Geguþës 10-16 d. Šiauliø Lieporiø vidurinëje mokykloje vyko baigiamasis trejus metus trukusio tarptautinio ŠMPF "Comenius" projekto "Muzika ir menas" susitikimas. Projekto dalyviai - Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Italijos, Ispanijos, Bulgarijos mokiniai ir mokytojai. Pagrindinë projekto tema – savo šalies muzikos ir meno studijos bei patrauklus perteikimas uþsienio šaliø partneriams. Ágyvendindami projektà mokiniai gilinosi á folklorà, tautiniø rûbø subtilybes, domëjosi architektûros, dailës savitumais, bendravo su šiuolaikiniais menininkais, analizavo moderniojo meno paslaptis.

Sveèiai sutikti su duona ir druska. Lieporiø vid. m-los archyvo nuotr.

Baigiamasis susitikimas – tai lyg visos veiklos vainikavimas. Sudarytas ir mokiniø piešiniais iliustruotas visø dalyviø kalbø þodynëlis, kuriame - populiariausi bendravimo þodþiai bei muzikos ir meno terminai, išleista kompaktinë plokštelë su visø šaliø populiariausiomis dainomis, sukurta interneto svetainë, pristatanti trejø metø veiklà - tai mokiniø piešiniai, paèiø pagaminti muzikos instrumentai, dailës ir meno kûriniai, fotografijos. Baigiamajame koncerte skambëjo ávairiø tautø dainos, melodijos, šokiø ritmai. Kiekvienas projekto dalyvis akimirkà muzikos ar šokio ritmu galëjo persikelti á savo gimtàjá kraštà, pasigërëti ávairiø šaliø mokiniø rankdarbiais.

Keliaudami po Lietuvà, lankydamiesi Šiauliø berniukø dainavimo mokykloje "Dagilëlis" bei Vaikø dailës mokykloje, sveèiai nenustojo þavëtis mokytojø profesionalumu, mokiniø darbštumu ir talentais. Mokytojus ir mokinius iš ávairiø Europos kampeliø stebino lietuviø punktualumas, gebëjimas sutartinai dirbti, nepaprastas þmoniø nuoširdumas, nuostabûs Aukštaitijos ir Þemaitijos peizaþai, švara ir tvarka. Mokytoja Grazia iš Italijos sakë: "Man iki šiol neteko matyti tokios tautos, kuri bûtø sukûrusi tokià nuostabià šiuolaikinæ kultûrà ir kartu išlaikiusi senàsias savo tradicijas bei nepaprastà nuoširdumà."

Në vienas projekto dalyvis neliko abejingas romantiškoms legendoms apie Jûratës ir Kastyèio, Eglës ir Þilvino meilæ, jaudinanèiam istoriniø asmenybiø Kæstuèio ir Birutës, Barboros Radvilaitës ir Þygimanto Augusto likimui, nuostabiai barokinei Vilniaus architektûrai.

Projekto dalyviai iš ávairiø Europos valstybiø nuolat tvirtino, kad menas - tarptautinë kalba, kuriai vertimo nereikia, tai kalba, kuri lengviausiai suranda kelià á kiekvieno širdá ir, kartà atklydusi, pasilieka ten amþinai.

Loreta Tamulaitienë, Šiauliø Lieporiø vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja, projekto koordinatorë

Eva JAGMINAITË

Informacijos centras "Jaunimas kelyje á Europà" geguþës 8-14 dienomis á Šiaulius buvo sukvietæs projekto "Jaunos moters šiandiena Europoje" dalyvius iš Belgijos, Lenkijos, Graikijos, Turkijos, Bulgarijos, Lietuvos. Projektà finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûros programa "Veiklus jaunimas". Tai buvo aptariamasis susitikimas, nes projekto partneriai šia tema buvo surengæ seminarus Graikijoje ir Prancûzijoje.

Iš visø Europos Sàjungos kampeliø á Šiaulius atvykæ seminaro dalyviai savaitæ aptarinëjo jaunos moters nûdienà Europoje. Autorës nuotr.

"Mes turime didþiuotis tuo, kad esame lietuviai, ir parodyti, jog nesame treèiojo pasaulio šalis", - sako viena seminaro organizatoriø Rita Jasmontienë, sumaniusi uþsienieèiams pristatyti mûsø šalies kultûrà ir net išmokyti lietuviø liaudies šokiø.

Savaitæ Šiauliuose viešëjæ sveèiai - Turkijos, Bulgarijos, Belgijos, Graikijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai - á Saulës miestà buvo susirinkæ aptarti jaunos moters nûdienà Europoje. Tarptautiná seminarà organizavusios informacijos centro darbuotojos sako, kad aptariant dabartinës jaunos moters problemas ir ateitá Europoje netrûko ádomiø pastebëjimø, netikëtø pasisakymø ir humoro.

Tarptautinio seminaro "Jaunos moters šiandiena Europoje" viena iš organizatoriø Rita Jasmontienë ásitikinusi, kad mûsø šalies moterys gali daug ko išmokyti uþsienieèius, tik kitø šaliø atstovai bûtinai turi aplankyti Lietuvà. "O kaip neatvykus jiems paaiškinti, kad Lietuva nëra treèiojo pasaulio šalis?! Net ruošiantis šiam susibûrimui sulaukëme klausimø, ar yra Lietuvoje internetas, - pasakoja R. Jasmontienë. – Tokie seminarai – puiki galimybë parodyti, kaip gyvena, dirba, kuo "kvëpuoja" jauna moteris Lietuvoje."

Pirmàkart Lietuvoje

R. Jasmontienë prasitaria, kad seminarà organizuoti Šiauliuose paskatino ir noras uþsienyje ágytà patirtá perduoti ne tik uþsienio kolegoms, bet ir Lietuvos moterims. "Visø moterø apie savo padëtá visuomenëje susimàstyti nepriversiu, taèiau tos, kurios dalyvavo, manau, tikrai išgirdo, kà papasakoti kitiems", – teigia R. Jasmontienë.

Šis susitikimas išskirtinis tuo, kad vyko Lietuvoje, Šiauliuose. "Kiek mes galime vaþinëti á sveèius! Reikëjo pagaliau ir jø pasikviesti. Manau, savo tikslà pasiekëme, pristatëme tai, kà turime savo šalyje unikalaus ir kuo galime pasidalyti su kitais. Unikali, analogø pasaulyje neturinti liaudies muzika, tad sveèiams surengëme ir smagià vakaronæ su liaudies ansambliu, lietuviška polka ir mûsø tradicijomis. Esu tikra, kad sveèiai norës èia sugráþti."

Ar moterys tebëra diskriminuojamos?

Seminaro organizatorës jauèiasi nuveikusios didelá darbà, mat vienas seminaro tikslø - leisti moterims pasijusti laisvomis, nediskriminuojamomis - pasiektas. "Jei belgui atrodo, kad turkai išnaudoja savo moteris, tai toli graþu taip neatrodo turkei. Ji tiesiog þino savo pareigas namuose ir patarnaudama vyrui jauèiasi gerai, - sako R. Jasmontienë. – Tiesa, pati diskriminacijà esu patyrus 2000-aisiais, kai ákûrëme Jaunimo ir moksleiviø informacijos centrà. Ilgai registravausi á seminarus, taèiau gaudavau tik malonius atsakymus, kad manæs nekvies. Tuomet pabandþiau pameluoti savo metus ir patekau á pirmàjá seminarà, vykusá Kulautuvoje."

Nors jau seniai diskutuojama apie lygias galimybes, ne paslaptis, kad Lietuvoje per 40 perkopusi moteris sunkiai gali rasti darbà, o dirbanèios vengia permainø gyvenime, mat jauèiasi nesaugios, galinèios bet kada papildyti bedarbiø gretas, kad retai atsiþvelgiama á moters kompetencijà, darbo patirtá, pasiekimus. Vyrauja nuomonë, kad geriau kuo jaunesnë moteris, taèiau vis tiek neaišku, kur ta amþiaus riba, mat jei jauna, graþi ir, neduokdie, blondinë, iškart – kvaila. Taigi vienodai "nurašomos" ir vyresnio amþiaus, ir graþios jaunos moterys. Pagarbos senjorams ir gebëjimo išsiaiškinti jaunos moters galimybes mums reikëtø mokytis iš vakarieèiø, mat lietuviai darbdaviai, net priimdami dirbti valytojos darbà, pageidauja 25 metø amþiaus moters, turinèios maþiausiai 10 metø staþo, išsilavinusios, graþios, kelias kalbas mokanèios...

Sulaukë tæstinumo

Seminaro "Jaunos moters šiandiena Europoje" organizatorës vieningai sutaria, kad pirmiausia turëtume spræsti nacionalines moterø problemas, dalydamiesi patirtimi su kitomis šalimis, kurios galbût jau šias problemas yra išsprendusios.

Turkijos Agri regiono švietimo departamento direktorius Turgut Kocak buvo nustebintas moterø nevyriausybiniø organizacijø veiklumu, nepriklausomybe nuo politikos. Jis stengsis savo regione moterø organizacijø veiklà atskirti nuo politikos, nes šiuo metu visos NVO labai politizuotos.

Seminaras sulaukë netikëto tæstinumo. Partneriai iš Lenkijos pasiûlë Šiauliø universiteto studentams prisijungti prie tarptautinio projekto "Ar yra lyèiø diskriminacija Europoje?" Partneris iš Gento miesto organizacijos "Igra vzw" pasiûlë organizuoti seminarà Belgijoje "Seksualinis moterø išnaudojimas".

Eglë JANUŠEVIÈIENË

Tuzinas spaudos fotografø praëjusá savaitgalá susibûrë šalia Vilkyškiø (Pagëgiø sav.) miške ásikûrusioje sodyboje. Iš èia vaþiavo á aplinkinius kaimus šalia Nemuno ir bandë nuotraukose išsaugoti bent dalelæ to, kas kadaise buvo didinga.

Šiapus – Lietuva. Uþ Nemuno – Karaliauèiaus kraštas, Maþoji Lietuva. Istorinëje keliø ir ávykiø kryþkelëje dabar vaizdelis nekoks. Vëþininkai, Sokaièiai ir dar daug kitø maþø apleistø panemunës kaimeliø iš tiesø mena ir auksinius laikus.

Krepšinio šalyje.		Uþ Nemuno – rûkstanti Rusija. Nuolat dega Sovietsko celiuliozës fabriko atliekos.

Anot vietinio fotografo ir kultûrologo Eugenijaus Skipièio, Vëþininkuose dar tarpukariu veikë trys prieplaukos. Nemunu buvo gabenama praktiškai viskas - nuo maisto produktø iki statybiniø medþiagø ir karo pramonës. Laivai ir barþos švartuodavosi kone kiekviename šalia Nemuno ásikûrusiame kaimelyje.

Šie apleisti panemunës kaimai kadaise buvo pavyzdinës gyvenvietës su puikia vokiška architektûra ir tvarka. Dar likæ þymiø, jog kaimø keliai buvo grásti akmenimis tarsi didelio miesto senamiestyje. Pokario laikais šie kaimai ištuštëjo. E. Skipitis akcentuoja, kad ne visi èia atsikëlæ naujakuriai buvo geri šeimininkai. Dauguma jø buvo þmonës be vietos, per karà nevengë pakelti ginklà net prieš tautieèius. Èia jø laukë rojus – puikûs namai su prašmatniais baldais, nuostabi gamta. Deja, liko tik gamta.

Èerpës, saugojusios gyvenamàjá namà, dabar dengia pašiûræ.		Áspûdingas Vëþininkø kaimo pastatas, kuriame anksèiau buvo mokykla. Tiesa, mokyklø bûta kone kiekviename panemunës kaime. Autorës nuotr.

Viename kaime sutikti ûkininkai šeštadienio rytà pasitiko prie rusiškos degtinës butelio, uþkandos ir kontrabandiniø cigareèiø. Suskubo teisintis – geria, nes visi Lietuvoj kaþkà turi, o jie – ne. Iškeikë visas paþinotas valdþias ir nepamiršo pridurti, kad prie ruso buvo geriau. Jiems tyliai pritarë pulkas šunyèiø.

Šis kraštas turi skambià istorijà. Nuo kryþiuoèiø laikø šioje Nemuno vietoje buvo svarbus keliø mazgas. Pirmàjà perkëlà per Nemunà èia árengë dar 1600-aisiais Prûsijos hercogas Albrechtas. Vëliau pastatytas legendinis karalienës Luizos tiltas, kuriuo dabar zuja mašinos á Tilþæ, dabar vadinamà Sovetsku. Kiekvienas, besidomintis istorija, þino ir faktà, kad šioje vietoje ant Nemuno bangø Napoleonas su Aleksandru I sudarë taikos sutartá. Ne viskas prarasta. Bitënuose veikia Martyno Jankaus muziejus – èia buvo spausdinamas lietuviškas þodis.

Vienà savo tradicijà panemunës gyventojai išsaugojo iki šiol. Laukuose galima pamatyti besigananèius trakënø veislës þirgus. Šie þirgai buvo specialiai išvesti Vokietijos karo pramonei. Šiomis dienomis tiek daug þirgø jau nebereikia, taèiau vis dar atsiranda vokieèiø, kurie á šá kraštà atvyksta ásigyti trakënø veislës þirgo. Kartu ganosi mësinës karvës. Jos to greièiausiai neþino, nes bëgioja ne lëèiau uþ þirgus.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Jau penktus metus iš eilës Šiauliø "Aušros" muziejuje miesto bendruomenë dalyvauja tarptautiniame projekte "Europos muziejø naktis", skirtame geguþës 18 dienà minimai Tarptautinei muziejø dienai. Šiemet kultûros puoselëtojai pateko á naktinæ veidrodþiø karalystæ, galëjo išvysti savo portretus, nusifotografuoti improvizuotoje fotoateljë, išgirsti eiliø, styginiø instrumentø improvizacijø, gërëtis moderniu šokiu ir filmais.

Ch. Frenkelio vilos salëse greta senoviškø paveikslø lankytojai galëjo pasigërëti savo atvaizdu veidrodyje. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Nuo aštuntos vakaro iki vidurnakèio Ch. Frenkelio viloje nemokamame projekto renginyje "Naktis muziejuje. Veidrodþio metamorfozës" apsilankë apie 2600 þmoniø. "Daugiausia jø buvo iki dešimtos valandos vakaro. Matyt, didþioji dalis išëjo þiûrëti "Eurovizijos" dainø konkurso, o kai kurie dël to išvis neatëjo. Šis tradicinis renginys kasmet sulaukia didelio visuomenës susidomëjimo", - sako "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza, besidþiaugiantis pavykusiu renginiu.

Veidrodþio tema pasirinkta todël, kad jis vaidina svarbø vaidmená þmogaus gyvenime, yra apipintas mistikos elementø, sukelia ávairiø asociacijø. Neveltui veidrodis yra tapæs stebukliniø pasakø dalimi. Þmones seniai domino jø atvaizdas, taèiau išvysti veidrodyje já pavyko tik XIII a. Nuo tø laikø jis apipintas prietarais, nepaaiškinamais reiškiniais. Prietarø tebesilaikoma iki šiol. Vienas jø - veidrodþiai sugeria neigiamà energijà ir turi blogos átakos þmogaus sveikatai. Tikima, kad kitapus egzistuoja paralelinis pasaulis, todël veidrodþiai, mirus þmogui, uþdengiami juodu audeklu.

Fizikinius reiškinius, susijusius su veidrodþiais, demonstravo Šiauliø universiteto Gamtos mokslø fakulteto fizikai. Filosofai, menotyrininkai, muziejininkai diskutavo, kam reikalingi veidrodþiai, koks þmogaus ryšys su savo atvaizdu. Þiûrovai kino salëje "Kapitol" išvydo mistiškø filmø veidrodþio tema, pasivaišino miesto šokoladinës siûlomais rankø darbo saldainiais.

Tarptautiniame projekte, kurá prieš penkerius metus inicijavo Prancûzijos kultûros ir komunikacijø ministerija, šiemet dalyvavo per 2000 Europos muziejø, iš 100 Lietuvos muziejø á projektà ásijungë apie 30. Pavyzdþiui, Trakø pilá tànakt aplankë apie 2000 kultûros mëgëjø. "Kai kurie Lenkijos, Vokietijos, Prancûzijos muziejai nerengia jokios papildomos programos, neorganizuoja jokio renginio, tik nemokamai atveria duris. Þmonës neáprastu metu gali apþiûrëti, pavyzdþiui, Luvro ekspozicijà", - sako R. Balza.

Renginyje "Naktis muziejuje. Veidrodþio metamorfozës" šiaulieèiai savanoriškai galëjo paaukoti pinigø, uþ kuriuos "Aušros" muziejus ketina ásigyti fortepijonà. Ši akcija, anot muziejaus direktoriaus, tæsis iki rudens. Tada uþ surinktà sumà bus išrinktas tinkamas muzikos instrumentas. Šiuo metu yra surinkta per 23 tûkstanèius litø, o geras fortepijonas gali kainuoti apie 100 tûkstanèiø litø.