Balandžio 23-24 d. Šiaulių "Juventos" mokykloje vyko respublikinis jaunųjų pianistų konkursas "Saulėtos gaidos", kurį organizavo Šiaulių "Juventos" mokykla ir Šiaulių konservatorija.
Konkurse dalyvavo 56 jaunieji pianistai iš Radviliškio, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Telšių, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių muzikos ir meno mokyklų. Jaunieji pianistai varžėsi keturiose kategorijose pagal amžiaus grupes: A, B (1-4 kl.), C, D (5-8 kl.).
Puikiai sekėsi jauniesiems pianistams iš Šiaulių: devyni mokiniai pelnė laureato, šeši - diplomantą vardą.
A kategorijoje I vieta skirta Ramunei Jankauskaitei iš Šiaulių "Juventos" mokyklos (mokyt. A. Kiškūnienė), II vieta - Ievai Kasparaitei iš Šiaulių konservatorijos Papildomo mokymo skyriaus (mokyt. M. Kaubrienė).
B kategorijoje I vietą ir geriausiai grojusio berniuko nominaciją pelnė Karolis Liugas iš Šiaulių konservatorijos Papildomo mokymo skyriaus (mokyt. L. Mameniškytė), II vieta skirta Gustavui Kobal iš Šiaulių konservatorijos Papildomo mokymo skyriaus (mokyt. M. Kaubrienė). Net dvi laureatų vietas laimėjo Šiaulių "Juventos" mokyklos mokytojos D. Bugaičiuk parengtos pianistės Valdonė Šniukaitė (I vieta) ir Ugnė Grinkevičiūtė (III vieta).
C kategorijos laureato vardą pelnė Šiaulių konservatorijos papildomo mokymo skyriaus mokytojos M. Kaubrienės parengtos mokinės: II vietą laimėjo Medeinė Mickevičiūtė, III vietą Damilė Martinaitytė ir Radvilė Karalevičiūtė.
D kategorijoje I vietą ir geriausiai grojusios mergaitės nominaciją laimėjo Jonė Girdzijauskaitė iš Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos (mokyt. O. Malinauskienė).
Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono mokytojas metodininkas Donaldas Račys, apibendrindamas konkurso rezultatus, pasidžiaugė geru jaunųjų atlikėjų pasirengimu ir gražiu muzikavimu. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Šiaulių krašte yra mažai konkursų, kuriuose galėtų varžytis talentingi vaikai, todėl labai sveikintina Šiaulių konservatorijos ir "Juventos" mokyklos iniciatyva, organizuojant šį konkursą.
Konkurso laureatams ir diplomantams įteikti diplomai ir atminimo dovanos, visiems dalyviams ir jų mokytojams – padėkos raštai. Po konkurso visi pakviesti pažaisti boulingo "Megos" pramogų centre.
Po konkurso vyko seminaras mokytojams "J. S. Bacho klavyrinių kūrinių mokymas muzikos mokyklose". Seminarą vedė Šiaulių konservatorijos fortepijono mokytoja ekspertė Laima Mameniškytė. Seminaro metu buvo aptartas konkursas "Saulėtos gaidos", mokytojai susipažino su klavyrinių kūrinių mokymo metodika, stebėjo lektorės darbą su mokiniais.
Violeta Juodpusienė, Šiaulių "Juventos" mokyklos direktoriaus pavaduotoja muzikiniam ugdymui.
Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt
Lietuvos armėnų bendruomenė mini 95-erių metų žiauraus jų tautos genocido pradžios sukaktį. Sankcionuotas mitingas surengtas Rygoje prie Turkijos ambasados. Ryga pasirinkta todėl, kad Latvija dar nepripažino armėnų tautos genocido. Lietuva tai padarė prieš penkerius metus.
 |
Rafiko KAZARJANO asmeninio archyvo nuotr. |
"Mes neužmiršome"
Šiaulių armėnų bendruomenės atstovas Rafik Kazarjan sako, jog jo senelis, būdamas dar visai mažas vaikas, turėjo sprukti iš vienos Armėnijos pusės į kitą. 1915 metų balandžio 24 dieną įvyko kruvinas susidorojimas su armėnų tauta.
Tuometė turkų valdžia pasinaudojo tuo, kad visų šalių dėmesys nukrypo į Pirmojo pasaulinio karo problemas. Turkai masiškai žudė armėnų tautybės žmones jų etninėse žemėse. Vėliau tas pats nutiko ir graikams.
Šiaulių ir kitų miestų armėnai, minėdami 95-ąsias genocido metines, surengė sankcionuotą mitingą Rygoje prie Turkijos ambasados. Treansparantuose užrašė: "Turkija, jei nori įstoti į ES, nusiplauk kruvinas rankas", "Mes neužmiršome".
Taiki demonstracija truko valandą. Oficialiai turkų genocidą prieš armėnų tautą pasaulyje yra pripažinusios 24 šalys, tarp kurių – Lietuva, Rusija, Švedija. Latvija ir Estija to dar nepadarė. Genocido nepripažįsta ir pati Turkija.
R. Kazarjan primena, jog Turkija grasina išvaryti iš šalies apie milijoną ten gyvenančių armėnų, jei genocido faktą pripažins dar viena pasaulio šalis. "Šiame amžiuje tokios frazės neturėtų skambėti. Kalbėti apie genocidą būtina ir mes tai darysime. Gal turkai užmiršo, kad milijonai jų tautiečių su šeimomis gyvena Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse", - sako armėnų bendruomenės atstovas.
Išbarstyta tauta
Apie Armėnijos genocidą Turkijos vadovėliuose nerastume nė eilutės. Ten teigiama, kad tiesiog vyko pilietinis karas. Visos aplinkybės kruopščiai slepiamos nuo pasaulio.
Senoji Armėnijos sostinė Ani bei liaudies dainose apdainuotas ežeras Van taip pat priklauso Turkijai. To nežino dabartinis Turkijos jaunimas. R. Kazarjan sako ne kartą kalbėjęs su turkų jaunuoliais, atvykusiais į Lietuvą per mainų programas.
Šiauliuose gyvena apie 80 armėnų. Dauguma jų čia atsikėlė sovietmečiu. Vieni čia atliko karinę tarnybą, kiti gavo darbo paskyrimą, dar kiti imigravo po karinio konflikto su Azerbaidžanu dėl Karabacho.
Vien Paryžiuje gyvena per milijoną armėnų. Daugumos jų seneliai bėgo nuo genocido 1915 metais. Dabartinė Armėnijos regbio rinktinė kalba prancūziškai. Dauguma žaidėjų gyvena Prancūzijoje ir žaidžia už šios šalies rinktinę.
