Tęsinys. Pradžia Nr. 255
Eva JAGMINAITĖ
Šiaulietis, Vilniaus universiteto Medicinos fakultelto studentas Marius Anglickis pasakoja apie savo neišdildomusgyvenimo įspūdžius.
 |
Marius Anglickis sako nuovargį pajutęs tik grįžęs iš Sibiro į Lietuvą. Tolimajame krašte apie nuovargį galvoti nebuvo kada, jį užgožė nauji įspūdžiai.
"Misija Sibiras 2008" archyvo nuotrauka |
- Kaip sumanėte dalyvauti projekte "Misija Sibiras"?
- Tai buvo spontaniškas spendimas. Buvau girdėjęs apie šį projektą, bet niekada negalvojau, kad kada nors jame dalyvausiu. Klajodamas po interneto tyrus aptikau nuorodą į "Misijos Sibiras" tinklalapį. Užpildydamas anketą nieko nesitikėjau. Lietuva - giminių ir pažįstamų kraštas. Buvau internete prisiskaitęs piktų komentarų, kad LiJOT‘as ( Lietuvos jaunimo organizacijų taryba - aut. past.) į panašius projektus ima tik saviškius ir panašiai. Po kurio laiko visai netikėtai sulaukiau skambučio - su pasiūlė dalyvauti atrankiniame žygyje. Didžiausia bėda ta, kad bandomasis žygis buvo kelios dienos prieš vieną svarbiausių egzaminų medicinos studijose. Ilgai galvojau, ar verta dalyvauti, tačiau smalsumas nugalėjo ir savo sprendimu nenusivyliau. Gavau gerą pažymį egzamine bei patekau į "Misijos Sibiras 2008" komandą.
- Ar bandomasis žygis neprivertė suabejoti, ar verta dalyvauti misijoje?
- Priešingai, dar labiau panorau keliauti į Sibirą, mat bandomojo žygio metu sutikau daug jaunų, patriotiškų, entuziastingų ir įdomių žmonių. Nebetikėjau, kad Lietuvoje dar yra tokio jaunimo. Projekto organizatoriams teko nemenkai pavargti, kol atrinko pačius verčiausius, nes, mano manymu, keliauti į Sibirą buvo verti visi bandomojo žygio dalyviai.
- Ką apie Sibirą žinojai prieš dalyvaudamas projekte?
- Prisipažinsiu, prieš šį projektą beveik nieko nežinojau apie masines lietuvių represijas, tremtinius ir jų likimą. Džiaugiuosi, kad šis projektas padėjo pažinti vieną sudėtingiausių bei skaudžiausių Lietuvos istorijos tarpsnių.
Visi mūsų išbandymai prasidėjo antrąją bandomojo žygio dieną. Nutrinti kojų padai, patirtas karštis ir troškulys yra niekis, palyginti su tuo, ką patyrė už tūkstančių kilometrų atsidūrę tautiečiai.
- Kas šioje misijoje paliko didžiausią įspūdį?
- Labiausiai sužavėjo projekto pristatymai mokyklose. Buvau "nurašęs" Lietuvos provinciją, tačiau keliaudami po Lietuvą ir pristatydami "Misija Sibiras 2008" sutikome daug entuziastingų jaunuolių. Nesvarbu, kur tu gyveni. Svarbiausia turėti svajonę ir pakankamai ryžto, kad ją įgyvendintum. Gargžduose, pristatę projektą,susipažinome su dviem istorijos ir vienu archeologijos studentu, kurie savo rankomis įkūrė Gargždų krašto muziejų, sukūrė ne vieną dokumentinį filmą apie Lietuvos ir savo gimtojo krašto istoriją. Viešėdami Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje, sutikome labai veiklų istorijos mokytoją Rolandą, kuris savo kabinete įkūrė tikrą istorijos muziejų. Tai istorijos kalvė, kurioje neįmanoma nesusižavėti ir nesusidomėti istorija. Nepaisant varganos mokytojo algos, šis jaunas vyras naktimis kuria vaizdines priemones, keliauja po Lietuvą ieškodamas istorinių vertybių, kuriomis galėtų papildyti turtingą istorijos kabineto kolekciją. Labai šiltai buvome priimti Šiaulių J. Janonio gimnazijoje.
- Ar nepavargote misijoje?
- Nuovargį pajutau pirmąjį vakarą, po trijų projekto savaičių sugrįžęs į Lietuvą, kai išmiegojau mažiausiai 18 valandų. Tiesą sakant, ir Sibire buvo akimirka, kai pagalvojau - kokio velnio čia važiavau? Buvau išvargęs nuo ilgo ėjimo bei sunkios kuprinės nešimo. Norėjosi griūti ir niekur nebeiti, tačiau į priekį vedė noras pažinti. Keliaujant po Sibirą norėjosi kiek įmanoma daugiau pamatyti, užuosti, paragauti. Nustebino tai, kad nesijaučiau už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Gal todėl, kad tas kraštas permirkęs tūkstančių lietuvių ašaromis, krauju bei skausmu. Tie patys medžiai, saulė, dangus.
- Ko išmokote ir kas paliko didžiausią įspūdį?
- Išmokau vertinti tai, ką turiu. Reikia džiaugtis šia diena, juk rytojaus gali ir nebūti. Nesvarbu, kas tu esi - mokytojas, ministras, studentas, vieną dieną tu gali atsibusti už tūkstančių kilometrų, netekęs visko, kas brangiausia: artimųjų, draugų ir net pastogės, rūbų, maisto. Mes nuolat skubame, siekdami laikinų blizgučių, tačiau dažnai pamirštame tikrąsias vertybes. Nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti. Gaila, kad nebėra išlikę nė vieno lagerio, gyvo tų laikų atminimo. Pasak G. Aleknos, apie 1990 metus šių lagerių dar buvo nemažai, tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo suskubta juos sunaikinti. Keliaudami po Sibirą pravažiavome vietą, kur buvo sušaudytos dešimtys nepriklausomos Lietuvos karininkų. Matėme būsimųjų mamų lagerio vietą, kur kalėjo nėščios moterys. Po gimdymo motinos su vaikais buvo atskiriamos. Daugumos vaikų likimas nežinomas iki šiol.
- Ar spėjote susipažinti ir su rusų kultūra?
- Nustebino lietuvių kryžiai bei rusų svetingumas, vaišingumas ir draugiškumas. Daugumai kryžių - 50-60 metų, o jie, meno kūriniai, vis dar stovi, ir reikia tikėtis, kad stovės dar šimtą metų. Mūsų tikslas nebuvo atstatyti visus Sibire esančius lietuvių kryžius. Tai praktiškai neįmanoma. Mūsų tikslas - pagerbti su šaknimis iš gimtosios žemės išrautus žmones bei paskatinti jaunosios kartos diskusiją, nes ši karta apie šiuos įvykius labai mažai žino. Esu sužavėtas rusų nuoširdumu. Kur bebuvome, visur prie mūsų prieidavo, pasidomėdavo, ką veikiame. Kartą šeimininkai net įsižeidė, kad į kelionę neįsidėjome jų siūlytos šviežios žuvies. Nuo Stalino vykdomų represijų rusai nukentėjo kur kas daugiau nei lietuviai. Kiekvienoje tautoje galima rasti didvyrių, tačiau galima sutikti ir pašlemėkų. Gaila, kad rusai nepasimokė iš savo klaidų ir vėl grįžta prie sovietinių laikų ir Stalino garbinimo. Kaip bebūtų gaila, žmonės, nežinantys savo istorijos, yra priversti pakartoti protėvių klaidas.
- Ką rusai kalba apie mūsų tautiečius? Ar pasakoja istorijų?
- Visi rusai, kurie kažkada pažinojo lietuvių, atsiliepia apie mus kaip apie be galo darbščius, sąžiningus ir dainingus žmonės. Gaila, kad dabar Europoje garsėjame visai kitais gebėjimais, deja, ne pačiais gražiausiais. Reikia tikėtis, kad ši situacija pasikeis, kadangi pasaulis vėl atranda mūsų menininkus, režisierius, muzikus.
