(2012-05-18 Nr. 417) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 21 D. Pirmadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2009-04-%7barticle_url%7d
Bumces klubas
Išrinkti piešinių konkurso apie laidą "Bumcės pokštai" nugalėtojai

"Bumcės klubas" ir UAB "Dailės prekės" menų centras "Skizze" 10-ojo laidos "Bumcės pokštai" gimtadienio proga organizavo vaikų piešinių konkursą.

Konkursui buvo pateikta 80 vaikų piešinių. Komisija išrinko pačius geriausius, gražiausius ir įdomiausius piešinius, kurie bus eksponuojami Šiaulių arenoje (J. Jablonskio g. 16, Šiauliuose) nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki gegužės 5 d.

Konkurso nugalėtojomis 4-7 m. amžiaus grupėje tapo Ingrida Žvigaitytė, Abigailė Parker, Gabija Stanelytė (lopšelis-darželis "Trys nykštukai", mokytoja Jūratė Šlitė), Austėja Grinkaitė, Smiltė Beržinskaitė ir Rūta Glodenytė.

8-14 m. amžiaus grupėje nugalėjo Viktorija Valonytė, Gabrielė Genčauskytė, Gabija Šulytė, Deimilė Gustytė (Šiaulių Gegužių pagrindinė mokykla, mokytoja Edita Montvilienė), Ugnė Arbačiauskaitė, Austėja Gudauskaitė ir Domantė Budrytė.

Konkurso nugalėtojos bus apdovanotos rėmėjo - UAB "Dailės prekės" menų centro "Skizze" - įsteigtomis dovanomis 2011 m. balandžio 7 d. 17 val. (Varpo g. 27, Šiauliai). Maloniai kviečiame dalyvauti. Informuoja tel. (8~41) 200 267.

"Šiauliai plius" informacija

Naujasis Bumcės spektaklis - apie vaikų svajones

Oksana LAURUTYTĖ

Gegužės 29-ąją (šeštadienį) 18 valandą Šiaulių kultūros centre "Bumcės klubas" pristato premjerą - muzikos spektaklį "Mėlynosios planetos istorija". Spalvingas, džiaugsmingas ir kartu baugus spektaklis - jau penktoji "Bumcės klubo" - linksmų aktyvių vaikų ir jų vadovės Linos Jokubauskienės (Bumcės) - dovana šiauliečiams ir miesto svečiams.

Spektaklyje "Mėlynosios planetos istorija" vaidina apie 40 "Bumcės klubo" linksmuolių.

"Bumcės klubo" archyvo nuotr.

Lina Jokubauskienė spektaklį "Mėlynosios planetos istorija" nusprendė pastatyti pagal to paties pavadinimo knygą, kurią parašė Magnason, Andri Sanaer. Linai perskaityta istorija pasirodė įdomi, netikėta, nedaug kam girdėta. Svarbu buvo ir tai, kad teatro scenoje pagal šią istoriją vaidmenis kurti gali daug vaikų. "Bumcės klubą" lanko apie 40 linksmuolių, tad jiems visiems spektaklyje atsirado ką veikti.

Bumcė sako, kad spektaklis - tai istorija apie planetą, kurioje gyvena vien vaikai. Jie mėgsta žaisti, gaudo drugelius, išdykauja, o vieną dieną pas juos atskrenda kosmoso pabaisa. Paaiškėja, kad ji jokia pabaisa, o Džiaugsminguolė, gebanti pildyti vaikų svajones. Ar ji išpildė šias svajones, žiūrovai, atėję į spektaklį, ir pamatys.

Lina sako pati parašiusi scenarijų, o kad spektaklis būtų spalvingas ir gyvas, pasikvietė pagalbon būrį profesionalų. Šiaulietė Laura Remeikienė sukūrė dvi dainas, kostiumus ir dekoracijas sukūrė Rasa ir Eimis Prišmontai, talkino ir choreografė Sigita Saikutė-Januškienė.

Spektaklyje skambės ir aktorių trupės "Teatriukas" dainos. Dainų moko Aušra Kardašienė, tad reginys laukia išties įspūdingas.

"Išgirdau sakant, kad tai bus pats geriausias "Bumcės klubo" spektaklis", - šypsosi Lina, kurios ugdomi vaikai šiauliečiams jau yra pristatę spektaklius apie arklį Dominyką, Čipoliną, Tinginių šalį, Coliukę. Visus šiuos spektaklius švenčių metu rodo "S plius" televizija.

L. Jokubauskienė sako, kad ji turi svajonę šalia "Bumcės klubo" įkurti jaunimo teatro studiją. "Keliautume į festivalius, dalyvautume užsienio šalių šventėse - su maža grupe juk lengviau išvykti nei su dideliu vakų būriu", - kalba ji.

Jei Bumcė sukūrė spektaklį apie vaikų svajones, nejau neįgyvendins ir savosios? Svajonės juk pildosi. Reikia tik labai norėti...

Itališkas pyragas mamai

Bumcės virtuvėlė

Jums reikės:

* 6 obuolių,

* 1 stiklinės cukraus,

* 3 kiaušinių,

* 2 stiklinių miltų,

* 1 šaukštelio kepimo miltelių ar sodos,

* 1 stiklinės supjaustytų džiovintų vaisių (razinų, riešutų, apelsino žievelės).

Obuolius supjaustyti kubeliais, apiberti cukrumi, sudėti džiovintus vaisius ir valandą palikti šaltoje vietoje.

Įmušti kiaušinius, suberti miltus, išmaišyti su kepimo milteliais ir soda.

Visus komponentus išmaišyti mediniu šaukštu ir sudėti į taukais išteptą ir miltais pabarstytą kepimo skardą.

Kepti vidutiniškai įkaitintoje orkaitėje 40 min.

Gero apetito!

OPA OPA PER EUROPĄ!

Keliaujanti Piešimo akademija tęsia savo kelionę per Lietuvą ir vėl kviečia dalyvauti vaikus piešimo konkurse!

Konkursas vyks nuo gegužės 3 iki 31 d.

Konkurso taisyklės:

1. Konkurse kviečiami dalyvauti bet kokio amžiaus vaikai.

2. Pateikiamų piešinių kiekis neribojamas.

3. Darbų dydis - A3, A4 formato piešiniai.

4. Piešiniai turi būti nupiešti tik firmos "Derwent" pieštukais, pastele.

4. Prie piešinių pateikti duomenis: vardą, pavardę, amžių, adresą, telefoną, el. paštą.

5. Darbus pristatyti į parduotuvę "Staipa" (Vilniaus g. 146/Varpo g., tel. (8~41) 547 782).

Nuo šių metų gegužės 15 d. piešiniai bus eksponuojami UAB "Staipa" prekybos vietose.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti birželio 1 d. Tarptautinės vaikų gynimo dienos šventės metu pėsčiųjų bulvare priešais parduotuvę "Staipa".

Ačiū dalyviams!

Dėkoju visiems, rašiusiems, piešusiems ir atsiuntusiems darbelių konkursui "Mano mama".

 

Lopšelio-darželio "Varpelis" grupės "Kiškutis" vaikų (4-5 m.) kolektyvinis darbas. Auklėtoja Nina Opulskienė.

Keletą jų spausdiname ir kviečiame dalyvauti naujame konkurse.

Jūsų Bumcė

 

Močiutė

Močiute, močiute,

Kaip tu gyveni?

Ar man dar knygelę

Skaityti gali?

Plaukai jau pražilo,

Sidabru pasipuošę,

Bet išmintis liko.

Anūkai sveikint tave pasiruošę.

Mamytei

Mamytė gražiausia,

Mamytė geriausia.

Mamytė žvaigždelė

Pati šviesiausia.

Mamytė ir sapnas,

Ir posmas dainos.

Mamytės širdelė

Visad dainuos.

Rugilė Barakauskaitė, Rėkyvos pagrindinė mokykla, 4b klasė

 

Mamytė

Mamytė gera,

Labai maloni ir šilta.

Ir aš ją labai myliu

Ir daug bučinukų skiriu.

Gabrielė

Mamyte, tu labai graži

Į šypsenėlę panaši.

Aš noriu būti visada su tavimi,

Nes tu gražiausia pasaulyje mama esi.

Jūris

Mamyte, tu švelniausia

Ir mylimiausia, kokią esu mačiusi.

Ir tavo graži šypsenėlė gražiai žiba,

Lyg tu būtum tikras angelas.

Aušrinė

Lopšelio-darželio "Klevelis" priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai

 

 

 

Velykinis varškės pyragas

Bumcės virtuvėlė

Jums reikės:

* tešlai:

2 stiklinių miltų,

2 šaukštų kakavos,

1 šaukštelio kepimo miltelių,

1 kiaušinio,

1 stiklinės cukraus,

200 g sviesto arba margarino;

* įdarui:

400 arba 600 g varškės,

1 stiklinės cukraus,

200 g grietinės,

2 šaukštų krakmolo,

4 kiaušinių,

razinų pagal skonį,

žiupsnelio druskos.

Sviestą sutarkuokite, įmuškite kiaušinį, sudėkite cukrų, miltus, kakavą. Suberkite kepimo miltelius ir gerai išmaišykite. Tešlą palaikykite valandą šaldytuve, kad atšaltų. Varškę sutrinkite, sudėkite krakmolą, grietinę ir išmaišykite. Atskirai išplakite baltymus (įberkite truputį druskos) ir trynius (įberkite cukraus), supilkite į varškės masę. Suberkite razinas, vanilinį cukrų. Paruoštą tešlą padalykite į dvi dalis. Viena dalimi išklokite kepimo skardos dugną, kita užklokite varškės įdarą. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes. Iškepus palaukite, kol atauš.

Gero apetito!

Receptą konkursui "Mano šeimos Velykos" atsiuntė Gusto mama. Ačiū!

Dėžutė kiaušiniams sudėti

Bumcės pamokėlė


 

  

Jums reikės:

* dviejų tualetinio popieriaus tūtelių,

* dėžutės arba storesnio popieriaus,

* spalvoto popieriaus,

* klijų ir lipnios juostos.

Paimkite dvi tualetinio popieriaus tūteles, perkirpkite pusiau. Jei neturite dėžutės, ją galite pasidaryti naudodami storesnį popierių, kurį būtų įmanoma perlenkti. Tūteles priklijuokite prie dėžutės kraštų ir tarpusavyje.

Apvedžiokite keturis delniukus ir dvi pėdutes. Iškirptą pėdutę priklijuokite lipnia juostele prie dėžutės apačios. Pėdutės piršteliai bus uodegėlė, delniukai - sparneliai ir galvytė. Iš raudonos spalvos popieriaus iškirpkite du snapelius, dvi skiauteres, dvi pasnapes, nupieškite akis.

Įdėkite keturis kiaušinius.

Šį darbelį padarė ir konkursui "Mano šeimos Velykos" atsiuntė mama Gintarė su pusantrų metukų dukryte, kuri pati apvedžiojo pėdutes ir rankytes! Ačiū joms!

Dėmesio, Bumcė skelbia konkursą "Mano mama"!

Gegužės 1-ąjį sekmadienį švęsime Motinos dieną. Sukurk, parašyk ir atsiųsk laišką, eilėraštį, kitokį kūrinį brangiausiam žmogui pasaulyje - savo mamai.

Laiškų Bumcė lauks iki balandžio 26 d. el. paštu bumce@splius.lt arba adresu "Bumcės klubas", Tilžės g. 74, Šiauliai.

Mano šeimos Velykos

Baigėsi konkursas "Mano šeimos Velykos". Džiaugiuosi, kad buvote aktyvūs - atsiuntėte galybę eilėraščių, rašinėlių, piešinių, nuotraukų, kaip jūs švenčiate Velykas. Dėkoju jums visiems ir raginu dalyvauti kituose konkursuose. Keletą jūsų kūrinėlių spausdiname.

Bumcė

Geltona

Geltona saulutė, geltona gėlė,

Geltona bitutė, geltona lėlė.

Geltonas meškiukas ir sapnas geltonas,

Geltonas kačiukas ir brolis geltonas!

Varlytė kvaksytė taip pat geltona,

Jei tu fantazuosi - atsivers šiluma!

Velykos

Velykos atėjo

Laukai sužydėjo!

Velykų margutis

Per pievas riedėjo!

Velykų zuikutis

Dovanas ruošia.

Džiaugias vaikutis -

Namučius puošia.

Velykos atėjo

Ir stalas gražus

Margučius mes mušim

Ir kviesim draugus!

Rugilė Barakauskaitė, Rėkyvos pagrindinė mokykla, 4b kl., mokytoja Loreta Kvaukienė

 

Mano šeimos Velykos

Artėja šventos Velykos - graži pavasario šventė.

Dienos ilgėja, šiltėja - smagiau mums gyventi.

Laukiu ir vėl, kada reikės dažyti margučius:

Geltonus, raudonus, mėlynus, margus, žalius.

Pirmaisiais žolynėliais, svogūnų lukštais dažysim,

Pakvips namai žolelėm ir geltoną vašką tirpdysim.

Lipdukais margučius lipdyti tiks nebent mažajam broliukui,

Mes puošim, marginsim iš širdies Velykų simbolį nusiplūkę.

Velykų rytą eisime į bažnyčią, aleliuja giedosim.

Grįžę prie šventinio stalo sėsim linksmi, pasipuošę.

Margučius ridenti, jų stiprumą išmėginti bus linksmiausia.

Smagu, kai nugali, kai tavo margutis pats tvirčiausias.

Linkiu visiems linksmų, šaunių, margų šventų Velykų

Ir teišsipildo ne tik mūsų šeimos norai, bet visi geri dalykai.

Gintarė Meiženytė, 11 m.

 

Velykinis konkursas

Bumcė skelbia konkursą "Mano šeimos Velykos".

Sukurk, parašyk ir atsiųsk laišką, eilėraštį, kitokį kūrinį, kaip tavo šeima švenčia pavasario šventę - Velykas.

Laiškų Bumcė laukia el. paštu bumce@splius.lt arba adresu "Bumcės klubas", Tilžės g. 74, Šiauliai.

Linksmasis traukinys

 Į tuščius langelius įrašyk daiktų pavadinimus. Išrink raideles ir užrašyk sakinį.

Sukurk medį

 * Džiovintą medžio lapą patepk juodais dažais ir atspausk ant popieriaus - padaryk medžio vainiką.

* Nupiešk medžio kamieną.

* Apgyvendink savo medyje paukštelių, vabaliukų...

Mažasis draugas – Šetlando salų aviganis

Mindaugas ZIMKA

Nedidelio ūgio, ilgakailiai, protingų akių bei grakščia lyg ant podiumo eisena šunys, vedžiojami šeimininkų, pavergia praeivių akį ne tik dėl savo mielos išvaizdos, bet ir kilmės mįsle.

Deivido šeltukė nesikuklina pasiimti nuo stalo šeimininko sumuštinį, tačiau tik jam vienam ir pozuoja.

Mažieji aviganiai iš Šetlando salų, trumpiau tariant šelčiai, dažnai klaidingai vadinami mini koliais, nėra Lietuvoje labai paplitusi veislė, nors pastaraisiais metais sparčiai populiarėja.

Apie Šetlando aviganių auginimą ir priežiūrą su "Šiauliai plius" skaitytojais patirtimi pasidalijo kinologė, Jaunųjų gamtininkų centro kinologų būrelio vadovė, šelčių veislyno savininkė Beruta Simėnienė ir šiaulietis Deividas Rasickas, auginantis šelčių veislės kalytę.

Idealus namų šuo

"Šetlando aviganis – nuovokus, sumanus, vienodai meilus suaugusiajam ar vaikui ir be galo ištikimas savo šeimininkui šuo, nemėgstantis šiurkštaus elgesio, – šelčius giria kinologė Beruta Simėnienė.– Jis tikras aviganis, vadinasi, turi reikalingo protelio! Įsigijusi pirmąjį šeltį greitai pajutau, kad jis supranta mane iš vieno žodžio."

B. Simėnienė sako, kad šelčius galima auginti ir bute, ir lauke, todėl laikomam namuose šuniui specialios erdvės nereikia, pakanka pasilakstyti lauke. Šis šuo išskirtinis ir dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie šeimininko: jei šeimininkas sportiškas, tuomet šuo taip pat tampa neblogu kompanjonu, aktyviai bėgioja.

"Manau, jog šeltis yra idealus namų šuo, - tvirtina Deividas Rasickas, šelčių veislės kalytės šeimininkas. - Mano augintinė greitai pajunta mano nuotaiką. Jei esi linksmas - mėgsta šėlioti, jei liūdi – guodžia glaustydamasi ir laižydama rankas."

Deividas sako, kad atėjus svetimam žmogui jo šeltė garsiai šį aploja ir tik tada atsargiai susipažįsta. Taip pat atokiai laikosi net nuo dažnai pas jį ateinančių draugų bei artimųjų. Kinologų manymu, tokia šuns reakcija – ne dėl bailumo. Atsargumu bei nepatiklumu svetimam žmogui pasižymintis šeltis yra neblogas šeimininko ir jo turto sergėtojas.

Priežiūra

Šetlando aviganio priežiūra nėra sudėtinga. Retkarčiais reikia pašukuoti kailį, šėrimosi laikotarpiu, žinoma, dažniau. "Truputį kantrybės gali pareikalauti paausių ir uodegos šukavimas, o pačių ausų bei dantų priežiūra yra tokia pat, kaip ir kitų šunų", – pataria kinologė Beruta Simėnienė.

Nors šelčio kailis ilgas, tačiau neteplus, todėl neišsipurvinus nėra reikalo maudyti. Šios veislės šunų kailis turi pakankamai riebalo, kuris saugo šunį nuo šalčio.

"Kad kailis būtų purus ir žvilgėtų, savo kalytę išmaudau kartą per mėnesį, - pasakojo Deividas. – Maudoma ji ramiai stovi vonioje."

Veterinarai ir kinologai taip pat rekomenduoja šunis maudyti ne per dažnai, t. y. kartą per kelis mėnesius, nes dažnas maudymas gali sukelti odos alergiją ar net odos pakitimus.

Kadangi Šetlando aviganiai yra greitai besimokantys šunys, juos nesunku įpratinti parėjus iš lauko nezuiti po koridorių, o kantriai tupėti prie durų, kol šeimininkas nušluostys letenėles.

Kinologė Beruta Simėnienė su savo augintiniais.

Autoriaus nuotr.

Mityba

Beruta Simėnienė sako, kad šeltis maistui neišrankus. Tinka sausas šunų ėdalas, tik reikėtų parinkti gerai subalansuotą, kad būtų ir augalinės, ir gyvulinės kilmės riebalų, vitaminų bei mineralų. Kartais reikėtų duoti ir šviežių veršiuko kaulų, kuriuos šelčiai ypač mėgsta. Nereikėtų pamiršti ir to, kad šeriant šunį sausu ėdalu turi būti ir dubenėlis vandens.

"Mano augintinė yra ne kartą ragavusi virtos mėsos, kruopų košės, varškės ar sumuštinių, nes dažnai "streikuoja" prieš sausą ėdalą, išbarstydama jį aplink savo guolį, o sumuštinius, beje, nesikuklindama pasiima nuo stalo", - pasakoja Deividas.

Ne mini kolis

Nors šeltis ir kolis išvaizda bei gyvenimo būdu yra panašūs, vis dėlto jų anatominiai skirtumai yra akivaizdūs: šeltis yra mažas, priklausantis mini šunų ūgio kategorijai šuo, kolis – didelis, šelčio galva skiriasi nuo kolio.

Vienuose šaltiniuose rašoma, jog Šetlando aviganis turi kolio kraujo, kituose tvirtinama, kad ši veislė vystėsi savarankiškai.

Kinologai šelčių niekada nevadina mini koliais - tai atskira veislė, tačiau išsamius šunų anatominius skirtumus gali pastebėti tik įgudusi profesionalo akis.

"Lauke vedžiodamas savo kalytę, dažnai išgirstu ją pavadinant Lese... Manęs klausia: "Kiek šiam jaunam koliui metų...?" - atvirauja Deividas. - Tiesą sakant pavargstu kartoti, jog tai šeltis."

Šeltis "myli" savo veislę

Parodos metu šeltis dažniausiai bėga prie savo veislės šuns. Į kitus nereaguoja. Pasak kinologų, tai labai atsargūs šunys: prie didelių šunų praktiškai nelenda, o bendrauti linkę tik su mažesniais. "Laikant daugiau nei vieną šeltį, jie labai pasiilgsta vienas kito, - teigia Beruta Simėnienė. - Sugrįžus namo su vienu šelčiu, kiti jį džiaugsmingai pasitinka."

Deividas Rasickas sako turintis šiek tiek kitokią patirtį: "Mano augintinė šeltukė aploja visus didelius šunis ir labai išrankiai pasirenka draugą iš mažesniųjų."

Patyrę šunų augintojai bei veisėjai sako, jog kiekvienas šuo turi savo charakterį.

Bumcės virtuvėlė

Margosios salotos

Jums reikės:

* 200 g keptos vištienos,

* 200 g konservuotų kukurūzų,

* raudonos paprikos,

* žalio agurko,

* padažui: alyvuogių aliejaus, truputėlį acto, cukraus, skiltelės česnako, prieskoninių žolelių bei druskos pagal skonį.

Viską supjaustykite, sumaišykite ir užpilkite padažą.

Gero apetito!

Stebuklinga dažų dėmė

* Dešinėje arba kairėje lapo pusėje užtepk įvairių dažų.

* Lapą perlenk per pusę.

* Atversk ir palauk, kol nudžius.

* Paimk flomasterį ar juodo tušo ir piešk.

    

 

Laplandija - kraštas, kuriame gyvena vaikystė

Jūratė SOBUTIENĖ

"Ši kelionė skirta ne tik vaikams, bet ir tiems, kurie nori sugrįžti į vaikystę ir tikėti stebuklais", - vos pajudėjus autobusui primena ekskursijos vadovė. Vaikystės ir stebuklų kraštas, kuriame gyvena Kalėdų Senelis, kuriame kartais saulė išvis nenusileidžia arba išvis nepakyla, ne taip jau arti - prie poliarinio rato, tad mūsų laukia daugiau nei tūkstančio kilometrų sniegu nuklotas kelias į Laplandiją.

Kalėdų Senelio rezidencija - jau už poliarinio rato ribos.

Gintaro LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

Joulupukio kaimelyje

Laplandija – teritorija Šiauriniame Skandinavijos pusiasalyje, besidriekianti per kelias šalis. Čia gyvenantys vietiniai samiai, pasirodo, įsižeidžia pavadinti lapiais. Mat "lapis" reiškia "lopas". Mes važiuojame į Kalėdų Senelio Joulupukio gimtinę Suomijoje. Jo kaimas įsikūręs tiesiai ant poliarinio rato ribos, keletas kilometrų už Rovaniemio miesto, neoficialios Laplandijos srities sostinės.

"Kaip popiežių, taip ir Kalėdų Senelį nors kartą gyvenime reikia aplankyti", - paaiškina bendrakeleivės šeimos galva, kai kiekvienas sėdintis autobuse turi pasakyti, ko tikisi iš šios kelionės.

Suomių kalboje "Joulupukki" reiškia "Kalėdų ožys". Kalėdų Senelio rezidencijoje ožio nerandame. Bet pamatome jį – tikrąjį Kalėdų Senelį – gražia balta barzda ir šiltais veltiniais. Tiesa, pas jį patekti beveik tas pats, kaip pas popiežių: reikia pastovėti eilutėje. Trumpas pokalbis, ilgai neužtrunkanti fotosesija ir galime grožėtis nepigia nuotrauka.

Dėl trumpo vizito mano septynmetis sūnus nenusimena - juk Kalėdų Senelis temoka suomiškai, gerai, kad jam padeda įvairiomis kalbomis kalbantys elfai. Ir išskuba čiuožinėti nuo smagių kalnelių. Dar maga apžiūrėti ledo skulptūras, kavinukėje iš ledo prie ledinio stalo pagurkšnoti arbatos.

Garsina gamtos lobiai

Kaimelyje rąstinės trobelės ne tokios išvaizdžios kaip ledo būstai. Iš jų rikiuotės išsiskiria pašto bokštas ir Kalėdų Senelio rezidencija. Pirmasis statinys čia, prie poliarinio rato, atsirado prieš 60 metų, jo kaimynystėje netruko įsikurti parduotuvės, kavinės, paštas. Iš pradžių Kalėdų Senelis į kaimelį iš savo namų Korvatunturi kalne atvažiuodavo tik prieš Kalėdas, o prieš 15 metų rezidencijoje įsikūrė nuolat. Skelbiama, kad per metus Kalėdų Senelį aplanko apie pusę milijono žmonių iš viso pasaulio.

Laplandija garsi savo nuostabia gamta, akimis neaprėpiamais miškais ir skaidriais ežerais, o ne įspūdingais miestais. Tačiau ir iš pirmo žvilgsnio neišvaizdus miestelis turi savų paslapčių. Rovaniemis pagrįstai didžiuojasi garsiausio Suomijos architekto funkcionalisto Alvaro Alto suprojektuotais pastatais: rotuše, biblioteka ir "Lappia rūmais", kuriose įsikūręs teatras, koncertų ir kongresų salės. Kitas įspūdingas statinys - stiklinio tunelio formos "Arktikum" muziejus, kuriame galima sužinoti apie samių kultūrą ir gyvenimą atšiauriame regione.

Pasirodo, šiame mieste yra ir kitų įžymybių. Kai siaubūnų grupė "Lordy" laimėjo "Eurovizijoje", Rovaniemis sukruto - vienas muzikantas kilęs iš jų miesto! Tad dabar centrinį miesto laikrodį puošia plokštė su muzikantų delnų (letenų?) atspaudais.

Varovai, pasipuošę nacionaliniais samių rūbais, elnių negena, tad kinkinyje sėdintys turistai gali pasigrožėti sniegu pasipuošusiu mišku.

Autorės nuotr.

Šalta ir kailiniuotiems

Lietuvoje šiemet šalčiu ir sniegu mus nustebinusi žiema Laplandijoje trunka pusę metų, o šviesu tebūna kelias valandas per dieną.

Suomiai dėl saulės trūkumo prasidedančią depresiją gydo sauna (jos įrengtos net daugiabučiuose) ir "šildančiaisiais" gėrimais. Gyvūnai nuo žiemos ginasi šiltu tankiu kailiu. Tiesa, kai lankėmės Ranua poliarinių gyvūnų zoologijos sode, neatrodė, kad jo gyventojai itin džiaugtųsi spustelėjusiu šaltuku (tądien buvo 28 laipsniai šalčio). Dauguma jų slėpėsi nameliuose, ir tik baltasis lokys bei vilkų būrys energingai bėgiojo po aptvarus. Bežiopsant į juos, mums apšarmojo plaukai ir apšerkšnijo blakstienos...

Žiemos speigai negąsdina ir elnių. Sakoma, kad elnių Laplandijoje yra tiek pat kiek ir samių - 200 tūkstančių. Kiekvienas elnias yra pažymėtas, turi šeimininką. Kai lankėmės pas elnių augintoją Anssi, kelionės vadovė mus įspėjo - klausti, kiek augina elnių, yra taip pat nemandagu, kaip ir klausti, kiek turi banko sąskaitoje pinigų... Vadovė išsitaria, kad kiekvieno stambaus elnių augintojo bandoje yra 5000-7000 elnių.

Elnius gano... uodai

Apie 80 kilometrų nuo gyvenamosios vietos nukeliaujantys elniai į bandą susispiečia du kartus per metus: birželį, kai juos ima žiauriai kamuoti uodai, ir rudenį, kai poruojasi. Tada elniai suskaičiuojami, pažymimi.

Anssi mums papasakoja tęsiąs senelių ir tėvų tradicijas ir neketinąs atsisakyti elnių auginimo, nors jis nebėra pelningas. Visa, ką uždirba, rengdamas turistams safarius, parduodamas mėsą, kailius, tenka išleisti pašarams žiemą. Anksčiau elniai žiemą maitindavosi kerpėmis nuo medžių, kurie auga labai senuose 150 metų miškuose. Tokių ilgaamžių miškų sparčiai mažėja: Suomijoje stipriai išvystyta miško pramonė - šalis užima penktą vietą pasaulyje pagal popieriaus ir celiuliozės gamybą.

 

Stikliniame tunelio formos "Arktikum" muziejuje galima sužinoti apie samių kultūrą ir apie gyvenimą atšiauriame regione. Iš jo atsiveria vaizdas į kitą upės krantą.

Gintaro LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

Elniai iki penkerių metų mokomi vežioti kinkiniu, paskui dešimt metų "dirba", tada išleidžiami į užtarnautą poilsį. Garbinga senatvė trunka dar penkerius metus. Tiesa, tokių elnių bandoje - nedaug. Kiti tampa kasdieniais kepsniais, delikatesais turistams ar nepigiais kailių ir ragų suvenyrais. Tačiau apie tai tikrai nesinori galvoti stovint prie elnių aptvaro, kai šie šiurkščiu liežuviu laižo ištiestą ranką su pašaru...

Grožis trukdo sportui

Jei važiuodamas elnių kinkiniu gali užsnūsti, tai šunų haskių tempiamose brezentinėse rogėse savo dugnu pajunti visus sniego grumstus ir kelio nelygumus. Bėgti, bėgti, bėgti - didžiausias haskių troškimas. Tiesa, šiek tiek nustembame pamatę kitokius, nei įsivaizdavome, haskius. Susižavėję filmo "Palikti sniegynuose" žydraakiais herojais tikimės, kad būtent tokie šunys temps mūsų roges. "Tai kino žvaigždės. Ir žmonės kine gražesni nei realiame gyvenime, - paaiškina haskių fermos šeimininkė Malla Holck. - Gražuoliai per lėti kinkinių sportui." Paaiškėja, kad haskių yra įvairių rūšių, Lietuvoje net nematytų.

Malla, su vyru nuolat dalyvaujanti pasaulinėse šunų kinkinių varžybose (2009-ųjų kovą įveikė daugiau nei 1000 km trasą), savo augintinius laiko šeimos nariais. "O už kiek parduotumėte savo vaiką, vyrą, žmoną?" - iškart atremia ji paklausta, kiek kainuoja šuo iš jų fermos. Dar ji nustebina papasakojusi, kad kinkinio vedliais dažniausiai būna patelės, o pikti atrodantys energingi šunys yra labai meilūs ir draugiški. Tuo įsitikiname patys, kai praeinant kiekvienas jos ūkio gyventojas stengiasi palaižyti veidą.

Sniegomobiliai, slidės ir "sisu"

Dar viena Laplandijoje turistus viliojanti atrakcija - pasivažinėjimas sniegomobiliais. Sinikkos Haikonen sniegomobilių nuomos centro komanda padeda įlįsti į šiltus kombinezonus, parenka specialius batus ir šalmus, ir po instruktažo pajudame miško link. Vyriškai kolonoje važiuojančiųjų daliai norėtųsi prašvilpti didesniu greičiu, tačiau tenka laikytis drausmės ir trijų instruktorių prižiūrimiems važiuoti tvarkinga vora.

Po valandos kelio mišku pasigrožėti gamta stabtelime ant ledu sukaustyto ežero. Nuo jo atsiveria vaizdas į šviesomis nušviestą kalną Pyha Tunturi, arba Šventąją kalvą. Tai suomių pamėgta slidinėjimo vieta, į kurią atvažiuoja ir nenorintys prie keltuvų ilgose eilėse kur nors Alpėse stovėti užsieniečiai. Apie 1,5 km aukščio kalne yra dvi mėlynos, trys raudonos ir dvi juodos trasos, sniego slidinėti užtenka ir vėlyvą balandį.

Pyha yra sujungta su mažesniu slidžių kurortu Luosto, nutolusiu apie 20 km. Luosto tinka pradedantiesiems ir vidutiniokams, o Pyha garsėja kaip suomiškas slidinėjimo centras "tikriems slidininkams" - čia renkasi suomiai pamišėliai su pernelyg aktyvia "sisu" liauka.

  

Kalėdų Senelio pašte laiškų iš Lietuvos krūvelė – nemenka.

Autorės nuotr.

 

 Iš Kalėdų Senelio pašto galima išsiųsti sveikinimą bičiuliams, o ant voko puikuosis jo antspaudas.

Gintaro LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

Svarbiausia - noras keliauti

Kas tas "sisu", sužinome iš kelionės vadovės Daivos. "Kentėk ir ištverk" - taip, anot jos, "sisu" apibūdina patys suomiai.

Iš vadovės, kuri kolegių dar vadinama Laplandijos Daiva, išgirstame ir daugiau įdomybių apie suomius ir Suomiją. Devintą kartą Laplandijoje Naujuosius metus su ekskursantais sutikusi Daiva Brazlauskienė iš "Filaretai travel" (nuo šių metų agentūra pervadinta "Fortūna travel") pati maršrutą parengė ir išbandė, tad jai gerai žinomi ir Laplandijos gamtos kaprizai, ir suomių charakterio įdomybės.

"Nesvarbu, kaip keliausite - savarankiškai, su grupe, lėktuvu, traukiniu ar autobusu, - sako Daiva, - svarbu, kad troškimo keliauti virusas niekada neišnyktų."

 

 

Konkurso nugalėtojų laukia prizai

Jau paaiškėjo piešinių konkurso "Medinių šukų karalystėje", kurį rengė parduotuvė "Medinės šukos", nugalėtojai.

Pirmos vietos nugalėtoju tapo trečiokas Rokas Šimulis iš Vijolių vidurinės mokyklos, antrą vietą laimėjo ketvirtokė Gabrielė Žilėnaitė, besimokanti Dubijos pagrindinėje mokykloje, trečia teko trečiokei Godai Katkutei iš Dainų vidurinės mokyklos. Prizus laimėjo ir jauniausios konkurso dalyvės iš lopšelio darželio "Varpelis": Karina Tavoraitė ir Augustė Ramonaitė.

Nugalėtojai laukiami 2010 m. sausio 15-ąją 15 valandą parduotuvėje "Medinės šukos", Vilniaus g. 120.

"Šiauliai plius" informacija

Dėmesio, naujas konkursas!

Šv. Kalėdų belaukiant, parduotuvė "Medinės šukos" skelbia konkursą "Medinių šukų karalystėje".

Nupiešk ir iki gruodžio 21 d. atnešk į parduotuvę "Medinės šukos" "Saulės mieste" arba "Akropolyje". Piešinio formatas - A3, priemonės - pasirinktinai.

Bumcės virtuvėlė

Sniego gniūžtės

Jums reikės:

* 3 kiaušinių baltymų,

* 100 ml cukraus,

* 200 ml cukraus pudros.

Kiaušinių baltymus išplakite su cukrumi, kol ištirps (plakinys turi būti tirštas). Suberkite cukraus pudrą ir išmaišykite. Į kepimo popieriumi išklotą skardą šaukšteliu sudėkite mažas krūveles. Kepkite maždaug valandą 110 C temperatūros orkaitėje, kol baltymų kremas visiškai sustings, tada atvėsinkite.

Skanaus!

Bumcės klubo gimtadienio staigmena - tinklalapis!

Eva JAGMINAITĖ

Beveik prieš savaitę gimtadienį šventęs "Bumcės klubas" nuo šiol turės tinklalapį www.bumcesklubas.lt . . Apie tokią "Bumcės klubo" tėvelių rengiamą dovaną klubo vadovė Bumcė (Lina Jokubauskienė) sako sužinojusi atsitiktinai ir paslaptį saugojusi drauge su keliais tėveliais ir pora vaikų iki pat klubo gimtadienio. "Norėjome padaryti įspūdingą dovaną visiems klubo vaikams ir klubo gerbėjams, todėl tylėjome it burnas užsirišę" - pasakoja Bumcė. Devintajame "Bumcės klubo" gimtadienyje netrūko atrakcijų - dovanų, šokių tortų. Įspūdingiausia dovana - klubo vadovei Linai Jokubauskienei įteiktas akvariumas su žuvytėmis.

"Bumcės klubo" vaikai ne tik šventė gimtadienį, bet ir linksmino šventės dalyvius.

"Bumcės klubo" archyvo nuotr.

Kaip Bumcę ištiko šokas

2009-ųjų metų 9-to mėnesio 9-tą dieną 9-tą valandą Bumcės klubo tėveliai įkūrė naują tinklalapį - www.bumcesklubas.lt. Lyg kokie sąmokslininkai jie sutarė iki "Bumcės klubo" gimtadienio paslapties niekam neatskleisti ir parengti klubui neįtikėtiną staigmeną-dovaną gimtadieniui.

Naršiusi su drauge internete klubo vadovė pajuokaudama į paieškos programą įvedė savo vardą, pavardę ir išvydo neįtikėtiną reginį. "Iš pradžių pamaniau, kad man pasivaideno. Vėliau pyktelėjau pagalvojusi, kad jei kas nors būtų paklausęs apie puslapį, aš būčiau nieko nežinojusi, ir tik tada ėmiau džiaugtis tokią fantastiška tėvelių iniciatyva. Jie už mane nuveikė šitiek darbo! - įspūdžiais dalijasi Bumcė. - Tiesa, sutikau būti "sąmokslininke": padėjau rinkti nuotraukas ir informaciją tinklalapiui, apie jį niekam neprasitardama. Juk dovana turi būti paslaptis."

"Bumcės klubas" - internete

Spalvingame interneto puslapyje - visa "Bumcės klubo" istorija, naujienos, kiekvieno klubo nario aprašymas, kelionių įspūdžiai, nuotraukos, konkursai, galimybė bendrauti su draugais "pokalbių kambaryje". Tinklalapyje veikia ir "Bumcės kioskelis", galima pasiklausyti Bumcės "ipod'o".

Per devynerius klubo gyvavimo metus susidraugavo ne tik vaikai, bet ir tėveliai, todėl "Bumcės klubas" vadinamas aktyvių vaikų ir tėvų klubu. Tėveliai pastebėjo, kad klubą lankantys vaikai susibūrę į tvirtą komandą. Jų manymu, "Bumcės klubo" vaikai yra drąsesni, išmoksta nebijoti scenos. Filmuojant laidą "Bumcės pokštai" ar koncertuojant, vaikai tampa nebe tokie susikaustę.

Po gimtadienio nesnaudžia

Pramogų klube "Havana" gimtadienį šventę "bumciukai" sulaukė gausybės draugų ir artimųjų sveikinimų, o patys susirinkusiesiems dovanojo aibę šypsenų ir nuotaikingą programą. Juk per tikrą gimtadienį reikia, kad visi svečiai būtų linksmi, o išeitų nešini kraičiu įspūdžių!

Vakaro šeimininkai - "Bumcės klubo" vaikai - gavo įvairių dovanų, gėlių ir, žinoma, tortų (koks gimtadienis be jų!). Tiesa, bene smagiausia ir netikėčiausia dovana - akvariumas su dviem žuvytėm - atiteko klubo vadovei Linai Jokubauskienei. Žuvytės jau turi vardus - Leo ir Kleopatra.

"Gimtadieniui labai įnirtingai ruošėmės, todėl kiekviena smulkmena, kiekviena dovana ar mums parodytas dėmesys labai malonus. Būtent todėl labiausiai su vaikais dėkingi esame savo rėmėjams. Klubo tėveliams dėkoju už palaikymą ir pagalbą ruošiantis gimtadieniui, o klubo vaikams - už kantrybę, jų kruopštumą repeticijose ir už norą gerą nuotaiką dovanoti kitiems", - sako Bumcė.

Atšventę devintąjį klubo gimtadienį, vaikai ir tėveliai jau planuoja dešimtąjį - jubiliejinį. Gruodžio 2-ąją "Bumcės klubo" tėveliai dalyvavo seminare "Pozityvios tėvystės pagrindai", o gruodžio 13-ąją visas klubas vyksta į Klaipėdos muzikinį teatrą švęsti Kalėdų ir žiūrėti premjeros - operos "Buratinas". "Teko samdyti du autobusus, mat mūsų nuolat besiplečiantis būrys į vieną autobusą nebetelpa", - džiūgauja Bumcė.

Sveikiname nugalėtojus ir kviečiame į laidos "Bumcės pokštai" gimtadienį

Spalio 30 dieną savaitraštyje "Šiauliai plius" paskelbėme apie piešinių konkursą "Svajonių dovana", skirtą regioninės televizijos "S plius" laidos "Bumcės pokštai" gimtadieniui.

Dėkojame dalyviams ir sveikiname konkurso nugalėtojus:

Šiaulių moksleivių namų dailės ir dizaino studijos (mokytoja Eglė Grotuzienė) mokinės AUSTĖJA ŠČEPONAVIČIŪTĖ, KORNELIJA BULKŠAITĖ, DANIELIUS ČĖSNA, GABIJA PAŠKEVIČIŪTĖ;

Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos (mokytojos Aušrinė Stonienė ir Birutė Šiušienė) moksleiviai BEATRIČĖ VENCKUTĖ, JONAS SUTKUS, ERIKAS VERIŪGA, NERINGA PARUTYTĖ;

Šiaulių Lieporių pagrindinės mokyklos 4a klasė (mokytoja Kristina Vaidilienė), atsiuntusi kolektyvinį darbą;

Šiaulių lopšelio-darželio "Klevelis" "ABC" grupė auklėtoja Lina Galkutė), atsiuntusi kolektyvinį darbą;

GEDIMINAS MICEIKA (Šiaulių Lieporių pradinė, 1c kl. , mokytoja Jūratė Markūnienė);

SMILTĖ BERŽENSKAITĖ (Šiaulių lopšelis-darželis "Klevelis", "Saulutės" grupė);

MONIKA NAVICKAITĖ, GINTARĖ KRAVČIUK (Šiaulių Dubijos pagrindinė mokykla, 4 kl., mokytoja Marytė Ruzgytė);

AUKSĖ ŠARAUSKAITĖ (Šiaulių lopšelis-darželis "Varpelis", "Kiškučio" grupė, auklėtoja Nina Opulskienė);

UGNĖ LEVICKYTĖ (Šiaulių Dainų vidurinė mokykla, 2 kl., mokytoja Marytė Ruzgytė).

KAMILĖ ŽILINSKAITĖ, BERNARDAS BOČIULIS (Šiaulių "Juventos" pagrindinė mokykla, 2 d. kl., mokytoja Rima Janulienė).

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti 2009 m. lapkričio 29 d. (sekmadienį) 14 val. vyksiančios laidos "Bumcės pokštai" šventės metu rėmėjo - UAB "Dailės prekės" menų centro "Skizze" - prizais.

Konkurso nugalėtojų darbai bus eksponuojami menų centre "Skizze" (Varpo g. 27, Šiauliai) iki gruodžio 6 d.

Informacija teikiama tel. (8~41) 200 267 arba 8~685 58 801 (Bumcė).

Ačiū visiems dalyvavusiems!

"Bumcės klubas" ir UAB "Dailės prekės" menų centras 9-ojo "Bumcės klubo" gimtadienio proga skelbia v

Konkurso sąlygos:

* Konkursas prasideda spalio 30 dieną, baigiasi - lapkričio 24 dieną.

* Konkurse gali dalyvauti visi vaikučiai, norintys ir mokantys piešti.

* Konkurse gali dalyvauti klasės, grupės ir pavieniai vaikai.

* Piešinius konkursui iki lapkričio 25 dienos atnešti arba siųsti adresu: Konkursui "Svajonių dovana", Varpo g. 27, Šiauliai (UAB "Dailės prekės" menų centras "Skizze").

* Konkurso nugalėtojų piešinius lapkričio 25 dieną išrinks komisija.

* Konkurso nugalėtojai bus paskelbti savaitraštyje "Šiauliai plius" lapkričio 27 d.

* Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti 2009 m. lapkričio 29 d. (sekmadienį) "Bumcės klubo" gimtadienio šventės metu.

* Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti rėmėjų - UAB "Dailės prekės" menų centro "Skizze" - įsteigtomis dovanomis.

Informacija teikiama tel. 8~41 200 267.

Bumcės virtuvėlė

Helovino desertas

Jums reikės:

* 2 pakelių grietinėlės,

* 1 šaukšto želatinos,

* cukraus,

* guminukų (gyvatėlių).

Puode išmaišę grietinėlę, želė ir cukrų, virkite 30 sekundžių. Supilkite į formeles. Pastatykite į šaldytuvą, kad sustingtų. Pateikite desertą ant lėkštučių, įsmeikite po gyvatėlę.

Senosios tradicijos atgimsta jaunimo širdyse

Sakoma, jog tauta gyvuoja, kol gyvi jos papročiai, kalba. Dažnai girdime, jog jaunimui nebeįdomios senosios lietuvių tradicijos, esą jos nebeatitinka laiko dvasios. Tokioms mintims prieštarauja tie, kurie dirba su vaikais, perteikdami tai, kuo mūsų senoliai gyveno. Vaikai domisi mūsų tautos senąja kultūra, tik jiems tai reikia gyvai parodyti. Šį teiginį patvirtina ir "Saulėtekio" gimnazijos antrus metus vykdomas respublikinis projektas "Paveldas – pilietis – tauta".

Į vasaros kūrybinę stovyklą susirinko daugiau nei šimtas skirtingo amžiaus vaikų. Stovykloje jie susipažino su lietuviškų žaislų ir žaidimų istorija.

"Sualėtekio" gimnazijos archyvo nuotr.

Projekto sėkmė – praktinė veikla

Pirmaisiais projekto metais buvo siūloma pažvelgti į senuosius lietuvių namus, jų viduje esančius buities daiktus. Vaikai dalyvavo konkursuose, kraštotyros ekspedicijose, o surinkta medžiaga apibendrinta ir susisteminta vasaros stovyklos metu. Šiemet tema šiek tiek pakeista - į senųjų lietuvių gyvenimą pažvelgta per žaidimus. "Žaidimas – sociokultūrinis reiškinys, būdingas žmogui. Jis gali būti pažintinė, ugdančioji, pasilinksminimo, aktyvaus poilsio, sportinė veikla. Žaislas labiausiai atitinka vaiko poreikį aktyviai veikti, padeda įgyvendinti savo sumanymą, įsijausti į vaidmenį", - teigia projekto vadovas, "Saulėtekio" gimnazijos muzikos mokytojas Arūnas Stankus. Vaikai vėl buvo pakviesti į kūrybinę stovyklą.

Stovykla – galimybė ir bendrauti, ir išmokti

Į kūrybinę stovyklą susirinko daugiau nei šimtas skirtingo amžiaus vaikų (nuo pradinukų iki abiturientų) iš Šiaulių miesto, Pakruojo, Kelmės, Joniškio, Radviliškio, Biržų, Pasvalio, Kretingos, Šiaulių, Telšių rajonų. Čia jie susipažino su lietuviškų žaislų ir žaidimų istorija. Iš skirtingų vietovių atvykę vaikai buvo suskirstyti į mišrias grupes. Jie mokėsi kurti žaislus iš šiaudų, molio, audinio, medžio, žaidė lauko ir kambario žaidimus. Buvo mokoma ne tik liaudies žaidimų, bet ir supažindinama su šiuolaikiniais, kilusiais iš senųjų lietuvių žaidimų. Vienus žaislus gamindami vaikai improvizavo, kitus bandė kopijuoti pagal pateikus pavyzdžius.

Galimybė žaisti kartu vaikus ne tik supažindino, bet ir suartino. Stovyklautojai dalyvavo ir vakaronėse, kurių metu skambėjo gyva muzika (kai kurie vaikai ir patys grojo), mokėsi šokti. Išvykstant iš stovyklos ne vienam riedėjo džiaugsmo ar išsiskyrimo ašaros.

Iniciatyvą rodo ir patys vaikai

Projekto veikla davė rezultatų. Rudenį subruzdo "Saulėtekio" gimnazijos septintokai. Jie ne tik dalijosi įspūdžiais iš kūrybinės stovyklos, bet ir panoro toliau mokytis liaudiškų šokių. Jaunieji gimnazijos folkloro ansamblio "Vieversėlis" nariai, iš muzikos mokytojo Arūno Stankaus sužinoję, jog Šiauliuose ruošiamasi pradėti folk šokių vakaronių antrąjį sezoną, pasisiūlė padėti organizuoti vieną vakarą "Saulėtekio" gimnazijoje. Šiai minčiai pritarė ir folk šokių vakaronių iniciatorė, Šiaulių kultūros centro etnokultūros skyriaus specialistė Diana Martinaitienė. Septintokai kibo į darbą: vieni piešė skelbimą, kiti rūpinosi elektronine reklama, kitais organizaciniais reikalais.

Į vakaronę pabendrauti liaudiškų šokių rateliuose susirinko vaikai ne tik iš Šiaulių miesto, bet ir rajono, Biržų. Per pertraukėles susirinkusieji vaišinosi obuoliais, kurių daugelis atsinešė patys. Vakaronės dalyviai šoko, linksminosi, draugiškai mokė šokti vieni kitus. Planuotos dvi valandos pralėkė labai greitai. "Antrojo Šiaulių šokių vakaronių sezono atidarymas "Saulėtekio" gimnazijoje pranoko visus lūkesčius. Tiek daug ir taip nuotaikingai šokančio jaunimo turbūt Šiauliai dar nematė. Senoviški šokiai tapo madingi", – džiaugiasi Diana Martinaitienė. Tokie vakarai ir toliau planuojami Šiauliuose kiekvieną mėnesį. Lapkričio 12 d. liaudiški naktišokiai organizuojami Kultūros centre. Senosios tradicijos atgimsta ir jaunimo širdyse.

Vytautas Šalavėjus, Šiaulių "Saulėtekio" gimnazija

Ričardo GEČO nuotr.

Ruduo - gamtos dailininkas

Bumcės skelbtame piešinių konkurse dalyvavo visas būrys vaikų.

Dėkojame darbelius atsiuntusiems "Juventos" pagrindinės mokyklos 2d klasės (mokytoja Rima Janulienė) moksleiviams Gretai Petraitytei, Kotrynai Peštenytei, Mariui Sutkui, Mamertui Kapkai, Pauliui Skėriui, Rokui Savickui, Vanesai Markulis, Gabijai Dargytei, Alojanui Varužan, Deimantui Norvilui, Arnui Chadzevičiui, Lukui Praniui, Rokui Pručinskui, Kamilei Žilinskaitei, Bernardui Bačiuliui, Godai Veršinskaitei, Dovydui Radavičiui, Ievai Kaipėnaitei, Pauliui Sabaliauskui, Lieporių pradinės mokyklos 4a klasės moksleiviams (mokytoja Kristina Vaidilienė) Gustei Kripaitytei, Dovydui Sorui, Ievai Bagamulskytei, Gabijai Spulginaitei, Viltautei Titenytei, Dainų pradinės mokyklos 2b klasės moksleiviams (mokytoja Rima Dilinskienė) Kotrynai Onaitytei, Samantai Jurytei, Gabijai Balčiūnaitei, Emilijai Petrylaitei, Emilijai Dobrovolskytei ir "Juventos" pagrindinės mokyklos 3c klasės moksleivei Viktorijai Povilionytei. Keletą darbelių spausdiname.

  

Kotryna Onaitytė, Dainų pradinė mokykla, 2b klasė

 

Gustė Kripaitytė, Lieporių pradinė mokykla, 4a klasė

   
  

Lukas Pranys, "Juventos" pagrindinė mokykla, 2d klasė

 

Greta Petraitytė, "Juventos" pagrindinė mokykla, 2d klasė

Bumcės konkursas!

Ruduo įpusėja, tad Bumcė laukia piešinių ar darbelių tema "Ruduo - gamtos dailininkas".

Darbelius iki spalio 30 d. siųskite "Bumcės klubui" adresu Tilžės g. 74, Šiauliai.

Laiškas Mokytojai

Miela Mokytoja,

dabar aš jau šeštokė. Mokausi didelėje, pilnoje vaikų mokykloje. Ir vis prisimenu šiltą, mažą, jaukią mokyklėlę, kurioje prabėgo pirmieji ketveri mokslo metai. Į ją pirmą kartą mane atvedė už rankos mama, o vėliau į šiltą glėbį priėmėte Jūs, pirmoji mano Mokytoja. Kai užsigaudavau - paguosdavote, kai nesuprasdavau - padėdavote. Dėkoju už išmoktą pirmą taisyklingai parašytą sakinį. Vis dar prisimenu, kaip tada džiaugiausi. Dėkui už žodžius, kurie mane sušildydavo. Už dėmesį, kurio niekad netrūkdavo.

Per visas rugsėjo pirmosios šventes man būdavo svarbu, ar džiaugiatės mano gėlėmis, ar jos Jums patinka. Visada troškau to apkabinimo, kurio taip ir nemoka kai kurie žmonės. Per Jūsų pamokas stengdavausi mokytis, nes tai buvo man labai svarbu. Bet buvo ir dar vienas dalykas - norėdavau, kad Jūsų veidą nušviestų šypsena pamačius, kad viską padariau teisingai. Mokytoja, vis dar regiu Jūsų šypseną savo mintyse.

Pažiūrėjusi pro langą matau savo pirmąją mokyklą. Ji naktimis jaukiai apšviesta, o dieną spinduliuoja ramybe. Kai sergu, mėgstu žiūrėti į ją ir įsivaizduoti, kaip Jūs ten šypsotės, aiškinate vaikams, kaip spręsti uždavinį ar teisingai parašyti sakinį, taisyklingai tarti raides. Kartais pasižiūriu į savo senus pratybų sąsiuvinius, kuriuos išsaugojau. Kai pamatau, kokios dabar paprastos užduotys atrodo, nusišypsau. O juk prieš penkerius metus jų nesuprasdavau. Jūs nepavargdama aiškindavote, o aš vis tiek parašydavau neteisingai...

Vis dar prisimenu Jus, Mokytoja. Noriu, kad žinotumėte - Jūs man labai brangi, o Jūsų atminimą tebesinešioju.

Skiriama Jolantai Maziliauskienei, Dainų pradinės mokyklos mokytojai

Aušrinė Skėrytė, Dainų vidurinės mokyklos 6 klasės mokinė

 ----------------------------------------------------------------------------

Brangi mokytoja, pabandysiu aprašyti, kaip aš jaučiausi, atėjusi į šią mokyklą. Puikiai! Taigi kartą mano tėvai sumanė persikraustyti į Šiaulius. Aš labai bijojau, kad nepritapsiu. Juk nedaug vaikų kraustosi iš Kauno į Šiaulius.

Kadangi aš Kaune jau buvau baigusi dvi klases, labiausiai bijojau, kokia bus kita mokykla, kokia klasė, draugai.

Atsimenu, kaip ėjau į turgų pirkti gėlių. Gražiausios man buvo jurginai. Jų ir paėmiau. Mama man išpynė kasas, kad plaukai būtų garbanoti. Ir mes ėjome į Rugsėjo šventę.

Aš laikiausi įsikibusi tėveliams už rankų. Bijojau paleisti. Mes įėjome į kiemą, kur buvo daug žmonių.

Aš buvau išskirtinė, nes nežinojau, kad mergaitėms reikia ateiti su džinsiniu sijonu, baltom pėdkelnėm ir balta palaidinuke. Atsimenu, kaip kieme leido oro žibintą, kuris ilgai kilo, kol dingo iš akių. Atsimenu, kaip pasveikinau mokytoją ir pabučiavau jai į skruostą. Aš būsiu visą gyvenimą jai dėkinga už puikų mokymą. Ačiū Jums, mokytoja.

Austėja Strelcovaitė, Lieporių pradinė mokykla, 4a klasė

 ----------------------------------------------------------------------------

Mokytoja!

Galvoju apie Jus ir rašau Jums šį laišką. Rugsėjo pirmoji diena ir šiaip visos dienos būna ypač įdomios su Jumis. Jūs esate tikrai nuostabi mokytoja ir aš žinau, kad niekada tokių ypatingų mokytojų neturėsiu. Kaip Jūs stengiatės mus išmokyti, mums nuoširdžiai padėti, mes kartais to nesuprasdavome, būdavome akli. Pamenu, kai Jūs sirgote ir atėjo kita, tikrai ne tokia kaip Jūs nuostabi mokytoja, mūsų klasė taip liūdėjo, kad vos ašaros iš akių netryško. Kai pasveikote, tiesiog dienos praskaidrėjo! Tada vėl su didžiule šypsena veide keliavome į antrus namus pas antrą mamytę - Jus.

Mokytoja, Jūs visada stengiatės, kad mums būtų ne tik gera, bet ir naudinga. Visada norite, kad mūsų klasė neliktų nuošaly, o visur dalyvautų ir patirtų įspūdžių. Jūs visada mus padrąsinate, padedate, mylite mus!

Man labai pasidaro liūdna prisiminus, kad šitie ketvirti metai pas tokią nerealaus gerumo mokytoją paskutiniai... Bet reikia džiaugtis šiomis nuostabiomis akimirkomis ir būti laimingiems!

Visada būkite laiminga, mylima, tokia pat graži ir linksma!

Myliu Jus!

Eglė Poškevičiūtė, Lieporių pradinė mokykla, 4a klasė

 ----------------------------------------------------------------------------


 

 

Bumcės konkursas

Laukiame rašinių!

Spalio pradžioje minėsime Mokytojų dieną, todėl laukiame jūsų rašinių tema "Laiškas mokytojui". Juos siųskite el. paštu bumce@splius.lt iki rugsėjo 27 d.

Rytoj – pirmasis susitikimas su Bumce

Eva JAGMINAITĖ

Devintuosius gyvavimo metus skaičiuojanti "Bumcės pokštų" laida ir prieš beveik septynerius metus įkurtas "Bumcės klubas" rytoj, šeštadienį, rugsėjo penktąją, pakvies į pirmąjį šių metų susitikimą. "Bumcės klubo" naujojo sezono atidarymo šventė vyks Dargaičių kaimo etnografinėje sodyboje, o tėveliai su klubo nariais kviečiami rinktis prie "Iki" prekybos centro 12.30 val., iš kur savo automobiliais pajudės Birutės Peledienės kaimiškos sodybos link. Bumcė primena: privaloma atsinešti puikią nuotaiką, įdomiausius vasaros įspūdžius ir vaišių sau bei draugams.

"Bumcės klubo" stovykloje Papėje netrūko linksmybių ir įdomybių: vaikai ir tėveliai lipdė, piešė, žaidė, mokėsi šokti, keliavo į naktinį žygį.

"Bumcės klubo" archyvo nuotr.

 

Po atidarymo kibs į darbą

"Bumcės klubo" vaikai ir tėveliai šį savaitgalį švęs jau septintųjų klubo gyvavimo metų pradžią, o pirmadienį vyks pirmasis "Bumcės klubo" užsiėmimas. Klubo vadovė Lina Jokubauskienė (Bumcė) sako, kad šiemet jos klubo narių laukia daug įdomių darbų bei netikėtos naujovės. "Pirmiausia turime pasiruošti miesto šventei. Prisiminsime pernai mūsų suvaidintą spektaklį "Coliukė", nes esame pažadėję parodyti savo mažiesiems žiūrovams jį dar kartą ir tikrai jų nenuvilsime. Kaip ir kasmet, lapkritį švęsime "Bumcės klubo" gimtadienį, todėl teks išmokti daugybę nuostabių dainų, smagių žaidimų, - artimiausius planus atskleidžia Bumcė. – Kadangi bene kiekvieną "Bumcės klubo" sezoną vainikuoja spektaklis miestui, pernai norą jame vaidinti pareiškė ir vaikų tėveliai. Jei šis noras neišblės, gegužę spektaklyje vaidins ne vien klubo vaikai."

Jogos pamokėlės Bumcės draugams

Lina Jokubauskienė atskleidžia ir didžiausią klubo narių laukiančią staigmeną. Tai jogos instruktorės Jurgos pamokėlės vaikams.

"Tai bus trumpi nenuobodūs užsiėmimai, kurie gali būti taikomi įvairaus amžiaus vaikams, siekiant pakoreguoti jų laikyseną. Tai šiuo metu itin svarbu, nes vis daugiau vaikų turi laikysenos problemų. Atliksime lengvus tempimo, kvėpavimo, atsipalaidavimo, kūno dizaino, raumenų stiprinimo pratimus", - pasakoja jogos instruktorė Jurga. Tokie pratimai, anot jos, taikomi vaikams iki 15 metų, o vyresni vaikai jau gali atlikti ir suaugusiesiems skirtus pratimus. Instruktorė pažada, kad kiekvienam vaikui pratimai bus parenkami individualiai pagal fizinę būklę ir gebėjimus. Jogos pamokėlės bus rodomos ir "Bumcės pokštų" laidoje. Užsiėmimuose galės dalyvauti ne tik "Bumcės klubo" vaikai, tėveliai, draugai bei giminaičiai, bet ir visi kiti suaugusieji, norintys išmokti jogos meno.

Laidoje – naujos rubrikos ir daugiau laisvės vaikams

Nors Bumcė iš ekrano niekur nedings, ji šiemet sugalvojo laidoje daugiau leisti pasirodyti kūrybingiems ir gabiems vaikams. "Atskiras rubrikas ves vyresnės klubo mergaitės. Jos jau pratusios būti prieš kamerą, nebijo iššūkių, yra šaunios ir drąsios, todėl puikiai susitvarkys su skirta užduotimi, - teigia Lina Jokubauskienė. – Laidoje, be įprastų, bus ir netikėtų, naujų, ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems patiksiančių rubrikų."

Rubrikoje "Mano klasė" bus rodomos ne tik pačios šauniausios, įdomiausios, smagiausios, draugiškiausios Šiaulių miesto mokyklų klasės, bet ir lopšelinukų bei darželinukų grupės. Rubrika "Kuo užaugusiam būti" padės išsiaiškinti, kuo įdomios įvairios profesijos ir ar verta rinktis savo svajonių profesiją. "Bumcės klubo" nariai apie tai kalbėsis su šių specialybių atstovais ir dirbs tiriamąjį darbą, kad sužinotų įvairių profesijų privalumus ir trūkumus. Bus reportažų iš savaitę Papėje prie jūros trukusios "Bumcės klubo" vaikų ir tėvelių stovyklos. "Oi, kiek ten buvo linksmybių ir įdomybių – lipdėme, žaidėme, mokėmės šokti, keliavome į naktinį žygį. Visko net apsakyti neįmanoma, galėsite patys pamatyti "Bumcės pokštų" laidoje" – sako Lina Jokubauskienė. Laidos kurybinė grupė – visas "Bumcės klubas". Po laidos mažųjų žiūrovų laukia animacinis filmas "Bernardas".

Linksmybės prasideda

"Bumcės klubo" vaikai dalyvaus miesto ir šalies renginiuose ir, žinoma, Bumcė yra pasiryžusi išpildyti ne tik vaikų, bet ir tėvelių norą keliauti. Kol kas maršrutai dar nesuplanuoti, tačiau viena kelionė jau aiški - laivu iš Rusnės į Nidą. Neabejotinai aišku, kad "Bumcės klubo" sezoną, kaip ir kasmet vainikuos smagi vasaros stovykla, kuri tradiciškai vyksta per Jonines prie jūros.

Bumcė laukia ir naujų klubo narių – vaikų nuo penkerių metų. Tie, kurie mėgsta smagiai leisti laiką su šaunia bendraamžių kompanija, nori susirasti naujų draugų, išmokti neįtikėtinai įdomių žaidimų ir darbelių, teatro meno, vaidybos, susidraugauti su filmavimo kameromis ir patirti daug kitokių linksmybių bei įdomybių, visada laukiami "Bumcės klube". Vaikučių tėveliai Bumcei turėtų skambinti telefonu 8~685 58 801.

Kasmet "Bumcės klubo" vaikai išmoksta apie šimtą naujų dainų, 30 žaidimų, tiek pat įdomių, nematytų ir tėvelių akį džiuginančių darbelių.

Nuo "Bumcės pokštų" laidos starto jau sudainuota beveik 400 dainų, išmokta pusė tūkstančio žaidimų, pagamintas pusšimtis įvairiausių skanėstų patiekalų, išmokta per 300 pamokėlių, iš viso sukurtos 347 laidos.

Pyragas "Skanutis"

Jums reikės:

* 2 kiaušinių,

* 1 stiklinės cukraus,

* 2 valgomųjų šaukštų kakavos,

* 5 valgomųjų šaukštų miltų,

* 200 g grietinės,

* 1 valgomojo šauksto sviesto,

* 0,5 arbatinio šaukštelio sodos,

* 0,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.

Kiaušinius su cukrumi išplakti iki baltumo. Nugesintą sodą išplakti su grietine. Tada visus produktus sudėti į dubenį ir išmaišyti. Padarytą tešlą supilti į riebalais išteptą skardą ir kepti 180 laipsnių temperatūroje 30-40 min.

Gero apetito!

Rytoj "Coliukės" premjera!!!

Eva JAGMINAITĖ

Daugiau nei prieš pusantro šimto metų sukurta nesenstanti meilės istorija - Hanso Kristiano Anderseno pasaka "Coliukė" jau šį savaitgalį atgis Šiauliuose. "Bumcės klubo" vaikai mažiesiems šiauliečiams dovanos nuotykių ir išbandymų kupiną muzikinę improvizaciją, kurioje persipynusios XIX amžiaus danų rašytojui svarbios ir artimos vertybės: užuojauta, ištvermė, jautrumas, pakantumas ir, žinoma, tauriausias žmogaus jausmas - meilė.

"Coliukės" premjeros laukia ir mažieji aktoriai, ir jų tėveliai.

Autorės nuotr.

Repeticiją teko atidėti

Kasmet miestui dovanojantis po spektaklį "Bumcės klubas" šiemet pasirinko meilės, draugystės ir nuotykių tematiką. Muzikinis spektaklis H. K. Anderseno pasakos "Coliukė" motyvais bus parodytas Šiaulių kultūros centre šį šeštadienį - gegužės 30 dieną, 18 valandą. Tiesa, "Bumcės klubo" vadovė Lina Jokubauskienė sako, kad generalinę repeticiją teko nukelti į vėlesnį laiką, nei planuota. Priežastis paprasta - tą patį šeštadienio rytą, 10 val. 30 min., Lietuvos televizija transliuos balandžio 17 dieną Šiaulių arenoje vykusio tūkstantmečio renginio, muzikinio spektaklio "Geležinės princesės diena", įrašą.

Kodėl Coliukė?

Pavasarį dovanoti miestui spektaklį pratę "Bumcės klubo" auklėtiniai šiemet vaidins "Coliukę". Prieš metus šiauliečiams suvaidinę "Čipoliną", o prieš porą metų dorovės mokę "Tinginių kaimo" spektaklyje, šiemet "bumciukai" pasirinko meilės temą. Ji buvo ir pirmojo "Bumcės klubo" spektaklio "Arklio Dominyko meilė" motyvas.

"Coliukė - viena nuostabiausių fantastinių būtybių. Likimas jai siunčia įvairius išbandymus - patirti baimę, patyčias, sielvartą, tačiau ji nepraranda šviesos ir grožio ilgesio, - sako "Bumcės klubo" vadovė Lina Jokubauskienė. - Pagaliau ji patenka į savąjį pasaulį, kuriame sutinka gėlių angelą, karalaitį."

Bumcei buvo nesunku pasirinkti ir pagrindinės rolės atlikėją - klubo narę Gilminą. Tiesa, ji ir pernai buvo viena pagrindinių personažų. "Kito pasirinkimo nebuvo. Ji smulkutė, daili. Juk negali Coliukė būti didesnė už kitus personažus", - sako L. Jokubauskienė.

Į talką - giminaičiai

Nors spektaklyje vaidins apie keturiasdešimt klubo auklėtinių, kurių amžius nuo 3 iki 13 metų, vis dėlto teko ir papildomai pasikviesti jaunųjų aktorių - Princo, Varlino ir Kurmio vaidmenis atliks "Bumcės klubo" vaikų giminaičiai.

Repetuoti pradėję sausį, vaikai ne tik nuolankiai mokėsi dainas ir šokius, bet ir improvizavo. "Patys su vaikais sukūrėme vabalų šokį. Kitus šokius padėjo kurti choreografai, dainoms žodžius, kaip visuomet, kūrė Laura Remeikienė," - sako Bumcė.

Akcentas - išradingos dekoracijos

"Coliukės" muzikinis spektaklis bus vienas iš festivalio "Aušrinė žvaigždė" renginių. L. Jokubauskienė įsitikinusi, kad spektaklis bus puikus, nes vaikai ir vadovai stengiasi padovanoti miestui įspūdingą renginį. "Scenoje žydės didžiulė žemuogė, bus ištaigus pelės urvas. žavės spalvingos Coliukės vestuvės. Bus smagu," - nekantriai laukdama premjeros pasakoja "Bumcės klubo" vadovė. - Dekoracijos ir rūbai - išties labai išradingi. Štai kurmiai bus juodais frakais, varlyčių akcentas - pirštinaitės ir akytės, drugeliai pakerės margaspalviais sparnais."

Pagrindiniai remėjai - tėveliai

"Nė minutės nesuabejojau, jog "Coliukė" buvo puikus pasirinkimas. Vaidinantys vaikai yra kaip tik tokio amžiaus, kai meilės tema jiems kelia juoką, todėl per repeticijas netrūko šmaikštavimo ir šypsenų", - sako Bumcė. Klubo vadovė neslepia, kad šiemet spektaklis būtų neįvykęs, jei ne "Bumcės klubo" tėvelių geranoriškumas ir iniciatyva, nesjie - pagrindiniai "Coliukės" rėmėjai. Bumcė pažadėjo, kad jei ne visi norintys pamatys spektaklį, jis bus pakartotas.

Kiškučio salotos

Puikios vasariškos salotos, tinkančios ir su vištiena, ir su dešrelėmis, keptomis ant grotelių.

Jums reikės:

* 500 g šviežių kopūstų,

* 300 g virtų morkų,

* 400 g virtų bulvių,

* 100 ml majonezo,

* 200 ml grietinės,

* žiupsnelio druskos,

* žiupsnelio pipirų,

* krapų.

Labai mažais gabaliukais supjaustykite kopūstą, bulves ir morkas. Sumaišykite su majonezu ir grietine, pagardinkite druska ir pipirais. Pridėkite smulkintų krapų.

Gero apetito!

Pavasario stebuklas

 Tartum pasakoj tikroj

Štai stebuklas jau įvyko,

Mūsų žemėje gražioj

Nagi šitaip atsitiko:

Saulė šildo pamažu,

Ledas virsta lašeliu.

Ir meškutis savo guoly

Jau miegoti nebenori,

O paukšteliams inkilėlių

Daug vaikučiai jau iškėlė.

"Coliukės" lopšelio-darželio auklėtiniams eilėraštį sukurti padėjo priešmokyklinio ugdymo pedagogė Dalia Mačutkevičienė.

Bumcės konkursas

Praėjusį kartą skelbėme konkursą "Velykų bobutė".

Dėkojame darbštiems, išradingiems ir linksmiems Lieporių pradinės mokyklos vaikams, atsiuntusiems savo darbelius - Ievai Klimaitei (2b kl., mokytoja Ligita Norvilienė), Ingai Plungytei, Karolinai Višinskytei ir Šarūnui Meironui (4d kl., mokytoja Lina Lušienė), Gretai Markūnaitei, Simonai Griciūtei, Mantui Jankauskiui, Mangirdui Noručiui, Kamilei Dambrauskaitei, Inai Vizgilaitei, Gretai Vėgelytei, Deinai Uzdraitei, Brigitai Šedytei, Beatričei Tabokaitei, Austėjai Milaševičiūtei ir Akvilei Garbačiauskaitei (4c kl., mokytoja Jūratė Markūnienė).

  

Ieva  Klimaitė, 2b kl.

 

Greta Markūnaitė, 4c kl.

   
  

Karolina  Višinskytė, 4d kl.

 

Mangirdas Norutis, 4c kl.

 

Kamilė Dambrauskaitė, 4c kl.

 

Konkursas "Velykų Bobutė"

Kokia ji? Nupiešk, nulipdyk, suklijuok, iškirpk, išsiuvinėk... ir atsiųsk iki kovo 31 d. "Bumcės klubui" adresu Tilžės g. 74, Šiauliai, arba el. paštu bumce@splius.lt .

Bumcės virtuvėlė

Mišrainė su duonele

Jums reikės:

* keptos duonos,

* agurko,

* paprikos,

* kumpelio,

* majonezo.

Viską spjaustykite, duonelę pakepkite, sudėkite į dubenėlį ir įdėkite truputį majonezo.

Gero apetito!

Vieną ankstų pavasario rytą

Bumcės konkursas

Žiemužė išėjo, pavasaris ją nugalėjo. Pavasario nuotaikos - jūsų gražiuose, spalvinguose, išmonininguose pasakojimuose. Dar prieš mėnesį Bumcė paskelbė konkursą "Vieną ankstų pavasario rytą". Visada labai aktyvūs yra Lieporių pradinės mokyklos vaikučiai. Už gražias mintis dėkojame šios mokyklos 4c klasės moksleiviams Mantui Jankauskiui, Benui Radzišauskui, Akvilei Garbačiauskaitei, Beatričei Tabokaitei, Edvinui Daukšai, Nomedai Pakalnytei, Deina Uzdraitei, Rokui Bereišai, Laurynui Norkui, Austėjai Milaševičiūtei bei jų mokytojai Jūratei Markūnienei. Spausdiname keleto jų kūrinėlius.

 Vieną ankstų pavasario rytą atsikėliau ir pažvelgęs pro langą pamačiau, kaip skaisčiai ir gražiai teka saulutė. Danguje lengvai plaukė debesys. Pradėjo tirpti sniegas. Prie lango pradėjo čirškėti žvirbliai. Sušilus orui, pradėjo kai kur žaliuoti žolė, sprogti medžių bei krūmų pumpurai.

Apsirengiau ir susiruošiau pasivaikščioti po mišką. Pamiškėje pamačiau iš sniego išlindusias pirmąsias žibutes, ant medžių bei krūmų šakų išsprogusius pumpurus - kačiukus. Miške per medžių vainikus saulutės spinduliai nepasiekė žemės, todėl buvo dar daug sniego. Buvo nuostabi tyla. Gamta pradėjo busti po žiemos. Beeidamas išgirdau paukščių klegesį, kažkur sutraškėjo medžių šakos. Pakėliau galvą ir pamačiau, kaip nuo šakos ant šakos šokinėja voverytė. Bevaikščiodamas tolumoje pamačiau, kaip prabėgo stirna, kitoje pusėje prašuoliavo kiškis. Po žiemos miego pradėjo busti miško žvėreliai. Iš šiltų kraštų parskrenda pirmieji paukščiai. Sušilus orui ir žemei, prasidėjo naujas gyvenimas iki ūkanoto ir žvarbaus rudens.

Kaip gražu miške pavasarį. Priskyniau žibučių ir šakelių su kačiukais, kad galėčiau pasveikinti mamytę su pavasariu.

Mantas Jankauskis

* * *

Vieną ankstyvą gražų kovo mėnesio rytą mes su šeima išvykome į mišką. Man patinka važiuoti į mišką bet kuriuo metų laiku, tačiau pavasarį labiausiai, nes tuomet atbunda gamta. Nuvykusi aš pamačiau, kokia gamta nuostabi! Ant medžių matosi pumpurėliai, girdisi, kaip krebžda žolės - jose pilna įvairiausių vabaliukų, atbudusių po žiemos. Ir kvapas nuostabus! Kvepia žibuoklėmis ir gaiviu pavasario rytu. Šiuo metų laiku sugrįžta paukščiai.

Staiga aš išgirdau gegutę kukuojant. Ji kukavo vientisai ir monotoniškai. Labai norėjau išgirsti volungę ir mano noras išsipildė. Ji labai gražiai čiulbėjo, ji buvo geltona su juodais sparneliais. Nuėjome prie ėdžių, įdėjome laukiniams gyvūnams ėdalo. Po kelių akimirkų susirinko stirnos. Mes atsitraukėme ir jas stebėjome. Jų buvo keturios. Viena iš jų atėjo su jaunikliu. Stirniukas nepasiekė ėdžių, todėl mama vis numesdavo ant žemes ėdalo. Artėjant vidurdieniui mes patraukėme į poilsiavietę. Netoli miško aikštelėje žaidė du jauni zuikučiai. Jie ritosi vienas per kitą, vienas kitą stūmė. Jiems buvo labai smagu. Kai mes atsisėdom pailsėti, atpupsėjo ežių šeima. Tėtis, mama ir dar trys vaikai. Mano šuo norėjo juos apuostyti, bet jie susigūžė į kamuoliukus. Mums buvo labai smagu stebėti, kaip Reksas bando prie jų prieiti.

Artėjant vakarui mes išvykome namo. Man buvo labai smagu praleisti pirmą pavasario dieną su šeima miške!

Akvilė Garbačiauskaitė

* * *

Vieną ankstyvą pavasario rytą aš su šeima išvykome į gamtą. Nusprendėme aplankyti gražias vietas ir pabūti gamtoje. Važiavome prie Dubysos upės, nes ten gražūs pušynai.

Palikę mašiną toliau, ilgai ėjome pėsčiomis. Skaisčiai švietė pavasarinė saulė. Mama nusprendė, kad gali būti žibučių, todėl visi nuėjome jų ieškoti. Bet staiga išsigandome, nes miškas pilnas šiukšlių: buvo primėtytą skardinių, maišelių nuo traškučių, butelių. Šito mes nesitikėjome, negalėjome išbristi pro šiukšlynus. Nuotaika sugedo visiems, vietoj žibučių radome sąvartyną. Nusprendėme eiti gilyn į mišką. Padėtis truputį gerėjo, šiukšlių buvo mažiau. Tėtis sustojo ir liepė įsiklausyti į garsus, sklindančius iš miško gilumos. Išgirdau įvairių paukščių čiulbėjimą. Tai tarsi graži daina, kuri mums pakėlė nuotaiką. Staiga muziką užgožė kažkoks netikėtas garsas. Visi suklusome. Toje pusėje pamatėme sprunkantį zuikį, kurį mes išgąsdinome.

Išvyka į gamtą man labai patiko, nes įkvėpiau gryno oro, kuris mieste labai užterštas, pamačiau zuikelį labai gražų ir išgirdau paukštelių nuostabią melodiją. Tik labai norėčiau, kad niekas neterštų miško, o saugotų gamtos turtą.

Edvinas Daukša

* * *

Iš debesėlio išlindo saulutė ir apsidairė. Žemė dar tokia balta. Saulutė ėmė šildyti, varyti sniegą. Sniegas pažliugo, sučiužo, ištižo.

Išbėgo vaikučių būrys į lauką. Jie linksmai krykštauja. Rogutės skrieja nuo kalno. Tačiau pakeliui jos įstringa į sniego pusnį. Vaikučiai virsta iš rogučių. Naktį nulijo. Rytą saulutė išvaikė debesėlius. Šilta. Ritosi vanduo nuo kalnelių. Vandenėlis bėga grioviais į upeliuką. Upeliukas čiurlendamas sako: "Jau pavasaris!!!"

O jau medžiai! Ką ir besakyti... Visi puošiasi mažučiais pumpurėliais. Tuoj iš mažų žalių spurgelių jie taps dideliais gražiais lapais, kurie nuo piktų vaikų slėps paukštelių lizdelius visą vasarą. Taip gražu aplink! Ir žolytė, atsigavusi po žiemos, žaliuoja kaip niekad. Ir gėlytės skleidžiasi darželiuose, kur močiutės rūpestingai pasodino. O saulytė tas gėlytes šildo. Tirpstantis sniegas girdo. Mažosios gėlytės auga ir džiugina mūsų akis. Toks gražus ir saulėtas šventų Velykų rytas...

Laurynas Norkus

Bumcės virtuvėlė

Spurgos

Jums reikės:

* 200 g jogurto be priedų,

* 1 kiaušinio,

* 200 g miltų,

* 20 g kepimo miltelių,

* 100 g cukraus,

* 2 šaukstelių vanilinio cukraus,

* 1 šaukštelio cinamono,

* truputį druskos,

* aliejaus kepti.

Viską suberkite į puodą, gerai išmaišykite, kepimo miltelius suberkite ant viršaus ir užpilkite pusę puodelio šilto vandens, kad suputotų. Tešla turi būti pakabinama su šaukštu, bet netįstanti. Gerai įkaitinę aliejų kabinkite šaukštu masę ir, nubraukę su peiliu ar mentele, kepkite.

Gero apetito!

"Pamestinukai" atranda kitus namus

Oksana LAURUTYTĖ

Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre neseniai apsilankė kiaunė. Mažutį juodą padarėlį gamtininkai gavo iš vienos įmonės dovanų. Įsitikinę, kad kiaunė sveika, gamtininkai ją išleido į laisvę - ten, kur jai ir vieta. Vis dėlto daugumą gyvūnų, kurie į Gamtininkų centrą specialiai atnešami auginti ar paslaptingai paliekami prie durų, gamtininkai augina ir mielai rodo čia besilankantiems vaikams.

Iguanai netrūksta maisto, bet ji pikta, nes liūdna.

Liūdnos dovanos džiugina kitus vaikus

Čiučiundra - tokiu vardu į jaukų ir mielai ant rankų besileidžiantį paimti šešką kreipiasi mokytoja Lena Skriptienė. Glostydama švelniakailį, jaukiai prisiglaudusį prie krūtinės šeškiuką Lena sako, kad šis keturkojis atkeliavo netikėtai. Atidavė žmonės, kurie Čiučiundros nebenorėjo auginti. O šeškas toks jaukus, laipioja pečiais, sukasi aplink kaklą ir miega narvelyje pakabintame hamake.

Lena sako, kad šeško praeities Gamtininkų centro darbuotojai nežino. "Apie gyvūnus, jų amžių ir pomėgius žinome viską tik nuo tada, kai jie pas mus atkeliauja. Būna žmonių, kurie prašo priimti gyvūnus auginti, nes nebeturi tinkamų sąlygų, privalo išvykti ar tiesiog sveikata nebeleidžia. Būna, kad randame gyvūnus tiesiog paliktus prie durų", - sako mokytoja ir parodo narvelyje tupintį baltą pūkuotą triušį. "Triušis Pūkutis pas mus atkeliavo labai apleistas - buvo paliktas dėžėje prie durų. Toks buvo susivėlęs, kad net nebuvo matyti, kur galva, o kur - uodega. Zoologų būrelį lankantys vaikai jį iššukavo. Štai koks jis dabar gražus ir mielas", - šypsosi ji.

Lena parodo ir įspūdingą iguaną, kuri yra piktoka ir atrodo nelaiminga. Šeimininkė iguaną labai mylėjo, daug skyrė jai dėmesio, su pavadėliu net vedžiodavo po miestą. Iguanos šeimininkė pradėjo lauktis vaikelio, jos vyras nemokėjo su gyvūnu elgtis, tad šeima iguaną atidavė gamtininkams. "Neprisileidžia ji nieko, gali įkąsti - pyksta, kad dėmesio per mažai gauna", - paaiškina mokytoja.

Iguana turi bėdą - niekaip negali išsinerti iš odos. Vitaminų jai netrūksta, stovi vonia vandens, kur odą ši gali atmirkyti. "Nusprendėme, kad šis sveikatos sutrikimas - dėl streso", - liūdnai galva palinguoja Lena.

Nors ir liūdna, kad žmonės atsisako auginamų gyvūnų, tačiau Gamtininkų centro darbuotojai visada džiaugiasi gavę jų dovanų. Štai terariume juokingai atmetęs letenėles drybso prerijų šuniukas, linksmai išdykauja šinšilų šeimynos. "Rikitikitavi", - ištaria Lena ir prisiartina prie mangustų narvelių. Garsieji baltadančiai gyvačių gaudytojai vaikams gerai pažįstami iš animacinio filmuko apie mangustą.

  

Žalioji markata, vardu Smarta, labai mėgsta bananus.

 

Tarp krokodilinių kaimanų vos pusantro mėnesio skirtumas, o kokie jie skirtingi!

Smarta ieškos draugo

Naujai įrengtuose paukščių narvuose tupi pelėda, apuokas, linksmai skraido įvairios papūgos - amadinos, banguotosios, neišskiriamosios. Lena sako, kad žmonės atneša į Gamtininkų centrą ir paukščių. Neseniai buvo čiurlį atnešę, sakė, kad jis nesveikas, neskrenda. "Čiurlį pamėtėjome į orą ir jis nuskrido - juk šie paukščiai nevaikšto, o žmonės mano, kad jie serga", - šypteli mokytoja.

Dažnai į Gamtininkų centrą atgabentus gyvūnus gamtininkai paleidžia - pro vienas duris priima, pro kitas - suteikia laisvę. Štai buvo juokingas nuotykis, kai vienos įmonės darbuotojai atgabeno kiaunę. Atsitiko taip, kad pradėjo dingti darbuotojų pietūs - pasigesdavo kumpio, dešros, tad nusprendė išsiaiškinti, kas tas vagišius. Kai pakėlė sofą, rado ten visą sandėlį kiaunės suneštų gėrybių. Vagilę kiaunę gamtininkai ir paleido į laisvę.

"Gyvūnams geriausia augti gamtoje, kur jų gimtieji namai. Bet ne visus galima išleisti", - sako Lena ir vedasi į kitą patalpą, kur narve bananą godžiai šlamščia Smarta - žalioji markata. Linksmoji beždžionė taip pat dovana, tiksliau - perdovanota dovana, nes žmonės, netikėtai gavę dovanų markatą, nežinojo, kaip ją auginti, tad po dviejų mėnesių atidavė Gamtininkų centrui.

Šeškas Čiučiundra labai jaukus.

Povilo LUNGĖS nuotr.

Smarta ne tik bananus ėda, bet ir labai juokingai gliaudo saulėgrąžas. Tik markata liūdi be draugo, tad Lenai galvoje sukasi mintis, kad Smartą reikėtų supažindinti su triušiuku. Gal susidraugaus ir taps linksmesnė, netupės narve viena.

Netoli Smartos narvo tarp sudžiūvusių lapų ant šakos tupi malachito spalvos šalmagalvis chameleonas. Lena įkiša delną į narvą ir paglosto chameleoną. "Štai, pažiūrėkite, kaip jis spalvą keičia", - sako Lena ir staiga žaliasis roplys tampa panašus į zebrą - jo kūnas pasidengia rudais dryžiais. Šitaip chameleonas rodo nepasitenkinimą, kad jį liečia. Ginasi ir spalva prisitaiko prie aplinkos.

Gyvūnėlis namuose - didelė atsakomybė

Gamtininkų centras mielai priima kiekvieną į centrą atėjusį vaiką ir vaikų ekskursijas. Kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienius, vaikai gali ateiti susipažinti su gyvūnais, gali atsinešti ir kokybiško sauso maisto augintiniams pašerti. "Laukiame gerai nusiteikusių draugiškų vaikų", - sako Lena.

Gamtininkų centre vaikai pamatys ir retą padarą - albinosą pitoną. Pamatys barzdotąją agamą, išvys, kaip chameleonas varto akis 360 laipsnių kampu. Čia gausu ir didelių amerikietiškų tarakonų, kurie yra kraupiųjų vorų paukštėdų, chameleono, agamų ir gekonų maistas. Štai agama net 15 didelių tarakonų pietums sušveičia.

O gal vaikams maga sužinoti, kaip atrodo krokodilai? Gamtininkų centre gyvena ir du krokodiliniai kaimanai. O gal vaikai nori pamatyti paprasčiausią šikšnosparnį? "Kartą jo pasigedome, o radome pas žiurkėną narve. Pro mažiausią skylutę išlindo iš savo narvo ir pasirinko žiurkėno draugiją", - nusišypso Lena ir sako, kad šiame centre apsilankę vaikai sužino daug linksmų ir liūdnų gyvūnų istorijų.

Vaikai dar sužino, kokią turi prisiimti atsakomybę, jei nuspręstų auginti gyvūnėlį namuose, mat neretai augintinis tampa pamestinuku ir atkeliauja į Gamtininkų centrą, nes atsakomybės jausmo neturintis kietaširdis vaikas užsimano žaisti kompiuteriu.

 

Bumcės virtuvėlė

Norvegiškas obuolių pyragas

Jums reikės:

* 4 kiaušinių,

* 250 g miltų,

* 250 g sviesto,

* 250 g cukraus,

* 2 šaukštelių kepimo miltelių,

* obuolių.

Kiaušinius išplakite su cukrumi, sviestą ištirpinkite, viską sudėkite ir greitai išmaišykite. Obuolius nulupkite ir sudėkite ant viršaus. Kepkite 200 C temperatūroje.

Gero apetito!

Bumcės užduotis

Perskaityk sakinuką. Pradėk skaityti nuo klevo lapų. Antrąjį žodį rasi ąžuolo lapuose, trečiąjį - ant šermukšnio uogų.

Bumcės pamokėlė

Iš antrinių žaliavų pasigamink žaismingą žaisliuką, tada nudažyk jį guašu.

Į Bumcės gimtadienį - puikios nuotaikos

Oksana LAURUTYTĖ

Svarbiausias dalykas, kurį turi padaryti visi vaikai lapkričio 30-ąją, sekmadienį, 14 valandą - plačiai nusišypsoti, dailiai pasipuošti ir, paėmus už rankos mamą, tėtį, brolį, sesę ir senelius, žingsniuoti į klubą "Havana". Kodėl? Ogi todėl, kad čia vyks aštuntasis "Bumcės klubo" gimtadienis. O koks gi gimtadienis be šypsenos ir geros nuotaikos?

"Bumcės klubo" gimtadienis - puiki šventė vaikams iš visos Lietuvos.

"Bumcės klubo" archyvo nuotr.

 

Bumcės gimtadienis - visada su dainomis, žaidimais, atrakcijomis.

 

"Bumcės klubo" vaikų tėveliai, kaip ir pernai, atliks specialiai šventei sukurtą dainą.

"Vaikai šoks ir išdykaus, dainuos ir pramogaus, vaišinsis tortu ir laimės prizų. Juk toks ir yra gimtadienis", - šelmiškai šypsosi visų vaikų draugė Bumcė. Aštuntus metus iš eilės rengiamo gimtadienio vieta keičiasi - šiemet gimtadienis vyks klube "Havana" - norinčiųjų padūkti su Bumce labai daug, o vietos šiame klube visiems tikrai nepristigs.

Be to, šiame klube yra puiki scena, kurioje mažieji "Bumcės klubo" lankytojai parodys, kokių žaidimų ir kokių dainelių išmoko. O jas būtinai turi išgirsti visi vaikai. Šios dainelės - visiškai naujos, dar negirdėtos. Jos yra apie močiutės smuiką, senelio kontrabosą, besiartinančios žiemos stebuklus... Vaikai netgi šoks stepą, nes dainuos dainelę apie stepo batukus. Išgirsti ir pamatyti šį pasirodymą tikrai verta, juk stepas buvo pirmasis žmonių šokis. Senovės Egipto žyniai, bendraudami su dievu Ra, užsilipdavo ant milžiniškų būgnų ir mušdavo kojomis ritmą.

Dar vaikai draugaus su piratais dainelėje apie piratus, susipažins su auksine mergaite ir dar daug kuo. "Ir tėveliai savo mažiesiems dainorėliams parengs dainą apie supermamas ir supertėčius. Programai jie intensyviai ruošiasi - nuolat repetuoja", - sako Bumcė.

Po pasirodymo vaikų lauks pelnytas labai skanus atlygis - gimtadienio tortas. Žinoma, šventėje nebus pasigesta ir balionų, fejerverkų, atrakcionų, kuriuose bus galima laimėti prizų.

Žinoma, "Bumcės klubo" gimtadienis bus filmuojamas, tad gimtadienio dalyviai galės save išvysti per "S plius" televiziją. Bus parengta speciali laida, kurią "S plius" transliuos per Kalėdas. Visi pamatys, kokie vaikai yra gražūs ir laimingi, nes jų draugė - visų mylima Bumcė.


Bumcės pamokėlė

Iš rudens gėrybių galima padaryti įvairiausių grožybių!

"Šimtakojo kelionės" autorė - Samanta Vigelytė, Gegužių vidurinės mokyklos 1b klasės moksleivė.

Rugpjūčio pabaigoje paskelbę konkursą "Įspūdingiausios atostogos" sulaukėme šūsnies rašinėlių. Išspausdinti tegalime keletą jūsų darbelių. Už linksmus ir gražius įspūdžius dėkojame šaunuoliams, nepatingėjusiems rašyti, kūrinėlius nuotraukomis iliustruoti: Lieporių pradinės mokyklos 4c klasės mokiniams Edvinui Daukšai, Benui Radzišauskui, Mantui Jankauskiui, Nomedai Pakalnytei, Beatričei Tabokaitei, Gabrielei Svirplytei, Klaidui Tarailai ir Deinai Uzdraitei bei "Romuvos" pagrindinės mokyklos 4d klasės mokinei Gretai Markūnaitei. O Kajui Kazlauskui ir Severijai Skęstenytei skiriame prizą - kvietimą į spektaklį Šiaulių dramos teatre.

Atostogos Islandijoje

Šios atostogos man įsiminė tuo, kad pirmą kartą kartu su tėčiu skridau lėktuvu į Islandiją. (...)

Pirmiausia aplankėme muziejų apie Islandijos senovę ir žmones - vikingus. Muziejaus pavadinimas "Saga Museum". Įėjimas buvo stiklinis, po žeme. Prie pat įėjimo buvo vikingų kario statula. Eidamas toliau, patekau į tamsią patalpą, kur buvo įrengtas senovės vikingų kaimas. Kaimelio gyventojai buvo dirbtiniai, bet atrodė kaip gyvi, kai kurie net kvėpavo. Norėjau prieiti pačiupinėti, bet nedrįsau, nes atrodė, kad gali mane pačiupti. Ant sienos esančiame ekrane buvo rodomas filmas, kaip buvo kuriamos šių žmonių figūros. Aš pamačiau, kad figūros gaminamos iš specialios gumos, ją užpilant ant gyvo žmogaus, o po to ant pagamintos figūros menininkai dėliojo plaukus. Net ant rankos esančius plaukelius dėliojo po vieną, todėl figūros ir atrodė taip tikroviškai. Paskui liftu pakilome ant muziejaus stogo, kur visas miestas buvo kaip ant delno.

Po to buvau dirbtiniame pliaže. Jis įrengtas vandenyne šalia kranto. Net ir vasarą vandenyne vandens temperatūra tik trys laipsniai šilumos, bet prie pliažo esantys specialūs šildytuvai vandenį sušildo net iki 20 laipsnių šilumos. Man buvo smagu maudytis šiltame vandenyje bei stebėti potvynį ir atoslūgį. Buvau nuvykusi prie geizerio ir didžiausių Islandijos krioklių, kurie vadinasi Auksiniai kriokliai. Geizeris - tai karšto vandens srovė, trykštanti iš žemės. Vandens temperatūra kartais siekia iki 100 laipsnių, tad negalėjau prieiti arti jų. Kriokliai buvo išties įspūdingi. Iš upės atitekantis vanduo krinta žemėn tarp kalnų ir nesimato, kur jis baigiasi. Kai priėjome pažiūrėti iš arčiau, sušlapome, nes aplinkui buvo pilna smulkių lašiukų, į kuriuos atsimušę saulės spinduliai sudarė daug vaivorykščių. Po to, užlipę ant skardžio, atsisėdome į minkštas samanas ir valgydami sumuštinius gėrėjomės atsiveriančiais vaizdais. Apačioje prie krioklių einantys žmonės atrodė kaip skruzdės.

Kitą dieną skyrėme apsilankymui "Blue Lagoon". Tai sveikatingumo centras, kurį aplanko žmonės iš viso pasaulio. Po atviru dangumi tarp sustingusios lavos uolienų yra natūraliai susiformavęs baseinas, į kurį vanduo trykšta iš geizerių. Todėl vanduo yra šiltas, netgi karštas, nepermatomas, melsvai baltos spalvos, panašus į pieną. Nesinorėjo išlipti iš vandens - mirkau jame visą dieną. Vandenyje gausu druskų ir mineralų, todėl tikima, kad jis išgydo įvairias odos ligas. Važiuodami atgal, pravažiavome pro elektrinę, kuri pastatyta ant geizerių. Smirdėjo supuvusiais kiaušiniais, aplinkui buvo pilna garų. Nežinau, kaip atrodo pragaras, bet jis, ko gero, panašus į tą vaizdą, kurį mačiau. (...)

Akvilė Garbačiauskaitė, Šiaulių Lieporių pradinės mokyklos 4c klasės mokinė

Mano vasara

Baigėsi pamokėlės, atėjo vasarėlė. Birželio mėnesį tęsiau "Dagilėlio" dainavimo mokyklos repeticijas. Ruošėmės koncertui Klaipėdoje. Visi labai stengėmės gerai padainuoti. Koncertas pasisekė gerai, mums visi plojo. Vadovas buvo apdovanotas ąžuolo vainiku ir gėlėmis.

Po savaitės su visa šeima vykome į Aukštadvario apylinkes, kur šventėme mano dėdės gimtadienį. Šventė vyko sodyboje prie pat ežero. Tada pirmą kartą ir pamačiau vandenyje plaukiojančią salą. Joje auga net berželiai! Sala buvo priplaukusi prie pat kranto ir trukdė maudytis. Gerai, kad pakrantėje buvo valčių, tai galėjome pasiirstyti ežere.

Liepos mėnesį teko būti Latvijoje. Lankėmės Jūrmaloje, žavėjomės jūra ir kurortu. Buvome ir "Livu" parke. Plaukiojome upe, nuplaukėme prie krioklio. Važiavome vamzdžiais, žaidėme kamuoliu. Čia man labai patiko ir norėčiau dar ne kartą sugrįžti.

Daug vasaros dienų praleidau sode prie Rėkyvos ežero. Padėjau tėveliams ir seneliams darbuotis sode. Ravėjau piktžoles, laisčiau pomidorus ir agurkus. Išmokau žoliapjove nupjauti žolę. Talkinau seneliui įrengiant pavėsinę. Su seneliu sukalėm ir pastatėm suolus. Dabar smagu ir patogu pietauti pavėsinėje. Gana dažnai su seneliu ėjau žvejoti. Kartais gerai kibdavo. Namo grįždavome smagūs ir patenkinti. Vakarienei visada virdavome skanią žuvienę.

Vasaros pabaigoje vėl lankiau "Dagilėlį". Ruošėmės Rugsėjo pirmosios šventei, o šventės dieną Prisikėlimo aikštėje giedojome Lietuvos himną.

Rokas Bereiša, Šiaulių Lieporių pradinės mokyklos 4c klasės mokinys

Vasaros nuotykis

Vasara praėjo labai greitai. Labiausiai įsimintina atostogų kelionė – žvejyba. Iš vakaro prisikasėme sliekų, o rytą išvažiavome į Gailius. Kai atvykome, prūdelis pasirodė labai mažas ir pagalvojau, kad čia niekas negali užkibti. O užkibo didelis karosas! Mano dėdė Antanas įkrito net į vandenį. Aš ilgai laukiau, kas gi užkibs ant mano kabliuko? Užkibo tokia didelė žuvis, kad net prarijo visą kabliuką. Kol ištraukiau žuvį, sušlapau kojas. Nusiaviau batus, kad šie išdžiūtų. Tačiau netoliese besigananti karvė ėmė ir pavogė juos. Ilgai teko pavaikštinėti basomis po pievą, kol radau juos. Mes su dėde per dvi valandas pagavome net trisdešimt vieną karosą! Važiavome namo tik todėl, kad pasibaigė visi atsivežti sliekai.

Kai grįžome namo, tėvai labai džiaugėsi mūsų laimikiu. vakarienei išsivirėme labai skanios žuvienės. Visa šeima ją valgydama gyrė. Štai toks smagus ir įsimintinas atostogų nuotykis.

Kajus Kazlauskas, Šiaulių Lieporių pradinės mokyklos 4c klasės mokinys

Vasaros įspūdžiai

Talša. Vienintelė mintis, kuri sukasi mano galvoje pasibaigus vasarai. Kodėl? Nes ten yra geriausia stovykla, kokioje esu buvus. Papasakosiu jums, kaip reagavau pirmą kartą ten atvykusi. Buvau tikrai nustebusi. Sąlygos atrodė nepakenčiamos, o vadovai bei stovyklautojai - pikti ir nedraugiški. Bet praėjus pirmajai dienai įspūdis pasikeitė. Namelis atrodė tiesiog idealus stovyklavuti, o stovyklautojai - komunikabilūs ir draugiški. Vadovai iškart mus užvertė daugybe pasiūlymų, kaip galėtume surengti stovyklos atidarymą. Susipažinome vieni su kitais, išsikrovėme daiktus ir puolėm į darbą. Ir turiu pasakyti, kad mūsų sunkus darbas nenuėjo veltui! Stovyklos atidarymas buvo tikrai fantastiškas. Šokiai, dainos, spektakliai... Ir viskas sukurta per tokį trumpą laiką. Po atidarymo kiekvieną dieną laukdavo kitas renginys. Talentų šou, tėvelių diena, žaibas, talšeši pilis, viktorinos ir įvairūs konkursai, sportinės varžybos. Bet visi labiausiai laukdavome žaibo. Žaibas - tai toks naktinis žaidimas, kai vėlai naktį ar net paryčiais vadovai pasislėpdavo stovyklos teritorijoje ir būrys vaikų turėdavo surasti juos. Tos kelios savaitės prabėgo nepastebimai. Neišvengiamai artėjo laikas palikti draugus, vadovus ir stovyklą. Tiesiog nuleisti stovyklos vėliavą ir važiuoti namo, o šito tikrai nesinorėjo. Ir vėl renginys, vakare sukurtas didžiulis laužas, aplink kurį tvyrojo tik gera nuotaika. Diskoteka ir paskutinis vakaras su draugais bei vadovais. Kai kitą rytą prabudau ir supratau, kad už poros valandų teks grįžti į tą pačią rutiną, neradau sau vietos. Atėjus atsisveikinimo minutei ašaros riedėjo nesustabdomai. Ten jaučiausi kaip namuose. Dabar drąsiai galiu teigti, kad ten tikrai grįšiu.

Severija Skęstenytė

Po spektaklio – valytis dantukų

Oksana LAURUTYTĖ

Tie vaikai, kurie pamatys naująjį Šiaulių lėlių teatro "Avilys" spektaklį "Ėduoniukas ir Bakteriukas", iškart bėgs valytis dantukų. Ne, ne todėl, kad burnoje jiems liks negeras skonis, o todėl, kad spektaklyje jie pamatys, kokios baisybės apsigyvena dantų nevalančių vaikų burnose: Ėduoniukas, Bakteriukas, kirminukai, šlykštukai, grybai. Šios baisybės spektaklyje siautės ir gadins nevalos berniuko dantukus tol, kol į pagalbą atskubės Dantų Šepetukas ir dantų pasta. Tiesa, spektaklis skirtas ne tik vaikams, bet visiems, kurie turi dantis, o spektaklio premjera – spalio 12-ąją 16 valandą Šiaulių filharmonijos salėje.

Pamatę Šiaulių lėlių teatro "Avilys" spektaklį "Ėduoniukas ir Bakteriukas", vaikai išsyk puls sąžiningai valytis dantukų, nes pamačius ir sužinojus, kokios šlykštynės gyvena nevalų burnose, norėsis kuo greičiau jų atsikratyti. Kol dar nepatyrei dantų skausmo.

Povilo LUNGĖS nuotr.

Linksma istorija apie skaudų dalyką

Spektaklio režisierius Arūnas Pakulevičius sako, kad naujasis spektaklis - istorija apie vieną berniuką, nors tokių berniukų ir, beje, ne tik jų, yra ne vienas ir ne du.

Kai berniukas buvo kūdikis, jam išdygo dantukas. Kiek džiaugsmo buvo mamai ir tėčiui! Paskui jam išdygo antras dantukas, kuriuo džiaugėsi visi: mama ir tėtis, močiutė ir senelis... Dar vėliau berniukui išdygo ir trečias, ir ketvirtas, ir dar daug baltutėlių dantukų. Visi jie buvo balti ir gražūs, linksmi ir sveiki, bet kol juos valė mama – viskas buvo gerai. Bet kai berniukas paaugo, aptingo ir niekada dantukų nebevalė.

Jis buvo tikras nevala, todėl vieną gražią dieną jo dantukuose apsigyveno Ėduoniukas ir Bakteriukas. Ką jie išdarinėjo su dantukais, kokį skausmą jautė berniukas ir kuo viskas baigėsi? Visa tai galima sužinoti pažiūrėjus spektaklį, kuriame - trys personažai: Dantų šepetukas, Ėduoniukas ir Bakteriukas. Dantų šepetuką vaidina pats spektaklio režisierius, na, o pjūklu ir plaktuku apsiginklavusius ir skyles dantukuose darančius blogiečius Bakteriuką ir Ėduoniuką – aktorės Rita Kiškūnaitė ir Renata Savickaitė.

Spektaklis labai nuotaikingas ir spalvingas, nes ryškiaspalvius kostiumus, įspūdingas šukuosenas ir milžinišką burną sukūrė dailininkė Neringa Keršulytė. Dainų autoriai - kompozitorius Juozas Lygutas ir Šiaulių filharmonijos vadovė Nijolė Saimininkienė.

Spektaklį parėmė medikai ir sveikatos saugotojai

Režisierius A. Pakulevičius sako, kad mintis pastatyti spektaklį apie būtinybę valytis dantukus kilo apsilankius pas odontologus. Jis pastebėjo T. Egner knygelę "Ėduoniukas ir Bakteriukas", ja susidomėjo ir nusprendė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendinti projektą "Pamiršk dantukų skausmą!" Sveikatos gynėjai spektakliui skyrė lėšų, todėl jis bus rodomas ne tik Šiaulių, bet ir kitų šalies miestų mokyklose ir darželiuose.

Lėlių teatrui "Avilys" rengiant projektą daug padėjo vaikams gerai žinoma odontologė Danutė Šapalienė. Gydytoja sako, kad dantukų ėduonis – didžiulė vaikų problema, nes kone visi vaikai turi bėdų dėl skylučių dantyse. Šių bėdų kaltininkas – saldumynai, o vienintelis efektyvus kovos su liga būdas – dantų ėduonies profilaktika. Todėl norint išlaikyti sveikus dantis reikia juos valyti, nuo vaikystės tinkamai prižiūrėti burną ir dantis.

Pasak D. Šapalienės, ne dantų silantavimas, bet vaikų mokymas ir dantų priežiūra padės vaikams nesužinoti, kas yra dantukų skausmas. Šiauliuose vykdoma vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa, todėl mažėja vaikų, kurių dantis užpuolė ėduonis.

"Teatras, įsijungdamas su šiuo projektu į programą, ne tik dar labiau sudomins vaikus, bet ir formuos palankų tėvų ir pedagogų požiūrį. Žinodami, kokią svarbią vietą ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvenime užima teatras, šiuo projektu ypač paskatinsime vaikus mokytis asmeninės burnos higienos, ugdysime pasitikėjimą gydytoju odontologu", - sakė gydytoja pasidžiaugdama, kad lėlių teatras yra neabejingas problemoms ir meninėmis priemonėmis parodys vaikui, kas atsitinka, kai burnoje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas.

Lėlių teatras "Avilys" planuoja spektaklį nufilmuoti ir sukurti filmą, kuris bus platinamas šalies mokyklose ir darželiuose.

Gimtadieniui - laimėta kelionė į "Eurodisneilendą"

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Po metų pertraukos į televizijos eterį grįžta visų pamėgta šeimai skirta laida "Aš, tėtis ir mama", kurią ves vaikų numylėtinė Bumcė. Praėjusio superfinalo nugalėtoja tapusi Juškų šeima vis dar gyvena laimėtos kelionės įspūdžiais ir apgailestauja, kad taisyklės nebeleidžia dalyvauti dar kartą, tačiau ragina aktyviai registruotis kitus - nuostabūs prisiminimai garantuoti!

Sudalyvavusi televizijos žaidime, Juškų šeima turėjo galimybę pirmą kartą leistis į vaikų ir šeimos svajonių šalį.

Praėjusio "S plius" televizijos žaidimo "Aš, tėtis ir mama" superfinalo nugalėtoja iki šiol gyvena įspūdžiais iš kelionės į Paryžiaus "Eurodisneilendą" - vaikų svajonių ir pasakų šalį. Geresnės dovanos dešimtojo gimtadienio proga Gilmina Juškaitė ir negalėjo tikėtis.

Gilmina į žaidimą savo šeimą skubėjo užregistruoti vos apie jį išgirdusi. Mama Jurgita, ilgai nesvarsčiusi, pasakė: "Kodėl gi ne?" - o tėtis Ramūnas tokia žinia patikėjo, tik išgirdęs apie paskirtą filmavimo dieną.

Skirtoms užduotims šeimyna ruošėsi atsakingai ir pasitelkę visą bičiulių bei pažįstamų ratą. Bendromis pastangomis išsirutuliodavo geriausios idėjos, o sumanymus įgyvendinti belikdavo priemonėmis, kurios pasitaikydavo tiesiog po ranka. Nieko specialiai įsigyti nereikėjo. Paruošti namų užduotį tapdavo smagiausiu šeimos užsiėmimu vakarais. "Norėjosi, kad būtų įdomu ir patiems, ir žiūrovams, todėl ruošėmės iš visos širdies, stengėmės į užduotį pažvelgti linksmai", - prisimena Gilminos mama.

Svarbiau žaidimas nei pergalė

Įspūdį šeimai paliko žaidimo filmavimo metu Bumcės skiriamos užduotys. Pavyzdžiui, tėčiai turėjo kuo greičiau ir švariau nuskusti bulvę, prismaigstytą smeigtukų, pavirsti į kuo didesnį balioną, prisikišant jų kuo daugiau po rūbais. Arba čiupti šaukštą sekamoje pasakoje išgirdus žodį "šaukštas" - iškrisdavo ta šeima, kuriai šaukšto nelikdavo, nes vienu ant stalo buvo mažiau.

Gilmina iki šiol prisimena eilėraštuką, kuriuo žaidime pristatė savo šeimą:

"Aš turiu šeimyną gražią:

Mamą, tėtį, sesę mažą.

Ir šuniuką dar turiu,

Su kuriuo linksmai žaidžiu."

Žaidimo superfinale pergalę lėmė eiliuota ir vaizdinėmis priemonėmis iliustruota kelionės istorija į Anykščius, Ignaliną ir Palūšę. Nuotaikingai interpretavusi patirtus nuotykius valtyje, palapinėje ar užklupus audrai, Gilminos šeimyna sulaukė žiūrovų palaikymo ir palankaus komisijos sprendimo. Klysta tie, kurie mano, kad komisijos nariai yra paperkami. "Kaip pasirodai, taip ir įvertina. Komisija yra objektyvi. Jokių priekaištų pareikšti negalime", - tikina Jurgita.

Kameros nesikandžioja

Sėkmė, anot nugalėjusios šeimos narių, priklauso nuo daugelio dalykų. Suaugusieji tiesiog turi pavirsti vaikais, pasitelkti vaizduotę ir pademonstruoti savo kūrybingumą, išradingumą. Ypatingų gebėjimų, tiesa, nereikia, užtenka būti savimi ir atlikti viską nuoširdžiai.

Pergalei pasiekti ne mažiau svarbu, kad visi veiktų kaip vienas. O kaip be palaikymo komandos televizijos studijoje ir prie ekranų? Ji labai sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis. "Kiekvieną filmavimą užsikabindavau grandinėlę su drambliuku. Manau, kad šis talismanas irgi prisidėjo prie pergalės", - atskleidžia Gilmina.

O baimės televizijoje nėra? "Tik pirmą kartą šiek tiek nejauku, nes nežinai, kaip bus. Vėliau vaizdo kamerų net nepastebi, žaidi, tarsi jų nė nebūtų. Taip susikaupi užduočiai, kad nepastebi ne tik jų, bet ir studijoje sėdinčių žiūrovų. Nereikia net nieko kartoti po kelis kartus", - tvirtina Gilminos mama.

"Eurodisneilendo" parke animacinis herojus antinas Donaldas mielai fotografavosi su Gilmina.

JUŠKŲ asmeninio archyvo nuotr.

Įsiminė skrydis į Mėnulį

Televizijos žaidimo "Aš, tėtis ir mama" rėmėjų "Busturo" dovanotoje kelionėje pirmosios vietos laimėtojai aplankė Vokietijos mieste Drezdene įkurtą mechanikos muziejų, Prancūzijos sostinėje Paryžiuje - animacinių filmų herojų šalį "Eurodisneilendą", Asterikso parką, kuriame gyvena filmų herojai, bei Vokietijoje įsikūrusį Serengečio safario parką, kur įprastai Afrikoje sutinkami gyvūnai vaikšto laisvėje, o juos stebi pro autobuso langą.

Pakliuvęs į pramogų parką rytą, gali išeiti iš jo tik vėlų vakarą. Veikti bus ką, tik spėk suktis. Įvairios sūpynės, atrakcionai, milžiniški pasakų herojai, delfinų pasirodymai, koncertai, skraidymas lėktuvėliu, pasivažinėjimas karieta, Barbės namai, skrydis į Mėnulį, įspūdinga visų personažų eisena - tai tik dalis pramogų, kurios laukia mažųjų ir jų tėvelių.

Be atrakcionų, šeimyna išvydo ir įžymiausias turistų lankomas Paryžiaus vietas, grožėjosi naktiniu miestu, iš Eifelio bokšto atsivėrusia panorama, plaukė laivu Senos upe. Šiauliečiai susipažino su daugeliu drauge važiavusių šeimų, puikiai leido laiką kartu, su siurprizais sutiko Gilminos gimtadienį. Beje, ji kolekcionuoja dramblius. Jų yra sukaupusi jau per pusantro šimto. Kelionė į Paryžių tapo puikia proga papildyti savo kolekciją.

Užsikrėtė karuselėmis

Maža to, ši kelionė tapo stimulu aplankyti kitus atrakcionų parkus. Šią vasarą visa šeimyna važiavo į Vokietiją ir svarsto, kur važiuos kitąmet. "Kartą paragavęs, negali sustoti. Užsikrėtėme ne tik karuselėmis, bet ir televizijos žaidimais. Norėtume dalyvauti ir kitokiame, gal net kurios nors Lietuvos televizijos žaidime, - nerimsta šeimyna. - Esame dėkingi šio žaidimo organizatoriams ir rėmėjams, be kurių nebūtume patyrę kelionės įspūdžių."

Jeigu trokštate nepakartojamų įspūdžių, svajojate apie pasakų šalį, norite išvysti save televizoriaus ekrane ir tiesiog linksmai pašėlioti, užpildykite anketą ir jūs jau užsiregistravę žaidime! Beliks sulaukti Bumcės kvietimo filmuotis.

Pyragas su vynuogėmis

Jums reikės:

* 270 g sviesto,

* 445 g miltų,

* 270 g cukraus,

* cinamono,

* žiupsnelio džiūvėsių,

* 500 g vynuogių,

* 3 kiaušinių trynių,

* 3 kiaušinių baltymų,

* 50 g lazdynų riešutų.

Sviestą ir cukrų išsukite iki standumo, po vieną suleiskite trynius. Baltymus išplakite iki putų. Baltymų putas sumaišykite su puse miltų ir su išsuktu sviestu. Tešlą sukrėskite į formą, išlyginkite ir apibarstykite kapotais riešutais. Trupinius paruoškite iš sviesto, miltų, cukraus ir cinamono. Vynuoges nuplaukite ir nusausinkite. Pyrago viršų apdėkite vynuogių puselėmis ir apibarstykite trupiniais. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 200c temperatūroje 45-50 min.

Gero apetito!

Arčiau saulės ir svajonių

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Baigėsi vasara, mokyklinė nuotaika jau visai ant nosies, tačiau pramogos ir nuotykiai tęsiasi. Jeigu esi šaunus, nori susirasti draugų, daug išmokti, linksmai leisti laiką ir išvysti save per televizorių, tau reikia tapti "Bumcės klubo" nariu. Tad skubėk į susitikimą "Bumcės klube", įsikėlusį į naujas, erdvias Šiaulių regiono televizijos "S plius" patalpas ketvirtame aukšte, anot Bumcės, įsikūrusias arčiau saulės, dangaus ir svajonių.

 

- Ką žada Bumcė klubo nariams šį sezoną?

- Rudenį vaikučiai drauge su tėveliais tradiciškai keliaus, artėjant Kalėdoms ruošis šiai šventei, ne už kalnų aštuntasis laidelės "Bumcės pokštai" gimtadienis, tad snausti nebus kada, reikės daug nuveikti. Spalį "Bumcės klubo" jaunieji aktoriai pakvies žiūrovus į Šiaulių miesto kultūros centrą pažiūrėti spektaklio "Tinginių kaimas" pagal V. V. Landsbergio kūrinį "Tinginių pasakos". Tad reikės repetuoti, scenas prisiminti, tekstus galvelėse atgaminti. Žodžiu, gyvensime taip, kad nebūtų nuobodu nei vaikams, nei tėveliams, nei vadovėms (šypsosi).

- Gal papasakotum visiems nežinantiems (nors tokių tikriausiai labai mažai), ką bumciukai susitikę veikia.

- Norint kurti "Bumcės pokštų" laideles, vaikams reikia daug žinoti ir išmokti. Per pamokėles vaikučiai tapo, lipdo, piešia, klijuoja, konstruoja, dėlioja... O kokios Bumcės laidos be žaidimų? Žaidžiame, šėliojame ir įvairiausių įdomybių prisigalvojame. Neapsieiname ir be vaidinimų. Kuriame spektaklius, vaidiname ir miesto gyventojams bei svečiams. Mokomės nebijoti kamerų - juk kiekvieną pirmadienį visi gali save pamatyti per televizorių, tereikia susirasti Šiaulių regiono televizijos "S plius" kanalą. Klube susirasite draugų, pažinsite vienas kitą. Mokysimės tiesiog užsimerkti ir nebijoti. Mokysimės šokti, o šokdami dainuosime. Dainuosime naujas daineles, labai gražias!

- Kas viso to moko ir kada?

- Susitiksime du kartus per savaitę. Pamatysite, bus smagu. Dainelių mokys ir gros vadovė Jurgita Juozūnienė, piešti, lipdyti, tapyti ir kitokias grožybes kurti Bumcės pamokėlese mokys vadovė Aušra Didžgalvienė. Visą eismą reguliuosiu, laidas kurti padėsiu, vaidinti mokysiu aš, Lina Jokubauskienė-Bumcė.

 

- Tai kada gi įkurtuvės, juk įsikėlėte į naujas patalpas?

- Labai labai kviečiu visus esamus "Bumcės klubo" narius susitikti rugsėjo 2 d. 18 valandą. Švęskime įkurtuves drauge. Laukiame ir vaikučių, ir tėvelių. Atsineškime vaišių ir gerą nuotaiką!

- Kas gali tapti "Bumcės klubo" nariu?

- Visi vaikai nuo ketverių metų iki...

- O kada užsukti norintiems jais tapti?

- Visi, norintys tapti "Bumcės klubo" nariais, laukiami rugsėjo 3 d. nuo 17 iki 19 val. "S plius" patalpose, Tilžės g. 74 (įėjimas iš kiemo pusės, antra laiptinė, IV aukštas, "Bumcės klubas"). Informacijos pasiteirauti galima telefonu 8~685 588 01 arba parašyti elektroniniu paštu.

Bumcės stovykla: ir vaikų, ir tėvų linksmybės

Milda LEVICKAITĖ

Kas gali būti geriau už linksmų vaikų būrį, išradingas vadoves, neapkiautusius tėvelius, visai šalia ošiančią jūrą, beveik tuščią paplūdimį ir nerūpestingą vasarą? Šiuos epitetus drąsiai galima skirti "Bumcės klubo" vaikų stovyklai ir stovyklautojams, jau ketvirtą kartą susirenkantiems poilsiavietėje Papėje.

 

Vaikų laukė ir vizitas pas medikus, kažkodėl savo kabinetu pasirinkusius Papės pajūrį.

Į Latvijos pajūrį stovyklautojai patraukė ne pavieniui, bet gėlių vainikais iškaišyta automobilių kolona: tegul visi žino, kad prasideda bumciukų atostogos! Tiesa, "Dzintariukų" ir "Kvaksiukų" per devynias dienas stovykloje laukė ne tik linksmybės, bet ir išbandymai sporto varžybose, įvairiose estafetėse. Fantazijos, išmonės, polėkio reikėjo ir ruošiantis atidarymo bei uždarymo programoms, ir madų šou, ir statant smėlio pilis.

Latviai garsėja įspūdingai švenčiamom Joninėm, tačiau Papėje šios šventės aidai garsiausiai sklido iš lietuvių stovyklos. Supynę iš daugybės žolynų vainikus, papasakoję, ką žino apie Joninių papročius, mažieji kartu su tėveliais patraukė prie upės vainikėlių plukdyti. Mat Papėje galima ne tik jūra džiaugtis, bet ir upėje paplaukioti, ir meškerę ežere užmesti. Po vainikėlių plukdynių-gaudynių mažieji ėmėsi paparčio žiedo ieškoti. Ir rado - gražiai ant krūmo mirkčiojantį, saldainius slepiantį...

Stovyklautojų tėveliai nelabai turėjo kada ramiai paplūdymyje tįsoti: reikėjo ne tik varžybose dalyvauti, bet, pasitelkus išmonę, kartu su vaikais demonstruoti madas ar parengti staigmenas Miško šventės proga. Būtent tąsyk vieni tėveliai tapo rūsčiais latvių muitininkais, pasitinkančiais į žygį išsirengusius vaikus, kiti - raganaitėmis ar gydytojais, sumaniusiais ne vieną užduotį mažiesiems. O susitikimas su "suodžių" būreliu baigėsi dramtiškai: buvo pagrobta Bumcė! Laimė, viskas baigėsi gerai, vaikai Bumcę, nors ir surištą, rado. Kokia gi būtų bumciukų stovykla be Bumcės?

O kiek emocijų, aistrų kilo paplūdimyje linksmųjų estafečių dalyviams. Vaikai galėjo įgyvendinti svajonę, kuriai tėveliai kitomis aplinkybėmis priešintųsi - pasisvaidyti iš balionų, pripildytų vandens... Paplūdimyje vyko ir kitas nuostabus renginys - šokiai leidžiantis saulei.

    

Miško šventė buvo vos ne didžiausias išbandymas tėveliams - ne taip paprasta po tokios suodžių "kaukės" atgauti tikrąjį veidą...

 

Visi bumciukai gavo ir atminimo medalį, ir nominaciją už savo stovyklavimo nuopelnus.

Už tai, kad tėveliai buvo linksmi, geri ir išradingi, vaikai atsidėkojo parodę savo parengtą programą. Tiesa, jiems teko atlikti nemažai užduočių, už kurias vaikai nepagailėjo prizų. O uždarymo proga kiekvienam bumciukui, kad ilgiau išliktų Papės įspūdžiai, buvo užkabintas medalis ir įteiktas atminimo diplomas.

Pape, mes čia dar sugrįšime!

Vasaros salotos

Bumcės virtuvėlė

Tau reikės:

* 2 kiaušinių,

* 50 g alyvuogių,

* 100 ml pieno,

* 2 šaukštų smulkintų žalumynų,

* 4 šaukštų aliejaus,

* 150 g minkšto sūrio,

* salotų gūžės,

* druskos žiupsnelio.

Kiaušinius išplak su pienu ir iškepk omletą. Supjaustyk žalumynus, sūrį. Viską sudėk sluoksniais: salotos, smulkinti žalumynai, sūris, omletas. Papuošk alyvuogėm, padažas - pagal skonį.

Gero apetito

Vienuolikmetis redaktorius

Oksana LAURUTYTĖ

Vienuolikmetis šiaulietis Paulius, rodos, niekuo nesiskiria nuo kitų bendraamžių - lanko mokyklą, laisvalaikiu skaito knygas apie Harį Poterį, domisi krepšiniu. Tačiau berniukas kitaip nei kiti vaikai kone kartą per mėnesį nudžiugina šeimos narius - jis leidžia laikraštį "Šeimos". Paulius jau išleido dešimt laikraščio numerių.

"Leidėjas, redaktorius, korespondentas, direktorius Paulius", - tokius žodžius vienuolikmetis Paulius įrašė laikraščio metrikoje.

Rolando PARAFINAVIČIAUS ("L. T.") nuotr.

Pirmasis numeris - netikėtumas gausiai šeimai

Leisti laikraštį "Šeimos" Paulius pradėjo prieš pusantrų metų. Pavasario atostogas jis leido pas močiutę Joniškyje, pasidarė nuobodu ir jam galvoje kilo netikėta idėja: "o ką, jei imčiausi laikraščio leidybos?"

Vasario 14-ąją, Šv. Valentino dieną, berniukas ir įgyvendino savo idėją, o savo šeimą pradžiugino neįtikėtina dovana - pirmuoju laikraščio numeriu.

Susegęs du perlenktus piešimo popieriaus lapus berniukas padarė keturių lapų - aštuonių puslapių - laikraštį. Apklijavo viršelį širdelėmis, o kituose puslapiuose ranka užrašė įvairią informaciją, pavyzdžiui, išdėstė rekomendacijas, kaip nesusirgti gripu, aprašė, kaip vyksta šeimos buto remontas. Paulius dar išspausdino savos kūrybos eilėraštį apie žiemą, skyrė vietos ir anekdotams.

Žinoma, jaunasis redaktorius pristatė ir laikraštį. Pažadėjęs skaitytojams jį leisti per šventes, Paulius informavo, kad laikraštyje yra skelbimų ir reklamos, klausimų ir atsakymų skyreliai, bus spausdinamos užduotys. Viename buto kambaryje Paulius pakabino dėžutę, kur laikraščio skaitytojai gali įmesti lapelius su pasiūlymais ir idėjomis.

Laikraštyje šeimos nariai sveikinami gimtadienių ar kitų švenčių proga. Pirmasis "Šeimos" laikraščio numeris neturėjo logotipo, tad Paulius pageidavo, kad šeimos nariai padėtų jį sukurti - į pasiūlymų dėžutę prašyta įmesti siūlomus logotipus. "Kai visi pasiūlymai bus sumesti, visi balsuosime. Išrinkto logotipo pasiūlytojas bus apdovanotas", - laikraštyje parašė redaktorius.

Gana greit laikraščio "Šeimos" logotipas buvo sukurtas - puikavosi jau ant penktojo numerio viršelio. Šis logotipas - medį primenanti emblema, ant kurios šakų visų šeimos narių vardų raidės. O Pauliaus šeimos medis išties nemenkas, su daug šakų - jo mama ir tėtė užaugino net penkis vaikus: Tomą, Modestą, Kristiną, Ričardą ir Paulių. Paulius - jauniausiais gausioje šeimoje.

Laikraštį leidžia net naktimis

Šeimos nariai Pauliaus laikraščius labai vertina. Kadangi su tėvais jau gyvena tik Paulius (kiti vaikai užaugo ir paliko tėvų namus), visiems įdomu paskaityti, kokie pasikeitimai įvyko kitų brolių ar sesers gyvenimuose. O šių pasikeitimų yra daug ir jaunajam korespondentui darbo netrūksta. Štai nusipirko tėtis naują mašiną ir berniukas apie tai parašo, nurodo, kokiais automobiliais važinėja kiti šeimos nariai. Kas nors iš šeimos išvyko į kelionę ar pradėjo buto remontą - Paulius ima iš jų interviu.

Į informacijos rinkimą berniukas žiūri atsakingai - su diktofonu klausinėja pašnekovų, paskui viską surašo į laikraščio puslapius, stengiasi informacijos neiškraipyti. Mama kartais randa sūnaus tekstuose vieną kitą rašybos ar stiliaus klaidelę, bet sako ne visada suspėjanti jas ištaisyti. Atsitinka, kad Paulius laikraštį leidžia iki kokios antros valandos nakties, o tokiu metu "korektorius" jau miega.

Naktį berniukas išleido laikraštį apie itin džiugų įvykį - brolio Tomo šeimoje gimė kūdikis. Visą puslapį, pavadintą "Lelius", Paulius skyrė sūnėno fotografijai. Kitame puslapyje parašė: "Kovo 1 dieną 04:15 gimė labai fainas vaikutis. Jo ūgis 52 cm, svoris 3980 g. Jo tėveliai Tomas ir Sandra. Kaip matote nuotraukoje, jis labai gražus. Jis turi ilgus juodus plaukus, akytės tamsios, o miegodamas jis nusišypso." Jau kitame laikraščio numeryje buvo paskelbta, kad leliui duotas vardas - Lukas.

"Garbės lentoje" - mama

Iš kur Paulius turi tokį didelį norą rašyti? Gal jis auga rašytojų šeimoje? Tikrai ne! Jo mama - sveikatos priežiūros specialistė, tėtis - verslininkas, tačiau sesuo Kristina ką tik baigė studijas Šiaulių universitete - yra lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene specialistė, o vyriausiasis brolis Tomas, būdamas dvylikos metų rašė detektyvus ir tai jam neblogai sekėsi.

Pauliaus laikraščiuose rašomi interviu ne tik su broliais, seserimi, tėte, mama, bet ir su močiute. Ji anūkui yra papasakojusi apie tai, kaip seniau buvo švenčiamos Velykos. Vis dėlto dažniausiai "Šeimos" puslapiuose galima išvysti žodį "mama". Ir ne bet kur, o "Garbės lentoje". Paulius mamą pagerbia už tai, kad ji jam labiausiai talkina - siūlo idėjas. Būtent ji ir pasiūlė logotipą laikraščiui.

Įdomu tai, kad kiekvienas jo laikraščio numeris turi savo veidą - viršelyje visada yra data, antraštė, anonsuojama tai, apie ką bus rašoma tos dienos numeryje. Tik kiekvienas laikraščio numeris nuspalvintas vis kita spalva - žalias, oranžinis, mėlynas, raudonas, geltonas ir t. t.

Kada gi Paulius vėl nudžiugins šeimos narius nauju laikraščio numeriu? Greičiausiai gimtadienio proga - birželio 27-ąją jaunajam redaktoriui sukaks dvylika metų.

Kokios turi būti vaiko atostogos?

Sveikiname gegužės pradžioje skelbto konkurso "Kokios turi būti vaiko atostogos?" nugalėtojas.

Jomis tapo Gintautė Juciūtė ir Renata Brogaitė. Nugalėtojoms atitenka kvietimai į "Bumcės klubo" vaikų spektaklio "Tinginių kaimas" premjerą. Kaip ir žadėjome, kvietimus į šį spektaklį gaus ir penki konkurso "Laiškas mamytei" nugalėtojai. Juos atsiimti reikės Kultūros centro kasoje prieš spektaklio "Tinginių kaimas" premjerą gegužės 31 d. 17 val.

  

Gintautė Juciūtė

 

Renata Brogaitė

Ačiū visiems už gausų dalyvavimą visuose skelbtuose konkursuose, o dabar skelbiame... ne, ne konkursą, o vasaros atostogas. Bumcė atsisveikina su jumis iki rugsėjo. Geros, smagios, linksmos ir tikrai vaikiškos vasaros!

Bumcė

Bumciukai kviečia į "Tinginių kaimą"

Gitana ZUBIENĖ

Jau trečius metus iš eilės "Bumcės klubo" vaikai tradiciškai sezoną baigia spektaklio premjera. Šiemet vaikai pristatys spektaklį apie tinginėlius pagal Vytauto V. Landsbergio knygą "Tinginių pasakos". Premjera vyks Kultūros centre šį šeštadienį, gegužės 31 d. 17 val.

Bumciukai labai rimtai ruošiasi spektaklio premjerai. Įdomiausios repeticijos - prieš premjerą, kai visi vaidina su scenos kostiumais, kai pastatomos dekoracijos ir kai repetuojama didžiojoje scenoje.

Prieš labai svarbų visam klubui įvykį - premjerą - kelias minutes pavyksta atitraukti nuo įtemptų darbų ir apie spektaklį pakalbinti spektaklio režisierę ir scenarijaus autorę Bumcę (Liną Jakubauskienę).

- Kaip atsirado "Tinginių kaimas"?

- "Tinginių kaimui" scenografiją kūrė Rasa ir Eimis Prišmontai, muziką ir žodžius - Laura Remeikienė, spektaklio režisierė - aš, vaikus dainuoti mokė Jurgita Juozūnienė ir Kalašinskaitė. Vaikai vaidino, taip ir atsirado spektaklis. Noriu padėkoti už kantrybę ne tik jiems, bet ir tėveliams ir kviečiu visus šio spektaklio pažiūrėti.

- Kodėl pasirinkote spektaklį apie tinginiukus?

- Man pačiai labai patiko V. V. Landsbergio papasakota istorija apie berniuką Albiną, kuris įsivaizdavo, kad būti tinginiu yra labai gerai. Tinginių šalyje ant medžių auga saldainiai, į mokyklą eiti nereikia, o jei ir reikia, tai su lova ten gali tave nuvežti. Žodžiu, berniukas įsitikinęs, kad tinginių šalyje nieko nereikia daryti. Ta berniuko svajonė išsipildo, tačiau jis pamato, kad toje šalyje nėra jau taip gerai. Jei norite sužinoti, kaip tinginių kaimo gyventojai gyvena, turite ateiti ir pažiūrėti mūsų spektaklį. Tada ir sužinosite, ar gera būti tinginiu. Savo premjera mes prisidedame prie Kultūros centre vykstančio tarptautinio festivalio "Saulės vaikai".

- Kuo šis spektaklis skiriasi nuo ankstesnių dviejų? Gal jo trukmė ilgesnė ir aktoriukų vaidina daugiau?

- Ne, aktoriukų tiek, kiek iš viso yra kolektyve - 35. Visi trys spektakliai yra skirtingi. "Arklio Dominyko meilė" buvo apie meilę - tai vaikiškai šiltas spektaklis. "Čipolinas" - spektaklis, kuriame buvo galima įžvelgti vaikiškos politikos. O šis spektaklis nei apie viena, nei apie kita - apie tinginius.

- Kokio amžiaus aktoriai vaidina šiame spektaklyje?

- Jauniausiam aktoriui - 3,5 metų, vyriausiai - 13.

- Kaip vyksta repeticija, kurioje dalyvauja apie 40 aktoriukų?

- Po Naujųjų metų, kai Bumcė jau būna parašiusi scenarijų, mes pasiskirstome rolėmis ir pradedame repeticijas. Iš pradžių išmokstame dainas ir šokius, paskui imame repetuoti įvairias scenas. Vaidindami spektaklį, kuriame reikia ne tik šokti ir dainuoti, bet ir vaidinti, vaikai tobulėja ir nugali scenos baimę. Matytumėte, kaip vaikai kaupiasi lipti ant scenos. Net mažieji sako - palauk, tuoj susikaupsiu ir užlipsiu. Pavyzdžiui, Pijus dar ketverių metukų neturi, o jau supranta, kad vadinti spektaklį - rimtas darbas. Prieš spektaklį jis nenustoja tikinęs: "Pamatysi, aš tikrai labai stengsiuos, aš viską pasakysiu, man viskas pavyks."

- Ar iki spektaklio premjeros vaikai repetuoja ir didžiojoje scenoje?

- Iki šeštadienio premjeros mes būsime porą kartų užlipę ant didžiosios scenos Kultūros centre. Šeštadienį rytą per generalinę repeticiją pirmą kartą jau vaidinsime scenoje su dekoracijomis. Vaikams per šią repeticiją viskas bus labai įdomu. Būna, kad jie net vaidinti užmiršta.

 
 

Įsivaizduokite, koks smagumas - šalia vyresni vaikai vaidina, šoka, aplink kažkas vyksta. Juk tai taip įdomu... Manau, kad nieko bloga dėl to neatsitinka. Vaikai juk jau vien patekę į sceną atlieka didelį darbą.

- Ar tėveliai gali dalyvauti repeticijose?

- Ne. Žinoma, laukdami vaikų jie girdi, kaip vaikai dainuoja, bet spektaklio nemato. Per premjerą jie spektaklį matys pirmą kartą.

- Kaip Bumcė paskiria roles, pavyzdžiui, pagrindines. Gal reikalingas "blatas"?

- "Blatas"? Visai gera mintis! Reikės kitais metais pabandyti. Bumcė prieis prie kokio nors tėvelio ir pasakys: "Na, man reikia naujo namo, gal už tai, kad skirsiu jūsų vaikui pagrindinę rolę, galiu jūsų to paprašyti?" (juokiasi). Na, ne. Rašydama scenarijų aš jau įsivaizduoju, kas ką vaidins. Žinau, kad vyriausios klubo mergaitės gaus pagrindines roles. Galvodama apie scenarijų aš jau įsivaizduoju, kuri iš mergaičių galėtų vaidinti, pavyzdžiui, Albiną, o kuri bus Tingė Vingė... Juk puikiai pažįstu vaikų charakterius. Pagrindinių rolių nėra daug, bet didesniems vaikams jų užtenka.

- Ar nebuvo nutikę, kad kokiam vaikui teko pasakyti - tau rolės nebeliko, atleisk...

- Ne. yra daug dainelių, šokių, kuriuose vaikai turi vaidinti. Nėra netgi taip, kad kam nors pasakyčiau - tu būsi medis ir visą spektaklį turėsi stovėti scenoje.

- Ar kokių nors nesusipratimų per premjeras yra buvę?

- Oi, buvo. Pavyzdžiui, per spektaklį "Arklio Dominyko meilė" meška šoko rokenrolą. Silkės netyčia ėmė ir sugalvojo, kad mešką reikia išvežti. To scenarijuje nebuvo. Meška nesuprato, ką su ja silkės nori daryti, ir nugriuvo... Žinoma, niekas nesuprato, kad meškos griuvimas - ne pagal scenarijų. Tai žinojau tik aš. Man baisiausia buvo, kad nugriuvusi meška neužsigautų.

- Ką Bumcė ir bumciukai yra sugalvoję veikti po spektaklio?

- Kai tik parodysime šį spektaklį, visi eisime atostogauti. Birželį, kaip ir kasmet, važiuosime į Papę (Latvija), kur ilsėsis Bumcė, bumciukai ir jų tėveliai. Liepą dalyvausime Palangoje vyksiančiame festivalyje "Laumės juosta". Rugsėjį, kai sugrįšime į klubą, priimsime naujus narius, parepetuosime su jais ir spalio pabaigoje šį spektaklį vėl rodysime šiauliečiams. Per Kalėdas mūsų spektaklį transliuos "S plius" televizija.

- Vaikai per vasarą nepamiršta vaidmenų?

- Ne. O jei ką nors ir primiršta, tai grįžę labai nori viską prisiminti ir repetuoti iš naujo.

Desertas mamai

Sausainiai rutuliukai

Tau reikės:

* 250 g saldaus varškės sūrelio,

* 3 šaukšteliai kakavos,

* 200 g sausainių,

* spalvotų trupinėlių.

Dubenyje išmaišyk sūrelį ir kakavą. Sutrupink sausainius ir išmaišyk su mase, kol gausi vienalytę masę. Suformuok daug rutuliukų ir pavoliok juos spalvotuose trupinėliuose. Porą valandų palaikyk rutuliukus šaldytuve, o išėmęs gražiai sudėliok ant lėkštės.

Gero apetito!

Laiškas mamytei

Sveikiname kovą skelbto konkurso "Laiškas mamytei" nugalėtojus. Jais tapo Šiaulių Dainų vidurinės mokyklos 4c klasės mokinys Airidas Banevičius, radviliškiečiai 5 klasės mokinys Ovidijus Plunksna ir 2 klasės mokinė Darija Zakarauskaitė, Šiaulių Gegužių vidurinės mokyklos 4b klasės mokinė Rasytė, Lieporių pradinės mokyklos 3c klasės mokinys Klaidas Taraila (laimėtojų laiškai pažymėti širdutėmis). Jų laukia maloni staigmena - kvietimai į "Bumcės klubo" spektaklio "Tinginių kaimas" premjerą, kuri įvyks gegužės 31 d. 18 val. Ačiū visiems, siuntusiems mums savo laiškus mamytėms. Nenusivilkite, kad ne visi jūsų rašiniai sutilpo į Bumcės puslapį. Svarbiausia, kad juos gautų jūsų mamos.

 Žaislotekos lankytojų laiškai

Radviliškio rajono viešosios bibliotekos žaislotekos darbuotojos Jolanta ir Audronė, perskaičiusios "Bumcės" raginimą dalyvauti konkurse "Laiškas mamai", pasiūlė tai padaryti čia besilankantiems vaikams. Gražiausius laiškus spausdiname.

Mamyte,

aš labai Tave myliu. Linkiu daug laimės, meilės, džiaugsmo ir daug daug draugystės! Sveikinu su pavasariu ir su Mamyčių diena!

Su meile, Ignas (I. Ruseckas, 1 klasės moksleivis)

Mama,

ačiū už Tavo meilę ir atsiprašau, jei buvau negera.

Neda (N. Andrijauskaitė, 6 metai)

Mamyte,

dėkoju Tau už tai, kad Tu mane visada guodei, skaitei pasakas ir gražius žodžius Tu man sakei, Mamyte. Ačiū Tau, mamyte!

Justė (J. Guigaitė, 3 klasės moksleivė)

Mamyte,

aš atsiprašau, kad Tavęs neklausau. Kad kaip Tu sakei, aš tavęs neklausau. Aš atsiprašau, kad spardžiausi, atsikalbinėjau. Aš spardžiausi, mušiausi, kaip tu man sakei, kad geriau to nedaryti, o aš vis tiek mušiausi ir Tavęs neklausiau. Daugiau to nedarysiu! Atsiprašau! Myliu Tave!!!

Darija (D. Zakarauskaitė, 2 klasės moksleivė)

Mama,

aš Tave myliu. Tik Tavo dėka aš atsiradau. Man nerūpi, kad ant manęs pykai, nes norėjai, kad būčiau išauklėtas ir turėčiau gerų manierų. Tu esi mano širdyje, reikia dėkoti Tau. Aš kai kada ne taip padarau, Tu rėki ant manęs, nes Tu mane myli. Tu esi mano širdy ir visada liksi. Niekada nepaliksiu.

Ovidijus (O. Plunksna, 5 klasės moksleivis)

Mama!

Sveikinu su Motinos diena. Aš Tave myliu ir atsiprašau už visas zbitkas. Ypač kai mažas spardžiausi ir dabar ko nors neklausau. Pavyzdžiui, baramės visada, kad užuolaidas nutraukiu, draugų prisivedu. Nuolat zyziu ir prašau, kad nupirktum kompiuterį. Bet aš vis tiek Tave labai myliu! Ir noriu, kad Tau sektųsi, kad Tu nesirgtum. Labai atsiprašau už viską ir ačiū!

Tavo sūnus Igoris (I. Saveljevas, 5 klasės moksleivis)

Mamyte,

aš Tau labai dėkoju už skanius pusryčius, už skanius pietus, už prašytus ir nupirktus žaislus, už Tavo gerumą, už leidimą eiti pas draugus, už užrašymą į Vinco Kudirkos pagrindinę mokyklą ir už užrašymą į Muzikos mokyklą. Už nupirktą šunį (arba dar ne), už paguodimą susirgus (šiais metais buvau susirgusi). Už tai, kad esi geriausia pasaulyje ir už nupirktus saldumynus!

Vaiva (V. Pakštaitė, 1 klasės moksleivė)

Mamyte,

Sveikinu su mamyčių diena. Aš turėčiau atsiprašyti, kad aš Tave įskaudinau. Norėčiau atsiprašyti aš Tavęs už viską. Per mamyčių dieną gausi ypatingą dovaną. Ir, Mama, aš prisiekiu, kad daugiau Tavęs nebeskaudinsiu. Būsiu tikras angelėlis.

Tomas (T. Jarulis, 4 klasės moksleivis)

Mamai,

Ačiū tau už tavo gražią meilę, Ačiū tau už gerumą ir gražius žodžius. Ačiū tau už pirmąją svajonę ir už tavo gerumo spindulėlius. Ačiū tau, kad užauginai mane mažytę, kad išmokei būt savimi. Ačiū tau, kad padėjai išmokt pirmą raidę, todėl žinau, kad galiu pasitikėt tavimi.

Mačiau tavo akyse didžiulę meilę,

Tavo širdyje - mažytę saulę.

Noriu padėkoti tau už visus metus,

Kai mačiau tavo meilę, gerumą ir šiltus žodžius.

Valdonė (V. Jankauskaitė, 4 klasės moksleivė)

Jaunųjų žurnalistų laiškai mamai

Šiaulių Dainų pradinės mokyklos IV c klasės mokinių, Jaunųjų žurnalistų būrelio narių laiškai mamai. Juos parašyti paskatino šios mokyklos Jaunųjų žurnalistų būrelio vadovė mokytoja metodininkė Rima Dilinskienė

Brangioji Mama,

Tu - mano saulė šviesi,

Tu - žvaigždutė ryški.

Mano širdelėj esi,

Džiaugiuos, kad gyveni.

Noriu pasakyti, kad Tave labai myliu, nes Tu manimi rūpiniesi. Dėkoju, kad išmokei žengti pirmą žingsnį, išmokei tarti pirmą žodį. Myliu Tave visa širdimi. Myliu tave, nes padedi nelaimėje. Tu, Mama, nušvitai mano gyvenime kaip saulė. Būtų gerai, kad laikas taip greitai nebėgtų ir galėčiau ilgiau būti prie Tavęs prisiglaudusi. Kai verki, aš bėgu Tavęs paguosti. O kai būni linksma, ir man linksma, norisi šokti. Mamyte, esi mylimiausias žmogus visame pasaulyje. Nenoriu Tavęs prarasti.

Linkiu Tau laimės, džiaugsmo, meilės ir daug saulės spindulių. Mylėsiu Tave amžinai.

Duktė Rūta (Rūta Gintalaitė)

Brangi Mamyte!

Tu esi man viena po šviesia saule. Visuose mano prisiminimuose Tu esi: kai pirmuosius žingsnius žengiau, kai pirmą kartą į mokyklą skubėjau... Tie prisiminimai man labai brangūs. Ir tikiuosi, šviesių prisiminimų bus dar daug.

Ačiū Tau, kad padėjai suvokti, ką reiškia žodis "mama", kas esu, kodėl gyvenu. Ačiū Tau už tai, kad supratau, ką reiškia meilė, džiaugsmas, liūdesys ir skausmas. Dėkoju Tau, kad padedi man nelaimėje. Mamyte, tu visad kartu su manimi kenti, liūdi, džiaugiesi ir juokiesi. Tu tiek daug dėl manęs padarei. Kai mudvi susipykstame, tuomet supykstu ant savęs ir savo maža širdele jaučiu, kad be galo myliu Tave.

Mamyte, linkiu Tau didelės sėkmės, ištvermės gyvenime ir darbe, daug juoko, džiaugsmo, sveikatos. Labai ačiū Tau už tai, kad esi.

Lukrecija (Lukrecija Klovaitė)

Mamyte,

Mama... Kiek dar daug Tau nepasakyta, daug neatsilyginta. Dažnai meilės Tau negaliu išreikšti žodžiais, lai kas yra giliau mano širdyje... Tai tikrai meilė, šiluma, kurią jaučiu Tau, o Tu - man. Tavo meilė mane kasdien šildo. Kartais pagalvoju, kiek kantrybės turėjai auklėdama mane. Kiek džiaugsmo Tu, Mamyte, patyrei, kai man sekėsi, kai aš buvau žingeidus ir vis Tavęs ko nors klausinėdavau. Mama, Tavo akys gilios kaip vandenynai. Tu spindi man iš toli... Mama, atrodo visą pasaulį apeičiau, kad Tave rasčiau, kad Tave matyčiau ir jausčiau. Mama, Tu kaip lakštingala. Savo daina man suvirpini širdį... O kai verki, atrodo žemė dreba, vyksta patys blogiausi dalykai. Kai Tu, Mamyte, juokiesi - žvaigždės krenta, gėlės pražysta. Noriu pasakyti:

Mama - Tu žvaigždelė naktį,

Tu - gėlytė pievoj.

Tu - geriausia draugė

Man kiekvieną dieną.

Mama, linkiu Tau daug laimės, sėkmės visuose darbuose. Linkiu džiaugtis viskuo ir visada. Linkiu, kad būtum mylima, gerbiama... Myliu Tave.

Sūnus Airidas (Airidas Banevičius)

***************************** 

 

Mamyte,

niekada nerašiau tau laiško, o dabar nusprendžiau parašyti. Mama, tu manęs niekada neskriaudi ir nemuši, o kodėl? Todėl, kad tu mane myli. Ir aš tave myliu. Tu visada paguodi, kai man būna neramu. Kai aš buvau mažas, tu visada buvai šalia. Vos tik pradėdavau verkti, tu mane nuramindavai. Kai paaugau, pradėjau tavęs visko klausinėti. Tu nepykdavai ir ramiai man aiškindavai, nes tavo kantrybė - geležinė. Tu man esi tik viena visame pasaulyje. Ačiū, kad tu mane saugai. Tu esi pati geriausia, mamyte.

Tavo sūnus Tomas (T. Mockus Lieporių pradinės mokyklos 3 a klasės mokinys, mokytoja Laima Varnavičienė)

 

*****************************

 

Laiškas mamai

Labas, mamyte. Aš labai pasiilgau tavęs ir tėvelio. Norėčiau tau papasakoti apie mokyklą. Mano mokytojos vardas Jūratė, klasėje mokosi dvidešimt penki mokiniai. Mano geriausi draugai: Simonas, Dominykas, Irmantas, Kornelija, Rytis iš kitos klasės. Man patinka lietuvių kalba, matematika, muzika. Anglų kalbos naujus žodžius rašyti sekasi prastai, bet aš pasistengsiu. Buvo klasės tėvelių susirinkimas. Mes paruošėm jiems programėlę – šokome, dainavome, deklamavome. Po to visi kartu gėrėme arbatą. Močiutė mus nufotografavo. Kai padarys nuotraukas, aš būtinai jas atsiųsiu jums. Ačiū už siuntinį, kurį gavau gimtadienio proga. Gimtadienį švęsime boulingo klube su draugais.

Ačiū už jūsų atsiųstas nuotraukas. Aš jas pasidėjau ant rašomojo stalo ir kasryt pasisveikinu su jumis, palinkėdamas geros dienos. Būtinai parašykite greitą atsakymą, nes labai lauksiu. Siunčiu jums tūkstantį bučinių iš visos širdies. Linkėjimai nuo močiutės. Viso gero, mama.

Jūsų sūnus Klaidas (K. Taraila, Šiaulių Lieporių pradinės mokyklos 3c klasės mokinys, mokytoja Jūratė Markūnienė)

Dėmesio konkursas!

Mamos dienai parašykite laišką mamytei

Pirmąjį gegužės sekmadienį, gegužės 4 dieną, visi švęsime Mamos dieną. Bumcė įsitikinusi, kad jums tikrai nepritrūks fantazijos ir tą dieną jūs maloniai nustebinsite brangiausią pasaulyje žmogų - savo mamą, dovanodami gėles, savo piešinius ar darbelius. Ar kada nors susimąstėte, kad mamytei dovaną padarytumėte, jei padėkotumėte ne tik už skanius pusryčius, naują knygutę ar žaislą, bet ir už tai, kad ji jus išklauso, pabūna šalia, kai jūs ruošiate pamokas, ir net už tai, kad ji tiesiog yra. Pagalvokite, už ką jūs savo mamytę mylite, kodėl ji jums geriausia, ko jūs jai nespėjate pasakyti kasdien. Savo mintis surašykite į laišką. Bumcė skelbia konkursą "Laiškas mamytei". Įdomiausius laiškus skelbsime kitame "Bumcės klubo" puslapyje - tai bus nuostabi dovana jūsų mamytei. Rašinius konkursui siųskite iki balandžio 25 d. adresu Tilžės g. 74, Šiauliai, ant voko užrašę "Bumcės klubui", konkursui "Laiškas mamytei".

Margas pavasaris - margos Velykos

Sveikiname vasarį skelbto konkurso "Margas pavasaris - margos Velykos" nugalėtojus.

Jais tapo Saliamonas Krikštaponis iš Lieporių pradinės mokyklos (mokytoja Ligita Norvilienė), Vytautė Simonavičiūtė iš Radviliškio ir aktyviausia "Bumcės klubo" konkursų dalyvė - Lieporių pradinės mokyklos 3c klasė (mokytoja Jūratė Markūnienė). Ši klasė konkursui atsiuntė didžiulę spalvotų margučių girliandą, kuri į "Bumcės klubo" puslapį netilpo, tačiau Bumcė nusprendė ją padovanoti "Šiauliai plius" redakcijai, kad ši pasipuoštų šventėms. Nugalėtojams atitenka šie prizai: Saliamonui Krikštaponiu ir Vytautei Simonavičiūtei - kvietimai į Šiaulių dramos teatrą, Lieporių pradinės mokyklos 3c klasei - tortas. Bumcės skambučio ir prizų laukite jau po švenčių. Dėkojame ir visiems kitiems konkurso dalyviams. Dalyvaukite Bumcės konkursuose ir toliau - jūs tikrai nugalėsite!

  

Saliamonas Krikštaponis iš Lieporių pradinės mokyklos

 

Vytautė Simonavičiūtė iš Radviliškio

Myliu Lietuvą

Sveikiname sausį skelbto konkurso "Myliu Lietuvą!" nugalėtojus. Tai trys Lieporių pradinės mokyklos 3c klasės mokiniai - Vilius Baikštis, Gabrielė Svirplytė ir Nomeda Pakalnytė. Nugalėtojams atitenka prizai - kvietimai į Šiaulių dramos teatro spektaklį.

Skelbiame ir kitus konkurse dalyvavusių Lieporių pradinės mokyklos 3c klasės vaikų eilėraščius, nes jie visi labai labai gražūs.

Bumcė

Gimtinė

Bitutę ant žiedelio,

Laputę oloje,

Žolytę ant takelio

Vadinam gimtine.

Gimtinė - šaltinėlis,

Gimtinė - upeliukas.

Gimtinė – aukštumėlė,

Kur malūnėlis sukas.

Gimtinė – tai mamytė,

Gimtinė - tai tėtukas,

Gimtinė - mano juodas

Ir mylimas šuniukas.

Taip myliu aš mamytę,

Ir gerąjį tėtuką.

Taip myliu aš tėtuką,

Kur malūnėlis sukas.

Vilius Baikštis

Lietuva

L - lakštingalos graži daina,

I - ilgiausia Nemuno vaga,

E - eglutės miško pakrašty,

T - Tėvynė tu brangi.

U – ugnelė židiny karšta,

V – visiems labai brangi kalba.

A – aš jau tikrai žinau,

Kam eilėrašti rašau.

Lietuva, tave mylėsiu,

Lietuva, tau nieko negailėsiu.

Lietuva, tu man brangiausia.

Lietuva, tėvyne mylimiausia.

Gabrielė Svirplytė

Gimtasis miestas

Mano gimtinė

Miestas Šiauliai.

Berniukas auksinis

Iškeltas aukštai.

Laikrodžio aikštėj

Jis stovi didžiai

Aplinkui muziejai,

Ir prekybos centrai.

Jis regi Kryžių kalną,

Vėjo malūną,

Pėsčiųjų bulvarą

Ir Šiaulių jūrą.

Tai Saulės miestas,

Aš gimiau jame.

Tai mano gimtinė -

Šalis Lietuva.

Nomeda Pakalnytė

***

Už Lietuvą

Bėgame namo taku,

Mums medeliai moja.

Šviečia saulė, taip smagu,

Vėjas net dainuoja.

Čia Tėvynė Lietuva,

Jos kaimai ir miestai,

Dvelkia jūros platuma,

Platūs čia keliai nutiesti.

Mokysimės mes gerai,

Lietuvą mylėsim.

Ją apginsime tikrai,

Žodį ištesėsim.

Rokas Bereiša

Lietuva

Čia mano žemė, Lietuva,

Tos žalios lankos ir kalva.

Čia mūsų miestas, mokykla,

Ir tai tik Lietuva.

Čia aš gimiau ir brolis mano gimė.

Čia mano tėtės ir mamos gimtinė.

Čia ir senelių, jų tėvų namai,

Kuriuos aš aplankau dažnai.

Gražiausios spalvos Lietuvos,

Gimtinės mano mylimos.

Ir viską, ką aš Lietuvoj turiu,

Vis atsidžiaugti negaliu.

Simonas Pukinskis

Tėviškėlė Lietuva

Tėviškėle tu brangioji,

Lietuvėle, tu gražioji.

Aš tave labai myliu,

Apsakyti negaliu.

Sraunios upės ir upeliai,

Žalios kalvos ir kalneliai.

Visa tai yra maža

Mano Lietuva.

Gera gera čia gyventi.

Džiaugtis, mokytis ir žaisti.

Aš tėvynės neišduosiu,

Visuomet ją išvaduosiu.

Dominykas Vaitiekūnas

Tu gražiausia

Lietuva gimtinė mano,

Čia gimiau ir augu.

Pažinau čia daug dalykų,

Pačių nuostabiausių.

Čia saulutė daug šiltesnė,

Čia vėjelis daug gaivesnis.

Čia žolytė daug žalesnė,

Ir gėlytė daug kvapnesnė.

Čia tėvelis ir mamytė,

Ir draugai geriausi,

Lietuva, brangi tėvyne,

Tu pati gražiausia.

Kajus Kazlauskas

Šalis gimtoji

Aš gimiau Lietuvoj,

Šalelėj mylimoj,

Saulės mieste,

Gatvėj ramioj.

Šioj šaly Nemunas teka,

Garsi Gedimino pilis.

Čia Baltijos jūra

Ir skaniausia žuvis.

Mano gimtinė‚

Miškai ir laukai,

Kur dainas dainuoja

Lietuvos vaikai.

Mantas Jankauskis

Lietuvėlės kraštas

Mūsų žemė darbininkė

Amžina kūrėja

Mus maitina mus aprengia

Gėleles pasėja.

Žalią mišką užaugina,

Uogelėm pabarsto,

Šildo žmogų, šildo medį,

Savo meilę žarsto.

Puošias sodais mūsų žemė

Paukštelius maitina,

Tad neveltui kareivėliai

Lietuvėlę gina.

Laurynas Norkus

Lietuva

Tai mano Tėvynė,

Kur gimiau aš ir augu,

Didinga šalis -

Lietuva ji vadinas.

Gyvenu aš mieste,

Kur Aukso berniukas,

Gražus ir žinomas

Šiauliais pavadintas.

Ten Saulės mūšis

Buvo kadais,

Žuvo didvyriai

Kovoję už laisvę.

Mangirdas Norutis

Lietuva

Čia miškai gražiausi,

Ir upės srauniausios.

Čia dangus žydriausias,

Ir saulė skaisčiausia.

Čia gražiausia gamta,

Nes čia mano Tėvynė,

Čia Lietuva -

Tai mano gimtinė.

Niekada jos neišduosiu,

Visada už ją kovosiu.

Ji graži ir mylima,

Ją nešioju širdyje.

Edvinas Daukša

Lietuva

Lietuva, tėvynė mūsų,

Gintaro šalis.

Mes ją mylim, mes ją gerbiam.

Ji – mūsų širdis.

Baltijos purslai skalauja,

Lietuvos krantus

Driekiasi žali miškai,

Auga ąžuolai.

Pilys ant kalvų byloja,

Lietuvos didybę.

Nėr pasaulyje gražesnio

Krašto už tėvynę.

Kamilė Dambrauskaitė

Gimtinė

Aš laksčiau po pievą

Ir apsidairiau -

Šitokio aš krašto

Niekur nemačiau.

Žalios pievos ir laukai,

Paukščiai skraido čia aukštai.

Dūzgia bitės avily

Ir plaštakės pabaly.

Kvepia gilės laukuose

Ir mėlynės miškuose.

Žaidžia, dūksta ten visi,

Lietuva kokia graži.

Rimvydas Baltokas

Lietuva

Lietuvėle, kas gi tu?

Kiek kalvų ir ežerų.

Kiek miestelių ir kaimų

Aš pažinti dar turiu.

Šiauliai - tai mano gimtas miestas,

O Vilnius – sostinė didinga,

Dar Baltija skalauja krantus

Ar didelė mano tėvynė?

Pažvelgiu į gaublį,

Pamatau, kad ji mažytė,

Bet man ji brangiausia,

Nes ji mano tėvynė.

Benas Radzišauskas

Tėviškė

Aš laksčiau po pievą žalią,

Pamačiau gražių gėlių.

Seno ąžuolo šešėly

Grybų įvairių.

Pamario krašte gražiajam,

Pamačiau puikių laivų,

Kurie Baltijos didybėj

Supos ant bangų.

Turim sostinę mes Vilnių,

Gedimino ten pilis,

Lietuva – tėvynė mano

Nuostabi šalis.

Greta Vėgelytė

 

Dėmesio, konkursas!

Kadangi artėja vasario 14-oji, Šv. Valentino arba įsimylėjusiųjų diena, ir vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Bumcė skelbia eilėraščių konkursą "Myliu Lietuvą"!

Pasidalink mintimis apie savo gimtąjį kraštą, apie šalį, kurioje gimei ir kurioje bėga tavo vaikystė. Savo kūrinėlį iki vasario 8 d. išsiųsk adresu Tilžės g. 74, Šiauliai, ant voko užrašęs "Bumcės klubui", konkursui "Myliu Lietuvą". Geriausiųjų laukia prizai ir siurprizai!

Kaip priversti tėvelius dainuoti?

Gitana ZUBIENĖ

Ką daryti, kad tėveliai uždainuotų? Galima mandagiai paprašyti pirmiausia, žinoma, mamytės. Su ja juk lengviau susitarti. Pavyzdžiui, paprašai padainuoti lopšinę iš animacinio filmuko apie Gudrutį. Arba ožkytės dainą iš pasakos apie septynis ožiukus ir vilką. Vėliau, žinoma, galima ir tėvelio paprašyti. Tik kažin ar jis dainuos...

Didžiausia tikimybė, kad uždės tavo mėgiamą kompaktinę plokštelę ir taip mandagiai išsisuks pats balso nerodydamas. Visai neseniai sužinojau, kad "Bumcės klubo" tėveliai ėmė ir uždainavo. Ne tik mamytės, bet ir tėveliai. Taip jie nusprendė padaryti savo vaikučiams staigmeną. Ir padarė. Nors labai stebėjosi ir jie patys. Savo drąsa ir gebėjimais.

"Mes visi solistai", - prieš dainos įrašą prisipažino bumciukų tėveliai ir mamytės. Jų nuomone, vaikai pas Bumcę ne pramogauja, o lavinasi - kartu lavėja ir patys tėveliai.

Artūro NEVERDAUSKO nuotr.

Ką tėveliai ir mamytės geba

Aišku, žinote, kad jūsų tėveliai ir mamytės gali daug. Dėl vaikų tėveliai ir mamytės gali visko atsisakyti. Dėl savo mažųjų žvirbliukų, zuikučių, bitučių, uogyčių, žvaigždučių mamytės ir tėveliai gali nemiegoti visą naktį, gali nežiūrėti savo mėgiamo filmo ar krepšinio, gali nesusitikti su draugais, neplepėti telefonu su draugėmis, nevažiuoti žvejoti arba nesilepinti vonioje, pilnoje putų. Jei tik labai reikia, dėl jūsų, savo brangiausiųjų vaikučių, mamytės ir tėveliai padarytų viską. Ir ne tik automobilį, bet ir traukinį nuverstų, kad tik jus nuo nelaimės apsaugotų... Žinoma, geriau, kad nebandytumėte patikrinti, ar tai tiesa.

Kas jūsų tėveliams ir mamytėms sekasi sunkiau

Jei dar patys neišsiaiškinote vieno nepaprastai svarbaus dalyko apie savo mamytes ir tėvelius, išduosiu paslaptį. Ar žinote, kad suaugusiesiems daug sunkiau padaryti tai, kas vaikams atrodo labai lengvi. Pavyzdžiui, garantuoju, kad mamytė nesugebėtų išardyti žaislinio lėktuvėlio taip greitai, kaip tai padaryti pavyksta penkiamečiui sūneliui. O tėvelis taip gražiai, kaip jo šešiametė dukrelė, tikrai nesugebėtų nupiešti zuikučio šeimynėlės raudonų ramunių pievoje. Garantuoju! Jis visaip išsisukinėtų, teisintųsi, sakytų turintis daug sunkiausių darbų, kad tik nereikėtų piešti tų zuikučių. Na, nebent jūsų tėvelis būtų dailininkas. Bet, patikėkite, ne visi dailininkai moka gražius zuikius piešti. Ypač, kai reikia nupiešti ne tik zuikį tėtį, bet ir zuikę mamą, zuikę sesutę ir zuikį broliuką.

Labai mažai tėvelių moka tiek daug eilėraščių ir dainelių, kiek mokate jūs. Turbūt pastebėjote, kad kai Kalėdų Senelis dalijo dovanas, tėvelis, o kartais ir mamytės paraudonuodavo ir atsiimdami dovanas bandydavo pasiteisinti, kad nė vieno eilėraščio neatsimena. Jei jie mielai ir dainuoja jums lopšines vakarais, tai dar nereiškia, kad nesigėdins, jei reikės dainuoti, pavyzdžiui, jūsų darželio šventėje ar mokykloje prieš visus.

Tėveliai savo repeticijas nuo vaikų slėpė

Žinodami šią paslaptį, dabar labiau vertinsite savo tėvelių pastangas. Kaip tik dabar ir noriu papasakoti apie "Bumcės klubo" mamytes ir tėvelius, kurie septynerių metų laidelės "Bumcės pokštai" gimtadienio proga, Bumcės padrąsinti, nusprendė padainuoti ir šią dainą padovanoti savo vaikams. Ši daina vaikams turėjo būti staigmena. Tik kai kurie tėveliai išsidavė, kad labai sunkiai sekėsi šią paslaptį nuo savo vaikučių nuslėpti. Vaikams buvo labai įdomu, kodėl staiga tėveliai ir mamytės eina į studiją dainuoti ir dar nori, kad vaikai nesiklausytų. Ne vienam sūneliui ar dukrelei neaišku buvo, kodėl mama ir tėtis mokosi Simonos iš "Kelio į žvaigždes" perdainuotos Frankie Valli dainos "Aš myliu baby"... Vaikai vieni kitiems pasakojosi, kad girdi mamytes tyliai niūniuojančias:

Dabar patikėt negaliu,

Kai lūpomis veidą liečiu,

Kad galima šitaip mylėt,

Man norisi šaukt, netylėt.

Tėveliai neniūniuodavo ir vaikams nelabai norėtų prisipažinti, kad retkarčiais, apsižvalgę, ar niekas nemato ir negirdi, slapčia pasikartodavo dainos žodžius:

Aš tik dabar pajutau,

Kad nepatirsiu daugiau

Tokio džiaugsmo širdy,

Kurį man tik tu dalini.

Kažin ar jums jie prisipažins, bet garantuoju - būdami vieni vonioje priešais veidrodį jie prisimindavo vaikystę, kai svajodavo būti dainininkais ar aktoriais ir pasiėmę į ranką dantų šepetuką, kaip mikrofoną, tyliai dainuodavo:

Aš myliu baby,

Myliu visa širdim,

Aš myliu baby,

Sapnuoju jį naktim.

Aš myliu baby -

Tarsi jūra giliai...

O mano baby,

Šita jausmų galia,

O mano baby,

Tik tau vienam skirta.

Nors kai atėjo "Bumcės pokštų" gimtadienis, ne visi tėveliai drąsiai lipo ant scenos, tačiau jiems pavyko. Dainą vaikams jie sudainavo kuo puikiausiai. Vaikai buvo sužavėti. Jų mamytės ir tėveliai galėtų būti žvaigždės. Beveik tokie pat, kaip ir jų vaikai. Rodos, ir tėveliai tuo patikėjo. Nes ketina kurti "Bumcės klubo" tėvelių chorą. Gal jiems pavyks? Pagaliau verta pasistengti - vaikai, klausydamiesi naujausio "Bumcės" dainų albumo, nuolat gali pasidžiaugti ir savo tėvelių daina - ji irgi įtraukta į albumą. Juk tai puiku!

 

Bumcės virtuvėlė

Obuoliu pyragas

Jums reikės:

* 1 kiaušinio,

* 1 stiklinės miltų,

* 1 šaukšto grietinės,

* 1 šaukšto sviesto arba margarino,

* 1-2 šaukštų vandens (jeigu reikia),

* 4-5 obuolių,

* 1 stiklinės cukraus,

* 1 šaukštelio cinamono,

* kokoso drožlių.

Iš kiaušinio, miltų, grietinės ir sviesto išminkykite tešlą. Jeigu reikia, įpilkite truputį vandens. Iš tešlos iškočiokite 4 plonus lakštus. Obuolius supjaustykite labai plonais griežinėliais. Į riebalais pateptą skardą įdėkite tešlos lakštą, ant jo - 1/3 obuolių ir cukraus, pabarstykite cinamonu ir uždenkite kitu tešlos lakštu. Pyrago viršų pabarstykite cukrumi ir kepkite apie 1 val. Iškepusį pyragą apibarstykite cukrumi bei kokoso drožlėmis.

Gero apetito

Baigėsi eilėraščių konkursas apie rudenį

Praėjusiame "Bumcės klubo" puslapyje kviečiau jus pabūti poetais ir parašyti eilėraščių apie rudenį. Ačiū visiems, atsiuntusiems savo kūrybos eilių.

 Visi eilėraščiai labai rudeniški, spalvoti ir gražūs. Gaila, kad visi jie į mano puslapį netilpo. Už pačius pačius pačius gražiausius eilėraščius žadėjau prizų ir siurprizų. Visų, kurių eilėraščius išspausdinome, laukia kvietimai į "Tele Bim-Bam" koncertą gruodžio 16 d. Prizą kūrybingiems vaikams įsteigė individuali įmonė "Pramogos visiems".

Bumcė

 

Šiaulių Lieporių pradinės mokyklos 3c klasė

Ruduo

Edvinas DAUKŠA

Man patinka ruduo,

Nors lyja už lango.

Man patinka ruduo,

Medžių lapai gelsvi.

Nors ir vėjas stiprus

Drasko medžių lapus,

Man patinka ruduo,

Nes už lango gražu.

Nors ir paukščiai išskridę

Ir gėlytės nuvytę,

Man patinka ruduo,

Nes po jo jau žiema.

Rudenėlis

Gabrielė SVIRPLYTĖ

Vėjas pučia neramus,

Drasko medžių lapelius.

Kiek prikrito žemėn jų?

Suskaičiuot juk negaliu!

Štai raudonas ir geltonas,

O tas žalias ant šakos.

Aš paklausiau rudenėlio:

- Ar ilgai jis ten kabos?

Sukasi ratu lapelis,

Neša jį švelnus vėjelis.

Kelia jį dangun aukštai,

Net spalvos jo nematai.

Ruduo!

Benas RADZIŠAUSKAS

Ruduo – gražiausias metų laikas.

Juk medžiai pakeičia spalvas.

Raudona, žalia ir geltona

Ir vakarais jau atslenka tamsa.

Ruduo – daug grybų miškuose,

Meškutis guolį žiemai ruošia,

Daug vaisių ilsis aruode,

Saulutė tyliai juos paguodžia.

Ruduo – palieka paukščiai jau namus.

Nėra šiltosios vasarėlės.

Apkaustys šaltis mums langus

Pražys ledinės gėlės.

Rudens spalvos

Deina UZDRAITĖ

Rudenėlis jau atėjo,

Ir lapeliai krist pradėjo.

O ežiukas atskubėjęs

Prisirinko pintinėlę.

Apžiūrėjęs atidžiai

Ruošės darbui nekantriai.

Pasiėmęs pieštukus,

Ėmė spalvinti lapus.

Zuikis gyrė jį labai:

- Lapai spindi nuostabiai,

Aš gražiau dar nemačiau,

O pamatęs apstulbau!

********

Vilius BAIKŠTIS

Klevo lapui

Ant šakelės nusibodo.

- Pažiūrėsiu, kaip pasaulis

Iš aukščiau atrodo.

Atsiskyręs nuo broliukų

Raudonšonis lapeliukas

Vėjo šuoruos

Sukas, sukas, sukas.

Paskrajojęs nusileido ant takelio

Ir pateko į rankas vaikelio.

- Oi, mamyte,

Koks gražus lapelis!

Įsidėsiu aš jį į knygelę,

Te primins jis rudenėlio kelią.

********

Simonas PUKINSKIS

Rudeniniai lapai krenta nuo vėjo.

Jau visi vaikai mokyklon išėjo.

Tik Sargiukas žiūri į duris,

Laukia, kada gi jos atsidarys?

Kažkas už durų sugirgždėjo.

- Gal mano draugas jau parėjo?

Bet tai tik buvo medžių lapai,

Spalvoti, rudeniniai lapai.

Mažasis Sargis labai liūdi.

Ruduo auksinis jam nerūpi.

Jis laukia grįžtant savo draugo -

Padykusio pirmoko Roko.

Ruduo

Akvilė GARBAČIAUSKAITĖ

Lyja rudeninis lietus,

Paukščiai skrenda į pietus.

Prinoko kriaušės, obuoliai,

Aruodan suvežti javai.

Greitai žemę sukaustys gruodas.

Nebaisu, juk gėrybių pilnas aruodas.

Lapai žemę auksu nuklojo,

O aš apie sniegą jau galvoju.

Ruduo atėjo

Nomeda PAKALNYTĖ

Ruduo atėjo,

Ir medžių lapai pagelsvėjo.

Kaštonai jau prinoko

Ir numetė spyglius iš juoko.

Giliukai nubyrėjo,

Kiaulytės rinkti jų atėjo.

Ir aš jų pririnkau,

Žaisliukų padariau.

Ruduo – gėrybių metas,

Netriūsia tiktai retas.

Visi kas gyvas kruta,

Su rudenėliu skuba.

Mes mokyklėlėj

Skaičiuojam metus.

Rudens derlius

Greta VĖGELYTĖ

Vos ruduo tik prasidėjo,

Dėdė Derlius atdundėjo.

Obuolių pilni maišai,

Džiaugiamės visi labai.

Grybai slepiasi po lapais,

Uogos miške labai retos.

Riešutų jau pilnos šakos,

Voverytėms darbo metas.

Taip ruduo pas mus atėjo,

Saulė leidžias vis greičiau.

Lietus lyja vis dažniau,

Dienos daros vis šalčiau.

Eilėraščiai iš Gegužių vidurinės mokyklos pradinių klasių laikraštuko "Žiniukas"

Ruduo ateina!

Meda BURGAILAITĖ, 3a klasė

Ruduo ateina, kai lapai keičia spalvas.

Ruduo ateina, kai krenta lapai.

Tada paukščiai skrenda, skrenda ir nesustoja.

Turbūt į šiltuosius kraštus...

Ruduo

Eva FOMINAITĖ, 3a klasė

Jau ruduo pikčiurna atėjo,

Vėjas pūsti smarkiau pradėjo.

Lapams saulė davė daug spalvų,

Man juos rinkti smagu, smagu, smagu!!!

*****************

Sulamita MILEŠKAITĖ, 3a klasė

Krenta lapai, lietus lyja.

Vasarą ruduo nuvijo.

Šlapios gatvės, šaltas vėjas -

Mūsų miestas ištuštėjęs.

Krenta lapai, vysta gėlės -

Jau atėjo rudenėlis!

Ruduo

Rugilė ARNAŠIŪTĖ, 3a klasė

Ruduo ateina laukais,

Ruduo ateina miškais.

Vėjas nurengia medžius,

Plėšia geltonus lapus.

Mažas obuoliukas

Enrika DAUSYNAITĖ, 3b klasė

Mažas mažas obuoliukas,

Koks raudonas jo skruostukas.

Ritas vienas kalniuku -

Gal sutiks jis daug draugų?

Pamačiau aš jį pirma,

Sugalvojau aš kai ką.

Niekam nieko nesakiau

Ir toliau nužygiavau.

Pagaliau atsisukau,

Sau panosėj pasakiau:

- Nepiktybiškas visai,

Bet sugraužė kirminai.

Rudenėlis

Andželika ŠLEGERYTĖ, 3a klasė

Rudenėli, kaip gražu,

Gelsta lapai pamažu.

Lyja lietus dieną, naktį,

Žmonės rengias vis šilčiau.

Sodo gėlės jau nuvyto,

Nebėra žiedų gražių.

O daržely dar yra

kelios rožės ir gana.

Rudenėli, pasakyk,

Ko nuliūdęs toks esi?

Ar tau gaila tų paukštelių,

Kur išskrido į pietus ir paliko mus vienus?!

Rudenėli, koks tu mielas

Aš tavim labai didžiuojuos!!!

Rudenėlis

Karolina TAUJANSKAITĖ, 2b klasė

Rudenėlis jau atėjo,

Lapai kristi jau pradėjo.

Ir žiema ne už kalnų.

Kaip bus linksma, kaip smagu!

O dabar lapus renku:

Raudonus, rudus, geltonus.

Ir giliukų daug randu,

Ir gražių kaštonų.

 

 

Radviliškio rajono Aukštelkų pagrindinė mokykla

Ruduo

Dovilė PEREDNYTĖ , 8 m.

Rudenėlis atkeliavo

Auksaspalviu takučiu.

O medeliams svyra šakos

Nuo saldžiausių obuolių.

Obuolių saldžių priskinsiu

Ir draugus jais pavaišinsiu,

Bus visiems labai smagu

Bėgti rudenio taku.

Lietūs

Agnė Mockutė, 6 klasė

Aš galvojau po truputį,

Kam gi keičias tie orai?

Tai saulutė skaisčiai šviečia,

Tai lietus krenta smagiai.

Vasarą laukiam lietaus,

Nes jis būna toks gražus.

O rudens lietus toks šaltas,

Kad pakliūt į jį tai brrr...

Bumcės virtuvėlė

Šokoladinis keksas

Jums reikės:

*4 kiaušinių,

*0,5 stiklinės grietinės,

*1 stiklinės cukraus,

*15 šaukštų miltų,

*3 šaukštelių kepimo miltelių,

*šokolado,

*razinų.

Kiaušinius įkite į dubenį, supilkite cukrų. Viską gerai išmaišykite. Po to įdėkite kepimo miltelių, supilkite grietinę. Vėl gerai išmaišykite. Suberkite razinas į dubenį, sudėkite miltus, viską gerai išmaišykite, kad suputotų iki putų ir geltonumo. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje 40 minučių. Kai iškepsite, pašildykite šokoladą ir supilkite ant kekso.

Skanaus!

Bumcės pamokėlė

"Rudens spalvos"

  

 Lapą nudažykite guašu.

Kai nudžius dažai, priklijuokite sudžiūvusius lapus ar žiedlapius.

Aptaškykite lapą dažais.

Įdomiausias vasaros nuotykis

Praėjusiame "Bumcės klubo" numeryje skelbėme konkursą "Mano vasaros nuotykis". Jo nugalėtojais tapo Gegužių vidurinės mokyklos 4b klasės mokiniai. Keletą rašinėlių spausdiname.

Tėveliai, stop! Rašo vaikai :)

Gerda, Gegužių vidurinė mokykla, 4b klasė.

Mano įdomiausias vasaros nuotykis 

Gintautė JUCYTĖ

Vasarą, liepos mėnesį, buvau Druskininkuose, Grūto parke. Didžiausią įspūdį man paliko pati didžiausia iš visų skulptūra "Kalno motina". Ji stovėjo ant nedidelio kalno. Kalnas buvo apsodintas gėlėmis. Jis buvo pasidabinęs žaliuojančia žolyte. Statula buvo maždaug 25 m aukščio, ji stovėjo kalno viduryje. Kiek toliau kalno, kur stovėjau aš, bėgo nedidelis upelis. Vaizdas buvo labai gražus. Tiesą sakant, visos statulos buvo nuostabios. Daug statulų buvo Leninų bei kitų svetimtaučių. Dar akį traukė Marija Melnikaitė, ji buvo kankinama vokiečių, o grįžusi į Lietuvą nusipelnė didvyrės vardo.

Vasaros nuotykis - mėnuo gipse

Korneliukas

Mano vasaros nuotykis buvo toks neįprastas. Mes su draugėmis šokinėjome nuo tokių karstyklių. Aš kai šokau, labai užsigavau koją ir verkiau. Viena draugė paskambino mano tėvams. Jie atvažiavo ir sako: ateik iki mašinos, - o aš paeiti negalėjau. Tai mano tėtis mane nešė ant rankų. Po to tėvai manęs klausia:

- Tai važiuojam į ligoninę?

Atsakau:

- Nežinau.

Mama sako:

- Tai važiuojam.

Aš sakau:

- Nu tai gerai.

Mes ir nuvažiavom. Daktaras sako:

- Reikia dėti gipsą.

Aš buvau labai išsigandus. Man ir įdėjo.

Aš mėnesį buvau gipse. Ateidavo draugai aplankyti, bet vis tiek ne taip buvo linksma. Kai norėdavau pas mamą, tai tėtis mane per pietus paimdavo ir nuveždavo. Paskui nešdavo ant rankų, nes aš nepaeidavau. Pabūdavau, o po to tėtis mane paimdavo ir parveždavo namo. Kai jau gydytojas sakė ateiti po mėnesio, mes nuėjom. Jis sakė, kad koja sugijo, bet man labai skaudėjo. Aš kentėjau. Kitas dienas šlubavau ir po to pasveikau!

 Agnė, Gegužių vidurinė mokykla, 4b klasė.

Gimtadienis

Renata

Mano mėgstamiausias, įdomiausias įvykis buvo mano gimtadienis! Buvo labai linksma! Pasikviečiau daug draugių! Mes žaidėm, kalbėjom ir valgėm labai skanų tortą. Nutiko labai daug nuotykių, buvo daug juoko! kai visos draugės susirinko, ėjom sprogdinti balionų, kuriuose buvo užduotys ir jas reikėjo atlikti! Paskui ėjom pavalgyti, o kai pavalgėm, ėjom pažaisti į lauką. Žaidėm ir krepšinį, ir gaudynių, ir dar žaidėm žaidimą, kuris vadinasi "Spalvos". Vienas žmogus atsistodavo viduryje, nusisukdavo, o jam už nugaros stovėdavo likę žmonės. Nusisukęs žmogus turėdavo pasakyti bet kokią spalvą. Jei tokia spalva būdavo ant jų drabužių, tai tada buvo galima praeiti, bet jei tokios spalvos nebūdavo, tada tas žmogus turėdavo perlėkti, bet labai greitai, kad žmogus, stovintis viduryje jo nepagautų. Jei nepagauna, viskas prasideda iš pradžių, bet jei pagauna, tai pagautas žmogus stoja į vidurį. Tada vėl viskas prasideda nuo pradžių.

Na labai linksmas žaidimas. Mes dar daug žaidimų žaidėm ir daug ko nuveikėm. Štai koks buvo mano vasaros nuotykis.

Druskininkų vandens parke

Damilė MARTINAITYTĖ

Vasarą man įdomiausia buvo Druskininkų vandens parke. Ten daugybė Baseinų ir nusileidimo kalnelių. Yra ir lauko baseinas, į kurį įplaukti galima pro mažą tiltelį iš "Didžiojo Baseino". "Didžiajame Baseine" Yra krioklys pro kurį galima patekti į dar vieną Baseiną. Yra masažinė ir sūkurinės vonios. Labai smagu ant nusileidimo kalnelio "Srautas". Aš su savo sese juo nusileidau. Yra toksai Baseinas "Upė". To Baseino aš neišbandžiau. Bet jį mačiau. Druskininkų vandens parke labai daug pirčių. Tenais yra spintelės užrakinamos lustinėmis apyrankėmis. Su šiomis apyrankėmis prie specialių aparatų galima pasižiūrėti kiek laiko dar ten galima būti. Yra dušai, kuriuose reikia būtinai šiek tiek užsipilti ant kūno vandens nes prieš įeinant į vandens parką reikia būti švariems. Yra ir plaukų džiovintuvai. Prieš įeinant į vandens parką yra mažas plotelis su šaltu vandeniu grūdinimuisi prieš linksmybes Druskininkų vandens parke!

Vasara "Tauro" stovykloje

Ieva ČEKANSKYTĖ

Vasarą buvau "Tauro" stovykloje ir vakare su kambariokėmis miegojome. Pirmą dieną atsikėlėme 8 val. kaip ir visada pavalgėme, pasportavome, pažaidėme... Vakare nuo 19:00 prasidėdavo diskoteka, o baigdavosi vakare 23:00. Po diskotekos užrakino duris o aš neturėjau laikrodžio, bet ačiū dievui, kad turėjau telefoną ir galėjau paskambinti namelio vadei kad ji atrakintų duris!:)

Kitą rytą kadangi vėlai nuėjome miegoti tai pramigome šiek tiek. Kai dar miegojome mus labai išgąsdino didelės geltonos triūbos kaip suskambėjo iškart atsikėlėm!!!

Konkurso "Mano vasaros nuotykis" nugalėtojams žadėjome prizų ir siurprizų. Ir savo pažadą tesime. Kūrybingiems vaikams prizą įsteigė individuali įmonė "Pramogos visiems". Nugalėtojams atitenka kvietimai į "Tele Bim Bam" koncertą š. m. gruodžio 16 d.

Konkursas "Mano vasaros nuotykis"

Parašykite ar nupieškite linksmiausią vasaros nuotykį ir atsiųskite "Bumcės klubui" adresu Tilžės g. 74, Šiauliai, arba el. paštu bumce@splius.lt . Jūsų laukia prizai ir siurprizai!

Bumcės virtuvėlė

Slyvų pyragas

Jums reikės:

Tešlai:

* 180 ml pieno,

* 375 g miltų,

* 50 g mielių,

* 50 g cukraus,

* 75 g sviesto,

* 75 g kapotų lazdyno riešutų.

Įdarui:

* 2 kg slyvų,

* 100 g cukraus,

* 1 arbatinio šaukštelio malto cinamono.

Trupiniams: 200 g miltų,

* 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

* 100 g cukraus,

* 100 g sviesto,

* 50 g kapotų migdolų.

Pieną pakaitinkite. Miltus persijokite į dubenį, viduryje padarykite duobutę, joje ištrinkite mieles, užpilkite nedideliu kiekiu pieno, pabarstykite šaukšteliu cukraus ir lengvai apiberkite miltais. Uždengkite dubenį rankšluosčiu ir pastatykite 15 min. šiltoje vietoje.

Ištirpinkite sviestą ir supilkite į miltus. Užmaišykite tešlą, pridengkite ir pastatykite šiltai, kad tešlos apimtis padidėtų du kartus. Po to tešlą lengvai apminkykite ir iškočiokite ant miltais pabarstyto stalo. Tešlą sudėkite į skardą, suformuokite bortelius ir pabarstykite kapotais riešutais.

Įdarui skirtas slyvas nuplaukite, perpjaukite perpus, išimkite kauliukus ir išdėliokite ant tešlos. Cukrų kruopščiai išmaišykite su cinamonu ir apibarstykite slyvas.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Trupiniams paruošti miltus sumaišykite su kepimo milteliais, cukrumi ir supjaustytu gabalėliais atšaldytu sviestu. Viską sutrupinkite ir užberkite ant slyvų. Iš viršaus apiberkite kapotais migdolais. Kepkite 45 minutes.

Gero apetito!

Jeigu tau patinka gaminti įvairiausius patiekalus, atsiųsk savo receptą "Bumcės klubui" adresu Tilžės g. 74, Šiauliai, arba el. paštu bumce@splius.lt ir Bumcė pakvies tave filmuotis į "Bumcės virtuvėlę". Tik nepamiršk parašyti savo telefono numerį!

Mokykla - mano gyvenimas

Ką mokyklos direktorė Dinara veikia visą dieną?

Rytoj, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės moksleiviai, tačiau mokytojai, ypač mokyklų vadovai, mokykloje pluša jau kelias savaites. Ragainės pagrindinės mokyklos direktorė Dinara Vitkuvienė mokykloje pasirodo kasdien jau kelias savaites, nors dar yra likusios kelios atostogų dienos. "Reikia sudaryti tvarkaraštį, pasirūpinti, kad jau pirmadienį mokykloje prasidėtų rimtas darbas", - aiškina direktorė Dinara.

Ragainės pagrindinės mokyklos direktorė Dinara Vitkuvienė sako, kad visus sprendimus mokykloje priima ne ji viena, o kartu su kolektyvu, nes jos vadovaujamoje mokykloje - absoliuti demokratija.

Dinaros VITKUVIENĖS asmeninio archyvo nuotr.

- Ar dirbti per atostogas - laimė?!

- Mokykla - labai specifinė struktūra. Kad ji pradėtų darbą rugsėjo pirmąją, reikia rimtai pasiruošti. Nesvarbu, kad vasaros atostogos, reikia nudirbti daug darbų. Negali juk kažkam kitam užkrauti savo funkcijų (suskirstyti darbo krūvį, sudaryti tvarkaraštį) pasiteisindama, kad man atostogos. Vaikai nukentės, o to nenori nė vienas pedagogas.

- Bet nepailsėjus galima ir pervargti?

- Poilsio pakako. Mes, mokytojai, atostogaujame šiek tiek ilgiau nei kiti, o atostogauti per mokslo metus negaliu, nes nes dar esu ir matematikos mokytoja. Jei eičiau atostogauti per mokslo metus, kas mano vaikus mokytų matematikos? Mokykla yra mano gyvenimas, čia aš praleidžiu didžiąją dalį savo laiko ir man mano darbas labai patinka.

- Jūs mokyklai vadovaujate dar neseniai?

- Mokyklos direktore dirbu nuo praėjusių metų gruodžio, nors Ragainės mokykloje dirbu jau penkiolika metų. Dar besimokydama Šiaulių universitete, šioje mokykloje atlikau praktiką. Tada gavau pasiūlymą po studijų čia dirbti matematikos mokytoja. Pradėjusi mokyti vaikus, tapau direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o pernai dalyvavau konkurse direktoriaus pareigoms eiti ir jį laimėjau. Laiptelis po laiptelio kilau aukštyn, o dabar jau kilti nebėra kur.

- Dauguma dalis Šiaulių mokyklų vadovų - vyrai. Kokie turi būti vaikai, kad galėtų dirbti vadovais?

- Aš buvau gera mokinė, puikiai mokiausi, jau nuo penktos klasės svajojau būti matematikos mokytoja. Būti direktore nesvajojau niekada, bet galiu pasakyti, kad vadovais gali tapti energingi, užsispyrę, darbštūs žmonės. Dar būtina mokėti taikiai spręsti konfliktus, įsiklausyti į kito nuomonę. Jei dažnai konfliktuoji - žmonėms vadovauti bus sunku.

- Paprastai vaikai mokyklos vadovo prisibijo...

- Reikėtų paklausti vaikų, ar jie manęs bijo, nors tie vaikai, kuriuos mokau matematikos, manęs tikrai nesibaimina. Mano kabineto durys neužsidaro - ateina daug vaikų savo džiaugsmais ir bėdomis pasidalyti, tad manau, kad jie manęs nebijo, o vertina mano nuomonę.

- Mokytojai juk dažnai gąsdina vaikus direktoriumi.

- Būna, kad taip atsitinka, tačiau tokie atvejai labai reti ir jų aš netoleruoju. Jei iškyla konfliktas tarp vaiko ir mokytojo, mokytojai patys geba išspręsti nesutarimus. Jei tikrai riekia - įsikišu. Mūsų mokykloje vaikai gerbia mokytojus, o mokytojai - vaikus, tad konfliktai sprendžiami taikiai.

- O ką mokyklos direktorė veikia laisvalaikiu?

- Auginu du vaikus - dvejų Simą ir vienuolikmetę Rimantę, rūpinuosi jais ir vyru Linu. Lankau sporto klubą, mėgstu laiką leisti su draugais, kurių dėl laiko stokos labai pasiilgstu. O naktį skaitau knygas - šiąnakt nuėjau miegoti pusę penkių, labai įdomią knygą skaičiau.

- O kokia mokyklos vadovės diena?

- Keliuosi pusę septynių, pusryčių niekada nevalgau, o į mokyklą einu pėsčiomis. Užtrunku 20-25 minutes, tačiau džiaugiuosi, kad ryte galiu sveikai pajudėti. Darbo kabinete peržiūriu dokumentus, elektroninį paštą, atsakau į laiškus. Tada apeinu mokyklą, susitinku su administracija, mokytojais, mokiniais, rengiu posėdžius, vedu pamokas. Popiet vėl tvarkau įvairius dokumentus, kalbuosi su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais, sprendžiu iškilusias problemas. Darbas paprastai turėtų baigtis 17 valandą, bet dažnai tenka dirbti ir iki 19 valandos.

- Oho, kiek daug darbo.

- Yra mokytojų, kurie uždirba daugiau už direktorių. Atlyginimo dydis priklauso nuo stažo, kvalifikacijos ir pamokų skaičiaus. Patyręs mokytojas, turintis normalų darbo krūvį, gauna didesnę algą negu mokyklos direktorius.

- Mokyklos vadovo darbas labai atsakingas. Nebijote atsakomybės?

- šiek tiek bijau, tačiau manau, kad nėra tokio darbo, kuriame nebūtų problemų. Džiaugiuosi, kad Ragainės mokykloje neįvyko jokių didelių nelaimių. Vaikai čia labai geri, atsakingi, o juos moko labai patyręs kolektyvas.

- Rugsėjo 1-oji - didelė šventė visiems. Ko palinkėtumėte vaikams?

- Vaikai turėtų siekti žinių, nes visi, kol dar mokosi mokykloje, svajoja susikurti gražią ateitį. Be žinių to neįmanoma padaryti.

Kalbino Oksana Laurutytė

"Bumcės klube" laukia netikėčiausių spalvų laisvalaikis

Modesta JURGAITYTĖ

Bumcė ir "bumciukai" ieško naujų draugų ir kviečia į "Bumcės klubą". Nori sužinoti pačias linksmiausias ir įdomiausias vaikų pasaulio paslaptis? Ateik į "Bumcės klubą"! Čia susirasi draugų, išmoksi dainuoti, šokti, vaidinti, padėsi Bumcei rengti ir vesti "S plius" televizijos laidelę vaikams "Bumcės pokštai".

Bumcė ir "bumciukai" kviečia visus vaikus į "Bumcės klubą", kuriame jūsų laukia spalvingas ir turiningas laisvalaikis.

Ką vaikai veikia "Bumcės klube"? "Pirmiausia – draugauja", - atsako vadovė Lina Jokubauskienė-Bumcė). "Susiranda naujų draugų. Žaidžia, vaidina, dainuoja, šoka, padeda kurti laideles, veda "Bumcės pamokėles", dalyvauja rubrikose "Kalba vaikai", "Bumcės žaidimas", - tęsia laidelės vedėja. Bumcė užsimena, kad naujajame "Bumcės pokštų" sezone planuojama nauja rubrika su Gudragalviu, tačiau kokia ji – paslaptis. Vaikai į "Bumcės klubą" renkasi dukart per savaitę.

"Bumciukai" dalyvauja visos Lietuvos renginiuose

"Bumcės klube" su vaikais dirba ir žaidžia ne vien Lina Jokubauskienė. Jai padeda keturios vadovės. Vaikus muzikuoti, dainuoti moko Jurgita Juozūnienė ir Jurgita Kalašinskaitė. Darbelius daryti vaikams padeda Aušra Didžgalvienė, šokio pamokas veda Indrė Chotešovienė. Laura Remeikienė kuria daineles. Pati Bumcė vaikus moko vaidinti, kuria spektaklius. Rudenį žiūrovų laukia "Bumcės klubo" vaikų muzikinio spektaklio "Čipolinas" premjera. "Kai žiūrovai ploja, kai neša gėles į sceną – smagu ir tėvams, ir vaikams. Ne kiekvienas suaugęs žmogus taip gali, kaip gali mažieji artistai", - gabiais auklėtiniais džiaugiasi Bumcė.

Dainuojantys "bumciukai" koncertuoja įvairiuose renginiuose. Rugsėjo pirmąją 12 valandą 30 minučių Bumcės ir "Bumcės klubo" koncertą bus galima pamatyti kavinėje "Arkos", o 16 valandą – Beržynėlyje. Šiemet kaip ir pernai bumciukai dalyvaus "Šiaulių dienų" festivalyje "Vaikystės penklinė", o šią vasarą debiutavo festivalyje "Laumės juosta". Specialiai "Laumės juostai" Bumcė su mergaitėmis siūdinosi pelių kostiumus. Bumcė su "bumciuke" Gabija persirengė pelėmis Mice ir Cice. Joms dainuoti padėjo kitos "Bumcės klubo" pelės. Pelių pasirodymą labai šiltai priėmė žiūrovai, jos sulaukė pagyrimų. Nors festivalį tiesiogiai transliavo LTV, vaikai dėl to scenos baimės nejautė.

"Bumciukai" kasmet rengia laidelės "Bumcės pokštai" gimtadienį, kuriam ruoštis pradeda iš anksto. Šiemet "Bumcės pokštai" švęs jau septintąjį gimtadienį. "Bumcės klube" švenčiamos Kalėdos ir kitos svarbios šventės. Tad "Bumcės klube" laukia turiningas laisvalaikis ir švenčiant, ir žaidžiant, ir dirbant.

Draugauja ne tik vaikai, bet ir tėvai

Jau tradicine tampa šiemet trečiąkart organizuota "Bumcės klubo" vasaros stovykla Papėje, Latvijoje. Stovykla vyksta aštuonias dienas, čia atostogauja ir "Bumcės klubo" vaikai, ir jų tėveliai. Šiemet Papės stovykloje buvo du būriai – "Papės asai – papuasai" ir "Ant bangos". Kiekvieną dieną stovykloje organizuojami renginiai, žaidimai. Tačiau Bumcė apie juos plačiau nepasakoja, nes nuotykius iš Papės "S plius" žiūrovai pamatys naujose "Bumcės pokštų" laidose. Bumcė sako, kad stovykloje susidraugauja ir vaikų tėveliai. Vėliau jie padeda organizuoti renginius.

"Bumciukai" draugauja ne tik "Bumcės klube", bet ir už jo ribų. "Šie vaikai – komanda, jie sulipę vienas su kitu", - sako Bumcė. Anot jos, "Bumcės klubą" lankantys vaikai yra drąsesni, išmoksta nebijoti scenos. Filmuojant laidą "Bumcės pokštai" ir koncertuojant vaikai tampa nebe tokie susikaustę. Bumcei ir vaikų mamos pasakojusios, jog jų vaikai tapo laisvesni, drąsesni.

Bumcė į "Bumcės klubą" kviečia geros nuotaikos ir spalvotų fantazijų vaikus. Ji laukia tų, kurie nori būti drąsūs, kurie nori nugalėti kamerų ir scenos baimę. Nebėda, jeigu nemoki dainuoti, galbūt tau seksis šokti, o galbūt - vaidinti ar kurti.

Bumcė į klubą ypač kviečia berniukus. Kiek berniukų klube buvo pernai? "Pernai buvo... nė vieno", - juokiasi laidelės vedėja. Ji sako, kad berniukams "Bumcės klube" tikrai yra ką veikti, pavyzdžiui, jie galėtų vaidinti krokodilą, gandrą, Čipoliną...

Visi, kurie nori spalvingai leisti laisvalaikį, susirasti draugų, o galbūt jų surasti ir savo tėveliams, rugsėjo 4-5 dienomis nuo 18 iki 19 valandos kviečiami ateiti į "Bumcės klubą", kuris įsikūręs "S plius" pastate, Tilžės gatvės 74, trečiajame aukšte (įėjimas iš kiemo pusės). O pernai "Bumcės klubą" lankiusius vaikus vadovės kviečia susitikti ir pasidalyti vasaros įspūdžiais rugsėjo 3 dieną 18 valandą.

Išsamesnės informacijos apie "Bumcės klubą" galima teirautis telefonu 8~685 588 01 arba elektroniniu paštu bumce@splius.lt

 

Bumcės virtuvėlė

Varškės pyragas su šokolado kepure

Tešla:

*300 g minkšto sviesto,

*200 g cukraus,

*2 kiaušiniai,

*3 tryniai,

*200 g miltų,

*2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių.

Įdaras:

*500-600 g varškės,

*3 baltymai,

*1 stiklinė cukraus,

*200 g šokolado,

*5 šaukštai pieno.

Iš tešlai skirtų produktų paruoškite tešlą ir vienodu sluoksniu sudėkite ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos.

Varškę sumalkite ir sumaišykite su baltymais, išplaktais su cukrumi. Gautą masę sudėkite ant tešlos. Kepkite 220 C temperatūroje. Iškeptą atvėsusį pyragą aptepkite piene ištirpintu šokoladu.

Gero apetito!

Net barantis reikia mokėti šypsotis

Kai "Apsaugos komandos" Šiaulių skyriaus vadovė Jolita Paulauskienė buvo maža mergaitė, vienas jos mėgstamiausių žaidimų buvo žaisti su draugais banditus ir milicininkus. Jolitai labiausiai patiko būti milicininke - ieškoti, kamantinėti, sekti. Vaikystės žaidimas po daugelio metų tapo realybe - jauna žavi moteris vadovauja darbuotojams, kurie nebijo susidurti su blogiečiais.

UAB "Apsaugos komanda" Šiaulių skyriaus vadovė Jolita Paulauskienė sako, kad tie vaikai, kurie nori būti vadovais, turi būti užsispyrę, atkakliai siekti tikslo, o svarbiausia - tikėti sėkme.

Jolitos PAULAUSKIENĖS asmeninio archyvo nuotr.

Ką gi teta Jolita dirba visą dieną?

Trejus metus UAB "Apsaugos komanda" Šiaulių filialui vadovaujanti teta Jolita stalčiuje laiko du diplomus - vadybininkės ir vokiečių kalbos mokytojos. Bet juk ne nuo diplomų skaičiaus priklauso, gali vadovauti žmonėms ar ne.

- Kokių savybių turi turėti žmogus, vadovaujantis kitiems?

- Vadovas turi turėti tikslą. Jei kažką numatė padaryti, privalo šio tikslo siekti. Reikia užsispirti, nenustoti tikėti sėkme. Būtina tikėti sėkme. Dar vadovui reikalinga gera nuotaika, šypsena bet kokiu gyvenimo atveju. Net ir barant darbuotojus būtina šypsotis. Dar reikia mylėti savo darbą, nes be meilės darbui nepajudėsi iš vietos. Kiekviename darbe yra visokių instrukcijų, jų privalu laikytis, bet reikia kažką ir pačiam pridėti.

- Vadovaujate kolektyvui, kurio dauguma - vyrai...

- Ir nieko čia keisto - nėra tik vyriškų ar tik moteriškų darbų. Yra kolektyvas, kuris - kaip maža šeima. Čia ir ginčijamasi, ir baramasi, bet jei yra noras sutarti - išeitį visada surandi.

- Tai ką dirba apsaugos darbuotojai?

- Apsaugininkų pagrindinis tikslas, noras ir pareiga - kad miestas taptų kiek įmanoma saugesnis. Juk yra ne visai gerų žmonių, kurie skriaudžia kitus, vagiliauja, plėšia svetimus butus ar namus. Apsaugininkai padeda žmonėms jaustis ramiai, tai yra, išėjęs iš savo namų žmonės gali būti ramūs, kad jų užgyventas turtas yra saugomas.

- Kokie yra žmonės, dirbantys apsaugininkais?

- Apsaugininkai yra stiprūs fiziškai, puikiai vairuoja ir nebijo susidurti su blogiečiais. Vis dėlto apsaugininkams aš dažnai sakau, kad pagrindinis jų ginklas - galva. Tai tikrai nereiškia, kad galva reikia smūgiuoti. Tai reiškia, kad apsaugininkai turi mąstyti. Iškilus konfliktinei situacijai, reikia labai greitai priimti sprendimą. Privalu išvengti bet kokio smurto, muštynių. Negalima vadovautis kumščio politika.

- O apsaugininkus jums tenka pabarti?

- Taip, tik baru aš juos gražiai. Kai bari gražiai, iki rimto konflikto problema nepribręsta.

- O jus kas nors pabara?

- Bendrovės, kuriai vadovauju, valdžia yra Vilniuje, tad būna visko, tenka ir pylos gauti. Į kritiką reaguoju įvairiai: jei esu teisi, stengiuosi apginti savo nuomonę, aišku kartais tenka pripažinti, kad suklydau.

- Kokia jūsų darbo diena?

- Esu dviejų dukrų, šešiametės Martynos ir aštuonmetės Faustos, mama, tad ryte reikia joms kasas supinti, pusryčius paruošti, į darželį, mokyklą nuvežti. O tada skubu į darbą, kur po neramios nakties reikia aptarti apsaugos darbuotojų darbą. Vėliau su administracijos darbuotojais aptariame dienos planus ir išsibarstome tuos planus vykdyti. Darbas paprastai trunka iki 17 valandos, bet ne visada jį baigiu laiku - visokių problemų iškyla, tad tenka jas spręsti.

- Ar jums patinka vadovauti apsaugos darbuotojams?

- Man labai patinka mano darbas, nes jis suteikia galimybę kasdien pabendrauti su įdomiais žmonėmis, leidžia tobulėti. Man teko išmokti daug techninių dalykų, pavyzdžiui, kaip veikia apsaugos sistemos. Aš mėgstu vairuoti, esu dalyvavusi slalomo ir šaudymo varžybose.

- Ar apie kitokį darbą nesvajojate?

- Man labai patiko dirbti su vaikais, esu dirbusi mokykloje, darželyje. Juk iš vaikų gali pasimokyti nuoširdumo, atvirumo. Man apskritai patinka ką nors organizuoti, dalyvauti saviveikloje.

- O ką veikiate laisvalaikiu?

- Mėgstu skaityti, megzti, važinėtis dviračiu, iškylauti gamtoje, pabėgioti. Kažkada dainavau, šokau ir tikiuosi, kad kada nors rasiu laiko šiems pomėgiams.

Kalbino Oksana Laurutytė


Bumcės virtuvėlė

Tortas "Tinginys" (Tėvelio dienai)

Jums reikės:

* 1 kg sausainių pakeliuose,

* 0,5 l grietinės,

* 250 g cukraus,

* 2 šaukštai kakavos.

Sausainius sutrupinkite. Paruoškite glajų: grietinę su cukrumi užvirinkite, suberkite kakavą, nuolat maišydami virkite 5 min. Paruoštą karštą glajų užpilkite ant sutrupintų sausainių. Sudėkite į formą ir atvėsinkite.

Gero apetito!

Bažnytinės giesmės iš vaikų lūpų

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Minint Šiaulių vyskupijos dešimtmetį ir Kairių bažnyčios 215-uosius metus, pirmą kartą Šiaulių moksleivių namai kartu su Kairių Švnč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos bažnyčia surengė vaikų ir jaunimo bažnytinės muzikos šventę "Mes – Dievo vaikai". Ji sukvietė per 300 dalyvių iš Šiaulių, Kuršėnų, Kairių ir Kretingos.

Šventės "Mes - Dievo vaikai" dalyviai Kryžių kalne, pasikalbėję su broliu pranciškonu Linu, pasimeldė ir sugiedojo Dievą šlovinančią giesmę.

Autorės nuotr.

Per Dievo Vaikų šv. Mišias, kurias aukojo klebonas Saulius Matulis, Kairių bažnyčioje įvairūs kolektyvai giedojo bažnytines giesmes, o giesmininkams akompanavo kamerinis ansamblis "Lyra" iš Kretingos. Popiet vaikai vyko į Kryžių kalną. Čia drauge su broliu pranciškonu Linu prie popiežiaus Jono Pauliaus II 1991 metais statyto kryžiaus vaikai sukalbėjo maldą, buvo pašventintas tautodailininko Alberto Martinaičio ta proga sukurtas metalinis kryžius ir atminimo varpeliai, kurie simbolizuoja vaikų kvietimą prie katalikiškų vertybių. Vėliau varpeliai po vieną atiteko kiekvienam kolektyvui. Grįžę iš Kryžių kalno vaikai koncertavo Kairių bendruomenei ir miestelio svečiams. Dalyviams akompanavo kamerinis ansamblis "Lyra".

Idėja sena kaip krikščionybė

Šventės idėja kilo Šiaulių moksleivių namų vaikų choro "Diemedėlis" vadovei Valerijai Berteškienei, kai prieš penkerius metus su kolektyvu dalyvavo giedotinėse Mišiose Kretingoje. Šventės sumanytoja dirba ne tik Šiauliuose. Ji ugdo dar vieną kolektyvą - Kairių pagrindinės mokyklos vaikų chorą "Spindulys".

"Juokais galėčiau pasakyti, kad minčiai rengti bažnytinės muzikos šventes tiek pat, kiek ir krikščionybei - per 2000 metų. Iš tikrųjų labai patiko sudalyvauti Mišiose Kretingoje. Nuo tada ir kirbėjo kažką panašaus padaryti mūsų krašte. Jau seniai mieste nebesirenka kolektyvai į chorų apžiūras, mokyklose mažėja vaikų chorų, nutilo miesto dainų šventės. Vienintelis kelias vaikams pasirodyti – dalyvauti popchorų organizuojamose šventėse arba retėjančiuose vaikų chorų festivaliuose. Tačiau kaskart nustebinti ir paruošti vis naują popstiliaus repertuarą yra brangus malonumas ir didelis darbas, o atliekami kūriniai greitai nusibosta. Surengę bažnytinės muzikos šventę tikimės, kad kolektyvai, sugrįžę į savo parapijas, galės giedoti savo bažnyčiose", - kalbėjo šventės "Mes – Dievo vaikai" režisierė V. Berteškienė.

Vaikai tikėjimo tiesas suvokia savaip

Kaip pavyksta vaikus sudominti rimta muzika? "Tikėjimas Dievu yra žmogaus prigimtyje. Ir vaikų širdyse yra šauksmas ieškoti Jo. Bažnytinė muzika – tai priemonė tai padaryti", - aiškino V. Berteškienė.

Kalbant apie tikėjimo tiesas, vaikams neprimetama suaugusiųjų nuomonė, sunkiai paaiškinamus dalykus tenka išdėstyti atsižvelgiant į vaikų psichologiją. Vaikai patys daug ką gali savaip paaiškinti. Kryžius mažiesiems gali asocijuotis su labai brangiai kainuojančiomis vestuvėmis, o paklausti, kieno vaikai jie yra – atsakyti, kad mamos. "Aiškinantis tolimesnius vaikų "giminystės ryšius" jie patys padaro išvadą, kad mes visi esame Dievo vaikai", - dėsto vadovė.

Šventė nebus tradicine

Šiaulių rajono savivaldybė pageidavo, kad šventė taptų tradicine. Kasmet rengti panašius projektus, anot vaikų chorų vadovės V. Berteškienės, būtų sunku, mat vienu metu ir toje pačioje vietoje turėtų susiburti nemažai pagalbininkų, daug laiko atima paruošiamasis darbas. "Jeigu neužsiimčiau jokia kita veikla, o rūpinčiausi vien šventės reikalais, tada būtų lengviau, tačiau jeigu matysime tokių švenčių poreikį, bus didelė nuodėmė jų neorganizuoti", - mano V. Berteškienė.

Bumcė vėl kviečia į spektaklį

Oksana LAURUTYTĖ

Gegužės 27-ąją (sekmadienį) 13 valandą seneliai, tėveliai ir vaikai, kuriems nesvetimas teatras, kviečiami atvykti į Šiaulių kultūros centrą - "Bumcės klubas" kviečia pasižiūrėti muzikinį spektaklį "Čipolinas". Spektaklyje vaidina visi klubą lankantys vaikai, kurie žada padovanoti tikrai smagių akimirkų, daug šokių ir dainų.

Išradingoji Bumcė, rudenį surengusi spalvingą "Bumcės klubo" gimtadienio šventę, šį sekmadienį visus kviečia į naujojo spektaklio - "Čipolinas" - premjerą.

Asmeninio "Bumcės klubo" archyvo nuotr.

Scenarijų spektakliui "Čipolinas" pagal Džanio Rodario istorijas parašė pati Bumcė - Lina Jokubauskienė, o daineles - muzikos vadovė Laura Remeikienė. Spektaklis bus labai spalvingas - jo scenografiją ir kostiumus sukūrė Rasa ir Eimantas Prišmontai.

"Pernai pastatėme spektaklį "Arklio Dominyko meilė", norėjome, kad spektaklių pristatymas taptų tradicija, tad ir šiemet sukūrėme kažką įdomaus. Naujasis spektaklis "Čipolinas" trunka 40 minučių, o jo pagrindinės mintys - kova už laisvę, kova su blogiu, kova už laimę", - sakė Bumcė.

Spektaklyje Čipolinas kovoja su senjoru Pomidoru, nes iš nelaisvės reikia išvaduoti draugus. Siekiama, kad daržovės savo darže nesipyktų, kad suvoktų, jog geriau draugauti ir būti laimingomis. "Žinoma, gėris nugali blogį, princesė Citrina nebeklauso senjoro Pomidoro ir susitaiko su Čipolinu", - šypsosi Bumcė.

Kadangi spektaklyje vaidina visi klubo vaikai, tai ir personažų čia daug ir įdomių: seklys Morka, Šuo, Moliūgas su savo nameliu, keturios išdidžiosios grafaitės Vyšnaitės ir kiti.

"Tikimės, kad pastatyti spektaklį kasmet taps "Bumcės klubo" tradicija. Nuoširdžiai kviečiame atvykti, nes spektaklis "Čipolinas" yra visiškai kitoks, nei buvo pernai parodytas spektaklis", - teigė klubo vadovė Bumcė.

Sumuštiniai su vištiena

Jums reikės:

*duonos skrebučių,

* majonezo,

* rūkytos, keptos ar virtos vištienos,

* salotų lapų

* pomidorų.

Ant skrebučio užtepkite majonezo, uždėkite salotų lapą, vištienos gabaliuką, pomidoro griežinėlį, dar vieną salotų lapą, o ant viršaus uždėkite dar vieną skrebutį.

Gero apetito!

Knygų skaitymo virusas - visų geriausias

Ką tėveliai dirba visą dieną?

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje nepaprastai tylu. "Nei ramus čia darbas, nei tykus, tik stengiamės, kad čia būtų tylu, nes mažiesiems skaitytojams reikia susikaupti", - šypsosi skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė. Trisdešimt metų bibliotekininke dirbančiai Aldonai jos darbas labai patinka ir yra labai įdomus. Kuo įdomi bibliotekininko profesija, kuriai, beje, net 5000 metų?

Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė sako savo darbo valandų neskaičiuojanti: "Išeinu iš darbo su kokia nors mintimi, vis svarstau, kartais net naktį prabudusi galvoju, ką daryti, kad kuo daugiau vaikų pamėgtų knygą."

Povilo LUNGĖS nuotr.

- Jūsų darbas, atrodo, be jokio streso ir įtampos?

- Toli gražu taip nėra, nes bibliotekininkai ne tik sėdi ir išdavinėja knygas. Šiais modernėjančiais laikais atsiranda daug naujų dokumentų (dokumentais vadinamos knygos, žurnalai, laikmenos, kompaktinės plokštelės - aut. past.), o bibliotekininkui reikia sekti visas naujoves, jas išmanyti. Bibliotekininkai yra tarpininkai tarp knygų autorių ir skaitytojų, mes turime atvesti skaitytoją prie knygos, knygas populiarinti, o tai daryti nėra lengva.

- Ir ką gi jūs darote?

- Mes rengiame labai daug renginių, vienas kurių - kasmetis knygų pristatymo konkursas. Jau dvylika metų rengiamame konkurse vaikų grupės per penkias minutes išraiškingai pristato knygą taip, kad kiti šia knyga susidomėtų. Kiekvieną vasarą vaikai varžosi renginyje "Knygų fanai - ne profanai". Labiausiai knygas skaitantys vaikai apdovanojami diplomais, atminimo dovanomis. Dvejus metus veikė Hario Poterio fanų klubas, į jį stojantys vaikai būdavo įšventinami su visokiais ritualais. Rengiame vaikų kolekcijų, darbelių parodas, knygų apie gyvūnėlius pristatymus, o vaikai į šias šventes atsineša savo augintinius. Viena spalvingiausių mūsų paslaugų - "Knygvežiukas". Apsirengę įvairių pasakų personažais ir prisikrovę į lagaminus geriausių knygų, mes keliaujame po mokyklas, darželius ir knygas pristatome vaikams.

- O kodėl reikia skaityti knygas?

- Paėmęs knygą į rankas, vaikas ima gyventi ne savo, bet kitą gyvenimą. Su knyga galima pabuvoti džiunglėse, Mėnulyje, jūros dugne - knyga nuveda, kur tik nori. Skaitantys knygas vaikai išmoksta vaizdingai kalbėti, mąstyti, daug sužino apie kitus žmones ir išmoksta suprasti kitaip besielgiančius.

- Jūs turbūt visas vaikiškas knygas esate perskaičiusi?

- Oi, toli gražu ne visas - neįmanoma, nes knygas leidžia keli šimtai leidyklų. Vaikų literatūros skyriuje šiuo metu yra per 80 tūkstančių knygų, tad skaitau tik pačias įdomiausias.

- O kokios vaikų knygos dabar populiariausios? Gal apie Harį Poterį?

- Knygos apie Harį Poterį buvo populiariausios pernai, o šiemet labiausiai graibstoma knyga - "Guzas. Kieto priplaukusio bičo gyvenimas". Antroje vietoje yra "Haris Poteris ir netikras princas", trečioje - "Širdelių salos", ketvirtoje - "Meilė tarsi pragaras", o penktoje - "Bjaurius".

- O kokias knygas jūs rekomenduotumėte vaikams perskaityti?

- Pradinukams siūlyčiau perskaityti knygas apie Petsoną, o paaugliams - "Duobės", "Berniukas mergaičių tualete", "Bjaurius". Šias knygas turėtų perskaityti ir tėveliai, kad sužinotų, kokios problemos kamuoja jų vaikus.

- Kaip vaikai pamėgsta knygas?

- Ateina vaikas į biblioteką, perskaito įdomią knygą ir jį pagauna skaitymo virusas. Šiuo virusu vaikai užkrečia savo draugus, kurie knygas tiesiog graibstyte graibsto.

- O kokio amžiaus vaikai jau gali ateiti į biblioteką?

- Vos vaikelis gimsta, jis jau gali būti skaitytojas. Mamos su vežimėliais užsuka į biblioteką ir kūdikiams rodo spalvingas knygutes, kurių pastaruoju metu išleidžiama labai daug. Pačių mažiausių skaitytojų mes labai laukiame. Vaikų literatūros skyriuje yra įrengtas žaidimų kampelis, čia galima televizorių pažiūrėti, stalo žaidimų pažaisti.

- Ar būna negerų vaikų, kurie negerbia knygų?

- Labai gaila, bet būna. Yra tokių skaitytojų, kurie knygeles pripiešia, suplėšo. Mergaitės ypač mėgsta sukarpyti žurnalus. Esame iš vienos mergaitės mėnesį atėmę skaitytojo pažymėjimą, kad susimąstytų. Jei vaikas sugadina knygą, jo tėvai turi už ją sumokėti arba naują nupirkti.

- O kokie turi būti vaikai, kurie nori tapti bibliotekininkais?

- Vaikas turi mėgti skaityti, būti žingeidus, išmanyti informacines technologijas, mokėti užsienio kalbą, gebėti bendrauti ir norėti padėti kitiems. Kiekvieną dieną bibliotekininkai turi atsakyti į šimtus vaikų klausimų, todėl varto daug spaudinių ir patys tampa "žiniukais". Vienas poetas yra pasakęs, kad "susijaudinimo minutę galima pasakyti, jog bibliotekininko profesija yra šventa".

Kalbino Oksana Laurutytė

Varškės pyragas

Bumcės virtuvėlė

Tešlai reikės:

*300 g minkšto sviesto,

*200 g cukraus,

*2 kiaušinių,

*3 trynių,

*200 g miltų,

*2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių.

Įdarui reikės:

*500-600 g varškės,

*3 baltymų,

*1 stiklinės cukraus,

*200 g šokolado,

*5 šaukštų pieno.

Paruoškite tešlą ir vienodu sluoksniu sudėkite ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos.

Varškę sumalkite ir sumaišykite su baltymais, išplaktais su cukrumi. Gautą masę sudėkite ant tešlos. Kepkite 220*C temperatūroje.

Gero apetito!

Kirpėja - ir žmonių "sielų gydytoja"

Ką tėveliai dirba visą dieną

Keturiolika metų vaikų, vyrų ir moterų kirpėja dirbanti Ilona Jankauskienė sako, kad jos profesija nėra vien grožio kūrimas - joje apstu ir stresą keliančių akimirkų. Tad vaikai, kurie svajoja būti kirpimo meistrai, turi mylėti žmogų ir tikėti, kad grožis išgelbės pasaulį.


Kirpėja Ilona Jankauskienė sako, kad vaikai privalo lankytis kirpyklose, nes tai yra kultūros dalis, reikia išmokti rūpintis savo išvaizda.

Povilo LUNGĖS nuotr.

- Keturiolika metų tas pats darbas. Tai daug ar mažai kirpėjai?

- Na, kaip pažiūrėsi, nes kai žiūriu į keturiolikmetį sūnų Liną ir matau, koks didelis per tuos metus užaugo, atrodo, kad daug. Darbą, sakoma, reikia keisti kas septynerius metus, darbo vietą du kartus ir esu pakeitusi. Kartais pasvajoju, kad norėčiau, pavyzdžiui, būti vedybų planuotoja, bet tada nuvilčiau savo klientus. Juk jie pas mane ateina draugų rekomenduoti ir man nebereikia niekam įrodinėti, kad moku dirbti savo darbą. Jei keisčiau profesiją, tektų ir daug streso patirti.

- O kirpėjos darbe streso daug?

- Visko pasitaiko. Juk yra žmonių, kuriems viskas negerai, ateina klientai su savo problemomis. Tad kirpėjai tenka ne tik plaukus apkirpti, bet ir išklausyti žmogų, paguosti. Juk rankomis lieti žmogui galvą, kurioje labai daug energetinių taškų. Įsivaizduokite, kaip tavimi žmogus turi pasitikėti, kad leistų tau galvą liesti? Kerpi, kalbiesi ir pamažu gydai žmogaus sielą. Turi žmogų pažinti, kad žinotum, ko jo galima klausti, o ko ne.

- O kaip tada atsikratyti žmonių išsakytų rūpesčių?

- Lankau pozityviosios psichoterapijos akademiją, važinėju į kursus Vilniuje. Ten moko mylėti bet kokį žmogų, suprasti, kodėl jis vienaip ar kitaip pasielgė. Kai supranti, kodėl žmogus piktas, gali jį pateisinti. Tada ramiai į viską reaguoji, nesinervini.

- O kodėl jūs tapote kirpėja?

- Kai buvau labai jauna, nei aš pati, nei kas nors kitas negalėjo su mano plaukais susitvarkyti. Buvo įdomu sužinoti, ar įmanoma tai padaryti. Aš buvau pradėjusi mokytis tuomečiame KPI Šiaulių fakultete, ketinau tapti statybų inžiniere. Mano draugė buvo kirpėja ir man labai patiko tai, ką ji daro, tad ir aš nusprendžiau ja tapti.

- Toks, rodos, didelis šuolis. Argi yra kas bendro tarp inžinierės ir kirpėjos?

- Kirpėjos privalo braižybą gerai išmanyti, čia reikia matyti aukščius, kampus, reikia gerai spalvas jausti. Žinoma, reikia turėti ir šunišką nuojautą. Tokią, kai žinai, bet negali pasakyti, kodėl.

- Taip, šuniškos nuojautos juk neišmoksi - ją turi turėti nuo gimimo.

- O visa kita reikia pačiai išmokti. Kai mokiausi profesinėje mokykloje, išmokau tik elementaraus kirpimo, sukti plaukus suktukais, daryti ilgalaikį sušukavimą. Prastas buvo paruošimas ir laikai tada buvo tokie, kai dar buvo mokoma vyrams barzdas skusti skustuvu, o skustuvą reikėjo mokėti į diržą pagaląsti.

- Tai kur išmokote visų kirpimo, dažymo, modeliavimo subtilybių?

- Kirpėja turi mokytis visą gyvenimą, nes keičiasi mados, o kursų rengiama tikrai daug - net kelis kartus per mėnesį. Dažnai lankausi kursuose ir tikrai daug išmokau. Turiu galybę klientų, kurie atvyksta pas mane ir iš kitų miestų. Vasarą atostogavau Anglijoje. Ir ten mane klientai šiauliečiai, šioje šalyje dirbantys, susirado. Man tai - geriausias darbo įvertinimas.

- O kokios kirpėjų profesinės ligos?

- Nuo stovėjimo plečiasi kojų venos, silpsta rankos, nes jas nuolat turi laikyti iškeltas. Žinoma, labiausiai kenkia įvairūs chemikalai, dėl kurių gali alergija susirgti. Bet man šis darbas labai patinka. Jame atradau save, tad privalumų yra daugiau nei trūkumų.

- Kokie turi būti vaikai, kurie nori tapti kirpėjais?

- Tokie vaikai turi mylėti žmogų, jiems turi patikti bendrauti. O svarbiausia - reikia tikėti, kad grožis išgelbės pasaulį.

Kalbino Oksana Laurutytė

Bumcės virtuvėlė

Sniego kamuolėliai

Jums reikės:

300 g varškės,

300 g kokoso drožlių,

1 valgomojo šaukšto cukraus,

1 valgomojo šaukšto aguonų.

Du šaukštus kokoso drožlių sumaišykite su aguonomis. Kitame dubenėlyje labai gerai išmaišykite varškę, cukrų ir kokoso drožles. Iš masės padarykite sniego kamuolėlius. Pavoliokite juos aguonose ir kokoso drožlėse. Laikykite šaldytuve apie 1 valandą, tada skanaukite.

Gero apetito!

Bumcės pamokėlė

Kalėdinis darbelis

 Tau reikės storesnio popieriaus, aukso ir sidabro spalvos rašiklių, gofruoto popieriaus, žirklių ir klijų.

Popierių perlenk perpus.

Įkirpk ir įkirptą vietą įlenk į vidų.

Papuošk vidinę popieriaus dalį: iš gofruoto popieriaus iškirpk įvairių figūrų - elniukų, sniego senių, eglučių, traukinuką - ir priklijuok ant įkirpimų.

Bumcės užduotis

Čia - sniego debesėliai. Juokingi...

Pabandyk ir tu pafantazuoti ilgais žiemos vakarais. Sukurk savo debesėlį. Gal įvyks stebuklas ir rytą bus daug sniego debesėlių tavo kieme...


  

 

Seni, seni, raudonnosi, ką tu man padovanosi?

Ką tėveliai dirba visą dieną?

Mielas storas vyras ilga balta barzda, blizgančiais drabužiais ir kepure bei dovanų maišu. Kas? Žinoma, kad Kalėdų Senelis. Jis per Kalėdas atkeliauja šiaurės elniais pakinkytomis rogėmis ir išdalija dovanas geriems vaikams.

O ką Kalėdų Senelis veikia kitu metų laiku, kai gyvena šiaurėje? Apie tai ir kalbamės su tikrų tikriausiu Kalėdų Seneliu.

 

 Kalėdų Senelis turi stebuklingą knygą, kurioje parašyta, ar vaikai visus metus buvo geri, klausė tėvų, valėsi rytą ir vakare dantis. "Jei pritingi dantis valytis visą savaitę - labai blogai, tokį vaiką galiu ir pabarti", - sako Kalėdų Senelis.

- Seneli, seneli, ar jūs tikras?

- Pats tikriausias Kalėdų Senelis. Netikrų ir nebūna. Vaikai kartais tą pačią dieną gali pamatyti kelis Kalėdų Senelius, bet jie tikrai ne apsišaukėliai. Jie - mano padėjėjai. Kai matau, kad nesuspėsiu visų dovanų įteikti manęs besiilgintiems vaikams, padėjėjus šaukiuosi į talką.

- Yra vaikų, kurie mano, kad Kalėdų Senelis - jų tėvelis, mokytojas ar kaimynas. Kaip patikrinti, kuris tikrasis Senelis, o kuris - ne?

– Na, patikrinti nesudėtinga - tereikia gerai trūktelėti jį už barzdos. Pabandykite.

Trūkteliu nedrąsiai, nes bijau, kad seneliui gali skaudėti. Oi, barzda - tikrų tikriausia. Senelis patenkintas garsiai juokiasi.

- Seneli, o ar vaikams verta nemiegoti ir laukti, kol padėsite dovanas po eglute?

- Dar nė vienas vaikas nepamatė Kalėdų Senelio, dedančio dovanas po egle. Kodėl? Ogi todėl, kad dovanas padedu labai labai greitai - juk tiek daug darbo turiu. Tereikia akimirką užsimerkti, ir dovanos jau po eglute, o vaikas manęs net nepastebėjo.

- O kaip Senelis patenka į namus?

- Į vienus namus patenku pro kaminą, į butus daugiabučiuose - pro orlaidę. O jei nepralendu - paprašau, kad mano bičiuliai nykštukai man pagelbėtų.

- Ką, Seneli, veikiate tada, kai nedirbate, tai yra ne per Kalėdas?

- Stebiu vaikus, gaminu dovanas, ieškau, kas jas pagamintų. Prašau įsidėmėti, kad tokių dovanų, kaip kompiuteriai, aš vaikams po eglute nededu. Esu kategoriškai taip nusprendęs, mat kompiuteriai atima daug brangaus laiko, kurį vaikai galėtų skirti knygoms skaityti. Knygas skaityti būtina.

- O kokia transporto priemone jūs atvykstate pas vaikus?

- Atvykstu rogėmis, pakinkytomis aštuoniais elniais. Kartais paprašau padėti ir devintojo elnio - Raudonnosio. O jei nebūna sniego - atskrendu sraigtasparniu. Vaikai manęs, išeinančio iš pastato, todėl ir nemato, kad aš iškart lipu ant stogo ir išskrendu.

- O kaip Senelis sužino, ko vaikai nori gauti dovanų?

- Na, kažkokių ypatingų žygdarbių, kad gautum dovanų, nereikia – užtenka parašyti laišką. Laišką reikia paduoti tėveliams, kad šie įmestų jį į pašto dėžutę. O jei vaikai nemoka rašyti, gali paprašyti tėvų, kad šie laiškus už juos parašytų.

- Seneli, o kodėl jūsų rūbai ne raudoni, kaip įprasta matyti, o mėlyni?

- Aš turiu daug rūbų: baltų, raudonų, iš kailio, žalių, tačiau šiemet panorau rengtis mėlynai. Mėlyna spalva simbolizuoja išmintį, yra vilties, svajonių spalva. O raudona spalva - agresyvi, todėl ji man nebepatinka.

- O jums patinka, kai vaikai jums dainuoja, deklamuoja eilėraščius?

- Vaikai privalo man parodyti, kad neleido tuščiai laiko, o mokėsi, tobulėjo. Ne aš turi vaikus stebinti, o vaikai mane. Na, ir kokį eilėraštį šiemet išmokai?

Kalbino Oksana Laurutytė

Sveikinu jus su artėjančiais Naujaisiais 2007-aisias metais!

Bumcės virtuvėlė

Desertas su zefyrais

Jums reikės:

skirtingos spalvos zefyrų,

100 g jogurto,

100 g grietinėlės,

šaldytų uogų.

Jogurtą, grietinėlę ir uogas sudėkite į dubenį ir išplakite. Į stiklinės dugną sudėkite supjaustytus zefyrus ir užpilkite išplaktą masę. Papuoškite.

Gero apetito!

Piešinių-sveikinimų konkurso nugalėtojai

Ištikimieji Bumcės gerbėjai, pasitelkę fantaziją, piešė, karpė ir aktyviai dalyvavo piešinių konkurse "Bumcės pokštų" laidelei - 6 metukai". Bumcė dėkoja visiems dalyviams ir sveikina nugalėtojus: Gretą Siroveckytę (5 m.), Gerdą Šiatkutę (9 m.), Augustę Kiškarytę (7 m.), Aukštabalio vidurinės mokyklos 4b klasės mokinius Inetą, Aleksandrą, Beną, Laurą, Mindaugą, Liną (mokytoja Loreta Škėlienė) ir lopšelio-darželio "Klevelis" vaikučius (auklėtoja Vitalija Babičienė).


     

Laura Minevičiūtė.

 

 Augustė Kiškarytė.

 

 Mindaugas Lukoševičius ir Jonas Gecevičius.

 

Kodėl paukštis nori skraidyti

"Mane nuo mažų dienų traukė lėktuvai, labai norėjau juos valdyti. Kodėl? O jūs paklauskite paukščio, kodėl jis nori skraidyti", - juokiasi šiaulietis lakūnas Bronislovas Babrauskas.

Lakūnas jis ne bet koks - Lietuvos kariuomenės, o jo pareigos skamba labai sudėtingai: Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresnysis lakūnas, vyriausiasis leitenantas.


Lakūnas Bronislovas Babrauskas, kaip ir kiti lakūnai, vilki kombinezonu, kurio, net ir labai norėdamas, nepadegsi - rūbai impregnuoti, todėl nedega.

Tai ką dėdė lakūnas dirba visą dieną?

Trisdešimt septynerių Bronislovas pirmą kartą į lėktuvą sėdo būdamas vos šešiolikos. Vaikystėje jis lankė aeroklubą, kur įsitaisęs už sklandytuvo vairo galutinai įsitikino, kad nori būti lakūnu. Aeroklubą lankė daug vaikų, tačiau dauguma jų aviacija nesusidomėjo. Lakūnais neleista tapti tiems, kurie po fizinio pasirengimo patikrinimo suvalgytus pusryčius "palikdavo" aikštelėje.

- Kokį lėktuvą jūs valdote?

- "An-2". Tai labai puikus nedidelis lėktuvas, kuriuo skraidinu parašiutininkus, keleivius, krovinius. Šis lėktuvas per valandą sunaudoja apie 200 litrų degalų. Tai nedaug, nes, pavyzdžiui, orlaivis "Ruslanas" per valandą "suvalgo" 100 tonų degalų. Lėktuvu ore galiu išbūti iki 8 valandų, bet paprastai skrydis trunka nuo 10 minučių iki 4 valandų.

- Tai kokia jūsų darbo diena?

- Kaip ir visi, į darbą ateinu 8 valandą ryto, o išeinu namo 17 valandą. Jei esu gavęs specialiųjų užduočių, tuomet tenka ir penktą valandą būti bazėje, o namo grįžtu jau po 22 valandos. Įprastą darbo dieną skraidau, gilinu žinias, tvarkau dokumentus, vakare aptariame klaidas, aiškinamės priežastis.

- Ar karo lakūnai daug uždirba?

- Vos atėję dirbti, "į rankas" lakūnai gauna pusantro tūkstančio litų, tačiau gana greitai alga ima kilti ir, priklausomai nuo pasiekto lygio ir laipsnio, kyla maždaug iki 4,5 tūkstančio litų.

- Pietaujate nemokamai ar tenka susimokėti?

- Ne, valgome už savo pinigus - čia ne privalomoji tarnyba, o darbas. Tačiau lakūnams skiriama apranga, kuri yra nepaprasta. Lakūnų kombinezonai nedega - jie impregnuoti specialiomis medžiagomis. Batai taip pat ypatingi - su įdėklais, kad nepradegtų. Lakūnai skrydžio metu mūvi ir specialias pirštines, su kuriomis lengva laikyti vairą, ne taip prakaituoja delnai.

- Tai gal labai jaudinatės, kad delnai prakaituoja?

- Na, kai pirmą kartą sėdau valdyti lėktuvo, ne vieno litro prakaito netekau. Dabar jau nebesijaudinu - skristi yra didelis malonumas. Žemė atrodo kitaip iš aukštai, ir debesys ten kitokie. Neseniai mačiau tokius gražius, tarsi dailininko nutapytus, baltus ir minkštus. Debesis gali apskristi iš visų pusių, apžiūrėti, tik prisėsti ant jų nepatartina (juokiasi).

- O ką daro lakūnas, jei skrisdamas užsimano sisiuko?

- Na, mano lėktuvas toks puikus, kad aš galiu jį nutupdyti aikštėje, kuri yra vos 400 metrų ilgio. Tada ir galiu padaryti sisiuką (juokiasi). Didesniuose lėktuvuose, kurie skrenda ilgiai ir toli, yra biotualetai, bet šiuose lėktuvuose skrenda nuo 1 iki 3 ekipažų. Taigi padaryti sisiuką, kai užsinori, nėra bėdos.

- Kiek laiko mokėtės, kol tapote lakūnu?

- Aplinkybės taip susiklostė, kad teko mokytis net dešimt metų. Mokiausi Ukrainoje, Charkove esančioje Karinėje naikintojų mokykloje, vėliau - Zaporožės aviacijos centre, dar vėliau - Aktiubinsko civilinės aviacijos lakūnų mokykloje. Mokslus baigiau Lietuvos aviacijos institute, šioje mokymo įstaigoje dabar mokosi visi norintys tapti lakūnais - ilgiausiai tenka mokytis šešerius metus.

- Kokie turi būti vaikai, kurie nori skraidyti?

- Pirmiausia juos turi traukti tokia profesija. Antra - reikia mėgti skaityti. Kai lakūnai neskraido, nuolat skaito, mokosi, tobulinasi, mat kasmet reikia laikyti egzaminus. Reikia puikiai mokėti fiziką, matematiką. Juk reikia žinoti, kodėl lėktuvas skrenda, o ratai nesisuka. Privaloma mokėti anglų kalbą, nes radijo ryšiu lakūnai bendrauja tik anglų kalba ir visos instrukcijos parašytos angliškai.

- Norėtumėte, kad jūsų keturmetė dukra būtų lakūnė?

- Ji labai domisi aviacija. Kai buvo trejų, paskraidinau aeroklube, tai dabar nuolat klausia, kada vėl skrisime. Yra daug moterų, kurios puikios lakūnės.

- O kuo jūs užsiimtumėte, jei nebegalėtumėte skraidyti?

- Negalvoju apie tai, skraidau ir man gerai. Man nesvarbu, kokį lėktuvą valdau, nes visi lėktuvai sugrįžta į žemę.

Kalbino Oksana Laurutytė

Veterinarijos gydytojas šunų įkandimų nebejaučia

Vienas labiausiai vertinamų Šiauliuose šuniukų ir kačiukų gydytojų Giedrius Brajinskas sako, kad gyvūnų nemyli. Negalite patikėti savo ausimis? "Gyvūnus myli tie, kurie negali mylėti žmonių. Gyvūnus aš mėgstu, nes myliu žmones", - taip paaiškina dėdė Giedrius.


 Giedrius Brajinskas sako, kad jau gimė veterinarijos gydytoju - pašaukimą perėmė iš mamos, taip pat veterinarijos gydytojos.
Tai kodėl negalima mylėti gyvūnų ir ką visą dieną dirba veterinarijos gydytojas?

Dėdė Giedrius šypsosi, kai sako, kad jam turbūt trisdešimt šešeri metai, o kad jau dvylika metų jis dirba veterinarijos gydytoju, atsako pamaigęs skaičiuotuvo mygtukus.

- Skaičiuoti mintinai Jums nelabai gerai sekasi?

- Na, aš visada mėgstu pasitikrinti, ar gerai suskaičiavau. Juk jei mintinai suskaičiuoji, kokios vaistų dozės reikia augintiniui, gali netyčia suklysti. Čia suklysti negali, todėl visada patikrinu skaičiuotuvu.

- Kodėl gydote tik kačiukus ir šuniukus, o, pavyzdžiui, vėžliukų - ne?

- Na, tokia mano specializacija. Šiauliuose yra šešios veterinarijos gydyklos - ten gydomi visi kiti gyvuliukai.

- O kuo dažniausiai serga katytės ir šuniukai?

- Tomis pačiomis ligomis, kuriomis serga ir žmonės. Gyvūnai suserga nuo didelės šeimininkų meilės ir nemeilės.

- Argi galima susirgti iš meilės?

- Iš per didelės meilės šunys ir katės nutunka, dėl to ima šlubuoti. Iš nemeilės - parsineša namo parazitų - blusų, kirmėlių. Jei šeimininkai gyvūnams duotų vaistų nuo kirmėlių ir blusų, vaikai parazitais neužsikrėstų.

- Ar dažnai pas Jus atvedami traumas patyrę augintiniai?

- Pasitiko tokių atvejų neretai. Šuniukas gali koją susilaužyti ir nušokęs nuo lovos. Tyčia sužalotų augintinių dar neteko matyti - vaikai myli savo mažuosius draugus.

- O kokia Jūsų darbo diena?

- 9 valandą ryto atėjęs į darbą užsisakau vaistų, tada atlieku įvairias operacijas. Darbo dieną galima suskirstyti į dvi dalis: iš ryto gyvuliukus gydau, po pietų skiepiju, skiriu vaistų, žodžiu, dirbu, kad augintiniai nesusirgtų.

- Ar Jums darbas patinka?

- Neturiu su kuo palyginti - visą gyvenimą esu veterinarijos gydytojas, manau, mano darbas įdomus.

- O kodėl Jūs tapote veterinarijos gydytoju?

- Nuo mažumės norėjau gydyti gyvūnus. Mano mama yra veterinarijos gydytoja ir iki šiol man primena, kad kai dar nelankiau mokyklos, susirinkau visus jos vaistų buteliukus ir išėjau gydyti paukštelių. Visus vaistus išdalijau kaimo vaikams aiškindamas, kad tai vaistai paukšteliams. Gavau tada barti nuo mamos. Gerai, kad vaikai buvo protingesni už mane ir tų vaistų nepanaudojo taip, kaip liepiau. Visus buteliukus teko iš draugų atsiimti.

- O kur reikia mokytis, kad taptum veterinarijos gydytoju?

- Mano profesijos atstovai rengiami Kaune esančioje Lietuvos veterinarijos akademijoje. Manau, kad vaikai, kurie nori gydyti gyvūnus užaugę, turi būti ramūs, nesiblaškyti, pasižymėti loginiu mąstymu - mano darbe emocijų neturi būti. Juk turi būti ramus, kai kartais esi priverstas pasakyti šeimininkui, kad jo mylimą augintinį dėl ligos teks užmigdyti.

- Bet reikia gyvūnus ir mylėti?

- Gyvūnus myli tie, kurie negali mylėti žmonių. Tokie žmonės su gyvūnais drauge miega, valgo, dalijasi blusomis ir kitais parazitais. Gyvūnus aš mėgstu, nes myliu žmones.

- Ar Jūs auginate katę arba šunį?

- Gyvenu kaime, todėl su šeima auginame daug gyvūnų: keturias kates, du šunis, pulką triušių, vištų, ančių ir žąsų.

- O gyvūnai Jus, kaip daktarą Aiskaudą, myli?

- Na, mane šunys ir apkandžioja, apsisioja, apspjaudo ir apdrasko - jie juk nežino, kad jiems noriu padėti, todėl taip ginasi. Bet man nebeskauda, kai šuo kanda. Grįžęs namo pastebiu kokią mėlynę ir nebežinau, iš kur ji atsirado.

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti