Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-09-11
Projektai
- Organizacija AIESEC: "Ne asmeninė nauda dabar yra svarbiausia"
-
Jorūnė ŠIUIPYTĖ "Jaunuolis, studijų metais dalyvavęs AIESEC veikloje, – tikrai kitoks. Visų pirma jis tampa tolerantišku, paragavusiu lyderystės duonos. Atėjęs į naują darbovietę jis gerokai greičiau susidraugaus su kolektyvu, nes jo komunikaciniai gebėjimai bus ištobulinti dalyvaujant įvairiose mūsų rengiamose konferencijose, bendraujant su stažuotojais iš tolimiausių pasaulio kontinentų. Čia studentui suteikiamos visos galimybės pakilti nuo nulio iki tikro visuomenės lyderio", – taip žmogų, studijų metais aktyviai dalyvaujantį tarptautinės organizacijos AIESEC veikloje, apibūdina Šiaulių filialo prezidentas, Šiaulių universiteto studentas Kęstutis Bardauskas.
 | AIESEC Šiaulių filialo kolektyvas išsiskiria draugiškumu bei stipria charizma. AISEC archyvo nuotr.
|
Tarptautinė organizacija – ne tik besidomintiems verslu "Stereotipą, kad mūsų organizacija vienija tik jaunuosius verslininkus, iš karto noriu paneigti. Turime ne vieną Menų fakulteto atstovą, humanitarą, socialinius ar gamtos mokslus studijuojantį. Kiekvienas jų mums yra reikalingas, pavyzdžiui, esant užduočiai sumaketuoti plakatą ar lankstuką, pagalbos kreipiamės į menininkus bei informatikus, o Šiaulių filialo finansų skyriuje veikia ekonominius mokslus studijuojantys ŠU studentai. Neneigiu, kad didžiąją dalį sudaro socialinės srities studentai, bet juk verslu domisi ir menininkas, ir informatikas – studentai šiais laikais domisi ne viena sritimi", - sako Kęstutis. Šiaulių filialo pirmininkas teigia, kad jų suburtas kolektyvas išsiskiria būtent draugiškumu bei stipria charizma. Kęstutis pasakoja, kad atvažiavę į bet kokią konferenciją šiauliečiai išsiskiria iškart: draugiškumas, vieningumas ir labai gera komandinio darbo atmosfera dominuoja. Į šią organizaciją įstoję studentai dirba ne dėl finansinės ar materialinės naudos, o, anot Kęstučio, iš idėjos bei gerų norų, stipraus potencialo tobulėti bei įgyti kuo daugiau naujų žinių. Susidomėjimas organizuojamais renginiais – milžiniškas Moksleivių lyderių projektas praėjusiai metais vyko daugumoje Šiaulių mokyklų. Įdomu tai, kad nors užsiėmimai ir vykdavo po pamokų, mokinių susidomėjimas bei lankomumas buvo be galo didelis. Pasak Kęstučio, AIESEC kasdien sulaukdavo skambučių iš mokyklų - buvo prašoma leisti įtraukti dar daugiau moksleivių į šias paskaitas, kurias vedė stažuotojai ne tik iš Europos, bet ir iš Barbadoso, Gruzijos. Šis projektas buvo be galo sėkmingas ir dalyvavusiems mokiniams, ir stažuotojams, ir pačiai organizacijai. Šiemet taip pat rengiamam projektui kyla sunkumų – 400 Lt dalyvavimo mokestis mokykloms tapo tikru iššūkiu. Didžioji dalis Šiaulių mokyklų vis dėlto įvertino projekto "I‘m a Leader" naudą XXI amžiaus mokiniui ir sutiko prisijungti ir šiemet. "Projekte "I‘m a Leader" pradėjau dalyvauti praėjus savaitei po mano atvykimo į Šiaulius. Galiu drąsiai pasakyti, kad projektas – puikiai organizuotas. Kartu su dar dviem stažuotojais aplankėme daugybę Šiaulių miesto vidurinių mokyklų bei gimnazijų, kur vedėme kursus mokiniams lyderystės tema. Rezultatas – fantastiškas! Mes ne tik žaidėme, diskutavome, bet ir susiradome draugų. Manau, kad iš šio projekto patirties pasisėmė ne tik jo dalyviai, bet ir mes, stažuotojai, pavyzdžiui, aš atsikračiau scenos baimės bei išmokau lakoniškai dėstyti savo idėjas", - savo įspūdžius apie projektą Šiauliuose pasakojo stažuotoja Lesley Husbands iš Barbadoso. SYNERGY bei ENERGY – konferencijos naujokams bei senbuviams "Iš daugybės rengtų konferencijų galiu paminėti SYNERGY (Baltijos šalių konferencija), bei ENERGY. Pastaroji daugiausia buvo orientuota į naujokus "AIESEC" veikloje. Šiais metais tėra likusi vienintelė SYNERGY konferencija. Šiemet šiauliečiams suteikta proga ją organizuoti savo mieste - laukiame beveik 300 delegatų iš daugiau nei 10 šalių. Pagrindiniai konferencijos dalyviai bus Latvijos ir Estijos AIESEC" nariai – pasakoja K. Bardauskas. Kęstutis pamini dar vieną AIESEC renginį "Patraukliausias Šiaulių miesto darbdavys", kurį su bendrove "Šiaulių personalo valdymo grupė" rengia jau trečius metus. Titulas "Patraukliausias darbdavys" pelnomas ne taip paprastai. Atrankos metu yra rengiama anketinė apklausa bei klausiama konkrečios įmonės personalo nuomonė. Praėjusiais metais "Paslaugas teikiančių įmonių sektoriuje" pirmoji vieta ir nominacija "Studento svajonių darbdavys" atiteko UAB "Telerenai" ("S plius"). Esi aktyvus bei pilietiškas? Prisijunk prie mūsų! "Mūsų organizacijai reikia motyvuotų žmonių. Tokių, kurie nereikalautų vien atlygio už atliktą darbą, o veiktų tobulėjimo bei naujų perspektyvų link", - teigia Kęstutis. Pasak Kęstučio, kasmet aukštąsias mokyklas vidutiniškai baigia daugiau nei 40 tūkstančių studentų, tačiau Lietuva tiek itin perspektyvių darbo vietų nesuteikia – svarus įrašas gyvenimo aprašyme bei išugdytos asmeninės savybės šiuo atveju yra itin svarbūs aspektai. Atranka į organizaciją AIESEC nėra sudėtinga, tačiau reikalauja daug pastangų. Ją sudaro keturi etapai. Po kiekvieno etapo vis mažinamas pretendentų skaičius, o po paskutiniojo lieka apie 25 studentus, verčiausius įsitraukti į veiklą. Norintys išbandyti savo jėgas iki rugsėjo 16 d. turi užpildyti anketą, esančią tinklalapyje www.aiesec.lt . Antrasis etapas – simuliacija – suburia pretendentus į įvairius žaidimus, kurių metu, pasak Kęstučio, puikiai atsiskleidžia pretendentų komandinis darbas bei asmeninės savybės, kurias vertina jau sudaryta AIESEC senbuvių grupė. Trečiasis etapas – interviu. Kiekvieną interviu sudaro keturi skirtingai kambariai, kuriuose tikrinamos pretendento žinios apie pačią organizaciją, domimasi studento laisvalaikiu, kūrybiškumu bei išbandomos anglų kalbos žinios. Po interviu likusieji pretendentai yra kviečiami į konferenciją DISCOVER, kurioje dar kartą pristatoma visa organizacija, o jos metu pretendentai taip pat yra stebimi, analizuojami įvairūs jų gebėjimai, kompetencijos. Po šios konferencijos paskelbiami naujai priimti nariai. Lyderiais nėra gimstama – jais tampama. "Noriu paminėti dar kartą – nepraleiskite savo šanso. Visuomeninė veikla ugdo jus kaip asmenybes, o to juk neišmokstama iš vadovėlių", - pokalbį baigė Kęstutis.
- Kurtuvėnų dvaras kultūros lopšys
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Jei kalbame apie Kurtuvėnų miestelį, apylinkes ar parapiją, turime visų pirma kalbėti apie dvaro sodybą. Čia gyvenusios garsios Lietuvos giminės, galima sakyti, viską aplinkui ir sukūrė. Šiais laikais dvaras Kurtuvėnų kultūriniame gyvenime taip pat labai svarbus, tačiau apie tai – kitame "Šiauliai plius" numeryje. Dabar nusikelkime daugiau nei keturis amžius į praeitį ir keliaukime iki pat senojo svirno gaisro.
 | |  | Senasis svirnas archyvinėse nuotraukose. | | Dvaro pastatas stovėjo dar sovietmečiu, tačiau dabar iš jo nieko nelikę. |
Kilo dvaras Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigia, jog Kurtuvėnų dvaro sodyba ištirta kone tiksliausiai ir nuodugniausiai Lietuvoje. Čia dirbo nemažai mokslininkų – nagrinėjo rašytinius šaltinius, atliko archeologinius tyrimus. Dabar galima teigti, kad sodybos planas atkurtas gana tiksliai. Džiugu tai, kad reprezentacinė sodybos teritorija pateko į regioninio parko rankas ir tapo patraukliu turistiniu objektu. Direktorius lenkia pirštus ir vardija garsias gimines, kurios kadaise čia gyveno: Skaševskiai, Karpiai, Nagurskiai. Trumpai dvarą valdė ir Tiškevičiai. Kurtuvėnų vardas paminėtas 1597 metais dvaro inventoriaus knygoje. Tuomet Jonas Skaševskis Kurtuvėnus užstatė Mikalojui Karpiui ir jo žmonai, savo seseriai Skaševskytei. 1664 metais dvaro sodyba atiteko Petrui ir Zuzanai Skaudvilams. Vėliau priklausė Nagurskių dinastijai. Daugiau nei šimtą metų dvarą valdė grafai Zyberg-Pliateriai: Henrikas (1811-1903), Liudvikas (1853-1939) ir Stanislovas (1889-1955). Pastarasis dvarą valdė iki pat 1940-ųjų. Bene daugiausia Kurtuvėnų dvarui davė Nagurskiai. XVIII amžiaus pabaigoje Kurtuvėnus valdė Jokūbas Nagurskis, tuomet ėjęs ir žemaičių seniūnijos matininko pareigas. Jis buvo ir vienintelis bažnyčios fundatorius. Teigiama, jog jis palaidotas kriptoje po bažnyčia. J. Nagurskis pastatė daugumą dvaro pastatų, tarp kurių ir garsųjį dviaukštį svirną, kuris, skaičiuodamas daugiau nei dviejų amžių naštą, 2001 metais buvo padegtas.  | |  | Grafas Pliateris po medžioklės su grobiu, šalia savojo "Shevrolet". | | Nagurskių valdymo laikų dvarvietės planas, kuris dabar yra atkuriamas. |
Žuvys ir žirgai Kad senoji dvarvietė atgimtų, nemažai prisidėjo kultūrologas Salvijus Kulevičius. Jis pastebi, jog XVI amžiaus pabaigoje Kurtuvėnuose buvusios 32 sodybos. Tik dviejose iš jų nebuvo karčemos. Dėl to galima manyti, kad Kurtuvėnai - svarbi kelių sankryža, tačiau su miestelio geografine padėtimi tai gali būti nelabai susiję. "Greičiausiai visi gyventojai buvo savo namuose oficialiai įforminę karčemą. Tokiu būdu būdavo vengiama baudžiavos darbų. Jei turi karčemą, tai mokesčius ir duokles gali atseikėti pinigais, o ne lažu. Gana greitai karčemų sumažėjo keliskart", - teigė S. Kulevičius. Negalima teigti, kad Kurtuvėnai buvo tik paprasta gyvenvietė. Anot S. Kulevičiaus, - ne Šiauliai, tačiau už tuometį Joniškį gerokai svarbesni. Tai kuo vertėsi Kurtuvėnų dvarininkai? "Praktiškai viskuo, - sako parko direktorius R. Tamulaitis. – Nuo gyvulininkystės iki žuvininkystės. Gal tik spirito varyklos nebuvo." Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkiniai net turėjo pavadinimus, kuriuos kai kurie išsaugojo iki šiol, pavyzdžiui, už kalvės esantis tvenkinys vadinamas Kuzniuku. Žuvininkystė ir žirgų auginimas buvo, galima sakyti, reprezentacinės Kurtuvėnų dvaro ūkio šakos. Tvenkinius dvarininkams padėjo įžuvinti garsus to meto mokslininkas Mykolas Kazimieras Girdvainis. Užklupus sovietmečiui, Kurtuvėnuose veikė didžiausias žuvininkystės ūkis Lietuvoje buvo 370 ha tvenkinių.  | |  | Sovietmečiu čia buvo tiesus kelias traktoriams važiuoti. Dabar atkurtas garbės ratas, kuriuo suko karietos. | | Daržinės pastato liekanos. |
Kurtuvos upelio maitinami tvenkiniai rudenį būdavo nuleidžiami. Žuvis likdavo giliau iškastuose grioviuose. Kai žuvis išgaudydavo, pavasarį tvenkinių dugną suardavo ir apsėdavo ankštiniais augalais. Kai augalai pradėdavo bręsti, tvenkinius užtvindydavo ir suleisdavo žuvis. Veislinės žuvys ir mailius žiemodavo atskiruose tvenkiniuose. 1992 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dvaras įtrauktas į privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija dvarų sodybų sąrašą. Dabar parkas prižiūrimas atstatytoje oficinoje įsikūrusios Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos.  | Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigia, jog daugybė dvarų sunyko ne sovietmečiu, o Nepriklausomybės laikais – apylinkės buvo išdalytos daugybei šeimininkų. Kurtuvėnų dvaras tokio likimo išvengė. |
Spektakliai svirne Nagurskiai buvo kultūros puoselėtojai. Jų pastangomis buvo įkurtas mėgėjų teatras Kurtuvėnuose. Vaidindavo paprasti miestelio žmonės. Medinis dviejų aukštų svirnas tapdavo scena. Apie Nagurskių teatrą sklido įvairių legendų, neva jame vaidindavo baudžiauninkų teatras, o prasti aktoriai būdavo nuplakami. Sunku būtų patikėti šia legenda, nes kurtuvėniškiai šią gražią tradiciją atgaivino prieš dešimtmetį. Pasakojama, kad svirno teatre lankėsi artistai iš Italijos, o į vykstančius vaidinimus ir kitus pasilinksminimus atvykdavo turtingų svečių iš Anglijos, Prancūzijos. Jokūbas Nagurskis kurtuvėniškius lepino aukšto lygio pasilinksminimais. Po vaidinimų vykdavo ir garsiosios Kurtuvėnų gegužinės, kurios atgaivinamos ir šiomis dienomis. Pasilinksminus reikėdavo nuplauti visus "griekus" Švento Jokūbo atlaiduose. Grafo Pliaterio vaikams mokyti 1901-1903 metais buvo pasamdytas Povilas Višinskis, žinomas lietuvių atgimimo veikėjas, visuomenininkas. Kurtuvėnų dvare lankėsi rašytojai Žemaitė, Šatrijos Ragana, J. Biliūnas. P. Višinskis rinko etnografinę medžiagą apie Vainagių ežerą, fotografavo prie pat parko esančias Kurtuvėnų kapines, užrašė pasakas ir siuntė J. Basanavičiui. Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigia, jog daugybė Lietuvos dvarų sunyko ne sovietmečiu, o Nepriklausomybės laikais – apylinkės buvo suskaldytos smulkiais plotais ir išdalytos. Kurtuvėnų dvaras tokio likimo išvengė. Parko direkcija įsikūrė senojoje dvarvietėje, kurioje išlikę per 20 dvaro pastatų.
|
|
 |
|
|
|
|
