Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-05-22
Projektai
- Muzika ir menas - tarptautinė kalba
-
Gegužės 10-16 d. Šiaulių Lieporių vidurinėje mokykloje vyko baigiamasis trejus metus trukusio tarptautinio ŠMPF "Comenius" projekto "Muzika ir menas" susitikimas. Projekto dalyviai - Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Italijos, Ispanijos, Bulgarijos mokiniai ir mokytojai. Pagrindinė projekto tema – savo šalies muzikos ir meno studijos bei patrauklus perteikimas užsienio šalių partneriams. Įgyvendindami projektą mokiniai gilinosi į folklorą, tautinių rūbų subtilybes, domėjosi architektūros, dailės savitumais, bendravo su šiuolaikiniais menininkais, analizavo moderniojo meno paslaptis.
 | Svečiai sutikti su duona ir druska. Lieporių vid. m-los archyvo nuotr.
|
Baigiamasis susitikimas – tai lyg visos veiklos vainikavimas. Sudarytas ir mokinių piešiniais iliustruotas visų dalyvių kalbų žodynėlis, kuriame - populiariausi bendravimo žodžiai bei muzikos ir meno terminai, išleista kompaktinė plokštelė su visų šalių populiariausiomis dainomis, sukurta interneto svetainė, pristatanti trejų metų veiklą - tai mokinių piešiniai, pačių pagaminti muzikos instrumentai, dailės ir meno kūriniai, fotografijos. Baigiamajame koncerte skambėjo įvairių tautų dainos, melodijos, šokių ritmai. Kiekvienas projekto dalyvis akimirką muzikos ar šokio ritmu galėjo persikelti į savo gimtąjį kraštą, pasigėrėti įvairių šalių mokinių rankdarbiais. Keliaudami po Lietuvą, lankydamiesi Šiaulių berniukų dainavimo mokykloje "Dagilėlis" bei Vaikų dailės mokykloje, svečiai nenustojo žavėtis mokytojų profesionalumu, mokinių darbštumu ir talentais. Mokytojus ir mokinius iš įvairių Europos kampelių stebino lietuvių punktualumas, gebėjimas sutartinai dirbti, nepaprastas žmonių nuoširdumas, nuostabūs Aukštaitijos ir Žemaitijos peizažai, švara ir tvarka. Mokytoja Grazia iš Italijos sakė: "Man iki šiol neteko matyti tokios tautos, kuri būtų sukūrusi tokią nuostabią šiuolaikinę kultūrą ir kartu išlaikiusi senąsias savo tradicijas bei nepaprastą nuoširdumą." Nė vienas projekto dalyvis neliko abejingas romantiškoms legendoms apie Jūratės ir Kastyčio, Eglės ir Žilvino meilę, jaudinančiam istorinių asmenybių Kęstučio ir Birutės, Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto likimui, nuostabiai barokinei Vilniaus architektūrai. Projekto dalyviai iš įvairių Europos valstybių nuolat tvirtino, kad menas - tarptautinė kalba, kuriai vertimo nereikia, tai kalba, kuri lengviausiai suranda kelią į kiekvieno širdį ir, kartą atklydusi, pasilieka ten amžinai. Loreta Tamulaitienė, Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, projekto koordinatorė
- Kokia turi būti jauna moteris europietė?
-
Eva JAGMINAITĖ Informacijos centras "Jaunimas kelyje į Europą" gegužės 8-14 dienomis į Šiaulius buvo sukvietęs projekto "Jaunos moters šiandiena Europoje" dalyvius iš Belgijos, Lenkijos, Graikijos, Turkijos, Bulgarijos, Lietuvos. Projektą finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros programa "Veiklus jaunimas". Tai buvo aptariamasis susitikimas, nes projekto partneriai šia tema buvo surengę seminarus Graikijoje ir Prancūzijoje.
 | Iš visų Europos Sąjungos kampelių į Šiaulius atvykę seminaro dalyviai savaitę aptarinėjo jaunos moters nūdieną Europoje. Autorės nuotr.
| | |  | "Mes turime didžiuotis tuo, kad esame lietuviai, ir parodyti, jog nesame trečiojo pasaulio šalis", - sako viena seminaro organizatorių Rita Jasmontienė, sumaniusi užsieniečiams pristatyti mūsų šalies kultūrą ir net išmokyti lietuvių liaudies šokių. |
Savaitę Šiauliuose viešėję svečiai - Turkijos, Bulgarijos, Belgijos, Graikijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai - į Saulės miestą buvo susirinkę aptarti jaunos moters nūdieną Europoje. Tarptautinį seminarą organizavusios informacijos centro darbuotojos sako, kad aptariant dabartinės jaunos moters problemas ir ateitį Europoje netrūko įdomių pastebėjimų, netikėtų pasisakymų ir humoro. Tarptautinio seminaro "Jaunos moters šiandiena Europoje" viena iš organizatorių Rita Jasmontienė įsitikinusi, kad mūsų šalies moterys gali daug ko išmokyti užsieniečius, tik kitų šalių atstovai būtinai turi aplankyti Lietuvą. "O kaip neatvykus jiems paaiškinti, kad Lietuva nėra trečiojo pasaulio šalis?! Net ruošiantis šiam susibūrimui sulaukėme klausimų, ar yra Lietuvoje internetas, - pasakoja R. Jasmontienė. – Tokie seminarai – puiki galimybė parodyti, kaip gyvena, dirba, kuo "kvėpuoja" jauna moteris Lietuvoje." Pirmąkart Lietuvoje R. Jasmontienė prasitaria, kad seminarą organizuoti Šiauliuose paskatino ir noras užsienyje įgytą patirtį perduoti ne tik užsienio kolegoms, bet ir Lietuvos moterims. "Visų moterų apie savo padėtį visuomenėje susimąstyti nepriversiu, tačiau tos, kurios dalyvavo, manau, tikrai išgirdo, ką papasakoti kitiems", – teigia R. Jasmontienė. Šis susitikimas išskirtinis tuo, kad vyko Lietuvoje, Šiauliuose. "Kiek mes galime važinėti į svečius! Reikėjo pagaliau ir jų pasikviesti. Manau, savo tikslą pasiekėme, pristatėme tai, ką turime savo šalyje unikalaus ir kuo galime pasidalyti su kitais. Unikali, analogų pasaulyje neturinti liaudies muzika, tad svečiams surengėme ir smagią vakaronę su liaudies ansambliu, lietuviška polka ir mūsų tradicijomis. Esu tikra, kad svečiai norės čia sugrįžti." Ar moterys tebėra diskriminuojamos? Seminaro organizatorės jaučiasi nuveikusios didelį darbą, mat vienas seminaro tikslų - leisti moterims pasijusti laisvomis, nediskriminuojamomis - pasiektas. "Jei belgui atrodo, kad turkai išnaudoja savo moteris, tai toli gražu taip neatrodo turkei. Ji tiesiog žino savo pareigas namuose ir patarnaudama vyrui jaučiasi gerai, - sako R. Jasmontienė. – Tiesa, pati diskriminaciją esu patyrus 2000-aisiais, kai įkūrėme Jaunimo ir moksleivių informacijos centrą. Ilgai registravausi į seminarus, tačiau gaudavau tik malonius atsakymus, kad manęs nekvies. Tuomet pabandžiau pameluoti savo metus ir patekau į pirmąjį seminarą, vykusį Kulautuvoje." Nors jau seniai diskutuojama apie lygias galimybes, ne paslaptis, kad Lietuvoje per 40 perkopusi moteris sunkiai gali rasti darbą, o dirbančios vengia permainų gyvenime, mat jaučiasi nesaugios, galinčios bet kada papildyti bedarbių gretas, kad retai atsižvelgiama į moters kompetenciją, darbo patirtį, pasiekimus. Vyrauja nuomonė, kad geriau kuo jaunesnė moteris, tačiau vis tiek neaišku, kur ta amžiaus riba, mat jei jauna, graži ir, neduokdie, blondinė, iškart – kvaila. Taigi vienodai "nurašomos" ir vyresnio amžiaus, ir gražios jaunos moterys. Pagarbos senjorams ir gebėjimo išsiaiškinti jaunos moters galimybes mums reikėtų mokytis iš vakariečių, mat lietuviai darbdaviai, net priimdami dirbti valytojos darbą, pageidauja 25 metų amžiaus moters, turinčios mažiausiai 10 metų stažo, išsilavinusios, gražios, kelias kalbas mokančios... Sulaukė tęstinumo Seminaro "Jaunos moters šiandiena Europoje" organizatorės vieningai sutaria, kad pirmiausia turėtume spręsti nacionalines moterų problemas, dalydamiesi patirtimi su kitomis šalimis, kurios galbūt jau šias problemas yra išsprendusios. Turkijos Agri regiono švietimo departamento direktorius Turgut Kocak buvo nustebintas moterų nevyriausybinių organizacijų veiklumu, nepriklausomybe nuo politikos. Jis stengsis savo regione moterų organizacijų veiklą atskirti nuo politikos, nes šiuo metu visos NVO labai politizuotos. Seminaras sulaukė netikėto tęstinumo. Partneriai iš Lenkijos pasiūlė Šiaulių universiteto studentams prisijungti prie tarptautinio projekto "Ar yra lyčių diskriminacija Europoje?" Partneris iš Gento miesto organizacijos "Igra vzw" pasiūlė organizuoti seminarą Belgijoje "Seksualinis moterų išnaudojimas".
- Istorijos pelenai ant Nemuno kranto
-
Eglė JANUŠEVIČIENĖ Tuzinas spaudos fotografų praėjusį savaitgalį susibūrė šalia Vilkyškių (Pagėgių sav.) miške įsikūrusioje sodyboje. Iš čia važiavo į aplinkinius kaimus šalia Nemuno ir bandė nuotraukose išsaugoti bent dalelę to, kas kadaise buvo didinga.
Šiapus – Lietuva. Už Nemuno – Karaliaučiaus kraštas, Mažoji Lietuva. Istorinėje kelių ir įvykių kryžkelėje dabar vaizdelis nekoks. Vėžininkai, Sokaičiai ir dar daug kitų mažų apleistų panemunės kaimelių iš tiesų mena ir auksinius laikus.  | |  | Krepšinio šalyje. | | Už Nemuno – rūkstanti Rusija. Nuolat dega Sovietsko celiuliozės fabriko atliekos. |
Anot vietinio fotografo ir kultūrologo Eugenijaus Skipičio, Vėžininkuose dar tarpukariu veikė trys prieplaukos. Nemunu buvo gabenama praktiškai viskas - nuo maisto produktų iki statybinių medžiagų ir karo pramonės. Laivai ir baržos švartuodavosi kone kiekviename šalia Nemuno įsikūrusiame kaimelyje. Šie apleisti panemunės kaimai kadaise buvo pavyzdinės gyvenvietės su puikia vokiška architektūra ir tvarka. Dar likę žymių, jog kaimų keliai buvo grįsti akmenimis tarsi didelio miesto senamiestyje. Pokario laikais šie kaimai ištuštėjo. E. Skipitis akcentuoja, kad ne visi čia atsikėlę naujakuriai buvo geri šeimininkai. Dauguma jų buvo žmonės be vietos, per karą nevengė pakelti ginklą net prieš tautiečius. Čia jų laukė rojus – puikūs namai su prašmatniais baldais, nuostabi gamta. Deja, liko tik gamta.  | |  | Čerpės, saugojusios gyvenamąjį namą, dabar dengia pašiūrę. | | Įspūdingas Vėžininkų kaimo pastatas, kuriame anksčiau buvo mokykla. Tiesa, mokyklų būta kone kiekviename panemunės kaime.
Autorės nuotr.
|
Viename kaime sutikti ūkininkai šeštadienio rytą pasitiko prie rusiškos degtinės butelio, užkandos ir kontrabandinių cigarečių. Suskubo teisintis – geria, nes visi Lietuvoj kažką turi, o jie – ne. Iškeikė visas pažinotas valdžias ir nepamiršo pridurti, kad prie ruso buvo geriau. Jiems tyliai pritarė pulkas šunyčių. Šis kraštas turi skambią istoriją. Nuo kryžiuočių laikų šioje Nemuno vietoje buvo svarbus kelių mazgas. Pirmąją perkėlą per Nemuną čia įrengė dar 1600-aisiais Prūsijos hercogas Albrechtas. Vėliau pastatytas legendinis karalienės Luizos tiltas, kuriuo dabar zuja mašinos į Tilžę, dabar vadinamą Sovetsku. Kiekvienas, besidomintis istorija, žino ir faktą, kad šioje vietoje ant Nemuno bangų Napoleonas su Aleksandru I sudarė taikos sutartį. Ne viskas prarasta. Bitėnuose veikia Martyno Jankaus muziejus – čia buvo spausdinamas lietuviškas žodis. Vieną savo tradiciją panemunės gyventojai išsaugojo iki šiol. Laukuose galima pamatyti besiganančius trakėnų veislės žirgus. Šie žirgai buvo specialiai išvesti Vokietijos karo pramonei. Šiomis dienomis tiek daug žirgų jau nebereikia, tačiau vis dar atsiranda vokiečių, kurie į šį kraštą atvyksta įsigyti trakėnų veislės žirgo. Kartu ganosi mėsinės karvės. Jos to greičiausiai nežino, nes bėgioja ne lėčiau už žirgus.
- Muziejaus naktį lankytojai išvydo save
-
Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ Jau penktus metus iš eilės Šiaulių "Aušros" muziejuje miesto bendruomenė dalyvauja tarptautiniame projekte "Europos muziejų naktis", skirtame gegužės 18 dieną minimai Tarptautinei muziejų dienai. Šiemet kultūros puoselėtojai pateko į naktinę veidrodžių karalystę, galėjo išvysti savo portretus, nusifotografuoti improvizuotoje fotoateljė, išgirsti eilių, styginių instrumentų improvizacijų, gėrėtis moderniu šokiu ir filmais.
 | Ch. Frenkelio vilos salėse greta senoviškų paveikslų lankytojai galėjo pasigėrėti savo atvaizdu veidrodyje. Artūro STAPONKAUS nuotr.
|
Nuo aštuntos vakaro iki vidurnakčio Ch. Frenkelio viloje nemokamame projekto renginyje "Naktis muziejuje. Veidrodžio metamorfozės" apsilankė apie 2600 žmonių. "Daugiausia jų buvo iki dešimtos valandos vakaro. Matyt, didžioji dalis išėjo žiūrėti "Eurovizijos" dainų konkurso, o kai kurie dėl to išvis neatėjo. Šis tradicinis renginys kasmet sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo", - sako "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza, besidžiaugiantis pavykusiu renginiu. Veidrodžio tema pasirinkta todėl, kad jis vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, yra apipintas mistikos elementų, sukelia įvairių asociacijų. Neveltui veidrodis yra tapęs stebuklinių pasakų dalimi. Žmones seniai domino jų atvaizdas, tačiau išvysti veidrodyje jį pavyko tik XIII a. Nuo tų laikų jis apipintas prietarais, nepaaiškinamais reiškiniais. Prietarų tebesilaikoma iki šiol. Vienas jų - veidrodžiai sugeria neigiamą energiją ir turi blogos įtakos žmogaus sveikatai. Tikima, kad kitapus egzistuoja paralelinis pasaulis, todėl veidrodžiai, mirus žmogui, uždengiami juodu audeklu. Fizikinius reiškinius, susijusius su veidrodžiais, demonstravo Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto fizikai. Filosofai, menotyrininkai, muziejininkai diskutavo, kam reikalingi veidrodžiai, koks žmogaus ryšys su savo atvaizdu. Žiūrovai kino salėje "Kapitol" išvydo mistiškų filmų veidrodžio tema, pasivaišino miesto šokoladinės siūlomais rankų darbo saldainiais. Tarptautiniame projekte, kurį prieš penkerius metus inicijavo Prancūzijos kultūros ir komunikacijų ministerija, šiemet dalyvavo per 2000 Europos muziejų, iš 100 Lietuvos muziejų į projektą įsijungė apie 30. Pavyzdžiui, Trakų pilį tąnakt aplankė apie 2000 kultūros mėgėjų. "Kai kurie Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos muziejai nerengia jokios papildomos programos, neorganizuoja jokio renginio, tik nemokamai atveria duris. Žmonės neįprastu metu gali apžiūrėti, pavyzdžiui, Luvro ekspoziciją", - sako R. Balza. Renginyje "Naktis muziejuje. Veidrodžio metamorfozės" šiauliečiai savanoriškai galėjo paaukoti pinigų, už kuriuos "Aušros" muziejus ketina įsigyti fortepijoną. Ši akcija, anot muziejaus direktoriaus, tęsis iki rudens. Tada už surinktą sumą bus išrinktas tinkamas muzikos instrumentas. Šiuo metu yra surinkta per 23 tūkstančius litų, o geras fortepijonas gali kainuoti apie 100 tūkstančių litų.
|
 |
 |
 |
|
|
|