Ričardas JAKUTIS
Pagalvojau, kaip būtų gerai, jei nežinotume, kad yra krizė. Verslininkai plėtotų verslą, biudžetininkai netaupytų, nebūtų atiminėjami pinigai iš medicinos, švietimo, kultūros, niekas nebūtų atleidinėjamas iš darbo, nemažėtų atlyginimai, juo labiau socialinės išmokos, pensijos, žmonės pirktų butus, automobilius, šiaip viską, ko reikia ir ko nelabai reikia. Ir kam kilo toji nelaba mintis pranešti apie krizę?! Bet jeigu jau krizė egzistuoja, pamąsčiau, kas ją geriau išgyvena - vyrai ar moterys?
Neseniai skaičiau, jog nors daugiausia su ekonominės krizės iššūkiais tenka kovoti vyrams – jie dominuoja vadovų postuose, yra pastebėta, kad bristi iš sunkmečio geriau sekasi bendrovėms, kurių vairą valdo moterys. Štai Prancūzijos įmonių rezultatų analizuotojai teigia, kad kuo daugiau moterų vadovauja įmonei, tuo mažiau jos akcijos smunka rinkoje. Britai džiaugiasi savo bendrove "Hermes", kurios, vienintelės iš didžiųjų šalies kompanijų, akcijų kaina kyla ir kurioje daugiau nei pusė vadovų yra moterys. Švedai sunkmečiu, pasirodo, taip pat atsigręžė į moteris vadoves. Šalies vyriausybė ėmėsi projekto, kuriuo į bendrovių valdybas siekiama įtraukti kuo daugiau moterų. Nors yra ir neatiduodančių visiškos pirmenybės vadovėms moterims, o iškeliančių mišrias komandas. Tiesa, ir taip teigiantys pripažįsta, kad vyrai šalia moterų ima daugiau dėmesio skirti etikos dalykams, neneigia, kad sunkmečiu ypač praverčia tam tikros stereotipiškai moterims priskiriamos savybės, pavyzdžiui, dailiosios lyties atstovės idealiai geba įvertinti riziką, pasižymi puikia intuicija, yra geresnės derybininkės, o sunkmetis labai palankus deryboms. Be to, vienas iš sėkmingo vadovavimo sunkmečiu receptų – pastovumas ir kantrybė. Moterims pastovumas būdingas, kantrybės jos irgi turi su kaupu. Svarbu neskubėti, o daugelis įmonių skuba atleisti žmones, optimizuoti procesus. Moterys geba geriau įsiklausyti. Krizės metu susikaupia daug neigiamų emocijų ir žmonėms reikia išsipasakoti. Be viso šito, moterims geriau vadovauti dar padeda ir jų įgimtas lankstumas, atidumas detalėms. Tad reziumuojant reikėtų pasakyti, jog jeigu ryžtumės krizės sprendimo būdus skirstyti į "vyriškuosius" ir "moteriškuosius", dailiosios lyties atstovėms reikėtų priskirti derybininkių, ramintojų ir taikytojų vaidmenis.
Karjeros moterys – atskira moterų kategorija. Išsilavinusi, profesiją įgijusi ir materialiai apsirūpinusi moteris vadovaujasi ir pasikliauja tik savo protu. Tokia stengiasi sveikai gyventi ir viską numatyti bent dešimtmetį į priekį – kada galės pakilti tarnyboje, kada ištekėti, kada ir kiek turėti vaikų ir t. t. Jokių netikėtumų, jokios improvizacijos. Tai moteris, pasitikinti tik savimi ir... patenkinta taip pat tik savimi. O sutuoktinis jai egzistuoja tiek, kiek yra susijęs su jos planais. Taigi jis jai labiau rūpi ne kaip žmogus, o kaip priemonė savo tikslams įgyvendinti. Kadangi dažnas vyras nesutinka su tokiu siauru jam skiriamu vaidmeniu ir siekia pakeisti santykius šeimoje, žmonos akyse jis tampa nelaimingas nevykėlis. Iš esmės jai nereikia bendrystės šeimoje, užtenka savęs pačios. Be to, vieną tikslą pasiekus, siekiama kito. Ir neretai atsitinka, kad vyras, pasirinktas būti vaikų tėvu, tolesnei moters karjerai pasidaro visai nenaudingas, dėl to labai dažnai kyla skyrybų grėsmė. Tada vyrui tenka rinktis arba likti šeimoje ir ja rūpintis susitaikant su visišku žmonos atsidavimu karjerai, arba išeiti.
Karjeros moteris, nors ilgai užtrunka darbe, nenori perleisti vyrui ir šeimos galvos funkcijų. Ji šeimos ryšius stipriai laiko savo rankose. Kitaip tariant, kontroliuoja ir valdo viską, pradedant finansais ir baigiant... intymiais santykiais. Gyvenime ji mama, kuri užima vadovaujamą vaidmenį ir priima visus svarbiausius sprendimus. Ištekėjusi tuoj ėmėsi savąjį vyrą "auklėti", "tobulinti" ir jam nurodinėti. Ilgainiui sutuoktinis pavargsta priešintis tokiems nelygiaverčiams santykiams ir "pasirašo" kapituliavimo aktą guosdamasis, kad "visos bobos tokios". Tiesa, kartkartėmis jis save "apdovanoja" nepaklusimu žmonai ir išgėrimu su panašaus likimo draugais. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, kai moters "diriguojamas" vyras gauna papildomų pajamų ir nuolat turi "savų", žmonos nekontroliuojamų pinigų (pvz., yra geras santechnikas, kurio paslaugų daug kam prireikia), jis tampa net alkoholiku. Ir tada žmona įgyja nenuginčijamą įrodymą, kodėl privalo vis tikrinti, auklėti ir persekioti savo antrąją pusę. Tokia moteris save vertina ir gerbia už tai, kad "aukojasi šeimai", kad viena ant savo moteriškų pečių tempia visą gyvenimo naštą.
Galėjau pririnkti duomenų ir apie kitas moterų kategorijas, bet tik minėtoji simbolizuoja moterį vadovę. Vadovę be kompromisų. Štai vyrai panikuoja – krizė, krizė, o moterys visiems pasakoja, kad negalėtų išgyventi be naujausio plazminio televizoriaus, be naujausio mobiliojo telefono ir be jorkšyro terjero. "Mums pabodo kalbos apie krizę. Kad viskas neprognozuojamai brangs arba žiauriai pigs. Kad skaitytojų gretos retės, reklamos užsakovai mažins biudžetus, vartotojai nebeturės pinigų pirkti. Pasitarėme ir nusprendėme - krizėje nedalyvausime, o imsime ir išleisime naują žurnalą", - sako neseniai pasirodžiusio žurnalo moterims redaktorė.
Statistika byloja, kad per pastarąjį pusmetį Amerikoje vyrai neteko 700 tūkstančių darbo vietų, o moterų darbo vietų skaičius išaugo 300 tūkstančių. Atrodo, tarsi moterims negaliotų ekonomikos nuosmukis. Kodėl? Paprastai šnekant, taip atsitiko todėl, kad vyrai pasirinko neteisingas profesijas - statybų ir gamybos sektoriuose. Būtent šie sektoriai labiausiai nukentėjo. Moterys dažniau dirba sveikatos apsaugos, švietimo ar vyriausybinėse institucijose, kuriuos krizė paveikė mažiau. Gamybos sektoriuje dirba 77 proc. vyrų, o statybų - net 80 proc. Sveikatos ir švietimo sektoriuose karaliauja moterys - 78 proc. Atrodo, jog vyrai tiesiog atsidūrė blogesnėse vietose, nors iki šiol jos buvo laikomos geresnėmis. O dar sako, kad gamtoje nėra pusiausvyros... Iki šiol JAV ¾ žmonių, uždirbančių daugiau nei 100.000$ per metus, buvo vyrai. Tačiau būtent dėl didesnio uždarbio tenka atleisti dalį darbuotojų iš nukentėjusių nuo krizės kompanijų. Ekonomistai vis dar ginčijasi, ar pasaulinėje ekonomikoje įsivyravo recesija. Juk akivaizdu, kad vyrams ji prasidėjo. Štai pas mus 80 proc. vyrų gauna vidutinį atlyginimą, bet tik 20 proc. sulaukia vidutinio amžiaus.
Blogoji moterų savybė krizės metu yra tik viena – šopoholizmas (sociologai teigia, kad moterims pirkimas – tai streso, įtampos numalšinimo metodas, beje, visai priešingai negu jų oponentams vyrams). Mielos moterys, kiek turite vienetų šampūno, "dušgelio", kvepiančio muilo, rankų kremo, kitokio kremo, kaukių, losjono ar panašiai? Viena moteris prisipažino, kad kai suskaičiavo, kiek tokių dalykėlių pas ją yra, suprato, kad jai kokia trečia šopoholizmo stadija: 7 įvairios dantų pastos, 5 rūšių šampūnas, 2 plaukų balzamai, 4 plaukų kaukės, 8 įvairių kvapų dušo želė, 3 įvairūs naudojami muilai, 6 muilai "atsargoje", 12 kvepalų ir t. t., ir pan. Gerai, kad ji nusprendė žaisti taupymą ir nieko nepirkti, kol nesunaudos to, ką turi! Juk galų gale kosmetika sensta. Dėl rūbų ir avalynės toji moteris irgi pripažino gerą taisyklę: geriau vienas, bet geras. Batų daug, bet apsiauti nėra kuo. Rengtis taip pat nėra kuo, bet spintos lūžta. Visos mados yra laikinos, todėl patiko nuomonė, kad reikia atrasti savo universalų stilių, detales, aksesuarus, ir jūs visuomet būsite "ant bangos".
"Krizė yra sukurta vyrų. Tai vis tie patys vyrukai, kurių 99 proc. baigė tą pačią mokyklą, važinėja tomis pačiomis mašinomis, dėvi tuos pačius kostiumus ir turi panašių pomėgių. Jie sukėlė šią situaciją, orientuodamiesi į maksimalaus pelno siekimą. Tai tipiškas vyriškas elgesys – svarbiausia, kieno didžiausias", - sako moterys. Aišku, moterys niekad nepamiršta reikalauti savo teisių. Nors, pavyzdžiui, dėl moteriškų pavardžių, tai visaip palaikau moteriškių siūlymą, kad nevedę vyrai turėtų prie pavardės tradicinę mažybinę priesagą "-iukas" – Jankauskiukas, Kazlauskiukas ir pan. Lygybė turi būti.
Finansinės krizės akivaizdoje senas posakis, kad laimė slypi ne piniguose, tampa ypač aktualus. Tyrimai rodo, kad krizės metu net 48 šalyse iš 51 moterys jaučiasi laimingesnės nei vyrai. Tik Brazilijoje, PAR ir Vietname laimingesni yra stipriosios lyties atstovai. O didžiausias skirtumas tarp moterų ir vyrų laimingumo krizės metu pastebimas Japonijoje: laimingų moterų čia 15 proc. daugiau nei vyrų. Mokslininkai teigia, jog taip yra todėl, kad pagrindinis vyrų laimės faktorius yra finansinė gerovė. Moterys laimingiausios jaučiasi tuomet, kai sėkmingai klostosi jų santykiai su sutuoktiniais, vaikais, draugais ir kolegomis. Tik nežinau, ar tai tiktų Lietuvos moterims.
Moterys priekaištauja vyrams - prisivadovavote! Pritariu nuomonei, kad juo toliau, tuo labiau tas lietuvių antikrizinis planas tampa panašus į krizę gilinantį, o ne nuo jos gelbėjantį priemonių arsenalą. Labiau primena kilpą pasikarti nei gelbėjimosi ratą skęstančiai valstybei. Kol kas net ir atleidžiami iš darbo ar dėl paskolų susikrimtę žmonės masiškai dar nepanikuoja, bet nerimas dėl ateities – milžiniškas. Viskas, apie ką dabar susitikę kalba žmonės, ką rašo laikraščiai, ką girdime per radiją ir matome per televiziją, turi kaip niekad daug bendra. Viską vienija netikrumo ir nesaugumo jausmas. Niekas nesako, kad nereikia reformų, kad nereikia taupyti, persiorganizuoti, dirbti, kurti, mokytis, tikėti savo valstybe sunkmečio sąlygomis. Tačiau eksperimentiniais triušiais nesinori būti. O būtent šitaip šiandien jaučiamės. Visi esame ne tik natūraliai susiklosčiusios, bet ir dirbtinai gilėjančios krizinės situacijos įkaitai. Valdančioji dauguma kalba ne apie kokį nors šviesios ateities, o "Krizės įveikimo" planą, kuriame dažniau vartojami žodžiai "naikinti", "mažinti", "apriboti", o ne "skatinti", "vystyti". Prezidento rinkimai parodė, jog viliamės, kad iš susidariusios krizės išves moteris.
Sako, jog žmogaus gyvenimas užprogramuotas. Girdėjau kalbant apie šešias kartas ir niekur, girdi, nuo šito nepabėgsi (tavo padarytas nuodėmes vilks dar šešios kartos). Abejočiau. Anekdotas.
Vyriškiai aprauda mirusį draugą:
- Koks geras žmogus buvo. Stipruolis. Kasdien išgerdavo dvylika bokalų alaus ir tris butelius degtinės.
- O nuo ko mirė? – klausia praeivis.
- Niekas nežino.
O apie krizės blogumus net kalbėti nebesinori, kultūra miršta, vasara nešventinė ir nemiela, tad belieka ironija. Klausimas: "Kodėl kraštuose, kur anksčiau buvo ramu, šilta, dabar potvyniai, audros, o pas mus Andriaus Kubiliaus vyriausybė?" Atsakymas: "Anie kraštai galėjo rinktis."