Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Seimo pirmininkë Irena Degutienë pagerbë ir vertingomis muzikinëmis dovanomis apdovanojo praëjusiø metø tarptautiniø konkursø laureatæ šiaulietæ smuikininkæ Rolandà Ginkutæ ir jos mokytojà Nijolæ Prascevièienæ. Nors ávertinimas buvo malonus, abejingas valstybës poþiûris á talentingus vaikus, maþëjantis finansavimas ir muzikos mokyklø þlugdymas neramina pedagogæ.

Rolanda Ginkutë ir Nijolë Prascevièienë buvo šiltai priimtos Seimo pirmininkës Irenos Degutienës. Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos archyvo nuotr.

Kasmet Lietuvos muzikø rëmimo fondas atrenka tarptautiniø konkursø laureatà, kurá pristato Seimui. Šiemet Parlamento vadovës ásteigtas prizas - stiklinio angelo su smuiku skulptûrëlë - atiteko Rolandai Ginkutei, buvusiai Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos auklëtinei, šiuo metu neakivaizdþiai besimokanèiai M. K. Èiurlionio menø mokykloje.

Smuikininkë konsultuojasi Vokietijoje, pasaulinio garso smuikininko profesoriaus Z. Brono klasëje. R. Ginkutë yra grojusi solo su P. Èaikovskio konservatorijos kameriniu orkestru, dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose "Skambanèios stygos", kuriuos vedë pats Z. Bronas. Rolanda yra koncertavusi daugelyje šaliø - Ukrainoje, Olandijoje, Danijoje, Austrijoje - grojo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais áþymiausiose šalies salëse. Pernai ji uþëmë pirmà vietà treèiajame tarptautiniame Sauliaus Sondeckio jaunøjø smuikininkø ir violonèelininkø konkurse Šiauliuose.

"Dþiaugiuosi galëdama susitikti su jaunaisiais talentais. Matydama jûsø pasiekimus, kartu su daugeliu muzikos mëgëjø nepaliauju stebëtis jûsø gabumais, talentu ir pasiekimais tarptautinëse scenose", - sakë I. Degutienë.

Ji ragino išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia Lietuvos nepriklausomybë. Anot jos, svarbø vaidmená ugdant jaunuosius talentus vaidina ir juos rengiantys pedagogai.

Mokytoja ekspertë N. Prascevièienë yra parengusi ne vienà tarptautiniø konkursø laureatà.

Lietuvos muzikø rëmimo fondo rengiamos jaunøjø muzikos talentø pagerbimo iškilmës vyko Prezidentûroje ir Vyriausybës rûmuose. Lietuvos politikai pasveikino ir apdovanojo per šimtà gabiausiø Lietuvos muzikos talentø, laimëjusiø prizines vietas tarptautiniuose muzikos konkursuose Lietuvoje ir uþsienyje. Rolanda turëjo galimybæ groti Prezidentûroje prezidentei Daliai Grybauskaitei, politikams, akademinei muzikos bendruomenei.

Nijolë Prascevièienë dþiaugësi šiltu Seimo vadovës sutikimu: "Mane nustebino, kad Seimo pirmininkë daug þinojo apie Rolandà, ne tik oficialiai jà pasveikino. Daugiau nei pusvalandá kalbëjomës apie jà ir vaikø auklëjimà, aktualias problemas. Stebino, kad dovanos ir Rolandai, ir man buvo apgalvotos, šiltos ir vertingos."

Muzikos mokytojà neramina, kad valstybës, miesto poþiûris nëra toks, koks galëtø bûti. Dël ekonominës krizës šalyje šiemet iš Šiauliø miesto biudþeto talentingiems vaikams neskirta jokiø premijø ar stipendijø. Pedagogë stebisi, kodël sportininkams lëšø vis dëlto atsiranda. "Smuikininkams reikia atsarginiø stygø, jø instrumentas brangus. Visas išlaidas, reikalingas muzikos konkursams, padengia tëvai. Anksèiau paramos sulaukdavo vyresnieji, jau mokyklà baigæ vaikai, nors jos labiau reikia maþiesiems", - sako mokytoja.

Kone keturiasdešimt metø darbo patirties turinti pedagogë tikina, kad vaikø, dalyvaujanèiø muzikos konkursuose, yra kasmet.

Tokiu dalyku Šiauliai turëtø didþiuotis taip pat, kaip ir kitais Lietuvà garsinanèiais vardais. Maskva, Sankt Peterburgas - patys stipriausi meno centrai, kuriø negalima prilyginti vietinës reikšmës konkursams. N. Prascevièienës auklëtiniams teko laimë groti didþiosiose Rusijos koncertø salëse ir bûti pripaþintiems muzikos gerbëjø.

Aukšèiausio lygio muzikos mokymo sistemos lietuviams pavydi olandai, danai. Neveltui sakoma, kad savame krašte pranašu nebûsi, nes lietuviai vis maþiau dëmesio skiria vaikø meniniam ugdymui, karpomos lëšos, maþinamos pamokos.

Bûtent dël sumaþëjusiø pamokø Rolanda Ginkutë nebegalëjo tæsti mokslø Šiauliø 1-ojoje muzikos mokykloje. Anksèiau perspektyvûs vaikai turëdavo teisæ mokytis aštuntoje klasëje.

Muzikuojantys vaikai vietoj dviejø pamokø belanko vienà arba pusantros.

"Esu verèiama nedirbti. Švietimo sistema tyliai griauna muzikos mokyklas. Manau, kad šalis nori uþauginti Europos Sàjungai pigios darbo jëgos. Jai nereikia individualiø, savo nuomonæ turinèiø þmoniø. Kiekvienà dienà kantriai dirbdami vaikai tampa visai kitokiais þmonëmis. Jie puikiai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, þino, kad reikia dirbti, jeigu nori kà nors pasiekti. Pareigingi, mokantys planuoti laikà, uþsispyræ vaikai skiriasi nuo savo bendraamþiø, daþnai nerandanèiø kà veikti. Gabûs vaikai, dalyvaujantys konkursuose, patiria tiek áspûdþiø, kiek per visà gyvenimà, galbût, nepatiria suaugæs þmogus", - sako N. Prascevièienë.

2003 m. metø mokytojos titulà pelniusi pedagogë savo auklëtiniams skiria daug laiko, aukoja savo atostogas. "Ar mokëtø atlyginimà, ar - ne, vis tiek taip pat dirbèiau. Mokysiu juos tiek, kiek reikia. Jeigu vaikas stengiasi, kaip gali jam pasakyti, kad jam tepriklauso viena pamoka?" - šypteli ji.

Irena BUDRIENË

"Tuo metu, kai atkûrëme Lietuvos nepriklausomybæ, neásivaizdavome, kas turi bûti, tuo labiau, kaip turi bûti. Nei apie transatlantines, nei apie kitokias integracijas niekas në nesapnavo. Tai, kas dabar pasiekta, tada buvo neásivaizduojama. Tik kaip mes ta laisve naudojamës ir kur atsakomybës jausmas – kitas klausimas" – susitikime su šiaulieèiais sakë Lietuvos Nepriklausomybës Atkûrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila.

Dabar Vilniuje gyvenantis Lietuvos Nepriklausomybës Atkûrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila nëra retas sveèias gimtuosiuose Šiauliuose. Autorës nuotr.

Zigmas Vaišvila prisimena, kad prieš dvidešimt metø, likus kelioms dienoms iki kovo 11-osios, politikø blaškymasis ir átampa vis didëjo – bandyta suprasti atsakomybæ, kurià reikës prisiimti. Vienas iš klausimø buvo JAV pozicija – ar pripaþins, ar eiliná kartà parduos? Kovo 7 dienà tuometis JAV ambasadorius Maskvoje Jackas Matlockas pasikvietë lietuviø politikø delegacijà, bet pats atvykusiøjø nepriëmë.

Artëjant lemiamam momentui buvo parengtas scenarijus, kaip uþtikrinti valstybës tæstinumà: ekspromtu sukuriamos vardinës kortelës dël deputatø ágaliojimø atkurti valstybës nepriklausomybæ, toliau turëtø sekti Aukšèiausiosios Tarybos pirmininko rinkimai, atstatoma 1938 metø Konstitucija, keièiamas valstybës pavadinimas, herbas ir priimamas laikinasis Pagrindinis ástatymas.

Átampà didino ávykiai regione: vasará kruvini ávykiai Azerbaidþane, kovo 12 dienà šaukiamas TSRS liaudies deputatø suvaþiavimas dël TSRS prezidento institucijos steigimo. Kovo 10 dienà blaškymaisi pasiekë viršûnæ. Veikti ákvëpë pokalbis su Stasiu Lozoraièiu, pareiškusiu: "Mes nesuprantam, ko jûs laukiat." Bet ramybës nedavë klausimai, kokia bus Maskvos reakcija, ar bus susidorojimas, ar mes išlaviruosime graþiai.

Á Aukšèiausiosios Tarybos pirmininkus siûlomi Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas. "Buvau vienas iš tø, siûliusiø V. Landsbergá. Sàjûdþio kandidatas – didþiulis šansas nepriklausomybei, LKP kandidatas – klaustukas, – prisimena Z. Vaišvila. - Fantastika, kad taip greitai ir taip nekaltai pasiekëme rezultatà."

"Mes buvome neteisëtai inkorporuoti á kità valstybæ. Dar steigiamasis Sàjûdþio suvaþiavimas buvo priëmæs rezoliucijà, kad negalima dalyvauti okupacinës valdþios rinkimuose. Tai buvo vienintelis taikus bûdas paskelbti nepriklausomybæ, bet kiek dar laukëme, kol bûsime pripaþinti. Eksperimentas buvo labai pavojingas ir uþ tai sumokëjome Sausio 13-àjà. Manote, Gorbaèiovas nesitarë su Bušu, negaudavo pritarimø? Kaip ir dabar susitarimas dël "Mistralio". Tas eksperimentas galëjo baigtis labai liûdnai, gerai, kad buvo Laisvës lyga, gerai, kad Kovo 11-àjà "uþ" balsavo LKP ir keli lenkai – matyti, kad tai – tautos valia, nes rusø propaganda skelbë mus esant apsišaukëlius. Estai ir latviai tik 1991 metø rugpjûtá po puèo paskelbë nepriklausomybæ", – akcentuoja Z. Vaišvila. - Buvo ir tarp mûsø abejojanèiøjø dël nepriklausomybës paskelbimo. Ne vienas sakë – išrenkam pirmininkà ir sustojam."

Signataras prisimena sumaištá dël paskutinio Akto sakinio, skelbusio "Lietuvos Respublikos Aukšèiausia Taryba šiuo aktu pradeda realizuoti valstybës suverenitetà", taèiau kai signatarams atnešë dokumentà pasirašinëti, jie pastebëjo, kad vietoj "pradeda" árašytas þodis "siekia". Per pertraukà aiškintasi dël to þodþio. Ne visi signatarai dokumentà pasirašë tà patá vakarà: vieni – iš ryto, kiti – po paros.

Tada politikai privalëjo rasti bendrà konsensusà, šnekëtis. Z. Vaišvilos nuomone, viena iš mûsø problemø yra ta, kad lemiamu momentu atsakingas pareigas uþimantys þmonës ir anksèiau, ir dabar þiûri tik savo ego, bet neieško sutarimo su kitais. Taip atsirado takoskyra tarp Sàjûdþio ir komunistø partijos. "Kuo Sàjûdis skyrësi nuo dabartinës valdþios? Posëdþiai vyko atvirai, kas nori, tas ateina. Visos blogybës kyla tada, kai politikai nesugeba tartis", – ásitikinæs Z. Vaišvila.

"Kodël viskas nusprendþiama tik uþ uþdarø durø? Atsakomybës jausmo ir susikalbëjimo nëra. Sakome – na jau blogesnio Seimo nebus, bet išrenkamas vis blogesnis. Norëdami tiesiogiai rinkti merus, turëtume nubrëþti kompetencijos ribas, kaip Seimo ir prezidento, pavyzdþiui. Aš ne prieš tiesioginius merø rinkimus, tik noriu þinoti, kà darys meras, kà – savivaldybës taryba, koks bus valdþiø balansas, ir tik tada galiu pasakyti nuomonæ", – apie nûdienes politikos realijas svarsto Z. Vaišvila.

Paklaustas, kaip vertina prezidentës veiklà, atsako tiesiai: "Teigiamai vertinu. Per Adamkaus antrà kadencijà ta institucija nebeveikë, dabar atsirado valdþiø balansas, bet kaip tos galios naudojamos – jau kitas dalykas. CÞV kalëjimo skandalo metu prezidentës þodis – tai valstybës vardu pasakytas þodis, kuris turi bûti tariamas labai atsakingai. Didesnio neprofesionalumo reikëtø paieškoti – susipykti su amerikonais. Reikia proto turëti. Prisiminkime, iš kur suþinojome apie kalëjimà – paskelbë amerikietiški kanalai, bet iš rusiškø šaltiniø. Kam reikëjo, kad mes susipyktume su amerikieèiais? Tai labai pavojinga – nëra Europoje në vienos ginkluotos struktûros, kuria galëtumëme pasiremti, jeigu norime turëti Rusijai atsvarà."

D. Grybauskaitei kliuvo ir dël jos pasiûlymo atverti KGB archyvus. "Tada tauta turës uþsiëmimà. Kà Maskva norëjo, tà išsiveþë, kà norëjo – paliko. Paliko daugiausia mûsø išeivijos ir inteligentijos bylas. Liustracija buvo fikcija – negalima be išmananèiø þmoniø atlikti liustracijos. Maskva dalá bylø gràþino, pavyzdþiui, Aloyzo Sakalo. Negalima taip daryti – ištraukia kaþkas ir duodam tautai peno", - sako Z. Vaišvila.

Signataras kritikavo ir nevykusius valdþios sprendimus dël energetikos. Anot jo, reikëjo derëtis, kad Ignalinos atominës elektrinës uþdarymas bûtø atidëtas. Dabar išloš tik Rusija, nes iš jos bûsime priversti pirkti elektros energijà. Z. Vaišvila piktinosi valdþios svarstymais, ar ásileisti Europos branduoliná sàvartynà: "Jei tylësime, tai taip ir padarys. Aukšèiausioji Taryba uþdraudë net branduoliniø atliekø tranzità per Lietuvos teritorijà."

Z. Vaišvila tiesiai neatsakë á þmoniø klausimà, ar gráš á aktyvià politikà. Tik garantavo, kad su Kæstuèiu Èilinsku ir Gediminu Vagnoriumi jo nepamatysime. "Tai jau moralinis dalykas", – sako Z. Vaišvila. Á klausimà, kà atkuriant nepriklausomybæ bûtø daræs kitaip, signataras atsakë: "Siekèiau sutarimo. Ir dabar nemalonûs sprendimai priimami uþ uþdarø durø."

Eva JAGMINAITË

Kovo 11-13 dienomis Šiauliuose vyksta kûrybinës dirbtuvës, kuriø metu tikimasi išvystyti idëjà ar architektûriná sprendimà, kaip turëtø bûti sutvarkyta Prisikëlimo aikštë ir koks paminklas tautos laisvës ir nepriklausomybës gynëjams pagerbti turëtø bûti sukurtas. Ar pavyks per tris dienas išgeneruoti gerà, ádomià ir miestui naudingà idëjà, greitai paaiškës. O kol kas pateikiame pavyzdþiø, kaip architektûriniø sprendimø buvo ieškoma kituose miestuose.

Estijos Rakverës miesto Vabaduse aikštei, esanèiai transporto þiedo centre, suprojektuoti surengtas net tarptautinis konkursas. Algimanto ÈERNIAUSKO asmeninio archyvo nuotrauka

Rakverës tikslas – tapti kultûros centru

Šiaurës Estijoje, Pandiverës aukštumoje, 20 km á pietus nuo Suomijos álankos ásikûræs miestelis Rakverë yra svarbus Estijos susisiekimo mazgas, o savo dydþiu ir apgyvendinimu primena mûsø Kelmæ. Rakverës miesto istorija datuojama nuo III amþiaus, kuomet istoriniuose šaltiniuose rasti pirmieji šio miestelio paminëjimai.

Rakverë yra sparèiai besivystantis, inovatyviomis kultûrinëmis iniciatyvomis išsiskiriantis Pabaltijo miestas, kuriame vyko pirmieji Estijos kultûriniai festivaliai, šventës. Miesto tikslas – išsivystyti á ávairiapusá kultûriná centrà. Ne daug kas þino, taèiau Rakverë siekë bûti átraukta á Europos kultûros sostinës programà kartu su Tartu ir Talinu. Vis dëlto nedidelis miestelis plëtoja grandiozinius ir ambicingus planus.

Estai surengë tarptautiná konkursà

Beveik prieš metus nutaræ sutvarkyti vienà miesto aikšèiø estai surengë rimtà tarptautiná konkursà ir išsamiai nurodë ko pageidautø ilgus metus transporto þiedo centre esanèioje dykynëje.

Norà konkurse dalyvauti pareiškë šimtai architektø, keli jø ir iš Lietuvos. Šiaulietis architektas Algimantas Èerniauskas taip pat turëjo galimybæ susipaþinti su Rakverës Vabaduse aikštës konkurso sàlygomis ir su visa komanda apsilankë Estijoje.

"Rakverë - maþas miestelis su labai rimtais uþmojais ir ketinimais. Šiauliai tokiø ambicingø planø kûrybinëms dirbtuvëms nekelia. O konkurso Vabaduse aikštei, per puskilometrá nutolusiai nuo centrinës Rakverës miesto aikštës, uþduotyje buvo ne tik numatyta sutvarkyti transporto þiedo centre esanèià dykynæ, paverèiant jà viešàja erdve, bet ir atrasti vietà naujajam viešajam pastatui bei nuspræsti, kaip geriausia šalia aikštës esanèià baþnyèià transformuoti á multifunkciná pastatà, kaip išspræsti transporto srautø problemà. Ar ásivaizduojate, kad mûsø Kelmë išsikeltø tokius uþmojus", - sako A. Èerniauskas.

Konkurso sàlygos apëmë ne tik dykinæ transporto þiedo centre, bet ir šalia esantá baþnyèios sklypà, ir Rytinæ Vabauske parko dalá, kuriame jau yra du architektûriniai paminklai - sovietinis kareivis ir paminklas Nepriklausomybei. Greta stovi ligoninë ir mokykla.

Maþas miestelis - rimtas poþiûris

Konkurse panorusiems dalyvauti architektams buvo ne tik išdalintos konkurso sàlygos, uþdaviniai bei kita bûtina informacija, bet ir pateikta istorinë šios teritorijos ir miesto vystymosi medþiaga, išsami informacija apie architektûriniø akcentø ir pastatø netoli þiedo pastatymo istorija bei preliminari ateities vizija.

"Organizatoriai iškart iškëlë tikslà sukurti visuomeninæ erdvæ ir pasiliko galimybæ koncertø salës ir miesto aikštës idëjø nugalëtojus išrinkti atskirai. Estai pripaþino, kad transporto þiedo centre likusi urbanistinë dykynë nëra aiškaus ir sàmoningo planavimo rezultatas. Didinga erdvë nepritaikyta praktiškai: visas plotas yra transportu apkrautas ir nepatogus pëstiesiems, - pasakoja A. Èerniauskas. - Todël architektams, panorusiems dalyvauti konkurse pirmiausia iškilo uþdavinys – aiškiai suformuoti aikštës parametrus. Šiuo metu Šiauliø Prisikëlimo aikštei keliamas uþdavinys paprastesnis, ji yra aiškiai suformuota, ir tereikia tiesiog atlikti baigiamuosius darbus."

Vabaduse aikštës konkursantams buvo pasakyta, kad þiedà galima perplanuoti, taèiau svarbu išlaikyti jungtá ir vientisumà su jau esanèiais šalia architektûriniais objektais bei pagrindine miesto aikšte. Nors Šiauliø architektai þadëjo dalyvauti konkurse, vis dëlto dël tam tikrø prieþasèiø teko šios minties atsisakyti.

"Gaila, þinoma, kad nesudalyvavome. Mëgstu darbus pabaigti iki galo, taèiau šis projektas padëjo suvokti, kad net maþas miestelis gali turëti labai rimtà poþiûrá á savo vietoviø tvarkymà, mat nedidelio ploto sutvarkymui pasirinkta tarptautinio konkurso forma, jam labai rimtai pasiruošta, tiksliai išstudijuota vietovë", - sako A. Èerniauskas.

Kûrybinëms dirbtuvëms reikia deramai pasiruošti

Anot architekto, tarptautiniai ar vietiniai konkursai nëra vienintelis bûdas sukurti architektûrinæ idëjà ar sprendimà.

"Nesu nusistatæs prieš kûrybines dirbtuves, kartais jos net labai veiksmingos. Keleto dienø kûrybinës dirbtuvës LITUANICA buvo surengtos rudená Kaune ir davë labai gerø rezultatø. Joms nuodugniai ir ilgai ruoštasi. Siekta atrasti idëjà 11 ha teritorijai Kauno senamiestyje, tarp Kauno pilies, Petro Vileišio tilto ir netoli Nemuno ir Neries santakø sutvarkyti. Kûrybiniø dirbtuviø dalyviø buvo prašyta sukurti teritorijos uþstatymo vizijà, ávertinant ir pagrindþiant keletà aspektø – unikalø vietovës išnaudojimà, vizualinæ ir funkcinæ jungtá su Kauno pilimi, integracijà á senamiesèio erdviná audiná, tinkami masteliai, tinkamo aukštingumo ir mastelio parinkimas", - dësto architektas.

Gerai organizuotos dirbtuvës davë ir deramø rezultatø – suplanuotos viešosios erdvës, infrastruktûra, gyvenamosios ir komercinës patalpos. 2011-aisiais planuojama parengti detaløjá planà, 2012-aisias – techniniai projektai, o 2013-aisiais ketinama pradëti statybas.

Belieka tikëtis, kad ir šá savaitgalá Šiauliuose vykstanèios kûrybinës dirbtuvës bus geras postûmis Prisikëlimo aikštei paversti traukos objektu, o neliks dar vienu stalèiuose dûlëjanèiu dokumentu.