"Bumcës klubas" ir UAB "Dailës prekës" menø centras "Skizze" 10-ojo laidos "Bumcës pokštai" gimtadienio proga organizavo vaikø piešiniø konkursà.

Konkursui buvo pateikta 80 vaikø piešiniø. Komisija išrinko paèius geriausius, graþiausius ir ádomiausius piešinius, kurie bus eksponuojami Šiauliø arenoje (J. Jablonskio g. 16, Šiauliuose) nuo 2011 m. balandþio 9 d. iki geguþës 5 d.

Konkurso nugalëtojomis 4-7 m. amþiaus grupëje tapo Ingrida Þvigaitytë, Abigailë Parker, Gabija Stanelytë (lopšelis-darþelis "Trys nykštukai", mokytoja Jûratë Šlitë), Austëja Grinkaitë, Smiltë Berþinskaitë ir Rûta Glodenytë.

8-14 m. amþiaus grupëje nugalëjo Viktorija Valonytë, Gabrielë Genèauskytë, Gabija Šulytë, Deimilë Gustytë (Šiauliø Geguþiø pagrindinë mokykla, mokytoja Edita Montvilienë), Ugnë Arbaèiauskaitë, Austëja Gudauskaitë ir Domantë Budrytë.

Konkurso nugalëtojos bus apdovanotos rëmëjo - UAB "Dailës prekës" menø centro "Skizze" - ásteigtomis dovanomis 2011 m. balandþio 7 d. 17 val. (Varpo g. 27, Šiauliai). Maloniai kvieèiame dalyvauti. Informuoja tel. (8~41) 200 267.

"Šiauliai plius" informacija

Oksana LAURUTYTË

Geguþës 29-àjà (šeštadiená) 18 valandà Šiauliø kultûros centre "Bumcës klubas" pristato premjerà - muzikos spektaklá "Mëlynosios planetos istorija". Spalvingas, dþiaugsmingas ir kartu baugus spektaklis - jau penktoji "Bumcës klubo" - linksmø aktyviø vaikø ir jø vadovës Linos Jokubauskienës (Bumcës) - dovana šiaulieèiams ir miesto sveèiams.

Spektaklyje "Mëlynosios planetos istorija" vaidina apie 40 "Bumcës klubo" linksmuoliø. "Bumcës klubo" archyvo nuotr.

Lina Jokubauskienë spektaklá "Mëlynosios planetos istorija" nusprendë pastatyti pagal to paties pavadinimo knygà, kurià parašë Magnason, Andri Sanaer. Linai perskaityta istorija pasirodë ádomi, netikëta, nedaug kam girdëta. Svarbu buvo ir tai, kad teatro scenoje pagal šià istorijà vaidmenis kurti gali daug vaikø. "Bumcës klubà" lanko apie 40 linksmuoliø, tad jiems visiems spektaklyje atsirado kà veikti.

Bumcë sako, kad spektaklis - tai istorija apie planetà, kurioje gyvena vien vaikai. Jie mëgsta þaisti, gaudo drugelius, išdykauja, o vienà dienà pas juos atskrenda kosmoso pabaisa. Paaiškëja, kad ji jokia pabaisa, o Dþiaugsminguolë, gebanti pildyti vaikø svajones. Ar ji išpildë šias svajones, þiûrovai, atëjæ á spektaklá, ir pamatys.

Lina sako pati parašiusi scenarijø, o kad spektaklis bûtø spalvingas ir gyvas, pasikvietë pagalbon bûrá profesionalø. Šiaulietë Laura Remeikienë sukûrë dvi dainas, kostiumus ir dekoracijas sukûrë Rasa ir Eimis Prišmontai, talkino ir choreografë Sigita Saikutë-Januškienë.

Spektaklyje skambës ir aktoriø trupës "Teatriukas" dainos. Dainø moko Aušra Kardašienë, tad reginys laukia išties áspûdingas.

"Išgirdau sakant, kad tai bus pats geriausias "Bumcës klubo" spektaklis", - šypsosi Lina, kurios ugdomi vaikai šiaulieèiams jau yra pristatæ spektaklius apie arklá Dominykà, Èipolinà, Tinginiø šalá, Coliukæ. Visus šiuos spektaklius švenèiø metu rodo "S plius" televizija.

L. Jokubauskienë sako, kad ji turi svajonæ šalia "Bumcës klubo" ákurti jaunimo teatro studijà. "Keliautume á festivalius, dalyvautume uþsienio šaliø šventëse - su maþa grupe juk lengviau išvykti nei su dideliu vakø bûriu", - kalba ji.

Jei Bumcë sukûrë spektaklá apie vaikø svajones, nejau neágyvendins ir savosios? Svajonës juk pildosi. Reikia tik labai norëti...

Bumcës virtuvëlë

Jums reikës:

* 6 obuoliø,

* 1 stiklinës cukraus,

* 3 kiaušiniø,

* 2 stikliniø miltø,

* 1 šaukštelio kepimo milteliø ar sodos,

* 1 stiklinës supjaustytø dþiovintø vaisiø (razinø, riešutø, apelsino þievelës).

Obuolius supjaustyti kubeliais, apiberti cukrumi, sudëti dþiovintus vaisius ir valandà palikti šaltoje vietoje.

Ámušti kiaušinius, suberti miltus, išmaišyti su kepimo milteliais ir soda.

Visus komponentus išmaišyti mediniu šaukštu ir sudëti á taukais išteptà ir miltais pabarstytà kepimo skardà.

Kepti vidutiniškai ákaitintoje orkaitëje 40 min.

Gero apetito!

Keliaujanti Piešimo akademija tæsia savo kelionæ per Lietuvà ir vël kvieèia dalyvauti vaikus piešimo konkurse!

Konkursas vyks nuo geguþës 3 iki 31 d.

Konkurso taisyklës:

1. Konkurse kvieèiami dalyvauti bet kokio amþiaus vaikai.

2. Pateikiamø piešiniø kiekis neribojamas.

3. Darbø dydis - A3, A4 formato piešiniai.

4. Piešiniai turi bûti nupiešti tik firmos "Derwent" pieštukais, pastele.

4. Prie piešiniø pateikti duomenis: vardà, pavardæ, amþiø, adresà, telefonà, el. paštà.

5. Darbus pristatyti á parduotuvæ "Staipa" (Vilniaus g. 146/Varpo g., tel. (8~41) 547 782).

Nuo šiø metø geguþës 15 d. piešiniai bus eksponuojami UAB "Staipa" prekybos vietose.

Konkurso nugalëtojai bus apdovanoti birþelio 1 d. Tarptautinës vaikø gynimo dienos šventës metu pësèiøjø bulvare priešais parduotuvæ "Staipa".

Dëkoju visiems, rašiusiems, piešusiems ir atsiuntusiems darbeliø konkursui "Mano mama".

Lopšelio-darþelio "Varpelis" grupës "Kiškutis" vaikø (4-5 m.) kolektyvinis darbas. Auklëtoja Nina Opulskienë.

Keletà jø spausdiname ir kvieèiame dalyvauti naujame konkurse.

Jûsø Bumcë

Moèiutë

Moèiute, moèiute,

Kaip tu gyveni?

Ar man dar knygelæ

Skaityti gali?

Plaukai jau praþilo,

Sidabru pasipuošæ,

Bet išmintis liko.

Anûkai sveikint tave pasiruošæ.

Mamytei

Mamytë graþiausia,

Mamytë geriausia.

Mamytë þvaigþdelë

Pati šviesiausia.

Mamytë ir sapnas,

Ir posmas dainos.

Mamytës širdelë

Visad dainuos.

Rugilë Barakauskaitë, Rëkyvos pagrindinë mokykla, 4b klasë

Mamytë

Mamytë gera,

Labai maloni ir šilta.

Ir aš jà labai myliu

Ir daug buèinukø skiriu.

Gabrielë

Mamyte, tu labai graþi

Á šypsenëlæ panaši.

Aš noriu bûti visada su tavimi,

Nes tu graþiausia pasaulyje mama esi.

Jûris

Mamyte, tu švelniausia

Ir mylimiausia, kokià esu maèiusi.

Ir tavo graþi šypsenëlë graþiai þiba,

Lyg tu bûtum tikras angelas.

Aušrinë

Lopšelio-darþelio "Klevelis" priešmokyklinio ugdymo grupës vaikai

Bumcës virtuvëlë

Jums reikës:

* tešlai:

2 stikliniø miltø,

2 šaukštø kakavos,

1 šaukštelio kepimo milteliø,

1 kiaušinio,

1 stiklinës cukraus,

200 g sviesto arba margarino;

* ádarui:

400 arba 600 g varškës,

1 stiklinës cukraus,

200 g grietinës,

2 šaukštø krakmolo,

4 kiaušiniø,

razinø pagal skoná,

þiupsnelio druskos.

Sviestà sutarkuokite, ámuškite kiaušiná, sudëkite cukrø, miltus, kakavà. Suberkite kepimo miltelius ir gerai išmaišykite. Tešlà palaikykite valandà šaldytuve, kad atšaltø. Varškæ sutrinkite, sudëkite krakmolà, grietinæ ir išmaišykite. Atskirai išplakite baltymus (áberkite truputá druskos) ir trynius (áberkite cukraus), supilkite á varškës masæ. Suberkite razinas, vaniliná cukrø. Paruoštà tešlà padalykite á dvi dalis. Viena dalimi išklokite kepimo skardos dugnà, kita uþklokite varškës ádarà. Kepkite 180 laipsniø orkaitëje apie 45 minutes. Iškepus palaukite, kol atauš.

Gero apetito!

Receptà konkursui "Mano šeimos Velykos" atsiuntë Gusto mama. Aèiû!

Bumcës pamokëlë

Jums reikës:

* dviejø tualetinio popieriaus tûteliø,

* dëþutës arba storesnio popieriaus,

* spalvoto popieriaus,

* klijø ir lipnios juostos.

Paimkite dvi tualetinio popieriaus tûteles, perkirpkite pusiau. Jei neturite dëþutës, jà galite pasidaryti naudodami storesná popieriø, kurá bûtø ámanoma perlenkti. Tûteles priklijuokite prie dëþutës kraštø ir tarpusavyje.

Apvedþiokite keturis delniukus ir dvi pëdutes. Iškirptà pëdutæ priklijuokite lipnia juostele prie dëþutës apaèios. Pëdutës piršteliai bus uodegëlë, delniukai - sparneliai ir galvytë. Iš raudonos spalvos popieriaus iškirpkite du snapelius, dvi skiauteres, dvi pasnapes, nupieškite akis.

Ádëkite keturis kiaušinius.

Šá darbelá padarë ir konkursui "Mano šeimos Velykos" atsiuntë mama Gintarë su pusantrø metukø dukryte, kuri pati apvedþiojo pëdutes ir rankytes! Aèiû joms!

Geguþës 1-àjá sekmadiená švæsime Motinos dienà. Sukurk, parašyk ir atsiøsk laiškà, eilëraštá, kitoká kûriná brangiausiam þmogui pasaulyje - savo mamai.

Laiškø Bumcë lauks iki balandþio 26 d. el. paštu bumce@splius.lt arba adresu "Bumcës klubas", Tilþës g. 74, Šiauliai.

Baigësi konkursas "Mano šeimos Velykos". Dþiaugiuosi, kad buvote aktyvûs - atsiuntëte galybæ eilërašèiø, rašinëliø, piešiniø, nuotraukø, kaip jûs švenèiate Velykas. Dëkoju jums visiems ir raginu dalyvauti kituose konkursuose. Keletà jûsø kûrinëliø spausdiname.

Bumcë

Geltona

Geltona saulutë, geltona gëlë,

Geltona bitutë, geltona lëlë.

Geltonas meškiukas ir sapnas geltonas,

Geltonas kaèiukas ir brolis geltonas!

Varlytë kvaksytë taip pat geltona,

Jei tu fantazuosi - atsivers šiluma!

Velykos

Velykos atëjo

Laukai suþydëjo!

Velykø margutis

Per pievas riedëjo!

Velykø zuikutis

Dovanas ruošia.

Dþiaugias vaikutis -

Namuèius puošia.

Velykos atëjo

Ir stalas graþus

Marguèius mes mušim

Ir kviesim draugus!

Rugilë Barakauskaitë, Rëkyvos pagrindinë mokykla, 4b kl., mokytoja Loreta Kvaukienë

Mano šeimos Velykos

Artëja šventos Velykos - graþi pavasario šventë.

Dienos ilgëja, šiltëja - smagiau mums gyventi.

Laukiu ir vël, kada reikës daþyti marguèius:

Geltonus, raudonus, mëlynus, margus, þalius.

Pirmaisiais þolynëliais, svogûnø lukštais daþysim,

Pakvips namai þolelëm ir geltonà vaškà tirpdysim.

Lipdukais marguèius lipdyti tiks nebent maþajam broliukui,

Mes puošim, marginsim iš širdies Velykø simbolá nusiplûkæ.

Velykø rytà eisime á baþnyèià, aleliuja giedosim.

Gráþæ prie šventinio stalo sësim linksmi, pasipuošæ.

Marguèius ridenti, jø stiprumà išmëginti bus linksmiausia.

Smagu, kai nugali, kai tavo margutis pats tvirèiausias.

Linkiu visiems linksmø, šauniø, margø šventø Velykø

Ir teišsipildo ne tik mûsø šeimos norai, bet visi geri dalykai.

Gintarë Meiþenytë, 11 m.

Bumcë skelbia konkursà "Mano šeimos Velykos".

Sukurk, parašyk ir atsiøsk laiškà, eilëraštá, kitoká kûriná, kaip tavo šeima švenèia pavasario šventæ - Velykas.

Laiškø Bumcë laukia el. paštu bumce@splius.lt arba adresu "Bumcës klubas", Tilþës g. 74, Šiauliai.

Á tušèius langelius árašyk daiktø pavadinimus. Išrink raideles ir uþrašyk sakiná.

* Dþiovintà medþio lapà patepk juodais daþais ir atspausk ant popieriaus - padaryk medþio vainikà.

* Nupiešk medþio kamienà.

* Apgyvendink savo medyje paukšteliø, vabaliukø...

Mindaugas ZIMKA

Nedidelio ûgio, ilgakailiai, protingø akiø bei grakšèia lyg ant podiumo eisena šunys, vedþiojami šeimininkø, pavergia praeiviø aká ne tik dël savo mielos išvaizdos, bet ir kilmës másle.

Deivido šeltukë nesikuklina pasiimti nuo stalo šeimininko sumuštiná, taèiau tik jam vienam ir pozuoja.

Maþieji aviganiai iš Šetlando salø, trumpiau tariant šelèiai, daþnai klaidingai vadinami mini koliais, nëra Lietuvoje labai paplitusi veislë, nors pastaraisiais metais sparèiai populiarëja.

Apie Šetlando aviganiø auginimà ir prieþiûrà su "Šiauliai plius" skaitytojais patirtimi pasidalijo kinologë, Jaunøjø gamtininkø centro kinologø bûrelio vadovë, šelèiø veislyno savininkë Beruta Simënienë ir šiaulietis Deividas Rasickas, auginantis šelèiø veislës kalytæ.

Idealus namø šuo

"Šetlando aviganis – nuovokus, sumanus, vienodai meilus suaugusiajam ar vaikui ir be galo ištikimas savo šeimininkui šuo, nemëgstantis šiurkštaus elgesio, – šelèius giria kinologë Beruta Simënienë.– Jis tikras aviganis, vadinasi, turi reikalingo protelio! Ásigijusi pirmàjá šeltá greitai pajutau, kad jis supranta mane iš vieno þodþio."

B. Simënienë sako, kad šelèius galima auginti ir bute, ir lauke, todël laikomam namuose šuniui specialios erdvës nereikia, pakanka pasilakstyti lauke. Šis šuo išskirtinis ir dël savo gebëjimo prisitaikyti prie šeimininko: jei šeimininkas sportiškas, tuomet šuo taip pat tampa neblogu kompanjonu, aktyviai bëgioja.

"Manau, jog šeltis yra idealus namø šuo, - tvirtina Deividas Rasickas, šelèiø veislës kalytës šeimininkas. - Mano augintinë greitai pajunta mano nuotaikà. Jei esi linksmas - mëgsta šëlioti, jei liûdi – guodþia glaustydamasi ir laiþydama rankas."

Deividas sako, kad atëjus svetimam þmogui jo šeltë garsiai šá aploja ir tik tada atsargiai susipaþásta. Taip pat atokiai laikosi net nuo daþnai pas já ateinanèiø draugø bei artimøjø. Kinologø manymu, tokia šuns reakcija – ne dël bailumo. Atsargumu bei nepatiklumu svetimam þmogui pasiþymintis šeltis yra neblogas šeimininko ir jo turto sergëtojas.

Prieþiûra

Šetlando aviganio prieþiûra nëra sudëtinga. Retkarèiais reikia pašukuoti kailá, šërimosi laikotarpiu, þinoma, daþniau. "Truputá kantrybës gali pareikalauti paausiø ir uodegos šukavimas, o paèiø ausø bei dantø prieþiûra yra tokia pat, kaip ir kitø šunø", – pataria kinologë Beruta Simënienë.

Nors šelèio kailis ilgas, taèiau neteplus, todël neišsipurvinus nëra reikalo maudyti. Šios veislës šunø kailis turi pakankamai riebalo, kuris saugo šuná nuo šalèio.

"Kad kailis bûtø purus ir þvilgëtø, savo kalytæ išmaudau kartà per mënesá, - pasakojo Deividas. – Maudoma ji ramiai stovi vonioje."

Veterinarai ir kinologai taip pat rekomenduoja šunis maudyti ne per daþnai, t. y. kartà per kelis mënesius, nes daþnas maudymas gali sukelti odos alergijà ar net odos pakitimus.

Kadangi Šetlando aviganiai yra greitai besimokantys šunys, juos nesunku ápratinti parëjus iš lauko nezuiti po koridoriø, o kantriai tupëti prie durø, kol šeimininkas nušluostys letenëles.

Kinologë Beruta Simënienë su savo augintiniais. Autoriaus nuotr.

Mityba

Beruta Simënienë sako, kad šeltis maistui neišrankus. Tinka sausas šunø ëdalas, tik reikëtø parinkti gerai subalansuotà, kad bûtø ir augalinës, ir gyvulinës kilmës riebalø, vitaminø bei mineralø. Kartais reikëtø duoti ir švieþiø veršiuko kaulø, kuriuos šelèiai ypaè mëgsta. Nereikëtø pamiršti ir to, kad šeriant šuná sausu ëdalu turi bûti ir dubenëlis vandens.

"Mano augintinë yra ne kartà ragavusi virtos mësos, kruopø košës, varškës ar sumuštiniø, nes daþnai "streikuoja" prieš sausà ëdalà, išbarstydama já aplink savo guolá, o sumuštinius, beje, nesikuklindama pasiima nuo stalo", - pasakoja Deividas.

Ne mini kolis

Nors šeltis ir kolis išvaizda bei gyvenimo bûdu yra panašûs, vis dëlto jø anatominiai skirtumai yra akivaizdûs: šeltis yra maþas, priklausantis mini šunø ûgio kategorijai šuo, kolis – didelis, šelèio galva skiriasi nuo kolio.

Vienuose šaltiniuose rašoma, jog Šetlando aviganis turi kolio kraujo, kituose tvirtinama, kad ši veislë vystësi savarankiškai.

Kinologai šelèiø niekada nevadina mini koliais - tai atskira veislë, taèiau išsamius šunø anatominius skirtumus gali pastebëti tik águdusi profesionalo akis.

"Lauke vedþiodamas savo kalytæ, daþnai išgirstu jà pavadinant Lese... Manæs klausia: "Kiek šiam jaunam koliui metø...?" - atvirauja Deividas. - Tiesà sakant pavargstu kartoti, jog tai šeltis."

Šeltis "myli" savo veislæ

Parodos metu šeltis daþniausiai bëga prie savo veislës šuns. Á kitus nereaguoja. Pasak kinologø, tai labai atsargûs šunys: prie dideliø šunø praktiškai nelenda, o bendrauti linkæ tik su maþesniais. "Laikant daugiau nei vienà šeltá, jie labai pasiilgsta vienas kito, - teigia Beruta Simënienë. - Sugráþus namo su vienu šelèiu, kiti já dþiaugsmingai pasitinka."

Deividas Rasickas sako turintis šiek tiek kitokià patirtá: "Mano augintinë šeltukë aploja visus didelius šunis ir labai išrankiai pasirenka draugà iš maþesniøjø."

Patyræ šunø augintojai bei veisëjai sako, jog kiekvienas šuo turi savo charakterá.

Margosios salotos

Jums reikës:

* 200 g keptos vištienos,

* 200 g konservuotø kukurûzø,

* raudonos paprikos,

* þalio agurko,

* padaþui: alyvuogiø aliejaus, truputëlá acto, cukraus, skiltelës èesnako, prieskoniniø þoleliø bei druskos pagal skoná.

Viskà supjaustykite, sumaišykite ir uþpilkite padaþà.

Gero apetito!

* Dešinëje arba kairëje lapo pusëje uþtepk ávairiø daþø.

* Lapà perlenk per pusæ.

* Atversk ir palauk, kol nudþius.

* Paimk flomasterá ar juodo tušo ir piešk.

Jûratë SOBUTIENË

"Ši kelionë skirta ne tik vaikams, bet ir tiems, kurie nori sugráþti á vaikystæ ir tikëti stebuklais", - vos pajudëjus autobusui primena ekskursijos vadovë. Vaikystës ir stebuklø kraštas, kuriame gyvena Kalëdø Senelis, kuriame kartais saulë išvis nenusileidþia arba išvis nepakyla, ne taip jau arti - prie poliarinio rato, tad mûsø laukia daugiau nei tûkstanèio kilometrø sniegu nuklotas kelias á Laplandijà.

Kalëdø Senelio rezidencija - jau uþ poliarinio rato ribos. Gintaro LUKOŠEVIÈIAUS nuotr.

Joulupukio kaimelyje

Laplandija – teritorija Šiauriniame Skandinavijos pusiasalyje, besidriekianti per kelias šalis. Èia gyvenantys vietiniai samiai, pasirodo, ásiþeidþia pavadinti lapiais. Mat "lapis" reiškia "lopas". Mes vaþiuojame á Kalëdø Senelio Joulupukio gimtinæ Suomijoje. Jo kaimas ásikûræs tiesiai ant poliarinio rato ribos, keletas kilometrø uþ Rovaniemio miesto, neoficialios Laplandijos srities sostinës.

"Kaip popieþiø, taip ir Kalëdø Senelá nors kartà gyvenime reikia aplankyti", - paaiškina bendrakeleivës šeimos galva, kai kiekvienas sëdintis autobuse turi pasakyti, ko tikisi iš šios kelionës.

Suomiø kalboje "Joulupukki" reiškia "Kalëdø oþys". Kalëdø Senelio rezidencijoje oþio nerandame. Bet pamatome já – tikràjá Kalëdø Senelá – graþia balta barzda ir šiltais veltiniais. Tiesa, pas já patekti beveik tas pats, kaip pas popieþiø: reikia pastovëti eilutëje. Trumpas pokalbis, ilgai neuþtrunkanti fotosesija ir galime groþëtis nepigia nuotrauka.

Dël trumpo vizito mano septynmetis sûnus nenusimena - juk Kalëdø Senelis temoka suomiškai, gerai, kad jam padeda ávairiomis kalbomis kalbantys elfai. Ir išskuba èiuoþinëti nuo smagiø kalneliø. Dar maga apþiûrëti ledo skulptûras, kavinukëje iš ledo prie ledinio stalo pagurkšnoti arbatos.

Garsina gamtos lobiai

Kaimelyje ràstinës trobelës ne tokios išvaizdþios kaip ledo bûstai. Iš jø rikiuotës išsiskiria pašto bokštas ir Kalëdø Senelio rezidencija. Pirmasis statinys èia, prie poliarinio rato, atsirado prieš 60 metø, jo kaimynystëje netruko ásikurti parduotuvës, kavinës, paštas. Iš pradþiø Kalëdø Senelis á kaimelá iš savo namø Korvatunturi kalne atvaþiuodavo tik prieš Kalëdas, o prieš 15 metø rezidencijoje ásikûrë nuolat. Skelbiama, kad per metus Kalëdø Senelá aplanko apie pusæ milijono þmoniø iš viso pasaulio.

Laplandija garsi savo nuostabia gamta, akimis neaprëpiamais miškais ir skaidriais eþerais, o ne áspûdingais miestais. Taèiau ir iš pirmo þvilgsnio neišvaizdus miestelis turi savø paslapèiø. Rovaniemis pagrástai didþiuojasi garsiausio Suomijos architekto funkcionalisto Alvaro Alto suprojektuotais pastatais: rotuše, biblioteka ir "Lappia rûmais", kuriose ásikûræs teatras, koncertø ir kongresø salës. Kitas áspûdingas statinys - stiklinio tunelio formos "Arktikum" muziejus, kuriame galima suþinoti apie samiø kultûrà ir gyvenimà atšiauriame regione.

Pasirodo, šiame mieste yra ir kitø áþymybiø. Kai siaubûnø grupë "Lordy" laimëjo "Eurovizijoje", Rovaniemis sukruto - vienas muzikantas kilæs iš jø miesto! Tad dabar centriná miesto laikrodá puošia plokštë su muzikantø delnø (letenø?) atspaudais.

Varovai, pasipuošæ nacionaliniais samiø rûbais, elniø negena, tad kinkinyje sëdintys turistai gali pasigroþëti sniegu pasipuošusiu mišku. Autorës nuotr.

Šalta ir kailiniuotiems

Lietuvoje šiemet šalèiu ir sniegu mus nustebinusi þiema Laplandijoje trunka pusæ metø, o šviesu tebûna kelias valandas per dienà.

Suomiai dël saulës trûkumo prasidedanèià depresijà gydo sauna (jos árengtos net daugiabuèiuose) ir "šildanèiaisiais" gërimais. Gyvûnai nuo þiemos ginasi šiltu tankiu kailiu. Tiesa, kai lankëmës Ranua poliariniø gyvûnø zoologijos sode, neatrodë, kad jo gyventojai itin dþiaugtøsi spustelëjusiu šaltuku (tàdien buvo 28 laipsniai šalèio). Dauguma jø slëpësi nameliuose, ir tik baltasis lokys bei vilkø bûrys energingai bëgiojo po aptvarus. Beþiopsant á juos, mums apšarmojo plaukai ir apšerkšnijo blakstienos...

Þiemos speigai negàsdina ir elniø. Sakoma, kad elniø Laplandijoje yra tiek pat kiek ir samiø - 200 tûkstanèiø. Kiekvienas elnias yra paþymëtas, turi šeimininkà. Kai lankëmës pas elniø augintojà Anssi, kelionës vadovë mus áspëjo - klausti, kiek augina elniø, yra taip pat nemandagu, kaip ir klausti, kiek turi banko sàskaitoje pinigø... Vadovë išsitaria, kad kiekvieno stambaus elniø augintojo bandoje yra 5000-7000 elniø.

Elnius gano... uodai

Apie 80 kilometrø nuo gyvenamosios vietos nukeliaujantys elniai á bandà susispieèia du kartus per metus: birþelá, kai juos ima þiauriai kamuoti uodai, ir rudená, kai poruojasi. Tada elniai suskaièiuojami, paþymimi.

Anssi mums papasakoja tæsiàs seneliø ir tëvø tradicijas ir neketinàs atsisakyti elniø auginimo, nors jis nebëra pelningas. Visa, kà uþdirba, rengdamas turistams safarius, parduodamas mësà, kailius, tenka išleisti pašarams þiemà. Anksèiau elniai þiemà maitindavosi kerpëmis nuo medþiø, kurie auga labai senuose 150 metø miškuose. Tokiø ilgaamþiø miškø sparèiai maþëja: Suomijoje stipriai išvystyta miško pramonë - šalis uþima penktà vietà pasaulyje pagal popieriaus ir celiuliozës gamybà.

Stikliniame tunelio formos "Arktikum" muziejuje galima suþinoti apie samiø kultûrà ir apie gyvenimà atšiauriame regione. Iš jo atsiveria vaizdas á kità upës krantà. Gintaro LUKOŠEVIÈIAUS nuotr.

Elniai iki penkeriø metø mokomi veþioti kinkiniu, paskui dešimt metø "dirba", tada išleidþiami á uþtarnautà poilsá. Garbinga senatvë trunka dar penkerius metus. Tiesa, tokiø elniø bandoje - nedaug. Kiti tampa kasdieniais kepsniais, delikatesais turistams ar nepigiais kailiø ir ragø suvenyrais. Taèiau apie tai tikrai nesinori galvoti stovint prie elniø aptvaro, kai šie šiurkšèiu lieþuviu laiþo ištiestà rankà su pašaru...

Groþis trukdo sportui

Jei vaþiuodamas elniø kinkiniu gali uþsnûsti, tai šunø haskiø tempiamose brezentinëse rogëse savo dugnu pajunti visus sniego grumstus ir kelio nelygumus. Bëgti, bëgti, bëgti - didþiausias haskiø troškimas. Tiesa, šiek tiek nustembame pamatæ kitokius, nei ásivaizdavome, haskius. Susiþavëjæ filmo "Palikti sniegynuose" þydraakiais herojais tikimës, kad bûtent tokie šunys temps mûsø roges. "Tai kino þvaigþdës. Ir þmonës kine graþesni nei realiame gyvenime, - paaiškina haskiø fermos šeimininkë Malla Holck. - Graþuoliai per lëti kinkiniø sportui." Paaiškëja, kad haskiø yra ávairiø rûšiø, Lietuvoje net nematytø.

Malla, su vyru nuolat dalyvaujanti pasaulinëse šunø kinkiniø varþybose (2009-øjø kovà áveikë daugiau nei 1000 km trasà), savo augintinius laiko šeimos nariais. "O uþ kiek parduotumëte savo vaikà, vyrà, þmonà?" - iškart atremia ji paklausta, kiek kainuoja šuo iš jø fermos. Dar ji nustebina papasakojusi, kad kinkinio vedliais daþniausiai bûna patelës, o pikti atrodantys energingi šunys yra labai meilûs ir draugiški. Tuo ásitikiname patys, kai praeinant kiekvienas jos ûkio gyventojas stengiasi palaiþyti veidà.

Sniegomobiliai, slidës ir "sisu"

Dar viena Laplandijoje turistus viliojanti atrakcija - pasivaþinëjimas sniegomobiliais. Sinikkos Haikonen sniegomobiliø nuomos centro komanda padeda álásti á šiltus kombinezonus, parenka specialius batus ir šalmus, ir po instruktaþo pajudame miško link. Vyriškai kolonoje vaþiuojanèiøjø daliai norëtøsi prašvilpti didesniu greièiu, taèiau tenka laikytis drausmës ir trijø instruktoriø priþiûrimiems vaþiuoti tvarkinga vora.

Po valandos kelio mišku pasigroþëti gamta stabtelime ant ledu sukaustyto eþero. Nuo jo atsiveria vaizdas á šviesomis nušviestà kalnà Pyha Tunturi, arba Šventàjà kalvà. Tai suomiø pamëgta slidinëjimo vieta, á kurià atvaþiuoja ir nenorintys prie keltuvø ilgose eilëse kur nors Alpëse stovëti uþsienieèiai. Apie 1,5 km aukšèio kalne yra dvi mëlynos, trys raudonos ir dvi juodos trasos, sniego slidinëti uþtenka ir vëlyvà balandá.

Pyha yra sujungta su maþesniu slidþiø kurortu Luosto, nutolusiu apie 20 km. Luosto tinka pradedantiesiems ir vidutiniokams, o Pyha garsëja kaip suomiškas slidinëjimo centras "tikriems slidininkams" - èia renkasi suomiai pamišëliai su pernelyg aktyvia "sisu" liauka.

Kalëdø Senelio pašte laiškø iš Lietuvos krûvelë – nemenka. Autorës nuotr.		Iš Kalëdø Senelio pašto galima išsiøsti sveikinimà bièiuliams, o ant voko puikuosis jo antspaudas. Gintaro LUKOŠEVIÈIAUS nuotr.

Svarbiausia - noras keliauti

Kas tas "sisu", suþinome iš kelionës vadovës Daivos. "Kentëk ir ištverk" - taip, anot jos, "sisu" apibûdina patys suomiai.

Iš vadovës, kuri kolegiø dar vadinama Laplandijos Daiva, išgirstame ir daugiau ádomybiø apie suomius ir Suomijà. Devintà kartà Laplandijoje Naujuosius metus su ekskursantais sutikusi Daiva Brazlauskienë iš "Filaretai travel" (nuo šiø metø agentûra pervadinta "Fortûna travel") pati maršrutà parengë ir išbandë, tad jai gerai þinomi ir Laplandijos gamtos kaprizai, ir suomiø charakterio ádomybës.

"Nesvarbu, kaip keliausite - savarankiškai, su grupe, lëktuvu, traukiniu ar autobusu, - sako Daiva, - svarbu, kad troškimo keliauti virusas niekada neišnyktø."

Jau paaiškëjo piešiniø konkurso "Mediniø šukø karalystëje", kurá rengë parduotuvë "Medinës šukos", nugalëtojai.

Pirmos vietos nugalëtoju tapo treèiokas Rokas Šimulis iš Vijoliø vidurinës mokyklos, antrà vietà laimëjo ketvirtokë Gabrielë Þilënaitë, besimokanti Dubijos pagrindinëje mokykloje, treèia teko treèiokei Godai Katkutei iš Dainø vidurinës mokyklos. Prizus laimëjo ir jauniausios konkurso dalyvës iš lopšelio darþelio "Varpelis": Karina Tavoraitë ir Augustë Ramonaitë.

Nugalëtojai laukiami 2010 m. sausio 15-àjà 15 valandà parduotuvëje "Medinës šukos", Vilniaus g. 120.

"Šiauliai plius" informacija

Šv. Kalëdø belaukiant, parduotuvë "Medinës šukos" skelbia konkursà "Mediniø šukø karalystëje".

Nupiešk ir iki gruodþio 21 d. atnešk á parduotuvæ "Medinës šukos" "Saulës mieste" arba "Akropolyje". Piešinio formatas - A3, priemonës - pasirinktinai.

Sniego gniûþtës

Jums reikës:

* 3 kiaušiniø baltymø,

* 100 ml cukraus,

* 200 ml cukraus pudros.

Kiaušiniø baltymus išplakite su cukrumi, kol ištirps (plakinys turi bûti tirštas). Suberkite cukraus pudrà ir išmaišykite. Á kepimo popieriumi išklotà skardà šaukšteliu sudëkite maþas krûveles. Kepkite maþdaug valandà 110 C temperatûros orkaitëje, kol baltymø kremas visiškai sustings, tada atvësinkite.

Skanaus!

Eva JAGMINAITË

Beveik prieš savaitæ gimtadiená šventæs "Bumcës klubas" nuo šiol turës tinklalapá www.bumcesklubas.lt . . Apie tokià "Bumcës klubo" tëveliø rengiamà dovanà klubo vadovë Bumcë (Lina Jokubauskienë) sako suþinojusi atsitiktinai ir paslaptá saugojusi drauge su keliais tëveliais ir pora vaikø iki pat klubo gimtadienio. "Norëjome padaryti áspûdingà dovanà visiems klubo vaikams ir klubo gerbëjams, todël tylëjome it burnas uþsirišæ" - pasakoja Bumcë. Devintajame "Bumcës klubo" gimtadienyje netrûko atrakcijø - dovanø, šokiø tortø. Áspûdingiausia dovana - klubo vadovei Linai Jokubauskienei áteiktas akvariumas su þuvytëmis.

"Bumcës klubo" vaikai ne tik šventë gimtadiená, bet ir linksmino šventës dalyvius. "Bumcës klubo" archyvo nuotr.

Kaip Bumcæ ištiko šokas

2009-øjø metø 9-to mënesio 9-tà dienà 9-tà valandà Bumcës klubo tëveliai ákûrë naujà tinklalapá - www.bumcesklubas.lt. Lyg kokie sàmokslininkai jie sutarë iki "Bumcës klubo" gimtadienio paslapties niekam neatskleisti ir parengti klubui neátikëtinà staigmenà-dovanà gimtadieniui.

Naršiusi su drauge internete klubo vadovë pajuokaudama á paieškos programà ávedë savo vardà, pavardæ ir išvydo neátikëtinà reginá. "Iš pradþiø pamaniau, kad man pasivaideno. Vëliau pyktelëjau pagalvojusi, kad jei kas nors bûtø paklausæs apie puslapá, aš bûèiau nieko neþinojusi, ir tik tada ëmiau dþiaugtis tokià fantastiška tëveliø iniciatyva. Jie uþ mane nuveikë šitiek darbo! - áspûdþiais dalijasi Bumcë. - Tiesa, sutikau bûti "sàmokslininke": padëjau rinkti nuotraukas ir informacijà tinklalapiui, apie já niekam neprasitardama. Juk dovana turi bûti paslaptis."

"Bumcës klubas" - internete

Spalvingame interneto puslapyje - visa "Bumcës klubo" istorija, naujienos, kiekvieno klubo nario aprašymas, kelioniø áspûdþiai, nuotraukos, konkursai, galimybë bendrauti su draugais "pokalbiø kambaryje". Tinklalapyje veikia ir "Bumcës kioskelis", galima pasiklausyti Bumcës "ipod'o".

Per devynerius klubo gyvavimo metus susidraugavo ne tik vaikai, bet ir tëveliai, todël "Bumcës klubas" vadinamas aktyviø vaikø ir tëvø klubu. Tëveliai pastebëjo, kad klubà lankantys vaikai susibûræ á tvirtà komandà. Jø manymu, "Bumcës klubo" vaikai yra dràsesni, išmoksta nebijoti scenos. Filmuojant laidà "Bumcës pokštai" ar koncertuojant, vaikai tampa nebe tokie susikaustæ.

Po gimtadienio nesnaudþia

Pramogø klube "Havana" gimtadiená šventæ "bumciukai" sulaukë gausybës draugø ir artimøjø sveikinimø, o patys susirinkusiesiems dovanojo aibæ šypsenø ir nuotaikingà programà. Juk per tikrà gimtadiená reikia, kad visi sveèiai bûtø linksmi, o išeitø nešini kraièiu áspûdþiø!

Vakaro šeimininkai - "Bumcës klubo" vaikai - gavo ávairiø dovanø, gëliø ir, þinoma, tortø (koks gimtadienis be jø!). Tiesa, bene smagiausia ir netikëèiausia dovana - akvariumas su dviem þuvytëm - atiteko klubo vadovei Linai Jokubauskienei. Þuvytës jau turi vardus - Leo ir Kleopatra.

"Gimtadieniui labai ánirtingai ruošëmës, todël kiekviena smulkmena, kiekviena dovana ar mums parodytas dëmesys labai malonus. Bûtent todël labiausiai su vaikais dëkingi esame savo rëmëjams. Klubo tëveliams dëkoju uþ palaikymà ir pagalbà ruošiantis gimtadieniui, o klubo vaikams - uþ kantrybæ, jø kruopštumà repeticijose ir uþ norà gerà nuotaikà dovanoti kitiems", - sako Bumcë.

Atšventæ devintàjá klubo gimtadiená, vaikai ir tëveliai jau planuoja dešimtàjá - jubiliejiná. Gruodþio 2-àjà "Bumcës klubo" tëveliai dalyvavo seminare "Pozityvios tëvystës pagrindai", o gruodþio 13-àjà visas klubas vyksta á Klaipëdos muzikiná teatrà švæsti Kalëdø ir þiûrëti premjeros - operos "Buratinas". "Teko samdyti du autobusus, mat mûsø nuolat besipleèiantis bûrys á vienà autobusà nebetelpa", - dþiûgauja Bumcë.

Spalio 30 dienà savaitraštyje "Šiauliai plius" paskelbëme apie piešiniø konkursà "Svajoniø dovana", skirtà regioninës televizijos "S plius" laidos "Bumcës pokštai" gimtadieniui.

Dëkojame dalyviams ir sveikiname konkurso nugalëtojus:

Šiauliø moksleiviø namø dailës ir dizaino studijos (mokytoja Eglë Grotuzienë) mokinës AUSTËJA ŠÈEPONAVIÈIÛTË, KORNELIJA BULKŠAITË, DANIELIUS ÈËSNA, GABIJA PAŠKEVIÈIÛTË;

Šiauliø Vijoliø vidurinës mokyklos (mokytojos Aušrinë Stonienë ir Birutë Šiušienë) moksleiviai BEATRIÈË VENCKUTË, JONAS SUTKUS, ERIKAS VERIÛGA, NERINGA PARUTYTË;

Šiauliø Lieporiø pagrindinës mokyklos 4a klasë (mokytoja Kristina Vaidilienë), atsiuntusi kolektyviná darbà;

Šiauliø lopšelio-darþelio "Klevelis" "ABC" grupë auklëtoja Lina Galkutë), atsiuntusi kolektyviná darbà;

GEDIMINAS MICEIKA (Šiauliø Lieporiø pradinë, 1c kl. , mokytoja Jûratë Markûnienë);

SMILTË BERÞENSKAITË (Šiauliø lopšelis-darþelis "Klevelis", "Saulutës" grupë);

MONIKA NAVICKAITË, GINTARË KRAVÈIUK (Šiauliø Dubijos pagrindinë mokykla, 4 kl., mokytoja Marytë Ruzgytë);

AUKSË ŠARAUSKAITË (Šiauliø lopšelis-darþelis "Varpelis", "Kiškuèio" grupë, auklëtoja Nina Opulskienë);

UGNË LEVICKYTË (Šiauliø Dainø vidurinë mokykla, 2 kl., mokytoja Marytë Ruzgytë).

KAMILË ÞILINSKAITË, BERNARDAS BOÈIULIS (Šiauliø "Juventos" pagrindinë mokykla, 2 d. kl., mokytoja Rima Janulienë).

Konkurso nugalëtojai bus apdovanoti 2009 m. lapkrièio 29 d. (sekmadiená) 14 val. vyksianèios laidos "Bumcës pokštai" šventës metu rëmëjo - UAB "Dailës prekës" menø centro "Skizze" - prizais.

Konkurso nugalëtojø darbai bus eksponuojami menø centre "Skizze" (Varpo g. 27, Šiauliai) iki gruodþio 6 d.

Informacija teikiama tel. (8~41) 200 267 arba 8~685 58 801 (Bumcë).

Aèiû visiems dalyvavusiems!

Konkurso sàlygos:

* Konkursas prasideda spalio 30 dienà, baigiasi - lapkrièio 24 dienà.

* Konkurse gali dalyvauti visi vaikuèiai, norintys ir mokantys piešti.

* Konkurse gali dalyvauti klasës, grupës ir pavieniai vaikai.

* Piešinius konkursui iki lapkrièio 25 dienos atnešti arba siøsti adresu: Konkursui "Svajoniø dovana", Varpo g. 27, Šiauliai (UAB "Dailës prekës" menø centras "Skizze").

* Konkurso nugalëtojø piešinius lapkrièio 25 dienà išrinks komisija.

* Konkurso nugalëtojai bus paskelbti savaitraštyje "Šiauliai plius" lapkrièio 27 d.

* Konkurso nugalëtojai bus apdovanoti 2009 m. lapkrièio 29 d. (sekmadiená) "Bumcës klubo" gimtadienio šventës metu.

* Konkurso nugalëtojai bus apdovanoti rëmëjø - UAB "Dailës prekës" menø centro "Skizze" - ásteigtomis dovanomis.

Informacija teikiama tel. 8~41 200 267.

Helovino desertas

Jums reikës:

* 2 pakeliø grietinëlës,

* 1 šaukšto þelatinos,

* cukraus,

* guminukø (gyvatëliø).

Puode išmaišæ grietinëlæ, þelë ir cukrø, virkite 30 sekundþiø. Supilkite á formeles. Pastatykite á šaldytuvà, kad sustingtø. Pateikite desertà ant lëkštuèiø, ásmeikite po gyvatëlæ.

Sakoma, jog tauta gyvuoja, kol gyvi jos paproèiai, kalba. Daþnai girdime, jog jaunimui nebeádomios senosios lietuviø tradicijos, esà jos nebeatitinka laiko dvasios. Tokioms mintims prieštarauja tie, kurie dirba su vaikais, perteikdami tai, kuo mûsø senoliai gyveno. Vaikai domisi mûsø tautos senàja kultûra, tik jiems tai reikia gyvai parodyti. Šá teiginá patvirtina ir "Saulëtekio" gimnazijos antrus metus vykdomas respublikinis projektas "Paveldas – pilietis – tauta".

Á vasaros kûrybinæ stovyklà susirinko daugiau nei šimtas skirtingo amþiaus vaikø. Stovykloje jie susipaþino su lietuviškø þaislø ir þaidimø istorija. "Sualëtekio" gimnazijos archyvo nuotr.

Projekto sëkmë – praktinë veikla

Pirmaisiais projekto metais buvo siûloma paþvelgti á senuosius lietuviø namus, jø viduje esanèius buities daiktus. Vaikai dalyvavo konkursuose, kraštotyros ekspedicijose, o surinkta medþiaga apibendrinta ir susisteminta vasaros stovyklos metu. Šiemet tema šiek tiek pakeista - á senøjø lietuviø gyvenimà paþvelgta per þaidimus. "Þaidimas – sociokultûrinis reiškinys, bûdingas þmogui. Jis gali bûti paþintinë, ugdanèioji, pasilinksminimo, aktyvaus poilsio, sportinë veikla. Þaislas labiausiai atitinka vaiko poreiká aktyviai veikti, padeda ágyvendinti savo sumanymà, ásijausti á vaidmená", - teigia projekto vadovas, "Saulëtekio" gimnazijos muzikos mokytojas Arûnas Stankus. Vaikai vël buvo pakviesti á kûrybinæ stovyklà.

Stovykla – galimybë ir bendrauti, ir išmokti

Á kûrybinæ stovyklà susirinko daugiau nei šimtas skirtingo amþiaus vaikø (nuo pradinukø iki abiturientø) iš Šiauliø miesto, Pakruojo, Kelmës, Joniškio, Radviliškio, Birþø, Pasvalio, Kretingos, Šiauliø, Telšiø rajonø. Èia jie susipaþino su lietuviškø þaislø ir þaidimø istorija. Iš skirtingø vietoviø atvykæ vaikai buvo suskirstyti á mišrias grupes. Jie mokësi kurti þaislus iš šiaudø, molio, audinio, medþio, þaidë lauko ir kambario þaidimus. Buvo mokoma ne tik liaudies þaidimø, bet ir supaþindinama su šiuolaikiniais, kilusiais iš senøjø lietuviø þaidimø. Vienus þaislus gamindami vaikai improvizavo, kitus bandë kopijuoti pagal pateikus pavyzdþius.

Galimybë þaisti kartu vaikus ne tik supaþindino, bet ir suartino. Stovyklautojai dalyvavo ir vakaronëse, kuriø metu skambëjo gyva muzika (kai kurie vaikai ir patys grojo), mokësi šokti. Išvykstant iš stovyklos ne vienam riedëjo dþiaugsmo ar išsiskyrimo ašaros.

Iniciatyvà rodo ir patys vaikai

Projekto veikla davë rezultatø. Rudená subruzdo "Saulëtekio" gimnazijos septintokai. Jie ne tik dalijosi áspûdþiais iš kûrybinës stovyklos, bet ir panoro toliau mokytis liaudiškø šokiø. Jaunieji gimnazijos folkloro ansamblio "Vieversëlis" nariai, iš muzikos mokytojo Arûno Stankaus suþinojæ, jog Šiauliuose ruošiamasi pradëti folk šokiø vakaroniø antràjá sezonà, pasisiûlë padëti organizuoti vienà vakarà "Saulëtekio" gimnazijoje. Šiai minèiai pritarë ir folk šokiø vakaroniø iniciatorë, Šiauliø kultûros centro etnokultûros skyriaus specialistë Diana Martinaitienë. Septintokai kibo á darbà: vieni piešë skelbimà, kiti rûpinosi elektronine reklama, kitais organizaciniais reikalais.

Á vakaronæ pabendrauti liaudiškø šokiø rateliuose susirinko vaikai ne tik iš Šiauliø miesto, bet ir rajono, Birþø. Per pertraukëles susirinkusieji vaišinosi obuoliais, kuriø daugelis atsinešë patys. Vakaronës dalyviai šoko, linksminosi, draugiškai mokë šokti vieni kitus. Planuotos dvi valandos pralëkë labai greitai. "Antrojo Šiauliø šokiø vakaroniø sezono atidarymas "Saulëtekio" gimnazijoje pranoko visus lûkesèius. Tiek daug ir taip nuotaikingai šokanèio jaunimo turbût Šiauliai dar nematë. Senoviški šokiai tapo madingi", – dþiaugiasi Diana Martinaitienë. Tokie vakarai ir toliau planuojami Šiauliuose kiekvienà mënesá. Lapkrièio 12 d. liaudiški naktišokiai organizuojami Kultûros centre. Senosios tradicijos atgimsta ir jaunimo širdyse.

Vytautas Šalavëjus, Šiauliø "Saulëtekio" gimnazija

Rièardo GEÈO nuotr.

Bumcës skelbtame piešiniø konkurse dalyvavo visas bûrys vaikø.

Dëkojame darbelius atsiuntusiems "Juventos" pagrindinës mokyklos 2d klasës (mokytoja Rima Janulienë) moksleiviams Gretai Petraitytei, Kotrynai Peštenytei, Mariui Sutkui, Mamertui Kapkai, Pauliui Skëriui, Rokui Savickui, Vanesai Markulis, Gabijai Dargytei, Alojanui Varuþan, Deimantui Norvilui, Arnui Chadzevièiui, Lukui Praniui, Rokui Pruèinskui, Kamilei Þilinskaitei, Bernardui Baèiuliui, Godai Veršinskaitei, Dovydui Radavièiui, Ievai Kaipënaitei, Pauliui Sabaliauskui, Lieporiø pradinës mokyklos 4a klasës moksleiviams (mokytoja Kristina Vaidilienë) Gustei Kripaitytei, Dovydui Sorui, Ievai Bagamulskytei, Gabijai Spulginaitei, Viltautei Titenytei, Dainø pradinës mokyklos 2b klasës moksleiviams (mokytoja Rima Dilinskienë) Kotrynai Onaitytei, Samantai Jurytei, Gabijai Balèiûnaitei, Emilijai Petrylaitei, Emilijai Dobrovolskytei ir "Juventos" pagrindinës mokyklos 3c klasës moksleivei Viktorijai Povilionytei. Keletà darbeliø spausdiname.

Kotryna Onaitytë, Dainø pradinë mokykla, 2b klasë		Gustë Kripaitytë, Lieporiø pradinë mokykla, 4a klasë
Lukas Pranys, "Juventos" pagrindinë mokykla, 2d klasë		Greta Petraitytë, "Juventos" pagrindinë mokykla, 2d klasë

Ruduo ápusëja, tad Bumcë laukia piešiniø ar darbeliø tema "Ruduo - gamtos dailininkas".

Darbelius iki spalio 30 d. siøskite "Bumcës klubui" adresu Tilþës g. 74, Šiauliai.

Miela Mokytoja,

dabar aš jau šeštokë. Mokausi didelëje, pilnoje vaikø mokykloje. Ir vis prisimenu šiltà, maþà, jaukià mokyklëlæ, kurioje prabëgo pirmieji ketveri mokslo metai. Á jà pirmà kartà mane atvedë uþ rankos mama, o vëliau á šiltà glëbá priëmëte Jûs, pirmoji mano Mokytoja. Kai uþsigaudavau - paguosdavote, kai nesuprasdavau - padëdavote. Dëkoju uþ išmoktà pirmà taisyklingai parašytà sakiná. Vis dar prisimenu, kaip tada dþiaugiausi. Dëkui uþ þodþius, kurie mane sušildydavo. Uþ dëmesá, kurio niekad netrûkdavo.

Per visas rugsëjo pirmosios šventes man bûdavo svarbu, ar dþiaugiatës mano gëlëmis, ar jos Jums patinka. Visada troškau to apkabinimo, kurio taip ir nemoka kai kurie þmonës. Per Jûsø pamokas stengdavausi mokytis, nes tai buvo man labai svarbu. Bet buvo ir dar vienas dalykas - norëdavau, kad Jûsø veidà nušviestø šypsena pamaèius, kad viskà padariau teisingai. Mokytoja, vis dar regiu Jûsø šypsenà savo mintyse.

Paþiûrëjusi pro langà matau savo pirmàjà mokyklà. Ji naktimis jaukiai apšviesta, o dienà spinduliuoja ramybe. Kai sergu, mëgstu þiûrëti á jà ir ásivaizduoti, kaip Jûs ten šypsotës, aiškinate vaikams, kaip spræsti uþdaviná ar teisingai parašyti sakiná, taisyklingai tarti raides. Kartais pasiþiûriu á savo senus pratybø sàsiuvinius, kuriuos išsaugojau. Kai pamatau, kokios dabar paprastos uþduotys atrodo, nusišypsau. O juk prieš penkerius metus jø nesuprasdavau. Jûs nepavargdama aiškindavote, o aš vis tiek parašydavau neteisingai...

Vis dar prisimenu Jus, Mokytoja. Noriu, kad þinotumëte - Jûs man labai brangi, o Jûsø atminimà tebesinešioju.

Skiriama Jolantai Maziliauskienei, Dainø pradinës mokyklos mokytojai

Aušrinë Skërytë, Dainø vidurinës mokyklos 6 klasës mokinë

 ----------------------------------------------------------------------------

Brangi mokytoja, pabandysiu aprašyti, kaip aš jauèiausi, atëjusi á šià mokyklà. Puikiai! Taigi kartà mano tëvai sumanë persikraustyti á Šiaulius. Aš labai bijojau, kad nepritapsiu. Juk nedaug vaikø kraustosi iš Kauno á Šiaulius.

Kadangi aš Kaune jau buvau baigusi dvi klases, labiausiai bijojau, kokia bus kita mokykla, kokia klasë, draugai.

Atsimenu, kaip ëjau á turgø pirkti gëliø. Graþiausios man buvo jurginai. Jø ir paëmiau. Mama man išpynë kasas, kad plaukai bûtø garbanoti. Ir mes ëjome á Rugsëjo šventæ.

Aš laikiausi ásikibusi tëveliams uþ rankø. Bijojau paleisti. Mes áëjome á kiemà, kur buvo daug þmoniø.

Aš buvau išskirtinë, nes neþinojau, kad mergaitëms reikia ateiti su dþinsiniu sijonu, baltom pëdkelnëm ir balta palaidinuke. Atsimenu, kaip kieme leido oro þibintà, kuris ilgai kilo, kol dingo iš akiø. Atsimenu, kaip pasveikinau mokytojà ir pabuèiavau jai á skruostà. Aš bûsiu visà gyvenimà jai dëkinga uþ puikø mokymà. Aèiû Jums, mokytoja.

Austëja Strelcovaitë, Lieporiø pradinë mokykla, 4a klasë

 ----------------------------------------------------------------------------

Mokytoja!

Galvoju apie Jus ir rašau Jums šá laiškà. Rugsëjo pirmoji diena ir šiaip visos dienos bûna ypaè ádomios su Jumis. Jûs esate tikrai nuostabi mokytoja ir aš þinau, kad niekada tokiø ypatingø mokytojø neturësiu. Kaip Jûs stengiatës mus išmokyti, mums nuoširdþiai padëti, mes kartais to nesuprasdavome, bûdavome akli. Pamenu, kai Jûs sirgote ir atëjo kita, tikrai ne tokia kaip Jûs nuostabi mokytoja, mûsø klasë taip liûdëjo, kad vos ašaros iš akiø netryško. Kai pasveikote, tiesiog dienos praskaidrëjo! Tada vël su didþiule šypsena veide keliavome á antrus namus pas antrà mamytæ - Jus.

Mokytoja, Jûs visada stengiatës, kad mums bûtø ne tik gera, bet ir naudinga. Visada norite, kad mûsø klasë neliktø nuošaly, o visur dalyvautø ir patirtø áspûdþiø. Jûs visada mus padràsinate, padedate, mylite mus!

Man labai pasidaro liûdna prisiminus, kad šitie ketvirti metai pas tokià nerealaus gerumo mokytojà paskutiniai... Bet reikia dþiaugtis šiomis nuostabiomis akimirkomis ir bûti laimingiems!

Visada bûkite laiminga, mylima, tokia pat graþi ir linksma!

Myliu Jus!

Eglë Poškevièiûtë, Lieporiø pradinë mokykla, 4a klasë

 ----------------------------------------------------------------------------

Laukiame rašiniø!

Spalio pradþioje minësime Mokytojø dienà, todël laukiame jûsø rašiniø tema "Laiškas mokytojui". Juos siøskite el. paštu bumce@splius.lt iki rugsëjo 27 d.

Eva JAGMINAITË

Devintuosius gyvavimo metus skaièiuojanti "Bumcës pokštø" laida ir prieš beveik septynerius metus ákurtas "Bumcës klubas" rytoj, šeštadiená, rugsëjo penktàjà, pakvies á pirmàjá šiø metø susitikimà. "Bumcës klubo" naujojo sezono atidarymo šventë vyks Dargaièiø kaimo etnografinëje sodyboje, o tëveliai su klubo nariais kvieèiami rinktis prie "Iki" prekybos centro 12.30 val., iš kur savo automobiliais pajudës Birutës Peledienës kaimiškos sodybos link. Bumcë primena: privaloma atsinešti puikià nuotaikà, ádomiausius vasaros áspûdþius ir vaišiø sau bei draugams.

"Bumcës klubo" stovykloje Papëje netrûko linksmybiø ir ádomybiø: vaikai ir tëveliai lipdë, piešë, þaidë, mokësi šokti, keliavo á naktiná þygá. "Bumcës klubo" archyvo nuotr.

Po atidarymo kibs á darbà

"Bumcës klubo" vaikai ir tëveliai šá savaitgalá švæs jau septintøjø klubo gyvavimo metø pradþià, o pirmadiená vyks pirmasis "Bumcës klubo" uþsiëmimas. Klubo vadovë Lina Jokubauskienë (Bumcë) sako, kad šiemet jos klubo nariø laukia daug ádomiø darbø bei netikëtos naujovës. "Pirmiausia turime pasiruošti miesto šventei. Prisiminsime pernai mûsø suvaidintà spektaklá "Coliukë", nes esame paþadëjæ parodyti savo maþiesiems þiûrovams já dar kartà ir tikrai jø nenuvilsime. Kaip ir kasmet, lapkritá švæsime "Bumcës klubo" gimtadiená, todël teks išmokti daugybæ nuostabiø dainø, smagiø þaidimø, - artimiausius planus atskleidþia Bumcë. – Kadangi bene kiekvienà "Bumcës klubo" sezonà vainikuoja spektaklis miestui, pernai norà jame vaidinti pareiškë ir vaikø tëveliai. Jei šis noras neišblës, geguþæ spektaklyje vaidins ne vien klubo vaikai."

Jogos pamokëlës Bumcës draugams

Lina Jokubauskienë atskleidþia ir didþiausià klubo nariø laukianèià staigmenà. Tai jogos instruktorës Jurgos pamokëlës vaikams.

"Tai bus trumpi nenuobodûs uþsiëmimai, kurie gali bûti taikomi ávairaus amþiaus vaikams, siekiant pakoreguoti jø laikysenà. Tai šiuo metu itin svarbu, nes vis daugiau vaikø turi laikysenos problemø. Atliksime lengvus tempimo, kvëpavimo, atsipalaidavimo, kûno dizaino, raumenø stiprinimo pratimus", - pasakoja jogos instruktorë Jurga. Tokie pratimai, anot jos, taikomi vaikams iki 15 metø, o vyresni vaikai jau gali atlikti ir suaugusiesiems skirtus pratimus. Instruktorë paþada, kad kiekvienam vaikui pratimai bus parenkami individualiai pagal fizinæ bûklæ ir gebëjimus. Jogos pamokëlës bus rodomos ir "Bumcës pokštø" laidoje. Uþsiëmimuose galës dalyvauti ne tik "Bumcës klubo" vaikai, tëveliai, draugai bei giminaièiai, bet ir visi kiti suaugusieji, norintys išmokti jogos meno.

Laidoje – naujos rubrikos ir daugiau laisvës vaikams

Nors Bumcë iš ekrano niekur nedings, ji šiemet sugalvojo laidoje daugiau leisti pasirodyti kûrybingiems ir gabiems vaikams. "Atskiras rubrikas ves vyresnës klubo mergaitës. Jos jau pratusios bûti prieš kamerà, nebijo iššûkiø, yra šaunios ir dràsios, todël puikiai susitvarkys su skirta uþduotimi, - teigia Lina Jokubauskienë. – Laidoje, be áprastø, bus ir netikëtø, naujø, ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems patiksianèiø rubrikø."

Rubrikoje "Mano klasë" bus rodomos ne tik paèios šauniausios, ádomiausios, smagiausios, draugiškiausios Šiauliø miesto mokyklø klasës, bet ir lopšelinukø bei darþelinukø grupës. Rubrika "Kuo uþaugusiam bûti" padës išsiaiškinti, kuo ádomios ávairios profesijos ir ar verta rinktis savo svajoniø profesijà. "Bumcës klubo" nariai apie tai kalbësis su šiø specialybiø atstovais ir dirbs tiriamàjá darbà, kad suþinotø ávairiø profesijø privalumus ir trûkumus. Bus reportaþø iš savaitæ Papëje prie jûros trukusios "Bumcës klubo" vaikø ir tëveliø stovyklos. "Oi, kiek ten buvo linksmybiø ir ádomybiø – lipdëme, þaidëme, mokëmës šokti, keliavome á naktiná þygá. Visko net apsakyti neámanoma, galësite patys pamatyti "Bumcës pokštø" laidoje" – sako Lina Jokubauskienë. Laidos kurybinë grupë – visas "Bumcës klubas". Po laidos maþøjø þiûrovø laukia animacinis filmas "Bernardas".

Linksmybës prasideda

"Bumcës klubo" vaikai dalyvaus miesto ir šalies renginiuose ir, þinoma, Bumcë yra pasiryþusi išpildyti ne tik vaikø, bet ir tëveliø norà keliauti. Kol kas maršrutai dar nesuplanuoti, taèiau viena kelionë jau aiški - laivu iš Rusnës á Nidà. Neabejotinai aišku, kad "Bumcës klubo" sezonà, kaip ir kasmet vainikuos smagi vasaros stovykla, kuri tradiciškai vyksta per Jonines prie jûros.

Bumcë laukia ir naujø klubo nariø – vaikø nuo penkeriø metø. Tie, kurie mëgsta smagiai leisti laikà su šaunia bendraamþiø kompanija, nori susirasti naujø draugø, išmokti neátikëtinai ádomiø þaidimø ir darbeliø, teatro meno, vaidybos, susidraugauti su filmavimo kameromis ir patirti daug kitokiø linksmybiø bei ádomybiø, visada laukiami "Bumcës klube". Vaikuèiø tëveliai Bumcei turëtø skambinti telefonu 8~685 58 801.

Kasmet "Bumcës klubo" vaikai išmoksta apie šimtà naujø dainø, 30 þaidimø, tiek pat ádomiø, nematytø ir tëveliø aká dþiuginanèiø darbeliø.

Nuo "Bumcës pokštø" laidos starto jau sudainuota beveik 400 dainø, išmokta pusë tûkstanèio þaidimø, pagamintas pusšimtis ávairiausiø skanëstø patiekalø, išmokta per 300 pamokëliø, iš viso sukurtos 347 laidos.

Jums reikës:

* 2 kiaušiniø,

* 1 stiklinës cukraus,

* 2 valgomøjø šaukštø kakavos,

* 5 valgomøjø šaukštø miltø,

* 200 g grietinës,

* 1 valgomojo šauksto sviesto,

* 0,5 arbatinio šaukštelio sodos,

* 0,5 arbatinio šaukštelio kepimo milteliø.

Kiaušinius su cukrumi išplakti iki baltumo. Nugesintà sodà išplakti su grietine. Tada visus produktus sudëti á dubená ir išmaišyti. Padarytà tešlà supilti á riebalais išteptà skardà ir kepti 180 laipsniø temperatûroje 30-40 min.

Gero apetito!

Eva JAGMINAITË

Daugiau nei prieš pusantro šimto metø sukurta nesenstanti meilës istorija - Hanso Kristiano Anderseno pasaka "Coliukë" jau šá savaitgalá atgis Šiauliuose. "Bumcës klubo" vaikai maþiesiems šiaulieèiams dovanos nuotykiø ir išbandymø kupinà muzikinæ improvizacijà, kurioje persipynusios XIX amþiaus danø rašytojui svarbios ir artimos vertybës: uþuojauta, ištvermë, jautrumas, pakantumas ir, þinoma, tauriausias þmogaus jausmas - meilë.

"Coliukës" premjeros laukia ir maþieji aktoriai, ir jø tëveliai. Autorës nuotr.

Repeticijà teko atidëti

Kasmet miestui dovanojantis po spektaklá "Bumcës klubas" šiemet pasirinko meilës, draugystës ir nuotykiø tematikà. Muzikinis spektaklis H. K. Anderseno pasakos "Coliukë" motyvais bus parodytas Šiauliø kultûros centre šá šeštadiená - geguþës 30 dienà, 18 valandà. Tiesa, "Bumcës klubo" vadovë Lina Jokubauskienë sako, kad generalinæ repeticijà teko nukelti á vëlesná laikà, nei planuota. Prieþastis paprasta - tà patá šeštadienio rytà, 10 val. 30 min., Lietuvos televizija transliuos balandþio 17 dienà Šiauliø arenoje vykusio tûkstantmeèio renginio, muzikinio spektaklio "Geleþinës princesës diena", árašà.

Kodël Coliukë?

Pavasará dovanoti miestui spektaklá pratæ "Bumcës klubo" auklëtiniai šiemet vaidins "Coliukæ". Prieš metus šiaulieèiams suvaidinæ "Èipolinà", o prieš porà metø dorovës mokæ "Tinginiø kaimo" spektaklyje, šiemet "bumciukai" pasirinko meilës temà. Ji buvo ir pirmojo "Bumcës klubo" spektaklio "Arklio Dominyko meilë" motyvas.

"Coliukë - viena nuostabiausiø fantastiniø bûtybiø. Likimas jai siunèia ávairius išbandymus - patirti baimæ, patyèias, sielvartà, taèiau ji nepraranda šviesos ir groþio ilgesio, - sako "Bumcës klubo" vadovë Lina Jokubauskienë. - Pagaliau ji patenka á savàjá pasaulá, kuriame sutinka gëliø angelà, karalaitá."

Bumcei buvo nesunku pasirinkti ir pagrindinës rolës atlikëjà - klubo naræ Gilminà. Tiesa, ji ir pernai buvo viena pagrindiniø personaþø. "Kito pasirinkimo nebuvo. Ji smulkutë, daili. Juk negali Coliukë bûti didesnë uþ kitus personaþus", - sako L. Jokubauskienë.

Á talkà - giminaièiai

Nors spektaklyje vaidins apie keturiasdešimt klubo auklëtiniø, kuriø amþius nuo 3 iki 13 metø, vis dëlto teko ir papildomai pasikviesti jaunøjø aktoriø - Princo, Varlino ir Kurmio vaidmenis atliks "Bumcës klubo" vaikø giminaièiai.

Repetuoti pradëjæ sausá, vaikai ne tik nuolankiai mokësi dainas ir šokius, bet ir improvizavo. "Patys su vaikais sukûrëme vabalø šoká. Kitus šokius padëjo kurti choreografai, dainoms þodþius, kaip visuomet, kûrë Laura Remeikienë," - sako Bumcë.

Akcentas - išradingos dekoracijos

"Coliukës" muzikinis spektaklis bus vienas iš festivalio "Aušrinë þvaigþdë" renginiø. L. Jokubauskienë ásitikinusi, kad spektaklis bus puikus, nes vaikai ir vadovai stengiasi padovanoti miestui áspûdingà renginá. "Scenoje þydës didþiulë þemuogë, bus ištaigus pelës urvas. þavës spalvingos Coliukës vestuvës. Bus smagu," - nekantriai laukdama premjeros pasakoja "Bumcës klubo" vadovë. - Dekoracijos ir rûbai - išties labai išradingi. Štai kurmiai bus juodais frakais, varlyèiø akcentas - pirštinaitës ir akytës, drugeliai pakerës margaspalviais sparnais."

Pagrindiniai remëjai - tëveliai

"Në minutës nesuabejojau, jog "Coliukë" buvo puikus pasirinkimas. Vaidinantys vaikai yra kaip tik tokio amþiaus, kai meilës tema jiems kelia juokà, todël per repeticijas netrûko šmaikštavimo ir šypsenø", - sako Bumcë. Klubo vadovë neslepia, kad šiemet spektaklis bûtø neávykæs, jei ne "Bumcës klubo" tëveliø geranoriškumas ir iniciatyva, nesjie - pagrindiniai "Coliukës" rëmëjai. Bumcë paþadëjo, kad jei ne visi norintys pamatys spektaklá, jis bus pakartotas.

Puikios vasariškos salotos, tinkanèios ir su vištiena, ir su dešrelëmis, keptomis ant groteliø.

Jums reikës:

* 500 g švieþiø kopûstø,

* 300 g virtø morkø,

* 400 g virtø bulviø,

* 100 ml majonezo,

* 200 ml grietinës,

* þiupsnelio druskos,

* þiupsnelio pipirø,

* krapø.

Labai maþais gabaliukais supjaustykite kopûstà, bulves ir morkas. Sumaišykite su majonezu ir grietine, pagardinkite druska ir pipirais. Pridëkite smulkintø krapø.

Gero apetito!

Tartum pasakoj tikroj

Štai stebuklas jau ávyko,

Mûsø þemëje graþioj

Nagi šitaip atsitiko:

Saulë šildo pamaþu,

Ledas virsta lašeliu.

Ir meškutis savo guoly

Jau miegoti nebenori,

O paukšteliams inkilëliø

Daug vaikuèiai jau iškëlë.

"Coliukës" lopšelio-darþelio auklëtiniams eilëraštá sukurti padëjo priešmokyklinio ugdymo pedagogë Dalia Maèutkevièienë.

Praëjusá kartà skelbëme konkursà "Velykø bobutë".

Dëkojame darbštiems, išradingiems ir linksmiems Lieporiø pradinës mokyklos vaikams, atsiuntusiems savo darbelius - Ievai Klimaitei (2b kl., mokytoja Ligita Norvilienë), Ingai Plungytei, Karolinai Višinskytei ir Šarûnui Meironui (4d kl., mokytoja Lina Lušienë), Gretai Markûnaitei, Simonai Griciûtei, Mantui Jankauskiui, Mangirdui Noruèiui, Kamilei Dambrauskaitei, Inai Vizgilaitei, Gretai Vëgelytei, Deinai Uzdraitei, Brigitai Šedytei, Beatrièei Tabokaitei, Austëjai Milaševièiûtei ir Akvilei Garbaèiauskaitei (4c kl., mokytoja Jûratë Markûnienë).

Ieva  Klimaitë, 2b kl.		Greta Markûnaitë, 4c kl.
Karolina  Višinskytë, 4d kl.		Mangirdas Norutis, 4c kl.
Kamilë Dambrauskaitë, 4c kl.

Kokia ji? Nupiešk, nulipdyk, suklijuok, iškirpk, išsiuvinëk... ir atsiøsk iki kovo 31 d. "Bumcës klubui" adresu Tilþës g. 74, Šiauliai, arba el. paštu bumce@splius.lt .

Mišrainë su duonele

Jums reikës:

* keptos duonos,

* agurko,

* paprikos,

* kumpelio,

* majonezo.

Viskà spjaustykite, duonelæ pakepkite, sudëkite á dubenëlá ir ádëkite truputá majonezo.

Gero apetito!

Bumcës konkursas

Þiemuþë išëjo, pavasaris jà nugalëjo. Pavasario nuotaikos - jûsø graþiuose, spalvinguose, išmonininguose pasakojimuose. Dar prieš mënesá Bumcë paskelbë konkursà "Vienà ankstø pavasario rytà". Visada labai aktyvûs yra Lieporiø pradinës mokyklos vaikuèiai. Uþ graþias mintis dëkojame šios mokyklos 4c klasës moksleiviams Mantui Jankauskiui, Benui Radzišauskui, Akvilei Garbaèiauskaitei, Beatrièei Tabokaitei, Edvinui Daukšai, Nomedai Pakalnytei, Deina Uzdraitei, Rokui Bereišai, Laurynui Norkui, Austëjai Milaševièiûtei bei jø mokytojai Jûratei Markûnienei. Spausdiname keleto jø kûrinëlius.

Vienà ankstø pavasario rytà atsikëliau ir paþvelgæs pro langà pamaèiau, kaip skaisèiai ir graþiai teka saulutë. Danguje lengvai plaukë debesys. Pradëjo tirpti sniegas. Prie lango pradëjo èirškëti þvirbliai. Sušilus orui, pradëjo kai kur þaliuoti þolë, sprogti medþiø bei krûmø pumpurai.

Apsirengiau ir susiruošiau pasivaikšèioti po miškà. Pamiškëje pamaèiau iš sniego išlindusias pirmàsias þibutes, ant medþiø bei krûmø šakø išsprogusius pumpurus - kaèiukus. Miške per medþiø vainikus saulutës spinduliai nepasiekë þemës, todël buvo dar daug sniego. Buvo nuostabi tyla. Gamta pradëjo busti po þiemos. Beeidamas išgirdau paukšèiø klegesá, kaþkur sutraškëjo medþiø šakos. Pakëliau galvà ir pamaèiau, kaip nuo šakos ant šakos šokinëja voverytë. Bevaikšèiodamas tolumoje pamaèiau, kaip prabëgo stirna, kitoje pusëje prašuoliavo kiškis. Po þiemos miego pradëjo busti miško þvëreliai. Iš šiltø kraštø parskrenda pirmieji paukšèiai. Sušilus orui ir þemei, prasidëjo naujas gyvenimas iki ûkanoto ir þvarbaus rudens.

Kaip graþu miške pavasará. Priskyniau þibuèiø ir šakeliø su kaèiukais, kad galëèiau pasveikinti mamytæ su pavasariu.

Mantas Jankauskis

* * *

Vienà ankstyvà graþø kovo mënesio rytà mes su šeima išvykome á miškà. Man patinka vaþiuoti á miškà bet kuriuo metø laiku, taèiau pavasará labiausiai, nes tuomet atbunda gamta. Nuvykusi aš pamaèiau, kokia gamta nuostabi! Ant medþiø matosi pumpurëliai, girdisi, kaip krebþda þolës - jose pilna ávairiausiø vabaliukø, atbudusiø po þiemos. Ir kvapas nuostabus! Kvepia þibuoklëmis ir gaiviu pavasario rytu. Šiuo metø laiku sugráþta paukšèiai.

Staiga aš išgirdau gegutæ kukuojant. Ji kukavo vientisai ir monotoniškai. Labai norëjau išgirsti volungæ ir mano noras išsipildë. Ji labai graþiai èiulbëjo, ji buvo geltona su juodais sparneliais. Nuëjome prie ëdþiø, ádëjome laukiniams gyvûnams ëdalo. Po keliø akimirkø susirinko stirnos. Mes atsitraukëme ir jas stebëjome. Jø buvo keturios. Viena iš jø atëjo su jaunikliu. Stirniukas nepasiekë ëdþiø, todël mama vis numesdavo ant þemes ëdalo. Artëjant vidurdieniui mes patraukëme á poilsiavietæ. Netoli miško aikštelëje þaidë du jauni zuikuèiai. Jie ritosi vienas per kità, vienas kità stûmë. Jiems buvo labai smagu. Kai mes atsisëdom pailsëti, atpupsëjo eþiø šeima. Tëtis, mama ir dar trys vaikai. Mano šuo norëjo juos apuostyti, bet jie susigûþë á kamuoliukus. Mums buvo labai smagu stebëti, kaip Reksas bando prie jø prieiti.

Artëjant vakarui mes išvykome namo. Man buvo labai smagu praleisti pirmà pavasario dienà su šeima miške!

Akvilë Garbaèiauskaitë

* * *

Vienà ankstyvà pavasario rytà aš su šeima išvykome á gamtà. Nusprendëme aplankyti graþias vietas ir pabûti gamtoje. Vaþiavome prie Dubysos upës, nes ten graþûs pušynai.

Palikæ mašinà toliau, ilgai ëjome pësèiomis. Skaisèiai švietë pavasarinë saulë. Mama nusprendë, kad gali bûti þibuèiø, todël visi nuëjome jø ieškoti. Bet staiga išsigandome, nes miškas pilnas šiukšliø: buvo primëtytà skardiniø, maišeliø nuo traškuèiø, buteliø. Šito mes nesitikëjome, negalëjome išbristi pro šiukšlynus. Nuotaika sugedo visiems, vietoj þibuèiø radome sàvartynà. Nusprendëme eiti gilyn á miškà. Padëtis truputá gerëjo, šiukšliø buvo maþiau. Tëtis sustojo ir liepë ásiklausyti á garsus, sklindanèius iš miško gilumos. Išgirdau ávairiø paukšèiø èiulbëjimà. Tai tarsi graþi daina, kuri mums pakëlë nuotaikà. Staiga muzikà uþgoþë kaþkoks netikëtas garsas. Visi suklusome. Toje pusëje pamatëme sprunkantá zuiká, kurá mes išgàsdinome.

Išvyka á gamtà man labai patiko, nes ákvëpiau gryno oro, kuris mieste labai uþterštas, pamaèiau zuikelá labai graþø ir išgirdau paukšteliø nuostabià melodijà. Tik labai norëèiau, kad niekas neterštø miško, o saugotø gamtos turtà.

Edvinas Daukša

* * *

Iš debesëlio išlindo saulutë ir apsidairë. Þemë dar tokia balta. Saulutë ëmë šildyti, varyti sniegà. Sniegas paþliugo, suèiuþo, ištiþo.

Išbëgo vaikuèiø bûrys á laukà. Jie linksmai krykštauja. Rogutës skrieja nuo kalno. Taèiau pakeliui jos ástringa á sniego pusná. Vaikuèiai virsta iš roguèiø. Naktá nulijo. Rytà saulutë išvaikë debesëlius. Šilta. Ritosi vanduo nuo kalneliø. Vandenëlis bëga grioviais á upeliukà. Upeliukas èiurlendamas sako: "Jau pavasaris!!!"

O jau medþiai! Kà ir besakyti... Visi puošiasi maþuèiais pumpurëliais. Tuoj iš maþø þaliø spurgeliø jie taps dideliais graþiais lapais, kurie nuo piktø vaikø slëps paukšteliø lizdelius visà vasarà. Taip graþu aplink! Ir þolytë, atsigavusi po þiemos, þaliuoja kaip niekad. Ir gëlytës skleidþiasi darþeliuose, kur moèiutës rûpestingai pasodino. O saulytë tas gëlytes šildo. Tirpstantis sniegas girdo. Maþosios gëlytës auga ir dþiugina mûsø akis. Toks graþus ir saulëtas šventø Velykø rytas...

Laurynas Norkus

Spurgos

Jums reikës:

* 200 g jogurto be priedø,

* 1 kiaušinio,

* 200 g miltø,

* 20 g kepimo milteliø,

* 100 g cukraus,

* 2 šauksteliø vanilinio cukraus,

* 1 šaukštelio cinamono,

* truputá druskos,

* aliejaus kepti.

Viskà suberkite á puodà, gerai išmaišykite, kepimo miltelius suberkite ant viršaus ir uþpilkite pusæ puodelio šilto vandens, kad suputotø. Tešla turi bûti pakabinama su šaukštu, bet netástanti. Gerai ákaitinæ aliejø kabinkite šaukštu masæ ir, nubraukæ su peiliu ar mentele, kepkite.

Gero apetito!

Oksana LAURUTYTË

Šiauliø jaunøjø gamtininkø centre neseniai apsilankë kiaunë. Maþutá juodà padarëlá gamtininkai gavo iš vienos ámonës dovanø. Ásitikinæ, kad kiaunë sveika, gamtininkai jà išleido á laisvæ - ten, kur jai ir vieta. Vis dëlto daugumà gyvûnø, kurie á Gamtininkø centrà specialiai atnešami auginti ar paslaptingai paliekami prie durø, gamtininkai augina ir mielai rodo èia besilankantiems vaikams.

Iguanai netrûksta maisto, bet ji pikta, nes liûdna.

Liûdnos dovanos dþiugina kitus vaikus

Èiuèiundra - tokiu vardu á jaukø ir mielai ant rankø besileidþiantá paimti šeškà kreipiasi mokytoja Lena Skriptienë. Glostydama švelniakailá, jaukiai prisiglaudusá prie krûtinës šeškiukà Lena sako, kad šis keturkojis atkeliavo netikëtai. Atidavë þmonës, kurie Èiuèiundros nebenorëjo auginti. O šeškas toks jaukus, laipioja peèiais, sukasi aplink kaklà ir miega narvelyje pakabintame hamake.

Lena sako, kad šeško praeities Gamtininkø centro darbuotojai neþino. "Apie gyvûnus, jø amþiø ir pomëgius þinome viskà tik nuo tada, kai jie pas mus atkeliauja. Bûna þmoniø, kurie prašo priimti gyvûnus auginti, nes nebeturi tinkamø sàlygø, privalo išvykti ar tiesiog sveikata nebeleidþia. Bûna, kad randame gyvûnus tiesiog paliktus prie durø", - sako mokytoja ir parodo narvelyje tupintá baltà pûkuotà triušá. "Triušis Pûkutis pas mus atkeliavo labai apleistas - buvo paliktas dëþëje prie durø. Toks buvo susivëlæs, kad net nebuvo matyti, kur galva, o kur - uodega. Zoologø bûrelá lankantys vaikai já iššukavo. Štai koks jis dabar graþus ir mielas", - šypsosi ji.

Lena parodo ir áspûdingà iguanà, kuri yra piktoka ir atrodo nelaiminga. Šeimininkë iguanà labai mylëjo, daug skyrë jai dëmesio, su pavadëliu net vedþiodavo po miestà. Iguanos šeimininkë pradëjo lauktis vaikelio, jos vyras nemokëjo su gyvûnu elgtis, tad šeima iguanà atidavë gamtininkams. "Neprisileidþia ji nieko, gali ákàsti - pyksta, kad dëmesio per maþai gauna", - paaiškina mokytoja.

Iguana turi bëdà - niekaip negali išsinerti iš odos. Vitaminø jai netrûksta, stovi vonia vandens, kur odà ši gali atmirkyti. "Nusprendëme, kad šis sveikatos sutrikimas - dël streso", - liûdnai galva palinguoja Lena.

Nors ir liûdna, kad þmonës atsisako auginamø gyvûnø, taèiau Gamtininkø centro darbuotojai visada dþiaugiasi gavæ jø dovanø. Štai terariume juokingai atmetæs letenëles drybso prerijø šuniukas, linksmai išdykauja šinšilø šeimynos. "Rikitikitavi", - ištaria Lena ir prisiartina prie mangustø narveliø. Garsieji baltadanèiai gyvaèiø gaudytojai vaikams gerai paþástami iš animacinio filmuko apie mangustà.

Þalioji markata, vardu Smarta, labai mëgsta bananus.		Tarp krokodiliniø kaimanø vos pusantro mënesio skirtumas, o kokie jie skirtingi!

Smarta ieškos draugo

Naujai árengtuose paukšèiø narvuose tupi pelëda, apuokas, linksmai skraido ávairios papûgos - amadinos, banguotosios, neišskiriamosios. Lena sako, kad þmonës atneša á Gamtininkø centrà ir paukšèiø. Neseniai buvo èiurlá atnešæ, sakë, kad jis nesveikas, neskrenda. "Èiurlá pamëtëjome á orà ir jis nuskrido - juk šie paukšèiai nevaikšto, o þmonës mano, kad jie serga", - šypteli mokytoja.

Daþnai á Gamtininkø centrà atgabentus gyvûnus gamtininkai paleidþia - pro vienas duris priima, pro kitas - suteikia laisvæ. Štai buvo juokingas nuotykis, kai vienos ámonës darbuotojai atgabeno kiaunæ. Atsitiko taip, kad pradëjo dingti darbuotojø pietûs - pasigesdavo kumpio, dešros, tad nusprendë išsiaiškinti, kas tas vagišius. Kai pakëlë sofà, rado ten visà sandëlá kiaunës suneštø gërybiø. Vagilæ kiaunæ gamtininkai ir paleido á laisvæ.

"Gyvûnams geriausia augti gamtoje, kur jø gimtieji namai. Bet ne visus galima išleisti", - sako Lena ir vedasi á kità patalpà, kur narve bananà godþiai šlamšèia Smarta - þalioji markata. Linksmoji beþdþionë taip pat dovana, tiksliau - perdovanota dovana, nes þmonës, netikëtai gavæ dovanø markatà, neþinojo, kaip jà auginti, tad po dviejø mënesiø atidavë Gamtininkø centrui.

Šeškas Èiuèiundra labai jaukus. Povilo LUNGËS nuotr.

Smarta ne tik bananus ëda, bet ir labai juokingai gliaudo saulëgràþas. Tik markata liûdi be draugo, tad Lenai galvoje sukasi mintis, kad Smartà reikëtø supaþindinti su triušiuku. Gal susidraugaus ir taps linksmesnë, netupës narve viena.

Netoli Smartos narvo tarp sudþiûvusiø lapø ant šakos tupi malachito spalvos šalmagalvis chameleonas. Lena ákiša delnà á narvà ir paglosto chameleonà. "Štai, paþiûrëkite, kaip jis spalvà keièia", - sako Lena ir staiga þaliasis roplys tampa panašus á zebrà - jo kûnas pasidengia rudais dryþiais. Šitaip chameleonas rodo nepasitenkinimà, kad já lieèia. Ginasi ir spalva prisitaiko prie aplinkos.

Gyvûnëlis namuose - didelë atsakomybë

Gamtininkø centras mielai priima kiekvienà á centrà atëjusá vaikà ir vaikø ekskursijas. Kiekvienà dienà, išskyrus pirmadienius, vaikai gali ateiti susipaþinti su gyvûnais, gali atsinešti ir kokybiško sauso maisto augintiniams pašerti. "Laukiame gerai nusiteikusiø draugiškø vaikø", - sako Lena.

Gamtininkø centre vaikai pamatys ir retà padarà - albinosà pitonà. Pamatys barzdotàjà agamà, išvys, kaip chameleonas varto akis 360 laipsniø kampu. Èia gausu ir dideliø amerikietiškø tarakonø, kurie yra kraupiøjø vorø paukštëdø, chameleono, agamø ir gekonø maistas. Štai agama net 15 dideliø tarakonø pietums sušveièia.

O gal vaikams maga suþinoti, kaip atrodo krokodilai? Gamtininkø centre gyvena ir du krokodiliniai kaimanai. O gal vaikai nori pamatyti paprasèiausià šikšnosparná? "Kartà jo pasigedome, o radome pas þiurkënà narve. Pro maþiausià skylutæ išlindo iš savo narvo ir pasirinko þiurkëno draugijà", - nusišypso Lena ir sako, kad šiame centre apsilankæ vaikai suþino daug linksmø ir liûdnø gyvûnø istorijø.

Vaikai dar suþino, kokià turi prisiimti atsakomybæ, jei nuspræstø auginti gyvûnëlá namuose, mat neretai augintinis tampa pamestinuku ir atkeliauja á Gamtininkø centrà, nes atsakomybës jausmo neturintis kietaširdis vaikas uþsimano þaisti kompiuteriu.

Norvegiškas obuoliø pyragas

Jums reikës:

* 4 kiaušiniø,

* 250 g miltø,

* 250 g sviesto,

* 250 g cukraus,

* 2 šaukšteliø kepimo milteliø,

* obuoliø.

Kiaušinius išplakite su cukrumi, sviestà ištirpinkite, viskà sudëkite ir greitai išmaišykite. Obuolius nulupkite ir sudëkite ant viršaus. Kepkite 200 C temperatûroje.

Gero apetito!

Perskaityk sakinukà. Pradëk skaityti nuo klevo lapø. Antràjá þodá rasi àþuolo lapuose, treèiàjá - ant šermukšnio uogø.

Iš antriniø þaliavø pasigamink þaismingà þaisliukà, tada nudaþyk já guašu.

Oksana LAURUTYTË

Svarbiausias dalykas, kurá turi padaryti visi vaikai lapkrièio 30-àjà, sekmadiená, 14 valandà - plaèiai nusišypsoti, dailiai pasipuošti ir, paëmus uþ rankos mamà, tëtá, brolá, sesæ ir senelius, þingsniuoti á klubà "Havana". Kodël? Ogi todël, kad èia vyks aštuntasis "Bumcës klubo" gimtadienis. O koks gi gimtadienis be šypsenos ir geros nuotaikos?

"Bumcës klubo" gimtadienis - puiki šventë vaikams iš visos Lietuvos. "Bumcës klubo" archyvo nuotr.

Bumcës gimtadienis - visada su dainomis, þaidimais, atrakcijomis.

"Bumcës klubo" vaikø tëveliai, kaip ir pernai, atliks specialiai šventei sukurtà dainà.

"Vaikai šoks ir išdykaus, dainuos ir pramogaus, vaišinsis tortu ir laimës prizø. Juk toks ir yra gimtadienis", - šelmiškai šypsosi visø vaikø draugë Bumcë. Aštuntus metus iš eilës rengiamo gimtadienio vieta keièiasi - šiemet gimtadienis vyks klube "Havana" - norinèiøjø padûkti su Bumce labai daug, o vietos šiame klube visiems tikrai nepristigs.

Be to, šiame klube yra puiki scena, kurioje maþieji "Bumcës klubo" lankytojai parodys, kokiø þaidimø ir kokiø daineliø išmoko. O jas bûtinai turi išgirsti visi vaikai. Šios dainelës - visiškai naujos, dar negirdëtos. Jos yra apie moèiutës smuikà, senelio kontrabosà, besiartinanèios þiemos stebuklus... Vaikai netgi šoks stepà, nes dainuos dainelæ apie stepo batukus. Išgirsti ir pamatyti šá pasirodymà tikrai verta, juk stepas buvo pirmasis þmoniø šokis. Senovës Egipto þyniai, bendraudami su dievu Ra, uþsilipdavo ant milþiniškø bûgnø ir mušdavo kojomis ritmà.

Dar vaikai draugaus su piratais dainelëje apie piratus, susipaþins su auksine mergaite ir dar daug kuo. "Ir tëveliai savo maþiesiems dainorëliams parengs dainà apie supermamas ir supertëèius. Programai jie intensyviai ruošiasi - nuolat repetuoja", - sako Bumcë.

Po pasirodymo vaikø lauks pelnytas labai skanus atlygis - gimtadienio tortas. Þinoma, šventëje nebus pasigesta ir balionø, fejerverkø, atrakcionø, kuriuose bus galima laimëti prizø.

Þinoma, "Bumcës klubo" gimtadienis bus filmuojamas, tad gimtadienio dalyviai galës save išvysti per "S plius" televizijà. Bus parengta speciali laida, kurià "S plius" transliuos per Kalëdas. Visi pamatys, kokie vaikai yra graþûs ir laimingi, nes jø draugë - visø mylima Bumcë.

Iš rudens gërybiø galima padaryti ávairiausiø groþybiø!

"Šimtakojo kelionës" autorë - Samanta Vigelytë, Geguþiø vidurinës mokyklos 1b klasës moksleivë.

Rugpjûèio pabaigoje paskelbæ konkursà "Áspûdingiausios atostogos" sulaukëme šûsnies rašinëliø. Išspausdinti tegalime keletà jûsø darbeliø. Uþ linksmus ir graþius áspûdþius dëkojame šaunuoliams, nepatingëjusiems rašyti, kûrinëlius nuotraukomis iliustruoti: Lieporiø pradinës mokyklos 4c klasës mokiniams Edvinui Daukšai, Benui Radzišauskui, Mantui Jankauskiui, Nomedai Pakalnytei, Beatrièei Tabokaitei, Gabrielei Svirplytei, Klaidui Tarailai ir Deinai Uzdraitei bei "Romuvos" pagrindinës mokyklos 4d klasës mokinei Gretai Markûnaitei. O Kajui Kazlauskui ir Severijai Skæstenytei skiriame prizà - kvietimà á spektaklá Šiauliø dramos teatre.

Atostogos Islandijoje

Šios atostogos man ásiminë tuo, kad pirmà kartà kartu su tëèiu skridau lëktuvu á Islandijà. (...)

Pirmiausia aplankëme muziejø apie Islandijos senovæ ir þmones - vikingus. Muziejaus pavadinimas "Saga Museum". Áëjimas buvo stiklinis, po þeme. Prie pat áëjimo buvo vikingø kario statula. Eidamas toliau, patekau á tamsià patalpà, kur buvo árengtas senovës vikingø kaimas. Kaimelio gyventojai buvo dirbtiniai, bet atrodë kaip gyvi, kai kurie net kvëpavo. Norëjau prieiti paèiupinëti, bet nedrásau, nes atrodë, kad gali mane paèiupti. Ant sienos esanèiame ekrane buvo rodomas filmas, kaip buvo kuriamos šiø þmoniø figûros. Aš pamaèiau, kad figûros gaminamos iš specialios gumos, jà uþpilant ant gyvo þmogaus, o po to ant pagamintos figûros menininkai dëliojo plaukus. Net ant rankos esanèius plaukelius dëliojo po vienà, todël figûros ir atrodë taip tikroviškai. Paskui liftu pakilome ant muziejaus stogo, kur visas miestas buvo kaip ant delno.

Po to buvau dirbtiniame pliaþe. Jis árengtas vandenyne šalia kranto. Net ir vasarà vandenyne vandens temperatûra tik trys laipsniai šilumos, bet prie pliaþo esantys specialûs šildytuvai vandená sušildo net iki 20 laipsniø šilumos. Man buvo smagu maudytis šiltame vandenyje bei stebëti potvyná ir atoslûgá. Buvau nuvykusi prie geizerio ir didþiausiø Islandijos kriokliø, kurie vadinasi Auksiniai kriokliai. Geizeris - tai karšto vandens srovë, trykštanti iš þemës. Vandens temperatûra kartais siekia iki 100 laipsniø, tad negalëjau prieiti arti jø. Kriokliai buvo išties áspûdingi. Iš upës atitekantis vanduo krinta þemën tarp kalnø ir nesimato, kur jis baigiasi. Kai priëjome paþiûrëti iš arèiau, sušlapome, nes aplinkui buvo pilna smulkiø lašiukø, á kuriuos atsimušæ saulës spinduliai sudarë daug vaivorykšèiø. Po to, uþlipæ ant skardþio, atsisëdome á minkštas samanas ir valgydami sumuštinius gërëjomës atsiverianèiais vaizdais. Apaèioje prie kriokliø einantys þmonës atrodë kaip skruzdës.

Kità dienà skyrëme apsilankymui "Blue Lagoon". Tai sveikatingumo centras, kurá aplanko þmonës iš viso pasaulio. Po atviru dangumi tarp sustingusios lavos uolienø yra natûraliai susiformavæs baseinas, á kurá vanduo trykšta iš geizeriø. Todël vanduo yra šiltas, netgi karštas, nepermatomas, melsvai baltos spalvos, panašus á pienà. Nesinorëjo išlipti iš vandens - mirkau jame visà dienà. Vandenyje gausu druskø ir mineralø, todël tikima, kad jis išgydo ávairias odos ligas. Vaþiuodami atgal, pravaþiavome pro elektrinæ, kuri pastatyta ant geizeriø. Smirdëjo supuvusiais kiaušiniais, aplinkui buvo pilna garø. Neþinau, kaip atrodo pragaras, bet jis, ko gero, panašus á tà vaizdà, kurá maèiau. (...)

Akvilë Garbaèiauskaitë, Šiauliø Lieporiø pradinës mokyklos 4c klasës mokinë

Mano vasara

Baigësi pamokëlës, atëjo vasarëlë. Birþelio mënesá tæsiau "Dagilëlio" dainavimo mokyklos repeticijas. Ruošëmës koncertui Klaipëdoje. Visi labai stengëmës gerai padainuoti. Koncertas pasisekë gerai, mums visi plojo. Vadovas buvo apdovanotas àþuolo vainiku ir gëlëmis.

Po savaitës su visa šeima vykome á Aukštadvario apylinkes, kur šventëme mano dëdës gimtadiená. Šventë vyko sodyboje prie pat eþero. Tada pirmà kartà ir pamaèiau vandenyje plaukiojanèià salà. Joje auga net berþeliai! Sala buvo priplaukusi prie pat kranto ir trukdë maudytis. Gerai, kad pakrantëje buvo valèiø, tai galëjome pasiirstyti eþere.

Liepos mënesá teko bûti Latvijoje. Lankëmës Jûrmaloje, þavëjomës jûra ir kurortu. Buvome ir "Livu" parke. Plaukiojome upe, nuplaukëme prie krioklio. Vaþiavome vamzdþiais, þaidëme kamuoliu. Èia man labai patiko ir norëèiau dar ne kartà sugráþti.

Daug vasaros dienø praleidau sode prie Rëkyvos eþero. Padëjau tëveliams ir seneliams darbuotis sode. Ravëjau piktþoles, laisèiau pomidorus ir agurkus. Išmokau þoliapjove nupjauti þolæ. Talkinau seneliui árengiant pavësinæ. Su seneliu sukalëm ir pastatëm suolus. Dabar smagu ir patogu pietauti pavësinëje. Gana daþnai su seneliu ëjau þvejoti. Kartais gerai kibdavo. Namo gráþdavome smagûs ir patenkinti. Vakarienei visada virdavome skanià þuvienæ.

Vasaros pabaigoje vël lankiau "Dagilëlá". Ruošëmës Rugsëjo pirmosios šventei, o šventës dienà Prisikëlimo aikštëje giedojome Lietuvos himnà.

Rokas Bereiša, Šiauliø Lieporiø pradinës mokyklos 4c klasës mokinys

Vasaros nuotykis

Vasara praëjo labai greitai. Labiausiai ásimintina atostogø kelionë – þvejyba. Iš vakaro prisikasëme sliekø, o rytà išvaþiavome á Gailius. Kai atvykome, prûdelis pasirodë labai maþas ir pagalvojau, kad èia niekas negali uþkibti. O uþkibo didelis karosas! Mano dëdë Antanas ákrito net á vandená. Aš ilgai laukiau, kas gi uþkibs ant mano kabliuko? Uþkibo tokia didelë þuvis, kad net prarijo visà kabliukà. Kol ištraukiau þuvá, sušlapau kojas. Nusiaviau batus, kad šie išdþiûtø. Taèiau netoliese besigananti karvë ëmë ir pavogë juos. Ilgai teko pavaikštinëti basomis po pievà, kol radau juos. Mes su dëde per dvi valandas pagavome net trisdešimt vienà karosà! Vaþiavome namo tik todël, kad pasibaigë visi atsiveþti sliekai.

Kai gráþome namo, tëvai labai dþiaugësi mûsø laimikiu. vakarienei išsivirëme labai skanios þuvienës. Visa šeima jà valgydama gyrë. Štai toks smagus ir ásimintinas atostogø nuotykis.

Kajus Kazlauskas, Šiauliø Lieporiø pradinës mokyklos 4c klasës mokinys

Vasaros áspûdþiai

Talša. Vienintelë mintis, kuri sukasi mano galvoje pasibaigus vasarai. Kodël? Nes ten yra geriausia stovykla, kokioje esu buvus. Papasakosiu jums, kaip reagavau pirmà kartà ten atvykusi. Buvau tikrai nustebusi. Sàlygos atrodë nepakenèiamos, o vadovai bei stovyklautojai - pikti ir nedraugiški. Bet praëjus pirmajai dienai áspûdis pasikeitë. Namelis atrodë tiesiog idealus stovyklavuti, o stovyklautojai - komunikabilûs ir draugiški. Vadovai iškart mus uþvertë daugybe pasiûlymø, kaip galëtume surengti stovyklos atidarymà. Susipaþinome vieni su kitais, išsikrovëme daiktus ir puolëm á darbà. Ir turiu pasakyti, kad mûsø sunkus darbas nenuëjo veltui! Stovyklos atidarymas buvo tikrai fantastiškas. Šokiai, dainos, spektakliai... Ir viskas sukurta per toká trumpà laikà. Po atidarymo kiekvienà dienà laukdavo kitas renginys. Talentø šou, tëveliø diena, þaibas, talšeši pilis, viktorinos ir ávairûs konkursai, sportinës varþybos. Bet visi labiausiai laukdavome þaibo. Þaibas - tai toks naktinis þaidimas, kai vëlai naktá ar net paryèiais vadovai pasislëpdavo stovyklos teritorijoje ir bûrys vaikø turëdavo surasti juos. Tos kelios savaitës prabëgo nepastebimai. Neišvengiamai artëjo laikas palikti draugus, vadovus ir stovyklà. Tiesiog nuleisti stovyklos vëliavà ir vaþiuoti namo, o šito tikrai nesinorëjo. Ir vël renginys, vakare sukurtas didþiulis lauþas, aplink kurá tvyrojo tik gera nuotaika. Diskoteka ir paskutinis vakaras su draugais bei vadovais. Kai kità rytà prabudau ir supratau, kad uþ poros valandø teks gráþti á tà paèià rutinà, neradau sau vietos. Atëjus atsisveikinimo minutei ašaros riedëjo nesustabdomai. Ten jauèiausi kaip namuose. Dabar dràsiai galiu teigti, kad ten tikrai grášiu.

Severija Skæstenytë

Oksana LAURUTYTË

Tie vaikai, kurie pamatys naujàjá Šiauliø lëliø teatro "Avilys" spektaklá "Ëduoniukas ir Bakteriukas", iškart bëgs valytis dantukø. Ne, ne todël, kad burnoje jiems liks negeras skonis, o todël, kad spektaklyje jie pamatys, kokios baisybës apsigyvena dantø nevalanèiø vaikø burnose: Ëduoniukas, Bakteriukas, kirminukai, šlykštukai, grybai. Šios baisybës spektaklyje siautës ir gadins nevalos berniuko dantukus tol, kol á pagalbà atskubës Dantø Šepetukas ir dantø pasta. Tiesa, spektaklis skirtas ne tik vaikams, bet visiems, kurie turi dantis, o spektaklio premjera – spalio 12-àjà 16 valandà Šiauliø filharmonijos salëje.

Pamatæ Šiauliø lëliø teatro "Avilys" spektaklá "Ëduoniukas ir Bakteriukas", vaikai išsyk puls sàþiningai valytis dantukø, nes pamaèius ir suþinojus, kokios šlykštynës gyvena nevalø burnose, norësis kuo greièiau jø atsikratyti. Kol dar nepatyrei dantø skausmo. Povilo LUNGËS nuotr.

Linksma istorija apie skaudø dalykà

Spektaklio reþisierius Arûnas Pakulevièius sako, kad naujasis spektaklis - istorija apie vienà berniukà, nors tokiø berniukø ir, beje, ne tik jø, yra ne vienas ir ne du.

Kai berniukas buvo kûdikis, jam išdygo dantukas. Kiek dþiaugsmo buvo mamai ir tëèiui! Paskui jam išdygo antras dantukas, kuriuo dþiaugësi visi: mama ir tëtis, moèiutë ir senelis... Dar vëliau berniukui išdygo ir treèias, ir ketvirtas, ir dar daug baltutëliø dantukø. Visi jie buvo balti ir graþûs, linksmi ir sveiki, bet kol juos valë mama – viskas buvo gerai. Bet kai berniukas paaugo, aptingo ir niekada dantukø nebevalë.

Jis buvo tikras nevala, todël vienà graþià dienà jo dantukuose apsigyveno Ëduoniukas ir Bakteriukas. Kà jie išdarinëjo su dantukais, koká skausmà jautë berniukas ir kuo viskas baigësi? Visa tai galima suþinoti paþiûrëjus spektaklá, kuriame - trys personaþai: Dantø šepetukas, Ëduoniukas ir Bakteriukas. Dantø šepetukà vaidina pats spektaklio reþisierius, na, o pjûklu ir plaktuku apsiginklavusius ir skyles dantukuose daranèius blogieèius Bakteriukà ir Ëduoniukà – aktorës Rita Kiškûnaitë ir Renata Savickaitë.

Spektaklis labai nuotaikingas ir spalvingas, nes ryškiaspalvius kostiumus, áspûdingas šukuosenas ir milþiniškà burnà sukûrë dailininkë Neringa Keršulytë. Dainø autoriai - kompozitorius Juozas Lygutas ir Šiauliø filharmonijos vadovë Nijolë Saimininkienë.

Spektaklá parëmë medikai ir sveikatos saugotojai

Reþisierius A. Pakulevièius sako, kad mintis pastatyti spektaklá apie bûtinybæ valytis dantukus kilo apsilankius pas odontologus. Jis pastebëjo T. Egner knygelæ "Ëduoniukas ir Bakteriukas", ja susidomëjo ir nusprendë kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ágyvendinti projektà "Pamiršk dantukø skausmà!" Sveikatos gynëjai spektakliui skyrë lëšø, todël jis bus rodomas ne tik Šiauliø, bet ir kitø šalies miestø mokyklose ir darþeliuose.

Lëliø teatrui "Avilys" rengiant projektà daug padëjo vaikams gerai þinoma odontologë Danutë Šapalienë. Gydytoja sako, kad dantukø ëduonis – didþiulë vaikø problema, nes kone visi vaikai turi bëdø dël skyluèiø dantyse. Šiø bëdø kaltininkas – saldumynai, o vienintelis efektyvus kovos su liga bûdas – dantø ëduonies profilaktika. Todël norint išlaikyti sveikus dantis reikia juos valyti, nuo vaikystës tinkamai priþiûrëti burnà ir dantis.

Pasak D. Šapalienës, ne dantø silantavimas, bet vaikø mokymas ir dantø prieþiûra padës vaikams nesuþinoti, kas yra dantukø skausmas. Šiauliuose vykdoma vaikø dantø ëduonies profilaktikos programa, todël maþëja vaikø, kuriø dantis uþpuolë ëduonis.

"Teatras, ásijungdamas su šiuo projektu á programà, ne tik dar labiau sudomins vaikus, bet ir formuos palankø tëvø ir pedagogø poþiûrá. Þinodami, kokià svarbià vietà ikimokyklinio amþiaus vaikø gyvenime uþima teatras, šiuo projektu ypaè paskatinsime vaikus mokytis asmeninës burnos higienos, ugdysime pasitikëjimà gydytoju odontologu", - sakë gydytoja pasidþiaugdama, kad lëliø teatras yra neabejingas problemoms ir meninëmis priemonëmis parodys vaikui, kas atsitinka, kai burnoje apsigyvena Ëduoniukas ir Bakteriukas.

Lëliø teatras "Avilys" planuoja spektaklá nufilmuoti ir sukurti filmà, kuris bus platinamas šalies mokyklose ir darþeliuose.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Po metø pertraukos á televizijos eterá gráþta visø pamëgta šeimai skirta laida "Aš, tëtis ir mama", kurià ves vaikø numylëtinë Bumcë. Praëjusio superfinalo nugalëtoja tapusi Juškø šeima vis dar gyvena laimëtos kelionës áspûdþiais ir apgailestauja, kad taisyklës nebeleidþia dalyvauti dar kartà, taèiau ragina aktyviai registruotis kitus - nuostabûs prisiminimai garantuoti!

Sudalyvavusi televizijos þaidime, Juškø šeima turëjo galimybæ pirmà kartà leistis á vaikø ir šeimos svajoniø šalá.

Praëjusio "S plius" televizijos þaidimo "Aš, tëtis ir mama" superfinalo nugalëtoja iki šiol gyvena áspûdþiais iš kelionës á Paryþiaus "Eurodisneilendà" - vaikø svajoniø ir pasakø šalá. Geresnës dovanos dešimtojo gimtadienio proga Gilmina Juškaitë ir negalëjo tikëtis.

Gilmina á þaidimà savo šeimà skubëjo uþregistruoti vos apie já išgirdusi. Mama Jurgita, ilgai nesvarsèiusi, pasakë: "Kodël gi ne?" - o tëtis Ramûnas tokia þinia patikëjo, tik išgirdæs apie paskirtà filmavimo dienà.

Skirtoms uþduotims šeimyna ruošësi atsakingai ir pasitelkæ visà bièiuliø bei paþástamø ratà. Bendromis pastangomis išsirutuliodavo geriausios idëjos, o sumanymus ágyvendinti belikdavo priemonëmis, kurios pasitaikydavo tiesiog po ranka. Nieko specialiai ásigyti nereikëjo. Paruošti namø uþduotá tapdavo smagiausiu šeimos uþsiëmimu vakarais. "Norëjosi, kad bûtø ádomu ir patiems, ir þiûrovams, todël ruošëmës iš visos širdies, stengëmës á uþduotá paþvelgti linksmai", - prisimena Gilminos mama.

Svarbiau þaidimas nei pergalë

Áspûdá šeimai paliko þaidimo filmavimo metu Bumcës skiriamos uþduotys. Pavyzdþiui, tëèiai turëjo kuo greièiau ir švariau nuskusti bulvæ, prismaigstytà smeigtukø, pavirsti á kuo didesná balionà, prisikišant jø kuo daugiau po rûbais. Arba èiupti šaukštà sekamoje pasakoje išgirdus þodá "šaukštas" - iškrisdavo ta šeima, kuriai šaukšto nelikdavo, nes vienu ant stalo buvo maþiau.

Gilmina iki šiol prisimena eilëraštukà, kuriuo þaidime pristatë savo šeimà:

"Aš turiu šeimynà graþià:

Mamà, tëtá, sesæ maþà.

Ir šuniukà dar turiu,

Su kuriuo linksmai þaidþiu."

Þaidimo superfinale pergalæ lëmë eiliuota ir vaizdinëmis priemonëmis iliustruota kelionës istorija á Anykšèius, Ignalinà ir Palûšæ. Nuotaikingai interpretavusi patirtus nuotykius valtyje, palapinëje ar uþklupus audrai, Gilminos šeimyna sulaukë þiûrovø palaikymo ir palankaus komisijos sprendimo. Klysta tie, kurie mano, kad komisijos nariai yra paperkami. "Kaip pasirodai, taip ir ávertina. Komisija yra objektyvi. Jokiø priekaištø pareikšti negalime", - tikina Jurgita.

Kameros nesikandþioja

Sëkmë, anot nugalëjusios šeimos nariø, priklauso nuo daugelio dalykø. Suaugusieji tiesiog turi pavirsti vaikais, pasitelkti vaizduotæ ir pademonstruoti savo kûrybingumà, išradingumà. Ypatingø gebëjimø, tiesa, nereikia, uþtenka bûti savimi ir atlikti viskà nuoširdþiai.

Pergalei pasiekti ne maþiau svarbu, kad visi veiktø kaip vienas. O kaip be palaikymo komandos televizijos studijoje ir prie ekranø? Ji labai sustiprina pasitikëjimà savo jëgomis. "Kiekvienà filmavimà uþsikabindavau grandinëlæ su drambliuku. Manau, kad šis talismanas irgi prisidëjo prie pergalës", - atskleidþia Gilmina.

O baimës televizijoje nëra? "Tik pirmà kartà šiek tiek nejauku, nes neþinai, kaip bus. Vëliau vaizdo kamerø net nepastebi, þaidi, tarsi jø në nebûtø. Taip susikaupi uþduoèiai, kad nepastebi ne tik jø, bet ir studijoje sëdinèiø þiûrovø. Nereikia net nieko kartoti po kelis kartus", - tvirtina Gilminos mama.

"Eurodisneilendo" parke animacinis herojus antinas Donaldas mielai fotografavosi su Gilmina. JUŠKØ asmeninio archyvo nuotr.

Ásiminë skrydis á Mënulá

Televizijos þaidimo "Aš, tëtis ir mama" rëmëjø "Busturo" dovanotoje kelionëje pirmosios vietos laimëtojai aplankë Vokietijos mieste Drezdene ákurtà mechanikos muziejø, Prancûzijos sostinëje Paryþiuje - animaciniø filmø herojø šalá "Eurodisneilendà", Asterikso parkà, kuriame gyvena filmø herojai, bei Vokietijoje ásikûrusá Serengeèio safario parkà, kur áprastai Afrikoje sutinkami gyvûnai vaikšto laisvëje, o juos stebi pro autobuso langà.

Pakliuvæs á pramogø parkà rytà, gali išeiti iš jo tik vëlø vakarà. Veikti bus kà, tik spëk suktis. Ávairios sûpynës, atrakcionai, milþiniški pasakø herojai, delfinø pasirodymai, koncertai, skraidymas lëktuvëliu, pasivaþinëjimas karieta, Barbës namai, skrydis á Mënulá, áspûdinga visø personaþø eisena - tai tik dalis pramogø, kurios laukia maþøjø ir jø tëveliø.

Be atrakcionø, šeimyna išvydo ir áþymiausias turistø lankomas Paryþiaus vietas, groþëjosi naktiniu miestu, iš Eifelio bokšto atsivërusia panorama, plaukë laivu Senos upe. Šiaulieèiai susipaþino su daugeliu drauge vaþiavusiø šeimø, puikiai leido laikà kartu, su siurprizais sutiko Gilminos gimtadiená. Beje, ji kolekcionuoja dramblius. Jø yra sukaupusi jau per pusantro šimto. Kelionë á Paryþiø tapo puikia proga papildyti savo kolekcijà.

Uþsikrëtë karuselëmis

Maþa to, ši kelionë tapo stimulu aplankyti kitus atrakcionø parkus. Šià vasarà visa šeimyna vaþiavo á Vokietijà ir svarsto, kur vaþiuos kitàmet. "Kartà paragavæs, negali sustoti. Uþsikrëtëme ne tik karuselëmis, bet ir televizijos þaidimais. Norëtume dalyvauti ir kitokiame, gal net kurios nors Lietuvos televizijos þaidime, - nerimsta šeimyna. - Esame dëkingi šio þaidimo organizatoriams ir rëmëjams, be kuriø nebûtume patyræ kelionës áspûdþiø."

Jeigu trokštate nepakartojamø áspûdþiø, svajojate apie pasakø šalá, norite išvysti save televizoriaus ekrane ir tiesiog linksmai pašëlioti, uþpildykite anketà ir jûs jau uþsiregistravæ þaidime! Beliks sulaukti Bumcës kvietimo filmuotis.

Jums reikës:

* 270 g sviesto,

* 445 g miltø,

* 270 g cukraus,

* cinamono,

* þiupsnelio dþiûvësiø,

* 500 g vynuogiø,

* 3 kiaušiniø tryniø,

* 3 kiaušiniø baltymø,

* 50 g lazdynø riešutø.

Sviestà ir cukrø išsukite iki standumo, po vienà suleiskite trynius. Baltymus išplakite iki putø. Baltymø putas sumaišykite su puse miltø ir su išsuktu sviestu. Tešlà sukrëskite á formà, išlyginkite ir apibarstykite kapotais riešutais. Trupinius paruoškite iš sviesto, miltø, cukraus ir cinamono. Vynuoges nuplaukite ir nusausinkite. Pyrago viršø apdëkite vynuogiø puselëmis ir apibarstykite trupiniais. Kepkite ákaitintoje orkaitëje 200c temperatûroje 45-50 min.

Gero apetito!

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Baigësi vasara, mokyklinë nuotaika jau visai ant nosies, taèiau pramogos ir nuotykiai tæsiasi. Jeigu esi šaunus, nori susirasti draugø, daug išmokti, linksmai leisti laikà ir išvysti save per televizoriø, tau reikia tapti "Bumcës klubo" nariu. Tad skubëk á susitikimà "Bumcës klube", ásikëlusá á naujas, erdvias Šiauliø regiono televizijos "S plius" patalpas ketvirtame aukšte, anot Bumcës, ásikûrusias arèiau saulës, dangaus ir svajoniø.

- Kà þada Bumcë klubo nariams šá sezonà?

- Rudená vaikuèiai drauge su tëveliais tradiciškai keliaus, artëjant Kalëdoms ruošis šiai šventei, ne uþ kalnø aštuntasis laidelës "Bumcës pokštai" gimtadienis, tad snausti nebus kada, reikës daug nuveikti. Spalá "Bumcës klubo" jaunieji aktoriai pakvies þiûrovus á Šiauliø miesto kultûros centrà paþiûrëti spektaklio "Tinginiø kaimas" pagal V. V. Landsbergio kûriná "Tinginiø pasakos". Tad reikës repetuoti, scenas prisiminti, tekstus galvelëse atgaminti. Þodþiu, gyvensime taip, kad nebûtø nuobodu nei vaikams, nei tëveliams, nei vadovëms (šypsosi).

- Gal papasakotum visiems neþinantiems (nors tokiø tikriausiai labai maþai), kà bumciukai susitikæ veikia.

- Norint kurti "Bumcës pokštø" laideles, vaikams reikia daug þinoti ir išmokti. Per pamokëles vaikuèiai tapo, lipdo, piešia, klijuoja, konstruoja, dëlioja... O kokios Bumcës laidos be þaidimø? Þaidþiame, šëliojame ir ávairiausiø ádomybiø prisigalvojame. Neapsieiname ir be vaidinimø. Kuriame spektaklius, vaidiname ir miesto gyventojams bei sveèiams. Mokomës nebijoti kamerø - juk kiekvienà pirmadiená visi gali save pamatyti per televizoriø, tereikia susirasti Šiauliø regiono televizijos "S plius" kanalà. Klube susirasite draugø, paþinsite vienas kità. Mokysimës tiesiog uþsimerkti ir nebijoti. Mokysimës šokti, o šokdami dainuosime. Dainuosime naujas daineles, labai graþias!

- Kas viso to moko ir kada?

- Susitiksime du kartus per savaitæ. Pamatysite, bus smagu. Daineliø mokys ir gros vadovë Jurgita Juozûnienë, piešti, lipdyti, tapyti ir kitokias groþybes kurti Bumcës pamokëlese mokys vadovë Aušra Didþgalvienë. Visà eismà reguliuosiu, laidas kurti padësiu, vaidinti mokysiu aš, Lina Jokubauskienë-Bumcë.

- Tai kada gi ákurtuvës, juk ásikëlëte á naujas patalpas?

- Labai labai kvieèiu visus esamus "Bumcës klubo" narius susitikti rugsëjo 2 d. 18 valandà. Švæskime ákurtuves drauge. Laukiame ir vaikuèiø, ir tëveliø. Atsineškime vaišiø ir gerà nuotaikà!

- Kas gali tapti "Bumcës klubo" nariu?

- Visi vaikai nuo ketveriø metø iki...

- O kada uþsukti norintiems jais tapti?

- Visi, norintys tapti "Bumcës klubo" nariais, laukiami rugsëjo 3 d. nuo 17 iki 19 val. "S plius" patalpose, Tilþës g. 74 (áëjimas iš kiemo pusës, antra laiptinë, IV aukštas, "Bumcës klubas"). Informacijos pasiteirauti galima telefonu 8~685 588 01 arba parašyti elektroniniu paštu.

Milda LEVICKAITË

Kas gali bûti geriau uþ linksmø vaikø bûrá, išradingas vadoves, neapkiautusius tëvelius, visai šalia ošianèià jûrà, beveik tušèià paplûdimá ir nerûpestingà vasarà? Šiuos epitetus dràsiai galima skirti "Bumcës klubo" vaikø stovyklai ir stovyklautojams, jau ketvirtà kartà susirenkantiems poilsiavietëje Papëje.

Vaikø laukë ir vizitas pas medikus, kaþkodël savo kabinetu pasirinkusius Papës pajûrá.

Á Latvijos pajûrá stovyklautojai patraukë ne pavieniui, bet gëliø vainikais iškaišyta automobiliø kolona: tegul visi þino, kad prasideda bumciukø atostogos! Tiesa, "Dzintariukø" ir "Kvaksiukø" per devynias dienas stovykloje laukë ne tik linksmybës, bet ir išbandymai sporto varþybose, ávairiose estafetëse. Fantazijos, išmonës, polëkio reikëjo ir ruošiantis atidarymo bei uþdarymo programoms, ir madø šou, ir statant smëlio pilis.

Latviai garsëja áspûdingai švenèiamom Joninëm, taèiau Papëje šios šventës aidai garsiausiai sklido iš lietuviø stovyklos. Supynæ iš daugybës þolynø vainikus, papasakojæ, kà þino apie Joniniø paproèius, maþieji kartu su tëveliais patraukë prie upës vainikëliø plukdyti. Mat Papëje galima ne tik jûra dþiaugtis, bet ir upëje paplaukioti, ir meškeræ eþere uþmesti. Po vainikëliø plukdyniø-gaudyniø maþieji ëmësi paparèio þiedo ieškoti. Ir rado - graþiai ant krûmo mirkèiojantá, saldainius slepiantá...

Stovyklautojø tëveliai nelabai turëjo kada ramiai paplûdymyje tásoti: reikëjo ne tik varþybose dalyvauti, bet, pasitelkus išmonæ, kartu su vaikais demonstruoti madas ar parengti staigmenas Miško šventës proga. Bûtent tàsyk vieni tëveliai tapo rûsèiais latviø muitininkais, pasitinkanèiais á þygá išsirengusius vaikus, kiti - raganaitëmis ar gydytojais, sumaniusiais ne vienà uþduotá maþiesiems. O susitikimas su "suodþiø" bûreliu baigësi dramtiškai: buvo pagrobta Bumcë! Laimë, viskas baigësi gerai, vaikai Bumcæ, nors ir surištà, rado. Kokia gi bûtø bumciukø stovykla be Bumcës?

O kiek emocijø, aistrø kilo paplûdimyje linksmøjø estafeèiø dalyviams. Vaikai galëjo ágyvendinti svajonæ, kuriai tëveliai kitomis aplinkybëmis priešintøsi - pasisvaidyti iš balionø, pripildytø vandens... Paplûdimyje vyko ir kitas nuostabus renginys - šokiai leidþiantis saulei.

Miško šventë buvo vos ne didþiausias išbandymas tëveliams - ne taip paprasta po tokios suodþiø "kaukës" atgauti tikràjá veidà...		Visi bumciukai gavo ir atminimo medalá, ir nominacijà uþ savo stovyklavimo nuopelnus.

Uþ tai, kad tëveliai buvo linksmi, geri ir išradingi, vaikai atsidëkojo parodæ savo parengtà programà. Tiesa, jiems teko atlikti nemaþai uþduoèiø, uþ kurias vaikai nepagailëjo prizø. O uþdarymo proga kiekvienam bumciukui, kad ilgiau išliktø Papës áspûdþiai, buvo uþkabintas medalis ir áteiktas atminimo diplomas.

Pape, mes èia dar sugrášime!

Bumcës virtuvëlë

Tau reikës:

* 2 kiaušiniø,

* 50 g alyvuogiø,

* 100 ml pieno,

* 2 šaukštø smulkintø þalumynø,

* 4 šaukštø aliejaus,

* 150 g minkšto sûrio,

* salotø gûþës,

* druskos þiupsnelio.

Kiaušinius išplak su pienu ir iškepk omletà. Supjaustyk þalumynus, sûrá. Viskà sudëk sluoksniais: salotos, smulkinti þalumynai, sûris, omletas. Papuošk alyvuogëm, padaþas - pagal skoná.

Gero apetito

Oksana LAURUTYTË

Vienuolikmetis šiaulietis Paulius, rodos, niekuo nesiskiria nuo kitø bendraamþiø - lanko mokyklà, laisvalaikiu skaito knygas apie Hará Poterá, domisi krepšiniu. Taèiau berniukas kitaip nei kiti vaikai kone kartà per mënesá nudþiugina šeimos narius - jis leidþia laikraštá "Šeimos". Paulius jau išleido dešimt laikrašèio numeriø.

"Leidëjas, redaktorius, korespondentas, direktorius Paulius", - tokius þodþius vienuolikmetis Paulius árašë laikrašèio metrikoje. Rolando PARAFINAVIÈIAUS ("L. T.") nuotr.

Pirmasis numeris - netikëtumas gausiai šeimai

Leisti laikraštá "Šeimos" Paulius pradëjo prieš pusantrø metø. Pavasario atostogas jis leido pas moèiutæ Joniškyje, pasidarë nuobodu ir jam galvoje kilo netikëta idëja: "o kà, jei imèiausi laikrašèio leidybos?"

Vasario 14-àjà, Šv. Valentino dienà, berniukas ir ágyvendino savo idëjà, o savo šeimà pradþiugino neátikëtina dovana - pirmuoju laikrašèio numeriu.

Susegæs du perlenktus piešimo popieriaus lapus berniukas padarë keturiø lapø - aštuoniø puslapiø - laikraštá. Apklijavo viršelá širdelëmis, o kituose puslapiuose ranka uþrašë ávairià informacijà, pavyzdþiui, išdëstë rekomendacijas, kaip nesusirgti gripu, aprašë, kaip vyksta šeimos buto remontas. Paulius dar išspausdino savos kûrybos eilëraštá apie þiemà, skyrë vietos ir anekdotams.

Þinoma, jaunasis redaktorius pristatë ir laikraštá. Paþadëjæs skaitytojams já leisti per šventes, Paulius informavo, kad laikraštyje yra skelbimø ir reklamos, klausimø ir atsakymø skyreliai, bus spausdinamos uþduotys. Viename buto kambaryje Paulius pakabino dëþutæ, kur laikrašèio skaitytojai gali ámesti lapelius su pasiûlymais ir idëjomis.

Laikraštyje šeimos nariai sveikinami gimtadieniø ar kitø švenèiø proga. Pirmasis "Šeimos" laikrašèio numeris neturëjo logotipo, tad Paulius pageidavo, kad šeimos nariai padëtø já sukurti - á pasiûlymø dëþutæ prašyta ámesti siûlomus logotipus. "Kai visi pasiûlymai bus sumesti, visi balsuosime. Išrinkto logotipo pasiûlytojas bus apdovanotas", - laikraštyje parašë redaktorius.

Gana greit laikrašèio "Šeimos" logotipas buvo sukurtas - puikavosi jau ant penktojo numerio viršelio. Šis logotipas - medá primenanti emblema, ant kurios šakø visø šeimos nariø vardø raidës. O Pauliaus šeimos medis išties nemenkas, su daug šakø - jo mama ir tëtë uþaugino net penkis vaikus: Tomà, Modestà, Kristinà, Rièardà ir Pauliø. Paulius - jauniausiais gausioje šeimoje.

Laikraštá leidþia net naktimis

Šeimos nariai Pauliaus laikrašèius labai vertina. Kadangi su tëvais jau gyvena tik Paulius (kiti vaikai uþaugo ir paliko tëvø namus), visiems ádomu paskaityti, kokie pasikeitimai ávyko kitø broliø ar sesers gyvenimuose. O šiø pasikeitimø yra daug ir jaunajam korespondentui darbo netrûksta. Štai nusipirko tëtis naujà mašinà ir berniukas apie tai parašo, nurodo, kokiais automobiliais vaþinëja kiti šeimos nariai. Kas nors iš šeimos išvyko á kelionæ ar pradëjo buto remontà - Paulius ima iš jø interviu.

Á informacijos rinkimà berniukas þiûri atsakingai - su diktofonu klausinëja pašnekovø, paskui viskà surašo á laikrašèio puslapius, stengiasi informacijos neiškraipyti. Mama kartais randa sûnaus tekstuose vienà kità rašybos ar stiliaus klaidelæ, bet sako ne visada suspëjanti jas ištaisyti. Atsitinka, kad Paulius laikraštá leidþia iki kokios antros valandos nakties, o tokiu metu "korektorius" jau miega.

Naktá berniukas išleido laikraštá apie itin dþiugø ávyká - brolio Tomo šeimoje gimë kûdikis. Visà puslapá, pavadintà "Lelius", Paulius skyrë sûnëno fotografijai. Kitame puslapyje parašë: "Kovo 1 dienà 04:15 gimë labai fainas vaikutis. Jo ûgis 52 cm, svoris 3980 g. Jo tëveliai Tomas ir Sandra. Kaip matote nuotraukoje, jis labai graþus. Jis turi ilgus juodus plaukus, akytës tamsios, o miegodamas jis nusišypso." Jau kitame laikrašèio numeryje buvo paskelbta, kad leliui duotas vardas - Lukas.

"Garbës lentoje" - mama

Iš kur Paulius turi toká didelá norà rašyti? Gal jis auga rašytojø šeimoje? Tikrai ne! Jo mama - sveikatos prieþiûros specialistë, tëtis - verslininkas, taèiau sesuo Kristina kà tik baigë studijas Šiauliø universitete - yra lietuviø filologijos ir ryšiø su visuomene specialistë, o vyriausiasis brolis Tomas, bûdamas dvylikos metø rašë detektyvus ir tai jam neblogai sekësi.

Pauliaus laikrašèiuose rašomi interviu ne tik su broliais, seserimi, tëte, mama, bet ir su moèiute. Ji anûkui yra papasakojusi apie tai, kaip seniau buvo švenèiamos Velykos. Vis dëlto daþniausiai "Šeimos" puslapiuose galima išvysti þodá "mama". Ir ne bet kur, o "Garbës lentoje". Paulius mamà pagerbia uþ tai, kad ji jam labiausiai talkina - siûlo idëjas. Bûtent ji ir pasiûlë logotipà laikrašèiui.

Ádomu tai, kad kiekvienas jo laikrašèio numeris turi savo veidà - viršelyje visada yra data, antraštë, anonsuojama tai, apie kà bus rašoma tos dienos numeryje. Tik kiekvienas laikrašèio numeris nuspalvintas vis kita spalva - þalias, oranþinis, mëlynas, raudonas, geltonas ir t. t.

Kada gi Paulius vël nudþiugins šeimos narius nauju laikrašèio numeriu? Greièiausiai gimtadienio proga - birþelio 27-àjà jaunajam redaktoriui sukaks dvylika metø.

Sveikiname geguþës pradþioje skelbto konkurso "Kokios turi bûti vaiko atostogos?" nugalëtojas.

Jomis tapo Gintautë Juciûtë ir Renata Brogaitë. Nugalëtojoms atitenka kvietimai á "Bumcës klubo" vaikø spektaklio "Tinginiø kaimas" premjerà. Kaip ir þadëjome, kvietimus á šá spektaklá gaus ir penki konkurso "Laiškas mamytei" nugalëtojai. Juos atsiimti reikës Kultûros centro kasoje prieš spektaklio "Tinginiø kaimas" premjerà geguþës 31 d. 17 val.

Gintautë Juciûtë		Renata Brogaitë

Aèiû visiems uþ gausø dalyvavimà visuose skelbtuose konkursuose, o dabar skelbiame... ne, ne konkursà, o vasaros atostogas. Bumcë atsisveikina su jumis iki rugsëjo. Geros, smagios, linksmos ir tikrai vaikiškos vasaros!

Bumcë

Gitana ZUBIENË

Jau treèius metus iš eilës "Bumcës klubo" vaikai tradiciškai sezonà baigia spektaklio premjera. Šiemet vaikai pristatys spektaklá apie tinginëlius pagal Vytauto V. Landsbergio knygà "Tinginiø pasakos". Premjera vyks Kultûros centre šá šeštadiená, geguþës 31 d. 17 val.

Bumciukai labai rimtai ruošiasi spektaklio premjerai. Ádomiausios repeticijos - prieš premjerà, kai visi vaidina su scenos kostiumais, kai pastatomos dekoracijos ir kai repetuojama didþiojoje scenoje.

Prieš labai svarbø visam klubui ávyká - premjerà - kelias minutes pavyksta atitraukti nuo átemptø darbø ir apie spektaklá pakalbinti spektaklio reþisieræ ir scenarijaus autoræ Bumcæ (Linà Jakubauskienæ).

- Kaip atsirado "Tinginiø kaimas"?

- "Tinginiø kaimui" scenografijà kûrë Rasa ir Eimis Prišmontai, muzikà ir þodþius - Laura Remeikienë, spektaklio reþisierë - aš, vaikus dainuoti mokë Jurgita Juozûnienë ir Kalašinskaitë. Vaikai vaidino, taip ir atsirado spektaklis. Noriu padëkoti uþ kantrybæ ne tik jiems, bet ir tëveliams ir kvieèiu visus šio spektaklio paþiûrëti.

- Kodël pasirinkote spektaklá apie tinginiukus?

- Man paèiai labai patiko V. V. Landsbergio papasakota istorija apie berniukà Albinà, kuris ásivaizdavo, kad bûti tinginiu yra labai gerai. Tinginiø šalyje ant medþiø auga saldainiai, á mokyklà eiti nereikia, o jei ir reikia, tai su lova ten gali tave nuveþti. Þodþiu, berniukas ásitikinæs, kad tinginiø šalyje nieko nereikia daryti. Ta berniuko svajonë išsipildo, taèiau jis pamato, kad toje šalyje nëra jau taip gerai. Jei norite suþinoti, kaip tinginiø kaimo gyventojai gyvena, turite ateiti ir paþiûrëti mûsø spektaklá. Tada ir suþinosite, ar gera bûti tinginiu. Savo premjera mes prisidedame prie Kultûros centre vykstanèio tarptautinio festivalio "Saulës vaikai".

- Kuo šis spektaklis skiriasi nuo ankstesniø dviejø? Gal jo trukmë ilgesnë ir aktoriukø vaidina daugiau?

- Ne, aktoriukø tiek, kiek iš viso yra kolektyve - 35. Visi trys spektakliai yra skirtingi. "Arklio Dominyko meilë" buvo apie meilæ - tai vaikiškai šiltas spektaklis. "Èipolinas" - spektaklis, kuriame buvo galima áþvelgti vaikiškos politikos. O šis spektaklis nei apie viena, nei apie kita - apie tinginius.

- Kokio amþiaus aktoriai vaidina šiame spektaklyje?

- Jauniausiam aktoriui - 3,5 metø, vyriausiai - 13.

- Kaip vyksta repeticija, kurioje dalyvauja apie 40 aktoriukø?

- Po Naujøjø metø, kai Bumcë jau bûna parašiusi scenarijø, mes pasiskirstome rolëmis ir pradedame repeticijas. Iš pradþiø išmokstame dainas ir šokius, paskui imame repetuoti ávairias scenas. Vaidindami spektaklá, kuriame reikia ne tik šokti ir dainuoti, bet ir vaidinti, vaikai tobulëja ir nugali scenos baimæ. Matytumëte, kaip vaikai kaupiasi lipti ant scenos. Net maþieji sako - palauk, tuoj susikaupsiu ir uþlipsiu. Pavyzdþiui, Pijus dar ketveriø metukø neturi, o jau supranta, kad vadinti spektaklá - rimtas darbas. Prieš spektaklá jis nenustoja tikinæs: "Pamatysi, aš tikrai labai stengsiuos, aš viskà pasakysiu, man viskas pavyks."

- Ar iki spektaklio premjeros vaikai repetuoja ir didþiojoje scenoje?

- Iki šeštadienio premjeros mes bûsime porà kartø uþlipæ ant didþiosios scenos Kultûros centre. Šeštadiená rytà per generalinæ repeticijà pirmà kartà jau vaidinsime scenoje su dekoracijomis. Vaikams per šià repeticijà viskas bus labai ádomu. Bûna, kad jie net vaidinti uþmiršta.

Ásivaizduokite, koks smagumas - šalia vyresni vaikai vaidina, šoka, aplink kaþkas vyksta. Juk tai taip ádomu... Manau, kad nieko bloga dël to neatsitinka. Vaikai juk jau vien patekæ á scenà atlieka didelá darbà.

- Ar tëveliai gali dalyvauti repeticijose?

- Ne. Þinoma, laukdami vaikø jie girdi, kaip vaikai dainuoja, bet spektaklio nemato. Per premjerà jie spektaklá matys pirmà kartà.

- Kaip Bumcë paskiria roles, pavyzdþiui, pagrindines. Gal reikalingas "blatas"?

- "Blatas"? Visai gera mintis! Reikës kitais metais pabandyti. Bumcë prieis prie kokio nors tëvelio ir pasakys: "Na, man reikia naujo namo, gal uþ tai, kad skirsiu jûsø vaikui pagrindinæ rolæ, galiu jûsø to paprašyti?" (juokiasi). Na, ne. Rašydama scenarijø aš jau ásivaizduoju, kas kà vaidins. Þinau, kad vyriausios klubo mergaitës gaus pagrindines roles. Galvodama apie scenarijø aš jau ásivaizduoju, kuri iš mergaièiø galëtø vaidinti, pavyzdþiui, Albinà, o kuri bus Tingë Vingë... Juk puikiai paþástu vaikø charakterius. Pagrindiniø roliø nëra daug, bet didesniems vaikams jø uþtenka.

- Ar nebuvo nutikæ, kad kokiam vaikui teko pasakyti - tau rolës nebeliko, atleisk...

- Ne. yra daug daineliø, šokiø, kuriuose vaikai turi vaidinti. Nëra netgi taip, kad kam nors pasakyèiau - tu bûsi medis ir visà spektaklá turësi stovëti scenoje.

- Ar kokiø nors nesusipratimø per premjeras yra buvæ?

- Oi, buvo. Pavyzdþiui, per spektaklá "Arklio Dominyko meilë" meška šoko rokenrolà. Silkës netyèia ëmë ir sugalvojo, kad meškà reikia išveþti. To scenarijuje nebuvo. Meška nesuprato, kà su ja silkës nori daryti, ir nugriuvo... Þinoma, niekas nesuprato, kad meškos griuvimas - ne pagal scenarijø. Tai þinojau tik aš. Man baisiausia buvo, kad nugriuvusi meška neuþsigautø.

- Kà Bumcë ir bumciukai yra sugalvojæ veikti po spektaklio?

- Kai tik parodysime šá spektaklá, visi eisime atostogauti. Birþelá, kaip ir kasmet, vaþiuosime á Papæ (Latvija), kur ilsësis Bumcë, bumciukai ir jø tëveliai. Liepà dalyvausime Palangoje vyksianèiame festivalyje "Laumës juosta". Rugsëjá, kai sugrášime á klubà, priimsime naujus narius, parepetuosime su jais ir spalio pabaigoje šá spektaklá vël rodysime šiaulieèiams. Per Kalëdas mûsø spektaklá transliuos "S plius" televizija.

- Vaikai per vasarà nepamiršta vaidmenø?

- Ne. O jei kà nors ir primiršta, tai gráþæ labai nori viskà prisiminti ir repetuoti iš naujo.

Sausainiai rutuliukai

Tau reikës:

* 250 g saldaus varškës sûrelio,

* 3 šaukšteliai kakavos,

* 200 g sausainiø,

* spalvotø trupinëliø.

Dubenyje išmaišyk sûrelá ir kakavà. Sutrupink sausainius ir išmaišyk su mase, kol gausi vienalytæ masæ. Suformuok daug rutuliukø ir pavoliok juos spalvotuose trupinëliuose. Porà valandø palaikyk rutuliukus šaldytuve, o išëmæs graþiai sudëliok ant lëkštës.

Gero apetito!

Sveikiname kovà skelbto konkurso "Laiškas mamytei" nugalëtojus. Jais tapo Šiauliø Dainø vidurinës mokyklos 4c klasës mokinys Airidas Banevièius, radviliškieèiai 5 klasës mokinys Ovidijus Plunksna ir 2 klasës mokinë Darija Zakarauskaitë, Šiauliø Geguþiø vidurinës mokyklos 4b klasës mokinë Rasytë, Lieporiø pradinës mokyklos 3c klasës mokinys Klaidas Taraila (laimëtojø laiškai paþymëti širdutëmis). Jø laukia maloni staigmena - kvietimai á "Bumcës klubo" spektaklio "Tinginiø kaimas" premjerà, kuri ávyks geguþës 31 d. 18 val. Aèiû visiems, siuntusiems mums savo laiškus mamytëms. Nenusivilkite, kad ne visi jûsø rašiniai sutilpo á Bumcës puslapá. Svarbiausia, kad juos gautø jûsø mamos.

Þaislotekos lankytojø laiškai

Radviliškio rajono viešosios bibliotekos þaislotekos darbuotojos Jolanta ir Audronë, perskaièiusios "Bumcës" raginimà dalyvauti konkurse "Laiškas mamai", pasiûlë tai padaryti èia besilankantiems vaikams. Graþiausius laiškus spausdiname.

Mamyte,

aš labai Tave myliu. Linkiu daug laimës, meilës, dþiaugsmo ir daug daug draugystës! Sveikinu su pavasariu ir su Mamyèiø diena!

Su meile, Ignas (I. Ruseckas, 1 klasës moksleivis)

Mama,

aèiû uþ Tavo meilæ ir atsiprašau, jei buvau negera.

Neda (N. Andrijauskaitë, 6 metai)

Mamyte,

dëkoju Tau uþ tai, kad Tu mane visada guodei, skaitei pasakas ir graþius þodþius Tu man sakei, Mamyte. Aèiû Tau, mamyte!

Justë (J. Guigaitë, 3 klasës moksleivë)

Mamyte,

aš atsiprašau, kad Tavæs neklausau. Kad kaip Tu sakei, aš tavæs neklausau. Aš atsiprašau, kad spardþiausi, atsikalbinëjau. Aš spardþiausi, mušiausi, kaip tu man sakei, kad geriau to nedaryti, o aš vis tiek mušiausi ir Tavæs neklausiau. Daugiau to nedarysiu! Atsiprašau! Myliu Tave!!!

Darija (D. Zakarauskaitë, 2 klasës moksleivë)

Mama,

aš Tave myliu. Tik Tavo dëka aš atsiradau. Man nerûpi, kad ant manæs pykai, nes norëjai, kad bûèiau išauklëtas ir turëèiau gerø manierø. Tu esi mano širdyje, reikia dëkoti Tau. Aš kai kada ne taip padarau, Tu rëki ant manæs, nes Tu mane myli. Tu esi mano širdy ir visada liksi. Niekada nepaliksiu.

Ovidijus (O. Plunksna, 5 klasës moksleivis)

Mama!

Sveikinu su Motinos diena. Aš Tave myliu ir atsiprašau uþ visas zbitkas. Ypaè kai maþas spardþiausi ir dabar ko nors neklausau. Pavyzdþiui, baramës visada, kad uþuolaidas nutraukiu, draugø prisivedu. Nuolat zyziu ir prašau, kad nupirktum kompiuterá. Bet aš vis tiek Tave labai myliu! Ir noriu, kad Tau sektøsi, kad Tu nesirgtum. Labai atsiprašau uþ viskà ir aèiû!

Tavo sûnus Igoris (I. Saveljevas, 5 klasës moksleivis)

Mamyte,

aš Tau labai dëkoju uþ skanius pusryèius, uþ skanius pietus, uþ prašytus ir nupirktus þaislus, uþ Tavo gerumà, uþ leidimà eiti pas draugus, uþ uþrašymà á Vinco Kudirkos pagrindinæ mokyklà ir uþ uþrašymà á Muzikos mokyklà. Uþ nupirktà šuná (arba dar ne), uþ paguodimà susirgus (šiais metais buvau susirgusi). Uþ tai, kad esi geriausia pasaulyje ir uþ nupirktus saldumynus!

Vaiva (V. Pakštaitë, 1 klasës moksleivë)

Mamyte,

Sveikinu su mamyèiø diena. Aš turëèiau atsiprašyti, kad aš Tave áskaudinau. Norëèiau atsiprašyti aš Tavæs uþ viskà. Per mamyèiø dienà gausi ypatingà dovanà. Ir, Mama, aš prisiekiu, kad daugiau Tavæs nebeskaudinsiu. Bûsiu tikras angelëlis.

Tomas (T. Jarulis, 4 klasës moksleivis)

Mamai,

Aèiû tau uþ tavo graþià meilæ, Aèiû tau uþ gerumà ir graþius þodþius. Aèiû tau uþ pirmàjà svajonæ ir uþ tavo gerumo spindulëlius. Aèiû tau, kad uþauginai mane maþytæ, kad išmokei bût savimi. Aèiû tau, kad padëjai išmokt pirmà raidæ, todël þinau, kad galiu pasitikët tavimi.

Maèiau tavo akyse didþiulæ meilæ,

Tavo širdyje - maþytæ saulæ.

Noriu padëkoti tau uþ visus metus,

Kai maèiau tavo meilæ, gerumà ir šiltus þodþius.

Valdonë (V. Jankauskaitë, 4 klasës moksleivë)

Jaunøjø þurnalistø laiškai mamai

Šiauliø Dainø pradinës mokyklos IV c klasës mokiniø, Jaunøjø þurnalistø bûrelio nariø laiškai mamai. Juos parašyti paskatino šios mokyklos Jaunøjø þurnalistø bûrelio vadovë mokytoja metodininkë Rima Dilinskienë

Brangioji Mama,

Tu - mano saulë šviesi,

Tu - þvaigþdutë ryški.

Mano širdelëj esi,

Dþiaugiuos, kad gyveni.

Noriu pasakyti, kad Tave labai myliu, nes Tu manimi rûpiniesi. Dëkoju, kad išmokei þengti pirmà þingsná, išmokei tarti pirmà þodá. Myliu Tave visa širdimi. Myliu tave, nes padedi nelaimëje. Tu, Mama, nušvitai mano gyvenime kaip saulë. Bûtø gerai, kad laikas taip greitai nebëgtø ir galëèiau ilgiau bûti prie Tavæs prisiglaudusi. Kai verki, aš bëgu Tavæs paguosti. O kai bûni linksma, ir man linksma, norisi šokti. Mamyte, esi mylimiausias þmogus visame pasaulyje. Nenoriu Tavæs prarasti.

Linkiu Tau laimës, dþiaugsmo, meilës ir daug saulës spinduliø. Mylësiu Tave amþinai.

Duktë Rûta (Rûta Gintalaitë)

Brangi Mamyte!

Tu esi man viena po šviesia saule. Visuose mano prisiminimuose Tu esi: kai pirmuosius þingsnius þengiau, kai pirmà kartà á mokyklà skubëjau... Tie prisiminimai man labai brangûs. Ir tikiuosi, šviesiø prisiminimø bus dar daug.

Aèiû Tau, kad padëjai suvokti, kà reiškia þodis "mama", kas esu, kodël gyvenu. Aèiû Tau uþ tai, kad supratau, kà reiškia meilë, dþiaugsmas, liûdesys ir skausmas. Dëkoju Tau, kad padedi man nelaimëje. Mamyte, tu visad kartu su manimi kenti, liûdi, dþiaugiesi ir juokiesi. Tu tiek daug dël manæs padarei. Kai mudvi susipykstame, tuomet supykstu ant savæs ir savo maþa širdele jauèiu, kad be galo myliu Tave.

Mamyte, linkiu Tau didelës sëkmës, ištvermës gyvenime ir darbe, daug juoko, dþiaugsmo, sveikatos. Labai aèiû Tau uþ tai, kad esi.

Lukrecija (Lukrecija Klovaitë)

Mamyte,

Mama... Kiek dar daug Tau nepasakyta, daug neatsilyginta. Daþnai meilës Tau negaliu išreikšti þodþiais, lai kas yra giliau mano širdyje... Tai tikrai meilë, šiluma, kurià jauèiu Tau, o Tu - man. Tavo meilë mane kasdien šildo. Kartais pagalvoju, kiek kantrybës turëjai auklëdama mane. Kiek dþiaugsmo Tu, Mamyte, patyrei, kai man sekësi, kai aš buvau þingeidus ir vis Tavæs ko nors klausinëdavau. Mama, Tavo akys gilios kaip vandenynai. Tu spindi man iš toli... Mama, atrodo visà pasaulá apeièiau, kad Tave rasèiau, kad Tave matyèiau ir jausèiau. Mama, Tu kaip lakštingala. Savo daina man suvirpini širdá... O kai verki, atrodo þemë dreba, vyksta patys blogiausi dalykai. Kai Tu, Mamyte, juokiesi - þvaigþdës krenta, gëlës praþysta. Noriu pasakyti:

Mama - Tu þvaigþdelë naktá,

Tu - gëlytë pievoj.

Tu - geriausia draugë

Man kiekvienà dienà.

Mama, linkiu Tau daug laimës, sëkmës visuose darbuose. Linkiu dþiaugtis viskuo ir visada. Linkiu, kad bûtum mylima, gerbiama... Myliu Tave.

Sûnus Airidas (Airidas Banevièius)

***************************** 

Mamyte,

niekada nerašiau tau laiško, o dabar nusprendþiau parašyti. Mama, tu manæs niekada neskriaudi ir nemuši, o kodël? Todël, kad tu mane myli. Ir aš tave myliu. Tu visada paguodi, kai man bûna neramu. Kai aš buvau maþas, tu visada buvai šalia. Vos tik pradëdavau verkti, tu mane nuramindavai. Kai paaugau, pradëjau tavæs visko klausinëti. Tu nepykdavai ir ramiai man aiškindavai, nes tavo kantrybë - geleþinë. Tu man esi tik viena visame pasaulyje. Aèiû, kad tu mane saugai. Tu esi pati geriausia, mamyte.

Tavo sûnus Tomas (T. Mockus Lieporiø pradinës mokyklos 3 a klasës mokinys, mokytoja Laima Varnavièienë)

*****************************

Laiškas mamai

Labas, mamyte. Aš labai pasiilgau tavæs ir tëvelio. Norëèiau tau papasakoti apie mokyklà. Mano mokytojos vardas Jûratë, klasëje mokosi dvidešimt penki mokiniai. Mano geriausi draugai: Simonas, Dominykas, Irmantas, Kornelija, Rytis iš kitos klasës. Man patinka lietuviø kalba, matematika, muzika. Anglø kalbos naujus þodþius rašyti sekasi prastai, bet aš pasistengsiu. Buvo klasës tëveliø susirinkimas. Mes paruošëm jiems programëlæ – šokome, dainavome, deklamavome. Po to visi kartu gërëme arbatà. Moèiutë mus nufotografavo. Kai padarys nuotraukas, aš bûtinai jas atsiøsiu jums. Aèiû uþ siuntiná, kurá gavau gimtadienio proga. Gimtadiená švæsime boulingo klube su draugais.

Aèiû uþ jûsø atsiøstas nuotraukas. Aš jas pasidëjau ant rašomojo stalo ir kasryt pasisveikinu su jumis, palinkëdamas geros dienos. Bûtinai parašykite greità atsakymà, nes labai lauksiu. Siunèiu jums tûkstantá buèiniø iš visos širdies. Linkëjimai nuo moèiutës. Viso gero, mama.

Jûsø sûnus Klaidas (K. Taraila, Šiauliø Lieporiø pradinës mokyklos 3c klasës mokinys, mokytoja Jûratë Markûnienë)

Mamos dienai parašykite laiškà mamytei

Pirmàjá geguþës sekmadiená, geguþës 4 dienà, visi švæsime Mamos dienà. Bumcë ásitikinusi, kad jums tikrai nepritrûks fantazijos ir tà dienà jûs maloniai nustebinsite brangiausià pasaulyje þmogø - savo mamà, dovanodami gëles, savo piešinius ar darbelius. Ar kada nors susimàstëte, kad mamytei dovanà padarytumëte, jei padëkotumëte ne tik uþ skanius pusryèius, naujà knygutæ ar þaislà, bet ir uþ tai, kad ji jus išklauso, pabûna šalia, kai jûs ruošiate pamokas, ir net uþ tai, kad ji tiesiog yra. Pagalvokite, uþ kà jûs savo mamytæ mylite, kodël ji jums geriausia, ko jûs jai nespëjate pasakyti kasdien. Savo mintis surašykite á laiškà. Bumcë skelbia konkursà "Laiškas mamytei". Ádomiausius laiškus skelbsime kitame "Bumcës klubo" puslapyje - tai bus nuostabi dovana jûsø mamytei. Rašinius konkursui siøskite iki balandþio 25 d. adresu Tilþës g. 74, Šiauliai, ant voko uþrašæ "Bumcës klubui", konkursui "Laiškas mamytei".

Sveikiname vasará skelbto konkurso "Margas pavasaris - margos Velykos" nugalëtojus.

Jais tapo Saliamonas Krikštaponis iš Lieporiø pradinës mokyklos (mokytoja Ligita Norvilienë), Vytautë Simonavièiûtë iš Radviliškio ir aktyviausia "Bumcës klubo" konkursø dalyvë - Lieporiø pradinës mokyklos 3c klasë (mokytoja Jûratë Markûnienë). Ši klasë konkursui atsiuntë didþiulæ spalvotø marguèiø girliandà, kuri á "Bumcës klubo" puslapá netilpo, taèiau Bumcë nusprendë jà padovanoti "Šiauliai plius" redakcijai, kad ši pasipuoštø šventëms. Nugalëtojams atitenka šie prizai: Saliamonui Krikštaponiu ir Vytautei Simonavièiûtei - kvietimai á Šiauliø dramos teatrà, Lieporiø pradinës mokyklos 3c klasei - tortas. Bumcës skambuèio ir prizø laukite jau po švenèiø. Dëkojame ir visiems kitiems konkurso dalyviams. Dalyvaukite Bumcës konkursuose ir toliau - jûs tikrai nugalësite!

Saliamonas Krikštaponis iš Lieporiø pradinës mokyklos		Vytautë Simonavièiûtë iš Radviliškio

Sveikiname sausá skelbto konkurso "Myliu Lietuvà!" nugalëtojus. Tai trys Lieporiø pradinës mokyklos 3c klasës mokiniai - Vilius Baikštis, Gabrielë Svirplytë ir Nomeda Pakalnytë. Nugalëtojams atitenka prizai - kvietimai á Šiauliø dramos teatro spektaklá.

Skelbiame ir kitus konkurse dalyvavusiø Lieporiø pradinës mokyklos 3c klasës vaikø eilërašèius, nes jie visi labai labai graþûs.

Bumcë

Gimtinë

Bitutæ ant þiedelio,

Laputæ oloje,

Þolytæ ant takelio

Vadinam gimtine.

Gimtinë - šaltinëlis,

Gimtinë - upeliukas.

Gimtinë – aukštumëlë,

Kur malûnëlis sukas.

Gimtinë – tai mamytë,

Gimtinë - tai tëtukas,

Gimtinë - mano juodas

Ir mylimas šuniukas.

Taip myliu aš mamytæ,

Ir geràjá tëtukà.

Taip myliu aš tëtukà,

Kur malûnëlis sukas.

Vilius Baikštis

Lietuva

L - lakštingalos graþi daina,

I - ilgiausia Nemuno vaga,

E - eglutës miško pakrašty,

T - Tëvynë tu brangi.

U – ugnelë þidiny karšta,

V – visiems labai brangi kalba.

A – aš jau tikrai þinau,

Kam eilërašti rašau.

Lietuva, tave mylësiu,

Lietuva, tau nieko negailësiu.

Lietuva, tu man brangiausia.

Lietuva, tëvyne mylimiausia.

Gabrielë Svirplytë

Gimtasis miestas

Mano gimtinë

Miestas Šiauliai.

Berniukas auksinis

Iškeltas aukštai.

Laikrodþio aikštëj

Jis stovi didþiai

Aplinkui muziejai,

Ir prekybos centrai.

Jis regi Kryþiø kalnà,

Vëjo malûnà,

Pësèiøjø bulvarà

Ir Šiauliø jûrà.

Tai Saulës miestas,

Aš gimiau jame.

Tai mano gimtinë -

Šalis Lietuva.

Nomeda Pakalnytë

***

Uþ Lietuvà

Bëgame namo taku,

Mums medeliai moja.

Švieèia saulë, taip smagu,

Vëjas net dainuoja.

Èia Tëvynë Lietuva,

Jos kaimai ir miestai,

Dvelkia jûros platuma,

Platûs èia keliai nutiesti.

Mokysimës mes gerai,

Lietuvà mylësim.

Jà apginsime tikrai,

Þodá ištesësim.

Rokas Bereiša

Lietuva

Èia mano þemë, Lietuva,

Tos þalios lankos ir kalva.

Èia mûsø miestas, mokykla,

Ir tai tik Lietuva.

Èia aš gimiau ir brolis mano gimë.

Èia mano tëtës ir mamos gimtinë.

Èia ir seneliø, jø tëvø namai,

Kuriuos aš aplankau daþnai.

Graþiausios spalvos Lietuvos,

Gimtinës mano mylimos.

Ir viskà, kà aš Lietuvoj turiu,

Vis atsidþiaugti negaliu.

Simonas Pukinskis

Tëviškëlë Lietuva

Tëviškële tu brangioji,

Lietuvële, tu graþioji.

Aš tave labai myliu,

Apsakyti negaliu.

Sraunios upës ir upeliai,

Þalios kalvos ir kalneliai.

Visa tai yra maþa

Mano Lietuva.

Gera gera èia gyventi.

Dþiaugtis, mokytis ir þaisti.

Aš tëvynës neišduosiu,

Visuomet jà išvaduosiu.

Dominykas Vaitiekûnas

Tu graþiausia

Lietuva gimtinë mano,

Èia gimiau ir augu.

Paþinau èia daug dalykø,

Paèiø nuostabiausiø.

Èia saulutë daug šiltesnë,

Èia vëjelis daug gaivesnis.

Èia þolytë daug þalesnë,

Ir gëlytë daug kvapnesnë.

Èia tëvelis ir mamytë,

Ir draugai geriausi,

Lietuva, brangi tëvyne,

Tu pati graþiausia.

Kajus Kazlauskas

Šalis gimtoji

Aš gimiau Lietuvoj,

Šalelëj mylimoj,

Saulës mieste,

Gatvëj ramioj.

Šioj šaly Nemunas teka,

Garsi Gedimino pilis.

Èia Baltijos jûra

Ir skaniausia þuvis.

Mano gimtinë‚

Miškai ir laukai,

Kur dainas dainuoja

Lietuvos vaikai.

Mantas Jankauskis

Lietuvëlës kraštas

Mûsø þemë darbininkë

Amþina kûrëja

Mus maitina mus aprengia

Gëleles pasëja.

Þalià miškà uþaugina,

Uogelëm pabarsto,

Šildo þmogø, šildo medá,

Savo meilæ þarsto.

Puošias sodais mûsø þemë

Paukštelius maitina,

Tad neveltui kareivëliai

Lietuvëlæ gina.

Laurynas Norkus

Lietuva

Tai mano Tëvynë,

Kur gimiau aš ir augu,

Didinga šalis -

Lietuva ji vadinas.

Gyvenu aš mieste,

Kur Aukso berniukas,

Graþus ir þinomas

Šiauliais pavadintas.

Ten Saulës mûšis

Buvo kadais,

Þuvo didvyriai

Kovojæ uþ laisvæ.

Mangirdas Norutis

Lietuva

Èia miškai graþiausi,

Ir upës srauniausios.

Èia dangus þydriausias,

Ir saulë skaisèiausia.

Èia graþiausia gamta,

Nes èia mano Tëvynë,

Èia Lietuva -

Tai mano gimtinë.

Niekada jos neišduosiu,

Visada uþ jà kovosiu.

Ji graþi ir mylima,

Jà nešioju širdyje.

Edvinas Daukša

Lietuva

Lietuva, tëvynë mûsø,

Gintaro šalis.

Mes jà mylim, mes jà gerbiam.

Ji – mûsø širdis.

Baltijos purslai skalauja,

Lietuvos krantus

Driekiasi þali miškai,

Auga àþuolai.

Pilys ant kalvø byloja,

Lietuvos didybæ.

Nër pasaulyje graþesnio

Krašto uþ tëvynæ.

Kamilë Dambrauskaitë

Gimtinë

Aš laksèiau po pievà

Ir apsidairiau -

Šitokio aš krašto

Niekur nemaèiau.

Þalios pievos ir laukai,

Paukšèiai skraido èia aukštai.

Dûzgia bitës avily

Ir plaštakës pabaly.

Kvepia gilës laukuose

Ir mëlynës miškuose.

Þaidþia, dûksta ten visi,

Lietuva kokia graþi.

Rimvydas Baltokas

Lietuva

Lietuvële, kas gi tu?

Kiek kalvø ir eþerø.

Kiek miesteliø ir kaimø

Aš paþinti dar turiu.

Šiauliai - tai mano gimtas miestas,

O Vilnius – sostinë didinga,

Dar Baltija skalauja krantus

Ar didelë mano tëvynë?

Paþvelgiu á gaublá,

Pamatau, kad ji maþytë,

Bet man ji brangiausia,

Nes ji mano tëvynë.

Benas Radzišauskas

Tëviškë

Aš laksèiau po pievà þalià,

Pamaèiau graþiø gëliø.

Seno àþuolo šešëly

Grybø ávairiø.

Pamario krašte graþiajam,

Pamaèiau puikiø laivø,

Kurie Baltijos didybëj

Supos ant bangø.

Turim sostinæ mes Vilniø,

Gedimino ten pilis,

Lietuva – tëvynë mano

Nuostabi šalis.

Greta Vëgelytë

Kadangi artëja vasario 14-oji, Šv. Valentino arba ásimylëjusiøjø diena, ir vasario 16-oji, Lietuvos valstybës atkûrimo diena, Bumcë skelbia eilërašèiø konkursà "Myliu Lietuvà"!

Pasidalink mintimis apie savo gimtàjá kraštà, apie šalá, kurioje gimei ir kurioje bëga tavo vaikystë. Savo kûrinëlá iki vasario 8 d. išsiøsk adresu Tilþës g. 74, Šiauliai, ant voko uþrašæs "Bumcës klubui", konkursui "Myliu Lietuvà". Geriausiøjø laukia prizai ir siurprizai!

Gitana ZUBIENË

Kà daryti, kad tëveliai uþdainuotø? Galima mandagiai paprašyti pirmiausia, þinoma, mamytës. Su ja juk lengviau susitarti. Pavyzdþiui, paprašai padainuoti lopšinæ iš animacinio filmuko apie Gudrutá. Arba oþkytës dainà iš pasakos apie septynis oþiukus ir vilkà. Vëliau, þinoma, galima ir tëvelio paprašyti. Tik kaþin ar jis dainuos...

Didþiausia tikimybë, kad uþdës tavo mëgiamà kompaktinæ plokštelæ ir taip mandagiai išsisuks pats balso nerodydamas. Visai neseniai suþinojau, kad "Bumcës klubo" tëveliai ëmë ir uþdainavo. Ne tik mamytës, bet ir tëveliai. Taip jie nusprendë padaryti savo vaikuèiams staigmenà. Ir padarë. Nors labai stebëjosi ir jie patys. Savo dràsa ir gebëjimais.

"Mes visi solistai", - prieš dainos árašà prisipaþino bumciukø tëveliai ir mamytës. Jø nuomone, vaikai pas Bumcæ ne pramogauja, o lavinasi - kartu lavëja ir patys tëveliai. Artûro NEVERDAUSKO nuotr.

Kà tëveliai ir mamytës geba

Aišku, þinote, kad jûsø tëveliai ir mamytës gali daug. Dël vaikø tëveliai ir mamytës gali visko atsisakyti. Dël savo maþøjø þvirbliukø, zuikuèiø, bituèiø, uogyèiø, þvaigþduèiø mamytës ir tëveliai gali nemiegoti visà naktá, gali neþiûrëti savo mëgiamo filmo ar krepšinio, gali nesusitikti su draugais, neplepëti telefonu su draugëmis, nevaþiuoti þvejoti arba nesilepinti vonioje, pilnoje putø. Jei tik labai reikia, dël jûsø, savo brangiausiøjø vaikuèiø, mamytës ir tëveliai padarytø viskà. Ir ne tik automobilá, bet ir traukiná nuverstø, kad tik jus nuo nelaimës apsaugotø... Þinoma, geriau, kad nebandytumëte patikrinti, ar tai tiesa.

Kas jûsø tëveliams ir mamytëms sekasi sunkiau

Jei dar patys neišsiaiškinote vieno nepaprastai svarbaus dalyko apie savo mamytes ir tëvelius, išduosiu paslaptá. Ar þinote, kad suaugusiesiems daug sunkiau padaryti tai, kas vaikams atrodo labai lengvi. Pavyzdþiui, garantuoju, kad mamytë nesugebëtø išardyti þaislinio lëktuvëlio taip greitai, kaip tai padaryti pavyksta penkiameèiui sûneliui. O tëvelis taip graþiai, kaip jo šešiametë dukrelë, tikrai nesugebëtø nupiešti zuikuèio šeimynëlës raudonø ramuniø pievoje. Garantuoju! Jis visaip išsisukinëtø, teisintøsi, sakytø turintis daug sunkiausiø darbø, kad tik nereikëtø piešti tø zuikuèiø. Na, nebent jûsø tëvelis bûtø dailininkas. Bet, patikëkite, ne visi dailininkai moka graþius zuikius piešti. Ypaè, kai reikia nupiešti ne tik zuiká tëtá, bet ir zuikæ mamà, zuikæ sesutæ ir zuiká broliukà.

Labai maþai tëveliø moka tiek daug eilërašèiø ir daineliø, kiek mokate jûs. Turbût pastebëjote, kad kai Kalëdø Senelis dalijo dovanas, tëvelis, o kartais ir mamytës paraudonuodavo ir atsiimdami dovanas bandydavo pasiteisinti, kad në vieno eilërašèio neatsimena. Jei jie mielai ir dainuoja jums lopšines vakarais, tai dar nereiškia, kad nesigëdins, jei reikës dainuoti, pavyzdþiui, jûsø darþelio šventëje ar mokykloje prieš visus.

Tëveliai savo repeticijas nuo vaikø slëpë

Þinodami šià paslaptá, dabar labiau vertinsite savo tëveliø pastangas. Kaip tik dabar ir noriu papasakoti apie "Bumcës klubo" mamytes ir tëvelius, kurie septyneriø metø laidelës "Bumcës pokštai" gimtadienio proga, Bumcës padràsinti, nusprendë padainuoti ir šià dainà padovanoti savo vaikams. Ši daina vaikams turëjo bûti staigmena. Tik kai kurie tëveliai išsidavë, kad labai sunkiai sekësi šià paslaptá nuo savo vaikuèiø nuslëpti. Vaikams buvo labai ádomu, kodël staiga tëveliai ir mamytës eina á studijà dainuoti ir dar nori, kad vaikai nesiklausytø. Ne vienam sûneliui ar dukrelei neaišku buvo, kodël mama ir tëtis mokosi Simonos iš "Kelio á þvaigþdes" perdainuotos Frankie Valli dainos "Aš myliu baby"... Vaikai vieni kitiems pasakojosi, kad girdi mamytes tyliai niûniuojanèias:

Dabar patikët negaliu,

Kai lûpomis veidà lieèiu,

Kad galima šitaip mylët,

Man norisi šaukt, netylët.

Tëveliai neniûniuodavo ir vaikams nelabai norëtø prisipaþinti, kad retkarèiais, apsiþvalgæ, ar niekas nemato ir negirdi, slapèia pasikartodavo dainos þodþius:

Aš tik dabar pajutau,

Kad nepatirsiu daugiau

Tokio dþiaugsmo širdy,

Kurá man tik tu dalini.

Kaþin ar jums jie prisipaþins, bet garantuoju - bûdami vieni vonioje priešais veidrodá jie prisimindavo vaikystæ, kai svajodavo bûti dainininkais ar aktoriais ir pasiëmæ á rankà dantø šepetukà, kaip mikrofonà, tyliai dainuodavo:

Aš myliu baby,

Myliu visa širdim,

Aš myliu baby,

Sapnuoju já naktim.

Aš myliu baby -

Tarsi jûra giliai...

O mano baby,

Šita jausmø galia,

O mano baby,

Tik tau vienam skirta.

Nors kai atëjo "Bumcës pokštø" gimtadienis, ne visi tëveliai dràsiai lipo ant scenos, taèiau jiems pavyko. Dainà vaikams jie sudainavo kuo puikiausiai. Vaikai buvo suþavëti. Jø mamytës ir tëveliai galëtø bûti þvaigþdës. Beveik tokie pat, kaip ir jø vaikai. Rodos, ir tëveliai tuo patikëjo. Nes ketina kurti "Bumcës klubo" tëveliø chorà. Gal jiems pavyks? Pagaliau verta pasistengti - vaikai, klausydamiesi naujausio "Bumcës" dainø albumo, nuolat gali pasidþiaugti ir savo tëveliø daina - ji irgi átraukta á albumà. Juk tai puiku!

Obuoliu pyragas

Jums reikës:

* 1 kiaušinio,

* 1 stiklinës miltø,

* 1 šaukšto grietinës,

* 1 šaukšto sviesto arba margarino,

* 1-2 šaukštø vandens (jeigu reikia),

* 4-5 obuoliø,

* 1 stiklinës cukraus,

* 1 šaukštelio cinamono,

* kokoso droþliø.

Iš kiaušinio, miltø, grietinës ir sviesto išminkykite tešlà. Jeigu reikia, ápilkite truputá vandens. Iš tešlos iškoèiokite 4 plonus lakštus. Obuolius supjaustykite labai plonais grieþinëliais. Á riebalais pateptà skardà ádëkite tešlos lakštà, ant jo - 1/3 obuoliø ir cukraus, pabarstykite cinamonu ir uþdenkite kitu tešlos lakštu. Pyrago viršø pabarstykite cukrumi ir kepkite apie 1 val. Iškepusá pyragà apibarstykite cukrumi bei kokoso droþlëmis.

Gero apetito

Praëjusiame "Bumcës klubo" puslapyje kvieèiau jus pabûti poetais ir parašyti eilërašèiø apie rudená. Aèiû visiems, atsiuntusiems savo kûrybos eiliø.

Visi eilërašèiai labai rudeniški, spalvoti ir graþûs. Gaila, kad visi jie á mano puslapá netilpo. Uþ paèius paèius paèius graþiausius eilërašèius þadëjau prizø ir siurprizø. Visø, kuriø eilërašèius išspausdinome, laukia kvietimai á "Tele Bim-Bam" koncertà gruodþio 16 d. Prizà kûrybingiems vaikams ásteigë individuali ámonë "Pramogos visiems".

Bumcë

Šiauliø Lieporiø pradinës mokyklos 3c klasë

Ruduo

Edvinas DAUKŠA

Man patinka ruduo,

Nors lyja uþ lango.

Man patinka ruduo,

Medþiø lapai gelsvi.

Nors ir vëjas stiprus

Drasko medþiø lapus,

Man patinka ruduo,

Nes uþ lango graþu.

Nors ir paukšèiai išskridæ

Ir gëlytës nuvytæ,

Man patinka ruduo,

Nes po jo jau þiema.

Rudenëlis

Gabrielë SVIRPLYTË

Vëjas puèia neramus,

Drasko medþiø lapelius.

Kiek prikrito þemën jø?

Suskaièiuot juk negaliu!

Štai raudonas ir geltonas,

O tas þalias ant šakos.

Aš paklausiau rudenëlio:

- Ar ilgai jis ten kabos?

Sukasi ratu lapelis,

Neša já švelnus vëjelis.

Kelia já dangun aukštai,

Net spalvos jo nematai.

Ruduo!

Benas RADZIŠAUSKAS

Ruduo – graþiausias metø laikas.

Juk medþiai pakeièia spalvas.

Raudona, þalia ir geltona

Ir vakarais jau atslenka tamsa.

Ruduo – daug grybø miškuose,

Meškutis guolá þiemai ruošia,

Daug vaisiø ilsis aruode,

Saulutë tyliai juos paguodþia.

Ruduo – palieka paukšèiai jau namus.

Nëra šiltosios vasarëlës.

Apkaustys šaltis mums langus

Praþys ledinës gëlës.

Rudens spalvos

Deina UZDRAITË

Rudenëlis jau atëjo,

Ir lapeliai krist pradëjo.

O eþiukas atskubëjæs

Prisirinko pintinëlæ.

Apþiûrëjæs atidþiai

Ruošës darbui nekantriai.

Pasiëmæs pieštukus,

Ëmë spalvinti lapus.

Zuikis gyrë já labai:

- Lapai spindi nuostabiai,

Aš graþiau dar nemaèiau,

O pamatæs apstulbau!

********

Vilius BAIKŠTIS

Klevo lapui

Ant šakelës nusibodo.

- Paþiûrësiu, kaip pasaulis

Iš aukšèiau atrodo.

Atsiskyræs nuo broliukø

Raudonšonis lapeliukas

Vëjo šuoruos

Sukas, sukas, sukas.

Paskrajojæs nusileido ant takelio

Ir pateko á rankas vaikelio.

- Oi, mamyte,

Koks graþus lapelis!

Ásidësiu aš já á knygelæ,

Te primins jis rudenëlio kelià.

********

Simonas PUKINSKIS

Rudeniniai lapai krenta nuo vëjo.

Jau visi vaikai mokyklon išëjo.

Tik Sargiukas þiûri á duris,

Laukia, kada gi jos atsidarys?

Kaþkas uþ durø sugirgþdëjo.

- Gal mano draugas jau parëjo?

Bet tai tik buvo medþiø lapai,

Spalvoti, rudeniniai lapai.

Maþasis Sargis labai liûdi.

Ruduo auksinis jam nerûpi.

Jis laukia gráþtant savo draugo -

Padykusio pirmoko Roko.

Ruduo

Akvilë GARBAÈIAUSKAITË

Lyja rudeninis lietus,

Paukšèiai skrenda á pietus.

Prinoko kriaušës, obuoliai,

Aruodan suveþti javai.

Greitai þemæ sukaustys gruodas.

Nebaisu, juk gërybiø pilnas aruodas.

Lapai þemæ auksu nuklojo,

O aš apie sniegà jau galvoju.

Ruduo atëjo

Nomeda PAKALNYTË

Ruduo atëjo,

Ir medþiø lapai pagelsvëjo.

Kaštonai jau prinoko

Ir numetë spyglius iš juoko.

Giliukai nubyrëjo,

Kiaulytës rinkti jø atëjo.

Ir aš jø pririnkau,

Þaisliukø padariau.

Ruduo – gërybiø metas,

Netriûsia tiktai retas.

Visi kas gyvas kruta,

Su rudenëliu skuba.

Mes mokyklëlëj

Skaièiuojam metus.

Rudens derlius

Greta VËGELYTË

Vos ruduo tik prasidëjo,

Dëdë Derlius atdundëjo.

Obuoliø pilni maišai,

Dþiaugiamës visi labai.

Grybai slepiasi po lapais,

Uogos miške labai retos.

Riešutø jau pilnos šakos,

Voverytëms darbo metas.

Taip ruduo pas mus atëjo,

Saulë leidþias vis greièiau.

Lietus lyja vis daþniau,

Dienos daros vis šalèiau.

Eilërašèiai iš Geguþiø vidurinës mokyklos pradiniø klasiø laikraštuko "Þiniukas"

Ruduo ateina!

Meda BURGAILAITË, 3a klasë

Ruduo ateina, kai lapai keièia spalvas.

Ruduo ateina, kai krenta lapai.

Tada paukšèiai skrenda, skrenda ir nesustoja.

Turbût á šiltuosius kraštus...

Ruduo

Eva FOMINAITË, 3a klasë

Jau ruduo pikèiurna atëjo,

Vëjas pûsti smarkiau pradëjo.

Lapams saulë davë daug spalvø,

Man juos rinkti smagu, smagu, smagu!!!

*****************

Sulamita MILEŠKAITË, 3a klasë

Krenta lapai, lietus lyja.

Vasarà ruduo nuvijo.

Šlapios gatvës, šaltas vëjas -

Mûsø miestas ištuštëjæs.

Krenta lapai, vysta gëlës -

Jau atëjo rudenëlis!

Ruduo

Rugilë ARNAŠIÛTË, 3a klasë

Ruduo ateina laukais,

Ruduo ateina miškais.

Vëjas nurengia medþius,

Plëšia geltonus lapus.

Maþas obuoliukas

Enrika DAUSYNAITË, 3b klasë

Maþas maþas obuoliukas,

Koks raudonas jo skruostukas.

Ritas vienas kalniuku -

Gal sutiks jis daug draugø?

Pamaèiau aš já pirma,

Sugalvojau aš kai kà.

Niekam nieko nesakiau

Ir toliau nuþygiavau.

Pagaliau atsisukau,

Sau panosëj pasakiau:

- Nepiktybiškas visai,

Bet sugrauþë kirminai.

Rudenëlis

Andþelika ŠLEGERYTË, 3a klasë

Rudenëli, kaip graþu,

Gelsta lapai pamaþu.

Lyja lietus dienà, naktá,

Þmonës rengias vis šilèiau.

Sodo gëlës jau nuvyto,

Nebëra þiedø graþiø.

O darþely dar yra

kelios roþës ir gana.

Rudenëli, pasakyk,

Ko nuliûdæs toks esi?

Ar tau gaila tø paukšteliø,

Kur išskrido á pietus ir paliko mus vienus?!

Rudenëli, koks tu mielas

Aš tavim labai didþiuojuos!!!

Rudenëlis

Karolina TAUJANSKAITË, 2b klasë

Rudenëlis jau atëjo,

Lapai kristi jau pradëjo.

Ir þiema ne uþ kalnø.

Kaip bus linksma, kaip smagu!

O dabar lapus renku:

Raudonus, rudus, geltonus.

Ir giliukø daug randu,

Ir graþiø kaštonø.

Radviliškio rajono Aukštelkø pagrindinë mokykla

Ruduo

Dovilë PEREDNYTË , 8 m.

Rudenëlis atkeliavo

Auksaspalviu takuèiu.

O medeliams svyra šakos

Nuo saldþiausiø obuoliø.

Obuoliø saldþiø priskinsiu

Ir draugus jais pavaišinsiu,

Bus visiems labai smagu

Bëgti rudenio taku.

Lietûs

Agnë Mockutë, 6 klasë

Aš galvojau po truputá,

Kam gi keièias tie orai?

Tai saulutë skaisèiai švieèia,

Tai lietus krenta smagiai.

Vasarà laukiam lietaus,

Nes jis bûna toks graþus.

O rudens lietus toks šaltas,

Kad pakliût á já tai brrr...

Šokoladinis keksas

Jums reikës:

*4 kiaušiniø,

*0,5 stiklinës grietinës,

*1 stiklinës cukraus,

*15 šaukštø miltø,

*3 šaukšteliø kepimo milteliø,

*šokolado,

*razinø.

Kiaušinius ákite á dubená, supilkite cukrø. Viskà gerai išmaišykite. Po to ádëkite kepimo milteliø, supilkite grietinæ. Vël gerai išmaišykite. Suberkite razinas á dubená, sudëkite miltus, viskà gerai išmaišykite, kad suputotø iki putø ir geltonumo. Kepkite 200 laipsniø temperatûroje 40 minuèiø. Kai iškepsite, pašildykite šokoladà ir supilkite ant kekso.

Skanaus!

"Rudens spalvos"

 Lapà nudaþykite guašu.

Kai nudþius daþai, priklijuokite sudþiûvusius lapus ar þiedlapius.

Aptaškykite lapà daþais.

Praëjusiame "Bumcës klubo" numeryje skelbëme konkursà "Mano vasaros nuotykis". Jo nugalëtojais tapo Geguþiø vidurinës mokyklos 4b klasës mokiniai. Keletà rašinëliø spausdiname.

Tëveliai, stop! Rašo vaikai :)

Gerda, Geguþiø vidurinë mokykla, 4b klasë.

Mano ádomiausias vasaros nuotykis 

Gintautë JUCYTË

Vasarà, liepos mënesá, buvau Druskininkuose, Grûto parke. Didþiausià áspûdá man paliko pati didþiausia iš visø skulptûra "Kalno motina". Ji stovëjo ant nedidelio kalno. Kalnas buvo apsodintas gëlëmis. Jis buvo pasidabinæs þaliuojanèia þolyte. Statula buvo maþdaug 25 m aukšèio, ji stovëjo kalno viduryje. Kiek toliau kalno, kur stovëjau aš, bëgo nedidelis upelis. Vaizdas buvo labai graþus. Tiesà sakant, visos statulos buvo nuostabios. Daug statulø buvo Leninø bei kitø svetimtauèiø. Dar aká traukë Marija Melnikaitë, ji buvo kankinama vokieèiø, o gráþusi á Lietuvà nusipelnë didvyrës vardo.

Vasaros nuotykis - mënuo gipse

Korneliukas

Mano vasaros nuotykis buvo toks neáprastas. Mes su draugëmis šokinëjome nuo tokiø karstykliø. Aš kai šokau, labai uþsigavau kojà ir verkiau. Viena draugë paskambino mano tëvams. Jie atvaþiavo ir sako: ateik iki mašinos, - o aš paeiti negalëjau. Tai mano tëtis mane nešë ant rankø. Po to tëvai manæs klausia:

- Tai vaþiuojam á ligoninæ?

Atsakau:

- Neþinau.

Mama sako:

- Tai vaþiuojam.

Aš sakau:

- Nu tai gerai.

Mes ir nuvaþiavom. Daktaras sako:

- Reikia dëti gipsà.

Aš buvau labai išsigandus. Man ir ádëjo.

Aš mënesá buvau gipse. Ateidavo draugai aplankyti, bet vis tiek ne taip buvo linksma. Kai norëdavau pas mamà, tai tëtis mane per pietus paimdavo ir nuveþdavo. Paskui nešdavo ant rankø, nes aš nepaeidavau. Pabûdavau, o po to tëtis mane paimdavo ir parveþdavo namo. Kai jau gydytojas sakë ateiti po mënesio, mes nuëjom. Jis sakë, kad koja sugijo, bet man labai skaudëjo. Aš kentëjau. Kitas dienas šlubavau ir po to pasveikau!

Agnë, Geguþiø vidurinë mokykla, 4b klasë.

Gimtadienis

Renata

Mano mëgstamiausias, ádomiausias ávykis buvo mano gimtadienis! Buvo labai linksma! Pasikvieèiau daug draugiø! Mes þaidëm, kalbëjom ir valgëm labai skanø tortà. Nutiko labai daug nuotykiø, buvo daug juoko! kai visos draugës susirinko, ëjom sprogdinti balionø, kuriuose buvo uþduotys ir jas reikëjo atlikti! Paskui ëjom pavalgyti, o kai pavalgëm, ëjom paþaisti á laukà. Þaidëm ir krepšiná, ir gaudyniø, ir dar þaidëm þaidimà, kuris vadinasi "Spalvos". Vienas þmogus atsistodavo viduryje, nusisukdavo, o jam uþ nugaros stovëdavo likæ þmonës. Nusisukæs þmogus turëdavo pasakyti bet kokià spalvà. Jei tokia spalva bûdavo ant jø drabuþiø, tai tada buvo galima praeiti, bet jei tokios spalvos nebûdavo, tada tas þmogus turëdavo perlëkti, bet labai greitai, kad þmogus, stovintis viduryje jo nepagautø. Jei nepagauna, viskas prasideda iš pradþiø, bet jei pagauna, tai pagautas þmogus stoja á vidurá. Tada vël viskas prasideda nuo pradþiø.

Na labai linksmas þaidimas. Mes dar daug þaidimø þaidëm ir daug ko nuveikëm. Štai koks buvo mano vasaros nuotykis.

Druskininkø vandens parke

Damilë MARTINAITYTË

Vasarà man ádomiausia buvo Druskininkø vandens parke. Ten daugybë Baseinø ir nusileidimo kalneliø. Yra ir lauko baseinas, á kurá áplaukti galima pro maþà tiltelá iš "Didþiojo Baseino". "Didþiajame Baseine" Yra krioklys pro kurá galima patekti á dar vienà Baseinà. Yra masaþinë ir sûkurinës vonios. Labai smagu ant nusileidimo kalnelio "Srautas". Aš su savo sese juo nusileidau. Yra toksai Baseinas "Upë". To Baseino aš neišbandþiau. Bet já maèiau. Druskininkø vandens parke labai daug pirèiø. Tenais yra spintelës uþrakinamos lustinëmis apyrankëmis. Su šiomis apyrankëmis prie specialiø aparatø galima pasiþiûrëti kiek laiko dar ten galima bûti. Yra dušai, kuriuose reikia bûtinai šiek tiek uþsipilti ant kûno vandens nes prieš áeinant á vandens parkà reikia bûti švariems. Yra ir plaukø dþiovintuvai. Prieš áeinant á vandens parkà yra maþas plotelis su šaltu vandeniu grûdinimuisi prieš linksmybes Druskininkø vandens parke!

Vasara "Tauro" stovykloje

Ieva ÈEKANSKYTË

Vasarà buvau "Tauro" stovykloje ir vakare su kambariokëmis miegojome. Pirmà dienà atsikëlëme 8 val. kaip ir visada pavalgëme, pasportavome, paþaidëme... Vakare nuo 19:00 prasidëdavo diskoteka, o baigdavosi vakare 23:00. Po diskotekos uþrakino duris o aš neturëjau laikrodþio, bet aèiû dievui, kad turëjau telefonà ir galëjau paskambinti namelio vadei kad ji atrakintø duris!:)

Kità rytà kadangi vëlai nuëjome miegoti tai pramigome šiek tiek. Kai dar miegojome mus labai išgàsdino didelës geltonos triûbos kaip suskambëjo iškart atsikëlëm!!!

Konkurso "Mano vasaros nuotykis" nugalëtojams þadëjome prizø ir siurprizø. Ir savo paþadà tesime. Kûrybingiems vaikams prizà ásteigë individuali ámonë "Pramogos visiems". Nugalëtojams atitenka kvietimai á "Tele Bim Bam" koncertà š. m. gruodþio 16 d.

Parašykite ar nupieškite linksmiausià vasaros nuotyká ir atsiøskite "Bumcës klubui" adresu Tilþës g. 74, Šiauliai, arba el. paštu bumce@splius.lt . Jûsø laukia prizai ir siurprizai!

Slyvø pyragas

Jums reikës:

Tešlai:

* 180 ml pieno,

* 375 g miltø,

* 50 g mieliø,

* 50 g cukraus,

* 75 g sviesto,

* 75 g kapotø lazdyno riešutø.

Ádarui:

* 2 kg slyvø,

* 100 g cukraus,

* 1 arbatinio šaukštelio malto cinamono.

Trupiniams: 200 g miltø,

* 1 arbatinio šaukštelio kepimo milteliø,

* 100 g cukraus,

* 100 g sviesto,

* 50 g kapotø migdolø.

Pienà pakaitinkite. Miltus persijokite á dubená, viduryje padarykite duobutæ, joje ištrinkite mieles, uþpilkite nedideliu kiekiu pieno, pabarstykite šaukšteliu cukraus ir lengvai apiberkite miltais. Uþdengkite dubená rankšluosèiu ir pastatykite 15 min. šiltoje vietoje.

Ištirpinkite sviestà ir supilkite á miltus. Uþmaišykite tešlà, pridengkite ir pastatykite šiltai, kad tešlos apimtis padidëtø du kartus. Po to tešlà lengvai apminkykite ir iškoèiokite ant miltais pabarstyto stalo. Tešlà sudëkite á skardà, suformuokite bortelius ir pabarstykite kapotais riešutais.

Ádarui skirtas slyvas nuplaukite, perpjaukite perpus, išimkite kauliukus ir išdëliokite ant tešlos. Cukrø kruopšèiai išmaišykite su cinamonu ir apibarstykite slyvas.

Ákaitinkite orkaitæ iki 180 laipsniø. Trupiniams paruošti miltus sumaišykite su kepimo milteliais, cukrumi ir supjaustytu gabalëliais atšaldytu sviestu. Viskà sutrupinkite ir uþberkite ant slyvø. Iš viršaus apiberkite kapotais migdolais. Kepkite 45 minutes.

Gero apetito!

Jeigu tau patinka gaminti ávairiausius patiekalus, atsiøsk savo receptà "Bumcës klubui" adresu Tilþës g. 74, Šiauliai, arba el. paštu bumce@splius.lt ir Bumcë pakvies tave filmuotis á "Bumcës virtuvëlæ". Tik nepamiršk parašyti savo telefono numerá!

Kà mokyklos direktorë Dinara veikia visà dienà?

Rytoj, rugsëjo 1-àjà, á mokyklas suguþës moksleiviai, taèiau mokytojai, ypaè mokyklø vadovai, mokykloje pluša jau kelias savaites. Ragainës pagrindinës mokyklos direktorë Dinara Vitkuvienë mokykloje pasirodo kasdien jau kelias savaites, nors dar yra likusios kelios atostogø dienos. "Reikia sudaryti tvarkaraštá, pasirûpinti, kad jau pirmadiená mokykloje prasidëtø rimtas darbas", - aiškina direktorë Dinara.

Ragainës pagrindinës mokyklos direktorë Dinara Vitkuvienë sako, kad visus sprendimus mokykloje priima ne ji viena, o kartu su kolektyvu, nes jos vadovaujamoje mokykloje - absoliuti demokratija. Dinaros VITKUVIENËS asmeninio archyvo nuotr.

- Ar dirbti per atostogas - laimë?!

- Mokykla - labai specifinë struktûra. Kad ji pradëtø darbà rugsëjo pirmàjà, reikia rimtai pasiruošti. Nesvarbu, kad vasaros atostogos, reikia nudirbti daug darbø. Negali juk kaþkam kitam uþkrauti savo funkcijø (suskirstyti darbo krûvá, sudaryti tvarkaraštá) pasiteisindama, kad man atostogos. Vaikai nukentës, o to nenori në vienas pedagogas.

- Bet nepailsëjus galima ir pervargti?

- Poilsio pakako. Mes, mokytojai, atostogaujame šiek tiek ilgiau nei kiti, o atostogauti per mokslo metus negaliu, nes nes dar esu ir matematikos mokytoja. Jei eièiau atostogauti per mokslo metus, kas mano vaikus mokytø matematikos? Mokykla yra mano gyvenimas, èia aš praleidþiu didþiàjà dalá savo laiko ir man mano darbas labai patinka.

- Jûs mokyklai vadovaujate dar neseniai?

- Mokyklos direktore dirbu nuo praëjusiø metø gruodþio, nors Ragainës mokykloje dirbu jau penkiolika metø. Dar besimokydama Šiauliø universitete, šioje mokykloje atlikau praktikà. Tada gavau pasiûlymà po studijø èia dirbti matematikos mokytoja. Pradëjusi mokyti vaikus, tapau direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o pernai dalyvavau konkurse direktoriaus pareigoms eiti ir já laimëjau. Laiptelis po laiptelio kilau aukštyn, o dabar jau kilti nebëra kur.

- Dauguma dalis Šiauliø mokyklø vadovø - vyrai. Kokie turi bûti vaikai, kad galëtø dirbti vadovais?

- Aš buvau gera mokinë, puikiai mokiausi, jau nuo penktos klasës svajojau bûti matematikos mokytoja. Bûti direktore nesvajojau niekada, bet galiu pasakyti, kad vadovais gali tapti energingi, uþsispyræ, darbštûs þmonës. Dar bûtina mokëti taikiai spræsti konfliktus, ásiklausyti á kito nuomonæ. Jei daþnai konfliktuoji - þmonëms vadovauti bus sunku.

- Paprastai vaikai mokyklos vadovo prisibijo...

- Reikëtø paklausti vaikø, ar jie manæs bijo, nors tie vaikai, kuriuos mokau matematikos, manæs tikrai nesibaimina. Mano kabineto durys neuþsidaro - ateina daug vaikø savo dþiaugsmais ir bëdomis pasidalyti, tad manau, kad jie manæs nebijo, o vertina mano nuomonæ.

- Mokytojai juk daþnai gàsdina vaikus direktoriumi.

- Bûna, kad taip atsitinka, taèiau tokie atvejai labai reti ir jø aš netoleruoju. Jei iškyla konfliktas tarp vaiko ir mokytojo, mokytojai patys geba išspræsti nesutarimus. Jei tikrai riekia - ásikišu. Mûsø mokykloje vaikai gerbia mokytojus, o mokytojai - vaikus, tad konfliktai sprendþiami taikiai.

- O kà mokyklos direktorë veikia laisvalaikiu?

- Auginu du vaikus - dvejø Simà ir vienuolikmetæ Rimantæ, rûpinuosi jais ir vyru Linu. Lankau sporto klubà, mëgstu laikà leisti su draugais, kuriø dël laiko stokos labai pasiilgstu. O naktá skaitau knygas - šiànakt nuëjau miegoti pusæ penkiø, labai ádomià knygà skaièiau.

- O kokia mokyklos vadovës diena?

- Keliuosi pusæ septyniø, pusryèiø niekada nevalgau, o á mokyklà einu pësèiomis. Uþtrunku 20-25 minutes, taèiau dþiaugiuosi, kad ryte galiu sveikai pajudëti. Darbo kabinete perþiûriu dokumentus, elektroniná paštà, atsakau á laiškus. Tada apeinu mokyklà, susitinku su administracija, mokytojais, mokiniais, rengiu posëdþius, vedu pamokas. Popiet vël tvarkau ávairius dokumentus, kalbuosi su mokytojais, mokiniais ir jø tëvais, sprendþiu iškilusias problemas. Darbas paprastai turëtø baigtis 17 valandà, bet daþnai tenka dirbti ir iki 19 valandos.

- Oho, kiek daug darbo.

- Yra mokytojø, kurie uþdirba daugiau uþ direktoriø. Atlyginimo dydis priklauso nuo staþo, kvalifikacijos ir pamokø skaièiaus. Patyræs mokytojas, turintis normalø darbo krûvá, gauna didesnæ algà negu mokyklos direktorius.

- Mokyklos vadovo darbas labai atsakingas. Nebijote atsakomybës?

- šiek tiek bijau, taèiau manau, kad nëra tokio darbo, kuriame nebûtø problemø. Dþiaugiuosi, kad Ragainës mokykloje neávyko jokiø dideliø nelaimiø. Vaikai èia labai geri, atsakingi, o juos moko labai patyræs kolektyvas.

- Rugsëjo 1-oji - didelë šventë visiems. Ko palinkëtumëte vaikams?

- Vaikai turëtø siekti þiniø, nes visi, kol dar mokosi mokykloje, svajoja susikurti graþià ateitá. Be þiniø to neámanoma padaryti.

Kalbino Oksana Laurutytë

Modesta JURGAITYTË

Bumcë ir "bumciukai" ieško naujø draugø ir kvieèia á "Bumcës klubà". Nori suþinoti paèias linksmiausias ir ádomiausias vaikø pasaulio paslaptis? Ateik á "Bumcës klubà"! Èia susirasi draugø, išmoksi dainuoti, šokti, vaidinti, padësi Bumcei rengti ir vesti "S plius" televizijos laidelæ vaikams "Bumcës pokštai".

Bumcë ir "bumciukai" kvieèia visus vaikus á "Bumcës klubà", kuriame jûsø laukia spalvingas ir turiningas laisvalaikis.

Kà vaikai veikia "Bumcës klube"? "Pirmiausia – draugauja", - atsako vadovë Lina Jokubauskienë-Bumcë). "Susiranda naujø draugø. Þaidþia, vaidina, dainuoja, šoka, padeda kurti laideles, veda "Bumcës pamokëles", dalyvauja rubrikose "Kalba vaikai", "Bumcës þaidimas", - tæsia laidelës vedëja. Bumcë uþsimena, kad naujajame "Bumcës pokštø" sezone planuojama nauja rubrika su Gudragalviu, taèiau kokia ji – paslaptis. Vaikai á "Bumcës klubà" renkasi dukart per savaitæ.

"Bumciukai" dalyvauja visos Lietuvos renginiuose

"Bumcës klube" su vaikais dirba ir þaidþia ne vien Lina Jokubauskienë. Jai padeda keturios vadovës. Vaikus muzikuoti, dainuoti moko Jurgita Juozûnienë ir Jurgita Kalašinskaitë. Darbelius daryti vaikams padeda Aušra Didþgalvienë, šokio pamokas veda Indrë Chotešovienë. Laura Remeikienë kuria daineles. Pati Bumcë vaikus moko vaidinti, kuria spektaklius. Rudená þiûrovø laukia "Bumcës klubo" vaikø muzikinio spektaklio "Èipolinas" premjera. "Kai þiûrovai ploja, kai neša gëles á scenà – smagu ir tëvams, ir vaikams. Ne kiekvienas suaugæs þmogus taip gali, kaip gali maþieji artistai", - gabiais auklëtiniais dþiaugiasi Bumcë.

Dainuojantys "bumciukai" koncertuoja ávairiuose renginiuose. Rugsëjo pirmàjà 12 valandà 30 minuèiø Bumcës ir "Bumcës klubo" koncertà bus galima pamatyti kavinëje "Arkos", o 16 valandà – Berþynëlyje. Šiemet kaip ir pernai bumciukai dalyvaus "Šiauliø dienø" festivalyje "Vaikystës penklinë", o šià vasarà debiutavo festivalyje "Laumës juosta". Specialiai "Laumës juostai" Bumcë su mergaitëmis siûdinosi peliø kostiumus. Bumcë su "bumciuke" Gabija persirengë pelëmis Mice ir Cice. Joms dainuoti padëjo kitos "Bumcës klubo" pelës. Peliø pasirodymà labai šiltai priëmë þiûrovai, jos sulaukë pagyrimø. Nors festivalá tiesiogiai transliavo LTV, vaikai dël to scenos baimës nejautë.

"Bumciukai" kasmet rengia laidelës "Bumcës pokštai" gimtadiená, kuriam ruoštis pradeda iš anksto. Šiemet "Bumcës pokštai" švæs jau septintàjá gimtadiená. "Bumcës klube" švenèiamos Kalëdos ir kitos svarbios šventës. Tad "Bumcës klube" laukia turiningas laisvalaikis ir švenèiant, ir þaidþiant, ir dirbant.

Draugauja ne tik vaikai, bet ir tëvai

Jau tradicine tampa šiemet treèiàkart organizuota "Bumcës klubo" vasaros stovykla Papëje, Latvijoje. Stovykla vyksta aštuonias dienas, èia atostogauja ir "Bumcës klubo" vaikai, ir jø tëveliai. Šiemet Papës stovykloje buvo du bûriai – "Papës asai – papuasai" ir "Ant bangos". Kiekvienà dienà stovykloje organizuojami renginiai, þaidimai. Taèiau Bumcë apie juos plaèiau nepasakoja, nes nuotykius iš Papës "S plius" þiûrovai pamatys naujose "Bumcës pokštø" laidose. Bumcë sako, kad stovykloje susidraugauja ir vaikø tëveliai. Vëliau jie padeda organizuoti renginius.

"Bumciukai" draugauja ne tik "Bumcës klube", bet ir uþ jo ribø. "Šie vaikai – komanda, jie sulipæ vienas su kitu", - sako Bumcë. Anot jos, "Bumcës klubà" lankantys vaikai yra dràsesni, išmoksta nebijoti scenos. Filmuojant laidà "Bumcës pokštai" ir koncertuojant vaikai tampa nebe tokie susikaustæ. Bumcei ir vaikø mamos pasakojusios, jog jø vaikai tapo laisvesni, dràsesni.

Bumcë á "Bumcës klubà" kvieèia geros nuotaikos ir spalvotø fantazijø vaikus. Ji laukia tø, kurie nori bûti dràsûs, kurie nori nugalëti kamerø ir scenos baimæ. Nebëda, jeigu nemoki dainuoti, galbût tau seksis šokti, o galbût - vaidinti ar kurti.

Bumcë á klubà ypaè kvieèia berniukus. Kiek berniukø klube buvo pernai? "Pernai buvo... në vieno", - juokiasi laidelës vedëja. Ji sako, kad berniukams "Bumcës klube" tikrai yra kà veikti, pavyzdþiui, jie galëtø vaidinti krokodilà, gandrà, Èipolinà...

Visi, kurie nori spalvingai leisti laisvalaiká, susirasti draugø, o galbût jø surasti ir savo tëveliams, rugsëjo 4-5 dienomis nuo 18 iki 19 valandos kvieèiami ateiti á "Bumcës klubà", kuris ásikûræs "S plius" pastate, Tilþës gatvës 74, treèiajame aukšte (áëjimas iš kiemo pusës). O pernai "Bumcës klubà" lankiusius vaikus vadovës kvieèia susitikti ir pasidalyti vasaros áspûdþiais rugsëjo 3 dienà 18 valandà.

Išsamesnës informacijos apie "Bumcës klubà" galima teirautis telefonu 8~685 588 01 arba elektroniniu paštu bumce@splius.lt

Varškës pyragas su šokolado kepure

Tešla:

*300 g minkšto sviesto,

*200 g cukraus,

*2 kiaušiniai,

*3 tryniai,

*200 g miltø,

*2 arbatiniai šaukšteliai kepimo milteliø.

Ádaras:

*500-600 g varškës,

*3 baltymai,

*1 stiklinë cukraus,

*200 g šokolado,

*5 šaukštai pieno.

Iš tešlai skirtø produktø paruoškite tešlà ir vienodu sluoksniu sudëkite ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos.

Varškæ sumalkite ir sumaišykite su baltymais, išplaktais su cukrumi. Gautà masæ sudëkite ant tešlos. Kepkite 220 C temperatûroje. Iškeptà atvësusá pyragà aptepkite piene ištirpintu šokoladu.

Gero apetito!

Kai "Apsaugos komandos" Šiauliø skyriaus vadovë Jolita Paulauskienë buvo maþa mergaitë, vienas jos mëgstamiausiø þaidimø buvo þaisti su draugais banditus ir milicininkus. Jolitai labiausiai patiko bûti milicininke - ieškoti, kamantinëti, sekti. Vaikystës þaidimas po daugelio metø tapo realybe - jauna þavi moteris vadovauja darbuotojams, kurie nebijo susidurti su blogieèiais.

UAB "Apsaugos komanda" Šiauliø skyriaus vadovë Jolita Paulauskienë sako, kad tie vaikai, kurie nori bûti vadovais, turi bûti uþsispyræ, atkakliai siekti tikslo, o svarbiausia - tikëti sëkme. Jolitos PAULAUSKIENËS asmeninio archyvo nuotr.

Kà gi teta Jolita dirba visà dienà?

Trejus metus UAB "Apsaugos komanda" Šiauliø filialui vadovaujanti teta Jolita stalèiuje laiko du diplomus - vadybininkës ir vokieèiø kalbos mokytojos. Bet juk ne nuo diplomø skaièiaus priklauso, gali vadovauti þmonëms ar ne.

- Kokiø savybiø turi turëti þmogus, vadovaujantis kitiems?

- Vadovas turi turëti tikslà. Jei kaþkà numatë padaryti, privalo šio tikslo siekti. Reikia uþsispirti, nenustoti tikëti sëkme. Bûtina tikëti sëkme. Dar vadovui reikalinga gera nuotaika, šypsena bet kokiu gyvenimo atveju. Net ir barant darbuotojus bûtina šypsotis. Dar reikia mylëti savo darbà, nes be meilës darbui nepajudësi iš vietos. Kiekviename darbe yra visokiø instrukcijø, jø privalu laikytis, bet reikia kaþkà ir paèiam pridëti.

- Vadovaujate kolektyvui, kurio dauguma - vyrai...

- Ir nieko èia keisto - nëra tik vyriškø ar tik moteriškø darbø. Yra kolektyvas, kuris - kaip maþa šeima. Èia ir ginèijamasi, ir baramasi, bet jei yra noras sutarti - išeitá visada surandi.

- Tai kà dirba apsaugos darbuotojai?

- Apsaugininkø pagrindinis tikslas, noras ir pareiga - kad miestas taptø kiek ámanoma saugesnis. Juk yra ne visai gerø þmoniø, kurie skriaudþia kitus, vagiliauja, plëšia svetimus butus ar namus. Apsaugininkai padeda þmonëms jaustis ramiai, tai yra, išëjæs iš savo namø þmonës gali bûti ramûs, kad jø uþgyventas turtas yra saugomas.

- Kokie yra þmonës, dirbantys apsaugininkais?

- Apsaugininkai yra stiprûs fiziškai, puikiai vairuoja ir nebijo susidurti su blogieèiais. Vis dëlto apsaugininkams aš daþnai sakau, kad pagrindinis jø ginklas - galva. Tai tikrai nereiškia, kad galva reikia smûgiuoti. Tai reiškia, kad apsaugininkai turi màstyti. Iškilus konfliktinei situacijai, reikia labai greitai priimti sprendimà. Privalu išvengti bet kokio smurto, muštyniø. Negalima vadovautis kumšèio politika.

- O apsaugininkus jums tenka pabarti?

- Taip, tik baru aš juos graþiai. Kai bari graþiai, iki rimto konflikto problema nepribræsta.

- O jus kas nors pabara?

- Bendrovës, kuriai vadovauju, valdþia yra Vilniuje, tad bûna visko, tenka ir pylos gauti. Á kritikà reaguoju ávairiai: jei esu teisi, stengiuosi apginti savo nuomonæ, aišku kartais tenka pripaþinti, kad suklydau.

- Kokia jûsø darbo diena?

- Esu dviejø dukrø, šešiametës Martynos ir aštuonmetës Faustos, mama, tad ryte reikia joms kasas supinti, pusryèius paruošti, á darþelá, mokyklà nuveþti. O tada skubu á darbà, kur po neramios nakties reikia aptarti apsaugos darbuotojø darbà. Vëliau su administracijos darbuotojais aptariame dienos planus ir išsibarstome tuos planus vykdyti. Darbas paprastai trunka iki 17 valandos, bet ne visada já baigiu laiku - visokiø problemø iškyla, tad tenka jas spræsti.

- Ar jums patinka vadovauti apsaugos darbuotojams?

- Man labai patinka mano darbas, nes jis suteikia galimybæ kasdien pabendrauti su ádomiais þmonëmis, leidþia tobulëti. Man teko išmokti daug techniniø dalykø, pavyzdþiui, kaip veikia apsaugos sistemos. Aš mëgstu vairuoti, esu dalyvavusi slalomo ir šaudymo varþybose.

- Ar apie kitoká darbà nesvajojate?

- Man labai patiko dirbti su vaikais, esu dirbusi mokykloje, darþelyje. Juk iš vaikø gali pasimokyti nuoširdumo, atvirumo. Man apskritai patinka kà nors organizuoti, dalyvauti saviveikloje.

- O kà veikiate laisvalaikiu?

- Mëgstu skaityti, megzti, vaþinëtis dviraèiu, iškylauti gamtoje, pabëgioti. Kaþkada dainavau, šokau ir tikiuosi, kad kada nors rasiu laiko šiems pomëgiams.

Kalbino Oksana Laurutytë

Tortas "Tinginys" (Tëvelio dienai)

Jums reikës:

* 1 kg sausainiø pakeliuose,

* 0,5 l grietinës,

* 250 g cukraus,

* 2 šaukštai kakavos.

Sausainius sutrupinkite. Paruoškite glajø: grietinæ su cukrumi uþvirinkite, suberkite kakavà, nuolat maišydami virkite 5 min. Paruoštà karštà glajø uþpilkite ant sutrupintø sausainiø. Sudëkite á formà ir atvësinkite.

Gero apetito!

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Minint Šiauliø vyskupijos dešimtmetá ir Kairiø baþnyèios 215-uosius metus, pirmà kartà Šiauliø moksleiviø namai kartu su Kairiø Švnè. Mergelës Marijos Belaisviø Vaduotojos baþnyèia surengë vaikø ir jaunimo baþnytinës muzikos šventæ "Mes – Dievo vaikai". Ji sukvietë per 300 dalyviø iš Šiauliø, Kuršënø, Kairiø ir Kretingos.

Šventës "Mes - Dievo vaikai" dalyviai Kryþiø kalne, pasikalbëjæ su broliu pranciškonu Linu, pasimeldë ir sugiedojo Dievà šlovinanèià giesmæ. Autorës nuotr.

Per Dievo Vaikø šv. Mišias, kurias aukojo klebonas Saulius Matulis, Kairiø baþnyèioje ávairûs kolektyvai giedojo baþnytines giesmes, o giesmininkams akompanavo kamerinis ansamblis "Lyra" iš Kretingos. Popiet vaikai vyko á Kryþiø kalnà. Èia drauge su broliu pranciškonu Linu prie popieþiaus Jono Pauliaus II 1991 metais statyto kryþiaus vaikai sukalbëjo maldà, buvo pašventintas tautodailininko Alberto Martinaièio ta proga sukurtas metalinis kryþius ir atminimo varpeliai, kurie simbolizuoja vaikø kvietimà prie katalikiškø vertybiø. Vëliau varpeliai po vienà atiteko kiekvienam kolektyvui. Gráþæ iš Kryþiø kalno vaikai koncertavo Kairiø bendruomenei ir miestelio sveèiams. Dalyviams akompanavo kamerinis ansamblis "Lyra".

Idëja sena kaip krikšèionybë

Šventës idëja kilo Šiauliø moksleiviø namø vaikø choro "Diemedëlis" vadovei Valerijai Berteškienei, kai prieš penkerius metus su kolektyvu dalyvavo giedotinëse Mišiose Kretingoje. Šventës sumanytoja dirba ne tik Šiauliuose. Ji ugdo dar vienà kolektyvà - Kairiø pagrindinës mokyklos vaikø chorà "Spindulys".

"Juokais galëèiau pasakyti, kad minèiai rengti baþnytinës muzikos šventes tiek pat, kiek ir krikšèionybei - per 2000 metø. Iš tikrøjø labai patiko sudalyvauti Mišiose Kretingoje. Nuo tada ir kirbëjo kaþkà panašaus padaryti mûsø krašte. Jau seniai mieste nebesirenka kolektyvai á chorø apþiûras, mokyklose maþëja vaikø chorø, nutilo miesto dainø šventës. Vienintelis kelias vaikams pasirodyti – dalyvauti popchorø organizuojamose šventëse arba retëjanèiuose vaikø chorø festivaliuose. Taèiau kaskart nustebinti ir paruošti vis naujà popstiliaus repertuarà yra brangus malonumas ir didelis darbas, o atliekami kûriniai greitai nusibosta. Surengæ baþnytinës muzikos šventæ tikimës, kad kolektyvai, sugráþæ á savo parapijas, galës giedoti savo baþnyèiose", - kalbëjo šventës "Mes – Dievo vaikai" reþisierë V. Berteškienë.

Vaikai tikëjimo tiesas suvokia savaip

Kaip pavyksta vaikus sudominti rimta muzika? "Tikëjimas Dievu yra þmogaus prigimtyje. Ir vaikø širdyse yra šauksmas ieškoti Jo. Baþnytinë muzika – tai priemonë tai padaryti", - aiškino V. Berteškienë.

Kalbant apie tikëjimo tiesas, vaikams neprimetama suaugusiøjø nuomonë, sunkiai paaiškinamus dalykus tenka išdëstyti atsiþvelgiant á vaikø psichologijà. Vaikai patys daug kà gali savaip paaiškinti. Kryþius maþiesiems gali asocijuotis su labai brangiai kainuojanèiomis vestuvëmis, o paklausti, kieno vaikai jie yra – atsakyti, kad mamos. "Aiškinantis tolimesnius vaikø "giminystës ryšius" jie patys padaro išvadà, kad mes visi esame Dievo vaikai", - dësto vadovë.

Šventë nebus tradicine

Šiauliø rajono savivaldybë pageidavo, kad šventë taptø tradicine. Kasmet rengti panašius projektus, anot vaikø chorø vadovës V. Berteškienës, bûtø sunku, mat vienu metu ir toje paèioje vietoje turëtø susiburti nemaþai pagalbininkø, daug laiko atima paruošiamasis darbas. "Jeigu neuþsiimèiau jokia kita veikla, o rûpinèiausi vien šventës reikalais, tada bûtø lengviau, taèiau jeigu matysime tokiø švenèiø poreiká, bus didelë nuodëmë jø neorganizuoti", - mano V. Berteškienë.

Oksana LAURUTYTË

Geguþës 27-àjà (sekmadiená) 13 valandà seneliai, tëveliai ir vaikai, kuriems nesvetimas teatras, kvieèiami atvykti á Šiauliø kultûros centrà - "Bumcës klubas" kvieèia pasiþiûrëti muzikiná spektaklá "Èipolinas". Spektaklyje vaidina visi klubà lankantys vaikai, kurie þada padovanoti tikrai smagiø akimirkø, daug šokiø ir dainø.

Išradingoji Bumcë, rudená surengusi spalvingà "Bumcës klubo" gimtadienio šventæ, šá sekmadiená visus kvieèia á naujojo spektaklio - "Èipolinas" - premjerà. Asmeninio "Bumcës klubo" archyvo nuotr.

Scenarijø spektakliui "Èipolinas" pagal Dþanio Rodario istorijas parašë pati Bumcë - Lina Jokubauskienë, o daineles - muzikos vadovë Laura Remeikienë. Spektaklis bus labai spalvingas - jo scenografijà ir kostiumus sukûrë Rasa ir Eimantas Prišmontai.

"Pernai pastatëme spektaklá "Arklio Dominyko meilë", norëjome, kad spektakliø pristatymas taptø tradicija, tad ir šiemet sukûrëme kaþkà ádomaus. Naujasis spektaklis "Èipolinas" trunka 40 minuèiø, o jo pagrindinës mintys - kova uþ laisvæ, kova su blogiu, kova uþ laimæ", - sakë Bumcë.

Spektaklyje Èipolinas kovoja su senjoru Pomidoru, nes iš nelaisvës reikia išvaduoti draugus. Siekiama, kad darþovës savo darþe nesipyktø, kad suvoktø, jog geriau draugauti ir bûti laimingomis. "Þinoma, gëris nugali blogá, princesë Citrina nebeklauso senjoro Pomidoro ir susitaiko su Èipolinu", - šypsosi Bumcë.

Kadangi spektaklyje vaidina visi klubo vaikai, tai ir personaþø èia daug ir ádomiø: seklys Morka, Šuo, Moliûgas su savo nameliu, keturios išdidþiosios grafaitës Vyšnaitës ir kiti.

"Tikimës, kad pastatyti spektaklá kasmet taps "Bumcës klubo" tradicija. Nuoširdþiai kvieèiame atvykti, nes spektaklis "Èipolinas" yra visiškai kitoks, nei buvo pernai parodytas spektaklis", - teigë klubo vadovë Bumcë.

Jums reikës:

*duonos skrebuèiø,

* majonezo,

* rûkytos, keptos ar virtos vištienos,

* salotø lapø

* pomidorø.

Ant skrebuèio uþtepkite majonezo, uþdëkite salotø lapà, vištienos gabaliukà, pomidoro grieþinëlá, dar vienà salotø lapà, o ant viršaus uþdëkite dar vienà skrebutá.

Gero apetito!

Kà tëveliai dirba visà dienà?

Šiauliø apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikø literatûros skyriuje nepaprastai tylu. "Nei ramus èia darbas, nei tykus, tik stengiamës, kad èia bûtø tylu, nes maþiesiems skaitytojams reikia susikaupti", - šypsosi skyriaus vedëja Aldona Šiaulienë. Trisdešimt metø bibliotekininke dirbanèiai Aldonai jos darbas labai patinka ir yra labai ádomus. Kuo ádomi bibliotekininko profesija, kuriai, beje, net 5000 metø?

Šiauliø P. Višinskio viešosios bibliotekos Vaikø literatûros skyriaus vedëja Aldona Šiaulienë sako savo darbo valandø neskaièiuojanti: "Išeinu iš darbo su kokia nors mintimi, vis svarstau, kartais net naktá prabudusi galvoju, kà daryti, kad kuo daugiau vaikø pamëgtø knygà." Povilo LUNGËS nuotr.

- Jûsø darbas, atrodo, be jokio streso ir átampos?

- Toli graþu taip nëra, nes bibliotekininkai ne tik sëdi ir išdavinëja knygas. Šiais modernëjanèiais laikais atsiranda daug naujø dokumentø (dokumentais vadinamos knygos, þurnalai, laikmenos, kompaktinës plokštelës - aut. past.), o bibliotekininkui reikia sekti visas naujoves, jas išmanyti. Bibliotekininkai yra tarpininkai tarp knygø autoriø ir skaitytojø, mes turime atvesti skaitytojà prie knygos, knygas populiarinti, o tai daryti nëra lengva.

- Ir kà gi jûs darote?

- Mes rengiame labai daug renginiø, vienas kuriø - kasmetis knygø pristatymo konkursas. Jau dvylika metø rengiamame konkurse vaikø grupës per penkias minutes išraiškingai pristato knygà taip, kad kiti šia knyga susidomëtø. Kiekvienà vasarà vaikai varþosi renginyje "Knygø fanai - ne profanai". Labiausiai knygas skaitantys vaikai apdovanojami diplomais, atminimo dovanomis. Dvejus metus veikë Hario Poterio fanø klubas, á já stojantys vaikai bûdavo ášventinami su visokiais ritualais. Rengiame vaikø kolekcijø, darbeliø parodas, knygø apie gyvûnëlius pristatymus, o vaikai á šias šventes atsineša savo augintinius. Viena spalvingiausiø mûsø paslaugø - "Knygveþiukas". Apsirengæ ávairiø pasakø personaþais ir prisikrovæ á lagaminus geriausiø knygø, mes keliaujame po mokyklas, darþelius ir knygas pristatome vaikams.

- O kodël reikia skaityti knygas?

- Paëmæs knygà á rankas, vaikas ima gyventi ne savo, bet kità gyvenimà. Su knyga galima pabuvoti dþiunglëse, Mënulyje, jûros dugne - knyga nuveda, kur tik nori. Skaitantys knygas vaikai išmoksta vaizdingai kalbëti, màstyti, daug suþino apie kitus þmones ir išmoksta suprasti kitaip besielgianèius.

- Jûs turbût visas vaikiškas knygas esate perskaièiusi?

- Oi, toli graþu ne visas - neámanoma, nes knygas leidþia keli šimtai leidyklø. Vaikø literatûros skyriuje šiuo metu yra per 80 tûkstanèiø knygø, tad skaitau tik paèias ádomiausias.

- O kokios vaikø knygos dabar populiariausios? Gal apie Hará Poterá?

- Knygos apie Hará Poterá buvo populiariausios pernai, o šiemet labiausiai graibstoma knyga - "Guzas. Kieto priplaukusio bièo gyvenimas". Antroje vietoje yra "Haris Poteris ir netikras princas", treèioje - "Širdeliø salos", ketvirtoje - "Meilë tarsi pragaras", o penktoje - "Bjaurius".

- O kokias knygas jûs rekomenduotumëte vaikams perskaityti?

- Pradinukams siûlyèiau perskaityti knygas apie Petsonà, o paaugliams - "Duobës", "Berniukas mergaièiø tualete", "Bjaurius". Šias knygas turëtø perskaityti ir tëveliai, kad suþinotø, kokios problemos kamuoja jø vaikus.

- Kaip vaikai pamëgsta knygas?

- Ateina vaikas á bibliotekà, perskaito ádomià knygà ir já pagauna skaitymo virusas. Šiuo virusu vaikai uþkreèia savo draugus, kurie knygas tiesiog graibstyte graibsto.

- O kokio amþiaus vaikai jau gali ateiti á bibliotekà?

- Vos vaikelis gimsta, jis jau gali bûti skaitytojas. Mamos su veþimëliais uþsuka á bibliotekà ir kûdikiams rodo spalvingas knygutes, kuriø pastaruoju metu išleidþiama labai daug. Paèiø maþiausiø skaitytojø mes labai laukiame. Vaikø literatûros skyriuje yra árengtas þaidimø kampelis, èia galima televizoriø paþiûrëti, stalo þaidimø paþaisti.

- Ar bûna negerø vaikø, kurie negerbia knygø?

- Labai gaila, bet bûna. Yra tokiø skaitytojø, kurie knygeles pripiešia, suplëšo. Mergaitës ypaè mëgsta sukarpyti þurnalus. Esame iš vienos mergaitës mënesá atëmæ skaitytojo paþymëjimà, kad susimàstytø. Jei vaikas sugadina knygà, jo tëvai turi uþ jà sumokëti arba naujà nupirkti.

- O kokie turi bûti vaikai, kurie nori tapti bibliotekininkais?

- Vaikas turi mëgti skaityti, bûti þingeidus, išmanyti informacines technologijas, mokëti uþsienio kalbà, gebëti bendrauti ir norëti padëti kitiems. Kiekvienà dienà bibliotekininkai turi atsakyti á šimtus vaikø klausimø, todël varto daug spaudiniø ir patys tampa "þiniukais". Vienas poetas yra pasakæs, kad "susijaudinimo minutæ galima pasakyti, jog bibliotekininko profesija yra šventa".

Kalbino Oksana Laurutytë

Bumcës virtuvëlë

Tešlai reikës:

*300 g minkšto sviesto,

*200 g cukraus,

*2 kiaušiniø,

*3 tryniø,

*200 g miltø,

*2 arbatiniø šaukšteliø kepimo milteliø.

Ádarui reikës:

*500-600 g varškës,

*3 baltymø,

*1 stiklinës cukraus,

*200 g šokolado,

*5 šaukštø pieno.

Paruoškite tešlà ir vienodu sluoksniu sudëkite ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos.

Varškæ sumalkite ir sumaišykite su baltymais, išplaktais su cukrumi. Gautà masæ sudëkite ant tešlos. Kepkite 220*C temperatûroje.

Gero apetito!

Kà tëveliai dirba visà dienà

Keturiolika metø vaikø, vyrø ir moterø kirpëja dirbanti Ilona Jankauskienë sako, kad jos profesija nëra vien groþio kûrimas - joje apstu ir stresà kelianèiø akimirkø. Tad vaikai, kurie svajoja bûti kirpimo meistrai, turi mylëti þmogø ir tikëti, kad groþis išgelbës pasaulá.

Kirpëja Ilona Jankauskienë sako, kad vaikai privalo lankytis kirpyklose, nes tai yra kultûros dalis, reikia išmokti rûpintis savo išvaizda. Povilo LUNGËS nuotr.

- Keturiolika metø tas pats darbas. Tai daug ar maþai kirpëjai?

- Na, kaip paþiûrësi, nes kai þiûriu á keturiolikmetá sûnø Linà ir matau, koks didelis per tuos metus uþaugo, atrodo, kad daug. Darbà, sakoma, reikia keisti kas septynerius metus, darbo vietà du kartus ir esu pakeitusi. Kartais pasvajoju, kad norëèiau, pavyzdþiui, bûti vedybø planuotoja, bet tada nuvilèiau savo klientus. Juk jie pas mane ateina draugø rekomenduoti ir man nebereikia niekam árodinëti, kad moku dirbti savo darbà. Jei keisèiau profesijà, tektø ir daug streso patirti.

- O kirpëjos darbe streso daug?

- Visko pasitaiko. Juk yra þmoniø, kuriems viskas negerai, ateina klientai su savo problemomis. Tad kirpëjai tenka ne tik plaukus apkirpti, bet ir išklausyti þmogø, paguosti. Juk rankomis lieti þmogui galvà, kurioje labai daug energetiniø taškø. Ásivaizduokite, kaip tavimi þmogus turi pasitikëti, kad leistø tau galvà liesti? Kerpi, kalbiesi ir pamaþu gydai þmogaus sielà. Turi þmogø paþinti, kad þinotum, ko jo galima klausti, o ko ne.

- O kaip tada atsikratyti þmoniø išsakytø rûpesèiø?

- Lankau pozityviosios psichoterapijos akademijà, vaþinëju á kursus Vilniuje. Ten moko mylëti bet koká þmogø, suprasti, kodël jis vienaip ar kitaip pasielgë. Kai supranti, kodël þmogus piktas, gali já pateisinti. Tada ramiai á viskà reaguoji, nesinervini.

- O kodël jûs tapote kirpëja?

- Kai buvau labai jauna, nei aš pati, nei kas nors kitas negalëjo su mano plaukais susitvarkyti. Buvo ádomu suþinoti, ar ámanoma tai padaryti. Aš buvau pradëjusi mokytis tuomeèiame KPI Šiauliø fakultete, ketinau tapti statybø inþiniere. Mano draugë buvo kirpëja ir man labai patiko tai, kà ji daro, tad ir aš nusprendþiau ja tapti.

- Toks, rodos, didelis šuolis. Argi yra kas bendro tarp inþinierës ir kirpëjos?

- Kirpëjos privalo braiþybà gerai išmanyti, èia reikia matyti aukšèius, kampus, reikia gerai spalvas jausti. Þinoma, reikia turëti ir šuniškà nuojautà. Tokià, kai þinai, bet negali pasakyti, kodël.

- Taip, šuniškos nuojautos juk neišmoksi - jà turi turëti nuo gimimo.

- O visa kita reikia paèiai išmokti. Kai mokiausi profesinëje mokykloje, išmokau tik elementaraus kirpimo, sukti plaukus suktukais, daryti ilgalaiká sušukavimà. Prastas buvo paruošimas ir laikai tada buvo tokie, kai dar buvo mokoma vyrams barzdas skusti skustuvu, o skustuvà reikëjo mokëti á dirþà pagalàsti.

- Tai kur išmokote visø kirpimo, daþymo, modeliavimo subtilybiø?

- Kirpëja turi mokytis visà gyvenimà, nes keièiasi mados, o kursø rengiama tikrai daug - net kelis kartus per mënesá. Daþnai lankausi kursuose ir tikrai daug išmokau. Turiu galybæ klientø, kurie atvyksta pas mane ir iš kitø miestø. Vasarà atostogavau Anglijoje. Ir ten mane klientai šiaulieèiai, šioje šalyje dirbantys, susirado. Man tai - geriausias darbo ávertinimas.

- O kokios kirpëjø profesinës ligos?

- Nuo stovëjimo pleèiasi kojø venos, silpsta rankos, nes jas nuolat turi laikyti iškeltas. Þinoma, labiausiai kenkia ávairûs chemikalai, dël kuriø gali alergija susirgti. Bet man šis darbas labai patinka. Jame atradau save, tad privalumø yra daugiau nei trûkumø.

- Kokie turi bûti vaikai, kurie nori tapti kirpëjais?

- Tokie vaikai turi mylëti þmogø, jiems turi patikti bendrauti. O svarbiausia - reikia tikëti, kad groþis išgelbës pasaulá.

Kalbino Oksana Laurutytë

Sniego kamuolëliai

Jums reikës:

300 g varškës,

300 g kokoso droþliø,

1 valgomojo šaukšto cukraus,

1 valgomojo šaukšto aguonø.

Du šaukštus kokoso droþliø sumaišykite su aguonomis. Kitame dubenëlyje labai gerai išmaišykite varškæ, cukrø ir kokoso droþles. Iš masës padarykite sniego kamuolëlius. Pavoliokite juos aguonose ir kokoso droþlëse. Laikykite šaldytuve apie 1 valandà, tada skanaukite.

Gero apetito!

Kalëdinis darbelis

Tau reikës storesnio popieriaus, aukso ir sidabro spalvos rašikliø, gofruoto popieriaus, þirkliø ir klijø.

Popieriø perlenk perpus.

Ákirpk ir ákirptà vietà álenk á vidø.

Papuošk vidinæ popieriaus dalá: iš gofruoto popieriaus iškirpk ávairiø figûrø - elniukø, sniego seniø, egluèiø, traukinukà - ir priklijuok ant ákirpimø.

Èia - sniego debesëliai. Juokingi...

Pabandyk ir tu pafantazuoti ilgais þiemos vakarais. Sukurk savo debesëlá. Gal ávyks stebuklas ir rytà bus daug sniego debesëliø tavo kieme...

Kà tëveliai dirba visà dienà?

Mielas storas vyras ilga balta barzda, blizganèiais drabuþiais ir kepure bei dovanø maišu. Kas? Þinoma, kad Kalëdø Senelis. Jis per Kalëdas atkeliauja šiaurës elniais pakinkytomis rogëmis ir išdalija dovanas geriems vaikams.

O kà Kalëdø Senelis veikia kitu metø laiku, kai gyvena šiaurëje? Apie tai ir kalbamës su tikrø tikriausiu Kalëdø Seneliu.

Kalëdø Senelis turi stebuklingà knygà, kurioje parašyta, ar vaikai visus metus buvo geri, klausë tëvø, valësi rytà ir vakare dantis. "Jei pritingi dantis valytis visà savaitæ - labai blogai, toká vaikà galiu ir pabarti", - sako Kalëdø Senelis.

- Seneli, seneli, ar jûs tikras?

- Pats tikriausias Kalëdø Senelis. Netikrø ir nebûna. Vaikai kartais tà paèià dienà gali pamatyti kelis Kalëdø Senelius, bet jie tikrai ne apsišaukëliai. Jie - mano padëjëjai. Kai matau, kad nesuspësiu visø dovanø áteikti manæs besiilgintiems vaikams, padëjëjus šaukiuosi á talkà.

- Yra vaikø, kurie mano, kad Kalëdø Senelis - jø tëvelis, mokytojas ar kaimynas. Kaip patikrinti, kuris tikrasis Senelis, o kuris - ne?

– Na, patikrinti nesudëtinga - tereikia gerai trûktelëti já uþ barzdos. Pabandykite.

Trûkteliu nedràsiai, nes bijau, kad seneliui gali skaudëti. Oi, barzda - tikrø tikriausia. Senelis patenkintas garsiai juokiasi.

- Seneli, o ar vaikams verta nemiegoti ir laukti, kol padësite dovanas po eglute?

- Dar në vienas vaikas nepamatë Kalëdø Senelio, dedanèio dovanas po egle. Kodël? Ogi todël, kad dovanas padedu labai labai greitai - juk tiek daug darbo turiu. Tereikia akimirkà uþsimerkti, ir dovanos jau po eglute, o vaikas manæs net nepastebëjo.

- O kaip Senelis patenka á namus?

- Á vienus namus patenku pro kaminà, á butus daugiabuèiuose - pro orlaidæ. O jei nepralendu - paprašau, kad mano bièiuliai nykštukai man pagelbëtø.

- Kà, Seneli, veikiate tada, kai nedirbate, tai yra ne per Kalëdas?

- Stebiu vaikus, gaminu dovanas, ieškau, kas jas pagamintø. Prašau ásidëmëti, kad tokiø dovanø, kaip kompiuteriai, aš vaikams po eglute nededu. Esu kategoriškai taip nusprendæs, mat kompiuteriai atima daug brangaus laiko, kurá vaikai galëtø skirti knygoms skaityti. Knygas skaityti bûtina.

- O kokia transporto priemone jûs atvykstate pas vaikus?

- Atvykstu rogëmis, pakinkytomis aštuoniais elniais. Kartais paprašau padëti ir devintojo elnio - Raudonnosio. O jei nebûna sniego - atskrendu sraigtasparniu. Vaikai manæs, išeinanèio iš pastato, todël ir nemato, kad aš iškart lipu ant stogo ir išskrendu.

- O kaip Senelis suþino, ko vaikai nori gauti dovanø?

- Na, kaþkokiø ypatingø þygdarbiø, kad gautum dovanø, nereikia – uþtenka parašyti laiškà. Laiškà reikia paduoti tëveliams, kad šie ámestø já á pašto dëþutæ. O jei vaikai nemoka rašyti, gali paprašyti tëvø, kad šie laiškus uþ juos parašytø.

- Seneli, o kodël jûsø rûbai ne raudoni, kaip áprasta matyti, o mëlyni?

- Aš turiu daug rûbø: baltø, raudonø, iš kailio, þaliø, taèiau šiemet panorau rengtis mëlynai. Mëlyna spalva simbolizuoja išmintá, yra vilties, svajoniø spalva. O raudona spalva - agresyvi, todël ji man nebepatinka.

- O jums patinka, kai vaikai jums dainuoja, deklamuoja eilërašèius?

- Vaikai privalo man parodyti, kad neleido tušèiai laiko, o mokësi, tobulëjo. Ne aš turi vaikus stebinti, o vaikai mane. Na, ir koká eilëraštá šiemet išmokai?

Kalbino Oksana Laurutytë

Desertas su zefyrais

Jums reikës:

skirtingos spalvos zefyrø,

100 g jogurto,

100 g grietinëlës,

šaldytø uogø.

Jogurtà, grietinëlæ ir uogas sudëkite á dubená ir išplakite. Á stiklinës dugnà sudëkite supjaustytus zefyrus ir uþpilkite išplaktà masæ. Papuoškite.

Gero apetito!

Ištikimieji Bumcës gerbëjai, pasitelkæ fantazijà, piešë, karpë ir aktyviai dalyvavo piešiniø konkurse "Bumcës pokštø" laidelei - 6 metukai". Bumcë dëkoja visiems dalyviams ir sveikina nugalëtojus: Gretà Siroveckytæ (5 m.), Gerdà Šiatkutæ (9 m.), Augustæ Kiškarytæ (7 m.), Aukštabalio vidurinës mokyklos 4b klasës mokinius Inetà, Aleksandrà, Benà, Laurà, Mindaugà, Linà (mokytoja Loreta Škëlienë) ir lopšelio-darþelio "Klevelis" vaikuèius (auklëtoja Vitalija Babièienë).

Laura Minevièiûtë.		Augustë Kiškarytë.		Mindaugas Lukoševièius ir Jonas Gecevièius.

"Mane nuo maþø dienø traukë lëktuvai, labai norëjau juos valdyti. Kodël? O jûs paklauskite paukšèio, kodël jis nori skraidyti", - juokiasi šiaulietis lakûnas Bronislovas Babrauskas.

Lakûnas jis ne bet koks - Lietuvos kariuomenës, o jo pareigos skamba labai sudëtingai: Kariniø oro pajëgø Aviacijos bazës Transporto lëktuvø eskadrilës B grandies vyresnysis lakûnas, vyriausiasis leitenantas.

Lakûnas Bronislovas Babrauskas, kaip ir kiti lakûnai, vilki kombinezonu, kurio, net ir labai norëdamas, nepadegsi - rûbai impregnuoti, todël nedega.

Tai kà dëdë lakûnas dirba visà dienà?

Trisdešimt septyneriø Bronislovas pirmà kartà á lëktuvà sëdo bûdamas vos šešiolikos. Vaikystëje jis lankë aeroklubà, kur ásitaisæs uþ sklandytuvo vairo galutinai ásitikino, kad nori bûti lakûnu. Aeroklubà lankë daug vaikø, taèiau dauguma jø aviacija nesusidomëjo. Lakûnais neleista tapti tiems, kurie po fizinio pasirengimo patikrinimo suvalgytus pusryèius "palikdavo" aikštelëje.

- Koká lëktuvà jûs valdote?

- "An-2". Tai labai puikus nedidelis lëktuvas, kuriuo skraidinu parašiutininkus, keleivius, krovinius. Šis lëktuvas per valandà sunaudoja apie 200 litrø degalø. Tai nedaug, nes, pavyzdþiui, orlaivis "Ruslanas" per valandà "suvalgo" 100 tonø degalø. Lëktuvu ore galiu išbûti iki 8 valandø, bet paprastai skrydis trunka nuo 10 minuèiø iki 4 valandø.

- Tai kokia jûsø darbo diena?

- Kaip ir visi, á darbà ateinu 8 valandà ryto, o išeinu namo 17 valandà. Jei esu gavæs specialiøjø uþduoèiø, tuomet tenka ir penktà valandà bûti bazëje, o namo gráþtu jau po 22 valandos. Áprastà darbo dienà skraidau, gilinu þinias, tvarkau dokumentus, vakare aptariame klaidas, aiškinamës prieþastis.

- Ar karo lakûnai daug uþdirba?

- Vos atëjæ dirbti, "á rankas" lakûnai gauna pusantro tûkstanèio litø, taèiau gana greitai alga ima kilti ir, priklausomai nuo pasiekto lygio ir laipsnio, kyla maþdaug iki 4,5 tûkstanèio litø.

- Pietaujate nemokamai ar tenka susimokëti?

- Ne, valgome uþ savo pinigus - èia ne privalomoji tarnyba, o darbas. Taèiau lakûnams skiriama apranga, kuri yra nepaprasta. Lakûnø kombinezonai nedega - jie impregnuoti specialiomis medþiagomis. Batai taip pat ypatingi - su ádëklais, kad nepradegtø. Lakûnai skrydþio metu mûvi ir specialias pirštines, su kuriomis lengva laikyti vairà, ne taip prakaituoja delnai.

- Tai gal labai jaudinatës, kad delnai prakaituoja?

- Na, kai pirmà kartà sëdau valdyti lëktuvo, ne vieno litro prakaito netekau. Dabar jau nebesijaudinu - skristi yra didelis malonumas. Þemë atrodo kitaip iš aukštai, ir debesys ten kitokie. Neseniai maèiau tokius graþius, tarsi dailininko nutapytus, baltus ir minkštus. Debesis gali apskristi iš visø pusiø, apþiûrëti, tik prisësti ant jø nepatartina (juokiasi).

- O kà daro lakûnas, jei skrisdamas uþsimano sisiuko?

- Na, mano lëktuvas toks puikus, kad aš galiu já nutupdyti aikštëje, kuri yra vos 400 metrø ilgio. Tada ir galiu padaryti sisiukà (juokiasi). Didesniuose lëktuvuose, kurie skrenda ilgiai ir toli, yra biotualetai, bet šiuose lëktuvuose skrenda nuo 1 iki 3 ekipaþø. Taigi padaryti sisiukà, kai uþsinori, nëra bëdos.

- Kiek laiko mokëtës, kol tapote lakûnu?

- Aplinkybës taip susiklostë, kad teko mokytis net dešimt metø. Mokiausi Ukrainoje, Charkove esanèioje Karinëje naikintojø mokykloje, vëliau - Zaporoþës aviacijos centre, dar vëliau - Aktiubinsko civilinës aviacijos lakûnø mokykloje. Mokslus baigiau Lietuvos aviacijos institute, šioje mokymo ástaigoje dabar mokosi visi norintys tapti lakûnais - ilgiausiai tenka mokytis šešerius metus.

- Kokie turi bûti vaikai, kurie nori skraidyti?

- Pirmiausia juos turi traukti tokia profesija. Antra - reikia mëgti skaityti. Kai lakûnai neskraido, nuolat skaito, mokosi, tobulinasi, mat kasmet reikia laikyti egzaminus. Reikia puikiai mokëti fizikà, matematikà. Juk reikia þinoti, kodël lëktuvas skrenda, o ratai nesisuka. Privaloma mokëti anglø kalbà, nes radijo ryšiu lakûnai bendrauja tik anglø kalba ir visos instrukcijos parašytos angliškai.

- Norëtumëte, kad jûsø keturmetë dukra bûtø lakûnë?

- Ji labai domisi aviacija. Kai buvo trejø, paskraidinau aeroklube, tai dabar nuolat klausia, kada vël skrisime. Yra daug moterø, kurios puikios lakûnës.

- O kuo jûs uþsiimtumëte, jei nebegalëtumëte skraidyti?

- Negalvoju apie tai, skraidau ir man gerai. Man nesvarbu, koká lëktuvà valdau, nes visi lëktuvai sugráþta á þemæ.

Kalbino Oksana Laurutytë

Vienas labiausiai vertinamø Šiauliuose šuniukø ir kaèiukø gydytojø Giedrius Brajinskas sako, kad gyvûnø nemyli. Negalite patikëti savo ausimis? "Gyvûnus myli tie, kurie negali mylëti þmoniø. Gyvûnus aš mëgstu, nes myliu þmones", - taip paaiškina dëdë Giedrius.