Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-07-31
Projektai
- Medžio drožėjai Zasoje
-
Arūnas UOGINTAS Vasara dailininkams - plenerų metas. Liepos 15-23 dienomis teko dalyvauti medžio drožėjų plenere Latvijoje, Zasoje.
 | Iš ąžuolo skulptūras plenere Zasoje drožė Arūnas Augutis ir Sandris Jaudzemis Autoriaus nuotr.. |
Ši nedidelė gyvenvietė (apie 1000 žmonių), garsėja savo parku, sodintu laikantis romantizmo tradicijų, XVIII a. šalia barono Heinricho von Zasso dvaro. Kalbama, kad šis kraštovaizdžio kūrinys yra tarsi miniatiūrinė Gatšinos parko (Gatchina Park), esančio šalia Sankt Peterburgo kopija. Latvijoje tai poilsiautojų vieta. Čia rengiamos stovyklos, plenerai. Vietos mokykloje mokosi per šimtą moksleivių, kurie suvažiuoja iš aplinkinių gyvenviečių. Čia veikia dailės mokyklos skyrius su gera keramikos baze. Andai Svaranei, profesionaliai keramikei, dailės mokyklos įkūrėjai, prieš dešimt metų gimė idėja Zasoje įkurti tradicinių amatų (keramikos, drožybos, kalvystės ir pirtininkų) centrą, kuriame būtų ruošiami geri savo srities amatininkai. "Atsibodo stebėti, kaip švaistomi Europos Sąjungos ir Latvijos žmonių pinigai įvairiems projektams, kur dažnai su menu ar tradiciniais amatais mažai susiję žmonės moko jaunimą... Jei jau yra galimybė, tai viso to reikia mokyti iš pagrindų, nes yra labai gerų savo srities specialistų",- teigia Anda. Po ilgų ir sunkių projekto kūrimo ir dokumentų rengimo procedūrų Andai Svaranei ir jos draugams pavyko gauti finansavimą ir liepos 15 dieną čia buvo pakviesti Lietuvos ir Latvijos medžio drožėjai, kad sukurtų meninių akcentų iš ąžuolo būsimam amatų centrui. Su šia dailininke dalyvavome keliuose pleneruose Rokiškyje, todėl kviečiami sutikome pažiūrėti, kaip menininkai drožia ąžuolą. Medžio meistrų darbo atmosfera buvo tokia užkrečianti, kad kažkaip nejučiomis įsijungėme į darbą ir kartu su Reda, sūnumi Povilu išdrožėme skulptūrą - krėslą... Įdomu, kad plenere drauge dirbo profesionalūs dailininkai ir tautodailininkai, įsijungė ir vietiniai žmonės. Arūnas Augutis, Rokiškio dailininkų klubo "Roda" vadovas, su vietiniais meistrais išdrožė kelias skulptūras - svirtis, tautodailininkas Gintaras Varnas ėmėsi bene didžiausio - beveik keturių metrų - ąžuolo ir sukūrė tradicinę raganos skulptūrą. Sandris Jaudzemis išdrožė kumeliuką, papuošdamas jį tautišku ornamentu su svastikomis ir žirgeliais. Etnografinių namų statybos meistras Dainis Vecums pastatė nedidelį namelį ir kelias skulptūras žaidimams animalistiniais motyvais. Ši maža, bet kūrybinga žmonių grupė per savaitę sukūrė aštuonis skulptūrinius akcentus, pradėdama tolesnę tradicinių Latvijos amatų centro statybą. Šių skulptūrų kompleksas dar pasipildys vėlesniais metais ir gali tapti nauju miestelio viešųjų erdvių objektu. Šiuolaikinio meno kūrėjų ir tautodailininkų, tarkim, medžio drožėjų skulptūros atsiranda miestų ir miestelių viešose erdvėse ir neretai jų pastatyti objektai sukelia diskusijas, kas tai yra - menas ir tradicija. Dažnai ginčai ir diskusijos tampa svarbesni už patį objektą, tačiau kičo ir pakelės kavinių "skulptoriams" tai netrukdo uždarbiauti. Turi būti tam tikras šių statinių meninės kokybės įvertinimas. Latvijoje visa tai iš dalies kontroliuoja Latvijos amatų rūmai (Latvijas Amatniecibas kamera). Andos Svaranes iniciatyva Zasoje įkurtas nedidelis amatų centras, manau, sustiprins meniškumo, profesionalumo ir tautinių tradicijų puoselėjimą. Dar maloniau, kad prie to prisideda ir kaimyninių šalių - Lietuvos ir Latvijos - dailininkų bendradarbiavimas.
- Sukilėlių ir indėnų dvaras
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Kelmės dvaras dabar kaip niekad gyvybingas. Čia ne tik eksponuojami įvairūs šio krašto istorijos reliktai, bet ir vyksta edukacinės programos moksleiviams. Ir nemaža dalis valstybinių švenčių pastaraisiais metais iš miesto centro persikėlė čia, kur ir prasidėjo Kelmės istorija.
| |  | Kelmės dvare vyksta įvairios edukacinės programos moksleiviams, miesto šventės, koncertai ir parodos.
| | Seniausias Lietuvoje svirnas. |
Kelmės pradžia Kelmės dvare – remontas. Kruopščiai restauruojamas medinis svirnas. Vasarą dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus darbuotojams truputį ramiau – moksleivių ekskursijų antplūdis būna paprastai rudenį ir pavasarį. Kelmės dvaro ansamblis vertinamas kaip retai kur sutinkama baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Iki šių dienų yra išlikę devyni šios sodybos pastatai. Vertingiausi iš jų – centriniai dvaro rūmai (1780-1790 m.), vartų pastatas (1668 m.) ir svirnas (1716 m.). XVI a. antroje pusėje Radvila Našlaitėlis paskyrė Joną Gruževskį Šiaulių vietininku, Kelmėje tuomet tebuvo kelios dešimtys medinių trobų. Gruževskiai 1591-aisiais įsigijo Kelmės miestelį su 54 miestiečių namais. Praėjus šimtui metų, Gruževskių giminė jau valdė per aštuonis šimtus valstiečių ūkių Žemaitijoje. Tai buvo viena turtingiausių Žemaitijos dinastijų. Dabar dvare iš Gruževskių turtų praktiškai nelikę nieko, tik vaza, kurią atkūruus Nepriklausomybę, pavyko išpirkti iš Nacionalizavimo komiteto viršininko žmonos. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė minėjo, jog po dvaro rūmų pamatais buvo aptikta į vartus panaši mūrinė niša. Akivaizdu, jog mūrinis pastatas čia buvęs prieš pastatant dabartinius rūmus. Mokslininkų žiniomis, Kelmės dvaro svirnas - seniausias šalyje. Vartų pastatas – kone vienintelis toks, buvęs panašaus tipo dvaruose. Jis pastatytas valdant Jurgiui ir Marijanai Gruževskiams. Tuomet vyko aršūs nesutarimai tarp katalikų ir evangelikų-reformatų. Net trys vartų patalpos buvo naudojamos kaip kalėjimas įvairaus plauko nusižengėliams ir kitaminčiams. Čia galėjai atsidurti ir dėl netinkamų politinių pažiūrų.  | Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė pastebi, jog nemažai valstybinių švenčių iš miesto centro persikėlė į Kelmės dvarą, nuo kurio prasidėjo miesto istorija. |
Gruževskiai buvo aktyvūs reformacijos šalininkai. Jų pastangomis Kelmėje 1596 metais įkurta protestantų parapija, o 1622 metais pastatyta bažnyčia. Dabar tai seniausias Kelmės miesto pastatas. Žaidimų rojus Dvarą pavasarį ir rudenį užplūsta moksleivių ekskursijos. Vaikų čia laukia įvairios programos apie senovės lietuvių gyvenimą. Natūralu, kad šiuolaikiniai vaikai ne visi žino, kas yra kočėlas, kultuvė, kalatauka, bezmėnas, lekas, naščiai, ližė, gelda, gorčius, kvorta. Atkeliavę į dvarą moksleiviai gali pamatyti, kaip žmonės išsiversdavo be pramonės ir šiuolaikinių parduotuvių. Liaudies buities ir kultūros ekspozicijos salėje mokoma austi. Prie audimo staklių gali prisėsti kiekvienas ekskursijos dalyvis. Taip pat kiekvienas savo akimis gali išvysti, iš kur žmonės gaudavo siūlų, kaip ausdavo medžiagą ir pasisiūdavo drabužių. Vaikams kone labiausiai patinka Amerikos indėnų buities ekspozicija. Čia galima pasėdėti indėniškame vigvame ir, skambant indėniškai muzikai, pasiklausyti pasakojimo apie indėnų gyvenimo papročius, atlikti keletą praktinių užduočių su indėniško rašto pavyzdžiais. Vėliau vaikai lekia į kiemą pašaudyti lanku. Galiausiai visi susirenka prie stalo ir valgo indėnų kukurūzinius paplotėlius, geria ant laužo virtą arbatą. Muziejaus direktorė D. Žalpienė prisimena, jog indėniškoji programa prigijo ne iš karto. Idėją apie indėnus mestelėjo literatas Jokūbas Skliutauskas – apie indėnus rašiusio Karlo Majaus draugijos narys. Juk būtent Kelmėje gyveno Jonas Vadeikis, pirmasis į lietuvių kalbą išvertęs Karlo Majaus romaną "Vinetu". Tačiau vien strėlių ir mokasinų ekspozicija neviliojo daug smalsuolių. Moksleivių grupės ėjo viena po kitos, kai programoje atsirado galimybė pašaudyti lanku, pasipuošti plunksnuotu kostiumu ir pajusti tikrą indėno gyvenimą. Dvaro vartų pastate, kuriame anksčiau net trys salės buvo skirtos prasikaltusiems įkalinti, veikia baudžiavos laikų įvairių bausmių įrenginių ekspozicija. Įrenginius galima išbandyti praktiškai: pagulėti plakimo lovyje, pavaikščioti su rekrūtų kaladėmis. Muziejininkai vaikams perskaito nuosprendį, koks buvo skaitomas prasikaltusiems baudžiauninkams.  | 1831 metų sukilėlių vėliava. |
Maištininkų dvaras Muziejaus direktorė D. Žalpienė veda prie sienos, kur eksponuojama sudūlėjusi vėliava. "Žinovų nuomone, tai vienas seniausių šalyje tokio tipo eksponatų. Vėliavos paprastai neišlieka - visai sunyksta. Ant vėliavos esantys užrašai skelbia, jog tai buvo 1831 metų sukilėlių vėliava. Kelmės dvaro vaidmuo 1831 metų sukilime - išskirtinis. Tuometis dvaro savininkas Julius Gruževskis priklausė Raseinių apskrities sukilėlių komitetui. Komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną – kovo 26–ąją - ir parašė sukilimo aktą. Sukilimas prasidėjo Kelmės dvare anksčiau, negu buvo numatyta. Likus kelioms dienoms iki sukilimo Kelmėje beliejančius kulkas sukilėlius užklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutarė sukilimą pradėti nedelsiant. J. Gruževskis apginklavo 400 dalgininkų ir 50 raitininkų. Sukilėlių būrys, vadovaujamas matininko K. Jautoko, 1831 m. kovo 25 d. rytą užėmė Kelmę, išvaikė carinę administraciją, paleido rekrūtus ir sukvietęs miestelėnus paskelbė, kad prasidėjo sukilimas. Kovo 26 d. rytą jungtinės sukilėlių pajėgos užpuolė Raseinius. Po sukilimo J. Gruževskiui jau nebebuvo Kelmėje vietos, todėl dvarininkas emigravo į Prancūziją. Kelmės dvaras neišvengė caro sankcijų. Dvarui buvo uždėtas sekvestras - caro valdžios draudimas naudotis turtu - grėsė konfiskacija. Situaciją išgelbėjo moterys - Liudvika Gruževskaitė buvo ištekėjusi už caro kariuomenės "paručiko" grafo Nikolajaus Saltykovo, o jos sesuo Darata – už kariškio Bazilijaus Chrystianovičiaus. Dėl tokių šeiminių ryšių dvarą pavyko išsaugoti. Tarpukariu Kelmės dvarą valdė seserys Adolfina ir Sofija. 1940-aisiais paskutinės dvaro savininkės išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą. Pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau - Paukštininkystės tarybinio ūkio centras.  | |  | Moksleiviai į muziejų plūstelėjo, kai atsirado galimybė pašaudyti lanku. | | Antvartinis statinys – unikalus. Tokio tipo ir paskirties statinių panašiuose Lietuvos dvaruose neaptinkama. |
- Ateities kartai paramos gaili
-
Eva JAGMINAITĖ Į antrus metus vykdomą Lietuvos jaunimo lyderių programą šiemet pateko du šiauliečiai. Neįkainojamą patirtį iš vizitų Amerikos įžymiausiose pasaulio įmonėse pernai parsivežę jų pirmtakai sako, kad į programą patekti nėra lengva - stipri atranka, būtinos puikios anglų kalbos žinios, visuomeninės veiklos patirtis privaloma. Vis dėlto pernai į JAV važiavę J. Janonio gimnazijos auklėtiniai Jorūnė Šuipytė ir Rokas Bučiūnas sako, kad jiems kur kas lengviau buvo sulaukti verslininkų paramos. Šiais metais į programą atrinktas J. Janonio gimnazijos dešimtokas Arnoldas Dapkus ir Didždvario gimnazijos vienuoliktokas Edvinas Vitkus baiminasi, kad nepavyks surinkti net programos nario mokesčio - 3500 JAV dolerių.
 | 2008 metų lyderiai R. Bučiūnas ir J. Šuipytė, Lietuvos jaunimo lyderių programos vadovė Christina Bruning, 2009 metų lyderiai A. Dapkus ir E. Vitkus. |
Sunkmečiu paramos jaunimui šykšti ne visi "Intensyviai bendraudami buvome supažindinti su ekonomika, aplinkosauga, politika, žmogaus teisėmis. Tik nuo mūsų priklausė, kiek mes pasisemsime iš programos. Grįžome turėdami įsipareigojimų. Tai, ką išmokome, turime paskleisti kuo platesnei auditorijai Lietuvoje, todėl jau surengėme keletą mokymų ir paskaitų. Praktines JAV įgytas žinias pritaikysime savanoriaudami "Gelbėkit vaikus" veikloje", - taip mažiau nei prieš metus įspūdžius iš Amerikos pasakojo R. Bučiūnas. Drauge su J. Šuipyte iš JAV parsivežę galingiausių pasaulio įmonių bei verslininkų perduotą patirtį, jie apie ją pasakoja ir stengiasi pritaikyti Lietuvoje. Į Lietuvos jaunimo lyderių programą patekti nelengva - norinčiųjų begalė. Vis dėlto laimė joje dalyvauti šiemet nusišypsojo dar dviem šiauliečiams - Arnoldui Dapkui ir Edvinui Vitkui. Vasarą vaikinai ilsėtis laiko neturi, iki rugpjūčio 15-osios jie privalo surinkti visą programos nario mokesčiui skirtą sumą, susimokėti už lėktuvo bilietą. "Kol kas rinkti sekasi labai sunkiai. Verslininkai, kurių prašome paramos, neretai siūlo paskambinti kitą savaitę, teisinasi neturintys laiko ar kaltina visuotinę ekonominę krizę dėl to, kad negalės mūsų paremti. Žinoma, mes juos suprantame, jiems dabar tikrai ne kas, - atvirauja Didžvario gimnazijos auklėtinis E. Vitkus. - Kol kas didžiausia suma mano išvykimą į JAV parėmė "S plius" įmonė. Pokalbis su jos vadovu Arymantu Klapatausku man apie jį ir įmonę paliko labai gerą įspūdį." Vaikinai sunerimę, kad likus vos dviem savaitėm yra surinkę vos trečdalį reikiamos sumos, todėl spėlioja, kad už lėktuvo bilietą teks susimokėti patiems. "Pernai man pavyko surinkti visą nario mokestį, regiono verslininkų paramos užteko ir lėktuvo bilietui. Tik šiek tiek savo pinigų teko išleisti, mat kaip tik kito dolerio ir lito kursas. Tačiau verslininkai buvo geranoriški ir visus reikiamus pinigus nesunkiai surinkau", - pasakoja J. Šuipytė. Jaunieji lyderiai įsitikinę, jog privalo padaryti viską, kad išvyktų, mat unikali tarpkultūrinė programa numato apsilankymus JAV įmonėse, kur per metus įleidžiamos vos kelios ekskursijų grupės. Jaunuoliai tiki, kad susitikimai su žinomais verslininkais, garsiais žmonėmis juos įkvėps naujiems iššūkiams Lietuvoje. Iš vizito Amerikoje tikisi novatoriškumo A. Dapkus įsitikinęs, kad dalyvauti programoje buvo atrinktas todėl, kad jau vaikystėje jautėsi esąs stiprus lyderis. Keturiolikos metų jis jau dirbo vaikų, tarptautinėse stovyklose vadovu ir buvo jauniausias vadovas, mat kiti buvo šešiolikmečiai. "Mėgstu aiškiai kalbėti, formuluoti mintis konkrečiai, nebijau atsakomybės ir pasitikiu savimi - ko gero, būtent dėl šių savybių ir patekau, buvau išrinktas į Lietuvos jaunimo lyderių gretas", - teigia A. Dapkus. Į JAV vaikinas sako norintis išvykti dėl to, kad pamatytų sritis, kurios išplėtotos geriau nei Lietuvoje. "Pavyzdžiui, reklama. Juk mes viską tik kopijuojame iš užsienio ir tai pavėluotai, dažniausiai po kokių trejų metų, - sako dešimtokas. - Tikiu, kad galimybė pabūti dvi savaites JAV paskatins naujus projektus. Visą ten įgytą patirtį neabejotinai norėsiu pritaikyti savo šalyje." Tiesa, pats Lietuvos jaunimo lyderių projektas įpareigoja dalyvius po išvykos į JAV tęsti lyderystės veiklą savo šalyje.  | | Pasitikėjimo žaidimą žaidžia 2008 metų Lietuvos jaunimo lyderis Rokas Bučiūnas ir 2009 metų lyderis Edvinas Vitkus. Autorės nuotr.
|
Išvykę lietuviai bus supažindinti su adaptacijos ir integracijos procesu, kultūrų skirtumais, žmogaus teisių galiomis. E. Vitkus ir A. Dapkus įsitikinę, kad mūsų šalyje žmogaus teisėmis jau imta piktnaudžiauti. "Kartais teisės paisomos labiau nei pareigos. Manau, pirmiausia reikėtų gerai žinoti ir atlikti savo pareigas, o tik tada porinti apie teises", - įsitikinęs A. Dapkus. Nutolimas nuo akademinio ugdymo Vaikinai pripažįsta, kad Lietuvos mokyklose daugiau laiko skiriama žinioms mokyti nei asmenybėms ugdyti. Būtent dėl šios problemos neretai mokyklą paliekantis abiturientas pirmūnas neturi tvirtų gyvenimo nuostatų ar prioritetų. E. Vitkus tarptautinėje veikloje taip pat ne naujokas. Jis - tarptautinių projektų dalyvis. "Ši programa skirta asmenybėms ugdyti. Skatinamas bendravimas, atskleidžiamos stipriosios žmogaus savybės ir formuojama pasaulėžiūra, - pasakoja E. Vitkus. - Anksčiau atrodė, kad milžiniškas kompanijas, tokias kaip "Microsoft", valdo ne žmonės, o kažkokie žmonėms neprieinami, nesuprantami robotai. Pačios kompanijos atrodė utopinės, o jų vadovai nerealūs - tarsi iš kito pasaulio. Manau, galimybė su jais susitikti ir jų nuo nulio pradėtos verslo sėkmės istorijos leis suprasti, kad jie visiškai niekuo nesiskiria nuo mūsų. Jų sėkmė gali aplankyti kiekvieną. Tereikia noro, užsispyrimo ir ryžto."
|
 |
 |
 |
|
|
|