia mis­ti­ka.

Sa­vi­tu­mà le­mia ga­my­bos bû­das

Pran­cû­zi­jo­je bo­þo­lë vy­nas va­di­na­mas „links­mu ir áþû­liu“. Jo sod­rø, rûgš­tø, kar­tais net ait­ro­kà sko­ná nu­le­mia ga­mi­ni­mo ypa­tu­mai – jis da­ro­mas ki­taip ne­gu so­li­dûs rau­do­nie­ji vy­nai, nors ir iš tø pa­èiø „Ga­may“ rû­šies vy­nuo­giø. Ga­mi­nant šios rû­šies vy­nà, sul­tys fer­men­tuo­ja­si ne­sus­paus­tø vy­nuo­giø vi­du­je ir su­tei­kia gë­ri­mui cha­rak­te­rin­gà uo­gø aro­ma­tà, sa­vi­tà prie­sko­ná ir leng­vu­mà. Vy­nas be­veik ne­tu­ri ta­ni­nø, tai­gi yra tin­ka­mas ger­ti jau­nas. Nie­kas jo ne­sau­go il­gai. Ka­dan­gi šis gë­ri­mas ga­mi­na­mas su­pap­ras­tin­tos fer­men­ta­ci­jos bû­du, já ga­li­ma ra­gau­ti jau praë­jus še­šioms sa­vai­tëms nuo vy­nuo­giø der­liaus nuë­mi­mo. Var­to­ji­mo ter­mi­nas, ga­mi­nant bo­þo­lë, yra la­bai svar­bus – at­kim­šus sta­ti­nai­tæ per anks­ti, gë­ri­mas bus per­ne­lyg leng­vas, silp­nos spal­vos, o pa­da­rius tai per vë­lai – per­ne­lyg ait­rus. Tam, kad jau­nas vy­nas bû­tø spe­ci­fi­nio vy­nuo­giø sko­nio, aro­ma­tin­gas, gra­þios spal­vos, kruopš­èiai se­ka­ma jo fer­men­ta­ci­jos truk­më ir ei­ga. Kal­bant apie bo­þo­lë, tin­ka po­sa­kis „svai­gus kaip jau­nas vy­nas“, nes jis lin­kæs ap­suk­ti gal­và, ypaè jei ási­links­mi­nus pa­mirš­ta­mas sai­kas ar­ba jei gë­ri­mas pa­tie­kia­mas neat­šal­dy­tas.

Më­gë­jø gau­su ir mû­sø ša­ly­je

„Beau­jo­lais Nou­veau“ šven­të jau ku­rá lai­kà šven­èia­ma ir Lie­tu­vo­je. Jau­no vy­no nak­ties ren­gi­niai su­trau­kia dau­gy­bæ šio gë­ri­mo më­gë­jø á res­to­ra­nus, vy­ni­nes, ba­rus. Su­si­bû­ræ þmo­nës, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, ne­kant­riai lau­kia 24-tos va­lan­dos, kuo­met pra­si­dë­jæs tre­èia­sis lapk­ri­èio më­ne­sio ket­vir­ta­die­nis leis at­kimš­ti pir­muo­sius šiø me­tø bo­þo­lë vy­no bu­te­lius. Iki vi­dur­nak­èio, kol laik­ro­dþio dû­þiai ne­pas­kel­bë vi­dur­nak­èio, jø at­kimš­ti nie­kas ne­tu­ri tei­sës. Ta­da Lon­do­ne, Niu­jor­ke, Briu­se­ly­je, Vie­no­je ir ki­tur, šau­kiant „Le Beau­jo­lais Nou­veau est ar­ri­ve!“ („At­vy­ko jau­nas Bo­þo­lë“), tau­rës pri­pil­do­mos vy­no. Pran­cû­zi­jos gy­ven­to­jai šá neei­li­ná vi­dur­nak­tá su­tin­ka aikš­të­se, lai­ky­da­mi lieps­no­jan­èius fa­ke­lus. Èia pat sto­vi iš­ri­kiuo­tos vy­no sta­ti­nës, ku­riø kamš­èiai bû­na iš­muš­ti skam­bant pu­siau­nak­èio var­pams.

Šiø me­tø der­liø vyn­da­riai ver­ti­na ge­rai, nes oro sà­ly­gos vy­nuo­gëms pri­nok­ti ir der­liui nuim­ti bu­vo tin­ka­mos – uþ­te­ko ir die­nos ši­lu­mos, ir nak­ties gai­vu­mo, uo­gø ne­pra­þu­dë saus­ra ir ne­su­pû­dë lie­tûs. Tai­gi vy­nui ne­pris­tigs nei sod­raus sko­nio, nei ma­lo­naus aro­ma­to, nei aká trau­kian­èios ru­bi­no spal­vos... Aiš­ku, yra ir bal­to­jo bo­þo­lë vy­no, ta­èiau jis su­da­ro tik ne­di­de­læ pro­duk­ci­jos da­lá.

Jau­no vy­no šven­tei pa­pras­tai pa­si­ren­ka­ma ro­man­tiš­ka vie­ta – pi­lis, se­no­vi­niai vy­no rû­siai, tra­di­ci­jas puo­se­lë­jan­ti uþei­ga. Šven­tei lai­kas, ko ge­ro, bu­vo pa­si­rink­tas ne vien to­dël, kad to­kiu me­tu šis vy­nas pa­ga­mi­na­mas, bet ir dël ki­tø prie­þas­èiø. Koks iš­ra­din­gas be­bû­tum, bet pra­mo­gø ru­de­ná, kai sau­lë, vos tik pra­mer­ku­si aká, ne­tru­kus vël uþ­si­mer­kia, në­ra daug. Iki vi­suo­ti­nio links­my­biø me­to – Ka­lë­dø – dar to­lo­ka.

Ádo­mu­mo dë­lei – fak­tas. Re­kor­diš­kiau­sia kai­na – 1450 JAV do­le­riø – 1993 m. uþ pir­mà­jà bo­þo­lë vy­no tau­ræ bu­vo su­mo­kë­ta Di­dþio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je esan­èio­je „Pik­vi­ko“ alu­dë­je. Šià tik­rai be­pro­tiš­kà su­mà pa­klo­jo kaþ­koks Ro­ber­tas Der­bis. Ka­þin ar jau toks kvai­las jis bu­vo – uþ šià su­mà jo var­das pa­te­ko á is­to­ri­jà.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Tur­bût në vie­nas reiš­ki­nys në­ra gau­bia­mas to­kios pa­slap­ties, kaip þmo­gaus iš­ke­lia­vi­mas Ana­pi­lin. Ne vie­na ne­tek­tis yra su­kë­lu­si iš­ti­sà spë­lio­niø ir hi­po­te­ziø aud­rà, ku­ri ne­nu­rims­ta net šimt­me­èius. Slë­pi­nin­gà­já lapk­ri­èio me­tà pa­ban­dy­ki­me dar kar­tà pa­þvelg­ti á gar­siø as­me­ny­biø mir­tis, ku­rias iki šiol su­pa neás­pë­tos más­lës ir pa­slap­tys.

Ma­no­ma, kad Vin­cen­tà Van Go­gà ne­ty­èia nu­šo­vë paaug­liai, su ku­riais jis drau­ga­vo.

Nau­ja se­na ver­si­ja

Ne­se­niai spau­do­je pa­skelb­ta nau­ja gar­sio­jo olan­dø ta­py­to­jo Vin­cen­to Van Go­go mir­ties ver­si­ja. Jà kà tik iš­leis­to­je kny­go­je apie šá dai­li­nin­kà iš­sa­kë au­to­riai Sti­ve­nas Nai­fe­chas ir Gre­go­ris Vai­tas-Smi­tas. Au­to­riai ra­šo, kad Van Go­gas neuþ­bai­gë gy­ve­ni­mo sa­vi­þu­dy­be, kaip bu­vo ma­no­ma anks­èiau, o bu­vo nu­šau­tas dvie­jø paaug­liø ne­tvar­kin­gu šau­tu­vu.

37-eriø me­tø dai­li­nin­kas mi­rë 1890-ai­siais Pran­cû­zi­jo­je. Jis gy­ve­no vie­na­me iš vieš­bu­èiø ir ta­py­da­vo prie mies­to esan­èiuo­se lau­kuo­se. Ma­ny­ta, kad ten jis ir šo­vë á sa­ve, o vë­liau su­grá­þo á vieš­bu­tá, ku­ria­me mi­rë.

Nau­jo­sios biog­ra­fi­jos au­to­riai abe­jo­ja šia ver­si­ja. „Var­gu ar Van Go­gas išë­jo á lau­kà, no­rë­da­mas nu­si­þu­dy­ti, – ra­šo jie. – Þmo­nës, ku­rie já pa­þi­no­jo, yra ási­ti­ki­næ, kad grei­èiau­siai dai­li­nin­kà ne­ty­èia nu­šo­vë po­ra vie­tos paaug­liø, o jis, nu­spren­dæs juos ap­gin­ti, pri­sië­më kal­tæ.“ Kny­gos kû­rë­jai re­mia­si šio tra­giš­ko ávy­kio ty­ri­mu, at­lik­tu XX a. pra­dþio­je. Dai­li­nin­ko mir­tá tuo­met ty­rë me­no is­to­ri­kas Dþo­nas Re­nal­das, ka­te­go­riš­kai at­me­tæs sa­vi­þu­dy­bës ver­si­jà. Jis nu­sta­të, kad kul­ka pa­te­ko á vir­šu­ti­næ pil­vo sri­ties da­lá ne­tie­siu kam­pu, o tai sa­vi­þu­dy­bei në­ra cha­rak­te­rin­ga.

Šie paaug­liai daþ­nai bend­ra­vo su Van Go­gu, ne­re­tai ir stik­le­lá kar­tu iš­lenk­da­vo. Vie­nas jø vil­kë­jo kau­bo­jaus dra­bu­þius ir ne­šio­jo­si ne­tvar­kin­gà šau­tu­và. Tai­gi la­bai ti­kë­ti­na, kad jis iš neat­sar­gu­mo nu­spau­dë gai­du­kà.

Ams­ter­da­me esan­èio Vin­cen­to Van Go­go mu­zie­jaus dar­buo­to­jai nau­jà­jà kny­gà pa­va­di­no int­ri­guo­jan­èia. Mu­zie­jaus ku­ra­to­rius Leo Jan­se­nas pa­brë­þë, kad dau­ge­lis dai­li­nin­ko gy­ve­ni­mo da­ly­kø vis dar yra neaiš­kûs, to­dël at­mes­ti sa­vi­þu­dy­bës ver­si­jà kol kas per anks­ti.

Mie­gas bu­vo am­þi­nas

Ko ge­ro, ne­sa­ma pa­slap­tin­ges­nës fi­gû­ros ru­sø li­te­ra­tû­ro­je uþ Ni­ko­la­jø Go­go­lá. Apie jo gy­ve­ni­mà ir mir­tá yra ge­ro­kai dau­giau mi­tø ne­gu apie bet ku­rá ki­tà ra­šy­to­jà. Tvir­ti­na­ma, kad N. Go­go­lis bu­vo pa­lai­do­tas gy­vas. Esà jis uþ­mi­gæs le­tar­go mie­gu, ku­rá vi­si pa­lai­kæ mir­ti­mi. Ra­šy­to­jo pa­lai­kø eks­hu­ma­ci­jos (rei­kë­jo pa­lai­kus per­ke­liant ki­tur) da­ly­viai ma­të, kad jo gal­va kars­te yra ne­na­tû­ra­lios pa­dë­ties, o kars­to ap­mu­ša­lai ap­dras­ky­ti.

Ne­se­niai mi­në­tos N. Go­go­lio 150-osios mir­ties me­ti­nës, to­dël vël vi­si pra­kal­bo apie jo pa­slap­tin­gà išë­ji­mà iš gy­ve­ni­mo. Šiø gan­dø pli­ti­mà su­stab­dë ras­tas laiš­kas, ku­rá sa­vo bi­èiu­liui pa­ra­šë gar­sus ru­sø skulp­to­rius Ni­ko­la­jus Ra­ma­za­no­vas. Ci­ta­ta iš jo: „Len­kiuo­si Nes­to­rui Va­sil­je­vi­èiui ir pra­ne­šu ga­na kar­èià nau­jie­nà... Šian­dien po pie­tø pri­gu­liau ant so­fos pail­së­ti, kai stai­ga pa­si­gir­do skam­bu­tis ir ma­no tar­nas Te­ren­ti­jus pa­skel­bë, jog at­vy­ko p. Ak­sa­ko­vas bei dar kaþ­kas ir pra­šo pa­ga­min­ti Go­go­lio kau­kæ. Šis ne­ti­kë­tu­mas ma­ne taip pri­bloš­kë, kad il­gai ne­ga­lë­jau at­si­pei­kë­ti. Nors dar va­kar pas ma­ne lan­kæ­sis Ost­rovs­kis sa­kë, kad Go­go­lis smar­kiai ser­ga, nie­kas ne­si­ti­kë­jo to­kios ato­maz­gos. Su­si­ruo­šæs per mi­nu­tæ ir pa­sië­mæs for­muo­to­jà Ba­ra­no­và, pa­trau­kiau á Ta­ly­zi­no na­mà Ni­kits­ko bul­va­re, kur pas gra­fà Tols­to­jø gy­ve­no Ni­ko­la­jus Va­sil­je­vi­èius. Pir­ma­sis ma­no iš­vys­tas da­ly­kas bu­vo avie­ti­niu ak­so­mu ap­trauk­tas kars­to dang­tis. (...) Apa­ti­nio aukš­to kam­ba­ry­je ra­dau taip anks­ti mir­ties pa­þenk­lin­tus pa­lai­kus. Per mi­nu­tæ uþ­vi­rë vir­du­lys, bu­vo at­skies­tas ale­bast­ras ir juo pa­deng­tas Go­go­lio vei­das. Kai del­nu pa­èiu­pi­në­jau ale­bast­ro plokš­te­læ, ar pa­kan­ka­mai áši­lo ir su­kie­të­jo, ne­va­lin­gai pri­si­mi­niau tes­ta­men­tà (laiš­kuo­se drau­gams), ku­ria­me Go­go­lis pra­šë nea­ti­duo­ti jo kû­no þe­mei, kol ne­pa­si­ro­dys vi­si jo iri­mo po­þy­miai. Nuë­mus kau­kæ, ga­li­ma bu­vo ási­ti­kin­ti, kad Go­go­lio bûgš­ta­vi­mai bu­vo be­pras­miai, jis neat­gis, tai ne le­tar­gi­jas, bet am­þi­na­sis mie­gas“ (Ni­ko­la­jus Ra­ma­za­no­vas – Nes­to­rui Ku­kol­ni­ko­vui, 1852 m. va­sa­rio 22 d.).

Mi­tas, kad N. Go­go­lis bu­vo pa­lai­do­tas gy­vas, po tru­pu­tá sklai­do­mas.

Pir­mà­syk šis laiš­kas bu­vo iš­spaus­din­tas M. Da­ni­levs­kio raš­tø rin­ki­ny­je, 1893 m. iš­leis­ta­me Char­ko­ve. Laiš­kas bu­vo pa­ci­tuo­tas ne vi­sas, ne­nu­ro­dant ad­re­sa­to, to­dël á já neatk­rei­pë dë­me­sio N. Go­go­lio mir­ties ap­lin­ky­bes ty­ri­në­jæ þmo­nës. Tik ne­se­niai jis bu­vo pa­skelb­tas vi­sas, kad pa­ga­liau áti­kin­tø þmo­nes, jog ra­šy­to­jas vis dël­to ne­bu­vo pa­lai­do­tas gy­vas.

N. Go­go­lá gy­dë ge­riau­si to laik­me­èio gy­dy­to­jai. Gal me­di­ci­ni­niu po­þiû­riu ir ne vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta taip, kaip rei­kia, vis dël­to tai bu­vo ne šar­la­ta­nai – at­skir­ti mi­ru­sá þmo­gø nuo gy­vo jie ga­lë­jo. Be to, gy­dy­to­jus juk bu­vo per­spë­jæs pa­ts N. Go­go­lis, tiks­liau, jo tes­ta­men­tas, kur bu­vo pra­šo­ma ne­lai­do­ti kû­no tol, kol ne­pa­si­ro­dys aiš­kûs jo iri­mo po­þy­miai. Ki­ta ver­tus, nuim­ti po­mir­ti­næ kau­kæ nuo gy­vo þmo­gaus neá­ma­no­ma. Gar­su­sis skulp­to­rius Ra­ma­za­no­vas ási­ti­ki­no, kad N. Go­go­lio bûgš­ta­vi­mai bu­vo be­pras­miai ir kad jo mie­gas – am­þi­nas. O dël to, kad eks­hu­ma­ci­jos me­tu ras­ta pa­si­su­ku­si Go­go­lio kau­ko­lë, kal­tas kars­to dang­tis. Pa­si­tai­ko, kad sle­gia­mas þe­mës jis pa­lie­èia kau­ko­læ, to­dël ji pa­si­su­ka.

Kie­no kau­ko­lë yra Mo­car­teu­me?

Di­dþio­jo aust­rø kom­po­zi­to­riaus Volf­gan­go Ama­dë­jaus Mo­car­to mir­tis api­pin­ta gau­sy­bës le­gen­dø ir pra­si­ma­ny­mø, ku­riø dau­gu­ma prieš­ta­rau­ja rea­ly­bei. Ko­kiais ási­vaiz­da­vi­mais apie Mo­car­to gy­ve­ni­mo pa­bai­gà ga­li­ma ti­kë­ti, o ko­kiais – ne?

Kal­bos apie tai, kad V. A. Mo­car­tas gy­ve­no la­bai var­gin­gai ir mi­rë be gra­šio ki­še­në­je – ne kas ki­ta, tik pra­si­ma­ny­mai. Taip ti­ki­na Gab­rie­lius Ram­zaue­ris, pa­grin­di­nis Zalc­bur­ge esan­èio V. A. Mo­car­to mu­zie­jaus Mo­car­teu­mo ver­ty­biø ir re­lik­vi­jø sau­go­to­jas. Jo þo­dþiais re­mian­tis, di­dþià­jà sa­vo gy­ve­ni­mo da­lá kom­po­zi­to­rius uþ­dirb­da­væs la­bai daug. V. A. Mo­car­to pro­ble­ma bu­vo ne lë­šø sty­gius, o vi­siš­kas ne­ge­bë­ji­mas jø tvar­ky­ti. Tau­py­ti „juo­dai die­nai“ jis ne­si­sten­gë, tad ne­keis­ta, kad ir mir­èiai de­ra­mai pa­si­reng­ti ne­spë­jo. Kai jis mi­rë 1791 m. nak­tá, na­muo­se bu­vo tik ne­di­de­lë gry­nø­jø su­ma, ku­rios vos uþ­te­ko kuk­liau­sioms „tre­èio­sios kla­sës“, kaip tuo­met va­din­da­vo, lai­do­tu­vëms.

Apie V. A. Mo­car­to lai­do­tu­viø ri­tua­là rei­kë­tø kal­bë­ti at­ski­rai, ki­taip sun­ku bû­tø su­pras­ti, ko­dël nie­kas iki šiol ne­þi­no tiks­lios jo pa­lai­do­ji­mo vie­tos ir iš kur yra jo kau­ko­lë, sau­go­ma Mo­car­teu­me.

Dël per­ne­lyg di­de­lio kom­po­zi­to­riaus lai­do­tu­viø „kuk­lu­mo“ aust­rø is­to­ri­kai su­ta­ria – jos ati­ti­ko laik­me­èio dva­sià. Tais lai­kais ša­lá val­dë im­pe­ra­to­rius Jo­si­fas II, gar­së­jæs kaip di­de­lis re­for­ma­to­rius. Jo re­for­mos pa­vei­kë ir ri­tua­li­niø pa­slau­gø sfe­rà. Lai­do­tu­viø ce­re­mo­ni­jos bu­vo su­pap­ras­tin­tos tiek, kad ta­po po­pu­lia­rûs ne­tgi daug­kar­ti­niai kars­tai su at­lo­šia­muo­ju dug­nu. Toks kars­tas bû­da­vo nu­ne­ša­mas iki ka­pa­vie­tës, ta­da bû­da­vo ati­da­ro­mas jo dug­nas ir ve­lio­nis á ka­pà pa­tek­da­vo jau be „ápa­ka­vi­mo“.

Á Sankt Mark­so ka­pi­nes Vie­nos prie­mies­ty­je gruo­dþio 6-osios va­ka­rà ir bu­vo pri­sta­ty­tas kars­tas su V. A. Mo­car­to kû­nu. Nak­tá pra­gu­lë­jæs, ry­tà ve­lio­nio kû­nas bu­vo nu­leis­tas á iš anks­to iš­kas­tà duo­bæ drau­ge su ki­tais trim suau­gu­siø­jø ir dviem vai­kø pa­lai­kais.

Kaip keis­ta beat­ro­dy­tø, bû­tent šis lai­do­ji­mo bû­das Vie­no­je bu­vo la­biau­siai po­pu­lia­rus. Jam teik­da­vo pir­me­ny­bæ pen­ki iš sep­ty­niø mies­tie­èiø. Taip pa­lai­do­tas ir V. A. Mo­car­tà po ge­du­lin­gø šv. Mi­šiø Vie­nos Šv. Ste­po­no ka­ted­ro­je. Iš­kil­min­gø ce­re­mo­ni­jø su­lauk­da­vo ne­bent šei­my­ni­niø lai­do­ji­mo rû­siø ir ki­to­kiø iš anks­to ap­mo­kë­tø lai­do­ji­mo vie­tø sa­vi­nin­kai. „Bû­tø bu­væ klai­din­ga tvir­tin­ti, kad Mo­car­tui bu­vo su­reng­tos vi­siš­kai ne­tin­ka­mos lai­do­tu­vës, – sa­ko Gab­rie­lius Ram­zaue­ris. – Ge­du­lo ce­re­mo­ni­ja vi­siš­kai ati­ti­ko to me­to dva­sià ir pa­pro­èius. Jei­gu Mo­car­tas sa­vo gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je ne­bû­tø tu­rë­jæs tiek sko­lø, já, ko ge­ro, bû­tø pa­lai­do­jæ ir pa­gal „ant­rà­jà kla­sæ“. Ta­da šei­ma bu­vo pri­vers­ta smar­kiai tau­py­ti.“

V. A. Mo­car­to mir­tis bu­vo bai­sus smû­gis jo þmo­nai Kons­tan­ci­jai. Vos tik kom­po­zi­to­rius iš­lei­do dva­sià, ji puo­lë prie jo lo­vos ir at­si­gu­lë gre­ta, ti­kë­da­ma­si uþ­si­krës­ti ta pa­èia li­ga ir nu­mir­ti kar­tu. Ke­le­tà die­nø Kons­tan­ci­ja pra­ktiš­kai bu­vo ne­te­ku­si nuo­vo­kos, to­dël jà ku­rá lai­kà ne­tgi te­ko iš­ves­ti iš na­mø. Sup­ran­ta­ma, kad bû­da­ma to­kios bûk­lës ji tie­siog fi­ziš­kai ne­ga­lë­jo da­ly­vau­ti lai­do­tu­vë­se. Ta­èiau tai þi­nant ne­tgi is­to­ri­niu po­þiû­riu vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­mas yra fak­tas, kad naš­lë pir­mà­syk ap­lan­kë vy­ro ka­pà tik praë­jus 17 me­tø.

Tie­sa, tai anaip­tol ne vie­nin­te­lis klau­si­mas, su­si­jæs su V. A. Mo­car­to lai­do­tu­vë­mis. Ne­sup­ran­ta­ma, ko­dël nie­kas iš kom­po­zi­to­riaus gi­mi­niø, drau­gø ir ar­ti­mø­jø ne­pa­sie­kë Sankt Mark­so ka­pi­niø, nes ve­lio­nis bu­vo lai­do­ja­mas tik ri­tua­li­niø pa­slau­gø dar­buo­to­jams da­ly­vau­jant. Ir lai­do­ja­mas ne at­ski­ra­me ka­pe, o bend­ra­me. Re­zul­ta­tas – tiks­li ka­po vie­ta ne­þi­no­ma. Tai ne­ti­kë­tai paaiš­kë­jo tik praë­jus 50 me­tø, kai Vie­nos gy­ven­to­jai pa­ga­liau nu­spren­dë pa­sta­ty­ti ge­nia­lia­jam kom­po­zi­to­riui ant­ka­pá. Te­ko já sta­ty­ti sim­bo­li­në­je vie­to­je.

XX a. pra­dþio­je, kai Vie­no­je at­si­ra­do cent­ri­nës me­mo­ria­li­nës ka­pi­nës, ku­rio­se il­si­si gar­siau­si aust­rø þmo­nës, ant­ka­pis bu­vo per­kel­tas á jas, o ties ta­ria­mu

V. A. Mo­car­to ka­pu Sankt Mark­se iš­ki­lo nau­jas mo­nu­men­tas, ku­ris ten te­bes­to­vi iki šiol. Vie­nin­te­lis þmo­gus, tiks­liai þi­no­jæs, kur pa­lai­do­tas kom­po­zi­to­rius, bu­vo duob­ka­sys Ju­ze­fas Rot­ma­je­ris. Dël vi­sa ko jis bu­vo pa­si­þy­më­jæs ka­pa­vie­tæ, nes po de­šim­ties me­tø, kai jam bu­vo liep­ta iš­lais­vin­ti šià duo­bæ nuo kû­nø li­ku­èiø, kad bû­tø ga­li­ma lai­do­ti ki­tus nu­mi­rë­lius, jis iš ten iš­trau­kë di­dþio­jo kom­po­zi­to­riaus kau­ko­læ, no­rë­da­mas jà iš­sau­go­ti atei­ties kar­toms.

Tiks­li V. A. Mo­car­to ka­po vie­ta vis dar ne­þi­no­ma. Neaiš­ku ir kaip iš­ties at­ro­dë kom­po­zi­to­rius - mû­sø lai­kus pa­sie­kë daug vie­nas á ki­tà ne­pa­na­šiø jo po­rtre­tø.

Kas nu­ti­ko kau­ko­lei vë­liau, tiks­liai ne­þi­no­ma. Te­þi­no­ma, kad 1842 m. ji kaþ­ko­kiais neaiš­kiais ke­liais pa­te­ko pas gra­vi­ruo­to­jà Ja­ko­bà Chiurt­lá. 1868 m. šis per­da­vë jà kaip pa­li­ki­mà sa­vo bro­liui, gar­siam ana­to­mui Ju­ze­fui Chiurt­liui, ku­ris sa­vo ruoþ­tu pa­pra­šë uni­ver­si­te­to lai­kø bi­èiu­lio Liud­vi­go Au­gus­to Frank­lio nuo­dug­niai ap­ra­šy­ti re­lik­vi­jà. Vë­liau J. Chiurt­lis sa­vo tes­ta­men­tu ápa­rei­go­jo kau­ko­læ per­duo­ti Zalc­bur­gui, bet ji vël kaþ­kur din­go ir tik 1902 m. uþë­më gar­bin­gà vie­tà tarp V. A. Mo­car­to mu­zie­jaus eks­po­na­tø.

Dau­ge­lá de­šimt­me­èiø moks­li­nin­kai ban­dë áro­dy­ti kau­ko­lës pri­klau­so­my­bæ mu­zi­kos ge­ni­jui. Pas­ku­ti­nis ban­dy­mas bu­vo at­lik­tas prieš ke­le­tà me­tø – spe­cia­lis­tai at­li­ko DNR ana­li­zæ. Jie pa­ly­gi­no kau­ko­lë­je li­ku­siø vir­šu­ti­niø dan­tø au­di­nio ir ar­ti­miau­siø Mo­car­to gi­mi­nai­èiø – jo mo­èiu­tës ir duk­te­rë­èios – au­di­niø DNR (DNR vie­na­ti­pës gran­di­nës per­duo­da­mos tik per mo­te­riš­kà­jà li­ni­jà, be to, bu­vo þi­no­ma tiks­li gi­mi­nai­èiø pa­lai­kø pa­lai­do­ji­mo vie­ta – se­no­sios Zalc­bur­go Se­bas­tia­no ka­pi­nai­tës). Gau­ti re­zul­ta­tai bu­vo iša­na­li­zuo­ti Aust­ri­jo­je ir JAV. Jie su­ta­po, bet su­kë­lë dar dau­giau pai­nia­vos. DNR mo­le­ku­liø san­da­ros skir­tu­mai pa­si­ro­dë to­kie di­de­li, kad moks­li­nin­kai prië­jo iš­va­dà – kau­ko­lës šei­mi­nin­kas ir tie, ku­rie pa­lai­do­ti Zalc­bur­go šei­my­ni­nia­me ka­pe, në­ra gi­mi­nai­èiai. Ta­da bu­vo nu­tar­ta iš­spræs­ti más­læ ki­taip. Ly­gi­na­ma­jai ana­li­zei bu­vo paim­ta ke­le­tas tri­jø Mo­car­to sruo­gø, sau­go­mø Mo­car­teu­me, plau­ke­liø. Pa­vy­ko išaiš­kin­ti DNR mo­le­ku­les, ta­èiau ir èia ty­ri­në­to­jø lau­kë nu­si­vy­li­mas. Pa­si­ro­dë, kad ir plau­kai kau­ko­lës šei­mi­nin­kui ne­prik­lau­so, be to, jie kaþ­ka­da vël­gi bu­vo skir­tin­gø þmo­niø.

Sup­ran­ta­ma, jo­kios tra­ge­di­jos èia në­ra, re­lik­vi­jos, kaip ir anks­èiau, yra sa­vo vie­to­se. Tik to­les­nis jø ty­ri­mas pra­ran­da bet ko­kià pra­smæ. Gai­la, nes juk ga­li­ma bu­vo pa­ban­dy­ti iš kau­ko­lës at­kur­ti V. A. Mo­car­to at­vaiz­dà ir pa­ly­gin­ti já su dau­gy­be mû­sø lai­kus pa­sie­ku­siø, bet vie­nas á ki­tà ne­pa­na­šiø po­rtre­tø, kad bû­tø ga­li­ma išaiš­kin­ti, kaip iš­ties at­ro­dë di­dy­sis kom­po­zi­to­rius. Be to, pa­gal kau­lø struk­tû­rà ga­li­ma bû­tø bu­væ nu­sta­ty­ti jo gy­ve­ni­mo bû­dà, mi­ty­bos ápro­èius, pa­ga­liau li­gà, nuo ku­rios jis mi­rë.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ÈIUS

Ra­šy­ti apie kul­tû­rin­gu­mo, eti­ke­to pro­ble­mas Šiau­liuo­se pa­ska­ti­no ne­se­niai re­dak­ci­jà pa­sie­kæ gan­dai, kad vie­nam kul­tû­ros sri­ty­je nu­si­pel­niu­siam šiau­lie­èiui áteik­tas pa­dë­kos raš­tas, ofi­cia­liai pa­si­ra­šy­tas Šiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­bës dar­buo­to­jø, ku­ruo­jan­èiø kul­tû­ros sklai­dà šia­me Šiau­rës Lie­tu­vos kam­pe­ly­je. At­ro­dy­tø, vis­kas èia pui­ku, nes gau­ti pa­dë­kos raš­tà, pa­si­ra­šy­tà at­sa­kin­gø pa­rei­gû­nø, – šir­dá pa­ma­lo­ni­nan­tis ávy­kis. Ta­èiau kaip jaus­tis, kai raš­tas pas nu­si­pel­niu­sá­já vë­luo­ja be­veik de­šimt­me­tá, t. y. pa­ra­šy­tas 2003 m., o ofi­cia­liai áteik­tas tik šie­met? Þi­no­ma, èia jau mû­sø mies­to val­dþios pa­rei­gû­nø kul­tû­ros ir eti­ke­to rei­ka­las, ta­èiau šia­me straips­ny­je ne apie juos, o apie pa­pras­tus mies­tie­èius ir jø bend­ra­vi­mo ápro­èius.

Kà ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie mies­tà, ku­ria­me dau­ge­lis ša­li­gat­viø to­kie, kad uþ­kliu­vus uþ lai­ko ir áša­lo iš­kil­no­tø iš­tru­pë­ju­siø trin­ke­liø ga­li­ma ne tik aukš­ta­kul­ná nu­si­lauþ­ti, bet ir rim­tai su­si­þeis­ti? Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TËS nuo­tr.

Gy­ve­nant ket­vir­ta­me pa­gal dy­dá Lie­tu­vos mies­te, daþ­nai ten­ka iš­girs­ti já ly­gi­nant su ki­tais di­dþiai­siais ša­lies ur­ba­ni­za­ci­jos cent­rais. To­kio po­bû­dþio pa­ly­gi­ni­mai bû­na la­bai ávai­rûs, to­dël šia­me straips­ny­je no­ri­ma ap­þvelgti tik vie­nà iš dau­gy­bës as­pek­tø – þmo­niø, t. y. šiau­lie­èiø, eti­ke­to ir kul­tû­ros at­gar­sius vie­šo­jo bend­ra­vi­mo sek­to­riu­je.

Jau se­niai vie­ša pa­slap­tis, kad sos­ti­nës ir ki­tø di­dþiø­jø Lie­tu­vos mies­tø gy­ven­to­jai Šiau­lius ási­vaiz­duo­ja kaip mies­tà, ku­ria­me jau­ni­mas vaikš­to su alaus „bam­ba­liu“ pa­þas­ty ir il­ga „by­ta“ ran­ko­je. Kad bû­tø dar aiš­kiau, ga­li­ma pa­teik­ti pa­vyz­dá, kaip á Lie­tu­vo­je ne­se­niai vy­ku­sá Eu­ro­pos vy­rø krep­ši­nio èem­pio­na­tà at­vy­kæs krep­ši­nio sir­ga­lius is­pa­nas Emi­lian Martí­nez, gy­ve­nan­tis ne­di­de­lia­me Is­pa­ni­jos mies­te­ly­je Al­gi­net, pa­sa­ko­jo ási­vaiz­da­væs Šiau­lius: „Aš bu­vau gir­dë­jæs, kad šia­me mies­te la­bai šal­ta, kad þmo­nës pik­ti, to­dël šiek tiek bi­jo­jau va­þiuo­ti, bet ko ne­pa­da­ry­si dël krep­ši­nio.“ Tai­gi ar tik­rai Šiau­liuo­se gy­ven­ti yra bai­su, o mies­to gy­ven­to­jai – pik­ti, ne­man­da­gûs ir ag­re­sy­vûs?

Pre­ky­bos cent­re ga­li nu­tik­ti bet kas

Jau ku­rá lai­kà Lie­tu­vo­je pa­ste­bi­mas reiš­ki­nys, ku­rá bû­tø ga­li­ma pa­va­din­ti pre­ky­bos cent­rø kul­tû­ra. Ome­ny­je tu­ri­ma tai, kad dau­gu­ma þmo­niø lais­va­die­niais ar sa­vait­ga­liais va­þiuo­ja á pre­ky­bos cent­rus, kur pra­lei­dþia da­lá die­nos, uþuo­t lei­dæ lai­kà ak­ty­viai poil­siau­da­mi ar më­gau­da­mie­si gam­ta. To­kia ten­den­ci­ja ypaè aki­vaiz­di, kai kal­ba­ma apie paaug­lius. Jiems pre­ky­bos cent­ras yra ta­pæs drau­gø su­si­bû­ri­mo vie­ta, á ku­rià su­si­ren­ka­ma be aiš­kaus tiks­lo, t. y. tie­siog pa­bû­ti tarp þmo­niø. Tai në­ra blo­gai, nes tik pa­ro­do pa­ki­tu­sius vi­suo­me­nës ápro­èius. Kiek tie ápro­èiai þa­lin­gi – jau ki­ta te­ma.

Tai­gi pre­ky­bos cent­ras, ma­si­në þmo­niø su­si­bû­ri­mo vie­ta, yra la­bai pa­lan­kus ob­jek­tas, ga­lin­tis su­teik­ti reikš­min­gos in­for­ma­ci­jos apie ten be­si­lan­kan­èiø ir dir­ban­èiø mies­te­lë­nø eti­ke­tà, jø bend­ra­vi­mo ápro­èius, vie­šo­jo ap­tar­na­vi­mo sfe­ro­je dir­ban­èiø þmo­niø bend­ra­vi­mà su klien­tais. Vien pa­si­þiû­rë­jus á di­dþiø­jø pre­ky­bos cent­rø rek­la­mi­nius sten­dus, ávai­riø par­duo­tu­viø dar­buo­to­jo ir klien­to bend­ra­vi­mà reg­la­men­tuo­jan­èius do­ku­men­tus, su­si­da­ro áspû­dis, ku­ris, be­je, yra tik pir­mi­nis ir ne­re­tai klai­din­gas, kad pre­ky­bos cent­ruo­se tu­rë­tø vy­rau­ti vi­so­ke­rio­pa pa­gar­ba, to­le­ran­ci­ja ir pan. Iro­niš­kai kal­bant, jei taip bû­tø iš tie­sø, t. y. jei bû­tø lai­ko­ma­si vi­sø tø ámo­niø vie­šai pri­sii­ma­mø ási­pa­rei­go­ji­mø, pre­ky­bos cent­rai ga­lë­tø pre­ten­duo­ti pe­rim­ti þmo­gaus kul­tû­ri­nio ug­dy­mo funk­ci­jà, ku­rià da­bar mies­te at­lie­ka Šiau­liø uni­ver­si­te­tas. Ta­èiau èia vël­gi ima ga­lio­ti am­þi­nas dës­nis – tu­rë­tø bû­tá, bet yra kaip yra. Šio­je vie­to­je la­bai svar­bus veiks­nys – pre­ky­bos cent­rø tvar­ka, ávai­rûs reg­la­men­tai daþ­niau­siai to­kie pat vi­suo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, ta­èiau þmo­nës, ku­rie jø lai­ko­si ar­ba ne­si­lai­ko, yra skir­tin­gi.

Praë­jæs il­ga­sis Vë­li­niø sa­vait­ga­lis á pre­ky­bos cent­rus su­trau­kë mi­nias þmo­niø, ku­rie grû­do­si vie­nas per ki­tà, kaþ­ko ieš­ko­jo, sku­bë­jo, lë­kë, nors prieš akis bu­vo net ke­tu­ri lais­va­die­niai. Vaikš­tant to­kio­je þmo­niø mai­ša­ly­në­je bu­vo ga­li­ma ste­bë­tis, kaip to­ká klien­tø ant­plû­dá at­lai­ko pre­ky­bos cent­rø dar­buo­to­jai, kaip su jais bend­rau­ja klien­tai. Ir, tie­sà sa­kant, kar­tais ga­na pa­ra­dok­sa­liai at­ro­dy­da­vo pre­ky­bos cent­rø ka­sos, skir­tos të­ve­liams su ma­þy­liais ir be­si­lau­kian­èioms mo­ti­noms. La­bai daþ­nai prie to­kiø ka­sø bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti të­ve­liø su ne­kant­rau­jan­èiais ir ver­kian­èiais ma­þy­liais, tik, þi­no­ma, jø nie­kas á prie­ká ne­pra­leis­da­vo, to­dël jie, ne­pai­sant uþ­ra­šø virš ka­sos, skel­bian­èiø, kam ši ka­sa pri­klau­so, lik­da­vo sto­vë­ti il­gos ei­lës ga­le, o prieš juos sto­vë­da­vo jau­nuo­liai su al­ko­ho­li­niais gë­ri­mais va­ka­ro links­my­bëms ar bul­viø traš­ku­èiø pa­ke­liais...

Uþ­kal­bin­ta vie­na to­kia šei­ma, iš­sto­vë­ju­si ei­lës ga­le su ver­kian­èiu ma­þy­liu ant ran­kø dau­giau nei de­šimt mi­nu­èiø, pik­ti­no­si: „Ne­sup­ran­tu, kam cent­ras vi­lio­ja ir ap­gau­di­në­ja ma­my­tes ir të­ve­lius, siû­ly­da­mas pa­slau­gà, ku­rios iš tie­sø në­ra? Nors, þi­no­ma, èia kal­tas ne tik pre­ky­bos cent­ras, bet ir pa­tys þmo­nës. Kar­tà pa­pra­šæ ei­lë­je sto­vin­èiø þmo­niø pra­leis­ti á prie­ká, bu­vo­me iš­plûs­ti ne­cen­zû­ri­niais þo­dþiais, to­dël bau­gu kà nors ir be­sa­ky­ti...“

Þi­no­ma, to­kie at­ve­jai – dau­ge­lio mies­tie­èiø kas­die­ny­bë. Ky­la klau­si­mas – ar tai šiau­lie­èiø kul­tû­ros sto­ka, pre­ky­bi­nin­kø sie­kis pa­si­pel­ny­ti per ma­ni­pu­lia­ci­nes rek­la­mas, ar dës­niai, bû­din­gi vi­sai lie­tu­viø tau­tai? Aki­vaiz­du tai, kad to­kie pa­ste­bi­mi „kul­tû­rin­gu­mo“ pro­ver­þiai vie­šo­je erd­vë­je tik­rai ne­rep­re­zen­tuo­ja Šiau­liø kaip mies­to, ku­ria­me gy­ve­na kul­tû­rin­ga vi­suo­me­në.

Á gy­dy­mo ástai­gà – su bai­me

Ki­ta vie­ta, iš ku­rios ga­li­me su­si­da­ry­ti áspû­dá apie mies­to kul­tû­ros ly­gá vie­ša­ja­me ap­tar­na­vi­mo sek­to­riu­je – gy­dy­mo ástai­gos. Jø dar­buo­to­jai su pa­cien­tais bend­rau­ja ne tik tie­sio­gi­nio kon­tak­to me­tu, bet ir te­le­fo­nu, to­dël pro­ble­mø iš­ky­la dar dau­giau. Ei­nant á pre­ky­bos cent­rà, daþ­niau­siai rei­kia nu­si­teik­ti tik il­gam sto­vë­ji­mui ei­lë­je prie ka­sos ar blo­giau­siu at­ve­ju ne­man­da­giam ap­tar­na­vi­mui, o krei­pian­tis á gy­dy­mo ástai­gà lau­kia dau­ge­liu at­ve­ju ne­ma­lo­nus þings­nis – re­gist­ra­ci­ja. Vie­no­je iš to­kiø ástai­gø uþ­kal­bin­ta sen­jo­rë Al­do­na su­ti­ko pa­si­da­ly­ti sa­vo bend­ra­vi­mo su gy­dy­mo ástai­gø dar­buo­to­jais pa­tir­ti­mi. „Esu šiau­lie­të, nuo vai­kys­tës ser­gu ávai­riom li­gom, to­dël la­bai daþ­nai ten­ka kreip­tis á gy­dy­to­jus. Kar­tais bû­na tik­rai ne­ma­lo­niø si­tua­ci­jø, kuo­met pa­skam­bi­nus uþ­si­re­gist­ruo­ti pas gy­dy­to­jà ta­ve ima ir ap­šau­kia to­dël, kad ne­þi­nai tiks­lios gy­dy­to­jo pa­var­dës, ne iš kar­to su­pran­ti, kà tau sa­ko ir pan. Ma­no ir am­þius jau ne tas, kad vis­kà iš kar­to su­pras­èiau, o paaiš­kin­ti ten kar­tais nie­kas ne­si­tei­kia“, – sa­vo ne­ma­lo­nia pa­tir­ti­mi da­li­jo­si mo­èiu­të.

Kal­bant apie bend­ra­vi­mo to­nà, eti­ke­tà, ga­li­ma pa­mi­në­ti ki­tà svar­bø da­ly­kà, ku­ris lyg ir pri­ver­èia kla­bë­ti man­da­giau, kant­riai iš­kæs­ti vi­sus ne­su­sip­ra­ti­mus ir pa­cien­tui te­le­fo­nu pa­teik­ti vi­sà pra­šo­mà in­for­ma­ci­jà. Tas ste­buk­lin­gas man­da­gu­mà pa­gy­dan­tis vais­tas – ára­šo­mas po­kal­bis. Þmo­gus, skam­bin­da­mas á ástai­gà, ku­rio­je te­le­fo­no po­kal­biai yra ára­šo­mi, ga­li bû­ti tik­ras, kad su juo bus kal­ba­ma man­da­giai, jis gaus vi­sà no­ri­mà in­for­ma­ci­jà ir ne­bus áþeis­tas. Šio­je vie­to­je vël­gi ga­li­ma gráþ­ti prie klau­si­mo – ar tai an­ti­kul­tû­ri­nio Šiau­liø mies­to brai­þas?

Gat­vës ir ša­li­gat­viai – mies­to vei­das?

Daþ­nai apie þmo­gø, ku­rio kie­me va­sa­rà þe­lia ne­pjau­ta þo­lë, o ru­de­ná pû­va ne­nug­rëb­ti la­pai, sa­ko­ma – ap­si­lei­dæs, ne­kul­tû­rin­gas, ne­va­la. O kà ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie mies­tà, ku­ria­me dau­ge­lis ša­li­gat­viø to­kie, kad ei­nant rei­kia ati­dþiai þiû­rë­ti po ko­jo­mis, nes uþ­kliu­vus uþ lai­ko ir áša­lo iš­kil­no­tø iš­tru­pë­ju­siø trin­ke­liø ga­li­ma ne tik aukš­ta­kul­ná nu­si­lauþ­ti, bet ir rim­tai su­si­þeis­ti? Ge­rai, kad da­bar ru­duo, nes nu­kri­tæ me­dþiø la­pai pri­den­gia duo­bë­tus ša­li­gat­viø tar­pus. Þvel­giant á atei­tá, la­bai nu­si­min­ti ir­gi ne­de­rë­tø – atë­jus þie­mai sky­les uþ­ly­gins iš­kri­tæs snie­gas, ku­rá su­mins kant­rûs šiau­lie­èiai. Tie­sa vai­kiš­kà ve­þi­më­lá stum­ti ar va­þiuo­ti neá­ga­liø­jø ve­þi­më­liu dël to­kiø gam­tos „pa­leng­vi­ni­mø“ ne kà leng­viau...

Ti­kë­tis, kad Šiau­liø ša­li­gat­viai grei­tai pa­si­keis, ne­de­rë­tø. Juk dar prieš ke­lis më­ne­sius Mies­to inf­rast­ruk­tû­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tës Dai­vos Mu­le­vi­èiû­tës pa­klau­sus, ar ge­rës ša­li­gat­viø bûk­lë, at­sa­ky­mas bu­vo gau­tas pa­pras­tas: „Ar atei­ty­je to­kie dar­bai bus vyk­do­mi, aš ne­ga­liu ko­men­tuo­ti.“ Ga­li­ma da­ry­ti tik to­kià iš­va­dà – kaip gal­va val­do, taip ir kû­nas ju­da.

Su­tin­ka pa­gal rû­bà...

Ki­tas ádo­mus fak­tas – mies­tie­èiø nuo­mo­në. Vaikš­tant po tuos pa­èius pre­ky­bos cent­rus þmo­niø bu­vo pa­klaus­ta, ku­ri vie­ta, jø nuo­mo­ne,  Šiau­liuo­se la­biau­sia ken­kia kul­tû­rin­go ir tvar­kin­go mies­to ávaiz­dþiui. Iro­niš­ka tai, kad dau­gu­ma mies­tie­èiø ávar­di­jo trau­ki­niø sto­tá. Iro­niš­ka to­dël, kad dau­ge­lis sve­èiø á mies­tà pa­ten­ka bû­tent per to­kias vie­tas kaip au­to­bu­sø ar trau­ki­niø sto­tis. Vi­sa tai ap­svars­èius tam­pa aiš­ku, iš kur at­si­ran­da mi­tai apie Šiau­lius kaip „ge­zø“ ir „by­tø“ mies­tà. Grei­èiau­siai taip kal­ban­tys þmo­nës bu­vo at­vy­kæ trau­ki­niu, pe­rë­jo šiukš­lë­mis ir la­pais nu­së­tà mies­to ge­le­þin­ke­lio sto­tá, stû­më vai­kiš­kà ve­þi­më­lá duo­bë­tais mies­to ša­li­gat­viais, ap­si­pir­ko „jiems skir­to­je“ pre­ky­bos cent­ro ka­so­je.

Vai­kai iš­gy­ve­na ar­ti­mo þmo­gaus mir­tá vi­sai ne taip, kaip suau­gu­sie­ji. Jie ne­de­monst­ruo­ja to­kios reak­ci­jos á skaus­mà, kaip mes, bet ga­li ken­të­ti me­tø me­tus. Ne­tek­tis tar­si ára­šo­ma á sie­là ne­ma­to­mu ra­ša­lu. Vai­kø pa­pras­tai ne­pris­le­gia gau­sy­bë pri­si­mi­ni­mø apie ve­lio­ná, ta­èiau jie tu­ri sa­vø „pri­mi­në­jø“, ne­lei­dþian­èiø jiems ra­miai gy­ven­ti.

Ma­þes­ni moks­lei­viai daþ­nai ási­vaiz­duo­ja, kad jei­gu bus pro­tin­gi ir gud­rûs, mir­ties ga­lës iš­veng­ti, o mirš­ta ap­skri­tai tik se­ni þmo­nës. Gunter MULLER nuotr.

Pa­si­kal­bëk su ma­ni­mi…

Vai­kø li­go­ni­në­je psi­cho­lo­gë kon­sul­tuo­ja de­vy­ne­riø me­tø mer­gai­tæ, jau penk­tà kar­tà su­si­rgu­sià ast­mi­niu bron­chi­tu ir sun­kia krau­ja­gys­liø dis­to­ni­jos for­ma. Ji gy­ve­na su të­vais ir bro­liu, bet pie­ši­ny­je – pen­ki þmo­nës. Psi­cho­lo­gei pa­klau­sus, kas tas penk­ta­sis, at­sa­ko – mo­èiu­të. Apie mo­èiu­tæ ji kal­ba esa­muo­ju lai­ku: „mo­èiu­të my­li“, „mo­èiu­të man sa­ko“, nors ši jau ket­ve­ri me­tai mi­ru­si. Psi­cho­lo­gë pa­si­tei­rau­ja, ar pri­si­me­na ji kà nors apie jà. Pa­si­ro­do, ne – mo­èiu­të sir­go, mer­gai­të ku­rá lai­kà gy­ve­no pas gi­mi­nes, jai bu­vo pen­ke­ri me­tai, o kai su­grá­þo, mo­èiu­tës jau ne­be­bu­vo. Jai te­pa­sa­kë, kad mo­èiu­të iš­vy­ko, ta­èiau ji tuo ne­ti­ki. De­vyn­me­tei ne­ra­mu – ko­dël suau­gu­sie­ji ty­li, ko­dël ja ne­pa­si­ti­ki, o gal ir të­vai vie­nà gra­þià die­nà ims ir taip pat pa­slap­tin­gai iš­nyks? Pa­kal­bë­ti apie tai në­ra su kuo, to­dël ne­ri­mas ima veik­ti ne tik mer­gai­tës psi­chi­kà, bet ir jos fi­zi­næ bûk­læ. Psi­cho­lo­gai šá reiš­ki­ná va­di­na „emo­ci­jø so­ma­ti­za­vi­mu“. Po átemp­to ke­le­to më­ne­siø psi­cho­lo­gës dar­bo su mer­gai­te li­gos jos dau­giau ne­be­ka­ma­vo.

Nes­merk ma­næs…

Anks­ty­vo­je vai­kys­të­je vai­kai á mir­tá þvel­gia la­bai skir­tin­gai. Ma­þy­liams sun­ku su­pras­ti, kad þmo­gus išë­jo vi­siems lai­kams, nes vai­kiš­ko­je sà­mo­në­je ir va­lan­da – am­þi­ny­bë. Ir á pa­èià mir­tá þvel­gia­ma iš sa­vø, vai­kiš­kø po­zi­ci­jø. „Mo­èiu­te, tu grei­tai mir­si?“ – „Grei­tai, anû­kë­li, grei­tai“. – „Ot ge­rai! Ta­da aš ga­lë­siu kiek no­rë­da­mas su­kti ta­vo siu­vi­mo ma­ši­në­lës ran­ke­nà!“ Dau­gy­bæ kar­tø suau­gu­sie­ji tu­ri vai­kui kar­to­ti, kad þmo­gus mirš­ta vi­siems lai­kams ir iš mir­ties ne­sug­ráþ­ta, kol ma­þie­ji tai ásten­gia ási­sà­mo­nin­ti.

Ma­þes­ni moks­lei­viai apie mir­tá þi­no jau dau­giau, ta­èiau jie daþ­nai ási­vaiz­duo­ja taip: jei­gu bû­si pro­tin­gas ir gud­rus, mir­ties ga­lë­si iš­veng­ti, o mirš­ta ap­skri­tai tik se­ni þmo­nës. Aug­da­mi vai­kai vë­liau ga­li ási­vaiz­duo­ti mir­tá kaip pa­ra­le­li­ná gy­ve­ni­mà. Jie daþ­nai pa­sa­ko­ja ir klau­so­si apie mir­tá sa­va­me ra­te, su­si­rin­kæ kur nors to­liau nuo suau­gu­siø­jø – kie­me, pa­lë­pë­je ar pa­la­pi­në­je. Èia yra ir pra­smës – jau­èiant vie­nas ki­to ar­tu­mà, ne­bai­su su­si­dur­ti su šiuo bau­gi­nan­èiu reiš­ki­niu.

Paaug­liai ne­re­tai tar­si þa­vi­si mir­ti­mi ir ga­li fan­ta­zuo­ti apie sa­vo þû­tá. Jø min­ty­se daug vie­tos uþi­ma ri­tua­li­në pu­së – el­ge­sio tai­syk­lës, at­si­svei­ki­ni­mo apei­gos, lai­do­tu­vës. Bet tai dar ne­reiš­kia, kad paaug­lys iš­ties re­gi mir­tá kaip rea­ly­bæ: jis sa­vaip jau­èia san­ty­kius su ja, kar­tais ty­èia ri­zi­kuo­da­mas, ási­vel­da­mas á pa­vo­jin­gus þai­di­mus, t. y. jis tar­si er­zi­na mir­tá, be­je, ne vi­sai ti­kë­da­mas jos eg­zis­ta­vi­mu. Á vi­sa tai ten­ka at­si­þvelg­ti, kai vai­kas su­si­du­ria su ne­lai­me.

Ne­pa­lik ma­næs…

Ašt­rios reak­ci­jos á ne­lai­mæ pa­pras­tai pa­si­reiš­kia per pir­mà­sias 2-6 sa­vai­tes ir la­bai pri­klau­so nuo vai­ko bran­du­mo laips­nio. Pas­te­bi­ma tam tik­rø el­ge­sio pa­ki­ti­mø, pa­ro­dan­èiø suau­gu­sie­siems apie stip­rius dva­si­nius iš­gy­ve­ni­mus. Nu­si­suk­ti, ig­no­ruo­ti juos, va­di­na­si, pa­lik­ti sa­vo at­þa­là su sa­vo iš­gy­ve­ni­mais.

Prak­tiš­kai vi­si vai­kai, ypaè – ma­þi, ne­svar­bu, ar jie apie tai kal­ba, ar – ne, ne­tek­tá ver­ti­na kaip baus­mæ uþ sa­vo „blo­gus“ dar­bus. Jie gal­vo­ja, kad jei­gu bû­tø el­gæ­si ge­rai, nie­ko pa­na­šaus ne­bû­tø ávy­kæ. Kar­tais vai­kai ma­no, kad baus­më tik per klai­dà neap­len­kë ir jø, ta­da ypaè ky­la kal­tës jaus­mas. Ypaè sun­kios bû­na reak­ci­jos, kai ber­niu­kas ar mer­gai­të iš­gy­ve­na ne­tek­tá ir nie­ko apie jà ne­þi­no, jos ne­sup­ran­ta. Vai­kui ten­ka vis­kà iš­tver­ti vie­nam, be dva­si­nio pa­lai­ky­mo ir bû­ti­nø paaiš­ki­ni­mø. Ge­riau ir leng­viau ne­pil­na­me­èiui bû­tø iš­gy­ven­ti ne­lai­mës si­tua­ci­jà kar­tu su šei­ma, átrau­kiant ir lai­do­tu­ves. Jos, be­je, psi­cho­lo­giš­kai la­bai svar­bios, nes su­tei­kia ga­li­my­bæ pa­da­ry­ti kà nors at­si­svei­ki­ni­mo var­dan – pa­verk­ti, ámes­ti á duo­bæ sau­jà þe­mës, pa­si­jus­ti to­kiu pat, kaip ir suau­gu­sie­ji. Tai, be­je, tu­ri gy­do­mà­já po­vei­ká ir suau­gu­sie­siems – bû­ti­ny­bë min­ti­mis bû­ti kar­tu su jau­nes­niu uþ sa­ve, ves­ti já per šià sun­kià gy­ve­ni­mo mi­nu­tæ slo­pi­na skaus­mà.

Kaip jie rea­guo­ja?

• Bai­më – pir­ma­sis jaus­mas, ku­ris ási­skver­bia vai­ko sie­lon su­si­dû­rus su mir­ti­mi ir pri­ver­èia já ási­kib­ti á të­vus, nu­si­ra­mi­nant tik ta­da, kai šie bû­na gre­ta. Bai­më ga­li ágy­ti pa­èià keis­èiau­sià for­mà. Nak­ti­niai koš­ma­rai, ne­mi­ga, ne­no­ras va­þiuo­ti lif­tu, išei­ti iš na­mø ga­li il­gai ap­nuo­dy­ti vai­kui gy­ve­ni­mà.

• Kai ku­riems ma­þie­siems ne­lai­më su­ke­lia pyk­tá, prie­šiš­ku­mà, su­sier­zi­ni­mà, uþ­si­spy­ri­mà. Kar­tais jie tam­pa ne­val­do­mi. Su­si­dû­rus su tuo bû­ti­na ne­pa­mirš­ti, kas su­kë­lë to­ká el­ge­sá.

• Ma­þes­ni vai­kai ne­re­tai pra­de­da at­si­sa­ki­në­ti lan­ky­ti mo­kyk­là ar vai­kø dar­þe­lá. Uþ­si-

sk­len­di­mas, ne­no­ras bend­rau­ti su bend­raam­þiais kar­tais ga­li bû­ti su­kel­tas vi­saa­pi­man­èio kal­tës jaus­mo, ku­rá jie jau­èia.

• Dva­si­nis so­pu­lys ga­li pa­si­reikš­ti ir kû­no kal­ba: gal­vos svai­gi­mu, þar­ny­no rai­þy­mu, net ko­jø skaus­mais.

• Da­lis vai­kø ne­ten­ka ape­ti­to.

• Kar­tais sû­nus ar duk­ra ga­li gráþ­ti á anks­tes­ná sa­vo vys­ty­mo­si eta­pà – pra­dë­ti vël èiulp­ti pirš­tà, šla­pin­tis á lo­và, im­ti ne­riš­liai kal­bë­ti. Stre­sas tar­si su­grà­þi­na ma­þà­já á lai­kà, kai jis bu­vo ap­sup­tas ši­lu­mos ir rû­pes­èio, kai vis­kas bu­vo ge­rai.

Kaip rea­guo­ti mums?

• 3-8 me­tø vai­kams svar­biau­sia su­kur­ti psi­cho­lo­gi­ná kom­for­tà. Ne­lai­mës iš­gy­ve­ni­mus ma­þy­liai su­pla­ka ir neá­ma­no­ma at­skir­ti, pa­vyz­dþiui, siau­bo dël bû­si­mos mir­ties nuo to, kà rea­liai ma­të akys ir gir­dë­jo au­sys. Svars­ty­da­mi su juo pro­ble­mà, mes ga­li­me pa­dë­ti at­skir­ti vie­nà jaus­mà nuo ki­to. Tie­sa, vai­kui sun­ku ir bau­gu pa­sa­ky­ti ki­tiems apie sa­vo jaus­mus – jûs tu­ri­te bû­ti pa­si­ren­gæ já iš­klau­sy­ti. Mû­sø pa­kan­tu­mas ir nuo­la­ti­niai tvir­ti­ni­mai, kad já my­li­me ir jo ne­pa­lik­si­me, pa­dës vai­kui at­gau­ti dva­si­næ pu­siaus­vy­rà.

• 8-11 me­tø vai­kas ga­li dau­giau su­pras­ti. Jam, kaip ir anks­èiau, rei­ka­lin­gas jû­sø pa­lai­ky­mas, bet da­bar jis la­biau lin­kæs á slap­tus iš­gy­ve­ni­mus, ku­riuos iš­reikš­ti la­bai su­dë­tin­ga. Fra­zë „Tau tik­riau­siai sun­ku – jau­tie­si toks pri­slëg­tas?“ – pa­sie­kia ke­le­tà tiks­lø. Tai sig­na­las vai­kui, kad mes jo neats­tu­mia­me ir su­pran­ta­me, kas vyks­ta jo sie­lo­je, ir kar­tu pa­gal­ba su­si­do­ro­jant su nei­gia­mo­mis emo­ci­jo­mis.

• Su paaug­liais jau ga­li­ma kal­bë­tis kaip su suau­gu­siai­siais. Pa­si­ren­gi­mas iš­klau­sy­ti sû­nø ar duk­rà ir ge­bë­ji­mas juos pa­lai­ky­ti (ges­tu, þvilgs­niu) pri­va­lo vi­sà lai­kà iš­lik­ti jû­sø san­ty­kiø pa­grin­du.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Lapk­ri­èio më­ne­sio iš­va­ka­rë­se bû­ti­nai rei­kia pa­si­ga­min­ti mo­liû­go sa­lo­tø, pri­si­kep­ti bly­nø ir py­ra­gø, o su­val­gius minkš­ti­mà iš­pjau­ti tuš­èia­me ke­va­le sky­lu­tes akims ir bur­nai, ásta­ty­ti þva­kæ ir imp­ro­vi­zuo­to þi­bin­to švie­so­je grauþ­ti pa­ke­pin­tas mo­liû­go sëk­las, šven­èiant He­lo­vi­nà. Ir pa­ts vel­nias jums bus ne­bai­sus!

Se­no­vës kel­tai ti­kë­jo, kad pa­sku­ti­næ spa­lio nak­tá á þe­mæ su­gráþ­ta mi­ru­siø­jø dva­sios ir ieš­ko, á kà ási­kû­ny­ti, tad dva­sias rei­kia nu­bai­dy­ti. Tam ga­li pa­si­tar­nau­ti ir de­gan­èio­mis aki­mis þvel­gian­tis mo­liû­gas. Wynand DELPORT nuotr.

Vë­ly­vas ru­duo – mo­liû­gø se­zo­nas, ku­rio ne­ga­li pra­leis­ti dar­þo­viø ko­šiø ir ap­ke­pø më­gë­jai. Kad nu­ste­bin­tu­më­te drau­gus pra­šmat­niais pie­tu­mis, jums rei­ka­lin­gas mo­liû­gas, na, ir dar vy­no bu­te­lis. O tiems, ku­rie mo­liû­go dar në­ra ra­ga­væ, at­vi­rai sa­kant, ga­li­ma tik pa­vy­dë­ti. Ne­daþ­nai juk at­ran­di vi­siš­kai nau­jà sko­nio pa­sau­lá! Nuë­jæ á par­duo­tu­væ, ap­tik­si­me ne­ma­þa eg­zo­tiš­kø vai­siø ar dar­þo­viø, ku­rios nu­ste­bins mus neáp­ras­tu sko­niu, nu­dþiu­gins neáp­ras­ta iš­vaiz­da, o kas­die­nio ra­cio­no da­li­mi var­gu ar taps. Juk ne mû­siš­kiai jie – uþ­sie­nie­tiš­ki. O mo­liû­gas yra sa­vas vi­siems – ši kos­mo­po­li­ti­në dar­þo­vë neau­ga ne­bent An­tark­ti­do­je.

Mo­liû­gus au­gi­no jau se­no­vës egip­tie­èiai ir ac­te­kai. Ne­þi­no­jo, su­pran­ta­ma, kad jie tur­tin­gi B1, B2, C, E ir PP vi­ta­mi­nø, ka­lio, kal­cio, mag­nio, ge­le­þies, va­rio, ko­bal­to, fos­fo­ro ir ki­tø mi­ne­ra­li­niø me­dþia­gø, tie­siog su ma­lo­nu­mu krims­da­vo ir dþiaug­da­vo­si, kad šios dar­þo­vës yra ska­nios ir gra­þios.

Mû­sø die­no­mis pa­èiais di­dþiau­siais mo­liû­gø gar­bin­to­jais lai­ko­mi olan­dai ir aust­rai. Olan­di­jo­je esa­ma ne­tgi spe­cia­lios ru­de­ni­nës šven­tës, pa­na­šios á gë­liø, ku­ri or­ga­ni­zuo­ja­ma spa­lio pa­bai­go­je ar lapk­ri­èio pra­dþio­je. „Pom­ku­no pa­ra­das“ – tai vie­tos lau­kø ka­ra­lie­nës iš­kil­mës. Auk­so gel­to­nu­mo, dry­þuo­ti, ap­skri­ti, pil­vo­ti, pail­gi ir kriau­šës pa­vi­da­lo mo­liû­gai ve­þa­mi mies­tø gat­vë­mis spe­cia­lio­mis ve­þë­èio­mis. Kiek­vie­nas dar­þi­nin­kas taip di­dþiuo­ja­si sa­vo der­liu­mi!

Aust­rai më­gau­ja­si ne tik mo­liû­gø gro­þiu, bet ir ne­pap­ras­tai di­de­lë­mis jø per­dir­bi­mo ga­li­my­bë­mis. Iš mo­liû­go èia lie­ka tik „ra­gai ir na­gai“, vi­sa ki­ta per­dir­ba­ma kos­me­ti­kai, vais­tams ir juo­dam kaip de­gu­tas alie­jui, ku­ris ne­pap­ras­tai nau­din­gas ke­pe­nims, nes pa­ša­li­na iš or­ga­niz­mo cho­les­te­ri­nà ir su­tei­kia ypa­tin­go sko­nio vie­tos pa­tie­ka­lams, tar­kim, juo­dø­jø pu­pø sa­lo­toms.

Aiš­ku, dar mo­liû­gas virs­ta Pe­le­nës ka­rie­ta ir tra­di­ci­niu þi­bin­tu per He­lo­vi­no šven­tæ. Tai šven­të, šven­èia­ma vë­lø spa­lio 31-osios va­ka­rà. Pra­dë­jo jà švæs­ti se­no­vës kel­tai, ku­rie tà die­nà mi­në­da­vo Nau­juo­sius me­tus. Jø le­gen­da skel­bë, kad pa­sku­ti­næ be­si­bai­gian­èiø me­tø nak­tá á þe­mæ su­gráþ­ta mi­ru­siø­jø dva­sios ir ieš­ko á kà ási­kû­ny­ti, kad bû­tø ga­li­ma dar pa­gy­ven­ti, to­dël dva­sias rei­kia nu­bai­dy­ti – uþ­si­dë­ti kau­kæ, kuo bai­siau iš­si­da­þy­ti vei­dà, gau­siai su­si­rink­ti ir tru­pu­tá var­dan drà­sos iš­ger­ti. Vë­liau vie­nas iš krikš­èio­niš­kø­jø po­pie­þiø pa­skel­bë lapk­ri­èio

1-àjà Vi­sø šven­tø­jø die­na, ta­èiau ápro­tis šël­ti iš­va­ka­rë­se kai ku­rio­se ša­ly­se li­ko.

O kaip á šià bak­cha­na­li­jà pa­kliu­vo mo­liû­gas? Pa­sa­ko­ja­ma, kad kar­tà per He­lo­vi­nà gud­ruo­lis al­ko­ho­li­kas kal­vis Dþe­kas, gy­ve­næs Ai­ri­jo­je, ap­ga­vo vel­nià, uþ­si­ma­niu­sá pa­si­glemþ­ti jo sie­là. Jis pri­ver­të ne­la­bà­já álás­ti á me­dá, o vë­liau ant jo ka­mie­no nu­pie­šë di­dþiu­lá kry­þiø. Vel­nias ne­ga­lë­jo nu­si­leis­ti me­dþio ka­mie­nu ir pri­þa­dë­jo pa­lik­ti kal­vá ra­my­bë­je. Kai Dþe­kas mi­rë, jo á dan­gø neá­si­lei­do dël pa­da­ry­tø nuo­dë­miø, o á pra­ga­rà – to­dël, kad ap­ga­vo pa­tá ne­la­bà­já. Dþe­kui bu­vo áduo­tas ru­se­nan­tis ang­liu­kas, kad ap­švies­tø ke­lià tam­so­je, ir liep­ta ne­šdin­tis, iš kur atë­jæs. Šá ang­liu­kà kal­vis áki­šæs á tuš­èia­vi­du­ræ ro­pæ, kad ru­sen­tø kuo il­giau. Iš èia ir ki­lo tra­di­ci­ja per He­lo­vi­nà de­gin­ti þva­ke­les.

Kai ai­riø emig­ran­tai at­vy­ko á Ame­ri­kà, jiems pa­si­ro­dë, kad daug pa­to­giau þva­ke­les ásta­ty­ti á tuš­èia­vi­du­riø mo­liû­gø kiau­tus. To­kius þi­bin­tus da­bar pa­sau­ly­je þmo­nës uþ­de­ga sa­vo na­muo­se per He­lo­vi­no šven­tæ. Sa­vo slë­pi­nin­ga švie­sa jie ap­švie­èia šven­ti­ná sta­là. Mis­tiš­ka ir ne­pa­kar­to­ja­ma at­mos­fe­ra!

He­lo­vi­no ger­bë­jai iš ki­tø ša­liø iš pra­dþiø më­gi­no þi­bin­tams pa­nau­do­ti ir ro­pes, ir bul­ves, ir bu­ro­kë­lius, bet vë­liau ir­gi ap­si­sto­jo ties mo­liû­gais, ku­rie pa­si­ro­dë esan­tys tvir­tes­ni ir gra­þes­ni –

ne­tgi be þva­ke­lës vi­du­je pa­na­šûs á ma­þà sau­lu­tæ, ku­rios mums vi­siems ru­de­ná taip trûks­ta!

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Taip kai kas va­di­na span­guo­les, nors pa­gal nau­din­gø­jø me­dþia­gø kie­ká vy­nuo­ges jos pra­len­kia dau­gy­bæ kar­tø.

Elena Meyer nuotr.

Span­guo­liø uo­gos – pui­kus ka­lio, jo­do, mag­nio, vi­ta­mi­nø B ir C šal­ti­nis. Be to, jo­se yra ga­na re­to vi­ta­mi­no PP, ku­ris pa­de­da ási­sa­vin­ti as­kor­bi­nà, tai­gi span­guo­lëms - imu­ni­te­to stip­ri­ni­mo prie­mo­nei - në­ra ly­giø. Var­to­ja­mos su me­du­mi, jos pui­kiai ko­vo­ja su ko­su­liu. Tin­ka ir ser­gant inks­tø, ke­pe­nø, skran­dþio, þar­ny­no trak­to li­go­mis, esant þaiz­doms, nu­de­gi­mams…

Per­si­šal­dþius ypaè nau­din­ga ger­ti span­guo­liø mor­sus. Jie ma­þi­na tem­pe­ra­tû­rà ir ša­li­na iš or­ga­niz­mo tok­si­nus, su­si­kau­pian­èius ser­gant.

Span­guo­les ypaè pa­tar­ti­na var­to­ti as­me­nims, ku­rie tu­ri šir­dies ir krau­ja­gys­liø pro­ble­mø, nes jos su­ma­þi­na þa­lin­go­jo cho­les­te­ro­lio kie­ká krau­jy­je ir pa­de­da nuo hi­per­to­ni­jos. Krau­jo-

s­pû­dis su­ma­þë­ja dël šla­pi­ni­mà­si ska­ti­nan­èio efek­to, ta­èiau, skir­tin­gai nuo ki­tø pre­pa­ra­tø, span­guo­liø sul­tys neišp­lau­na iš or­ga­niz­mo nau­din­go­jo ka­lio.

Vie­toj drus­kos áber­ki­te á mais­tà span­guo­liø ar­ba ápil­ki­te jø sul­èiø, ir mais­tas ne­beat­ro­dys per­ne­lyg prës­kas.

Liau­dies me­di­ci­na pa­ta­ria

• Esant skran­dþio veik­los su­tri­ki­mams, du val­go­muo­sius šaukš­tus span­guo­liø uþ­pil­ki­te dviem stik­li­në­mis karš­to van­dens, ant silp­nos ug­nies 10 mi­nu­èiø pa­vir­ki­te, at­šal­dy­ki­te, per­koš­ki­te ir ger­ki­te po pu­sæ stik­li­nës ke­tu­ris kar­tus per die­nà. Ne­tin­ka þmo­nëms, ku­riø skran­dþio rûgš­tin­gu­mas pa­di­dë­jæs.

• Jei­gu jû­sø oda pû­liuo­ja ir yra spuo­guo­ta, iš sau­jos uo­gø iš­spaus­ki­te sul­tis, su­vil­gy­ki­te jo­mis dro­bi­næ ser­ve­të­læ ir uþ­dë­ki­te ant odos.

• Esant su­ma­þë­ju­siam imu­ni­te­tui, su­mai­šy­ki­te 1 kg span­guo­liø, dvi stik­li­nes grai­kiš­kø rie­šu­tø ir uþ­pil­ki­te šá mi­ši­ná si­ru­pu, pa­ga­min­tu iš stik­li­nës van­dens ir 2,5 kg cuk­raus. Pa­vir­ki­te mi­ši­ná ant ne­di­de­lës ug­nies 30 mi­nu­èiø ir su­dë­ki­te á stik­lai­ná. Var­to­ki­te po vie­nà val­go­mà­já šaukš­tà ry­tà, uþ­si­ger­da­mi šil­tu van­de­niu.

• Cis­ti­to pro­fi­lak­ti­kai ger­ki­te švie­þiai iš­spaus­tas span­guo­liø sul­tis  po du val­go­muo­sius šaukš­tus du­kart per die­nà, li­kus pus­va­lan­dþiui iki val­gio.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Tarp 365 me­tø die­nø esa­ma dvie­jø ypa­tin­gø, ku­riø il­gu­mas va­lan­da ski­ria­si nuo ápras­tø. Keis­ta, ta­èiau fak­tas – dau­gu­mai mû­sø ne­pa­tin­ka nei 25, nei 23 va­lan­das trun­kan­ti pa­ra. Pa­su­kæ laik­ro­dþiø ro­dyk­les pir­myn ar at­gal, ke­le­tà sa­vai­èiø jau­èia­me dis­kom­for­tà.

Chris GILBERT nuotr.

Šis kas­me­tis lai­ko þai­di­mas vyks­ta ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir dar 110 pa­sau­lio vals­ty­biø. Jø pi­lie­èiai, kaip ir mû­siš­kiai, da­li­ja­si á dvi sto­vyk­las: vie­niems dël lai­ko pa­si­kei­ti­mo paašt­rë­ja svei­ka­tos pro­ble­mos, o ki­ti la­bai grei­tai pri­si­tai­ko prie per­mai­nø ir nau­juo­ju re­þi­mu gy­ve­na ne pra­sèiau nei se­nuo­ju. Ski­ria­si ir spe­cia­lis­tø nuo­mo­nës: vie­ni gy­dy­to­jai ka­te­go­riš­kai yra prieš laik­ro­dþiø su­ki­në­ji­mà, o ki­ti ne­ma­to èia nie­ko blo­go.

Ko­dël þa­lin­ga?

Pa­si­sa­kan­tys prieš lai­ko kai­ta­lio­ji­mà me­di­kai ti­ki­na, kad jis su­ke­lia or­ga­niz­mo rit­mo su­tri­ki­mà, va­di­na­mà­jà de­sinch­ro­zæ. Re­mian­tis šia nuo­mo­ne, de­sinch­ro­zë nei­gia­mai vei­kia vi­sø or­ga­niz­mo sis­te­mø veik­là: su­ke­lia krau­jos­pû­dþio svy­ra­vi­mus, pa­di­dë­ju­sá nuo­var­gá, su­trik­do šir­dies rit­mà. Nus­ta­ty­ta, kad pa­su­kus laik­ro­dþio ro­dyk­les in­fark­tø pa­dau­gë­ja 1,5 kar­to, pa­ste­bi­mai pa­gau­së­ja ava­ri­jø ke­liuo­se, sa­vi­þu­dy­bës at­ve­jø, 11 pro­c. pa­di­dë­ja grei­to­sios me­di­kø pa­gal­bos iš­kvie­ti­mø pas li­go­nius, tu­rin­èius šir­dies ir krau­ja­gys­liø veik­los pro­ble­mø. Ypaè pra­stai pa­si­jun­ta vai­kai ir pa­gy­ve­næ as­me­nys, ku­riø or­ga­niz­mø adap­ta­ci­nës ga­li­my­bës yra silp­nes­nës. Mo­ki­niai per pir­mà­sias pa­mo­kas bû­na vi­siš­kai ne­su­si­kau­pæ, nes „iš­mie­ga“ iš jø atim­tà lai­kà ir vi­siš­kai neá­si­sa­vi­na þi­niø, o sen­jo­rams paašt­rë­ja vi­si per gy­ve­ni­mà ágy­ti chro­niš­ki ne­ga­la­vi­mai.

Net svei­kiems þmo­nëms adap­ta­ci­jos pe­rio­das trun­ka vie­nà dvi sa­vai­tes, o tiems, ku­rie pri­klau­so ri­zi­kos gru­pei (vai­kai, pa­gy­ve­nu­sie­ji ar ser­gan­tie­ji chro­niš­ko­mis li­go­mis as­me­nys), ten­ka pri­si­tai­ky­ti prie nau­jo­jo lai­ko më­ne­sá ar net il­giau. Šiuo pe­rio­du jie jau­èia ávai­riø ne­ga­la­vi­mø. Jei­gu at­si­þvelg­si­me á tai, kad vi­siš­kai svei­kø þmo­niø da­bar pra­ktiš­kai në­ra, dau­gu­ma jø uþ lai­ko kai­ta­lio­ji­mus mo­ka sa­vo svei­ka­ta. Tie­sa, pa­sau­ly­je yra ša­liø, ku­rios nei­na á jo­kius „san­dë­rius su lai­ku“. Tarp jø, be­je, yra ir Ja­po­ni­ja, ly­de­rë pa­gal il­gaam­þiø skai­èiø.

Be pa­ni­kos

Kel­ti pa­ni­kos në­ra pa­grin­do, sa­ko gy­dy­to­jai op­ti­mis­tai. Vi­sø pir­ma di­de­lio mas­to ty­ri­mø apie þa­lin­gà lai­ko kai­ta­lio­ji­mo po­vei­ká svei­ka­tai ne­bu­vo at­lik­ta – vi­si jie yra tik vie­ti­nio po­bû­dþio. Ant­ra, þmo­gaus or­ga­niz­mas pa­si­þy­mi lanks­èia adap­ta­ci­jos sis­te­ma, nes per daug am­þiø bu­vo pri­vers­tas pri­si­tai­ky­ti prie su­pan­èios ap­lin­kos sà­ly­gø. Kaip­gi ki­taip mes bû­tu­me iš­gy­ve­næ?

At­siþ­vel­giant á tai, kad laik­ro­dþiø ro­dyk­lës at­su­ka­mos at­gal ar pa­su­ka­mos á prie­ká sa­vait­ga­liais, kai yra ga­li­my­bë pa­ko­re­guo­ti re­þi­mà ir ry­tà ne­ten­ka anks­ti kel­tis á dar­bà, vie­nos va­lan­dos po­ky­tis bû­na ne­di­de­lis, to­dël dau­gu­ma prie jo pri­pran­ta per ke­le­tà die­nø. Be to, va­lan­dos pa­su­ka­mos tam, kad bû­tø mak­si­ma­liai priar­tin­tas nu­bu­di­mo mo­men­tas prie auš­ros, o tai bet ku­riam gy­vam or­ga­niz­mui na­tû­ra­lu. Apie tai liu­di­ja ne­tgi gy­vû­nø ste­bë­ji­mai zoo­lo­gi­jos so­duo­se – þvë­rys vi­siš­kai ra­miai pri­si­tai­ko prie lai­ko po­ky­èiø, nes þie­mà ir taip nu­bun­da vë­liau ne­gu va­sa­rà. At­kak­liø ke­liau­to­jø, ku­riems re­gu­lia­riai ten­ka kirs­ti ke­le­tà lai­ko juos­tø, ap­klau­sos pa­ro­dë, kad lai­ki­no vie­nos va­lan­dos skir­tu­mo jie pra­ktiš­kai ne­pas­te­bi. Di­des­nis dis­kom­for­tas pa­jun­ta­mas, kai skir­tu­mas vir­ši­ja tris va­lan­das.

Ro­dyk­liø su­ki­në­ji­mo pra­kti­ka nau­do­ja­ma­si dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­liø, be­si­rû­pi­nan­èiø sa­vo pi­lie­èiø svei­ka­ta. Dau­ge­liui tai pa­to­gu: þie­mà at­si­ran­da pa­pil­do­ma va­lan­dë­lë pa­mie­go­ti, va­sa­rà – anks­èiau uþ­baig­ti dar­bà.

Laik­ro­dþio ro­dyk­liø su­ki­në­ji­mo ša­li­nin­kai pa­reiš­kia, kad vi­si ne­ga­la­vi­mai, ku­riuos ta­ria­mai su­ke­lia lai­ko kai­ta­lio­ji­mas, grei­èiau­siai yra su­si­jæ su nei­gia­mu psi­cho­lo­gi­niu nu­si­tei­ki­mu ir triukš­mu, ku­ris kas­met ky­la spau­do­je šiuo klau­si­mu.

Kà da­ry­ti?

Iš tie­sø tiems, ku­rie pra­stai iš­tve­ria lai­ko kai­ta­lio­ji­mà, ne­rû­pi, ko­kia yra rea­li jø dis­kom­for­to prie­þas­tis: fi­zio­lo­gi­në, su­sijusi su rit­mø kai­ta, ar psi­cho­lo­gi­në, su­kel­ta su­vo­ki­mo, kad pa­si­kei­të ápras­tas kë­li­mo­si ir ëji­mo mie­go­ti lai­kas. Kad iš­gy­ven­tø adap­ta­ci­ná pe­rio­dà be rim­tes­niø svei­ka­tos pro­ble­mø, jiems pa­pras­èiau­siai rei­ka­lin­ga pa­gal­ba. Štai kà siû­lo me­di­kai:

* Sa­vo as­me­ni­ná ro­dyk­liø per­su­ki­mo pro­ce­sà pra­dë­ki­te šiek tiek anks­èiau nei vi­si, ta­da or­ga­niz­mas leng­viau pri­si­tai­kys, nes kas­die­niai 10-15 min. truk­mës po­ky­èiai vi­siš­kai ne­pas­te­bi­mi ne­tgi esant grieþ­èiau­siam die­nos re­þi­mui.

* Ser­gant chro­niš­ko­mis li­go­mis, ge­riau pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju ir ap­si­rû­pin­ti vais­tais, pa­dë­sian­èiais ne­ga­la­vi­mams paašt­rë­jus.

* Esant pa­di­dë­ju­siam ner­vin­gu­mui ir ne­mi­gai, ku­riuos pa­ste­bë­jo­te lai­ko kei­ti­mo lai­ko­tar­piu, var­to­ki­te au­ga­li­nius ra­mi­na­muo­sius pre­pa­ra­tus ar­ba vais­ta­þo­les. At­si­pa­lai­duo­ti var­to­jant al­ko­ho­lio ne­pa­tar­ti­na – jis ir taip iš­mu­ša iš rit­mo bio­lo­gi­ná laik­ro­dá, o tai vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga adap­ta­ci­jos pe­rio­du.

* Tiems, ku­rie jau­èia jë­gø nuo­smu­ká, ver­ta pa­si­nau­do­ti au­ga­li­niais adap­to­ge­nais – eku­te­ro­ko­ko, auk­si­nës šak­nies, þen­še­nio ant­pi­lais. Ban­dy­ti pa­þva­lë­ti gau­siai ge­riant ka­và pa­vo­jin­ga, pa­si­sten­kin­ki­te, at­virkš­èiai jos var­to­ji­mà mak­si­ma­liai ap­ri­bo­ti. Šir­dies ir krau­ja­gys­liø sis­te­ma jums uþ tai tik pa­dë­kos.

* Jei­gu lai­ko adap­ta­ci­ja yra su­si­ju­si su gal­vos skaus­mu, ne­si­sten­ki­te jo ken­të­ti. Tai ken­kia svei­ka­tai. Ge­riau pa­èio­je skaus­mo pra­dþio­je iš­ger­ki­te já mal­ši­nan­èiø vais­tø.

* Pa­sis­ten­ki­te stip­rin­ti imu­ni­te­tà, ku­ris ne­duos ga­li­my­bës vi­ru­si­nëms li­goms pri­si­dë­ti prie bend­ro­sios ne­ga­la­vi­mo bû­se­nos. Jums pa­dës imu­ni­te­tà stip­ri­nan­tys pre­pa­ra­tai bei vi­ta­mi­nø ir mi­ne­ra­lø komp­lek­sai. Þi­no­ma, ir gau­sus švie­þiø vai­siø bei dar­þo­viø kie­kis jû­sø ra­cio­ne.

* Pa­sis­ten­ki­te adap­ta­ci­jos pe­rio­du ne­dirb­ti ypaè átemp­to dar­bo, or­ga­ni­zuo­ti itin at­sa­kin­gus ren­gi­nius, iš­si­ruoš­ti á il­gas ke­lio­nes, ku­riø me­tu kei­sis kli­ma­to ir lai­ko juos­tos. Pa­gal ga­li­my­bæ vi­sa tai ati­dë­ki­te po­rà sa­vai­èiø.

* Pui­ki prie­mo­në bio­rit­mo su­tri­ki­mams áveik­ti ir or­ga­niz­mo to­nu­sui pa­kel­ti – kont­ras­ti­nës van­dens pro­ce­dû­ros. Tik ne­siim­ki­te jø laik­ro­dþio ro­dyk­liø per­su­ki­mo die­nà. Ge­riau pra­dë­ti anks­èiau.

Iš is­to­ri­jos:

* Lai­ko per­kë­li­mo idë­jos pra­di­nin­ku lai­ko­mas Ben­dþa­mi­nas Frank­li­nas. Dar 1784 m. jis pa­skai­èia­vo, kiek þva­kiø su­tau­py­tø Pa­ry­þiaus gy­ven­to­jai, jei­gu švie­sio­ji die­nos da­lis bû­tø va­lan­da il­ges­në.

* Pir­mà­ja ša­li­mi, ku­ri tau­pu­mo dë­lei ëmë­si kai­ta­lio­ti lai­kà, ta­po Ang­li­ja. Jos pi­lie­èiai pir­mà­syk sa­vo kai­liu iš­ban­dë šio kai­ta­lio­ji­mo sma­gu­mà dar 1908 m.

* 1916 m. ang­lø pa­vyz­dþiu pa­se­kë ki­tos vals­ty­bës.

* Ru­sai 1930 m. pir­mà­syk pa­su­ko laik­ro­dþiø ro­dyk­les á prie­ká, o at­gal – ne. Tai­gi iš­ti­sus 50 me­tø jie gy­ve­no va­di­na­muo­ju „dek­re­ti­niu lai­ku“, vi­sa va­lan­da len­kian­èiu juos­ti­ná lai­kà. Tik 1981 m. ši ša­lis pra­dë­jo su­ki­në­ti ro­dyk­les du­syk per me­tus.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Auk­si­nis ru­duo mû­sø pla­tu­mo­se trun­ka apie po­rà sa­vai­èiø. Vë­liau su šal­tais šiau­rës vë­jais at­ke­liau­ja lie­tûs, þe­mæ nu­klo­ja la­pai, o dan­gus vis daþ­niau bû­na rûš­ka­nas. Uþ­tat ant mû­sø sta­lo vieš­pa­tau­ja ryš­kios ir links­mos spal­vos, lyg iš­šû­kis niû­riam lai­ko­tar­piui.

Ger­vuo­gës tin­ka ir nuo per­ša­li­mo, ir švel­niam vei­do raus­vu­mui su­grà­þin­ti. Dyana BY nuotr.

Spa­lio ypa­tu­mai

Sug­ráþ­ta­me á pa­sto­ges tie­sio­gi­ne þo­dþio pra­sme. Pa­si­bai­gë „þa­lia­val­gys­tës“ gam­to­je se­zo­nas, ne­bet­rau­kia pie­ve­lë­je ke­pa­mi šaš­ly­kai ir va­ka­rie­në te­ra­so­je. Sa­vait­ga­lius ir šiaip va­ka­rus vis daþ­niau pra­lei­dþia­me na­muo­se ir ne­va­lin­gai nu­krei­pia­me dë­me­sá á vir­tu­væ – ar ne­pa­ga­mi­nus ko nors ádo­mes­nio, karš­tes­nio ir ska­nes­nio? Pui­ki idë­ja, nes spa­lá mû­sø or­ga­niz­mo fer­men­ti­nës sis­te­mos per­sio­rien­tuo­ja á þie­mi­ná veik­los re­þi­mà ir tam­pa la­biau pa­þei­dþia­mos – ru­de­ná paašt­rë­ja ir gast­ri­tai, ir skran­dþio opos. Ir ne­tgi tie, ku­rie nie­ka­da ne­si­skun­dë skran­dþio pro­ble­mo­mis, stai­ga pa­jun­ta kaþ­ko­ká dis­kom­for­tà pil­ve. Šil­tas, rû­pes­tin­gai pa­ga­min­tas mais­tas – per­trin­tos dar­þo­viø sriu­bos, ko­šës, švel­nûs sklin­dþiai, varš­kës ap­ke­pai, su­flë – tie­siog dþiu­gi­na or­ga­niz­mà. To­kiu de­li­ka­èiu bû­du mes pe­rei­na­me prie þie­mos mais­to – ka­lo­rin­ges­nio, so­tes­nio ir karš­tes­nio, tei­kian­èio dau­giau ener­gi­jos.

Ski­ria­ma­sis ápu­së­ju­sio ru­dens bruo­þas – sa­vo prio­ri­te­tus kei­èian­tis imu­ni­te­tas. Va­sa­rà jis gel­bë­jo mus nuo þar­ny­no in­fek­ci­jø, o šal­tes­niu me­tu ima sau­go­ti nuo per­ša­li­mo li­gø. Tai­gi da­bar rei­kia su­telk­ti dë­me­sá á pro­duk­tus, ku­rie stip­ri­na an­ti­vi­ru­si­ná imu­ni­te­tà.

Jë­gos šal­ti­nis – rau­do­na­sis sal­du­sis pi­pi­ras

Me­ti á já þvilgs­ná, ir nuo jo ryš­kios spal­vos ir bliz­ge­sio jau links­miau tam­pa. O jei­gu at­si­þvelg­si­me á tai, kad vi­so la­bo 30 gra­mø sal­dþiø­jø pi­pi­rø ap­rû­pi­na mus vi­ta­mi­no C pa­ros do­ze, jø bu­vi­mas mû­sø na­muo­se tam­pa pri­va­lo­mas.

Spa­lio më­ne­sá šiø pi­pi­rø dë­ki­me á ávai­rius pa­tie­ka­lus tris ke­tu­ris kar­tus per sa­vai­tæ. Te­gul jie tam­pa pa­grin­di­niu ávai­riø sa­lo­tø kom­po­nen­tu. Iš šiø pi­pi­rø ga­li­ma pa­si­ga­min­ti le­èo – su­mai­šy­ki­me juos su po­mi­do­rø pa­da­þu, svo­gû­nais, drus­ka ir pi­pi­rais.

Tie­sa, dau­giau­sia vi­ta­mi­no C pi­pi­rai su­kau­pia minkš­ti­me, esan­èia­me dar­þo­vës vir­šu­ti­në­je da­ly­je prie ko­te­lio.

Ap­sau­gi­nius bar­je­rus su­stip­ri­nan­tis bak­la­þa­nas

Jo vio­le­ti­në­je ode­lë­je esa­ma ypaè ver­tin­go tam­saus pig­men­to an­to­cia­ni­no. Pir­miau­sia jis pa­de­da imu­ni­te­tui at­pa­þin­ti ir su­nai­kin­ti pa­vo­jin­gus ási­bro­vë­lius vi­ru­sus ir prieš­vë­þi­nes làs­te­les, ant­ra – su­stip­ri­na ner­vi­niø làs­te­liø ap­val­ka­lë­lius ir pa­ge­ri­na at­min­tá.

Á sa­vo ru­de­ni­ná me­niu de­rë­tø átrauk­ti bak­la­þa­nus vie­nà du kar­tus per sa­vai­tæ. Jie de­ra su daug kuo – gry­bais ir sû­riu, ra­zi­no­mis ir më­to­mis, më­sa ir bul­vë­mis. Juos ga­li­ma kep­ti, vir­ti, troš­kin­ti, tik ne­ga­li­ma val­gy­ti þa­liø, nes juo­se yra tok­si­nës me­dþia­gos so­la­ni­no, su­ke­lian­èio skran­dþio skaus­mus. Ap­do­ro­jant ter­miš­kai so­la­ni­nas suy­ra.

Mus þie­mai pa­ren­gian­tis avo­ka­das

Tai pa­ti mais­tin­giau­sia dar­þo­vë pa­sau­ly­je – 100 gra­mø yra net 163 ka­lo­ri­jos. Avo­ka­de – 30 pro­c. gry­niau­sio au­ga­li­nio alie­jaus, ku­rá mû­sø or­ga­niz­mas pa­nau­do­ja kaip þa­lia­và dau­ge­liui hor­mo­nø gaminti ir pa­de­da pe­r-

o­rien­tuo­ti me­dþia­gø apy­kai­tà á þie­mi­ná veik­los re­þi­mà.

Uþ­ten­ka su­val­gy­ti tris ne­di­de­lius avo­ka­dus per sa­vai­tæ. Pa­ruoš­ti juos në­ra sun­ku. Avo­ka­do pu­se­læ, ap­šlaks­ty­tà cit­ri­nos sul­ti­mis, 15 mi­nu­èiø rei­kia pa­kep­ti or­kai­të­je, á vi­dø ádë­jus ko­kio nors áda­ro (pvz. tar­kuo­to sû­rio). Áda­ras ga­li bû­ti ávai­rus: kum­pis, kre­ve­tës, po­mi­do­rai. Avo­ka­do ga­ba­lë­liø ga­li­me ádë­ti á dar­þo­viø sa­lo­tas. Juo­se esan­tis alie­jus pa­dës ási­sa­vin­ti ka­ro­ti­nus.

Nuo ru­dens dep­re­si­jos sau­gan­tis grie­ti­në­lës sû­ris

Kla­si­ki­ná grie­ti­në­lës sû­rá „Fi­la­del­fia“ ame­ri­kie­èiø pie­ni­nin­kas Vil­ja­mas Lo­ren­cas 1872 m. pa­ga­mi­no per klai­dà. Jis pla­na­vo iš grie­ti­në­lës pa­ga­min­ti vi­sai ki­tà sû­rá – minkš­tà, bet tu­rin­tá ati­tin­ka­mà for­mà, o re­zul­ta­tas bu­vo pa­na­šus á pa­stà. Ta­èiau ji su­þa­vë­jo pie­ni­nin­kà ir jis uþ­pa­ten­ta­vo sa­vo iš­ra­di­mà. Ne­sëk­më vir­to per­ga­le. Ki­tas gar­sus šios sû­rio rû­šies at­sto­vas – áþy­mio­ji ita­lø „Mas­kar­po­në“. Þie­mi­niai sû­riai – tai le­dø ana­lo­gai, nes juo­se yra trip­to­fa­no, ku­rio pa­grin­du ga­mi­na­mi „ge­ros nuo­tai­kos“ hor­mo­nai. Švel­nios kon­sis­ten­ci­jos sû­ris mums pri­me­na lai­min­gos vai­kys­tës lai­kus ir tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mà.

Die­to­lo­gi­nis pri­va­lu­mas – skir­tin­gai nei le­duo­se, šiuo­se sû­riuo­se në­ra cuk­raus. Pro­fi­lak­ti­nis pri­va­lu­mas – ne­per­šal­do gerk­lës, tin­ka kas­dien.

Grie­ti­në­lës sû­rius ga­li­ma tep­ti ant duo­nos vie­toj svies­to ar­ba su­mai­šy­ti su uo­go­mis ar švie­þiø vai­siø ga­ba­liu­kais. O štai iš pir­mo þvilgs­nio keis­to­kas, ta­èiau veiks­min­gai nuo ne­mi­gos pa­de­dan­tis pa­ta­ri­mas: pa­ka­bin­ki­te šaukš­tu šio sû­rio, uþ­pil­ki­te skys­tu me­du­mi ir lë­tai lai­þy­ki­te – pa­ma­ty­si­te, kaip be var­go nu­ke­liau­si­te á sap­nø ka­ra­lys­tæ.

Kla­si­ki­nis sû­ris „Fi­la­del­fia“ yra 23 pro­c. rie­bu­mo,  „Mas­kar­po­nës“ rie­bu­mas sie­kia 50 pro­c. Jei lai­ko­tës die­tos, ge­riau rin­ki­tës pir­mà­já.

Ger­vuo­gës – vei­do odos švie­þu­mui

Ger­vuo­gës – la­bai tin­ka­mos uo­gos ru­de­ná. Jo­se gau­su po­li­fe­no­lø – uni­ver­sa­laus po­vei­kio an­tiok­si­dan­tø – ir sa­li­ci­la­tø, pa­si­þy­min­èiø prie­šuþ­de­gi­mi­niu ir nu­skaus­mi­na­muo­ju po­vei­kiu. Be to, ger­vuo­gës pa­de­da mû­sø or­ga­niz­mui ga­min­ti he­mog­lo­bi­nà ir su­grà­þi­na vei­dui švel­nø raus­vu­mà.

Uþ­ten­ka 10-15 uo­gø per die­nà (gal tu­ri­te jø šal­dy­tø ar dþio­vin­tø), ir per dvi sa­vai­tes išei­si­te vi­sà imu­ni­te­tà stip­ri­nan­èios te­ra­pi­jos kur­sà.

Kai ku­riems þmo­nëms pa­tin­ka áber­ti šiø uo­gø á jo­gur­tà ar á avi­þi­næ ko­šæ. Per­ša­lus ge­ria­ma ger­vuo­giø uo­gø ar­ba­ta. Tie­sa, sa­li­ci­la­tai ver­dant šias uo­gas iš­lie­ka, to­dël ger­vuo­giø uo­gie­në la­bai pa­de­da nuo per­ša­li­mo.

Kaip su­šil­ti þvar­bø spa­lio va­ka­rà

Iš­si­vir­ki­te kar­ka­dë ar­ba­tos su më­tø si­ru­pu. Karš­ta kar­ka­dë to­ni­zuo­ja ir su­tei­kia þva­lu­mo, më­ta at­švie­þi­na ir pa­de­da ge­riau ap­rû­pin­ti gal­vos sme­ge­nis ir šir­dá krau­ju. Ger­ki­te šià ar­ba­tà iš stik­li­nës, kad ga­lë­tu­më­te më­gau­tis ne tik jos sko­niu, bet ir spal­va.

Kaip pa­si­ga­min­ti më­tø si­ru­po? Iš­vir­ki­te tirš­tà si­ru­pà iš 600 ml van­dens ir 500 ml cuk­raus (si­ru­po la­šas lëkš­te­lë­je ne­tu­ri iš­skys­ti). Pri­dë­ki­te á já švie­þiai nu­plau­tø ir nu­sau­sin­tø më­tø (50-100 g) bei ar­ba­ti­ná šaukš­te­lá cit­ri­nos sul­èiø. Uþ­vi­rin­ki­te. Nuim­ki­te nuo ug­nies, uþ­den­ki­te dang­te­liu ir leis­ki­te po­rà va­lan­dø pri­trauk­ti. Per­koš­ki­te.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Emi­li­ja JO­KU­BAI­TY­TË

Ne­su blon­di­në, ma­no ryš­kiai rau­do­ni gar­ba­no­ti plau­kai – pa­tys na­tû­ra­liau­si, në gra­me­lio che­mi­jos. Tur­bût jie ir pa­dë­jo man, kaip tai bokš­te uþ­da­ry­tai prin­ce­sei, ras­ti sa­vo iš­gel­bë­to­jà. Tie­sa, „prin­cas“ pas ma­ne at­lë­kë ne juod­bë­riu þir­gu, o ke­tu­riais ra­tais... Bet apie vis­kà nuo pra­dþiø.

Ge­riau­sia pa­ti­kë­ti au­to­mo­bi­lá pro­fe­sio­na­lams - nu­va­þiuo­ti prieš þie­mà á au­to­ser­vi­sà, kur kva­li­fi­kuo­ti meist­rai pa­tik­rins, jei rei­kës - su­tvar­kys jû­sø au­to­mo­bi­lá. Andriaus TVERIJONO nuotr.

Nuo­ty­kiai pra­si­de­da

Anks­tø sek­ma­die­nio ry­tà pa­þvel­gu­si pro lan­gà nu­spren­dþiau ru­dens spal­vo­mis pa­si­gro­þë­ti pa­bë­gu­si iš mies­to. Po­ra su­muš­ti­niø, ter­mo­sas þa­lio­sios ar­ba­tos á ran­kas, þe­më­la­pis á dan­tis, á ma­ši­nà ir su­die, mies­te! Kur­tu­vë­nø apy­lin­kës, ne­pa­neig­si­te, tik­rai gra­þios, die­na pra­bë­go ne­ju­èia, bet ne apie tai aš èia. Vi­sa krû­ti­ne pa­sku­ti­ná kar­tà ákve­piu gai­vaus miš­kø oro, së­du á ma­ši­nà ir në iš vie­tos... Ma­no ke­tur­ra­të trans­por­to prie­mo­në ne­ro­do jo­kiø gy­vy­bës þenk­lø. Tûp­èio­ju kaip viš­ta ap­link, su­ki­në­juo­si, bet kas iš to? Ir ta­da pa­ma­tau já, sa­vo iš­gel­bë­to­jà. O ta­da kaip toj pa­sa­koj, tik ne aš já sa­vo ka­sa, o jis ma­ne ly­nu tem­pia á mies­tà. At­sar­giai, ne­sku­bë­da­mas, tik­ras dþen­tel­me­nas. Mies­to pra­dþio­je ne­to­li Šiau­liø uni­ver­si­te­to So­cia­li­niø moks­lø fa­kul­te­to ási­kû­ræs au­to­ser­vi­sas „Do­nau­to“, kur ir su­sto­ja­me.

Pa­si­ro­do, ma­no prin­cas – šio au­to­ser­vi­so di­rek­to­rius Do­na­tas Cu­ku­ras. Pa­sik­rapš­to jis ke­lio­li­ka mi­nu­èiø prie ma­no au­to­mo­bi­lio, o aš tuo me­tu bai­giu krams­no­ti sa­vo su­muš­ti­nius ir jau no­riu rie­dë­ti at­si­dë­ko­ju­si na­mo. Tie­sa, esu per­spë­ja­ma, kad jei po miš­kà no­rë­siu pa­si­vaikš­èio­ti ir þie­mà, tai ne tik iš miš­ko na­mo neiš­va­þiuo­siu, bet net iš sa­vo kie­mo ne­pa­ju­dë­siu. Pa­si­ro­do, ma­no „prin­ce­sës ka­rie­ta“ ne­pa­ruoš­ta va­þi­në­ti ap­snig­tais ke­liais spau­dþiant spei­gui.

Do­na­tas mie­lai man pa­ta­ria, kà da­ry­ti, kad pa­spau­dus šal­tu­kui ne­tek­tø kul­niuo­ti pës­èio­mis, pa­li­kus au­to­mo­bi­lá kie­me. Jo pa­ta­ri­mais pa­si­da­ly­siu ir su ju­mis.

Pa­ta­ri­mai ne tik mo­te­rims

Ko ge­ro, rei­kë­tø pra­dë­ti nuo pa­dan­gø. Re­ko­men­duo­ja­ma kiek­vie­nam se­zo­nui – šil­ta­jam ir šal­ta­jam – tu­rë­ti skir­tin­gas pa­dan­gas. Nuo lapk­ri­èio 1-osios pri­va­lu va­þi­në­ti su þie­mi­në­mis. Tin­ka ir uni­ver­sa­lios. Jei pa­dan­gos ne dyg­liuo­tos, jo­mis ga­li­ma nau­do­tis ir va­sa­rà, þi­no­ma, jei ne­gai­la, nes þie­mi­nës va­sa­rà la­biau dë­vi­si. Ko­ky­bë ne­bû­ti­nai pri­klau­so nuo par­da­vi­mo vie­tos. Šiuo at­ve­ju ge­riau­sia at­si­þvelg­ti á kai­nà, nes bran­ges­nës pa­pras­tai bû­na ge­res­nës. Ki­niš­kø pa­dan­gø ko­ky­bë – ki­niš­ka, bet tai ne­bû­ti­nai yra blo­gai.

Mëgs­tu pa­si­vaikš­èio­ti po pre­ky­bos cent­rus, esu at­krei­pu­si dë­me­sá á daþ­nas au­to­mo­bi­liø pre­kiø ak­ci­jas. Štai ne­se­niai vie­nas pre­ky­bos cent­rø skel­bë joms net 40 pro­c. nuo­lai­dà. Bet juk pre­kyb­cent­ris në­ra au­to­ser­vi­sas. Ar ver­ta ja­me ási­gy­ti šiø pre­kiø? Šyp­so­da­ma­sis Do­na­tas sa­ko, kad ge­ros fir­mos aly­va pre­ky­bos cent­re yra ta pa­ti ge­ros fir­mos aly­va au­to­ser­vi­se, tad jei jau jà siû­lo ási­gy­ti pi­giau, tai tik­rai ver­ta.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – aku­mu­lia­to­rius, dël ku­rio aš ir ne­pa­ju­dë­jau iš miš­ko. Anot Do­na­to, jis tu­ri bû­ti tech­niš­kai tvar­kin­gas. Jei jis ati­da­ro­mas, ga­li­ma pa­tik­rin­ti ja­me esan­èio skys­èio ly­gá, jei trûks­ta – pri­pil­ti, ta­èiau tai ge­riau pa­ti­kë­ti au­to­ser­vi­so meist­rui. Aiš­ku, jei ma­ši­na neuþ­si­ku­ria, ga­li­ma kvies­ti ir kai­my­nà, tik jei jis yra au­to­ser­vi­so spe­cia­lis­tas, ki­tu at­ve­ju gai­ši­te lai­kà pa­ts ir gai­šin­si­te jums pa­dë­ti pa­si­siû­liu­sius þmo­nes, be to, kai­my­nas ar pa­gal­bon iš­kvies­tas tak­sis­tas ga­li ne­tu­rë­ti áran­gos, rei­ka­lin­gos au­to­mo­bi­liui uþ­kur­ti.

O da­bar jau ási­drà­si­nu ir au­to­ser­vi­so „Do­nau­to“ sa­vi­nin­ko imu klaus­ti to­kiø da­ly­kø, ko­kiø tur­bût daþ­na mo­te­ris neišd­rás­tø pa­si­tei­rau­ti. Šam­pû­nas, tik ne plau­kams, o lan­gams:

–15, –20, –30 laips­niø? Ar ver­ta pirk­ti di­des­niam šal­èiui? O gal va­sa­ri­nis tiks, nes pi­ges­nis? Do­na­tas su­rim­të­ja, ma­tyt, ma­no klau­si­mas jam ne­pa­si­ro­dë kvai­las. Skys­tis, pa­þy­më­tas –15, nu­ro­do, kad jis tin­ka esant ne dau­giau nei –15 laips­niø šal­èiui. Tau­pant pi­ni­gus, iš­kart rei­kë­tø ási­gy­ti skys­èio lan­gams va­ly­ti, tin­kan­èio –30 laips­niø tem­pe­ra­tû­rai, nes toks tiks iš­ti­sà þie­mà. Va­sa­ri­nis skys­tis þie­mà uþ­šals, tad ver­èiau já pa­tau­py­ti va­sa­rai, pa­ta­ria Do­na­tas.

Ra­so­ja lan­gai? Rei­kia ási­jung­ti ven­ti­lia­to­riø ir ne­si­my­lë­ti uþ­da­rais lan­gais, juo­kia­si ma­no iš­gel­bë­to­jas. Šmaikš­tuo­lis! O jei ra­so­ja iš­gë­rus al­ko­ho­lio, tai de­rë­tø ei­ti pës­èio­mis, ta­da al­ko­ho­lis grei­èiau iš­ga­ruos ir lan­gai ne­ra­sos...

Jei jû­sø au­to­mo­bi­lis – „dy­ze­liu­kas“, ver­të­tø þi­no­ti, kad þie­mi­nis dy­ze­li­nis ku­ras neuþ­šà­la iki tam tik­ros tem­pe­ra­tû­ros, o jei tu­ri­te pri­si­tu­ti­næ pil­nà ba­kà va­sa­ri­nio, tai ar­ba leis­ki­tës á ke­lio­næ ir kuo grei­èiau já iš­va­þi­në­ki­te, ar­ba va­þiuo­ki­te á de­ga­li­næ.

Gal yra su­lanks­to­mø snie­go kas­tu­vø, nes á ba­ga­þi­næ ne­tel­pa, klau­siu meist­ro. Aiš­ku, kad yra, spe­cia­liai mo­te­rims, to­liau šmaikš­tau­ja Do­na­tas ir sa­ko, kad ge­riau­sia þie­mà au­to­mo­bi­lá lai­ky­ti mû­ri­nia­me šil­do­ma­me ga­ra­þe. Jei to­kio ne­tu­ri­te – ge­riau gat­vë­je, ne­gu me­ta­li­nia­me ga­ra­þe. Aiš­ku, jis rû­dys, bet lë­èiau. O jei tu­ri­te me­di­ná ga­ra­þà, tai ge­riau au­to­mo­bi­lá lai­ky­ki­te ja­me ne­gu gat­vë­je...

Pa­ti­kë­ki­te pro­fe­sio­na­lams

Jei no­ri­te tu­rë­ti ma­þiau pro­ble­mø þie­mà, pa­keis­ki­te ku­ro filt­rus, ap­þiû­rë­ki­te pa­kai­ti­ni­mo þva­kes, purkš­tu­kus, pa­si­rû­pin­ki­te aku­mu­lia­to­riu­mi, pa­si­keis­ki­te te­pa­lus. O ge­riau­sia – ne­suk­ti gal­vos ir pa­ti­kë­ti au­to­mo­bi­lá pro­fe­sio­na­lams – nu­va­þiuo­ti prieš þie­mà á au­to­ser­vi­sà, kur kva­li­fi­kuo­ti meist­rai pa­tik­rins, jei rei­kës – su­tvar­kys jû­sø au­to­mo­bi­lá.

Tie­sa, vis dar ne­pa­sa­kiau, kaip tà sek­ma­die­nio va­ka­rà grá­þau na­mo. Grá­þau ne sa­vo au­to­mo­bi­liu – Do­na­tas pa­ve­þë, nes sa­và­já pa­li­kau au­to­ser­vi­so kie­me. Ne­no­riu spau­dþiant šal­tu­kui lik­ti vie­na miš­ke.

Sta­sys ŠLIO­ÞA

Ar þi­no­jo­te, kad Þe­mës trau­kos jë­gos po­vei­kis la­biau­siai jau­èia­mas kei­èian­tis Më­nu­lio fa­zëms? O kad kom­piu­te­riu val­do­mø te­ki­ni­mo ir fre­za­vi­mo stak­liø da­lis, ku­ri tilp­tø deg­tu­kø dë­þu­të­je, ga­li kai­nuo­ti dau­giau nei jû­sø te­le­vi­zo­rius? Vei­kiau­siai gir­dë­jo­te, kad atei­ty­je kom­piu­te­riai at­pa­þins þmo­niø emo­ci­jas, bet në ne­nu­ma­në­te, jog yra paukš­èiø, ga­lin­èiø ne­nu­tû­pus nu­skris­ti iki Af­ri­kos ir gráþ­ti at­gal á Šiau­lius. Šiuos ir dau­gy­bæ ki­tø keis­èiau­siø da­ly­kø ga­lë­jo­te su­þi­no­ti ap­si­lan­kæ „Ty­rë­jø nak­ty­je“.

ŠU Zo­lo­gi­jos mu­zie­jaus ákû­rë­jas do­cen­tas Sta­sys Gliau­dys jau­ni­mà spë­jo pa­mo­ky­ti ir gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­jos. Au­to­riaus nuo­tr.

Šiau­liuo­se pa­si­ges­ta ty­rë­jø

Praë­ju­sio penk­ta­die­nio pa­va­ka­ræ dau­giau nei 30 Eu­ro­pos ša­liø pra­si­dë­jo „Ty­rë­jø nak­tis“. Lie­tu­vo­je jau sep­tin­tà kar­tà du­ris at­vë­rë ir á moks­li­nin­kus bei moks­lo pa­slap­tis pa­þvelg­ti kvie­të uni­ver­si­te­tø fa­kul­te­tai, ins­ti­tu­tai, la­bo­ra­to­ri­jos, ob­ser­va­to­ri­jos, bo­ta­ni­kos so­dai ir ki­tos ne kas­dien lan­ko­mos vie­tos.

Nors akis pa­ga­ny­ti bu­vo kur – mies­te su­reng­ta per de­šim­tá ren­gi­niø – pa­na­šu, kad šiau­lie­èiai, prie­šin­gai nei ki­tø mies­tø gy­ven­to­jai, lai­ko at­ra­di­mams ne­ra­do – á moks­li­nin­kø ir jø pa­gal­bi­nin­kø pri­sta­ti­në­ja­mas ádo­my­bes þvel­gë vos ke­lios de­šim­tys moks­lei­viø ir stu­den­tø.

Ket­vir­tà va­lan­dà ŠU Bo­ta­ni­kos so­de, Gam­tos moks­lø, Tech­no­lo­gi­jos ir Edu­ko­lo­gi­jos fa­kul­te­tuo­se pra­si­dë­jæ se­mi­na­rai bei pa­ro­do­mie­ji ty­ri­mai smal­suo­liø lau­kë iki pat su­te­mø. Nes­var­bu, ar atë­jo­te vie­nas, ar su links­mai kle­gan­èia kom­pa­ni­ja, uni­ver­si­te­to dës­ty­to­jai kiek­vie­no aky­se uþ­de­gë smal­su­mo ir at­ra­di­mø lieps­nà.

Nuo ra­ga­na­vi­mo þo­le­liø iki aki­mis val­do­mø kom­piu­te­riø

Šiau­liø uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das kvie­të gam­tos më­gë­jus. Èia pa­de­monst­ruo­ta, kaip iš ávai­riø au­ga­lø pa­si­ga­min­ti da­þus, mui­là, der­và ar kve­pa­lus. Vi­si no­rin­tys ga­lë­jo pa­si­mo­ky­ti bû­ri­mo ar ra­ga­na­vi­mo apei­gi­niais au­ga­lais. Pa­bû­gu­sie­ji aiš­ki­no­si, kaip þo­le­les nau­do­ti kil­niais tiks­lais – stu­di­ja­vo vais­ta­þo­liø rin­ki­mo, sau­go­ji­mo ir nau­do­ji­mo su­bti­ly­bes.

Gam­tos moks­lø fa­kul­te­te jau­nie­ji ty­rë­jai ste­bë­jo, kaip su­ren­ka­ma bei nau­do­ja­ma sau­lës ir van­de­ni­lio plaz­mos ener­gi­ja, mo­ky­to­jos su sa­vo mo­ki­niais var­þë­si, kas neáp­ras­tu dvi­ra­èiu pa­ga­mins dau­giau ener­gi­jos ir elekt­ros lem­pu­tes pri­vers švies­ti ryš­kiau.

Vy­riš­ka kom­pa­ni­ja mie­liau rin­ko­si Tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­te, kur skai­èiuo­tas þmo­gaus po­rei­kiams rei­ka­lin­gas elekt­ros kie­kis, pri­sta­ty­ti ener­gi­jos var­to­ji­mo efek­ty­vu­mo ir Þe­mës trau­kos jë­gos ki­ti­mo ty­ri­mai. Pro­fe­so­rius ha­bi­li­tuo­tas moks­lø dak­ta­ras Vin­cas Lau­ru­tis ir do­cen­tas Gin­tau­tas Dau­nys stu­den­tams aiš­ki­no, kaip þvilgs­niu val­do­mi kom­piu­te­riai ir kuo tai bus nau­din­ga atei­ty­je.

Be­maþ links­miau­siai su ty­rë­jais dis­ku­ta­vo Edu­ko­lo­gi­jos fa­kul­te­to Zoo­lo­gi­jos mu­zie­jaus ákû­rë­jas do­cen­tas Sta­sys Gliau­dys. Á de­vin­tà de­šim­tá áko­pæs dës­ty­to­jas ne tik šmaikš­èiai var­di­jo Lie­tu­vos gy­vû­ni­jos „èem­pio­nus“ nuo ma­þiau­sio iki di­dþiau­sio, nuo pro­tin­giau­sio iki kvai­liau­sio, bet jau­ni­mà spë­jo pa­mo­ky­ti ir gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­jos.

Emi­li­ja JO­KU­BAI­TY­TË

Šal­ta­sis se­zo­nas Lie­tu­vo­je trun­ka il­giau nei pus­me­tá, tad jam bû­ti­na pa­si­ruoš­ti ir sti­lin­gai já iš­gy­ven­ti. Sti­lin­gam gy­ve­ni­mui rei­kia ir sti­lin­gos ap­ran­gos bei ak­se­sua­rø. Pag­rin­di­nes šio ru­dens ten­den­ci­jas dik­tuo­ja pre­ky­bos cent­ras „Sau­lës mies­tas“.

Jur­gi­tos ru­de­ni­nis sti­lius iš PC „Sau­lës mies­tas“: skry­bë­lë „Mon­ton“ – 139 Lt, su­kne­lë „Mon­ton“ – 139 Lt.

Šá ru­de­ná ga­li­ma pa­ste­bë­ti dvi pa­grin­di­nes sti­liaus kryp­tis, at­ke­liau­jan­èias iš sep­tin­to­jo de­šimt­me­èio – mi­ni­ma­liz­mà ir ele­gan­ci­jà. Jas ga­li­ma sie­ti ir su po­kri­zi­niu lai­ko­tar­piu – rei­kia kuk­liø de­ri­niø, grieþ­tes­niø mi­ni­ma­lis­ti­niø li­ni­jø, ki­ti, prie­šin­gai, yra iš­siil­gæ kla­si­kos, tra­di­ci­niø ver­ty­biø.

Mi­ni­ma­lis­ti­næ ten­den­ci­jà ryš­kiau­siai dik­tuo­ja „mods“ sti­lius. Jis at­si­ra­do sep­tin­to­jo de­šimt­me­èio pra­dþio­je. Tuo me­tu jau­ni­mas vis dar ne­tu­rë­jo sa­vo ma­dos. Jau­nuo­liai ren­gë­si tais pa­èiais dra­bu­þiais kaip jø të­èiai ir ma­mos, kol at­si­ra­do di­zai­ne­rë Ma­ry Quant. Bû­tent ji „le­ga­li­za­vo“ mi­ni si­jo­nà ir su­kû­rë li­gi šiol ne­ma­ty­tus dra­bu­þius: pa­to­gius, tie­siø li­ni­jø, tie­sa, šiek tiek pri­me­nan­èius vai­kiš­kus. Mer­gi­nos ta­po pa­na­šios á vai­ki­nus, for­ma­vo­si and­ro­ge­niš­ka­sis sti­lius. Pra­ny­ko lie­mens li­ni­ja, si­lue­tas vis la­biau ta­po tra­pe­ci­jos for­mos. Suk­ne­lës ir pa­lai­di­nës iš­mar­gin­tos ryš­kiais geo­met­ri­niais raš­tais ar spal­vø blo­kais.

Šá ru­de­ná ma­dos di­zai­ne­riai vël pri­si­mi­në šias ne­klau­þa­das. Be abe­jo, nie­kas tie­sio­giai ne­pe­ri­ma sti­liaus de­ta­liø. „Pa­sis­ko­li­na­mas“ tik tra­pe­ci­jos si­lue­tas ir ryš­kiø spal­vø au­di­niai ar­ba sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je itin mëg­tas (iš­po­pu­lia­rin­tas anø die­nø ma­dos iko­nos Jac­que­li­ne Ken­ne­dy) tvi­das.

Tai­gi šá se­zo­nà tik­rai ne­suk­ly­si­te pa­si­rin­kdamos mi­ni­ma­lis­ti­nes ryš­kias, ryš­kio­mis geo­met­ri­në­mis de­ta­lë­mis pa­gra­þin­tas su­kne­les. Tie­sa, bû­ti­nai at­si­þvel­ki­te á il­gá. Gal­bût anuo­me­tës „mods“ mer­gi­nos ir dë­vë­jo itin trum­pus si­jo­nus, o jûs pa­si­rin­ki­te tin­ka­miau­sià il­gá: su­kne­lë tik­rai ga­li bû­ti ir iki ke­liø, ir ne­tgi deng­ti juos. Svar­biau­sia, kad la­bai at­sar­giai po tru­pu­të­lá pla­të­tø (ne­daug!) á apa­èià.

Iš sep­tin­to­jo de­šimt­me­èio – kuk­lûs tvi­do švar­ke­liai be at­la­pø. Taip, jie pri­me­na ir tre­èio­jo de­šimt­me­èio dþia­zo am­þiu­je mo­te­rø dë­vë­tus trum­puo­sius švar­kus, tik šá kar­tà jie ryš­kûs. De­ko­ra­ci­jos de­ri­na­mos kont­ras­to prin­ci­pu (gel­to­na su juo­da, më­ly­na su rau­do­na). Lie­mens li­ni­ja pa­sle­pia­ma, tad bû­ki­te ati­dþios rink­da­mo­si apa­ti­næ an­samb­lio da­lá.

Iš sep­tin­to­jo de­šimt­me­èio, tik šá kar­tà ne iš „mods“ su­bkul­tû­ros, nu­si­þiû­rë­ti ir gal­vos ap­dan­ga­lai – ávai­rios skry­bë­lai­tës ir ke­pu­rës, ku­rias ga­li­te de­rin­ti pa­gal spal­và ar fak­tû­rà. Ga­li­te pa­si­rink­ti tig­ro ar leo­par­do raš­tais mar­gin­tà ke­pu­rai­tæ, taip pat kai­li­næ ar tie­siog vil­no­næ. Vie­nas þa­viau­siø se­zo­no gal­vos ap­dan­ga­lø – jo­ji­ko ke­pu­rai­tæ pri­me­nan­èios fet­ri­nës skry­bë­lai­tës, puoš­tos šil­ki­niu kas­pi­nu. Ir ele­gan­tiš­ka, ir mi­ni­ma­lis­tiš­ka. Jei trûks­ta ákvë­pi­mo, per­þiû­rë­ki­te sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je da­ry­tas Gra­ce Kel­ly ar Aud­rey Hep­burn nuo­trau­kas. Šios da­mos tik­rai þi­no­jo ste­buk­lin­gà skry­bë­lai­tës ga­lià.

Svei­ki­na­me ir ki­tà ele­gan­tiš­kà ak­se­sua­rà, ne­gin­èi­ja­mai pel­niu­sá šio ru­dens ak­se­sua­rø ka­ra­liaus ti­tu­là, – ak­so­mi­nes, odi­nes, megz­tas pirš­ti­nes. Svar­bu, kad bû­tø il­gos! Sa­ko­te, per pal­to ar kai­li­niø ran­ko­ves jø ne­ma­ty­ti? Nu­kirp­ki­te ran­ko­ves ir pa­ma­ty­si­te – jû­sø ran­kos dar nie­ka­dos neat­ro­dë taip ele­gan­tiš­kai.

Mums jie – tie­siog ska­nus val­gis, to­dël nau­jie­na apie tai, kad pa­èiais pa­pras­èiau­siais, miš­ke po eg­le au­gan­èiais gry­bais ga­li­ma iš­gy­dy­ti rim­tas li­gas, at­ro­do neá­ti­kë­ti­na ir ne­tgi pri­tren­kian­ti. Vis dël­to fun­go­te­ra­pi­ja – moks­las apie ávai­riø gry­bø po­vei­ká þmo­gaus or­ga­niz­mui – eg­zis­tuo­ja, sëk­min­gai plë­to­ja­ma ir ágy­ja vis di­des­ná po­pu­lia­ru­mà. Fun­go­te­ra­pi­ja at­si­ra­do su­jun­gus šiø die­nø me­di­ci­nà, ry­tie­tiš­kus svei­ka­tin­gu­mo me­to­dus ir eu­ro­pie­tiš­kà gy­dy­mà liau­diš­kais bû­dais.

Tik ket­vir­tis po­þe­mi­niø „mer­gai­èiø“ ir „ber­niu­kø“ su­si­ti­ki­mø uþ­si­bai­gia uþ­si­mez­gu­sia tar­pu­sa­vio sim­pa­ti­ja ir mei­lës ak­tu, po kurio  þe­mës pa­vir­šiu­je at­si­ran­da vais­kû­nis. Tatyana POSTOVYK nuotr.

Kas yra gry­bai?

Gry­bai – ga­na keis­ti su­tvë­ri­mai, kaþ­kas tarp au­ga­lø ir mik­roor­ga­niz­mø. Jø bû­na ma­þø, pa­na­šiø á va­tà, ar­ba ap­skri­tai ne­ma­to­mø – pe­lë­si­niø ir mie­li­niø, va­di­na­mø mik­ro­mi­ce­tais, bû­na di­de­liø, vi­siems mums ápras­tø, pvz., ba­ra­vy­kø, kaz­lë­kø ar vo­ve­rai­èiø, va­di­na­mø mak­ro­mi­ce­tais. Fun­go­te­ra­pi­ja uþ­sii­ma pa­sta­rø­jø gy­do­mø­jø sa­vy­biø ty­ri­në­ji­mu. Šie gry­bai su­si­de­da iš gry­bie­nos ir vais­kû­nio. Po þe­me esan­ti gry­bie­na yra skir­tin­gos ly­ties – vy­riš­ko­sios ir mo­te­riš­ko­sios – ir sa­vo siû­lais skver­bia­si per dir­và, ties­da­ma­si vie­na link ki­tos. Tik ket­vir­tis po­þe­mi­niø „mer­gai­èiø“ ir „ber­niu­kø“ su­si­ti­ki­mø uþ­si­bai­gia uþ­si­mez­gu­sia tar­pu­sa­vio sim­pa­ti­ja ir mei­lës ak­tu: gry­bie­na tar­pu­sa­vy­je su­si­jun­gia ir þe­mës pa­vir­šiu­je at­si­ran­da vais­kû­nis – skry­bë­lai­të ant ko­je­lës, ru­tu­lys ar koks nors ki­tas da­ri­nys, mû­sø va­di­na­mas gry­bu. Vais­kû­ny­je su­bræs­ta spo­ros. Po to jas iš­ne­šio­ja vë­jas ir jos duo­da gy­vy­bæ nau­joms gry­bø kar­toms.

Ko­dël gy­do?

Jo au­di­niuo­se, kaip ir grû­duo­se ar ik­ruo­se, su­kaup­ta dau­gy­bë ypaè ak­ty­viø me­dþia­gø, rei­ka­lin­gø spo­roms iš­gy­ven­ti. Šios me­dþia­gos pri­klau­so po­li­sa­cha­ri­dø gru­pei ir yra la­bai nau­din­gos mû­sø svei­ka­tai, pvz., vo­ve­rai­të­se esa­ma á an­ti­bio­ti­kus pa­na­šaus ele­men­to, nai­ki­nan­èio bak­te­ri­jas. Jis ap­sau­go gry­bus nuo kir­mi­nø ir pu­vë­siø bei lei­dþia juos nau­do­ti in­fek­ci­joms gy­dy­ti.

Eg­zis­tuo­ja dvi fun­go­te­ra­pi­jos kryp­tys. Pir­mo­ji, kla­si­ki­në, ti­ria gry­bø po­vei­ká mû­sø or­ga­niz­mui ir ban­do iš­siaiš­kin­ti, kaip gry­bø pre­pa­ra­tais gy­dy­ti fi­zi­nes li­gas bei stip­rin­ti or­ga­niz­mà. Moks­li­nin­kai ir gy­dy­to­jai ren­ka ir tik­ri­na se­no­vi­nius re­cep­tus, ku­ria nau­jus pre­pa­ra­tus. Ypaè po­pu­lia­ri kla­si­ki­në fun­go­te­ra­pi­ja Ja­po­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir Ru­si­jo­je. Ant­ro­ji kryp­tis, eg­zo­ti­në, ti­ria gry­bus ha­liu­ci­no­ge­nus, ku­riais ga­li­ma gy­dy­ti psi­chi­kos su­tri­ki­mus ar­ba ku­riais vei­kiant psi­chi­kà áma­no­ma iš­va­duo­ti þmo­nes nuo fi­zi­niø ne­ga­liø. Kla­si­ki­në fun­go­te­ra­pi­ja da­bar iš­gy­ve­na ne­ti­kë­tà pa­ki­li­mà – mums no­ri­si nuo stip­riai vei­kian­èiø che­mi­niø pre­pa­ra­tø su­gráþ­ti prie ko nors na­tû­ra­laus.

Prieš vëþá

Ge­riau­siai iš­ty­ri­në­tas prieš­vë­þi­nis gry­bas – ja­po­nø šii­ta­kë (val­go­ma­sis dan­tû­nis). Já ja­po­nai va­di­na „nu­bu­du­sio Bu­dos do­va­na“. Gry­be esan­tis po­li­sa­cha­ri­das len­tia­nas pa­de­da imu­ni­nei sis­te­mai at­pa­þin­ti ir su­nai­kin­ti prieš­vë­þi­nes ir vë­þi­nes làs­te­les. Len­tia­nas tar­si pa­þenk­li­na blo­gà­sias, gra­si­nan­èias iš­si­gim­ti làs­te­les ir jos tam­pa at­pa­þás­ta­mos imu­ni­nei sis­te­mai. Be­je, pa­sku­ti­niai ang­lø moks­li­nin­kø ty­ri­mai áro­dë, kad prieš­vë­þi­niu ak­ty­vu­mu, be šii­ta­kës, pa­si­þy­mi pa­ts pa­pras­èiau­sias vi­du­ti­niø pla­tu­mø gry­bas kel­mu­tis. Ru­si­jo­je nuo mo­te­riš­kø ne­ga­la­vi­mø – mio­mos ir kiau­ši­dþiø cis­tos – tra­di­ciš­kai nau­do­ja­mos po­nia­bu­dës  trauk­ti­nës.

Tok­si­nams ša­lin­ti...

Gry­buo­se esa­ma po­li­sa­cha­ri­dø, ku­rie stip­ri­na imu­ni­te­tà ir nai­ki­na mik­ro­bus bei vi­ru­sus, be­je, su pa­sta­rai­siais jie su­si­do­ro­ja ne pra­sèiau nei èes­na­kas. Nuo per­ša­li­mo ir bron­chi­to ski­ria­ma vais­tø ir te­pa­lø, pa­ga­min­tø iš bo­bau­siø, vo­ve­rai­èiø ir rud­më­siø.

Tok­si­nams ša­lin­ti ir or­ga­niz­mui va­ly­ti gry­bai taip pat tin­ka. Vi­sos á mû­sø kû­nà pa­ten­kan­èios nuo­din­go­sios me­dþia­gos (sun­kie­ji me­ta­lai iš uþ­terš­to oro bei iš ša­li­ke­lë­se au­gan­èiø dar­þo­viø ir vai­siø, che­mi­nës trà­šos, mais­to da­þik­liai, al­ko­ho­lis, ni­ko­ti­nas) nu­kenks­mi­na­mos ke­pe­ny­se. Gry­bø pre­pa­ra­tai lei­dþia ke­pe­nims pail­së­ti. Ke­pe­nims va­ly­ti tra­di­ciš­kai nau­do­ja­mos šii­ta­kës, vo­ve­rai­tës ir pin­tys (kem­pi­nës).

...ir liek­në­ti

Ja­po­nø gei­šas mo­kyk­lo­se mo­ky­da­vo se­no­vi­nio „ja­ki­ma­ros“ me­no, kaip vai­šin­ti sve­èià, ra­gau­jant su juo kiek­vie­no pa­tie­ka­lo, ir në kiek ne­pa­pil­në­ti. Gei­šos ne­šio­da­vo­si tris fla­ko­në­lius su tri­jø skir­tin­gø gry­bø pre­pa­ra­tais – mei­ta­kës (kuokš­ti­nio së­dþio), pin­ties ir šii­ta­kës. Šie gry­bai su­ma­þi­na ape­ti­tà ir sti­mu­liuo­ja fer­men­tø, pa­ver­èian­èiø mais­ti­nes me­dþia­gas ener­gi­ja, o ne rie­ba­lais, ga­my­bà. Gei­šos iš­sau­go­da­vo liek­nu­mà, pra­ktiš­kai ne­var­þy­da­mos sa­væs jo­kiais val­gy­mo ap­ri­bo­ji­mais. XX a. 9-aja­me de­šimt­me­ty­je vie­no­je To­ki­jo kli­ni­kø bu­vo su­kur­ta liek­në­ji­mo me­to­di­ka, be­si­re­mian­ti gei­šø pa­tir­ti­mi. Jai bu­vo duo­tas „ja­ki­ma­ros“ var­das. Šià me­to­di­kà jau ke­le­tà me­tø pra­kti­kuo­ja ame­ri­kie­èiø ak­to­rius Ha­ri­so­nas For­das, ku­ris ne­mëgs­ta lai­ky­tis die­tos, bet pri­va­lo iš­sau­go­ti liek­nu­mà.

Iš­vir­ti ne­pa­de­da

Gai­la kad po­li­sa­cha­ri­dai kai­ti­ni­mo, sû­dy­mo, rau­gi­ni­mo ir ma­ri­na­vi­mo me­tu suy­ra. Ir gry­bø pa­da­þe, kep­to­se vo­ve­rai­të­se ar ba­ra­vy­kø sriu­bo­je ne­sa­ma nie­ko, iš­sky­rus bal­ty­mus ir làs­te­lie­nà. Vais­tus iš au­ga­lø mes iš­gau­na­me, vir­da­mi jø vir­šû­në­les ir šak­ne­les, o vi­si gry­bø pre­pa­ra­tai gau­na­mi iš þa­lios þa­lia­vos ir dau­giau­sia nau­do­ja­mi mil­te­liø pa­vi­da­lu.

Be­je, pa­tiems sa­va­ran­kiš­kai pa­si­ga­min­ti pre­pa­ra­tø iš gry­bø tik­rai ne­pa­vyks. Tai itin pa­vo­jin­gas svei­ka­tai dar­bas. Pa­ty­ræs gry­bau­to­jas ge­ba at­skir­ti ge­ruo­sius gry­bus nuo nuo­din­gø­jø, bet ne­pa­ty­ru­siam su­si­gau­dy­ti sun­ko­ka. Be to, val­go­mie­ji gry­bai pe­rio­diš­kai iš­ski­ria me­dþia­gas, þa­lin­gas þmo­gui. Ma­no­ma, jog to­kiu bû­du jie gelbs­ti­si nuo at­kak­liau­siø gry­bau­to­jø – jei­gu ta­me pa­èia­me miš­ke jie de­šimt me­tø iš ei­lës rinks rau­do­ni­kius, kai ku­rie iš jø ims ga­min­ti tok­si­nus: „Ne­lásk ir pa­lik ma­ne ra­my­bë­je!“ Nuo­din­gos ta­po anks­èiau vi­sai ne­kenks­min­gos bu­vu­sios meš­ku­tës, ku­riø da­bar nie­kas ne­be­ren­ka. Ke­le­tà me­tø iš ei­lës bu­vo nuo­din­gos rud­më­sës, ku­rios da­bar vël val­go­mos. Be to, ša­lia ke­lio ir sà­var­ty­nø au­gan­tys gry­bai su­ge­ria nuo­din­gas ap­lin­kos me­dþia­gas. Kur kas pa­pras­èiau vais­ti­në­je nu­si­pirk­ti pa­ga­min­tà gry­bø pre­pa­ra­tà, ku­riam ga­min­ti nau­do­ja­mi gry­bai, išau­gin­ti plan­ta­ci­jo­se ar­ba išau­gæ miš­ke, ta­èiau la­bo­ra­to­riš­kai iš­tir­ti. On­ko­lo­gi­niø li­gø pro­fi­lak­ti­kai bei imu­ni­nei sis­te­mai stip­rin­ti ga­li­ma 3-4 kar­tus per sa­vai­tæ á sa­lo­tas ápjaus­ty­ti smul­kiai su­ka­po­tø pie­vag­ry­biø ar šii­ta­kiø.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Po va­sa­ros vai­kams ten­ka su­gráþ­ti prie dar­bi­niø šio­kia­die­niø, o kai ku­riems –  þeng­ti pir­muo­sius mo­kyk­li­nio gy­ve­ni­mo þings­nius. Ne­nuos­ta­bu, kad të­vai jau­di­na­si, ar su­ge­bës jø sû­nûs ir duk­ros sëk­min­gai adap­tuo­tis prie bû­si­mø per­mai­nø.

Vai­kai grei­tai lin­kæ su­si­skirs­ty­ti á „sa­vus“ ir „sve­ti­mus“. Á „sa­vø“ tar­pà pa­pras­tai pa­ten­ka tie, ku­riø dau­gu­ma. William WILHELMS nuotr.

Svar­biau­sia pa­lai­ky­ti

Kà jau­èia vai­kai, gráþ­da­mi á mo­kyk­là po va­sa­ros ato­sto­gø? Dau­gu­ma pa­ti­ria­mø emo­ci­jø – tei­gia­mos: smal­su­mas, lû­kes­tis, iš­di­du­mas, kad dar me­tais paaug­ta, sie­kis pir­mau­ti, vil­tis, kad pa­vyks ge­rai su­si­do­ro­ti su nau­jais ápa­rei­go­ji­mais. Ta­èiau esa­ma ir nei­gia­mø emo­ci­jø – ne­þi­no­my­bës bai­më, ne­no­ras mo­ky­tis, sie­kis veng­ti nau­jo­viø, átam­pa, ne­ri­mo jaus­mas. Net jei vai­kas su ma­lo­nu­mu ëjo á mo­kyk­là praë­ju­sius me­tus, tai anaip­tol ne­reiš­kia, kad jis pa­si­ren­gæs at­si­sa­ky­ti sa­vo më­gia­miau­siø va­sa­ros uþ­sië­mi­mø ir tuoj pat vi­so­mis jë­go­mis pul­ti prie moks­lo ir šie­met.

No­rint su­stip­rin­ti tei­gia­mas emo­ci­jas ir su­si­lpnin­ti nei­gia­mas, pra­var­tu lai­ky­tis pa­pras­tø tai­syk­liø, tin­kan­èiø ir vy­res­nio­jo am­þiaus mo­ki­niui, ir pir­mak­la­siui. Nus­ta­ty­ki­te mo­ky­mo­si ir lais­va­lai­kio re­þi­mà, ku­rio jû­sø at­þa­la tu­rës lai­ky­tis vi­sus moks­lo me­tus. Be­veik vi­si vai­kai, gráþ­tan­tys á sa­vo mo­kyk­là, per vasarà`suspëja jos pa­siilg­ti ir ti­ki­si, kad nau­jà mo­ky­mo­si se­zo­nà pra­dës nuo „šva­raus la­po“, t. y. iš­tai­sys per­nykš­tes klai­das, ims ge­riau mo­ky­tis ir ási­gis dar dau­giau ge­rø drau­gø. Ši vil­tis – ge­ras aks­ti­nas, ku­rá të­vams rei­kia pa­lai­ky­ti. Pad­rà­sin­ti ir pa­lai­ky­ti sa­vo at­þa­là yra kur kas efek­ty­viau, ne­gu pri­min­ti praë­ju­siø me­tø klai­das ir be per­sto­jo kar­to­ti, kaip ne­de­rë­tø elg­tis.

Nau­ja mo­kyk­la – ner­vø iš­ban­dy­mas

Vai­kai, pe­rei­nan­tys mo­ky­tis á ki­tà mo­kyk­là, jau­èia kur kas di­des­næ emo­ci­næ átam­pà – jø lû­kes­èiø kar­te­lë pa­pras­tai bû­na iš­kel­ta á ne­rea­lø aukš­tá, jie pa­grás­tai ne­ri­mau­ja dël to, kaip su­si­klos­tys san­ty­kiai su nau­jais bend­rak­la­siais ir mo­ky­to­jais. Të­vai pa­da­rys di­de­læ pa­slau­gà sa­vo at­þa­lai, jei­gu dë­me­sin­gai jà iš­klau­sys ir pa­reikš esà tik­ri, kad ji tik­rai su­ge­bës su­si­drau­gau­ti su kla­sës drau­gais ir nau­jo­je mo­kyk­lo­je pa­sieks di­de­liø lai­më­ji­mø. Iš­var­dy­ki­te, ko­kius sun­ku­mus jû­sø sû­nus ar duk­ra jau yra sa­vo gy­ve­ni­me nu­ga­lë­jæ, ir bû­ti­nai uþ­tik­rin­ki­te, kad vi­so­mis iš­ga­lë­mis pa­dë­si­te pri­si­tai­ky­ti prie nau­jø sà­ly­gø.

„Na­mi­nis“ vai­kas ko­lek­ty­ve

Pir­mak­la­siø të­vai pa­pras­tai jau­di­na­si ne ma­þiau uþ sa­vo at­þa­là, ypaè jei ma­þy­lis au­go na­muo­se. Daþ­niau­siai sëk­min­gai vai­ko adap­ta­ci­jai kaip tik ir su­truk­do të­vø ne­ri­mas. Jei­gu jûs itin jau­di­na­tës dël sa­vo pir­mo­ko, iš pra­dþiø su­si­do­ro­ki­te su sa­vo jaus­mais. Bai­mi­na­tës, kad vai­kas pra­dës daþ­niau sirg­ti? Kad já bend­raam­þiai skriaus? Ne­sa­te pa­si­ren­gæ tam, kad jû­sø at­þa­la su­ras ar­ti­mø þmo­niø uþ šei­mos ri­bø? Ne­ri­mau­ja­te, jog jû­sø ne­klau­þa­da bus bau­dþia­mas? Ner­vi­na­tës, kad ki­ti vai­kai iš­mo­kys já ko­kiø nors „blo­gø“ þo­de­liø?

Ne­si­var­þy­ki­te šiø sa­vo jaus­mø. Vi­siems të­vams ten­ka tai iš­gy­ven­ti. Jums taip pat rei­kia lai­ko, kad pri­pras­tu­më­te prie min­ties, jog jû­sø ma­þy­lis jau paau­go ir áþen­gia á nau­jà sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo eta­pà. Pri­reiks lai­ko, kad ga­lë­tu­më­te iš­si­kal­bë­ti rû­pi­ma te­ma su ar­ti­mai­siais ir bû­si­ma mo­ky­to­ja. Su­si­ti­kæ su ja iš anks­to, ga­lë­si­te leng­viau su­pras­ti, kam pa­ti­ki­te sa­vo vai­kà. Bû­ti­nai su­þi­no­ki­te, kiek vai­kø bus kla­së­je, pa­li­ki­te sa­vo te­le­fo­no nu­me­rá, kad ekst­re­ma­liu at­ve­ju mo­ky­to­ja ga­lë­tø su ju­mis su­si­siek­ti.

Sa­vas ar sve­ti­mas?

Kuo pa­pras­èiau at­ro­dys jû­sø ma­þy­lis, tuo leng­viau jam bus ras­ti sa­vo vie­tà tarp bend­raam­þiø. Vai­kas, ku­rio dra­bu­þiai per­ne­lyg ryš­kûs ir ámant­rûs, o mo­kyk­li­niai reik­me­nys – itin mar­gi ir bran­gûs, tam­pa pa­na­šus á va­sa­ros dru­ge­lá, pri­trau­kian­tá vi­sø dë­me­sá ir leng­vai tam­pan­tá pa­ty­èiø ob­jek­tu.

Vai­kai grei­tai lin­kæ su­si­skirs­ty­ti á „sa­vus“ ir „sve­ti­mus“. Á „sa­vø“ tar­pà pa­pras­tai pa­ten­ka tie, ku­riø dau­gu­ma. „Sve­ti­miems“ ima pri­klau­sy­ti tie, ku­rie ko­kiu nors bû­du iš­si­ski­ria iš mi­nios, – vai­kai su fi­zi­niais trû­ku­mais, iš ki­tos so­cia­li­nës ap­lin­kos ar be­si­ren­gian­tys ki­taip nei dau­gu­ma.

Jei­gu jû­sø at­þa­la neiš­ven­gia­mai pa­teks á „ma­þu­mos“ gru­pæ (tar­kim, yra sto­ru­liu­kas ar per­ne­lyg ma­þo ûgio, o gal vie­nin­te­lis ki­tos tau­tos at­sto­vas kla­së­je), jums bû­ti­nai rei­kia su­si­tik­ti su mo­ky­to­ja ir pa­pa­sa­ko­ti, kaip pa­de­da­te sa­vo vai­kui su­si­do­ro­ti su adap­ta­ci­jos sun­ku­mais (nu­ga­lë­ti dro­vu­mà, ap­gin­ti sa­vo gar­bæ ir oru­mà). Pak­laus­ki­te pe­da­go­go, kaip jis spren­dþia pa­na­šias pro­ble­mas.

„Ne­no­riu èia pa­si­lik­ti!“

Dau­ge­liui pir­mak­la­siø rug­së­jis bû­na rau­dø më­nuo. Ry­tais jû­sø ma­þa­sis pra­de­da verkš­len­ti ir šauk­ti: „Ne­no­riu á mo­kyk­là! No­riu á dar­þe­lá!“ Jei­gu ne­sa­te pa­si­ren­gæ to­kiems at­ve­jams ir pa­si­me­të­te – vai­kas pa­dvi­gu­bins sa­vo triukš­min­gà ata­kà ir dar paá­vai­rins jà dra­ma­tiš­kais efek­tais. Jis ga­li griû­ti ant grin­dø ir su­kel­ti is­te­ri­jà. Ga­li ási­spraus­ti á kam­pà ir ten dre­bë­da­mas së­dë­ti. Ga­li pri­si­glaus­ti prie mo­èiu­tës taip, kad neatp­lë­ši. Þo­dþiu, pa­vers išë­ji­mà á mo­kyk­là šir­dá ve­rian­èia sce­na. No­rint nu­ga­lë­ti pa­na­šius sun­ku­mus, de­rë­tø lai­ky­tis pa­pras­tø tai­syk­liø:

• Pa­þa­din­ki­te vai­kà anks­èiau, kad jis ga­lë­tø ra­miai nu­si­praus­ti, ap­si­reng­ti, pa­pus­ry­èiau­ti ir šiek tiek su ju­mis paiš­dy­kau­ti. Nuo ry­to bû­da­mas ge­ros nuo­tai­kos, jis kur kas leng­viau iš­tvers iš­si­sky­ri­mà su ju­mis. Vy­res­niems mo­ki­niams, be­je, ir­gi ne ma­þiau svar­bu drau­ge su të­vais iš­ger­ti ry­ti­nës ar­ba­tos.

• At­sis­vei­kin­da­mi átei­ki­te pir­mak­la­siui siurp­ri­zà: juo­kin­gà pie­ši­ná, ska­nø sal­dai­ná, þais­liu­kà. Ga­li­te uþ­dë­ti ant ran­kos þais­min­gà ant­spau­dà. Pad­rà­sin­ki­te já ir bû­ki­te pa­tys ra­mûs.

• Pa­lin­kë­ki­te jam ra­mios die­nos, pa­sa­ky­ki­te, kad já my­li­te, ir bû­ti­nai uþ­suk­si­te po pa­mo­kø jo pa­siim­ti. Ra­miai ap­ka­bin­ki­te ir išei­ki­te.

• Kai jû­sø ma­þa­sis pa­reis na­mo, pa­si­tei­rau­ki­te, kaip jam se­kë­si. Neuþ­mirš­ki­te to pa­si­tei­rau­ti kas­dien ne­tgi ta­da, kai jis taps vy­res­nis. Dë­me­sin­gai iš­klau­sy­ki­te at­sa­ky­mà.

Kad sëk­min­gai adap­tuo­tø­si mo­kyk­lo­je, vai­kas tu­ri tap­ti lanks­tes­nis, op­ti­mis­tiš­kes­nis, bet neuþ­mirš­ti ir at­sa­ko­my­bës. Jam bû­ti­na iš­siug­dy­ti ágû­dþius per­si­jung­ti iš vie­nos veik­los rû­šies á ki­tà. Šei­mos na­riø pa­ra­ma, švel­nus hu­mo­ras, kant­ry­bë ir ge­ra­no­riš­ku­mas, pa­si­ren­gi­mas su­teik­ti ma­þa­jam þmo­gu­èiui kuo dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo ren­gian­tis ry­to­jaus uþ­sië­mi­mams pa­da­rys já ge­ro­kai sau­ges­ná ir pa­si­ti­kin­tá sa­vo jë­go­mis.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Praë­ju­sá penk­ta­die­ná Šiau­liø pre­ky­bos cent­ro „Sau­lës mies­tas“ po­þe­mi­nia­me ga­ra­þe ki­lo su­maiš­tis. Grá­þæ prie sa­vo au­to­mo­bi­liø vai­ruo­to­jai ne­ga­lë­jo jø at­ra­kin­ti, uþ­ves­ti, dau­ge­lio ma­ši­nø ap­sau­gos sig­na­li­za­ci­jø sis­te­mos kau­kë ir ne­rea­ga­vo á pul­te­liø sig­na­lus. Ko­dël taip nu­ti­ko? Kas tai – po­kštas ar sà­mo­nin­gas nu­si­kal­ti­mas?

„Lau­kia­me, ne­þi­no­me, ka­da au­to­mo­bi­liø sig­na­li­za­ci­jos at­si­blo­kuos. Ma­niau, kad su­ge­do sig­na­li­za­ci­jos pul­te­lis, nu­si­pir­kau ele­men­tà. Gal vai­kai be­þais­da­mi sig­na­li­za­ci­jas uþ­blo­ka­vo? Gal tai ne­vy­kæs po­kš-

tas?“ – penk­ta­die­nio po­pie­tæ au­to­mo­bi­liø sto­vë­ji­mo aikš­te­lë­je svars­të vai­ruo­to­jai, ne­ga­lë­da­mi pa­tek­ti á sa­vo au­to­mo­bi­lius.

Dau­ge­lis vai­ruo­to­jø in­for­ma­ci­jà apie kau­kian­èias au­to­mo­bi­liø sig­na­li­za­ci­jas su­þi­no­jo vaikš­èio­da­mi pre­ky­bos cent­re. Nu­si­lei­dus á po­þe­mi­næ au­to­mo­bi­liø sto­vë­ji­mo aikš­te­læ, juos pa­si­ti­ko šai­þus gar­sas. Dau­ge­lio au­to­mo­bi­liø sig­na­li­za­ci­jos kau­kë, jø iš­jung­ti ne­pa­vy­ko.

Vai­ruo­to­jai svars­të, gal sig­na­li­za­ci­jos su­vei­kë dël ban­dy­mo pa­vog­ti ko­ká nors au­to­mo­bi­lá, tad bi­jo­jo juos pa­lik­ti aikš­te­lë­je. Pa­si­gir­do min­èiø, kad pa­si­nau­do­jus šiuo­lai­ki­në­mis tech­no­lo­gi­jo­mis bu­vo ty­èia ga­di­na­mos sig­na­li­za­ci­jos sis­te­mos.

Kas tai – po­kštas ar ban­dy­mas pa­kenk­ti au­to­mo­bi­liø ap­sau­gos sis­te­moms, sie­kiant pa­vog­ti au­to­mo­bi­lá ar ávyk­dy­ti ko­ká nors ki­tà nu­si­kal­ti­mà?

UAB „Šiau­liø al­tas“ di­rek­to­rius Sta­sys Ma­si­lio­nis tei­gia ma­nan­tis, kad pa­sta­ra­sis ávy­kis – tik­rai ne po­kštas.

„Kaþ­ku­ria­me au­to­mo­bi­ly­je dël mums ne­þi­no­mø prie­þas­èiø pra­dë­jo veik­ti ar su­ge­do au­to­mo­bi­lio „pei­dþe­ri­në“ sig­na­li­za­ci­ja. Jos vei­ki­mo prin­ci­pas toks, kad pra­dë­jus kauk­ti si­re­nai sis­te­ma sklei­dþia ko­duo­tà ga­na ga­lin­gà ra­di­jo ban­gø lau­kà au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kui. Pap­ras­tai to­kio ti­po sig­na­li­za­ci­jos sklei­dþia ban­gas trum­pai – lai­kà reg­la­men­tuo­ja ga­min­to­jas ir tech­ni­nës nor­mos. Mi­ni­mo­je po­þe­mi­në­je aikš­te­lë­je yra daug ek­ra­nø, nuo ku­riø sklin­dan­èios ban­gos dar pa­pil­do­mai at­si­spin­di, to­dël jos tam­pa ak­ty­ves­nës. Pa­gal ES nor­mas ra­di­jo ban­gos, nau­do­ja­mos vi­so­se sig­na­li­za­ci­jo­se, yra to­kio pat daþ­nio, to­dël ir truk­do vie­na ki­tai“, – sa­kë S. Ma­si­lio­nis.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, á lie­ja­mà be­to­nà de­da­ma daug ar­ma­tû­ros. Jos tink­las su­da­ro va­di­na­mà­já ek­ra­nà. Plie­no tink­las stab­do ra­di­jo ban­gø pli­ti­mà ir da­lá jø pra­lei­dþia sklis­ti to­lyn, da­lá su­ge­ria, o da­lá at­spin­di.

„Val­dy­mo siøs­tu­vë­liø myg­tu­kus spau­dþiant ke­liems var­to­to­jams tuo pa­èiu me­tu, au­to­mo­bi­liø ser­gë­ji­mo sis­te­mos ne­beat­pa­þás­ta sa­vo­jo ko­do ir ne­be­val­do au­to­mo­bi­lio. Taip ir nu­tin­ka di­des­në­se au­to­mo­bi­liø sto­vë­ji­mo aikš­te­lë­se. Pap­ras­tai šá reiš­ki­ná su­ke­lia vai­ruo­to­jø ne­kant­ru­mas, kai ke­le­tas vie­nu me­tu spau­dþia au­to­mo­bi­liui at­ra­kin­ti ar uþ­ra­kin­ti skir­tus myg­tu­kus, o ki­tas iš ne­kant­ru­mo nu­spau­dþia ir lai­ko. To­kie vai­ruo­to­jai ir  su­ke­lia pa­ni­kà“, – ko­men­tuo­ja S. Ma­si­lio­nis.

Jei vai­ruo­to­jas prie au­to­mo­bi­lio nu­spau­dþia ir lai­ko sa­vo siøs­tu­vë­lio myg­tu­kà, vi­sà tà lai­kà ke­lio­li­kos met­rø spin­du­liu në vie­nas vai­ruo­to­jas ne­ga­lës at­ra­kin­ti ar uþ­ra­kin­ti sa­vo au­to­mo­bi­lio. „Išim­tis – kai ku­rios se­nos ar ES ne­ser­ti­fi­kuo­tos ser­gë­ji­mo sis­te­mos. Jos vei­kia ki­tu daþ­niu, to­dël „klau­so“ sa­vi­nin­ko“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

Kal­ba­ma, kad au­to­mo­bi­liø sig­na­li­za­ci­jos sis­te­mos po­þe­mi­në­je aikš­te­lë­je „Sau­lës mies­te“ uþ­blo­kuo­ja­mos ne­be pir­mà kar­tà.

Ar­bû­zø se­zo­nas jau ku­ris lai­kas ofi­cia­liai pra­si­dë­jæs, o mes vis dar te­be­si­gin­èi­ja­me, ar nau­din­gas šis pro­duk­tas, kiek ja­me nit­ra­tø ir ar ga­li­ma ar­bû­zus pirk­ti iš sunk­ve­þi­miø pa­ke­lë­se...

Ar­bû­zuo­se ap­tik­ta me­dþia­gos, ku­ri pa­di­di­na azo­to ok­si­do kon­cent­ra­ci­jà krau­ja­gys­lë­se, esan­èio­se „þe­miau juos­tos“. Emre NACIGIL nuotr.

Pa­si­ro­do, šie klau­si­mai se­niai iš­spræs­ti. Ar­bû­zai – tai tie­siog su­per­vai­siai, ku­riuo­se la­bai daug bio­lo­giš­kai ak­ty­viø me­dþia­gø. Dau­gu­ma þmo­niø bijo, kad juo­se gau­su nit­ra­tø, ku­riais ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti. Pa­si­ro­do,  ap­si­nuo­di­ji­mà ar­bû­zais su­ke­lia ne nit­ra­tai, o bak­te­ri­jos – šie vai­siai leng­vai gen­da. Tie­sa, pa­grin­di­nis nit­ra­tø šal­ti­nis mû­sø mais­te ne ar­bû­zai, o bu­ro­kë­liai, ta­èiau apie tai nit­ra­to­fo­bai kaþ­ko­dël ty­li. Ar pirk­ti ar­bû­zà pa­ke­lë­je? Au­to­mo­bi­liø iš­me­ta­mo­sios du­jos pro sto­rà þie­væ á vi­dø ne­pa­ten­ka.

Da­lis tie­sos

Moks­li­nin­kai jau se­niai ty­ri­në­ja ar­bû­zus, pa­vyz­dþiui, gin­èi­ja­si, ar tu­ri jie áta­kos vy­riš­ka­jai po­ten­ci­jai, ar – ne. Vaiz­du­mo dë­lei juos ne­tgi pri­ly­gi­na „Viag­rai“. Èia esa­ma ir tam tik­ros hi­per­bo­li­za­ci­jos, ir tie­sos grû­do. Ar­bû­zuo­se ap­tik­ta me­dþia­gos, ku­ri pa­di­di­na krau­ja­gys­lë­se azo­to ok­si­do kie­ká. To­ká pa­t re­zul­ta­tà duo­da „Viag­ra“, tik ar­bû­zas silp­nes­nis uþ tab­le­tes – vei­kia to­ly­giai vi­sa­me or­ga­niz­me, o pre­pa­ra­tai iš­ran­kes­ni – pa­di­di­na azo­to ok­si­do kon­cent­ra­ci­jà krau­ja­gys­lë­se, esan­èio­se „þe­miau juos­tos“.

Toks ar­bû­zo po­vei­kis sie­ja­mas su cit­ru­li­no ami­no rûgš­ti­mi. Mû­sø or­ga­niz­me ši rûgš­tis virs­ta ki­ta ami­no rûgš­ti­mi – ar­gi­ni­nu, ku­ris ir su­ke­lia po­vei­ká, pa­na­šø á „Viag­ros“. Áro­dy­ta, kad ar­bû­zø sul­tys rea­liai pa­di­di­na ar­gi­ni­no kie­ká þmo­gaus or­ga­niz­me. Jis nau­din­gas ne tik krau­ja­gys­lëms, bet ir stip­ri­na imu­ni­te­tà, pa­de­da uþ­gy­ti þaiz­doms, ma­þi­na cuk­raus kie­ká krau­jy­je.

Daþ­nai kal­ba­ma, kad šio­je gi­gan­tiš­ko­je uo­go­je (ar­bû­zo vai­sius bo­ta­ni­niu po­þiû­riu yra bû­tent uo­ga) itin daug vi­ta­mi­no C ir kal­cio, bet ar­bû­zas pa­si­þy­mi šla­pi­mà ska­ti­nan­èiu po­vei­kiu, to­dël šis vi­ta­mi­nas bei kal­cis pra­ran­da­mi. Ar­bû­zuo­se gau­su ir nau­din­gø pek­ti­nø, uþ­ker­tan­èiø ke­lià cho­les­te­ri­nui ir tok­si­nams pra­si­skverb­ti á or­ga­niz­mà. Jø esa­ma ne tik minkš­ti­me, bet ir þie­vë­je, iš ku­rios ga­mi­na­mos cu­ka­tos.

Ar­bû­zo minkš­ti­me yra li­ko­pe­no, þi­no­mo  dël sa­vo an­tiok­si­da­ci­niø ir prieš­vë­þi­niø sa­vy­biø. Ši rau­do­nos spal­vos me­dþia­ga uþ­ker­ta ke­lià pro­sta­tos vë­þiui vys­ty­tis – tie, ku­rie mëgs­ta pro­duk­tus, tu­rin­èius li­ko­pe­no (ar­bû­zus, po­mi­do­rus), šia li­ga ser­ga net 45 pro­c. re­èiau. Li­ko­pe­nas sau­go ir mo­te­ris nuo kiau­ši­dþiø, krû­tø ir gim­dos kak­le­lio vë­þio. Moks­li­nin­kai rim­tai kal­ba ir apie šios me­dþia­gos ge­bë­ji­mà ma­þin­ti ti­ki­my­bæ su­si­rgti plau­èiø, ka­sos, skran­dþio, odos ir bur­nos glei­vi­nës vë­þiu.

Šei­my­në­lë

Li­ko­pe­nas – ar­ti­miau­sias vi­ta­mi­no A ir be­ta ka­ro­ti­no gi­mi­nai­tis. Jie pri­klau­so ka­ro­ti­noi­dø šei­mai, ási­kû­ru­siai ar­bû­zuo­se. Kiek­vie­nas šios šei­my­në­lës na­rys tu­ri sa­vø pri­va­lu­mø.

Be­ta ka­ro­ti­nas ir be­ta krip­tok­san­ti­nas vei­kia bû­da­mi kar­tu. Iš da­lies jie or­ga­niz­me virs­ta vi­ta­mi­nu A. Li­ku­si da­lis vei­kia sa­va­ran­kiš­kai, ap­sau­go­da­ma mus nuo in­fark­to, in­sul­to ir dau­ge­lio vë­þio rû­šiø, ypaè plau­èiø.

Liu­tei­nas ir zeak­san­ti­nas – ki­ta sal­dþio­ji po­re­lë. Jie sau­go nuo daþ­nos re­gë­ji­mo pra­ra­di­mo prie­þas­ties – ka­ta­rak­tos. Li­ga vys­to­si me­tø me­tus ir në­ra pa­gy­do­ma. Pro­duk­tai su šiais ka­ro­ti­noi­dais jos vys­ty­mo­si ri­zi­kà su­ma­þi­na 36 pro­c., pa­kan­ka per die­nà su­val­gy­ti 1,5-2 ar­bû­zo skil­te­les. Kai ar­bû­zø në­ra, val­gy­ki­te špi­na­tus, bro­ko­lius, Briu­se­lio ko­pûs­tus, ku­rie taip pat tur­tin­gi liu­tei­no ir zeak­san­ti­no.

Ne­se­niai ame­ri­kie­èiø moks­li­nin­kai ra­do nau­jà bû­dà, kaip sau­go­ti ar­bû­zus. Jie pa­ta­ria juos lai­ky­ti ne šal­ty­je, o kam­ba­rio tem­pe­ra­tû­ro­je. Per dvi sa­vai­tes po to, kai at­ga­ben­ti iš dar­þo, jie te­be­kau­pia ka­ro­ti­noi­dus: li­ko­pe­no kie­kis pa­di­dë­ja 40 pro­c., o be­ta ka­ro­ti­no – 1,5-3 kar­tus! Bet kai tik ar­bû­zà pra­pjo­vë­te, tuoj pat dë­ki­te á šal­dy­tu­và, ant­raip su­ges.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Va­kar am­þi­no poil­sio iš­ly­dë­tas il­ga­me­tis gru­pës „Vai­ras“ va­do­vas Vy­tau­tas Ka­ti­lius. Á pa­sku­ti­næ ke­lio­næ ko­le­gos mu­zi­kan­tai ve­lio­ná iš­ly­dë­jo dai­no­mis.

Va­do­vau­jant Vy­tau­tui Ka­ti­liui „Vai­ras“ bu­vo ta­pæs vie­na iš po­pu­lia­riau­siø Lie­tu­vos gru­piø.

56-eriø Vy­tau­tas Ka­ti­lius gru­pei „Vai­ras“ va­do­va­vo nuo 1982 iki pat 1991 me­tø. Prieš de­šimt me­tø mu­zi­kan­tas dël sun­kios fi­nan­si­nës pa­dë­ties iš­vy­ko á Èi­ka­gà. Vy­ras vis daþ­niau kal­bë­jo apie no­rà gráþ­ti á Lie­tu­và, bet ne­spë­jo – lie­pos 29 die­nà mi­rë iš­ti­kus in­fark­tui.

Ko­le­gos V. Ka­ti­liui nu­si­len­kë va­lan­dos truk­mës kon­cer­tu. Bu­væs „Vai­ro“ kla­vi­ši­nin­kas Va­di­mas Kam­ra­ze­ris su­dai­na­vo dai­nà „Ant slenks­èio“, ku­rio­je yra to­kie þo­dþiai: „O ta­da mes ki­taip at­si­së­dam – tu á tam­sà, o aš – á sau­læ...“

„Mes su Vy­tu ir drau­ga­vom, ir py­ko­mës, bet ga­liu pa­sa­ky­ti vie­na – jis bu­vo su mo­to­riu­ku, vi­sa­da su­ras­da­vom bend­rø taš­kø. Jei kû­rë – tai iki pa­mi­ši­mo, jei my­lë­jo – tai be ri­bø, jei ne­ken­të – ly­giai taip pat. Jis ne­bu­vo dip­lo­ma­tas, bet bu­vo toks þmo­gus, ku­ris vi­sà gru­pæ ve­dë á prie­ká ir aš dþiau­giuo­si, kad bu­vau juo pa­ti­kë­jæs“, – sa­kë mu­zi­kan­tas.

Anot V. Kam­ra­ze­rio, V. Ka­ti­liui va­do­vau­jant „Vai­rui“, mu­zi­kan­tai iš­drá­so dai­nuo­ti sa­vo kû­ry­bos dai­nas. „Vy­tas në vie­nam mû­sø ne­da­vë tur­tø, na­mø, bet tai, kà da­rë­me bu­vo „kai­fas“. Þmo­nës, prie ku­riø jis pri­si­lies­da­vo, pra­dë­da­vo ti­kë­ti sa­vi­mi. Ga­liu drà­siai sa­ky­ti, kad Vy­tau­tas Ka­ti­lius bu­vo vie­nas ta­len­tin­giau­siø Šiau­liø þmo­niø“, – sa­kë V. Kam­ra­ze­ris.

Ur­na su ve­lio­nio pa­lai­kais, iš kon­cer­tø sa­lës „Sau­lë“ bu­vo iš­neš­ta 13 val. Ši vie­ta pa­si­rink­ta sim­bo­liš­kai: „Sau­lës“ ki­no teat­re, prieš jam iš­vyks­tant á JAV, bu­vo ákur­ta V. Ka­ti­liaus stu­di­ja.

Va­do­vau­jant Vy­tau­tui Ka­ti­liui „Vai­ras“ bu­vo ta­pæs vie­na iš po­pu­lia­riau­siø Lie­tu­vos gru­piø. Iš­vy­kæs á Niu­jor­kà dir­bo tak­sis­tu, vë­liau sunk­ve­þi­mio vai­ruo­to­ju, ëmë­si ir ki­tø dar­bø.

V. Ka­ti­lius am­þi­no poil­sio at­gu­lë Šiau­liø Gin­kû­nø ka­pi­në­se.

Jau ápu­së­jæs pa­sku­ti­ny­sis va­sa­ros më­nuo pa­þenk­lin­tas sta­bi­lu­mo ir ra­my­bës nuo­tai­ka. Pra­bë­go ge­gu­þës jau­du­lys, iš­si­pil­dë bir­þe­lio lû­kes­èiai, á praei­tá nu­þen­gë lie­pos aist­ros. Rugp­jû­tá tra­di­ciš­kai dau­ge­lis tau­tø šven­èia pir­mo­jo der­liaus šven­tes. So­dai sun­kiai sva­ri­na noks­tan­èius vai­sius. Jau­èia­me gy­ve­ni­mo pil­nat­væ ir gau­sà, so­tu­mà nuo ši­lu­mos ir sau­lës, visus trau­kia at­si­pa­lai­duo­ti, pail­së­ti, pra­leis­ti va­ka­rà gam­to­je, pa­si­gë­rë­ti þvaigþ­dë­mis. Nie­kur ne­sku­ba­me – kad tik va­sa­ros nuo­tai­kos pa­kak­tø kuo il­ges­niam lai­kui!

Per­si­kas – pri­pa­þin­tas af­ro­di­zia­kas, tur­tin­gas vi­ta­mi­no E, kuris naudingas  hor­mo­ni­niam fo­nui or­ga­niz­me iš­lai­ky­ti, vie­ni­jan­tis švel­nø ak­so­mi­nës þie­ve­lës bei sul­tin­go minkš­ti­mo de­ri­ná ir pa­ver­èian­tis vai­siaus val­gy­mà ero­ti­niu ri­tua­lu. J David EISENBERG nuotr.

Be­si­bai­gian­èios va­sa­ros do­va­nos

Rugp­jû­tá rei­kia mai­tin­tis ávai­riu mais­tu, kad pri­pil­dy­tu­me sa­ve emo­ci­nio pa­ki­li­mo ir svei­ka­tos atei­nan­tiems më­ne­siams. Die­to­lo­gai re­ko­men­duo­ja ne ma­þiau kaip pu­sæ vi­sø rei­ka­lin­gø ka­lo­ri­jø gau­ti iš se­zo­ni­niø vai­siø ir dar­þo­viø, juk šiuo me­tu pa­si­rin­ki­mas di­de­lis kaip nie­ka­da.

Per­si­kai

Tra­di­ciš­kai per­si­kas lai­ko­mas mo­te­riš­ko­jo þa­ve­sio sim­bo­liu. Su ko­kio­mis tik mo­ters kû­no da­li­mis ási­my­lë­jæ vy­rai ne­ly­gi­na šio vai­siaus – ir su skruos­tu­kais, ir su krû­ti­ne, ir su oda... Nie­ko nuo­sta­baus, nes per­si­kas – pri­pa­þin­tas af­ro­di­zia­kas, tur­tin­gas vi­ta­mi­no E, kuris naudingas hor­mo­ni­niam fo­nui or­ga­niz­me iš­lai­ky­ti, vie­ni­jan­tis švel­nø ak­so­mi­nës þie­ve­lës bei sul­tin­go minkš­ti­mo de­ri­ná ir pa­ver­èian­tis vai­siaus val­gy­mà ero­ti­niu ri­tua­lu. Be to, ka­ro­ti­no tu­rin­tis vai­sius at­sta­to odos elas­tin­gu­mà ir švie­þu­mà, nu­ken­të­ju­sá nuo kait­rios va­sa­riš­kos sau­lës.

Paim­ki­te po­rà per­si­kø, išim­ki­te kau­liu­kus ir mik­se­riu su­pla­ki­te su 160 ml. de­šim­ties pro­cen­tø rie­bu­mo grie­ti­në­le (pie­no rie­ba­lai pa­dës ási­sa­vin­ti ka­ro­ti­nà). To­ká kok­tei­lá ger­ki­te ry­tais ma­þiau­siai tris sa­vai­tes.

Kriau­šës

Jos tu­ri ge­le­þies ir vi­so komp­lek­so mik­roe­le­men­tø, sti­mu­liuo­ja in­te­lek­ti­nius su­ge­bë­ji­mus ir stip­ri­na at­min­tá.

Dir­ban­èiai mo­te­riai pui­kus uþ­kan­dis – ga­ba­lë­liais su­pjaus­ty­ta de­ser­ti­në kriau­šë, uþ­pil­ta val­go­muo­ju šaukš­tu me­daus. Vie­no­je kriau­šë­je yra apie 100 ka­lo­ri­jø, o šaukš­te me­daus – 80 ka­lo­ri­jø. Vi­sa tai uþ­si­ger­ki­te þa­lià­ja ar­ba­ta ir pa­ju­si­te jë­gø ant­plû­dá.

Obuo­liai

Pag­rin­di­nis rugp­jû­èio obuo­liø ypa­tu­mas – plo­na ode­lë ir švel­nus minkš­ti­mas. Anks­ty­vie­ji obuo­liai ypaè re­ko­men­duo­ja­mi tiems, ku­riø skran­dis jaut­rus ir sun­kiai ási­sa­vi­na rûgš­èius pro­duk­tus. Obuo­liuo­se esan­tis an­tiok­si­dan­tas kver­ci­ti­nas pa­de­da plau­èiams ási­sa­vin­ti de­guo­ná ir su­tei­kia pa­pil­do­mos ener­gi­jos. Pek­ti­nas – tirps­tan­ti làs­te­lie­na – pa­de­da iš or­ga­niz­mo iš­ves­ti bet ko­kius tok­si­nus. Obuo­liai stip­ri­na imu­ni­te­tà ir su­ma­þi­na po­lin­ká á aler­gi­jà. Rin­ki­tës aly­vi­nius: šiek tiek per­si­rpæ, mil­tin­gi vai­siai – la­biau­siai tau­so­jan­tys virš­ki­ni­mo sis­te­mà ir to­kie pat ver­tin­gi ener­ge­ti­niu po­þiû­riu, kaip ir kur kas kie­tes­nës vë­ly­vo­sios rû­šys.

Va­sa­ri­nës obuo­liø rû­šys iš­si­lai­ko neil­gai, tai­gi val­gy­ki­te juos švie­þius. Su­mai­šy­ki­te obuo­liø ty­ræ su ar­ba­ti­niu šaukš­te­liu lai­mo sul­èiø, pri­dë­ki­te prie jø varš­kës bei cuk­raus pud­ros ir gau­si­te idea­liai su­ba­lan­suo­tà de­ser­tà iš pie­no bal­ty­mø, vi­ta­mi­nø ir làs­te­lie­nos.

Lai­mai ( þa­lio­sios cit­ri­nos )

Jø at­si­ra­di­mas rugp­jû­èio më­ne­sio sà­ra­še ne at­si­ti­ki­nis  – jie yra uni­ver­sa­lûs ir su­stip­ri­na bet ko­kiø vai­siø sko­ná. Sod­rus, ta­èiau ne­rë­þian­tis lai­mø rûgš­tu­mas pui­kiai pa­brë­þia ávai­riø vai­siø pri­va­lu­mus, iš­sau­go jø iš­vaiz­dà, ne­leis­da­mi pa­tam­së­ti ore.

Tru­pu­tá lai­mo sul­èiø ápil­ki­te á þa­lià­sias ir vai­siø sa­lo­tas, á obuo­liø ir kriau­šiø ty­res, á uo­gø pa­da­þus ir kok­tei­lius.

Po­mi­do­rai

Tik­riau­siai vi­si þi­no, jog po­mi­do­ruo­se daug li­ko­pe­no, uþ­ker­tan­èio ke­lià on­ko­lo­gi­niams su­si­rgi­mams ir šir­dies li­goms. Li­ko­pe­nà ga­li­ma var­to­ti ir tab­le­èiø pa­vi­da­lu, bet ak­ty­viau­siai ši me­dþia­ga vei­kia kai yra kar­tu su vi­ta­mi­nu C, fo­lio rûgš­ti­mi ir ávai­riais ka­ro­ti­nais, ku­riø gau­su pri­si­rpu­sia­me po­mi­do­re. Ypaè tur­tin­gi li­ko­pe­no më­sin­gi tam­siai rau­do­nos spal­vos po­mi­do­rai.

Li­ko­pe­nas ási­sa­vi­na­mas su rie­ba­lais. Tai­gi pa­si­da­ry­ki­te po­mi­do­rø sa­lo­tø su au­ga­li­niu alie­ju­mi ar­ba grie­ti­ne.

Aguo­nos

Ne­pel­ny­tai uþ­mirš­tas ir la­bai ska­nus pro­duk­tas, ku­ria­me, be 55 pro­c. au­ga­li­nio alie­jaus ir 20 pro­c. bal­ty­mø, dar esa­ma nuo­tai­kà ge­ri­nan­èiø me­dþia­gø. Nar­ko­ti­në­mis jos ne­lai­ko­mos ir pri­pra­ti­mo ne­su­ke­lia, ta­èiau ne­ri­mo at­si­kra­ty­ti pa­de­da.

Aguo­nø grû­de­lius rei­kia de­šim­tá mi­nu­èiø pa­vi­rin­ti pie­ne, at­šal­dy­ti ir iš­dþio­vin­ti, su­mal­ti ir su­mai­šy­ti su cuk­ru­mi ar­ba su me­du­mi – pro­por­ci­jas pa­si­ren­ka­me pa­gal sko­ná. Aguo­ni­në ma­së var­to­ja­ma kaip pa­da­þas bly­ne­liams, de­da­ma á avi­þi­nes ar­ba ma­nø ko­šes, á ne­sal­dø jo­gur­tà, plak­tà grie­ti­në­læ ar­ba varš­kæ.

Me­dus

Me­dus, ko­pi­në­ja­mas ant­ro­jo­je rugp­jû­èio më­ne­sio pu­së­je, pa­lai­ko imu­ni­te­tà ir pa­si­þy­mi prie­šin­fek­ci­në­mis bei an­ti­kan­ce­ro­ge­ni­në­mis sa­vy­bë­mis. Pla­èiau apie já ra­si­te ki­ta­me sa­vait­raš­èio teks­te – „Ir svei­ka, ir gar­du“, tad neiš­sip­lë­siu. Juo ga­li­te gar­din­ti vai­siø sa­lo­tas ir na­tû­ra­lø ne­sal­dø jo­gur­tà. Iš grie­ti­nës, su­mai­šy­tos su me­du­mi, išei­na pui­kus de­ser­ti­nis pa­da­þas.

Sû­ris su pe­lë­siais

Se­zo­ni­niu pro­duk­tu jo ne­pa­va­din­si, ta­èiau jis la­bai ska­nus su švie­þiu me­du­mi ir sal­dþiais vai­siais. Pe­lë­siai pa­di­di­na at­spa­ru­mà þar­ny­no in­fek­ci­joms.  Pas­ku­ti­nes va­sa­ros ato­sto­gø die­nas pla­nuo­ja­te pra­leis­ti pie­tuo­se? Tur­kø moks­li­nin­kai nu­sta­të, kad kai ku­rios su­de­da­mo­sios pe­lë­siø me­dþia­gos su­si­kau­pia gi­lu­mi­niuo­se odos sluoks­niuo­se ir ap­sau­go jà nuo nu­de­gi­mø sau­lë­je.

Sus­mul­kin­tà pe­lë­si­ná sû­rá su­mai­šy­ki­te su sa­lo­to­mis, kriau­šë­mis ir ked­ro rie­šu­tais. Li­kus sa­vai­tei iki pla­nuo­ja­mos poil­si­nës ke­lio­nës prie jû­ros su­val­gy­ki­te po 20 – 30 gra­mø rok­fo­ro per die­nà.

Pa­ren­gë Ka­mi­lë Vit­ku­të

Arûnas UOGINTAS

"Bûti ar nebûti?" - taip podiumo diskusijoje apie vizualius menus Lietuvos regionuose á susirinkusius klausytojus kreipësi menotyrininkas Ignas Kazakevièius. Liepos viduryje Vilniaus parodø ir konferencijø centre "Litexpo" vykstanèioje antrojoje tarptautinëje šiuolaikinio meno mugëje "ARTVILNIUS 2011", kur 65 galerijos iš 17 šaliø (39 Lietuvos galerijos ir 26 uþsienio) pristatë apie 300 tapybos, skulptûros, tekstilës, grafikos, foto- ir videomeno darbø, daugiausia buvo reprezentuojama sostinëje gyvenanèiø ir dirbanèiø menininkø kûryba - suskaièiavau 58 dailininkus. Kaunas, Klaipëda, Panevëþys, Telšiai, Alytus, Dusetos, Darbënai, Rumšiškës, Lazdijai, Utena, Druskininkai, Kudirkos Naumiestis pristato trisdešimt vizualaus meno kûrëjø.

Lenkaitës Annos Klonowskos ir Martyno Gaubo langinës buvusiam arkliø pirklio namui. Nidos LUNGIENËS asmeninio archyvo nuotr.

Konferencija

Šiame didþiausiame Baltijos šalyse pastarøjø dvejø metø meno forume Šiauliø galerijos išvis nusprendë nedalyvauti, nors Vilniaus miestas garantavo nemokamus ekspozicinius plotus. Ásivaizduokite, kad staiga nei iš šio, nei iš to ima ir Lietuvos krepšinio rinktinës treneriai nutaria, kad komanda yra jau viskà pasiekusi ir šiame Europos èempionate nedalyvaus. Reakcija bûtø buvusi kraupi - politikai, verslininkai, sirgaliai ir krepšininkai reaguotø þaibiškai... O kaip á šià pasyvià mûsø galerijø pozicijà Vilniaus meno forumo atþvilgiu reaguos miesto kultûros þmonës - keli šimtai dailininkø, fotografø, tautodailininkø?

Kaip yra su tuo menu ne sostinëje, liepos 16 dienos popietæ konferencijø salëje diskutavo menotyrininkai Vidas Poškus, Ignas Kazakevièius, Aistë Paulina Virbickaitë, Dusetø galerijos direktorius Alvydas Stauskas ir šiø eiluèiø autorius.

Pasak V. Poškaus, provincijoje vyrauja tam tikras uþdarumas - kartais menininkas pats ima abejoti savo kûriniø raiška, verte. Þinomo menotyrininko paskatinimas ar recenzija šalies kultûros spaudoje bûtø labai svarbus stimulas dirbti, taèiau lyg ir nëra tos informacinës sklaidos, kas kur vyksta: parodø atidarymai, plenerø uþdarymai, viešøjø erdviø skulptûrø pristatymai ir pan.

I. Kazakevièius vardijo kitas meno sklaidos problemas, kai þinomi Lietuvos vizualaus meno tyrëjai, autoritetai "šaudo toliasvaide artilerija". Jø tekstai nukreipti á išrinktàjá skaitytojà ir mokiniø, studentø, kitø, galbût maþiau dailës kultûroje dalyvaujanèiø þmoniø, menotyrininkø kalambûrai tiesiog nepasiekia. Be to, daþnai miesto vizualiai kultûrai atstovauja vienas ar keli ryškûs dailininkai, pavyzdþiui, Alytus turi kontraversiškà Redà Dirþá, Panevëþiui daþnai atstovauja Lenkijoje gyvenantis garsusis Stasys Eidrigevièius, Dusetas garsina Šarûnas ir Nomeda Saukos... Alvydas Stauskas, pastarojo miesto galerijos direktorius, didþiavosi, kad šiais metais jubiliejø šventæs Šarûnas atsisakë rengti parodà sostinëje teigdamas, kad tegul Vilniaus ponai èia, á Dusetas, vaþiuoja. Miestelis stebëjosi, kad per dvi savaites sulaukë per pusantro tûkstanèio gerbëjø iš visos Lietuvos... Taèiau þiniasklaidos dëmesio sulaukia tik miesto meniniai lyderiai, tuo tarpu kiti penkiolika Dusetø galerijos kûrëjø - nepastebimi.

Provincija – kurortas?

Gráþtant prie Šiauliø problemos, Lietuvos galerijø ir kultûros skyriø rengiamø plenerø, šiuolaikinio meno festivaliø, meniniø projektø, dalyviai iš sostinës ir "kitos" Lietuvos pastebi, kad sostinës menininkams organizatoriai dëmesio skiria net per daug. "Kritikos maršrutuose" Šiauliai buvo pakrikštyti kultûros kurortu – miestui prilipo ši taikli pravardë su visomis teigiamomis ir neigiamomis reikšmëmis. Pasak Vytauto Michelkevièiaus, prieš 4-5 metus pagrindiniø meno kritikø – vilnieèiø – festivalyje "Enter" dalyvaudavo vos vienas kitas – renginio "nepamatydavo" në vienas kultûros laikraštis. Dabar nemaþai dalyviø – kritikø ir teoretikø – atvyksta á šá festivalá pailsëti bûtent iš sostinës. Medijø menas niekuomet nebuvo lokalus ir izoliuotas fenomenas, bet kuo toliau, tuo labiau festivalyje "Enter" maþëja tarptautiniø dalyviø. O kam gi jie? Tik trukdytø poilsiautojams.

Taigi ryškûs vizualûs projektai domina visuomenæ, pritraukia þiniasklaidà Netgi kai kurie plenerai tampa miesto þenklu.

Jûratës Mitalienës (Utena) ir Arûno Uoginto tapytos langinës pagal Vytauto Kernagio dainos temà.

Rokiškio langiniø fenomenas

Vienas keistesniø vis populiarëjanèiø meno projektø yra Rokiškio langiniø tapybos pleneras, tampantis originaliu šiuolaikinio meno ir tautinio paveldo jungties pavyzdþiu, miesto simboliu, vizualaus meno – tapybos – miesto viešose erdvëse paroda.

Šiemet vyko jau septintasis meninis projektas, kuriame dailininkai per beveik savaitæ dekoravo šešiø namø langines.

Anot plenero idëjos autoriaus ir kuratoriaus Arûno Auguèio, viena ádomiausiø Rokiškio vietø yra centrinë miesto Respublikos gatvë: "Rokiškënai daþnai pavydi aplinkiniø rajonø miestams, kuriø pagrindinëse gatvëse puikuojasi mûriniai daugiaaukšèiai pastatai, nes mûsø centrinë gatvë su tarpukario metais (ar dar seniau) statytais vienaukšèiais mediniais namais labai primena kaimo ûlyèià. Taèiau šis miesto "trûkumas" virs didþiuliu privalumu, jei teisingai sudëliosime akcentus, pabrëšime bûdingus aukštaitiškos architektûros bruoþus, pademonstruosime tautinius ornamentus ir spalvines namø daþymo subtilybes."

Per pastaruosius septynerius metus daugelis centrinës gatvës namø pasipuošë unikaliomis langinëmis ir vieno Maltos ordino savanoriø vadovas iš Bavarijos, daþnai su draugystës misija atvykstantis á Šiaurës Lietuvà, savo krašto spaudoje ir oficialiuose pasisakymuose Rokišká jau vadina langiniø miestu. Per visà projekto gyvavimo laikà 85 dailininkai ištapë 217 langiniø. Po truputá graþina savo namus ir centrinës, dar pernai metais rekonstruotos, gatvës gyventojai, vis aptardami savo langø puošmenø stiliø kolorità ir kompozicijà. Ádomi situacija – šie namo puošmenys, gerai matomi vaþiuojant, priverèia prie jø derinti ir ávairiø parduotuvëliø iškabas, miestas tampa stilingesnis, skatina gyventojø tiesioginá domëjimàsi menu, formuoja tam tikrà tolerancijà – juk ne visos langinës gali patikti, bet visos turi kabëti... Ne vienas jaunuolis panorës išmokti taip piešti, kaip mato langinëse, ir stos á miesto dailës mokyklà – štai ir tiesioginis edukologinis aspektas, jau nekalbant apie tam tikrà estetinio skonio ugdymà. Aišku yra dar daug problemø ir darbo miesto valdininkams, architektui, šá meniná projektà derinantiems su visuomene, bet tai jau áprastos miesto problemos, kurios yra sprendþiamos.

Maþø Lietuvos miestø pavyzdys árodo, kad gera menininko iniciatyva yra ágyvendinama, nepaisant pinigø stygiaus, nors kartais vadybininkai tokiu bûdu bando pateisinti veikos stokà ar fiksuoti tam tikrà vadybinio judëjimo suvarþymà.

Kiekvienas meno vadybininkas sukasi kaip išmano, taèiau mûsø miestui priklausanèios galerijos gal per daug lengvabûdiškai renkasi ar priima jau suformuotas parodas iš sostinës, sutinka patalpas nuomoti ne parodoms o, pvz., partijø pobûviams, uþuot šalies meno renginiuose pristatytø Šiauliø vizualià kultûrà. Privati galerija taip elgdamasi tiesiog þlugtø, nes jos egzistencija tiesiogiai priklauso nuo meno projektø rëmimo ir dailininkø kûriniø pardavimo. Štai èia ir dilema - nors savo ekspoziciniais plotais, manau, mûsø miestas gal lenktø net Rygà, bet mûsø menininkø gerbëjai šiø metø "ARTVILNIUS 2011" matë šiaulieèiø galerijø špygà. Apmaudu, ir tiek.

Savaitraštis "Šiauliai plius" paklausë dviejø stambiausiø Šiauliø galerijø nuomonës apie miesto galerijø veiklà ir dalyvavimà meno mugëse.

Romualda Atkoèiûnienë, Šiauliø dailës galerijos direktorë:

"Pasaulyje áprasta, kad tokio pobûdþio šiuolaikinio meno mugëse dalyvauja privaèios, komercinës galerijos. Savivaldybiø ar nacionalinës galerijos turi kitus savo veiklos tikslus, todël jø ir nepamatysite pagrindinëse pasaulinëse meno mugëse. Lietuvoje dar nëra panašiø mugiø praktikos ir patirties, todël iškyla neaiškumø ir dël "ARTVILNIAUS" mugës. Komercinës galerijos siekia pelno, todël jø motyvacija tokioje mugëje yra aiški – investuodamos á savo pasirodymà, jos siekia finansinës sëkmës. Valstybinës ar savivaldybiø meno institucijos vykdo projektinæ, kultûrinæ švieèiamàjà veiklà, todël jos savo veiklà pristato kito pobûdþio renginiuose, pavyzdþiui, 2005 m. Vilniaus šiuolaikinio meno centre vykusiame projekte "Galerijos pristato".

Taèiau Šiauliø dailës galerija priëmë naujoviø iššûká ir dalyvavo 2009 m. vykusioje pirmoje "ARTVILNIAUS" mugëje. Dalyvavimo tikslas buvo galerijos veiklos propagavimas ir ávaizdþio stiprinimas. Savaitæ trukusá Šiauliø galerijos pristatymà (informacinë medþiaga, viešbuèiai, transportas ir kt.) buvo paþadëjusi finansuoti miesto savivaldybë, taèiau iki šiol visos didþiulës prisistatymo, galerijos darbuotojø išlaidos liko nepadengtos.

Šiemet labiau išryškëjus mugës kriterijams, jos kuratoriai iš anksto patarë nedalyvauti biudþetinëms miestø galerijoms. Mugë skirta privaèiam meno verslui skatinti, o ne biudþetinëms institucijoms finansuoti. Šiauliø dailës galerijos parodø kuratorius Virginijus Kinèinaitis dalyvavo "ARTVILNIAUS" mugës vertinimo komisijoje ir þino, kad visos biudþetinës galerijos buvo tiesiog nevertinamos. Palaipsniui kristalizuojasi šios mugës, kaip komercinio privaèiø galerijø renginio, samprata, todël ateityje tokiø nesusipratimø bus maþiau. Privaèios galerijos paèios susiranda, jø manymu, komerciškai sëkmingus menininkus ir juos pristato, tokios veiklos neriboja jokia geografija, pavyzdþiui, šiaulietæ Þanetà Jasaitytæ pristatë privati Portugalijos galerija.

Tai nereiškia, kad galerija nepropaguoja miesto menininkø kûrybos. Galerija turi aiškias savo veiklos kryptis, todël ji nuolat pristato šiaulieèius menininkus ávairiuose miesto, šalies, uþsienio projektuose."

Janina Ališauskienë, "Laiptø galerijos" direktorë:

"Laiptu galerija" turëjo planø dalyvauti meno mugëje su lietuviška ir vokiška grafika. Lietuviškajai grafikai bûtø atstovavæ egzilio autoriø kûriniai (Þ. Mikšio, A. Vešèiûno, K. Janulio, V. Petravièiaus, P. Augiaus, A. Elskaus ir kt.), vokieèiø - Rainerio Gotlibo Mordmiulerio estampai ir litografijos. Nedalyvavome, nes nesuradome jokiø finansiniø galimybiø."

Á sodà! Á sodà! Todël, kad rugpjûtis – pats obuolingiausias laikas. Pasitaiko metø, kai vos dviejø trijø obelø savininkai neþino, kur dëti derliaus - ne veltui obelis sunkiai svyranèiomis nuo vaisiø šakomis laikoma derlingumo simboliu. Obuolys – tikrasis ir metaforinis. Kokie gi jie?

Obuo­lys sim­bo­li­zuo­ja þmo­gaus su­gun­dy­mà, nuo­puo­lá ir iš­si­gel­bë­ji­mà. Mitinë Adomo ir Ievos scena þavëjo visø laikø menininkus.

Lietuvoje, nelabai turtingame vaisiø krašte, obelis – pagrindinis sodo augalas. Net pagrindinë religinë rugpjûèio šventë Þolinë susijusi su obuoliais. Anksèiau po šios šventës, pašventinus þemës gërybes ir pavertus jas simboline dovana Dievui, buvo leidþiama mëgautis pirmuoju obuoliø derliumi.

Draudþiamas vaisius

Šio, atrodytø, visiškai neegzotiško vaisiaus istorija perdëm mitologinë. Ir paini. Obuolys simbolizuoja þmogaus sugundymà, nuopuolá ir išsigelbëjimà. Viskà gaubia paslaptis, prasidëjusi dar Edemo soduose. Ievos nuskintas vaisius, dël kurio bûsima þmonija buvo išvaryta iš rojaus, nepaisant paplitusio ásitikinimo, buvo visai ne obuolys - ten, kur, ko gero, bûta Edemo sodø, obelys neaugo. Neauga ir dabar. Klaida, greièiausiai, ávyko dël neþinomo Biblijos vertëjo kaltës: þodá "malus" ("blogis") jis išvertë kaip "obuolys", tokiu bûdu pasirinkdamas ne simbolinæ sàvokà, o konkretø daiktà. Judëjø nuomone, Ieva buvo nusiskynusi figà arba riešutà. Staèiatikiai ir krikšèionys anksèiau manë, kad tai buvo apelsinas. Protestantai dël pirmøjø þmoniø nuopuolio kaltina medø, o musulmonai ásitikinæ, kad Ieva pasiûlë Adomui išgerti vyno. Dar paplitusi nuomonë, kad tai buvo svarainis. Ne veltui viso pasaulio pomologai (þodis "pomologija" – nuo lotyniško þodþio "pomum" (obuolys) ir "logos" (mokymas) juokauja, jog jø mokslas – vienas seniausiø pasaulyje, o pirmasis Biblijoje minimas eksperimentas turëjo daugiau pasekmiø þmonijai negu atominës bombos sprogimas.

Ir senovës graikai obuolá laikë egzotiniu vaisiumi. Tai liudija kitas labai populiarus mitas apie nesantaikos obuolá su uþrašu "Graþiausiajai", dël kurio kovojo trys dievaitës: Dzeuso þmona Hera, karingoji Atënë ir meilës deivë Afroditë. Ginèà, visi þinome, išsprendë Trojos valdovo sûnus Paris, atidavæs obuolá Afroditei, o ši atsilygindama jaunuolá apdovanojo graþiosios Elenos meile. Apie tai, kas ávyko vëliau, þinome iš holivudiško filmo "Troja", kuriame Pario vaidmená atliko Orlandas Blumas, Achilo – Bredas Pitas, o visà šià obuoliø košæ srëbë Trojos valdovas Priamas, kurá suvaidino didysis Piteris O'Tulas.

Obuolys nuo obels

Laikoma, jog obuoliø tëvynë – šiuolaikinio Kazachstano ir Kirgizijos teritorija, kur iki šiol auga nemaþai laukiniø obelø. Šiuos vaisius mezgantys medþiai iš pradþiø augo tarp Kaspijos ir Juodosios jûrø, iš kur paplito po viso pasaulio regionus. Šiuo metu þinoma apie 7500 obuoliø rûšiø. Mûsø krašte jø maþiau ir, kol nepradëta gabenti iš uþsienio "dþonatanø" ir "grinø", mes, viduriniøjø platumø gyventojai, þinojome populiariausias rûšis, kaþkodël daugiausia iš "a" raidës: alyviniai, ananasiniai, antaniniai... Na, dar avietiniai, dël kuriø á sodus daugiausia ir lásdavo vaikai. Na, argi atsirastø dabar bent vienas save gerbiantis þmogus, kuris galëtø pasigirti neálindæs á svetimà sodà? Pernelyg didelë pagunda, ne veltui, matyt, ji ir priskiriama mûsø pramotei Ievai...

Paþinimo vaisius

Ar iš tiesø egzistavo legendinis obuolys, nukritæs didþiajam fizikui Niutonui ant galvos, ar tai viso labo tik graþi legenda – sunku pasakyti. Garsusis matematikas Karlas Fridrichas Hansas pykdavo, kai jam bûdavo primenamas Niutono obuolys. "Nesuprantu, - rašë jis, - kaip galima manyti, kad šá atradimà galëjo pagreitinti ar sulëtinti kaþkoks obuolys." Pats Niutonas, aprašydamas atrastà dësná, vëliau pavadintà jo vardu, në þodþiu apie obuolá nebuvo uþsiminæs. Iš kurgi jis tada atsirado? Pirmàsyk apie Niutono obuolá papasakojo Volteras jau po Izaoko Niutono mirties, tariamai remdamasis jo dukterëèios Jekaterinos Kondiuit þodþiais. Legendà sustiprino ir Niutono jaunystës draugo Staklio prisiminimai. Jis prisiminë pokalbá, ávykusá netrukus iki didþiojo mokslininko mirties. "Po pietø, kadangi oras buvo šiltas, mes išëjome á sodà ir dviese gërëme arbatà obelø šešëlyje – jis ir aš, - rašë Staklis. – Tarp kitko, jis uþsiminë apie tai, jog gravitacijos idëja šovusi jam á galvà kaip tik analogiškoje aplinkoje, kai nuo obels kritæs obuolys..."

Pramanas tai ar ne, bet net praëjus 93 metams po Niutono mirties në vienas þmogus neišeidavo iš jo namø Vulstorpe, neþvilgtelëjæs á legendinæ obelá. 1920 metais stipri audra nulauþë senà medá, iš kurio nuolauþø buvo pagaminta këdë, tapusi mokslininko memorialinio muziejaus eksponatu.

Marcel THUM nuotr.

Nesantaikos nešëjas

Šiuolaikiniame pasaulyje obuolys yra tapæs madingu prekiniu þenklu. Prisiminkime bitlø "Apple" prekës þenklà arba kompiuterius. Dabar prekinis þenklas "Apple" priklauso kompiuteriniam "obuoliui", bet dalis šio þenklo naudojimo licencijø sugràþinta garso árašø kompanijai "Apple". Istorija tæsiasi jau ketvertà dešimtmeèiø. 1980 metais velionis Dþordþas Harrisonas viename þurnalø išvydo "Apple" kompiuteriø reklamà ir ne juokais supyko. Dainininkas átarë, jog yra paþeidþiamas bitlø pasirinkto prekës þenklo naudojimo ástatymas, juk dar 1968 metais grupë "The Beatles" áregistravo kompanijà "Apple", kuri árašinëjo grupës muzikà ir vykdë asmeninës intelektinës nuosavybës apsaugà. Praëjus metams, abi pusës pasirašë susitarimà, kuriuo remiantis kiekviena galëjo naudoti savo "obuolá" tol, kol nesusikirs jø veiklos sferos, pavyzdþiui, kol kompiuterinë kompanija uþsiims tik kompiuteriais. Bet kompiuteriø technologijø plëtra vël atvedë abi šalis á teismo salæ 1989 metais. Veiklos sferas vël teko atskirti. Kitas kovos etapas prasidëjo 2003 metais, kai kompiuterinis "Apple" išleido á prekybà savo MP3 ir programinæ árangà muzikai kopijuoti ir saugoti. Teismas nusprendë, kad senieji susitarimai nepaþeidþiami, nes gaminamos tik muzikos klausymosi ir saugojimo priemonës, neturinèios jokio ryšio su muzikos kûrimu. Ilgos kovos pasekmë buvo ta, kad ansamblio "The Beatles" dainos ilgai nesirodë legaliose muzikinëse svetainëse. Kompiuteriø kompanijos galva Stivas Dþonsas pareiškë: "Mes mylime bitlus, tad mums buvo skaudu visus šiuos metus su jais ginèytis dël prekës þenklo." O bitlø "Apple" vadovas Nilas Aspinalas pareiškë: "Puiku, kad mums pagaliau pasisekë áveikti šá nesutarimà ir eiti toliau..."

Tiesiai á obuoliukà

Muzika lieka muzika, bet kai visas pasaulis puolë stiprinti organizmà, viena madingiausiø dietø tapo obuolinë. Ávairios áþymybës valgo šiuos vaisius pusryèiams, pietums ir vakarienei. Treèiàjà dietos dienà galima pridëti medaus ir riešutø. Kankynë, þinoma, bet per mënesá tiesiog atjaunëji.

Kai kurie prisimins ir iš obuoliø pagamintus gërimus – stiprø kalvadosà ir lengvà, bet kojas pakertantá sidrà. Normandijoje praktiškai kiekvieno kaimo gyventojo darþinëje, esanèioje obuoliø sodo gilumoje, stovi naminukës aparatas. Ir kiekvienas šeimininkas já gamina skirtingai.

Sidras pagal legendà buvo pagamintas Karlo Didþiojo, tariamai vienàsyk atsisëdusio ant persirpusio maišo obuoliø. Šie subliuškæ. Rezultatas – sidras. Europoje mëgiamas gërimas pastaruoju metu tampa populiarus ir Lietuvoje... Gerai, kad jo neþinojo Vilhelmas Telis, kitaip net sunku bûtø ásivaizduoti, kur jis bûtø pataikæs, šaudamas á obuolá savo vaikui ant galvos.

Parengë Kamilë Vitkutë

Oksana LAURUTYTË

Šiemet Valstybinës teritorijø planavimo ir statybos inspekcijos Šiauliø teritorijos skyriaus specialistai nubaudë net 46 asmenis, kurie nelegaliai statë statinius ar atliko bûsto kapitaliná remontà. Statybos valstybinës prieþiûros poskyrio vedëjas Alfonsas Dankisas sako, kad buto savininkui, kuris be leidimo ástiklino balkonà, tenka ne tik sumokëti baudà, bet ir gauti visus reikalingus leidimus. Kà daryti ir kur kreiptis, kad bûsto kapitalinis remontas bûtø legalus ir nekiltø problemø nei bûsto savininkui, nei kaimynams?

Sta­ty­bø prie­þiû­ros spe­cia­lis­tai áspë­ja, kad nai­vu ti­kë­tis, jog va­sa­rà nu­spren­dus ka­pi­ta­liš­kai re­mon­tuo­ti bûs­tà, dar­bai tuoj ir pra­si­dës. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Griaunant kapitalines pertvaras reikia leidimø

Vasarà daugiabuèiø gyventojai suskumba remontuoti bûstus - keisti išplanavimà griaunant laikanèiàsias sienas ir pertvaras, stiklinti balkonus áprastai ar keièiant paèias balkonø konstrukcijas. Statybø prieþiûros specialistai áspëja, kad naivu tikëtis, jog vasarà nusprendus kapitališkai remontuoti bûstà, darbai tuoj ir prasidës. Norint atlikti kapitaliná remontà, apie leidimus reikia pradëti galvoti jau þiemà.

Pasak Valstybinës teritorijø planavimo ir statybos inspekcijos Šiauliø teritorijos skyriaus Statybos valstybinës prieþiûros poskyrio vedëjo A. Dankiso, prieš atliekant kapitaliná remontà arba tada, kai ketinama griauti kapitalinæ sienà, reikia kreiptis á Savivaldybës administracijos Architektûros skyriø ir parašyti prašymà išduoti leidimà rengti kapitalinio remonto projektà. Jei ketinama griauti tik pertvarà (nelaikanèiàjà konstrukcijà), kontroliuojanèiø institucijø leidimo nereikia. Toks remontas prilygsta einamajam remontui, taèiau, be abejonës, reikia laikytis triukšmo prevencijos taisykliø.

Savivaldybei reikia pateikti daugiau nei pusës namo bendrasavininkø raštiškà sutikimà. Tik gavus kaimynø sutikimà yra išduodamas projektavimo sàlygø sàvadas.

Sudëtingiau gauti leidimà buto rekonstrukcijai blokiniuose namuose, nes juose visos pertvaros yra nešanèiosios. Taip pat neleidþiama naikinti visos buto sienos, galima padaryti tik angà, kuri turi bûti sutvirtinta metaline konstrukcija.

Uþ nelegalø kapitaliná remontà - baudos

Gavus Savivaldybës leidimà reikia kreiptis á projektuotojà, kuris parengia projektà. Pastaràjá vël reikia pateikti Savivaldybës administracijos Architektûros skyriui. Atsakingi specialistai já ávertina ir išduoda leidimà bûstà remontuoti.

Atlikus bûsto kapitaliná remontà tenka kreiptis á statybos inspektorius arba internete susiradus atsispausdinti ir uþpildyti statybos deklaracijos formà. "Mes visada konsultuojame þmogø, kaip deklaracijà uþpildyti ir jà patvirtiname per 3 dienas. Patvirtintà deklaracijà dar reikia uþregistruoti Registrø centre", - sakë A. Dankisas.

Jau pora metø galioja tvarka, kad Savivaldybës leidimo reikia net norint paprastai ástiklinti balkonà. Sutikimà stiklinti balkonà turi duoti ir bendrija arba daugiabutá eksploatuojanti bendrovë. Savivaldybës architektûros skyriui tokiu atveju pateikiamas ástiklinto balkono eskizas. Jei ketinama griauti balkonà, keisti konstrukcijas, ástiklinti nuo pat apaèios, reikalingi savivaldybës leidimai jau ne buto kapitaliniam remontui, o rekonstrukcijai. Ši procedûra uþtrunka ilgiau, nes dokumentø derinimo procedûra ilgesnë.

Inspektoriai niekam nepataria butà rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti be leidimø. Nelegalus remontas gali bûti "apdovanotas" bauda nuo 1 iki 4 tûkstanèiø litø. Maþa to, sumokëjus baudà vis tiek reikës gauti privalomus leidimus.

Statybos ástatymo pataisos numato, kad visa, kas nelegaliai pastatyta, turi bûti nugriauta, o kas nelegaliai rekonstruota - atstatyta. Todël be leidimø pradëjus buto rekonstrukcijà gresia ne tik bauda, bet ir atstatymo darbai.

Nelegaliai atliktos buto rekonstrukcijos áteisinti negalima, tad parduodant butà, jei pirkëjas ima kredità iš banko, prireikia turto vertintojo paslaugø. Turto vertintojas negali pasirašyti buto vertinimo akto, jei rekonstrukcija yra neáteisinta Registrø centre.

Nelegalius remontus skundþia kaimynai

Be abejonës, remontuojant bûstà savininkai turëtø laikytis paprasèiausio mandagumo. Konfliktø su kaimynais kyla maþiau, jei remontuojamo buto šeimininkai juos iš anksto áspëja, kiek laiko truks remontas, atsiprašo dël kilsianèiø nepatogumø ir nepalieka šiukšliø laiptinëse, lifte, prie šiukšliø konteineriø.

Daþniausiai á statybas kontroliuojanèias institucijas kaimynai kreipiasi bûtent dël triukšmo. Reikalavimai yra tokie, kad nuo 8 val. iki 18 val. triukšmo lygis daugiabuèiuose namuose gali bûti iki 55 decibelø. Nuo 18 iki 22 val. - iki 50 decibelø. Nuo 22 iki 6 val. - iki 45 decibelø. Áprasto pokalbio metu triukšmo lygis bûna maþdaug 65 decibelai, o šaukiant paprastai siekia apie 80 decibelø.

Pasitaiko, kad þmonës, davæ sutikimà rekonstruoti butà, gailisi - skundþiasi netvarka laiptinëje ir nepakeliamu triukšmu savaitgaliais. Neretai skambina inspektoriams ir skundþia kaimynus. Šiemet šalyje inspektoriams anoniminiu telefonu paskambino 113 þmoniø, skøsdamiesi dël galimai nelegaliø remontø ir statybø. 75 tokie skambuèiai buvo melagingi, kiti - pasitvirtino, tad paþeidëjus teko bausti.

Jau pora metø galioja tvarka, kad Savivaldybës leidimo reikia net norint paprastai ástiklinti balkonà. Sutikimà stiklinti balkonà turi duoti ir bendrija arba daugiabutá eksploatuojanti bendrovë.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Ekologiška kosmetika, nekenksminga þmogaus sveikatai ir já supanèiai aplinkai, uþima vos 3 proc. Europos kosmetikos rinkos, tad akivaizdu, kad mûsø odai tenka galybë ávairiø chemijos produktø, kuriø poveikis sveikatai nëra ištirtas. Apie tai, kà naudojame savo odai priþiûrëti, kalbamës su kosmetologe Vaida Gaubiene.

Svar­bu ne tik tai, kà te­pa­me ant kû­no, bet ir tai, kà val­go­me ir kaip gy­ve­na­me. Megan MERRITT-DANIELS nuotr.

Neištirta, bet nepavojinga?

Manoma, kad pirmàjá kremà pagamino senovës Graikijos medikas ir filosofas Galenas, sujungæs á vientisà produktà bièiø vaškà, roþiø vandená ir alyvuogiø aliejø. Prancûzijoje ši medþiaga vis dar vadinama Galeno vašku, gebanèiu išlyginti raukšles ir saugoti odà nuo išsausëjimo. Dabar gaminant kosmetikos produktus naudojama apie 10 tûkst. medþiagø – natûraliø ir mineraliniø, grynø, perdirbtø ir sintetiniø.

Nors kosmetikai keliami dideli reikalavimai, daugelio cheminiø junginiø poveikis nëra iki galo ištirtas bei árodytas tyrimais. Kosmetikos gamintojai kaltinimus atremia teigdami, kad ávairiø konservantø, stabilizatoriø, emulsikliø ir kitø mûsø odai nereikalingø medþiagø á produktus deda labai nedaug. Visi produkto ingredientai masës produkte maþëjimo tvarka surašomi ant pakuotës, nurodant tarptautinius pavadinimus. Pirkëjo teisë rinktis, kà pirkti ir kiek kartø ásigyto gaminio tepti ant kûno. „Reklama atlieka savo vaidmená, - sako kosmetologë. - Perskaitæ spaudoje ar išgirdæ per televizijà apie pavojingas medþiagas kosmetikos gaminiuose, þmonës pirmiausiai jø ir ieško produkto etiketëje. Seniau mums nelabai rûpëjo, ar kreme yra parabenø, kuriø dëka kosmetikos gaminiai galioja ilgiau nei áprastai. Dabar pirkëjai atidþiai skaito etiketes.“

Informacijos etiketëje vingrybës

Mokslininkai yra nustatæ, kad parabenai gali sukelti ne tik odos nieþëjimà, kontaktiná dermatità, alergijà, bet ir daug rimtesniø bëdø. Árodyta, kad šie sintetiniai konservantai prisideda prie kiaušidþiø, krûties vëþio susidarymo, gali pakenkti vaisiaus vystmuisi. Butilparabenai bei izobutilparabenai netgi geba pamëgdþioti paèiø moteriškiausiø hormonø estrogenø, atsakingø uþ mûsø jaunystæ ir þavesá, veiklà. Ir nors parabenai labai teršia mûsø odà ir organizmà, jø naudojimas yra pigus bûdas kosmetikos produktams konservuoti, kad šie greitai nesugestø.

Pagrindinë kremø ir pieneliø dalis – vanduo. Dauguma kosmetikos gamintojø naudoja paprastà distiliuotà vandená. Tuo nesunku ásitikinti, tereikia þvilgterëti á etiketæ - INCI: Aqua. Kuo daugiau Aqua, tuo maþesnë produkto savikaina. Reèiau naudojamas mineralinis jûros vanduo - Maris aqua, dar reèiau – vandená pakeièiantys distiliuoti augalø ekstraktai, t. y. hidrolatai, pvz., Lavandula angustifolia water.

Kitas itin svarbus ingredientas – lipidai, privalantys padëti išlaikyti odà drëgnà, jà suminkštinti ir maitinti. Deja, tai padaryti gali tik kokybiški šalto spaudimo nerafinuoti aliejai, kuriems, naudojant kartu su hidrolatu, veiksmingumu neprilygsta jokie kremai. Hidrolatai yra vieni seniausiø aromaterapiniø ir kosmetiniø produktø, gaunamø distiliuojant augalø þiedus, lapus, medienà ar dervà. Hifrolatai daþnai vadinami tiesiog gëliø, iš kuriø jie yra distiliuoti, vandeniu, pvz., roþiø vanduo.

Beveik visi gaminami kosmetikos produktai iš esmës yra emulsijos, t. y. dviejø nesimaišanèiø skysèiø - vandens ir riebalø - mišinys. Kasdien naudojamos natûralios emulsijos – pienas, grietinë, sviestas. Dirbtinë emulsija, kuri išgaunama kratant, plakant, maišant ir pan., turi vienà nepageidaujamà savybæ – po kiek laiko ji vël savaime išsisluoksniuoja á vandená ir riebalus. Kad taip nenutiktø, naudojami emulsikliai. Þymusis Galenas savo kremui panaudojo natûralios kilmës emulsiklá – nerafinuotà bièiø vaškà, praturtinantá odà vitaminais, propoliu, medumi, specialiomis rûgštimis. Dabar naudojami emulsikliai – vaškinës prigimties medþiagos, nusëdanèios odos raginiame sluoksnyje ir suklijuojanèios negyvas làsteles. Laikui bëgant, negyvas odos raginis sluoksnis vis storëja, oda pilkëja, praranda gyvybingumà bei „pasipuošia“ smulkiomis raukšlëmis.

Kad kremas bûtø lengvas ir purus, þvilgëtø, nepakistø keletà metø, akimirksniu susigertø á odà, be emulsikliø, naudojama ir daug kitø funkciniø ingredientø, todël, anot kosmetologës, neteisinga manyti, kad išsirinkæ kremà be parabenø turësite maþiau kenksmingà priemonæ.

Tikro natûralumo þenklai

Gal kas nors norëtø uþginèyti, jog metø metus naudojame kosmetikos priemones, kuriose apstu sveikatai pavojingø medþiagø, taèiau nejauèiame jokio neigiamo jø poveikio. „Reikia neuþmiršti, kad šios medþiagos linkusios kauptis organizme ir ilgainiui sukelti sveikatos sutrikimø“, - perspëja kosmetologë.

Akivaizdu, kad norëdami išvengti akistatos su ligomis turëtume naudoti natûralias odos prieþiûros priemones, kuriose nëra kenksmingø ingredientø. Natûralios kosmetikos pagrindà turi sudaryti natûralûs ekstraktai, pvz., citrinmedþio, þaliosios arbatos ir kt., natûralûs eteriniai eukalipto, persikø ir kt. aliejai, vitaminai A, B, C, E ir kt. Natûralios kosmetikos gaminiuose gali bûti panaudotos ir alfa hidroksirûgštys, þmogaus organizmui naudingos bakterijos fermentai, pvz., laktobacillus fermentas ir kt. Sudedamøjø daliø sàraše neturëtø bûti arba gali bûti labai maþais kiekiais sintetiniø konservantø, t. y. visø rûšiø parabenø, metylsotiazolinono, metildibromo, glutaronitrilo, benzoinës rûgšties, formaldehido, taip pat kvapikliø,slepiamø þodeliais „parfum“ ir „aroma“, bei daþikliø, kurie þymimi þenkliuku Cl su skaièiais, pvz., Cl 71105. Natûrali kosmetika itin jautri mikrobø taršai, tad kuo jos galiojimo laikas trumpesnis, tuo priemonë turi maþiau konservantø, kaip, beje, ir kuo daugiau ingredientø, tuo maþiau natûralumo.

Anot kosmetologës, natûralios ir bet kurios kitos kosmetikos poveikis þmogui yra individualus. „Bûtø sunku rasti þmogø, galintá pasigirti, kad uþaugo natûralioje aplinkoje, lakstë po natûralià pievà, uodë natûralø gëliø aromatà. Visi mes esame cheminës epochos aukos, tad nereikia stebëtis, kad neretai natûralûs ingredientai, pvz., citrusiniø vaisiø aliejai, sukelia alergines reakcijas, pasireiškianèias odos bërimu, paraudimu, perštëjimu. Vadinasi, svarbu ne tik tai, kà tepame ant kûno, bet ir tai, kà valgome ir kaip gyvename.“

Natûrali kosmetika itin jautri mikrobø taršai, tad kuo jos galiojimo laikas trumpesnis, tuo priemonë turi maþiau konservantø, kaip, beje, ir kuo daugiau ingredientø, tuo maþiau natûralumo.

Ledø, kaip ir popieriaus bei parako, tëvynë yra Kinija. Ten dar prieš mûsø erà turtuoliø namuose ant stalo tiekdavo uþšaldytas vaisiø sultis - pirmuosius ledus. Jø gaminimo receptai ir saugojimo bûdai buvo didþiausia paslaptis.

Di­dþio­ji le­dø is­to­ri­ja pra­si­dë­jo 1292-ai­siais, kai ve­ne­ci­jie­tis Mar­kas Po­las su­grá­þo á Të­vy­næ po 20 kla­jo­niø Azi­jo­je me­tø. Be ki­tø ver­tin­gø re­lik­vi­jø, jis at­si­ve­þë ki­niš­ko „uþ­šal­dy­to van­dens“ re­cep­tø. Lotus HEAD nuotr.

Gamyba - valstybinis reikalas

Þmogus visada buvo linkæs þvelgti á ledà ar sniegà kaip á tam tikrus kulinarinius ingredientus. Didelis uþšaldytø vaisiø sulèiø gerbëjas buvo medicinos tëvas Hipokratas, savo pacientams irgi rekomenduodavæs jomis mëgautis. Legendinis karvedys Aleksandras Makedonietis labai mëgo vynà su ledu. Þygiø á Indijà bei Persijà metu jis malšindavo troškulá "sniego sultimis". Vos tik jo kariuomenë sustodavo ilgesnio poilsio, kareiviai pradëdavo rausti duobes, á kurias sugrûsdavo iš kalnø atgabentà sniegà. Uþklotas þemës ir šakø sluoksniais, sniegas duobëse išsilaikydavo mënesius. Karvedþio svita greitai ávertino iš pirmo þvilgsnio keisto maisto, pagardinto sniegu, privalumus ir nepraleisdavo progos juo pasimëgauti, o eiliniai kareiviai jo gaudavo uþ narsà mûšyje. Romos imperatorius Neronas lepindavosi desertu, kurá pats išrado. Jis buvo gaminamas iš roþiø vandens, medaus, vaisiø ir medþio smalos. Visa tai buvo maišoma su sniegu, specialiai šiam patiekalui atgabentu iš Alpiø.

Þinoma, visi šie šaltieji skanëstai buvo tik dabartiniø ledø uvertiûra. Didþioji ledø istorija prasidëjo 1292-aisiais, kai venecijietis Markas Polas sugráþo á Tëvynæ po 20 klajoniø Azijoje metø. Be kitø vertingø relikvijø, jis atsiveþë kiniško "uþšaldyto vandens" receptø. Venecijietá šiuo delikatesu vaišindavo garbinguose kinø namuose ir nedidelëse krautuvëlëse. Kinø skanëstas išsyk pateko á paèiø prašmatniausiø italø patiekalø sàrašus, o rûmø kulinarams pradëta grasinti mirties bausme uþ jo gaminimo paslapties atskleidimà. Taigi šis egzotiškas patiekalas Apeninuose "slëptas" beveik tris šimtmeèius, netgi kaimyninëje Prancûzijoje niekas në nenutuokë apie jo egzistavimà.

Kad ledai pagaliau pasiektø Prancûzijà, florentietei Jekaterinai Medièi reikëjo ištekëti uþ Henriko II ir tapti Prancûzijos karaliene. Vestuviø puotoje desertui buvo patiekti avietiniai, apelsininiai ir citrininiai ledai, pritrenkæ sveèius savo skoniu. Kaip savo kraièio dalá jaunoji karalienë atsiveþë ir itališkojo šerbeto receptà. Per vienà puotà Liudviko XIV rûmuose desertui buvo patiektas kiaušinis aukso taurëje. Puošnios damos ir elegantiški kavalieriai niekaip nesiryþo paragauti keisto patiekalo, o paragavæ aikèiojo, kad "kiaušinis" besàs saldus, šaltas ir kietas it marmuras.

Prancûzijos dvare ledø gamyba taip pat buvo valstybiniø paslapèiø sàraše. Karališkoje svitoje netgi atsirado nauja pareigybë – asmeninis ledø konditeris, galva atsakantis uþ jø gaminimo paslaptis.

Pirmasis Europos ledø specialistas - Heraldas Tissainas. Kai per 1649-øjø riaušes karaliui buvo nukirsta galva, jis pasijuto laisvas ir pardavë ledø receptà vienai Paryþiaus kaviniø. Taip šis skanëstas tapo prieinamas masëms.

"Viešøjø ledø" epocha

Pirmieji ledai pasirodë 1672 metais Paryþiaus "Prokope" kavinëje, tebeveikianèioje iki šiol, o po ketveriø metø "ledø karštligë" apëmë visà Paryþiø - jau net 250 "limonadjë" (taip buvo vadinami ledø pardavëjai) siûlë liaudþiai savo prekes. Buvo sekamos orø permainos, nes nuo jø priklausë ledø gamyba. 1794 metais Liudvikas van Bethovenas rašë savo bièiuliui: "Vienos gyventojai baiminasi, kad greitai neliks ledø, kadangi þiema buvo labai švelni, todël ledas – retenybë."

Vokietijoje išlikusi viena seniausiø Europos ledainiø – Alsterio paviljonas. Já ákûrë prancûzas emigrantas vikontas Augustinas Lankotas de Kvarte Barbenas. Iki šiol Hamburge galima pasimëgauti firminiais šios ledainës gaminiais.

Naujojo pasaulio uþkariavimas

Apie 1700 metus ledai pasiekë Amerikà ir tapo vos ne nacionaliniu šios šalies simboliu. Iki šiol JAV – paèios didþiausios ledø vartotojos pasaulyje. Amerikietis per metus vidutiniškai suvalgo apie 25 kilogramus šio produkto, reguliariai ledus èia perka 98 procentai šeimø. 1790 metais pirmasis JAV prezidentas Dþordþas Vašingtonas ledams išleido net 200 doleriø (tais laikais tai buvo dideli pinigai), o Doli Medison, ketvirtojo šalies prezidento þmona, tëvynainiø atmintyje išliko tik todël, kad 1812 metais puotoje, skirtoje vyro inauguracijos garbei, vaišino sveèius nuostabiais braškiniais ledais. Antrojo pasaulinio karo metais ledai, kaip bûtiniausias produktas, buvo átraukti á amerikieèiø kareiviø racionà. Tiesa, prieš kokius 7-8 metus amerikieèiai teikë pirmenybæ maþai kaloringiems šaldytiems produktams, taèiau netrukus ši mada atslûgo, o Ronaldas Reiganas netgi buvo sugalvojæs liepà paskelbti nacionaliniu ledø mënesiu. Tradicija prigijo - kiekvienà treèià liepos sekmadiená Kapitolijaus kalvoje rengiama Ledø šventë, kurioje skanëstu galima pasimëgauti nemokamai.

Pirmosios mašinos

XVII amþiuje parašyti pirmieji moksliniai darbai apie ledus. Ypaè pasiþymëjo austrø hercogienës A. Egerndorf knyga, 1701 metais išleista Vienoje ir iškart tapusi bestseleriu. Jos patarimais, kaip gaminti ledus, uþšaldyti vaisius ir sultis, buvo vadovaujamasi Berlyne ir Budapešte, Briuselyje ir Prahoje, o Viena šios asmenybës dëka tapo uþšaldytø desertø sostine ir šá titulà išsaugojo iki šiø dienø.

Senovinëje graviûroje išlikæs statinës, apklotos sniegu ir ledu, atvaizdas. Statinës rankenëlë bûdavo sukama ir viduje esanti masë susiplakdavo, atšaldavo ir tapdavo ledais. Pirmà tokià mašinà sugalvojo amerikietë Peni Johnson 1846 metais. Deja, ji neþinojo, kad išradimà reikia uþpatentuoti, ir praþiopsojo savo šlovës valandà. Taigi oficialiai garbë priklauso anglui Tomui Mastersui. Ledø gamybos aparatai buvo labai populiarûs, vienas toks buvo nusiøstas netgi á Šv. Elenos salà ákalintam Napoleonui. XIX amþiaus viduryje atsirado ledai vafliniuose indeliuose, Italijoje – ledø asorti, šimtmeèio pabaigoje JAV jie rankiniu veþimëliu pradëti veþioti gatvëmis. 1904 metais tarptautinës parodos Sent Luize sveèiai ledus skanavo iš ragelio pavidalo indo, praminto "gausybës ragu". Anglijoje, Švedijoje, Italijoje pradëti gaminti árengimai, galintys sukurti ámantriausius ledus. Atsirado "ledø sumuštiniai", ledø tortai, šeimyninës ledø tûtelës, miniatiûriniai "vieno kàsnio" ledai – rutuliukai, tabletës, taip pat specialûs ledai restoranams ir iškilmingoms progoms.

Vaikystës sinonimas

Ledai be galo mëgiami ir Lietuvoje, ypaè plombyras ir eskimo. Linksmas þodis "eskimo" seniai yra tapæs vaikystës simboliu. Pirmasis aplieti ledus šokoladu ir "pasodinti" juos ant pagaliuko sugalvojo prancûzas Charlis Geve. Savo naujovæ jis pardavinëjo viename Paryþiaus kino teatrø, kur buvo rodomas filmas apie eskimø gyvenimà. Vienas iš pajuokauti mëgstanèiø þiûrovø ledus pavadino "eskimo". Dabartiniai gamintojai vietoj medinio pagaliuko kartais panaudoja kramtomàjà gumà.

Plombyro pavadinimas siejamas su prancûzø balneologiniu kurortu Plombier-Le-Bem, kuriame pirmàsyk pradëtas gaminti šis skanëstas. Kiti tikina, kad šis þodis áamþina garsaus konditerio vardà.

Parengë Kamilë Vitkutë

Osvaldas JOKUBAITIS

Prieš savaitæ elektroninio pašto vartotojai sulaukë galybës neva iš "Swedbank" gautø elektroniniø laiškø, kuriuose informuojama apie uþdarytà sàskaità ir prašoma kuo greièiau atnaujinti duomenis. Laiškø gavëjai nuorodose nukreipiami ne á "Swedbank" puslapá, o "SwedLbank" svetainæ, kuri atrodo ideali "Swedbank" puslapio kopija, tokiu bûdu sukèiai tesiekia pasinaudoti banko klientø sàskaitomis. Daugiausia uþsieniui serveriø nuomos paslaugas teikianèios bendrovës "Duomenø centras" direktorius Remigijus Laurutis sako, kad dël internete siautëjanèiø sukèiø, šmeiþikø, chuliganø ar "hakeriø" ámonë kone kas savaitæ sulaukia Lietuvos ir uþsienio teisëtvarkos pareigûnø prašymø suteikti informacijos ir padëti išaiškinti nusikaltimus. Kokie pavojai tyko internete, kaip apsisaugoti nuo sukèiø ir kokios programišiø atakos prilyginamos net terorizmo aktams?

Ser­ve­riø nuo­mos pa­slau­gas tei­kian­èios ámo­nës iki pu­sës me­tø sau­go in­for­ma­ci­jà apie var­to­to­jø veiks­mus in­ter­ne­te, tad iš­ki­lus áta­ri­mø dël nu­si­kal­ti­mø in­for­ma­ci­jà per­duo­da tei­së­sau­gi­nin­kams. And­riaus TVE­RI­JO­NO nuo­tr.

IP atskleidþia visus árašus internete

Kiekvienas interneto vartotojas turi interneto protokolo adresà IP. Interneto tiekëjas, suteikdamas interneto ryšá klientui, toká IP ir uþfiksuoja. Kai vartotojas kà nors rašo, kur nors naršo internete, lankosi svetainëse, serveriai, kuriuose tos svetainës yra, uþfiksuoja kiekvienà vartotojo veiksmà.

Pasak R. Lauruèio, kompiuteris yra tam ir sukurtas, kad uþfiksuotø veiksmà - kiekvienà mygtuko paspaudimà. Kai naršoma internete, duomenø centrai, kuriuose stovi serveriai, šià informacijà uþfiksuoja ir saugo. Kiek ilgai? Informacija apie IP turëtojo veiksmus saugoma net iki pusës metø.

"Susikuria þmogus kokioje nors svetainëje pašto dëþutæ kokiu nors slapyvardþiu ir iš jos išsiunèia kokius nors áþeidþianèio turinio laiškus, skatina neapykantà, smurtà, šmeiþia. Vartotojas galvoja, kad yra saugus. Taip nëra - IP adresas uþfiksuojamas, nors vartotojas jo ir nemato. Bûtent dël šiø adresø á mus ir kreipiasi policija, kai nori nustatyti koká nors interneto "chuliganà". Pagal IP lengvai galima nustatyti, kokias pašto dëþutes átariamasis dar susikûrë, kam siuntë laiškus, su kuo bendravo, kokiose svetainëse komentavo publikacijas", - sako pašnekovas.

Anot R. Lauruèio, kiekviena legaliai internete dirbanti ámonë yra suinteresuota, kad interneto vartotojai nepaþeidinëtø ástatymø. "Kone kas savaitæ sulaukiame policijos prašymø pateikti átariamøjø IP. Internete nesàþiningi vartotojai linkæ skatinti tautinæ nesantaikà, grasinti, šantaþuoti, nelegaliai prekiauti, paþeidinëti autoriø teises", - sako jis.

Ámonës vadovas pateikia paprastà pavyzdá, kaip interneto vartotojas gali pamatyti, kokius pëdsakus virtualioje erdvëje jis palieka. Pakanka savo tikru vardu pasirašyti kokià nors peticijà ar komentarà svetainëse, kuriose IP yra rodomas, já nusikopijuoti ir ákelti á paieškos sistemà "Google". Paieškos sistema akimirksniu parodys visus puslapius, kur vartotojas kà nors parašë. "Internete anonimiškumo nëra. Net jei IP adresas nerodomas, nereiškia, kad svetainiø administratoriai jo nemato", - sako R. Laurutis.

Vagia duomenis ir dël prekybos internete

Itin populiarëjant elektroninei prekybai, daugëja ir þmoniø, norinèiø nesàþiningai pasipelnyti iš tokios veiklos. R. Laurutis pataria prieš perkant prekes internetu paieškoti atsiliepimø apie konkreèià elektroninës prekybos parduotuvæ. "Pasitaiko, kad þmogus perveda pinigus svetainei, o prekës negauna. Tokiu atveju belieka kreiptis á policijà", - sako jis.

"Duomenø centras" pats turi elektroninæ parduotuvæ, kurioje klientai iš viso pasaulio atsiskaito uþ serveriø nuomà, ir susiduria su nesàþininga veikla. Pardavëjams uþ paslaugà bûna pervedami pinigai, o vëliau sulaukiama banko sàskaitos savininko pretenzijø. Pastarasis paaiškina, kad jo sàskaita ar kortele buvo pasinaudota nelegaliai - sukèiai pasisavino prisijungimo duomenis ir ištuštino sàskaità pirkdami prekes ar paslaugas.

"Egzistuoja ir dalinis kreditiniø korteliø draudimas, tad bankas, jei klientas, pervedæs pinigus, prekiø nesulaukia, padengia patirtà þalà", - sako R. Laurutis.

Kiberatakos - lyg teroristø išpuoliai

Ámonës vadovas sako, kad pasaulio interneto svetainiø savininkai susiduria ir su kibernetiniais nusikaltëliais, organizuojanèiais interneto atakas. Nusikaltëliai, siekiantys pakenkti svetainei, organizuoja ar kam nors sumoka, kad ávykdytø tokias atakas - milþiniškà apsilankymø skaièiø. Jei paprastai svetainæ per dienà aplanko penki tûkstanèiai vartotojø, padaroma, kad per minutæ svetainæ aplankytø, pavyzdþiui, milijonas vartotojø.

"Svetainës neatlaiko tokiø atakø ir "uþlûþta". Bûna, kad "uþlûþta" ávairios deklaravimo, statistikos svetainës, kurios neatlaiko lankytojø srauto, taèiau "hakeriø" organizacijø atakos - tyèinës ir kenkëjiškos. JAV tokios atakos prilyginamos teroristinëms", - sako R. Laurutis.

Dël šios prieþasties iš dalies abejojama balsavimo internetu per rinkimus saugumu. Rinkimø dienà nedraugiškai nusiteikusi šalis, gali, pavyzdþiui, "nulauþti" oficialø rinkimø portalà. Informaciniø sistemø specialistai niekada negali 100 proc. garantuoti, kad portalas dirbs be trukdþiø. Su tokiomis problemomis sunkiai susidoroja net didþiosios pasaulio korporacijos, pvz., "Microsoft", ar didþiausias interneto bankas "Paypal".

Realybëje tokias atakas galima ásivaizduoti taip - á paprastà parduotuvæ, kurioje apsilanko, pavyzdþiui, 100 pirkëjø, kartu ateina apie pora tûkstanèiø klientø. Jie klausinëja pardavëjø, apþiûrinëja prekes, tad kyla sumaištis. Savininkams belieka tokià parduotuvæ tik uþdaryti.

"Mes elgiamës panašiai - išjungiame serverá ir laukiame, kol kibernetinë ataka pasibaigs. Tokios atakos vyksta palyginti retai, bet jø pasitaiko ir uþsienio šalyse, ir Lietuvoje. Kadangi serveriø nuomos paslaugas daugiausia teikiame uþsienyje, jauèiame pasaulio interneto pulsà, bendraujame su tarptautinëmis teisësaugos institucijomis", - sako pašnekovas.

Interneto vartotojus pasiekia ir nemaþai nepageidaujamø reklaminiø laiškø. Nesàþiningi vartotojai sumoka pinigus programišiams, kurie turi specialias programas, skenuoja informacijà, ieško vartotojø el. pašto adresø ir gali akimirksniu keliems milijonams lankytojø išsiøsti reklamà.

"Yra metodø apsisaugoti nuo tokiø laiškø, yra speciali áranga, juos gali "sugauti" serveriai, taèiau absoliuèiai patikimø bûdø nuo jø apsisaugoti nëra", - sako R. Laurutis.

Pagal IP adresà lengvai galima nustatyti, kokias dëþutes átariamasis susikûrë, kam siuntë laiškus, su kuo bendravo, kokiose svetainëse komentavo publikacijas.

Jei ne prie jûros, tai á Þagaræ! Toks buvo daugelio lietuviø planas praeità savaitgalá, nes prie Latvijos ir Lietuvos sienos keturias dienas vyko Vyšniø festivalis. Šiemet, beje, jau tarptautinis.

Þa­ga­rie­èiai su­sto­ti ne­ke­ti­na – ki­tà­met á sve­èius þa­da kvies­ti es­tus ir len­kus. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Sodriai raudonos vyšnios - prinokusios, saldþios virtos, keptos ir net megztos ar siuvinëtos, nesvarbu, ar prie moteriškos suknelës ir skrybëlës, ar ant vyriškos krûtinës - buvo pagrindinis ir kone privalomas prabëgusios savaitës akcentas. Vyšniø manija per festivalá uþkrëtë visus, net ir scenos þmones.

Kokie išradingi bebuvo sveèiø receptai, didþiausias susidomëjusiøjø ir pirkëjø ratas susibûrë aplink katilà, kuriame þagarietës iš miestelyje išaugintø þagarvyšniø pagal tradiciná receptà su visais kauliukais, kad skonis bûtø sodresnis, virë uogienæ.

Pasak Genovaitës Kaèkienës, Þagarës vyšniø festivalio dalyvës þagarvyšnës uogienë – zaptë – ypatinga, nes verdama lauke ant ugnies, gamtos apsuptyje, pasisëmus saulës energijos.

Festivalyje netrûko linksmybiø, atrakcionø vaikams, sporto turnyrø (futbolo, jojimo, maratono) ir lietuviškos bei latviškos estrados þvaigþdþiø. Išaugusi miestelio marškinëlius, Þagarë šiemet pirmà kartà tarë "Sveikas, broli" (taip pavadintas šiømetis Vyšniø festivalis) ir á sveèius pasikvietë latvius, kuriø suvaþiavo gausiai – ir geriausi folkloro kolektyvai bei amatininkai pasirodyti, ir pasienio gyventojai pasmalsauti. Þagarieèiai sustoti neketina – kitàmet á sveèius þada kviesti estus ir lenkus.

Kad šventës sveèiai jaustøsi saugûs, kartu su Joniškio bei Šiauliø policijos pareigûnais Þagarës vyšniø festivalyje dvi dienas budëjo ir Savanoriški Saugos Bûriai (SSB). Viešàjà tvarkà padëjo palaikyti ir Seimo narys Valerijus Simulik. Festivalio metu jokiø viešosios tvarkos paþeidimø nebuvo.

SSB nariai praëjusá savaitgalá budëjo ir Vandens šventëje prie Rëkyvos eþero. Vien birþelio mënesá kartu su policijos patruliais jie budëjo per 160 valandø.

"Šiauliai plius" informacija

Þinote, kur slypi saulëtos liepos mënesio dienos paslaptys? Galima gulëti ant þolës ir valgyti uogas tiesiai nuo šakeliø. O kur glûdi vëlaus vasaros vakaro þavesys? Nuostabu þavëtis þvaigþdëtu dangumi ir traukti šiaudeliu iš aukštos stiklinës mëlyniø kokteilá. Liepos vidurys – uogø karalija. Jose yra visa geriausia, kà dovanoja mums þemë ir saulë.

Be vi­ta­mi­nø, mi­ne­ra­lø ir mik­roe­le­men­tø, švie­þio­se uo­go­se yra la­bai ne­pat­va­riø, ter­miš­kai ap­do­ro­jat grei­tai suy­ran­èiø fer­men­tø, sti­mu­liuo­jan­èiø or­ga­niz­mo at­si­nau­ji­ni­mo pro­ce­sus, to­ni­zuo­jan­èiø ir þva­li­nan­èiø. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Švieþiø uogø mistika, poezija ir proza

Jogai ásitikinæ, kad švieþiose uogose slypi gyvoji saulës energija. Per uogas ji perduodama mums ir maitina organizmà. Tokios pat nuomonës yra ir kai kurie mokslininkai, rekomenduojantys saulëtà vasaros dienà suvalgyti rytà dvi saujas miško uogø, uþgerti tyru vandeniu ir iki vakaro jaustis þvaliai ir linksmai. Be vitaminø, mineralø ir mikroelementø, švieþiose uogose yra labai nepatvariø, termiškai apdorojat greitai suyranèiø fermentø, stimuliuojanèiø organizmo atsinaujinimo procesus, tonizuojanèiø ir þvalinanèiø.

Kuo uoga rûgštesnë, tuo daugiau joje vitamino C ir kitø organiniø rûgšèiø. Šios palengvina kepenø veiklà ir pagreitina šlakø pašalinimà iš organizmo. Uogø saldumà nulemia vaisiø cukrus – fruktozë, taip pat gliukozë ir sacharozë. Paèios saldþiausios uogos yra ir paèios kaloringiausios. Sultingumas priklauso nuo vandens kiekio jose, pavyzdþiui, mëlynëse yra 82 proc. vandens, avietëse – 87 proc. Uogø dydis priklauso nuo jø rûšies ir nuo to, ar vasara buvo lietinga. Sakoma: "Sausa vasara – smulki uoga." Þmones gundo sultingos ir stambios, bet vitaminø daugiau vidutinio dydþio uogose. Aromato joms suteikia lakûs eteriniai aliejai. Yra dësningumas - kuo vaisiuose didesnë eteriniø aliejø koncentracija, tuo daugiau juose vitaminø ir mineralø.

Mëgavimosi taisyklës

Uogas galima dràsiai apibarstyti cukrumi - jose daug làstelienos, kuri sulëtina cukraus ásisavinimà ir palaiko stabilø gliukozës kieká kraujyje. Jos tinka ir su ávairiomis košëmis - pastarosios švelniai aptraukia skrandþio sieneles, todël rûgšties turinèios uogos jo neerzina. Du valgomieji šaukštai juodøjø serbentø, avieèiø ir gervuogiø labai praturtins áprastos aviþinës košës maistinæ vertæ.

Puiki kombinacija – uogos ir pieno produktai. Pieno baltymai "gesina" uogø rûgštingumà, o riebalai padeda ásisavinti karotinà – provitaminà A. Ábëræ uogø á jogurtà, šiuo skanëstu galime uþkandþiauti visà dienà, o avietës su medumi ir varške ar naminiu sûriu – lengva vakarienë, nuo kurios nepilnëjama.

Bet kada dienà tinka ir ávairiaspalvës uogø salotos. Sumaišykite 300 gr ávairiø uogø ir uþpilkite jas padaþu iš 100 gr avieèiø, suplaktø su 150 gr 20 proc. riebumo grietinës.

Jei norite pasilepinti savaitgalá, vandens vonelëje ištirpinkite 125 ml 35 proc. riebumo grietinëlës ir 250 gr stambia tarka sutarkuoto baltojo šokolado. Tefloninës formos dugnà nuberkite mëlyniø ir þemuogiø sluoksniu – uogos turi nukloti dugnà viena eilute. Uþpilkite ištirpintu šokoladu. Pastatykite á šaldytuvà. Po trijø valandø turësite didelæ balto šokolado plytelæ su švieþiomis uogomis.

Pasiûlymas smalsiesiems: uþpilkite stambias sodo avietes juoduoju šokoladu, išlydytu su vienu valgomuoju šaukštu medaus. Derinys, tiesà sakant, savotiškas, taèiau turtingas ne tik vitaminø, bet ir jauninanèiø juodojo šokolado antioksidantø.

Madinga ir naudinga – švelnu ir malonu

"Smuzis" (angl. smoothie) - tai bet koks plaktuvu suplakti vaisiø, darþoviø ir pieno produktø mišinys. Uogos jam tinka idealiai – su ledais ar su pienu, kefyru, jogurtu arba tiesiog su mineraliniu gazuotu vandeniu. Skoniui pagerinti galima ádëti medaus ar rudojo cukraus. Proporcijas rinkitës pagal skoná.

"Smuzis" kur kas naudingesnis uþ sultis todël, kad jame yra išlikusi uogø làsteliena, šalinanti iš kraujo þalingà cholesterinà ir apvalanti virškinimo traktà nuo toksinø.

Vakarinis kokteilis iš stambiø mëlyniø: 200 gr uogø, 150 ml 2 proc. riebumo pieno, 200 gr plombyro ir grieþinëliais supjaustytà bananà reikia suplakti á vientisà masæ. Kokteilis pasiþymi ypatingu poveikiu: piene esantis triptofanas ramina, o mëlynës stimuliuoja intelektualiná aktyvumà. Taigi belieka laukti sapnø, padësianèiø išspræsti sudëtingiausias gyvenimiškas situacijas.

Parengë Kamilë Vitkutë

Ma­no var­das Dei­vi­das, man try­li­ka. Šei­mo­je esu vy­riau­sias vai­kas. Nuo gi­mi­mo ser­gu ne­pa­gy­do­ma li­ga ich­tio­ze. Šia li­ga su­ser­ga tik vie­nas iš 300 tûkst. nau­ja­gi­miø.

 Ma­ne var­gi­na pleis­ka­no­jan­ti ir nuo­lat ski­li­në­jan­ti oda. Ma­no jau­nes­nei se­se­riai Gre­tai nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nis ne­pri­gir­dë­ji­mas. Jai bû­ti­nas klau­sos apa­ra­tas. Jau­niau­sia­jam bro­liui Man­tui de­vy­ne­ri. Jam dar kû­di­kys­të­je diag­no­zuo­tas ce­reb­ri­nis pa­ra­ly­þius. Lie­tu­vos gy­dy­to­jai jam ne­be­ga­li nie­kuo pa­dë­ti. Jei­gu ma­mai pa­vyk­tø su­rink­ti pa­kan­ka­mai pi­ni­gø, Vo­kie­ti­jo­je jam bû­tø at­lik­tas ka­mie­ni­niø làs­te­liø per­so­di­ni­mas. To­kia pro­ce­dû­ra kai­nuo­ja 30 tûkst. li­tø. Ne­ga­na to, ma­ma vis dar lau­kia ma­no ge­nø ty­ri­mo re­zul­ta­tø, uþ ku­riuos teks su­mo­kë­ti dar 6 tûkst. li­tø.

Mo­kyk­lo­je vai­kai šai­po­si iš ma­no šei­mos. Mes ne­be­tu­ri­me drau­gø. Ne­be­þai­dþia­me kie­me. Ga­liau­siai vi­sai nu­sto­jo­me þais­ti, su­si­rgo­me dep­re­si­ja. Në kar­to ne­bu­vo­me ato­sto­gau­ti. Net jei­gu tu­rë­tu­me kur iš­vyk­ti, mû­sø bro­lis Man­tas tu­rë­tø lik­ti na­mie, nes jis jau ne­be­ga­li vaikš­èio­ti. Man­tà nuo­lat kan­ki­na trau­ku­liai, po ku­riø jis daþ­niau­siai at­si­du­ria li­go­ni­në­je. Bro­lis ne­ga­li ne tik vaikš­èio­ti, bet ir kal­bë­ti.

Nors mû­sø šei­mos li­gos ne­pa­gy­do­mos, Jûs ga­lë­tu­më­te pa­leng­vin­ti mû­sø kan­èias. Ma­no ma­ma Dai­va kaip áma­ny­da­ma sten­gia­si dël mû­sø. Ji ákû­rë lab­da­ros fon­dà „Vai­kø svei­ka­ta“. Pra­šau pa­dë­ti ma­no ma­mai su­rink­ti rei­kia­mà pi­ni­gø su­mà, kad ji ga­lë­tø bent šiek tiek pa­si­rû­pin­ti ma­no, Man­to ir Gre­tos svei­ka­ta.

No­rin­tys pa­dë­ti mû­sø šei­mai pi­ni­gø ga­li siøs­ti á lab­da­ros fon­do „Vai­kø svei­ka­ta“ sà­skai­tà ban­ke „Sno­ras“, sà­skai­tos nu­me­ris LT43 0075 8000 1112 0751.

Aèiû

Kamilë VITKUTË

Moterø atmintis kaprizinga. Svarbias datas, reikalingus telefonus ir naudingus adresus ji ištrina negailestingai ir nesusimàstydama, kaip mokiniai po pamokos nuvalo lentà. Bet kokios nors suknelës modelá, rankovës kirpimà, apykaklës formà ar raukinukø skaièiø - visà šá iš esmës nieko nereiškiantá niekalà - ji išsaugos visam gyvenimui. Teiraujuosi mamos: "Mama, kà tu vilkëjai per išleistuviø vakarëlá?" "O, - sako mama, - aš dëvëjau puikià suknelæ iš balto muaro. Tu, tikriausiai, net neþinai, kas yra muaras…"

Svarbiausia išmokti vaikšèioti  taip, kad „nieko nesimatytø“.

Muaro laivelis

Mano mama klasëje buvo graþiausia. O jos mama, mano senelë, buvo geriausia maþyèio Lietuvos miestelio siuvëja.

Paskutinákart besimatuodama savo pirmàjà pokylio suknelæ, mama stovëjo priešais didþiulá veidrodá ir màstë, kuo gi vilkës klasës draugës. Stovëjo á burnà ásikišusi pirštà, nes moèiutë buvo ásitikinusi - jeigu kà nors siuvi "ant þmogaus", tas þmogus bûtinai privalo laikyti pirštà burnoje, kitaip jo protas bus uþsiûtas. Ir mama paklusniai laikë ásikandusi savo rodomàjá piršèiukà. O jos mamai tarp lûpø kyšojo smeigtukai. "Nekvëpuok!" – ištarë dukrai pro smeigtukus, ir ši uþgniauþë kvapà, taèiau, suprantama, nenustojo galvoti apie bendraklases.

Laimë, tokiø pasimatavimø tebuvo viso labo du, o apskritai galëjo nebûti në vieno todël, kad pasiûti dukrai suknià mama galëjo net uþmerktomis akimis. Paprastai ji taip ir elgdavosi, bet išleistuviø rûbui buvo padaryta išimtis.

Taèiau ne visoms taip sekësi, ne visø geriausia miestelio siuvëja buvo mama. Taigi mergaitës iš mamos klasës nekvëpavo po keturis kartus per savaitæ visà birþelá. Nusipirkti kà nors "gatavo" tais laikais apskritai nebuvo ámanoma. Apie tai niekas net nesvajojo. Visi vartydavo madø þurnalus, kurie tais laikais nebuvo nei spalvoti, nei blizganèiais viršeliais, bet nuo to netapo maþiau autoritetingi. Galiausiai merginos slapèia viena nuo kitos perpiešdavo iš madø þurnalø itin panašius "fasonus" (kirptus per liemená, su puošniu pusilgiu sijonëliu, apskritu kaklo iškirpimu) ir... pasisiûdindavo iš balto (baltai rausvo, rausvai balto, kreminio rausvo) krepdešino beveik vienodas sukneles. Gaudavosi tarsi nauja mokyklinë uniforma, tik skirta išleistuviø vakarui.

O mamos suknelë buvo iš muaro, balto, taèiau nelygaus, áspausto rašto (ji man paaiškino, kas yra muaras - uþ krepdešinà šiek tiek tankesnis audinys). Suknelë taip pat buvo kirpta per liemená, bet jos sijonëlis buvo buvo pats tikriausias "saulës kliošas". Vietoj áprasto dirþiuko jà juosë plati juosta, nugaroje surišta á puošnø kaspinà. Apykaklë buvo "laivelis", tuo metu kaip tik ateinantis á madà.

Vëliau mama ilgai ilgai nešiojo šià suknelæ ir buvo pati madingiausia miestelio mergina, mat mada tuo metu nesivystë taip audringai ir greitai kaip dabar. Kuo konkreèiai vilkëjo jos klasës draugës, ji jau neprisimena. Tiesa, tai buvo 1953-ieji.

Kerštas

Geguþës mënesá Nijolë iš 11-osios A pasidarë šukuosenà. Visai silpnutæ, ne itin krintanèià á akis. Bendraklasis Antanas, vardan kurio ji taip stengësi, šukuosenos net nepastebëjo. Uþtat ji krito á akis fizikei. Ši išsivedë Nijolæ á tualetà, pakišo galvà po èiaupu ir atsuko vandená. Karštà. Supainiojo iš pykèio. Nijolë suklykë taip, kad net klasëje buvo girdëti... Iš penktosios pamokos ji išëjo apsiverkusi ir pasiryþusi fizikei atkeršyti. Tik neþinojo kaip. Ir laiko kerštui buvo likæ nedaug. "Aš þinau, kaip tu jai atkeršysi, - pasakë jos geriausios draugës vyresnioji sesuo. - Ateisi á išleistuves siaura stilinga suknele. Gipiûrine. Aš tau surasiu medþiagos, modelá ir parekomenduosiu siuvëjà. Ji siuva nuostabiai. Bûsi kaip Bridþita Bardo. Tavo fizikë numirs iš pavydo kaip dinozaurë." Nijolei ašaros tuoj pat išdþiuvo.

Dabar Nijolë prisimena, kad tada ji buvo pirmoji vidurinës mokyklos auklëtinë, á išleistuviø puotà atëjusi siaura gipiûrine suknele. Be to, ta pati geriausios draugës sesuo savo sumaniomis rankomis surentë jai ant galvos kaþkà panašaus á kûgá. Šukuosena vadinosi "Babeta" ir labai priminë Bridþitos Bardo šukuosenà.

Ar išgyveno po viso to fizikë, Nijolë neprisimena. Ji tik sako, kad visi šie ávykiai nutiko 1967-aisiais…

Krempleno princesë

…Vienos mergaitës tëvai nuvyko á VDR. Iš ten parsiveþë lagaminà, pritutintà krempleno medþiagos ir bateliø su platforma.

Bateliai buvo kokybiški: bukanosiai, uþdari, atvira pakulne. Visi balti. Kremplenas buvo rausvas, balkšvai pilkas, šviesiai þalias, þydras ir tamsiai mëlynas. Rausvà kremplenà mergaitë, suprantama, pasiliko sau. Tamsiai mëlynà išsirinko mama. Balkšvai pilkà nusipirko viena mergaitës klasës draugë, þydrà – kita, šviesiai þalià – treèia... Aišku, jos pavydëjo klasës draugei rausvos medþiagos. Bet kà padarysi, negi šilkà pirksi! Juolab kad rausvos medþiagos savininkë aiškiai pasakë: "VDR jau niekas šilko sukneliø nedëvi. Ir jokiø aukštø šukuosenø taip pat. Visos dëvi trumputes sukneles, vadinamàsias "princeses". Èia taip, èia taip, štai èia taip... Štai tokio ilgio. Suprantate?" Kur èia nesuprasi! Tik dël ilgio iškilo kai kuriø problemø - ten, kur rodë mergaitë, sijonëliai tik prasidëdavo, o èia gavosi, kad juos jau reikia toje vietoje uþbaigti... "Bet šitoks ilgis kaþkoks nepadorus…" - pasakë mama tos mergaitës, kuriai atiteko šviesiai þalias kremplenas.

"Aš tau parodysiu VDR!" - pagrasino mama tos mergaitës, kuriai atiteko balkšvai pilkas kremplenas.

O mergaitë, kuri ásigijo þydrà, tiesiog nieko savo mamai nesakë. Todël jos mama neturëjo galimybës kaip nors pakeisti ávykiø eigà ir siûlomà išleistuviø suknelës ilgá. Ši protinga mergaitë pati nuëjo á madø ateljë, pati išsiderëjo iš siuvëjos bûtinà minimumà, pati ilgai mokësi vaikšèioti taip, kad "nieko nesimatytø", ir pati padarë išvadà, kad jau geriau visai nesilankstyti.

Ir ji stengësi bûti kaip styga per išleistuviø vakarëlá. Uþtat buvo madinga kaip Rytø Vokietijos panelë ir greitai po išleistuviø ištekëjo uþ savo bendraklasio.

Savo vestuviø datà ji puikiai prisimena: 1972-ieji metai.

Èekiai ir þibintuvëliai

Marytë paskambino á duris tris su puse karto, kaip buvo susitarta, ir pradëjo laukti. Po dešimties minuèiø durys lëtai prasivërë, bet ne iki galo - jas laikë grandinëlë. Marytës likimas taip pat pakibo ant grandinës - nei áeiti, nei apsisukus išeiti. Pro durø plyšá tiriamai þvelgë jaunuolis. Marytë pasakë:

- Aš nuo Jono Jonaièio.

Jis atsakë:

- Supratau.

Marytë paklausë:

- Galima?

Jis atsakë:

- Kà gi…

Išleistuviø sukneliø modeliai 1977-aisiais...		...ir 1978 m.

Grandinëlë suskambëjo, durys atsidarë, jaunuolis ávedë Marytæ á kambará, kuriame ant lovos gulëjo blokai "Dunhill" cigareèiø, uþsienietiškø þiebtuvëliø, itališkos "Pupos" kosmetikos. Po lova – "Salamandros" batø dëþës, spintoje – suknelës iš "Tati". Jaunuolis paliko Marytæ vienui vienà su visu šiuo turtu.

Nors visa tai, þinoma, nebuvo bûtina - miestelio audiniø parduotuvëje buvo galima ásigyti puikaus šilko, vëliau – iš to šilko pasisiûdinti graþià suknelæ su šalikëliu (šalikëlis – madinga), pûstomis rankovëmis (paskutinis mados þodis), kirptà per liemená (šis kirpimas vël buvo madingas). Ilgis turëtø bûti iki blauzdø vidurio (dabar toks vadinasi "midi"). O batelius nusipirkti "Jaunavedþiø salone", išprašius iš paþástamos besituokianèios poros atliekamà talonà baltoms èekiškoms basutëms uþ 35 rublius. Ir pasidaryti cheminá sušukavimà vietos kirpykloje.

Bet taip nebûtø ágyvendinta Marytës svajonë. Atëjusi á konspiraciná butà, ji išsirinko þydrà poliesterio kostiumëlá. Uþ 200 rubliø (visas mamos atlyginimas ir dar dalis tëèio algos). Sijonëlis, trumparankovë palaidinukë ir skraistë iš truputá plisuoto šiek tiek blizganèio audinio. Kostiumëlis buvo truputá ankštokas, bet iki išleistuviø dar pora savaièiø, ir jeigu ji pasilaikys dietos, bus kaip tik.

Šias porà savaièiø Marytë praleido karštligiškai ieškodama þydrø basuèiø. Tiksliau, vienà savaitæ ji ieškojo basuèiø, kità – èekiø uþ prieinamà kainà, todël kad norima avalynë buvo tik "èekinëje" parduotuvëje. Uþ vienà èeká mokëjo vienà rublá aštuoniasdešimt kapeikø.

Ji prisimena, kokios balos telkšojo tà lietingà vasarà - jose atsispindëjo visa á "èekinæ" parduotuvæ išsirikiavusiø pirkëjø - abiturienèiø ir jø mamø - eilë. Dar prisimena, kaip kvepëjo alyvomis... Metai išnyra tarsi pro rûkà – 1980-ieji... Tai buvo taip neseniai. Uþvakar.

* * *

Mergaitës, per šiø metø išleistuves geriau dëvëti kà nors su plonytëmis petnešëlëmis, vilkëti permatomo audinio rûbelius, pageidautina apnuoginta nugara,. Siluetas - prigludæs, taigi ledø ir saldumynø kurá laikà nešveiskite. Juoda spalva nebûtina, juolab kad ji jums gyvenime dar oi kaip atsibos.

Svarbiausia, kà jums reikëtø þinoti apie išleistuviø suknelæ, yra tai, kad jûs jà prisiminsite visà gyvenimà. Visa kita išdils iš atminties, išsitrins, kaip nuo lentos išsitrina kreida parašyti þodþiai.

Birþelis – stebuklingas šviesiø trumpø naktø laikas. Ir mityba šá mënesá ypatinga, suteikianti lengvumo ir emocinio pakilumo jausmà.

Tam­sios, be­veik juo­dos treš­nës - va­ka­ri­nis pa­si­gar­dþia­vi­mas dviem. Teodora VLAICU nuotr.

Kai kuriuose vaisiuose ir augaluose esama eteriniø aliejø, kurie betarpiškai veikia galvos smegenø nervinius centrus ir paaštrina intuicijà. Puikiai þinoma, kad rozmarino aromatas pagerina atmintá ir padeda pastebëti smulkiausias supanèios aplinkos detales.

Mûsø jausmai ir mintys itin pavaldþios maisto átakai. Tarkime, gaminate plaktos grietinëlës desertà su braškëmis ar trešnëmis. Norite, kad patiekalas þadintø aistras – panardinkite raudonas uogas á baltos grietinëlës jûrà. Pageidaujate þvalumo suteikianèio saldumyno – purpuriniø uogø kalnelá papuoškite šaukštu plaktos grietinëlës ir þaliais mëtø lapeliais. Geltonos ir rausvos trešnës suteiks energijos anksti rytà, o tamsios, beveik juodos – vakarinis pasigardþiavimas dviem.

Atmetæ romantiškus jausmus, pasinaudokime patikimais moksliniais faktais bei liaudiškais pastebëjimais ir parinkime savo birþelio mënesio racionui tokius produktus, kurie padëtø drauge su gamta išgyventi neeiliniø galiø ágijimo metà ir daug kartø sustiprintø mûsø gebëjimà mëgautis gyvenimu.

Atsijauninimo uoga

Pati garsiausia pasaulio uoga – braškë – pasiþymi trim savybëm: ryškia spalva, nuostabiu aromatu ir švelniu skoniu. Beje, spalva ir aromatas, ko gero, svarbiau uþ skoná, nes á braškæ savo skoninëmis savybëmis labai panašus kivis nepasiþymi dideliu populiarumu dël savo rudos þievës ir aromato nebuvimo. Skaisti braškiø spalva paverèia jas tikru pagundos ásikûnijimu. Puikus kvapas pasiþymi unikalia ypatybe – suþadina apetità gyventi - norisi ne tik suvalgyti visas lëkštëje esanèias uogas, bet ir mylëti, keliauti, šokti ir juoktis. Kvepalø gamintojai išsiaiškino, kad braškiø aromatas susideda iš 50 skirtingø komponentø, ir susintetino jo dirbtiná analogà kvepalams, saldainiams ir likeriui.

Apie vitamino C gausà braškëse þino visi, be to, jose daug cinko – pripaþinto afrodiziako. Taèiau maþai kas þino, kad šiose uogose dar gausu vario, bûtino kolageno gamybai - kolagenas labai svarbus odos stangrumui. Braškës uþkerta kelià raukšlëms formuotis - ne tik uþteptos ant veido, bet ir naudojamos "iš vidaus". Norint pajusti jauninantá efektà, per sezonà reikëtø suvalgyti dešimt kilogramø šiø uogø...

Braškës puikiai dera su visais pieniškais produktais – kefyru, jogurtu, varške. Pabandykite uþpilti šias uogas padaþu iš maskarponës sûrio (250 g), išplakto su medumi (du valgomieji šaukštai), citrinos sultimis (arbatinis šaukštelis) ir apelsinø dþemu (trys valgomieji šaukštai).

Braškës dera su visais citrusiniais priedais – apelsinø ir citrinø sultimis, citrinø likeriu ar citrinos þievele. Madinga naujovë - svieste trumpai apkepintos braškës su švieþiai sumaltais juodaisiais pipirais.

Trešnës – moterø patrauklumui padidinti

Dël didelës augaliniø hormonø fitoestrogenø koncentracijos trešnës vadinamos "moterø uogomis". Jos puikiai pašalina nervinæ átampà, pagerina nuotaikà, odos ir plaukø bûklæ. Fitoestrogenø turtingos bet kokios spalvos uogos, taèiau cukraus kiekis jose skiriasi. Þmonëms, kurie rûpinasi savo svoriu, rekomenduojama rinktis šviesias, nelabai saldþias, maþiau kalorijø turinèias uogas. Tamsiose trešnëse daugiau cukraus ir labai daug naudingøjø medþiagø, stiprinanèiø kraujagysles. Jos naudingos sergant migrena ir esant polinkiui trûkinëti smulkioms veido kraujagyslëms. Rekomenduojama dvi savaites valgyti po stiklinæ trešniø kas antrà dienà.

Beje, virtinukai su trešnëmis - nepakartojami. Iškart prisimeni gogoliškàjá kerëtojà Paciukà, kuriam švelniausi virtiniai patys á burnà skrido. Jei jau þiniuoniai jais þavëjosi, kodël gi mums patiems šá stebuklingà mënesá ant stalo nepatiekus virtinukø?

Švieþios morkytës

Jos pradþiugina mus paskutinæ birþelio dekadà – maþai kalorijø, daug saldumo ir apetità þadinanèio girgþdëjimo valgant. Mëgëjams vis kà nors uþkrimsti puikiai pakeièia saldainius ir traškuèius. Tiems, kurie mëgsta mëgautis saule paplûdimiuose, verta prisiminti, kad morkos ar jø sultys apsaugo odà nuo ultravioletiniø spinduliø þalos ir suteikia ádegiui graþø bronziná atspalvá. Morkose esantis karotinas saugo nuo ryškios šviesos akiø tinklainæ. Dël šiø prieþasèiø dvi savaites prieš atostogas á savo kasdiená racionà vertëtø átraukti stiklinæ morkø sulèiø su lašeliu augalinio aliejaus ar morkø salotas.

Á morkø salotas galima áberti kedro riešutëliø. Juose daugybë naudingø riebalø, kurie padeda ásisavinti karotinus ir leidþia išsiversti be riebiø salotiniø uþpilø.

Erškëtroþës

Gërimai, uogienës ir desertai iš roþiø lapeliø – itin mëgiami rytieèiø skanumynai, nesyk apdainuoti jø poemose. Teigiama, kad šie desertai sustiprina intuiciná ir asociatyvø màstymà, jø aromatas suþadina fantazijà ir skatina spalvingus sapnus (ne veltui Rytø šalyse jais tradiciškai mëgaujamasi vakarais). Nieko mistiško èia nëra - þiedlapiuose gausu naudingø mineraliniø medþiagø ir vitaminø.

Roþiø lapeliø pasta tiks ir prie arbatos, ir kaip ádaras kepiniams, jos galima dëti ir á kremà. Erškëtroþiø lapelius rinkti reikia sausà saulëtà dienà iki pietø. Nepamirškite, kad jos turi augti toli nuo miesto. Á stiklainá lapelius reikia sudëti netrinant. Surinkite maþdaug 500 ml lapeliø. Nupjaukite nuo jø kietà baltà apatinæ dalá ir dvi dienas palikite paskleistus vysti šešëlyje kambario temperatûroje. Vëliau sumaigykite rankomis dubenyje kartu su þiupsneliu citrinos rûgšties ir cukraus. Vëliau trinkite mišiná mediniu šaukštu emaliuotame ar keramikiniame dubenyje, vis pridëdami cukraus tol, kol susidarys vienalytë tiršta masë – kaip uogienë ar susicukravæs medus. Roþiø pastà šaldytuve galima laikyti ištisus metus.

Tingiai šeimininkei pravers toks vitaminingo roþiø sirupo gamybos receptas: paimkite 200 g erškëtroþiø þiedlapiø, 200 g cukraus ir nedidelæ stiklinæ vandens, viskà suplakite su þiupsneliu citrinos rûgšties, tada sirupà pastatykite á šaldytuvà. Jis tinka pieno kokteiliams, arbatai, kepiniams pagardinti. Tinka vartoti dvi savaites.

Birþelá – visa, kas lengva

Bendras maisto kaloringumas vasarà turëtø bûti 200-400 kalorijø maþesnis negu šaltesniuoju metø laiku.

Vertëtø atsisakyti sriubø, išvirtø mësiško sultinio pagrindu, troškintos mësos, kotletø, riebaus padaþo. Nedëkite á salotas majonezo – visa, kas sotu ir riebu, vasarà ásisavinama kur kas sunkiau ir daþnai sukelia skrandþio sutrikimus.

Karštomis dienomis pagrindiná valgymà geriau perkelti á ankstø rytà ar vëlø vakarà, o dienà verèiau apsiriboti lengvu uþkandþiu. Grietininiai ledai su vaisiais ir uogomis, suvalgyti vidurdiená, visiškai atstoja soèius pietus.

Ideali mësa vasaros patiekalams – vištienos ar kalakutienos filë. Pabandykite uþmarinuoti jà prieš parà þaliojoje arbatoje. Rezultatas maloniai nustebins – mësa bus švelni ir šiek tiek kvepës þolelëmis.

Parengë Kamilë Vitkutë

Pirmàjà kalendorinës vasaros dienà baigësi Tarptautinei vaikø gynimo dienai skirtas nuotraukø konkursas "Mano maþylis". Didþiulio portalo "Etaplius.lt" lankytojø susidomëjimo ir gausaus aktyviø dalyviø bûrio sulaukusio konkurso nugalëtojams atitenka vaikiškø prekiø parduotuvës "Cipollino" ásteigti prizai.

Trijø pagrindiniø vietø nugalëtojus išrinko redakcijos sudaryta komisija. Komisijos nariai pripaþino, kad pirma vieta ir 200 litø vertës vaikiškø prekiø parduotuvës èekis atitenka Jurgitai Elsonienei. Ji konkursui atsiuntë nuotraukà "Turiu laivelá maþà", kurioje áamþinta tuo metu dar në dvejø metukø neturinti maþylë Malena.

Antra vieta ir 100 litø vertës parduotuvës "Cipollino" dovanø èekis skirtas nuotraukai "Nerealus tas pirmasis mano pavasaris!" Jà á redakcijà atsiuntë Jurgita Macienë. Nuotraukoje uþfiksuotas penkiø mënesiø maþylis Einaras.

"Turiu laivelá maþà"		"Nerealus tas pirmasis mano pavasaris!"
"Meilë kaip seilë".		"Amadëja".

Treèia vieta atiteko Vygintui Puèinskui, konkursui parinkusiam nuotraukà "Meilë kaip seilë". Dovana jam - 50 litø vertës "Cipollino" dovanø èekis.

Portalo lankytojai nusprendë, kad didþiausio ávertinimo nusipelnë nuotrauka "Amadëja". Jà atsiuntusiam Gedui Kurtkui atitenka 50 litø vertës "Cipollino" dovanø èekis.

Sveikiname nugalëtojus ir kvieèiame prizus atsiimti vaikiškø prekiø parduotuvëje "Cipollino" (MLC "Saulës miestas", Tilþës g. 109, Šiauliai). Atsiimant prizà, reikës pateikti asmens dokumentà.

Visus portalo lankytojus kvieèiame dalyvauti netrukus prasidësianèiame "Šlapiø marškinëliø" konkurse.

"Etaplius.lt" informacija

Visi þmonës ir visi tëvai - skirtingi. Vienas nepaleidþia þmonos rankos netgi gimdymo metu, kitas jà ir sûnø prisimena treèià parà, kai jau daugiau nei gramo nebeástengia išgerti uþ atþalos gimimà. Èia jau kaip kam pasiseka... Vis dëlto, jeigu nesirengiate visà gyvenimà praleisti be vaikø, bent sekundæ susimàstykite, kokiu tëvu taps jûsø išrinktasis. Nes geras vyras ir geras tëvas – anaiptol ne tas pats.

Ne visada geras vyras bus ir geru tëvu.

Trejybë ir viešbuèiai

Labai retai bûna, kad idealaus tëvo, vyro ir šeimos aprûpintojo savybës "apsigyventø" viename asmenyje. Paprastai, jei vienas bruoþas visiškai neuþgoþia kito, tai maþø maþiausiai rimtai apriboja.Todël, planuodama vaiko gimimà, kiekviena moteris turi blaiviai pamàstyti, ko gali tikëtis ir kà realiai jai gali duoti bûtent jos vyriškis. Aišku, visokius panašius skirstymus ir patarimus galima vertinti ir su lengva šypsena.

Psichologai ilgai galvojo, kuo reikëtø remtis, klasifikuojant vyrus-tëvus á atskiras kategorijas. Juk negalima pagal vienà kurpalá, tiesa? Staiga jiems netikëtai á galvà šovë palyginti juos su... viešbuèiø klasëmis. Bet kuriuo atveju tai geriau, negu naudotis tokiais apibûdinimais kaip "geras tëvas", "ne itin geras tëvas", "apskritai ne tëvas" ir pan.

Penkios þvaigþdutës. UAL

(viskas áskaièiuota, yra papildomas aptarnavimas)

Tai tas retas, beveik neámanomas variantas, kai vyriškis sàmoningai pasiryþo tëvystei, nes nuoširdþiai myli vaikus ir pasiryþæs dalytis su þmona visais jø auginimo rûpesèiais. Paprastai tokie vyrai išauga laimingose šeimose, kuriose tëvai gyvena pagal klasikinæ schemà: tëvas darbe, mama namie su vaikais, per vakarienæ visa šeima susirenka uþ stalo, þiûri filmus vaikams ir aptaria dienos ávykius. Toká pat modelá, tik šiuolaikiškesná, kai "multikus" keièia paþintiniai kompiuteriø þaidimai, o pokalbis per vakarienæ vyksta dviem kalbomis (kad vaikai išsyk priprastø), jis greièiausiai ir kurs savo šeimoje.

Deja, tokie vyrai retai pasiþymi tuo sveiku ambicingumu, kuris verèia þmogø imtis didþiø profesiniø iššûkiø. Taèiau moteris gali bûti tikra, kad darbo ir pinigø gyvenimui toks vyriškis (vadinasi, ir ji) turës visada, o jos šeima visuomet kels "baltà" draugø pavydà. Aišku, kai kam toks gyvenimas gali pasirodyti nuobodus, bet tik ne tiems, kurie išauklëti branginti tradicines šeimos vertybes.

Penkios þvaigþdutës. Liukso klasës viešbutis. HB

(pusryèiai ir vakarienë)

Šis vyriškis gyvena savo gyvenimà, taèiau vis tiek didþiuojasi tëvyste ir laiko jà neatskiriama ávaizdþio dalimi. Tikriausiai jis geras tëvas, tiesiog jam visada truputá stinga laiko savo jausmams išreikšti. Rytà prieš išbëgdamas jis paglosto švarutëms, tvarkingai sušukuotoms atþaloms galveles, o vakare gráþta joms jau begulant á lovà. Jis aprûpina vaikus viskuo, kà pridera turëti pasiturinèio þmogaus atþaloms – nuo moderniausiø þaislø iki geriausios mokyklos. Stengiasi lankytis mokyklos šventëse, tiesa, atvyksta á jas likus trim minutëm iki renginio pabaigos, pasisveikina su pedagogais ir, áduodamas direktorei á rankas vokelá, pranyksta anksèiau, negu vaikas suspëja paprašyti jo neišvykti. Per retas atostogas, kurias su šeima praleidþia kur nors Balio saloje ar Seišeliuose, jis patenkintas þvelgia á paplûdimyje þaidþianèius vaikus ir sako, jog jo gyvenimas nusisekë. Jo þmona šypsosi, bet, deja, taip negalvoja...

Penkios þvaigþdutës. FB

(tik pusryèiai)

Kai ji verkia, jai sakoma – na, juk þinojai, kam ryþtiesi. Suprantama, þinojo, kad jis vedæs, jau turi vaikø ir gerbia savo þmonà, bet jos nemyli. Ir negali su ja išsituokti todël, kad šeimos turtas áregistruotas jos vardu. Ji ir nemanë, kad viskas taip uþsitæs, kai ásimylëjo šá galantiškà ambicingà vyrà nuskriausto paauglio akimis. Ji þino apie já viskà, nors kartais jai atrodo, kad jis gailisi dël savo atvirumo. Ji niekada negalës papasakoti vaikams, kad namas, kuriame jie gyvena, nepriklauso jiems, o tik maloniai jø tëvo suteiktas gyventi. Angliška mokykla sûnui, auklë dukrai, mašina jai – visa tai mainais uþ grieþtai vykdomà reikalavimà niekada nesilankyti N rajone, kur mokosi ir gyvena jo teisëti vaikai. Retsykiais jis ilsisi su ja Kanarø ar Havajø salose, bet tai bûna retai... Ji ilgai perþiûrinëja fotoalbumà, nusišluosto ašaras ir ryþtingai ásijungia bëgimo takelá. Jos vaikø ateitis priklauso nuo to, kiek ilgai ji dar bus jam ádomi.

Keturios þvaigþdutës. AL

(viskas áskaièiuota, yra vietinës gamybos gërimø)

Toks þmogus geru tëvu tampa ne todël, kad neásivaizduoja savæs kitokiame vaidmenyje, o todël, kad nëra ásitikinæs, jog geba kà nors daugiau. Truputá ribotas, ramus, ûkiškas ir dalykiškas, jis pasitikinèiai veda savo šeimà gerovës ir komforto link, aukodamas nebent kai kurias dvasines vertybes, labiau skatindamas puodo negu knygos pirkimà. Su juo galima sukurti normalià šeimà ir pasistatyti tvirtus namus. Bet vargu ar jis panorës, kad jûsø atþala mokytøsi uþsienyje, o jûs gimdytumëte per pertraukà tarp diplomo gynimo ir atestacijos.

Kaip tëvas jis taip pat yra geras todël, kad sveikos gero þmogaus, o ne pirmûno ambicijos leidþia áþvelgti vaikuose savo paties tæsiná. Jis vaikiškai dþiaugiasi, kai sûnus gráþta su mëlyne paaky ir didþiuodamasis, kad visus nugalëjo. Dukrai nepastebimai ákiš á piniginæ atliekamà dešimtinæ papuošalams. Ir apskritai jis daug kà darys tinkamai.

Trys þvaigþdutës. HB

(pusryèiai ir vakarienë)

Jis daug dirba, norëdamas išmaitinti šeimà, ir ji tai þino. Jis didþiuojasi tuo, kad jie gebëjo nusipirkti butà ir daugiau negyvena su tëvais. Jie neplanavo turëti vaikø, bet ji pastojo ir gydytojas patarë pasilikti vaikà. Jis nesigaili to ir augina sûnø didþiuodamasis, kad šis toks panašus á já. "Sauliuk, eikš, pasigalynësime!" – sušunka jam nuo slenksèio ir patenkintas duoda niuksø sûnui. Nuo jo trenkia alumi ir tabaku, jis sëdasi prie televizoriaus ir uþsikelia kojas ant stalo. Jis pavargo! Juk šeimos maitintojas! Ji negali pasakyti jam në vieno þodþio prieš. Kartais ji verkia ir pavydþiai þvelgia á kitas šeimas, kuriose vyrai labiau myli þmonas ir vaikus. Norëtø kà nors pakeisti, bet neþino kaip. Ir niekada nesuþinos – šiandien rytà nëštumo testas vël parodë jai dvi juosteles. Nutrauktø nëštumà, bet bijo dël savo sveikatos. Teks gimdyti.

Dvi þvaigþdutës

(be maitinimo)

Ji já labai mylëjo, o jis jos – ne. Jis buvo pats šauniausias vaikinas jø grupëje. Dël jo "mirë" visos merginos, o jis išsirinko jà – kreivakojæ nykštukæ (taip jà meiliai vadindavo). Nešiodavo ant rankø, o ji tik juokdavosi. Vëliau – netikëtas pastojimas ir jo þodþiai - nutrauk nëštumà. "Tu kà? Koks abortas? Mudviejø vaikà suplëšyti á gabalus?" - Ir išdidþiai ištarë: "Gimdysiu!" Neišlaikyta sesija ir daugybë ašarø naktimis. Gimdymas, tëvai ant slenksèio: "Nieko, dukrele, išgyvensim!" Ir vëliau laimë, didþiulë laimë, þvelgiant dukrai á akis ir glaudþiant jà prie savæs. Na, ir viskas. Jis, þinoma, pasirodydavo. Šypsodamasis þadëdavo padëti. Vienàsyk atveþë porà kostiumëliø, du kartus - kibirà agurkø iš mamos darþo. Instituto ji nebaigë, bet kai nuëjo atsiimti dokumentø, suþinojo, kad jis dabar draugauja su rektoriaus anûke. O á jà kaimynas vis švelniai paþvelgia, bet jai kaþkaip baisu, o jeigu vël...

Kodël vyrai turi vaikø

Daþniausiai, þinoma, todël, kad to norime mes, moterys. Ir netgi bûdami gerais tëvais vis tiek jauèiasi esà laisvi. Tai mus vaikai pririša prie namø. Jø – niekada. Þinoma, kartais pasitaiko, kad tëvas geresnis uþ motinà. Tada vaikas anksèiau ar vëliau atsiduria pas já. Bet tai greièiau atsitiktinumas negu dësningumas.

Sakoma, vyras myli vaikus tol, kol myli jø motinà. Vëliau ta meilë silpnëja. Kaip bebûtø keista, tai tiesa. Todël, kad kai vyriškis jà palieka, jis bûna priverstas palikti ir vaikà. Jam irgi skaudu, bet tik savaip. Ir jis nuoširdþiai nesupranta, kaip galima ateiti á buvusius namus, gerti su buvusiàja arbatà, tikrinti vaiko namø darbus, o vëliau išeiti pas kità moterá, kuri pasitiks su tokiais komentarais, kad net gyventi nesinorës. Todël vyras iš pradþiø pasirenka "atsargø" variantà. Jis išveda vaikà pasivaikšèioti. Kinas, karuselës, cirkas. Bet vienàsyk pramogø ratas išsenka, be to, tie varginantys vaiko klausimai: "Tëti, kada sugráši pas mus gyventi?" Dël nuolatinio jausmo esant uþkietëjusiu niekšu, vyras pasirenka, kaip jam atrodo, geresná variantà. Dingsta apskritai. Taip, vyriškis bailiai sprunka nuo to diskomforto, kurá suteikia jam pasimatymai su savo atþala. Ar pateisinti toká jo elgesá - kitas klausimas, bet su tokia situacija, neduok Dieve, susidurti kiekvienai moteriai.

Parengë Kamilë Vitkutë

Oksana LAURUTYTË

Jau kelinti metai Lietuvoje bandoma minëti Tëvo diena. Iš pradþiø prabëgdavæs net nepastebëtas, pamaþu pirmasis birþelio sekmadienis tampa vis graþesne švente. Šiauliø S. Šalkauskio gimnazija, kasmet organizuojanti rašiniø konkursà Motinos dienai paminëti, šiemet surengë konkursà "Laiškas tëèiui". Iš 83 komisijai pateiktø darbø buvo atrinkti 26, kuriuos rašæ vaikai apdovanoti atminimo dovanomis. Kà vaikui reiškia tëtis, kokias bendravimo su tëèiu akimirkas jie labiausiai vertina?

Ne visi susimàstome, kokias bendravimo su tëèiu akimirkas vaikai vertina labiau. Glenda OTERO nuotr.

"Man labai patinka su tavimi šnekëtis"

"Aš - Tavo jauniausias sûnus, Tavo pagrandukas. Kas rytà pabudæ mes pirmieji vienas kitam palinkime gero ryto. Tikriausiai tai tik sutapimas. Iš tiesø, Tëti, þinau tai, kad retai susëdame ir pašnekame, nepasidaliname dienos áspûdþiais, patirtais išgyvenimais, dienos nuotaikomis. Kartais man atrodo, kad mûsø bendravimas yra ganëtinai paviršutiniškas. Aš dël to nieko nekaltinu, tikriausiai gyvenimo tempas dabar labai suspartëjo, mes gyvename nuo ryto iki vakaro.

Tëti, nors gyvename po vienu stogu, retai matomës. Tiek Tu, tiek aš esame uþimti.

Ar pameni mano vaikystæ, kai statydavome smëlio pilis prie jûros, kai þaisdavome futbolà ar vaþinëdavomës dviraèiu? Aš kartais norëèiau gráþti á vaikystæ, uþmiršti visus rûpesèius ir sunkumus. Tiesiog gal vaikystëje mes daugiau buvome kartu, daugiau bendravome.

Tëti, labiausiai laukiu tø vakarø, kai mes dviese stebime futbolo varþybas ir daþniausiai turime tas paèias mëgstamas komandas. Tuo metu mes šnekamës apie viskà nuoširdþia ir atvirai. Tas valandas galëtumëme pavadinti mûsø laiku. Tik gaila, kad jø yra maþoka.

Kartais bijau, kad mes prarasime ryšá išvykus man mokytis, bet aš pasistengsiu, kad taip nenutiktø, tikiuosi, Tu taip pat pasistengsi. Þinau, kad á mane dedi daug vilèiø. Aš paþadu Tau pasistengti ir paþadu bendrauti su Tavimi daþniau, kasdien surasti bent kelias minutes nuoširdþiam pašnekesiui. Myliu Tave, Tëti!"

"Aš labai myliu Tave. Jei ko nors nesuprantu ar nemoku daryti, þinau, jog visada galiu paklausti Tavæs. Tu visada turi atsakymus á daugelá man kylanèiø klausimø. Suprantu, jog kartais Tau pabosta atsakinëti, kodël Mënulis baltas, o Saulë geltona. Bet visada þinok, kad klausinëju to tavæs todël, kad man labai patinka su Tavimi šnekëtis ir diskutuoti. Tos trumpos sekundës, praleistos su Tavimi, man yra paèios brangiausios pasauly. (...) Labiausiai, Tëveliuk, Tave gerbiu uþ tai, kad nepraeisi pro þmogø, kuriam reikia pagalbos, netoleruosi neteisybës, kuri šiais laikais labai daþna. Taip pat dël to, kad darydamas bet koká darbà Tu atliksi já nuoširdþiai ir kruopšèiai."

"Myliu savo tëtá"

"Mano tëtë yra pats geriausias. Jis dirba Specialiøjø tyrimø tarnyboje labai svarbø ir ádomø darbà. Tëtis labai daug dirba, taèiau visada randa laiko paþaisti su manimi ir su mano broliuku.

Man labai patinka klausytis tëèio pasakojimø apie tai, kà jis veikdavo, kai bûdavo maþas. Labiausiai jam patikdavo þaisti su kiemo draugais miške. Jie prisigalvodavo visokiø ádomø þaidimø, þaisdavo seklius, piratus, kareivius. Vienà kartà tëtis rado net briedþio ragus. Juos iki šiol saugo tëèio mama savo spintoje. Taip pat tëtis kolekcionuoja ávairius þenkliukus, turëjo drugeliø kolekcijà. Drugeliai labai graþûs, bet man jø labai gaila, nes jie buvo prisegti prie kartoniniø dëþuèiø. Man su tëèiu labai smagu. Myliu savo tëtá."

"Bandau tave suprasti, kai bûni be nuotaikos, bet man sunku. Aš stengiuosi. Noriu bûti vertas sûnaus vardo. Ne šiaip sûnaus, o Tavo. Þinau, kartais ir aš atrodau piktas, bet ne todël, kad kas nors ne taip, tiesiog man liûdna, kad negaliu ko nors padaryti ar nesiseka.

Tëveli, aš noriu atsiprašyti, jei kada nors tave labai áskaudinau, jei ko nors nepadariau, kà liepei, jei mes su broliu per daug šûkaujam, neleidþiam tau vakarais pavargusiam ramiai paþiûrëti televizoriaus... Suprask, aš ir brolis - mes dar vaikai... (na, taip sako mama).

Kartais galvoju, kà aš daryèiau, jei tavæs nebûtø šalia. Þinai, be tavæs man sustotø visi laikrodþiai. Þinai, kad liautøsi grojæ visos dainos? O aš? Aš turbût gyvenèiau po lova."

"Savo tëtá visada vadinu tëtuku. Mes su juo taip linksmai þaidþiame, kad net juokiamës iki ašarø. Vienas kitam slepiame po pagalve þaislus ir apsimetame, kad neþinome, kas tai padarë. Kiekvienà rytà jis mane palydi á mokyklà ir palinki sëkmës.

Tëtukas ilgai dirba, kai gráþta, aš labai pasidþiaugiu. Man liûdna, kai jo nëra šalia. Aš noriu, kad mano šeima bûtø laiminga."

"Vikipedija" informuoja

Tëvo diena – šventë, kai švenèiama tëvystë, panašiai kaip ir per Motinos dienà – motinystë. Ši diena oficialiai pirmiausia pradëta švæsti JAV. Ji ten švenèiama panašiai kaip ir Motinos diena.

Judëjimà tëvams pagerbti 1910 metais sukûrë Louisa Dodd. Jos motina mirë gimdydama šeštà vaikà, tuomet jos tëvas vienas uþaugino vaikus.

Oksana LAURUTYTË

"Išmetë mus visus ant ledinio kranto. Iš vienos pusës Laptevø jûra, iš kitos - Lena, visur - tundra. Iškasë duobæ, vaikus ten sumetë. Rytà pusë vaikø buvo nebegyvi. Prieš mirtá mama prasitarë meldusi Dievo, kad jis mane pasiimtø", - sako Regina Burbaitë-Trofimenko, gimusi tremtyje ir dabar Jakutijoje gyvenanti lietuvë. Jos ir kitø tokio pat likimo sulaukusiø tautieèiø pastangomis Lietuvos tremtiniø, gyvenanèiø Jakutijoje, vaikai drauge su Rusijos sportininkø delegacija aplankys Lietuvà per Šiauliuose vyksianèias tarptautinës organizacijos "Sportas visiems" (TAFISA) organizuojamas 2012 metø pasaulio neolimpiniø sporto šakø þaidynes.

Autorës nuotr.

Lietuviø palikuonys nebeþino savo praeities

Praëjusá savaitgalá Šiauliø arenoje vyko II Europos sporto þaidynës, taèiau jø metu ne tik sportuota. Á arenà susitikti su Gintautu Vileita, Europos sporto komiteto prezidentu, atvyko Jakutijoje gyvenanti lietuvë tremtinë Regina Burbaitë-Trofimenko. Tremtiniai susitiko aptarti, kaip paminëti nukentëjusiø nuo Stalino represijø lietuviø atminimà Jakutijoje, kaip suteikti þiniø apie protëvius lietuviø vaikams, kurie, gyvendami uþ tûkstanèiø kilometrø, jau nebeþino, koks kraujas teka jø gyslomis.

Regina - Jakutijoje esanèios lietuviø bendruomenës "Gintaras" vadovë. "Jakutske ir aplink já dabar belikæ gal 300 lietuviø tremtiniø palikuoniø. Daugelis net neþino, kad jø seneliai - lietuviai. Juk bûta visko - vesdavo jakutas lietuvæ, ši mirdavo, vaikai ir nebesuþinodavo, kas tokie yra", - sako Regina.

Su 1941 metais iš Lietuvos ištremtais ir vëliau Jakutijoje atsidûrusiais lietuviais bei jø šeimø nariais buvo pasielgta itin þiauriai. Moterys su maþameèiais vaikais ir seneliais buvo tremiami á Sibirà, o nuo šeimø atskirti vyrai – á sovietø lagerius. Apie tris tûkstanèius Lietuvos tremtiniø 1942 m. iš Altajaus krašto išsiøsti dar toliau – prie Laptevø jûros. Treèdalis jø mirë, treèdalis - sugebëjo gráþti á Lietuvà.

"Mano dvejø metø sesutë mirë pakeliui á Altajø. Aš gimiau jau tremtyje. Mûsø tëvas Kalvarijoje buvo šauliø vadas. Jis matë, kaip jo artimuosius trëmë, bet niekuo mums negalëjo padëti, buvo priverstas slëptis", - sako Regina.

Neturintiems maisto ir rûbø lietuviams pagalbos rankà ištiesë jakutai - mokë statyti jurtas, gaudyti þuvá. "Mes vieni kitiems padëjome. Viena jakutë pasakojo, kaip lietuvë jà, mirštanèià nuo bado, išgelbëjo. Nuëjo pas turèiø ir savo vestuviná þiedà išmainë á miltø stiklinæ. Išvirë putros", - prisimena Regina.

Pašnekovë sako, kad mama, gráþusi vakare iš darbo þuvies apdorojimo ceche, jà rasdavo prišalusià prie gulto. "Ten pusæ metø švieèia saulë, bet ji nešildo. Enkavedistai mus vadino liaudies priešais ir sakë, kad mus atveþë èia tam, kad nudvëstume. Prieš mirtá mama man prasitarë visà laikà norëjusi, kad mirèiau. Nes buvæ taip sunku", - sako Regina.

Bendros šaknys

Jakutijos viceprezidento patarëjas, TAFISA vykdomojo komiteto narys, Europos sporto komiteto generalinis sekretorius, kultûros antropologas Aleksejus Kylasovas sako, jog idëja, kad Jakutijoje likæ gyventi tremtiniø vaikai aplankytø Lietuvà, kilo bûtent Gintautui Vileitai, Europos sporto komiteto prezidentui. Pernai kovo mënesá, tarpininkaujant A. Kylasovui, jis susitiko su Jakutijos prezidentu Jegoru Borisovu. Nuspræsta plëtoti kultûriná Lietuvos ir Jakutijos dialogà.

2012-aisiais á Šiauliuose vyksianèiø neolimpiniø sporto šakø þaidynes kartu su Rusijos delegacija atvyks ir bûrys vaikø iš Jakutijos. Jiems bus surengta speciali programa, kurios metu tremtiniø palikuonys galës susipaþinti su protëviø kultûra, šalimi. Lëšø kelionei skirs Rusija. "Jei á Jakutijà norës vykti tremtiniø lietuviø giminaièiø vaikai, jiems taip pat padësime, taèiau kelionæ turës finansuoti Lietuva", - teigia A. Kylasovas.

"Ištremtus lietuvius jakutai labai šiltai priëmë, išmokë juos išgyventi neþmoniškomis sàlygomis. Juk Jakutijoje vienas þmogus neišgyventø - išgyvena tik bendruomenë. Vietiniai priëmë lietuvius á savo bendruomenæ, padëjo adaptuotis", - sako A. Kylasovas.

Kultûros antropologas A. Kylasovas sako, kad lietuviai ir jakutai turi bendras šaknis. Jakutai, totoriai ir lietuviai naudoja tuos paèius runø þenklus, yra panašiø þodþiø.

"Bendras šaknis turi ir Lietuva su Rusija. Aleksandro Nevieèio, Oginskiø, Rurikovø šeimose persipynæs lietuviø ir rusø kraujas. Kalbant apie integracijà ir draugystæ, mums neretai trukdo sovietinis màstymas. Rusai ne maþiau nukentëjo nuo sovietinio reþimo nei kitos tautos, todël mes turime išsaugoti tai, kas buvo gera mûsø istorijoje", - teigia pašnekovas.

A. Kylasovas sako tikintis, jog pirmiausia turi bûti atkurta pagarba ir kultûrinis bendravimas, harmonija. "Lietuvoje maþai akcentuojama, taèiau per tragiškus Lietuvai Sausio 13-osios ávykius Rusijos miestuose vyko mitingai. Rusai protestavo prieš kariuomenës ávedimà á Lietuvà. Mano paties tëvai þuvo nuo èekistø rankos, tad mums reikia branginti bendraþmogiškus dalykus ir tai, kas mus vienija", - teigia pašnekovas.

Prieš penkerius metus Vilniuje, Aukø gatvës skvere, buvo atidengtas paminklas Lietuvos tremtiniams, kentëjusiems ir þuvusiems 1942-1956 m. Jakutijoje. Paminklà su uþrašu "Atmintis lietuviams, nukentëjusiems nuo Stalino represijø Jakutijoje" ketinama pastatyti ir Jakutske.

Aleksejaus Kylasovo þinia apie Jakutijoje gyvenanèiø Lietuvos tremtiniø vaikø kelionæ á tëviškæ sujaudino tremtinæ Reginà Burbaitæ-Trofimenko.

Kamilë Vitkutë

Egzaminø maratonà daugelis mûsø prisimena su vidiniu virpuliu. Ypaè tà pirmàjá, kai drebëjo keliai ir maudë po krûtine... Taip norëtøsi bent savo vaikus išmokyti atsispirti vadinamajam priešegzaminiam sindromui. Juo labiau, kad "šaltø nervø" strategija net 40 proc. padidina tikimybæ gerai išlaikyti egzaminus!

Mokytojas – taip pat þmogus

Jau baigusio konservatorijà studento Mykolo mama iki šiol prisimena, kaip per valstybiná egzaminà humoras "išgelbëjo" jos sûnø. Vaikinas labai jaudinosi ir, áeidamas á egzaminø salæ, taip stipriai patraukë durø rankenà, kad ši liko rankoje. Su siaubu þvilgtelëjæs á komisijà vaikinas paklausë: "Kà gi dabar daryti?" "Vardan Dievo meilës, daugiau nedarykite nieko, - pasakë jam pagyvenæs muzikos profesorius. - Atlikite kûriná, ir viskas." Visi išsyk pralinksmëjo, Mykolas atsipalaidavo ir ramioje geranoriškoje aplinkoje sëkmingai išlaikë valstybiná egzaminà. O štai kad galëtø atverti duris be rankenos, komisijai teko kviestis pagalbos iš gretimos auditorijos.

Komiškø situacijø laikant egzaminus yra daugybë. Pasak prancûzø psichologø, bûtent humoras padeda atsikratyti egzamino metu net 70 proc. streso. Streso suvaldymas ir yra didþiausias veiksnys, lemiantis ávertinimà. Ne turimos þinios, simpatija ar antipatija laikomam dalykui ar dëstytojui, ir netgi ne baimë ar "dràsa" naudotis iš anksto parengtu "paruoštuku".

Didþiausià psichologiná nepatogumà suteikia pats egzaminavimo procesas, susidûrimas su komisija "akis á aká". Aišku, dabar daþniausiai laikomi testai, o darbo rezultatai vertinami anonimiškai, taèiau kai atvejø, kai viskà lemia komisija, tarkim, stojant á meno specialybes. Tai ir yra vadinamasis "pavienis plaukiojimas", kurio metu kiekvienas atsako uþ save. Tik meninëje kûryboje graþiai skamba posakis "Ir vienas lauke karys", o štai per egzaminà... Todël humoras šioje situacijoje labai daþnai tampa tuo gelbëjimosi ratu "aš ir egzaminatorius" dvikovoje.

Beje, santykiai su dëstytoju taip pat daug nulemia. "Mes juk pirmiausia þmonës, - sako vieno sostinës licëjø dëstytojas. – Ir egzaminø periodas mums nelengvas. Ávertinimo objektyvumas priklauso nuo daugelio veiksniø. Juk vienam gali nepasisekti - jis išsitrauks tà vienintelá bilietà, kurio neišmoko, o kitam, praleidusiam daugybæ uþsiëmimø, atvirkšèiai, teks kaip tik ta uþduotis, kurià jis spëjo perþiûrëti. Todël "liûto dalis" vertinant tiesiogiai priklauso nuo jaunuolio darbo per metus."

Duona kasdieninë

Svarbø vaidmená egzaminø rezultatams turi tai, kokios fizinës bûklës yra mokinys ar studentas. Geras apetitas, ramus miegas – itin svarbios sàlygos esant milþiniškam protiniam krûviui. Be to, tai kaip tik tas laikotarpis, kai tëvø pagalba labai reikalinga. Likus maþdaug mënesiui iki egzaminø pradþios, á savo atþalos racionà átraukite vadinamàjà raudonàjà mësà, ávairius dþiovintus vaisius, riešutus, pieno ir vaisiø kokteilius, švieþius vaisius, ypaè kivius. Tiesa, šokoladu perkrauti organizmo nevertëtø - keturiø penkiø gabalëliø per dienà visiškai pakanka ir smegenims, ir skrandþiui. Tà patá galima pasakyti ir apie vitaminus. Staiga "atakuoti" organizmà maisto priedais yra pavojinga. Prancûzijos, Anglijos ir Austrijos paaugliø dietologai tikina, jog šie pridaro organizmui daug þalos, kadangi nëra jo ásisavinami, o iš karto tampa balastu.

Apie miegà

Jeigu sûnus ar dukra mëgsta mokytis vakare ar iki vëlyvos nakties, nederëtø priešegzaminiu laikotarpiu keisti jø nusistovëjusio ritmo, verèiant eiti gulti lygiai 22 valandà. Paauglio nervinës sistemos vidinë sandara tokia, kad jo energijos pakilimas gali bûti susijæs bûtent su vakaro laikotarpiu, tiksliau, su periodu nuo 19 iki 23 valandos. Vadinasi, ir rytà nereikia jo þadinti anksti sodinti prie vadovëlio. Protingiausia leisti išsimiegoti (maksimaliai iki 10 valandos ryto), o vëliau tarp intensyvaus mokymosi valandø daryti pertraukas. Vaikas turi išeiti á grynà orà. Bet kurie uþsiëmimai, viršijantys aštuonias valandas, pasirodo esà nenaudingi.

Tarp juodos katës ir "X" valandos

O dabar apie tuos, kurie "išgyvena" dël egzaminø ne maþiau uþ paèius moksleivius ar studentus, tai yra apie tëvus. Juk nuo jø irgi priklauso, ar pasirengimo egzaminams laikotarpis bus vaisingas ar virs tikra kankyne. Štai kà pataria psichologai:

* Nemanipuliuokite vaiko psichika. Jei nesate kokio nors mokomojo dalyko specialistas, nepateikite savo atþalai patarimø, kaip reikia ásisavinti medþiagà. Kiekvienas þmogus turi savità ásiminimo metodikà, susietà su atminties ir charakterio ypatumais, taip pat su dalyko patikimu ar nepatikimu.

* Nereikalaukite puikiø paþymiø iš tø disciplinø, kuriø visus mokslo metus jûsø vaikas nemëgo. Pasistenkite save nuteikti, kad sûnus ar dukra iš šio dalyko gaus tik vidutiná paþymá, tada nebus "siurprizø".

* Neuþsipulkite savo vaiko, jei gautas paþymys pasirodë maþesnis, negu tikëjotës.

* Niekada nesakykite paaugliui: "Pagalvok – egzaminas. Tavo gyvenime jø dar bus daugybë! Jeigu dël kiekvieno taip nerimausi..." Panašus "lengvas" poþiûris nepadës jam atsipalaiduoti. Greièiau sûnus ar duktë pagalvos, kad esate pernelyg nutolæ nuo jø rûpesèiø, kad rimtai suprastumëte patiriamà jaudulá.

* Daugelis vaikø, ypaè paaugliø, atsakingø išbandymø metu tampa labai prietaringi. Net jei anksèiau jie tik pasišaipydavo iš kelià perbëgusios katës, tai dabar ieško paèiø neátikinamiausiø smulkmenø paaiškinimo. Toks padidëjæs jautrumas grindþiamas vadinamuoju "sàmonës persijungimu". Tai natûrali nervø sistemos reakcija á stresà, kuris organizmui nëra normalus. Todël bendrai pusiausvyrai išlaikyti reikëtø drauge su vaiku tarsi iš naujo "išgyventi" tuos ávykius, kurie jau vienàsyk jo sàmonëje buvo palikæ teigiamø emocijø. Jie – kiekvienam saviti. Tai gali bûti bendra patikusio kino filmo perþiûra ar apsilankymas mëgiamos grupës koncerte. Pasirodo, neramiu laikotarpiu niekas taip nemobilizuoja, kaip teigiamos energijos uþtaisas.

* Suteikite jaunuoliui galimybæ pajusti asmeninæ atsakomybæ uþ tai, kas vyksta jo gyvenime. Leiskite jam paèiam pareikšti iniciatyvà, mokytis taip, kaip jam patogu, laikytis savo áproèiø. Juk per vienà (du, tris) mënesius galima "sulauþyti" darbo stereotipà, o naujo, deja, nesuformuoti.

Geguþës 14-àjà vël minësime 1972-øjø metø Kauno ávykius. Nors nuo jø praëjo 39 metai, lietuvišku gyvuoju fakelu virtæs Romas Kalanta ir jo elgesio prieþastys iki šiol sulaukia skirtingø vertinimø. Iš pradþiø Teisminës psichiatrijos komisijos pripaþintas sirgæs chronine psichikos liga – šizofrenija, 1989 m. medikø komisijos buvo reabilituotas. Prisiminimais apie Kauno ávykius dalijasi Šiauliø dramos teatro aktorius Saulius Eduardas Pauliukonis, o apie to meto saugumie-èiø reakcijà – Þilvinës Petrauskaitës tekstas.

Maþdaug prieš pusmetá buvau gráþæs iš tarybinës armijos. Tarnavau Vilniuje, VRM ansamblyje. Gráþau á Kauno pantomimos trupæ, kuriai vadovavo Modris Tenisonas. Tuo metu dirbome Kauno muzikiniame teatre. Per vienà vaikiškà spektaklá išgirdau, kaip kolegos vienas kitam perduoda þinià, jog skverelyje prie teatro dega þmogus. Išbëgome á laukà. Po skverà bëgiojo degantis þmogus. Kaþkoks praeivis bandë gesinti já savo švarku, bet šis iškart uþsiliepsnojo. M. Tenisonas atsinešë iš teatro gesintuvà, bet lyg ir pavojinga bûtø purkšti putas ant þmogaus... Niekas nieko dorai neþinojo -nei kodël viskas taip vyko, nei kokios to prieþàstys. Po to ávykiai bëgo labai greitai. Dirbome toliau, atsirado milicija, þmonës pradëjo masiškai eiti á Laisvës alëjà. Visi pradëjo nešti gëliø ir dëti prie susideginimo vietos. Na, o kità dienà milicijos ir kareiviø jau buvo pilna visur. Daugelá karininkø ir kareiviø atpaþinau, nes jie buvo iš to paties dalinio, kuriame tarnavau. Tik kareiviai buvo persirengæ milicijos uniformomis. Visos gëlës buvo surenkamos ir išveþamos. Kai R. Kalantos laidotuviø laikas buvo pakeistas, þmonës masiškai ëjo á gatves ir prie teatro. Begalë þmoniø... Mokiniai nutraukë pamokas. Prasidëjo milicijos ir kariuomenës bandymai išstumti visus iš to rajono. Dauþë guminëmis lazdomis. Ilgaplaukius veþë á milicijà ir nukirpdavo. Po to kartu su kitomis grupelëmis išveþdavo 50-100 km uþ miesto ir paleisdavo. Teatro skveras buvo apsuptas keliomis eilëmis. Prie teatro stovëjo milicijos mašinos - „varanokai“. Bet kà, bandantá buriuotis, sodindavo á „varanokà“, uþvesdavo variklá ir, matyt, viduje mušdavo, nes buvo girdëti klyksmai. Po to išveþdavo...

Á darbà turëdavome eiti pro milicininkø gretas. Po kariuomenës buvau apsikirpæs gana trumpai, tad man buvo lengviau... Aš ir kitus pravesdavau, nes paþinojau daugelá karininkø, prisistaty-davau, kas esu.

Per visas muštynes buvo fotografuojama nuo stogø. Kai mus pradëjo tampyti po KGB, keista buvo matyti masines nuotraukas, kuriose visi buvome suþymëti. Vadinasi, kaþkas fotografavo ir patá susideginimo procesà. Kas, neþinau net dabar.

Man viskas baigësi gerai. Tikriausiai todël, kad tarnavau tarybinëje armijoje. Pantomimos teatrà gana greitai be aiškios prieþasties išformavo. Buvome átarinëjami prisidëjæ prie disidentø. Kad šis ávykis kà nors reiškia, suvokti pradëjome negreitai. Susideginimo metu dar nieko nesupratome, buvo tiesiog baisu. O vëliau... Aš gyvenau Oþeškienës gatvëje prie filharmonijos. Eidavau á teatrà pro Vykdomàjá komitetà. Kiekvienà rytà jo kieme (dabartinë merija) rinkdavosi kaþkokie baisûs tipai, apsirengæ bjauriais to meto þalsvais ir melsvais kostiumais ir eidavo patruliuoti á Laisvës alëjà. Buvo matyti, kad eidavo ákaušæ...

Saulius Eduardas Pauliukonis

Oksana LAURUTYTË

Uþvakar, geguþës 4 d., miesto savivaldybës Dienos socialinës globos centras "Goda" organizavo neágaliøjø muzikinës saviraiškos festivalá "Muzikinë paukštë 2011", skirtà Motinos dienai. Muzikinës paukštës sparnas apglëbë per 150 vaikø ir jaunuoliø iš Klaipëdos, Kretingos, Gargþdø, Šilutës, Panevëþio, Þagarës, Priekulës ir Padvariø socialiniø paslaugø ástaigø.

Festivalá "Muzikinë paukštë 2011" atidarë "Godos" orkestras "Spalvø muzika". Artûro STAPONKAUS nuotr.

Festivalá atidarë "Godos" paþiba - neágaliøjø orkestras "Spalvø muzika". Bûtent šis orkestras yra "kaltininkas", kad šiømetis festivalis "Muzikinë paukštë" surengtas Šiauliuose. Pernai jis vyko Gargþduose, kur globos centro "Goda" ugdytiniai jame laimëjo pirmàjà vietà, todël buvo ápareigoti festivalá surengti gimtajame mieste.

Šákart festivalyje nugalëjo dainuojantys ir grojantys Panevëþio jaunuoliø dienos centro ugdytiniai, tad kitàmet "Muzikinë paukštë" vyks Panevëþyje.

Tradicinis neágaliøjø muzikinës saviraiškos festivalis surengtas jau septintà kartà. Jis svarbus ne tik kaip respublikinis renginys, bet ir neágaliøjø bendravimo forma. Juk šalies jaunimas susirinko draugën, kad savo gebëjimà dainuoti, šokti, vaidinti išreikštø kaip priešpriešà likimo jiems skirtai negaliai. Festivalio scena – tai galimybë neágaliam þmogui išreikšti tai, kà jis gali. Per vaidybà, šoká, muzikà išryškinama ne negalia, o parodomi gebëjimai.

Laima Klemienë, Šiauliø miesto savivaldybës Dienos socialinës globos centro "Goda" vadovë, sako, kad neágalieji yra be galo kûrybingi ir talentingi. Jie labai nori koncertuoti ir geba tai daryti.

Pusdiená trukusioje programoje neágalieji dainavo, improvizavo, grojo. Jø programas stebëjo tëvai, centrø socialiniai darbuotojai, meno vadovai. Po pasirodymø šventës dalyviai bendravo vieni su kitais prie vaišiø stalo.

Retas iš mûsø neturi mobiliojo telefono. Patogus daikèiukas, tad nesusimàstydami nuperkame já visiems šeimos nariams. Masiniu "mobilizavimosi" reiškiniu susidomëjo ir psichologai. Pasak jø, labai daug kà galima pasakyti apie þmogø vien pagal tai, kaip jis naudojasi mobiliuoju telefonu.

Su apa­ra­tais pa­pras­tai „þai­dþia­ma“ juos kà tik nu­si­pir­kus, no­rint pa­ro­dy­ti jø pri­va­lu­mus ki­tiems, ar­ba tu­rint psi­cho­lo­giš­kai ne­bran­dþios as­me­ny­bës bruo­þø... Kulo T nuotr.

Në valandëlës be telefono

Yra asmenø, kurie be mobiliojo telefono šalia tiesiog negali išbûti. Šie lydi juos visur – penkioms minutëms išbëgus á kiemà pasikviesti uþsiþaidusio vaiko, išnešant šiukšles, vedþiojant šuná, net duše, ar tualete (nesenai spaudoje mirgëjo pasakojimai apie vienos šalies premjero duodamà interviu sëdint "tupykloje")...

Tokie þmonës jauèia nuolatiná poreiká bûti visuomet pasiekiami, jiems paprasèiausiai negera, jeigu pastebi, kad išganingojo aparatëlio nëra greta. Psichologai toká elgesá vadina priklausomybe ir sako, jog tai akivaizdþiausias pavyzdys, kad þmogus nejauèia ramybës bei stabilumo ir gali bûti kamuojamas slaptø neuroziø. Jiems mobilusis telefonas pirmiausia reikalingas ne kaip priemonë nedelsiant sutvarkyti reikalus, o kaip psichologinë atrama. Þmonës nenori bûti vieni šiame átampos ir nerimo kupiname pasaulyje. Jautresnius greta laikomas telefonas apramina, juk jo padedami jie gali bet kuriuo metu susisiekti su artimaisiais.

Bûna, jog su jumis kalbantis þmogus nuolat manipuliuoja mobiliuoju telefonu: sukinëja já rankose, varto, atidaro ir uþdaro dangtelá, spaudinëja mygtukus. Kà atskleidþia toks jo elgesys? Su aparatais paprastai "þaidþiama" juos kà tik nusipirkus, norint parodyti jø privalumus kitiems, ypaè jei tai brangus modelis, arba turint psichologiškai nebrandþios asmenybës bruoþø... Taip paprastai niekada nesielgia tikri technikos mëgëjai. Jie linkæ daþnokai keisti patá aparatà, papildyti juos ávairiais aksesuarais, pasirinkti vis kità melodijà.

Ilgi nereikšmingi pokalbiai mobiliuoju telefonu rodo, jog mes nesàmoningai trokštame bûti moraliai palaikomi, nuraminami, paguodþiami. Bûdami neramûs, visiškai nepagalvojame apie tai, kad uþ savo plepumà tenka nemaþai sumokëti.

Svarbi ir spalva

Dabar gaminami ávairiø spalvø telefonai. Ryškius labiau mëgsta dailiosios lyties atstovës, bet kartais ásigyja ir vyrai. Paprastai tai- kûrybinës asmenybës, kurioms tradicinë juoda ar pilka spalva bûna tiesiog ákyrëjusi.

Juokaujama, kad moterys renkasi mobiliojo spalvà, derindamos já prie drabuþiø. Kodël gi ne? Šie daikèiukai joms tarnauja tarsi aksesuaras, tinkantis prie rankinës, bateliø, kostiumëlio, dirþo... Tad telefono spalva yra skiriamasis poþymis, galintis daug papasakoti apie savo šeimininkà.

Santûrios spalvos telefonus - juodus, pilkus, mëlynus - renkasi ramios, blaiviai màstanèios, atsakingos ir kantrios asmenybës. Dvasiškai jautriø þmoniø spalva – þalia. Linksmi, smalsûs, kitais pasitikintys vyrai ir moterys ásigyja oranþinius telefonus, gyvenimo dþiaugsmu spinduliuojantys – geltonus. Psichologai neabejoja, jog raudonà telefonà perka neeilinës asmenybës, galinèios puikiai vadovauti kitiems ir dràsiai pasitinkanèios gyvenimo sunkumus.

Prabilk – pasakysiu, kas esi

Garsus pokalbis viešoje vietoje ar darbovietëje byloja ne tik apie prastà þmogaus kultûrà, bet ir apie atitinkamà demonstratyvios asmenybës tipà, kuriam aplinkiniai në motais. Tiesa, kartais taip elgiasi nesubrendæs jaunimas, trokštantis pasipuikuoti savo naujausiu, brangiai kainuojanèiu modeliu arba senyva moèiutë, kuriai atrodo, kad pašnekovas labai toli, tad reikia kalbëti kuo garsiau, kad jis išgirstø.

Etiketo specialistai sako, kad viešoje vietoje reikia stengtis kalbëti kuo tyliau arba išeiti iš patalpos. Kultûringas þmogus, suskambus telefonui tuo metu, kai jis bendrauja su kitu asmeniu, turëtø atsiprašyti ir su nematomuoju pašnekovu kalbëti trumpai arba priþadëti jam paskambinti vëliau.

Ávaizdþio detalë

Telefonø pramonë nepaliauja mûsø stebinti naujovëmis. Kûrëjai neapsiriboja vien tuo, kad mobilusis aparatas atliktø savo pagrindinæ – ryšio – funkcijà. Išmanieji telefonai kalkuliatoriai, diktofonai, vaizdokameros, fotoaparatai, jø pagalba galima "naršyti" internete.

Suprantama, naujausiø modeliø mobiliuosius telefonus su vaizdo sistemomis ir kitomis technikos naujovëmis gali ásigyti pasiturintys asmenys arba organizacijos. Tiesa, pasipuikuoti tokiais moderniais aparatais labiausiai mëgsta jaunimas, nes tai daiktinis jø socialinio statuso árodymas.

Bûna ir išimèiø. Kartais tokius modelius, kantriai taupæ pinigus, ásigyja garbëtroškos. Jiems atrodo, kad šis brangus daikèiukas pakels jø vertæ bendradarbiø ir paþástamø akyse. Deja, kiekvienas nuovokesnis þmogus þino, kad paties paprasèiausio telefono savininkas gali bûti anaiptol ne šykštus ar pajamø neturintis þmogus. Galbût tai tiesiog asmuo, kurio poþiûris á technikà – funkcionalus. Jam svarbu, kad aparatas atliktø tas funkcijas, kuriø iš jo tikimasi – sujungtø su abonentu, perduotø pranešimus, atmintyje saugotø reikalingus numerius, o ávairios papildomos funkcijos jam visai nebûtinos.

Garsiná signalà pasirenkame atsiþvelgdami á asmeniná muzikiná skoná arba siekdami susikurti tam tikrà ávaizdá. Daugelis vyrø apskritai neskiria jam dëmesio, pasirenka paprasèiausià garsø sàskambá ir tiek. Juk svarbiausia – ne mëgautis melodija, o išgirsti, kad tau kaþkas skambina.

Kai išgirstate iki skausmo þinomà klasikinæ melodijà, savaip perteikiamà elektroniniu garsu, bûkite tikri – prieš jus demonstratyvusis þmogaus tipas. Tokie asmenys linkæ išsiskirti iš kitø, parodyti, kad pasiþymi neeiliniu muzikiniu skoniu, yra išsilavinæ. Moterims, beje, tai labiau bûdinga. Vienintelë išimtis, jei priešais stovi su muzika savo gyvenimà susiejæs þmogus. Jis tiesiog neásivaizduoja kitokiø garsø savo telefone. Tai harmoninga jo gyvenimo dalis.

Patriotines melodijas, himnus renkasi politikai neabejingi asmenys. Gal jie tokiais garsiniais signalais informuoja aplinkinius apie savo politines paþiûras? Galbût, bet anaiptol ne visada. Kartais panašios melodijos pasirenkamos remiantis paprasèiausia ironija - himnai ir simfonijos iš mobiliojo skamba gana banaliai, taip galima demonstruoti savo paniekà politikai.

Taèiau daþniausiai iš mobiliøjø išgirstame linksmus garsus. Jie teigia, jog prieš mus – linksmas þmogus. Vargu ar kankano melodijà pasirinks solidþios ámonës generalinis direktorius, mokesèiø inspekcijos viršininkas ar Seimo narys.

Muzikà iš senøjø filmø paprastai renkasi garbaus amþiaus þmonës, jauèiantys nostalgijà praeièiai. Beje, psichologai teigia, kad bet kuri melodija – viso labo ledkalnio viršûnë. Juk esama dar didþiulio asociacijø ir pojûèiø komplekso, susieto su šiais muzikiniais garsais. Pavyzdþiui, jei skamba muzika iš kino filmo "Tas pats Miunhauzenas", vadinasi, þmogui artimas idealizmas, jei iš "Nesugaunamøjø keršytojø", jis – energingas ir romantiškas þmogus.

O gal mobilusis telefonas, jo spalva bei melodija visai nieko ir nereiškia... Tiesiog toká modelá ar garsà þmogui parinko antroji pusë, ámonë ar telefonà jis parasèiausiai gavo dovanø.

Parengë Kamilë Vitkutë

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Šiauliø armënø bendruomenë balandþio 24 dienà paminëjo tautos genocido dienà. 1915 metais Turkija išþudë 1,5 mln. armënø. Pusë milijono pabëgo iš šalies ir išsibarstë po visà pasaulá. Armënø bendruomenës pirmininkas Rafik Kazarjan suvokia gimtinëje gyvenanèiø tautieèiø skausmà, kai pro langà matai savo šventà kalnà, taèiau negali jo pasiekti.

Kryþiø kalne prieš dešimt metø buvo pastatytas kryþius armënø tautos skausmui atminti. Armënø bendruomenës archyvo nuotr.

"Chaèkar" - atminimas akmenyje

Šiauliø armënø bendruomenë apsilankë Kryþiø kalne, kur prieš dešimt metø pastatë akmeniná kryþiø, skirtà genocido aukoms atminti.

Armënai mini kruvinus 1915 metø ávykius. Tuomet Turkija uþpuolë armënus jø etninëse þemëse. Tai buvo skerdynës, o ne karas. Netrukus panašus likimas ištiko ir graikus.

Bendruomenës pirmininkas Rafik Kazarjan sako, kad Šiauliuose gyvena apie 80 armënø, t.y. 30 šeimø. Dauguma jø èia atsikëlë sovietmeèiu. Vieni èia atliko karinæ tarnybà, kiti – gavo darbo paskyrimà. Dar kita dalis imigravo po karinio konflikto dël Karabacho kalnyno su Azerbaidþanu.

"Chaèkar" - taip armënai vadina akmeniná kryþiø. Šioje tautoje kryþius daþniausiai gaminamas iš akmens, nes šis išlieka per amþius ir išsaugo atminimà.

Krikšèionybë Armënijoje paskelbta 301 metais po Kristaus gimimo, todël šios religijos šaknys ypaè gilios. Sakoma, kad turkai iki šiol bijo gyventi uþgrobtoje Armënijos teritorijoje, nes po þemëmis uþkasti akmeniniai kryþiai prikelia nuþudytøjø dvasias.

Armënai - po pasaulá išbarstyta ir iki šiol engiama tauta. Skaièiuojama, kad pasaulyje gyvena apie 10 mln. armënø. Paèioje Armënijoje gyvena vos trys milijonai.

Tauta neuþmiršo skriaudø

Armënai stengiasi átikinti pasaulio šalis, jog prieš juos buvo vykdomas genocidas. Kiekviena tauta, pripaþinusi genocidà, rizikuoja susigadinti prekybinius santykius su Turkija. Ši šalis vengia prisiimti atsakomybæ ir tvirtina, jog tai buvo tiesiog karas. Taip mokyklose aiškinama ir jaunajai turkø kartai. Vadovëliuose teigiama, kad vyko pilietinis karas. Tai patvirtina ir á Lietuvà per mainø programas atvykæ turkø studentai.

Oficialiai turkø genocidà prieš armënø tautà pasaulyje yra pripaþinusios 24 šalys. Tarp jø – Lietuva, Rusija, Švedija ir kitos šalys. Latvija ir Estija dar to nepadarë, nes baiminasi ekonominiø sankcijø.

Turkija grasina išvaryti iš šalies apie milijonà èia gyvenanèiø armënø, jei genocido faktà pripaþins dar viena pasaulio šalis. R. Kazarjan teigia, kad tai pareikšdama Turkija uþmiršta, jog milijonai turkø su šeimomis gyvena ir dirba visoje Europoje.

Pernai Lietuvos armënø bendruomenë, minëdama 95-eriø metø sukaktá nuo tautos genocido pradþios, surengë mitingà Rygoje prie Turkijos ambasados.

R. Kazarjan ásitikinæs, kad Turkija Europos Sàjungos nare taps tik tuomet, kai nusiplaus kruvinas rankas: "Mes neuþmiršome. Nëra në vienos armënø šeimos, kurios nebûtø palietusi ši nelaimë."

R. Kazarjan sako, kad iki šiol Turkija nepalaiko su Armënija jokiø prekybiniø ar diplomatiniø ryšiø. Atvykstantys á šià šalá, tikrinami, ar neturi giminystës ryšiø su armënais. Armënija, bûdama Nepriklausomø valstybiø sàjungos (NVS) nare, verslo ryšius su Europa palaiko tik oro keliu ir šiek tiek per Gruzijos teritorijà.

Tauta ilgisi Ararato

R. Kazarjan sako, kad jo senelis, bûdamas dar visai maþas vaikas, turëjo sprukti iš Vvienos Armënijos pusës á kità. Tuometinë turkø valdþia pasinaudojo tuo, jog visø šaliø dëmesys nukrypo á Pirmojo pasaulinio karo problemas, ir puolë þudyti armënø tautybës þmones jø paèiø etninëse þemëse.

R. Kazarjan tiki, kad pasaulio armënai niekada neuþmirš turkø genocido. Autoriaus nuotr.

Senoji Armënijos sostinë Ani bei liaudies dainose apdainuotas eþeras Van taip pat priklauso Turkijai.

Bendruomenës pirmininkas R. Kazarjan puikiai supranta savo tautieèius, kurie gyvena Jerevane. Kiekvienà rytà jie pabunda ir þvelgia á savo tautos simbolá - Ararato kalnà. Net sovietiniame Armënijos herbe puikuojasi snieguotas Ararato kalnas su dviguba viršûne. Ararato kalnas minimas Biblijoje. Ant jo uþplaukë legendinis Nojaus laivas, išgyvenæs pasauliná tvanà.

Tauta ne tik buvo nustumta uþ savo simbolio Ararato kalno, bet ir uþdrausta jiems šá kalnà lankyti. Priëjimas prie kalno saugomas labiau nei valstybinë siena.

R. Kazarjan nesitiki, kad armënø tauta greitu laiku sugráš prie savo kalno. Bet kokia karinë nesantaika su turkais nebûtø naudinga Armënijai, taèiau tokiø susirëmimø labai laukia didþiosios pasaulio valdovës - Rusija, Amerika.

Armënija kaip savo kalnà turi ir šalies nepriklausomybæ nuo Rusijos. Bendruomenës pirmininkas neabejoja, kad konfliktas su Azerbaidþanu dël Karabacho kalnyno buvo kruopšiai sureþisuotas. "Iki šiol Armënijos ir Azerbaidþano santykiai lyg parako statinë prie lauþo. Tautos sukiršintos ilgam, nors mes vaikystëje su azerbaidþanieèiø vaikais kartu lankëme mokyklas", - prisimena pašnekovas.

Ernesta ŠIMKIENË

"Skizze" galerijoje atidaryta grupinë teminë paroda "Pirk/Mirk" kvieèia þiûrovus pasigilinti á vartotojiškumo apraiškas mûsø kasdieniame gyvenime.

Vidmantas Zarëka. "Jokiø "E".

Jonas Vaitkevièius. "Nuskenavimas".

Edita Sudþiûtë. "Vieta Jûsø reklamai".

Jei reikëtø apibûdinti šiuolaikinæ visuomenæ, tai frazë "vartotojiška kultûra", ko gero, tiksliausiai jà apibrëþtø. Vartotojiški santykiai tinka kone visoms gyvenimo sritims ar situacijoms. Mes jau net nebeturime pasirinkimo – yra tik vienas kelias – pirkti, pirkti, pirkti. O šio maratono etapai bei galutinis tikslas - materialinë gerovë ir... mirtis. Skamba ne itin patraukliai, bet toks yra gyvenimo ciklas. Jei nedalyvausi šiame uþdarame vartojimo rate, prarasi galimybæ, nebûsi toks kaip visi, neákûnysi tam tikro visuomenës deklaruojamo ir primetamo statuso. O jei paþvelgsime dar globaliau – jei viename pasaulio kampelyje kas nors nustos vartoti tam tikrus daiktus, tai gali þlugti kito þemës krašto ekonomika.

Vartojimas ir pirkimas – tai tam tikra gyvenimo sëkmës iliuzija. Tai malonumas, pasitenkinimas, galimybë rinktis. Visa tai suteikia tikëjimà savo galia. Paradoksalu, kad toks savo vertës suvokimas, þiûrint iš amþinøjø vertybiø pozicijos, tëra paviršutiniškas þaidimas, kurio hedonistiniuose labirintuose pasimeta atsakomybë prieš save bei aplinkà.

Menininkai, kaip vieni áþvalgiausiø visuomenës ydø stebëtojø, ëmësi tyrinëti vartotojiško gyvenimo aspektus. Garsioji kapitalizmo frazë "Dirbk, pirk, mirk" buvo perfrazuota, išmetus sunkiausiàjà grandá, ir tapo teminës konceptualios parodos "Pirk/Mirk", atidarytos galerijoje "Skizze", pavadinimu. Parodos kuratorius Voldemaras Barakauskas jau penktà kartà bando šmaikšèiai, ironiškai ir taikliai suþaisti ávairiomis gyvenimiškomis realijomis, pasitelkdamas autoriø divizionà, kuris kaskart parengia naujus, bûtent tai parodai sukurtus teminius kûrinius. Šá kartà parodoje, tyrinëjanèioje vartotojiškumo apraiškas, dalyvauja penkiolika menininkø: S. Prancuitis, E. Sûdþiûtë, V. Janulis, V. Zarëka, V. Barakauskas, D. Trumpis, R. Grebenkovaitë, J. Vaitkevièius, R. Bagdonas, S. Èiuþiauskienë, K. Bimba, L. Rakovska, M. Ruzgytë, U. Ratnikas ir K. Uþuotas.

Beatodairiško vartojimo tema socialiai aktuali, glaudþiai persipina su populiarëjanèiomis ekologijos tendencijomis. Savo kûriniais menininkai atkreipia dëmesá á mûsø vartojimo áproèius, á šio proceso beprasmybæ, laikinumà, judëjimà tik viena kryptimi – imti, eikvoti ir nieko negràþinti savo þemei motinai. Teminës parodos priverèia màstyti ir autorius, rengianèius kûrinius, ir þiûrovus, stebinèius, kokià þinutæ autoriai norëjo perduoti. Tik màstantis þmogus gali rinktis. Rinktis, kaip jam gyventi, kà vartoti, kuo bûti. Ir tûkstantàjá kartà, stebint parodos kûrinius, vëlgi galime uþduoti sau amþinàjá klausimà: "Galime ar negalime nusipirkti laimæ uþ pinigus?"

Galimybë viskà pirkti maþina kûrybiškumà, gebëjimà ieškoti individualiø kûrybiniø sprendimø ir patirti šio proceso teikiamà dþiaugsmà. Mes perkame daiktus, paslaugas, ávaizdþius, mokslà, áspûdþius, perkame net meilæ ir draugystæ. Tie elementai, kuriuos mes ásigyjame, kuria mus paèius. Vartojimo modeliai ar tiesiog gyvenimo bûdas parodo mûsø nuostatas ir elgesá – tam tikros visuomenës grupës vartoja tam tikrà prekiø ar paslaugø asortimentà, kuris ir išreiškia jø tapatumà. Anot prancûzo sociologo ir filosofo J. Baudrillard'o, bûtent vartojimas tapo veiksniu, nulemianèiu individo socialiná statusà, saviraiškà ir netgi savimonæ. Jis daro išvadà, kad gyvenimas tëra blankiø šešëliø teatras iliuzinëje tikrovës dykumoje.

Pirk ir mirk. Èia tarsi slypi grësmë, nuosprendis. Pirksi – mirsi. Taèiau mirtis nebûtinai fizinë, nors ji ir neišvengiama. Parodoje kalbama ir apie vertybiø, nuostatø, tradicijø mirtá. Modernus vartojimas – tai ne bûtinøjø poreikiø tenkinimas, o malonumø ieškojimas. Ásigydami koká nors objektà, daþnai perkame ne tiek já patá, kiek tam tikrà emocijà, geismà, jausmà ir t. t. Vartojimas išreiškia kiekvieno mûsø vietà pasaulyje – esame tie, kà perkame... Ir vis maþiau lieka turinio, nes vis labiau vartojami paviršiai.

Prancûzø rašytojas, reþisierius ir teoretikas Guy Debord'as savo áþymiausiame veikale "Spektaklio visuomenë", kalbëdamas apie mûsø akivaizdoje vykstantá visuotiná spektaklá, dangstantá dvasiná skurdà, intelektiná ribotumà, manipuliacijas þmoniø sàmone ir prekës ásigalëjimà, teigia, kad tikras vartotojas tampa iliuzijø vartotoju. Prekë ir yra ši iš esmës tikroviška iliuzija, o spektaklis - jos visuotinis pasireiškimas. Ir kiekvienas þino, kad jam reikia paklusti arba mirti...

Barbora ORAKAUSKAITË

Trakø gatvës galerijoje balandþio 14 d. 18 val. bus atidaryta Alfredo Petro Guþo tapybos darbø paroda.

Alfredas Petras Guþas - išskirtinio likimo asmenybë ir savito stiliaus darbø autorius, nesekantis, anot jo paties, jokiomis srovëmis ar kryptimis. Sodriø þemës spalvø tonø stilizuoti archajiški plastinës meninës formos vaizdai, sustingæ dailininko paveiksluose, sunkiai pamirštami. Nenuostabu, kad ne vienas buvæs dailininko auklëtinis uþaugo belaukdamas, kada gi pagaliau galës ásigyti nusiþiûrëtà paveikslà. Deja, tapybos produktyvumu nepasiþymintis dailininkas su savo kûriniais išsiskiria labai nenoriai. Parodai Šiauliuose A. P. Guþas patikëjo visà savo tapybos darbø kolekcijà. Ji vyks iki geguþës 12 d.

Priešingai, nei esame ápratæ girdëti apie dailininkø vaikystæ, prabëgusià piešiniø šûsnyse, dailës studijose ar tiesiog tyrinëjant aplinkà su teptuku rankose, A. P. Guþo rimta kûrybinio kelio pradþia atsivërë jam perkopus ketvirtos dešimties slenkstá. Iki tol A. P. Guþas suspëjo uþbaigti Lietuvos veterinarijos Akademijà ir ágyti stabilø gyvenimà garantuojanèià zootechniko profesijà, pagal kurià jam, beje, padirbëti praktiškai ir neteko. Po šiø studijø A. P. Guþas išvyko gyventi á Klaipëdà, kur lemtingos paþinties su tapytoju Romualdu Kunca dëka pagaliau atrado savo tikràjá pašaukimà - vaizduojamàjà dailæ.

Dël to, kad á menø pasaulá pasuko bûdamas jau brandaus amþiaus bei susiformavusi asmenybë, A. P. Guþas teigia nieko nepraradæs. Galbût net atvirkšèiai, nes tik subrendæs þmogus turi sukaupæs reikiamà kieká atminties ir išgyvenimø, kuriuos galima išversti á meninæ kalbà. 1967-1977 metais jis baigë dailës pedagogikos studijas Valstybiniame dailës institute (dabartinë Vilniaus dailës akademija) ir iki 1999–øjø dirbo prestiþinëje Klaipëdos K. Donelaièio vidurinëje mokykloje (dabar Vytauto Didþiojo gimnazija) piešimo ir darbø mokytoju.

Mokiniams A. P. Guþas buvo vienas mylimiausiø mokytojø dël savo išskirtinës mokymo metodikos, kuri orientavosi á mokiniø kûrybinio potencialo puoselëjimà ir skatinimà pajausti. Dailininkas prisipaþásta, kad ir pats ne itin mëgo akademinio dailës mokymo metodo, o save geriausiai atskleisdavo per kûrybinius ieškojimus bei eksperimentus.

Menininkas išbandë ávairias vizualinës kûrybos plotmes, bet vis dëlto kûrybos pagrindas jam visada buvo ir liko tapyba, kaip tinkamiausia faktûrø ir spalvø þaismo realizacijos priemonë. Dailininkas yra surengæs per 50 parodø. Jo darbai eksponuoti Rusijoje, Švedijoje, Estijoje, Vokietijoje, Japonijoje. 1992-aisiais A. P. Guþas tapo Dailininkø sàjungos nariu.

Nors didþioji gyvenimo dalis prabëgo prie jûros, jûra ir þvejø gyvenimas liko dailininko kûrybos temø uþribyje. Dailininkui pirmiausia rûpi þmogus kaip asmenybë, tai, kà jis veikia. Kûriniø autorius bando tai perteikti vaizduodamas visà þmogaus kûnà. Portretø netapo, nes tai, anot jo, - fotografø rûpestis. Nemaþà dalá darbø siuþetø sudaro savaip perprastos legendos ir mitologiniai motyvai. Itin miela širdþiai kaimo tema, o miesto vaizdø rastume tik vienà kità, ir tai tik grafikos lakštuose.

Alvydas JAMUŠEVIÈIUS

Šiauliuose vël trankiai praëjo espublikinës moksleiviø folkloriniø šokiø varþytuvës "Patrepsynë 2011". Kitàmet metais svarstoma ieškoti didesniø patalpø nei Šiauliø arenos Konferencijø salë. Šokëjai nebetelpa, o folklorui nesvetimi þmonës savo iniciatyva steigia prizus šokëjams. "Patrepsynë" suteikë progà susitikti tiems, kuriems svarbi etnokultûra.

"Patrepsynës" šokëjams netrûko geros nuotaikos.

Ištakos

Varþytuviø idëja prieš septynerius metus kilo Šiauliø universiteto Edukologijos fakultete. Tuometë Meno edukologijos katedros vedëja Ramutë Gauèaitë, pasidalijusi savo mintimis su folkloro puoselëtoja, etninës kultûros dalykø dëstytoja, asiste

te Diana Martinaitiene, ryþosi folkloriniø šokiø varþytuves organizuoti Šiauliuose.

Tuomet á universitete esanèià šokiø salæ buvo pakvieti Šiauliø miesto šokëjai, o po keturveriø metø á Šiauliø arenos salæ jau traukë šokëjai iš visos Lietuvos. Pagrindinës projekto organizatorës D. Martinaitienës pastangomis renginys tapo respublikiniu, o nuo 2011 m. renginys LR kultûros ministerijos yra átrauktas á respublikos prioritetiniø renginiø sàrašà.

"Patrepsynë" – tai projektas, kuriuo siekiama išlaikyti lietuviø senàjà šokiø kultûrà, propaguoti folklorinius šokius, skatinti vaikø saviraiškà ir kultûringà bendravimà laisvalaikiu. Per metus vyksta seminarai šokiø pedagogams, vykdoma švieèiamoji veikla, organizuojami varþytuviø turai mokyklose, rajonuose ir miestuose.

Á šiemetá varþytuviø finalà atvyko dalyviai iš 22 savivaldybiø: Šiauliø miesto ir rajono, Kauno miesto, Panevëþio rajono, Vilniaus, Klaipëdos, Palangos, Neringos, Radviliškio, Kelmës, Pasvalio, Pakruojo, Këdainiø, Trakø, Šilutës, Kalvarijos, Maþeikiø, Prienø, Akmenës, Molëtø, Ukmergës ir Šilalës savivaldybiø. Iš viso dalyvaus 99 šokëjø poros.

Ypatingi prizai

Šokëjø poroms paskirtos 35 nominacijos uþ geriausiai pašoktus šokius – joms áteikti diplomai ir specialûs prizai. Geriausiems áteikti šiaulieèio tautodailininko Alberto Martinaièio pagaminti prizai – antropomorfiniø figûrëliø iš Juodkrantës lobio (IV–III tûkstantmetis pr. Kr.) akmeninës kopijos.

Šokëjams išdalyta ir daug specialiøjø prizø, kuriuos ásteigë UAB "Vandens siurbliai", Šiauliø universitetas, Šiauliø folkloro klubo "Patrimpas" nariai ir bièiuliai, Šiauliø rajono Verbûnø bendruomenës atstovai.

Daug prizø ásteigë ir dalyviai: šokëjai, vadovai, tëveliai, muzikantai, renginio vedëjai. Jauniausias prizo steigëjas – šokëjas kaunietis penktokas Julius Stromilas, kuris atsiveþë savo rankomis pagamintà prizà. Šis šokëjas su jo šokiø partnere Mëta Šumskaite ankstesnëje "Patrepsynëje" yra tapæ nugalëtojais ir vadinami "festivalio ambasadoriais".

J. Stromilas jau pernai jam patikusiai porai padovanojo savo išdroþtà šaukštà. Šiemet jis šokëjams áteikë net tris puikiai išdroþtus miniatiûrinius koplytstulpius-vašelius, vienas kuriø atiteko šiaulëniškiø porai. Pastarieji taip pat pradëjo mokytis droþinëti tokius "koplytukus".

"Patrepsynës" rëmëjø sàjûdis

Tautodailininkas Albertas Martinaitis pastebi, kad etnokultûrai neabejingi ir nuoširdûs þmonës per "Patrepsynæ" stengiasi nelikti nuošalyje. Jie pradþiugina "Patrepsynës" šokëjus ir, þinoma, vieni kitus. Kasmet vis daugiau tradicinës kultûros puoselëtojø ateina paþiûrëti šokanèiø vaikø.

Tautodailininko Alberto Martinaièio pagamintos antropomorfiniø figûrëliø iš Juodkrantës lobio akmeninës kopijos. Autoriaus nuotr.

Šiais metais Laimonas ir Jurga Bartkai iš Kurtuvënø regioninio parko Jautmalkës etnografinës sodybos pagamino dvi tradiciškais ornamentais dekoruotas skrynutes. Baisogalos garbës pilietis tautodailininkas Edvardas Belokopytovas padovanojo dvi savo sukurtas prieverpstes.

Jau antrus metus "Patrepsynës" publikà maloniai stebina šiaulietis Arûnas Vaièelis. Pernai visi þavëjosi jo "Vengierkomis", o šiemet kalvis atnešë kitø tradiciniø šokiø atributus - geleþinius "Diriþablius" ir "Èeverykus".

A. Vaièelis buvo pelnytai nominuotas "Patrepsynës" kalviu. Jam uþ nuopelnus áteiktas akmeninis amuletas su "Perkûno Dievaièio" atvaizdu. "Perkûnas Dievaitis" - A. Vaièelis yra grojæs armonika pirmame folkloro festivalyje "Baltica" Vilniuje.

Etnokultûrai nesvetima Šiauliø miesto vyriausioji architektë Rasa Budrytë atvyko pasigroþëti šokëjais ir apdovanoti išrinko vienà šokëjø porà. Ji pakvietë á "Patrepsynæ" atvykti Juškiø kapelà iš Rumšiškiø. Reikia priminti, kad L. Juškienë-Braknytë yra buvusi ŠU folkloro ansamblio vadovë, o dabar muzikuojantys jos penki vaikai yra þinomi visoje Lietuvoje.

Daugybæ dovanø jaunimui parûpino folkloro veteranø verslininkas A. Labrincas bei Seimo narys E. Þakaris. Verslininkas yra buvæs Šiauliø inþinieriø namø, o Seimo narys - "Sedulos" folkloro ansambliø dalyvis. A. Matinaitis teigia, kad veteranø dëmesys jaunimui yra nepaprastai svarbus. Jis tarsi suriša nutraukytus kartø tradicijø paveldo ryšius.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Jordanija apimta revoliuciniø nuotaikø kaip ir visas Afrikos þemynas. Sostinëje Amane vyksta protesto akcijos dël politiniø reformø. Tarpusavyje grumiasi demokratijos rëmëjai ir karaliui palankiø þmoniø minios. O štai antrame pagal dydá mieste Al Ramtha vyko folkloro festivalis uþ taikà. Kartu renginys buvo tarsi dovana Jordanijos karaliui Abdullah gimimo dienos proga.

"Kitava" dainavo ir festivalio finalinæ dainà, skirtà Jordanijos karaliaus gimtadieniui.

Su daina – uþ taikà

Šiauliø universiteto Socialiniø mokslø fakulteto grupë "Kitava" kovo 15-23 dienomis dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje "Al Ramtha" Jordanijoje. Buvo pakviesti kolektyvai iš Olandijos, Graikijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos, Serbijos, Rumunijos bei Lietuvos.

Festivalio atidarymo daina buvo dedikuota Jordanijos Karaliui Abdullah II gimtadienio proga. Jà atlikti buvo paprašyta grupë "Kitava". Lietuviai dainavo "gyvai" jordaniškai, pritardami lietuviø tradiciniais instrumentais. Daina "Sauer, Sauer Jamus Sauer" susilaukë šilto jordanieèiø dëmesio. "Kitava" buvo pakviesta pasirodyti tiesioginëje nacionalinës Jordanijos televizijos laidoje.

Festivalio organizatoriai akcentavo ypaè aktualià arabø šaliø problemà – politinius neramumus, kurie išauga á gatvës kautynes. Akivaizdu, kad Jordanijos þmonës myli savo karaliø, kuriam sukako 45 metai. Jis baigë studijas uþsienyje. Sakoma, kad jo monarchija yra pati demokratiškiausia Afrikoje.

Organizatoriø skelbiamoje festivalio koncepcijoje buvo akcentuojama, kad skirtingø religijø tautos, ávairiø kultûrø þmonës bûtø draugais ir þemëje bûtø taika. Taip pat buvo akcentuojama, kad musulmonai, kaip ir visi kiti pasaulio þmonës, trokšta, kad jø vaikai gyventø taikiai, vertina ir brangina savo bei kitø laisvæ, tradicijas, kultûrà.

Kelionës su švyturëliais

Festivalio dalyviams buvo sudaryta galimybë pamatyti áþymiàsias Jordanijos lankytinas vietas. "Kitavos" muzikantai ir dainininkai juto, kad yra saugomi. Instrumentalistas ir vokalistas Kæstutis Stoškus pastebëjo, kad juos miestuose lydi policija. Keliuose kas dešimt kilometrø budi pareigûnø arba kariø ekipaþai. Akivaizdu, kad šalyje ruošiamasi galimiems neramumams.

"Kitava" aplankë Petros miestà, kuris ávardijamas kaip vienas didþiausiø pasaulio stebuklø. Visiems teko pagulëti "ant vandens" Negyvojoje jûroje, kurios vanduo toks sûrus, kad þmogaus kûnas plûduriuoja be jokiø pastangø. Romantiškus prisiminimus paliko saulëlydis Vadi Rum dykumoje bei senoviniai Jerašo ir Dþedaro miestai.

Kæstutis savo akimis ásitikino, kad Jordanijoje apie 90 procentø gatvëje sutiktø moterø dëvi arabiškus moterø kostiumus - tamsias ilgas suknias, skaromis apsisuka galvas. Vyrai arabiškus kostiumus nešioja reèiau. Jie sudarytø nepatogumø dirbant fizinius darbus.

Jerašo amfiteatras.

Kitokia kasdienybë

Šiltus prisiminimus paliko apsilankymai jordanieèiø šeimose, kur "Kitava" turëjo galimybæ paþinti šeimos tradicijas, nacionalinæ virtuvæ bei tam tikrus arabø tautoms bûdingus arbatos ir kavos gërimo ritualus.

Kæstutis, gyvendamas jordanieèiø šeimoje, pastebëjo daugybæ skirtumø tarp Lietuvos ir šios Afrikos šalies kasdienybës. Minimalus atlyginimas Jordanijoje - 300 Jordanijos dinarø (1 euras – 0,9 dinaro), litro benzino kaina - 0,6 dinaro. Dyzelinas ar dujos - nepopuliarios. Gatvëse labai daug senutëliø "Mercedes Benz" automobiliø. Visi - benzininiai, ryjantys daug kuro. Dauguma - japoniški ir korëjietiški automobiliai.

Arabai labai brangina savo šeimas ir vaikus. Kiekvienoje apsilankytoje šeimoje bûdavo pristatomi visi vaikai. Bendraujant vaikai sëdëdavo kartu. Turëti kelias þmonas nedraudþiama, taèiau nepopuliaru. Tik labai turtingi vyrai gali sau leisti turëti keletà þmonø, nes visos turi bûti aprûpintos apartamentais ir gerai išlaikomos.

"Kitavai" áspûdá padarë ir tai, kad niekas Jordanijoje nevartoja alkoholio. Kavinëse, parduotuvëse, prekybos centruose niekur nerasite nei silpnø, nei stipriø alkoholiniø gërimø. Kavinëse vakarais - vien vyrai. Jie geria arbatà, rûko kaljanà ir bendrauja. Specializuotas alkoholio parduotuves galima rasti tik uþmiestyje.

Didþiàjà mokesèiø dalá sudaro mokestis uþ vandená. Vanduo, kuris tiekiamas á namus, lietuviø poþiûriu nelabai tinka net skalbti, kà bekalbëti apie jo vartojimà maistui.

Petra - miestas uolose. "Kitavos" archyvo nuotr.

Karaliaus sostas dreba

Bûnant Jordanijoje jautësi labai stiprus vietiniø patriotiškumas, kartais pernelyg perdëtas karaliaus garbinimas. Karaliaus nuotraukos iškabintos visur: ant kiekvieno pastato, parduotuvës, biuro, ligoninës, meèetës, mokyklos, viešbuèio, kavinës ar restorano.

"Kiekvienas, paklaustas apie karaliø atsakë pagarbiai. Prieš kiekvienà koncertà girdëjome karaliø garbinanèias skanduotes, kurias skandavo visa salë, Tai labai priminë tarybinius laikus. Mûsø uþkalbinti þmonës tikino, kad jø meilë karaliui yra tikra ir nesuvaidinta", - pasakoja Kæstutis.

Nusiritus pilietiniø karø bangai Tunise, Egipte, prasidëjusiam karui Libijoje, taikos ir karo tema ypaè skaudi ir aktuali visiems musulmonams. "Teko bendrauti su vienu iš pagrindiniø festivalio organizatoriø, mokyklos direktoriumi. Visi jie nuogàstavo dël prasto musulmonø ávaizdþio pasaulyje. Jie jauèia, kad religijas siekiama tyèia sukiršinti", - sako Kæstutis.

Prisimindami netolimà praeitá, karus Afganistane, Irake, jordanieèiai bijo, kad jø šalies neištiktø toks pat likimas. Bijo, kad á Jordanijà neásiverþtø JAV arba NATO kariuomenë. Kæstutis kalbëjosi su vietiniais ir apie musulmonø teroristinius išpuolius JAV bei Europoje. Jie neteisino teroristø, taèiau uþdavë retoriná klausimà – kaip Irako ir Afganistano þmonëms reikia gyventi priespaudoje, kuomet jø þemæ trypia svetima kariuomenë, vaikai kasdien mato gatvëmis vaþinëjanèius šarvuoèius, vykstanèius susirëmimus?

Oksana LAURUTYTË

Kovo 26-àjà Šiauliø koncertø salëje "Saulë" koncertavo "Amerikos virtuozai" – pasauliná pripaþinimà pelnæs Borowsky šeimos ansamblis. Penktadiená Borowsky šeimos ketvertas buvo susitikæs su Šiauliø meru Genadijumi Mikšiu, áteikë jam atminimo dovanø. Savaitrašèiui "Šiauliai plius" talentingieji amerikieèiai papasakojo, kaip auklëjo savo vaikus, kad šie pelnytø pasaulinæ šlovæ.

Šiauliuose skambëjo ir "Amerikos virtuozø" atliekama lietuviø liaudies daina - Borowsky šeima iš kiekvienos šalies parsiveþa po kûriná, kurá panaudoja savo programoje. Filantropine veikla uþsiimantys Borowskiai dþiaugësi, kad uþ koncertà kartu su berniukø ir jaunuoliø choru "Dagilëlis" bei Šiauliø kameriniu orkestru surinktos lëšos bus skirtos labdarai - diabetu sergantiems vaikams árangai pirkti. Koncertà organizavo Šiauliø moterø LIONS klubas. Gintaro ŠIUPARIO ("Lietuvos rytas") nuotr.

Šeima - ir kompozitoriai

Borowsky šeimos ansamblis, kuriame groja tëvas, mama ir trys jø vaikai (á Lietuvà atvykti galëjo tik du), mûsø šalies miestuose organizavo septynis koncertus. Paskutinis labdaringas koncertas "Kartu mes galime daugiau" vyko kovo 26 dienà Šiauliuose. Koncerte Borowsky šeimos ansambliui padëjo berniukø ir jaunuoliø choras "Dagilëlis" bei Šiauliø kamerinis orkestras.

Dr. Charles Borowsky teigë, kad lankydamasis Lietuvos miestuose susidarë visiškai kitokià nuomonæ apie Lietuvà, nei buvo ásivaizdavæs. Amerikieèiai sakë buvæ nustebinti, kad Lietuvoje sutiko tiek daug meniškø bei muzikaliø þmoniø. Jie kalbëjo, kad, koncertinio turo metu uþsimezgus stipresniems ryšiams su Amerika, populiarinti Lietuvos vardà bus gerokai lengviau. Lietuvos kultûros atašë Amerikoje pasiûlë Dr. Charles Borowsky ir berniukø bei jaunuoliø choro "Dagilëlis" vadovui Remigijui Adomaièiui draugauti. Rudená Šiauliø choras "Dagilëlis" vyks koncertuoti á Amerikà.

Muzikalioji Borowsky šeima tarptautinës þiniasklaidos daþnai vadinama "Amerikos virtuozais". Muzikinius trijø savo vaikø talentus ugdæ tëvai Charles Borowsky ir Cecylia Barczyk-Borowsky teigë, kad dël daþnø kelioniø po pasaulá jie neleido vaikø á mokyklas - vaikus ugdë ir lavino patys namuose. "Visi þmonës yra genijai, visi yra talentingi, tik talentà reikia ugdyti", - sakë Ch. Borowsky.

Dukra Elizabeth tapo pianiste, sûnus Emmanuel – smuikininku, o jauniausioji Frances-Grace – violonèelininke. Visi jie koncertuoti pradëjo ankstyvo amþiaus ir nuo to laiko pelnë daug muzikiniø apdovanojimø bei ávertinimø. "Mes visi - kompozitoriai", - sakë šeimos galva ir sutiko papasakoti, kaip su þmona ugdë vaikus.

Muzika suartina tautas ir šeimas

Dr. Charles Borowsky – ne tik muzikantas. Jis - tarptautiná pripaþinimà pelnæs socialiniø mokslø daktaras, daugelio straipsniø ir knygø politikos, religijos, gyvenimo kokybës, socialiniø judëjimø ir pokyèiø, kultûros sociologijos temomis autorius. Mokslø daktaras rengia tarptautinius festivalius ir konferencijas, kuriose nagrinëjama muzikos svarba kultûrinei, socialinei ir ekonominei paþangai.

Jo þmona Cecylia - talentinga violonèelininkë, profesorë (Merilendas), filantropë, daugelio tarptautiniø konkursø priziniø vietø laimëtoja. Tæsdama solistës karjerà, dirba ir pedagoginá darbà. Yra nuolatinë tarptautiniø muzikos konkursø vertinimo komisijø, aukštesniøjø vasaros muzikos kursø Europoje ir JAV narë.

Sutuoktiniai savaitrašèiui "Šiauliai plius" teigë, kad muzika suartina þmones ir tautas. Ji suartina ir tëvus su vaikais. Nuolat keliaudami po pasaulá Borowsky vaikai neteko galimybës nuolat mokytis mokykloje - tëvai nusprendë juos mokyti patys. Tëvai turëjo atsakingoms institucijoms išsakyti toká pageidavimà, o vëliau atsakingø pareigûnø buvo kontroliuojami, tikrinami.

"Tam, kad vaikai bûtø tinkamai auklëjami, reikalinga disciplina, reikia laikytis tradicijø ir turëti aiškià vizijà. Mokëme vaikus ne tik muzikos, bet ir bendrojo lavinimo dalykø. Rezultatas puikus - viena mûsø dukra vos 18 metø ágijo aukštàjá išsilavinimà, kita, bûdama 26-eriø, apsigynë moksliná laipsná", - sakë sutuoktiniai.

Tëvø rûpesèio dëka dukra Elizabeth pelnë tarptautiná pripaþinimà kaip puiki pianistë improvizatorë. Mokytis groti fortepijonu ji pradëjo ketveriø metø, o bûdama septyneriø surengë savo pirmàjá reèitalá Baltimorëje. Vyriausioji dukra nuolat koncertuoja kartu su broliu smuikininku Emmanuel ir seserimi violonèelininke Frances-Grace.

"Elizabeth yra talentinga pedagogë, perduodanti savo muzikinæ patirtá jaunimui. Ji ir kompozitorë, rašanti kûrinius fortepijonui, smuikui, violonèelei, trio ir styginiø orkestrui", - dþiaugiasi tëvai.

Sûnus Emmanuel mokytis smuikuoti pradëjo ketveriø, o netrukus jau koncertavo JAV ir uþsienyje. Dešimties metø jis atliko A. Vivaldi koncertà "a-moll" 9000 þmoniø auditorijai Nacionalinëje bazilikoje Vašingtone ir buvo apdovanotas Antonio Vivaldi medaliu. Bûdamas trylikos, Emmanuel atstovavo Šiaurës Amerikai UNESCO organizuotame ypaè gabiø pasaulio vaikø koncerte Amane (Jordanija) ir buvo apdovanotas uþ pasiekimus. Jam skirtas apdovanojimas uþ geriausià klasikinës muzikos kompaktinæ plokštelæ. Jis yra Merylendo jaunøjø talentø ir Montpelier Performing Arts Center Classical Recital konkursø nugalëtojas.

Borowsky šeima itin gerbiama ne tik uþ ypatingus muzikinius talentus, bet ir uþ teikiamà darnios muzikuojanèios šeimos pavyzdá. Jie visi - kompozitoriai. Nuotraukoje - su Šiauliø meru Genadijumi Mikšiu. Autorës nuotr.

Vaikai turëjo visavertæ vaikystæ

Ar tëvai, itin besirûpindami vaikø muzikiniu lavinimu, neatëmë iš jø vaikystës? "Mano vaikystë buvo puiki. Aš pamaèiau kone visà pasaulá, kurá paþinau ne tik per muzikà. Aš daug bendravau, kitø šaliø þmonës dalijosi su manimi savo dþiaugsmais, poþiûriu, kultûra. Keliaudamas ne tik paþásti kitus, bet ir save. Vaikai knygose perskaito ádomiausiø istorijø, o mûsø paèiø gyvenimas buvo lyg áspûdingos knygose aprašomos istorijos", - teigë Elizabeth.

Mergina sakë mananti, kad tam, koks vaikas uþaugs, átakos turi ir genai, ir šeima, kurioje jis auga. "Dabar aš mokau daug talentingø studentø, taèiau kad bûtø pasiekti puikûs rezultatai, vien talento nepakanka. Reikia daug kantrybës ir labai daug dirbti. Kiekvienas þmogus turi koká nors talentà, tik já reikia tobulinti", - sakë pašnekovë.

Anot Emanuelio, nors jis ir praleido daug laiko smuikuodamas, turëjo laiko ir futbolui þaisti. "Reikia lavinti ne tik smegenis, bet ir raumenis. Mes, kaip ir kitø šeimø vaikai, vaikystëje turëjome viskà - tokius paèius þaislus, kompiuteriø þaidimus. Laiko pakako ir mokytis, ir þaisti, taèiau þavingiausia, kad mus visada lydëjo muzika", - sakë jaunuolis.

Talentingos šeimos tëvai sako, kad savo namø sode jie augina darþoves, tad vaikai dirba ir ûkio darbus, net neliepti eina darþø priþiûrëti.

Tiesa, Elizabeth prasitarë, kad ji vaikystëje labai mëgo skaityti. Pareidavo iš bibliotekos su glëbiu knygø. Vienà jø pasidëdavo ant pianino vietoj natø ir skaitydavo. "Tëvai galvodavo, kad aš groju", - šypsojosi mergina.

Gal Borowsky šeimoje muzikiniai gebëjimai perduodami iš kartos á kartà ir siekia kelis amþius? "Mano šeimoje þmonës mëgo dainuoti, taèiau aš pirmoji profesionali muzikantë", - sako Cecylia.

Borowsky šeimoje pagal ávairias mainø programas nuolat gyvena kitø šaliø studentai muzikantai. Šio bendravimo dëka vaikai išmoko kalbëti kitomis kalbomis. "Kol kas pas mus negyveno në vienas lietuvis. Tikimës, kad po mûsø viešnagës Lietuvoje pas mus apsistos ir lietuvaièiø", - šypsojosi Borowsky šeima.

Jûratë SOBUTIENË

Bûrelis, ant suolø sukrovæs muzikos instrumentus, linksmai šurmuliuoja Vilniaus geleþinkelio stotyje. Pamaèiusi paþástamà veidà uþkalbinu. "Gráþtame á Šiaulius iš festivalio", - paaiškina Ilona. Studijavusià dailæ Ilonà jau buvau kalbinusi prieš dešimt metø, kai ji su savo ástaigos ugdytiniais dalyvavo "Virus" festivalyje. "Einame á traukiná", - "Spalvø muzikos" orkestrui diriguoja Natalija. Bûrelis klegëdamas greitai susirenka savo daiktus. Jau perone susitariame - ateisiu á sveèius paþiûrëti, kaip jiems sekasi. "Va, þmogus beveik keturiasdešimt metø buvo uþsidaræs namuose, kol tëvai atvedë á mûsø ástaigà. O dabar keliaujame, koncertuojame", - sako Ilona.

"Spalvø muzikos" orkestras koncertavo ne viename Lietuvos mieste, uþsienyje.

Ástaiga – dienos socialinës globos centras "Goda". Rugpjûtá dvidešimtmetá švæsiantis centras ákurtas tëvø, auginanèiø neágalius vaikus, iniciatyva. Susibûræ á "Vilties" bendrijà jie kreipësi á Šiauliø miesto savivaldybæ, kad skirtø patalpas, kuriose jø protinæ negalæ turintys vaikai galëtø bûti priþiûrimi, mokomi, ugdomi bei auklëjami. Šiuo metu èia yra 56 klientai (taip juos vadina administracija). Vieni "Godoje" bûna penkias valandas, kiti praleidþia aštuonias, yra savaitës grupë, savarankiško gyvenimo butas, kuriame gyvena našlaièiai, kurie mokomi gyventi savarankiškai.

Spalvø muzika

Á "Godà" paþadëjusi pasisveèiuoti prisiruošiu po keliø mënesiø, Uþgavëniø dienà. Kieme šurmuliuoja šventë, po kurios kalbamës muzikos studijoje, Natalijos Pugaèienës "valdose". "Spalvø muzikos" orkestro vadovei draugijà palaiko Ilona Bûdavaitë, kurios "teritorija" – dailës studija – árengta šalia muzikos studijos. Prieš tai ástaigas valdas aprodo socialinio darbo organizatorë Lina Šimkûnienë.

Prie stalo susëdæ orkestro muzikantai tylesni nei tada Vilniuje. Janui vis parûpsta mano diktofonas, Ramûnas vis kaþkur išeina ir vël gráþta, kaþkas atneša blynø. "Grojimo metodika paprasta, - sako Natalija. – Kiekviena nata turi savo spalvà. Aš aranþuoju kûrinius, o partijas pritaikau kiekvienam pagal gebëjimus. Vietoj natø – spalvos. Kai kuriø partijos – tik iš dviejø spalvø, kiti spaudþia tik vienà natà. Pas mus daþnai á sveèius ateina studentø. Kai pasiûlau pagroti, bijo. O pabandþiusiems labai patinka."

Pagal šià metodikà Lietuvoje grojama jau penkiolika metø. Jos pradininkë – olandë Þaneta Barenc. Lietuvos "Spalvø muzikos" orkestrui vadovauja Valerija ir Romualdas Brûzgos, auginantys neágalø sûnø Linà.

"Visiems mums á bendrà kolektyvà susiburti pasiûlë Veronika Vitaitë. Dabar jame groja 13 šiaulieèiø, tiek pat vilnieèiø, yra keli alytiškiai, klaipëdieèiai. Vyksta festivaliai, keliaujame po Lietuvà, uþsienio šalis. Vaþiuojame á kûrybines stovyklas, kuriose kartu repetuojame, - pasakoja Natalija. – Lino Brûzgos senelis gyvena Šiauliuose, tad jis labai mus palaiko. Iš savo pensijos nupirko orkestrui gitarà. Dabar, sako, sumaþëjo pensija, tai nelabai išgali mus paremti. Kvieèiame já á visas centro šventes".

Moko mokytojus

"Kai savo orkestriuko paklausiame, kas groja melodijà, tai visi atsako, kad jà groja, - juokiasi Ilona. – Labai sunku iš anksto atspëti, kas kà gebës, pavyzdþiui, nesitikëjome, kad Janas gali groti tokius sudëtingus kûrinius. O jis groja abejiem rankom."

Natalija priduria – á studijà pagroti ateina kas tik nori, bet orkestre gali groti tik tie, kurie geba sutelkti dëmesá ilgesná laikà. "Išgyvendavau, kai kas nors išeidavo iš orkestro. Išmokai, o paskui vël viskas iš naujo... Dabar repertuarà keièiu daþnai – kolektyvas energingas, nori vis ko nors nauja. Pradëjom mokytis naujà kûriná. Sunkus, bet graþus. Ramûnas sako - mesk já lauk. Dalia ir Rûta sako – tamsus miškas. O mes su Ilona - kur tas tamsus miškas, paþiûrëkite, uþ lango švieèia saulë... Vis tenka gudrauti. Gudrauja ir jie. Ramûnas kaþkurià dienà pakilo nuo bûgnø ir sako - eik ir pati grok. Galvoju, o jeigu susimausiu..., - šypsosi orkestro vadovë. – Mûsø bûgnininkas Ramûnas gyvena muzika, groja fantastiškai."

Natalija Pugaèienë (stovi) pagal olandø sukurtà metodikà moko groti jau penkiolika metø. Jai talkina Ilona Bûdavaitë (sëdi priešais Natalijà).

Vietoj televizoriaus

"Nesusimovë", - išgirdæs, kad kalbama apie já, atsiliepia Ramûnas ir ima pasakoti apie "Godoje" leidþiamà laikraštá "Vietoj televizoriaus". Ilona suranda paskutiná numerá. Jo autoriai – centro lankytojai.

"Išsirinko tarybà, patys diskutuoja, sprendþia, kas jame turëtø bûti. Mëgsiamiausia skiltis – sveikinimai gimtadienio proga. Nori kas mënesá á jà pakliûti", - juokiasi Ilona. Ir primena Ramûnui: "Ramûnai, atsimeni, sakydavai, kad nuo grojimo tau ant kojø "mozoliai" atsirado..." Ilona su Natalija pasakoja, kad našlaièiui Ramûnui pavyko, nes jo bûstas šalia "Godos", tad jis, kur buvæs, kur nebuvæs - èia. Savarankiškai gyventi padeda centro specialistai. To savarankiškumo reikia visiems orkestrantams. "Su orkestru keliaujame, tad muzikantams reikia mokëti patiems savimi pasirûpinti – nusiprausti, apsirengti, patiems pasinešti instrumentà. Juk vaþiuojame visuomeniniu transportu", - pasakoja Ilona. Jai pritaria Natalija: "Šiandien po renginio iš kiemo aparatûrà reikëjo atgal sunešti, tai net nieko nereikëjo sakyti, kolonëlës jau stovi vietoje, taip mûsø komanda susiklausiusi. Visi nori groti, bet to neuþtenka, reikia mokëti bûti kolektyve. Reikia mokëti ir su savo pinigëliais tinkamai elgtis. Þino, kad norint vaþiuoti reikia pataupyti, nes uþ kelionës bilietus tenka susimokëti patiems. O pati orkestro veikla finansuojama iš projektiniø lëšø. Kitaip nebûtume tiek daug apvaþiavæ." Natalija prisipaþásta: "Jei ne orkestras, kaþin ar èia dirbèiau. Sunku, bet labai ádomu, ir rezultatas matyti. Nuoširdûs jie, atviri – jei pyksta, durys skraido, jei gerai, tai taip ir sako. Geri èia þmonës."

Kiekvienas savaip neágalus

Lina Šimkûnienë, dienos socialinës globos centro "Goda" socialinio darbo organizatorë, pritaria, kad centro klientai geri ir nuoširdûs.

- Centro lankytojus vadinate klientais. Kaip á juos kreipiatës?

- Daþniausiai vadiname vardais. Kaip ir visiems tëvams, jie visà gyvenimà bus vaikai. Tik mûsø klientai – suaugæ vaikai.

- Vieni èia praleidþia kelias valandas, kiti – dienà, treti – beveik savaitæ, dar kiti gyvena savarankiško gyvenimo bute. Kà jie veikia?

- Artimiesiems gerai, kai nors keliom valandom turi kur palikti neágalø þmogø. Pas mus ateina pilnameèiai, jau baigæ mokyklà. Kà gebëjo, tà mokykloje išmoko, o mes mokome higienos ágûdþiø, to, kas reikalinga buityje, pasiskaièiuoti pinigëlius. Be to, uþsiëmimai vyksta dailës, teatro ir šokio, muzikos studijose, yra sporto ir treniruokliø salë, medþio darbø, keramikos dirbtuvës, kompiuteriø klasë. Turime savo teatro grupæ, leidþiame laikraštá.

Centre yra savarankiško gyvenimo butas, kuriame gyvena našlaièiai. Socialiniai darbuotojai moko juos gyventi savarankiškai. Kai išeina á savo bûstà, mûsø darbuotojai juos priþiûri. Tiesa, yra trys mûsø buvæ klientai, kurie išëjo gyventi visiškai savarankiškai, pas mus nebesilanko. Apie juos informavome Psichikos sveikatos centrà. Pasidomime, kaip jiems sekasi, bet rûpintis nebegalime.

"Godos" Uþgavëniø šventë. Artûro STAPONKAUS nuotr.

- Našlaièiui ásikurti skiriama pašalpa tëra 9000 litø. Ar ámanoma uþ tiek ásigyti bûstà ir gyventi savarankiškai?

- Stojame á eilæ socialiniams bûstui gauti. Štai neseniai atskirai ásikûræs vaikinas gyvena vienas, bet lankosi pas mus, èia maitinasi, socialinë darbuotoja padeda susitvarkyti kompensacijas, jei reikia, kartu ir pas gydytojà vaþiuoja. Šiuo metu centre yra penkis našlaièius. Visi kiti turi tëvus ar bent vienà iš jø.

- Vienas jûsø klientas apie keturiasdešimt metø matë tik savo artimuosius, kol pateko á "Godà". Gal taip nutinka todël, kad neþinome, nemokame elgtis su neágaliaisiais?

- Visuomenë buvo uþsidariusi. Neágaliøjø aplink matome daugiau, bet ir dabar yra šeimø, kurios slepia, kad turi vaikà su protine negale. Tai nëra lengva dël aplinkiniø reakcijos. Pastaruoju metu ir mes ëmëme aktyviau "eiti" á visuomenæ – rengëme koncertus, darbeliø parodas prekybos centruose "Saulës miestas", "Tilþë". "Ar paþásti neágalø þmogø?" – toks šiø renginiø pavadinimas. "Godos" klientai nesiskiria nuo mûsø. Kuo jie yra tikrai kitokie - jie nuoširdûs. Jei patinki, taip ir pasakys. Nepatinki - tikrai neslëps.

Kiekvienas savaip esame neágalus - aš, pavyzdþiui, niekaip negebëèiau groti orkestre. Visi esame lygûs. Nes iš sveiko greitai galima tapti neágaliuoju. Klientu.

"Gyvûnai viskà supranta, bet negali kalbëti. Kai kurie þmonës, deja, atvirkšèiai" (Markas Tvenas). Bet jei galëtø, gyvûnai daug kà mums papasakotø. Tik, deja, ne visada laimingai pasibaigusias istorijas.

Šiauliø gyvûnø globos namuose gyvena keliasdešimt paliktø, pamestø ir šiaip nereikalingø šunø ir kaèiø. Jiems, kaip ir kiekvienam, reikia þmoniø dëmesio, šilumos ir naujø namø. Gyvûnø prieglaudos darbuotojai rûpinasi beglobiais, maitina, gydo, šukuoja ir t. t., taèiau visai nebelieka laiko ieškoti gyvûnëliams nuolatiniø namø.

Šiauliuose jau yra susibûrusi iniciatyvinë savanoriø grupë, kuri kvieèia visus, norinèius prisidëti ieškant beglobiams namø, atsakingø šeimininkø.

"Manome, kad Šiauliai jau pribrendæ savanoriø organizacijai – tokiai, kuri visais ámanomais bûdais ieškos keturkojams juos mylinèiø þmoniø. Jeigu jie neturi namø, tai dar nereiškia, kad yra niekam nereikalingi. Kartu mes galime jiems padëti rasti rûpestingus šeimininkus. Visus norinèius bent kaip prisidëti, kvieèiu jungtis prie mûsø. Mus galite rasti socialiniame tinkle facebook.com, árašæ "Gyvûnëliø gelbëtojai-savanoriai", arba rašykite el. paštu savanoriaujam@gmail.com", - sako savanorë Kristina.

Tokia savanorystë yra áprasta daugelyje šaliø. Seniausia organizacija, besirûpinanti gyvûnø gerove, – Anglijos karališkoji gyvûnø globos draugija, ákurta dar 1824 m. Atsirado daugybë þmoniø, kuriems rûpi benamiai gyvûnai, taigi nuo to laiko pradëjo steigtis naujos draugijos. Daugelis jø buriasi WSPA – Pasaulinëje gyvûnø globos draugijoje. Ši draugija gyvuoja jau daugiau nei 25 metus. Jiems padeda daugiau nei keli šimtai tûkstanèiø savanoriø pasaulyje. Lietuva taip pat turtinga savanoriškø organizacijø, padedanèiø benamiams keturkojams. Vilniuje veikia keturios savivaldybës nefinansuojamos organizacijos, Kaune ir Klaipëdoje – po dvi. Tikimës, kad ir Šiauliuose turësime oficialiai áregistruotà savanoriškà organizacijà.

Milda LEVICKAITË

Septintus metus veikianèio Šiauliø moterø LIONS klubo narës kiek galëdamos stengiasi padëti pagalbos prašantiesiems. Šiø metø kovo 26 d. moterys rengia labdaros koncertà. Jo metu surinkti pinigai bus skirti portatyvinei gliukozës stebëjimo sistemai pirkti, kuri bus padovanota Moters ir vaiko klinikos Diabeto mokyklëlei.

Praëjusiø metø lapkritá "liûtës" pastatë jau antràjà aukø dëþutæ (viena stovi "Akropolyje", kita - "Saulës mieste"). Visos èia paaukotos lëšos skirtos neágaliems ir sunkiai sergantiems vaikams paremti. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Nuo pat ásikûrimo moterø klubas ëmësi globoti Šiauliø apskrities sutrikusio vystymosi kûdikiø namus ir šiø namø maþiesiems gyventojams dëmesá skiria nuolat.

Klubo surastomis lëšomis Kûdikiø namuose rekonstruota virtuvë, atnaujinta jos áranga, suremontuotos kelios vaikø grupiø patalpos bei koridoriai, o dovanotus þaislus, batukus, rûbelius ir sauskelnes sunku ir suskaièiuoti. Pagal parengtà Kûdikiø namø aplinkos sutvarkymo projektà jau pastatyta nauja medinë pavësinë, o senø pavësiniø asbesto stogai pakeisti saugesne sveikatai danga, pasirûpinta, kad vaikai turëtø kur þaisti – árengtos sûpynës, smëlio dëþës, nupirkta lauko þaislø. Per šventes moterys pas Kûdikiø namø vaikus vyksta su dovanomis, nepamiršta ir jø "mamø" – šios ástaigos darbuotojø, kurioms dovanoja kvietimø á ávairius renginius, spektaklius.

"Kûdikiø namø bëdos ir dþiaugsmai mums gerai þinomi, draugaujame nuo pat ásikûrimo. O štai Ginkûnø dienos centrà globoti ëmëme neseniai. Vaikams ne kartà veþëme rûbus, bet vaikai nebûtø vaikai - jie labiausiai dþiaugësi dovanotais bilietais á kino teatrà, - pasakoja dabartinë klubo prezidentë Dainora Dobrovolskienë. - Neseniai á centrà nuveþëme sofà - jà padovanojo UAB "Sintuva".

Anot prezidentës, gerus darbus daryti bûtø gerokai sunkiau, jei nebûtø rëmëjø, palaikanèiø labdaros idëjas.

"Liûèiø" dëmesio nestokoja ir Šiauliø akløjø ir silpnaregiø draugijos vienijami regëjimo negalæ turintys þmonës, jø šeimos. Pagalba jiems labai ávairi: Kalëdø išvakarëse á kaþkieno namus netikëtai atkeliauja televizoriaus, kituose namuose atsiranda baldai, dar viena šeima pradeda bûsto remontà dovanotomis medþiagomis, o kai kas tiesiog uþsideda naujus akinukus.

Uþ 2009-aisiais vykusio labdaros renginio metu surinktas lëšas "liûtës" kartu su savo kolegomis "liûtais" (Šiauliø LIONS klubu) nupirko silpnaregiams pritaikytos techninës regos pagalbos priemoniø: kalbanèiø laikrodþiø, kraujospûdþio matavimo aparatø. Praëjusiais metais klubas 5000 litø skyrë Vaidai Butautaitei, nuostabø balsà turinèiai aklai merginai, atkakliai siekianèiai studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje.

Per kiekvienas þiemos šventes á Šiauliø dramos teatrà paþiûrëti naujo spektaklio moterys pakvieèia vargingai gyvenanèiø šeimø bei Šiauliø apskrities globos ástaigø vaikuèius.

Tradicija tapo ir kasmet geriausiai besimokanèiam Šiauliø universiteto neágaliam studentui teikiama vienkartinë 2000 litø dydþio stipendija. Šiemet kovo 10-àjà ši stipendija bus áteikta Simonai Tarvydaitei.

"Kai nupirkome tris inhaliatorius ir seiliø atsiurbëjà sergantiems vaikams, juos gydanèios medikës stebëjosi, kad tokie geri darbai daromi tyliai, nesireklamuojant, - pasakoja D. Dobrovolskienë. - Piniginë parama, parama daiktais - svarbi mûsø veiklos dalis, bet ne kà maþiau dþiaugsmo kitiems suteikia ir maþesni darbeliai: nupirkome siûlø, iš kuriø silpnaregës moterys numezgë antklodëliø neišnešiotiems kûdikiams ir šaliø juos priþiûrinèioms medikëms. Dþiaugësi ir mezgëjos, ir medikës."

Minëdamas savo 5-eriø metø sukaktá, pramogø ir prekybos centre "Akropolis" Šiauliuose moterø LIONS klubas pastatë aukø dëþutæ. "Sumanymas pasiteisino, tad praëjusá lapkritá prekybos ir laisvalaikio centre "Saulës miestas" pastatëme dar vienà aukø dëþutæ. Suaukoti pinigai skiriami klausos negalæ turintiems vaikams", - sako klubo prezidentë. Klubo moterys, skirdamos paramà brangiems klausos implantams pirkti, garsø pasaulá padëjo išgirsti penkiems vaikuèiams.

Nuo klubo ásikûrimo pradþios šiaulietës "liûtës" paramos daiktais ir pinigais išdalijo daugiau nei uþ 150 tûkstanèiø litø.

Kovo 26 d. "Saulëje" vyksianèiame labdaros koncerte "Kartu mes galime daugiau" kartu su "Dagilëliu" ir Šiauliø kameriniu orkestru koncertuos pasaulyje garsus kolektyvas "Amerikos virtuozai". "Tai puiki proga ne tik ateiti á unikalø renginá, bet ir paremti tuos, kuriems ši pagalba labiausiai reikalinga", - sako Šiauliø moterø LIONS klubo prezidentë D. Dobrovolskienë.

Arûnas UOGINTAS

Graþus þodis – laisvë. Taèiau šio þodþio sinonime, kalbant apie valstybæ, gali išgirsti ir dviprasmiškas asociacijas neigiamajame priešdëlyje "ne-", dar ir "pri-". Nepriklausomybë.

Piešinys iš Ugniaus Ratniko kolekcijos.

Koks smagus laisvas þmogus, taèiau ar galima nustatyti laisvës ar priklausomybës demencijà ir dar visa tai vizualiai išreikšti, klausia architektas Dalius Puzinas, á Šiauliø dailës galerijà parodai sukvietæs ávairius Lietuvos menininkus.

Jautriausius darbus parodai pateikë þmonës, net nesitikëjæ, kad jø piešinëlius kas nors kada nors eksponuos. "2007 metais vedþiau dailës terapijos uþsiëmimus alkoholikø reabilitacijos sodyboje, ásikûrusioje netoli Kraþiø", - aiškina piešiniø ekspozicijà tapytojas Ugnius Ratnikas. Jis teigia, kad tiems silpnybës kamuojamiems þmonëms visa tai suvokti ir pripaþinti buvo sunkiausia. Instaliacijà lydintá tekstà tapytojas baigia skrajojanèia fraze: "Ir tiesa padarys jus laisvus..." Taigi vienaip ar kitaip šioje parodoje temà realiausiai atskleidþia keli naivûs, lyg ir primityvûs, taèiau, pripaþinsiu, labai nuoširdûs kûrinëliai. Keliuose jø raudoniu tvinksi širdis, kartais perbraukta juodu brûkšniu...

Širdis – centrinë kaunietës Gabijos Trutnevytës-Bitës kûrinio dalis. Vaikystëje ji daþnai vaikšèiodama rinko akmenëlius. Tais atsitiktiniais grindinio radiniais menininkë apibûdina savo vaikystës priklausomybæ. Raudono kadmio variacijomis mirganèioje draperijoje autorë nesiekia ypatingø tapybinës plastikos ar technologijos atradimø, tiesiog ji savo kûrinio kompozicijos centrà – širdá – akcentuoja reta suþybsinèiø akmenëliø ornamentika, tokia neþymia, kad, jei ne autorës pasakojimas, tai ir neatsektume šios menininkës vaikystës paslapties...

Ar bûtina þinoti dailininkø darbø kûrybines ištakas? Daþnai pats þiûrovas susikuria meno objektø asociacijas ar interpretacijas, bet kartais reikia ir menotyrininko paaiškinimo.

Gana rimtos dviejø šiaulieèiø filosofø ir vieno dailininko kritikos sulaukë Jurga Sutkutë, nuo savo buto sienø perkëlusi mëgiamiausiø menininkø keliolikos darbø kolekcijà, atskleisdama savyje po truputá bundanèià ir, dirbant šioje galerijoje, vis didëjanèià kolekcionavimo priklausomybæ, kuri vëliau, anot parodos atidaryme kalbëjusio filosofo Gintauto Maþeikio, gali virsti manija... Trys kritikai niekaip nesuprato autorës koncepcijos, kuri buvo akivaizdi, taèiau mokë menininkæ, kaip reikia uþrašyti visø kolekcijos autoriø pavardes ir kitas darbø metrikas, priminë autorines teises ir pan.

Kartais, kai menininkai tampa mokytojais, jie praranda ribà ir moko net balandá skristi, patys uþmiršæ kûrybinio skrydþio malonumà...

Galbût skrydþiu, dangaus þydrumo kontekstais mëgaujasi kaunietë Þidrija Janušaitë, ant didelio formato kampu eksponuojamo darbo dar rodydama vos áþiûrimos figûros projekcijà.

Spalva, juodos akmens anglies pustoniais mëgaujamës ir mes - Uogintai - instaliacijoje "Kairë - dešinë". Kai Redai Kultûros centro puèiamøjø orkestro vadovas atidavë senø "dûdoriø" batø maišà, nutarëme bûtinai juos panaudoti instaliacijai. Daliaus Puzino sukurta parodos tema "Priklausomybë(s)" kaip tik ir pasiûlë sprendimà, nes "dûdoriai" po vienà negroja, ar tai bûtø liûdna laidotuviø melodija, ar himnas Lietuvos Nepriklausomybës dienos proga miesto aikštëje. Nutrinti vienodi uniforminiai batai tiesiog spinduliuoja monotoniško, kasdieninio darbo, pareigos ar prievolës koncepcija. Beliko tik nupirkti truputá anglies ir sujungti visa tai þybsinèia kalëdine apšvietimo juosta á begalybës þiedà...

Šioje parodoje šiek tiek nuvilia fotografija. Galbût priklausomybës metafora, perteikta dokumentiniu, fotografiniu vaizdu tampa per greitai atpaþástama, todël nelieka laiko þiûrovo ir menininko klausimø ir atsakymø dialogui. Visa tai dar labiau suprastina fotografijas lydintys tekstai. Baisias vieno anekdoto alegorijas apie "tikrà" lietuvá primena seno þydo nuotrauka su uþrašu "Rasë" ir jau visai grësmingai toje fotografijø kolekcijoje kabo svastikos þenklas su "tobulos visuomenës" apibrëþimu...

Parodoje daug puikiø tapybos darbø, kuriuose pati tema atskleista gal tik darbo pavadinime, taèiau tai visiškai netrukdo groþëtis Agnës Deveikytës–Liškauskienës, Dainiaus Trumpio, Dariaus Linkevièiaus, Jovitos Aukštikalnytës tapyba, o Lino Jurèikonio–Blyno avyèiø magija yra tiesiog pribloškianti...

Reda ir Arûnas Uogintai. Instaliacija "Kairë – dešinë". 2011 m. Autoriaus nuotr.

Audronës Andrulevièienës objektas, suvirintas iš rûdþiø sutaurintos skardos ir lieto stiklo, kaþin kodël "prašo daugiau šviesos" (tai paveikslo pavadinimas – aut.), nors jame jau švyti videoinstaliacija...

Paslaptingo tylaus seklio bûsenà tyrinëja Odeta Buragaitë–Ogë fotografijø cikle "Vidinis – išorinis", þiûrovui siûlydama slapèia dirstelëti á suknelæ besimatuojanèià damà, gal šiek tiek apsinuoginusià. Taèiau stebëtojas per toli, jam tiek maþai rodoma, kad slapèia stebëjimo uþuomazga taip ir prasmenga tamsoje, nedemaskuodama jokios manijos... Menininkë neatveria savo paslapties, ji nepasiruošusi intymiam dialogui su þiûrovu, tai tada kam visa tai?

Saulius Pauliukas videoinstaliacijose po truputá paslepia vaizdus, pats juos uþklijuodamas lipnia juosta ar tiesiog uþpildamas þemëmis. Tai jis atlieka anoje vaizdo pusëje, virtualioje erdvëje, ten, kur vaizdas fiksuojamas. O kas pasikeistø, jei autorius èia pat, ant sienos, bandytø slëpti judantá vaizdà ir beviltiškai popieriaus juosta lipintø šviesos srautà, trykštantá iš projektoriaus. Tas beprasmiškas veiksmas – performansas - bûtø visai ádomus apie þmogø, bandantá "uþklijuoti šviesà"... O gal šio dailininko instaliacijoje kai kas áþvelgs þiûrovo ir kûrëjo dialogo pabaigà, kai pats menininkas sunaikina savo kûrinio paþinimo kodà...

Paroda aktuali, iškelianti daug klausimø. Malonu buvo matyti galerijoje šeštadienio popietæ þiûrovø, þurnalistø bûrá, tyrinëjantá menininkø sukurtus priklausomybiø, fobijø, manijø vizualinius pranešimus, girdëti daug klausimø...

Gerai, kad èia, Šiauliuose, neskamba beviltiškai graudi áþymiojo lietuvio Jono Meko frazë: "Nëra klausimø – nëra atsakymø."

Esu šiaulietë Daiva Gavorskienë, trijø vaikø mama. Mano 8-eriø metø sûnui nustatyta sunki cerebrinio paralyþiaus forma, išniræ abu klubai, jam nustatyta ir generalizuota simptominë epilepsija.

Daiva Gavorskienë Asmeninio archyvo nuotr.

Gydëmës Lietuvoje, taèiau Lietuvos gydytojai niekuo nebegali padëti. Cerebriná paralyþiø gydyti Lietuvos medikai rekomenduoja Vokietijoje, Diuseldorfo miesto ligoninëje. Šioje ligoninëje mano sûnui bûtø atliktas kamieniniø làsteliø persodinimas. Taèiau procedûra mokama. Vien ši procedûra kainuoja 10 000 eurø, dar bus reikalinga slauga, reabilitacija.

Serga ir mano vidurinioji 10 metø dukra bei vyriausias 12-os metø sûnus. Dukrai nustatytas vidutinis neprigirdëjimas, jai reikalingas klausos aparatas. Vyriausiajam sûnui - sunki genetinë odos liga - ichtiozë. Jam gydyti vaistams per mënesá išleidþiu 200-300 Lt.

Prašau gerø þmoniø pagalbos. Esu ásteigusi paramos ir labdaros fondà "Vaikø sveikata". Paramà prašau pervesti á šio fondo sàskaità Nr. 430075800011120751 "Snoro" banke.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lietuvos keliø policijos tarnybos duomenimis, vis daþniau á eismo ávyká pakliûva pësèiøjø. Ne išimtis – aklieji ir silpnaregiai. Siekiant išvengti nelaimiø, pëstieji privalo nešioti atšvaità. "Atrodytø, kas tie atšvaitai, taèiau bûtent jie gali išgelbëti gyvybæ. Tereikia juos ásigyti ir tinkamai nešioti", - sako akcijos "Bûkime matomi" organizatorë Šiauliø akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë.

Šiau­liø ap­skri­ties VPK Ke­liø po­li­ci­jos biu­ro vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas ko­mi­sa­ras ins­pek­to­rius Jus­tas Pun­dza pa­tvir­ti­no, kad tik ne­dau­ge­lis pës­èiø­jø tam­siu pa­ros me­tu tu­ri prie dra­bu­þiø pri­si­se­gæ at­švai­tà. Autorës nuotr.

Atšvaitø gavo dovanø

Anot I. Skeivienës, tamsiu paros metu silpnaregei moteriai nutikusi nelaimë kelyje privertë suklusti daugelá jos likimo draugø, o skyriaus specialistus paskatino surengti akcijà "Bûk matomas", kurios metu akliesiems bei silpnaregiams buvo išdalyti Šiauliø LIONS klubo moterø dovanoti 79 atšvaitai.

"Esame per daug konservatyvûs, todël labai atsargiai þiûrime á bet kokias siûlomas naujoves, - dalijasi pastebëjimais vedëja. – Nereikia gëdytis atšvaitø. Išeinant á gatvæ tamsiu paros metu, bûtina kaskart prisiminti, jog saugumas daþnai priklauso nuo matomumo."

Saugumas kelyje – mûsø paèiø rûpestis

Šiauliø apskrities VPK Keliø policijos biuro vyresnysis specialistas komisaras inspektorius Justas Pundza patvirtino, kad tik nedaugelis pësèiøjø tamsiu paros metu turi prie drabuþiø prisisegæ atšvaità, nešasi þibintà, kitoká šviesà atspindintá daiktà.

Pablogëjus matomumui, tamsios paros metu eiti be atšvaito, anot inspektoriaus, itin pavojinga. Dar pavojingiau, kai transporto priemonës kelyje prasilenkia – vairuotojai, trumpam apakinti þibintø šviesø, gali nepastebëti priekyje esanèiø kliûèiø, pësèiøjø ar vaþiuojanèiøjø dviraèiu ir juos kliudyti.

Tyrimai rodo, jog net 90 proc. informacijos apie nuolatos besikeièianèias eismo sàlygas vairuotojai priima akimis. Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einanèius þmones vairuotojai daþniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jø priartëjus - su artimosiomis šviesomis likus vos 50 metrø iki pësèiojo. Turintá atšvaità pësèiàjá vairuotojas, ájungæs tolimàsias šviesas, pastebës iš 150 metrø. Tuomet nelaimës galima išvengti, pakanka, kad vairuotojas sulëtintø greitá ir saugiai prasilenktø su pësèiuoju.

Ne mados reikalas

Inspektorius sako, kad þmonës atšvaitus nešioja ne pagal rekomenduojamas taisykles: moterys daþniausiai atšvaità nešioja ant rankinës, o vaikai - ant kuprinës, taèiau nugaroje karanèiø atšvaitø iš priekio nematyti.

Kaip tinkamai segëti atšvaità, kad jis bûtø matomas iš visø pusiø? Pakabinamà atšvaità, pervertà virvele, segtuku reikia prisegti prie drabuþiø, pavyzdþiui, prie kišenës, dešinëje pusëje taip, kad jis švytuotø keliø aukštyje. Susisukantá atšvaità-juostelæ reikia dëti ant rankovës truputá aukšèiau riešo ar ant kojø blauzdø srityje.

Pats atšvaitas savaime nešvieèia, tik atspindi atvaþiuojanèio automobilio šviesà, todël já bûtina pritvirtinti automobilio þibintø aukštyje. Inpektorius patikino, jog atšvaitø apstu prekybos centruose, jø galima ásigyti ir degalinëse.

Trûksta tëvø pavyzdþio

Anot inspektoriaus, keliø patruliai, siekdami, kad eismo ávykiuose nukentëtø kuo maþiau pësèiøjø, net 50 proc. savo darbo laiko skiria pësèiøjø kontrolei keliuose.

"Pëstieji uþ perëjimà per kelià ne vietoje, ëjimà ne ta kelio puse, atšvaitø nenešiojimà tamsiu paros metu yra baudþiami. Deja, þmonës daþnai nesupranta padaræ paþeidimà ir piktinasi, kai pareigûnas jiems skiria baudà, taèiau keliø eismo taisykliø reikalavimai galioja visiems, - primena inspektorius. - Blogiausia, kai tëvai, bëgdami per kelià ne toje vietoje, kurioje derëtø, uþ rankos tempiasi ir maþameèius savo vaikus. Suaugusieji savo puikiu pavyzdþiu turëtø padëti vaikams suprasti keliø eismo taisykliø laikymosi svarbà. Turëtø bûti abipusë vairuotojø ir pësèiøjø pagarba ir tarpusavio supratimas, nes abi pusës yra vienodai atsakingos, kad neávyktø susidûrimø."

Vilniaus knygø mugëje leidykla "Versmë" pristatë knygà "Endriejavas", kurioje publikuojamas ir "Šiauliai plius" þurnalistës Oksanos Laurutytës straipsnis apie vienà iškiliausiø Šiauliø dramos teatro aktoriø Pranà Piaulokà (1945-2008). Aktoriaus vaikystë ir jaunystë prabëgo Endriejave.

Pasak knygos sudarytojo Virginijaus Jocio, 105-iuose knygos straipsniuose 60 autoriø išsamiai pristato buvusio Vakarø Þemaitijos Endriejavo valsèiaus gamtà, istorijà nuo seniausiø laikø, tradicinæ kultûrà, kalbà, þodiná palikimà. Pirmà kartà išsamiau apþvelgiama valstietiškos knygos kultûra, knygnešiø laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminës. Skaitytojas ras duomenø apie Endriejavo parapijos ir miestelio ákûrimà XVIII amþiaus pabaigoje. Daug dëmesio skirta XX amþiaus ávykiams, pasauliniams karams, Ablingos tragedijai, pokariui, taip pat šio dabartinio Klaipëdos rajono miestelio ir jo apylinkiø nûdienai. Straipsniai gausiai iliustruoti brëþiniais, piešiniais, istorinëmis ir dabarties fotografijomis. Knygoje pateikiama daug iki šiol visuomenei maþai þinomø Lietuvai nusipelniusiø endriejaviškiø biografijø.

Endriejavas yra Klaipëdos rajono miestelis, ásikûræs prie senojo Þemaièiø plento ir Vilniaus–Klaipëdos greitkelio ant kalnagûbrio, kurio šiaurinëje dalyje telkšo endriejaviškiø pasididþiavimas – Kapstato eþeras.

Miestelis nëra senas. Jo pavadinimas kilæs iš Kapstatø (Vaitkaièiø) dvarelio, vëliau pavadinto Endriejavu, savininko Andriejaus Radzevièiaus – pirmosios baþnyèios statytojo asmenvardþio. Dauguma archyviniø šaltiniø pirmosios Endriejavo baþnyèios ákûrimà sieja su 1780 m. pastatyta medine baþnyèia ir vadina jà pirmàja, tad 2010-aisiais, šios knygos išleidimo metais, minimos pirmojo Endriejavo paminëjimo rašytiniuose šaltiniuose 230-osios metinës.

Endriejavo kraštas nuo seno buvo miškingas. Jo apylinkëse yra þinomi du piliakalniai. Tai Þvaginiø piliakalnis, kuris taip pat yra aukšèiausia Klaipëdos rajono vieta, iškilæs 148 metrus virš jûros lygio, ir Norgëlø piliakalnis su kapinynu, dar vadinamas Mataièiø, Vytauto kalnu, stûksantis prie Šalpalës upelio. Archeologo dr. Gintauto Zabielos apibendrinti þinomi ir naujai pateikti archeologiniai duomenys liudija, kad Endriejavo apylinkës akmens ir geleþies amþiø laikotarpiais gyventos tankiai.

"Šiauliai plius" informacija

Laura AUKSAITYTË

Pasibaigus daugiau nei mënesá trukusiam naujienø portalo "Etaplius.lt" skelbtam "Valentiniškiausios nuotraukos" konkursui, prizais apdovanoti ne tik portalo lankytojø išrinkti nuotraukø kûrëjai. "Etaplius.lt" redakcija išrinko ir fotografijà, pelniusià jos simpatijas. Ar tikrai portale nugalëjo ásimylëjëliai ir kaip jiems pavyko laimëti?

Pirmosios vietos nugalëtojai Arnoldas Drovosekovas ir Aurelija Adomavièiûtë.

Prizà atiduos draugei

Konkurso dalyviai atsiuntë 245 nuotraukas, kuriose áamþinti jie patys, vestuvës, gamtovaizdþiai, buèiniai, vaikai, gyvûnai.

Pirmosios vietos nugalëtoju ir absoliuèiu konkurso "Valentiniškiausia nuotrauka" lyderiu tapo 22-ejø Arnoldas Drovosekovas, atsiuntæs nuotraukà "Princas ir princesë". Uþ šià nuotraukà savo balsus atidavë 2282 portalo lankytojai ir pelnë nuotraukos autoriui aukšèiausià 4,1 balo reitingà. Nuotraukos autoriui atiteko "Centro šokoladinës" dovana - fondiu ir galimybë naudotis bendrovës "S plius" internetu metus nemokamai.

Atsiimti prizo Arnoldas atvyko su savo drauge Aurelija Adomavièiûte, su kuria ir nusifotografavo nuotraukoje. Ásimylëjëliai sako apie konkursà suþinojæ perskaitæ savaitraštá "Šiauliai plius". Bûtent tada ir išgirdo, kad daugiau nei metus Šiauliuose informacijà skleidþia ir naujienø portalas www.etaplius.lt.

Aurelija su Arnoldu ilgai atrinkinëjo konkursui tinkamas fotografijas, kol galiausiai išrinko dvi. Bûtent Arnoldo atrinkta per Naujøjø metø šventæ daryta fotografija ir nugalëjo.

"Mus labiausiai þeidë tai, kad komentatoriai visaip mus šmeiþë, aiškino, kad mes ne pora, kad vienas kitam nieko nejauèiame. Buvo ir tokiø, kurie, pasivadinæ princu ir princese, šmeiþë kitus konkurso dalyvius. Tai mus labai áskaudino. Mes draugaujame jau 2,5 metø - ši data buvo kaip tik per Šv. Valentino dienà. Susipaþinome besimokydami St. Šalkauskio gimnazijoje, kartu esame iki šiol", - sako jie.

Aurelija šiuo metu mokosi sostinëje, studijuoja psichologijà Vilniaus pedagoginiame institute. Arnoldas mokosi Šiauliø universitete, jis bûsimasis matematikas-informatikas. Ar sunku išsaugoti meilæ bûnat atskirai? "Sunku, labai vienas kito pasiilgstame, laukiame savaitgaliø ir atostogø", - sakë Aurelija.

Kaip konkurso nugalëtojai dalysis prizu - galimybe metus naudotis "S plius" interneto ryšiu nemokamai? "Tegul naudojasi panelë", - šypsojosi Arnoldas.

Fotografijà konkursui išrinko drauge

Antrà vietà laimëjo aistringà buèiná uþfiksavusi ir konkursui nuotraukà "Mes laimingi kartu" atsiuntusi Indrë Valantinienë. Ši nuotrauka pelnë 3,8 balo reitingà. Uþ jà balsavo 2090 portalo lankytojø. Indrei atiteko "Mega" boulingo ásteigtas prizas - 50 litø vertës èekis ir valanda "Megoje" nemokamai paþaisti boulingà. Taip pat Indrë galës pusmetá nemokamai naudotis "S plius" internetu.

Treèioji vieta atiteko 24-eriø Rûtai Parnarauskaitei, konkursui atsiuntusiai uþfiksuotà þiemiškà buèiná. Šilta þiemiška nuotrauka surinko 3,7 balo ir pelnë 1875 portalo lankytojø simpatijas. Rûtai atiteko kvietimas dviem asmenim á "Forum Cinemas" ir galimybë nemokamai naudotis "S plius" internetu tris mënesius.

Specialusis redakcijos prizas atiteko Kiprui Bieliauskui, atsiuntusiam nuotraukà "Myliu", kurioje áamþintas romantiškas saulëlydis. Susisiekusiam su redakcija vaikinui bus áteikta kuprinë su "S plius" ir "Etaplius.lt" atributika.

Rûta sako apie konkursà suþinojusi besilankydama socialiniame portale. Nusiuntë fotografijà prieš tai pasitarusi su savo draugu Justinu Veliumi. Pora kartu jau septynerius metus, Justinas neprieštaravo, tad fotografijà konkursui jie išrinko drauge.

"Kai pamaèiau, kiek daug fotografijø, kuriose besibuèiuojanèios poros, pamaniau, kad be reikalo siunèiau tokià, kaip ir kiti. Pasirodo - neapsirikau. Šv. Valentino diena juk þiemà, mes þiemiškà fotografijà ir pateikëme", - sako ji. Mergina sako, kad vasario 17-àjà jos draugo gimtadienis, tad šià dienà jie eis á kinà - pasinaudos dovanotu kvietimu á "Forum Cinemas".

Rûta yra kineziterapeutë, ŠU magistrantë. Jos draugas taip pat ŠU vadybos magistrantas. Nors portalas jau paskelbë fotografijø konkursà apie vestuves, jaunuoliai apie santuokà dar negalvoja. "Siunti fotografijas apie meilæ, o sulauki daug áþeidþianèiø komentarø", - apgailestauja Rûta. Ir iš tiesø kyla klausimas - iš kur mylinèiose širdyse tiek neapykantos kitiems mylintiems?

Redakcijos prizà pelnæs Kipras Bieliauskas pasakoja, kad konkursui atsiøsta nuotrauka buvo padaryta pernai vasarà. "Su bièiuliais ilsëjomës Palangoje. Su drauge nusprendëme romantiškai palydëti saulëlydá netoli Palangos tilto. Taip mus sëdinèius uþfiksavo draugai", - nuotraukos atsiradimo istorijà pasakoja Kipras. Vaikinas sako laimëti nebesitikëjæs, todël buvo labai pamalonintas specialaus redakcijos prizo.

Oksana LAURUTYTË

"Planai pasmerkti þlugti. Sikkime (Indija) prasidëjo neramumai. Politiniai. Dvi dienas negalëjau gaut autobuso bilieto. Jûra þmoniø. Keliai blokuoti. Naktá sirenos kaukë, buvo girdëti šûviai, sprogimai. Kol išsiaiškinau, kas vyksta, atkirto geleþinkelá. Taigi su Himalajais pasimatymas neávyko, teks "šturmuot" Himachal Pradesh "frontà", - sako buvæs šiaulietis Vaidas Tibet Gasickas. Sako ir juokiasi... Nes, jo teigimu, juokas yra dieviškumas, o jis – švenèia gyvenimà. Nes gyvenimas – kelionë. Vieniems - iš gimimo á mirtá, kitiems - iš þmogaus á dievus. "Tuomet koks skirtumas, kad gyveni keliaudamas", - sako 37-eriø vyras.

Vaidas Tibet Gasickas - laisvas paukštis.

Kodël apsiverktø sausio 13-osios aukos?

Tiesà pasakius, Vaidas ne sako, o rašo. Tai, kad jis juokiasi, gali suprasti iš daugybës tekstuose padëtø simboliø, reiškianèiø juokà. Dar Vaidas laiškus uþbaigia gausybe šauktukø ir šypsenø. "Ar kada nors matei lamà, kuris liûdëtø?" - klausia jis.

Ne, Vaidas ne lama. Jo dievas – laisvë, religija – tiesa, mokytojas - Buda. Nors tarp vardo ir pavardës jis ásirašæs þodá "Tibet", nereiškia, kad yra vienuolis. Tibetà jis árašæs tam, kad þmonës kuo daugiau suþinotø apie šià šalá ir atkreiptá á jà dëmesá.

"Tibetas didþiausià ir ilgiausiai trunkanèià okupacijà, genocidà, þudymà, smurtà išgyvena ir dabar. Mûsø prezidentë spaudþia "letenà" to paties lagerio atstovams... Tiems, kurie paskerdë ketvirtadaliu daugiau þmoniø nei Stalinas. 80 000 000 kinø ir tibetieèiø, uigurø, mongolø, mandþiurø... Dël ko? "Babkiø". Juk tai - ekonomika! Bet KUR mûsø vertybës? Þmonëmis jauèiatës? Ar jums rûpi þmogaus teisës? Kodël recidyvistai, pedofilai, þudikai gauna tas teises, o taikiausia pasaulio nacija - ne?! Juk tibetieèiai 61 metus meldþia jø eidami keliais! Pasauliui nusispjaut á unikalià kultûrà, siekianèià 18 tûkst. metø gelmes", - kalba jis.

Vaidas sako seniai suvokæs, kuo ypatingas Tibetas, vadinamas Pasaulio stogu. Jis negali toleruoti to, kas ten vykdoma. "Dabar Kinija yra antra pagal karinæ galià valstybë pasaulyje. Kokios yra jos vertybës? Komunizmo aukos, tautinis, etninis, nacionalinis genocidas, priverstinë sterilizacija, bræstanti ekologinë katastrofa Himalajuose. Juk mes, bûrai lietuviai, mynëm to paties komunizmo lagerius! Dabar perkam produkcijà, kuri gaminama neásivaizduojamas kanèias patirianèiø kaliniø! Kaip pavadinti tokià tautà? Sausio 13-osios aukos jau seniai karstuose apsiverkë!" - sako jis.

Indijoje keliaujantis vyras sako ketinæs vykti á Vakarø Bengalà, Kolkatà. Tada keliaus á Sikkimà, esantá Tibeto pasienyje. Tada vyks á Dharamsalà, susitiks su bendraminèiu šiaulieèiu, tuomet vyks á Menri vienuolynà. Dabar neaišku, ar dël neramumø nuvyks.

"Pabëgau autobusu, áspûdþiai neátikëtini. Sëdþiu kaime, sodyboje. Naktá nieko nemaèiau. Rytà matau tuos paèius þmones. Esu pasienyje. Neramumai uþ 10 kilometrø. Vaþiuodamas á miestà maèiau áspëjamàsiais uþkardas ir kareivius. Vaikštinëjau po kaimà, apþiûrinëjau þmones, fotografavau. Jie apþiûrinëjo mane. Net á vietos diskotekà buvau uþtaikæs! Neramumai, bet vistiek gyvenimas linksmas! Uþëjo toks nenumaldomas noras pasilikt èia, kaime, tenkinant bûtiniausius poreikius. Be babkiø, civilizacijos ir kito þmogiškojo šlamšto. Èia net ir þiemà - "èunga èanga" su šortais", - juokiasi keliauninkas.

"Gimiau þmogumi"

Kaip Vaidas atsidûrë Indijoje? Buvæs šiaulietis gyvena Danijoje, jam dabar atostogos. Juokiasi sakydamas, kad dirba "burþujams", taèiau Danija jam suteikë galimybæ gyventi kitaip. "Patyriau pagarbà, meilæ, tolerancijà ir besàlyginæ pagalbà. Radau namus. Laisvæ. Keliones. Brandþià visuomenæ", - sako jis.

Šiauliuose jis gyveno iki 15 metø. Vaido vaikystë, palyginti su Indijos vaikø, buvo gana laiminga. "Eidavom ieškot metalo lauþo - reikëjo detaliø dviraèiams. "Vairo" gamykla išmesdavo gerø daliø. Patys dviraèius susirinkdavom. "Ragatkëm" šaudëm ne á paukšèius, o á butelius... Statydavom bunkerius. Á vienà poþeminá mûsø statiná álûþo traktorius", - juokiasi jis.

Vaido tëvas išmanë technikà, þinias perdavë sûnui. "Tapau baikeriu, vienas pirmøjø Šiauliuose pradëjau vaþinët paties perdarytu "Chopper". Pradinæ mokyklà lankiau Ginkûnuose, buvau net pirmûnas. Vëliau smegenis "farširavo" J. Janonio moksleiviø koncentracijos stovykla. Elgesys mano buvo vos patenkinamas, niekada nebuvau pësèias. Mano vardas juk - Revoliucija", - juokiasi jis.

Šiauliuose Vaidas mokësi Vaikø dailës mokykloje, vëliau studijavo Kauno taikomosios dailës mokykloje. Kaune gyveno lyg tikrame rojuje – menininkø bendrabutyje.

"Saviraiška. Paauglystë. Klasikinës ir neklasikinës patirtys. Net pirma meilë! Toj erdvëj suvešëjo ne asmenybë, o individualybë! "Hard Rock", "Heavy Metal", "Thrash Metal" era, ilgi plaukai, auskaras nosyje, ausyje, lopyti dþinsai, kerzai, degtinë, plaukuota chebra, kelionës po šalá traukiniu, galybë koncertø. Turëjau pragariškø išgyvenimø. Buvau trumpam gráþæs gyvent á Šiaulius. Dalyvavau fiestose Tytuvënuose. Visos vasaros prabëgdavo "ant ratø" ir su alaus puta. Mergos, šokiai, "trali-vali", o tada – tiesiai á Šilënø mokyklà mokytojauti", - prisimena pašnekovas.

Vaidas sako, kad jei já mokæ mokytojai suþinotø, kad jis tapo mokytoju – nualptø... Šilënuose jis vaikus mokë etikos ir geografijos.

"Man sekësi dirbt mokytoju. Nepamenu mokyklos, kurioje nebûèiau populiariausias. O Danija pati pas mane atëjo. Baigësi vienas gyvenimo etapas, prasidëjo kitas. Mano santykis su gyvenimu jau buvo pradëjæs keistis. Juk gimiau þmogumi, o planeta Þemë - mano namai", - šypsosi jis.

Indijos apylinkës.		Tibetieèiai iki šiol kaunasi dël savo laisvës.

Reiki, meditacija ir... naujas gyvenimas

"Kaþkas pastebëjo kapitaliná remontà mano namuose ir pasiûlë išvykti. Iki tol dirbau daug kur. Šešiose mokyklose, baldø dizaineriu, surinkëju, gamybininku, vëliau savarankiškai verèiausi poþeminiame nešildomame garaþe, kol neakivaizdþiai studijavau Vilniaus pedagoginiame universitete. Dirbau "Vokë III", net vadovavau, karjeros aukštumas pasiekiau "Vilniaus balduose" - buvau direktoriaus pavaduotojas. Bet... Pelkë uþkniso juodai", - juokiasi jis.

Pašëlæs vaikinas niekur nerado laimës. "Tamsoje labai sunku orientuotis. Ypaè aklam - gyvenimas tampa kova. Išmaknojau visas balas, patvorius, kol suvokiau - reikia atsimerkti", - sako vyras.

Vaidas vardija šalis, kur jam teko pabuvoti: Švedija, Norvegija, Danija, Vokietija, Lenkija, Rusija, Latvija, Estija, Baltarusija, Ispanija (Kanarai), Prancûzija, Belgija, Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Austrija, Šveicarija, Graikija, Indija. Ir sako suvokæs, kad laisvës pojûtis – ne išorëje, o viduje.

Vaidas tapo II pakopos Reiki gydovu. Jo teigimu, Reiki nëra išmokstama, reikalingos iniciacijos iš Grand Reiki meistro. Meistras gimsta nepailstamai dirbdamas.

Vaidui atsivërë akys. "Reiki ne pritrenkë, o partrenkë mane – þmogø su aukštuoju išsilavinimu, tikintá mokslu ir visiškà ateistà. Tai buvo viena galingiausiø praktikø. Po gydymo kurá laikà negalëjau vairuoti. Bûsena buvo maloni, bet labai neáprasta. Gavau meditacijos metodà. Prasidëjo atradimai, patirtys, dar vëliau - pokyèiai gyvenime. Prasidëjo nauja kelionë anapus, kelionë á save", - pasakoja vyras.

Šià savaitæ Vaidas gavo laiškà, kad tapo United Nations For Free Tibet (Jungtinës Tautos uþ laisvà Tibetà) ambasadoriumi. Vaido Tibet GASICKO asmeninio archyvo nuotr.

Kûnas yra šventovë

Meditacijø ir Reiki sàlygotas prieš pusantrø metø Vaidas tapo vegetaru. Jis nebegali valgyti tø, kuriuos myli. "Gyvybë pati savaime yra stebuklas. Þmogus gali tai suvokti, o ne gyvybæ suësti", - sako jis.

Vaidas kalba, kad þmonës "pusæ pasaulio suëdë ir ëda toliau". Planeta keliauja praþûtin. "Kiek gyvûnø rûšiø išnaikinta, uþteršti vandenys, dirva, neaprëpiami plotai virto šiukšliø dykynëmis! Kokias kanèias sëjam vienas kitam: neapykantà, karà gyvûnijai, gamtai, motinai planetai. Jei tavo širdis pirmiausia sumaltø tai, kà sumala dantys ir pilvas, jei tie, kurie pateko á skrandá, uþpildytø tavo sàmonæ, pasaulyje suklestëtø daugiau meilës", - sako jis ir klausia: "Ar þinai, kad vieno gyvulio nuþudymas sukuria þudymo karmà šešiems þmonëms?"

Anot Vaido, vaikai nenori valgyti mësos, bet priverèiami jà valgyti. "Paþiûrëkit á savo sukandimà, þarnynà, skrandá, virškinimo organus, jø talpà. Ji skiriasi nuo plëšrûnø. Kûnas yra šventovë. Tu jo turi klausyti, o ne jis tavo ego. Lieþuvis "išmano" apie skoná, taèiau visiškai nieko - apie kûno poreikius!" - teigia vyras.

Vaidas dabar sako, kad mësos niekada ir neragavo. Jis valgë tik "paruoštà sukramtyti gyvûno lavonà". "Laikas suvokti, kad farširuodami savo kûnà neþmoniškas kanèias patirianèiais nuþudytais gyvûnais já paverèiate kapinëmis", - sako jis

Dþiaugsmas buvo laukiamas kaip kûdikis

Jei Vaidas dabar pakeltø akis, pamatytø kambario, kuriame gyvena, baltà sienà, ištapytà hinduizmo dievybëmis. Jei išeitø á kiemà, pamatytø daugiabuèius su grotomis ant langø - jos nuo beþdþioniø. Fonas - bananmedþiai ir naujos statybos. Pro bananmedþio lapus matyti didelë raudona saulë.

"Dabar aš praktikuoju ir švenèiu gyvenimà. Mintu šypsenomis ir juoku, þmoniø padëkomis ir simpatijomis", - sako jis.

Vaido dþiaugsmas buvo laukiamas kaip kûdikis. "Ten, kur aš esu, þmonës šypsosi. Man tai didþiausia magija. Ir galingas þenklas. Vaikai ir gyvûnai glaustosi, moterys galvà ant peties deda. Jauèiuosi kaip riteris. Priklaupiu. Kartais jauèiuosi "playboy", kartais Makedonieèiu Uþkariautoju. Tai atspindys to, kà dabar išspinduliuoju aš", - šypsosi jis.

Vaidas sako, kad, nepaisant išoriniø kelioniø jo vidinë kelionë tebesitæsia. "Visas pasaulis - kaip geleþinkelio stoties laukiamasis. Visi grûdasi, stumdosi, smurtauja, konkuruoja, susikruvina, þudo ir þudosi, kuria intrigas, skandalus, lipa vienas kitam per galvas... Staiga atvyksta traukinys ir dauguma išvyksta visiems laikams. Visa egzistencija yra kelionë. Viskas, kas atsiranda - išnyksta. Sekundë atgal - jau nebepasiekiama praeitis, sekundë pirmyn - nenuspëjama ateitis. Realu tik tai, kas yra èia ir dabar", - sako jis.

Vasario 14–osios šventës "kaltininkas" šv. Valentinas buvo nuþudytas Romos imperatoriaus Klaudijaus ásakymu. Bet kurgi jis palaidotas? Kur jo amþinojo poilsio vieta, prie kurios per Ásimylëjëliø dienà galëtø ateiti pagerbti vyskupo šiltø jausmø vienas kitam kupini þmonës?

Ispanai teigia, jog šventojo kankinio palaikai ilsisi paèiame Madrido centre esanèioje Šv. Antano baþnyèioje. Kaip jie èionai pateko?

Pasak šios baþnyèios klebono Francisko Martineso Viljaro, Romoje atliekant archeologinius kasinëjimus, XVIII a. buvo rasti šimto kankiniø palaikai. Kadangi kankiniai buvo paskelbti šventaisiais, o Romos baþnyèios jø visø negalëjo priglausti, popieþius ásakë paskirstyti palaikus po visas katalikiškas šalis. Ispanijai atiteko šv. Panteleimonas ir šv. Valentinas. Jie ir buvo palaidoti Šv. Antano baþnyèios rûsyje. 1986 metais tuometis šios baþnyèios klebonas nusprendë vienàkart per metus, bûtent Vasario 14–àjà, parodyti šiuos palaikus tikintiesiems. Ne veltui tàdien á baþnyèià suplaukia tûkstanèiai tikinèiøjø ir ásimylëjëliø.

Tiesa, neseniai paaiškëjo, jog šie palaikai – anaiptol ne vieninteliai. 1999 metø vasario 14–àjà šv. Valentino kûnas (tiksliau tai, kas iš jo likæ) buvo demonstruojamas Škotijos Glazgo miesto katalikø baþnyèioje. Baþnyèios istorikai tikina, jog paklaidþiojæ po pasaulá griauèiai XIX a. atsidûrë turtingø prancûzø šeimoje, bet šeima vis nyko - vienas po kito išmirë jaunesnieji jos nariai. Tad vienas tos šeimos nariø, pajutæs atsakomybæ dël to, kad laiko savo namuose pasaulinæ krikšèioniškà šventenybæ, nusprendë pasitarti su dvasininkais. Suþinojæs, jog Glazge tuo metu kûrësi pranciškonø ordinas, nusprendë perduoti relikvijà jam. Taigi 1868 metais ji pateko á Glazgà. Ten palaikai buvo laikomi kartoninëje dëþutëje iki 1991 metø, kol baþnyèia nebuvo uþdaryta. Tada relikvija ir buvo perduota dabartinei Glazgo katalikø baþnyèiai. Jai buvo skirta speciali niša.

Taigi kokie palaikai yra tikrieji? Madride ar Glazge saugomi? Pasirodo, ir vieni, ir kiti. Be to, visai tikëtina, jog dar koks nors miestas ar baþnyèia pasiskelbs turinti šv. Valentino palaikus (esama þmoniø, kurie tikina, jog dalis jo griauèiø saugoma Romos, Terno miestuose bei lenkø kardinolø sostinëje Gniezdne). Esmë ta, kad Vatikane uþregistruota... 17 šventøjø Valentinø, kiekvienas kuriø gali pretenduoti á ásimylëjëliø globëjo vardà. Tad nekeista, kad kai kurie þmonës Vasario 14–osios visai nesieja su šv. Valentino vardu.

Esama versijos, kad þodis "Valentinas" reiškiàs ne šventojo vardà, o normandø kalbos þodþio "galantinas" dariná - bûtent taip senovës normandai vadino savo pernelyg linkusius ásimylëti bendraamþius. Taip pat manoma, jog dabartinë šventë kilo iš tradicijos, uþsimezgusios Romos imperijoje - tam tikrà dienà burtø keliu bûdavo sudaromos jaunuoliø ir merginø poros, kurios turëdavo bûti kartu ištisus metus. Panašaus paproèio XIV a. pabaigoje laikytasi Prancûzijoje, Anglijoje, Belgijoje, tik ten poros buvo sudaromos remiantis jø vardais – Valentinas ir Valentina. Jaunuoliai bûdavo paskelbiami suþadëtiniais, o po metø privalëdavo susituokti. Pagaliau kai kuriose šalyse buvo tikima, jog pirmasis sutiktas vaikinas ar mergina taps sutikusiajam Dievo skirta "antràja puse".

Parengë Kamilë Vitkutë

Oksana LAURUTYTË

Artëjant Šv. Valentino dienai, Šiauliø bûrëja Angelë Reimerienë sako sulaukianti ásimylëjëliø vizitø. Ir jauni, ir vyresni þmonës klausia, ar teisingai pasirinko gyvenimo meilæ, kà jiems þada likimas. "Linijos delnuose parodo švelnumo, meilumo potencialà ir nusako, kokius partnerius þmogus pritrauks, ar sugebës teisingai suprasti mylimojo elgesá, ar susidûrus su kliûtimis, gebës jas áveikti be didelio šoko ir kaltinimø", - sako bûrëja.

"Aèiû Dievui, kad meilës šventë atsirado. Jei bûtø mano valia, aš ir geros nuotaikos šventæ sugalvoèiau ir ji tæstøsi tris dienas", - sako bûrëja Angelë Reimerienë. Autorës nuotr.

Meilë ne visada teikia laimæ

Taro kortomis ir pagal delnø linijas burianti Angelë Reimerienë tikina, kad jei þmogus, atëjæs pas bûrëjà, pasako savo problemas, reiškia, bûrëja - prasta. Gerai bûrëjai pakanka išgirsti þmogaus vardà, gimimo metus, ir ji pamato, kas nutiko ir kas laukia besiburianèiojo. "Þmonës kartais sako, kad bûrëjai - geri psichologai. Psichologui juk sakai, kas tau nutiko, ir tada problemas bandoma spræsti. Bûrëja problemas mato nieko neklausinëdama", - šypsosi ji.

Þinoma, daugiausia klientø ateina dël meilës, nors þmonës yra išbandomi turtais, garbe ir meile. Nuo delno linijø, karminiø ásipareigojimø priklauso, koká išbandymà skirs likimas. "Sunkiausiai þmogus atlaiko išbandymà garbe. Jei yra nepasirengæs meilës išbandymams, nusivylæs keršija nekæsdamas viso pasaulio, pasineria á alkoholá, narkotikus", - sako ji.

Jei þmogus neatlaiko išbandymo pinigais arba jei nemoka pasitenkinti tuo, kà turi, ir pyksta ant savo neturto, jis negali pakilti, smunka dar labiau, alina savo sveikatà. "Sëkmës garantas yra tik pozityvios mintys ir emocijos", - sako bûrëja.

"Bûdama profesionalë supratau, kad meilë þmogui ne visada skiriama tam, kad jis taptø laimingas. Daþnai likimas ásimylëjimà teikia tam, kad formuotø charakterá. Ásimylëjimai skiriami tarsi pratimai, kad vëliau þmogus mokëtø ávertinti savo jausmus, galimybes, suderinamumà", - sako Angelë.

Bûrëjos teigimu, jausmai stiprëja tik tada, kai yra lavinami, kai stengiamasi ásijausti á kito þmogaus mintis, norus, planus. Egoizmas - didþiausiais meilës priešas. Pakanka vienintelio þodþio, gesto, nedoro elgesio, ir meilë subyra, itin suþeisdama širdá.

Bûrëja sako, kad didþiausias meilës priešas - karštakošiškumas. Ásimylëjimas iš pirmo þvilgsnio - rizikingas ir didelës átampos reikalaujantis jausmas. Tai daþnai primena drugelá, kuris skrenda á þvakës liepsnà...

"Neskubëkime nusivilti mylimuoju. Išsiaiškinkime, kà jis galvoja, kokie jo jausmai, planai kurti šeimà, ar jis jai yra subrendæs. Jei patys trokštame tik aistros, partneris apie tai turëtø þinoti. Juk nusivylimai tokie tragiški. Tikra meilë niekuomet nemiršta - ji amþinai rusena ir šildo", - sako Angelë.

Visata siunèia þenklus þmonijai

A. Reimerienë išgyveno kelias finansines krizes ir sako, kad pastaroji krizë labiausiai þmones þlugdo psichologiškai. Uþuot bûtø suteikta viltis, informacija yra priešinga, nieko gero neprognozuojama. Kai atimama viltis, gyvenimas tampa nemielas. "Nereikia norëti, kad tam, kad pasikeistø gyvenimas, nieko neprarastum", - sako ji.

Angelë sako, kad visata þmogui apie jo negerà veiklà praneša uraganais, liûtimis, gaisrais, drebëjimais, ligomis. Krizë - taip pat þenklas sustoti ir pamàstyti. "Dabar itin siautëja blogio jëgos. Visata pasirûpina, kad blogis patektø á gerø þmoniø kolektyvus. Tokiu bûdu blogis yra "praskiedþiamas", - sako ji.

Bûrëja turi atsakymà ir á klausimà, kodël valdþia dabar kankina pensininkus, maþina pensijas. "Visata gràþina lygsvarà. Sovietmeèiu gyvenantys þmonës neretai "susikombinuodavo". Dabar uþ tai reikia atsakyti", - sako ji.

"Kartais ateina klientai besiguosdami, kad juos kaþkas "nuþiûrëjo", nes labai nesiseka. Aš per gyvenimà gal penkis nuþiûrëtus maèiau, visi kiti atvejai - atlygis uþ konfliktus. "Jei lûþta ranka, reiškia, ilgai tæsiasi konfliktai su moterimi, jei koja - konfliktai su vyru. Viskas gyvenime nepaprastai susijæ. Jei prastëja regëjimas, reiškia, þmogus nenori matyti to, kas yra aišku. Jei kyla problemø dël ausø, negerai kalbama, apkalbama", - sako bûrëja.

Arûnas UOGINTAS

Šiauliø kultûros centre atsidarë LDS Šiauliø skyriaus paroda "Moters þenklas". Meniniame projekte dalyvauja 32 dalyviai. Tai ne tik menininkai profesionalai - savo vizualinius ieškojimus moters tema þiûrovams, dailës mëgëjams pateikë studentai, mokytojai, net meno studijø lankytojai.

Vitalija Kurtinaitienë "Ašarëlës nuo Medvëgalio kalno". 2010 m.

Tas áprastas trikampis moteriškumo þymeklis, konceptualiai išdëliotas Editos Sudþiûtës sukurtame parodos plakate, þybsi þydromis degtukø galvutëmis...

Moteris politikë: Lietuvos prezidentë, Seimo pirmininkë, gynybos ministrë, finansø ministrë... O daugiausia Seime klykiantys vyrai, visokie graþuliai ir uokos, laksto paskui gëjus jø viešuose renginiuose. Tada ir supranti Editos menines uþuominas...

Vis dëlto man toje parodoje ádomiausi moterø dailininkiø kûrybiniai ieškojimai. Vitos Þabarauskaitës mitologinë tapybinë plastika ("Rëkyvos Antaninos legenda") primena vaikystës laikus, beje, ir dabar nuo bibliotekos lentynø daþnai vaikuèiø vartomas A. Surgailienës iliustruotas knygeles. Mes uþmiršome pasakà, tà sakraliná ryšá tarp praeities ir dabarties, kur narsuolis, nugalëjæs slibinà, veda karalaitæ á laimæ... Ádomi Vitos uþuomina toje dabartinëje bizganèiø þurnalø jûroje, kur visa Lietuva sprendþia apie valinskiø, paulauskiø ir zvonkiø krûtiniø dydþius, o ávairûs verslovai verslininkai, màsto kaip visa tai projektuoti ir gaminti jø "garsias" þmonas atitinkanèias lëles barbes...

"Ašarëlës nuo Medvëgalio kalno" - subtili Vitalijos Kurtinaitienës tekstilës kompozicija, kur á kilimà, lyg mergaièiø "sekretai", áaustos tikros sudþiûvusios gëlytës, smilgos, net neabejoju, kad iš tos mitais apipintos pajûrio vietovës... Redos Uogintienës tapybinë kompozicija "Kaip sapne" lyg ir pratæsia minëtø dailininkiø ieškojimus, kur detalë - gëlytës, siurrealistiniai gyviai - suka, pina gëliø vainikus.

Atskirai reikëtø pakalbëti apie Editos Sudþiûtës "Autoportretus". Nedidelio formato fotografijos þaidþia teatrà: "Pelenë", "Šluotkuosena", "Panelë giltinë" ir pan. Edita viena augina vaikutá... Galbût visa tai skirta tam maþam þmogui ir kartu mums. Šie fotografiniai laiškai intymûs, nuoširdûs vizualiniai pareiškimai apie linksmos dailininkës maþas pergales ir savæs atradimus tame graþiame ir nepakartojamame jaunos mamos pasaulyje...

Vyrø šiurkštumui ribø nëra... Valdemaro Barakausko mišria technika atliktame darbe "Anekdotas" jau girdi girto "baliaus lyderio" sapaliojimus apie oþius ir oþkas. Èia tinka mûsø tautosakos paveldo aforizmas: "Kuri moteris kvepia mišku? Ta, kurios vyras kelmas..." Nesuprantu, kam 2004 metais Albinui Kavaliauskui reikëjo padaryti didelæ odinæ aká ir perverti galingu variniu þiogeliu...

Gerai, kad tendencija á parodà nešti senus darbus blësta. Taip elgësi tik keli dailininkai. Meno gerbëjai, atvykæ á parodà, èia pamatys naujausius jiems þinomø menininkø darbus.

Edita Sudþiûtë. "Šluotkuosena". 2010 m. Autoriaus nuotr.

Vizualinis parodos akcentas – mokytojo ir mokinio "dvikova". Profesoriaus Rièardo Garbaèiausko ir jo magistranto Martyno Petreikio tapybos darbai kabo šalia. Rièardo tapyboje moters nuogo kûno plastika yra jo pastarøjø metø þenklas. Tuose dekoratyviuose laisvai ir meistriškai moters kûnu manipuliuojanèio menininko darbuose áþvelgèiau dar vienà tylià ir nuoseklià tapytojo "dvikovà" su Paryþiaus mokyklos liûdnuoju riteriu Amadëjumi Modiljaniu...

Vyrø darbuose maþiau metaforø, vyrauja moters figûra ar portretas: R. Plungë, A. Uogintas, A. Grigalaitis, D. Trumpis, A. Godliauskas, V. Biskis, K. Bimba ir kt.

Parodos atidarymo metu paklausiau K. Uþuoto, kaip jis savo šioje parodoje turbût išraiškingiausià skulptûrà "Banginio medþioklë" susietø su šia "Moters þenklo" paroda. Þmogus nepasimetë ir garsiai postringavo, kad medþiotojas – tai vyras, o þuvis - tai moteris... Bet kas tada banginis?

Ši gausi paroda, kurioje rasi vaizduojamosios dailës (tapybos, grafikos, skulptûros) taikomosios dekoratyvinës dailës (odos plastikos, tekstilës, keramikos) ir fotografijos darbø, sudomins meno mëgëjà. Èia jis ras ir atsakymus ir klausimus apie moterá, jos ávaizdá meninëje plastikoje, ir šiaip galës medituoti puikiai galerijai pritaikytoje Šiauliø kultûros centro erdvëje.

Oksana LAURUTYTË

Sekmadiená Šiauliø kultûros centre vyko spektaklis "Meistriškumo pamoka", kurio pasiþiûrëti susirinko pilnutëlë salë. Þiûrovai neþinojo, kad spektaklio aktoriai - pagrindiná operos þvaigþdës Marijos Callas vaidmená sukûrusi Nijolë Narmontaitë ir kiti - pademonstravo meistriškumà. Aktoriai vaidino, nors prieš vykstant á Šiaulius iš autobusiuko buvo pavogti visi spektaklio rûbai, rekvizitai, pati pjesë ir natos.

Spektaklyje "Meistriškumo pamoka", be primadonos N. Narmontaitës, vaidina O. Kolobovaitë, V. Monèytë, M. Vitulskis, J. Šervenikas, J. Braškys. Šeštadiená aktoriø trupë vaidino Kaune, vëlai gráþo á Vilniø ir, taupydama miego laikà, nusprendë autobusiuko neiškraustyti. Jis buvo paliktas Tuskulënø gatvëje su visais rûbais, natomis, pjese, baldais, dekoracijomis ir rekvizitais. Rytà pastebëta, kad autobusiuko durys išlauþtos ir pagrobta dauguma jame buvusiø daiktø.

Giedrë Šventoraitytë, kompanijos ATM atstovë, naujienø portalui "Etaplius.lt" sakë, kad iš autobusiuko nebuvo pavogti tik O. Kolobovaitës scenos rûbai ir keli baldai. O. Kolobovaitë Šiauliuose vaidino su tikrais spektaklio rûbais, kiti aktoriai pasirinko labai panašius á pavogtuosius. Vagims O. Kolobovaitës sceniniai rûbai, matyt, netiko, nes spektaklyje dainininkë vaidina skurdþiai gyvenanèià merginà, tad jos suknelë nëra graþi.

"Nijolë Narmontaitë rado labai panašø kostiumëlá, tik jis buvo trim dydþiais maþesnis. Jai buvo sunku kvëpuoti, taèiau scenoje ji atrodë puikiai", - teigë G. Šventoraitytë.

Pašnekovës teigimu, ne pavogti rûbai ir batai sukëlë daugiausia rûpesèio - juk aktoriai pasisiûdins naujus. "Iš autobusiuko dingo natos, tad J. Šervenikui teko daug improvizuoti scenoje. Kitas dalykas - dingo ir pjesë, kurios buvo vienintelis egzempliorius. Pabandëme jà sudëlioti iš daliø, kurias turëjo aktoriai, bet ji nëra visa", - sakë ji.

Nors ir prislëgti vagystës aktoriai neatsisakë vaidinti Šiauliuose ir taip tarsi pateisino spektaklio pavadinimà "Meistriškumo pamoka".

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Ásivaizduokite, kad esate naujai paskirtas policijos vadas atokiame provincijos miestelyje. Jûs uoliai griebiatës darbø ir gaunate keletà pareiškimø. Skaitote ir keikiatës - vietoj pavardþiø surašytos pravardës. Betrûktø, kad pareiškëjas pasirašytø pseudonimu. Faktas - dauguma þagarieèiø vadina vienas kità pravardëmis, o tikrojo vardo ir pavardës neþino.

Þagarë turtinga ne tik savo architektûra, bet ir pravardëmis. Autoriaus nuotr.

Šokas pareigûnui

Þagarë – miestelis Latvijos pasienyje, šalyje þinomas dël kasmetinio Vyšniø festivalio, unikalios istorijos, puodais apkalto namo ir þirgø. Taèiau ne visi þino, kad kiekvienas tikras þagarietis turi pravardæ, tiksliau, kiekvienas vyras.

Þagarës policijos vadas Vytautas Pakatilius tarp daugybës savo dokumentø ir segtuvø turi sàsiuviná, kuriame keli šimtai pavardþiø. Tai ne juodasis sàrašas, o pagalbininkas tiesioginiame darbe.

V. Pakatilius Þagarëje pradëjo dirbti prieš penkiolika metø, o su sunkumais dirbdamas susidûrë jau pirmomis dienomis. Atskubëjæs dël vagystës, pradëjo rinkti parodymus. Po keliø valandø suprato, kad nieko gero nesuþinojo, o protokolui uþpildyti trûksta pavardþiø. Pareigûnas nejuokais supyko - átarë, kad þmonës slepia informacijà nuo jo - trukdo tyrimui.

"Tik vëliau supratau, kad gyventojai iš tiesø neþino vienas kito vardø, - nuo seno ápratæ kreptis pravardëmis. Nelabai nustebèiau, jei þmogus net savo vardà pamirštø. Turiu þurnalà, á kurá susirašiau vardus, pavardes ir pravardes. Kai þmonës rašo pareiškimus, tenka per petá stebëti, kad neprirašytø pravardþiø", - sako Þagarës nuovados viršininkas.

V. Pakatilius atsivertë paslaptingàjá sàrašà ir pradëjo vardyti: Palanga, Kanada, Agurkas, Laikraštinis, Nakleika. Nei pagal vardà, nei pagal pavardæ ar net pomëgá neiššifruotum tokiø pravardþiø.

Kodël vienas pavadintas Drakonu, o kitas - Kaukole? Vargu ar kas pasakytø. Vokieèiø ir Ciklopø turime po du. Tiesa, pastariesiems – regëjimo bëdos "uþkabino" pravardæ."

Surašë visas pravardes

Medþiagà apie pravardes, jø kilmæ ir patá unikalø pravardþiø fenomenà rinko Vida Paulauskienë, Þagarës regioninio parko projektø valdymo specialistë. Jai talkino gimnazistës Fausta Dunauskaite ir Sandra Radèenkaite. Jos surašë ir apibûdino daugumà šio krašto þmoniø pravardþiø. Daugumà, nes jø atsiranda vis naujø. Pravardþiø tradicija Þagarëje nenyksta.

V. Paulauskienë pastebi, kad pravardþiø daþnai neturi tie þmonës, kurie á Þagaræ atsikëlë. Tikras þagarietis visada turës pravardæ. Atvykëlis pravardæ turi uþsitarnauti. Taip pat unikalu, kad labai maþai moterø turi pravardes.

Specialistës su savo padëjëjomis išsiaiškino, kad pravardæ visam gyvenimui gali suteikti ryškus gyvenimo ávykis, darbas, áproèiai, gyvenamoji vieta. Daugiausia pravardþiø sukurta pagal vardà ar pavardæ, taèiau jø – tik treèdalis. Þagarieèiai linkæ iškraipyti tikruosius vardus. Benius tampa Benge, o Marytë – Marate. Kai kurios pravardës – paveldimos ir perduodamos iš kartos á kartà: Micë, Musë, Þàsinas, Strulis,

Vida Paulauskienë, Þagarës regioninio parko projektø valdymo specialistë teigia, kad pravardþiø tradicija Þagarëje nenyksta.		Þagarës policijos nuovados viršininkui V. Pakatiliui darbe praverèia sàrašas su gyventojø pravardëmis.

Dešimtadalis pravardþiø skirtos fizinëms þmoniø savybëms pabrëþti. Dël keistø plaukø, akiø ir barzdos Þagarëje yra Liûtas, Pelëda, Perukuas, Barzda. Vienas nuplikæs – Leninas. Maþas þmogus – Drugelis. Stambus – Banginis, Karabasas, Ponèka. O koká þmogø galima pavadinti Laikraštiniu? Tai ne þurnalistas ar mëgëjas paskaityti. Tai þmogus, kurio beveik visas kûnas lyg laikraštis išmargintas tatuiruotëmis.

Kai kurios pravardës nusako þmogaus bûdà, charakterio savybes: Bitë, Kiškis, Šakalas, Šmirgelis, Vëþys, Kobra. Gyvenamoji vieta taip pat gali bûti pravardës šaltinis: Girinis, Kapiniø roþë.

Nemaþai pravardþiø yra nelietuviškos: Spièka, Ridiska, Nakleika, Katanë, Maklaudas, Pikaso.

Pravardës prilimpa

Kone kiekvienas mëgstantis keliauti þino Þagarëje keistà puodais apkaltà namà. Jo savininkas – tikras þagarietis Edmundas Vaièiulis, taèiau šá keistuolá net spauda vadina Muse. Kodël? Niekas nepasakytø. Dabar ši pravardë perduodama iš kartos á kartà. Tikëtina, kad kaþkuris Musës pirmtakas gerai "uþuosdavo" blogus visuomenës reiškinius arba buvo tiesiog ákyrokas. Þagarëje kartais pakanka vieno menko ávykio, kad gautumei pravardæ visam gyvenimui.

Astronomijos mokytojas pavadintas mënulišku vardu – Lûne. Vos tik vyras vedë vaistininkæ, tapo Vaistaþole. Šinšilas – gal jis jau seniai nebeturi naminiø gyvûnëliø, taèiau kadaise augino šinšilas. O štai vienas þagarietis, besimokydamas mokykloje sugalvojo uþsidirbti pinigø. Iš kaþkur gaudavo tuomet deficitinës kramtomosios gumos su lipdukais. Gumà sukramtydavo, o lipdukus parduodavo. Já visam gyvenimui praminë Nakleika (rusiškai – lipdukas).

Kai nëra prie ko prikibti, galima prasivardþiuoti dël drabuþiø. Vienai moteriai pakako pereiti per Þagaræ dryþuotu sijonu ir ji tapo Dryþe. Vaikšèiojusi aptemptais drabuþiais – Èiulka. Ta, kuri nuolat stengiasi atrodyti tvarkinga, imta pravardþiuoti Pikø dama.

Oksana LAURUTYTË

Lapkritá gudriems Šiauliø rajono gyventojams atsirado originali laisvalaikio praleidimo forma – Kuršënø Pavenèiø vidurinëje mokykloje pradëti rengti "Minèiø dþiazo" vakarai. Þaidimà, kuriame svarbios þaidëjø þinios ir erudicija, rengiantis Kairiø mokyklos direktorius Artûras Kulikauskas sako sumanæs suburti þmones, kurie nenori gyventi televizoriaus ekranuose matomø þmoniø gyvenimø. "Aš renkuosi savo gyvenimo emocijas, man nepatinka gulëti ant sofos", - teigia Artûras.

Kas antrà savaitæ Kuršënø Pavenèiø vidurinëje mokykloje renkasi gudrûs šiaulieèiai dalyvauti þaidime "Minèiø dþiazas". Artûro KULIKAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

Tikslas - ne nugalëti, o susidraugauti

Þaidimo "Minèiø dþiazas" idëja nëra originali. Daugelyje šalies miestø vyksta þaidimai, kuriuose komandoms reikia atsakyti á klausimus ir rungtis dël gudriausiøjø\protingiausiøjø titulo. Ir Šiauliuose, naktiniame klube "Martini", vyksta toks renginys, o á já uþsukæs A. Kulikauskas sumanë toká renginá surengti Šiauliø rajono gyventojams. "Kodël rajono þmonës negali susirinkti á panašø renginá?" - pagalvojo vyras ir idëjà gana greitai realizavo.

Kuršënuose vykstanèio þaidimo komandos – po penkis þmones. Kodël ne po šešis? "Pamàsèiau, kad iš Bazilionø, Meškuièiø, Kairiø, Šilënø ar kitø miesteliø atvykstantiems þmonëms penkiese lengviau atvykti automobiliu", - šypsosi pašnekovas.

Artûras organizuojamu renginiu nenusivylë – á "Minèiø dþiazà" suvaþiuoja þmonës iš ávairiø rajono seniûnijø – per 70 dalyviø. Susëdæ prie stalø jie ne tik atsakinëja á klausimus – atsiveþa paèiø pagamintø skanëstø, per pertraukëles koncertuoja kûrybingas rajono jaunimas. "Iš pradþiø buvo bugu – juk nieko panašaus nesu rengæs, bet bandyti ir klysti nebijojau. Juk visada renginá galima patobulinti - padaryti já geresná", - sako pašnekovas.

Organizatoriø šiek tiek stebino tai, kad þaidimo dalyviai iš pradþiø ánirtingai rungësi, diskutavo, kodël nelaimëjo, ieškojo prieþasèiø. "Juk þaidimo esmë – ne pasirodyti geriausiais, bet pajusti bendrumo jausmà, susidraugauti ir puikiai praleisti laikà. Manau, kad þmonës susirenka þaisti ne todël, kad pasijustø neišmanëliais. Noriu, kad jie ir kà nors suþinotø ir gebëtø atsakyti á klausimus", - sako jis.

Klausimai - pasikapsèius galvoje

Artûras dþiaugiasi, kad rajono gyventojai á antràjá þaidimo turà suvaþiavo gausiau. Atvyko net kunigas, kuriam þaidimo vedëjas pateikë klausimà, á kurá atsakymo šis neþinojo. Suþinojo vëliau... "Man smagiausia, kad á "Minèiø dþiazà" pradëjo vaþiuoti rajono gyventojø šeimos. "Šeimos nariams parodyti, kad kiekvienas gali padëti komandai, ánešti savo indëlá ir pabûti kartu – labai geras laiko praleidimo bûdas", - sako pašnekovas.

Kaip Artûras parengia klausimus þaidimo dalyviams? Vyras sako juos pateikiantis remdamasis savo patirtimi. Juk daug knygø perskaityta, daug muzikos klausytasi, daug keliauta. Jis nevarto enciklopedijø, kryþiaþodþiø þurnalø - pasikapsto savo galvoje. "Esu humanitaras, nesu stiprus fizikos srityje, todël tiksliøjø mokslø klausimø maþai pateikiu", - neslepia jis.

Organizatorius pateikia dalyviams klausimus šešiems turams. Didþioji dalis klausimø bûna iš ávairiø srièiø, o du turai bûna specifiniai. Èia þaidëjams reikia atsakyti á klausimus iš dailës, muzikos, sporto, kino, kulinarijos ar kitø srièiø.

"Bûna turas, kuriame pateikiamos fotografijos ir reikia pasakyti, kas ar kur tai yra. Parenku vaizdø iš Lietuvos ar Šiauliø rajono. Juk þmonës turi þinoti savo artimiausià aplinkà, rajone esanèias baþnyèias", - šypsosi vyras.

Jau ávyko penki "Minèiø dþiazo" turai. Artûras þaidëjams ásteigë prizus, o þaidimà ketina baigti pavasará, kai bus pradëtos sodinti bulvës. Juk rajono þmonëms pavasará darbø netrûksta.

Vos prieš porà savaièiø palydëjome 2010-uosius – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus - ir áþengëme á naujuosius 2011-uosius. Juos Europos Komisija paskelbë savanoriškos veiklos metais. Šiø metø šûkis: "Keisk pasaulá – bûk savanoris!" Gal mums, ne itin noriai skiriantiems laiko savanorystei, tai bus paskata pagaliau ásitraukti á šià finansiškai nepelningà, bet naudingà veiklà?

"Eurobarometro" apklausos duomenimis, aktyviai savanoriškoje veikloje 2010 metais dalyvavo 3 iš 10 europieèiø. Daugiausia savanoriø – Skandinavijos šalyse (net 50 proc.). Lietuva kartu su kaimynëmis Latvija ir Estija negali pasigirti savanoriø gausa – Lietuvoje jø tik 11 proc. Latvijoje savanoriø yra 20 proc., Estijoje – 18 proc.

Kiekvienas yra vertingas

Šiaulietis Justinas Kilpys, šiuo metu Vilniaus universitete studijuojantis hidrometeorologijos magistrantûrà, sako, kad didþiausias dþiaugsmas jam, savanoriui, – pasijusti ávertintam. Vaikinui teko savanoriauti ne tik Lietuvoje (jis yra aktyvus Šiauliø gamtos ir kultûros paveldo apsaugos klubo "Aukuras" narys, dalyvauja Europos savanoriø tarnybos asociacijos "Saltes" veikloje), bet ir uþsienyje. "Pagal Europos savanoriø tarnybos projektà pusmetá buvau Kenijoje, kur su grupe savanoriø iš Europos organizavome švaros dienas, švietëme bendruomenæ apie tinkamo atliekø tvarkymo svarbà, pradëjome kelis kompostavimo projektus, ruošëme edukacines programos apie ÞIV ir AIDS bei lyèiø lygybæ, organizavome kitus renginius", – pasakoja Justinas.

Nors savanorystës metu grupë susidûrë su sunkumais susikalbant su vietine bendruomene ir ásitraukiant á veiklà, Justinas šios patirties nekeistø á niekà kita. Jis savanorystæ apibûdina kaip galimybæ ágyti naujos patirties, uþmegzti naujus ryšius, svarbiausia – jaustis reikalingam. "Kiekvienam þmogui prieþastys, kodël jis tampa savanoriu, gali bûti skirtingos, taèiau visos jos yra geros. Savanoriaudamas ne tik kà nors duodi visuomenei, bet ir pats šá tà gauni, maþø maþiausiai – bent šypsenà ar gerà þodá", – sako Justinas, ragindamas visus rasti sritá, kurioje norëtø savanoriauti ir skirti tam bent kelias valandas per mënesá.

Savanorystë – ne tik jaunuoliams

Nors aktyviausiai savanoriauja jaunimas, prisidëti prie savanoriškos veiklos raginami ir vyresnio amþiaus þmonës. Daþnas iš mûsø paskæsta darbo ir šeimos rûpesèiuose ir atokvëpá randa prie televizoriaus. Visai kitaip laisvalaiká leidþia á penktàjà dešimtá ákopusi šiaulietë Dalia, jau kelerius metus kartà per savaitæ savanoriaujanti Lietuvos Carite. Moteris sako, kad savanorystë pakeitë jos gyvenimà.

"Padedu vargingai gyvenanèioms šeimoms. Bûdama su jomis suprantu, kokia esu turtinga turëdama stogà virš galvos, karštà vandená iš èiaupo ir pilnà šaldytuvà maisto. Niekada nebûèiau patikëjusi, kad galiu tiek daug duoti kitiems", – sako Dalia, nebeásivaizduojanti savo gyvenimo be savanorystës.

Lietuvos senjorai, daþnai turintys gana daug laisvo laiko, bet maþai galimybiø, taip pat raginami ásijungti á vienokià ar kitokià savanoriškà veiklà. "Turime keletà senjorø, dalyvaujanèiø mûsø veikloje, ir nuoširdþiai vertiname jø išmintá bei gyvenimiškà patirtá", – sakë Carito savanorë Dalia.

Nuo 2009-øjø Lietuvos senjorai turi galimybæ išvykti savanoriauti ir á ES valstybes. Senjorø savanorystës programa yra viena iš "Grundtvig" programos, skirtos suaugusiøjø švietimui ir tæstiniam mokymuisi, daliø. Kol kas senjorø savanorystë Lietuvoje tik ásibëgëja, taèiau á mûsø šalá jau yra atvykusiø kitø šaliø savanoriø, šiais metais tikimasi sulaukti ir pirmøjø Lietuvos senjorø vizito á kitas Europos šalis.

Savanoriškos veiklos metais tikisi dar daugiau susidomëjimo

Europos savanoriø tarnybos (EST) projektø koordinatorë Jurgita Grušaitë sako, kad savanoriauti norinèiø jaunuoliø Lietuvoje daugëja. "Savanoriaudamas þmogus gali iš tikrøjø patirti tai, kà mokykloje ar universitete išmoko tik teoriškai. Manau, kad tai yra neákainojama galimybë jaunuoliui išbandyti save realioje veikloje, prisiimant atsakomybæ uþ atliekamà darbà, turint galimybæ klysti ir iš to mokytis", – sakë J. Grušaitë. Europos savanoriø tarnyba pernai á Italijà, Prancûzijà, Vokietijà, Ispanijà, Portugalijà ir kitas šalis išsiuntë daugiau nei 115 savanoriø. Á Lietuvà savanoriauti atvyko šiek tiek maþiau – apie 100 savanoriø, daugiausia iš Vokietijos, Prancûzijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos.

Savanoriškos veiklos metais EST tikisi dar didesnio susidomëjimo savanoryste. Šiais metais per Lietuvà keliaus "Savanoriø karavanas", savanoriška veikla bus ir viena pagrindiniø šiø metø Europos jaunimo savaitës temø.

Norintiems savanoriauti

Susigundþiusiems savanoriška veikla išsirinkti norimà sritá padës Lietuvos savanoriø centras, kuriame gausu informacijos apie savanorystæ, Lietuvoje veikianèias organizacijas, o uþpildþius savanorio anketà su Jumis susisieks artimiausia Jûsø gyvenamai vietai ir polinkiams organizacija.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Lietuvoje regëjimo negalæ turinèiais þmonëmis rûpinasi ne tik Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga, bet ir daugelyje miestø veikiantys akløjø ir silpnaregiø skyriai. "Esame informacijos tiekëjai ir tarpininkai", - sako Šiauliø akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë.

Akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë (kairëje) ir socialinë darbuotoja Lina Baniukaitytë pasakoja, kad á jas kreipiasi þmonës, neþinantys kur ieškoti pagalbos. Autorës nuotr.

Naujø idëjø pasiûlo jaunimas

I. Skeivienë sako spëjusi pajusti, jog sparèiai daugëja pensinio amþiaus þmoniø: "Gausiame mûsø bûryje daugiau nei 70 proc. pensinio amþiaus þmoniø, tarp kuriø moterø gerokai daugiau negu vyrø. Keièiantis amþiui, keièiasi ir poreikiai, o tai sàlygoja mûsø veiklos kryptis."

Vedëjos teigimu, jaunesni þmonës linkæ savo problemas spræsti patys. "Neágalumas neuþgniauþia jaunuoliø troškimø. Jie siekia gyventi toká pat gyvenimà kaip ir sveiki bendraamþiai. Neseniai sulaukëme jaunimo pasiûlymo suburti šokëjø kolektyvà. Þinoma, neliksime abejingi šiai graþiai jaunuoliø idëjai", - sako ji.

Naujovës neatitinka poreikiø

Šalyje daugëjant neágaliøjø pensijas gaunanèiø þmoniø, auga techninës pagalbos priemoniø poreikis. Jø reikia ne tik reabilitacijai, bet ir tam, kad neágalieji galëtø geriau integruotis á visuomenæ bei darbo rinkà.

"Þmonës daþnai neþino apie jiems priklausanèias lengvatas. Ástatymø labirintuose ypaè sunku susigaudyti vyresnio amþiaus þmonëms, todël jie ateina pas mus prašyti pagalbos", - pasakoja I. Skeivienë.

Socialinë darbuotoja Lina Baniukaitytë ne tik suteikia informacijà kokios techninës pagalbos priemonës šiems þmonëms priklauso, bet ir tarpininkauja uþpildant reikiamus dokumentus. Tiems, kuriems sunku ne tik matyti, bet ir judëti, priklausanèios techninës pagalbos priemonës pristatomos á namus.

"Nuo 2011 m. sausio 1 d. numatoma nauja daugelio techniniø priemoniø skyrimo tvarka. Mes jau spëjome pastebëti joje esanèius neatitikimus, todël atitinkamoms institucijoms raštiškai pateikëme savo pasiûlymus, pavyzdþiui, kanceliarinëse parduotuvëse, kuriose numatoma prekiauti brailio popieriumi, vienam þmogui planuojama siûlyti ásigyti ne maþiau nei 100 vienetø sàsiuviniø. Retas kuris pagyvenusio amþiaus þmogus pajëgs sunaudoti tiek popieriaus, o jaunimas daþniau renkasi kompiuterá nei popieriaus lapà. Silpnaregiø netenkina optiniø priemoniø naudojimo laikas. Akiø ligos progresuoja ypaè greitai, todël optinës priemonës turi bûti išduodamos trumpesniam, nei dabar numatyta, laikui, o jø pasiûla turëtø bûti daug ávairesnë. Juk didinamieji stiklai prilygsta akiniams, kuriø ásigyti galime ávairaus stiprumo, vadinasi, didinamieji stiklai negali bûti tik dviejø rûšiø", - stebisi Šiauliø akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja I. Skeivienë.

"Kai þmogus neþino, kur jam ieškoti pagalbos, kreipiasi á mus. Neretai mes tampame ákyriomis musëmis, skambindamos ávairioms institucijoms bei siekdamos išsiaiškinti, kokius dokumentus þmogus turi pateikti, norëdamas gauti jam priklausanèià našlio pensijà, kaip atsisakyti nebereikalingos radijo taško paslaugos, kodël gydytoja, rašydama receptà akiniams, nepaaiškino, jog regëjimo negalæ turinèiam þmogui priklauso akiniø stiklø kompensacija ir pan." - pasakoja socialinë darbuotoja Lina Baniukaitytë.

Krizë neatbaidë rëmëjø

Nuolat maþëjant akløjø ir silpnaregiø veiklai skirtoms lëšoms, skyriaus darbuotojai dþiaugiasi sulaukiantys ištikimø rëmëjø pagalbos. Neretai regëjimo negalæ turintá þmogø kamuoja ir kiti negalavimai. Daþniausiai pasitaikantys – aukštas kraujospûdis ir diabetas. "Nors kraujo gliukozës matavimo aparatai dalijami nemokamai, taèiau jie neatitinka nereginèiøjø poreikiø, todël dþiaugiamës, jog rëmëjø padedami galëjome nupirkti kalbanèius cukraus kiekio nustatymo kraujyje matuoklius. Rëmëjams padedant, visiems aukštu kraujospûdþiu besiskundþiantiems neregiams nupirkti kraujospûdþio matavimo aparato. Šios priemonës nëra átrauktos á kompensuojamø techninës pagalbos priemoniø sàrašà", - pasakoja vedëja.

Dël krizës sumaþintos invalidumo pensijos daugelá regëjimo negalæ turinèiø þmoniø pastûmëjo link skurdo ribos. "Stengiamës ne dejuoti, o ieškoti išeities. Paèiu laiku pagalbos rankà ištiesë Raudonasis Kryþius. Parama maisto paketais nudþiugino daugiau nei 200 regëjimo negalæ turinèiø þmoniø. Pasitaræ nusprendëme, jog šá kartà maisto paketus skirsime nedirbantiems neágaliesiems. Mes neturime duomenø apie neágaliøjø gaunamas pajamas, todël daþniausiai turime pasitikëti jø þodþiu. Deja, pasitaiko, jog þmonës, norëdami nemokamai gauti paramà, pameluoja pamiršdami, jog melas anksèiau ar vëliau išlenda kaip yla iš maišo", - sako vedëja.

Nesupranta specifikos

Daugelis problemø, anot vedëjos, kyla dël ástatymø netobulumo. Nuo vaikystës neágaliems ikipensinio amþiaus neregiams bei silpnaregiams skiriama nuolatinës pagalbos prieþiûros priemoka yra didesnë nei tiems, kurie gimë sveiki, bet regëjimo neteko metams bëgant. Þmogui, sulaukusiam pensinio amþiaus, tenka pasirinkti vienà iš dviejø jam siûlomø invalidumo ar senatvës pensijø. Pasirinkus invalidumo pensijà, nuolatinës pagalbos prieþiûros priemoka mokama perpus maþesnë nei iki tol.

"Argi ne absurdiška tikëtis, jog þmogus, visà gyvenimà turëjæs regos sutrikimø, sulaukæs senatvës staiga taps sveikesnis? Juk didëjanti metø našta teikia vis naujø išbandymø: þmogus ima nebegirdëti, sunkiau juda. Vadinasi, jam reikia dar didesnës artimøjø pagalbos, - dalijasi pastebëjimais vedëja. - Deja, ástatymus kuriantys, taèiau retai kà bendro su neágaliøjø gyvenimu turintys valdininkai mano kitaip."

Gyventi palanki aplinka

Neágalieji dël savo specifinës bûklës menkai pasitiki savimi, ypaè - svetimais þmonëmis, todël jauèiasi lengviau paþeidþiami.

"Þmonëms labai svarbu, kad Gubernijos mikrorajone, kur nuo seno gyvena dauguma akløjø ir silpnaregiø, išliko paštas, nors daugelis pašto skyriø buvo uþdaryta. Þmonës á paštà ateina su didelëmis pinigø sumomis, norëdami susimokëti mokesèius. Jie pasitiki visus paþástanèia pašto darbuotoja ir þino, kad niekuomet nebus apgauti. Mikrorajone yra parduotuvë, ambulatorija, biblioteka, akløjø ir silpnaregiø sporto klubas, akløjø ámonë. Nemaþai regëjimo negalià turinèiø þmoniø yra vieniši, tad tolimesnë kelionë sukeltø papildomø rûpesèiø, - mano vedëja. - Smagu, kad nesame vieninteliai, siûlantys savo pagalbà neágaliesiems. Èia gyvenantys þmonës linkæ padëti vieni kitiems, o dalijant gerumà niekada neliekama be atlygio."

Saulius BARASA

Kuršënø kalendoriø muziejaus paskelbta akcija "Neišmesk manæs" bendrovës "S plius" dëka sulaukë didelio kuršëniškiø bei Šiauliø miesto gyventojø palaikymo ir susidomëjimo. Pirmieji atsiliepë Kuršënø moksleiviai.

Kuršënø kalendoriø muziejaus veikla ir eksponatais dþiaugësi Daugëliø pagrindinës mokyklos 7a klasë ir auklëtoja D. Janušauskienë. Autoriaus nuotr.

Praeitis sujungia laikà, ávykius, þmones su subjektyvia patirtimi, kurios šaknis neretai sunku atsekti. Suprasdamas praeities laiko svarbà vertybëms atsirasti, sausio 13-osios vidudiená bûrys akcijos dalyviø rinkosi Kuršënø kalendoriø muziejuje nešinas kalendoriais, kurie jau atitarnavo jiems skirtus metus, atgyveno, susiraukšlëjo, paplyšo ir tapo nereikalingu namø ûkio rakandu. Nereikalingu mums, bet ne muziejui.

Daugeliui šie kalendoriai atrodo neádomûs. Taèiau visi susidomëjæ studijuojame senuosius, laiko paþenklintus, keliasdešimties metø senumo ávykius menanèius kalendorius. Laikui skaièiuojant metus, dabar atneštieji tikrai taps ádomûs mûsø vaikams ir anûkams. Kalendoriø kaitos bei uþmarštin nueinanèius laiko sergëtojus išsaugoti dešimtmeèius namø sàlygomis sudëtinga. Tam skirti muziejai.

Suprasdami šios akcijos svarbà, Stasio Anglickio bei Daugëliø pagrindiniø mokyklø moksleiviai turimus kalendorius patikëjo saugoti Kuršënø kalendoriø muziejui. Akcijai "Neišmesk manæs" neliko abejingi ir Šiauliø Juliaus Janonio gimnazijos bibliotekininkai, kurie muziejui áteikë edukacinei veiklai nebetinkamus, didelio formato kalendorius, kelerius pastaruosius metus puošusius skaityklos sienas.

"Dþiugu, kad saugote Lauryno Ivinskio atmintá!" – pasidþiaugë bei kûrybinës sëkmës atsiliepimø knygoje palinkëjo Daugëliø pagrindinës mokyklos 7a klasë ir auklëtoja D. Janušauskienë.

"Dþiaugiamës, kad net pasikeitus vadovams muziejus yra rûpestingose rankose, - aplankæ paþintinæ muziejaus ekspozicijà dþiaugësi Kuršënø St. Anglickio mokyklos 6a klasës moksleiviai ir lietuviø kalbos mokytoja Birutë Šufinskienë. – Linkime, kad Lauryno Ivinskio dvasia dar ilgai plazdentø šiose erdvëse, kad jaunimas èia rastø ir puikius eksponatus, ir susivoktø, jog tai jø tautos dvasinis paveldas."

Tà dienà muziejø aplankë ir maþieji Daugëliø lopšelio darþelio auklëtiniai. Tiesa, kalendoriø þadëjo atnešti, kai ûgtelës.

Oksana LAURUTYTË

Iš Kanados á Lietuvà kartais atvykstantis mokslininkas-tyrinëtojas, išradëjas, meditacinës terapinës muzikos kûrëjas, naujausiø gydymo atradimø þinovas, bioenergetikas, "gyvo" kraujo lašo tyrinëtojas sako ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse sveiko maisto beveik nerandantis. Vegetaras itin atidþiai renkasi maisto produktus ir skleidþia þinias þmonëms, kaip bûti sveikam. "Numirti galima ir uþ dykà. Kam nesveikiems produktams leisti pinigus?" - sako Vladas.

Vladas Martirosas tiki ir garso terapija. Jo teigimu, kiekvienas organas turi tam tikrà rezonansiná daþná. Jei tas daþnis nukrypsta nuo normos, pasitelkus vibracinæ terapijà já galima atkurti. Vlado MARTIROSO asmeninio archyvo nuotr.

Liga áveikiama þinant prieþastá

Kanadoje gyvenantis V. Martirosas þino, kad þmogaus galimybës yra beribës. Jis tiki þmoniø ekstrasensinëmis savybëmis, telepatija, hipnoze, augalø gydomosiomis savybëmis, gydymu ozonu ir sako, kad þmonija sëkmingai gali išgydyti vëþá, AIDS. Kanadoje Vladas buvo ákûræs natûralios medicinos klinikà, dabar su šveicarais klinikas kuria kitose šalyse, kuriose ávairiais bûdais padedama þmonëms keisti gyvenimo bûdà ir sveikti.

Bendradarbiaujantis su onkologinëmis klinikomis Vladas sako, kad rezultatai rodo, jog apie 80 procentø vëþiu serganèiø pacientø pasveiksta, gydant juos natûraliais gydymo bûdais: teikiant psichologinæ pagalbà, vartojant homeopatinius vaistus, maisto papildus, taikant ozono terapijà ir kt.

Kas yra vëþys? Pasak Vlado, ši liga - daþnai imuninës sistemos sutrikimas. Juk mes esame tai, kà valgome, maistas yra ne tik tai, kà valgome bet ir mûsø mintys. Pusæ gyvenimo þmogus save gadina, nes tikisi greitai pasveikti. Þmoguje viskas yra subalansuota, taèiau jis daro viskà, kad to balanso neliktø.

Vëþys - daþnai viso mûsø gyvenimo bûdo pasekmë, o medicinos sistema paprastai sprendþia ligos pasekmæ. "Reikia naikinti ligos prieþastá. Sunegalavus lengviausia nueiti pas gydytojà, gauti tableèiø, kurios nuslopina simptomus ir tik apgydo. Svarbiausia - pakeisti màstymà apie gyvenimo budo pakeitimà ir pradëti dþiaugtis gyvenimu", - sako pašnekovas.

Vladas yra Paracelso - šveicarø gydytojo ir filosofo - pasekëjas. Paracelsas þmogø analizavo kaip kûno, proto ir sielos vienovæ. Ir Paracelsas, ir Hipokratas pripaþino, kad maistas turi bûti vaistas, o vaistai - mûsø maistas. "Be abejonës, mums reikia chirurgø ir kitø gydytojø, taèiau daugelio ligø galima išvengti, skiriant laiko ir pasitelkus valià bûsenai suvokti", - sako jis.

Pašnekovo teigimu, medicina yra menas. "Nenoriu sakyti, kad visi medikai ir visa medicina yra bloga. Yra puikiø savo profesijai atsidavusiø gydytojø. Juk mintimis þmogus pritraukia teigiamus ir neigiamus dalykus", - sako pašnekovas.

Anot Vlado, medicinos sistemà sukûrë þmonës, todël ji pasiþymi visomis þmogiškomis savybëmis. Joje atsispindi tokios individo neigiamos savybës kaip korupcija, biurokratija, pinigø troškimas, sàþinës stoka.

"Subalansuotame organizme vidinis balsas atsako á visus klausimus, ko nori kûnas, ko reikia sveikatai. Intuicija signalizuoja, kas sveika, o kas - ne, o pasirinkimà lemia aplinkos átaka bei áproèiø diktuojamos mûsø paèiø susikurtos tradicijos. Tai, kaip mes gyvename - kompleksinis mûsø paèiø sukurtas reiškinys, kuriame svarbios ir materialinës vertybës. Todël tai, kad mes nerandame sveiko maisto - mûsø paèiø veiklos rezultatas. Mes patys leidþiame pasauliui eiti susinaikinimo link. Turime išeitá - pastebëti savo ydas, apsileidimà ir tapti sàmoningais", - sako Vladas.

Jau prieš daug metø árodyta, kad ozono terapijos dëka galima nugalëti vëþá ir AIDS. Ši terapija ne visada tiesiogiai nukreipta konkreèiai ligai áveikti. Ji tiesiog padeda atkurti imuninæ sistemà ir išvalyti organizmà nuo toksinu.

Vladas teigia, kad informacija apie gydomàsias ozono galias yra slopinama, nes šis gydymo bûdas labai pigus, todël farmacininkams nenaudingas. Vokietijoje, Kanadoje, Kuboje, Rusijoje ozono terapija yra naudojama jau daug metø. Ne naujiena, kad informacija apie daugybæ nebrangiø efektyviø vaistø yra blokuojama. Pavyzdþiui, Kanadoje visur prekiaujama veiksmingai su vëþiu kovojanèiu þoliø mišiniu "ESSIAC", taèiau Amerikoje ši informacija daug metø buvo slopinama.

Gripo virusas naikina vëþio làsteles

Vladas sako, kad kai þmogus gimsta, Dievas jam duoda kreditinæ sveikatos kortelæ, todël reikia nepamiršti, kad skolà anksèiau ar vëliau teks gràþinti. "Kai paskola negràþinama, bankas sàskaità uþblokuoja. Þmogus, išeikvojæs sveikatos kredità, privalo palikti šá pasauli", - primena jis.

Ne visi laikosi sveiko gyvenimo bûdo, vis pateisina savo þalingus áproèius. "Kai organizmas švarus, jis þino, ko jam reikia. Kai organizmas serga, liga ima diktuoti sàlygas. Jei, pavyzdþiui, þmogus serga vëþiu, jis labai nori mësos, mat vëþio làstelës minta gyvuliniais baltymais", - sako jis.

Vladas prisimena, kad net porà dienø negalëjo atgauti normalios bûsenos, kai susigundë suvalgyti ledø porcijà. Juk perskaièius uþrašà ant ledø pakuotës pamatai, kad leduose nebëra nieko natûralaus.

"Savo kûnà reikia gerbti, taèiau þmonës visiškai nesirûpina sveikata. Galiu pateikti pavyzdá - nepriþiûrimas laivas surûdija ir nuskæsta. Organizmui galima taikyti tà patá", - sako daug metø mësos nevalgantis Vladas.

Pašnekovas þino, kad viskas prasideda nuo minèiø. Antras þingsnis yra veiksmas. Daþnai þmogus nori pradëti gyventi sveikai, bet nieko nedaro. "Pabandyk save suvokti kaip gamtos, kaip visatos dalá. Tada tavyje prabils išmintis. Juk gamtoje viskas gyva ir harmoninga", - sako Vladas. Jo þiniomis, švarus organizmas ir sveika psichika skleidþia signalus rinktis sveikà maistà. Jei nešvarios mintys, jø patarimas kûnui - niekinis.

V. Martirosas itin kritiškai vertina skiepus. Jis teigia, kad juos gaminant naudojamos kenksmingos medþiagos anksèiau ar vëliau padarys savo juodà darbà. Vladas sako, kad ne naujiena, jog Alzheimerio ir Parkinsono ligomis susergama dël organizme prisikaupusiø kenksmingø medþiagø - paþeidþiamos tarpneuroninës jungtys.

"Fluoras, bromas yra kenksmingos medþiagos, taèiau fluoras dedamas á dantø pastà. Nuo maþo šiø medþiagø kiekio per trumpa laikotarpi nieko nenutiks, bet per visà gyvenimà jos kaupiasi ir galø gale pakenks sveikatai. Kenksmingø medþiagø gaunama ir iš nusibraiþiusiø teflono keptuviø, maisto priedo E621. Numirti galima ir uþ dykà. Kam stengtis, kad mirtis ateitø greièiau?" - sako jis.

Pašnekovo nuomone, daugumai þmoniø skiepytis nuo gripo nevertëtø. Gripas yra natûralus gamtos ciklo reiškinys, jo virusas nuolat mutuoja, tad atspëti, koks jis bus - labai sudëtinga. "Persirgti gripu yra net naudinga, mat kai kurie gripo virusai naikina vëþio làsteles. Be to, tai gera treniruotë imuninei sistemai", - sako jis.

Kà atskleidþia kraujo lašo tyrimas?

Natûralios medicinos klinikoje Kanadoje V. Martirosas atlikdavo gyvojo ir sausojo kraujo lašo tyrimus specialios paskirties mikroskopu. Jo teigimu, kraujo lašo tyrimas áspëja apie esamas ir bûsimas ligas. Jau praëjusiame amþiuje mokslininkai nustatë, kad ligas nustatyti galima patyrinëjus gyvojo kraujo lašà, tai yra, suþinoti ne tik kiek ir ko yra kraujyje, bet ir þvilgtelëti á mûsø kraujo gyvybinius procesus, kaip jie vyksta musu organizme.

Tyrimas - lyg organizmo veidrodis, galintis suteikti labai svarbios informacijos apie mûsø sveikatà bei galimus sutrikimus. Apþiûrëjus ir ávertinus kraujo sudedamøjø daliø dinamikà, polimorfiniø mikroorganizmø gyvybiná ciklà, galima nustatyti imuninës sistemos aktyvumà ir potencialø organizmo atsparumà. Pastebimi patologiniai kraujo pokyèiai, atveriantys kelià ligoms.

Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu, galima spræsti apie medþiagø apykaitos procesus, imuniteto savybes, galimà þarnyno disbakteriozæ, parazitø aktyvumà organizme. Tyrinëjant kraujo lašà, galima pastebëti potencialias galimybes susirgti.

Kamilë VITKUTË

Graikijai priklausanèio tarpeklio þiotyse tarp átekanèiø á jûrà kalnø upiø srautø boluoja X a. iškilæs Šv. Pauliaus vienuolynas. Serbijos valdovo Georgijaus Brankovièiaus duktë Marija, kaþkada ištekinta uþ turkø sultono Marato II ir tapusi jo našle, XIV a. perdavë Konstantinopolio lobyne rasto aukso, miros ir smilkalø, kuriuos, pasak Biblijos, trys išminèiai atnešë dovanø á Betliejø kûdikëliui Jëzui.

Pagal Evangelijos pasakojimà, trys išminèiai padovanojo kûdikëliui Jëzui aukso, smilkalø ir miros. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Serbë Marija pati norëjo atgabenti neákainojamus lobius á šá vienuolynà, taèiau negalëjo paþeisti grieþtø jo ástatø, draudusiø moterims áþengti á Šv. Afono kalne esanèius vienuolynus, iš kuriø vienas buvo Šv. Pauliaus vienuolynas. Toje vietoje, kur atsiklaupusi ant keliø Marija perdavë trijø išminèiø dovanas vienuoliams, dabar stovi kryþius ir varpinë – paminklas, áamþinæs šá ávyká.

Didþiøjø relikvijø klajonës

Išminèiø dovanas, pasak oficialiø baþnytinës istorijos šaltiniø, visà gyvenimà stropiai saugojo Jëzaus motina Marija, perdavusi nedaug likus iki savo mirties Jeruzalës baþnyèiai, kur jos buvo saugomos drauge su Dievo motinos dirþu ir apsiaustu iki 400–øjø mûsø eros metø. Vëliau šias relikvijas Bizantijos imperatorius Arkadijus perveþë á Konstantinopolá, kur buvo perkelta nauja imperijos sostinë, ir ákurdino Šv. Sofijos baþnyèioje. Paskui šie neákainojami daiktai pateko á Nikëjo miestà, kuriame išbuvo maþdaug šešis šimtmeèius. Po to likimo valia jie vël buvo sugràþinti á Konstantinopolá, o šiam miestui þlugus 1453 metais atsidûrë viename iš Šv. Afono kalno vienuolynø.

Šv. Afono kalno vienuoliai išsaugojo þmonijai neákainojamas išminèiø dovanas iki mûsø dienø. Dabar relikvijas sergsti Šv. Pauliaus vienuolyno vienuoliai – graikai. Jie puikiai supranta, kokios svarbios krikšèionims yra šios dvasinës, istorinës ir archeologinës vertybës visiems. Kartais po pamaldø relikvijas iš zakristijos jie išneša nedideliame sidabriniame inde, kad jas galëtø pagarbinti visi á vienuolynà atvykstantys tikintieji. Šv. Pauliaus vienuolyno vyresnysis, archimandritas Parfenijus 2002 metø sausá išimties tvarka buvo leidæs nufotografuoti išminèiø dovanas ir parodyti nuotraukas visuomenei.

Taèiau sugráþkime á tas istorines dienas, kai trys išminèiai padovanojo kûdikëliui Jëzui aukso, smilkalø ir miros. Auksas simbolizavo dovanà Karaliui, smilkalai (tais laikais labai brangi aromatinë derva, dovanota ypatingo palankumo vardan) buvo skirti Dievui, o mira – Gelbëtojui, tapusiam þmonijos sûnumi. Šv. Pauliaus vienuolyne išsaugotas auksas piligrimams parodomas 28 nedideliø plokšteliø – pakabukø - pavidalu. Plokštelës primena trapecijas ir daugiakampius, ant kuriø senovës meistrai yra išraiþæ ploniausius filigraninius ornamentus. Šešios dešimtys alyvuogiø dydþio rutuliukø – tai smilkalai ir mira.

Kada gi vis dëlto tai buvo?

Evangelijos pasakojimà apie kûdikëlio Jëzaus gimimà Betliejuje þino kiekvienas. Betliejaus piemenys pirmieji suþinojo apie Išgelbëtojo gimimà. Išminèiai, kaip pasakojimo apie Kristaus gimimà personaþai, atkeliavo iš Tolimøjø rytø. Išminèiais anais tolimais istoriniais laikais buvo vadinami mokslininkai, stebëjæ ir tyrinëjæ þvaigþdes. Tada tikëta, jog gimstant didþiam þmogui danguje suþimba nauja þvaigþdë. Minëtieji išminèiai buvæ dievobaimingi þmonës, tad Viešpats apdovanojo juos savo malone – leido išvysti danguje suþibusá ryškø neáprastà šviesulá. Pamatæ nuostabiai spindinèià þvaigþdæ, išminèiai iškart suprato, jog liaudies laukiamas didysis Izraelio karalius jau gimë. Jie išsirengë á kelià ir patraukë á Judëjos karalystës sostinæ Jeruzalæ, kad suþinotø, kur konkreèiai gimë bûsimasis pasaulio atpirkëjas, ir já pagarbintø. Karalius Erodas, slapèia pasikvietæs Rytø keliauninkus pas save, gavo iš jø tikslià informacijà apie naujos þvaigþdës pasirodymo danguje laikà (iki tol Erodas jau buvo išklausinëjæs vietos šventikø, kur Jëzus turás ateiti á šá pasaulá, ir suþinojæs, jog Betliejuje). Taigi išminèiai, pabendravæ su Erodu, išvyko á Betliejø. Ir vël ta pati þvaigþdë, kurià jie matë pirmiau, pasirodë danguje ir, judëdama dangaus skliautu, rodë jiems kelià. Betliejuje ji sustojo bûtent ties ta vieta, kur gulëjo gimæs kûdikëlis Jëzus.

Ginèytinu tebelieka klausimas apie išminèiø atëjimà á Betliejø. Nepriklausomai nuo šiø didþiavyriø babiloniškos ar persiškos kilmës, aišku, kad atsiþvelgiant á bûtinus pasiruošimus kelionei ir á atstumà iki Betliejaus, jie galëjo já pasiekti ne anksèiau kaip praëjus keletui savaièiø po kûdikëlio gimimo. Paplito nuomonë, jog išminèiai atvyko á Betliejø, kai Jëzui jau buvo ne maþiau kaip dveji metai. Tai neakivaizdþiai byloja Erodo ásakymas išþudyti visus kûdikius šiame mieste ir jo apylinkëse, kuriems dveji ar maþiau metø (Erodas rëmësi laiku, kurá suþinojo iš išminèiø). Daugelis baþnytinës istorijos autoriø teigia, kad išminèiai atvyko Kristaus pagarbinti antraisiais jo gyvenimo metais. Beje, ši interpretacija ypaè matyti pirmøjø krikšèionybës metø ikonografijoje, kurioje Jëzus vaizduojamas jau truputëlá paaugæs. Taèiau esama ir grupës autoriø, linkusiø manyti, jog išminèiai pagarbino kûdikëlá jau pirmàjà jo gimimo savaitæ.

Mes þinome tik tris vardus

Išminèiai nusilenkë iki þemës kûdikëliui ir atidengë savo dovanas - auksà, smilkalus ir mirà - simbolizuojanèias tikëjimà, protà ir geradarystæ. Atvykëliai pagarbino naujagimá kaip Dievo sûnø. Kiek bûtent tø išminèiø bûta, tikslaus atsakymo nëra iki šiol. Egzistuoja šventrašèiø, kuriuose kalbama apie 2, 4, 6, 8 ar net 12 išminèiø. Atsiþvelgdami á tai, kad pasauliui þinomos viso labo trys dovanos, krikšèionys nuo neatmenamø laikø linkæ manyti, kad ir išminèiø bûta trijø. Autoritetingas Baþnyèios istorikas Jokûbas iš Varacës paskelbë išminèiø vardus: Kasparas, Melchioras ir Baltazaras. Kai kurioje medþiagoje galima rasti duomenø ir apie jø išvaizdà: Kasparas buvæs bebarzdis jaunuolis, Melchioras – barzdotas senelis, o Baltazaras – tamsiaodis arba juodukas. Pasak to meto šaltiniø, jie buvo kilæ iš Persijos, Arabijos, Mesopotamijos arba Etiopijos. Išminèiai buvæ garbingi krikšèionys ir propagavæ krikšèionybæ Rytuose. Kiti šaltiniai nurodo, jog jie buvæ Rytø valdovai, astrologai, þvaigþdþiø specialistai, ieškantys tiesos. Sugráþæ á savo gimtàsias vietas, išminèiai ëmë pasakoti liaudþiai apie Jëzø Kristø, statë šventyklas ir baþnyèias. Esama duomenø, kad apaštalas Tomas ášventino juos á vyskupus. Išminèiai savo þemiškàjà kelionæ uþbaigë maþdaug tuo paèiu metu ir buvo palaidoti taip pat drauge. Baþnyèia priskyrë juos šventiesiems.

Palaikai saugomi Vokietijoje

Istorikai tebesiginèija, ar jie buvæ šventaisiais karaliais, kaip juos vadina Vokietijoje, kur iki šiø dienø saugomi jø palaikai. Yra manoma, jog juos Persijoje ásigijo apaštalams prilygusi Elena ir perveþë á Konstantinopolá, iš kur V a. jie pateko á Milanà. Apie buvusià išminèiø amþinojo poilsio vietà Persijos Sabos mieste (á pietvakarius nuo Teherano) yra rašæs ir garsusis keliautojas Markas Polas. Yra nustatyta, jog 1164–aisiais metais iš Milano trijø garsiø išminèiø palaikus á Vokietijos Kelno miestà atgabeno arkivyskupas Reinaldas von Dasselis. Išliko liudijimø apie tai, kad šias relikvijas arkivyskupui padovanojo imperatorius Fridrichas I Barbarosa.

Jø aplankyti á Kelnà iš pradþiø iš visø Vokietijos þemiø, vëliau – ir iš visos Europos ëmë traukti minios piligrimø. Istorijoje minima, kokios gausios religinës tûkstanèiø maldininkø procesijos suplûsdavo èionai. Liaudyje išminèiai, arba trys šventieji karaliai, buvo pradëti laikyti visø keliautojø globëjais, todël daugelis išsirengusiø á kelià þmoniø specialiai atvykdavo á Kelnà, kad vietos katedroje galëtø nusilenkti išminèiams. Apie tai rašoma Valterio Skoto romane "Kventinas Dorvardas".

Kelno miesto herbe pavaizduotos trys karûnos. O Trijø šventøjø karaliø diena – sausio 6–oji – Vokietijoje paskelbta ne darbo diena. Jos išvakarëse kai kuriuose miestuose ir kaimuose galima išvysti berniukø, vilkinèiø baltus apsiaustus su karûnomis ant galvø. Jie eina iš namo á namà ir gieda giesmes, garbinanèias tris karalius. Prie miestø ir kaimø baþnyèiø rengiami teatralizuoti spektakliai, vaizduojantys trijø išminèiø atëjimà á Betliejø ir kûdikëlio Jëzaus pagarbinimà. Prie kiekvienos baþnyèios árengtoje prakartëlëje bûtinai išvysime ir tris karalius. Sekdami senovine tradicija vokieèiai (kaip ir mes) ant savo namø durø kreida uþrašo trijø karaliø vardø raides: K + M + B. Tikima, jog šie inicialai apsaugo namø gyventojus nuo nelaimiø. Be to, vokieèiai tàdien paskutiná kartà áþiebia kalëdinæ eglutæ ir mano, jog po Trijø karaliø diena tapo šviesesnë per gaidþio þingsná.

Taèiau sugráþkime á Kelnà. 1180 metais vietos auksakalys Nikolajus von Verdenas buvo paprašytas pagaminti relikvarijø trijø išminèiø, taip pat šventøjø Felikso, Taboro ir Grigorijaus palaikams sudëti. Unikalus relikvarijus, pagamintas 1220–aisiais (kitais duomenimis - 1230–aisiais), laikomas vienu iš garsiausiø viduramþiø meno kûriniø. Šedevras saugomas áþymiojoje Kelno katedroje. Relikvarijus savo forma primena trijø navø bazilikà su dviem apatinëm ir viena viršutine patalpa. Menotyrininkai teigia, jog pastaruoju metu šis juvelyrinio meno stebuklas yra gerokai nukentëjæs ne tik dël daugiameèio naudojimo, bet ir dël vëlesniø restauracijø bei apiplëšimø.

Skeptikai mano kitaip...

Vokietijos spaudoje periodiškai pasirodo skeptikø straipsniø, kuriuose išsakomos abejonës dël Kelno katedroje saugomø palaikø autentiškumo. Pasak jø, joje ilsisi trijø jaunø vyrø, mirusiø XII a. viduryje, kauleliai. Tuo tarpu Šv. Afono kalne ásikûrusiame graikø vienuolyne gyvenantys vienuoliai (ákandin jø - ir visi piligrimai) niekada nebuvo suabejojæ, kad autentiškos išminèiø dovanos yra išlikusios iki mûsø dienø. Kai kurie piligrimai yra pasakojæ, jog kai Šv. Pauliaus vienuolyno vienuoliai graikai priglaudþia prie ausies nedidelá pakabukà iš išminèiø dovanø, nuo jo stebuklingu bûdu sklinda kaþkoks tylus šnabþdesys...

Oksana LAURUTYTË

"Negi Jûs þinote, ar stebi Jus kas nors, ar - ne? Niekas to neþino. Tik apie 2 procentus besikreipusiøjø išgirdo, kad jø átarimai dël partnerio neištikimybës - nepagristi", - sako detektyvu save vadinantis privatus seklys. Á privatø detektyvà išaiškinti partnerio neištikimybës daþniausiai kreipiasi moterys. Tik kas ketvirtas besikreipiantis - vyras.

Privatûs detektyvai jø veiklà prašo vadinti ne sekimu, o - stebëjimu.

Detektyvas - nekalbus ir korektiškas

Privataus detektyvo paslaugas teikiantis vilnietis sako, kad dël átariamos neištikimybës jo paslaugø prašo 18-59 metø amþiaus þmonës. 75 procentai besikreipusiøjø - moterys, tik 25 procentai - vyrø. Daþniausiai pagalbos á detektyvà kreipiasi vienas iš sutuoktiniø, taèiau pasitaiko, kad bandoma išsiaiškinti ir bûsimo sutuoktinio praeitá, suþinoti jo turëtus partnerius, polinká á neištikimybæ.

Koks noro išsiaiškinti neištikimybæ motyvas? Siekis rasti patvirtinimà, nes norima skirtis, ar siekis išsaugoti santuokà? Detektyvas sako, kad asmenys, besikreipiantys pagalbos, daþniausiai nori ásitikinti esà neklydæ dël savo átarimø. "Në vieni santykiai mûsø nedomina. Mes dirbame savo darbà ir klientui tik suteikiame þinias", - sako jis.

O kaip tenka elgtis, jei gavæs átarimus patvirtinanèius árodymus klientas ásiunta ar apsipila ašaromis? Ar detektyvui tenka tapti guodëju ir šluostyti ašaras? "Dauguma þmoniø yra emocionalûs, reakcija bûna labai ávairi. Á su darbu nesusijusius þmoniø reikalus nesikišame", - sausai komentuoja detektyvas.

Pašnekovas sako negalintis atskleisti, kokia paslaugos kaina, kokià technikà tenka naudoti ir kokie bûna darbo metodai. "Paslaugos ávairios, ákainiai - taip pat. Kiekviena situacija skirtinga, todël neaptarus konkretaus darbo negalima sakyti jo kainos. Mûsø darbo metodika yra teisëta, bet nëra vieša. Tai mûsø ámonës paslaptis", - teigia detektyvas.

Sakoma, kad jei ko nors ieškai, turi þinoti, ar nori rasti. Ar pavyksta þmonëms susitvarkyti su gauta informacija? Detektyvas sako to neþinantis, jam nerûpi, kaip jauèiasi klientai, kaip jie aiškinasi santykius su neištikimu sutuoktiniu. Vos dviem procentams klientø detektyvai pateikë informacijà, kad jø átarimai - nepagrásti. Visi kiti turëjo vienaip ar kitaip spræsti susidariusià nemalonià situacijà.

Kaip tada turi elgtis þmogus, jei paaiškëja, kad partneris buvo sekamas be pagrindo? Ar gali pasitikëti sutuoktiniu, jei tavo elgesys rodo, jog iš esmës nepasitiki - juk samdei detektyvus? "Negi Jûs þinote, ar stebi jus kas nors, ar - ne. Niekas to neþino", - sako detektyvas.

O kaip gali pasitikëti paèiu detektyvu? Ar informacija, kurià pateikei ir kurià suþinojo detektyvas, kada nors nebus panaudota prieš tave?

"Sekimas yra sankcionuojama veikla, mes ne sekame, o stebime. Mûsø šûkis "Konfidencialumà garantuojame". Tai viena iš darbo sëkmës prieþasèiø. Jei nebus pasitikëjimo, þmonës nesikreips. Informacijos mes nekaupiame, todël jokios rizikos dël jos nutekëjimo nëra", - teigë pašnekovas.

Þmonës buvo sekami dar viduramþiais

Detektyvo duomenimis, þmonës buvo slapta stebimi visais laikais. Viduramþiais Baþnyèia turëjo labai platø þvalgybos tinklà beveik visose Europos šalyse. Gera priemonë informacijai gauti buvo inkvizicijos aparatas. Jëzuitai buvo reikalingi tapti katalikø pamokslininkais ir agentais, be to, neretai slaptaisiais ar jiems padedant sukurtos slaptosios tarnybos agentais.

Daþnai karaliaus nuodëmklausys ar seminarijos vadovas bûdavo valdæs platø informatoriø ir šnipø tinklà. Buvo mokyklos, kuriose rengdavo dvasininkus, kurie išeidavo visà bendrøjø religiniø ir specialiøjø þvalgybos mokslø kursà ir tapdavo parengtais þvalgais ar diversantais. Anglijos monarchas Eduardas IV labai rûpinosi savo slaptàja tarnyba.

Slaptosios tarnybos nariams buvo mokami didþiuliai atlyginimai - iki 1000 ekiø per metus. Buvo organizuota speciali greitoji slaptosios korespondencijos persiuntimo tarnyba. Keliuose buvo ásteigtos specialios stotys, kuriose visà laikà buvo laikomi pailsëjæ arkliai, todël karalius galëjo gauti þinias, atgabentas didþiuliu tais laikais greièiu - 100 myliø per parà.

Henriko VII slaptoji tarnyba buvo suskirstyta á keturias grupes. Pirmoji grupë - slaptieji agentai, kurie paprastai buvo rezidentai (anglø diplomatai arba pirkliai), uþëmæ palyginti aukštas vietas toje šalyje, kur gyveno. Antrajai grupei priklausë informatoriai - þemesniøjø visuomenës sluoksniø þmonës, samdomi kokioms nors þinioms gauti.

Treèià grupæ sudarë profesionalûs þvalgai, kuriems bûdavo pavedama sistemingai sekti tam tikrus asmenis, nustatyti jø ryšius, jeigu reikia - organizuoti jø pagrobimà. Ketvirtajai grupei priklausë profesionalûs šnipai, paprastai prisidengæ kokia nors profesija - dvasininko, gydytojo, raštininko ar kt., suteikianèia teise keliauti iš vietos á vietà ir patekti ten, kur galima gauti reikalingø þiniø.

Napoleonas savo þvalgybà organizavo atvykæs vadovauti armijai 1796-1797 m. Jam þvalgybos reikëjo ne tik priešui þvalgyti, bet ir saviems generolams sekti. Slaptasis biuras savo agentus siuntë á ávairias Europos šalis, turëjo daug lëšø, kai kuriems agentams uþ jø surinktas þinias buvo mokami atlyginimai. Kartais pranešimuose esanèios þinios bûdavo tokios netikëtos, kad Napoleonas nenorëdavo jomis tikëti, bet jos pasitvirtindavo. Be to, slaptasis biuras þaidë sudëtingà þaidimà su dvigubais agentais. Per juos buvo siunèiamos netikros þinios priešininkui.

1905 m. Paryþiuje ëmë plisti Rytø šokiai. Jø atlikëja Mata Hari greitai tapo madinga šokëja ir gaudavo pasakiškus honorarus. Mata Hari iš savo daugybës meiluþiø išgaudavo svarbiausias karines paslaptis ir perduodavo jas vokieèiams. Be to, ji bandë uþsiverbuoti á Prancûzijos þvalgybos tarnybà, bet buvo išaiškinta ir nuteista sušaudyti.

Lietuvoje prie KAM buvo ir kriminalinë policija, kuri susidëjo iš kriminalinio sekimo ir politinio sekimo skyriø. Jie vëliau buvo sujungti ir pavadinti kriminaline policija.

Dar 1919 m. kriminalinëje policijoje dirbo 34 slapti policijos agentai, 1920 metais - jau 60. Šie þmonës uþsiimdavo sekimu ir informacijos apie tam tikrus objektus rinkimu. 1919-1920 m. kriminalinëje policijoje pradëjo formuotis tai, kà galëtumëme pavadinti profesionalia þvalgyba. Tiek sovietø, tiek hitlerinës okupacijos laikotarpiu pradëjusi veikti sistema buvo sunaikinama ir diktuojama sava - okupacinë.

"Slaptas sekimas - vienas iš kovos prieš nusikalstamumà bûdø. Kaip matyti iš þvalgybos (slapto sekimo) istorijos, iš pradþiø profesionali þvalgyba buvo naudojama kariniais bei valstybës saugumo uþtikrinimo tikslais ir tik gerokai vëliau pradëta naudoti policijos veikloje ir asmeniniame þmoniø gyvenime", - teigia detektyvas.

Ties teisëtumo riba

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedëjo pavaduotojo Ramûno Matonio teigimu, ši veikla mûsø šalyje nëra licencijuota. "Operatyvinæ veiklà vykdyti gali tik tos institucijos, kurios turi operatyvinës veiklos subjektø statusà, tai numatyta LR Operatyvinës veiklos ástatyme. Tai yra specialius valstybës ágaliojimus turintys krašto apsaugos, vidaus reikalø, muitinës sistemø, Valstybës saugumo departamento, Specialiøjø tyrimø tarnybos padaliniai, kuriems pavedama operatyvinë veikla ir kuriø pareigûnai ágaliojami jà vykdyti. Šiø padaliniø sàrašà sudaro ir jø operatyvinës veiklos mastà nustato Vyriausybë. Operatyvinës veiklos subjektø pagrindinës institucijos – Antrasis operatyviniø tarnybø departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos, Muitinës departamentas prie Finansø ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Specialiøjø tyrimø tarnyba, Vadovybës apsaugos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Valstybës saugumo departamentas, Valstybës sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos, - teigia jis. - Privaèios bendrovës uþsiimti operatyvine veikla negali, taèiau jos gali vykdyti kità veiklà, nesusijusià su operatyvine veikla."

Lietuvoje sekti privatø asmená, rinkti apie já tam tikrus duomenis, fotografuoti ir t. t., neturint jo paties sutikimo ar teismo sankcijos, draudþia ástatymai. Privatûs sekliai gali nesunkiai bûti apkaltinti teisës á privatumà paþeidimu. Teisës aktø, reglamentuojanèiø jø veiklà, nëra. Prieš dešimt metø buvo parengtas Turto saugos ir detektyvinës veiklos ástatymo projektas. Turto saugos ástatymas buvo priimtas, o detektyvinës veiklos – ne. Suabejota, ar tokio verslo áteisinimas nepaþeis Konstitucijos. Abejotina, ar šios kadencijos Seimas svarstys tokio ástatymo projektà, mat Vyriausybë nëra to átraukusi á savo programà.

Saulius BARASA

Šiauliø rajono kultûros centro darbuotojai Naujøjø metø išvakarëse kuršëniškius ir miesto sveèius kvietë á kelionës aplink pasaulá kruiziniu laivu "Ventos Titanas" teatralizuotas išleistuves.

Vadovauti kruizinei kelionei patikëta laivo kapitonui Šiauliø rajono kultûros centro direktoriui Raimondui Sinkevièiui (kairëje). Autoriaus nuotr.

Sausakimšoje salëje nuvilnija šurmulys. Vienas po kito iš tamsos išnyra keleiviai, nešini lagaminais, atsisveikina, atsiglëbesèiuoja su pasiliekanèiaisiais ir laipteliais kyla á scenà. Apþiûrinëja laivo dená, sveikinasi su muzikantais, besiruošianèiais išleistuvëms, pasikeièia viena kita fraze. Tai - besiruošianti šventinei kelionei águla - kultûros centro darbuotojai.

Po oficialios dalies vadovauti kruizinei kelionei patikëta laivo kapitonui Šiauliø rajono kultûros centro direktoriui Raimondui Sinkevièiui, kuriam labiausiai tiko kapitono kepurë. Neuþtruko ir pareigø paskirstymas.

Savo padëjëju, bocmanu, paskirtas Zenonas. Rolanda atsakinga uþ keleiviø sveikatà, Jovita, kuriai padës Leontina – uþ pilnus išvykstanèiøjø skrandþius. Nerilë ápareigota bûti barmene, Jurijus - laivo garso mechanikas. Sauliø skyrë laivo fotografu, Zità – dailininku, Ninà – denio kajuèiø tvarkymo viršininke. "Na, o visi kiti turësite linksminti mane", - šmaikšèiai baigë atsakomybës dalybas kapitonas.

Nutilus "Neto" atliekamos kapelos muzikos garsams, tolumoje aidi Kuršënø himnas "Bëki, Venta", kurá atlieka "Svaja". Kruizinis laivas palieka Kuršënus.

Praplaukiant Latvijos krantus, þiûrovus salëje dþiugina "Diemedëlis". Scenoje keièiasi pasaulio šaliø vaizdai, átraukdami visus kultûros centro kolektyvus. Nuotaikingais pasirodymais vienas kità keièia vokaliniai, instrumentiniai ansambliai, breiko, liaudiškø, šiuolaikiniø šokiø grupës, cirko studija, vaikø ir jaunimo teatras "Ikaras". Tarp pasirodymø denyje verda gyvenimas. Linksmai ir šmaikšèiai águlai darbo nepritrûko.

Kelionë prasideda ir baigiasi Kuršënuose. Sugráþtanèius namo sutinka suaugusiøjø teatras "Mozaika", reziumuodamas visos kelionës esmæ: "Visur gerai, bet namuose – geriausia."

Šis kiekvienø metø pabaigoje Kuršënuose vykstantis teatralizuotas visø Šiauliø rajono kultûros centro meno kolektyvø koncertas buvo kitoks nei ankstesnieji. Koncertui pradëta ruoštis rudens pradþioje, scenarijø aktyviai kûrë visi kolektyvø vadovai, pateikdami savø idëjø.

Kruopštaus darbo rezultatà ávertino entuziastingai nusiteikusi pilnut pilnutëlë þiûrovø salë. Skambant finalinei dainai, sugráþusiuosius pasitiko gausiomis ovacijomis atsistojæ.

Istorikai teigia, jog pats pirmasis eglutës þaisliukas buvo akvamarinu išdaþytas kareivëlis. Patys seniausi egluèiø papuošalai tikrai nebuvo ámantrûs - ávairûs saldumynai, vaisiai, riešutëliai... Vëliau egluèiø šakeles išgraþino liepsnojanèios vaško þvakelës. Dar vëliau ant jø nutûpë iš popieriaus pagamintos paukšèiø ir þvëriø figûrëlës.

Praëjusiojo amþiaus pradþioje Lietuvos prieššventiniai turgûs jau buvo pilni eglutëms skirtø papuošalø. Stikliniai þaisliukai daugiausia bûdavo pirkliø atgabenami iš uþsienio, o darbšèiø ir sumaniø lietuviø meistrø rankos gamino daugybæ originaliø þaisliukø iš paèios paprasèiausios medþiagos – medienos, audiniø skiauteliø, popieriaus. Visø šalies miestø miesteliø prekyvietës tiesiog traukte traukë pirkëjø aká þaisliniais riteriais su kardais rankose, muzikantais su armonikomis po paþastimi, medaus statines apkabinusiomis meškutëmis. Štai plûgà traukiantis medinis arkliukas, aukso spalva nudaþytomis rogëmis skriejanti karalaièiø porelë, morkas kremtantys linksmi triušiukai, apsukruolë lapë, rogutëse sëdintis raudonkepuris nykštukas, šluotà pasibalnojusi ragana, medinë mokyklëlë, kurios suoluose sëdi šuneliai. Visi šie eglutës papuošalai turi kilputes, tik imk ir kabink ant šakeliø. Be kilputës tik puikiomis spalvomis išmarginta eglutës viršûnë.

Tuo laiku visose Europos valstybëse vyravo mada gaminti egluèiø þaisliukus rankomis. Šios mados laikytasi ir Lietuvoje. Buvo naudojama ávairi þaliava: spalvotas popierius, blizganti folija ir juostelës, auksiniai ir sidabriniai blizguèiai, kiaušiniø lukštai, vata. Masinë þaisliukø eglutëms gamyba ásigaliojo gerokai vëliau. Kai kurie senoliai iki šiø laikø yra išsaugojæ tø þaisleliø. Jie tokie ádomûs! Sunkûs, tikri stikliniai burbulai, Kalëdø seneliai su maišais ant peèiø, zuikiai, vabalai...

Tarybiniais laikais dalis þaisliukø turëjo sovietiná atspalvá - pramonë gamino raketas ir lëktuvus, raudonàsias þvaigþdes ir poliarininkus… Jeigu namuose panašiais "atributais" nebuvo itin þavimasi, tai ant ástaigø salëse išstatytø eglaièiø šakø pakakdavo ir "darbo didvyriø šachtininkø", ir "pjovëjø", ir "kariø su šautuvais rankose". Eglutës apaèià puošdavo girliandos ir vëliavëlës, o prie kamieno ant grindø bûtinai stovëdavo Senis Šaltis ir Snieguolë...

Mûsø dienomis mirga marga nuo ávairiø þaisliukø þaliaskarëms. Kasmet sukuriamos naujos ar patobulinamos senos medþiagos ir gaminimo technologijos. Dalis þaisliukø yra nedûþtanèiø, švytinèiø tamsoje, mechaniniø ir su baterijomis, kitø viduje gali bûti tam tikra dinamiška kompozicija. Bûna þaisliukø kalbanèiø, dainuojanèiø ir netgi šokanèiø...

Egluèiø þaisliukø mada parodo pasaulinës mados tendencijas. Teko matyti naujausius katalogus, kuriuose patys madingiausi – šilku aptraukti þaisliukai su kontrastinës spalvos kilpelëmis. Kai kurie dizaineriai rekomenduoja kabinti ant eglutës daug naujameèiø papuošalø, kad jie beveik uþdengtø šakeles. Vël madinga ankstyvosios krikšèionybës atributika: šiaudinës prakartëlës, dþiovintos gëlytës ir vaisiai, angeliukai, karûnos ir aušrinës þvaigþdës. O po eglute garbingà vietà uþima astrologinis kitø metø simbolis.

Kaip bebûtø, vaikams mieliausi turbût bus ne švytintys pramoniniai "stebuklai" - jie visada mieliau pakabins šventës išvakarëse kartu su draugais mokykloje ar darþelyje paties pasigamintà zuiká ar namelá arba drauge su moèiute iš spalvoto popieriaus sumeistrautà þibintà. Juk svarbiausia - šventës laukimas ir rengimasis jai.

Parengë Kamilë Vitkutë

Rièardas JAKUTIS

2010–2011 metø sandûroje leidykla "Saulës delta" skaitytojams pristatë leidiná "Lietuva: dabarties realijos ir ateities vizijos".

Knygoje pateikiama Lietuvos kultûros fondo Šiauliø skyriaus ir leidyklos "Saulës delta" 2010 m. vasario 25 d. Lietuvos Seime surengto forumo medþiaga. Forumas taip ir vadinosi – "Lietuva: dabarties realijos ir ateities vizijos". Jis buvo jau antrasis (pirmasis surengtas taip pat Seime 2006 m. ir vadinosi "Šiandieninë Lietuva: viltys ir realybë").

Forumà pradëjæs Lietuvos kultûros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys klausë: "Kokia bus mûsø Lietuva?" Jo forumo sveikinimo þodis spausdinamas knygoje.

Naujasis "Saulës deltos" leidinys supaþindina su visais forumo pranešimais. Lietuvos kultûros fondo prezidiumo narys Julijonas Šalkauskas pranešime "Filosofo Stasio Šalkauskio áþvalgos ir dabarties Lietuvos realijos" akcentavo, kad mokslas, kultûra, švietimas praktiškai tapo verslu, siekianèiu gauti pelno. Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas pranešime "Antroji Lietuvos Respublika: galimybës, realijos ir palikimas" lygina Lietuvà po 2004 m. geguþës 1 d., t. y. ástojus á Europos Sàjungà, su 1990 m. kovo 11-osios Lietuva. Lietuvos kultûros kongreso tarybos pirmininkas, humanitariniø mokslø daktaras Krescencijus Stoškus išgyvena, kad Lietuvoje neliko nepaperkamø þmoniø, kad viskà lemia kaina (pranešimas "Ávaryti kompleksai, arba Apie beviltiškà nenorà bûti savimi"). Istorikas Arûnas Gumuliauskas konstatuoja, jog, deja, sukûrëme neaiškià oligarchinës demokratijos politinæ sistemà su visiškai išsiderinusiais jos komponentais (pranešimas "Politinë kultûra krizëje ar krizë politinëje kultûroje").

Knygoje skaitytojas ras ir Zenono Budraièio pasisakymà "Lietuva jaunimo akimis", Povilo Mataièio "Išsaugokime atmintá", Arvydo Juozaièio "Mes ëjome ne á tokià Europà", Kæstuèio Prano Labanausko "Permainø laikotarpio netektys", Vyganto Vareikio "Beskaitant Josifà Brodská", Irenos Vasinauskaitës "Tik tvirta pozicija" ir daugelio kitø Lietuvos šviesuoliø mintis.

Kaip visad ironiškai linksmas Filomenos Taunytës pasisakymas. "Prezidentûroje, girdëjau, kabo tikrais daþais tapytas paveikslas, vaizduojantis nuogus garsiausius mûsø Seimo ir Vyriausybës narius. Mûsø valdþia seniai prieš mus apsinuogino, bet norëtøsi paþiûrëti, kokius juos matë dailininkas, kaip jie stovi, á kurià pusæ þiûri, kas aplink juos sukiojasi. Prezidentûra, kasdien juos matanti, galëtø pasikabinti koká paveikslà su jûros ar upës vaizdu, o mums atiduoti tà, kuris rûmuose kabo", - svarsto garsi gydytoja, rašytoja ir visuomenës veikëja.

Verèiant knygos "Lietuva: dabarties realijos ir ateities vizijos" lapus, atsiveria pirmøjø Sàjûdþio metø, þmoniø prisiminimai, lûkesèiai, dabartis. Knygoje atsiskleidþia daug gyvenimiškø tiesø, kuriø, regis, nepastebi þmonës, paskendæ kasdienybëje, verslo reikaluose ar politikuodami kabinetuose. Todël šis leidinys aktualus visiems, kuriems dar rûpi, koks bus mûsø gimtasis kraštas Lietuva.

Laima MALAKAUSKIENË

Šiauliø universiteto Lietuviø kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorë, humanitariniø mokslø daktarë Giedrë Èepaitienë – penktoji kalbininko Jono Jablonskio premijos laureatë.

Šià premijà Šakiø rajono savivaldybë kas penkerius metus skiria labiausiai nusipelniusiems asmenims. Jono Jablonskio premijos laureatais yra tapæ þinomi kalbininkai Juozas Pikèilingis, Aldonas Pupkis, ilgameèiai lietuviø kalbos mokytojai Jonas Augustaitis ir Vytautas Jonas Armonavièius.

Mokslininkë G. Èepaitienë šia premija ávertinta uþ gimtosios kalbos ir zanavykø šnektos saugojimà bei puoselëjimà, aktyvumà organizuojant šià veiklà. Profesorë daug prisidëjo rengiant Zanavykø šnektos þodynà, aktyviai dalyvauja rengiant tradicines Kalbos dienos šventes Šakiø rajone, Jono Jablonskio dienas Šiauliuose, rašo lietuviø kalbos vadovëlius, skelbia publikacijas uþsienio ir Lietuvos mokslo leidiniuose, yra šiais metais parengtos knygos "Atsiminimai apie Jonà Jablonská" sudarytoja (kartu su Lione Lapinskiene), viena aktyviausiø Lietuviø kalbos draugijos (LKD) nariø, LKD Šiauliø skyriaus pirmininko pavaduotoja. G. Èepaitienë yra ásteigusi premijà geriausiam Kudirkos Naumiesèio Vinco Kudirkos gimnazijos absolventui - kudirkaièiui.

2000 litø premija profesorei áteikta Griškabûdyje, minint didþiojo kalbininko Jono Jablonskio 150-àsias gimimo metines.

Oksana LAURUTYTË

Gruodþio 28-àjà Šiauliø koncertinë ástaiga "Saulë" þiûrovus pakvies á paskutiná šiais metais koncertà "Tribute to Puppini Sisters", kurio metu gros Šiauliø bigbendas ir skambës 4-ojo dešimtmeèio svingas. Koncertinës ástaigos vadovas Saulius Kauneckas dþiaugiasi, kad þmonës vis mieliau eina á rimtosios muzikos uþliejamas koncertø sales. "Gerà darbà padarë LTV "Triumfo arka", kuri visuomenei pateikë paèius graþiausius muzikos kûrinius. Popso atlikëjai patys sau pakenkë. Prekybos centrams pradëjus dovanoti nemokamus koncertus, þmonëms popsas pagal fonogramà atsibodo", - sako S. Kauneckas.

Šiauliø koncertinës ástaigos "Saulë" vadovas Saulius Kauneckas dþiaugiasi, kad þmonës vis daþniau renkasi rimtosios muzikos koncertus. Sauliaus KAUNECKO asmeninio archyvo nuotr.

Á prieká - entuziazmo dëka

Antrus metus Šiauliuose gyvuojanti koncertinë ástaiga "Saulë" šiemet gavo daugiau pajamø nei planuota. Tris kolektyvus - kameriná ir puèiamøjø orkestrus bei Šiauliø bigbendà - turinti ástaiga šiemet pradëjo kurti dar du kolektyvus: simfoniná orkestrà, kameriná sujungdama su puèiamaisiais, bei lengvàjà muzikà atliekantá simfodþiazo orkestrà, bigbendà sujungdama su kameriniu.

"Mûsø bigbendas – vienas stipriausiø Lietuvoje, todël nenuostabu, kad jis kvieèiamas akompanuoti daugelyje šalies festivaliø. Štai vasarà akompanavo Palangoje vykusiame šlageriø festivalyje. Paruošti 50-60 kûriniø juk nëra paprasta", - sako S. Kauneckas.

Bigbendas buvo sulaukæs pasiûlymø akompanuoti vienos televizijos rengiamame jubiliejiniame koncerte, taèiau atsisakë - uþ "kapeikas" profesionalûs save gerbiantys muzikantai negroja. Nors kuriamo simfoninio orkestro sudëtis dar ne visa, muzikantai jau koncertuoja su operos solistais.

"Árodome, kad turëdamas entuziazmo net sunkmeèiu gali gerø dalykø padaryt", - sako S. Kauneckas ir pasakoja, kad per metus muzikantai surengia 40-50 koncertø, kuria naujas programas. Sëkmingai á prieká judëti padeda tai, kad koncertinë ástaiga turi bazæ - vietà, kur gali repetuoti, koncertuoti, rengti renginius.

Planai - rengti tarptautinius festivalius

Koncertinë ástaiga veiklà plëtoja dviem kryptim - koncertuoja ir rengia renginius pati bei nuomoja salæ kitiems atlikëjams. Kvieèiasi atlikëjus koncertuoti net rizikuodama, nes jiems moka honorarà. Jei atlikëjø vadybininkai prašo salæ išnuomoti, koncertinei ástaigai lieka 15 procentø pajamø. "Dþiugina tai, kad šiemet populiaresni buvo rimtesnës muzikos renginiai", - sako S. Kauneckas.

Koncertinë ástaiga rengia ir festivalius, rašo projektus ir festivaliams rengti gauna lëšø. Septynis kartus rengtà Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalá kitàmet organizuos "Aušros" muziejus. S. Kauneckui šiek tiek apmaudu, kad po milþiniško ádirbio muziejus perëmë organizatoriø vaidmená, taèiau linki jam sëkmës. "Kitàmet ketiname surengti Šiaurës Lietuvos muzikos festivalá. Ieškome dvarø, kuriuose dar nieko nevyko, todël galëtume surengti baroko muzikos koncertus", - sako pašnekovas.

Kitàmet po "Šiauliø dienø" mieste vyks tarptautinis bigbendø festivalis. Vyks ir kitas didelis 2-3 mënesius vyksiantis renginys - Šiauliø puèiamøjø orkestras minës veiklos 45-metá. Ne tik Šiauliuose, bet ir kituose šalies miestuose koncertinë ástaiga surengs "Muzikinius rudenis", kuriø metu su kameriniu orkestru koncertuoja gabiausi rajonø muzikos mokyklø mokiniai.

Kodël þmonës pradëjo mëgti rimtosios muzikos koncertus? S. Kauneckas mano, kad tam átakos turëjo LTV projektas "Triumfo arka". "Tai tapo tarsi sniego gniûþte, kuri ritasi ir tampa milþinišku sniego kamuoliu. Kai rengiame koncertus, stengiamës pasikviesti ir mëgiamus operos solistus. Manau, kad pusë þmoniø ateina rimtosios muzikos paklausyti, kita pusë - mëgiamø atlikëjø", - sako S. Kauneckas.

Pašnekovo nuomone, jei rimti atlikëjai nueina lengviausiu keliu, ima dainuoti pagal fonogramà, þmonës jø nebevertina. "Kai atlikëjas gerbia þiûrovà, þiûrovas já gerbia taip pat", - sako jis.

Ketina rekonstruoti pastatà

Koncertinei ástaigai perduotas "Saulës" kino teatras po truputá remontuojamas, sutvarkyti sanitariniai mazgai, šiemet Savivaldybei pateikta "Saulës" koncertø salës rekonstravimo vizija. Ketinama pastatà "pritraukti" Vilniaus gatvës link, tad pastatas padidëtu 2,5 aukšto. Vitraþø salë bûtø pritaikyta kamerinei muzikai, joje atsirastø 300 vietø salë. Dabar pagrindinëje salëje yra 720 vietø.

"Šiauliai neturi kamerinës salës. Neþinau, kada rekonstrukcijai gausime lëšø, taèiau miesto vadovus su planais supaþindinome", - sako S. Kauneckas.

Problema ta, kad muzikantams tenka repetuoti Kultûros centre, nes "Saulëje" per maþai vietos. Yra numatyta árengti grimo, repeticijø kambarius, o buvusià aparatinæ pritaikyti puèiamøjø orkestro repeticijoms. "Visi trys orkestrai turi repetuoti vienoje vietoje. Tikimës, kad iki kito sezono šá tikslà pasieksime", - sako pašnekovas.

Gruodá parduotuvës padaro 40 procentø metinës apyvartos. Dovanos, papuošimai namams, drabuþiai, delikatesai... Kaip atšvæsti didþiausias metø šventes ir nenuskursti, pataria finansø ekspertai. Ásigilinkime á šiuos patarimus, juolab kad uþklupusi krizë verèia taupyti.

Puikiai þinome, jog finansø planavimas – labai svarbu. Jei jau prabilome apie kalëdines ir naujametes šventes, tai jas ne tik bûtina iš anksto suplanuoti, bet ir sàlygiškai suskirstyti á tris etapus: prieššventiná (pasirengimas Kalëdoms ir Naujiesiems, tarnybiniai ir mokykliniai vakarëliai), paèios šventës ir jas lydinèios ne darbo dienos (šeimyninës pramogos, vaikø karnavalai, vizitai pas draugus ir giminaièius). Tam, kad sumaþintumëte išlaidas, kruopšèiai apgalvokite visus etapus. Atkreipkite dëmesá: norëdami sudaryti sëkmingà planà, turite pradëti nuo pabaigos. Bûtinai turite apmàstyti, kur ir kaip praleisite šventes ir kuo bus "uþpildytos" laisvos dienos. Nuo to priklausys finansø eikvojimas.

Pirmasis etapas – prieššventinis

Per tas dienas reikia daug suspëti! Paprastai darbovietëje gruodá bûna gausybë darbo, taigi, atrodytø, nëra net kada pagalvoti apie neišvengiamà dalyvavimà savo firmos vakarëlyje, apie suvenyrus kolegoms, dovanëles šeimos nariams ir draugams, apie išlaidas šventiniam stalui, kalëdinius karnavalus vaikø darþeliuose ir mokyklose... Taèiau sukti galvà vis tiek teks, taigi, kad be reikalo neišleistumëte gausybës pinigø jau šiuo etapu, prisiminkite du kertinius dalykus: fantazijà ir saikà.

* Pirmiausia sudarykite sàrašà tø, kuriems neišvengiamai teks áteikti dovanëlæ. Šiame sàraše išskirkite tuos, kuriø atþvilgiu jums nesinorëtø taupyti. Pagalvokite, kà gavæ jie itin apsidþiaugtø.

* Apsispræskite, kiek pinigø galësite skirti šiø metø šventëms. Apeikite parduotuves, paieškokite internete, išsiaiškinkite kainas.

* Nepalikite pirkiniø paskutiniam momentui, nes išleisite nepalyginamai daugiau, negu planavote, ir nenupirksite to, ko reikia.

* Prieš pirkdami pamàstykite, ar galima bûtø sutaupyti. Gal labiau pasidomëti išpardavimais ir ávairiomis akcijomis? Tokiu bûdu itin pravartu nupirkti þaisliukø vaikams, dovanëliø kolegoms ir partneriams.

* Prieš šventes maisto produktø parduotuvëse prasideda tikra isterija. Nepasiduokite panikai. Sudarykite sàrašà produktø, reikalingø šventiniam stalui ir šeimai maitintis šventinëmis dienomis.

* Nepirkite vaikams gatavø karnavalo kostiumø. Jie paprastai bûna prastos kokybës ir brangûs. Pabandykite šiuos drabuþius vaikams pasiûti patys, juo labiau kad rekomendacijø þurnaluose tikrai daug. Jeigu ieškote naujametinio kostiumo sau, finansiniu poþiûriu geriau ásigyti kokybiškà klasikiná daiktà, kurá galima bus ilgai dëvëti, keièiant aksesuarus. Kitas variantas – ryškus nebrangus rûbas, kurá kiek padëvëjus bus galima be gailesèio išmesti. Kà išsirinkti? Jeigu jums daþnokai tenka dalyvauti oficialiuose renginiuose, rinkitës pirmàjá variantà, jeigu daþnai susitinkate su draugais ir giminëmis neformalioje aplinkoje - tiks antrasis.

Antrasis etapas – šventës

Kiekviena šeima puoselëja savas þiemos švenèiø tradicijas. Kaip bebûtø, šventinis dþiaugsmas daþniausiai priklauso ne nuo išleistos sumos, o nuo nuotaikos, todël vis dëlto derëtø prisiminti kelias taisykles, kurios padës jums neišeiti iš biudþeto "rëmø".

* Sudarykite šventës scenarijø ir iš anksto apgalvokite, kokiø daiktø jums prireiks jam ágyvendinti. Namø puošmenos, servetëlës, þvakës, dovanø maišeliai šventës išvakarëse paprastai kainuoja keliskart brangiau negu po švenèiø. Nupirkite jø iš anksto, dar geriau – pirkite išsyk po švenèiø, kai didelës nuolaidos, tuomet galësite pasidëti kitiems metams.

* Racionaliai paþvelkite á patiekalø gausà ant šventinio stalo. Negaminkite pernelyg daug salotø, nes jos greitai genda. Jeigu per šventes nesinorës stovëti prie viryklës, iš anksto pasirûpinkite pusfabrikaèiais.

Treèiasis etapas – šventes lydinèios ne darbo dienos

Gausybë poilsio dienø daugeliui šeimø tampa nelengvu išbandymu. Kad per šias dienas pajustumëte malonumà, jas taip pat iš anksto suplanuokite.

* Jeigu norisi išvykti á kelionæ, turëkite galvoje, jog turistinio sezono pikas sutampa su gruodþio pabaiga ir Naujaisiais metais. Protingiau vis dëlto Naujuosius sutikti namuose, o á kelionæ išvykti iškart po jø. Be to, ir firmos po Naujøjø teikia didesnes nuolaidas, ir viešbuèiø bei maitinimo ástaigø kainos bûna maþesnës. Parduotuvëse vyksta išpardavimai.

* Per šventes siûloma gausybë renginiø vaikams. Bilietus á spektakliukus ir á koncertus pirkite iš anksto, kad paskutiniu momentu netektø ásigyti paèiø brangiausiø.

* Ieškokite nemokamø pramogø. Pasivaikšèiokite po parkà ar po miškà. Pasikvieskite á sveèius savo vaikø draugø ir surenkite jiems šventæ namuose. Pasivaþinëkite nuo kalniuko, paskaitykite knyguèiø, pasiþiûrëkite filmukø, nueikite á èiuoþyklà. Apþiûrëkite miesto áþymybes, pasigroþëkite šventine iliuminacija. Aplinkui tiek daug graþaus, o norint viskà pamatyti, ne visuomet reikia plaèiai atverti piniginæ.

Þinokite, kad...

* Màstydami apie racionalø pinigø leidimà, negalvokite tik apie šventes. Pabandykite gruodá laikà išnaudoti sau maksimaliai naudingai. Metø sandûroje bûna kai kuriø verslo sferø pakilimas, kai kuriø – sulëtëjimas. Pasinaudokite tuo. Štai prekës ir paslaugos metams baigiantis paprastai turi didelæ paklausà. Vyksta intensyvi prekyba maisto produktais, buitine technika, namø apyvokos daiktais ir drabuþiais. Prieš šventes daugelis þmoniø siekia papuošti ir pagraþinti savo gyvenamuosius bûstus, taigi masiškai remontuoja butus ir perka baldus. Taèiau išsyk po švenèiø statybiniø ir apdailos medþiagø kainos nukrinta, pigiau bûna pasisamdyti ir remontà atliekanèius meistrus.

* Esama veiklos sferø, kuriose prieš šventes jauèiamas nuosmukis, tarkime, medicinoje, finansines, juridines paslaugas teikianèiose ámonëse. Tuo laiku galima greièiau atlikti medicininius tyrimus, naudingas finansines investicijas, kai kurias teisines nekilnojamojo turto sutvarkymo procedûras, pasinaudoti finansø ekspertø pagalba ir t. t.

Parengë Kamilë Vitkutë

Lapkrièio 27 d. Šiauliø Geguþiø pagrindinëje mokykloje vyko kasmetis tarptautinis rokenrolo ir bugivugio turnyras "Šiauliai 2010". Á šá renginá suguþëjo 120 sportininkø iš Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Rokenrolo klubas "Elvis", šiuo metu vienintelis Lietuvoje, atstovavo Geguþiø pagrindinei mokyklai, Lieporiø gimnazijai ir, þinoma, šaliai.

Varþybos vyko kvalifikaciniais turais. Varþësi pradedanèiøjø, vaikø, jauniø klasiø atstovai ir merginø komandos (girls formation).

Pradedanèiøjø klasëje II vietà laimëjo šiaulieèiai Ignas Sidabras su partnere Ieva Juozapaityte. Vaikø klasëje ir bugivugio kategorijoje "Elvio" porø nebuvo, todël visas taures išsiveþë sveèiai.

Jauniø porø turnyre pasiþymëjo rokenrolo klubo "Elvis" pora - Lieporiø gimnazijos mokiniai Edvinas Montvilas ir Raminta Povilaitytë, uþëmæ II vietà.

Merginø komandinëse varþybose èempionëmis tapo Geguþiø mokyklos mokinës Rugilë Montvilaitë, Kamilë Šemeklytë, Simona Puidokaitë, Neda Baradinskaitë ir jø komandos draugës: Gustë Radionovaitë, Irmutë Sidabraitë, Aušrinë Navickaitë, Paulina Lešinskaitë. Savo atkaklumà siekiant medaliø demonstravo Rokas Mocius ir Justina Tumaitytë, Deividas Janulis ir Laura Radionovaitë, Povilas Ramonas ir Dþordana Šiaudvytytë.

Dþiaugiuosi savo ugdytiniø pasiektais rezultatais ir sëkmingomis varþybomis. Dëkoju visiems prisidëjusiems ir palaikiusiems mane organizuojant turnyrà. Manau, kad rokenrolas Lietuvoje gyvuos.

Edita Montvilienë, klubo "Elvis" vadovë

Lapkrièio 28-oji Lietuvoje buvo ne eilinis sekmadienis, o istorinis ávykis Lietuvos baleto pasaulyje. Lietuva, tiksliau, Eglës Špokaitës ir Kristinos Sliesoraitienës baleto mokykla, su Švietimo ir mokslo ministerija pristatë pirmàjá Lietuvos jaunøjø baleto šokëjø konkursà.

Ankstø þiemiškai šaltà sekmadienio rytà á M. K. Èiurlionio Menø gimnazijos šokio teatrà rinkosi baleto meno mëgëjai, tarp kuriø - ir Šiauliø moksleiviø namø šokio studija "Incognito" (meno vadovë ir choreografë Virginija Medþiaušienë).

Atsakomybë tinkamai atstovauti Šiauliams buvo milþiniška. Jau vien tai, kad šoksime scenoje, dydþiu prilygstanèioje Operos ir baleto teatro scenai, këlë didþiulá jaudulá ir nerimà. O kai prasidëjo repeticija, jaudulys dar labiau sustiprëjo... Þingsnio amplitudë turëjo bûti didesnë, judesys – švarus ir tikslus, nes þiûrovams ir komisijai idealiai matyti kiekvienas atlikëjo gestas, veido mimika... Idealiai švari ir labai saugoma scenos danga, kuria vaikštoma tik baleto bateliais. Puikus apšvietimas ir garso akustika.

Konkurse varþësi dviejø amþiaus grupiø - 8-11 metø ir 11-16 metø - šokëjai. Jie varþësi ir didþiøjø (nuo 8 iki 12 atlikëjø) grupiø konkurse, ir maþøjø (nuo 1 iki 3 atlikëjø) grupiø arba solistø konkurse.

Sunkiausia konkurse buvo maþosioms grupëms ir solistams, nes jø techninis pasiruošimas, kûno proporcijos, lankstumas, koordinacija ir daug kitø kriterijø buvo vertinama pagal iš anksto numatytà ir pateiktà klasikinio šokio trenaþo programà, atlikëjai privalëjo þinoti klasikinio šokio abëcëlæ, juos testavo baleto primadona Eglë Špokaitë. Atestacija vyko ir M. K. Èiurlionio menø gimnazijos Baleto skyriaus auditorijose, ir scenoje. Be E. Špokaitës, šokëjø pasirodymus vertino grieþta ir labai kompetentinga klasikinio šokio specialistø komisija: komisijos pirmininkë Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko-Zarenkina, klasikinio šokio pedagogë, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentë Jolanta Vymerytë, Didþiojo teatro artistai - Donatas Bakëjus, Neli Beliakaitë, Þavinta Èièelytë, Deimantë Kupstaitë, Klaipëdos muzikinio teatro solistë Inga Briazkalovaitë, Kauno neoklasikinio šokio teatro "Releve" vadovë Rasa Butrimavièiûtë.

Didþiosios grupës privalëjo atlikti po vienà kompozicijà, kurioje vyrautø klasikinë muzika, sceninis kostiumas atitiktø klasikinio šokio kriterijus, choreografija - klasikinio šokio pagrindus. Šokio studija "Incognito" pristatë kompozicijas "Aš mëlynas lašelis" (8-10 m.), "Paþvelk, uþ lango sninga švelnumu" (11-16 m.) (choreografija V. Medþiaušienës), "Baikštumas" (solistë Aušrinë Medþiaušytë, choreografija V. Medþiaušienës), "Savæs ieškojimas" (solistë Gintarë Vaitiekûnaitë, choreografija V. Medþiaušienës).

Kasdienis prakaito liejimas šokiø salëje nenuëjo veltui, nes net trys kompozicijos – "Paþvelk, uþ lango sninga švelnumu", "Baikštumas" ir "Savæs ieškojimas" buvo ávertintos bronzinëmis balerinos skulptûromis, kurias šiam konkursui sukûrë garsus Lietuvos skulptorius Romas Vilèiauskas.

Iškilmingoje apdovanojimø ceremonijoje sausakimšoje Šokio teatro salëje, gaudþiant þiûrovø aplodismentams, kiekvienam kolektyvui ir asmeniškai kiekvienam šokëjui (vien "Incognito" buvo 24 šokëjos) buvo áteikti vardiniai diplomai bei vertingos dovanos. Studijos auklëtinës, konkurso nugalëtojos Aušrinë ir Gintarë apdovanotos baleto puošmena - puantais.

Po konkurso buvo surengtas laureatø labdaros koncertas, kuriame buvo renkamos lëšos Vilniaus universiteto Vaikø ligoninës Pediatrijos centro Reumatologijos ir kardiologijos poskyryje gydomø vaikø gerbûviui pagerinti. Koncertà vainikavo Eglës Špokaitës "Mirštanèios gulbës" šokis.

Konkurso áspûdþiai nenusakomi þodþiais. Tai euforija, ir liûdesys. Vaþiuodama autobusu namo turëjau laiko apmàstymams. Dar kartà ásitikinau, nuo kiek daug dalykø priklauso šokëjo paruošimas ir kompozicijos pateikimas, kiek daug reiškia erdvë, nuolatinis šokëjo kûno treniravimas, pagaliau kiek daug kûrybinio impulso suteikia pripaþinimas ir ávertinimas... Didþiuojuosi, kad á Šiaulius gráþome nugalëtojomis, kad vos ne parà uþtrukæ kelionëje ir konkurse gráþome pavargæ, bet su daina... Konkursui ruošëmës ilgai, kasdien intensyviai repetavome, bet kà reiškia þingsnio amplitudë maþutëje Moksleiviø namø salytëje palygintisu, atrodytø, beribe erdve ir tinkama baletui danga Šokio teatre... Taip, laimëjome. Dþiaugsmo ašaros. Bet visos suprantame, kad repetuoti ir šokti tokioje erdvëje vël liks tik svajonë. Gráþtame á realybæ... Bet su daina širdyje.

Šalies politikai pranašauja krizës pabaigà, cituoja gerëjanèius ekonomikos rodiklius. Ar gerëja ir þmoniø gyvenimas? Apie socialinës paramos poreiká ir galimybes kalbiname Šiauliø miesto mero pavaduotojà Almà Javtokienæ.

"Mûsø sistema yra tokia, jog kartais tiesiog niekuo negali padëti ir pats jautiesi beviltiškai", - sako Šiauliø vicemerë Alma Javtokienë. Almos JAVTOKIENËS asmeninio archyvo nuotr.

- Ar savivaldybëje jauèiama, jog maþëja socialinës paramos poreikis?

- Manau, jog apie tai kalbëti dar anksti. Sunkmetis taip išvargino mûsø þmones, jog taip greitai kalbëti apie gerëjantá gyvenimà nepavyksta. Kol kas dar konstatuojamas išaugæs socialinës paramos poreikis šalyje, ne išimtis ir Šiauliai. 2008 metais socialiniø pašalpø buvo išmokëta apie 1,5 mln. Lt, per dešimt šiø metø mënesiø – apie 13,5 mln. Lt. Spëjame, kad iki metø pabaigos ši suma gali pasiekti 16 mln. Lt. Maisto paketø 2008 metais išdalindavome 800 gyventojø. Þmonës net ásiþeisdavo, kai juos pasiûlydavome. Šiemet vienkartinius maisto paketus atsiima apie 15 tûkst. gyventojø. Kontrastas - didþiulis. Manau, kad á 2008 metø lygá grášime dar negreit.

- Ar taip labai padidëjus socialinës paramos poreikiui Socialinës paramos skyrius pajëgus visus aptarnauti?

Skyriaus vadovai tvirtina, jog susitvarko, tik skundþiasi, jog trukdo dirbti nemokamos specialistø atostogos. Manu, jog ši problema išsprendþiama. Norëdama ásitikinti skyriaus darbu, pati apvaþiavau filialus centre ir pietiniame miesto rajone. Didelio gyventojø antplûdþio nemaèiau. Taèiau kai kurie þmonës piktinosi, kad atëjus be talono tenka laukti keletà valandø, o talonà gauti sunku. Kompensacijas darbingo amþiaus pilieèiams reikia tvarkyti kas tris mënesius. Besitvarkantis dokumentus þmogus dabar gauna talonà ir kitam kartui.

Socialinës paramos skyriaus specialistø darbas gana sudëtingas. Per dienà kiekvienas jø priima apie 25 þmones. Reikia ne tik áforminti dokumentus, bet ir suvesti duomenis á kompiuteriø programà. Reikia bûti itin atidiems, nes maþiausia klaida gali nuskriausti paramos laukiantá þmogø. Bûna, kad darbdavys blogai išrašo paþymà ar þmogus neatsineša asmens dokumento, todël tenka paprašyti ateiti dar kartà, o gyventojas pyksta, kaltina specialistà.

Kai lankiausi Lyros gatvës filiale, jauna moteris piktinosi: "Man darbuotoja sako, jog esu jauna, todël turëèiau eiti dirbti, o ne pašalpø prašyti. Koks jos reikalas, juk ne iš savo kišenës moka."

Manau, jog tokioje situacijoje teisiø nëra.

- Teko girdëti, jog á Jûsø priimamàjá ateina nemaþai þmoniø, nesulaukusiø pagalbos. Ar pavyksta išspræsti jø bëdas?

- Á mano priimamàjá ateina þmonës, kurie iš tiesø atsidûræ beviltiškoje situacijoje – nëra pajamø, serga vaikai ir pan. Ieškau ávairiø galimybiø padëti – vieniems randu nors koká nors pajamø šaltiná, kitiems - medikø pagalbà ar pasiûlau kitokià išeitá. Taèiau mûsø sistema yra tokia, jog kartais tiesiog nieko negali padëti ir pats jautiesi beviltiškai.

Beveik kasmet keièiasi ir kriterijai, kam ir uþ kà socialinë parama skiriama…

Sistema nuolat keièiasi, kinta ástatymai. Kà tik buvo sumaþintos pensijos. Nuo sausio pirmosios atstatomos pensijos dideliø specialiøjø poreikiø lygá turintiems pensininkams. Praktiškai tai tokie pensinio amþiaus þmonës, kuriems reikalinga prieþiûros arba slaugos pagalba. Šiauliuose tokiø yra keturi tûkstanèiai. Per mënesá reikia perþiûrëti jø visø duomenis ir pateikti "Sodrai" bei Uþsienio reikalø ministerijai. Kiekvienam pensininkui atrodo, jog jo bëda yra didþiausia. Dar reikës atëjusiam þmogui išaiškinti, kodël kaimynas vël gauna visà pensijà, o jis - vis dar sumaþintà. Socialiniai dalykai labai jautrûs.

- Pasirodë informacija, jog Vyriausybë norëtø socialinës paramos sistemà perkelti ant savivaldybiø peèiø. Kokià átakà tai turëtø þmonëms?

- Vyriausybë nori socialinës paramos funkcijà visiškai perduoti savivaldybëms. Þinoma, þmogui jokio skirtumo, iš kieno kišenës pašalpa mokama – valstybës ar savivaldybës biudþeto. Taèiau savivaldybiø biudþetai nuolat yra skylëti, todël gali pritrûkti pinigø išmokoms. Socialinæ politikà formuoja ne savivaldybës, o Vyriausybë, todël ji ir turi skirti lëšø labiausiai socialiai paþeistiems þmonëms remti.

Kalbino Jonas Sakauskas

Lapkricio 19 dienà, penktadiená, Šiauliø miesto gyventojams pristatyta Krikšèioniø partijos nario Gedimo Vagnoriaus knyga "Valstybës kûrimas – misija (ne)ámanoma".

"Baltø lankø" knygyne susirinkusiems šiaulieèiams ekspremjeras pasakojo apie nelengvà Lietuvos ëjimà Nepriklausomybës atkûrimo keliu ir prieþastis, privertusias savo mintis sudëti á knygos puslapius. "Valdantieji nuolat dël dabartinës situacijos šalyje kaltina krizæ. Aš tik norëjau priminti, kad Lietuva prieš 20 metø buvo kur kas baisesnëje situacijoje – nebuvo pripaþinta kitø valstybiø, nuolat balansavo ant pilietinio karo ribos, nebuvo jokiø Europos Sàjungos išmokø – ir vis tiek sugebëjo išlikti. Ne tik išliko, bet ir tapo kelrode þvaigþde kitoms valstybëms, siekianèioms nepriklausomybës", - sakë G. Vagnorius.

Pristatymo pabaigoje G. Vagnorius atsakinëjo á klausimus, susirinkusiesiems dovanojo savo knygø su autografu. "Uþ šios knygos atsiradimà galima sakyti aèiû kiekvienam Lietuvos þmogui. Jeigu prieš 20 metø nebûtumëme buvæ tokie vieningi, tai ši knyga niekada nebûtø išvydusi dienos šviesos. Išgyvenome kitos valstybës agresijà, nepasiduokime ir šiø dienø mus netenkinanèiai realybei", - sakë G. Vagnorius.

Justas Valiûnas

Oksana LAURUTYTË

"Miestas vienas, "katilas" vienas, o dël katës registracijos tenka bëgioti iš vieno Šiauliø galo á kità. Norëjau bûti pilietiška, bet registruodama katæ tik bereikalingø problemø prisidariau", - piktinasi katës Pupos savininkë. Pakeitus gyvenamàjà vietà, pakeisti ir katës registracijà šiaulieèiams kainuoja nervø ir laiko.

Šiauliuose legaliai gyvena 24 katës. Andriuas TVERIJONO nuotr.

Uþ katæ - "pagalvës" mokestis

Iš pietinio miesto rajono á Šimšæ persikëlusiø šiaulieèiø šeima á naujàjá bûstà atsiveþë ir katæ Pupà. Augintinë buvo registruota sename bute, tad sàþiningi šeimininkai nusprendë katæ perregistruoti.

Katës šeimininkë paskambinusi á Jaunøjø gamtininkø centrà paklausë, kokiø dokumentø reikia, norint katæ perregistruoti. "Gyventojø registracijos naujame bute, gyvûno paso ir šeimininkø santuokos liudijimo, jei buvo pakeista pavardë", - išgirdo Pupos šeimininkë.

Nors registracijos laikas itin nepatogus - dirbama tik iki pietø arba po pietø, katës šeimininkë rado laiko. "Kodël neatsinešët þetono?" - išgirdusi klausimà nustebo moteris, nes apie tai telefonu ji nebuvo informuota.

Pupai buvo išduotas naujas þetonas, o senàjá pasiûlyta ávardyti kaip pamestà. Tada registratorë moters paklausë, kodël katës pase neárašyta, kad ši paskiepyta nuo pasiutligës. "Veterinarijos vaistinëje katæ paskiepijo, o veterinaras duomenis ávedë á kompiuterá", - atsakë šeimininkë ir registratorei pasiûlë paskambinti á nurodytà veterinarijos vaistinæ bei paklausti, ar jos katë paskiepyta. "Pas mus telefono ryšys - tik áeinantis, negalime paskambini á miestà", - išgirdo šiaulietë.

Registratorë patikëjo, kad katë paskiepyta ir jà perregistravo. Tada kilo nauja bëda - Pupos šeimininkai, besikeldami iš vieno miesto mikrorajono á kità, porà mënesiø nebuvo sumokëjæ uþ augintinæ mokesèiø - 4 litø.

Jaunøjø gamtininkø centre katës šeimininkë paklausë, ar negalëtø vietoje sumokëti skolos, juk pinigai vis tiek á tà patá "katilà" pateks. Išgirdo, kad to padaryti negalima, tad šeimininkams reikësià arba vykti á pietiniame miesto rajone esanèià daugiabuèius eksploatuojanèià bendrovæ, arba mokestá sumokëti banke. Be abejo, mokant banke tektø sumokëti ir mokestá uþ paslaugà.

Katës šeimininkë nevyko á pietiná mikrorajonà - sumokëti mokestá paprašë giminaièiø, bet problemos dël katës dar nesibaigë. Naujajame bute ásikûræ augintinio šeimininkai jau gavo sàskaità uþ Pupà. Ant sàskaitos buvo nurodyta senøjø buto savininkø pavardë. "Nemokësiu, kol sàskaitos savo vardu nesulauksiu", - pareiškë moteris. Ji sako jau suabejojusi savo pilietišku nusiteikimu registruoti katæ: "Prisidariau rûpesèiø, moku pinigus, taèiau mainais nieko negaunu. Šunims bent aikštelës árengiamos, o uþ kates sumokamas "pagalvës" mokestis - uþ tai, kad augintinës mieste gyvena ir kvëpuoja."

Šiauliuose legaliai gyvena 24 katës

Šiauliø jaunøjø gamtininkø centro gyvûnø registratorë informavo, jog katës Šiauliuose registruojamos vangiai. Šiemet daugiabuèiuose gyvenantys šiaulieèiai uþregistravo vos 17 kaèiø, nuosavuose namuose - septynias.

Gal gyventojai kaèiø neregistruoja todël, kad tenka mokëti, o nesuteikiama jokia paslauga? Kodël apskritai reikia mokëti uþ katæ? Gal pakanka tik informuoti apie jà?

Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistë informavo, kad jokiø pakeitimø dël rinkliavos nenumatoma rengti. Rinkliavà administruoja daugiabuèius administruojanèios bendrovës. Galbût su jomis galima tartis, kad uþ gyvûnà bûtø galima sumokëti vienu ypu - uþ visus metus. "Nejau sunku vienà kartà gyvenime keièiant gyvenamàjà vietà ir registravimo reikalus sutvarkyti?" - klausë specialistë.

Uþ augintinius surinkti pinigai naudojami beglobiams gyvûnams gaudyti. Pasak specialistës, vienai benamei katei sugauti reikia apie 60 litø.

O kas gresia gyventojams, kurie neuþregistruoja augintiniø? Pasak specialistës, neuþregistravæ gyvûno šeimininkai áspëjami arba jiems skiriama 200 litø dydþio bauda.

Gyvename Lietuvoje ir net nesusimàstome, kokia mûsø šalis gali bûti ádomi ir nepaprastai graþi kitø šaliø þmonëms.

Rugsëjo pabaigoje–spalio pradþioje V. Kudirkos ir Jovaro pagrindiniø mokyklø vokieèiø kalbos mokytoja Lina Juškevièienë ir V. Kudirkos pradiniø klasiø mokytoja Rasa Blikertienë dalyvavo projekte "Lietuviø kalbos pamokëlës Šiaurës Vokietijos pradinëse mokyklose". Projektui buvo atrinkti penki vokieèiø kalbos ir penki pradiniø klasiø mokytojai iš Lietuvos.

Vokieèiø kalbos mokytojai vedë vokietukams pamokëles apie Lietuvà: vaikai lietë atveþto Baltijos pajûrio smëlio, kriauklyèiø, lietuviškus akmenukø, iš maišelio traukë krepšinio kamuoliukà, medinæ karvæ. Vokietukai iškart padarë išvadà: Lietuva – pajûrio kraštas, þemës ûkio šalis, turi gerà krepšinio komandà. Uþduoèiø buvo ávairiø: vaikai rinko dëlionæ – Lietuvà, nacionaliná Lietuvos paukštá – gandrà, ragavo keptos duonos su èesnaku, lietuviško šakoèio, suþinojo, kas yra "cepelinai", piešë senovinius namø stogus, Gedimino pilá. Mokiniai buvo smalsûs, viskuo domëjosi ir jau kità dienà uþsigeidë aplankyti Lietuvà.

Pradiniø klasiø mokytojos mokë vokietukus lietuviø kalbos. Èia buvo pasitelkta daina-þaidimas "Išëjo tëvelis á miškà". Šià dainà mokiniai išmoko lietuviškai, mûsiškai tarë spalvø pavadinimus. Jau kità dienà Vokietijos mokyklos koridoriuose sklandë mums nepaprastai graþiai ištartas "Labas rytas".

Daug dþiaugsmo vaikams suteikë lietuviška tautinë juostelë, uþrišta jau pirmàjà viešnagës dienà.

Šiam projektui buvo ilgai ruoštasi, lankytasi dviejuose seminaruose. Projekto medþiagà mokytojos turëjo pasigaminti paèios. Dešimt projekto mokytojø tapo šaunia komanda. Šiaulietës pedagogës labai dëkingos projekto sumanytojams ir rengëjams.

"Šiauliai plius" informacija

Lapkrièio 5-7 dienomis Šiauliø "Juventos" mokyklos solistai ir ansambliai dalyvavo šalies gabiø ir talentingø vaikø ugdymo projekto "Kelias á save" baigiamuosiuose koncertuose, kurie vyko Klaipëdoje, Šiauliuose ir Vilniuje.

Projekte dalyvavo meniniai kolektyvai – tarptautiniø ir šalies konkursø laureatai: Klaipëdos Vydûno vidurinës mokyklos jauniø choras (vad. A. Girdzijauskas), Vilniaus "Þemynos" gimnazijos vaikø ir jaunimo puèiamøjø instrumentø orkestras "Jovaras" (vad. U. Vaiginis), Šiauliø "Juventos" mokyklos solistai ir ansambliai. Koncertuose dalyvavo šie juventieèiai: Domantas Gruþas, Gabija Kušleikaitë, Kristina Alminskaitë (vad. L. Stankuvienë), Kamilë Zavarzinaitë (vad. N. Valuþienë), vokaliniai ansambliai "Mozaika" (vad. L. Mikutienë) ir "Do re mi" (vad. V. Juodpusienë).

Klaipëdos Vydûno vidurinë mokykla, projekto "Kelias á save" organizatoriai ir koordinatoriai, iškëlë tikslà sutelkti trijø bendruomeniø menui gabius vaikus bendrai kûrybinei veiklai ir parengti koncertinæ programà Klaipëdos, Šiauliø ir Vilniaus globos namø auklëtiniams. Buvo siekiama ugdyti mokiniø tolerancijà, altruizmà bei kitas vertybines nuostatas. Koncertai vyko Klaipëdos universiteto Menø fakulteto koncertø salëje, Šiauliø "Juventos" mokyklos aktø salëje, Vilniaus Šv. Jonø baþnyèioje.

Šiauliø "Juventos" mokykloje vykusio koncerto klausësi vaikai iš Šiauliø globos namø, Logopedinës mokyklos, sutrikusiø gebëjimø vaikø centro "Ringuva", Šiauliø globos namø "Šaltinëlis", J. Lauþiko specialiosios mokyklos. Gerai parengta programa ir sumaniai parinktas repertuaras, atliekamas puikiø kolektyvø, sulaukë karštø klausytojø aplodismentø. Koncerte dalyvavusi Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Švietimo skyriaus vedëja V. Damskienë padëkojo projekto sumanytojams ir dalyviams uþ puikias idëjas ir graþø koncertà.

Pagrindinë projekto idëja – ugdyti ne tik motyvuotà gabiø vaikø apsisprendimà plëtoti ágimtus bei ágytus meninius gebëjimus, bet ir gebëjimà pamatyti ir suprasti šalia esantá vaikà, kuriam trûksta tëvø šilumos bei supratimo – buvo ágyvendinta. Koncertuose dalyvavæ skirtingø miestø mokiniai susipaþino, susidraugavo ir patyrë daug teigiamø emocijø, rengdami programà ir jà dovanodami kitiems.

Violeta Juodpusienë, Šiauliø "Juventos" pagrindinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Martynas DAINIUS

Mokytis dainuoti galima pradëti dar tada, kai saugiai gyvename motinos pilve. Tuo neabejoja ankstyvojo muzikinio ugdymo specialistai, medikai ir maþyliø mamos. Muzikinis kûdikiø ir nëšèiøjø ugdymas Šiauliuose þengia pirmuosius þingsnius.

Mamyèiø ir maþyliø studijos vadovë Eglë Januševièienë ásitikinusi, kad mena daro þmogø harmoningu.

Naujojoje studijoje meno paslapèiø mokosi patys maþiausi ir jø mamytës.

Dailës uþsiëmimai siûlomi net dvimeèiams maþyliams. Autoriaus nuotr.

Nauja ar uþmiršta?

Prieš porà mënesiø Šiauliuose duris atvërë mamyèiø ir maþyliø studija, skirta patiems maþiausiems ir besilaukianèioms mamoms. Studijos vadovë Eglë Januševièienë ankstyvojo muzikinio ugdymo srityje dirba jau šešerius metus. Moteris prisimena, kad jau vidurinëje mokykloje svajojo dainuoti su maþais vaikais. Jos klausdavo - darþelinukais? Ne, dar maþesniais.

Studijuodama Šiauliø universitete ji rašë darbà apie muzikiná ne tik vaikø bet ir kûdikiø ugdymà, o profesorius Albertas Pilièiauskas galutinai paskatino dirbti bûtent šioje srityje.

Prieš pora mënesiø E. Januševièienë ásteigë mamyèiø ir maþyliø studijà, kurioje piešia ir šoka vaikai nuo dvejø metø, o dainuoja ir muzikuoja - nuo trijø mënesiø. Maþiausiøjø uþsiëmimai vyksta kartu su mamytëmis. Nëšèiosioms organizuojami specialûs uþsiëmimai: dainavimas, kineziterapija, šokis.

Ankstyvasis muzikinis ir kitoks meninis ugdymas - kas tai? E. Januševièienë teigia, kad tai visame pasaulyje populiarûs uþsiëmimai patiems maþiausiems vaikams. Taip pat vis didesnis dëmesys skiriamas besilaukianèiø mamø meninei veiklai.

"Tai natûralu. Mûsø moèiutës dainuodavo lopšines, þaisdavo su maþyliais. Lopšinës, þaidinimai, liaudiškø šokiø elementai – tai graþu ir artima. Deja daþnai temokame tik lopšinæ "A-a pupa" bei þaidimà "Katu katutes". Stengiuosi, kad programoje maþyliams bûtø kuo daugiau liaudiškø elementø: dainø, þaidimø."

Visokeriopa nauda

E. Januševièienë savo darbe visada prisimena maestro Sauliaus Sondeckio þodþius, jog Japonijoje aukštøjø technologijø mokslø studentams yra privalomas muzikinis ugdymas. Muzika reikalinga tam, kad þmogus bûtø harmoningas, nevienpusiškas, jauèiantis save ir kitus.

Vadovë pastebi, kad vaikai, su kuriais jai teko dirbti dar prieš penkerius metus, iki šiol dainuoja. O vaikams, kurie turi koordinacijos problemø, ritmingi muzikiniai þaidimai ir judesiai labai naudingi. "Dailë, drama, šokis, muzika... Menas pats yra terapija", - ásitikinusi pašnekovë.

Kalbëdama apie meniná ugdymà nëšèiosioms, E. Januševièienë vël primena – neturime bûtinai dainuoti ir šokti kaip mûsø moèiutës. Svarbiausia – patirti gerø emocijø, kurios neabejotinai veikia ir vaisiø.

Alma Grigaliûnienë, akušerë ir mamologë, teigia, kad kûdikio laukimas ir gimimas kiekvienai šeimai atveria nepaþástamà pasaulá: "Ruoštis motinystei ar tëvystei reikia daug anksèiau - dar prieš gimstant kûdikiui. Atsakymus á daugybæ tëvams iškylanèiø klausimø galima suþinoti apsilankius specialiuose kursuose. Ruoštis reikia ne tik mamai, bet ir bûsimo vaikelio tëèiui. Juk vaikø sveikatà lemia tëvø sveikata. Ir ne tik fizinë."

A. Grigaliûnienë sako, jog stengiamasi bendradarbiauti ne tik su medikais ar kitais specialistais, bet ir su neseniai atsidariusia meno studija maþyliams bei mamytëms. Menas, anot pašnekovës, suteikia emocinæ pusiausvyrà, ramybæ ir harmonijà.

Neákainojami patyrimai

Bûsima mama Kristina prisipaþino mëgstanti uþsiëmimus nëšèiosioms: "Pamokëlës man yra labai svarbios dël keliø dalykø. Susirenka jaunos mamytës, kurioms norisi pabendrauti. Galiu uþmegzti ryši su dar negimusiu vaikeliu. Jis tikrai reaguoja á garsus, muzikà. Išmokau lopšiniø, kuriø iki tol nebuvau girdëjusi. Jau moku atsipalaiduoti, skambant tam tikrai muzikai. Viskà pritaikysiu vaikuèiui gimus."

Treèio vaikelio besilaukianti Inga abi savo dukrytes mokë muzikos, šokio ir dailës nuo kûdikystës. Gal todël vyriausioji - jau tikra šokëja, o maþesnioji noriai verþiasi dainuoti. "Pastebëjau - jei vaikai dainuoja nuo maþumës, jau darþeliuose pirmauja daugelyje srièiø. Jie viskà greitai ir lengvai išmoksta."

Per 230 mokslininkø, pedagogø, ekspertø iš Belgijos, Prancûzijos, Jungtinës Karalystës, Italijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos spalio 28 d. susirinko Šiauliø universitete á tarptautinæ mokslinæ konferencijà "Specialioji pedagogika: nuo defektologijos iki inkliuzinës pedagogikos". Ji skirta šiemet minimam specialiosios pedagogikos specialybës Lietuvoje 50-meèiui ir Šiauliø universiteto Socialinës gerovës ir negalës studijø fakulteto 35-meèiui paminëti.

Konferencijoje dalyvavo áþymûs specialiosios pedagogikos specialistai iš uþsienio: profesoriai S. Ebersoldas, J. J. Detraux (Prancûzija), P. Grazioli (Italija), H. Norris (Jungtinë Karalystë), taip pat Lietuvos universitetø (Vytauto Didþiojo, Klaipëdos, Mykolo Romerio ir Šiauliø) mokslininkai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, specialieji pedagogai iš visos Lietuvos.

Pranešimuose apþvelgti Lietuvos Respublikos ástatymai ir kiti norminiai dokumentai, reglamentuojantys specialøjá ugdymà, specialiojo ugdymo sistema mûsø šalyje, specialiojo ugdymo pokyèiai (metodologiniai, praktiniai, specialistø rengimo), palyginta Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialiøjø poreikiø vaikø ugdymo situacija, aptarta pedagogikos raida nuo defektologijos iki inkliuzinio ugdymo, pasidalyta 50 metø Lietuvos ir uþsienio šaliø patirtimi teikiant pagalbà šeimoms, auginanèioms vaikus, turinèius negalæ, nagrinëtos rizikos grupës vaikø ir neágaliø vaikø ugdymo problemos, neigaliø ankstyvo amþiaus vaikø integracijos galimybës. Iš viso perskaityti aštuoni pranešimai.

Konferencijos dalyviø susidomëjimà sukëlë Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistës T. Aidukienës pranešimas "Politikos ir praktikos palyginamumas – bûtina inkliuzinës sistemos sàlyga", Šiauliø universiteto Specialiosios pedagogikos katedros vedëjo A. Ališausko ir Šiauliø universiteto mokslo ir meno prorektorës S. Ališauskienës pranešimas "Specialiøjø ugdymosi poreikiø tenkinimas Lietuvoje: prioritetai ir kryptys", Jungtinës Karalystës atviros visuomenës fondo eksperto P. Avanso nagrinëta tema "Inkliuzinis ugdymas Lietuvoje. Atvejo analizë".

Konferencijoje pristatyta ir per 20 stendiniø pranešimø, kuriuos pateikë 37 autoriai iš ávairiø Lietuvos vietoviø (Šeduvos, Raseiniø, Jonavos, Klaipëdos, Ukmergës, Šiauliø). Jie atskleidþia teorinæ ir praktinæ specialiosios pedagogikos raidà Lietuvoje ir vykstanèius pedagoginius procesus. Dalis medþiagos yra susijusi su specialiøjø ugdymosi poreikiø tenkinimu vaikø ankstyvajame amþiuje, mokykloje. Kiti stendiniai pranešimai pristato specialiøjø poreikiø tenkinimo koordinavimo, logopedinës pagalbos strategijø, fizinæ ir protinæ negalæ turinèiø asmenø integracijos ir dalyvavimo darbo rinkoje, sportinëje veikloje tyrimus. Apibendrinamos specialistø praktikø patirtys ugdant specialiøjø poreikiø vaikus.

Konferencijos dalyvius sveikino švietimo ir mokslo viceministras V. Bacys, Seimo narys E. Þakaris, Šiauliø miesto savivaldybës vicemerë A. Javtokienë, universitetø atstovai.

ŠU informacija

Helovinas – viena seniausiø švenèiø pasaulyje. Joje keistoku bûdu susipynusi keltø tradicija garbinti piktàsias dvasias ir krikšèioniškoji – nusilenkti visiems šventiesiems.

Helovino šventës istorija siekia tûkstantmeèius, pradedant nuo keltø organizuoto Samheino festivalio, senovës romënø švæstos Pomonos šventës ir krikšèioniø minimos Visø šventøjø dienos.

Kaþkada šiuolaikinës Anglijos ir Šiaurës Prancûzijos þemëse gyveno keltø gentys. Jos laikësi stabmeldystës tradicijø ir savo aukšèiausiàja dievybe laikë Saulæ. Keltai dalijo metus á dvi dalis – þiemos ir vasaros periodà. Per þiemà Saulës dievas bûdavo Samheino, mirusiøjø valdovo ir tamsos kunigaikšèio, nelaisvëje.

Samheino festivalis buvo švenèiamas lapkrièio 1-àjà. Tai laikas, kai vasarà pakeisdavo þiema, dienà – naktis, gyvenimà – mirtis. Tuomet išnykdavo visi barjerai tarp materialaus ir dvasiø pasaulio. Tarp šiø pasauliø vienintelæ naktá atsiverdavo vartai, visos nerealizuotos mirusiøjø svajonës ir neágyvendinti planai vël sugráþdavo á þemæ, o jø sielos nusileisdavo pasišildyti prie gimtøjø þidiniø. Mirusiøjø dvasios galëdavo ágyti ávairø pavidalà. Piktosios ásikurdavo gyvûnø kûnuose, paèios pavojingiausios – katinø. Tà dienà visos pragaištingosios jëgos nusileisdavo á þemæ.

Lapkrièio 1-osios naktá druidai rinkdavosi àþuolø giraitëse, esanèiose ant aukštø kalvø (àþuolai laikyti šventaisiais medþiais), degindavo lauþus ir aukodavo piktosioms dvasioms, nes jas reikëdavo pamaloninti. Rytà druidai dovanodavo þmonëms þarijø iš šiø lauþø, kad šie áþiebtø ugná savo namuose. Druidø ugnis šildydavo namus per þiemà ir saugodavo jø gyventojus nuo piktøjø dvasiø.

Šià slëpiningà naktá merginos burdavo. Á druidø lauþus bûdavo metami du kaštonai. Jeigu jie degs greta, mergina gyvens santarvëje su savo mylimuoju, jeigu pasklis á skirtingas puses – jø keliai išsiskirs. Savo bûsimà vyrà mergina galëjo pamatyti, atsisëdusi vidurnaktá priešais dubená vandens ir deganèià þvakæ, laikydama rankoje obuolá. Pats blogiausias þenklas buvo parvirtusi þvakidë. "Piktosios dvasios nori uþgesinti šiø namø þidiná", - sakydavo keltai.

Mûsø eros pradþioje romënai uþkariavo keltø teritorijà, atsinešdami savas tradicijas ir šventes. Lapkrièio 1-osios naktá jie švæsdavo Pomonos dienà, kuri buvo augalø deivë.

IX amþiuje, kai Didþiosios Britanijos teritorijoje paplito krikšèionybë, šios senosios tradicijos susipynë su dar viena švente – katalikiškàja Visø Šventøjø diena – All Hallows Even. Vëliau šis pavadinimas transformavosi á Halloween.

Dabar iš senosios stabmeldiškos šventës teliko þaismingø tradicijø rinkinys. Šià naktá priimta rengtis piktøjø dvasiø rûbais - negalima praleisti galimybës pasijusti ragana arba demonu. Neatskiriamas Helovino simbolis – moliûgo galva. Iš moliûgo išimamas minkštimas, išpjaustomas veidas, o á vidø ástatoma þvakë. Moliûgas simbolizuoja ir derliaus nuëmimo pabaigà, ir piktàjà dvasià, ir jà atbaidanèià ugná, taip keistai viename daikte ásikûnija keletas senovës simboliø. Tà naktá á namus beldþiasi vaikai šaukdami: "Pavaišink arba pasigailësi!" Jeigu nieko nepaaukosite, šie maþi pikti demonai gali pasišaipyti iš jûsø, pavyzdþiui, kuo nors ištepti durø rankenà.

Per Helovinà þibintu bandyta paversti ir ropæ, ir bulvæ, ir burokëlá, bet pasirinktas buvo moliûgas. Jis pasirodë esàs ir tvirtesnis, ir graþesnis. Netgi be þvakës viduje jis panašus á maþà saulutæ, kurios rudená taip trûksta.

Lietuvoje Helovinas, þinoma, irgi švenèiamas, tik nedràsiai. Uþtat atsidûræ tuo metu uþsienyje tikrai pateksite á siautulingà šventës sûkurá. Pavyzdþiui, išvakarëse klajodami Amsterdamo gatvëmis išvysite, kaip turgeliuose vietoj gëliø karaliauja moliûgai. Pamatysite, kaip juos, graþuolius, veþëèiomis (veþëèios - Moliûgø šventës – Pomkûno parado - atributas) gatvëmis veþa þemdirbiai. Austrijos restoranai ir kavinës kvies paragauti Helovino šventës patiekalø. Suprantama, jie bus pagaminti iš moliûgø. Airijoje Helovino šventës vakarà šventinius stalus apšvies ne elektra, o á moliûgus ástatytos þvakës. Mirganèioje jø šviesoje viskas atrodys mistiška...

Gaila, kad primirštama tikroji senovinë Helovino prasmë. Helovinas traukia paslaptingumu, mistiniu reikšmingumu. Ši šventë – bandymas suprasti ryšá tarp mûsø ir anapusinio pasaulio, perëjimas, vartai iš vienos bûties á kità. Šie vartai, kaip ir bet kurie kiti, yra paradoksalûs. Atsidûræ tarp dviejø pasauliø, jie tuo pat metu priklauso jiems abiem ir në vienam iš jø.

Samheinas – vartai á þiemà. Mes iki šiol esame linkæ pasitikti þiemà priešiškai. Atrodo, jog jos metu miršta viskas, kas gyva. Taèiau mirties atëjimas yra ir naujos gyvybës pradþia. Samheino laikas – tai laikas nusimesti rûpesèiø ir sumaišties naštà, susikaupusià per vasarà ir praradusià savo reikšmæ, laikas pasekti medþiais, kurie išsivaduoja nuo lapø, atgyvenusiø savo amþiø. Juk jeigu medþiai jø nenusimes, negyvi lapai neduos jiems galimybës pavasará vël suþaliuoti.

Legenda byloja, jog tà naktá Samheinas atveria vartus á praeitá ir á ateitá. Dvi stichijos tampa prieinamos dabar. Tai laikas, kai þmogus nëra ribojamas laiko gniauþtø ir gali apmàstyti, kokia vieta jam skirta amþinybëje.

Taèiau perëjimas á kità erdvæ arba laikà gali bûti skausmingas. Vartai gerai saugomi. Raganos ir velniai – Helovino herojai – ištikimi vartø sergëtojai. Bet jeigu šiuos vartus perþengsime, pagalvokime, koká save išvysime anapus.

Parengë Kamilë Vitkutë

Spalio 21–24 d. Kuršënuose susirinkæ Graikijos, Lietuvos, Slovënijos, Turkijos ir Vokietijos jaunimo organizacijø atstovai kûrë idëjas, kaip Europos krepšinio èempionatas gali prisidëti prie jaunimo tarpkultûrinio mokymosi.

Pagrindinë susitikimo metu nagrinëta tema – kaip krepšinis ir Europos krepšinio èempionatas gali bûti išnaudotas jaunimo tarpkultûriniam suvokimui gerinti. Projekto iniciatoriai nori, kad krepšinio èempionatas bûtø suprantamas ne tik kaip sporto varþybos, kuriose kovojama tik dël pergaliø, ar galimybë verslui uþdirbti pinigø, bet ir kaip galimybë geriau paþinti kitø šaliø kultûras.

Partneriai sutarë, kad nagrinëjant skirtingø šaliø krepšinio kultûrà, istorijà, sirgaliø tradicijas, galima geriau suvokti þmones iš kitø šaliø, taip skatinant tarpusavio supratimà ir tolerancijà. Susitikimo pabaigoje buvo sutarta dël keturiø jaunimo mainø projektø, kurie 2011 metais turëtø vykti Turkijoje, Slovënijoje, Graikijoje bei Lietuvoje.

Planuojama, kad jaunimo mainø Turkijoje pagrindinë tema bus fanatizmas – kodël jis egzistuoja ir kokias pasekmes jis gali sukelti. Slovënijoje planuojama surengti krepšinio varþybas, kuriø metu viena komanda mëtytø á krepšá Slovënijoje, o kita – Italijoje (mainai vyktø mieste, kuris padalytas á dvi skirtingose valstybëse esanèias dalis). Graikai organizuos jaunimo mainus nedideliame miestelyje, kuriame kasmet vyksta krepšinio turnyras, taèiau niekada jame neþaidë þmonës iš uþsienio ir moterys. Lietuvoje jaunimo mainai turëtø vykti Europos krepšinio èempionato metu. Kuršënø kûrybinës raiškos centras kvies dalyvauti tø šaliø organizacijas, kurios kvalifikacines rungtynes þais Šiauliuose. Jaunimo mainø dalyviai surengs didelæ šventæ (sirgaliø festivalá), kurio metu pristatys èempionate þaidþianèiø šaliø kultûrà.

"Šiauliai plius" informacija

Eva JAGMINAITË

Augant nedarbui, didëjant konkurencijai darbo rinkoje, daþniau galima išgirsti "á darbà kaip á pragarà", "jauèiu átampà darbe" nei "á darbà kaip á šventæ". Nenoro prieþastis – prasta psichologinë atmosfera, kolektyvo priešiškumas ar psichologinis smurtas darbe, t. y. "mobingas". Prieš dešimt metø "mobingà" pradëjusi tyrinëti Šiauliø valstybinës kolegijos docentë Jolita Vveinhardt sako, kad "mobingo" sàvoka lietuviams ne naujiena, taèiau apie tai šnekama puse lûpø, daþnai bijant prarasti darbà ar likti kolektyvo uþribyje.

Dešimt metø "mobingà" tyrinëjanti Šiauliø valstybinës kolegijos docentë Jolita Vveinhardt sako, kad "mobingo" sàvoka lietuviams ne naujiena, taèiau problema nesprendþiama bijant prarasti darbà ar likti uþribyje. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Gyvaèiø yra visur

"Mobingas" išvertus – "gaujos puolimas", - paaiškina Jolita. - Pati šià savokà atsitiktinai išgirdau dalyvaudama vakarëlyje Vokietijoje, kai priëjæs vyras prisistatë esàs "mobingo" konsultantas. Greitai þodyne išsivertusi sàvokà pareiškiau, kad Lietuvoje "mobingas" neegzistuoja ir gaujos nieko nepuldinëja."

"Mobingo" sinonimai – psichologinis smurtas, tylus teroras, emocinis susidorojimas. Daþniausiai jis pasireiškia nebyliu kolektyvo susimokymu prieš vienà ar kelis kolegas. "Jûs në neásivaizduojate, kiek yra "mobingo" bûdø – tai pašaipios replikos, nedraugiškas þvilgsnis, "pikantiška" informacija, apkalbos, uþduoèiø, viršijanèiø aukos gebëjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinës informacijos slëpimas, ignoravimas. Negali bûti në kalbos apie produktyvø kolektyvo darbà", - sako docentë.

Vis dëlto ne kiekvienas puolimas gali bûti pavadintas "mobingu". Jam bûdingi daugiau nei pusæ metø trunkantys daugiau nei kartà per savaitæ pasikartojantys uþpuolimai.

Silpnieji niekam nekliûva

J. Vveinhardt sako, jog darbdaviø klaida – ásitikinimas, jog konkurencinëje kovoje išlieka stipriausieji. "Kolektyvas niekuomet nekovos su silpnu konkurentu. "Mobingas" daþniausiai tampa kova prieš stipriausius, talentingiausius ir produktyviausius darbuotojus. Juk kam kovoti su tuo, kuris nekelia grësmës? Kur kas didesnis pavojus, pavyzdþiui, jei vos metus dirbantis kolega parodys geresnius gebëjimus ir ims kilti karjeros laiptais greièiau uþ kolektyvo senbûvius. Protingi þmonës nemëgiami", - pavyzdþius pateikia pašnekovë.

Ji sako, kad "mobingu" darbdaviai vis daþniau susirûpina. Natûralu, kad emocinës átampos neišlaikæ darbuotojai palieka darbà, o didelë darbuotojø rotacija, prastas psichologinis darbovietës mikroklimatas maþina darbo efektyvumà bei kokybæ.

"Kaip þmogus gali ramiai dirbti, jei gráþæs iš tualeto randa prie stalo stovintá viršininkà, prašantá parodyti, kà turi po stalu. Nieko po stalu nepalikæs darbuotojas dràsiai parodo pastalæ, o ten - "gerøjø" kolegø palikta "dovana", - pasakoja docentë. - Daþniausiai kolektyvuose yra þmoniø, kuriø laki fantazija leidþia kurti nebûtas istorijas ir pasakoti jas turint tikslà nuteikti prieš koká nors kolegà. Apie silpnuosius kolektyvo narius istorijos nekuriamos."

Jei "mobinguoja" vadovas – geriausia palikti darbà

Patiriant psichologiná terorà darbe, neretai išeitis bûna išëjimas iš darbo, taèiau kartais darbdaviai situacijà pagerinti bando pokalbiais. Problemø kyla tuomet, kai emociná terorà naudoja ne þemesnio rango darbuotojai, o pats darbdavys. "Geriausia išeitis - palikti darbo vietà. Su vadovu nepakovosite, tik susigadinsite sveikatà, - sako J. Vveinhardt. - Vienos þiniasklaidos priemonës vadovo pavaduotojas pasakojo ilgai nesupratæs, kas vyksta. Jo viršininkas elgësi labai draugiškai, pas já ateidavo "pasitarti". Þmogus negailëdamas dalijosi idëjomis, kol pastebëjo, kad kolega tas idëjas savininkams pateikia kaip savo. Vëliau suþinojo, kad kolegos ir savininkai kryptingai ir metodiškai nuteikinëjami. Pasirodo, tikrinami stalèiai, kompiuteris, elektroninis susirašinëjimas ir kt. Viskas, kas gali sukelti abejoniø, "pagraþinama" ir pateikiama savininkams kaip blogo darbo árodymas."

Vienos organizacijos skyriaus vadovas, gabus ir talentingas, aplinkiniø buvo laikomas realiu pretendentu á tos organizacijos vadovo postà. Kaip pasielgë tos organizacijos vadovas? Ëmë metodiškai kritikuoti to padalinio darbuotojus ir darbo rezultatus. Skyriaus vadovà nustojo kviesti á vadovø susirinkimus, sumaþino atlyginimà, galiausiai kirto per jo ambicijas - paþemino skirdamas darbà, kurá turëjo atlikti þemesnës kvalifikacijos darbuotojas. Panašiai pasielgta ir su toje ámonëje dirbusia to þmogaus þmona. Jie suprato, kad neturi kito pasirinkimo, tik išeiti iš darbo.

Skandinavai su "mobingu" darbe kovoja pasitelkæ ástatymus. Europoje yra ákurtos klinikos nuo psichologinio smurto darbe nukentëjusiesiems, nes dël neigiamø emocijø darbe neretai kyla skrandþio, þarnyno veiklos, kraujotakos ir širdies problemø, neurologiniø sutrikimø.

"Bulingas" - mokyklose

Mokyklinio amþiaus vaikus auginantys tëvai turëtø þinoti "bulingà", t. y. psichologiná terorà prieš bendramokslius. "Moksleiviai uþpuldinëjami po pamokø, susitarimai ignoruoti koká nors klasiokà, sutrypti rûbai po kûno kultûros pamokø, išpurvintos kuprinës, kramtomoji guma ant këdës. Gal atrodo juokinga, bet dël tokiø prieþasèiø moksleiviams neretai tenka pakeisti mokyklà. Þinau Šiauliuose atvejø, kuomet apie "bulingo" problemas tëvai pasiskundë auklëtojoms, taèiau nenorëdamos teršti mokyklos vardo, jos pareiškë, kad mergaitë išsigalvoja", - pasakoja pašnekovë.

Bûtent geros ugdymo ástaigos reputacijos išsaugojimas kartais pakiša kojà ugdyti gabius moksleivius. Patirdami stresà ir átampà klasëje, jie nebegali ne tik mokytis, bet ir galvoti apie kà nors kita, išskyrus baimæ.

"Mobingo" tyrinëjimo pradininkas švedø gydytojas H. Leymann išskyrë keturias dešimtis puolimo variantø. Iš pokalbiø su "mobingo aukomis", laiškø matyti, kad lietuviai išradingesni. Pavyzdþiui, darbovietëje rengiami vakarëliai, taèiau vienas þmogus yra demonstratyviai ignoruojamas - ne tik nekvieèiamas, bet ir leidþiama jam suprasti, kad yra nepageidaujamas.

"Daþniausiai "moberis" (spaudimà darantis þmogus) pats turi nevisavertiškumo kompleksø, nepasitiki savimi, jauèiasi turintis maþiau gabumø. Kitaip tariant, "mobingas" yra frustracijos pasekmë. Juk pastebëjote, kad darbštesni, gabesni kolegos labai daþnai sulaukia neigiamos reakcijos – tampa baltomis varnomis. Sakoma, ko èia draskaisi, pastangos vadinamos lindimu á uþpakalá valdþiai ir pan." - sako docentë.

Vyresnio amþiaus þmonës dar prisimena "diedovšèinà" kariuomenëje – jos poþymiø galima rasti ir darbovietëse. Sunku pasakyti, ar dël patyèiø, kareiviai bëga iš savo daliniø. Tie, kurie tyèiojosi, vëliau ateina á darbovietes ir jau atsineša tam tikrà patirtá ir nuostatas", - pasakoja pašnekovë.

Daugelis mûsø dalyvavo ávairiose krikštynose: pirmakursiø, naujame darbe, kai naujokas "stato" iš pirmos algos ir pan. Šiurpà kelia tai, kad net darþeliai rengia krikštynas nieko nesuprantantiems vaikams, tokiu bûdu vaikø sàmonëje formuodami priešiškumà tiems, kurie nepriklauso "pašventintøjø" ratui, tai yra "ne saviems". Nedavei mokykloje nusirašyti, sulauþei tradicijà ir nesurengei bendradarbiams vakarëlio, "ari" darbe, kai kiti stengiasi "nusimuilinti" – tampi priešu.

"Mobingo" specialistai - skandinavai ir vokieèiai

"Neseniai sulaukiau vokieèiø pasiûlymo disertacijà išversti á vokieèiø kalbà. Nors vokieèiai yra lyderiai kovojant su "mobingo" reiškiniu, daugiausia atlikæ tyrimø, sukûræ pagalbos modelius ir pan., juos sudomino tai, kad "mobingà" analizuoju kaip vienà iš diskriminacijos formø ("mobingas" kaip diskriminacija darbuotojø santykiuose). Diskriminuojami tie, kurie išsiskiria iš bendros pilkos masës – ir dël odos spalvos, ir dël socialinës padëties (pvz. iš kaimo), ir dël fiziniø trûkumø, lytinës orientacijos, amþiaus, didesniø gabumø ir t. t" - savo veiklà apibûdina pašnekovë.

Pavyzdys, kurá pateikë vieno miesto psichiatrijos ligoninës gydytojas. Vyko vieša politikø diskusija apie tai, ar nereikëtø privatizuoti švietimo ástaigø valgyklas. Valgyklos nebuvo privatizuotos, taèiau pagyvenusio amþiaus virëja pateko á psichiatrijos ligoninæ. Paaiškëjo, kad jaunesnës kolegës susimokë ir nusprendë, jog reikia moteriškæ "išësti", nes privatizavus gali bûti atleidþiama darbuotojø, tad geriausiai "pasirûpinti" iš anksto.

Lietuvoje daþniausiai tokiam þmogui skiriami antidepresantai arba jis paguldomas á psichiatrijos ligoninæ, gydomas medikamentais. Skandinavijos šalyse, Vokietijoje egzistuoja tam tikra pagalbos sistema, kurià organizuoti yra priverstas darbdavys, tuo ypaè rûpinasi profsàjungos. Ámonëse organizuojamos tarpusavio pagalbos grupës, samdomi konsultantai konfliktams spræsti, rengiami specialistai ar net valstybës lëšomis kuriamos specialios klinikos "mobingo" aukoms. Egzistuoja ir teisminë praktika.

Stambiose kompanijose kolektyvinëse sutartyse numatoma darbdavio atsakomybë dël "mobingo" prevencijos ir pasekmiø. Kai kalbama apie ámoniø socialinæ atsakomybæ (Lietuvoje tai tampa mada, taèiau retai gilinamasi á šios atsakomybës aspektus), Vakaruose tai suprantama ir kaip atsakomybë dël "mobingo".

"Mobingas" dar vadinamas "apgaulingu" sunaikinimu. Yra penkios mobingo fazës. Viskas prasideda "nereikšmingais" konfliktais. Po to tai tampa sistema. Auka bando kalbëtis su puoliku, bet tai rezultatø neduoda. Metodiškai iš pusiausvyros išvestas þmogus ima elgtis neadekvaèiai, nervingai, "pratrûksta", viešai uþsipuola "moberá", kuris toliau vaidina nekaltà avinëlá, ir pan. Aplinkiniams formuojama nuomonë, kad kolega tikrai "keistas", "nenormalus", gal "psichiškai nesveikas". Akivaizdu, kad terorizuojamas þmogus ima dirbti prasèiau, o "moberis" toliau kursto apkalbas, girdi, koks "nesveikas" kolega, kaip "prastai" dirba ir pan. Vadovui sukuriamas neigiamas ávaizdis ir galiausiai arba pati auka išeina iš darbo, arba yra atleidþiama.

Jei esate susidûræ su "mobingu", savo asmeninæ patirtimi galite pasidalyti ir patarimo paklausti portalo www.etaplius.lt rubrikoje "Specialistai atsako".

Prabëgo jau 50 metø nuo to momento, kai Lietuvos uostamiestyje suskambo pirmieji kolektyvo "Kopø balsai" akordai.

Be abejo, visi, kurie mena šá kolektyvà, þino, jog jo sumanytojas ir ilgalaikis puoselëtojas buvo "Kopø balsø" vadovas Arvydas Paltinas. Bet ar visi, prisimindami šá ásimintinà kolektyvà, þino, kiek tuo metu – sovietmeèiu – menininkams, kûrusiems "Kopø balsø" kolektyvà, kainavo vargo ir kanèiø, kad galëtø puikiomis melodingomis dainomis prabilti á klausytojus ir lankyti juos savo koncertais ávairiuose mûsø šalies miestuose ir miesteliuose.

Be abejo, apie tai galëtø daug pasakoti "Kopø balsø" kûrëjas Arvydas Paltinas bei kiti šio kolektyvo nariai, tapæ þinomais ir populiariais mûsø šalies atlikëjais. Tai visø pirma Nelly Paltinienë, E. Kuèinskas, Antanas Èapas, Eugenijus Vasilevskis, Eugenijus Ivanauskas ir kt.

Ypaè sëkmingas periodas "Kopø balsams" buvo ásiliejus á kolektyvà Nelly. Jos sodrus balsas, puikus sceninis ávaizdis bei charizma lëmë þaibiškà "Kopø balsø" suklestëjimà ir þinomumà šalyje. Sëkmingas buvo ir Nelly bei Eugenijaus Ivanausko duetas, tautos apipintas mitais ir legendomis.

Kraštas mena ir kitus dabar mylimus populiarius atlikëjus: E. Kuèinskà, E. Vasilevská, A. Èapà, B. Petrikytæ. O jeigu dar prisimintume ir visas ásimintinas dainas, kurios skambëjo "Kopø balsø" repertuare, ir visas šalis, kurias aplankë kolektyvas ir visus nuotykius, nutikusius koncertø metu, – vietos tokiam rašiniui èia nepakaktø.

Išeitis - atvykti á "Kopø balsø" jubiliejiná 50-meèio koncertà ir patiems išgirsti ir pamatyti mylimus atlikëjus. Pabûti kartu, paspausti jiems po koncerto rankà ir tokiu bûdu persikelti á savo jaunystæ, á tuos prisiminimus, kurie, tikimës, Jums yra brangûs.

Koncertas vyks spalio 16 d. 18 val. koncertø salëje "Saulë" (Tilþës g. 140).

Sekmadiená šiaulieèiai galëjo dþiaugtis viena didþiausiø regioniniø parodø Lietuvoje - Šiauliø šunø paroda.

Artûro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliø arenos didþiojoje salëje savo gabumus, ágûdþius ir, þinoma, groþá demonstravo beveik tûkstantis keturkojø, pusantro šimto skirtingø veisliø atstovø. Savo augintinius á parodà atveþë jø šeimininkai bei treneriai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos.

Parodos metu renkami graþiausi šunys maþyliø, jaunimo, veterenø klasëse, graþiausia šunø pora, geriausias veislynas, graþiausias parodos šuo.

Bene didþiausio þiûrovø susidomëjimo sulaukë judrumo varþybos, kuriø metu keturkojai greièiausiai turi áveikti kliûèiø ruoþà, padarydami kuo maþiau klaidø.

"Etaplius.lt" informacija

Arûnas UOGINTAS

Koks yra šiuolaikinis Baltijos šaliø menas? Ar jis išsamiai pristatomas meno bienalëse ar trienalëse? Kur daþniausiai eksponuojama tø šaliø sostinëse dirbanèiø dailininkø produkcija?

Redos ir Arûno Uogintø instaliacija "Þymëjimas", 2010 m. Autoriaus nuotr.

Šákart - pamàstymai apie kai kuriuos menininkø darbus, gal atsitiktinai, o gal dësningai patekusius á vienà, taèiau periodiškai vykstantá vizualaus meno projektà "Baltijos meno faktorius", kurie, manau, suteiks tam tikros informacijos apie vizualaus meno problemas ir ne tik apie elito menà Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.

Paroda atidaryta šiø metø rugsëjá Šiauliø dailës galerijoje. Ji sujungë tris bendraujanèius miestus – Šiaulius, Jelgavà ir Tartu. Parodos kuratorius menininkams nesiûlë išankstiniø temø ar vieningos koncepcijos, tiesiog kiekvienam miestui buvo suteiktas tam tikras ekspozicijos plotas, o šiø miestø dailininkai patys nusprendë, kà ir kaip eksponuoti. Tiesa, šiaulieèiams buvo surengta tam tikra atranka, nurodant tos – lietuviškos - parodos koncepcijà - tai piešinio interpretacija, leidþiant kiekvienam parodos dalyviui bûti atsakingam uþ savo idëjos originalumà. Supratau, kad menotyrininkas á projektà kvietë tuos miesto dailininkus, kurie savo kûrybiniais darbais yra dalyvavæ platesniame nei Šiauliø miesto dailës kontekste - áþymesniuose meno projektuose, kai kurie autoriai buvo pastarøjø metø bienaliø Lietuvoje ir uþsienyje dalyviai ir laureatai.

Estai prisistatë spalvinga vidurinës kartos menininkø grupe. Tai menininkës Mari Kartau (Siram), Piret Bergmann (Pusa), tapytojas Alar Raudoja ir kt. Kartu su jais garsus performanso menininkas Andrus Joonas eksponavo didelio formato tapybà ir instaliacijà prarastos šalies "Aledoia" motyvais, taèiau atidarymo metu neišlaikë (vis dëlto performanso meistras) ir þavingo èiurlenanèio švilpuko melodija, apþvelgdamas visà ekspozicijà, sukëlë nuotaikingà þiûrovø šurmulá. Tiesa, prieš keletà metø jo ir bendraþygës akcija apie girtuoklystës fenomenà, atlikta panašia proga prie Dailës galerijos, sukëlë kai kuriø padoriø miestieèiø rezonansà spaudoje ir paliko ádomius pëdsakus miesto politiniame gyvenime... Autoriø nustebino tas anø metø aršus politikø poþiûris á jø pasirodymà. Jis kalbëjo, kad Estijoje, kitaip nei Lietuvoje, kur daþni, ypaè pastaraisiais metais, populistiniai politikø išpuoliai prieš šiuolaikinio meno atstovus, tokie performansai toleruojami ir visa tai paliekama vienokiai ar kitokiai menininkø ir þiûrovø diskusijai. Jis prisiminë, kaip Estijoje performanso dalyviai vykdë akcijà, kurios metu miesto centre buvo viešai puotaujama: daug valgoma ir geriama ir èia pat šlapinamasi – visiems puikiai þinoma baliø situacija. Tai buvo spektaklis, gal šiek tiek tiesmukiškas, bet tam tikra mûsø gyvenimo parodija, metafora. Kaþkas iš þiûrovø iškvietë policijà, kuri atvykusi išsiaiškino, kad èia tik spektaklis, meno vadybininkø suderintas, ir nëra pagrindo "artistø" areštuoti...

"Atvira diskusija", "provokacija" tiktø estø menininkës Siram didelio formato tapybos darbui "Mano šventas sijonas" nusakyti. Autorë, vaizduodama save pasilenkusià, su mini sijonëliu, þiûrovo dëmesá koncentruoja á tà vietà, kuri, padoriai rašant, yra þemiau juosmens ir aukšèiau kitos keliø girneliø pusës... Moteris tarytum bando nustatyti ribà ar tiesiog kvieèia diskusijai, kai vienoje pusëje tiesiog galybë erotikos ir pornografijos, plûstanèios iš þurnalø, laikrašèiø, televizijos, o kitoje pusëje - viena laisva moteris su puritoniškos visuomenës nesuvarþyta savo troškimø ir gyvenimo tëkmës filosofija ...

Estø, šios parodos menininkø, pozicija aiški - jie nori bendrauti ir vizualine kalba tyrinëja þmogø toká, koks jis yra, o ne koks jis turëtø bûti... Pati didaktinë mintis, kad þmogus turëtø bûti vienoks ir kitoks, primena propagandinæ sovietiniø laikø "geruolio" metaforà, uþ kurios slëpësi melas, veidmainystë ir visos kitos propagandos šmëklos, nors "geri kolûkieèiai teisingai švenèia gerai nudirbtus teisingus darbus gerame kolûkyje arba miestieèiai tvarkingai skaito teisingus laikrašèius šalia plastmasinio butaforinio natiurmorto ant teisingai suræsto suoliuko". Aš ne šiaip sau mëgaujuosi tomis metaforomis. Jos tiesiog plûdo iš Jelgavos menininko, pasteliø meistro Edvino Kalnenieko brangiam salonui paruoštø vyšniniais rëmais ir antirefleksiniu stiklu darbø... Net Šiauliø universiteto studentai buvo pasirengæ diskusijai, kodël galerijoje staiga atsirado tiek daug saloninës ar suvenyrinës dailës... Deja, pas mus vis dar didelë dalis þiûrovø á galerijas ateina rinktis dekoracijø savo butui, o ne bandyti áþvelgti tam tikrø visuomenës reiškiniø vizualinæ raiškà ir dalyvauti diskusijoje apie tai.

Taigi labai ádomu, kad dvi kaimyninës šalys, o menininkø darbai tokie kontrastingi. Tartu ir Jelgavos menininkø darbø nejungia nei vaizduojamas laikotarpis, nei bendra plastika – tik skiria, nors juos atliko ir šiai parodai atrinko tos paèios vidurinës kartos menininkai...

Savitai formuota Šiauliø menininkø paroda buvo vieninga savo idëja, koncepcija, nors kiekvienas autorius sprendë piešinio plastikos ir interpretacijos problemas savaip.

Bronislovas Rudys, prieš keliolika metø garsëjæs savo grafito darbais, po keliø jo stiliaus klonø pasirodymo kolegø darbuose nutarë šiek tiek pakoreguoti plastinæ kalbà ir dabar, sakyèiau, sprendþia tapybos ir piešinio dermës klausimus diptike "Mobilus".

Šiauliuose gyvenantis, Lietuvos partizanø kovø "komiksais" San Paulo bienalëje garsëjàs Mindaugas Lukošaitis nutarë save išbandyti architektams iki kraujo ástrigusia kompiuterinio braiþymo programa ir sukûrë grafikos darbø ciklà apie, tarkim, utopinius ávairiø prietaisø, baldø modelius, kuriuos lakoniškumu ir saikingai paslëpta potekste vainikuoja "Krikšèioniško ugdymo mokyklos" projektas.

Petras Rakštikas, savo tekstø "Šiaurës Atënuose" iliustratorius, viename iš trijø ant agroplëvelës pieštø "kilimø" teigia, kad "kas nepapištas tas nepasileidæs", ir toliau rypuoja savo "erlickiškas" tezes, gausiai vizualiai jas iliustruodamas.

Šiame projekte improvizacijas piešinio tematika atliko Šiauliø menininkai Valdemaras Barakauskas, Laura Guokë, Vidmantas Zarëka, Edita Sudþiûtë, Virginijus Kinèinaitis, Ugnius Ratnikas, Jonas Vaitkevièius, Andrius Grigalaitis, Reda bei Arûnas Uogintai ir kt. Beje, mes su Reda savo instaliacijà "Þymëjimas" paskyrëme šiuolaikinio meno veidui Šiauliuose, šios parodos kuratoriui Virginijui Kinèinaièiui, apie dvidešimt metø Šiauliuose "klonuojanèiam" visas naujausias šiuolaikinio meno tendencijas, švarius baltus kiaušinius nuo stalo su jo atvaizdu áspraudæ á butaforinës ávairiø þaisliniø ropliukø burnytes tolyn po galerijà...

Šis Baltijos šaliø meno projektas ir kitø panašiø projektø aidai vargu ar atras koká nors, tarkim, vienos menininkø kartos, dësningumà. Taèiau kontrastas tarp saloninës dailës ir laisvos meninës raiškos sàþiningoje, provokacijø kupinoje diskusijoje su þiûrovu yra akivaizdus. Èia labai svarbi dailëtyrininko ir parodos kuratoriaus pozicija, jo gebëjimas, kaip viename 2004 m. interviu teigë, kiaušinio klonu šioje parodoje paþymëtas menotyrininkas, "nustumti šalin tušèiaþodþiaujanèius ir galios operatoriø vaidmená uzurpavusius politikus", paliekant þiûrovà ir menininkà aktyviai ir laisvai diskusijai...

Oksana LAURUTYTË

Spalio 29-àjà sukako penkeri metai, kai Šiauliuose ákurtas lëliø teatras "Avilys". Avilio reþisierius Arûnas Pakulevièius šia proga liûdnai skelbia - lëliø teatras išvyksta á sostinæ. "Mes padarëme viskà, kà galëjome, bet supratome, kad perspektyvø èia neturime", - sako reþisierius.

"Kelerius metus dirbome ne kaip kûrëjai, o kaip darbiniai arkliai", - sako Šiauliø lëliø teatro "Avilys" reþisierius Arûnas Pakulevièius ir su drauge aktore Rita Kiškûnaite išsikelia iš Šiauliø á sostinæ. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

2008-øjø pavasará, po dvejø metø darbo Šiauliuose, teatro "Avilys" ákûrëjai Rita Kiškûnaitë ir Arûnas Pakulevièius buvo apdovanoti LNK "Gerumo sparnu". Uþ tai, kad savo iniciatyva ir lëšomis kuria spektaklius vaikams ir rodo juos gastroliuodami po mokyklas. Tada "Avilio" ákûrëjams atrodë, kad labai daug dirbdami, aukodami savo dienas ir naktis kûrybai, jie taps reikalingi Šiauliams ir šiaulieèiams.

"Deja, supratome, kad Šiauliuose ateities neturime. Valdþia mums þadëjo tas perspektyvas, þadëjo salæ, vicemerë A. Javtokienë buvo pasakiusi, kad mus stebës. Nebenorime bûti tik stebimi neaišku kiek. "Avilys" nutarë sësti ant savo subinës, nes niekas mums nieko neduos", - teigia A. Pakulevièius.

Ne tik tai, kad miesto valdþia nesuteikë Šiauliø lëliø teatrui "Avilys" salës, lëmë, kad aktoriai išvyksta. "Mes nerandame þmoniø, kurie norëtø bûti teatro aktoriais. Estrados menà studijuojantys jaunuoliai mieliau eina á Darbo birþà nei á teatrà. Turëjome kelis jaunus aktorius, taèiau jie išvyko. Juk teatras toks dalykas, kad arba juo gyveni, arba ne. Pusiau gyventi teatre neámanoma", - sakë reþisierius, kuriam su "Aviliu" kasdien tenka parodyti po tris spektaklius ir bastytis po visà svietà...

Maþa to, net toks átemptas darbas negarantavo sotesnio gyvenimo. "Kai pilvas gurgia, idëjos nesigeneruoja. Alkanom akim þiûrint, su meile kurti sudëtinga pasidarë", - neslepia A. Pakulevièius.

A. Pakulevièius kûrë daugybæ planø. Uþsidarius kino teatrui "Laikas" svarstë, kad èia "Avilys" galëtø ásikurti ir, kviesdamas kitø šalies miestø teatrus bei rodydamas spektaklius, gyventi. "O kiek sulauktume þiûrovø? Iš pradþiø Šiauliø filharmonijos salëje rodëme spektaklius šeštadieniais ir sekmadieniais, paskui - tik sekmadieniais. Galiausiai visai jø neberodëme - þiûrovø Šiauliuose nëra", - sakë pašnekovas.

"Avilys" Vilniuje išsinuomojo 130 kvadratiniø metrø ploto patalpas, kuriose repetuos, kurs scenografijà ir lëles. Ketina susirasti patalpas spektakliams rodyti, keliauti po mokyklas ir darþelius.

"Vilniuje þmonës þingeidesni, tad manome, kad mums pasiseks. Ákursime teatrà 50-èiai vaikø ir bandysime kurti", - sako A. Pakulevièius, Šiaulius paliekantis kartu su bendraþyge aktore Rita Kiškûnaite jau kità savaitæ. Ketino išvykti tyliai, taèiau nusprendë informuoti Šiauliø visuomenæ. "Labiausiai gaila ištikimø þiûrovø ir gerø draugø", - sako reþisierius.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Motina kruopšèiai suplanavo ir pasmaugë du iš penkiø savo vaikø. Kûnus sumetë á Kraþantës upelá. Vëliau padëjo pareigûnams ieškoti kûnø. Rado. Iki alpulio vaidino sielvartà, taèiau tiesos valanda atëjo dar šiame gyvenime. Visa ši istorija kaip malda sugulë á þurnalisto Rolando Parafinavièiaus knygà "Motinos rankos", kuri kà tik pasirodë knygynuose.

Rolandas Parafinavièius teigia, kad knygoje "Motinos rankos" su þiaurumais persipina þurnalistinë kasdienybë, kartais atimanti bet koká norà rašyti. Autoriaus nuotr.

Skaudi áþanga

Rolandas Parafinavièius 2007-øjø pavasará dirbo viename šalies dienrašèiø ir Almos Bruþaitës, tuo metu dar Jonaitienës, nusikaltimà aprašinëjo ir fiksavo fotoaparatu nuo pat uþuomazgos iki finalo.

Pasibaigus tragiškos istorijos teismams, Rolandui paskambino iš leidyklos ir pasiûlë parašyti knygà. Juk jis vienas iš nedaugelio þmoniø, viskà stebëjusiø iš arti, sekusiø istorijà kasdien ištisus metus.

"Iš pradþiø atsisakiau, nes buvau "kiaurai persigëræs" šia skaudþia istorija. Vëliau sutikau, bet dar kelis mënesius neþinojau, nuo ko pradëti", - prisimena autorius.

Rolandà "apšvietë" išganinga mintis apie mûsø didþiuosius klasikus. Juk Erichas Marija Remarkas ir Balys Sruoga rašë apie didþiausias þmonijos baisybes - karà, lagerius. Taèiau ir tokiose vietose vyksta tauriø dalykø, šalia yra nuostabiø þmoniø ir neapsieinama be humoro.

Knygos autorius primena, kad keliones á Petrališkës kaimà Kelmës rajone pradëjo trys draugai - kolegos þurnalistai: Rolandas ir du draukai, kuriø vardus pakeitë á Rytà ir Vakarà. Autorius tiksliai juos charakterizavo ir á tragiškà ávyká paþvelgë pro þurnalistinæ prizmæ.

"Turi bûti šaltas ir dirbti, taèiau jauti, kaip šiurpi istorija skverbiasi á sàmonæ. Fotografuoji ir jauti skausmà, nesuvaldai ašarø. Kai šioje istorijoje atradau antràjà linijà - þurnalistinæ, supratau, kad galiu parašyti knygà", - prisimena Rolandas ir patikslina, jog "nuogos" istorijos aprašyti iš naujo nebûtø pajëgæs. Per skaudu.

Šiurpûs motyvai

Rolandas knygoje smulkiai prisimena ne tik nusikaltimo detales, bet ir þurnalisto darbo uþkulisius. Retas redaktorius toleruotø þurnalistø bendradarbiavimà - juk konkuruoti reikia. Taèiau daugumai þurnalistø nusispjaut á konkurencijà. Taip tà kovo rytmetá buvo Rolandui ir jo pakeleiviams Rytui ir Vakarui.

Þinia apie dingusius du berniukus nesudomino didþiosios þiniasklaidos. Net policija ramino - išëjo berniukai, pabëgios ir sugráš, taip daþnai bûna.

Trys þurnalistai nusprendë pasielgti profesionaliai ir nuvaþiuoti á ávykio vietà. Dar gerà mënesá jie taip vaþinëjo, kol visa šalies þiniasklaida pavëluotai uþuodë "švieþienà".

Jauna moteris átariama nuþudþiusi du iš penkiø savo vaikø - du berniûkšèius, aštuoniø ir dvylikos metø. Kodël ji tai darë? Iki šiol neaišku. Taèiau átikimiausia versija - ji savo potencialiems meiluþiams minëjo turinti tris vaikus. Matyt, planavo lëkti gyventi pas kità vyrà, taèiau baiminosi, kad šis išsigàs tokio pulko vaikø.

Knyga "Motinos rankos" - tai pasakojimas ne tik apie šiurpiausià amþiaus nusikaltimà Lietuvoje.

Niekas netikëjo

Niekas, net ir Rolandas negalëjo patikëti tokia versija. Tai galëjo padaryti vaikø tvirkintojø gauja ar prekeiviai þmonëmis. Gal net prisigëræs vietinis jaunimas. Juos galëjo biologiniams tyrimams pagrobti ateiviai, taèiau... mama?!

Autorius prisimena du epizodus, kurie já sukrëtë labiausiai. Pirmasis - kai vyko berniukø laidotuvës. Miesteliu keliavo du karstukai. Neþinia uþ kà. Neþinia kas. Motina eina ir alpsta. Šalia rieda greitosios pagalbos automobilis, o medikai vis gaivina motinà. Rolandas tik vëliau suþinojo, kad pareigûnai jau átarë Almà Jonaitienæ, o medikai per laidotuves kruopšèiai rinko duomenis apie apsimestiná jos alpulá ir sielvartà. To neþinojo net pati vaikþudë.

Antrasis siaubas, kurá teko patirti autoriui - kaltinamosios Almos, jau susigràþinusios Bruþaitës pavardæ, prisipaþinimas teisme. Ji smulkiai papasakojo, kaip nuþudë savo vaikus.

"Baisiausia, kad tos paèios rankos padavë vaikams valgyti, o po keliø akimirkø uþnërë smaugvirvæ. Tokiu pat bûdu bûdu nuþudyti abu berniukai. Vienas po kito. Teisëjai tuomet Bruþaitës klausë, ar vaikai priešinosi. Ne. Vaikai nesipriešino. Jie tiesiog sustingo. Bandþiau ásivaizduoti berniukø akis, kupinas ne tik baimës, bet ir nuostabos", - prisimena šiurpiausias akimirkas Rolandas.

Þurnalistika ir "þurnalizmas"

Profesinës subtilybës - tai antroji knygos "Motinos rankos" siuþetinë linija. Byloje buvo þmogus, kuris atlaikë daugiausia skausmo, taèiau išliko atviras, sukalbamas ir nuoširdus. Tai Virgilijus Jonaitis - nuþudytø berniukø ir likusiø trijø vaikø tëvas.

"Šis paprastas kaimo vyras, net ir patirdamas toká skausmà, buvo geriausias informacijos šaltinis þurnalistams. Jis nesitikëjo, neþinojo, kad þurnalistika Lietuvoje turi ir savo bjauriàjà pusæ. Jo atvirumas mums, trim knygos herojam, buvo profesinis išsigelbëjimas, o kai kuriems kitiems þurnalistams - galimybë pasikelti reitingus, - teigia Rolandas ir prisimena situacijà, kai V. Jonaitis pirmà kartà telefonu pasiteiravo, kokie þurnalistai planuoja pas já atvykti. - Virgis pradëjo rûšiuoti þurnalistus. Þinojo, kad kai kurie dël sensacijos padarys viskà - apjuodins já ir likusius gyvus vaikus."

Knygoje autorius atskleidþia ne vienà "þurnalizmo" metodà, nutaikytà á paprastà kaimo vyrà V. Jonaitá. Neva jis, netekæs vaikø, uþgërë. Rolandas tik trûkteli peèiais - Virgio vietoje kitas gal bûtø prasigëræs iki mirties. O jis - gyvena, priþiûri vaikus, laikosi.

A. Bruþaitës ir dviejø berniukø nuþudymo tyrimà akylai stebëjo kone visos Lietuvos þiniasklaidos priemonës.

Apie "lapes"

Kai A. Bruþaitë kelis mënesius dingo uþ tardymo izoliatoriaus grotø, redakcijas uþklupo informacijos badas. Tuomet V. Jonaitá pradëjo lankyti ávairûs "þurnalistai" su vokeliais, - tu, Virgi, pakalbëk taip, kaip reikia, o mes tau sumokësim. Netrukus visuomenei buvo pranešta, kad nuoširdusis Virgis pats kaulija pinigø.

Maþa to. Viena knygos herojë, ne be reikalo praminta Lape, garsëjanti kaip didi ir áþymi þurnalistë, ásisuko á skausmo apimtà Jonaièiø šeimà. Glaudë vaikus sau prie krûtinës, guodë V. Jonaitá visaapimanèiais þodþiais.

Vëliau Lapë nulëkë pas A. Bruþaitæ á kalinimo ástaigà ir išdëstë visuomenei dar kelias jos apgaulingas istorijas, apjuodino V. Jonaitá. Koks neva nesugyvenamas jis yra. Toks baisus, kad net vaikus uþsimanë pasmaugti. Kodël vaikus? Kodël ne Jonaitá?

Vëliau ta pati Lapë aptakiais þodþiais bandë nubraukti kruopštø teisësaugininkø darbà vienu uodegos mostu ir iškelti versijà, jog vaikus nuþudë kaþkuris kitas šeimos narys. V. Jonaitis turi nenuginèijamà alibi. Dvynukai - maþesni net uþ nuþudytuosius. Kas lieka?

Rolandas jauèiasi dëkingas likimui, kad jo redakcija nepasiuntë pas V. Jonaitá su vokeliu. O kodël toks pavadinimas - "Motinos rankos"? Rolandas atsidûsta: "Daug pavadinimø buvo. Liko tik šis, nes trumpas, metaforiškas, geriausiai apibrëþia visà istorijos siaubà. Tos rankos, kuriomis vaikai besàlygiškai pasitikëjo, vienà dienà juos praþudë."

Asta ŠIUKŠTERIENË

Mokslo metø pradþià tradicine švente "Ikimokyklinukø rugsëjis" paminëjo ir Šiauliø lopšeliai-darþeliai.

Devyniø Šiauliø miesto ikimokykliniø ástaigø auklëtiniai tapo Justino Marcinkevièiaus eiliuotos pasakos "Grybø karas" herojais. Jau septintà rudená rengiama šventë "Ikimokyklinukø rugsëjis" - lyg savotiškas maþøjø mokslo metø atidarymas.

Florinos Varkalienës, Šiauliø miesto ikimokykliniø ástaigø ástaigø vadovø asociacijos pirmininkës, teigimu, pasiruošti šiai šventei spëjama, nes dirbama nuo pat pavasario. Didþiausià darbà atlieka darþeliø muzikos vadovës: rašo scenarijø, parenka meninius intarpus.

"Ikimokyklinukø rugsëjá" kasmet pasirodo vis kiti lopšeliai-darþeliai. Iš viso mieste yra 29 ikimokyklinio ugdymo ástaigos. Burtai mokslo metø pradþioje lemia, kokios ástaigos dalyvaus rudens, kokios – þiemos, o kokios - pavasario šventëse. Tada visi turi progà pasirodyti, renginiai neprailgsta ir vaikai nepavargsta.

Rugsëjo 25 - spalio 1 dienomis Lenkijos mieste Elk vyko devintasis tarptautinis Frederiko Šopeno muzikos festivalis. Festivalyje, skirtame kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinëms, dalyvavo ir Šiauliø kamerinis orkestras (meno vadovas Borisas Traubas, dirigentas Jonas Janulevièius)

Šiauliø kamerinis orkestras á Elko miestà buvo pakviestas jau antrà kartà. Kolektyvas parengë sudëtingà programà - pirmoje festivalio dalyje atliko R. Šumano kûrinius kameriniam orkestrui ir obojui bei R. Šumano variacijas, antroje dalyje — F. Šopeno koncertà e-moll Nr. 1. Koncertuota su áþymiu lenkø pianistu, daugelio tarptautiniø konkursø laureatu Hubertu Salvarovskiu.

Šiaulieèius scenoje pasveikinæs Elko miesto meras išreiškë viltá, kad ši kultûrinë draugystë išaugs á abiejø miestø draugystæ. Mero viltys - ne be pagrindo, mat keli atlikëjai iš Elko yra dalyvavæ Ch. Frenkelio muzikos festivalyje.

Šiuo metu Šiauliø kamerinis orkestras rengiasi projektui "Muzikiniai rudenys", kuriame gros su Martynu Levickiu, Rimantu Vingru ir gabiausiais Šiauliø apskrities muzikos ir meno mokyklø vaikais.

"Šiauliai plius" informacija

Jonas SAKAUSKAS

Kai Lietuva dþiûgavo dël krepšininkø pergalës, Alma Javtokienë, kartu išgyvendama bendrà tautos euforijà, braukë ir nerimo ašaras.

A. Javtokienei Izmire su sûnumi dviese nusifotografuoti buvo sudëtinga, nes vis šalia atsistodavo sirgaliø. Almos JAVTOKIENËS asmeninio archyvo nuotr.

"Gaila vaiko. Aš pati sportavau, tad þinau, kà reiškia tokios traumos", - sakë Šiauliø vicemerë apie sûnaus Roberto Javtoko þaidimà traumuotomis kojomis pasaulio krepšinio èempionate Stambule.

Tikëjimas pergalëmis

Sportininko mama prisipaþásta aistringai stebëjusi visas èempionato varþybas. Atkrintamàsias kovas ji matë Izmire. Išëjo atostogø ir išvyko palaikyti rinktinës, kurios kapitonas buvo jos sûnus Robertas.

"Nepakartojamas jausmas. Jei šiaip sakoma, jog lietuvis dþiaugiasi, kai kaimyno tvartas dega, tai krepšinio tribûnose lietuviai neátikëtinai vieningi. Ten toks triukšmas, tokia euforija, jog aš net nepastebëjau akimirkos, kai sûnus susiþeidë", - pasakoja A. Javtokienë.

Á Turkijà vicemerë skrido tuo paèiu lëktuvu kartu su komanda. Kai vyrus pavaišino lietuviškais lašinukais, vienas krepšininkø paklausë: "O šonkauliukø nebus?" Komandos draugai jau þino Roberto mëgiamiausià patiekalà, kuriuo já daþnai mama palepina.

Izmire A. Javtokienë sûnø matë beveik tik krepšinio aikštelëje. Tik kartà buvo atëjæs á priešsalá. Taèiau ir tada pasikalbëti buvo neámanoma, nes gerbëjai tuoj prašë autografø ar bendros nuotraukos.

Sportininko mama sakë tikëjusi krepšininkø pergalëmis ir raginusi kitus jais patikëti.

"Prieš pogrupio varþybas darëme toká draugiškà totalizatoriø. Vertindama varþybø su Ispanija rezultatus aš tiksliausiai atspëjau rezultatà, sakiau, kad lietuviai laimës. Kiti numatë Ispanijos pergalæ. Ëmiau priekaištauti - kokie gi jûs lietuviai, jei netikite savo komandos pergale, jog turime komandai siøsti tik gerà energijà. Po to kai kuriems teko nuomonæ pakeisti", - dalijasi prisiminimais A. Javtokienë.

Traumø pasekmës lieka visam

Vicemerë buvo nuvykusi á Vilniuje organizuotas sutiktuves, taèiau þmoniø buvo tiek daug, kad saugodama kartu buvusià anûkæ Gretutæ nusprendë Roberto palaukti jo namuose. Moteris neranda þodþiø nusakyti dþiaugsmo ir pasididþiavimo savo vaiku. Ir didelá nerimà dël traumuotø kojø.

Buvusi krepšininkë pasakoja, kaip vienø varþybø metu pati pašokusi nesëkmingai nusileido ant grindø. tuomet išgirdusi sausos malkos trakštelëjimo garsà ir pajutusi didþiulá karštá. Koja liko kabëti ant odos ir kojinës – atviras èiurnos lûþis. Ištvërusi operacijà ir ilgà reabilitacijà A. Javtokienë dar þaidë krepšiná, taèiau vis dar jauèia traumos pasekmes, skausmà kojoje.

"Maèiau, kad Robertas net traumuotas verþiasi á aikštelæ, ir pykau. Nepamirštu, kad jo koja dar po motociklo avarijos tebëra metalu sutvirtinta. Bet jis toks. Daþnai manæs þmonës klausia, kiek jis dar þais uþ Lietuvos rinktinæ. Sûnus yra pasakæs, kad kol bus reikalingas, tol þais. Anot jo, kiekvienas sportininkas turi turëti pilietiškumo ir nepamiršti, kur yra jo sportinio kelio pradþia", - pasakoja vicemerë.

Gal todël broliai Javtokai savo lëšomis renovavo ir árengë lauko krepšinio aikštelæ Dvaro gatvëje Šiauliuose. Miesto rajone, kuriame uþaugo þinomi krepšininkai, jaunimas dabar turi kur þaisti krepšiná.

Iki valios pasidþiaugti savuoju pasaulio bronzos laimëtoju A. Javtokienei neteko. Po keliø dienø Robertas išvyko þaisti krepšiná á Valensijà (Ispanija). Teks kurti planus, kaip aplankyti já svetimoje šalyje.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

"Šiauliai plius" jau rašë (2010-07-09, Nr.320) apie helio balionà, kuris iš Vokietijos á Lietuvà atskraidino laiškà. Birþelá Vokietijoje vyko helio balionø leidimo varþybos. Prie kiekvieno buvo pririšta po atvirukà. Vienas jø nuskrido 1500 kilometrø, susprogo ir nusileido Kelmës rajone, Pabariukuose. Atviruke nurodytà adresatà pasiekë ne tik linkëjimai iš Lietuvos, bet ir "Šiauliai plius" laikraštis su straipsniu apie rekordiná skrydá.

E. Burkartas sieks, kad tarp Šiauliø ir Kreuzschuh miesto uþsimegztø draugiški ryšiai ir kultûriniai mainai. "Infranken.de" nuotr.

Oro tiltas – 1500 kilometrø

Balionà skrajûnà su atviruku rado Kelmës rajono Pabariukø kaimo gyventojas Artûras Kaminskas, þinomo Šiauliø atvirukø kolekcininko Petro Kaminsko sûnus. Radiná perdavë tëvui – gal pavyks kà nors išsiaiškinti?

P. Kaminskas atnešë balionà ir atvirukà á "Šiauliai plius" redakcijà. Èia buvo išverstas vokiškas tekstas: "Mielas radëjau, šis skraidantis atvirukas išsiøstas, tikiuosi, á ilgà kelionæ. Tas, kurio balionas toliausiai nuskris, gaus prizà. Aš mielai kà nors laimëèiau. Radëjas taip pat gali gauti prizà. Todël prašau šá atvirukà su savo adresu atsiøsti kiek ámanoma greièiau."

Visagalis internetas greitai "išsiaiškino", kurioje Vokietijos vietoje ir kas paleido balionà. Evaldas Burkartas, Kreuzschuh miesto gyventojas, buvo maloniai nustebintas, kai gavo laiškà nuo P. Kaminsko ir laikraštá su jo paleisto baliono nuotrauka. Vokietis atsilygino tuo paèiu – vietiniam laikrašèiui nusifotografavo su laiškais ir "Šiauliai plius" laikrašèiu.

Nenuostabu, kad E. Burkarto paleistas balionas laimëjo varþybas. P. Kaminskui E. Burkartas prisipaþino, kad ne prizas jam svarbiausia. Jis ketina puoselëti glaudesnius Vokietijos ir Lietuvos ryšius, svajoja, kad tarp Šiauliø, netoli kuriø buvo rastas laiškas, ir Kreuzschuh miesto uþsimegztø draugiški ryšiai ir kultûriniai mainai.

Vertingiausi atvirukai – ntspauduoti

E. Burkartas laimingàjá balionà á orà paleido birþelio 13 dienà. Balionas surastas buvo po trijø dienø. Kol pasiekë šio atviruko siuntëjà, praëjo pusantro mënesio. Baliono ir laiško kelionë oru áspûdinga, taèiau filokartistams daugiau dþiaugsmo teikia antspauduoti atvirukai.

Atvirukas bûna tikras tik tuomet, kai yra keliavæs paštu. Todël P. Kaminsko artimieji, kur bekeliautø, nusifotografuoja, atspausdina atvirukà ir atsiunèia - papildo gausià kolekcijà.

P. Kaminskas šá oru gautà atvirukà pasiuntë á Vokietijà paštu, tikëdamasis já atgauti tuo paèiu "civilizuotu" keliu. Šiaulietis filokartistas prisipaþino, kad tokio atviruko savo kolekcijoje dar neturëjo. Dël viso pikto pasiliko atviruko kopijà.

E. Burkartas buvo ne maþiau nustebintas tokia pergale balionø varþybose. Vokietijos laikrašèiui jis prisipaþino, kad net sapne nesapnavo tokios sëkmës. Laimëti gal ir tikëjosi, bet kad balionas nulëks 1500 kilometrø – neátikëtina.

Oro balionas skrajûnas, áveikæs 1500 kilometrø, padëjo uþmegzti kultûrinius ryšius tarp Šiauliø ir Kreuzschuho.

Viktorija BARKAUSKAITË

Jau aštuntà kartà keturiasdešimt mokiniø iš Lietuvos, Šiauliø J. Janonio gimnazijos, ir Vokietijos miesto Plauen Lessing gimnazijos atsisveikindami braukia ašaras. Per keletà dienø susibendravæ jaunuoliai, vos prieš savaitæ gráþæ iš kelionës, jau planuoja artimiausius susitikimus Lietuvoje ir Vokietijoje.

Apie šimtà J. Janonio gimnazijos mokiniø viešëjo Vokietijoje.

Programa leidþia paþinti tikràjá šalies gyvenimà

Dvidešimt mokiniø iš Šiauliø J. Janonio gimnazijos, besimokanèiø vokieèiø kalbà, kasmet dalyvauja mainø programoje. Praeità rugsëjá mokiniai savo namuose priëmë sveèius, o šiais metais paviešëti išvyko patys. Ir Vokietijoje, ir Lietuvoje projekto dalyviams sudaroma aktyvi programa, kurios metu susipaþástama su šalies gamta, kultûra ir paproèiais. Lietuvoje vokieèiai lankësi Palangoje, Kuršiø nerijoje, Vilniuje, Trakuose, apþiûrëjo Kryþiø kalnà. Vokietijoje lietuviai buvo supaþindinti su Saksonijos regionu, jo sostine Drezdenu, Erfurtu ir kitais miesteliais. Projekto organizatoriai stengiasi, kad mokiniai kasdien galëtø ne tik pakeliauti ir paþinti kraštà, bet ir turëtø laisvo laiko, kurio metu galëtø pamatyti, kaip gyvena tikri vokieèiai.

Po projekto – studijuoti vokieèiø kalbos

Gitana Beleckienë, J. Janonio gimnazijos vokieèiø kalbos mokytoja, pagrindinë šio mainø projekto su Plaueno Lessing gimnazija organizatorë, teigia, visuomet norëjusi, jog mokiniai kalbos mokytøsi netradiciniais bûdais. Vëliau ji netruko pastebëti, jog šio projekto metu gimæs susiþavëjimas uþsienio šalimi, ten rasti nauji draugai paskatino mokinius labiau domëtis Vokietija. Nemaþai mokiniø, dalyvavusiø projekte, nusprendë savo ateitá susieti su šia šalimi – studijuoti vokieèiø kalbà ar net mokslus tæsti Vokietijoje.

Mokiniai skatina bendradarbiauti miestus

Projektas prasidëjo 2002 metais, kai tarptautinës firmos "Umwelt projekt" vadovas Vokietijoje, Plauen mieste, ieškojo mokyklos bendriems projektams Šiauliuose. Buvo pasirinkta J. Janonio gimnazija. Po dvejø metø prasidëjo mokiniø mainai. Iki šiol yra ávykæ jau aštuoni mokiniø susitikimai Lietuvoje ir Vokietijoje. Apie šimtà J. Janonio gimnazijos mokiniø viešëjo Plauene.

Praeità savaitæ Šiauliø ir Plaueno miestø merai pasirašë bendradarbiavimo sutartá. Plaueno meras dþiaugësi, kad šiø dviejø mokyklø bendradarbiavimas, graþûs mokiniø tarpusavio ryšiai skatina tarptautiná bendradarbiavimà, dþiaugësi jaunimo pasiekimais.

Lietuviai mokiniai – stereotipø griovëjai

Kaip lietuvius ásivaizduoja Vokietijoje? Mûsø šalis Vokietijoje, kokie istoriniai, geografiniai ir politiniai ryšiai mus bebûtø siejæ, nëra labai þinoma. Daþnas lietuvius vis dar laiko rusais. Plaueno mieste, esanèiame Rytø Vokietijoje, gyvena nemaþai rusø tautybës þmoniø, kurie, pasak vokieèiø, nëra labai draugiški. Dël šios prieþasties vokieèiai mokiniai teigë šiek tiek bijojæ vykti á Lietuvà. Vëliau mainø projekto dalyviai iš Vokietijos kalbëjo, su nerimu laukæ ir jau draugais tapusiø lietuviø, pas kuriuos viešëjo prieš metus, kadangi gali nebûti tokie dëmesingi ir svetingi kaip lietuviai. Projektas moksleiviams suteikë galimybæ ne tik geriau išmokti uþsienio kalbos, išplësti savo asmeninius ryšius, bet ir skleisti gerà Lietuvos vardà pasaulyje.

Jaunuoliai dþiaugësi galimybe susipaþinti su kitokia kultûra, pamatyti tikrajá þmoniø gyvenimà šalyje, apie kurá nerašo jokie vadovëliai ir nepasakoja turistø knygos. Visi sutartinai kalbëjo, kad bendrauti ir puikiai sutarti netrukdë nei skirtinga gimtoji kalba, nei kultûriniai skirtumai. Svarbiausia, pasak mokiniø, yra nuoširdumas bei noras bendrauti ir paþinti.

Rièardas JAKUTIS

"Patamsëjusi pavasario sniego juosta. Pro nuogus medþius pilkuojanti medinë baþnyèia. Kelios pušaitës kapinëse. Toks pirmasis mano peizaþas, nutapytas prieš daugelá metø Pušalote", - tokiais þodþiais prasideda Vitolio Trušio prisiminimø knyga "Laikas virto akmeniu", išleista "Šiaurës Lietuvos" leidyklos serijoje "Šiauliø miesto garbës pilieèiai" ir pristatyta Šiauliø miesto dienø metu.

Vitolá Trušá Šiauliuose visi paþásta. Baigæs Pušaloto vidurinæ mokyklà, 1961 m. Vilniaus dailës institute tapytojo monumentalisto studijas, tais pat metais atvyko á Šiaulius dëstyti pedagoginiame institute, tapo docentu, profesoriumi, Piešimo katedros, vëliau - Dailës didaktikos katedros vedëju. Vitolis Trušys - tapytojas, freskø ir mozaikø kûrëjas. Nuo 1964 m. Lietuvos dailininkø sàjungos narys, rengæs parodas gimtinëje ir daugelyje uþsienio šaliø. Jo kûriniø yra ásigijæ visi didieji Lietuvos muziejai, privatûs mûsø šalies ir uþsienio kolekcininkai. Pedagoginë ir kûrybinë Vitolio Trušio veikla ávertinta daugeliu apdovanojimø, o uþ mozaikà "Iš lietuviø mitologijos" Vilniaus universitete 1979 m. pelnyta valstybinë premija. Vitolis Trušys - nusipelnæs Lietuvos meno veikëjas (1986 m.), Šiauliø miesto garbës pilietis (2007 m.).

Pradedi skaityti Vitolio Trušio prisiminimø knygà ir nustembi autoriaus patraukliu rašymo stiliumi, individualiu pasaulio matymu. Pasirodo, pamatytà menininkas áamþina ne tik dailininko teptuku, bet ir plunksna. Tiesa, kad autoriui plunksna nesunkiai paklûsta, nebuvo neþinoma, nes juk jis ir poetas.

Prisiminimø knyga "Laikas virto akmeniu" parašyta dienorašèio forma. Menininkas nebijo bûti atviras, dràsiai atskleidþia intymius savo gyvenimo ir kûrybos uþkulisius. Tekstas suskirstytas á trumpus skyrelius, kurie neleidþia skaitytojui pavargti, o perskaièius vienà skyrelá maga tuoj pat skaityti kità. Tiesa, autorius neapsiriboja vien savojo gyvenimo aprašymais - prisimena ir laikmetá bei draugus, sutiktus þmones ("Mûsø laikmetis", "Šiek tiek apie J. Mikënà", "Atsisveikinimas su Antanu Gudaièiu", "Þiemgaliø plenerø pradþia"...).

Vitolio Trušio knyga "Laikas virto akmeniu" pristatyta Šiauliø ligoninës Chirurgijos korpuso fojë atidengiant portretà-mozaikà, skirtà þinomam Šiauliø krašto sveikatos apsaugos organizatoriui, ilgameèiam Šiauliø ligoninës vyriausiajam gydytojui Kaziui Knizikevièiui (1915-2009) áamþinti. Mozaikos autorius Vitolis Trušys. Šiauliø apskrities ligoninëje atidengtas jau penktas V. Trušio sukurtas portretas-mozaika þinomiems Šiauliø krašto gydytojams atminti. Šalia Viktoro Grinkevièiaus, Jurgio Vasaièio, Zigmo Vaišvilos, Povilo Vanago prisimintas ir Kazys Knizikevièius. Ádomu, kad ir mozaikoje áamþintas gydytojas, ir kûrinio autorius yra Šiauliø miesto garbës pilieèiai.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

"Þinios, kai jø turi, bet nenaudoji - nieko vertos", - sako Šiauliø saviugdos mokyklos ákûrëjas Donatas Brikas. Nuo spalio 8 dienos startuoja praktiniø seminarø ciklas, uþtruksiantis visus mokslo metus. Daug lektoriø. Daug ákvepianèiø temø.

Donatas Brikas ásitikinæs, kad teorines þinias bûtina taikyti gyvenime. Autoriaus nuotr.

Kas yra lyderis?

Šiauliø saviugdos mokykla organizuoja seminarø ciklà, kuris truks iki geguþës. Unikali Saviugdos mokyklos programa pavadinta "Atrask savyje lyderá". Ji padës atrasti savyje lyderio savybes.

Lyderis - tai efektyviai savo gyvenimà kurianti asmenybë. Tai þmogus, kuris aiškiai mato savo vizijà, kuris siekia savo svajoniø ir "uþkreèia" savo svajonëmis kitus.

Saviugdos mokyklos ákûrëjas Donatas Brikas nemano, kad apie lyderystæ išsakyti þodþiai - vien demagogija. Lyderio savybes savyje galima išsiugdyti. Nebûtinai turi bûti ámonës direktorius. Lyderis gali bûti šeimoje, draugø rate, vakarëlyje, minioje.

Kaip svajones paversti realybe? Kaip bûti þvaliam ir energingam? Kaip aiškiai išreikšti savo mintis ir daryti átakà klausytojams, pašnekovams? Kaip sëkmingai vesti derybas? Netgi - kaip uþauginti laimingus ir savimi pasitikinèius vaikus? Tokius klausimus per šiuos metus nagrinës keletas pripaþintø lektoriø.

Namø darbus tikrina gyvenimas

Per pirmàjá susitikimà susirinkusieji išsikels tikslus, kuriø nori pasiekti per mokslo metus.

Kas toliau? "Po kiekvieno seminaro, 21 -àjà mënesio dienà gausite namø darbø uþduotis, ir pritaikysite naujas þinias praktiškai, - aiškina D. Brikas. - Po 21-osios susitiksime ar aptarsime, kaip Jums sekësi. Jûs bûsite savo bedraminèiø palaikomi ir gausite papildomo uþtaiso veikti toliau."

Kas tikrins namø darbus? "Gyvenimas", - trumpai atsako D. Brikas. Jis ásitikinæs, kad tik sàmoningai ásigilinus á teorijà, jà galima tinkamai pritaikyti praktiškai.

Þinomi lektoriai

Programos dalyviai galës rinktis iš daugelio lektoriø. Ingos Krukauskienës seminarai vadinasi "Svajoniø menas. Svajok ir veik". Save ji pristato laiminga mama. Kiti jà pripaþásta sëkminga verslininke ir ákvepianèia motyvatore.

Vygando Pikèiûno seminarai vadinasi "Lyderystë", "Efektyvus laiko valdymas". Šis lektorius garsëja Chosë Silvos metodo dëstymu. Tai asmenybës ugdymo ir meditacijos mokytojas.

Valdemar Chmielevski mokys viešo kalbëjimo ir bendravimo meno. Jis yra Maskvos retorikos ir oratoriaus meistriškumo universiteto treneris.

Tomas Bagdonavièius aiškins derybø meno subtilybes. Šis lektorius - knygø autorius, sëkmingas verslininkas, verslo sistemø kûrëjas.

Aurimas Guoga savo seminarø ciklà pavadino "Tëvai ir vaikai. Kaip uþauginti savimi pasitikintá vaikà". Šio lektoriaus paskaitos paremtos ne tik þiniomis, bet ir gyvenimiška patirtimi. Rašytojas ir verslininkas jau devynerius metus profesionaliai gilinasi á asmeninës saviugdos principus.

Verslininkas ir investuotojas Rimvydas Bajorinas aiškins apie asmeniniø finansø valdymà. "Kouèingo" guru Laurynas Peèkaitis pademonstruos, kaip išsiugdyti genialià atmintá. Lektorius ir eruditas Tomas Jonas Girdzijauskas nusprendë dëstyti "Vyrø ir moterø bendravimo ABC". Pastaroji tema, rodos, kasdieninë ir paprasta, taèiau intriga šio lektoriaus paskaitose garantuota.

Kiekvienas pasirinks, su kuriuo lektoriumi dirbs visus metus. Studijø kaina - 1399 litø (19 susitikimø po 73 Lt). Taikomos ir nuolaidos. Registruojantis iki rugsëjo 20 d. - 1099 litø. Daugiau informacijos - www.saviugdosmokykla.lt.

Pokalbis su þinomu Šiauliø universiteto dëstytoju, matematikos mokslø daktaru Vaidotu Kanišausku. Mokslininkas stebina savo domëjimusi ávairiais dalykais.

"Saulës mûšis buvo pirmas kryþiaus þygis á Lietuvà, sankcionuotas popieþiaus, sutelkæs visas Europos karines pajëgas", - teigia V. Kanišauskas. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Vaidotas: Raimonda, kuo mums áþymûs Šiauliai?

Raimonda: Pirmiausia tuo, kad prie Šiauliø Saulës mûšyje 1236 metais buvo visiškai sutriuškintas Livonijos (kalavijuoèiø) ordinas.

V.: O kas vadovavo lietuviams tame mûšyje?

R.: Mûsø istorikai skelbia, jog Þemaièiø kunigaikštis Vykintas.

V.: Su tuo ne visiškai sutinku. Jis galëjo dalyvauti mûšyje – tai labai tikëtina, bet ne kaip vyriausiasis vadas.

R.: O kodël jis negalëjo bûti tuo vadu?

V.: Nors kunigaikštis Vykintas paminëtas 1219 metø Lietuvos ir Halièo–Volynës taikos sutartyje, iš tikro jis Lietuvos politinëje arenoje pasirodë tik Mindaugo laikais, XIII amþiaus 5-6 dešimtmeèiais, kaip stipri opozicija. Ir mûsø istorikai pripaþino jo vadovavimà Saulës mûšiui pagal netiesioginá pokalbá 1248 metais Rygos vyskupo su Volynës–Halièo kunigu Danieliu Romanaièiu, kai jie minëjo Vykintà þudþius jø brolius. Þudymas dar nereiškia vadovavimà mûšiui, greièiau tai - dalyvavimas.

R.: O kas, be kunigaikšèio Vykinto, galëjo vadovauti Saulës mûšiui?

V.: Áþymiausias visø laikø lietuviø karo vadas,anot uþsienio istorikø, - kunigaikštis Ringaudas (Ringoldas).

R.: O kodël mes apie já neþinome, jei jis toks áþymus?

V.: Vien tai, kad pagal eiliuotinæ Livonijos ir M. Stryjkovskio kronikas jis laikomas Mindaugo tëvu – "galingu kunigu", "labai galingu vadu, kuriam nebuvo lygaus". Kita vertus, jis "neapsikrikštijo". Aišku, truputá pajuokavau, bet þiûrëkime iš esmës. Lietuviø istorija prasideda nuo faktø, palankiø Katalikø baþnyèiai - lietuviø šventojo Brunono sudeginimo ir apsikrikštijimo prieš tûkstantá metø. Po to - Mindaugo Lietuvos krikštas ir karaliaus titulo suteikimas. Atrodo, kad iki tol lietuviø nebuvo.

R.: O kuo lietuviai pasiþymëjo iki Mindaugo?

V.: Tuo, kad jie nuo XI a. buvo laikomi tikra kariø tauta, vieninga, disciplinuota, gerai ginkluota ir vadovaujama gerø karvedþiø. Ne veltui jie buvo praminti sausumos vikingais.

R.: Kà dar apie Ringaudà þinome?

V.: Pasak prancûzø istoriko Chas. L. Thorout Pichel (jo knyga "Þemaitija. Neþinoma istorijoje"), Ringaudas buvo pirmasis valdovas, suvienijæs visas aisèiø gentis á ryþtingai veikianèià karinæ sàjungà. Kartu jis nepaþeidë maþesniø kunigaikšèiø, turinèiø paveldëjimo teises, autonomijos. Manoma, kad jis buvo pirmasis politikas, propagavæs poþiûrá "nepridëk nieko naujo ir nekeisk nieko seno". Primygtinai reikalavæs, kad kunigaikšèiai, leisdami ástatymus, nesivadovautø jausmais. Nugalëtose teritorijose sekdami juo mûsø kunigaikšèiai palankiai perimdavo nelaisvëje laikomø tautø paproèius ir religijà. Jis suprato, kad tautø nugalëti neámanoma, o tik joms gerai vadovauti. Tokios politikos laikësi visi jo ápëdiniai.

R.: Kokie kunigaikšèio Ringaudo kariniai nuopelnai?

V.: Štai keletas faktø. Pagal Pirmàjà rusø kronikà Ringaudas 1225 metais nusiaubë Naugardukà. Jo armija buvo tokia didelë, kad niekas nieko panašaus nebuvo regëjæs nuo pasaulio sukûrimo pradþios. Pagal Bychovco kronikà, 1234 metais prie Mohilnos (dabartinë Gudija) Ringaudas galutinai sutriuškino totorius ir jø sàjungininkus rusus, kovojo "nuo saulës patekëjimo iki jos nusileidimo". Šiuolaikinis rusø istorikas Aleksandras Širokoradas knygoje "Rusia ir Lietuva" rašo, kad 1235 metais vasarà prie Mohilno miestelio, kur Ditva áteka á Nemunà, lietuviai, vadovaujami Ringaudo, sumušë jungtinæ maþesniø rusø kunigaikšèiø Druckojaus, Volynskio ir Starodubskio armijà. 1236 metais prie Saulës Ringaudo vadovaujama lietuviø ir þemaièiø armija sumušë jungtines pskovieèiø ir Livonijos ordino pajëgas. Reikia paþymëti - mûsø istorikai nerašo, kad Saulës mûšyje vokieèiams padëjo rusai. Jau vien tø faktø uþtenka árodyti, kad toks Ringaudas realiai egzistavo ir yra nusipelnæs atgimti šiø dienø Šiauliuose.

R.: Lankydamasi Telšiuose uþsukau á Ryškënuose ásikûrusá Þemaièiø karaliaus Ringaudo dvarà. Matome, kad þemaièiai prisimena savo garsø tautietá.

V.: Tikriausiai taip. Vis dëlto Ringaudas, anot istorijos šaltiniø, buvo Þemaièiø karalius.

Kalbino Raimonda Valmienë

Laura AUKSAITYTË

Šeštadiená prie Talkšos eþero ávyko "Þvejø šventë", o vienas šventës sumanytojø ir organizatoriø Vidmantas Japertas negalëjo tàdien á rankas nepaimti meškerës. Þinoma, varþybose jis nedalyvavo – juk bûtø nesàþininga, jei bûtø pagavæs daugiausia. Varþytis jam greièiausiai bûtø pavykæ – meškeræ jis pirmà kartà paëmë bûdamas vos ketveriø. "Tada man atrodë, kad þuvys - tai vandenyje skraidantys paukšèiai", - šypsosi politikas.

Vidmantas Japertas, laisvalaiká mieliausiai leidþiantis su meškere rankoje, kiekvienam linki rasti laiko sau, savo planams, svajonëms, o þvejams: "Nei þvyno, nei - uodegos." Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Visos þuvys gráþo á gimtuosius vandenis

Treèius metus iš eilës prie unikalios miesto vietos – paèiame centre esanèio Talkšos eþero – šeštadiená susirinko net 70 þvejø. Mëgëjai ir sportininkai varþësi, kas sugaus daugiausia þuvies per nustatytà laikà – keturias valandas. Šventës sumanytojas ir vienas organizatoriø 45-eriø Vidmantas Japertas dþiaugiasi, kad šventë mieste prigijo ir tampa vis populiaresnë. Prieš trejus metus joje panoro dalyvauti 20 þûklës aistruoliø, pernai – 40, o šámet – net 70. Bûtent tiek vietø ir buvo numatyta varþyboms. Jei þvejø bûtø atvykæ daugiau, jie vargiai bûtø sutilpæ ant kranto...

Þvejø neišgàsdino net tai, kad skaisèiai švietusià saulæ vis keitë visa merkiantis stiprus lietus. "Þvejyba tikriems þvejams ávyksta bet kokiu oru", - šypsosi organizatorius.

V. Japerto teigimu, "Þvejø šventë" prie Talkšos rengiama siekiant populiarinti unikalià miesto vietà, norint, kad paeþerë bûtø gyvybinga, kad susiformuotø tradicija laisvalaiká leisti prie eþero. "Norime, kad èia rinktøsi ne tik þvejai, bet ir kiti šiaulieèiai, kad eþeras taptø neatsiejama kiekvieno mûsø gyvenimo dalis", - sako pašnekovas.

"Þvejø šventæ" parëmë sportinës þûklës klubas "Fortûna", ámonë "Jupoja", þinià po regionà skleidë VšÁ "Šiauliai plius". Dël gausios paramos prizai šventës dalyviams buvo svarûs – dviraèiai, televizoriai, o uþ kantrybæ buvo apdovanoti visi meškerëmis "ginkluoti" varþybø dalyviai.

"Visas sugautas þuvis paleidome – varþybas organizavome laikantis profesionaliø varþybø nuostatø. Profesionalûs þvejai laimiká visada paleidþia, o neprofesionalûs – deda á keptuvæ. Tuo profesionalai ir skiriasi nuo mëgëjø, o þuvys ir vieniems, ir kitiems kimba vienodai", - šypsosi pašnekovas.

Nuo lazdyno meškerykoèio iki profesionalios þûklës árankiø

V. Japertas – labai uþimtas þmogus. Jis - Šiauliø pramonës ir amatø rûmø prezidentas, partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos narys, Šiauliø miesto tarybos narys. Turbût pats mieliausias jo atsipalaidavimo bûdas ir laisvalaikio praleidimo forma – þvejyba.

Vidmantas sako, kad pirmà kartà þuvá pamatë prieš 42-ejus metus. Trimetis berniukas tuomet dar neþinojo, kas yra meškerë, ir jam atrodë, kad netoli Kybartø esanèiame tvenkinyje gyvenanèios þuvys – tai vandenyje skraidantys paukšèiai.

Vos ketveriø Vidmantà vyresnysis brolis pasiimdavo kartu á þvejybà ir meškeriojimas tapo neatskiriama jo gyvenimo dalimi. Pradëjæs lankyti mokyklà, su draugais kiekvienà laisvà minutæ bëgdavo prie upelio ar kito vandens telkinio þuvauti. Brolis buvo meškeræ pagaminæs iš lazdyno stiebo. "Kai brolis išvyko studijuoti, man buvo aštuoneri ir aš paveldëjau visus jo þvejybos árankius", - sako pašnekovas.

Dabar Vidmantas turi visà profesionalià þvejybos árangà, su kuria gali þuvauti tiek þiemà ant ledo, tiek jûroje. "Negaudau tik "museline" meškere", - šypsosi jis. Vidmantas sako mëgstàs valgyti þuvá, taèiau daþniausiai laimiká paleidþiàs. Jam þvejyba – galimybë pabûti gamtoje ir nëra jokios reikšmës, kur þvejoti – maþame vandens telkinyje nuo kranto ar jûroje iš laivo. "Esu tikras, kad jei dienà praleidai þvejodamas, tai viena diena tavo gyvenimas pailgëjo", - sako jis.

Kartà per metus Vidmantui tiesiog bûtina nuvykti prie Nemuno, þiemà privalu nuvaþiuoti prie mariø gaudyti stintø. "Jei stintø nenuvaþiuoju gaudyti, atrodo, kad kaþkà labai svarbaus gyvenime praleidau", - sako jis.

Kartà per metus Vidmantas vyksta á Norvegijà á jûrinæ þûklæ. Pernai laimikis já išties nudþiugino – pagavo 18,5 kilogramo uotà. "Jei per gausiai kimba, þvejybà visada nutraukiu. Nesinori, kad mano pomëgis taptø darbu", - paaiškina jis.

V. Japertas sako besidþiaugiantis, kad "Þvejø šventëje" šiemet dalyvavo trys moterys. Jis neprietaringas, netiki, kad moteris þvejyboje neša nelaimæ. "Yra posakis, kad jei eidamas á þvejybà sutiksi moterá tušèiais kibirais – nesiseks, o jei kas nors palinkës geros þvejybos, gali iškart apsisukti ir gráþti namo. Todël geriausia þvejui pasakyti: "Nei þvyno, nei - uodegos." Tada kiaulystës jam neiškrësi", - šypsosi Vidmantas.

Šiaulius ásiûbuosianti miesto šventë – puiki proga susitikti su tais, kuriems rûpi miestas ir jo gyvenimas. Ko trûksta Šiauliams, kaip juos pagyvinti, kà daryti, kad èia bûtø galima gyventi geriau? Apie Šiauliø miesto dþiaugsmus ir rûpesèius "Šiauliai plius" kalbasi su balandá ásikûrusios Lietuvos liaudies partijos Šiauliø skyriaus, turinèio apie 250 nariø, pirmininke Danute Akaveckiene.

- Kuo gyvena gausiausias šalyje Lietuvos liaudies partijos Šiauliø skyrius?

Lietuvos liaudies partijos Šiauliø skyriaus valdyba. LLP archyvo nuotr.

- Gyvename kaip ir visos Lietuvos þmonës - darbais. Baigësi vasara, tad jau pradedame ruoštis politiniams seminarams, renginiams, plëtojame savo politinæ partnerystæ, bandome sàlygoti kai kuriuos valdþios sprendimus ir pasiekti, kad mûsø šalyje nors šiek tiek bûtø geriau gyventi. Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, nusmukdyta ekonomika ir didelë socialinë átampa, didëjantis skurdas ir nesibaigianti emigracija kelia labai daug rûpesèiø ir problemø. Nepaisant to, artëja Šiauliø miesto dienos, tad Lietuvos liaudies partijos Šiauliø skyrius ruošiasi šiai šventei, sveikina visus jos sulaukusius šiaulieèius ir linki rudeniško gerø permainø vëjo.

- Þinant, kiek pastaruoju metu buvo prikurta ávairiø partijø ir politiniø projektø, kyla klausimas – kam reikalinga dar viena?

- Lietuvos liaudies partija – jauna, bet tik sàlyginai nauja partija. Tai nëra joks politinis projektas, veikiau – patirties ir brandaus intelektualinio kapitalo sutelkimas ateities darbams. Mûsø nariai nesiekia pigios reklamos, mums reklama – mûsø darbai.

- Taèiau tikitës pasiekti valdþios aukštumas ir patekti á politiná elità?

- Neþinau, ar tai, kas dabar vyksta valdþioje, galima apskritai vadinti aukštumomis, o tuos, kurie save joms priskiria – politiniu elitu. Mûsø šalies valdþia keièiasi jau dvidešimt metø, o tvarkos nematyti. Pastaruoju metu politikai balus renkasi ne spræsdami tautos klausimus, bet vogdami "rozetes" ir durø rankenas, posëdþius keisdami á atostogas egzotiškuose kraštuose, nešiodami vieni kitø šlapimo tyrimus ir net trypdami su merguþëlëmis ant parketo. Labai abejoju, ar dar kur nors kitur veši toks nebaudþiamumas ir nesiskaitymas su savo tautos þmonëmis. Suprantu, kad ta dabartinës valdþios sukurta situacija, iš kurios vieni gelbëjasi emigruodami, o kiti be jokio pasipriešinimo jai pasiduoda, gerokai nualino ir išnaikino mûsø tautà, taèiau pripaþinkime, kad èia slypi ir gerokai gilesnës problemos. Lietuvoje aš vis dar pasigendu dràsos galvoti kitaip. Mums, lietuviams, tiesiog trûksta þmoniø "su stuburu". Tad esu tikra, kad dirbdama su þmonëmis ir þmonëms Lietuvos liaudies partija sugebës iš esmës pakeisti šià situacijà. Tiesa, ne populistine esamos valdþios kritika, o savo paèios gerais nariø pavyzdþiais.

- Kà reikëtø padaryti, kad situacija pasikeistø?

- Sakoma, kad valdþia geriausiai dirba, kai tauta kvëpuoja jai á nugarà (šypsosi – red.). Tikriausiai to dabar labiausiai reikëtø. Ne tik Šiauliams – visai Lietuvai.

- Jei Jus vienà dienà išrinktø Šiauliø miesto mere, kaip tvarkytumëtës mieste?

- Mano poþiûriu, meras turi tvarkytis savo mieste tarsi savo namuose. Pirmiausia reikëtø kiek galima prisidëti gaivinant miesto ekonominá gyvenimà, gaunant paramà iš struktûriniø fondø, pritraukiant investuotojus, nes darbo vietø kûrimà laikau prioritetine sritimi. Tai jau seni klausimai, senos problemos, kurias reikëtø neatidëliotinai spræsti.

- Kokius Šiaulius norëtumëte matyti po dešimties ar dvidešimties metø?

- Norëèiau, kad tai bûtø miestas su laimingais, nebijanèiais galvoti kitaip, turinèiais savo pozicijà þmonëmis. Tikiu, kad taip ir bus. O mes, susitikæ po dešimties ar dvidešimties metø, turësime progos prisiminti mûsø linkëjimus apie rudeniškà gerø permainø vëjà, kuris tikrai ir stipriai papûs.

Kalbino Laura Auksaitytë

Karolima ZORYTË

Štai kà kiekvienas tarptautinës organizacijos AIESEC narys atsakytø jums. Net ir maþiausi pokyèiai mumyse gali prisidëti prie gerø pokyèiø visuomenëje.

Tarptautinis tinklas aktyviam jaunimui

AIESEC yra organizacija, kuri jungia jaunimà iš 111 pasaulio šaliø visuose þemynuose. Jei negali nusëdëti vietoje, esi tas, kuris nemëgsta bûti tik "pilkos" minios dalimi, turi idëjø, kurias tereikia ágyvendinti – tai vieta, kurioje gali išmokti, kaip pasiekti savo tikslø ir išreikšti save.

Lietuvoje veikia trys AIESEC filialai – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. AIESEC Šiauliuose pradëjo veikti prieš 12 metø ir laikomas draugiškiausiu filialu Baltijos šalyse.

Pagrindinë veikla

Organizacijoje naudojama skirtinga mokymosi aplinka skatina jaunimas tapti lyderiais bei prisidëti prie pozityviø pokyèiø mûsø visuomenëje.

Nors AIESEC uþsiima ávairia veikla, tarptautinë staþuoèiø programa laikoma pagrindine.

Staþuoèiø programa, taip pat vietinës bei tarptautinës konferencijos suteikia galimybæ jaunimui ágyti ir profesinio, ir asmeninio gyvenimo patirties, paþinti naujas kultûras ir galiausiai susirasti bendraminèiø pasaulyje.

Pagrindinis produktas – patirtis

Per AIESEC karjerà narys gali gauti tiek patirties, kiek nori. Ši organizacija vienija jaunimà, norinèius patobulinti save skirtingose srityse – nuo reprezentaciniø ágûdþiø iki lokalinio komiteto valdymo. Arba, þinoma, gali išbandyti save dirbdamas uþsienyje pagal tarptautinæ mainø staþuotëmis programà.

Galimybë, kuri turi bûti išnaudota

"AIESEC staþuoèiø programa yra unikali galimybë ágyti tarptautinës darbo patirties", - teigia buvæs "AIESEC Šiauliai" narys Gintautas, kuris dirbo globalioje kompanijoje "Reckitt Benckiser" Lenkijoje.

"Dabar, po staþuotës, galiu tvirtai sakyti, kad mano tikslai buvo ágyvendinti šimtu procentø. Ir jeigu svarstai, ar pasinaudoti šia galimybe, galiu tik paskatinti - þinoma, pasinaudok!" - sako jis.

Tai gali pakeisti tavo gyvenimà

"Tapau aktyvia organizacijos dalimi, paskatinta draugiškø ir motyvuojanèiø AIESEC Šiauliai nariø. Esu suþavëta. Þinau, tai yra kaþkas, kas pakeis mano gyvenimà. Ir jau pakeitë", - apie savo patirtá pasakoja staþuotoja iš Danijos Laura Grubb. Mergina dirbo privaèioje ámonëje Šiauliuose ir ieškojo potencialiø partneriø Danijoje.

"Patirtis, kurios ágijau dirbdama Lietuvoje, visø pirma buvo pamatyti ir pajusti, kà reiškia dirbti realioje kompanijoje ir bûti atsakingam uþ projektà, kuris gali turëti didelës reikšmës ámonës ateièiai", - prideda Laura.

Jauni lyderiai

Jau treèius metus iš eilës "AIESEC Šiauliai" organizuoja projektà "I am a Leader" (angl. k. "Aš esu lyderis"). Praeitais metais šá projektà padëjo ágyvendinti du staþuotojai – rumunë Silvia ir Jesse iš Nigerijos. Beveik du mënesius trukusio projekto metu šie du uþsienieèiai Šiauliø, Kuršënø bei Radviliškio aukštesniøjø klasiø moksleivius mokë, kaip pasiekti savo tikslø, planuoti laikà ir vedë mokymus kitomis, su lyderyste susijusiomis temomis.

Neákainojama patirtis

Dalyviai tikina, jog jie visø pirma atvyko á Lietuvà išbandyti savæs ir ágyti tarptautinës patirties.

"Gyventi Lietuvoje ir dalyvauti projekte buvo ádomi patirtis. Buvo ir gero, ir blogo, bet aš manau, jog tai turës didelës átakos mano paèios tobulëjimui ir tolimesniems gyvenimo planams", - sako Silvia.

26 metø nigerietis Jesse tvirtina, jog šis projektas suteikë jam daugybæ galimybiø, pvz., daryti átakà jaunimui, susipaþinti su naujais þmonëmis ir, þinoma, vesti mokymus tarptautiniu mastu.

Taigi pagrindinë átaka, kurià AIESEC daro visuomenei, yra ta, kad ši organizacija ugdo savo narius bei padeda jiems tapti geresnëmis ir stipresnëmis asmenybëmis – lyderiais.

Nerašytos taisyklës

Yra keletas taisykliø, kuriø AIESEC narys netiesiogiai išmoksta.

Visø pirma nebijok imtis skirtingø atsakomybiø. Išbandyk save – klaidø darymas yra tik mokymosi proceso dalis.

Antra, susikurk savo ateities gyvenimo vizijà. Ágyvendink planà, jei jis neveikia, - patobulink. Efektyviai išnaudok laikà – yra daug dalykø, kuriuos gali nuveikti.

Galiausiai mëgaukis kiekviena akimirka, praleista AIESEC organizacijoje. Grupë þmoniø, turinèiø tà patá tikslà, gali padaryti daugiau nei vienas asmuo. Vienybë yra mûsø stiprybë.

Priimami nauji nariai

Kaip ir kasmet, "AIESEC Šiauliai" ieško naujø, aktyviø, savimi pasitikinèiø nariø.

Galvoji, kad turi lyderio savybiø, norëtum patobulinti savo ágûdþius, dalyvaudamas ávairioje veikloje, o gal tiesiog svajoji padirbëti uþsienyje pagal savo specialybæ? Dabar yra puiki galimybë prisijungti prie AIESEC organizacijos!

Daugiau informacijos apie naujø nariø atrankà rasi www.aiesec.lt/siauliai.

Mindaugas ZIMKA

Lietuviui buvo áprasta taupyti juodai dienai, taèiau gyvenimas keièia nusistovëjusias tradicijas, tarp kuriø - ir palydø paskutinën kelionën.

Nuostabos nebekelia istorija apie pensinio amþiaus tëvus, atidavusius sutaupytus "grabo" pinigus savo bedarbiams vaikams. Notaro duris jie pravërë, norëdami surašyti neáprastà testamentà, kad bûtø laidojami tik iš valstybës skirtø laidojimo pašalpø, o jø vaikai, norëdami kuo graþiau tëvus palaidoti, iš naujo nebesiskolintø.

Misija - palaidoti uþ pašalpà - ámanoma?

Mirus darbingo amþiaus þmogui, juos laidojantiems artimiesiems skiriama aštuoniø minimaliø gyvenimo lygiø dydþio valstybës laidojimo pašalpa. Šiuo metu tai 1040 litø. Tokia laidojimo pašalpa skiriama ir mirus vaikui.

Mirus pensinio amþiaus þmogui ar neágaliajam, já laidojantiems asmenims išmokama ir dviejø pensijø dydþio išmoka, priklausomai nuo pensijos dydþio.

Ar ámanoma išlaikyti visas laidojimo tradicijas, kai iš valstybës gauni tik tûkstanèio litø pašalpà, o savoje kišenëje tušèia?

UAB "Šiauliø gedulo namai" laidojimo paslaugø organizatorës Stanislavos Batolienës teigimu, pašalpos turëtø uþtekti. "1040 litø uþtenka bûtiniausioms reikmëms, - sakë ji, - autokatafalkui, karstui, pigiausiam rûbui, duobkasiams."

"Nesàmonë! Tûkstanèio litø nepakaktø net kuklioms laidotuvëms!" - priešingos nuomonës laikosi R. Jankaus individualios ámonës "Ritualinës laidojimo paslaugos, reikmës" vadybininkas Deivis Jankus. "Nepamirškite ir kitø paslaugø: morgo, gedulo salës nuomos, kunigo, giedoriø", - primena jis.

Pagarbà atiduoti privalu

Ëmëme skaièiuoti patys. Pats pigiausias lentø karstas kainuoja apie 315 Lt, padoresnis 500-700 Lt, salës nuomos kaina, priklausomai nuo salës dydþio, yra nuo 300 iki 400 Lt uþ parà. Duobës iškasimas kainuoja apie 300-350 litø, pati pigiausia suknelë mirusiajai – 47 Lt, morgas – 30 Lt uþ parà. Laidojimo pašalpa ir ištirpusi!

Šiaulietë Nijolë, pernai palaidojusi savo darbingo amþiaus vyrà, prisimena: "Vien kukliam karstui išleidome 500 litø. Tiksliai nebepamenu, kiek kainavo visa kita, bet laidotuvëms išleidome apie tris tûkstanèius litø." Anot pašnekovës, laidotuvës buvo neprabangios, o mirusiajam privaloma atiduoti pagarbà. "Þmogus – ne gyvulys, plastikiniame maiše ar dëþëje jo nelaidosi, kaip neturtingai begyventum", - karèiai kalbëjo Nijolë.

Kinta poreikiai

Laidojimo organizatoriø teigimu, keièiasi tradicija budëti prie mirusiojo kelias paras, tad gedulo salë daþniausiai nuomojama parà, kartais - dvi. Pasak S. Batolienës, þmonës daþniau ëmë nešti po keletà gëliø þiedø, taèiau dar yra tokiø, kurie vos pavilkdami tempia uþ save didesnius vainikus.

D. Jankus pasakoja, jog jis rekomenduojàs atnešti pinigø vokeliuose mirusiojo artimiesiems, uþuot tempus vainikus. "Tai palengvina laidotuviø ceremonijà ir artimøjø finansinæ naštà", - tikina D. Jankus. "Mirusiojo pagerbti atëjæ þmonës daþnai mûsø klausia, ar turime vokø", - pritaria S. Batolienë.

Kunigo neatsisakoma

"Lietuva – katalikiškas kraštas, todël laidojama su baþnytinëmis apeigomis pagal krikšèioniškas tradicijas", - sako Šiauliø katedros kunigas, Šiauliø vyskupo generalvikaras, socialiniø mokslø daktaras Saulius Matulis.

Beje, kunigas S. Matulis neáþvelgia jokios inercijos ar netikrumo laidojimo procese. "Dabar priimtina karsto á baþnyèià nebenešti, taèiau uþ velioná visada aukojamos šv. Mišios, - kalbëjo kunigas. - Malda uþ mirusájá yra didþioji esmë." Kaip ir anksèiau, kunigas palydi karstà á kapines, pašventina duobæ, pasimeldþia.

Kremavimas – vis dar neáprasta

"Nuo metø pradþios Šiauliuose áregistruoti 773 miræ þmonës, - teigia Renata Aleksandrienë, Šiauliø civilinës metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistë. - Iš jø tik nedaugelis buvo išveþti kremuoti." Nors kremavimui neprieštarauja Baþnyèia, kremavimas - vis dar naujovë.

"Per pastaruosius dvejus metus á Rygà buvo išveþta kremuoti per dešimt mirusiøjø", - sakë laidojimo paslaugø organizatorë S. Batolienë. Anot pašnekovës, ši paslauga yra brangi, todël ne daþnai skubama kremuoti mirusájá, per mënesá – gal vienà.

Vadybininkas D. Jankus per keletà pastarøjø metø prisimena dvidešimt kremuotø šiaulieèiø. "Tikrai maþai þinanèiøjø apie šià paslaugà, - sakë vyras. - Retai apie tai kalbama."

Reikia ir pietø, ir paminklo

Kavinës "Tomas" savininkas Romas Barauskas tvirtina, jog mirusiojo artimieji gedulingiems pietums atsiveda vis maþiau þmoniø. "Daþniausiai pietauja tik patys artimiausi", - sako jis.

"Pati gedulingø pietø tradicija išliko, - teigia R. Barauskas. - Sukalbama malda, uþdegamos þvakës, ant stalo pastatomas mirusiojo portretas."

Gedulingø pietø kainos valgyklose ir kavinëse yra nuo 15-35 Lt vienam þmogui.

Pasak paminklus gaminanèios ámonës savininkës Viktorijos Gulbinienës, þmonës iš paskutiniøjø stengiasi kiek galima graþiau palaidoti artimàjá ir stato paminklà. Taèiau jam skirti didelæ pinigø sumà išgali ne kiekvienas. Anot kitos ámonës savininkës Mildos Petrošienës, mirusiojo artimieji dabar renkasi kuo maþesná kuo pigesná paminklà.

Rièardas JAKUTIS

Šiaulieèiai dailininkai Edmundas Birgëla, Ugnius Ratnikas, Dalvis Udrys ir radviliškietis Martynas Gaubas vasarà baigë dalyvaudami pirmajame tarptautiniame Vilniaus plenere.

Dalvio UDRIO asmeninio archyvo nuotr. Plenero dalyviai prie Neries. Pirmieji kairëje - E. Birgëla ir D. Udrys, pirmieji dešinëje - U. Ratnikas ir M. Gaubas, centre - S. Kruopis.

Plenerà organizavo viešbutis "Karolina", Vilniaus M. K.Èiurlionio namai ir menininkø asociacija "Tiltas".

Dvi savaites vykusiame renginyje 20 profesionaliø menininkø iš ávairiø Lietuvos vietoviø ir iš Rygos bei Maskvos gyveno ir maitinosi "Karolinos" viešbutyje. Be abejo, išvykdami viešbuèiui jie paliko po vienà savo kûrybos darbà, kurie papuoš viešbuèio holà ir kambarius. Tapyti plenero dalyviams buvo skirta viešbuèio salë, bet jie dirbo ir šalia viešbuèio, ir ant pastato stogo, ir Vilniaus senamiestyje, ir Uþupyje. Ádomus buvo ir laisvalaikis. Plenero dalyviai aplankë Nacionalinæ galerijà, kitas sostinës galerijas, pakilo á televizijos bokštà, plaukë Nerimi, Uþupyje buvo priimti èia ásikûrusios respublikos vadovø Astos Vasiliauskaitës ir Romualdo Kuncos, turiningos muzikinës programos klausësi M. K. Èiurlionio namuose. Paèius menininkus aplankë Vilniaus vicemeras Gintautas Babravièius.

Plenero iniciatorius Vilniuje gyvenantis šiaulietis Saulius Kruopis yra organizavæs jau beveik 40 plenerø. Šá plenerà jis skyrë sostinei ir tikisi, kad jis taps tradiciniu. Šiaulieèiai ir šiame plenere išsiskyrë ne tik ádomiais kûriniais, bet ir jø dydþiu. Pasekæ Sauliaus Kruopio pavyzdþiu, kuris tapë dvimetrines drobes, tokio pat dydþio drobiø ëmësi ir mûsø miesto atstovai. Aišku, viešbuèiui tai pats tas. Dalvis Udrys apdovanotas dviem prizais – M. K. Èiurlionio namø premija ir Uþupio tapybos plenero dovana - knyga bei kvietimu kitais metais dalyvauti Uþupio plenere. Ugnius Ratnikas ávertintas kaip jaunasis plenero dalyvis. Dþiugu, kad dailininkams pavyko ir plenere gimë puikiø meno kûriniø.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Vilniuje prasidëjusios treèiosios tarptautinës akvarelës bienalës "Baltijos tiltai" rengëjai paskelbë pagrindinës atrankinës parodos "Gelmë" didþiojo prizo ir diplomø laureatus. Apdovanojimà pelnë ir šiaulietë menininkë Edita Sûdþiûtë.

Dailininkë Edita Sûdþiûtë iš akvarelës bienalës gráþo su laurais. E. Sûdþiûtës asmeninio archyvo nuotr.

Parodoje dalyvauja kûrëjai iš Lietuvos, Èekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Islandijos, Suomijos ir jai priklausanèiø Alandø salø, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Slovakijos, Švedijos ir Vokietijos.

Didysis prizas antrà kartà liko Lietuvoje – šiemet jis áteiktas vilnietei dailininkei akvarelininkei Inai Budrytei. Trys diplomai iškeliavo á Latvijà, Danijà ir Norvegijà. Vienintelis diplomas liko Lietuvoje ir parkeliavo á Šiaulius. Já pelnë dailininkë Edita Sûdþiûtë.

Laureatø darbus ir dar daugiau nei 120 akvarelës bienalei skirtø kûriniø iki rugsëjo 3 d. galima pamatyti "Arkos" galerijoje (Aušros vartø g. 7) veiksianèioje parodoje "Baltijos tiltai. Gelmë".

Bienalë Lietuvoje rengiama treèià kartà. Ji skiriama visø dailës srièiø kûrëjams. Projekto ištakos siekia 1968 metus, kai Rygoje (Latvija) imtos rengti Pabaltijo akvarelës trienalës.

Šiauliai uþima stiprias akvarelës pozicijas, nes èia iš bienalës ne pirmà kartà gráþta apdovanoti dailininkai. Pernai èia parkeliavo "grand prix", kuris buvo skirtas Vidmantui Zarëkai, ir diplomas, kurá parsiveþë Valdemaras Barakauskas.

Šá nuostabø preparatà – mumijà – þmonës laikë ir tebelaiko vaistu kone nuo visø ligø. Jis tapo Egipto piramidþiø išplëšimo prieþastimi, já mëginta išgauti verdant negyvëlius, taèiau tikroji jo paslaptis vis dar neatskleista.

Tad kas gi vis dëlto yra mumijo preparatas – išties nuostabus vaistas ar didþiulë, iki šiø dienø tebesitæsianti apgaulë?

Á skrynià nukišta dovana

Viduramþiø Europos keliais Paryþiaus link dumte dûmë karieta, lydima ginkluotos apsaugos. Bûrys nesustojo nei dienà, nei naktá.

Taèiau gandai apie šià procesijà sklido dar greièiau. Karietà bandë uþpulti nuoþmiø plëšikø gaujos, bet dràsûs jos palydovai kovojo narsiai. Kurgi ne – juk jie gabeno persø šacho Fatcho Ali dovanà Prancûzijos karaliui Liudvikui XIV. Nors galvas paguldë pusë lydinèiøjø, brangenybë pasiekë Versalá.

Maþutëje dëþutëje, pagamintoje iš raudonmedþio, buvo nedidelis sidabro flakonëlis, kupinas tamsaus skysèio. Mumijas...

"Ir dël jo šitiek vyrø atsisveikino su gyvenimu?" – nustebsite jûs. Taip, viduramþiais tai buvo neákainojama dovana. Kaip bûtø ásiutæs šachas, jeigu bûtø suþinojæs, kaip buvo pasielgta su jo dovana! Karaliaus daktaras Savaris labai ásiþeidë, kai jam uþdraudë atkimšti flakonëlá ir liepë já paslëpti tamsioje skrynioje. Juk tai buvo stebuklingasis eliksyras, kuris, ano meto farmacininkø nuomone, leido þmonëms išsigydyti nuo visø negaliø. Bet Liudvikas XIV bijojo bûti nunuodytas, todël liepë nukišti flakonëlá kuo toliau.

Kad geriau suprastume jo poelgá, paþvelkime á dar ankstesnius laikus.

Vaistai iš... lavonø

"Mumas" – persiškas pavadinimas. Egiptieèiai šià paslaptingà cheminæ medþiagà vadino "Ilirijos derva" ir naudodavo ne tik vaistams, bet ir mirusiøjø kûnams balzamuoti. Arabai vadino medþiagà "mumijumi".

Bûtent mumijus ir buvo svarbiausia prieþastis, dël kurios buvo išgrobstytos piramidës ir kitos laidojimo vietos.

Gandai apie slëpiningàjà dervà, išgaunamà Ilirijos kalnuose Arabijoje, pamaþu uþvaldë protus. Visi stengësi ásigyti nors truputëlá šiø vaistø. Taigi avantiûristai sumanë išgauti mumà, nugramdydami já nuo balzamuotø lavonø. Negyvëliai slapta buvo grobiami iš jø laidojimo vietø. Pradëta smarkiai plëšti Egipto kapavietes. Pirkliai samdydavosi ištisus Egipto valstieèiø pulkus nekropoliams kasinëti, po to siuntinëdavo þmoniø kaulus á visas pasaulio valstybes.

Kadangi "balzamuotos þaliavos" vis tiek trûko, sukèiai apskritai nustojo stengtis. XIV a. stebuklingai þaliavai išgauti jau buvo naudojami kà tik mirusiø gyventojø lavonai. Plëšikø bûriai rausdavo kapus ir išvogdavo kà tik palaidotus kûnus. Juos sukapodavo ir virdavo katiluose tol, kol raumenys atsiskirdavo nuo kaulø. Aliejingas skystis iš katilo varvëdavo pro specialias þarneles ir bûdavo išpilstomas á stiklainius, kuriuos vëliau sergantieji nusipirkdavo uþ didþiausius pinigus.

Yra išlikæ dokumentai, kuriuose uþfiksuota, kaip Kairo miesto teisëjas ásakë tol plakti kelis tokius plëšikus, kol šie nepapasakos, kaip gamino "vaistus". O 1564 m. Prancûzijos gydytojas Gi de la Fontenas prisipaþino vieno mumijumi prekiaujanèio pirklio sandëlyje matæs krûvas vergø kûnø, iš kuriø buvo ketinta virti "vaistus". 1585 m. turkø prekybinës kompanijos agentas Dþ. Andersonas pranešë bièiuliui, jog gavo ásakymà parplukdyti jûra iš Kairo á Anglijà 600 svarø dþiovintos lavonienos.

Egipto valdþia mëgino grieþtai uþdrausti prekybà numirëliais, bet jokie draudimai neástengë sustabdyti mumijo eksporto – pelnas buvo toks didelis, jog laivai tebekirto Vidurþemio jûrà ir tebegabeno á Europà madingà þaliavà.

Taigi galima suprasti karaliø Liudvikà XIV, atsisakiusá panaudoti šacho dovanà. Juk graþiame sidabriniame inde galëjo bûti ir "viralas iš mirusiø vergø ir nusikaltëliø".

Tad kas gi yra mumijas?

Reali vaistinë priemonë ar didþioji senovës sukèiø afera, besitæsianti ir iki šiø dienø? Ar kada nors egzistavo stebuklingoji "Ilirijos derva", ar tai ne kas kita, tik masinës reklaminës kampanijos produktas, prasidëjæs prieš keletà tûkstantmeèiø? Aiškaus atsakymo nëra...

dabartinë medicina pasielgë kaip ir karalius Liudvikas, pasistengusi uþmiršti paslaptingàjá mumijà ir ákišusi já á tolimà stalèiø. Tyrinëtojai taip ir nenusprendë, kaip ir iš ko atsiranda keistoji medþiaga, kurià vis dar parduoda þiniuoniai, ir ar ji turi kokiø nors gydomøjø savybiø. Vienu metu netgi buvo ginèijamasi – vieni árodinëjo mumijo neorganinæ kilmæ, kiti tikino, jog tai sausos kalnø pelyèiø fekalijos. Pamaþu kalbos nutilo, taèiau paprasti þmonës tebenaudoja mumijà sunkiais gyvenimo momentais. Ir, jeigu tikësime jø þodþiais, sëkmingai.

Vadinasi, vis dëlto mumijas turi gydomosios galios. Juk sunku patikëti, kad þmonës bûtø tokie kvaili, jog tiek metø švaistytø pinigus uþ "viralà iš lavonø", pelyèiø mëšlà ir panašius dalykus, nesulaukdami jokio gydomojo efekto.

Paskutinieji tyrimai vis dëlto teikia vilties, kad mumijo paslaptis greit bus áminta. Grupë maskvieèiø mokslininkø padarë išvadà, kad mumijas – mikroelementø, sudaranèiø bet kokios gyvos bûtybës pagrindà, rinkinys. Šá rinkiná galima aptikti gamtoje, pvz., išskirti iš bet kurio biologinio objekto. Taigi medþiaga, gauta ilgai virus mirusiøjø kûnus, galëjo bûti ir gydomoji.

Þinoma, tai kol kas tik hipotezë, taèiau eksperimentai rodo, kad dirbtiniu bûdu gautas mumijas (tyrinëtojai vadina šià medþiagà MOS - mineralorganiniu substratu) padeda padidinti darbingumà, sutrumpina reabilitacijos periodà po radiacinio pakenkimo, didina vyriškàjà potencijà.

tai vis dëlto gal veltui karalius Liudvikas atsisakë brangiosios dovanos? Kas þino... Prancûzø mokslø akademijos ekspertai, neseniai ištyræ juodàjà masæ sidabriniame flakonëlyje, padarë išvadà, kad tai paprasèiausia asfalto derva.

Þinoma, negalima atmesti versijos, kad flakonëlio turinys buvo pakeistas. Kas garantuos, kad to nepadarë garbingasis gydytojas Savaris slapta nuo karaliaus? Juk remiantis to meto kronika galima suþinoti, kad dvaro gydytojas ágijo nemaþà turtà prekiaudamas savos gamybos atjauninanèiu kremu, uþ kurá turtingos damos buvo pasiryþusios pakloti didþiausius pinigus. O paties Savario þmona (vëlgi remiantis gandais), nors ir nebuvo graþuolë, bet išgarsëjo tuo, kad iki 60-ies metø veide neturëjo në raukšlelës.

Kaip ir kada gydytis mumijumi?

Medicininëje literatûroje sakoma, jog mumijaus preparatas naudojamas gydant uþdegiminius procesus, pûlines uþdegimines ir infekcines þaizdas, tuberkuliozæ, kaulø lûþius, virškinamojo trakto ligas, hemorojø, otità ir daugybæ kitø ligø.

Štai bronchinë astma gydoma du kartus per dienà suvartojant po 0,2–0,5 g mumijaus preparato (rytà nevalgius ir vakare prieš miegà). Gydymosi kursas – 25–28 dienos. Priklausomai nuo ligos sunkumo, prireikia 1–3 gydymo kursø darant penkiø dienø pertraukà tarp jø.

Sergant viršutiniø kvëpavimo takø ligomis, angina, sloga, turint uþdegiminiø ir alerginiø procesø, kosëjant, pravartu rytà ir vakare išgerti po 0,2–0,5 g mumijaus, sumaišyto su pienu ir medumi, be to, skalauti gerklæ 10 procentø mumijaus tirpalu. Priklausomai nuo ligos sunkumo, reikia 1–3 gydymo kursø. Vieno kurso trukmë - 25–28 dienos

Parengë Kamilë Vitkutë

Gintautas PLUNGË

Didþiuosiuose prekybos centruose pasiklydus tarp á krûvas suverstø sàsiuviniø, rašymo ir piešimo priemoniø, kitø mokykliniø reikmenø, širdis atsigauna uþsukus á nedidelæ kanceliariniø prekiø parduotuvæ pavadinimu "Sidabrinis medis". "Parduotuvëse rasite ne tik viskà mokyklai ar biurui. Pardavëjos-konsultantës patars, kokià priemonæ pasirinkti, kad netektø gailëtis, jog didþiajame prekybos centre pirktas sàsiuvinis lyg sugertukas lieja rašalà arba parkeris dreskia popieriø", - teigia UAB "Sidabrinis medis" komercijos direktorius Alvidas Daukšas.

Artûro STAPONKAUS nuotr. "Sidabrinis medis" kartu su "BiC" dovanoja puikiø prizø. Kiekvienas, perkantis uþ 20 litø, bent vienà "BiC" produktà, turi galimybæ laimëti vienà iš keturiø "BiC" dviraèiø ar kitø momentiniø prizø.

"Pas mus pirkëjai visada sugráþta Ir jie pageidauja bûtent vienos ar kitos firmos kupriniø, akvarelës ar sàsiuviniø, nes ásitikino jø kokybe, - pasakoja UAB "Sidabrinis medis" komercijos direktorius Alvidas Daukšas. - Þmonës dabar taupûs. Jie eina á skirtingas parduotuves, lygina kainas. Ir nustemba, kad kituose prekybos tinkluose kai kurios prekës, netgi pritaikius milþiniškà nuolaidà, yra vis tiek brangesnës nei mûsø parduotuvëse. Kita vertus, mûsø siûlomos prekës negali bûti paèios pigiausios, nes jos - kokybiškos. Bûna, kad þmonës lygina nesulyginamus dalykus, pavyzdþiui, priekaištauja, kad mûsø parduotuvëse parduodamas gaublys yra brangesnis. Bet jei jie atkreiptø dëmesá, pastebëtø, kad tame pigiame vietoj Kinijos parašyta China."

Parduotuvëse itin populiarus nuo senø laikø kokybe garsëjantis rusiškas guašas ar akvarelë "Gamma". Anot komercijos direktoriaus, pirkëjai turëtø bûti budrûs, ásigydami šios firmos produkcijos kitur, mat kiti prekybos tinklai prekiauja to paties pavadinimo prastesnës kokybës produkcija, pagaminta ne Rusijoje. "Tai tik prekybininkø "gudrybë", bet pirkëjas dabar išprusæs - kartà nusvilæs, kitàkart toje nparduotuvëje nebepirks", - teigia komercijos direktorius.

Prasidëjus mokslo metams, gavæ naujas knygas iškart skubame jø aplenkti. "Sidabrinis medis" siûlo ápatinga technologija aplenkti ávairaus formato knygas, vadovëlius, sàsiuvinius, pasà ar kitoká dokumentà. Vatikano specialistai sugalvojo bûdà, kaip apsaugoti milþiniškus šios šalies bibliotekos fondus. Naujieji aplankalai nepraleidþia ultravioletiniø spinduliø, yra antistatiški - netraukia dulkiø, be to, jie itin patvarûs - intensyviai naudojami nesusidëvi ilgiau nei metus. Tokios technologijos Lietuvoje daugiau niekas nenaudoja. Aplenkti knygas galite tik UAB "Sidabrinis medis" parduotuvëje Šiauliø "Akropolyje".

"Parduotuvëse nuolat taikomos ávairios nuolaidos, vyksta akcijos. Štai ir dabar kvieèiame socialines pedagoges. Parodþiusioms darbo paþymëjimà pritaikysime net 20 proc. nuolaidà", - sako Alvidas Daukšas.

Jeigu namie pamiršote mokykliniø prekiø sàrašà, nebëda - visose "Sidabrinio medþio" parduotuvëse já rasite.

"Sidabrinis medis" - tai ne tik puiki vieta ásigyti reikmenø mokyklai. Èia teikiama galybë paslaugø biurui, pavyzdþiui, laminuojama, kopijuojama, spausdinama, árišama, gaminami antspaudai ir kt.

"Sidabrinio medþio" parduotuvës Šiauliuose ásikûrusios "Akropolyje" (Aido g. 8, darbo laikas: I-VII 10-21 val.), "Saulës mieste" (Tilþës g. 109, darbo laikas: I-VII 10-21 val.), "Tilþëje" (Tilþës g. 225, darbo laikas: I-VII 10-21 val.) ir bulvare (Vilniaus g. 251, darbo laikas: I-V 9-18 val., VI 9-14 val.).

Laura AUKSAITYTË

"Kokia laimë, kai save atskleidi, kai išmoksti visà informacijà gyvenime priimti kitaip - tiesiog kaip stebëtojas, o ne kritikas, o svarbiausia - kai išmoksti mylëti save. Nes tik tada, kai ásiklausai á save, á savo sielà, tavo gyvenime prasideda pokyèiai", - sako šiaulietë Olga Kaluþina, savæs tobulinimo studijos "Sielos harmonija" ir ajurvediniø masaþø studijos "Maytreya" Reiki meistrë, ilgametë Šiauliø Reiki bendruomenës vadovë. Praëjusià savaitæ Olgos kvietimu Šiauliuose paskaitas skaitë iš Estijos atvykusi profesionali astrologë Olga Potiomkina - Ezoterinës filosofijos mokyklos Taline vadovë, šeimos konsteliacijø specialistë, Reiki meistrë, Talino Reiki bendruomenës vadovë. Savaitrašèiui "Šiauliai plius" Olga atskleidë, kas nutiko jos gyvenime, kad ji ëmë domëtis dvasinëmis praktikomis, astrologija, ezoterika.

Olga Potiomkina, Talino ezoterinës filosofijos mokyklos vadovë, profesionali astrologë sako sudvasinanti astrologines konsultacijas. Ji stengiasi parodyti kelius, o sprendimà þmogus priima pats. Autorës nuotr.

Klimato pasikeitimus lemia þvaigþdës

Keturios toltekø išmintys: nenusidëkite þodþiais, nepriimkite nieko asmeniškai, nedarykite prielaidø, visada padarykite visa, kas ámanoma. Kaip, rodos, paprasta, bet tam, kad taptø išmintingi, skirtingi þmonës renkasi skirtingà kelià. Šiauliuose virš "Valerijono" vaistinës sëkmingai gyvuojanèios savæs tobulinimo studijos "Sielos harmonija" lankytojai taip pat save tobulina ávairiais bûdais. Vieni ieško sveikatos ir harmonijos lankydami jogà ar pilatesà, kiti pasirenka Reiki praktikà, masaþus ar dailës saviraiškà.

"Visi mes èia - draugai, kartu tobulëjame, sveikatinamës ir graþëjame", - nusišypso studijos "Sielos harmonija" jogos instruktorë Svetlana. Gintaro papuošalais pasidabinusi baltai vilkinti jauna moteris kone visà susitikimà su O. Potiomkina išsëdi sukryþiavusi kojas ir absoliuèiai tiesia nugara.

Karštà rugpjûèio vakarà á susitikimà susirinkæ šiaulieèiai susitikæ draugiškai apsikabina, pasveikina vienas kità. Këdþiø nereikia, susirinkusieji, laukdami paskaitos, jaukiai ásitaiso ant šiltø studijos grindø. Kai á "Sielos harmonijos" patalpà áþengia dvi Olgos - šiaulietë Kaluþina ir talinietë Potiomkina - kyla smagus bruzdesys: daugelis nori asmeniškai pasisveikinti su astrologe, kuri Šiauliø Reiki bendruomenëje vieši jau nebe pirmà kartà. Šilta Reiki meistrës iš Talino ir šiaulieèiø draugystë tæsiasi jau septynerius metus.

"Neátikëtinai šilti ir atviri þmonës gyvena jûsø saulëtame mieste. Estai ne tokie - jie santûrûs, slepiantys emocijas. Þinote, Estijoje irgi vasara, - dþiaugiasi Olga. - Nors ir yra anekdotas: esto klausia - ar pas jus bûna vasara? "Buvo, bet tà dienà aš darbe buvau", - atsako estas".

Visi juokiasi, o viešnia iš Talino ima kalbëti, kas gi nutiko, kad sulaukëme neátikëtinø karšèiø. Jos teigimu, þvaigþdës rodo, kad šiemet kiekvienà mënesá gali kilti karas, yra susiklosèiusi tokia planetø konfigûracija, kad nuolatos yra sudarytos sàlygos pykèiui, agresijai prasiverþti. "Tai, kas vyksta Rusijoje - labai panašu á savotiškà naikinimà. Þmonës miršta nuo karšèio ir ligø, mirtingumas ten 6-7 kartus didesnis. Nejau tai ne karas?" - retoriškai klausia Olga.

O. Potiomkina pasakoja, jog tokia vasara, kokia yra dabar, buvo prieš 40 metø. "Klimato pasikeitimus sàlygoja kosmosas. Mano paskaièiavimu, tokios karštos vasaros ir labai šaltos þiemos musø kraštus lankys dar apie 10 metø", - pranašauja astrologë

Olga sako, kad kosmosas dabar balansuoja energijà Þemëje, todël daþnai kyla potvyniai, gaisrai. Kà þmogus gali padaryti, kad nelaimës liautøsi? "Dvylika medituojanèiø þmoniø gali pakeisti Þemës likimà", - tikina astrologë. Todël ji ragina kiekvienà kasdien prisiminti ir pasiøsti teigiamas mintis, maldas mûsø planetai Þemei.

Astrologë "Sielos harmonijos" lankytojams suteikia ir daugiau vertingø patarimø, konsultacijø. "Kiekvieno þmogaus horoskope yra keletas pagrindiniø, lemiamø taškø. Kaip tu beeisi per gyvenimà - linksmai, lëtai, piktai, vis tiek tø taškø neišvengsi. Tik gali pats pasirinkti, kokiu bûdu nori savo tikslus pasiekti. Taèiau jei ima nesisekti, nieko nebespëji, kamuoja susierzinimas ir nepasitenkinimas savimi, privalai nors trumpai sustoti ir pabûti vienas. Atsipalaidavus sprendimai padaromi tarsi savaime. Svarbu sutvarkyti ritmà savo viduje. Lekiant per gyvenimà dabar taip madingu didþiuliu greièiu, reikia stengtis palaikyti vidinæ ramybæ ir harmonijà, kitaip net didþiuliai pasiekti rezultatai nedþiugins", - kalbëjo Olga.

Ir uþkalbëjimus galima paaiškinti

Savaitrašèiui "Šiauliai plius" viešnia iš Talino sakë pradëjusi domëtis ávairiais dvasinës praktikos ir savæs paþinimo dalykais kone prieš 20 metø. Jos naujagimiui tada buvo nustatyta bambutës išvarþa ir kaimynë pasiûlë jà išgydyti netradiciniu bûdu - uþkalbëti. Tai stebuklingai padëjo - išvarþa dingo. "Tàkart man labai pasisekë - kaimynë ir mane išmokë keliø uþkalbëjimø. Aš juos sëkmingai pritaikiau, pavyzdþiui, uþkalbëjau "roþæ" - ji tiesiog akyse išnyko", - pasakoja Olga.

Moteris taip susidomëjo jà paèià nustebinusia praktika, kad ëmë vis labiau gilintis, rodos, á blaiviu protu nepaaiškinamus dalykus. Juk nejau galima paaiškinti, kas yra uþkalbëjimas? Pasak Olgos - panašus gydo panašø. Liga praneša informacijà, o uþkalbëjimas - taip pat informacija. Kai atitinka ligos ir uþkalbëjimo su tam tikrais judesiais vibracijos, uþkalbëjimas tarsi "praryja" ligà.

"Tai - stebuklas, kurá galima paaiškinti. Su visa informacija galima ir ádomu dirbti", - sako pašnekovë, kurios tikroji profesija - toksikologë. Dabar Olga yra keturiø profesijø atstovë - ji yra profesionali astrologë, šeimos konsteliacijos specialistë, Reiki meistrë, ezoterinës filosofijos centro vadovë.

Šiaulietë Reiki meistrë Olga Kaluþina sako, kad kai þmogus išmoksta besàlygiškai mylëti save ir kitus, jo gyvenime prasideda neátikëtini pokyèiai. Autorës nuotr.

Ligø prieþastys - problemos šeimoje ar giminëje

O. Potiomkina šiuo metu itin susidomëjusi šeimos konsteliacijø mokymais. Jos teigimu, šis metodas, išgarsintas vokieèio psichoterapeuto Berto Helingerio, suteikia galimybæ dirbti su informacija, leidþianèia išspræsti þmogaus bëdas, analizuojant jo šeimos praeitá. "Bet kokia problema turi prieþastá. Þodis ar mintis, kilusi senelei, gali turëti átakos anûkams. Šeimos konsteliacija padeda atsakyti, kodël þmogus serga, kodël yra nelaimingas, ir já pagydyti, išspræsti problemas. Man tai labai ádomu, nes šioje srityje galima panaudoti ezoterikos ir psichologijos þinias", - sakë pašnekovë.

Olgos teigimu, ligos neretai atsiranda dël problemø šeimoje ar net tolimoje giminëje. Metodo dëka problemø prieþastys atrandamos, identifikuojamos, tada situacijos, prabëgus kuriam laikui, pagerëja, atsiranda naujos išeitys.

Reiki meistrë dþiaugiasi, kad šiuo metu viena Kauno leidyklø ruošiasi á lietuviø kalbà išversti ir išleisti jos parašytas knygas apie Reiki metodà. "Þmogus turi bûti subalansuotas, tada jis bus puikios sveikatos ir švytës laime. Reiki padeda tokios bûsenos siekti", - sakë ji.

Laura AUKSAITYTË

Sunkmeèiu rasti darbà sunku visiems, taèiau sunkiausia - darbo patirties neturintiems, kà tik mokslus baigusiems jauniems specialistams. Šiauliø sporto ir pramogø arenoje ásikûræs groþio salonas "Agnetë" rado bûdà, kaip jaunoms kirpëjoms padëti - bendrovë pasirašë bendradarbiavimo sutartá su kompanija "L'Oreal", kurios dëka jaunos kirpëjos lanko specializuotus mokymus, gilina savo þinias plaukø kirpimo ir daþymo srityse, todël kurá laikà paslaugas teikia perpus pigiau.

Šià savaitæ groþio salone "Agnetë" prasidëjo mokymai, kuriø metu trys neseniai kirpëjø diplomus gavusios merginos mokosi tapti tikromis savo srities þinovëmis. Autorës nuotr.

"Nusprendëme "uþsiauginti" savo meistres, parodyti pasitikëjimà jomis. Juk jaunam, ieškanèiam þmogui reikia duoti ne þuvá, bet meškeræ", - sako Audra Radavièienë, salono "Agnetë" savininkë.

Dvejus metus Šiauliø arenoje veikianèio groþio salono "Agnetë" savininkë A. Radavièienë sako ilgai su nerimu stebëjusi situacijà, kad Šiauliuose nëra pakankamai profesionaliø kirpimo meistriø. Tokiø meistriø, kurios ne tik puikiai išmanytø savo darbà, bet ir gebëtø bendrauti su klientu, suteiktø jam visà reikalingà informacijà apie šiuolaikines kirpimo mados tendencijas, naujus plaukø daþymo technologijas, profesionalià plaukø prieþiûrà po apsilankymo salone.

Sumanius stiprinti salono kirpimo paslaugas ir praturtinti kolektyvà kirpimo meistrëmis, iš pradþiø norëta pasikviesti á salonà patyrusias meistres, kurios atsivestø ir savo klientus - toks kelias lengviausias. Vis dëlto nuspræsta patiems "uþsiauginti" patyrusias specialistes.

"Sutarëme su Rygoje esanèia visas Baltijos šalis aptarnaujanèia "L'Oreal" kompanija. Vadovai sutiko investuoti á jaunas, kà tik mokslus baigusias kirpëjas. Kreipëmës á Profesinio rengimo centro dëstytojas, kurios rekomendavo gabias, sàþiningas ir þingeidþias absolventes. Šios merginos specializuosis dirbdamos su profesionaliais "L'Oreal" daþais bei kitais produktais. Pradþia jau padaryta - ávyko pagrindiniai apmokymai. Rugsëjá jau laukia kvalifikacijos këlimo kursai. Tokiu bûdu ne tik gerà darbà padarysime, bet ir "uþsiauginsime" puikiø specialisèiø. Merginoms reikia tik norëti, labai stengtis ir daug dirbti", - sako A. Radavièienë.

Šiuo metu "Agnetëje" "L'Oreal" specialistø tobulinimo programoje dalyvauja trys jaunos merginos. "Jos mokomos ne tik profesijos dalykø - suþino, kaip bendrauti su klientu, uþmegzti su juo draugiškus santykius, saugoti paslaptis, þodþiu, ugdomos asmenybës. Merginos ádarbintos, tad joms suteikiamos visos socialinës garantijos. Projekto pradþioje pas šias merginas galima apsikirpti ar nusidaþyti plaukus perpus pigiau.

"Manau, kad dideliø klaidø darbe ar nesusipratimø, nesusikalbëjimo su klientëmis bus išvengta. Jei reikës, salone seniau dirbanèios specialistës pasidalys patirtimi bei patars", - sakë A. Radavièienë.

Mindaugas ZIMKA

Daugelis net nepagalvojame, jog mûsø namo kaimynai ar kituose daugiabuèiuose gyvenantys nepaþástamieji savo balkonuose uþsiima neáprastø "ûkiø" puoselëjimu.

Áprastas vaizdas, kai balkonà puošia petunijos, surfinijos ar vasaros metu pasimëgauti karšta saule išnešami egzotiški kambariniai augalai. Kai kurie miestieèiai pasakojo savo balkonuose bandantys auginti darþoves ir vaisius. Rezultatas? Gerai prinokæ pomidorai ir, deja, sukirmijæ ridikëliai. Vieniems "ûkininkams" netgi teko uþdaryti nelegalià vištidæ, kurià buvo árengæ savo balkone.

"Loveliuose sudygæ pomidorai vedë daugiau vaisiø", - apie savo balkono derliø pasakojo ponas Rièardas.

Pomidorai auga geriausiai

Dainø mikrorajone gyvenantis ponas Rièardas dþiaugiasi gausiu balkone išaugintø stambiø vynuoginiø pomidorø derliumi.

"Šiais metais pirmà kartà auginu pomidorus, - teigia Rièardas. - Kovo mënesá pasëjau, beveik visos sëklos sëkmingai sudygo. Geguþæ pirmieji pomidorai jau buvo prinokæ." Pasak darþininko, per pirmuosius didþiuosius karšèius jis buvo išvykæs, tai pomidorai nugeibo. Paskui juos teko gerokai laistyti, ir po trijø savaièiø visi atsigavo.

"Norëjosi þalumos – paankstinti pavasará", - tvirtina ponas Rièardas, paklaustas apie tai, kodël nutarë balkone auginti bûtent pomidorus. Be to, pasak jo, pomidorai gerai valo orà. Tiems, kurie bandys eiti jo pëdomis ir auginti pomidorus balkonuose, jis pataria: kuo didesnis indas, tuo geriau pomidorai auga. Tie, kurie augo loveliuose, davë daugiau vaisiø.

"Kitais metais vël auginsiu pomidorus, tik perpus maþiau, - pareiškë miestietis darþininkas, šiemet jau nusiskynæs apie kelis kilogramus pomidorø. - Juk svarbiausia ne kiekis, o kokybë."

Ridikëliai neuþderëjo. Uþderës melionai?

"Esu bandþiusi balkone auginti ridikëlius ir salotas, - sako Dainø mikrorajono gyventoja ponia Jadvyga. - Pernai šiaip taip sudygæ daigeliai sukrito, o šiais metais salotos išvis neaugo, ridikëliai sukirmijo."

Pasak ponios Jadvygos, visiškai nëra ko gëdytis, jeigu augini kokià nors darþovæ balkone. "Parduotuvëse daþniausiai atveþa chemikalais nupurkštus ar genetiškai modifikuotus þalumynus", - teigia moteris. Anot pašnekovës, ji nusiperkanti darþoviø turguje, kartais - iš gatvës prekeiviø, kurie parduoda savo soduose augintas gërybes.

"Kitais metais vël bandysiu auginti ridikëlius bei salotas, - tikina ji. - Gal ir ne tik jas."

Ponia Jadvyga sakë be galo susiþavëjusi specializuotame sodininkams skirtame þurnale perskaityta informacija, jog Lietuvoje - ástiklintuose balkonuose - galima auginti melionus. Sëklos sëjamos á ne maþesnius nei 30 cm skersmens dekoratyvius vazonus balandþio mënesá. Ant dugno pilamas drenaþo sluoksnis. Vazonai pripildomi puraus humusinio substrato. Geriausia oro temperatûra - 22 laipsniai šilumos.

Graþûs margi þàsies kiaušinio dydþio vaisiai graþiai lipa virvelëmis arba kabo ant dekoratyviø mediniø karteliø. Paskutiniai sunoksta þiemà.

Þiemos soduose, terasose bei ástiklintuose balkonuose melionus augina ir vokieèiai.

Pasak Daivos, petunijas ji laisto kas dvi dienas.

Petunijos – daþna balkonø puošmena

Lieporiø mikrorajone gyvenanti Daiva savo balkone petunijas ir pelargonijas augina apie dvidešimt penkerius metus. "Abi gëlës mëgsta saulæ, - sako moteris. - Ypaè gerai, kai balkonas yra á pietø ar pietryèiø pusæ, tuomet gëlës gauna pakankamai šviesos." Anot gëliø augintojos, ir petunijos, ir pelargonijos mëgsta drëgmæ. "Karšèiø metu laistau gëles kas antrà dienà, kad neišdþiûtø þemë", - teigia Daiva.

Pasak pašnekovës, ji træšia gëles kas dvi, tris dienas. "Balkoninëms gëlëms idealiai tinka specialios kompleksinës tràšos, - patirtimi dalijasi Daiva. - Geriausia, kad tràšos bûtø skystos mineralinës." Tokios rûšies tràšos lengvai ásisavinamos ir dozuojamos, suteikia þiedams sodrià spalvà bei skatina þiedø gyvybingumà. Abiejø rûšiø gëlëms tinka pievø ar laukø þemë – juodþemis.

"Pamenu, audros metu mano petunijos sukniubo, - pasakoja moteris. - Vakarop paramsèiau pagaliukais, o rytà visos buvo atsigavusios."

Gëliø augintoja teigia, kad didþiausias vargas su petunijomis yra tol, kol jos išdygsta bei sutvirtëja: "Petunijø sëklos smulkesnës uþ aguonos, o daigeliai silpni." Sutvirtëjusias gëles reikia pikiuoti. "Kad jûs þinotumët, kaip skaniai jos naktá kvepia", - su nuostaba sako Daiva. Deja, petunijos yra vienmetës gëlës, o pelargonijos – daugiametës, kurioms geriausia þiemoti vësesnëje patalpoje. "Abiejø rûšiø gëlës nëra lepios, todël siûlau jomis pasipuošti savo balkonus", - sako gëlininkë mëgëja.

Ponas Rièardas taip pat sakë ne vienerius metus auginæs balkone petunijas ir pelargonijas, bet po liûties, išvertusios visas gëles su šaknimis, vyrui pritrûko ryþto dar kartà uþsiimti gëlininkyste, todël dabar jis augina pomidorus. "Gëlëms nebeliko loveliø", - juokiasi Rièardas.

Nelegali vištidë uþdaryta

Gytariø mikrorajone gyvenantys Danutë ir Stasys guodësi, kad dël kaimynø psichologinio spaudimo jiems teko atsisakyti... višteliø savo balkone. "Mes nieko blogo nepadarëme, - sakë Danutë. - Auginome keturias vištas."

Pelargonija nëra lepi gëlë.

Pasak Stasio, vištos niekam netrukdë, balkonas buvo valomas... "Gaidþio nepirkome, kad negiedotø rytais ir nepykdytø kaimynø", - teigë Stasys.

Deja, to paties namo gyventoja Ona negailëjo aštrios kritikos ir neslëpë savo pasipiktinimo. "Nieko sau balkone vištas auginti?! – karšèiavosi ji. - Mano balkone nuolat bûdavo pilna plunksnø, nespëdavau valyti."

Pasak Onos, jos kaimynai Stasys ir Danutë rûsyje prieš penketà metø augino netgi nutrijas. "Tegul dar kiaules pradeda auginti! Bus nebe namas, o tvartas", - piktai kalbëjo Ona.

Stasys ir Danutë višteliø nebeaugina. "Jeigu nuspræsime su þmona kà nors auginti, tai darysime savo sode", - sakë Stasys. Pasak Danutës, kvaila bûtø dël tokiø menkniekiø pyktis su kaimynais.

Paprastai paminklai statomi þmonëms. Uþ ásimintinus nuopelnus. Kartais jie statomi ir gyvûnams. Dëkingumo vardan. Bet, pasirodo, pasaulyje esama ir paminklø, kurie suræsti... kenkëjams. Uþ padarytà þalà.

Praëjusiojo amþiaus pradþioje JAV Alabamos valstijoje buvo auginama tik vienintelë þemës ûkio kultûra – medvilnë. Metø metus vietos fermeriams medvilnës derlius bûdavo stabilus – atitinkamai stabilûs bûdavo ir jø uþdarbiai. Apie jokià sëjomainà tada niekas net negalvojo. Bet 1915 metais Alabamos medvilnës laukus uþpuolë vabalas straubliukas. Ir surijo visà derliø. Atsidûræ ties bankroto riba, fermeriai buvo priversti persiorientuoti á kitas kultûras. Beje, jø pasirinkimas buvo grástas anaiptol ne rinkos konjunktûra ir diktuojamas nebe vartotojø paklausa, - viskà lëmë šio vabalo gastronominiai polinkiai, tai yra Alabamos fermeriai buvo priversti sëti savo laukuose tai, ko straubliukas neëstø netgi badu mirdamas.

Taip Alabamos laukuose ëmë vilnyti pašarinës þolës, išdygo kukurûzai ir cukranendrës, ëmë bræsti bulvës. Bet tinkamiausiu medvilnës pakaitalu pasirodë esà arachisai. Bûtent jie, didþiai fermeriø nuostabai, davë neregëtà pelnà. Jau po metø fermeriai padengë visus savo nuostolius ir "minusas" virto "pliusu". O dar po trejø metø, 1919–aisiais, jie pastatë paminklà savo geradariui – vabalui straubliukui. Bronziná vabalà rankose laiko keturiø metrø aukšèio derlingumo deivë Cerera. Ant šio paminklo pjedestalo parašyta: "Didelio dëkingumo vardan – vabalui straubliukui."

Šis paminklas – ne vienintelis pasaulyje, skirtas vabzdþiui. Australija irgi turi savo bronziná herojø.

XIX a. pabaigoje vienas iš Brazilijos á Australijà persikëlæs þmogus atsiveþë kaktusà – opuncijà. Augalas neabejotinai turi pranašumà prieš kitus – tiesiog idealiai tarnauja gyvatvorei sukurti, ir kità privalumà - skanius vaisius, iš kuriø galima virti uogienæ. Iš pradþiø viskas klostësi puikiai. Kaimynø pavydui, dygliuota gyvatvorë augo greitai, nereikalaudama jokios prieþiûros, be to, dar ir vaišindama šeimininkà uogomis. Problemø atsirado vëliau, kai geraširdis emigrantas pasidalijo opuncijos daigeliais su visais norinèiaisiais...

1885 metais opuncijos buvo apëmusios jau 2 tûkst. hektarø. 1921 metais šis augalas išplëtë savo valdas 100 kartø, o 1924 metais pasiglemþë 3 mln. hektarø derlingos ariamosios þemës.

Uþ "karà" su kaktusais opuncijomis dëkingi australai pastatë paminklà kaktusinei kandþiai (kairëje), o vabalui straubliukui paminklas iškilo JAV, Alabamos valstijoje. www.sxc.hu nuotr.

Gerai, jeigu bûtø kentëjusi tik þemë. Dël opuncijø ëmë kristi karvës ir avys. Gyvuliams patiko sultingi šio kaktuso lapai, jie šlemštë juos kartu su visais dygliais. Šlemštë ir dvësë.

Opuncijai buvo paskelbtas karas. Jà raudavo su šaknimis, degindavo, nuodydavo. Niekas nepadëjo. Nuo gaisrø ir nuodø þûdavo paukšèiai ir þvërys, o kaktusas su dviguba energija apsigyvendavo pelenais patræštuose laukuose. Veltui išleidæ milijonus doleriø, australai kreipësi pagalbos á mokslininkus. O šie, savo ruoþtu, parekomendavo kreiptis jos á drugelá kaktoblastis kaktorum – á kaktusinæ kandá.

Vertingas krovinys - šios kandies lëliukiø – buvo atgabentas iš Argentinos ir lëktuvais "išsëta" ties kaktusø sàvašynais. Po septyneriø metø paskutinis kaktusinës kandies vikšras suëdë paskutinæ opuncijà.

Dëkingi australai pastatë šiam vabzdþiui paminklà. Jis stovi Darlingo upës slënyje.

Ir tai dar ne viskas. Ne taip seniai, 2004 metais, atsirado treèiasis paminklas vabzdþiui – jonvabaliui. Tiesa, jis atsidûrë didelëje arkliø, drambliø, šunø, mulø, balandþiø, meškø, delfinø ir beþdþioniø kompanijoje. Memorialas iškilo Londone. Jis skirtas tiems gyvûnams, kurie yra dalyvavæ karuose, prisiminti.

Pasirodo, ne tik þirgai ir šunys dalyvaudavo kautynëse, ne tik delfinai ir balandþiai aukodavo savo gyvybæ pergalës vardan. Pirmojo pasaulinio karo metais britø kariškiai, sëdëdami apkasuose, gilindavosi á þemëlapius, kuriuos savo švieselëmis apšviesdavo jonvabaliai. Uþ tai šie maþi gyvieji þibintai ir nusipelnë garbës bûti áamþinti bronzoje.

O ukrainieèiai yra pastatæ paminklà... kolorado vabalui! Jis stovi paèiame Dniepropetrovsko centre. Kalbama, jog dviejø metrø aukšèio vabalo atvaizdà, išdaþytà natûraliomis spalvomis, reklamos tikslais uþsakë prekybininkai – nuodingøjø chemikalø pardavëjai. Bet liaudis šios iniciatyvos nepalaikë. Lemtingà vaidmená èia suvaidino tradicinë neapykanta bulviø kenkëjui. Á vabalà kasdien kësinosi gausybë pilieèiø, siekusiø nulauþti jam kojeles ir ûsus, taigi teko pastatyti prie paminklo apsaugà. Vabalas su asmens sargybiniu – juk tai kur kas egzotiškiau negu Cerera su straubliuku. Argi ne tiesa?

Parengë Kamilë Vitkutë

Rièardas JAKUTIS

Liepos 15–25 dienomis Paberþëje surengta kûrybinë stovykla ir tapybos pleneras "Paberþës vasara 2010", skirtas Tëvui Stanislovui atminti. Jame dalyvavo 25 profesionalûs tapytojai, skulptoriai, fotografai, kino metraštininkai bei plunksnos meistrai iš Vilniaus, Klaipëdos ir Šiauliø.

Prieš penkerius metus mirusio Tëvo Stanislovo parapijoje dešimèiai dienø susipynë tapyba, fotografija, video, poezija, pokalbiai apie gyvenimà ir dvasines vertybes. Renginyje dalyvavo trys šiaulieèiai: dailininkai Edmundas Birgëla ir Dalvis Ûdrys bei kino kûrëjas Gediminas Berþinis. Iškart reikia pasidþiaugti, jog šiaulieèiai pasirodë itin sëkmingai: iš trijø Këdainiø J. Monkutës-Marks muziejaus ásteigtø prizø du atiteko mûsø miesto atstovams E. Birgëlai ir D. Ûdriui. Dar vieno prizo savininke tapo vilnietë skulptorë Asta Vasiliauskaitë.

Visi atvykusieji á Paberþæ buvo jau anksèiau joje lankæsi. Kiekvienas, bendravæs su Tëvu Stanislovu, galëjo semtis kûrybiniø jëgø iš garsaus ir nuoširdaus kunigo vienuolio, todël dabar buvo nutarta atiduoti jam skolà. Tëvas Stanislovas ne kartà sakë: "Kai mane minësite, kalbëkite ne apie mane, o apie nuveiktus darbus". Tokia dvasia ir vyravo renginyje visas dešimt dienø. Paberþë ypatinga dar ir tuo, kad 1863-aisiais èia prasikalë sukilimo, kurio vienas vadø buvo Paberþës kunigas Antanas Mackevièius, daigai.

Iš trijø Këdainiø J. Monkutës-Marks muziejaus ásteigtø prizø du atiteko mûsø miesto atstovams: Edmundui Birgëlai ir Dalviui Udriui.		Plenere buvo daug linksmø akimirkø. Šiaulieèiai Edmundas Birgëla ir Dalvis Ûdrys (antras ir treèias iš kairës), plenero iniciatorius Saulius Kruopis (pirmas iš dešinës). Gedimino BERÞINIO asmeninio archyvo nuotr.

Suorganizuoti šá plenerà mintis kilo vilnieèiui dailininkui Sauliui Kruopiui. Tiesa, Sauliaus gimtinë Šiauliai, jo vaikai kalba "nukirsdami" þodþiø galûnes kaip tikri šiaulieèiai, tad mûsø miesto dvasia plenere vyravo. Saulius pasakojo, kad idëjà organizuoti plenerà Paberþëje ypaè palaikë dabartinis Paberþës klebonas, taip pat kûrybinës sielos þmogus, poetas Skaidrius Kandratavièius, bei 1863 metø sukilimo muziejaus Paberþëje vadovë Regina Galvanauskienë, kuri tiesiog pareikalavo: "Duok þodá, kad suorganizuosi kûrybinæ stovyklà!" Saulius prisipaþásta: "Þodá daviau. Tai va, turime stovyklà ir tapybos plenerà - visà menø simbiozæ Paberþëje."

Plenere dalyvavæ šiaulieèiai pasidþiaugë, kad pleneras nenuvylë ir jie nesigaili jame dalyvavæ. "Labai vaisinga kûrybinë stovykla. Ir daug padariau, ir prisirinkau siuþetø ateièiai", - švieþiais prisiminimais dalijasi Edmundas Birgëla. Dalvis Ûdrys dþiaugiasi, kad daug naujo suþinojæs ir apie tëvà Stanislovà, nes visi kûrybinës stovyklos dalyviai dalijosi apie já prisiminimais, rodë senas nuotraukas ir net kino filmà. Gediminas Berþinis pastebi, jog á Paberþæ susirinko skirtingi, bet talentingi kûrëjai, todël mokytis buvo galima ir vieniems iš kitø.

Paberþieèiai menininkus šiltai priëmë. Þmonës nešë á senàjà klebonijà, kur atvykæ menininkai gyveno, bulves, lašinius, rûgpiená, darþoves, medø.

Plenere sukurti darbai liko Paberþëje ir bus eksponuojami 1863 m. sukilimo muziejuje. Be to, þadama, kad pleneras taps tradiciniu.

Mintys po Klaipëdos skulptûrø projekto "Baltoji alëja" atidarymo

Arûnas UOGINTAS

Kartà dailininkas Rièardas Garbaèiauskas prisiminë tapybos parodà Pakruojo seniûnijoje, kurià rengë prieš keletà metø. Labiausiai já nustebino þmogutis sugipsuota koja, á parodos atidarymà apsnigtu keliu ëjæs apie penkis kilometrus...

Martynas Gaubas padeda savo kolegai Danui iš Vilniaus montuoti kontraversiškà "Danà Aleksà". Autoriaus nuotr.

Bendravimo tradicijà tæsia plenerai

Didesniø miestø meno kûrëjai, atrodo, priprato nebesirûpinti þiûrovu - renginiø ir taip daug, kas ateis, kas neateis - þmoniø vis tiek susirinks, galø gale tuo rûpinasi rengëjai – paèios galerijos, parodø kuratoriai ir t. t. Ir tik maþesniame provincijos miestelyje, surengæs meniná projektà, supranti, kad jis labai reikalingas ten gyvenanèiam þmogui.

Aštuntajame dešimtmetyje prieš Šv. Kalëdas þinomas Lietuvos grafikas šiaulietis Eduardas Juchnevièius mëgo rengti personalines parodas Riparia (taip tada buvo vadinami šiaulieèiø dailininkø parodø pristatymai) Dailininkø sàjungos salëje netoli senøjø kapiniø. Sovietiniais metais underground‘o renginiai bûdavo reti, todël tokios parodos sutelkdavo daug menininkø ir gerbëjø. Diskusijos ir ginèai tæsdavosi iki ryto, o ir kai kuriø dailininkø studijos buvo tame paèiame pastate... Pamenu, kai per menininkø ginèà Eduardas vienam dailininkui pasakë, kad diskusija nevaisinga, nes trûksta oponento kûrinio. Po pertraukëlës diskusijos dalyvio darbas jau stovëjo šalia grafiko ekspozicijos ir karšta diskusija tæsësi...

Diskusijø, bendravimo tradicijà šiais laikais tæsia ávairûs plenerai, workshop‘ai, ypaè vykstantys ne sostinëje. Ádomu, kad kuratoriai dailininkø kûrybinius ieškojimus sugeba pritaikyti miestø ir miesteliø viešosiose erdvëse.

Menininkai "atgaivino" Klaipëdos suolus

Keramikas, galerijos "Baroti" vienas vadovø Isroildþonas Baroti, vaikšèiodamas po atnaujintà uostamiesèio M. Maþvydo alëjà, pastebëjo, kad ten stovintys granitiniai suoleliai atrodo tarsi negyvi. Menininkas pamanë, kad jie tiktø bûti postamentais skulptûroms. Taip dešimt suolø buvo papuošti unikaliomis skulptûromis, kurias sukûrë ir pastatë savaitei á galerijà projektui "Balta alëja" suvaþiavæ menininkai. Plenere, be klaipëdieèiø ir vilnieèiø, dalyvavo du menininkai iš Šiauliø: Reda Uogintienë ir Martynas Gaubas.

Klaipëdietis Dovydas Klimavièius iš ávairiausiø padangø, plastmasiniø atliekø sukûrë, kaip jis pats pavadino, draugiškà tankà.

Vilnietis Danas Aleksa iš putplasèio pagamino skulptûrà, vaizduojanèià pasilenkusá benamá, besirausiantá po šiukšliø konteinerá. Šis "bomþas" – inteligentas, apsirëdæs juodu kostiumu. Autorius nusprendë, kad þmogaus skulptûrai pavadinti geriausiai tiks jo paties vardas ir pavardë. Menininkas aprengë já savo kostiumu, parûpino ir šiukšliadëþæ su visokiausiomis gërybëmis. "Šá vyrukà kiti norës išvaryti iš M. Maþvydo alëjos, nes jis ne savo rajone dirba", – juokësi skulptorius. Ir tikrai, dar atidarymo metu prie konceptualios skulptûros prisëdo bomþas, ëmë nusirenginëti, visaip maivytis. Vëliau menininkai, galerijoje aptardami šio plenero situacijà, juokësi, kad rytà "Danas Aleksa" bus rastas be batø ir kostiumo...

Meno kûriniui suteikæs þmogaus galvos formà vilnietis Rytas Jakimavièius sukûrë "Laiko portretà". Jis sumontavo skulptûrà iš to, kà visi vartojame, naudojame, ir kas po to lieka. "Bandþiau atrasti santyká su praeitimi – skulptûros akys primins tuos laikus, kai lietuviškus pasus keitë á sovietinius, – aiškino þinomas Lietuvos keramikas. – Viskas – iš plastiko ir metalo, kuriuos galima sumesti ir á vienà konteinerá."

Visai kitoká konceptualaus meno kûriná - ant rëmø pakabintus specialius medicininius maišelius - savo miestui sukûrë klaipëdietis Mindaugas Bumblys su þmona Neringa. "Mus uþdegë legenda apie vilkæ, savo pienu išmaitinusià Romos ákûrëjus. Mûsø kûrinys - tai gerokai stilizuota metalinë konstrukcija, apkabinëta lašelinëmis su fiziologiniu skysèiu – medþiagomis kraujui gerinti. Miestas mus visus maitina savo syvais, gal net þmonëmis, kuriuos sutinkame", - kalbëjo kûrëjai Klaipëdos korespondentei.

Vilnieèio Dþiugo Katino "Simpatija" sunkiai išlaikë jà nuolat atakuojanèiø vaikø antplûdá. Atrodë, kad tëvai, atvedæ vaikus á parodos alëjoje atidarymà, niekada nëra buvæ teatre ar galerijoje. Turbût taip ir yra – ásivaizduoju, kaip vaikai puola á scenà ir pirštelius kiša aktoriams á nosá, akis. Ta pramoginë mûsø brangios Lietuvos visuomenë dailininkus, aktorius, muzikantus laiko klounais ir mano, kad jie turi nuolat kæsti patyèias...

Šiaulieèiai menininkai Reda Uogintienë ir Martynas Gaubas, lyg susitaræ, kûrë undinës interpretacijas. Tai buvo daugiau skulptûros, nei provokacijos ir, kaip supratau, skleidë gërio pradà: Redos undinë, didþiuodamasi savo milþiniškom lûpom, èiuoþë ant slidþiø, o Martyno storulë smagiai mojo pelekiuku.

Ádomias dekoratyvines skulptûras sukûrë ir kiti menininkai - Andrius Jankauskas, Vera Saviroboviè, Isroildþonas Baroti.

Reda Uogintienë dar taiso savo skulptûrà.

Atsirasti, likti, išnykti - kas spræs?

Tikimasi, kad skulptûros sulauks Jûros šventës. "Oro sàlygas jos atlaikys, bet ar atlaikys piktavališkai nusiteikusiø þmoniø këslus – neþinia", – abejojo I. Baroti. Vienaip ar kitaip, tie meno objektai – dar viena meninë diskusija su gyventojais, kurie "spræs", ar tokia ekspozicija yra reikalinga miestui, ar jie gali susidraugauti su tokiais meno kûriniais ir juos kuo ilgiau išsaugoti, nes jie bus viešosiose erdvëse po atviru dangumi.

Svarbi ir valdininkø bei politikø nuomonë, kuri pastaruoju metu, prisiminus Šiauliø dailës galerijos skulptûrø iš metalo lauþo projektà "Kontrapunktas", sëkmingai gyvavusá penkerius metus ir vëliau valdininkø suþlugdytà ar taip ujamø meno objektø sostinëje pavyzdþius, optimizmo neþadina. Lietuvoje vis dar juntamas ryškus valdininkø ir politikø puolimas prieš šiuolaikines skulptûras miestø viešosiose erdvëse.

Daþnai þinomø menininkø ir menotyrininkø kruopšèiai atrinkti kûriniai didmiestyje tampa neigiamø emocijø metaforomis, taèiau maþesniuose miestuose ir miesteliuose neuþkliûva net savamoksliø "statybos" ir ávairios "baidyklës" dygsta kaip grybai be jokiø konkursø, aptarimø, workshop‘ø, tam nereikia nei aukštojo mokslo diplomø. Pavyzdþiui, meistras, padirbëjæs Anglijoje statybose, ir "pabandæs iš medþio droþinëti smulkius dalykëlius" (A. Brikas, "Šiauliø krašto" priedas "Krašto þinios", 2008 geguþës 19 d.), gráþæs atostogø á gimtinæ, turi progà išdroþti ir pastatyti mieste trijø metrø aukšèio stovylà - "kuršëniškæ" su šio miestelio simboliais. Kûrinys tikrai neprimena garsiø liaudies menininkø Vinco Svirskio, Liongino Šepkos, Stanislovo Riaubos ir kitø meistrø darbø, o yra tipiškas "laisvøjø statybø" Lietuvos viešosiose erdvëse reiškinys, kai miestø ir miesteliø vadovai dþiaugiasi, kad "meistras" dykai miklina rankà, o ir mediena – iš èia pat augusios guobos... Kilus abejoniø dël kûrinio vertës, lengva lyginti tokios "skulptûros" finansavimà ir taip ujamø meno objektø sostinëje pastatymo išlaidas.

Kûriniø, daþniausiai atsiradusiø po ávairiø vasaros meniniø projektø, miestuose išlikimas yra tik išsilavinusiø arba tolerantiškai nusiteikusiø gyventojø rankose. Piktavališkø þmoniø visada bus, nes griovimas savotiškai áteisintas mûsø þmogaus pasàmonëje (prisiminkime skulptûrø vartymà po politiniø pasikeitimø, ir ne vien leninø).

Savamoksliai = tautiški?

Universitete daþnai tenka susidurti su tokiu reiškiniu, kai studentas, ypaè pirmajame kurse, bûna labai agresyviai nusiteikæs dël miesto viešøjø erdviø skulptûrø. Pamenu atvejá, kai vienam vaikinui labai nepatiko Gintauto Lukošaièio sukurti "Saulës diskai" prie Šiauliø savivaldybës. Paklausus apie alternatyvà, studentas atšovë, kad seniau ten stovëjæs meninis akcentas buvo graþesnis. Taèiau po karo iš akmeninio grindinio pamûrytas keliø èiurkšliø fontanëlis nunyko dar tada, kai studentas nebuvo gimæs, o fotografijø jis, pasirodo, nematæs... Išsišnekëjus paaiškëjo, kad jaunas þmogus kategoriškai tiki mamos suformuota meno samprata ir jokia meno istorija jam nesvarbi. Vadinasi, vandalas, sumanæs meniná akcentà niokoti, tokiu bûdu "gauna leidimà" griauti iš maþai meno srityje išprususiø protëviø. Tokiu atveju tautiškumo ar tradicijos paieška ar jø nebuvimu èia labai lengva prisidengti...

Saviraiška, liaudies tradicijø puoselëjimas pastaruoju metu – madingi dalykai. Laisva savamoksliø meninë raiška daþnai siejama su tautiškumu ir geriausi liaudies meno pavyzdþiai, siekiant juos išsaugoti bûsimoms kartoms, daþnai nuimami nuo kapø ar pakeliø pjedestalø (kaip atsitiko su V. Svirskio ar L. Šepkos šedevrais) ir yra "slepiami" muziejuose, o Lietuvos kryþdirbiø meistriškumà visuomenei daþniausiai pristato kièo mutantai šalia pakeliø kaviniø, tuo paèiu taip "ugdydami" tokio meno sampratà jaunajai kartai.

Kaip trûkumai tampa privalumais

Vienas geriausiø Lietuvos tautiniø tradicijø ir profesionalaus meno jungimo pavyzdþiø bûtø jau šeštus metus vykstantis "Langiniø tapymo" pleneras Rokiškyje. Viena ádomiausiø ir labiausiai apleistø Rokiškio vietø (tiesa, dabar jau rekonstruojama – aut. past.) yra centrinë Respublikos gatvë. "Rokiškënai daþnai pavydi aplinkiniø rajonø miestams, kuriø pagrindinëse gatvëse puikuojasi mûriniai daugiaaukšèiai pastatai, nes mûsø centrinë gatvë su tarpukario metais (ar dar seniau) statytais vienaukšèiais mediniais namais labai primena kaimo ûlyèià. Taèiau šis miesto "trûkumas" virs didþiuliu privalumu, jei teisingai sudëliosime akcentus, pabrëšime bûdingus aukštaitiškos architektûros bruoþus, pademonstruosime tautinius ornamentus ir spalvines namø daþymo subtilybes", - ásitikinæs plenero idëjos autorius ir kuratorius Arûnas Augutis.

Per pastaruosius šešerius metus daugelis centrinës gatvës namø pasipuošë unikaliomis langinëmis. Vieno Maltos ordino savanoriø vadovas iš Bavarijos, daþnai su draugystës misija atvykstantis á Šiaurës Lietuvà, savo krašto spaudoje ir oficialiuose pasisakymuose Rokišká jau vadina langiniø miestu.

Reikia paþinimo dràsos

Sakyèiau, kad dailininkai sarkazmu ar ironija per meno kûriná bando uþmegzti dialogà su þiûrovu, teigia, kad miestas - tai ne kapinës ar memorialas, kur stovi grësmingi ir liûdni jau mirusiø, nors ir garsiø þmoniø paminklai.

Mieste viskas nuolat keièiasi, keièiasi ir meninë raiška, tik dràsiau bandykime jà atrasti ir paþinti.

Prisiminiau tà jau anksèiau aprašytà þmogutá sugipsuota koja, kaþkada á parodos atidarymà penkis kilometrus per sniegà šlubuojantá... Labai graþi metafora – visiems mums, kûrëjams, sostinës ir provincijos, yra apie kà pamàstyti.

Oksana LAURUTYTË

Daugkartinis Lietuvos orientavimosi sporto èempionas šiaulietis Svajûnas Ambrazas ištiesia kojà ir parodo pamëlusius kojø pirštø nagus. Akivaizdu - nykšèiø nagai "nueis". "Niekis tie nagai. Nuo kalnø 4-5 kartus leidþiantis iš kilometro aukšèio avalynë daþnam sportininkui nagus suþaloja", - kukliai šypsosi 43-ejø vyras. Taip atsainiai á nemalonià traumà þiûrintis vyras patyrë dar daugiau švelniai tariant nepatogiø akimirkø. Uþ poliarinio rato Norvegijos šiaurëje "Explore Sweden Monster 2010" varþybose jis su trimis kolegomis aštriomis uolomis, kalnais, upëmis, eþerais ir pelkëmis áveikë beveik 1000 kilometrø ir finišavo Švedijos mieste Pitea. Nuo Atlanto vandenyno iki Baltijos jûros be motoriniø transporto priemoniø judëjæ 3 lietuviai vyrai ir 1 latvë finišà pasiekë per 7 dienas, 7 valandas ir 7 minutes. Per parà multisporto meistrai miegojo vos po dvi valandas.

Svajûnas Ambrazas dþiaugiasi, kai gali vienø sporto šakø ágûdþius pritaikyti kitose sporto srityse. "Jei greièiau ateinu, vadinasi, toje srityje esu stipresnis", - sako sportininkas. Svajûno AMBRAZO asmeninio archyvo nuotr.

"Labas rytas" tariama net vidurnaktá

Á ketvirtàjá pastato aukštà susitikti laiptais uþkopæs Svajûnas tik juokiasi išgirdæs "rûpestingà" klausimà, ar tik kojø jam nepakirtæ, ar oro nepritrûkæ. Juoktis jis tikrai gali - yra iškovojæs 2 aukso medalius Lietuvos lengvosios atletikos èempionatuose, yra Lietuvos bëgimo kalnais èempionas, bëgimo 1001 laiptelio á "Europos" prekybos centrà rekordininkas. Èia jis 10 sekundþiø aplenkë patá olimpiná viceèempionà Andrejø Zadneprovská.

Vis dëlto, susitikome pasikalbëti ne apie kopimà laiptais, o apie tai, kà šiaulietis su kolegomis patyrë ištvermës varþybose uþpoliarëje nuo liepos 10 iki liepos 17-osios. Lietuviø komanda teisæ dalyvauti vienose sudëtingiausiø pasaulio ištvermës varþybø ágijo laimëjusi "Vilnius Challenge 2010" ištvermës varþybose, vykusiose sostinëje birþelá. Èia lietuvaièiai pasirodë geriausiai tarp 800 dalyviø iš 12 pasaulio šaliø.

Lietuviø komandà "Robinzonada Adventure Team" sudarë trys lietuviai - Dainius Maèiulis (kapitonas), Marijus Rindzevièius ir Svajûnas Ambrazas. Visi jie - patyræ sportininkai kalnø dviraèiø, slidinëjimo, orientavimosi, maratonø bëgimo ir kitose sporto šakose. Ketvirtasis narys – daugkartinë Latvijos kalnø dviraèiø maratonø nugalëtoja – Mara Leitane. "Paþinojome vienas kità puikiai, maþiau paþinojome latvæ. Moteris pasirodë išties stipri, tikra sportininkë", - sako Svajûnas.

Su lietuviais uþpoliarëje startavo dar 13 komandø iš 9 pasaulio šaliø. Svajûnas sako, kad komandos pradþioje judëjo kartu, bet vëliau išsibarstë. Visos kelionës metu buvo numatytos devynios tarpinës stotelës, tad daiktø visai savaitei sportininkams nereikëjo pasiimti. Kopiant kalnais sportininkai vandens neëmë - troškulá malšino kalnø upeliuose. Vaþiuojant dviraèiais reikalingø daiktø buvo galima daugiau pasiimti.

Sportininkai nuo vienos iki kitos stotelës vaþiavo dviraèiais, yrësi plaustais, bëgo kalnais ir pelkëmis, plaukë baidarëmis, kanojomis. "Jei nori, gali rimèiau pailsëti, bet reikia skubëti. Iš viso per savaitæ miegojome gal 15 valandø. Álendi á debesá kalnuose - nieko nematai. Atsibundi, pasakai "labas rytas", nors neþinai, rytas ar vakaras. Juk ten buvo baltosios naktys - visada šviesu, dienos nuo nakties neskiri", - sakë Svajûnas.

Smagumas - suvokti, kad ir protauji, ir judi

Varþybos prasidëjo Norvegijos šiaurëje, Atlanto vandenyno pakrantëje. Po to varþybø dalyviai persikëlë á Švedijà ir finišavo šiaurinëje Baltijos jûros pakrantëje. Svajûno komandai judëti greièiau buvo sutrukdæs prastas oras - besiiriant eþeru kanojomis prasidëjo audra. Sportininkams teko irtis á krantà, susikurti lauþà ir palaukti, kol gamta nurims. "Irtis prieš vëjà neprotinga, tik jëgas atiduodi, taèiau belaukdami audros pabaigos daug laiko praradome. Sutrukdë ir tai, kad vienam komandos nariui pradëjo kojas skaudëti, tad teko judëti lëèiau. Varþybose privalu vienam kità saugoti, nes jei vienam komandos nariui kas nors nutinka, varþybas komanda privalo baigti", - sako Svajûnas.

Keltis per eþerus teko ir baidarëmis, ir kanojomis.		Varþybø dalyviai 1000 kilometrø áveikë be motoriniø transporto priemoniø.

Oro temperatûra dienà retai kada pakildavo aukšèiau 10-ties laipsniø, sportininkus merkë lietus, pelkëse puolë uodai. "Neásivaizduojate, kokia jø gausybë. Vienu delno smûgiu koká 15 uodø gali uþmušti. Þinoma, saugojo geri rûbai, mûvëjome pirštines, tad nesugëlë", - šypteli sportininkas.

Sunkiausi sportininkams buvo alpinizmo etapai. Apie 12 valandø maršruto metu reikia kopti á kalnø viršûnes ir tai daryti privalu greitai. "Pabandyk á Kelmæ eiti plentu ir pabandyk - ganyklomis, per burokø laukus, per pelkynus, krûmus. Kur bus sunkiau? Ten pelkë - 10 kilometrø. Eidami per jà vietomis plaukdavome plaustais", - prisimena pašnekovas.

Skandinavijos gamta atšiauri ir drëgna. Ten - arba aštrus uolëtas kalnas, arba pelkë, arba kalnø upë. Yra tikslas – turi áveikti. Svajûnas sako, kad tikriems sportininkams net klausimø apie psichologiná pasirengimà nekyla. Juk þinai, kur eini, þinai, kad teks nemiegoti, kad bus šalta, kad sunku. Kolega gali ilgai në þodþio nepratarti, bet tu dël to nesuki galvos - supranti já, supranti, kodël pasakomas vienas kitas grieþtesnis þodis.

Svajûnui labiausiai patiko nauji pojûèiai, išgyvenimai. "Jautiesi lyg išmestas á salà, kur nëra jokios civilizacijos. Visas smagumas - kai áveiki save, kai supranti, kad gali bet kokiomis sàlygomis normaliai judëti ir dar blaiviai protauti. Kartais pagalvoju, kad taip jautësi partizanai per karà. Privalai nueiti, susprogdinti traukiná ir dar - likti gyvas", - sako vyras.

Minëtose išlikimo varþybose ne visoms komandoms pavyko pasiekti finišà. Estø, švedø ir prancûzø komandos pasitraukë dël traumø ir sveikatos sutrikimø – komandø nariams lûþo šonkauliai, trûko Achilo sausgyslës, sutrukdë kûno atšalimas ir širdies sutrikimai. Amerikieèiai, nebeturëdami jëgø, organizatoriø numatytà trasà sutrumpino - baigë vaþiuodami dviraèiais. Sportas yra gyvenimo bûdas, turi išnaudot kiekvienà akimirkà be pašaliniø minèiø. Gal tik 10 procentø sportininkø "išgyvena" rezultatà. Kodël iš dviejø darbuotojø vienam sekasi geriau? Jei atsakytum á klausimà - kodël, tada visø rezultatai bûtø vienodi", - sako sportininkas.

Paraginti iniciatyvaus švaros ir socialinëmis akcijomis garsëjanèio šiaulieèio Artûro Visocko, naujienø portalo "Etaplius.lt", savaitrašèio "Šiauliai plius" ir elektroniniø paslaugø bendrovës "S plius" darbuotojai pasiryþo iki Joniniø nušienauti dešimtmeèiais nepriþiûrimus plotus centriniame miesto parke.

Miesto savivaldybei priklausantys centrinio miesto parko þalieji plotai nešienaujami jau daug metø – aiškinama, kad dël lëšø trûkumo, tad iniciatyvos tenka imtis verslo ámonëms.

Bend­ro­vës „S plius“ dar­buo­to­jai pa­si­ry­þo nu­šie­nau­ti de­šimt­me­èiais ne­pri­þiû­ri­mus plo­tus.		Mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tys cent­ri­nio mies­to par­ko þa­lie­ji plo­tai ne­šie­nau­ja­mi jau daug me­tø.

Pasiryþusiems sutvarkyti apie hektaro teritorijà šalia estrados ir buvusio stadiono teko darbuotis kelias dienas. Anot jø, panašu, kad šios teritorijos nebuvo šienaujamos nuo Nepriklausomybës atkûrimo. Kita bëda ta, kad šienauti ámanoma tik surinkus šiukšles, šakas, butelius.

A. Visocko paraginti verslo ámoniø atstovai tikisi, kad entuziazmo tæsti šiemet pradëtà iniciatyvà uþteks ir kitais metais.

Bendrovë "S plius" dalyvauja ir socialiai atsakingø ámoniø asociacijoje, kuri kartu su savanoriais ëmësi tvarkyti Baèiûnø paplûdimá prie Rëkyvos eþero. Iniciatoriai tikisi paplûdimá visiškai atnaujinti ir kvieèia prisijungti visus norinèius.

"Šiauliai plius" informacija

Aušra VAITKEVIÈIENË

Tautos prisikëlimo partijos (TPP) siûlomas kandidatas á kultûros ministrus yra Vilniaus dailës akademijos (VDA) prorektorius studijoms Arûnas Gelûnas. Apie tai, ko Šiauliø kultûros bendruomenë tikisi iš naujo ministro, kaip reaguoja á jo pareiškimà apie kultûros decentralizavimo planus - pokalbis su Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Kultûros skyriaus vedëja Patricija Bielskiene.

Patricija Bielskienë: "Kultûra tiesiogiai daro þmonës laimingesnius, o teisingai vykdoma kultûros politika turëtø didinti Lietuvos þmoniø gerovæ ir laimës pojûtá". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

- Su Arûnu Gelûnu pirmà kartà susitikau prieš daugiau nei 10 metø – man labai patiko jo kûryba, todël ásigijau keletà jo grafikos lakštø. Po keleriø metø, jam gráþus iš Japonijos, nupirkau keturis jo tapybos darbus. Esame bendravæ ir formalioje, ir neformalioje aplinkoje, taèiau visada labai vertinau Arûno, menininko, atsakomybæ, erudicijà (Arûnas kalba penkiomis kalbomis, turi menø, filosofijos mokslinius laipsnius), santûrumà.

- Arûnas Gelûnas pareiškë, kad kultûros politika pernelyg sutelkta á didþiuosius miestus ir elitines kultûros problemas. Jam skaudu matyti regionø atskirtá, "išsivaikštanèià Lietuvà". Todël vienas jo tikslø bûtø skatinti kokybiškos kultûros atsiradimà ne tik didþiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, "veþti" kokybiškà kultûrà á regionus. Ar tai ámanoma realizuoti, gal tai tik dar vienas graþus šûkis?

- Ir taip, ir ne. Þinoma, matyti ir girdëti geriausius mûsø šalies menininkus, kolektyvus regionø gyventojams yra bûtina. Taèiau, mano nuomone, svarbiausia kiekviename mieste ar miestelyje sukurti tokià aplinkà, kad vietiniai menininkai turëtø sàlygas ágyvendinti savo kûrybinius sumanymus. Juk vietos savivalda, t. y. vietos politikai sprendþia, ar bûti regione kultûrai, skirti lëšø kultûros ávykiams, šventëms, menininkø iniciatyvoms, kultûros ástaigoms finansuoti, ar pasirinkti kitus prioritetus. Šiemet, pavyzdþiui, Šiauliuose visiškai neskirta lëšø menininkø iniciatyvoms, sustabdytas premijø skyrimas jauniesiems meno ir kultûros kûrëjams. Jei situacija nesikeis, mes, deja, tikrai bûsime "išsivaikšèiojanèios Lietuvos" liudininkais.

- Jeigu taptø kultûros ministru, Arûnas Gelûnas þadëjo labiau klausytis ekspertø nuomonës, pasitelkti tarptautinius ekspertus, taèiau ryškëja tendencija, kad apie menà ir kultûrà gali spræsti bet kas: politikai, visuomenë. Koks jûsø poþiûris á ekspertinæ veiklà, kokia jos situacija Šiauliuose?

- Aš visada kategoriškai pasisakydavau uþ ekspertinæ veiklà. Apie kultûrà, kaip ir apie kitas sritis, turi spræsti specialistai. "Patinka-nepatinka" – tai ne argumentas. Šiauliai – išskirtinis miestas Lietuvos kontekste, kadangi èia jau daugelá metø prie Kultûros skyriaus veikia Kultûros taryba (pavyzdiniai nuostatai Lietuvos mastu, prie kuriø projekto rengimo tiesiogiai esu prisidëjusi, patvirtinti tik 2008 m.) ir ekspertai, turintys specifinës meno srities išsilavinimà. Iš savo asmeninës patirties þinau, kad reikia perskaityti labai daug "protingø" knygø, praleisti didþiàjà dalá savo gyvenimo prie muzikos instrumento (ar su juo rankose), kad galëtum tapti vertintoju, jei kalbame apie profesionalø menà.

- Ko tikitës iš prezidentës D. Grybauskaitës naujø kultûros gairiø, kà apie jas þinote?

- Puiku, kad šalies prezidentë ëmësi gilintis á kultûros situacijà iš esmës. Studijuodama šá dokumentà lyg ir su viskuo sutinku. Ir kultûra, ir menas formuoja kûrybiškumui palankià aplinkà, skatina pilietiškumà, tolerancijà, gerus socialinius santykius, ugdo meniná skoná, skatina visuomenæ prasmingai gyventi, teikia teigiamas emocijas, didina pasitenkinimo jausmà.

Sutinku ir su teiginiu, kad šiuo metu kultûra ir menas nëra valstybës politikos prioritetai. Dþiugina prezidentës nuostata, kad bûtina ilgalaikëje Lietuvos strategijoje kultûrà laikyti strategine valstybës raidos kryptimi ir atsisakyti poþiûrio á kultûrà kaip á išlaikytinæ, o jai skiriamas valstybës biudþeto lëšas laikyti ilgalaike investicija. Prisimenant Valstybinës kultûros politikos Švedijoje modelá, jau 1990-aisiais metais, svarstant valstybës biudþetà, pirmenybë buvo teikiama kultûrai. 1974 m. Švedijos parlamento rezoliucijos fundamentalus teiginys: "Pagrindinës kultûrinës produkcijos sferos nëra ir ateityje nebus pelningos. Jø egzistavimas priklauso nuo visuomenës paramos, todël bûtent valstybë atsakinga uþ finansinæ paramà kultûrai." Taèiau, nors kultûros institucijos ir menininkai gauna paramà iš visuomenës, jiems uþtikrinta teisë kritikuoti visuomenæ...

Svarbu, kad gairëse teigiama, jog bûtina demokratizuoti kultûros politikos modelá – atskirti politikos formavimà ir administravimà. Man labai patinka Bilo Duftono, Europos Tarybos eksperto, teiginys "Kultûros politika reiškia nacionaliniø, regioniniø ar vietiniø valdþios institucijø ryþtà ir sprendimà demokratinio proceso bûdu ásikišti á konkreèias veiklos sritis, siekiant apibrëþto strateginio uþdavinio. Ásikišimas gali bûti tiesioginis ir netiesioginis, ástatyminis ar finansinis." Svarbu, kad kiekvienas kultûrinio proceso dalyvis aiškiai þinotø savo veiklos sferà – politikai tvirtintø kultûros procesui reikalingus teisës aktus ir, tvirtindami metø biudþetà, atsiþvelgtø á kultûrinius miestieèiø poreikius, mes, kultûros administratoriai, tinkamai vykdytume teisës aktus ir uþtikrintume skaidrø biudþeto lëšø paskirstymà, kultûros ástaigos turëtø lëšø organizuoti kultûros vyksmà, o menininkams bûtø sudarytos tinkamos sàlygos jø laisvai kûrybinei raiškai. Gairëse teigiama, jog kûrybos laisvë – tai viena pamatiniø asmens teisiø, jos produktø sklaida – tai kultûros ávairovës ir atvirumo pagrindas. Nes, anot tø paèiø švedø, "nei valstybë, nei partijos neturëtø spræsti, teisingas meno kûrinys ar klaidingas, geras jis ar blogas".

Galima bûtø ir toliau analizuoti šá dokumentà, taèiau svarbiausia, kad jis taptø mûsø kasdienio gyvenimo kelrodþiu, nes juk visi sutiksime, kad bûtent kultûra tiesiogiai daro þmones laimingesnius, o tikslingai vykdoma kultûros politika turëtø didinti Lietuvos þmoniø gerovæ ir laimës pojûtá.

- Ar pakankamas ryšys tarp Kultûros skyriaus ir miesto meninës bendruomenës? Kokiø iniciatyvø imatës, kad jis bûtø veiksmingesnis?

- Visada stengiausi, kad ryšys tarp Kultûros skyriaus ir menininkø bûtø þmogiškas, abipusis, grindþiamas pasitikëjimu. Septynetà metø Kultûros skyrius buvo ásikûræs atskirose patalpose, visø kabinetø durys visada buvo atviros, kultûros þmonës visada buvo laukiami ir išklausomi, stengëmës konstruktyviai spræsti jiems iškilusias problemas. Šiuo metu tai padaryti sekasi sudëtingiau, nes dirbame Savivaldybës centriniame pastate, pas mus áeiti galima tik su specialiu leidimu, skyriuje iš penkiø darbuotojø likome tik trys. Taèiau darome viskà, kas mûsø jëgoms, kad ryšys tarp miesto kultûros bendruomenës ir mûsø bûtø kuo tampresnis: dalyvaujame renginiuose, visiems renginiø organizatoriams padedame spræsti susidariusias problemas, dirbame su Kultûros taryba ir ekspertais, bendradarbiaujame su Šiauliø universitetu, miesto kultûros ástaigomis, teikiame padëkas uþ nuopelnus miesto kultûrai, organizuojame kultûros darbuotojø šventinius vakarus, etc.

- Kaip praeina Jûsø diena? Ar daug joje kultûros, meno? Jeigu atmestume tiesiogines kultûros valdininkës pareigas, kas liktø?

- Nemanau, kad þmogus galëtø praleisti dienà be kultûros, meno, estetiniø išgyvenimø. Ne taip svarbu, kokios mûsø pajamos ar išsilavinimas, kiekvienas iš mûsø gyvenimà skaidriname savo kûrybiškumu. Vieni priþiûrëdami gëles, kiti puošdami savo gyvenamàjà aplinkà, treti skaitydami romanà ar þiûrëdamas kino filmà. Visø pirma mane namuose pasitinka nedidelë meno kûriniø kolekcija, kurià esu sukaupusi, tad esu kaip ir nuolatinëje parodoje. Tik áëjusi á savo butà, susiduriu su vieno geriausiø Lietuvos portretistø A. Aleksandravièiaus sukurtu britø kino reþisieriaus P. Greenaway portretu. Jo gyvos, šmaikšèios akys mane lydi ir virtuvëje. Virš jo kabo pilkšvai sidabrinis S. Prancuièio peizaþas, šalia jo – didelë tapytojo J. Gasiûno drobë ir t. t. Beje, beveik visus menininkus, kuriø darbai puošia mano namus, paþástu asmeniškai. Turëdama laisvesnio laiko, skaitau man artimø rašytojø knygas, vis daþniau sugráþtu prie mëgiamø kino reþisieriø filmø. Beje, man labai patinka keliauti, todël kitose šalyse stengiuosi kuo išsamiau susipaþinti su vietine kultûra, parodomis, menø centrais. Pagal išsilavinimà esu muzikë, tad, kaip suprantate, muzikos garsams abejinga irgi tikrai nesu.

Pasikartosiu, laimingos yra tos mûsø akimirkos, kuomet atitrûkstame nuo kasdienybës slëgio, rûpesèiø, o šias akimirkas mums suteikia kûrybiškumas, menas, kultûra. Štai èia atskirti savo darbà ir pomëgius man jau bûtø neámanoma.

Eva JAGMINAITË

Á "Šiauliai plius" redakcijà vaistininkë Brigita Benadiktavièienë uþsuko pakeliui iš policijos. Moteris sakë pareiškimà parašiusi slegiama nuoskaudos ir sielvarto, mat šá pavasará su vyru iškëlusi po penkiaaukšèio langais inkilà, gráþusi iš atostogø, savo numylëtiniø varnënø neradusi - medþio šakos buvo nulauþtos, o kaimynai papasakojo, kad varnënø maþylius vaikai "ištaškë" ant þolës. Neapsikentusi ji parašë pareiškimà policijai, kad rastø maþø paukšteliø skriaudikus, taèiau jokio atsakymo taip ir nesulaukusi.

Šis inkilas - antrasis šiemet iškeltas Benadiktavièiø šeimos. Pirmàjá sulauþë išdykæ vaikai. Autorës nuotr.

"Þinoma, ir pati suprantu, kad policijai èia menka bëda tie mûsø praþudyti paukšteliai. Bet man labai širdá skauda. Nedelsdami su vyru iškëlëme dar vienà inkilà. Nepraëjus në valandai jame apsigyveno naujakuriai, kurie dabar varnëniukus jau peri, - sako B. Benadiktavièienë. - Èia mano geriausias televizorius! Kasdien stebiu pro langà, kaip jie išskrenda lesalo, klega gavæ kàsná, akylai saugo inkile likusià patelæ, èiulba. Aktyviausiai èiulba patinai, išleidþiamas garsas primena plakimà."

41-erius metus vaistininke dirbusi moteris sako besistebinti vaikø þiaurumu ir tëvø aplaidumu. Pati ji kilusi iš kaimo ir smalsaudama, kiek išperës varnëniukø inkile, kartais sako ákišdavusi rankà á inkilà. "Kartà tai pamatæs tëtis pagrasino pirštus nukaposiàs. Nuo to laiko þinau, kad nevalia lásti á paukšèiø pasaulëlá", - sako Geguþiø g. gyventoja.

Iš vaikystës neatsiminusi, kaip sukalti inkilà, ji su vyru informacijos rado laikraštyje. Inkilà labai svarbu apsaugoti nuo plëšrûnø: kaèiø, kiauniø, audiniø, didþiøjø geniø ir varniniø paukšèiø. "Dabar kaip tik kartais varna atskrenda patikrinti ar neiškišo koks þioplas maþylis galvelës, tai gali bûti bëdos", - pasakoja moteris.

Vaistininkë sako, kad varnënai jos visiškai nebebijo, ji daþnai pašnekina juos pro langà. Varnënai daþniausiai gyvena netoli þmoniø, o jø poros - pastovios. Padëjusios 5-6 kiaušinius per metus, patelës peri jauniklius. Po dviejø savaièiø išsiritæ jaunikliai dar po trijø palieka lizdà. Bûtent varnënø jauniklius dabar trokšta pamatyti B. Benadiktavièienë. "Dabar suprantu ornitologus ir þmones, kurie árašinëja ir klausosi paukšèiø èiulbëjimo garsø. Su mûsø sukaltame inkile gyvenanèiais varnënais susigyvenau ir bus liûdna, kai jie išskris. Kiekvienam patarèiau padraugauti su varnënais ir kasmet iškelti bent po vienà inkilà", - pokalbá baigia vaistininkë.

Kovo mënesá pasirodantys varnënai lizdà krauna daþniausiai inkiluose. Já iškloja šiaudais, þole, samanomis ir plunksnomis.

Keliant inkilus didesniems paukšèiams, bûtinai reikia árengti specialià apsaugà ant medþio kamieno. Lizdavieèiø apsaugai patartina medþio kamienà ne þemiau nei 1,5 m aukštyje apjuosti 90 cm ploèio skardos juosta. Didelius inkilus reikëtø kelti á atokiau vienas nuo kito auganèius medþius. Atstumas tarp medþio su inkilu ir gretimø medþiø lajos neturëtø bûti maþesnis nei 5 metrai. Svarbu, kad inkilai netaptø spàstais juose perintiems paukšèiams.

Miškuose maþas inkilø landas patartina apkalti skarda. Galima aplink landà prikalti trumpø viniø didelëmis galvutëmis. Dar vienas bûdas - nedidelëje poros centimetrø storio lentelëje pragræþiama landos dydþio kiaurymë. Tokia lentelë prikalama prie priekinës inkilo sienelës taip, kad angos sutaptø.

Dauguma paukšèiø, išskyrus varnënus, inkilø nevalo. Jie kasmet krauna naujà lizdà ant senojo. Nevalomame inkile susikaupia daug lizdo medþiagos, todël paukšèiams bûna ne tik ankšta perëti, bet ir apninka parazitai, nes susidaro palankios sàlygos jiems veistis.

Inkilai paukšèiams reikalingi ir rudená, ir þiemà. Zylës, geniai, bukuèiai ir kt. daþnai juose nakvoja. Todël, išskridus jaunikliams, rugsëjo-spalio mënesiais visus inkilus bûtina išvalyti. Valant reikia pašalinti senà lizdo medþiagà, gerai nuvalyti vidines inkilo sieneles.

Asta JONIŠKIENË, Evelina AKSOMAITIENË

Daugiašalës partnerystës projektas "Bridge over waters far away – Culture, Art, Tradition, Education – So different but also so the same" ("Tokie skirtingi, bet kartu ir panašûs"), kuriame dalyvavo Zokniø pagrindinë mokykla, tik pagrindë teiginá, kad net ir tûkstanèiø kilometrø atskirtos šalys bei tautos tarpusavyje yra panašios bei artimos.

Liudvikas Sabutis neatmeta galimybës, kad Šiauliø rajone galëtø atsirasti nauja - Kuršënø - savivaldybë, kuri tvarkytø kaimiškuosius reikalus. Autorës nuotr.

Baigiantis mokyklose mokslo metams (geguþës 8–15 dienomis) Graikijoje, Mesimeri pagrindinëje mokykloje, ávyko ir baigiamasis projekto partneriø iš Italijos, Turkijos, Vokietijos, Estijos, Lietuvos bei Graikijos mokyklø susitikimas. Zokniø pagrindinei mokyklai atstovavo projekto koordinatorë Asta Joniškienë, anglø kalbos mokytoja Evelina Aksomaitienë bei šokiø mokytojas Stasys Kazlauskas.

Graikai árodë, kad jø tautos istorija siekia šimtmeèius ir buvo kurta þmogaus nenusakomo bei nesuvokiamo proto galia, kaip antai vienuolynai Meteoroje, pastatyti ant nepasiekiamø uolø viršukalniø. Daugelis istoriniø tiesø jau yra atrastos ir árodytos, taèiau jie dar vis nepaliauja ieškoti, savo radiniais stebindami pasaulá. Vos prieš keletà dešimtmeèiø atrastas Aigai miestas, senovës Makedonijos sostinë, nustebino neákainojamais radiniais bei vertybëmis. Tai milþinkapiai, kuriuose ilsëjosi karališkosios dinastijos atstovai – Aleksandro Didþiojo tëvas karalius Filipas II bei sûnus Aleksandras IV. O kur dar nepakartojamas Edessos kriokliø groþis...

Projekto tikslas buvo kuo geriau paþinti skirtingas kultûras, prisiliesti prie tautø tradicijø bei paproèiø, pajusti ir atrasti kiekvienos šalies þmoniø gyvenimo ritmà, dvasià bei savitumà.

Mokytojai ir mokiniai daug suþinojo apie projekte dalyvavusiø šaliø smulkiàjà tautosakà, mokinio dienos ritmà šiose šalyse, kalendorines šventes, dainas, šokius, þaidimus, valgius bei gyvûnus ir augalus. Šià patirtá pedagogai galës pritaikyti ugdymo procese veiklai paávairinti.

Daugeliui projekto partneriø Lietuva buvo tarsi atradimas, nors ir mums, lietuviams, kiekviena šalis pateikë nemaþai staigmenø, kurios ilgai išliks mûsø širdyse bei atmintyje.

Nuotraukoje iš kairës: koordinatorë mokytoja Asta Joniškienë, koordinatorius mokytojas Graikijoje Antonios Lazaridis, anglø kalbos mokytoja Evelina Aksomaitienë, šokiø vadovas Stasys Kazlauskas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Praëjæ metai sveikuoliø klubui "Šviesuoliai" buvo neeiliniai – sveikuoliai atšventë 15 metø sukaktá, tad dþiaugtis, klubieèiø, išties yra kuo. Labiausiai sveikuoliai didþiuojasi uþëmæ antrà vietà tarp visø Lietuvos sveikuoliø klubø. Šá konkursà kasmet skelbia Kûno kultûros ir sporto departamentas. Konkurso metu ávertinama kiekvieno klubo metinë veikla. Ne kà maþiau garbingas draugø latviø áteiktas medalis uþ "Lietuvos ir Latvijos draugystæ". Tai pats aukšèiausias Latvijos "ruoniø" apdovanojimas, áteiktas asmeniškai pirmininkei poniai Irenai Alzbutienei, kadangi bûtent ji þengë pirmuosius þingsnius draugiškos paþinties link.

Sveikuoliø klubo "Šviesuoliai" narës. Klubo pirmininkë Irena Alzbutienë - antra iš dešinës. Autorës nuotr.

Latviø sveikuoliø klubo "ruoniai" yra itin geri plaukikai, tad kasmet vyksta á pasaulio "ruoniø" èempionatà, o mûsiškiai, jau 16-tus metus sausio 1-àjà švæsdami pasaulio "ruoniø" solidarumo dienà, anot pirmininkës, kol kas turškenasi tik savo malonumui.

Kiekvienà pavasará sveikuoliai sukvieèia visus Lietuvos sveikuolius sueigai Vydûno keliu, kurios tikslas – propaguoti visuomenëje sveikà gyvensenà. Pirmininkë dþiaugiasi, jog šventë sulaukia didelio visuomenës dëmesio, vadinasi, þmonës nëra abejingi sveiko, blaivaus ir judraus gyvenimo idëjai.

Sveikuoliø sàjungos 20-meèio šventëje klubui "Šviesuoliai" buvo áteiktas apdovanojimas "Sveikuoliø sporto propagavimas". Iš tiesø në viena mieste vykstanti sporto šventë neapsieina be sveikuoliø entuziazmo. "Miesto Þiemos šventë vyko be eketës, kadangi jos niekas neiškirto, bet mes radome išeitá – voliojomës sniege, o vëliau suþinojome, jog Lietuvoje buvome vieninteliai, sugebëjæ pasiûlyti išradingà išeitá iš susidariusios padëties, - pasakoja ponia Irena. – Mûsø išradingumas buvo ávertintas Lietuvos sveikuoliø sàjungos diplomu."

Ant stalo puikuojasi taurë "Sportas visiems", šalia - "Šokime kartu" III vietos apdovanojimas. "Tai smagus konkursas, kuriame dalyvauja visi sveikuoliø klubai, - pasakoja pirmininkë. - Kiekvienas klubas stengiasi išrinkti paèius geriausius savo šokëjus, kurie rungtyniauja tarpusavyje, o klubø nariai sudaro aktyvias, palaikanèias komandas. Ir þiûrovams, ir dalyviams bûna be galo linksma."

Jau tarsi tapo áprasta kaskart parsiveþti apdovanojimà iš kasmet metais Palangoje vykstanèio sveiko maisto konkurso. "Nors nesame patys pagrindiniai nugalëtojai, - kuklinasi moterys, - taèiau be laurø niekada negráþtame. Þinoma, tai mûsø šeimininkiø šeimininkës Birutës Kazlauskienës nuopelnas."

Prieš šešerius metus organizuotas pirmasis konkursas Šiauliø miesto mero taurei laimëti. Tuomet konkurse dalyvavo apie 50 þmoniø, o pernai dël Mero taurës varþësi jau net 650 þmoniø. Anot pirmininkës, susidomëjimas šiuo konkursu kasmet auga, nes iš tiesø labai ádomu pasitikrinti savo fizinius rodiklius. Komanda, sudaryta iš paèiø geriausiø Mero taurës dalyviø, vyksta á Kaunà, kur kartu su paèiais geriausiaisiais rungtyniauja dël Prezidento taurës. "Prizines vietas laimime kasmet, tik niekaip nepavyksta iškovoti pirmos vietos, kuri atitenka birštonieèiams, nes jø komanda itin jaunatviška bei sportiška. Mums kol kas nepavyksta surinkti jaunesnio amþiaus vaikø grupës, - apgailestauja pirmininkë, - o vyresnio amþiaus komandos nariai savo amþiaus grupëje visada pralenkia varþovus."

Kasmet vis populiaresnë tampa vasaros stovykla prie Dubysos. Tai atoki, rami, þmoniø nelankoma vietelë, teikianti ramybæ þmogaus dvasiai bei apsauganti já nuo þemiškø pagundø. "Svarbu, kad niekas aplink neèirškintø šašlykø, - šypsosi pirmininkë, - nes mes stovyklaudami maitinamës tik sultimis."

Keisti save lengviau draugø bûryje

Sveikuoliø klubo veteranë ponia Danutë tikina, jog vaikšèiosianti èia tol, kol galësianti paeiti. Ji viena pirmøjø klubo lankytojø, bendraminèiø bûryje atradusiø peno savo kûnui ir sielai. Moteris prisipaþásta, jog iš klubo gráþtanti visada tik pakylëtos nuotaikos. Kai jaunesnë buvusi, mëgdavusi pabëgioti gryname ore, maudynes eketëje, o metø naštai pagausëjus mielai pasitenkinanti lengva mankštele salëje. "Draugø bûryje nesunku pasikeisti, - dalijasi patirtimi sveikuolë Danutë. - Vienai tobulëti bûtø kur kas sunkiau. Per daug metø, semdamasi sveikuoliško gyvenimo subtilybiø, pakeièiau ne tik savo mitybos racionà, bet ir màstysenà."

Trejus metus sveikuolišku gyvenimu besimëgaujanti ponia Nijolë vardija teigiamai jos organizmà paveikusius pokyèius: tapo aktyvesnë, pradëjo sportuoti, su malonumu maudosi eketëje, pamiršo, kas yra sloga. Maisto racionà jau buvo spëjusi pakeisti prieš ásiliedama á sveikuoliø gretas. Pašnekovë sako pajutusi, jog atëjo laikas permainoms, ir kaip tik tuo metu išgirdusi apie sveikuoliø veiklà. Ëmusi lankytis sveikuoliø klube, savarankiškai ágytas þinias papildë dalyvaudama paskaitose, vasarodama stovyklose, á kurias susirenka sveikuoliai iš visos Lietuvos, o jø patirtis, anot pašnekovës, yra neákainojama.

Ponia Aldona á sveikuoliø klubà atëjo paskatinta ponios Nijolës. Nors klube ji dar naujokë, taèiau prisipaþásta jau spëjusi uþsikrësti optimizmu trykštanèia èia besilankanèiø ávairaus amþiaus þmoniø nuotaika ir jauèia poreiká kaskart po darbo dienos uþsukti á klubà, kad papildytø energijos atsargas.

Šešerius metus einanti sveikuoliø klubo pavaduotojos pareigas ponia Sigita mena, jog á klubà jà atvedë stuburo negalavimai. "Sveikuoliø klube mankšta trunka valandà, o namuose pasimankštinti ne kiekvienas rastume tiek laiko bei noro. Mes ne tik mankštinamës, bet ir bendraujame, vaþiuojame á stovyklas, dalijamës patirtimi, sveiko maisto paslaptimis, propaguojame šiaurietiškà vaikšèiojimà. Visa tai pagerino mano gyvenimo kokybæ, bendrà organizmo bûklæ ir pakylëjo nuotaikà", - pasakoja ponia Sigita.

Ponas Stanislavas ištisus dvidešimt metø leidosi varginamas bronchito, kol galø gale neapsikentæs nusprendë ieškoti išeities. "D. Kepenio vadovaujamoje sveikuoliø mokykloje Palangoje maitinausi dietinëmis košëmis, kurios man padëjo numesti svorio, tapau þvalesnis, pagerëjo bendra savijauta, todël gráþdamas namo jau buvau tvirtai apsisprendæs, jog tolyn eisiu ta paèia kryptimi, - pasakoja sveikuolis. – Sveikuoliø klube Šiauliuose ëmiau uoliai lankyti jogos uþsiëmimus. Po kurio laiko susireguliavo kraujospûdis, dingo ákyrûs ûþesys ausyse, pamiršau, kas yra bemiegës naktys. Po tam tikrø dietø bei iškrovos dienø nebeliko daugelio negalavimø, tik kvëpavimo problemø dar visiškai nepavyko atsikratyti, kadangi tam reikia šiek tiek daugiau laiko."

"Aš nesu vegetaras, - sako ponas Stanislavas. - Daþnai renkuosi þuvá, o mësà valgau 2-3 kartus per savaitæ, pasninko metu mësiškø patiekalø net paragauti nesugriešiju. Dël savo sveikatos visiškai atsisakiau pieno produktø bei saldumynø. Vietoj kavos puodelio renkuosi vaistiniø þoleliø arbatà, kasdien palepinu save paties spaustø sulèiø stikline. Kas rytà darau penkis tibetieèiø pratimus. Manau, jog jie man padëjo išsivaduoti iš nepakeliamø sànariø skausmø bei radikulito."

Ponas Stanislavas ásitikinæs, jog retas kuris mokame tinkamai kvëpuoti. Visiems, ne tik sergantiems kvëpavimo takø ligomis, reikëtø išmokti taisyklingai kvëpuoti. To jis išmoko atëjæs á sveikuoliø klubà. Taisyklingas kvëpavimas jam suteikia energijos visai dienai. Juk ne veltui sakoma – kas kvëpuoja ne visa krûtine, tas gyvena nevisavertá gyvenimà.

Šiauliø kultûros centro salëje rodytas Šiauliø LIONS klubo organizuotas labdaros muzikinis spektaklis "Velnio nuotaka".

Labdaros renginyje koncertavo Didþdvario gimnazijos kolektyvas. Šiauliø LIONS klubo archyvo nuotr.

Spektaklá parëmë ir þiûrëjo per 300 þmoniø. Já taip pat parëmë kelios ámonës, visuomeninës organizacijos bei Šiauliø miesto LIONS ir "Rotary" klubai. Spektaklá parengë Šiauliø Didþdvario gimnazijos kolektyvas.

Miuziklo choreografijà kûrë tautiniø šokiø kolektyvo "Šëltinis" vadovas Romualdas Laugalis. Solistus ir chorà parengë muzikos mokytojos Loreta Stankuvienë ir Violeta Mankuvienë. Iš viso dalyvavo per 80 atlikëjø. Spektaklio kûrëjø ir atlikëjø aukštas lygis ir profesionalumas viršijo lûkesèius!

Ypaè dþiugu, kad prie labdaringos veiklos prisëdëjo Šiauliø jaunimas.

Šiame labdaros spektaklyje surinktos lëšos skiriamos Šiauliø akløjø ir silpnaregiø draugijai, Petro Aviþonio regos centrui, vaikø namams "Šaltinis" paremti.

Šiauliø LIONS klubo prezidentas Jonas Klimas

Mindaugas ZIMKA

Iš pradþiø Andþelika kovojo uþ klevà, paskui – uþ berþus, dabar susirûpinusi, jog kirviu grasinama liepai... Ir taip dešimt metø. Kodël penkiø aukštø daugiabuèio Aukštabalio g. 4 gyventojai Andþelikai taip svarbu išsaugoti medþius, auganèius šio ir greta esanèiø namø teritorijose? Juolab kad šiame mûšyje jaunà moterá, atrodo, palaiko tik patys medþiai.

Gamtos puoselëtoja Andþelika teigia, jog šiame þaliame plote kaþkada augo berþeliai ir alyvos, taèiau juos išrovë šalia esanèio nuosavo namo gyventoja. Autoriaus nuotr.

"Kenkëjas" klevas – nupjautas

Medþiø mëgëja Andþelika ir jos mama Regina savaitrašèiui "Šiauliai plius" pasakojo, jog prieš šešerius metus prie jø namo dar augo didelis graþus klevas. Taèiau jis, kaip ir kiti prie to paties daugiabuèio augantys medþiai, daugeliui laiptinës kaimynø këlë nepasitenkinimà, net pasipiktinimà. Klevas mëtë lapus á balkonus, kuriuos reikëjo daþnai šluoti, be to, kai kuriems kaimynams medis uþstojæs saulës šviesà, todël galiausiai buvo nuspræsta já nupjauti.

"Mûsø laiptinës gyventojai parašus rinko dël leidimo nupjauti klevà, o tie, kurie nesutiko pasirašyti, buvo net šantaþuojami, - piktinosi Andþelika. - Grasinta ne tik klevà, bet ir likusius medþius vienaip ar kitaip sunaikinti - druska, rûgštimi ar tiesiog nulupant þievæ..."

Tad gyventojai, kuriems medis trukdë, net kelerius metus savavališkai genëjo ne tik šá klevà, bet ir kitus prie namo auganèius medþius – berþus, maumedá. Ir vis skundësi: "Medþiai meta lapus, maumedis - spyglius, berþas - þirginius, o klevas labiausiai uþstoja šviesà. Balkonuose nuolat pilna lapø..."

"Savitas" genëjimas

Andþelika prisipaþásta nebepamenanti, ar iš aplinkosaugininkø namo gyventojai gavo raštiškà leidimà nupjauti klevà.

"Praktiškai neduodame leidimø kirsti geros bûklës medþiø, auganèiø bendro naudojimo plotuose, - sako Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Aplinkos skyriaus vedëjo pavaduotoja Lina Sluckienë. - Bet jeigu dauguma namo gyventojø prašo medá nupjauti, tuomet, atsiþvelgiant á situacijà, leidimas suteikiamas."

"Nemanau, jog visi parašai buvo surinkti sàþiningai", - senà istorijà prisimena Andþelika.

Su kitais medþiais buvo elgiamasi ne kà geriau. Medþiai buvo labai "savitai" genimi. Atvaþiuodavo darbininkai su bokšteliu uþkamšyti daugiaaukšèio namo "siûliø", namo gyventojai jiems ákišdavo šiek tiek á kišenæ grynøjø ir šie savo ruoþtu nelegaliai pagenëdavo. Taip prie namo augantys berþai neteko daug šakø.

Neaiškus liepos likimas

Puoselëti medþiø neketina ne tik daugelis Andþelikos namo kaimynø.

Šalia minimo daugiabuèio Šviesos take stovi privatus namas, kurio þemës valdos kadaise priklausë miestui.

Šeimininkams atgavus þemæ, buvo išpjauti visi joje þaliavæ medþiai, teliko liepa, kurià išgelbëjo Andþelika ir jos mama.

"Pati ëjau pas šeimininkus ir tiesiog maldavau, jog tà graþià liepà paliktø, - atviravo Andþelikos mama. - Liepa auga patvory, niekam neuþstoja šviesos, nekliudo..."

Moterys, šiaip taip išprašiusios šeimininko, kad liepos nenukirstø, buvo laimingos.

Taèiau prieš kelias savaites nuosavo namo savininkas nedailiai apgenëjo vargšæ liepà ir dar pagrasino Andþelikai ir jos motinai, jog jis tà medá nupjausiàs. Kodël - nepaaiškino ir "Šiauliai plius" savaitrašèiui. Neásileido. "Jis þadëjo uþþeldinti šá plotà kitais augalais ir teigë, jog èia bûsiàs graþus sodas", - sakë Andþelikos mama Regina.

Savivaliavimas valdiškoje þemëje

Priešais daugiabutá Aukštabalio g. 4 ir tarp dviejø nuosavø namø Šviesos tako bei Skaudvilës gatvëje yra miesto þemë. Dabar šiame þaliame plote auga klevas ir jazminas, nes prieš kelerius metus Skaudvilës g. namo šeimininkë išrovë bendro naudojimo teritorijoje pasodintus berþelius bei alyvas.

"Garbaus amþiaus moteriškæ tiesiog uþtikau raunanèià medelius, - pasakojo Andþelika. – Ji nesusigëdo kà nors blogai daranti ir þurnalistø akivaizdoje. Priešingai, praeità savaitæ grasino: "Jeigu norite, sodinkite medþius prie savo langø ir šluokite lapus!"

Andþelika ir jos mama keletà kartø bandë kviesti kaimynus bendromis pastangomis saugoti þeldinius, rûpintis švaresne, sveikesne aplinka, taèiau daugelis kaimynø tokia veikla nesusidomëjo. Pasak keliø namo gyventojø, didþiausias daugiabuèiø gyventojø rûpestis – kur pasistatyti automobilius.

Sodinti ir kirsti - tik turint leidimà

Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistë Palmira Lukošienë teigia, kad pirmiausia reikia apþiûrëti kiekvieno namo bei já supanèiø plotø medþiagà ir þeldinius sodinti tik jiems skirtose vietose.

O jeigu augalas jau seniai pasodintas?

"Sodinti medþius kur papuola jokiu bûdu negalima. Privaloma suderinti su Architektûros ir urbanistikos bei Miesto infrastruktûros skyriais", - aiškina P. Lukošienë. Pasak jos, mieste nelegaliai pasodintø medþiø yra nemaþai, bet jø neskubama kirsti. Ne visus medþius galima kirsti ir privaèiose teritorijose - yra augalø, átrauktø á saugotinø þeldiniø sàrašus. Tokiais atvejais jø kirtimas yra draudþiamas, o leidimas juos nukirsti ar supjauti gali bûti suteiktas tik komisijos nutarimu, ávertinus specialistams ir davus specialø leidimà.

Andþelika neslepia savo nusivylimo: "Augalø sodinti neleidþia, kitus išpjauna be jokio leidimo – gyventojams telieka "dþiaugtis" mašinomis ir jø išmetamosiomis dujomis."

Šiauliø dailës galerijoje eksponuota Aleksandro Ostašenkovo fotografijø paroda "Neávardyto laiko portretas (1968–2010)" perkelta á Panevëþá. Geguþës 5 d. Panevëþio fotografijos galerijoje ávykæs atidarymas sukëlë didelá rezonansà ir susidomëjimà šiaulieèio kûryba. Fotografijose – savotiška þmogaus ir laiko antropologija: besikeièianèiø santvarkø, epochø fone – jautriø potyriø, asmeninës patirties stebëjimas, analizë, pokalbis su besikeièianèiu savimi.

Neávardyto laiko portretas

Gyvenimas – nenutrûkstamas, nukreiptas á ateitá vyksmas laike, o atmintis – pats svarbiausias þmogaus dimensijos reiškinys, kartais toks sunkus ir nepageidaujamas. Atmintis nepaleidþia mûsø, sukelia prisiminimus ir išgyvenimus, priverèia patirti sielos jautrumà, nutolus jaunystei, apmàstyti save ir laikà, kuriame buvome.

Neávardyto laiko portretas – tai dvasinë bûsena, kurioje, bëgant laikui, mes klausiame ir ieškome atsakymø, ieškome savo identiteto, remdamiesi jau dabartine savo patirtimi.

Yra du gyvenimo bûdai: pirmas – gyventi, kitas – stebëti gyvenimà.

Atmintis visada gráþta á praëjusá laikà...

Aleksandras Ostašenkovas

Kas šioje parodoje man kelia nerimà? Kad þmonës, daiktai, jø aplinka, jø rûbai ir mintys juda kartu. Kad þmogus neturi galimybës suvokti savo laiko, savo aplinkos. Kad jis tiesiog yra nešamas sraunios laiko upës þemyn, be jokios galimybës sustoti ir pamatyti save iš šalies, suprasti savo aplinkà, savo laikmetá. Šiose fotografijose matome þmogø, ákalintà laiko kapsulëje, savotiškame kokone.

Tai amþina dabartis, tiksliau, tik dabarties akimirka, bet joje telpa viskas – kiekviena maþiausia kasdienybës detalë kalba apie dabarties akimirkos tirštumà. Apie klampø, nesamoningà gyvenimo bûvá, kuriame mes tik išgyvename savo dabarties akimirkas, neágydami jokio aiškumo ir jokios matymo perspektyvos. Tai aklas gyvenimas, kaip akla yra kiekviena gyvenimo akimirka.

Tai dar skaudþiau paryškina Aleksandro Ostašenkovo fotografijos. Galime susikurti iliuzijà, kad jose matoma tikrovë pagaliau mums tampa suprantama, apþvelgiama, nes yra paversta statišku fotografiniu vaizdu. Deja. Kaip bebûtø, mûsø jau niekas nebesieja su èia matoma sovietinio melancholiško pilkumo plyne. Mes neigiame savo praeitá, mes kitur, dabar jau nešami á kità krantà. Tarp kitø daiktø, kitos aplinkos. Taèiau tokie pat neregiai, nes atsitraukti á šalá ir paþiûrëti á save nëra jokios galimybës. Nëra jokios galimybës išbristi iš laiko upës ant kranto. Todël ateities fotografijose atrodysime taip pat melancholiškai, kaip šiose Aleksandro fotografijose. Ir koks skirtumas, ar stovime prie tarybinës parduotuvës-mašinos langelio, ar prie akropolio priekystalio.

Virginijus Kinèinaitis

Balandþio 23-24 d. Šiauliø "Juventos" mokykloje vyko respublikinis jaunøjø pianistø konkursas "Saulëtos gaidos", kurá organizavo Šiauliø "Juventos" mokykla ir Šiauliø konservatorija.

Konkurse dalyvavo 56 jaunieji pianistai iš Radviliškio, Kelmës, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Telšiø, Maþeikiø, Naujosios Akmenës, Kaišiadoriø, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio, Šiauliø muzikos ir meno mokyklø. Jaunieji pianistai varþësi keturiose kategorijose pagal amþiaus grupes: A, B (1-4 kl.), C, D (5-8 kl.).

Puikiai sekësi jauniesiems pianistams iš Šiauliø: devyni mokiniai pelnë laureato, šeši - diplomantà vardà.

A kategorijoje I vieta skirta Ramunei Jankauskaitei iš Šiauliø "Juventos" mokyklos (mokyt. A. Kiškûnienë), II vieta - Ievai Kasparaitei iš Šiauliø konservatorijos Papildomo mokymo skyriaus (mokyt. M. Kaubrienë).

B kategorijoje I vietà ir geriausiai grojusio berniuko nominacijà pelnë Karolis Liugas iš Šiauliø konservatorijos Papildomo mokymo skyriaus (mokyt. L. Mameniškytë), II vieta skirta Gustavui Kobal iš Šiauliø konservatorijos Papildomo mokymo skyriaus (mokyt. M. Kaubrienë). Net dvi laureatø vietas laimëjo Šiauliø "Juventos" mokyklos mokytojos D. Bugaièiuk parengtos pianistës Valdonë Šniukaitë (I vieta) ir Ugnë Grinkevièiûtë (III vieta).

C kategorijos laureato vardà pelnë Šiauliø konservatorijos papildomo mokymo skyriaus mokytojos M. Kaubrienës parengtos mokinës: II vietà laimëjo Medeinë Mickevièiûtë, III vietà Damilë Martinaitytë ir Radvilë Karalevièiûtë.

D kategorijoje I vietà ir geriausiai grojusios mergaitës nominacijà laimëjo Jonë Girdzijauskaitë iš Klaipëdos Vydûno vidurinës mokyklos (mokyt. O. Malinauskienë).

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos fortepijono mokytojas metodininkas Donaldas Raèys, apibendrindamas konkurso rezultatus, pasidþiaugë geru jaunøjø atlikëjø pasirengimu ir graþiu muzikavimu. Buvo atkreiptas dëmesys á tai, kad Šiauliø krašte yra maþai konkursø, kuriuose galëtø varþytis talentingi vaikai, todël labai sveikintina Šiauliø konservatorijos ir "Juventos" mokyklos iniciatyva, organizuojant šá konkursà.

Konkurso laureatams ir diplomantams áteikti diplomai ir atminimo dovanos, visiems dalyviams ir jø mokytojams – padëkos raštai. Po konkurso visi pakviesti paþaisti boulingo "Megos" pramogø centre.

Po konkurso vyko seminaras mokytojams "J. S. Bacho klavyriniø kûriniø mokymas muzikos mokyklose". Seminarà vedë Šiauliø konservatorijos fortepijono mokytoja ekspertë Laima Mameniškytë. Seminaro metu buvo aptartas konkursas "Saulëtos gaidos", mokytojai susipaþino su klavyriniø kûriniø mokymo metodika, stebëjo lektorës darbà su mokiniais.

Violeta Juodpusienë, Šiauliø "Juventos" mokyklos direktoriaus pavaduotoja muzikiniam ugdymui.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS, www.etaplius.lt

Lietuvos armënø bendruomenë mini 95-eriø metø þiauraus jø tautos genocido pradþios sukaktá. Sankcionuotas mitingas surengtas Rygoje prie Turkijos ambasados. Ryga pasirinkta todël, kad Latvija dar nepripaþino armënø tautos genocido. Lietuva tai padarë prieš penkerius metus.

Rafiko KAZARJANO asmeninio archyvo nuotr.

"Mes neuþmiršome"

Šiauliø armënø bendruomenës atstovas Rafik Kazarjan sako, jog jo senelis, bûdamas dar visai maþas vaikas, turëjo sprukti iš vienos Armënijos pusës á kità. 1915 metø balandþio 24 dienà ávyko kruvinas susidorojimas su armënø tauta.

Tuometë turkø valdþia pasinaudojo tuo, kad visø šaliø dëmesys nukrypo á Pirmojo pasaulinio karo problemas. Turkai masiškai þudë armënø tautybës þmones jø etninëse þemëse. Vëliau tas pats nutiko ir graikams.

Šiauliø ir kitø miestø armënai, minëdami 95-àsias genocido metines, surengë sankcionuotà mitingà Rygoje prie Turkijos ambasados. Treansparantuose uþrašë: "Turkija, jei nori ástoti á ES, nusiplauk kruvinas rankas", "Mes neuþmiršome".

Taiki demonstracija truko valandà. Oficialiai turkø genocidà prieš armënø tautà pasaulyje yra pripaþinusios 24 šalys, tarp kuriø – Lietuva, Rusija, Švedija. Latvija ir Estija to dar nepadarë. Genocido nepripaþásta ir pati Turkija.

R. Kazarjan primena, jog Turkija grasina išvaryti iš šalies apie milijonà ten gyvenanèiø armënø, jei genocido faktà pripaþins dar viena pasaulio šalis. "Šiame amþiuje tokios frazës neturëtø skambëti. Kalbëti apie genocidà bûtina ir mes tai darysime. Gal turkai uþmiršo, kad milijonai jø tautieèiø su šeimomis gyvena Prancûzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse", - sako armënø bendruomenës atstovas.

Išbarstyta tauta

Apie Armënijos genocidà Turkijos vadovëliuose nerastume në eilutës. Ten teigiama, kad tiesiog vyko pilietinis karas. Visos aplinkybës kruopšèiai slepiamos nuo pasaulio.

Senoji Armënijos sostinë Ani bei liaudies dainose apdainuotas eþeras Van taip pat priklauso Turkijai. To neþino dabartinis Turkijos jaunimas. R. Kazarjan sako ne kartà kalbëjæs su turkø jaunuoliais, atvykusiais á Lietuvà per mainø programas.

Šiauliuose gyvena apie 80 armënø. Dauguma jø èia atsikëlë sovietmeèiu. Vieni èia atliko karinæ tarnybà, kiti gavo darbo paskyrimà, dar kiti imigravo po karinio konflikto su Azerbaidþanu dël Karabacho.

Vien Paryþiuje gyvena per milijonà armënø. Daugumos jø seneliai bëgo nuo genocido 1915 metais. Dabartinë Armënijos regbio rinktinë kalba prancûziškai. Dauguma þaidëjø gyvena Prancûzijoje ir þaidþia uþ šios šalies rinktinæ.

Irena BUDRIENË

Šiandien 17 valandà "Saulës" koncertø salëje vyksianèiame šventiniame "Dagilëlio" koncerte bus minimas berniukø choro Šiauliuose ákûrimo 45-metis ir "Dagilëlio" dainavimo mokyklos 10-metis. Šiuo metu dainavimo mokykloje lavinasi per 300 mokiniø nuo ketveriø iki aštuoniolikos metø. Kasmet dešimtis koncertø surengiantis "Dagilëlis" pasiekimais garsëja ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje – yra daugkartinis tarptautiniø chorø konkursø laureatas. Šventës išvakarëse kalbamës su "Dagilëlio" meno vadovu Remigijumi Adomaièiu, sakanèiu, kad be intensyvaus nuolatinio darbo nei choro, nei dainavimo mokyklos ákurti neámanoma.

Èekijoje Olomouc rotušës aikštëje. "Dagilëlio" archyvo nuotr.

– Be abejo, reikia minèiø, idëjø, noro, siekiø, svajoniø. Kiekviename darbe reikia ugnies ir labai svarbu, kad tas darbas tau patiktø, kad bûtø ne kanèia, bet dþiaugsmas, malonumas. Šis minëjimas – savotiška duoklë þmonëms, prieš 45 metus sumaniusiems, kad Šiauliuose turi bûti berniukø choras. Pirmasis berniukø choro dirigentas buvo Jeronimas Þitkevièius, vadovavæs kolektyvui apie dvejus metus. Já nelabai kas ir prisimena. Po to vienas po kito keitësi vadovai - per penkerius metus pasikeitë septyni. Idëja buvo, bet choro iš karto nepavyko sukurti. Kiekvienais metais atsirasdavo choras ir vël á uþmarštá nueidavo. Dešimt metø choro išvis nebuvo.

– Vadinasi, svarbiausia ne idëja, o darbas ir þinojimas, kaip tai padaryti. Kiek metø Jûs vadovaujate chorui?

- Dvidešimt metø. Á Šiaulius dirbti atvaþiavau 1990 metais, kai baigiau tuometæ Lietuvos konservatorijà. Tai buvo pirmasis mano darbas, kurá man pasiûlë Gintas Misiukevièius, vadovavæs chorui ilgiau. Pavadinimà "Dagilëlis" iš karto atvaþiavæs sugalvojau. Tiek daug minèiø buvo, taip ryškiai ásivaizdavau, kaip tas choras turi atrodyti. Buvau lyg su roþiniais akiniais – tikëjau, kad viskas yra graþu, kad bus dar geriau. Gal todël buvo ir tas spartus ëjimas á prieká?

– Aiškiai þinojote, ko siekiate?

– Nuolat sieki, kad choras skambëtø taip, kaip tu girdi. Ne paslaptis, kad choras skamba taip, kaip girdi jo vadovas, jo dirigentas. Ne iš karto pasiseka to pasiekti, nes vyksta nuolatinë kaita: vaikai auga, bræsta, berniukø balsai virsta á vyriškus.

– Bet ir pasikeitæ balsai tinka chorui?

– Tinka, tik paauglystës laikotarpis sudëtingas: visokie ragai nagai vaikui išauga, jis neþino, ar yra jau vyras, ar dar vaikas, jam sunku išgyventi tà laikà, o balsas nei šioks, nei toks: vaikišku balsu jau nebepavyksta dainuoti, o vyrišku - vis ne.

– Sakote, ragai išauga. Bet juk muzika daro vaikams teigiamà poveiká...

– Mes esame individualybës – muzika kiekvienà veikia savaip. Bet eidamas gatve prie meno "prisilietusá" þmogø gali atpaþinti. Vaikà irgi galima atpaþinti. Net jeigu jis išdykæs, tai išdykæs kitaip. Bet išdykæs jis turi bûti, nes kuo labiau išdykæs, tuo daugiau padaro. Išdykusieji turi daugiau energijos. Jei vaikà nukreipi, jis išspinduliuoja savo energijà dainuodamas.

– Kaip pavyksta atsirinkti gabiausius?

- Renkamës minimaliai. Daugiau atsiþvelgiame á vaiko balso galimybes. Kartais girdi, kad vaikas negalës dainuoti. Juk ne visi galime bûti sprinteriais, ne kiekvienas galime kilnoti didþiulius svorius. Ir su dainavimu taip bûna. Pavyzdþiui, uþkimæs balsas. Arba sunkiai valdomos stygos – ausys su gerkle niekaip nesusišneka. Bet tai pavieniai atvejai. Absoliuèiai visi gali dainuoti. Kai suaugusieji sako - neturiu klausos - paaiškëja, kad jie tiesiog nëra bandæ dainuoti ir negali sudainuoti, pavyzdþiui, "Ilgiausiø metø".

– Þmonës netenka savo esybës dalies...

– Mes nerengiame vaikø, kad jie visi bûtø dainininkai ar muzikantai profesionalai. Suteikiame bendràjá išsilavinimà, o tai tikrai labai daug. Ne veltui tradicijas puoselëjanèios Vakarø šalys, pavyzdþiui, Vokietija, Anglija, puoselëja berniukø chorus, nes mato, kad tai prasminga valstybës investicija á þmogø. Tikimasi, kad iš tø vaikø išaugs politikai, mokslininkai, verslininkai, tiesiog ateities kûrëjai – didieji kûrëjai ir, be abejo, jie daugiau sukurs nei tie, kurie "neprisilietë" prie meno.

O kad vaikai geba labai daug ir tikrai sudëtingus muzikos kûrinius atlikti, net árodinëti nereikia. Bachas savo ganëtinai sudëtingus kûrinius rašydavo berniukams, nes pats vadovavo berniukø chorui ir iš karto galëdavo tuos kûrinius atlikti. Aišku, laikai buvo kiti, kitokios tradicijos. Vokietijoje iki šiol išlikusios berniukø muzikos mokyklos su internatais prie vienos ar kitos katedros.

– Berniukø choro tradicijas tenka kurti patiems?

– Dar esame jauni, tradicijos dar labai švieþios. Prisimenu paèià pradþià, kai dar nebuvo jokiø tradicijø. Kai pradëjau dirbti, berniukams buvo gëda pasakyti draugams, kad eina dainuoti á chorà. Net pats esu sulaukæs šiaulieèiø replikø, kad turëèiau eiti dirbti su "normaliu" choru. Lietuvoje apskritai nebuvo berniukø chorø tradicijos. Ji ateina iš vakarø, kai berniukai ir mergaitës mokomi atskirai. Tai susijæ ir su psichologiniais dalykais. Jeigu mergaitë yra šalia, berniukas nori bûti uþ jà geresnis. Kai berniukai bûna vieni, jø niekas neblaško. Tradicijos formuojasi ir paèiame kolektyve. Pradedant nuo kolektyvo sustojimo, koncertiniø rûbø ásigijimo, išëjimo á scenà, nusilenkimo, dainavimo manieros, buvimo prieš ir po koncerto, natø išsidalijimo, á autobusà susëdimo, susirinkimo – viskà reikëjo sudëlioti, kiekvienà momentà.

– Kokios šeimos atveda savo vaikus á chorà, juk ketveriø metø vaikas pats neateina?

– Dþiugu, kad inteligentø šeimos mato mus ir atveda vaikus. Paèioje pradþioje eidavau ieškoti vaikø. Ne kiekvienas tëvas þino, kad jo vaikas gali dainuoti. Daþnas iš sovietiniø laikø turi blogø prisiminimø, kai á chorà buvo verèiama eiti. Išliko atmetimo reakcija: choras? Ne! O chore vaikui gali bûti labai ádomu ir net smagu. Aišku, ketveriø metø vaikus á dainavimo mokyklà tëvai veda, pradinëse klasëse irgi.

– Ar po to vaikas sako aèiû, kad mane atvedei?

– Iš pradþiø sako - aš daugiau nebenoriu. Vaikas galvoja, kad geriau bûtø paþaisti, nes tris keturis kartus per savaitæ lankyti repeticijas retam neatsibosta. Yra lankanèiøjø nuo ketveriø iki aštuoniolikos metø, bet dauguma ateina nuo pirmos klasës. Atostogø labai maþai turime - vasarà maþdaug tik mënesá laiko, kai visi kiti ilsisi tris mënesius. Vasarà mes renkamës kasdien. Aš neverèiu jø, jeigu mes rengiamës koncertui - vaikai turi tikslà.

– Jie turi kur ateiti ir lavintis, o jeigu nebûtø choro?

– Vaikas neturëtø kur ateiti ir daug vaikø neturëtø kur ateiti... Todël man neramu, kas bus su muzikos mokyklomis. Kas yra brangu? Ar mes investuojame á savo ateitá, ar gyvename šia diena? Uþsienyje yra kitos tradicijos, muzikos mokymas remiamas, šeimose muzikuojama. Prestiþas mokytis muzikos - vaikai tai jauèia. Pas mus apie rëmimà net kalbos negali bûti. Sunaikinsime sistemà, kurià turime, ir liks vakuumas. Jeigu norime kaþkà pakeisti, reikia pirma sukurti kità sistemà, o ne naikinti. Mûsø dainavimo mokykla priklauso savivaldybei, norime, kad laikytø mus reikalingais.

– Apie nereikalingumà negali bûti në kalbos, kai tokie puikûs rezultatai. Kiek laimëta konkursø, kiek "Grand Prix" parveþëte á Šiaulius?

– Devyni tarptautiniai konkursai – devynios pirmos vietos ir du "Grand Prix". Vokietija, Italija, Prancûzija, Ispanija, Lenkija, Èekija, Baltarusija, Rusija, Estija. Kai kuriose šalyse po keletà kartø buvome. Artimiausi planai - po dviejø savaièiø išvaþiuojame á Šveicarijà. Bazelio regione vyks Europos jaunimo chorø festivalis. Á šá prestiþiná festivalá patekti labai sunku. Iš Lietuvos, be "Dagilëlio", dar vaþiuoja popchoras "Kivi". Mes pradëjome nuo vaþiavimo á konkursus, nes tai – geras variklis augti. Pamatome, ko mums dar trûksta, ágyjame didþiulës patirties ir pranešame apie save - mes esame tokie! Liepà vaþiuojame á Italijà, kur vyks devintasis tarptautinis Dþiuzepë Celioli konkursas-festivalis. Nugalëtojas bus tik vienas.

– Sëkmës!

"Polifonija" gráþo su triumfu

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Šiauliø valstybinis kamerinis choras "Polifonija" gráþo iš Rusijos sostinës Maskvos, kur dalyvavo grandioziniame velykiniame religinës muzikos festivalyje. Festivalio programa storumo sulig enciklopedija. Festivalyje labai retai atvyksta tie patys sveèiai iš uþsienio. Koncertai vyksta kasdien ištisà mënesá.

Choras "Polifonija" - prie Maskvos pasididþiavimu vadinamo architektûrinio paminklo - soboro. Choro "Polifonija" nuotr.

Maskvos velykinis religinës muzikos festivalis, anot organizatoriø, yra pats brangiausias festivalis Rusijoje. Èia suvaþiuoja geriausi baþnytinës muzikos atlikëjai iš viso pasaulio. Antrà kartà iš eilës jame dalyvavo ir "Polifonija". "Polifonijos" meno vadovas Gediminas Ramanauskas teigia, kad antrà kartà festivalio organizatoriai kvieèia labai retai.

Choras á Maskvà veþë keturias skirtingas programas. Viena jø - rusø religinës muzikos programa. G. Ramanauskas tvirtina, kad iki šiol Lietuvoje në vienas kolektyvas nëra taip gerai ásigilinæs á Rusijos religinæ muzikà. Èia nemaþai padëjo Lietuvos rusø dramos teatro vadovë Tatjana Rinkevièienë. Choro vadovas ásitikinæs, kad nepakanka viskà atlikti tiksliai pagal natas. Reikia išmokti savotiško dvasingo atlikimo. "Rusams buvo ádomu, kaip mes tai atliekame - kitos kultûros atstovai. Nebuvo koncerto, kad þmonës neverktø", - sako choro vadovas.

Teko koncertuoti svarbiausioje katalikiškoje katedroje, cerkvëje. Choras giedojo Jurgio Baltrušaièio vidurinëje mokykloje. Tai prestiþinë Maskvos lietuviø mokykla. Joje beveik pusë moksleiviø - ne lietuviai, taèiau privalomai mokosi šios kalbos. Mokyklà visiškai išlaiko Rusija. "Vaikams dainavome kaip prezidentams", - sako G. Ramanauskas, pasistengæs, kad moksleiviai pamatytø visa, kà geriausiai moka "Polifonija".

Šiaulieèiams pavyko pavergti Maskvos gyventojø širdis. Jie plojo ilgai ir šaukë bravo, glëbiais nešë gëles, garsiai prašë organizatoriø pakviesti "Polifonijà" ir kitàmet.

Laisvalaikiu choras aplankë šalia Maskvos esanèius rûmus Aleksanderskaja slaboda. Èia kadaise buvo ásikûræs Ivanas Rûstusis, Rusijà suvienijæs valdovas. Statinys laukia remonto Dabar èia viskas atrodo autentiškai. "Polifonija" aplankë dauguma áþymiø Maskvos vietø. Tokià galimybæ chorui suteikë festivalio organizatoriai.

Choras "Polifonija" turëjo gráþti á namus lëktuvu, taèiau dël vulkaniniø pelenø oro uostai neveikë. Viešbuèiai leido pabûti kambariuose šiek tiek ilgëliau. Festivalio organizatoriai padarë beveik neámanoma - surado galimybæ gráþti iki Rygos traukiniu ir daugeliui parûpino vietas kupë vagonuose. "Polifonijos" artistai juokauja, jog jais buvo pasirûpinta per gerai. Reikëjo bent naktá praleisti sausakimšame oro uoste.

Praëjusá ketvirtadiená Šiauliø miesto jaunimo centre ávyko iškilmingas šio centro padëkos rëmëjø vakaras. Padëka skirta Jaunimo centro pagrindiniam rëmëjui - UAB "Ergolain" ámoniø grupei ir direktoriui Romualdui Bëkštai.

Jaunimo centro padëkos raštas áteiktas Šiauliø miesto UAB "Ergolain" ámoniø grupës atstovui Mindaugui Alijošiui. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Padëkà atvyko atsiimti Šiauliø miesto UAB "Ergolain" ámoniø grupës atstovas Mindaugas Alijošius. Padëkos vakarà organizavo Šiauliø miesto savivaldybës mero pavaduotoja Alma Javtokienë, biudþetinës ástaigos "Paslauga" direktorius Povilas Vaitiekaitis, Šiauliø miesto savivaldybës jaunimo reikalø koordinatorë Loreta Krasauskaitë, Šiauliø miesto Jaunimo centro administratorius Donatas Zacharovas bei projekto vyriausioji specialistë Laura Barcytë.

Jaunimo centro atstovai nori paraginti jaunimà bei jaunimo, nevyriausybines ir kitas organizacijas aktyviau ásilieti á šio centro organizuojamà veiklà, renginius bei seminarus. Šiauliø jaunimo centras ákurtas 2002 metais. Tai vienas didþiausiø tokiø centrø Šiaurës Lietuvoje. Jis unikalus tuo, kad jame lankosi formalus ir neformalus Šiauliø jaunimas.

Šiauliø jaunimas á Jaunimo centrà ateina turiningai praleisti laisvalaikio bei atskleisti savo gabëjimø. Didelis dëmesys skiriamas bûreliams, jaunimo kultûrai ir pilietiniam sàmoningumui puoselëti. Jaunimà jungia bendras tikslas - rasti save, pasitikëti savimi, atskleisti savo gebëjimus. Didþioji dalis Jaunimo centro lankytojø - moksleiviai ir studentai (nuo 15 iki 25 metø).

Šiauliø jaunimo centras ásikûræs Vytauto g. 103a. Telefonas pasiteirauti (8~601) 58 838. Jaunimo centro administratorius - Donatas Zacharovas.

"Šiauliai plius" informacija

Oksana LAURUTYTË

Harvardo universitete studijuosiantis šio prestiþiškiausio universiteto stipendijà gavæs Šiauliø Didþdvario gimnazijos mokinys Lukas Bielskis neþada po studijø JAV gráþti gyventi á Lietuvà. "Faktas, jog gimei Lietuvoje, neápareigoja èia likti. Nejau tai, kad èia gimei, turi reikšti, kad neturiu teisës pasirinkti? Privalai likti, kur blogai, ir kentëti draugiškai su visais?" - filosofiškai kalba jaunuolis ir svarsto, kad "protø nutekëjimo" problemos Lietuvoje nëra. Juk gabiausieji èia ir taip neišnaudojami, tad šalis nieko nepraranda jiems išvykus.

Harvardo universitetas šiaulieèiui gimnazistui Lukui Bielskiui skyrë stipendijà, kuri padengs gyvenimo ir mokymosi išlaidas. Luko BIELSKIO asmeninio archyvo nuotr.

Harvarde vertinami ne tik pasiekimai, bet ir asmenybës

Labiausiai uþ tai, kad jau rudená bus harvardietis, Lukas Bielskis sako esàs dëkingas savo tëvams ir broliui Tomui. Bûtent jie skatino Lukà mokytis, bûti þingeidþiu ir siekti savo tikslo. "Bûtinai parašykite, kad mano tëvai - paprasti þmonës, ne kokie nors verslininkai ar valdininkai, kurie gali sumokëti uþ vaiko studijas. Mano tëtis Algimantas - gydytojas, o mama Rasa - istorijos mokytoja. Jie dþiaugiasi mano sëkme gal net labiau nei aš", - šypsosi Lukas.

Apie tai, kad jis - Šiauliø Didþdvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokinys Lukas Bielskis - studijuos inþinerijà viename prestiþiškiausiø pasaulyje Harvardo universitete (JAV, Masaèusetsas), Menø ir mokslø fakultete (Harvard University Faculty Of Arts And Sciences), Lukas suþinojo visai neseniai. Vaikinas sako, kad á daugelá universitetø patekti nëra taip sunku, kaip daugelis ásivaizduoja, taèiau á Harvardà patekti yra itin sudëtinga, taèiau jei jau ten patekai - universitetas tau padës finansiškai kiek galës, skirs stipendijà, kuri padengtø gyvenimo ir mokymosi išlaidas.

"Jie vertina, kiek uþdirba tavo šeima ir ar galës tavo mokslus finansuoti. Man metai Harvarde kainuos 57 tûkstanèius JAV doleriø. Universitetas skiria 55 tûkstanèius, o du tûkstanèius doleriø turësiu uþsidirbti", - sako Lukas.

Jei vaikinui nebûtø pasisekæ ir á Harvardà jis nebûtø buvæs priimtas, sako bûtø studijavæs Lafayette College - šis universitetas já taip pat priëmë ir jame studijavo jo brolis. Vis dëlto, šá universitetà Lukas bûtø keitæs á studijas Didþiojoje Britanijoje. Šioje šalyje studijuoti ketina ir jau á ávairius universitetus ástojo dauguma jo draugø gimnazistø. Tiesa, yra tokiø, kurie priimti ir á Suomijos, Škotijos aukštàsias mokyklas, Rygos ekonomikos mokyklà. Uþ studijas, þinoma, teks mokëti, tad finansinë našta tenka studento tëvams ir paèiam studentui. Þinoma, jaunuoliai gali dirbti, imti paskolas, taèiau Lukas pataria bûsimiems absolventams nebijoti JAV. Nors šalis ir gana toli nuo Lietuvos, kelionës namo jam nekainuos ir bus daug pigiau mokytis JAV nei Anglijoje.

Lukas sako siuntæs dokumentus á 17 JAV universitetø ir á penkis Anglijos universitetus. Keturios iš penkiø Didþiosios Britanijos aukštøjø mokyklø já priëmë, kelios JAV aukštosios mokyklos jo kandidatûrà atmetë, kelios informavo, kad teksià laukti eilëje, kol atsiras vieta. "Ádomu tai, kad prastesni JAV universitetai manæs nepriëmë, o Harvardas ir priëmë, ir stipendijà skyrë. Taip yra todël, kad Harvardas - vienas turtingiausiø pasaulio universitetø, galintis sau leisti atsiþvelgti ne tik á studento mokslinius pasiekimus, bet ir á asmenybæ", - sako Lukas.

Devintoje klasëje parašë knygà

Norinèiam studijuoti Harvarde Lukui teko išlaikyti Amerikos valstybës egzaminà, atlikti matematikos ir anglø kalbos testus. Itin svarbus dalykas - vadinamoji aplikacija, kurioje bûsimasis studentas turi papasakoti apie save, atskleisti savo asmenybæ.

Lukas nurodë, kad groja gitara, kad bendradarbiavo leidþiant mokyklos laikraštá, dalyvavo tiksliøjø mokslø olimpiadose. Tiesa, Lukas papasakojo, jog prieš porà metø metus gyveno ir mokësi Kalifornijoje (JAV). Vaikinas buvo laimëjæs ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teacher) programos stipendijà. Bûtent ASSIST padëjo ásitikinti JAV mokymo kokybe, metai, praleisti multikultûrinëje aplinkoje, jo tikrai dvasiškai nenuskurdino.

Lukas Kalifornijoje mokë psichinæ negalæ turinèius vaikus þaisti tenisà, dalyvavo ávairiuose projektuose. Be abejo, Harvardo universitetui áspûdá padarë ir tai, kad besimokydamas 10-oje klasëje Lukas išspausdino knygà "Raktas á kortø triukø pasaulá".

Lukas pasakoja kortø triukais susidomëjæs bûdamas devyneriø. Tuo metu, vykstant mainø programai tarp Didþdvario gimnazijos mokiniø ir jø partneriø iš Švedijos, jo šeimoje gyveno švedas Deividas. Buvæs fokusininkas mëgëjas sudomino Lukà savo neáprastu originaliu pomëgiu.

Sveèias berniukui padovanojo knygelæ ir Lukas išsiugdë ágûdþius, kuriuos ne kartà demonstravo viešai ne tik savo draugams, bet ir kelionëse po uþsienio šalis. "Dabar tuo nebeuþsiimu, bet esant progai galiu pralinksminti þmones", - šypteli vaikinas.

Savo knygoje Lukas aprašë kortø magijos technikà. Knyga iliustruota fotografijomis, tad išmokus knygoje pateiktà medþiagà galima nesunkiai ávaldyti ir sudëtingesná kortø triukø menà. "Sunkiausia buvo ne parašyti knygà, bet jà išleisti. Kreipiausi á kone 30 leidyklø, bet tik "Vaga" pagelbëjo", - sako vaikinas.

Gali tapti ir poetu

Tiesa, Lukui, kad patektø á Harvardà, dar reikëjo duoti interviu - pusvalandá pabendrauti su universiteto atstovu. "Per "Skype" smagiai pasikalbëjome. Papasakojau apie knygà, savo gyvenimà Kalifornijoje, Didþdvario gimnazijà", - prisimena vaikinas.

Apie Didþdvario gimnazijà Lukas papasakojo neatsitiktinai. Vaikinas ásitikinæs, kad mokykla, kurioje mokaisi, turi itin daug reikšmës tam, kur vëliau ástosi, kaip tobulësi, kokius gebëjimus ágysi.

Lietuvoje yra tik dvi mokyklos - Vilniaus licëjus ir Šiauliø Didþdvario gimnazija, kur gimnazistai gali pasirinkti mokytis pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programà. Moksleiviams èia suteikiama informacija ir pagalba siekiant tarptautinës veiklos, skatinamas globalus poþiûris á išsilavinimà.

"Ëmæs studijuoti pagal šià programà, atradau bûrá þiniø siekianèiø vaikø. Paauglystëje juk vaikai daþnai šaiposi iš tø, kurie puikiai mokosi. Didþdvario gimnazijoje pagal Tarptautinio Bakalaureato Diplomo programà besimokantiems absoliuèiai aišku, kad mokytis - ne gëda", - sako Lukas.

Stodamas á Harvardà Lukas pasirinko inþinerijà. Tai ketveriø metø trukmës liberalus kursas inþinerijos ir taikomøjø mokslø srityje. O jei vaikinas vëliau supras, kad šios studijos - ne jam? "Tai laisva programa, galutinæ specializacijà galiu keisti bet kada. Galiu tapti ir poetu, jei suprasèiau, kad inþinerija - ne man", - šypteli jis.

Apie gráþimà Lietuvon negalvoja

Ádomu tai, kad Harvarde studijavusius lietuvius galima suskaièiuoti ant pirštø. Luko þiniomis, iš 30 tûkstanèiø moksleiviø iš ávairiø pasaulio šaliø, panorusiø studijuoti Harvarde, buvo priimti vos du tûkstanèiai.

Paklaustas, ar po studijø JAV Lukas gráš á Lietuvà gyventi ir dirbti, vaikinas tik papurto galvà. Jis nori paþinti pasaulá, nori pagyventi daug kur, kol atras savo vietà. Tai nebûtinai bus Amerika.

"Siekiau geriausio išsilavinimo, sieksiu ir geriausio darbo. Juk tai, kad gimiau Lietuvoje, dar nereiškia, kad privalau èia likti. Lietuviai yra gabûs, turi daug potencialo, bet neturi kur pasireikšti. Todël þmonëms blogai. Jei vienas gabus išvaþiuos ir jam kaþkur kitur bus gerai, tai gerumo pasauly bus tik daugiau. Gerumo didëjimo blokuoti nereikia", - sako vaikinas.

Ar negaila jam Lietuvos, juk ji netenka savo protø. "Lietuvoje "protø nutekëjimo" nëra. Tai ne mano mintis, bet protø èia ir nereikia. Vadinasi, ir problemos, kad gabûs išvaþiuoja, nëra. Kodël iš Amerikos pas mus niekas nevyksta dirbti ir gyventi?" - klausia Lukas.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Balandþio 13-àjà 16 valandà satyrikas Vytautas Gasparavièius kvieèia á satyros ir muzikos popietæ "Galàsiu lieþuvëlá". Humoristiniai ir satyriniai kûriniai šiø dienø aktualijø ir praeities prisiminimø tema skambës pritariant gitarai Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos "Varsos" filiale, Vilniaus g. 38a.

"Pelësiais ir kerpëm apaugus tebestovi Trakø pilis, bëdomis apaugus gyvuoja mûsø šalis..." - þinomà Maironio eilëraštá perfrazuoja Vytautas Gasparavièius. Autorës nuotr.

Humoreska ir satyra, anot Vytauto Gasparavièiaus, - nykstantis þanras, o jis, ko gero, greitai tapsiàs paskutiniu jo mohikanu. Juk dabar klausytojai ir skaitytojai mieliau renkasi greitai "suvirškinamus", trumpus, nors ir nuvalkiotus anekdotus, kad ilgai galvoti nereikëtø. "Anekdotai ateina iš ávairiø tautø, yra tûkstantá kartø perpasakoti ir neatskleidþia mûsø gyvenimo realijø. Pasijuokei kartà ir uþmiršai. Humoreska kvieèia þmogø á kelionæ, siekia parodyti, pašiepti negeroves - verèia þmogø susimàstyti, paèiam padaryti išvadas. Kaþkada buvæs "Šluotos" redaktorius Juozas Bulota yra sakæs, kad humoro supratimas parodo þmogaus intelektualumo lygá", - sako Vytautas Gasparavièius.

Popietëje "Galàsiu lieþuvëlá" literatûriná humorà papildys þinomø estradiniø dainø, lietuviø liaudies melodijos, kupletai ar šiaip gitaros akordai.

Politiniuose kupletuose V. Gasparavièius plaka valdþios vyrus, ironizuoja rinkimus á Seimà, jam rûpi emigracijos problemos, galvà skauda dël maþinamø pensijø ir ilginamo darbinio amþiaus, o miniatiûromis sugráþta á sovietmeèiu rengtas demonstracijas, gretinamas su dabartiniais streikais.

Vytautas Gasparavièius gitara groti išmoko kariuomenëje, o rašyti humoreskas pradëjo prieš trisdešimt metø. Dirbdamas Šiauliø televizoriø gamykloje jis buvo atsakingas uþ vieno iš padaliniø saviveiklà - organizuodavo renginius, buvo subûræs chorà, folkloro ansamblá, agitbrigados komandà. Su kolektyvu yra pelnæs ne vienà apdovanojimà.

Literato kelià V. Gasparavièius pradëjo eilërašèiø knygele "Vakarvynis" (2002 m.), o ne vienerius metus kaupta patirtis, aštrus þvilgsnis ir kandus þodis paskatino satyrikà išleisti kelias humoreskø rinktines: "Musës ir politika" (2004 m.), "Slaptas kodas" (2009 m.). Pirmàjà knygà jis vadina patiekalu iš brandaus socializmo ir laukinio kapitalizmo. Á antràjà pateko keleriø metø kûryba apie šiø dienø aktualijas. Humoreskos buvo publikuojamos ávairiuose periodiniuose leidiniuose: "Šluotoje", "Jaunimo gretose", miesto ir rajono spaudoje. "Norisi þengti koja kojon su gyvenimu. Kuriu savo galva ir nieko neplagijuoju. Dabar tai, turint internetà, labai madinga. Rengdamas knygà siekiu, kad ji bûtø geresnë nei buvusios, nesistengiu rašyti dël kiekio", - aiškina autorius.

Kelios humoreskos popietëje "Galàsiu lieþuvëlá" skambës bûtent iš "Slapto kodo".

Vytautas Gasparavièius yra išleidæs ir kompaktinæ autoriniø dainø plokštelæ "Suskintos mintys". Humoristinës, rimtos, lyrinës dainos apie meilæ, gamtà skamba pritariant gitarai.

Kovo 26-28 d. Birštone vyko 16-asisis tarptautinis dþiazo festivalis, kuriame koncertavo ir Šiauliø bigbendas.

Kæstutis Vaiginis apdovanotas skulptoriaus Marijaus Petrausko sukurtu prizu. Koncertinës ástaigos "Saulë" archyvo nuotr.

Šio bigbendo muzikantas ir solistas Kæstutis Vaiginis uþdarymo metu buvo apdovanotas pagrindiniu, vieninteliu ir vienu geidþiamiausiø Lietuvos dþiazo padangëje "Grand Prix" prizu. Šis prizas paèiame seniausiame Lietuvos dþiazo festivalyje teikiamas uþ ilgalaikius nuopelnus Lietuvos ir pasaulio dþiazui.

Panašiais prizais apdovanoti Lietuvos muzikantai: Petras Vyšniauskas, Vladimiras Tarasovas, Liudas Mockûnas, Leonidas Šinkarenka ir kt.

"Šiauliai plius" informacija

Irena BUDRIENË

Šiaulietis, ekologo išsilavinimà ágijæs Petras Adeikis savo iniciatyva dar kartà nusprendë prisidëti prie nykstanèios gyvûnijos gausinimo. Jo sodyboje Kurtuvënø regioniniame parke jau gyvena iš Suomijos Helsinkio zoologijos sodo parveþtos lûšys. Šá kartà ekologas iš Šveicarijos Ciuricho zoologijos sodo parsigabeno á Lietuvos raudonàjà knygà árašytø didþiøjø apuokø (lot. bubo bubo) porà.

Didieji apuokai nelinkæ gàsdinti aplinkiniø, atvirkšèiai, jie nemëgsta, kai trikdoma jø ramybë. Didysis apuokas yra stambiausias mûsø krašte gyvenantis pelëdø bûrio paukštis, uþ naminæ pelëdà didesnis 4-5 kartus. Autorës nuotr.

Naujakuriai gyvena sodyboje esanèiame voljere, kur jau apsiprato: vakarais galima išgirsti jø tuoktuviø garsus - toli girdimus kimius "û-hu". Ûbavimas daþniausiai kartojamas keletà kartø. Kartais garsas primena gûdø juokà. Patelë taip pat šûkèioja þemesniu balsu "ûch". Pasak Petro Adeikio, keistas þemo tono ûbavimas miške išgàsdintø vaikus. Patys didieji apuokai nelinkæ gàsdinti aplinkiniø, atvirkšèiai, bûdami laisvëje jie laikosi nuošaliau, aktyvesni bûna naktá, taèiau nemëgsta, kai trikdoma jø ramybë.

"Nors su didþiaisiais apuokais kitose šalyse net medþiojama, á Kurtuvënus parveþti paukšèiai nebuvo pratinami prie rankø. Zoologijos soduose þinoma, kad nepratinti prie rankø didieji apuokai bûna labai agresyvûs, todël kai áeini pas juos, reikia, kad kitas þmogus saugotø. Tai – didelis plëšrus paukštis, kurio išskleistø sparnø ilgis – apie pusantro metro", – sako P. Adeikis.

Šiø þodþiø teisingumu netrunkame ásitikinti. Paukšèiai baugšèiai reaguoja á prie jø besiartinantá þmogø. Jie neþino, kad norime juos tik nufotografuoti. Šeimininkas pataria susigûþti prie voljero, nejudëti. Tik po gero pusvalandþio pavyksta padaryti jau aprimusiø didþiøjø apuokø poros nuotraukà – jie trumpam nutupia á savo mëgiamà vietelæ.

Didysis apuokas yra stambiausias mûsø krašte gyvenantis pelëdø bûrio paukštis, uþ naminæ pelëdà didesnis 4-5 kartus. Patinëlis sveria apie du, patelë – pustreèio kilogramo. Turi labai didelæ galvà ir ilgø plunksnø kuokštelius galvos šonuose – "auseles". "Auseliø" plunksnos staèios didþiàjà laiko dalá, bet skrendant visiškai priglaudþiamos, o ilsintis – iš dalies. Paukšèio viršus yra pilkšvai rudas, išmargintas tamsiai rudomis stambiomis dëmëmis. Apatinë pusë šviesesnë – gelsvai ruda, išmarginta išilginiais tamsiais dryþiais. Gerklë balta. Šonø ir pilvo plunksnos – dryþuotos. Akys – labai didelës, rainelës – rausvai oranþinës. Lekia lëtai, retai plasnoja, neaukštai skraido. Patinas ir patelë sunkiai atskiriami, jø apdaras visus metus vienodas. Dël išskirtinio dydþio ir minëtø poþymiø maþa tikimybë já supainioti su kitomis pelëdomis.

Subrendusiø didþiøjø apuokø pora, atkeliavusi á P. Adeikio sodybà, gimë ir augo nelaisvëje, visà laikà gyveno toje paèioje vietoje – Ciuricho zoologijos sode. Jie buvo pirmàkart transportuojami, todël patyrë nemaþà stresà. Automobilyje veþami plëšrieji paukšèiai šnypštë, šokinëjo. Nelengvai išgyveno ir aplinkos pasikeitimà. Dabar, pasak ekologo, paukšèiai jauèiasi puikiai, tik patinëlis šiek tiek baugštesnis, o patelë, kuri ir šiaip yra stambesnë, – agresyvesnë.

P. Adeikis - ne tik ekologas, bet ir medþiotojas, tad su pelëdomis dalijasi savo medþioklës laimikiu – neseniai paklojo kelis zuikius. Plëšrieji paukšèiai mielai lesa iš paukštyno pargabentus kà tik išsiritusius gaidþiukus, peles. Gamtoje apuokas minta tuo, kà geba pagauti: grauþikais, eþiais, paukšèiais. Gali nutverti net kišká. Medþioja naktá, stipriomis kojomis griebdamas tupintá grobá.

Kad sodyboje naujakuriai jauèiasi gerai, P. Adeikis sprendþia iš jø tuoktuviø ûbavimo. Anot ekologo, prasidëjo poravimosi metas ir greitai paaiškës, ar šiemet sulauksime jaunikliø. "Plëšrûnai išperi kelis palikuonis, vienas jauniklis gali nugalabyti ir sulesti kità. Ereliø jaunikliai išsirita keli, o išgyvena tik vienas, nes kiti bûna uþkapoti ir sulesti. Tokia yra gamta", – sako jis.

Parveþtieji apuokai laisvës neišvys, nes yra pripratæ prie globos ir gamtoje nesugebëtø išgyventi, o jø palikuonys galës bûti paleisti. Anot P. Adeikio, kur paleisti paukšèius, spræs Ekologijos institutas – gal bus norima sustiprinti esamas didþiøjø apuokø buveines, gal bus kuriamos naujos. Be abejo, paukšèiams bus stengiamasi parinkti paèià palankiausià gyvenamàjà aplinkà, kur yra daugiau maisto. Neatsitiktinai á Kurtuvënus buvo parveþta bûtent šiam kraštui bûdinga apuokø rûšis. Dël to Aplinkos ministerijos pavedimu Lietuvos zoologijos sodas rašë ES didþiøjø apuokø veislës knygos koordinatoriui, kuris ir pateikë pasiûlymà. Atsiþvelgta, kas tinka bûtent šiam kraštui, parinkta bûtent tokia apuokø rûšis.

Lietuvoje didysis apuokas nyksta. Gamtininkø skaièiavimu, jø liko tik 10-20 porø. Teigiama, kad šiai rûšiai pakenkë intensyvus miškø kirtimas, þmoniø veikla, plëšrieji þvërys. Yra þinomos tik kelios jø perëjimo vietos – tai nuošalûs, seni dideliø miškø medynai, ypaè prie vandens telkiniø. Didysis apuokas – sëslus paukštis, gyvenantis poromis. Nuo vasario naktimis miškuose girdimi jø tuoktuviø ûbavimai, o kovà ar balandá apuokai sudeda 2-4 kiaušinius. Ádomu tai, kad apuokai peri ant þemës, retai jø lizdai randami medþiuose, senuose plëšriøjø paukšèiø lizduose. Petras Adeikis ginèija gamtininkø teiginá, esà apuokams kenkia þmogaus kaimynystë: "Kai lankiausi Helsinkio zoologijos sode, su jo darbuotojais ásišnekome apie apuokus. Sakiau, kad norëèiau parsiveþti porelæ namo, nes pas mus tai nykstantys paukšèiai. Suomiai stebëjosi, nes pas juos apuokai peri tiesiog Helsinkio miesto parke ir në kiek nesibaido þmoniø". Ekologas ásitikinæs, kad ir didieji apuokai, ir kitos retos gyvûnø rûšys mûsø šalyje nyksta dël pernelyg gausios plëšrûnø populiacijos.

"Kadangi didieji apuokai peri ant þemës, jø priešai yra plëšrieji gyvûnai, suëdantys kiaušinius ir jauniklius. Lietuvoje labai daug priviso plëšrûnø: lapiø, janotø, kiauniø, vilkø. Kokiø paukšèiø pas mus maþai? Tø, kurie peri ant þemës: apuokø, tetervinø, kurtiniø – visi jie árašyti á Raudonàjà knygà. Kitø šaliø pavyzdys rodo, kad paukšèiai graþiai gyvena þmogaus kaimynystëje. Vadinasi, tikroji nykimo prieþastis – per daug plëšrûnø", – reziumuoja P. Adeikis. Pasak jo, Lietuvoje yra miškø, švari aplinka, visas dealios sàlygos gyvûnø ávairovei uþtikrinti – maisto pakanka kanopiniams, grauþikams, atsigauna ir plëšrûnai, tik reikia nustatyti prieþastis, kodël kai kurios gyvûnø rûšys nyksta. Kadangi P. Adeikis yra medþiotojas, savo administruojamoje medþiotojams skirtoje interneto svetainëje paskelbë plëšrûnø skaièiaus reguliavimo konkursà.

Oksana LAURUTYTË

Šeštadiená ir sekmadiená prekybos centre "Tilþë" vyks penktoji tarptautinë kaèiø paroda, kurios lankytojai galës pasigroþëti net 240 rûšiø katëmis. Bronius Gramavièius, Lietuvos felinologø draugijos "Bubastë" viceprezidentas ir Šiauliø felinologø klubo "Saulës katës" pirmininkas, á parodà atsineš itin retà katæ - Amerikos riestaausæ. Katë ypatinga tuo, kad jos galvà lyg karûna puošia dvi riestos tvirtos ausytës.

Elizabet ausys - jos karûna. Ausytës ne šiaip nulinkusios - yra kietos lyg mazgeliai.

Lietuvoje - itin reta

B. Gramavièius atveria duris ir jam prie kojø išsyk atskuba katë Elizabet. Šviesi ilgaplaukë þydraakë mielai leidþiasi paimama ant rankø, uostinëja pirštus, rûbus. "Ji turi nemaþai šuns bruoþø - vos pabudus prisistato, išlydi išeinant, mielai þaidþia. Iš pradþiø maniau, kad bus su tokia judria kate bëdos. Dabar matau, kad apsirikau - nesudraskë në vienos gëlës, nelieèia nei uþuolaidø, nei kitø daiktø", - sako katës šeimininkas.

Amerikos riestaausæ B. Gramavièius ásigijo dukros paprašytas. Besisveèiuojant pas draugus Suomijoje dukrai taip meili katë patiko, kad mergaitë vis prašë jà nupirkti. Tëvai sutiko, o dukra katæ vadina trumpiau - Bela.

"Sekmadiená katei sukako metai. Vasarà reikës jai kavalieriaus ieškoti, bet Lietuvoje jo nëra - arba á Lenkijà, arba á Suomijà teks vykti", - sako B. Gramavièius.

Kodël ši katë tokia reta? B. Gramavièius sako, kad veislë atrasta neseniai - 1981 metais. Pietø Kalifornijoje á vienà šeima atklydo dvi pusiau ilgo plauko katytës. Šeimininkus nustebino šiø katyèiø ausys - jos buvo uþriestos link pakaušio. Viena katytë þuvo, o kita pusiau ilgaplaukë katë tapo visø Amerikos riestaausiø kaèiø veislës pradininke. Ji susilaukë keturiø kaèiukø, iš kuriø du turëjo tokias pat riestas ausytes. Buvo pradëtas kryptingas veisimas bei genetinis šio reiškinio tyrimas. Nustatyta, kad genas, sàlygojantis ausies uþsisukimà, yra dominuojantis ir nelydimas jokiø kitø deformacijø.

Veislë buvo uþregistruota, patvirtintas jos standartas. Kadangi veislës pagrindas - paprasta Amerikos naminë katë, pripaþástami visi spalviniai ir ilgaplaukiø, ir trumpaplaukiø variantai. Kailis nesivelia, yra minkštas ir švelnus kaip šilkas, nereikalaujantis ypatingos prieþiûros.

Ádomu tai, kad kaèiukai gimsta áprastomis ausytëmis, kurios nuo antros-dešimtos dienos pradeda riestis atgal.

Krizinë katë mësos nereikalauja

B. Gramavièius sako, kad nors Amerikos riestaausës labai þaismingos, bet, anot jo, proto ribose. Kaèiø mylëtojui yra tekæ matyti þaisti taip trokštanèiø kaèiø, kad jos net kavos ramiai šeimininkui neleidþia atsigerti - lipa ant stalo, viska griebia. Elizabet - elegantiška, grakšti, plastiška, niekada neparodo agresijos.

Katës šeimininkas Bronius Gramavièius pasilenkia ir katë uþlipa jam ant sprando. Kiša nosá prie veido, glaustosi. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

B. Gramavièiaus šeima augina tris kates. Elizabet puikiai su "kolegëmis" sutaria, labai draugauja su vaikais, itin prisiriša prie savo šeimininko. Amerikos riestaausës charakteris - tai atsidavimo, ištikimybës, švelnumo, smalsumo ir þaismingumo mišinys. Jos visà gyvenimà elgiasi kaip vaikai, jø gyvenimas - þaidimas.

"Amerikos riestaauses galima dràsiai pavadinti krizës katëmis. Jos maþai valgo, mielai renkasi sausà maistà, mësos nereikalauja. Dabar katë šeriasi - "eina" vaikiškas plaukas", - sako katës šeimininkas ir þada prieš parodà katæ išmaudyti, išdþiovinti kailá dþiovintuvu, sušukuoti. Manikiûro nedarys - pagal nuostatus prieš parodà privalu agresyvioms katëms nagus pakirpti. Elizabet juk neagresyvi.

Mokytojo Jono Krivicko atminimo vakaras "Laiptø galerijoje"

Rièardas JAKUTIS

Netikëtai uþklupti tokio klausimo imtume màstyti, stengtumëmës prisiminti. Vieni gana greitai atsakytø, kiti ilgai galvotø, treti, deja, nieko negalëtø pasakyti.

"Laiptø galerijos" hole buvo surengta tarsi nedidelë, bet gana išsami ekspozicija, primenanti Jono Krivicko gyvenimo ir veiklos dienas. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Kam teko garbë bûti Šiauliø J. Janonio vidurinës mokyklos, vëliau - gimnazijos, mokytojo Jono Krivicko auklëtiniais, bemat atsako á šá klausimà. Manau, neklysiu teigdamas, jog šis mokytojas ásiminë dël didþiulës savo meilës tam, kà darë. Todël kovo 16-osios vakarà á "Laiptø galerijà" prisiminti mokytojo Jono Krivicko susirinko gausus bûrys jo kolegø, mokiniø ir jaunimo, spëjusio dar susidurti su šia iškilia asmenybe (mokytojas mus paliko 2007-aisiais) ar tik girdëjusio pasakojimus apie jo veiklà. Kovo 16-oji - Jono Krivicko gimtadienis. Tiesa, šiais metais jie ne kaþkoks apvalus (mokytojas gimæs 1929 m., tad jam bûtø buvæ 81-eri), bet vis tiek. Graþus sutapimas, jog Jonas Krivickas gimë Knygnešio dienà, nes já tikrai galima pavadinti savo laikmeèio knygnešiu, nes knygnešiai juk visad reikalingi.

Uþ kûrybingumà, sàþiningà darbà mokytojas Jonas Krivickas pelnë daugybæ apdovanojimø. 1972 m. jam suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas. J. Krivickas – J. Janonio gimnazijos metraštininkas, mokyklos istorijos muziejaus ákûrëjas ("Yra þmogus, yra – muziejus", - graþiai sakë J. Krivicko bendraþygiai). 1987 m. šiam muziejui suteiktas Liaudies muziejaus vardas. Nuo pat pirmøjø mokytojavimo metø Jonas Krivickas pasinërë á kraštotyrininko veiklà, buvo ilgametis mokytojø ansamblio "Salduvë" narys, be to, tapo nepakeièiamu ekskursijø vadovu. 1999 m. jam suteiktas aukšèiausios kategorijos gido vardas. Jo veikla kraštotyros srityje ávertinta Šiauliø kraštotyros draugijos Mikelio prizu, jam suteiktas Lietuvos kraštotyros draugijos garbës nario vardas. 2000 m. nenuilstantis mokytojas tapo P. Bugailiškio premijos laureatu, 1997 m. apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikšèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu ir Gedimino ordino medaliu, 2001 m. jam suteiktas Šiauliø miesto garbës pilieèio vardas.

Prisiminimais apie iškilø mokytojà vakaro "Laiptø galerijoje" metu dalijosi Šiauliø "Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja, Kraštotyros draugijos pirmininkë Virginija Šiukšèienë, J. Janonio gimnazijos direktorius Rimantas Budraitis, menotyrininkas Vytenis Rimkus, koncertavo folkloro ansamblis "Salduvë", padainavæs kûrinius, kuriuos kraštotyros ekspedicijø metu uþrašë pats mokytojas ir pasiûlë ansambliui, bei jo mëgiamas dainas. Kalbëjusieji Jono Krivicko gyvenimà palygino su mozaika, kuri sudaryta iš akmenëliø: štai penki akmenëliai, bylojantys apie já kaip mokytojà, penki pristato kraštotyrininkà, kiti penki - nepailstantá keliautojà... Taip susidarë ryški ir graþi gyvenimo juosta. Jono Krivicko autobiografinë knyga vadinasi "Praskriejo kaip vëjas", kurioje - linksmo ir geranoriško knygos autoriaus ironija, visdëlto negalima nepripaþinti, kad greitai praskriejo iškilaus mokytojo gyvenimas, bet jis buvo tikrai prasmingas.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Seimo pirmininkë Irena Degutienë pagerbë ir vertingomis muzikinëmis dovanomis apdovanojo praëjusiø metø tarptautiniø konkursø laureatæ šiaulietæ smuikininkæ Rolandà Ginkutæ ir jos mokytojà Nijolæ Prascevièienæ. Nors ávertinimas buvo malonus, abejingas valstybës poþiûris á talentingus vaikus, maþëjantis finansavimas ir muzikos mokyklø þlugdymas neramina pedagogæ.

Rolanda Ginkutë ir Nijolë Prascevièienë buvo šiltai priimtos Seimo pirmininkës Irenos Degutienës. Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos archyvo nuotr.

Kasmet Lietuvos muzikø rëmimo fondas atrenka tarptautiniø konkursø laureatà, kurá pristato Seimui. Šiemet Parlamento vadovës ásteigtas prizas - stiklinio angelo su smuiku skulptûrëlë - atiteko Rolandai Ginkutei, buvusiai Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos auklëtinei, šiuo metu neakivaizdþiai besimokanèiai M. K. Èiurlionio menø mokykloje.

Smuikininkë konsultuojasi Vokietijoje, pasaulinio garso smuikininko profesoriaus Z. Brono klasëje. R. Ginkutë yra grojusi solo su P. Èaikovskio konservatorijos kameriniu orkestru, dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose "Skambanèios stygos", kuriuos vedë pats Z. Bronas. Rolanda yra koncertavusi daugelyje šaliø - Ukrainoje, Olandijoje, Danijoje, Austrijoje - grojo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais áþymiausiose šalies salëse. Pernai ji uþëmë pirmà vietà treèiajame tarptautiniame Sauliaus Sondeckio jaunøjø smuikininkø ir violonèelininkø konkurse Šiauliuose.

"Dþiaugiuosi galëdama susitikti su jaunaisiais talentais. Matydama jûsø pasiekimus, kartu su daugeliu muzikos mëgëjø nepaliauju stebëtis jûsø gabumais, talentu ir pasiekimais tarptautinëse scenose", - sakë I. Degutienë.

Ji ragino išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia Lietuvos nepriklausomybë. Anot jos, svarbø vaidmená ugdant jaunuosius talentus vaidina ir juos rengiantys pedagogai.

Mokytoja ekspertë N. Prascevièienë yra parengusi ne vienà tarptautiniø konkursø laureatà.

Lietuvos muzikø rëmimo fondo rengiamos jaunøjø muzikos talentø pagerbimo iškilmës vyko Prezidentûroje ir Vyriausybës rûmuose. Lietuvos politikai pasveikino ir apdovanojo per šimtà gabiausiø Lietuvos muzikos talentø, laimëjusiø prizines vietas tarptautiniuose muzikos konkursuose Lietuvoje ir uþsienyje. Rolanda turëjo galimybæ groti Prezidentûroje prezidentei Daliai Grybauskaitei, politikams, akademinei muzikos bendruomenei.

Nijolë Prascevièienë dþiaugësi šiltu Seimo vadovës sutikimu: "Mane nustebino, kad Seimo pirmininkë daug þinojo apie Rolandà, ne tik oficialiai jà pasveikino. Daugiau nei pusvalandá kalbëjomës apie jà ir vaikø auklëjimà, aktualias problemas. Stebino, kad dovanos ir Rolandai, ir man buvo apgalvotos, šiltos ir vertingos."

Muzikos mokytojà neramina, kad valstybës, miesto poþiûris nëra toks, koks galëtø bûti. Dël ekonominës krizës šalyje šiemet iš Šiauliø miesto biudþeto talentingiems vaikams neskirta jokiø premijø ar stipendijø. Pedagogë stebisi, kodël sportininkams lëšø vis dëlto atsiranda. "Smuikininkams reikia atsarginiø stygø, jø instrumentas brangus. Visas išlaidas, reikalingas muzikos konkursams, padengia tëvai. Anksèiau paramos sulaukdavo vyresnieji, jau mokyklà baigæ vaikai, nors jos labiau reikia maþiesiems", - sako mokytoja.

Kone keturiasdešimt metø darbo patirties turinti pedagogë tikina, kad vaikø, dalyvaujanèiø muzikos konkursuose, yra kasmet.

Tokiu dalyku Šiauliai turëtø didþiuotis taip pat, kaip ir kitais Lietuvà garsinanèiais vardais. Maskva, Sankt Peterburgas - patys stipriausi meno centrai, kuriø negalima prilyginti vietinës reikšmës konkursams. N. Prascevièienës auklëtiniams teko laimë groti didþiosiose Rusijos koncertø salëse ir bûti pripaþintiems muzikos gerbëjø.

Aukšèiausio lygio muzikos mokymo sistemos lietuviams pavydi olandai, danai. Neveltui sakoma, kad savame krašte pranašu nebûsi, nes lietuviai vis maþiau dëmesio skiria vaikø meniniam ugdymui, karpomos lëšos, maþinamos pamokos.

Bûtent dël sumaþëjusiø pamokø Rolanda Ginkutë nebegalëjo tæsti mokslø Šiauliø 1-ojoje muzikos mokykloje. Anksèiau perspektyvûs vaikai turëdavo teisæ mokytis aštuntoje klasëje.

Muzikuojantys vaikai vietoj dviejø pamokø belanko vienà arba pusantros.

"Esu verèiama nedirbti. Švietimo sistema tyliai griauna muzikos mokyklas. Manau, kad šalis nori uþauginti Europos Sàjungai pigios darbo jëgos. Jai nereikia individualiø, savo nuomonæ turinèiø þmoniø. Kiekvienà dienà kantriai dirbdami vaikai tampa visai kitokiais þmonëmis. Jie puikiai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, þino, kad reikia dirbti, jeigu nori kà nors pasiekti. Pareigingi, mokantys planuoti laikà, uþsispyræ vaikai skiriasi nuo savo bendraamþiø, daþnai nerandanèiø kà veikti. Gabûs vaikai, dalyvaujantys konkursuose, patiria tiek áspûdþiø, kiek per visà gyvenimà, galbût, nepatiria suaugæs þmogus", - sako N. Prascevièienë.

2003 m. metø mokytojos titulà pelniusi pedagogë savo auklëtiniams skiria daug laiko, aukoja savo atostogas. "Ar mokëtø atlyginimà, ar - ne, vis tiek taip pat dirbèiau. Mokysiu juos tiek, kiek reikia. Jeigu vaikas stengiasi, kaip gali jam pasakyti, kad jam tepriklauso viena pamoka?" - šypteli ji.

Irena BUDRIENË

"Tuo metu, kai atkûrëme Lietuvos nepriklausomybæ, neásivaizdavome, kas turi bûti, tuo labiau, kaip turi bûti. Nei apie transatlantines, nei apie kitokias integracijas niekas në nesapnavo. Tai, kas dabar pasiekta, tada buvo neásivaizduojama. Tik kaip mes ta laisve naudojamës ir kur atsakomybës jausmas – kitas klausimas" – susitikime su šiaulieèiais sakë Lietuvos Nepriklausomybës Atkûrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila.

Dabar Vilniuje gyvenantis Lietuvos Nepriklausomybës Atkûrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila nëra retas sveèias gimtuosiuose Šiauliuose. Autorës nuotr.

Zigmas Vaišvila prisimena, kad prieš dvidešimt metø, likus kelioms dienoms iki kovo 11-osios, politikø blaškymasis ir átampa vis didëjo – bandyta suprasti atsakomybæ, kurià reikës prisiimti. Vienas iš klausimø buvo JAV pozicija – ar pripaþins, ar eiliná kartà parduos? Kovo 7 dienà tuometis JAV ambasadorius Maskvoje Jackas Matlockas pasikvietë lietuviø politikø delegacijà, bet pats atvykusiøjø nepriëmë.

Artëjant lemiamam momentui buvo parengtas scenarijus, kaip uþtikrinti valstybës tæstinumà: ekspromtu sukuriamos vardinës kortelës dël deputatø ágaliojimø atkurti valstybës nepriklausomybæ, toliau turëtø sekti Aukšèiausiosios Tarybos pirmininko rinkimai, atstatoma 1938 metø Konstitucija, keièiamas valstybës pavadinimas, herbas ir priimamas laikinasis Pagrindinis ástatymas.

Átampà didino ávykiai regione: vasará kruvini ávykiai Azerbaidþane, kovo 12 dienà šaukiamas TSRS liaudies deputatø suvaþiavimas dël TSRS prezidento institucijos steigimo. Kovo 10 dienà blaškymaisi pasiekë viršûnæ. Veikti ákvëpë pokalbis su Stasiu Lozoraièiu, pareiškusiu: "Mes nesuprantam, ko jûs laukiat." Bet ramybës nedavë klausimai, kokia bus Maskvos reakcija, ar bus susidorojimas, ar mes išlaviruosime graþiai.

Á Aukšèiausiosios Tarybos pirmininkus siûlomi Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas. "Buvau vienas iš tø, siûliusiø V. Landsbergá. Sàjûdþio kandidatas – didþiulis šansas nepriklausomybei, LKP kandidatas – klaustukas, – prisimena Z. Vaišvila. - Fantastika, kad taip greitai ir taip nekaltai pasiekëme rezultatà."

"Mes buvome neteisëtai inkorporuoti á kità valstybæ. Dar steigiamasis Sàjûdþio suvaþiavimas buvo priëmæs rezoliucijà, kad negalima dalyvauti okupacinës valdþios rinkimuose. Tai buvo vienintelis taikus bûdas paskelbti nepriklausomybæ, bet kiek dar laukëme, kol bûsime pripaþinti. Eksperimentas buvo labai pavojingas ir uþ tai sumokëjome Sausio 13-àjà. Manote, Gorbaèiovas nesitarë su Bušu, negaudavo pritarimø? Kaip ir dabar susitarimas dël "Mistralio". Tas eksperimentas galëjo baigtis labai liûdnai, gerai, kad buvo Laisvës lyga, gerai, kad Kovo 11-àjà "uþ" balsavo LKP ir keli lenkai – matyti, kad tai – tautos valia, nes rusø propaganda skelbë mus esant apsišaukëlius. Estai ir latviai tik 1991 metø rugpjûtá po puèo paskelbë nepriklausomybæ", – akcentuoja Z. Vaišvila. - Buvo ir tarp mûsø abejojanèiøjø dël nepriklausomybës paskelbimo. Ne vienas sakë – išrenkam pirmininkà ir sustojam."

Signataras prisimena sumaištá dël paskutinio Akto sakinio, skelbusio "Lietuvos Respublikos Aukšèiausia Taryba šiuo aktu pradeda realizuoti valstybës suverenitetà", taèiau kai signatarams atnešë dokumentà pasirašinëti, jie pastebëjo, kad vietoj "pradeda" árašytas þodis "siekia". Per pertraukà aiškintasi dël to þodþio. Ne visi signatarai dokumentà pasirašë tà patá vakarà: vieni – iš ryto, kiti – po paros.

Tada politikai privalëjo rasti bendrà konsensusà, šnekëtis. Z. Vaišvilos nuomone, viena iš mûsø problemø yra ta, kad lemiamu momentu atsakingas pareigas uþimantys þmonës ir anksèiau, ir dabar þiûri tik savo ego, bet neieško sutarimo su kitais. Taip atsirado takoskyra tarp Sàjûdþio ir komunistø partijos. "Kuo Sàjûdis skyrësi nuo dabartinës valdþios? Posëdþiai vyko atvirai, kas nori, tas ateina. Visos blogybës kyla tada, kai politikai nesugeba tartis", – ásitikinæs Z. Vaišvila.

"Kodël viskas nusprendþiama tik uþ uþdarø durø? Atsakomybës jausmo ir susikalbëjimo nëra. Sakome – na jau blogesnio Seimo nebus, bet išrenkamas vis blogesnis. Norëdami tiesiogiai rinkti merus, turëtume nubrëþti kompetencijos ribas, kaip Seimo ir prezidento, pavyzdþiui. Aš ne prieš tiesioginius merø rinkimus, tik noriu þinoti, kà darys meras, kà – savivaldybës taryba, koks bus valdþiø balansas, ir tik tada galiu pasakyti nuomonæ", – apie nûdienes politikos realijas svarsto Z. Vaišvila.

Paklaustas, kaip vertina prezidentës veiklà, atsako tiesiai: "Teigiamai vertinu. Per Adamkaus antrà kadencijà ta institucija nebeveikë, dabar atsirado valdþiø balansas, bet kaip tos galios naudojamos – jau kitas dalykas. CÞV kalëjimo skandalo metu prezidentës þodis – tai valstybës vardu pasakytas þodis, kuris turi bûti tariamas labai atsakingai. Didesnio neprofesionalumo reikëtø paieškoti – susipykti su amerikonais. Reikia proto turëti. Prisiminkime, iš kur suþinojome apie kalëjimà – paskelbë amerikietiški kanalai, bet iš rusiškø šaltiniø. Kam reikëjo, kad mes susipyktume su amerikieèiais? Tai labai pavojinga – nëra Europoje në vienos ginkluotos struktûros, kuria galëtumëme pasiremti, jeigu norime turëti Rusijai atsvarà."

D. Grybauskaitei kliuvo ir dël jos pasiûlymo atverti KGB archyvus. "Tada tauta turës uþsiëmimà. Kà Maskva norëjo, tà išsiveþë, kà norëjo – paliko. Paliko daugiausia mûsø išeivijos ir inteligentijos bylas. Liustracija buvo fikcija – negalima be išmananèiø þmoniø atlikti liustracijos. Maskva dalá bylø gràþino, pavyzdþiui, Aloyzo Sakalo. Negalima taip daryti – ištraukia kaþkas ir duodam tautai peno", - sako Z. Vaišvila.

Signataras kritikavo ir nevykusius valdþios sprendimus dël energetikos. Anot jo, reikëjo derëtis, kad Ignalinos atominës elektrinës uþdarymas bûtø atidëtas. Dabar išloš tik Rusija, nes iš jos bûsime priversti pirkti elektros energijà. Z. Vaišvila piktinosi valdþios svarstymais, ar ásileisti Europos branduoliná sàvartynà: "Jei tylësime, tai taip ir padarys. Aukšèiausioji Taryba uþdraudë net branduoliniø atliekø tranzità per Lietuvos teritorijà."

Z. Vaišvila tiesiai neatsakë á þmoniø klausimà, ar gráš á aktyvià politikà. Tik garantavo, kad su Kæstuèiu Èilinsku ir Gediminu Vagnoriumi jo nepamatysime. "Tai jau moralinis dalykas", – sako Z. Vaišvila. Á klausimà, kà atkuriant nepriklausomybæ bûtø daræs kitaip, signataras atsakë: "Siekèiau sutarimo. Ir dabar nemalonûs sprendimai priimami uþ uþdarø durø."

Eva JAGMINAITË

Kovo 11-13 dienomis Šiauliuose vyksta kûrybinës dirbtuvës, kuriø metu tikimasi išvystyti idëjà ar architektûriná sprendimà, kaip turëtø bûti sutvarkyta Prisikëlimo aikštë ir koks paminklas tautos laisvës ir nepriklausomybës gynëjams pagerbti turëtø bûti sukurtas. Ar pavyks per tris dienas išgeneruoti gerà, ádomià ir miestui naudingà idëjà, greitai paaiškës. O kol kas pateikiame pavyzdþiø, kaip architektûriniø sprendimø buvo ieškoma kituose miestuose.

Estijos Rakverës miesto Vabaduse aikštei, esanèiai transporto þiedo centre, suprojektuoti surengtas net tarptautinis konkursas. Algimanto ÈERNIAUSKO asmeninio archyvo nuotrauka

Rakverës tikslas – tapti kultûros centru

Šiaurës Estijoje, Pandiverës aukštumoje, 20 km á pietus nuo Suomijos álankos ásikûræs miestelis Rakverë yra svarbus Estijos susisiekimo mazgas, o savo dydþiu ir apgyvendinimu primena mûsø Kelmæ. Rakverës miesto istorija datuojama nuo III amþiaus, kuomet istoriniuose šaltiniuose rasti pirmieji šio miestelio paminëjimai.

Rakverë yra sparèiai besivystantis, inovatyviomis kultûrinëmis iniciatyvomis išsiskiriantis Pabaltijo miestas, kuriame vyko pirmieji Estijos kultûriniai festivaliai, šventës. Miesto tikslas – išsivystyti á ávairiapusá kultûriná centrà. Ne daug kas þino, taèiau Rakverë siekë bûti átraukta á Europos kultûros sostinës programà kartu su Tartu ir Talinu. Vis dëlto nedidelis miestelis plëtoja grandiozinius ir ambicingus planus.

Estai surengë tarptautiná konkursà

Beveik prieš metus nutaræ sutvarkyti vienà miesto aikšèiø estai surengë rimtà tarptautiná konkursà ir išsamiai nurodë ko pageidautø ilgus metus transporto þiedo centre esanèioje dykynëje.

Norà konkurse dalyvauti pareiškë šimtai architektø, keli jø ir iš Lietuvos. Šiaulietis architektas Algimantas Èerniauskas taip pat turëjo galimybæ susipaþinti su Rakverës Vabaduse aikštës konkurso sàlygomis ir su visa komanda apsilankë Estijoje.

"Rakverë - maþas miestelis su labai rimtais uþmojais ir ketinimais. Šiauliai tokiø ambicingø planø kûrybinëms dirbtuvëms nekelia. O konkurso Vabaduse aikštei, per puskilometrá nutolusiai nuo centrinës Rakverës miesto aikštës, uþduotyje buvo ne tik numatyta sutvarkyti transporto þiedo centre esanèià dykynæ, paverèiant jà viešàja erdve, bet ir atrasti vietà naujajam viešajam pastatui bei nuspræsti, kaip geriausia šalia aikštës esanèià baþnyèià transformuoti á multifunkciná pastatà, kaip išspræsti transporto srautø problemà. Ar ásivaizduojate, kad mûsø Kelmë išsikeltø tokius uþmojus", - sako A. Èerniauskas.

Konkurso sàlygos apëmë ne tik dykinæ transporto þiedo centre, bet ir šalia esantá baþnyèios sklypà, ir Rytinæ Vabauske parko dalá, kuriame jau yra du architektûriniai paminklai - sovietinis kareivis ir paminklas Nepriklausomybei. Greta stovi ligoninë ir mokykla.

Maþas miestelis - rimtas poþiûris

Konkurse panorusiems dalyvauti architektams buvo ne tik išdalintos konkurso sàlygos, uþdaviniai bei kita bûtina informacija, bet ir pateikta istorinë šios teritorijos ir miesto vystymosi medþiaga, išsami informacija apie architektûriniø akcentø ir pastatø netoli þiedo pastatymo istorija bei preliminari ateities vizija.

"Organizatoriai iškart iškëlë tikslà sukurti visuomeninæ erdvæ ir pasiliko galimybæ koncertø salës ir miesto aikštës idëjø nugalëtojus išrinkti atskirai. Estai pripaþino, kad transporto þiedo centre likusi urbanistinë dykynë nëra aiškaus ir sàmoningo planavimo rezultatas. Didinga erdvë nepritaikyta praktiškai: visas plotas yra transportu apkrautas ir nepatogus pëstiesiems, - pasakoja A. Èerniauskas. - Todël architektams, panorusiems dalyvauti konkurse pirmiausia iškilo uþdavinys – aiškiai suformuoti aikštës parametrus. Šiuo metu Šiauliø Prisikëlimo aikštei keliamas uþdavinys paprastesnis, ji yra aiškiai suformuota, ir tereikia tiesiog atlikti baigiamuosius darbus."

Vabaduse aikštës konkursantams buvo pasakyta, kad þiedà galima perplanuoti, taèiau svarbu išlaikyti jungtá ir vientisumà su jau esanèiais šalia architektûriniais objektais bei pagrindine miesto aikšte. Nors Šiauliø architektai þadëjo dalyvauti konkurse, vis dëlto dël tam tikrø prieþasèiø teko šios minties atsisakyti.

"Gaila, þinoma, kad nesudalyvavome. Mëgstu darbus pabaigti iki galo, taèiau šis projektas padëjo suvokti, kad net maþas miestelis gali turëti labai rimtà poþiûrá á savo vietoviø tvarkymà, mat nedidelio ploto sutvarkymui pasirinkta tarptautinio konkurso forma, jam labai rimtai pasiruošta, tiksliai išstudijuota vietovë", - sako A. Èerniauskas.

Kûrybinëms dirbtuvëms reikia deramai pasiruošti

Anot architekto, tarptautiniai ar vietiniai konkursai nëra vienintelis bûdas sukurti architektûrinæ idëjà ar sprendimà.

"Nesu nusistatæs prieš kûrybines dirbtuves, kartais jos net labai veiksmingos. Keleto dienø kûrybinës dirbtuvës LITUANICA buvo surengtos rudená Kaune ir davë labai gerø rezultatø. Joms nuodugniai ir ilgai ruoštasi. Siekta atrasti idëjà 11 ha teritorijai Kauno senamiestyje, tarp Kauno pilies, Petro Vileišio tilto ir netoli Nemuno ir Neries santakø sutvarkyti. Kûrybiniø dirbtuviø dalyviø buvo prašyta sukurti teritorijos uþstatymo vizijà, ávertinant ir pagrindþiant keletà aspektø – unikalø vietovës išnaudojimà, vizualinæ ir funkcinæ jungtá su Kauno pilimi, integracijà á senamiesèio erdviná audiná, tinkami masteliai, tinkamo aukštingumo ir mastelio parinkimas", - dësto architektas.

Gerai organizuotos dirbtuvës davë ir deramø rezultatø – suplanuotos viešosios erdvës, infrastruktûra, gyvenamosios ir komercinës patalpos. 2011-aisiais planuojama parengti detaløjá planà, 2012-aisias – techniniai projektai, o 2013-aisiais ketinama pradëti statybas.

Belieka tikëtis, kad ir šá savaitgalá Šiauliuose vykstanèios kûrybinës dirbtuvës bus geras postûmis Prisikëlimo aikštei paversti traukos objektu, o neliks dar vienu stalèiuose dûlëjanèiu dokumentu.

Buvau nustebinta ir sutrikusi, perskaièiusi 2010 m. vasario 4 d. "Šiauliø naujienose", skyrelyje "Liaudies balsas", savo trumpà interviu gatvëje, parengtà þurnalistës Astos Volkovaitës. Jame yra parašyta ir tai, ko aš nesakiau apie miesto valdþios darbus, sprendimus. Aš tik minëjau, kad reikëtø ir naujø þmoniø, neatsisakant patyrusiø, suabejojau naujo viešbuèio reikalingumu.

Vasario 5 d. rytà nuëjau á redakcijà pas A. Volkovaitæ pasiaiškinti, kodël ji taip pasielgë. Kalbëjomës ramiai, þurnalistë neprieštaravo mano mintims.

Tà paèià dienà mano parašytà apie šá ávyká replikà perskaitë vyr. redaktoriaus pavaduotojas Mykolas Deikus ir paþadëjo išspausdinti. Jis tik labai nustebo, kodël þurnalistë neturëjo diktofono.

Po keliø dienø vël trukdþiau M. Deikø. Jis informavo, kad mano tekstà perdavë vyr. redaktoriui Linui Garbeniui. Man L. Garbenis nenorà spausdinti motyvavo tuo, kad išspausdinus reikëtø þurnalistei skirti nuobaudà. Pagaliau sutarëme išbraukti mano pasiûlymà þurnalistinio darbo klausimais, parašyti ne tik mano vardà, bet ir pavardæ. (A. Volkovaitë buvo parašiusi tik vardà). Vyr. redaktorius L. Garbenis paþadëjo išspausdinti.

Finalas. Mano replika publikuota nebuvo. L. Garbenis man pasakë, kad þurnaliste A. Volkovaite pasitiki ir ji parašë tai, kà aš kalbëjau.

A. Volkovaitë, paklausta, kodël iš pradþiø mûsø pokalbis buvo ne toks, atsakë: "Aš pasakiau tai, kà norëjau pasakyti."

Išvados. Keista vyr. redaktoriaus Lino Garbenio pozicija: paþadëjæs spausdinti, staiga pakeitæs nuomonæ visiškai manæs neinformavo. Turëjau eiti, teirautis, ilgai stovëti koridoriuje... Kodël visà mënesá reikëjo tø viraþø? Juk þurnalisto sëkmës laidas turëtø bûti tiesa ir mokëjimas bendrauti su þmogumi.

Eglë Preskienienë

Natalija SOBUTAITË

Martina, Marie ir Linda – trys merginos, atliekanèios EVS praktikà Šiauliuose. EVS - tai Europos jaunimo savanoriø organizacija, suteikianti galimybæ ágyti patirties ir realizuoti save. Marie ir Linda á Šiaulius atvyko rugsëjá ir ketina èia pasilikti iki geguþës pabaigos. Martina – italë, praktikà pradëjusi sausá - Lietuvoje liks iki liepos.

Martina, Marie, Linda, dalyvaujanèios Europos savanoriø organizacijos projekte, baigusios mokyklà nebuvo apsisprendusios, kur toliau norëtø studijuoti, todël pasirinko savanoriø darbà. Asmeninio archyvo nuotr.

Kodël nusprendëte ásitraukti á EVS veiklà?

Martina: Norëjau pagyventi uþsienyje, pamatyti kitokià kultûrà, pailsëti nuo Varese - maþo miestelio šalia Milano, kuriame gyvenu, bei itališko mentaliteto.

Marie: Baigusi mokyklà neþinojau, kà noriu studijuoti, man reikëjo laiko apsispræsti, todël nusprendþiau dalyvauti EVS programoje.

Linda: Aš taip pat neþinojau, kà studijuoti bei norëjau išvykti á uþsiená. Taip atsiradau Lietuvoje.

Kodël pasirinkote Lietuvà?

Linda: Aš pasirinkau projektà. Prieš EVS niekada negalvojau apie kelionæ á Lietuvà.

Marie: Atsitiktinai suþinojau apie projektà, nusprendþiau pabandyti ir buvau atrinkta. Pamaniau, kodël gi ne.

Martina: Taip pat nutiko ir man.

Papasakokite apie savo projektà išsamiau.

Marie: Mes dirbame radijo stotyje, rengiame laidas. Taip pat dalyvaujame mokyklos gyvenime, pavyzdþiui, kartais padedame vokieèiø kalbos pamokose.

Linda: Organizavome tarptautiná vakarà - sausio pabaigoje vyko renginys "10 in 1", kuriame savo šalis pristatë skirtingø tautybiø atstovai, šiuo metu esantys Šiauliø Didþdvario gimnazijoje. Tiesà sakant, ketinu sieti ateitá su þiniasklaida, todël radijas man - puiki praktika.

Martina: Aš myliu muzikà, ji - mano gyvenimas. Radijas man buvo idealus pasirinkimas.

Ar programa pateisino jûsø lûkesèius?

Martina: Ne, nelabai. Tikëjausi, kad mano darbas bus techniškesnis ir labiau susijæs su muzika.

Linda: Tai vyko taip seniai... Aš þinojau, kad mano darbas bus susijæs su tekstø rašymø ir jø árašymu.

Marie: Prieš atvykdama aš nieko neþinojau nei apie tai, kà turësiu daryti, nei apie Lietuvà, todël ko nors tikëtis buvo sunku. Taèiau aš patenkinta tuo, kà darau. Kol kas vis dar neþinau, kà studijuosiu gráþusi, dabar tiesiog ilsiuosi. Turime daug laisvo laiko, galime pakeliauti ir susipaþinti su naujais þmonëmis.

Ar bûdamos sveèioje šalyje pasiilgstate šeimos?

Marie: Þinoma. Iš pradþiø buvo keista, tai pirmas kartas, kai palieku šeimà toká ilgà laikà. Dabar aš jau pripratau ir laukiu, kol susitiksime.

Linda: Juk egzistuoja "Skype", susisiekti galima internetu. Tëvai aplankë mane gruodþio pradþioje, kito vizito tikiuosi sulaukti per Velykas.

Kaip sekasi gyventi Lietuvoje? Kokie áspûdþiai?

Marie: Atsipalaidavusi šalis. Man patinka, kad atstumai nëra dideli ir galime aplankyti kitus EVS savanorius, kuriø Lietuvoje yra apie septyniasdešimt.

Linda: Lietuviai - pašëlæ vairuotojai! Jie vaþiuoja gana greitai ir arti vienas kito.

Marie: Pasiseka, jei jie sustoja uþsidegus raudonai šviesai. Vokietijoje tai nëra áprasta, mes paklûstame taisyklëms.

Martina: Pastebëjau didþiulá skirtumà tarp jaunimo ir pagyvenusiø þmoniø. Pensininkai gyvena tikrai skurdþiai.

Marie: Parduotuvëse kartais tenka susidurti su pagyvenusiais þmonëmis, tuomet susišnekëti bûna praktiškai neámanoma. Belieka bendrauti þenklais, nes mano lietuviø kalbos þinios kol kas nëra geros. Su jaunimu problemø nekyla, jis puikiai šneka angliškai, kartais - net vokiškai.

Kà manote apie Šiaulius?

Martina: Èia tikrai graþu. Laukiu, kol pamatysiu miestà sniegui ištirpus. Mums patinka, kad visur galima nueiti pësèiomis. Jei tik nebûtø šalta, bûtø nuostabu.

Marie: Šiauliai maþesni nei mano gimtasis miestas, taèiau dël maþesnio dydþio èia nëra dideliø kamšèiø ir streso.

Linda: Mes aplankëme kelis naktinius klubus ir pastebëjome, kad rasti vietà, kurioje neskambëtø elektroninë muzika, gana sudëtinga. Aš nesu jos mëgëja, todël naktiniame gyvenime nepastebëjau nieko ypatingo.

Martina: Esu pratusi prie dideliø pasilinksminimo vietø ir daugybës þmoniø. Èia aš pasigedau ne tik to, bet ir uþsienietiškos muzikos. Klubuose skamba labai daug lietuviškos muzikos.

Marie: Taèiau jei esi su gera kompanija, muzika tampa nebesvarbi.

Spëjote susipaþinti su naujais þmonëmis?

Marie: Su daugybe. Prieš atvykdama èia paþinojau tik Lindà, taèiau ir su ja susipaþinome likus trim dienom iki atvykimo, EVS seminare.

Linda: Dauguma jø atvykæ iš kitur, kaip ir mes. Iš Prancûzijos, Ispanijos, Italijos...

Marie: Susipaþinome su merginomis iš Kurtuvënø, dalyvaujanèiomis kitoje programoje. Tarp lietuviø neradome tiek daug draugø ir nesame tokie artimi.

Martina: Manau, kad 20–30 metø þmonës ir studentai yra labai draugiški. Tuo tarpu mokykloje á mane þiûri kaip á pašalinæ. Taèiau apskritai þmonës nori bendrauti.

Marie: Kartais jie labai nustemba, kai pasakau, jog nešneku lietuviškai.

Linda: O jie tiesiog šneka toliau, nors aš nesuprantu në þodþio.

Kuo Lietuva skiriasi nuo jûsø šalies?

Martina: Oru bei maistu. Lietuviškas maistas man patinka. Lietuviai itin mëgsta pomidorø padaþà ir valgo já su viskuo. Man tai gana neáprasta.

Marie: Man labai patinka varškës sûreliai, Vokietijoje neturime nieko panašaus. Taip pat supratau, kad lietuviø kalba yra labai sudëtinga. Atvykusios tris mënesius lankëme lietuviø kalbos kursus, taèiau mokame tik pagrindinius þodþius, pavyzdþiui "aèiû" ar "labas". Manau, tai pati sudëtingiausia kalba, kokià kada nors mokiausi.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS, www.etaplius.lt

Šiaulietis Donatas Brikas jau keletà metø domisi sëkmës technologijomis. Jei nori bûti savo laimës kalviu, tenka daug ko išmokti, atsikratyti senø nuostatø, paþinti save. Galø gale – išmokti skaièiuoti pinigus.

Donatas Brikas prisipaþásta, kad jam kartais nusvyra rankos, taèiau visada þino, kad nesëkmingi periodai - laikini. Autoriaus nuotr.

Paukštis ir grûdai

Kas yra sëkmës technologijos? "Apie jas pagalvojau prieš kelerius metus, kai nusprendþiau atidëti dalá pinigø kelionëms. Mëgstu keliones, taèiau jos ištuština kišenes. Kai atidedi pinigø kas mënesá, rodos, išvyksti nemokamai", - teigia pašnekovas.

Jaunas sëkmës ieškotojas sëkmæ ir norà tobulëti lygina su paukšèiu, kurá nori palesinti. Jei jam mesi grûdus – paukštis nuskris. Jei pabersi ir atsitrauksi – paukštis pats suras grûdus. Akivaizdu, kad kiekvieno þmogaus tobulëjimas yra jo asmeninis reikalas, o tobulëjimo bûdai – nesuskaièiuojami.

Donatas iš pradþiø vaþinëjo á Vilniø – lankë ávairius seminarus. Vëliau pagalvojo – kodël jis turi trenktis á kità Lietuvos galà? Gal ir Šiauliuose yra þmoniø, norinèiø tobulëti? Taip Donatas ákûrë Saviugdos mokyklà. Organizuoja asmenybës tobulëjimo seminarus, kalbëjimo meno uþsiëmimus, apie "Silva" ir kitus savæs valdymo metodus. Apie organizuojamus susitikimus su lektoriais Donatas informuoja savo svetainëje www.saviugdosmokykla.lt .

Smegenø plovimas?

Donatas daþnai sulaukia kaltinimø, kad jo organizuojami seminarai – tik smegenø plovimas. Jis niekada neskuba to neigti. "Þmonëms smegenys plaunamos visada. Taèiau mes galime pasirinkti, kuo jas plauti – televizijos šou ar tobulëjimo kursais. Plaunamos smegenys gali tapti skaidresnës, o gali ir susijaukti", - svarsto seminarø organizatorius.

Jaunuolis prisipaþásta, kad jam kartais nusvyra rankos, taèiau visada þino, kad nesëkmingi periodai - laikini. "Stengiuosi bûti vertas savo tikslo", - pabrëþia Donatas, prisimindamas garsià frazæ iš filmo "Terminatorius". Robotas iš ateities mokëjo psichologijos pradþiamokslá ir þinojo, jog pyktis – geriau nei neviltis. Þmoguje visada slypi nematomø jëgø, kurios prikelia gyvenimui net sunkiausiais laikais.

Bendraminèiø klubas

Donatas yra subûræs bendraminèiø klubà, kuriame aptarinëja lankytus seminarus. Bando pritaikyti naujas þinias savo gyvenime. Neseniai su draugais sutarë á kiekvienà þmogø kreiptis vardu. Ásivaizduokite, kaip pasikeièia kasininkës darbas, kai á jà pirkëjas kreipiasi vardu. Juk kiekviena turi prisisegusi kortelæ su vardu. Taip pat pasikeièia ir paþástamø þmoniø bendravimas, kai vienas kità vadina nesutrumpintais ar neiškraipytais vardais.

Pašnekovas prisiminë dar vienà situacijà, kurioje tiesiogiai padëjo seminarai, tiksliau, emocijø valdymo treniruotës: "Neatsargiai sukau iš kiemo. Vienas vairuotojas sumëtë savo automobilá, kad neatsitrenktø á mane. Netrukus jis prisigretino prie manæs ir burnodamas vertë sustoti. Pradariau langà ir átûþusiam vairuotojui padëkojau. Pagyriau, kad jis geras vairuotojas ir išgelbëjo mane nuo tokios nelaimës. Beliko tik paspausti rankà."

Asta LAURECKAITË

"Šiuo metu atlieku bausmæ Panevëþio pataisos namuose. Mano du vaikai auga globos namuose. Su vaikais bendrauju laiškais, bet pamatyti juos neturiu galimybës, todël kreipiuosi á Jus. Padëkite pamatyti savo vaikuèius. Bûèiau labai dëkinga, labai ilgiuosi savo vaikø", - tokius laiškus jau treèius metus gauna Alma Javtokienë, Šiauliø vicemerë.

Direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienë vaikus išveda susitikti su mamomis.

Jie jaudina ir verèia tikëti kalinèiø moterø nuoširdumu. Kasmet ponia Alma susirenka Šiauliø ir aplinkiniø rajonø vaikø globos namø auklëtiniø bûrelá ir patraukia á Panevëþio moterø kalëjimà. Paskutiná kartà vaþiuota geguþæ. Padaþnëjæ kalinèiø mamø laiškai á kelionæ paragina besibaigiant vasariui.

Gaila, kad Šiauliø kûdikiø namø auklëtinë su mama nesusitiks – mergaitë susirgo. Pataisos namuose apgyvendinta nepilnametë šiaulietë Raimonda (vardai pakeisti) labai norëjo pasimatyti su seserimi. Deja, pastaroji sanatorijoje. Taèiau kitas jos noras išpildomas – pas jà vaþiuoja socialinë pedagogë Jolanta Mankuvienë. Radviliškyje ekipaþà papildo keturi vaikai – septynmetë Evelina su trimeèiu broliuku ir du broliukai – šešeriø Povilas ir ketveriø Benas, lydimi logopedës-specialiosios pedagogës Alës Puzarienës. Vaikai ramûs, dþiaugiasi kelione.

Nepilnametës ir moèiutës

Jolanta ima pasakoti apie savo patirtá bendraujant su Raimonda. Mergaitës mamai nusiþudþius, ji pateko á globos namus. Greitai jà ëmësi globoti tvarkinga šeima. Prasidëjus paauglystei, Raimonda ëmë nebeklausyti globëjø, bëgti iš namø, išgërinëti, susidëjo su átartina kompanija. Socialinë pedagogë kartu su globëja bandë átikinti mergaitæ elgtis tinkamai, bet tai negelbëjo. Galop ji apkaltino savo globëjà išprievartavimu. Vykæs ikiteisminis tyrimas átarimø nepatvirtino. Mergaitë gráþo á globos namus. Taèiau pabëgimai, išgërinëjimai, valkatavimas tæsësi. Kartà Raimondos ieškojo ilgokai, kol atëjo informacija iš Talino, kad rasta nuo narkotikø apsvaigusi po miestà klaidþiojanti nepilnametë iš Lietuvos. Tai buvo Raimonda. Tuomet nemalonumø lavina uþklupo ir globos namø darbuotojus.

"Toje mergaitëje gyvena tarsi du þmonës. Išgërusi ji tampa agresyvi, nesukalbama. Mes smarkiai susipykdavome. Taèiau praëjus laikui ji atsiprašydavo, glausdavosi, norëdavo kalbëtis. Vakarienei gavusi porà meduoliø, vienà nešdavo man parodydama, kad aš esu jai artima. Sunkus buvo metas. Ji prisidirbdavo ir naktimis, ir poilsio dienomis. Palikdavau savo šeimà, namus ir vaþiuodavau", - prisimena socialinë pedagogë.

Dabar mergaitë nuteista 3,5 metø bausmës pataisos namuose. Devyni mënesiai, praleisti tardymo izoliatoriuose, áskaièiuoti á bausmës laikà. Uþ kà? Šešiolikmetë keršijo draugei, kuri neva susidëjo su jos vaikinu, ir organizavo jos išprievartavimà. "Netikusi draugë" buvo áviliota á butà, kuriame buvo kelias dienas prievartauta.

Panevëþio pataisos namø direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienë labai apsidþiaugë pamaèiusi Jolantà. Šioje ástaigoje Raimonda - nuo vasario pradþios.

"Mes su ja dar tik susipaþástame. Labai norëtume, kad ji turëtø koká nors þmogø laisvëje, kuris jà palaikytø", - sako pavaduotoja ir pripaþásta, kad naujokës elgesys jau kelia problemø.

Kartu su Raimonda kali dar trys nepilnametës. Visos iš globos namø. Jø patalpos visiškai atskirtos nuo kalinèiø suaugusiøjø. Kai uþeiname pas nepilnametes, Raimonda apsiašarojusi puola Jolantai á glëbá. Kitos dvi noriai bendrauja. Viena jø po poros mënesiø jau pati taps mama ir persikels á mamø su vaikais skyriø. Èia auga aštuoni pataisos namuose gimæ maþyliai.

Merginø akys geros, atrodo, nuoširdþios. Jos þada daugiau èia nepakliûti. O kali uþ daþnas vagystes, plëšimà. Kai išeis á laisvæ, gráš á globos namus.

Kitas direktoriaus pavaduotojas šiaulietis Ovidijus Burkauskas prisipaþásta, kad jos nesunkiai já átikina nebûtais dalykais. Tokios, atrodo, nuoširdþios. Taèiau Reginos Stankuvienës taip lengvai "nenupirksi"... Ji prisimena, jog neseniai buvo savaitë, kai ástaigoje nebuvo në vienos nepilnametës. Bet taip bûdavo reti. Naujos gyventojos sugalvojo ir sudauþë televizorius, kompiuterius, muzikos centrus. Ko nespëjo sugadinti, priþiûrëtojai išnešë. Dabar jos skundþiasi, kad nuobodoka. Maistu patenkintos. Viena tik padejavo, kad per kelis mënesius priaugo net devynis kilogramus.

Paliekame nepilnametes su jø paþadais keisti savo gyvenimà. Pavaduotoja pasiûlo aplankyti moèiuèiø kamerà. Augusiø moterø gyvenamoji patalpa išpuošta lentynëlëmis su gëlëmis, primegzta rausvø servetëliø, rankdarbiø. Atrodo, trûksta tik anûkø... Prekiavo narkotikais, apgaudinëdamos senus þmones išviliojo iš jø pinigus – pensinio amþiaus kalinèiø moterø nuodëmes vardija ástaigos vadovai.

Moèiuèiø kamera išpuošta rankdarbiais, gëlëmis. Atrodo, trûksta tik anûkø... Autorës nuotr.

Vedybos ir socialinis statusas

Panevëþio pataisos namuose kali 280 moterø. Devynios iš jø atlieka areštà (iki 90 parø), jø izoliacija intensyvesnë.

"Apie 100 iš jø – narkomanës, tiek pat turi psichopatiniø problemø, 65 – priklausomos nuo alkoholio", – pristato "kontingentà" Regina Stankuvienë.

Trys laukiasi kûdikio. Pasirodo, ástaiga privalo nuveþti kalines á susitikimus su savo vyrais, kalinèiais kitose ástaigose, tik moteris turi susimokëti uþ kelionæ. Po tokiø pasimatymø kartais moterys pasijauèia besilaukianèios... Daþnai èia moterys skiriasi su savo vyrais, vël teka, keièia pavardæ. Aukšèiausias rangas – ištekëti uþ ákalintøjø iki gyvos galvos. Tokios moters statusas pataisos namuose ûgteli.

Vadovai pasakoja, jog vyksta intensyvi pogrindinë prekyba. Viskas parduodama (kartais net vyrai), keièiama á cigaretes.

Moterims siûloma profesinë reabilitacija – gali rinktis kirpëjos, siuvëjos arba virëjos amatà. Ypaè populiari kirpykla. Surenkamos apie 30 moterø grupës, apie 25 iš jø kursus baigia. Uþeiname á kirpyklà. Skurdþioje patalpoje stovi medinës aptriušusios këdës, veidrodþiai, šukos, keletas árankiø. Moterys viena kitai daro šukuosenas.

Eidami pro šalá prasilenkiame su smulkiu, sportiniu kostiumu apsirengusiu, beveik plikai galvà nusiskutusiu þmogumi. Jis þemu vyrišku balsu pasisveikina. Nustembame – ar èia yra ir vyrø?

"Tai moteris, mûsø gyventoja", - paaiškina pavaduotoja.

"Mano mamai reikia kito darbo"

Uþeiname á pasimatymø kambará. Èia dvi jaunos simpatiškos mamos dþiaugiasi mûsø atveþtais vaikais. Maþoji Evelina pareiškia, kad ji niekur su mumis nebevaþiuos, liks èia su mama.

Moterys dëkoja Almai Javtokienei uþ galimybæ susitikti su savo maþyliais.

"Kiek rašëme visur, prašëme, niekas mûsø neišgirdo. Tada pavaduotoja pasiûlë rašyti jums", - pasakoja kalinèios mamos.

"Taigi èia mûsø vaikas", - aikteli pavaduotoja, paþinusi vienà maþylá. Pasirodo, jis pataisos namuose augo iki vieneriø metø. Mama buvo paleista á laisvæ. Taèiau po kiek laiko nusikalto ir gráþo á ákalinimo ástaigà vël. Tada jos abu berniukai atsidûrë globos namuose.

"Mes neribojame vaikø susitikimø su mamomis. Direktorius socialiniams ryšiams palaikyti savo nuoþiûra gali suteikti papildomø pasimatymø. Taèiau vaikus retai kas atveþa", - pasakoja pavaduotoja.

Mamos vaišina vaikus kukliomis vaišëmis, dovanoja þaisliukø, megztø kojiniø.

Galimi ir dviejø dienø ilgalaikiai pasimatymai. Tam árengtose patalpose èia galima gaminti maistà, koridoriuje stovi televizorius. Dvi dienas èia kartais gyvena pas mamas atvykæ vaikai.

Mûsø vizitas baigiasi. Iš pasimatymo atvedami vaikai. Evelina liûdna.

"Man neleido pasilikti, išvarë", - piktai pareiškia. Vaikai triukšmingi, suirzæ. Evelina paklausia, kur jos mamos darbas. Jai parodo á pataisos namus.

"Ne, èia kalëjimas, - nesutinka. - Mano mamai reikia naujo darbo."

Trupusá pamàsèiusi prikimba prie kito berniuko.

"Tavo mama niekada neišeis iš to kalëjimo. Ji èia visà laikà gyvens, miegos. O mano mama išeis", - tvirtai ištaria mergaitë. Ji dar neþino, jog mama pasilieka raudonø plytø grotuotame name todël, kad atëmë gyvybæ jos tëèiui...

Irena BUDRIENË

Šiauliø "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje Lietuvos valstybës atkûrimo dienos – Vasario 16-osios – proga pristatyta þurnalisto, kolekcininko, Lietuvos ir Baltijos valstybiø apdovanojimø eksperto Viliaus Kavaliausko knyga "Lietuvos karþygiai. Vyties Kryþiaus kavalieriai (1918–1940)". Renginyje dalyvavo knygos autorius bei mûsø krašte gyvenantys Vyties Kryþiaus kavalieriø artimieji, kurie dalijosi prisiminimais apie tëvynës gynëjus.

V. Kavaliauskas ragina uþrašyti savo šeimos istorijà. Tai bus Lietuvos istorija. Autorës nuotr.

V. Kavaliauskas, Vilniaus universitete baigæs þurnalistikà, dirbo korespondentu, politikos apþvalgininku, ypaè domëjosi Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø apdovanojimais, juos kolekcionavo. Yra apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino Karininko kryþiumi, Estijos Respublikos Marijos þemës ordino Komandoro kryþiumi uþ svarbø darbà tyrinëjant bei populiarinant Estijos istorijà bei aukšèiausiu Europoje ávertinimu uþ publicistikà faleristikos srityje – von Hessenthalio premija.

Šiaulieèiams autorius pristatë du pirmuosius knygos "Lietuvos karþygiai. Vyties Kryþiaus kavalieriai (1918–1940)" tomus. Iš viso jis planuoja išleisti šešis tomus. Tai ilgameèio kolekcionavimo pomëgio, išaugusio á rimtà kûrybiná darbà, rezultatas. Daugelá metø V. Kavaliauskas rinko medþiagà apie Lietuvos savanorius: archyvines fotografijas, medaliø ir ordinø eskizus, istoriniø dokumentø kopijas. Surinkæs pakankamai informacijos, autorius išleido daugiatomæ knygà. Pirmajame tome gilinamasi á Vyties Kryþiaus apdovanojimø atsiradimo istorijà ir raidà, pateikiama informacija apie asmenis, kûrusius pirmuosius garbës þenklus ir jø eskizus. Svarbiausià knygos dalá sudaro Vyties Kryþiaus kavalieriø gyvenimo istorijos fragmentai ir fotografijos, rastos Olandijos, Èekijos, Prancûzijos ir kitø šaliø archyvuose, muziejuose. Autorius turëjo galimybæ pasinaudoti privaèiomis ávairiø šaliø kolekcijomis, kuriose sukaupti neákainojamos vertës medaliai ir ordinai. Knyga ávertinta faleristikos profesoriø iš Šveicarijos ir Suomijos, taip pat þinomø Lietuvos ir uþsienio politiniø bei kultûros veikëjø.

V. Kavaliauskas, kreipdamasis á knygoje aprašytø Vyties Kryþiaus kavalieriø artimuosius, sakë: "Jûs esate tie þmonës, dël kuriø rašau šià knygà." Autorius jà rašo jau septynerius metus. Tai daryti jam ádomu, nes nepaprasti yra aprašomø þmoniø likimai. V. Kavaliauskas susipaþino su Vyties Kryþiaus kavalieriø giminëmis, daugelá iš jø aplankë. "Aš apvaþiuoju visus, klausinëju, neduodu ramybës, kol išpešu pasakojimø, nuotraukø. Ir taip tomas po tomo gimsta mano knyga. Man ji bus panaši á britø enciklopedijà – britai labai didþiuojasi, kad turi enciklopedijà, kurioje parašyta viskas. Šioje knygoje bus parašyta viskas apie narsius Lietuvos þmones. Ir paaiškës, kad mes turime tiek narsiø þmoniø, kad jie vos sutelpa á šešias knygas. Iš esmës jau nesutelpa, nes kuo toliau, tuo labiau tos knygos storëja – yra jau po 800 puslapiø", – patirtimi apie rašymà dalijas autorius.

V. Kavaliauskas sakë labai skubëjæs knygà atveþti šiaulieèiams. Skubos prieþastis – retëja su ja susijusiø þmoniø gretos, kai kurie Vyties Kryþiaus kavalieriø artimieji, dalijæsi savo prisiminimais, mirë taip ir nesulaukæ šios knygos. Pasak autoriaus, parašyti knygà padëjo 346 þmonës, o jis tik viskà sudëjo á kompiuterá. Mûsø didvyriø enciklopedijos apimtá sunku net ásivaizduoti, tai – 12 milijonø þenklø, du milijonai þodþiø, 12 tûkstanèiø nuotraukø.

Pasak autoriaus, šioje knygoje aprašyti Vyties Kryþiaus kavalieriai taip pat visi yra jau miræ, o jø gyvenimo istorijos tokios ádomios, kad kiekviena galëtø tapti romanu ar filmo scenarijumi, nes iš tikrøjø tai buvo neeilinës asmenybës. Norint gauti Vyties Kryþiø, reikëjo padaryti kà nors labai konkretaus ir narsaus. Archyvuose yra ávairios informacijos net apie jø padarytus nusiþengimus ar panašiai, bet apie þygdarbius maþai parašyta. V. Kavaliauskas surinko visø 1 788 Vyties Kryþiaus kavalieriø þygdarbiø aprašymus. Jis prasitarë, kad apie apdovanotuosius ir jø šeimas surinko daug daugiau medþiagos, nei sudëjo á knygà.

V. Kavaliauskas prisipaþino, kad tokiam titaniškam darbui já paskatino domëjimasis Lietuvos istorija. Autorius dalijasi savo idëjomis – istorijos mokymas galëtø prasidëti nuo pamokø apie miestelá, kuriame gyvena vaikas.

"Mokyklose galëtø bûti vedamos pamokos apie mokiniø miestelio, kaimo, gatviø, šeimos, kaimynø istorijà. Ir visur galima ieškoti santykio – mano šeimos ir visos Lietuvos, mano ir valstybës. Linkëèiau, kad pas karþygio ainá ateitø mokinukai ir paprašytø papasakoti tai, kà jis þino. Kiekvienas parašykime savo šeimos istorijà, duokime uþduotis anûkams parašyti. Mes esame istorinës šeimos, nes mûsø seneliai, tëvai sukûrë Lietuvos valstybæ. Jeigu daug šeimø parašytø savo istorijà, tai bûtø Lietuvos istorija", – ragino V. Kavaliauskas.

Autorius ásitikino, kad Lietuvos praeitimi ypaè domisi uþsienieèiai. Daugelyje Europos šaliø jo surengtos parodos buvo gausiai lankomos, o visi pristatyti leidiniai – išpirkti.

V. Kavaliauskas siûlo, saugant Lietuvos karþygiø atminimà, neapsiriboti tik knyga. Baigiamuose statyti Valdovø rûmuose ketinama árengti salæ, skirtà Vyties Kryþiaus kavalieriams. Nors V. Kavaliauskas turi 1 450 perfotografuotø apdovanotø þmoniø portretø, taèiau muziejininkai kreipsis ir á didvyriø gimines, nes eksponuojamos galës bûti tik originalios nuotraukos.

Mindaugas ZIMKA

"Protø mûšá" baruose organizuojantis Robertas Petrauskas vadina þaidimà intelektualiu narkotiku, keièianèiu barø kultûrà. Šio þaidimo entuziastais Vilniuje pasekæ šiaulieèiai, jo manymu, galëtø þiniomis susiremti, pavyzdþiui, su Klaipëda. Ir vietoj "Protø mûšio" gimtø "Miestø mûšis".

"Norime laikà praleisti kitaip – ne prie TV ekranø, o pasitikrinant þinias", - teigia þaidëjø komanda "Surikatai". Autoriaus nuotr.

Intelektualus narkotikas

Þaidimo "Protø mûšis" idëjos puoselëtojas, jos tæsëjas ir vedëjas Robertas Petrauskas teigia, jog ši idëja - ne jo. Ávairiuose baruose, klubuose galima pamatyti þmones þaidþianèius panašaus pobûdþio þaidimus. Tai, savaime suprantama, árodo þmoniø tikràjà prigimtá – þingeidumà. Be to, televizijose daþnos ávairios viktorinos, loterijos ir kt. þaidimai. Todël ir kilo idëja suburti ratelá, kuriam priklausytø bendraminèiai, trokštantys šauniai praleisti laikà", - sako jis.

Šiauliuose šis þaidimas vyksta tik naktiniame klube "Martini", todël pagrindinis "Protø mûšio" rëmëjas ir yra klubas.

"Á šá þaidimà ateina tie šiaulieèiai, kurie tikrai nori praleisti laikà kitaip: intelektualiai praturtëti, papramogauti, o ne sëdëti prie TV ekrano ar išvis nieko neveikti penktadiená", - pasakoja þaidimo vedëjas R. Petrauskas. Þaidëjø yra išties nemaþai - per 100.

Pasak klubo vadybininkës Jovitos Rezgytës, pirmame ture þaidëjø buvo dar daugiau, taèiau po jo vieni nebeatvyko, kiti tapo þiûrovais, dar kiti taip ir nesusiruošë dalyvauti.

"Manau, jog vienà kartà pabandþius komandai patinka ir dël to ji sugráþta vël þaisti – ragauti "intelektualaus narkotiko", - komentuoja R. Petrauskas.

Þaidimas vyksta kas antrà penktadiená ir turëtø baigtis geguþës mënesá. Po dešimties turø bus išrinkta dešimt geriausiø komandø, þaisianèiø finale bei gausianèiø didesnius prizus.

Gali gimti ir "Miestø mûšis"

"Idëja tokia: "uþsikrëtusiems" šiuo þaidimu šiaulieèiams bei klaipëdieèiams galima organizuoti miestø mûšá, kuomet komandos þais ne uþ save, o miestas þais prieš miestà", - svarsto þaidimo vedëjas.

Vadinasi, intymusis klubinis "Protø mûšis" gali virsti dideliu Saulës miesto ir uostamiesèio mûšiu.

Pasak R. Petrausko, þaidþiant "Protø mûšá" protas dirba, taèiau atsipalaiduojama, šauniai praleidþiamas laikas, negalvojant apie kasdienius rûpesèius ir nesukant galvos apie ávairias problemas.

"Esu organizavæs šá þaidimà teisininkams, kuriuos, atrodë, bus sunku išjudinti. Taèiau po treèio turo jie prašë nedaryti jokiø pauziø ir þaisti toliau", - atvirauja R. Petrauskas.

"Tai reikia pajusti paèiam, sudalyvauti ar bent pabûti þiûrovu - þaidimas išjudina kiekvienà", - teigia klubo vadybininkë J. Rezgytë.

Dalyviø teigimu, šá þaidimà gali þaisti bet kas. Komanda "Liepaitës" nesidþiaugë savo rezultatais, bet esmë - þaisti ir gerai pralesti laikà. Viena komandos nariø prisipaþino, jog "Protø mûšis" jas paskatino rinkti ávairià informacijà, skaityti knygas, pasimëgauti enciklopedijø leidiniais.

Specifika - paprastumas

Þaidimo struktûra yra paprasta: þaidþiama po šešis þmones vienoje komandoje, dalyvauja vidutiniškai apie dvidešimt komandø. Turas sudarytas iš šešiø daliø, kuriø metu uþduodami "blic" klausimai. Visoms komandoms yra uþduodami vienodi klausimai. Vienas komandos nariø uþsirašo klausimus. Po to skiriama viena minutë visiems dešimt klausimø atsakyti, galiausiai surenkami atsakymai ir rezultatai paskelbiami TV ekranuose.

Klausimø tematika ávairi: istorija, matematika, geografija, menas, medicina ir pan. Þaidimas organizuotas taip, kad visi dalyviai neþino, kas jø laukia kiekviename ture, netgi atskirose turo dalyse.

Pagrindinis uþduoèiø autorius yra pats þaidimo vedëjas R. Petrauskas. Kadangi viename ture yra šešiasdešimt klausimø, o vedëjas á Šiaulius atvaþiuoja jau aštuntà kartà, vadinasi, iš viso jis šiaulieèiams sugalvojo 480 klausimø.

"Tai nëra taip lengva, kaip gali atrodyti", - prisipaþásta þaidimo vedëjas. Pasak jo, klausimø galvojimas yra be galo ádomus uþsiëmimas, kuomet gali stebëti þenklus, ieškoti informacijos. Temø bûna visur: TV laidose, ádomiuose pokalbiuose, lankant institucijas ir pan.

"Protø mûšyje" retai nutinka, jog visi atsako á visus dešimt klausimø. Pasirinktas toks modelis: penki lengvesni ir penki sunkesni klausimai. "Bûtø neádomu, jei visi atsakytø á klausimus arba neatsakytø në á vienà", - teigia R. Petrauskas. Tikslas - ne kas daugiau ar maþiau atsakys. Priešingai, siekiama, kad þaidëjai šauniai praleistø laikà ir pasikrautø teigiamø emocijø. "Dešimtukai lengvai nebarstomi šiame þaidime", - juokauja þaidimo vedëjas.

Sostinë pradëjo, Šiauliai - prisidëjo

Apklausti þaidëjai ilgai negalvodami atsakë, jog susirinko papramogauti ir ko nors suþinoti, o prizas jiems didelës reikšmës neturás. Kiekvienoje komandø, áskaitant "Nusivylusias namø šeimininkes", "Busturà", "Velniavà", "Angelus" ir daug kitø, virë tikras azartas ir karštos diskusijos.

Šis þaidimas pradëtas þaisti Vilniuje. Dabar jis yra þaidþiamas keliuose klubuose. "Tai gera alternatyva nuoboduliui nugalëti, praturtëjant þiniomis", - samprotauja R. Petrauskas. Toks laiko leidimas galëtø bûti ágyvendintas bet kur, nes tai nereikalauja konkreèios auditorijos, vietos.

Oksana LAURUTYTË

Prieš penkerius metus Šiauliuose aktorës Jûratës Budriûnaitës bei kompozitoriaus ir mokytojo Vadimo Kamrazerio ákurtas vaikø klubas-studija "Nieko tokio" þadëjo kasmet rengti tikro garso koncertus, atiduoti duoklæ miestui padangæ drebinanèiais tikro garso koncertais. Savo paþadà "Nieko tokio" tesi su kaupu. Vasario 26-àjà Šiauliø arenoje vyks jubiliejinë - 5-oji - klubo gimtadienio šventë "Ko anksèiau nesakei?!", kurioje dainuos ir šoks keli šimtai miesto dainorëliø. O kokia šventë be sveèiø? Pasveikinti "Nieko tokio" atlikëjø ir jø vadovø atvyks keistuoliø "keistuolis" Aidas Giniotis, garsusis piratas kapitonas Flintas bei rimtosios muzikos atlikëjas, buvæs šiaulietis dainininkas, "Triumfo arkos" dalyvis Ramûnas Urbietis.

Svarbiausi studijos "Nieko tokio" sveèiai – þiûrovai. Studija kvieèia visus nors trumpai uþmiršti problemas, linksmai pabûti kartu su vaikais, puikiai praleisti laikà ir visiems kartu pagaliau išvyti visus išvarginusià þiemà. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Vasario 26-àjà 18 valandà Šiauliø arenoje prasidësianti muzikos studijos "Nieko tokio" 5-eriø metø gimtadienio šventë "Ko anksèiau nesakei?!" bus šilta, nereali, jaunatviška, linksma, netradicinë ir ádomi. Ar ne per dràsu taip sakyti? Juk koncertas dar neávyko, kà þiûrovai jame pamatys - dar sunkiai nusakoma... Klubo vadovai Jûratë Budriûnaitë ir Vadimas Kamrazeris paþadø vëjais nelaido. Juk per penkerius metus muzikos studija surengë keliolika koncertø, filmavosi televizijos laidose, dalyvavo geriausiø šalies vaikø studijø pasirodymø šventëse ir, þinoma, nustebino gerbëjus kûrybingomis idëjomis, áspûdingais koncertais. Per vadovø rankas per penkerius metus "perëjo" apie 400 vaikø, kurie studijos pamokëlëse gyvena visavertá muzikos atlikëjo gyvenimà.

"Ne tik vaikai, bet ir tëvai panoro koncertuoti, taip jiems patiko mûsø veikla", - šypsosi Jûratë Budriûnaitë ir atskleidþia, kad kelias dainas jubiliejaus koncerte su vaikais atliks ir jø tëvai. Su mamomis joks pasirodymas dar nesurengtas, taèiau studijos vadovai tikri, kad toks projektas irgi ne uþ kalnø. Jau kuriami planai, kad su savo atþalomis mamos ateityje galës sutrenkti ugningà šoká, o kartu su tëvais parengti ir miuziklà ar vodevilá. Kûrybingiems þmonëms tai visai nesunku. Juk klubà vaikai lanko ne prievarta – siekiama, kad vaikai atsiskleistø, o beþiûrëdami á dainuojanèius vaikus nerealizuotas svajones ir gebëjimus savyje atpaþásta ir atranda tëveliai.

Jubiliejiniame koncerte daineles, kuriø daugiausia sukûrë patys studijos "Nieko tokio" vadovai, atliks kone šimtas vaikø, susibûrusiø á grupeles: "Snieguolës ir nykštukas", "Tai bent", "Spirgiukai", "Tauškuèiai" "Pipirai" ir "Pypliai". Studijos ugdytiniams dainuojat Šiauliø arenoje þiûrovai teneabejoja - dainuojama be fonogramos - gyvai. Net ir trimeèiai jau moka naudotis mikrofonu lyg tikri profesionalai – juk "Nieko tokio" turi savo árašø studijà.

Visi Šiauliuose ávykæ "Nieko tokio" gimtadieniai ásimintini tuo, jog juose buvo pakviesti dalyvauti ir kartu su vaikais pasirodyti þinomi atlikëjai. Šiemet jø bus net trys: populiarus aktorius, reþisierius, kompozitorius, buvæs šiaulietis, "keistuolis" Aidas Giniotis, vaikø numylëtinis piratas Flintas bei sëkmingai dalyvavæs LTV projekte "Triumfo arka" solistas Ramûnas Urbietis.

Koncerte pasirodys ir daugiau sveèiø. Koncertuoti drauge pakviesti miesto šokëjø kolektyvai, kuriø sàrašas išties áspûdingas: sportiniø šokiø klubas "Milagras", hip-hop'o šokiø mokykla "Extreme", rokenrolo klubas "Elvis", Dubijos pagrindinës mokyklos šokiø kolektyvas "Reiva", Salduvës pagrindinës mokyklos vaikø šokiø kolektyvas "Sûkurëlis", "Romuvos" gimnazijos šokiø kolektyvas "Eurika", "Romuvos" pagrindinës mokyklos pirmokai.

Koncerte skambës ne tik paèios geriausios ir linksmiausios studijos "Nieko tokio" dainos - patys maþiausi yra paruošæ "pirštukø baleto" numerá. Neáprastà áspûdingà šventës scenografijà rengia reklamos firma "Oranþinë reklama", tad profesionalus garsas ir apšvietimas - garantuoti. Šventës kulminacija þiûrovus priblokš - á dangø kils oro balionai, šaudys konfeti ir orà drebins ávairiaspalviai fejerverkai, o penkerius metus studijà lankantys vaikai sulauks gimtadienio dovanø.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Šiauliø "Aušros" muziejaus padalinyje – Dviraèiø muziejuje - pristatyta ekspozicija "Dviraèiø sportas Lietuvoje", aprëpianti dviraèiø sporto Lietuvoje istorijà nuo XX a. treèio dešimtmeèio iki šiø dienø. Renginyje dalyvavo Lietuvos BMX dviratininkai Gabrielius Pabijanskas ir Vilma Rimšaitë, savo gyvenimo neásivaizduojantys be dviraèiø sporto.

V. Rimšaitë sutiko Dviraèiø muziejuje eksponuoti svarbiausius savo pastarøjø metø apdovanojimus. Atidarant ekspozicijà dalyvavo ir keturis kartus Europos BMX èempionas jauniø klasëje Gabrielius Pabijanskas. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Dviraèiø muziejus buvo ákurtas 1980 m. Šiauliø dviraèiø ir varikliø gamykloje "Vairas", 1985 m. perkeltas á miesto centrà ir tik 1993 m. tapo Šiauliø "Aušros" muziejaus dalimi.

Muziejuje pristatytos ekspozicijos "Didysis Tûkstantmeèio Taikos þygis aplink pasaulá", "Dviratis išrastas. Vaþiuok oranþiniu!", "Šiauliø dviraèiø ir varikliø gamykla "Vairas", "UAB "Baltik vairas", kuriose dviratis buvo pristatomas tik kaip susisiekimo priemonë.

"Dviratis ne tik susisiekimo, bet ir sporto priemonë, tad muziejuje buvo pradëta kaupti medþiaga ir apie dviraèiø sportà – populiarià Lietuvà pasaulyje garsinanèià sporto šakà. Medþiaga, apimanti beveik šimtmeèio laikotarpá, ir paskatino parengti ekspozicijà "Dviraèiø sportas Lietuvoje". Joje dominuoja skaitmeninës spaudos bûdu pagaminti stendai, atskleidþiantys dviraèiø sporto istorijà nuo XX a. treèiojo dešimtmeèio iki dabar", – su nauja ekpozicija supaþindino Šiauliø "Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukšèienë.

Nuo 1924 m., kai buvo ásteigta Lietuvos dviratininkø sàjunga (LDS), Lietuvos dviratininkai pradëjo dalyvauti olimpinëse þaidynëse. Šiaulieèio dviratininko Juozo Vaþio iniciatyva po dvejø metø LDS skyrius buvo ásteigtas ir Šiauliuose. Pirmuosius olimpinius medalius Lietuvos dviratininkai, atstovaudami tuometei Sovietø Sàjungai, iškovojo 1988 m. Seulo olimpinëse þaidynëse – Artûras Kasputis pelnë vienà, Gintautas Umaras - du aukso medalius, o Laima Zilporytë – bronzos medalá.

Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ, 1991 m. buvo ásteigta Lietuvos dviraèiø sporto federacija. Nuo tada Lietuvos dviratininkai pradëjo atstovauti garsiems pasaulio klubams ir pasiekë gerø rezultatø Europos ir pasaulio èempionatuose, tarptautinëse varþybose. Rezultatyvûs Lietuvos sportininkams buvo ir 2009-ieji, kai buvo iškovota daug svariø pergaliø áþymiausiose tarptautinëse varþybose, o dviratininkë Simona Krupeckaitë tapo pasaulio dviraèiø treko èempione, planetos rekordininke.

Lietuvoje, be plento ir treko dviraèiø lenktyniø, pradëta kultivuoti nauja dviraèiø sporto šaka – maþøjø dviraèiø krosas (BMX). Šia sporto šakà mëgsta vaikai ir jaunimas. 1991 m. Šiauliuose buvo ásteigtas pirmasis Lietuvoje BMX klubas, kurio pradininkas - Albertas Rimša, ir buvo árengtas pirmasis Lietuvoje BMX stadionas-trasa.

Áþymiausia Lietuvos BMX dviratininkë yra šiaulietë Vilma Rimšaitë, tarptautinës kategorijos sporto meistrë, Europos ir pasaulio èempionatø prizininkë. Perspektyviausias ir šiuo metu jauniausias BMX dviratininkas Lietuvoje – Gabrielius Pabijanskas, kuris jau keturis kartus tapo Europos BMX èempionu jauniø klasëje. Šiuo sportu šiaulietis uþsiima nuo septyneriø metø ir savo gyvenimà toliau sieja su dviraèiu.

"Nuo šešeriø metø pradëjau sportuoti. Mano tëtis - BMX sporto pradininkas Lietuvoje, tad nenuostabu, kad mes su broliu - pirmieji šio sporto propaguotojai. Man daug ko teko atsisakyti – sportas trukdydavo mokslams, taèiau dauguma pedagogø buvo supratingi ir sudarydavo sàlygas mokytis. Svarbiausios mano pergalës – tai pasaulio èempionës titulas, nors man tada tebuvo 14 metø. Taip pat labai svarbus praeito sezono treèios vietos medalis, iškovotas pasaulio èempionate Australijoje. Esu buvusi ir Europos èempione bei daugkartine prizininke, pasaulio èempionatø prizininke. Per metus man bûna apie 20 svarbiø varþybø. Šiuo metu ruošiuosi artëjanèiam sezonui, kuris prasidës kovà. Pirmos rimtesnës varþybos bus jau kovo pabaigoje Madride dël Pasaulio taurës. Iškart po jø prasidës Europos èempionato etapai, kuriø šiais metais bus net 14, – renginyje kalbëjo BMX dviratininkë Vilma Rimšaitë. - Kà man gyvenime reiškia dviratis? Tai mano darbas, mano malonumas, mano laisvalaikis, mano gyvenimo palydovas."

Reikalinga skubi parama grupës "Vairas" solistui Edmondui Èivinskui kepenims transplantuoti ir gydyti.

Praëjusià savaitæ á Kauno klinikø reanimacijà patekæs E. Èivinskas serga hepatitu B. Manoma, kad juo jis galëjo uþsikrësti perpilant kraujà. Apie šià ligà prieš ketverius metus suþinojæs muzikantas gydësi, bet sveikata prieš Naujuosius metus pablogëjo.

Kepenø persodinimo operacijos jau atliekamos ir Lietuvoje, taèiau didþiulæ patirtá šioje srityje turi Vokietijos medikai. Uþ operacijà Lietuvoje ligoniø kasa apmoka. Pinigø gali prireikti operacijai uþsienyje bei reabilitacijai.

E. Èivinsko kolegø muzikantø iniciatyva imtos rinkti lëšos. Aukoti galite: VšÁ Maþeikiø bendruomenës centras, sàskaitos Nr. LT867300010086729894, mokëjimo paskirtis: parama Edmondui Èivinskui.

Dëkojame uþ aukas.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Kelià, kuriuo eina vedinos kitokiais vaikais, kitokios motinos vadina neákainojama gyvenimo dovana. Mûsø poþiûris á juos ganëtinai skeptiškas, o elgesys, švelniai tariant, yra nenuspëjamas, tarsi pamirštume, jog visi šioje þemëje ágalûs esame tik laikinai. Kodël taip elgiamës? "Nes nepaþástame kitokio gyvenimo, todël nemokame bendrauti, neþinome, kad kalbinti neágalø vaikà reikia lygiai taip pat kaip ir sveikàjá – su meile", - sako neágalius vaikus auginanèios mamos.

Iš dešinës á kairæ: Reda Vaitekaitienë su dukrele Þiedûne, Renaldas Lipskis, Regina Valterienë, ir Renaldo dukra Þivilë. Autorës nuotr.

Trûksta gyvenimiškos patirties

Neretai suaugusieji jauèiasi bejëgiai bendraudami su neágaliais vaikais. "Pirmoji paþintis su neágaliu vaiku daugeliui kelia išgàstá, o sveiki vaikai sako tai, kà màsto: "Þiûrëk, koks durnius eina!" - karèia patirtimi dalijasi Þiedûnës mama. Tai, anot jos, visiškai suprantama, nes tie, kurie gyvenime nëra susidûræ su šia problema, išties neþino nei kà sakyti, nei kà daryti.

Kas yra neágalus vaikas ir kaip gyvenimas susilaukus jo apsiverèia aukštyn kojom, suþinome tik tuomet, kai patys susilaukiame tokio vaikelio. Taèiau, anot mamø, sutikusiø pasikalbëti apie koja kojon su vaikeliø negale þengiantá jø gyvenimà, tai ávyksta ne iš karto, nes priimti šià nelauktà þinià, suprasti, kad tai nebus laikina, ir susigyventi su ja prireikia nemaþai laiko.

"Nors jau þinojau dukters diagnozæ, paprašyta parodyti jos neágalumo paþymëjimà labai nustebau, nes në nesupratau, apie koká dokumentà kalbama, o kai abi su dukra apsilankëme specialiame neágaliesiems vaikams skirtame ugdymo centre, garsiai nusistebëjau, kokiø tik þmoniø esama, kadangi niekada anksèiau tokio gyvenimo nebuvau patyrusi. Didþiosios gyvenimo traumos ir nelaimës pamoko ir suteikia patirties bei visiškai pakeièia poþiûrá á daugelá dalykø."

Bejëgiškumo jausmas atima jëgas

Ponia Reda prisipaþásta penkerius metus bëgusi nuo jà uþklupusio naujo gyvenimo ir slapèia vis vylusis, jog greitai tam turëtø ateiti pabaiga.

"Nesàmonë, tai ilgai netruks, raminau save ir laukiau stebuklo, - pasakoja ponia Reda. - Visuomet buvau labai veikli moteris, taèiau susilaukusi Þiedûnës ëmiau dar labiau skubëti. Iš tiesø tà nelengvà gyvenimo laikotarpá mûsø šeima nudirbo daug darbø. Ištisus penkerius metus verkiau, valgiau ir daug daug dirbau, kad kuo maþiau matyèiau savo nuskriaustà vaikà. Dalá dienos dukra praleisdavo dienos centre, po pietø ja rûpindavosi auklë. Nesupratau, kad ligotam vaikui motinos meilës reikia daugiau nei sveikam. Gydytojai vis kartodavo, kad niekas nepasikeis, kad mano vaikui naujø smegenø niekas neádës. Nors, anot medikø, tobulëjimui ribø nëra, aš nepajëgiau priimti bei suprasti realybe alsuojanèiø jø þodþiø. Tyliai galvodavau, kad nusišneka tie daktarai ir tiek."

Anot pašnekovës, taip pat galvoja visos vaiko ligos paþenklintoje kelio pradþioje stovinèios mamos, o dauguma svetimø lûpomis ištartø protingø þodþiø yra beverèiai tol, kol jos paèios neástengia suprasti, jog pasaulis sugriuvo ne tam, kad kartu su juo nugarmëtum á bedugnæ. Kiekvienai motinai prireikia daug laiko apmàstyti, ašaroms, tiesai neigti bei jai suprasti ir daugeliui kitø širdá vienu metu uþplûdusiø jausmø ávertinti, kad pajëgtø plaèiau atverti akis ir pamatytø tikràjá, nors ir kitokio gyvenimo, groþá.

Pasigendama psichologø pagalbos

Šeimoje, kurioje á pasaulá ateina lauktas, taèiau kitoks vaikas, tëvai susiduria su begale klausimø bei realia problema – kaip gyventi toliau?

Pašnekovës tvirtina, kad tà akimirkà ypaè palengvintø kvalifikuota psichologo pagalba, deja, esame ápratæ, jog neágalus vaikas yra tik jo susilaukusios mamos rûpestis.

"Sanatorijoje sutikau likimo draugiø. Susëdome ir ëmëme dalytis išgyvenimais, - pasakoja ponia Reda. - Tas pokalbis davë atsakymus á krûvà klausimø, palengvino ne vienai mamai ilgai savyje nešiotà širdgëlà ir padëjo išsivaduoti nuo daugelio kasdien kamuojanèiø prieštaravimø. Tai mums visoms buvo nors ir pavëluota, bet pirmoji psichologinë pagalba, kurià paèios sau ir suteikëme. Sanatorijoje teko sutikti daug gerø specialistø, taèiau teorinës þinos niekuomet neprilygs tikriems þmogaus išgyvenimams."

Vaikai – geriausi mokytojai

"Kiek daug gerø dalykø išmokau iš savo dukters! - dþiaugiasi ponia Reda. – Nei mama, nei tëtis manæs tiek išmokyti nepajëgë. Dukrelës dëka pamaèiau kitoká gyvenimà ir supratau, kad ne tik materialinës vertybës gali suteikti dþiaugsmo."

Anot moters, dar vis gaji nuomonë, kad negalæ turinèiø vaikø jausmai menkesni nei sveikøjø. Visi vaikai vienodi – sveiki ir neágalûs, jø dþiaugsmas - nesuvaidintas, laimë – nuoširdi. Jie, kaip ir sveikieji, trokšta bûti mylimi ir jaustis saugûs. Suaugæ þmonës daþniausiai laimingi jauèiasi tuomet, kai sëkmingai plëtojasi jø materialûs sandëriai. Ir, neduok Dieve, jø viltys nepasiteisina. "Dauguma nemoka dþiaugtis šalia esanèiu þmogumi, vaikø studijomis, nepriekaištinga savo bei artimøjø sveikata. Prireikia skaudþios gyvenimo pamokos, kad pradëtø vertinti tai, kas išties teikia laimæ", - stebisi ponia Reda.

Laimë ir nelaimë

Ponios Reginos dukra Deimantë pernai baigë 12 klasiø. "Neþinau, ko daugiau bereikia þmogui, kad bûtø laimingas, - šypsosi ponia Regina. - Per išleistuves apsikabinusi dukrà braukiau dþiaugsmo ašarà ir dëkojau Dievui uþ suteiktà galimybæ jai baigti mokslus, uþ sutiktus supratingus klasës draugus, kurie, reikalui esant, panešdavo sunkià kuprinæ. Galbût jums tai atrodo smulkmena, taèiau ši smulkmena sergant tampa labai reikšminga."

Pašnekovë mena, jog pirmieji þingsniai mokslo tvirtovës link nebuvo tokie dþiuginantys. Bûta ne tik dþiaugsmo, bet ir skausmo ašarø, á kurias mama reaguodavo tarsi termometro gyvsidabris: blogai – kartu su dukra verkia, gerai – dþiaugiasi abi kartu. "Vaikas lyg maþas suþeistas paukštis – uþdarai narvelyje ir gyveni nuolat já sergëdama, kad kas nors jo nepamatytø, blogo þodþio nepasakytø ar niekaip kitaip nenuskriaustø", - atvirauja ponia Regina. Laimë, klasëje, kurioje mokësi Deimantë, buvo dar dvi likimo paþenklintos mergaitës, tad tai, ko neturëjo viena draugë, nestokojo kita. Geriau matanèioji þiûrëjo uþ tris, o galinti laisviau judëti atstojo rankas ir kojas jø stokojanèioms.

Svarbu neprarasti tikëjimo

Ne visada vaiko liga padeda sutelkti šeimà ir uþgrûdinti jà visoms bûsimoms negandoms. Nemaþai neágalius vaikus auginanèiø šeimø išyra, nes vyrai nepakelia juos uþgriuvusios naštos, todël moterys nuoširdþiai dþiaugiasi paþinusios isa širdimi savo dukrai atsidavusá tëvà.

Ponas Renaldas tik trûkteli peèiais – jis nepamena, kad dukra Þivilë jam bûtø këlusi dideliø rûpesèiø. Þinoma, ligos pradþioje neþinomybë baugino, taèiau abiem su þmona rûpintis savo maþiausiàja atþala kantrybës niekada netrûko. Sunkiausi pirmieji mokslo metai, neapsiëjæ be klasës draugø ne visada linksmai besibaigianèiø išdaigø - jau uþmaršty. Mergaitës mamai išëjus amþinybën, ponas Renaldas ir toliau atsakingai rûpinasi dukra.

Dabar Þivilë profesinëje mokykloje sëkmingai mokosi viešbuèio aptarnavimo subtilybiø. "Dël Þivilës aš nesijaudinu. Ji nuolat apsupta draugø, kurie ne tik jà namo palydi, bet ir paskaitø metu padeda rašto darbuose, nes rankelës ne tokios sparèios kaip kitø. Šiuo metu didþiausià rûpestá man kelia mano solidus amþius, - atvirauja ponas Renaldas. - Norëtøsi suspëti pamatyti, jog mûsø pastangos išties nenuëjo perniek."

Ponia Reda ima garsiai abejoti, kaþin, ar pavyks ligotai mergaitei kur nors ásidarbinti, kai sveikieji šiuo metu neástengia darbo rasti, taèiau Þivilës tëtis nepasiduoda moteriškoms dvejonëms. "Kas ieško, tas randa, - uþtikrina ponas Renaldas. – Darbo birþoje yra programø, padedanèiø ásidarbinti neágaliesiems. Þivilë pajëgs dirbti kambarine ar rûbininke, praktikos metu jai puikiai sekësi atlikti patikëtas uþduotis."

Jauèiasi niekam nereikalingi

Anot ponios Redos, valstybë nesukuria lygiø galimybiø visiems savo pilieèiams. Maþus neágalius vaikus auginanèioms šeimoms gyventi lengviau, nes yra speciali švietimo sistema, mokymo ástaigos, juos priima á bendras mokyklas.

Visos durys uþsidaro tuomet, kai ligonis sulaukia pilnametystës. Laimë, jeigu esi savarankiškas, tuomet gali mokytis profesinëje mokykloje, taèiau didþioji dalis vaikø neturi tokios galimybës, todël dauguma šeimø, auginanèiø neágalius vaikus, sëdi uþsidariusios namuose.

"Dideliø mokslø šiems vaikams nereikia. Daugumai neágaliøjø reikalinga savirealizacija ir uþimtumas, kad galëtø išreikšti save ir nesijaustø reikalingi tik juos auginanèioms motinoms, o tiems, kurie nevaldo nei rankø, nei kojø, bet nori bendrauti - bendraamþiø bei nuoširdþios suaugusiojo pagalbos", - sako ponia Reda.

Moterys vieningai ásitikinusios, jog mieste ar netgi uþ jo ribø reikëtø specialaus centro, kur neágalieji galëtø ne tik realizuoti save, bet ir bûti palikti specialistø prieþiûrai susirgus vienai vaikà auginanèiai mamai, vykstant á laidotuves ar nutikus kitai kokiai nors kitai bëdai.

"Valstybës pareiga pasirûpinti finansavimu bei reikiamais specialistais lygiai taip pat, kaip rûpinamasi sveikø vaikø mokymu iki ir po pilnametystës", - tvirtina á vaikystës invalidø globos draugijà "Spindulëlis" susibûræ tëvai.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS, www.etaplius.lt

Šiauliø "Laiko" kino teatras skaièiuoja paskutines dienas - finansiškai neišsilaiko. Nuostolingai dirba ir jame esanti kavinë. Savivaldybë jau atkelia vartus privatizacijai, taèiau paprašë kino teatro neuþdaryti, kol patalpoms bus surastas kitas nuomininkas.

Dabartiniai šeimininkai nebenori tæsti nuostolingos kino teatro "Laikas" veiklos.

Antradiená Savivaldybëje vykæs Finansø komiteto posëdis ilgiau uþstrigo dël "Laiko" kino teatro likimo. Jo veiklà buvo planuota uþbaigti jau šá savaitgalá, taèiau savivaldybë nepajëgi uþsikrauti patalpø išlaikymo mokesèiø ant savo peèiø. Paprašyta kino teatro neuþdaryti dar mënesá du, kol Savivaldybës administracija paskelbs konkursà ir suras naujus patalpø nuomotojus.

Komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas pasiûlë sumaþinti nuomos kainà, taèiau visi nariai nusprendë, kad tai - ne išeitis. Þiemà retas verslininkas imtøsi nuomotis šias patalpas. Kinas èia jau ir taip nuostolingas, o kitai veiklai patalpos nepritaikytos.

"Laiko" kino teatro direktorius Eugenijus Civilka atskleidë, kad iki šiol mokëjo 11 litø uþ kvadratiná metrà. Patalpos sudaro 350 kvadratø. Net ir perpus maþesnë nuomos kaina kino teatrui bûtø per didelë, o veikla neatsipirktø. E. Civilka prisipaþino, kad konkurse dalyvautø ir patys, jei nebus pakeista patalpø paskirtis.

Politikai ilgai diskutavo ir dëliojo skaièius. Vien patalpø šildymas naujajam nuomininkui kainuotø apie 1000 litø, nuoma, net ir sumaþinus ákainius – dar tiek pat. Buvo uþsiminta ir apie galimybæ perleisti patalpas naudoti bei išlaikyti naujajai koncertinei ástaigai, kuri sëkmingai ásikûrë "Saulës" kino teatre.

Justinas Sartauskas ir Vaclovas Vingras stengësi priminti, kad išnuomojant tokias patalpas verslininkas bûtø šiek tiek apribotas – sutartyse turëtø bûti nurodyta, kad èia turi bûti vykdoma kultûrinë veikla, kitokiu atveju – kita nuomos kaina. Taèiau visi sutarë, jog išnuomoti patalpas net ir maþa kaina bus sudëtinga. Nuspræsta sumaþinti nuomos kainà nuo dešimties iki penkiø litø uþ kvadratiná metrà ir pradëti privatizavimo procesà.

"Imame jautá uþ ragø ir privatizuojame", - pasiûlë A. Lankauskas. Niekas tam nesipriešino. Savivaldybë mokëti uþ šiø patalpø šildymà atliekamø pinigø neranda, o nuomoti kinui rodyti gali bûti nerentabilu. Privatizacija - vienas iš bûdø atsikratyti nuostolingø patalpø.

V. Vingras pripaþino, jog mûsø mieste kino teatrø yra daug, taèiau miesto centre jø nëra. Nuomos sutartis su "Laiko" kino teatru baigiasi vasario 1 dienà. Toliau bus dirbama patalpø palaikymo sutarties sàlygomis. V. Vingras neslepia, kad Savivaldybei tokia sutartis dabar naudinga. Tikëtina, jog laikas iki konkurso pabaigos nebus našta ir kino teatrui.

Algirdas Petrulis

(1915 01 16 – 2010 01 25)

Lietuviø dailës klasikas Algirdas Petrulis "Laiptø galerijoje". "Laiptø galerijos" archyvo nuotr.

Vienas didþiausiø Lietuvos tapytojø, lietuviø dailës klasikas, du kartus Lietuvos Nacionalinë premijos laureatas Algirdas Petrulis prieš keletà dienø paminëjo graþø 95 metø jubiliejø. O štai sausio 25 d. pasiekë skaudi þinia – didis dailës metras mus paliko.

Algirdas Petrulis buvo didelis Šiauliø "Laiptø galerijos" draugas. Èia buvo surengtos šešios jo personalinës parodos, dailininkas dalyvavo visose kalëdinëse miniatiûrø parodose. Po Vilniaus Šiauliai buvo tas šalies miestas, kuriame Algirdas Petrulis surengë daugiausia savo parodø.

Tapytojas A. Petrulis mokësi Kauno meno mokykloje, J. Vienoþinskio studijoje. 1939 m., baigæs aukštàsias dailës studijas, jaunasis menininkas jau nespëjo išvykti á Prancûzijà kaip jo kolegos, taèiau su prancûzø menu susipaþino tais paèiais metais vykusioje parodoje Kaune, kurioje ir pats pirmà kartà dalyvavo.

Per septynis kûrybinës veiklos dešimtmeèius surengta ne viena personalinë paroda. Prieš dešimtmetá pasirodë pirmasis A. Petrulio kûrybos katalogas. Sovietmeèiu abstrakti dailininko kûryba nebuvo vertinama ir propaguojama. Gal geriausiai mûsø dailës metrà apibûdina menotyrininkë A. Dapkutë: "Net šiandien nujauèiame, kad A. Petrulio kûryboje yra kaþkas, ko dar mûsø dailë neišryškino, nepuoselëjo, kas glûdi paèiose tautos mentaliteto gelmëse."

Šiø metø balandþio 5 d. "Laiptø galerijoje" bus atidaryta didelë menininko paroda, skirta šiam kûrëjui atminti.

Rièardas Jakutis

Rièardas JAKUTIS

Šiauliai buvo vienas svarbiausiø Lietuvoje knygø leidimo centrø, taèiau šá reikalingà švietëjiškà darbà nutraukë Antrasis pasaulinis karas ir penkis dešimtmeèius trukusi Lietuvos okupacija.

Naujausia leidyklos knyga – V. Garbaèiauskaitës-Macijauskienës poezijos rinktinë "Tu ateini gyventi ir mylëti". "Saulës deltos" archyvo nuotr.

1990 m. knygø leidyba Šiauliuose buvo atnaujinta - pirmosiomis tø metø dienomis pasirodë H. Smilgio knyga "Iš Tëviškës rankø" apie Ventos, Kraþantës ir Dubysos krašto istorijà. Lietuvos kultûros fondo Šiauliø krašto tarybos iniciatyva buvo sudaryta leidybos grupë, kuriai vadovauti paskirta pedagogë Jadvyga Kauneckienë. Neutrukus knygø leidybos grupë reorganizuota á knygø leidyklà "Delta", kurios pavadinimas vëliau buvo patikslintas – "Saulës delta". Leidyklai vadovauja jau minëta J. Kauneckienë. Taigi nuo H. Smilgio knygos "Iš Tëviškës rankø" pasirodymo praëjo dvidešimt metø, toká jubiliejø švenèia ir "Saulës delta".

Jau pirmaisiais leidiniais - istoriko A. Gumuliausko knyga "Saulës mûšis", to paties autoriaus knygele jaunajam skaitytojui "Kæstuèio pabëgimas", Šiauliø þemës poetø kûrybos rinktine "Kas esi", knyga apie Šiauliø burmistrà, VLIK'o vadovybës nará, Lietuvos patriotà Jackø Sondecká "Gyvenimas Lietuvai", šiaulieèio dailininko A. Vasiliausko septyniø paveikslø ir kompozitoriaus A. Bruþo muzikos kûriniø ciklo áamþinimo knygele "Malda negráþusiems" ir kt. - "Saulës delta" árodo uþsibrëþusi spausdinti ádomius, prasmingus, Šiauliø kraštui ir Lietuvai reikalingus kûrinius. Leidykla nustebina uþmoju leisti knygas, iš kuriø nebus didelio pelno, nes tai ne detektyvai ar meilës romanai.

Kalbant apie "Saulës deltos" autorius, visø, be abejo, èia nepaminësi. Tai profesorius Vytenis Rimkus (ypaè išskirtinës jo parengtos knygos apie tautodailæ), profesorius Gintautas Maþeikis (filosofiniai leidiniai), Dalia Striogaitë (Povilo Višinskio skaitymø knygos), menotyrininkas Virginijus Kinèinaitis (knygos apie menà), teisininkas ir kolekcininkas Jonas Nekrašius (leidiniai apie ekslibrisà)... Pradëta leisti knygø serija "Šiauliø miesto Garbës pilieèiai", parengti ir išleisti jau keturi Europos literatûros dienø Šiauliuose almanachai "Po Šiaurës dangum", kuriuos sudaro Šiauliuose gyvenantis šveicarø vertëjas Markus Roduneris.

Dvidešimtàjá jubiliejø "Saulës delta" pasitiko dviem naujais leidiniais: 414-ta knyga – Šiaurës Lietuvos literatø kûrybos ketvirtuoju almanachu "Jungtys" - ir 415-ta – Valës Garbaèiauskaitës-Macijauskienës poezijos rinktine "Tu ateini gyventi ir mylëti".

"Jungtyse" dešimtys Šiaurës Lietuvos literatø pateikia poezijos, prozos ir smulkiøjø þanrø kûrybà, o jau treèioje savo knygoje "Tu ateini gyventi ir mylëti" poetë Valë Garbaèiauskaitë-Macijauskienë skaitytojus pradþiugina viltingais šviesaus tikëjimo ir meilës posmais. Naujàjà poetës knygà pagyvina Ramûno Karbauskio gëliø þiedø nuotraukos. Puiku, kai verslo þmonës ir menà remia (R. Karbauskio dëka sukurtas televizijos serialas "Naisiø vasara"), ir patys kuria. Poetës ir fotomenininko tandemas skaitytojus pradþiugino miela knyga. O "Saulës delta" árodo, kad ir šiuo sunkiu laikmeèiu toliau tæsia uþsibrëþtus planus – ádomios ir prasmingos literatûros leidimà.

Šviesios atminties profesorë Elena Bukelienë apie "Saulës deltà" rašë: "Neseniai gavau ir perskaièiau naujas leidyklos knygas. Buvau priblokšta suþinojusi, kad yra tokia kultûringa leidykla Šiauliuose. Në vieno sapnininko neišleido, jokios komercijos! Dþiaugiuosi, kad "Saulës delta" knygas leidþia apgalvotai ir labai kryptingai. Atsigræþimas á savo praeitá, istorijà... Á save þiûrima tarsi iš Saulës mûšio perspektyvos."

Praëjo Kalëdø ir Naujøjø metø šventinis šurmulys, o manæs iki šiol neapleidþia mintis, kiek daug miesto biudþeto lëšø buvo išleista vëjais! Mane tiesiog sukrëtë þinia, kad krizës metu miestas iš biudþeto net 17 tûkstanèiø litø paklojo Prisikëlimo aikštëje pastatytai dovanotai eglei.

Esu ásitikinusi, kad Prisikëlimo aikštëje šventiniu laikotarpiu parëdyta eglutë - nefunkcionali. Kiek miesto þmoniø jà aplanko? Su anûkëliais per šventes kas vakarà eidavome pasivaikšèioti. Buvo vakarø, kai prie eglutës në vieno þmogaus nesutikdavome.

Šiemet gruodþio 31-àjà tik 20-22 val. prie eglutës buvo atëjæ 10-15 þmoniø. Atrodo, kad eglutë centrinëje aikštëje tedþiugina tik Varpo g. 27-29 namø gyventojus bei kelis kolegijos dëstytojus. Studentø nedþiugina, mat jiems - kalëdinës atostogos.

Þinoma, entuziastai darþelinukai prie eglutës per jos áþiebimo šventæ surengë puikø renginá miesto gyventojams "Jokiø Kalëdø". Aèiû jiems, taèiau ar dar kam nors ši 17 tûkstanèiø kainavusi eglutë reikalinga? Na, gal 24 val., kai ateinama pašaudyti fejerverkø...

Bûdama Šiauliø miesto tarybos nare buvau pasiûliusi, mano manymu, puikià Tartu miesto tradicijà. Šiame mieste šalia eglës bûna pastatomos keturios medinës pašto dëþës. Kas vakarà èia susirenka vaikai, o nykštukai iš pašto dëþiø išima Kalëdø Seneliui parašytus laiškus. Tuo metu prie eglutës pasirodymus surengia miesto mokyklø ir darþeliø kolektyvai. Tai suteikia daug dþiaugsmo vaikø tëvams ir patiems vaikams.

Daugelyje miestø centrinë eglë pastatoma ir áþiebiama labiausiai lankomose vietose - pësèiøjø zonose, senamiesèiuose. Mûsø mieste eglë statoma nemëgiamoje miestieèiø vietoje, kur didelis automobiliø judëjimas. Gal eglei reikëtø parinkti kità vietà - amfiteatrà, bulvarà, juolab kad šiose vietose auga puikios eglutës, kurias galima sëkmingai papuošti. Apskritai Prisikëlimo aikštëje galima papuošti keturias ten auganèias egles ir to pakaktø.

Graþios eglës auga P. Višinskio aikštëje prie "Ikiuko", nemaþai grakšèiø egluèiø auga daugiabuèiø kiemuose. Teko pavaþinëti po pasaulá, maèiau, kaip patys gyventojai puošia šalia gyvenamøjø namø auganèias egles per šventes. Kitø miestø gyventojai puošia ir savo butø langus, balkonus, taèiau apie šiaulieèiø aktyvumà kuriant šventinæ nuotaikà nëra në kà kalbëti. Eidama bulvaru suskaièiavau vos 20 papuoštø langø.

Vaþinëjame po pasaulá, aikèiojame nuo uþsienieèiø gebëjimo puošti namus per šventes, parsiveþame krûvas nuotraukø, o patys nieko nedarome. Net vasarà daugelio daugiabuèiø balkonai - tik sandëliukai nenaudojamiems rakandams, o ne þydinèios miesto puošmenos. Turistams mes taip parodome, kokie esame tingûs ir neišradingi...

Siûlau jau dabar pradëti rengtis vasarai ir kitoms Kalëdoms. Ámeskite kas mënesá á taupyklæ po 2 litus ir turësite uþ kà kalëdinæ girliandà nusipirkti, kuria papuošite langà. Jûsø langas suþibës ir padovanos šventinæ nuotaikà ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Juk esame darbštûs ir išradingi, tik kartais kaþkodël to nenorime parodyti.

Šiaulietë Valentina Šimkuvienë

Oksana LAURUTYTË

Lietuvai pagarsëjus pasaulyje kaip šaliai, kurios pilieèiai itin þiauriai elgiasi su gyvûnais, aiškëja, kad deramai pasirûpinti augintiniu net nesudaroma galimybë. Tuo ásitikino šiaulieèiø šeima, kuri su šuneliu ketino autobusu vykti á Latvijà. "Kas atsitiks šuniui, jei já vešite bagaþo skyriuje?" - pribloškiantá atsakymà išgirdo šuns šeimininkai, pasiteiravæ, kaip augintiniui nupirkti kelionës bilietà.

"Šoperuk, bûk geras, pavëþëk šuná..."

Šiaulieèiø šeima á Latvijà išvyko be savo augintinio - nutarë kokerspanielá kelias dienas palikti priþiûrëti draugams. Prieþastis paprasta - šuns, turinèio visus ES standartus atitinkanèius dokumentus, jiems nesuteikta galimybë legaliai veþtis.

Šuns šeimininkai pasakoja á Rygà bilietus ásigijæ vienoje kelioniø agentûrø. Kartu ketino veþtis ir šuná, tad kelionei augintiná parengë pagal visus reikalavimus. Kokerspanielis buvo paskiepytas visais reikiamais skiepais, jam parûpintas narvelis, ásigytas Europos Sàjungos augintinio pasas, išduotas ir Elektroninës tapatybës priemonës numeris.

Suprasdami, kad šuniui reikia nupirkti kelionës bilietà, jie kreipësi á agentûrà, prašydami kuo greièiau informuoti, ar gali augintiná veþtis ir kur galëtø sumokëti uþ jo kelionës bilietà.

Atsakymo sulaukta greitai, taèiau situacijos jis neišsprendë. "Šá reisà vykdo Klaipëdos autobusø parkas (veþëjas), taigi dël gyvûnø veþimo geriausiai bûtø kreiptis tiesiogiai á veþëjà", - atsakyta elektroniniame laiške, kuriame nurodytas ir autobusø stoties informacijos telefono numeris.

Šuns šeimininkas paskambino á Klaipëdà. Jam paaiškinta, kad veþantis šuniukà bëdos nebus. Vis dëlto, kaip ásigyti bilietà, niekas nepaaiškino. Šuns šeimininkas skambino ávairiais telefonø numeriais, kuriø suskaièiavo net 12, teiravosi dël bilieto augintiniui, bet galø gale iš dispeèerës išgirdo, kad šuniui juk nieko nenutiks, jei jis bus gabenamas autobuso bagaþinëje. Labai "jautrus" patarimas - lauke juk apie 10 laipsniø šalèio...

Galø gale šuns šeimininkai suprato, kad jø šuo, net ir turëdamas ES pasà, Europos Sàjungoje, pasirodo, negyvena. Kelionës dienà jiems pasiûlyta tartis asmeniškai su vairuotoju dël šuns gabenimo. "O jei susitarti - "šoperuk, pavëþëk mano šuniukà" - nepavyks?" - pamanë šuns šeimininkas ir paskutinæ minutæ šuná paliko draugams.

"Nesu bilietavus šuniuko"

Pasidomëjome, ar ámanoma legaliai, su autobuso bilietu, veþti šuná iš Šiauliø, pavyzdþiui, á Panevëþá. UAB "Busturas" taisyklëse numatyta, kad keleivis autobuse turi teisæ nemokamai veþti gyvûnus tik specialioje taroje: pintinëse, krepšiuose, narveliuose, neuþimant atskiros sëdimos ar stovimos vietos.

Taisyklëse nurodyta, kad uþ vienkartiná vaþiavimo bilietà autobuse gyvûnai veþami jiems uþëmus atskirà sëdimà ar stovimà vietà. Gyvûnø savininkas turi uþtikrinti, kad nebûtø suteptos autobuso sëdynës, gyvûnø priterštas vietas privalo nedelsdamas išvalyti. Ne taroje veþamas šuo turi bûti su antsnukiu ir pavadëliu bei turëti šuns dokumentus, kuriuose turi bûti nurodyta šuns sveikatos bûklë ir skiepai.

Skambiname á Šiauliø autobusø stotá ir teiraujamës, kiek kainuotø bilietas šuniui, veþamam autobusu iš Šiauliø á Panevëþá. "Pas mus tokiø dalykø nëra", - atsako autobusø stoties informacija prisistaèiusi moteris. Jos teigimu, norint veþti autobusu šuná, reikës tartis asmeniškai su vairuotoju. "Kiek metø konduktore dirbu, nesu bilietavusi šuniuko", - nusijuokusi atsako pašnekovë.

Šiauliuose - šuo, sostinëje - šuniukas

Pasiteiravome Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios inspektorës Valdonës Kaminskienës, ar savivaldybës ámonë, šiuo atveju "Busturas", privalëtø suteikti þmonëms galimybæ legaliai autobusu veþti augintinius. V. Kaminskienë sakë niekuo negalinti padëti. Kiek bevarèiusi ávairius teisës aktus, niekur neradusi uþsimenant apie autobuso bilietà šuniui. Jos nuomone, tai reiškia, kad šuniui reikëtø pirkti "þmogiškà" bilietà.

Vadinasi, iš šunø augintiniø reikalaujama augintiniais rûpintis pagal ES reikalavimus, taèiau patiems šeimininkams paslaugos, kurias gauna ES pilieèiai, nesuteikiamos.

Gyvûnø gabenimo traukiniais tvarka sureguliuota rimèiau. Vyro, kurio kokerspanielis taip ir nepamatë Rygos, teigimu, geleþinkelio stotyje šuniui nupirkti bilietà, pavyzdþiui, á Vilniø, nëra problemos. Bilietas keturkojui tekainuoja 5 litus 60 centø.

Vis dëlto šuns šeimininkas sako, kad skiriasi sostinës ir Šiauliø geleþinkelio darbuotojø mentalitetas. Vykstant iš Šiauliø, ant bilieto nurodyta, kad jis skirtas šuniui. Vykdami iš Vilniaus á Šiaulius, šeimininkai ant bilieto perskaito, kad jie veþasi jau... šuniukà. Vilnius turbût arèiau Europos Sàjungos nei Šiauliai...

Irena BUDRIENË

Šià savaitæ á Pagryþuvá atvykæ aukšto rango jëzuitai – Latvijos ir Lietuvos provincijolas Gintaras Vitkus ir anksèiau šias pareigas ëjæs Aldonas Gudaitis bei èia savo vienuolio kelià pradëjæs garbaus amþiaus jëzuitas Anicetas Tamošaitis pranešë geràjà naujienà – jëzuitai atsisako pretenduoti á tarpukariu turëtà Pagryþuvio dvarà. Valstybë jëzuitams uþ Pagryþuvio dvarà pasiûlë atlyginti, perduodama pastatà Vilniuje.

Pagryþuvio dvaras - gamtos ir þmoniø gerumo darnos vieta.

Apsilankymo Pagryþuvyje dienà vienuoliai pavadino tiesos ir teisingumo þenklu paþymëta diena. Jie šiltai bendravo su šiuo metu Pagryþuvyje gyvenanèiais ir èia globojamais ávairaus amþiaus neágaliais þmonëmis bei su ástaigos administracija.

Sovietmeèiu nuo 1951 iki 2006 metø Pagryþuvyje buvo ásikûrusi plauèiø tuberkuliozës sanatorija. Šiuo metu èia veikia Aukštelkës psichoneurologinio pensiono filialas, kuriame gyvena 48 neágalieji. Filialas skirtas laikinai ar nuolat gyventi suaugusiems neágaliems asmenims, sergantiems lëtinëmis psichikos ligomis, turintiems intelekto sutrikimø. Globojamieji negali gyventi savarankiškai, todël jiems suteikiama prieþiûra, slauga bei medicininis aptarnavimas.

Pagryþuvio dvaro romantinio stiliaus rûmai pastatyti 1858 metais pagal áþymaus to meto architekto F. Rimgailos projektà. XVIII a. pabaigoje dvaras priklausë didikams Šemetoms, vëliau - Pšeciševskiø šeimai. Nuo 1878 metø dvarà valdë penkios grafø Riomeriø kartos. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas ir vëliau atiduotas jëzuitams. Dvaras stipriai nukentëjo per karà atsidûræs fronto linijoje.

Þinomi faktai, kad dël jëzuitø ásikûrimo Pagryþuvyje buvo tartasi su ministru pirmininku A. Voldemaru ir prezidentu A. Smetona. Pirmieji naujakuriai išvyko á buvusá grafo Mykolo Riomerio dvarà Pagryþuvyje 1929 metø vasarà. "Pagryþuvio dvaras su dideliu mûriniu namu ir graþiu parku yra miškingoje vietovëje prie Gryþuvos upelio, – savo broliams Vokietijoje rašë namø vyresniuoju bei naujokyno vedëju paskirtas t. Povilas Boegneris. – Iki geleþinkelio stoties tik 2 km, o iki garsiosios Šiluvos šventovës – 13. Kadangi èia aukštuma ir aplinkui daug miškø, apylinkë laikoma viena sveikiausiø Lietuvoje. Buvæs ponø namas yra 52 m ilgio, trijø aukštø. Be to, yra ir ûkiui skirtø pastatø. Þemë, kurios dvaras turi net 75 ha, derlinga. 25 hektarus uþima miškai ir pievos."

Iš pradþiø vienuoliai gyveno labai skurdþiai, neturëjo nei këdþiø, nei lovø, o jau 1931 metais buvo remontuojamos gyvenamosios patalpos, nupirktos kelios ûkio mašinos ir ávesta elektra. Buvo ásteigta net pašto agentûra, ávestas telefonas. Jëzuitø ûkis tada turëjo dešimt arkliø, 20 karviø, 35 kiaules, 150 vištø ir du avilius bièiø. Namuose buvo 39 gyventojai. Tais metais tëvai vadovavo 17 rekolekcijø vienuolyne bei apylinkëse, klierikai naujokai dëstë tikybà šešios pradþios mokyklose, o á buvusio dvaro rûmuose árengtà koplyèià sekmadieniais á Mišias susirinkdavo apie 500 þmoniø.

Šiauliai buvo nemaþas pramonës centras, turëjæs gerà susisiekimà, tad jëzuitams rûpëjo apaštalauti ir èia. Naujøjø namø vyresniuoju tapo t. B. Andruška. 1936 m. balandá jis buvo paskirtas provincijolu ir privalëjo gráþti á Kaunà, taèiau per tà laikà Šiauliuose jam pavyko ásteigti rezidencijà, buvo pastatyta Jëzuitø baþnyèia, kurià greitai pamëgo šiaulieèiai, jëzuitai apaštalavo mieste ir apylinkëse, palaikydami glaudþius ryšius su Pagryþuvio naujokynu.

Pensiono direktorë Janina Baranauskaitë, jëzuitø provincijolas Gintaras Vitkus, apskrities viršininko pavaduotojas Vidmantas Jarulis ir tëvas Aldonas Gudaitis.		Tëvas Anicetas Tamošaitis 1942-1944 m. gyveno Pagryþuvio naujokyne. Autorës nuotr.

Atkûrus Nepriklausomybæ, jëzuitai bandë atgauti jiems priklausiusá Pagryþuvio dvarà, taèiau vietos valdþios atstovai nesutiko jo gràþinti. Per pastaruosius kelerius metus á Pagryþuvio dvarà investuota nemaþai valstybës lëšø, kurios, pastatà gràþinus buvusiems savininkams, nebûtø kompensuotos. Galiausiai rasta išeitis patenkino abi puses: suremontuotame jaukiame Pagryþuvio dvare ir toliau bus globojami neágalieji, o jëzuitai gaus tokios pat vertës pastatà Vilniuje.

Pagryþuvyje apsilankæ vienuoliai noriai apþiûrëjo gyvenamàjá namà, domëjosi, kokios sàlygos sudarytos èia globojamiems þmonëms. Ypaè ádomu buvo devintà dešimtá bebaigianèiam tëvui Anicetui Tamošaièiui, kuris 1942-1944 metais Pagryþuvio vienuolyne pradëjo eiti savo pašaukimo keliu, buvo naujokas. "Tada buvau 20 metø vyras", – prisimena Anicetas Tamošaitis. Tuo metu vienuolyne gyveno apie 45 þmones. Valgomasis buvæs ten pat, kur dabar yra pensiono valgykla, išlikæ sraigtiniai laiptai, kitos interjero detalës, kurias tëvas Anicetas puikiai prisimena. "Dabar esu ant 90 metø slenksèio, o kuo daugiau þmogui metø, tuo gilesni yra jo praeities prisiminimai", – sako jis. Anicetas Tamošaitis prisimena, kad vienuolynà supo didelis sodas, o lauko darbams vienuoliai laikë keturis arklius. "Turëjome savo elektrà – vokieèiai buvo surinkæ dyzelio motorà su akumuliatoriaus baterija, vandená irgi turëjome – pumpuodavome á namo vidø", – prisimena tëvas Anicetas Tamošaitis. 1944 metais A. Tamošaitis turëjo pasitraukti iš Lietuvos. Iš pradþiø gyveno Vokietijoje, po to – Amerikoje. Šiuo metu jis tarnauja Šiauliø Šv. Ignaco baþnytëlëje. Tëvas Anicetas juokavo, kad kai nebegalës vykdyti pareigø, savo senatvæ norëtø praleisti Pagryþuvyje. "Nors jëzuitai turi savo seneliø namus Kaune, mielai uþbaigèiau savo karjerà ten, kur pradëjau", – sako jis.

Anot Jëzuitø provincijolo Gintaro Vitkaus, èia, Pagryþuvyje, galima švæsti þmoniø teisingumà ir sugebëjimà taikiai spræsti klausimus. Lietuva po komunizmo griuvimo patyrë nemaþai išbandymø. Šeimos, katalikø baþnyèia ir kitos religinës bendruomenës daug vargo dël sovietiniais laikais nacionalizuoto turto. Didþiausias iššûkis – kaip atkurti teisëtà nuosavybæ, nenuskriaudþiant tø, kurie naujai èia ásikûrë. Gintaras Vitkus pabrëþë, kad Pagryþuvyje visada buvo atliekami geri darbai: jëzuitai èia ugdë jaunus savo draugijos narius, kurie buvo pasirengæ tarnauti visuomenei – skleisti evangelijos šviesà, sovietmeèiu ši vieta buvo naudojama þmonëms gydyti, o dabar, Lietuvos nepriklausomybës laikotarpiu, èia atjautos sulaukia neágalieji. "Èia bus gamtos ir þmoniø gerumo darnos vieta, padësianti þmogui likti oriam", – kalbëjo G. Vitkus.

Susitikimo proga apsikeista dovanomis – jëzuitai pensiono administracijai padovanojo knygø, o ástaigos direktorë Janina Baranauskaitë èia gyvenusiam tëvui Anicetui Tamošaièiui áteikë árëmintà Pagryþuvio dvaro nuotraukà.

Baigësi naujienø portalo Etaplius.lt skelbtas geriausio šv. Kalëdø pyrago konkursas. Jo nugalëtoja tapo net du receptus atsiuntusi ir geriausiai skaitytojø ávertinta Toma Andriauskaitë. Daugiausia skaitytojø balsø surinko jos pagamintas tortas "Skanumëlis".

Visiems kitiems konkurso dalyviams elektroniniø ryšiø paslaugø bendrovë "S plius" skiria paskatinamuosius prizus, kuriuos nuo sausio 4-osios galite atsiimti "S plius" Klientø aptarnavimo skyriuje, Tilþës g. 74, pirmajame aukšte. Ne Šiauliuose gyvenantys konkurso dalyviai gali telefonu 8~700 121 62 susisiekti su Etaplius.lt redakcija. Paskatinamasis prizas jiems bus išsiøstas nurodytu adresu.

Etaplius.lt linki Jums gerø Naujøjø metø ir kvieèia aktyviai dalyvauti jau kitø metø pradþioje prasidësianèiuose naujuose konkursuose!

Etaplius.lt informacija

Sveikatos apsaugos ministerijoje grupei þinomø Lietuvos medicinos mokslo atstovø, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojø sveikatos apsaugos ministras Algis Èaplikas áteikë garbës þenklus ir paþymëjimus, liudijanèius apie Nusipelniusio Lietuvos gydytojo ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardo suteikimà

Garbës þenklas áteiktas Eugenijui Mikaliûnui. Eltos nuotr.

Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbës þenklas áteiktas ir Šiauliø apskrities psichiatrijos ligoninës direktoriui Eugenijui Mikaliûnui.

Irena BUDRIENË

Apskrities viršininkas Rimundas Domarkas garbës þenklà "Uþ nuopelnus Šiauliø apskrièiai" áteikë Nyderlandø karališkøjø oro pajëgø atsargos kariškiui Martinui Broedersui. Filantropine veikla garsëjantis olandas apdovanotas uþ Šiauliø regiono þmoniø su negale gyvenimo sàlygø gerinimà, nuolatiná Šiauliø regiono sveikatos, švietimo ástaigø bei nevyriausybiniø organizacijø rëmimà.

Á apdovanojimo ceremonijà M. Broedersà atlydëjo garsi lietuviø kanklininkë Kristina Kuprytë. Autorës nuotr.

Nuo 1994 metø Martinus Broedersas nuolat veþa labdarà á Lietuvà. Per metus Šiaulius pasiekdavo apie penkiolika sunkveþimiø labdaros: kompiuteriø, invalidø veþimëliø, specialiø lovø, ávairios medicinos árangos ligoninëms, inventoriaus mokykloms. Stebina tai, kad viskà surenka, supakuoja ir suranda transportà ne organizacija, bet vienas asmuo. Per pastaruosius dvejus metus Šiauliø apskrities ir Joniškio ligoninëms atsiøsta apie tûkstantá specialiø lovø bei inventoriaus. Paramà yra gavusi Šiauliø apskrities ligoninë, vaikø globos namai "Šaltinis", Didþdvario gimnazija, Medelyno mokykla, Aukštelkës pensionas, Šiauliø vaikystës invalidø globos draugija "Spindulëlis", pavieniai asmenys ir socialiai remtinos šeimos.

Su Šiauliø vyskupija Martinus Broedersas ágyvendina þmonëms su negale skirtus projektus. Jo dëka Šiauliuose yra du specialiai neágaliesiems pritaikyti autobusai.

Martinus Broedersas globoja ir menininkus. Jis remia Lietuvos menininkø kûrybai uþsienyje pristatyti skirtus projektus.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Netoli Kelmës duris netrukus turëtø atverti kavinë "Bizonø ranèa". Lankytojai èia galës pasigërëti ne tik vieninteliais Baltijos šalyse bizonais, bet ir paragauti pikantiškos jø mësos.

Bizonai Lietuvoje jauèiasi panašiai kaip tëvynëje - klimato sàlygos èia maþai kuo skiriasi. Autorës nuotr.

Prieš ketverius metus nusprendusi auginti bizonus dël jø ypatingos mësos Audra Schelenz, su vyru Lietuvoje norëdama pradëti verslà, ieškojo didelio þemës ploto, kad aplink nebûtø kaimynø ir niekam netrukdytø. Vokietijoje, kur moteris gyveno dešimt metø, laisvos þemës nëra daug. Uþ prieinamà kainà didesnio nei 20 ha ploto þemës teko paieškoti ir Lietuvoje. Sutuoktniai ilgai svarstë, kol apsisprendë iš privataus þmogaus ásigyti 45 ha ûkinës paskirties þemës sklypà prie Kelmës.

Pirmuosius dvylika iš Šiaurës Amerikos kilusiø bizonø verslininkai ásigijo Prancûzijoje ir Vokietijoje. Daugintis šie gyvûnai pradeda po trejø metø. Uþaugæs patinas sveria apie tonà, patelë - perpus maþiau. Per ketverius metus bizonai vedë palikuonis, buvo atveþta naujø, kad nebûtø kraujomaišos. Dabar bandoje ganosi keturiasdešimt bizonø. Šeimininkai norëtø, kad banda padidëtø iki 60-70.

Audra sako, kad reikëtø árengti gaudyklæ, kur bûtø galima gyvûnà ávaryti, nes dabar tenka á juos šauti iš toli. Jeigu gyvûnas suserga, vaistø jam tenka sušvirkšti iššovus iš specialaus vamzdelio. Šeimininkams talkininkauja Vokietijoje viešbuèiø administravimà studijuojanti dukra. Tik ji vienintelë moka tinkamai iššauti ir taikliai pataikyti.

Bizonai labai protingi. Jie gina silpnesná, paliegusá ar suþeistà bandos nará - apstoja ratu ir nieko prie jo neprileidþia. Iki paskutinës minutës padeda atsikelti ir palieka tik tada, kai supranta, kad šiam nebepadës. Verslininkams šis bandos jausmas nëra palankus, nes nušautà gyvûnà reikia kuo greièiau paimti, norisi, kad kailis liktø sveikas, o ne subadytas.

Bizonas Kanadoje sunaudojamas visas - nuo mësos ir kailio iki sausgysliø ir kepenø, kurios naudojamos kosmetikos gamyboje. Bizoniena yra riešuto skonio. Mësoje daug baltymø, seleno, nëra cholesterolio. Vidutiniškai bizonienos kilogramo kaina 30 Lt, o filë kilogramo kaina gali siekti apie 100 Lt.

Þmonës domisi bizonais, vaþiuoja paþiûrëti jø pilni autobusai iš visos Lietuvos. Kiti, susiþavëjæ ant sniego besigananèiais galiûnais, pareiškia norà jø ásigyti. Net Antanas Bosas norëjo vienà nusipirkti, taèiau Audra nepardavë.

Gyvûnø prieþiûra paprasta atrodo tik iš pirmo þvilgsnio. Moteris tikina, kad þiemà juos reikia šerti papildomai šienu, gydyti nuo ligø. Veterinarijos specialistø, besidominèiø bizonais, nëra daug, vaistus tenka atsiveþti iš Vokietijos.

"Lietuvoje þmonëms nepasiûlomas kokybiškas produktas. Pati nelabai randu nusipirkti geros mësos. Pas mus þmonës galës ne tik paragauti, bet ir ásigyti švieþios mësos", - þada ponia Audra. Kol moteris tvarkë ásibëgëjanèio verslo reikalus èia, Lietuvoje, vyras dirbo Vokietijoje. Ji sako, kad jeigu pinigø turëtø daugiau, ko gero, ir klaidø per skubëjimà padarytø daugiau.

Bizonø banda augo, netruko išdygti kavinë, kurioje þmonës galës ir pietus pavalgyti, ir švæsti, ir švieþios bizonienos ásigyti. Šeimininkams svarbiausia malonus kliento aptarnavimas, skanus maistas ir rami aplinka.

Irena BUDRIENË

Penkiolikos metø sukaktá švenèianti viešoji ástaiga Šiauliø regiono plëtros agentûra sulaukë nemaþai dëmesio ir sveikinimø.

Šventës proga susirinkæ dalininkai – apskrities viršininkas, regiono savivaldybiø, Šiauliø prekybos, pramonës ir amatø rûmø, Šiauliø pramonininkø asociacijos atstovai – dþiaugësi sëkminga ámonës veikla. Šiauliø miesto savivaldybës administracijos direktorius Vladas Damulevièius pagyrë ástaigà uþ tai, kad ši neprašo pinigø – geba išsilaikyti pati. "Ástaiga regione surado savo vietà, ágyvendina puikius projektus ir yra reikalinga", – sakë direktorius.

Ástaigos direktorë Jolita Butkutë sulaukë sveikinimø ir padëkø.		Steigëjai susirinko su dovanomis. Autorës nuotr.

Pasak ástaigos vadovës J. Butkutës, agentûroje šiuo metu dirba 12 darbuotojø, labiausiai išplëtotas Projektø rengimo ir administravimo skyrius. Šiauliø regiono plëtros agentûra bendradarbiauja ne tik su savivaldybëmis, asocijuotomis verslo struktûromis, bet ir su nevyriausybinëmis organizacijomis, kaimo bendruomenëmis, ûkininkais. Nemaþai dirbama aplinkosaugos srityje, rengiami verslo, þemës ûkio plëtros, tarptautiniai projektai, organizuojami mokymai. "Siekdami išsilaikyti, turime lanksèiai reaguoti á rinkà, poreikius", – sako ástaigos vadovë.

Šiauliø prekybos, pramonës ir amatø rûmø prezidentas Vidmantas Japertas pripaþino, kad su vienu iš uþdaviniø – formuoti kompetencijas ir išsilaikyti – agentûra susitvarkë, bet verslas ir savivalda turi matyti ir ilgalaikius uþdavinius, agentûrai kelti aukštesnius reikalavimus. "Visi norime, kad Šiauliø regionas bûtø varanèioji Šiaurës Lietuvos jëga. Privalome teisingai ávertinti iššûkius tuo momentu, kai valstybës administracinë reforma pasirinko centralizavimo kelià. Jei nesuprasime, kas vyksta, pradësime vegetuoti, o paskui ir degraduoti. Todël padedant savivaldybëms ir partneriams su visais neabejingais Šiauliø regiono plëtrai kalbësime apie naujesná agentûros veiklos turiná ir kà reikëtø daryti jau kitais metais", – sakë V. Japertas.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliø J. Janonio gimnazijoje pristatyta knyga apie buvusá gimnazistà, rašytojà Vytautà Alantà. Biografinei monografijai "Vytautas Alantas. Gyvenimas ir kûryba" daug metø medþiagà rinko Leonas Peleckis-Kaktavièius.

Apie V. Alanto gyvenimà ir kûrybà mintimis dalijosi knygos autorius L. Peleckis-Kaktavièius (viduryje) ir profesoriai B. Prëskienis bei G. Èepaitienë. Autorës nuotr.

Knyga apie V. Alantà buvo išleista praëjus šimtmeèiui po rašytojo gimimo ir dvidešimt metø po mirties.

1923 m. V. Alantas baigë Šiauliø gimnazijà. Mokësi su Juozu Paukšteliu ir literatûros kritiku Jonu Griniumi. Janonieèiai visada domisi buvusiais gimnazistais, todël L. Peleckis-Kaktavièius savo 22-osios knygos pristatyti buvo pakviestas á gimnazijà.

Anot knygos recenzento Vytauto Martinkaus, apie V. Alanto kûrybà skaitytojas nedaug teþino. Rašytojas buvo vertinamas kritiškai, matyt, dël dràsios màstysenos. Skaitytojas gali ne tik susipaþinti su rašytojo biografija, bet ir dalyvauti svarstant politines, istorines ir kultûrines temas, apie senàjà baltø kultûrà ir jos vaidmená po Lietuvos krikšto, tarpukario situacijà, patriotizmà, išeivijos moralines ir tautines problemas.

"Tai ávairiø studijø nusipelniusi asmenybë, suteikianti peno ávairiems apmàstymams. Alanto kûrybai átakos turëjo Vaiþgantas, Getë, Vaildas. Jis pats skatino lietuviø rašytojus atsinaujinti", - sako ŠU profesorë Giedrë Èepaitienë.

Profesorius emeritas Bronius Prëskienis pastebëjo, kad susirinkusiøjø bûryje jis vienintelis prisimenàs Smetonos laikus gyvai, todël knyga jam itin artima. Anot jo, L. Peleckis-Kaktavièius - vienintelis literatûrologas, parašæs tris monografijas apie lietuviø egzodo rašytojus. Pastaroji knyga skirta ir akademinei visuomenei, ir mokslininkams, ir paprastam skaitytojui.

Rašytojas L. Peleckis-Kaktavièius paþinojo ir pirmàjà V. Alanto þmonà, kuri buvo 1940 m. su vaikais išveþta á Sibirà, ir antràjà, kurios rûpesèiu vyras 1992 m. buvo perlaidotas Kaune. Rašytojui á rankas pakliuvo V. Alanto dienoraštis iš gimnazijos, studijø laikø. Autorius galëjo daug kà patikslinti, nes rašant kaip rašytojui, o ne kaip literatûros mokslininkui, svarbu, kad tekstas bûtø gyvas.

L. Peleckis-Kaktavièius pabrëþia, kad V. Alantas - ádomi asmenybë ne tik kaip rašytojas. Jis daug metø buvo vyriausiasis "Aido" redaktorius, Vilniaus miesto teatro (dabar Akademinis dramos teatras) vadovas. Vakarø Europoje buvo baigæs aukštuosius mokslus, kalbëjo prancûziškai ir vokiškai, emigravæs á Amerikà galëjo dirbti tik juodadarbiu "Ford" fabrike, nes nemokëjo angliškai. Daug rašydavo po darbo, naktimis.

Viena reikšmingiausiø V. Alanto parašytø knygø - istorinis romanas "Šventaragis", o "Pragaro pošvaistës" iki šiol nëra perleista Lietuvoje. Ištraukos iš V. Alanto filosofiniø apmàstymø "Tauta istorijos vingiais" yra átrauktos á dvyliktos klasës istorijos kursà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Gruodþio 10-àjà Šiauliø kultûros centras šurmuliavo - vyko spalvingas penktasis vaikø ir jaunimo kolektyvø festivalis "Mes - kiekvienas didelis kaip lašas". Diskotekø salëje susirinko apie 400 dalyviø, pasiryþusiø savo pasirodymu sulaukti kuo daugiau þiûrovø aplodismentø.

Šoka festivalio šeimininkai - klubas "Tarp savø". Klubo "Tarp savø" archyvo nuotr.

Festivalio šeimininko vaikø ir jaunimo klubo "Tarp savø" prezidentas Ramûnas Snarskis apgailestavo, kad dël siauèianèios gripo epidemijos šiemet festivalyje dalyvavo tik 19 kolektyvø, o dël sunkios finansinës padëties vaikø ir jaunimo klubas negalëjo pasikviesti draugø iš sveèiø šaliø, kurie kasmet þiûrovus sudomindavo savita savo programa.

Didþiulio dalyviø bei þiûrovø dëmesio sulaukë pirmà kartà festivalyje dalyvaujanti Igno Gainos gatvës šokio grupë. "Vaikai patys mus susirado ir pasiûlë á festivalio programà átraukti jø intriguojanèià programà, - dþiaugiasi klubo prezidentas. - Mes, þinoma, ávertinome vaikø pastangas ir su malonumu juos pakvietëme dalyvauti."

Koncertinæ festivalio programà papuošë Rygos 96-osios vidurinës mokyklos vokalinë studija "Ceriba", tradiciniame vaikø ir jaunimo kolektyvø festivalyje dalyvaujanti nuo pat pradþiø. "Šis festivalis iš tiesø mums labai artimas, - prisipaþásta studijos "Ceriba" vadovë Marina Varpahovska. - Jame tvyro labai geras mikroklimatas. Pirmàkart dalyvaudami festivalyje buvome suþavëti draugiškais kolektyvø tarpusavio santykiais. Be to, vaikai susirado daug draugø, tad nusprendëme, kad vaikø ir jaunimo festivalyje bûtinai dalyvausime kasmet. Tikiuosi, jog kitais metais mums pavyks ágyvendinti savo svajonæ – surengti vaikø ir jaunimo kolektyvø festivalá Rygoje, á kurá bûtinai pasikviesime visus èia surastus draugus."

Visi festivalio dalyviai buvo apdovanoti ne tik nuoširdþiais þiûrovø plojimais, bet ir pamaloninti verslininko Arvydo Mockaus nupirktomis atminimo dovanëlëmis.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliø kamerinis orkestras mini dvidešimties metø jubiliejø. Profesionalus Šiauliø kolektyvas yra grojæs su garsiais dirigentais ir solistais.

Šiaulieèiai šiemet koncertavo šeštajame tarptautiniame Ch. Frenkelio vilos vasaros muzikos festivalyje.

Šiauliø kamerinio orkestro dvidešimtmeèio proga gruodþio 19-àjà koncertø salëje "Saulë" rengiamas kalëdinis koncertas. Šiaulieèiai išvys ne tik patá jubiliatà - Šiauliø kameriná orkestrà, kuriam diriguos J. Janulevièius, smuiku grieš pats kamerinio orkestro vadovas B. Traubas, dainuos solistë R. Vaicekauskaitë, kanklëmis skambins K. Kuprytë. Dainuos ir R. Adomaièio vadovaujamas Šiauliø berniukø ir jaunuoliø choras "Dagilëlis", šoks choreografijos studija "Aušrelë", vadovaujama M. Kosaièio. Sveèiuose laukiamas profesorius Saulius Sondeckis.

Bendradarbiauja su garsiais muzikais

Šiauliø kamerinis orkestras ákurtas 1989 m. iš iki tol gyvavusio Liaudies simfoninio orkestro. Jame groja artistai, dauguma mokæsi Šiauliø konservatorijoje, o dabar dirbantys miesto ir apskrities muzikos mokyklose mokytojais ir dëstytojais.

Per metus orkestras vidutiniškai surengia per dvidešimt koncertø, kuriuose gausu ávairiø þanrø ir epochø kûriniø, taèiau vyrauja klasika ir barokas.

Didþiosios dalies koncertø klausosi šiaulieèiai ir miesto sveèiai, taèiau orkestras vyksta á gastroles kituose Lietuvos miestuose bei uþsienio šalyse. Šiaulieèius šiltai sutinka Vokietijos, Lenkijos, Italijos publika.

Orkestras bendradarbiauja su Lietuvos ir uþsienio muzikais, chorais, solistais ir dirigentais. Šiauliø kameriniam orkestrui dirigavo iškilios Lietuvos asmenybës: S. Sondeckis, J. Domarkas, D. Šervenikas, M. Pitrënas, V. Virþonis ir kiti. Orkestras grojo su garsiais solistais: R. Katiliumi, A. Vizgirda, R. Beinariu, G. Skëryte, A. Krišèiûnaite, E. Kaniava, A. Janutu, I. Misiûra-Tumanovu ir kitais.

Kamerinis orkestras palaiko glaudþius ryšius su Vokietijos violonèelininku D. Geringu, dirigentu G. Maisu, pianiste I. Gabbe, pianistu ir dirigentu L. Dorfmanu, smuikininku R. Baldini, altininkais H. Rode, H. J. Greineriu ir kitais.

Vadovas - tarptautinio festivalio iniciatorius

Kolektyvui yra vadovavæs J. Lamauskas, V. Stonkus, A. Stulgys, R. Šervenikas bei P. Stepanovas, o nuo 2001 m. vadovauja smuikininkas Borisas Traubas. Jis yra baigæs Nacionalinæ M. K. Èiurlionio menø mokyklà ir Lietuvos muzikos akademijà pas profesoriø Sauliø Sondecká. B. Traubas yra Kišiniovo (Moldavijos) tarprespublikinio konkurso laureatas, grojæs Lietuvos kameriniame orkestre.

Šiauliø kamerinis orkestras pirmaisiais gyvavimo metais. Šiauliø kamerinio orkestro archyvo nuotr.

B. Traubo iniciatyva Šiauliuose pradëtas rengti tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros muzikos festivalis. Šiemet jis buvo surengtas šeštà kartà.

Orkestro dirigentas Jonas Janulevièius, baigæs Lietuvos muzikos akademijà, diriguoti Šiauliø kameriniam orkestrui buvo pakviestas 2006 m. Dirigentas yra dalyvavæs daugelyje tarptautiniø konkursø, tapæs Dinu Lipatti pianistø konkurso diplomantu. Meistriškumà këlë pas garsius Vilniaus, Vokietijos ir Slovakijos profesorius.

Kolektyvas keitësi maþai

Nuo pat pirmøjø orkestro dienø pirmuoju smuiku groja ištikimos atlikëjos Marytë Minèiûnienë, Marija Streikutë, Alma Balèiûnaitë, antruoju smuiku - Jolita Damaševièienë, Virginija Daugirdaitë, Dangirutë Petrauskienë, altu - Virginija Sungailaitë, Sigita Zemitaitë, violonèele - Elvina Kanèauskienë ir Ilona Butkutë. Vëliau á graþø kolektyvà ásiliejo orkestro koncertmeisterë Jûratë Stakvilevièienë ir Margarita Donelavièienë (pirmas smuikas), Laima Galinienë ir Jovita Dambrauskienë (antras smuikas), Lina Albrikienë, Gitana Uptienë ir Indrë Jokopienë (altas) ir Arûnas Stankus (kontrabosas).

"Koks buvo kolektyvas draugiškas ir entuziastingas, toks liko iki šiol. Þmonës lekia per kelis darbus, kad duonai uþsidirbtø. Nors yra profesionalûs instrumentalistai, uþ šá darbà gauna minimalià algà. Kiek miestas išgali, tiek ir moka. Artistai patys perka rûbus koncertams, savo lëšomis keièia instrumentams stygas", - sako orkestro koncertmeisterë Jûratë Stakvilevièienë. Moteris priduria, kad uþsienio šalyse muzikos atlikëjø situacija panaši - retas þmogus išgyvena tik koncertuodamas drauge su orkestru.

Šiauliø kamerinis orkestras kasmet tobulëja, atlikëjai subrendo, sutvirtëjo, atliekama programa vis sudëtingesnë, papildoma naujais atliekamais kûriniais. Atlikëjai vieningai tvirtina, kad dvidešimt metø prabëgo nepastebimai, nes darbas teikia malonumà, koncertuojant atsigauna siela - pasikrovæs teigiamos energijos po pietø leki pas mokinius.

Pasirinkæ muziko specialybæ orkestro artistai nesigaili. "Pedagogo darbe nematyti tokio greito rezultato. Orkestre atsiskleidi kaip muzikas ir gerokai greièiau pasieki uþsibrëþtà tikslà", - sako smuikininkë Ilona Butkutë. Moteris ne vienerius metus praleido uþsienyje, o pasitobulinusi gráþo á gimtuosius Šiaulius - visur gerai, bet namie - geriausia.

Irena BUDRIENË

Maltos ordinas, NATO oro policijos misijà Šiauliuose atliekantys vokieèiø kariai, J. Janonio gimnazijos savanoriai ir kiti prie akcijos prisidëjæ geros valios þmonës praëjusá šeštadiená "Akropolyje" kalëdine sriuba vaišino skurdþiai gyvenanèius senolius, daugiavaikes šeimas, neágaliuosius.

Janonieèiai savo pasiûlytà idëjà – aukas rinkti prekybos vietose, kad þmonës galëtø á aukø dëþutæ ámesti nuo gràþos likusius centus - išbandë praktiškai ir per dienà surinko per 100 litø. Idëjos autorius Arnoldas Dapkus (antras iš dešinës). Autorës nuotr.

Šiemet šiaulieèiai aukojo dosniai – surinkta beveik pusantro tûkstanèio litø. Pasak vieno iš organizatoriø, Šiauliø apskrities vyriausiojo gydytojo Kazimiero Šèeponavièiaus, tai antras rezultatas šalyje. Daugiausia aukø šiemet surinkta Kaune – 3 000 litø. Vilniuje surinkta 1 200 litø, Klaipëdoje – 600 litø. Surinktos lëšos bus skirtos vienišiems senukams globoti. Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai šalyje lanko ir priþiûri 500 vargstanèiø vienišø senoliø, atneša maisto, slaugos priemoniø. Taèiau paramos reikia daug daugiau pasiligojusiø, nepasiturinèiø þmoniø.

Šiemet, kaip ir pernai, kalëdinæ sriubà valgë apie 600 nepasiturinèiø šiaulieèiø. Tirštà prieskoniais pagardintà šiupininæ jiems išvirë "Delano" restoranø tinklui priklausanti "Can Can Pizza". Iš viso išvirta apie 300 litrø sriubos. Akcijos metu buvo ne tik pilstoma sriuba, bet ir dalijamos NATO oro policijos misijà Šiauliuose atliekanèiø vokieèiø kariø dovanos – patalynës komplektai, vaikiški drabuþëliai.

Iš Panevëþio akcijos, kurioje dalyvavo Prezidentë Dalia Grybauskaitë, á Šiaulius atskubëjæs Douglas Graf von Saurma-Jeltsch, Maltos ordino ambasadorius Lietuvoje, susirinkusiuosius pasveikino sklandþia lietuviø kalba. Jis kvietë prisidëti prie Maltos ordino pagalbos tarnybos misijos. Ambasadorius J. Janonio gimnazijos savanoriams áteikë padëkos raštà uþ geriausià labdaros idëjà. Tokiø padëkos raštø šalyje áteikta tik keletas.

Labdaros idëjø konkurse dalyvauti buvo pakviesti visi Lietuvos moksleiviai. Švietimo ir mokslo ministerija visokeriopai palaikë moksleiviø átraukimà á šià socialinæ iniciatyvà. Juk svarbu, kad mokiniai bûtø jautrûs savo aplinkai.

Susirinkusiesiems nemokamai koncertavo Akløjø ir silpnaregiø kultûros namø kapela "Šelmiai", Šiauliø konservatorijos ansamblis "Jovarëlis" ir akordeonininkai.

Visà Maltos ordino kalëdinæ iniciatyvà vainikuos áspûdingas LNK televizijos tiesiogiai transliuojamas trijø valandø paramos koncertas "Mums reikia tavæs" - pasirodys áþymiausios šalies muzikos þvaigþdës, puikûs chorai. Gruodþio 11 d. Vilniuje, Pramogø arenoje, atlikëjai kvies atsigræþti á tuos, kuriems iš tiesø labai sunku. Bilietas á koncertà – taip pat parama Maltos ordino globojamiems senoliams.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Gruodþio pirmàjà prasidëjo kalëdinë akcija "Kalëdiniai stebuklai", kurià Šiauliø apskrities vaikø globos namø ir specialiøjø mokyklø auklëtiniams organizuoja Šiauliø "Aušros" muziejus. Muziejininkai vaikams kalëdiná atradimo dþiaugsmà dalys iki sausio 20-osios.

Pirmieji kalëdinëmis dovanëlëmis buvo apdovanoti Šiauliø logopedinës mokyklos ikimokyklinio skyriaus vaikai. Autorës nuotr.

Pirmà kartà akcija "Muziejaus stebuklai" buvo organizuota 2005 metais, o šiemet ji atgaivinta, tik kitu pavadinimu. Ástaigø pedagogai dþiugiai sutiko þinià, kad akcija vël tæsiama, nes vaikams ji suteikia nenusakomo dþiaugsmo. Tàkart muziejø aplankë per 500 globotiniø. Šiemet planuojama, kad per kone du mënesius á ávairius muziejaus padalinius ateis per 700 vaikø iš 20 globos namø ir specialiøjø mokyklø.

Vaikai galës nemokamai aplankyti muziejuje veikianèias ekspozicijas bei kûrybingai ir smagiai praleisti laikà, pasirinkæ vienà iš muziejininkø parengtø edukaciniø programø. Vaikams išreikšti kûrybinius sumanymus padës muziejininkai, kurie pamokys naujoviø, pateiks ádomiø archeologijos, etnografijos, dailës istorijos ir technikos faktø.

Edukaciniø programø dalyviai gali pasigaminti suvenyrø iš vilnos, popieriaus, dviraèiu pagaminti elektros energijos, pasidaryti fotoaparato prototipà - kamerà obskurà, apsilankyti senovinëje mokyklëlëje ir raštinëje.

Akcijos organizatoriai siekia praskaidrinti vaikø nuotaikà ir suteikti kalëdinio dþiaugsmo, skatina jø uþimtumà ir prisideda prie vaikø globos namø auklëtiniø integracijos á visuomenæ.

Kiekvienas akcijoje dalyvavæs vaikas apiberiamas rëmëjø dovanëlëmis bei iš muziejininkø surinktø asmeniniø lëšø nupirktais gardumynais. Muziejuje sukurti akcijos dalyviø darbeliai bus áamþinti kalendoriuose.

Pirmieji akcijoje "Kalëdiniai stebuklai" dalyvavo Šiauliø logopedinës mokyklos ikimokyklinio skyriaus maþieji. Jie pasigamino šventiniø atvirukø ir gavo dovanø, kurias bemat išpakavo. Nuostabai ir dþiaugsmui nebuvo ribø. Grupës auklëtojos Rasa Arlauskienë ir Vanda Zaurienë dþiaugësi originaliais auklëtiniø darbeliais ir þadëjo mokykloje pritaikyti ágytas þinias.

"Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza tikisi, kad graþi idëja nenunyks ir po švenèiø. Muziejø galëtø lankyti ne tik vaikai iš Šiauliø apskrities globos namø, bet ir iš visos Lietuvos. Vaikai paþintø Šiauliø krašto istorijà ir kultûrà. Šià Šiauliø "Aušros" muziejaus iniciatyvà palaiko organizacija "Gelbëkit vaikus", aljanso "Save the Children" tikroji narë šiaurës rytø Europoje.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Estrados teatras švenèia dvejø metø gimtadiená ir visus gerbëjus kvieèia lapkrièio 28 dienà 18 valandà á Šiauliø arenos konferencijø salëje vyksiantá "Gimtadienio cabaret", kur visø laukia pakili nuotaika, vaidyba, dainos ir šokiai, taurë vyno ir didþiulis tortas.

Jau dvejus metus Šiauliø estrados teatre dirba kûrybingi, iniciatyvûs ir nuoširdûs jaunuoliai Estrados teatro archyvo nuotr..

Paklausite - kodël reikia švæsti dvejø metø gimtadiená, juk dar tiek nedaug nuveikta? Teatrai mini septyniasdešimtmeèio ar didesná jubiliejø. Šiauliø estrados teatras nuëjo dar neilgà, bet prasmingà kelià. "Juk gimtadienio labiau laukia vaikai, o septyniasdešimtmeèio klausia, kà padarei per gyvenimà. Pats savæs klausi, ar nenugyvenai gyvenimo veltui. Bûna sunku švæsti gimtadiená sulaukus tiek daug metø", - švæsti teatro gimtadiená motyvuoja Estrados teatro ákûrëjas ir vadovas Juozas Þibûda.

Estrados teatro sukaktá pasirinkta paminëti kità dienà po L. Noreikos skaitovø konkurso, kuris ávyks lapkrièio 27-àjà Šiauliø universiteto Menø fakulteto estrados meno specialybës Mokomajame teatre. Á antrà kartà rengiamà unikalø konkursà susirenka bûsimieji aktoriai ir reþisieriai iš ávairiø Lietuvos aukštøjø mokyklø. Konkurso dalyviai skaito lietuviø autoriø kûrybà, kurià visà gyvenimà puoselëjo ir Šiauliuose gyvenæs aktorius L. Noreika.

Estrados teatro vadovas Juozas Þibûda dþiaugiasi, kad skaitovø konkurse dalyvaus ir jo studentai. Jam širdá glosto ir tai, kad jaunimui nereikia išvykti iš Lietuvos. Estrados teatre dirba dauguma šiaulieèiø. "Mes kuriame darbo vietas krizës metu, kai ámonës uþsidaro. Dauguma jaunuoliø, kurie mokësi Šiauliuose, èia ir gyvena, ir dirba. Jaunimas nevaþiuoja á Airijà - lieka Šiauliuose, moka mokesèius á biudþetà", - teigia J. Þibûda.

Šiauliø universitete studijavæ teatro krypties studijas aktoriai sëkmingai randa vietos profesionaliuose teatruose. Vieni pasiliko dirbti Šiauliø estrados teatre, tris aktorius pakvietë Šiauliø dramos teatras, tris - Panevëþio dramos teatras, vienà - lëliø teatras "Avilys". Keturi Šiauliø estrados teatro aktoriai ir bûrys estrados teatro specialybæ studijuojanèiø studentø vaidino neseniai sukurtame televizijos seriale "Naisiø vasara".

"Kûrybinës grupës atsiliepimai apie Estrados teatro aktoriø vaidybà - geri. Serialo kûrëjai pagarbiai þvelgë á estrados teatro darbà - filmuojama buvo derinant su estrados teatro spektakliais", - sako J. Þibûda.

Ištikimi Estrados teatro gerbëjai kvieèiami á "Gimtadienio cabaret" kone tris valandas trunkanèià programà. Þiûrovai galës stebëti tikroje kabareto aplinkoje - prie šventiniø staliukø, uþsisakæ patiekalà iš šventinio meniu. "Gimtadienio cabaret" dalyviai þvakes pûs ant keturiolikos kilogramø torto, sveèiai bus vaišinami ir nemokama taure vyno. Aktoriai dainomis, šokiais, ištraukomis iš vaidinimø, linksmomis scenomis, intermedijomis, perfrazavimais apþvelgs savo nueità kelià ir nuopelnus, prisimins draugus, partnerius, globëjus, gal ágis ir naujø. Gros grupë "Kablys", kurià studijuodami ákûrë du aktoriai. Jiems talkins trys draugai. Tai sparèiai populiarëjanti muzikos grupë, kurià palankiai vertina kaviniø lankytojai. Bilietus á "Gimtadienio cabaret" galima ásigyti www.bilietai.lt.

Per mënesá estrados teatro aktoriai suvaidina apie trisdešimt spektakliø. Gruodá estrados teatras þada septynis spektaklius, o gruodþio 31-àjà ŠU mokomajame teatre drauge su þiûrovais jaunieji aktoriai palydës senuosius metus. Sausá numatyta ir premjera.

Irena BUDRIENË

Iškilmingame Šiauliø universiteto Technologijos fakulteto minëjime padëkota labiausiai nusipelniusiems darbuotojams – jiems áteikti švietimo ir mokslo ministro, apskrities viršininko ir miesto mero padëkos raštai.

ŠU rektorius Vidas Lauruška ir mokslo bei studijø prodekanas Juozas Pabrëþa jubiliejaus proga Technologijø fakulteto dekanui Sergëjui Rimovskiui áteikë pageidautà dovanà - paveikslà. Autorës nuotr.

Dabartinis fakulteto dekanas Sergëjus Rimovskis pasidþiaugë pasiekimais, buvæ dekanai dalijosi prisiminimais, kaip fakultetas ásikûrë ir plëtojosi. Ádomu tai, kad Technologijos fakultetà galima pavadinti rektoriø kalve. Trys fakulteto vadovai vëliau tapo rektoriais: buvæ dekanai Vincas Laurutis ir Vidas Lauruška – Šiauliø universiteto, o buvæs katedros vedëjas Kæstutis Krišèiûnas – Kauno technologijos universiteto.

Technologijos fakulteto pamatai buvo padëti prieš 50 metø, kai pradëjo veikti Kauno politechnikos instituto Šiauliø vakarinis skyrius, rengæs inþineriniø srièiø specialistus. Šiuo metu Technologijos fakultete yra šešios katedros, kuriose dirba 75 dëstytojai, iš kuriø 10 profesoriø, 17 docentø. Studentai gali rinktis septynias bakalauro ir tris magistro studijø programas. Šiemet bakalauro studijas Technologijos fakultete pasirinko daugiau nei 300 pirmakursiø, magistro – per 50. Iš viso fakultete studijuoja apie 1600 studentø. Fakultetas gavo daugiausia valstybës finansuojamø "studijø krepšeliø" ŠU. Populiariausios išlieka statybos, informatikos ir mechanikos inþinerijos studijos.

Visi kalbëjusieji minëjime akcentavo, kad Technologijos fakultetas visais laikais buvo labai reikalingas miesto pramonës ir ûkio plëtrai. Parengti inþinieriai papildë specialistø, dirbanèiø miesto ámonëse, gretas. Ypaè intensyvus buvo pirmasis fakulteto gyvavimo dešimtmetis. Pasak buvusio dekano, docento Leono Paulausko, pirmoji dëstytojø karta dirbo dviem pamainomis: vakarais dëstydavo, o dienà dirbdavo tiriamàjá, metodiná darbà, kûrë laboratorijas, lankë studentus miesto ámonëse. Tuo metu á fakultetà studijuoti ateidavo praktikai – jau dirbantys þmonës, kad ágytø papildomø þiniø ir áteisintø inþinieriaus statusà.

Profesorius, habilituotas daktaras Vincas Laurutis dþiaugiasi, kad Technologijos fakultetas - jau ilgaamþë institucija, nes jà kûrë ne viena, o dvi kartos. "Po dienos darbo ir vakare skaitytø paskaitø einant namo kojos linkdavo", – prisimena profesorius. "Darbas tapdavo tiesiog þmoniø likimu - kas pravërë fakulteto duris, tas ir nebeuþdarë. Mums pasisekë - buvo labai geri vadovai, ir jaunimas ateidavo puikus, nekildavo kivirèø, kolektyve vyravo darna ir gera nuotaika", – atviravo V. Laurutis. Fakultetas per pirmuosius 30 metø iš valdþios ir iš miesto ámoniø sulaukdavo daugiau paramos ir dëmesio nei dabar. Lietuvai tapus nepriklausoma, kurtos naujos ámonës, kurioms reikëjo kitos kartos inþinieriø, ir fakulteto absolventai greitai tapo labai paklausûs. Dar vienas ásimintinas etapas – Šiauliø universiteto steigimas. Buvæs dekanas, dabar ŠU rektorius Vidas Lauruška prisimena, kad teko konkuruoti su naujai "iškeptu" Socialiniø mokslø fakultetu. "Siûlëme naujas studijø programas, kûrëme katedras, sugebëjome á mûsø kolektyvà pritraukti jaunø þmoniø, tad studentø nepritrûkome", – sako rektorius.

Lapkrièio 25-àjà Šiauliø konservatorija paminëjo 70 metø jubiliejø.

Šiauliø konservatorijos dainø ir šokiø ansamblis "Jovarëlis" 2007 metais pelnë prizà "Aukso paukštë". Irenos BUDRIENËS nuotr.

Šventiniame koncerte dalyvavæs pirmosios Šiauliø konservatorijos laidos abiturientas profesorius Saulius Sondeckis pasakojo, kaip 1939 metais šviesios atminties kompozitorius, profesorius Juozas Karosas, iš Klaipëdos atveþæs du vagonus instrumentø, Šiauliuose ákûrë vidurinæ muzikos mokyklà ir tapo pirmuoju jos direktoriumi. Nei prasidëjæs karas, nei kitos negandos nesutrukdë Šiauliø konservatorijai augti ir tobulëti. Dabar jà galima vadinti menø mokykla: be bendrojo lavinimo programos, vaikai mokomi fortepijono, styginiø instrumentø, gitaros, akordeono, choro dirigavimo, dainavimo, puèiamøjø, mušamøjø, liaudies instrumentø, choreografijos, teatro meno, dailës specialybiø. Koncertinës ástaigos "Saulë" vadovas Saulius Kauneckas minëjimo metu sakë, kad beveik visi Šiauliø kamerinio, puèiamøjø ir bigbendo orkestrø muzikantai yra baigæ Šiauliø konservatorijà. "Tikiuosi, kad netrukus turësime ir savo simfoniná orkestrà",– linkëjo S. Kauneckas.

"Šiauliai plius" informacija

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Apie tremtinius, atrodytø, nebëra ko bepridurti, taèiau paskaièius Romualdo Baltuèio sudarytà trilogijà "Sibiro Alma Mater" iškyla kitoks vaizdas. Apie Lietuvos gyventojø tremtá straipsniø autoriai rašo kaip apie gerà gyvenimo pamokà.

Maldai sudëtos rankos, simbolizuojanèios tikëjimà ir viltá sugráþti á tëvø þemæ. Aldonos TRAŠKINIENËS piešinys

Pirmoje knygoje savo prisiminimus pasakoja patys tremtiniai, antroje ir treèioje - tremtyje gimæ jø vaikai.

"Sibiro Alma Mater" trilogijoje galima rasti Šiauliø vyskupo E. Bartulio, prof. V. Rimkaus, reþisierës D. Ibelhauptaitës mamos, partizano A. Ramanausko-Vanago dukters, generolo P. Raštikio dukters atsiminimø, partizano V. Šniuolio, pedagogo P. Ivoškaus, dëstytojo K. Karkliaus.

"Þmonës ten gyveno, dirbo, kûrë sunkiom sàlygom, o mes dabar, net turëdami daugiau, verkšlename dël nereikšmingø dalykø. Tremtyje gimæ ir augæ lietuviai ágijo ten profesijà, ásidarbino, sukûrë šeimà. Kai kurie ten pasiliko. Nemaþa dalis jø tapo šviesuoliais, baigusiais "Sibiro aukštàjà mokyklà", - sako "Sibiro Alma Mater" iliustravusi Aldona Traškinienë.

A. Traškinienë gimë tremtiniø šeimoje. Jos tëvas Bronius Kašelionis ir seneliai Kašelioniai 1946 m. buvo ištremti á Sverdlovsko sritá, Novaja Lialià miestà.

"Šeimos istorija susidomëjau Atgimimo metais, kai atvirai imta kalbëti apie Lietuvos gyventojø tremtá", - sako trilogijos iliustratorë.

A. Traškinienë dësto dailæ ir technologijas Šiauliø "Sandoros" pagrindinëje mokykloje. Ji piešia šarþus, kuria iliustracijas knygoms, yra sukûrusi keletà tapybos darbø tremties tema.

Pasiûlymo iliustruoti trilogijà mokytoja sulaukë iš knygos sumanytojo R. Baltuèio.

Á knygø puslapius sugulë 40 A. Traškinienës iliustracijø, kuriose apie tremtá byloja bëgiø, knygos, varpelio, spygliuotos vielos motyvai. "Áprasti tremties simboliai turi ne tik juoduø, bet ir šviesiø prasmiø. Bëgiai simbolizuoja kelià, kuriuo vaþiavo vagonai, bet kartu kelyje sutikta ir daug gerø þmoniø. Be praradimø nebûna ir atradimø. Juk tremtyje gimusiø lietuviø graþiausias laikas prabëgo ten", - svarsto A. Traškinienë.

"Sibiro Alma Mater" puošianèios iliustracijos ir á trilogijà nepatekæ piešiniai eksponuojami Šiauliø kultûros centre iki lapkrièio 27-osios. Parodà Aldona Traškinienë skyrë seneliams ir tëvui atminti.

Šiauliø dramos teatro aktorë Monika Šaltytë tapo UNESCO Šiauliø klubo perspektyviausio šiaulieèio nominacijos laureate.

Nominacija jau ketvirtà kartà teikiama perspektyviam jaunajam meno, kultûros ar mokslo atstovui. Šiais metais á nominacijà pretendavo penki asmenys: du iš Šiauliø universiteto, po vienà iš Šiauliø kolegijos, Šiauliø konservatorijos ir Šiauliø dramos teatro.

Dvidešimt keturi Šiauliø UNESCO klubo nariai turëjo teisæ balsuodami rinkti perspektyviausià jaunàjá nominacijos laureatà. Suskaièiavus balsus paaiškëjo, jog Monika, klubo nariø nuomone, yra perspektyviausia jaunoji kultûros atstovë.

UNESCO Šiauliø klubas ásteigtas 1998 metais. Klubo prezidentas Robertas Obrikis.

Svajûnas Sabaliauskas, Šiauliø dramos teatro literatûrinës dalies vedëjas

Arûnas UOGINTAS

Buvau labai nustebæs, kai skaitydamas studento rašiná apie vienos Šiauliø mokyklos mokytojo ir mokiniø sumanymà ištapyti miesto šiukšliadëþes radau jaunuolio sukurtas metaforas, kur jis šiukšliadëþes palygina su þmonëmis šiukšlëmis (suprask - "bomþais"), kuriuos reikia atskirti nuo visuomenës ir kaþkokiu bûdu naikinti... Visai neseniai ir miesto spaudoje teko skaityti vieno pilieèio pasiûlymà suvaryti tuos þmones á tam tikras teritorijas – getus!

Šiauliø elgeta. XX a. pradþios atvirukas iš katalogo "Senieji Šiauliai atvirukuose 1902-1944". Šiauliø "Aušros" muziejus, 2006 m.

Iš šventøjø - á paþemintuosius

Garsus lietuviø semiotikas Algirdas Julius Greimas rašo, kad baltiškoje mitologijoje elgetos dar vadinami diedais, buvo lyg ir "šventi þmonës", nebuvo krikšèioniškieji "nuskriaustieji ir paþemintieji", kurie prie baþnyèiø prašo išmaldos: "Jø socialinë funkcija – melstis, t. y. áeiti á palankius santykius su dieviškuoju pasauliu, bet jie meldþiasi tik tada, kai jie patys yra maldomi, t. y. "uþprašomi, kad melstøsi, t. y. duodant aukà, išmaldà." Kalëdoti, t. y. rinkti duoklæ dovanø forma, galëjo tik dvi "šventø þmoniø" kategorijos – kunigai ir ubagai. Semiotikas teigia, kad yra daug faktø, rodanèiø jø svarbià vietà þmoniø socialinëje kultûroje, pvz., uþkastà lobá radæs þmogus treèdalá jo skiria elgetoms, sëjà pradedàs artojas savo maldoje dalá derliaus þada ubagams, jaunamartë per vestuves einanti buèiuoti elgetoms rankas (Lietuviø mitologija. 3 tomas. Vilnius, Mintis, 2004. P. 476).

Norberto Vëliaus knygoje "Chtoniškasis lietuviø mitologijos pasaulis" (Vilnius, Vaga, 1987. P. 219-220) galima rasti, kad pasakose net þmogø apsëdusá velnià išvaro elgeta, arba, atvirkšèiai – elgeta, kuriam pagailëjo pyrago, paauglei uþsiundo velnià.

Deja, visuomenës poþiûris á šiø laikø Lietuvos elgetas, þmones prašanèius išmaldos, yra visai kitoks. "Šiauliø krašto" þurnalistë Nijolë Koskienë straipsnyje "Jei stotyje nakvoja Jëzus?" ("Šiauliø kraštas", 2008-03-29) rašo, kad išspausdinus straipsná "Benamë Velykas sutiks stotyje" apie Šiauliø autobusø stotyje nakvojanèià pagyvenusià asocialià moterá, pasirodë apie keturiasdešimt internautø komentarø, kur vos du bent šiek tiek bandë atjausti nelaimëlæ: "Kliuvo ir þurnalistams, kurie sugadino Prisikëlimo dþiaugsmà ir velykinæ nuotaikà, nes ta benamë spoksojo iš laikrašèio viršelio net keturias poilsio dienas..."

"Išvydusi, kaip prekybos centre apsaugininkas iš dujø balionëlio papurškë á veidà snaudþianèiam valkatai, vilnietë Janina Davidonienë iš pradþiø neteko þado. Netrukus, pajutusi chemikalø kvapà, ji pradëjo dusti, su dar keliais pirkëjais puolë lauk..." tai citata iš "Lietuvos ryto" þurnalistës Dalios Gudavièiûtës straipsnio ("Po dujø atakos moteris nutarë belstis á seimà", 2009-11-09) apie vieno Vilniaus prekybos centrø kasdienybæ. J. Davidonienë teigë, kad per šá incidentà buvo padaryta þalos ne tik jos sveikatai. Kur kas þalingesnis buvo šokas, kurá ji patyrë išvydusi apsaugininko elgesá. "Koks bebûtø þmogus, reikia já gerbti. Juk ástatymai gina net gyvûnø teises!" – sakë nukentëjusioji.

Jei apsaugos darbuotojø agresyvus poþiûris á elgetas ar valkatas yra toleruojamas, tai ko èia stebëtis ávairiø padugniø veiksmais Lietuvos kaime. Èia daþniausiai kenèia varguomenë ir senoliai...

Tragiška istorija nutiko 2008 metø rudená vienoje Panevëþio rajono vargingø sodybø, kur vietiniai "galvijai" þiauriai sumušë ir apiplëšë du senolius – brolá ir seserá Franskevièius. Tik po keliø valandø išsilaisvinusi, perplëšusi skudurà, kuriuo buvo surištos jos rankos, senutë pajuto, kad tikrai reikia medicininës pagalbos broliui (deja, šis vëliau nuo þaizdø mirë), taèiau kreiptis á þmones taip paprastai neišdráso. Senutë jau daugelá metø niekada nesirodydavo pašaliniams þmonëms. Kam nors uþsukus á kiemà ji bëgdavo slëptis. Kaimynai þinojo, kad kadaise apylinkëje groþiu garsëjusi Marytë baigiantis karui patyrë besitraukianèiø iš Lietuvos vokieèiø kareiviø prievartà. Taigi senutë nusprendë savaip apie nelaimæ pranešti þmonëms: ji surado senà akordeono dëklà, á já ádëjo sàsiuvinio lapà su pagalbos prašymu. Nuëjusi prie kelio dëklà pririšo prie pagalio. Neþinia, kiek po tokio neáprasto "pranešimo" bûtø reikëjæ laukti, jei ne Krekenavos seniûnijos darbuotoja, kuri tà dienà su pensijomis ëjo pro šalá...

Nelaimëliai trukdo pasiturintiesiems?

Psichologas turbût sudëliotø vargingos senolës þenklus apie nelaimæ á tam tikrà sekà, juos analizuotø. Taèiau koks neáprastas suluošinto þmogaus vizualus nelaimës pranešimas, skausmo išraiška...

Baltiškose pasakose ir mitologijoje jauèiamas neeilinis dëmesys ir treèiam broliui - kvaileliui, senoliui, savaip neágaliam personaþui, reikšmingam tø laikø visuomenei. J. Vanier (Kiekvienas þmogus – šventa istorija. Vilnius, Katalikø pasaulio leidykla, 2006. P. 22) pastebi, kad vargingose šalyse, primityviose bendruomenëse senoliai nëra atskiriami ir tremiami á seneliø prieglaudos namus ar ávairias slaugos ligonines marinti. Jie išlieka garbingais senoliais, turi aukšèiausià pagarbos statusà visuomenëje. Lygiai taip pat panašiose skurdo ir nepritekliaus bendruomenëse psichiškai neágaliems asmenims suteikiama veikimo ir gyvenimo galimybë, duodant jiems darbus pagal jø gebëjimus, globojant juos ir taip vykdant Aukšèiausiojo skirtà dalià puoselëti ir palaikyti atsakomybës kitam jausmus.

Kodël likimo nuskriaustieji trukdo gyventi mums, gal daþniau, tarkim, pasiturintiems pilieèiams? Juk tø nelaimëliø visuomenëje nëra daug, o jø gyvenimo trukmë tokiomis sàlygomis - neilgalaikë. Gal todël, kad jie tam tikra prasme yra laisvi, o mes, mokantys mokesèius, besilaikantys ávairiausiø ástatymø ir t. t., jiems to negalime atleisti. Jø laisvës pavydime labiausiai.

Pavojø kelia nuogas kûnas?

Tos paèios – þodþio, vaizdo, minties - saviraiškos laisvës tûlas miesèionis ar valdininkas pavydi ir menininkams. Todël gimsta nauji ástatymai, ribojantys saviraiškà...

Šiauliø miesto taryba kà tik patvirtino naujas masiniø renginiø organizavimo mieste taisykles, kuriose, palyginti su ankstesnëmis, galima áþvelgti akivaizdþiø demokratijos suvarþymø. Taisyklëse kalbama net apie riaušiø galimybæ. Išpleèiama Savivaldybës administracijos direktoriaus teisë neišduoti leidimo organizatoriams. Drausti jis galës remdamasis savo asmenine, policijos ar Savivaldybës komisijos nuomone. Atkreipkite dëmesá tik vienà punktà iš keliø, nurodanèiø, kada leidimas nebus išduodamas: "Kai ketinama organizuoti renginá, kurio metu, policijos arba komisijos nuomone, gali kilti riaušës arba toks renginys pagal savo pobûdá gali sukelti neigiamà visuomenës reakcijà ar pasipriešinimà, arba yra gauta oficiali informacija dël galimø paþeidimø." Denis Michalenko, vienas iš šiø taisykliø autoriø, aiškino: "Pavyzdþiui, sugalvoja menininkai išsirengti nuogai – dël to gali kilti neigiama reakcija ir pasipriešinimas." ("Šiauliø kraštas", Rûta Jankuvienë "Valdþia rengiasi gynybai", 2009-11-05).

Keista skaityti tokias citatas. Nuogalius mieste, tebûna jis menininkas ar inþinierius, praeiviui gali sukelti juokà (nekalbu apie eksibicionistus), bet riaušes?! Atrodo, kad šis politikas niekada nebuvo didesniame muziejuje, kur nuogo þmogaus figûra ávairiose tapybos ar skulptûros kompozicijose vaizduojama labai daþnai, nes þmogaus kûnas þmogui yra pati svarbiausia, átaigiausia meninës raiškos forma. Galime visaip liaupsinti puikø muzikantà, bet dainuojantis solistas visada ásimena ryškiau negu instrumentalistas.

Kine, teatre nuogas kûnas rodomas kaip labai átaigi metafora. Mûsø teatro reþisieriai šia tema ypaè improvizuoja ir nuogas kûnas teatro scenoje jokiø riaušiø nesukelia, tà patá galëtume pasakyti apie performansà galerijoje ar šalia jos... Mano manymu, tos netikëtos frazës iš valdþios vyrø lûpø yra tiesiog akivaizdþios išsilavinimo problemos.. Tik gaila, kad viso to pasekmë yra absurdiškas ástatymas, kai ribojama laisva þmogaus raiška – tiesiog laisvë...

Mûsø politikai tiesiog pavojingai artëja totalitaristiniø reþimø idëjø link. Šiandien engiami elgetos, rytoj - menininkai, vëliau - gëjai. Þiûrëk - ir bus suformuotos getø teritorijos...

Meninë tiesa - ne gleþni sentimentai

Norëèiau priminti smerkiantá Šiauliø pilieèiø grupelës tekstà spaudoje apie Pernu (Estija) meno akademijos dëstytojus – menininkus Mari Kartau ir Andrus Jonas, kurie 2007 m. Šiauliø miesto dienose atliko performansà šalia Dailës galerijos. Keista, kad kategoriškas tekstas apie šá atvirà, drastiškà spektaklá, kuris vaizdþiai pristatë, tarkim, girtavimo ar paleistuvystës problemas, pasirodë praëjus keturiems mënesiams po ávykio. Dar keisèiau, kad šio pikto teksto autoriai spektaklio net nematë - nebuvo galerijoje ir aptarimo metu (rëmësi informacija spaudoje ir paþástamø pasakojimais). Padvelkë tikra inkvizicija, kai tekste uþ apsinuoginimà performanse buvo smerkiama moteris menininkë (kaþkodël pas mus nuogai moteriai visada kliûva daugiau nei nuogaliui vyrui), o pusnuogis jos kolega taip ir liko dorovës sergëtojø "nenubaustas"...

"Dar blogiau, kuomet po tokiu tekstu pasirašo menotyrininkas ir dvasininkas. Taip profanuojama ir meno, ir dvasingumo samprata ir atsiranda pavojus tikroms meno ir krikšèionybës tiesoms nusiristi iki davatkiško klierikalizmo. Tai nepadës visuomenei suvokti nei meno prigimties, nei dabartiniø tendencijø." ("Šiauliø kraštas", V. Kinèinaitis "Atsiliepimas á Šiauliø miesto garbës pilieèiø pareiškimà", 2008-01-05).

Miesto kultûra, pats gyvenimas siûlo vis kitas bendravimo, tiksliau, meninio bendravimo tarpusavyje formas, jos ateina kartu su nauja þmoniø karta, nes viskas kinta... Pati miesto visuomenë per menà, diskusijas ras santyká, kur ir koká meniná reiškiná rodyti, o draudimai, kuriø mûsø valdþia dalija daugiausia, gali visuomenei atsisukti tragišku reiškiniu (þinome baisius draudimø išprovokuotus palûþusiø þmoniø išpuolius JAV ir Europoje)...

Galëtume teigti, kad valstybë kultûrai neskiria tiek dëmesio, kiek sportui (ypaè krepšiniui) ar politikai. Nors menininkai randa raiškos bûdà atkreipti dëmesá á aktualià gyvenimo problemà. Akcija mieste ar performansas tampa tokio meninio veiksmo árodymu, tegul ir drastišku, bet vaizdþiu ir veiksmingu (prisiminkime miestieèiø kovà uþ amfiteatrà ar Frenkelio kaminà), nes meninæ tiesà, idealus kuriame ir giname, kaip kaþkada yra pastebëjæs ekscentriškasis grafikas Eduardas Juchnevièius, tikrai ne kokiais gleþnais groþio sentimentais...

Modestas NAVICKAS

Naujieji atsinaujinusios Trakø gatvës galerijos Šiauliuose šeimininkai turi vizijà – daþniau rengti ávairiø menininkø parodas ir jø pristatymus. Dabar èia galima pamatyti ir ávairesniø menininkø kûriniø – nuo klasikø darbø iki šiuolaikinio meno. Á pirmàjà parodà organizatoriai pasikvietë vilnietá vitraþistà Olegà Katinsky - surengë jo personalinæ stiklo variacijø parodà, veiksianèià iki lapkrièio 10 d.

Vitraþistas Olegas Katinsky savo kûryboje naudoja abstrakcionizmo principà, plastiškai þaidþia linija ir skoningai derina stiklo spalvas bei jo faktûras, parodydamas aukštà techniná lygá ir kad yra rimtai ávaldæs stiklo medþiagiškumà bei plastiškumà. Monumentali Olego kûryba tarsi uþburia þiûrovà, kuris "paskæsta" stiklo skulptûrose ir randa pasitenkinimà abstrakèiuose ornamentuose. Jo kûrinius bûtina tinkamai apšviesti, kad jie atskleistø savo metamorfoziškas savybes.

Šiuo metu vitraþas Lietuvoje patiria savotiškà nuosmuká, uþdarytos buvusios gamyklos, liko tik pavieniai menininkai, kurie ištikimi stiklo dekoravimui ir dirba savo asmeninëse ar bendrai su kitais menininkais ákurtose dirbtuvëse. Vitraþo technika – sudëtingas dalykas, tikrai ne kiekvienas dailininkas tuo gebëtø uþsiimti. Dar retesnis vitraþistas, kuris geba perimti giliàsias vitraþo tradicijas, jas išgyvena savyje ir kartu palieka vitraþuose dalelæ savæs - taip daro Olegas.

Malonu, kad Šiauliuose atvërë duris dar viena meno kûriniø ekspozicijø erdvë, dar vienas "kultûros taškas". Tikëkimës, kad krizë nepalauš jaunøjø šeimininkø entuziazmo ir šiaulieèiai sulauks daug dëmesio vertø parodø. Lapkrièio 12 dienà yra paþadëta Vidmanto Gerulaièio tapybos darbø paroda. Belieka viltis, kad šiaulieèiai bus aktyvûs kultûriniame gyvenime.

Irena BUDRIENË

Antradiená Šiauliuose lankæsis nepaprastasis ir ágaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Igoris Prokopèiukas Šiauliø apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidarë parodà "Naikinimas badu: neþinomas ukrainieèiø genocidas". Kilnojamoji paroda, jau pabuvojusi Kaune, Jonavoje, Klaipëdoje, Visagine ir kituose Lietuvos miestuose, pasak ambasadoriaus I. Prokopèiuko, primena vienà skaudþiausiø Ukrainà ištikusiø tragedijø – 1932-1933 metø badmetá.

Nuotraukoje iš dešinës: Ukrainos ambasados treèioji sekretorë Olena Masneva, apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Igoris Prokopèiukas, P. Višinskio bibliotekos direktorë Rûta Þirgulytë, konsulas Igoris Dovhaniukas. Autorës nuotr.

Paroda vaizdþiai pasakoja, kad tyèia sukeldama badmetá sovietø valdþia norëjo išnaikinti Ukrainos valstieèius, nes bûtent jie labiausiai priešinosi kolûkiø kûrimui ir dalyvavo kovose su bolševikais.

1932–1933 m. badmetis Ukrainoje laikomas SSRS kryptingos politikos dirbtinai sukeltu veiksmu. Derliaus laukus saugodavo kareiviai. Ukrainoje kaimai iš bado mirë vienas po kito, o kad alkstantys þmonës nepatrauktø á gretimas teritorijas, sienas saugojo specialios NKVD uþkardos. Paradoksas, kad badu turëjo mirti tie þmonës, kurie patys dirbo þemæ ir maitino ne tik save, bet ir kaimynus, nes šimtmeèiais Ukraina garsëjo kaip Europos aruodas ir dël savo þemiø derlingumo buvo vadinama palaiminta þeme. "Holodomoras" – nusikaltimas þmonijai, paþeidæs tarptautinæ teisæ ir lëmæs didelius praradimus. Teigiama, jog per dvejus metus iš bado mirë 7–10 mln. þmoniø. Tai Ukrainos šimtmeèio tragedija.

Ukraina prašo humanitarinës pagalbos

Nelaimës Ukrainos neaplenkia ir šiais laikais. Bendraudamas su apskrities ir miesto vadovais ambasadorius Igoris Prokopèiukas pasakojo, kad dël siauèianèio kiauliø gripo Ukrainoje susidarë ekstremali padëtis: panikos apimti gyventojai išpirko visus vaistus, todël vaistinëse trûksta net elementariausiø medikamentø. Ambasadorius paprašë suteikti humanitarinæ pagalbà ir miesto bei apskrities vadovams áteikë reikalingiausiø vaistø sàrašà. Nors Šiauliuose nëra specialiai sukaupto vaistø rezervo, bus ieškoma galimybiø, kaip padëti gripo pandemijos uþkluptai Ukrainai. Ambasadorius I. Prokopèiukas minëjo, kad Ukrainos kaimynës Vengrija ir Lenkija jau suteikë humanitarinæ pagalbà.

Kvieèia toliau bendradarbiauti

Lankydamasis apskrities viršininko administracijoje ambasadorius kvietë ir toliau bendradarbiauti su Ukrainos Èerkasø ir Lvovo regionais. I. Prokopèiuko nuomone, toks bendradarbiavimas bûtø labai naudingas abiejø šaliø verslininkams. Kadangi Ukraina kartu su Lenkija išsikovojo teisæ rengti XIV Europos futbolo èempionatà 2012-aisiais, šalyje vyksta intensyvûs pasirengimo èempionatui darbai: statomi nauji sporto kompleksai, plëtojama infrastruktûra. "Prie šio pasirengimo galëtø prisidëti jûsø darbø sparta bei kokybe pasiþyminèios statybø kompanijos, konkursuose kvieèiami dalyvauti ir keliø tiesëjai", – sakë Ukrainos ambasadorius. Ukrainieèius domina ir energijos taupymo projektai.

Eva JAGMINAITË

Magistro laipsná Vilniaus Gedimino technikos universitete apgynæs buvæs šiaulietis, jaunas architektas Tadas Èerniauskas Šiauliø miesto savivaldybëje pristatë savo magistro darbà - Ch. Frenkelio menø fabriko galimybiø studijà. Vaikinas pasiûlë buvusio fabriko teritorijoje ákurti koncertø, repeticijø, šokiø sales, restoranà, viešbutá, galerijas. Vizijoje numatyta ir poþeminë automobiliø stovëjimo aikštelë. Magistrantas sako, jog kurdamas šià vizijà rëmësi uþsienio pavyzdþiu, nes kitose šalyse áprasta ne beatodairiškai saugoti kultûrinio paveldo pastatus, bet juos transformuoti á naujus lankytinus objektus.

Architektas Tadas Èerniauskas augo Šiauliuose, todël magistro darbà skyrë gimtojo miesto problemoms gvildenti. Autorës nuotr.

Þino, ko reikia Šiauliams

Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojas šiaulietis doc. dr. Julius Gajauskas, pavasará paskatinæs miesto vadovus išklausyti magistrantës galimybiø studijà apie troleibusø linijos galimybes Šiauliuose, šákart atvyko su magistro laipsná apgynusiu T. Èerniausku, savo darbà skyrusiu Šiauliams. "Pats šá darbà recenzavau ir radau keletà konstrukciniø klaidø, taèiau architektûriniu poþiûriu šá darbà vertinu labai gerai", - sako dëstytojas.

Pats magistrantas sako dvidešimt metø augæs Šiauliuose, todël þino, jog labiausiai miestui reikalingi kultûros objektai. "Vieta ákurti kultûrinæ zonà - pasakiška, ideali. Esu nuomonës, kad kultûriniams objektams nebûtina verþtis á miesto centrà, juolab kad greta Ch. Frenkelio fabriko yra eþeras, parkas, - dësto jaunasis architektas. - Pirmas mano iškeltas uþdavinys - sukurti koncertø salæ, nes ji reikalinga kiekvienam miestui. Šalia stovëtø galerija, restoranas, viešbutis bei administracinës patalpos."

"Vertinu ir gerbiu tai, kas èia buvo sukurta anksèiau ir turi savo istorijà, todël stengiausi minimaliai kà nors keisti ir griauti. Bet esu nuomonës, kad tam tikros aukos turëtø bûti padarytos, todël pasirinkau kai kà nugriauti ir pastatyti naujus pastatus, - teigia jaunasis architektas. - Kai kur keièiamos tik vidinës pertvaros, árengiama laiptiniø ašis." Vienas galimybiø studijos privalumø tas, kad visi siûlomi objektai galëtø bûti ákurti atskirai, pavyzdþiui, pirma galëtø bûti árengtas, vëliau salës, galerija, rûbinës, restoranas.

Vizijà ágyvendinti galima

Miesto valdininkai sako, kad mintis ákurti poþeminæ automobiliø stovëjimo aikštelæ yra gera, taèiau sunkiai ágyvendinama dël greta esanèio Prûdelio, mat fabrikas ákurtas pelkëtoje vietoje. Tarybos nariui Kazimierui Šaviniui iškart uþkliuvo tai, kad vizijoje siûloma nugriauti dabar stûksantá esà miestà reprezentuojantá pastatà, senojo fabriko sienà, taèiau kitiems miesto valdþios atstovams sukurti naujà, modernø traukos objektà vietoje seno, tarybiniais metais statyto pastato patiko. Pats architektas sako linkæs remtis uþsienio šaliø pavyzdþiais, kur áprasta senuose objektuose sukurti modernius.

Pastato sàmatinës vertës vaikinas sako neskaièiavæs, taèiau teigia, jog konstrukcijos siûlomos paprastos, medþiagos - pigios, todël ágyvendinti šià vizijà mano esà realu. "Tai ne Gugenheimas", - paklaustas apie vizijos ágyvendinimo galimybes teigë magistrantas.

Savininkai mato problemø

Vienas "Elnio" fabriko pastatø savininkø Arûnas Šulcas sako, kad jam jaunojo architekto galimybiø studija paliko áspûdá, bet ágyvendint tokià vizijà gali neleisti paveldosaugininkai.

"Konkreèiø nurodymø šiam paveldui nëra, bet tai yra saugotinas objektas. Mûsø architektai daþnai bijo, neva jei jau kas nors prisilies, tai bûtinai sugadins. Seni objektai neturi bûti mirtinai saugomi, juk šiek tiek renovavus, jiems suteikiama nauja šiuolaikinë meninë vertë, pastatas prikeliamas naujam gyvenimui", - teigia T. Èerniauskas.

"Paveldosaugininkai irgi yra þmonës. Jie, manau, mato, kad yra dvi išeitys: arba pastatas lieka toliau trûnyti, arba jis taps miesto puošmena ir naujuoju miesto gyventojø traukos objektu. Reikëtø ieškoti kompromisø", - sako A. Šulcas.

Pasak vicemerës Daivos Matonienës, iki šiol prioritetu laikytas Ch. Frenkelio fabriko renovacijos projektas staiga iškrito iš patvirtintøjø devyneto. "Esame dešimti, t. y. rezerviniame sàraše - pirmi. Planuojame susitikti su ûkio ministru ir aptarti atrankos kriterijus, nes mums kilo abejoniø", - teigia vicemerë.

Spalio 17-àjà aktyvûs pensininkai - Šiauliø "Boèiai" - šventë bendrijos veiklos 10-metá. Jubiliejus, sutampantis su Lietuvos tûkstantmeèiu, yra dviguba šventë, tad paminëtas dideliu renginiu - atvyko bendrijos nariø iš kitø šalies miestø.

Šventë prasidëjo šv. Mišiomis Šiauliø katedroje, kurias aukojo Jo ekscelencija Eugenijus Bartulis. Vëliau bendrijos nariai suguþëjo á Kultûros centrà, kur buvo pristatyta narës Irenos Gaidamavièienës fotografijø paroda, skirta "Boèiø" jubiliejui.

Jo ekselencija Eugenijus Bartulis pasveikino aktyviuosius šiaulieèius, palinkëjo jiems Dievo palaimos visuomeninëje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Vicemerë Daiva Matonienë bendrijos pirmininkui Benui Jokubauskui ir jo pavaduotojai I. Gaidamavièienei áteikë miesto mero padëkos raštus. B. Jokubauskas apdovanotas ir aukšèiausiu "Boèiø" bendrijos apdovanojimu - garbës þenklu uþ ypatingus nuopelnus. Apdovanojimà áteikë Lietuvos pensininkø sàjungos (LPS) "Boèiai" pirmininkas Petras Ruzgus.

Ávertinta ir kitø bendrijos "Boèiai" nariø veikla - visi gavo po varpelá, o LPS "Boèiai" ir Šiauliø nevyriausybiniø organizacijø konfederacijos padëkos raštais apdovanoti I. Gaidamavièienë, V. Motuzienë, V. Byla ir J. Petrauskienë. Sulaukus sveikinimø iš miesto valdþios, ávairiø bendrijø, klubø, organizacijø atstovø, koncertavo "Boèiø" bendrijos ansamblis.

"Boèiai" - aktyvi miesto bendruomenë. Jie daug keliauja, leidþia laikraštá, organizavo darbo kompiuteriu kursus, ateityje þada rengti nemokamus kursus daugiabuèiø namø butø savininkams apie buhalterinæ apskaità, sanitariniø mazgø prieþiûrà, suteikia teisiniø þiniø.

"Šiauliai plius" informacija

Auksë LATVYTË

Muzikinio spektaklio "Riešutëliai Pelenei", kurio premjera Šiauliuose numatyta gruodþio 20 d., rengëjai dar pavasará organizavo piešiniø konkursà "Riešutëliai Pelenei". Á 300 mokyklø buvo išsiøsti kvietimai dalyvauti konkurse. Piešinius atsiuntë moksleiviai iš 71 Lietuvos mokyklos. Organizatoriai gavo beveik 3000 ávairia technika atliktø darbø!

Komisijai teko labai nelengva uþduotis - išrinkti nugalëtojus. Komisijos nariai – reþisieriai Giedrius Arbaèiauskas ir Antanas Gluskinas, scenografë Andþelika Šulcaitë, projektø vadovës Julija Šimkûnaitë ir Aurelija Petukauskaitë - atrinko beveik 300 piešiniø, kuriø autoriai bus apdovanoti ávairiais prizais, o piešiniai bus panaudoti suvenyrams gaminti ir kompaktinës plokštelës knygelei.

Aktyviausios klasës kategorijoje nugalëjo Šiauliø miesto Lieporiø pradinës mokyklos 4c klasë (mokytoja Jûratë Markûnienë). Klasë gaus kvietimus á premjeriná spektaklá.

Aktyviausiomis mokyklomis išrinktos net keturios, o visø aktyviausia - Šiauliø "Juventos" pagrindinë mokykla, kurios net 17 klasiø atsiuntë savo piešinius konkursui.

Konkurso organizatoriai dëkoja mokytojoms Astai Èepulënienei, Daivai Dundulienei, V. Vaitkuvienei, Audronë Šèiukienei, Aurelijai Dirginèienei, V. Bumblauskaitei, Ingridai Karskienei, Jurgitai Klastaitienei, Aidai Zorzienei, A. Bagamulskienei, Rima Janulienei, A. Kimontienei ir Rimutei Valukonienei.

Spalio 6 dienà kûrybinë grupë – reþierius ir aktorius Giedrius Arbaèiauskas, Pelenës vaidmens atlikëja Lina Jurevièiûtë-Joy, kompozitorius Marius Matulevièius ir projekto vadovë Aurelija Petukauskaitë, - kaip ir buvo þadëjæ nugalëtojams, apsilankë Šiauliø "Juventos" pagrindinëjë mokykloje.

Linutë padainavo Pelenës dainà, jai akompanavo kompozitorius Marius Matulevièius. Giedrius Arbaèiauskas ne tik dainavo, bet ir pasiûlë vaikams padainuoti kartu su juo.

Konkurso organizatoriai išdalijo dovanas ir padëkos raštus graþiausiø piešiniø autoriams ir mokytojams. Susitikimas baigësi ilgu autografø dalijimu...

Laukiame šiaulieèiø muzikinës pasakos "Riešutëliai Pelenei" premjeroje Šiauliuose gruodþio 20 d., kur galësite pamatyti ir graþiausius konkurso dalyviø piešinius.

Arûnas UOGINTAS

2009 m. spalio 9-ta diena, penktadienis. Vienoje Liublino (Lenkija) senamiesèio kaviniø grupë menininkø nuoširdþiai juokiasi iš grafiko Marek‘o Basiul‘o, kà tik tarptautinëje bienalëje (I-st International Bienale "Eastern Salon of Art", Lublin‘ 09) pelniusio pirmàjá prizà, mat vienas èionykštis laikraštis, pristatydamas parodà, "domisi", kodël svarbiausia miesto persona (pirmoji bienalës premija teikiama miesto mero vardu) pagrindiná parodos apdovanojimà skyrë dailininko kûriniui, kuriame vaizduojama nuoga merginos nugara (šio miesto dienraštis straipsnio pavadinime pavartojo vulgaresnæ frazæ: "Grabczuk wybral pupæ..." – "Liubelski kurier", 2009 10 09), nors kitame grafikos darbe šis dailininkas pavaizdavo moters krûtinæ...

Liublino 2009 m. bienalës laureatai Reda Uogintienë ir Marek Basiul J. Matejko "Liublino unijos" fone.

Kodël rimtos parodos apþvalgoje aprašau tokià smulkià bulvarinæ situacijà? Gal todël, kad Lietuvoje dailininkai, po VEKS skandalø á panašaus pobûdþio publikacijas tik juoku vargu ar reaguotø... Kita vertus, Liublinas pretenduoja á Europos kultûros sostinës 2016 m. titulà - yra sukurtas þenklas, plëtojama reklaminë kampanija ir kà gali þinoti, kaip visa tai paveiks jø menininkus...

Bienalës kûrëjai, organizuodami didelës apimties grafikos parodà, siekë platesnio konteksto, o gal ir finansavimo, pavadindami jà neáprastu "Eastern Salon of Art" pavadinimu. Krzysztof Szymanowicz, parodos kuratorius, dalyvauti bienalëje kvietë Lenkijos rytiniø kaimynø - Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos - grafikus. Ta paèia intencija parodos komisijos pirmininku buvo pasirinktas Lvovo (Ukraina) meno akademijos rektorius, profesorius Andriy Bokotey. Galima sakyti, kad ši bienalë tampa originaliu meno forumu, nors garsiø grafikos bienaliø Lenkijoje ir Europoje yra pakankamai.

Parodai darbus pateikë 111 dailininkø, atrinkti 68 grafikai, kiekvienas kuriø eksponuoja 2-3 darbø kolekcijà. Marek Basiul iš Torûnës apdovanotas pirma premija, antroji áteikta ukrainietei Olenai Gaidamakai, šiais metais Krokuvos tarptautinëje grafikos trienalëje taip pat pelniusiai apdovanojimà. Dvi treèiàsias premijas pelnë lenkës Agata Gertchen ir Joanna Janowska-Augustyn. Ketvirta – Kazimiez Dolny miesto - premija buvo apdovanota šiaulietë grafikë Reda Uogintienë.

R. Uogintienë - ne vienintelë, iš Šiauliø pateikusi darbus. Viena á parodà patekusiø menininkiø - Šiauliø universiteto grafikos magistrantë Laura Guokë. Ádomu, kad komisijos narys Grzegorz Mazurek yra Liublino universiteto profesorius, prieš keletà metø Šiauliø universiteto galerijoje surengæs personalinæ grafikos parodà. Beje, Šiauliø universiteto Menø fakultetas kasmet keièiasi projektais su Liublino Marie Curie-Sklodowska universiteto analogišku fakultetu. Šiais metais Liubline savo fotografijas eksponavo dëstytojas Remigijus Venckus, á Šiaulius savo ir studentø ekslibrisø parodà buvo atveþusi Liublino universiteto dëstytoja Agnieszka Zawadska.

Lino raiþinys, skaitmeninë spauda, ávairios metalo ësdinimo–oforto technologijos – populiariausios bienalëje. Darbø temos atskleidþia šiuolaikines menines raiškos tendencijas: kompozicijose vyrauja konstruktyvistinës, abstrakèiø formø struktûros, nors premijuotuose darbuose, trijuose iš penkiø, vaizduojamas þmogus, jo vizijos. Menininkø grafikos lakštuose jauèiamas dëmesys detalei. Tarkime, ukrainietë Olena Gaidamaka realistiškame lino raiþinyje rankø gestø ir baltos marškos derinyje ieško jausmo išraiškos þenklo ("Shapes of Emotions – Eros", 2008 m.). Marek‘o Basiul‘o estampe "Bathsheba" vienas aštrus, tarytum atsitiktinai paliktas štricho fragmentas, lyg švirkšto adata, gali grësmingai susmigti á gleþnà, grakštø merginos kûnà; toliau uþdaroje, kambará primenanèioje ornamento dekoracijoje nukryþiuotojo kojø fragmentai ant baltos paklodës mena þmogaus bûties máslæ. Redos Uogintienës ofortas "Šalia ir nematai" - tai þmogø supanèios erdvës siurrealistinë studija, kur ásibrovëliø ar kitø, šalia mûsø esanèiø paraleliniø pasauliø vaidmená "kuria" vabzdþiai.

Ekspozicijoje vyrauja lenkø grafikos mokyklos, gerai þinomos Europoje, darbai. Jau minëtø kitø trijø šaliø menininkai suteikia parodai šilumos, gal šiek tiek sarkazmo, taèiau ironija ar tiesiog provokacija ir vizualinëje raiškoje, ir grafikos darbø siuþetinëje kompozicijoje šioje bienalëje nëra ryškiai išreikšta, apie tai buvo diskutuojama per bienalës atidarymà ir po laureatø apdovanojimo ceremonijos Liublino pilyje. Apdovanojimas vyko pilies paveikslø galerijoje priešais Jan‘o Matejko‘s didelio formato tapybinæ teminæ kompozicijà "Liublino unija" (al., dr., 800x481, 1869 m.). Ši ceremonija suteikë Liublino bienalei tam tikro istorinio pikantiškumo...

Reda Uogintienë. "Šalia ir nematai". Ofortas. 2009 m. Arûno UOGINTO nuotr.

Dienà prieš bienalës atidarymà nedidelëse senamiesèio galerijose ávyko keturiø straipsnyje minimø šaliø parodos "Distance of Nearness" atidarymas. Joje Lietuvai atstovauja Arvydas Šaltenis, Konstantinas Bogdanas, Agnë Kulbytë, Rièardas Povilas Vaitekûnas, Henrikas Èerapas.

Versti šá pavadinimà gali kaip nori - "Artimos tolumos" ar "Tolimos artumos". Paroda atskleidþia keturiø šaliø kultûrø bendrumà ar bendrumo áþvalgø ieškojimus. Ne tik istorinë praeitis, bet ir politinë dabartis skiria ir jungia tas šalis. Unikalus Europoje meninis reiškinys Liubline - šimtà metø restauruotos Rytø – bizantiškos - freskos vadinamojoje Vakarø - lotynø - karaliø Jogailà menanèioje gotikinëje Šv. Trejybës baþnyèioje - iliustruoja galimybæ rasti skirtingø kultûrø bendrumà, já stebëti ir puoselëti.

Nors parodos dailininkø darbuose vyrauja abstrakèiø formø nuotaika, Konstantinas Bogdanas ir Arvydas Šaltenis savo kûriniais kvieèia diskutuoti valstybinës simbolikos tematika... Bûtent tapytojo Arvydo Šaltenio asambliaþai šioje Liublino senamiesèio galerijoje, mieste, kuriame spræsti aktualûs Lietuvai valstybës klausimai, pasirodë labai tinkantys. Èia ir gleþnas atsikûrusios Lietuvos herbo atspaudas (beje, Vyèio simbolis daþnai yra rytiniø Lenkijos þemiø bei kai kuriø miestø herbuose, pvz., Biala Podlaska, Pulawy ir kt.), ir tautinës saulutës fragmentas, kaimo kalvio nukaltas, ir "Singer" siuvimo mašinos reklaminë afiša, menanti "smetoninës" Lietuvos þydo krautuvëlæ, ir graþiu tekstu siuvinëta kapiniø ar kokios nors koplytëlës vainiko marška. Dailininko darbai eksponuoti rûsyje, á kurá gali patekti nusileidæs siaurais laiptukais á maþdaug pustreèio kvadratinio metro patalpà, kuri tikrai galëtø pretenduoti maþiausios pasaulyje galerijos nominacijai...

2009 m. spalio 9-ta diena, penktadienis, Liublino senamiesèio kavinë, linksmas menininkø pobûvis: ukrainieèiai, lietuviai, lenkai... Vël siuntinëjama iškarpa su bulvarine sentencija apie bienalës laureatà ir nuoširdus jo juokas iš savæs ar iš þurnalisto provokacijos. O galø gale koks skirtumas, nes Liubline dar šilta ir lauke, ir kavinëj...

Eva JAGMINAITË

Pirmàkart šalyje surengti darniø šeimø rinkimai. Uþ tradicijø puoselëjimà, sëkmingà šeimos verslà, jaunàjà kartà, bendruomeniškumà ir ryšius tarp kartø apdovanotos penkios kiekvienos apskrities šeimynos. Projekto "Darni šeima" finalas vyks gruodþio 4-àjà, kuomet pusšimtis šeimø laimëtojø bus pakviestos á iškilmingà joms skirtà renginá Seime.

Antradiená buvo paskelbtos penkios darniausios Šiauliø apskrities šeimos. Tiesa, viena laimëjusiø šeimø sakë apie konkursà suþinojusi atsitiktinai iš paþástamø, informacijos apie tai niekur nematæ. Galbût dël šios prieþasties konkurse nebuvo itin daug dalyviø.

Uþ jaunàjà kartà apdovanoti Kairiai turi 11 taisykliø, padedanèiø šeimos nariams geriau vienas kità suprasti, išvengti bereikalingø piktumø. Autorës nuotr.

11 Kairiø šeimos taisykliø

Visada elgtis garbingai, nešti vienas kito naštà, atleisti ir pamiršti, dþiaugtis ir rûpintis vienas kitu, tesëti paþadus - tai keletas iš 11 taisykliø, kurias gyvenime taiko Kairiø šeima. Joje auga dešimt vaikø, vyriausiajai Aušrai - 19-ka, jaunëlei Alfredai - 8-eri. "Mûsø mëgstama šventë yra Verbos. Ypaè mama šià šventæ mëgsta. Gráþæ iš baþnyèios, išplakame vieni kitus ir palinkime vieni kitiems sveikatos", - pasakoja gausios šeimos atstovai.

Vasarà Kairiai drauge pluša darþe, uogauja, grybauja, riešutauja. Pramogos šeimynai taip pat nesvetimos: visi katu mëgsta þaisti tenisà, tinkliná, keliauti prie jûros. Jei susipyksta, apsikabina, atsiprašo ir atleidþia, nuoskaudø nelaiko - pamiršta. Ši šeima "Darnios šeimos" konkurse laimëjo apdovanojimà uþ jaunàjà kartà.

Jefremovø šeimos kredo - barnius áveikti šypsena

Uþ jaunàjà kartà skirti du apdovanojimai. Antrieji nominantai - Jefremovø šeima - sako turintys dvi dideles svajones: pasistatyti namà ir pradëti šeimos verslà. Šioje šeimoje auga du sûnus. "Esame labai aktyvi šeima, todël jei ilgesnis savaitgalis ar laisvadienis visiems šeimos nariams, mëgstame keliauti po kitus Lietuvos miestus, prie eþerø, miškan. Taip geriau paþástame gimtàjà šalá ir smagiai praleidþiame laikà", - sako tëveliai.

Jefremovai pripaþásta, kad kaip ir kiekvienoje šeimoje, kartais pasitaiko barniø, taèiau nejaukià tylà po kivirèo praëjus vos minutei kaks nors šeimos narys vis tiek áveikia ir ima bendrauti, šypsotis. Barniai tiesiog pamirštami, mat pyktis në vienas šeimos narys nemëgsta.

"Buvimas kartu suartina", - ásitikinæ Beresnevièiai

Uþ tradicijø puoselëjimà apdovanoti Beresnevièiai turi penkias atþalas - vyriausiajai Monikai, ávairø olimpiadø ir konkursø nugalëtojai, penkiolika, pagrandukui Karoliui - vos vieneri. Tëtis Povilas uþ puikø asmeniná pavyzdá - pilietiškumo ir tautiškumo siekimà - 2009-aisiais yra gavæs Šiauliø apskrities viršininko padëkos raštà. Mama Audronë uþ šeimos tradicijø puoselëjimà apdovanota Sidabravo seniûnijos garbës þenklu. "Darnios šeimos" apdovanojimas - pirmas bendras visos šeimos ávertinimas.

Beresnevièiai neseniai atkûrë tradicijà kasmet rengti giminës susitikimus. Šeima kartu susëda per šventadienio pietus, o tëvai vaikams perduoda krikšèioniškas tradicijas. Namie saugomi kiekvieno vaiko krikšto rûbai, þvakës, o mamos pirmosios komunijos suknele, priimdama Švenèiausiàjá Sakramentà, pirmàkart pasipuošë ir duktë Monika.

"Svarbiausia mylëti vaikus, kokie jie yra - su jø norais, išdaigomis, svajonëmis. Siekiame, kad jie augtø dori, sàþiningi, orûs ir teisingi", - sako tëveliai.

Puèkoriams didþiulë šventë - sekmadienis

Uþ bendruomeniškumà apdovanoti Puèkoriai augina ketveriø metukø Deimantæ. Visi drauge dalyvavo ne viename Šiauliø šeimoms skirtame projekte - per plaukà superfinale jie nusileido kitai šeimai "S plius" televizijos laidoje "Aš, tëtis ir mama", dalyvavo pilietinëse akcijose "Laisvë dviraèiams", "Darom'09" ir t. t. Jie sako á pilietines akcijas, konkursus neinantys vieni - atsivedantys draugø, artimøjø ir giminaièiø.

Vaikø auklëjimo tradicijos Puèkoriø šeimoje perduodamos iš kartos á kartà - stengiamasi pastebëti vaiko gebëjimus, pomëgius, skatinti kûrybiškumà, savarankiškumà, aktyvumà, auklëti savo asmeniniu pavyzdþiu. Namuose kiekvienas turi savo pareigas, pavyzdþiui, maþoji Deimantë ne tik talkina mamai virtuvëje, bet ir turi savo árankius švarai savo kambaryje palaikyti. "Kai vieniša siela randa kità savo pusæ, tai sukurtoje šeimoje nebus neáveikiamø kliûèiø, nekils neišsprendþiamø problemø, tokioje šeimoje visi bus kaip vienas stiprus ir nenugalimas kumštis", - taip darnà šeimoje apibûdina tëtis.

Puèkoriai sako daug bendraujantys, taèiau turintys šventà taisyklæ - sekmadienius visada praleidþia visi kartu teatre, gamtoje ar namuose.

Vaišvilø namuose susitinka keturios kartos

Dvi dukreles auginantys Vaišvilai gyvena viename name su seneliais, pas juos neretai viešnagën atvyksta prosenelë iš Kuršënø - taigi tai namai, kur susitinka keturios šios šeimos kartos. Uþ ryšá tarp kartø "Darnios šeimos" konkurse apdovanoti Vaišvilai sako drauge jau keliavæ ne tik po Lietuvà, bet ir á uþsiená.

Barnius jie išsprendþia kalbëdamiesi, aiškindamiesi ir stipriai apkabindami. Šeimoje puoselëjamos ir neáprastos tradicijos - þiemà arba pavasará lankosi Druskininkuose, bent kartà per mënesá - Kryþiø kalno pamaldose, prieš pietus ir pusryèius vieni kitiems dovanoja po tikrà arba oro buèiná.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Uþgæsus akims, prireikia daug atkaklaus ryþto, kad ástengtum pasaulá paþinti kitais pojûèiais. Daug kà gebame, vadinasi, esame reikalingi, tereikia atrasti sau tinkamà veiklà – galbût akimis tapusios rankos minkys molá, darys naudingus ir graþius daiktus sau bei regintiesiems ar švelniai glostys trapø gëlës þiedà. "Daug lengviau iš naujo atrasti save likimo draugø bûryje. Tuomet šviesios mintys sparèiau uþgoþia niûrias, atverdamos galimybes ágyvendinti iš pirmo þvilgsnio sunkiai realizuojamas idëjas", - sako šiaulieèiø neregiø ir silpnaregiø klubo "Pabûkime kartu" moterys.

Darbšèios klubo "Pabûkime kartu" moterys spalio 15-àjà, Pasaulinæ baltosios lazdelës dienà, šá bendrai megztà kilimà ruošiasi pristatyti visuomenei. Autorës nuotr.

Pirštai – langas á pasaulá

"Tradicija tapusius keletà metø iš eilës treèiadieniais vykstanèius mûsø susitikimus sumanëme áprasminti, tad ákûrëme klubà "Pabûkime kartu", kurio veikloje mielai dalyvauja ir regëjimo sutrikimais nesiskundþianèios akløjø, ir silpnaregiø palydovës, - sako Šiauliø kultûros centro akløjø ir silpnaregiø skyriaus vedëja Inta Skeivienë. - Kasmet vykdome vis kitokià projektinæ veiklà, kurios metu išmokstame ávairiø rankdarbiø technikø. Išmokæ ir pagaminæ kà nors nauja organizuojame parodas, lankome miesto parodas, muziejus. Turintys regëjimo negalæ þmonës pasaulá mato liesdami já savo itin jautriais pirštais, tad lankydamiesi parodose ar muziejuose dþiaugiamës turëdami galimybæ eksponatus paliesti rankomis. Deja, ne visus meno kûrinius leidþiama liesti, todël neregiui labai reikšmingas išsamus bei ádomus gido pasakojimas, padedantis vaizduotëje susikurti bendrà eksponato vaizdà."

Gráþdamos namo, moterys dar ilgai dalijasi patirtomis emocijomis, kuriø, anot pašnekoviø, ypaè daug patyrë besilankydamos Šiauliø geleþinkelio muziejuje. Nors muziejus nëra didelis, taèiau besiklausydamos vaizdþiø gidës pasakojimø moterys në nepajuto, kaip jame praleido ne vienà valandà. Daugelis klubo "Pabûkime kartu" moterø Šiauliuose gimë ir uþaugo, taèiau, anot pašnekoviø, jos visiškai neseniai "atrado" Dviraèiø, Radijo ir televizijos muziejus, susipaþino ne tik su mûsø miesto áþymybëmis bei ádomybëmis, bet ir apsilankë Panevëþio muzikiniame bei J. Miltinio dramos teatruose.

Talkindamos kitiems padeda sau

Janina Rimeikienë, Bronë Kievienë ir Marytë Èerniauskienë regëjimu nesiskundþianèios, taèiau su malonumu kiekvienà treèiadiená ateinanèios á Akløjø ir silpnaregiø kultûros centrà. Išëjusios á pensijà moterys atrado daugiau laisvo laiko, kuriuo mielai dalijasi su kaimynystëje gyvenanèiomis silpnai matanèiomis ar visiškai saulës šviesos nereginèiomis moterimis. Be to, talkindamos likimo nuskriaustosioms, ir paèios daug naujo išmokstanèios bei suþinanèios.

Aistringiausia muziejø bei parodø lankytoja Janina Glušakovienë sako esanti dëkinga matanèioms draugëms, kurios kantriai jà lydi visose kelionëse. Ponià Janinà nuo pat maþens domino jà supantis pasaulis, o jeigu dar já galima rankomis apèiuopti, tai ar begali bûti kas nors ádomiau? Labiausiai ji nemëgstanti megzti. "Aš verkdavau, kai mane mama mokydavo kojinæ megzti, - prisimena pašnekovë. – Tai matydamas tëvukas sakydavo, kad geriau mane prie technikos leistø – tokie nemieli man tie virbalai atrodë. Su vašeliu nerti lyg ir smagiau buvo, bet ir su juo draugystë neilgai truko. Tokiems darbams reikia turëti pašaukimà, o jei jo nëra, jokia prievarta nepadës pamëgti širdþiai ir rankoms nemielo darbo."

Nuo molio iki floristikos

Ištisus metus menininkas Voldemaras Barakauskas keramika susidomëjusioms moterims pasakojo ir rodë, kaip iš paprasto molio gabalo gimsta nuostabûs keramikos dirbiniai. Moterys lipdë, kà sugalvojo – fantazijai ribø nëra. Anot pašnekoviø, tai panašu á kulinarijà – kiekvienos šeimininkës rankose molio gabalas vis kitokiu dirbiniu pavirsta. Lipdymas itin padeda atsipalaiduoti, todël šis uþsiëmimas ypaè tinka tuomet, kai uþ lango šëlsta vëjas ar pliaupia lietus.

Vedëja Inta rodo vienà uþ kità graþesnes neregiø bei silpnaregiø moterø iš vilnos nuveltas pagalvëles, kilimëlius, karolius, seges ar kitas groþybes. Viskas dailiai supakuota ir á dëþes sudëta, nes šiø rankdarbiø paroda, pavadinta "Veltinis", greitai bus eksponuojama Joniškyje vyksianèiose Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungos dienose-susitikimuose. Gudrybiø, kaip velti veltiná šlapiuoju bûdu, klubo "Pabûkime kartu" moteris išmokë Šiauliø universiteto Dailës fakulteto Technologijø katedros dëstytoja Danutë Kauèikienë. Klubo narë Marytë Èerniauskienë sako, jog jà labai sudomino šis rankø darbas, mat tokios darbo technikos ji dar nebuvo regëjusi. Veltinis suþavëjo moteris neribotomis galimybëmis, tad minkštais, švelniais bei daugelio aká traukianèiais rankdarbiais jos jau spëjo papuošti savo namus. Taèiau neregë Aldona Meškonienë tvirtina, jog veltinio vëlimas nelabai tinka neregiui, nes reikia spalvas suderinti, vadinasi, apsieiti be pagalbos neámanoma.

Ateityje þingeidþios moterys svajoja išmokti floristikos meno subtilybiø ir tvirtai tiki, kad joms pavyks ágyvendinti bræstanèias idëjas.

Draugystës kilimà mezgë draugiškos rankos

Pasidalijusios po Šiauliø moterø LIONS klubo dovanotø ávairiaspalviø siûlø kamuolëlá, moterys nusprendë nusimegzti draugystës kilimà, juk ne vieneri metai praleisti kartu. Renginiø organizatorë Irena Volodkienë sudomino moteris sena savo moèiutës mezgimo raštø knyga. Darbšèios neregiø moterø rankos primezgë galybæ ámantriø raštø spalvotø kvadratø, o pagrindiná kilimo motyvà – medþio šakelæ - mezgë neregë Aldona Meškonienë. Pašnekovës atvirauja, jog joms ypaè tikæs Kultûros centro darbuotojo Vaclovo Petrausko duotas vyriškas patarimas, kaip geriau sujungti raštuotus kvadratus, kad spalvos graþiau derëtø. Spalio 15-àjà, Pasaulinæ baltosios lazdelës dienà, šá kilimà moterys ruošiasi pristatyti visuomenei.

Siûlø labirintai nebaisûs

Anot ponios Aldonos, megzti gali kiekvienas aklasis, nes mezgant virbalais matyti nebûtina, svarbiausia – turëti pašaukimà. Pirmoji ponios Aldonos paþintis su virbalais buvo vaikystëje. "Siûlai man paklusnûs nuo pat maþumës, - šypsosi neregë mezgëja. - Mokyklon dar nëjau, o mama mane jau buvo išmokiusi kojines megzti. Niekada gerai nemaèiau, tad megzdama akimis nesinaudojau, kiekvienà mezginio "aká" jutau rankomis ir stengiausi ásiminti. Reginèiajam sunku suprasti, kad galima megzti nematant, nes jei jau þmogus turi geras akis, tai jomis ir naudojasi. Kojiniø mezgimas – labai nuobodus darbas. Nors penki ar šeši virbalai man nëra kliûtis, taèiau monotoniškas veiksmas greitai pabosta. Tik be kojiniø neapsieiname – neseniai abiems savo proanûkiams jø numezgiau. Smagiausia megzti dviem virbalais. Tai daug mielesnis uþsiëmimas nei virtuvëje suktis." Atmintimi nesiskundþianti ponia Aldona sako turëjusi daug mezgimo mokytojø, tad per gausybæ metø išmokusi begalæ ávairiø raštø. Þinoma, visø jø išmokti në neámanoma – kuo didesnis draugiø ratas, tuo didesnës galimybës pasidalyti turima patirtimi ir paèiai dar nematytà raštà išmokti.

Darbšèios klubo "Pabûkime kartu" moterys mezga ne tik savo malonumui. Jø skoningai numegztais megztiniais, šalikais, kepurëmis, raštuotomis pirštinëmis, pirštuotomis kojinëmis, palaidinëmis ir dar gausybe rankdarbiø dþiaugiasi ne tik artimieji, bet ir svetimi þmonës, daþnai në neátariantys, jog šiuos nuostabius, kantrybës bei kruopštumo reikalaujanèius rankdarbius sukûrë neregës moterys.

Treèiadienis – pati geriausia diena

Moterys sako, jog treèiadieniais á klubà ateinanèios kaip á šventæ. Anot ponios Veronikos Serapinienës, toks "išëjimas á þmones", negalià turintiems þmonëms yra puiki galimybë neuþsisklæsti. Likimo draugiø bûryje visada linksmiau, ypaè tuomet, kai Kultûros centras nuo pat pirmosios paþinties akimirkos kiekvienai èia likimo atvestajai yra tapæs antraisiais namais. "Visokia nuotaika mus aplanko – bûname piktos, irzlios, nervingos, kartais netgi kaprizingos, - atvirauja ponia Veronika, - taèiau Kultûros centro darbuotojos - labai rûpestingos, mokanèios bendrauti moterys. Jos geba mylëti, suprasti, laiku patarti ar paguosti."

Su drauge namie arbatà gurkšnoti ar turiningai praleisti laikà likimo draugø bûry, anot ponios Aldonos, yra visiškai skirtingi dalykai. "Susitikusi su drauge, laime ir nelaime dalijiesi, apsisukusi tuoj imi guostis, kad vaikai prasiþengë ar vyras kà nors ne taip, kaip tikëjaisi, padarë, - sako ponia Aldona. - Á Kultûros centrà atëjus nelaimiø nebelieka – bûry daug smagiau laikas prabëga, o galvoje besisukanèios šviesios mintys neleidþia prasiverþti liûdnoms emocijoms."

Eva JAGMINAITË

Niekas nedrásta suabejoti, jog mokytojo profesija yra sudëtinga ir ne maþiau reikšminga. Ugdydami augantá, besikeièiantá þmogø, mokytojai privalo keistis kartu, kad sugebëtø ávertinti vaiko bûsenà, lûkesèius, troškimus ir, perteikdami savo þinias, suformuotø ágûdþius bei gebëjimus. Neretai mokytojai tampa ugdomøjø autoritetais, todël patys privalo bûti kilniomis asmenybëmis. Šiemet išrinkti 29 "Tûkstantmeèio mokytojai", vienas apdovanotas Šiauliø apskrities viršininko garbës ordinu.

Šiauliuose išrinkti "Tûkstantmeèio mokytojai" - ávairiø metodikos bûreliø vadovai, tarptautiniø projektø dalyviai, knygø bei vadovëliø autoriai. Artûro STAPONKAUS nuotr.