Nuo 2012 m. sau­sio 22 d. iki ba­lan­dþio 8 d. TV3 ka­na­lu vël bus trans­liuo­ja­mas pro­jek­tas „Cho­rø ka­rai“. Kaip ir per­nai me­tais, pro­jek­te su­si­kaus áþy­miau­si Lie­tu­vos at­li­kë­jai, ku­rie, pa­si­kvie­tæ ta­len­tin­gas cha­riz­ma­tiš­kas as­me­ny­bes, su­for­muos sa­vo gim­to­jo mies­to cho­rà.

Kas­met „Ki­ta­va“ su­ren­gia per pus­šim­tá kon­cer­tø, yra daþ­na te­le­vi­zi­jos lai­dø vieš­nia.

At­li­kë­jø pa­ruoš­ti cho­rai sa­vait­ga­liais tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je ko­vos uþ sa­vo mies­to gar­bæ. Lai­më­tas pri­zas bus skir­tas mies­tui – nu­ga­lë­to­jø pa­si­rink­tam lab­da­ros ob­jek­tui (vai­kø li­go­ni­nei, se­ne­liø na­mams, kû­di­kiø glo­bos na­mams ir kt.). Tai bus ne tik cho­rø, bet ir mies­tø ka­rai! At­li­kë­jø mi­si­ja šia­me pro­jek­te bus at­skleis­ti nau­jus gim­to­jo mies­to ta­len­tus, nes kiek­vie­no­je lai­do­je sa­vo cho­re jie tu­rës ras­ti vis ki­tø so­lis­tø, ku­riems cho­ris­tai at­liks pri­ta­rian­èià­jà par­ti­jà.

Iš­gir­dæ þo­dá „cho­ras“, dau­ge­lis ási­vaiz­duo­ja aka­de­mi­ná cho­rà, iš­si­ri­kia­vu­sá ke­lio­mis ei­lë­mis ant laip­te­liø, pa­si­puo­šu­sá il­go­mis su­kne­lë­mis, kos­tiu­mais ar tau­ti­niais dra­bu­þiais, dai­nuo­jan­tá aka­de­mi­ná re­per­tua­rà. Vi­so to šia­me pro­jek­te ir ne­bus. Tai bus mo­der­nûs cho­rai, ku­rie at­liks vi­sø lai­kø lie­tu­viš­kus bei pa­sau­lio hi­tus ar dai­nas iš at­li­kë­jo, pro­diu­suo­jan­èio sa­vo mies­to cho­rà, re­per­tua­ro. Su kiek­vie­na „Cho­rø ka­rø“ ko­man­da dirbs ne tik pa­tys at­li­kë­jai, chor­meis­te­ris, bet ir re­þi­sie­riai, cho­reog­ra­fai, mu­zi­kos pro­diu­se­riai. Cho­ro ávaiz­dþiu rû­pin­sis sti­lis­tai, kir­pë­jai, gri­muo­to­jai. Þiû­ro­vai kiek­vie­no­je lai­do­je iš­vys ne tik dai­nuo­jan­tá, bet ir šo­kan­tá bei vai­di­nan­tá cho­rà. Kiek­vie­nas cho­ras tu­rës sa­vo spal­và: rau­do­nà, më­ly­nà, þa­lià, bal­tà, gel­to­nà ar kt.

Pro­jek­te for­muo­ti Šiau­liø mies­to cho­ro, gin­ti mies­to gar­bës ir tap­ti Šiau­liø mies­to cho­ro ge­ne­ro­lu pa­kvies­ta Šiau­liø uni­ver­si­te­to So­cia­li­niø moks­lø fa­kul­te­to gru­pë „Ki­ta­va“. 10-me­tá šven­èian­tis ko­lek­ty­vas jau daug me­tø Lie­tu­vos þiû­ro­vus þa­vi tik gy­vai at­lie­ka­ma kon­cer­ti­ne pro­gra­ma, ku­rios iš­skir­ti­nu­mà le­mia au­to­ri­nës lie­tu­viø liau­dies mu­zi­kos in­terp­re­ta­ci­jos, jau­nat­viš­kas šëls­mas ir ener­gi­ja. Kas­met „Ki­ta­va“ su­ren­gia per pus­šim­tá kon­cer­tø, yra daþ­na te­le­vi­zi­jos lai­dø vieš­nia, da­ly­vau­ja ávai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se ir yra më­gia­ma sa­vo mies­to þiû­ro­vø.

Cho­rui va­do­vau­ti pa­kvies­ta il­ga­me­të Šiau­liø uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to dës­ty­to­ja, cho­ro „Stu­dium“ va­do­vë, Šiau­liø mies­to dai­nø šven­èiø di­ri­gen­të, ávai­riø kul­tû­ros ren­gi­niø or­ga­ni­za­to­rë ir re­þi­sie­rë Bi­ru­të Ja­no­nie­në-Sa­vic­kai­të.

***

Lapk­ri­èio 17 d. 18 val. Šiau­liø klu­be „Ha­va­na“ vyks Šiau­liø mies­to cho­ro at­ran­ka. Or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si su­lauk­ti jau­nat­viš­kø, ener­gi­ja pul­suo­jan­èiø, cha­riz­ma­tiš­kø ir ta­len­tin­gø as­me­ny­biø, ku­rios su­for­muos Šiau­liø mies­to stu­den­tiš­kà­já cho­rà. Á cho­ro at­ran­kà kvie­èia­mi bû­si­mi, esa­mi ir bu­væ stu­den­tai.

Ateik ir áro­dyk, kad Šiau­liai tu­ri jau­nat­viš­ko, ta­len­tin­go, kû­ry­bin­go ir verþ­laus po­ten­cia­lo!!!

„Ki­ta­va“, cho­ro va­do­vë Bi­ru­të Ja­no­nie­në-Sa­vic­kai­të ir TV3 „Cho­rø ka­rø“ pro­diu­se­riai

***

Pir­ma­die­ná, lapk­ri­èio14-àjà, 14 val. tie­sio­gi­në­je nau­jie­nø po­rta­lo „Etap­lius.lt“ vaiz­do kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vaus ne­tra­di­ci­nio folk­lo­ro gru­pë „Ki­ta­va“, ku­ri pro­jek­te „Cho­rø ka­rai“ su­ti­ko tap­ti Šiau­liø mies­to cho­ro ge­ne­ro­lu. Lai­do­je bus kal­ba­ma apie „Ki­ta­vos“ mu­zi­kà, „Cho­rø ka­rø“ at­ran­kà, pa­si­ruo­ši­mà cho­rø ko­voms ir lû­kes­èius. Klau­si­mus lai­dos pa­šne­ko­vams Kæs­tu­èiui ir Ra­sai Stoš­kams jau ga­li­ma pa­teik­ti „Etap­lius. lt rub­ri­ko­je „Vi­deo­kon­fe­ren­ci­ja“ ar­ba tie­sio­gi­nës lai­dos me­tu.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Spa­lio 23-ià­jà Šiau­liø are­no­je vyks per­nai be­veik pen­kis tûks­tan­èius ope­ros më­gë­jø pri­trau­kæs „Bo­he­mie­èiø“ ir elekt­ro­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­jø eks­pe­ri­men­tas – mu­zi­ki­nis teat­ra­li­zuo­tas re­gi­nys XYZ. Re­þi­sie­rës Da­lios Ibel­haup­tai­tës spren­di­mus, pa­si­da­bi­nu­sios Juo­zo Stat­ke­vi­èiaus kos­tiu­mais, ágy­ven­dins ge­riau­sios „Bo­he­mie­èiø“ ope­ros so­lis­tø pa­jë­gos. As­mik Gri­gor­jan, Je­ro­ni­mas Mi­lius, Joa­na Ged­min­tai­të, Ra­fai­las Kar­pis, Si­gu­të Sto­ny­të ir ki­ti at­liks dvy­li­ka nau­jø gar­siø ari­jø ir due­tø in­terp­re­ta­ci­jø, skam­bant elekt­ro­ni­nei mu­zi­kai.

Bohemieèiai Lietuvoje no­ri­ da­ry­ti to­kius da­ly­kus, ko­kiø ne­ga­li da­ry­ti ki­tur, net Pa­ry­þiaus na­cio­na­li­në­je ope­ro­je. „Bohemieèiø“ archyvo nuotr.

„Bo­he­mie­èiai“ – kû­ry­bi­nis reiš­ki­nys

Penk­tà­já gim­ta­die­ná šven­èian­tys „Bo­he­mie­èiai“ sa­vo kon­cer­tø ir spek­tak­liø il­gai ne­ga­lë­jo iš­ga­ben­ti á ki­tus mies­tus. Pa­sak re­þi­sie­rës Da­lios Ibel­haup­tai­tës, pa­sta­ty­mai bu­vo gran­dio­zi­niai, juo­se da­ly­vau­da­vo daug þmo­niø, pa­da­bin­tø ga­ly­be kos­tiu­mø. Nusp­ren­dus spek­tak­lius kur­ti drau­ge su elekt­ro­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­jais, to­dël at­si­sa­kius or­kest­ro bei cho­ro, „bo­he­mie­èiai“ da­bar ga­li at­vyk­ti á ki­tus mies­tus ir ne­ti­kë­tus spren­di­mus bei pro­jek­tus pa­ro­dy­ti ki­tø ša­lies mies­tø gy­ven­to­jams, ávai­riam þiû­ro­vø ra­tui.

Praë­ju­siais me­tais „Bo­he­mie­èiai“ ry­þo­si imp­ro­vi­zuo­ti su stip­riau­siais Lie­tu­vo­je elekt­ro­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­jais Ma­rio Ba­sa­nov, Leon So­mov ir Few Nol­der. Taip gi­më uni­ka­lus spek­tak­lis, ku­rio me­tu gy­vai at­lie­ka­mos kla­si­ki­nës ope­rø ari­jos su­si­pi­na bend­ro­je der­më­je su šiuo­lai­ki­nës elekt­ro­ni­nës mu­zi­kos gar­sais, o sim­fo­ni­ná or­kest­rà pa­kei­èia kom­piu­te­riai.

So­lis­tai – iš ávai­riø kam­pe­liø

Pro­jek­tas XYZ šie­met su­gráþ­ta at­si­nau­ji­næs – ne tik su nau­ja de­ko­ra­ci­ja, ne­ti­kë­tais re­þi­sû­ri­niais spren­di­mais bei J. Stat­ke­vi­èiaus kos­tiu­mais, bet ir su dvy­li­ka nau­jø gar­siø ari­jø ir due­tø in­terp­re­ta­ci­jø.

Šiau­liuo­se dai­nuos rim­èiau­sios „Bo­he­mie­èiø“ pa­jë­gos – iš Ang­li­jos su­gráþ­ta Lau­ry­na Ben­dþiû­nai­të, po sëk­min­gø prem­je­rø Ber­ly­no ir Kel­no ope­ro­se iš Aust­ri­jos par­vyks As­mik Gri­go­rian, at­vyks ir Lai­mo­nas Pau­tie­nius, šiuo me­tu dai­nuo­jan­tis pa­grin­di­nes ba­ri­to­no par­ti­jas Diu­sel­dor­fo ope­ro­je, o Leon So­mov gráš iš Briu­se­lio.

XYZ spek­tak­ly­je pa­si­ro­dys ir Joa­na Ged­min­tai­të, Ra­fai­las Kar­pis, Je­ro­ni­mas Mi­lius, Aud­rius Ru­be­þius bei Dai­nius Stumb­ras. Tai uni­ka­li pro­ga vie­no­je sce­no­je iš­vys­ti vi­sus, ku­riuos dël sëk­min­gai be­si­klos­tan­èios kar­je­ros uþ­sie­ny­je vis re­èiau ga­li­ma ma­ty­ti Lie­tu­vo­je.

Pir­mà kar­tà pro­jek­te XYZ pa­si­ro­dys á ko­lek­ty­và ási­lie­ju­si Lie­tu­vos ope­ros pri­ma­do­na Si­gu­të Sto­ny­të bei Vai­das Vyš­niaus­kas.

Kiek­vie­nas kon­cer­tas – prem­je­ra

D. Ibel­haup­tai­të sa­kë ne­nu­si­vy­lu­si su­ma­ny­mu pa­teik­ti elekt­ro­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­jams kû­ri­nius ori­gi­na­liai in­terp­re­ta­ci­jai. Pa­si­rin­ko þy­miau­sias ari­jas, o kû­rë­jams ir dai­ni­nin­kams lin­kë­jo nau­jø pa­tir­èiø ir net prie­šin­fark­ti­nës bûk­lës. „Vai­ki­nai ma­næs ne­nu­vy­lë. Vi­si 16 kû­ri­niø yra at­lie­ka­mi gy­vai. Pri­si­me­nu pir­mà­já kon­cer­tà. Jø vei­do iš­raiš­ka bu­vo to­kia, ko­kios dau­giau nie­ka­da ne­pa­ma­ty­si – vi­si bu­vo prie­šin­fark­ti­nës bûk­lës“, – juo­kë­si re­þi­sie­rë sa­ky­da­ma, kad kiek­vie­nas jø kon­cer­tas – prem­je­ra ir at­li­kë­jams, ir þiû­ro­vui. Vi­si imp­ro­vi­zuo­ja, vi­si ne­pap­ras­tai jau­di­na­si.

Ope­ros pri­ma­do­na Joa­na Ged­min­tai­të tei­gë ma­niu­si, kad ope­ra ir elekt­ro­ni­në mu­zi­ka – vi­siš­kai ne­su­de­ri­na­mi. Pak­vies­ta á pro­jek­tà ji il­gai svars­të, ar pa­vyks. „Kai mu­zi­ko­je esi lyg þu­vis van­de­ny­je, net 30 ki­log­ra­mø svo­rio rû­bai tam­pa leng­vais pû­ke­liais“, – sa­kë ji.

So­lis­tai kon­cer­te tu­ri ne­ma­to­mus mik­ro­fo­nus, dai­nuo­ja gy­vai, imp­ro­vi­zuo­ja, o kos­tiu­mus kei­èia to­kiu grei­èiau, kad, D. Ibel­haup­tai­tës tei­gi­mu, po­kštau­ja­ma, ar ne­ver­të­tø bi­lie­tø par­da­vi­në­ti ir uþ­ku­li­siuo­se.

Je­ro­ni­mas Mi­lius at­vi­ra­vo, kad pa­kvies­tas da­ly­vau­ti pro­jek­te iš pra­dþiø vi­siš­kai ne­si­jau­di­næs. Bu­vo pri­pra­tæs prie vi­so­kios mu­zi­kos, bet su­þi­no­jæs, kad da­ly­vaus ne miu­zik­le, ëmë stre­suo­ti. „Kai su­lau­kiu kû­ri­niø, plo­ju iš lai­mës ka­tu­èiø, o vë­liau imu ma­ny­ti, kad man ne­pa­vyks“, – at­vi­ra­vo jis.

D. Ibel­haup­tai­të tei­gë J. Mi­liø pa­kvie­tu­si á ko­man­dà, nes „Trium­fo ar­ko­je“ pa­ma­èiu­sá já, þmo­gø de­gan­èio­mis aki­mis. „Aš já ban­dau at­vers­ti á ope­ros dai­ni­nin­kà, jis ne­pa­si­duo­da, tad taip ir ko­vo­ja­me“, – po­kšta­vo re­þi­sie­rë.

Elekt­ro­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­jas Few Nol­der (Li­nas Stroc­kis) tei­gë, kad jiems bu­vo ki­læs tik­rai ne­leng­vas uþ­da­vi­nys. Yra ápras­ta, kad elekt­ro­ni­në mu­zi­ka skam­ba ne­tra­di­ci­në­se erd­vë­se, bet jà su­de­rin­ti su ope­ra bu­vo su­dë­tin­ga. So­lis­tai bû­na ámes­ti lyg á šal­tà van­de­ná. Jau­di­na­si ir elekt­ro­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­jai, va­di­na­mi elekt­ro­ni­niais ber­niu­kais. Jie ne šiaip „mai­go, spau­do ir su­kio­ja“ – ap­reng­ti sun­kiais kos­tiu­mais pri­va­lo ir imp­ro­vi­zuo­ti, ir net ne­su­ju­dë­ti.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Ki­tà­met da­lis Šiau­liø re­gio­no nuo­sa­vø na­mø gy­ven­to­jø pri­va­èio­se val­do­se tu­rës kom­pos­ta­vi­mo dë­þes ar­ba kon­tei­ne­rius bios­kai­dþioms at­lie­koms. Kon­tei­ne­rá ar­ba kom­pos­ta­vi­mo dë­þæ gy­ven­to­jams ne­mo­ka­mai duos Šiau­liø re­gio­no at­lie­kø tvar­ky­mo cent­ras (ŠRATC), ágy­ven­di­nan­tis pro­jek­tà „Šiau­liø re­gio­no ko­mu­na­li­niø at­lie­kø sis­te­mos plët­ra“. Kuo ski­ria­si kom­pos­tas nuo bios­kai­dþiø at­lie­kø ir kaip ap­si­spren­di­mas kom­pos­tuo­ti at­lie­kas ga­li pa­si­tar­nau­ti þmo­gui ir gam­tai?

Kom­pos­ta­vi­mo dë­þës yra ga­na iš­vaiz­dþios. Dë­þës ne­tu­ri dug­no, o jo apa­èia at­si­da­ro lyg stal­èius, tad kom­pos­tà leng­va paim­ti ir juo træš­ti au­ga­lus.

Nau­da – ke­le­rio­pa

Pro­jek­tas „Šiau­liø re­gio­no ko­mu­na­li­niø at­lie­kø sis­te­mos plët­ra“, ku­rá 85 pro­c. fi­nan­suo­ja ES Sang­lau­dos fon­das ir 15 pro­c. pro­jek­to ren­gë­jai – la­bai reikš­min­gas. Já ágy­ven­di­nus pa­si­keis at­lie­kø tvar­ky­mo sis­te­ma, o á sà­var­ty­nus bus iš­ve­þa­ma vos 20-30 pro­c. da­bar­ti­nio at­lie­kø kie­kio. At­lie­kos bus per­dir­ba­mos, pa­nau­do­ja­mos, tad pa­si­keis ir gy­ven­to­jams tei­kia­mos pa­slau­gos.

Mo­ni­ka Nar­bu­tie­në, ŠRATC vie­šø­jø ry­šiø spe­cia­lis­të, sa­ko, kad pro­jek­tu ti­ki­ma­si pa­siek­ti, jog 2013 me­tais á sà­var­ty­nà at­ke­liau­tø dvi­gu­bai ma­þiau bios­kai­dþiø at­lie­kø nei yra da­bar. 2020-ai­siais me­tais á sà­var­ty­nà ga­lës pa­tek­ti vos 25 pro­c. 2000 m. at­lie­kø kie­kio.

Ágy­ven­di­nant pro­jek­tà vi­sam Šiau­liø re­gio­nui bus nu­pirk­ti 38 tûkst. kon­tei­ne­riø bios­kai­dþioms at­lie­koms ir kom­pos­ta­vi­mo dë­þiø. Kom­pos­ta­vi­mo dë­þës, ku­rio­se pri­va­èiø val­dø gy­ven­to­jai ga­lës kom­pos­tuo­ti at­lie­kas, bus ne ma­þes­nës nei 600 lit­rø tal­pos. Kon­tei­ne­riai bios­kai­dþioms at­lie­koms bus 140 ar­ba 240 lit­rø tal­pos.

In­di­vi­dua­liø val­dø gy­ven­to­jai tu­rës pa­si­rink­ti, ar no­ri nau­do­ti kom­pos­ta­vi­mo dë­þæ, ar kon­tei­ne­rá bios­kai­dþioms at­lie­koms. Jei þmo­nës no­rës dë­þë­se kom­pos­tuo­ti suy­ran­èias at­lie­kas, mo­kes­tis uþ ki­tas iš­ve­þa­mas at­lie­kas jiems bus ma­þes­nis. Kiek ma­þes­nis, dar në­ra áver­tin­ta, ta­èiau aiš­ku, kad jei þmo­gus iš­me­ta ma­þiau at­lie­kø, mo­kë­ti uþ pa­slau­gà ir­gi tu­ri ma­þiau.

Jei gy­ven­to­jai ne­no­rës tu­rë­ti kom­pos­to ir nau­do­sis spe­cia­liais kon­tei­ne­riais, uþ iš­ve­þa­mas at­lie­kas mo­kës nu­sta­ty­to dy­dþio mo­kes­tá. Pa­sak pa­šne­ko­vës, kom­pos­ta­vi­mo dë­þës ne­bus da­li­ja­mos gy­ven­vie­tëms, kur yra ma­þiau nei šim­tas pri­va­èiø na­mø.

Ko­kias at­lie­kas bus ga­li­ma mes­ti á kon­tei­ne­rius bios­kai­dþioms at­lie­koms ir ko­kias – á kom­pos­ta­vi­mo dë­þes?

Pa­sak M. Nar­bu­tie­nës, á kon­tei­ne­rius bios­kai­dþioms at­lie­koms ne­ga­li­ma mes­ti më­sos, þu­vies, pie­no pro­duk­tø, dar­þo­viø, ku­rias ap­do­ro­jant ter­miš­kai nau­do­ja­mas alie­jus, ki­ti rie­ba­lai. Á kon­tei­ne­rius ga­li­ma mes­ti tik þa­lià­sias at­lie­kas – dar­þo­ves, vai­sius, þo­læ, la­pus. Su­kaup­tas bios­kai­dþias at­lie­kas ve­þë­jai iš­veš á kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­les, kur at­lie­kos bus kom­pos­tuo­ja­mos pra­mo­ni­niu bû­du.

Jei gy­ven­to­jai pa­si­rinks kom­pos­ta­vi­mo dë­þes, á jas ga­lës mes­ti þo­læ, la­pus, vai­sius, dar­þo­ves, ar­ba­tos ir ka­vos tirš­èius, ter­miš­kai ap­do­ro­tus rie­bius mais­to li­ku­èius, po­pie­riø, smul­kin­tà kar­to­nà, smul­kin­tas ša­ke­les. Á kom­pos­ta­vi­mo dë­þes ne­pa­tar­ti­na mes­ti kau­lø, më­sos ir þu­vies at­lie­kø, nes jie ga­li vi­lio­ti grau­þi­kus.

„Pa­si­rin­kus kom­pos­ta­vi­mo dë­þes gy­ven­to­jams nau­da bus ke­le­rio­pa – jiems bus tai­ko­ma ma­þes­në rink­lia­va bei ga­lës pa­si­ga­min­ti na­tû­ra­lios trà­šos. Kom­pos­ta­vi­mo dë­þës yra di­des­nës nei kon­tei­ne­riai, tad at­lie­kø ga­li­ma iš­mes­ti dau­giau“, – sa­ko M. Nar­bu­tie­në.

Kom­pos­tui su­si­da­ry­ti tin­ka­mas at­lie­kas re­ko­men­duo­ja­ma á dë­þes dë­ti jas tar­pu­sa­vy­je pa­mai­šius. Nau­do­jant spe­cia­lias bak­te­ri­jas, kom­pos­tas su­si­for­muo­ja jau po dvie­jø më­ne­siø.

Na­tû­ra­li trà­ša

Kom­pos­ta­vi­mo dë­þë yra be dug­no ir sta­to­ma ant þe­mës. Taip yra to­dël, kad be­si­ga­mi­nan­tis per­tek­li­nis skys­tis ger­tø­si á þe­mæ, o iš jos á dë­þæ ga­lë­tø leng­vai pa­tek­ti slie­kai, bak­te­ri­jos, ku­rie pa­ge­ri­na kom­pos­to ga­my­bà.

Á kom­pos­ta­vi­mo dë­þæ ne­pa­tar­ti­na mes­ti pikt­þo­liø su su­bren­du­sio­mis sëk­lo­mis. Sëk­los ga­li ne­spë­ti suir­ti, tad to­kiu kom­pos­tu træ­šiant þe­mæ ga­li­ma pikt­þo­les pa­së­ti.

Kom­pos­tuo­jant at­lie­kas, pa­tar­ti­na jas pa­mai­šy­ti, áber­ti smul­kin­tø ša­ke­liø, nes pa­sta­ro­sios su­for­muo­ja oro tar­pus, rei­ka­lin­gus sëk­min­gam pu­vi­mo pro­ce­sui. Kom­pos­tui for­muo­tis rei­kia drëg­mës, tad dë­þës tu­ri­ná re­ko­men­duo­ja­ma pa­lais­ty­ti. Per daug drëg­mës në­ra ge­rai, to­dël tam, kad ne­pri­ly­tø, kom­pos­to dë­þës tu­rës dang­èius.

Pa­sak M. Nar­bu­tie­nës, kom­pos­tas dë­þë­se su­si­for­muo­ja per me­tus, bet jei no­ri­ma jo gau­ti grei­èiau, ga­li­ma par­duo­tu­vë­se ási­gy­ti spe­cia­liø bak­te­ri­jø. Pa­nau­do­jus bak­te­ri­jas kom­pos­to ga­li­ma tu­rë­ti jau po pu­sant­ro më­ne­sio.

„Á kom­pos­ta­vi­mo dë­þes ne­ga­li­ma mes­ti ne­pû­van­èiø at­lie­kø, pa­vyz­dþiui, po­lie­ti­le­no. Ne­re­ko­men­duo­ja­ma mes­ti ir þur­na­lø po­pie­riaus. Su­si­for­ma­væs kom­pos­tas pa­na­šus á juo­dà pu­rià þe­mæ. Moks­li­nin­kai áro­dë, kad na­tû­ra­liu kom­pos­tu træ­šia­mi au­ga­lai re­èiau ser­ga, au­ga veš­les­ni ir jø der­lius bû­na gau­ses­nis. Tai eko­lo­giš­ka trà­ša, tad juo træ­šia­mi vai­siai ir dar­þo­vës yra eko­lo­giš­ki“, – sa­ko pa­šne­ko­vë.

Kaip rû­šiuo­ti ki­tas at­lie­kas?

At­lie­kas, ku­riø ne­ga­li­ma mes­ti nei á kom­pos­ta­vi­mo dë­þes, nei á bios­kai­dþiø at­lie­kø kon­tei­ne­rius, gy­ven­to­jai tu­rës rû­šiuo­ti: at­skir­ti stik­là, po­pie­riø, me­ta­là ir plast­ma­sæ. Li­ku­sias šiukš­les bus ga­li­ma iš­mes­ti á miš­riø ko­mu­na­li­niø at­lie­kø kon­tei­ne­rius.

Á kon­tei­ne­rius, skir­tus stik­lui, ga­li­ma mes­ti bu­te­lius, stik­lai­nius, du­þe­nas, in­dus. Stik­lo ta­ra tu­ri bû­ti šva­ri, ta­èiau eti­ke­èiø pa­ša­lin­ti ne­bû­ti­na.

Plast­ma­sës ir me­ta­lo at­lie­kas ga­li­ma mes­ti á plast­ma­sei skir­tus kon­tei­ne­rius. Ga­li­ma iš­mes­ti tik šva­rø plas­ti­kà, o pa­èià pa­kuo­tæ re­ko­men­duo­ja­ma su­spaus­ti.

Iš­me­ta­mas po­pie­rius ga­li bû­ti su sà­var­þë­lë­mis, lip­nia juos­te­le. Kar­to­ni­nes dë­þes re­ko­men­duo­ja­ma iš­lanks­ty­ti ir su­smul­kin­ti.

Ágy­ven­di­nant pro­jek­tà mo­kes­èiai di­dës

Pro­jek­tas „Šiau­liø re­gio­no ko­mu­na­li­niø at­lie­kø sis­te­mos plët­ra“ pra­dë­tas ágy­ven­din­ti 2010-ai­siais. Ap­lin­kos pro­jek­tø val­dy­mo agen­tû­rai bu­vo pa­teik­ta pa­raiš­ka gau­ti ES struk­tû­ri­næ pa­ra­mà pro­jek­tui, o praë­ju­siø me­tø pa­bai­go­je bu­vo pa­si­ra­šy­ta pro­jek­to „Šiau­liø re­gio­no ko­mu­na­li­niø at­lie­kø tvar­ky­mo sis­te­mos plët­ra“ fi­nan­sa­vi­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo su­tar­tis.

Pro­jek­to biu­dþe­te nu­ma­ty­ta di­dþiau­sia pro­jek­to tin­ka­mø fi­nan­suo­ti iš­lai­dø su­ma – 54.486.875,00 Lt. ES Sang­lau­dos fon­do lë­šos pro­jek­tui ágy­ven­din­ti – iki 46.313.843,00 Lt.

Pro­jek­to veik­lø ágy­ven­di­ni­mo pra­dþia 2010 m. lie­pos 2 d. Pro­jek­to veik­lø ágy­ven­di­ni­mo pa­bai­ga 2013 m. gruo­dþio 30 d.(su ga­li­my­be pra­tæs­ti 6 mën.).

Ágy­ven­di­nus pro­jek­tà bus iš­plës­ta ko­mu­na­li­niø at­lie­kø tvar­ky­mo sis­te­ma, su­kur­ta inf­rast­ruk­tû­ra 114 000 to­nø ko­mu­na­li­nëms at­lie­koms su­tvar­ky­ti, bei uþ­tik­rin­ta, kad ne ma­þiau nei 50 pro­c. Šiau­liø ko­mu­na­li­niø at­lie­kø, tvar­ky­mo re­gio­no te­ri­to­ri­jo­je, su­si­da­ran­èiø ko­mu­na­li­niø bio­lo­giš­kai skai­dþiø at­lie­kø bû­tø per­dir­ba­mos ar ki­taip pa­nau­do­ja­mos.

Jau nuo 2013 m. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja nu­ma­to áves­ti mo­kes­tá uþ ap­lin­kos ter­ši­mà ne­pa­vo­jin­gø at­lie­kø sà­var­ty­nuo­se pa­ša­lin­to­mis at­lie­ko­mis (sà­var­ty­no mo­kes­tá), ku­ris tu­rë­tø bû­ti 75 Lt/t ir kas­met di­dë­ti po 20 Lt/t, kol pa­siek­tø 155 Lt/t. Ti­ki­mà­si, kad ágy­ven­di­nus pro­jek­tà mo­kes­èiai di­dës, ta­èiau jie bus ma­þes­ni, nei tuomet jei pro­jek­tas ne­bû­tø ágy­ven­din­tas“, – sa­ko ŠRATC at­sto­vë.

Anot M. Nar­bu­tie­nës, in­for­ma­ci­ja apie pro­jek­tà bus vie­ši­na­ma per te­le­vi­zi­jà, ra­di­jà, spau­dà.

Oksana LAURUTYTË

Rugpjûèio 1-àjà Šiauliø arenos Sporto muziejus pasipildë nauju eksponatu - Tibeto nacionalinës sporto asociacijos futbolo komandos marškinëliais. Marškinëlius muziejui padovanojæs Vaidas Gasickas sako, kad dovanojimo esmë - ne tik praturtinti muziejaus archyvà. "Tibetas - didþiausia ir ilgiausiai iki šiol okupuota pasaulio valstybë, kuri pirmoji pripaþino Lietuvos Nepriklausomybæ. Marškinëlius dovanoju norëdamas paskatinti þmones atkreipti dëmesá á þmogaus teisiø padëtá pasaulyje ir pirmiausia - Tibete".

Dovanà priëmusi 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems þaidynës "Šiauliai-2012" sekretoriato administratorë Sigita Vaitkaitytë sakë, kad muziejus mielai priims ir tuos marškinëlius, ant kuriø autografus bus palikæ visi Tibeto futbolo komandos nariai. Pasaulis maþai þino apie tai, kad Tibeto futbolo komanda ákurta išeivijoje - šiaurës Indijoje. V. Gasickas, šià þiemà lankydamasis Dharamshaloje, pargabeno marškinëliø kopijà bûtent tam, kad kuo plaèiau paskleistø informacijà apie Pasaulio stogu laikomà okupuotà valstybæ. Vyras þadëjo muziejui Šiauliuose padovanoti ir futbolininkø autografais papuoštus marškinëlius.

Dovanodamas futbolo komandos marškinëlius Vaidas Gasickas sakë, kad dovanojimo tikslas - atkreipti dëmesá á þmogaus teisiø padëtá pasaulyje ir pirmiausia - Tibete. "S plius" þiniø tarnybos archyvo nuotr.

V. Gasickas yra virtualios organizacijos - Jungtinës Tautos uþ laisvà Tibetà ambasadorius Lietuvai. Šá titulà vyrui organizacija skyrë ávertinusi jo pastangas skatinti þmoniø sàmoningumà þmogaus teisiø klausimais. Pirmiausia - ne smurtu uþ laisvæ kovojanèiose valstybëse.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Uþventis - miestelis, kuriame kadaise gyveno ir kûrë Šatrijos Ragana. Èia áþiebta ir viena pirmøjø elektros lempuèiø šalyje. Šio krašto muziejininkai pastaraisiais metais atsikvëpë - Uþvenèio istorijos lobiai sulaukë ES struktûriniø fondø paramos. Uþ skirtas lëšas èia gaivinamas dvaro svirne ákurtas Kraštotyros muziejus.

Gamtos ir istorijos prieglobstyje

Kelmës krašto muziejaus specialistas muziejininkas Rimantas Serva pasakoja, kad Uþventyje gausu gamtos ir istorijos paminklø: "Miestelá supa Uþvenèio, Patumšiø, Pašilvës, Pavandenës miškai. Netoliese auga 16 metrø aukšèio ir 320 centimetrø apimties Švento Martyno pušis. Ant Perkûnkalniu vadinamo kalnelio auga ir Perkûno pušis. Prieš Þelviø miškà yra Kartuviø kalnas. Teigiama, kad per 1863 metø sukilimà èia buvo þudomi sukilëliai. Apylinkëse yra ir Pilikës kalnelis, Perkûnkalnis, Naboro kalnas. Apie já kalbama, kad ten senovëje rinkdavosi lietuviø kariuomenë. Kuršiø kaime ant Berþynkalnio yra mûro liekanø, randama þmoniø kaulø ir ávairiø senovës dirbiniø."

Miestelis didþiuojasi ir tuo, kad èia gimsta viena graþiausiø Þemaitijos upiø - Venta. Išsivadavusi iš pelkiø ji kaupia savo vandenis uþtvankoje. Krisdama per uþtvarà, Venta suka Uþvenèio dvaro malûno elektros turbinà ir nuvingiuoja miestelio parku.

Malûnas jau senai atiteko á privaèias, taèiau patikimas rankas. Jo savininkai, stengdamiesi išsaugoti autentiškumà, suremontavo pastatà ir elektros turbinà, sutvarkë uþtvankos prieigas. Dabar èia ateina pailsëti kone visi Uþvenèio gyventojai.

Nepasisekë tik senajam dvaro gyvenamajam namui, kuris yra prasèiausios bûklës. Jame gyvena kelios nepasiturinèios šeimos, neišgalinèios naujam gyvenimui prikelti 300 metø senumo pastato.

Uþ­ven­èio ma­lû­nas vis dar ga­mi­na elekt­rà, kaip ir J. Stul­gins­kio lai­kais Au­to­riaus nuo­tr.		Su­re­mon­tuo­to svir­no išo­rë bus au­ten­tiš­ka, o vi­dus – mo­der­nus. Uþ­ven­èio kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

Amþiai po þeme

Pasak R. Servos, Uþventis - ne tik nuo seno apgyvendinta teritorija, bet ir kaþkada buvusi viena svarbiausiø šio krašto vietoviø valstybine prasme. Istorikai ir muziejininkai mini Þemaitijos širdá. Tai keliolikos piliakalniø grandinë, sukanti ratu ir išsidësèiusi trijø upiø ištakose. Tai širdis, kurios kryþiuoèiams niekada nepavyko pakirsti.

Istoriniuose šaltiniuose Uþvenèio dvaras minimas nuo XV a. Þygimantui Senajam perëmus dvarà savo þinion, šis tapo karališkuoju dvaru.

Praëjus keliems amþiams, èia prabëgo graþiausios Marijos Peèkauskaitës-Šatrijos Raganos gyvenimo dienos. Kambarëlyje, kuriame ji gyveno, ant sienos palubëje išlikæs angelas. Èia ji sutiko ir Povilà Višinská, kuris tuomet tebuvo paprastas gimnazistas, taèiau jau turëjo puikiø iškalbos savybiø, kurios paskatino prolenkiškos kilmës M. Peèkauskaitæ atsiduoti lietuvybei visa savo kûryba.

Dvaras susijæs ir su kitu áþymiu þmogumi – Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataru Jonu Smilgevièiumi (1870-1942). 1910 m. jis nusipirko Uþvenèio dvarà, kurá pavertë pavyzdiniu ûkiu. Ásteigë pirmàjà Lietuvoje tabako plantacijà, ásigijo pavyzdiniø galvijø, árengë modernø malûnà, spirito varyklà, elektrinæ, lentpjûvæ. J. Smilgevièiaus vardu pavadintas parkelis, o prie buvusio Uþvenèio dvaro 2009 m. iškilo jam skirta akmens skulptûra.

Dabar šá kraštà garsina Kelmës rajono kraštotyrininkas Vaclovas Rimkus, kuris šalies ir rajoninei spaudai yra parengæs apie 1400 publikacijø apie Uþventá. Nuo 1965 iki 2007 m. jis ákûrë ir tvarkë Uþvenèio kraštotyros muziejø.

Šia­me dva­re yra gy­ve­nu­si ra­šy­to­ja Šat­ri­jos Ra­ga­na. Uþ­ven­èio kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

Rekonstruojamas muziejus

Dabar dvaro svirne veikia Kraštotyros muziejus, ákurtas 1973 m. Tiesa, keletà metø prieš tai muziejus veikë kitose patalpose.

Jau metus jame ágyvendinamas projektas "Uþvenèio muziejaus restauravimas ir jo pritaikymas kultûrinio turizmo reikmëms". Projektas didþiàja dalimi finansuojamas iš 2007-2013 m. ES struktûriniø fondø. Prie muziejaus atnaujinimo savo lëšomis prisideda ir Kelmës rajono savivaldybës administracijà.

Muziejininkas R. Serva atskleidë, kad èia bus árengta ekspozicinë trijø daliø salë, kurioje lankytojai galës susipaþinti su eksponuojama medþiaga apie Šatrijos Raganà, Jonà Smilgevièiø, Uþvenèio miestelio istorijà.

Šatrijos Raganos ekspozicijoje bus galima paklausyti jos kûriniø árašø, J. Smilgevièiaus – pasiþiûrëti filmø apie Lietuvos valstybës ir pramonës kûrimàsi. Butaforinë pinigø kalimo mašina padës nusikaldinti senoviniø pinigø. Bus informacinis terminalas, kur lankytojai galës plaèiau suþinoti apie Uþvenèio apylinkes ir visà Kelmës rajonà.

Bus árengta ir edukaciniø uþsiëmimø bei parodø salë. Joje turistai ir vietos gyventojai galës susipaþinti su tradiciniais Uþvenèio krašto amatais, bus organizuojami amatø mokymai, rengiamos vietos tautodailininkø parodos.

Numatoma sutvarkyti teritorijà prie pastato: árengti poilsio aikštelæ su suoliukais, dviraèiø stovus, sutvarkyti liepø alëjos takà.

Eva JAGMINAITË-KAZLAUSKIENË

Regionø komitetas, Briuselio koridoriuose vadinamas arèiausiai þmoniø esanèia institucija, ágyja vis stipresnæ galià. Ásigaliojus Lisabonos sutarèiai, á Regionø komiteto nuomonæ privalo atsiþvelgti Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Neatsiþvelgus gresia Teisingumo teismas. Devyni iš 344 Regionø komiteto nariø – lietuviai, savivaldybiø atstovai, tiesiogiai dalyvaujantys Europos Sàjungos teisëkûroje. Šiauliams atstovauja vicemerë Daiva Matonienë. Nors ji komiteto narë yra vos metus, jai suteiktas þodis, leista pateikti nuomonæ.

Nors Šiauliø atstovë D. Matonienë Regionø komitete tëra pirmus metus, jai suteikta teisë pristatyti nuomonæ, kurià, truputá pataisytà, priëmë Regionø komitetas. Aurelijos PAULAUSKAITËS nuotr.

Átaka stiprëja

Paklausta, kodël reikëjo sukurti Regionø komitetà, Lietuvos savivaldybiø asociacijos atstovë Briuselyje Karolina Štelmokaitë ávardija dvi prieþastis. Anot jos, buvo juntamas atotrûkis tarp Europos Sàjungos institucijø ir savivaldos bei trys ketvirtadaliai Briuselyje priimamø teisës aktø buvo skirti savivaldai, taèiau nebuvo kam patarti juos sprendþiant: Europos Parlamentas atstovavo Europos pilieèiams, Europos Taryba - šalims narëms, Europos Komisija - Europos Sàjungai, o savivaldai neatstovavo niekas, todël ir buvo sukurtas Regionø komitetas, t. y. Regionø vadovø asamblëja.

"Dabar Regionø komitetas ágyja vis didesnæ galià. Kaþkada juk ir Europos Parlamentas buvo patariamoji institucija, kaip dabar Regionø komitetas. Nors jis nedalyvauja galutiname balsavime, á jo nuomonæ privaloma atsiþvelgti, priešingai gresia teismas", - sako K. Štelmokaitë. Regionø komitete iš viso yra penkios komisijos, vienai kuriø vadovauja lietuvis.

Dabar Lietuvos europinæ komandà Briuselyje sudaro komisaras, ES nuolatinë atstovybë, atstovaujanti Vyriausybei, 12 parlamentarø ir 9 Regionø komiteto nariai, viena kuriø – Šiauliø miesto mero pavaduotoja D. Matonienë.

Lietuva Regionø komitete devynias vietas gavo iškart po to, kai mûsø šalis 2004-aisiais ástojo á Europos Sàjungà. Iki šiol nariø tebëra devyni, taèiau priklausomai nuo savivaldos rinkimø rezultatø jie keièiasi. Regionø komiteto nariai dirba be atlygio, kompensuojamos tik jø kelionës ir apgyvendinimo išlaidos.

TAFISA ir Šiauliai þinomi Briuseliui

Nuo Regionø komiteto nariø aktyvumo ir lobistinio darbo priklauso ir Europos dëmesys Lietuvai. "Pavyzdys - TAFISA þaidynës Šiauliuose. Jos turbût Briuselyje geriau þinomos nei Lietuvoje. Jei prieš pusmetá nebuvo vilèiø iš ES gauti finansavimà þaidynëms, tai pristaèius þaidynes Europos Parlamente suþibo viltis gauti du milijonus eurø joms organizuoti, - sako LSA atstovë Briuselyje K. Štelmokaitë. - Europos komisarë Androulla Vassiliou bei Regionø komitetas suteikë šiam renginiui oficialià globà, todël neabejoju, kad Šiauliai sulauks labai átakingø sveèiø per þaidynes."

Regionø komitete, kuris renkasi šešiskart per metus, kaskart išklausoma apie 20 nuomoniø, pranešimø. Þodis Lietuvai suteikiamas jau ketvirtà kartà per penkeriø metø kadencijà. Nors D. Matonienë Regionø komitete tëra metus, jai buvo suteikta teisë išsakyti nuomonæ, kurià, truputá pataisius, patvirtino Regionø komitetas.

Šiauliø atstovës pristatyta nuomonë – tai siûlymai, kaip tobulinti aplinkosaugos programà "LIFE". "Ši programa iki šiol buvo orientuota á didesnes šalis, maþosios likdavo uþribyje. Pasekmë – pagal programà Lietuvoje ágyvendinti vos du projektai, Šiauliø regione – në vieno, - sako D. Matonienë. - Siûliau priartinti prioritetus prie regionø poreikiø, pavyzdþiui, orientuoti programà ne tik á biologinës ávairovës išlikimo klausimus, bet ir á taršos problemas, padaryti informacijà apie programà prieinamesnæ, supaprastinti paraiškø sàlygas." Priëmus nuomonæ atsirado viltis, kad europiná finansavimà galës gauti ir ávairûs Šiauliø objektai – Talkšos eþeras ar miesto parkai.

Lietuvos þodis girdimas

Lietuva Regionø komitete priskiriama prie maþø valstybiø, taèiau sakyti, kad jos balsas negirdimas, bûtø neteisinga. Be abejonës, norint dirbti vieningu unisonu, tenka atsiþvelgti á kitø nariø siûlymus, sulaukti jø palaikymo. Vis dëlto, neturint šios vienos jauniausiø ES institucijø, bûtø sudëtinga išsireikalauti dëmesio savivaldai europiniu lygmeniu. Kaip ir mûsø Seime, neturint Lietuvos savivaldybiø asociacijos, taip ir Europos Komisijoje ar Europos Parlamente be Regionø komiteto bûtø padaroma daugiau klaidø, svarstant vietinius, savivaldos klausimus, paviršutiniškiau bûtø sprendþiamos problemos.

Regionø komitetas sprendþia visus klausimus, kurie ir Lietuvoje priskirti savivaldai, - švietimo, kultûros, komunalinio ûkio. Kadangi skirtingø valstybiø savivaldos kompetencija skirtinga, Lietuvos atstovams tenka konsultuotis ir su Lietuvos ministerijø specialistais, ávairiomis valstybinëmis institucijomis, nes tenka spræsti ir Lietuvos savivaldos kompetencijai nepriskirtus klausimus, pavyzdþiui, oro uostø, jûrø transporto.

Nuo pat ástojimo á ES Regionø komitete Lietuvai atstovaujantis Gediminas Pavirþis vadina šio komiteto narius dvigubais ambasadoriais, kurie Europoje atstovauja Lietuvai, o Lietuvoje populiarina Europos institucijas. "Daþnas galvoja, kad mes èia fondø lëšas skirstome. Taip nëra. Mes galime patarti, kur kreiptis, norint gauti fondø lëšø, - sako G. Pavirþis. - Regionø komitetas, nors ir uþsiima teisëkûra, taèiau yra patariamoji institucija. Kadangi atstovaujame vietinei, savivaldos lygmens valdþiai, iš tiesø esame arèiausiai þmoniø, geriausiai þinome jø problemas, todël galime patarti, koks turëtø bûti vienas ar kitas teisës aktas, kad bûtø prieinamesnis ir suprantamesnis eiliniam pilieèiui."

Oksana LAURUTYTË

Rudená šalies mokyklas ir darþelius aplankys Lašelis - viešosios ástaigos "Avilio teatras" sukurtas personaþas, kuris þaismingai mokys vaikus aktyviai priiminëti aplinkosaugos problemoms spræsti svarbius sprendimus, bûti atsakingus uþ savo elgesá su juos supanèia aplinka. Teatro reþisierius Arûnas Pakulevièius sako, kad padedant Europos Sàjungos Sanglaudos fondui bus sukurtas spektaklis, kuris bus rodomas "gyvai" ir transliuojamas per televizijas, bus kuriamos laidos, akcijos, socialinë reklama aplinkosaugos tema.

Reþisierius Arûnas Pakulevièius: "Šiltas, jaukus, kupinas gerumo ir meilës – toks turëtø bûti teatras vaikams. Teatras, iš kurio þiûrovas nenorëtø išeiti, tarsi tai bûtø antrieji namai..."

Pasaulá išgelbës Berniukas, nugalëjæs Šiukšliø

"Avilio teatras" penkerius metus buvo ásikûræs Šiauliuose. Spektaklius vaikams kûræ ir rodæ teatro aktoriai prieš metus išsikëlë á sostinæ. Ištikimø gerbëjø kûrëjai nepamiršo - Arûnas Pakulevièius ir Rita Kiškûnaitë parašë projektà "Vaikø aplinkosauginio aktyvumo skatinimas, informuojant juos apie aplinkos bûklæ, sudarant sàlygas dalyvauti priimant sprendimus bei skatinant pasirinkti aplinkai palankø gyvenimo bûdà" ir sulaukë ES Sanglaudos fondo atsakymo - projektas patvirtintas ir jam ágyvendinti skirta 336 384,36 Lt. pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmø programà.

Ágyvendinant projektà, þiûrovams talkins "Avilio teatro" sukurtas pagrindinis personaþas Lašelis. Laidø metu vaikai kartu su juo ieškos bûdø, kaip spræsti ávairias aplinkosaugos problemas. Spektaklis ir kitos priemonës skatins vaikus pasirinkti aplinkai palankø gyvenimo bûdà.

"Avilio teatras" þada ne tik pastatyti spektaklá - projekto paketà sudaro keletas veiklø: bus sukurtas ir per televizijà rodomas interaktyvus kompiuterinis 3D animacijos spektaklis (bus þiûrimas su specialiais 3D akiniais), taip pat bus kuriama socialinë reklama, vaizdo klipai, ketinama sukurti ir televizijos laidà, rengti piešiniø, rašiniø, fotografijos konkursus, aplinkos tvarkymo akcijas Šiauliø ir Kelmës rajonø mokyklose.

"Be abejo, spektaklis bus rodomas visoje Lietuvoje, kartu išpleèiant konkursø ir akcijø geografijà. 3D animacijos spektaklá "Sugráþimas" rodys dideliame ekrane, spektaklio herojus valdys ir ágarsins aktoriai, sëdintys uþ ekrano. Þiûrovai spektaklio metu turës galimybæ rinktis, kà personaþai turëtø daryti, kuriuo keliu eiti. Pats spektaklis - fantastinio þanro kûrinys, taèiau turintis realø pagrindà", - sako A. Pakulevièius.

Anot reþisieriaus, spektaklio veiksmas vyks neapibrëþtoje Þemës vietoje, veiksmo laikas nukels á galbût netolimà ateitá, kai pasaulá valdys valdovas Šiukšlius ir jo sukurti šiukšliø robotai. Pagrindiniai veikëjai – Paskutinis Tyro Vandens Lašas ir Berniukas - išgelbës pasaulá, kai suras gyvàjá vandená ir gyvybës medá.

"Siekdami tikslo, jie turës áveikti ávairias kliûtis, prašyti pagalbos gamtos jëgø. Beje, Berniukas bus dabarties vaikas, kad þiûrovas galëtø lengvai susitapatinti ir priimti sprendimus. Kuo viskas baigsis, priklausys nuo þiûrovø sprendimø", - pasakoja A. Pakulevièius.

"Avilio teatro" spektakliui jau sukurta muzika, sceninis ekrano apipavidalinimas. Muzikà sukûrë Šiauliø kompozitorius Juozas Lygutas, scenografijà – dailininkë Alfreda Kazakauskaitë. Pasak reþisieriaus, projektas bus pradëtas ágyvendinti rugsëjo mënesá, kai bus sukurtas spektaklis.

Bûti atsakingais - nuo vaikystës

Aplinkos projektø valdymo agentûra prie Aplinkos ministerijos šiø metø kovà konkurso bûdu skyrë lëšø daliniam aplinkosaugos projektui finansuoti pagal "VP3 Sanglaudos skatinimo veiksmø" programà.

Šiauliuose lëliø teatras "Avilys" kiekvienà sezonà pristatë po kelis spektaklius. Scena iš spektaklio "Ëduoniukas ir Bakteriukas". Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Pasak A. Pakulevièiaus, projektu siekiama prisidëti prie vaikø skatinimo dalyvauti sprendþiant pasaulyje aktualias problemas, pavyzdþiui, transporto priemoniø, vandens, pramonës taršos.

"Be ES paramos šis projektas nebûtø ágyvendintas. Geriausiu atveju bûtume sukûræ tik spektaklá, kuris bûtø rodomas Šiauliø apskrities mokyklose. Dabar, sulaukæ palankaus sprendimo ir sukurdami priemoniø paketà, galësime pasiekti didesniø tikslø. Nuo vaikystës ugdoma bûti atsakinga uþ savo poelgius, išaugusi jaunoji karta nebijos priimti ir, svarbiausia, priimti aplinkosaugai svarbiø sprendimø net nacionaliniu lygiu", - sako A. Pakulevièius.

Informacija bus pateikiama vaikams lengvai suprantama ir priimtina forma, panaudojant kompiuteriø technologijas. "Planuojama, kad po šios informacinës kampanijos visuomenës aktyvumas padidës ne maþiau nei 15 proc. Patrauklûs spektaklio personaþai në vieno nepaliks abejingo", - sako reþisierius.

Teatras - vaikams ir suaugusiesiems

2001 metø kovo mënesá Panevëþyje ákurtas lëliø teatras "Arûno Pakulevièiaus teatras". Dirbdamas Panevëþyje, jis aplankë daugumà Panevëþio apskrities miestø ir miesteliø, vaidino stacionarinius spektaklius Muzikinio teatro scenoje, rengë ir ágyvendino ugdomuosius projektus "Debesëliø pasakos", "Pašnabþdukø brolija" miesto vaikams, organizavo šventes Nepriklausomybës aikštëje Panevëþio miesto bendruomenei.

2005 metais teatras persikëlë á Šiaulius ir tapo Šiauliø lëliø teatru "Avilys". Pirmieji teatro þingsniai mieste, kuriame niekada nebuvo profesionalaus lëliø teatro, buvo labai sunkûs, taèiau per 2006 metus buvo sukurti net trys nauji spektakliai vaikams: "Bitë Maja" (iš gyvenimo vabalëliø...), "Tikroji Pelenës istorija" ir "Arklio Dominyko meilë". Buvo sukurtas ir spektaklis suaugusiesiems Sl. Mroþeko "Serenada".

Kiti Šiauliuose "Avilio" sukurti spektakliai: "Princesë ir Kiauliaganys", "Ëduoniukas ir Bakteriukas", "Rëdos ratas, arba Pasaka apie Laumës uþburtà vaikà".

Šiuo metu teatras ásikûræs Vilniuje.

Oksana LAURUTYTË

Kitø metø pavasará dauguma Šiauliø regiono privaèiø namø savininkø turës apsispræsti, ar privaèioje valdoje turës kompostavimo dëþæ, ar konteinerá bioskaidþioms atliekoms. Konteinerius ir kompostavimo dëþes gyventojams nemokamai dalys Šiauliø regiono atliekø tvarkymo centras (ŠRATC), ágyvendinantis projektà "Šiauliø regiono komunaliniø atliekø sistemos plëtra". Projektu, kurá 85 proc. finansuoja ES Sanglaudos fondas ir 15 proc. projekto rengëjai, tikimasi pasiekti, kad 2013 metais á sàvartynà atkeliautø dvigubai maþiau bioskaidþiø atliekø nei dabar. 2020-aisiais á sàvartynà galës patekti vos 25 proc. 2000 m. atliekø kiekio.

Siekiama kad atliekos, kurias galima perdirbti ar kompostuoti, nepasiektø sàvartyno.

Turintiems kompostavimo dëþæ mokestis bus maþesnis

"Šis ŠRATC'o projektas - labai reikšmingas. Já ágyvendinus pasikeis atliekø tvarkymo sistema, o á sàvartynus bus išveþama vos 20-30 proc. dabartinio atliekø kiekio. Atliekos bus perdirbamos, panaudojamos, tad pasikeis gyventojams teikiamos paslaugos", - sako Monika Narbutienë, ŠRATC viešøjø ryšiø specialistë.

Projektas "Šiauliø regiono komunaliniø atliekø sistemos plëtra" pradëtas ágyvendinti 2010-aisiais. Jo galutinis tikslas - á sàvartynà atveþti kuo maþiau atliekø. Tos, kurias galima perdirbti ar kompostuoti, sàvartyno pasiekti neturi.

Anot M. Narbutienës, pirminis atliekø rûšiavimo rezultatas nedþiugina - á sàvartynà išveþama apie 96 proc. rûšiuotø atliekø, todël Aplinkos ministerija bioskaidþiø atliekø Lietuvoje infrastruktûrai sukurti buvo numaèiusi skirti 450 milijonø litø.

Ágyvendinant projektà, Šiauliø regionui bus nupirkti 38 tûkst. konteineriø bioskaidþioms atliekoms ir kompostavimo dëþiø. Kompostavimo dëþës, kuriose privaèiø valdø gyventojai galës kompostuoti atliekas, bus ne maþesnës nei 600 litrø talpos. Konteineriai bioskaidþioms atliekoms bus 140 arba 240 litrø talpos.

Anot M. Narbutienës, individualiø valdø gyventojai jau kitø metø pavasará turës pasirinkti, ar nori naudoti kompostavimo dëþæ, ar konteinerá bioskaidþioms atliekoms. Jei þmonës norës dëþëse kompostuoti suyranèias atliekas ir naudosis nemokamai duotomis dëþëmis, mokestis uþ išveþamas atliekas jiems bus maþesnis. Kiek - dar nëra ávertinta, taèiau aišku, kad jei þmogus išmeta maþiau atliekø, mokëti uþ paslaugà irgi turi maþiau.

Jei gyventojai nenorës turëti komposto ir naudosis specialiais konteineriais, uþ išveþamas atliekas mokës nustatyto dydþio mokestá.

Surinktos atliekos iš bioskaidþiø atliekø konteineriø keliaus á kiekviename regiono rajone árengtas kompostavimo aikštelës, o Kelmës ir Akmenës rajonuose þaliosios atliekos bus kompostuojamos kartu su nuotëkø dumblu.

Á sàvartynà - vos 25 procentai atliekø

"Be abejo, konteineriai ir kompostavimo dëþës atliekø, atveþamø á sàvartynà, kiekio visiškai nesumaþins. Antrojo etapo metu, kad sumaþëtø á sàvartynà veþamø atliekø, prie Aukštrakiø bus pastatyti Mechaninio biologinio apdorojimo árenginiai, Mišriø atliekø rûšiavimo gamykla. Joje mišrios atliekos bus rûšiuojamos. Tos, kurios tinkamos perdirbti (stiklas, popierius, plastikas ir metalas), bus išrenkamos. Bus atskiriamos ir bioskaidþios atliekos, ir kaloringa degi frakcija", - sako M. Narbutienë.

Tinkamos deginti atliekos Akmenës cemento gamykloje taps kuru. Visa kita (apie 25-30 proc. atliekø) pateks á sàvartynà.

Anot pašnekovës, antrinës þaliavos bus parduodamos perdirbëjams. Atskirta bioskaidi masë keliaus á biodþiovinimo árenginius. Išdþiovinta ji taps kuru ir bus panaudota cemento gamykloje.

Nuo 2013 m. Aplinkos ministerija numato ávesti mokestá uþ aplinkos teršimà nepavojingø atliekø sàvartynuose pašalintomis atliekomis (sàvartyno mokestá), kuris turëtø bûti 75 Lt uþ tonà ir kasmet didëti po 20 Lt/t, kol pasiektø 155 Lt/t. Jei dabar komunaliniø atliekø šalinimo sàvartyne ákainis yra 50,09 Lt/t, tai 2013 m. prie jo turësime pridëti dar 75 Lt/t sàvartyno mokestá (iš viso 125,09 Lt/t). Todël tikimàsi, kad ágyvendinus projektà mokesèiai didës, taèiau jie bus maþesni, nei jei projektas nebûtø ágyvendintas", - sako ŠRATC atstovë.

Anot M. Narbutienës, prioritetas skiriamas pirminiam rûšiavimui, gyventojai bus skatinami atliekas rûšiuoti ir á konteinerius išmesti tik tai, kas liko išrûšiavus. Informacija apie projektà bus viešinama per televizijà, radijà, spaudà.

Pasak pašnekovës, kompostavimo dëþës nebus dalijamos gyvenvietëms, kur yra daugiau nei šimtas privaèiø namø. Projektus dël komunaliniø atliekø sistemos plëtros ágyvendina ir kiti šalies regionai.

Eiga

Pernai liepà ŠRATC pasirašë sutartá dël Šiauliø regiono komunaliniø atliekø tvarkymo sistemos infrastruktûros plëtros, sukuriant biologiškai skaidþiø atliekø tvarkymo infrastruktûrà, ir dël atliekø panaudojimo energijai gauti projekto galimybiø studijai parengti.

Pa­na­šios kom­pos­ta­vi­mo dë­þës ar bios­kai­dþiø at­lie­kø kon­tei­ne­riai ki­tà­met bus pa­sta­ty­ti ko­ne kiek­vie­no­je pri­va­èio­je val­do­je. Gy­ven­to­jams uþ jas mo­kë­ti ne­rei­kës.

2010 m. rugsëjo 14 d. Aplinkos projektø valdymo agentûrai pateikta paraiška gauti ES struktûrinæ paramà projektui, o praëjusiø metø pabaigoje buvo pasirašyta projekto "Šiauliø regiono komunaliniø atliekø tvarkymo sistemos plëtra" finansavimo ir administravimo sutartis.

Projekto biudþete numatyta didþiausia projekto tinkamø finansuoti išlaidø suma – 54 486 875,00 Lt. ES Sanglaudos fondo lëšos projektui ágyvendinti - iki 46 313 843,00 Lt.

Projekto veiklø ágyvendinimo pradþia 2010 m. liepos 2 d. Projekto veiklø ágyvendinimo pabaiga 2013 m. gruodþio 30 d. (yra galimybë pratæsti 6 mën.).

Ágyvendinus projektà, bus išplësta komunaliniø atliekø tvarkymo sistema, sukurta infrastruktûra 114 000 tonø komunaliniø atliekø sutvarkyti, bei uþtikrinta, kad ne maþiau nei 50 proc. Šiauliø komunaliniø atliekø tvarkymo regiono teritorijoje susidaranèiø komunaliniø biologiškai skaidþiø atliekø bûtø perdirbama ar kitaip panaudojama.

Panašios kompostavimo dëþës ar bioskaidþiø atliekø konteineriai kitàmet bus pastatyti kone kiekvienoje privaèioje valdoje. Gyventojams uþ jas mokëti nereikës.

ŠRATC archyvo nuotr.

Oksana LAURUTYTË

Po 45 veiklos metø uþdarytas Šiauliø Kairiø sàvartynas tapo ne tik aplinkai grësmës nebekelianèia þalia kalva. Jis jau naudojamas kaip biodujø telkinys Kairiuose pastatytai biojëgainei. Investiciná konkursà "Kairiø sàvartyno išskiriamø dujø utilizavimo elektros ir/ar šilumos energijos gamybai investuotojo parinkimui" laimëjusi UAB "Energijos parkas" balandþio 22 dienà baigë darbus ir pradëjo išgauti dujas. Projektui ágyvendinti buvo investuota apie 7,5 milijono litø. Jam gauta 2007-2013 ES struktûrinë parama, sudaranti 50 procentø reikalingø lëšø.

Projektas - paþangus ir ekologiškas

Ágyvendinant projektà árengus sàvartyno nudujinimo sistemà jau nutiesta trijø kilometrø trasa biodujoms tiekti á Kairiø katilinæ, priklausanèià "Šiauliø energijai". Kairiø katilinëje jau pastatyta biojëgainë, kuri pradëjo gaminti elektrà ir šilumà.

Pasak "Energijos parkas" akcininkës UAB "Naujoji šiluma" generalinio direktoriaus Vytenio Daunoravièiaus, nudujinimo sistema, trasos Kairiø link ir pati jëgainë - labai sëkmingas projektas. "Esame patenkinti pasirinktomis technologijomis. Projektas, bendradarbiaujant su Šiauliø regiono atliekø tvarkymo centro (ŠRATC) administracija - rimtas þingsnis á prieká ir visa galva lenkia tà, kuris buvo ágyvendintas Kauno rajone, Lapëse", - sakë jis.

Pasak V. Daunoravièiaus, sutartis pasirašyta 20-èiai metø, tad manoma, kad sàvartyno dujas tiek metø ir bus galima eksploatuoti. "Sàvartynas "kvëpuotø" - bûtø teršæs gamtà, didëtø šiltnamio efektas, ozono skylë. Dujas pradëjome naudoti balandþio 22-àjà. Matote, oras atšalo. Matyt, todël, kad šiltnamio efektas sumaþëjo", - pokštauja pašnekovas.

V. Daunoravièiaus teigimu, jëgainës pagaminama "þalia" elektra pateks á nacionaliná tinklà - bus parduodama ámonei "Lesto". Pagaminama šiluma bus parduodama bendrovei "Šiauliø energija".

"Energetikai spræs šilumos kainà. Elektros ir šilumos tiekëjams parduodama energija - tik lašas jûroje. Mes, parduodami šià energijà, prisidedame prie ekologijos ir prie to, kad kiek ámanoma bûtø sustabdyta šilumos kaina, kylanti dël dujø brangimo", - sako jis.

Sàvartynas tapo þalia kalva

Atliekos á Kairiø sàvartynà buvo veþamos iki 2007-øjø balandþio mënesio. Manoma, kad jame gali bûti palaidoti du milijonai tonø atliekø. Tiksliø duomenø nëra, nes apskaita pradëta vesti tik 1999 metais.

Sàvartyno uþdarymo darbai vyko dviem etapais. Pirmojo etapo darbus vykdë konkursà laimëjusi bendrovë "Šiauliø plentas", kuri árengë asfaltuotà kelià, filtrato surinkimo sistemà su þiedine kaupo drena ir siurblinëmis. Gruntu buvo uþdengti sàvartyno vakarinis, pietinis ir pietrytinis šlaitai.

Antràjá etapà pradëjo bendrovë "Plungës lagûna". Ji uþdengë kaupo šiauriná ir šiaurës rytiná šlaitus bei jo viršûnæ. Kaupas buvo uþsëtas þole, pastatyti atvirkštinio osmoso principu veikiantys filtrato valymo árenginiai.

Iš viso Kairiø sàvartynà uþdaryti kainavo 45,6 milijono litø. 85 procentus reikalingø lëšø sudarë Europos Sàjungos Sanglaudos fondo parama.

Árengtø filtrato valymo árenginiø rezultatai parodë, kad grioviais á Švedës tvenkiná teka visiškai švarus vanduo. Jame cheminiø elementø kiekis yra dešimt kartø maþesnis nei leistinos normos. Išvalytas skystas dumblas perpumpuojamas atgal á sàvartynà.

Filtratà valyti susirûpinta 2002-øjø pavasará, kai sàvartyne kilo ekologinë nelaimë - griuvo apsauginis pylimas ir sàvartyno filtratas išsiliejo á aplinkà.

Tada buvo árengti filtrato surinkimo baseinai, iš kuriø filtratas po pirminio apvalymo pradëtas pumpuoti á miesto nuotekø valymo árenginius. Sàvartyne prie filtrato baseinø buvo pastatyti šiuolaikiški valymo árenginiai.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Valèiø ir laivø mëgëjai sunerimo, ar neteks po geguþës 12 dienos savo vandens transporto priemoniø gabenti á Klaipëdà ar Kaunà techninei apþiûrai atlikti. Lietuvos saugios laivybos administracija keièia regioniniø inpektoriø pareigybes, taèiau tikina, kad laivø veþti á kità Lietuvos galà nereikës.

Maþø valèiø ir jachtø savininkai dar šiais metais gali bûti atleisti nuo privalomos registracijos. Autoriaus nuotr.

Inspektoriai neþinomybëje

Saugios laivybos administracijos Šiauliø zonos inspektorë Sigita Stašienë sako gyvenanti neþinioje. Jai áteiktas atleidimo iš darbo áspëjimas, taèiau niekas dorai nepaaiškino, kas bus toliau. Taip pat ji sako neinformuota apie naujas vandens transporto priemoniø techninës apþiûros taisykles.

"Jei regionuose neliks inpektoriø, gal þmonës turës kviesti specialistus iš Klaipëdos? O gal teks veþti laivus techninei apþiûrai á pajûrá? Regionø inspektoriai gyvena chaose ir neþinomybëje", - sako S. Stašienë.

Inspektorë pasakoja, kad iki šiol ji pati atlikdavo vandens transporto priemoniø kasmetinæ techninæ apþiûrà, registruodavo naujas valtis ir laivus: "Atvaþiuodavau á vietà ir sutvarkydavau visus dokumentus. Dabar neþinia, kokia tvarka bus po geguþës 12 dienos."

S. Stašienë tikina, kad dabar viskà þino tik Susisiekimo ministerija, o paprastiems darbuotojams niekas nepaaiškinama: "Norima padaryti kaip uþsienyje. Gal tikimasi sutaupyti pinigø? Teigiama, kad inspektoriø neatleidþia, taèiau në vienas regionø darbuotojas nëra tuo tikras."

Valèiø gabenti á Klaipëdà nereikës

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevièius sako, kad iš esmës laivø registravime ir techninës apþiûros procedûrose niekas nesikeièia. Vietiniai inspektoriai gavo atleidimo iš darbo áspëjimus dël to, kad jiems yra keièiamas pareigybiø aprašymas. Visi darbuotojai liks dirbti toliau, taèiau nuo jø nuimta šiek tiek atsakomybës.

Anksèiau inspektoriai vietoje sutvarkydavo visus dokumentus, o dabar jie atliks tik techninæ apþiûrà. Nebegalës registruoti naujø laivø ir valèiø. Šeimininkai turës patys pasiimti visus dokumentus, o taip pat techninës apþiûros dokumentà ir viskà atveþti á Saugios laivybos administracijà Klaipëdoje arba Kaune.

Direktorius akcentavo, kad naujoji registravimo tvarka ne tik palengvins inspektoriø darbà, sumaþins atsakomybæ, bet ir uþkirs kelià vogtø laivø ir valèiø áregistravimui.

E. Zacharevièius tvirtina, kad inspektorius neturi galimybiø vietoje patikrinti, ar transporto priemonë vogta, taèiau Saugios laivybos administracijos laivø savininkams apgauti nepavyks.

Direktorius priminë, kad laivo techninë apþiûra kasmet vykdoma, já nuleidus á vandená. Tai daþniausiai daroma pavasará, nes po þiemos gali bûti paþeistas laivo korpusas. Visø galingumø varikliams privaloma tik vienkartinë registracija, o ne techninë apþiûra.

Permainos vandens transporto sektoriuje prasidëjo prieš metus. Lietuvos saugios laivybos administracija buvo reorganizuota ir prie jos prijungta Valstybinë vidaus vandenø laivybos inspekcija. Ásteigtas vienas bendras Laivø registravimo skyrius, kuris rûpinasi jûrø ir vidaus vandenø laivø registravimu. Dokumentai áforminami Klaipëdoje, bet išlieka padaliniai Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevëþyje, Šilutëje, Molëtuose, Ignalinoje, Marijampolëje.

Maþø valèiø savininkams numatomos lengvatos

Susisiekimo ministerija parengë teisës aktø pataisas, kuriomis siûloma atsisakyti irkliniø ir guminiø valèiø (iki 4 metrø ilgio) ir nedideliø jachtø (iki 6 metrø ilgio) registravimo.

E. Zacharevièius teigia, kad minëtø pasikeitimø galima tikëtis dar šiais metais, jei Seimas ras laiko šá klausimà išspræsti. Dabar yra privaloma registruoti ir techniškai kasmet apþiûrëti visas vandens transporto priemones. Net medines valtis. Netikrinamos tik pripuèiamos guminës valtys, kurios išlaiko vienà ar du þmones.

Ministras yra viešai pareiškæs, kad tokios nedidelës valtys ir jachtos yra naudojamos asmeniniais tikslais, taèiau vargo su registravimu - tarsi su tikru laivu. Dauguma mediniø valèiø iki šiol yra neregistruotos, nes jos á eþerà ar upæ išplaukia tik tuomet, kai savininkas sumano uþmesti meškeræ ar tiesiog paplaukioti.

Kol ástatymai nepasikeitë, galioja sena tvarka. Privalomai registruojamos visos vidaus vandenø transporto priemonës, nepriklausomai nuo jø dydþio ir paskirties.

Kasmet registruojama apie 2000 valèiø, apie 20 buriniø jachtø. Perspëjama, kad, panaikinus privalomàjà registracijà, gali padaugëti tokiø valèiø ir jachtø vagysèiø. Savininkai gali priregistruoti savo transporto priemonæ, net jei tai nëra bûtina.

Laura AUKSAITYTË

Kabëjo lašelis ant þalio lapelio, tik kapt ir nukrito ant þemës. Po jo kitas lašelis, po to dar keli kapt kapt... Ir teka maþas, maþytis upeliukas – gur gur gur. Gurgena, gurgena ir girdi iš šono kaþkas èiur-èiur, èiur-èiur. Maþi lašeliai sukapsëjo á maþà upeliukà. Maþi upeliukai susiliejo á didesnius upelius ir upes. Taip ir nuèiurleno, nugurgëjo lašeliai iki pat jûros - vandenyno.

Pastabûs vaikai tikrai geba išgirsti, kà kalba lietaus lašeliai, snaigës, upeliukai, net - kà ošia vandenynas. Todël VšÁ "Šiauliai plius" pastabiems ir kûrybingiems moksleiviams rengia nuotraukø konkursà: "Vanduo metø laikais".

Šiauliø moksleiviai, o ypaè gyvenantys Medelyno, Kalniuko, Pabaliø mikrorajonuose bei Tilþës, Verduliø, Kanapiø, Giruliø gatviø kvartale, kvieèiami áamþinti ávairiais metø laikais besikeièianèio vandens paveikslà.

Konkursas pratæsiamas iki geguþës 23 dienos, fotografijas reikia siøsti el. paštu.

Moksleiviø, suskirstytø á dvi amþiaus grupes - iki 12 metø ir nuo 12 iki 18 metø - fotografijos geguþës 23 - 30 dienomis bus patalpintos naujienø portale www.etaplius.lt . Visà savaitæ jame bus galima balsuoti uþ moksleiviø fotografijas. Du geriausius darbus išrinks konkurso komisija. Treèioji vieta bus skirta tai fotografijai, kurià išrinks portalo skaitytojai.

Fotografijas siøsti tikrai verta, mat prizinis fondas - net 700 litø. Abiejø grupiø pirmøjø trijø vietø laureatams bus áteikti diplomai ir piniginiai prizai bei suvenyrai. Nugalëtojai bus paskelbti þiniasklaidos priemonëse. Geriausi darbai bus eksponuojami parodoje.

Konkursas organizuojamas pagal vandentvarkos projektà "Vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo infrastruktûros plëtra Šiauliuose", kurá ágyvendina UAB "Šiauliø vandenys". Konkurso tikslas - sukurti nuotraukas, kurios bûtø susijusios su vandeniu ir atskleistø meniškas vandens metamorfozes ávairiais metø laikais.

Nuotraukos gali bûti spalvotos arba nespalvotos. Ákeliamos nuotraukos formatas – JPG, pageidautinas nuotraukos dydis – iki 1 Mb. Prie kiekvienos nuotraukos turi bûti nurodyti: nuotraukos autoriaus vardas, pavardë, amþius, klasë, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, mokyklos pavadinimas.

Kvieèiame jaunuosius menininkus kûrybinei uþduoèiai. Labai laukiame visø Jûsø darbø. Daugiau informacijos tel. 8~700 121 21.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Šiauliuose vykæ Šiauliø apskrities muzikos apdovanojimai (ŠAMA) buvo ne prastesni nei "Oskarø" teikimai. Prabangûs automobiliai stojo prie mëlyno kilimo. Muzikos pasaulio þvaigþdës þengë laiptais á "Saulës" koncertø salæ. Teko tik stebëtis, kiek daug mûsø krašte muzikuojanèiø ir dainuojanèiø þmoniø.

Gediminas Dapkevièius pelnë kelias nominacijas ir buvo apdovanotas LATGA'A specialiu prizu. Artûro STAPONKAUS nuotr.

ŠAMA - pirmasis renginys Šiauliø apskrityje, kuriame pagerbiami nusipelnæ visø srièiø muzikos atstovai. Nors jis truko kelias valandas, bet nebuvo laiko nuobodþiauti. Iš pradþiø apdovanojimai vyko santûriai, taèiau vëliau atsipalaidavo ne tik renginio vedëjai, bet ir atlikëjai.

Muzikos apdovanojimø šventë prasidëjo áþanginiu šokiu. Specialià dainà atliko Rûta Šèiogolevaitë. Susirinkusiems koncertavo ir neágaliøjø "Spalvø orkestras".

Á scenà vienas po kito lipo nominacijø nugalëtojai. Apdovanojimus nutraukdavo daina, muzikinis kûrinys arba visai nesuplanuoti "incidentai": kaþkas atnešë švieþios sulos, kaþkas liaudiškà muzikà pertraukë elektrinëmis gitaromis, kaþkas atëjo á scenà su šautuvu ir pranešë, jog Estrados nominacijoje nugalëjo ne þmogus, o briedis. Estrados briedþiu vadinamas septyniasdešimtmetis dainininkas Adolfas Jarulis scenoje pasirodë su ragais. Visi atlikëjai koncertavo "gyvai".

Vienas ŠAMA organizatoriø Remigijus Ruokis dþiaugiasi sëkmingu renginiu: "Jeigu ne mes, tai kas tada parodys Šiaulius pasauliui? Jei nebûtø iniciatyviø þmoniø, per penkerius metus Lietuva taptø skustagalviø šalimi, o tauta išnyktø per pusšimtá metø. ŠAMA parodë, kad yra daugybë talentingø þmoniø."

Garbi komisija, sudaryta iš áþymiø muzikos pasaulio atstovø ir ŠAMA tinklalapio www.sama.lt lankytojai nusprendë kad metø dainininkas yra Gytis Paškevièius, o dainininkë - Rûta Šèiogolevaitë. Ji nugalëjo ir dþiazo kategorijoje.

Geriausi roko muzikos atstovai - "Colours of Bubbles". Pop muzikos - grupë "Vairas". Uþ elektroninæ muzikà laurus nuskynë kompozitorius Gediminas Dapkevièius. Šis muzikantas taip pat pelnë ambient muzikos nominacijà, buvo išrinktas metø kompozitoriumi ir gavo specialø LATGA'A prizà - þvaigþdæ.

Geriausiu didþëjumi pripaþintas DJ Vidis. Geriausias dainuojamosios poezijos atlikëjas - Virgis Stakënas. Metalo muzikos nominacija skirta grupei "Stranger aeons". Tarp "Hip-hop" kultûros atstovø nugalëjo grupë "Slayus". Folkloro statulëlë atiteko grupei "Kitava". Nepamiršta ir akademinë muzika. Èia nominacijà pelnë akordeonininkas Martynas Levickis. Jis taip pat gavo ir geriausio instrumentalisto titulà.

Metø renginiu pripaþintas jubiliejinis koncertas "Vairui-50". Chorø kategorijoje nominacijà pelnë berniukø choras "Dagilëlis". Uþ geriausià albumà "Today" statulëlë áteikta grupei "Colors of Bubbles". Skolos nominacija paskirta muzikantui Kæstuèiui Gascevièiui, kuris prieš kelis mënesius þuvo autoavarijoje.

Metø naujokas - grupë "Outsider". Vaikø kategorijoje statulëlë atiteko Lauros Remeikienës auklëtiniams. Geriausiu prodiuseriu pripaþintas Paulius Jasiûnas.

Oksana LAURUTYTË

Šeštadiená, balandþio 16 d. 10 val., Pabaliø turgaus patalpose "Aukcionas 1,2,3" (Serbentø g. 92) vyks aukcionas, kurio metu bus galima ásigyti buvusiø globos ástaigø gyventojø rankdarbiø. Aukcionà, kuriam galima pateikti ir savo gamybos daiktø, rengia septintus metus Šiauliuose gyvuojantis labdaros ir paramos fondas "Vilties kalnas".

Visuomeninis labdaros ir paramos fondas "Vilties kalnas" rûpinasi buvusiais ávairiø globos ástaigø globotiniais. Šiuo metu jis globoja 25 šeimas. Ne paslaptis, kad neaugæ šeimoje vaikai neturi šeimos modelio, neþino, pavyzdþiui, nuo ko pradëti ieškoti darbo, kaip sumokëti mokesèius, tvarkyti buitá, auklëti vaikus.

Fondo koordinatorës Reginos Zabielienës teigimu, globos namuose ugdytiniai neágyja paprasèiausiø ágûdþiø: nemoka elgtis su pinigais, gaminti valgio, turi bendravimo, psichikos sutrikimø. "Ne vienai mûsø globojamai šeimai grasinama atimti vaikus, bûstà dël skolø", - sako ji.

2006-aisiais "Vilties kalnas" pradëjo ágyvendinti projektà "Globokime vaikus padëdami šeimai", o prieš dvejus metus Dubijos pagrindinës mokyklos patalpose buvo ákurta Atsakingos tëvystës ugdymo mokyklëlë. Fondas rengia ávairias akcijas, labdaros vakarus, aukcionus, kuriuose surinktos lëšos yra skiriamos Atsakingos tëvystës ugdymo mokyklëlës veiklai palaikyti ir šeimoms paremti.

R. Zabielienë sako, kad visos 25 fondo globojamos šeimos turi ávairiø problemø - jas slegia skolos, skurdas. Fondas šiemet surinko vos 2,5 tûkstanèio litø, tad padëti šeimoms galima minimaliai.

Pinigø surenkama iš fonde dirbanèiø þmoniø, jø bendradarbiø, paþástamø, draugø, kurie skiria du procentus gyventojø pajamø mokesèio. Šiek tiek lëšø gaunama pagal projektus. Fonde savanoriais be jokio atlygio dirba psichologë, pedagogai, nemaþai jaunimo.

Šeimos ir paèios rûpinasi, kaip uþsidirbti. Kasmet rengiami rankdarbiø aukcionai ir mugës, kuriuose nebrangiai galima ásigyti jø sukurtø darbø.

Á šiømetá aukcionà jau atnešta apie 50 rankdarbiø: servetëliø, siuvinëtø paveikslø, vazonø, dekupaþo technika išgraþintø daiktø, tapytø paveikslø, megztø sukneliø ir kitokiø meniškø dirbiniø. "Dþiaugiamës, kad aukcionø rengëjas Virginijus Sipavièius sutiko mums padëti. Daiktø aukcionui þada skirti ir jaunieji rotarieèiai, baikeriø klubas. Dþiugu, kad atsiranda norinèiøjø paremti likimo nuskriaustuosius, nes kartais iš nevilties jau svyra rankos", — sakë R. Zabielienë.

Fondo nariai bûtø dëkingi visiems geros valios þmonëms, ámonëms, bendrovëms, kurie padovanotø savo gamybos produkcijos, kurià taip pat bûtø galima parduoti aukcione. Daiktus galima atveþti á Pabaliø turgaus patalpas "Aukcionas 1,2,3" (Serbentø g. 92).

Labdaros ir paramos fondà "Vilties kalnas" galima paremti pervedant 2 procentus gyventojø pajamø mokesèio á fondo sàskaità: labdaros ir paramos fondas "Vilties kalnas", Kraþiø g. 17, Šiauliai, Á.k. 300024837, Sàsk. Nr. LT667300010084418453, AB bankas "Swedbank".

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Šiauliø apskrities muzikos apdovanojimai (ŠAMA) nenumaldomai artëja. Jau veikia festivalio tinklalapis www.sama.lt, kuriame visi lankytojai gali pamatyti nemaþai atlikëjø, kurianèiø, dainuojanèiø ir muzikuojanèiø Šiauliuose bei aplinkiniuose rajonuose. Svetainëje jau dabar kasdien apsilanko per tûkstantá lankytojø. Visi nori suþinoti, kas yra kas Šiauliø muzikos padangëje.

Bûgnininkas Gintas Gascevièius - vienas ŠAMA organizatoriø.

Idëja

ŠAMA idëjos autoriai - Remigijus Ruokis, Gintas Gascevièius ir neseniai anapilin iškeliavæs Kæstutis Gascevièius. Gintas sako, kad analogiškas ŠAMA`ai reiškinys turëtø bûti kiekviename mieste: "Daþnai bûna, kad idëjos pasiveja tikrovæ. Mûsø tikslas buvo padaryti kà nors, kas turëtø išliekamosios vertës. ŠAMA - savotiška meno þmoniø inventorizacija."

Garsus bûgnininkas ir kultûros veikëjas G. Gascevièius tvirtina, kad meno þmones retkarèiais reikia "sureikšminti" - parodyti visuomenei. ŠAMA skirta tiems, kurie gyvena muzika. Ko nors panašaus nusipelnë visø meno srièiø atstovai.

"Bûtent tinklalapis galutinai subrandino mûsø idëjà. Šiauliai - regiono kultûros centras, kuris neuþmiršta savo "pakrašèiø" ir padeda visiems patekti á dienos šviesà, suþibëti savo talentais. Galime pasididþiuoti, kad ávyko tai, kas turëjo ávykti jau anksèiau", - aiškina Gintas.

Pašnekovas akcentuoja, kad ŠAMA orientuojasi á profesionalumà. Ne vien á muzikos, bet ir á muzikos pasaulio pristatymo aukštà lygá. Tinklalapyje nëra akcentuojama tai, kas dabar populiaru: "Orientuojamës á ilgalaikius dalykus. Privalomai á nominacijø sàrašà átraukti akademinës muzikos ir folkloro atstovai. Deramas dëmesys skiriamas ir vaikø muzikai."

Muzikantas primena, kad tinklalapis bus nuolat atnaujinamas. Jame galës prisistatyti visi, kurie gyvena Šiauliø muzikos padangëje arba kurie kadaise èia kûrë, grojo ir dainavo: "Meno þmoniø inventorizacija plësis tiek, kiek reikës. Planuojame suburti Šiaurës Lietuvos atlikëjus. Jei renginys taps respublikiniu, ŠAMA vis tiek išliks, nes labai svarbu vietinius pagerbti ten, kur jie ir kuria."

"Kaifas" padëti

Susipaþinæ su ŠAMA idëja, daugelis sako: "Vyrai, jei jums pavyks nors treèdalá ágyvendinti, bûsite nuvertæ neregëtus kalnus."

Remigijus Ruokis sako, jog treèdalis jau nuveikta: "Vien kà reiškia tinklalapis! Vilnieèiai þiûri išplëtæ akis. Mums pavyks, nes labai daug padarome iš idëjos. Tinklalapis unikalus tuo, kad jis veiksmingas ne tik prieš festivalá, bet ir po jo. Èia yra ne tik tie, kurie gyvuoja dabar, bet ir tie, kurie šiuo metu "miega". Pavyzdþiui, "Brainers" šiemet planuoja išleisti albumà, todël kituose ŠAMA apdovanojimuose tikrai dalyvaus. Visai gali bûti, kad ir "Gin`Gas" kada nors išleis albumà, taèiau ŠAMA svetainëje šis vardas jau dþiugina muzikos mëgëjus."

Remigijus tikina, kad apdovanojimuose dalyvaus ir atliks dainà Rûtà Šèiogolevaitë. Daina ir muzika sukurti specialiai ŠAMA renginiui. "Bus dar daug staigmenø, kuriø atskleisti nesinori. Þmonës nustebs, koks margas Šiauliø muzikos pasaulis", - sako jis.

Bene daugiausiai muzikos srièiø save priskyrë þinomas atlikëjas Virgis Stakënas. Autoriaus nuotr.

Organizatoriai ketina apdovanoti ir paminëti per 300 kolektyvø net 28 nominacijose. Remigijus sako, kad neseniai sulaukë jaunos muzikos grupës nariø vizito. Jie atnešë árašà ir prisipaþino, kad truputá gëda dël kokybës: "Paklausëme ir pakvietëme kità dienà pas mus pasidaryti rimtesná árašà. Juk tai mûsø vaikai groja. Štai kur tikras "kaifas" - tokiems padëti iškilti, o ne juos nuvertinti."

Vaizdas ir garsas

Jonas Šablickas yra tarsi ŠAMA visaþistas. Jis atsakingas uþ "veidà", kurá matys ŠAMA stebëtojai. Jonas tvirtina, kad Šiauliai turi iš naujo árodyti, kad yra tikros muzikos miestas, turintis plaèià stiliø paletæ.

Ne visi pastebës, kad ŠAMA logotipe esanti "Š" raidë jau yra mirgëjusi Šiauliuose. 1979 metais èia vyko respublikinis slidinëtojø "Snaigës" þygis. Šio renginio logotipo fragmentas ir buvo "pasiskolintas".

Tinklalapyje akcentuojamas mikrofonas. Ne kiekvienas þino, jog toks bûna skirtas lûpinei armonikëlei ágarsinti. Tai nereiškia, kad bus atkreiptas dëmesys bûtent á šá instrumentà, taèiau akcentuojama, kad bus išgirstas kiekvienas. "Daiktas arba limpa, arba ne. Toks mikrofonas tikrai limpa ir dera su šûkiu "Nes šou turi tæstis". Iš tiesø šou privalo tæstis, o þmonës balsuodami tai árodys", - sako R. Ruokis.

Renginio vizualizacijà, nominacijø vinjetes ir reklamines uþsklandas gamina Simas Gineika. Uþ garsà atsakingas "Brainers" muzikantas Paulius Jasiûnas.

Laura AUKSAITYTË

Metø pabaigoje Šiauliuose, Energetikø g. 20a esanèiame keturiø aukštø pastate, ásikurs Savarankiško gyvenimo namai. Juose galës gyventi 87 pagyvenæ þmonës ir þmonës su fizine ar psichine bei proto negale. Pastatas rekonstruojamas Šiauliø miesto savivaldybei gavus Europos Sàjungos struktûriniø fondø 2007-2013 metams paramà. Projektui ágyvendinti skirta 6,6 milijono litø.

Metø pabaigoje Energetikø g. 20a esanèiame keturiø aukštø pastate, ásikurs Savarankiško gyvenimo namai.

Pro langus matys eþerà

Specialistams idëja Rëkyvoje, buvusiame UAB "Šiauliø energija" administracijos pastate, ásteigti Savarankiško gyvenimo namus kilo 2004-aisiais. Projektas buvo patvirtintas, lëšos pastatui rekonstruoti ir árengti gautos ir pasirašyta darbø rangos sutartis su UAB "Mobusta".

Statybininkai šiuo metu jau pluša pastate. Atlikta didþioji dalis darbø, pavasará ir vasarà bus atlikti apdailos darbai, tad iki Naujøjø metø Savarankiško gyvenimo namuose jau ásikurs pirmieji gyventojai. Šie þmonës, kurie iš dalies gali savimi pasirûpinti, gyvens labai graþioje vietoje - pro langus matys eþerà.

Keturiø aukštø pastatas yra kone dviejø tûkstanèiø kvadratiniø metrø ploto. Jame bus árengtos 87 gyvenamosios vietos. Pirmame ir antrame aukštuose ásikurs pagyvenæ þmonës ir þmonës su fizine negale, o treèiame ir ketvirtame - su proto ir psichikos negale.

Pirmajame pastato aukšte bus árengtos ir bendro naudojimo patalpos, valgykla, uþimtumo kambariai. Rekonstruojant pastatà bus pašiltintos sienos, stogo perdanga, pakeisti langai ir durys, rekonstruota šildymo ir karšto vandens sistema, katilinë, modernizuotas šilumos punktas, pašiltintos grindys.

Aistë Þalevièienë, Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Investicijø ir miesto plëtros skyriaus vedëja, dþiaugiasi, kad darbas vyksta sklandþiai. Rangos darbø vertë - 5,7 milijono litø. Uþ likusius pinigus bus nupirkti baldai, áranga, automobilis. Savarankiško gyvenimo namø gyventojai projekto lëšomis ásigyta transporto priemone bus veþami á dienos uþimtumo centrà "Goda" ir Psichikos dienos stacionarà, kuris bus árengtas Varpo g. 9.

Rekonstruojant pastatà bus pašiltintos sienos, stogo perdanga, pakeisti langai ir durys, rekonstruota šildymo ir karšto vandens sistema, katilinë, modernizuotas šilumos punktas.

ES finansuojamas projektas yra iš dviejø daliø ir turi skirtingus biudþetus. Pirmojo projekto ágyvendinimo metu bus ákurti pagyvenusiø þmoniø ir þmoniø su negale namai, antrojo - þmoniø, turinèiø proto ir psichikos negalæ, namai.

Projektus koordinuoja Socialinës apsaugos ir darbo ministerija bei VšÁ Centrinë projektø valdymo agentûra.

Á Rëkyvà ketinama iškelti ir Seneliø namus

Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyriuje uþregistruota apie 70 þmoniø, kurie pageidautø ávairiø paslaugø. Socialines paslaugas tikslinës grupës asmenims teikia vos keturios ástaigos, kurios neuþtikrina teikiamø paslaugø kokybës ir netenkina esamos socialiniø paslaugø paklausos. Juk Šiauliuose gyvena per 40 tûkstanèiø pagyvenusiø þmoniø ir þmoniø su negale.

Trakø g. ásikûrusiuose Globos namuose, kurie skirti gyventi vienišiems senyviems ar þmonëms su negale, šiuo metu gyvena 32 þmonës. Vadinamuosiuose Seneliø namuose apgyvendinami tie, kuriuos atsiunèia socialiniø paslaugø teikëjai. Šiuo metu eilëje laukia 20 þmoniø.

Šiauliø savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyriaus vedëja Rita Blauzdavièienë sako, kad Savarankiško gyvenimo namai Rëkyvoje bus Globos namø padalinys. Šiuo metu rengiami naujo padalinio nuostatai, dokumentai.

Savarankiško gyvenimo namai nebus ta vieta, kur senyvi ar proto bei psichinæ negalæ turintys þmonës gyvens iki paskutiniø gyvenimo dienø. Þinoma, tokiø bus, taèiau dauguma ten ásikurs laikinai, tam tikrà gyvenimo etapà, pavyzdþiui, patyrus traumà pagyvens tol, kol nuosavas bûstas bus pritaikytas neágaliajam ar pan. Gali bûti, kad kai kurie gyventojai vëliau išsikels á Slaugos ligoninæ.

"Nebus taip, kad þmogus uþsirašys á eilæ ir išsyk apsigyvens Savarankiško gyvenimo namuose. Ar þmogui reikia prieþiûros bei slaugos, nustatys gydytojai, tada þmogus gaus siuntimà", - sakë skyriaus vedëja.

Anot R. Blauzdavièienës, gali atsitikti taip, kad Trakø g. esantys vadinamieji Seneliø namai taip pat bus iškelti á Rëkyvà. Socialinës paramos skyrius pateikë ministerijai prašymà stacionarioms miesto globos ástaigoms renovuoti. Á pirmàjá renovacijos etapà pateko Vaikø globos namai ir Seneliø namai. Dabar manoma, kad bûtø geriau ne renovuoti Seneliø namus, o juos pastatyti Rëkyvoje šalia Savarankiško gyvenimo namø.

Pro langus naujakuriai matys Rëkyvos eþerà.		Statybininkai šiuo metu jau atliko didþiàjà dalá darbø. Artûro STAPONKAUS nuotr.

"Renovuojant Seneliø namus, reikëtø labai dideliø pertvarkymø, juos pleèiant reikëtø naikinti virtuvæ, o maistà atveþti iš Savarankiško gyvenimo namø. Kol kas neaišku, ar ministerija tam pritars, taèiau statyti naujà pastatà bûtø geriau. Juk Rëkyvoje yra ir ambulatorija, ir aktyvi vietos bendruomenë, tad Seneliø namams ten bûtø tinkama vieta", - sakë R. Blauzdavièienë.

Akivaizdu, kad Savarankiškø gyvenimo namø poreikis mieste yra, ir tai, kad Rëkyvoje tokie namai atsiras - gera þinia. Valstybës pareiga rûpintis tais, kurie savimi nepajëgia pasirûpinti, ir pasistengti juos integruoti á darbo rinkà ar bendruomenæ.

Jei projektas nebûtø ágyvendintas, Šiauliø miesto socialinës prieþiûros sistema bûtø tobulinama tik fragmentiškai, o naujos paslaugos nebûtø taikomos tokiu mastu, koks reikalingas siekiant sumaþinti socialinæ atskirtá.

Kovo 26 dienà (šeštadiená) 12-13 val. Šiauliø centriniame parke šiaulietë floristë Miglë Plukienë rengia floristikos ir dekoravimo studijos "Plukë" antrojo gimtadienio šventæ. Šia proga dideli ir maþi, mamos ir tëèiai, dar veþimëliuose gulintys kûdikiai, tetos ir dëdës kvieèiami papuošti parkà gëlëmis.

Pasak Miglës, šventës idëja – ekologiška ir smagi. "Pasveikinkime vieni kitus su pavasariu, išláskime iš prekybos centrø, ákvëpkime gaivaus pavasariško oro, pabûkime "þaliaisiais", pabûkime vaikais ir miesto centriná parkà bent vienà valandà paverskime gëliø kampeliu!" - sako ji.

Šventës dalyviai kvieèiami rinktis prie parko estrados 12 val. ir atsinešti savos gamybos maþdaug vieno metro aukšèio gëlæ. Jomis bus papuošti sutvarkyti parko plotai. Reikia nepamiršti šiukšliø maišelio ir darbiniø pirštiniø - parke bus renkamos šiukšles. "Neuþmirškite atvykti su šypsena - šventæ daryti kitiems yra didelë laimë", - sako Miglë.

"Šiauliai plius" informacija

Rièardas JAKUTIS

Kovo 19 d. Šiauliø 1-ojoje muzikos mokykloje vyko mokyklos organizuojamas IV muzikos ir meno mokyklø puèiamøjø instrumentø ansambliø festivalis "Šiauliai 2011". Dþiugu, kad nedràsiai 1999 metais gimæs festivalis jau pelnë pripaþinimà, muzikinis Šiauliø gyvenimas be jo jau neásivaizduojamas, svarbiausia - jis tapo ypaè reikalingas vaikams kaip profesionalaus grojimo ugdytojas ir skatintojas. Muzikos mëgëjams, mokytojams ir moksleiviø tëvams miela matyti, kaip jaunieji skinasi kelià á muzikà.

Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos saksofonininkø kvartetas. Dešinëje - vadovas A. Jonaitis.

Savo muzikinius gebëjimus šiemet demonstravo beveik 150 vaikø ir jaunimo iš ávairiø Lietuvos regionø. Drauge su jais muzikavo ir jø vadovai bei mokytojai. Šis festivalis unikalus tuo, kad mokiniai groja drauge su mokytojais, mat rengëjai nenori daryti konkurso, varþytuviø, o tiesiog stengiasi, kad tai bûtø šventë kiekvienam. Tokie festivalio nuostatai leidþia visiems drauge koncertuoti.

Kolektyvai atliko po du tris kûrinius. Festivalis "Šiauliai 2011" pirmuosius á scenà pakvietë Kuršënø meno mokyklos atlikëjus. Paskui pasirodë Telšiø muzikos mokyklos Varniø skyrius. Šiaulieèiai išgirdo 12 mokyklø atstovus. Pirmà ir antrà festivalinio koncerto dalis baigë stipriausi kolektyvai: pirmàjà - Gargþdø muzikos mokyklos pûtikai, antràjà – šeimininkai, Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos kolektyvai.

Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos direktorius ir festivalio organizacinës grupës narys Vygintas Ališauskas pasidþiaugë festivaliu bei visø gera nuotaika ir prisiminë pirmàjá festivalá 1999 metais. Iš pradþiø festivalyje dalyvaudavo tik Šiauliø apskrities kolektyvai, vëliau renginys tapo respublikiniu, dar vëliau susilaukë ir sveèiø iš uþsienio – Latvijos ir Olandijos vaikø muzikos kolektyvø. Ádomu, kad Olandijoje puèiamøjø instrumentø muzikos ansambliø ir orkestrø daugiau nei Lietuvoje, muzikuojama net šeimomis. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, mûsø šalyje puèiamøjø instrumentø ansambliø ir orkestrø tik maþëjo. Reikia tikëtis, kad tokie festivaliai suaktyvins ansambliø veiklà, sudomins vaikus, kad jie mielai rinktøsi muzikos mokyklas ir grotø puèiamaisiais instrumentais.

Gráþtant prie festivalio, labiausiai verta pasidþiaugti tobulëjanèiais jaunaisiais muzikantais. Pasiteisino pasirinktas kelias nekonkuruoti, nesivarþyti, o draugiškai groti. Muzikantams tai atgaiva, kai be átampos, jaudulio ir konkurencijos jie gali parodyti visa, kà moka.

Puèiamøjø instrumentø orkestrus ir ansamblius þmonës daþniausiai ásivaizduoja tik grojanèius maršus. Iš tikro šiems kolektyvams pavaldûs visi þanrai - nuo klasikos iki dþiazo. Šis festivalis kaip tik ir parodë, kad puèiamøjø kolektyvai gali labai daug. Skambëjo klasikø Jozefo Haidno ir Liudviko van Bethoveno kûriniai, garsiøjø dþiazo meistrø D. Elingtono, O. Petersono, S. Joplino, C. Evanso, G. Milerio ir kitø instrumentinës pjesës. Miela, kad atlikëjai nepamiršo ir lietuviø kompozitoriø - atlikti populiarûs J. Navakausko, T. Adomavièiaus, M. Vaitkevièiaus ir kt. kûriniai.

Šiauliai - senas pûtikø miestas. Juk mûsø mieste susibûrë pirmieji Lietuvoje bigbendai. Deja, vëliau šiø instrumentø populiarumas šiek tiek apmirë. Reikia tikëtis, kad šio festivalio sumanytojø ir organizatoriø pastangomis puèiamieji instrumentai vël išsikovos savo pozicijas.

Festivalyje dalyvavo 12 mokyklø atstovai, kurie atliko po du tris kûrinius. Šeimininkai visus pakvietë á kità festivalá, kuris vyks po dvejø metø. Tikimasi, kad á Šiaulius, senas pûtikø tradicijas turintá miestà, suvaþiuos dar didesnis puèiamøjø instrumentø gerbëjø bûrys. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Sëkmingà šiaulieèiø pasirodymà festivalyje, be abejo, lëmë gabûs mûsø miesto muzikos mokytojai: Anatolijus Kavaliauskas iš 2-osios Šiauliø muzikos mokyklos ir 1-osios muzikos mokyklos puèiamøjø instrumentø skyriaus specialistai Asta Krikšèiûnaitë, Vygintas Ališauskas, Ramûnas Zubrickas, Algimantas Danilaitis bei Audrius Jonaitis.

Po graþaus koncerto festivalio šeimininkai atsisveikino su á Šiaulius atvykusiais jaunaisiais pûtikais, jø mokytojais ir pakvietë visus á kità festivalá, kuris vyks po dvejø metø. Tikëtina, kad jame vël dalyvaus nuo 2003 metø su Šiauliø 1-àja muzikos mokykla glaudþius ryšius uþmezgusi Olandijos Eteno Lero "Sint Frans" menø mokykla, Latvijos Valmieros muzikos mokykla ir, aišku, visos Šiauliø apskrities muzikos mokyklos bei daug jaunøjø pûtikø iš Lietuvos.

Šiauliø PRC Statybos ir mechanikos skyriaus Statybos sektoriaus bibliotekos skaitykloje veikia mokytojos ekspertës Adelës Adomaitienës tautodailës darbø paroda "Skiautiniai".

Angelë Adomaitienë, susidomëjusi skiautiniais, šio meno paslapèiø mokësi JAV. Šiauliø PRC archyvo nuotr.

Pristatydama savo autorinæ parodà profesijos mokytoja ekspertë Adelë Adomaitienë kalbëjo: "Á skiautinius sudëjau viskà: brangius prisiminimus, dþiaugsmà, idëjas ir... laikà. Ákvëpimas kyla bendraujant su þmonëmis, lankant parodas, vartant leidinius. Vis dëlto potraukis šiam þanrui yra lemtingiausias."

Nuo 1994 metø autorë kasmet dalyvauja Šiauliø miesto parodose ir pati jas organizuoja. 1998 metais savo darbais prisidëjo garsindama Lietuvà - dalyvavo JAV Indianos valstijoje vykusioje skiautiniø parodoje, kur pristatë kûrybiná darbà "Tai mano Lietuva".

1998 metais A. Adomaitienë Šiauliuose ákûrë skiautiniø meno klubà "Kamena". 1999-aisiais metais ji buvo išvykusi á JAV, kur mokësi skiautiniø meno "paslapèiø".

Daug kartø pabuvota ir nemaþai parodø aplankyta Danijoje, Vokietijoje. Bendraudama su vokietëmis menininkë susipaþino su jø tradiciniais ir moderniais skiautiniais bei poþiûriu á šá taikomàjá menà.

Skiautinio siuvimas yra labai kruopštus darbas. Skiautinys siuvamas rankomis, reikia kantrybës, meninio pajautimo, didelës ištvermës. Seniau šia tekstilës technika buvo kuriamos lovatiesës, staltiesës, pagalvëlës. Šiuolaikiniai dirbiniai ágyja naujas formas ir tampa meno kûriniais, kurie puikiai pritampa šiuolaikiškame interjere.

Parodoje eksponuojama 11 darbø. Sukurti skiautiniai yra išvaizdûs, patrauklûs, meniški. Skoningai suderintos spalvos papildo viena kità.

Regina Matulienë, Šiauliø PRC bibliotekininkë

Šiaulieèio fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo meniniø fotografijø paroda "Kitas krantas" atidaryta Alytaus miesto teatro galerijoje.

Joje mënesá bus eksponuojami fotografijø ciklai "Kitas krantas", "Mirties sodas", "Neávardyto laiko portretas" – 70 originaliø atspaudø, gerai þinomø Lietuvos fotografijos meno þinovams ir menotyrininkams.

Á parodos atidarymà gausiai susirinkæ alytiškiai, kolegos ir net jaunystës draugai bei bièiuliai iš kitø miestø galëjo pabendrauti su autoriumi, prisiminti, susipaþinti su A. Ostašenkovo išleistais fotografijø albumais, pasiklausyti autoriaus þmonos aktorës Irenos Liutikaitës skaitomos poezijos.

Aleksandras Ostašenkovas "Nuojauta rudens pabaigoje", 1999 m.		Aleksandras Ostašenkovas "Raudonoji vëliava", 1973 m.

Parodos kuratorës Alytaus miesto teatro aktorës, reþisierës Loretos Liausaitës išprovokuoti klausimai A. Ostašenkovui šiek tiek atvërë autoriaus gyvenimo ir meno pasaulá, poþiûrá á menininko ir valstybës santykius, santykius tarp kûrëjø, meno kûrinio ir turinio interpretacijø.

Daug dëmesio autoriui, jo kûrybai skyrë Alytaus miesto radijas, televizija, spauda. Tai menininkø sambûrio "Erdvës" ágyvendinamo projekto "Fotografija. Apie laikà, erdvæ ir kasdienæ bûtá" renginys, kurá remia Alytaus miesto savivaldybë.

Balandþio pabaigoje šios parodos iškeliaus á Druskininkø meno erdves, rudená paroda "Neávardyto laiko portretas" bus eksponuojama Vilniuje, o lapkritá mënesá retrospektyvinës A. Ostašekovo jubiliejui skirtos parodos "Kitas krantas", "Mano miestas", "Mirties sodas", "Neávardyto laiko portretas" Rusijos fotomenininkø sàjungos kvietimu bus eksponuojamos Maskvoje, vëliau - kitø Rusijos miestø meno galerijose.

A. Ostašenkovas jau parengë spaudai naujà spalvotø fotografijø albumà "Mano Šiauliai". Skaitytojus pasiekti jis turëtø jau greitai.

"Šiauliai plius" informacija

Kovo 26 d. Šiauliø koncertø salëje "Saulë" koncertuos "Amerikos virtuozai". Kartu su pasaulyje garsiais muzikantais Šiauliuose koncertuos berniukø ir jaunuoliø choras "Dagilëlis" bei Šiauliø kamerinis orkestras.

Borowsky šeima, þurnalistø pakrikštyta "Amerikos virtuozais", savo muzikiniais pasiekimais garsi visame pasaulyje. Ši šeima rado kelià á milijonø klausytojø širdis, koncertuodama Šiaurës ir Pietø Amerikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Europoje, dalyvaudama radijo ir televizijos laidose, leisdama savo kompaktinius diskus.

Muzikantus ávairiais prizais ir premijomis yra apdovanojusios prestiþinës JAV bei kitø šaliø muzikos, socialinës ir kultûrinës organizacijos. Þiûrovai ir muzikos þinovai entuziastingai "Amerikos virtuozams" plojo ne tik uþ jø muzikinius pasiekimus, bet ir uþ tai, kad jie savo pavyzdþiu rodo, kà gali pasiekti darniai dirbanti šeima.

Neseniai Borowsky šeima gráþo iš turo po Kinijà, prieš tai tris mënesius praleido Dilsbergo pilyje Vokietijoje (šeimai buvo paskirta Reino-Nekaro kultûros rëmimo fondo stipendija), koncertavo su Vokietijos jaunimo simfoniniu orkestru šio orkestro turo po JAV metu, taip pat surengë turus Ukrainoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. 2010 m., globojama JAV fondo Šopenui atminti, Borowsky šeima surengë daug koncertø 200-osioms Frederiko Šopeno gimimo metinëms paminëti.

Elizabeth (fortepionas), Emmanuel (smuikas) ir Frances Grace (violonèelë) pradëjo koncertuoti bûdami ankstyvo amþiaus ir nuo to laiko sukaupë nemaþà tarptautiniø konkursø nugalëtojø ir prizininkø kraitá. 2004 m. jie buvo apdovanoti bendru Erick'o Friedman'o prizu, skirtu talentingiems jauniems muzikantams, ir surengë savo debiutiná koncertà Karnegio koncertinëje salëje Niujorke.

Šiauliuose "Amerikos virtuozai" baigs savo koncertiná turà Lietuvoje. "Saulëje" vyksiantis koncertas - labdaringas. Uþ koncertà surinkti pinigai bus skirti medicininei árangai, reikalingai vaikams, sergantiems cukriniu diabetu. Koncerto pradþia 18 val. Organizatorius - Šiauliø moterø LIONS klubas.

"Šiauliai plius" informacija

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Filharmonijoje skambëjo Šiauliø konservatorijos dëstytojø koncertas. Á scenà vienas po kito lipo 26 atlikëjai - beveik pusë šios ástaigos dëstytojø.

Dëstytojai scenoje bûrësi ir á ávairius ansamblius. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Konservatorijos dëstytojø koncertai Šiauliuose vykdavo ir anksèiau, taèiau ši tradicija nutrûko prieš penkerius metus. Anksèiau dëstytojai koncertuodavo visuomenei prieš Kalëdas. Dabar koncertas neplanuotai sutapo su buvusio ilgameèio Šiauliø konservatorijos direktoriaus Jono Lamausko 70 metø jubiliejumi.

Konservatorijos direktorë Irena Asauskienë atskleidë, kad idëja surengti toká koncertà kilo dëstytojai Irinai Tautkuvienei. Ji gráþo á konservatorijà po vaiko auginimo atostogø ir buvo lyg švieþias oro gurkšnis ástaigos bendruomenei.

Direktorë sako, kad idëja nuo minties iki rezultato uþaugo gana greitai. Dëstytojai prisiminë, kad ne tik augina puikius muzikantus, bet ir patys nepriekaištingai muzikuoja.

I. Asauskienë paþymëjo, kad geriausiø buvusiø konservatorijos auklëtiniø koncertas bûtø dar geresnis. Juk geras mokinys turi pralenkti mokytojà.

Koncerto dalyvës jautësi laimingos, galëdamos savo talentà pademonstruoti visuomenei. Susirinko nemaþai mokiniø paklausyti, kà geba jø mokytojai. Direktorë pripaþásta, kad groti vaikams ir kolegoms yra sudëtinga, taèiau koncertas buvo labai profesionalus.

Koncertas truko dvi valandas, taèiau klausytojams neprailgo. Vakarà vedë konservatorijos fortepiono dëstytoja Raimonda Sliþienë.

Direktorë I. Asauskienë ásitikinusi, kad jei nors vienas dëstytojas degs tokia ugnimi kaip dëstytoja I. Tautkuvienë, koncertas taps tradiciniu.

Vasario 25–27 dienomis Kaune vykusiame pirmajame tarptautiniame sakralinës muzikos festivalyje "Kaunas Musica Religiosa 2011" Šiauliø 1–osios muzikos mokyklos mergaièiø chorui "Gama" (vad. Daina Kavaliauskienë, koncertmeisterë Renata Stauskienë) áteiktas aukso diplomas.

"Ausis dþiugino protingas akompanimentas, palaikantis chorà, o ne já tempiantis ar goþiantis. "Gamos" mergaitës pasiþymëjo skaidriais, švariais balsais, atlikimo tvarka, darna ir klausymusi viena kitos. Chorisèiø amþius ir labai geri dainavimo ágûdþiai kloja aukštas šio choro ateities perspektyvas", - taip šiaulieèiø pasirodymà ávertino muzikos specialistai.

Tokiu pat apdovanojimu dþiaugësi merginø kamerinis ansamblis iš Minsko "Vdohnovenie" bei ansamblis "Cantatores Narvensis" iš Estijos Narvos miesto. Festivalio "Grand Prix" nugalëtoju tapo Daugpilio vidurinës muzikos mokyklos mišrus choras iš Latvijos. Tai choras, ákurtas 1923 metais ir rimtosios muzikos tradicijas puoselëjantis iki šiol.

Festivalyje dalyvavo trys chorai iš Latvijos, kamerinis choras iš Baltarusijos, du ansambliai iš Estijos ir lenkø atstovai iš Šèesino, vienuolika chorø ir ansambliø – iš ávairiø Lietuvos miestø.

Chorus ir ansamblius vertino þiuri: "Àþuoliuko" meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, pedagogas prof. Vytautas Miškinis, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis, kompozitorius Vidmantas Bartulis, Lietuvos chorø sàjungos Kauno skyriaus pirmininkë Leokadija Januškienë ir turbût visø Kauno choriniø renginiø generatorius, "Kaunas Musica Religiosa 2011" meno vadovas bei choro "Cantate Domino" meno vadovas ir dirigentas Rolandas Daugëla.

"Šiauliai plius" informacija

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Šiauliø kultûros centre vyko tradiciniø liaudies šokiø festivalio "Patrepsynë" apþiûra. Festivalio organizatoriai sako, jog panašios apþiûros vyko arba vyks visoje Lietuvoje, o geriausi šokëjai šoks "Patrepsynës" finale balandá Šiauliuose.

Artûro STAPONKAUS nuotr.

Diana Martinaitienë, "Patrepsynës" pagrindinë organizatorë, Šiauliø kultûros centro Etnokultûros skyriaus vedëja, ŠU Meno edukologijos katedros asistentë ir folkloro ansamblio "Vaiguva" vadovë, sako, jog apþiûra neatsitiktinai surengta vasario 16-àjà. Tradiciniai lietuviø liaudies šokiai - tai svarbi mûsø kultûros dalis.

Pernai "Patrepsynës" dalyviai á Šiaulius atvyko iš 19 miestø ir rajonø: Šiauliø miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus, Klaipëdos ir Neringos miestø, Panevëþio, Radviliškio, Kelmës, Pasvalio, Pakruojo, Këdainiø, Trakø, Šilutës, Birþø, Maþeikiø ir Šilalës rajonø. Iš viso dalyvavo 117 porø. Šiemet laukiama ne maþiau šokëjø, nes liaudies šokiai populiarëja kone kiekvienoje šalies mokykloje.

Nijolë JURGILIENË, Šiauliø ligoninës atstovë spaudai

Šiauliø ligoninëje eksponuojama fotografijø paroda "Lietuvos medikai. 20 Nepriklausomybës metø. Kelio punktyrai..." Ši paroda pernai rugsëjá buvo pristatyta Seimo parodø galerijoje. Ekspozicija eksponuota ir Vilniaus universiteto ligoninës Santariškiø klinikose.

Paroda - grupës Sveikatos apsaugos ministerijos specialistø ir Lietuvos gydymo ástaigø bendros kûrybos rezultatas. Fotografijø stendø kûrëjams pasiûlymø bei patarimø negailëjo dauguma ministerijos darbuotojø, nuotraukø atsiuntë daugelis šalies gydymo ástaigø. Fotografijos eksponuojamos Šiauliø ligoninës I korpuso antro aukšto vestibiulyje šalia I kardiologijos skyriaus.

Prsitatoma 20 fotografijø stendø, kuriuose – nuotraukos, sugrupuotos atsiþvelgiant á sveikatos apsaugos raidà, ávykius, ásimintinas datas, asmenybes. Á parodà pateko ir trys Šiauliø ligoninës nuotraukos: Moters ir vaiko klinikos pagrindinio fasado nuotrauka, akimirka, kai generalinis direktorius Petras Simavièius sveikina Moters ir vaiko klinikos pirmàjà gimdyvæ, ir "Metø šiaulietë 2009" - vaikø ligø gydytoja, skyriaus vedëja Liuda Bekerienë.

Paroda "Lietuvos medikai. 20 Nepriklausomybës metø. Kelio punktyrai..." kiekvienam sveikatos sektoriaus specialistui gali priminti nepamirštamø nueito kelio epizodø.

Vasario 12-13 d. Šiauliø kultûros centre vyks respublikinis vaikø ir jaunimo populiariosios muzikos konkursas "Dainuok, þiemuþële 2011".

Pirmasis respublikinis vaikø ir jaunimo populiariosios muzikos festivalis-konkursas "Dainuok, þiemuþële" ávyko 2006 m. sausá. Á festivalá atvyko per 200 dalyviø iš ávairiø Lietuvos miestø.

2008 metais festivalis "Dainuok, þiemuþële" išaugo á konkursà. Šiuo metu renginys vyksta kasmet: vienus metus - festivalis, kitus - konkursas. Konkurso išskirtinumas tas, kad vertinimo komisijà sudaro dalyvius parengæ mokytojai, vadovai.

Konkursas "Dainuok, þiemuþële" sëkmingai puoselëja gyvo dainavimo tradicijas, nes kasmet renginio dalyviø gausëja, pleèiasi geografija.

Šeštadiená koncertuos kolektyvai "Tu ir aš" (Kaunas), "Šypsena" (Këdainiai), "Vivo" (Utena), "Ro-ko-ko" (Šiauliai), "Kregþdutë" (Maþeikiai), "Linksmoji šypsena" (Kaunas), "Drugys" (Plungë), "Trakšt brakšt" (Klaipëda), "Do re mi fa" (Vilnius), "Smaids" (Jelgava), "Momo" Ryga, Vokalinis ansamblis (Šiauliai), "En-den-du" (Šiauliai), sekmadiená - solistai iš Vilniaus, Kauno, Palangos, Ventos, Skuodo, Maþeikiø, Klaipëdos, Plungës, Panevëþio, Šiauliø, Ventspilio, Jelgavos, Cësio, Daugpilio, Rygos.

Renginá organizuoja Šiauliø moksleiviø namø vaikø muzikos studija "En-den-du" (vadovës Stanislava Rusevièienë ir Laura Dudnikienë). Koncertø pradþia šeštadiená ir sekmadiená - 14 val.

"Šiauliai plius" informacija

Milda LEVICKAITË

"Laiptø galerija", kaip ir kasmet, laukdama pavasario, surengë "Literatûrinio þiemkelio" festivalá. Šiømetis festivalis pradëtas knygos "Šiauliai: kûrëjai. Ketvirtas išmatavimas", kurios leidimà inicijavo pati "Laiptø galerija", pristatymu.

Knygos bendraautorë "Šiauliai plius" þurnalistë Oksana Laurutytë dþiaugësi, kad jos rašiniai pateko á knygà: "Jeigu statytume namà ir panaudotume visà energijà, kurià naudojame rašydami tekstus, tai pamatytume rezultatà. Mes, þurnalistai, to rezultato nematome - parašome straipsná ir neþinome, kiek þmoniø já perskaitë – laikraštis po keliø dienø iškeliauja á šiukšlynà, o darbai, sudëtá á vienà leidiná, išliks." Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Joje – šešiasdešimt straipsniø, publikuotø Šiauliø spaudoje, apie kûrybingus, Šiauliø miesto kultûrà puoselëjanèius þmones: dailininkus, aktorius, architektus, muzikus, skulptorius, meno pedagogus. Publikacijø autoriai – Rièardas Jakutis, Romualda Urbonavièiûtë ir "Šiauliai plius" þurnalistë Oksana Laurutytë. Knygoje panaudotos Algimanto Jakubausko, Sauliaus Jankausko, Algirdo Musneckio, Vadimo Simutkino, Alvydo Šalkausko bei asmeniniø archyvø nuotraukos.

Knygos redaktorius R. Jakutis áþangoje rašo: "Ši knyga – bendravimo su Šiauliø menininkais pirmajame XXI a. dešimtmetyje pokalbiø, pamàstymø, svarstymø, svajoniø akimirkos. Ketvirtas išmatavimas apibûdina kûrinius – erdvæ ir jø dvasià, kartu – kûrëjus kaip Šiauliø dvasià."

R. Jakutis apgailestavo, kad á leidiná negalëjo sudëti straipsniø apie visus Šiauliø menininkus, taèiau ši knyga galëtø bûti leidiniø serijos pradþia. Šio leidinio mecenetas - Edmundas Armoška, gal atsiras ir kitø mecenatø, paremsianèiø panašiø knygø leidybà. Šiauliø universiteto dëstytojas, filosofas Jurgis Dieliautas pastebëjo, kad uþdavinys viename leidinyje aprašyti visus kûrëjus – neámanomas, nes knyga bûtø nepakeliama, sunkesnë uþ Tûkstantmeèio albumà, visus enciklopedijos tomus. Ši knyga, anot filosofo, nëra garbës lenta ar pseudoreprezentacinis leidinys - joje leidþiama išsisakyti patiems kûrëjams, o ne pateikiama ataskaita apie jø darbus. Tiesa, J. Dieliautas išsakë ir kritinæ pastabà – leidinyje galëtø bûti daugiau jaunø veidø, taèiau, anot jo, negalima reikalauti iš galerijos padaryti tai, kà turëtø daryti oficialios institucijos, kûrybinës sàjungos.

Knygos pristatyme dalyvavusio kamerinio ansamblio "Ars Vivo" vadovas Sigitas Vaièiulionis savo kolektyvo pasirodymà susiejo su knyga – dainininkai atliko XVI amþiaus kûrinius. Bûtent šiame amþiuje imtos spausdinti knygos.

"Saulës deltos" leidykla knygà išleido tûkstanèio tiraþu.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Þagarës regioninio parko direkcija kelsis á pagrindiná dvaro pastatà. Taip tikimasi atgaivinti šá puikø istoriná palikimà ir pritaikyti já visuomenei. Taèiau ne tik dvaro pastatu šiais metais planuoja pasirûpinti parko direkcija. Portale "Etaplius.lt" galima pasiþiûrëti sausio 31 dienà árašytà vaizdo konferencijà, kurioje dalyvavo Þagarës regioninio parko direktorius Mindaugas Balèiûnas, kuris plaèiau papasakojo apie tai, kodël sakoma, jog Joniškis yra Þagarës priemiestis.

Dvaro pastate ásikurs regioninio parko direkcija.

Istorijà reikia išsaugoti

Þagarë skaièiuoja jau 813 gyvavimo metus. Tai ypatingas miestelis, kuris dar prieš porà šimtø metø gyventojø skaièiumi buvo didesnis uþ dabartiná Jonišká. Deja, keletas gaisrø suniokojo medinæ miestelio architektûrà, taèiau liko kiti ávairiø kultûrø sandûros liudininkai: lietuviø, latviø ir þydø kapinës, dvaras, parkas.

Baltas "U" formos neogotikinio stiliaus pagrindinis dvaro pastatas dabar tarnauja miesto socialinëms reikmëms, taèiau netrukus keliolika èia globojamø vaikø bus perkelti á patogesnes ir gerai árengtas regioninio parko patalpas. Pastaroji institucija ásikels á dvarà ir stengsis prikelti istorijà naujam gyvenimui.

Þagarës dvaras laimingai išvengë masinio privatizavimo ir per pastaruosius du dešimtmeèius nebuvo smarkiai suniokotas. Apverktinos bûklës tik tie dvaro pastatai, kurie tapo privaèiø asmenø nuosavybe: malûnas, sveèiø namas.

"Dvaras turëtø tapti Joniškio krašto vizitine kortele. Parko tikslas išsaugoti Þagarës gamtà ir kultûrà. Dþiaugiamës, kad perkeliame veiklà á centriná dvaro pastatà. Bus gerokai sunkiau, bet pastato restauracijos darbai bus prasmingi. Privatizuoti dvarus blogai dar ir todël, kad toks statusas neleidþia kultûros palikimu dþiaugtis visiems. Kartu su dvaru kiek galima tiksliau bandysime atkurti parkà, kurio tarpukariu pavydëjo net Kaunas. Tai vienas graþiausiø peizaþiniø parkø Lietuvoje", - sako Mindaugas Balèiûnas.

Kaip þydëjimas vyšnios

Dvaro apylinkëse ir stadione kasmet rengiamas Vyšniø festivalis. Šis kraštas garsëja vyšniomis jau nuo seno, taèiau festivalis pradëtas rengti prieš kelerius metus. Legenda byloja, kad kaþkur netoliese, Latvijos teritorijoje, buvo dvaras su graþiu sodu ir parku. Dvarininkai daug keliaudavo. Kartà savo dukroms iš Italijos parveþë labai skaniø vyšniø. Dvarininkaitës vaikšèiojo po apylinkes ir spjaudë kauliukus, iš kuriø išdygo pirmosios þagarvyšnës.

M. Balèiûnas sako, kad Þagarëje yra keletas išmoningø þmoniø, kurie kasmet sugalvoja kà nors naujo Vyšniø festivaliui. Vienà kartà sukvietë á festivalá garsiausius Lietuvos Vyšniauskus. Vëliau kilo graþi tradicija rengti kaliausiø konkursà. Juk jos labai susijusios su vyšniomis. Nuo šiol kiekvienas, pasistatæs sode kaliausæ, yra savotiškas Vyšniø festivalio gerbëjas.

Þagarës regioninio parko direktorius Mindaugas Balèiûnas tiki, kad Þagarë suþydës ne tik vyšniomis.

Tiesioginëje vaizdo konferencijoje M. Balèiûnas išsamiau papasakojo apie regioninio parko ateities planus, kurie iš tiesø intriguoja. Planuojama parke dar labiau išvystyti turizmà. Tikimasi nutiesti ilgiausià paþintiná takà á Þagarës pelkes. Medinis takas turëtø nutásti net septynis kilometrus á þmoniø menkai paþintà gamtà.

"Kiekvienam metø laikui – po šventæ", - šypsosi didrektorius. Jau dabar Þagarë švenèia tas šventes, bet tikimasi, jog jos taps artimos ne tik vietiniams, kaip ir Vyšniø festivalis.

Ketinama pasodinti vyšniø sodà, kuriame kiekvienas galës pasodinti savo medelá. Tai suteiktø veiklos vietiniams sodininkams, kurie pasiþymi meistriškumu, kaliausës dirbtø savo darbà. Gal vyšnià pasodintø ir prezidentë Dalia Grybauskaitë.

Apie šiø metø Vyšniø festivalá jau sklinda garsas. Tai bus tikros Latvijos dienos. Latvija þadëjo á festivalá atveþti viskà, kà turi geriausio - nuo kompozitoriaus Raimundo Paulso iki Vaikulës.

Daugiakultûrinis kraštas

Þagarë – unikalus mietelis, kurio didinga praeitis ir iniciatyvûs þmonës, daugybë unikaliø kultûriniø dalykø. Èia visi nuo senovës turi neuþgaulias vaizdingas pravardes. Prieškario geguþinëse merginos vaikinams á atlapus ásegdavo po maþytæ lëlæ.

Èia teka upë Švëtë. Vienoje jos pusëje - senoji, kitoje – naujoji Þagarë. Dunkso Þvelgaièio kalnas ir Raktuvës piliakalnis.

Visai Þagarës istorijai, padavimams ir legendoms prireiktø storos knygos. Vien tyrinëjant aplinkines kapines galima nemaþai suþinoti apie unikalius vietos paproèius ir ávairiø tautø sugyvenimà.

Kai kurie tyrinëtojai mano, jog dvejos þydø kapinës abiejuose Švëtës krantuose èia atsiradusios todël, jog Toros knyga neleidþia mirusio þmogaus nešti per vandená. Kadaise èia þydø buvo gerokai daugiau nei lietuviø, taèiau sakoma, jog likæs vos vienas.

Dvaro parkas – mišraus stiliaus. Priešais fasadà galima áþvelgti aiškià prancûziškà simetrijà, visa kita – angliško stiliaus. Parke auga daugiau nei 200 rûšiø medþiø. Parko teritorija kadaise buvo aptverta aukšta akmenine tvora, taèiau dabar likæ tik keli jos fragmentai.

Þagarë nuo seno garsëja savo þirgynu...	...ir unikalia architektûra. Autoriaus nuotr.

Saulius BARASA

Kuršënuose vyko tradicinë jau tryliktoji Lietuvos kaimo kapelø šventë "Grieþk, smuikeli". Šá kartà geriausiais pripaþinti vien þemaièiai. Magiško skaièiaus sulaukæs renginys praturtëjo naujomis tradicijomis.

Šiauliø rajono savivaldybës kultûros centro liaudiškos muzikos kapela "Salduva". Autoriaus nuotr.

Kiekvienø metø pradþioje, kai laukuose karaliauja þiema, o didþiøjø metø šventinis šurmulys – tik prisiminimai, šauniausi Lietuvos muzikantai suvaþiuoja á tradicinæ kaimo kapelø šventæ "Grieþk, smuikeli". Retas renginys gali pasigirti ilgaamþiškumu.

Á baigiamàjá renginá buvo kvieèiami geriausiai per metus pasirodæ kolektyvai. Šventës sumanytojas Šiauliø rajono savivaldybës kultûros centro direktoriaus pavaduotojas Zenonas Gestautas pastebi, kad šiemet lyg tyèia geriausios kaimo kapelos vien iš Þemaitijos. Jo teigimu, Lietuvoje ásišaknijæs stereotipas mitas, kad þemaièiai yra nelinksmi ir lëtapëdþiai. "Reikia pabûti kapelø šventëje, kad pajustum linksmà, nuotaikingà, pakerinèià nuoširdumu šventës dvasià. Šis mitas yra visiškai sugriautas", - gera nuotaika dalijasi Z. Gestautas.

Amþius - ne riba

Šventë prasidëjo garbaus amþiaus kuršëniškiø atliekamu kûriniu. Nuo pirmøjø garsø smuiko melodija uþvaldë salæ - grojo instrumentinis folkloro trio iš Kuršënø. Tai savamoksliai liaudies muzikantai Augustinas Rugelis, Algis Kuniauskas (smuikai) ir Antanas Kavaliauskas (basedlë). Daug metø praleidæ scenoje, jie þiûrovus þavi nesenkanèia jaunystës energija.

"Mes seni muzikantai, savamoksliai, grojam jau po 50 metø ir dar ilgai turbût grosim..." – po pasirodymo optimizmu tryško atlikëjai.

Instrumentinio folkloro trio yra Kuršënø krašto instrumentinio folkloro atstovai. Trio muzikantai - tai buvæ Kultûros centro kaimiškos kapelos, kuriai ilgai vadovavo S. Jagminienë, vëliau - A. Bitis, A. Kavaliauskas, dalyviai. Kolektyvas - ilgametis konkursø bei festivaliø dalyvis, dalyvaus Lietuvos dainø šventëse bei ávairiuose tarptautiniuose instrumentinio folkloro festivaliuose.

"Smagu þiûrovam dovanoti kà nors gero"

Koncerto estafetæ perëmë Dràsuèiø filialo liaudiškos muzikos kapela "Ringuva". Kolektyvo repertuare – vadovo Kæstuèio Rupšio aranþuotos lietuviø liaudies dainos ir kûriniai, skirti kapeloms. Susikûræs prieš septynerius metus kolektyvas koncertuoja savo kaimo bendruomenei, rajono ir apskrities renginiuose, dalyvauja tradicinëse kapelø ir liaudies muzikantø šventëse. "Ringuva" turi paruošusi dvi koncertines programas, viena kuriø – kartu su Dràsuèiø moterø vokaliniu ansambliu.

"Ringuvà" keitë Šedbarø kultûros namø liaudiškos muzikos kapela, vadovaujama Stasio Butkaus. Áþengusi á šeštà savo kûrybinës veiklos dešimtmetá, kapela išliko jauna ir energinga, gerà nuotaikà skleidþia ne tik šalyje, bet uþsienyje.

Šmaikštumu savo broliui, "gyvuoju klasiku" vadinamam Juozui Erlickui nenusileido Maþeikiø rajono Tirkšliø kultûros centro liaudiškos muzikos kapelos "Subatvakaris" vadovas Antanas Erlickas. Salë prapliupo juokais išgirdusi, kad muzikantai padainuosià dainà "Varnas" "brolio Jûzapo þodþiais".

"Didelës šventës - tai visø pirma susipaþinimas ir bendradarbiavimas, - dþiaugiasi kapelos "Subatvakaris" vadovas A. Erlickas. - Visada smagu þiûrovam dovanoti kà nors gero."

Kapelø šventës senbuviai

Senbuve vadinama Šiauliø rajono savivaldybës kultûros centro liaudiškos muzikos kapela "Salduva" tryško entuziazmu. Vadovas Algimantas Jonas Bartašius priminë, kad uþ keleriø metø švæs kûrybinës veiklos keturiasdešimtmetá. Kolektyvas daug koncertuoja rajone, apskrityje, dalyvauja šventëse ir festivaliuose. Šiuo metu árašyta kompaktinë plokštelë "Saulëtekis", kurioje skamba populiariausi kolektyvo atliekami kûriniai.

Visose trylikoje švenèiø dalyvavo ir Šiauliø universiteto liaudiškos muzikos ansamblis "Saulë", tarptautinës organizacijos IOV narys, gyvuojantis nuo 1972 metø. Per kolektyvo gyvavimo metus ne kartà keitësi jo dalyviai ir vadovai. Šiuo metu ansamblyje groja, dainuoja ir šoka per 30 Šiauliø miesto studentø, dëstytojø, mokytojø ir kitø profesijø atstovø.

Gerai kuršëniškiams þinoma šventëje dalyvavusi Šiauliø akløjø ir silpnaregiø kultûros namø kapela "Šelmiai". Kolektyvas per metus dalyvauja per 40 koncertø. Kapela - nuolatinë pasaulio lietuviø dainø švenèiø dalyvë, aktyvi regioninëse ir šalies liaudiškos muzikos kapelø šventëse bei festivaliuose. "Šelmiai" yra dalyvavæ folkloro festivaliuose Portugalijoje, Prancûzijoje, Olandijoje ir Italijoje.

Kapelø šventë Kuršënuose - vis nuotaikingesnë

Tryliktoje Lietuvos kaimo kapelø šventëje "Grieþk, smuikeli" pasirodë kapelos iš Šiauliø krašto, Kelmës bei Maþeikiø rajono. Organizatoriai juokauja, jog tryliktosios šventës metu negalëjo nepasiûlyti kà nors magiško - iliuzionistë Nina Kundrotienë kerëjo þiûrovus savo išradingais triukais.

Koncerto vedëjai - Raudënø pagrindinës mokyklos mokytoja, etnografinio ansamblio "Gerviki" vadovë Jovita Lubienë bei Kultûros centro direktoriaus pavaduotojas Zenonas Gestautas - buvo tikri renginio šeimininkai.

Daug dëmesio skirta maestro Jurgio Gaiþausko, daug metø dalyvavusio šioje šventëje, kûrybai paminëti.

Lietuvos kaimo kapelø šventë "Grieþk, smuikeli" per savo gyvavimo metus išsaugojo savitumà bei išugdë kelias muzikantø bei ištikimø þiûrovø kartas. Tai puikus renginys, kurio metu ne tik skamba liaudiška muzika, bet ir puoselëjamos graþios liaudies tradicijos bei paproèiai.

Oksana LAURUTYTË

Praëjusá penktadiená sostinës Teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta šiaulieèio fotomenininko Rièardo Dailidës paroda "Gyvenimas dþiaze". Šios muzikos koncertus ir jos atlikëjus menininkas fotografuoja per 30 metø.

1973-ieji. Triûbos akvamarinas O. Stepurenko. Rièardo DAILIDËS asmeninio archyvo nuotr.

Fotografuodamas dþiazo koncertuose R. Dailidë fiksuoja ne tik tai, kas vyksta scenoje. Jis áamþina ir dþiazo klausytojø veidus, susikaupimà, emocijas. "Uþkulisinio gyvenimo vaizdais aš pagerbiu pasišventusius dþiazui, puoselëjanèius šá muzikos þanrà klausytojus", - sako menininkas.

R. Dailidei rûpi ne tik klausytojai ir atlikëjai - jam rûpi ir jo paties santykis su muzika. "Dþiazas - tai muzika, kupina aistros, netikëtø pasaþø, improvizacijos èia ir dabar. Ta muzika þmogaus jausmus nuneša á sàmonës paribes. Dþiazas - labai demokratiškos muzikos þanras, bet itin intelektualus. Klausytis dþiazo reikia pasiruošti, nes á já telpa visa muzikos kultûra. Dþiazas, kaip muzikos srovë, Amerikoje ávardyta 1917-aisiais", - sako pašnekovas.

Fotografuodamas dþiazo koncertuose R. Dailidë nesirenka lengviausio varianto - neieško vaidø per vaizdo ieškiklá, nenaudoja modernios technikos. "Aš fotografuoju iš arti, noriu matyti akiø blizgesá, veido išraiškà, prakaituotus veidus", - sako jis.

Parodai "Gyvenimas dþiaze" fotomenininkas pateikë per 30 fotografijø. Joje - ir akimirkos iš pirmojo Birštone vykusio dþiazo festivalio 1980-aisiais, ir iš Liepojoje, Klaipëdoje, Vilniuje vykusiø festivaliø. Parodai pateiktos ir kelios fotografijos iš Šiauliø "Saulës" koncertø salës "Vitraþø" salëje vykusiø dþiazo vakarø. Jam labai dþiugu, kad ir Šiauliuose dþiazas populiarëja ir atsiranda vis daugiau savo gerbëjø.

"Dþiazas sovietmeèiu buvo laikomas burþuazijos diegu, o saksofonas - išsigimusios visuomenës ruporu. Dþiazas intelektualiø muzikantø dëka net sovietmeèiu buvo propaguojamas - organizatoriai imdavosi nepiktos apgaulës, festivalius skirdami partijos suvaþiavimø garbei", - šypsosi pašnekovas.

Á parodà Teatro, muzikos ir kino muziejuje susirinko bûrys garbiø þmoniø. Parodos lankytojai išvydo ir memorialinius lakštus - R. Dailidë áamþino šviesios atminties Liudà Šaltená, Gintautà Abariø, Romualdà Grabštà.

Oksana LAURUTYTË

Vakar "Forum Cinemas" salëje Šiauliø "Akropolyje" apdovanoti naujienø portalo "Etaplius.lt" moksleiviams surengto videofilmø konkurso "Rodom" nugalëtojai. Konkurso organizatoriø lûkesèiai viršyti su kaupu - videofilmus siuntë ne tik šiaulieèiai, bet ir kitø šalies miestø, miesteliø kûrëjai, kurie parodë esantys itin kûrybingi bei taikliai vertinantys jaunimo nûdienos dþiaugsmus ir rûpesèius.

Konkurso "Rodom" nugalëtojams apdovanojimus áteikë prizø steigëjø atstovas Þilvinas Putramentas. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Naujienø portalo "Etaplius.lt" moksleiviø videofilmø konkursas startavo pernai rugsëjo 20 dienà. Organizatoriai jauniesiems kûrëjams ne tik pasiûlë laisvai kurti videofilmus, bet ir pateikë temas: "Paauglio gyvenimo istorija", "Mano karta", "Jûsø laikais taip nebuvo", "Mokyklos koridoriø aidai", "Vëjas mano galvoje", "Aš – prieš smurtà mokykloje" ir "Skiriu mokytojams".

Konkursas akimirksniu sudomino moksleivius. Juk ne paslaptis, kad jaunimas savo malonumui kuria filmukus naudodamasis mobiliaisiais telefonais, fotoaparatais, kompiuteriais. "Etaplius.lt" kûrybinë komanda todël ir nusprendë kûrybingam jaunimui pasiûlyti konkursà, kad jø pomëgis kurti filmus bûtø kryptingas ir sulauktø ávertinimo.

Eva Jagminaitë, naujienø portalo "Etaplius.lt" redaktorë, dþiaugiasi, kad konkursas iš regioninio tapo respublikiniu. "Tokio aktyvumo nesitikëjome. "Filmukø atsiuntë net Anykšèiuose ar senojoje Varënoje besimokantys jaunuoliai. Tikimës ir viliamës, kad šis konkursas taps tradiciniu ir visi kûrybingi þmonës turës galimybæ išeiti iš savo kiemo - parodyti savo gebëjimus visiems", - teigë redaktorë.

Konkurso dalyviams buvo iškelta sàlyga pateikti ne daugiau nei penkis 5 filmukus, o juos vertino profesionali komisija: S. Puèinskas, "S plius" televizijos programø direktorius; E. Jagminaitë, Etaplius.lt redaktorë; S. Gilienë, "S plius" televizijos reklamos gamybos skyriaus vadovë; R. Parafinavièius, fotografas; I. Norkutë, Šiauliø dramos teatro aktorë; V. Gundajevas, Šiauliø kino meno klubo pirmininkas.

Pirma vieta ir 300 litø atiteko vilnieèiams Dominykui Morkûnui ir Artûrui Buivydavièiui uþ filmà "Perku brangiai". Antroji vieta ir 200 litø skirta šiaulieèiui Elvinui Skabeikiui uþ filmà "Šiauliø ruduo". Treèia vieta ir 100 litø skirta vilnieèiams Silvestrui Samsonui ir Tomui Lavrinavièiui uþ filmà "Namø darbai".

Nugalëtojà balsuodami išrinko ir portalo lankytojai. Linai Gedaminskytei ir kompanijai atiteko galimybë "S plius" televizijos þiniø studijoje, padedant profesionalams, sukurti savo þiniø laidà. Nugalëtojai konkursui pateikë filmà "Nano radijas".

Be apdovanojimø neliko ir kiti konkurso dalyviai: kaunietë Augustë Tamutytë, sukûrusi filmà "SMS kultûra"; Senosios Varënos moksleivë Julita Slipkauskaitë, sukûrusi filmà "Rašytojas"; anykštietës Akvilë Jakutytë ir Urtë Gaidytë, sukûrusios filmà "Plona mëlyna linija"; šiaulietis Lukas Oleinikovas, sukûræs filmà "Sekmadienis"; Ignas Puleikis ir Ieva Poškutë, sukûræ filmà "Ar vertini tai, kà turi"; radviliškietë Audronë Cirkelytë, sukûrusi filmà "Atsisveikinimas"; klaipëdietë Aurelija Iþdonaitë, sukûrusi filmà "Jø istorija"; kaunietis Gabrielius Pilkauskas, sukûræs filmà "Stepukas"; kaunietis Ernestas Jasilionis, pateikæs projektà "Menas"; šiaulietis Karolis Milius, sukûræs filmà "Paukšèiais išskrisime mes"; šiaulietë Greta Pauzaitë, sukûrusi filmà "Fone" - uþ geriausià montaþà; šiaulieèiai Arnoldas Dapkus ir Artûras Bagdonas, sukûræ filmà "24"; gruzdiškis Vitalijus Šufinskas, sukûræs filmà "Vëjas mano galvoje"; šiaulietis Rièardas Geèas, sukûræs filmà "Koridoriø aidai"; Sigutë Mackevièienë, pateikusi filmà "Maþeikiø Sodø vidurinë mokykla"; Martyna Daunytë ir Karolina Kanèiauskytë, pristaèiusios filmà "Mûsø karta"; Jonas Tamulis ir Gvidas Bielskis, sukûræ filmà "Bûk dràsus"; šilališkis Justinas Urbonas, sukûræs filmà "Rugsëjo 1".

Interviu su konkurso nugalëtojais skaitykite portale www.etaplius.lt .

Sausio 14 d. (penktadiená) 17 val. Klaipëdos kultûrø komunikacijø centro Parodø rûmuose (Aukštoji g. 1/ Didþioji Vandens g. 2) atidaroma grupinë Vidmanto Zarëkos, Jono Vaitkevièiaus, Vaidoto Janulio, Rièardo Garbaèiausko, Vilmanto Dambrausko, Martyno Gaubo ir Lauros Guokës tarpdisciplininë paroda "Padermë".

Kolektyvinë kûryba pasiþymi kolegialumo, solidarumo, atvirumo, dialogiškumo aspektais bei nuorodomis á bendruomeniškumà, o pastarasis suvokiamas kaip sudarytas iš tam tikro skaièiaus individø, kurie turi kà nors bendra – koncepcinæ sàrangà, plastinæ kalbà. Bendruomeniškumo bei kooperatyvumo dermës aktualumas itin paklausus tarpdisciplininiø menø kûrimo projektams. Taèiau polemika iškyla, nes Vakarø kultûroje menininkø bendruomenë neretai savo tapatumà brëþia ne dermës, panašumo, vienybës principais, o skirtingumo, individualumo bei savo identiteto apibrëþèiø akcentavimu. Tokiu bûdu skirtybës, kitoniškumo charakteristikos priešinamos vieningam kûrëjø padermës pradui.

"Padermës" dvipoliškumo tematika þaidþiantys autoriai pristato profesionalius – nuo abstrakèios iki figûrinës kompozicijos - tapybos darbus, šiuolaikiškus šilkografijos ir fotografijos jungèiø sprendimus, daugiakalbes skulptûros formos traktuotes bei menines socialinës kritikos provokacijas. Ar menininkai, kuriuos vienija kûrëjo padermë, išlaiko dermës išbandymà?

Paroda veiks iki vasario 6 d.

KKKC informacija

Oksana LAURUTYTË

Prieš pat Naujuosius metus Vilniaus g. šalia viešbuèio "Šiauliai" po arka buvo ketinta pakabinti naujà Viliaus Purono kûriná - kardà-milþinà. Dizaineris ásitikinæs, kad bene dešimt kartø padidinto XVI a. lietuviško šveitraus kardo kopija bûtø originali mûsø miesto áþymybë. "Tai bûtø ne tik meninis akcentas. Doriems þmonëms jo nevertëtø bijoti - po juo nors baletà šok, sveèius vedþiok, su turistais kvatokis – grandinës patikimai laikys. Miesto teigiamo ávaizdþio komisija šiai idëjai tarë "Ne", - linksmai dûsauja kûrëjas ir dësto savo pamàstymus apie kardo prasmæ ir save apnuoginusios komisijos veiklà.

Kardas-milþinas visuomenei pristatytas per Šiauliø miesto gimtadiená. O dabar ar jo miestui reikia? Artûro STAPONKAUS nuotr.

Kardas pavojingas tik "parazitams"?

Vilius Puronas kardà-milþinà visuomenei pristatë per Šiauliø dienas ir sulaukë daug klausimø, kur kardas bus sumontuotas. Dauguma šiaulieèiø kardà siûlë pakabinti po arkomis Vilniaus gatvëje. Taip gimë "Šiauliø Damoklo kardo" idëja prie Šiauliø dviraèiø muziejaus.

Dizaineris ásitikinæs, kad tai iš tiesø geniali šiuolaikiška mintis. Damoklo kardo legendà þino visas pasaulis. Šiauliškis kardas-milþinas bûtø pavojingas tik visokio plauko vagims biurokratams ar politikams nedorëliams. "Kardas verkdamas lauktø tokio "parazito", todël tokie apaèioje vaikšèioti vengtø, o pasaulis linksmà kardo-milþino savybæ ir Šiaulius išgarsintø plaèiai", - juokiasi pašnekovas.

Miesto teigiamo ávaizdþio komisija kardo kabinimo idëjai tarë "Ne". Kûrëjui suprantama, kad tokia komisija – vien atsitiktiniø dorø þmoniø grupë ir nieko daugiau. "Menu, kaip raukiausi, kai prieš trejus metus ji sutaršë kartu su studentais paruoštà miesto pastatø numeracijos sistemà. Tai, kà priëmë vietoj jos – visiška nesàmonë, net techniškai neágyvendinama. Kur ji? Bûtent anas komisijos sprendinys lëmë mano profesinæ taktikà – jei nori kà nors sukurti Šiauliams, apeik tokius barjerus. Paprastam mirtingajam jø neáveikti, bet man, bene tris dešimtmeèius valgiusiam savivaldybininko duonà, tai buvo sunkus, bet garbingas uþdavinys. Ne lengvesnis, kaip sugalvoti, suprojektuoti, pagaminti ir padovanoti miestui kûriná, kuris garsintø Šiaulius, mûsø Lietuvà", - šypsosi pašnekovas.

Teoriškai V. Puronas turëjo atnešti ir "Geleþinës lapës" idëjà, kad išgirstø draudimà jà gaminti. "Tokios paèios aistros buvo kilusios ir dël "Šiauliø dvylio", sumontuoto ant stogo Vilniaus ir Tilþës gatviø sankryþoje. Dabar jo niekas nebemato, niekam jis neuþkliûva, o kiek buvo tulþies ištaškyta, kiek komisijø svarstyta! Rëkyvos "Bajoras Karpis" tyliai praslydo, bet maþai kas þino, kad studentø sugalvoti metalo akcentai ant šešiø gelþbetonio stulpø pietiniame miesto rajone, Tilþës gatvëje, vieniems suvëlë suplanuotà milijoninæ aferà iš miesto biudþeto, kitus apnuogino akademinio broko kepykloje. Tik durneliai èirškia apie "skardinukus", - ásitikinæs dizaineris.

Intuicija – tai savybë ateitá pajusti uþpakaliu

V. Puronas norëtø, kad Miesto teigiamo ávaizdþio komisija šiaulieèiams paviešintø savo darbo pasiekimus. "Kai išgirsite vien protingus postringavimus, prisiminkite Dievo þodá: "Netikrus pranašus paþinsi iš jø darbø." Kiek toji komisija inicijavo kûrybiniø konkursø? Surado lëšø meno kûriniams? Nustatë miesto veido gairiø? Kiek kûrëjø gali jai padëkoti uþ dëmesá? Në vienas", - sako jis.

V. Puronas sako, jog be reikalo galvojama, kad biurokratai neturi intuicijos. "Intuicija – tai savybë ateitá pajusti uþpakaliu. Juk biurokratai pajuto, kad miesto patriotø pagamintas kardas simboliu pakibs virš jø sprandø 2011-aisiais. Kartu su rinkimais, kai vël eisime balsuoti uþ švarias ir kvailas savo iliuzijas vildamiesi, kad nauja kadencija bus geresnë. O kai ir anoji baigsis, atsikvošësime, kad ji dirbo ne þmonëms, o popierizmui, kurá jie patys susikûrë ir pavadino "tvarka". Jø "tvarka" – klampi biurokratinë netvarka, nieþiulys, kasdien naikinantis mûsø patriotizmà, pilietiškumà", - sako jis.

Dizaineris nesidþiaugtø, jei kardas-milþinas iškeliautø á kità miestà kaip atsitiktinë keistenybë, be to, kûriná jau reikia truputá restauruoti. Milþinà paveikë tàsymas po metalo sandëlius. "Uþtat "Šiauliø Damoklo kardas" apnuogino katastrofiškà miesto ávaizdþio politikos, neprofesionalios, prarûgusios, bailios, padëtá. Èia bûtinos permainos", - ásitikinæs jis.

V. Puronas yra Lietuvos dizaineriø sàjungos Šiauliø skyriaus pirmininkas, Lietuvos dailininkø sàjungos narys, ne atsitiktinis þmogus, kuriantis Šiauliø miesto veidà. "Puikiai matau mûsø miesto galimybes, pramonininkø patriotizmà ir gamybinæ potencijà, formuotà kuriant "Berþynëlá", pirmuosius atitvarus, nelegaliàjà "Geleþinæ lapæ", kitus kûrinius. Esu optimistas, tikiu, kad bûsimoji Miesto teigiamo ávaizdþio komisija atstovaus kûrëjams-kolegoms, o ne biurokratijai", - sako jis.

Kà V. Puronas siûlo pakabinti po arka? "Komisijà, išlietà iš "špyþiaus" ar plastmasës. Kûrinio dydis priklausys nuo lëšø, kurias skirs miestas. Juk tai – konkretûs þmonës, atstovavæ savo epochai",- sako jis.

Netrukus muziejininkai šiaulieèius pakvies á naujà kultûrinio laisvalaikio erdvæ – Þaliûkiø malûnininko sodybà, esanèià miesto pietinëje dalyje prie Architektø gatvës. Jau seniai pravaþiuojanèiøjø dëmesá traukia èia verdantis gyvenimas – 2,5 metø vyko intensyvûs malûno restauravimo ir malûnininko trobos atstatymo darbai. Sausá bus baigtas ágyvendinti Šiauliø "Aušros" muziejaus projektas "Þaliûkiø medinio vëjo malûno restauravimas ir pritaikymas visuomenës reikmëms". Projekto vykdytojai – vadovas Raimundas Balza, finansininkë Danguolë Pupinienë ir Edita Rudminaitë, atsakinga uþ projekto stebësenà, visuomenei pristato konkreèius projekto rezultatus.

Þaliûkiø vëjo malûnas ir malûnininko gyvenamasis namas. Fot. V. Radavièius, 1967 m. "Aušros" muziejaus archyvo nuotr.

Restauruotas Þaliûkiø vëjo malûnas yra vienintelis išlikæs ir saugomas medinës architektûros technikos paveldo objektas Šiauliuose ir pirmasis Lietuvoje grûdø apdirbimo istorijos muziejus. Buvusiame Þaliûkiø kaime Lietuvos vokieèio Gustavo Danielio pastatytas ir per 130 savo gyvavimo metø skaièiuojantis vëjo malûnas ir jo grûdø malimo technologinë áranga prieš restauruojant atrodë apgailëtinai. Nors malûno bûkle pagal išgales buvo rûpinamasi, išsaugota visa áranga, taèiau medinio malûno nykimo procesø nepavyko sustabdyti. 2004 m. Þaliûkiø vëjo malûnas pripaþintas avarinës bûklës. 2008 metais jam išsaugoti buvo gauta parama iš Norvegijos finansinio mechanizmo ir valstybës biudþeto lëšø. Ágyvendinant projektà ásisavinta beveik 2,2 milijono litø.

Restauruotas malûnas ir atnaujinta ekspozicija

Restauruotame Þaliûkiø vëjo malûne pasitiks atnaujinta ekspozicija, muziejininkas-malûnininkas supaþindins lankytojus su sudëtinga malûno áranga ir grûdø malimo procesu. Smalsuoliai suþinos árangos pavadinimus ir liaudiškus jø vedinius: statvolá su þvaigþdiniu krumpliaraèiu, sparniná velenà, sparniná krumpliaratá, kûginá krumpliaratá – "šulratá", juostiná stabdá, sparnø stabdymo mechanizmà – "meškà", girnas, girnø kubilus ir "ausis", girnø pakëlimo svertiná mechanizmà – "þirkles", miltø byrëjimo árengimus – "rankoves" arba "aulus", kepurës pasukimo árangà – "oþiukà" ir kt. Visi technologiniai árengimai per keturis aukštus yra tarpusavyje susijæ ir, vëjui padedant, mala grûdus.

Þaliûkiø vëjo malûno kepurë turi visà kepurës sukimo mechanizmà, taèiau dël šalia nutiestos aukštos átampos linijos, pasukus kepuræ, sparnai gali kliudyti elektros laidus, todël malûnas gali malti tik puèiant vakarø ar šiaurës vakarø vëjui. Esant palankiam vëjui, áprastai malimo procesas prasideda ketvirtame aukšte atleidus sparnø stabdymo mechanizmà "meškà" ir kartimi išjudinus arba ásukus sparnus. Á malûnà atveþti grûdai iš pirmo aukšto maišø pakëlimo mechanizmu per angà pakeliami á treèià aukštà. Èia grûdai pasveriami ir supilami á piltuvus – "kašes". Pro angà grûdai subyra á antrame aukšte sukamas girnas. Girnos grûdus sumala, o miltai pro girnø angà byra á pirmàjá aukštà per medines rankoves – "aulus" – á uþkabintus maišus. Atrodo, viskas paprasta, taèiau ypatinga ir vertinga yra tai, kad kiekvienas malûnas turi tik jam vienam sukonstruotà technologinæ árangà. Kitos tokios pat nëra, kaip nëra ir dviejø vienodø malûnø. Malûnø konstrukcijos ir árenginiai liudija meistrø nagingumà, gebëjimà suderinti funkcinæ jo paskirtá su praktiškumu bei ekonomiškumu.

Dabar Þaliûkiø malûno árengimai dar "miega". Muziejininkai tikisi malûnà prikelti, duoti jam darbo, taèiau pirmasis bandymas atkurti tvirtus malûno sparnus nepasisekë. Pagal autentiškà ikonografinæ medþiagà atkurtø vëjo sparnø konstrukcija neatlaikë pernykšèio rugpjûèio liûèiø ir gûsingo vëjo. Akivaizdu, kad nebëra senosios meistrø kartos, išmananèios vëjo malûnø konstrukcijas ir jø technologinæ árangà. Vietos meistrø tradicija – perduoti iš kartos á kartà vëjo malûnø statybos ir jø veikimo prieþiûros patirtá – dabar yra nutrûkusi. Naujoji specialistø karta, architektai, inþinieriai neturi pakankamai mediniø vëjo malûnø technologinës árangos atstatymo þiniø, ypaè – projektavimo patirties, kadangi tai yra specifinë veikla. Stipraus vëjo neatlaikë ir anksèiau restauruotø Kleboniškiø ir Paeþeriø (Radviliškio r.) vëjo malûnø sparnø konstrukcijos. Tikimasi, kad surasti sparnø techniniai sprendimai jau pavasará leis Þaliûkiø vëjo malûnui sukti tvirtesnius sparnus.

Atstatyta malûnininko troba

Šalia malûno stovëjo dviejø galø malûnininko namas. Gaila, jis neišliko – miestui pleèiantis ir tiesiant Architektø gatvæ buvo nugriautas. Vis dëlto, nors ir ne tiksliai toje paèioje vietoje, 2010 metais jis buvo atstatytas. Atkurti pastatà leido išlikusi Þaliûkiø malûnininko gyvenamojo namo fotografija ir Radviliškio rajone, Mockiškio kaime, surastas labai panašus malûnininko namas, kurio tûris, fasadø, durø ir langø angø išdëstymas beveik analogiški Þaliûkiø malûnininko namui. Pastato skardinë stogo danga pasirinkta siekiant atskleisti bei išsaugoti tradicines statybos amato technologijas ir medþiagas. Statinys išore primena XIX–XX amþiø ir reprezentuoja vienà to laikotarpio kaimiškos sodybos pastatø. Muziejininkai, siekdami sugràþinti tikràjá valstieèiø gyvenimà liudijanèius senuosius pavadinimus, atstatytà pastatà pavadino Malûnininko troba.

Pirmasis trobos aukštas skirtas lankytojams, antrasis – muziejaus reikmëms. Pastatas suplanuotas pagal tradicinio dvigalio gyvenamojo namo patalpø išdëstymo principà – viename gale árengta seklyèia, kitame – gryèia. Seklyèia pritaikyta konferencijoms, susirinkimams ir pan. reikmëms, o gryèioje árengta edukacinë patalpa su duonkepe – lankytojai galës stebëti, kaip kepama duona, o iškeptos – paragauti. Raiškûs kaimiškos gryèios interjero akcentai – etnografiniai baldai - didelis stalas ir suolai. Antrame aukšte árengtos dvi mansardos, pritaikytos muziejaus reikmëms. Mansardos atspindi XX a. vidurio krašto architektûros tradicijas. Tiek Þaliûkiø malûnas, tiek malûnininko troba pritaikyti ir neágaliesiems - á pirmuosius pastatø aukštus jie lengvai pateks árengtu prievaþu.

Restauruotas Þaliûkiø vëjo malûnas, 2009 m.		Þaliûkiø vëjo malûno ekspozicija

Sukurta nauja etnokultûrinës veiklos erdvë

Senoji lietuviø architektûra visuomet suvokiama sodybos kontekste. Sodyba yra pagrindinë šeimos gyvenimo vieta, stabilus ûkio vienetas. Sodybà áprastai sudaro darni pastatø (gryèia, klëtis, tvartas, klojimas, pirtis), þeldiniø (sodas, gëliø darþelis, pavieniai medþiai), kiemo erdviø (vidinis ir išorinis) ir maþosios architektûros (kryþius, koplytstulpis, tvora, vartai, šulinys, suoliukai) formø visuma, atspindinti regiono þmoniø gyvensenà ir jos specifikà. Sodyba yra lietuviø etninës kultûros pagrindas. Šiuo metu atotrûkis tarp etninës ir miesto kultûros vis didëja, tad autentiškos kultûros poreikis auga. Þaliûkiø vëjo malûnas, atstatytas malûnininko namas, šulinys, suoliukas, tvora – visa juos supanti aplinka sudaro darnø infrastruktûros vienetà – Þaliûkiø malûnininko sodybà. Laikui bëgant, didþiulá sodybos plotà (1,2 ha) uþpildys ne tik gëlynai, sodas, bet ir medinës skulptûros, þaidimø erdvës, sûpynës, lipynës ir kiti statiniai.

Þaliûkiø malûnininko sodybai jaukumo suteiks joje vykdoma etnokultûrinë veikla. Muziejuje rengiama interaktyviø pramogø ir kultûrinio laisvalaikio renginiø programa. Lankytojai drauge su malûnininku galës apþiûrëti vëjo malûno ekspozicijà. Vaikai, moksleiviai, šeimos, turistø grupës bus kvieèiami á ávairius edukacinius tradiciniø amatø uþsiëmimus ne tik malûnininko troboje, bet ir lauke. Muziejininkai ves duonos kepimo ir duonos istorijos, juostø audimo, senøjø tradiciniø karpiniø, vilnos vëlimo pradmenø, lyginimo koèëlais ir rumbëmis uþsiëmimus. Kiek vëliau, ásibëgëjus veiklai, bus mokoma lipdyti bei þiesti puodus, iš vyteliø, šiaudeliø pasigaminti þaislø, vašku daþyti marguèius, iš molio ir iš karklo þievës pasidaryti švilpukø ir daugybæ kitø ádomiø dalykø. Lankytojai susipaþins su tradiciniø amatø technologijomis, patys mëgins pasigaminti daiktø senoviniais bûdais. Laisvalaiká etnografinëje sodyboje paávairins galimybë ásitraukti á tradiciniø liaudies þaidimø varþytuves. Vaikai išmoks seniausiø tradiciniø lietuviø þaidimø – "Ripkos", "Kiaulës varymo á dvarà" ir pan. Balandá numatyta ir pirmoji paroda iš Šiauliø "Aušros" muziejaus rinkiniø "Duonos istorija", pasakojanti lietuviškos duonos kelià nuo grûdø sumalimo iki duonos valgymo, nuo archeologiniø laikø iki dabarties. Po ketveriø metø pertraukos birþelá prie Þaliûkiø malûno vël bus surengtos didþiulio šiaulieèiø dëmesio susilaukusios Senøjø amatø dienos. Atviroje teritorijoje prie malûno vyks ir kiti lauko renginiai, kalendorinës šventës, kûrybinës dirbtuvës ir plenerai.

Malûnininko gyvenamojo namo atstatymas, 2010 m.		Malûnininko trobos gryèia.

Daugiau galimybiø ateities darbams

Šis projektas gerokai sustiprino etnokultûrinei veiklai – kasdieniam muziejininkø darbui ir ávairiems renginiams – reikalingà árangà. Ásigyti du kompiuteriai, projektorius, spausdintuvas, darbo, etnografiniai baldai, mobili lauko scena su ágarsinimo ir apšvietimo áranga, þolës pjovimo ir sniego valymo áranga. Árengta sodybos lauko apšvietimo sistema, o abu svarbiausi sodybos pastatai apšviesti specialiais proþektoriais.

Restauruotas Þaliûkiø vëjo malûnas su autentiškais vidaus árengimais, malûnininko troba bei sutvarkyta teritorija yra unikali bei patraukli vieta, galinti sukviesti tûkstanèius lankytojø. Neabejotina, kad sodyboje vykdomos edukacinës programos, ekskursijos, organizuojamos tradicinës šventës bei renginiai pritrauks gausø lankytojø bûrá, pagyvins miesto kultûriná gyvenimà. Sodyba taps ir vienu patraukliausiø Šiauliø miesto turizmo objektø, tradiciniø amatø puoselëjimo þidiniø. Profesionaliai ir patraukliai plëtojama etnokultûrinë veikla daugeliui leis geriau paþinti Šiauliø miesto ir krašto kultûros paveldà, suvokti jo vertæ. Etninës architektûros paveldas atgims naujam gyvenimui, o tradicinë kultûra taps paþinimo šaltiniu ateities kartoms.

Informacijà teikia projekto vadovas, Šiauliø "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza.

Projektavimo darbus ir projekto autorinæ prieþiûrà vykdë UAB "Projektavimo ir restauravimo institutas" architektë, projekto vadovë Saulutë Domanskienë. Techninæ projekto prieþiûrà vykdë vadovas Jaunius Kavaliauskas. Konsultacijas praktiniais tradiciniø statybos technologijø klausimais teikë Egidijus Prascevièius. Restauravimo ir statybos darbus vykdë UAB "Meba". Galimybiø studijà parengë Fotografijos skyriaus vedëja Vilija Ulinskytë-Balzienë.

Malûno istorijos faktai

1875–1880 m. – malûno statyba ir jo veiklos pradþia;

1880–1941 m. – malûno veiklos klestëjimas;

1957–1967 m. malûnas nustojo malti, stovëjo apleistas;

1967 m. objektas buvo perduotas Šiauliø "Aušros" muziejui;

1970 m. atidaryta grûdø malimo ekspozicija;

1977 m. paskelbtas vietinës reikšmës architektûros paminklu;

1997 m. malûnas su jame esanèia technologine áranga árašytas á Lietuvos Respublikos kultûros vertybiø registrà;

1998 m. Þaliûkiø vëjo malûnas suremontuotas ir atidarytas lankytojams;

2000–2006 m. Þaliûkiø malûne ir jo aplinkoje rengiamos Senøjø amatø dienos;

2009 m. – restauruotas Þaliûkiø vëjo malûnas;

2010 m. – atstatytas malûnininko gyvenamasis namas;

2011 m. Þaliûkiø malûnininko sodyba atidaryta lankytojams.

Visa ši vasara ir ruduo skendëjo keistoje kûryboje, tarsi svyruoklës sûpynës - iš vienos pusës miestas ir mûsø teatriukas su dideliais balkonais á Vilniaus gatvæ, kuriuose daþnai po repeticijos spontaniškai šokdavome, iš kitos pusës kaimas - senas namukas, darþas su pomidorais ir be galo daug ávairiø vabalø - kûrybos bendraautoriø. Iš vienos ar iš kitos pusës, tai ta pati buveinë, apšviesta tos paèios saulës, kurioje gera bûti ir dalytis meile bei mokytis.

Kai þiûrëjau á vabalà, kuris sugebëjo atsiauginti nutrauktà uodegà, nejuèiom pajutau savo bejëgiškumà. Šitas maþas padaras sugeba sukurti savo paties vibracijà, o aš galvoju, kad išmanau muzikà... Štai ir þlugo visos iliuzijos.

Þiûriu á akmená ir girdþiu jo garsà, bet pati nesugebu skambëti kaip jis.

Gráþtu á repeticijà ir bandau girdëti þmones, taip pat kaip akmenis, bet girdþiu chaosà ir negaliu atrasti esminio garso...

Ir vis tik neprarandu vilties artëti link tiesos. Repetuojam daug, ieškom keliø. Nors ne, negalëèiau šito veiksmo vadinti repeticija, iš tikrøjø niekas nesikartoja, einame nepramintais keliais, pasiklystame nepaþástamose erdvëse, griûname ir vël keliamës. Daug mëlyniø, nudauþytø alkûniø ir keliø, bet mes judam á prieká.

Tai nauja holistinio judëjimo teatro "S" grupë, atsitiktinai arba neatsitiktinai susitikusi èia.

Kokie mes skirtingi bendrakeleiviai.

Šiuo metu scenoje dirba devyni þmonës. Në vienas iš naujokø anksèiau nedarë nieko panašaus.

Bet, matyt, mus sujungë bendras tikslas, mes visi išgirdome tà patá garsà ir dabar bet kuria kaina artësime prie jo šaltinio.

Dabartinëje teatro trupëje kai kurie þmonës turi "nestandartiná" kûnà, arba kaip priimta sakyti mûsø visuomenëje – negalià. Keisèiausia tai, kad iki šiol negaliu suprasti šito þodþio prasmës ir paskirties.

Negalia reiškia kaþko negalëti. Bet kyla klausimas - o kodël viskà reikia galëti? Paþiûrëjus á vabalà galima bûtø pasakyti: neturi uodegos, tai uþsiaugink naujà. O jei nesugebi? Tada judëk be uodegos. Kartais nutinka nenumatytø dalykø, vietoj norimos uodegos gali išaugti koja. Taip irgi nutinka! Matyt, vabalas - šamanas dar ne aukšèiausio lygio. Bet jei taip nutinka, jis tikrai nenusimena, o tiesiog pradeda judëti penkiomis kryptimis. Dar gali kilti klausimas, kodël tai nutiko man? Tada vabalas atsakytø, kad geriau turëti penkias kojas, negu neturëti uodegos.

Tai vis dëlto kuris iš šiø vabalø turi negalià?

Kai màstau apie gyvenimà ir jame kuriamas roles, nejuèiom pagalvoju, koks tai subtilus gynybos bûdas. Uþsidëti kaukæ tam, kad paslëptum tai, kà kiti gali pavadinti negalia. Tada galima maþiau bijoti. Iš tikrøjø mes, melagiai ir apgavikai, apgaudinëjam net patys save, slepiame tai, kas neatitinka standarto. Galbût tai, kas atrodo gerai paþástama ir artima, tëra tik kaukë. Galima tik spëlioti ir galvoti, kad þinai, paþásti. Bet kaip þinoti, kas dëvi kaukæ, o kas - ne?

Ádomiausia tai, kad tarp visø šitø kaukiø yra viena, kurià uþsidedi tada, kai vël nori bûti savimi. Turbût dabar yra tas laikas, kai mes ieškome šitos kaukës. O kai surasim, tada áþiebsim šviesà toje magiškoje erdvëje, kuri vadinasi scena, ir pakviesime jus á fantastiškà kelionæ.

Kad darþe išaugtø pomidorai, jø sëklos turi bûti subrandintos. Tam reikia laiko, bet laiko paprastai nëra. O pavasaris ima ir ateina nesiklausæs. Tada klausi savæs - kas èia vyksta?

Bet niekas neatsakinëja, o laukia tavo veiksmø. Tada imi kastuvà ir eini kasti darþo, kad nereikëtø niekam aiškintis ar pasakoti biografijos. Tada netyèia suvoki, kad esi gyvas tiek, kiek tavo širdis plaka, ir gyveni tiek, kiek sugebi prisiminti, kad gyveni.

Iš tikrøjø gyvenimas niekada neklausia, nori tu to ar ne, bet mes ásigudriname nuspræsti - gyventi ar negyventi. Keisèiausia tai, kad daþniausia renkamës negyventi, nes taip kaþkodël patogiau. Bet po kurio laiko kaþkas pradeda grauþti iš vidaus. Gal tai uþpernykšèiø pomidorø sëklos, kuriø vis dar nepasëjai? O gal tas garsas, kuris gimsta þemës širdyje, kuris mus jungia ir neleidþia sustoti?

Mums uþtenka ákvëpti oro ir mûsø balsas susijungia su tuo ypatingu garsu, kuris mums duotas didþiuliame visatos orkestre. Turëtume sekti juo, kad atvertume erdvæ, kuri taip pat duota mums. Toje erdvëje jungtis su kitais harmoningais garsais ir taip tæsti kelionæ link savo dvasios šaltinio.

Mums reikia tobulëti, lavintis, plësti savo ribas, ieškoti išraiškos priemoniø, mokytis, bet nenutolti nuo esminës prigimties, kuri duota kiekvienai sielai, ir yra ypatingos, tik jai vienai bûdingos spalvos, tik jai vienai bûdingos vibracijos.

Kiekvienas iš mûsø yra muzika, gimstanti iš visatos instrumento. Kiekvienas iš mûsø turime šià neákainojamà dovanà, tik ar vertiname...

Zita Vilutytë, holistinio judëjimo teatro "S" vadovë

Šiauliø "Rotary" klubas "Harmonija" gruodþio 21 dienà koncertø salëje "Saulë" rengia labdaringà koncertà, skirtà Šiauliø ligoninës onkologijos klinikai paremti. Tai pirmas didelis šio klubo renginys.

Besirengdamos šiam koncertui, rotarietës iki išnaktø kepë sausainius, kuriais pavaišins visus atvykusius ir prie gerumo akcijos prisidëjusius þmones.

Koncerte surinktos lëšos bus skirtos ilgalaikëms implantuojamoms infuzijoms ásigyti, kurios naudojamos gydant onkologines ligas. Aparatas implantuojamas pacientui á kûnà, pro švirkšèiami vaistai tiesiai á kraujà, neþalojant venø. Aparatas kainuoja apie 700 litø, jis ligoniams nëra kompensuojamas. Aparatà galima ilgai naudoti. Jis tausoja venas ir atlaiko apie 600 dûriø.

Labdaringame koncerte skambës roko opera "Prisikëlæs", pastatyta pagal italø kompozitoriaus Daniele Ricci kûriná. Reþisierius - Nerijus Petrokas. Operoje pagrindinius vaidmenis atlieka Ovidijus Vyšniauskas, Milda Krikšèiûnaitë, Ramûnas Urbietis, Vaidas Vyšniauskas ir kiti. Gros Kauno Vytauto Didþiojo baþnyèios kamerinis choras "Cantate Domino" (vadovas Rolandas Daugëla).

"Šiauliai plius" informacija

Naujas dvarø gyvenimas

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Apsnigtas Kurtuvënø dvaras nemiega þiemos miegu. Èia kasdien atvyksta vaikø susitikti su Kalëdø Seneliu, pasivaþinëti jo rogëmis, senoviškai atšvæsti Kalëdas. Nesnaudþia ir þirgai. Šià þiemà jie jau turi kur treniruotis, nors manieþas dar ne visai uþbaigtas.

Kurtuvënø dvaro svirnas vilioja turistø aká ir þiemà.

Þiemos linksmybës

Kurtuvënø regioninio parko direkcija gyvuoja kalëdiniu ritmu. Turistø beveik neatvyksta. Niekas neapsistoja sodininko namelyje. Neatsiranda norinèiø pajodinëti. Visi šiø pramogø mëgëjai laukia pavasario.

Taèiau dvare tylu tik rytà. Vëliau praburzgia traktorius, nustumdamas pripustytà sniegà. Atrieda autobusas, iš kurio pabyra pulkas vaikø.

Visi lekia pas Kalëdø Senelá, þaidþia su juo ávairius þaidimus, buria laimæ iš šiaudø ir grûdø. Lauþe degina pernykštes nuoskaudas. Pagal senà lietuviø tradicijà tempia per sniegà kelmà, vëliau vaþinëja senelio rogëmis.

Rekreacijos vadybininkë Lina Kinèinienë sako, kad vaikams patinka atvykti prie Kurtuvënø svirno, kur galima išmokti senoviškai švæsti Kalëdas, suþinoti daugiau apie Kûèiø paproèius.

Ilgai lauktas manieþas

Kurtuvënø regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigia, kad þirgai ir þuvininkystë nuo seno buvo Kurtuvënø dvaro "arkliukas". Anksèiau tai buvo daugiau verslas, dabar - pramoga, turizmas.

Pirmuosius tvenkinius buvusiems dvarininkams padëjo áþuvinti garsus to meto mokslininkas Mykolas Kazimieras Girdvainis.

Daugiau nei šimtà metø dvarà valdë grafai Zyberg-Pliateriai. Jie ir pastatë þirgynà, kuris yra išlikæs iki šiol. Tiesa, gerokai pakitæs.

Rekreacijos vadybininkë Lina Kinèinienë sako, kad vaikams patinka atvykti á Kurtuvënus. Naujasis manieþas bus gerai ventiliuojamas ir gana šviesus.

Prieš penkiolika metø Kurtuvënø þirgynas atgimë. Pradëjo savo veikla nuo keturiø þirgø ir šiek tiek savo rankomis aptvarkyto þirgyno pastato. Laikui bëgant þirgø gausëjo. Vaikai ir suaugusieji vaþiavo á þirgynà pajodinëti, pasivaþinëti veþimais, rogëmis. Þirgø ištvermës varþybos Kurtuvënuose jau tapo tradicija.

Rekreacijos vadybininkë Lina veda snieguotais takais iki didþiausios šiais metais Kurtuvënø dvaro naujovës - þirgø manieþo. Prieš penkerius metus uraganas Ervinas sugriovë senàjá manieþà. Dabar, pasitelkus Europos fondus beveik pastatytas naujas.

Pastatui trûksta tik vienos sienos, dël kurios konstrukcijos pastaruoju metu iškilo techniniø diskusijø. Smëlis manieþe jau išpiltas, stogas uþbaigtas. Kasdien èia pastatomi konkûrai - treniruojasi þirgai.

Lina sako, kad þirgui reikia kasdien pajudëti, kad neprarastø sportinës formos. Pavasaris dar toli. Jei nebûtø manieþo, þirgai negalëtø runtyniauti su kitø þirgynø augintiniais.

Pasiekimai ir planai

"Turëdami naujà manieþà, galime teikti jodinëjimo paslaugà þiemà", – dþiaugiasi parko direktorius R. Tamulaitis. Jis nekantrauja, kada bus uþbaigta statinio siena.

66 metrø ilgio 22 metrø ploèio statinys - tai standartinis þirgø treniruoèiø ir varþybø manieþas. Tame pat pastate árengta mokymo klasë, treneriø kambariai, persirengimo, administracijos ir buitinës patalpos. Nuo miestelio pusës privaþiavimas ir takelis išgrástas trinkelëmis.

Yra planø pastatyti dar didesná manieþà, o dabartinis taptø tik pasirengimo varþyboms patalpomis, taèiau tai tik graþi ateities svajonë.

Þirgas su rogëmis laukia atvykstanèiø vaikø. Autoriaus nuotr.

Kasmet Kurtuvënø regioninio parko Jojimo centre apsilanko po 8-12 tûkstanèiø lankytojø. Èia galima ne tik pajodinëti, bet ir pasivaþinëti dviraèiais, paþinti vaizdingas apylinkes.

Pastaraisiais metais Kurtuvënø regioninis parkas yra Tarptautinës þirginio sporto federacijos ištvermës jojimo varþybø organizatorius. Todël èia vyksta pagrindinës šalies varþybos ir tarptautiniai èempionatai. Paþymëtina, kad Kurtuvënø regioninis parkas 2012 metø pasaulio neolimpinëse sporto þaidynëse "Sportas visiems" kuruos ištvermës jojimo rungtá.

Apie Kurtuvënus ir dvarà:

- Èia gyveno garsios dvarininkø giminës: Skaševskiai, Karpiai, Nagurskiai. Trumpai dvarà valdë ir Tiškevièiai, Pliateriai.

- Kurtuvënø vardas paminëtas 1597 metais dvaro inventoriaus knygoje.

- XVIII amþiaus pabaigoje Kurtuvënus valdæs Jokûbas Nagurskis, tuomet ëjæs ir þemaièiø seniûnijos matininko pareigas, buvo vienintelis Kurtuvënø baþnyèios fundatorius. Teigiama, kad jis palaidotas kriptoje po baþnyèia.

- Medinis Kurtuvënø svirnas, išstovëjæs apie 200 metø, 2001-aisiais sudegë. Prieš porà metø atkurtas pagal tikslius brëþinius. Èia vyksta parodos, koncertai, meniniai projektai.

- Jokûbas Nagurskis svirne rengdavo vaidinimus. Kviesdavo gana áþymius artistus net iš Italijos. Vaidinimus ir kitus pasilinksminimus stebëdavo nemaþai turtingø Nagurskio sveèiø iš Anglijos, Prancûzijos. Kurtuvënuose atgaivinta ši graþi tradicija. Èia vyksta klojimo teatrø festivaliai.

Rièardas JAKUTIS

Gruodþio 3-iosios vakarà gausus meno gerbëjø bûrys rinkosi á "Laiptø galerijà", kur buvo atidaryta 18-oji kalëdinë miniatiûrø paroda. Kalëdines miniatiûrø parodas ši galerija rengia kasmet nuo savo ákûrimo, todël šiemet ir galerijai aštuoniolika, ir paroda 18-oji.

Tiesa, tà vakarà galerijoje buvo ne tik paroda atidaryta, bet ir vyko šventë "Jau atvaþiuoja šventa Kalëda". P. Bugailiškio sodelyje surengta šviesos instaliacija "Lux lucet in tenebris", kurià pagyvino Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos bûgnininkø grupë "Ritmas kitaip". "Laiptieèiai" su lankytojais pasidalijo duona, atliko rankø plovimo ritualà. Kalëdinio laukimo pradþià skelbianèiame koncerte grojo vilnieèiø duetas "Duo Strimaitis" - smuikininkas Aidas Strimaitis ir pianistë Eglë Strimaitienë, skambëjo lietuviškos kalëdinës giesmës, atliekamos folkloro ansamblio "Salduvë", eiles skaitë aktorius Vladas Baranauskas, o artëjanèiø Kalëdø nuotaika dalijosi kunigas Ramûnas Mizgiris OFM.

V. Janulis. "Natiurmortas su segtuku".		V. Þabarauskaitë. "Kalëdø dvasia virš Šiauliø". "Laiptø galerijos" archyvo nuotr.

Miniatiûrø parodø tradicijos Lietuvoje beveik išnyko. "Laiptø galerija" liko bemaþ vienintelë salelë, kuri tokias parodas vis dar rengia. Šiemet parodoje dalyvauja 67 autoriai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos, Danijos, o lietuviø dailës klasiko Adomo Galdiko miniatiûros atkeliavo iš JAV. Eksponuojama per 200 kûriniø: atvirukai, grafika, tapyba, skulptûra, lëlës, meno objektai, šviesaus atminimo tapybos patriarcho Algirdo Petrulio ir jo sûnaus Klaudijaus tapyti laikrodþiai. Pirmà kartà pateiktas ir trumputis filmas, atitinkantis miniatiûrø kategorijà.

Tarp dalyviø yra ir šiaulieèiø, taèiau, palyginti su ankstesniais metais, mûsø miesto atstovø šiek tiek maþiau. Be profesionaliø dailininkø, Šiaulius atstovauja Menø fakulteto studentai. Daugelis jø šioje parodoje dalyvauja pirmà kartà. Dþiugu, kad išsiplëtë lietuviø autoriø geografija – dalyvauja ne tik vilnieèiai, kaunieèiai, klaipëdieèiai, panevëþieèiai, bet ir menininkai iš Raseiniø, Ukmergës, Maþeikiø, Joniškio, Rokiškio, Baisiogalos, Dusetø ir kt. miestø.

Trylika parodos dalyviø apdovanoti prizais. Vertintas formatas, atlikimas, forma, medþiaga, technika, debiutas ir kt. Prizus ásteigë bankas "Snoras", kolekcininkai Edmundas Armoška, Erminegildas Juras, vicemerë Alma Javtokienë ir "Laiptø galerija".

Miniatiûrø paroda "Laiptø galerijoje" veiks iki Trijø karaliø, t. y. iki sausio 6 dienos, o sausio 7-àjà "Laiptai" kvies á pirmàjà 2011-øjø parodà – šiaulieèiai išvys Lietuvos dailininkø sàjungos pirmininko Eugenijaus Nalevaikos akvareles. Kitàmet "Laiptø galerija" visus vël pradþiugins ne viena prasminga paroda, tæsis festivalis "Literatûrinis þiemkelis", vyks daug kitø renginiø.

Saulius BARASA

Þvarbø pirmadienio rytà, eidamas á Kuršënø bibliotekà abejojau, ar rasiu nors vienà senjorà, nepabûgusá kandaus šiaurës rytø vëjo ir 15 laipsniø šaltuko.

Vyriausioji bibliotekininkë Joneta Selenytë senjorams padeda susigaudyti kompiuterio labirintuose. Autoriaus nuotr.

Klydau – senjorø grupë jau buvo šalia kompiuteriø ir ádëmiai studijavo naujus klavišø derinius. Virtualioje erdvëje virë gyvenimas – šiurkštûs, laiko paþenklinti pirštai neklusniai priversdavo vienu kitu klaviatûros mygtuko paspaudimu patekti á dar nebûtas erdves, pasidomëti naujausiomis þiniomis, pasidþiaugti savais ir bendraminèiø laimëjimais. Kuršënø miesto bibliotekos vyresniosios bibliotekininkës Jonetos Selenytës padedami, veiklûs ir þingeidûs Treèiojo amþiaus universiteto studentai, lyg ištroškæ þiniø pirmokai, ryte rijo pirmàsias kompiuterinio raštingumo pamokas.

"Knygikës" paieškos, arba "Primenantys uþrašai"

"Aišku, ádomu, tik reikia daugiau praktikos", - pirmas atsakyti suskubo bene dràsiausias grupëje Eduardas Bumblauskas.

"Namie kompiuterio nëra, vaikai retai teaplanko – vienas Šiauliuose kasdien dirba, kitas - Ispanijoje. Þmona á kursus eiti nenori, galva "neišneša", nebedirba – pagedo "kompiuterinis aparatas", dar liga prisidëjo", - naujienomis dalijasi uþkalbintas senjoras. "Kad bûtø instrukcijø knygelës, nereikëtø mokytojo - su mumis reikëtø maþai kà beveikti. Literatûros lyg ir bûtø, bet knygos yra visai netikusios, blogai padarytos – labai moksliškai", - mintija apie mokymosi praktikà senjoras Eduardas. Pageidautø paprastesnës mokomosios medþiagos, kur bûtø viskas aiškiai drûtai išdëstyta.

"Matot, Vilniuj labai daug išminèiø yra, bet jie tenusileidþia ant þemës – tæsia pradëtà diskusijà E. Bumblauskas. - Radau vienà knygikæ, plonesnæ tokià – ji jau panašesnë, suprantamiau parašyta." Visas suþinotas naujienas, klavišø bei jø kombinacijø, iksiuko, minuso ar kvadratëlio, esanèiø puslapio viršuje dešinëje, reikšmes skrupulingai pasiþymi sàsiuvinyje, vëliau dþiaugiasi, kad labai gerai, kai yra "primenantys uþrašai" – jei kas nors "uþkrito", þvilgteri, prisimeni.

"Rytinës pamaldos"

Senjoras Eduardas jau sulaukë pensinio amþiaus. Nedirba. Diena prasideda radiju – "rytinëmis pamaldomis".

"Þinios, spaudos apþvalga, orai – tai mano rytinës pamaldos", - sàmoju dþiaugiasi ne tik jis, bet ir šalia esantys senjorai. Kartais vidurdiená pasitikslina naujausius pranešimus. O tada vakare kai sëda, tai kol nebaigia išklausyti "tø visø cirkø, tø "kakadu", tol neatsitraukia nuo televizoriaus.

"Serialø, "muilo operø" neþiûriu. Geriausias serialas dabar yra..." - ir pradeda vardyti labiausiai "pasiþymëjusiø" politikø bei šou þvaigþdþiø pavardes. Kantriai patyliu, stebëdamasis nepaprastai aukštu išprusimu, kartu mandagiai išvengiu aštresniø diskusijø apie politikus ir temà nukreipiu malonesne linkme. Šá kartà pavyko.

"Pagal mokytojos (taip vadina vyr. bibliotekininkæ J. Selenytæ - aut. past.) nustatytà laikà ir programà èia lankomës, mokomës. Nors laisvo laiko per daug nelieka, manome, kad reikës uþeiti daþniau", - ásijungia á pokalbá ligi šiol tylëjæs Bolius Jakutis.

"Iš ryta peèiaus kûrenims, malkø prinešims, sniegø atkasti kai prisning, vuot ir prasided nuo ryta",- kuršëniškiø tarme "rokoujasi" Bolius.

Veiklos uþtenka, nesiskundþia, kad reikëtø pro langà þiûrët ir liûdëti. Tai su automobiliu, tai garaþe - darbø atsiranda soèiai, tik dirbk. "Gatvë neasfaltuota, duobikes þvyru uþpilti reik. Pavasará vasarà yra darba – kova su kolioradais, bulves pasodinti, nuravëti. Þmogus be darbo – beþdþione tapsi, delnai apaugs plaukais", - juokiasi.

Sklypas 12 arø, taèiau ariamos þemës sumaþino iki 3,5 aro - "darþas, bulvës, šiltnamiukas". B. Jakutis tepasilikæs pusæ aro – nebe jaunystë, jëgos ne tos.

"Ir visumet man piktums jam"

"Sumaþino pensijas. Finansø ministrës nuomone, nerealiai mums paskaièiavo pensijas, per dideles davë, o kad nuëmë, tai èia normalu yra. Sako, kad per maþai savo laiku dirbom..." - neišvengiamai priartëjame prie skaudþiausios temos.

"Kokia korupcija, kokie valdininkai, kontrabanda! Ir nieko nedaroma! "Kovosim, kovosim", – o patys valdininkai á darbà vaþiuoja su tarnybinëmis mašinomis, po darbo atgal, šeštadieniais, sekmadieniais. Visi šneka – ir në vieno nëra bendraujanèio su eiliniu þmogum. Turiu "satelità", pasiþiûriu – ir Medvedevas, ir Putinas bendrauja su þmonëm, televizijoje uþduoda klausimus, atsakinëja. O pas mus në vienas – bijo išlásti. Tiesa, A. Šedþius dar pasirodo Šiauliø televizijoj, aš jam buvau uþdavæs klausimà, dar buvo A. Brazauskas gyvas. Sakau, esi su socialdemokratais, paklausk Brazausko, kur tie "Alitos" privatizavimo 32 milijonai. Mykë mykë, sako - neþinau, nebuvau. Bet juk èia ne paprastas reikalas! Ir visumet man piktums jam – saka, vuot uþsieny taip yr, anaip yr, tai kudie pas mus nëra në atlyginimø, në pensijø tø uþsienietiškø... Vis nuor lygint, bet kad èia nesulyginami dalyka", - sutartinai reziumuoja valdþios þodþius senjorai.

Internetas senjorams tampa kasdienybe

"Garbaus amþiaus þmonëms daþnai bûna itin sunku priimti naujoves, todël svarbu juos supaþindinti su interneto galimybëmis bei mokyti ávaldyti kompiuterá, o po to visu tuo pasinaudoti, - teigia J. Selenytë. - Á bibliotekà renkasi vyresni, sulaukæ senjoriškø metø, taèiau bûna ir trisdešimtmeèiø, kurie mokësi tik mokykloje arba nesimokë visai. Net keista, kad toks jaunas þmogus dar nemoka naudotis kompiuteriu."

Jauniausiam projekto "Bibliotekos paþangai" dalyviui dvidešimt septyneri. Iš viso mokslus krimto ir tai patvirtinantá dokumentà gavo aštuoniasdešimt vienas Kuršënø miesto ir aplinkiniø gyvenvieèiø gyventojas.

Kas mënesá renkama nauja grupë, taèiau retkarèiais þmogus mokosi ir tris mënesius. Baigæ mokslà garbaus amþiaus gyventojai gauna paþymëjimà apie išklausytà kompiuterinio raštingumo pradmenø kursà.

Bibliotekose vyksta gyventojø pritraukimo á bibliotekas ir aktyvesnio naudojimosi vieša interneto prieiga akcijos, konkursai. Juose gali dalyvauti visi norintys. "Þmonës, gebantys naudotis internetu, gali daug problemø išspræsti ir darbø atlikti neišvykdami iš savo gyvenvietës, o uþsukæ á bibliotekà, - mano J. Selenytë. - Bendravimas su toliau gyvenanèiais artimaisiais, atsiskaitymas uþ paslaugas ar registracija pas gydytojus, lengvai internete prieinamos naujienos, radijo ar televizijos laidø árašai – visa tai senjorams gali tapti kasdienybe".

Modestas NAVICKAS

Šiemet jubiliejinio VIRUS festivalio MADA buvo itin dþiugi. Anksèiau dizaineriø išmonë maþai testebindavo meno pasaulio gurmanus ar šiaip atklydusius þiûrovus, taèiau šiemet padëtis itin pagerëjo – dþiugino kolekcijø ávairovë, gausaus dizaineriø bûrio išmonë.

Šiømeèiame VIRUS'e dalyvavo Dailës akademijos bei Dizaino kolegijos studentai, kûrëjai iš Telšiø, Panevëþio. Šiauliams atstovavo Rasa Ruginytë, Bronius Rudys su Šiauliø universiteto gimnazijos komanda bei þinomi šiaulieèiai menininkai Arûnas ir Reda Uogintai su kolekcija "Þalis". Pastaroji ir buvo renginio kulminacija.

Ant podiumo drabuþis tampa meno kûriniu, galinèiu sujungti daugelá meno šakø – skulptûrà, vaizduojamàjá menà, grafikà, tapybà, fotografijà, architektûrà ir t. t. Alternatyvi mada, kaip ir šiuolaikinis menas, iš autoriaus reikalauja koncepcijos paaiškinimo, kitaip þiûrovas gali neáþvelgti idëjos ar menininko konstatuojamos aktualijos.

Taip galëjo atsitikti dizainerës Karinos Bagdonavièiutës kolekcijai "Nedelsk". Talentinga menininkë á vientisà šešiø modeliø kolekcijà sudëjo ne tik daug kruopštaus darbo, bet parodë ir vizualine išraiška itin reikšmingos šiandieninës moterø problemos refleksijas per estetinæ prizmæ. Gaila, kad pristatant kolekcijà nebuvo paminëta esminë jos koncepcija, todël daliai þiûrovø kilo klausimas dël moteriškø liemenëliø panaudojimo netradicinëse vietose. Pakalbinta autorë atskleidë esmæ: "Kolekcija buvo kurta sveikatinimo projektui "Nedelsk". Šis projektas skirtas kovai su krûties vëþiu. Mano kûriniuose dominuoja kûno spalvos medþiagos, drabuþio konstrukcinës detalës nurodo esminæ vëþio problematikà. Siuvinëti dekoratyviniai perlai simbolizuoja vëþio navikus. Kolekcijos pagrindinë tema ir idëja - moters nebijojimas, išlaisvëjimas, paskatinimas nedelsti – kovoti prieš krûties vëþá."

Asta Labþentytë save suvokia mados pasaulio dalimi ir pateisina tai kolekcija "Paþintis Hirosimoje". Kolekcijos pavadinimas gal šiek tiek aštrokas ir perdëtas, taèiau paèios kolekcijos vaizdas sukelia didelá áspûdá. "Japonø geišos", pasidabinusios kukliais apdarais, primenanèiais kimono, þingsniavo podiumu maþais þingsneliais. Prie basø manekeniø kojø dizainerë pririšo "pliauskø" – getø (tradicinio medinis japonø apavo) imitacijø. Japonø tradicijas autorë niveliavio su amerikieèiø militaristine subkultûra. A. Labþentytë sako norëjusi paþiûrëti á kolekcijà per istorinæ-kultûrinæ prizmæ: "Norëjau sugretinti dviejø skirtingø kultûrø, rasiø, filosofijø bei estetiniø principø elementus á vientisà neschematiškà visumà, kurioje susilieja Rytai ir Vakarai. Viskà mëginau paremti idëjos išgyvenimo jausmu, to jausmo realizavimu kostiume, kolekcijos visumoje ir pavadinime, kuris turëtø nukelti þiûrovo prisiminimus á Antràjá pasauliná karà, kuomet Hirosima tapo pirmosios atominës bombos auka ir tas istorinis ávykis atkreipë viso pasaulio dëmesá á Japonijà."

A. Labþentytë, nors dar studentë, jau aktyviai dalyvauja ávairiuose mados renginiuose ne vien Lietuvoje. "Dizaino dienose" jos kolekcija uþëmë antrà vietà ir buvo pripaþinta estetiškiausia kolekcija.

Be šiø dviejø autoriø, norëtøsi paminëti Redà Budvilaitienæ, Julijà Þilytæ, Indræ Giedraitytæ, Faustà Gaidytæ, Julijà Šafranskajà ir Jovità Vaièiulytæ, kuriø kolekcijos "uþkabino". Iš tiesø šiemet VIRUS MADA buvo ávairiapusiškesnë, sumaþëjo groteskiškø kolekcijø, padaugëjo estetiniø sprendimø, kolekcijø vientisumo.

Artûro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulieèiø menininkø Arûno ir Redos Uogintø kolekcija "Þalis" buvo renginio kulminacija.

Astos Labþentytës "Paþintis Hirosimoje".

Karinos Bagdonavièiutës kolekcija "Nedelsk" skatina kovoti prieš krûties vëþá.

Barbora ORAKAUSKAITË

Gruodþio 9 d. 18 val. Trakø gatvës galerijoje atidaroma áþymios kaunietës dailininkës keramikës Aldonos Baršèiauskaitës-Višinskienës personalinë paroda "Švieèianèios pusnys". Nors þaismingo pavadinimo parodoje bus eksponuojami ávairiø laikotarpiø kûriniai, didþioji dalis ekspozicijos byloja, kad autorë kûrë ákvëpta kalëdinës nuotaikos, besirengdama šiai šventinei parodai.

A. Barèiauskaitë-Višinskienë. Autoportretas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

A. Baršèiauskaitës-Višinskienienës kûryba šiaulieèiams turëtø bûti þinoma iš ávairiose mûsø miesto parodø erdvëse eksponuotø autorës kûriniø anksèiau, taèiau toks kiekis darbø, apimantis tapybà, keramikà bei kitas neseniai dailininkës atrastas technikas, á Šiaulius atkeliauja pirmà kartà.

Nors autorë - nesiliaujanti ieškotoja ir eksperimentuotoja, savo kûryboje neretai panaudojanti netikëèiausius medþiagø derinius, jos kûriniai pasiþymi uþbaigtumu, nepriekaištinga atlikimo technika bei medþiagø savybiø pajautimu. A. Višinskienë nemaþai metø dirbo su moliu, vëliau, kaip ir dauguma šios srities menininkø, suþavëta kaulinio porceliano galimybëmis tapo viena áþymiausiø šios srities autoriø. Jos darbai eksponuoti daugelyje parodø Lietuvoje ir uþsienyje, ji - nuolatinë tarptautiniø kaulinio porceliano seminarø dalyvë. 1992 m. tarptautinio seminaro metu sukurtà porceliano servizà "Gaja" Kauno miesto vadovai padovanojo Švedijos karaliui Karlui Gustavui XVI ir karalienei Silvijai jø viešnagës metu Kaune.

Kalbant apie A. Baršèiauskaitës-Višinskienës kûrybos siuþetus akivaizdu, kad dailininkë nëra abejinga portreto þanrui. Ji tapo savo artimøjø potretus ir autopotretus, juose atskleisdama portretuojamojo asmens individualybæ. Portretuose nepaprastai tiksliai perteikdama asmens bûsenà, kûrinio neperkrauna nebûtinomis detalëmis, todël šie paveikslai dvelkia gyvybe ir palieka galimybæ kiekvienam savaip interpretuoti šviesa alsuojanèius kûrinius. Ne vienas autoportretas bei potretinë kompozicija ákûnyti ir dailininkës maþosios skulptûrinës plastikos kûriniuose. Kartais net abstraktaus indø dekoro piešiniuose akylesnis þiûrovas nesunkiai áþvelgia juos turint autorei bûdingø bruoþø, ypaè kai šie kûriniai eksponuojami drauge su tapytais autoportretais.

Apibendrinant Aldonos Baršèiauskaitës-Višinskienës kûrybà norisi pastebëti, kad jos tapyba išsiskiria šviesiomis spalvomis, lipdyba - minkštomis formomis, grakštumu bei neretai prašmatniu dekoru, o visa kûryba - muzikalumu.

Netoli autorës senøjø dirbtuviø Totoriø gatvëje Kaune gyvenusi muzikologë Alina Ramanauskienë per paskutiná autorës parodos atidarymà Keramikos muziejuje prasitarë, kad Aldonos kûrybiná procesà neretai išduodavo ne krosnies dûmai ar aliejiniø daþø kvapas, o klausoma muzika. Autorës idëjø brendimà ir naujø kûriniø gimimà paprastai lydëdavo iš jos meno dirbtuviø besiliejantys Bacho, Bethoveno, Debiusi muzikos garsai. Ne veltui autorës kolegos jà apibûdina kaip labai kûrybingà tyros ir šviesios sielos þmogø. Tad, norëdami pasidalinti stebuklinga kalëdine nuotaika, kvieèiame aplankyti Aldonos Baršèiauskaitës- Višinskienës parodà Trakø gatvës galerijoje (Vilniaus g. 100-1, Šiauliai), kuri veiks iki sausio 8 d.

Šiauliø "Dagilëlio" dainavimo mokyklà lanko per 300 berniukø ir jaunuoliø iš ávairiø Šiauliø miesto ugdymo ástaigø.

Kryptingojo muzikinio ugdymo klasës mokinys Paulius Dirginèius "Dagilëlyje" atidarë savo darbø parodà. "Dagilëlio" archyvo nuotr.

Mokyklos berniukø ir jaunuoliø choras "Dagilëlis" kasmet surengia dešimtis koncertø, jo atliekamos muzikos klausosi šimtai klausytojø ávairiuose Lietuvos miestuose ir uþsienyje. Taèiau šios mokyklos berniukai ir jaunuoliai turi ir daugiau pomëgiø nei dainavimas – vieni sportuoja, kiti vaidina, piešia. Vienas tokiø mokiniø kryptingojo muzikinio ugdymo klasës mokinys Paulius Dirginèius. Vaikino darbø paroda "Hipnozë" atidaryta "Dagilëlio" mokyklos galerijoje. Pirmoji Pauliaus paroda buvo surengta 2008 metais "Dailu" parduotuvëje. Šiø metø rugsëjá Pauliaus ir jo mokyklos draugø iš J. Janonio gimnazijos paroda buvo surengta Vokietijos Plaueno mieste, kur jaunuolis lankësi su projekto "Jaunimas Europoje" dalyviais. Šioje Pauliaus Dirginèiaus parodoje eksponuojama penkiolika A3 formato grafikos darbø. Vaikinui patinka piešti, taèiau daugiau ir rimèiau tam skirti laiko jis negali, nes pirmiausia – "Dagilëlis". Paulius dar neþino, kuo jis norëtø ateityje bûti, kokià pasirinks profesijà, bet þino, kad daina ir dailë já lydës visada.

"Dagilëlio" dainavimo mokyklos informacija

Oksana LAURUTYTË

Trejø metukø gimtadiená švenèiantis Šiauliø estrados teatras þiûrovams parengë net tris premjeras. Šeštadiená, lapkrièio 27 d., 18 valandà Šiauliø universiteto mokomajame teatre (Vytauto g. 103a) bus pristatyta premjera "Þiaurûs" romansai". Sekmadiená, lapkrièio 28 d., 12 valandà bus rodomas spektaklis pagal V. V. Landsbergio "Obuoliø pasakas", o 18 valandà - "Kaip svarbu bûti Ernestu".

Estrados teatro vadovas, Šiauliø dramos teatro aktorius Juozas Þibûda sako, kad apie valandà trunkantis scenos vaizdelis "Þiaurûs" romansai" - tai devyniø aktoriø parengtas spektaklis. Daugelio mûsø arba mûsø tëvø ar seneliø prisiminimuose skamba romansai, tremtiniø dainos, miesto, vadinamieji "þiaurûs", romansai. "Tu guli ligoninëj, be rankø, be kojø, ir liûdnas laiškelá rašai", - tokie ir kitokie iš širdies plûstantys tekstai skambës grojant gitarai, akordeonui.

Aktoriai ne tik dainuos ir gros - šoks fokstrotà ir kadrilá, spektaklyje liepsnos meilës aistros, kankins nusivylimai ir praradimai. Vis dëlto liks viltis, jog meilë - tai pats graþiausias þmogaus gyvenimo laikmetis, o mylintis ir kenèiantis dël meilës þmogus – pats graþiausias.

Sekmadiená rodomà spektaklá "Obuoliø pasakos" reþisavo aktorë Vaida Kavaliauskaitë. Þiûrovai turës galimybæ pamatyti ir išgirsti, kaip obuoliukai auga, noksta, kaip garma á sulèiø spaudyklos pragarà, kaip rûgsta stiklainiuose. Remdamiesi subtilaus humoro kupinais Vytauto V. Landsbergio tekstais, jaunieji aktoriai praskaidrins vaikø bei visos šeimos nuotaikà.

Vakare bus rodomas reþisierës Virgilijos Staševièiûtës reþisuotas spektaklis "Kaip svarbu bûti Ernestu". Tai Oskaro Vaildo dviejø daliø komedija - ádomûs personaþø charakteriai, ironija ir subtilus humoras. Pagrindinë spektaklio tema – savasties ieškojimas. Veikëjai ieško savo gyvenimo vietos, ieško atsakymo á amþinà klausimà - kas aš esu?

J. Þibûda sako, kad Šiauliø estrados teatre dvejus metus vaidino studentai, o dabar tai savarankiškas teatras, aktoriai turi etatus. Teatras privalo išsilaikyti pats, mat pagalbos iš miesto nesulaukiama. Per trejus metus teatras parengë 20 pavadinimø vakarus vaikams, moksleiviams, suaugusiesiems, teatro aktoriai veda renginius, vakarus.

Ernesta ŠIMKIENË

Vienà lapkrièio vakarà "Skizze" dailës galerijoje buvo labai šilta. Šilta, nes lankytojø akis šildë paveikslai, o fizinæ kûnø šilumà këlë èia pat verdamos þoleliø arbatos skonis ir kvapas. Šilta, nes tiesiog taip vadinosi Rûtos Kuèinskaitës tapybos darbø paroda, o autoræ atlydëjusi jos mama, þinoma þolininkë Jadvyga Balvoèiûtë, dalijosi þoleliø "alchemijos" paslaptimis.

Jaukus ir net šiek tiek sakralus dviejø kurianèiø moterø duetas alsavo labai natûraliu stipriu dvasiniu ryšiu. Skirtingos sritys – tapyba ir þolininkystë – kaþkuriame taške susilieja, o po to vël pasuka skirtingomis vagomis. Tas bendrumo taškas – tai betarpiškas santykis su Motina gamta. Iš èia ir gimsta abiejø moterø kûryba. J. Balvoèiûtë, tarsi þiniuonë, maišanti ir kurianti ávairius mûsø krašte auganèiø augalø mišinius, padeda kurti sveikesná þmogaus kûnà. Rûta perima dvasinius reikalus – ji keliauja tapybos pasaulyje, kviesdama þiûrovus pasinerti á jos paveikslø staèiakampius ir išgyventi nors trumpà dþiugesio ir pasigërëjimo emocijà.

Au­to­ræ at­ly­dë­jo jos ma­ma, þi­no­ma þo­li­nin­kë Jad­vy­ga Bal­vo­èiû­të		R. Ku­èins­kai­tës pa­veiks­luo­se, at­ro­do, ga­li pa­jus­ti svi­li­nan­tá karš­tá ar ma­lo­nià va­sa­riš­kà drëg­mæ.

R. Kuèinskaitës tapyba iš tiesø labai šilta. Jos darbø koloritas toks pozityvus, kad niûrø darganotà rudená veikia kaip terapijos priemonë. Autorë savo paveiksluose nesiekia pavaizduoti nors konkretaus ir apèiuopiamo. Abstrakèiuose jos kûriniuose karaliauja emocijos, pojûèiai, išgyvenimai. Rûtos darbus galima bûtø pavadinti bûsenø portretais. Èia svarbiausias tas momentas, kuomet tam tikras regëtas vaizdas ar akimirka persismelkia autorës jausmais ir apsigyvena drobëje. Ten jie ágyja savità apibendrintà pavidalà ir tampa teigiamos labai skaidrios energijos nešëjais, atskleidþianèiais vidines autorës sàsajas su aplinkiniu pasauliu. Autorës kûrybos inspiracijos kyla iš natûralaus, nesumeluoto, labai gamtiško santykio su aplinka.

Ramus pastelinis paveikslø koloritas, kuriamas ekspresyviais potëpiais, ágyjà tarsi antrà kvëpavimà. Tai atskleidþia autorës bûdà – vidinë ramybë joje galynëjasi su verþlumu ir ekspresija. Rûtos darbuose galima apèiuopti lietuviškos tapybos tradicijas, taèiau siekis ne tik kà nors pavaizduoti, bet ir išjausti bei perteikti áspûdá primena ir impresionistinæ tapybos manierà. Dar ádëmiau þvilgtelëjæs, gali pajusti èiurlioniškà švelnumà ir paslaptingumà.

R. Kuèinskaitës kûryba turi tam tikro virpëjimo ir medþiagiškumo – paveiksluose, rodos, gali pajusti svilinantá karštá ar malonià vasariškà drëgmæ. Bûtent tai ir išduoda autorës gebëjimà perteikti bûsenas. Švelni skaidri tapyba, pasakojanti tam tikras áspûdþiø ir pojûèiø istorijas, atskleidþia artimà autorës santyká su visomis keturiomis gamtos stichijomis. Šildantys ir raminantys kûriniai ganëtinai greitai randa savo tiltus á þiûrovø širdis. Tad belieka uþsikaisti puodà þoleliø arbatos ir pasinerti ten, kur šilta...

Rièardas JAKUTIS

Senieji šiaulieèiai gal dar prisimena, kaip 1970-aisiais miesto dailininkai kviesdavo meno mëgëjus á Eþero gatvëje šalia senøjø kapiniø ásikûrusius Dailininkø namus, kur vykdavo mini parodos, kà tik nutapytø paveikslø prezentacijos, literatûriniai vakarai.

Naujojo savo kûrinio pristatyme S. Prancuitis papasakojo, kaip gimë jo kûrinys. Sigito PRANCUIÈIO asmeninio archyvo nuotr.

Tø vakarø sumanytojai ir organizatoriai buvo Dailës institutà baigæ á Šiaulius dirbti atvykæ dailininkai Eduardas Juchnevièius ir Sigitas Prancuitis. Nors tuomet atrodë, kad Dailininkø namai ásikûræ tarsi miesto pakraštyje, todël paèiø dailininkø ironiškai buvo praminti šabakštynu, á juos suguþëdavo nemenkas dailës mëgëjø bûrys.

Vëliau tokiø renginiø tradicija prigæso, o ilgainiui ir visai buvo primiršta. Šiais metais, besibaigiant rudeniui, maloniai nustebino dailininko Sigito Prancuièio kvietimas apsilankyti naujo paveikslo prezentacijoje šiame pastate esanèioje jo studijoje. Susirinkæs dailininkø ir Sigito draugø bûrelis išvydo triptikà "Moters genezë".

Moters aktas, ásiteisinæs senovës graikø ir renesanso dailëje (mitologinës, alegorinës tematikos kûriniuose), dailës þanrø hierarchijoje vyraujanèià vietà uþëmæs XIX amþiaus pradþioje (Þ. D. Engro ir kitø to meto dailininkø dëka), skirtas groþio idëjai pasitarnauti. Tiesa, nemaþai aktø buvo uþsakoma mecenatø buduarams papuošti kaip išskirtinai, privaèiai naudoti skirti erotinio turinio paveikslai, taèiau ši groþio idëja niekad nebuvo pamiršta.

Ryto, dienos ir vakaro moteris S. Prancuièio kûrinyje tiesiog maloni akiai. Triptike nëra sudaiktinimo, moteriai po kojomis padëtas garuojanèios kavos puodelis ar šalia tupintis šuo skirti tik nuotaikai atskleisti. Mënulis, pusmënulis, þvaigþdës ar kiti dangaus elementai bei þenklai byloja moters ir visatos artimumà. Grieþtø dësniø atsisakymas, lakios moters figûros vaizdavimo formos suteikia kûriniui paslaptingà nuotaikà. Pgrindinë vizualioji triptiko jëga - skaistybës ir erotiškumo dvikova.

Galima bûtø daug kalbëti apie naujàjá Sigito Prancuièio kûriná, tai gal padarys ne vienas menotyrininkas, o šiuo trumpu tekstu norima tik pasidþiaugti atgaivinta Dailininkø namø tradicija, nes meno ávykiø mieste tikrai nëra per daug ir kiekvienas jø yra laukiamas bei sveikintinas.

Saulius BARASA

Kuršënai praëjusá savaitgalá tapo mišriø chorø muzikos gerbëjø Meka - Kuršënuose po Šv. Jono Krikštytojo baþnyèios skliautais vyko vienuoliktas buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø mišriø chorø festivalis, skirtas šv. Cecilijos garbei.

Jungtinis politiniø kaliniø ir tremtiniø choras pradëjo festivalá ir atliko keletà bendrø dainø. Autoriaus nuotr.

Tradicija tapusiame festivalyje melodijos liejosi iš Kauno, Këdainiø, Gargþdø, Radviliškio, Kalvarijos ir Kuršënø dainos gerbëjø lûpø. Jungtiniam chorui akompanavo Šiauliø rajono savivaldybës Kultûros centro jaunimo instrumentinës grupës "Intro" ir "Neto". Dirigavo visø kolektyvø vadovai.

Šiais metais á šventæ atvyko apie 200 þmoniø. Viena organizatoriø, Kuršënø politiniø kaliniø ir tremtiniø choro "Tremties varpai" vadovë Jovita Braþukienë apgailestauja, kad pasikviesti visus norinèius nëra galimybiø – riboja ir finansinës, ir patalpø galimybës. Vadovë kartu dþiaugiasi, kad šventinæ nuotaikà praskaidrina ásiliejæs jaunimas. Grupiø "Intro" ir "Neto" jaunimas á tremtiniø chorø dainas ápûtë gaivaus vëjo – jø dëka skambëjo Atgimimo laikotarpio kûriniai.

Šv. Cecilijos šventë Romos baþnyèioje švenèiama nuo IV a. Vardas Cecilija reiškia "akloji". Šventoji gimë apie 200 m. Romoje, mirë, manoma, 230 m. lapkrièio 22 d. Ši diena laikoma Pasauline muzikos diena. Šventàja ji buvo paskelbta tik V a. Nuo XV a. pabaigos šv. Cecilija yra laikoma baþnytinës muzikos, vargonininkø, instrumentø gamintojø, dainininkø, muzikantø ir poetø globëja.

Skambanèias chorø dainas, jaunimo atliekamus kûrinius papildë ir vienijo D. Kembrienës ir B. Prokopavièienës vokalinis bei A. Bernoto (birbynë) ir D. Streckienës (klavišinis instr.) instrumentinis duetai.

Festivalis kasmet vis populiarëja. Tai vienintelis šalyje tokio þanro renginys. Anicetos Grikšienës, Politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Kuršënø skyriaus pirmininkës, teigimu, kitø metø festivalio dalyviø sàrašai jau beveik uþpildyti. Norà dalyvauti pareiškë Tauragës, Klaipëdos, Alytaus bei Jurbarko chorai.

Chorø festivalis – tarsi savotiška ataskaita klausytojui, norinèiam išgirsti ir pamatyti kuo áspûdingesnæ programà. "Dþiaugiamës mielomis šventës akimirkomis, galimybe susitikti su likimo draugais, nuostabiu priëmimu. Tai buvo visø choristø svajonë", - vieni kitiems pritarë pašnekinti festivalio dalyviai.

Po koncerto šiltus þodþius tarë bei festivalio dalyvius sveikino LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Margevièienë ir LR Seimo narës R. Baškienës padëjëja D. Miliauskienë, Šiauliø rajono savivaldybës Kultûros skyriaus ir Kultûros centro vadovai.

Vidinë ramybë, laimës pojûtis, gera nuotaika, beveik nepriekaištinga organizacija, kvapà gniauþianti atmosfera ir ilgai netylantys atsiliepimai gráþus namo – tarsi áspaudas þemëje liko kiekvieno dalyvio širdyje. "Chorinë daina nebuvo ir nebus primiršta, dainuoti mëgsta ir jauni ir seni", - ásitikinæ šio festivalio organizatoriai - Šiauliø rajono savivaldybës Kultûros centro darbuotojai.

Oksana LAURUTYTË

Lapkrièio 16 dienà 19 val. koncertø salës "Saulë" "Vitraþø" salëje - vël dþiazo vakarai. Šá kartà koncertuos aukšèiausio lygio muzikantai: Francesco Angiuli iš Italijos (kontrabosas), rusas Aleksandr Mashin (mušamieji), kartu muzikuos ir geriausias 2010 m. Lietuvos dþiazo muzikantas Kæstutis Vaiginis (saksofonai).

Geriausias 2010 metø dþiazo muzikantas Kæstutis Vaiginis muzikavo daugelyje tarptautiniø projektø. "Saulës" archyvo nuotr.

K. Vaiginis - brandus jaunosios kartos dþiazmenas – saksofonininkas, kompozitorius, grupiø lyderis. Sopraniná ir tenoriná saksofonus bei puèiantis muzikas išsiskiria skaidriu kontroliuojamu skambesiu, lyriškumu ir emocionalumu. K. Vaiginis dþiazà pradëjo groti 1999 metais ir labai sparèiai ásitvirtino Lietuvos dþiazo scenoje, pasirodydamas ir su savo kartos, ir su patyrusiais dþiazo meistrais.

Visi trys muzikantai turi didþiulæ muzikinæ patirtá, daþnai groja su áþymiausiais Europos, pasaulio dþiazo atlikëjais, koncertuoja geriausiuose dþiazo klubuose bei salëse. Dþiazo koncerte bus atliekamos originalios kompozicijos, kurioms bûdingi nacionalinio kolorito, moderniojo dþiazo ir akademinës muzikos raiškos priemoniø deriniai.

"Koncerte tikrai skambës gera muzika. Tie, kurie mëgsta gurmaniškus dalykus, iš pusës þodþio supranta, kas yra kas, todël visus kvieèiu á dþiazo koncertà", - sakë K. Vaiginis.

Restoranas "Þemaitis" pasirûpino, kad "Vitraþø" salëje dþiazo mëgëjams bûtø kur patogiai atsisësti. Restoranas pasirûpins ir tuo, kad koncerto metu bûtø kuo pasivaišinti, tad lankytojai á "Saulæ" jau gali ateiti ir likus valandai iki koncerto.

Bilieto kaina 15 Lt arba 20 Lt.

Dar nesibaigus rudeniui, bet jau pasirodþius pirmosioms snaigëms, suskambus kalëdinëms giesmëms ir parduotuviø lentynose pasirodþius galybei kalëdiniø puošybos elementø, naujienø portalas www.etaplius.lt skelbia konkursà "Puošiu namus Kalëdoms".

Áamþinkite nuotraukoje šventinio namø interjero detales: išradingà lango dekorà, kalëdinæ puokštæ, þaislais nusagstytà eglutæ, iškarpytà snaigæ, šventiná Kûèiø stalà, vaikus, besidþiaugianèus Kalëdø Senelio atneštomis gërybëmis, jûsø paèiø pagamintà atvirukà. Galbût originaliai papuošëte savo parduotuvës virtinà, darbo stalà ar automobilio salonà? Leiskite laisvai pasireikšti fantazijai! Tai gali padëti Jums tapti nugalëtoju, kuriam atiteks pagrindinis prizas – 200 litø èekis apsilankyti sveikatingumo SPA centre "Aronija".

Antrosios vietos laimëtojams padovanosime kvietimà á Šiauliø dramos teatrà keturiems asmenims. Spektaklá galësite pasirinkti patys. Pelnæ treèiàjà vietà bus apdovanoti kvietimu dviem asmenim á "Forum Cinemas".

Visus tris nugalëtojus išrinks naujienø portalo lankytojai. Dar vienà laimëtojà specialiu prizu apdovanos ir išrinks naujienø portalo www.etaplius.lt redakcija.

Vienas konkurso dalyvis gali atsiøsti keturias nuotraukas, tai padidina jo šansà laimëti. Vienas konkurso dalyvis gali pretenduoti tik á vienà prizà.

Dalyviø nuotraukas patalpinsime vos tik jas atsiuntus, o balsuoti uþ patikusias galësite nuo gruodþio 13-os iki gruodþio 28 d. Kiekvienai patikusiai nuotraukai galite skirti nuo 1 iki 5 balø.

Nuotraukas reikia atsiøsti iki gruodþio 28 d. el. paštu konkursas@splius.lt arba konkurso rubrikoje paspaudus mygtukà "Atsiøsk nuotraukà". Bûtina nurodyti el. pašto adresà, telefono numerá, vardà, pavardæ bei nuotraukos pavadinimà. Tiesa, laimëti gali padëti ir ádomus nuotraukos aprašymas, išradingas pavadinimas.

Gruodþio 30-àjà paskelbsime ir apdovanosime daugiausia portalo lankytojø balø surinkusius konkurso dalyvius.

Tad puoškite namus šv. Kalëdoms ir siøskite mums nuotraukas!

"Etaplius.lt" informacija

Praeità savaitæ Šiauliai gyveno kinu. Èia praûþë net du mëgëjiško kino festivaliai: "Þvilgsnis á gamtà" ir "Šeimyniniø filmø festivalis". Šiaulieèiai ir miesto sveèiai galëjo mëgautis kinu, o savaitgalá festivalio organizatoriai pakvietë á Lietuvos kino mëgëjø sàjungos salæ, kur paaiškëjo festivaliø favoritai.

Vertinimo komisijos nuomonë sutapo su portalo "Etaplius.lt" skaitytojø nuomone. Vienbalsiai geriausiu namø vaizdeliu pripaþintas Arno Šukio atsiøstas filmukas "Rikis". Šiauliø kino meno klubo archyvo nuotr.

Paskutinæ festivaliø dienà, lapkrièio 6-àjà, kompetentinga komisija apdovanojo geriausius kino darbus, atsiøstus iš visos Lietuvos. Organizatoriai dþiaugësi, kad abiejuose festivaliuose aktyviai dalyvavo Kauno jaunimo þiniasklaidos centro vaizdo studija "Kadras", Vilniaus "Skalvijos" kino akademija, Šiauliø jaunøjø technikø centro vaizdo studija, Klaipëdos moksleiviø saviraiškos centro studija "Febas" pradþiugino savo animaciniais filmais. "Ádomiø darbø pateikë ir Kaišiadoriø kultûros klubas "Voras", – sakë vienas iš organizatoriø Viktoras Gundajevas.

"Šeimyniniø filmø festivalio" nugalëtoju pripaþintas kaunieèio Vitalijaus Renson vaidybinis filmas "Kai laikas išeiti". Autoriui atiteko renginio globëjos Radvilës Morkûnaitës ásteigtas prizas – kelionë á Europos Parlamentà – Briuselá. Antroji vieta, suskaièiavus komisijos balus, atiteko taip pat kaunietei Augustei Tamutytei uþ jos dokumentiná filmà "Jaunystës dienoraštis". Morkûno dokumentinis filmas, sukurtas Vilniuje, - "Senelis, teatras ir krepšinis". Tai "Skalvijos" kino akademijos moksleivio pristatytas darbas.

"Šeimyniniø filmø festivalio" metu paskelbtas geriausias namø vaizdelis. Vertinimo komisijos nuomonë sutapo su portalo "Etaplius.lt" skaitytojø nuomone. Vienbalsiai geriausiu namø vaizdeliu pripaþintas Arno Šukio atsiøstas filmukas "Rikis" apie šunelá, laukiantá savo šeimininko.

Gamtos filmø festivalis "Þvilgsnis á gamtà" taip pat pateikë maloniø staigmenø þiûrovams bei komisijos nariams. Pirmoji vieta skirta Daliaus Baranausko filmui "Maldininkas". Tai jauno menininko iš Panevëþio, šiais metais baigusio Šiauliø universiteto audiovizualinio meno bakalauro studijas, darbas. Po ilgø komisijos svarstymø antroji vieta skirta dviem konkursantam – vilnieèiui Vitalij Gulbickij uþ filmà "Gamtos šokis" ir kaunieèiui Saturnui Gergeliui uþ "Nemuno kilpas". Treèioji vieta atiteko taip pat Kauno atstovui – Ridui Berþauskui, kuris pristatë vaidybiná filmà "Þalias".

"Šiauliai plius" informacija

Oksana LAURUTYTË

Sekmadiená Šiauliø jaunimo centre atidaroma nauja erdvë norintiems kurti ir rengti renginius menininkams. Trys kûrybingi vyrai - Gintas Gascevièius, Ugnius Ratnikas ir Donatas Zacharovas - "atrado" pastato rûsá - kone 200 kvadratiniø metrø ávairiø patalpø, kuriose atidarymo metu bus kuriama, tapoma, skambës muzika ir vyks kitokia veikla.

Gintas Gascevièius, Donatas Zacharovas ir Ugnius Ratnikas "ávyká" "Juodojo undergraundo labirintuose" rengia savo iniciatyva ir savo lëšomis. Jie ásitikinæ, kad meno reiškiniai negali bûti "nuleisti iš viršaus", o turi išdygti lyg gerybiniai augliai. Autorës nuotr.

Atidarymo dienà, lapkrièio 14-àjà, Šiauliø jaunimo centre vyks net trys nemokami patalpø atidarymai - 15, 16 ir 17 val. Á "ávyká" bus leidþiama po 20-30 þmoniø. Juk rûsyje - klaidûs labirintai, išvedþioti kanalizacijos vamzdþiai, o oras èia kaip ir dera - prisotintas pelësiø kvapo.

Renginio atidarymo metu per pusvalandá lankytojai aplankys kelias "dëþes" keistais pavadinimais "šaukesiai", "singulerumas", "eigos", "seifûnai", "áeigos roþë". Jose bus tapoma gyvai, skambës muzika, eilës, stebins video medþiaga ir net kvapas. Þiûrovai, pasak rengëjø, gaus trumpà koncentruotà meno uþtaisà.

Renginio organizatoriai viliasi, kad nauja erdvë bus pamëgta menininkø - èia jie galës kurti ir pasireikšti. "Jau bendraujame su þmonëmis, kurie yra "gilûs", kuriems šlykštûs pinigai ir kurie nori èia kurti", - sakë G. Gascevièius.

Lapkrièio 5 d. 18 val. "Laiptø galerijoje" (Þemaitës g. 83) bus atidaryta Þibunto Mikšio (Paryþius) ir Rainerio G. Mordmiulerio (Bremenas) kûrybos darbø paroda "Draugystës kûriniai".

R. G. Mordmiulerio (kairëje) ir Þ. Mikšio draugystë tæsiasi jau keturiasdešimt metø. "Šiauliai plius" informacija

Šios parodos darbai - tai bendri R. G. Mordmiulerio ir Þ. Mikšio sukurti ofortai, pradëti dar 1964 m. kartu mokantis ofortavimo Paryþiuje, Friedlaenderio grafikos studijoje, o vëliau pas Jaegues Desjoberto litografavimo.

Bendri ofortai bûdavo kuriami, kai abu kûrëjai dirbdavo tomis paèiomis vario plokštëmis. Jas jie siuntinëdavo vienas kitam, kol kuris nors nepasakydavo, kad darbas jau baigtas (R. G. Mordmiuleris gyveno ir kûrë Bremene, Þ. Mikšys - Paryþiuje).

Bendros temos, mintys kildavo ne tik vario paviršiuje, bet ir bendraujant laiškais, telefonu, susitikinëjant tai Vokietijoje, tai Paryþiuje, kartu lankant muziejus, parodas, teatro spektaklius. Tai jau trunka keturiasdešimt metø.

Jautrûs, skoningi, didelio kantrumo reikalaujantys darbai Þ. Mikšio labai dera su R. G. Mordmiulerio darbø dinamika.

Paroda veiks iki lapkrièio 25 d.

"Šiauliai plius" informacija

Pastaruoju metu Lietuvoje kvieèiama á ávairius mokymus, konsultacijas. Kai kuriø jø pavadinimams net kalbininkai neranda vertimo. Vienas tokiø yra "kouèingas" (angl. coaching). Kas tai yra, pasakoja Gitana, studijuojanti Baltic Coaching Centre mokykloje.

"Kouèingo" sesija (pokalbis) iš paþiûros panaši á asmeninæ ar net psichologo konsultacijà - dviejø asmenø pokalbá. Jis yra konfidencialus - nubrëþtos lentelës, diagramos, uþrašyti pastebëjimai paliekami klientui.

Daþniausiai bûna ne viena "kouèingo" sesija. Pirmojo pokalbio metu aptariama þmogaus dabartinë padëtis ir numatomi pagrindiniai tikslai (jeigu konkreèiø tikslø nëra, jie apibrëþiami), aptariamas tolimesnis veiksmø planas. Bûna taip, kad pakanka ir vieno pokalbio.

"Kouèingo" specialistas pateikia klausimus klientui, kuris iš savo "vidinio þinojimo", atsakydamas á klausimus, priartëja prie tos minties, svajonës, tikslo, uþdavinio, kurie jam atrodo šiuo metu neišsprendþiami, neaiškûs ar, jo nuomone, nerealûs siekti. Juk sakoma, jog visi atsakymai yra mûsø viduje, tik mes neþinome, kaip juos surasti.

Vieni ásivaizduoja, kad á "kouèingo" sesijas reikia eiti tik turint rimtø bëdø ar problemø, kiti - kad kaþkas duos daugybæ patarimø, kuriø dëka þmogus taps laimingas, jo gyvenimas bus laimingas ir nereikës pastangø kà nors daryti paèiam. Taèiau "kouèingas" nëra psichologo konsultacija, asmeninis mokymas, draugo patarimas ar kt. "Kouèingas" – tai pagalba þmogui, kuris siekia išsiaiškinti asmeninius tikslus ir nori juos pasiekti. Þmogus sprendþia tokius uþdavinius, kurie susijæ su jo dabartimi ir (ar) ateitimi.

Per psichologo konsultacijas daþniausiai ieškoma problemos prieþasèiø praeityje ir suteikiamos konsultacijos - teikiami patarimai. Konsultantai, t. y. tam tikros srities specialistai, savo þiniø dëka teikia patarimus klientui. Pas draugus einame, kai þinome, kad jie tikrai mums patars, pagelbës ir paguos. Puiku, jei turite nuostabiø draugø, taèiau kaip tuomet, kai patarimai nepadeda arba viskas vyksta ne taip, kaip tikëjotës gavæ patarimø. Kas kaltas, kad vël ávyko viskas ne taip?

"Kouèingo" sesijos metu svarbiausia tai , kad išsiaiškinama, kaip pasiektas tikslas sàlygoja gyvenimà ir kokià naudà duoda. Tokios sesijos metu stengiamasi, kad þmogus atrastø kuo didesnæ motyvacijà veikti, aiškiai numatytø savo tikslà ir þinotø, kaip jo siekti.

Stengiamasi, kad pats þmogus pradëtø suvokti, kaip jam siekti svajoniø, tikslø. Vëliau pats þmogus gali sau pateikti klausimø ir ieškoti sprendimø bûdø. Ieškoma ne problemos prieþasèiø, o sprendimø. "Kouèingas" ugdo tokius ágûdþius, kurie vëliau leidþia kitus išsikeltus uþdavinius sëkmingai spræsti savarankiškai. Siekiama, kad þmogus išsiugdytø pasitikëjimà veikti. "Kouèingas" suteikia pasitikëjimo savimi, sàmoningumo. Visa tai ugdo asmenybæ.

Jau po keliø susitikimø þmogus supranta, kad yra stiprus pats judëti pasirinkta kryptimi. Jis suvokia, kad eidamas savo tikslø link jis keièiasi pats, keièia savo poþiûrá, nuostatas, o ne keièia kitus ir aplinkà aplink save. Þmogus pats prisiima atsakomybæ uþ savo sprendimus ir veiksmus.

Daugelis mûsø turime du gyvenimus - tikràjá, kurá gyvename, ir kità, kurá iš tikrøjø norëtume gyventi, bet dël tam tikrø prieþasèiø negyvename. Kad gyventum gyvenimà, apie kurá svajojame, reikia pasiryþti tam tikriems pokyèiams. Negalima tikëtis, kad kas nors kardinaliai pasikeis á gera, jei ir toliau elgsimës taip, kaip esame ápratæ. Kurkime patys tuos pokyèius, kaip rašë "kouèingo" specialistë Agnë savo straipsnyje "Neduok Dieve, man pasiseks" (www.aztraining.lt). Kurkime patys gyvenimà tà, kurá norime gyventi.

Tie, kuriems kyla klausimai - neþinau kà daryti, ko aš noriu - ar paprasèiausiai daþnai sako "nesugebësiu", "tai neámanoma", "neturiu laiko" - kvieèiami á nemokamas gyvenimo "kouèingo" sesijas Šiauliuose šiø metø lapkrièio-gruodþio mënesiais. Vieta ir laikas (ir savaitgaliai) derinami asmeniškai. Registruoja el. paštu koucingas@splius.lt. Parašykite savo vardà, el. pašto adresà, mobiliojo telefono numerá (nebûtina, bet jis pagreitintø susitarimà dël susitikimo) ir kokiu laiku patogiau susitikti.

Tai ar norëtumëte gyventi kitaip?

Paþiûrëkite filmà, esantá internetiniame tinkle - http://www.youtube.com/watch?v=ZK3l9MxHyU0&feature=related .

"Šiauliai plius" informacija

Oksana LAURUTYTË

Šiauliø miesto savivaldybë ásigijo vienà labiausiai apleistø buvusio "Elnio" fabriko pastatø. Pavasará èia prasidës Menø inkubatoriaus statyba. Pastatà suskubta pirkti, mat iš 2007-2013 m. ES struktûriniø fondø gauti net 8 milijonai litø menininkø mekai rekonstruoti ir árengti. Valdþios atstovai dþiaugiasi, kad puiki vieta menininkams atsiras mieste, o paèiø menininkø nuomonës ávairios - nuo visiškai skeptiškø iki pagiriamøjø. Ko gi nori patys Šiauliø menininkai?

Pavasará pastate, kuriame ásikurs Menø fabrikas, prasidës statybos darbai.

Meno þmonës "Elnio" teritorijà mëgsta seniai

Savivaldybë uþ pastatà sumokëjo 325 tûkst. litø. Teigiama, kad pastato kaina buvo priimtina, o jis, nors ir apleistas, yra tvirtas. Uþ vienà kvadratiná metrà pastato, kurio plotas - 3,8 tûkst. kv. metrø, sumokëti 84 litai. Pastatas pastatytas 1911 metais ir yra átrauktas á Kultûros vertybiø registrà.

Aistë Þalevièienë, Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Investicijø ir miesto plëtros skyriaus vedëja, sako, kad Savivaldybës administracijos Statybos skyriaus specialistai ávertino pastato bûklæ ir patikino, kad jis - itin tvirtas. Nors pastatas degë, ágriuvo jo stogas, senoviškas konstrukcijas sugriautø nebent galingas sprogimas.

"Kitas savininkas, kuris dalyvavo konkurse ir siûlë pirkti pastatà šalia gatvës, uþ vienà kvadratiná metrà prašë 500 litø. Abu konkurse dalyvavæ pastatai yra tos paèios bûklës, tad galime sakyti, kad pastatà nusipirkome kone uþ dykà. Kartu su pastatu ásigijome ir kaminà, kuris taip pat pripaþintas kultûros vertybe", - sakë A. Þalevièienë.

2007-aisiais Savivaldybë buvo parengusi galimybiø studijà, kurioje numatyta, kas galëtø ásikurti Menø inkubatoriuje. Šiuo metu Savivaldybë ieško aktyvaus þmogaus, kuris galëtø tapti fabriko ambasadoriumi - pasišvæstø darbui ir galëtø ákvëpti gyvybæ Menø fabrikui. "Laukiame ávairiø aktyviø þmoniø, jø nuomoniø, minèiø, pasiûlymø. Kai turësime kelis kandidatus, galësime skelbti konkursà "Menø fabriko" ambasadoriaus pareigoms eiti", - sako pašnekovë.

A. Þalevièienës nuomone, daug menininkø veikia savo dirbtuvëse. Menø inkubatoriuje jie galëtø dirbti ir èia pat eksponuoti darbus, kuriuos bûtø galima ásigyti. "Meno mëgëjai galëtø pabendrauti su menininkais, asmeniškai susipaþinti su autoriumi, kurio darbà ásigijo", - sako A. Þalevièienë.

Pašnekovës teigimu, ne tik vaizduojamojo meno kûrëjai gaus patalpas kûrybai - bus šokio, teatro, audio- ir videomeno studijos. "Menø inkubatoriaus poreikis ne iš dangaus nukrito. Bûti nihilistu - lengviausias dalykas. Meno þmonës "Elnio" teritorijà mëgsta ir èia neabejotinai veikla vyks", - ásitikinusi A. Þalevièienë.

Ateityje "Elnio" teritorijà ketinama plëtoti kaip vientisà, á Industriná parkà iškelti odø fabrikà. Siûloma netgi á "Elnio" teritorijà áleisti vandená - iškasti vandens kanalà, árengti uostà. Vandens kanalas sujungtø Talkšos eþerà su Prûdeliu, èia bûtø galima net jachtomis plaukioti. "Tik laiko klausimas, kada visi teritorijos pastatai bus nupirkti privaèiø investuotojø", - mano pašnekovë ir sako, kad kai bus sukurta infrastruktûra, bus ir menininkø.

Techninis projektas bus parengtas per mënesá

Menø inkubatoriaus techniná projektà jau parengë ámonë "Vakarinis fasadas". Pasak architekto Dariaus Jakubausko, Savivaldybë paprašë parengti projektà, nes buvo pradëjusi já rengti buvusio pastato savininko Stasio Karitono uþsakymu.

"Šis pastatas - techninis-kultûrinis paveldas. Pagal Savivaldybës uþduotá 3 aukštø pastate numatyta daug erdviø: konferencijø, parodø salë, kavinë, šokiø, teatro studijos. Numatytos patalpos profesionaliems dailininkams ir tautodailininkams - audëjams, keramikams, kalviams, medþio droþëjams. Kalvës ten nebus - tik salonas kalvystës darbams eksponuoti", - sakë D. Jakubauskas.

Numatytos patalpos skulptoriams, dailininkams, grafikams, architektams, taikomosios dailës atstovams, numatomos ir radijo, foto-, audio-, audiovizualiniø menø studijos. Gal bus leidþiamas vietos laikraštis, tad ir jam leisti vieta numatyta.

Pusaukštyje projektuojamos ir keturios laikino apgyvendinimo patalpos, kuriose galës apsistoti pagal mainø programas á Šiaulius atvykstantys menininkai. Jiems numatytos ne tik gyventi, bet ir dirbti skirtos patalpas.

"Išsaugojome pastato pobûdá. Jis liks raudono molio plytø. Á kompleksà átraukëme ir kaminà, kuriame galima árengti sraigtinius laiptus, iškabinti fotografijas, o kamino viršuje kelti miesto vëliavà", - svarsto architektas.

Architektai turi uþduotá Elnio gatvæ nuo Ch. Frenkelio rûmø "atidaryti" iki pat Talkšos eþero. "Baigiami tvarkyti Ch. Frenkelio rûmai, bus árengtas Menø inkubatorius, ims tvarkytis ir kiti pastatai. Nuo ko nors juk reikia pradëti", - sako D. Jakubauskas.

Tiesa, architektas uþsiminë apie kità tvarkomà pastatà "Elnio" teritorijoje. Vienas miesto verslininkø nupirko sinagogà ir joje ketina ákurti senoviniø motociklø muziejø. "Parengsime ir projektà, kaip sutvarkyti aplinkà aplink pastatà. Teritorija bus apþeldinta, bus suformuoti kiemeliai, kuriuose bus galima pastatyti staliukø", - kalbëjo pašnekovas.

A. Jakubausko nuomone, sunkmeèiu labai geras laikas pasirinkti "þemà startà" bûsimiems projektams.

"Elnio" fabriko teritorijoje esantis pastatas atrodo apgailëtinai, taèiau ekspertai tikina, kad jis itin tvirtø konstukcijø ir já sugriautø nebent sprogimas. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliuose nëra pakankamai menininkø ir þiûrovø?

Šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis labai skeptiškai nusiteikæs dël kuriamo Menø inkubatoriaus. "Ko aš labiausiai nenoriu, tai pastatø. Pilni Šiauliai tušèiø pastatø. Menininkams reikia duoti darbo, o kur dirbti jie patys susiras. Tûkstantá litø šventei surengti savivaldybë sunkiai randa, o èia ádës 8 milijonus ir mieste bus kultûra?" - retoriškai klausia jis.

G. Lukošaièio nuomone, Šiauliai yra per maþas miestas, kad jame bûtø galima Menø fabrikà kurti. "Þmonës iš Šiauliø baigia išvaþiuoti, èia gyvena per maþai þmoniø. Vaikšto po miestà keturi neávertinti-nesuprasti menininkai ir viskas. Kas tame fabrike dirbs? Vyteliø pynëjai ir medþio droþëjai? Pas mus visada taip - daro, o kokia funkcija - neaišku. Valdovø rûmams milijonai kišami, o kokia jø funkcija? Ûkininkas, kai sandëlá stato, þino, kad jame grûdus pils, o Menø fabriko kokia funkcija bus?" - klausia pašnekovas.

G. Lukošaitis sako, kad jo dirbtuvës - jo galva. Jei yra uþsakymas, jis ir patalpas randa. Tik nuo uþsakymo priklauso, ar jis Niujorke, ar Þagarëje dirbs.

"O kas mokës uþ to pastato šildymà? Mes todël ir esame skurdþiai, kad milijonus litø pastatams šildyti išleidþiame. O kai reikia kokiam nors projektui ágyvendinti pinigø, tada jø ir nebebûna. Šildys tušèià pastatà ir galvos, kà dabar daryti", - sako skulptorius.

Kà darytø pats G. Lukošaitis, jei bûtø jo valia? "Prieš ágyvendinant tokius projektus reikia turëti komandà, vizijà, partneriø uþsienyje. Reikia iš anksto atlikti analizæ, kà pastatas duos miestui. Miesto meras turi bûti intelektualiai smalsus", - sako jis.

G. Lukošaitis, lankæsis ne viename panašiame Menø fabrike pasaulyje ir yra tikras, kad Šiauliai - per maþas miestas tokiam objektui. "Šiauliuose reikia paremti patá kûrybos procesà, o ne vienà objektà. Reikia palaikyti ir mezganèià moèiutæ, ir vyteliø pynëjà. Ne grot viena fanfara, o palaikyti procesà. Turime mieste parkà, o realiai nëra kur vaikø nuvesti. Štai ten galima pinigus kišti, o ne á pastatà, kuris dar kartà demoralizuoja ir liûdnai nuteikia", - sako skulptorius.

Menø fabrikas turi sugràþinti pasitikëjimà valdþia

Prieš trejus metus Šiauliø valdþia buvo sumaniusi griauti šimtmetá stovëjusá Ch. Frenkelio fabriko kaminà. Jo ginti stojo menininkai. Reda ir Arûnas Uogintai kaminui gelbëti surengë piketà ir performansà. Kaminas nugriautas nebuvo. "Saugojome kaminà ne todël, kad jo mums asmeniškai reikia. Juk gamtosaugininkai upes saugo ne todël, kad á jas savo þàsis galëtø suleisti. Þmonës prisiriša prie ávairiø dalykø ir šio jausmo negali taip paprastai atimti", - sakë A. Uogintas.

Menininkas sako, kad jam asmeniškai Menø fabriko patalpø nereikia. "Gëda prisipaþinti, kad mes jau išmokome be niekieno pagalbos rengti performansus, spektaklius, parodas. Jau pasigirdo politikø pasipiktinusiø kalbø, kodël menininkai dar neuþsisakinëja ploto bûsimajame Menø fabrike. Visame pasaulyje operas, muziejus, teatrus išlaiko valstybës, o mums gëda prisipaþinti, kiek uþdirba aktoriai, gëda prisipaþinti, kad kûriniø neparduodi", - sako pašnekovas.

Menininkas pyksta, kad Lietuvoje kultûrà formuoja profanai politikai, ir yra tikras, kad politikø prie Menø fabriko prileisti negalima. Politikas su krepšinio kamuoliu þmoniø dainuoti neišmokys, todël, A. Uoginto nuomone, Menø inkubatoriø reikia atiduoti jauniems menininkams. Ne tik atiduoti, bet ir nesikišti ir nekontroliuoti, kà jie ten darys. Juk jaunimas Šiauliuose rengia renginius ir valdþios malonës neprašo.

"Šis ES finansuojamas projektas turi padëti susigràþinti pasitikëjimà politikais. Labai gerai, kad Menø fabrikas bus, o jaunimas ir taip "eina" su savo kultûra. Kiekviena karta turi savo kultûrà ir mes negalime jiems nurodinëti, mauti ant jø savo klišës. Antraip jø poþiûris á pasenusius þmonës tik blogës", - sakë pašnekovas.

Vienas þmogus veiklos neišsiûbuos

Šiauliø universiteto lektorë Edita Musneckienë, aplankiusi ne vienà menininkø mekà, yra visiškai tikra, kad pastatas Šiauliø menø fabrikui nei per didelis, nei þmoniø Šiauliuose per maþai. Pasak pašnekovës, Lietuvoje yra problema – jei kuriasi kas nors nauja, neáprasta, þmonës daþnai tai vertina átariai, skeptiškai. Sakoma, kad skeptikas ir gerà idëjà gali paversti niekais. Galbût vertëtø surengti daugiau viešø diskusijø, konferencijø visuomenei apie Menø fabriko galimybes.

"Menininkai seniai pamëgæ "Elnio" teritorijà ir gerai, kad èia atsiras vieta, kuri galbût paskatins burtis menininkus, atsiras alternatyvi erdvë jaunimo iniciatyvoms. Gerai, kad yra galimybë pasinaudoti ES lëšomis ir ávaldyti šià unikalià vietà Šiauliuose. Ir jei pavyktø ágyvendinti Menø fabriko idëjà, tai mûsø miestui suteiktø tik daugiau patrauklumo ir spalvingumo", - sako pašnekovë.

Anot E. Musneckienës, pasaulio menø fabrikuose, kurie daþniausiai ásikûræ senuose fabrikuose, cechuose, transporto angaruose, gyvuoja studijos, kûrybinës dirbtuvës, informaciniai-edukaciniai centrai, vyksta kultûriniai mainai, rezidencinës programos. Vykdoma veikla yra labai ávairi ir kintanti. Meno fabrikai orientuojasi ne á kûrybinio produkto eksponavimà, ne á rezultatà, o á gyvà veiklà, á kûrybos procesà. Lankytojai gali stebëti, kaip dirba menininkai, kaip vyksta kûrybos procesas, taigi fabrikas turëtø bûti kiek ámanoma atviresnis visuomenei.

"Turint tik pastatà, visa tai iškart neatsiras. Galbût inkubatoriaus veikla prasidës nuo maþø dalykø - parodos, dirbtuvëliø, ávairiø projektø, kûrybiniø stovyklø. Šiauliø universiteto Menø fakulteto studentams ši vieta bus išties itin naudinga kaip galimybë susikurti savo darbo ir kûrybos vietà, pradedant savo karjerà. Menø inkubatoriaus veikla iš esmës turëtø skirtis nuo kultûros centrø, galerijø, muziejø, koncertø saliø veiklos. Naujas kultûros þidinys neturëtø konkuruoti, o bendradarbiauti su jau esamais kultûros centrais, tapti alternatyvia erdve kûrëjams", - sako pašnekovë.

E. Musneckienës nuomone, Menø fabrike gali vykti ir komercinë veikla, þinoma, jei ji susijusi su menais ir kultûra. Menininkams turi bûti suteikta galimybë uþsidirbti, realizuoti savo kûrinius. Pasak pašnekovës, menininkams šiais laikais reikëtø išmokti per ávairius projektus gauti lëšø savo veiklai, pretenduoti á stipendijas, mainø ir bendradarbiavimo programas, o ne tik laukti pelningø uþsakymø ir dejuoti, kad niekas meno neperka.

E. Musneckienës ásitikinimu, visi menininkai, norintys kurti Menø fabrike, turëtø turëti vienodas galimybes ir sàlygas. "Yra Šiauliuose menininkø bendruomenë ir tik nuo mûsø paèiø priklausys, kas fabrike bus. Ne politikai ir ne meno tarybos ar sàjungos turëtø nuspræsti kuria linkme bus vystoma fabriko veikla, o patys menininkai ir laikas suformuos ir parodys, kurios sritys apsigyvens fabrike, o kas gal ir neprigis. Juk sostinës Uþupyje natûraliai susiformavo menininkø bendruomenë ir jø alternatyvûs projektai išsivystë á meno inkubatoriø paèiø menininkø iniciatyva",- sako ji.

Vis dëlto, E. Musneckienës nuomone, vienas þmogus, tebûnie jis ambasadorius, rimtos veiklos neišsiûbuos. "Turime suburti aktyviø ir kûrybingø þmoniø komandà, kuri aiškiai suformuluotø fabriko idëjà, filosofijà, veiklos gaires ir vertybes. Greitai reikës ir administratoriø komandos, vadybininkø. Pradþia bus nelengva, taèiau ir Lietuvoje, ir uþsienyje panašiø menø fabrikø yra, tad mokytis bus iš ko", - sakë E. Musneckienë.

Rièardas JAKUTIS

Spalio 22 dienà Filharmonijos maþojoje salëje fotomenininkas Alvydas Šalkauskas pakvietë á savo kûrybos parodà "Portretas +".

Filharmonijos direktorë N. Saimininkienë (kairëje) pristato parodos autoriø A. Šalkauskà (centre). Rasos LABINAITËS nuotr.

Portretas visais laikais buvo labai svarbus vaizduojamuosiuose menuose. Viena fotografijos atsiradimo prieþasèiø - irgi noras portretuoti þmogø, o Lietuvoje fotografinis portretas visad buvo dëmesio centre ir sunkiai rastume fotografà, nedirbusá šiame þanre.

Tokiø tradiciniø minèiø vedinas áþengi ir á šià fotomenininko Alvydo Šalkausko parodà. Áþengæs nustembi fotografijø autoriaus išmone, fantazija ir gebëjimu savitai màstyti. Jauti, kad fotomenininko noras - áamþinti tai, kas rytoj bus istorija, bet drauge faktai jo nuotraukose ne tokie svarbûs kaip reiškiniai. Alvydas Šalkauskas nesistengia tradiciškai pabrëþti sufokusuotà vietà nuo nesufokusuotos, taèiau átampos tarp tradicijø ir naujoviško portreto nëra. Maloniai nuteikia parodos vientisumas. Nuotraukø centre - þmogaus veidas, tik kartais uþ jo tarsi per rûkà šmëkšteli paveikslo kontûrai, lango rëmai, medþiø šakos, pieva... Visi uþfiksuotieji nuotraukose šiaulieèiams paþástami. Jie - miesto menininkai, parodos autoriaus kolegos. Galima sakyti, jog tai fotomenininko dovana jiems.

Dar viena Alvydo Šalkausko fotografijø savybë – jas galima skaityti. Fotomenininkas geba taip uþfiksuoti þmogø, kad jo þvilgsnis á objektyvà tampa netikëtai kitoniškas ir èia iškyla postmodernizmo sàvoka, kuri nepripaþásta asmenybës nekintamumo ávairiose situacijose. Alvydo Šalkausko fotografijoms bûdingas natûralumas, nes fotografuojamieji daþniausiai net neþino, kad yra fotografuojami, todël kiekvienas portretas vis kitoks - kiti veidai, kita aplinka.

Kritikas Skirmantas Valiulis ir fotomenininkas Stanislovas Þvirgþdas, kalbëdami apie fotografijà, mëgsta pateikti pavyzdá iš kitø menø, kai Vincento van Gogho "Suplyšæ batai" ar Marcelio Prousto romano "Prarasto laiko beieškant" herojus kalba ne siuþetu, o ástrigusiomis atmintyje lyg ir atsitiktinëmis detalëmis. Šis palyginimas taikliai apibûdina ir Alvydo Šalkausko kûrybà. Fotomenininkas išeina á kità màstymo laukà, nepataikauja fotografuojamiesiems, išryškina veido reljefo smulkmenas, improvizuoja. Juk mes gyvename erdvëje tarp skepticizmo, malonumo ir teisybës, o joje ir dokumentiški vaizdai yra traktuojami kur kas sudëtingiau.

Šiaip Alvydas Šalkauskas išsiskiria branda ir tempu, nors visi jo þingsniai nuoseklûs. O labiausiai dþiugina jo noras, kad meninëje fotografijoje neišnyktø þmogaus veidas.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­muo­se po­rtre­tuo­se A. Šal­kaus­kas áam­þi­no sa­vo ko­le­gas. Nuotraukose ak­to­rius Vla­das Ba­ra­naus­kas, dai­li­nin­kas Vid­man­tas Za­rë­ka.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevièius) lapkrièio 12 d. 19 val. Šiauliø arenoje atliks šià bene populiariausià visø laikø simfonijà.

Britø kompozitoriaus Tolga Kashifo sukurtas kûrinys pagal legendinës grupës "QUEEN" ir Freddie Mercury dainas - tai šešiø áspûdingø daliø simfonija, parašyta solistams, chorui ir orkestrui.

Jei reikëtø iš roko istorijos puslapiø išrinkti grupæ, labiausiai tinkanèià simfoninës muzikos inspiracijoms, tai, be abejo, bûtø "QUEEN". "QUEEN" siela - prieš devyniolika metø miræs Freddie Mercury - sakydavo, kad norëtø, jog þmonës savaip interpretuotø jo muzikà. Ryškus charakteris ir su niekuo nesulyginamas dramatiškas Freddie Mercury vokalas, kûrybinë laisvë ir skambesio unikalumas – jau savaime didelës jëgos reiškinys. Sujungtas su orkestro spalvomis, jis nubloškia mus á tolimà nostalgiškø jausmø pasaulá. Nostalgiškø ne todël, kad "QUEEN" nebeliko, o todël, kad šios grupës muzika daugeliui mûsø siejasi su graþiausiais gyvenimo momentais. Sunku rasti þmogø, negalintá paniûniuoti bent vienos "QUEEN" melodijos.

Turkø kilmës Didþiosios Britanijos kompozitoriui Tolga Kashif uþsakymà sukurti simfoniná kûriná grupës "QUEEN" dainø pagrindu 2002 metais pateikë EMI árašø kompanija. "QUEEN" nariams patiko kompozitoriaus idëja daryti ne "plikà" dainø aranþuotæ, o naudojant "QUEEN" muzikà sukurti naujà originalø kûriná. Simfonijos muzikiniam audiniui naudojamos garsiausios grupës dainos: "Champions", "Rock You", "The Show Must Go On", "Love of my Life", "Who Wants to Live Forever" ir kt.

T. Kashif pabrëþia, kad "QUEEN" muzika yra vertingas audinys akademinës muzikos kompozitoriui. Grupës "QUEEN" pompastika ir teatrališkumas siejamas su jos lyderiu Freddie Mercury, kurio dëka grupë koncertuodavo prestiþinëse salëse, pvz., English Music Hall, ar net operos teatruose – Freddie Mercury juk taip mëgo operà! "QUEEN" skambesys - gana eklektiškas dainø eilës - apgaulingos, jei iš dainos "We are the Champions" pašalintume rokenrolà, pamatytume jausmingumà ir lyrikà. Aš norëjau perteikti šá paradoksà, nors ir naudodamas visiškai skirtingus þanrus", - teigë kompozitorius T. Kashif.

Ákvëptas milþiniškos "The QUEEN Symphony" sëkmës, Tolga Kashif aranþavo dar vienos legendinës roko grupës kûrybà. "The Genesis Suite" premjera ávyko šiø metø spalio 11 d., Londono simfoniniam orkestrui dirigavo pats kompozitorius.

Kûriná atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, solistës – smuikininkë Saulë Rinkevièiûtë, pianistë Rûta Rinkevièiûtë, violonèelininkë Vita Šiugþdinienë, dainuos Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis). Diriguos maestro Gintaras Rinkevièius.

"Šiauliai plius" informacija

Vytautas KIRKUTIS

Šiauliø rajono Kuršënø Stasio Anglickio pagrindinë mokykla atšventë septyniasdešimtmetá. Dvi dienas vyko renginiai, skirti jubiliejui. Mokykloje atidarytas Vilniuje gyvenanèio profesoriaus Konstantino Mateckio vardinis dailës kabinetas, surengti buvusiø mokiniø susitikimai, koncertas, išleista jubiliejui skirta knyga. Kuršënø gimnazijos (dabar Kuršënø Stasio Anglickio pagrindinës mokyklos) auklëtinis, architektûros profesorius, habilituotas daktaras Konstantinas Mateckis pakvietë mokinius á savo pamokà, po kurios susitiko ir su mokytojais.

Profesoriaus Konstantino Mateckio dailës kabinete dirbs mokytoja Graþina Miknienë. Autoriaus nuotr.

Medalio "nedavë" Stasys Anglickis

Susitikime su S. Anglickio pagrindinës mokyklos mokytojais paklaustas apie savo mokyklos laikø svajonæ, profesorius Konstantinas Mateckis sakë, kad didþiausioji jo svajonë neišsipildë. Jis jaunystëje svajojæs apie jûreivystæ, netgi plaèias jûreiviškas kelnes dëvëdavæs, o vasarà mëgdavæs apsivilki jûreiviškus marškinëlius. "Ir dabar vyras sode tokius jûreiviškus turi", - sakë jo þmona Dalila.

Gyvenimo keliai Konstantinà Matecká nuvedë á Kauno Vytauto Didþiojo universitetà studijuoti architektûros mokslø. O prieš tai buvo Kuršënai. Prasidëjus karui, 1941 metais šeima persikëlë gyventi á iš seneliø paveldëtà Micaièiø palivarkà. Konstantinas mokësi Kuršënø progimnazijoje, vëliau gimnazijoje, kurià baigë 1948 metais. Ta progimnazija bei gimnazija ir buvo dabartinës Stasio Anglickio pagrindinës mokyklos pirmtakë.

"Bûèiau mokyklà baigdamas ir aukso medalá gavæs, tik mokytojas ir poetas St. Anglickis iš lietuviø kalbos ketvertà parašë, - prisimena Konstantinas Mateckis. – Dar mokyklos direktorius bandë siûlyti mokytojui kaip nors man padëti, bet S. Anglickis buvo principingas – ne, ir viskas. Taip ir negavau medalio. Ir nesigailiu. Gera buvo principingumo pamoka."

"Mokykloje atradau save..."

Uþlipæs á treèiàjá mokyklos aukštà prie vienø durø pamatai lentelæ su Konstantino Mateckio bareljefu ir uþrašu "Architektûros profesoriaus Konstantino Mateckio vardo dailës kabinetas". Ant kabineto sienø – Konstantino Mateckio portretai, nuotraukos iš jo gyvenimo, veikos, susitikimø akimirkos. Pasiekimai, ágyvendinti projektai, darbas Vilniaus Gedimino technikos universitete, mokslinë veikla Lietuvos ir uþsienio aukštosiose mokyklose...

"Mokykla man davë labai daug, - sako Konstantinas Mateckis. – Aš atradau save. Uþ tai jai esu dëkingas." Pirmieji piešimo mokytojo paraginimai apipavidalinti sienlaikraštá, nupiešti plakatà, pirmieji pagyrimai ir ávertinimai – viskas prasidëjo Kuršënuose, mokykloje, kurià baigë. Ir pirmasis projektas, šiek tiek nutolæs nuo architektûros – Konstantinas sukûrë mokyklos komandai sportinæ aprangà, su kuria jie dalyvavo spartakiadoje Vilniuje. Jà pasiuvo Kuršënø siuvëjai. Ir pirmasis didelis ávertinimas - kai komanda þygiavo pro tribûnas, pasigirdo šûksniai: "Valio – uniforma!"

Po tokiø minèiø kaþin ar beverta klausti, kodël jo vardo kabinetas atsirado mokykloje, kurià jis baigë.

20-metá šiemet minintis Katinø muziejus iš jo ákûrëjos ir ilgametës puoselëtojos Vandos Kavaliauskienës rankø perduotas Šiauliø miesto savivaldybei. Naujieji muziejaus vadovai tikisi, kad savivaldybë prisidës prie muziejaus puoselëjimo ir apie 3900 eksponatø išlaikymo.

87-eriø Vanda Kavaliauskienë paþadëjo bûti muziejuje daþna viešnia ir patarti naujajai vadovei. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Katinø muziejaus šeimininkei, sulaukianèiai lankytojø iš Japonijos, Kinijos, Amerikos, Kanados, katë Filomena pati brangiausia. Nuo šiol ir ja rûpinsis Šiauliø miesto savivaldybë.

Katinø muziejui suteiktas Vandos Kavaliauskienës vardas, atidengta atminimo lenta. Naujoji vadovë, buvusi Menø fakulteto studentë Asta Lukošiûtë þada tæsti savo pirmtakës veiklà.

Uþ dovanà V. Kavaliauskienei dëkojo miesto vadovai, buvæ bendradarbiai, bièiuliai, kuriø susirinko pilna muziejaus salë. Šiauliø miesto meras Genadijus Mikšys kolekcininkei áteikë padëkos raštà, o Švietimo skyriaus vedëja Violeta Damskienë — dar vienà suvenyrà kolekcijai — puodelá su katino atvaizdu.

"Jauèiuosi neátikëtinai, beveik kaip kino þvaigþdë", — šmaikštavo V. Kavaliauskienë kalbëdama, kad Katinø muziejuje yra jos širdis ir siela. Muziejininkë dþiaugiasi, kad šis muziejus þinomas pasaulyje, lankomas ir vaikø, ir suaugusiøjø.

Kolekcininkë muziejaus nepamirš — kas savaitæ èia ateis visuomeniniais pagrindais. Katinø muziejus ir toliau liks senosiose patalpose — Jaunøjø gamtininkø centre. "Atiduodu ramia širdimi", - sakë V. Kavaliauskienë.

"Šiauliai plius" informacija

Šiauliø kultûros centre eksponuojama fotografijø paroda "Visagino fotografai - Lietuvai ir Europai". Visaginas pristatomas kaip jaunas, tik 35 metus gyvuojantis Europos miestas, specifinis savo multikultûriškumu, tradicijomis, istorija.

Parodos tikslas – Visagino fotografijos menininkø þvilgsniu atkreipti visuomenës dëmesá ne tik á technines Ignalinos atominës elektrinës uþdarymo problemas, bet ir á šalia gyvenanèiø þmoniø socialinæ aplinkà.

Parodoje pristatomos Vitalijaus Bogdanovièiaus, Aleksejaus Musatovo, Andrejaus Judino, Larisos Romanovos ir Nijolës Kliuèinskienës fotografijos dvelkia optimizmu, jaunatviškumu, meniškai pateikta gamtos groþio ir architektûros harmonija.

Paroda Šiauliuose veiks iki spalio 27 d.

"Šiauliai plius" informacija

Vaidotas JANULIS

Rugsëjo pabaigoje Daugpilyje (Latvija) septintà kartà vyko Marko Rothko (Markuc Rothkowitz) vardo pleneras, á kurá kvieèiami dailininkai iš viso pasaulio.

Á plenerà buvo atrinkta keturiolika dailininkø iš vienuolikos šaliø. Vaidoto JANULIO asmeninio archyvo nuotr.

Markas Rothko - ekspresyvaus abstrakcionizmo dailininkas, gimæs 1903 m. rugsëjo 25 d. Dvinske, Vitebsko provincijoje, Rusijos imperijoje (dabar Daugpilis). Mirë menininkas 1970 m. Amerikoje. Ši išskirtinë asmenybë ir suteikë impulsà Daugpilio miesto savivaldybës Kultûros skyriui, Latvijos dailës akademijai ir kultûros ministerijai rengti tarptautinius plenerus. Idëja ádomi tuo, kad projektas aprëpia gerokai daugiau nei pats pleneras: Daugpilio pilies teritorijoje atiduotas arsenalas, kurio patalpose steigiamas M. Rothko kultûros centras, muziejus, kûrybinës studijos, galerija, patalpos dailininkø rezidencijoms.

Iš šalies - po dailininkà

Dinamiškai plëtojant šá projektà, daug metø kvieèiami dailininkai iš ávairiø pasaulio šaliø bendrauti ir kurti šiame mieste.

Á plenerà dailininkai patenka pateikæ gyvenimo aprašymà, vaizdinæ medþiagà, pagrindiniø darbø sàrašà, parodø sàrašà, parodø katalogus ir apdovanojimø diplomus, jeigu tokiø yra.

Šiais metais buvo atrinkta keturiolika dailininkø iš vienuolikos pasaulio šaliø: Anglijos, Airijos, Belgijos, Baltarusijos, Danijos, Prancûzijos, Italijos, Ukrainos, Nyderlandø, Latvijos ir Lietuvos. Šalai atstovauja vienas menininkas. Tuo vieninteliu atstovu garbë teko bûti man. Tiesa, šeimininkams ir kaimynams baltarusiams toks apribojimas negalioja - M. Rothko kilæs iš Daugpilio, buvusios Vitebsko gubernijos (Baltarusija), tad daroma išimtis.

Plenere dailininkams buvo sudarytos puikios gyvenimo sàlygos, jie buvo aprûpinti medþiagomis ir priemonëmis, o kûrybiniø studijø plotà lëmë burtai.

Komanda - spalvinga, darbai - saviti

Reikia pasakyti, kad ši spalvinga komanda ir amþiumi daug aprëpianti: nuo jauniausio - dvidešimt dvejø metø dalyvio iki vyriausio - šešiasdešimt ketveriø metø. Nepaisant amþiaus skirtumo, kolektyvas buvo darnus ir draugiškas.

Kiekvieno plenero dalyvio kûryba - savita. Plastika, màstymas ir technika - skirtingos.

Christian Breed, jaunas menininkas iš Romos (gimæs Niujorke), tapo didþiules drobes, naudoja mišrià technikà, plastika panaši á J. Polloko. Tai ieškantis menininkas, bet turintis tvirtà savo nuomonæ apie kûrybà ir mielai apie tai diskutuojantis. Teigiantis, kad jo darbai atsirado iš urbanistinio peizaþo fragmentø, kurie vëliau išsivystë á abstrakèià kalbà ir visiškai galimas daiktas, kad fragmentai restruktûrizuosis á kà nors kita.

Daugiau patirties turintis Sergey Gryneviè iš Baltarusijos, kuriam teko matyti sovietinius paradus ir Brazilijos karnavalus, teigia, kad metams bëgant vis maþiau supranta, kaip reikia tapyti, ir kartu suvokia, kaip nereikia dirbti. Tas nepasitikëjimas ir stimuliuoja kurti.

Savita autorë - elegantiška dama Anne Harkin–Peterson iš Airijos - meno istorijos daktarë, aktyviai dirbanti tapybos srityje, savo þinias atiduodanti Airijos nacionalinës dailës ir dizaino kolegijos studentams. Á tapybà ji þiûri filosofiškai. Anot Anne, tapyba - ta sritis, kuri leidþia pasireikšti vaizduotei ir tyrinëti uþ verbaliniø galimybiø ribø. Menininkës darbai - provokacija ir þaidimas, jausmas ir racionalumas, visaapimantys ir prieštaraujantys. Tai iššûkiai, kurie jaudina.

Ukrainietis Oleh Bezyuk, besilaikantis tradicijos ir pripaþástantis aliejinæ tapybà, vis kartojo: "Jûs - Europa." Nors savo tapyba jis "neiškrito" iš viso konteksto, taèiau atrodë kaþko ásitempæs.

Nina Stoupina iš Belgijos - plenero siela, ádomi menininkë, dirbanti mišria technika. Ninai tapyba - tai gyvas organizmas, kuris išsiurbia iš jos energijà ir perduoda þiûrovui. "Forma ir jausmas sukuria balansà tarp pasaulio ir manæs ir baigiasi dinamiška kompozicija. Aš nenaudoju daug ávairiø technikø, apsiriboju drobe ir popieriumi, šilko popieriumi. Tai man suteikia galimybæ einant šiuo koridoriumi kalbëti savo plastine kalba", - sako dailininkë.

Apie pragaro virtuvæ - menà

Kûrybiná plenero procesà stimuliavo ávairi programa - koncertai, kino filmø perþiûros, aptarimai, dailininkø studijø lankymas, diskusijos.

Viena diena buvo skirta mokslinei konferencijai. Pranešimà "Abstraktusis ekspresionizmas XXI amþiaus þvilgsniu" skaitë áþymus šios srities menotyros daktaras profesorius, devyniø pasaulio meno akademijø garbës narys, Deivyd Amfam iš Amerikos.

Autorius pateikë abstrakèiojo ekspresionizmo formulæ: kubizmas + siurrealizmas = abstraktusis ekspresionizmas = Amerikos meno suklestëjimas. Dràsus teiginys, savo argumentais gana átikinantis.

Kito pranešëjo - menotyrininko Peterio Cedrinš - pranešimas "Pragaro virtuvë: menas poezijoje, poezija mene – naujame pasaulyje" buvo ádomus ir kartu kontraversiškas. Pranešimà jis skaitë trim kalbomis - latviø, anglø ir rusø, sukeldamas tam tikrø minèiø pragarà. Pranešimas ágijo meninës akcijos, performanso atspalvá ir tikrai pagyvino pokalbá bei diskusijas.

Iki kito karto

Plenero pabaigoje darbus parodai atrinko Latvijos kultûros ministerijos atstovas, Latvijos dailës akademijos rektorius profesorius Janis Andris Uosis, menotyrininkas iš Amerikos Deivid Amfam, Daugpilio savivaldybës Kultûros skyriaus atstovai, Daugpilio muziejaus parodø organizatorë, tapytoja Valda Meþbalde.

Plenero dalyviø paroda buvo atidaryta Daugpilio muziejuje. Susidomëjimas - didþiulis, publika - spalvinga: nuo moksleiviø ir studentø iki verslininkø ir savivaldybës klerkø. Daug pasisakanèiøjø ir vertinanèiøjø.

Ástrigo Latvijos dailës akademijos rektoriaus profesoriaus Janio Uosio pastebëjimas: "Nors pleneras ir skirtas Markui Rothko, reikia pasakyti, kad dailininkas niekada plenere nebuvo ir jis jam nebuvo aktualus."

Taiklus pastebëjimas neliko be atsako. Projekto kuratorë Sarmite Teivane atsakë, kad ákûrus kultûros centrà jame bus dailininkø rezidencijos, skirtos plenero dalyviams.

Taigi šurmulys nutilo iki kito karto. Vakarëjantys Šiauliai pasitiko rausva dangaus drobe.

Šiauliai–Daugpilis–Šiauliai

Svajûnas SABALIAUSKAS

Šiauliø dramos teatras dalyvavo nacionalinës dramaturgijos festivalyje "Versmë '10". Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) šiaulieèiai parodë naujausià reþisieriaus Antano Gluskino spektaklá "Blusyno pasakojimai" pagal Gendruèio Morkûno to paties pavadinimo knygà.

Aktoriai Aurimas Þvinys, Dalius Janèiauskas, Inga Norkutë ir Viktorija Krivickaitë dalyvavo nacionalinës dramaturgijos festivalyje "Versmë". Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Festivalio "Versmë" sumanytojas ir koordinatorius LNDT generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Korenka po spektaklio savaitrašèiui "Šiauliai plius" tikino esàs suþavëtas Šiauliø teatro darbu.

"Tai tikrai šiltas sceninis kûrinys. Mûsø jaunasis þiûrovas yra labai išpaikintas sceniniais kûriniais, 3D "multikais". Šiauliø kûrybiniam kolektyvui pavyko "paimti" þiûrovà ir visà valandà vesti teatro takeliais. Þiûrovai tikëjo, juokësi. Jie pritildavo nesutikdami su vienu ar kitu veiksmu. Jie palaikë vaidinamus vaikus, nesutikdavo su vaidinamø tëvø nuomone. Šiaulieèiai pasiekë pagrindiná teatro tikslà. Tai graþus pavyzdys, kad turime puikiø lietuviškø autoriø", - sakë J. Korenka.

Festivalio sumanytojas dëkojo šiaulieèiams uþ indëlá organizuojant "Versmæ" - Šiauliø teatro vadovas Antanas Venckus yra organizacinës tarybos narys.

"Versmës" vertinimo komisijos pirmininkë Aušra Martišiûtë gyrë buvusius studentus: Aurimà Þviná, Ingà Norkutæ ir Daliø Janèiauskà, vaidinanèius spektaklyje "Blusyno pasakojimai".

"Nors jø veidus galima matyti televizijoje, bet jie gebëjo išlaikyti kontaktà su teatru, su scena ir þiûrovø sale. Aktoriai puikiai perëmë vaikø psichologijà, nes þiûrovø reakcija buvo gyva. Spektaklis pasiekë savo tikslà. Reþisierius pasirinko puikø autoriø ir puikø kûriná. Spektaklyje patiko tai, kad nëra fantastiniø personaþø, sugebëta spektaklá sukurti iš þmogiškøjø santykiø, kurie vaikams yra labai svarbûs", - sakë A. Martišiûtë.

Apie festivalá

Nacionalinës dramaturgijos festivalis "Versmë" – tæstinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro projektas, kurio tikslas – sudominti teatro profesionalus bei þiûrovus klasikine ir šiuolaikine lietuviø dramaturgija, skatini naujø lietuviškø kûriniø teatrui atsiradimà, stiprinti Lietuvos teatro ryšius su mûsø kultûros paveldu bei aktualiais mûsø šalies visuomeniniais procesais.

Pirmà kartà nacionalinës dramaturgijos skaitymai surengti 2005 metais. Tai ir buvo festivalio "Versmë" pradþia. Festivalá sudaro dvi pakopos – iš pradþiø pjesës pristatomos skaitymuose, rodomi eskizai, o po metø festivalio metu sudaromos galimybës ávairiems Lietuvos miesto teatrams sostinës publikai pristatyti uþbaigtus nacionalinës dramaturgijos pastatymus. Festivalis vyksta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bei kituose sostinës teatruose. Festivalio organizatorius – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, taèiau jam talkina visi norintys dalyvauti profesionalûs Lietuvos teatrai, kûrëjai, teoretikai.

Svarbus festivalio "Versmë" komponentas – viešos paskaitos ir diskusijos, kuriø metu sudaroma galimybë uþmegzti ryšá tarp šiuolaikinio teatro kûrëjø – dramaturgø, reþisieriø – bei þiûrovø.

Festivalio pavadinimà pasufleravo garsaus lietuviø skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptûra "Versmë", esanti teatro fojë ir simbolizuojanti gyvosios lietuviø teatro tradicijos šaltiná.

Regina MATULIENË

"Menas – pats þavingiausias, pats grieþèiausias, pats dþiugiausias ir geriausias amþino, nepavaldaus protui þmogaus verþimosi á gërá, tiesà, tobulybæ simbolis", - teigia vokieèiø rašytojas Tomas Manas.

Šiauliø profesiniame rengimo centre M. Navickas savo parodà surengë jau ne pirmàkart Autorës nuotr..

Rugsëjo 6 d. Šiauliø PRC Statybos ir mechanikos skyriaus Statybos sektoriaus bibliotekos skaitykloje, plataus profilio (fotografija, grafika, drabuþiø dizainas) menininkas Modestas Navickas pristatë savo autorinæ darbø parodà iš ciklo "Išsinëræs".

Šis menininkas "verda" ávairiose srityse, taèiau mëgiamiausia jo kûrybos sritis – drabuþiø dizainas. Mokykloje M. Navickas pristato individualø mezgimo dizainà. Þiûrëdamas á eksponuojamus megztus gobelenus, matai didelæ menininko fantazijà. Tai jau ne pirma M. Navicko eksponuojama paroda Statybos sektoriuje. Dþiugu paminëti, jog jis - buvæs ŠPRC mokyklos mokinys ir, pasiekæs tokias aukštumas, nepamiršta, mielai rengia parodas joje.

PM. Navickas parodose dalyvauja nuo 1996 metø, daug kartø yra dalyvavæs ir tarptautinëse parodose. Gal maþiau þinomas dël to, kad dirba su þmonëmis, individualiai.

Osvaldas JOKUBAITIS

Spalio 16 d. (šeštadiená) 10 val. Šiauliø miesto savivaldybës posëdþiø salëje (Vasario 16-osios g. 62, I a.). laukiami visi, kurie domisi daugiabuèiø renovacija, energijos taupymu, alternatyviais energijos šaltiniais. Energijos taupymo dienø renginyje "Daugiabuèio renovacija ir energijos taupymas" specialistai supaþindins su ástatymø pataisomis, analizuos sukauptà patirtá, pristatys alternatyvius energijos šaltinius, atsakys á šiaulieèiams rûpimus klausimus.

Iš tûkstanèio - vos dvidešimt

Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiabuèiø renovacija vyksta ne tokiais sparèiais tempais, kaip tikëtasi: mieste yra daugiau nei tûkstantis daugiabuèiø, kol kas modernizuotø arba pradëtø renovuoti nëra në dvidešimties. Atnaujintuose namuose gyvenantys šiaulieèiai akivaizdþiai pajuto tokiø permainø naudà – sàskaitos uþ šildymà gerokai sumaþëjo, gyventi tapo jaukiau ir švariau, todël nenuostabu, kad taupiuose namuose visi norëtø gyventi. Pernai rugpjûtá LR Vyriausybë patvirtino naujà daugiabuèiø namø atnaujinimo (modernizavimo) programà. Pagal jà Šiauliø regione jau patvirtinti dviejø daugiabuèiø namø modernizavimo investicijø planai, rengiami dar penkiø namø.

"Reikia tikëtis, kad Vyriausybë ras tinkamà bûdà paspartinti daugiabuèiø namø renovacijos procesà, nes leisti šilumà vëjais ir uþ jà mokëti didþiulius pinigus nenaudinga ne tik gyventojams, bet ir valstybei, kuri daugeliui priversta kompensuoti tas išlaidas. Taèiau kol Vyriausybë priiminëja naujus dokumentus, mes privalome rengtis daugiabuèiø modernizavimui – gyventojai turi kuo daugiau þinoti apie bûdus taupyti energijà, apie galimus renovacijos finansavimo modelius, apie grësmes, kurios gali kilti, jeigu modernizuojama bus neprofesionaliai. Todël á renginá Savivaldybëje kvieèiu visus, kurie iš pirmø lûpø norëtø išgirsti, kà ir kaip reikëtø daryti, kad daugiabuèio namo atnaujinimo projektas bûtø sëkmingas", - sako renginio koordinatorë, Šiauliø miesto mero pavaduotoja Daiva Matonienë.

Pagalba - aktyviausiems

"Daugiabuèiø gyventojai dabar turi bûti labai aktyvûs ir apsisprendæ, tuomet greièiau sulauks ir reikiamos pagalbos. 2009 m., kuomet Šiauliø savivaldybë kartu su partneriais buvo pakviesta ágyvendinti projektà "Darni, energijos išteklius taupanti miestø plëtra" (Baltijos jûros regiono 2007-2013 m. programa), projektui buvo pasirinktos itin aktyvios Lieporiø ir Sukilëliø kalnelio mikrorajonø bendruomenës, kurios kryptingai siekë kuo geriau susitvarkyti namus ir aplinkà, kurioje gyvena", - sako Šiauliø miesto savivaldybës vyriausioji architektë Rasa Budrytë.

Pasibaigus projektui, šie du Šiauliø miesto gyvenamieji rajonai (185 ha teritorija) turës ne tik parengtus detaliuosius planus, bet ir išanalizuotas šiø rajonø galimybes bei pasiûlymus, kaip racionaliausiai tvarkytis, kad šiø teritorijø plëtra bûtø darni, kad bûtø taupoma energija.

"Labai svarbu, kad šis projektas leis perþiûrëti ir šilumos ûkio problemas, bus bandoma sutvarkyti lauko inþinerinæ infrastruktûrà taip, kad ji neneštø papildomø nuostoliø. To pasiekti bandysime bendradarbiaudami su "Šiauliø energija", - sako R. Budrytë.

Jaukiai ir taupiai

Projektas "Darni, energijos išteklius taupanti urbanistinë plëtra" truks iki 2012 metø pabaigos. Projekto iniciatorë ir pagrindinë vykdytoja – Vokietijos bûsto, miestø ir erdvinio planavimo asociacija. Lietuvos partnerës – Šiauliø miesto savivaldybë ir Lietuvos bûsto ir urbanistinës plëtros agentûra. Iš viso Projekte dalyvauja 15 partneriø iš šešiø skirtingø Baltijos jûros regiono šaliø.

Anot miesto vyriausiosios architektës R. Budrytës, darnios urbanistinës plëtros rekomendacijomis bei pasiûlymais, kurie bus pateikti dviem mûsø miesto rajonams, galës vadovautis ir kiti Šiauliø gyvenamieji rajonai.

"Savo butus þmonës susiremontuoja, išsiblizgina, o tai, kas dedasi laiptinëse, kiemuose, gyvenamajame rajone, stengiamasi nematyti. Þinoma, norimi procesai juda labai palengva, taèiau be mûsø pastangø permainø tikrai nesulauksime. Manau, kad šiuo projektu aktyviname kiekvieno šiaulieèio norus gyventi jaukioje aplinkoje ir taupiai, todël paèiø gyventojø pastangos tvarkytis ir versti tvarkytis kitus yra labai svarbios", - sako R. Budrytë.

Energijos taupymas - ne tik daugiabuèiuose

Specialistai ásitikinæ, jog energijos taupymas nëra tik daugiabuèiø renovacija, todël Šiauliuose stengiamasi ágyvendinti kuo daugiau projektø, leidþianèiø ieškoti alternatyvø iškastiniam kurui. Šie vietiniai projektai padeda spræsti globalias klimato kaitos problemas. "Šiauliø energija" siekia bent dalá iškastinio kuro pakeisti biomase. Bendrovë "Šiauliø vandenys" ágyvendina projektà, kuris leis iš valymo árenginiuose gauto dumblo išgauti elektros ir šilumos energijà. Energijai gaminti bus panaudotos ir dujos iš dabar jau uþdaryto Kairiø sàvartyno. Šá projektà ágyvendina privati bendrovë.

Šiauliø regiono atliekø tvarkymo centras planuoja panaudoti komunalines atliekas jas apdorojant, tokiu bûdu gauta kaloringa atliekø frakcija galëtø pakeisti iškastiná kurà.

"Pirmieji trys paminëti projektai Šiauliuose jau pradëti ágyvendinti, paskutinysis yra parengimo stadijos. Manome, kad privalome išnaudoti visas taupymo galimybes, kurios paprastai susijusios ne vien su taupymu, bet ir su ekologija – alternatyvûs energijos šaltiniai, alternatyvus kuras maþiau teršia aplinkà, o jø naudojimas sudaro sàlygas darniai miesto plëtrai", - sako Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Aplinkos skyriaus vedëjas Romaldas Šemeta.

Tad spalio 16 dienà Šiauliø savivaldybëje vyksianèiame renginyje specialistai iš Šiauliø ir Vilniaus supaþindins ne tik su dabartine daugiabuèiø namø renovacijos situacija, pasidalys sukaupta patirtimi, kalbës apie projektø finansavimà, bet ir pristatys galimybes atnaujinant daugiabuèius pastatus naudoti alternatyvius energijos šaltinius.

Norintys dalyvauti renginiuose kvieèiami iš anksto registruotis telefonu (8~41) 596 287 arba elektroniniu paštu l.sablinskiene@siauliai.lt. Susitikime laukiami ir nesuspëjusieji uþsiregistruoti.

Arûnas UOGINTAS

Išvaþiavome iš Šiauliø darganotà rytà su universiteto dailininkø paroda á Liublinà. Tolyn á pietus orai taisësi ir vakare, kai pasiekëme tikslà – Marii Curie–Sklodovska universitetà, jau ryškiai švietë debesis išsklaidæs pats didþiausias šiais metais Mënulis, nes, pasak astronomø, pastarosiomis dienomis šis naktinio dangaus šviesulys arèiausiai priartëjàs prie Þemës.

Parodos autoriai prie Jaunimo centro.

Su šio Lenkijos universiteto Menø fakultetu bendradarbiaujame jau septintus metus. Pirmàsias parodas Liublino galerijose surengë dailininkai Meda Dilinskienë, Rièardas Garbaèiauskas ir Vaidotas Janulis, pas mus savo grafikos darbus eksponavo þinomi Lenkijos grafikai Grzegorz Dobieslaw Mazurek ir Piotr Lech. Pasikeitëme studentø parodomis.

Puikiai kalbantis lenkiškai R. Garbaèiauskas vadovavo ir šiam projektui – šiaulieèiø parodai, átrauktai á VII Liublino mokslo festivalá, kuriame dalyvavo keliolika aukštøjø mokyklø.

Liubline gyvena beveik tris kartus daugiau þmoniø nei Šiauliuose, èia veikia penki universitetai, yra puikus senamiestis su keliolika baþnyèiø, taèiau didelës šiuolaikinës meno galerijos dar nëra... Šiauliai su savo Dailës, "Laiptø" galerijos ir kultûros centro parodø plotais lenkia šá senà Lenkijos miestà. Dailininkø parodos èia eksponuojamos Rotušëje, Istorijos muziejuje ir galerijose, árengtose ávairiø interjerø rûsiuose ar palëpëse. Liublino dailininkai juokiasi, kad jø galerijos pagal išsidëstymà konkuruoja su aludëmis ir barais, kurie ypaè senamiestyje uþima galybæ rûsiø... Taigi ir ši nemaþa šiaulieèiø dailininkø, universiteto dëstytojø, paroda eksponuota Jaunimo kultûros namø Nr. 2 palëpëse.

Trys dailininkai - profesoriai A. Visockis, R. Garbaèiauskas ir šiø eiluèiø autorius geras kokias valandas suko galvà, kaip deramai sutalpinti keturiasdešimt du meno kûrinius, kuriuos parodai pateikë septyniolika universiteto menininkø. Gausiausiai pristatyti profesorius V. Janulis, kuris parodai atrinko šešis naujausius savo serigrafijos estampus, ir dizaineris Vilmantas Dambrauskas, eksponavæs didelá fotografijø ciklà "Ir jie nusprendë išplaukti". Juo autorius, derindamas raišèiais ir turbanais iš dalies prisidengusius nuogus vyrø ir moterø kûnus, senø mediniø rakandø, sijø, linijiniø virviø fone kûrë naujo mito modelá. Beje, palëpës atmosfera šiam nuotraukø ciklui buvo kaip tik ta vieta.

R. Garbaèiauskas parodai atrinko tris figûrines nuogø merginø kompozicijas. Šie aktai suþavëjo þurnalistus kasmetëje šiaulieèiø dailininkø parodoje, menininkas davë išsamø interviu vienam mûsø miesto laikrašèiui apie nuogumo fiksavimà tapyboje. Lenkai savitai pastebëjo nuogumo problemà mene - jie tiesiog pridengë šiuos tris darbus, kai parodos apþiûrëti atvyko bûrys vaikø. O nuogales, uþfiksuotas V. Dambrausko fotografijose, nukabinti tiesiog uþmiršo... Taèiau jei gerai pagalvoji, ar tas nuogumas – tapyboje ar fotografijoje, puikiai stilizuotas ir tikrai negašlus - yra toks jau pavojingas jaunimui.

Figûrø kompozicijø atrastume Irenos Ambrazienës, Arûno Uoginto, Aldonos Visockienës kûriniuose. Edmundas Birgëla savo grafikoje paskendo ornamentinës ritmikos tyrinëjimuose.

Vidmanto Zarëkos kûriniuose þmogaus figûros nëra. Jis stebi, daþniausiai tiria patá þmogaus prisilietimà, tarkim, lango stikle ar mokyklinës lentos plokštumoje, natiurmorto daiktuose ir visa tai fiksuoja trijose, dar "Baltijos tiltai. Gelmë" bienalæ Vilniuje menanèiose akvarelëse. Pastarøjø metø aliejinës tapybos kûriniai, kuriuos parodai pateikë Graþina Arlauskaitë-Vingrienë, sakyèiau, tarytum susišaukia su V. Zarëkos þmogaus interjerø tyrinëjimais ("Izraelis. Mëlynos durys"), nors, kita vertus, gal autorë tokia tapybine plastika tiesiog savaip interpretuoja peizaþo struktûras, kaip ir Antanas Visockis savo akvarelëse...

Ruošiama parodos ekspozicija. Autoriaus nuotr.

Albinas Kavaliauskas ir Ieva Kavaliauskaitë reprezentavo taikomàjà dailæ, jø odos objektai – skulptûros lyg sustingæ vynmaišiai ar knygos - tiesiogiai iliustravo paèià anksèiau minëtà sàvokà, nes palëpëje šalia stogo perdengimo konstrukcijø šie kûriniai iš odos tiesiog nuostabiai tiko ir metaforiškai pratæsë Vilmanto Dambrausko fotografijø ciklo naujo mito kûrimo idëjà.

Kiti taikomosios dailës darbai – tekstilë (Salvinijos Anikinienës, Reginos Vaitkevièienës, Vilijos Lesauskienës, Danutës Kauèikienës kûriniai) - puikiai tilpo atskiroje patalpoje šalia senoviniø lenkø tautodailininkø audimo stakliø.

Liublino jaunimo centre eksponuojama ne tik tapyba, grafika, fotografija, bet ir tekstilë, keramika, didelës apimties odos dirbiniai – tai išsami ir solidi universiteto, Menø fakulteto dëstytojø kûrybos paroda, fiksuojama parodos kuratoriø (dailininkai Agnieszka Zawadska ir Robert Rabiej) išleistame parodos kataloge, kurá lenkai pavadino "Wspolczesna sztuka litewska", lietuviškai bûtø – šiuolaikinis lietuviø menas. Jei šá lietuviškà vertimà galëtume suprasti kaip šiø dienø lietuviø – šiaulieèiø - dailininkø menà, tai tokiu atveju bûtø keista kai kuriø kitø universiteto dëstytojø pozicija pateikti kûrinius, sukurtus dar aname amþiuje, pvz., dailininko V. Šimoliûno darbams jau bûtø per dvidešimt metø...

Pabaigoje – visai graþi paralelë, kaip jau rašiau, apie arèiausiai Þemës priartëjusá Mënulá...

Taip jau yra, kad retkarèiais Liubline susitinka Lietuva ir Lenkija. Visi þinome Liublino unijà, Lietuviø aikštæ tame mieste ir paminklà tai ávairiai interpretuojamai sàjungai.

Manau, kad mes "pasmerkti" graþiai ir nuoširdþiai bendrauti su kaimynais...

Oksana LAURUTYTË

Šá savaitgalá 80-àjá sezonà pradedantis Šiauliø dramos teatras þiûrovø teismui ir dþiaugsmui pristato reþisierës Reginos Steponavièiûtës spektaklá pagal Carlo Goldoni pjesæ "Viešbuèio šeimininkë". Dviejø daliø komedijà kûrusi reþisierë ir aktoriai þada puikø reginá, kuriame gausu ir išminties, ir pudros kvapo, bus daug šokama, o spektaklá lydës geros manieros. Vien repeticijos trupei suteikë milþiniškà pasitenkinimà - aktoriai mylëjo vienas kità ir paèias repeticijas.

"Jeigu kas nors atsitiktø, prisiminkite viešbuèio šeimininkæ. Visada gali rasti išeitá", - tikina Šiauliø dramos teatro aktoriai, sukûræ "Viešbuèio šeimininkæ" ir kvieèiantys á premjerà šá savaitgalá. Autorës nuotr.

Ir drama, ir poezijos debesëliai

Carlo Goldoni komedijà "Viešbuèio šeimininkë arba Mirandolina" ("La locandiera") parašë 1753 metais. Tai bene populiariausia Carlo Goldoni pjesë apie Mirandolinà - viešbuèio šeimininkæ, smuklininkæ. Jos groþis vyrus traukia, suvilioja, bet renkasi visada tik ji. O jie kantriai laukia savo valandos...

Reþisierë Regina Steponavièiûtë spaudos konferencijà naujam spektakliui pristatyti pradëjo ant keliø pasidëjusi scenografo Galiaus Klièiaus nutapytà paveikslà - sumaþintà spektaklio scenos veidà. Gondolø á spaudos konferencijà neatnešta, taèiau jomis spektaklyje bus irstomasi. Be šio romantiško pliûpsnio, spektaklyje "Viešbuèio šeimininkë bus ir daug aistrø. "Daug šilumos ir meilës ádëjome, kostiumai yra nuostabûs. Spektaklis yra ir komedija, ir tragedija, nes kur susiduria vyras ir moteris, ten yra ir dramos, ir poezijos debesëliai sklando", - sakë aktorë Jûratë Budriûnaitë, kuri su kolege Danguole Petraityte kuria þaviosios Mirandolinos vaidmenis.

Pasak J. Budriûnaitës, kuriama viešbuèio šeimininkë - ambicinga, savo laisvæ vertinanti graþuolë. Pasièiupusi išgirstà mintá, kad pasaulis laikosi ne ant bobø, Mirandolina bando árodyti, kad vyras ir moteris gali bûti partneriai, o ne priešingi krantai...

Kavalieriaus Ripafrato vaidmená kuriantis aktorius Aurimas Pintulis sako nepritariantis C. Goldoni mintims, bet vaidinti stengiasi - juk darbas toks. "Goldoni kalba apie þmogiškas ydas: puikybæ, gobšumà, pasipûtimà, pretenzingumà. Volteras Goldoniui yra pasakæs, kad pastarasis išvadavo tëvynæ nuo kaukiø - pradëjo kalbëti apie tikrà vyrà ir tikrà moterá bei jø tikrus jausmus", - komentavo reþisierë.

G. Steponavièiûtë dþiaugiasi, jog jai teko dirbti su itin puikia kûrybine grupe. Be jau minëtø aktoriø, vaidmenø kurti pakviesti Juozas Bindokas, Romanas Dudnikas, Lina Bocytë, Nomeda Bëèiûtë, Mindaugas Jurevièius ir Vladas Baranauskas. "Teatras stiprus savo aktoriais. Dëkoju visiems iš esmës ir labai", - sakë reþisierë.

"Esu dvidešimt metø teatre ir didþiuojuosi, kad èia dirbu. Dþiaugiuosi ir lenkiuosi kolegoms, kurie dirbo prie šio spektaklio", - emocingai kalbëjo N. Bëèiûtë.

Kurá laikà uþsienio klausytojams koncertavusi Alina Orlova sugráþo á Lietuvà. Ji savo gerbëjams pristato antràjá savo albumà.

Liepos 1 dienà išleisto albumo pavadinimas "Mutabor". Tai vienas iš Vilhelmo Haufo pasakos "Kalifas guþas" magiškø elementø. "Tie, kurie þino þodá "mutabor", þino já kaip burtaþodá. Kaip þodá, kuris pasakoje paverèia þmogø gyvûnu", – albumo pavadinimà pakomentavo A. Orlova.

Birþelio pradþioje klausimus apie bûsimà Alinos Orlovos albumà dainininkë atrëmë išleisdama pirmà dainà "Šilkas" iš tuo metu dar nepavadinto antrojo albumo. Radijo stoèiø eteryje ir socialiniuose tinkluose pristatyta daina sukëlë daug diskusijø apie dainininkës kûrybos pokyèius.

"Šis albumas buvo kuriamas dvejus metus. Jis man ir reiškia pasikeitimà, ilgà kelionæ, dvejø metø ávykius, emocijas ir kûrybà. Todël ir dainos albume labai skirtingos – vienos panašesnës á pirmo albumo kûrinius, kitos nurodo kryptá, kuria mano muzika juda dabar. Tai, matyt, ir yra mano virsmas. Šis albumas yra virsmas", – pasakojo Alina.

Šio dainininkës virsmo išgirsti kvieèiami ir šiaulieèiai - spalio 2 d. 18 val. naujasis albumas bus pristatytas koncertø salëje "Saulë".

Kiekvienai Alinos albumo "Mutabor" dainai kûrybinë komanda "pvz.lt" (Rudolfas Levulis, Kamilë Kaniušonytë ir Paulius Mazuras) sukûrë po vaizdonovelæ. Keturiolikoje videodarbø vaizduojamos skirtingos visuomenës grupës. "Visi sukurti filmukai - dokumentiniai. Kaliniai, seneliø namø gyventojai, šokiø "kam per 30" lankytojai – visi personaþai, situacijos ir vietos – tikri ir nesuvaidinti", – pasakojo videomenininkas Rudolfas Levulis.

Dainininkës kuriamai muzikai pagyrø negaili ir Didþiosios Britanijos spauda. Rašoma, jog dainininkës kûryba yra naujos pasaulyje ásivyraujanèios tendencijos – jungti modernià muzikinæ technikà su liaudies muzika – pavyzdys. Nusistovëjusias muzikines tradicijas griaunanti Alina angliškoje spaudoje aprašoma kaip XXI amþiaus folk muzikos atradimas.

Donata VELIÛTË, www.etaplius.lt

Á Saulës miestà spalio 1-àjà kartu su grupe SEL atvyksta bene skandalingiausias visø laikø Lietuvos muzikantas Egidijus Dragûnas. Šiauliø arenoje dainininkas miestieèiams þada áspûdingà specialiøjø efektø šou.

SEL grupës muzikos gerbëjams dainininkas paþadëjo dovanoti koncertà, vertà išskirtinio dëmesio. Po renginio E. Dragûnas gerbëjams dalys autografus, bet nekantriausieji muzikantà, vaikštantá Šiauliø gatvëmis, galës sutikti dienà prieš koncertà. Roberto Daèkaus nuotr.

Dvi valandos šëlsmo

Šiauliuose bus pristatoma maþdaug dviejø valandø trukmës programa. Skambës septyni visiškai nauji kûriniai iš lapkritá pasirodysianèio albumo. Grupës gerbëjai išgirs þinomas dainas "Ten, kur sapnai", "Laiškas iš Paryþiaus", "Nupiešiu" ir kt. SEL'as paþada, jog þiûrovus dþiugins ir senais kûriniais. Dienà prieš koncertà E. Dragûnas atvyks kartu su grupe ir aptarnaujanèiu personalu. Muzikantas pasakoja, jog net 31 þmogus rûpinsis, kad renginys padarytø áspûdá.

SEL'as, paklaustas, kodël atvyksta á Šiaulius, atvirauja, jog Lietuvoje maþai saliø, kuriose bûtø galima surengti reginio vertà koncertà. "Lietuvoje yra tik nedaugelis miestø, kuriuose galëèiau koncertuoti. Vis dëlto mes daþnai vaþiuojame á paèius maþiausius miestus. Á Šiaulius vykstame todël, kad arenoje yra geros sàlygos koncertams su visais specialiaisiais efektais rengti: garso kolonëlës, apšvietimas, lazeriai ir kt. Manau, kad miestui itin trûksta panašiø renginiø. Aš jauèiu pareigà taisyti padëtá",- sako E. Dragûnas.

Dainininkas Šiauliø arenoje gerbëjams pademonstruos nepakartojamà specialiøjø efektø šou - bus panaudotas 50 kv. m paþangios SMD technologijos ekranas. Jame bus transliuojamos konkreèios dainos dvasià atskleidþianèios vaizdo projekcijos.

"Visada svajojau rengti tokius áspûdingus šou, kokius sau gali leisti daug uþdirbanèios pasaulio þvaigþdës – geras garsas, áspûdingas apšvietimas, didþiuliai ekranai, tûkstanèiai gerbëjø... Atrodo, šiai mano svajonei atëjo laikas išsipildyti", – dþiaugiasi SEL lyderis, kuriam savo idëjas ágyvendinti padëjo pasirašyta milijono vertës bendradarbiavimo sutartis su viena telekomunikacijø bendroviø Lietuvoje.

Su tokia programa, kurià pristatys Šiauliams, SEL pasirodo treèius metus. Muzikantas pasakoja, kad šis dvi valandas trunkantis 28 dainø repertuaras dþiugino ne tik Lietuvos, bet ir JAV, Vokietijos, Anglijos ir Švedijos grupës gerbëjø ausis. "Turà uþbaigsime lapkrièio 19 d. Vilniuje, Teatro arenoje. Tai bus mûsø aštuonioliktas grupës gimtadienis", - pasakoja dainininkas.

"Šiaulieèiams, maèiusiems Rusijos þvaigþdes ar Europos muzikantus, galiu pasakyti, kad mes nuo jø niekuo nesiskirsime, o uþ kitus galbût pasirodysime netgi geriau", - atskleidþia E. Dragûnas.

Kas bus naujausiame albume - paslaptis

Grupës SEL lyderis šiemet dar nebuvo ásivëlæs á joká skandalà, taèiau naujausia jo daina "Nes aš tik vëjas" sukëlë sàmyšá tarp klausytojø, kadangi pasirodë anksèiau, negu buvo planuota. "Atsirado tokiø, kurie pasisavino ne savo kûriná. Buvo kreiptasi á policijà, jau yra iškeltas ieškinys. Uþ toká elgesá šis asmuo turës atsakyti ir jam tai kainuos", - teigia dainininkas.

Muzikantas pasakoja, kad dabar jis gyvena albumo árašymo nuotaika, todël nenuostabu, kad šiuo metu jam mëgiamiausios naujos dainos, kuriø dar niekas negirdëjo. "Dainos yra skoningos, melodingos. Árašai buvo daryti Vokietijos studijose, kuriose savo kûrinius árašo Craig David, D. Bilanas ir kt. Porà kûriniø árašëme JAV, trejetà dainø - su Mario Basanovu. Dabar aš klausausi naujos muzikos", - sako SEL'as.

Kas bus naujausiame albume, vis dar slepiama. Dainininkas atskleidë, kad kaip tik vëluoja á fotosesijà, kurià rengia sveèias iš Prancûzijos. Bûtent jis darys SEL grupës albumo viršelá.

E. Dragûnas þada, kad pinigai, gauti uþ parduotà albumà (planuojama gauti apie 300 tûkst. litø), bus paaukoti vaikams, sergantiems leukemija. "Neaukoèiau tø pinigø, jei tuo uþsiimtø Sveikatos apsaugos ministerija", - atvirauja skandalistas. E. Dragûnas sako, kad mieliau surinktus pinigus paaukotø kovai su dabartine Lietuvos valdþia.

Muzikantas pasakoja, jog vaikams, sergantiems nepagydoma liga, aukoja todël, kad jauèia moralinæ skolà. Prieš dvejus metus pro langà iškrito E. Dragûno sûnus. Atlikëjas atvirauja, kad tada labai išgyveno. "Slaugydamas sûnø, pats buvau pakilæs keletà aukštø aukšèiau Santariškiø ligoninëje, kur guli leukemija sergantys vaikai. Visà pelnà, gautà uþ albumà, pasiimsiu grynais ir, GARBËS ÞODIS, nunešiu atiduoti sergantiems vaikams", - sako dainininkas.

Koncertas Šiauliuose vyks jau kità penktadiená, spalio 1-àjà dienà, 19 val.

Praëjus vos keliems mënesiams nuo pirmojo savo apsilankymo Lietuvoje, vienas geriausiø bajanistø pasaulyje Alexander Hrustevich (Ukraina) sugráþta á Lietuvà su nauja programa. Jis koncertuos penkiuose didþiuosiuose Lietuvos miestuose. Šiauliuose bajanistà bus galima išgirsti spalio 10 d. koncertø salëje "Saulë". Koncertø serijà organizuoja VŠÁ "Naujoji muzikø karta".

"Neeiliniai atlikëjo gebëjimai, nepriekaištinga technika ir nepaprastas jautrumas muzikai tiesiog uþburia publikà. Uþsienio kritikai bei klausytojai praminë A. Hrustevich "þmogumi orkestru". Visiškai su tuo sutinkame. Jis didysis musø ástaigos atradimas", - dþiaugiasi "Naujosios muzikø kartos" atstovai.

Vienoje scenoje su áþymiuoju Bobby McFerrinu

Koncertuodamas jau aplankæs pusæ pasaulio - JAV, Lenkijà, Ispanijà, Austrijà, Italijà, Vokietijà, Serbijà, Rusijà ir daugelá kitø šaliø, - A. Hrustevich vos prieš keletà mënesiø koncertavo Kijeve kartu su muzikos megaþvaigþde, keliø "Grammy" apdovanojimø laimëtoju, dainininku ir kompozitorium Bobby McFerrinu. Lietuviams šis legendinis dainininkas labiausiai þinomas iš dainos "Don't worry, be happy".

"Kartà sulaukiau netikëto skambuèio iš koncertø organizatoriø Kijeve. Pasirodo, Bobby McFerrinas, ruošdamasis koncertui, perklausë daug bajanistø ir iš viso sàrašo pasirinko kartu koncertuoti bûtent mane. Iš pradþiø dvejojau dël šio koncerto, kadangi mano repertuare daugiau klasikinës muzikos kûriniø, o Bobby McFerrino muzikoje daug improvizavimo. Siûliau organizatoriams, kad ieškotø kito atlikëjo, taèiau dainininkas nenorëjo nieko kito, tik manæs. Taip ir susitikome viename koncerte, kurio klausësi daugiau nei trys tûkstanèiai klausytojø. Tai, þinoma, nepamirštamas ávykis mano gyvenime", - pasakojo A. Hrustevich.

Priverèia sulaikyti kvëpavimà

Jau pirmosiosmis natomis bajanistas priverèia sulaikyti kvëpavimà - A. Hrustevich geba atlikti paèiø sudëtingiausiø smuiko, fortepijono, orkestro kûriniø transkripcijas nuo P. Èaikovskio koncerto smuikui ir orkestrui iki ištraukos iš A. Vivaldi "Metø laikø". Dešimèia pirštø vienu metu jis lengvai sugroja ir orkestro, ir smuiko partijas. "Savo pirštais, aukštyn þemyn skraidanèiais per dešimtis mygtukø, jis kuria stebuklingà spektaklá, preciziškai švariai išgrodamas kiekvienà natà." ("The Musical Patriot", D. Yearsley, 2009). Beje, neeiliniais A. Hrustevich gabumais bei virtuoziškumu gali ásitikinti interneto svetainës "Youtube" lankytojai. Svetainëje galima rasti daug šio atlikëjo árašø, kuriuos jau perþiûrëjo per pusæ milijono klausytojø iš viso pasaulio. "Klausantis árašø sunku patikëti, kad taip galima groti, tad ásivaizduokite, kas darosi salëje, klausantis jo gyvai", - sako "NMK" atstovai.

A. Hrustevich yra daugelio tarptautiniø konkursø laureatas - "Golden accordeon" Niujorke, "Nuo baroko iki dþiazo" Lenkijoje, "Accoholiday" Ukrainoje. Groti bajanu jis pradëjo bûdamas šešeriø metø, baigë Ukrainos nacionalinæ muzikos akademijà Kijeve. Šiuo metu, be savo solinës veiklos, yra Nacionalinio nusipelniusio akademinio ansamblio narys.

Bajanas - populiarus instrumentas pasaulyje, taèiau Lietuvos publikai gana maþai þinomas. "Jis suteikia atlikëjui dideles galimybes, juo galima groti nuo liaudiškos iki klasikinës muzikos, nuo P. Èaikovskio iki šiuolaikiniø kompozitoriø kûriniø", - sako A. Hrustevich. Anot muzikanto, bajanas daþnai lyginamas su akordeonu. Taèiau šis palyginti neseniai - 1907 m. - išrastas instrumentas skiriasi ne tik savo struktûra (dešinëje pusëje yra mygtukinë klaviatûra), bet ir didesnëmis kûriniø atlikimo galimybëmis.

"Šiauliai plius" informacija

Laura AUKSAITYTË

Prieš kelerius metus latviai kreipësi á pasaulio baltus švæsti rugsëjo 22 dienà - Baltø vienybës dienà. Rytoj, rugsëjo 25-àjà, Šiauliuose vyks šiai dienai paminëti skirti renginiai. Šventës globëja vicemerë Daiva Matonienë ásitikinusi, kad renginys sulauks didelio šiaulieèiø ir miesto sveèiø dëmesio. Juk šventës metu þadamas áspûdingas reginys - maþa ugnelë áþiebs didelæ dviejø tautø vienybës ugná, kuri nušvies Salduvës piliakalná vienybës šviesa. "Atëjusiøjø laukia daugybë renginiø, pramogø, koncertas bei áspûdingas karþygiø skulptûrø, judanèiø nuo ugnies, pasirodymas. Todël visus kvieèiu rytoj 13 valandà atvykti prie Salduvës piliakalnio kartu su broliais latviais paminëti Baltø vienybës dienos",- sako D. Matonienë.

Baltø vienybës dienos globëja vicemerë Daiva Matonienë ir karþygiø skulptûrø autorius Vilius Puronas tikisi, kad eksperimentinis projektas – nuo ugnies pajudëjæ karþygiai – taps tradiciniu šventës akcentu.

Šventëje alkoholiu nebus prekiaujama

"Baltø vienybës diena labai svarbi mûsø miestui, todël jauèiu didelæ atsakomybæ ruošdamasi šiai šventei. 1236 metais Šiauliø vietovardis "Soule" pirmà kartà paminëtas rašytiniuose šaltiniuose, aprašanèiuose Saulës mûšá. 1236 m. rugsëjo 22 d. tapo Šiauliø miesto gimimo diena. Ši diena primena lietuviø ir latviø genèiø pergalæ Saulës mûšyje prieš kalavijuoèiø ordinà. Tai buvo mûšis, sustabdæs svetimøjø agresijà á baltø þemes. Dabar Saulës mûšis simbolizuoja baltø tautø bendros kilmës ir likimo idëjà, o vienybë yra mûsø jëga. Puikiu pavyzdþiu galime prisiminti ir Baltijos kelià, kuris sujungë Baltijos šalis bendru visiems labai svarbiu tikslu", - sako šventës globëja D. Matonienë.

- Ar renginiuose dalyvaus Latvijos savivaldø, kultûros institucijø atstovai?

- Jeigu jau mûšyje kovojome kartu, tai ir šventæ reikia švæsti kartu, todël paminëti Baltø vienybës dienos pakvietëme Šiauliø apskrities rajonø, Lietuvos ir Latvijos kultûros institucijø atstovus. Ch. Frenkelio viloje bus surengta konferencija, kurioje aptarsime Baltø kultûros parko plëtros idëjà. Sieksime, kad parkas taptø realus, ir tarsimës, kà konkreèiai reikëtø daryti Salduvëje. Konferencijoje susitarsime dël 2011-aisiais ávyksianèio renginio – 775-ojo Saulës mûšio jubiliejus - minëjimo, pasirašysime bendradarbiavimo protokolà.

- Kokie renginiai laukia šiaulieèiø?

- Šventë prasidës bëgimo akcija "Ugnies keliu", kurios metu akcijos savanoriai - šventës kviesliai - neš ugnies fakelus nuo Saulës mûšio vietos iki Salduvës piliakalnio. Ši maþa ugnelë nušvies Salduvës piliakalná vienybës šviesa. Tradiciškai lietuviai ir latviai ugnelëmis išreikšdavo pagarbà protëviams ir baltø vienybei. Nuo 13 val. prie Salduvës vyks Šiauliø miesto, apskrities, sveèiø iš Latvijos folkloriniø ansambliø pasirodymai, šokiai, þaidimai. Šventës lankytojai galës paragauti kulinarinio paveldo patiekalø, susipaþinti su jø gamybos ypatumais, veiks tautodailininkø mugë, bus galima pavaþnyèioti karietomis, pajodinëti þirgais. Noriu pasidþiaugti, kad Baltø vienybës dienai labai atsakingai rengiamasi. Miesto mokyklos rengë talkas Salduvës aplinkai sutvarkyti. Su mokyklø vadovais aptarëme, kokiø senoviniø patiekalø bus pagaminta, kokius pasirodymus moksleiviai parengs. Noriu pabrëþti, kad Baltø vienybës dienà šventëje nebus prekiaujama alkoholiu. Jei jau skelbiama kova prekybai alkoholiu, reikia kovoti principingai ir atsakingai.

Karþygiai pakels lankus á dangø

Baltø vienybës dienà šiaulieèiø lauks siurprizas, kurá jau visus metus rengia dizaineris Vilius Puronas.

- Þadama, kad Baltø vienybës dienai vainikuoti rengiate eksperimentiná projektà, kuris šiaulieèiams ir miesto sveèiams padovanos nepakartojamà reginá.

- Mano rengiamas siurprizas – avantiûristinë idëja, nes panašaus þanro kûriniø Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Tai du 6,5 metro aukšèio karþygiai, kurie iškels rankas su lankais á dangø. Kinetiniam efektui išgauti bus panaudota ugnis. Šis uþmanymas – simbolinis, kaip ir priklauso þvelgiant á mûsø garbingus protëvius. Lietuvos ir Latvijos karþygiai – figûros, pagamintos iš metalo tinklo. Jos pusiau aþûrinës, todël bus prikimštos degios medþiagos – þagarø. Baigiantis šventei þagarai bus uþdegti ir kaþkuriuo momentu, kai ugnis nudegins vidaus atotampas, abu milþinai iškels rankas, kuriomis laiko milþiniškus lankus, á dangø. Tai šauliai – Šiauliø praeitis ir vardas. Suprantu, kad toks kinetinis árenginys gali pateikti netikëtumø, taèiau ko tik gyvenime nepasitaiko. Ištisus metus prie jo dirbu, o efektas gali trukti vos penkias minutes. Vis dëlto manau, kad man pasiseks ir šiaulieèiø bei sveèiø lauks áspûdingas reginys.

- Ar skulptûra liks Salduvëje?

- Tai vienkartinis kûrinys, kuris gali tapti tradicija. Kità dienà skulptûras išvešime. Plëtoju idëjà, kad iš konteineriø pagamintas skulptûras galima pastatyti parkuose. Tvarkant parkus, á konteinerius galima prikrauti þagarø ir panaudoti kitos šventës metu.

- Ar skulptûra miestui kainuos?

- Skulptûros daromos iš metalo atliekø. Jos – pramonininkø dovana Šiauliams. Kodël skulptûras sugalvojau? Paklauskit Dievo, iš kur kyla idëjos. Turiu galvoje ikikrikšèioniškàjá periodà...

Oksana LAURUTYTË

Rugsëjo 30 dienà (ketvirtadiená) 18 val. Šiauliø universiteto pirmøjø rûmø kieme (P. Višinskio g. 25) vyks tarptautinë akcija "Mes kartu", kuria siekiama atkreipti visuomenës dëmesá á asmenø su negale ugdymà ir integracijà, skatinti tarpusavio supratimà, tolerancijà, bendravimà. Akcijos organizatorius Šiauliø universiteto Socialinës gerovës ir negalës studijø fakultetas kvieèia visus neabejingus atvykti ir nusifotografuoti su neágaliaisiais. Susikibimas rankomis ar kitas bendrai atliekamas veiksmas turi bûti pagrindinis nuotraukø akcentas, o fotografijø laukiama iki spalio 15-osios.

Pasak akcijos "Mes kartu" sumanytojo, ŠU doktoranto, dëstytojo Beno Gudinavièiaus, kas dešimtas þmogus turi vienokià ar kitokià negalæ, taèiau daþnai jis bûna atskirtas nuo visuomenës ir yra "ákalintas" savo pasaulyje. Visuomenë nëra subrendusi dialogui su neágaliaisiais, todël þmonës ir kvieèiami pabûti kartu su jais.

Jei oras bus netinkamas renginiui kieme, akcija vyks vienoje universiteto auditorijø. Susirinkusieji ne tik fotografuosis - išvys šokiø studijos pasirodymà, klausysis grojimo vinilinëmis plokštelëmis, bus piešiama ant smëlio, filmuojama ir visa tai demonstruojama dideliame ekrane.

Nuotraukas, padarytas per renginá arba kitu patogiu metu, su trumpais aprašymais iki spalio 15 d. reikia atsiøsti el. paštu arba Šiauliø universiteto Socialinës gerovës ir negalës fakultetui adresu P. Višinskio g. 25, Šiauliai.

Akcijos organizatoriai sako, kad fotografijos nedalyvaus jokiame konkurse. Iš pradþiø jos bus eksponuojamos virtualioje parodoje internete, vëliau, padarius nuotraukas, fakultete ar kitose viešose erdvëse.

"Pageidautina, kad neágaliø þmoniø veidø fotografijose nesimatytø, taèiau jei jie bus matomi, fotografavæs þmogus turi turëti fotografuojamøjø sutikimà. Jei fotografija atsiøsta, bus traktuojama, kad fotografijà siuntëjas leidþia patalpinti svetainëje, nes sutikimà yra gavæs.

Tikimasi, kad su neágaliaisiais fotografuosis ir áþymus šiaulieèiai. Susikibimas rankomis taps bendros veiklos, draugystës pradþia. B. Gudinavièius dþiaugiasi, kad akcija tapo tarptautinë - prie jos prisijungë kolegos iš Švedijos, Lenkijos, Italijos, Prancûzijos bei Šiauliø universitete besimokantys uþsienieèiai. Akcija "Mes kartu" skirta specialiosios pedagogikos specialybës 50-meèiui Lietuvoje paminëti ir Specialiosios pedagogikos fakulteto Šiauliø universitete 35-meèiui.

Naujas dvarø gyvenimas

Jûratë SOBUTIENË

"Kai buvau dešimtmetis, šitoje oficinoje porà metø su tëvais gyvenome. Po to daugybæ metø èia nesu buvæs", - ištiesæs rankà rodo garbaus amþiaus vyriškis, atvaþiavæs su bûriu ekskursantø. Renavo dvaras átrauktas á turistinius maršrutus, savaitgaliais á já uþsuka ne vienas þingeidþiø þmoniø autobusas, taèiau dvaro darbuotojai neneigia, kad didesnio lankytojø srauto sulaukæ po "Tadas Blinda. Pradþia" filmavimo vasarà. Vis dël to jie sako, kad dar reikia poros metø, kol šis vaizdingoje vietoje prie Varduvos upës esantis klasicistinio stiliaus dvaro ansamblis su milþinišku parku taps tikru traukos centru.

Gaures pakeitë Renë

Renavo kaime netoli Sedos esantis dvaras ne visada turëjo toká vardà – rašytiniuose šaltiniuose nuo XVI a. minimas Gaurø dvaras, o vëliau, kai XVII a. pabaigoje jo šeimininkais tapo Renë (Röne) giminë, dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas. Iš medinio dvarelio šiaudiniu stogu puošniais rûmais tapæs dvaras garsëjo vertingomis meno kûriniø kolekcijomis, taèiau spalvingà ir turtingà praeitá turëjæs dvaras tarybiniais metais tapo kolûkio kontora ir tràšø sandëliu.

"Keletà metø pagrindinis pastatas buvo be stogo, tad gerokai nukentëjo. Maþeikiai išgyveno savo aukso amþiø, kai jiems vadovavo Stanislovas Giedraitis. Bûtent jo iniciatyva 1981 metais imtas rekonstruoti Renavo dvaras. Neseniai buvo atvaþiavæ restauratoriai, tai pasidþiaugë, kad taip gerai atkurti gipso lipdiniai, - pasakoja Adelë Gruþienë, vesdama á geltonàjà svetainæ. – Èia buvo poniø kambarys, jos èia šnekuèiuodavosi, gerdavo arbatà. Šios svetainës veidrodþio rëmai autentiški, padengti auksine plëvele."

Iš šios salës einame á vyrø svetainæ, mat moterys ir vyrai vakarodavo atskirai. Joje ugná uþkurti bûtø galima autentiškame þidinyje, taèiau dabar þidinio anga uþdengta. "Smalsûs vaikai mëgdavo landþioti", - šypsosi A. Gruþienë.

Laiptai ir Eifelio bokštas - iš tos paèios gamyklos

Šalia esanti salë þvilgsná patraukia ne autentika, o besilupanèiomis sienomis. "Èia buvo tràšø sandëlys. Kà bedarytø, daþai vis tiek nusilupa. Tràšø pripilta buvo ir kambariniø kambarëlyje", - pasakoja Renavo dvaro darbuotoja, vesdama á bibliotekà. Á jà mielai uþsuka Renavo gyventojai, nes ji – tebeveikianti, tarsi tæstø senas tradicijas. Senøjø dvaro šeimininkø rûpesèiu anksèiau joje buvo daugiau nei 1000 tomø knygø, daugiausia vokieèiø ir lotynø kalbomis. Bibliotekoje ir laiptai, ir knygø lentynos – tokie, kokie buvæ dvaro klestëjimo laikais. "Laiptai pagaminti toje paèioje gamykloje kaip ir Eifelio bokštas. Palipkit jais ir ásitikinsit, kaip patogu, kaip tiksliai viskas apskaièiuota", - siûlo palydovë.

Besiklausydama entuziastingo A. Gruþienës pasakojimo nesusilaikau nepaklaususi, kiek metø ji muziejininke dirbanti. "Aš dirbau šitame pastate. Buvau kolûkio vyriausioji agronomë. Taip ir likau èia. Tiek mûsø èia ir tëra – su vedëju trys darbuotojai ir keturi sargai. O vien parkui nušienauti kiek þmoniø reikia..." - pasakoja ji.

Iki dvaro - upe

"Tie trys þmonës turi du etatus, - patikslina Deividas Makavièius, Maþeikiø muziejaus Renavo dvaro filialo vedëjas. - Teritorija - per 50 ha, o mes net neturime lauko darbininko. Šiek tiek gelbëja viešøjø darbø programos, bet jei nëra pinigø, neturime ir kas dirbtø." Taèiau D. Makavièius sako tikintis dvaro ateitimi: "Svarbiausia, kad dvaras neprivatizuotas, jis atviras visuomenei. Yra parengta keletas projektø, o darbai prasidës jau šiemet. Dvaras per 2-3 metus bus sutvarkytas, maksimaliai išsaugant autentikà."

Šie laiptai buvo skirti ne dvaro gyventojams ar sveèiams, o þirgui treniruoti. Pasakojama, kad dvarø þirgai turëjo bûti labai gerai treniruoti ir, staiga sustabdyti, gebëti kanopa prispausti monetà.		Bibliotekos laiptai pagaminti toje paèioje gamykloje kaip ir Eifelio bokštas.

Filialo vadovas pasakoja, kad pirmajame etape bus tvarkomas pagrindinis pastatas, vëliau - aplinka. "Projekto, finansuojamo iš ES, tikslas dvaro kompleksà pritaikyti turizmo reikmëms. Þinoma, jame išliks muziejus, bet uþsiimsime ir kita veikla - ketiname nuomoti senovinius rûbus, su kuriais bus galima fotografuotis, bus árengta kavinukë. Šalia esamame pastate numatytas amatø centras. Turëdami modernià apsaugos árangà galësime lankytojus, pavyzdþiui, pakviesti á ekspozicijà "Daiktai gráþta á senàjà vietà", - mat dvaro turtas yra išsibarstæs po ávairius Lietuvos muziejus."

Vaizdingame Varduvos upës vingyje esantis dvaras - patrauklus objetas ir vandens turizmo, ir dviraèiø turizmo mëgëjams. "Savo jëgomis esame sutvarkæ išsilaipinimo aikštelæ, priþiûrime lauþavietes, bet gavæ finansavimà turësime visai kitokias galimybes. Esu pats baidare plaukæs nuo Sedos iki dvaro. Tai bûtø pusdienio maršrutas, istorinëmis-gamtinëmis vietomis yra sudarytas maršrutas dviratininkams ir pëstiesiems. Viskas apgalvota, išbandyta, belieka árengti. Be to, prie upës yra numatyta vieta šiuolaikiškai kemperiø stovyklavietei", - sako D. Makavièius.

Romantikos ir paslapties aura

Puikus upës kraštovaizdis atsiveria nuo pagrindiniø rûmø terasø, romantiškai nuteikia ir pasivaikšèiojimas vadinamàja pergula, apsodinta vijokliais. "Pergulà atnaujinsime, tai dar vienas mûsø projektas. Fotografijø, kas èia buvo anksèiau pasodinta, nerandame, uþfiksuoti tik þmoniø pasakojimai, kad èia augo vijoklinës roþës. Tokios pergulos bûdingesnës Pietø Europos dvarams, tai svarstome, gal reikëtø pasodinti vynuogiø, o paskui per dvaro šventæ kviesti sveèius degustuoti Renavo dvaro vyno. Reikëtø tik ádomesnæ datà sugalvoti", - svarsto jis.

D. Makavièius atskleidþia dar vienà sumanymà - auginti šilkverpius, bet tam reikëtø specialaus šiltnamio, nes medeliai mûsø sàlygomis nušàla. Bûtø pratæsta sena dvaro tradicija bei atsirastø dar vienas traukos objektas turistams.

Dvaro pergula apsodinta vijokliais. Tokios pergulos bûdingesnës pietø Europos dvarams. Autorës nuotr.

Šikšnosparniais besidomintis muziejininkas pasakoja, kad Renavo parko medþiø uoksuose gyvena apie 500 šikšnosparniø: "Jø skaièiuojame 11-12 rûšiø. Vasarà jø èia gyvena kolonijos, pas mus veda vaikus, o rudená, kaip paukšèiai, išskrenda kur šilèiau - á ppietø Europà. Šikšnosparniai þmonëms - paslaptingi padarai. Dvaras turi ir daugiau paslapèiø. Šienaujant atsivërë anga - þmonës pasakoja, kad po dvaru esanèiais poþemiais galima patekti á kità upës krantà, taèiau norint suþinoti visas Renavo dvaro paslaptis reikia èia atvaþiuoti", - kvieèia D. Makavièius.

Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarà uþsimenama jau XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis šiaudiniu stogu. Spëjama, kad nedidelis mûrinis pastatas èia jau turëjo stovëti XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradþioje. XIX a. pirmoje pusëje Renavo dvarà valdë Antanas Renë, plaèiai garsëjæs savo pomëgiu sodininkauti. Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Renë, vëliau - grafui F. Mielþinskiui, kuris šalia Varduvos upelio graþioje vietoje ákûrë naujà apie 6 ha ploto parkà. Apie 1880 m. šlaito viršuje buvo perstatyti kuklûs, bet gana puošnûs rûmai. Manoma, kad rûmus statë Antanas Renë. Jie garsëjo vertingomis paveikslø bei antikvariniø meno dirbiniø kolekcijomis. Yra þinoma, kad Mielþinskiai itin didþiavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais. 1869 m. dvare mokytojavo Laurynas Ivinskis, pirmøjø lietuviškø kalendoriø rengëjas ir liaudies švietëjas.

Šiuo metu rûmuose veikia Maþeikiø muziejaus filialas. Salëse eksponuojami meno kûriniai, veikia kilnojamosios parodos.

Dvaro pastatà juosia angliško tipo parkas. XIX a. pradþioje Þemaitijoje, kol XIX a. Antroje pusëje susiformavo garsieji Rietavo, Plungës, Plinkšiø, Birþuvënø, Palangos ansambliø parkai, Renavo parkas buvo vienas pirmaujanèiø. XIX a. pabaigoje parkas buvo išplëstas uþ vaizdingo Varduvos upës posûkio.

Prieš Pirmàjá pasauliná karà Renavo dvare buvo bandoma auginti šilkverpius ir árengti šilko kokonø auginimo ûká. Šiuo metu parke yra árengti paþintiniai stendai, lauþavietës, pastatyta lauko pavësinë, suolai. Reprezentacinæ parko dalá su kraštovaizdþio parku per Varduvos upæ jungia neseniai pastatytas medinis pësèiøjø tiltas.

Milda LEVICKAITË

Uþbëgusi paplepëti pedagogë, ruošiamà eksponuoti parodà apþiûrëti atëjusi dailininkë, arbatà gurkšnojantis menotyrininkas – tai áprastas "Skizze" galerijos vaizdas. "Esame visiems atviri, - sako šios ástaigos darbuotoja Daiva Skrupskelytë. - Gal kam nors ir keistai atrodo, kad galerijoje-parduotuvëje gurkšnojama arbata ar kava ir šnekuèiuojamasi, bet manau, kad taip ir turëtø bûti, o ne priešingai, kai graþios vitrinos, graþios prekës, taèiau nëra gyvybës, tik vienišas pardavëjas."

Á galerijà kvieèiami uþsukti visi, norintys kûrybingai praleisti laisvalaiká. Per miesto šventæ, penktadiená nuo 15 iki 18 val., joje labai laukiami vaikai. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Lygiai prieš metus per Šiauliø miesto dienas atidarytas menø centras pirmuosius lankytojus patraukë bûtent savo atviromis durimis - èia nuo šventiško šurmulio pailsëti ir ávairiø darbeliø pasidaryti galëjo kiekvienas uþsukæs. "Per miesto šventæ menais besidominèius kvieèiame ir šiemet, penktadiená nuo 15 iki 18 val. Esame ásikûræ Varpo g. 28. Gal kam nors ir pretenzingai skamba, kad pasivadinome menø centru. Tiesiog ieškojome þodþio, tinkanèio mûsø veiklai apibûdinti. Tai ir suaugusiøjø dailës studija, kuri veiks ir šiemet, ir vasaros stovykla vaikams, kurià šiemet išmëginome, ir kas mënesá labai sëkmingai vykstanèios "Idëjø dienos", ávairios parodos", – pasakoja Daiva.

Ji suskaièiuoja, kad per metus "Skizze" galerijoje jau surengta dešimt parodø. "Mûsø nedidelë galerijos erdvë – bûtent ta vieta, kurioje savo darbus gali eksponuoti jauni dailininkai, pradedantys menininkai. Tiesa, tai nëra taisyklë - pirmàjà parodà pas mus surengë jau gerai þinomi akvarelininkai, plenero Uþventyje dalyviai. Buvo ir kolektyvinë dvidešimties autoriø paroda "Tikiu", o Šiauliø gimtadienio proga atidarome garsaus metalo skulptoriaus Edmundo Frëjaus parodà", - vardija Daiva. Ji kvieèia uþsukti ne tik per miesto šventæ: "Šeimas kvieèiame kiekvienà šeštadiená. Tikrai rasime, kaip kûrybingai praleisti laikà. Spalio 1-àjà, Pagyvenusiø þmoniø dienà, senjorus mokysime piešti anglimi arba pieštuku."

Galerijoje-parduotuvëje, kurioje parduodamos ne tik dailës prekës profesionalams, ekologiškos prekës vaikams, bet ir laisvalaikio prekës, dirbanti Daiva sako pastebëjusi, kad norinèiøjø kurti daugëja, taèiau tai jos nestebina: "Lietuvës moterys visada buvo kûrybingos, sumanios, tik anksèiau tokiø priemoniø, kaip dabar, neturëjo. Pastebiu, kad vertinamos rankø darbo dovanos: išmokusios tapyti ant šilko, daryti lëles moterys paatvirauja, kad tai – dovana. Bet populiarëjantys ávairûs kursai greièiau reikalingi ne rankdarbiams mokytis. Þmonëms trûksta bendravimo, todël ir buriasi", - pastebi ji.

Miesto šventës metu apstu renginiø vaikams ir jaunimui.

Muzikos studija "Nieko tokio" Šiauliø miesto šventëje pasirengusi átikinti, kad scenoje kartu su vaikais puikiausiai gali dainuoti ir jø tëveliai – šeimø pasirodymai suteikia nepakartojamo þavesio ir galimybiø visiems išbandyti kûrybiná jaudulá. Šeštadienio popietës programoje "Saulës ratu" šis kolketyvas pristatys visiems þinomà amerikietiškà šlagerá "Graþi istorija" ("Minnie the Moocher"). Anot studijos vadovo Vadimo Kamrazerio, šis pasirodymas sulaukë didþiulio publikos palaikymo "Laumës juostos" festivalyje Palangoje. "Kûrinys skamba puikiai, be to, mes parodëme, jog scenoje gali ir nori kartu su vaikais dainuoti ir tëveliai – mamos ir tëèiai. Tikimës, kad po šio pasirodymo sulauksime gausybës naujø studijos nariø, nes kaip tik dabar vyksta priëmimas á "Nieko tokio". Prieš gerus metus bandymas pakviesti á scenà su vaikais dainuoti ir tëvelius ne tik pasiteisino, bet ir tapo kolektyvo vizitine kortele", - sako V. Kamrazeris. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Dvi dienas Šiauliø kultûros centre vyks VIII vaikø ir jaunimo teatrø festivalis "Baltoji varnelë". Festivalio organizatorë Dalë Dargienë kvieèia þiûrovus á atidarymà rugsëjo 10-àjà 12 val. ir sako, kad šiemet festivalyje dalyvaus dešimt kolektyvø. "Atvaþiuoja mûsø seni ir nauji draugai. Festivalá pavyko organizuoti, nors ir nedidelæ pinigø sumà gavome, tik gaila, kad jis truks ne tris dienas, kaip anksèiau, bet dvi", - sako reþisierë.

Rugsëjo 10 d., penktadiená, 19 val. Vilniaus g. pësèiøjø take prie Kaštonø alëjos vyks Šiauliø regiono gimnazistø lietuviškos dainos festivalis "2G". Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Švietimo skyriaus vedëjos pavaduotojos Astos Lesauskienës teigimu, festivalyje dalyvaus gimnazistai iš aštuoniø Šiauliø miesto ir penkiø Šiauliø regiono gimnazijø, o klausytojai galës išgirsti apie 50 dainø.

Rugsëjo 11-àjà, šeštadiená, nuo 11 iki 16 val. Prisikëlimo aikštëje vyks festivalis "Saulës ratu". Laura Remeikienë, viena organizatoriø, pasakoja, kad festivalyje vaikai dainuos ir šoks kartu su þinomais atlikëjais: "Jau þinoma, kad skambës 48 kûriniai, o vaikams padës Lietuvos þvaigþës Virgis Stakënas, Asta Pilypaitë, Jûratë Budriûnaitë, Vitalija Katunskytë ir jos dukra Monika, Diana Tiškovaitë ir kiti. Tai naujas dalykas, kuris, manau, tikrai papuoš šá festivalá."

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Per Šiauliø gimtadiená Rugsëjo 11 dienà nuo 12 valandos aidës puèiamøjø instrumentø muzika. Pirmà kartà šalyje vyks bigbendø festivalis. Iki šiol bigbendai "prisiderindavo" prie ávairiø dþiazo festivaliø. Organizatoriai teigia, jog tai bigbendø muzikos renesansas.

Šiauliø bigbendas - vienas iš trijø profesionaliø muzikiniø kolektyvø Šiauliuose

Šiauliø koncertinës ástaigos "Saulë" administratorë Roma Urlakienë primena, kad pokario metais Šiauliuose buvo net trys bigbendai. Puèiamøjø ansambliø muzika buvo mëgiama visur - nuo vestuviø iki miesto švenèiø.

Šeštadiená nuo 12 valandos pësèiøjø bulvaro scenoje koncertuos Krašto apsaugos savanoriškø pajëgø bigbendas iš Vilniaus, Šiauliø, Kauno ir Jelgavos bigbendai.

"Nesumeluosiu sakydama, kad bigbenduose groja geriausi šalies muzikantai pûtikai. Dauguma jø - Petro Vyšniausko mokiniai, kurie jau pralenkë savo mokytojà", - teigia R. Urlakienë.

Organizatoriai stengsis, kad bigbendø festivalis taptø tradiciniu ir pasiektø tokias aukštumas kaip Birštono festivalis.

Remigijus Ranèys, Šiauliø bigbendo dirigentas ir meno vadovo asistentas, taip pat neprisimena, kad Lietuvoje kada nors bûtø á krûvà subëgæ tiek bigbendø.

R. Ranèys patikslino, kad bigbendo pavadinime ne veltui yra þodis "big" (angl. "didelis"). Šiais laikais bigbendo sudëtis šiek tiek kitokia nei prieš pusšimtá metø. Tuomet jame grodavo ne maþiau nei 20 muzikantø. Šiais laikais - šiek tiek maþiau, taèiau atsirado vietos elektronikai.

Standartiniame bigbende groja penki saksofonai, keturi trombonai, trimitai, kontrabosas, gitara ir mušamieji. Su bigbendais daþnai "uþauga" ir daug puikiø solistø, apie kuriuos vëliau kuriami filmai. Vienas garsiausiø bigbendiniø solistø yra Duke Elingtos.

R. Ranèys informavo, kad á koncertà susirinkæ šiaulieèiai išgirs ir klasikiniø, ir naujoviškø kûriniø.

Po koncerto numatomas "Jamm session" klube "Juonë pastuogë". Tai savotiškas dþiazavimas - á scenà lipa tie, kurie nori. Daþnai bûna, kad tokie vakarai pralenkia oficialius koncertus savo gyvybingumu ir originalumu.

Milda LEVICKAITË

"Kai Lietuvos radijas ir LATGA-A paskelbë konkursà "Daina Lietuvai", nemaþai muzikantø ir atlikëjø buvo nusivylæ, - pasakoja kito konkurso - "Daina apie REALIÀ Lietuvà" - sumanytojas Remigijus Ruokis. - Klausytojams ir komisijai vertinti buvo atrinktos tik "saldþios" dainelës, o kritikuojanèios, kelianèios problemas buvo atmestos. Tada ir kilo sumanymas surengti dainos apie realià Lietuvà konkursà."

Pirmasis šio konkurso turas vyks Šiauliuose šeštadiená, rugsëjo 11 d. 18 val., iškart po bigbendø festivalio Vilniaus g. pësèiøjø take prie Kaštonø alëjos, nes konkursas gimsta bûtent Šiauliuose ir jau ágyja pagreitá. Šiauliuose dalyvauti jau uþsiregistravo keli kolektyvai. Uþ nufilmuotas dainas bus galima balsuoti portale www.etaplius.lt. Tie, kurie nespëjo šiam turui parengti dainos, bet nori dalyvauti konkurse, tai padaryti galës bet kuriame mieste. Antrasis turas vyks spalio 9 d. Panevëþyje.

"Vieni mano bièiuliai muzikantai, gyvenantys Vilniuje, nusprendë dalyvauti konkurse Panevëþyje. Gyvenamoji vieta neturi reikšmës. Šis konkursas - pagalba vadinamajam "neformatui", alternatyviai muzikai, - aiškina R. Ruokis. - Pagal nuostatus jame gali dalyvauti ir neofolko grupës, ir netgi chorai. Tariamës, kad su koncertais galëtø keliauti fotografijø paroda "REALI Lietuva", kurios darbai vëliau atsirastø fotografijos albume. Pirmajam turui parodos surengti nespësime, bet gal šià mintá pavyks ágyvendinti kituose miestuose. Viliuosi, kad mûsø sumanytas konkursas sujudins uþkerpëjusias smegenø làsteles. Nes man ne vis vien, kas dabar vyksta Lietuvoje - kaip saujelë tautieèiø lobsta, išnaudodami ir skurdindami kitus. Taip gyvendami ne artëjame, o tolstame nuo tos išsvajotosios Europos."

R. Ruokio teigimu, planuojama 18, gal net daugiau konkurso etapø skirtinguose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Šiauliuose, Panevëþyje, Alytuje, Marijampolëje, Maþeikiuose, Jonavoje, Utenoje, Këdainiuose, Telšiuose, Tauragëje, Visagine, Ukmergëje, Pasvalyje, Plungëje, Druskininkuose. Finalinis konkurso koncertas vyktø didelëje arenoje sostinëje pavasará. Renginys kiekviename mieste bus filmuojamas, o þiûrovai galës balsuoti uþ savo favoritus pasiþiûrëjæ jø konkursinius kûrinius internete. Þiûrovai gali nesibaiminti, kad konkurso programa truks trumpai. Atlikëjai atliks ir keletà nekonkursiniø kûriniø, nes taip lengviau su kolektyvu bus susipaþinti komisijai ir þiûrovams.

"Daina apie REALIÀ Lietuvà" – tai muzikinis vienos dainos konkursas, kuriame gali dalyvauti atlikëjai arba kolektyvai, kurie mokosi/studijuoja Lietuvos aukštosiose, aukštesniosiose ar bendrojo lavinimo mokyklose, dirbantis jaunimas bei laisvi Lietuvos pilieèiai.

Plaèiau apie nuostatus ir naujienas galima paskaityti tinklalapyje www.atomas.lt ir naujai sukurtame oficialiame portale reali.lt.

Rugsëjo 9-àjà (ketvirtadiená) 17 valandà dekoravimo studijoje "Menoja" atidaroma Galinos Beniušienës autorinë lëliø paroda "Tiems, kuriuos myliu...". Gerai þinomai lëliø kûrëjai lëlës - visas jos gyvenimas.

Kûryba – tai þaidimas, kurá þaidþia pamiršti þaislai, vaikai ir suaugusieji. Galinai lëlës – tai jos gyvenimas. Autorë - gerai þinoma lëliø kûrëja, aktyviai dalyvaujanti parodose Lietuvoje ir uþsienyje. Dailininkës darbai vertinami lëliø kolekcininkø, jie puošia privaèius ir viešus interjerus. Išskirtinis Galinos kûrybos štrichas - lëliø aksesuarai.

Pasak autorës, pats likimas sudëliojo taip, kad pirmàjà autorinæ parodà ji surengë bûtent gimtajame mieste Šiauliuose. "Todël dabartinë paroda skirta tiems, kuriuos myliu - mano artimiausiems þmonëms, šeimai, draugams, bièiuliams, mokytojams, tiesiog paþástamiems ir visai nepaþástamiems – visiems jums!" - sako kûrëja.

Paroda "Menojoje" vyks iki rugsëjo 24 dienos.

"Šiauliai plius" informacija

Laura AUKSAITYTË

VšÁ Vaikø ir jaunimo papildomo ugdymo centras, Šiauliø miesto savivaldybë ir nevyriausybinë organizacija "Innovation Circle network" metus ágyvendina projektà "Šiauliø regiono darbuotojø, atsakingø uþ neformaløjá vaikø ugdymà, ágûdþiø darbui virtualioje ir integralioje www.bureliai.lt erdvëje stiprinimas, skatinant dvišalæ partnerystæ". Paprojekèio, kuriam ágyvendinti skirta suma - 131 962 litai rezultatas - toliau bus išlaikoma interneto svetainë, kurioje bus talpinama informacija apie neformaløjá ugdymà Šiauliuose ir net šalyje.

"Pramogauk, kurk, tobulëk", - visa tai kiekvienas gali atrasti interneto svetainëje www.bureliai.lt. Autorës nuotr.

Projektà ágyvendinant dalytasi patirtimi

VšÁ Vaikø ir jaunimo papildomo ugdymo centras projektà su Norvegais pradëjo pernai spalio 22 d. Jis tæsis iki šiø metø rugsëjo 30 dienos. Projekto dëka buvo surengti darbuotojø, atsakingø uþ neformaløjá vaikø ugdymà, mokymai, kuriø metu suteikta praktiniø ir teoriniø þiniø bei gebëjimø, kaip efektyviai ir patraukliai pristatyti savo kuruojamà bûrelá, kaip siekiant efektyviai komunikuoti pritraukti kuo daugiau moksleiviø ir kaip sudominti bei informuoti mokiniø tëvus apie bûreliø veiklà.

Surengtos staþuotës Norvegijoje metu buvo pristatyta ir aptarta galimybë interaktyviai ir virtualiai bendradarbiauti virtualioje www.bureliai.lt erdvëje.

Buvo surengti mokymai tema "Efektyvus komunikavimas, patrauklus ir efektyvus informacijos perteikimas potencialiems bûreliø klientams". Mokyti 25 darbuotojai, organizuoti du apskritieji stalai kuriuose dalyvavo apie 50 dalyviu.

Projekto metu svetainë www.bureliai.lt buvo išplësta ir pritaikyta interaktyviai naudoti. Surengtø mokymø metu Šiauliø miesto mokymo ástaigø bûreliø vadovai ir švietimo skyriaus darbuotojai, atsakingi uþ neformaløjá ugdymà, buvo išmokyti naudotis ir patiems tiesiogiai atnaujinti informacijà apie savo kuruojamà bûrelá, suteikiant kiekvienam bûreliui prisijungimo kodà.

Paprojektá vainikavo tarptautinë baigiamoji konferencija tema "Patirties pasikeitimo nauda tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, pristatant tarptautinæ interaktyvià www.bureliai.lt svetainæ". Baigiamoji konferencija buvo skirta paprojekèio ágyvendinimo metu pasiektiems rezultatams pristatyti, supaþindinti Šiauliø miesto savivaldybës darbuotojus, Šiauliø miesto neformaliojo ugdymo pedagogus, bûreliø vadovus, kitus suinteresuotus asmenis bei konferencijos sveèius su dvišalës (Lietuvos ir Norvegijos) partnerystës svarba. Buvo pristatyta interaktyvi tarptautinë svetainë www.bureliai.lt, svetainës galimybës ir naudojimosi ypatumai. Baigiamosios konferencijos metu skaityti pranešimai, vienà kuriø pristatë projekto partnerio ekspertas iš Norvegijos.

Pramogaujantiems, kuriantiems, tobulëjantiems - www.bureliai.lt

Remiantis Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Švietimo skyriaus pateikta informacija buvo nustatyta, kad neformaliojo ugdymo pedagogams trûksta kompetencijos efektyviai ir patraukliai pristatyti savo kuruojamà bûrelá, efektyviai komunikuoti siekiant pritraukti kuo daugiau moksleiviø, juos sudominti ir informuoti mokiniø tëvus apie bûreliø veiklà.

Projekto dëka viešosios ástaigos ákurtoje interneto svetainëje www.bureliai.lt buvo apskelbta apie 1200 unikaliø bûreliø. Jaunimas yra mûsø ateitis. Norint turëti graþesnæ ir šviesesnæ ateitá, visuomenæ, reikia ugdyti vaikø ir jaunimo gebëjimus, skatinti jø uþimtumà. Svarbu, kad vaikai ir jaunimas turëtø galimybæ realizuoti save uþsiimant jiems patinkanèia veikla, atrasti savo talentus, susirasti draugø ir linksmai praleisti laisvalaiká. Toks VšÁ Vaikø ir jaunimo papildomo ugdymo centro tikslas.

Siekiama, kad interneto svetainëje bûtø visa naudinga informacija apie popamokinæ veiklà. Èia galima ne tik surasti patinkantá bûrelá savo mieste, bet ir dalytis nuomonëmis, susirasti bendraminèiø, suþinoti daug naudingø dalykø ávairiomis temomis.

Interneto svetainë skirta ne tik jaunimui, bet ir bûreliø vadovams, tëveliams. Bûreliø vadovai gali keistis profesine patirtimi, kelti neformalaus ugdymo kokybæ, visapusiškai remti iniciatyvas papildomo ugdymo srityje, rasti tarptautinius partnerius bendriems projektams ágyvendinti. Tëveliai svetainëje gali rasti daug naudingos informacijos, kuri padës lengvai išsirinkti bûrelá pagal vaiko interesus ir gebëjimus.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Tai didþiausia šiuo metu Lietuvoje kelio rekonstrukcija. Èia kasdien dirba apie 130 vyrø. Ûþia per pusšimtá traktoriø ir specialiø mašinø. Lietus ar saulë – darbai èia beveik nesustoja. Tai vyksta ne sostinëje ir ne kaþkur šalia Kauno, o èia – tarp Šiauliø ir Radviliškio. Šio kelio vertë – per 60 milijonø litø. Bus išlieta 90 tûkstanèiø tonø asfalto.

Kelio þenklai reguliuoja eismà ir informuoja.

Uþmojai ir realybë

Vairuotojai, riedëdami á Radvilišká, daþnai pasuka nauju keliu – pro Rëkyvos sodus, Šilënus ir Mankiškius. Kerta geleþinkelá ir romantiškai rieda lygutëliu nauju plentu tiesiai á Radviliškio centrà. Lekiantys á Vilniø ar Panevëþá suka Pakruojo kryptimi. Kodël?

Jau beveik metus trunka kelio Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija. Šis procesas taip vadinamas vien dël to, kad šioje vietoje jau buvo kelias. Taèiau tai neabejotinai naujo kelio statyba. Vietoj siauro dviejø eismo juostø keliuko jau tiesiama keturiø eismo juostø magistralë su servisiniais keliais.

Vairuotojai stengiasi aplenkti remontuojamà kelio ruoþà, taèiau ne paslaptis, jog kartais tyèia juo vaþiuoja. Nori pasigroþëti èia vykstanèiø darbø didingumu. Vaþiuodami skaièiuoja technikà, bando ásivaizduoti, kaip greitai teks ásukti á šá kelià iš Mankiškiø kelio ar Šniûraièiø.

UAB "Šiauliø plentas" technikos direktorius Vitalijus Andrejevas pristabdo visureigá dar prie Kairiø. "Štai èia bus nutiestas Šiauliø aplinkkelis. Taèiau tai – dar tolima ir brangiai kainuojanti ateitis. Yra tikslas apjuosti Šiaulius þiedu, kuriuo sunkveþimiai galëtø aplenkti miestà, á já neuþsukæ", - pasakoja direktorius ir rieda toliau Radviliškio link.

Ne kiekvienas èia vaþiuodamas þino, jog rieda transeuropinio tinklo keliu. Jis driekiasi nuo Klaipëdos iki Lydos (Baltarusija). Direktorius primena, jog vykstame á šiuo metu didþiausià kelio rekonstrukcijà Lietuvoje bei vienà paskutiniø rimtø uþsakymø šalyje. "Šiauliø plentas" rengiasi didþiàjà dalá veiklos perkelti á Lenkijà, kur darbo niekada nepritrûks. Èia liks tik keliø prieþiûros specialistai ir áranga.

Transeuropinë kokybë

Visureigis stabteli, kur prasideda kelio rekonstrukcijos darbø ruoþas. Þenklai èia ne tik riboja greitá ir nukreipia eismà. Didþiulis þenklas informuoja, jog vykdomi darbai finansuojami iš Europos Sàjungos struktûrinës paramos 2007–2013 metø programos lëšø. Apaèioje – uþrašas "Kuriame Lietuvos ateitá".

"Tai tiesa – ES visiškai apmoka šá projektà", - patvirtina direktorius. Vëliau jis þemëlapyje parodo, jog šis magistralinis kelias priklauso europinës reikšmës keliui Klaipëda–Palanga–Šiauliai–Panevëþys–Ukmergë–Vilnius. Lietuvoje yra dar keletas transeuropinës reikšmës keliø. Vadinasi, kelio remontai atliekami pagal ES standartus? "Ne. Visi standartai lietuviški, taèiau jie atitinka europinius", - paaiškina V. Andrejevas.

Kelià rekonstruoti planuojama baigti iki šiø metø pabaigos. Juo jau galës laisvai vaþiuoti automobiliai, taèiau ávairiausi pakelës darbai gali uþtrukti iki geguþës mënesio. Kol kas visi darbai vyksta pagal planà, kurá šiek tiek sujaukë karšèiai ir liûtys.

Ar tikrai bûtina á šá kelià tiek investuoti?

Direktorius iškart argumentuoja faktais: "Prieš remontà šiuo keliu pravaþiuodavo apie 12 300 lengvøjø automobiliø ir apie 1400 sunkveþimiø. Tai didelis srautas. Po rekonstrukcijos automobiliø gali dar padaugëti."

Ádomiausia tai, kad kelininkai á lengvøjø automobiliø skaièiø maþai kreipia dëmesio. Plaèiaraèiai traktoriai taip pat nelabai pavojingi keliui, taèiau "fûromis" vadinami sunkveþimiai kelià pjaute pjauna. Vieno sunkveþimio daroma þala prilyginama 10 tûkst. lengvøjø automobiliø. Direktorius nuogàstavo, kad per Mankiškius pasukæ sunkveþimiai greitai sugadins ten paklotà asfaltà, nes jis tokiam krûviui nepritaikytas.

Darbininkai viskà matuoja milimetro tikslumu.		"Šiauliø plento" technikos direktorius Vitalijus Andrejevas sako, jog kelio statybos darbuose verda gyvenimas.

Kelias – gyvas daiktas

Kelininkams dainos þodþiai "numegzk man, mama, kelià" sukelia šypsenà. Vilnoniø siûlø èia tikrai nepakaks, taèiau poezijos keliø statybose yra.

Šio kelio rekonstrukcija – didþiausia šiuo metu šalyje. Brangesnis buvo tik Vilniaus aplinkkelis. Taip pat šá projektà galima palyginti su Šiauliø-Bubiø keliu. Jie kainavo panašiai. Skirtumas tas, kad kelias Radviliškio link bus rekonstruotas per metus, o kelio á Bubius darbai uþtruko trejus. Taip pat skiriasi kelio kokybë. "Savivaldybë stengiasi visur sutaupyti, o ES finansuoja taip, kad viskas bûtø be priekaištø", - paaiškina V. Andrejevas.

Rekonstruojamas kelio ruoþas – pusseptinto kilometro, taèiau èia sudëta visa kelininkø fantazija. Kelyje Radviliškis–Šiauliai bus viskas, ko reikia tikram keliui: pësèiøjø ir dviraèiø takas, þiedinë sankryþa, tunelinis viadukas, apšvietimas, servisiniai keliai. Tikimasi, kad šis kelias, iki šiol "tituluojamas" kone avaringiausiu šalyje, taps saugesniu.

Kas yra servisinis kelias? Tai abiejose kelio pusëse nutiestos dar dvi kelio juostos, kurios su magistraliniu keliu nesikerta. Jomis naudosis ûkininkai ir kitos transporto priemonës, kurioms "ášokti" á transeuropiná kelià nëra bûtina. Taip bus nuo kelio nukreipta nemaþai sunkios technikos.

Direktorius pamoja ranka á kairæ: "Štai mûsø smëlio karjeras. Iš èia imame smëlá. Skalda atkeliauja iš Pakruojo rajono Petrašiûnø arba Klovainiø karjerø. Daug kitø keliams reikalingø medþiagø pagaminta Lietuvoje."

Stabtelime prie didþiulio metalinio tunelio. Kuris netrukus bus visas "pakištas" po keliu. Galinga konstrukcija pasitarnaus saugumui kelyje. Visi išvaþiuojantys iš Šniûraièiø kaimo ir norintys pasukti á Radvilišká turës pravaþiuoti šiuo tuneliu ir ásilieti á automobiliø srautà.

Èia pat sukrautos didþiulës medinës konstrukcijos. Jø vidus pripildytas minkštos medþiagos, kuri gerai sugeria triukšmà. "Tai apsauginë sienelë nuo triukšmo. Ties Šniûraièiais palei kelià jau statoma ši konstrukcija. Keliu riedanèiø sunkveþimiø keliamas triukšmas gyventojus vargins gerokai maþiau", - pasakoja direktorius.

Sienelei árengti jau išgræþti græþiniai, á kuriuos leidþiama erdvinë armatûra, pripilama betono. Tvirtas pamatas reikalingas, nes vëjas tokio dydþio sienà stums tarsi laivo bures. Sienelë galëjo bûti ir iš metaliniø konstrukcijø, taèiau architektai nusprendë, kad ji turi bûti artima gamtai.

Gofruoto plieno tunelis ties Šniûraièiais greitai atsidurs po keliu.		Visø kelio darbø vertë - 60 milijonø litø.

Saugumas - svarbiausia

Sustojame prie posûkio á Šniûraièius. Èia iš gelþbetonio blokø iš metalo konstrukcijø jau pastatyta poþeminë pësèiøjø perëja. Meistrai kruopšèiai matuoja nuolydþius. Rengiamasi perëjà uþkloti keliu.

Saugaus eismo priemone galima laikyti ir paèià kelio dangà, kurià sudaro trys asfaltbetonio sluoksniai. Nemaþai sluoksniø dar yra po paèia danga. Kokybiška asfaltbetonio danga yra elastinga. Pravaþiavus ji šiek tiek deformuojasi, taèiau atsistato á vietà. Kai sunkveþimiø srautas bûna per didelis, asfaltbetonio danga "pavargsta" ir deformuojasi negráþtamai. Dël didëjanèiø srautø Lietuvoje jau pradedama kalbëti apie betoninius kelius. Jie geresni uþ áprastà asfaltà, taèiau maþai kas moka já kokybiškai pakloti. Išgriauti toká kelià bûtø nemaþai vargo. Direktorius priminë, kad Lietuvoje yra tik vienas betoninis kelias, nekokybiškai nutiestas senais laikais. Iki šiol neþinoma, kà su juo daryti.

Dabar galima per dešimt minuèiø pamatyti kone visus kelio statybos etapus. Vienoje vietoje ekskavatoriai kabina gruntà – þemina bûsimo kelio lygá. Šioje vietoje anksèiau buvo kalnas. Magistralëse tai nesaugu.

Ekskavatoriai þemina kelià. Šioje vietoje jis buvo gerokai per aukštas.		Rekonstruojamo kelio ruoþas driekiasi 6,55 kilometro.

Du traktoriai atlieka maišytuvø arba atvirkštines funkcijas. Jie lëtai slenka gruntu, já iškasa ir atskiria reikiamas sudëtines dalis. Kitu atveju – nieko neatskiria, bet daugiau nei pusmetrio gylio sluoksná kruopšèiai permaišo su kalkëmis. Pastarosios gerai sugeria drëgmæ. Sausas kelias – patikimas. Direktorius pasipiktinæs parodo pirštu akivaizdø "brokà", kurio paprastas praeivis nepastebës: "Kaþkas uþvaþiavo ant paruošto grunto. Provëþose ëmë kauptis vanduo. Ši vieta dþius ilgiau. Sulëtës darbai."

Skiriamojoje magistralinio kelio juostoje sumontuoti drenaþo árenginiai, kurie neleis vandeniui kauptis ant kelio ar pylimo. Vienas kelio darbininkas su kastuvu pripaþásta, kad lietus jau pridarë nemaþai eibiø. Kruopšèiai supilta kelio sankasa per liûtis buvo išgrauþta vandens upeliø. Tenka viskà vël sukelti ant kelio pylimo.

Abiejose kelio pusëse bus árengta metalinë tvorelë. Sprogus padangai ar nesuvaldþius automobilio, skristi nuo kelio jau neteks. Visi išvaþiavimai iš kelio árengti taip, kad netrukdytø toliau vaþiuojantiems automobiliams.

Šis kelias turës pirmàjá Lietuvoje "turbo" þiedà. Tai toks pat kelio þiedas, tik gerokai didesnis. Á kelià ásukantys vairuotojai galës tai padaryti nesustodami, o keliu riedantiems reikës tik truputá pristabdyti.

Didelë kelio dalis bus apšviesta taip pat, kaip kelias pro Radvilišká.

Kelio rekonstrukcijà 100 procentø finansuoja ES struktûriniai fondai. Autoriaus nuotr.

Privatininkai stengiasi pasipelnyti

Kelyje vyksta darbas, verda teismai, nenuspëjamai keièiasi situacija. Maþa to, jog á darbà kasdien ateina asmenybës, dirba sudëtinga technika. Dar neþinia, kokius þemës sluoksnius atkas traktoriai. Juodþemis – visiškai nereikalingas keliams. Tai augalinës kilmës sluoksniai, kurie visai nelaiko kelio. Bekasant paaiškëja, kad po keliu turës tekëti upelis ar šaltinis.

Dar galima pamatyti akivaizdþios kovos apraiškas tarp kelininkø ir privaèios þemës savininkø. "Bylinëjamës teismuose. Privaèios þemës savininkai nesistengia suprasti, kad kelias reikalingas visiems. Vos tik imama tartis, šie savininkai pradeda garsiai šaukti, jog norëjo šalia kelio plëtoti verslà. Dabar viskas þlugo – prašom kompensuoti", - pasakoja V. Andrejevas ir parodo ant kalno sukrautus statybinius blokus. Ant jø uþrašyta "neparduodama".

Kaip sprendþiami tokie konfliktai? Teismas nustato, kokia suma þemei ir padarytiems nuostoliams išpirkti bûtø protingiausia.

Darbas tokiuose objektuose reikalauja nuolat siekti naujausiø þiniø. V. Andrejevas apgailestauja, kad ne visi darbø vadovai ir patys darbininkai tai supranta. Daþnai dirba aklai, "ásikandæ" senø metodø. Vienos srities specialistai daþnai nieko neišmano apie kitø kelio darbuotojø veiklà. Kartais verta kelininkams pasidomëti tiltø statyba ir atvirkšèiai.

Darbas kelyje sustyguotas taip, kad automobiliai èia visada gali vaþiuoti. Taèiau ne visi tai daro protingai. Vienas mersedesas kaktomuša trenkësi á kelyje dirbanèio sunkveþimio galà. Dþiugina tai, kad sàmoningø ir kultûringø vairuotojø tik daugëja.

Joniškëlis (Pasvalio raj.) ir jo dvaras legendomis apipintas labiau nei Lochneso eþero pabaisa ar Gedimino pilis. Norite pamatyti grafo Karpio vaiduoklá? Uþsukite á Joniškëlio dvaro parkà per audrà.

Dvaro rûmuose ásikûrusi Lietuvos þemdirbystës bandymø stotis.

"Siaurukas" - iš jo liko tik paminklas, nors buvo didþiausias mazgas Lietuvoje.

Johaniškëlis

Johaniškëlis – taip buvo vadinamas Joniškëlis pagal dvarininko Karpio uþgaidà. Mat jo pirmoji þmona buvo Johana. Bet apie viskà – nuo pradþiø.

Istorikas Viktoras Stanislovaitis, dirbantis Joniškëlio istorijos muziejuje, pirmiausia parodo naujàjá muziejø, kuriame gausu senoviniø prietaisø ir rakandø. Sienos nukabinëtos šimtametëmis nuotraukomis. Muziejuje yra net spaudos draudimo metus menanèiø knygø. Jos sukapotos, taèiau nesudegintos - kaþkam jø pagailo.

Joniškëlis buvo kaimas ir vadinosi Janiškiais. Tai buvo Švobiškio dvarininko Martyno Švobos nuosavybë. Jau 1606 m. Švobiškis buvo miestelis ir turëjo savo baþnyèià. Martynui Švobai priëmus kalvinizmà, katalikø šventovë buvo paversta reformatø baþnyèia.

Netrukus uþ keturiø kilometrø nuo Švobiškio buvo pastatyta katalikø baþnyèia.

Sudegus senajai baþnyèiai, tuometis Karpiø šeimos atstovas 1792 metais pastatë mûrinæ Švè. Trejybës parapijos baþnyèià.

Baþnyèia, anot pasakojimø, iškilo po labai lietingø metø. Paskendo visas derlius. Karpis ádarbino visus Joniškëlio vyrus. Mokëjo jiems algà, o šie statë baþnyèià. Nuo plytinës plytos buvo perduodamos iš rankø á rankas.

Štai jums ir pirmoji legenda - kaþkur Italijoje, iš kur save kildina Karpiai, stovi tokia pat baþnyèia. Tiesa tai ar melas, taèiau šis pastatas gana skoningas. Prie legendø bûtø galima priskirti ir itališkà Karpiø kilmæ.

Kruvinos legendos

Dar viena legenda paaiškina, kodël baþnyèios pastatas yra karsto formos. Sakoma, jog Karpis nuþudë savo brolá. Nelaimëlis visà laikà kankino savo þudikà sapnuose. Kaþkas dvarininkui patarë pastatyti baþnyèià. Svarbiausia, kad ji matytøsi per miegamojo langà. Kai kurie seni þmonës prisimena, kad netoli altoriaus aukštai kabojo karstas. Jie kalbëjo, kad ten buvo laikomi nuþudytojo brolio palaikai.

Joniškëlio parkas - unikalus kraštovaizdþio kûrinys. Vienur jis angliškai padrikas, kitur - tvarkingos prancûziškos simetrijos. Faktas - Karpiai skoningai tvarkë ne tik pastatus, bet ir parkà.

Dar viena legenda byloja, kad èia niekaip neprigijo medþiai. Kaþkoks miestelio keistuolis, anuometis ezoterikas Pšibilskis pasakë, kad reikia nuþudyti devynis kûdikius berniukus bei devynias nekaltas mergaites ir jø krauju palaistyti bûsimo parko þemæ. Karpis taip ir padarë - medþiai prigijo ir suvešëjo. Ten, kur liejosi berniukø kraujas - àþuolai stojo, kur mergaièiø - liepos suþaliavo.

Taèiau Karpiui neatleido nuþudytø vaikø tëvai. Jie prakeikë dvarininkà ir jo sielà blaškytis po parkà tol, kol jame þaliuos àþuolai. Sakoma, kad þaibuojant àþuolø vainikuose galima matyti Karpio veidà, maldaujantá, kad þaibas trenktø - sudegintø àþuolus. Tik tuomet jis gaus ramybæ.

"Aš pats du kartus maèiau. Treèiàkart nenorëèiau", - gudriai šypteli V. Stanislovaitis.

Parke ne tik àþuolai ir liepos auga - èia galima suskaièiuoti apie 120 skirtingø rûšiø medþiø.

Dvaro pastatai

Joniškëlio dvaras ir pats miestelis nuo XVIII amþiaus vidurio priklausë Karpiø giminei. Karpiai Joniškëlyje ásikûrë 1723 m., kai Povilas Karpis nusipirko dvarà iš Aleksandro Puzino.

Viktoras Stanislovaitis, gudriai šyptelëjes, sako, jog pats yra matæs dvarininko Karpio vaiduoklá.

Karvidës.

Dvaro istorija ir paties miestelio ekonominis pakilimas prasidëjo po to, kai dvarininkai paprašë tuometës valdþios leisti rengti turgus ir taip pagerinti ekonominæ situacijà. 1736 m. birþelio 30 d. karalius Augustas suteikë Karpiams teisæ ákurti miestelá ir rengti turgus bei tris metines muges.

1763 metais kilo gaisras, sunaikinæs visus dvaro medinius pastatus. Netrukus vietoj stojo mûriniai rûmai, rytinë oficina bei svirnas. XIX amþiuje buvo pastatytas centriniø rûmø priestatas, sveèiø namas arba vakarinë oficina, oranþerija, arklidë-þirgynas, veþiminë. 1871 metais pastatyta karvidë. Jos statybos metus galima išvysti vëjarodëje, besisukiojanèioje virš karvidþiø.

Dvaro rûmai - tai du ne vienu metu statyti korpusai. Naujieji rûmai stovi á pietvakarius nuo pagrindiniø senesniø rûmø. Pagrindiniuose klasicistinio stiliaus rûmuose dabar ásikûrusi Lietuvos þemdirbystës instituto bandymø stotis. Rûmuose yra dvaro ir bandymø stoties kûrimo istorijos ekspozicija. To paties pastato rûsyje ásikûræs ir Joniškëlio krašto muziejus, kuriam vadovauja V. Stanislovaitis.

Paþanga

Kita Joniškëlio istorijos dalis panaši á legendà, taèiau èia nëra në lašo prasimanymo. Paskutinis tikras Karpiø dinastijos atstovas Ignacas Karpis Joniškëliui nusipelnë daugiausia. Jis buvo išsilavinæs ir daug keliavæs þmogus. Paveldëjo visà tëvø turtà, taèiau likimas rëþë skausmingai – Ignacas sirgo neþinoma liga. Gydësi pas geriausius gydytojus, taèiau niekas jam negalëjo padëti. Mirë bûdamas vos 28-eriø, taèiau prieš tai spëjo parašyti testamentà.

Karpis atleido nuo baudþiavos visus jam pavaldþius þmones. Jis þinojo, kad varu verèiamas þmogus dirba gerokai prasèiau. Testamentu paliko 400 tûkst. auksiniø rubliø mokyklai ir ligoninei statyti. Keisèiausia, kad administruoti palikimà ir vykdyti jo valià parinktas ne vietinis klebonas, o Vilniaus universitetas. Taip atsirado kone pirmoji Lietuvoje ar net pasaulyje universitetinë ligoninë ir universitetinë mokykla. Pastarojoje buvo mokoma þemës ûkio gudrybiø.

Joniškëlio dvaras šiaurinëje Lietuvos dalyje buvo svarbus ávairiais laikotarpiais. Sparèiai kylanèio miesto ambicijos prilygo Niujorkui. Èia ákurtas geleþinkelis. Darbams vadovavo þmogus, kuris geriausiai iš visø joniškëlieèiø išmanë traukinius, nes buvo dirbæs tikroje stotyje lagaminø nešiotoju. Nepaisant to, Joniškëlyje buvo didþiausias siaurojo geleþinkelio mazgas Lietuvoje.

Vëliau statyti rûmai. Juos planuojama restauruoti.

"Mirties batalionas"

Nenuostabu, kad Joniškëlis, bûdamas rajono centru, turëjo ambicijø tapti net atskira respublika. Tokia jis pasiskelbë po to, kai sukûrë savo kariuomenæ.

1918 metais kovose su bolševikais puikiai pasirodë Joniškëlio kovotojai. Paslaptingai susibûrë nemaþa kuopa - 850 vyrø. Ši paslaptis apipinta legendomis. Bolševikø valdþia draudë þmonëms burtis i didesnius sambûrius, taèiau... vestuviø juk niekas neuþdraus!

Joniškëlyje tuomet nebuvo në vieno savaitgalio be laidotuviø ar vestuviø. Nesvarbu, kad jaunoji vis ta pati, o karste visai ne kûnas, o krûva šautuvø. Beje, klebonas laikësi ypatingos dietos, nuo kurios labai keitësi jo apimtys. Išvyksta klebonas á Šiaulius plonytis. Vos kelioms dienoms. O gráþta visas nusipenëjæs. Joniškëlyje, ištraukæs iš sutanos kelis šautuvus ir tuzinà granatø, "sulieknëja".

Vienà dienà paèiame Joniškëlio centre iškilo juoda vëliava su kaukole ir sukryþiuotais kaulais bei uþrašas – Joniškëlio mirties batalionas. A. Stapulionio vadovaujamame štabe buvo per 20 karininkø. 1919 metø balandá šis batalionas gynë apie 70 kilometrø ilgio fronto linijà – nuo Latvijos sienos iki Bernatoniø kaimo prie Panevëþio. Vëliau šis Joniškëlio batalionas buvo prijungtas prie reguliarios Lietuvos kariuomenës.

Rièardas JAKUTIS

Šeštadiená baigësi aštuntà kartà "Laiptø galerijos" organizuojamo tarptautinio menø festivalio "Šiauliø Monmartro Respublika" renginiai.

Penktadiená, rugpjûèio 6 dienà, gausus operos gerbëjø bûrys susirinko á Šv. Jurgio baþnyèià, kurioje koncertavo Kristina Zmailaitë ir Edmundas Seilius. Savo pasirodymu pora suþavëjo klausytojus. Stiprûs, reto ryškumo balsai ir puikus repertuaras në vieno nepaliko abejingo. Skambëjo ištraukos iš dviejø lietuviškø operø – V. Klovos "Pilënø" ir B. Dvariono "Dalios". Po to atlikëjai, dþiaugdamiesi, kad dalyvauja "Monmartro" festivalyje, visus uþbûrë prancûzø muzikos kerais. Dainininkø šeima padainavo Jules Massenet, Henri Duparco ásimylëjusiø þmoniø nuotaikas atskleidþianèias romantiškas dainas bei duetus. Kûriniu "O, nesibaik niekados!" Kristina ir Edmundas, atrodo, išpaþino tiek dainø herojø, tiek savo jausmus. Šiauliuose augusi ir vidurinæ mokyklà èia baigusi Kristina Zmailaitë dþiaugësi, kad pagaliau buvo pakviesta koncertuoti savo gimtajame mieste. Marijampolietis Edmundas Seilius pašmaikštavo, jog graþø rugpjûèio 6-osios vakarà jo ryšiai su Šiauliais tapo irgi itin glaudûs, nes jis dainuoja Šiauliø Šv. Jurgio baþnyèioje, o Marijampolës herbe kaip tik pavaizduotas šis šventasis.

Dvi dienas "Šiauliø Monmartro Respublikos" dailininkai kûrë P. Bugailiškio sode.		Kristinos Zmailaitës ir Edmundo Seiliaus balsai visus suþavëjo.

Graþiai šiame koncerte ásipynë Šiauliø dramos teatro aktoriaus Sigito Jakubausko skaitomos A. Nykos-Niliûno eilës.

Šeštadiená, rugpjûèio 7 dienà, "Šiauliø Monmartro Respublika" persikëlë á miesto bulvarà. Dvi dienas kûræ prie "Laiptø galerijos" esanèiame P. Bugailiškio sode, dailininkai tà dienà ásikûrë prie P. Višinskio paminklo ir Eugenijos Jankutës namo antrajame aukšte. Festivalis bulvare prasidëjo raiteliø rûbø kolekcijos "Þirgø šokis" (Kurtuvënø regioninio parko þirgai) pristatymu, kuris vyko Tilþës ir Þemaitës gatviø atkarpoje. Bulvare praeiviai apþiûrinëjo gyvàsias skulptûras, nepraëjo nestabtelëjæ "blusø" turguje, stebëjo mimø pasirodymus, klausësi praþygiuojanèiø 1-osios vaikø muzikos mokyklos bûgnininkø programos "Kitas ritmas". Šalia Dvaro gatvës vyko akcija-projektas "Himnas këdei" (visi stebëjosi, kokiø tik këdþiø besama). Prie Didþdvario gimnazijos ypaè daug þiûrovø ir klientø sulaukë vizaþistas, tarptautiniø konkursø nugalëtojas Martynas Šalkauskas, èia pat rodantis savo meistriškumà, o drabuþiø dizaineris Modestas Navickas pateikë programà "Pësèiøjø bulvaro mados namai". Poezijos mëgëjai prie "Þiburio" knygyno buvo pakviesti á prancûzø poetø eiliø popietæ, kurià pateikë Šiauliø dramos teatro aktorius Eduardas Pauliukonis ir jaunieji estrados teatro aktoriai. Visø renginiø net neišvardysi. Iš visø bulvare esanèiø kaviniø skambëjo lyrinës prancûziškos melodijos.

Vaikštinëjantys bulvare nustebo išvydæ atjojanèius þirgus ir vaþiuojanèià karietà.		Paskutinæ plenero dienà visi darbavosi bulvare. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Dailininkai sakë besijauèià lyg tikrajame Monmartre, nes þmonës prieina ir stebi, kaip gimsta kûrinys. Dailininkas Kornelijus Uþuotas panoro netgi ištapyti vienà bulvaro vitrinà. Šeimininkai neleido, net pagrasë policija. Kà darysi, o galëjo turëti lange originalø meno kûriná bei be jokiø investicijø pretenduoti á graþiausià miesto vitrinà. Kai prie "Þiburio" knygyno prancûzø poetø eiles skaitanèiai estrados teatro aktoriai ágëlë širšë, ši net nekrustelëjo, toliau skaitë it niekur nieko. Menas "Šiauliø Monmartro Respublikoje" buvo svarbiausias.

Vakare "Laiptø galerijoje" buvo atidaryta plenere kûrusiø dailininkø darbø paroda, o P. Bugailiškio sode holistinis teatras "S" (vad. Z. Vilutytë) parodë spektaklá "Þvaigþdþiø knyga". "Iki kitø metø Šiauliø "Monmartro", - vienas su kitu atsisveikino renginio dalyviai.

Rièardas JAKUTIS

Šiandien rugpjûèio 6-àjà, vakare Šv. Jurgio baþnyèioje vyks dar vienas "Laiptø galerijos" organizuojamo menø festivalio "Šiauliø Monmartro respublika" koncertas. Išgirsime tris populiarius solistus – Rafailà Karpá, Kristinà Zmailaitæ ir Edmundà Seiliø. Prieš pasirodymà Šiauliuose atlikëjai maloniai sutiko atsakyti á "Šiauliai plius" klausimus.

Rafailas Karpis operos scenoje sukûrë jau ne vienà vaidmená. Rafailo KARPIO asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien Jûs jau garsûs vokalistai, bet visada bûna pradþia. Kas buvo tas pirmasis þmogus, ávertinæs Jûsø balsà ir galimybes? Kas Jums, siekiantiems balso tobulumo, yra davæs daugiausia?

R. Karpis: Mano muzikinis kelias prasidëjo berniukø ir jaunuoliø chore "Àþuoliukas", kuriame dainavau nuo maþens. Dar prieš balso mutacijà turëjau puikià vokalo pedagogæ Marijà Bederfaitæ, kuri išmokë puoselëti savo balsà. "Àþuoliuke" lankiau Algirdo Januto dainavimo pamokas, bûtent po darbo su šiuo aukšèiausio lygio menininku bei pedagogu nusprendþiau studijuoti vokalà Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje likimas man padovanojo galimybæ mokytis pas vienà ryškiausiø mûsø dienø Lietuvos operos dainininkø – Virgilijø Noreikà, kuris išugdë mane kaip dainininkà.

Kristina Zmailaitë: Pirmoji dainavimo mokytoja buvo Rima Gumuliauskienë. Ji yra tas þmogus, kuris nulëmë mano ateitá pasirenkant profesijà. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mokiausi pas prof. Reginà Maciûtæ, tada ir prasidëjo tikrasis vokalo paieškø etapas. Studijos Vokietijoje pas prof. Woldemar’à Wild’à atvërë vokieèiø muzikos klodus. Vëliau galimybë mokytis JAV man suteikë pasitikëjimo savimi. Prof. Barbara Hill Moor tiksliai nusakë mano balso tipà, patvirtino mano dvejones dël repertuaro. O paskutiná taškà padëjo Paryþiuje prof. Peggy Bouveret, kuri man suteikë daugiausia þiniø apie vokalo technikà. Buvo iš tiesø nerealu. Esu laiminga, kad turëjau tokiø galimybiø.

Edmundas Seilius: Pirmoji dainavimo mokytoja buvo Danutë Šurmaitienë. Ilgos repeticijos ir mëgavimasis muzika uþkrëtë mane nepataisomai. Vëlesnës studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas ávairius dëstytojus suteikë gana margà poþiûrá á dainavimà. Tai buvo akstinas plësti þinias ir toliau. To pasekmë buvo ávairûs meistriškumo kursai ir studijos uþsienyje. Didþiausià balso technikos ir interpretacijos postûmá man turëjo pasaulyje vyraujanèios JAV ir Italijos vokalo mokyklos. Paskutinis profesorius, prisidëjæs prie balso technikos, buvo Micheal Paul.

Ar pasitaiko koncertø, kai susirenka publika, kuri ateina ne mëgautis iš tiesø aukštos klasës Jûsø galimybëmis, o todël, kad tai - mados reikalas? Ar Jûs tai jauèiate?

R. Karpis: Koncertø metu daþniausiai màstau apie kûrinio interpretacijà, apie publikos nusiteikimà, retai kada lieka laiko pagalvoti. Mano manymu, profesionaliai kokybiškai bei nuoširdþiai atliktas kûrinys nepaliks abejingo në vieno klausytojo. O mada bei jos tendencijos aktualios daugeliui menininkø.

K. Zmailaitë: Noriu tikëti, kad per prievartà á koncertus nevaikšèiojama, be to, kartais þmonëms norisi parodyti, kad yra puikios muzikos, ne vien tik ta, kurià jie anksèiau girdëjo. Nepasakyèiau, kad mûsø profesija yra madinga, bet aš jà be galo myliu. Manau, atsirado daugiau þmoniø, kurie yra pamilæ operø arijas ir klasikines dainas visai ne dël mados.

E. Seilius: Á koncertus ateina tie, kurie nori mûsø pasiklausyti. Suprantama, gali ateiti þmoniø, kurie laukia kaþkokiø populiariø kûriniø, ypaè skambëjusiø televizijos ekrane, taèiau prieš einant á koncertà siûlyèiau paskaityti jo programà atidþiau. Neþinau, ar tai mada, bet tikrai jauèiame didesná susidomëjimà rimtàja ir gyvai atliekama muzika. Puiku, kad daugëja þmoniø, kuriems atsibodo klausytis koncerte garsiai grojamos kompaktinës plokštelës. Nesivaikau madø muzikoje. Man yra trys muzikos rûšys: gera, blogai atliekama gera ir tikrai bloga muzika. Jauèiu pareigà, bûdamas profesionalas, ištaisyti padarytas blogø muzikø klaidas ir parodyti, koks turtingas ir didelis yra geros muzikos sàrašas.

Kristina Zmailaitë ir Edmundas Seilius ir scenoje, ir gyvenime visada drauge. Edmundo SEILIAUS asmeninio archyvo nuotr.

Nuolat esate dëmesio centre, Jûsø gyvenimas - spalvingas. Tik jau nesakykite, kad ne. Kokiø spalvø jame daugiau? Ar lengva ir malonu bûti populiariam?

R. Karpis: Nesakyèiau, jog esu dëmesio centre. Suprantu, jog esu þinomas, nes mano specialybë tiesiogiai su tuo susijusi, taèiau kad bûèiau nuolat dëmesio centre... Manau, jog ne visai taip. Savo asmeniniu gyvenimu esu tikrai patenkintas, jame daug visko: skirtingø spalvø, atspalviø, potëpiø. Populiariu bûti ir malonu, ir tuo pat metu gana sudëtinga, nes populiarumas yra didþiulë atsakomybë. Bûti vien populiariu neuþtenka. Dabar Lietuvoje, deja, yra daug populiariø, taèiau neprofesionaliø atlikëjø, kurie yra populiarûs vien dël jiems sukurto ávaizdþio, bet ne dël vokaliniø ar muzikiniø gebëjimø. Manau, jog svarbiau bûti ne populiariam, o profesionaliam. Tik su profesionalumu ateina tikrasis populiarumas, kuris ir paèiam atlikëjui kelia satisfakcijà.

K. Zmailaitë: Spalvas þmogus susikuria pats. Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Mes laimingi, turime tai, kas svarbiausia - vienas kità (Kristina Zmailaitë ir Edmundas Seilius yra šeima – aut. past.), o šiaip gyvenime viskas pasiekiama, tereikia kantrybës ir be galo daug darbo ádëti.

E. Seilius: Neþinau, kaip dël spalvø, bet sàskambiø mûsø gyvenime tikrai daug ávairiø stiliø. Populiarumo nesivaikome, taèiau labai malonu, kad á mûsø triûsà atkreiptas dëmesys. Dabar turime vis didesnius ásipareigojimus nenuvilti savo klausytojø ir atskleisti jiems vis naujesnius muzikos klodus.

Jûsø dienotvarkë daþnai bûna labai intensyvi. Tam juk reikia didþiuliø vidiniø ištekliø. Kaip atgaunate jëgas? Ar turite laisvalaikio, ištikimø draugø, su kuriais norisi bendrauti?

R. Karpis: Dienotvarkë išties daþnai bûna labai átempta, ypaè naujø spektakliø pastatymø metu. Laisvalaikio lieka nedaug, todël stengiuosi já praleisti turiningai. Mëgstu keliauti, skaityti. Dar nuo mokyklos laikø išsaugojome labai glaudþius ryšius su bendraklasiais, vertinu gerø draugø kompanijà ir dþiaugiuosi jà turás.

K. Zmailaitë: Gerai išsimiegam, skaniai pavalgom ir stengiamës pabûti tyloje.

E. Seilius: Geriausias poilsis - tai tyla ir gamta. Stengiamës kiek ámanoma daþniau pabûti su artimaisiais, nes laiko trûkumas daþnai mums nesuteikia tokios laimës.

Rièardas JAKUTIS

"Laiptø galerijos" organizuojamas menø festivalis "Šiauliø Monmartro Respublika" rugpjûèio 5 d. vakarà persikels á Šv. Jurgio baþnyèià, kurioje vyks Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas.

Iš kairës: Artûras Šilalë (II smuikas), Augustinas Vasiliauskas (violonèelë), Audronë Vainiûnaitë (I smuikas), Girdutis Jakaitis (altas). Valstybinio Vilniaus kvarteto archyvo nuotr.

Šis kolektyvas Šiauliuose ne kartà koncertavo, taèiau kiekvienas jo pasirodymas klausytojus maloniai stebina, nes kaskart miestelënai supaþindinami su naujais kûriniais.

Šiemet gal ir ne apvalus, bet vis tiek Valstybinio Vilniaus kvarteto jubiliejus, mat kolektyvo debiutas ávyko 1965 m. Po trejø metø, kvarteto nariams baigus Maskvos konservatorijos aspirantûrà ir staþuotæ Budapešte, prasidëjo intensyvi veikla. 1972 m. ansamblis laimëjo aukšèiausià kvartetø konkurso Ljeþe (Belgija) apdovanojimà, 1973 m. kolektyvui buvo suteiktas Vilniaus kvarteto vardas. 1979 m. kvartetui paskirta Valstybinë premija, 2002 m. jis pelnë Lietuviø fondo kultûrinæ muzikinæ dr. Antano Razmos premijà (JAV), o 2004 m. - Lietuvos nacionalinæ kultûros ir meno premijà.

Kvartetas apkeliavo per 50 pasaulio šaliø, kasmet surengia 80 ir daugiau koncertø. Didþiuliame beveik 500 kûriniø kvarteto atliekamø kûriniø repertuare - visi 83 J. Haydno kvartetai, visi L. van Beethoveno kvartetai, koncertø ciklai "Europos Sàjungos šaliø kamerinës muzikos vakarai", "Naujøjø Europos Sàjungos šaliø kamerinë muzika".

Koncerto išvakarëse kalbamës su kvarteto senbuviu violonèelininku Augustinu Vasiliausku.

- Valstybinis Vilniaus kvartetas nuþengë jau ilgà kûrybiná kelià. Gal galima šá kelià skirstyti etapais, kokie ryškiausi kvarteto kûrybinës veiklos momentai? Ar kolektyvo nariai pasiskirstæ darbais?

- Be abejo, 45-eri metai - ilgas laiko tarpas, bet kaþkokiø etapø išskirti negalëèiau. Tiesiog kiekvieni metai, kiekvienas sezonas paþymëtas ádomia ir intensyvia veikla bei naujoviø ieškojimais. Visi 45-eri kûrybos metai reikšmingi ir galime pasidþiaugti, kad kvartetà lydi sëkmë.

Didþiausias kvarteto atspirties taškas - pergalë pasaulinio garso kvartetø konkurse Ljeþe 1972 m. Kiek prakaito išliejome, kol ten patekome, mat pirmiausia reikëjo laimëti konkursà sovietinëje imperijoje, nes tuomet tik šie vartai tebuvo galimybë išvykti á Vakarø pasaulá. Dabartiniai atlikëjai, vaþinëjantys po ávairiausius konkursus ir nesunkiai ten patenkantys, vargu ar supras anuos laikus. O ir gerai, nes kam šito reikia.

Sveikintina kiekvieno kvarteto nario iniciatyva, kiekvienas dirbame dël kvarteto. Kvartetas nëra tik repeticijos ar koncertai. Kvartetas – gyvenimo bûdas vardan didþiojo meno.

- Visi pastebi, jog kvartetas pasirenka ádomias programas. Štai ir šá kartà Šiauliuose klausytojø laukia mieli kûriniai – Kristinos Vasiliauskaitës "Trys lietuviø liaudies dainos styginiø kvartetui", L. van Beethoveno ir R. Schumano kvartetai. Kolektyvas propaguoja ir garsina lietuviškà muzikà, atlieka garsiausius pasaulio kûrinius. Kaip sugebate išlaikyti aukštà atlikimo lygá savo krašto koncertø salëse ir uþsienio šalyse?

- Koncertines programas padiktuoja gyvenimas: kompozitoriø jubiliejai, lietuviø kompozitoriai parašo naujø kûriniø, skambina uþsienieèiai ir, þinodami mûsø kvarteto muzikavimà, prašo atlikti jø kûrinius. Pasirinkimas begalinis. O kiek daug kûriniø dar nesugrota. Kiekvienà dienà repetuojame, kvarteto darbas nematuojamas valandomis. Yra tekæ repetuoti ir vidury nakties. Visada turime bûti pasiruošæ groti ir gerai groti.

- Ar skiriasi ávairiø šaliø klausytojai? Kokie jie Lietuvoje? Kà galëtume pasakyti apie Šiauliø publikà, nes mûsø mieste ne kartà koncertavote?

- Publikos neskirstome. Vis tik sunkiausia groti lietuviams. Lietuvis lietuviui atlikëjui didþiausias kritikas. Kas kita á Lietuvà atvykusiems uþsienio muzikantams. O uþsienyje, atrodo, kiekvienas klausytojas tau nori padëti. Tiesa, publika ir Lietuvoje išprususi. Kai daug masinës kultûros, rimtam menui sunkiau. Þmonës á mûsø koncertus ateina, o kiek jø dar ateitø, jei mus reklamuotø taip, kaip reklamuojamas koks popsinis šlamštas.

Publika priklauso ir nuo organizatoriø. Antrà kartà dalyvausime festivalyje "Šiauliø Monmartro respublika" ir þinome, kad mums èia bus gera. Nuostabu, kad mieste yra toks festivalis, kuriame susilieja dailë, poezija, muzika. Ypaè malonu á Šiaulius atvykti mûsø kvarteto sielai Audronei Vainiûnaitei, nes tai jos gimtasis miestas. Bet ir mes visi trys vyriškiai mylime Jûsø miestà.

Irena BUDRIENË

Rugpjûèio 4–7 dienomis jau aštuntà kartà mûsø mieste šurmuliuos "Laiptø galerijos" organizuojami "Monmartro Respublikos" renginiai. Pasak galerijos direktorës Janinos Ališauskienës, miestà apglëbs vakarietiška tradicija – festivalio veiksmas vyks ramiau ir subtiliau, o visose bulvaro kavinëse skambës šansonetës.

Festivalio iniciatorë Janina Ališauskienë þada graþø reginá.

Prancûziškø meilës dainø árašø Šiauliø bulvaro kavinëms parûpino renginio organizatoriai. Pastarieji uþsibrëþë nemaþà tikslà – negaudami jokio finansavimo net keletà dienø mieste skleisti europietiškos kultûros bendravimo ir tolerancijos dvasià. "Stengsimës kaip ámanydami, manau, viskas pavyks sklandþiai", – viliasi direktorë.

Šiauliuose to dar nebuvo

Renginiø maratonas prasidës rugpjûèio 4 d. 18 val. teatralizuotu festivalio atidarymu galerijos sode. Paèioje galerijoje bus pristatyta paroda "Lietuvos aukso fondas", apie kurià J. Ališauskienë sako: "To dar Šiauliuose nëra buvæ". Ekspozicijoje bus galima išvysti geriausius XIX a. pabaigos ir XX a. pradþios lietuviø dailininkø darbus. Susirinkusiesiems dainuos Nacionalinio dramos teatro aktorë Rasa Rapalytë.

Nuo koncertø baþnyèioje iki mojavimo dalgiu

Koncertai Šv. Jurgio baþnyèioje šiaulieèiams nëra naujiena, taèiau skambësiantys šio festivalio metu išties bus solidûs ir pamalonins net išrankiausio klausytojo ausá. Rugpjûèio 5 d., 18 val., èia koncertuos Vilniaus Valstybinis styginiø kvartetas, o rugpjûèio 6-àjà dainuos Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitë ir Rafailas Karpis.

Kûrybinës "Šiauliø Monmartro Respublikos" dirbtuvës suburs 25 dailininkus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Tarp menininkø bus ir nemaþai šiaulieèiø. Popietëmis P. Bugailiškio sode dailininkai kurs darbus, kuriuos galerijoje pristatys festivalio uþdarymo dienà – rugpjûèio 7-àjà. Uþdarymà vainikuos holistinio judëjimo teatro "S" vaizdo projekcija "Þvaigþdþiø knyga", kartu su judesiais demonstruojama galerijos sode.

Beje, menininkai ne tik kurs, bet ir turës iš peties padirbëti mosuodami dalgiu. Organizatoriai sumanë nušienauti dalá senojo parko, kad šiaulieèiams ir miesto sveèiams èia bûtø jaukiau. Iš nupjautos þolës bus sukurtas meninis objektas. Rugpjûèio 6-àjà nuo 7 val. su dalgiu prasidësianti akcija, J. Ališauskienës þodþiais, nëra joks priekaištas, tiesiog noras prisidëti prie graþios aplinkos kûrimo ir kvietimas tvarkytis.

JAV gyvenanèiø menininkø performansas "Giro", 2009-ieji.

Raiteliai ir blusø turgus

Nors ir ankstesniais metais buvo bandymø išsiverþti á platesnes erdves, vis dëlto šiemet pirmàkart net šešiolika festivalio renginiø bus surengta pësèiøjø bulvare. Visi jie vyks tà paèià dienà – rugpjûèio 7-àjà. Vienas áspûdingiausiø – raiteliø rûbø kolekcijos "Þirgø šokis" pristatymas. Vienuoliktà valandà á bulvarà uþsukæ šiaulieèiai galës pasigroþëti ne tik Kurtuvënø regioninio parko þirgyno ristûnais, bet ir puikiais jojikais, pasidabinusiais XIX amþiaus antrosios pusës raiteliø rûbais. Šià rûbø kolekcijà ypaè palankiai ávertino archeologë Birutë Salatkienë, teigianti, kad prašmatniais drabuþiais vilkintys raiteliai ir raitelës padeda suvokti praëjusios epochos dvasià.

Mintimis nusikelti á praëjusius laikus ar net ásigyti širdþiai mielà niekutá padës ir prie "Gaidþio" veiksiantis "Blusø" turgus. Já surengti þada þinomas kolekcininkas Ermenegildas Juras.

Einanèiuosius bulvaru uþgrius áspûdþiø lavina: prie P. Višinskio paminklo veiks dailininkø kûrybinës dirbtuvës, šalia Vasario 16-osios gatvës – šiuolaikinio meno paroda, ekspozicinëje vitrinoje – fotografijos ir tapybos darbø paroda "Monmartro Respublikos veidai 2009". Meninës akcijos trauks þiûrovus prie "Þiburio" knygyno ir buvusios "Baltijos" kavinës. Smaliþiai galës skanauti prancûziško deserto "Centro šokoladinëje", norintieji pasikeisti – susišukuoti prancûziškai - prie Didþdvario gimnazijos, o trokštantieji ásiamþinti – nusifotografuoti ateljë prie Radijo ir televizijos muziejaus. O kur dar prie Dailës galerijos demonstruojamos mados, maþøjø gëlininkiø turgus, gyvos skulptûros, muzikinës grupës eitynës ir taip toliau.

Praëjusiais metais "Monmartro" lankytojai galëjo apþiûrëti Lietuvos tûkstantmeèiui skirtà Šarûno Saukos paveikslà.

Ar kultûrininkø svajonës taps tikrove?

Janina Ališauskienë sako svajojusi á bulvarà atgabenti prašmatnø fortepijonà, pakviesti juo skambinti garsø atlikëjà ir sukurti šiaulieèiams ir miesto sveèiams tikrà šventæ. Deja, dël lëšø stygiaus teko apsiriboti paprastu pianinu... Bet negi dël to nukabinsi nosá ir nustosi fantazuoti?

"Kaip nuostabu bûtø prie Talkšos suformuoti koncertinæ erdvæ, o scenà árengti tiesiog ant vandens – akustika bûtø tokia, kad net ágarsinimo nereikëtø, – vël nerimsta direktorë. Koncerto klausytis galëtume irstydamiesi valtelëmis..."

Zenonas RIPINSKIS

Rugpjûèio 4 d. 17 val. šiaulieèiai ir miesto sveèiai kvieèiami á puikø koncertà Šiauliø bulvare. Scenoje prie "Senojo dvaro" vyks festivalio "Šiauliø bulvaro vasara" renginys – draugystës koncertas. Jame dalyvaus viena ádomiausiø Vokietijos folkloro grupiø – švabø ansamblis "Frommern".

Manfredas Štingelis – vienas þymiausiø švabø kultûros tyrinëtojø ir puoselëtojø.

Kartu su sveèiais iš Vokietijos koncertuos du geriausi Šiauliø miesto kolektyvai – Šiauliø universiteto liaudiškos muzikos ansamblis "Saulë" ir Šiauliø kultûros centro "Laiptø galerija" folkloro ansamblis "Salduvë".

Nuo 20 val. "Juone pastuogëje" bus surengta smagi vakaronë, kurioje skambës ir vokieèiø, ir lietuviø liaudies muzika.

Kas yra švabai?

Daugeliui turbût kyla klausimas, kas yra švabai? Trumpai bûtø galima pasakyti, kad šiuo vardu nuo senø senovës buvo vadinamos kai kurios dabartinës Vokietijos teritorijoje gyvenusios alemanø gentys. Istorinis Švabijos regionas, neišeinantis iš dabartinës Vokietijos ribø, administraciškai sudarytas iš dviejø daliø: Badeno−Viurtembergo þemës ir Švabijos apskrities Bavarijoje. Ilgà laikà šis regionas politiškai vystësi kaip atskiras ir iš dalies sutapo su XVI a. apibrëþta Švabijos apskritimi, Šventosios Romos imperijos administraciniu vienetu.

Švabijos lingvistiniam regionui be Vokietijos teritorijoje esanèios Badeno-Viurtenbergo þemës ir Švabijos apskrities taip pat priklauso Forarlbergo þemë Austrijoje, dabartinis Lichtenšteinas, vokiškoji Šveicarijos dalis ir dabartinës Prancûzijos Elzaso regionas. Èia kalbama alemanø tarme.

Manfredas Štingelis – þymiausias švabø kultûros tyrinëtojas

Be abejonës, vienas iškiliausiø ir didþiausiø švabø tradicinës kultûros puoselëtojø ir tyrinëtojø yra á Šiaulius atvykstanèio Balingeno švabø folkloro ansamblio "Frommern" ákûrëjas ir vadovas Manfredas Štingelis (Manfred Stingel). Jis visà savo gyvenimà yra pašventæs švabø muzikinës kultûros tyrinëjimams, parašæs ir išleidæs daugybæ moksliniø straipsniø ir leidiniø apie tradicinæ švabø muzikà, muzikos instrumentus, šokius, švenèiø paproèius ir kt. Jo ir ansamblio nariø iniciatyva Balingene yra atidarytas švabø kultûros centras, kuriame ákurtas unikalus švabø muzikos instrumentø muziejus.

Tarp daugybës iškiliøjø švabø asmenybiø taip pat galime paminëti kompozitoriaus V. A. Mocarto (W. A. Mozart) tëvà Lepopoldà Mocartà (L. Mozart), istorikà ir rašytojà Fridrikà Šilerá (Friedrich Schiller), netgi dabartiná Vokietijos futbolo rinktinës trenerá Joachimà Liovà (Joachim Low).

"Frommern" propaguoja švabø muzikos tradicijas

Pirmà kartà á Šiaulius atvykstanèio ansamblio programoje – tradicinë švabø muzika, dainos ir šokiai. Grupë "Frommern" ákurta 1965 m. iki šiol jai vadovaujanèio Manfredo Štingelio.

Vienas svarbiausiø ansamblio uþdaviniø – švabiškø tradicijø perdavimas vaikams ir jaunimui.

Švabø folkloro ansamblis "Frommern" - viena ádomiausiø Vokietijos folkloro grupiø. Autoriaus nuotr.

Prieš keletà metø ansamblio nariai baigë rekonstruoti du Balingeno miestelio centre esanèius senovinius namus ir árengë puikø švabø kultûros centrà su muziejumi, repeticijø sale, nedideliu viešbuèiu bei klubu, panašiu á šiaulietiškà "Juone pastuoge".

M. Štingelis sako, kad švabø liaudies kûrybos centras Balingene atsirado tik ansamblio nariø, ádëjusiø daug meilës ir pastangø, dëka. "Mûsø liaudies kûrybos centras jau tapo ir svarbia tarptautiniø susitikimø vieta. Daugiau nei 250 grupiø iš uþsienio viešëjo pas mus, nes mums labai svarbus tautø bendradarbiavimas ir jaunimo kultûriniai mainai. Ypaè tai aktualu þvelgiant á istorijà, kurià vokieèiø jaunimas kartais vertina nevienareikšmiškai. Mes dþiaugiamës galëdami aplankyti Šiaulius ir puikius liaudies tradicijas puoselëjanèius kolektyvus "Saulæ" ir "Salduvæ", kurie jau viešëjo mûsø liaudies kultûros centre, dalyvavo mûsø rengiamuose folkloro festivaliuose. Tikimës svetingo priëmimo ir Šiauliuose", – sako švabø kultûros tyrinëtojas M. Štingelis.

Naujienø portalas Etaplius.lt kartu su bendrove "Garsø pasaulio árašai" pristato specialiøjø efektø filmo "Pradþia" konkursà. Klausimus kino mëgëjai ras portale www.etaplius.lt konkursø skiltyje, o atsakymai laukiami iki rugpjûèio 4 dienos el. paštu -.

Siunèiant el. laiškà nepamirškite nurodyti "Filmo konkursui". Bûtinai nurodykite savo el. pašto adresà, telefono numerá, vardà ir pavardæ, amþiø.

Konkurso nugalëtojai paaiškës burtø keliu rugpjûèio 5-àjà. Jie bus paskelbti naujienø portalo etaplius.lt rubrikoje "Laisvalaikis". Nugalëtojai gali laimëti firminæ filmo atributikà, kvietimus á filmà dviems asmenims, Etaplius.lt dovanas.

Nugalëtojai prizus privalo atvykti atsiimti iki rugpjûèio 12 dienos á elektroniniø ryšiø paslaugø bendrovës "S plius" Marketingo skyriø, esantá Tilþës g. 74, pirmajame aukšte.

Konkurse gali dalyvauti ne jaunesni nei 16 metø asmenys. Konkurse negali dalyvauti elektroniniø ryšiø paslaugø bendrovës "S plius" darbuotojai ir jø artimieji.

Etaplius.lt informacija

Naujienø portalas Etaplius.lt paskelbë vasariškà, smagø ir pilietiškà konkursà - "Atostogauju gimtajame krašte".

Gyvybæ pulsuojanèios lelijos – ryte praþysta, vakare "uþmiega". Evos JAGMINAITËS nuotr.

Jei dar nespëjote atsiøsti nuotraukø su savo atostogø akimirkomis, pats laikas tai padaryti. Iki rugpjûèio 24 d. siøskite áamþintus graþiausius, smagiausius, išradingiausius, neátikëtinus atostogø vaizdus el. paštu konkursas@splius.lt ir galbût Jums atiteks automobilio navigacinë sistema ar kiti konkurso prizai.

Siøsdami nuotraukas nepamirškite nurodyti vardà, pavardæ, el. pašto adresà, telefonà. Padëti Jums laimëti pagrindiná prizà gali net originalus nuotraukos pavadinimas ar išradingas jos aprašymas.

Neþinote, kà nufotografuoti? Galbût esate áamþinæ ryto rasà kaime ar savo moèiutæ, laukianèià anûkø prie namø? O gal lieptelá per tvenkiná ar pajûryje smëlio pilis statanèius vaikus? O gal metø metus kompiuteryje saugote gimtojo miestelio graþiausiø kampeliø nuotraukas?

Konkurso nugalëtojà išrinks portalo Etaplius.lt lankytojai. Padëti laimëti gali draugai, artimieji ar šeimos nariai, balsuodami uþ Jûsø atsiøstà nuotraukà Etaplius.lt portale, rubrikoje "Konkursai". Nugalëtojai bus išrinkti ir paskelbti rugpjûèio 26 dienà.

Etaplius.lt informacija

Rièardas JAKUTIS

Liepos 8–13 dienomis Šiauliø "Laiptø galerijos" folkloro ansamblis "Salduvë" dalyvavo Estijoje vykusiame tarptautiniame folkloro festivalyje "Baltica 2010". Šiaulieèiø ansamblis iškovojo teisæ šiame garsiame festivalyje atstovauti Lietuvai, kai 2008 metais buvo pripaþintas geriausiu folkloro ansambliu Lietuvoje. "Salduvë" buvo vienintelis mûsø šaliai atstovavæs kolektyvas.

Šiauliø "Laiptø galerijos" folkloro ansambliui "Salduvë" buvo didelë garbë atstovauti Lietuvai tarptautiniame festivalyje "Baltica 2010". "Salduvës" ansamblio archyvo nuotr.

Tarptautinis folkloro festivalis "Baltica", kurá kuruoja Tarptautinë folkloro festivaliø organizavimo taryba prie UNESCO, rengiamas nuo 1987 metø ir vyksta trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Festivalis skiriamas pasaulio tautø tradicijø ávairovei paþinti ir reprezentuoja autentiškà folklorà, natûraliai besitæsianèias arba rekonstruotas istorines skirtingø tautø kultûros tradicijas.

Šiømeèiame festivalyje dalyvavo folkloro ansambliai iš Meksikos, Kipro, Italijos, Portugalijos, Suomijos, aišku, ir trijø Baltijos šaliø. Festivalis vyko Viljandi apskrityje, Pernu, Tartu, Talino miestuose. Estijoje "Salduvë" surengë šešis pasirodymus: Karksi-Nuia mieste, prie Karksi pilies griuvësiø, Šv. Antony kiemelyje, Tartø ir Pernø koncertinëse salëse, Talino rotušës aikštëje ir koncertø salëje, taip pat mokë lietuviø liaudies šokiø festivalio dalyvius ir þiûrovus.

"Salduvës" vadovai Violeta ir Darius Dakniai pasidþiaugë, kad šiaulieèiø kolektyvas Estijoje buvo šiltai sutiktas. Be abejo, po ramiø estø dainø ir lëtø šokiø lietuviai visus patraukë savo linksmumu ir energija. Šilti festivalio þiûrovø aplodismentai dràsiai leidþia tvirtinti, kad "Salduvë" deramai atstovavo Šiauliams ir Lietuvai bei pateisino visas á kolektyvà dëtas viltis, o festivalio šeimininkai šiaulieèiø kolektyvui liaupsiø nepagailëjo.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Jau dešimtà vasarà iš eilës Kristianstado švedø ir lietuviø bendruomenës bei tarptautinio LIONS klubo dëka gausus bûrys vaikø vasaros atostogas praleidþia pajûryje. "Neágalûs vaikai mëgsta poilsá pajûryje, taèiau daþna šeima negali suteikti vaikui šio malonumo", - sako Šiauliø vaikystës invalidø globos draugijos "Spindulëlis" pirmininkë Janina Baèanskaitë.

Kristianstado švedø ir lietuviø bendruomenës narë Laima Andersson (antra iš kairës) su Šiauliø vaikystës invalidø globos draugijos "Spindulëlis" nariais. "Spindulëlio" archyvo nuotr.

Vasaros stovykloms – 10 metø

Dešimt metø Kristianstado švedø ir lietuviø bendruomenës nariai bendrauja su ávairiomis Lietuvos kaimo mokyklomis, draugijomis, bendruomenëmis. "Mûsø bendruomenë labai didþiuojasi, galëdama vaikams padovanoti kelias nuostabias dienas stovyklauti pajûryje", - šventëje, á kurià Palangos Vlado Jurguèio pagrindinëje mokykloje buvo susirinkta pasidþiaugti gerø þmoniø gerais darbais, sakë Kristianstado švedø ir lietuviø bendruomenës narë, darbo su Lietuvoje remiamomis organizacijomis koordinatorë Laima Andersson.

Anot koordinatorës, prieš dešimtmetá jø bendruomenë buvo labai maþa ir nedràsi, taèiau visus joje susibûrusius þmones vienijo kilnus bendras tikslas – ištiesti pagalbos rankà tiems, kuriems labiausiai jos reikia. "Lankydamiesi Lietuvoje pamatëme, kad vaikø namai pagalbos nestokoja, tad nusprendëme padëti maþuose kaimeliuose gyvenantiems vaikams", - prisiminë pirmuosius pagalbos þingsnius ponia L. Andersson, dþiaugdamasi, jog bendruomenëje susibûræ labai nuoširdûs, geri þmonës. "Mes tæsime savo misijà tol, kol girdësime pagalbos šauksmà, todël mums labai svarbu þinoti, jog mûsø pagalba duoda naudos tiems, kuriems ji gyvybiškai bûtina", - paþadëjo viešnia iš Švedijos.

Ne tik poilsiavo, bet ir tobulëjo

Šventës dalyviams buvo pristatyti Kristianstado švedø ir lietuviø bendruomenës komiteto nariai, supaþindinta su jø veikla.

"Švedijoje sukurta nereikalingø daiktø atidavimo sistema. Þmonës á parduotuvëles atneša viskà, kas jiems nebereikalinga. Labdaros rûšiavimas nëra labai lengvas darbas. Vienus daiktus pakuodavome ir siøsdavome á Lietuvà, kitus sudëdavome á lentynas ir kantriai laukdavome pirkëjø, treèius tiesiog išmesdavome, - pasakojo viešnia iš Švedijos. - Pagalbos siuntiniø lietuviai sulaukdavo net aštuonis kartus per metus. Didþioji dalis labdaringos siuntos atitekdavo šiaulieèiams, kita dalis keliaudavo á Visaginà, Jurbarkà, Maþeikius bei kitus Lietuvos kampelius. Uþ parduotas prekes gauti pinigëliai skiriami labdarai."

Pirmojoje vasaros stovykloje atostogomis dþiaugësi 28 vaikai iš ávairiø Lietuvos kampeliø, taip pat ir iš Šiauliø. Šiemet vasaros poilsiui švedai pakvietë net 250 vaikø.

Nuo 2003 metø stovyklautojams rekomenduojama pasirinkti temà, skatinanèià savarankiškà veiklà, plëtojanèià saviugdos motyvacijà. 2004 metais švedø dëka pirmàkart surengta amatø mokykla, o norintiems tobulëti buvo pasiûlyta mokytis anglø kalbos. 2005 metø vasaros poilsá nuspræsta pašvæsti aplinkai bei sveikatai. "Mes ágyvendiname daug projektø, tarp kuriø ypatingà vietà uþima prevencinis kovos su prekyba þmonëmis projektas, todël 2007 metais didelá dëmesá skyrëme jaunimui mokyti, kad esant reikalui gebëtø pajusti pavojø bei þinotø, kur ieškoti pagalbos. 2008 metais kartu su lietuvaièiais pajûryje vasarojo dvi mergaitës iš Švedijos. Vaikai bendromis jëgomis sprendë itin opias aplinkosaugos problemas, - pasakoja ponia Laima Andersson. - Mes norëtume suburti kuo daugiau vaikø á vasaros stovyklas prie jûros, taèiau ágyvendinti šiuos norus darosi vis sunkiau. Gerus mûsø norus apriboja kaskart didëjantys reikalavimai, brangstanèios paslaugos, organizaciniai nesklandumai, taèiau jûsø rodomas dþiaugsmas mums yra didelë paskata eiti tolyn."

Pagalbos ranka kupina dosnumo

"Finansavimà vaikø poilsiui pajûryje gauname iš švedø. Didþiàjà lëšø dalá skyrë tarptautinis LIONS klubas, likusià - Kristianstado švedø ir lietuviø bendruomenë, - sako Šiauliø vaikystës invalidø globos draugijos "Spindulëlis" pirmininkë Janina Baèanskaitë. – Á stovyklà kartu su neágaliais vaikais atvyksta ir jø mamos, kadangi daugeliui vaikø reikalinga nuolatinë prieþiûra bei pagalba."

Draugijos nariai geranoriškai susitarë, kad vaikai stovykloje atostogautø ne visà pamainà, o tik kelias dienas, mat taip galës kuo daugiau vaikø pasidþiaugti atostogomis prie jûros.

Pirmà kartà Lietuvoje viešintys tarptautinio LIONS klubo atstovai dþiaugësi galëdami suteikti pagalbà neágaliems vaikams, todël savo viešnagës Lietuvoje metu paþadëjo bûtinai apsilankyti ir Šiauliø vaikystës invalidø globos draugijoje "Spindulëlis".

Savo padëkà geradariams rëmëjams vaikai išreiškë dainomis, šokiais, rankdarbiais ir net paèiø keptais pyragais, o jø vadovai sveèius švedus apdalijo garbës raštais ir išsakë jiems daug šiltø þodþiø.

Regëjimo negalæ turintis šiaulietis Lukas, jau ne vienerius metus stovyklaujantis vasaros stovykloje, dþiaugësi susipaþinæs su ávairia rankdarbiø technika, geromis gyvenimo sàlygomis, visaverèiu maitinimu. Anot jaunuolio, jûros kerintys kvapai, sielos gelmes palytëjantys jausmai, naujai išgyventi pojûèiai bei kiti atostogø malonumai ilgam suteikia jëgø, kad galëtum eiti pirmyn savo uþsibrëþto tikslo link.

Irena BUDRIENË

Šiaulietis dizaineris Vilius Puronas sako buvæs nustebintas išradingomis moksleiviø idëjomis, skirtomis gimtajam Šiauliø miestui. Bendravimo su jaunimu ir atradimo dþiaugsmà Vilius Puronas patyrë gabiausiø miesto vaikø "Tauro" vasaros stovykloje, kurià finansavo Šiauliø miesto savivaldybë. Norëdami atsidëkoti miestui uþ surengtà stovyklà, apie trisdešimt talentø – šalies ir tarptautiniø olimpiadø dalyviø – dizainerio paraginti pasiûlë tris idëjas, kurias ágyvendinus Šiauliai taptø nepamirštami.

Renginá paávairino èia pat sukurtas improvizuotas šokis.

Stovyklautojai pasiskirstë á tris grupes, iš kuriø kiekviena gavo po uþduotá. Improvizuotose kûrybinëse dirbtuvëse moksleiviai kûrë savo kolektyvines idëjas, kurias vëliau pristatë visiems stovyklautojams, èia dirbusiems pedagogams ir paèiam dizaineriui. "Mes esame dar XX amþiaus þmonës, o jaunimas priklauso labiau paþengusiam XXI–ajam. Tai, kà sugalvojo jie, mums á galvà neateitø", – ásitikinæs Vilius Puronas.

Pirmoji uþduotis skambëjo taip: "Šiaulieèiams uþ šimto metø." Moksleiviai, atlikdami šià uþduotá, pasiûlë sukurti þiedo formos seifà ir uþprogramuoti já taip, kad jis po šimto metø nustatytà dienà ir valandà išsiskleistø. Á šá þiedà–seifà reikëtø po truputá ádëti visko, kas dabar aktualu: leidþiamø laikrašèiø, naujausiø knygø, mieste veikianèiø ámoniø gaminiø, nusipelniusiø þmoniø nuotraukø ir kt. Jaunimo nuomone, seifas turëtø bûti po þeme, taèiau uþklotas stiklo platforma, kuria þmonës vaikšèiotø ir spëliotø, kas gi ten yra. Po šimto metø, kai þiedas išsiskleistø atverdamas jame paslëptà lobá, já saugoti galëtø perimti Šiauliø "Aušros" muziejus.

Spræsdami antràjà uþduotá: "Pamaèiau – Šiauliø nepamiršau", gabûs jaunuoliai sugalvojo sukurti milþiniškà dviratá, tarkim, keturiø aukštø namo dydþio. Tokiu bûdu moksleiviai siûlë dar kartà priminti atvykstantiems sveèiams, kad Šiauliai – dviraèiø miestas. Besvarstant, kur geriausia bûtø pastatyti šá milþinà, buvo nuspræsta, kad dviratis atsirastø prie Prûdelio ir kartu tarnautø kaip vandens ir ugnies fontanas. Vandens turbinos suktø jo gigantiškus ratus, iš vairo ragø trykštø vanduo, o iš dviraèio stebuliø lëktø pirotechninës ugnies þieþirbos. Kadangi toks árenginys bûtø šiek tiek pavojingas, já nuolat saugotø ten ákurtas policijos postas. Taèiau dëdës policininkai ne baustø, o miesto sveèiams dalytø atvirukus su Šiauliø panorama. Idëjos autoriø nuomone, vaizdas bûtø toks pritrenkiantis, kad já pamatæs negalëtum ištrinti iš sàmonës.

Grupë, atlikusi treèiàjà uþduotá, anot Viliaus Purono, nustebino labiausiai. Temai "Niekur nematyta, bet miela" ágyvendinti jaunimas pasiûlë sukurti Saulës mergytæ – Šaulytæ – Saulës berniuko Šauliuko draugæ. Skulptûra galëtø bûti pastatyta netoliese, gal net Prisikëlimo aikštëje (aišku, ne tokioje garbingoje vietoje, kur numatytas paminklas Prisikëlimo apygardos partizanams – aut. pastaba). Moksleiviø nuomone, ir vienos, ir kitos skulptûros pjedestalas turëtø švytëti lazeriø šviesa, o lazeriø spinduliai tarp jø vienàkart per metus susijungtø, sudarydami širdies formos hologramà. Ta ásimintina diena galëtø bûti rugsëjo 22–oji, Šiauliø miesto gimtadienis. Paklausti, kodël ne vasario 14–oji, moksleiviai buvo kategoriški: Valentino dienà švenèia visame pasaulyje, o Šiauliø gimtadiená – tik pas mus.

"Jaunimas savo idëjas miestui kûrë su didþiausiu dþiaugsmu ir malonumu, o tai, manau, yra svarbiausia. Linkiu, kad gabiø ir imliø moksleiviø kûrybinë gyslelë nenutrûktø ir tolimesniame jø gyvenime. Labiausiai bijau, kad mes, XX amþiaus þmonës, jø nestabdytume ir neištremtume á uþsiená", – sakë Vilius Puronas.

Grupës pristatë savo idëjas.		Dizainerio Viliaus Purono paraginti gabiausi vaikai siûlë idëjas, kurios neleistø pamiršti Šiauliø. Neringos BARŠAUSKINËS asmeninio archyvo nuotr.

Viktorija BARKAUSKAITË

Á birþelio 26-27 dienomis vykusias Lietuvos jaunimo dienas Panevëþyje susirinko apie 7 tûkst. jaunuoliø. Daugelis jø namo gráþo su šypsenomis ir gausybe prisiminimø, kuriais gyvens dar kelias savaites.

Á jaunimo dienas atvyko þmonës iš ávairiø Lietuvos kampeliø. Šiaulieèiai šiame renginyje taip pat buvo labai aktyvûs – uþsiregistravo apie 600 dalyviø bei apie 30 savanoriø. Sulaukta ir sveèiø iš Airijos, Ispanijos, Jungtiniø Amerikos Valstijø, Didþiosios Britanijos, Italijos bei kitø šaliø. Visi galëjo dalyvauti pamaldose, teminiuose uþsiëmimuose bei koncertuose.

Savanorë Deimantë pasakojo, jog jaunimo dienos parodë jai kità baþnyèios ir tikëjimo pusæ. Mergina domisi religijomis, taèiau nëra uoli katalikë, nes tas domëjimasis paprastai jà tik nutolindavo. "Taèiau per šias jaunimo dienas baþnyèia tarsi priartëjo, - kalbëjo ji.- Kai pamatai ir susiduri su daugybe jaunø, veikliø, graþiø ir dar tikinèiø þmoniø, supranti, jog tikëjimas yra suderinamas su visais kitais dalykais." Deimantei pritarë ir jaunimo dienø dalyvë Greta. Seniau mergina manë, jog jaunuoliai nëra labai tikintys, o religija domisi ir jà išpaþásta tik liaudiškai "davatkomis" vadinamos vyresnio amþiaus moterys. Ji pasakojo, jog pamatë, kad tikëjimas jungia visus. Merginos dþiaugësi, jog viskas buvo pritaikyta jaunimui - atsisakyta ilgø, retai kam suprantamø ir neádomiø pamokslø, kuriuos pakeitë šiuolaikiški, visiems suprantami ir nuotaikingi vienuoliø pasisakymai.

Ilgalaikë savanorë Kristina labiausiai dþiaugësi patirtu bendrystës jausmu. Kiti pakalbinti savanoriai bei dalyviai taip pat buvo suþavëti tuo dalyku. Viena dalyvë prasitarë, jog keista, kai tokia daugybë þmoniø kartu meldþiasi, taèiau tuomet pajunti tà bendrystæ. Dalyviams itin patiko šokis pagal specialiai jaunimo dienoms sukurtà himnà. Nesudëtingà šoká galëjo šokti visi.

Savanorë Deimantë kalbëjo, jog tai buvo ne tik tikëjimo, bet ir þmogiškumo bei gerumo šventë. Galëjai pasijausti vienos milþiniškos šeimos nariu. Mergina atskleidë, jog nepradës kiekvienà sekmadiená vaikšèioti á baþnyèià ar nuolatos melstis, taèiau tai buvo laikas, kai galëjai pabûti, pabendrauti su daugybe skirtingø þmoniø, susipaþinti su religija kitokiu, jaunimui suprantamu bûdu.

Tai penktosios Lietuvos jaunimo dienos. Pirmosios ávyko 1997 metais. Tai buvo piligriminis þygis á Trakus. Kalbama, jog kitos Lietuvos jaunimo dienos vyks Kaune.

2011 metais Madride (Ispanija) vyks Pasaulinës jaunimo dienos.

Viktorija BARKAUSKAITË

"Menopolis" – tai edukacinis projektas vaikams ir jaunimui, Šiauliuose organizuojamas jau ketvirtà kartà. Šiauliø dailës galerijos organizuojama dienos stovykla, vykstanti birþelio 29 – liepos 2 dienomis, kvieèia kûrybiškai praleisti laikà, susipaþinti su menininkais, Šiauliø dailës galerija.

Stovyklos dalyviai bandë perprasti kompiuteriø programas. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Jurga Sutkutë, projekto "Menopolis" kuratorë, dþiaugiasi šiuo projektu ir vis auganèiu dalyviø aktyvumu. Kasdien organizuojama skirtinga veikla skatina vaikus ir jaunimà kûrybiškai màstyti. Povilas Uogintas, vienas iš stovyklos vadovø, vedæs du interaktyviosios grafikos kûrimo uþsiëmimus, kalbëjo, jog dabar labai svarbu kûrybiškai màstyti ir nebijoti daryti kaþkà neáprasto, originalaus. Vaikinas, šiuo metu studijuojantis grafiná dizainà viename Anglijos universitetø, sakë, jog tokios stovyklos Didþiojoje Britanijoje, vadinamieji "workshop‘ai", yra labai populiarios. Toks bûdas mokytis, anot Povilo, yra naujas, smagus ir perspektyvus.

P. Uogintas dvi dienas mokë vaikus kurti uþsklandas, filmukus ir reklamas kompiuteriø programomis. Medijø meninkas Andrius Grigalaitis pasakojo, jog yra daugybë bûdø, kaip fotografuoti be fotoaparato. Jis mokë, kaip daryti fotografijas skanografijos bûdu, t. y. nuskenuoti kokius nors daiktus kompiuterio skaitytuvu, juos ávairiai komponuojant ir judinant. Vaikai patys trumpam buvo tapæ fotomenininkais. A. Grigalaitis þadëjo surengti vaikø darbø ekspozijà dailës galerijos rûsyje. Šiandien, animatorius ir videomenininkas Viktoras Gundajevas atgaivins nulipdytus herojus ir supaþindins stovyklos dalyvius su lipdytos animacijos kûrimu.

Visà savaitæ vadovai stengësi išmokyti stovyklos dalyvius màstyti kitaip, kûrybiškai, nesilaikant jokiø stereotipø ar taisykliø. "Svarbu, kad jums bûtø graþu", - kalbëjo jie.

Artûro STAPONKAUS nuotr.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS www.etaplius.lt

Aplink Šiauliø universiteto Menø fakultetà atliekami kasimo darbai uþdavë nemaþai galvosûkiø archeologams ir istorikams. Atkasti radiniai þada daug pasakyti apie senàjà Šiauliø istorijà.

Šalia Zubovø dvaro atkastas XVI amþiaus grindinys.

Jono Kazimiero šilingai

Archeologë Virginija Ostašenkovienë atlieka archeologinius kasinëjimus aplink Menø fakulteto pastatà. Aplinkui pastatà aptiktas smulkesniø akmenø grindinys, tiksliau – nuogrinda. Giliau po ja rastas iš plytø mûrytas lietaus nutekëjimo drenaþas. Panašu, kad jis yra to paties laikmeèio kaip ir akmenø grindinys.

Lygiai toks pat drenaþas, rastas pietvakarinëje pastato pusëje, yra šiek tiek praardytas ir pataisytas. Keletas monetø liudija, jog tai vyko tarpukariu – apie 1923 metus. Greièiausiai mokytojø seminarijos laikais buvo tvarkoma uþsikimšusi lietaus kanalizacija.

Prie pastato pietrytinës sienos aptikta senesniø pamatø. Puikiai išlikæs pamatas galëtø bûti mûrytas XVII amþiuje. Apie tai liudija mûrijimo bûdas, plytø forma, ámûrytos keramikinës šukës.

Bûsimos drenaþo trasos vietoje aptikta daug keramikos šukiø: kokliø, puodyniø. Kurá laikà apie šiø radiniø amþiø buvo galima tik spëlioti, taèiau netrukus aptiktos aštuonios monetos – Jono Kazimiero šilingai, nukalti 1666 metais.

Archeologë V. Ostašenkovienë rado keistà radiná, panašø á koklinæ virtuvinæ krosná. Kol kas sunku nustatyti, kuriam laikmeèiui priklauso šis statinys.

Istorija – po kojomis

ŠU Istorijos katedros vedëja Rita Regina Trimonienë tvirtina, kad toks archeologinis radinys – ne smulkmena. Lietuvos dvarai yra menkai ištirti. Labiausiai ištyrinëta yra Kurtuvënø dvarvietë.

Istorikë dþiaugiasi, jog dabar Šiauliai gali šiek tiek uþriesti nosá ir nesivadinti karo suniokotu ir atstatytu pramoniniu miestu.

Dvarvietës kasinëjimai maþai kà pasako apie paprastø miestieèiø gyvenimà, nes èia jiems nebuvo leidþiama áþengti. Aurelijos PAULAUSKAITËS nuotr.

XVII amþiaus akmenimis grástas keliukas bei kiti radiniai liudija apie aukštà ekonominá išsivystymà. Istoriniai šaltiniai patvirtina, jog Šiauliø ekonomija buvo pati pelningiausia Lietuvos kunigaikštystëje. Rastas plokštinis koklis su Radvilø herbu.

Radiniai leidþia daryti prielaidà, jog bûtent šioje vietoje galëjo bûti ir istorinë Šiauliø uþuomazga. Šiauliø þemë minima nuo Saulës mûšio. Vëliau, kai karalius Mindaugas išþudë šià þemæ valdþiusius Bulionis (Bulevièius), valdþià visam laikui perëmë Lietuvos kunigaikštystë.

Nuo XVI amþiaus vidurio iki pat XVIII amþiaus èia gyvavo Šiauliø karališkoji ekonomija, kuri privalëjo išlaikyti valdovà.

Šiauliø ekonomijà valdæs Antanas Tyzenhauzas pastatë pirmàjá mûriná dvarà. Ši ekonomija buvo geriausia – valdþiai duodavo daugiausia pajamø. Po treèiojo Lietuvos padalijimo Šiauliø dvarà, jau šiek tiek apirusá, perëmë Zubovai, kurie èia ákûrë vasaros rezidencijà.

Oksana LAURUTYTË

Šiauliai - vienas šalies miestø, rodos neturinèiø, senamiesèio. Turëjo, taèiau visa griaunantys karai taip suniokojo miestà, kad Šiauliø senamiestá galima pamatyti tik istorijà menanèiuose atvirukuose. Vis dëlto gabalëlis senamiesèio - Ch. Frenkelio kadaise ákurtas fabrikas - yra ir netrukus atgims. Iš Europos Sàjungos gauti net aštuoni milijonai litø, kuriø dëka "Elnio" teritorijoje jau kitø metø pavasará prasidës menininkø mekos - Menø fabriko - statybos darbai. Aistë Þalevièienë, Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Investicijø ir miesto plëtros skyriaus vedëja, sako, kad jau paskelbtas konkursas pastatams pirkti. "Jei ne ES parama, miestas savo jëgomis galëtø tik skylëtas gatves lopyti. Per metus á Šiaulius áplaukia apie 200 milijonø litø ES investicijø", - sako A. Þalevièienë ir pasakoja, kas bus daroma mieste gaunant ES struktûrinæ paramà.

Ch. Frenkelio odø fabriko teritorija - Šiauliø senamiestis, kuris bus atgaivintas.

ES pinigai á bankrotà neveda

Lietuvai ástojus á ES pasikeitë ne tik šalies statusas. 2007-2013 metais Lietuvà pasieks 23 mlrd. litø iš ES struktûriniø fondø. Pagrindinis struktûrinës paramos tikslas – sumaþinti Lietuvos atotrûká nuo senøjø ES nariø ir iki 2015 metø jas pasivyti tiek ekonominës, tiek socialinës gerovës prasme.

Lietuvà pasiekianèios sumos - išties milþiniškos. Vienas litas iš trijø šalies biudþete - ES lëšos. A. Þalevièienë sako, kad Šiauliø situacija tokia pat - vienas litas iš trijø biudþete - ES struktûrinës paramos lëšos.

Per metus Šiauliai sulaukia apie 200 mln. litø. Vien Vandens tiekimo ir nuotëkø tvarkymo infrastruktûros plëtros projekto vertë - 70 mln. lt. Projektas ágyvendinamas Medelyno, Kalniuko, Pabaliø mikrorajonuose, Tilþës-Verduliø-Kanapiø-Giruliø gatviø kvartale. Projektà ágyvendinus, prisijungti prie tinklø turës galimybæ 2886 sklypai arba 7 tûkst. gyventojø.

"ES pinigai á bankrotà tikrai neveda. Nepaisant to, kad kai kuriems projektams po 15 procentø lëšø turi skirti pati Savivaldybë ir valstybë, miestas gauna milþiniškà naudà. Ne visur ir tuos 15 procentø lëšø reikia skirti, pavyzdþiui, viešosios paskirties pastatams renovuoti ES skiria 100 procentø lëšø. Lieporiø, Geguþiø mokyklos, Didþdvario, "Romuvos" gimnazijos renovuojamos gavus 100 proc. lëšø", - sako pašnekovë.

A. Þalevièienës teigimu, itin milþiniška nauda, kad buvo gauta 40 milijonø litø Šiauliø pramoninio parko plëtrai. Lietaus nuotekø tinklai jau pradëti tiesti, antrasis etapas truks iki 2013-øjø, projektas finansuojamas 100 procentø. "Problema ta, kad ágyvendinant projektà bûna dalis veiklø, kurias bûtina ágyvendinti (projekto viešinimas, administravimas), o pinigai tam neskiriami. Juos reikia rasti biudþete, bet šios papildomos lëšos - lyg ašara vandenyne. Miestui ES struktûriniø fondø parama - neákainojama ir ilgalaikë. Gyventojai turi darbo, o gyvenimo sàlygos ir galimybë gyventi vis geriau - akivaizdi",- sako vedëja.

Be jau išvardytø projektø, finansuojamø ES struktûriniø fondø, 2009-2011 metais uþ 16 milijonø litø bus modernizuojamos ir tiesiamos keliø jungtys tarp Šiauliø miesto gatviø ir aplinkkeliø. Bus tæsiami darbai pleèiant Šiauliø industriná parkà, renovuojamos Gytariø, Zokniø mokyklos, ikimokyklinio ugdymo ástaigos.

Buvusioje Vaikø poliklinikoje Varpo gatvëje kitàmet turi ásikurti Psichikos dienos stacionaras, O Rëkyvoje atsiras 8,2 milijono litø vertës Savarankiško gyvenimo namai, kur galës gyventi senyvi þmonës ir þmonës su negale. 2012 metais bus rekonstruotos Dubijos, Vijoliø, Medelyno, Rëkyvos mokyklos.

Talkšos eþero pietinë pakrantë su jà pralinksminusia "lape" bus tvarkoma - èia atsiras daugiau suoliukø, bus árengtas apšvietimas.		"Elnio" teritorijà menininkai jau seniai pritaikë kûrybai - èia vyksta festivaliai, rengiami performansai.

Menininkø meka - "Elnio" fabriko teritorijoje

Vis dëlto pats svarbiausias projektas, apie kurá šnekama kelerius metus ir kuriam ágyvendinti vasará pagaliau gauti 8 mln. litø iš ES, Šiauliø menø fabriko ákûrimas "Elnio" fabriko pastatuose.

XIX a. statyto odø apdirbimo fabriko pastatus su katakombomis yra ásigijæ keli savininkai. Šiuo metu Savivaldybë yra paskelbusi konkursà pastatams ásigyti, kuriame ir ásikurtø menininkø meka. A. Þalevièienë sako, kad projekto esmë - finansuoti pramoninio paveldo objektà. Pamiršti ir nebesaugomi objektai gali bûti pritaikyti menininkams kurti, parodoms, šventëms rengti.

Projektas ES finansuoti buvo parengtas prieš dvejus metus, šiaulieèiai orientavosi gauti apie 3-4 milijonus litø ir pastatà išsinuomoti iš verslininkø 20 metø. Paaiškëjus, kad gauti aštuoni milijonai, nuspræsta pastatà nusipirkti. "Elnio" fabrikas turi pramoninio paveldo statusà. "Neþinau, kas pirmas pasakë, kad "Elnio" fabrikas ir jo teritorija - Šiauliø senamiestis. Já turime galimybæ išsaugoti ir atgaivinti. Ketiname teritorijà plëtoti kaip vientisà, odø gamyklà iš ten iškelti á Industriná parkà", - sako A. Þalevièienë.

Šalia "Elnio" esantys Ch. Frenkelio rûmai - pati graþiausia vieta mieste, rudená jø teritorijà jau ketinama baigti tvarkyti. Pasigirdo siûlymø netgi á "Elnio" teritorijà áleisti vandens - iškasti vandens kanalà, padaryti ten uostà. Vandens kanalas sujungtø Talkšos eþerà su Prûdeliu, èia bûtø galima net jachtomis plaukioti.

"Pirmasis þingsnis - maþosios Venecijos sukûrimas Šiauliuose. Nëra nenuperkamø dalykø. Tik laiko klausimas, kada visi teritorijos pastatai bus nupirkti privaèiø investuotojø", - mano pašnekovë.

A. Þalevièienë dþiaugiasi, kad jau rengiamas techninis projektas Talkšos eþero pietinei pakrantei tvarkyti. Ši pakrantë - vieta, kur stovi milþiniška V. Purono lapë. Teritorijoje ketinama árengti apšvietimà, pastatyti suoleliø. "ES pinigai, kà kas bekalbëtø, ne butaforija. Galime sutvarkyti tai, ko savo biudþeto lëšomis tikrai nepadarytume. Ši milþiniška parama - procesams kurti, ir man sunku patikëti, kad bent vienà milijonà litø dabar patys bûtume radæ ilgalaikiams projektams finansuoti", - sako pašnekovë.

Medelyno mikrorajone vandens ir nuotekø tinklai jau tiesiami.		Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Investicijø ir miesto plëtros skyriaus vedëja Aistë Þalevièienë ásitikinusi, kad be ES struktûrinës paramos Šiauliai bûtø pajëgæ tik skyles duobëtose gatvëse uþlopyti.

Pasak A. Þalevièienës, dabar verèiamasi per galvà, kad iki liepos 31-osios pastatas Menø fabrikui bûtø nupirktas. Uþ vienà kvadratiná metrà savivaldybë ketina mokëti 60-70 litø. "Labai dëkinga dabar situacija patalpoms pirkti. Jei pasiseks, Menø fabriko statybos darbai prasidës kitàmet pavasará ir Šiauliø senamiestis bus atgaivintas", - tikisi ji.

Logistikos centras išgelbës Šiaulius

A. Þalevièienë sako, kad Šiauliams itin pasisekë, kad buvo palaiminta Šiauliø logistikos centro idëja, kurio vertë - 50 mln. litø. "Jei Šiauliuose išplëtotume logistikà, miestas gyventø be problemø", - ásitikinusi pašnekovë. Kitø Europos miestø (pavyzdþiui Vokietijos Grosbareno miestas), kuriuose išplëtota logistika, gyventojai gyvena be problemø - turi darbo, neturi kur dël pinigø.

"Mušëmës" ilgai dël šio projekto bûtinumo, konkurentai mums kišo kojà, bet mes nugalëjom. Logistkos centras bus didelis dalykas. Kaþkas sostinëje apie Šiaulius yra pasakæs, kad mes nematomai dalyvaujame, tyliai ramiai padarome namø darbus. Ministerijoms telieka palaimint", - šypsosi ji.

Pasak A. Þalevièienës, jei ne ES struktûriniø fondø pinigai, nieko nebûtume turëjæ. Juk Šiauliuose nesëkmingai buvo kurtas LEZ'as, Oro uostas vos kruta, o šie projektai ástrigo bûtent dël pinigø trûkumo. Jei tada bûtø buvusi galimybë gauti ES paramà, politinës paþiûros bûtø sëkmingai susidëliojusios. "Didþiausià padëkà dabar reikëtø reikšti tiems, kurie išsaugojo Oro uostà. Juk Oro uostas ir Logistikos centras vienas be kito negali, vienas kitam labai reikalingi", - sako Investicijø ir miesto plëtros skyriaus vedëja.

Lietuvoje šiuo metu ágyvendinami 2879 projektai, finansuojami iš ES struktûriniø fondø. Bendra šiø projektø vertë – 15,7 mlrd. litø, o projektams skirto finansavimo iš ES fondø dalis – 11,9 mlrd. litø. Nemaþa dalis šiø projektø ágyvendinama ne tik viename rajone ar regione, bet aprëpia didelæ arba net visà Lietuvos teritorijos dalá.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Panevëþio rajone, Ramygalos seniûnijoje, gyvuojantis Bistrampolio dvaras jau aštuntus metus rengia muzikiná vasaros festivalá. Èia vyksta ávairûs kultûriniai renginiai. Ne paslaptis, kad dël aktyvios dvaro veiklos šiø metø Lietuvos kultûros sostine yra praskeltas Ramygalos miestelis.

Rûke skæsta Bistrampolio vartai.

Išlikimas

Nuo Panevëþio vaþiuojant 15 kilometrø Kauno link, kairëje kelio pusëje ima boluoti dvaro pastatai. Rodyklës nurodo, jog tai Bistrampolio dvaras. Savo groþiu jis jau lyginamas su Kelmës, Pakruojo, Uþutrakio dvarais.

VšÁ Jaunimo integracijos galimybiø centras kartu su kunigu Rimantu Gudeliu administruoja ir priþiûri dvarà. Pastarasis daug prisidëjo prie to, jog Bistrampolio dvaras apskritai atgijo. Prieš penkiolika metø jo rûpesèiu buvo pastatyta Berèiûnø baþnyèia.

R. Gudelis pasakoja, jog dvaras per 300 metø buvo valdomas Bistramø giminës, kuri iš kartos á kartà perdavë dvarà savo vaikams ir vaikaièiams pagal vyriškà linijà. Šis dvaras garsëjo tuo, jog jo šeimininkai laikë save kilmingais lenkais. Tuo metu, kai visi dvarininkai - Zubovai, Romerisai, Tiškevièiai – atvirai pareiškë lojalumà Lietuvai, Bistramai išliko ištikimi Lenkijai. Jie buvo vieni "armijos krajovos" organizatoriø.

Tai pakenkë dvarui. Prezidento Smetonos valdymo laikais prolietuviškø dvarininkø dvarai buvo laikomi pavyzdiniais ir buvo kruopšèiai saugomi. Bistrampolio dvaras pradëjo menkti dar tarpukariu, nes šeimininkai daugiau gyveno Varšuvoje arba Lietuvos kalëjimuose.

Paskutinis tiesioginis Bistramø giminaitis mirë 1994 metais. Prieš tai Panevëþio savivaldybë parašë jam laiškà á Londonà. Pasiûlë gràþinti dvarà su sàlyga, jog jis bus restauruotas. Giminaitis atsakë, jog gyvena iš socialinës pašalpos socialiniame bute, ir atstatymui lëšø neturi.

Simboliška, kad dvaras palaiko puikius ryšius su paraleline Bistramø gimine. Jie Lenkijoje priklauso Lietuvos mylëtojø draugijai.

Istorija

Istoriniai šaltiniai teigia, jog lietuviškosios Bistramø giminës šakos pradininkas buvo karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas. Jis uþ nuopelnus gavo 26 valakus þemës vidurio Lietuvoje. Ilgainiui visa teritorija buvo padalyta á šešis palivarkus. Iš buvusio dvaro sodybos ansamblio šiuo metu išlikæ rûmai, veþiminë, þirgynas, ledainë, sodininko namas, rûsys su pavësine bei parkas,

Bistrampolio dvaras - šiandien tai kultûros þidinys šalia Ramygalos, Lietuvos kultûros sostinës. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.		Arklidës dabar yra puiki koncertø ir konferencijø salë.

Naujieji mûriniai dvaro rûmai uþbaigti statyti 1850 metais. Dvare buvo nemaþai meno kûriniø, ginklø, vertingas giminës archyvas. Bibliotekoje buvo apie 2000 knygø. Vertybiø likimas neþinomas. Autentiškø detaliø dabartiniame restauruotame dvare nëra daug.

Kunigas R. Gudelis pasakoja, kad po karo dvaras priklausë Panevëþio hidromelioracijos technikumo tarybiniam ûkiui, vëliau – Uliûnø tarybiniam ûkiui. Èia gyveno kelios šeimos. Pirmame aukšte buvo laikomi gyvuliai. Vëliau dvaras kurá laikà buvo be šeimininko. 1997 metais Bistrampolio dvaras perduotas Panevëþio Kristaus Karaliaus katedrai. Šiuo metu dvaru rûpinasi Jaunimo integracijos galimybiø centras.

Rimti rekonstrukcijos darbai pradëti vos prieš aštuonerius metus. "Èia buvo vien krûmai, - prisimena R. Gudelis. - Pradëjome statyti tuomet, kai kaštai buvo didesni, o turizmo prognozës puikios. Dabar – viskas atvirkšèiai. Mûsø finansinæ padëtá gelbëja vestuvininkai."

Jurgio Bielinio kryþius, po kuriuo jis gavo širdies smûgá ir mirë.		Koplyèia

Tiesa, kunigas sugebëjo kai kur sutaupyti. Svarbu sekti pasaulio ávykius. Visi dvaro ûkyje esantys antikvariniai baldai, šviestuvai pigiai pirkti Argentinos sendaikèiø prekyvietëse. Tiesa, dabar taip nepavyktø. Argentina buvo atpiginusi savo antikvarà, nes pasaulis pirko maþiau sojos. Tai pagrindinis šios šalies pragyvenimo šaltinis. Dabar sojos rinka atsigavo, todël antikvaras – pabrango.

Visi buities reikmenys – nuo uþuolaidø iki lëkšèiø – parveþti iš Kinijos. Ten viskas keliskart pigiau.

Gyvybë

Ramygalos miestelis šiemet yra Lietuvos kultûros sostinë. Beveik visi šia proga rengiami koncertai vyksta ir vyks Bistrampolio dvare, specialiai koncertams ir konferencijoms árengtame buvusiø arklidþiø pastate. Vasarà kone kiekvienà sekmadiená èia vyksta Bistrampolio festivalio renginiai: koncertai, plenerai, parodos. Šiuo metu dvare veikia danø menininkø paroda.

Centriniø rûmø pirmame aukšte veikia restoranas, lankytojus aptarnauja išskirtiniais istoriniais drabuþiais vilkintis personalas. Èia galima ir apsinakvoti – veikia viešbutis, taip pat árengtas retro stiliumi.

Dvare gyvuoja knygnešiø dvasia. Èia saugomas kryþius, po kuriuo mirë Jurgis Bielinis. Kunigo artimieji tiesiogiai susijæ su šiuo þmogumi: "Bielinis lankydavosi pas mano proprosenelá, kuris irgi buvo knygnešys. Mitkø sodyboje, kur buvo viena iš slëptuviø, kartà paslëpë knygas ir išëjo á nepaprastàjà konferencijà. Po pusdienio, eidamas pro mûsø sodybà, gavo širdies smûgá. Nešamas á sodybà mirë."

Kunigui netrûksta naujø idëjø dvaro veiklai plësti: "Reikia kad jau daromi darbai "susikratytø". Viskà galima pasiekti atkakliu nuoširdþiu darbu."

Aušra VAITKEVIÈIENË

"Norisi, kad þmonës ne tik prisipildytø skrandþius, bet gautø ir šio to daugiau", - Pakruojo dvaro smuklëje pristatant malûnininko edukacinæ programà sakë verslininkas Giedrius Klimkevièius, iš Pakruojo rajono savivaldybës 99 metams išsinuomojæs dvarà. Naujojo dvaro šeimininko laukia iššûkiai: milijoninës investicijos ir ásipareigojimai dvarà paversti turistø traukos centru bei rekreacine zona vietiniams gyventojams. G. Klimkevièius þada juos kviesti ir á ávairius festivalius, ir á kamerinius muzikos vakarus.

Pakruojo dvaras - didþiausias Lietuvoje, jis uþima 49 ha plotà. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Ne vien tik alus

"Pakruojis garsus savo alumi, taèiau aplink prekiaujama tik keliomis jo rûšimis, pavyzdþiui, pakruojietiškas "Varniukø" alus populiariausias Vilniaus "Alaus namuose". Norisi atgaivinti šio krašto kulinariná paveldà, taèiau ne vien tokiais dalykais þmogus gyvas. Norisi, kad èia atvaþiavusios šeimos ne tik skrandþius prisipildytø, bet dar kà nors ir á galvà, ir širdá ásidëtø. Todël ir kviesime á ávairius uþsiëmimus: paþintá su ávairiais amatais, malûnininko ar bitininko edukacines programas", - sako G. Klimkevièius.

Ir apie þoles, ir apie bites

Tad malûnininkas á dvaro smuklæ susirinkusiems sveèiams uþduoèiø negailëjo: teko atskirti, kokie grûdai dubenëlyje suberti, paspëlioti, kokios þolelës á puokštæ suskintos. Sveèiams teko ir senoviná grûdø malimo bûdà išmëginti, ir atsakyti, kokiø rûšiø malûnø bûna. Su tais, kurie nepatingëjo uþsiropšti á malûno pastogæ, energingasis malûnininkas dainà sudainavo ir papasakojo, kad èia ásimylëkëliai ar jaunavedþiai galës palikti savo meilës áþadø laiškelius. Istorijas pasakoti jis baigë centriniame dvaro pastate, kuriame leido uþlipti ant stogo ir apþvelgti Pakruojo dvaro apylinkes.

Blindos istorijos

Naujieji dvaro šeimininkai þada á tokius pristatymus pakviesti daþniau, o šiaip uþsukusiems siûlo uþeiti á dvaro smuklæ, kur kiekvienà sveèià pasitiks Tado Blindos portretas. Ant jo puikuojasi Vytauto Tomkaus, vaidinusio garsøjá svieto lygintojà, autografas. Atidarymo šventëje dalyvavæs aktorius pasakojo apie filmavimo metu vykusias linksmas istorijas. Antrame smuklës aukšte jis atidarë Tado Blindos muziejø, kuriame eksponuojami svieto lygintojo ûsai, batai ir marškiniai.

Nauji malûno sparnai neilgai uþsibuvo - juos nuplëšë vëtra. Taèiau malûnas kupinas gyvybës ir be jø - viršutiniame jo aukšte jaunavedþiai gali palikti savo meilës laiškus.		Sveèiams teko išbandyti senoviná grûdø malimo bûdà. Algio PADOROS nuotr.

Sakralumo paieškos

Apie Pakruojo sieká tapti humoro, alaus ir varnø sostine teprimena parûdijusi skardinë varna prie miesto ávaþiavimo. Dabar miesto vadovai, vedþiodami po dvaro parkà, pristatinëja kitokius planus: "Gerai, kad visi àþuoliukai prigijo. Tiesa, du kaþkokie vandalai nulauþë. Akmenø mandala, àþuolø mandala – šiø sumanymø didþiausias entuziastas mûsø seniûnas Virginijus Grigonis, - pasakoja Pakruojo rajono savivaldybës meras Saulius Gegieckas. – Sodinta, dëliota milimetro tikslumu. Konsultuojamës su Vincu Dineika, projektà palaiko Vidmantë Jasukaitytë. Projektuose – ir gëliø mandala. Norime, kad dvaras trauktø þmones ir savo sakralumu, nereikëtø á indijas, tibetus vaþiuoti."

Pakruojo dvare 1973 metais buvo nufilmuotos kelios kultinio serialo "Tadas Blinda" serijos. Dvaro atidarymo proga sveèiai galëjo išbandyti savo vaidybinius gebëjimus filme "Tadas Blinda. Pradþios kronikos". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Verslas - ne savivaldybës funkcija

Pakruojo rajono savivaldybës meras, iš opozicijos sulaukæs ne vieno priekaišto, neva uþ dykà atidavæs dvarà verslininkui, atremia: "Norint gauti Europos Sàjungos paramà, vien savivaldybës veiklos ir iniciatyvos neuþtenka. Turi bûti privatus verslas, operatorius. Konkursà skelbëme ne kartà, kol atsirado norintis. Dvaro pastatus valdyti perduodame etapais, ne iš karto. Þiûrime, ar verslininkas ávykdë savo ásipareigojimus, ir tik tada judame pirmyn. Mûsø, savivaldybës, pareiga - kad nebûtø paþeistas viešasis interesas. Tad teritorijos nesiruošiame atiduoti jokiems verslininkams. Uþtikriname, kad nebus bilietø, kaip Burbiškyje, ir á dvaro teritorijà þmonës gali laisvai patekti. Mûsø rûpestis - muziejus centriniuose rûmuose mums priklausys amatø centras, kur bus galima susipaþinti su kalvystës amatu. Numatëme vietà kempingui, bet já valdyti turëtø verslininkai, o ne savivaldybë. Verslas - ne savivaldybës funkcija. Mes tik turime sudaryti jam sàlygas."

Didþiausias dvaras

Netoli Pakruojo miesto ásikûræs klasicistinio stiliaus dvaro ansamblis yra vienas iš penkiø vertingiausiø Lietuvos dvarø. Jis neabejotinai didþiausias šalyje - uþima 49 ha plotà. Iš 48 buvusiø statiniø išlikæ 43. Tiesa, agentûra "Factum" uþfiksavo tik 34 pastatus, taèiau to pakanka, kad dvaras bûtø pripaþintas didþiausiu šalyje. Áspûdingas ir 6 ha dydþio retø rûšiø medþiø angliško stiliaus parkas. Penkiø arkø dolomito tiltas – vienintelis toks Lietuvoje.

Šiemet pradëti skaièiuoti 70-ieji metai nuo pirmøjø trëmimø. Paminëti masiniø areštø ir trëmimø á Sovietø sàjungos gilumà šiaulieèiai tradiciškai rinkosi prie geleþinkelio rampos, kur 1941-øjø birþelio 14-àjà prasidëjo trëmimai á Rusijos šiaurës ir rytø regionø lagerius. Šiø metiniø minëjimà vainikavo ir netradicinis renginys – naktinis koncertas po atviru dangumi.

Skverelyje prie Šiauliø miesto savivaldybës administracijos pastato pirmà kartà skambëjo specialiai šia proga sukurtas šiuolaikinës muzikos kûrinys - kompozitoriaus Tado Þukausko kantata "Þingsniai". Po atviru dangumi kûriná atliko chorai "Atþalynas", "Studium", Radviliškio miesto jaunimo choras ir Šiauliø kamerinis orkestras.

Skverelyje šiaulieèiai pradëjo rinktis apie pusæ vienuoliktos, kuomet buvo pradëti rodyti unikalûs to laikmeèio kadrai. Jaunesnei kartai – tai istorija, kurià þino iš knygø, tëvø, seneliø pasakojimø. Okupacija, prasidëjæ suëmimai, tremtys visiškai pakeitë þmoniø gyvenimà. 23 valandà suskambëjo pirmieji kantatos "Þingsniai" garsai. Simboliškai suskambo grandinës ir kûjai. Kûriná atliko daugiau nei šimtas muzikø.

Vidurnaktá suskambo ir Šiauliø katedros varpai.

Renginio iniciatoriai skulptorius Gintautas Lukošaitis ir muzikantas Gintautas Gascevièius - ne vienos visuomeninës akcijos sumanytojai, kvietæ ir á poezijos skaitymus, ir á Vasario 16-osios minëjimà partizanø bûstinëje Balandiškëse.

"Šiauliai plius" informacija

Eva JAGMINAITË

Tuomet, kai mokyklos suole svajojau tapti þurnaliste, bendraklasë atkakliai kartojo bûsianti kariške. Ji nuolat mus pamokydavo ávairiø kareiviškø gudrybiø, pavyzdþiui, kaip sukurti lauþà be degtukø arba kà daryti pasiklydus miške. Kur ji išmoko visø šiø ádomybiø, neþinau, taèiau Šiauliø regiono vaikai jau šià vasarà kareiviškai pagyventi ir kareiviškos košës paragauti galës karinio miestelio teritorijoje Smilgiø kaime vasarà pilietinëje septyniø dienø stovykloje "Mes bûsime kariai".

Stovykla ásikurs buvusio karinio miestelio zonoje, Smilgiuose.

Tam, kad bûtø kà papasakoti

Taktinës uþduotys, kariniai mokymai, þygiavimas, maskuotës menas, išgyvenimo þygis – tokia kasdienybë laukia á stovyklà "Mes bûsime kariai" atvyksianèiø vaikø, kurie jau dabar kvieèiami registruotis adresu www.suvis.lt skiltyje "Vaikø sukarinta stovykla". Stovyklos organizatoriai sako, kad poilsis laukia tik vakare prie lauþo, visas kitas laikas – ádomi, neáprasta, átempta programa.

"Siekdami ugdyti vaikø pilietiškumà, patriotiškumà ir lyderystæ, stovyklos programà sudarëme taip, kad vaikai, gráþæ á mokyklà, galëtø pasidalyti ne tik áspûdþiais, bet ir ágytais naujais ágûdþiais: mokysime virvës mazgø kombinacijos, kurià pasitelkæ vaikai bus mokomi persikelti per upæ ir perkelti daiktus taip, kad patys nesušlaptø, - sako vienas stovyklos organizatoriø Arûnas Buja. - Uþduotys yra saugios, o jas rengs ir priþiûrës profesionalûs esami ir buvæ kariškiai. Ekskursijos á kariná daliná metu vaikai bus mokomi rikiuotës pradmenø, taktinio judëjimo ádomybiø bei turës progà pašaudyti aerosoftiniais ginklais (tikrø ginklø imitacija – aut. past.)."

Pirmà kartà Šiauliø regiono vaikams nuo 12 iki 17 metø rengiama sukarinta stovykla "Mes bûsime kariai". Stovykloje laukiami ne tik apie kareiviškà košæ svajojantys berniukai, bet kariškëmis savaitæ pabûti norinèios mergaitës.

Tam, kad galëtø ir kitus pamokyti

Septyniø dienø stovykloje ketinama maþuosius "karius" išmokyti to, kà moka kiekvienas karys: nepulti á panikà ir elgtis miške pasiklydus, rasti kelià iš miško stebint skruzdëlynus, augalus, o giedrà naktá ir Paukšèiø Takà, kà daryti ágëlus gyvatei.

"Ši informacija praverèia ne tik kariškiams - kasmet gyvatës ágelia neatsargiems mëlyniø uogautojams samanynuose, o grybø gausos apakintiems grybautojams tenka lûkuriuoti ant kelmo, kol juos suras. Vaikai bus mokomi dirbti bûryje, komandoje, taèiau su kiekvienu ketiname kalbëtis ar mokyti individualiai", - sako A. Buja.

Stovyklautojai išmoks nebyliø valdymo signalø, taktiniø komandø, evakuacijos, pasitraukimo, turës áveikti kliûèiø ruoþus. Kiekvienà stovykloje išdëstytà teorinæ dalá lydës išradingi þaidimai ir pratybos. Vaikai bus supaþindinti ir su krašto istorija.

Bene kiekvienas vaikas bent kartà yra svajojæs palaikyti rankose tikrà ginklà.		Stovykloje laukiamos ir mergaitës. Neretai bûtent jos puikiai moka skaityti þemëlapius ir tampa rungèiø ruoþø nugalëtojomis.

Pietus pakeis lauþe keptos bulvës

Kasdien gardø maistà þaidþiantiems karà jauniesiems "kariškiams" pristatys specialiai maistà ruošianti maitinimo ástaiga, taèiau vaikai ragaus ir paèiø pagamintos þuvienës, lauþe keptø bulviø, o išlikimo þygio metu išmoks ir þuvá be meškerës pasigauti. Bûtent išlikimo þygis – didþiausias stovyklautojø išbandymas ir stovyklos pabaigos egzaminas. Vaikai visà parà truksianèio þygio metu turës išgyventi ekstremaliomis sàlygomis tik su bûtiniausiais daiktais – kompasu, peiliu ir nedideliu maisto daviniu.

Stovykloje "Mes busime kariai" vaikai bus mokomi alpinizmo ágûdþiø. Arûno BUJOS asmeninio archyvo nuotr.

"Šio þygio tikslas išmokyti vaikus pasinaudoti tuo, kas yra gamtoje – pademonstruosime net kelis paprastus bûdus, kaip negeriamà vandená paversti geriamu, uþdegti lauþà be degtukø, pasigaminti maistà iš to, kas yra gamtoje, ir kaip ásirengti saugià stovyklavietæ miške, kad naktá saugiai išmiegotum", - apie stovyklos kulminacijà pasakoja A. Buja.

Paskutinæ stovyklos dienà gráþæ iš þygio bus apdovanoti visi, sëkmingai išlaikæ septyniø dienø pradedanèiojo kario kursà.

Modestas NAVICKAS

Šià savaitæ Šiauliuose sveèiavosi viešnia iš pajûrio fotomenininkë Jûratë Èiakienë, kuri pristatë savo parodà "Tëtis".

Fotomenininkë Jûratë Èiakienë áamþina tik momentà trunkanèià emocinæ bûsenà. Autoriaus nuotr.

Parodos pristatymas vyko Šiaurës Lietuvos kolegijos pirmo ir ketvirto aukšto fojë. Darbø ciklas, susidedantis iš dvidešimt šešiø fotografijø, dedikuotas dviem šventëm, kurios minimos kasmet – tai Vaikø gynimo diena ir Tëvo diena.

Paroda gyvuoja jau trejus metus, per tà laikà yra apkeliavusi daugelá ekspoziciniø erdviø.

J. Èiakienë yra Klaipëdos fotografø klubo ir tarptautinës fotografø asociacijos narë. Autorës fotokompozicijos turi labai savità meniná braiþà. Jos kûriniai kupini šildanèios meilës, gërio ir ištobulinto estetinio þvilgsnio.

Pasak filosofo Jurgio Dieliauto, kûriniuose uþfiksuotos socialinës kompozicijos yra intymios, sensorinës ir momentinës. Tokiø sàveikø þmogaus psichika neuþfiksuoja ilgai, jos tiesiog išnyksta, ištirpsta. Taèiau menininkë áamþina jautrias akimirkas, tad kûriniai ilgai primins vienus reikšmingiausiø šeimos gyvenimo momentø.

Autorës profesionalumo, pasiryþimo ir kantrybës dëka fotografijos tampa ne tik šeimos fotoalbumo objektais, bet ir viešais meno kûriniais.

Priëjus arèiau fotografijø, ramiai á juos ásiþiûrëjus galima pajausti keistà jaudulá, trikdymà, nuostabà ir abejonæ. Iš pirmo þvilgsnio nepastebësi nieko paslëpto ar uþkoduotos filosofinës minties. Uþfiksuotose akimirkose išryškëja tëvo ir vaiko ryšio bruoþai, atskleista tik momentà trunkanti išraiška, natûralios emocijos.

Pati autorë pakalbinta prasitarë, kad tikrai nebuvo lengva "gaudyti" akimirkas. Per fotosesijas bûta visko, nuo dþiaugsmingø krykštavimø iki šeimyniniø barniø. Taèiau J. Èiakienë visada stengësi išlaikyti optimizmà. Fotografuoti vaikus tarsi "medþioklë", juk vaikai nepozuoja, jø emocijos natûralios, be to, ir tëvai pravirkus vaikuèiui labai greitai pamiršta, kad juos fotografuoja.

"Tëèio" ciklui parinktas sepijos filtras suvienija skirtingus kûrinius, suveda á vienà kolekcijà ir neakcentuoja apnuoginto kûno. Autorës idëja buvo ne išryškinti kûno nuogumà, bet sumaþinti nereikalingø detaliø, akcentuoti natûralumà.

Asta STANKÛNIENË

Tarptautinio Tytuvënø vasaros festivalio muzika á Šiauliø kraštà sukvies jau septintà kartà.

Tytuvënø bendruomenë jau laukia atidarymo birþelio 6-àjà Tytuvënø vienuolyno ansamblyje ir pirmiesiems atlikëjams – Valstybiniam kameriniam chorui "Polifonija", Klaipëdos ir Valstybiniam kameriniam orkestrams - kepa bandeles. Pasak festivalio meno vadovo, Nacionalinës premijos laureato, dirigento Roberto Šerveniko, jau festivalio pradþios koncertas praneša bûsiant daug puikiø kûriniø, pavyzdþiui, F. J. Haidno koncertas violonèelei C-dur, A. Martinaièio "Agnus Dei", W. A. Mocarto "Divertismentas F-dur KV 138". Koncerto solistai: Mindaugas Baèkus (violonèelë), Aistë Širvinskaitë (sopranas), Julius Andrašûnas (tenoras) ir Mindaugas Þalalis (bosas).

Tytuvënø festivalio situacija vis prastesnë, taèiau programos turtingesnës, orientuotos á išprususá klausytojà.		Festivalio meno vadovas - Nacionalinës premijos laureatas Robertas Šervenikas. Šiauliø filharmonijos archyvo nuotr.

Finansinë festivalio situacija vis prastesnë, taèiau programos turtingesnës, orientuotos á gerà, išprususá klausytojà. Atvyksta atlikëjai iš šešiø pasaulio šaliø - Izraelio, Vokietijos, Olandijos, Pietø Afrikos Respublikos, Lenkijos, Rusijos. Kartu su Šiauliø atlikëju Raimondu Butvila (smuikas) koncertuos Izraelio fortepijonininkas Zecharia Plavin. Ansamblis "Africa sonante" iš Pietø Afrikos Respublikos suteiks festivaliui ir lietuviškoms Joninëms egzotikos birþelio 24 dienà. Bus galima ne tik klausytis aranþuotos liaudies muzikos, bet ir suþinoti apie instrumentø garso, pagaminimo subtilybes. Festivalio ávykis - saksofonø kvartetas "Blattwerk" iš Vokietijos, kuris á festivalá pakviestas dël savo ypatingo grojimo, tad Kurtuvënø svirne laukiama improvizacijø ir energijos kupino koncerto. Duetas iš Lenkijos "Duo Wasko" pakvies fortepijoninës muzikos gerbëjus, o grigališkojo choralo specialistas prof. Eugeen Liven d‘Abelardo iš Olandijos diriguos Grigališkojo choralo studijø savaitës "Ad Fontes 2010" jungtiniam chorui.

Tytuvënø festivalio sëkme vadinamas liepos mënesá numatytas koncertas "Dedikacija", skirtas kunigui, poetui ir kolekcininkui Rièardui Mikutavièiui atminti. Jo paþibos - 50-metá šiemet švenèiantis Lietuvos kamerinis orkestras ir pasaulyje gerai þinomas smuikininkas Maksim Fedotov iš Rusijos. Svajoniø muzikà atliks Valstybinis Vilniaus kvartetas, taip pat þiûrovø mëgiamas tenoras Merûnas Vitulskis.

Þiûrovø laukia ir premjera "Þalgiris, arba Du kalavijai". A. Klovos opera bus atlikta be orkestro su puikiais solistais Sabina Martinaityte, Liudu Mikalausku, Andriumi Apšega, Egidijumi Bavikinu, Sandra Grigaityte. Festivalio pabaigos koncertas - rugpjûèio 28-àjà. Jame dalyvaus kvartetas "Arco": Irma Belickaitë (I smuikas), Dalia Surauèiûtë (II smuikas), Ramûnas Zakaras (altas), Dainius Palšauskas (violonèelë), taip pat solistë Joana Gedmintaitë (sopranas) ir aktorë Eglë Gabrënaitë.

Dvylika festivalio programø sklis po visà Šiauliø regionà: Kelmës, Baisogalos dvarus, Kurtuvënø svirnà, Joniškio baþnyèià. Valstybës skirtas festivalio biudþetas šiemet – vos 50 tûkstanèiø litø, prisideda seniûnijos ir privatûs rëmëjai.

Tytuvënø festivalio organizatoriai sako, kad šiemet neturëjo kitos galimybës, tik sukviesti aukštos prabos garsius uþsienio atlikëjus, mat lietuvius menininkus valstybë reketuoja dideliais mokesèiais. Tytuvënø festivalio bilietø kainos - nuo 15 iki 20 litø, kai kurie koncertai nemokami.

Ketvirtadiená Šiauliø studijoje, galerijoje, parduotuvëje "Skizze" apsilankë bûrys Gilvyèiø (Šiauliø raj.) pagrindinës mokyklos moksleiviø. Apsilankë ne šiaip sau - antros ir šeštos klasiø Gilvyèiø mokyklos mokiniai nugalëjo tarptautiniame konkurse "Colors&co idëjø kolekcija", tad buvo apdovanoti prizais ir dovanomis.

Gilvyèiø mokyklos antrokai ir šeštokai ne tik atsiëmë dovanas, bet ir piešë kartu su dailininku Voldemaru Barakausku. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Galerijos "Skizze" skelbtame idëjø konkurse dalyvavo trylika mokyklø iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Dalyvauti tarptautiniame konkurse ir parodyti, kà geba sukurti su priemonëmis, kuriø galima ásigyti dailës parduotuvëje "Skizze", panoro vos viena mokykla iš Šiauliø apskrities.

Vaikø, vadovaujamø mokytojø Vidos Mockuvienës ir Ingridos Špûraitës-Grinkienës, pastangos nenuëjo veltui. Uþ itin aukšto lygio kûrybà, kuri konkurso rengëjams atsiøsta áamþinta fotografijose, Gilvyèiø mokyklos antrokams ir šeštokams áteiktas 500 litø vertës èekis ir nuolaidø kuponas dailës reikmenims ásigyti.

"Esame apdovanoti nuo galvos iki kojø. Smagu ir tai, kad mûsø idëjos nukeliaus á muziejø Taline, kur bus eksponuojamos", - dþiaugësi mokytoja Ingrida.

Konkurso dalyviai galerijoje "Skizze" buvo ne tik apdovanoti ir pavaišinti saldumynais. Ekskursijos á Šiaulius metu jie dar aplankë Šiauliø dailës galerijà.

"Šiauliai plius" informacija

Irena BUDRIENË

Šiauliø dailës galerijoje atidarytoje 49-ojoje miesto dailininkø parodoje savo darbus pristato 45 autoriai: ir garbaus amþiaus dailininkai, ir studentai, ir iš kitø miestø pakviesti menininkai. Autoriams nebuvo taikomi ypatingi reikalavimai, todël paroda yra ne tik gana liberali, bet ir ávairi, apimanti visus þanrus – tapybà, skulptûrà, grafikà, fotografijà, tekstilæ, taikomàjà dailæ ir instaliacijà. Pasak Arûno Uoginto, šiømetës parodos išskirtinumas – á tapybà ir fotografijà sugráþtanti figûra. Anksèiau dominuodavo abstrakcijos. "Ádomi paroda, kiekvienas šiaulietis èia ras kà pasiþiûrëti", – apibendrino A. Uogintas.

Šiauliø miesto savivaldybë ne vienerius metus skiria kultûros ir meno premijas. Daiva Matonienë, mero pavaduotoja, áteikë šià premijà Arûnui Uogintui uþ geriausià Lietuvos dailininkø sàjungos Šiauliø skyriaus parodoje eksponuojamà kûriná "Ubagø madona".

"Dþiugu, nes išrinko kolegos. Kasmet bûna geriausio darbo, geriausio autoriaus rinkimai ir ádomu, kas bus pripaþintas. Šiemet pasisekë man, – su šypsena kalbëjo A. Uogintas. - Ubagais ir keistuoliais aš seniai domiuosi – jie kaip kontrastas Lietuvos dabarèiai. Darbe pavaizduota Roþytë iš Vilniaus, invalidas iš autobusø stoties, kurá dar jaunystëje tapiau, Aldona, tampanti šiukšles, ir kiti. Þiemà su þmona rengsime parodà ir visi šie personaþai bus eksponuojami." Dailininkas pasakojo vientisà kûriná sudëliojæs iš keliø daliø, specialiai pasirinkæs juodà ir sidabrinæ spalvas bei šiuo metu madingà atlikimo manierà – trafaretinæ grafikà.

Arûnas Uogintas apdovanotas premija uþ "Ubagø madonà".		Nijolë Sitonytë. "Netinkami ryšiai", "Salos".

Rièardas Garbaèiauskas skyriaus vardu pasveikino A. Uogintà jubiliejaus proga. Jis pasidþiaugë, kad labai daug þmoniø susirinko á eilinæ šiaulieèiø dailininkø parodà. "Turime savo þiûrovà, kuris domisi daile. Laikas irgi geras parodai, kai visa gamta atbunda", – sakë jis. R. Garbaèiausko nuomone, darbus pavyko gerai pateikti, todël paroda ágijo tam tikrà estetiná lygmená. Šiauliø skyriaus pirmininkas dëkojo rëmëjams – Savivaldybei, merui, Šiauliø dailës galerijai ir bendrovei "Salda", ásteigusiai Šiauliø kûrëjams dvi premijas.

Pirmoji premija, skirta jaunajam menininkui uþ jo kûrybinius darbus šioje parodoje, áteikta Þanetai Jasaitytei. Antroji premija uþ solidþiø darbø kolekcijà atiteko dailininkui Vidmantui Zarëkai.

"Norime skatinti ir jaunuosius, ir apskritai menininkus, nes jiems labai svarbu bûti pastebëtiems, pripaþintiems. Dabar situacija tokia, kad Šiauliø dailës gyvenimas remiasi á viduriniosios kartos menininkus ir jø kûrybà, iš kurios atsiranda nauji reiškiniai, naujos meno formos, visa ávairovë", – kalbëjo R. Garbaèiauskas.

Šiuo metu Lietuvos dailininkø sàjungos Šiauliø skyriuje yra apie 50 nariø, bet, anot pirmininko, aktyviai dirba tik treèdalis, nemaþa dalis – jau senjorai, todël norima, kad kuo daugiau naujø nariø ateitø á organizacijà. Šiemet ástojo Kornelijus Uþuotas, pernai priimti keturi, uþpernai – në vieno naujo nario.

R. Garbaèiauskas akcentavo, kad parodoje dalyvauja ne tik sàjungos nariai. "Labai demokratiška paroda – èia galëjo dalyvauti visi. Net studentai galëjo laisvai atnešti darbø. Þinoma, atranka buvo", – neslepia jis.

Šiauliø moksleiviai savo jëgomis ketina pagyvinti miesto gyvenimà ir geguþës pabaigoje organizuoja renginá "Kà šende?", kurio metu šiaulieèiams ir miesto sveèiams norima parodyti, koks prasmingas ir ádomus gali bûti laisvalaikis mieste

"Jaunimas Šiauliuose neturi daug ádomiø pramogø. Artëjant vasaros mënesiams norime priminti, kad net ir mieste laisvalaikis gali bûti ádomus ir turiningas. Atëjusieji nustebs renginiø gausa", - sako renginio ir "Sëkmës mokyklos" Šiauliø skyriaus koordinatorë Dovilë Meliauskaitë.

Renginio "Kà šende?" metu ant "Saulës miesto" stogo karaokë padës dainuoti Baltasis Šiauliø choras, muzikos ritmus muš DJ Funky M, vyks jaunimo sukurtø trumpametraþiø filmø apie laisvalaiká šiauliuose perþiûra, Šiaulieèiai galës išmokti šokti salsà, pasigaminti þongliravimo kamuoliukø ir jais paþongliruoti, taip pat "supakuoti" vëjà pûsdami neátikëtino dydþio muilo burbulus.

Pasak renginio koordinatorës, itin svarbu ir tai, jog renginá organizuoja patys moksleiviai. "Tai pirmas bandymas árodyti sau ir kitiems, kad norint kà nors keisti savo bendruomenëje ar mieste reikia ir patiems prisiimti nors dalá pareigø ir parodyti šiek tiek iniciatyvos", - sakë D. Meliauskaitë.

Miesto šventë Šiauliuose "Kà šende?" vyks geguþës 22 d. nuo 18 val. ant "Saulës miesto" stogo (III aukštas).

"Sëkmës mokyklos" informacija

Milda LEVICKAITË

Tamsius rudens vakarus miestieèiams skaidrino nemokamø renginiø ciklas "Kultûros vakarai", o vasarà šiaulieèiai pakviesti akcijø ir atrakcijø á pësèiøjø bulvarà – jau prasidëjo kultûrinis projektas "Šiauliø bulvaro vasara". Šiø idëjø autorë ir organizatorë - Šiauliø mero pavaduotoja Alma Javtokienë.

Almos Javtokienës manymu, sumaþinti mokesèiai bulvare esanèioms patalpoms naudingi tik jø savininkams ir bulvaro neatgaivins. Jûratës RAUDUVIENËS nuotr.

- Kam Jums prireikë minëtø kultûriniø projektø? Ar Šiauliuose buvo nuobodu?

- Iš tiesø daþnai girdëdavau, jog mieste nëra kur nueiti, trûksta renginiø. Kadangi kultûra yra mano kuruojama sritis, daþnai tenka bendrauti su kultûros ástaigomis, kolektyvais, atlikëjais, maèiau jog jie kupini noro pasirodyti ir atsidavæ savo miestui – Šiauliams. Kai pradëjome organizuoti "Kultûros vakarus", kai kurie kultûrininkai manæs nesuprato. Renginiø ciklas? Pinigø juk neskirta. Kaip be pinigø? O kai aptarinëjome rezultatus, patys dþiaugësi ir pripaþino, jog idëjos ir entuziazmas daug kà gali. Patys kultûrininkai siûlo, kad šie projektai taptø tradiciniais ir vyktø kasmet.

- Ar teisinga, kad renginiai gimsta iš kultûrininkø entuziazmo, kai uþ viskà šiais laikais yra mokama?

- Profesionalai gauna etatinius atlyginimus. O mëgëjø, visuomenininkø kolektyvai dþiaugiasi turëdami progà pasirodyti. Kai per "Šiauliø bulvaro vasaros" atidarymà ëmë pliaupti lietus ir buvo nuspræsta atšaukti koncertà, vienas vaikø šokiø kolektyvas ëmë prašyti, kad leistume pašokti per lietø. Toks begalinis noras buvo pasirodyti.

- "Šiauliø bulvaro vasara" yra didþiulis projektas, gal net didesnis uþ "Šiauliø dienas", kurioms skiriama per šimtà tûkstanèiø litø...

- Prizams, informacijos skaidai, bûtiniausiai árangai surinkome pinigëliø iš rëmëjø. Dþiaugiuosi, jog neatsisakë padëti në vienas verslininkas, á kurá kreipiausi. Manau, jog visiems smagu, kai mieste vyksta linksmas šurmulys. Visas projektas paremtas idëja "Šiaulieèiai – savo miestui". Nesamdome dideliø þvaigþdþiø, todël ir su nedidelëmis lëšomis padarysime mieste smagiø savaitgaliø.

- Ar sulaukëte bulvaro verslininkø palaikymo?

- Mûsø tikslas – sukviesti þmones á atnaujintà graþø mûsø bulvarà. Manau, jog sumanûs verslininkai pasinaudos situacija, prisijungs savo sumanymais. Mûsø tikslas vienas – kad bulvaras bûtø judrus ir gyvas. Dalis verslininkø palaiko ir ruošiasi renginiams. Kita verslininkø dalis mano, jog bulvarà gali išgelbëti tik sumaþinti nekilnojamojo turto, þemës nuomos mokesèiai, ir á renginius þvelgia skeptiškai. Sumaþinti mokesèiai naudingi tik patalpø savininkams. Kaviniø, parduotuviø, kurios nuomojasi patalpas, verslà gali atgaivinti tik jose apsilankæ þmones.

Susitikimuose su bulvaro verslininkais išgirdome skundø, kad sudëtinga kasmet susitvarkyti leidimus lauko kavinëms. Kità mënesá Tarybai siûlysime priimti sprendimà leidimà lauko kavinëms suteikti trejiems metams. Manau, jog mums pavyksta rasti bendrà kalbà.

Osvaldas JOKUBAITIS

Visos pilys turi paslapèiø. Vienintelis klausimas – kaip jas atskleisti? Ant Nemuno kranto turistus viliojanèios Raudonës burtaþodis paprastas – pavasario buèinys vasarai. Kaskart pasikeièiant metø laikams, pilis atgyja laukdama po þiemos gráþtanèiø šeimininkø ir sveèiø.

Šiemet festivalio "Panemuniø þiedai" ir Raudonës veidas – portugališka meilës istorija, kuri prieš šimtmeèius uþsimezgë tolimos šalies miestelyje Madeiroje tarp portugalø rašytojo Þozë Karlo de Faria e Kastro ir Raudonës pilies savininkës anûkës Sofijos Lvovnos.

Vasarà sutikti Raudonëje kvieèianti teatralizuotos pilies šventës "Panemuniø þiedai" organizatorë Iveta Balserienë sako, kad šià svaigià meilës istorijà Raudonëje paskutiná geguþës savaitgalá atkurs dešimtys geriausiø Lietuvos aktoriø ir atlikëjø, o kiekvienas á šventæ atvykæs þmogus pasijus šio áspûdingo vaidinimo dalyviu.

Jau kelerius metus iš eilës specialiai Raudonei pasirodymus rengia Klaipëdos pilies teatras.

Pilies šventës sveèiams mintimis sugráþti á devynioliktà amþiø padës spektaklyje "Tokie balti balti" improvizuotas Raudonës pilies laikrodis. Jo rodyklës rodys ne minutes ir valandas, o šimtmeèiø istorijos tarpsnius.

Þiûrëdami á grakšèius šokëjus, lyg vaikai kvailiojanèius klounus, ugnies spjaudytojus, dvimetrá, banderšà, pantapliná, arafatiná, "þmogeliukus iš praeities" ir kitus linksmus personaþus ákûnijanèius mimus, patys pasijusime neátikëtino devynioliktam šimtmeèiui bûdingo karnavalo dalyviais.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus istoriniø rûbø kolekcijos pristatymà rengianti reþisierë Janina Armonaitë pasakoja, kad á Raudonæ bus atveþti patys graþiausi "Gyvieji paveikslai": "Panemunës þiedø" šventëje atgis vienintelës Holivude vaidinusios lietuviø aktorës Unës Babickaitës, dainininkës Onos Zabelaitës-Karvelienës, aktoriaus Fedoto Sipo-Sipavièiaus ir daugelio kitø ano šimtmeèio pramogø pasaulio þvaigþdþiø personaþai."

"Panemuniø þiedø" šventæ puoš portugališkos muzikos garsai ir amþinu pavasariu vadinamos Madeiros salos kvapai, o pilies sveèius vaišins vienas garsiausiø Portugalijos virëjø – Antonio Rodrigues.

Kai á senàjá Raudonës pilies parkà nusileis sutemos, Balio Sruogos istorinë kronika "Milþino paunksmë" nukels á XV a., kai po Þalgirio mûšio rûpindamasis Lietuvos išlikimu Lenkijos karalius Jogaila sugebëjo atsisakyti savo interesø ir leido Vytautui tapti Lietuvos karaliumi. Šio spektaklio reþisierius - Vytautas Rumšas. Á Raudonæ jis atsiveš garsiausius Lietuvos aktorius – Rimantà Bagdzevièiø, Adrijà Èepaitæ, Remigijø Buèiø, Jûratæ Vilûnaitæ, Evaldà Jarà, Sauliø Balandá, Dþiugà Siaurusaitá, Jonà Brašká, Vytautà V. Rumšà ir daugelá kitø.

Bilietus á tradicinæ tearalizuotà pilies šventæ "Panemuniø þiedai" platina "Bilietø pasaulis". Iš anksto pirkti bilietà kainuoja 5 Lt pigiau. Bilieto kaina iki šventës pradþios – 15 Lt. Bilietø bus galima ásigyti ir atvykus šventës dienà á Raudonæ.

Susitikime geguþës 29 d. 14 val. prie Raudonës pilies!

Naglis SKROMNAUSKAS

Kaune vykusiame tradiciniame, jau dvyliktame mados šou "Apkalbos", kuriame dalyvavo dizaineriai iš Suomijos, Baltarusijos ir Lietuvos, Šiauliams atstovavo þinomas kontraversiškas dizaineris Modestas Navickas. Jis atsiveþë neseniai sukurtà ir jau Šiauliuose pristatytà jubiliejinæ vyriškø rûbø kolekcijà "30".

"Apkalbø" organizatoriai labai stengësi, kad renginys nenusileistø "Mados infekcijai". Buvo pasakota apie kolekcijas, kurios pranoks net mados korifëjø A. Mcqueen‘à. Þinoma, toks teiginys kelia šypsenà.

Visø pirma buvo pasirinktos prastos patalpos, labiau primenanèios sovietiná restoranà nei šiuolaikiná europinio lygio klubà. Antra – kai kuriø modeliø jau geriau bûtø atsisakæ, nei leidæ juos ant podiumo dël "skaièiaus". Taèiau reikia pagirti darnià komandà, kuri profesionaliai rûpinosi organizaciniais dalykais.

Vietiniø mados þinovø M. Navicko vyriškø rûbø kolekcija buvo puikiai ávertinta. Pagyrimø šiaulieèiui dizaineriui netrûko, taèiau po renginio dizaineris truputá nuogàstavo.

- Kaip Jûs pats vertintumëte šá mados šou?

- Renginio organizuotumas pakitæs á gera. Þinoma, renginio dienà suvaldyti masæ dalyviø, modeliø, vizaþistø, kirpëjø, asistentø ir apie šešiolika dizaineriø tikrai nëra lengva.

- Mano nuostabai, á renginá buvo investuota tikrai daugybë energijos bei kitø ištekliø, vis dëlto šou nesusilaukë deramo dëmesio.

- Ar daug nesklandumø kilo pristatant kolekcijà?

- Nebuvo to, su kuo nesusidoroèiau. Sugebëjau Šiauliø dailës galerijos visas erdves uþpildyti ir tris kolekcijas pristatyti, suvaldyti per du šimtus þmoniø, tad "Apkalbose" man buvo tik poilsis. Didþiausias akibrokštas buvo, kad kaþkas pavogë vienà vyriškà sijonà iš mano kolekcijos. Nekreipiau á tai dëmesio, išsisukau ir vis tiek ant podiumo išleidau vienuolika vaikinø. Be to, kaunieèiai modeliai puikiai gebëjo perteikti kolekcijos nuotaikà ir vaidmená.

- Ar kam nors tai sakëte, jog pavogë sijonà?

- Ne, tikrai tuo metu niekam nieko nesakiau, nenorëjau niekam gadinti nuotaikos ir kelti papildomo erzelio. Nesu aš supermega þvaigþdë, kad dël kiekvieno maþmoþio visi šokinëtø aplink mane. Jei dizaineris ramus, tai ir aplinka rami, tuomet ir renginys sëkmingesnis. Labai paprasta formulë tikslui pasiekti.

- Ar daþnai tenka susidurti su tokiais trukdþiais?

- Prieš dešimt metø, kai buvau jaunas, naivus, atlapaširdis, niekam nieko negailëdavau - nei gero þodþio, nei patarimo ar pagalbos. Bet gyvenimas nëra paprastas - tuos "roþiø spyglius" teko ne kartà patirti. Viename renginyje manekenë iškëlë scenà su ašaromis prieš pat lipdama ant podiumo, neva suknelë per daug persišvieèia ir ji negali tokios vilkëti. Išsisukau, liepdamas jai rankomis sugniauþti suknelës atlapus ties krûtine. Išleidau modelá paraudusiomis akimis, netvarkingu makiaþu. Ir tik vëliau kiti modeliai netyèiom atskleidë, kad toji manekenë yra gera kitos dizainerës draugë, kuri taip pat dalyvavo tame paèiame renginyje. Ir kiekvienà kartà bendruose renginiuose kaþkas panašaus nutinka.

- Kas tave skatina toliau judëti ta paèia linkme?

- Kaip paukštis negali neskraidyti, o þuvis neplaukioti, þmogus negali nekvëpuoti, taip ir aš jau nebegaliu nekurti. Kiekviena mano diena kûrybinga, gyvenimo dþiaugsmà patiriu tik kurdamas ir mylëdamas. Mane skatina judëti meilë, meilë savo kûriniams, þmonëms, draugams ir artimiesiems. Netgi meilë priešams, kuriø elgesá stengiuosi suprasti.

- Kokius áspûdþius parsiveþei iš "Apkalbø"?

- Renginyje patyriau tikrai daug dþiaugsmingø akimirkø. Visose srityse vadovavo profesionalai – vizaþistai, kirpëjai, choreografai ir ávaizdþio kûrëjai. Dþiugino puikûs modeliai, kurie suvokë, kur atëjo ir koks jø darbas. Mano nuostabai, jie dëkojo man, sveikino su kolekcijos pristatymu ir visà laikà draugiškai bendravo, sukurdami nuostabø mikroklimatà.

"Apkalbø" podiumo mada sulaukë maþiau þurnalistø dëmesio tikriausiai dël kità dienà vykusiø gëjø eityniø, kurioms buvo skiriamas vos ne visas þiniasklaidos eteris. Smulkûs trikdþiai ir gëjai pakišo kojà "Apkalboms".

Remigijus VENCKUS

Galerijoje "Skizze" atidaryta grupinë paroda "Tikiu". Parodos kuratorius Valdas Barakauskas subûrë devyniolikos autoriø komandà (V. Eitutis, E. Sudþiûtë, M. Gaubas, A. Šalkauskas, A. Vasiliauskas, V. Zarëka, K. Bimba, D. Trumpis, J. Vaitkevièius, R. Grebenkovaitë, L. Zadonskij, R. Venckus, V. Kurtinaitienë, V. Barakauskas, V. Rimkus, A. Jurevièiûtë, A. Kavaliauskas, V. Þabarauskaitë, S. Pransuitis) ir surengë konceptualià parodà, kuri veiks iki geguþës 27 dienos.

Nedidelëje galerijos erdvëje eksponuojama 19 autoriø darbai. "Skizze" archyvo nuotr.

Plakate po šios parodos pavadinimu regimas keistas nutylëjimø kupinas prierašas "nes, o, bet, taèiau..." Jis verèia susimastyti apie tikëjimo reikšmæ ir prasmæ. Šie þodþiai ne tik kvestionuoja paties tikëjimo sampratà, jo autentikà ir tikslà, bet ir sàlygoja kità, netradiciná menininko þvilgsná á kûrybos aktà ir kûrinio išraiškà. Kitaip tariant, parodoje meninë kûryba atsiveria kaip išsilaisvinimas iš tikëjimo arba kaip savo laisvës paþinimas, kokybiškai gimstantis kûrybinio akto metu. Parodoje eksponuojamuose kûriniuose galima regëti ne tik katalikø religijos ir jos dogmø bei reliktø kvestionavimà, bet ir religijos, kaip átakingo propagandos gesto, demaskavimà.

Man be galo ádomu parodoje regëti altoriø (supraskite perkeltine prasme), pakeistà kasdieniais, neretai realybëje ásiterpusiais bereikšmiais daiktais. Parodoje tikrinama tikëjimo akto reikšmë ir tikëjimo kaip, savotiškos pasaulio mitologizavimo priemonës, esmë. Parodoje gausu ávairiø daiktø ir iš daiktø sudarytø instaliacijø, kurios iš dalies verèia jausti mûsø erdvëje tvyrant savotiškà Dievo sudaiktinimà. Daiktai rodo vienakryptá, siaurà tikëjimà, áprasmintà paviršiø ir kûnø sàlyèiuose. Sàlyèiai nuromantina viso tikëjimo koncepcijos esmæ, kuri iš prigimties turi bûti nukreipta á vidiná pajautimà ir á humaniškàjá Aš. Menininkai savo kûriniais kelia klausimà - ar galima tikëti abstraktumu, kai, anot filosofo Alvydo Šliogerio, visas þmogaus pasaulis pirmiausia suvokiamas lieèiant? Dabartyje, kuri yra ástrigusi progreso formuojamose afekto bûsenose, pasaulis atrodo pernelyg sudaiktinamas (todël daiktai, virstantys kûrybos þaliava, parodoje yra ypaè svarbûs). Nors galerijoje ir maþa vietos, leidþianèios kokybiškai eksponuoti visus kûrinius ir nevarþomai išsiskleisti kûriniø turiniui, drástu pastebëti, kad dauguma kûriniø yra aktualûs ir taikliai atspindi mûsø visuomenëje tvyranèià nuomoniø kokybæ ir kiekybæ, kuri patá tikëjimà ir pasitikëjimà nuveda toliau uþ religijos ribø - á mûsø visø viešàsias ir privaèiàsias erdves.

Norëèiau ásigilinti á keturis po parodos pavadinimu uþrašytus þodþius, kurie patá tikëjimà glaudþiai susieja su abejonëmis ir netikëjimu. Þodis "nes" tikintájá verèia pasiteisinti arba netgi viešai pripaþinti savo tikëjimà, galbût materialiai árodyti savo tikëjimo tikrumà. Þodelis "o" verèia tikëti ir ásipinti á tikinèiøjø masæ, ásipynimo metu slëpti savo bailumà, tapti išverstaskûriu padaru, prisitaikiusiu prie tikinèiøjø. "Bet" - kompromiso paieška arba baili prieštara. "Taèiau" - išsisukinëjimas nuo tikëjimo normø, kuriuo siekiama uþmaskuoti savo išsisukinëjimà.

Šie glausti þodeliø paaiškinimai leidþia tikëjimo aktà suvokti kaip išviešintà ir išprievartautà mûsø visuomenës ir kiekvieno individo atskirai tapatybës dalá. Tikëjimà išprievartauja dabartinë mûsø valstybës politika ir politikuojanti bei þmones diferencijuojanti baþnyèia; tikëjimà išprievartauja be saiko pliurpiantis televizorius; tikëjimà išprievartauja beveik visa mûsø spauda, pasidengusi geltona spalva. Tikëjimas tampa propagandos árankiu, naudojamu iškrypëliškai siekiant asmeninës naudos. Tikëjimas, kaip tikslø siekimo árankis, taip pat yra gausiai kvestionuojamas šioje dailës parodoje.

Prieš savaitæ Šiauliø "Juventos" pagrindinë mokykla atsisveikino su dešimties sveèiø iš Graikijos delegacija. Trys mokytojai ir septyni moksleiviai buvo atvykæ pagal mokiniø apsikeitimo programà, kuri yra tarptautinio daugiašalës partnerystës projekto "Sveikos gyvensenos kompetencijø ugdymas Europos mokykloje" dalis.

"Juventieèiai" su sveèiais iš Graikijos pranciškonø vienuolyne prie Kryþiø kalno. "Juventos" mokyklos archyvo nuotr.

Projekto veikla finansuojama Mokymosi visà gyvenimà programos lëšomis, kurià Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainø paramos fondas.

Lietuva sveèius pasitiko gana šaltais darganotais orais. Visà savaitæ graikai dëvëjo šiltas pûkines striukes, vilnones pirštines bei šalikus. Atënuose tuo metu termometro stulpelis siekë +30°C ar daugiau. Toks didelis temperatûrø skirtumas buvo vienas dalykø, nustebinusiø sveèius. Ne maþiau nustebæ geràja prasme graikai buvo matydami švarias, tvarkingas mokyklas, gana aukštos erudicijos Lietuvos mokinius, rimtà, jø manymu, mûsø valdininkø poþiûrá á švietimà ir su juo susijusius reikalus. Sveèius suþavëjome ir trumpu "juventieèiø" koncertu.

Savaitæ trukusio vizito metu graikø mokiniai gyveno lietuviø šeimose, lankë pamokas, susipaþino su Lietuvos švietimo nûdiena, lankësi Didþdvario, J. Janonio, "Romuvos" gimnazijose, Šiauliø universitete, Savivaldybëje. Be to, visi projekto dalyviai mokësi teikti pirmàjà pagalbà nelaimingo atvejo metu, lankësi Moters ir vaiko klinikos Reanimacijos skyriuje.

Në vienas sveèias iš Graikijos turbût nepamirš pirmo jø gyvenime apsilankymo "Akropolio" ledo arenoje bei áspûdingø Šiauliø "Šiauliø" bei Utenos "Juventus" rungtyniø, edukaciniø uþsiëmimø "Aušros" muziejuje. Visiems patiko mokyklos direktoriaus Vytauto Girèiaus vesta istorijos pamoka, kurioje sveèiai buvo trumpai supaþindinti su pagrindiniais Lietuvos istorijos faktais. Daug áspûdþiø mûsø naujieji draugai parsiveþë iš ekskursijø po Vilniø, Kryþiø kalnà, pajûrá. O kur dar lietuviškø patiekalø degustacija, folkloriniø šokiø vakaras skambant uþdeganèiai "Kitavos" muzikai...

Savaitë prabëgo kaip viena diena. Liûdna buvo išsiskirti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Tikime, jog tai tik graþios tikros draugystës pradþia.

Asta Zajankauskaitë, tarptautinio "Comenius" daugiašalës partnerystës projekto "Sveikos gyvensenos kompetencijø ugdymas Europos mokykloje" koordinatorë Šiauliø "Juventos" pagrindinëje mokykloje.

Balionais ir ES šaliø vëliavëlëmis geguþës 8-osios rytà pasipuošë aikštelë šalia pësèiøjø bulvaro Dainø mikrorajone. Europos dienà paminëti kvietë Šiauliø miesto savivaldybës viešoji biblioteka ir Dainø mikrorajono bendruomenë.

Renginyje savo pomëgius ir širdþiai mielus uþsiëmimus demonstravo ir visiems besidomintiems apie juos pasakojo šešiolika Dainø mikrorajone gyvenanèiø senjorø. Bibliotekos archyvo nuotr.

2010-ieji Europos Sàjungoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tai tolerancijos visoms atskirties grupëms, pagalbos integracijai á visuomenæ metai. Europos Komisijos atstovybë Lietuvoje pakvietë prisijungti prie jø ir paminëti Europos dienà kartu, pateikiant ádomias idëjas projektuose.

Dainø mikrorajono bendruomenë vienija per šimto daugiabuèiø namø gyventojus, èia yra ásikûræ Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos ir Skaitytojø aptarnavimo skyriai bei "Aido" vaikø filialas. Dauguma mieste organizuojamø švenèiø vyksta centrinëje miesto dalyje, á kurias ne visada gali atvykti tolimesniø miesto mikrorajonø gyventojai. Be to, daug švenèiø, renginiø skiriama vaikams ar jaunimui. Dël šiø prieþasèiø Šiauliø miesto savivaldybës viešoji biblioteka nusprendë ypatingà dëmesá ir pagarbà skirti pietinëje miesto dalyje gyvenantiems senjorams. Jie buvo pakviesti á senjorø pomëgiø mugæ.

Šventë prasidëjo talka. Dainø bendruomenës nariai ir bibliotekos darbuotojai Dainø pësèiøjø take esanèiose klombose sodino gëles po to rinkosi á bibliotekos kiemelyje surengtà pomëgiø mugæ. Visus susirinkusiuosius pasveikino Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos direktorë Irena Þilinskienë ir Dainø mikrorajono bendruomenës pirmininkas Virgilijus Balèius. Skambëjo akordeono muzika, buvo skaitomos savos kûrybos eilës. Aká traukë tautiniais rûbais papuoštos lëlës, nerti velykiniai þaisliukai, servetëlës, skrybëlaitës, velti papuošalai, segës, megzti vaikiški rûbeliai, ypatingo kruopštumo, kantrybës reikalaujanèios siûlinës kompozicijos. Visus šventës dalyvius ir þiûrovus graþiomis dainomis bei šokiais linksmino Dainø mikrorajono kolektyvas "Dainø dainoriai" ir Šiauliø širdininkø klubo ansamblis. Uþdeganti šiø þmoniø daina kvietë bulvaru einanèius þmones sustoti ir pasidomëti mugëje pristatomais pomëgiais.

Šventë sukvietë Dainø bendruomenës narius, senjorus pabûti kartu, paragino atverti širdá vieni kitiems ir dþiaugtis gyvenimu kartu. Tai pirmas toks renginys Šiauliuose. Ne vienas, dalyvavæs šventëje, kalbëjo, jog norëtø, kad tokia šventë taptø tradicija, kur vyresnio amþiaus þmonës galëtø susiburti.

Inga Andruškevièiûtë, Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos specialistë projektinei veiklai

Meninës pakraipos lopšelis-darþelis "Berþelis", dalyvaujantis respublikiniame meniniame projekte "Bitelë ratuota", Mamos dienos proga surengë akcijà skverelyje priešais Savivaldybæ. Jame projekto dalyviai demonstravo savo kûrinius - biteles ir meninius objektus, simbolizuojanèius pavasará, atgimimo metà ir meilæ. Skverelyje vaikai šoko, dainavo, leido balionus á dangø su laiškeliais-linkëjimais mamoms ir netgi vaišinio Savivaldybës tarnautojus medumi. Modesto NAVICKO nuotr.

Irena BUDRIENË

Kurtuvënø regionini parkas vienas pirmøjø Lietuvoje pradëjo kviesti þmones savanoriškam darbui. Iki šiol èia dirbo tik savanoriai iš uþsienio (pagal ES remiamas programas). Dabar nuspræsta, kad savanorystë gali bûti patraukli ir lietuviams, todël þmonës kvieèiami ásijungti á šià veiklà ir padëti tvarkyti Kurtuvënø dvaro sodybos sodà bei parkà, kitus lankomus objektus.

Daþniausiai manoma, kad savanoriais trokšta bûti tik jaunimas, bet savanoriauti gali ir senjorai.

Savanoriai laukiami geguþës 14 dienà 10 valandà Kurtuvënuose prie regioninio parko direkcijos. Organizatoriai pasirûpins savanoriu atveþimu ir parveþimu, todël pageidautina išankstinë registracija telefonu 8~618 299 64. Savanoriai bus vaišinami arbata, sumuštiniais, turës galimybiø susipaþinti su Kurtuvënø regioniniame parke saugomomis vertybëmis. Savanoriai patys pasakys, kiek laiko gali skirti tokiai veiklai. Ir kiek beskirs - bus ávertinta. Daþniausiai manoma, kad savanoriais trokšta bûti tik jaunimas, bet tai netiesa. Savanoriauti gali ir senjorai, juolab, kad jie turi nemaþai laisvo laiko, kurá gali turiningai praleisti gamtoje – juk ne visi uþgyveno kolektyviná sodà ar kaimo sodybà.

Savanoriø judëjimas Lietuvoje palyginti jaunas, prasidëjæs prieš kelerius metus. Pirmosios já ëmë propaguoti nevyriausybinës organizacijos. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje á savanoriškà veiklà yra ásitraukæ gerokai maþiau þmoniø. NVO informacijos ir paramos centro duomenimis, mûsø šalyje savanorystæ yra išbandæ ne daugiau nei penki procentai gyventojø, o, pavyzdþiui, Vokietijoje – dvidešimt procentø. Savanoriškas darbas ypaè populiarus JAV, kur savanoriu yra pabuvæs kas antras pilietis. Galima tik spëlioti, kodël lietuviai tokie pasyvûs. Galbût nëra pakankamai informacijos. Be to, sovietmeèiu gyvavusi iškreipta savanoriško darbo forma – lenininës talkos – suformavo neigiamà visuomenës poþiûrá á darbà be uþmokesèio.

Kodël dirba savanoriškà darbà?

Yra daug ávairiø prieþasèiø, kodël þmonës dirba savanoriškà darbà. Kai kuriems patinka atliekamo darbo tikslai, kiti siekia ágyti naujos patirties ir ágûdþiø. Gana populiarus savanoriø motyvas yra noras aktyviai ásitraukti á visuomeniná gyvenimà ar tiesiog bûti reikalingiems. Dar kiti savanoriauja norëdami susirasti naujø paþástamø, draugø. Kartais savanoriškà darbà skatina labai elementarios, kartais – keistokos prieþastys, taèiau nëra blogø prieþasèiø savanoriškam darbui. Štai keletas atsakymø iš savanoriø apklausø: dirbu todël, kad turiu laisvo laiko; kad nuveikèiau kaþkà, visiškai priešinga nei oficialiame darbe; kad turëèiau uþsiëmimà; kad turëèiau dël ko atsikelti rytà; kad bûtø smagu; kad pabûèiau gamtoje; kad paþinèiau savo kraštà; kad išbandyèiau save; kad atitrûkèiau nuo kasdienës rutinos; kad patirèiau gyvenime kaþkà naujo, kad árodyèiau, jog ne piniguose laimë.

Noriu bûti savanoris. Nuo ko turëèiau pradëti?

Prieš susisiekiant su organizacija, gera mintis bûtø apmàstyti, kà norëtumëte veikti savanoriaudami, apsvarstykite, kiek laiko galite tam skirti. Sudarykite savo pomëgiø, interesø bei galimybiø sàrašà. Pagalvokite apie tai, kokios sritys ar problemos jus domina, kokio pobûdþio darbà norëtumëte dirbti.

Kiek laiko turiu skirti savanoriškai veiklai?

Tai priklauso tik nuo to, kiek laisvo laiko turite ir kiek jo norëtumëte skirti savanoriškai veiklai. Tai gali bûti valanda, keletas valandø per dienà, kartà per savaitæ ir netgi kartas per mënesá.

Ar galiu nutraukti savanoriškà veiklà, jeigu man nepatinka?

Þinoma. Jûs nesate oficialiai ásipareigojæ savanoriauti organizacijoje, ypaè jeigu jums ten nepatinka.

Kokiais bûdais galima dalyvauti savanoriškoje veikloje?

Galima dirbti savanoriu organizacijoje, padedanèioje kitiems (Lietuvoje populiariausia savanorystës forma). Tai gali bûti organizacijos, besirûpinanèios vaikø ar pagyvenusiø þmoniø globa, aplinkos apsauga ar kitomis sritimis.

Galima teikti profesionalià pagalbà ir konsultacijas, pavyzdþiui, teisininkai, gydytojai, buhalteriai, menininkai, dizaineriai gali pritaikyti savo patirtá savanoriškai padëdami þmonëms (bendruomenëms).

Galima padëti organizuoti konkreèius renginius (priëmimus, seminarus, muges, šventinius renginius, koncertus ir t. t.).

Kà suteikia savanorystë?

Savanoris – tai bet kokio amþiaus þmogus, kuris be jokio piniginio atlygio dirba visuomenei naudingà darbà. Jis skiria savo laikà, þinias, patirtá, energijà darbui organizacijoje ir neima uþ tai piniginio atlygio. Savanoriškas darbas suteikia galimybæ kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybës, religiniø bei politiniø ásitikinimø, amþiaus ir sveikatos, panaudoti savo gebëjimus ir patirtá, realizuoti savo pomëgius, ágyti naujø þiniø bei ágûdþiø, susirasti naujø draugø, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaiká, ásitraukti á darbà ir dalyvauti visuomenës gyvenime ir keisti já pagal bendruomenës poreikius.

Vinco Kudirkos pagrindinëje mokykloje viešëjo Vilniaus Getës instituto švietimo ekspertas Andreas Rodenbeck, kuris kalbëjo apie 1-osios ir 2-osios uþsienio kalbø pasirinkimo galimybes mokyklose.

Vienas svarbiausiø dabartinio europieèio ágûdþiø yra gebëjimas bendrauti daugiau nei viena kalba. Kita vertus, neámanoma nuslëpti ir to, kad nemaþai sunkumø kyla tada, kai reikia savo vaikui mokykloje parinkti kalbà, kurios jis mokysis.

Nusipirkæ bet kokià prekæ, perskaitome ant etiketës parašytà informacijà. Kyla klausimas - keliomis kalbomis uþrašyta ši informacija? Mûsø þemynas yra daugiakalbis, bet tik nedaugelis mûsø apie tai susimàsto.

Jaunimas gali keliauti po Europos šalis, dirbti, studijuoti, mokytis kalbos ir paþinti tos šalies kultûrà. Šiø laikø jaunuoliui prireikia mokëti kelias kalbas.

Švietimo eksperto A. Rodenbeck teigimu, kalbai išmokti, ypaè pradedant nuo maþens, didelæ reikšmæ turi geras kalbos mokytojas.

Koks turi bûti geras kalbos mokytojas?

Mokymas turi bûti aktyvus, nesàmoningas reikšmiø kûrimo procesas. Mokant ir mokantis turi vyrauti þaismingumas, emocionalumas, "klaidø tolerancija", mokymasis be baimës, "maudymasis kalboje", arba vadinamasis "natûralusis" bendravimas uþsienio kalba.

Labai svarbus ankstyvasis kalbos mokymas.

Tëvai turëtø neversti vaiko kalbëti uþsienio kalba, jei jis to nenori. Gimtàja kalba tëvai turëtø nuolat kà nors skaityti, uþuot leidæ þiûrëti televizoriø, kalbëtis su vaiku, skirti tam laiko, skatinti, girti.

Mokantis uþsienio kalbos, labai svarbu tà šalá paþinti gyvai – mokiniai turëtø dalyvauti moksleiviø mainø programose, ávairiuose projektuose.

Daugiakalbiai pilieèiai yra svarbûs, siekiant uþtikrinti kiekvienos šalies ekonominæ ateitá. Daugiakalbis pilietis tas, kuris moka bendrauti bent trim kalbomis.

Lina Juškevièienë, Vinco Kudirkos pagrindinës mokyklos vokieèiø kalbos mokytoja

Rièardas JAKUTIS

Visi prisimename, kaip kalantis Atgimimo daigams puolëme domëtis iki tol slëpta savo krašto istorija. Iš knygynø bemat išgraibstëme perleistà Adolfo Šapokos "Lietuvos istorijà".

Jos nepakako. Ieškojome senojo Alberto Vijûko-Kojelavièiaus veikalo, didþiosios Teodoro Narbuto "Lietuviø tautos istorijos", populiariø Vandos Daugirdaitës-Sruogienës ir kitø leidiniø apie savojo krašto praeitá. Vëliau sulaukëme dabarties istorikø solidþiø leidiniø: Edvardo Gudavièiaus Lietuvos istorijos nuo seniausiø laikø iki 1569 m. ir Alfredo Bumblausko istorijos nuo 1009 m. iki 1795 m. Þinant, kad ir A. Šapokos stipriausia tyrimø sritis – XVII a. Lietuvos ir Lenkijos Respublikos istorija, didesnio leidinio apie Lietuvos istorijà nuo 1795 m. taip ir neturëjome. Dþiugu, kad šià spragà šiomis dienomis uþpildë šiaulieèio istoriko, Šiauliø universiteto dëstytojo Arûno Gumuliausko 427 puslapiø studija "Lietuvos istorija (1795–2009 m.)" (leidykla "Lucilijus", 2010 m.).

Visi patvirtins, jog rašyti apie pastarøjø metø ar net pastarøjø šimtmeèiø krašto istorijà yra daug sunkiau nei nagrinëti tolimos senovës ávykius. Reikia jau þvelgti á tautinæ-kultûrinæ bendrijà arba tiesiog - politinæ tautà. Diskutuodami istorikai E. Gudavièius ir A. Bumblauskas yra prasitaræ, kad dabartiniam istorikui reikia išsiverþti iš "Šapokos istorijos" ribø ir atsisakyti lietuviø paieškos Lietuvos istorijoje principo bei neverta skirstyti istorijos á "savàjà" ir "ne savàjà", kadangi šiais laikais skirtumai ir ribos tarp valstybiø ir tautø akivaizdþiai nyksta.

Tà paèià mintá pratæsia kultûrologas Evaldas Gelumbauskas: "Norint neištirpti bendrame tautø ir kultûrø katile, bûtina sukurti atviresná, á lotyniškosios Vakarø civilizacijos vertybiø sistemà integruotos Lietuvos visuomenës ir kultûros istorijos modelá, kuris leistø pasijusti lygiaverèiais Europos Sàjungos pilieèiais, tuo pat metu išliekant ir lietuviais."

Šiaulietis istorikas išsamioje savo studijoje bûtent tokiu principu ir remiasi. Dràsiai galima pasakyti, jog A. Gumuliausko "Lietuvos istorija (1795–2009 m.) - istorinës sàmonës formavimo priemonë ar kultûros paminklas. Reikia manyti, kad besidominèiø šia studija tikrai bus.

Eva JAGMINAITË

Daugiau nei 23 metus Lietuvos akordeonininkø asociacija vienija akordeonininkus profesionalus. Asociacija bendradarbiauja su viso pasaulio akordeono organizacijomis. Pastaraisiais metais, ásteigus LAA jaunimo sekcijà, labai suaktyvëjo jaunøjø akordeonininkø veikla.

Pasak LAA jaunimo sekcijos pirmininko Raimondo Sviackevièiaus, savo veiklà su akordeonu siejantis Lietuvos jaunimas turi dideles galimybes. "Nauji vëjai" - tai Lietuvos akordeonininkø asociacijos projektas, apjungiantis jaunus idëjø nestokojanèius þmones, kurie tiki ateitimi Lietuvoje ir nori kurti bei puoselëti aukšto lygio menà ir kultûrà.

Projekto tikslas - populiarinti profesionaløjá akordeono menà tarp jaunimo. Visos Lietuvos akordeonininkus jungiantis projektas vyks bent tris kartus per metus skirtingoje šalies vietoje. Šiais metais Lietuvos akordeono "jaunimieèiai" su projektu planuoja apkeliauti beveik visà šalá. Renginá sudarys dvi dalys – jaunimo konferencija-forumas bei vakarinis šventinis koncertas.

Konferencijos metu planuojamas internetinis tiesioginis ryšys tarp jaunøjø Lietuvos akordeonininkø, susirinkusiø Šiauliuose, ir Prancûzijos akordeono menininkø. Jo metu lietuviai bendraus bei pasidalys muzikiniais sveikinimais su garsiu prancûzø pedagogu Frederic Deschamps ir jo tarptautinës akordeono mokyklos auklëtiniais. Antroje konferencijos dalyje Lietuvos akordeonininkai pasisakys ir diskutuos svarbiomis meninëmis bei akademinëmis temomis, pasidalys pasiûlymais ir idëjomis.

Spalvingas koncertas "Akordeono tiltai", kuriame dalyvaus ir šiaulietis Martynas Levickis, vyks Šiauliø kultûros centre. Tiltai - tai simbolis, jungiantis du krantus, pasidalyjant informacija, susipaþástant, bendraujant ir bendradarbiaujant. Tiltais akordeonininkai siekia susivienyti ir kurti kartu. Šiauliø miesto publika talentingus jaunuolius turës galimybæ išvysti geguþës 3 dienà 18 val. Kultûros centre. Geriausi Lietuvos akordeonininkai miesto visuomenei dovanos koncertà, skirtà Pasaulinei akordeono dienai paminëti. Šia svarbia proga iš Londono á Šiaulius gráš akordeonininkas M. Levickis, kuris pristatys kontrastingà šiuolaikinës muzikos programà. Koncerte skambës ávairiø stiliø muzika, pristatanti šiuolaikiná, klasikiná, pramoginá bei dþiaziná akordeonà.

Konferencija Šiauliø universiteto bibliotekos konferencijø salëje prasidës 12 val., koncertas - 18 val. Šiauliø kultûros centre.

Modestas NAVICKAS

Tarptautiniø þodþiø þodynas terminà homofobija (iš graikø k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimë") apibrëþia kaip ne klinikiná baimës, paniekos ir neapykantos jausmà, nukreiptà prieš homoseksualios orientacijos asmenis.

Menotyrininko Remigijaus Venckaus teigimu, kûnas arba seksualumas yra instrumentas, leidþiantis kurti socialaus pobûdþio menà. Autoriaus nuotr.

Lietuvoje šiuo metu kyla daug triukšmo dël organizuojamø gëjø eityniø Vilniuje. Susidaro áspûdis, kad prasidëjo "raganø medþioklës" sezonas. Visuomenëje sklandanèiø homofobiškø nuotaikø paskatinti menininkai Remigijus Venckus ir Kæstutis Venskûnas surengë performansà. Meninis vaidinimas pristatytas tarptautiniame medijø meno festivalyje "Enter".

Po pirmos pasirodymo dalies tarp þiûrovø ásivyravo átampà nusakanti tyla. Pasibaigus kûriniui kilo triukšmingos ovacijos. Ši þiûrovø reakcija gali atrodyti panaši á natûralø dëkojimà uþ kûriná arba á paniekos homoseksualumui išraiškà. Kyla klausimas - ko reikëjo tikëtis iš lietuviø, šiaulieèiø, kai scenos viduryje šoko du apsikabinæ vaikinai? Vëliau, tarsi meditacinio pobûdþio rituale, vaikinai malë duonà, šlakstë vynà, burnomis skynë roþiø þiedus, simbolizuojanèius erškëèius Kristui ant galvos. Grojo gyva muzika, buvo atliekama daina, kurioje gausu nuorodø á krikšèionybæ. Þiûrovui buvo sunku likti abejingam, neparodyti natûraliai kylanèiø emocijø – paniekos ir pasibjaurëjimo ar þavëjimosi ir palaikymo uþ revoliucingà dràsà.

Á klausimus apie renginá atsako menotyrininkas, Šiauliø ir Kauno Vytauto Didþiojo universitetø dëstytojas, kûrinio bendraautorius ir pagrindinis generatorius Remigijus Venckus.

- Koks tai kûrinys, kas já inspiravo?

- Kûriná galima pavadinti muzikinës improvizacijos ir performanso deriniu, kuriame ávairius judesius atliekanti jaunuoliø komanda siekia atkreipti dëmesá á šiuolaikinëje neva demokratiškoje visuomenëje egzistuojanèias problemas. Tai ir mano pirmasis bandymas parašyti dainai þodþius ir juos dainuoti pagal Kæstuèio Venskûno sukurtà muzikà.

Per Velykas dalyvavau Šiauliø katedroje aukotose šv. Mišiose. Regëjau ir girdëjau senyvas moteris, agituojanèias pasirašyti dokumentà - uþkirsti kelià homoseksualø eitynëms Vilniuje. Man buvo apmaudu girdëti, kad nenorima suvokti eityniø esmës, nesistengiama suvokti kitos orientacijos (neva neleistinos) ir dël jos kylanèiø sunkumø ir problemø.

Eityniø klausimas susietas su asmenine laisve, tvyranèia demokratinëje visuomenëje, su leidimu laisvai pripaþinti save kaip visavertá asmená, nesislëpti ir lygiateisiai dalyvauti vieningos visuomenës gyvenime. Su netolerancija susiduria kiekvienas iš mûsø. Skaudþiausia, kad problema nëra eliminuojama, bet, atvirkšèiai, paskatinama ar akcentuojama kaip mûsø tautos ir visuomenës tapatumo dalis. Baisiausia ir labiausiai verkti norisi, kai regi politikuojanèià Baþnyèià, kuri turëtø vienyti þmones, nesmerkti savo kryþiø nešanèiø þmoniø, veikti kaip moralinis atramos taškas. Nemalonu man gyventi tokioje fobijose ir moraliniame smurte skæstanèioje šalyje. Manau, kad menininkai, bûdami imlûs ir atviri egzistuojanèios problemoms, gali išreikšti savo nuomonæ. Aš ir mano performanso bendraautoriai tai ir daro.

- Kà tu norëjai pasakyti vaidindamas ir dainuodamas?

- Man ádomus litanijos fenomenas. Litanijà suvokiu kaip tam tikrà meditacijos formà, ne tik kaip atgailà ir nugrimzdimà á savo nuodëmingà praeitá, bet ir kaip susitikimà su savimi, kaip savæs paþinimà ir tikrojo savæs, tokio, koks esi, priëmimà. Norëjosi sukurti dainas, kurios primintø litanijas, o pats atlikimas bûtø artimas muzikiniam þanrui, skirtam šokti. Nesu geras muzikos þinovas, bet mano dainavimas ir K. Venskûno muzika priminë hiphopo ir dþiazo junginá. Tiesa, šokti niekas nesiryþo, tikriausiai buvo nustebinti performanso reginiu.

Performansà sudarë trys dalys. Pirmoje dalyje "Laiškas" mano balsas buvo labai ramus. Pagal muzikà ritmingai išsakomi þodþiai turëtø bûti suvokiami kaip laiškas, kuriuo apsinuogini, kaip þinia ir prašymas, kuriuos siunti litanijos pavidalu. Antroje dalyje "Aukojimas" daþnai skambëjo þodþiai "atgailauk uþ mane". Dël ko atgailauti? Þmogui tenka atgailauti dël savo prigimties, kuri visuomenëje atrodo nenormali ir netoleruotina. Manau, kad atgailautojas, šiuo atveju homoseksualus asmuo, priverstas patirti traumà, slëpti savo prigimtá, išsisukinëti ir rizikuoti savo orumu ir garbe, kurià visuomenë gali skaudþiai nuplëšti. Argi ne absurdiška atgailos situacija? Atgailautojas priverèiamas atgailauti tø asmenø, kurie niekada neatgailauja ir nesupranta atgailos misijos. Jis priverstas atgailauti ir aukoti save.

Na, o treèioji performanso dalis yra specialiai pavadinta "Atgaila". Èia atgailos tarsi atsisakoma, ji nebëra reikšminga, nes jà visi nori matyti kaip viešà aktà. Kam tokia atgaila, kam þmogaus prigimtis duota, jei ji naikinama ir nuolat lydima kanèios?

- Ar tu pats neuþsiëmei "raganø medþiokle", demaskuodamas homofobus?

- Labai ilgai kartu su K. Venskûnu generavome performanso idëjà. Paruošiamieji darbai truko tris savaites. Nemanau, kad ádëtas triûsas turëtø bûti paverèiamas niekais ir kûrinys neturëtø bûti aštrus ir provokuojantis. Iš dalies galima sakyti, kad renginio metu patys homofobai atsivërë. Ádomu buvo regëti jø suglumusius þvilgsnius, nepatogià savijautà išreiškiantá raudoná jø veiduose. Manau, kad ir menininkø bendruomenëje yra homofobø, ir netgi labai piktø, aršiø homofobø.

- Kodël šios temos ëmeisi? Ar nebijojai paniekinimo ir tapatinimo?

- Nesu bailys ir nenoriu bûti bailys. Þinau, kad sakydamas savo nuomonæ ir gerbdamas kità, uþstodamas silpnesná tikrai nepralošiu ir nenukentësiu. Ši tema man aktuali, nes man aktualus kûno vaizdavimo ir kûno raiškos kultûroje nevienodumas, t. y. vyriško ir moteriško kûno groþio netapatumas. Kûnas ir seksualumas yra priemonë arba instrumentas, leidþiantis kurti socialaus pobûdþio menà ir kûrybiškai demaskuoti bei naikinti mûsø aplinkoje ásisenëjusias piktþaizdes.

Paniekinimo aš tikrai nebijau. Man svarbiausias mano asmeninis jausmas, kuris mane veda kûrybos keliu. Aš privalau jausti tai, kà darau, ir tai, kà turiu daryti. Jei pripaþástu savo jausmus, jei neišsiþadu savo kûrybos ir nesivaikau patogiø ar pelningø temø, tuomet ir paniekinimas savaime neutralizuojamas. O tapatinimas tik juokà sukelia. Man ir mano artimøjø santykiams ir ramybei labai svarbu atskirti viešàsias ir privaèias erdves. Viešoje erdvëje tegul màsto kas kà nori, tapatina su kuo nori. Taèiau savo ir savo šeimos privatumà gyniau ir ginsiu. Gyniau ir ginsiu kito privatumà, teisæ á privaèius socialinius ir seksualinius santykius, kuriuose nëra smurto ir nenusiþengiama moralei. Jei kas nors verþtøsi á mano privatø gyvenimà ir siektø já paversti viešos pramogos objektu arba pikantiška naujiena, tikriausiai gerai pamàstæs pasistengèiau besiverþiantájá paversti savo kûrinio objektu. Tai tik viena iš daugybës formuliø, kaip galima neutralizuoti piktþoles.

Balandþio 26 dienà 18 valandà Šiauliø koncertø salëje "Saulë" koncertuos Merûnas Vitulskis (tenoras) ir Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Garsus daugelio mëgiamas atlikëjas yra ne vieno konkurso laimëtojas, laureatas, kvieèiamas á uþsienio ir Lietuvos festivalius. Uþ muzikinius pasiekimus ir Lietuvos bei Kauno vardo garsinimà M. Vitulská yra apdovanojæs LR Prezidentas Valdas Adamkus, LR Vyriausybë ir Kauno meras.

Dainuoti Merûnas pradëjo septintoje klasëje, paskatintas muzikos mokytojos Giedrës Druskienës. Muzikos þinias gilino Juozo Gruodþio konservatorijoje, šiuo metu studijuoja LMTA Kauno fakulteto Vokalo katedros IV kurse.

Dainavimo subtilybiø Merûnà mokë ne vienas muzikos pedagogas, taèiau bene didþiausià pagarbà ir pasitikëjimà pelnë LMTA dëstytojas Jonas Antanavièius, kurá dainininkas vadina "gyvenimo mokytoju". Šiuo metu Merûnas studijas tæsia pas Virgilijø Noreikà.

Per pastaruosius septynerius metus atlikëjui teko dainuoti diriguojant áþymiausiems uþsienio ir Lietuvos dirigentams - Gaetanno Calosante, Jachimov Zvaneckij, Gintarui Rimkevièiui, Donatui Katkui, Vygantui Rekašiui, Jonui Janulevièiui, Modestui Pitrënui - ir dainuoti grojant geriausiems Lietuvos ir uþsienio orkestrams: Baltarusijos Nacionaliniam orkestrui, Lescalos akademiniam orkestrui, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, Kauno valstybiniam simfoniniam orkestrui ir daugeliui kitu.

Atlikëjo mëgiamiausi kompozitoriø Ruggiero Leoncavallo, Gaetano Doniceti, Giacomo Pucini, Dziuzepë Verdþio kûriniai, kuriuos yra átraukæs á savo muzikinæ programà.

"Šiauliai plius" informacija

Šokiø kolektyvas "Þelmenëliai" šá savaitgalá sveikins visas Šiauliø mamas. Šiauliø kultûros centre beveik dvi valandas truksianèioje programoje smagiausi šokiai, graþiausios poezijos eilës bus skirtos mamoms, moèiutëms, promoèiutëms.

Balandþio 24 d., šeštadiená, 14 val. Šiauliø kultûros centre vyks koncertas mamos "Tu - vyturio giesmë". Koncertà ves ir eiles mamoms bei moèiutëms skirs aktorë Virginija Kochanskytë, kanklëmis skambins kankliø trio "Aušrinë". Savo graþiausius šokius šiaulieèiams dovanos šokiø kolektyvas "Þelmenëliai" - daugkartiniai ávairiø konkursø laureatai.

"Á koncertà pakvietëme Šiauliø publikai jau þinomus, taèiau kaskart kuo nors þiûrovus nustebinanèius šokëjus iš Latvijos - Rygos kolektyvà "Dzintarinš". Šis kolektyvas skaièiuoja 55-uosius gyvavimo metus, nepaliauja stebinti savo uþkreèiamu energingumu, originaliais šokiais", - sako "Þelmenëliø" vadovë, Šiauliø miesto garbës pilietë Aldona Masënienë.

Sveèiai iš Latvijos atliks ir ištraukà iš miuziklo, kuriam muzikà parašë Raimondas Paulsas.

"Šiauliai plius" informacija

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Balandþio 30 dienà 19 valandà Šiauliø arenoje koncertuos Kauno šampaninis choras, kurio programà papildys Šiauliø baltasis, Marijampolës mëlynasis, Klaipëdos þydrasis chorai. Šiaulieèiai, pasibaigus televiziniam projektui "Chorø karai", neišsibëgiojo - toliau repetuoja, dainuoja.

Šiauliø baltasis choras, koncertuodamas "Saulës mieste", tikëjosi didesnio þiûrovø palaikymo. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.		Mindaugas Þalalis, baltojo choro vadovas, dþiaugiasi, kad Šiauliuose yra dar daugiau galimybiø norintiems dainuoti.

Raigardo Tautkaus Kauno šampaninis choras - naujas kolektyvas Lietuvos muzikinëje padangëje. Muzikinio televizinio projekto "Chorø karai" nugalëtojas surengs áspûdingà koncertà Šiauliuose, kur atliks ne tik televizijos ekranuose jau matytus ir girdëtus kûrinius, bet ir kitus muzikos šedevrus.

Šiame koncerte kiekvienas pateks á vienà nuostabiausiø metø renginiø, nes viskas skambës kitaip. Parengta áspûdinga koncertinë programa, parašytos modernios aranþuotës, spalvingos partitûros, parengti soliniai choristø numeriai.

Koncerte taip pat dalyvaus Šiauliø baltasis choras, Marijampolës mëlynasis choras, Klaipëdos þydrasis choras, gyvo garso grupë.

Šiauliø baltasis choras átemptai repetuoja ir dþiaugiasi susibûræs. Kolektyve yra 16 nariø. Choro vadovas ir lyderis - Mindaugas Þalalis. Choras nuolat repetuoja su dainininke Evelina Anusauskaite. Šià kompanijà ir išvys koncerto þiûrovai. Gaila, kad negalëjo toliau bendradarbiauti Dima Šavrovas.

Baltojo choro vadovas Mindaugas minëjo, kad iki šiol Šiauliuose buvo vienintelis mëgëjiškas "Atþalyno" choras. "Kuo daugiau galimybiø dainuoti, tuo geriau", - sako optimistiškai nusiteikæs Mindaugas.

Rièardas JAKUTIS

Paèiam pavasario vidury, balandþio 15 dienà, o ši diena dar ir Kultûros diena, Šiauliø dailës mokyklos mokytojai visus pakvietë á kasmetæ savo kûrybos parodà. Tokias parodas savo mokykloje mokytojai rengia kiekvienà pavasará nuo 1999 metø. Šiemet ji pavadinta "Laikas".

Pirmieji savo mokytojø kûriniø vertintojai - jø mokiniai. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Mokyklos direktorë Irena Šliuþelienë sako, jog tokios parodos labai reikalingos, nes kà gali pasakyti vaikui, jeigu pats nieko nekuri. Anot jos, mokytojø parodos – ataskaita sau, mokiniams ir jø tëvams. Jei kasdien visus metus mokytojai vertina mokinius, tai parodos metu mokiniai gali ávertinti mokytojus ir net parašyti jiems paþymá. Direktorë yra uþtikrinta, jog parodà aplankys maþiausiai 500 þiûrovø, nes tiek yra mokiniø ir jø tëveliø.

Besimokantys Šiauliø dailës mokykloje gali dþiaugtis ir didþiuotis, kad jø mokytojai yra þinomi, gabûs ir populiarûs dailininkai. Jei Lietuvos dailës padangëje, atrodo, dominuoja vyrai, tai Šiauliø dailës mokykloje ypaè ryškios kûrëjos moterys.

Šiemet mokytojai pateikia po vienà du tikrai brandþius kûrinius. Ávairi technika, savitas kûrybos braiþas ir netikëtai vientisa paroda. Nepasakysi, kad yra ryškiø lyderiø, nes visi kûriniai pasiþymi kruopštumu ir profesionalumu, todël prie kiekvieno darbo norisi ilgëliau stabtelti.

Eglë Bièkienë þiûrovø teismui pateikia kûrinius "Papës švyturys vakarëjant", "Sidabriniai vasaros þolynëliai" (mišri technika), Gitana Kaltanienë - "Laikmena" I, II (mišri technika), Violeta Kiznienë - "Akimirka: pavasaris" I, II (akv., popier.), Vitalija Kurtinaitienë - "Kanèios kelias" (medis, metalas), "Puokštë" (keramika), Nijolë Ošurkovienë - "Laiko miraþai. Artëjantis laikas", "Laiko miraþai. Tolstantis laikas" (batika, medvilnë), Irena Šliuþelienë - "Urna sudegusiam laikui" (keramika), Viktorija Visockytë - "Laikas" (al., drobë), Jûratë Þuklienë - "Þuvies diena" I, II, "Amþinybës duona" (mišri technika).

Tiesa, po pagiriamojo þodþio moterims nepasakysi, kad vyrø kûriniai maþiau ryškûs. Savo tiesa þavi Rinaldas Damskis, Kazys Kasperavièius, Vladimiras Ošurkovas, Sigitas Prancuitis, Alvydas Šalkauskas, Vilius Šliuþelis, Dalvytis Udrys, Arûnas Vasiliauskas. "Minutës - ilgos, o metai - trumpi", - dailës mokytojø parodos "Laikas" moto.

Albumo "Šiauliø dailininkai" pristatymas

Rièardas JAKUTIS

Kultûros dienos, balandþio 15-osios, išvakarëse Šiauliø universiteto bibliotekos kongresø salëje pristatytas albumas "Šiauliø dailininkai".

Šiaulieèiai dailininkai rinkosi išvysti leidiná apie savo kûrybà. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Knygos sudarytojas, praëjusiø metø pabaigoje mus palikæs dailininkas (supratau, kad knyga pradëta sudarinëti jau tada, kai jis buvo Lietuvos dailininkø sàjungos Šiauliø skyriaus pirmininkas) Vytautas Tribandis, projekto vadovas Rièardas Garbaèiauskas (dabartinis Lietuvos dailininkø sàjungos Šiauliø skyriaus pirmininkas), kuriam, atrodo, ir teks aiškintis, kodël vieni dailininkai knygon pateko, o kiti – ne, redaktorë Graþina Aidienë, dailininkas Kæstutis Musneckis, fotografas Albinas Mataitis, vertë Klaipëdos pirmasis vertimø biuras (gal ir tikrai Klaipëdoje daugiau gabesniø vertëjø iš lietuviø á anglø kalbà nei Šiauliuose). Reikia manyti, jog prie knygos pasirodymo prisidëjo ir tarp Vytauto Tribandþio bei Rièardo Garbaèiausko buvæ Lietuvos dailininkø sàjungos Šiauliø skyriaus pirmininkai Rimantas Plungë (tik keista, kodël pastarojo darbø albume nëra, juk puikus dailininkas) ir Arûnas Vasiliauskas.

Knygoje pateikiamas Šiauliø miesto mero Genadijaus Mikšio þodis - trumpas ir solidus, menotyrininkës Ernestos Šimkienës tekstas irgi trumpai aiškiai apibûdina esamà miesto dailës situacijà. Albume trys skyriai: pirmasis aprëpia tapybà, antrasis – grafikà, treèiasis – skulptûrà, keramikà ir kitas meno rûšis. Viskas aišku, paprasta, dozuota – kiekvienam autoriui vienas ar du puslapiai. Nors, reikia manyti, albumo kritikø atsiras. Pirmiausia, kodël knygon nepateko ne vienas solidus dailininkas? Pavyzdþiui, Vitolis Trušys. Tiesa, šiuo metu jis nebegyvena Šiauliuose, bet keturis dešimtmeèius kûrë mûsø mieste, bûtent dël savo kûrybos ir tapo Šiauliø garbës pilieèiu. Arba Eduardas Juchnevièius? Dailininkas legenda, šiais metais uþ savo kûrybà apdovanotas Vyriausybine premija. Lietuvos dailës mëgëjai, panoræ susipaþinti su jo kûryba, be abejo, jos ieškos albume "Šiauliø dailininkai"... Arba Antanas Krištopaitis. Tiesa, dailininkas - savamokslis, á Dailininkø sàjungà nepriimtas, nes neturi aukštojo meninio išsilavinimo. Bet kaip jis gali já turëti, jeigu jaunystës metais buvo ištremtas ten, kur jokiø aukštøjø dailës mokyklø nëra. Išleisti trys dideli Antano Krištopaièio kûrybos albumai, dailininkui irgi suteiktas Šiauliø garbës pilieèio vardas. Nepateko knygon ir dar keletas tikrai vertø joje bûti kûrëjø. O kur pats Gerardas Bagdonavièius? Ar ne nuo jo reikëtø pradëti Šiauliø dailininkø pristatymà?

Kà šiuo albumu norëta aprëpti? Jeigu visà mûsø miesto dailës istorijà, tai, be abejo, nei šis, nei tas, bet jei albumas skirtas pastarøjø penkeriø metø ar paskutiniojo dešimtmeèio miesto dailininkø kûrybai (atrodo, taip ir reikëtø suprasti), tuomet viskas normalu. Tiesa, ir tokiu atveju atsirastø priekaištø. Kur tuomet Mindaugas ir Gintautas Lukošaièiai? Visai neseniai viename iš didþiausiø pasaulio miestø - San Paule (Brazilija) - vykstanèioje pasaulinëje šiuolaikinio ir modernaus meno parodoje jø ekspozicija apie rezistencijà Lietuvoje neištirpo tarp 140 pasaulio dailininkø darbø ir garsino Šiaulius bei Lietuvà. O kur dar Helsinkis, Bazelis, Frankfurtas, Amsterdamas, Majamis ar prasmingos bei ádomios akcijos gimtinëje.

Kitas klausimas – ar albume tik Dailininkø sàjungos nariai? Tuomet á albumo turiná reikëtø þvelgti vienaip. Bet regi jame ir ne sàjungos narius. Gaila, kad albumo sudarytojai aiškiai nepasako, kà norëjo albumu parodyti, todël ir gali kilti visokiø kritiniø pasvarstymø. Nors su miesto albumais, atrodo, nuolat nepasiseka. Kaip Lietuvai su kultûros ministrais. Tiesa, bent mane pralinksmino albumo spalva. Tokià salotinæ spalvà tikrovëje sunku rasti. Kai kam tai bus mielas sovietmeèio taksi automobiliø priminimas, be to, knygø lentynoje šá leidiná iškart pastebësi. Þodþiu, pasak Merfio, viskas, kas vyksta, vyksta á gera.

Tad, mano galva, nepaisant kritikos, albumo pasirodymu vis tiek pasidþiaukim. Nedaug tokiø leidiniø turime (tokio didesnio miesto dailininkø albumo visai neturëjome). Kiekvienas kultûrinis ávykis yra dþiugus.

Oksana LAURUTYTË

Balandþio 19 dienà 18 valandà Šiauliø koncertø salëje "Saulë" vyks áspûdingas koncertas - koncertuos viena ryškiausiø nûdienos Lietuvos muzikos kultûros asmenybiø, pasaulio pripaþinimà pelniusi dainininkë Irena Milkevièiûtë. Garsioji dainininkë, daug metø dëstanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, koncertuos drauge su savo studentais ir Šiauliø kameriniu orkestru, vadovaujamu Boriso Traubo.

Balandþio 19-àjà "Saulës" koncertø salëje dainuosianti I. Milkevièiûtë yra surengusi per 100 soliniø koncertø Lietuvoje ir svetur. Ji surengë daug ásimintinø koncertø JAV (Niujorko "Carnegie" salëje, Bostone, Filadelfijoje, Baltimorëje, Los Andþele, Èikagoje, Detroite, Klivlende), taip pat Pietø Amerikoje (Rio de Þaneire, San Paule, Buenos Airëse, Montevidëjuje). "Saulës" koncertø salës archyvo nuotr.

"Šiaulieèiai turëtø verþtis á I. Milkevièiûtës koncertà, nes tokio lygio dainininkë sukurs tikrà šventæ Šiauliuose", - sakë Lietuvos muzikos rëmimo fondo direktorë Liucija Stulgienë. Anot pašnekovës, I. Milkevièiûtë - geriausia šalies dainininkë sopranas. "Nepaprastai gerbiu šá þmogø. Dainininkë rûpestinga, sàþininga, nuoširdi, atsidavusi savo darbui, be galo kukli. Ši jos bûdo savybë neatitinka jos talento didingumo. Á spektaklius einu klausytis specialiai jos nepaprasto groþio soprano skambëjimo. Kà ji bedainuotø, jos balsas skamba áspûdingai. Bet kuri valstybë gali Lietuvai pavydëti tokios atlikëjos", - teigë L. Stulgienë.

Dar kartà pabrëþusi I. Milkevièiûtës kuklumà, L. Stulgienë teigia, jog jei dainininkë bûtø verþlesnë, bûtø uþkariavusi visà pasaulá. "Tie, kurie ateis á koncertà, pasijus atëjæ á nepaprasto groþio renginá. Pirmoje dalyje I. Milkevièiûtë koncertuos su savo studentais, antroje - su Šiauliø kameriniu orkestru",- sakë pašnekovë.

I. Milkevièiûtë Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirba nuo 1976 metø - dainuoja visas pagrindines lyrinio ir dramatinio soprano partijas. Studijuodama garsiojoje Milano "La Scaloje", ji parengë Madam Butterfly, Mimi, Violetos bei soprano G. Verdi "Requiem" partijas, dainavo to teatro rengiamuose koncertuose "Piccola Scala" scenoje, Romoje, Parmoje, Busete, Fidencoje.

I. Milkevièiûtë ne kartà apdovanota premijomis, prizais, 1996 m. jai áteiktas Lietuvos didþiojo kunigaikšèio Gedimino II laipsnio ordinas, o 1997 m. jai suteiktas geriausios metø dainininkës Lietuvoje titulas, áteiktas Operos bièiuliø draugijos prizas "Kipras".

Tarptautiná pripaþinimà I. Milkevièiûtë pelnë dainuodama daugelyje áþymiø pasaulio teatrø bei koncertø saliø. 1987 m. ji dainavo Aidos ir Dezdemonos partijas Splito tarptautiniame festivalyje Kroatijoje, 1988m. su LNOBT gastroliavo Varšuvos didþiajame teatre, 1993 m. – garsiajame Savonlinos festivalyje Suomijoje. 1988 m. parengë Lizos vaidmená Varšuvos didþiajame teatre ir atliko já gastrolëse Paryþiuje.

I. Milkevièiûtë nuolat dalyvauja Èikagos lietuviø operos premjerose kartu su Èikagos "Lyric" operos orkestru (Leonora "Trubadûre", Dezdemona "Otele", Norma "Normoje", Aldona operoje "I Lituani", Eglë "Pilënuose"). Su Latvijos nacionaline opera dainavo "Turandot" ir "Abigaile" Brigit Nillson rengiamame festivalyje Dalhaloje (Švedija), dalyvavo Sankt Peterburgo "Baltøjø naktø" festivalyje (Elisabeth), Rygos operos festivalyje (Aida), Mendeno operos festivalyje Vokietijoje.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Šiauliø kultûros centre vyko choreografiniø kolektyvø festivalis konkursas "Vaikystës vaivorykštë", kurá tradiciškai organizuoja Šiauliø moksleiviø namø choreografinis kolektyvas "Incognito". Tai jau ketvirtasis festivalis. Jame dalyvauja 4-12 metø vaikai iš Lietuvos ir uþsienio.

Šiauliø kultûros centro fojë šurmuliavo šimtai spalvotø šokëjø, persirengusiø visais pasaulio gyvûnais ir net "pokemonais". Jie po vienà lipo ant scenos ir rodë savo parengtus šokius. Festivalyje vyksta ne tik šokiø pasirodymai. Fojë išeksponuoti vaikø piešiniai tema "Garso spalva". TGalima paskaityti vaikø eilërašèiø su þodþiais "vaikystë" ir "vaivorykštë".

Scenoje vyko grandiozinis vaikø šou. Šiame festivalio baigiamajame etape dalyvo 39 šokio ir dainø kolektyvai. Tarp jø - sveèiai iš Ukrainos "Rosi svitanku". meninës gimnastikos ir sportiniø šokiø kolektyvai "Mazas fejas" bei "Riki tiki" iš Latvijos.

Kolektyvas "Incognito" ketvirtà kartà organizuoja festivalá "Vaikystës vaivorykštë".		"Grand Prix" atiteko spalvingiesiems sveèiams iš Ukrainos "Rosi svitanku". (ukrainieciai) Autoriaus nuotr.

Iš daugybës festivalio sveèiø galima paminëti tuos, kurie su kolektyvu "Incognito" draugauja jau ne vienerius metus. Tai Pabradës meno mokyklos šiuolaikiniø šokiø kolektyvas "Gelmë", Klaipëdos choreografijos studijos kolektyvas "Inkarëlis", Klaipëdos jaunimo centro šokiø kolektyvas "Junga", Maþeikiø choreografijos mokyklos modernaus šokio ansamblis "Niuansas".

Šokio studijos "Incognito" meno vadovë Virginija Medþiaušienë sako, jog komisijai teko sunkus darbas išrinkti geriausius. Pirmàjà festivalio dienà profesionaliausio kolektyvo nominacijà ir "Grand Prix" laimëjo sveèiai iš Ukrainos "Rosi svitanku".

Nominacijà uþ tautinio ir modernaus šokio sintezæ pelnë Švenèioniø rajono Pabradës meno mokyklos šokiø kolektyvas "Gelmë". Þaismingiausio kolektyvo nominacija atiteko Maþeikiø moksleiviø namø šokio studijai.

Antroji festivalio diena komisijai nebuvo lengvesnë. Stilingiausio kolektyvo nominacijà ir "Grand Prix" laimëjo Jurbarko kultûros centro šokiø kolektyvas "Šypsena".Profesionaliausio kolektyvo nominacija atiteko Klaipëdos jaunimo centro šokiø kolektyvui "Junga". Paèiø maþiausiøjø grupëje pirmàjà vietà laimëjo Jonavos šiuolaikinio šokio studija "Pienë - tau".

Vita MORKÛNIENË

Balandþio 9 dienà Šiauliø "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje pristatytas Lietuvos fotomenininkø sàjungos leidinys "Lietuvos tûkstantmeèio veidas". Formaliai tai kasmet leidþiamas sàjungos metraštis "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien", realiai – áspûdingas fotoalbumas, viena ásimintiniausiø Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui skirtø knygø. Didelës apimties puikios poligrafinës kokybës leidinyje iš daugybës ávairiais istorijos tarpsniais Lietuvà garsinusiø þmoniø veidø ir vardø kuriamas apibendrintas ir atpaþástamas Lietuvos portretas. Šiaulieèiai su albumu susipaþino pirmieji Lietuvoje.

Tarp albumà pristaèiusiøjø buvo televizijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis (kairëje), leidinio sudarytojas fotomenininkas Algimantas Aleksandravièius (viduryje) ir istorikas profesorius Algirdas Bumblauskas.

Leidiniu paminëtas ir Lietuvos fotomenininkø sàjungos 40-metis.

"Lietuvos tûkstantmeèio veidà" šiaulieèiams pristatë solidþios "jungtinës pajëgos": Lietuvos fotomenininkø sàjungos pirmininkas Jonas Staselis, sàjungos valdybos atsakingasis sekretorius Stanislovas Þvirgþdas, leidinio sudarytojas fotomenininkas Algimantas Aleksandravièius, televizijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis, istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas, menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus, filosofas Jurgis Dieliautas, Šiauliø "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza.

Kaip atskleisti tapatybæ

Leidinio sudarytojas Algimantas Aleksandravièius, prisimindamas ádomaus intensyvaus darbo metà, prisipaþino, kad sunkiausia buvo apsispræsti dël principo, asmenybiø atrankos kriterijø. "Istorijos tëkmëje Lietuvos vardà aukštino, saugojo, gynë, jos garbæ ir legendà kûrë daugybë þmoniø, kurie patys taip pat turi vardà ir istorijà. Akivaizdu, kad visø á albumà, net ir didþiausià, nesudësi. Kai supratau, kad tai turi bûti þmonës legendos, tapo jeigu ne lengviau, tai bent aiškiau", – kalbëjo A. Aleksandravièius. Daugiau nei 300 puslapiø leidinyje mëginta sutalpinti per tris šimtus iškiliausiø, neatsiejamø nuo mûsø istorijos ir šalies identitetà formavusiø þmoniø portretø. Kai kuriø – Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Gimbutienës, Mikalojaus Konstantino Èiurlionio ir daugelio kitø vardai – legendomis tapo ir pasauliniame kontekste.

Ar sudarytojui nebuvo sunku rinktis tarp panašaus màsto asmenybiø, ar nesibaimino, kad uþgrius autoriø nepasitenkinimas: "Tà ádëjo, anà ádëjo, o manæs – ne"? A. Aleksandravièius prisipaþásta, kad lengva tikrai nebuvo, kad reikëjo ir dràsos, ir valios prisiimti atsakomybæ.

Kodël menininkø daugiau negu kitø

Portretø galerijà albume papildo epizodai iš lietuviø gyvenimo skirtingais laikotarpiais. Èia atrasime Sibirà, partizanus, áþymiø sveèiø vizitus ir turgus, mokslo pasiekimø parodas ir dainø šventes. Tai daro leidiná ávairiapusiškà, atsiranda vaizdø ir emocijø ritmas, darnos ir visumos pojûtis.

Þmonës legendos albume pristatomi pagal nujauèiamà sudarytojo valià, kuri dëlioja juos tarsi á savotiškus stalèiukus, grupuodama pagal veiklos sritis. Fotografijø dydis ávairus – vienos uþima visà leidinio puslapá, kitos – lyg savotiškos miniatiûros. Fotografijø formatas nebûtinai pagrástas asmenybës svoriu. Sudarytojas neslepia siekæs ávairovës, ásijautæs ir atsiþvelgæs á maketavimo subtilumus. Bûta ir visiškai proziškos prieþasties - kai kuriø legendø atvaizdus pavyko rasti kone nago dydþio ir labai prastos kokybës. Juos atgaivinti teko pasitelkus visà šiuolaikinës fotografijos galimybiø arsenalà. Vëliau su nuoskauda prof. A. Bumblauskas pastebëjo, jog, deja, ne visi mûsø didieji surinkti, ne á visø veidus galime paþvelgti patys ir palikti juos ateities kartoms.

Atidesnis skaitytojas, Lietuvos istorijos þinovas, greièiausiai pasiges vieno kito itin reikšmingo istorijai veido. Knygos kûrëjai pripaþásta - deja, tai tiesa. Kai kurios spragos itin skaudþios. Pavyzdþiui, nëra Antano Maceinos, Kazimiero Pakšto, Ernesto Galvanausko. Jø fotografijø tiesiog nepavyko rasti net ir labai stengiantis.

Nesunku pastebëti, kad leidinyje dominuoja menininkø portretai. Politikø, diplomatø, mokslininkø – kur kas maþiau. A. Aleksandravièius aiškina, kad tai neturëtø labai stebinti, matyt, per visà Lietuvos istorijà áþymiø politikø ar mokslininkø "išaugo" kur kas maþiau nei áþymiø menininkø. Kalbant apie mokslo sritá, tikëtina, kad mokslo þmonës gyveno uþdariau, buvo maþiau matomi viešumoje.

Metraštyje "Lietuvos tûkstantmeèio veidai" - ir šiaulieèiø Antano Dilio, Rièardo Dailidës, Aleksandro Ostašenkovo darbai. Artûro STAPONKAUS nuotr.

"Dar tenka apgailestauti, kad fotografija yra viena iš jaunesniø meno šakø, kad jos atmintis nesiekia valstybës lopšio laikø, tad, suprantama Vytauto Didþiojo albume ieškoti neverta. Šià spragà, manau, profesionaliai uþpildë istoriko profesoriaus Alfredo Bumblausko áþanginis tekstas – tai, kas negalëjo bûti nufotografuota, yra aprašyta", – teigia leidinio sudarytojas tikëdamasis, kad detalaus ir vaizdingo A. Bumblausko teksto bei fotografijos darna vis dëlto pavyko sukurti Lietuvos veidà. A. Bumblausko tekstas nusipelno atskiro dëmesio, gerokai pranokdamas áþanginiam tekstui tenkanèià misijà. Straipsnyje kalbama ne tiek apie fotografijà, kiek apie tai, kokia Lietuva yra 1000 metø, koks yra lietuvis, koks jo santykis su kaimynais. Apþvelgiami ne vien Lietuvos istorijos ir kultûros etapai, bet ir atskleidþiamas jos veidas, kintantis su ávairiais istorijos laikotarpiais.

Dabarèiai ir istorijai

Jau dabar akivaizdu, kad albumui lemtas ilgas gyvenimas, kad þmonëms jis bus ádomus ir po dešimties, ir po penkiasdešimties metø, gal net po šimto. Tad galima pasidþiaugti sudarytojø kûrybiškumu ir apdairumu kuriant leidiná.

Reikšmingos yra visos trys leidinio dalys: tekstas, fotografijos ir kruopšèiai, originaliai pateikta Stanislovo þvirgþdo parengta kronika. Fotografinæ knygos dalá sudaro du pagrindiniai skyriai: "Laikas ir legendos" bei "Kitas laikas". Jie skiriasi ir apimtimi, ir turiniu.

"Laikas ir legendos" uþima didþiàjà leidinio dalá. Portreto þanras joje dera su reportaþu. Monochrominës fotografijos sukuria vaizdo vientisumo, dokumentiškumo, archyviškumo nuotaikà. Laikas, kai buvo sukurtos šios fotografijos, tampa nebe toks svarbus – fotografijos tarnauja bendrai leidinio idëjai. Šiame skyriuje publikuojamos þinomø Lietuvos fotografijos meistrø sukurtos nuotraukos, priskirtinos jau ne tik fotografijos istorijai.

"Kitas laikas" telpa keliuose didþiulio leidinio lapuose. Jie švieèia spalvomis, meninës raiškos ávairove ir jaunø autoriø vardais, atstovaujanèiais jaunajai Lietuvos dabarties, gal ir ateities fotografijai. Šiuose puslapiuose – daug nerimo ir klausimø apie bûsimo Lietuvos tûkstantmeèio veidà. Koks jis bus?

Šiaulietiški Lietuvos veido bruoþai

Pristatyme kalbëjæs menotyrininkas Vytenis Rimkus ne tik išsakë nuomonæ apie knygà, negailëdamas jai komplimentø, bet ir pasidalijo asmeniniais prisiminimais apie vienà kità albume pristatytà asmenybæ. Ádomi pasirodë profesoriaus išvesta paralelë tarp šio ir jubiliejiniais Vytauto metais išleisto jau istorija tapusio albumo.

Profesorius atkreipë dëmesá ir á šiaulietiškus "Lietuvos tûkstantmeèio veido bruoþus". Metraštyje tarp 100 autoriø – ir áþymiø Šiauliø fotomenininkø Antano Dilio, Rièardo Dailidës, Aleksandro Ostašenkovo darbai. Albumas pradedamas 1963 metø sukilimo vadø nuotraukomis iš Šiauliø "Aušros" muziejaus fondø.

Renginio dalyviai Ch. Frenkelio viloje galëjo išvysti specialiai šia proga išeksponuotus dvidešimties sukilëliø fotografijø originalus – muziejaus fonduose jø saugoma per pusšimtá. Pristatyme eksponuoti ir šiaulieèiø fotomenininkø albume publikuoti darbai.

Artûros STAPONKAUS nuotr.

Rièardas DAILIDË, Lietuvos fotomenininkø sàjungos valdybos narys

Balandþio 9 d. 17 val. Šiauliø Ch. Frenkelio viloje bus pristatytas Lietuvos fotomenininkø sàjungos parengtas metraštis "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien 2009". Tai jau 21-oji minëtos kûrybinës organizacijos išleista šios serijos fotografijø knyga, atskleidþianti Lietuvos fotografijos raidà, jos potencialà laiko ir skirtingø autoriø kartø panoramoje.

Šio naujojo didelës apimties folianto šilko viršelyje aukso raidëmis áspaustas ir kitas pavadinimas: "Lietuvos tûkstantmeèio veidas". Albumà, skirtà iškilmingam Lietuvos vardo tûkstantmeèiui paminëti, sudarë dailininkas Algimantas Aleksandravièius.

Ši knyga nëra tradicinis kûrybos metraštis, nes jos puslapiuose per iškilias asmenybes (net kontraversiškas) ir nevienareikšmiai lemtingø ávykiø vaizdus atskleidþiami lemtingi mûsø tautos istoriniai ávykiai, lûþiai.

Greta nûdienos mûsø šviesorašèio meistrø darbø puikiai dera fotografijos, rastos muziejuose, archyvuose, asmeninëse kolekcijose. Daugelis jø publikuojama pirmà kartà. Galima tik ásivaizduoti, koká titaniškà darbà, rinkdamas fotografijas albumui, atliko A. Aleksandravièius. Daug jam talkino kronikos sudarytojas fotomenininkas, istorikas Stanislovas Þvirgþdas. Albume Lietuvos veidà "piešia" istorikas prof. Alfredas Bumblauskas. Jo tekstas išsamus ir intriguojantis. Neatsitiktinai gerbiamas istorikas yra šio folianto fotografijos herojus.

Susipaþinæs su albumu, áþymaus švedø Hasselblado fotografijos centro vadovas Hasse Person su pavydo gaidele pasakë, kad tokios apimties ir uþmojo folianto negalëtø sau leisti. Gal pasimokys ir išleis. Pasirodþius "Lietuvos tûkstantmeèio veidui", ji imta lyginti su istoriniu albumu, išleistu prieškaryje Vytauto Didþiojo jubiliejaus proga.

Á susitikimà su šiaulieèiais, kuris ávyks Ch. Frenkelio vilos menëse, be minëtø sveèiø, atvyks Lietuvos fotomenininkø sàjungos pirmininkas Jonas Staselis, buvæs šiaulietis fotografijos ekspertas, kritikas, istorikas Skirmantas Valiulis. Á folianto pristatymà bus atveþta fotomenininkø išleistø albumø, kuriuos bus galima ásigyti uþ savikainà.

Karolina OZOLAITË

Per Velykas tikinèiøjø akis naujojoje Švenèiausiosios Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo baþnyèioje dþiugino nauja ekspozicija. Po árengimo baþnyèioje trûko Kristaus Kryþiaus kelio stoèiø, tad "Aušros" muziejus baþnyèiai paskolino unikalias kunigo skulptoriaus Antano Rimavièiaus XX amþiaus pradþios medines stacijas.

Naujàjà baþnyèià prieš pat Velykas papuošë unikali ekspozicija. Ant Švenèiausios Mergelës Marijos Nekaltojo prasidëjimo baþnyèios sienø – kunigo skulptoriaus Antano Rimavièiaus bareljefai – Kryþiaus kelias. Medines stacijas Baþnyèiai paskolino Šiauliø "Aušros" muziejus, kurio fonduose savamokslio skulptoriaus kunigo Antano Rimavièiaus darbø - per kelis šimtus. Praëjusio amþiaus pirmojoje pusëje sukurtomis stacijoms eksponuoti neabejotinai tinkamiausia vieta – baþnyèia.

Raimundo Balzos, Šiauliø "Aušros" muziejaus direktoriaus, teigimu, naujasis interjeras dera su senaisiais A. Rimavièiaus darbais, kurie - labai áspûdingi, daugiafigûriai. Skulptorius juos tobulino nuo pat kunigavimo pradþios iki savo mirties.

Kol kas muziejaus ir baþnyèios sutartis – metams, taèiau muziejaus direktorius neatmeta galimybës, kad unikalûs darbai – Kryþiaus kelias – baþnyèios sienas puoš kur kas ilgiau.

Vita MORKÛNIENË

Poeto Jovaro namo Šiauliuose laukia didelës permainos. Vakar ŠU Humanitarinio fakulteto surengta XIV bakalaurantø ir magistrantø moksliniø darbø konferencija, skirta 165-osioms rašytojo, knygnešio Juozapo Miliausko-Miglovaros ir 130-osioms poeto Jono Krikšèiûno-Jovaro gimimo metinëms, buvo paskutinis renginys prieš netrukus èia prasidësianèià ekspozicijø rekonstrukcijà.

Po rekonstrukcijos poeto Jovaro namo muziejinë paskirtis nepakis.

Rekonstrukcijos koncepcijà rengusiai darbo grupei vadovavo Šiauliø "Aušros" muziejaus Naujosios istorijos skyriaus vedëja Irena Nekrašienë. Ji teigia, kad rekonstrukcija buvo bûtina, nes 15 metø veikusi dabartinë ekspozicija nebeatitinka nûdienos muziejininkystës reikalavimø. Pasak I. Nekrašienës, ir toliau bus išlaikyta poeto Jovaro namo muziejinë paskirtis: atnaujinti memorialiniai Jovaro kambariai, sukurta poeto gyvenimo ir kûrybos ekspozicija bei árengta nauja ekspozicija, pristatanti Šiauliø spaudos paveldà XX a. I pusëje. Pagrindinis naujosios ekspozicijos akcentas – stilizuotas knygynas.

Muziejininkai svarstë ir kitokias Jovaro namo ateities perspektyvas, viena kuriø – sukurti maþo tarpukario Lietuvos miestelio mokyklëlës modelá. Šios minties atsisakyta, bet panašø projektà ketinama ágyvendinti muziejaus Aušros alëjos rûmuose, kuriuose kadaise iš tikrøjø buvo mokykla. Galvota ir apie tipiškà sovietmeèio (XX a. 6-7 dešimtmeèiø) miestieèiø interjero ekspozicijà. Prieita išvados, kad ši tema iš dalies bus atskleista árengiant memorialinius kambarius.

Knygyno idëjos pasirinkimà nulëmë tai, jog muziejuje yra sukaupti turtingi ávairaus pobûdþio spaudiniø rinkiniai, kurie niekada iki šiol nebuvo išsamiai pristatyti lankytojams. Dabar XX a. I pusës spaudos istorija Šiauliuose bus pristatyta visapusiškai. Nors knygynas bus árengtas remiantis ikonografine medþiaga, tai nevarþys ekspozicijos rengëjø kûrybiškumo, nes tarpukario knygynai Lietuvoje nebuvo vien knygø ir kitø spaudiniø parduotuvës. Tai buvo ir savotiškos skaityklos, nemaþai knygynø uþsiëmë leidybine veikla, prekiavo raštinës reikmenimis, kitomis smulkiomis prekëmis. Jovaro name taip pat bus kuriamas "gyvas" knygynëlis - lankytojai galës susipaþinti su Šiauliø spaudos paveldu, pavartyti ir paskaityti senøjø laikrašèiø ir knygø. Jie galës netgi ásigyti laikrašèiø, atvirukø, þemëlapiø, miesto planø kopijø.

Ekspozicijos tæsinys "Iš spausdinimo istorijos" bus pristatytas edukacinei veiklai skirtame kambaryje. Jame stovës raidþiø rinkimo mašina, iliustruojanti kelis šimtmeèius nuo J. Gutenbergo (XV a.) iki pat XX a. 6–7 dešimtmeèiø gyvavusá rankiná raidþiø rinkimo procesà. Daug metø tokia mašina tekstai buvo renkami ir Šiauliø "Titnago" spaustuvëje. Lankytojai galës pasigaminti klišæ ir sukurtà vaizdelá atsispausti rankiniu presu.

Atnaujintoje Jovaro gyvenimui ir kûrybai skirtoje ekspozicijoje taip pat nestigs "gyvø" momentø: èia bus galima pasiklausyti ne tik populiariø poeto þodþiais sukurtø dainø, literatûriniø árašø, paþiûrëti vaizdo medþiagà.

Moksliniø darbø konferencijoje muziejuje vos tilpo dalyviai.		Bus atnaujinti ir memorialiniai Jovaro kambariai. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Vienas populiariausiø XX a. pradþios lietuviø poetø, liaudies daina tapusio eilërašèio "Ko liûdi, berþeli?" autorius Jonas Krikšèiûnas-Jovaras (1880–1967) gyvenimo saulëlydyje buvo šiek tiek primirštas. Šiauliuose, namuose Vytauto gatvëje, jis gyveno paskutiná savo gyvenimo dvidešimtmetá. 1983 m. namas atiteko "Aušros" muziejui, 1986 m. jame buvo atidarytas memorialinis poeto Jovaro muziejus. Muziejuje veikë dvi poeto Jovaro gyvenimà ir veiklà atskleidþianèios ekspozicijø salës, o antrajame aukšte buvo atkurti poeto memorialiniai kambariai. 1995 m. ekspozicija buvo pertvarkyta, vienoje pirmojo aukšto saliø buvo árengta ekspozicija "Literatûros kûrëjø pasaulis ir likimai", pasakojanti apie Þemaitës, P. Višinskio, G. Petkevièaitës-Bitës, Šatrijos Raganos, M. Untulio, M. Slanèiausko, J. Miliausko-Miglovaros, J. Janonio, M. Grigonio, K. Korsako, F. Kiršos, L. Jakavièiaus-Lietuvanio bei kitø autoriø gyvenimà ir kûrybà. Po rekonstrukcijos šios ekspozicijos medþiaga sugráš á muziejaus fondus. Ryškiausia Jovaro name gimusi ir gyvavusi tradicija – daugiau nei du dešimtmeèius vykæ "Poezijos pavasarëliai" – prieš porà metø persikëlë á atgimusià Ch. Frenkelio vilà.

Oksana LAURUTYTË

Knygø mugëje pristatæs knygà milþinæ "Aukuras Salduvei" ir pabuèiavæs prezidentæ Dalià Grybauskaitæ, knygos sudarytojas Vilius Puronas su bendraminèiais toliau tæsia þygius, kad knyga bûtø árašyta á Lietuvos Gineso rekordø knygà. Unikalus leidinys metalo viršeliais pretenduoja á sunkiausios ir didþiausios Lietuvos knygos titulà, tad buvo nugabentas svërëjams, kad šie oficialiu raštu patvirtintø knygos unikalumà. "Agentûra "Factum", gavusi leidinio svorio ir dydþio patvirtinimà, fotografijas ir filmuotà medþiagà, spræs, ar "Aukuras Salduvei" yra šalies rekordininkas. Tai turëtø paaiškëti artimiausiu metu", - sakë knygà spausdinusios Šiauliø knygrišyklos-spaustuvës rinkodaros direktorius Gintaras Ovsiukas.

Pirmadiená Vilius Puronas susitiko su knygos leidëjos Šiauliø knygrišyklos-spaustuvës rinkodaros direktoriumi Gintaru Ovsiuku ir aptarë, kà privalo padaryti, kad "Aukuras Salduvei" bûtø uþregistruotas Lietuvos Gineso rekordø knygoje. Autorës nuotr.

Knygos milþinës masæ nustatë, patvirtino ir oficialø raštà išdavë valstybës ámonë Šiauliø metrologijos centras. Nustatyta, kad knygos "Aukuras Salduvei" masë - 113,6690 kg. Knygos matavimai atlikti kalibruotomis matavimo priemonëmis.

Manoma, kad knyga milþinë, jà áregistravus Gineso rekordø knygoje, bus saugoma Šiauliø miesto savivaldybëje. "Tai dar nenuspræsta, taèiau uþsienio investuotojai, pamatæ savivaldybëje, kokià knygà turi mûsø Šiauliai, supras, kad reikalø turi ir kalbasi su rimtais þmonëmis", - sakë V. Puronas.

Knygos sudarytojas teigë, kad unikalioji knyga gali bûti saugoma ir Šiauliø apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, universitete ar net kolegijoje. Tiesa, neseniai gautas pasiûlymas knygà atgabenti vienos knygos parodai Gabrielës Petkevièaitës-Bitës gimtinës muziejuje.

Primename, kad didþioji Šiauliø knyga išleista Lietuvos vardo tûkstantmeèio paminëjimo proga. Ji skirta Salduvës piliakalniui ir baltø istorijai. Tai straipsniø rinkinys, iliustruotas nuotraukomis ir piešiniais. Straipsniai parašyti lietuviø, latviø ir net prûsø kalbomis.

Knygos aukštis - 1 metras 25 centimetrai, plotis - 90 centimetrø, storis - 25 centimetrai. Metaliná viršelá puošia iš plieno lakštø iškarpyti àþuolo lapai. Knyga suskirstyta á keturias dalis. Pirmojoje - archeologinëje - pateikiamos archeologijos þinios, pristatomi mokslininkø tyrinëjimai. Kraštotyros dalyje spausdinamos legendos, pasakojimai apie piliakalná. Dabarties skirsnyje - šiø dienø piliakalnio ir miesto istorija, ateities - Salduvës sutvarkymo ir Baltø parko ákûrimo vizijos.

Knygà milþinæ spausdino didþiausios šalies knygos idëjos sumanytoja Šiauliø knygrišykla-spaustuvë, viršelá pagamino Šiauliø uþdaroji akcinë bendrovë "Elga". Tiesa, yra išleista ne tik knyga milþinë, almanachai "Aukuras Salduvei", bet ir delno dydþio "Kukli knygelë prie knygos milþinës". "Knygelës, kuriø kraštai papuošti sidabru - tai gyvas mûsø gyvenimas. Toks gyvenimas man labai patinka", - šypsojosi V. Puronas.

Didþiausias Lietuvos dvaras pradeda naujà gyvenimà. 14 milijonø litø pastatams tvarkyti iš ávairiø fondø gavæs Pakruojo dvaras turi naujà šeimininkà.

Pakruojo simboliu tapæs dvaro arkinis tiltas - vienintelis toks Europoje. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Naujasis "dvarininkas" - Giedrius Klimkevièius, pramogø pasaulyje þinomas kaip "Be2gether" festivalio iniciatorius. Pakruojo dvarà 99 metams išsinuomojæs verslininkas sako stengsis skatinti vietinio alaus darymo tradicijas. Dvaras bus nuomojamas ne tik šventinëmis progomis, bet kvies ir á ávairius festivalius, kamerinius muzikos vakarus, taps turistø traukos centru. Jiems jau dabar parengtos kelios programos.

Á dvaro dalies - smuklës, viešbuèio, vandens ir vëjo malûnø - atidarymo šventæ kvietæ organizatoriai sveèiams pasiûlë atvykti su XX a. pradþios rûbais. Dvaro dvasià palaikë ne tik to laikmeèio rûbai, bet ir po smuklæ laisvai vaikštinëjæ áspûdingi šunys.

Sveèiai galëjo išbandyti savo vaidybinius gebëjimus filme "Tadas Blinda. Pradþios kronikos". Bûtent Pakruojo dvare 1973 m. buvo filmuotas kino klasika jau tapæs filmas "Tadas Blinda".

Tado Blindos portretas nuo šiol pasitiks kiekvienà, uþsuksiantá á dvaro smuklæ. Ant jo puikuojasi Vytauto Tomkaus, vaidinusio garsøjá svieto lygintojà, autografas. Atidarymo šventëje dalyvavæs aktorius pasakojo apie filmavimo metu vykusias linksmas istorijas. Antrame smuklës aukšte jis atidarë Tado Blindos muziejø, kuriame eksponuojami svieto lygintojo ûsai, batai ir marškiniai.

Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaro ansamblis yra vienas iš penkiø vertingiausiø Lietuvos dvarø. Jis neabejotinai didþiausias šalyje - uþima 49 ha plotà. Iš 48 buvusiø statiniø išlikæ 43.

Pakruojo miesto pradþia siejama su dvaro atsiradimu prie Kruojos upës. 1531 metais èia dvarà ákûrë Rietavo tijûnas M. Vakavièius. Vëliau dvarà valdë didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Istoriniai šaltiniai byloja, jog apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas vedë grafaitæ Miunsteraitæ ir kraièio gavo Pakruojo dvarà.

Vilhelmas ir jo sûnus Teodoras fon Ropas (1783–1852) suprojektavo ir pastatë dvaro statinius, kurie išliko iki šiø dienø. Ropai Pakruojo dvare nuolat negyveno. Dvaras buvo tarsi jø vasarvietë, o šalia veikë stiprus ir pelningas ûkis. Klestëjimo metais Pakruojo dvarui priklausë apie 30 tûkst. ha þemës ir miškø.

"Šiauliai plius" informacija

Rièardas JAKUTIS

Lietuvos valstybës nepriklausomybës atkûrimo 20-metis atšvæstas skaitant eilërašèius autobuse.

Tik álipæ á autobusà keleiviai atrodë abejingi, bet greitai juos suþavëdavo skambantys poezijos posmai. Klausytojus stebino, kad daþniausiai neigiamus herojus daugiaserijiniuose filmuose vaidinantis Rolandas Dovydaitis skaito lyrinius eilërašèius. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Šiauliø "Laiptø galerija" nuo 2003-iøjø organizuoja "Literatûriná þiemkelá". Jau antrà kartà poezijos fiesta vyko netradicinëje erdvëje - maršrutiniame miesto autobuse. Prieš metus, vasario 16-àjà, minint Lietuvos valstybës atkûrimo dienà, "laiptieèiai" surengë akcijà "Jovaro poezija autobuse". Keliavusieji autobusu buvo maloniai nustebinti ir atidþiai klausësi aktoriø, todël nutarta renginá pakartoti, tik šiais metais - kovo 11-àjà, Lietuvai švenèiant valstybës nepriklausomybës atkûrimo 20-metá.

Nuo 11 val. miesto 12 maršruto autobuse Šiauliø dramos teatro aktoriai Nomeda Bëèiûtë, Juozas Bindokas ir Rolandas Dovydaitis net kelias valandas skaitë Valerijos Valsiûnienës, Jono Aisèio, Henriko Radausko ir, kaip ir praëjusiais metais, liaudies poeto Jono Krikšèiûno-Jovaro eilërašèius.

Valerija Valsiûnienë, baigusi Telšiø mokytojø seminarijà, 1930-1940 m. mokytojavo Šiauliø apskrities ir miesto mokyklose, 1941 m. buvo ištremta á Krasnojarsko kraštà, kur buvo kalinama lageryje. Gráþusi á Lietuvà, ji buvo konsultante Rašytojø sàjungoje, išleido poezijos knygeliø vaikams, eilërašèiø rinkinius "Šviesi diena", "Iš širdies", "Lyrika", poemà "Veronika".

Jonas Aistis – vienas didþiausiøjø lietuviø lyrikø - rašë, kad lietuviø tautos likimas - vienintelë jo gyvenimo máslë. Lietuviø tautos máslæ - jos gamtos, kalbos groþio, jos istorijos tragiškumo - Aistis sprendë eilërašèiuose, laiškuose, straipsniuose apie poezijà ir eseistikoje.

Henrikas Radauskas – lietuviø poetas modernistas. Jo kûryba yra nauja ir savita. H. Radausko kûrybai bûdingas nusikëlimas á pasakø pasaulá, gilinimasis á þmogaus emocijas, ieškojimas groþio buityje bei já supanèioje aplinkoje.

Jonas Krikšèiûnas-Jovaras - mûsø krašto draudþiamos spaudos platintojas ir dainius, rašyti eilërašèius pradëjæs paskatintas P. Višinskio. Eilërašèius poetas daugiausia rašë 1904-1910 m., todël jiems bûdinga ir jaunatviška nuotaika, ir to meto revoliucinis patosas. Eilërašèiams bûdingi vargdienio sunkaus gyvenimo skundai, gamtos motyvai, tautosakinës intonacijos, natûralus melodingumas. Daugelis jo eiliø, pavyzdþiui, "Ko liûdi, berþeli?", "Tylus tylus vakarëlis", tapo liaudies dainomis.

Kodël šiais metais buvo pasirinkti šie poetai? Akcijos organizatoriai sako, kad šiuos kûrëjus jungia trys dalykai – gamta, tëvynë, þmogus. Jø eilës - lyriškos, todël ne á poezijos vakarà atëjusius, bet tik savo tikslais kaþkur keliaujanèius þmones jos nesunkiai patraukdavo.

Kaip ir praëjusiais metais, visi autobuso keleiviai atidþiai klausësi aktoriø balsø, jiems dëkojo ir, anot jø, išlipo iš autobuso šventiškai pakylëti.

"Laiptø galerijos" direktorë Janina Ališauskienë dþiaugiasi pasisekusiu renginiu. Ji sakë, jog "Literatûrinis þiemkelis", kurio tikslas uþpildyti tušèià literatûros renginiø nišà, aktyvinti Šiaurës Lietuvos (Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Kelmës, Radviliškio, Šiauliø) kûrëjus ir plësti literatûros gerbëjø ratà, dar turi kuo nustebinti.

Kovo 19 d. koncertø salëje "Saulë" koncertuos Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos styginiø orkestras.

Senas tradicijas puoselëjantis kolektyvas ákurtas 1952 metais Vilniaus dešimtmetëje mokykloje (dabar Nacionalinë M. K. Èiurlionio menø mokykla). Styginiø orkestrui iš pradþiø vadovavo Povilas Bekeris, 1955 m. prieš orkestrantus su batuta rankoje atsistojo prof. Saulius Sondeckis.

Po puikaus pasirodymo Maskvos Kremliaus rûmuose 1964 m. pirmà kartà buvusiai Tarybø Sàjungai dalyvaujant ISME tarptautinëje konferencijoje "Šiuolaikinë muzika ir muzikinis auklëjimas" Budapešte, á já buvo deleguotas bûtent šis orkestras.

Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos styginiø orkestras tapo pirmuoju orkestru Lietuvoje, išvykusiu koncertuoti á uþsiená. Po šio pasirodymo iki Herberto von Karajano konkurso laukë dar ilgas kelias – koncertai Lietuvoje, Maskvoje, gastrolës Olandijoje ir Belgijoje.

1976-øjø rugsëjis. Gausûs aplodismentai Herbeto von Karajano konkurse geriausià kolektyvo vardà bei aukso medalá pelniusiam styginiø orkestrui, diriguojamam Sauliaus Sondeckio. Šiame pasaulio jaunimo orkestrø konkurse jauniausi dalyviai buvo "èiurlioniukai", surinkæ patá aukšèiausià ávertinimà – geriau nei labai gerai.

"Jei šitaip muzikuojama, nëra ko bijoti dël muzikinio gyvenimo ateities. Tarybø Sàjungos orkestras, kurio dalyviams tik 14-18 metø ir kuriam diriguoja Saulius Sondeckis, kiekvienam kameriniam orkestrui gali parodyti tikrai ákvëpto, ádvasinto, preciziško muzikavimo pavyzdá", – po konkurso Herberto von Karajano pasakytus þodþius išspausdino Vakarø Berlyno dienraštis "Der Tagesspiegel". Legendinis maestro dëmesingai išklausë "èiurlioniukø" grieþimo, po to ilgai plojo, virš galvos iškëlæs rankas.

Šiuo metu mokyklos styginiø orkestrui vadovauja Pranas Stepanovas. 2005 m. orkestrui áteikta pirmoji premija su pagyrimu tarptautiniame jaunimo orkestro konkurse Neerbelte, Belgijoje. Penkti metai repetuoja ir koncertuoja simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Martyno Staškaus. Jo parengtos programos jau skambëjo Nacionalinës filharmonijos salëse, orkestro gastroliø maršrutai pasiekë Kaunà, Šiaulius, Klaipëdà, Plungæ, Alytø, Panevëþá.

Orkestras yra išleidæs jau kelias savo kompaktines plokšteles.

2009 m. rudená šis orkestras koncertavo Austrijoje, Gratzo mieste, ágyvendindamas bendrà abiejø šaliø projektà.

Koncerto "Saulëje" pradþia - 19 val., á já kvieèiami tëvai, seneliai su savo atþalomis. Koncerto metu skambës F. Šopeno, P. Èaikovskio, C. M. Veberio, J. Bramso ir kitø kompozitoriø kûriniai.

Bilieto kaina 15 Lt arba 10 Lt, o moksleiviams, studentams ir senjorams – tik 5 Lt.

"Šiauliai plius" informacija

Eva JAGMINAITË

Šiauliai neretai peikiami dël to, kad yra vienas iš dviejø Lietuvos miestø (kitas miestas - Maþeikiai), kurá "skrodþia" á dvi dalis geleþinkelis. Išeitis buvo rasta beveik prieš pusšimtá metø, kai vietoj buvusios pervaþos buvo pastatytas viadukas.

1915 metø nuotraukoje galima pamatyti, jog vietoj viaduko tuomet buvusi pervaþa. Nuotrauka iš Šiauliø "Aušros" muziejaus fondø

Tilþës gatvës transporto tiltu tapæs viadukas jau šià vasarà laikinai sustings. Daugelá metø tik kosmetinio remonto sulaukdavæs senasis viadukas bus iš dalies uþdarytas rekonstrukcijai. Prieš keletà metø paskaièiuota, kad viaduko remontas kainuotø apie 10 milijonø litø. Dabar šià sumà viliamasi sumaþinti bene perpus. Kad miesto transporto arterijos remonto atidëlioti nebegalima, paaiškëjo šià þiemà, kai paspaudus speigui viadukas virto slalomo trasa, kurioje vairuotojai manevravo aplenkdami duobes, iškilnotas sandûras, atsiradusius átrûkimus.

Pervaþà pakeitë tiltas

"Neþinia ar tiesa, taèiau buvo kalbama, kad didþiausià postûmá dël viaduko padarë LTSR Aukšèiausiojo tarybos prezidiumo pirmininkas Justinas Paleckis. Vaþiavæs per Šiaulius jis ilgam ástrigo prie pervaþos, mat èia formuodavo sàstatus, manevruodavo vagonai. Vienà syká eidamas esu matæs prie pervaþos automobilyje sëdintá J. Palecká. Taèiau ar iš tiesø viaduko Šiauliuose nuopelnus galima jam priskirti, tikrai neþinau", - sako Šiauliø miesto tarybos narys Kazimieras Šavinis.

K. Šaviniui teko paèiam stebëti ir šiek tiek prisidëti prie viaduko statybos. "Gavome uþsakymà nuo autobusø stoties iki K. Donelaièio gatvës sukelti pylimus ir pritaikyti, išasfaltuoti, visiškai paruošti gatves iki viaduko", - pasakoja tuomet darbø vadovu dirbæs K. Šavinis.

Iki 1962 metø viaduko mieste nebuvo, buvo tik pervaþa, todël nusidriekdavo milþiniškos mašinø, norinèiø pervaþiuoti á kità Šiauliø pusæ, kolonos. Eismas sutrikdavo.

Viadukà statë Rygos tiltø statybos ámonë "Mostostroj". Kol statë viadukà, automobiliai buvo nukreipiami specialiai šiuo tikslu išasfaltuota Rëkyvos gatve, kurioje buvo pervaþa. Ávaþiavimas á jà buvo iš Dubijos gatvës. Baigus statybos darbus, atlikti bandymai, pastaèius tenzometrus (prietaisus kietøjø kûnø deformacijoms matuoti – aut. past.) uþvaryti didþiuliai sunkveþimiai ir nustatytose vietose matuotas álinkis. "Tais laikais reikëjo gauti gausybæ techniniø pasø ir leidimø, todël tik atlikus visus bandymus ir gavus visus leidimus 1963 m. pradþioje atidarytas viadukas", - prisimena K. Šavinis

Kapitaliai suremontuotas prieš 20 metø

Bemaþ pusšimtá metø svarbiausiu šiaulieèiams tiltu tapæs viadukas ne kartà buvo tvarkytas – lopytos duobës, tvarkytos siûlës. Paskutinákart viadukas kapitaliai suremontuotas buvo beveik prieš du dešimtmeèius. Tuomet pakeistos sijos, sutvarkytos atramos, atlikti bûtiniausi darbai saugumui uþtikrinti.

Dar pernai Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, atlikæ Tilþës viaduko tyrimus, nustatë, kad já reikia neatidëliotinai rekonstruoti. Jau tada buvo aišku, kad per siûles bëga vanduo, armatûra apsinuoginusi ir iki nelaimës trûksta labai maþai. Vis dëlto dël lëšø stygiaus pernai apsiribota tik kosmetiniais darbais ir duobiø uþlopymu.

Prieš keletà metø savivaldybë buvo parengusi ir Tilþës gatvës viaduko rekonstrukcijos planà, kuriam ágyvendinti reikëjo 10 milijonø litø. Dabar valdininkai prašneko, kad šià sumà galima sumaþinti iki 6 milijonø, mat darbai atpigo.

Kol kas viaduku vaþiuojantys vairuotojai keikia kelininkus dël netvarkingos dangos. Miesto savivaldybës atstovai sako, kad jau šià vasarà senasis miesto viadukas bus suremontuotas. Autorës nuotr.

Viadukà sugadino speigas

Silpnoji viaduko vieta – siûlës, kurias jau ne kartà reikëjo tvarkyti. Pasak Miesto infrastruktûros skyriaus vedëjo A. Adomaièio, kaltinti kelininkus dël šiuo metu iškilnotos viaduko dangos ir átrûkimø negalima. Panašios problemos kyla kiekvienà þiemà labiau atšalus: per siûles, jungiamàsias konstrukcijas bëgantis vanduo greitai atšàla ir sustingæs á ledà suskaldo bei iškilnoja asfaltbetonio dangà.

Buvo svarstoma galimybë viadukà renovuoti kuo skubiau, taèiau teks palaukti šiltesnio oro, mat, anot kelininkø, neámanoma per šalèius kokybiškai sutvarkyti kelio dangà. Šiuo metu rûpinamasi, kad viadukui kuo maþiau kenktø drëgmë, tad nuolat nukasamas ir išveþamas sniegas.

Laukia Keliø direkcijos pinigø

K. Šavinis ásitikinæs, kad rekonstruojant viadukà miestas susidurs su transporto srautø problema. "Neþinau, ar ámanoma rekonstruoti uþdarius tik pusæ viaduko. Visiškai uþdarius senàjá viadukà liktø tik Architektø gatvës viadukas ir Serbentø gatvë kaip apvaþiavimai. Bûtø irgi blogai. Galbût reikëtø palikti tik po vienà juostà ir tik viešajam transportui, - svarsto Tarybos narys. - Juk per parà senuoju miesto viaduku pravaþiuoja daugiau nei 25 tûkstanèiai automobiliø. Galbût reikëtø pasirinkti atostogø metà, kai þmonës mieste maþiau vaþinëja automobiliais, išvyksta poilsiauti, maþiau átampos. Vis dëlto reikëtø kuo anksèiau pastatyti informacinius skydus, kad šioje vietoje galimos automobiliø spûstys, patartina pasirinkti alternatyvø kelià."

Prieš porà savaièiø miesto vadovai jau sutarë, kad Keliø direkcija skirs lëšø Tilþës g. viaduko rekonstrukcijai, nors kol kas neaišku, kiek Šiauliams bus atseikëta. Savo lëšø miestas skirti viadukui remontuoti negali, mat ir taip treèdaliu maþesnë suma nei pernai skirta miesto keliø prieþiûrai.

Pasak Šiauliø m. savivaldybës administracijos Miesto infrastruktûros skyriaus vedëjo Arûno Adomaièio, jau pradëtos ruošti konkurso sàlygos senojo viaduko rekonstrukcijos darbams ir jau šià vasarà planuojama pradëti darbus. "Kol bus rekonstruojamas viadukas, jame veiks tik po vienà juostà priešingomis kryptimis. Greitis taip pat bus ribojamas. Taèiau bus leista vaþiuoti ne tik viešajam transportui, bet visiems", - sako A. Adomaitis.

Kovo 11-àjà Šiauliø koncertø salëje "Saulë" vyks Remigijaus Ranèio kvinteto dþiazo koncertas. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienà koncertas bus tikrai neeilinis - koncertuos afrikietis iš Togo (Vakarø Afrika) Plazi Halaoui, atliekantis nuotaikingas regio stiliaus dainas, patá koncertà apibûdinantis sakiniu: "Bus daug karštis."

Pirmojoje karšto koncerto dalyje skambës ávairios instrumentinës kompozicijos, o antroje prie grupës prisijungs afrikietis iš Togo – Plazi Halaoui. Afrikietis yra dainø autorius ir aranþuotojas, dainuojantis "afrobeat" ir regio stiliaus muzikà. Atvykæs á Lietuvà Plazi nusprendë išpildyti seniai brandintà idëjà – suburti "Bob Marley tribute" projektà. Daþnai Plazi koncertuoja su ávairiais Lietuvos dþiazo muzikantais klubuose, dþiazo vakaruose.

Remigijus Ranèys, kurio vadovaujamas kvintetas atvyks á "Saulæ", groti saksofonu mokësi Vilniaus J. Tallat–Kelpšos konservatorijoje, Den Rytmiske Hojskole (Danija), privaèiose pamokose pas Danijos dþiazo meistrus Hans Ulrik ir Fridirik Lundin. Baigë studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dvejus metus studijavo Amsterdamo konservatorijoje. Šiuo metu aktyviai koncertuoja dþiazo, klasikos ir popscenose, kuria ir aranþuoja muzikà. R. Ranèys yra Šiauliø bigbendo meno vadovo asistentas.

Kiti kvinteto nariai - gitaristai Paulius Volkovas ir Laimis Janèas bei bûgnininkas Darius Rudis.

P. Volkovas jau nuo studijø metø dalyvauja ávairiuose dþiazo festivaliuose ir konkursuose, projektuose. Su ávairiomis muzikos grupëmis koncertavo Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Turkijoje ir kitur.

L. Janèas, grojantis bosine gitara, aktyviai koncertuoja su ávairaus þanro atlikëjais. Dësto Artûro Noviko muzikos mokykloje, kuria muzikà ávairiems projektams.

D. Rudis – vienas geriausiø ir labiausiai uþimtø bûgnininkø Lietuvoje. Koncertavo su V. Ramoška, P. Jaraminu, A. Anusausku, N. Malûnavièiûte, "Happyendless" ir daugeliu kitø. Dësto LMTA ir Vilniaus kolegijoje.

"Šiauliai plius" informacija

Mindaugas ZIMKA

Lietuvos kultûros fondas 2007 m. Seime surengë forumà "Šiandieninë Lietuva: viltys ir realybë", turëjusá átakos formuojant valstybës ir jos institucijø politikà. Jo temas, anot Lietuvos kultûros fondo Valdybos pirmininko Huberto Smilgio, pratæsë vasario 25 d. Seimo Konstitucijos salëje surengtas antrasis forumas "Lietuva: dabarties realijos ir ateities vizija".

Lietuvos politinë kultûra yra þemo lygio ne tik todël, kad mes jà tokià paveldëjome iš Sovietø Sàjungos, bet ir todël, kad pati visuomenë nëra linkusi pripaþinti savo atsakomybës uþ valstybës valdymà.

Forumà pasveikinæs kultûros ministras Remigijus Vilkaitis pabrëþë, jog mûsø valstybës iššûkiai kur kas didesni, kur kas sunkesni nei didþiøjø ekonomikø, bet þmoniø kantrumo ir supratimo dëka jau pradedame lipti iš didþiausiø iššûkiø duobës. Didþiausia šiø laikø bëda – socialinë atskirtis, nors Lietuvos þmonës dar masiškai neina á gatves protestuoti kaip Graikijoje.

Seimo narë Rima Baškienë atkreipë dëmesá á vertybiø devalvacijà, tradicinës šeimos svarbà šiø laikø visuomenëje ir kritikavo šios kadencijos Seimà, panaikinusá Šeimos reikalø komisijà.

Lietuvos kultûros fondo prezidiumo narys Julijonas Šalkauskas, palyginæs Stasio Šalkauskio áþvalgas dabarties Lietuvos realijø fone, pabrëþë, kad mokslas, kultûra, švietimas dabartiniu metu praktiškai tapo verslu, siekianèiu gauti pelno. Visos krizës kyla dël to, kad senoji visuomenës santvarka nebeatitinka laikmeèio reikalavimø, dabarties realijø, todël bûtina gráþti prie tradicinës vertybiø sistemos.

"Tapusi Europos Sàjungos nare, Lietuva prarado savo nepriklausomybæ – ES teisës aktai tapo viršesni uþ nacionalinæ teisæ, o Lisabonos sutartis net turi Konstitucijos galià. Valstybë praskolinta, jos aukso atsargos išveþtos, planuojama atsisakyti nacionalinës valiutos, uþdarius atominæ elektrinæ praradome paskutiná energetinës nepriklausomybës šaltiná", - sakë Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas.

Lietuvos kultûros kongreso tarybos pirmininkas doc. Krescencijus Stoškus kalbëjo apie valdþios ir þiniasklaidos ávarytus kompleksus, apie kasdienes ir uniformines kaukes, apie þmoniø nusivylimà viskuo, nors tai, pasirodo, nebuvo svetima ir senovës egiptieèiams. Nëra Lietuvoje nepaperkamø þmoniø, viskà lemia kaina, konstatavo filosofas. Bet kurá politikà ir net milijonieriø televizija gali priversti viešai apsinuoginti ir tyèiotis iš savæs. Tad ar bereikia stebëtis, kad klesti patyèios netgi mokyklose? Jam pritarë ir forumo darbe dalyvavæ Joniškio moksleiviai, atkreipæ dëmesá, kad dabartinëse mokyklose nebedëstomas krašto paþinimas, neugdomas patriotiškumas ir pilietiškumas.

"Ar Lietuva yra respublika kaip politinë bendruomenë? Ar Lietuvoje egzistuoja pilietinë visuomenë?" – klausë Pilietinës visuomenës instituto direktorius Darius Kuolys. Per 20 metø taip ir nesukurta bendruomeninë savivalda, o dabartinis vietvaldos modelis veda tik á visuomenës ir valdþios supriešinimà.

"Kai prieš dvidešimtmetá prof. Kazimieras Antanavièius kalbëjo apie gerovës valstybës sukûrimà, sakiau, kad Lietuvoje Švedijos analogo sukurti neámanoma, - prisiminë ekonomistë, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentë dr. Aušra Maldeikienë. - Deja, tai pasitvirtino. Dabar Lietuvos gyventojai ir verslas moka vienus maþiausiø mokesèiø, bet socialinë atskirtis yra viena didþiausiø. Netgi JAV 60 proc. gyventojø gauna iš valstybës daugiau, negu sumoka mokesèiø. O Lietuvoje vienas geriausiø pavyzdþiø – Seimo narys A. Šedþius, gavæs 1,4 mln. Lt pajamø, bet sumokëjæs tik 9329 Lt, arba 0,65 proc., mokesèiø. O valstybë uþ du vaikus jam primokëjo 11 tûkst. Lt, kuriuos iš savo mokesèiø sudëjo tie, kurie gauna tik minimalø ar vidutiná atlyginimà."

Dabartiniai atskirø jaunøjø parlamentarø šëliojimai yra tik atspindys to, kas vyksta Lietuvos politinëje kultûroje nuo pat Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo, pastebëjo istorikas Arûnas Gumuliauskas. "Lietuvos politinë kultûra yra þemo lygio ne tik todël, kad mes jà tokià paveldëjome iš Sovietø Sàjungos, bet ir todël, kad pati visuomenë nëra linkusi pripaþinti savo atsakomybës uþ valstybës valdymà. Þmoniø nesidomëjimas politika ir tuo besinaudojantys partijø lyderiai leido suvešëti politiniam nihilizmui ir populizmui", - teigia istorikas. Viena svarbiausiø þemos politinës kultûros prieþasèiø jis ávardijo politiniø partijø ideologijos nebuvimà, netinkamà partijø finansavimà. Kai partijos ir politikai vykdo rinkimus finansavusiøjø uþsakymus, konservatoriai po rinkimø vykdo kairiøjø politikà, o socialdemokratai – liberalø. "Galime konstatuoti, jog sukûrëme neaiškià oligarchinës demokratijos politinæ sistemà su visiškai išsiderinusiais jos komponentais", - sakë Šiauliø universiteto docentas. Jis siûlë grieþtinti politinës veiklos kontrolæ ir priimti politinës atsakomybës ástatymà.

Parkotyrininkas Kæstutis Labanauskas priminë, kad Lietuva uþ savo kultûrà mokëjo labai brangiai – knygnešiø, rašytojø, kitø kultûros skleidëjø ir gaivintojø tremtimis, þûtimis Sibire. Baugina, kad Laisvosios rinkos institutas jau rengiasi iš mûsø vaikø ir anûkø pavogti Lietuvos miškus. Bet iki šiol negalime susigràþinti pagrindinio ir svarbiausio mûsø kultûros paveldo paminklo - Lietuvos Metrikos. Tai gerokai svarbiau uþ visas okupacijø laikotarpio kompensacijas.

Buvusi Seimo narë Laima Mogenienë atsvara viskam, kas vyksta, pasiûlë sušaukti Lietuvos senatà, kuriame paèiø þmoniø pasiûlyti garbingiausi Lietuvos protai galëtø parengti tokià Lietuvos ateities vizijà, kuri bûtø priimtina visiems.

Forume istorikas Romas Batûra ir architektas Algimantas Èerniauskas pristatë Saulës mûšio memorialo projektà.

Forumo medþiaga bus išleista atskiru leidiniu.

Vakar dokumentiniu filmu "Tibetieèiø þinia: budizmas" Šiauliø "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje prasidëjo dokumentiniø ir vaidybiniø filmø apie budizmà festivalis "Budos kine". Bendradarbiaudamas su Tibeto kultûrinio ir dvasinio palikimo išsaugojimu besirûpinanèia asociacija "Tibeto kultûros namai", muziejus kovo 4–7 dienomis šiaulieèiams pristato þinomus ávairiø šaliø reþisieriø filmus. Filmo "Tibetieèiø þinia: budizmas" reþisierius Arnaud Desjardin buvo vienas pirmøjø vakarieèiø, keliavusiø po Azijà septintajame dešimtmetyje. 1964-1965 m. jam pavyko nufilmuoti unikalià dokumentikà apie Tibeto budizmà ir ávykius po okupacijos.

Festivalio filmai suskirstyti á tris programas - "Budizmas Vakaruose: Rytø išmintis šiuolaikiniame gyvenime", "Kelionës á Rytus" ir "Tibeto akimirkos", - siekiant kuo išsamiau pristatyti budizmo vertybes, istorijà ir plëtrà Vakaruose.

Pagrindinës festivalio programos "Budizmas Vakaruose: Rytø išmintis šiuolaikiniame gyvenime" filmai atskleidþia istoriná lûþá 2500 metø religijoje. Prasidëjus komunistinës Kinijos okupacijai, Tibete buvo uþdrausta praktikuoti budizmà, sugriauti tûkstanèiai vienuolynø, þuvo milijonai þmoniø. Tibeto lamos suprato, kad nebegali išsaugoti budizmo mokymø Tibete, todël nusprendë perduoti juos vakarieèiams.

Dokumentiniai filmai "Skaidrusis Lama" bei "Budizmas šiuolaikiniame pasaulyje" pristato vakarietiško budizmo veidà. Filmai pasakoja apie du lamas bei jø mokinius, atradusius praktiškàjá budizmo poþiûrá.

"Tobulo mokytojo þodþiai" pasakoja apie Lamà Dzongsar Kjentse Norbu - vienà garsiausiø Njingma tradicijos mokytojø, Bernardo Bertolucci konsultantà, kai šis kûrë "Maþàjá Budà". Lama yra ir aistringas futbolo sirgalius, charizmatiškas filmø kûrëjas bei pasaulio pilietis. Kas þingsná jis griauna mokiniø ásivaizdavimus apie tai, koks turi bûti budistø lama. Filme pasirodo Bernardo Bertolucci, Stevenas Seagalas bei Keanu Reevesas. "Prabusk! Kelyje su Dzen meistru" - dokumentika, kurioje þaismingai pristatoma Dzen mokymø esmë.

Programoje "Tibeto akimirkos" – du meniniai filmai, atskleidþiantys tibetieèiø gyvenimo momentus. Filmus "Išdykæ vienuoliai" ir "Keliautojai ir magai" sukûrë ne profesionalus reþisierius, o budistø lama, B. Bertolucci draugas ir "Maþojo Budos" konsultantas Dzongsar Kjentsë Norbu.

"Išdykæ vienuoliai" pasakoja apie aistringus futbolo sirgalius vienuolius, kurianèius planus, kaip á vienuolynà atsigabenti televizoriø ir pasiþiûrëti pasaulio taurës finalà. "Keliautojø ir magø" herojus - maþo kaimelio valdininkas - svajoja pasprukti á Amerikà, taèiau atsiduria visiškai kitokioje kelionëje.

Penktadiená kino seansas prasidës 19.30 val., šeštadiená ir sekmadiená – 16 ir 18 val. Kovo 6 d. 14 val. vyks paþintinë paskaita apie budizmà "Informacija, meditacija ir poþiûrio ágyvendinimas".

"Šiauliai plius" informacija

Festivalyje "Budos kine" pristatomà premjerà "Senovës Tibeto beieškant" Šiauliuose bus galima pamatyti kovo 6 d. 16 val. Šiauliø "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje. Skaitytojams pateikiame interviu su šio filmo reþisieriumi Thomu Schmidtu.

Filmo reþisieriui Thomui Schmidtui keliaujant po niekada baltojo þmogaus nelankytas vietas Rytø Tibete pavyko uþfiksuoti unikalius kadrus apie antgamtiniø gebëjimø turinèius jogø tradicijos tæsëjus. Asociacijos "Tibeto kultûros namai" informacija

Kilæs iš Hamburgo, 45 metø Thomas Schmidtas yra profesionalus operatorius, dirbæs Berlyno kino industrijoje nuo 1990-øjø – kûræs vaidybinius filmus, reklamà, televizijos laidas ir muzikos klipus. Jau keletà metø Thomas kuria dokumentinius filmus.

Thomas tapo budistu prieš 15 metø, o prieš porà metø nusprendë sukurti kelis filmus apie budizmà. Keliaujant po niekada baltojo þmogaus nelankytas vietas Rytø Tibete, Thomui ir jo komandai pavyko uþfiksuoti unikalius kadrus apie antgamtiniø gebëjimø turinèius jogø tradicijos tæsëjus.

- Jûs ne naujokas kine, taèiau tai pirmasis autorinis Jûsø filmas. Kas paskatino já sukurti?

- Buvau operatoriaus asistentas – kûrëme reklamà, televizijos ir kino filmus. Pats darbas man patiko, taèiau tai, kà kûrëme, nebuvo labai ádomu. 1995 metais tapæs budistu pasakiau sau: noriu panaudoti savo profesinius ágûdþius tam, kad kurèiau filmus, kuriuos pats norëèiau þiûrëti. Filmus, kurie bûtø ne tik ádomûs, bet ir turiningi bei prasmingi.

- Kokia svarbiausia filmo idëja?

- Tibeto Himalajuose dar galima rasti gyvai perduodamø aukšèiausiø Budos mokymø. Tai neákainojamas þmonijos lobis, taèiau šis giliausias tikrosios mûsø proto prigimties suvokimas nenumaldomai nyksta. Tikiuosi, kad savo darbu padësiu išsaugoti šià išmintá.

- Iš kur Jûsø susidomëjimas Tibeto budizmo tema?

- Turbût visada buvau budistas – net ir tuomet, kai to neþinojau. Ir štai vienà graþià dienà (tuomet jau buvau trisdešimties) mano mergina vos ne prievarta nusitempë mane á paskaità apie budizmà. Ten ir išgirdau lamos þodþius: "Viskas tëra tik sapnas, kurá sapnuoja mûsø paèiø protai". Mintis man patiko, tad norëjau pats ásitikinti, jog ji teisinga.

- Kaip sekësi kurti filmà? Ar kildavo kokiø nors sunkumø, ar, priešingai, viskas vyko sklandþiai?

- Išoriniø sunkumø buvo. Gauti iš kinø valdþios leidimà filmuoti Tibete tiesiog neámanoma. Bet jei esi panašus á turistà – viskas gerai, taèiau reikia bûti labai atsargiam.

Svarbiausias mûsø tikslas buvo sutikti ir nufilmuoti Tibeto jogus. Tai þmonës, atsisakæ visø þemiškø dalykø, kad praleistø likusá gyvenimà medituodami kalnuose. Rasti šiuos jogus labai sunku. Net ir atradæs juos negali bûti tikras, kad jie panorës nutraukti savo atsiskyrimà ir duoti interviu. Tenka átikinëti, kad filmavimas bus kaþkuo naudingas. O kaip tai padaryti, jei jø nedomina nei pinigai, nei šlovë?

Pamenu, kaip vienas didis jogas pasakë mums: "Áveikëte toká didelá kelià, kad sutiktumëte mane. Þinau, kaip galite pasiekti nušvitimà dar šiame gyvenime. O jûs filmuojate ir uþduodate vaikiškus klausimus."

Kita vertus, mums kaþkaip sekësi atsirasti reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Nemanau, kad toká filmà ámanoma suplanuoti – tiesiog kuri já ir tiek.

- Su kokiais keisèiausiais ir netikëèiausiais dalykais susidûrëte kurdami filmà?

- Išvykdami á Tibetà neturëjome supratimo, ar rasime kà nors, kà verta filmuoti. Bandëme to klausinëti, bet niekas Vakaruose neþinojo, ar jogø tradicijai pavyko išgyventi Kinijos kultûrinæ revoliucijà. Todël tiesiog netekome þado, kai pagaliau sutikome þmones, praktikuojanèius tantriná budizmà tais paèiais bûdais, kaip tai darë paslaptingieji senojo Tibeto budizmo pradininkai, pavyzdþiui, prieš 900 metø gyvenæs jogas Milarepa.

Man labiausiai jaudinanti akimirka buvo susitikimas su Repa Tsultrimu Tachinu. Tuo metu jis buvo atsiskyræs, taèiau mums buvo leista su juo pasimatyti. Deja, kalbëtis su mumis jis nepanoro. Jis sëdëjo oloje pusiau pramerktomis akimis, nugrimzdæs á gilià meditacijà. Nepajudinamas kaip uola protas. Kai man leido já nufilmuoti, vos ástengiau nulaikyti rankose kamerà. Daugumai þmoniø, ypaè medituojanèiø, šios 40 sekundþiø bus labiausiai sukreèiantis filmo epizodas.

- Kà filmo kûrimas davë Jums kaip þmogui. Ko išmokë?

- Mano pamatyti dalykai ir sutikti jogai yra labai toli nuo mûsø suvokimo, kaip viskas yra iš tikrøjø. Jie tiesiog netelpa á materialistines vidurinës mokytojø koncepcijas. Gyvenime yra svarbesniø dalykø nei dirbti, pasistatyti namà, sumokëti mokesèius ir numirti. Daug svarbesniø. Sakau tai, kaip vokieèio inþinieriaus sûnus. Tibete dar liko þmoniø, galinèiø árodyti kad šis gyvenimas tëra sapnas. Po to rimtai þiûrëti á "problemas" labai sunku. Tai suvokæs greièiausiai paþvelgsi á viskà nebe iš dëþës vidaus, o iš išorës.

Seniai svajojau nukeliauti á Tibetà ir pamatyti paskutiniuosius gyvus jogus. Atrodo, kad svajonës pildosi, jei ilgai laikà sutelki á jas dëmesá. Taigi elkitës su savo svajonëmis atsargiai. Tam tikru metu susiklostë visos bûtinos sàlygos ir viskas vyko labai sklandþiai. Svarbu turëti kantrybës ir laukti, kol tos sàlygos pribræs.

- Toks darbas reikalauja nemaþø ištekliø: laiko, pinigø, energijos ir t. t. Iš kur Jûs visa tai gavote?

- Jei esi tikras, kad darai tai, kà turi daryti, nei laikas, nei pinigai nebeturi tiek reikšmës. Tiesiog negalvoji, kiek iš to uþdirbsi, ir nesvarstai, ar tas dalykas vertas pastangø. Paprasèiausiai darai tai, kà reikia. Galimybë daryti kà nors naudingo teikia didelá pasitenkinimà.

Kadangi lëšø filmui kurti neturëjome, á Tibetà iškeliavome kaip stovime. Trys idealistai draugai ryþosi nuotykiui su visiškai neaiškia pabaiga. Mes net neieškojome finansavimo, nes net neþinojome, ar rasime kà nors, kà verta filmuoti. Þinoma, buvo ir dþiaugsmingø akimirkø, ir nusivylimø. Šiaip ar taip, dabar dþiaugiuosi, kad viskà darëme bûtent taip. Manau, jog filmo þiûrovai galës pajusti, kad viskas jame autentiška.

- Tad kokia svarbiausia filmo þinia þiûrovams?

"Senovës Tibeto beieškant" nëra mokomasis budistinis filmas. Atvirai sakant, kai kuriø savo nufilmuotø dalykø ir pats negaliu paaiškinti. Taèiau tikiuosi, kad jis leis þmonëms paþvelgti á aukšèiausià Budos išmintá: šis pasaulis nëra toks tikras, kaip mes paprastai manome. Viskas yra sapnas, kurá susapnavo mûsø paèiø protas.

Jûratë PLUNGIENË

Vasario 27-28 d. Šiauliø Vijoliø vidurinëje mokykloje organizuojamas XI krepšinio turnyras Direktorës taurei laimëti.

Turnyras rengiamas buvusiems mokiniams, kurie turi galimybæ bent trumpam sugráþti á savo mokyklà, paminëti jos gimtadiená, pabendrauti su klasës draugais, savo pavyzdþiu paskatinti jaunimà siekti gerø mokymosi ir sporto rezultatø.

Turnyras – svarbus akcentas mokyklai kaip bendruomenës kultûros þidiniui sukurti, kadangi Vijoliø vidurinë mokykla, svarbiausiu uþdaviniu pasirinkusi sveikos gyvensenos ugdymà, nuo seno garsëja sportiniais pasiekimais.

2004 metais mokyklai suteiktas naujas statusas. Joje mokosi didelis bûrys perspektyviø ávairiø sporto šakø sportininkø iš visos apskrities. Èia jiems suteikta galimybë sëkmingai suderinti mokymàsi su treniruotëmis bei varþybomis.

Šiø metø turnyre susitiks 8 komandos, daugiausia sudarytos iš Vijoliø vidurinæ mokyklà baigusiø mokiniø. Bus organizuota 18 rungtyniø.

Varþybø pradþia vasario 27 d. 9.30 val., iškilmingas turnyro atidarymas 12.45 val. Vasario 28 d. varþybø pradþia 10 val., iškilmingas turnyro uþdarymas 16 val.

Krepšinio turnyro organizatorë – Vijoliø vidurinës mokyklos direktorë Irma Abromaitienë.

Šiauliø dailës galerijoje atidaryta Aleksandro Ostašenkovo fotografijø paroda "Neávardyto laiko portretas" apima keturis menininko kûrybos dešimtmeèius – nuo 1968 iki 2010 metø. Tai viena didþiausiø bei brandþiausiø jo eksponuotø parodø.

Šiauliai, 1972-ieji. Autorius sako sàmoningai nepavadinæs fotografijø, tik ávardijæs laikà ir vietà. Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr.

Fotografo Rièardo Dailidës nuomone, ši labai kruopšèiai parengta paroda ne tik reprezentuoja Šiaulius, bet ir parodo Aleksandro, kûrëjo, nueità kelià, kartu ir Lietuvos fotografijos raidà.

Menotyrininkas Virginijus Kinèinaitis Aleksandro Ostašenkovo fotografijas pavadino laiko ikonomis. "Aleksandro kûryboje nerasime komercinei ar pramoginei kultûrai bûdingø dalykø, koketavimo su þiûrovu, nes jo fotografija priklauso giliø ir kryptingø ieškojimø erdvei. Skausmingai išskaidrintame menininko objektyve – þmogaus, kaip trapios bûtybës, akistata su galutine gyvenimo prasme, su paèiu savimi", – sako menotyrininkas.

Parodos atidarymo metu apskrities viršininkas Rimundas Domarkas Aleksandrui Ostašenkovui áteikë garbës þenklà "Uþ nuopelnus Šiauliø apskrièiai".

Su Aleksandru Ostašenkovu kalbamës, kaip gimë "Neávardyto laiko portretas" ir kà paroda reiškia paèiam kûrëjui.

– Daþnai fotografuoji ir dedi tas fotografijas nejudindamas, po to ateina toks laikas, kai norisi išsisakyti. Man seniai rûpëjo pasiþvalgyti po savo archyvà. Paprastas þmogaus noras šiek tiek atsukti savo laikà, atgal atversti puslapius, kai atsiduri prie ribos, kai apmàstai, apibendrini gyvenimà. Juk daug laiko praëjo – taip greitai viskas prasisuko, bet vartydamas prisimeni, daug kà iškeli á paviršiø – tai, kas tau uþkliûva, koká þenklà tau laikas atrenka ar bûsena primiršta sujaudina. Tai nebuvo noras dirbtinai sukurti, pasipuikuoti – tiesiog 40 metø apimantys pamàstymai amþinybës tema. Jausdamas savo laikinumà, natûraliai nori sugráþti á tà laikmetá, kai buvai jaunas, kupinas jëgø optimistas, þiûrëjai á gyvenimà visai kitaip. Po to išsipleèia gyvenimo apþvalgos zona – daugiau pradedi suprasti, klausimø iškyla, nors ir nenori, jie vis tiek tau lenda á galvà, norisi pasiþvalgyti ir atsakyti á kai kuriuos.

– Á savo darbus jau kitaip þiûri per laiko atstumà?

- Iš gyvenimiškos patirties, lyg iš aukštesnio taško, þiûri á tai, kas buvo, koks tu buvai tame laike, koks apskritai buvo tas laikas, kokia buvo santvarka, kokie þmonës buvo toje santvarkoje, kokie santykiai juos siejo, kokie kompromisai buvo daromi. Tø klausimø yra labai daug, jie tokie asmeniški ir tarsi permeti juos kitiems – visiems, kurie patyrë, išgyveno tuos laikus.

– Kodël neávardytas laikas?

- Net ne laikas èia svarbiausias. Tame kontekste neávardytas laikas – tai savæs paieškos, savos dimensijos paieškos ir jos aptikimas, ávardijimas. Aišku, þmogus keièiasi - vienoks buvo jaunystëje, kitoks vëliau. Kompromisai já suformuoja – sunku išlikti þmogui neutraliam ir be priekaištø sau neámanoma pragyventi gyvenimo.

Parodos atidarymo proga apskrities viršininkas R. Domarkas A. Ostašenkovui áteikë garbës þenklà. Irenos BUDRIENËS nuotr.

– Jûsø fotografijas V. Kinèinaitis pavadino laiko ikonomis...

– Jis, menotyrininkas, mato konkreèius dalykus. Aš pastebëjau – jaunimas eina tolygiai pro visus darbus ir lyg skenuoja. Jie þiûri tik paviršutiná sluoksná – pirmà, giliau áþvelgti jiems gal neleidþia patirtis. "Neávardyto laiko portretas" – paieška, kodël tu toks, laike, slinktyje. Þinoma, jeigu tu suvoki, jeigu tau svarbu. Pamatai fotografijoje uþfiksuotà vaizdà: guli þmogus gatvëje, stovi mašina, kiti du þmonës abejingai þiûri, treèias irgi þiûri. Šiame vaizde yra kitas planas, reikia já suvokti. Parodoje daug fotografijø neturi pavadinimo, nurodyti tik metai – sàmoningai jø nepavadinau, nebent nusakoma vietovë. Tai nukrypimas á dvasinæ dimensijà. Uþfiksuotas konkretus laikmetis, ir kai þiûri á fotografijà, turi prisiminti, kas tada buvo, reikia paimti savo gyvenimà ir perkratyti tiesiog prieš akis – savo potyrius, pojûèius. Nëra konkreèiø ir labai siaurø atsakymø. Patirtis eina ratu, pojûtis kartojasi, þmogus nenutolsta nuo savo patirties. Pavyzdþiui, fone uþfiksuoti plakatai, šûkiai – bendra tarybinio þmogaus erdvë, nepriklausomai nuo teritorijos – Moldavija, Latvija ar Lenkija. Matyti, kad keturi vyrai Varšuvos senamiestyje geria vynelá ir kalbasi apie savo gyvenimà, panašiai kaip mes paslapèia virtuvëse kalbëdavom. Laikmeèio pateikimas atgaivina patirtá, bûsenà, provokuoja þiûrovà. Arba nufotografuota tiesiog telefono bûdelë. Dabar þiûri – dokumentas – taip, buvo tokia civilizacija su telefonø bûdelëmis, bet yra ir kita – uþdaros erdvës metafora, dvasinës bûsenos metafora, tos bûdelës siejasi ir su dabartiniu laiku. Tiesiog išliko kodai nuo tø laikø, kai menininkas turëjo kalbëti kita, daugiasluoksne kalba.

– Á kà atkreipi dëmesá šiuolaikinëse fotografijose?

– Parodoje pateiktas visas laikmeèio pjûvis, aiškiai matyti ir vëliau vykæ procesai. Pasiþiûri á metus, jie parodo mûsø valstybës þaizdas ir sukelia minèiø. Pavyzdþiui, 1990 metai, fotografijoje senukas sëdi, o senutë lentas rankioja, izoliuoti tokie. Arba 1993 metai – šuo išlindæs pro tvorà ánirtingai loja. Tas šuo - susvetimëjusio laikmeèio, politinio proceso, atsitvërusiø, nenorinèiø bendrauti þmoniø metafora, bet èia siauràja prasme, aišku. Parodoje yra keletas šiuolaikiniø portretø, kuriuose matyti, kaip keièiasi þmogus. Socializmas mums neatrodë didelë grësmë, tokia santvarka, ir viskas. Baigiau, gavau paskyrimà, 30 rubliø algos ir šiaip taip išgyvenau. O dabar þmogus pragyvena visà gyvenimà ir matyti, kad jis niekam nerûpi. Fotografijoje nëra dirbtiniø simboliø. Daug daugiau pasako þmogaus akys – paþiûrëjai á jas ir matai gylá, viskas ten – ir gailestis, ir vienišumas. Kintantis þmogus besikeièianèiø þenklø, santvarkø, socialinës aplinkos fone ir yra tas neávardyto laiko portretas. Nori ávardyti, turi analizuoti ir laikmetá, ir save, ir santykius.

– Kiek uþtrukai rengdamas parodà?

– Ilgiau nei metus rinkau negatyvus. Dar ne viskas perþiûrëta, þurnalistiniai archyvai liko.

– Vadinasi, dar kà nors iškelsi iš tø archyvø?

– Neþinau, ar bus poreikis, ar bus kam ádomu. Norisi, kad tavo tas darbas nebûtø veltui, kad bûtø naudingas, kad keltø, judintø mintis, kad nebûtø þmonës amebos, kad ugdytøsi. Baisiausia, kai þmonës slysta paviršiumi, virsta á masæ, vartotojà. Rengi parodà ne tam, kad formaliai dvi savaites pakabëtø. Kai knygà išleidi, ji turi savo gyvenimà – jei ne vienas, tai kitas pavarto, o paroda – trumpalaikë, nepamatei, ir viskas. "Ai, tai þinom tà Aleksandrà – daro niûrias nuotraukas. Jau mums uþtenka, vis tiek visos vienodos" – prisiklausau nuomoniø. Arba klausia, kodël taip darai, kodël taip pasaulá matai, ir panašiai. Todël, kad labai daug visokio kitokio pasaulio. Ne todël, kad mano uþduotis bûtø daryti kitaip, lyg daryèiau kenkdamas tam graþiam pasauliui. Þiûri iš savo patirties ir reikia pragyventi gyvenimà, kad suvoktum, jog tas darbas yra reikalingas - jei ne kitiems, tai tau paèiam – asmeniška labai ta mano paroda.

Kalbino Irena Budrienë

Mindaugas ZIMKA

Vasario 18–21 dienomis Vilniuje vyko tarptautinë 11-oji knygø mugë, kurios metu buvo galima ne tik ásigyti ávairiø knygø su nuolaida, bet ir pasigroþëti parodomis, dalyvauti diskusijose, susitikti su knygø autoriais bei leidyklø atstovais. Mugëje veikë kûrybinë studija "Tu gali sukurti knygà", salë vaikams, "Gurmanø susitikimo kampas" ir daug kitø ádomybiø.

"Filosofijos istorija yra idëjø istorija", - teigia norvegø literatûros þvaigþdë, knygos "Sofijos pasaulis" autorius rašytojas Jostein Gaarder. Autoriaus nuotr.

11-oji tarptautinë knygø mugë sulaukë išties nemaþai lankytojø – 59 200 - daugiausia per visus vienuolika jos gyvavimo metø - ir tapo viena lankomiausiø iš visø "Litexpo" rengiamø parodø. Lankytojai ne tik skubëjo á mugæ, bet ir gausiai pirko knygas, nuo lentynø buvo šluojami ir komerciniai, ir nekomercinai leidiniai.

Knygø penktadienis

Tàdien "Rašytojø kampe" buvo pristatyta biografinë knyga "Pasivaikšèiojimai su Larisa Kalpokaite". L. Kalpokaitë noriai atsakinëjo á gerbëjø uþduotus klausimus. "Nesu rašytoja ir ja nebuvau. Tai galbût kûrybinis uþmojis", - teigë ne vieno lietuviško TV serialo þvaigþdë. Susirinkusieji negailëjo aktorei maloniø þodþiø.

Penktadiená vienoje saliø vyko ir "Lietuvos ryto" teatro apþvalgininkës, teatro ir kino kritikës Rûtos Oginskaitës knygos "Nes neþinojau, kad tu neþinai" apie Vytautà Kernagá pristatymas. Knygà komentavo Lietuvos teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis. Maestro Vytauto Kernagio duktë Eglë Kernagytë sakë, kad Rûta Oginskaitë – "vaikštanti Vytauto Kernagio sceninës kûrybos enciklopedija". E. Kernagytë prisipaþino, jog knygos apie tëèio kûrybà dar neskaitë. "Kai rankos pakyla, paimu knygà ir perskaitau kelis puslapius, po to padedu atgal", - atviravo ji.

"Baltø lankø" stende buvo galima susitikti su publicistu ir keliautoju Andriumi Uþkalniu, populiarios knygos "Anglija: apie tuos þmones ir jø šalá" autoriumi, pasirašinëjanèiu "Šviesiausi linkëjimai" ant savo knygos. Be to, šûkiu "Tapk mûsø autoriumi!" buvo skelbiama apie Lietuvoje darbà bepradedanèià naujà "Baltø lankø" autoriø agentûrà.

Nekasdieniø pasimatymø diena

Šeštadiená "Rašytojø kampe" vyko geriausiø praëjusiø metø knygø dvyliktuko aptarimas ir LLTI (Lietuvos literatûros ir tautosakos instituto) premijos laureato paskelbimas. Kûrybiškiausia knyga pripaþinta poeto, eseisto, vertëjo Marcelijaus Martinaièio "Mes gyvenome". Laureatu, þinoma, tapo Marcelijus Martinaitis.

Pasak Lietuvos literatûros ir tautosakos instituto darbuotojø, knygas pagal originalumà, kûrybingumà pradëta rinkti nuo 2003 metø. Dvylika geriausiø knygø renka kritikai. Paskelbus laureatà kalbà sakæs rašytojas Valentinas Sventickas, Lietuvos rašytojø sàjungos leidyklos redaktorius, sulaukë ne tik aplodismentø, bet ir nepasitenkinimo šûksniø iš salës. "Manau, jog buvo þinoma iš anksto, kas laimës", - sakë pagyvenæs vyriškis. "Jauniems rašytojams prasimušti neámanoma", - neslëpë nusivylimo jauna debiutantë.

13 val. konferencijø salëje skaitytojai ir smalsuoliai galëjo susitikti su vienu intelektualiausiø norvegø rašytojø bei visuomenës veikëjø – nepavargstanèios knygos "Sofijos pasaulis" autoriumi Josteinu Gaarderiu. "Esu paslapties dalis", - teigë norvegø literatûros þvaigþdë. Jo manymu, gyvenimas per trumpas, todël jis nori perduoti tai, kà sunku nusakyti. "Yra du keliai, kaip tapti rašytoju: vieniems patinka dirbti su kalba, kiti turi kà pasakyti. Aš rašau, nes noriu kai kà pasakyti", - sakë Jostein Gaarder. Rašytojas prisipaþino, jog mëgsta dirbti su intrigomis ir bûdamas vaikas uþsiminëdavo fokusais. Rašytojas sakë sutikæs Lietuvos finansø ministrà, jam pasakytø, kad reikia panaikinti PVM knygoms.

Norvegø rašytojas kalbëjo ir apie gyvenimo prasmæ, jo groþá bei laikinumà, pasakojo apie keistokus suartëjimo atvejus. "Atsibudæs suvokiau gyvenàs su ateiviu, bet tas ateivis – juk aš pats", - pokštavo jis.

Vasará Šiauliø universiteto Socialiniø mokslø fakultete vyko olimpiada "F.I.X Junior‘ 2010", kurioje varþësi moksleiviai.

Olimpiadoje dalyvavusiø komandø laukë trys nelengvos rungtys. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Norinèios dalyvauti olimpiadoje mokyklø komandos turëjo pateikti rašiná "Mûsø pasiûlymai Lietuvos Respublikos Prezidentûrai (Seimui, Vyriausybei)".

Per antràjà rungtá komandos turëjo sugalvoti prekæ, naudingà ne tik asmeniškai jà naudojanèiam (vartojanèiam) þmogui, bet ir vienaip ar kitaip padedanèià spræsti aplinkosaugos problemas. Vertinimo komisijai buvo pristatyti ne tik ávairûs prietaisai, pvz., "PestoScan", matuojantis pesticidø ir kitø cheminiø medþiagø kieká vartojamuose darþovëse ir vaisiuose, bet ir elektromobilis, telefonas su integruotu mini projektoriumi ar net elektros energijà gaminantys sportiniai bateliai.

Treèioji uþduotis buvo virtualus ekonomikos þaidimas "Kietas riešutas", kurio metu dalyviai, pasiskirstæ vaidmenimis, pvz., tapæ ámonës direktoriumi, rinkodaros skyriaus vadovu ar finansø skyriaus vadovu, parengia prekybinius, gamybinius, personalo bei finansinius sprendimus. Rungties laikui pasibaigus, buvo nustatyta konkreèios ámonës padëtis rinkoje, priklausoma nuo darbo grupiø priimtø sprendimø bei socialiniø-ekonominiø veiksniø.

Po visø uþduoèiø geriausia pripaþinta Šiauliø universiteto gimnazijos komanda "Bekas", antroji vieta atiteko "Romuvos" gimnazijos komandai "T.I.E.K", treti buvo Šiauliø Simono Daukanto gimnazistø komanda "Daukmintë".

Nugalëtojai buvo apdovanoti rëmëjø - Šiauliø banko, "Omnitel", "Saulës miesto" ir "Mega pramogø" - ásteigtais prizais.

"Šiauliai plius" informacija

2010 m. vasario 23–kovo 23 d. 17.30 val. Šiauliø "Aušros" muziejaus Aušros al. rûmuose (Aušros al. 47, Šiauliai)

Vasario 23 d. "Uþuolaidos: tradicijos ir dabarties mados"

Lektorës: Sigita Milvidienë, Šiauliø "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkë, tautodailininkë; Rima Kabašinskienë, uþuolaidø salono "Flokonës idëjos" vyr. dizainerë.

Paskaitoje bus pasakojama apie uþuolaidø istorijà, parodoje eksponuojamas uþuolaidas, labiausiai paplitusius tradicinius langø dekoravimo bûdus ir dabarties tendencijas bei naujoves.

Kovo 2 d. "Prie lango: nuo tradiciniø kambariniø gëliø iki šiuolaikinës floristikos"

Lektorës: prof. habil. dr. Asta Klimienë, Šiauliø universiteto Botanikos sodo direktorë; Vilma Busilaitë, floristë, Šiauliø universiteto Taikomosios dailës ir technologijø katedros asistentë.

Paskaitoje bus pasakojama apie parodoje eksponuojamas tradicines kambarines gëles, jø auginimo ypatybes, gydomàsias savybes; tradicines ir šiuolaikines floristikos technologijas, jø pritaikymà interjere, langø dekoravimà.

Kovo 9 d. "Pavasario ciklo dainos: pasidainavimai"

Lektorë - Diana Martinaitienë, Šiauliø universiteto folkloro ansamblio "Vaiguva" vadovë.

Vakare bus pasakojama apie pavasario ciklo dainø specifikà. Susirinkusieji galës dainuoti šias dainas kartu su folklorininke Diana Martinaitiene.

Kovo 16 d. "Stebuklingas šv. Velykø margutis"

Lektorë - Rûta Stankuvienë, Šiauliø "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus vedëja.

Paskaitoje bus pasakojama apie apeiginæ kiaušinio reikšmæ ir parodoje eksponuojamø marguèiø raštø, ornamentø simbolikà, marginimo bûdus.

Kovo 23 d. "Gavënios giesmës"

Dalyvaus Šv. Cecilijos religinës sakralinës muzikos ansamblis (vadovë Rolanda Kalakauskienë).

Gavënios giesmes giedos Šv. Cecilijos religinës sakralinës muzikos ansamblis.

Informacijà apie gavënios vakarus teikia Šiauliø "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus vedëja Rûta Stankuvienë tel. 8~650 121 42.

Modestas NAVICKAS

Vasario pradþioje miestieèius nustebino videoinstaliacija, Šiauliuose pristatyta pirmà kartà. Instaliacijà dvilypiu pavadinimu WINDOWS/AŠTUONI sukûrë Šiauliø Dainø vidurinës mokyklos neformalaus ugdymo Naujøjø medijø mokyklos auklëtiniai Saulë Gimþûnaitë, Aivaras Skrodenis ir jø vadovë Aritonë Plungienë. Netradicinis videomeno kûrinys buvo demonstruojamas sutemus mokyklos languose.

Netradicinis videomeno kûrinys buvo demonstruojamas sutemus Dainø mokyklos languose. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Kai visuomenë vis garsiau skundþiasi mokiniø smurto proverþiais, Dainø vidurinë mokykla suteikë sàlygas atsirasti šiuolaikiškai neformalaus ugdymo Naujøjø medijø mokyklai, kuri nukreipia jaunimo energijà kûrybine kryptimi.

Universiteto dëstytoja, viena Naujøjø medijø mokyklos vadoviø Aritonë Plungienë yra šiuolaikiška mokytoja, gebëjusi áþvelgti moksleiviø poreiká – naujumo ir šiuolaikiškumo sieká. A. Plungienë gebëjo sudominti ir "uþdegti" moksleivius kûryba, pasitelkdama jauniausià ir ádomiausià meno šakà – medijas (video-, foto- ir kompiuteriø technologijas). Pati A. Plungienë teigia, kad tikëjosi aktyvesnio kolegø palaikymo, taèiau dþiaugiasi moksleiviø rezultatais.

– Kas ta Medijø mokykla? Kaip jà apibûdintumëte?

– Dainø vidurinëje mokykloje jau dvejus metus veikia neformaliojo švietimo Naujøjø medijø mokykla, kurioje gali mokytis mokiniai iš viso miesto.

– Kokio amþiaus Jûsø mokiniai?

– Nuo antrokø iki vienuoliktokø. Net apie aštuoniasdešimt vaikø lanko mûsø uþsiëmimus.

– Kaip kilo idëja sukurti langø projektà?

– Jau pernai buvome numatæ surengti instaliacijà. Vaizdai ir trumpi videobandymai jau buvo sukurti, bet ieškojome tinkamo techninio sprendimo – kaip visa tai parodyti ant mokyklos sienø. Projektuoti iš lauko trukdë ribotos turimos technologijos ir neprognozuojamos oro sàlygos. Kita vertus, inspiravo dëkinga erdvë, be to, pietiniame miesto rajone dar nieko panašaus nebuvo daryta. Kilo mintis, kad reikia rodyti vaizdus pro langus, projektuojant ant baltø þaliuziø. Nukreipëme projektoriø á langà ir ásitikinome, kad toks sprendimas yra tinkamas. Šá projektà rengëme trise, darbus pasidalijome ir kibome á videokûrybà.

Dvylika projektoriø buvo nukreipta á dvylika langø, prie kiekvieno projektoriaus buvo prijungtas kompiuteris. Deja, neturime naujausiø profesionaliø árengimø, leidþianèiø automatiškai sinchronizuoti vaizdus, todël visus kompiuterius teko ájungti rankomis vienu metu. Prašëme budëtojos, kad paskambintø skambuèiu. Visi buvome sutaræ, kad tik nutilus skambuèiui ájungsime visus dvylika kompiuteriø vienu metu. Visuose monitoriuose vaizdas negalëjo skubëti ar atsilikti. Langai turëjo sekundës dalies tikslumu rodyti vaizdus. Mûsø sukurtos improvizacijos - tai bëgantis þmogus, þmogaus akys ir besisveikinanèios rankos - turëjo tiksliai nustatytu laiku pasirodyti languose, kad sukurtø norimà vaizdø sekà.

– Kas buvo sunkiau - kûrybinë ar techninë dalis?

– Techninë, organizacinë dalis buvo sunki todël, kad resursai buvo riboti. Pavyko pasiskolinti papildomø projektoriø. Dëkingi esame mokyklos direktoriui, kuris visapusiškai parëmë mûsø idëjas, nes reikëjo atlikti daugybæ paruošiamøjø darbø - patraukti baldus bibliotekoje ir muzikos kabinete, kad liktø pakankamai erdvës projekcijoms. Net negalvojau, kad mokiniai taip susidomës – ëjo, siûlë savo pagalbà ir dvyliktokai, ir maþesnieji. Kas vakarà teko visà technikà sunešti, sujungti laidus, pasiruošti, po demonstracijos viskà sutvarkyti, nes rytà kabinetuose vyksta pamokos.

– Kokia buvo praeiviø reakcija?

– Labai ávairi, beveik visø teigiama. Vaikai ir savo tëvelius atsivedë parodyti, nes niekaip nesugebëjo jie suprasti, kas ir kaip ten šokinëja, pulsuoja. Mikrorajono, miesto bendruomenei buvo labai ádomu - ir tiems, kurie šunis vedþioja, ir praeiviams, gráþtantiems po darbo, ir priešais gyvenantiems þmonëms, kurie stebëjo instaliacijà pro savo butø langus.

"600 kostiumø, arba Kaip persirengti per 15 sekundþiø" – taip galima pavadinti reginá, matytà Vilniuje, Ûkio banko teatro arenoje, vasario 14-àjà dienà. Šou teatras "Moonlight eXpress", trumpai gráþæs á Lietuvà iš gastroliø Europoje, pristatë analogø Lietuvoje neturintá šou spektaklá "Miuziklø magija", o pasirodymà Vilniuje ávardijo kaip puikø startà turui po Lietuvà.

"Šou teatras "Moonlight eXpress" geriau þinomas Europos publikai nei gimtinëje. Per savo 12 gyvavimo metø yra tekæ pasirodyti didþiausiø Europos kazino scenose, kruiziniuose laivuose Baltijos jûroje, o šou spektaklis "Miuziklø magija" kitose šalyse rodytas jau bene 250 kartø. Norëjosi šá reginá padovanoti ir Lietuvai", – teigia trupës vadovas Tomas Misevièius.

Spektaklyje "Miuziklø magija" - daugiau nei dvidešimt ištraukø iš pasauliniams aukso fondams priklausanèiø miuziklø, kurie laikui bëgant tapo bestseleriais bei susilaukë tarptautinio pripaþinimo ir kuriuos dràsiai galima pavadinti þanro klasika: "Chicago", "Cabaret", "Victor Victoria", "Priscilla Queen of desert" ir kt.

Brodvëjaus stiliaus choreografija, plastinë oro akrobatika, filmø "The Mask", "Batman forever", "MoulynRouge", "Spice world", "Lullaby of Broadway", "Blues Brothers", "Sister act", "High school musical" motyvai, ákvëpæ šou spektaklio kûrëjus, nepalieka në vieno abejingo šio áspûdingo reginio þiûrovo. Þiûrovai negalëjo atsistebëti, jog solistë Indrë Zaleskytë (Indraya), daugeliui þinoma iš televizinio projekto "Þvaigþdþiø vartai", kûrinius scenoje išties dainuoja gyvai ir dar puikiai šoka.

Pašëlusiu tempu besikeièiant šio šou numeriams, 14 šokëjø ir solistës be perstojo keièia kostiumus, glumindami þiûrovus ir versdami svarstyti, kaip artistai spëja persirengti, nekalbant apie paèiø kostiumø áspûdingumà. Anot teatro atstovø, šiame šou naudojama per 600 kostiumø. Tai - vienas brangiausiø lietuviškø pastatymø per pastaruosiuosius dešimt metø. Paklausta, kaip šokëjai spëja pakeisti kostiumus ir išeiti á scenà kitam numeriui, viena iš "Moonlight eXpress" choreografiø Aleksandra Baloban juokdamasi atsako, jog kartais tam turima tik 15 sekundþiø, bet labai norint bei daug treniruojantis ir per tiek laiko persirengti ámanoma.

Šou teatras "Moonlight eXpress", jau startavæs Vilniuje ir Trakuose, þada iki geguþës aplankyti didþiàjà Lietuvos dalá, po to vël išvyks gastroliø.

"Mes norime padovanoti šventæ, norime, kad þiûrovas ateitø pailsëti nuo kasdienybës, atsipalaiduotø, pasilinksmintø ir per pusantros valandos, kiek tæsiasi šis spektaklis, susipaþintø su nuostabiu, kerinèiu ir viliojanèiu miuziklø pasauliu. Kai kam - paþástamu, kai kam - nelabai. Specialiai parinkome tik linksmas ir greitesnio tempo ištraukas iš muzikiniø filmø ir miuziklø, kad šou bûtø dinamiškesnis, uþvedantis þiûrovà. Spektaklyje nëra vienos bendros siuþetinës linijos, nes tai pramoginio pobûdþio spektaklis. Mûsø teatro stilistika – šou. Mananèius, kad šou ir teatras – du nesuderinami dalykai, norëèiau pakviesti ásitikinti, kad gali bûti kitaip! Manau, kad mûsø šou – geriausias vaistas nuo blogos nuotaikos ir ekonominës krizës", – sako šou teatro "Moonlight eXpress" vadovas T. Misevièius.

"Moonlight eXpress informacija"

Eva JAGMINAITË

Naujienø portalas www.etaplius.lt skelbia valentiniškiausios nuotraukos konkurso, skirto Meilës dienai, pabaigà. Per dvi savaites portalo lankytojai atsiuntë daugiau nei šimtà ásimylëjusiø porø nuotraukø bei ávairiø nuotraukø montaþø romantiška meilës tema. Konkurso nugalëtojus taip pat išrinko portalo lankytojai, uþ patikusias poras atidavæ savo balsus.

Daugiausiai portalo lankytojø balsø - 1432 - pelnë ir aukšèiausio 3,3 ávertinimo sulaukë Irenos ir Alfrito þiemiška nuotrauka		Naujienø portalo redakcijos ásteigtas specialusis prizas - kvietimas dviems á "Forum Cinemas" kino teatrà ir 30 litø vertës èekis papietauti "Brodvëjaus Picoje" - atitenka Agnës ir Aivaro nuotraukai.

Daugiausiai portalo lankytojø balsø - 1432 - pelnë ir aukšèiausio 3,3 ávertinimo sulaukë Irenos ir Alfrito þiemiška nuotrauka, kurioje ásimylëjëliai laiko iš sniego nulipdytà širdá. Šiai porai atitenka 200 litø vertës èekis pirkti erotiniø prekiø interneto parduotuvëje www.meileslaivas.lt .

Antrosios vietos nugalëtojams Eglei ir Andriui, nuo konkurso lyderiø atsilikusiems vos trim balsais ir surinkusiems 1429 portalo lankytojø balsus bei sulaukusiems 3,2 ávertinimo uþ áamþintà romantiškà buèiná pajûryje, portalas www.etaplius.lt dovanoja kvietimà dviems romantiškai paskanauti šokolado fondiu "Centro šokoladinëje" ir kvietimà dviese apsilankyti paèiø pasirinktame filme "Forum Cinemas" kino salëse.

Treèiosios vietos laimëtojams Gretutei ir Armonui uþ nuotraukà, paèiø pavadintà "Myliu labiau uþ viskà!", naujienø portalas dovanoja 50 litø vertës pramogø klubo "Mega" èekis bei nemokamà valandà "Mega" boulinge. Ši pora surinko 1243 skaitytojø balsus ir sulaukë 3,1 ávertinimo.

Naujienø portalo redakcijos ásteigtas specialusis prizas - kvietimas dviems á "Forum Cinemas" kino teatrà ir 30 litø vertës èekis papietauti "Brodvëjaus Picoje" - atitenka originaliai, išradingai itin palankiø skaitytojø ávertinimø sulaukusiai Agnës ir Aivaro nuotraukai.

Antroje vietoje Eglë ir Andrius		Antroje vietoje Eglë ir Andrius

Sveikiname visus konkurso nugalëtojus ir kvieèiame atsiimti prizus vasario 12-àjà, penktadiená, 13 val. bendrovës "S plius" Tilþës g. 74, pirmajame aukšte, Reklamos skyriuje. Primename, kad dvidešimt pirmøjø, atsiuntusiø nuotraukas á konkursà, gavo dovanø kvietimà dviems á vasario 13-àjà Šiauliø arenoje vyksiantá renginá "Spectrum Valentino", taèiau ne visi kvietimus atsiëmë. Kvieèiame ir juos uþsukti vasario 12-àjà á "S plius" Reklamos skyriø.

Dëkojame visiems, aktyviai dalyvavusiems ir siekusiems pergalës konkurse. Visi Jûs nuostabûs, graþûs, linkime Jums graþios meilës šventës.

Norëtøsi, kad ateityje rengiamuose konkursuose poros kovotø tik sàþiningais bûdais. Šá kartà sukèiavusiø porø vardø neskelbiame ir iš konkurso nepašalinome, taèiau ateityje bandantys nesàþiningai siekti pergalës portalo konkursuose bus pašalinti iš konkurso.

Nugalëtojø sàraše – tik sàþiningai kovojusios poros.

Kità savaitæ portalas ww.etaplius.lt paskelbs naujà linksmà konkursà. Kvieèiame dalyvauti.

Irena BUDRIENË

Nors meteorologai ir barsukas pranašauja dar ilgà þiemà, Šiauliø "Aušros" muziejus jau laukia jos baigties: neseniai atidaryta pavasario šventes – Uþgavënes ir Velykas - simbolizuojanèiø kaukiø ir marguèiø bei uþuolaidø ir floristiniø darbø paroda "Prie lango".

"Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukšèienë varto naujàjá amatininkø katalogà. Šalia - tautiniø juostø audëja Sigita Milvydienë, kurios darbai taip pat puikuojasi leidinyje.

Atidarant parodà buvo pristatytas katalogas "Šiauliø ir Þiemgalos pasienio regionus garsinantys tradiciniai amatai", kurá iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sienà programos projekto lëšø išleido Šiauliø apskrities viršininko administracija.

Susipynë senosios ir šiuolaikinës tradicijos

Parodoje pristatomos Uþgavëniø kaukës ir marguèiai yra iš "Aušros" muziejaus rinkiniø. Lankytojai kvieèiami ásiþiûrëti á vertingiausias muziejaus uþuolaidas ir portjeras, atskleidþianèias XX a. valstieèiø ar miestieèiø gyvensenà. Rankø darbo austomis, siuvinëtomis, tinklinëmis uþuolaidomis namai bûdavo puošiami pagal to meto madà, stiliø bei poreikius. Uþuolaidos saugojo nuo dulkiø, vabzdþiø, saulës šviesos, sulaikydavo šilumà ar, anot parodos kuratorës Rûtos Stankuvienës, paslëpdavo nuo pernelyg smalsiø þvilgsniø.

Kintanti langø forma, dydis, tekstilës technologijos, gyvenimo sàlygos keitë ir uþuolaidø formas bei spalvas. Tai atskleidþia salono "Flokonës idëjos" parodai pateikti šiuolaikiniø uþuolaidø pavyzdþiai.

Na, o kokie gi langai be gëliø, teikianèiø namams groþio, jaukumo ar gydanèiø savo galiomis. Tradiciniø kambariniø gëliø – alijošiø, fikusà, mirtà, filodendrà, pelargonijà, ëglá - parodai paskolino ŠU Botanikos sodas bei Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemø katedra.

Interjero puošybos raidà iliustruoja eksponuojami muziejaus rinkinio XIX a. pab.–XX a. vazonai.

Uþtat ŠU dekoratyviosios þeldininkystës specialybës studentai patys šiuolaikiškai papuošë vazonus, o Taikomosios dailës ir verslo specialybës studentai ir dëstytojai naujausias fitodizaino tendencijas atskleidþianèias floristines kompozicijas priderino prie šiuolaikiniø uþuolaidø. Taigi parodoje supaþindinama su lietuviø tradicijomis, gyvensena, uþuolaidø, vazonø, floristikos istorija.

Iš viso parodoje pristatyta 300 marguèiø, 60 tekstilës darbø, 12 senø vazonø. Parodà "Prie lango" galima aplankyti iki balandþio 10 dienos.

Uþuolaidos ir marguèiai.		Senieji vazonai ir marguèiai. Autorës nuotr.

Kataloge – pasienio amatininkai ir jø darbai

Gausiai á parodà susirinkæ lankytojai nepraleido progos pamatyti neseniai išleisto regiono amatininkus populiarinanèio leidinio – "Šiauliø ir Þiemgalos pasienio regionus garsinantys tradiciniai amatai".

Kataloge pristatoma daugiau nei 160 lietuviø ir latviø amatininkø, jø tradiciniø bei nykstanèiø amatø, nurodomi liaudies meistrø adresai ir telefonai. Katalogas 1 500 egzemplioriø tiraþu išleistas pagal bendrà Šiauliø apskrities ir Latvijos Þiemgalos regiono pasienio projektà.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS, www.etaplius.lt

Šuns balsas á dangø neina, taèiau išmatos gali pakilti á tam tikrà aukštá. Tai árodë Šiauliø universiteto Humanitarinio fakulteto studentai, surengæ pilietinæ akcijà, raginanèià keturkojø šeimininkus susirinkti gyvûnëliø paliktas išmatas.

Neþinia kam ant galvos nusileido balionø gabenamas krovinys. Autoriaus nuotr.

Vaikø laisvalaikio ir þaidimø parke "Berþynëlis" Šiauliø universiteto studentai surengë pilietinæ akcijà "Mylëk savo augintiná iki galo – susirink, kà jis padaro". Baltais "kosminiais" kostiumais pasipuošæ studentai dalijo vedþiojamiems šunims skanëstus, dovanojo šunø savininkams maišeliø išmatoms surinkti bei informavo apie tai, jog pavasará "Berþynëlyje" nebebus saugu vaikšèioti – visur bus pilna šuniškø "minø".

Studentai paleido á dangø keletà baltø balionø, kurie simbolizavo švarà mûsø parkuose, skveruose ir stadionuose. Paleisti ir du dalmantinai-balionai, prie kuriø pririšti maišeliai su šunø išmatomis. Balionai, kurá laikà kybojæ berþø viršûnëje, vatsikabino ir nuskrido per miestà.

Neþinia, kam ant galvos ar kieno kieme nusileido dviejø heliu pripildytø šunø gabenamas krovinys, taèiau organizatoriai buvo patenkinti savo sprendimu. Iš pradþiø planuota ádëti butaforiniø išmatø, taèiau þmoniø abejingumas šiai problemai privertë imtis drastiško sprendimo.

Tiesa, net ir surinktø išmatø nëra kur išmesti, mat á paprastus šiukšliø konteinerius jø dëti negalima, o specialiø šiukšliadëþiø nëra.

Pirmà kartà Lietuvoje lankysis pasaulyje gerai þinomas afrikieèiø cirkas "Mama Afrika". Savo nepaprastu šou "Mama Afrika" þavës jaunuosius Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio ir Šiauliø þiûrovus ir jø tëvelius. Tai spektaklis, kurá stebëti ádomu ávairaus amþiaus þiûrovams.

Pastaraisiais metais afrikieèiø cirkas su dideliu pasisekimu gastroliavo Europoje, pasirodë daugelyje didþiøjø Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Ispanijos ir kitø šaliø miestø. Suskaièiuota, kad per 2008-2009 metø gastroliø turà cirko šou buvo parodytas 200 kartø, o vaidinimus pamatë daugiau nei 300 tûkstanèiø þiûrovø. Po trumpos viešnagës Lietuvoje cirko trupë net trim mënesiam iškeliaus á Australijà, kur surengs daugiau nei 70 spektakliø.

Afrikietiškas cirkas "Mama Afrika" - tikra pasaulinës scenos legenda. Šiame originaliame cirke susirinko patys geriausi artistai iš ávairiø Afrikos kampeliø: Tanzanijos, Etiopijos, Kenijos, Sudano, Egipto ir Pietø Afrikos Respublikos. Pasirodymuose dalyvauja artistai, demonstruojantys ištisà unikaliø nacionaliniø kostiumø kaleidoskopà. Muzikos grupë "InAfrika" iš Tanzanijos visà pasirodymà palydi egzotiškais Afrikos ritmais.

"Mama Afrika" – tai devynios šalys, dar daugiau religijø ir kalbø, susijungianèiø ant scenos draugiškam ir dþiaugsmingam pasirodymui.

Lietuvoje "Mama Afrika" pristatys naujausià programà. Tai þongliravimas, akrobatika, numeriai ant lyno, palydimi gyvos muzikos, šokiø ir papuošti spalvingais kostiumais. "Mama Afrika" – tai dviejø valandø þaiþaruojantis spektaklis.

Vinston Ruddle, "Mama Afrika" meno vadovas, pats kadaise buvo gatvës artistas. Prieš kelerius metus V. Ruddle ákûrë meno koledþà Tanzanijoje. Šioje artistø buveinëje jis moko jaunus talentingus afrikieèius, kurie vëliau dalyvauja spektakliuose, kuriais þavisi ávairiø pasaulio šaliø þiûrovai.

"Mama Afrika" - daugiau nei cirkas. Tai paþintinë kelionë per dþiaugsmo šalá, supaþindinanti kitas tautas su juodojo kontinento kultûra ir gyvenimo bûdu.

Naujasis "Mama Afrika" šou nustebins ne tik savo naujaisiais artistais, bet ir jau gerai þinomom cirko þvaigþdëm. Tarp visø numeriø bus afrikietiškas Rola-Rola, kuomet atlikëjas balansuoja ant lentelës, padëtos ant skridinio.

Pirmà kartà "Mama Afrika" bus parodytas numeris ant lyno, kurá atliks grakšti atlikëja iš Tanzanijos.

Bus ir áspûdingas artisto ant vienaraèio pasirodymas - Jonas iš Etiopijos yra aukšèiausiose BMX dviraèiø lenktyniø pasaulio èempionato pozicijose. Jis šokinëja, laipioja ir juda su ávairaus dydþio vienaraèiais, lengvai ir linksmai atlikdamas sudëtingus triukus.

"Mama Afrika" tikslas - ne tik pristatyti Afrikos kultûrà ir linksminti publikà išskirtine akrobatika ir muzika. Dalis pinigø, surinktø uþ bilietus, bus paaukota Rudiger Nehbergs þmogaus teisiø organizacijai TARGET. Prie šio kilnaus tikslo prisidës visi þiûrovai, ateisiantys pamatyti Afrikos cirko menà.

Šiauliø arenoje pasirodymai vyks vasario 18 d.

Vasario 19 d. pasirodymai vyks Panevëþyje, "Cido" arenoje, vasario 20 d. - Kaune, Sporto halëje, vasario 21 d. - Vilniuje, "Siemens" arenoje, vasario 22 d. - Klaipëdoje, Þvejø rûmuose.

Bilietais prekiauja TIKETA.

2010 metø vasario–geguþës mënesiais Šiauliø "Aušros" muziejus Šiaurës Lietuvos regiono pirmokams rengia akcijà "Pirmoko diena muziejuje". Ilgametë muziejaus iniciatyva sulaukë palankaus mokytojø ir mokiniø ávertinimo ir tapo graþia tradicija. Vienas svarbiausiø akcijos tikslø – supaþindinti maþuosius su muziejumi ir jo vertybëmis, plësti jø paþinimo ribas netradicinëje aplinkoje, skatinti domëtis savo krašto, tautos praeitimi, senàja kultûra, paproèiais.

Kvieèiame pirmokus á "Aušros" muziejaus rengiamas temines ekskursijas ir edukacines programas. Èia jiems bus pasiûlyta apsilankyti dvare, pabuvoti slaptoje lietuviškoje mokyklëlëje, suþinoti saugaus dviraèiø eismo taisykles, susipaþinti su elektros gamybos paslaptimis, susikurti originalius suvenyrus, priminsianèius apsilankymà muziejuje.

Aušros alëjos rûmai (Aušros al. 47)

* Kiaušiniø marginimas. Apþiûrimi XX a. marguèiai, esantys etnografijos ekspozicijoje. Pasakojama apie spalvas, daþymo bûdus, ornamentikà, marginimo technikà, simbolikà. Rodomas filmas "Marguèiø raštai" (28 min.). Paskui mokoma marginti kiaušinius karštu vašku. Išmargintus kiaušinius moksleiviai nešasi á namus. Á pratybas reikia atsinešti vienà arba du virtus kiaušinius.

* Senoliø kaimo gryèioj... Ekskursija vedama etnografijos ekspozicijoje. Moksleiviai supaþindinami su senovës buities daiktais, išsiaiškina jø paskirtá. Prisimindami senoliø išmintá, moksleiviai dalijasi patirtimi apie orø spëjimus, mena másles, mokosi buities darbø. Þinioms átvirtinti atliekama kûrybinë uþduotis "Surask panašø daiktà ekspozicijoje".

* Atvirukø kûrimas. Moksleiviai supaþindinami su atvirukø raida ir ávairove. Mokoma kurti originalius meninius atvirukus, aiškinama jø kompozicija, kûrimo technika ir pranašumas, palyginti su masine produkcija. Siûlomos ávairios atvirukø kûrimo technologijos ir priemonës: piešimas ant popieriaus rapidografais, herbarinë medþiaga (sausi lapai, þiedlapiai, samanos), popieriaus karpiniø modeliavimas ir klijavimas. Pratybos ugdo fantazijà, kruopštumà, meninæ saviraiškà, moko suvokti originalø atvirukà kaip savità autoriná kûriná.

* Puodø lipdymas senoviniais bûdais. Pratybos vyksta Senovës amatø troboje. Remiantis archeologine Lietuvos medþiaga, moksleiviai supaþindinami su atskirø istoriniø laikotarpiø keramika, jos tipais ir formomis, aptariama keramikos gamybos technologija. Moksleiviai gilinasi á senovës þmoniø gyvensenà, buitá bei pasaulëþiûrà, paskui nusilipdo iš molio puodà.

* Daraktorinë mokykla. Pasakojama apie spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) Lietuvoje veikusias daraktorines (slaptàsias lietuviškas) mokyklas. Supaþindinama, kokios buvo mokymosi sàlygos, mokymo priemonës, dëstomi dalykai, kaip dirbo ir gyveno daraktoriai. Per pratybas moksleiviai gali pabandyti parašyti þàsies plunksna ant mediniø lenteliø ar medine arba metaline lazdele ant vaško lenteliø.

Ch. Frenkelio vila (Vilniaus g. 74)

* Dvaro istorijos - apsilankius dvare. Moksleiviai pasivaikšèioja po stilizuotà dvarà ir suþino, kokia buvo dvarininkø kasdienybë, kuo jie domëjosi, koks buvo poniø ir ponø laisvalaikis. Siûloma sukurti savo dvaro kambario interjerà ar jo fragmentà. Moksleiviai þinias pasitikrina piešdami.

* Dvaro istorijos. Dvaro mada ir gyvensena. Moksleiviai supaþindinami su kostiumo raida Europoje ir Lietuvoje, bûdingiausiomis ávairiø laikotarpiø kostiumo detalëmis, skirtingø epochø gyvenimo bûdu, stiliumi, groþio suvokimu. Þaisdami su dëlione ar kaladëlëmis, ant kuriø pavaizduotos kostiumo detalës, suranda ir sudeda tam tikro stiliaus kostiumà bei papasakoja jo istorijà.

Dviraèiø muziejus (Vilniaus g. 39)

* Vaþiuok dviraèiu saugiai. Moksleiviai supaþindinami su saugaus dviraèiø eismo taisyklëmis, su techniškai tvarkingu dviraèiu ir jo aksesuarais, tinkama vaþiavimo apranga. Þinioms átvirtinti jie sprendþia kryþiaþodþius, rebusus.

Bilieto kaina vienam moksleiviui – 2 Lt.

Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174)

* Kalbanti dëþutë. Moksleiviai atras, kaip beldimais galima pasakyti norimà þinià, kas yra kompaktinio disko prosenelis ir kaip atrodë "pirmøjø judomøjø paveikslø per radijo priëmimo aparatai".

* Elektros energijos gamyba. Specialiu prietaisu moksleiviai galës pasimatuoti ir suþinoti, koká energijos potencialà sukuria jø kûnai, bus mokomi dviraèiu pagaminti elektros srovæ.

Bilieto kaina vienam moksleiviui – 1,50 Lt.

Išsamià informacijà apie akcijà "Pirmoko diena muziejuje" teikia Šiauliø "Aušros" muziejaus Ryšiø su visuomene skyrius (tel. (8~41) 433 680, el. paštas info@ausrosmuziejus.lt). Edukaciniø programø uþsakymus priima ekskursijø vadovë Birutë Kielienë (tel. (8~41) 524 394).

Maloniai kvieèiame apsilankyti!

Šiauliø "Aušros" muziejaus informacija

Irena BUDRIENË

Šiaurës ministrø tarybos biuras Lietuvoje Šiauliø apskrityje pristatë savo veiklà viešojo administravimo, verslo ir pramonës, nevyriausybiniø organizacijø atstovams bei menininkams. Á susirinkusiuosius, ragindamas kuo aktyviau dalyvauti Šiaurës šaliø remiamose programose, kreipësi Šiaurës ministrø tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Harald Tillberg.

Á Šiaulius su potencialiais paramos gavëjais susitikti atvyko Šiaurës ministrø tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Harald Tillberg, jo pavaduotojas Šarûnas Radvilavièius, patarëjos Brigita Urmanaitë ir Vida Gintautaitë. Autorës nuotr.

Pernai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, pareiškëjø iš Lietuvos buvo gana nedaug, tad šiemet Šiaurës ministrø tarybos biuro Lietuvoje darbuotojai nusprendë apsilankyti regionuose ir paraginti pareiškëjus aktyviau dalyvauti remiamose programose. Pasak Šiaurës ministrø tarybos biuro Lietuvoje direktoriaus pavaduotojo Šarûno Radvilavièiaus, bendradarbiaujant Šiaurës ir Baltijos šalims išskiriamos kelios pagrindinës veiklos sritys - tai švietimas, mokslas ir inovacijos, verslas ir kûrybinës industrijos, aplinka, klimatas, ir energetika, socialinë gerovë ir regioninis bendradarbiavimas per sienà, skatinant demokratijà, lygias lyèiø teises ir tolerancijà.

Šiaurës ministrø tarybos biuras Lietuvoje buvo ásteigtas 1991 metais ir yra seniausiai šalyje veikianti tarptautinës organizacijos atstovybë. Išsamesnë informacija apie Šiaurës šaliø institucijas ir organizacijas, teikianèias finansinæ paramà – www. norden.lt arba www.norden.org .

Kvieèiami menininkai

Šiemet Lietuvos menininkai ir meno bei kultûros srièiø darbuotojai vël kvieèiami dalyvauti Šiaurës ir Baltijos šaliø kultûrinëje mobilumo programoje. Šià programà sudaro trys skirtingos dalys, kurios atskirai finansuoja menininkø mobilumà, bendradarbiavimo tinklø kûrimà ir menininkø rezidencijas. Programà finansuoja Šiaurës ir Baltijos šaliø vyriausybës. Programos dëka menininkai gauna galimybæ pristatyti savo darbus, rengti bendrus projektus su kitø šaliø menininkais ir kurti naujoje aplinkoje. Pareiškëjai, pasirinkæ iš trijø programos moduliø, gali gauti finansavimà nakvynës ir kelionës išlaidoms, menininkø rezidencijoms. Paraiškas gali teikti kultûros ir meno ástaigos, organizacijos ir menininkai, veiksmingai kuriantys tarptautinius tinklus visais lygmenimis ir tarp visø šaliø.

Nevyriausybinës organizacijos

Šiaurës ministrø tarybos biuras Lietuvoje kvieèia nevyriausybines organizacijas (NVO) teikti projektø idëjø paraiškas. Paraiškø, kuriose bûtø numatyta veiklos klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityse, laukiama iki š. m. kovo 1 d.

"Teikiamø projektø veiklos turëtø atskleisti stiprëjantá nevyriausybiniø organizacijø vaidmená viešajame administravime. Jos turëtø sugebëti siûlyti sprendimus valdþios institucijoms bei bûti pasirengusios juos ágyvendinti", - teigia programos koordinatorë Vida Gintautaitë.

Projektuose turi dalyvauti partneriai iš trijø ar daugiau šaliø ir Šiaurës–Baltijos šaliø regiono (áskaitant ir paraiškà teikianèios organizacijos šalá). Iš jø bent vienas partneris turi bûti iš Šiaurës šaliø (Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Islandijos) ir bent vienas partneris - iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos. Palankiai bus vertinamos paraiškos, kuriose nurodyti daugiau nei trys partneriai.

Skatinamas verslumas ir bendradarbiavimas

Šiaurës ir Baltijos šaliø verslo ir pramonës mobilumo programa siekiama sustiprinti ekonominá bendradarbiavimà bei skatinti verslumà, regioniná klasteriø bendradarbiavimà ir inovacijas Šiaurës-Baltijos šaliø regione. Mobilumo programa teikia finansinæ paramà verslo ir pramonës srièiø atstovø staþuotëms, praktikoms ir tinklø veiklai Šiaurës ir Baltijos šalyse. Programa gali finansuoti ne daugiau nei 70 procentø tinkamø projekto išlaidø: kelionës ir draudimo, nakvynës ir pragyvenimo. Paraiškas gali teikti maþos ir vidutinës ámonës, verslo inkubatoriai, valstybinës ástaigos, dirbanèios verslo sàlygø gerinimo srityje, verslo organizacijos.

Viešojo administravimo mobilumas

Šiaurës ir Baltijos šaliø viešojo administravimo mobilumo programa skiria finansinæ paramà valstybës tarnautojams bei kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, norintiems vykti á staþuotes, mokymus, trumpalaikius darbinius vizitus Šiaurës ir Baltijos šalyse arba vykdantiems bendradarbiavimo tinklø veiklà minëtame regione.

Remiamuose projektuose privalo dalyvauti bent trys partneriai iš skirtingø valstybiø, tarp kuriø bûtø bent po vienà iš Šiaurës šaliø. Programa skatina þiniø perdavimà siekiant abipusës naudos ávairiø srièiø ir visø administraciniø lygiø (nacionalinio, regioninio, vietos ) viešojo sektoriaus atstovams. Paraiškas individualia tvarka arba grupëmis gali teikti Šiaurës ir Baltijos šaliø valstybës tarnautojai ir panašias funkcijas vykdantys viešojo administravimo darbuotojai.

Modestas NAVICKAS

Net menà mëgstantys þmonës ne visuomet turi galimybæ ir laiko lankytis parodose, muziejuose ar kitose kultûrinëse ástaigose, kà bekalbëti apie pasyviuosius, abejingus meno kûriniams. Šioks toks sprendimas, greièiau idëja, yra meno kûrinius eksponuoti þmoniø lankomiausiose erdvëse.

Menà á savo erdves ásileido "Saulës miestas".

Prieš keletà metø Šiauliø bulvarà papuošë "Bitës" meno erdviø" paveikslai. Autoriaus nuotr.

Ant pirštø suskaièiuojamos

Vakarø Europoje ši idëja eksploatuojama jau seniai, Lietuvai ji taip pat ne svetima, taèiau Šiauliuose tokias ekspozicijas lengva suskaièiuoti: ekspoziciniai langai bulvare, "Verpsto" fabriko tvoroje, kur parodos nuolat keièiamos, prie Dailës galerijos retkarèiais išnešami kûriniai á bulvarà, 2002 metais bulvare stikliniuose kubuose eksponuotos keramikos skulptûrëlës, 2006 metais devyni "Bitës" meno erdviø" didþiulio formato paveikslai, puošæ Šiauliø bulvarà, gatves ir aikštes, nuo 2004 metø vasaromis Dailës galerijos organizuojamuose "Kontrapunkto" pleneruose sukurtos metalo lauþo skulptûros stebina praeivius ávairiose erdvëse, pastaruoju metu - Zubovø rûmø parke.

Tiesa, sunkmeèiu menininkai suaktyvëjo, tad ir Šiauliuose per praëjusius metus padaugëjo meno kûriniø ekspozicijø ávairiose netradicinëse erdvëse. Ávairios bibliotekos, viešosios ástaigos, prekybos centras "Saulës miestas" kvietësi profesionalius menininkus.

Ekspozicija prekybos centre - neáprasta Šiauliuose

Idëja parodas rengti prekybos centruose á Šiaulius itin lëtai këlë kojà. Ar tai išdidþiø menininkø arogancija ir stabmeldiškas konservatyvumas, ar organiškas nepasitikëjimas naujumu ir perdëtas savo talento vertinimas? O gal vietiniø verslininkø tingumas ir atsiribojimas novatoriškom tendencijom, kai daug kas yra stabdoma, slopinama, nepriimama? Tarsi baimintøsi bûti pavadinti baltomis varnomis.

Vilniuje dideliuose prekybos centruose profesionalûs ir mëgëjiški kûriniai eksponuojami senokai. Galima áþvelgti pragmatiškà motyvacijà, tarsi vieni iš kitø bandytø pasipelnyti ir rasti daugiau klientø. Bet yra ir kita medalio pusë, kai menininkas savo kûrinius pateikia viešai, kad daugiau þmoniø juos pamatytø. Þiûrovas skatinamas lavinti estetiná skoná, bet tikrai neverèiamas pirkti.

"Madamorfozës" "Saulës mieste"

Šiuo metu "Saulës mieste" eksponuojama treèioji tarptautinë mados fotografijos paroda. Parodoje-konkurse þiûrovai gali balsuoti uþ patikusià fotografijà, savo išreikštà nuomonæ ámesti á balsadëþæ, stovinèià šalia informacijos.

Eksponuojami darbai atrinkti iš daugybës konkursui pateiktø fotografijø. Jame dalyvavo profesionalûs fotografai ir mëgëjai, taèiau kaip dabar atskirti profesionalø fotografà nuo mëgëjo, jei šiais laikais technologijø dëka jau kiekvienas gali bûti fotografas, tereikia ádomios idëjos, keistesnio jos sprendimo, estetinio skonio ir t. t.

Áspûdá daro fotografijø formatas ir kokybiškai atlikti darbai. Daugumos lietuviø autoriø fotografijose juntamos lietuviškos fotografijos tradicijos, nuo kuriø sunkoka atsiplëšti. Uþtat uþsienieèiø fotografijos išsiskiria savo keistumu, netradicišku þvilgsniu á madà ir originaliais sprendimais.

Daþnas nesusimàsto, kad visà mûsø gyvenimà supa menas - ir mëgëjiškas, ir profesionalus, ir pramoninis. Juk menininkai samdomi kurti ir dovanø dëþutes, ir mobiliøjø telefonø dizainà. Tam átakos turi ir mados tendencijos, kurios aprëpia kur kas platesná vartojimo spektrà nei drabuþiai ir aksesuarai.

Dþiugu, kad á Šiaulius atveþamos ne tik meno klasikø darbø, bet ir šiuolaikiškos, aktualios daugumai þmoniø bei madingos parodos. Jei þmonës "neina" pas menà, tai menas randa bûdø "ateiti" pas þmones.

Irena BUDRIENË

Neseniai Kurtuvënø regioninio parko direkcijà pasiekë þinia – pagal ES paramos projektà skirta lëšø jojimo manieþui atstatyti.

Pagrindinis projekto tikslas – nekilnojamos kultûros paveldo vertybës, Kurtuvënø dvaro sodybos buvusios arklidës ir karietinës uragano nugriautos pastato dalies, atkûrimas bei aplinkos sutvarkymas, pritaikant viešajai turizmo infrastruktûrai. Ágyvendinant projektà, numatoma atkurtoje pastato dalyje ákurti maþàjá jojimo manieþà.

Projektui Europos Sàjunga skyrë 2,5 milijono litø. Statybos darbai jau prasidëjo - manieþo statybvietëje sumontuotos pagrindinës pastato kolonos. Uþsakytos pagaminti klijuoto medþio arkiniø sijø stogo konstrukcijos, kurias tikimasi gauti pavasará.

Bûsimajame šildomame 60 metrø ilgio 22 metrø manieþe bus jojimo aikštë, administracinës patalpos, vieta manieþo lankytojams, nedidelë konferencijø salë ir ûkinës patalpos.

Šitaip atrodë senasis manieþas po uragano 2005 metø sausio 10–àjà. Autorës nuotr.		Bûsimojo manieþo šoniniø sienø kolonos jau sumontuotos.

Pastatas bus uþbaigtas dar šiemet. Kità pavasará liks sutvarkyti kelià, árengti automobiliø aikštelæ.

Pastatà stengiamasi pastatyti greièiau dël 2012 metais Šiauliuose vyksianèiø Pasaulio neolimpiniø sporto šakø varþybø. Pernai Kurtuvënuose vyko tarptautinës ištvermës jojimo varþybos. Tarptautinë þirginio sporto federacija gerai ávertino jø organizavimà. Tikëtina, jog ištvermës jojimas bus árašytas ir á Pasaulio neolimpiniø sporto šakø varþybø Šiauliuose programà.

Šioká toká manieþà Kurtuvënø regioninio parko direkcija yra turëjusi anksèiau. Tam buvo pritaikytas sovietmeèiu statytas ûkinis pastatas. 2005 metø sausá manieþo neliko – já nuvertë uraganas "Ervinas". Nelikus sàlygø jodinëti þiemà, Kurtuvënuose gerokai sutrumpëjo turizmo sezonas.

Netrukus po uragano buvo surasta konsultacinë firma uþsienyje. Tada Kurtuvënø regioninio parko direkcijos jojimo treneris Vytautas Martinavièius, architektë Regina Januškevièienë ir tuometë rajono vyriausioji architektë Rasa Budrytë vaþiavo á Vokietijà, kad apþiûrëtø ten esanèius manieþus. Tais paèiais metais buvo parengtas naujo manieþo Kurtuvënuose projektas.

Kurtuvënø regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis sako, kad penkiolika metø buvo atliekami archyviniai, architektûriniai, archeologiniai, kraštotyriniai, dendrologiniai tyrimai, padëjæ susidaryti gana tikslø vaizdà, kaip atrodë Kurtuvënø dvaro sodyba XIX a. ar net XVIII a. pabaigoje. Remiantis tyrimais, buvo atliktas pirmasis rekonstrukcijos etapas – sutvarkyta reprezentacinë dvaro sodybos dalis, pamaþu ágyjanti tà pavidalà, kaip ji atrodë XIX a. pabaigoje, kai dvaras buvo gerai priþiûrimas. Daugelyje Lietuvos dvarø sodybø šiuo metu restauruoti arba vien tik rûmai, arba vien tik reprezentacinë dalis.

"Visiškai neaišku, iš ko tie bajorai taip lëbavo, mecenatai buvo, pinigus dalijo, taèiau nenorima þinoti, kaip buvo uþdirbami tie pinigai. Dvaras išsiskyrë ne tik savo kultûrine veikla, bet ir ûkine. Retai kur Lietuvoje – yra tik keletas tokiø pabandymø – atkuriama ir ûkinë dvaro dalis. O jau jei ji atkuriama, tai kokiose nors arklidëse atsiranda biblioteka, kultûros namai ar restoranas, bet jokiu bûdu ne arklidës ar panašiai. Mes siekiame, kad reprezentacinë dalis liktø tokia, kokià atkûrëme, ir kad po truputá bûtø prikeliama ir atgytø ûkinë dalis. Ûkinëje dvaro dalyje vyktø tiesiog gyvas dvaro sodybos gyvenimas. Pas mus, kur buvo arklidës, ten ir yra arklidës, kur buvo priestatas, ásikurs manieþas. Ir tas manieþas, esant tokiai dvaro sodybos struktûrai, bus kaip širdis, kuri privers varinëti kraujà ištisus metus. Tai bus ir traukos objektas, ir ûkinës veiklos galimybë, nereikalaujant papildomø pastoviø lëšø kasdieniam išlaikymui. Tikimës, kad ágyvendinus šá tæstiná projektà ûkinë dalis padës išlaikyti ir patá parkà, kad tai, kas sukurta, nenyktø", – mintimis dalijasi Rimvydas Tamulaitis.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Septyniolika moterø keliomis grupëmis šeštadieniais renkasi á Šiauliø "Aušros" muziejaus Aušros alëjos rûmus. Ten, pabëgusios nuo buities ir kasdienybës rûpesèiø, jos kone visà dienà kuria nuostabius meno kûrinius, eksperimentuoja, išbandydamos ávairius meno stilius ir technikà. Dauguma moterø nebuvo iki tol susidûrusios su daile, bet degë begaliniu noru išmokti piešti. Suaugusiøjø dailës studija "Geltonoji ochra", vadovaujama dailininkës Birutës Kuicienës, "Aido" bibilotekoje surengë jau treèià dailës darbø parodà ir yra pakviesta á ketvirtàjà Kraþiuose.

Aldona, Justina ir Irena  sako, kad uþsiëmimuose jos pasisemia dvasinës stiprybës.

Nemokëjo piešti

Suaugusiøjø dailës studija skaièiuoja septintus metus. Šià studijà ásteigë Nijolë Jankutë. Studija netruko ásikurti Šiauliø "Aušros" muziejaus patalpose. Porà metø moteris piešti mokë Lolita Putramentienë (buvusi Zalogienë). Išeidama auginti maþylio, ji vairà perdavë miesto dailininkei Birutei Kuicienei, kuri moteris meno paslapèiø ir gudrybiø moko iki šiol.

Moterys á studijà atëjo paèiais ávairiausiais keliais: pagal skelbimà, išgirdusios iš kaimyniø ar tiesiog sutikusios dailininkæ ir paprašiusios jos pamokyti piešti. Tik viena kita mokësi dailës mokykloje.

"Nors ir gerø dalykø dailës mokykloje išmoko, tos, kurios jà lankë, jau yra "pagadintos", nes jauèiasi uþdëtas antspaudas. Man norisi išlaikyti kiekvieno individualumà", - sako studijos vadovë Birutë Kuicienë, pati dailës mokykloje besimokiusi nuo aštuntos klasës.

Kuria ateièiai

Dailës mokykloje átakos B. Kuicienës kûrybai turëjo Sigitas Prancuitis. Permainas savo kûryboje dailininkë pajuto antrame kurse, kai savitai kurti pastûmëjo Jonas Kauèikas. Šiauliø universitete net skaudþiø tapybos pamokø nepagailëjo Bonaventûras Šaltis. Jis buvo Birutës diplominio darbo vadovas. "Þavëjausi savo diplominiu darbu, o jis paëmë skiediklio ir nuvalë já. Pagalvojau, kad kità kartà mano darbo nepavyks nuvalyti, bet supratau, kaip reikia tapyti", - prisimena Birutë.

Menininkë sako, kad þodþiai neatskleidþia tapybos, net kai kalba meno kritikai. Ji nemëgstanti saldþiø dalykø, todël þiûrovui nepataikaujanti. Savo darbus vadinanti nekomerciniais, o brolio ávertinimà, kad darbai esà skirti anûkams, nutapyti ateièiai, priimanti kaip komplimentà.

Á klausimà, ar visi, atëjæ á suaugusiøjø dailës studijà "Geltonoji ochra", taip graþiai ima piešti, dailininkë atsako, kad ne, nes tai duota Dievo.

Studijoje moterys išbando visus meno stilius, kuria ávairia technika ir vadovës pasiûlytomis temomis.

Ne tik mokosi piešti

Moterys sako, kad "Geltonojoje ochroje" ne tik mokosi piešti, bet ir bendrauja, maloniai praleidþia laikà, pasisemia energijos. "Man net ligos atsitraukë", - atskleidþia Aldona, namuose visà antrà aukštà papuošusi savo kurtais darbais. Moteris sako, kad visi draugai jau yra gavæ dovanø jos piešiniø.

"Tai tarsi magnetas. Jeigu šeštadiená negali nueiti, tai kità jau verþte verþiesi, taip pasiilgstame uþsiëmimø. Mes èia lankomës kaip bobutës á baþnyèià kiekvienà sekmadiená", - sako Justina. "Draugai jau þino, kad á gamtà vaþiuoju tik sekmadieniais, nes šeštadieniais su mergaitëmis bûnu studijoje", - pritaria studijos vadovë.

Dailës studijoje "Aušros" muziejuje visos darbo vietos buvo uþimtos. Prie senbuviø tàdien prisijungë naujokë Edita. Kai oras sušyla, moterys eina piešti á laukà. Vasarà vaþiuoja á plenerus. Kai dienos šviesos nepakanka, vadovë siûlo savo mokinëms piešti portretus iš nuotraukø, daiktus, iliustracijas á albumà ir taip lavinti rankà.

Birutë Kuicienë, rodydama Zitos namø darbus, sako, kad ir naktis gali bûti labai ádomi. Autorës nuotr.

Kaip pagauti Mûzà

Vadovë papasakoja, kaip jai ateina arba dingsta ákvëpimas kurti. Stimulu tapyti gali tapti išgertas kavos puodelis, taèiau mintis já išplauti gali Mûzà atbaidyti. "Kartà nusipirkau drobës ir pagalvojau, kad reikia sumokëti mokesèius - tapyti tàkart nebenuëjau. Galvodama, kaip padëti sau ir kitiems, savo mokiniams leidþiu per dvidešimt minuèiø trunkanèias pratybas atitrûkti nuo namø, buities. Tada jie išlaisvëja ir kuria nesuvarþyti", - sako ji.

Moterims paskelbiama grafikos uþduotis - þiemà reikës pavaizduoti taikant koliaþo technikà. Kai uþ lango saulë þaidþia apšerkšnijusiose šakose, Aldona pasiûlo eiti á laukà: "Juk sniegas ne baltas, jame tiek daug atspalviø, o medþiai tokie pasakiški." Vis dëlto šaltu oru geriau groþëtis pro langà. Moterys ásijautusios klijuoja iš ávairiø faktûrø audiniø iškirptas medþiø figûras, vëliau jas padengia akvareliniais daþais ir atspaudþia ant balto popieriaus lapo. Atspaudà dar papildo tušu nupiešdamos smulkesnes detales. Klišæ galima panaudoti dar kartà – vël uþtepus daþø, kol šie nenudþiûvo, uþdedamas švarus lapas.

Darbeliai pavyksta netikëti ir originalûs. "Jeigu neþinoèiau, tai ir nesuprasèiau, kaip jûs tai sukûrëte. Grafikai ir neatskleidþia savo meno virtuvës. Yra dailininkø, turinèiø savità kûrybos stiliø, kuriuo išsiskiria iš kitø", - paaiškina B. Kuicienë.

Eksperimentai pasitarnauja paveikslams

Tà paèià uþduotá net ta paèia technika moterys atlieka skirtingai. Ápusëjusius darbus vadovë parodo visoms, negaili nuoširdþiø pagyrimø ir patarimø. Staiga ištaria, kad naujokë Edita – priimta. Tai tarsi savotiškos krikštynos - nieko neáspëjus paskelbti, kad tampama dailës studijos nare.

Metas parodyti namø darbus - Birutës rankose atsiduria vienas uþ kità ádomesni jos mokiniø darbai. "Net seilë nutáso, - išvydusi nakties peizaþus sako dailininkë. – Padëkite á stalèiø, jokiu bûdu neišmeskite. Jie vëliau gali pasitarnauti kaip eskizai kuriant didelio formato darbà. O gal uþ juos mokës tûkstanèius, kai numirsime."

Uþduotis baigta. "Kaip jûs, atlikdamos šià uþduotá, išlaisvëjote, neuþkankinote savo piešiniø", - apibendrina Birutë rezultatus. Eksperimentai vëliau padeda gimti rimtiems paveikslams.

Didelio formato aliejumi nutapytø darbø galima pamatyti "Aido" bibliotekoje pietiniame miesto rajone. Paroda veiks iki mënesio pabaigos, o pavasará keliaus á Kraþius.

Rièardas JAKUTIS, Irena BUDRIENË

Kryþiø kalnas – dailininkø ir fotografø pamëgtas kûrybos objektas. Atrodo, tiek daug kartø jis jau áamþintas tapybos drobëse ir nuotraukose, kad nieko naujo èia nebepasakysi. Bet nauji kûriniai su šia unikalia mûsø krašto vieta vis gimsta. Gal tai ir gerai, nes kiekvienas menininkas á šià sakralinæ erdvæ paþvelgia savaip ir naujai. Netikëtø Kryþiø kalno rakursø išvystame ir "Laiptø galerijoje" skaudþios Lietuvai datos - Sausio 13-osios - išvakarëse atidarytoje šiaulieèio fotomenininko Eduardo Manovo parodoje, kurioje jis pateikia 22 nuotraukas.

Eduardas Manovas á Kryþiø kalnà þvelgia savaip ir naujai. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Nors kryþius ir apsnigtas, bet vis tiek labai šiltas... Irenos BUDRIENËS nuotr.

Išgirdæs Eduardo Manovo gyvenimo istorijà nustembi. Gyvenimas vienas, o atrodo, jog jame telpa daugybë gyvenimø. Vos trejø metø su tëvais ir broliu iš Tëvynës ištremtas á Tadþikijà, nuo pasaulio atskirtà Vachšo slëná. Norëjo tapti lakûnu, taèiau tremtiniø vaikui nebuvo leista ágyvendinti svajonës. Tuomet baigtos þurnalistikos studijos. Þurnalisto darbas Maskvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Dabar Eduardas vël gimtinëje. Þilstelëjæs, bet tiesus, nors gyvenimo daug lauþytas vyras nesëdi rankø sudëjæs, nors, atrodytø, gyvenimo vargai ir pensininko statusas ragintø ilsëtis. Eduardas fotografuoja, rašo, rengia parodas... Ilgai atskirtas nuo tëvynës jis jos labai ilgëjosi ir gráþæs nusprendë gimtinës groþá áamþinti nuotraukose. Ypaè graþiø ávertinimø sulaukë praëjusiais metais Seimo rûmuose surengta jo fotografijø paroda "Gamtos paletë". Lietuvà apkeliavo ir kita paroda – "Lietuva mano širdyje". O Kryþiø kalnas – viena mëgiamiausiø jo temø.

Parodos atidarymo metu Eduardas Manovas papasakojo susirinkusiesiems, kodël nusprendë fotografuoti Kryþiø kalnà. "Prisimenu, Vachšo slënio smëlynuose buvo tremtiniø gatvelë – moliniai namai šiaudiniais stogais, be langø stiklø – su skudurais uþkabintomis angomis. Netoliese iš kalnø bëgo vanduo, šaltas ir juodas kaip kava. Beveik kiekvienà dienà þmonës nešë karstus iš tos gatvelës. Tokiu baisiu bado ir maro metu mamos paklausiau, kà gi reiškia mano krikštas, nes þinojau, kad esu krikštytas Šiaulënø baþnyèioje. Motina atsakë, kad kai tave krikštija, Dievas dovanoja kryþiø, kurá tu turi nešti, sunku tau ar ne, visà gyvenimà. Pastebëjau, kad þmonës neša tà kryþiø, O kai bûna sunku – pameta ar nudildo galiukà, kad bûtø lengviau. Po to gyvenimo pabaigoje prieina prarajà, skirianèià dangø nuo pragaro. Ir tik tie gali pasikloti kryþiø per prarajà, kurie sàþiningai já nešë. Labai iš toli nešiau savo kryþiø. Visko buvo, bet jo neatsisakiau. Iki Lietuvos prinešiau, jau matau horizonte savo tëviškæ, tëvø kapus, atnešiau iki Kryþiø kalno. Apie tai ir yra ši paroda", – sakë jos autorius.

Menotyrininkë Michalina Adomavièienë prisipaþino buvusi sujaudinta ir šios, ir anksèiau matytø autoriaus parodø. "Ši ekspozicija aiškiai parodo, kad kiekvienas menininkas tà patá reiškiná mato kitaip. Eduardas Manovas ne tik jauèia Kryþiø kalno visumà, harmonijà, bet ir atskleidþia atskiras detales. Kiekviena fotografija turi savo dvasià, tai – profesionaliai pajaustas Kryþiø kalnas", – kalbëjo menotyrininkë.

Pats autorius irgi pripaþino, kad fotografuojant já ypaè þavëjo liaudies meistrø sukurti elementai, rûpintojëliai, skulptûros.

Eduardas Manovas yra aktyvus Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Šiauliø filialo narys, tad menininkas drauge su šia sàjunga nutarë visas 22 Kryþiø kalno nuotraukas padovanoti Šiauliø vyskupijos kurijai. "Laiptø galerijoje" ir ávyko šis dovanojimo aktas. Nuotraukas á parodos atidarymà atvykusiam Šiauliø vyskupijos generaliniam vikarui kunigui Sauliui Matuliui áteikë Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Šiauliø filialo pirmininkas Vytautas Deveikis. Šiauliø vyskupijos generalinis vikaras Saulius Matulis Šiauliø vyskupo Eugenijaus Bartulio vardu padëkojo autoriui uþ šià parodà. "Vyskupas dëkingas kiekvienam, kas prisilieèia prie Kryþiø kalno. O kas geriau, nei tremtiniai, gali suprasti Kryþiø kalno prasmæ – skausmo, kanèios, vilties prasmæ. Stengsimës, kad paroda keliautø per parapijas, kad kuo daugiau þmoniø jà pamatytø", – sakë vikaras.

Paroda "Laiptø galerijoje" veiks iki vasario 3 dienos, tada nuotraukos bus perduotos Šiauliø vyskupijos kurijai.

Modestas NAVICKAS

Šiauliø apskrities P. Višinskio bibliotekoje eksponuojama Arûno Kulikausko jubiliejinë 50-meèio fotografijø paroda.

A. Kulikauskas gimë 1959 m. Kaune. 1982 metais baigë Vilniaus dailës institutà. Fotografuoja nuo 1978 metø. Pastaruosius 20 metø gyvena JAV, yra pasaulyje þinomas ir pripaþintas fotomenininkas. Jo kûryba pristatyta prestiþiniuose JAV leidiniuose "Photographic Possibilities", "The pinhole camera". Yra parengæs Jono Meko fotografijø albumà.

Jubiliejinæ fotomenininko parodà sudaro du ciklai – apie dviraèius ir šventoves. Sakralinë tema itin daþnai naudojama mûsø vartotojiškoje visuomenëje, taikoma daugelyje srièiø - nuo baþnyèios atvirukø, suvenyrø, skirtø turistams, iki reklaminiø stendø gatvëse, televizijos laidose ir pan. Taip atsiranda sakralumo rûšis, kuri yra vieša ir buitiška. A. Kulikausko fotografijose pastebimas supratingas poþiûris á šventyklø sakralumo svarbà, jauèiama išlaikyta pagarbi ir etiška distancija šventiems dalykams. Fotografijai parinktas rakursas, kuris daugiau atskleidþia objekto individualumà, o ne atpaþástamà geografinæ padëtá.

Arûnas Kulikauskas savo fotografijoms parenka rakursà, kuris atskleidþia objekto individualumà, o ne atpaþástamà geografinæ padëtá. Autoriaus nuotr.

A. Kulikausko fotografijas racionaliai ávertinti iškart gali ir nepasisekti. Apþiûrint parodà, gal reikëtø išlaisvinti fantazijà, ásijausti á kûriná bei trumpo instruktaþo apie autoriø bei fotografijos atlikimo technikà.

Savo jubiliejinæ parodà A. Kulikauskas surengë taikydamas senàjà fotografijos technikà pinhole, arba camera obscura (lot. tamsus kambarys), – optiná árenginá, naudotà dailininkø ir turëjusá átakos fotografijai atsirasti. Tai nëra itin sudëtinga technika, tereikia sumanumo ir išradingumo.

Sudëtingas procesas suturëti, suspausti laikà, já vizualizuojant paversti statine materija, istoriniu faktu. Tuo tikslu menininkas ir pasitelkë vienà paprasèiausiø ir seniausiø fototechnikø. Tikslingai gráþdamas prie fotografijos istorijos ištakø, A. Kulikauskas apmàsto jos nueità kelià, kad rastø menui reikalingà atsinaujinimà.

Arûno Kulikausko fotografijø paroda P. Višinskio bibliotekos antro aukšto fojë veiks iki 2010 m. sausio 17 d.

Laura AUKSAITYTË

Nuo sausio 2-osios Šiauliø koncertø salës "Saulë" Vitraþø salëje vël prasidëjo dþiazo vakarai.

Juozo Kuraièio kvartetas. Koncertinës ástaigos archyvo nuotr.

Sausio 14-àjà 19 valandà dþiazo gerbëjai kvieèiami á koncertø ciklà "Dþiazo vitraþai", kuriame koncertuos Juozo Kuraièio kvartetas. Roma Urlakienë, koncertinës ástaigos administratorë, sako, kad J. Kuraièio kvartetas garsus jau ne tik Lietuvoje. "Jauni dþiazmenai yra kupini ambicijø ir yra neabejotinai kylanèios dþiazo þvaigþdës", - teigia ji.

Šiauliuose kartu su Juozu Kuraièiu (saksofonas) koncertuos Dmitrij Golovanov (piano), Vytis Nivinskas (kontrabosas) ir Darius Rudis (mušamieji). Kas šie jauni atlikëjai?

Dmitrij Golovanov - pianistas, klavišininkas ir pedagogas, tarptautiniø bei respublikiniø konkursø laureatas, "Jazz Improvizacija 2008" ir "Vilnius Jazz Young Power 2007" "Grand Prix" laimëtojas. Nuo 2000-øjø jis nuolat pasirodo Lietuvos ir uþsienio dþiazo festivaliuose su daugeliu Lietuvos dþiazo muzikantø. Šiuo metu yra kvarteto "Saga" narys, Maksomoviè, Golovanov ir Gotesman trio narys, nuolatinis tarptautinio ansamblio "Beat Freisens Spelunkenorchester" (Vokietija, Lietuva ir Taivanis) narys.

Kontrabosininkui Vyèiui Nivinskui priskiriami šie bruoþai: brandus muzikinis màstymas, technikos meistriškumas, garso sodrumas bei ekspresyvumas. Muzika susidomëjo bûdamas keturiolikos ir susiþavëjo dþiazu. Filosofijos studijas Vilniaus universitete iškeitë á kontrabosà. Studijavo Vilniaus konservatorijoje, Lietuvos muzikos akademijoje, Carlo Nielseno muzikos akademijoje Danijoje, baigë magistratûrà DePaulo universitete Èikagoje. Nuo 2001 m. V. Nivinskas gyveno ir studijavo JAV. Grupëje, grojanèioje tik originalias kompozicijas, V. Nivinskas atsiskleidë ir kaip kompozitorius. Gráþæs á Lietuvà, Vytis Nivinskas ápûtë gaivaus vëjo á Lietuvos dþiazo gyvenimà. Dël savo kûrybiniø, estetiniø ir þmogiškø principø Vytis tapo geidþiamiausiu Lietuvoje dþiazo kontrabosininku.

Juozas Kuraitis - tai jaunosios kartos lietuviø saksofonininkas, gebantis atlikti ypaè skirtingà muzikà nuo mainstream, free, pop dþiazo iki latin, tango bei klasikinës muzikos. Šis saksofonininkas baigë magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akdemijoje pas P. Vyšniauskà ir L. Mockûnà. Kelerius metus staþavosi Suomijoje J. Sibelijaus akdemijoje pas M. Dunkel. Kartu grojo su viena þinomiausiø grupiø Graikijoje - "Baby Trio", šiuo metu bendradarbiauja su muzikantais H. Kopf, R. Aristorenas, J. Kontrafouris, K. Christodoulou.

Darius Rudis bûgnais pradëjo groti bûdamas penkiolikos metø. Mokësi B. Dvariono muzikos mokykloje (fortepijonu ir akordeonu), Gröningeno konservatorijoje Olandijoje. Dabar destytojauja Vilniaus kolegijoje ir LMTA. Aktiviai dalyvauja koncertinëje veikloje klubose bei festivaliuose Lietuvoje ir uþsienyje, groja ivairiø stiliø muzikà: jazz, pop, latin, club, experimental, jam band, rock, reggae.

Rièardas JAKUTIS

Meno mëgëjai tikrai pamena 2009-aisiais Šiauliø kultûros centro "Laiptø galerijos" organizuotame festivalyje-plenere "Šiauliø Monmartro Respublika" rodytà didþiulá Lietuvos tapybos guru Šarûno Saukos paveikslà, skirtà Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui. Dabar šiaulieèiai gali pasipuikuoti, jog daugiau niekur nerodytas paveikslas (iš sostinës tik á Šiaulius ir tebuvo atkeliavæs) papuošë Lietuvos Respublikos Prezidentûros Posëdþiø salæ.

Šarûnas Sauka Šiauliø "Laiptø galerijoje".

Šiaulieèiai gausiai rinkosi pamatyti Šarûno Saukos Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui skirtos drobës. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

"Norëjau, kad Lietuvos tûkstantmetis Prezidentûroje bûtø paminëtas netipiškai, kad truputá visus sukrëstø. Šarûnas Sauka - dràsus ir originalus menininkas, kurio kûryba ne tik stebina, bet ir sukreèia, priversdama kitaip paþvelgti ir á praeitá, ir á dabartá", - pristatydama Lietuvos vardo tûkstantmeèiui skirtà paveikslà Prezidentûroje teigë prezidentë Dalia Grybauskaitë. Šalies vadovë pabrëþë, kad Lietuvos istorija ir tûkstantmetis nebuvo lengvi.

Šiaulieèiai turëjo galimybæ ne tik garsiàjà drobæ - á vieno paveikslo parodos atidarymà "Laiptø galerijoje" buvo atvykæs ir pats tapytojas. Paveikslà ávertino šiaulietis menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus, apie paveikslo atsiradimà papasakojo garsus vilnietis kolekcininkas, dailës mecenatas Edmundas Armoška, šio paveikslo sukûrimo iniciatorius.

"Tai pats didþiausias mano tapybos darbas, nors jo ploto negalëèiau pasakyti", - teigia autorius, tapæs paveikslà dvejus metus. Paveikslà sudaro tarsi devynios dalys. Šis trisdešimt šešiø kampø paveikslas glumina savo sudëtinga konfigûracija, tariamu kompozicijos paprastumu. Paveikslo centre iškyla milþiniški rûmai, pastatyti iš þmoniø kûnø, matomø tik priëjus prie pat paveikslo. Detaliai ištapyti tušti puošnûs rûmai primena paskendusá laivà. Viena menotyrininkë pastebëjo, jog tai tarsi Franco Kafkos pilis, kuri kartais išnyra ir kvieèia matininkà K. artëti jos link. Taèiau tai pilis, á kurià taip ir nepatenkama. Vargu ar Š. Saukos nutapyta pilis kada nors bus apgyvendinta. Šalia sëdintis þaizdomis ir pûliniais aptekæs Rûpintojëlis Š. Saukos veidu sielojasi dël Lietuvos likimo. Jam po kojomis - daugybë atpaþástamø pusnuogiø Lietuvos politikos, meno, kultûros veikëjø: kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydûnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Èiurlionis, lakûnai Steponas Darius ir Stasys Girënas, poetë Salomëja Nëris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavièius, dainius Maironis, rašytojai Vaiþgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys ir daugybë kitø. "Saukiškame" Tëvynës panteone Þemaitë kaimyniuojasi su poetu Juliumi Janoniu. Šalia - dainingasis Virgilijus Noreika. Poetas Bernardas Brazdþionis glaudþiasi greta prezidento Antano Smetonos, netoliese - prezidentai Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kardinolas Vincentas Sladkevièius.

Paveikslo autorius prisipaþásta, kad pamatæ paveikslà þmonës pirmiausia ir klausia, kaip šie veikëjai buvo atrinkti. Š. Saukos atsakymas paprastas: "Neþinau."

Š. Saukos paveikslas Prezidentûroje bus eksponuojamas visà prezidentës D. Grybauskaitës kadencijos laikotarpá. Paveikslà galës apþiûrëti ir Prezidentûros sveèiai, ir ekskursijø dalyviai.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Šiauliø nevyriausybininkas Vladimiras Karpovas sako šiais metais sulaukæs visokeriopo ávertinimo. Visos jo vadovaujamos nevyriausybinës organizacijos gavo finansavimà savo veiklai plëtoti. "Nuo pat pradþiø siekëme eiti profesionalumo keliu", - sako V. Karpovas, labdaros ir paramos fondo "Agapao", paramos ir labdaros fondo "KRIS - Šiaurës Vakarø Lietuvoje", Lietuvos krikšèioniško labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ vadovas.

Pasiekimai

Vladimiras Karpovas pberie savo vadovaujamø fondø visada pamini ir savo þmonos Tatjanos Karpovos vadovaujamà VšÁ "Mûsø draugas". "Tai mums artima organizacija, nes uþsiima socialine veikla - organizuoja vaikø laisvalaiká, dirba tam, kad vaikas neišeitø gyventi á gatvæ", - aiškina V. Karpovas.

Vytautas Dilinskis (kairëje) ir Andrejus Karpovas, projektø koordinatoriai, dþiaugiasi, jog vykdomi projektai padës atsitiesti daugybei likimo luošinamø þmoniø. Autoriaus nuotr.

Nevyriausybiniø organizacijø "Agapao", "KRIS - Šiaurës Vakarø Lietuvoje" ir "Samarija" vadovas dþiaugiasi, kad po daugelio intensyvaus darbo metø sulaukë tikro ávertinimo. Visos organizacijos ëmësi ágyvendinti didelius projektus.

"Agapao" darbo objektas - priklausomybiø kamuojamas vyras. Organizacija pradëjo ágyvendinti 4,3 milijono vertës projektà, kuris truks ketverius metus - „Asmenø, vartojanèiø narkotines ir psichotropines medþiagas, reabilitacija ir socialinë reintegracija, novatoriško socialiniø paslaugø modulio kûrimas".

"KRIS - Šiaurës Vakarø Lietuvoje" šiuo metu ágyvendina projektà, kurio biudþetas - 100 tûkstanèiø litø. Tai tarptautinis projektas, skirtas AIDS prevencijai tarp kalinèiø þmoniø.

"Samarija" daugiausia dirba su šeimomis, atsidûrusiomis krizinëse situacijose. Centras šiuo metu konsultuoja 63 šeimas. Keturios šeimos gyvena "Samarijos" patalpose ir bando èia atgauti dvasinæ pusiausvyrà. Centro ágyvendinamas projektas, skirtas minëtoms šeimoms, vertas per 1,7 milijono litø.

Vytautas Dilinskis ir Andrejus Karpovas, projektø koordinatoriai, dþiaugiasi, jog projektai padës atsitiesti daugybei likimo luošinamø þmoniø.

Ateities planai - komuna

V. Karpovas teigia, kad nuo pat pradþiø jo vadovaujamos organizacijos siekë eiti profesionalumo keliu. Vadovo nuomone, tokiø organizacijø Lietuvoje yra ne taip jau ir daug - ant vienos rankos pirštø suskaièiuotum. Yra nemaþai siekianèiø iš tokios veiklos pasipelnyti.

Ateityje V. Karpovas planuoja ákurti komunà, kurioje galëtø apsigyventi þmonës, neturintys kur eiti: gráþæ iš ákalinimo ástaigø, išsivadavæ iš alkoholio ar narkotikø gniauþtø.

Pašnekovas ásitikinæs, kad kiekvienas, kuris neþemiškomis pastangomis ir kanèiomis gráþo á blaivø gyvenimà, metë narkotikus ir alkoholá, kità dienà vël gali atsidurti gatvëje. Kartais reikia net keleriø metø, kad þmogui visiškai sugráþtø visi darbo ir bendravimo ágûdþiai.

Pradþia jau padaryta, nors komuna dar neáregistruota. Šiuo metu "Samarijoje" ganosi oþkos - kelios dešimtys latviškø raguotø padarø, kuriø pienà þinovai vadina vaistu. "Dabar vietoj aguonø melþiame oþkas", - sako ûkyje dirbantys þmonës.

Tikimasi ateityje komunoje ugdyti ne tik oþkø pieno specialistus, bet ir kitø ûkio šakø þinovus. Komunoje atsiras ir automobiliø meistrø, sodininkø, miškø ir parkø priþiûrëtojø, bûsto remontuotojø.

V. Karpovas minëjo, jog laukia dideli darbai. Teks pirkti þemës, kuriose ganysis oþkos ir avys. Reikia erdvesnio tvarto. Tikimasi pagalbos ir iš supratingø þmoniø, kurie nenaudoja savo pievø.

Eva JAGMINAITË

Ar galima pykti, kad Lietuvoje nepastebëtus jaunuosius perlus ugdo ir tobulëti skatina amerikieèiai? Ne pirmus metus vykdomoje Lietuvos jaunimo lyderiø programoje šiemet vël dalyvavo du šiaulieèiai - J. Janonio gimnazijos dešimtokas Arnoldas Dapkus ir Didþdvario gimnazijos vienuoliktokas Edvinas Vitkus. Jaunuoliai, išmokæ lyderystës pamokø viešnagëje JAV, bandys jas pritaikyti Lietuvoje. Ar JAV patirti áspûdþiai nepaskatins jaunuoliø pakelti sparnø iš Lietuvos, kol kas yra paslaptis.

Jaunuoliai, išmokæ lyderystës pamokø viešnagëje JAV, bandys jas pritaikyti Lietuvoje. LJL archyvo nuotr.

Beveik kaip filmuose

Pirmàjà vizito á JAV dienà jaunieji lyderiai susipaþino su šia šalimi. "Buvo ir mums neáprastø dalykø, mat Amerikos ávaizdá kuria keturi miestai – Majamis, Niujorkas, Los Andþelas ir Èikaga, todël patekæ á Sietlà pamatëme ne áprastiná JAV vaizdelá. Tiesa, kultûrinio šoko nebuvo, o štai miego labai trûko, - áspûdþiais dalijasi E. Vitkus. – Teko dalyvauti Mokyklos dienoje, kuri ávairiuose JAV regionuose yra viena svarbiausiø švenèiø, vadinama "Home coming", kuomet vietinë futbolo komanda þaidþia pirmas rungtynes namie. Bûtent Mokyklos diena parodë mums tà áprastà amerikietiškuose filmuose matytà vaizdà, kuomet futbolo þaidëjai jauèiasi bene dievaièiai - jiems pastatomas atskiras stalas valgykloje, jie jauèiasi svarbûs".

Tiesa, amerikieèiai klausinëjo, ar anglø kalba yra vaikinø gimtoji ir valstybinë Lietuvoje, mat stebino puikios vaikinø kalbos þinios ir gebëjimas kalbëti beveik be akcento.

Jaunuoliai gyveno juos priëmusiose šeimose. A. Dapkø globojusi šeima - antràkart susituokæ vyresnio amþiaus þmonës: þmona - pensijon neseniai išëjusi teisininkë, aktyviai dalyvaujanti visuomeniniame gyvenime, vyras - inþinierius "Boing" kompanijoje, pasirašæs ne vienà "Top secret" segtuvà. Bendram poros vaikui - penkiolika. E. Vitkø priëmusioje šeimoje tëtis dirba "Microsoft" inþinieriumi, mama – psichologë. Šeimoje auga Edvino vienmetis sûnus. Vaikinai sako, kad daþniausiai su šeimomis teko bendrauti organizaciniais klausimais – kur ir kada juos reikia nuveþti, kada pasiimti.

"Turtuoliai tik amerikieèiai" – mitas

Per beveik dvi vizito savaites penkiø jaunimo lyderiø iš Lietuvos darbotvarkë buvo labai gausi. Jiems teko garbë spausti rankà ne tik smulkiø ámoniø, bet ir pasaulyje garsiø bendroviø atstovams.

"Pagarba ir paprastumas išties buvo didþiuliai. Á susitikimus su mumis ateidavo jei ne patys aukšèiausi stambiø firmø vadovai, tai padaliniø viršininkai ar vadovø "dešiniosios rankos". Teko bendrauti su ámoniø savininkais. Bene didþiausià áspûdá paliko apsilankymas "Theo Chocolate", kuri gamina brangesná nei áprastà šokoladà, taèiau dalyvauja "Fair Trade" programoje, kuri uþtikrina, kad gaminant šokoladà ir auginant pupeles nebûtø išnaudojami vaikai. Šios ámonës savininkas pats kadaise pradëjo nuo pupeliø auginimo ir dël to gerai supranta, kur galima sutaupyti. Aukšta aptarnavimo kokybe stebino "Nordstrome" tinklas. Šioje prabangiø rûbø parduotuvëje viskas iki smulkmenø apgalvota, yra net baras laukiantiems savo apsipirkinëjanèiø þmonø", - pasakoja A. Dapkus.

Vaikinai sako pastebëjæ, kad sunkiausius darbus daþniausiai dirba emigrantai iš Azijos ir Afrikos šaliø, taèiau tai, jog turtingiausi ir daugiausia pasiekæ JAV yra tik amerikieèiai, anot vaikinø, tëra mitas. "Teko pabuvoti ir labai turtingø kinø namuose. Beje, kinai uþima aukštus postus, daug uþdirba. Todël manyti, kad emigrantams tenka tik juodþiausi darbai, bûtø klaidinga. Net "Microsoft'e" yra dirbanèiø lietuviø", - sako E. Vitkus.

Skatins savanoriauti

Paklausti, kokià patirtá parsiveþë iš JAV, vaikinai sako, kad pirmiausia išmoko mylëti tai, kà daro. "Juk labai paprasta: darai tai, kas tau patinka, ir atsiriboji nuo to, kas neteikia malonumo. Reikia atsiriboti nuo stereotipø, nestatyti barjerø ir likti "open-minded" (angl. plaèiau màstantiems), tuomet galima pasiekti puikiø rezultatø", – sako A. Dapkus. Jo bendrakeleivis E. Vitkus sako, jog vertingiausios JAV buvo savanorystës pamokos, mat apstulbo suþinojæs, kad stambios ámonës be jokio atlygio ir jokio savanaudiško intereso labdaringai remia smulkøjá verslà, smulkias ámones. O štai "Microsoft" darbuotojai gali tris dienas per metus ne tik savanoriauti kokioje nors labdaros organizacijoje, bet ir patys neretai paprašo jø tø dienø atlyginimà paaukoti toms labdaros organizacijoms, kuriose savanoriauja. Pati ámonë suteikia darbuotojams tokià galimybæ ir jà skatina.

"Lietuvoje savanoryste neretai vis dar laikoma tai, kas brukama per prievartà, primetama. Bet, pavyzdþiui, jei man patinka sportas, juk man nesunku be atlygio vesti sporto renginá. Jei valdþia neturi pinigø miesto parkui sutvarkyti, o šiaulieèiams norisi, kad jis bûtø švarus, mums tereikia, kad vienas iš dešimties šiaulieèiø ateitø savanoriškai tvarkyti parko ir jau turëtume apie 12 tûkstanèiø savanoriø. O norint sutvarkyti lankytinas vietas pakaktø maþiau nei tûkstanèio. Reikia átikinti, kad savanorystë yra gerai, kad savanorystë patiems teikia malonumà", - sako vaikinai. Anot jø, daþnai jaunimas kà nors daro vedini "bandos jausmo", todël jei pritrauksime bent dalá jaunimo ar á tokias savanoriškas akcijas trauks þinomi, autoritetingi þmonës, savanorystë taps daþnesnis reiškinys.

Vita MORKÛNIENË

Šiauliø dailës galerija metus uþbaigia šiaulieèiø dailininkø Petro Rakštiko ir Sigito Prancuièio kûrybos parodomis. Dviejuose galerijos aukštuose atsiveria paprastas ir drauge nepakartojamas dviejø kûrëjø pasaulis, kuriame maþa buities, bet daug dvasios ir bûties. Greta šiø parodø eksponuojama ir Dailës mokyklos moksleiviø, S. Prancuièio mokiniø, kûryba.

Petro Rakštiko darbus galima ne tik þiûrëti, bet ir skaityti - linija dera su tekstu.

Per parodos atidarymà abiem autoriam buvo skirta daug komplimentø ir daug epitetø, pradedant tuo, kad šie vyrai – paèiame jëgø þydëjime, baigiant tuo, kad jie – grandai, ant kuriø laikosi Šiauliø dailës gyvenimas.

Ir epitetus, ir komplimentus galime laikyti savotišku þodinës kûrybos þanru ir þiûrëti á juos su išlygomis, taèiau tiesos juose yra – nenuginèysi. Ir pasidþiaugti tikrai yra kuo. Sunku nesutikti su prof. Vytenio Rimkaus þodþiais, kad šventë yra jau vien tai, kad tokià solidþià, graþià, profesionalià, reprezentatyvià parodà miesto galerijoje surengë ne sveèiai iš kitø miestø, ne atvykëliai iš kitø šaliø, bet savi kûrëjai. Šiaulieèiai, gyvenimà mieste skaièiuojantys jau dešimtmeèiais, bûtent èia subrendæ kaip talentingi, originalûs pripaþinti menininkai, savitos asmenybës. Ir dar viena mintis: paèiame ekonominës ir finansinës krizës ákarštyje surengta tokio lygio paroda liudija, kad kûryboje ši krizë arba dar neprasidëjusi, arba jau pasibaigusi.

Parodos rengëjai ir autoriai teigia, kad tai dvi savarankiškos parodos. P. Rakštikas pristato grafikà ir skulptûrà, S. Prancuitis – tapybà ir asambliaþus, kuriuose dera, regis, visai nesuderinami dalykai.

Ásiþiûrëjus atidþiau, nejuèia kyla noras abi šias parodas þiûrëti ir vertini kaip visumà, juolab kad ir anksèiau P. Rakštikas savo kûrybà þiûrovui daþniausiai pristatydavo ne vienas, o drauge su kuo nors iš kolegø. Daugelis šiaulieèiø neabejotinai ásidëmëjo P. Rakštiko ir B. Šalèio bendras kûrybos parodas. Taèiau tai tik išorinis bendrumo þenklas. Svarbesnës – giluminës bendrumo, vienijanèios gijos paieškos. Viena tokiø, gal net pagrindinë – abu autoriai savo kûryboje yra spontaniški ir autentiški, per daugelá kûrybos metø išsaugojæ "švieþià" þvilgsná á supantá pasaulá, jo reiškinius ir þmones. Jiems ádomu tai, kà jie daro šiandien, o ne tai, kà mokëjo, suprato ir gebëjo kûryboje atskleisti vakar, prieš metus ar dar seniau.

Kitas á akis krentantis dalykas tai, kad abiems svarbiausia ir didþiausià dþiaugsmà teikia ne pats kûrybos rezultatas – tapybos, grafikos darbas, kompozicija ar asambliaþas – bet pprocesas: tai, dël ko tokio darbo imtasi, kas áskëlë kûrybinæ kibirkštá, kokios mintys, kokia bûsena lydëjo paties tvërimo metu. Abiejø kûrinai – išgyventø akimirkø, meditacijø liudytojai. Brangu, kad á tà savo jausmà, bûsenà, dvasinæ patirtá jie ásileidþia ir þiûrovà.

Tarp autoriams skirtø epitetø nuskambëjo ir toks – jie romantikai. Ne tik dailës profesionalai, savo amato meistrai, bet ir poetai, šiame beprotiškai lekianèiame, skubanèiame, pamatines vertybes negailestingai á miltus malanèiame pasaulyje sugebëjæ nepavargti á pasaulá þvelgti kaip á amþinà paslaptá, neámintà máslæ, nesibaigianèià intrigà. Nuostabiausia, kad toji paslaptis, suteikianti gyvybës jø kûriniams, glûdi èia pat – yra ranka pasiekiama: kieme uþ lango, kaimyno sode uþ tvoros, senuose, þmogui jau atitarnavusiuose rakanduose, atsitiktinio praeivio þvilgsnyje. Vadinasi, jie ir mus moko atpaþinti pasaulio paslaptá, maþuose dalykuose atrasti didelius ir nepamiršti, kad vis dëlto gyvenimas yra nuostabus.

Sigitas Prancuitis, pristatæs tapybà ir ansambliaþus, nustebino visus savo haiku. Šiauliø dailës galerijos archyvo nuotr.

Abu autoriai, palyginti su ankstesnëmis jø parodomis, atpaþástami, bet besikeièiantys, "neklonuojantys" savæs ir nedemonstruojantys vakarykšèiø laimëjimø. S. Prancuitis – prancuitiškas, bet kitoks, P. Rakštikas - šákart itin ryškai þibantis grafikos darbais. Beje, juos ne tik þiûri, bet ir skaitai – linija neatskiriamai dera su tekstu. Tai ne naujiena - P. Rakštikas savo gerbëjus jau pripratino prie tokios dermës. Stebina ir dþiugina tai, kad kad bûtent tokiu savo kûrybos formatu P. Rakštikas yra unikalus tiek dailës, tiek literatûros kontekste ir vis tvirèiau jauèiasi savo "išsikirstoje" nišoje. Gal net nebereikia priminti, kad P. Rakštikas yra Lietuvos rašytojø sàjungos narys, pastaraisiais metais išleidæs dvi savo paties originaliai iliustruotas miniatiûrø, tiksliau, proza surašytos poezijos, knygas.

Nustebino S. Prancuitis. Kai aktorius Vladas Baranauskas skaitë pluoštà S. Prancuièio parašytø haiku, beveik visiems tai buvo naujiena. Tad gal Rašytojø sàjunga ateityje pasipildys dar vienu šiaulieèiu. Ir gal kada nors ir P. Rakštikas susiruoš ástoti á Dailininkø sàjungà, kurià iki šiol aplenkdavo ne dël to, kad tam reikia ne krûvos brandþiø dailës darbø, bet kaugës popieriø.

Nieko baisaus, jeigu taip ir neatsitiks – abu sëkmingai kurs, kaip kûrë iki šiol. Ne taip trumpai. S. Prancuitis šia paroda mini savo kûrybinio kelio 35-metá, P. Rakštikas nuo jo atsilieka beveik dešimtmeèiu.

Bûtø neteisinga nutylëti dar vienà jungtá. Abu – pedagogai. P. Rakštikas jau daug metø dirba Šiauliø universitete, yra Menø fakulteto docentas, S. Prancuitis per kelis dešimtmeèius nebeáštrinamai ásirašë á Šiauliø dailës mokyklos istorijà. Abu pedagoginio darbo nesibodi ir dþiaugiasi, kad pirmieji jø mokiniai jau seniai tapo kolegomis.

Sigitas Prancuitis kartà yra išsitaræs, jog nepripaþásta kûrybos skirstymo pagal sferas, sritis, šakas – á literatûrà, dailæ, muzikà, nes kûryba – tai dvasios laukas, kuriame atsiskleidþia kuriantis þmogus ir jo akimis matomas pasaulis. Atrodo, kad šákart pasakytø tai uþ du - save ir kolegà Petrà Rakštikà.

Oksana LAURUTYTË

Spektaklá "Kova" pagal Franco Kafkos kûrybà Šiauliø dramos teatre statantis jaunas reþisierius Paulius Ignatavièius mano, kad spektakliai turi kelti klausimus, todël jis su dþiaugsmu ëmësi statyti spektaklá, kurio pagrindinis herojus - silpnas þmogus. "Þmogus yra ne tai, kà jis yra padaræs ar ko pasiekæs, o tai, kà jis naktá palindæs po antklode màsto, ant ko pyksta, kà sapnuoja nemiegodamas ir koká susikuria pasaulá, kuriame jauèiasi laimingas. Taip lengva tapti vienišu ir silpnavaliu. Kafka toks tapo, bet jis buvo genialus rašytojas", - sako reþisierius.

Spaudos konferencija naujajam spektakliui pristatyti surengta Patruliø rinktinës pastate. Èia kaþkada buvo vienuolynas, caro laikais - kalëjimas, kuriame kalinti kovotojai. Apie "kovà" spektaklyje kalbëjo ir aktoriai. Autorës nuotr.

Spektaklio objektas - abejojantis þmogus

Gruodþio 19-àjà Šiauliø dramos teatre ilgai laukta premjera - 25-eriø reþisierius Paulius Ignatavièius publikai pristatys vienà pirmøjø savo darbø pagal mëgiamo rašytojo F. Kafkos kûrybà. "Jaunas esi, suklysti juk kaþkada reikia, - šmaikštauja reþisierius, paklaustas, kodël ëmësi kurti spektaklá pagal sudëtingo rašytojo kûrybà. - Man ádomu tai, kas sudëtinga".

P. Ignatavièius keletà metø domëjosi F. Kafkos gyvenimu ir kûryba. Já sudomino tai, kad rašytojo kûryboje labai daug autobiografiniø momentø. "Man ádomu, kad jis kalba apie silpnà þmogø. Mes daþnai norime matyti herojø - kovojantá ir laimintá, o Kafkos personaþas man ádomus tuo, kad jis neþino, uþ kà kovoti, nes viskuo abejoja. Juk mes esame tai, kà sapnuojame nemiegodami, tai, ko neturime, tai, ko trokštame. Sapnuose atoku ir graþu. Ten lengva filosofuoti, lengva mylëti, lengva uþsidaryti ir tapti vienišiems silpnavaliams. Man ádomu tyrinëti, kà toks þmogus daro, kaip màsto ir kaip gyvena. Kafka turbût vienintelis iš autoriø, kuris kaip rašë, taip ir gyveno. Jis matë þmogø abejojantá, neþinantá, ar yra šviesa tunelio gale", - sako pašnekovas.

Pasak reþisieriaus, F. Kafkai nebuvo svetimi þmogiški troškimai - jis ketino kelis kartus vesti, taèiau to padaryti taip ir nesiryþo. Jis buvo parašæs laiškà tëvui, kuriame aiškino, kad jei vestø, bûtø toks, kaip tëvas. Taèiau vedæs negalëtø bûti toks kaip tëvas, nes šeima bûtø netvirta. Laiško tëvui sûnus taip ir neišsiuntë - neáveikë jausmø tëvui.

Pasak P. Ignatavièiaus, F. Kafka sakydavo, kad jam niekas netrukdo gyventi išskyrus stalà, ant kurio rašo, ir jei ne stalas, jis galëtø visas atsiduoti kûrybai. Dar talentingasis rašytojas sakydavo: "Knyga turi bûti kirvis mumyse uþšàlusiai jûrai. (...) Milþiniškas tas pasaulis, kurá aš turiu savo galvoje. Bet kaip man save ir já išlaisvinti, jo nesugriaunant. Ir tûkstantá kartø geriau sugriauti, negu já pasilaikyti arba palaidoti savyje. Tam ir esu èia, tai yra man labai aišku". Kitaip màstantá þmogø reþisierius ir ketina pristatyti þiûrovams.

Iššûkis aktoriams

Treèiadiená surengtoje spaudos konferencijoje P. Ignatavièius sakë parinkæs muzikà spektakliui, o vaidmenis kurti pakvietæs aktorius Aurimà Þviná, Rolandà Dovydaitá, Ingà Norkutæ, Monikà Šaltytæ, Aurimà Pintulá, Vilijà Paleckaitæ, Juozà Bindokà.

Pagrindinio vaidmens atlikëjui patikëta sukurti naivaus, þingeidaus, tyro personaþo vaidmená, o jo antiherojui - gašlaus apgaviko. Konfliktas kyla, nes herojus turi blogøjø savybiø, bet neleidþia joms išsiverþti, baimindamasis visuomenës reakcijos.

Pagrindiná vaidmená bûtent to þmogaus, kuris lenda po antklode, sukûræs Aurimas Þvinys sakë galintis pasidþiaugti, kad spektaklá kurti patikëta jaunam reþisieriui. Kai neþinai, su kuo dirbi - didelis iššûkis, taèiau ágytà patirtá Aurimas laiko viena brangiausiø gyvenime. "Net jei šimtà metø spektaklá rodysime, kiekvienàkart jis bus vis kitoks", - þadëjo aktorius.

Inga Norkutë prisiminë reþisieriaus þodþius, kad visi spektaklyje vaidinantys aktoriai turi "susituokti" ir gyventi skausme ir varge, o skyrybø - nebus. Aurimas Pintulis, kuriantis herojaus vaizduotës vaisiaus vaiduoklio vaidmená, sakë, jog jam iškilæ problemø, vis dëlto bendra kalba su reþisieriumi rasta. Visi aktoriai patikino neabejojantys, kad spektaklis tikrai patiks þiûrovams.

Arûnas UOGINTAS

Gruodþio 9 dienà Kultûros centre vyko Šiauliø universiteto Audiovizualinio meno katedros ketvirto kurso studentø meninio projekto "Kubas" pristatymas.

Projekto autoriai.

Studentai dar kûrybinio proceso pradþioje bandë keliomis sàvokomis nusakyti šiø dienø visuomenës bûsenà, nuotaikà ar ávardyti tautieèiams þiniasklaidos siûlomà poþiûrio á krizæ, vaizdinæ išraiškà. Pavadinimui buvo siûlomi ávairûs þodþiø junginiai. Išryškëjo sàvokos: miegas, depresija, paþeminimas, gyvûnai. Šie keturi þodþiai asociatyviai priminë garsaus Ispanijos dailininko Francisko de Goya grafikos darbà "Proto miegas gimdo pabaisas". Manau, kad tam tikrø paraleliø su mûsø projektu ir garsiu dailininko darbu galëtume áþvelgti...

Þiûrovai á ekspozicijø salæ þengë per ant grindø gulinèià mergaitæ - "kilimëlá", jaunos menininkës Vidmantës Sirusaitës sumanytà performanso mizanscenà.

Jauno, besimokanèio þmogaus siekis kita ar neáprasta meno forma iliustruoti nûdienà sutinkamas gana priešiškai. Ir tikrai, kità rytà kaþkokia moteriškë, matyt, pripratusi gainioti á šokius ateinanèius jaunuolius, tik áëjusi á ekspozicijø salæ, sušuko: "šlykštynës!" Nejaukiai pasijutau, nes balkone taisiau šiek tiek pakrypusá studentës darbà...

Ásivaizduokite anekdotiškà situacijà - chirurgas, perpjovæs pacientui pilvà, turi kviesti liudininkus iš gatvës ar ûkvedá konsultuotis, kà toliau operuoti... Taip, šiø laikø profesionalas – menininkas ar mokslininkas - daþnai politikø ar kitø propagandininkø paliekamas miniai ávertinti. Negi gydytojà gali pakeisti ekstrasensas, skulptoriø - namudininkas ar koks nors kitas visø galø meistras?

Šiauliø kultûros centras, daþniausiai atstovaujantis saviveikliniam judëjimui, prisiëmë sau labai gerà misijà èia rodyti ir jungti profesionalø, mëgëjø meno reiškinius, padëti þmonëms juos analizuoti, nes edukacijos ir lavinimo šiais klausimais dabartinëje Lietuvoje akivaizdþiai trûksta.

Sugráþkime á ekspozicijø salæ. Á parodos atidarymà atëjo daug jaunø þmoniø. Buvo visa Menø fakulteto vadovybë.

Arûnas Kaèinskas ir Lina Blûmë pristatë kà tik sukurtus 5-10 min. trukmës filmus apie þmogaus bûsenas. Jei Arûnas savo videoprojekcijoje "Kiekviena diena" norvegø tapytojo ekspresionisto Edvardo Muncho klyksmo temà interpretuoja aktoriaus šokio fragmentuose (beje, fotografinæ tos temos versijà pateikia Laima Penekaitë, kurios ilgoje horizontalioje nuotraukoje, tarytum komiksø estetikoje, fiksuojamas klyksmas, šauksmas), tai Lina filmuke "Paskalos" juodo ir balto, purvo ir tyrumo dilemà sprendþia "macro" kadrais... Ir vienas, ir kitas filmukas labai išraiškingas ir vertas bûti rodomas videokonkursuose. Ezopiškà pasakëèiø temà fotografijoje nagrinëja Danas Fedulovas ir Ernesta Gudaitë. Dano fotodarbuose vaizduojamas briedis "gezo" drabuþiais ar povas su funkcionieriaus kostiumu šiek tiek nublanksta prieš Ernestos "Jà". Didelio formato nuotrauka, vaizduojanti nuogà merginà mësininko antspauduota kiaulës galva, sukuria daugiau klausimø negu atsakymø. Jos sukurtas vaizdinys tiesmukà þiûrovà, turintá vartotojiškø këslø, verèia jaustis nejaukiai.

Ernesta Budaitë. "Ji". Autoriaus nuotr.

Depresijos kamuojamas, prispaustas þmogus yra pagrindinis Modesto Bakanausko, Dominyko Lauruèio, Sandros Urmonaitës, Daliaus Baranausko, Juliaus Gintauto fotodarbø personaþas. Modestas šià temà sprendþia labai estetiškai, lyg tapytojas neoekspresionistas Hansas Hartungas dideliais štrichais, juostomis supina þmogø triptike "Laiko tëkmë". Sandra savo nuotraukø ciklo siuþeto átampà išlaiko suraišioto portreto fragmentuose. Beje, visi trys studentës darbai labai dera prie juodo fortepijono, stovinèio èia pat, salëje. Suspausto laiko ar spengianèios tylos prieš šûvá koncepcijà tæsia, tarkim, holivudiniø trileriø ar videoþaidimø sàlygotas plastmasinis revolveris, su energijos baterijomis vietoj kulkø, pakabintas kriminalisto-bylø tyrëjo ákalèiø maišelyje.

Labai ádomus Pauliaus Ramanausko piešiniø ciklas "Anomalija", šiam studentui patarèiau susidomëti tolesnëmis grafikos studijomis. Maþiau ádomûs kompiuterinës tapybos Vitalij Mirnij darbai - trûksta ir formato, ir stiliaus. Bet tai jauno kûrëjo pradþia, o eksperimentams jis turi visà gyvenimà...

Puikø šoká šalia videoprojekcijos Daliaus Jonaièio sumanytame performanse atliko aktorius Aivaras Vaièiulis. Tik klausimas - kokià funkcijà èia pasiliko sau pats Dalius? Gal vadybininko?

Svarûs Andriaus Grigalaièio darbai. Jis pats pagamino juodà kubà ("Juodoji dëþë") su lëktuvo monograma ir fotografavo já ávairiose realiose situacijose šalia karinio aerodromo. Nuotraukø ciklas - tarsi šio kubo kelionës fiksacija. Beje, autoriui buvo patikëtas parodos plakato kûrimas. Jo sëkmingos fotosesijos rezultatas – šio studentø meninio projekto pavadinimas "Kubas".

Emilijus Jocas savo fotografijomis "gráþta" á Lietuvos kaimà, tik miestieèiai - "gezai" - nemoka naudotis plûgu, be to, ir þemës ûkis mums nebereikalingas – prekybos centruose pilna maisto produktø iš Olandijos, Ispanijos, Lenkijos ir kitø šaliø þemiø.

Gintarës Strikaitës "marioneèiø teatro" fotografijose galime áþvelgti ir kryþiaus simbolikà, kai ant lëlës-varlytës valdymo kryþmos lyg mini kartuvës lieka keistai nutrûkusios virvutës...

Fotografijø kolekcijà uþbaigia Algirdo Tamoševièiaus fotokoliaþas anksèiau minëto dailininko Francisko de Goya grafikos lakšto tema. Tai tarsi studentø anksèiau gana populiaraus dokumento – "pusdiplomio" variantas.

Šis "pusiau meninis" koliaþas palieka þiûrovui spræsti ir vertinti, kas iš šios ketvirto kurso studentø laidos darbø kolekcijos yra vertinga, o kas - ne.

O gal kiekvienas èia eksponuojamas jauno kûrëjo darbas yra vertingas jau vien tuo, kad jis tiria mus - visuomenæ - ar savo menine raiška aktyviai bando atskleisti dabartá ir nepasiduoti vartotojiškai kièà reklamuojanèiai prekybos centrø propagandai – pirk, valgyk, vartok viskà, kà tik tau pasiûlysim – tapk mûsø valdoma pilka marionete...

Modestas NAVICKAS

Gruodþio 10 dienà Šiauliø dailës galerijoje skambëjo paskutinis šiø metø "Viruso" festivalio aidas - renginys "Virus post scriptum".

"Virus" festivalyje toks renginys organizuotas pirmà kartà. Jame grupë "Sintezija" (Vilnius) pristatë savo koncertà–projektà "Muzika yra labai svarbi".

"Sintezija" yra šiuolaikinës muzikos akademinis kolektyvas, susibûræs prieš penkerius metus. Šis kolektyvas nusprendë atsisakyti klasikinës muzikos atlikimo formø ir pasinërë á novatoriškas idëjas. Ir šiame renginyje "Sintezija" dirgino ne tik klausos, bet ir regos, uoslës bei vaizduotës receptorius, taèiau vaidinimas buvo "sunertas" ant garsø. Atrodë, kad viskas skirta provokacijai sukelti, publikai átraukti. Keisti atlikëjø judesiai, netikëtai bildantys, èeþantys, šniokšèiantys ar aikèiojantys garsai bei muzikos instrumentai, kuriuos papildë buitiniai daiktai, skirti platesnei skambesiø gamai išgauti. Tai visiška priešingybë tradiciniam ir klasikiniam koncertui.

Koncerte buvo girdëti kai kuriø þiûrovø pastebëjimai, neva pasirodymas labai jau mëgëjiškas ir nieko naujo neparodantis šiuolaikinio meno "vandenyne". Taèiau norëtøsi apginti grupæ-eksperimentatoræ - be refleksijos mëgëjiškumui eksperimento neatliksi.

Karvëms ant šonø - ávairûs þodþiai. Joms vaikštinëjant, þodþiai keièia savo vietà, taip karvutës "kuria" eiles.		Keisti atlikëjø judesiai, netikëti garsai, kurie išgaunami ir buities daiktais - "Sintezijos" projektas - priešingybë klasikiniam koncertui. Autoriaus nuotr.

Pasak poeto, "Sintezijos" nario Juliaus Þëko, specialiai renginiui buvo sukurta scenografija, reþisûra bei kostiumai. Koncertà sudarë septyniø profesionaliø kompozitoriø reþisuoti muzikiniai vaidybiniai kûriniai. Anot kompozitorës Rûtos Vitkauskaitës, bandyta muzikà perteikti ne tik garsu, bet ir vizualiai. Muzika ir vizualinis vaizdas nëra pasakojimas. Jie labai abstraktus, todël palikta daug vietos þiûrovo vaizduotei. Taip atsakomybë perkeliama išprusimui, gebëjimui analizuoti ar tiesioginiam atsisakymui priimti ir suvokti veiksmà. Bet kokiu atveju laimi abi pusës – aktoriams pavyksta átraukti þiûrovà. Jie net jei ir lieka abejingi, tampa muzikinio spektaklio liudininkais.

Tuo pat metu galerijoje vyko ir kitas renginys. Ta pati "Sintezija" atveþë audiovizualiná projektà, kurá pademonstravo galerijos pusrûsyje. Anot J. Þëko, šios audiovizualinës instaliacijos pirmasis komponentas buvo "þodis", ant kurio "uþvilkti" kiti menø þanrai – performansas, vaizdas, muzika, poezija.

Demonstruoto filmo vaizdelis: ganykloje vaikštinëja karvës, ant kuriø šonø puikuojasi uþrašyti ávairûs þodþiai. Karvëms vaikštinëjant, þodþiai keièia savo buvimo vietà. Taip karvutës kuria "baltas" eiles. Kodël karvës? Konkretaus atsakymo nebuvo. Tai jaukus gyvulys, kai kur net laikomas šventu. Karvë ir poezija bendrø sàsajø gal ir neturi, bet menininkams daþniausiai imponuoja vaizduotë ir asmeninë patirtis. Kaip ir kà išgyvena, su kokiomis problemomis susiduria, koká aplinkiná pasaulá pastebi, menininkas daþniausiai ir bando pavaizduoti savo kûryboje - šiuolaikiškoje ar klasikinëje.

Gruodþio 3 d. Šiauliuose vyko treèioji Šiaurës vakarø Lietuvos konferencija "Drauge nuo 2004-øjø metø". Renginá kasmet rengia Klaipëdos, Šiauliø ir Telšiø Europos informacijos centrai - "Europe Direct", bendradarbiaudami su Europos Komisijos (EK) atstovybe, Europos Parlamento (EP) informacijos biuru Lietuvoje bei Uþsienio reikalø ministerija.

Per šimtà konferencijos dalyviø pasveikino Šiauliø apskrities sekretorius Vytautas Simelis ir Šiauliø miesto vicemerë Daiva Matonienë. Europos strategijà kûrybiškumo ir naujoviø klausimais aptarë Lina Rimkutë, EK atstovybës Lietuvoje Komunikacijos skyriaus vadovë. Apie komunikacijos naujoviø iššûkius ES institucijoms mintimis pasidalijo Rolandas Pyragis, EP informacijos biuro Lietuvoje administratorius ryšiams su þiniasklaida. Vilniaus universiteto profesorius Dobilas Kirvelis pranešimu "Demokratinës visuomenës raida – kûrybinës visuomenës link" prikaustë auditorijos dëmesá, sudarydamas atvirà erdvæ diskusijoms, kurias pratæsë doc. dr. Teodoras Tamošiûnas, Šiauliø universiteto tarptautiniø ryšiø ir plëtros prorektorius, pranešime papasakojæs ir apie Šiauliø universiteto inovacinius projektus. Jaunimà ypaè sudomino verslumo inovacijø temos, kurias gyvai aptarë Lietuvos inovacijø centro (LIC) projektø vadovas Artûras Jakubavièius ir LIC atstovas Šiaurës Lietuvoje projektø vadybininkas Jurgis Damkus. Šiauliø apskrities viršininko administracijos Regioninës plëtros departamento Teritorinio planavimo skyriaus vedëja Regina Leknickienë supaþindino su Šiauliø apskrities teritorijos urbanizacijos naujovëmis. Apie inovatyvumo patirtá Ukrainoje kalbëjo Iya Dehtyarova, Ukrainos prezidento Nacionalinës akademijos valstybinio valdymo doktorantë, Viešosios teisës instituto viceprezidentë.

Auditorija ádëmiai klausësi gydytojo psichiatro, Visbedeno pozityviosios psichoterapijos konsultanto Vytauto Bartkevièiaus minèiø, kaip naujovës veikia þmogø, kaip priimti negatyvias naujoves, pozityviai màstyti. Konferencijos dalyvius pralinksmino klaipëdietis aktorius Benas Šarka, vizualiai pademonstravæs kûrybiškumo galias...

Vienintelio šalyje Jaunøjø fizikø klubo narius - Juliaus Janonio gimnazijos moksleivius, dalyvavusius ES jaunøjø mokslininkø konkurse ir pristaèiusius savo mokslinæ veiklà, bei šiaulietæ, buvusià Didþdvario gimnazijos moksleivæ Monikà Urbietytæ, laimëjusià ES konkursà leidinio "Europos dienoraštis" viršeliui sukurti, Europos informacijos centrai apdovanojo prizais ir padëkos raštais.

Konferencijoje apdovanotas ir treèiojo tarpregioninio jaunimo konkurso "Idëjos smigis" nugalëtojas - ŠU studentas Matas Zaloga. Uþ trumpametraþá filmà "Saugok" jam áteiktas nešiojamasis kompiuteris.

Šiauliø Europos informacijos centro informacija

Oksana LAURUTYTË

Ketvirtadienio vakaras, 17 valanda, Šiauliø apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos interneto skaitykla. Prie kompiuteriø palinkusios þilos galvos, sugrubæ pirštai atsargiai judina "peles", nedràsiai spaudþia mûgtukus – èia vyksta mokymai, kuriuose biblioteka padeda senjorams tapti aktyviais þiniø visuomenës nariais. Norinèiø išmokti naudotis kompiuteriu vyresnio amþiaus šiaulieèiø tiek daug, jog nauji nariai á kursus uþsirašyti gali tik kitàmet.

Kompiuteriø kursus lanko ávairaus amþiaus šiaulieèiai, ateina net aštuoniasdešimtmeèiø.

Labiausiai bijo kompiuterio virusø

"Namuose kompiuterá seniai turime, kompiuteriu dirba vyras, vaikai, o aš bijodavau. Labiausiai bijojau kà nors sugadinti", - nusijuokia 53-ejø šiaulietë Laimutë Janauskienë. Kompiuteriu dirbti mokanti bibliotekos atstovë ima aiškinti kursø dalyviams, kaip bendrauti "Skype", taèiau Laimutë sako šia programa jau mokëjusi naudotis. Dar ji mokëjo kompiuterio ekrane paspausti nuorodà su iš anksto surinktais keliø svetainiø adresais. Tai buvo viskas, kà moteris mokëjo, o dabar ji jau sako suþinojusi pagrindinius dalykus apie kompiuterá, jau išmoko rasti svetainiø adresus, aplankyti šias svetaines, mokosi rašyti laiškus.

"Apie kursus suþinojau ieškodama darbo. Viskà stengiuosi padaryti, kad šiais sunkiais laikais darbà rasèiau. "Darbo birþa" uþregistravo mane á administratoriø kursus, tad juos lankydama prie kompiuterio jau nebebijosiu prieiti. Tai, kà èia suþinojau, man tikrai padës", - šypsosi moteris.

Laimutë kursus lanko savaitæ. Kasdien po tris valandas vakarais – tiek vienam pagyvenusiam þmogui skiriama laiko. Vëliau ji galës ateiti á bibliotekà ir dirbti kompiuteriu individualiai. Þinoma, ji visada sulauks pagalbos, nes besitobulinantiems darbo kompiuteriu ágûdþius padës bibliotekos darbuotojai.

"Kompiuteris man padeda ieškoti darbo. Esu þingeidi, tad besinaudodama internetu skaitau straipsnius - viskà, kas papuola. Kompiuteriui dar jauèiu šiokià tokià baimæ, bet jà tikrai áveiksiu. Labiausiai bijau kompiuteriø virusø", - nusijuokia pašnekovë.

Internetas - lietiniams ir burëms

Algimantas Blinstrubas - kone pats dràsiausias senjoras, panoræs išmokti naudotis kompiuteriu. Nors jam jau 74-eri, vyras þingeidus lyg jaunuolis. Senjoras sako apie kursus suþinojæs iš laikrašèio ir išsyk pasišovæs mokytis.

Kompiuterá jam atidavë Vilniuje gyvenantis vaikaitis. Algimantas sako išsyk atëjæs á ámonæ "S plius", kad ávestø internetà. "Kompiuteris be interneto - tik tušèia dëþutë. Þaidimus gal þaisti ir gali, bet aš per senas tokiems þaidimams", - nusijuokia jis.

Vaikaitis Algimantà pamokë elementariø darbo kompiuteriu dalykø – ákelti fotografijas, parašyti laiškà ir já priimti. "Atëjau á kursus suþinoti pagrindiniø dalykø - viskà nuo A iki Þ. Man viskas ádomu. Kaip buvau nustebæs, kai klaviatûroje lietuviškas raides radau", - nusišypso.

Algimantas Blinstrubas sako kompiuteriui jokios baimës nejautæs, klaviatûra jam nebaisi, nes jis mokëjo rašyti rašomàja mašinële.

Labiausiai Algimantas prisipaþino laukiantis penktadienio mokymø. Penktadieniais iš banko atëjæ atstovai senjorams aiškina, kaip naudotis elektronine bankininkyste, sumokëti mokesèius internetu.

"Labai daug dþiaugsmo patiriu mokydamasis, daug suþinau skaitydamas laikrašèius internete, lankydamasis svetainëse. Visada buvau þingeidus, per mënesá 2-3 knygas perskaitau. Kompiuteriu bendrauju ir su þmonëmis, štai su lenku susirašinëju. Esu buriuotojas, tad konsultuojuosi su juo buriø gamybos klausimais", - sako pašnekovas.

Lyg kaþko drovëdamasis vyras pripaþásta, jog kompiuteris jam talkina ir buityje. Uþsimanë lietiniø pasigaminti - panaršë internete ir susirado receptà. Tiesa, laiškø ir sveikinimø kompiuteriu rašyti jis neketina. "Gauti ranka rašytà sveikinimà ar paèiam uþrašyti atvirukà – nuoširdþiau", - sako Algimantas.

Su senjorais bendraujama kaip su tëvais

Kas yra kompiuteriø kursai senjorams, kur jie vyksta ir kas gali juos lankyti? Šiauliø apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedëja Kristina Kazlaitë sako, kad akcija "Esenjoras.lt", bendradarbiaujant su Lietuvos pagyvenusiø þmoniø asociacija, rengiama ágyvendinant projektà "Bibliotekos paþangai". Projektu siekiama paskatinti vyresniojo amþiaus gyventojus aktyviai naudotis internetu kasdienio gyvenimo reikmëms.

Bibliotekos skaitykloje telpa tik dešimt þmoniø, tad norinèiøjø uþsiregistravo á prieká jau penkios grupës. "Manau, kad nedrásime þmonëms pasakyti, kad mokymai yra baigti, priimsime visus norinèius", - sako K. Kazlaitë.

Senjorai á kursus pradëjo rinktis lapkrièio 10 dienà. Garbaus amþiaus gyventojai èia ne tik nemokamai mokosi naudotis kompiuteriu, bet ir gali dalyvauti virtualiuose susitikimuose, kuriuose kalbama apie interneto teikiamas galimybes pagyvenusiems þmonëms.

Pasak K. Kazlaitës, pagyvenusiems þmonëms daþnai bûna itin sunku priimti naujoves. "Kartais išgirstame, jog þmogus sako, kad yra beviltiškas – tokia pagyvenusiø þmoniø baimë. Taikomës prie kiekvieno charakterio, tenka net nuglostyti, padràsinti, paguosti, apsikabinti. Mums smagu, kad þmonës išdrásta, kad nebebijo, su kiekvienu elgiamës kaip su savo tëvais ar seneliais – su meile", - kalba projekto koordinatorë.

Šiauliø apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedëja Kristina Kazlaitë ásitikinusi, kad vyresnio amþiaus þmonës neturëtø likti þiniø visuomenës uþribyje. Informacijos viešojoje erdvëje yra labai daug, ne paslaptis, kad dauguma senjorø negali sau leisti pirkti spaudos leidiniø. Išeitis – internetas, todël naudotis kompiuteriu ir mokoma. Autorës nuotr.

Gali dalyvauti "Tûkstantmeèio senjoro" rinkimuose

K. Kazlaitë pastebëjo, kad senjorai labiau domisi elektronine prekyba, elektronine bankininkyste, o ne, pavyzdþiui, sveikatos temomis. "Senjorai nori gyventi, o ne apie ligas informacijos ieškoti", - šypsosi ji.

Senjorus domina bendravimas su toliau gyvenanèiais artimaisiais, atsiskaitymas uþ paslaugas ar registracija pas gydytojus, naujienos, radijo ar televizijos laidø árašai.

Akcijos pristatymo dienà bibliotekose susirinkusiems senjorams buvo surengta tiesioginë transliacija internetu. Joje etnologë Graþina Kadþytë, "Swedbank" asmeniniø finansø valdymo ekspertë Odeta Èièkauskaitë, televizijos laidos "Sveikatos ABC" vedëja Rima Balanaškienë ir kiti dalyviai dalijosi patirtimi, kaip internetas gali padëti pagyvenusiems þmonëms spræsti kasdienius rûpesèius.

Kad vyresni lankytojai internete jaustøsi dràsiau, sukurta bûtent jiems pritaikyta interneto svetainë www.esenjoras.lt. Šiame tinklalapyje senjorai gali rasti naudingos informacijos, mokomosios medþiagos apie naudojimàsi internetu, bendrauti skirtà erdvæ.

Svetainës lankytojai kvieèiami dalyvauti þaidime "Tûkstantmeèio senjoras". Jo dalyviams teks atsakyti á nesudëtingo testo klausimus - pasitikrinti savo þinias.

Projektas "Bibliotekos paþangai" truks iki 2012-øjø. Já Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka ágyvendina kartu su Lietuvos Respublikos kultûros ministerija ir šalies viešosiomis bibliotekomis. Projektà drauge finansuoja Billo ir Melindos Gatesø fondas, Lietuvos Respublikos Vyriausybë ir savivaldybës bei bendrovë "Microsoft", padovanojusi naujausios programinës árangos. Projekte dalyvauja daugiau kaip 1200 viešøjø bibliotekø.

Šiø metø rudens lygiadiená paminëjæ dviem anšlaginiais koncertais Šv. Kotrynos baþnyèioje Vilniuje, grupë "Skylë" ir Aistë Smilgevièiûtë gruodþio 5 d. kvieèia gerbëjus susitikti Šiauliuose.

Neseniai išleista dviguba rinktinë kompaktinë plokštelë "Sapnø trofëjai". Ant siûlo suvertas ávairiø spalvingos grupës istorijos tarpsniø dainø vërinys sugulë á dviejø diskø leidiná. "Mëlynojoje" ir "Raudonojoje" albumo pusëse išsiskleidþia nuotaikø, jausmø ir ieškojimø paletë, vyriška ir moteriška linijos išsiskiria ir vël susieina.

Koncerte bus atliekamos dainos iš šio albumo bei iš vieno sëkmingiausiø grupës darbø "Povandeninës kronikos", klausytojø pamëgti kûriniai iš albumø "Babilonas", "Lukiškiø pieva", roko operos "Jûratë ir Kastytis" duetai, kiti kûriniai iš kompozitoriaus Roko Radzevièiaus ir grupës "Skylë" bagaþo. Atëjusieji išgirs visiškai naujø dainø iš šiuo metu kuriamo grupës projekto "Broliai", skirto Lietuvos partizaniniam judëjimui.

Jau septynioliktus metus gyvuojanti grupë yra išleidusi 14 studijiniø albumø, kuriø dalis yra muzika spektakliams. Grupës "variklis" – savito braiþo kompozitorius Rokas Radzevièius - yra keleto roko operø autorius ("Jûratë ir Kastytis", "Þuviaganys", "Pranašas"). Prie "Skylës" prieš dešimtmetá prisijungë Aistë Smilgevièiûtë, atsinešdama etniniø spalvø, skaidrios energetikos ir moteriškà poetinæ gijà.

2007 m. išleistos "Povandeninës kronikos" "Skylæ" uþtikrintai išvedë á lietuviškos scenos frontà bei pelnë vis gausëjanèio klausytojø bûrio palaikymà, palankius kritikø vertinimus.

2008 metais "Skylei" albumo daina "Jûrþoliø šokis" pelnë "Radiocentro" apdovanojimà "Švieþio garso gurkšnis", Alternatyvios muzikos apdovanojimuose "A.LT" "Povandeninës kronikos" paskelbtos 2007 metø albumu, o pati grupë – metø roko grupe. Praëjusius 2008-uosius vainikavo dar viena staigmena - albumo daina "Baltas brolis" Lietuvos nacionalinio radijo klausytojø buvo išrinkta metø populiariausia. Šiemet "Baltas brolis" – tarp "Radiocentro" "APDO 2009" metø dainos nominantø.

Atlikëjai: Aistë Smilgevièiûtë – vokalas, Rokas Radzevièius – akustinë gitara, vokalas, Mantvydas Kodis – akordeonas, Kæstutis Drazdauskas – fleita, Jonas Krivickas – elektrinë gitara, Gediminas Þilys - bosinë gitara, kanklës, Salvijus Þeimys - mušamieji.

Koncertas vyks gruodþio 5 d. 18 val. koncertø salëje "Saulë".

Bilietus platina "Bilietø pasaulis". Vaikai iki 12 metø áleidþiami nemokamai.

"Šiauliai plius" informacija

Barbora ORAKAUSKAITË

Nors jauni, taèiau jau spëjæ pelnyti ne vienà prestiþiná apdovanojimà Lietuvoje ir sëkmingai garsinantys mûsø šalies vardà tarptautinëse parodose, kûrybinës juvelyrø grupës nariai - Šarûnë Vaitkutë, Dainius Narkus, Ugnë Blaþytë, Julius Vaitkus, Laura Kavaliûnaitë ir Sandra Malaškevièiûtë - savo kûrybà šiaulieèiams pristato Trakø gatvës galerijoje. Tai šeši autoriai, kuriø pavardës rikiuojamos greta grupiniø parodø pristatomuose leidiniuose, beveik kasdien susitinkantys kûrybinëse dirbtuvëse Vilniuje.

Galerijos šeimininkë Barbora Orakauskaitë neabejoja, kad bet kuris šios kolekcijos autorinis papuošalas padëtø jums uþkariauti mylimo þmogaus širdá. Lorento PALIŠKIO nuotr.

Šie jauni þmonës labiau primena darnià šeimà nei karjera susirûpinusiø ambicingø menininkø grupæ. O konkuruoti, regis, prieþasèiø jiem netrûktø, nes perþvelgus minëtø juvelyrø biografijas kyla klausimas - kaip ámanoma suspëti taip greitai sukaupti tokià solidþià parodø patirtá bei pasiekti tokio pripaþinimo? Belieka tik stebëtis, nes grupës koordinatorë Šarûnë Vaitkutë mano pastebëjimo nesureikšmina, kaip ir savo bei savo kolegø pasiekimø, tad retorinis klausimas taip ir lieka neatsakytas. Ji tik nuoširdþiai nusišypso: "Kuriame, nes tik taip galime save išreikšti bei pasidalyti savo dþiaugsmais su kitais."

Visø šešiø autoriø darbai, eksponuojami Trakø gatvës galerijoje, išsiskiria savitumu. Kûriniais autoriai perteikia tai, kas jiems svarbiausia, asmeniškiausia. Štai Ugnës Blaþytës segë, kurioje lyg veidrodyje sustingusi galbût autoræ, o gal tiesiog graþø jaunos moters veidà primenanti tapybinë portreto miniatiûra emalëje, grakšèiai uþbaigiama gëlavandeniu perlu. Subtilios elegancijos bei prabangos pusiausvyra pastebima visuose autorës kûriniuose. Tai liudija ir áspûdingi iškilmingo vakaro verti auskarai - iš gotikiniø formø juodinto sidabro ornamentø aukso gijomis nutekëjæ kristalo lašeliai, ir ypaè preciziškai atlikta sidabro šakelë - segë, þaismingai þaiþaruojanti savo ávairiaspalvëmis granato akutëmis, ir "Nakties angelu" pavadinta juodinto sidabro auksuota nuostabi dviguba segë.

Julius Vaitkus savo taisyklingos geometrijos pakabukuose (jie, beje, tinkami nešioti ir jai, ir jam) kuklia apskritimo forma sujungia archajiškàjá juodmedá su prabangiomis medþiagomis, kurios kitame kûrinyje jau naudojamos titano paviršiaus manieringumui išryškinti.

Sandros Malaškevièiûtës organinio stiklo, sidabro ir vario kompozicijos, prabangios juvelyrikos pakerëtà, bet vis dar naujø áspûdþiø tebetrokštantá þvilgsná patraukia savo þaismingumu, nepretenzinga, tekstilæ primenanèia stikle "uþšaldyta" piešinio faktûra. Šios stilistikos segës bei auskarai ir dël savo pobûdþio, ir dël kainos galëtø tapti puikia kalëdine dovana bet kuriai jaunai merginai arba jaunatviškai poniai.

Lauros Kavaliûnaitës þiedai "Jai" ir "Jam" stabtelti privers kiekvienà - jeigu ne pasimatuoti, tai bent jau paspëlioti, kuriam sutuoktiniui (suþadëtiniui) kuris iš šiø skulptûriškos formos þiedø yra skirtas. Šie kûriniai verti ekscentriškos asmenybës arba fatališkos poros rankø.

Prie Šarûnës Vaitkutës ir Dainiaus Narkaus bendrø autoriniø kûriniø prabëga bene daugiausia laiko gal dël to, kad šiø autoriø pateikta kolekcija yra gausiausia, o gal dël subtiliø, beveik tobulø kûriniø formø, kurias taip ir norisi vël palytëti þvilgsniu, kiekvienasyk atrandant vis naujø detaliø, netikëtø medþiagø fragmentø. Nepaisant kûriniø formato, jie gana monumentalûs, todël stebina efektingumu bei idëjos originalumu.

Gruodþio 10 d. Tarkø gatvës galerijoje (Vilniaus g. 100) juvelyrikos ekspozicija bus papildyta naujais autoriniais kûriniais. Kvieèiame apsilankyti.

Svajûnas SABALIAUSKAS

Šiauliø dramos teatre šeštadiená numatoma premjera – Kosto Smorigino reþisuotas Bernard Sabath spektaklis "Berniûkšèiø ruduo". Spektaklyje vaidina du aktoriai – Sigitas Jakubauskas ir Antanas Venckus. Spektaklis þiniasklaidai pristatytas antradienio popietæ.

Pasak K. Smorigino, "Berniûkšèiø ruduo" já sudomino, nes tai istorijos apie Tomà Sojerá ir Heklberá Finà tæsinys. Šioje pjesëje draugai susitinka po 50 metø.

"Jei manæs paklaustø, kokia perskaityta knyga vaikystëje padarë didelá áspûdá, tai bûtø Tomo Sojerio ir Heklberio Fino istorija. Ir staiga atradau puikià pjesæ apie šiuos vaikystëje pamëgtus herojus. Puiki, liûdna, beviltiška, bet teisinga. Tomas ir Hekelberis vël susitiks, draugaus, vienas kitam padës...

Tik èia - viskas atvirkšèiai, viskas ne pagal taisykles. Tomas, nors ir turëjo baigti mokslus, kilti karjeros laiptais, to nepadarë. Heklberis išsilavino, sëkmingai vedë, mylëjo, sukûrë namus.

Tomas - nevykæs aktorius, iššvaistæs gabumus ir svajones - nesukûrë nieko, išskyrus "ágimtà jautrumà", kuris já ir praþudë.

Gyvenimas kupinas paradoksø, netikëtumø ir klaidø. Mano gyvenimo ruduo - irgi ne uþ kalnø. O jei tiksliau - jau ruduo. Mano likimas sëkmingesnis nei šiø dviejø. Tai istorija apie du vyrus, apie du aktorius ir skirtingus jø likimus gyvenimo teatre. Istorija apie Dievà þmoguje. Istorija apie vienišumà, sàþinæ, apie rojø ir pragarà. Pagaliau tai istorija apie draugystæ, kurios lieka vis maþiau gyvenime. Pjesëje - daug paraleliø menininko likime: kas yra sëkmë, likimas, klaidos ir ydos, kuriuos menininkà supa ir gundo. Manau, kad tai - tiesiog sàþininga pjesë. Ir dar labai romantiška. O šiandien to man þiauriai trûksta", - spektaklá pristato reþisierius Kostas Smoriginas.

Pjesë, pasak reþisieriaus, netikëta, nes tai, kas turëjo atsitikti Heklberiui, atsitiko Tomui.

Tomà Grëjø vaidina Sigitas Jakubauskas, Henrio Finegano vaidmená kuria Antanas Venckus.

Reþisierius sako norás, kad S. Jakubauskas ir A. Venckus papasakotø istorijà, pridëdami ir savos patirties. Kad tai bûtø senø bièiuliø nuoširdus susitikimas. Anot reþisieriaus, þmonës kartais pamiršta, jog aktoriai taip pat þmonës, turintys savo silpnybiø.

A. Venckus sako, jog reþisierius skyrë nelengvà uþduotá – dviem aktoriams papasakoti gyvenimà. Kai scenoje tik du aktoriai, negali "pasislëpti" uþ kitø.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Latvijos renginiø ciklà Šiauliuose uþbaigë Baltø centro nariø išvyka á Rygà. Kelionë buvo vienas renginiø, skirtø Latvijos nepriklausomybës dienai, lapkrièio 18-ajai, paminëti.

Rygos Jugendo stiliaus muziejaus darbuotoja rodo šio stiliaus knygà. Reginos KVAŠYTËS nuotr.

Pernai, kai buvo švenèiamas Latvijos nepriklausomybës 90-metis, Šiauliuose buvo surengta Latvijos savaitë, o šiemet su šia švente susijæ renginiai vyko daugiausia Baltø centro arba Humanitarinio fakulteto patalpose ir buvo skirti asociacijos nariams bei studentams.

Architektûra liudija buvusià prabangà

Atvaþiavæ gerokai prieš spektaklá Nacionalinëje operoje – Boriso Asafjevo baleto "Bachèisarajaus fontanas" turëjome laiko pasivaikšèioti po miestà ir juo pasigroþëti. Baltø centro vadovë doc. dr. Regina Kvašytë supaþindino su gimtàja Latvija ir aprodë Rygos miestà.

Pro Laisvës paminklà per Bastejkalno ir Kronvaldo parkus pasukome á miesto dalá, kurioje ásikûrusios daugelio šaliø ambasados. Prieš tai dar stabtelëjome prie paminklo Latvijos prezidentui Karliui Ulmaniui, apþiûrëjome buvusá miesto tarybos pastatà ir vietà, kur paminklinis akmuo þymi latviø teatro pradþià 1868 metais. Pasak mûsø kelionës vadovës R. Kvašytës, tokio maršruto pasirinkimo tikslai net du: pamatyti Lietuvos ambasadà ir pasigroþëti Jugendo stiliaus Rygos miestà puošianèiais pastatais.

R. Kvašytë minëjo, kad šis architektûros stilius bûdingas XIX a. pabaigai – XX a. pradþiai ir liudija Rygos klestëjimo laikus. Daug tokiø pastatø išlikæ Rûpniecybos (lietuviškai - Pramonës) gatvëje, kurioje ásikûrusi Lietuvos ambasada, taèiau daugiausia jø - Alberto gatvëje.

Vëliau mûsø grupelës keliai išsiskyrë: vieni patraukë Rygos senamiesèio link ir klaidþiojo po aplinkines miesto gatves, kiti lankë parodas ir domëjosi Latvijos menu.

Alberto gatvës 12-ajame name šiø metø pavasará buvo atidarytas Rygos Jugendo stiliaus muziejus. Já aplankius galima pamatyti, kaip gyveno šio stiliaus pastatø kûrëjas – architektas Konstantinas Pëkšënas. R. Kvašytës teigimu, šiuo metu Rygoje išlikæ net 250 šio meistro darbø. 2007 metais pradëto ágyvendinti projekto dëka muziejuje jau árengtos kelios patalpos: prieškambaris, svetainë ir þidinio kambarys, dabar restauruojami valgomasis ir virtuvë. Lankytojus pasitinka to laikotarpio (namas, kuriame ákurtas muziejus, pastatytas 1903 metais) rûbais apsirengusi ponia, kuri parodo visas buto detales, buities reikmenis, net knygas, kuriø viršeliai puošti tuo paèiu stiliumi. Galima pasiþiûrëti ir filmà apie Jugendo stiliaus atsiradimà ir raidà Europoje.

Pagalvota ir apie kitas pramogas, pavyzdþiui, lankytojai gali ir apþiûrëti, ir pasimatuoti minëto laikotarpio galvos apdangalus, kurie išrikiuoti prieškambaryje. Didþiulá áspûdá palieka ir paties pastato erdvës – pirmiausia laiptinë, tarsi spiralë besisukanti aukštyn (namas yra penkiø aukštø). Tiesa, muziejus kol kas dar negali sutalpinti daug lankytojø vienu metu – tenka susitarti dël laiko arba tiesiog tikëtis, kad pavyks bûti vieninteliems lankytojams bent kurá laikà. Viršutiniame namo aukšte ákurtas dar vienas – dailininko Janio Rozentalo ir rašytojo Rûdolfo Blaumanio – muziejus.

Ryga ne visiems buvo taip gerai paþástama kaip kelionës organizatorei R. Kvašytei. Kadangi á Latvijà vaþiavome ir mes, studentai, tai kai kuriems, pavyzdþiui, ŠU Lietuviø filologijos treèio kurso studentei Sandrai Rimkutei, ši kelionë buvo pirmoji. "Mane labiausia suþavëjo Rygos architektûra. Didþiulá áspûdá paliko tramvajai ir akmenim grástos gatvës. Graþiausiais Rygos miestas naktá o visas tiesiog švyti ir atrodo áspûdingai", – taip Rygà apibûdino studentë.

Šiauliø meno galerija "Akis" buvo surengusi papuošalø konkursà-parodà "Gintarinë ašara", kurioje dalyvavo šešiolika autoriø iš Šiauliø, Kauno, Vilniaus, Klaipëdos, Palangos, Panevëþio ir Prancûzijos. Konkurso dalyviø – profesionaliø kûrëjø ir laisvalaikiu kurianèiø meninio išsilavinimo neturinèiø moterø - prašyta sukurti papuošalø, susijusiø su Lietuvos auksu – gintaru.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Menininkës parodai buvo pateikusios aštuoniasdešimt darbø - auskarø, apyrankiø, segiø, dirþø. Galerijos "Akis" šeimininkë Janina Kildušienë parodos atidarymo metu buvo paskelbusi, jog sudaryta komisija išrinks parodai pateiktà originaliausià ir graþiausià papuošalà, paèios kûrëjos išrinks savo favorità, o þiûrovai galës per tris savaites išrinkti jiems labiausiai patinkantá papuošalà. Praëjusià savaitæ suskaièiavus rezultatus paaiškëjo, kad visiems labiausiai patiko profesionalios kûrëjos Agnës Šemberaitës gebëjimas kurti iš porceliano. Ir þiûrovams, ir komisijai, ir paèioms kûrëjoms labiausiai patiko vilnietës menininkës A. Šemberaitës sukurta auskarø kompozicija "Laimingai nelaimingai meilei".

Nugalëtojos aptarti parodos ir pasveikinti nugalëtojos ketino susirinkti praëjusá penktadiená, bet tai padaryti sutrukdë gripas. Pasak J. Kildušienës, A. Šemberaitæ þinia, kad ji nugalëjo, pasiekë slaugant sergantá vaikà. Nepaisant ásismarkavusio gripo, nugalëtoja bus apdovanota, o kiekvienai dalyvei bus áteikta po panevëþietës menininkës Ritonës Klizienës sukurtà diplomà iš plastiko.

J. Kildušienë dþiugiai pastebëjo, kad šiømetëje parodoje apsilankë itin daug lankytojø ir kad kone kiekvienas prisipaþino informacijà apie tai perskaitæs savaitraštyje "Šiauliai plius".

Kalëdos – šeimos, linksmybiø ir švenèiø metas. Tai gerumo laikas, kai pildosi spalvotos savjonës, skamba kalëdinës giesmës ir gera nuotaika per þvaigþdëtà dangø sklinda...

Dekoravimo studija "Menoja" vieneriø metø gimtadiená mini kviesdama á þinomø lëlininkiø Marijos Malickaitës ir Galinos Beniušienës kalëdinæ lëliø parodà, kurioje bus eksponuojamos rankø darbo lëlës ir nauji, dar niekam nematyti kalëdiniai þaisliukai - lëlës. Abi autorës jau daug metø dalyvauja tarptautinëse lëlininkø parodose.

Jubiliejinës parodos atidarymo metu dailininkë Marija Malickaitë ves atvirà pamokà norintiems suþinoti, kaip pasidaryti orginaliø kalëdiniø þaisliukø iš papjë mašë.

Jaukios, besišypsanèios, liûdnos ar šmaikšèios lëlës - kiekvienos autorës savito braiþo meno kûriniai, turintys savo nuotaikà bei emocijas - kiekvienuose namuose padës sukurti šventinæ nuotaikà, "Menojos" gimtadiená pavers dþiugiu stebuklu kiekvienam parodos lankytojui.

Gruodþio 4 d. 17 val. kalëdinës ugnelës nušvies dangø Šiauliuose!

Paroda vyks iki gruodþio 31 d.

"Šiauliai plius" informacija

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Þagarë – prie Latvijos sienos ásikûræs miestelis, turintis ir savo šventàjà – Barborà Þagarietæ. Sakoma, kad 1814 metais èia gyveno 14 tûkstanèiø gyventojø, iki 1953-áøjø egzistavo Þagarës rajonas. Dabar miestelyje gyvena vos keletas tûkstanèiø. Þagarës turtinga istorija nenusileidþia sostinëms, o dvaras iki šiol puoselëja þirgininkystës tradicijas. Ar þinote, kaip Þagarëje išvesta garsioji vyšniø veislë, kurios garbei rengiamas kasmetis vyšniø festivalis?

Þiemgaliø lopšys

Tiesus kelias nuo Joniškio. Drëgnos lygumos, agrariniai laukai. Akis slysta horizontu ir niekur neuþkliûva. Taèiau kaþkas neduoda sielai ramybës - kaþkas svarbaus ir artimo. Pro automobilio langà pralekia nuoroda á Sidabrës piliakalná. Jis siejamas su paskutine þiemgaliø pilimi Sidabre, kuri buvo apgyvendinta V-XIII amþiuje. Tà vardà teko girdëti lietuviø ir latviø liaudies dainose. Gal tai ir nëra visos Lietuvos lopšys, taèiau þiemgaliø protëviai kilæ iš èia.

Pagrindinis Þagarës dvaro pastatas - baltas "u" formos neogotikinis statinys.		Raudondvario puošmena – þirgynas, vienintelis tokio tipo Baltijos šalyse.

Þagarës miestelis ir dvaras - kelionës tikslas. Èia teka jau kita upë – Švëtë. Vienoje jos pusëje senoji, kitoje – naujoji Þagarë. Dunkso Þvelgaièio kalnas ir Raktuvës piliakalnis. O gal vietoj "dunkso" reikëtø sakyti "þvelgia"? Lygumø krašte nuo tokio gali toli pamatyti. Tai buvo vieta, kur sukurtas didelis lauþas perspëdavo Þemaitijà apie artëjanèius kryþiuoèius. Þagarë istoriniuose šaltiniuose pirmà kartà paminëta 1198 metais. Bûtent šie metai ir laikomi jos ákûrimo data.

Þagarës regioninio parko vyriausioji kraštotvarkininkë Modesta Stoèkutë pripaþásta, kad visai Þagarës istorijai, padavimams ir legendoms prireiktø labai storos knygos. Vien tyrinëjant aplinkines kapines galima nemaþai suþinoti apie èia buvusià ir esanèià kultûrø sankirtà – lietuviø, latviø, þydø kapinaitës, senkapiai. Kai kurie tyrinëtojai mano, jog dvi þydø kapinës abiejuose Švëtës krantuose èia atsiradusios dël to, jog Toros knyga neleidþia mirusio þmogaus nešti per vandená. Kadaise èia þydø buvo gerokai daugiau nei lietuviø, taèiau sakoma, jog likæs vos vienas.

Vienas senosios Þagarës baþnyèios altoriø vadinamas šv. Barboros vardu - skirtas Barborai Umiastauskaitei (1628 - 1648 m.) atminti. Barbora Þagarietë garsëjo pamaldumu, stebuklingai gydë þmones. Þagarieèiai jà laikë šventàja. Dabar baþnyèios rûsyje pastatytas simbolinis karstas, o šventàjà primena ant durø pritvirtinta lenta.

Sustingusi istorija

Ekskursija po Þagarës dvarà prasideda nuo paties dvaro centro. Baltas "U" formos neogotikinis pastatas dabar tarnauja miesto socialinëms reikmëms. Èia – seneliø namai. Daugelyje pastatø ásikûrusios ávairios institucijos, taèiau þirgynas atlieka tà paèià funkcijà kaip ir prieš porà šimtmeèiø – uþsiima þirgininkyste.

Þagarës þirgai garsëja visame pasaulyje. Vienas jø dalyvavo net Seulo olimpinëse þaidynëse.		Draugiški þirgyno poniai.

Praveriame manieþo duris. Èia treniruojami þirgai. Vienas èia augintø þirgø dalyvavo net Seulo olimpinëse þaidynëse. Kairëje pusëje árengta dvarininko loþë. Stogo konstrukcijos buvo tiksliai atkurtos pagal senàsias, išgriautas per karà. Tarpukaryje šiame manieþe ne kartà vyko pramonës parodos.

Þirgø laikymo patalpose išlikæs originalus grindinys, keletas senø, ámantriai išlankstytø aptvarø, senutëlis metalinis stalas, kurá du vyrai sunkiai pakeltø. Tarp aukštø staèiaausiø þirgø yra ir keletas maþyèiø poniø. Jie jau priprato, kad kiekvienas atëjæs nori paglostyti jiems karèius.

Dvaro parkas – mišraus stiliaus. Priešais fasadà galima áþvelgti aiškià prancûziškà simetrijà, o visa kita – angliško stiliaus. Parke auga daugiau nei 200 rûšiø medþiø. Visa parko teritorija kadaise buvo aptverta aukšta akmenine tvora, taèiau dabar likæ tik keli jos fragmentai. Kraštotvarkininkë Modesta ásitikinusi, kad tvoros likuèius reikëtø apsaugoti nuo tolesnio irimo.

1801 metais pastatytas Þagarës malûnas laikomas unikaliu.		Raudonø plytø angliško kotedþo stiliaus namas – šiuo metu nenaudojamas.

Vaþiuojame Þagarës senamiesèiu. Raudonø plytø smailëjanèiais stogais pastatai yra angliškø kotedþø stiliaus. Netoliese 1801 metais pastatytas Þagarës malûnas – seniausias tokio tipo statinys Lietuvoje, laikomas unikaliu. Malûnas yra olandiško tipo, statytas iš lauko rieduliø. Jo apaèià juosia galerija. Joje matyti uþmûrytos arkos, pro kurias ávaþiuodavo veþimai. Prieš porà dešimtmeèiø malûnas buvo naudojamas kaip pobûviø salë, o miltø jis nemala jau beveik šimtmetá. Po pastatu buvo árengti skliautuoti rûsiai.

Raudonos Raudondvario vyšnios

Modesta paskambina þirgyno savininkams – vokieèiø ir lietuviø šeimai, kuri dabar valdo vienintelá tokio tipo þirgynà Baltijos šalyse. Šeimininkai mielai leidþia apsilankyti.

Vyšniø festivalyje kai kurie prekybininkai verda uogienæ.

Þirgynas ir kiti aplinkiniai raudonø plytø pastatai vadinami Raudondvariu. Ankstesniais amþiais èia vyravo medinë architektûra, taèiau liepsnos viskà prarijo - dël vieno uþsidegusio namo supleškëdavo didþioji Þagarës dalis. Archeologai randa storus, nuo anglies juodus ávairiø amþiø kultûrinius sluoksnius.

Pirmàjá dvaro sodybos kompleksà sudarë - rûmai, ledainë, pieninë, 4 gyvenamieji namai, arklidë, ratinë, manieþas, sandëlis, arklininko namas, sodininko namas, aludariø namas, vëjo malûnas, šëriko namas, pietø, rytø ir šiaurës rytø sargø namai.

Dvaro apylinkëse ir stadione kasmet rengiamas Vyšniø festivalis. Šis kraštas garsëja vyšniomis jau nuo seno, taèiau festivalis pradëtas rengti vos prieš kelerius metus. Legenda byloja, kad kaþkur netoliese, Latvijos teritorijoje, buvo dvaras su graþiu sodu ir parku. Dvarininkai daug keliaudavo. Kartà savo dukroms iš Italijos parveþë labai skaniø vyšniø. Dvarininkaitës vaikšèiojo po apylinkes ir spjaudë kauliukus, iš kuriø išdygo pirmosios Þagarës vyšnios.

Viktorija PALUBINSKAITË

Šiauliø filharmonijos salëje šiandien, lapkrièio 20 dienà, muzikos gurmanai galës mëgautis sveèiø iš Rusijos – Vologdos vyrø choro - parengta programa "Vyrai dainuoja". Šiam þinomam kolektyvui vadovauja Albertas Mišinas, su kurio vardu ir siejama Vologdos vyrø choro atsiradimo istorija.

Meninë šio kolektyvo biografija prasidëjo Vologdos mieste Rusijoje, kur Albertas Mišinas dirbo baþnytinio choro dirigentu. Nuo tø laikø baþnytinë muzika visuomet sudaro šio choro pasirodymø pagrindà. Profesionali koncertinë choro veikla prasidëjo 2000-aisiais, kai jis tapo Vologdos miesto filharmonijos dalimi. Choras tapo populiarus Rusijoje, o populiarumo suteikia, tesiekiantis 35 metus.

Repertuaro savitumà atskleidþia pirmà ištikimybë rusø staèiatikiø ir baþnytinës muzikos tradicijoms. Pasirodymø metu choras atlieka rusø muzikos šedevrus iš Bortnianskio, Èesnokovo, Golovanovo, Nikolskio, Ipolitovo-Ivanovo ir kitø þinomø kûrëjø repertuaro. Be to, A. Mišinas á choro repertuarà átraukia ir moderniosios muzikos Rusijos kompozitoriø - G. V. Sviridovo, V. A. Gavrilino, V. Salmanovo, M. Gogolino - kûrinius.

"Šio choro gastroles Lietuvoje organizuoja Tarptautinis kultûros ir meno centras. Dþiaugiamës, jog mums pavyko sutarti, kad vienas koncertas butø surengtas ir "Muzikinio turo" klausytojams Šiauliuose", - sako Šiauliø filharmonijos direktorë Nijolë Saimininkienë.

Šis Vologdos vyrø choro koncertas – tai ápusëjusio kasmeèio "Muzikinio turo per Šiaurës Lietuvà" tæsinys. Savo pasirodymais šiaulieèius jau spëjo suþavëti garsûs Lietuvos atlikëjai Judita Leitaitë ir Valstybinis Vilniaus kvartetas, Lietuvos vokalo legenda Regina Maciûtë, lydima muziko Gedimino Kviklio ir vokalo specialybës studenèiø, taip pat šopenistë Šviesë Èepliauskaitë.

Oksana LAURUTYTË

Praëjusá ketvirtadiená Šiauliø dailës galerijoje Tibeto kultûrino ir dvasinio palikimo išsaugojimu besirûpinanti asociacija Tibeto kultûros namai pristatë renginiø ciklà "Budos mieste". Iki lapkrièio 28-osios visi norintys, lydimi asociacijos gido, gali išsamiai susipaþinti su budizmo kultûros paveldu, budizmo mokymø pagrindais bei pirmà kartà Lietuvoje pamatyti unikalias penkiø metrø dydþio thankas (ritininius piešinius).

Kiekvienos iš thankø centre pavaizduotas vienas iš penkiø Dhjani Budø, kurie reiškia penkiø trikdanèiø emocijø - pykèio, prisirišimo, išdidumo, pavydo ir neþinojimo - transformavimà á nušvitimo išmintá. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Eglë Rašimaitë, Tibeto kultûros namø narë, á spaudos konferencijà susirinkusius þurnalistus pakvietë á ekskursijà, rodë eksponatus ir pasakojo, kam jie naudojami ir kokie unikalûs yra. Kiekvienas parodos lankytojas ekspozicijà gali apþiûrëti lydimas gido - parodos organizatoriai supranta, kad be papildomos informacijos eksponatai yra tik paprasti graþûs dalykai.

Parodoje galima išvysti tibetietiškas thankas – tai senoji Tibeto budizmo dailë, vaizduojanti tradicinio budizmo atvaizdus: Budos aspektus, jø mandalas, istorinius mokytojus. Pasak E. Rašimaitës, á ritinius susukami paveikslai tibetieèiø klajokliø tautoje atsirado dël patogumo. Thanka yra sudëtingas objektas, susidedantis iš piešinio, kuris gali bûti tapytas ar siuvinëtas, tekstilës rëmo bei vieno iš papildomø elementø: šilkinio uþdangalo, odiniø kampø, mediniø kraštø.

Tradiciškai thankos tapomos ant šilko ar medvilnës, o daþø pigmentui gali bûti naudojamas auksas ir brangakmeniai. Religiniu poþiûriu jos tarnauja kaip tikslios dvasinës gairës, jø simbolizmas yra itin gilus, suteikiantis daug erdvës studijoms bei atradimams.

Pagrindiniai parodos eksponatai – pirmà kartà Lietuvoje eksponuojamos unikalios penkiø metrø dydþio thankos. Jas Tibeto kultûros namø renginiø ciklui "Budos mieste" paskolino Ispanijos Malagos budizmo centras.

Kita parodos eksponatø dalis – budø statulos bei áspûdingi ritualiniai reikmenys – atgabenta iš Vokietijos ir Austrijos budizmo centrø bei privaèiø kolekcijø.

Tibeto kultûros namø asociacijos vadovë Karolina Levanaitë dþiaugësi, kad pastaroji paroda, rengta Vilniuje ir Kaune, sulaukë itin daug lankytojø, o muziejø lankytojø padaugëjo net trigubai.

Šiaulieèiai parodoje supaþindinami su viena Tibeto budizmo mokyklos krypèiø - Deimantinio kelio budizmo Karma Kagju tradicija. Lietuvoje tokie centrai yra keturi, vienas kuriø veikia Šiauliuose. Lapkrièio 21-àjà 16 valandà Dailës galerijoje vyks Mindaugo Stankûno paskaita "Deimantinio kelio budizmo poþiûris ir praktika".

Irena BUDRIENË

Kultûrà kuruojanti Šiauliø miesto savivaldybës vicemerë Alma Javtokienë sako: "Nereikia bijoti naujoviø." Vicemerei dar neteko gailëtis dël šioje srityje priimtø sprendimø. Atvirkšèiai, galima tik pasidþiaugti, kad iškeltos idëjos leidþia šaknis ir mieste kuriasi naujos tradicijos.

Vicemerë Alma Javtokienë dþiaugiasi, kad šiaulieèiai gausiai renkasi á nemokamus kultûros vakarus.

Su vicemere kalbamës prieš prasidedant "Muzikiniams rudenims" koncertø salëje "Saulë". Tai vienas iš šiaulieèiams siûlomø nemokamø renginiø. Þmonës gausiai renkasi, naudodamiesi proga išgirsti Šiauliø miesto kamerinio ir puèiamøjø orkestrø bei bigbendo koncertà. Mintis tamsiais rudens vakarais surengti mënesá truksiantá nemokamø renginiø ciklà, kur dalyvautø visos miesto kultûros ástaigos, kilo vicemerei ir jos komandai.

– Originalûs kultûros renginiai vyksta visur, jais bandoma garsinti mûsø sostinæ. Kilo noras - o kodël mums Šiauliuose nepadarius? Juk turime tiek daug kultûros ástaigø, kurios jos gali prisistatyti Šiauliø miesto gyventojams, parodyti, kà veikia, kuo gyvena. Ne šiaip prisistatyti, o ádomiai, intriguojanèiai, kad keistøsi paèios ir turtintø repertuarà. Dabar þmonës prislëgti sunkmeèio, tad norisi nors kiek praskaidrinti niûrià nuotaikà.

– Gal pasibaigus šiam renginiø ciklui ástaigos bus vertinamos?

– Paèios ástaigos vertins save. Kai kepamas pirmas blynas, visada þiûrime, ar prisvils, ar - ne. Nematau nieko blogo, jei kas nors nepavyks, nes matydami savo klaidas ateityje galësime geriau padaryti. Tiesiog kvieèiame visus kultûros darbuotojus pagal galimybes dalyvauti. Paskui susirinksime aptarti, ar šie renginiai pasiteisino. Vis dëlto pagrindinis akcentas yra tas, kad visi renginiai - nemokami. Šiaulieèiams suteikiama proga išeiti iš namø, patirti naujø áspûdþiø. Ateina tie þmonës, kurie negalëtø brangiø bilietø á koncertus nusipirkti. Svarbu ir tai, kad ne vienas kultûros centras ar skyrius organizuoja, bet visos miesto ástaigos. Mielai dalyvauja net miesto savivaldybei nepavaldûs Šiauliø "Aušros" muziejus, Šiauliø filharmonija, Povilo Višinskio viešoji biblioteka, "Polifonija". Tai nebuvo ásakymas, tik prašymas ir patiems prisijungti, ir á kitus pasiþiûrëti. Be to, tarp ástaigø darbuotojø formuojasi kolegiški tarpusavio santykiai. Galbût net ástaigos šiek tiek konkuruoja tarpusavyje, kiekviena nori kuo geriau pasirodyti. Ši idëja svarstyta ne kartà, visi sukviesti á darbo grupæ. Noriu, kad Šiauliuose kultûra bûtø atgaivinta. Aktyviau ir pati ásijungsiu á šá darbà. Trûksta judesio pas mus. Kritikuoti lengviausia, bet reikia išjudinti ástaigas, kad jos dirbtø gerai.

Nuotaikingus kûrinius atliko Šiauliø miesto bigbendas ir solistë Kristina Svolkinaitë Autorës nuotr..

– Ar naujovës lengvai prigyja?

– Naujos idëjos skinasi kelià pamaþu, ne iškart sulaukia entuziazmo. Tradicija ne per vienerius metus formuojasi. Prisimenu, kaip sunku buvo átikinti visus dël naujos koncertinës ástaigos "Saulëje" ákûrimo. Idëja pasiteisino. Ypaè populiarûs èia vykstantys dþiazo vakarai – daug klausytojø, visi bilietai išpirkti. Tie, kurie lankosi èia, þino, kad per koncertus nebûna në vienos laisvos vietos. Sudaryta jau kitø metø dþiazo koncertø programa. Yra kuo pasidþiaugti, kai naujovës pasiteisina. Todël nereikia bijoti priimti naujø sprendimø, nebijoti kritikos. Tik nemalonu prisiminti, kad laikrašèiai pliekë ir politikai abejojo, kai buvo kuriama ši koncertinë ástaiga. Kultûroje svarbu ne interesai, o idëjos. Pavyzdþiui, Kultûros centras savo pasiûlytu renginiu "Nemokamas kultûros kokteilis nakèiai" árodë, kad kai nori, moka dirbti ir þmones sudomina. Kokios laimingos jautësi šokiø kolektyvo "Aušrelë" mamos, kai ir jos buvo pakviestos šokti. Organizatoriø pateikiama intriga visada pasiteisina – manau, tai net gali pritraukti tuos þmones, kurie paprastai nesilanko renginiuose. Nemokamø kultûros vakarø programoje staigmenø þada "Laiptai", Dailës galerija. Štai Rëkyvoje lapkrièio 21-àjà renginiai vyks visà dienà iki pat vëlaus vakaro. Þinoma, buvo ir tokiø ástaigø, kurios naujam projektui pasiûlë jau þinomus ir áprastus renginius.

– Ar nemokami kultûros renginiai taps tradiciniai?

– Kol aš dirbsiu šioje srityje, stengsiuosi, kad taptø tradicija, o ateityje, manau, geros mintys turëtø irgi prigyti. Svarstëme, gal ne rudená, gal pavasará tokius vakarus reikëtø organizuoti. Gal programa turëtø bûti intensyvesnë – išdëstyta per savaitæ ir panašiai. Be abejo, labai svarbu minèiø švieþumas, originalumas. Manau, kad tam daug nereikia – tiesiog postûmio, gero kontakto. Ir kultûros darbuotojø veikla turi bûti ávertinta – jiems turi bûti padëkota. Ádomaus darbo nesikrato jaunimas. Kultûros vakarø informaciná plakatà ir skrajutes sukûrë studentë Karolina Visockytë. Remiamës Šiauliø universitetu ir jo studentais, kurie yra labai kûrybingi.

Spalio pabaigoje Minsko fotografijos galerijoje "Mir foto" atidaryta šiaulieèio Aleksandro Ostašenkovo meninës fotografijos paroda.

Baltarusijos fotomenininkø sàjungos kvietimu autorius pristatë personalinæ parodà "Kitas krantas". Ekspozicijoje – 42 originalûs atspaudai, gerai þinomi Lietuvos fotografijos meno þinovams ir menotyrininkams. "Viskas turi pradþià ir pabaigà. Tik kitas krantas, keliaujantis laiku, niekada nepriartëja. Tiesiasi begalybën, Amþinybës link", - taip savo parodà apibûdina A. Ostašenkovas.

Baltarusijos visuomenei A. Ostašenkovas pristatë ir savo fotografijos albumus "Kitas krantas" (1976-2005), "Mano miestas" (2004-2005), "Mirties sodas" (2002-2008), šiemet pristatytus Lietuvos Vyriausybës kultûros ir meno premijai. Autoriaus dienotvarkëje buvo susitikimai su Baltarusijos fotografais, kolekcijø ir parodø aptarimai, pokalbiai apie Lietuvos fotografijà.

Šiuo metu šiaulietis fotomenininkas ruošiasi ir parodoms Lietuvoje. Kitø metø pradþioje paroda ir fotografijø albumas "Mirties sodas" bus pristatyti Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo galerijoje, o vasario mënesá naujà fotografijø parodà "Neávardyto laiko portretas" A. Ostašenkovas eksponuos Šiauliø dailës galerijoje. Jau pusmetá Aleksandras kuria ir savo autoriná filmà. Ekrane - reminiscenciniø bûsenø, tyliø išgyvenimø ir meditacijø pasaulis.

"Šiauliai plius" informacija

Oksana LAURUTYTË

Praëjusá ketvirtadiená dekoravimo studijoje "Menoja" pristatyta tapybos ant šilko paroda "Pasaka ant šilko". Per dvidešimt kûriniø parodai pateikë moterys, kurios menui skiria tik savo laisvalaiká ir nëra profesionalës. Kai kurios kûrëjos ant šilko tapë pirmà kartà, taèiau prie plonyèio audinio prisilietë jautriai ir lengvai.

Paroda "Menojoje" veiks iki lapkrièio 22-osios. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Á "Menojoje" surengtà parodà ant šilko susirinkusios laisvalaikiu tapanèios kûrëjos dþiûgavo - jø darbai turbût pirmà kartà eksponuojami viešai. Ant šilko nutapyti gëliø, augalø motyvai, þmoniø veidai ar jø siluetai atskleidë jautrià, romantiškà moterø prigimtá.

"Menojos" šeimininkë Ineta Vaitekûnienë pasirûpino, kad parodos atidarymas atskleistø šilko dvasià. Jos teigimu, šilkas - tai lengvumas, jautrumas, prisilietæs prie jo jau nieko nepataisysi, neištrinsi nei kontûro, nei piešinio.

Paroda surengta nostalgiška, jos metu neatsitiktinai buvo skaitomos ištraukos iš Aleksandro Baricco romano "Šilkas". Juk tai klasikine forma papasakota meilës istorija, kurioje þodþiø ir detaliø nedaug, kurioje leitmotyvai vos juntami, lyg rašytojas tapytø plonuèiu teptuku porcelianà.

Dekoravimo studija "Menoja" – nauja kultûros erdvë Šiauliuose, ákurta norintiems paþinti ávairius dekoravimo bûdus ir technikà. Studija "Menoja" glaudþia suaugusiøjø meninës raiškos klubà, kuris gyvuoja jau šešerius metus. "Menoja" - universali vieta þiûrovui ir kûrëjui.

"Menjoje" organizuojami ávairûs meninës raiškos seminarai, rengiamos parodos. Studijoje suteikiama galimybë kurti kiekvienam, populiarinama laisvë kurti visiems, skatinamos kûrybingos asmenybës, mokoma, kaip áþvelgti kûrybiškumà mums áprastoje aplinkoje.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Visuomenei pristatytas jau ketvirtasis Šiauliø ir Lietuvos kariuomenës vyskupo Eugenijaus Bartulio kalendorius, iliustruotas ávairiais metø laikais fotografuoto Kryþiø kalno nuotraukomis.

"Kryþius yra mûsø viltis, jëga ir stiprybë", - sakë vyskupas Eugenijus Bartulis, pristatydamas savo ketvirtàjá kalendoriø. Autorës nuotr.

Ketvirtasis kalendorius pavadintas "Kryþiø kalnas 2010". Pirmasis buvo "Kryþiai kalnuose", antrasis - "Šventovës kalnuose", treèiasis - "Šventoji Þemë". Šiømeèio Lietuvos vardo minëjimo tûkstantmeèiui skirto kalendoriaus tematika, anot vyskupo, pasirinkta siekiant parodyti, kà turime graþaus patys. "Kryþiø kalnas yra vyskupijos ir net Lietuvos širdis. Jis unikalus, todël verta pasidþiaugti jo sakralumu", - sako vyskupas. Kryþiaus kalno nuotraukos puošia ir sieniná, ir staliná kalendorius. Kalendorius išleistas trijø tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu.

Pristatytas ir habilituoto humanitariniø mokslø daktaro Alfonso Motuzo "Kryþiø kalno maldynas ir giesmynas". Leidinys skirtas ir kaip mokomoji priemonë. Ja domisi Vilniaus, Kauno kunigø seminarijos, Vilniaus pedagoginio universiteto tikybos katedra. Leidiná sudaro 14 stoèiø Kryþiaus kelio giesmiø ir maldos, tradicinës, jaunimo ir grigališkojo choralo giesmës. Knygà papildo kompaktinë plokštelë. Giesmes iš leidinio giedojo Šv. Cecilijos ansamblio nariai.

Irena BUDRIENË

Šiauliø "Aušros" muziejus atvertë naujà savo parodø organizavimo veiklos puslapá – pradëjo pristatinëti ne tik saugomas vertybes, bet ir uþsienio šaliø dailës paveldà. Pirmà kartà Lietuvoje, Ch. Frenkelio viloje, atidaryta latviø dailës klasiko Gederto Eliaso (1887–1975) kûrybos darbø paroda.

Nuotraukoje iš kairës: Šiauliø miesto meras G. Mikšys, Latvijos delegacija: Seimo narë J. Kursite-Pakule, ambasadorius H. Baumanis, G. Eliaso Jelgavos istorijos ir dailës muziejaus direktoriaus pavaduotoja M. Kaupere ir direktorë G. Grase, Šiauliø "Aušros" muziejaus direktorius R. Balza, ŠU dëstytoja R. Kvašytë ir Seimo narys V. Valkiûnas. Centre - vienà vakarà Šiauliuose eksponuotas paveikslas "Maja su skëèiu". Autorës nuotr.

Á Latvijos Nepriklausomybës dienai skirtà renginá atvyko gausi delegacija iš kaimyninës šalies: Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijas Baumanis, Seimo narë J. Kursite–Pakule, Jelgavos meras A. Ravinš, G. Eliaso Jelgavos istorijos ir dailës muziejaus direktorë G. Grase ir jos pavaduotoja M. Kaupere. Sveèiø nuomone, šiaulieèiams turëtø bûti artimi þiemgališka pasaulëjauta persmelkti Gederto Eliaso darbai. Šiauliuose eksponuojami specialiai šiai parodai atrinkti brandþiausi menininko ankstyvojo laikotarpio paveikslai, labiausiai tinkantys puošniai Ch. Frenkelio vilos saliø aplinkai. Šiuose darbuose dailininkas atsiskleidþia kaip portreto, natiurmorto ir peizaþo meistras.

Šiauliø "Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukšèienë sakë jau seniai svajojusi surengti Gederto Eliaso darbø pristatymà Šiauliuose, bet tai padaryti nebuvo lengva. Ir Latvija, ir Lietuva turi savo vertybiø išveþimo iš šalies ir pristatymo uþsienyje tvarkà, todël parodos organizavimas uþtruko ilgiau nei metus. Ekspozicija veiks iki sausio 30 dienos, taèiau vienas ypaè brangus paveikslas – "Maja su skëèiu" - buvo parodytas tik atidarymo vakarà ir pargabentas atgal á Jelgavà. Paroda áveþta tik gavus Lietuvos valstybës garantà –eksponatai ávertinti vienu milijonu eurø.

Pasak Jelgavos istorijos ir dailës muziejaus direktorës G. Grase, nors G. Eliasas yra pasaulinio lygio menininkas, já þino ne visi. Taip atsitiko dël to, kad jo darbø neámanoma nusipirkti, nedaug jø ir privaèiose kolekcijose. Pats menininkas brangino savo paveikslus, tikëjosi, kad jie taps Latvijos dailës paveldu. G. Eliasas paliko daugiau nei tûkstantá aliejiniø paveikslø, šimtus akvareliø ir pasteliø, tûkstanèius piešiniø, straipsniø. Didþioji dalis G. Eliaso kûrybinio palikimo saugoma jo vardu pavadintame Jelgavos istorijos ir meno muziejuje. Šio muziejaus direktorës pavaduotoja Marija Kaupere pasakojo, jog G. Eliasà su Lietuva sieja ne tik baltiškoji pasaulëjauta, bet ir jo lietuvë þmona Halina Kairiûkštytë–Jacinienë. Ádomu tai, kad tarpusavyje pora bendravo prancûzø kalba. Apie savo vyrà Halina sakë: "Kûryba yra tikroji jo meilë ir suþadëtinë."

Parodos globëjas Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijas Baumanis akcentavo su dþiaugsmu pristatantis toká ávairialypá, talentingà ir išsilavinusá menininkà. Ambasadorius prisipaþino, kad maloni kultûrinë misija jam tenka nedaþnai. Ambasados darbuotojams áprasta kuruoti bendradarbiavimà ekonomikos, verslo srityse.

Pagal ŠMPF "Comenius" projektà "Per kalbà - á kultûrà" 2009 m. spalio 5 d. dvidešimt moksleiviø bei keturi mokytojai - L. Gricienë, K. Ališauskaitë, R. Pozniakovas ir M. Šlapelis - iš Šiauliø Lieporiø gimnazijos išvyko á Kastamonu miestà Turkijoje.

Delegacijà iš Šiauliø lydëjo šilta Turkijos saulë. Lieporiø gimnazijos archyvo nuotr.

Projekto tikslas - paþinti Turkijos kultûrà ir švietimo sistemà, pasitelkiant anglø bei turkø kalbas. Projektas finansuotas remiant Europos Komisijai.

Turkijoje praleidome 12 saulëtø dienø. Projekto metu turëjome galimybæ susipaþinti su mums nauja Turkijos kultûra, kalba, tradicijomis, religija, pamatyti ávairius miestus bei miestelius, palyginti mokyklas, mokymosi lygá, susipaþinti su daugybe naujø þmoniø. Vykome iki Juodosios jûros ir, þinoma, joje maudëmës. Mes pristatëme Lietuvà, mokykloje surengëme koncertà. Dël didþiulio Turkijos mokiniø noro pamatyti, kaip šoka, dainuoja ir kalba lietuviai, pasirodymà reikëjo parodyti net du kartus.

Mes, mokiniai, gyvenome turkø šeimose. Jei paèià pirmà dienà buvo truputá nejauku ar keista bûti su visai nepaþástamais þmonëmis, tai po dienos, praleistos drauge, visi apsiprato, labai susidraugavo, juolab kad susitikome ir senø bièiuliø, kurie praëjusiais metais pagal tà patá projektà viešëjo mûsø mokykloje. Išsiskiriant ne vienas braukë ašarà.

Lietuvaièiø delegacija visur ir visada buvo sutikta labai maloniai bei draugiškai. Áspûdingas sutikimas buvo Kuzeikento licëjuje bei itin daug dëmesio suteikæs priëmimas pas Kastamonu miesto merà.

Mokiniai ir mokytojai parsiveþë ne tik ávairiausiø turkiškø suvenyrø, bet ir didelæ skrynià gërybiø: patobulintas uþsienio kalbos þinias, geras emocijas, tolimos šalies paþinimà, uþsimezgusià ar dar labiau sustiprëjusià draugystæ ir, þinoma, nepamirštamus áspûdþius.

Kristina Medþiaušytë, Šiauliø Lieporiø gimnazijos 2b kl. mokinë, projekto dalyvë

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Ne kiekvienas šiaulietis þino, kad grafø Zubovø dvaras gerokai pakoregavo dabartiná miesto veidà. Kaštonø alëja – tai ta pati, kuria vaikšèiojo Zubovai, tik kaštonai ir kelio danga jau kita. Senasis miesto parkas – dvaro palikimas. Apygardos teismo rûmai – dvaro arklidës. Dabar restauruojamas universiteto Dailës fakultetas – Zubovø rezidencija, kur bûdavo priimami garbingiausi sveèiai.

Miesto parkas – Zubovø dovana Šiauliams.		Zubovø rûmuose dabar studijuoja Šiauliø universiteto menininkai. Autoriaus nuotr.

Zubovø palikimas

Þiniomis apie Zubovø palikimà sutiko pasidalyti Šiauliø "Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus vedëja Irena Nekrašienë. Ji sako, jog Zubovø palikimas Šiauliams – neišdildomas. Tokiø dalykø - Zubovø rûmø, Kaštonø alëjos ir centrinio miesto parko - jau nesunaikinsi. Istorikë yra surinkusi daugybæ medþiagos apie Zubovø palikimà Lietuvoje ir Latvijoje. Rengiamasi tai sudëti á specialø leidiná.

Dabartinë Kaštonø alëja buvo pagrindinis ávaþiavimas á dvaro rûmus. Apygardos teismas šiuo metu ásikûræs buvusiose arklidëse. Tarnø name veikia þiniasklaidos kontora ir ásikûrusios partijø bûstinës. Pagrindiniuose rûmuose studijuoja menininkai. Akivaizdu, kad buvæ pastatai ir þeldynai padiktavo šios, vienos seniausiø miesto daliø, dabartiná veidà. Reikia paþymëti, kad dabartinë Didþdvario gimnazija (anksèiau - mergaièiø gimnazija) buvo pastatyta Zubovø pastangomis.

Kaštonø alëja kaþkada vesdavo tiesiai pro pagrindinius dvarvietës vartus. Autoriaus nuotr.

Nepasisekë Ginkûnuose esanèiam Zubovø dvaro pastatui. Jis buvo suremontuotas taip, kad prarado autentiškà išvaizdà. Anot pašnekovës, puikiai išsilaikæs Bubiø dvarvietës kompleksas, taèiau ten reikëtø gero ir supratingo šeimininko. Bubiuose veikia viešbutis, pavadintas grafo Zubovo vardu – tai istoriškai labai teisingas þingsnis. Galëtø ir daugiau panašiø sutapimø nutikti.

I. Nekrašienë paminëjo, jog vienas ádomiausiø grafø Zubovø paliktø dalykø – parkai. Tiesa, pats áspûdingiausias jø yra ne Šiauliuose zonoje, o Kretingoje. Bubiuose esantis parkas garsus ne tik savo alëjomis ir stiliumi. Èia vykdavo garsiosios geguþinës, kurios turëjo didelæ reikšmæ mûsø valstybingumui.

Prieš 105-erius metus nedidelës Bubiø gyvenvietës vardas suskambo per visà Lietuvà. Vietovæ išgarsino geguþinës - pirmieji neformalûs lietuviø inteligentø suvaþiavimai, kuriuose buvo ne tik šokama, bet ir diskutuojama dël tautos likimo. Senojo Bubiø dvaro pagrindinio pastato nëra išlikæ, taèiau geguþines bandoma atgaivinti.

Zubovø dinastija

Istorikës I. Nekrašienës surinktoje medþiagoje galima rasti daugybæ smulkmenø apie 200 metø Lietuvoje gyvavusià Zubovø dinastijà. Per šià epochà Zubovai nuëjo sudëtingà kelià nuo Rusijos imperiniø tikslø vykdytojø iki Lietuvos patriotø. Anot istorikës, gana simboliška, kad dabar Zubovø palikimas tarnauja visuomenei. Zubovai rëmë švietimà, kultûrà, o lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu teikë pagalbà knygnešiams.

Viskas prasidëjo nuo to, kai po paskutiniojo 1795 metø Lietuvos ir Lenkijos Respublikos padalijimo Rusijos imperatorë Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiauliø apylinkes, padovanojo savo meiluþiui Platonui Zubovui. Šiam mirus, dvarà paveldëjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vëliau - jo sûnus Nikolajus Zubovas.

Šiauliø "Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus vedëja Irena Nekrašienë sako, jog Zubovø palikimas Šiauliuose paliko gilø matomà pëdsakà. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Dabar vienas þinomiausiø Zubovø palikuoniø – pianistas Rokas Zubovas. Jis yra ne tik šios grafø giminës atstovas, bet ir Mikalojaus Konstantino Èiurlionio proanûkis. Muzikantas neretai apsilanko Šiauliuose koncertuoti, pasigroþëti grafø palikimu.

Rûmai - buvusio stambaus dvaro centras - kartais vadinami grafø Zubovø Didþdvariu. Taèiau tai, pasak istorikës, – ne pavadinimas, greièiau – ûkinis terminas, pavirtæs graþiu vietovardþiu.

Valdant grafams Zubovams, iki XX a. pr. pagrindiniai rûmai buvo giminës rezidencija, miesto áþymybë. Vëliau dvaras ir rûmai neteko rezidencinës reikšmës, dvaras ir ûkiniai pastatai buvo nuomojami arba suteikiamos patalpos ávairioms miestieèiø visuomeninëms kultûrinëms reikmëms: visuomeninei bibliotekai, Pilieèiø klubui, Šiauliø ekonomijos archyvui, Mokytojø seminarijai, kultûriniams renginiams.

Rûmuose dominuoja koridorinis planas. Išlikusi autentiška vestibiulio erdvë, kurià skaido centrinë kolona bei dvi puskolonës šonuose, puoštos marmuro imitacija. Patalpose išlikæ autentiški dekoro elementai: karnizai, baltø glazûruotø kokliø krosnis.

Paþanga ir legendos

Rûmø pastatas svarbus XX a. Šiauliø kultûriniame gyvenime. Vladimiro Nikolajevièiaus Zubovo pasiûlymu antrame rûmø aukšte 1902 m. ásikûrë visuomeninë biblioteka ir buvo saugomas Šiauliø ekonomijos archyvas. Archyvà studijavo ir tvarkë áþymûs Lietuvos mokslininkai Augustinas Janulaitis ir Jonas Jablonskis. 1900 m. á rûmus persikëlë turiningo laisvalaikio organizacija Pilieèiø klubas.

Didþdvario dvaro sodyba bei parkas tapo grafø Zubovø nuosavybe. 1922 m. parkas padovanotas Šiauliø miestui.

Didþdvario parke vykdavo þemës ûkio parodos, kuriø pagrindiniai iniciatoriai buvo Vladimiras ir Dimitrijus Zubovai. Parodø tikslas buvo skatinti paþangesná ûkininkavimà, auginti veislinius gyvulius, derlingesniø veisliø javus, ûkyje naudoti mineralines tràšas, modernesnius þemës ûkio padargus.

Vienas tituluoèiausiø sveèiø Zubovø rûmuose buvo pats Rusijos caras. Þinomas faktas, kad rûmuose 1838 m. lankësi Rusijos caras Nikolajus I su þmona. 1856 m. rûmus vaþiuodamas iš uþsienio aplankë Rusijos caras Aleksandras II.

Šiauliø miesto legendos pasakoja, kad iš rûmø ëjo paslaptingi mûro urvai, kurie vedë á miesto senàsias kapines ir Katedros poþemius. Pasakojama, kad poþemiø skliautai buvæ sumûryti iš raudonø plytø, šonuose – nišos. Grindys buvo gana lygios, leidosi gilyn. Urvu galëdavai gana toli nueiti. Kai kuriose nišose buvo matyti matësi uþmûrijimø pëdsakø.

Bubiuose kai kurie ûkiniai dvaro pastatai puikiai išliko.		Bubiø dvaro parko alëja mena legendiniø geguþiniø laikus. Autoriaus nuotr.

Rièardas JAKUTIS

Lombardijos regiono (Šiaurës Italija) turizmo direkcijos pastangomis ir iniciatyva surinkta ekspozicija "Krucifikso tema Europos dailëje", paviešëjusi Vilniuje, Europos kultûros sostinëje, "Laiptø galerijos" iniciatyva surengta ir Šiauliuose.

Parodoje apsilankë Šiauliø Šv. Jurgio baþnyèios klebonas Egidijus Venckus.

Iš Milano atkeliavusios parodos tikslas – priminti visuomenei, kokia tikroji istorinë Krucifikso prasmë ir interpretacija meno, religijos, moraliniø vertybiø ir filosofinëje erdvëje. Pirmà kartà ekspozicija pristatyta visuomenei 2008 metais Vittorio Emanuele galerijoje "OTTAGONO" Milane, Italijoje. 2009 m. vasará paroda rodyta Milano mugëje "Tarptautinë turizmo birþa". Parodoje pristatomos pasaulyje garsiø menininkø Rafaello Sanzio, Paul Gauguin, El Greco, Salvador Dali kûriniø reprodukcijos. Nors originalûs darbai atlikti skirtingais laikotarpiais (seniausi net XIII amþiuje, vëlesni – XX amþiaus viduryje), visus juos vienija bendra kryþiaus, nukryþiavimo, aukojimosi tema.

Kryþiø nedvejodami galime laikyti mûsø laikø simboliø simboliu. Jis jau seniai dràsiai perþengë ne tik krikšèioniø Baþnyèios, bet ir Vakarø pasaulio meno istorijos ribas. Naudojamas visur ir kokiomis tik nori prasmëmis, kryþius praranda savo pradinæ simbolinæ reikšmæ ir galø gale ima simbolizuoti kà tik nori.

"Manau, kad per daug pripratome prie graþiø krucifiksø ant sienos ir pamiršome, kas iš tikrøjø ávyko. Manau, jog mes þinome, kad Jëzus buvo plakamas, kad jis nešë savo kryþiø, kad jam pëdos ir rankos buvo pervertos vinimis, deja, retai pamàstome, kà tai reiškia", – apie reikalingumà gráþti prie kryþiaus prasmës ištakø sako filmo apie Jëzaus Kristaus kanèià reþisierius Melas Gibsonas. Tiesa, Evangelijos apie nukryþiavimà pasakoja tikrai nedaug: "Ir jie já nukryþiavo." Daugiau suþinome apie tai, kas dëjosi aplinkui, kai vyko nukryþiavimas. Todël mums, norintiems geriau suvokti pagrindinius Biblijos ávykius ir apskritai Naujojo Testamento idëjà, bûtina išsamiau kalbëti ir apie kryþiø, ir apie patá nukryþiavimà.

Parodoje "Krucifikso tema Europos dailëje" galima išvysti kûrinius nuo XIII a. iki XX a. vidurio. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Parodoje "Laiptø galerijoje" regimos áþymiø kûriniø reprodukcijos byloja, kokià kryþiaus ir nukryþiavimo prasmæ áþvelgë Europos dailës klasikai. Girdëjau klausiant, ar paroda labiau turi sudominti religingus þmones, ar meno mëgëjus. Manau, vienodai ir tuos, ir tuos. Religingas þiûrovas, regëdamas nutapytà kryþiø ir nukryþiuotà Jëzø Kristø, pamàstys apie kryþiaus giluminæ prasmæ, meno mëgëjus gërësis dailës grandø teptukø vedþiotomis linijomis. Šiaurës ir apskritai visos Lietuvos baþnyèios bei muziejai negali pasidþiaugti gerø dailës kûriniø nukryþiavimo tema gausa, todël ši paroda ypaè reikšminga edukacine prasme.

Nepaneigsi, kad paroda "Krucifikso tema Europos dailëje" yra ávykis Šiauliø dailës padangëje, taèiau visø vilèiø, deja, ji nepateisina. Tikëjomës, kad iš Milano – Europos dailës Mekos - sulauksime dar aukštesnës kokybës reprodukcijø. Nemanau, kad pasiteisina jø atspaudimas ant drobës, gal aukštos kokybës popieriuje labiau atsiskleistø originalios paveikslø spalvos. Kaip bebûtø, parodoje apsilankyti verta.

Kuršënø L. Ivinskio gimnazija vienintelë iš Lietuvos mokyklø dalyvaus pasaulinëje programoje "Novatoriška mokykla".

Pasaulinëje novatoriškø mokyklø atrankoje dalyvavo 104 mokyklos iš 41 pasaulio šalies, kiekviena šalis vertinimui galëjo pateikti penkias mokyklas. Iš Lietuvos pasaulinëje atrankoje dalyvavo Kauno "Aušros", "Jëzuitø" ir "Santaros" gimnazijos, Panevëþio J. Miltinio bendrojo lavinimo mokykla bei Kuršënø L. Ivinskio gimnazija. Atrinkta 31 novatoriška mokykla, tarp kuriø yra ir Kuršënø L. Ivinskio gimnazija, dalyvaus pasaulinëje mokyklø pradininkiø (angl. Pathfinder Schools) programoje. Jos metu atrinktø mokyklø atstovai susitiks ir dalysis patirtimi, vyks bendri seminarai, diskusijos ir mokymai. Dauguma šiø susitikimø jau vyksta virtualiai, taèiau visi mokyklø atstovai susirinks Brazilijoje bendram novatoriško švietimo forumui. Lapkrièio 3-6 dienomis Salvadore vyksianèiame renginyje susitiks 250 novatoriškø mokytojø. Renginio metu bus áteikta ir 12 Pasauliniø mokytojø novatoriø apdovanojimø.

"Šiauliai plius" informacija

Irena BUDRIENË

Šiauliø filharmonijoje susirinkæ gabiausi Šiauliø apskrities muzikos mokyklø ir konservatorijos auklëtiniai surengë nemokamà koncertà šiaulieèiams. Koncerto organizatorë, Šiauliø filharmonijos direktorë Nijolë Saimininkienë mano, kad jaunieji talentai turi bûti þinomi savo krašte, todël pirmasis þvaigþduèiø pasirodymas ir surengtas Šiauliuose, o lapkrièio 12 dienà jø laukia Vilniaus rotušë – èia koncertuoti jaunuosius Šiauliø apskrities atlikëjus kvieèia Lietuvos muzikø rëmimo fondas.

Smuikininkës Augustë Emilija Janonytë ir Izabelë Lanauskaitë.		2-osios muzikos mokyklos mušamøjø instrumentø ansamblis publikà suþavëjo orginaliu grojimu.

Tarptautiniø konkursø ir festivaliø dalyviai Šiauliø filharmonijos þiûrovus stebino virtuozišku grojimu ir profesionaliu dainavimu. Ypaè suþavëjo sodraus vokalo savininkë Milda Baronaitë. Šiauliø J. Janonio gimnazistë atliko Þ. Vekerleno pastoralæ "Kalnø gëlës". Solistë yra daugelio respublikiniø dainø konkursø laureatë, garsina Lietuvà ir uþsienyje.

Kaip visad profesionaliai smuikà virkdë mokytojos ekspertës Nijolës Prascevièienës auklëtinës Augustë Emilija Janonytë ir Izabelë Lanauskaitë. Duetu ir po vienà grieþusios mergaitës dar kartà árodë, kad Šiauliuose yra puiki smuikininkø rengimo tradicija. Jaunosios smuikininkës yra pelniusios respublikiniø ir tarptautiniø konkursø laimëjimø. Augustë grojo solo su áþymiausiais Lietuvos orkestrais, atstovavo Lietuvai tarptautiniame muzikos projekte "Geriausios pasaulio scenos – vaikams", koncertavo Sankt Peterburgo M. Glinkos valstybinës kapelos salëje.

Smuikininkams profesionalumu nenusileidþia ir akordeonininkai. Šiauliø konservatorijos akordeono specialybës mokytoja Marytë Markevièienë dþiaugiasi, kad á Vilniaus rotušæ pakviesti net penki mûsø regiono akordeonininkai. Koncertuoti sostinëje jiems ne naujiena – Marytës Markevièienës auklëtiniai nuolat kvieèiami groti Karalienës Mortos premijø áteikimo ceremonijose, Stasio Vainiûno, Beatrièës Grincevièiûtës namuose, ambasadose. Mokytoja sako, kad koncerto Vilniaus rotušëje jos mokiniai laukia nekantriai, trokšta kuo geriau pasirodyti, nes groti šioje prestiþinëje sostinës scenoje vaikams malonu – èia nuolat gausu þiûrovø, juntamas publikos palaikymas.

Lietuvos muzikø rëmimo fondo direktorës, buvusios šiaulietës Liucijos Stulgienës nuomone, tradicija tapæ koncertai Vilniaus rotušëje atvërë kelià ne vienam talentingam mokiniui á Nacionalinæ M. K. Èiurlionio menø mokyklà, Lietuvos muzikos ir teatro akademijà, paskatino dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. Ilgametë švenèiø patirtis atskleidþia renginio svarbà ir muzikos mokyklø moksleiviams, ir jø pedagogams bei regiono ir sostinës visuomenei. Koncertas tampa meninio ugdymo rezultatø patvirtinimu, paskata tobulëti, turtinti tautos kultûrà.

Kartu su Šiauliø apskrities jaunaisiais atlikëjais koncertuos ir þvaigþdës, kilusios iš Šiauliø krašto – Virgilijus Noreika ir Algirdas Budrys.

Vilniaus rotušëje Šiauliø regionas pristatys ne tik muzikus - dvi savaites èia bus eksponuojama neágaliø vaikø darbø paroda. Darbus parodai surinko Klovainiø neágaliø vaikø centras bei Šiauliø moksleiviø namai kartu su apskrities vaikø globos namais.

Irena BUDRIENË

Antradiená šeštasis muzikinis turas per Šiaurës Lietuvà prasidëjo vokalistës Juditos Leitaitës ir Vilniaus valstybinio kvarteto koncertu Šiauliø filharmonijoje.

J. Leitaitë Šiauliø publikà þavëjo ne tik ypaè graþiu vokalu, bet ir átikinamu kûriniø perteikimu. Šiauliø filharmonijoje vykusio koncerto programoje skambëjo M. K. Èiurlionio, Þ. B. Vakerleno, F. Šuberto, E. Grygo, S. Franko kûriniai styginiø kvartetui ir vokalui.

J. Leitaitë yra viena ryškiausiø kamerinës muzikos atlikëjø, tarptautiniø konkursø laureatë, 2004 m. uþ nuopelnus Lietuvos muzikinei kultûrai apdovanota Vytauto Didþiojo ordino Riterio kryþiumi. Solistë gastroliavo JAV, Pietø Afrikos Respublikoje, Didþiojoje Britanijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Jugoslavijoje, Švedijoje, Olandijoje, Izraelyje, Kanadoje. Ávairiame solistës repertuare dominuoja moters meilës ir išgyvenimø tema. "Mano atliekamose dainose, romansuose labai daug kanèios ir nelaimingos meilës. Tiek ásijauèiu, kad galiu scenoje apsiverkti", – sako solistë.

J. Leitaitës pastangos nelieka nepastebëtos – tarptautiniuose festivaliuose solistë pelnë publikos pripaþinimà. JAV vykusiame Niuporto festivalyje ji tituluota "Vasaros þvaigþde", o santûrûs skandinavai J. Leitaitæ vadina "Šiaurës þvaigþde".

Kiti muzikinio turo koncertai skambës paèiose graþiausiose Šiauliø regiono vietose: Pakruojo, Kelmës, Baisogalos, Ginkûnø dvaruose. Pakruojo ir Kelmës dvarø sodybose spalio 25 dienà, sekmadiená, koncertuos dar viena ástabi vokalistë – Regina Maciûtë, dvarø programà parengusi kartu su vargonininku Gediminu Kvikliu bei savo mokinëmis.

Spalá prasidëjæs muzikinis turas per Šiaurës Lietuvà tæsis tris mënesius, siûlydamas koncertus ávairiausiø muzikos þanrø gerbëjams. Lapkritis dþiugiø akimirkø dovanos fortepijoninës muzikos klausytojams. Šiauliø krašto melomanai galës išgirsti bene geriausius šalies fortepijonø duetus programoje "Skiriama Norai", skirtoje šià vasarà mirusiai fortepijonø dueto "Riga duo" pianistei Norai Novik atminti. Reèitalá surengs pianistë Šviesë Èepliauskaitë.

Grafo Vladimiro Zubovo šimtøjø metiniø sukakèiai skirtà programà Šiauliuose pristatys grafo proanûkis Rokas Zubovas. "Stengsimës aplankyti tas vietas, kur prosenelio pavardë siejama ne tik su titulu, dvarais, bet ir su muzikine patirtimi. Prosenelis su þmona Ginkûnø dvare buvo sukûræs ir pats grojo kameriniame ansamblyje. Taigi kamerinës muzikos vakarai Šiauliø krašte prasidëjo bûtent šios šeimos iniciatyva",- sako programos autorius, pianistas R. Zubovas.

Ture planuojama surengti netradicinës muzikos koncertø, sudaryti galimybæ pasireikšti jauniems miesto ir šalies menininkams, šiuolaikinës muzikos kûrëjams. Turas baigsis gruodá áspûdingu dviejø scenos grandø - perkusininko Arkadijaus Gotesmano ir saksofonininko Petro Vyšniausko - projektu "Kinas".

Daiva GRIKŠIENË

Statistika "sunki": tyrimai rodo, kad net 60 proc. Lietuvos gyventojø poþiûris á neágaliuosius specifinis – neigiamas arba grynai medicininis, t. y. negaliø turintis þmogus tematomas tik kaip vienokiø ar kitokiø sveikatos sutrikimø, kuriuos reikia gydyti, visuma. "Nors poþiûris á neágaliuosius keièiasi, taèiau labai neþymiai ir iš lëto – per pastaruosius metus jis pagerëjo tik 1,37 procento", – teigia Vytautas Gudonis, socialiniø mokslø habilituotas daktaras, Šiauliø universiteto profesorius.

Vytauto Gudonio teigimu, tyrimai rodo, jog šalia neágaliøjø sveikieji jauèiasi nejaukiai. Daivos KAZLAUSKIENËS nuotr.

Minint Baltosios lazdelës dienà ir prisijungiant prie pasaulinës LIONS Akløjø dienos (jau daugiau nei 10 metø Baltosios lazdelës dienà tarptautinis LIONS judëjimas vadina "World LIONS Sight Day") iniciatyvos, Šiauliø moterø LIONS klubas susitiko su V. Gudoniu. Profesorius yra paskelbæs ne vienà straipsná apie asmenø su regos sutrikimais psichikos reabilitacijos, auklëjimo ir integracijos problemas, yra nagrinëjæs neregiø kûrybingumo fenomenà, analizavæs, kaip keièiasi kiti ágûdþiai, sutrikus regëjimui.

Anot mokslininko, tyrimai parodo, kad šalia neágaliøjø sveikieji jauèiasi nejaukiai, nes juos veikia stereotipai ir neþinojimas, kaip elgtis. Ádomiausia tai, kad dalis neágaliø vaikø realiai dar nesuvokia savo negalës, jos pasekmiø ir kritiškai nevertina savo galimybiø. Lygiai taip pat ir jø bendraamþiai. Vaikai labai lengvai priima neágalø þmogø ir bendraudami su juo nejauèia jokio diskomforto, þinoma, jeigu suaugusieji jiems nesuformuoja išankstinës nuostatos. Reikia laiko, sako profesorius, ir per integruotà ugdymà nauja karta ateis, turëdama kitoká poþiûrá. "Poþiûris – labai rimtas fenomenas, kuris lëtai kinta", – teigia šiaulietis.

V. Gudonis, Šiauliø "liûtëms" pristatydamas savo pranešimà "Aklieji mene kaip specifinis visuomenës nuostatø atspindys", kalbëjo apie aklumà ávairiose kultûrose bei apie akluosius mene. Profesoriaus pranešimas grindþiamas jo asmenine reprodukcijø kolekcija. V. Gudonis sako, jog þmoniø poþiûris á neágaliuosius vienaip ar kitaip parodo to laikmeèio visuomenës vertybiø brandà bei pilietiškumo lygá. Neregys muzikantas uþfiksuotas net freskose – vienoje reprodukcijø matyti, kad ir Egipto aukštuomenës damos klausësi nereginèio muzikanto. Mituose, legendose ir Biblijoje taip pat daug akløjø personaþø, pvz., neregiø globëjos šv. Liucija, šv. Sicilija, šv. Otilija.

Atskira tema – regos negalæ turintys garsûs þmonës, personalijos ir jø vaizdavimas dailëje: aklas dainius Homeras, aiškiaregë Vanga, rusø rašytojas N. Ostrovskis, lietuviø poetas A. Jonynas, eruditas ir þurnalistas V. Jerošenka, dainininkë B. Grincevièiûtë. Kartais aklasis paveiksle yra tiesiog simbolis, pavyzdþiui, aklojo pavidalu vaizduojamas aklas Laikas, aklas Pyktis, akla Viltis, akla Naktis, beraštis ir pan.

Beje, V. Gudonio ir bendraautoriø parengtame "Tiflologijos vardø þodyne" (tiflologija – mokslas apie neregius, regos sutrikimo prieþastis) yra aprašytos 1134 skirtingø šaliø ir ávairiø laikmeèiø áþymiø akløjø biografijos. Surinkti faktai byloja, kad ir patys neregiai daþniausiai renkasi profesijas, susijusias su menu – tampa muzikantais, dainininkais, muzikos mokytojais, rašytojais.

Irena BUDRIENË

"Aušros" muziejus ir Šiauliø universiteto Istorijos katedra pradëjo keturiø istorijos vakarø ciklà Lietuvos ir Šiauliø istorijos temomis. Šie vakarai tarsi papildo ir pratæsia parodà "Šiauliai istorijos šaltiniuose". Antradiená vyko pirmasis istorijos vakarø ciklo renginys – Šiauliø universiteto docentas Jonas Sireika skaitë paskaità "Šiauliai tarpukariu. Iš pelenø pakilæs miestas" apie tarpukario metais suklestëjusius Šiaulius, savivaldos kûrimàsi, miesto burmistrus.

Docentas Jonas Sireika - pirmasis istorijos vakarø lektorius Autorës nuotr..

Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai labai nukentëjo – sugriauti 75 procentai miesto pastatø, Antrojo – 85 procentai. Taèiau kuo didesnës netektys, tuo nuostabiau atrodo spartus miesto augimas tarpukariu. Tuomet Šiauliai savo svarba tenusileido laikinajai sostinei Kaunui (Vilniaus ir Klaipëdos neturëjome). Pasibaigus nepriklausomybës kovoms, buvo pradëti miesto atstatymo darbai. Centre, kur buvo leidþiama tik 2-3 aukštø mûriniø namø statyba, iškilo administracinës ástaigos, visuomeniniai pastatai, graþûs gyvenamieji namai.

Ekonominis gyvenimas taip pat vyko sparèiai. Nutiestas geleþinkelis per Šiaulius leido plëtoti pramonæ. Šiauliai buvo odos apdirbimo ir maisto pramonës centras. Miestas garsëjo Chaimo Frenkelio produkcija, daugiausia - batais. Anot Jono Sireikos, Ch. Frenkelis praturtëjo iš didelio Carinës Rusijos uþsakymo – batø kariuomenei. Jo sûnus Jokûbas atkûrë fabrikà, gaminusá ne tik avalynæ, bet ir lagaminus, rankines. Tuomet fabrike dirbo apie 500 þmoniø.

Pasak J. Sireikos, miestas ypaè suklestëjo 1925 metais, kai Šiaulius valdë Jackus Sondeckis – labai veiklus ir racionalus, Vakaruose išsilavinimà ágijæs ekonomistas. Jis rûpinosi neturtingais þmonëmis, daug lëšø skyrë socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Pagal miesto reikmëms leidþiamus pinigus Šiauliai lenkë ne tik Panevëþá, bet ir Kaunà. Tuo metu pastatyta moderni mokykla, sutvarkytos pradinës mokyklos. Šiauliuose veikë dvi gimnazijos. J. Sireika akcentavo vyrø – vienos seniausiø šalies gimnazijø – reikšmæ. Joje mokësi daug áþymiø, Lietuvai nusipelniusiø þmoniø.

Paklaustas, kodël mes, šiuolaikiniai þmonës, per Nepriklausomybës dvidešimtmetá nesugebëjome pasiekti tokiø gerø rezultatø, kokie buvo tarpukariu, J. Sireika pradeda iš toli. Pasak docento, tauta gali bûti neþinoma istorijoje, bet staiga, susiklosèius tam tikroms aplinkybëms, ji iškyla, suspindi, suþydi. Tai gali bûti kultûriniai, kariniai ar kitokie laimëjimai. Iki XIII a. lietuviai Europoje buvo neþinomi, XIII a. pradëjo kilti, sukurta valstybë, o XIV a. lietuvius jau visi þinojo: tai buvo valstybë nuo jûros iki jûros.

Tauta išreiškia savo energijà susidarius palankioms sàlygoms. Tà didþiulá tarpukario šuolá, pasak J. Sireikos, lëmë tai, kad tauta tapo laisva. Tauta, kuri buvo ir fiziškai, ir morališkai daug sveikesnë nei dabar – daugiausia kaimo þmonës, pripratæ daug ir sunkiai dirbti. Carinëje Rusijoje nebuvo galima pasireikšti, tauta buvo prispausta, o kai našta pavyko atsikratyti, þmonës atgavo pasitikëjimà savimi. Atsirado galimybiø gauti pagalbos iš uþsienio, nes atsivërë siena. Veiklieji atsidûrë Vakarø universitetuose, þmoniø energija buvo panaudota tikslingai, kad bûtø sukurtas geresnis gyvenimas sau ir valstybei.

Dabar, anot J. Sireikos, visai kitas þmogus: ne tas doras valstietis, pripratæs daug dirbti, o homo sovieticus. Neatmeta docentas ir þydø vaidmens. Prieš Pirmàjá pasauliná karà mieste gyveno 56 procentai þydø, po karo jø teliko 25 procentai. "Jei Šiauliuose nebûtø buvæ þydø, nebûtø taip miestas vystæsis. Þydø iniciatyva, dràsa, tarptautiniai ryšiai lëmë spartesná kilimà", – sako jis. Bet sovietmeèiu ir þydai negalëjo pasireikšti. Tik laisvë suteikia galimybæ panaudoti tai, kà turi tauta.

Irena BUDRIENË

Lietuvos muzikø rëmimo fondas, nuolat organizuojantis "Þvaigþdþiø ir Þvaigþduèiø" koncertus Vilniaus rotušëje, kuriuose dalyvauja talentingiausi muzikos mokyklø, konservatorijø moksleiviai bei jø mokytojai iš ávairiø Lietuvos regionø, šiemet atsigræþë á Šiauliø apskritá.

Lapkrièio 12 dienà 18 val. Vilniaus rotušë vienam vakarui bus atiduota talentingiausiems jauniesiems Šiauliø regiono atlikëjams, kartu koncertuos ir rimtos þvaigþdës, kilusios iš Šiauliø krašto – Virgilijus Noreika ir Algirdas Budrys. Tikimasi koncerte išgirsti ir Gintaræ Skërytæ bei Kristinà Zmailaitæ.

Kad jaunieji talentai pirmiausia bûtø þinomi savo krašte ir mes galëtume jais didþiuotis, spalio 16 dienà 14 valandà Šiauliø filharmonijoje koncertuos visi á Vilniaus rotušæ pakviesti Šiauliø regiono tarptautiniø konkursø laimëtojai.

"Juk ne visi šiaulieèiai galës nuvaþiuoti á Vilniaus rotušæ, o nematyti savo vaikø – didelë skriauda", – mano viena koncerto iniciatoriø Šiauliø filharmonijos direktorë Nijolë Saimininkienë. "Mes þinome televizijos þvaigþdes, o savo regiono vaikø daþnai nepaþástame", – sako ji. Direktorë dþiaugiasi, kad viename televizijos projektø suþibëjo buvæs Šiauliø konservatorijos auklëtinis Martynas Levickis – þinià apie talentingà jaunuolá tuoj pasigavo tarptautinës radijo ir televizijos stotys. "Kiek pastangø buvo ádëta, kol Martynas tapo populiarus. Malonu prisiminti, kad jis išaugo mûsø akyse – šis jaunuolis yra mûsø regiono savastis", – ásitikinusi N. Saimininkienë.

Ne tik Martynui, bet ir kitiems talentingiems Šiauliø regiono moksleiviams atveriamos galimybës tapti þinomiems ir pripaþintiems. Daþniausiai tai bûna neeiliniø muzikos mokytojø nuopelnas, mano "Þvaigþdþiø ir Þvaigþduèiø" koncerto Šiauliø filharmonijoje organizatorë, apskrities kultûrà kuruojanti Natalija Borgerdt. "Vaikas gimsta su tam tikrais gebëjimais, kuriuos reikia pamatyti, ugdyti bei parodyti. Talentingus vaikus svarbu ne tik išmokyti, bet ir išveþti á tarptautinius konkursus", – sako ji. "Duok, Dieve, kiekvienam suaugusiajam tiek pasiekti, nuskinti tiek laurø tarptautiniuose konkursuose, kaip, pavyzdþiui, Augustë Janonytë ar Dominykas Girèius", – jaunøjø talentø pasiekimais dþiaugiasi N. Borgerdt.

Vilniaus rotušëje Šiauliø regionas pristatys ne tik muzikus. Dvi savaites èia bus eksponuojama neágaliø vaikø darbø paroda. Darbus parodai surinko Klovainiø neágaliø vaikø centras bei Šiauliø moksleiviø namai kartu su apskrities vaikø globos namais.

Oksana LAURUTYTË

Gebëjimas sklandþiai ir átaigiai dëstyti mintis viešai - neabejotina lyderio savybë, taèiau daugeliui þmoniø baimë kalbëti auditorijai gali sutrukdyti pasiekti uþsibrëþtø tikslø. Neturintiems gebëjimo valdyti publikà pasiduoti nevertëtø. "Nemirti" iš baimës kalbant viešai, tobulinti oratorinius gebëjimus ir nugalëti jaudulá galima mokytis. Spalio 22-àjà 19 valandà Šiauliø verslo inkubatoriaus konferencijø salëje ávyks pirmasis klubo "Toastmasters" susitikimas.

Klubo nariai pasiskirsto vaidmenimis

"Toastmasters International" - tai tarptautinë organizacija, ákurta 1924 metais Kalifornijoje (JAV). Dabar ji vienija per 12 tûkstanèiø pelno nesiekianèius iškalbos meno ir lyderystës klubus 92 pasaulio šalyse. Du tokie klubai veikia Vilniuje, vienas - Kaune, o šá mënesá klubas, kuriame bus mokomasi nugalëti viešo kalbëjimo baimæ ir tapti puikiu oratoriumi, pradeda veiklà Šiauliuose.

Klubo iniciatyvinë grupë - septyni šiaulieèiai, kurie á "Toastmasters" nariø susitikimus vykdavo sostinën ir susipaþino su jo veikla. Šiaulieèiams talkins ir klubo veiklà plëtoti padës "Toastamasters Vilnius" klubo prezidentas Igoris Vasiliauskas bei viceprezidentë Kristina Kovaitë.

Pasak vieno klubo kûrëjø, šiaulieèio Naglio Bakšèio, klubà "Toastmasters" lankantys þmonës išmoksta suvaldyti savo jaudulá, netgi já paverèia privalumu. Þingsnis po þingsnio kalbëdami viešai tam tikra tema, sulaukdami vertintojø (klubo nariø) komentarø ar patys vertindami kalbantájá, þmonës suformuoja ágûdþius ir tampa geresniais oratoriais.

Kaip vyksta klubo nariø susitikimai? Pasak Naglio, susitinkama tradiciškai du kartus per mënesá. Sukuriama draugiška atmosfera, nes pirmà kartà kalbantys viešai þmonës labai jaudinasi, bijo bûti išjuokti. Pajuokos susitikimuose nëra - patariama nuoširdþiai, neáþeidþiant, nes juk ir klausytis reikia mokëti. Gebëjimas klausytis, mandagiai replikuoti - taip pat gero oratoriaus savybë.

Be jokios abejonës, klubo veikla yra reglamentuota - tai ne šiaip sau eiliniai pasikalbëjimai. Susirinkusieji á susitikimus gauna atitinkamus vaidmenis. Pagal pageidavimus ar pasiûlymus klube atsiranda šeimininkas, gramatikas, laiko fiksuotojas, serþantas, vertintojai. Pirmojoje dalyje keletas klubo nariø ar naujokø kvieèiami pakalbëti ekspromtu 1-1,5 minutës, o vertintojai padeda jiems sulaukti gráþtamojo ryšio ir suprasti kur galima patobulëti.

Antrojoje dalyje sakomos iš anksto paruoštos kalbos, kurias taip pat vertina vertintojai. Vëliau vertinamos ir vertintojø kalbos, o publika rašo atsiliepimus, tad ir kalbëtojai, ir vertintojai sulaukia puikaus atgalinio ryšio. Naglis sako, kad išmokti profesionaliai vertinti taip pat reikia mokytis. Vienas sunkiausiø vaidmenø - gerai ávertinti ekspromto kalbas, kuomet per tris minutes tenka ávertinti keturis penkis kalbëtojus.

Ádomi veiklos dalis yra ta, kad kalbëtojui talkina laiko fiksuotojas - pasitelkdamas spalvotas korteles jis rodo, ar kalbëtojas dar turi laiko. Gramatikas nurodo išgirstas kalbos klaidas ir pataria, kaip jø išvengti. Tada publika renka geriausià vakaro kalbëtojà ir geriausià vertintojà.

Labai svarbus vyriausiojo vertintojo vaidmuo. Jis visà vakarà stebi klubo veiklà, o pabaigoje komentarais ir pastebëjimais paaiškina klubo nariams, ko trûksta, kad šie palypëtø laipteliu aukšèiau.

Jaudulá galima paversti teigiamais dalykais

Pasak Naglio, viešai kalbantis þmogus visada jaudinasi. Nepatyræs kalbantysis gali sustingti ar atlikti nervingus judesius. Beveik 60 procentø informacijos kalbantysis auditorijai perduoda kûnu, tad labai svarbu, kad kûno kalba atitiktø þodþiais perduodamà informacijà.

Daugelis mano, jog patyræ oratoriai visiškai nesijaudina. Tai - netiesa. Jie jaudinasi, taèiau jaudulá geba suvaldyti. Svarbiausios gero oratoriaus savybës - kalbëjimas iš širdies, jaudulio pavertimas emocijomis, akiø kontaktas su klausytojais, ryšio su auditorija uþmezgimas ir "dirigavimas" jai.

Klubo "Toastmasters" veikloje dalyvauja maþdaug 20-40 metø þmonës, taèiau mielai kvieèiami ir vyresni, nes amþiaus cenzo nëra.

Pasak pašnekovo, kalbantysis daþnai galvoja, kaip atrodys prieš publikà. Tuomet visos mintys yra nukreipiamos ne á tai, kà ir kaip kalbëti, o kaip nesusimauti. Nesëkmë tokiu atveju beveik garantuota. Kojà kalbanèiajam gali pakišti ir tai, kad jis neparengia plano "B", jei kalbëdamas ir tikëdamasis reakcijos iš publikos, gali jos nesulaukti.

Klube "Toastmasters" kiekviena pasiruošta kalba yra skirstoma á tam tikrus lygius. Kiekvienam aukštesniajam lygiui yra keliami papildomi reikalavimai. Norintys tapti patyrusiais oratoriais turi pasakyti daugiau nei 20 pasiruoštø skirtingo lygio kalbø.

Klube "Toastmasters" þmonës lengvai, smagiai ir greitai ágyja pasitikëjimo ir išmoksta gerai jaustis prieš publikà. Kokia klubo sëkmës paslaptis? Ogi ta, kad kalbant ágyjama patirties, o stebint kitus mokomasi iš jø klaidø. Tokiu bûdu ir formuojasi oratoriaus ágûdþiai, o tie, kurie bendrauja pasitikëdami, lengvai tampa lyderiais. "Nëra buvæ þmogaus, kuris atëjæs á susitikimà pasakytø, kad jam buvo neádomu", - sako Naglis.

Ateiti sveèio teisëmis á pirmàjá Šiauliuose klubo "Toastmasters" susitikimà kvieèiami visi norintys. Uþsiregistruoti galima interneto svetainëje www.minciuakademija.lt .

Rièardas JAKUTIS

Ar pastebëjote, kad dailës mokytojai piešia šviesiau? Manau, jog taip piešti juos skatina jø mokiniai, kupini optimizmo, regintys graþø, spalvingà ir šviesø pasaulá. Tokios mintys kilo spalio 5-àjà, Mokytojø dienà, "Laiptø galerijoje" atidarant ketvirtàjà Šiauliø dailës mokytojø parodà, kuri taip ir vadinasi - "IV".

Niûrià rudens dienà visi uþsukæ á "Laiptø galerijà", gali pasigroþëti ryškiais ir šviesiais miesto dailës mokytojø kûriniais. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Ilgai negyvenau Šiauliuose, o kai prieš keletà metø likimas vël mane èion gràþino, nustebau, kad šiame sename pramoniniame mieste daug puikiø dailininkø. Pamàsèiau, jog gerø dailininkø atsiranda ten, kur yra gerø dailës mokytojø. Gerardas Bagdonavièius, pradëjæs Šiauliuose dailës mokytojø tradicijas, regis, ne vienà ákvëpë pamëgti dailæ, o jà pamëgus, norëti, kad pamëgtø ir kiti.

Parodoje regime visko – nuo maþosios grafikos kûriniø (ekslibrisø) iki didþiuliø tapybos drobiø. Regime skulptûrà, vitraþà, net graþias lëles. Darbai atlikti kruopšèiai, su meile, todël kûriniai alsuoja gyvastimi. Miela, kad mokytojø sukurtos tapybos drobës, grafikos darbai neperkrauti objektais - leidþia susitelkti ties viena mintimi. Be abejo, nustebino vykusiai pasirinktas koloritas.

Kiekvienas geras dailës mokytojas pasakys, kad piešti gali visi. Mokiniai, kurie mokslo metø pradþioje sako: "Aš nemoku piešti", susidûræ su geru dailës mokytoju metø pabaigoje jau puikiausiai piešia. Tik blogas dailës mokytojas gali pasakyti: "Tu nemoki piešti." Garsi tapytoja ir dailës mokytoja Eglë Velaniškytë tvirtina: "Þmogus neištvertø šioje þemëje be kûrybos, nes kûryba nëra vien menas siauràja prasme. Pirma, tai þvilgsnis á pasaulá - smalsus, tiriantis, naivus. Antra, pastangos suvokti tai, kà matai, ir noras dalytis tuo, kà suvoki."

Šviesià ir graþià dailës mokytojø parodà norisi palydëti linksma istorija.

- Paþiûrëkite, vaikuèiai, kaip graþiai piešia Onutë, - sako piešimo mokytoja.

- Dabar nupiešk mums stiklinæ arbatos.

- Su cukrum ar be? - pasiteirauja Onutë.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Burbiškio dvarà, tarsi piligrimai šventvietæ, lanko tûkstanèiai keliautojø. Vien per šiuos metus jø – beveik 70 tûkstanèiø. Vienus vilioja èia vykstantys renginiai, kitus – ekspozicijos, dar kiti èia sustoja tiesiog pailsëti kanalø, tiltø ir medþiø prieglobstyje.

Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevièius sako, jog dvaras dirba ištisus metus – èia nuolat bûna lankytojø.

Estetikos oazë

"Dirbame ištisus metus", - sako Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevièius ir priduria, jog lankytojø kitais metais gali dar pagausëti: dvaras švieþiai restauruotas nuo pastatø iki daugybës tiltø.

Burbiškio dvaras savo metus skaièiuoja ne pagal kalendoriø, o pagal tulpiø þydëjimo metà. Geguþës pradþioje èia organizuojama tulpiø þydëjimo šventë sutraukia minias þmoniø ne tik iš Lietuvos. Reginys pribloškiantis – milijonai þiedø, marios þmoniø, senoviniai automobiliai. Šiais metais þmoniø automobiliai netilpo apylinkëse. Þmonës, palikæ mašinas kur nors laukuose, ëjo iki dvaro po keletà kilometrø. Nusidriekë kolonos autobusø.

Paþiûrëti 300 rûšiø tulpiø susirenka ne tik floristai, bet ir politikai. Dešimtys jø naudojasi masinio susibûrimo vieta – puiki reklama net ir tada, kai rinkimai toli.

Direktorius E. Prascevièius priminë, jog á tulpiø þydëjimo šventæ anksèiau atvaþiuodavo ir tikras dvaro paveldëtojas Adomas Baþenskis. Deja, jis mirë prieš dvejus metus. A. Baþenskis dvarà padovanojo Lietuvos valstybei. Sàlyga - kad dvaras bûtø gerai priþiûrimas. Šventæ daþnai aplanko A. Baþenskio artimieji.

Kas vilioja þmones á Burbišká? Direktorius E. Prascevièius nedrásta visko suversti atsitiktinumams. Buvo ádëta nemaþai darbo. Reikëtø priminti, kad dabartinis dvaro vaizdas gana panašus á tà, kuris buvo "auksiniais" metais, kai já valdë ir puoselëjo Baþenskiai.

Dvaro parko tiltai restauruoti, lyg bûtø gráþæ Baþenskiø laikai.		Dabartinëje ekspozicijoje – fajetonai ir kitos kinkomos transporto priemonës.

Gyvos istorijos muziejus

Burbiškio dvaro istorija prasideda XVII amþiuje. Tuomet pasodintas ir peizaþinio tipo dvaro parkas, uþimantis 28 hektarus. Parke daugybë tvenkiniø ir kanalø bei tiltø per juos. Tvenkiniuose - 15 salø. Dvaro pastatai sudaro didelá uþdarà kiemà ir savo kuorais primena tvirtovæ.

Galima sakyti, kad sovietmeèiu kiaulës išgelbëjo dvarà nuo visiško sunykimo.

Parke yra skulptoriaus Kazimiero Uliansko sukurtas poeto Adomo Mickevièiaus paminklas, pastatytas 1911 m., Lietuvos Didþiojo kunigaikšèio Vytauto paminklas, pastatytas 1912 m., švè. Mergelës Marijos skulptûra, parko vartai ir liûtø tiltas. Tiesa, švè. Mergelës Marijos skulptûros papëdëje yra ir akmuo su maþyte pëda. Pasirodo, Dievo motina mindþiojo akmenis ir èia. Parke árengti takai, tvenkiniø salos sujungtos 12 tiltø.

Ne visi þino, kad netoliese esantis Kleboniškio buities muziejus priklauso tam paèiam Daugyvenës kultûros ir istorijos kompleksui. Muziejaus direktorius paaiškina, jog Kleboniškis istoriškai su Burbiškio dvaru nëra susijæs - dvare dirbdavæs kitas kaimas. Taèiau Kleboniškis dabar daþnai vadinamas antrosiomis Rumšiškëmis. Èia, senovinëse trobose ir klojimuose, sukaupta visa, ko prireikdavo mûsø senoliø ûkiuose - nuo senoviškø skryniø ir rakandø iki pirmøjø mašinø ir traktoriø. "Dvaras ir etnografinis kaimas tarsi papildo vienas kità", - teigia E. Prascevièius.

Muziejuje yra ir unikalus vëjo malûnas, kuris jau dabar galëtø malti miltus, tereikia sutaisyti sparnus. Kiti malûno agregatai entuziastø restauruoti prieš porà dešimtmeèiø.

Dvaras þydi

Pernai Burbiškio dvare atlikta darbø uþ aštuonis milijonus litø. Ávairûs remonto darbai vyko jau ir anksèiau. Nenuostabu, kad reikëjo nemaþai investicijø – sovietmeèiu dvaras buvo paverstas kiaulide, kanalais tekëjo srutos. Tvenkiniai dabar kruopšèiai išvalyti, tilteliai - atstatyti. Restauruotas ir pagrindinis dvaro tiltas su liûtais, kuriam teko patirti ir vandalø išpuoliø.

Praþydusios tulpës vilioja þmones á Burbiškio dvarà kiekvienà pavasará. Autoriaus nuotr.

Dvi dešimtys pastatø atstatyta pagal ano laikmeèio architektûros standartus: pagrindiniai rûmai, ledainë, arklidë, svirnas, tvartas, sodininko namas, karvelidë. Dvaras turi nuolatinæ ekspozicijà apie savo istorijà. Ávairiuose pastatuose ekspozicijos keièiamos. Šiuo metu èia galima išvysti vilnø karšimo árankiø ir arkliais kinkomø transporto priemoniø ekspozicijas. Vasarà kartà per savaitæ èia bûdavo rodomi istoriniai, dokumentiniai, senoviniai filmai.

Dvaras þydi. Tiesa, tulpiø jau neišvysite, taèiau roþiø - á valias.

Oksana LAURUTYTË

"Leiskite Jus sugundyti", - tokiu paslaptingà šypsenà kelianèiu kvietimu dekoravimo studija "Menoja" šiaulieèius kvieèia á suaugusiøjø kûrybos parodos "Gundymai" atidarymà. Šiandien, spalio 2-àjà, 17 valandà atvykæ á parodà lankytojai išvys net 50 kûriniø – gundymo vaisiumi laikomø obuoliø, sukurtø iš modilino, gintaro, karoliukø, dekoruotø dekupaþo technika.

"Menojos" direktorë Ineta Vaitekûnienë dþiaugiasi, kad kai soduose bumbsi obuoliai rudens nurausvintais skruostais, jos vadovaujamoje studijoje – neregëtas obuoliø derlius. "Tai meno kûriniai iš spalvingos kasdienybës, sukurti aplankius mûzai bei leidus sau geriau paþinti save bei atrasti paprastus dalykus per spalvà, formà, išreikšti svajas", - sako I. Vaitekûnienë.

Kiekvienas parodos kûrinys yra savito stiliaus, nepakartojamas savo forma ir plastika, tinkantis tapti interjero detale. Meno ákvëptø šiaulieèiø sukurti "Gundymai" - tai orginalûs, šilti, niekur anksèiau dar nematyti kûriniai. "Uþsukite ir pamatysite. Pasimëgaukite uþburianèiu obuolio skoniu. Leiskitës sugundomi, ir miestas pakvips obuoliais", - sako studijos vadovë.

Parodos atidarymo metu parodà apþvelgs ir pristatys tapytoja Vita Þabarauskaitë. Paroda veiks iki spalio 23 dienos.

Dekoravimo studija "Menoja" – tai nauja kultûros erdvë, prieš metus atvërusi duris Šiauliø miesto gyventojams, norintiems paþinti ávairius dekoravimo bûdus ir technikà. Studija "Menoja" "glaudþia" suaugusiøjø meninës raiškos klubà, kuris gyvuoja jau šešerius metus. "Menoja" - universali vieta þiûrovui, kûrëjui, gamintojui. Joje organizuojami ávairûs meninës raiškos seminarai, rengiamos parodos, suteikiama galimybë kurti kiekvienam. Kûryba èia vertinama kaip fantazijos laboratorija, skatinamos kûrybingos asmenybës, mokomasi áþvelgti kûrybiškumà áprastoje aplinkoje.

Eva JAGMINAITË

Mokykla, kurioje nerašomi paþymiai, nëra egzaminø, o mokytojai, mokiniai ir tëveliai vienas kità vadina kolegomis... Tai ne fantastinë ateities mokyklos vizija, o jau 15 metø Šiauliuose gyvuojanèioje YAMAHOS muzikos mokykloje kasdienybë.

YAMAHOS muzikos mokyklos vadovë Ala Gascevièienë sako, kad vaikai ir tëveliai mielai mokosi ne tik klasëje, bet ásigijæ knygeliø bei kompaktiniø diskø pamokeles kartoja namie. Autorës nuotr.

Visame pasaulyje garsios YAMAHOS muzikos mokyklos kelias prasidëjo 1954-aisiais Japonijoje, sukûrus ankstyvojo muzikinio lavinimo projektà. Šiuo metu pasaulyje YAMAHOS mokyklose mokosi per 700 tûkstanèiø mokiniø, Šiauliuose jø - beveik 300. Šiauliø YAMAHOS muzikos mokyklà apþiûrëjæ šioms mokykloms programas sudarantys vokieèiai pareiškë: "Neturime jokiø priekaištø, tai pavyzdinë mokykla."

"Pats dalyvavau ákuriant šià mokyklà, todël itin skrupulingai þiûrëjau, kad patalpos atitiktø visus pedantiškøjø vokieèiø keliamus reikalavimus - nûtø reikiamas apšvietimas, spalvos, patalpø planas. Galbût todël mûsø mokykla yra laikoma viena geriausiø Europoje, - pasakoja Kæstas Gascevièius. - Dabar sulaukiame sveèiø iš kaimyniniø šaliø, juos èia atveþa tam, kad paþiûrëtø, kaip reikia árengti YAMAHOS mokyklos patalpas."

Varomoji pasaulio jëga - ritmas

Ikimokyklinukams YAMAHOS mokykloje skirtos net trys programos. Ruoniukas Robis kûdikiø nuo 4 iki 18 mënesiø amþiaus programai pasirinktas dël to, kad mokslininkai nusprendë, jog tai labiausiai kûdiká primenantis gyvûnas. Klysta tie, kurie mano, jog maþiausieji supaþindinami tik su muzikos garsais. Kiekviena pamoka turi savo temà, pvz. maudymasis, miegas, dantukai, judëjimas, gimtadienis ir pan.. Taip maþyliai paþindinami su juos supanèia aplinka, lavinami jø pagrindiniai pojûèiai, padeda vystytis, skatinama smegenø veikla, mokoma socialiniø ágûdþiø. "Šià programà nuo 3 mënesiø lanko mûsø anûkëlis. Dabar jam pusantrø metukø, todël labai dþiaugiamës, kai keletà uþsiëmimø praleidæs vaikas, atëjæs á uþsiëmimø kambará, ima krykštauti atsidûræs jam mieloje erdvëje", - pasakoja YAMAHOS mokyklos vadovë Ala Gascevièienë.

"Viskas gyvenime turi savo ritmà - dienà keièia naktis, vasarà - þiema. Laikas taip pat turi savo ritmà, matuojamà minutëmis, sekundëmis, valandomis. Per maþyliø pamokëles kai kuriø daineliø ritmas atkartoja mamos širdies dûþio ritmà, o tai labai svarbu, nes tuomet kûdikiai atsipalaiduoja, jauèiasi saugûs ir linksmi", - sako K. Gascevièius. Jo teigimu, mokslininkai yra nustatæ, jog egzistuoja vaikø "vystymosi langeliai", kurie atsiveria tam tikru metu, o vëliau uþsiveria, todël ásisavinant informacijà natûraliu bûdu be specialistø pagalbos reikia daugiau pastangø.

Ûgtelëjæ "keliauja" á programà "Maþyliai ir muzika"

Po paþinties su ruoniuku Robiu vaikai susipaþásta su aštuonkoju. Tokioje pamokoje dalyvauja aštuoni vaikai, kiekvienam kuriø priklauso po aštuonkojo kojà.

"Programoje "Maþyliai ir muzika" dalyvauja ûgtelëjæ vaikai nuo 1,5 iki 4 metukø. Jie dainuoja, þaidþia ritminius, judesiø, pirštø þaidimus, pasakoja ávairias istorijas, - sako A. Gascevièienë. - Tokio amþiaus vaikai labai sparèiai vystosi, didëja jø savarankiškumas, tobulëja motorika." Vadovë sako pastebinti, kad tokio amþiaus vaikai labai mëgdþioja suaugusiuosius, todël net tie tëveliai, kurie skeptiškai þiûrëdavo á dalyvavimà pamokose drauge su vaikais, nevalingai ásitraukia á uþsiëmimus ir dþiaugiasi vaiko pasiekimais. "Iš pradþiø buvo labai sunku tëvelius átikinti kartu dalyvauti pamokose, mat uþuot tai dariusios, mamos norëdavo palikusios vaikus atsigerti su draugëmis kavos. Dabar tëveliai patys labai nori dalyvauti pamokose", - sako A. Gasvecièienë.

Treèioji ikimokyklinukø programa skirta vyriausiesiems maþyliams, kurie keliauja á "Muzikos šalá". Jau susipaþinæ su muzikos garsais vaikai, perkopæ ketvirtuosius metus, gali pradëti muzikuoti ir geriau valdyti savo kûnà. "Skirtingai nei áprastoje mokykloje, èia nëra atskirø solfedþio ar dainavimo pamokø. Mokomës kompleksiškai, t. y. dëmesá skiriame ir balsui, ir muzikinës klausai, ir muzikalumui pavinti. Þaizdami vaikai išmoksta ir solfedþiuoti, ir groti ansamblyje, ir dainuoti nelengvus kûrinius", - teigia A. Gascevièienë.

Galima ágyvendinti svajones

Instrumentu groti vaikai mokosi grupëse, tiesa, pageidaujant su vaiku mokytojai gali dirbti ir individualiai. YAMAHOS mokykloje nuo 6 metø galima mokytis groti fleita, klavišiniais, mušamaisiais instrumentais, vokalo, nuo aštuoneriø - groti gitara. Tai programos ne tik vaikams - suaugusieji taip pat yra laukiami ágyvendinti senø svajoniø groti kokiu nors instrumentu. "Mokykloje laukiami visi nuo 3 mënesiø iki 99 metø. Tëvai visuomet gali dalyvauti pamokose. Mokykloje nëra paþymiø ir egzaminø, taèiau mûsø moksleiviai sëkmingai tæsia muzikinæ karjerà muzikos akademijose, kolegijose, muzikuoja išvykæ á uþsiená, - sako A. Gascevièienë. - Didþiausias metø išbandymas vaikams - koncertas tëveliams. Jam jie rengiasi itin kruopšèiai."

Kartà per metus vyksta respublikinis konkursas, kuriame Šiauliø YAMAHOS mokykla dukart tapo laureatë ir atstovavo Lietuvai Europos tarptautiniame konkursuose Èekijoje ir Vokietijose. YAMAHOS moksleiviai, išklausæ pagrindinæ programà, jei pageidauja, gali laikyti egzaminà ir gauti muzikos mokyklos baigimo diplomà.

Tam, kad YAMAHA taptø pasiekiamesnë, netrukus planuojama atidaryti ir muzikos mokyklos padalinius pietinëje miesto dalyje. "Mes duodame laisvæ vaiko kûrybai, išklausome jo norus. Groti vaikas išmoksta visø þanrø muzikà: nuo klasikos iki dþiazo ar "popso", taèiau kas jam mieliau pasirenka pats. Kartais vaikai pareiškia norà susiburti á roko grupes, tokià galimybæ jiems irgi suteikiame", - sako YAMAHOS mokyklos vadovë.

A. Gascevièienë pasakoja, kad kartais tenka ágyvendinti ir ádomius suaugusiøjø norus, kurie sumàsto originaliai pasveikinti artimuosius pramokæ groti kieno nors itin mëgiamà kûriná. Vaikai nuo keturiolikos metø vis daþniau atëjæ bando ágyvendinti savo svajonæ tapti didþëjais.

YAMAHOS muzikos mokykloje laukiami ne tik norintys mokytis - šiuo metu vadovai ketina priimti ir su maþyliais bei kûdikiais galinèià dirbti dar vienà muzikos vadovæ.

Vita MORKÛNIENË

Neseniai Šiauliuose duris atvërusiame menø centre surengta pirmoji paroda. Savo darbus èia pristato vasarà Uþventyje vykusio tarptautinio akvarelininkø plenero "Jungtys II" dalyviai. Skaidrios akvarelës spalvos primena vasarà, atkuria Uþvenèio apylinkiø vaizdus ir kûrëjø patirtus išgyvenimus, skatina pamàstyti apie akvarelës - dailës þanro - situacijà ir perspektyvas.

Uþvenèio malûnà áamþino Vidmantas Zarëka.

Dairantis po ekspozicijà, maga iš darbø atpaþinti, atspëti jø autorius. Daþnai tai padaryti pavyksta nesunkiai – dauguma jø šiaulieèiai, daug metø ištikimi akvarelei, jà tobulinantys ir puoselëjantys, pasirinkæ pagrindine savo kûrybos sritimi ir meninës saviraiškos bûdu. Tai Antanas Visockis, Vidmantas Zarëka, Voldemaras Barakauskas.

Vienas ištikimiausiø Šiauliø akvarelës riteriø Arûnas Vasiliauskas parodoje dalyvauja su plenero metu sukurtais piešiniais, kurie pasitarnaus vëliau, autoriui kuriant akvareles etnografiniais, liaudies meno motyvais, neatskiriamais nuo pastarøjø metø jo kûrybos. Parodoje matome ir menotyrininko prof. Vytenio Rimkaus akvareliø, prie kuriø jis gana daþnai "nuklysta" nuo pagrindinës savo veiklos. Akis nepraslysta pro savitas Remigijaus Bielskaus akvareles. Tai savotiškas "sûnaus palaidûno" sugráþimas. Anksèiau gana intensyviai liejæs akvareles, paniræs á ávairius kûrybinius ieškojimus, autorius buvo gana ilgam stabtelëjæs, nuo jos atsitraukæs. Smagu, kad kûrybinë pauzë baigësi, o neþinantys net neátartø jà buvus.

Daugiau spalvø ir ávairovës parodai suteikia ir telšiškio Valdo Eituèio, plenero sveèiø Viktorijos Visockytës ir Aldonos Visockienës darbai.

Vilnietei autorei Saulei Urbonavièiûtei ir pleneras, ir paroda kelia nostalgiškø jausmø – jos tëvas šviesios atminties dailininkas Eduardas Urbonavièius kilæs iš Uþvenèio. Bûtent Eduardas Urbonavièius Lietuvos akvarelininkus subûrë á grupæ "Aqva 12". Trys šiaulieèiai - Antanas Visockis, Vidmantas Zarëka ir Voldemaras Barakauskas - yra aktyvûs šios grupës nariai.

Þiûrovø þvilgsná parodoje neabejotinai patrauks þinomø latviø akvarelininkø Janio Spalvinš ir Ievos Spalvinios darbai, bendrame fone išsiskiriantys spalvingumu ir jiems vieniems bûdinga kûrybos maniera. Beje, šie menininkai bendruose projektuose su lietuviais dalyvauja jau ne pirmà kartà.

Ekspozicija - gyva, nenuobodi, joje akivaizdus patyrusiø akvarelës meistrø profesionalumas, preciziškumas, kitø darbuose nestinga spontaniškumo ir ekspresijos, šiam þanrui suteikianèiø ypatingo þavesio ir gyvybës.

Akvarelëse liejosi spalvos, o parodos atidarymo metu - smuiko garsai.		Plenerà Uþventyje, kurio darbai pristatyti parodoje, organizavo klubas "7,20 m2". Klubà subûrë Daiva Skrupskelytë (centre).

Per parodos atidarymà ne kartà geru þodþiu buvo prisimintas pleneras. Savaitë, pralëkusi Uþventyje, buvo tikra kûrybos ir bendravimo šventë. Uþ jà dailininkai dëkingi svetingiems plenero šeimininkams, Uþvenèio malûno savininkams ir krašto kultûros tradicijø puoselëtojams Mildai ir Alvydui Knyzeliams. Plenerà organizavo Šiauliø miesto visuomeninis kûrëjø klubas "7,20 m2", suburtas Daivos Skrupskelytës.

Apie akvarelæ þinota jau senovës Egipte, Graikijoje, Romoje, taèiau kaip savarankiška dailës sritis ji yra gana jauna. Iki XVIII amþiaus akvarele daþniausiai buvo kuriami paveikslø eskizai ir kopijos. Vëliau atsirado nemaþai dailininkø, susiþavëjusiø akvarele, ávertinusiø jos teikiamas raiškos galimybes, paþabojusiø jos bûdà, derinusiø su kitais dailës þanrais. Kûrësi akvarelininkø grupës, sàjungos, kilo sàjûdþiai, buvo rengiamos bendros parodos, akvarelës bienalës, trienalës. Akvarelë išgyveno pakilimo ir nuosmukio laikus. Akvarelei, daþniau negu kitoms dailës šakoms, tenka išgirsti ir "mirties nuosprendþius" - esà ji jau pasenusi, atgyvenusi, nešiuolaikiška ir pan. O akvarelë jos neigëjø pykèiui bei kûrëjø ir gerbëjø nuostabai tebëra gyva ir gyvybinga. Kaip gyvas skaidrus sraunus upelis ji teka per mûsø metus, per spalvingà ir kintantá gyvenimà, provokuodama kûrëjus, teikdama dþiaugsmà þiûrovams, teigdama nesenkanèià kûrybos galià. Prie šio teigimo prisideda ir menø centre veikianti paroda.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Beveik pusantro šimto þmoniø šeštadiená susirinko naujojoje Šiauliø universiteto bibliotekoje išklausyti seminarø apie modernius bûdus lavinti þmogø, paþinti save. Pasaulio jaunimo rûmø (JCI) nacionalinë konferencija Šiauliuose vyko pirmà kartà.

Aktorius Andrius Þebrauskas tikino, kad neišsakyti jausmai niekur nedingsta – jie kaupiasi, kol išsiverþia. Autoriaus nuotr.

JCI – pasaulinë organizacija, vienijanti verþlius ir iniciatyvius verslininkus nuo 18 iki 40 metø. Dar ši organizacija vadinama lyderiø kalve. Viena iš jos veiklø – mokymø ir seminarø organizavimas, todël retas šios organizacijos renginys praeina be mokymosi.

Pirmasis paskaità skaitë Šiauliø universiteto prorektorius Juozas Pabrëþa. Jis priminë visiems, kokia nustabi yra mûsø kalba – gausi tarmiø ir tarmeliø, išsamiau nagrinëjo šiauliškiø tarmæ – èia susiduria net penkios stambios tarmiø grupës.

Pranešëjas Aurimas Vietrinas aiškino, kas yra bendravimo "ping-pongas". Tai þaidimas, kai norima atsikalbinëti ar atidëlioti darbus. Akivaizdu, kai šá þaidimà þaidþiame su kitais, taèiau kartais já þaidþiame su savimi.

Pranešëjas Darius Èibonis dëstë "kouèingo" (angl. coaching) pradmenis. Tai asmeninio efektyvumo plëtojimo metodika, kuri padeda savyje rasti didþiulius gebëjimø klodus. Ši metodika remiasi mintimi, kad þmogus gali daug daugiau, nei ásivaizduoja.

Aktorius Andrius Þebrauskas mokë per šoká ir judesá paþinti save. Siûlë vël tapti vaikais – ne ûgiu ar protu, bet judrumu ir þingeidumu. Juk nuo vaikystës mus mokë susikaupti, surimtëti, neverkti. Aktorius ásitikinæs, kad emocijos niekur nedingsta.

Derybø ir asmeninio efektyvumo srities guru Darius Pietaris tæsë paskaitø ciklà apie baimes, kurias mes kiekvienas turime áveikti, kitaip neišsilaisvinsime nuo... savæs.

Pranešëjas Artûras Blinstrubas, socialiniø mokslø daktaras, docentas, savo seminarà skyrë visiems, siekiantiems išmokti efektyviai ir rezultatyviai bendrauti su klientais, partneriais, oponentais, ágyti ar patobulinti socialinio átikinimo ágûdþius, ugdyti pasitikëjimà savimi.

Oksana LAURUTYTË

Penktàjá sezonà Šiauliø lëliø teatras "Avilys" pasitinka nauju spektakliu "Rëdos ratas". Spektaklyje, kuris labiau skirtas vyresniems vaikams, pasakojama, rodos, paprasta istorija - laumës apkeitë savo ir þmoniø kûdiká, laumiuko þmonës nepamëgo. Vis dëlto aktoriø sukurta istorija - milþiniškas etnokultûros lobynas. Spektaklyje daug lietuviø liaudies švenèiø akcentø, paproèiø, apeigø, mitologijos elementø ir yra suprantamas... širdimi. "Per vaikø širdis belsimës á jø sielas", - sako spektaklio reþisierius, "Avilio" teatro vadovas Arûnas Pakulevièius.

"Rëdos ratas" - spektaklis, kupinas simboliø, þenklø, mitologiniø bûtybiø. Autorës nuotr.

Siuþetas kuriamas þenklais ir simboliais

Spaudos konferencijà ir spektaklio pristatymà lëliø teatras "Avilys" surengë neáprastoje vietoje - etnografinëje sodyboje "Þemaitiška troba". Klëtyje, kvepianèioje dûmais ir dvelkianèioje senove, uþgrojæ senoviniai instrumentai - veþimo ratas, daudytës - paskelbë spektaklio pradþià.

Þodþiø ir teksto spektaklyje nedaug - skamba kone niekur negirdëtos lietuviø liaudies dainos, sutartinës, šnabþdami uþkalbëjimai, naudojami šiais laikais nebenaudojami buities rakandai. Kalbëjimas þenklais ir simboliais kuria siuþetà. "Spektaklyje vaidina ir šaukštai, juk gimdamas þmogus atsineša šaukštà, o mirdamas - palieka. Šá šaukštà - þmoniø vaikà - laumës pasiima vietoj jo palieka Laumiukà. Šleivà, kreivà, kitoká vaikà palieka gyventi su sveikais þmonëmis, o šie vaiko nepriima. Tëvas já tik pakenèia, o Laumiukà myli tik mama. Kai vaikui iškyla pavojus, laumës já atsiima", - sako spektaklio reþisierius Arûnas Pakulevièius.

Laumiukas, gyvendamas su þmonëmis, mato tradicines lietuviø kalendorines šventes - Uþgavënes, Velykas, Sekmines, Rasas, Þolinæ, Ilgæ - ir prieina iki Kalëdø. Anot reþisieriaus, jis ilgai màstæs, kaip vaikams, gyvenantiems "makdonaldø" laikais, parodyti, kas seniau buvæ svarbu lietuviams, koká stiprø ryšá jie turëjæ su gamta - saule, medþiais, ugnimi.

"Tai spektaklis ne tik apie kitoká vaikà. Tai spektaklis apie mus visus, apie tai, koks mûsø ryšys su praeitimi, kiek mums svarbios vertybës. Kalbëdami þenklais beldþiamës á vaiko sàmonæ, á tai, kas joje giliai giliai uþkoduota. Á vaiko širdá beldþiamës per jo sielà", - sako A. Pakulevièius.

Premjera - spalio pradþioje

Spektaklis "Rëdos ratas" skirtas vyresniems vaikams, jam pasibaigus aktoriai dar pabendrauja su þiûrovais, paklausia vaikø, kokias šventes jie matë, kokias švenèia namie. Premjerà þiûrovai išvys spalio pradþioje Šiauliø filharmonijos salëje, spektaklá "Avilys" veþios ne tik po Šiauliø apskrities, bet ir visos šalies mokyklas.

Naujajame spektaklyje vaidina pats reþisierius ir aktoriai Rita Kiškûnaitë, Renata Savickaitë bei pradedantis aktorius Justinas Misius.

"Rëdos ratas" skirtas Lietuvos tûkstantmeèiui paminëti. Spektaklá remia Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija prie Lietuvos Prezidento kanceliarijos. A. Pakulevièius sako, kad "Avilys" kaþkaip norëtø paminëti ir penktàjá teatro sezonà. Norima surengti lëliø teatrø festivalá, bet neaišku, ar leis piniginë.

Tiesa, visai neseniai "Avilys" lankësi tarptautiniame lëliø teatrø festivalyje Armënijoje, kur ir pristatë spektaklá "Rëdos ratas". "Vienas garsus vengrø profesorius, paþiûrëjæs spektaklá, pasakë, kad dabar jis þino, kas yra Lietuva", - sëkme dþiaugiasi A. Pakulevièius.

Kitø metø pradþioje "Avilys" vyks á festivalá Slovënijoje, kurio tema - "Betliejaus spektakliai". Á šá festivalá ketinama veþti naujà spektaklá apie Kristaus gimimà. "Prieš Kalëdas uþsidirbsime pinigø ir vyksime", - optimizmo nepraranda reþisierius.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Jei Šiauliø apylinkëse plëtojamas turizmas, tai – Kurtuvënø dvaro sodyboje. Atvykëlius èia vilioja daug kas – graþi gamta, kultûriniai renginiai ir pramogos. Šiandien akies krašteliu apþvelgsime dvaro ádomybes, kuriø per dienà tikrai neišbandysi.

Kuzniuko eþeras – vienas iš daugybës, kuriame galima paþvejoti.		Þirgynas dabar teikia ne tik jodinëjimo, bet ir þirgø terapijos paslaugà.

Þirgai ir jø terapija

Kurtuvënø dvaro sodyba prisikëlë iš laiko dulkiø ir pelenø. Dvaro sodyba jau pritaikyta turizmui - Kurtuvënai turi ambicijø tapti vienu svarbiausiø Šiauliø rajono turistiniø objektø. Vasarà bene labiausiai èia traukia atvykti þirgai.

Senieji Kurtuvënø dvaro savininkai nuo seno didþiavosi savo þirgais. Dvaro þirgynas ir ratinë stovëjo švariajame dvaro sodybos kieme, šalia rûmø ir svirno. Ir dabar regioninio parko jojimo paslaugø centras ásikûræs buvusiose grafo Pliaterio-Zyberko arklidëse.

Lankytojø laukia daugiau nei keturios dešimtys þirgø, priþiûrimø profesionaliø treneriø. Organizuojami keliø valandø, ar net dienø þygiai, savaitgaliai ar visos atostogos su þirgais. Norinèiø tapti tikrais jojikais laukia jojimo mokykla, kuri veikia ištisus metus. Daugiausia dþiaugsmo þirgai teikia vaikams. Neabejojama, kad þirgai yra tarsi delfinai – gerai veikia þmogaus psichikà. Èia ne juokais jau uþsiimama þirgø terapija.

Kurtuvënuose tradiciškai organizuojamas Lietuvos ištvermës jojimo èempionatas - "Kurtuvënø taurës" varþybos. Kalvotomis miškingomis vietovëmis raiteliai turi áveikti nemaþà atstumà. Bûtina tausoti þirgo jëgas: menkas kojos nikstelëjimas, ir varþybos - baigtos.

Kurtuvënø regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis priminë, kad šalia dabartiniø arklidþiø greitai bus árengtas manieþas, kuriame þirgai galës treniruotis ir þiemà.

Sodininko namelis, šalia kurio galima apsistoti su palapinëmis ir "kemperiais".		Rekonstruojamas kalvio namelis greitai taip pat pasitarnaus turistams.

Kultûros þidinys

Daugelis istoriniø šaltiniø teigia, kad á Kurtuvënus atvykdavo nemaþai turtingø ir kilmingø sveèiø iš uþsienio dalyvauti geguþinëje, šv. Jokûbo atlaiduose ir paþiûrëti baudþiauninkø spektakliø.

Praëjus kone 200 metø, klojimo teatrø tradicija atgaivinta. Prieš vienuolika metø pradëti rengti kasmetiniai Klojimo teatrø festivaliai, suburiantys mëgëjiškus teatrus iš visos Lietuvos bei uþsienio. Kaip ir senovëje, festivalá lydi Šv. Jokûbo atlaidai Kurtuvënø baþnyèioje.

Artimiausia šventë, kuri vël sukvies minias vaikø – Kalëdos. Porà savaièiø prieš jas svirnas pasipuošia šiaudiniais papuošalais, nendriniais baltø simboliais. Vaikai pulkais atvaþiuoja èia tam, kad susitiktø su tikru Kalëdø Seneliu, broliu Gruodþiu. Vaikai vaþinëja rogëmis, þaidþia prie lauþo liaudiškus þaidimus, velka ir degina bluká.

Kurtuvënai nuo seno garsëja Uþgavëniø eitynëmis, kuriø neatsiejama dalimi tapo unikalusis svirnas. Èia po visø kelioniø ir elgetavimø susirinkdavo persirengëliai. Šokdavo iki vëlumos ir varydavo þiemà iš kiemo. Dabar ši tradicija taip pat gyva. Þmonës nebijo per Uþgavënes atverti durø kaukëtiems personaþams. Á "ubagø baliø" pasivaišinti keptais karpiais, alumi, pasilinksminti vakaronëje susirenka visas miestelis ir jo sveèiai.

Kurtuvënø regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis dþiaugiasi, kad Kurtuvënai jau patrauklûs turistams.		Obelys veda senoviniø veisliø vaisius.

Šimtametis sodas

Áprasta, kad mûsø šalyje pagalvojama apie pramogà, taèiau uþmirštama buitis, kuri reikalinga turistams. Kurtuvënø dvare jau yra kelios vietos, kur galima apsistoti keliautojams. Kai svirne baigiasi koncertai ar parodø pristatymai, dalis lankytojø lieka miestelyje ilgesniau ir apsistoja oficinos viešbutyje. Galima apsistoti ir sodininko namelyje. Šalia jo gausu atrakcionø vaikams. Aptverta teritorija, skirta palapinëms ir "kemperiams" pastatyti. Pastaruosius galima prijungti prie reikiamø komunikacijø.

Aplink sodininko namà – senos obelys, kurios áskiepytos dar senesnëmis šakomis. R. Tamulaitis tvirtina, kad atkurtos ir išsaugotos senosios sodybos obuoliø rûšys. Sode bandoma atkurti kroketo þaidimo tradicijas. Tai aristokratiškas þaidimas, nereikalaujantis didelio fizinio pasirengimo.

Klojimo teatrø festivalis šalia Kurtuvënø svirno - atgaivintas ir gyvas. Autoriaus nuotr.

Vizija pildosi

Dar prieš porà metø Kurtuvënø dvaro sodyboje buvo numatyta ákurti aktyvaus ir paþintinio turizmo centrà su išplëtota infrastruktûra. Dabar tai jau realybë. Kurtuvënai tapo pamëgtu keliautojø objektu. Tai paskatino parko rekreaciniø zonø plëtrà, þuvininkystæ, þirginá turizmà, teikiamos maitinimo, nakvynës ir poilsio paslaugos.

"Mes net savo svirno alø turime, - dþiaugësi direktorius. – Per šventes þmonës nepagaili sumokëti keliais litais daugiau, kad galëtø nusipirkti šio gërimo autentiškame butelyje su originalia etikete."

Atstatytasis Kurtuvënø svirnas pritaikytas informacinei, kultûrinei ir švietëjiškai veiklai. Èia vyksta parodos, spektakliai, pavyzdþiui, Tytuvënø vasaros festivalis jau neásivaizduojamas be šios erdvës.

"Tas, kuris nemoka svetimø kalbø, nesupranta ir savosios" (J. V. Getë).

Šiauliø Didþdvario gimnazijoje jau nuo 1963 metø yra pagilintai mokoma anglø kalbos. Per daugelá metø išugdyta daug puikiø anglø kalbos specialistø, puoselëjamos gilios mokymo tradicijos, sukurta efektyvi dëstymo metodika. Todël šioje gimnazijoje jau septintà rugsëjá atveria duris anglø kalbos kursai.

Gimnazijoje siûlomomis anglø kalbos paslaugomis naudojasi vis daugiau ámoniø ir organizacijø. Kursuose anglø kalbos jau yra mokæsi Baltijos informaciniø duomenø centro, Šiauliø teritorinës muitinës, AB "Lietuvos geleþinkeliai" Šiauliø infrastruktûros darbuotojai, ávairiø mokyklø pedagogai iš Kelmës, Akmenës, Maþeikiø bei miesto. Ir šià vasarà, liepos mënesá, šešiø pedagogø, aktyviai lankiusiø kursus, grupë iš Didþdvario gimnazijos buvo išvykusi á Anglijà tobulinti kalbos vartojimo ágûdþiø.

D. Jautakienë, Šiauliø apskrities ligoninës Priëmimo skyriaus vedëja, teigia, kad dþiaugiasi pasirinkusi anglø kalbos kursus gimnazijoje, nes labai paþangiai dëstoma, vedami ádomûs ir naudingi uþsiëmimai, puikios specialistës R. Alminienës dëka jau geba skaityti ávairià literatûrà anglø kalba, todël tvirtai pasiryþusi ir šiais metais tæsti kursus, mokytis laisvai vartoti kalbà. Taigi kursuose mokoma ne tik gramatikos, bet ir supaþindinama su anglišku "gatvës þodynu", vartojamu neformalioje aplinkoje. Dvejojantiems siûloma uþsirašyti á kursus ir pabandyti - mokymosi trukmæ ir lygá galima pasirinkti. Kursuose, atsiþvelgiant á besimokanèiojo þinias bei interesus, sudaromos nedidelës grupës. Norintiems tobulëti organizuojama grupë-klubas, kur galima daugiau bendrauti su angliškai kalbanèiais miesto sveèiais, rengiami ávairûs susitikimai.

Didþdvario gimnazijoje taip pat organizuojami kursai abiturientø grupëms ir TOEFL kursai lankantiems egzaminus uþsienyje. Abiturientai, lankæ kursus, paprastai sëkmingai išlaiko valstybinius egzaminus, štai ir šiemet bûriavosi prie mokytojos E. Skinkienës kabineto, dþiaugsmingai dëkodami uþ puikius rezultatus. Studentai, mokæsi šioje gimnazijoje, bet kuriame universitete dël anglø kalbos neturi jokiø sunkumø.

Pasirinkite gimnazijà, turinèià anglø kalbos mokymo tradicijà ir norinèià su kiekvienu pasidalyti sukauptomis þiniomis. Išsilavinæs þmogus šiuolaikiniame pasaulyje, vadinamame informaciniu, priverstas mokëti net keletà uþsienio kalbø, kad galëtø bendrauti ir gauti naujos informacijos.

Didþdvario gimnazijos informacija

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliuose duris atvërë naujas menø centras, kuriame dailës reikmenø galës ásigyti ir profesionalai, ir mëgëjai, ir lopšelinukai, ir moksleiviai. Paèiame miesto centre, Varpo g. 27, dailës ir laisvalaikio prekiø parduotuvëje "Skizze" kurti kvieèiami visi kûrybingi ar norintys išmokti meno paslapèiø þmonës. Èia vyks ne tik piešimo, tapybos ar lipdymo kursai, bet ir bus rengiamos dailininkø parodos. Rugsëjo 24-àjà 17 val. naujame meno centre bus atidaryta šià vasarà Uþvenèio plenere kûrusiø šiaulieèiø akvarelininkø darbø paroda.

Daiva Skrupskelytë viliasi, kad á menø centrà uþsukæ þmonës patirs kûrybos dþiaugsmà ir puikiai praleis laisvalaiká.

Estijos "Skizze" parduotuviø tinklas išplëtotas visose trijose Baltijos šalyse. Nuo 1991 metø pradëjæ veiklà Estijoje, prieš septynerius metus – Latvijoje, jau ketvirtus metus tinklas šaknis leidþia Lietuvoje. Estijos verslininkø poþiûris á verslumo ir meno sintezæ yra šiuolaikiškas ir grástas bendradarbiavimo principu. "Esame nedidelës šalys, todël kartu dirbti lengviau. Nesame suinteresuoti tik parduoti prekæ. Mums svarbu, kad klientas, prieš pirkdamas, galëtø jà išbandyti", - sako "Skizze" atstovas iš Estijos.

Parduotuvëje prekës išdëliotos šiek tiek neáprasta, taèiau klientui naudinga tvarka. Teptukø, daþø ar popieriaus galima rasti keliose vietose, tik skirtingø garsiø, kokybæ garantuojanèiø firmø: "Raphael", "Marabu", "Lefrance & bourgeois" ir kt.

Dailës priemonës èia suskirstytos á kelias grupes – profesionalams dailininkams, mëgëjams ir mokyklinio amþiaus vaikams. Nepamiršti ir maþiausieji kûrëjai, kurie pasaulá paþásta daiktus kišdami á burnà. "Be be" serijos ryškiaspalvis plastilinas ar modelinas yra nekenksmingas, neturi kvapo, skonio, nelimpa prie rankø, netepa kilimo ar baldø. Geometriniø formø su áspaustais skaièiais vaškinës kreidelës - ne tik patogios paimti, bet ir atlieka lavinamàjà, paþintinæ funkcijà", - sako su partneriais iš Estijos bendradarbiaujanèios bendrovës "Dailës prekës" atstovë Daiva Skrupskelytë.

Dailës priemoniø ávairovë labai didelë. Kiekvienas ras tai, ko jam labiausiai reikia – minkšto, kieto, ore stingstanèio ar maþas detales lipdyti tinkanèio plastilino ar modelino.

Pagalvota ir apie kurianèius tamsiuoju paros metu. Ilgëjant vakarams, nepamainomas rankdarbiø kûrëjams ir dailininkams gali bûti natûralø dienos apšvietimà sukuriantis ir dël to spalvø neiškraipantis anglø firmos "Daylight" šviestuvas.

"Skizze" ásikûrë paèiame miesto centre, Varpo g. 27, priešais Prisikëlimo aikštæ. Autorës nuotr.

"Estai didelá dëmesá skiria ekologijai, aplinkosaugai, todël parduotuvëje galima ásigyti dailës ar kanceliarijos reikmenø, pagamintø iš antriniø þaliavø, pavyzdþiui, estø gamybos bloknotas ar japonø "Pilot" serijos rašiklis. Tai ekologiški, švarûs, neteršiantys aplinkos ir labai kokybiški produktai. Ant kiekvieno jø parašyta "be green", - pabrëþia D. Skrupskelytë.

Menø centre galima ne tik dailës reikmenø ásigyti. Èia organizuojami piešimo pastele, anglimi, tapybos akvarele, aliejumi, akriliniais daþais kursai, kuriuos pagal individualià programà veda profesionalus dailininkas. Specialistai moko dekupaþo, tapybos ant šilko, þvakiø, stiklo, marškinëliø dekoravimo, lipdymo, karoliukø vërimo paslapèiø. Laukiami bet kokio amþiaus meno mëgëjai.

Maþa to, èia rengiamos teminës parodos, kurios bus keièiamos kas tris savaites. "Jeigu parodoje bus eksponuojami tapybos ant šilko darbai, tai visà mënesá priemonëms, skirtoms tapybai ant šilko, bus taikomos nuolaidos. Uþsukusieji á meno centrà sulauks patarimø, galës priemones išbandyti ir tik tada ásigyti", - þada "Dailës prekiø" specialistë Kristina Taurosevièiutë.

Jeigu širdies kertelëje kirba noras kurti, registruokitës á meno kursus. Daugiau informacijos galima suþinoti telefonu (8~41) 200 267 arba uþsukus á "Skizze" parduotuvæ, Varpo g. 27.

Rugsëjo 19 d., šeštadiená, 11 val. Šiauliø kolegijoje (Aušros al. 40) Giedrius Dranevièius skaitys paskaità "Kur slypi tikroji mûsø jëga?" Laukiami 9-12 klasiø moksleiviai. Renginys truks iki 13 valandos, yra nemokamas.

G. Dranevièius – karatë èempionas, staþavæsis pas geriausius savo srities mokytojus, turintis pasaulinio lygio renginiø organizavimo patirties, vedæs seminarus Lietuvoje ir uþsienyje asmenybës ugdymo, streso valdymo, lyderystës ir daugeliu kitø temø.

Kelerius metus G. Dranevièius dirbo su "TMD Partners" organizuojant mokymus temomis: "Pasitikëjimas ir átaka", "Emocinë kompetencija", "Streso valdymas", "Kaip išnaudoti beprotiškà tempà ir nuolatinius pokyèius asmeniniam augimui", "Kelias, kuris veda á save", "Mentorystë", "Psichologinis pasiruošimas derybose", "Išorinë ramybë ir vidinë energija", "Ideali lyderio bûsena", "Kur slypi tikroji mûsø jëga?", "Asmenybës átaka aplinkiniams – indukcija", "Kaip susijæ klientø aptarnavimo principai ir standartai su juodu dirþu".

"Sëkmës klubas" – tai šeštadieninë mokykla 9–12 klasiø moksleiviams. Klubo programà sudaro dvejø metø kursas. Uþsiëmimai vyksta kas antrà šeštadiená po keturias akademines valandas (iš viso 32 akademinës valandos per semestrà). Paskaitas ir praktinius uþsiëmimus veda profesionalûs lektoriai iš Lietuvos ir uþsienio.

Moksleiviai gauna visas mokymuisi reikalingas priemones. Išklausiusiems atskirus semestrus áteikiamas paþymëjimas, vienø metø kursà – sertifikatas. Lankiusøjø "Sëkmës klubà" dvejus metus laukia specialios dovanos.

"Sëkmës klubas" naujus mokslo metus pasitinka atnaujinta programa bei naujais lektoriais. Naujàjà programà sudaro keturi semestrai. Pirmasis 2009 m. rudens semestras vadinasi "Supermokymasis", antrasis - "Savæs paþinimas ir tobulinimas", treèiasis – "Bendravimas", ketvirtasis – "Verslumas".

Daugiau informacijos 8~631 525 94 arba el.paštu dovile@sekmesmokykla.lt .

Jorûnë ŠIUIPYTË

"Jaunuolis, studijø metais dalyvavæs AIESEC veikloje, – tikrai kitoks. Visø pirma jis tampa tolerantišku, paragavusiu lyderystës duonos. Atëjæs á naujà darbovietæ jis gerokai greièiau susidraugaus su kolektyvu, nes jo komunikaciniai gebëjimai bus ištobulinti dalyvaujant ávairiose mûsø rengiamose konferencijose, bendraujant su staþuotojais iš tolimiausiø pasaulio kontinentø. Èia studentui suteikiamos visos galimybës pakilti nuo nulio iki tikro visuomenës lyderio", – taip þmogø, studijø metais aktyviai dalyvaujantá tarptautinës organizacijos AIESEC veikloje, apibûdina Šiauliø filialo prezidentas, Šiauliø universiteto studentas Kæstutis Bardauskas.

AIESEC Šiauliø filialo kolektyvas išsiskiria draugiškumu bei stipria charizma. AISEC archyvo nuotr.

Tarptautinë organizacija – ne tik besidomintiems verslu

"Stereotipà, kad mûsø organizacija vienija tik jaunuosius verslininkus, iš karto noriu paneigti. Turime ne vienà Menø fakulteto atstovà, humanitarà, socialinius ar gamtos mokslus studijuojantá. Kiekvienas jø mums yra reikalingas, pavyzdþiui, esant uþduoèiai sumaketuoti plakatà ar lankstukà, pagalbos kreipiamës á menininkus bei informatikus, o Šiauliø filialo finansø skyriuje veikia ekonominius mokslus studijuojantys ŠU studentai. Neneigiu, kad didþiàjà dalá sudaro socialinës srities studentai, bet juk verslu domisi ir menininkas, ir informatikas – studentai šiais laikais domisi ne viena sritimi", - sako Kæstutis.

Šiauliø filialo pirmininkas teigia, kad jø suburtas kolektyvas išsiskiria bûtent draugiškumu bei stipria charizma. Kæstutis pasakoja, kad atvaþiavæ á bet kokià konferencijà šiaulieèiai išsiskiria iškart: draugiškumas, vieningumas ir labai gera komandinio darbo atmosfera dominuoja.

Á šià organizacijà ástojæ studentai dirba ne dël finansinës ar materialinës naudos, o, anot Kæstuèio, iš idëjos bei gerø norø, stipraus potencialo tobulëti bei ágyti kuo daugiau naujø þiniø.

Susidomëjimas organizuojamais renginiais – milþiniškas

Moksleiviø lyderiø projektas praëjusiai metais vyko daugumoje Šiauliø mokyklø. Ádomu tai, kad nors uþsiëmimai ir vykdavo po pamokø, mokiniø susidomëjimas bei lankomumas buvo be galo didelis. Pasak Kæstuèio, AIESEC kasdien sulaukdavo skambuèiø iš mokyklø - buvo prašoma leisti átraukti dar daugiau moksleiviø á šias paskaitas, kurias vedë staþuotojai ne tik iš Europos, bet ir iš Barbadoso, Gruzijos.

Šis projektas buvo be galo sëkmingas ir dalyvavusiems mokiniams, ir staþuotojams, ir paèiai organizacijai. Šiemet taip pat rengiamam projektui kyla sunkumø – 400 Lt dalyvavimo mokestis mokykloms tapo tikru iššûkiu. Didþioji dalis Šiauliø mokyklø vis dëlto ávertino projekto "I‘m a Leader" naudà XXI amþiaus mokiniui ir sutiko prisijungti ir šiemet.

"Projekte "I‘m a Leader" pradëjau dalyvauti praëjus savaitei po mano atvykimo á Šiaulius. Galiu dràsiai pasakyti, kad projektas – puikiai organizuotas. Kartu su dar dviem staþuotojais aplankëme daugybæ Šiauliø miesto viduriniø mokyklø bei gimnazijø, kur vedëme kursus mokiniams lyderystës tema. Rezultatas – fantastiškas! Mes ne tik þaidëme, diskutavome, bet ir susiradome draugø. Manau, kad iš šio projekto patirties pasisëmë ne tik jo dalyviai, bet ir mes, staþuotojai, pavyzdþiui, aš atsikraèiau scenos baimës bei išmokau lakoniškai dëstyti savo idëjas", - savo áspûdþius apie projektà Šiauliuose pasakojo staþuotoja Lesley Husbands iš Barbadoso.

SYNERGY bei ENERGY – konferencijos naujokams bei senbuviams

"Iš daugybës rengtø konferencijø galiu paminëti SYNERGY (Baltijos šaliø konferencija), bei ENERGY. Pastaroji daugiausia buvo orientuota á naujokus "AIESEC" veikloje. Šiais metais tëra likusi vienintelë SYNERGY konferencija. Šiemet šiaulieèiams suteikta proga jà organizuoti savo mieste - laukiame beveik 300 delegatø iš daugiau nei 10 šaliø. Pagrindiniai konferencijos dalyviai bus Latvijos ir Estijos AIESEC" nariai – pasakoja K. Bardauskas.

Kæstutis pamini dar vienà AIESEC renginá "Patraukliausias Šiauliø miesto darbdavys", kurá su bendrove "Šiauliø personalo valdymo grupë" rengia jau treèius metus. Titulas "Patraukliausias darbdavys" pelnomas ne taip paprastai. Atrankos metu yra rengiama anketinë apklausa bei klausiama konkreèios ámonës personalo nuomonë. Praëjusiais metais "Paslaugas teikianèiø ámoniø sektoriuje" pirmoji vieta ir nominacija "Studento svajoniø darbdavys" atiteko UAB "Telerenai" ("S plius").

Esi aktyvus bei pilietiškas? Prisijunk prie mûsø!

"Mûsø organizacijai reikia motyvuotø þmoniø. Tokiø, kurie nereikalautø vien atlygio uþ atliktà darbà, o veiktø tobulëjimo bei naujø perspektyvø link", - teigia Kæstutis.

Pasak Kæstuèio, kasmet aukštàsias mokyklas vidutiniškai baigia daugiau nei 40 tûkstanèiø studentø, taèiau Lietuva tiek itin perspektyviø darbo vietø nesuteikia – svarus árašas gyvenimo aprašyme bei išugdytos asmeninës savybës šiuo atveju yra itin svarbûs aspektai.

Atranka á organizacijà AIESEC nëra sudëtinga, taèiau reikalauja daug pastangø. Jà sudaro keturi etapai. Po kiekvieno etapo vis maþinamas pretendentø skaièius, o po paskutiniojo lieka apie 25 studentus, verèiausius ásitraukti á veiklà. Norintys išbandyti savo jëgas iki rugsëjo 16 d. turi uþpildyti anketà, esanèià tinklalapyje www.aiesec.lt . Antrasis etapas – simuliacija – suburia pretendentus á ávairius þaidimus, kuriø metu, pasak Kæstuèio, puikiai atsiskleidþia pretendentø komandinis darbas bei asmeninës savybës, kurias vertina jau sudaryta AIESEC senbuviø grupë. Treèiasis etapas – interviu. Kiekvienà interviu sudaro keturi skirtingai kambariai, kuriuose tikrinamos pretendento þinios apie paèià organizacijà, domimasi studento laisvalaikiu, kûrybiškumu bei išbandomos anglø kalbos þinios. Po interviu likusieji pretendentai yra kvieèiami á konferencijà DISCOVER, kurioje dar kartà pristatoma visa organizacija, o jos metu pretendentai taip pat yra stebimi, analizuojami ávairûs jø gebëjimai, kompetencijos. Po šios konferencijos paskelbiami naujai priimti nariai.

Lyderiais nëra gimstama – jais tampama. "Noriu paminëti dar kartà – nepraleiskite savo šanso. Visuomeninë veikla ugdo jus kaip asmenybes, o to juk neišmokstama iš vadovëliø", - pokalbá baigë Kæstutis.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Jei kalbame apie Kurtuvënø miestelá, apylinkes ar parapijà, turime visø pirma kalbëti apie dvaro sodybà. Èia gyvenusios garsios Lietuvos giminës, galima sakyti, viskà aplinkui ir sukûrë. Šiais laikais dvaras Kurtuvënø kultûriniame gyvenime taip pat labai svarbus, taèiau apie tai – kitame "Šiauliai plius" numeryje. Dabar nusikelkime daugiau nei keturis amþius á praeitá ir keliaukime iki pat senojo svirno gaisro.

Senasis svirnas archyvinëse nuotraukose.		Dvaro pastatas stovëjo dar sovietmeèiu, taèiau dabar iš jo nieko nelikæ.

Kilo dvaras

Kurtuvënø regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigia, jog Kurtuvënø dvaro sodyba ištirta kone tiksliausiai ir nuodugniausiai Lietuvoje. Èia dirbo nemaþai mokslininkø – nagrinëjo rašytinius šaltinius, atliko archeologinius tyrimus. Dabar galima teigti, kad sodybos planas atkurtas gana tiksliai. Dþiugu tai, kad reprezentacinë sodybos teritorija pateko á regioninio parko rankas ir tapo patraukliu turistiniu objektu.

Direktorius lenkia pirštus ir vardija garsias gimines, kurios kadaise èia gyveno: Skaševskiai, Karpiai, Nagurskiai. Trumpai dvarà valdë ir Tiškevièiai. Kurtuvënø vardas paminëtas 1597 metais dvaro inventoriaus knygoje. Tuomet Jonas Skaševskis Kurtuvënus uþstatë Mikalojui Karpiui ir jo þmonai, savo seseriai Skaševskytei. 1664 metais dvaro sodyba atiteko Petrui ir Zuzanai Skaudvilams. Vëliau priklausë Nagurskiø dinastijai.

Daugiau nei šimtà metø dvarà valdë grafai Zyberg-Pliateriai: Henrikas (1811-1903), Liudvikas (1853-1939) ir Stanislovas (1889-1955). Pastarasis dvarà valdë iki pat 1940-øjø.

Bene daugiausia Kurtuvënø dvarui davë Nagurskiai. XVIII amþiaus pabaigoje Kurtuvënus valdë Jokûbas Nagurskis, tuomet ëjæs ir þemaièiø seniûnijos matininko pareigas. Jis buvo ir vienintelis baþnyèios fundatorius. Teigiama, jog jis palaidotas kriptoje po baþnyèia. J. Nagurskis pastatë daugumà dvaro pastatø, tarp kuriø ir garsøjá dviaukštá svirnà, kuris, skaièiuodamas daugiau nei dviejø amþiø naštà, 2001 metais buvo padegtas.

Grafas Pliateris po medþioklës su grobiu, šalia savojo "Shevrolet".		Nagurskiø valdymo laikø dvarvietës planas, kuris dabar yra atkuriamas.

Þuvys ir þirgai

Kad senoji dvarvietë atgimtø, nemaþai prisidëjo kultûrologas Salvijus Kulevièius. Jis pastebi, jog XVI amþiaus pabaigoje Kurtuvënuose buvusios 32 sodybos. Tik dviejose iš jø nebuvo karèemos. Dël to galima manyti, kad Kurtuvënai - svarbi keliø sankryþa, taèiau su miestelio geografine padëtimi tai gali bûti nelabai susijæ. "Greièiausiai visi gyventojai buvo savo namuose oficialiai áforminæ karèemà. Tokiu bûdu bûdavo vengiama baudþiavos darbø. Jei turi karèemà, tai mokesèius ir duokles gali atseikëti pinigais, o ne laþu. Gana greitai karèemø sumaþëjo keliskart", - teigë S. Kulevièius.

Negalima teigti, kad Kurtuvënai buvo tik paprasta gyvenvietë. Anot S. Kulevièiaus, - ne Šiauliai, taèiau uþ tuometá Jonišká gerokai svarbesni.

Tai kuo vertësi Kurtuvënø dvarininkai? "Praktiškai viskuo, - sako parko direktorius R. Tamulaitis. – Nuo gyvulininkystës iki þuvininkystës. Gal tik spirito varyklos nebuvo."

Kurtuvënø þuvininkystës tvenkiniai net turëjo pavadinimus, kuriuos kai kurie išsaugojo iki šiol, pavyzdþiui, uþ kalvës esantis tvenkinys vadinamas Kuzniuku.

Þuvininkystë ir þirgø auginimas buvo, galima sakyti, reprezentacinës Kurtuvënø dvaro ûkio šakos. Tvenkinius dvarininkams padëjo áþuvinti garsus to meto mokslininkas Mykolas Kazimieras Girdvainis. Uþklupus sovietmeèiui, Kurtuvënuose veikë didþiausias þuvininkystës ûkis Lietuvoje buvo 370 ha tvenkiniø.

Sovietmeèiu èia buvo tiesus kelias traktoriams vaþiuoti. Dabar atkurtas garbës ratas, kuriuo suko karietos.		Darþinës pastato liekanos.

Kurtuvos upelio maitinami tvenkiniai rudená bûdavo nuleidþiami. Þuvis likdavo giliau iškastuose grioviuose. Kai þuvis išgaudydavo, pavasará tvenkiniø dugnà suardavo ir apsëdavo ankštiniais augalais. Kai augalai pradëdavo bræsti, tvenkinius uþtvindydavo ir suleisdavo þuvis. Veislinës þuvys ir mailius þiemodavo atskiruose tvenkiniuose.

1992 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu dvaras átrauktas á privatizuotinø su paminklosaugos sàlygø dokumentacija dvarø sodybø sàrašà. Dabar parkas priþiûrimas atstatytoje oficinoje ásikûrusios Kurtuvënø regioninio parko direkcijos.

Kurtuvënø regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigia, jog daugybë dvarø sunyko ne sovietmeèiu, o Nepriklausomybës laikais – apylinkës buvo išdalytos daugybei šeimininkø. Kurtuvënø dvaras tokio likimo išvengë.

Spektakliai svirne

Nagurskiai buvo kultûros puoselëtojai. Jø pastangomis buvo ákurtas mëgëjø teatras Kurtuvënuose. Vaidindavo paprasti miestelio þmonës. Medinis dviejø aukštø svirnas tapdavo scena. Apie Nagurskiø teatrà sklido ávairiø legendø, neva jame vaidindavo baudþiauninkø teatras, o prasti aktoriai bûdavo nuplakami. Sunku bûtø patikëti šia legenda, nes kurtuvëniškiai šià graþià tradicijà atgaivino prieš dešimtmetá.

Pasakojama, kad svirno teatre lankësi artistai iš Italijos, o á vykstanèius vaidinimus ir kitus pasilinksminimus atvykdavo turtingø sveèiø iš Anglijos, Prancûzijos. Jokûbas Nagurskis kurtuvëniškius lepino aukšto lygio pasilinksminimais. Po vaidinimø vykdavo ir garsiosios Kurtuvënø geguþinës, kurios atgaivinamos ir šiomis dienomis. Pasilinksminus reikëdavo nuplauti visus "griekus" Švento Jokûbo atlaiduose.

Grafo Pliaterio vaikams mokyti 1901-1903 metais buvo pasamdytas Povilas Višinskis, þinomas lietuviø atgimimo veikëjas, visuomenininkas. Kurtuvënø dvare lankësi rašytojai Þemaitë, Šatrijos Ragana, J. Biliûnas. P. Višinskis rinko etnografinæ medþiagà apie Vainagiø eþerà, fotografavo prie pat parko esanèias Kurtuvënø kapines, uþrašë pasakas ir siuntë J. Basanavièiui.

Kurtuvënø regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigia, jog daugybë Lietuvos dvarø sunyko ne sovietmeèiu, o Nepriklausomybës laikais – apylinkës buvo suskaldytos smulkiais plotais ir išdalytos. Kurtuvënø dvaras tokio likimo išvengë. Parko direkcija ásikûrë senojoje dvarvietëje, kurioje išlikæ per 20 dvaro pastatø.

Oksana LAURUTYTË

"Vaikui, kuris geba atpaþinti savo jausmus, valdyti emocijas, susitvarkyti su pykèiu, geriau sekasi mokytis, jis lengviau bendrauja, ágyja pasitikëjimo savimi ir kitais. Pradiniø klasiø mokytojai, kurie kartà per savaitæ vaikams rengia programos "Second Step" (liet. "Antrasis þingsnis") pamokas, jau pastebëjo pamokø naudà", - sako psichologë Þydrë Arlauskaitë, programos koordinatorë Lietuvoje. Praëjusià savaitæ bûrys iniciatyviø ir aktyviø pradiniø klasiø mokytojø mokësi, kaip pradinukams vesti "Antrojo þingsnio" pamokas. Tai reiškia, kad Šiauliuose daugëja klasiø, kuriose vaikai mokomi vieno svarbiausiø dalykø - padëti sau pasiekti sëkmæ moksle bei gyvenime.

Psichologë, programos "Second Step" vadovë Þydrë Arlauskaitë sako, kad tëvai neretai nekalba su vaikais apie jausmus, nes patys nemoka jø reikšti ir atpaþinti. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Medþiaga pamokoms vesti - nemokama

Švietimo ir mokslo ministerijos remiamos programos "Second Step" mokymai, kurie tris dienas vyko Šiauliø savivaldybës administracijos Švietimo skyriuje, sulaukë gausaus bûrio pradiniø klasiø mokytojø. Ir visai nenuostabu, nes prevencinë programa labai sëkminga, suprantama, paprasta naudoti. Pasak Þ. Arlauskaitës, beveik visi pradinukø mokytojai yra patyræ, kad kasmet vis sunkiau dirbti su vaikais ir šeimomis, vaikai darosi vis agresyvesni, neprognozuojami, jiems sunku dirbti kolektyve. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji nei moka reikšti emocijas, nei jas atpaþinti, nei su jomis tvarkytis, tad tai, kad vaikai nuo maþumës yra to mokomi - didelis pasiekimas mokykloms ir apskritai visuomenei.

"Visuomenëje gajus agresyvumas, smurtas, nesusikalbëjimas, susipriešinimas, nesàþininga konkurencija, þiaurumas. Þmonëms trûksta teigiamø šiltø emocijø, saugumo, atjautos, graþaus bendravimo ágûdþiø. Programa nuosekliai ir tikslingai formuoja emocinius ágûdþius, moko sutarti, sëkmingai gyventi, bendrauti, þodþiu, bûti sveiku, brandþiu visuomenës nariu",- sako Þ. Arlauskaitë.

Kaip mokytojai ruošiami "Antrojo þingsnio" pamokoms, kaip jos yra vedamos?

Programos "Antrasis þingsnis" metodikos pagrindas - 26 didelës kortos, vaizdo medþiaga, mokytojø knygos. Visà šià medþiagà mokytojai gauna nemokamai. Viena korta yra viena pamoka. Jos vienoje pusëje yra fotografija su gyvenimiška situacija, kitoje - kurià priešais save laiko mokytojas - atskiros pamokos apie empatijà, impulsø kontrolæ bei problemø sprendimà ir pykèio valdymà aprašymas. Per savaitæ pradinukams vedama viena pamoka. Per savaitæ - per pertraukas, pamokø metu, iškilus ávairioms situacijoms - pakartojami išmokti ágûdþiai bei pastiprinami mokytojo pritarimu.

Vaizdo medþiaga - kasdieninës gyvenimo situacijos, kuriose demonstruojami skirtingi vaikø jausmai tose paèiose situacijose, mokoma, kaip elgtis sudëtingose situacijose. Mokytojai ne tik mokomi dirbti pagal šià programà, bet ir aptariamos galimos kliûtys, klausimai, kurie gali kilti.

Nusiraminti ar duoti á galvà?

"Antrojo þingsnio" pamokas pradinukø klasëms praëjusiais metais vedusios mokytojos, dabar jau mokymø konsultantës Aušra Simavièiûtë ir Rasa Blikertienë teigia, jog vaikai labai mëgsta šias pamokas, o tëvai yra labai patenkinti. Pasitaiko atvejø, kad šias pamokas lankantys vaikai vyresniems broliams ar seserims ir net tëvams ima patarti, kaip elgtis susinervinus - liepia giliai kvëpuoti, pagalvoti, nepanikuoti ir paklausti savæs, kà gi dabar daryti.

Šiauliø apskrityje ir mieste yra jau apie šimtas mokytojø, kurie veda "Antrojo þingsnio" pamokas pradinukams. Priminus mandagaus bendravimo taisykles ir patarus kalbant þiûrëti á akis ir lûpas vaikams, pavyzdþiui, rodoma fotografija, kurioje nusiminæs vaikas kalbasi su seneliu. Pasakoma, kad vaikui skauda pilvà, su juo draugas nenorëjo þaisti. Su vaikais kalbamasi, iš ko jie sprendþia, kad berniukas nusiminæs, klausiama, kodël jis seneliui išlieja širdá, kà jam pataria senelis, kà patartø vaikai ir panašiai. Nusiraminti ar "duoti á galvà", pabëgti ar kalbëtis, paguosti ar pasijuokti, kaip susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, spræsti konfliktus, problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes - šie ir kiti dalykai yra "Antrojo þingsnio" pamokø esmë. Informacija nuolat kartojama - palaipsniui formuojami ágûdþiai.

Þ. Arlauskaitë, psichologijos magistrë, Paramos vaikams centro psichologë psichoterapeutë, programø koordinatorë, kvieèia registruotis mokytojus, kurie nori padëti savo mokiniams tapti savarankiškesniems, brandesniems, motyvuotiems, mokytis ir tinkamai bendrauti. Mokymø trukmë - trys dienos ( 24 akademinës valandos). Pasak psichologës, tëvai gali prašyti mokyklø administracijos ir vaikø mokytojø, kad šie išmoktø vesti "Antrojo þingsnio" pamokas ir dirbtø su jø vaikais.

Šiauliuose pradiniø klasiø mokytojai pagal "Antrojo þingsnio" programà jau dirba šiose m-klose: V. Kudirkos pagrindinëje, Jovaro pagrindinëje, "Juventos" pagrindinëje, Medelyno pagrindinëje, Dubijos pagrindinëje, Rëkyvos pagrindinëje, Zokniø pagrindinëje, Salduvës pagrindinëje, Tëvo Benedikto Andruškos pradinëje, Centro pradinëje, Aukštabalio vidurinëje, Aukštabalio pradinëje, Vijoliø vidurinëje, Specialiajame ugdymo centre. Radviliškyje - Radviliškio rajono Šiaulënø Marcelino Šikšnio vidurinëje mokykloje.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Praëjusá penktadiená Šiauliø "Aušros" muziejus pristatë naujà parodà "Gyvenimas uþ geleþinës uþdangos". Parodoje, skirtoje Juodojo kaspino dienai paminëti, buvo atskleisti tikrieji sovietmeèio paradoksai, vizijos, išlikusiais daiktais ir nuotraukomis parodyta buvusi sunkmeèio realybë. Pasak muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, paroda primena skaudþius Lietuvos sovietinës okupacijos metus, kai buvo sugriautos demokratinës valstybës struktûros, ávykdyta ûkio, švietimo, kultûros sovietizacija, vyko þiaurios stalinizmo represijos. Vieniems prisiminti, o jaunimui susipaþinti su istorija "Aušros" muziejaus Aušros alëjos rûmuose bus galima iki gruodþio 5 dienos.

Eilinio þmogaus gyvenimo buitis sovietmeèio laikais.

Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio Prisikëlimo apygardos vadas Juozas Mocius kalbëjo apie prisiminimus, kurie labai ryškus, tartum buvæ vakar, taèiau skaudûs ir nemalonûs prisiminti. Autorës nuotr.

Raudonos spalvos simbolika

"Muziejus, prisimindamas tà skaudþià istorijà, norëjo sugráþti prie sovietiniø laikø nuotaikos, vyraujanèios raudonos spalvos atributikoje. Svarbu, kad jaunimas susipaþintø su laikais, kai buvo kalinami þmonës. Norime priminti, kad ta istorija nëra tokia maloni, kurià noriai prisimename dabar, bûdami laisvi. Sunku net ásivaizduoti, kad buvo varþoma lietuviø kalba, raštas, net màstymas, todël ypaè svarbu visa tai parodyti ir perteikti jaunimui, kuris yra to nepatyræs", – pasakojo Šiauliø "Aušros" muziejaus direktorius R. Balza.

Kovos uþ laisvæ kaina

"Nors ir nemalonu, bet reikia prisiminti tuos bjaurius laikus, dešimtmeèius. Laisvasis pasaulis nelabai tiki ir ásivaizduoja sunkiàjà okupacijà. Daugelio nepasiekdavo tikrieji istorijos faktai. Ne vienam teko sunki dalia bûti ištremtam. Bandë atskirti nuo þemës, išrauti tautinius ir religinius jausmus. Norëta jaunàjà kartà išauklëti kita dvasia", – savo prisiminimais ir patirtomis nuoskaudomis dalijosi Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio prisikëlimo apygardos vadas Juozas Mocius.

J. Mocius dþiaugiasi, kad "Aušros" muziejus mini ne tik linksmas, bet ir liûdnas, kanèiø atnešusias datas. Pasak jo, svarbios datos yra ásirëþusios mûsø atmintyje, todël apie jas negalima nekalbëti.

Istorijà liudijantys prisiminimai

Prisiminimai apie sovietiná gyvenimà, kovas dël laisvës ir þmoniø susivienijimà, kuris atvedë iki visiškos laisvës, priverèia susimàstyti apie tautø vienybæ, laisvës troškimà ir didþiulæ jëgà, kuri neleido pasiduoti. Iki šiol uþfiksuota daugybë faktø, išliko nuotraukø, buities daiktø, kurie ir supaþindina jaunosios kartos þmones su istorija, sunkmeèiu ir laiku, kurio neištrinsime iš savo tautos istorijos.

"Parodos eksponatai fragmentiškai atskleidþia sovietinio gyvenimo momentus: represijas, ideologizuotà visuomeniná gyvenimà, kuklià eilinio þmogaus buitá. Parodoje gausu ir sovietinës sistemos atributø: vëliavø, periodinës spaudos, knygø, faleristikos, suvenyrø ir kt. Ypaè ádomûs XX a. penktojo dešimtmeèio plakatai, atskleidþiantys totalitarizmo epochos dvasià", – pasakojo Šiauliø "Aušros" muziejaus Naujausios istorijos sektoriaus vedëja Birutë Lukošiûtë. Pasak jos, á parodos eksponatus buvo siekiama paþvelgti su ironija ir skepticizmu.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Tai dvaras, kuriam atsirado vietos Lietuvos rekordø knygoje. Èia filmavo "Tadà Blindà". Tai viena iš penkiø vertingiausiø Lietuvos dvarø sodybø. Ji tokia vertinga, jog... neparduodama. Dar þmonës kalba, jog èia vaidenasi. Einame aplink Pakruojo dvarà, kuris šiomis dienomis tarsi naujai gimæs, o rûmø vidus kvepia daþais.

Pakruojo dvaro tiltas – vienintelis toks Europoje.		Visas malûno kompleksas – tiltas su uþtvanka, malûno árenginiø pastatas ir viešbuèiu virtæs didþiulis malûnininko namas.

Gyvybës dar laukiama

Dar visai neseniai apie Pakruojo dvarà buvo kalbama kaip apie praeitá. Dabarties ir ateities, deja, nebuvo. Ilga áspûdinga istorija, taèiau pabaigoje viskà apvainikuodavo trumpa frazë – apleistas. Tiesa, nurodoma, jog dvarà galima lankyti ir apþiûrëti bet kurià savaitës dienà.

Prieš keliolika metø vietos valdþia susigriebë, kà pašonëje turi. Nusprendë dvarà išsaugoti. Tuomet dar nepavyko kaþko rimto nuveikti, taèiau pradëjus á Lietuvà plaukti ávairiø fondø pinigams reikalai pajudëjo. 14 milijonø litø "injekcijos" neámanoma nepastebëti.

Pakruojo kultûros paveldo tarnybos vedëjas Mindaugas Veliulis apie dvarà dabar kalba ramiai - tik laiko klausimas, kada šá didþiulá turtà savo þinion perims privaèios rankos. Nenusipirks, tik išsinuomos iš valstybës ir plëtos èia platø kultûriná ir turistiná verslà.

Dolomito luitai panaudoti beveik visuose dvaro pastatuose.		Apvalioji šokiø salë.

Dabar Pakruojo dvare dar tuštoka – atvyksta pulkai smalsuoliø. Juos lyg magnetas traukia parkas, puikus pagrindinis pastatas, arkinis tiltas, malûno pastatai. Kartais uþsuka vestuvininkai. Taèiau tikros gyvybës èia dar teks palaukti. "Tikiuosi, kad koncesijos bûdu dvarà perëmæs privatus asmuo þvelgs á dvaro galimybes plaèiai, - svarsto M. Veliulis. – Jau dabar kalbame, jog sodyba liks atvira visiems, juk šalia puiki išvalyta ir maudynëms tinkama uþtvanka. Þinoma, vestuvininkai uþ fotosesijas greièiausiai turës susimokëti, taèiau galimybës visiems bus didesnës."

Kartu su M. Veliuliu pradedame kelionæ po didþiausià Lietuvoje Pakruojo dvarà, kuris sparèiai atnaujinamas. Vietiniø nuomone, dvaro sodybà galëjo ištikti ir liûdnesnis likimas. Daugumà pastatø išsaugojo tai, jog sovietmeèiu èia buvo ákurtas technikumas. "Stogai ir parkas bent jau buvo priþiûrimi", - dëkojo likimui kelionës palydovas M. Veliulis.

Grafø vasarvietë

Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaro ansamblis yra tarp penkiø vertingiausiø Lietuvos dvarø. Jis neabejotinai didþiausias šalyje - uþima 49 ha plotà. Iš 48 buvusiø statiniø išlikæ 43. Tiesa, agentûra "Factum" uþfiksavo tik 34 pastatus, taèiau to pakanka, kad dvaras bûtø pripaþintas didþiausiu šalyje.

Mindaugas Veliulis tikisi, jog dvaras pateks á gero šeimininko rankas.		Barono fon Ropo vasarnamis dabar atrodo puikiai.

Pakruojo miesto istorijos pradþia siejama su dvaro atsiradimu prie Kruojos upës. 1531 metais èia dvarà ákûrë Rietavo tijûnas M. Vakavièius. Vëliau dvarà valdë didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Istoriniai šaltiniai byloja, jog apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas vedë grafaitæ Miunsteraitæ ir kraièio gavo Pakruojo dvarà.

Vilhelmas ir jo sûnus Teodoras fon Ropas (1783–1852) suprojektavo ir pastatë dvaro statinius, kurie išliko iki šiø dienø. Dvaro savininkams fon Ropams be galo patiko klasicizmas, todël šie bruoþai bûdingi ir daugeliui ûkiniø pastatø. "Ropai èia nuolat negyveno. Tai buvo tarsi jø vasarvietë, o šalia veikë stiprus ir pelningas ûkis", - komentavo M. Veliulis.

Klestëjimo metais Pakruojo dvarui priklausë apie 30 tûkst. hektarø þemës ir miškø. Ropai mëgo inovacijas. Jie pirmieji Pakruojo apylinkëse ákinkë uþtvankos vandená ne tik miltams malti, bet ir elektrai gaminti. Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, grafai iš Lietuvos pasitraukë.

M. Veliulis priminë, jog mûriniai dvaro pastatai akivaizdþiai statyti iš vietiniø medþiagø. Visur galima áþvelgti dolomito plokšèiø. Bûtent Ropai surado Pakruojo auksà – dolomito klodus.

Greta dvaro rûmø - sandëlis, arklidës, alaus darykla, pieninë ir kiaulidës pastatai, tvartas, gyvenamieji korpusai, du svirnai. Dvaro rûmuose buvo gausu meno vertybiø ir kitø turtø. "Tai buvo turtingas dvaras, - sako M. Veliulis. – Gausybë brangiø paveikslø, kuriø likimas iki šiol neþinomas. 19 kolekcijos paveikslø pateko á Kauno M. K. Èiurlionio dailës muziejø, keletas eksponatø – á Šiauliø "Aušros" muziejø. Nenustebèiau, jei dvaro vertybiø rastume Maskvoje ar Sankt Peterburge."

Kalvio namelis.		Vartai á angliško stiliaus parkà.

Po remonto - vaiduokliai

Uþ angliško stiliaus parko - kalvë, smuklë, vëjo malûnas, arkinis tiltas, kuris atlieka ir Kruojos uþtvankos vaidmená. Kalvë iki šiol išlikusi kokia buvusi, o tiltas jau seniai tapo Pakruojo simboliu. Teigiama, jog toks tiltas – vienintelis Europoje. Beeinant tiltu apima keistas jausmas, tarsi persikeltum laiku. Áspûdá sustiprina uþ tilto stovintys milþiniški þilvièiai – trijø þmoniø neapkabinami.

"Malûnininko name jau árengtas viešbutis, kavinë. Karèiamoje jau viskas parengta smuklei. Visi kiti aplink malûnà išsidëstæ pastatai taip pat turës funkcionuoti - bus pritaikyti pagal poreikius. Rengiame projektà kalvei atkurti", - dëstë ekskursijos palydovas M. Veliulis.

Galimas daiktas, jog šios sparnuotës greitai pradës suktis. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Pabandëme uþeiti ir á centrinius rûmus. Sargas átariai nuþvelgë: "Neþinau, kas jûs tokie, neleisiu." Paþymëjimai átikino uoløjá sargà. Prieš akis atsivërë nemaþai restauruotø patalpø, anksèiau paverstø þemës ûkio technikumo klasëmis. Viena áspûdingiausiø – šokiø salë, kurios parketas atkurtas kone idealiai. Rûmø gale nauja atkurta laiptinë, taèiau ant sienø palikta originaliø fragmentø – laiptø viršuje mëlynuoja senojo vonios kambario plytelës.

Keista barono fon Ropo poilsio patalpa, kurioje jis mëgdavo ilsëtis. Kai turëdavo ûpo, uþsiropšdavo á palubëje árengtà savotiškà sieninæ spintà, kurioje buvo barono biblioteka. Damø kambarëlis – èia jos graþindavosi. Abiejuose rûmø galuose baronas buvo árengæs modernius tualetus.

Nejuèia prakalbome apie vaiduoklius. Teko girdëti, jog vienas aštriø pojûèiø mëgëjas nusileido á rûmø poþemius ir pajuto tiesiai á já artëjanèius þingsnius, tarsi kas kiaurai kûnà bûtø perëjæs. Sargas patvirtino: "Taip, girdëti ávairûs garsai, þingsniai, savaime uþgæsta ir uþsidega lempos, atsidarinëja langai. Tai ne vienas sargas paliudytø."

Oda pašiurpsta, o mes nusprendþiame, jog greièiausiai vieno iš fon Ropø, garsëjusio þiaurumu, siela ieško ramybës.

Rièardas JAKUTIS

Kaþkas iš šiaulieèiø pastebëjo, jog jei Šiauliuose nebûtø festivaliø "Saulës þiedas" ir "Šiauliø Monmartro respublika", kultûrinis gyvenimas mieste vasarà bûtø visiškai miræs. "Saulës þiedas" atidaro vasarà, "Šiauliø Monmartro respublika", deja, jà baigia. Tik linksmas, spalvingas festivalis vasaros nuotaikos nepradangina.

Visi "Šiauliø Monmartro respublikos 2009" dalyviai.

Šiais metais "Laiptø galerija" jau šeštà kartà kvietë á "Monmartro respublikà". Sunkmetis festivalio organizatoriø neišgàsdino - keturias rugpjûèio dienas meno mëgëjø laukë ne viena dailës ir muzikos šventë. Á šiømetá festivalá atvyko dailininkø iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Graikijos, JAV ir ávairiø Lietuvos vietoviø. Pagrindinis visø noras buvo geras oras, nes kiekvienà dienà dailininkai P. Bugailiškio sode šalia "Laiptø galerijos" piešë, tapë, kalë skulptûras, o meno mëgëjai ar norintys jais tapti galëjo visà tà procesà stebëti. Ir nors sinoptikai gàsdino lietumi, Aukšèiausiasis, regis, pamilo menininkus – visas dienas šildë saulutë.

Atëjusiøjø pasiþiûrëti, kaip gimsta meno kûriniai, šiais metais buvo gerokai daugiau nei ankstesniaisiais. Keli dailininkai pabandë piešti portretus. Tai visus ypaè patraukë – atsisëdi prieš dailininkà ant këdutës ir po 20 minuèiø turi savo portretà. Èia nepakeièiamas buvo sveèias iš Latvijos Aldis Klavinš.

Daugelis dailininkø savo kûriniuose áamþino tai, kà matë: P. Bugailiškio sodo obelis, mimus, kurie sukinëjosi, pagyvindami atëjusiøjø nuotaikà, prie molbertø palinkusius kolegas... Jei šiaulieèiø ar iš kitø šalies miestø atvykusiø dailininkø kûryba meno mëgëjams daugmaþ þinoma, tai visi norëjo išvysti, kà nutapys jau minëtas Aldis Klavinš, Andris Millers ar Inta Klasonë iš Latvijos, Ana Klonovska iš Lenkijos, Natalija Jenekina iš Rusijos, Jurijus Lešik iš Baltarusijos, Sarantis Gagas iš Graikijos ar JAV gyvenantys lietuviø menininkai Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevièius. Labiau išprusæ menuose iškart pastebëjo skirtingas menø mokyklas, netgi didelá lietuviø ir latviø kûrybos skirtumà, kiti tiesiog þavëjosi gimstanèiais kûriniais.

Sveèiai sveèiais, bet kartais pranašø svetur neverta ieškoti, kai jie yra šalia, pavyzdþiui, puikiausiai pasirodë visi "Monmartro respublikoje" dalyvavæ šiaulieèiai. Vien ko vertas mûsø tapybos metras Sigitas Prancuitis, savo kûriná pavadinæs "Þolinë", nes "Monmartro respublika" vyko šios šventës išvakarëse, ar originaliausià festivalio kûriná - floristinæ sofà - pateikusi Vitalija Kurtinaitienë, solidþiais darbais pasirodþiusi Marytë Ruzgytë, Vita Þabarauskaitë, Irena Šliuþelienë, Vilius Šliuþelis, Martynas Gaubas, Vaidotas Janulis (šiømetës "Šiauliø Monmartro respublikos" plakato autorius), Kazys Bimba, Vilius Biskis, Alvydas Šalkauskas, Remigijus Venckus.

Sveèias iš Latvijos Aldis Klavinš it tikrame Monmartre piešë portretus.		Šiaulietë dailininkë Vitalija Kurtinaitienë nustebino originaliu kûriniu – floristine sofa.

Kokios šiømetës "Monmartro respublikos" staigmenos? Ypaè šventiškas buvo festivalio atidarymas, nes jo metu prasidëjo ir vieno paveikslo paroda – šiaulieèiai antrieji Lietuvoje po vilnieèiø galëjo išvysti didþiulæ Lietuvos tapybos guru Šarûno Saukos drobæ, skirtà Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui (pamatyti šià drobæ pageidauja ir Rygos, Talino bei Stokholmo muziejai). Atvyko ir pats tapytojas. Paveikslà vertino šiaulietis menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus, apie paveikslo atsiradimà pasakojo garsus vilnietis kolekcininkas, dailës mecenatas Edmundas Armoška, šio paveikslo sukûrimo iniciatorius. Kai þodá reikëjo tarti paèiam tapytojui, šis su pauzëmis ištarë penkis þodþius: "Taip... Ne... Neþinau... Gal... Aèiû!" Kas paþásta nekalbøjá Šarûnà Saukà, pripaþins, jog ir penki þodþiai iš jo lûpø yra labai daug. E. Armoška tuoj akcentavo, kad tai ilgiausia tapytojo kalba iš kada nors pasakytø per jo parodø atidarymus - atidarant parodà Vilniuje jis tepasakë "Aèiû".

Tà dienà ávyko ir dar viena graþi akcija – kolekcininkas Edmundas Armoška Šiauliø miestui iš savo kolekcijos padovanojo 13 dailininko Gerardo Bagdonavièiaus paveikslø, 12 kuriø iškeliavo á Šiauliø miesto savivaldybæ, o vienas papuoš "Laiptø galerijos" sienas. Galima tik pasidþiaugti, kad paklajojæ garsaus šiaulieèio menininko paveikslai sugráþo.

Kolekcininko Edmundo Armoškos dovana Šiauliams uþtvirtinama parašais (kairëje – Edmundas Armoška, centre – miesto meras Genadijus Mikšys, dešinëje – "Laiptø galerijos" direktorë ir "Šiauliø Monmartro respublikos" prezidentë Janina Ališauskienë).		Lietuviø tapybos guru Šarûnas Sauka dedikuoja savo kûriniø albumà kolegai šiaulieèiui dailininkui Martynui Gaubui. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

"Šiauliø Monmartro respublikoje" dalyvavæ JAV gyvenantys lietuviø dailininkai Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevièius antràjà festivalio dienà pakvietë á performansà "Giro", kurá menininkai jau yra rodæ Èikagoje, Bostone, Los Andþele. Tie, kurie šiai meno rûšiai yra abejingi, be abejo, ir iš šio daug nesitikëjo, net þodis "Amerika" ne kà tegelbëjo. Tad dþiugu, kad skeptikai buvo nuvilti.

Šiø metø muzikinës "Monmartro" programos "vinis" buvo "Triumfo arkoje" išgarsëjæs tenoras Vaidas Vyšniauskas, pasirodæs Šv. Jurgio baþnyèioje, kurià "Šiauliø Monmartro respublika" yra pasirinkusi savo šventove, kaip Paryþiaus Monmartras neásivaizduojamas be Šventos Širdies (Sacre Coeur) baþnyèios. Vaidas Vyšniauskas ilgai dainavo JAV ir Kanadoje: Niujorke, Vašingtone, Èikagoje, Los Angeles, Klyvlende, Detroite, Toronte, Monrealy ir kt., su M. Viotti, P. Domingu ir V. Urmana Miunchene dalyvavo árašant A. Ponchielli operà "Dþokonda" (ádainavo Isepo partijà), 2005 m. buvo pakviestas á G. Bizë operos "Karmen" pastatymà Marinskio teatre (Sank Peterburgas, Rusija), kur atliko Chosë vaidmená. Šv. Jurgio baþnyèioje solistas atliko daug sakralinës muzikos (ypaè puikiai nuskambëjo G. Bizë "Agnus Dei") bei lietuviškø dainø (S. Šimkaus "Kur bakûþë samanota", J. Tallat-Kelpšos "Dainà apie Nemunëlá"...), o bisui - E. di Kapua "O sole mio".

Festivalio dalyviai buvo išvykæ á Kryþiø kalnà, kur pranciškonø vienuolyno koplyèioje dalyvavo šv. Mišiose uþ menininkus. Keturios bendravimo dienos pralëkë kaip akimirka. "Festivalio pasiilgsime", – atsisveikindami sakë "Šiauliø Monmartro respublikos" dalyviai. Jau pradëta galvoti ir apie kitø metø festivalá. Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevièius paþadëjo sukurti ir atveþti naujà performansà, skirtà vaikams, šiaulietis festivalio dalyvis Remigijus Venckus, gal paskatintas kolekcininko Edmundo Armoškos dovanos miestui, iškëlë ádomià ir prasmingà mintá skirti festivalá ar bent vienà jo dienà Šiauliø menininkø legendai Gerardui Bagdonavièiui. "Laiptø galerijos" direktorë ir "Šiauliø Monmartro respublikos" prezidentë Janina Ališauskienë visiems šiems planams energingai pritarë, tad visi išsiskyrë su viltimi, kad prieš šešerius metus uþgimæs festivalis tæsis ir taps dar ádomesnis.

O šiaulieèiams galima pranešti, kad Šarûno Saukos Lietuvos tûkstantmeèiui skirtà paveikslà, JAV gyvenanèiø lietuviø dailininkø Gintaro Jociaus ir Rolando Kiaulevièiaus paveikslø parodà bei "Šiauliø Monmartro respublikoje" kûrusiø menininkø parodà galima aplankyti "Laiptø galerijoje" iki rugsëjo 10 dienos.

Rièardas JAKUTIS

Rugpjûèio 11-14 dienomis "Laiptø galerijos" organizuojamas tarptautinis menø festivalis "Šiauliø Monmartro respublika" vyks jau šeštàjá kartà. Dar neišblëso prisiminimai iš praeitø metø "Monmartro" ir jo sveèio dailininko Stasio Eidrigevièiaus parodos, Nacionalinio Vilniaus kvarteto, solistës Irenos Milkevièiûtës, vargonininko Leopoldo Digrio koncertø, o "laiptieèiai" vël dþiaugiasi, kad šiais metais miestelënø pamëgtas festivalis dovanos dar daugiau nuostabiø akimirkø.

Lietuvos tûkstantmeèiui skirtà paveikslà Šarûnas Sauka tapë dvejus metus.

Šiømeèiame "Monmartre" dalyvaus 25 dailininkai iš ávairiø mûsø respublikos miestø, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Graikijos, JAV. Festivalio "vinis" – dailininko Šarûno Saukos paveikslo, skirto Lietuvos vardo tûkstantmeèiui, paroda.

Jau dvidešimt metø Š. Sauka yra vienas áþymiausiø tapytojø, kuriam uþtenka nutapyti vienà paveikslà ir jis tampa Lietuvos meninio gyvenimo ávykiu. 1989 m. trisdešimtmeèiui menininkui uþ paveikslà "Þalgirio mûšis" buvo paskirta Nacionalinë kultûros ir meno premija. Naujausio paveikslo, kurá dailininkas kûrë dvejus metus, idëja, pasak Š. Saukos, priklauso kolekcininkui ir mecenatui Edmundui Armoškai, kuris penkerius metus ákalbinëjo tapytojà sukurti Lietuvos tûkstantmeèiui skirtà monumentalià drobæ. "Tai pats didþiausias mano tapybos darbas, nors jo ploto negalëèiau pasakyti", - teigia autorius. Paveikslà sudaro tarsi devynios dalys, taèiau jos nëra savarankiškos. Šis trisdešimt šešiø kampø paveikslas glumina savo sudëtinga konfigûracija. Paveikslo centre iškyla milþiniški rûmai, pastatyti iš maþø þmoniø kûneliø, pamatomø tik priëjus prie pat paveikslo. Detaliai ištapyti tušti puošnûs rûmai primena paskendusá laivà. Viena menotyrininkë pastebëjo, jog gal tai Franzo Kafkos pilis iš to paties pavadinimo jo romano, kuri kartais išnyra ir kvieèia matininkà K. artëti jos link? Taèiau tai pilis, á kurià niekada taip ir nepatenkama. Vargu ir ar Saukos nutapyta pilis kada nors bus apgyvendinta. Šalia sëdintis þaizdomis ir pûliniais aptekæs Rûpintojëlis Š. Saukos veidu, reikia manyti, sielojasi dël Lietuvos likimo. Kairëje – puošnia suknele pasipuošusi mergaitë. Manau, reikia suprasti, jog Rûpintojëlis – Lietuvos praeitis, o mergaitë – ateitis. Rûpintojëliui po kojomis - daugybë ppusnuogiø Lietuvos politikos, meno, kultûros veikëjø: kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydûnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Èiurlionis, mûsø himno autorius Vincas Kudirka, lakûnai Steponas Darius ir Stasys Girënas, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavièius, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, dainius Maironis, rašytojai Vaiþgantas, Balys Sruoga, Þemaitë, poetai Salomëja Nëris, Julius Janonis, Bernardas Brazdþionis, kardinolas Vincentas Sladkevièius ir kt. Tiesa, galima rasti èia ir gyvøjø, pavyzdþiui, dainingàjá Virgilijø Noreikà ar patá paveikslo mecenatà Edmundà Armoškà. Ir, atrodo, ne visi tik þinomi - yra ir þmoniø tiesiog iš gatvës. Daug ir kitokiø netikëtumø, pavyzdþiui, Lietuvos áþymybëms po kojomis besivoliojanti šventojo Brunono galva. Paveikslo autorius prisipaþásta, kad pamatæ paveikslà þmonës pirmiausia paklausia, kaip šie veikëjai buvo atrinkti. Š. Saukos atsakymas paprastas: "Neþinau." Yra paveiksle áþiûrinèiø Vytautà Petkevièiø, Onà Juknevièienæ, Meèá Laurinkø... Paveikslo autorius aiškina, girdi, mes visi panašûs.

Paveikslas šiaulieèiams "Laiptø galerijoje" bus atidengtas pirmàjá "Monmartro" vakarà, rugpjûèio 11 d. 18 val., dalyvaujant autoriui Šarûnui Saukai ir paveikslo savininkui kolekcininkui Edmundui Armoškai. Beje, tà dienà vyks dar viena akcija - kolekcininkas Edmundas Armoška Šiauliø miestui padovanos 12 dailininko Gerardo Bagdonavièiaus paveikslø. Dovana vertinga ir finansine prasme, bet svarbiausia, kad paklajojæ šiaulieèio menininko kûriniai gráš á gimtinæ.

Antràjá vakarà, rugpjûèio 12 d. 18 val., JAV gyvenantys lietuviø dailininkai Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevièius šiaulieèius þada nustebinti spalvingu performansu "Giro", po kurio bus atidaryta šiø dviejø menininkø paroda.

Spalvingasis menininkø iš JAV performansas "Giro". "Laiptø galerijos" archyvo nuotr.		Šiømeèiame "Monmartre" visi laukia "Triumfo arkoje" išpopuliarëjusio Vaido Vyšniausko. Vaido Vyšniausko asmeninio archyvo nuotr.

Vienas ryškiausiø šiø metø koncertinës "Šiauliø Monmartro respublikos" programos akordø - rugpjûèio 13 d. 18 val. Šv. Jurgio baþnyèioje vyksiantis "Triumfo arkos" finalininko Vaido Vyšniausko (tenoras) koncertas. Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje Vaidas Vyšniauskas debiutavo dar bûdamas studentu. Pirmuosius muzikos ir dainavimo ágûdþius ágijæs "Àþuoliuko" chore ir jo mokykloje, vëliau mokslus dainininkas tæsë Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur jo mokytojas buvo Lietuvos operos grandas prof. Virgilijus Noreika. 1997 m. baigæs studijas, V. Vyšniauskas debiutavo Sankt Peterburgo Maþajame teatre P. Èaikovskio operoje "Eugenijus Oneginas" Lenskio vaidmeniu. Tais paèiais metais V. Vyšniausko koncertiniai keliai pasuko á JAV ir Kanadà. 2001 m. Niujorke ir Vašingtone jis dainavo su Violeta Urmanavièiûte. Po metø su ja ir paèiu P. Domingo dalyvavo árašant A. Ponèelio operà "Dþokonda".

Koks Vaidas Vyšniauskas dabar, pamatæs daug pasaulio, ávairiø šaliø prestiþinëse scenose sukûræs tokius rimtus tenorø vaidmenis, kaip Alfredo (Dþ. Verdþio "Traviatoje"), Dþozë (G. Bizë "Karmen"), Kanio (R. Leonkavalio "Pajacuose"), Kavaradosio (G. Puèinio "Toskoje"), Germano (P. Èaikovskio "Pikø damoje") ir kt? Atsakymo šiaulieèiai sulauks jo pasiklausæ. Dainininkui talkins viena puikiausiø NOBT koncertmeisteriø Olga Taškinaitë. Tiesa, muzikologai ypaè šiltai vertina V. Vyšniausko Chosë (G. Bizë "Karmen"), kaip itin dramatiškà ir impulsyvø. Anot jø, pati áspûdingiausia, labiausiai sukreèianti finalinë "mëšlungiško" Don Chosë ir Karmen dialogo ir Karmen mirties scena. Don Chosë èia - ir nevilties apimtas, nuolankiai maldaujantis ásimylëjëlis, ir impulsyvaus, nevaldomo šëlsmo apimtas karštakošis. Kai Chosë, neleisdamas Karmen eiti pas Eskamiljà, jà nuduria ir pats išgyvena nenusakomà siaubà ir skausmà, ima šiurpas. Muzikologai pabrëþia, kad tai nepaprastai átaigi, kvapà gniauþianti scena, kurios, išëjæs iš teatro, negali pamiršti.

O uþsidarys "Šiauliø Monmartro respublika" rugpjûèio 14 d. 18 val. plenere dalyvavusiø dailininkø sukurtø darbø paroda. Taigi, "Laiptai" laukia šiaulieèiø. Visi renginiai nemokami.

Arûnas UOGINTAS

Vasara dailininkams - plenerø metas. Liepos 15-23 dienomis teko dalyvauti medþio droþëjø plenere Latvijoje, Zasoje.

Iš àþuolo skulptûras plenere Zasoje droþë Arûnas Augutis ir Sandris Jaudzemis Autoriaus nuotr..

Ši nedidelë gyvenvietë (apie 1000 þmoniø), garsëja savo parku, sodintu laikantis romantizmo tradicijø, XVIII a. šalia barono Heinricho von Zasso dvaro. Kalbama, kad šis kraštovaizdþio kûrinys yra tarsi miniatiûrinë Gatšinos parko (Gatchina Park), esanèio šalia Sankt Peterburgo kopija. Latvijoje tai poilsiautojø vieta. Èia rengiamos stovyklos, plenerai.

Vietos mokykloje mokosi per šimtà moksleiviø, kurie suvaþiuoja iš aplinkiniø gyvenvieèiø. Èia veikia dailës mokyklos skyrius su gera keramikos baze.

Andai Svaranei, profesionaliai keramikei, dailës mokyklos ákûrëjai, prieš dešimt metø gimë idëja Zasoje ákurti tradiciniø amatø (keramikos, droþybos, kalvystës ir pirtininkø) centrà, kuriame bûtø ruošiami geri savo srities amatininkai. "Atsibodo stebëti, kaip švaistomi Europos Sàjungos ir Latvijos þmoniø pinigai ávairiems projektams, kur daþnai su menu ar tradiciniais amatais maþai susijæ þmonës moko jaunimà... Jei jau yra galimybë, tai viso to reikia mokyti iš pagrindø, nes yra labai gerø savo srities specialistø",- teigia Anda. Po ilgø ir sunkiø projekto kûrimo ir dokumentø rengimo procedûrø Andai Svaranei ir jos draugams pavyko gauti finansavimà ir liepos 15 dienà èia buvo pakviesti Lietuvos ir Latvijos medþio droþëjai, kad sukurtø meniniø akcentø iš àþuolo bûsimam amatø centrui.

Su šia dailininke dalyvavome keliuose pleneruose Rokiškyje, todël kvieèiami sutikome paþiûrëti, kaip menininkai droþia àþuolà. Medþio meistrø darbo atmosfera buvo tokia uþkreèianti, kad kaþkaip nejuèiomis ásijungëme á darbà ir kartu su Reda, sûnumi Povilu išdroþëme skulptûrà - krëslà...

Ádomu, kad plenere drauge dirbo profesionalûs dailininkai ir tautodailininkai, ásijungë ir vietiniai þmonës. Arûnas Augutis, Rokiškio dailininkø klubo "Roda" vadovas, su vietiniais meistrais išdroþë kelias skulptûras - svirtis, tautodailininkas Gintaras Varnas ëmësi bene didþiausio - beveik keturiø metrø - àþuolo ir sukûrë tradicinæ raganos skulptûrà. Sandris Jaudzemis išdroþë kumeliukà, papuošdamas já tautišku ornamentu su svastikomis ir þirgeliais. Etnografiniø namø statybos meistras Dainis Vecums pastatë nedidelá namelá ir kelias skulptûras þaidimams animalistiniais motyvais.

Ši maþa, bet kûrybinga þmoniø grupë per savaitæ sukûrë aštuonis skulptûrinius akcentus, pradëdama tolesnæ tradiciniø Latvijos amatø centro statybà. Šiø skulptûrø kompleksas dar pasipildys vëlesniais metais ir gali tapti nauju miestelio viešøjø erdviø objektu.

Šiuolaikinio meno kûrëjø ir tautodailininkø, tarkim, medþio droþëjø skulptûros atsiranda miestø ir miesteliø viešose erdvëse ir neretai jø pastatyti objektai sukelia diskusijas, kas tai yra - menas ir tradicija. Daþnai ginèai ir diskusijos tampa svarbesni uþ patá objektà, taèiau kièo ir pakelës kaviniø "skulptoriams" tai netrukdo uþdarbiauti. Turi bûti tam tikras šiø statiniø meninës kokybës ávertinimas. Latvijoje visa tai iš dalies kontroliuoja Latvijos amatø rûmai (Latvijas Amatniecibas kamera).

Andos Svaranes iniciatyva Zasoje ákurtas nedidelis amatø centras, manau, sustiprins meniškumo, profesionalumo ir tautiniø tradicijø puoselëjimà. Dar maloniau, kad prie to prisideda ir kaimyniniø šaliø - Lietuvos ir Latvijos - dailininkø bendradarbiavimas.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Kelmës dvaras dabar kaip niekad gyvybingas. Èia ne tik eksponuojami ávairûs šio krašto istorijos reliktai, bet ir vyksta edukacinës programos moksleiviams. Ir nemaþa dalis valstybiniø švenèiø pastaraisiais metais iš miesto centro persikëlë èia, kur ir prasidëjo Kelmës istorija.

Kelmës dvare vyksta ávairios edukacinës programos moksleiviams, miesto šventës, koncertai ir parodos.		Seniausias Lietuvoje svirnas.

Kelmës pradþia

Kelmës dvare – remontas. Kruopšèiai restauruojamas medinis svirnas. Vasarà dvare ásikûrusio Kelmës krašto muziejaus darbuotojams truputá ramiau – moksleiviø ekskursijø antplûdis bûna paprastai rudená ir pavasará.

Kelmës dvaro ansamblis vertinamas kaip retai kur sutinkama baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Iki šiø dienø yra išlikæ devyni šios sodybos pastatai. Vertingiausi iš jø – centriniai dvaro rûmai (1780-1790 m.), vartø pastatas (1668 m.) ir svirnas (1716 m.).

XVI a. antroje pusëje Radvila Našlaitëlis paskyrë Jonà Gruþevská Šiauliø vietininku, Kelmëje tuomet tebuvo kelios dešimtys mediniø trobø. Gruþevskiai 1591-aisiais ásigijo Kelmës miestelá su 54 miestieèiø namais. Praëjus šimtui metø, Gruþevskiø giminë jau valdë per aštuonis šimtus valstieèiø ûkiø Þemaitijoje. Tai buvo viena turtingiausiø Þemaitijos dinastijø. Dabar dvare iš Gruþevskiø turtø praktiškai nelikæ nieko, tik vaza, kurià atkûruus Nepriklausomybæ, pavyko išpirkti iš Nacionalizavimo komiteto viršininko þmonos.

Kelmës krašto muziejaus direktorë Danutë Þalpienë minëjo, jog po dvaro rûmø pamatais buvo aptikta á vartus panaši mûrinë niša. Akivaizdu, jog mûrinis pastatas èia buvæs prieš pastatant dabartinius rûmus. Mokslininkø þiniomis, Kelmës dvaro svirnas - seniausias šalyje. Vartø pastatas – kone vienintelis toks, buvæs panašaus tipo dvaruose. Jis pastatytas valdant Jurgiui ir Marijanai Gruþevskiams. Tuomet vyko aršûs nesutarimai tarp katalikø ir evangelikø-reformatø. Net trys vartø patalpos buvo naudojamos kaip kalëjimas ávairaus plauko nusiþengëliams ir kitaminèiams. Èia galëjai atsidurti ir dël netinkamø politiniø paþiûrø.

Kelmës krašto muziejaus direktorë Danutë Þalpienë pastebi, jog nemaþai valstybiniø švenèiø iš miesto centro persikëlë á Kelmës dvarà, nuo kurio prasidëjo miesto istorija.

Gruþevskiai buvo aktyvûs reformacijos šalininkai. Jø pastangomis Kelmëje 1596 metais ákurta protestantø parapija, o 1622 metais pastatyta baþnyèia. Dabar tai seniausias Kelmës miesto pastatas.

Þaidimø rojus

Dvarà pavasará ir rudená uþplûsta moksleiviø ekskursijos. Vaikø èia laukia ávairios programos apie senovës lietuviø gyvenimà. Natûralu, kad šiuolaikiniai vaikai ne visi þino, kas yra koèëlas, kultuvë, kalatauka, bezmënas, lekas, našèiai, liþë, gelda, gorèius, kvorta.

Atkeliavæ á dvarà moksleiviai gali pamatyti, kaip þmonës išsiversdavo be pramonës ir šiuolaikiniø parduotuviø. Liaudies buities ir kultûros ekspozicijos salëje mokoma austi. Prie audimo stakliø gali prisësti kiekvienas ekskursijos dalyvis. Taip pat kiekvienas savo akimis gali išvysti, iš kur þmonës gaudavo siûlø, kaip ausdavo medþiagà ir pasisiûdavo drabuþiø.

Vaikams kone labiausiai patinka Amerikos indënø buities ekspozicija. Èia galima pasëdëti indëniškame vigvame ir, skambant indëniškai muzikai, pasiklausyti pasakojimo apie indënø gyvenimo paproèius, atlikti keletà praktiniø uþduoèiø su indëniško rašto pavyzdþiais. Vëliau vaikai lekia á kiemà pašaudyti lanku. Galiausiai visi susirenka prie stalo ir valgo indënø kukurûzinius paplotëlius, geria ant lauþo virtà arbatà. Muziejaus direktorë D. Þalpienë prisimena, jog indëniškoji programa prigijo ne iš karto. Idëjà apie indënus mestelëjo literatas Jokûbas Skliutauskas – apie indënus rašiusio Karlo Majaus draugijos narys. Juk bûtent Kelmëje gyveno Jonas Vadeikis, pirmasis á lietuviø kalbà išvertæs Karlo Majaus romanà "Vinetu". Taèiau vien strëliø ir mokasinø ekspozicija neviliojo daug smalsuoliø. Moksleiviø grupës ëjo viena po kitos, kai programoje atsirado galimybë pašaudyti lanku, pasipuošti plunksnuotu kostiumu ir pajusti tikrà indëno gyvenimà.

Dvaro vartø pastate, kuriame anksèiau net trys salës buvo skirtos prasikaltusiems ákalinti, veikia baudþiavos laikø ávairiø bausmiø árenginiø ekspozicija. Árenginius galima išbandyti praktiškai: pagulëti plakimo lovyje, pavaikšèioti su rekrûtø kaladëmis. Muziejininkai vaikams perskaito nuosprendá, koks buvo skaitomas prasikaltusiems baudþiauninkams.

1831 metø sukilëliø vëliava.

Maištininkø dvaras

Muziejaus direktorë D. Þalpienë veda prie sienos, kur eksponuojama sudûlëjusi vëliava. "Þinovø nuomone, tai vienas seniausiø šalyje tokio tipo eksponatø. Vëliavos paprastai neišlieka - visai sunyksta. Ant vëliavos esantys uþrašai skelbia, jog tai buvo 1831 metø sukilëliø vëliava.

Kelmës dvaro vaidmuo 1831 metø sukilime - išskirtinis. Tuometis dvaro savininkas Julius Gruþevskis priklausë Raseiniø apskrities sukilëliø komitetui. Komitetas nutarë sukilimà pradëti rekrûtø pristatymo á Raseinius dienà – kovo 26–àjà - ir parašë sukilimo aktà.

Sukilimas prasidëjo Kelmës dvare anksèiau, negu buvo numatyta. Likus kelioms dienoms iki sukilimo Kelmëje beliejanèius kulkas sukilëlius uþklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutarë sukilimà pradëti nedelsiant.

J. Gruþevskis apginklavo 400 dalgininkø ir 50 raitininkø. Sukilëliø bûrys, vadovaujamas matininko K. Jautoko, 1831 m. kovo 25 d. rytà uþëmë Kelmæ, išvaikë carinæ administracijà, paleido rekrûtus ir sukvietæs miestelënus paskelbë, kad prasidëjo sukilimas.

Kovo 26 d. rytà jungtinës sukilëliø pajëgos uþpuolë Raseinius. Po sukilimo J. Gruþevskiui jau nebebuvo Kelmëje vietos, todël dvarininkas emigravo á Prancûzijà. Kelmës dvaras neišvengë caro sankcijø. Dvarui buvo uþdëtas sekvestras - caro valdþios draudimas naudotis turtu - grësë konfiskacija. Situacijà išgelbëjo moterys - Liudvika Gruþevskaitë buvo ištekëjusi uþ caro kariuomenës "paruèiko" grafo Nikolajaus Saltykovo, o jos sesuo Darata – uþ kariškio Bazilijaus Chrystianovièiaus. Dël tokiø šeiminiø ryšiø dvarà pavyko išsaugoti.

Tarpukariu Kelmës dvarà valdë seserys Adolfina ir Sofija. 1940-aisiais paskutinës dvaro savininkës išvarytos iš dvaro, vëliau ištremtos á Sibirà. Pokario metais èia buvo ásikûrusi mokykla, vëliau - Paukštininkystës tarybinio ûkio centras.

Moksleiviai á muziejø plûstelëjo, kai atsirado galimybë pašaudyti lanku.		Antvartinis statinys – unikalus. Tokio tipo ir paskirties statiniø panašiuose Lietuvos dvaruose neaptinkama.

Eva JAGMINAITË

Á antrus metus vykdomà Lietuvos jaunimo lyderiø programà šiemet pateko du šiaulieèiai. Neákainojamà patirtá iš vizitø Amerikos áþymiausiose pasaulio ámonëse pernai parsiveþæ jø pirmtakai sako, kad á programà patekti nëra lengva - stipri atranka, bûtinos puikios anglø kalbos þinios, visuomeninës veiklos patirtis privaloma. Vis dëlto pernai á JAV vaþiavæ J. Janonio gimnazijos auklëtiniai Jorûnë Šuipytë ir Rokas Buèiûnas sako, kad jiems kur kas lengviau buvo sulaukti verslininkø paramos. Šiais metais á programà atrinktas J. Janonio gimnazijos dešimtokas Arnoldas Dapkus ir Didþdvario gimnazijos vienuoliktokas Edvinas Vitkus baiminasi, kad nepavyks surinkti net programos nario mokesèio - 3500 JAV doleriø.

2008 metø lyderiai R. Buèiûnas ir J. Šuipytë, Lietuvos jaunimo lyderiø programos vadovë Christina Bruning, 2009 metø lyderiai A. Dapkus ir E. Vitkus.

Sunkmeèiu paramos jaunimui šykšti ne visi

"Intensyviai bendraudami buvome supaþindinti su ekonomika, aplinkosauga, politika, þmogaus teisëmis. Tik nuo mûsø priklausë, kiek mes pasisemsime iš programos. Gráþome turëdami ásipareigojimø. Tai, kà išmokome, turime paskleisti kuo platesnei auditorijai Lietuvoje, todël jau surengëme keletà mokymø ir paskaitø. Praktines JAV ágytas þinias pritaikysime savanoriaudami "Gelbëkit vaikus" veikloje", - taip maþiau nei prieš metus áspûdþius iš Amerikos pasakojo R. Buèiûnas. Drauge su J. Šuipyte iš JAV parsiveþæ galingiausiø pasaulio ámoniø bei verslininkø perduotà patirtá, jie apie jà pasakoja ir stengiasi pritaikyti Lietuvoje.

Á Lietuvos jaunimo lyderiø programà patekti nelengva - norinèiøjø begalë. Vis dëlto laimë joje dalyvauti šiemet nusišypsojo dar dviem šiaulieèiams - Arnoldui Dapkui ir Edvinui Vitkui. Vasarà vaikinai ilsëtis laiko neturi, iki rugpjûèio 15-osios jie privalo surinkti visà programos nario mokesèiui skirtà sumà, susimokëti uþ lëktuvo bilietà. "Kol kas rinkti sekasi labai sunkiai. Verslininkai, kuriø prašome paramos, neretai siûlo paskambinti kità savaitæ, teisinasi neturintys laiko ar kaltina visuotinæ ekonominæ krizæ dël to, kad negalës mûsø paremti. Þinoma, mes juos suprantame, jiems dabar tikrai ne kas, - atvirauja Didþvario gimnazijos auklëtinis E. Vitkus. - Kol kas didþiausia suma mano išvykimà á JAV parëmë "S plius" ámonë. Pokalbis su jos vadovu Arymantu Klapatausku man apie já ir ámonæ paliko labai gerà áspûdá."

Vaikinai sunerimæ, kad likus vos dviem savaitëm yra surinkæ vos treèdalá reikiamos sumos, todël spëlioja, kad uþ lëktuvo bilietà teks susimokëti patiems. "Pernai man pavyko surinkti visà nario mokestá, regiono verslininkø paramos uþteko ir lëktuvo bilietui. Tik šiek tiek savo pinigø teko išleisti, mat kaip tik kito dolerio ir lito kursas. Taèiau verslininkai buvo geranoriški ir visus reikiamus pinigus nesunkiai surinkau", - pasakoja J. Šuipytë.

Jaunieji lyderiai ásitikinæ, jog privalo padaryti viskà, kad išvyktø, mat unikali tarpkultûrinë programa numato apsilankymus JAV ámonëse, kur per metus áleidþiamos vos kelios ekskursijø grupës. Jaunuoliai tiki, kad susitikimai su þinomais verslininkais, garsiais þmonëmis juos ákvëps naujiems iššûkiams Lietuvoje.

Iš vizito Amerikoje tikisi novatoriškumo

A. Dapkus ásitikinæs, kad dalyvauti programoje buvo atrinktas todël, kad jau vaikystëje jautësi esàs stiprus lyderis. Keturiolikos metø jis jau dirbo vaikø, tarptautinëse stovyklose vadovu ir buvo jauniausias vadovas, mat kiti buvo šešiolikmeèiai. "Mëgstu aiškiai kalbëti, formuluoti mintis konkreèiai, nebijau atsakomybës ir pasitikiu savimi - ko gero, bûtent dël šiø savybiø ir patekau, buvau išrinktas á Lietuvos jaunimo lyderiø gretas", - teigia A. Dapkus. Á JAV vaikinas sako norintis išvykti dël to, kad pamatytø sritis, kurios išplëtotos geriau nei Lietuvoje. "Pavyzdþiui, reklama. Juk mes viskà tik kopijuojame iš uþsienio ir tai pavëluotai, daþniausiai po kokiø trejø metø, - sako dešimtokas. - Tikiu, kad galimybë pabûti dvi savaites JAV paskatins naujus projektus. Visà ten ágytà patirtá neabejotinai norësiu pritaikyti savo šalyje." Tiesa, pats Lietuvos jaunimo lyderiø projektas ápareigoja dalyvius po išvykos á JAV tæsti lyderystës veiklà savo šalyje.

Pasitikëjimo þaidimà þaidþia 2008 metø Lietuvos jaunimo lyderis Rokas Buèiûnas ir 2009 metø lyderis Edvinas Vitkus. Autorës nuotr.

Išvykæ lietuviai bus supaþindinti su adaptacijos ir integracijos procesu, kultûrø skirtumais, þmogaus teisiø galiomis. E. Vitkus ir A. Dapkus ásitikinæ, kad mûsø šalyje þmogaus teisëmis jau imta piktnaudþiauti. "Kartais teisës paisomos labiau nei pareigos. Manau, pirmiausia reikëtø gerai þinoti ir atlikti savo pareigas, o tik tada porinti apie teises", - ásitikinæs A. Dapkus.

Nutolimas nuo akademinio ugdymo

Vaikinai pripaþásta, kad Lietuvos mokyklose daugiau laiko skiriama þinioms mokyti nei asmenybëms ugdyti. Bûtent dël šios problemos neretai mokyklà paliekantis abiturientas pirmûnas neturi tvirtø gyvenimo nuostatø ar prioritetø. E. Vitkus tarptautinëje veikloje taip pat ne naujokas. Jis - tarptautiniø projektø dalyvis. "Ši programa skirta asmenybëms ugdyti. Skatinamas bendravimas, atskleidþiamos stipriosios þmogaus savybës ir formuojama pasaulëþiûra, - pasakoja E. Vitkus. - Anksèiau atrodë, kad milþiniškas kompanijas, tokias kaip "Microsoft", valdo ne þmonës, o kaþkokie þmonëms neprieinami, nesuprantami robotai. Paèios kompanijos atrodë utopinës, o jø vadovai nerealûs - tarsi iš kito pasaulio. Manau, galimybë su jais susitikti ir jø nuo nulio pradëtos verslo sëkmës istorijos leis suprasti, kad jie visiškai niekuo nesiskiria nuo mûsø. Jø sëkmë gali aplankyti kiekvienà. Tereikia noro, uþsispyrimo ir ryþto."

Eva JAGMINAITË

Šiauliø kolegijoje turizmo administravimo diplomà šiemet gavusi Evelina Gudavièiûtë jau antrus metus apdovanota uþ geriausià projektà Šiauliø miestui ir verslui. Dviejø tûkstanèiø litø premijà mergina gavo maþiau nei prieš metus, parašiusi projektà "Šiauliø miesto vandens telkiniø rekreaciniø teritorijø patrauklumo didinimas". Šákart tokio pat dydþio premija ávertintas jos projektas "Suþinok apie Šiaulius pats!"

Šiauliø kolegijos absolventë E. Gudavièiûtë á premijà laimëjusio projekto "Suþinok apie Šiaulius pats!" maršrutà pirmuoju lankytinu objektu átraukë fontanà "Pelikanai". Autorës nuotr.

Lankytinø vietø apstu

"Vienos dienos išsamiai ekskursijai po Šiaulius tikrai nepakanka!" - nusistovëjusá stereotipà, jog Šiauliuose be Kryþiø kalno, nëra kà pamatyti ir turistui parodyti, paneigia E. Gudavièiûtë. Ji sako, kad projektui "Suþinok apie Šiaulius pats!" beveik nereikia papildomø lëšø, nebent vertëtø išleisti lankstukus, skirti pinigø reklamai. Maršrutu eiti siûloma be gido. Evelina sako maršrutà iš dvidešimties lankytinø objektø sudariusi smalsiems þmonëms, kurie mëgsta aplinkà tyrinëti patys.

Absolventës sudarytas paþintinis maršrutas pësèiomis prasidëtø prie TIC'o. Pirmasis lankytinas objektas bûtø fontanas "Pelikanai". "Sukurti skulptorës B. Kasperavièienës, 1978 metais pastatyti Vilniaus gatvëje, rekonstruoti po 25 metø. Ne vienas praeivis susimàsto, kaip tokie egzotiški paukšèiai - pelikanai - atsirado Šiauliuose. Kartà du ásimylëjæ pelikanai atsiliko nuo savo bûrio. Jie supainiojo kryptá ir, uþuot skridæ á pietus, pasuko šiaurën. Skrisdami pro Šiaulius nutûpë baloje troškulio numalšinti, tuomet juos pikta burtininkë pavertë akmenimis," - tokià legendà ekskursijos dalyviams siûlo Evelina.

Mergina ásitikinusi, kad jei bûtø ágyvendintas jos projektas, Šiauliø gyventojai turëtø galimybæ turiningiau praleisti laisvalaiká, bûtø populiarinamos miesto vertybës, išplëstos miesto kultûrinës sklaidos ribos.

Gido duonos ragavo tik praktikos metu

Ar baigusi turizmo administravimà mergina dirbs gide, kol kas neaišku. "Esu gana sëslus þmogus, o gidams reikia daug keliauti. Šiauliuose kaþin ar yra gidø poreikis", - svarsto E. Gudavièiûtë. Gido darbo patirties ji ágijo tik praktikos metu.

"Nejauku, kad visi laurai atitenka man. Jei ne Šiauliø kolegijos turizmo administravimo studijø programos lektorë Judita Stulpinaitë, galbût bûèiau antrojo projekto premijai neparuošusi. Bûtent lektorë paskatino dalyvauti konkurse ir neleido tingëti, kai jau norëjau pailsëti. Uþ abi premijas dëkinga esu bûtent jai. Net ir baigusi kolegijà, jà visada norësiu aplankyti", - sako E. Gudavièiûtë.

Evelina sako nustebusi, kai suþinojusi, jog nepraëjus në metams jai vël skirta dviejø tûkstanèiø litø premija. Tiesa, mergina prisimena, kad pernai teikiant premijà miesto vadovai uþsiminë, kad galbût Talkšos eþerui skirtà projektà pavyks ágyvendinti. Šiemet paþadø valdininkai neþarstë ir áteikæ premijà pasiûlë Evelinai já ágyvendinti paèiai.

Rièardas JAKUTIS

Šià vasarà Liublino universitete duris atvërusi jungtinë mûsø miesto ir Liublino grafikos studentø paroda, skirta 1569 m. liepos 1 d. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sàjungos-Liublino unijos 440 metø jubiliejui, ilgai tarp universiteto sienø neuþsibuvo - dël savo populiarumo persikëlë á Liublino rotušæ.

Parodos sumanytoja ir kuratorë Agnieška Zavadska parodos atidarymo metu Liublino M. Skladovskos universitete. Vaidoto JANULIO asmeninio archyvo nuotr.

Liublino M. Skladovskos universiteto Menø fakulteto dëstytoja Agnieška Zavadska ne kartà sveèiavosi Šiauliø universitete, èia vedë grafikos paskaitas, yra tapusi vieno iš tarptautiniø ekslibrisø konkursø, kurie vyksta mûsø mieste, laureate. Bûtent jai ir kilo mintis surengti bendrà Šiauliø universiteto ir Liublino M. Skladovskos universiteto grafikos studentø ekslibrisø parodà.

Kodël parodai pasirinkta grafika? Iš pradþiø tik knygos þenklu buvæs ekslibrisas tapo atskiru smulkiosios grafikos kûriniu. Šiauliø universiteto Menø fakulteto Piešimo katedros profesorius Vaidotas Janulis studentus moko kurti ekslibrisà tam, su kuo jie bendrauja, kà geriausiai paþásta, ásibrauti á tokias vidines þmogaus kertes, kurios neretai tik autoriui ir þenklo savininkui teþinomos.

Parodos kuratorë A. Zavadska ragino studentus kuriant ekslibrisus didþiausià dëmesá skirti juodos ir baltos spalvos þaismui. Jos nuomone, ekslibrisas - tarsi poezijos kûrinys – visko nedaug, o pasakyti reikia esmæ. Parodos tikslas – árodyti, kad ekslibrisai tapo maþais meno kûrinëliais, kuriais galima paþymëti mielas knygas ar ásirëminus tiesiog papuošti kambará.

Rudená jungtinë Šiauliø ir Liublino studentø ekslibrisø paroda iš Lenkijos atkeliaus á Šiaulius.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Janinos ir Algirdo Dambrauskø sodyboje Šniûraièiuose (Radviliškio raj.), vienoje graþiausiø Šiauliø apskrities sodybø, šurmuliavæ Lietuvos ir Latvijos menininkai sukûrë šventinæ nuotaikà vietos bendruomenei, surengë darbø parodà ir mokë ávairia technika pasigaminti meno dirbiniø - nuo þalvariniø þiedø iki iš klevo lapø pintø kepuriø. Kûrybinës dirbtuvës "Vasaros sesija" atgrasiai netyla iki šiol, o projekto iniciatorë Danutë Kauèikienë, ŠU Menø fakulteto dëstytoja, jau planuoja kitø metø susitikimà.

D. Kauèikienei "Vasaros sesijà" surengti mintis kilo susitikus su savo bendraskursiais, prieš 32-ejus metus drauge ágijusiais tuomeèiame Šiauliø pedagoginiame institute piešimo, braiþybos ir darbø specialybæ. Áprasminti Lietuvos vardo tûkstantmeèio paminëjimà siûlë ir Šniûraièiø bendruomenës pirmininkë Diana Muraulienë, o gyventojai geranoriškai sutiko ir prisidëjo kas kuo galëjo - vieni á šventæ sûrio nešë, kiti - naminio alaus.

"Vasaros sesijon" lietuviø menininkai suguþëjo iš ávairiø Lietuvos mokyklø bei universitetø, o latviai atvyko iš Jelgavos þemës ûkio universiteto. Šniûraièiø gyventojai išmoko tapyti ant šilko, medþio lenteliø, kurti papuošalus iš suvertø karoliukø, lipdyti keramikos dirbinius, nerti saulës nërinius, kurti sgrafito technika. Didelio dëmesio sulaukë Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos technologijø mokytojo Donato Kurmanskio sukurti þalvariniai þiedai ir latviø dëstytojø Ligitos Danenbergos iš klevo lapø pintos kepurës. Jø kûrybos paslaptis Latvijoje buvo ilgai saugojama ir visai neseniai atskleista. "Atrodo, sunku, kol nepabandai. Nereikia nei siûlo, nei kitokiø priemoniø, - tik krûvos klevo lapø. Perlenktus lapus, pradûrus aštriu daiktu, reikia verti vienà prie kito á skylutæ ákišant lapo kotelá. Pinama nuo centro ratu. Kepuræ galima papuošti liepø þiedais ar kitokiais tuo metu þydinèiais augalais, - pasakoja kepuræ išmokusi pinti Jûratë Kauèikaitë. - Tokiomis klevø lapø kepurëmis latviai puošiasi per Jonines."

"Vasaros sesijos" dalyviai kruopšèiai dëliojo kilimà iš vilnos gabalëliø, kuriuos vëliau specialia technologija apdorojo seminaro vadovë.		Kepuræ iš klevo lapø dabar moka nusipinti ne tik latviai, bet ir Šniûraièiø gyventojai. Jûratës KAUÈIKAITËS nuotr.

Vieni gyventojai meno dirbtuvëse gerai išmoko vienos technikos, kiti spëjo aplëkti ir išbandyti kelias - në vienas neliko be savo kûrybos darbo. Kûrybinës mintys liejosi ir kuriant kolektyviná darbà - visi pritûpæ dëliojo vilnos gabalëlius spalvingam gëliø pievà primenanèiam kilimui, kurá D. Kauèikienë su dukterimi suvëlë jau po šventës.

Dëstytoja iš vilnos veltø didelio formato kilimø yra sukûrusi ne vienà - prieš pusantrø metø Šiauliø universiteto Dailës galerijoje buvo surengta personalinë jos paroda "Vilnonis pasaulis". Velti kilimus ji yra mokiusi ir Šniûraièiø bendruomenës moteris. Spalvingø dëstytojos ir jos mokiniø kilimø buvo galima išvysti ir "Vasaros sesijoje".

Šventæ papuošë Andriaus Mosiejaus, menininko iš Druskininkø, ir jo vadovaujamø vaikinø kurti totemai, išmarginti baltø þenklais. Savo kurtø skulptûrø parodà surengë Šiauliø dailës mokyklos mokytoja keramikë Vitalija Kurtinaitienë, o Šiauliø universiteto dëstytoja Regina Vaitkevièienë pristatë þaismingus tekstilës darbus. Visi seminare dalyvavæ darbo grupiø vadovai buvo pagerbti paþymëjimais.

"Kitàmet kviesime latvius prieš Jonines, bet jau pas mus á sodybà, kurià bûsime susitvarkiusios", - þadëjo D. Kauèikienë, á Šniûraièius iš Šiauliø persikëlusi gyventi prieš pusantrø metø.

Virginijus KINÈINAITIS

Praeità savaitæ Vilniaus "Litexpo" parodø rûmuose šurmuliavo taptautinë šiuolaikinio meno mugë "ArtVilnius 2009". Tai buvo pirmas, didþiausias tokio pobûdþio meno renginys Baltijos šalyse. Šiauliams šioje margoje tarptautinëje scenoje atstovavo Šiauliø dailës galerija, pristaèiusi jauno skulptoriaus Mindaugo Lukošaièio piešinius.

Mindaugas Lukošaitis. "Gyvulys", 2006.

Meno parodoje "ArtVilnius 2009" Šiauliams atstovavo Šiauliø dailës galerija. Šiauliø dailës galerijos archyvo nuotr.

Kodël šis autorius? Kà pagaliau reiškia piešinys šiuolaikinio meno kontekste? Á klausimà atsako per pasaulinius meno centrus vilnijanti piešiniø, komiksø, iliustracijø, grafièio meno parodø banga. Iš naujo atrandami reklaminiø piešiniø, alternatyvaus komikso, knygø iliustracijø, naiviojo, brutalaus piešiniø meno autoriai.

Kodël? Nepaisant ávairiø naujø meninës išraiškos priemoniø atsiradimo, piešinys išlieka jautriausiu menininko "màstymo organu". Ásivaizduokite muzikantà, savo kûnu, balsu, kvëpavimu, širdies ritmu niûniuojantá bûsimà kûriná. Panašiai ir piešëjas savo kûno pulsavimu, atodûsiais ir valingu judesiu brëþia klaidþiojantá diafragminá grafito pëdsakà. Tai archetipinis vaizduojamojo meno brëþis.

Piešinys atsiranda pradinëje vizualaus pasaulio simbolizavimo stadijoje, todël jis toks subjektyviai gyvybingas, nenuspëjamas, asmeniškai aistringas ir verþlus. Tai dar nematomà ir jau regimà pasaulá jungianti linijø membrana, kurios pulsavimuose gimsta mums paþástami ir neregëti formø pavidalai. Tai tikroji meno pasaulio "fauna", dar nesutramdyta, kandi, baiminga, laisva ir beprotiška.

Nepaprasta išlikti šios gyvybingos piešinio stadijos lygmenyje. Juk taip greitai jis tampa tik pagalbine kitø meno rûšiø priemone. Labiausiai tokiam nesutramdytam piešiniui paskutiniø dešimtmeèiø Lietuvos grafikoje pakenkë besaikis grafikø troškimas stilizuoti piešiná, suteikti jam ámantraus rafinuotumo pavidalà. Taip piešinys tapo bekrauje ir beasmene stilistine ámantrybe. Todël dþiugu matyti, nors ir nedràsias, bet vis ryškesnes jaunø Lietuvos menininkø ir kuratoriø pastangas reabilituoti pirmapradæ subjektyvaus, formaliø klišiø nevarþomo piešinio reikšmæ.

Šitokio piešinio supratimo nereikëjo mokytis Mindaugui Lukošaièiui. Jis tiesiog visada piešë. Ir piešë ne taip, kaip piešiama dailës akademijoje, kur piešinys yra akademinë techninio águdimo priemonë arba formalaus puikavimosi atributas. Mindaugui piešinys yra jo asmeninë istorija, jo biografija, vizualus supanèio ir ásivaizduoto pasaulio išradimas. Todël jo piešinio samprata netelpa á formaliø ir susvetimëjusiø þaidimø rëmus. Jis primityvus, brutalus, fiziškas, realistinis, sapniškas. Jo piešinio linijos lûþta kartu su dûþtanèio automobilio stiklais, gæsta su šàlanèiu lavono kûnu, viepiasi vandenþmogio dantø smaigaliais. Tai vienu metu save dràsinantis ir savæs bijantis piešimas, juk neþinia kuo viskas baigsis, juk viskas gimsta akyse, todël ávykiai tikri ir privalu istorijà išgyventi iki galo, kokia nejauki bebûtø jos pabaiga. Iš èia ir šio menininko perteikiamø istorijø akibrokštai, jø netikëtumai, neuþbaigtumas, bestilistiškumas ir (nekro)realistinis primityvumas. Todël šiuose piešiniuose taip keistai susibëga vaikiško piešimo ágûdþiai ar socrealizmas, reklaminë ar vadovëlinë iliustracija, neorealistinio filmo ar ankstyvojo komikso kadras. Tai kliedintis, karšèiuojantis, persekiojantis arba persekiojamas piešimo procesas, kuris neturi nieko bendra su mûsø meistrams bûdingu "atrasto piešimo stiliaus" reprodukavimu. Tai tik piešinio apskritai pëdsakai, mëtomi, uþpustomi, uþnešami lapais ir dingstantys medþiø viršûniø tamsoje.

Neatsitiktinai šis paradoksalus Mindaugo Lukošaièio piešiniø iliustratyvumo ir jo pasakojamø istorijø individualumo ryšys iš karto sudomino parodø kuratorius ir galerijas. Tiesiog mes visi jau buvome pasiilgæ intymesniø piešinio intonacijø. Tai, kad Mindaugas Lukošaitis kartu su broliu Gintautu atstovavo Lietuvai 26-ojoje San Paulo bienalëje ir dalyvavo daugelyje reikšmingø tarptautiniø projektø, kad "Phaidon" leidykla já pristato kaip vienà ádomiausiø šiø dienø piešëjø, kad jis kartu su komanda šmaikšèiai perkëlë Vilniaus valdovø rûmus á Kurtuvënø miškus, tik parodo jo gebëjimà nepaskæsti šiuolaikinio meno pasaulio margumyne ir likti savitu menininku ir archetipiniø piešinio galiø tarpininku.

Tai patvirtino ir atsiliepimai apie Šiauliø dailës galerijos ekspozicijà - geriausia Lietuvos menininke mugëje išrinkta tapytoja Agnë Jonkutë interviu "Lietuvos rytui" išskyrë vienintelæ Šiauliø dailës galerijà.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Treèiadiená Ch. Frenkelio viloje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta nauja muziejaus paslauga – audiogidas. UAB "Audiogidas" direktorius Artûras Laskauskas, Šiauliø "Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukšèienë ir Dailës skyriaus vedëja Odeta Stripinienë supaþindino su interaktyvaus gido teikiamomis paslaugomis, kuriomis nuo šiol galës naudotis visi uþsukæ á Šiauliø "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio vilà ar Dviraèiø muziejø.

Šiauliø "Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukšèienë, Dailës skyriaus vedëja Odeta Stripinienë ir UAB "Audiogidas" direktorius Artûras Laskauskas pristatë "Ašros" muziejaus naujovæ - audiogidà. Nuotr. iš Šiauliø "Aušros" muziejaus fondø

Lankytojø patogumui – permainos

Pavasario ir vasaros sezonais vis daugiau þmoniø suplûsta á "Aušros" muziejø. Vien per 2008-uosius muziejø aplankë apie 72 tûkstanèiai lankytojø. Kone daugiausia jø rinkosi Ch. Frenkelio vilà (apie 22 tûkstanèius) ir "Dviraèiø" muziejø (apie 14 tûkstanèiø), todël šie "Aušros" muziejaus padaliniai ir buvo pasirinkti ekskursijai su audiogidu rengti. Šiø muziejø ekspozicijø lankytojø laukia naujos kartos profesionalûs audiogidai. Tokius pat aparatus naudoja ir didþiausias Austrijos muziejus – Šenbruno rûmai.

"Daugiau nei dvejus metus rengëme šá projektà. Specialaus finansavimo muziejinei veiklai neturime, todël kiekvienai idëjai ágyvendinti reikalingos rëmëjø lëšos, bûtina rasti bûdø finansavimui. Audiogidas - brangi naujovë. Kultûros rëmimo fondas mums padëjo ágyvendinti šià idëjà",- pasakojo V. Šiukšèienë.

Lietuvoje veikia keli muziejai, kurie naudoja mp3 grotuvø árangà, taèiau "Aušros" muziejus pirmasis, ásigijæs profesionalià naujesnës kartos audiogido árangà, panašià á turimà Vilniaus turizmo informacijos centre, Grûto parke ir Genocido aukø muziejuje. "Aušros" muziejus gali didþiuotis, turëdamas naujausià árangà", - kalbëjo UAB "Audiogidas" direktorius Artûras Laskauskas.

Audiogido privalumai

Naujojo aparato garsas skirtas vienam þmogui klausytis, o su papildomu išoriniu garsiakalbiu - grupëms. Taèiau konferencijos metu besiklausant dešimèiai þmoniø garsas buvo puikiai girdimas ir be papildomos garso árangos. Aišku, þmogaus nepakeis aparatai, taèiau esant sezonui, kai sulaukiama daugiau lankytojø, audiogidas yra puikus pagalbininkas muziejininkams.

"Tai interaktyvi priemonë. Muziejaus lankytojas gali pasirinkti bet kurià salæ, nuo kurios nori pradëti ekskursijà. Paspaudus atitinkamà numerá galima suþinoti, kas toje salëje eksponuojama, susidomëjus - tæsti ekskursijà ir savarankiškai susipaþinti su ekspozicijomis", - su nauja áranga supaþindino Dailës skyriaus vedëja Odeta Stripinienë.

"Aušros" muziejø pasiekë du aparatai, ateityje laukiama daugiau, rengiami nauji projektai. Šiuo metu garso ekskursijos pristatomos lietuviø kalba, rengiamas ir anglø kalbos variantas. Pasak V. Šiukšèienës, anglø kalba reikalingesnë nei lietuviø, nes Dviraèiø muziejø lankantys latviai ir kiti sveèiai mielai pasinaudos šia naujove.

"Ekskursijos daþniausiai uþsakomos iš anksto, tai ir audiogidas turi bûti uþsakomas, nes keli pavieniai ar grupëmis atëjæ muziejaus lankytojai negalës vienu metu naudotis audiogido paslaugomis", - primena V. Šiukšèienë.

"Ekskursijose lietuviø kalba bus girdimi du balsai – Gintaro Gudo ir Violetos Mickevièiûtës. Lietuvoje daug gerø aktoriø, bet kai reikia ágarsinti penkiasdešimties lapø tekstà per kelis seansus, kyla problemø, tad ne kiekvienas gali skaityti tekstus audiogidui. Garsas turi bûti nepriekaištingos kokybës", - aiškino "Audiogido" direktorius A. Laskauskas.

Rièardas JAKUTIS

1993 m. buvo ásteigta ir kasmet liepos 6-àjà - Mindaugo karûnavimo dienà - iškilmingai áteikiama Karalienës Mortos premija talentingiems vaikams iki 16 metø amþiaus uþ laimëjimus muzikos, dailës, literatûros ir kitose meno srityse.

Premija ásteigta Šiauliuose (steigëja - Lietuvos kultûros fondo Šiauliø krašto taryba, fundatoriai - JAV verslininkas ir kultûros mecenatas Antanas Mikalajûnas, knygø leidykla "Saulës delta", Šiauliø miesto savivaldybë bei kitos organizacijos ir garbûs asmenys), todël iš pradþiø ji ir buvo áteikiama tik Šiauliø krašto vaikams. Greitai premijos populiarumas perþengë mûsø krašto ribas ir jà imta teikti visos Lietuvos vaikams - premijos teiktos ir Vilniuje, Kaune, Trakuose, Kernavëje.

Tadui Motieèiui premijà áteikia istorikas Romas Batûra.		Premijos laureatai prie Gedimino pilies. Rimanto LAZDYNO nuotr

Šiais metais, minint Lietuvos vardo tûkstantmetá, iškilminga apdovanojimø ceremonija surengta Gedimino pilies bokšte Lietuvos Karaliaus Mindaugo karûnavimo dienos išvakarëse. Karalienës Mortos premijos laureatais pripaþintos dvi Nacionalinës Mikalojaus Konstantino Èiurlionio menø mokyklos auklëtinës - violonèelininkë Elena Daunytë ir smuikininkë Rûta Maþolytë, taip pat Šiauliø konservatorijoje akordeono subtilybiø besimokantis Tadas Motieèius, dailëje gabi Gabrielë Taminskaitë, kuri mokosi Vilniaus Justino Vienoþinskio dailës mokykloje, Skuodo meno mokykloje klarnetu groti besimokantis Artûras Šukys.

Lietuvos Karalienës Mortos premijos diplomantais paskelbtas visas Skuodo meno mokyklos kanklininkiø ansamblis, taip pat Šiauliø konservatorijos auklëtinis akordeonu grojantis Aurimas Goris, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mokinys voltornistas Gediminas Jurgis Paþëra, smuikininkë iš Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos Deimena Petkauskaitë ir Kauno pirmosios muzikos mokyklos akordeonistas Simonas Paulauskas.

Laureatams áteiktos piniginës premijos, originalûs odiniai medaliai bei diplomai ir padëkos raštai, diplomantams - paþymëjimai bei originalûs skulptoriaus, medalininko Juozo Kalinausko sukurti medaliai "Morta - Lietuvos Karalienë".

Lietuvos kultûros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys šiaulieèius patikino, jog apsukusi ratà aplink Lietuvà premijos áteikimo ceremonija gráš á Šiaulius - miestà kuriame uþgimë, o šá rudená vyks Karalienës Mortos premijos laureatø (šalyje jau yra pusë šimto šios premijos laureatø ir per 30 diplomantø) koncertai, kurie prasidës bûtent Šiauliuose.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Fotografijos muziejuje atidaryta tarptautinio vaikø ir jaunimo fotografijø konkurso "Muziejiniai susitikimai su fotografija" laureatø fotografijø paroda. Joje pristatyta per šimtà geriausiø darbø, kuriuose jaunieji fotografai mëgino kitaip paþvelgti á praeities objektus, atskleisti jø savitumà ir ryšá su dabartimi. Konkurso fotografijomis šiaulieèiai groþëtis galës iki rugpjûèio 9 dienos.

2007 m. plenere pozavo 6-osios Košalino gimnazijos ir Melno baleto mokyklos auklëtinës.

Konkursas-paroda

Jau devintus metus iš eilës konkursà "Muziejiniai susitikimai su fotografija" organizuoja Lenkijos Košalino muziejus. Konkurse, pradëtame rengti 2001 m., dalyvavo iš viso 2 300 jaunø þmoniø, pateikusiø 12,5 tûkstanèio darbø. Renginyje dalyvauja pradiniø, viduriniø mokyklø ir gimnazijø moksleiviai, kuriuos globoja Lenkijos Respublikos kultûros ir nacionalinio paveldo bei nacionalinio švietimo ministrai.

Kasmet baigiamojo konkurso metu Košalino muziejuje surengiama paroda, kurioje eksponuojami laureatais tapusiø jaunuoliø darbai. Vëliau paroda keliauja po ávairias Europos šalis. Šie darbai buvo eksponuojami ir Lietuvoje - Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje Kaune.

Šiemet - Fotografijos muziejuje

"Konkurso paroda - geriausiø jaunuoliø darbø "miksas" nuo 2001 m. Parodoje dalyvauja jaunimo iš Lietuvos, þinoma, ir iš Šiauliø. Fotografijos muziejus gerai þinomas ne tik Lietuvoje, bet ir uþ jos ribø, todël konkurso organizatoriai kreipësi á mus dël parodos eksponavimo", - apie parodà kalbëjo Šiauliø "Aušros" muziejaus Ryšiø su visuomene skyriaus vedëja Deimantë Kondrotaitë.

"Nors dalyviø iš Šiauliø bûta daugiau, jiems nepavyko patekti á laureatø gretas, priešingai nei mums, - sakë Šiauliø "Saulëtekio" vidurinës mokyklos dailës mokytoja Rasa Prišmontienë. - Dþiaugiuosi savo mokine Kristina Bartkevièiûte, kuri dvejus metus iš eilës tapo laureate ir keliavo á Lenkijà, kur vyksta pleneras.

Fotografijos menas

Daugelyje fotografijø uþfiksuota nûdiena, nors dalá jø galima pripaþinti meno kûriniais. Darbai verèia susimàstyti apie muziejø paskirtá ir jø funkcijas. Vieni darbai stebina, kiti moko. Þvelgdami pro fotoaparato objektyvà, jaunuoliai gali ne tik pamatyti dalelæ istorijos, bet ir jà áamþinti.

Kristina Bartkevièiûtë "Pilka diena", 2008 m., iš triptiko "Kryþiø Kalnas".

Kasmet konkursui pateikiamos tobulesnës fotografijos, kadangi kaskart naudojama vis geresnë technika. Gausëja skaitmeniniø fotografijø, nors, pasak Rasos Prišmontienës, juostinë fotografija yra tikresnë ir labiau vertinama. Vis dëlto keletas nuostabiø darbø leidþia gërëtis monochrominiø atspaudø þavesiu. Be klasika dvelkianèiø darbø, yra ir kûrybiniø ieškojimø pavyzdþiø, kuriems atlikti pasitelktas ilgesnis ekspozicijos laikas, kameros perkëlimas ekspozicijos metu, grafiniø taškø susmulkinimas, kontrasto nebuvimas, antro plano išryškinimas, pagalbinis apšvietimas ar bandymai su makrofotografija.

Pasak parodos kuratoriaus Dionizy Rypniewski, konkurso turiná ir pagrindinæ idëjà atskleidþia tai, kiek pavyko áskiepyti vaikams ir jaunimui poreiká lankyti muziejø, ar organizatoriai rado bendraminèiø, spræsdami šá klausimà.

Pleneras Melne

Neatskiriama konkurso dalis - pleneras laureatams bei seminaras mokytojams ir laureatus lydintiems asmenims, kasmet vykstantis antroje rugsëjo pusëje Melno pajûrio kurorte netoli Košalino.

Kristina Bartkevièiûtë, paskatinta savo mokytojos, pasiryþo dalyvauti konkurse dar bûdama dešimtoje klasëje. Tada ji pateikë Ch. Frenkelio rûmø fotografijas, o antrus metus dalyvaudama fotografijø objektu pasirinko Kryþiø kalnà, kurá uþfiksavo skirtingu metø laiku. Šiuos darbus pastebëjo pats organizatorius D. Rypniewski. Jo dëmesá patraukë subtili fotografijø spalva, kuri beveik nematoma, bei aistra, kuria vedina mergina vaþiuodavo á Kryþiø kalnà. Šiemet mergina atsisakë dalyvauti konkurse, nes laikë abitûros egzaminus ir manë, kad tai bûtø pakenkæ mokslams.

Anot Kristinos, konkursas - puiki galimybë pamatyti naujà šalá, susipaþinti su þmonëmis, suþinoti naujø dalykø ir gerai praleisti laikà.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliø menininkø desantas nusileido tradiciniame, šiemet Pernu (Estija) vykusiame meno festivalyje "B3", kuriame susitinka trijø draugaujanèiø Baltijos miestø - Šiauliø, Jelgavos ir Pernu - menininkai. Kitàmet šiømeèiai dalyviai þadëjo susitikti Saulës mieste.

Lëktuvëlá menininkai apklijavo ne tik vietinio Pernu laikrašèio ir kitø spaudos leidiniø pavadinimais - ant jo puikuojasi ir savaitrašèio "Šiauliai plius" logotipas.

Paveiksluose - miesto planas ir asfalto fragmentai

Lietuviø delegacijos vadas - Virginijus Kinèinaitis. Jaunøjø menininkø bûrys - Geistë Marija Kinèinaitytë, Jurga Sutkutë, Dalius Jonaitis, Donata Jansonaitë, Viktorija Mostavièiûtë, Mindaugas Kundrotas, Dovilë Varanavièiûtë, Simona Šveikauskaitë, Edgaras Pisèikas ir Andrius Grigalaitis - modernioje Pernu viešojoje bibliotekoje pristatë fotografijø parodà. "Sunkioji artilerija" - Vidmantas Zarëka ir Asta Jurevièiûtë - tapë didþiulio formato darbus aliejumi, o kuriant skulptûriná objektà aikštëje prisijungë ir skulptorius Jonas Vaitkevièius.

Pleneras vyko šešias dienas. Oras ne visada oras buvo palankus - pliaupë lietus, pûtë smarkus vëjas. Menininkams pleneruose skiriamas ribotas laikas ir jie negali kurti tik tada, kai sàlygos palankios, todël tapybos misijà, apsiginklavus didelëm mentelëm, ávykdyti teko per dienà. Du metrinius paveikslus Vidmantas Zarëka tapë nuo dešimtos ryto iki pirmos nakties. Antràjá paveikslà kurti padëjo Asta Jurevièiûtë. V. Zarëkos sukurtame Pernu plane vietiniai gyventojai ieškojo savo gyvenamosios vietos bei mëgavosi ekspresyvia išraiškinga abstrakcija, kurioje buvo galima áþvelgti suskeldëjusio, ádomiø faktûrø asfalto fragmentus.

Lëktuvëlis ákûnija daug reikšmiø

Šiauliø menininkai skulptûriná objektà buvo pasišovæ kurti savo rankomis. Nors patirties virinti metalà jie buvo ágijæ metalo lauþo skulptûrø plenere "Kontrapunktas", vis tiek mokësi, kaip reikia suvirinti skardà, kad nepradegtø. Ágûdþiø neprireikë, nes karkasà suvirino estø firma. Estø skulptorius Rait Pärg, kuriam polistirenà skulptûrai pjaustë gamykloje, stebëjosi, kodël lietuviai nusprendë virinti patys, kai yra firmos, kurios darbà gali atlikti su specialia áranga. "Estai neþino, kaip mes metalo lauþo pleneruose vargstame ir viskà patys darome. Jø nuomone, uþtenka turëti gerà idëjà", - sako Jonas Vaitkevièius.

Vidmantas Zarëka nutapë abstraktø Pernu miesto planà, kuriame þiûrovai galëjo surasti savo gyvenamàjà vietà.

Idëja turëjo bûti paprasta, ágyvendinta greitai, skulptûra - stabiliai stovinti aikštëje. Daug idëjø atkrito, todël buvo nuspræsta kurti lëktuvà.

"Kai gryninome idëjà, galvojome, ar jà kreipti politine, ar ekonomine linkme, ar palikti neutralià, kad ágytø platesnæ prasmæ. Iš pradþiø norëjome lëktuvëlá susieti su vaikystës prisiminimais, þaislu, išlankstytu iš mokyklinio sàsiuvinio, o atvykus á Pernu kilo noras sukurti monumentalià skulptûrà. Kaip tik tuo metu ávykusi aviakatastrofa Atlanto vandenyne sustiprino tikëjimà, kad tai, kà darome, yra tarsi vykstanèiø ávykiø rezonansas", - aiškina Vidmantas Zarëka.

"Lëktuvëlis - tarsi vaikystës atgarsio ir moderniø technologijø, esanèiø naujame bibliotekos pastate, sàsaja. Galima ásivaizduoti, kad jis sklendþia iš bibliotekos. Jis graþiai derëjo prie šiuolaikiško grieþtø linijø stiklo ir metalo konstrukcijø pastato. Interneto svetainëje Pernu biblioteka savo simboliu pasirinko bûtent mûsø sukurtà lëktuvëlá", - kalbëjo Asta Jurevièiûtë.

Skulptûros - ne á metalo lauþà

Estø skulptorius Üllar Kallau, "Kontrapunkte" pristatæs šokiruojanèiø modernaus meno darbø, festivalyje "B3" irgi nustebino - mišria technika sukûrë tris besišlapinanèius berniukus, simbolizuojanèius Baltijos seses ir Briuselio simbolá. Autorius šmaikštaudamas siûlë atpaþinti, kuris berniukø yra lietuvis, o dar ávairesniø skulptûros reikšmiø atsirado po to, kai ji buvo pastatyta ir ant postamento buvo uþrašytas festivalio pavadinimas "B3".

Festivalis vyksta trijose Baltijos šalyse pakaitomis. Kitàmet dalyviai turëtø rinktis Šiauliuose, jeigu krizë visai neuþspaus. Šiømeèiai kûriniai pusæ metø stovës Pernu aikštëje. "Skirtingai nei Šiauliuose, poþiûris á meno kûrinius Estijoje yra pagarbesnis. Ten jie turi savo vietà, yra priþiûrimi. Saugomi net maþiau patvarûs darbai. Paradoksas - kitame mieste mûsø menininkø darbai stovi reprezentacinëse vietose, o Šiauliuose jie kai kuriø mûsø politikø net nelaikomi menu", - svarsto Asta.

Trys Baltijos šalis simbolizuojantys Briuselio simbolá atitinkantys berniukai "sisioja" tiesiog aikštëje, tad vanduo, nespëdamas susigerti, bëgo á gatvæ. Asmeninio archyvo nuotr.

"Negi projektui estai skirtø 10 tûkstanèiø kronø (apie du tûkstanèius litø), o po to paþaidæ išmestø, kaip išmetamos á metalo lauþà mûsø "kontrapunktiškos" skulptûros", - priduria V. Zarëka. "Mûsø idëjos gal net geresnës, darbai uþbaigti", - tæsia Jonas.

Plenere lëktuvëlio autoriams kilo idëja ateityje já apklijuoti ne laikrašèiø pavadinimais, o vietoj jø panaudoti Europos Sàjungos konstitucijà. "Nebrangø estetiškà, išraiškingà monumentà iš plieno galima bûtø pastatyti Šiauliuose, naujoje bulvaro dalyje. Tai bûtø intelektualesnio lygio atsvara Tilþës gatvës stotelëse stovinèioms banalybëms, nepatraukliems, nepatogiems ir net nesaugiems metaliniams suoliukams, kuriuos drauge su tom baidyklëm kur nori stato átakingas þmogus", - tvirtina Jonas Vaitkevièius.

Menininkai paþadëjo kurti ten, kur jiems bus pasiûlytos palankios sàlygos.

Irena BUDRIENË

Šiauliø rajone, Liepkalnyje šalia Kurtuvënø, menininkø surengtoje akcijoje atidaryti Valdovø rûmai pritraukë bûrá smalsiø þiûrovø ir vienà kità politikà. Nuo šiol Valdovø rûmai ir Lietuvos centras persikëlë á miškà šalia Kurtuvënø.

Valdovø rûmø Kurtuvënuose atidarymo ceremonija prasidëjo iškilminga eisena.

Akcijos sumanytojai iš Kurtuvënø kilæ menininkai broliai Gintautas ir Mindaugas Lukošaièiai šiemet ásigijo muliaþiná paviljonà "Valdovø rûmø vartai", kurá nugabeno á Liepkalná. Šis statinys, kaip informacinis centras, buvo naudojamas prie Vilniaus katedros atstatomø Valdovø rûmø.

Rûmø atidarymo ceremonija prasidëjo iškilminga eisena. Priekyje ant þirgø jojo valdovas ir valdovë, kuriuos vaidino aktoriai, juos lydëjo orkestras, folkloro ansamblio dainininkai plëšë dainas. Eisena traukë keletà kilometrø uþ Kurtuvënø, kol miške atsivërë puikus vaizdas á Liepkalná su atkurtais Valdovø rûmais. Po to, kai buvo atidaryti rûmø vartai, medþiotojai iššovë iškilmingas salves, o juokdariai – perkusininkai Kæstutis ir Gintautas Gascevièiai – grojo dauþydami á medá.

"Galima dràsiai teigti, kad tai tikrieji atkurtieji Valdovø rûmai. Teisybës dëlei, kad šis kûrinys nebûtø sumaišytas su istoriniais sugriautaisiais rûmais, jie skelbtini Antraisiais valdovø rûmais", – susirinkusiesiems skelbë akcijos organizatoriai, o niekaip neuþbaigiamas statinys prie Katedros pavadintas tik Treèiaisiais valdovø rûmais.

"Tretieji valdovø rûmai – tai XXI a. naujadaras, bandantis apsimesti vieninteliais ir tikraisiais Valdovø rûmais. Šie rûmai, ágyvendinant dalies visuomenës norus bei valdþios priimtus sprendimus, pradëti statyti 2002 m. buvusiø Valdovø rûmø vietoje. Statyti ketinta uþbaigti 2009 m. Chronologinë seka ir kokybinë skalë šiam objektui leidþia suteikti Treèiøjø valdovø rûmø vardà. Rûmø statytojai realizuoja vienintelá poþiûrá – norà turëti Pirmøjø valdovø rûmø imitacijà ir dar vienà tradiciná muziejø", – pranešime teigia akcijos rengëjai.

KRPD Gamtos ir kultûros paveldo apsaugos skyriaus vedëjas Vidmantas Lopeta rašo protokolà skulptoriui Gintautui Lukošaièiui. Autorës nuotr.

Pasak organizatoriø, Liepkalnyje atstatyti rûmai savo verte kur kas pranašesni uþ statiná, mokesèiø mokëtojams kainavusá milijonus. Šie rûmai atstatyti greièiau, be to, jie neapsimetinëja istorine tiesa, o yra autentiški. Svarbu ir tai, kad jiems atkurti prireikë tik kuklios sumos – keliø dešimèiø tûkstanèiø litø.

Menininkø ironijà suprato ne visi. Valdovø rûmø informacinio paviljono budëtoja dirbusi Aldona Makšimienë gyrë valdovæ Mortà ir deklamavo eiles Þygimanto Augusto mylimajai Barborai, o buvæs Valdovø rûmø paramos fondo valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas sakë: "Nemenkinkime kitø, kurie daug nusipelnë. Aš esu fondo savanoris devynerius metus ir skiriu tam didþiàjà laiko dalá."

Miške ant kalno aukštai iškilæ rûmai yra valstybës saugomoje teritorijoje, o uþ savavališkas statybas, þinia, gali bûti skiriama bauda. Kaip tik taip ir padarë Kurtuvënø regioninio parko direkcija, uþ nelegalø statiná (Valdovø rûmus) skyrusi 75 litø baudà ir ápareigojusi já nugriauti per du mënesius. Jei nustatytu laiku akcijos rengëjai savo statinio nenugriaus, medþiaga bus perduota Statybø inspekcijai. Jos baudos – tûkstantinës, konkreèiai – nuo 5 iki 10 tûkstanèiø litø. Statybos iniciatoriams bausmës pavyktø išvengti nebent tuo atveju, jei Antrieji valdovø rûmai bûtø pripaþinti kultûros vertybe. Jeigu statiná vis dëlto teks nugriauti, apie já bûsimoms kartoms papasakos filmas, kurá tikimasi parodyti rudená vyksianèioje X Baltijos tarptautinio meno trienalëje "Miesto istorijos".

Irena BUDRIENË

Antrøjø Valdovø rûmø klubu pasivadinusi išradingø pilieèiø grupë metë iššûká Valdovø rûmø Vilniuje statytojams, tiksliau, atstatytojams. Klubo pastangomis Šiauliø rajone, netoli Kurtuvënø, iškilo pastatas, savo formomis labai panašus á istorinæ Lietuvos valdovø buveinæ. Jo pagrindas - Valdovø rûmø vartai - tikrai atkeliavo iš Katedros aikštës, kur puikavosi kelerius metus. Dabar šis atnaujintas statinys laukia lankytojø - jeigu kam nors pavyks já surasti naujoje aplinkoje su naujomis interpretacijomis.

Valdovø rûmø vartai atkeliavo iš Katedros aikštës. Autorës nuotr.

"Šiandien mes, Antrøjø Valdovø rûmø klubo nariai, dràsiai teigiame, kad tai pirmieji lietuviø tautos istorijoje atstatyti Valdovø rûmai. Vilniuje baigiami statyti rûmai bus atidaryti vëliau, todël galës vadintis tik treèiaisiais", - sakoma klubo manifeste.

Netikëtu kampu pasuktas Valdovø rûmø aktualizavimas jau sulaukë krašto kultûros visuomenës susidomëjimo. Taèiau neišvengta ir konfliktø. Miške ant kalno aukštai iškilæ rûmai sukëlë rûpesèiø Kurtuvënø regioninio parko direkcijai. Valstybës saugomoje teritorijoje savavališkos statybos netoleruojamos - uþ tai gali bûti skiriama net iki šimto litø bauda.

Tiesa, kol kas bausti nëra kà, nes Antrøjø Valdovø rûmø klubas viešumoje pasirodys tik biþelio 27 d. per objekto atidarymo ceremonijà. Statybos iniciatoriams bausmës pavyktø išvengti nebent tuo atveju, jei Antrieji valdovø rûmai bûtø pripaþinti kultûros vertybe. Jeigu statiná vis dëlto teks nugriauti, apie já bûsimoms kartoms papasakos filmas, kurá tikimasi parodyti rudená vyksianèioje X Baltijos tarptautinio meno trienalëje "Miesto istorijos".

Rièardas JAKUTIS

Jau tapo tradicija, kad kasmet vasaros saulëgráþà "Laiptø galerija" pasitinka su daugiaplane kûrëja Zita Vilutyte. Ji - vienintelë moteris Lietuvoje, kurios kûryba tokia ávairialypë, kad jà sunku sutalpinti á bet kokius rëmus. Kûrëja - itin produktyvi muzikantë, kompozitorë, dailininkë, vienintelio Lietuvoje holistinio judëjimo teatro "S" ákûrëja ir vadovë, màstytoja. Þiûrovai kvieèiami á "Laiptø galerijoje" surengtà jos paveikslø parodà "Mandalaluna".

Zitos Vilutytës kûryboje nëra uþ ko pasislëpti - nëra klišës, iš anksto numatyto veiksmo ar proceso - yra improvizacija ir spontaniškumas. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Terminas "holistinis" kilæs iš graikiško þodþio "holos" - visas. Pagrindinis holizmo principas sukurtas dar Aristotelio, teigusio jog visuma yra daugiau nei jos daliø suma. Norëdami suvokti save, pasaulá, visatà, turime þiûrëti á visumà. Tik suvokdami visumà, suvoksime, kaip veikia atskiros jos dalys. Lietuvoje holistinio meno pradininkais tapo šiaulieèiai menininkai Zita Vilutytë, Gediminas Dapkevièius ir klaipëdietis kompozitorius Gintaras Kizevièius. Ádomu, kad holistinis judëjimas Lietuvoje prasidëjo tais paèiais metais kaip ir pasaulyje - 1981. Beje, holizmui labai artimas baltiškasis tikëjimas - mûsø protëviai siekë darnos su augalais, gyvûnais, gamtos reiškiniais.

Kûrybiná kelià Z. Vilutytë pradëjo nuo muzikos, bet greitai pajuto, kad vibracijà, skambesá galima išreikšti linija ir spalva. Menininkë keletà kartø lankësi Indijoje, kur dalyvavo poezijos projektuose, organizuotuose Delio poetø sàjungos ir "Soul Art Society". Ten rengë grafikos darbø parodas, iliustravo dvi knygas - I. K. Angiro poezijos knygà "Gajre" ir á hindi kalbà išverstas "Lietuviø liaudies pasakas".

"Laiptø galerijoje" menininkë kasmet pristato naujà dailës parodà ir naujus muzikinius kûrinius. Šiemet pristatyta ir nauj kompaktinë kûrybos plokštelë "Mandalaluna". Tai jau dvyliktasis menininkës kûrybos albumas, nuo 2001 metø jø pasirodë vienuolika.

Z. Vilutytë ir toliau lieka ištikima savo kûrybiniam moto: "Ieškoti kûrybos impulsø gamtoje, suvokti juos ir matyti jø atspindþius savyje, ieškoti ištakø, gelmës. Kiekvienam menininkui gráþti prie tikro sielos išgyvenimo prieþasties, taip pat gràþinti menà prie jo ištakø, kai jis buvo naudojamas kaip priemonë, išreikšti gyvenimo paslaptis. Ir kuriant išgyventi paèià didþiausià paslaptá - atskleisti, kas mes esame". Menininkë stengiasi aprëpti viskà, kas uþ horizonto, kas anapus, ir kartu visa tai suvesti atgal á vienà molekulæ, vienà atomà, atskleidþiant pasaulio harmonijà.

Zitos Vilutytës paroda "Laiptø galerijoje" veiks iki liepos 9-osios.

Irena BUDRIENË

Šeštadiená, birþelio 13 dienà, prasideda VI tarptautinis Tytuvënø vasaros festivalis. Atidarymo koncerte Tytuvënø vienuolyno baþnyèioje skambës atlikëjø iš Vokietijos "Trio Avance" parengta programa "Stebuklinga fleita ir daugiau".

Lietuvos kultûros ir meno tarybos narys A. Krutkevièius ir festivalio siela N. Saimininkienë. Autorës nuotr.

"Tradiciškai festivalis baigiamas opera. Dël sunkmeèio to ágyvendinti negalime, todël rodysime G. F. Händel pastoralinæ operà "Acis ir Galatëja", pastatytà pernai. Tai išties áspûdingas spektaklis", - sako festivalio organizatorë, Šiauliø filharmonijos direktorë Nijolë Saimininkienë.

Operos statytojas – Lietuvos Nacionalinës operos ir baleto teatro reþisierius Gediminas Šeduikis, atlikëjai - Šiauliø valstybinis kamerinis choras "Polifonija" ir Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Raminta Vaicekauskaitë, Kæstutis Alèauskis, Viktoras Gerasimovas ir Ignas Misiûra.

Anot N. Saimininkienës, šiemet dël lëšø stygiaus koncertø bus maþiau – devyni, bet Šiauliø filharmonija remiasi principu, kad gali sumaþëti koncertø, bet nei kokybë, nei lygis negali bûti þemesni. "Šiauliø regiono þmonës verti geriausio. Kadangi mes jau esame kartelæ uþsikëlæ neparastai aukštai, tai, matyt, jos niekada ir nenuleisime", - sako N. Saimininkienë. Festivalio biudþetà šiemet sudaro 40 tûkstanèiø litø iš Kultûros rëmimo fondo, 10 tûkstanèiø iš Kelmës raj. savivaldybës ir privaèiø rëmëjø lëšos.

Spaudos konferencijoje dalyvavæs Lietuvos kultûros ir meno tarybos narys, Kelmës rajono savivaldybës Kultûros skyriaus vedëjas Algis Krutkevièius kalbëjo apie kultûros padëtá regionuose ir kaip šiame kontekste atrodo Tytuvënø vasaros festivalis.

Pasak A. Krutkevièius, daþnai ginèijamasi, kas yra regionas. "Aš sakyèiau, kad regionas yra kompleksas savybiø, kurios identifikuoja já kaip savità. O Tytuvënø festivalis kaip tik ir parodo Šiauliø regiono savitumà", – mano A. Krutkevièius.

Tytuvënø festivalá pamëgo klausytojai ne tik iš mûsø regiono, bet ir iš Kauno, Vilniaus, Klaipëdos, jis jau tapo reiškiniu. A. Krutkevièiaus nuomone, á regiono kultûros rëmimà reikalingas respublikinis poþiûris. Jeigu palygintume Vilniaus ar Kauno festivaliø finansavimo ir Tytuvënø festivalio sumas, skirtumas bûtø labai didelis. Šiemet apskritai labai sumaþintas finansavimas regionø kultûrai – iš 450 tûkstanèiø teliko 274 tûkstanèiai litø. "Aplaiþyta" ir profesionalaus meno sklaidos regionuose programa.

"Sunkmeèiu turime màstyti, kaip nesuþlugdyti šio festivalio, kad aukštas lygis butø išlaikytas", – ásitikinæs A. Krutkevièius. Já stebina, kad net garsûs uþsienio atlikëjai vaþiuoja á Tytuvënus vedini vidinës saviraiškos, be honoraro. O liûdina tai, kad provincijoje ne visi suvokia, kà turi. "Reikia daug metø, kad sukurtume festivalá, kuris bûtø prestiþinis. Tai savotiškas publikos ugdymas, nes reikia augti, tobulëti, kad suprastum tokià muzikà.

A. Krutkevièius pabrëþia ir Šiauliø filharmonijos, kaip institucijos, propaguojanèios akademiná menà regione, svarbà. Finansuojamos, A. Krutkevièiaus nuomone, turëtø bûti tokios programos, kurias teikia regioniná statusà turinti institucija. "Visi siunèia paraiškas, norinèiøjø gauti kultûros pinigø apstu, bet reikëtø atsirinkti, kas svarbiausia, ir suteikti finansavimà regioninës reikšmës programoms", – sako A. Krutkevièius. Tytuvënø festivalis galëtø populiarinti turistiná piligrimø popieþiaus Jono Pauliaus II kelià, kuris eina pro Tytuvënus. "Reikëtø platesnio poþiûrio – svarbûs kultûros klausimai galëtø bûti sprendþiami Regiono plëtros taryboje", – mano A. Krutkevièius.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliuose tris dienas pramogø centre "Max'as" vyko net keli festivaliai - dešimtasis dþiazo festivalis "Šiauliai Jazz", dvyliktasis alternatyvios muzikos festivalis "Rumshk" ir ketvirtasis Šiauliø bigbendø festivalis "BB4". Dþiazo garsus keitë rokas, išaugantis á "metalà", suklusti vertë bigbendø atliekama muzika. Šiaulieèiams koncertavo per dvidešimt atlikëjø bei muzikos grupiø iš Lietuvos ir uþsienio.

"Strange Doors" atliko roko muzikos interpretacijà, nesiekdami atkartoti J. Morrisono ir "The Doors" kûrybos, bet mëgindami jà pateikti naujai.		Muzikiniams eksperimentams atvira daininikë Daiva Starinskaitë klausytojams pristatë JAV kompozitoriaus George Gershwin kûrybà.

"Visais savo veiksmais rodome, kad krizë yra áveikiama. Esame patriotai. Norime paraginti visus bûti savo miesto patriotais. Jeigu Birštonas, Nida turi dþiazo festivalá, Panevëþys - vokalistø dþiazo festivalá, tai kodël Šiauliuose negali to bûti?" - klausia festivaliø meno vadovas Remigijus Ruokis.

Pirmà dienà alternatyvios muzikos festivalá pradëjo kelmiškiai "Fire it up", publikai grojo kylanèios dþiazo þvaigþdës "Šiauliai Junior Jazz Band". "Madas gali diktuoti ne tik profesionalai, bet ir maþai patyræs Šiauliø jaunimas, surinktas iš ávairiø vietø. Kai kuriø jaunø muzikantø laukia nebloga ateitis", - atlikëjø pasirodymà vertino þinovai.

Muzikos kûrinius savitai perteikti padëjo saksofonininkas Liudas Mockûnas.

Šeštadiená dþiazo festivalis prasidëjo Jaunimo banko gimtadieniu. Improvizavo vilnieèiai "Strange Doors", dþiazavo Daiva Starinskaitë, pasirodë geriausia latviø dþiazo atstovø naujos kartos grupë "The Twin Town". Kodël tiek maþai šiaulieèiø dþiazo atlikëjø? "Sovietmeèiu jaunuoliai, klausæsi ar grojæ dþiazà, buvo metami iš mokslø. Dabar originalûs þmonës gyvena ir dirba Vilniuje", - sako R. Ruokis.

Treèiàjà dienà bigbendø festivalyje "BB4" puikiai pasirodë ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje koncertuojantis Vilniaus KASP bigbendas, kuriame dalyvauja þinomi šalies atlikëjai, savitu ritmu uþbûrë "The Magic Time Orchestra" iš sostinës, išsiskyrë Muzikø sàjungos auksiná diskà pelnæs "Dainius Pulauskas group". D. Pulauskas pirmà kartà pristatë savo originalø projektà. Jis yra buvæs Šiauliuose ir anksèiau, bet dalyvavo kituose projektuose.

Festivalio rengëjai sako, kad festivalis yra maþai finansuojamas, ir pateikia skaièius palyginti: sporto renginius lanko ir aktyviai mieste sportuoja nuo 8 iki 12 procentø, o kultûrà "vartoja" - 45 procentai miesto gyventojø, taèiau lëšø skiriama atvirkšèiai - sportui - 50 procentø lëšø, o kultûrai - 10.

"Krepšinio komanda išsilaiko, o kultûros projektams lëšos maþinamos. Gal Šiauliams nereikia sporto? Valdininkai šaukia, kad reikia, nes kitaip galvaþudþiai išbëgs á gatvæ ir nutraukios galvas senutëms. Kai prabylama apie sportininkø honorarus, viskas lyg ir gerai, taèiau, kai kalba pasisuka apie kultûrininkø darbo atlygá, imama áþvelgti povandenines sroves. Kultûrininkai gi net streikuodami surengia koncertà, nors to ir neturëtø daryti. Noriu palinkëti miesto valdþiai supratimo, kad kultûrai reikia skirti daugiau dëmesio. Mes nepamirštame në vieno rëmëjo, parëmusio bent dešros gabalu. Prieš keletà metø esu domëjæsis, kiek pinigø kultûrai skiriama Radviliškyje. Nustebau, kad tai perpus didesnë suma, nei skirta Šiauliams. Þinoma, mes galime pasiûlyti renginá rengti kitame mieste ir, manau, jie neatsisakytø priimti. Taèiau mums, aktyvistams, svarbu, kad miestas nesukaimëtø", - ironizuoja R. Ruokis.

Irena BUDRIENË

Ketvirtadiená Šiauliø apskrities gestø kalbos vertëjø centre baigësi keturis mënesius trukæ nemokami lietuviø gestø kalbos mokymo kursai.

Mokymø baigimo paþymëjimai áteikti 23 klausytojams, tarp kuriø yra policijos pareigûnø, ugniagesiø, socialiniø, medicinos darbuotojø ir kitø profesijø atstovø, savo darbe susidurianèiø su kurèiaisiais. Kursus aktyviai lankë ir klausos negalæ turinèiø vaikø tëveliai.

Pareigûnai pirmieji šalyje mokësi pagal specialiai parengtà programà, o jø grupë buvo sudaryta atsiþvelgiant á Europos Sàjungos šaliø operatyviøjø tarnybø veiklos patirtá. Ágytos þinios policininkams ir ugniagesiams gali praversti bendraujant su kurèiaisiais ekstremaliose situacijose.

Kursus finansavo Neágaliøjø reikalø departamentas prie SADM. Uþsiëmimus vedë VšÁ Surdologijos centras lektoriai bei kurtieji specialistai. Vienas iš kursø organizatoriø, Šiauliø apskrities gestø kalbos vertëjø centro direktorius Ramûnas Maciulevièius pasidþiaugë, kad idëja surengti lietuviø gestø kalbos mokymus pasiteisino: kursai sulaukë didelio visuomenës susidomëjimo, o pageidaujanèiøjø mokytis gestø kalbos buvo daugiau, nei leido galimybës.

Šiauliø apskrityje gyvena apie 900 asmenø, turinèiø klausos negalæ. Kurtiesiems ir Šiauliø apskrities institucijoms bei organizacijoms nemokamas gestø kalbos vertimo paslaugas teikia Šiauliø apskrities gestø kalbos vertëjø centras.

Rièardas JAKUTIS

Geguþës-birþelio sankirtoje "Laiptø galerija" net keturis vakarus iš eilës kvietë á renginius. Meno mëgëjai galëjo pasirinkti profesionaløjá menà, tautodailæ arba vaikø piešinius.

1 vakaras. Aurelijos Filipauskytës portretai psichologiniai, atskleidþiantys þmogaus paslaptingumà. "Viena".		2 vakaras. Rolana Èeèkauskaitë parodai Šiauliuose pateikë naujausius savo tapybos ir keramikos darbus.

Pirmas vakaras. Ketvirtadienis, geguþës 28 diena. Pirmà kartà "Laiptø galerijos" III aukšto fojë tapybos parodà "Ten, uþ horizonto" surengë Aurelija Filipauskytë. Dailininkë yra tautodailininkø sàjungos narë, su teptuku draugauja jau dešimtmetá, o ši paroda skirta jos 30-meèiui. Parodoje vyrauja portretai. Regis, dailininkë atsiliepia á šiomis dienomis vykstantá portreto atgimimà. Tiesa, autorë nesistengia nustebinti pasaulio, nei jo pakeisti, vengia ámantriø sudëtingø kompozicijø, nors yra savita ir net šiek tiek ambicinga. Dailininkës tapomus veidus nustato dvasiniai kriterijai, o ne socialinës nutartys. Aurelijos Filipauskytës vaizduojamas þmogus vienišas, bet sutvertas ne vienatvei. Pati tapyba - santûri. Portretuose išsiskiria þmogiškumas, kûno ir sielos vientisumo pilnatvë, dvasinis gyvenimas, intelektas. Dailininkei bûdinga santûri toninë interpretacija, áþvalga, portretuojamø charakteriø ávairovë, jø nuotaika, dvasinë bûsena. Kûrëjos tikslas prasmingas – áminti þmogaus máslæ. Þmogaus veidas dailininkei – akstinas portretui, paslaptis ir pilnatvë. Portretuojamøjø veidai tarsi kalba, apranga èia visiškai nesvarbi. Vyrauja rami, meditacinë nuotaika. Nutapyti veidai mistiniai, jiems bûdingas susimàstymas, liûdesys, bet drauge ir bûdo giedrumas, taurumas. Aurelijos Filipauskytës paveikslai lyriški, etiudiški, kameriniai, apgaubti individualaus romantizmo. Sakytum, tai menininkës lyrinë išpaþintis, vizualinis laiškas gerbëjams.

3 vakaras. Simonas Gutauskas á Šiaulius atveþë šviesius stilingus natiurmortus ir peizaþus.		4 vakaras. Su visais savo jëgas tapyboje išbandë ir meno šventëje P. Bugailiškio sode dalyvavæ mimai.

Antras vakaras. Penktadienis, geguþës 29 diena. 40-àjà personalinæ parodà "Kaip danguje – taip ir þemëje" gimtojo miesto meno mëgëjams dovanojo Rolana Èeèkauskaitë. Savo pirmàjà personalinæ parodà prieš penkiolika metø Rolana Èeèkauskaitë irgi surengë "Laiptuose". Dailininkë gimë Šiauliuose, yra baigusi Vilniaus dailës akademijà, ágijusi keramikos specialybæ. Menininkë gerai þinoma ne tik kaip tapytoja, bet ir kaip keramikë. Šiuo metu Rolana gyvena Vilniuje. Kaip pakito menininkës kûryba per tuos penkiolika metø? Rolanos Èeèkauskaitës darbuose naudojama sluoksninës tapybos technika. Drobë, medis arba kartonas padengiami keliais akriliniø daþø sluoksniais, vëliau darbo paviršius nulakuojamas, todël ágyja tam tikrà blizgesá. Išsiskiria paveikslø þaismingumas, ironiškasis retro. Kûrëja nemëgsta niûrumo, jos darbai linksmi ir optimistiški, personaþai šelmiški ("Pleputës", "Šeima", "Trys draugës", "Romantikë", "Meilë" ir kt.). Ádomu, jog šioje parodoje menininkë linkusi demonstruoti stipriàsias savo tapybos, o ne keramikos puses (parodoje ir vyrauja tapyba, regime vos kelis keramikos darbus). Dailininkës paveikslø herojø toli ieškoti nereikia – jie iš banalios kasdienybës. Ironija - neatsiejama Rolanos Èeèkauskaitës kûrybos dalis, ji skverbiasi visur – ir á paèià tapysenà, á motyvus, plastikà, net á formatus. Daþniausi dailininkës personaþai - moterys ir visa, kas susijæ su dailiosios lyties išgyvenimais. Marga ir spalvinga paveikslø ornamentika primena mauriškus raštus ir primityvø piešiná. Rolanos Èeèkauskaitës parodà dràsiai galima pavadinti geros nuotaikos švente.

Parodoje "Vandenø gelmëje" moksleiviai bandë atskleisti jûrø bei vandenynø gilumø paslaptis. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Treèias vakaras. Šeštadienis, geguþës 30 diena. Du garsûs dailininkai, klaipëdietis Simonas Gutauskas ir kaunietis Antanas Obcarskas, šákart savo darbus pristatë šalia "Laiptø galerijos" esanèiame P. Bugailiškio sode. Ant pastato sienø ir ant þaiginiø sudëti paveikslai besileidþianèios saulës spinduliuose netikëtai sušvito, o pats sodas tapo didele galerija (dailininkai išdëstë 40 ryškiø tapybos darbø ir noriai dirbo savo parodos gidais). Abu dailininkus vienija meilë gamtai, vandeniui, þvejybai, todël jø darbuose yra laivø, vandens gelmiø, þuvø ir þvejø motyvø. Dailininkø grupës "Angis" narys Antanas Obcarskas daugiau gilinosi á laivø, laiveliø ir vandens siuþetus. A. Obcarsko tapybà bemaþ tiksliausiai vienu sakiniu yra apibûdinusi menotyrininkë Daiva Baliutytë: "Tai tam tikras dvasios poilsis, mëgavimasis tapymu, ryškiomis, skambiomis, kontrastuojanèiomis spalvomis, tai nuostabiai vasariškø spalvø puota." Kadangi dailininkø pageidavimu ši paroda turëjo daugiau komerciná charakterá, Simonas Gutauskas šalia marinistiniø drobiø pateikë ir daug dekoratyviø natiurmortø bei peizaþø, ypaè tinkamø interjerams. Simonas Gutauskas tæsia menininkø Gutauskø dinastijà. Jo tëvas Leonardas Gutauskas - garsus dailininkas, poetas, rašytojas, brolis Tadas irgi þinomas skulptorius, tapytojas. Nemaþai vitraþo srityje dirbanèio menininko (S. Gutauskas yra tikrasis Amerikos vitraþistø asociacijos narys) kûriniø yra visuomeniniuose ir privaèiuose interjeruose. Vitraþisto monumentalumas nori nenori regimas ir jo tapyboje. Mielai prabëgo tos kelios bendravimo su dailininkais valandos.

Ketvirtas vakaras. Pirmadienis, birþelio 1 diena. Dþiugu, kad be didþiø dailininkø parodø "Laiptø galerija" daug dëmesio skiria ir maþiesiems menininkams ugdyti, pritraukti prie meno. Birþelio 1-àjà, Tarptautinæ vaikø gynimo dienà, èia kasmet vyksta tarpdisciplinis projektas "Paþink save mene", kuriame miesto mokyklø ir iš kitur atvykstantys moksleiviai (šiais sunkmeèio metais, deja, teko apsiriboti tik šiaulieèiais) piešia, tapo, kuria skulptûras ir surengia savo kûrybos parodà. Šiais metais moksleiviai savo kûrinius dedikavo gimtajam miestui, šventæ paávairino 1-osios muzikos mokyklos bûgnininkai bei J. Janonio gimnazijos mimai. Projektà vainikavo Dubijos pagrindinës mokyklos dailës studijos "Palëpë" mokiniø kûriniø paroda "Vandenø gelmëje". Nustebino jaunøjø dailininkø vaizduotë, vandenø gelmëse slypinèiø paslapèiø atskleidimas, nes beribiø jûrø bei vandenynø platybiø gamta yra þmoniø maþiausiai pakeista, laukinë ir nesutramdoma. Moksleiviø kûriniuose keistø keisèiausi juodøjø gelmiø padarai švieèia tamsybëse lyg milijonai išsisklaidþiusiø neoniniø reklamos lempuèiø; gleþnos, švelnios, lengvutës, permatomos medûzos iš lëto juda susirikiuodamos á nepakartojamà meno kûriná; stulbinantys koralø rifai su savo gyvûnija paþeria toká spalvø margumynà, kad atrodo, jog egzistuoja tûkstanèius kartø daugiau spalvø, negu mes paþástame.

"Laiptø" galerija daug dëmesio skiria ir maþiesiems menininkams ugdyti.		Þvejà ir buriuotojà Antanà Obcarskà þavi laivai.

Nepoilsiaus "Laiptø galerija" ir vasarà. Jau tapo tradicija, kad vasaros saulëgráþai savo parodà skiria šiaulietë menininkë Zita Vilutytë, kuri šiemet pateiks piešiniø parodà "Mandalaluna", LRT spaudos apþvalgininkas, skaitovas ir fotografas Juozas Šalkauskas pristatys savo fotografijø parodà "Sakurø þydëjimas" ir parodos atidarymo metu skaitys japoniškuosius haiku, vyks tradicinis tarptautinis festivalis-pleneras "Šiauliø Monmartro respublika", kuriame dalyvaus per 20 dailininkø, o koncertinëje programoje išgirsime "Triumfo arkos" finalininkà Vaidà Vyšniauskà ir populiarius dþiazo atlikëjus. Tad "Laiptø galerija" visad kvieèia.

Lietuvos viešøjø bibliotekø lankytojams buvo suteikta ypatinga proga smagiai pradëti ar atnaujinti paþintá su internetu.

Aštuonios Lietuvos viešosios bibliotekos dalyvavo varþytuvëse, kuriø metu kiekvienas lankytojas galëjo patikrinti ir pagilinti savo kompiuterinio bei internetinio raštingumo þinias, spræsdamas edukacinio þaidimo "Paskutinis valdovas" (www.paskutinisvaldovas.lt) galvosûkius ir uþduotis.

Geriausiai þaidimo "Paskutinis valdovas" galvosûkius perprasti sekësi Šiauliø apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos lankytojams, iš viso pelniusiems 8499 taškus. Nedaug nuo lyderio atsiliko Utenos A. ir M. Miškiniø viešoji biblioteka (8089 taškai), treèioje vietoje – Alytaus r. savivaldybës viešoji biblioteka (6650 taškø). Visø pirmà vietà iškovojusios Šiauliø bibliotekos komandos nariø laukia projekto "Bibliotekos paþangai" prizai – USB atmintinës. Be to, iš visø varþytuvëse dalyvavusiø lankytojø burtø keliu buvo išrinkti laimingieji, apdovanoti projekto "Bibliotekos paþangai" suvenyrais.

Þaidimas "Paskutinis valdovas" vyksta nuo balandþio mënesio, jame jau dalyvauja beveik 3 tûkst. interneto vartotojø. Kad áveiktø uþduotis, þaidëjai turi pasitelkti naudingas interneto svetaines, árankius ir informacijos šaltinius. Tokiu bûdu gyventojai skatinami artimiau susipaþinti su þiniatinklio teikiamomis galimybëmis bei kuo efektyviau jomis naudotis kasdien.

"Varþytuves bibliotekose surengëme tam, kad pakviestume nelabai dràsius ar naujovëms imlius lankytojus pasidomëti viešos interneto prieigos bibliotekose teikiamomis galimybëmis. Juk gilinti paþintá su internetu yra dràsiau ir ádomiau, kai darai tai ne vienas, o su bendraminèiais – kitais lankytojais ir bibliotekø darbuotojais, – sako edukaciná þaidimà organizuojanèio projekto "Bibliotekos paþangai" vadovas Kæstutis Juškevièius. – Dþiaugiamës, kad Lietuvos gyventojai gana aktyviai dalyvavo varþytuvëse."

"Šiauliai plius" informacija

Geguþës 10-16 d. Šiauliø Lieporiø vidurinëje mokykloje vyko baigiamasis trejus metus trukusio tarptautinio ŠMPF "Comenius" projekto "Muzika ir menas" susitikimas. Projekto dalyviai - Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Italijos, Ispanijos, Bulgarijos mokiniai ir mokytojai. Pagrindinë projekto tema – savo šalies muzikos ir meno studijos bei patrauklus perteikimas uþsienio šaliø partneriams. Ágyvendindami projektà mokiniai gilinosi á folklorà, tautiniø rûbø subtilybes, domëjosi architektûros, dailës savitumais, bendravo su šiuolaikiniais menininkais, analizavo moderniojo meno paslaptis.

Sveèiai sutikti su duona ir druska. Lieporiø vid. m-los archyvo nuotr.

Baigiamasis susitikimas – tai lyg visos veiklos vainikavimas. Sudarytas ir mokiniø piešiniais iliustruotas visø dalyviø kalbø þodynëlis, kuriame - populiariausi bendravimo þodþiai bei muzikos ir meno terminai, išleista kompaktinë plokštelë su visø šaliø populiariausiomis dainomis, sukurta interneto svetainë, pristatanti trejø metø veiklà - tai mokiniø piešiniai, paèiø pagaminti muzikos instrumentai, dailës ir meno kûriniai, fotografijos. Baigiamajame koncerte skambëjo ávairiø tautø dainos, melodijos, šokiø ritmai. Kiekvienas projekto dalyvis akimirkà muzikos ar šokio ritmu galëjo persikelti á savo gimtàjá kraštà, pasigërëti ávairiø šaliø mokiniø rankdarbiais.

Keliaudami po Lietuvà, lankydamiesi Šiauliø berniukø dainavimo mokykloje "Dagilëlis" bei Vaikø dailës mokykloje, sveèiai nenustojo þavëtis mokytojø profesionalumu, mokiniø darbštumu ir talentais. Mokytojus ir mokinius iš ávairiø Europos kampeliø stebino lietuviø punktualumas, gebëjimas sutartinai dirbti, nepaprastas þmoniø nuoširdumas, nuostabûs Aukštaitijos ir Þemaitijos peizaþai, švara ir tvarka. Mokytoja Grazia iš Italijos sakë: "Man iki šiol neteko matyti tokios tautos, kuri bûtø sukûrusi tokià nuostabià šiuolaikinæ kultûrà ir kartu išlaikiusi senàsias savo tradicijas bei nepaprastà nuoširdumà."

Në vienas projekto dalyvis neliko abejingas romantiškoms legendoms apie Jûratës ir Kastyèio, Eglës ir Þilvino meilæ, jaudinanèiam istoriniø asmenybiø Kæstuèio ir Birutës, Barboros Radvilaitës ir Þygimanto Augusto likimui, nuostabiai barokinei Vilniaus architektûrai.

Projekto dalyviai iš ávairiø Europos valstybiø nuolat tvirtino, kad menas - tarptautinë kalba, kuriai vertimo nereikia, tai kalba, kuri lengviausiai suranda kelià á kiekvieno širdá ir, kartà atklydusi, pasilieka ten amþinai.

Loreta Tamulaitienë, Šiauliø Lieporiø vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja, projekto koordinatorë

Eva JAGMINAITË

Informacijos centras "Jaunimas kelyje á Europà" geguþës 8-14 dienomis á Šiaulius buvo sukvietæs projekto "Jaunos moters šiandiena Europoje" dalyvius iš Belgijos, Lenkijos, Graikijos, Turkijos, Bulgarijos, Lietuvos. Projektà finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûros programa "Veiklus jaunimas". Tai buvo aptariamasis susitikimas, nes projekto partneriai šia tema buvo surengæ seminarus Graikijoje ir Prancûzijoje.

Iš visø Europos Sàjungos kampeliø á Šiaulius atvykæ seminaro dalyviai savaitæ aptarinëjo jaunos moters nûdienà Europoje. Autorës nuotr.

"Mes turime didþiuotis tuo, kad esame lietuviai, ir parodyti, jog nesame treèiojo pasaulio šalis", - sako viena seminaro organizatoriø Rita Jasmontienë, sumaniusi uþsienieèiams pristatyti mûsø šalies kultûrà ir net išmokyti lietuviø liaudies šokiø.

Savaitæ Šiauliuose viešëjæ sveèiai - Turkijos, Bulgarijos, Belgijos, Graikijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai - á Saulës miestà buvo susirinkæ aptarti jaunos moters nûdienà Europoje. Tarptautiná seminarà organizavusios informacijos centro darbuotojos sako, kad aptariant dabartinës jaunos moters problemas ir ateitá Europoje netrûko ádomiø pastebëjimø, netikëtø pasisakymø ir humoro.

Tarptautinio seminaro "Jaunos moters šiandiena Europoje" viena iš organizatoriø Rita Jasmontienë ásitikinusi, kad mûsø šalies moterys gali daug ko išmokyti uþsienieèius, tik kitø šaliø atstovai bûtinai turi aplankyti Lietuvà. "O kaip neatvykus jiems paaiškinti, kad Lietuva nëra treèiojo pasaulio šalis?! Net ruošiantis šiam susibûrimui sulaukëme klausimø, ar yra Lietuvoje internetas, - pasakoja R. Jasmontienë. – Tokie seminarai – puiki galimybë parodyti, kaip gyvena, dirba, kuo "kvëpuoja" jauna moteris Lietuvoje."

Pirmàkart Lietuvoje

R. Jasmontienë prasitaria, kad seminarà organizuoti Šiauliuose paskatino ir noras uþsienyje ágytà patirtá perduoti ne tik uþsienio kolegoms, bet ir Lietuvos moterims. "Visø moterø apie savo padëtá visuomenëje susimàstyti nepriversiu, taèiau tos, kurios dalyvavo, manau, tikrai išgirdo, kà papasakoti kitiems", – teigia R. Jasmontienë.

Šis susitikimas išskirtinis tuo, kad vyko Lietuvoje, Šiauliuose. "Kiek mes galime vaþinëti á sveèius! Reikëjo pagaliau ir jø pasikviesti. Manau, savo tikslà pasiekëme, pristatëme tai, kà turime savo šalyje unikalaus ir kuo galime pasidalyti su kitais. Unikali, analogø pasaulyje neturinti liaudies muzika, tad sveèiams surengëme ir smagià vakaronæ su liaudies ansambliu, lietuviška polka ir mûsø tradicijomis. Esu tikra, kad sveèiai norës èia sugráþti."

Ar moterys tebëra diskriminuojamos?

Seminaro organizatorës jauèiasi nuveikusios didelá darbà, mat vienas seminaro tikslø - leisti moterims pasijusti laisvomis, nediskriminuojamomis - pasiektas. "Jei belgui atrodo, kad turkai išnaudoja savo moteris, tai toli graþu taip neatrodo turkei. Ji tiesiog þino savo pareigas namuose ir patarnaudama vyrui jauèiasi gerai, - sako R. Jasmontienë. – Tiesa, pati diskriminacijà esu patyrus 2000-aisiais, kai ákûrëme Jaunimo ir moksleiviø informacijos centrà. Ilgai registravausi á seminarus, taèiau gaudavau tik malonius atsakymus, kad manæs nekvies. Tuomet pabandþiau pameluoti savo metus ir patekau á pirmàjá seminarà, vykusá Kulautuvoje."

Nors jau seniai diskutuojama apie lygias galimybes, ne paslaptis, kad Lietuvoje per 40 perkopusi moteris sunkiai gali rasti darbà, o dirbanèios vengia permainø gyvenime, mat jauèiasi nesaugios, galinèios bet kada papildyti bedarbiø gretas, kad retai atsiþvelgiama á moters kompetencijà, darbo patirtá, pasiekimus. Vyrauja nuomonë, kad geriau kuo jaunesnë moteris, taèiau vis tiek neaišku, kur ta amþiaus riba, mat jei jauna, graþi ir, neduokdie, blondinë, iškart – kvaila. Taigi vienodai "nurašomos" ir vyresnio amþiaus, ir graþios jaunos moterys. Pagarbos senjorams ir gebëjimo išsiaiškinti jaunos moters galimybes mums reikëtø mokytis iš vakarieèiø, mat lietuviai darbdaviai, net priimdami dirbti valytojos darbà, pageidauja 25 metø amþiaus moters, turinèios maþiausiai 10 metø staþo, išsilavinusios, graþios, kelias kalbas mokanèios...

Sulaukë tæstinumo

Seminaro "Jaunos moters šiandiena Europoje" organizatorës vieningai sutaria, kad pirmiausia turëtume spræsti nacionalines moterø problemas, dalydamiesi patirtimi su kitomis šalimis, kurios galbût jau šias problemas yra išsprendusios.

Turkijos Agri regiono švietimo departamento direktorius Turgut Kocak buvo nustebintas moterø nevyriausybiniø organizacijø veiklumu, nepriklausomybe nuo politikos. Jis stengsis savo regione moterø organizacijø veiklà atskirti nuo politikos, nes šiuo metu visos NVO labai politizuotos.

Seminaras sulaukë netikëto tæstinumo. Partneriai iš Lenkijos pasiûlë Šiauliø universiteto studentams prisijungti prie tarptautinio projekto "Ar yra lyèiø diskriminacija Europoje?" Partneris iš Gento miesto organizacijos "Igra vzw" pasiûlë organizuoti seminarà Belgijoje "Seksualinis moterø išnaudojimas".

Eglë JANUŠEVIÈIENË

Tuzinas spaudos fotografø praëjusá savaitgalá susibûrë šalia Vilkyškiø (Pagëgiø sav.) miške ásikûrusioje sodyboje. Iš èia vaþiavo á aplinkinius kaimus šalia Nemuno ir bandë nuotraukose išsaugoti bent dalelæ to, kas kadaise buvo didinga.

Šiapus – Lietuva. Uþ Nemuno – Karaliauèiaus kraštas, Maþoji Lietuva. Istorinëje keliø ir ávykiø kryþkelëje dabar vaizdelis nekoks. Vëþininkai, Sokaièiai ir dar daug kitø maþø apleistø panemunës kaimeliø iš tiesø mena ir auksinius laikus.

Krepšinio šalyje.		Uþ Nemuno – rûkstanti Rusija. Nuolat dega Sovietsko celiuliozës fabriko atliekos.

Anot vietinio fotografo ir kultûrologo Eugenijaus Skipièio, Vëþininkuose dar tarpukariu veikë trys prieplaukos. Nemunu buvo gabenama praktiškai viskas - nuo maisto produktø iki statybiniø medþiagø ir karo pramonës. Laivai ir barþos švartuodavosi kone kiekviename šalia Nemuno ásikûrusiame kaimelyje.

Šie apleisti panemunës kaimai kadaise buvo pavyzdinës gyvenvietës su puikia vokiška architektûra ir tvarka. Dar likæ þymiø, jog kaimø keliai buvo grásti akmenimis tarsi didelio miesto senamiestyje. Pokario laikais šie kaimai ištuštëjo. E. Skipitis akcentuoja, kad ne visi èia atsikëlæ naujakuriai buvo geri šeimininkai. Dauguma jø buvo þmonës be vietos, per karà nevengë pakelti ginklà net prieš tautieèius. Èia jø laukë rojus – puikûs namai su prašmatniais baldais, nuostabi gamta. Deja, liko tik gamta.

Èerpës, saugojusios gyvenamàjá namà, dabar dengia pašiûræ.		Áspûdingas Vëþininkø kaimo pastatas, kuriame anksèiau buvo mokykla. Tiesa, mokyklø bûta kone kiekviename panemunës kaime. Autorës nuotr.

Viename kaime sutikti ûkininkai šeštadienio rytà pasitiko prie rusiškos degtinës butelio, uþkandos ir kontrabandiniø cigareèiø. Suskubo teisintis – geria, nes visi Lietuvoj kaþkà turi, o jie – ne. Iškeikë visas paþinotas valdþias ir nepamiršo pridurti, kad prie ruso buvo geriau. Jiems tyliai pritarë pulkas šunyèiø.

Šis kraštas turi skambià istorijà. Nuo kryþiuoèiø laikø šioje Nemuno vietoje buvo svarbus keliø mazgas. Pirmàjà perkëlà per Nemunà èia árengë dar 1600-aisiais Prûsijos hercogas Albrechtas. Vëliau pastatytas legendinis karalienës Luizos tiltas, kuriuo dabar zuja mašinos á Tilþæ, dabar vadinamà Sovetsku. Kiekvienas, besidomintis istorija, þino ir faktà, kad šioje vietoje ant Nemuno bangø Napoleonas su Aleksandru I sudarë taikos sutartá. Ne viskas prarasta. Bitënuose veikia Martyno Jankaus muziejus – èia buvo spausdinamas lietuviškas þodis.

Vienà savo tradicijà panemunës gyventojai išsaugojo iki šiol. Laukuose galima pamatyti besigananèius trakënø veislës þirgus. Šie þirgai buvo specialiai išvesti Vokietijos karo pramonei. Šiomis dienomis tiek daug þirgø jau nebereikia, taèiau vis dar atsiranda vokieèiø, kurie á šá kraštà atvyksta ásigyti trakënø veislës þirgo. Kartu ganosi mësinës karvës. Jos to greièiausiai neþino, nes bëgioja ne lëèiau uþ þirgus.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Jau penktus metus iš eilës Šiauliø "Aušros" muziejuje miesto bendruomenë dalyvauja tarptautiniame projekte "Europos muziejø naktis", skirtame geguþës 18 dienà minimai Tarptautinei muziejø dienai. Šiemet kultûros puoselëtojai pateko á naktinæ veidrodþiø karalystæ, galëjo išvysti savo portretus, nusifotografuoti improvizuotoje fotoateljë, išgirsti eiliø, styginiø instrumentø improvizacijø, gërëtis moderniu šokiu ir filmais.

Ch. Frenkelio vilos salëse greta senoviškø paveikslø lankytojai galëjo pasigërëti savo atvaizdu veidrodyje. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Nuo aštuntos vakaro iki vidurnakèio Ch. Frenkelio viloje nemokamame projekto renginyje "Naktis muziejuje. Veidrodþio metamorfozës" apsilankë apie 2600 þmoniø. "Daugiausia jø buvo iki dešimtos valandos vakaro. Matyt, didþioji dalis išëjo þiûrëti "Eurovizijos" dainø konkurso, o kai kurie dël to išvis neatëjo. Šis tradicinis renginys kasmet sulaukia didelio visuomenës susidomëjimo", - sako "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza, besidþiaugiantis pavykusiu renginiu.

Veidrodþio tema pasirinkta todël, kad jis vaidina svarbø vaidmená þmogaus gyvenime, yra apipintas mistikos elementø, sukelia ávairiø asociacijø. Neveltui veidrodis yra tapæs stebukliniø pasakø dalimi. Þmones seniai domino jø atvaizdas, taèiau išvysti veidrodyje já pavyko tik XIII a. Nuo tø laikø jis apipintas prietarais, nepaaiškinamais reiškiniais. Prietarø tebesilaikoma iki šiol. Vienas jø - veidrodþiai sugeria neigiamà energijà ir turi blogos átakos þmogaus sveikatai. Tikima, kad kitapus egzistuoja paralelinis pasaulis, todël veidrodþiai, mirus þmogui, uþdengiami juodu audeklu.

Fizikinius reiškinius, susijusius su veidrodþiais, demonstravo Šiauliø universiteto Gamtos mokslø fakulteto fizikai. Filosofai, menotyrininkai, muziejininkai diskutavo, kam reikalingi veidrodþiai, koks þmogaus ryšys su savo atvaizdu. Þiûrovai kino salëje "Kapitol" išvydo mistiškø filmø veidrodþio tema, pasivaišino miesto šokoladinës siûlomais rankø darbo saldainiais.

Tarptautiniame projekte, kurá prieš penkerius metus inicijavo Prancûzijos kultûros ir komunikacijø ministerija, šiemet dalyvavo per 2000 Europos muziejø, iš 100 Lietuvos muziejø á projektà ásijungë apie 30. Pavyzdþiui, Trakø pilá tànakt aplankë apie 2000 kultûros mëgëjø. "Kai kurie Lenkijos, Vokietijos, Prancûzijos muziejai nerengia jokios papildomos programos, neorganizuoja jokio renginio, tik nemokamai atveria duris. Þmonës neáprastu metu gali apþiûrëti, pavyzdþiui, Luvro ekspozicijà", - sako R. Balza.

Renginyje "Naktis muziejuje. Veidrodþio metamorfozës" šiaulieèiai savanoriškai galëjo paaukoti pinigø, uþ kuriuos "Aušros" muziejus ketina ásigyti fortepijonà. Ši akcija, anot muziejaus direktoriaus, tæsis iki rudens. Tada uþ surinktà sumà bus išrinktas tinkamas muzikos instrumentas. Šiuo metu yra surinkta per 23 tûkstanèius litø, o geras fortepijonas gali kainuoti apie 100 tûkstanèiø litø.

Pasibaigus mokslo metams tëvai suks galvas, kuo uþimti vaikus, kad šie nesišlaistytø gatvëmis. Neseniai Šauliuose ákurta dekoravimo studija "Menoja" siûlo išeitá - visà vasarà studijoje veiks meninës saviraiškos studijos dienos stovykla "Menuèiai".

Ineta Vaitekûnienë per Velykas vaikus mokë dekupaþo technika dekoruoti marguèius. "Menojos" archyvo nuotr.

7-12 metø vaikai dienos stovykloje galës lavinti savo kûrybinius gebëjimus, kurs darbelius, lankys miesto parodas, galerijas, þais gamtoje.

Ineta Vaitekûnienë, studijos "Menoja" vadovë, sako, kad pagrindinis dienos stovyklos tikslas - padëti vaikams išreikšti save, atskleisti talentus, gabumus, tobulëti dvasiškai. Organizuojamos septynios penkias darbo dienas truksianèios stovyklos pamainos. Vaikai mokysis dekupaþo technikos, pieš, lipdys, þais, suþinos meno istorijos paslapèiø. Tëvams nereikës rûpintis nei priemonëmis kûrybai, nei vaikø maitinimu - stovyklos organizatoriai viskuo pasirûpins. Paskutinæ stovyklos dienà vaikai sulauks siurprizø ir dovanø.

Dienos stovyklos laikas - nuo 10 iki 15 valandos, savaitës stovyklos kaina 299 litai. Vaikai registruojami telefonu 8~682 43 408.

Praëjusá penktadiená Šiauliø miesto savivaldybës viešoji biblioteka ir Europos Komisijos atstovybë Lietuvoje jau penktà kartà pakvietë šiaulieèius ir Šiauliuose gyvenanèius, dirbanèius, studijuojanèius Europos Sàjungos šaliø pilieèius paminëti Europos dienà.

Šventës simboliu pasirinktas vëjo malûnëlis, simbolizuojantis kûrybiškumà, išradingumà, laisvæ, nepriklausomybæ. Prieš renginá vyko edukacinë pamoka, kurios metu vaikai gamino vëjo malûnëlius.

Vaikai su vëjo malûnëliais buvo pakviesti á bibliotekos kiemelá, kur vyko Europos dienai skirta šventë "Keliaukim kartu Europos miesto keliu". Šventëje koncertavo vaikø kolektyvai bei dalyvavo Kariniø oro pajëgø bazëje dislokuoti NATO kariškiai iš Èekijos bei Šiauliø universitete studijuojantys studentai iš Èekijos ir Latvijos.

Geros nuotaikos, graþaus oro ir besisukanèiø vëjo malûnëliø dëka šventë buvo dar vienas pavasario akcentas, skatinantis mûsø miestui praþysti ávairiomis Europos Sàjungos spalvomis, suvienyti ávairiø ES šaliø þmones.

Parengë Kristina Mikliuvienë

Idëja surengti gatvës muzikos dienà kilo vilnieèiams.

Šiauliai tapo grojanèio pasaulio dalimi, kur nesvarbi nei socialinë padëtis, nei statusas visuomenëje. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Kasmet Gatvës muzikos dienos rengiuose dalyvauja vis daugiau šalies miestø. Šiemet Šiauliuose á gatves išëjo ir profesionalai, ir mëgëjai, turintys balsà ar bet koká muzikos instrumentà. Dagilëlio mokyklos choristai prikaustë praeiviø dëmesá liaudies dainø improvizacijomis, Šiauliø pirmosios muzikos mokyklos bûgnininkai sudrebino bulvarà, gitarø ir smuikø garsai virpino širdis, pantomimos virtuozai kalbino šiaulieèius.

Arûnas UOGINTAS

Kaþkada apie 1980-uosius Ryga garsëjo savo "Meno dienomis". Tai bûdavo labai vizuali ir santykinai laisva, nors ir sovietiniø laikø, šventë. Atrodydavo, kad visa Latvijos sostinë pasipuošusi instaliacijomis ir paveikslais. Vykdavo teatralizuoti muzikiniai renginiai. Visa tai darë átakà ir mums, studentams, nes šiaulieèiams tuomet Ryga buvo lengvai pasiekiama...

"Archeologai", performansas Kuldygoje. Autoriaus nuotr.

Matyt, tos šventës dvelksmas dar gyvas, ir kiekvienas Latvijos miestas kasmet savaip interpretuoja tà graþø vizualø vyksmà. Kuldyga, vienas seniausiø Latvijos miestø, garsëja pavasarine þuvø migracija Ventoje. Kasmet iš jûros aukštyn upe plaukia dideli þiobriø bûriai á tik jiems vieniems þinomas neršto vietas. Deja, ties Kuldyga šioms atkaklioms þuvims tenka áveikti plaèiausius Europoje (apie 270 m) Ventos upës slenksèius, kuriø aukštis vietomis siekia pustreèio metro. Senieji vietos gyventojai, ant slenksèiø pritvirtindavæ specialius krepšius, pagaudavo nemaþai þuvies.

Kuldyga šio ádomaus gamtos reiškinio stebëtojams, turistams kiekvienà pavasará, tiksliau, balandþio viduryje, organizuoja šventæ, kuri virsta muzikos, meno reginiu. Šiais metais balandþio 25 dienà á Kuldygà buvo pakviesta ir mûsø "Archeologø" performanso grupë dalyvauti meno šventëje "Lido zivis Kuldyga". Ávairiose senamiesèio vietose latviø menininkai eksponavo savo kûrinius. Paminëta Kristinos Lazdane, Andos Poikone keramikos instaliacija, Ingos Melderes "Nepaprasta restauracija" ir Rygos meno akademijos studentø ekspozicija, stiklo meno paroda ir kt. Mûsø performansas vyko Kuldygos muziejaus parke, senos pilies piliakalnio papëdëje.

Galima sakyti, kad susiformavo tam tikra mizanscenø seka, kai performansà atliekame lauke. Pati vietovë keièia pasirodymo scenarijø: ar tai bûtø Šiauliø amfiteatras, ar seno Ch. Frenkelio fabriko teritorija, ar Klaipëdos laivø prieplauka, ar Kuldygos senos pilies papëdë.

Rengti performansus ar neáprastai eksponuoti meno kûrinius mes su Reda pradëjome 1993 metais Šiauliø dailës galerijoje, parodoje "Archeologai", o nauja pasirodymø koncepcija susiformavo po 2007 metø performanso "Asfaltas". Kiekvienam pasirodymui Reda sukuria naujø kostiumø.

Mûsø spektakliuose dalyvauja dvi pagrindinës personaþø grupës: darbininkai su "Krokodilø" kaukëmis, kurie nuolat kaþkà dirba, pavyzdþiui, lieja statybines plytas (pasirodymas " Asfaltas"), kala perspëjamuosius þenklus (akcija "Wake up, Frenkeli") ar kabina ir degina virves (performansai Klaipëdos "Platformos" menø festivalyje ir Kuldygoje), ir keistø berankiø merginø grupë su tautinio kostiumo elementais (studentës–aktorës Milda Mineikytë, Lina Jankauskaitë). Jos - lyg išmestos iš virtualios erdvës á realià aplinkà, vos vos joje pritampa ir atlieka keistus judesius, funkcijas: viename pasirodyme nosimi bando sukti verpimo ratelá ar, pavyzdþiui, Kuldygoje lyg skalbëjos–kambarinës ilgai ir kantriai kabina pirštines ant tarp medþiø deganèiø virviø...

"Besmegenis" (Donatas Jokûbaitis), vasarà neáprastai atrodantis, vaizduojantis biurokratijà, daþnai imasi iniciatyvos, bando "ávesti tvarkà" – gali imti ir uþsukti pusës metro skersmens verþlæ ant iš þemës išlindusio didelio varþto ar sakyti prezentacinæ kalbà... Kiekvienas pastebime, kad valdþios vyrai daþnai nei iš šio, nei iš to ima ir pareiškia, pavyzdþiui, kad lità devalvuos, ir sukelia visuotinæ panikà...

Visiškai kà kità spektaklyje veikia Mergelës (studentë Dovilë Stankutë) personaþas, tarytum vaiduokliška vizija pasirodantis kur nors ant kalno ar neáprastoje šviesoje. Stebukloieška visada buvo bûdinga mums, lietuviams. Prisiminkime, kiek kartø mergelë yra pasirodþiusi vaikuèiams, mamoms ar šiaip þmonëms Lietuvos pakrašèiuose ir didmiesèiuose... Tiko ši personalija ir Kuldygoje, buvusios garsios pilies prieigose.

Mûsø pasirodymai nevyksta be klounados, eisenos. Kartais tai - juodi varnai, vis padeginëjantys degias virves, kartais - koks nors ryškus gyvûnas. Reda specialiai Kuldygai pasiuvo milþiniškà "kojø" kostiumà, á kurá álindusi aktorë (Inga Remeikaitë) blaškësi prie berankiø merginø ir kartu su besmegeniu vadovavo visos klounados eisenai.

Šiame festivalyje organizatoriø sumanymu teko pasirodyti dienà. Ugnis, dûmai, pelenai labiau dera vakare, todël personaþus iškirti iš aplinkos stengëmës ryškiø spalvø kostiumais.

Galima sakyti, kad mûsø performansø pagrindiniai dalyviai - nuolatiniai. Visø pirma tai mes su Reda, sûnûs Ignas ir Povilas. Jau nuo 1996 metø muzikines interpretacijas pasirodymams kuria "Bix" bûgnininkai Aurimas Povilaitis ir Gintas Gascevièius. Nuo 2008 metø prie mûsø prisijungë tapytojas iš Dusetø Eugenijus Raugas, savitai grojantis armonika.

Ádomu, kad per tuos keliolika metø, kai meno festivaliuose atliekame performansus, mûsø trupëje jau dalyvavo per penkiasdešimt ávairiø jaunø þmoniø, kuriø daugelis savo gyvenimà susiejo su kûryba.

Pastaraisiais metais tenka vis daugiau bendradarbiauti su latviø menininkais (2008 m. kûrëme kostiumus ir scenografijà bendram Šiauliø ir Jelgavos muzikiniam projektui Lygos Celmos oratorijai "Aèiû, Saule", šiais metais teko skaityti paskaitas Daugpilio universiteto Menø fakultete), manau, kad dalyvausime ir kituose Kuldygos miesto kultûros projektuose, nes jau esame "pakrikštyti" šio nuostabaus, tik šiam miestui bûdingo gamtos reiškinio – þiobriø šokinëjimo per slenksèius reginio, kurio pamiršti neámanoma.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Lietuvos vardo tûkstantmeèio sukaktis verèia susimàstyti apie šalies praeitá, dabartá ir ateitá, kokie mes esame ir kà mums reiškia bûti Lietuvos pilieèiais. Šia proga Šiauliø "Juventos" mokykloje vyko 5-11 klasiø mokiniø pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo konferencija "Lietuva - mano Tëvynë". Renginyje dalyvavo net septyniø mokyklø moksleiviai bei jø mokytojai. Kalbëta apie šalies istorijà, paproèius bei nuo seno jà garsinanèius þmones.

Mokiniai po konferencijos nešë trispalvius balionais su norais ir palinkëjimais mokyklai ir sodino medelius. Autorës nuotr.

Gausi dalyviø

"Kaip istorikas, daþnai kalbu šia tema studentams, mokiniams. Tëvynë - tai didþiulë vertybë, todël reikia didþiuotis, kad galime minëti Lietuvos vardo tûkstantmetá bûdami nepriklausomi. Norëèiau palinkëti, kad keliautume nepriklausomos Lietuvos ateities keliu, o jaunosioms kartoms - kad sëkmingai kurtø ir puoselëtø mûsø brangià Tëvynæ", - konferencijà pradëjo "Juventos" mokyklos direktorius Vytautas Girèius.

Á konferencijà susirinko net 146 mokiniai, kuriuos paruošë 48 mokytojai. Konferencijos dalyviai - Juliaus Janonio gimnazijos, S. Šalkauskio vidurinës mokyklos, "Saulëtekio" vidurinës, Gytariø pagrindinës, Ragainës pagrindinës ir Veliuonos miesto vidurinës mokyklos mokiniai. Gausiausiai dalyvavo konferencijos organizatoriai - Šiauliø "Juventos" mokyklos atstovai.

Paruošti net 75 pranešimai ávairiomis Lietuvà garsinanèiomis istorijos, gamtos, geografijos, kalbos, pilietiškumo, muzikos, dailës, etnokultûros temomis.

Medeliai - dovana mokyklai

Pasak "Juventos" mokyklos direktoriaus pavaduotojos neformaliam ugdymui Violetos Juodpusienës, Lietuvos vardo tûkstantmeèiui paminëti planuojama surengti viktorinà "Kà aš þinau apie Lietuvà" miesto mokiniams ir dalyvauti dainø šventëje "Amþiø sutartinë", kurioje dalyvaus net šeši mûsø mokyklos chorai. Jie buvo puikiai ávertinti komisijos ir pakviesti dalyvauti Vilniuje liepos 3-6 dienomis", - kalbëjo pavaduotoja.

Konferencijà "Lietuva - mano Tëvynë" vainikavo juventieèiø - tëvo ir sûnaus Aukseliø - kalba ir dovana mokyklai - trys medeliai: àþuolas, liepa ir eglë. Pasak Kæstuèio Aukselio, šie medþiai simbolizuoja mokyklos bendruomenæ: berniukus, mergaites ir jø mokytojus. Medeliai buvo pasodinti mokyklos kieme, kuomet á padangæ pakilo trispalviai balionai su palinkëjimais ir vaikø norais "Juventos" mokyklai.

Šiauliø Simono Daukanto vidurinës mokyklos mokiniai balandþio 16 dienà lankësi Europos Parlamente (EP) Strasbûre, kur tarptautiniame "Euroscola" renginyje atstovavo Lietuvai. Tokia garbë 25 mokiniø grupei teko, nes Šiauliuose ši komanda iškovojo pagrindiná projekto "Euroscola" prizà – kelionæ á Strasbûrà ir teisæ kartu su kitø šaliø atstovais varþytis dël daugiausiai apie Europos Sàjungà (ES), jos institucijas ir šalis þinanèios komandos titulo.

Tarptautinis "Euroscola" renginys, kuriame dalyvavo daugiau nei 800 mokiniø ir apie 60 mokytojø iš 20 Europos Sàjungos šaliø, vyko plenarinëje Europos Parlamento salëje. Tuo metu, kai vyko konkurso "Euroscola" baigiamasis etapas, Europos Parlamento nariai atostogavo, tad mokiniams buvo suteikta proga padirbëti jø vietose bei suþinoti europarlamentarø darbo ritmà, metodikà ir principus.

Mokiniai dirbo grupëse, kuriose ávairiø šaliø atstovai sprendë socialines ir politines problemas, diskutavo apie dabartines ES aktualijas, dalyvavo debatuose. Kiekviena iš šešiø komandø privalëjo išsirinkti pirmininkà bei sekretoriø, parengti pranešimà. Po kiekvienos grupës pasisakymo jaunieji europarlamentarai këlë klausimus, balsavo.

Vëliau ávyko "Euroþaidimas", skirtas išsiaiškinti tarptautinio renginio nugalëtojus. Á finalà buvo atrinktos keturios komandos, kurios toliau varþësi dël nugalëtojos vardo. Á finalininkø gretas pateko Mindaugas Giniotis. Jo komanda liko antra.

Pasibaigus konkursui, mokiniai galëjo atsipalaiduoti ir dþiaugtis viešnagëmis Reimse, Paryþiuje, Briugëje, Kvedlinburge ir Berlyne. Aštuonias dienas trukusioje kelionëje mokiniai aplankë daug miestø, istoriniø vietoviø, muziejø.

Mokiniø grupæ á kelionæ lydëjo "Euroscolos" konkursui padëjusi pasiruošti Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedëja Laima Tiepelienë, istorijos mokytojas ekspertas Virginijus Navickas, fotografijos bûrelio vadovas Gediminas Berþinis. Kelionei ir mokiniø kultûrinei–paþintinei veiklai pinigø skyrë Europos Parlamentas.

Parengë Laima Tiepelienë, Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedëja

Eva JAGMINAITË

Kaþin ar kasdien prabëgami P. Višinskio gatve link universiteto, skubëdami á Savivaldybæ, ásikûrusià Vasario 16-osios gatvëje, ar autobusu riedëdami link ligoninës ir aká uþmetæ á "Aušros" paminklà susimàstome, jog visus šiuos objektus – gatvës pavadinimus, atminimo lentas, paminklus - jungia kaþkas bendra. Tai kultûrinë atmintis. Dvi dienas trukusioje Šiauliø universiteto surengtoje tarptautinëje konferencijoje, skirtoje Lietuvos vardo tûkstantmeèiui paminëti kalbëta apie kultûrines atminties kaità ir lokalinæ istorijà.

Šiauliø universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos katedra bei Šiaurës Lietuvos istorijos centras jau keliolika metø organizuoja tarptautines ir respublikines mokslines konferencijas, skirtas ávairioms Vakarø Europos ir Lietuvos istorijos, paveldosaugos, archeologijos problemoms organizuoti. Šákart organizuota interdisciplinë tarptautinë mokslinë konferencija "Kultûrinës atminties kaita ir lokalinë istorija" subûrë gausø bûrá ávairiø srièiø specialistø iš skirtingø šaliø – istorikus, archeologus, paveldosaugos specialistus, muziejininkus, filosofus, antropologus, kultûrologus, kalbininkus, menotyrininkus, tautosakos ir etnokultûros specialistus, edukologus, mokslininkus. Neatsilikdami nuo kultûrinæ atmintá tyrinëjanèiø kolegø, Šiauliø universiteto dëstytojai dvi dienas drauge su kolegomis iš kaimyniniø šaliø Latvijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos - diskutavo apie kultûrinës atminties áprasminimà lokalioje erdvëje.

Nors prancûzai, britai ir vokieèiai kultûrinës atminties tyrimus ágyvendinti pradëjo iškart po Antrojo pasaulinio karo, daugiau nei pusšimtá metø gyvuojanèià vakarieèiø kultûrinës atminties tradicija lietuviams parûpo prieš metus. Kultûrinës atminties studijos ir tyrimai Vakarø Europoje labai populiarios, taèiau, pasak istorikø, Rytø Europos šalys šià sritá tirti imasi tik dabar. Latvijos ir Estijos visuomenë susiduria su ta paèia problema – ilgai buvus atskirtiems nuo vakarietiškosios kultûros, atkûrus nepriklausomybæ, pirmiausia parûpo nacionaliniai klausimai. Atidavus duoklæ pastariesiems, pagaliau imta rûpintis ir kultûros atmintimi. Šiuo metu labiausiai Lietuvos kultûrinæ atmintimi rûpinasi Lietuvos istorijos institutas, šiuo metu drauge su kitomis šalimis ruošiantis projektà kultûrinei atminèiai tirti.

Kultûrinës atminties analizë leidþia pateikti ávairiapusæ visuomenës vietos bendruomenës analizæ. Tokie interdiscipliniai tyrimai suteikia galimybæ naujai paþvelgti á vietos bendruomenæ, jos teikiamus prioritetus praeièiai, dabarèiai ir ateièiai. Pasak vienos iš konferencijos organizatoriø doc. dr. Ritos Reginos Trimonienës, kultûrinës atminties esmë – kaip skirtingos kartos suvokia praeitá dabartyje. Konferencijos dalyviai turëjo galimybæ supaþindinti su naujausiais tarpdisciplininiais tyrimais atliktais Lietuvoje ir uþsienyje.

Šiuolaikinëje istoriografijoje "maþojo þmogaus" ir "maþos bendruomenës" istorijoje kultûrinës atminties paieškos susilaukë nemaþai dëmesio. Tyrimai leidþia kokybiškai išplësti istorinio ir kultûrinio paþinimo galimybes. Kolektyvinë atmintis išsaugo istorinius ávykius, todël formuojasi ávykiais paremtas lokalinis, nacionalinis, kultûrinis identitetas. Kultûrinës atminties objektas yra ne konkretûs istoriniai ávykiai ar istorinës asmenybës, o prisiminimai apie juos. Atskiros istorinës asmenybës ar ávykiai atsirenkami pagal jø suvokiamà reikšmæ dabarèiai ir projektuojamà vaidmená ateityje. Panašûs vaizdiniai apie praeitá visuomenëje išplatinami menine forma - literatûroje, teatre, kine, televizijoje. Kartais kultûrinæ atmintá visuomenei padiktuoja valdþia, pavyzdþiui, valstybinës šventës, paminklai, gatvëvardþiai, istoriniø asmenybiø valstybiniai apdovanojimai. "Nuo istorijos pabëgti galima – neskaitykite istoriniø knygø, neásidëmëkite datø, ir istorija liks nuošalyje. O štai nuo kultûrinës atminties niekaip nepabëgsite. Norite jûs to ar ne, liepos 6-àjà, nepriklausomai nuo to, ar esate gydytojas, bankininkas ar ûkininkas, á darbà jums eiti nereikës, taigi esate visiškai priklausomas nuo kultûrinës atminties, - sako R. Trimonienë. – Ankšèiau kultûrinæ atmintá perduodavo þyniai, kronikø rašytojai, vëliau - istorikai."

Istorikai sako, kad kultûrinëje atmintyje mes gyvename, todël neámanoma jos išvengti. Prisikëlimo aikštë, Aušros paminklas, Ch. Frenkelio vila, Vytauto ar Tilþës gatvë – visa tai kultûrinës atminties atspindþiai. Todël nenuostabu, kad vieni pasidþiaugia, kiti paburnoja, kodël vienam ar kitam ávykiui ar iškiliai istorinei asmenybei áamþinti suteikta garbë pavadinti gatvæ.

"Iki XVIII amþiaus ásimintinos datos bei vietos daugiausia minimos religiniuose raštuose. Po Prancûzijos revoliucijos kultûrinæ atmintá imta dirbtinai áprasminti formuojant kultûrinæ istorijà - atsiranda gatviø pavadinimai, susijæ su tam tikrais ávykiais ar þmonëmis, paminklai", - kultûrinës atminties fenomenà paaiškina doc. dr. Rita Regina Trimonienë. Jos teigimu, kone labiausiai kultûrinës atminties srityje yra paþengæ estai ir lenkai, maþiau – lietuviai, latviai, baltarusiai. "Latviai turi skausmingà patirtá, todël jø valstybingumas tarsi prasideda nuo XX amþiaus. Jie dirbtinai stengiasi pamiršti, kas buvo iki tol. Panašiai valstybingumo problemas sprendþia ir baltarusai", - sako R. Trimonienë.

Eva JAGMINAITË

Šie metai Šiauliø universitetui - jubiliejiniai, sukanka dešimt metø, kai èia studijuoti pagal ERASMUS studentø mainø programà atvyko pirmieji savanoriai. ERASMUS programos tikslas - stiprinti europiná bendradarbiavimà aukštojo mokslo srityje, skatinti bendradarbiavimà tarp aukštojo mokslo institucijø ir ámoniø, skatinti studentø ir aukštojo mokslo institucijø personalo mobilumà. Per metus, pasinaudojæ šia programa, á ŠU atvyksta apie 60-70 studentø.

ERAZMUS studentai sako pamilæ Šiaulius ir planuojantys èia dar sugráþti pasibaigus mainø programai. Autorës nuotr.