�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-18 Nr. 417) �IANDIEN 2012 Gegu��s 21 D. Pirmadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-07-31

Projektai

Med�io dro��jai Zasoje

Ar�nas UOGINTAS

Vasara dailininkams - plener� metas. Liepos 15-23 dienomis teko dalyvauti med�io dro��j� plenere Latvijoje, Zasoje.

Iš ��uolo skulpt�ras plenere Zasoje dro�� Ar�nas Augutis ir Sandris Jaudzemis
Autoriaus nuotr..

Ši nedidel� gyvenviet� (apie 1000 �moni�), gars�ja savo parku, sodintu laikantis romantizmo tradicij�, XVIII a. šalia barono Heinricho von Zasso dvaro. Kalbama, kad šis kraštovaizd�io k�rinys yra tarsi miniati�rin� Gatšinos parko (Gatchina Park), esan�io šalia Sankt Peterburgo kopija. Latvijoje tai poilsiautoj� vieta. �ia rengiamos stovyklos, plenerai.

Vietos mokykloje mokosi per šimt� moksleivi�, kurie suva�iuoja iš aplinkini� gyvenvie�i�. �ia veikia dail�s mokyklos skyrius su gera keramikos baze.

Andai Svaranei, profesionaliai keramikei, dail�s mokyklos �k�r�jai, prieš dešimt met� gim� id�ja Zasoje �kurti tradicini� amat� (keramikos, dro�ybos, kalvyst�s ir pirtinink�) centr�, kuriame b�t� ruošiami geri savo srities amatininkai. "Atsibodo steb�ti, kaip švaistomi Europos S�jungos ir Latvijos �moni� pinigai �vairiems projektams, kur da�nai su menu ar tradiciniais amatais ma�ai susij� �mon�s moko jaunim�... Jei jau yra galimyb�, tai viso to reikia mokyti iš pagrind�, nes yra labai ger� savo srities specialist�",- teigia Anda. Po ilg� ir sunki� projekto k�rimo ir dokument� rengimo proced�r� Andai Svaranei ir jos draugams pavyko gauti finansavim� ir liepos 15 dien� �ia buvo pakviesti Lietuvos ir Latvijos med�io dro��jai, kad sukurt� menini� akcent� iš ��uolo b�simam amat� centrui.

Su šia dailininke dalyvavome keliuose pleneruose Rokiškyje, tod�l kvie�iami sutikome pa�i�r�ti, kaip menininkai dro�ia ��uol�. Med�io meistr� darbo atmosfera buvo tokia u�kre�ianti, kad ka�kaip neju�iomis �sijung�me � darb� ir kartu su Reda, s�numi Povilu išdro��me skulpt�r� - kr�sl�...

�domu, kad plenere drauge dirbo profesional�s dailininkai ir tautodailininkai, �sijung� ir vietiniai �mon�s. Ar�nas Augutis, Rokiškio dailinink� klubo "Roda" vadovas, su vietiniais meistrais išdro�� kelias skulpt�ras - svirtis, tautodailininkas Gintaras Varnas �m�si bene did�iausio - beveik keturi� metr� - ��uolo ir suk�r� tradicin� raganos skulpt�r�. Sandris Jaudzemis išdro�� kumeliuk�, papuošdamas j� tautišku ornamentu su svastikomis ir �irgeliais. Etnografini� nam� statybos meistras Dainis Vecums pastat� nedidel� namel� ir kelias skulpt�ras �aidimams animalistiniais motyvais.

Ši ma�a, bet k�rybinga �moni� grup� per savait� suk�r� aštuonis skulpt�rinius akcentus, prad�dama tolesn� tradicini� Latvijos amat� centro statyb�. Ši� skulpt�r� kompleksas dar pasipildys v�lesniais metais ir gali tapti nauju miestelio vieš�j� erdvi� objektu.

Šiuolaikinio meno k�r�j� ir tautodailinink�, tarkim, med�io dro��j� skulpt�ros atsiranda miest� ir miesteli� viešose erdv�se ir neretai j� pastatyti objektai sukelia diskusijas, kas tai yra - menas ir tradicija. Da�nai gin�ai ir diskusijos tampa svarbesni u� pat� objekt�, ta�iau ki�o ir pakel�s kavini� "skulptoriams" tai netrukdo u�darbiauti. Turi b�ti tam tikras ši� statini� menin�s kokyb�s �vertinimas. Latvijoje visa tai iš dalies kontroliuoja Latvijos amat� r�mai (Latvijas Amatniecibas kamera).

Andos Svaranes iniciatyva Zasoje �kurtas nedidelis amat� centras, manau, sustiprins meniškumo, profesionalumo ir tautini� tradicij� puosel�jim�. Dar maloniau, kad prie to prisideda ir kaimynini� šali� - Lietuvos ir Latvijos - dailinink� bendradarbiavimas.

Sukil�li� ir ind�n� dvaras

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kelm�s dvaras dabar kaip niekad gyvybingas. �ia ne tik eksponuojami �vair�s šio krašto istorijos reliktai, bet ir vyksta edukacin�s programos moksleiviams. Ir nema�a dalis valstybini� šven�i� pastaraisiais metais iš miesto centro persik�l� �ia, kur ir prasid�jo Kelm�s istorija.

Kelm�s dvare vyksta �vairios edukacin�s programos moksleiviams, miesto švent�s, koncertai ir parodos.

Seniausias Lietuvoje svirnas.

Kelm�s prad�ia

Kelm�s dvare – remontas. Kruopš�iai restauruojamas medinis svirnas. Vasar� dvare �sik�rusio Kelm�s krašto muziejaus darbuotojams truput� ramiau – moksleivi� ekskursij� antpl�dis b�na paprastai ruden� ir pavasar�.

Kelm�s dvaro ansamblis vertinamas kaip retai kur sutinkama baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Iki ši� dien� yra išlik� devyni šios sodybos pastatai. Vertingiausi iš j� – centriniai dvaro r�mai (1780-1790 m.), vart� pastatas (1668 m.) ir svirnas (1716 m.).

XVI a. antroje pus�je Radvila Našlait�lis paskyr� Jon� Gru�evsk� Šiauli� vietininku, Kelm�je tuomet tebuvo kelios dešimtys medini� trob�. Gru�evskiai 1591-aisiais �sigijo Kelm�s miestel� su 54 miestie�i� namais. Pra�jus šimtui met�, Gru�evski� gimin� jau vald� per aštuonis šimtus valstie�i� �ki� �emaitijoje. Tai buvo viena turtingiausi� �emaitijos dinastij�. Dabar dvare iš Gru�evski� turt� praktiškai nelik� nieko, tik vaza, kuri� atk�ruus Nepriklausomyb�, pavyko išpirkti iš Nacionalizavimo komiteto viršininko �monos.

Kelm�s krašto muziejaus direktor� Danut� �alpien� min�jo, jog po dvaro r�m� pamatais buvo aptikta � vartus panaši m�rin� niša. Akivaizdu, jog m�rinis pastatas �ia buv�s prieš pastatant dabartinius r�mus. Mokslinink� �iniomis, Kelm�s dvaro svirnas - seniausias šalyje. Vart� pastatas – kone vienintelis toks, buv�s panašaus tipo dvaruose. Jis pastatytas valdant Jurgiui ir Marijanai Gru�evskiams. Tuomet vyko arš�s nesutarimai tarp katalik� ir evangelik�-reformat�. Net trys vart� patalpos buvo naudojamos kaip kal�jimas �vairaus plauko nusi�eng�liams ir kitamin�iams. �ia gal�jai atsidurti ir d�l netinkam� politini� pa�i�r�.

Kelm�s krašto muziejaus direktor� Danut� �alpien� pastebi, jog nema�ai valstybini� šven�i� iš miesto centro persik�l� � Kelm�s dvar�, nuo kurio prasid�jo miesto istorija.

Gru�evskiai buvo aktyv�s reformacijos šalininkai. J� pastangomis Kelm�je 1596 metais �kurta protestant� parapija, o 1622 metais pastatyta ba�ny�ia. Dabar tai seniausias Kelm�s miesto pastatas.

�aidim� rojus

Dvar� pavasar� ir ruden� u�pl�sta moksleivi� ekskursijos. Vaik� �ia laukia �vairios programos apie senov�s lietuvi� gyvenim�. Nat�ralu, kad šiuolaikiniai vaikai ne visi �ino, kas yra ko��las, kultuv�, kalatauka, bezm�nas, lekas, naš�iai, li��, gelda, gor�ius, kvorta.

Atkeliav� � dvar� moksleiviai gali pamatyti, kaip �mon�s išsiversdavo be pramon�s ir šiuolaikini� parduotuvi�. Liaudies buities ir kult�ros ekspozicijos sal�je mokoma austi. Prie audimo stakli� gali pris�sti kiekvienas ekskursijos dalyvis. Taip pat kiekvienas savo akimis gali išvysti, iš kur �mon�s gaudavo si�l�, kaip ausdavo med�iag� ir pasisi�davo drabu�i�.

Vaikams kone labiausiai patinka Amerikos ind�n� buities ekspozicija. �ia galima pas�d�ti ind�niškame vigvame ir, skambant ind�niškai muzikai, pasiklausyti pasakojimo apie ind�n� gyvenimo papro�ius, atlikti kelet� praktini� u�duo�i� su ind�niško rašto pavyzd�iais. V�liau vaikai lekia � kiem� pašaudyti lanku. Galiausiai visi susirenka prie stalo ir valgo ind�n� kukur�zinius paplot�lius, geria ant lau�o virt� arbat�. Muziejaus direktor� D. �alpien� prisimena, jog ind�niškoji programa prigijo ne iš karto. Id�j� apie ind�nus mestel�jo literatas Jok�bas Skliutauskas – apie ind�nus rašiusio Karlo Majaus draugijos narys. Juk b�tent Kelm�je gyveno Jonas Vadeikis, pirmasis � lietuvi� kalb� išvert�s Karlo Majaus roman� "Vinetu". Ta�iau vien str�li� ir mokasin� ekspozicija neviliojo daug smalsuoli�. Moksleivi� grup�s �jo viena po kitos, kai programoje atsirado galimyb� pašaudyti lanku, pasipuošti plunksnuotu kostiumu ir pajusti tikr� ind�no gyvenim�.

Dvaro vart� pastate, kuriame anks�iau net trys sal�s buvo skirtos prasikaltusiems �kalinti, veikia baud�iavos laik� �vairi� bausmi� �rengini� ekspozicija. �renginius galima išbandyti praktiškai: pagul�ti plakimo lovyje, pavaikš�ioti su rekr�t� kalad�mis. Muziejininkai vaikams perskaito nuosprend�, koks buvo skaitomas prasikaltusiems baud�iauninkams.

1831 met� sukil�li� v�liava.

Maištinink� dvaras

Muziejaus direktor� D. �alpien� veda prie sienos, kur eksponuojama sud�l�jusi v�liava. "�inov� nuomone, tai vienas seniausi� šalyje tokio tipo eksponat�. V�liavos paprastai neišlieka - visai sunyksta. Ant v�liavos esantys u�rašai skelbia, jog tai buvo 1831 met� sukil�li� v�liava.

Kelm�s dvaro vaidmuo 1831 met� sukilime - išskirtinis. Tuometis dvaro savininkas Julius Gru�evskis priklaus� Raseini� apskrities sukil�li� komitetui. Komitetas nutar� sukilim� prad�ti rekr�t� pristatymo � Raseinius dien� – kovo 26–�j� - ir paraš� sukilimo akt�.

Sukilimas prasid�jo Kelm�s dvare anks�iau, negu buvo numatyta. Likus kelioms dienoms iki sukilimo Kelm�je beliejan�ius kulkas sukil�lius u�klupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutar� sukilim� prad�ti nedelsiant.

J. Gru�evskis apginklavo 400 dalginink� ir 50 raitinink�. Sukil�li� b�rys, vadovaujamas matininko K. Jautoko, 1831 m. kovo 25 d. ryt� u��m� Kelm�, išvaik� carin� administracij�, paleido rekr�tus ir sukviet�s miestel�nus paskelb�, kad prasid�jo sukilimas.

Kovo 26 d. ryt� jungtin�s sukil�li� paj�gos u�puol� Raseinius. Po sukilimo J. Gru�evskiui jau nebebuvo Kelm�je vietos, tod�l dvarininkas emigravo � Pranc�zij�. Kelm�s dvaras neišveng� caro sankcij�. Dvarui buvo u�d�tas sekvestras - caro vald�ios draudimas naudotis turtu - gr�s� konfiskacija. Situacij� išgelb�jo moterys - Liudvika Gru�evskait� buvo ištek�jusi u� caro kariuomen�s "paru�iko" grafo Nikolajaus Saltykovo, o jos sesuo Darata – u� kariškio Bazilijaus Chrystianovi�iaus. D�l toki� šeimini� ryši� dvar� pavyko išsaugoti.

Tarpukariu Kelm�s dvar� vald� seserys Adolfina ir Sofija. 1940-aisiais paskutin�s dvaro savinink�s išvarytos iš dvaro, v�liau ištremtos � Sibir�. Pokario metais �ia buvo �sik�rusi mokykla, v�liau - Paukštininkyst�s tarybinio �kio centras.


Moksleiviai � muziej� pl�stel�jo, kai atsirado galimyb� pašaudyti lanku.		Antvartinis statinys – unikalus. Tokio tipo ir paskirties statini� panašiuose Lietuvos dvaruose neaptinkama.

Ateities kartai paramos gaili

Eva JAGMINAIT�

� antrus metus vykdom� Lietuvos jaunimo lyderi� program� šiemet pateko du šiaulie�iai. Ne�kainojam� patirt� iš vizit� Amerikos ��ymiausiose pasaulio �mon�se pernai parsive�� j� pirmtakai sako, kad � program� patekti n�ra lengva - stipri atranka, b�tinos puikios angl� kalbos �inios, visuomenin�s veiklos patirtis privaloma. Vis d�lto pernai � JAV va�iav� J. Janonio gimnazijos aukl�tiniai Jor�n� Šuipyt� ir Rokas Bu�i�nas sako, kad jiems kur kas lengviau buvo sulaukti verslinink� paramos. Šiais metais � program� atrinktas J. Janonio gimnazijos dešimtokas Arnoldas Dapkus ir Did�dvario gimnazijos vienuoliktokas Edvinas Vitkus baiminasi, kad nepavyks surinkti net programos nario mokes�io - 3500 JAV doleri�.

2008 met� lyderiai R. Bu�i�nas ir J. Šuipyt�, Lietuvos jaunimo lyderi� programos vadov� Christina Bruning, 2009 met� lyderiai A. Dapkus ir E. Vitkus.

Sunkme�iu paramos jaunimui šykšti ne visi

"Intensyviai bendraudami buvome supa�indinti su ekonomika, aplinkosauga, politika, �mogaus teis�mis. Tik nuo m�s� priklaus�, kiek mes pasisemsime iš programos. Gr��ome tur�dami �sipareigojim�. Tai, k� išmokome, turime paskleisti kuo platesnei auditorijai Lietuvoje, tod�l jau sureng�me kelet� mokym� ir paskait�. Praktines JAV �gytas �inias pritaikysime savanoriaudami "Gelb�kit vaikus" veikloje", - taip ma�iau nei prieš metus �sp�d�ius iš Amerikos pasakojo R. Bu�i�nas. Drauge su J. Šuipyte iš JAV parsive�� galingiausi� pasaulio �moni� bei verslinink� perduot� patirt�, jie apie j� pasakoja ir stengiasi pritaikyti Lietuvoje.

� Lietuvos jaunimo lyderi� program� patekti nelengva - norin�i�j� begal�. Vis d�lto laim� joje dalyvauti šiemet nusišypsojo dar dviem šiaulie�iams - Arnoldui Dapkui ir Edvinui Vitkui. Vasar� vaikinai ils�tis laiko neturi, iki rugpj��io 15-osios jie privalo surinkti vis� programos nario mokes�iui skirt� sum�, susimok�ti u� l�ktuvo biliet�. "Kol kas rinkti sekasi labai sunkiai. Verslininkai, kuri� prašome paramos, neretai si�lo paskambinti kit� savait�, teisinasi neturintys laiko ar kaltina visuotin� ekonomin� kriz� d�l to, kad negal�s m�s� paremti. �inoma, mes juos suprantame, jiems dabar tikrai ne kas, - atvirauja Did�vario gimnazijos aukl�tinis E. Vitkus. - Kol kas did�iausia suma mano išvykim� � JAV par�m� "S plius" �mon�. Pokalbis su jos vadovu Arymantu Klapatausku man apie j� ir �mon� paliko labai ger� �sp�d�."

Vaikinai sunerim�, kad likus vos dviem savait�m yra surink� vos tre�dal� reikiamos sumos, tod�l sp�lioja, kad u� l�ktuvo biliet� teks susimok�ti patiems. "Pernai man pavyko surinkti vis� nario mokest�, regiono verslinink� paramos u�teko ir l�ktuvo bilietui. Tik šiek tiek savo pinig� teko išleisti, mat kaip tik kito dolerio ir lito kursas. Ta�iau verslininkai buvo geranoriški ir visus reikiamus pinigus nesunkiai surinkau", - pasakoja J. Šuipyt�.

Jaunieji lyderiai �sitikin�, jog privalo padaryti visk�, kad išvykt�, mat unikali tarpkult�rin� programa numato apsilankymus JAV �mon�se, kur per metus �leid�iamos vos kelios ekskursij� grup�s. Jaunuoliai tiki, kad susitikimai su �inomais verslininkais, garsiais �mon�mis juos �kv�ps naujiems išš�kiams Lietuvoje.

Iš vizito Amerikoje tikisi novatoriškumo

A. Dapkus �sitikin�s, kad dalyvauti programoje buvo atrinktas tod�l, kad jau vaikyst�je jaut�si es�s stiprus lyderis. Keturiolikos met� jis jau dirbo vaik�, tarptautin�se stovyklose vadovu ir buvo jauniausias vadovas, mat kiti buvo šešiolikme�iai. "M�gstu aiškiai kalb�ti, formuluoti mintis konkre�iai, nebijau atsakomyb�s ir pasitikiu savimi - ko gero, b�tent d�l ši� savybi� ir patekau, buvau išrinktas � Lietuvos jaunimo lyderi� gretas", - teigia A. Dapkus. � JAV vaikinas sako norintis išvykti d�l to, kad pamatyt� sritis, kurios išpl�totos geriau nei Lietuvoje. "Pavyzd�iui, reklama. Juk mes visk� tik kopijuojame iš u�sienio ir tai pav�luotai, da�niausiai po koki� trej� met�, - sako dešimtokas. - Tikiu, kad galimyb� pab�ti dvi savaites JAV paskatins naujus projektus. Vis� ten �gyt� patirt� neabejotinai nor�siu pritaikyti savo šalyje." Tiesa, pats Lietuvos jaunimo lyderi� projektas �pareigoja dalyvius po išvykos � JAV t�sti lyderyst�s veikl� savo šalyje.

Pasitik�jimo �aidim� �aid�ia 2008 met� Lietuvos jaunimo lyderis Rokas Bu�i�nas ir 2009 met� lyderis Edvinas Vitkus.

Autor�s nuotr.

Išvyk� lietuviai bus supa�indinti su adaptacijos ir integracijos procesu, kult�r� skirtumais, �mogaus teisi� galiomis. E. Vitkus ir A. Dapkus �sitikin�, kad m�s� šalyje �mogaus teis�mis jau imta piktnaud�iauti. "Kartais teis�s paisomos labiau nei pareigos. Manau, pirmiausia reik�t� gerai �inoti ir atlikti savo pareigas, o tik tada porinti apie teises", - �sitikin�s A. Dapkus.

Nutolimas nuo akademinio ugdymo

Vaikinai pripa��sta, kad Lietuvos mokyklose daugiau laiko skiriama �inioms mokyti nei asmenyb�ms ugdyti. B�tent d�l šios problemos neretai mokykl� paliekantis abiturientas pirm�nas neturi tvirt� gyvenimo nuostat� ar prioritet�. E. Vitkus tarptautin�je veikloje taip pat ne naujokas. Jis - tarptautini� projekt� dalyvis. "Ši programa skirta asmenyb�ms ugdyti. Skatinamas bendravimas, atskleid�iamos stipriosios �mogaus savyb�s ir formuojama pasaul��i�ra, - pasakoja E. Vitkus. - Anks�iau atrod�, kad mil�iniškas kompanijas, tokias kaip "Microsoft", valdo ne �mon�s, o ka�kokie �mon�ms neprieinami, nesuprantami robotai. Pa�ios kompanijos atrod� utopin�s, o j� vadovai nereal�s - tarsi iš kito pasaulio. Manau, galimyb� su jais susitikti ir j� nuo nulio prad�tos verslo s�km�s istorijos leis suprasti, kad jie visiškai niekuo nesiskiria nuo m�s�. J� s�km� gali aplankyti kiekvien�. Tereikia noro, u�sispyrimo ir ry�to."

atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s

Ie�koti