(2012-05-18 Nr. 417) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 21 D. Pirmadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2010-03-12
Patirtys
Talentingi muzikalūs vaikai garsina Šiaulius

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pagerbė ir vertingomis muzikinėmis dovanomis apdovanojo praėjusių metų tarptautinių konkursų laureatę šiaulietę smuikininkę Rolandą Ginkutę ir jos mokytoją Nijolę Prascevičienę. Nors įvertinimas buvo malonus, abejingas valstybės požiūris į talentingus vaikus, mažėjantis finansavimas ir muzikos mokyklų žlugdymas neramina pedagogę.

Rolanda Ginkutė ir Nijolė Prascevičienė buvo šiltai priimtos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės.

Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos archyvo nuotr.

Kasmet Lietuvos muzikų rėmimo fondas atrenka tarptautinių konkursų laureatą, kurį pristato Seimui. Šiemet Parlamento vadovės įsteigtas prizas - stiklinio angelo su smuiku skulptūrėlė - atiteko Rolandai Ginkutei, buvusiai Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos auklėtinei, šiuo metu neakivaizdžiai besimokančiai M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Smuikininkė konsultuojasi Vokietijoje, pasaulinio garso smuikininko profesoriaus Z. Brono klasėje. R. Ginkutė yra grojusi solo su P. Čaikovskio konservatorijos kameriniu orkestru, dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose "Skambančios stygos", kuriuos vedė pats Z. Bronas. Rolanda yra koncertavusi daugelyje šalių - Ukrainoje, Olandijoje, Danijoje, Austrijoje - grojo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais įžymiausiose šalies salėse. Pernai ji užėmė pirmą vietą trečiajame tarptautiniame Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkurse Šiauliuose.

"Džiaugiuosi galėdama susitikti su jaunaisiais talentais. Matydama jūsų pasiekimus, kartu su daugeliu muzikos mėgėjų nepaliauju stebėtis jūsų gabumais, talentu ir pasiekimais tarptautinėse scenose", - sakė I. Degutienė.

Ji ragino išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia Lietuvos nepriklausomybė. Anot jos, svarbų vaidmenį ugdant jaunuosius talentus vaidina ir juos rengiantys pedagogai.

Mokytoja ekspertė N. Prascevičienė yra parengusi ne vieną tarptautinių konkursų laureatą.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamos jaunųjų muzikos talentų pagerbimo iškilmės vyko Prezidentūroje ir Vyriausybės rūmuose. Lietuvos politikai pasveikino ir apdovanojo per šimtą gabiausių Lietuvos muzikos talentų, laimėjusių prizines vietas tarptautiniuose muzikos konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Rolanda turėjo galimybę groti Prezidentūroje prezidentei Daliai Grybauskaitei, politikams, akademinei muzikos bendruomenei.

Nijolė Prascevičienė džiaugėsi šiltu Seimo vadovės sutikimu: "Mane nustebino, kad Seimo pirmininkė daug žinojo apie Rolandą, ne tik oficialiai ją pasveikino. Daugiau nei pusvalandį kalbėjomės apie ją ir vaikų auklėjimą, aktualias problemas. Stebino, kad dovanos ir Rolandai, ir man buvo apgalvotos, šiltos ir vertingos."

Muzikos mokytoją neramina, kad valstybės, miesto požiūris nėra toks, koks galėtų būti. Dėl ekonominės krizės šalyje šiemet iš Šiaulių miesto biudžeto talentingiems vaikams neskirta jokių premijų ar stipendijų. Pedagogė stebisi, kodėl sportininkams lėšų vis dėlto atsiranda. "Smuikininkams reikia atsarginių stygų, jų instrumentas brangus. Visas išlaidas, reikalingas muzikos konkursams, padengia tėvai. Anksčiau paramos sulaukdavo vyresnieji, jau mokyklą baigę vaikai, nors jos labiau reikia mažiesiems", - sako mokytoja.

Kone keturiasdešimt metų darbo patirties turinti pedagogė tikina, kad vaikų, dalyvaujančių muzikos konkursuose, yra kasmet.

Tokiu dalyku Šiauliai turėtų didžiuotis taip pat, kaip ir kitais Lietuvą garsinančiais vardais. Maskva, Sankt Peterburgas - patys stipriausi meno centrai, kurių negalima prilyginti vietinės reikšmės konkursams. N. Prascevičienės auklėtiniams teko laimė groti didžiosiose Rusijos koncertų salėse ir būti pripažintiems muzikos gerbėjų.

Aukščiausio lygio muzikos mokymo sistemos lietuviams pavydi olandai, danai. Neveltui sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, nes lietuviai vis mažiau dėmesio skiria vaikų meniniam ugdymui, karpomos lėšos, mažinamos pamokos.

Būtent dėl sumažėjusių pamokų Rolanda Ginkutė nebegalėjo tęsti mokslų Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje. Anksčiau perspektyvūs vaikai turėdavo teisę mokytis aštuntoje klasėje.

Muzikuojantys vaikai vietoj dviejų pamokų belanko vieną arba pusantros.

"Esu verčiama nedirbti. Švietimo sistema tyliai griauna muzikos mokyklas. Manau, kad šalis nori užauginti Europos Sąjungai pigios darbo jėgos. Jai nereikia individualių, savo nuomonę turinčių žmonių. Kiekvieną dieną kantriai dirbdami vaikai tampa visai kitokiais žmonėmis. Jie puikiai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, žino, kad reikia dirbti, jeigu nori ką nors pasiekti. Pareigingi, mokantys planuoti laiką, užsispyrę vaikai skiriasi nuo savo bendraamžių, dažnai nerandančių ką veikti. Gabūs vaikai, dalyvaujantys konkursuose, patiria tiek įspūdžių, kiek per visą gyvenimą, galbūt, nepatiria suaugęs žmogus", - sako N. Prascevičienė.

2003 m. metų mokytojos titulą pelniusi pedagogė savo auklėtiniams skiria daug laiko, aukoja savo atostogas. "Ar mokėtų atlyginimą, ar - ne, vis tiek taip pat dirbčiau. Mokysiu juos tiek, kiek reikia. Jeigu vaikas stengiasi, kaip gali jam pasakyti, kad jam tepriklauso viena pamoka?" - šypteli ji.

Kovo 11-osios akivaizdoje – apie atsakomybę ir susikalbėjimą

Irena BUDRIENĖ

"Tuo metu, kai atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę, neįsivaizdavome, kas turi būti, tuo labiau, kaip turi būti. Nei apie transatlantines, nei apie kitokias integracijas niekas nė nesapnavo. Tai, kas dabar pasiekta, tada buvo neįsivaizduojama. Tik kaip mes ta laisve naudojamės ir kur atsakomybės jausmas – kitas klausimas" – susitikime su šiauliečiais sakė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila.

Dabar Vilniuje gyvenantis Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila nėra retas svečias gimtuosiuose Šiauliuose.

Autorės nuotr.

Zigmas Vaišvila prisimena, kad prieš dvidešimt metų, likus kelioms dienoms iki kovo 11-osios, politikų blaškymasis ir įtampa vis didėjo – bandyta suprasti atsakomybę, kurią reikės prisiimti. Vienas iš klausimų buvo JAV pozicija – ar pripažins, ar eilinį kartą parduos? Kovo 7 dieną tuometis JAV ambasadorius Maskvoje Jackas Matlockas pasikvietė lietuvių politikų delegaciją, bet pats atvykusiųjų nepriėmė.

Artėjant lemiamam momentui buvo parengtas scenarijus, kaip užtikrinti valstybės tęstinumą: ekspromtu sukuriamos vardinės kortelės dėl deputatų įgaliojimų atkurti valstybės nepriklausomybę, toliau turėtų sekti Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimai, atstatoma 1938 metų Konstitucija, keičiamas valstybės pavadinimas, herbas ir priimamas laikinasis Pagrindinis įstatymas.

Įtampą didino įvykiai regione: vasarį kruvini įvykiai Azerbaidžane, kovo 12 dieną šaukiamas TSRS liaudies deputatų suvažiavimas dėl TSRS prezidento institucijos steigimo. Kovo 10 dieną blaškymaisi pasiekė viršūnę. Veikti įkvėpė pokalbis su Stasiu Lozoraičiu, pareiškusiu: "Mes nesuprantam, ko jūs laukiat." Bet ramybės nedavė klausimai, kokia bus Maskvos reakcija, ar bus susidorojimas, ar mes išlaviruosime gražiai.

Į Aukščiausiosios Tarybos pirmininkus siūlomi Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas. "Buvau vienas iš tų, siūliusių V. Landsbergį. Sąjūdžio kandidatas – didžiulis šansas nepriklausomybei, LKP kandidatas – klaustukas, – prisimena Z. Vaišvila. - Fantastika, kad taip greitai ir taip nekaltai pasiekėme rezultatą."

"Mes buvome neteisėtai inkorporuoti į kitą valstybę. Dar steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas buvo priėmęs rezoliuciją, kad negalima dalyvauti okupacinės valdžios rinkimuose. Tai buvo vienintelis taikus būdas paskelbti nepriklausomybę, bet kiek dar laukėme, kol būsime pripažinti. Eksperimentas buvo labai pavojingas ir už tai sumokėjome Sausio 13-ąją. Manote, Gorbačiovas nesitarė su Bušu, negaudavo pritarimų? Kaip ir dabar susitarimas dėl "Mistralio". Tas eksperimentas galėjo baigtis labai liūdnai, gerai, kad buvo Laisvės lyga, gerai, kad Kovo 11-ąją "už" balsavo LKP ir keli lenkai – matyti, kad tai – tautos valia, nes rusų propaganda skelbė mus esant apsišaukėlius. Estai ir latviai tik 1991 metų rugpjūtį po pučo paskelbė nepriklausomybę", – akcentuoja Z. Vaišvila. - Buvo ir tarp mūsų abejojančiųjų dėl nepriklausomybės paskelbimo. Ne vienas sakė – išrenkam pirmininką ir sustojam."

Signataras prisimena sumaištį dėl paskutinio Akto sakinio, skelbusio "Lietuvos Respublikos Aukščiausia Taryba šiuo aktu pradeda realizuoti valstybės suverenitetą", tačiau kai signatarams atnešė dokumentą pasirašinėti, jie pastebėjo, kad vietoj "pradeda" įrašytas žodis "siekia". Per pertrauką aiškintasi dėl to žodžio. Ne visi signatarai dokumentą pasirašė tą patį vakarą: vieni – iš ryto, kiti – po paros.

Tada politikai privalėjo rasti bendrą konsensusą, šnekėtis. Z. Vaišvilos nuomone, viena iš mūsų problemų yra ta, kad lemiamu momentu atsakingas pareigas užimantys žmonės ir anksčiau, ir dabar žiūri tik savo ego, bet neieško sutarimo su kitais. Taip atsirado takoskyra tarp Sąjūdžio ir komunistų partijos. "Kuo Sąjūdis skyrėsi nuo dabartinės valdžios? Posėdžiai vyko atvirai, kas nori, tas ateina. Visos blogybės kyla tada, kai politikai nesugeba tartis", – įsitikinęs Z. Vaišvila.

"Kodėl viskas nusprendžiama tik už uždarų durų? Atsakomybės jausmo ir susikalbėjimo nėra. Sakome – na jau blogesnio Seimo nebus, bet išrenkamas vis blogesnis. Norėdami tiesiogiai rinkti merus, turėtume nubrėžti kompetencijos ribas, kaip Seimo ir prezidento, pavyzdžiui. Aš ne prieš tiesioginius merų rinkimus, tik noriu žinoti, ką darys meras, ką – savivaldybės taryba, koks bus valdžių balansas, ir tik tada galiu pasakyti nuomonę", – apie nūdienes politikos realijas svarsto Z. Vaišvila.

Paklaustas, kaip vertina prezidentės veiklą, atsako tiesiai: "Teigiamai vertinu. Per Adamkaus antrą kadenciją ta institucija nebeveikė, dabar atsirado valdžių balansas, bet kaip tos galios naudojamos – jau kitas dalykas. CŽV kalėjimo skandalo metu prezidentės žodis – tai valstybės vardu pasakytas žodis, kuris turi būti tariamas labai atsakingai. Didesnio neprofesionalumo reikėtų paieškoti – susipykti su amerikonais. Reikia proto turėti. Prisiminkime, iš kur sužinojome apie kalėjimą – paskelbė amerikietiški kanalai, bet iš rusiškų šaltinių. Kam reikėjo, kad mes susipyktume su amerikiečiais? Tai labai pavojinga – nėra Europoje nė vienos ginkluotos struktūros, kuria galėtumėme pasiremti, jeigu norime turėti Rusijai atsvarą."

D. Grybauskaitei kliuvo ir dėl jos pasiūlymo atverti KGB archyvus. "Tada tauta turės užsiėmimą. Ką Maskva norėjo, tą išsivežė, ką norėjo – paliko. Paliko daugiausia mūsų išeivijos ir inteligentijos bylas. Liustracija buvo fikcija – negalima be išmanančių žmonių atlikti liustracijos. Maskva dalį bylų grąžino, pavyzdžiui, Aloyzo Sakalo. Negalima taip daryti – ištraukia kažkas ir duodam tautai peno", - sako Z. Vaišvila.

Signataras kritikavo ir nevykusius valdžios sprendimus dėl energetikos. Anot jo, reikėjo derėtis, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas būtų atidėtas. Dabar išloš tik Rusija, nes iš jos būsime priversti pirkti elektros energiją. Z. Vaišvila piktinosi valdžios svarstymais, ar įsileisti Europos branduolinį sąvartyną: "Jei tylėsime, tai taip ir padarys. Aukščiausioji Taryba uždraudė net branduolinių atliekų tranzitą per Lietuvos teritoriją."

Z. Vaišvila tiesiai neatsakė į žmonių klausimą, ar grįš į aktyvią politiką. Tik garantavo, kad su Kęstučiu Čilinsku ir Gediminu Vagnoriumi jo nepamatysime. "Tai jau moralinis dalykas", – sako Z. Vaišvila. Į klausimą, ką atkuriant nepriklausomybę būtų daręs kitaip, signataras atsakė: "Siekčiau sutarimo. Ir dabar nemalonūs sprendimai priimami už uždarų durų."

Estai idėjoms skelbia tarptautinius konkursus

Eva JAGMINAITĖ

Kovo 11-13 dienomis Šiauliuose vyksta kūrybinės dirbtuvės, kurių metu tikimasi išvystyti idėją ar architektūrinį sprendimą, kaip turėtų būti sutvarkyta Prisikėlimo aikštė ir koks paminklas tautos laisvės ir nepriklausomybės gynėjams pagerbti turėtų būti sukurtas. Ar pavyks per tris dienas išgeneruoti gerą, įdomią ir miestui naudingą idėją, greitai paaiškės. O kol kas pateikiame pavyzdžių, kaip architektūrinių sprendimų buvo ieškoma kituose miestuose.

Estijos Rakverės miesto Vabaduse aikštei, esančiai transporto žiedo centre, suprojektuoti surengtas net tarptautinis konkursas.

Algimanto ČERNIAUSKO asmeninio archyvo nuotrauka

Rakverės tikslas – tapti kultūros centru

Šiaurės Estijoje, Pandiverės aukštumoje, 20 km į pietus nuo Suomijos įlankos įsikūręs miestelis Rakverė yra svarbus Estijos susisiekimo mazgas, o savo dydžiu ir apgyvendinimu primena mūsų Kelmę. Rakverės miesto istorija datuojama nuo III amžiaus, kuomet istoriniuose šaltiniuose rasti pirmieji šio miestelio paminėjimai.

Rakverė yra sparčiai besivystantis, inovatyviomis kultūrinėmis iniciatyvomis išsiskiriantis Pabaltijo miestas, kuriame vyko pirmieji Estijos kultūriniai festivaliai, šventės. Miesto tikslas – išsivystyti į įvairiapusį kultūrinį centrą. Ne daug kas žino, tačiau Rakverė siekė būti įtraukta į Europos kultūros sostinės programą kartu su Tartu ir Talinu. Vis dėlto nedidelis miestelis plėtoja grandiozinius ir ambicingus planus.

Estai surengė tarptautinį konkursą

Beveik prieš metus nutarę sutvarkyti vieną miesto aikščių estai surengė rimtą tarptautinį konkursą ir išsamiai nurodė ko pageidautų ilgus metus transporto žiedo centre esančioje dykynėje.

Norą konkurse dalyvauti pareiškė šimtai architektų, keli jų ir iš Lietuvos. Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas taip pat turėjo galimybę susipažinti su Rakverės Vabaduse aikštės konkurso sąlygomis ir su visa komanda apsilankė Estijoje.

"Rakverė - mažas miestelis su labai rimtais užmojais ir ketinimais. Šiauliai tokių ambicingų planų kūrybinėms dirbtuvėms nekelia. O konkurso Vabaduse aikštei, per puskilometrį nutolusiai nuo centrinės Rakverės miesto aikštės, užduotyje buvo ne tik numatyta sutvarkyti transporto žiedo centre esančią dykynę, paverčiant ją viešąja erdve, bet ir atrasti vietą naujajam viešajam pastatui bei nuspręsti, kaip geriausia šalia aikštės esančią bažnyčią transformuoti į multifunkcinį pastatą, kaip išspręsti transporto srautų problemą. Ar įsivaizduojate, kad mūsų Kelmė išsikeltų tokius užmojus", - sako A. Černiauskas.

Konkurso sąlygos apėmė ne tik dykinę transporto žiedo centre, bet ir šalia esantį bažnyčios sklypą, ir Rytinę Vabauske parko dalį, kuriame jau yra du architektūriniai paminklai - sovietinis kareivis ir paminklas Nepriklausomybei. Greta stovi ligoninė ir mokykla.

Mažas miestelis - rimtas požiūris

Konkurse panorusiems dalyvauti architektams buvo ne tik išdalintos konkurso sąlygos, uždaviniai bei kita būtina informacija, bet ir pateikta istorinė šios teritorijos ir miesto vystymosi medžiaga, išsami informacija apie architektūrinių akcentų ir pastatų netoli žiedo pastatymo istorija bei preliminari ateities vizija.

"Organizatoriai iškart iškėlė tikslą sukurti visuomeninę erdvę ir pasiliko galimybę koncertų salės ir miesto aikštės idėjų nugalėtojus išrinkti atskirai. Estai pripažino, kad transporto žiedo centre likusi urbanistinė dykynė nėra aiškaus ir sąmoningo planavimo rezultatas. Didinga erdvė nepritaikyta praktiškai: visas plotas yra transportu apkrautas ir nepatogus pėstiesiems, - pasakoja A. Černiauskas. - Todėl architektams, panorusiems dalyvauti konkurse pirmiausia iškilo uždavinys – aiškiai suformuoti aikštės parametrus. Šiuo metu Šiaulių Prisikėlimo aikštei keliamas uždavinys paprastesnis, ji yra aiškiai suformuota, ir tereikia tiesiog atlikti baigiamuosius darbus."

Vabaduse aikštės konkursantams buvo pasakyta, kad žiedą galima perplanuoti, tačiau svarbu išlaikyti jungtį ir vientisumą su jau esančiais šalia architektūriniais objektais bei pagrindine miesto aikšte. Nors Šiaulių architektai žadėjo dalyvauti konkurse, vis dėlto dėl tam tikrų priežasčių teko šios minties atsisakyti.

"Gaila, žinoma, kad nesudalyvavome. Mėgstu darbus pabaigti iki galo, tačiau šis projektas padėjo suvokti, kad net mažas miestelis gali turėti labai rimtą požiūrį į savo vietovių tvarkymą, mat nedidelio ploto sutvarkymui pasirinkta tarptautinio konkurso forma, jam labai rimtai pasiruošta, tiksliai išstudijuota vietovė", - sako A. Černiauskas.

Kūrybinėms dirbtuvėms reikia deramai pasiruošti

Anot architekto, tarptautiniai ar vietiniai konkursai nėra vienintelis būdas sukurti architektūrinę idėją ar sprendimą.

"Nesu nusistatęs prieš kūrybines dirbtuves, kartais jos net labai veiksmingos. Keleto dienų kūrybinės dirbtuvės LITUANICA buvo surengtos rudenį Kaune ir davė labai gerų rezultatų. Joms nuodugniai ir ilgai ruoštasi. Siekta atrasti idėją 11 ha teritorijai Kauno senamiestyje, tarp Kauno pilies, Petro Vileišio tilto ir netoli Nemuno ir Neries santakų sutvarkyti. Kūrybinių dirbtuvių dalyvių buvo prašyta sukurti teritorijos užstatymo viziją, įvertinant ir pagrindžiant keletą aspektų – unikalų vietovės išnaudojimą, vizualinę ir funkcinę jungtį su Kauno pilimi, integraciją į senamiesčio erdvinį audinį, tinkami masteliai, tinkamo aukštingumo ir mastelio parinkimas", - dėsto architektas.

Gerai organizuotos dirbtuvės davė ir deramų rezultatų – suplanuotos viešosios erdvės, infrastruktūra, gyvenamosios ir komercinės patalpos. 2011-aisiais planuojama parengti detalųjį planą, 2012-aisias – techniniai projektai, o 2013-aisiais ketinama pradėti statybas.

Belieka tikėtis, kad ir šį savaitgalį Šiauliuose vykstančios kūrybinės dirbtuvės bus geras postūmis Prisikėlimo aikštei paversti traukos objektu, o neliks dar vienu stalčiuose dūlėjančiu dokumentu.

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti