Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2010-03-26
Patirtys
- Didžiųjų apuokų pora įsikūrė šalia lūšių
-
Irena BUDRIENĖ Šiaulietis, ekologo išsilavinimą įgijęs Petras Adeikis savo iniciatyva dar kartą nusprendė prisidėti prie nykstančios gyvūnijos gausinimo. Jo sodyboje Kurtuvėnų regioniniame parke jau gyvena iš Suomijos Helsinkio zoologijos sodo parvežtos lūšys. Šį kartą ekologas iš Šveicarijos Ciuricho zoologijos sodo parsigabeno į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų didžiųjų apuokų (lot. bubo bubo) porą.
 | Didieji apuokai nelinkę gąsdinti aplinkinių, atvirkščiai, jie nemėgsta, kai trikdoma jų ramybė. Didysis apuokas yra stambiausias mūsų krašte gyvenantis pelėdų būrio paukštis, už naminę pelėdą didesnis 4-5 kartus. Autorės nuotr. |
Naujakuriai gyvena sodyboje esančiame voljere, kur jau apsiprato: vakarais galima išgirsti jų tuoktuvių garsus - toli girdimus kimius "ū-hu". Ūbavimas dažniausiai kartojamas keletą kartų. Kartais garsas primena gūdų juoką. Patelė taip pat šūkčioja žemesniu balsu "ūch". Pasak Petro Adeikio, keistas žemo tono ūbavimas miške išgąsdintų vaikus. Patys didieji apuokai nelinkę gąsdinti aplinkinių, atvirkščiai, būdami laisvėje jie laikosi nuošaliau, aktyvesni būna naktį, tačiau nemėgsta, kai trikdoma jų ramybė. "Nors su didžiaisiais apuokais kitose šalyse net medžiojama, į Kurtuvėnus parvežti paukščiai nebuvo pratinami prie rankų. Zoologijos soduose žinoma, kad nepratinti prie rankų didieji apuokai būna labai agresyvūs, todėl kai įeini pas juos, reikia, kad kitas žmogus saugotų. Tai – didelis plėšrus paukštis, kurio išskleistų sparnų ilgis – apie pusantro metro", – sako P. Adeikis. Šių žodžių teisingumu netrunkame įsitikinti. Paukščiai baugščiai reaguoja į prie jų besiartinantį žmogų. Jie nežino, kad norime juos tik nufotografuoti. Šeimininkas pataria susigūžti prie voljero, nejudėti. Tik po gero pusvalandžio pavyksta padaryti jau aprimusių didžiųjų apuokų poros nuotrauką – jie trumpam nutupia į savo mėgiamą vietelę. Didysis apuokas yra stambiausias mūsų krašte gyvenantis pelėdų būrio paukštis, už naminę pelėdą didesnis 4-5 kartus. Patinėlis sveria apie du, patelė – pustrečio kilogramo. Turi labai didelę galvą ir ilgų plunksnų kuokštelius galvos šonuose – "auseles". "Auselių" plunksnos stačios didžiąją laiko dalį, bet skrendant visiškai priglaudžiamos, o ilsintis – iš dalies. Paukščio viršus yra pilkšvai rudas, išmargintas tamsiai rudomis stambiomis dėmėmis. Apatinė pusė šviesesnė – gelsvai ruda, išmarginta išilginiais tamsiais dryžiais. Gerklė balta. Šonų ir pilvo plunksnos – dryžuotos. Akys – labai didelės, rainelės – rausvai oranžinės. Lekia lėtai, retai plasnoja, neaukštai skraido. Patinas ir patelė sunkiai atskiriami, jų apdaras visus metus vienodas. Dėl išskirtinio dydžio ir minėtų požymių maža tikimybė jį supainioti su kitomis pelėdomis. Subrendusių didžiųjų apuokų pora, atkeliavusi į P. Adeikio sodybą, gimė ir augo nelaisvėje, visą laiką gyveno toje pačioje vietoje – Ciuricho zoologijos sode. Jie buvo pirmąkart transportuojami, todėl patyrė nemažą stresą. Automobilyje vežami plėšrieji paukščiai šnypštė, šokinėjo. Nelengvai išgyveno ir aplinkos pasikeitimą. Dabar, pasak ekologo, paukščiai jaučiasi puikiai, tik patinėlis šiek tiek baugštesnis, o patelė, kuri ir šiaip yra stambesnė, – agresyvesnė. P. Adeikis - ne tik ekologas, bet ir medžiotojas, tad su pelėdomis dalijasi savo medžioklės laimikiu – neseniai paklojo kelis zuikius. Plėšrieji paukščiai mielai lesa iš paukštyno pargabentus ką tik išsiritusius gaidžiukus, peles. Gamtoje apuokas minta tuo, ką geba pagauti: graužikais, ežiais, paukščiais. Gali nutverti net kiškį. Medžioja naktį, stipriomis kojomis griebdamas tupintį grobį. Kad sodyboje naujakuriai jaučiasi gerai, P. Adeikis sprendžia iš jų tuoktuvių ūbavimo. Anot ekologo, prasidėjo poravimosi metas ir greitai paaiškės, ar šiemet sulauksime jauniklių. "Plėšrūnai išperi kelis palikuonis, vienas jauniklis gali nugalabyti ir sulesti kitą. Erelių jaunikliai išsirita keli, o išgyvena tik vienas, nes kiti būna užkapoti ir sulesti. Tokia yra gamta", – sako jis. Parvežtieji apuokai laisvės neišvys, nes yra pripratę prie globos ir gamtoje nesugebėtų išgyventi, o jų palikuonys galės būti paleisti. Anot P. Adeikio, kur paleisti paukščius, spręs Ekologijos institutas – gal bus norima sustiprinti esamas didžiųjų apuokų buveines, gal bus kuriamos naujos. Be abejo, paukščiams bus stengiamasi parinkti pačią palankiausią gyvenamąją aplinką, kur yra daugiau maisto. Neatsitiktinai į Kurtuvėnus buvo parvežta būtent šiam kraštui būdinga apuokų rūšis. Dėl to Aplinkos ministerijos pavedimu Lietuvos zoologijos sodas rašė ES didžiųjų apuokų veislės knygos koordinatoriui, kuris ir pateikė pasiūlymą. Atsižvelgta, kas tinka būtent šiam kraštui, parinkta būtent tokia apuokų rūšis. Lietuvoje didysis apuokas nyksta. Gamtininkų skaičiavimu, jų liko tik 10-20 porų. Teigiama, kad šiai rūšiai pakenkė intensyvus miškų kirtimas, žmonių veikla, plėšrieji žvėrys. Yra žinomos tik kelios jų perėjimo vietos – tai nuošalūs, seni didelių miškų medynai, ypač prie vandens telkinių. Didysis apuokas – sėslus paukštis, gyvenantis poromis. Nuo vasario naktimis miškuose girdimi jų tuoktuvių ūbavimai, o kovą ar balandį apuokai sudeda 2-4 kiaušinius. Įdomu tai, kad apuokai peri ant žemės, retai jų lizdai randami medžiuose, senuose plėšriųjų paukščių lizduose. Petras Adeikis ginčija gamtininkų teiginį, esą apuokams kenkia žmogaus kaimynystė: "Kai lankiausi Helsinkio zoologijos sode, su jo darbuotojais įsišnekome apie apuokus. Sakiau, kad norėčiau parsivežti porelę namo, nes pas mus tai nykstantys paukščiai. Suomiai stebėjosi, nes pas juos apuokai peri tiesiog Helsinkio miesto parke ir nė kiek nesibaido žmonių". Ekologas įsitikinęs, kad ir didieji apuokai, ir kitos retos gyvūnų rūšys mūsų šalyje nyksta dėl pernelyg gausios plėšrūnų populiacijos. "Kadangi didieji apuokai peri ant žemės, jų priešai yra plėšrieji gyvūnai, suėdantys kiaušinius ir jauniklius. Lietuvoje labai daug priviso plėšrūnų: lapių, janotų, kiaunių, vilkų. Kokių paukščių pas mus mažai? Tų, kurie peri ant žemės: apuokų, tetervinų, kurtinių – visi jie įrašyti į Raudonąją knygą. Kitų šalių pavyzdys rodo, kad paukščiai gražiai gyvena žmogaus kaimynystėje. Vadinasi, tikroji nykimo priežastis – per daug plėšrūnų", – reziumuoja P. Adeikis. Pasak jo, Lietuvoje yra miškų, švari aplinka, visas dealios sąlygos gyvūnų įvairovei užtikrinti – maisto pakanka kanopiniams, graužikams, atsigauna ir plėšrūnai, tik reikia nustatyti priežastis, kodėl kai kurios gyvūnų rūšys nyksta. Kadangi P. Adeikis yra medžiotojas, savo administruojamoje medžiotojams skirtoje interneto svetainėje paskelbė plėšrūnų skaičiaus reguliavimo konkursą.
- Amerikos riestaausės gyvenimas - žaidimas
-
Oksana LAURUTYTĖ Šeštadienį ir sekmadienį prekybos centre "Tilžė" vyks penktoji tarptautinė kačių paroda, kurios lankytojai galės pasigrožėti net 240 rūšių katėmis. Bronius Gramavičius, Lietuvos felinologų draugijos "Bubastė" viceprezidentas ir Šiaulių felinologų klubo "Saulės katės" pirmininkas, į parodą atsineš itin retą katę - Amerikos riestaausę. Katė ypatinga tuo, kad jos galvą lyg karūna puošia dvi riestos tvirtos ausytės.
 | Elizabet ausys - jos karūna. Ausytės ne šiaip nulinkusios - yra kietos lyg mazgeliai. |
Lietuvoje - itin reta B. Gramavičius atveria duris ir jam prie kojų išsyk atskuba katė Elizabet. Šviesi ilgaplaukė žydraakė mielai leidžiasi paimama ant rankų, uostinėja pirštus, rūbus. "Ji turi nemažai šuns bruožų - vos pabudus prisistato, išlydi išeinant, mielai žaidžia. Iš pradžių maniau, kad bus su tokia judria kate bėdos. Dabar matau, kad apsirikau - nesudraskė nė vienos gėlės, neliečia nei užuolaidų, nei kitų daiktų", - sako katės šeimininkas. Amerikos riestaausę B. Gramavičius įsigijo dukros paprašytas. Besisvečiuojant pas draugus Suomijoje dukrai taip meili katė patiko, kad mergaitė vis prašė ją nupirkti. Tėvai sutiko, o dukra katę vadina trumpiau - Bela. "Sekmadienį katei sukako metai. Vasarą reikės jai kavalieriaus ieškoti, bet Lietuvoje jo nėra - arba į Lenkiją, arba į Suomiją teks vykti", - sako B. Gramavičius. Kodėl ši katė tokia reta? B. Gramavičius sako, kad veislė atrasta neseniai - 1981 metais. Pietų Kalifornijoje į vieną šeima atklydo dvi pusiau ilgo plauko katytės. Šeimininkus nustebino šių katyčių ausys - jos buvo užriestos link pakaušio. Viena katytė žuvo, o kita pusiau ilgaplaukė katė tapo visų Amerikos riestaausių kačių veislės pradininke. Ji susilaukė keturių kačiukų, iš kurių du turėjo tokias pat riestas ausytes. Buvo pradėtas kryptingas veisimas bei genetinis šio reiškinio tyrimas. Nustatyta, kad genas, sąlygojantis ausies užsisukimą, yra dominuojantis ir nelydimas jokių kitų deformacijų. Veislė buvo užregistruota, patvirtintas jos standartas. Kadangi veislės pagrindas - paprasta Amerikos naminė katė, pripažįstami visi spalviniai ir ilgaplaukių, ir trumpaplaukių variantai. Kailis nesivelia, yra minkštas ir švelnus kaip šilkas, nereikalaujantis ypatingos priežiūros. Įdomu tai, kad kačiukai gimsta įprastomis ausytėmis, kurios nuo antros-dešimtos dienos pradeda riestis atgal. Krizinė katė mėsos nereikalauja B. Gramavičius sako, kad nors Amerikos riestaausės labai žaismingos, bet, anot jo, proto ribose. Kačių mylėtojui yra tekę matyti žaisti taip trokštančių kačių, kad jos net kavos ramiai šeimininkui neleidžia atsigerti - lipa ant stalo, viska griebia. Elizabet - elegantiška, grakšti, plastiška, niekada neparodo agresijos.  | Katės šeimininkas Bronius Gramavičius pasilenkia ir katė užlipa jam ant sprando. Kiša nosį prie veido, glaustosi. Sauliaus JANKAUSKO nuotr. |
B. Gramavičiaus šeima augina tris kates. Elizabet puikiai su "kolegėmis" sutaria, labai draugauja su vaikais, itin prisiriša prie savo šeimininko. Amerikos riestaausės charakteris - tai atsidavimo, ištikimybės, švelnumo, smalsumo ir žaismingumo mišinys. Jos visą gyvenimą elgiasi kaip vaikai, jų gyvenimas - žaidimas. "Amerikos riestaauses galima drąsiai pavadinti krizės katėmis. Jos mažai valgo, mielai renkasi sausą maistą, mėsos nereikalauja. Dabar katė šeriasi - "eina" vaikiškas plaukas", - sako katės šeimininkas ir žada prieš parodą katę išmaudyti, išdžiovinti kailį džiovintuvu, sušukuoti. Manikiūro nedarys - pagal nuostatus prieš parodą privalu agresyvioms katėms nagus pakirpti. Elizabet juk neagresyvi.
|
|
 |
|
|
|
|
