(2012-05-18 Nr. 417) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 21 D. Pirmadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2009-03-27
Sportas
Sporto veteranė pagerbta aukso medaliu

Šiaulių miesto sporto entuziastė, Sporto veteranų klubo narė Valentina Ežerskienė atšventė garbingą 70 metų jubiliejų. Kūno kultūros ir sporto departamentas už nuopelnus Lietuvos sportui lengvaatletę apdovanojo aukso medaliu.

Valentiną Ežerskienę 70-ojo jubiliejaus proga pasveikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas

Jaroslavo PROSCEVIČIAUS nuotr..

Valentina gimė 1939 m. kovo 17 d. Kretingoje. Baigusi septynias klases, mokslus tęsė Šiaulių 2-ojoje vidurinėje vakarinėje mokykloje. Mokydamasi aktyviai sportavo, bėgo ilgas distancijas ir maratoną. Baigusi studijas E. Ežerskienė pradėjo dirbti tuometėje Televizorių gamykloje.

Lengvaatletė 1968 m. Maskvoje dviejų kilometrų distanciją įveikė septinta, 1972 m. Šiauliuose vykusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate tapo 1500 m bėgimo rungties nugalėtoja. 1987 m. greičiausiai įveikusi 42192 m, ji tapo Lietuvos maratono čempione, po dvejų metų PDG Sovietų Sąjungos čempionate užėmė antrą vietą, tapo Europos sporto veteranų lengvosios atletikos varžybų 20 km rungties vicečempione.

V. Ežerskienė jėgas yra išbandžiusi ne tik bėgimo takelyje, bet ir plaukimo varžybose. 2003-2006 m. ji buvo veteranų plaukimo varžybų čempionė ir prizininkė. Plaukdama 200 m laisvu stiliumi laimėjo antrą vietą ir tapo 100 m bei 400 m plaukimo krūtine čempione.

Šiaulietė sporto dvasia auklėjo sūnų Mindaugą ir dukterį Vilmą. M. Ežerskis svarių laimėjimų pasiekė pasirinkęs graikų-romėnų imtynes. Svarbiausia jo pergalė - 2007 m. pasaulio čempionate iškovota antra vieta suteikė galimybę dalyvauti Pekino olimpinėse žaidynėse, kuriose jis laimėjo septintą vietą.

Dukra Vilma baigė Kūno kultūros institutą, Kaune dirba aerobikos ir plaukimo trenere. Ji ne kartą yra tapusi šalies ir Europos plaukimo čempionato rungties prizininke. Dvejus metus apgynė maratoninio plaukimo čempionės titulą.

"Šiauliai plius" informacija

Imtynininkės ruošiasi Europos čempionatui

Ingrida PETUCHOVAITĖ

Lietuvos moterų imtynių rinktinės narės artėjančiame Europos suaugusiųjų imtynių čempionate atiduos visas jėgas ir sieks kuo aukštesnių rezultatų. Čempionate laukiama per 400 sportininkų iš 39 šalių.

Rygoje vykusiame tarptautiniame jaunimo imtynių turnyre gerai pasirodė "Atžalyno" sporto mokyklos (iš kairės pirmas) Aivaro Kaselio ir A. Stočkaus (paskutinis) auklėtinės Justina Aldusevičiūtė, Deimantė Butavičiūtė ir Indrė Bubelytė.

"Atžalyno" sporto mokyklos archyvo nuotr.

Pasiruošimas čempionatui, anot Lietuvos moterų rinktinės trenerio Aivaro Kaselio, vyksta pagal planą. Rinktinė dalyvavo keliuose FILA lygio turnyruose, treniruočių stovyklose. Paskutiniame turnyre, vykusiame Rygoje, "Atžalyno" sporto mokyklos auklėtinės Indrė Bubelytė (svorio kategorija iki 59 kg) ir Deimantė Butavičiūtė (iki 51 kg) iškovojo trečią vietą. Aukšto lygio turnyre kovėsi ne viena Europos ir pasaulio medalininkė. Aistė Balčiūnaitė ir Justina Aldusevičiūtė liko penktos.

Europos pirmenybėse Lietuvai atstovaus penkios imtynininkės. Keturios iš jų - šiaulietės. Tai J. Aldusevičiūtė (iki 48 kg), D. Butavičiūtė (iki 51 kg), A. Balčiūnaitė (iki 55 kg) ir I. Bubelytė (iki 59 kg). Sunkiausioje svorio kategorijoje (iki 72 kg) kovos Teresė Žvingilaitė iš Kauno. Sportininkės šiemet tapo Lietuvos čempionėmis.

D. Butavičiūtė ir I. Bubelytė yra dalyvavusios Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose, tačiau suaugusiųjų pirmenybėse visos penkios sportininkės dalyvaus pirmą kartą.

"Komandai keliami aukščiausi tikslai, tačiau rinktinės narės yra jaunimo amžiaus, o čempionatas - suaugusiųjų. Medalių tikėtis sunku, tačiau merginos gali ir nustebinti, - kalbėjo A. Kaselis. - Didelis pasiekimas būtų, jeigu patektume į aštuonetą".

Skinti pergales padėjo atkaklumas

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Golbolas – sporto šaka, skirta tik regos negalę turintiems sportininkams.

Pagal regos negalės laipsnį žaidėjai skirstomi į tris klases. Visų klasių sportininkai rungtyniauja kartu. Aikštelėje vienu metu žaidžia trys komandos sportininkai. Žaisdami jie privalo būti užsidėję šviesai nelaidžius akinius. Sportininkai aikštelėje ridena kamuolį ir stengiasi jį pataikyti į priešininko vartus. Priešininko komanda gindamasi stengiasi sulaikyti atakuojančios komandos paleistą kamuolį. Žaidimui naudojamas guminis 1,25 kg sveriantis kamuolys, kuriame yra aštuonios skylės. Pro jas kamuoliui riedant sklindantis metalinių varpelių skambėjimas padeda žaidėjams nustatyti jo riedėjimo kryptį ir greitį.

Abi gol­bo­lo ko­man­das „At­ža­ly­nas“ (oran­ži­nė ap­ran­ga) ir „Ša­rū­nas“ tre­ni­ruo­ja tre­ne­ris Vy­gan­tas Moc­kū­nas (kairėje).

Jaunimas mėgsta golbolą

Didždvario gimnazijoje vykusiame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių golbolo čempionate rungtynes laimėjusios Vilniaus aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro "Šarūno" sporto klubo komandos "Šarūnas" treneris Vygantas Mockūnas, jaunuosius sportininkus treniruojantis nuo 1994 metų, sako, jog golbolas yra pati populiariausia aklųjų sporto šaka, todėl jį norinčiųjų žaisti netrūksta. "Komandą sudaro šeši žaidėjai. Kasmet pavyksta surinkti po dvi žaidėjų komandas: "Šarūno" komandoje žaidžia vyresnio amžiaus, o "Atžalyno" komandoje - jaunesnio amžiaus vaikinai, - sako treneris. - Dabar treniruotes lanko 15 aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleivių. Vėliau buvę mano auklėtiniai papildo kitas komandas ir sudaro Lietuvos golbolo rinktinės pagrindą. Golbolą žaidžiame ne tik Lietuvoje - jėgas išbandome susitikę ir su kitų šalių sportininkais. Prizinės vietos mums ne naujiena, o į namus parsivežti laimėjimai įrodo, kad nesame prastesni už kitų šalių žaidėjus."

Esame tarp geriausiųjų

"Šarūno" komandos žaidėjas Mantas Brazauskis golbolą pradėjo žaisti būdamas 15-os metų. Sportininkas sako, jog prieš ketverius metus buvo rimtai susidomėjęs šoudaunu - aklųjų stalo tenisu, tačiau golbolas yra geriau žinoma, turinti didesnes perspektyvas sporto šaka, tad kai treneris pasiūlė ją išbandyti, ilgai nedvejodamas priėmė pasiūlymą.

"Treniruotės vyksta du kartus per savaitę. Svarbiausia tai, kad mūsų komandos žaidėjai turi galimybę apsilankyti pagrindinės Lietuvos golbolo rinktinės klubo treniruotėse ir su jais kartu tobulinti savo įgūdžius, - džiaugiasi vaikinas. – Po keleto tokių bendrų treniruočių sulaukiau Lietuvos golbolo rinktinės trenerio pasiūlymo žaisti jų komandoje. Kartu dalyvavau tarptautinėse golbolo varžybose, į kurias susirenka pačios geriausios pasaulio komandos. 2007 metais iškovojome trečią vietą tarp geriausių pasaulio golbolo komandų. Pernai metais Suomijoje vykusiame golbolo turnyre laimėjome pirmą vietą."

Tai, anot sportininko, itin svarūs laimėjimai, nes daugelyje šalių golbolas turi senas tradicijas, todėl jį žaidžiantys yra stiprūs, savimi pasitikintys. Vaikinui golbolą yra tekę žaisti su JAV, Lenkijos, Vengrijos, Rusijos, Suomijos, kitomis Europos šalių komandomis, tačiau labiausiai jam patiko kinų žaidimo technika. Anot sportininko, jeigu Lietuvos golbolo rinktinė parolimpinėse žaidynėse iškovojo antrą vietą, vadinasi, mūsų šalies golbolininkai taip pat moka žaisti.

Mokytis vienuoliktoje klasėje nėra lengva, tad dėl laiko stokos jaunajam sportininkui teko atsisveikinti su Lietuvos golbolo rinktine. Jis pasiliko žaisti "Šarūno" komandoje, kadangi šios komandos treniruočių ir rungtynių grafikas yra lankstesnis.

Aukšti įvertinimai reikalauja pastangų

Rungtynes prieš Kauno golbolo komandą "Mes" laimėję "Atžalyno" komandos žaidėjai Janušas Kazakevič ir Rimvydas Jankauskas tvirtina, jog golbolas yra įdomus žaidimas, o norint tapti geru golbolo žaidėju reikia ne tik puikiai išmanyti žaidimo taisykles, bet ir turėti labai gerai išlavintą klausą bei būti fiziškai pasirengusiam. Abu jaunuoliai mokosi devintoje klasėje. Anot Janušo, apie tolimesnius planus jis dar negalvoja, o Rimvydas savo ateitį jau tvirtai nusprendęs susieti su golbolu, todėl visą savo laisvalaikį skiria golbolo treniruotėms. Kartu su kitais komandos nariais yra žaidęs Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijos sostinėje Maskvoje, tačiau draugų svečiose šalyse nesusiradęs, nes, anot jo, aikštelėje su kitomis komandomis susitinka ne pabendrauti, bet nugalėti. Nors vaikinai Lietuvon grįžta iškovoję prizines vietas, laimėjimais girtis nelinkę, nes geriems rezultatams pasiekti reikia išlieti daug prakaito. Jaunieji sportininkai sako, jog skirtingose šalyse žaidėjai būna skirtingai pasirengę, žaidimo manevrai, psichologinis nusiteikimas.

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti