Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-09-25
Projektai
- Šiauliuose - Pasaulio jaunimo rūmų nacionalinė konferencija
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Beveik pusantro šimto žmonių šeštadienį susirinko naujojoje Šiaulių universiteto bibliotekoje išklausyti seminarų apie modernius būdus lavinti žmogų, pažinti save. Pasaulio jaunimo rūmų (JCI) nacionalinė konferencija Šiauliuose vyko pirmą kartą.
 | Aktorius Andrius Žebrauskas tikino, kad neišsakyti jausmai niekur nedingsta – jie kaupiasi, kol išsiveržia. Autoriaus nuotr.
|
JCI – pasaulinė organizacija, vienijanti veržlius ir iniciatyvius verslininkus nuo 18 iki 40 metų. Dar ši organizacija vadinama lyderių kalve. Viena iš jos veiklų – mokymų ir seminarų organizavimas, todėl retas šios organizacijos renginys praeina be mokymosi. Pirmasis paskaitą skaitė Šiaulių universiteto prorektorius Juozas Pabrėža. Jis priminė visiems, kokia nustabi yra mūsų kalba – gausi tarmių ir tarmelių, išsamiau nagrinėjo šiauliškių tarmę – čia susiduria net penkios stambios tarmių grupės. Pranešėjas Aurimas Vietrinas aiškino, kas yra bendravimo "ping-pongas". Tai žaidimas, kai norima atsikalbinėti ar atidėlioti darbus. Akivaizdu, kai šį žaidimą žaidžiame su kitais, tačiau kartais jį žaidžiame su savimi. Pranešėjas Darius Čibonis dėstė "koučingo" (angl. coaching) pradmenis. Tai asmeninio efektyvumo plėtojimo metodika, kuri padeda savyje rasti didžiulius gebėjimų klodus. Ši metodika remiasi mintimi, kad žmogus gali daug daugiau, nei įsivaizduoja. Aktorius Andrius Žebrauskas mokė per šokį ir judesį pažinti save. Siūlė vėl tapti vaikais – ne ūgiu ar protu, bet judrumu ir žingeidumu. Juk nuo vaikystės mus mokė susikaupti, surimtėti, neverkti. Aktorius įsitikinęs, kad emocijos niekur nedingsta. Derybų ir asmeninio efektyvumo srities guru Darius Pietaris tęsė paskaitų ciklą apie baimes, kurias mes kiekvienas turime įveikti, kitaip neišsilaisvinsime nuo... savęs. Pranešėjas Artūras Blinstrubas, socialinių mokslų daktaras, docentas, savo seminarą skyrė visiems, siekiantiems išmokti efektyviai ir rezultatyviai bendrauti su klientais, partneriais, oponentais, įgyti ar patobulinti socialinio įtikinimo įgūdžius, ugdyti pasitikėjimą savimi.
- "Rėdos ratas" į vaikų širdis belsis per sielą
-
Oksana LAURUTYTĖ Penktąjį sezoną Šiaulių lėlių teatras "Avilys" pasitinka nauju spektakliu "Rėdos ratas". Spektaklyje, kuris labiau skirtas vyresniems vaikams, pasakojama, rodos, paprasta istorija - laumės apkeitė savo ir žmonių kūdikį, laumiuko žmonės nepamėgo. Vis dėlto aktorių sukurta istorija - milžiniškas etnokultūros lobynas. Spektaklyje daug lietuvių liaudies švenčių akcentų, papročių, apeigų, mitologijos elementų ir yra suprantamas... širdimi. "Per vaikų širdis belsimės į jų sielas", - sako spektaklio režisierius, "Avilio" teatro vadovas Arūnas Pakulevičius.
 | "Rėdos ratas" - spektaklis, kupinas simbolių, ženklų, mitologinių būtybių. Autorės nuotr. |
Siužetas kuriamas ženklais ir simboliais Spaudos konferenciją ir spektaklio pristatymą lėlių teatras "Avilys" surengė neįprastoje vietoje - etnografinėje sodyboje "Žemaitiška troba". Klėtyje, kvepiančioje dūmais ir dvelkiančioje senove, užgroję senoviniai instrumentai - vežimo ratas, daudytės - paskelbė spektaklio pradžią. Žodžių ir teksto spektaklyje nedaug - skamba kone niekur negirdėtos lietuvių liaudies dainos, sutartinės, šnabždami užkalbėjimai, naudojami šiais laikais nebenaudojami buities rakandai. Kalbėjimas ženklais ir simboliais kuria siužetą. "Spektaklyje vaidina ir šaukštai, juk gimdamas žmogus atsineša šaukštą, o mirdamas - palieka. Šį šaukštą - žmonių vaiką - laumės pasiima vietoj jo palieka Laumiuką. Šleivą, kreivą, kitokį vaiką palieka gyventi su sveikais žmonėmis, o šie vaiko nepriima. Tėvas jį tik pakenčia, o Laumiuką myli tik mama. Kai vaikui iškyla pavojus, laumės jį atsiima", - sako spektaklio režisierius Arūnas Pakulevičius. Laumiukas, gyvendamas su žmonėmis, mato tradicines lietuvių kalendorines šventes - Užgavėnes, Velykas, Sekmines, Rasas, Žolinę, Ilgę - ir prieina iki Kalėdų. Anot režisieriaus, jis ilgai mąstęs, kaip vaikams, gyvenantiems "makdonaldų" laikais, parodyti, kas seniau buvę svarbu lietuviams, kokį stiprų ryšį jie turėję su gamta - saule, medžiais, ugnimi. "Tai spektaklis ne tik apie kitokį vaiką. Tai spektaklis apie mus visus, apie tai, koks mūsų ryšys su praeitimi, kiek mums svarbios vertybės. Kalbėdami ženklais beldžiamės į vaiko sąmonę, į tai, kas joje giliai giliai užkoduota. Į vaiko širdį beldžiamės per jo sielą", - sako A. Pakulevičius. Premjera - spalio pradžioje Spektaklis "Rėdos ratas" skirtas vyresniems vaikams, jam pasibaigus aktoriai dar pabendrauja su žiūrovais, paklausia vaikų, kokias šventes jie matė, kokias švenčia namie. Premjerą žiūrovai išvys spalio pradžioje Šiaulių filharmonijos salėje, spektaklį "Avilys" vežios ne tik po Šiaulių apskrities, bet ir visos šalies mokyklas. Naujajame spektaklyje vaidina pats režisierius ir aktoriai Rita Kiškūnaitė, Renata Savickaitė bei pradedantis aktorius Justinas Misius. "Rėdos ratas" skirtas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Spektaklį remia Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Prezidento kanceliarijos. A. Pakulevičius sako, kad "Avilys" kažkaip norėtų paminėti ir penktąjį teatro sezoną. Norima surengti lėlių teatrų festivalį, bet neaišku, ar leis piniginė. Tiesa, visai neseniai "Avilys" lankėsi tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje Armėnijoje, kur ir pristatė spektaklį "Rėdos ratas". "Vienas garsus vengrų profesorius, pažiūrėjęs spektaklį, pasakė, kad dabar jis žino, kas yra Lietuva", - sėkme džiaugiasi A. Pakulevičius. Kitų metų pradžioje "Avilys" vyks į festivalį Slovėnijoje, kurio tema - "Betliejaus spektakliai". Į šį festivalį ketinama vežti naują spektaklį apie Kristaus gimimą. "Prieš Kalėdas užsidirbsime pinigų ir vyksime", - optimizmo nepraranda režisierius.
- Kurtuvėnų dvaras turizmo oazė
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Jei Šiaulių apylinkėse plėtojamas turizmas, tai – Kurtuvėnų dvaro sodyboje. Atvykėlius čia vilioja daug kas – graži gamta, kultūriniai renginiai ir pramogos. Šiandien akies krašteliu apžvelgsime dvaro įdomybes, kurių per dieną tikrai neišbandysi.
 | |  | Kuzniuko ežeras – vienas iš daugybės, kuriame galima pažvejoti. | | Žirgynas dabar teikia ne tik jodinėjimo, bet ir žirgų terapijos paslaugą. |
Žirgai ir jų terapija Kurtuvėnų dvaro sodyba prisikėlė iš laiko dulkių ir pelenų. Dvaro sodyba jau pritaikyta turizmui - Kurtuvėnai turi ambicijų tapti vienu svarbiausių Šiaulių rajono turistinių objektų. Vasarą bene labiausiai čia traukia atvykti žirgai. Senieji Kurtuvėnų dvaro savininkai nuo seno didžiavosi savo žirgais. Dvaro žirgynas ir ratinė stovėjo švariajame dvaro sodybos kieme, šalia rūmų ir svirno. Ir dabar regioninio parko jojimo paslaugų centras įsikūręs buvusiose grafo Pliaterio-Zyberko arklidėse. Lankytojų laukia daugiau nei keturios dešimtys žirgų, prižiūrimų profesionalių trenerių. Organizuojami kelių valandų, ar net dienų žygiai, savaitgaliai ar visos atostogos su žirgais. Norinčių tapti tikrais jojikais laukia jojimo mokykla, kuri veikia ištisus metus. Daugiausia džiaugsmo žirgai teikia vaikams. Neabejojama, kad žirgai yra tarsi delfinai – gerai veikia žmogaus psichiką. Čia ne juokais jau užsiimama žirgų terapija. Kurtuvėnuose tradiciškai organizuojamas Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas - "Kurtuvėnų taurės" varžybos. Kalvotomis miškingomis vietovėmis raiteliai turi įveikti nemažą atstumą. Būtina tausoti žirgo jėgas: menkas kojos nikstelėjimas, ir varžybos - baigtos. Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis priminė, kad šalia dabartinių arklidžių greitai bus įrengtas maniežas, kuriame žirgai galės treniruotis ir žiemą.  | |  | Sodininko namelis, šalia kurio galima apsistoti su palapinėmis ir "kemperiais". | | Rekonstruojamas kalvio namelis greitai taip pat pasitarnaus turistams. |
Kultūros židinys Daugelis istorinių šaltinių teigia, kad į Kurtuvėnus atvykdavo nemažai turtingų ir kilmingų svečių iš užsienio dalyvauti gegužinėje, šv. Jokūbo atlaiduose ir pažiūrėti baudžiauninkų spektaklių. Praėjus kone 200 metų, klojimo teatrų tradicija atgaivinta. Prieš vienuolika metų pradėti rengti kasmetiniai Klojimo teatrų festivaliai, suburiantys mėgėjiškus teatrus iš visos Lietuvos bei užsienio. Kaip ir senovėje, festivalį lydi Šv. Jokūbo atlaidai Kurtuvėnų bažnyčioje. Artimiausia šventė, kuri vėl sukvies minias vaikų – Kalėdos. Porą savaičių prieš jas svirnas pasipuošia šiaudiniais papuošalais, nendriniais baltų simboliais. Vaikai pulkais atvažiuoja čia tam, kad susitiktų su tikru Kalėdų Seneliu, broliu Gruodžiu. Vaikai važinėja rogėmis, žaidžia prie laužo liaudiškus žaidimus, velka ir degina blukį. Kurtuvėnai nuo seno garsėja Užgavėnių eitynėmis, kurių neatsiejama dalimi tapo unikalusis svirnas. Čia po visų kelionių ir elgetavimų susirinkdavo persirengėliai. Šokdavo iki vėlumos ir varydavo žiemą iš kiemo. Dabar ši tradicija taip pat gyva. Žmonės nebijo per Užgavėnes atverti durų kaukėtiems personažams. Į "ubagų balių" pasivaišinti keptais karpiais, alumi, pasilinksminti vakaronėje susirenka visas miestelis ir jo svečiai.  | |  | Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis džiaugiasi, kad Kurtuvėnai jau patrauklūs turistams. | | Obelys veda senovinių veislių vaisius. |
Šimtametis sodas Įprasta, kad mūsų šalyje pagalvojama apie pramogą, tačiau užmirštama buitis, kuri reikalinga turistams. Kurtuvėnų dvare jau yra kelios vietos, kur galima apsistoti keliautojams. Kai svirne baigiasi koncertai ar parodų pristatymai, dalis lankytojų lieka miestelyje ilgesniau ir apsistoja oficinos viešbutyje. Galima apsistoti ir sodininko namelyje. Šalia jo gausu atrakcionų vaikams. Aptverta teritorija, skirta palapinėms ir "kemperiams" pastatyti. Pastaruosius galima prijungti prie reikiamų komunikacijų. Aplink sodininko namą – senos obelys, kurios įskiepytos dar senesnėmis šakomis. R. Tamulaitis tvirtina, kad atkurtos ir išsaugotos senosios sodybos obuolių rūšys. Sode bandoma atkurti kroketo žaidimo tradicijas. Tai aristokratiškas žaidimas, nereikalaujantis didelio fizinio pasirengimo.  | Klojimo teatrų festivalis šalia Kurtuvėnų svirno - atgaivintas ir gyvas. Autoriaus nuotr. |
Vizija pildosi Dar prieš porą metų Kurtuvėnų dvaro sodyboje buvo numatyta įkurti aktyvaus ir pažintinio turizmo centrą su išplėtota infrastruktūra. Dabar tai jau realybė. Kurtuvėnai tapo pamėgtu keliautojų objektu. Tai paskatino parko rekreacinių zonų plėtrą, žuvininkystę, žirginį turizmą, teikiamos maitinimo, nakvynės ir poilsio paslaugos. "Mes net savo svirno alų turime, - džiaugėsi direktorius. – Per šventes žmonės nepagaili sumokėti keliais litais daugiau, kad galėtų nusipirkti šio gėrimo autentiškame butelyje su originalia etikete." Atstatytasis Kurtuvėnų svirnas pritaikytas informacinei, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai. Čia vyksta parodos, spektakliai, pavyzdžiui, Tytuvėnų vasaros festivalis jau neįsivaizduojamas be šios erdvės.
|
|
 |
|
|
|
|
