Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Praėję metai sveikuolių klubui "Šviesuoliai" buvo neeiliniai – sveikuoliai atšventė 15 metų sukaktį, tad džiaugtis, klubiečių, išties yra kuo. Labiausiai sveikuoliai didžiuojasi užėmę antrą vietą tarp visų Lietuvos sveikuolių klubų. Šį konkursą kasmet skelbia Kūno kultūros ir sporto departamentas. Konkurso metu įvertinama kiekvieno klubo metinė veikla. Ne ką mažiau garbingas draugų latvių įteiktas medalis už "Lietuvos ir Latvijos draugystę". Tai pats aukščiausias Latvijos "ruonių" apdovanojimas, įteiktas asmeniškai pirmininkei poniai Irenai Alzbutienei, kadangi būtent ji žengė pirmuosius žingsnius draugiškos pažinties link.
 |
| Sveikuolių klubo "Šviesuoliai" narės. Klubo pirmininkė Irena Alzbutienė - antra iš dešinės. Autorės nuotr.
|
Latvių sveikuolių klubo "ruoniai" yra itin geri plaukikai, tad kasmet vyksta į pasaulio "ruonių" čempionatą, o mūsiškiai, jau 16-tus metus sausio 1-ąją švęsdami pasaulio "ruonių" solidarumo dieną, anot pirmininkės, kol kas turškenasi tik savo malonumui.
Kiekvieną pavasarį sveikuoliai sukviečia visus Lietuvos sveikuolius sueigai Vydūno keliu, kurios tikslas – propaguoti visuomenėje sveiką gyvenseną. Pirmininkė džiaugiasi, jog šventė sulaukia didelio visuomenės dėmesio, vadinasi, žmonės nėra abejingi sveiko, blaivaus ir judraus gyvenimo idėjai.
Sveikuolių sąjungos 20-mečio šventėje klubui "Šviesuoliai" buvo įteiktas apdovanojimas "Sveikuolių sporto propagavimas". Iš tiesų nė viena mieste vykstanti sporto šventė neapsieina be sveikuolių entuziazmo. "Miesto Žiemos šventė vyko be eketės, kadangi jos niekas neiškirto, bet mes radome išeitį – voliojomės sniege, o vėliau sužinojome, jog Lietuvoje buvome vieninteliai, sugebėję pasiūlyti išradingą išeitį iš susidariusios padėties, - pasakoja ponia Irena. – Mūsų išradingumas buvo įvertintas Lietuvos sveikuolių sąjungos diplomu."
Ant stalo puikuojasi taurė "Sportas visiems", šalia - "Šokime kartu" III vietos apdovanojimas. "Tai smagus konkursas, kuriame dalyvauja visi sveikuolių klubai, - pasakoja pirmininkė. - Kiekvienas klubas stengiasi išrinkti pačius geriausius savo šokėjus, kurie rungtyniauja tarpusavyje, o klubų nariai sudaro aktyvias, palaikančias komandas. Ir žiūrovams, ir dalyviams būna be galo linksma."
Jau tarsi tapo įprasta kaskart parsivežti apdovanojimą iš kasmet metais Palangoje vykstančio sveiko maisto konkurso. "Nors nesame patys pagrindiniai nugalėtojai, - kuklinasi moterys, - tačiau be laurų niekada negrįžtame. Žinoma, tai mūsų šeimininkių šeimininkės Birutės Kazlauskienės nuopelnas."
Prieš šešerius metus organizuotas pirmasis konkursas Šiaulių miesto mero taurei laimėti. Tuomet konkurse dalyvavo apie 50 žmonių, o pernai dėl Mero taurės varžėsi jau net 650 žmonių. Anot pirmininkės, susidomėjimas šiuo konkursu kasmet auga, nes iš tiesų labai įdomu pasitikrinti savo fizinius rodiklius. Komanda, sudaryta iš pačių geriausių Mero taurės dalyvių, vyksta į Kauną, kur kartu su pačiais geriausiaisiais rungtyniauja dėl Prezidento taurės. "Prizines vietas laimime kasmet, tik niekaip nepavyksta iškovoti pirmos vietos, kuri atitenka birštoniečiams, nes jų komanda itin jaunatviška bei sportiška. Mums kol kas nepavyksta surinkti jaunesnio amžiaus vaikų grupės, - apgailestauja pirmininkė, - o vyresnio amžiaus komandos nariai savo amžiaus grupėje visada pralenkia varžovus."
Kasmet vis populiaresnė tampa vasaros stovykla prie Dubysos. Tai atoki, rami, žmonių nelankoma vietelė, teikianti ramybę žmogaus dvasiai bei apsauganti jį nuo žemiškų pagundų. "Svarbu, kad niekas aplink nečirškintų šašlykų, - šypsosi pirmininkė, - nes mes stovyklaudami maitinamės tik sultimis."
Keisti save lengviau draugų būryje
Sveikuolių klubo veteranė ponia Danutė tikina, jog vaikščiosianti čia tol, kol galėsianti paeiti. Ji viena pirmųjų klubo lankytojų, bendraminčių būryje atradusių peno savo kūnui ir sielai. Moteris prisipažįsta, jog iš klubo grįžtanti visada tik pakylėtos nuotaikos. Kai jaunesnė buvusi, mėgdavusi pabėgioti gryname ore, maudynes eketėje, o metų naštai pagausėjus mielai pasitenkinanti lengva mankštele salėje. "Draugų būryje nesunku pasikeisti, - dalijasi patirtimi sveikuolė Danutė. - Vienai tobulėti būtų kur kas sunkiau. Per daug metų, semdamasi sveikuoliško gyvenimo subtilybių, pakeičiau ne tik savo mitybos racioną, bet ir mąstyseną."
Trejus metus sveikuolišku gyvenimu besimėgaujanti ponia Nijolė vardija teigiamai jos organizmą paveikusius pokyčius: tapo aktyvesnė, pradėjo sportuoti, su malonumu maudosi eketėje, pamiršo, kas yra sloga. Maisto racioną jau buvo spėjusi pakeisti prieš įsiliedama į sveikuolių gretas. Pašnekovė sako pajutusi, jog atėjo laikas permainoms, ir kaip tik tuo metu išgirdusi apie sveikuolių veiklą. Ėmusi lankytis sveikuolių klube, savarankiškai įgytas žinias papildė dalyvaudama paskaitose, vasarodama stovyklose, į kurias susirenka sveikuoliai iš visos Lietuvos, o jų patirtis, anot pašnekovės, yra neįkainojama.
Ponia Aldona į sveikuolių klubą atėjo paskatinta ponios Nijolės. Nors klube ji dar naujokė, tačiau prisipažįsta jau spėjusi užsikrėsti optimizmu trykštančia čia besilankančių įvairaus amžiaus žmonių nuotaika ir jaučia poreikį kaskart po darbo dienos užsukti į klubą, kad papildytų energijos atsargas.
Šešerius metus einanti sveikuolių klubo pavaduotojos pareigas ponia Sigita mena, jog į klubą ją atvedė stuburo negalavimai. "Sveikuolių klube mankšta trunka valandą, o namuose pasimankštinti ne kiekvienas rastume tiek laiko bei noro. Mes ne tik mankštinamės, bet ir bendraujame, važiuojame į stovyklas, dalijamės patirtimi, sveiko maisto paslaptimis, propaguojame šiaurietišką vaikščiojimą. Visa tai pagerino mano gyvenimo kokybę, bendrą organizmo būklę ir pakylėjo nuotaiką", - pasakoja ponia Sigita.
Ponas Stanislavas ištisus dvidešimt metų leidosi varginamas bronchito, kol galų gale neapsikentęs nusprendė ieškoti išeities. "D. Kepenio vadovaujamoje sveikuolių mokykloje Palangoje maitinausi dietinėmis košėmis, kurios man padėjo numesti svorio, tapau žvalesnis, pagerėjo bendra savijauta, todėl grįždamas namo jau buvau tvirtai apsisprendęs, jog tolyn eisiu ta pačia kryptimi, - pasakoja sveikuolis. – Sveikuolių klube Šiauliuose ėmiau uoliai lankyti jogos užsiėmimus. Po kurio laiko susireguliavo kraujospūdis, dingo įkyrūs ūžesys ausyse, pamiršau, kas yra bemiegės naktys. Po tam tikrų dietų bei iškrovos dienų nebeliko daugelio negalavimų, tik kvėpavimo problemų dar visiškai nepavyko atsikratyti, kadangi tam reikia šiek tiek daugiau laiko."
"Aš nesu vegetaras, - sako ponas Stanislavas. - Dažnai renkuosi žuvį, o mėsą valgau 2-3 kartus per savaitę, pasninko metu mėsiškų patiekalų net paragauti nesugriešiju. Dėl savo sveikatos visiškai atsisakiau pieno produktų bei saldumynų. Vietoj kavos puodelio renkuosi vaistinių žolelių arbatą, kasdien palepinu save paties spaustų sulčių stikline. Kas rytą darau penkis tibetiečių pratimus. Manau, jog jie man padėjo išsivaduoti iš nepakeliamų sąnarių skausmų bei radikulito."
Ponas Stanislavas įsitikinęs, jog retas kuris mokame tinkamai kvėpuoti. Visiems, ne tik sergantiems kvėpavimo takų ligomis, reikėtų išmokti taisyklingai kvėpuoti. To jis išmoko atėjęs į sveikuolių klubą. Taisyklingas kvėpavimas jam suteikia energijos visai dienai. Juk ne veltui sakoma – kas kvėpuoja ne visa krūtine, tas gyvena nevisavertį gyvenimą.
