Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2010-07-02
Projektai
- Lietuvos jaunimo dienos "Kelkis ir eik!" sukvietė apie 600 šiauliečių
-
Viktorija BARKAUSKAITĖ Į birželio 26-27 dienomis vykusias Lietuvos jaunimo dienas Panevėžyje susirinko apie 7 tūkst. jaunuolių. Daugelis jų namo grįžo su šypsenomis ir gausybe prisiminimų, kuriais gyvens dar kelias savaites.
Į jaunimo dienas atvyko žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių. Šiauliečiai šiame renginyje taip pat buvo labai aktyvūs – užsiregistravo apie 600 dalyvių bei apie 30 savanorių. Sulaukta ir svečių iš Airijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Italijos bei kitų šalių. Visi galėjo dalyvauti pamaldose, teminiuose užsiėmimuose bei koncertuose. Savanorė Deimantė pasakojo, jog jaunimo dienos parodė jai kitą bažnyčios ir tikėjimo pusę. Mergina domisi religijomis, tačiau nėra uoli katalikė, nes tas domėjimasis paprastai ją tik nutolindavo. "Tačiau per šias jaunimo dienas bažnyčia tarsi priartėjo, - kalbėjo ji.- Kai pamatai ir susiduri su daugybe jaunų, veiklių, gražių ir dar tikinčių žmonių, supranti, jog tikėjimas yra suderinamas su visais kitais dalykais." Deimantei pritarė ir jaunimo dienų dalyvė Greta. Seniau mergina manė, jog jaunuoliai nėra labai tikintys, o religija domisi ir ją išpažįsta tik liaudiškai "davatkomis" vadinamos vyresnio amžiaus moterys. Ji pasakojo, jog pamatė, kad tikėjimas jungia visus. Merginos džiaugėsi, jog viskas buvo pritaikyta jaunimui - atsisakyta ilgų, retai kam suprantamų ir neįdomių pamokslų, kuriuos pakeitė šiuolaikiški, visiems suprantami ir nuotaikingi vienuolių pasisakymai. Ilgalaikė savanorė Kristina labiausiai džiaugėsi patirtu bendrystės jausmu. Kiti pakalbinti savanoriai bei dalyviai taip pat buvo sužavėti tuo dalyku. Viena dalyvė prasitarė, jog keista, kai tokia daugybė žmonių kartu meldžiasi, tačiau tuomet pajunti tą bendrystę. Dalyviams itin patiko šokis pagal specialiai jaunimo dienoms sukurtą himną. Nesudėtingą šokį galėjo šokti visi. Savanorė Deimantė kalbėjo, jog tai buvo ne tik tikėjimo, bet ir žmogiškumo bei gerumo šventė. Galėjai pasijausti vienos milžiniškos šeimos nariu. Mergina atskleidė, jog nepradės kiekvieną sekmadienį vaikščioti į bažnyčią ar nuolatos melstis, tačiau tai buvo laikas, kai galėjai pabūti, pabendrauti su daugybe skirtingų žmonių, susipažinti su religija kitokiu, jaunimui suprantamu būdu. Tai penktosios Lietuvos jaunimo dienos. Pirmosios įvyko 1997 metais. Tai buvo piligriminis žygis į Trakus. Kalbama, jog kitos Lietuvos jaunimo dienos vyks Kaune. 2011 metais Madride (Ispanija) vyks Pasaulinės jaunimo dienos.
- "Menopolis" kūrybiško mąstymo mokykla
-
Viktorija BARKAUSKAITĖ "Menopolis" – tai edukacinis projektas vaikams ir jaunimui, Šiauliuose organizuojamas jau ketvirtą kartą. Šiaulių dailės galerijos organizuojama dienos stovykla, vykstanti birželio 29 – liepos 2 dienomis, kviečia kūrybiškai praleisti laiką, susipažinti su menininkais, Šiaulių dailės galerija.
 | Stovyklos dalyviai bandė perprasti kompiuterių programas. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Jurga Sutkutė, projekto "Menopolis" kuratorė, džiaugiasi šiuo projektu ir vis augančiu dalyvių aktyvumu. Kasdien organizuojama skirtinga veikla skatina vaikus ir jaunimą kūrybiškai mąstyti. Povilas Uogintas, vienas iš stovyklos vadovų, vedęs du interaktyviosios grafikos kūrimo užsiėmimus, kalbėjo, jog dabar labai svarbu kūrybiškai mąstyti ir nebijoti daryti kažką neįprasto, originalaus. Vaikinas, šiuo metu studijuojantis grafinį dizainą viename Anglijos universitetų, sakė, jog tokios stovyklos Didžiojoje Britanijoje, vadinamieji "workshop‘ai", yra labai populiarios. Toks būdas mokytis, anot Povilo, yra naujas, smagus ir perspektyvus. P. Uogintas dvi dienas mokė vaikus kurti užsklandas, filmukus ir reklamas kompiuterių programomis. Medijų meninkas Andrius Grigalaitis pasakojo, jog yra daugybė būdų, kaip fotografuoti be fotoaparato. Jis mokė, kaip daryti fotografijas skanografijos būdu, t. y. nuskenuoti kokius nors daiktus kompiuterio skaitytuvu, juos įvairiai komponuojant ir judinant. Vaikai patys trumpam buvo tapę fotomenininkais. A. Grigalaitis žadėjo surengti vaikų darbų ekspoziją dailės galerijos rūsyje. Šiandien, animatorius ir videomenininkas Viktoras Gundajevas atgaivins nulipdytus herojus ir supažindins stovyklos dalyvius su lipdytos animacijos kūrimu. Visą savaitę vadovai stengėsi išmokyti stovyklos dalyvius mąstyti kitaip, kūrybiškai, nesilaikant jokių stereotipų ar taisyklių. "Svarbu, kad jums būtų gražu", - kalbėjo jie. Artūro STAPONKAUS nuotr.
- Zubovų skveras atveria Šiaulių istoriją
-
Alvydas JANUŠEVIČIUS www.etaplius.lt Aplink Šiaulių universiteto Menų fakultetą atliekami kasimo darbai uždavė nemažai galvosūkių archeologams ir istorikams. Atkasti radiniai žada daug pasakyti apie senąją Šiaulių istoriją.
 | Šalia Zubovų dvaro atkastas XVI amžiaus grindinys. |
Jono Kazimiero šilingai Archeologė Virginija Ostašenkovienė atlieka archeologinius kasinėjimus aplink Menų fakulteto pastatą. Aplinkui pastatą aptiktas smulkesnių akmenų grindinys, tiksliau – nuogrinda. Giliau po ja rastas iš plytų mūrytas lietaus nutekėjimo drenažas. Panašu, kad jis yra to paties laikmečio kaip ir akmenų grindinys. Lygiai toks pat drenažas, rastas pietvakarinėje pastato pusėje, yra šiek tiek praardytas ir pataisytas. Keletas monetų liudija, jog tai vyko tarpukariu – apie 1923 metus. Greičiausiai mokytojų seminarijos laikais buvo tvarkoma užsikimšusi lietaus kanalizacija. Prie pastato pietrytinės sienos aptikta senesnių pamatų. Puikiai išlikęs pamatas galėtų būti mūrytas XVII amžiuje. Apie tai liudija mūrijimo būdas, plytų forma, įmūrytos keramikinės šukės. Būsimos drenažo trasos vietoje aptikta daug keramikos šukių: koklių, puodynių. Kurį laiką apie šių radinių amžių buvo galima tik spėlioti, tačiau netrukus aptiktos aštuonios monetos – Jono Kazimiero šilingai, nukalti 1666 metais. Archeologė V. Ostašenkovienė rado keistą radinį, panašų į koklinę virtuvinę krosnį. Kol kas sunku nustatyti, kuriam laikmečiui priklauso šis statinys. Istorija – po kojomis ŠU Istorijos katedros vedėja Rita Regina Trimonienė tvirtina, kad toks archeologinis radinys – ne smulkmena. Lietuvos dvarai yra menkai ištirti. Labiausiai ištyrinėta yra Kurtuvėnų dvarvietė. Istorikė džiaugiasi, jog dabar Šiauliai gali šiek tiek užriesti nosį ir nesivadinti karo suniokotu ir atstatytu pramoniniu miestu.  | Dvarvietės kasinėjimai mažai ką pasako apie paprastų miestiečių gyvenimą, nes čia jiems nebuvo leidžiama įžengti. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr. |
XVII amžiaus akmenimis grįstas keliukas bei kiti radiniai liudija apie aukštą ekonominį išsivystymą. Istoriniai šaltiniai patvirtina, jog Šiaulių ekonomija buvo pati pelningiausia Lietuvos kunigaikštystėje. Rastas plokštinis koklis su Radvilų herbu. Radiniai leidžia daryti prielaidą, jog būtent šioje vietoje galėjo būti ir istorinė Šiaulių užuomazga. Šiaulių žemė minima nuo Saulės mūšio. Vėliau, kai karalius Mindaugas išžudė šią žemę valdžiusius Bulionis (Bulevičius), valdžią visam laikui perėmė Lietuvos kunigaikštystė. Nuo XVI amžiaus vidurio iki pat XVIII amžiaus čia gyvavo Šiaulių karališkoji ekonomija, kuri privalėjo išlaikyti valdovą. Šiaulių ekonomiją valdęs Antanas Tyzenhauzas pastatė pirmąjį mūrinį dvarą. Ši ekonomija buvo geriausia – valdžiai duodavo daugiausia pajamų. Po trečiojo Lietuvos padalijimo Šiaulių dvarą, jau šiek tiek apirusį, perėmė Zubovai, kurie čia įkūrė vasaros rezidenciją.
|
|
 |
|
|
|
|
