Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ
Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros lektorius Arūnas Grabauskas vyrų rankinio treneriu dirbo 25 metus be vasaros atostogų. Nors minčių, baigus trenerio karjerą rankinį mesti buvo kilę, nes komanda niekaip negali išbristi iš finansinių sunkumų, tačiau palikti jos neleido įskiepytas domėjimasis šia sporto šaka.
 |
"Negaliu palikti rankinio", - sako Šiaulių "Universiteto" komandos vadovas Arūnas Grabauskas. Autorės nuotr.
|
Skynė prizines vietas
Geriausia dovana gimtadienio proga Arūnui Grabauskui buvo pirmųjų auklėtinių, atvykusių iš įvairių Lietuvos miestų, sveikinimai. Paklaustas, kokia dovana, be jau gautų, jį pradžiugintų, jubiliatas atsakė, kad džiaugtųsi, jeigu komanda rastų generalinį rėmėją. Ir kad sveikatos būtų, o medaliai ir kiti apdovanojimai nėra tokie reikšmingi.
Komandos vadovas nuo mažens norėjo būti rankininku. Domėtis rankiniu paskatino Lietuvos rankinio legenda Marcelinas Zelba. A. Grabauskas baigė Kūno kultūros institutą ir atvyko dirbti į Šiaulių sporto mokyklą-internatą. Po dviejų mėnesių, kai išvažiavo rankinio treneris Modestas Prakapas, jis buvo pakviestas treniruoti "Pedagogo" komandos, žaidusios aukščiausioje Lietuvos rankinio lygoje. 1983 m. A. Grabauskas tapo antruoju "Tauro" komandos (dabartinio Šiaulių "Universiteto") treneriu. Su vyriausiuoju treneriu Stanislovu Nainiu "Tauras" atstovavo Lietuvai žaisdamas pirmoje Sovietų Sąjungos lygoje.
"Tauras" 1986 m. tapo pirmosios Sovietų Sąjungos lygos trečios vietos laimėtoju. Net devynerius metus iš eilės šiauliečiai iš eilės apgynė Lietuvos studentų čempionų vardą, o 1984 m. tapo Sovietų Sąjungos universiados trečios vietos laimėtojais. "Per 25-erius metus nėra buvę metų, kad nebūtume Lietuvos aukštųjų mokyklų rankinio komandų prizininkų gretose", - prisimena A. Grabauskas.
Lietuvai stovint ant Nepriklausomybės slenksčio, Šiaulių rankinio komanda buvo viena pirmųjų, atsisakiusių dalyvauti Sovietų Sąjungos čempionate. 1995 m. įkūrus rankinio sporto klubą "Šiauliai", A. Grabauskas tapo jo prezidentu.
Jau po metų komanda tapo Kopenhagoje vykusio atviro Europos studentų čempionato, kuriame dalyvavo 17 klubų iš įvairių šalių, čempione.
Ketverius metus A. Grabauskas drauge su Albertu Mazeliausku visuomeniniais pagrindais vadovavo nacionalinei rankinio rinktinei. "Nors šios pareigos nebuvo apmokamos, įgijau neįkainojamos patirties", - prisimena šiaulietis.
Krizė tęsiasi 18 metų
Arūno Grabausko treniruojama rankinio komanda yra daugkartinė Lietuvos čempionatų prizininkė, 1999 ir 2000 m. yra iškovojusi Lietuvos Didžiąją taurę. Šiemet komanda turėjo puikią galimybę ją laimėti po dešimties metų pertraukos, tačiau Fortūna nusigręžė finaliniame etape.
Nuo 2006 m. prie Šiaulių "Universiteto" komandos vairo stojo A. Grabausko auklėtinis Arūnas Balčiūnas, o A. Grabauskas tapo komandos vadovu. Jis yra ir Lietuvos rankinio lygos valdybos narys.
Nors darbo krūvis sumažėjo, bet atsakomybė, finansinės problemos, nuo 1991 metų komandą ištikusi krizė vis dar tebeslegia A. Grabauskui pečius. "Sunku rankininkus motyvuoti, kai nuo sausio jie negauna pinigų. Mus remia tik Kūno kultūros ir sporto skyrius, o rėmėjų mieste sunku rasti. Pernai iš Savivaldybės turėjome gauti 27,2 tūkstančius litų, tačiau gavome tik aštuonis, o šiemet skirti 24 tūkstančiai litų. Apie pernykštės skolos grąžinimą neužsimenama. Keista, kad kai kurių kitų sporto šakų atstovai sulaukia tokio finansavimo, koks ir buvo numatytas projekte. 32 tūkstančiai, skirti per dvejus metus, labai riboja sportininkų galimybes - už tokią sumą niekur negalima išvažiuoti kelti meistriškumo lygio. Jeigu toliau rankinis nebus tinkamai remiamas, nežinau, kaip reikės išgyventi", - guodžiasi komandos vadovas.
Jam ypač nesmagu prieš žaidėjus, kurie sugrįžo į Šiaulius iš Panevėžio, Kauno ir kitų miestų. Pažadas tinkamai atlyginti už žaidimą liko netesėtas. "Esame labiausiai pažeidžiama komanda. Vien "Lūšyje" žaidžia penki šiauliečiai. Ir toliau neteksime perspektyvių žaidėjų, nes jiems neturime ką pasiūlyti", - teigia A. Grabauskas.
Geriausia dovana - auklėtinių sveikinimai
Nors komandą slegia finansiniai sunkumai, žaidėjai, ypač vyresnės kartos, anot komandos vadovo, rankiniui yra atsidavę visa širdimi, į varžybas važiuoja, aukodami savo ir šeimos laiką. Kadangi trūksta žaidėjų, į aikštelę išbėga ir 34-erių vyriausiasis Šiaulių "Universiteto" treneris A. Balčiūnas. Geriausieji nuviliojami kitų rankinio komandų, kurios gali daugiau pasiūlyti. Jaunoji karta auga, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau ją motyvuoti.
Nepaisant visų sunkumų, vyresniųjų žaidėjų dėka Šiaulių "Universitetas" reguliariajame sezone užsitikrino ketvirtą vietą. Tai, pasak komandos vadovo, geras rezultatas.
"Susitikęs su naujuoju Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju Gintaru Jasiūnu, susidariau gerą įspūdį. Jis jaunas, perspektyvus, tačiau jam dar pačiam reikia "apšilti kojas" ir įsigilinti į situaciją. Jis turi išvysti kitų sporto šakų rezultatus, treniravimosi sąlygas. Be to, miesto biudžetas nesurenkamas, tad tikėtis tinkamo finansavimo būtų naivu. Vilties vis tiek neprarandame", - sako Arūnas Grabauskas.
