(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Rugsėjo 25 D. Pirmadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2007-11-23
Projektai
Fotomenininkas gimtadienį švenčia su "Kriušonu"

Oksana LAURUTYTĖ

Šiandien vakare Šiaulių galerijoje "Laiptai" atidaroma neįprasta paroda neįprastu pavadinimu "Kriušonas". Parodos kaltininkas šiaulietis fotomenininkas Saulius Jankauskas šiandien švenčia ir 38-ąjį gimtadienį. "Gimimo dieną visada švenčiu linksmai. Pasiilgau normalesnio "tūso", todėl kviečiu draugus ir į parodos atidarymą, ir švęsti mano gimtadienio", - šypsosi Saulius. Jis, beje, parodos lankytojus šįvakar pasitiks ne su fotoaparatu, o prie baro su virėjo skrybėle ant galvos - svečius vaišins kriušonu.

"Gyvenimas suka ratu. Viskas kartojasi. Pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Keičiasi tik vaizdiniai: žmonės, paukščiai, miestai. Kažkas kažką ištrina, kažką palieka. Ar paliks jis mus?"

 

Fotomenininkas Saulius Jankauskas retai fotografuojasi - juk pats yra "ginkluotas" fotoaparatu.

Sauliaus JANKAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

Stiklo karoliukai virto planetomis

Kas yra kriušonas? Tai svaiginantis kokteilis iš įvairaus skonio - saldžių, rūgščių, karčių - vaisių bei uogų ir įvairaus skonio bei stiprumo gėrimų: likerio, vyno, šampano. Skirtingas skonis susilieja į visumą, gėrimą geriantis žmogus jaučia visą puokštę aromatų. O gerai paruoštas kriušonas atgaivina kaip joks kitas gėrimas ir sykiu turi stimuliuojantį poveikį, skatina bendrauti ir pakelia ūpą.

"Todėl ir mano paroda pavadinta "Kriušonu", nes jos esmė - spalvų ir skonių sintezė. Mano fotografijose skirtingi pasauliai, formos, įvykiai, potyriai, išgyvenimai, jausmai, mintys, faktūros, spalvos suliejami į visumą, gaunama jų simbiozė. Siurrealistiniai tie mano darbai, tik juose - realūs daiktai nerealioje aplinkoje", - sako Saulius Jankauskas. Su fotomenininku susitinkame pirmadienio vakarą jo namuose.

"Iš kur tiek protingų žodžių žinai?" - šelmiškai Sauliui nusišypso jo žmona Ilona. "Na, į parodas kartais nueinu, išgirstu, ką kalba V. Kinčinaitis", - tokiu pat linksmu tonu žmonai atsako Saulius. Abu pažvelgia vienas į kitą ir nusikvatoja. Lyg suokalbininkai, nors iš tiesų taip ir yra - Ilona yra puiki vyro pagalbininkė. Jis rengia parodą, o ji ruošia vaišes svečiams, jau nupirko taures kriušonui išpilstyti. Beje, ji ir pasiūlė Sauliui parodą pavadinti "Kriušonu".

Labai smalsu pamatyti, kokie tie darbai, ir Saulius iškilmingai praneša, kad turiu neeilinę galimybę išvysti parodą anksčiau nei visi kiti. Pritūpęs ant grindų Saulius atsargiai verčia didelius įvairaus formato lapus, kuriuose - neįtikėtinos fotografijos. Jose stiklo karoliukai virtę planetomis, tirpstančio ledo gabaliukas - kalnu, medžiai apsigyvenę debesyse, obuoliai didesni už patį Mėnulį, o moterys – nežemiškos, efemeriškos būtybės.

"Saulius darbuose parodo, kaip yra įvaldęs "fotošopą", - sako Ilona ir patikslina, kad jei jos vyras nebūtų ir dailininkas, jo darbai būtų tiesiog "sukalti". Juk kompiuterininkai moka dirbti įvairiomis programomis, bet kurti paveikslus gali toli gražu ne visi. Čia reikia jausti. Juk kūrėjui nepagelbės nei aukštojo mokslo diplomas, nei pažymėjimas, kad esi baigęs dailės mokyklą. Saulius tokių pažymėjimų neturi, tačiau jo nutapyti paveikslai puošia ne vieno šiauliečio namus.

Šiandien atidaroma jau antroji Sauliaus darbų paroda. Prieš kelerius metus jis Šiaulių dramos teatro kavinėje yra eksponavęs savo tapybą.

"Sudrožė" dešimt fotoaparatų

Apie Saulių, kaip apie fotografą, šiauliečiai išgirdo visai neseniai, kai jis pradėjo dirbti spaudoje. Tačiau Saulius fotografuoja nuo penkiolikos metų. "Už 43 rublius ir 8 kapeikas įsigijau pirmąjį savo fotoaparatą "Vilia-auto". Fotografuoti labai patiko. Prisimenu, pirmą juostą išryškinau per šiltais ryškalais. Koks buvo nusivylimas, kai juostos su tiek genialių kadrų buvo tuščios", - nusikvatoja Saulius.

Vėliau jis fotografavo armijoje – tarnavo Šiaurės laivyne, o grįžęs iš armijos vedė Iloną. Fotografavo ją, gimusius ir augančius vaikus, gamtą, draugus. 2004-aisiais Saulius panoro dirbti fotografu viename Šiaulių laikraštyje, juo dirba iki šiol.

Saulius, kol fotografija buvo ne pagrindinis jo pajamų šaltinis, užsiėmė daug kuo. "Tapytojas, baldžius, reklamos gamintojas, dažytojas, dailidė, pokraninių kelių montuotojas, mezgėjas, pardavėjas, vadybininkas, dizaineris, maketuotojas. Labiausiai man nepatiko baldus gaminti. Juos kurti – dar dar, bet kai reikia skyles pradėti gręžti..." - juokiasi Saulius.

Beje, jis iki šiol dirba įmonėje "Šiaulių gatvių apšvietimas" – gamina kelio ženklus, o neseniai jo fotografija panaudota šios įmonės kalėdiniam atvirukui. "Jis gyvena ne kaip menininkas. Keliasi anksti, 7 valandą būna įmonėje, o vėliau lekia į "Šiaulių kraštą", fotografuoja sporto, kultūros renginius, daro reportažus", - sako Ilona.

"Spaudai meno nereikia, spaudai reikia informatyvios nuotraukos, o būna, kad darbo metu padarai kokių nors įdomesnių kadrų. Tuo menu ir norisi pasidalyti su kitais", - šypteli Saulius ir prisipažįsta, kad apie parodą visą laiką svajojęs, bet vis pritrūkdavę laiko.

Menininkas ima skaičiuoti ir suskaičiuoja, kad nuo pirmojo, iki dabartinio fotoaparato "sudrožė" net dešimt aparatų. Tad nenuostabu, kodėl fotografų darbas ir fotografijos nepigūs - šiuolaikinė fototechnika kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Saulius dirba tik su savo technika.

"Man nereikia svetimų planetų"

Saulius sako, kad jo fotografijose, pristatytose parodai, nė vienas objektas nėra pavogtas iš interneto. Viską fotografavo jis pats, medžiaga kaupta net septynerius metus. Dvylikoje didelių darbų Saulius sujungė apie 200 įdomesnių kadrų. Visi darbai be pavadinimų, bet iš tikrųjų pavadinimai yra. Tik kitokie, nei įprasta būna matyti.

"Ar sakiau, kad mano vyras - poetas? Eilėraščiais jis mane ir sugundė, armijoje daug eilėraščių buvo sukūręs", - šypsosi Ilona ir pataria būtinai perskaityti, ką Saulius užrašė po savo darbais. Pavadinimų savo darbams menininkas, beje, niekada nerašo. Jei nutapo paveikslą, kitoje pusėje užrašo kelis sakinius - tai, ką norėjo pasakyti, ką jautė tapydamas. "Kartais žmonės dažnai užsimano namuose turėti Sauliaus paveikslą būtent dėl užrašytų žodžių", - paaiškina Ilona.

"Kiekvieną rytą atverčiu savo puslapį. Rašau gyvenimą savo. Ar bus įdomu jį skaityti kitiems?" "Mūsų likimai surišti nematomais siūlais. Dangaus platybėse, saulės spinduliuose užuomazgos naujų likimų". "Dangaus soduose prisirpę obuoliai. Gal kartais verta paragaut obuolių, kad patirtum tikrą gyvenimą Žemėje?" "Sunku bendrauti... Kai vienas tyli, kitas - klauso", - štai tokie ir kitokie žodžiai parašyti prie fotomenininko darbų. Tačiau paskutinio darbo, kuriame Sauliaus šeima - Ilona, šešiametė dukra Ramunė ir penkiolikmetis sūnus Linas - "apgyvendinti" nepaaiškinamos tekstūros rūmuose tarp įvairaus dydžio skriejančių planetų, žodžiai parašyti ypatingi: "Man nereikia svetimų planetų, viską turiu čia. Dabar. Ir keistų tiesų pilnos biblijos, kurios skelbia apie geresnį gyvenimą... Vėliau..."

Ilona šypsosi. Vėliau ji sakys: "Geras mano vyras. Na, būna, susipykstame, bet Saulius labai moka taikytis. Man - tai tikras išsigelbėjimas."

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti