Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-12-31
Projektai
- Nevyriausybininkai sulaukė pripažinimo
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS Šiaulių nevyriausybininkas Vladimiras Karpovas sako šiais metais sulaukęs visokeriopo įvertinimo. Visos jo vadovaujamos nevyriausybinės organizacijos gavo finansavimą savo veiklai plėtoti. "Nuo pat pradžių siekėme eiti profesionalumo keliu", - sako V. Karpovas, labdaros ir paramos fondo "Agapao", paramos ir labdaros fondo "KRIS - Šiaurės Vakarų Lietuvoje", Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ vadovas.
Pasiekimai Vladimiras Karpovas pberie savo vadovaujamų fondų visada pamini ir savo žmonos Tatjanos Karpovos vadovaujamą VšĮ "Mūsų draugas". "Tai mums artima organizacija, nes užsiima socialine veikla - organizuoja vaikų laisvalaikį, dirba tam, kad vaikas neišeitų gyventi į gatvę", - aiškina V. Karpovas.  | Vytautas Dilinskis (kairėje) ir Andrejus Karpovas, projektų koordinatoriai, džiaugiasi, jog vykdomi projektai padės atsitiesti daugybei likimo luošinamų žmonių. Autoriaus nuotr. |
Nevyriausybinių organizacijų "Agapao", "KRIS - Šiaurės Vakarų Lietuvoje" ir "Samarija" vadovas džiaugiasi, kad po daugelio intensyvaus darbo metų sulaukė tikro įvertinimo. Visos organizacijos ėmėsi įgyvendinti didelius projektus. "Agapao" darbo objektas - priklausomybių kamuojamas vyras. Organizacija pradėjo įgyvendinti 4,3 milijono vertės projektą, kuris truks ketverius metus - „Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, reabilitacija ir socialinė reintegracija, novatoriško socialinių paslaugų modulio kūrimas". "KRIS - Šiaurės Vakarų Lietuvoje" šiuo metu įgyvendina projektą, kurio biudžetas - 100 tūkstančių litų. Tai tarptautinis projektas, skirtas AIDS prevencijai tarp kalinčių žmonių. "Samarija" daugiausia dirba su šeimomis, atsidūrusiomis krizinėse situacijose. Centras šiuo metu konsultuoja 63 šeimas. Keturios šeimos gyvena "Samarijos" patalpose ir bando čia atgauti dvasinę pusiausvyrą. Centro įgyvendinamas projektas, skirtas minėtoms šeimoms, vertas per 1,7 milijono litų. Vytautas Dilinskis ir Andrejus Karpovas, projektų koordinatoriai, džiaugiasi, jog projektai padės atsitiesti daugybei likimo luošinamų žmonių. Ateities planai - komuna V. Karpovas teigia, kad nuo pat pradžių jo vadovaujamos organizacijos siekė eiti profesionalumo keliu. Vadovo nuomone, tokių organizacijų Lietuvoje yra ne taip jau ir daug - ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum. Yra nemažai siekiančių iš tokios veiklos pasipelnyti. Ateityje V. Karpovas planuoja įkurti komuną, kurioje galėtų apsigyventi žmonės, neturintys kur eiti: grįžę iš įkalinimo įstaigų, išsivadavę iš alkoholio ar narkotikų gniaužtų. Pašnekovas įsitikinęs, kad kiekvienas, kuris nežemiškomis pastangomis ir kančiomis grįžo į blaivų gyvenimą, metė narkotikus ir alkoholį, kitą dieną vėl gali atsidurti gatvėje. Kartais reikia net kelerių metų, kad žmogui visiškai sugrįžtų visi darbo ir bendravimo įgūdžiai. Pradžia jau padaryta, nors komuna dar neįregistruota. Šiuo metu "Samarijoje" ganosi ožkos - kelios dešimtys latviškų raguotų padarų, kurių pieną žinovai vadina vaistu. "Dabar vietoj aguonų melžiame ožkas", - sako ūkyje dirbantys žmonės. Tikimasi ateityje komunoje ugdyti ne tik ožkų pieno specialistus, bet ir kitų ūkio šakų žinovus. Komunoje atsiras ir automobilių meistrų, sodininkų, miškų ir parkų prižiūrėtojų, būsto remontuotojų. V. Karpovas minėjo, jog laukia dideli darbai. Teks pirkti žemės, kuriose ganysis ožkos ir avys. Reikia erdvesnio tvarto. Tikimasi pagalbos ir iš supratingų žmonių, kurie nenaudoja savo pievų.
- JAV ugdo, Lietuva nepastebi
-
Eva JAGMINAITĖ Ar galima pykti, kad Lietuvoje nepastebėtus jaunuosius perlus ugdo ir tobulėti skatina amerikiečiai? Ne pirmus metus vykdomoje Lietuvos jaunimo lyderių programoje šiemet vėl dalyvavo du šiauliečiai - J. Janonio gimnazijos dešimtokas Arnoldas Dapkus ir Didždvario gimnazijos vienuoliktokas Edvinas Vitkus. Jaunuoliai, išmokę lyderystės pamokų viešnagėje JAV, bandys jas pritaikyti Lietuvoje. Ar JAV patirti įspūdžiai nepaskatins jaunuolių pakelti sparnų iš Lietuvos, kol kas yra paslaptis.
 | Jaunuoliai, išmokę lyderystės pamokų viešnagėje JAV, bandys jas pritaikyti Lietuvoje. LJL archyvo nuotr.
|
Beveik kaip filmuose Pirmąją vizito į JAV dieną jaunieji lyderiai susipažino su šia šalimi. "Buvo ir mums neįprastų dalykų, mat Amerikos įvaizdį kuria keturi miestai – Majamis, Niujorkas, Los Andželas ir Čikaga, todėl patekę į Sietlą pamatėme ne įprastinį JAV vaizdelį. Tiesa, kultūrinio šoko nebuvo, o štai miego labai trūko, - įspūdžiais dalijasi E. Vitkus. – Teko dalyvauti Mokyklos dienoje, kuri įvairiuose JAV regionuose yra viena svarbiausių švenčių, vadinama "Home coming", kuomet vietinė futbolo komanda žaidžia pirmas rungtynes namie. Būtent Mokyklos diena parodė mums tą įprastą amerikietiškuose filmuose matytą vaizdą, kuomet futbolo žaidėjai jaučiasi bene dievaičiai - jiems pastatomas atskiras stalas valgykloje, jie jaučiasi svarbūs". Tiesa, amerikiečiai klausinėjo, ar anglų kalba yra vaikinų gimtoji ir valstybinė Lietuvoje, mat stebino puikios vaikinų kalbos žinios ir gebėjimas kalbėti beveik be akcento. Jaunuoliai gyveno juos priėmusiose šeimose. A. Dapkų globojusi šeima - antrąkart susituokę vyresnio amžiaus žmonės: žmona - pensijon neseniai išėjusi teisininkė, aktyviai dalyvaujanti visuomeniniame gyvenime, vyras - inžinierius "Boing" kompanijoje, pasirašęs ne vieną "Top secret" segtuvą. Bendram poros vaikui - penkiolika. E. Vitkų priėmusioje šeimoje tėtis dirba "Microsoft" inžinieriumi, mama – psichologė. Šeimoje auga Edvino vienmetis sūnus. Vaikinai sako, kad dažniausiai su šeimomis teko bendrauti organizaciniais klausimais – kur ir kada juos reikia nuvežti, kada pasiimti. "Turtuoliai tik amerikiečiai" – mitas Per beveik dvi vizito savaites penkių jaunimo lyderių iš Lietuvos darbotvarkė buvo labai gausi. Jiems teko garbė spausti ranką ne tik smulkių įmonių, bet ir pasaulyje garsių bendrovių atstovams. "Pagarba ir paprastumas išties buvo didžiuliai. Į susitikimus su mumis ateidavo jei ne patys aukščiausi stambių firmų vadovai, tai padalinių viršininkai ar vadovų "dešiniosios rankos". Teko bendrauti su įmonių savininkais. Bene didžiausią įspūdį paliko apsilankymas "Theo Chocolate", kuri gamina brangesnį nei įprastą šokoladą, tačiau dalyvauja "Fair Trade" programoje, kuri užtikrina, kad gaminant šokoladą ir auginant pupeles nebūtų išnaudojami vaikai. Šios įmonės savininkas pats kadaise pradėjo nuo pupelių auginimo ir dėl to gerai supranta, kur galima sutaupyti. Aukšta aptarnavimo kokybe stebino "Nordstrome" tinklas. Šioje prabangių rūbų parduotuvėje viskas iki smulkmenų apgalvota, yra net baras laukiantiems savo apsipirkinėjančių žmonų", - pasakoja A. Dapkus. Vaikinai sako pastebėję, kad sunkiausius darbus dažniausiai dirba emigrantai iš Azijos ir Afrikos šalių, tačiau tai, jog turtingiausi ir daugiausia pasiekę JAV yra tik amerikiečiai, anot vaikinų, tėra mitas. "Teko pabuvoti ir labai turtingų kinų namuose. Beje, kinai užima aukštus postus, daug uždirba. Todėl manyti, kad emigrantams tenka tik juodžiausi darbai, būtų klaidinga. Net "Microsoft'e" yra dirbančių lietuvių", - sako E. Vitkus. Skatins savanoriauti Paklausti, kokią patirtį parsivežė iš JAV, vaikinai sako, kad pirmiausia išmoko mylėti tai, ką daro. "Juk labai paprasta: darai tai, kas tau patinka, ir atsiriboji nuo to, kas neteikia malonumo. Reikia atsiriboti nuo stereotipų, nestatyti barjerų ir likti "open-minded" (angl. plačiau mąstantiems), tuomet galima pasiekti puikių rezultatų", – sako A. Dapkus. Jo bendrakeleivis E. Vitkus sako, jog vertingiausios JAV buvo savanorystės pamokos, mat apstulbo sužinojęs, kad stambios įmonės be jokio atlygio ir jokio savanaudiško intereso labdaringai remia smulkųjį verslą, smulkias įmones. O štai "Microsoft" darbuotojai gali tris dienas per metus ne tik savanoriauti kokioje nors labdaros organizacijoje, bet ir patys neretai paprašo jų tų dienų atlyginimą paaukoti toms labdaros organizacijoms, kuriose savanoriauja. Pati įmonė suteikia darbuotojams tokią galimybę ir ją skatina. "Lietuvoje savanoryste neretai vis dar laikoma tai, kas brukama per prievartą, primetama. Bet, pavyzdžiui, jei man patinka sportas, juk man nesunku be atlygio vesti sporto renginį. Jei valdžia neturi pinigų miesto parkui sutvarkyti, o šiauliečiams norisi, kad jis būtų švarus, mums tereikia, kad vienas iš dešimties šiauliečių ateitų savanoriškai tvarkyti parko ir jau turėtume apie 12 tūkstančių savanorių. O norint sutvarkyti lankytinas vietas pakaktų mažiau nei tūkstančio. Reikia įtikinti, kad savanorystė yra gerai, kad savanorystė patiems teikia malonumą", - sako vaikinai. Anot jų, dažnai jaunimas ką nors daro vedini "bandos jausmo", todėl jei pritrauksime bent dalį jaunimo ar į tokias savanoriškas akcijas trauks žinomi, autoritetingi žmonės, savanorystė taps dažnesnis reiškinys.
|
|
 |
|
|
|
|
