�IAULIAI plius - Archyvas

(2012-05-18 Nr. 417) �IANDIEN 2012 Gegu��s 21 D. Pirmadienis

ARCHYVAS

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

Archyvas

spausdinti

2009-12-%7barticle_url%7d

Sportas

Sportas trumpai

Kult�rizmas

Santa Siuzanoje (Ispanija) vykusiame Europos jaunimo, veteran� ir vyr� k�no rengybos ir kult�rizmo �empionate puikiai pasirod� šiaulie�iai sportininkai. Klubo „Gylys“ atstovas Deividas Dubinas tapo vyr� klasikinio kult�rizmo kategorijos nugal�toju. Europos �empionu šiaulietis tapo � scen� sugr��s po aštuoneri� met� pertraukos. Šiauliet� El�ja Lukyt� d�l nemalonaus nutikimo �empionate tur�jo tenkintis penkta vieta. Prieš pusfinalio pasirodym� scenoje apšilimo metu nutr�ko treniruoklio guma ir dideliu sm�giu kirto merginai � veid�. Kaip tik tuo metu El�ja išgirdo organizator�, kvie�ian�i� merginas pasirodyti scenoje. „Tai buvo pirmas kartas, kai scenoje man nebuvo malonu stov�ti. Visk� ma�iau lyg per r�k�, sukosi galva, – teig� E. Lukyt�. – Po var�yb� atrod�iau ne kaip dalyvavusi k�no rengybos �empionate, o kaip po bušido turnyro.“ Anks�iau jaunimo �empionate gal�jo dalyvauti merginos iki 21 met�, o šiemet am�iaus cenzas padidintas iki 23 met�. „Padidinus am�iaus cenz�, at�jo labai paj�gi� var�ovi�, kurios jau kelerius metus dalyvavo moter� var�ybose“, – teig� E. Lukyt�. Europos �empionate rungtyniavo rekordiškai daug (per 400) sportinink� iš 33 valstybi�.

Futbolas

„Šiauli�“ futbolo komanda Pakruojyje 4:0 sutriuškino vietos „Kruojos“ ekip�, kuri A lygoje buvo pakilusi � tre�i� viet�. Tai antroji iš eil�s „Šiauli�“ klubo pergal�, kai jos treneriu tapo Gediminas Jarmalavi�ius. Surinkusi 13 tašk�, komanda pakilo � penkt� A lygos turnyro lentel�s viet�.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšinio komanda išsaugojo vilt� iškovoti Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalius. Tre�iose ma�ojo finalo rungtyn�se šiaulie�iai namuose 81:61 �veik� Prien� „R�dupio“ komand� ir sušvelnino serijos iki trij� pergali� rezultat� 2:1. Rungtyni� prad�ioje n� vienai komandai nepavyko atitr�kti. Po pirmojo k�linio trim taškais pirmavo prieniškiai. Antrajame ketvirtyje šiaulie�iai kur kas geriau gyn�si nuo var�ov� atak� ir tiksliai atakavo krepš�. �pus�jus ma�ui, jie jau pirmavo aštuoniais taškais. Po ilgosios pertraukos „R�dupio“ ekipa m�gino pavyti var�ovus, ta�iau jiems nepavyko. Ketvirtos serijos rungtyn�s šeštadien� bus �aid�iamos Prienuose. Jei laim�s „R�dupio“ ekipa, ji iškovos bronzos medalius. Jei šiaulie�iams pavykt� išlyginti serijos rezultat�, lemiamos serijos rungtyn�s gegu��s 16 d. v�l vykt� Šiauliuose.

Irklavimas

Šiauliuose, Talkšos e�ere, vyko Lietuvos taur�s baidari� ir kanoj� var�ybos. Iš viso var�ybose dalyvavo per 200 sportinink� iš �vairi� Lietuvos miest� ir sve�iai iš Rusijos bei Estijos. Šiauli� garb� gyn� 20 baidarinink� ir 8 kanojininkai. Geriausiai iš šiaulie�i� sek�si Osvaldui Murzai, kuris poroje su vilnie�iu sportininku 200 ir 1000 metr� distancijas dviviete kanoja �veik� grei�iausiai ir tapo nugal�tojais. Tokio pat nuotolio rungtyse, tik vienviete kanoja O. Murza iškovojo sidabro medal�. Gytis Macevi�ius drauge su kit� miest� sportininkais triumfavo keturvie�i� val�i� var�ybose. Tris sidabro medalius iškovojo baidarinink� Aurelija Valaityt�. Antra vienvie�i� kanoj� 200 metr� rungtyje buvo R�ta Dagyt�. Dvivie�i� baidari� var�ybose Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas u��m� antr� viet�.

„Šiauliai plius“ informacija

�iau�lie�t� at�b�go � olim�pia�d�

Justinas VISOCKAS

Lengvaatlet� Remalda Kergyt� Hanoveryje (Vokietija) vykusiame maratone pasiek� asmenin� rekord�, �vykd� Londono olimpini� �aidyni� A normatyv� ir �gijo teis� atstovauti šaliai ši� vasar� vyksian�ioje olimpiadoje. Kelios treniruo�i� stovyklos merginai leido sustipr�ti fiziškai ir psichologiškai, o �emaitiškas u�sispyrimas pad�jo siekti u�sibr��to tikslo. R. Kergyt� prisijung� prie kitos šiauliet�s maratoninink�s Rasos Drazdauskait�s, kuri kelialap� � olimpiad� iškovojo pernai ruden�.

R. Kergyt� pasiek� asmenin� rekord� ir iškovojo kelialap� � olimpiad�.
Norbert WILHELMI nuotr.

Pasiek� savo

Hanoveryje vyko „bronzin�s lygos“ var�ybos, � kurias susirinko labai aukšto lygio sportininkai. Remalda Kergyt� moter� �skaitoje finišavo aštunta. Maraton� – 42 kilometrus 195 metrus – ji �veik� per 2 val. 35 min. 20 sek. Ankstesn� asmenin� rekord� mergina pagerino daugiau nei trim minut�m (2 val. 38 min. 47 sek.). Norin�iai patekti � Londono olimpiad� sportininkei reik�jo �vykdyti A normatyv� – �veikti maraton� grei�iau nei per 2 val. 37 min. „Kad �vykdysiu, visada tik�jau, tik ne�inojau, kokiu laiku prab�gsiu. Visada maniau, kad turiu prab�gti per 2 val. 37 min. Kai b�gau maraton�, �inojau, kaip greitai reikia nub�gti kiekvien� kilometr�, ir visuomet tik�jau iki pat galo, kad galiu tai padaryti. Rezultatas daug geresnis, nei tik�jausi – pagerinau j� ma�daug trim minut�m. Man tai labai didelis pasiekimas“, – teig� R. Kergyt�.

Mergina teigia, kad po varginan�ios distancijos nuovargio nejau�ianti, vis dar iš laim�s skrajojanti padebesiais, kad pavyko pasiekti u�sibr��t� tiksl�. „Vis dar euforija. Tie 42 kilometrai prab�go labai greitai. Tik�jau savo j�gomis, svajojau ilgai. Ne�inia kada b�t� po to pavyk� patekti � olimpiad�. Gal tik po ketveri� met�“, – pasiekimu d�iaug�si R. Kergyt�.

Hanoveryje maratono metu sportininkams buvo kone idealios oro s�lygos. Temperat�ra – 8 laipsniai šilumos, beveik nebuvo v�jo. Sportinink�s treneris Dainius Šau�ikovas d�iaug�si, kad net aplinka pad�jo jo aukl�tinei pasiekti tok� aukšt� rezultat�. „D�iaugiam�s, kad pavyko �šokti � paskutin� traukin�. Tai buvo paskutin�s var�ybos, paskutinis startas – arba patenkame, arba atidedame viltis. Mums pavyko. Labai did�iuojuosi Remalda. Tik�jau, kad ji �vykdys normatyv�, ta�iau kad pasieks tok� aukšt� rezultat�, ir man buvo staigmena“, – teig� D. Šau�ikovas.

Kasdien�s treniruot�s

Prieš lemiam� start� Vokietijoje R. Kergyt� su treneriu dalyvavo dviejose stovyklose Portugalijoje ir Slovakijoje. Sausio m�nes� trij� savai�i� stovykla buvo surengta Portugalijoje, kadangi �iem� Šiauliuose nebuvo kur sportuoti – manie�as buvo remontuojamas. „Ten sausio m�nes� lauke 10-15 laipsni� šilumos, pats tas oras treniruotis. Namie neb�t� buv� galimyb�s gerinti formos, tod�l Lengvosios atletikos federacijos skirtos l�šos labai pad�jo siekiant tikslo“, – teig� D. Šau�ikovas.

Antroji stovykla, kurioje dalyvavo sportinink�, baland� buvo surengta Slovakijoje. Ten R. Kergyt� ne tik treniravosi, bet ir vis� nuo sporto likus� laik� skyr� mokslams. „Stovyklose vis� laik� gali skirti treniruot�ms, netrukdo kasdieniai darbai, susikoncentruoji. Kadangi prieš olimpiad� man�s laukia dar vienas svarbus gyvenimo momentas – magistro darbo gynimas, tai po treniruot�s s�sdavau prie kompiuterio, po to v�l treniruodavausi ir v�l prie kompiuterio“, – teig� R. Kergyt�.

Viešojo administravimo magistro studijas Šiauli� universitete kremtanti sportinink� teigia, kad vien� tiksl� jau pasiek� – pateko � olimpiad�, beliko bir�el� apginti magistro darb�, o po to startuoti olimpiadoje.

Po maratono Vokietijoje mergina ketina trumpai atsip�sti, o po to v�l kibti � treniruotes. „Kelias dienas tikrai neb�gsiu, nors jei ryt� nepasitreniruoju, diena nekokia b�na. Treniruojuosi kasdien. Organizmas reikalauja. Nuo pirmadienio iki penktadienio darau po dvi treniruotes, šeštadien� ir sekmadien� po vien�, ta�iau b�gu ilgesn� distancij�. Iš viso per savait� nub�gu apie 185 kilometrus. Dar yra rezervo, galima b�t� ir daugiau“, – teig� R. Kergyt�.

Maratono distancij� 26 metr� R. Kergyt� b�gti prad�jo b�dama 23 met�. Per t� laik� ji jau �veik� 10 maraton�. Pa-klausta, kaip pavyksta ištverti daugiau nei 40 kilometr� distancij�, mergina nusijuokia: „Man�s daug kas to klausia. Tiesiog ne�inau. Man patinka b�gti. Kai pirm� kart� nub�gau distancij�, patiko, tod�l b�gu iki šiol.“

Prie starto linijos visi lyg�s

K� tik kelialap� iškovojusi sportinink� ir treneris dar neapsisprend�, kaip vyks treniruo�i� procesas iki olimpiados. „Tikrai �inau, kad bir�el� b�siu namie, treniruosiuosi �ia. �inau, kad bus dar viena stovykla, ta�iau su treneriu dar nenusprend�me, kada ir kur ji vyks“, – teig� R. Kergyt�.

Nors apie tikslus olimpiadoje mergina kol kas kalba nedr�siai, ji teigia, kad sieks kuo geriau pasirodyti. „Tie, kurie startuoja olimpiadoje, siekia pa�i� aukš�iausi� tiksl�. Reikia b�gti savo geriausiu rezultatu, b�ti pa�ios geriausios formos. Visi sieksime kuo geriau pasirodyti“, – merginai pritar� treneris D. Šau�ikovas.

Trenerio teigimu, R. Kergyt� jau nustebino visus, pasiekdama tok� aukšt� rezultat�, tod�l atsistojus prie starto olimpiadoje visi bus lyg�s, o po to jau bus matyti. „Remalda labai tikslingai ir kryptingai siekia tikslo. Su tokiais �mon�mis lengviau dirbti, jei tiksliai �ino, ko nori ir kaip tai pasiekti. Ir man, treneriui, lengva j� treniruoti, kadangi sportinink� labai motyvuota. Pagrindinis m�s� darbo privalumas yra didelis noras k� nors pasiekti“, – teigia D. Šau�ikovas.

2012 m. Londono olimpin�s �aidyn�s prasid�s liepos 27 d., ta�iau lengvaatle�iai startuos rugpj��io 3-i�j�.

„M�s� mokykla kepa olimpietes. Planavome tur�ti bent dvi, o dabar jau tiek ir yra. Dar yra daug vil�i�, kad � olimpines �aidynes pateks ir tre�ioji lengvaatlet� – Egl� Bal�i�nait�. Tuomet viršysime plan�“, – Lengvosios atletikos mokyklos aukl�tini� pasiekimais d�iaug�si direktorius Tolvydas Skalikas.

Drauge su R. Kergyte maratono rungtyje Lietuvai atstovaus šiauliet� Rasa Drazdauskait� ir vilniet� Diana Loba�evsk�.

Sportas trumpai

Triumfas Estijoje

Tarptautiniame regbio turnyre Tartu, Estijoje, dalyvavo aštuonios komandos iš keturi� senojo �emyno šali�: Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lietuvos. Jos buvo suskirstytos � du pogrupius po keturias. Pirmosios rungtyn�s Šiauli� „BaltRex“ komandai buvo kaip visad sunkios. „Livonijos“ komanda nuo pat prad�i� neleido lietuviams atsipl�šti. Tik rungtyni� pabaigoje pavyko su�aisti gerai ir nugal�ti priešininkus 22:12. Kitose grup�s rungtyn�se �aidimas neger�jo, bet priešininkai nebuvo tokie stipr�s. Pusfinalyje šiaulie�iai sutiko am�inus Lietuvi� priešininkus Rygos „Miesnieki“. Iki pat var�yb� pabaigos nebuvo aišku, kas nugal�s. Sulaukus galutinio švilpuko signalo paaišk�jo, kad „BaltRex“ komanda nugal�jo ir pateko � final�, kuriame susitiko su „Šiauli� universiteto“ komanda. Jame tik stebuklo d�ka „BaltRex“ komandai paskutin� minut� pavyko išpl�šti pergal� 27:26.

Futbolas

Naujo stratego Gedimino Jarmalavi�iaus vadovaujami „Šiauli�“ futbolininkai savo aikšt�je 5:1 �veik� Klaip�dos „Atlanto“ komand�. Pirmose antrojo etapo A lygos rungtyn�se šiaulie�iai pirmieji praleido �vart�. 22-r� minut� pasi�ym�jo klaip�dietis �ilvinas Kymantas. Išlyginti rezultat� aikšt�s šeimininkams pavyko tik po ilgosios pertraukos. 50-t� minut� �vart� peln� Art�ras Rimkevi�ius, dar po penki� minu�i� komand� � priek� išved� kapitonas Deividas Lunskis. Prab�gus dviem minut�m, Santiago Casanelis �muš� tre�i� „Šiauli�“ komandos �vart�. Iniciatyv� per�m� šiaulie�iai nuolat atakavo. 69-t� minut� po baudos sm�gio rezultat� dar padidino Igoris Kozlovas, o klaip�die�ius triuškinti 88-t� minut� baig� �vart� peln�s Robertas V��evi�ius. Po dešimties tur� šiaulie�iai yra surink� 10 tašk� ir A lygoje u�ima vos šešt� viet�.

Krepšinis

Šiauliuose vyko BBL finalinio ketverto var�ybos. Nugal�toj� taur� tre�ius metus iš eil�s atiteko Kauno „�algirio“ krepšininkams, kurie finale 74:70 �veik� sostin�s „Lietuvos ryto“ ekip�. Aikšt�s šeimininkams „Šiauli�“ krepšininkams nepavyko surengti švent�s ištikimiausiems sirgaliams, nes pusfinalyje šiaulie�ius 117:64 tiesiog sutryp� Kauno „�algirio“ komanda. Antrajame pusfinalyje Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa 89:61 �veik� Rygos „VEF“ klub�. Ma�ajame finale šiaulie�iai su latviais lygiai kovojo vos pusantro k�linio. V�liau nuovargio kamuojamiems „Šiauli�“ krepšininkams sunkiai sek�si pataikyti iš patogi� pad��i�, o Rygos komanda vis didino skirtum�. Pralaim�j� m�š� d�l bronzos medali� 75:92, šiaulie�iai BBL liko ketvirti, o „VEF“ krepšininkai u��m� tre�i� viet�. Finale susitiko nuolatin�s var�ov�s – Kauno ir Vilniaus ekipos. Permainingose rungtyn�se pergal� švent� „�algirio“ ekipa, kuri tre�ius metus iš eil�s iškovojo lygos taur�.

BMX

Šiauliuose, BMX dvira�i� trasoje, vyko Lietuvos BMX �empionatas ir „Išš�kio taur�s“ var�ybos. �empione moter� grup�je nugal�toja tapo Lietuvos olimpin� viltis Vilma Rimšait�. Vyr� grup�je triumfavo šiaulietis Arminas Kazlauskis. „Išš�kio taur�s“ var�ybose kovojo 16 met� ir jaunesni dviratininkai. Penkiame�i� grup�je nugal�jo Mikas Jankus, 6-7 m. am�iaus grup�je - Gustas Švab. 8-9 m. grup�je nepralenkiamas buvo pakruojietis Aurimas Kairys. 10-11 m. grup�je var�ybas laim�jo Gvidas Usevi�ius. 12-13 m. grup�je triumfavo Lukas Šuškevi�ius, o 14-16 m. grup�je visus �veik� pakruojietis Titas Girdvilis. Mergai�i� grup�je paj�giausiomis dviratinink�mis tapo šiauliet�s V�ja Baškyt� ir Ar�n� Sav�i�t� bei pakruojiet� Sidona Sakevi�i�t�.

„Šiauliai plius“ informacija

Vir� irk�luo�to�j� tven�kia�si ne�su�ta�ri�m� de�be�sys

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose Talkšos e�ero vanden� savaitgal� skros paj�giausi Lietuvos irkluotojai, nes nesp�jus baigti Trak� irklavimo baz�s renovacijos darb� Šiauliams lyg iš dangaus nukrito galimyb� po keleri� met� pertraukos surengti aukšto lygio Lietuvos taur�s „Survut� memorialo“ baidari� ir kanoj� var�ybas. Daugeliui sportinink� po „�iemos miego“ tai bus pirmasis startas. Nepaisant nuo kovo prad�ios trunkan�io pasirengimo sezonui, ilg� treniruo�i� aplinkini� miest� up�se, o nutirpus ledui ir Talkšos e�ere, olimpin�je rungtyje startuojan�ius sportininkus pasiek� nemaloni �inia. Pos�d�i� metu buvo nuspr�sta, kad kelialapis � svarbiausias sezono var�ybas bus skirtas konkretiems sportininkams, o ne pirmiems finiš� var�ybose Šiauliuose pasiekusiems – geriausi� form� �gijusiems sportininkams.

A. Lankas ir E. Ramanauskas nusivyl�, kad neteko net teorin�s galimyb�s kovoti Lenkijoje vyksian�iose var�ybose.

Ir v�l u� borto

Šiaulie�i� baidari� irkluotoj� duetas Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas antrus metus iš eil�s ieško teisyb�s. Pernai jie iškovojo kelialap� � Pasaulio taur�s etap�, ta�iau jis buvo atimtas ir perduotas var�ybose distancijos net nebaigusiems Alvydui Duon�lai ir Ry�iui Ptašnykui, neva u� praeities pergales. „Sportiniais turistais“ federacijos vadov� išvadinti šiaulie�iai kreip�si � teism�. Konflikt� federacijai u�glaistyti pavyko tik sudarius taikos sutart� ir sutikus sportininkams išmok�ti kompensacij�.

Šiemet sezonas ir v�l prasideda skandalingai. „Atrod�, kad po pernai skandalo šiemet bus vadovaujamasi sportiniu principu – kuri valtis greitesn�, tie ir iškovos kelialap� � Lenkijoje vyksian�ias Europos kontinento atrankos � olimpines �aidynes var�ybas“, – teig� A. Lankas.

Ta�iau federacijos pos�d�iuose nuspr�sta, kad kelialapis � Lenkij� jau paskirtas be var�yb�, be kovos, o kabinete pos�d�i� metu �iem�, kai jokios var�ybos nevyksta. Kelialapis skirtas tik šiemet � dviviet� valt� drauge sus�dusiems Ignui Navakauskui ir Egidijui Bal�i�nui.

Federacijos atstovai teigia, kad norint dalyvauti var�ybose Lenkijoje reikia b�ti olimpin�s rinktin�s nariais. Jais sportininkai tapo pagal 2010-2011 m. pasiektus rezultatus. „Egidijus Bal�i�nas yra pirmajame olimpiniame s�raše, o Ignas Navakauskas n�ra �rašytas � n� vien� iš trij� s�raš�, � dviviet� valt� jie s�do pirmus metus, tai kokius rezultatus jie parod� pernai ir u�pernai, aš ne�inau. Nejau dviviet�s valties rezultatai skai�iuojami jiems plaukiant vienviet�se baidar�se?“ – piktinosi A. Lankas.

Grei�iausiai kelialapis tiesioginiams A. Lanko ir E. Ramanausko konkurentams 200 metr� dviviete baidare rungtyje E. Bal�i�nui ir I. Navakauskui buvo skirtas tod�l, kad federacija �iemos sezonu � šiuos sportininkus „investavo“ nema�ai pinig�. „Jie �iem� dalyvavo penkiose stovyklose: keturiose Portugalijoje ir vienoje Kroatijoje. Mes treniruojam�s �ia. Jei pernai mus vadino sportiniais turistais, tai kod�l bijoti var�ytis ant vandens? Mes gerbiame sportininkus, kurie tikrai daug pasiek�, ta�iau ir jie patys mano, kad reikia kovoti. Tai ko bijo federacijos funkcionieriai, kurie iš karto atiduoda kelialap�? Kod�l atsisakoma sportinio principo?“ – svarst� A. Lankas.

„Jie si�lo mums nekelti bang� ir startuoti kitose rungtyse, kurios yra neolimpin�s. Ta�iau ten visiškai kitoks pasirengimas, kitokia specifika. Tai tas pats, kaip mes pasakytume federacijos funkcionieriui iš savo kabineto eiti � lauk� braški� rav�ti. Juk tai toks pat darbas. Jei pagrindai yra, tai koks skirtumas“, – federacijos pozicij� kritikavo A. Lankas.

„Jei mes tokie silpni, tai nereikia m�s� bijoti, mes neg�sdiname, nesakome, kad esame gigantai, kurie visus �veiks, tiesiog norisi teisingumo principo ir kovos, po kurios paaišk�t� geriausi“, – teig� A. Lankas.

Kelios treniruot�s drauge

A. Lanko porininkas E. Ramanauskas gyvena ir dirba Anglijoje, tod�l sportininkai treniruojasi atskirai. A. Lankas sako, kad šiemet � valt� s�do savait� anks�iau nei pernai, kovo prad�ioje. „Prasiplaukiojau Ventos up�je, kai tik tapo �manoma. Edvinui šiek tiek geresn�s s�lygos. Anglijoje klimatas geresnis šiai sporto šakai, e�erai neu�š�la, tod�l jis gal�jo vis� �iem� treniruotis“, – teigia A. Lankas. E. Ramanauskas j�gas išband� Anglijos irklavimo �empionate. Vienviete baidare šiaulietis abiejuose plaukimuose buvo penktas. Tai aukštas pasiekimas, kadangi var�ybose dalyvavo beveik visi paj�giausi šios šalies irkluotojai.

Savaitgalio var�ybos A. Lankui bus pirmos š� sezon�. Nors A. Lanko porininkas � Šiaulius gr��o tik dien� prieš var�ybas ir drauge jiems pavyks surengti vos dvi tris treniruotes, vaikinas teigia, kad to pakaks. „Pernai mes startavome Trakuose, tapome �empionais. Tuomet Edvin� iš oro uosto parsive�iau var�yb� išvakar�se. Tur�jome vos vien� treniruot�. Per tiek met� mes jau esame susiirklav�, tereikia keli� kart�, kad atgaivintume �g�d�ius“, – teigia A. Lankas.

O. Murza pirmose ši� met� var�ybose tapo �empionu.

Iriasi vis pirmyn

D�l teisyb�s kovojantys sportininkai sako, kad jie tikisi teisingumo ne tik d�l asmenini� prie�as�i�. „Matydami toki� netvark� ir nesiskaitym�, jaunieji sportininkai praranda interes� siekti vis geresni� rezultat�. Koks tikslas tapti �empionais, jei iš anksto nusprend�iama, kam atiteks kelialapiai � svarbiausias var�ybas?“ – klaus� A. Lankas.

Vienas geriausi� šalies jaun�j� kanojinink� – šešiolikmetis Osvaldas Murza – kasdien skrod�ia Talkšos e�ero vanden�. Kol kas jam neteko susidurti su neteisybe federacijos u�kulisiuose, tod�l vaikinas vis atkakliau siekia u�sibr��to tikslo tapti geriausiu.

Prieš ketverius metus met�s plaukimo treniruotes ir paskui pusbrol� Dominyk� irkluoti kanoj� prad�j�s O. Murza jau tapo vienu geriausi� savo am�iaus grup�s irkluotoj� Lietuvoje. Lietuvos �empionas, daugkartinis tarptautini� var�yb� nugal�tojas ir prizininkas plaukiant ir vienviete, ir dviviete kanoja šiemet tikisi dar geresni� rezultat� nei pernai.

Tarsi patvirtindamas šiuos savo ketinimus, šiemet Art�ro Navicko ir Pranciškaus Gadeikio aukl�tinis jau pirmose šio sezono var�ybose lipo ant aukš�iausio apdovanojim� pakylos laiptelio. Kaune vykusiose irklavimo var�ybose jis triumfavo penki� kilometr� distancijoje. „Maratonuose, ilgose distancijose man sekasi labai gerai, ta�iau 200 metr� distancija labiau patinka. �ia viskas grei�iau. Suaugusieji du šimtus metr� �veikia per 40 sekund�i� ir viskas baigta, o vieno kilometro distancijoje u�trunkama apie keturias minutes. Nor�damas pasirengti irkluoti ilgas distancijas per treniruotes turi nuplaukti du ar net tris kartus daugiau, nei ruošdamasis trumpoms distancijoms“, – teig� O. Murza.

Pasirengimo etapas šiemet buvo �temptas – kovo m�nes� treniruot�s vyko Šiauliuose, iš R�kyvos e�ero ištekan�iame Ba�i�n� kanale, po to vaikinas su treneriais vyko � Kurš�nus ir plauk� Ventos upe. Klaip�doje O. Murza dvi savaites dalyvavo stovykloje ir treniravosi Dan�s up�je. Vos nutirpus Talkšos e�ero ledui v�l lipo � kanoj�. „Šiemet per pasirengimo etap� iki gegu�es prad�ios �veikiau jau 540 kilometr�, kai tuo pa�iu metu pernai buvau �veik�s vos 260 kilometr�. Aš galiu labai lengvai paskai�iuoti, kiek kada nuplaukiau, palyginti laik�, kadangi pastaruosius trejus metus visk� pasi�ymiu s�siuvinyje – kiek kiekvien� treniruot� nuplaukiau, kokie grei�iai, kaip kei�iasi pasiekti rezultatai, netgi kiek kart� esu iškrit�s iš kanojos � vanden�. Aš iš prigimties gebu gerai išlaikyti pusiausvyr� – jei kiti vaikinai per treniruot� iškrisdavo � vanden� po 20-30 kart�, aš vandenyje esu atsid�r�s vos septynis kartus per ketverius metus“, – teigia O. Murza.

Pernai O. Murza su porininku iš Plung�s Stasiu �ilinsku Pasaulio jauni� �empionate Vokietijoje, plaukdami dviviete kanoja, u��m� 13 viet�. Lietuvos �empionate tarp vyr� dviviete kanoja su plungiškiu jie buvo antri. Olimpini� vil�i� starte Lenkijoje pernai vienviete kanoja Osvaldas u��m� ketvirt� viet�. „Su Stasiu tur�jome treniruo�i� stovykl� pernai vasar� Šiauliuose. Jis gyveno pas mane, drauge treniravom�s, dirbome, susidraugavome, tod�l ir aukšt� rezultat� siekti tapo lengviau“, – teig� O. Murza.

Art�jant vienam svarbiausi� sezono prad�ios start� vaikinas teigia, kad išlaikyti lyderio pozicij� sunkiau, nei prasibrauti tarp lyderi�. „Kol kas tarp savo am�iaus sportinink� dar pavyksta b�ti lyderiu, ta�iau kad geriau pasirody�iau vyr� var�ybose, dar reikia daug darbo. Kol kas sunku prilygti, ta�iau man dar tik 16 met�, yra laiko, pavysiu“, – sako O. Murza.

Šiemet vaikinas tikisi kuo geriau pasirodyti Europos �empionate, kuris liepos m�nes� vyks Portugalijoje. „Kelialap� � Europos �empionat� esu iškovoj�s 500 metr� distancijoje, savaitgal� Šiauliuose stengsiuos iškovoti teis� irkluoti ir 1000 metr� distancijoje“, – artimiausiais planais dalijosi O. Murza.

Sportas trumpai

Moter� krepšinis

Kauno rajono „Siren�“ komandos �aid�j� d�iaugsmui nebuvo rib�, kai jos penktajame LMKL ma�ojo finalo ma�e 76:72 palau�� Šiauli� „R�t�“ ir iškovojo �empionato bronzos medalius. „Sirenos“ beveik vis� laik� kontroliavo rungtynes, ta�iau „R�tos“ krepšinink�s nuolat alsavo joms � nugar� ir baud� u� kiekvien� klaid�. �pus�jus ketvirtajam k�liniui „Sirenos“ jau buvo, atrodo, �gijusios saugi� persvar�, ta�iau „R�ta“ pakilo � lemiam� kov� ir likus �aisti 45 min. komandas skyr� tik du taškai – 72:70. Vis d�lto „Sirenos“ neišleido pergal�s iš savo rank� ir nugal�jo. „Sirenos“ – LMKL �empionato debiutant�s.

Tenisas

Šiauliet� tenisinink� Justina Mikulskyt� su Lietuvos moter� teniso rinktine triumfavo Egipte vykusiose Federacij� taur�s Europos ir Afrikos zonos III grup�s var�ybose ir pateko � antr�j� grup�. Grup�s rungtyn�se lietuv�s �veik� keturi� rinktini� atstoves ir vos kart� pralaim�jo. Pirmoji rinktin�s raket� Lina Stan�i�t� ir antroji raket� Joana Eidukonyt� daugiausia �aid� vienet� susitikimus, o šiauliet� Justina Mikulskyt� poroje su Akvile Para�inskaite Lietuvos garb� gyn� dvejet� var�ybose. Kad patekt� � antr�j� Europos ir Afrikos zonos grup�, lietuv�s rungtyniavo su Maroko komanda. Po pirm� dviej� ma�� rezultatas buvo lygus 1:1. Tuomet Justina Mikulskyt� poroje su Lina Stan�i�te nugal�jo marokie�i� duet� ir atv�r� rinktinei keli� � antr�j� grup�. Dabar šešiolikmet�s J. Mikulskyt�s laukia kelion� � Italij�, kur ji dalyvaus dviejuose ITF jauni� iki 18 m. turnyruose. Pasak mergin� treniruojan�i� Ritos Romencovien�s ir Šar�no Kulnio, 249 viet� mergin� reitinge u�imanti Justina Mikulskyt� jau ši� vasar� tur�t� startuoti ir pirmuose moter� teniso turnyruose.

Tinklinis

Lietuvos vyr� tinklinio �empionate Šiauli� „Elgos-Master Idea“ tinklininkai iškovojo antr� viet�. Finaliniame ma�e šiaulie�iai 1:3 pralaim�jo Vilniaus „Flamingo-Volley“ ekipai. Šiaulie�iai laim�jo pirm�j� set�, ta�iau po to tris setus iš eil�s laim�j� vilnie�iai tapo �empionais. „Elgos-Master Idea“ ekipos vyriausiasis treneris Aivaras Strockis apgailestavo, kad nepavyko iškovoti pergal�s, ta�iau pasid�iaug�, jog b�dami jauniausi �empionate jie u�pernai tapo �empionais, pernai buvo treti, o šiemet iškovojo sidabro medalius. Tre�i� viet� Lietuvos vyr� tinklinio �empionate iškovojo Kelm�s „Antivio-Etovio“ komanda, kuri ma�ojo finalo rungtyn�se 3:0 �veik� Vilniaus „VGTU“ ekip�.

„Šiauliai plius“ informacija

I� krep��i�nio gim�ti�n�s�� id�j� pil�nu ba�ga��u

Justinas VISOCKAS

Daugeliui lietuvi� krepšinis – ne šiaip sporto šaka, o gyvenimo b�das. S�d�ti trib�nose, skanduojant š�kius ir palaikant savo mylim� komand� – nat�ralu. Ta�iau iš arti pamatyti krepšinio virtuv�, ir ne bet kur, o pa�ioje krepšinio gimtin�je – JAV, pasiseka ne kiekvienam. Šiauli� arenos operator�s, �mon�s „Pramog� sala“ vadybininkas Mantas Radavi�ius u� Atlanto praleido daugiau nei dvi savaites. Vaikinas gr��o kupinas id�j�, kurias prad�ti �gyvendinti tikisi artimiausiu metu.

Did�iausi� �sp�d� M. Radavi�iui paliko 107 t�kst. �i�rov� talpinanti „Cowboys stadium“ arena.

Pasitiko Lietuvos himnu

Mintis apie kelion� � krepšinio gimtin� M. Radavi�iui kilo Lietuvoje vykstant Europos krepšinio �empionatui. Rinktini�, rungtyniavusi� Šiauli� arenoje, atvyko pasi�i�r�ti buv�s krepšininkas, dabar u� Atlanto krepšinio srityje dirbantis Alvydas Pazdrazdis. Mantui u�siminus apie norus pasi�valgyti po JAV krepšinio virtuv�, A. Paz-drazdis pa�ad�jo pasidom�ti galimyb�mis ir pad�ti. „Kadangi NBA lygoje vyko lokautas, tai kelion�s planus teko atid�ti. Kai NBA v�l atsinaujino sezonas, susisiekiau su Alvydu, pasi�miau atostog� ir išvykau. Iš anksto reik�jo susirasti viešbut�, kuriame gyvensiu, viet�, kur nuomosiu automobil�, išspr�sti kitus klausimus“, – apie pasirengim� kelionei pasakojo M. Radavi�ius.

Pirmas tris dienas sve�ioje šalyje Mantas praleido pas gimines �ikagoje, Ilinojaus valstijoje. „B�damas �ikagoje, negal�jau praleisti progos apsilankyti „Bulls“ ekipos rungtyn�se. Man pasisek� – jie kaip tik �aid� su Toronto „Raptors“ klubu, kuriame rungtyniauja lietuvis Linas Kleiza“, – teig� M. Radavi�ius.

Likusias dvylika dien� vaikinas praleido Teksaso valstijoje, Dalase, pas Donnie Nelson� jaunesn�j�, kur� tur�t� prisiminti ir daugelis Lietuvos krepšinio gerb�j�. Jis su Lietuvos vyr� krepšinio rinktine dirbti prad�jo 1990 metais. Dirbdamas rinktin�s treneri� štabe, jis pad�jo tris kartus iškovoti olimpin� bronz�, 1995 m. Europos �empionate – sidabr�, 2003-iaisiais – Europos auks�. U� nuopelnus Lietuvai D. Nelsonas jaunesnysis buvo apdovanotas Komandoro kry�iumi.

Krepšinink� persirengimo kambariuose – nuo televizori� iki baseino ir bilijardo stal�.

Dabar D. Nelsonas jaunesnysis dirba pernai met� NBA �empion�s Dalaso „Mavericks“ ekipos generaliniu vadybininku, yra vienas iš NBA dukterin�je NBDA lygoje rungtyniaujan�ios Teksaso „Legends“ ekipos savinink�. „Aš dvylika dien� tapau Dono šeš�liu, visur j� lyd�davau, dalyvaudavau treniruot�se, susitikimuose su r�m�jais, iš arti gal�jau pamatyti vis� krepšinio virtuv�. Esu labai d�kingas, kad jis man suteik� galimyb� pasisemti patirties, nes pab�ti greta ir pasimokyti iš vieno geriausi� pasaulyje krepšinio ekspert� nor�t� ne vienas“, – teig� M. Radavi�ius.

Anot vaikino, D. Nelsonas visur nešiojasi su „Mavericks“ ekipa iškovot� NBA �empion� �ied�. Juo labai did�iuojasi, ypa� kai pietauja su r�m�jais. Vardiniai �iedai su briliantais dovanojami �aid�jams ir personalui. �iedas kainuoja apie 40 t�kst. JAV doleri�.

Tai, kad D. Nelsonas jaunesnysis nepamiršo šloving� akimirk�, dirbant Lietuvos krepšinio rinktin�s trenerio asistentu, M. Radavi�ius �sitikino vos ��eng�s � jo kabinet�. Donas linksmai u�trauk� Lietuvos himn�.

Penkios arenos

Kadangi M. Radavi�ius darbuojasi Šiauli� arenoje, jam labiausia r�p�jo, kaip darbas mil�iniškose arenose vyksta u� Atlanto, tod�l per 15 dien� jam kniet�jo ap�i�r�ti kuo daugiau aren� sali�, koridori� ir u�kulisi�. „Pirmiausia buvau �ikagos „Bulls“ arenoje „United Center“, po to teko b�ti Dalaso „Mavericks“ arenoje „American Airlines“, taip pat dukterin�s lygos „Legends“ ir „Austin“ ekip� arenose. Neišdildom� �sp�d� paliko pati did�iausia arena po stogu – „Cowboys stadium“, kurioje telpa net 107 t�kst. �i�rov�. Joje vien vaizdo kubas kainuoja apie 40 mln. JAV doleri�“, – arenas vardijo M. Radavi�ius.

Lietuvoje arenos pilnos buvo tik per Europos �empionat�, o NBA tai kasdienyb�.

NBA lygoje rungtyniaujan�i� ekip� arenos talpina apie 20-25 t�kst. �i�rov�, D lygos – apie 4-5 t�kstan�ius. „Daugelis aren� iš išor�s ne�sp�dingos, labai paprasti statiniai. Saul�s spalvomis �ai�aruojanti Šiauli� arena – kur kas gra�esn� u� daugel� j�, išskyrus „Cowboys“ stadion�, kuris �sp�dingas ir iš išor�s, ir iš vidaus. Man pasisek�, kadangi ekskursijos šioje arenoje metu vyko komand� palaikymo grupuo�i� var�ytuv�s“, – teig� M. Radavi�ius.

Vaikin� nustebino galyb� atrakcion� ir �aidim�, kurie vyksta greta aikšt�s. „Arenose labai daug dirbama su vaikais. Jei vaikai u�imti �vairiais �aidimais, jei jiems patiks, ateis ir t�vai, kurie gal�s ramiai steb�ti rungtynes. Klubai auginasi sirgalius nuo pa�i� ma�iausi�. Krepšinis – tik dalis iš aplink vykstan�io veiksmo“, – pasakojo M. Radavi�ius.

Daugiausia laiko vaikinas praleido „Legends“ komandos multifunkc�je arenoje, kurioje, be krepšinio sal�s, yra ir ledo arena. „Populiarindami aren�, jie kvie�iasi mokykl� vaikus, surengia jiems ekskursijas. Po to vaik� paprašo nupiešti tai, kas jiems labiausiai �simin�. Did�iul�s piešini� parodos demonstruojamos koridoriuose“, – teig� M. Radavi�ius.

Vaikinui teko pabuvoti ir krepšinink� persirengimo kambariuose, kuriuose viskas �rengta pagal kiekvieno norus ir pageidavimus. „�ia milijonieriams krepšininkams sudarytos puikios s�lygos atgauti j�gas po rungtyni�. Kiekvieno erdv� atskirta, kabo po televizori�, yra baseinas, treniruokliai, poilsio erdv� su biliardo stalais. Yra vir�jas ir keli stalai patiekal�“, – pasakojo M. Radavi�ius.

�gyvendins id�jas

Gausyb� informacijos ir id�j�, kurias per dvi savaites sukaup� u� Atlanto, ateityje M. Radavi�ius tikisi bent iš dalies pritaikyti ir savo darbe. „Beveik visk�, k� pama�iau ten, galima pritaikyti �ia. Kartais net nesusim�stai, kokie tai paprasti dalykai ir kaip lengvai �gyvendinami. Nors ir mašinos, kurios,nuklijuotos komandos lipdukais, va�in�ja po miest�, teikia informacij�, kada vyks artimiausios rungtyn�s. Arba ant lifto dur� u�klijuota komandos emblema, prie aikšt�s esan�ios apsaugin�s tvorel�s – ne paprastos pilkos, o aptrauktos tentu su r�m�j� logotipais ar komandos simbolika“, – kelet� matyt� id�j� išvardijo M. Radavi�ius.

Kol t�vai �i�ri krepšin�, vaikai b�na u�imti atrakcionuose.

Arenose labai išpl�totas prekybos sektorius – daugyb� parduotuvi�, prekybos centr�, kuriuose galima �sigyti �vairi� suvenyr�. „�i�rovai ateina ne �prastai apsireng�, o komandos spalvas atitinkan�iais r�bais ar oficialiais ekipos marškin�liais. Kiekvienas turi k� nors �sigij�s arenos prekybos centruose. Jei jau palaiko komand�, tai bent kok� nors atribut� tikrai tur�s. JAV beveik n�ra sirgali� klub�, ta�iau trib�nos mirga komandos aprangos spalvomis. �mon�s ir po rungtyni� neina namo, nes ir po j� arenose yra kuo u�siimti“, – teig� M. Radavi�ius.

Kad �i�rovams b�t� papras�iau ir b�t� ma�esn�s eil�s per pertrauk�les, prekybininkai nešioja maist�, tod�l net nereikia keltis iš s�dim� viet� ir brautis pro kitus �i�rovus. „Jei �ikagos „Bulls“ ekipa laimi �aisdama savo arenoje, kiekvienam išeinan�iam �i�rovui nemokamai duodamas m�sainis. Atrodo, prabanga, ta�iau paskai�iavus, kad beveik visi prie m�sainio dar u�sisakys g�rimo ar bulvy�i�, tai vis tiek apsimok�s“, – pasakojo M. Radavi�ius.

„Parsive�iau daug min�i�, kurios, tikiuosi, pravers ir klubui, ir pa�iai arenai. Artimiausias dalykas, kur� pasistengsime �gyvendinti – tai vasaros krepšinio stovyklos vaikams. Atrodo, nesunku organizuoti, tikiuosi, kad pavyks“, – ateities planus atskleid� M. Radavi�ius.

Sportas trumpai

Futbolas

„Šiauli�“ futbolo komanda septintojo A futbolo lygos turo rungtynes namuose su Vilniaus „�algirio“ klubu baig� lygiosiomis 2:2. Nors šiaulie�iai du kartus pirmavo, jie nesugeb�jo išlaikyti persvaros. Pirmasis �vartis � vilnie�i� vartus �muštas 15-t� minut�, kai suklydus vilnie�i� gyn�jams Tautvydas Eliošius pasiunt� kamuol� � vartus. Po dešimties minu�i� vilnie�iai sugeb�jo išlyginti rezultat�. Pasi�ym�jo Pavelas Komolovas. Jau per papildom� teis�jo prid�t� pirmojo k�linio laik� po juvelyriško Roberto V��evi�iaus perdavimo kulnu vienas prieš vartus iššoko Laurynas Rimavi�ius ir peln� antr�j� „Šiauli�“ klubo �vart�. �pus�jus antram k�liniui, baudos aikštel�je prasi�engusius šiaulie�ius teis�jas nubaud� skirdamas 11 metr� baudin�. Tiksliai sm�giav�s Mantas Kuklys išlygino rezultat�. Po septyni� tur� šiaulie�iai A lygoje yra surink� 7 taškus ir u�ima šešt� viet�. „�algirie�iai“, surink� 16 tašk�, yra treti.

Tenisas

Lietuvos moter� teniso rinktinei pavyko iškovoti tre�i� pergal� Kaire (Egiptas) vykstan�iose Federacijos taur�s Europos ir Afrikos zonos tre�ios grup�s var�ybose. Joana Eidukonyt� var�ov� �veik� 6:4, 6:2, o Lina Stan�i�t� sutriuškino var�ov� 6:2, 6:0. Dvejet� susitikime šiauliet� Justina Mikulskyt� ir Akvil� Para�inskait� 6:3, 6:1 �veik� Egipto tenisininki� duet�. Po trij� turnyro dien� Lietuvos rinktin� yra �veikusi tris rinktines. Lietuv�s dalijasi 1-2 B grup�s vietas su Tuniso tenisinink�mis. A grup�je Airijos, Arm�nijos ir Maroko rinktin�s taip pat kaunasi d�l dviej� kelialapi� � turnyro pusfinal�.

Moter� krepšinis

D�l tre�ios vietos kovojan�ios Šiauli� „R�tos“ krepšinink�s antradien� namuose 63:55 �veik� Kauno rajono „Siren�“ komand� ir išlygino serijos iki trij� pergali� rezultat�. Atkakli kova aikštel�je vir� jau nuo pirm�j� rungtyni� minu�i�. Šiauliet�s demonstravo ger� gynyb� ir puikiai kovojo d�l atšokusi� kamuoli�, tod�l jau pirm�j� k�lin� baig� dviej� tašk� pranašumu 16:14. Toliau vykusi kova šiauliet�ms neleido atitr�kti ir tre�iasis k�linys baig�si lygiosiomis 47:47. Lemiama kova u�vir� ketvirtame k�linyje – „R�ta“ pademonstravo, kad tikrai gali pakovoti d�l medali�. �gijusios devyni� tašk� persvar�, šiauliet�s nebepalaido iniciatyvos ir iškovojo pergal�. Po vien� pergal� iškovojusios var�ov�s susitiks penktadien� 18 val. „Siren�“ aikštel�je.

Regbis

„BaltRex“ tapo „Baltic Cup 2012“ �empionais ir iš Lenkijos parsive�� medalius bei �empion� taur�. Nuo pirm� var�yb� „BaltRex“ vyrai demonstravo greit� �aidim�. Grup�s var�ybose „BaltRex“ 36:0 �veik� Lenkijos Gdynios „Flota“, 17:0 – Gdansko „Lechia“. Ketvirtfinalyje „BaltRex“ susitiko su lenk� Rumia „Arka“ komanda ir iškovojo pergal� 33:14. Finale �sismarkav� šiaulie�iai sutriuškino „Roland Iwano-Frankowski“ komand� iš Ukrainos – iškovojo pergal� 56:0.

Student� krepšinis

Šiauli� universiteto krepšininkams nepavyko prasibrauti � Lietuvos student� krepšinio lygos final�. Šiaulie�iai namuose 58:71 nusileido Vilniaus Mykolo Romerio universiteto ekipai. Nors po trij� k�lini� šiaulie�iai dar pirmavo penkiais taškais, per paskutin� ketvirt� jie nesugeb�jo tiksliai u�baigti atak�, o pagirtinai atakav� vilnie�iai sugeb�jo išlyginti ir persverti rezultat�. Paskutin� k�lin� jie laim�jo 26:8 ir rungtynes 71:58. Rezultatyviausiai Šiauli� universiteto komandoje �aid� Julius Jucikas, peln�s 20 tašk�, ir Darius Gvezdauskas, kurio s�skaitoje – 15 tašk�. Laim�j� ma�� vilnie�iai gavo kelialap� � LSKL final�, o šiaulie�iams teks kovoti d�l bronzos medali�.

Kariški� var�ybos

Šiauli� miesto sukarint� padalini� sporto �aidyn�se antrus metus iš eil�s triumfavo Šiauli� apskrities vyriausiojo policijos komisariato komanda. Pareig�nai pirmas vietas u��m� krepšinio, baud� metimo ir stalo teniso rungtyse. Tik smiginio var�ybose jie buvo treti. Surinkt� tašk� pakako, kad jie tapt� nugal�tojais. Aviacijos baz�s komanda var�ybose u��m� antr� viet�, o Krašto apsaugos savanori� paj�g� Prisik�limo apygardos 6-osios rinktin�s atstovai buvo treti. Sukarint� padalini� sporto �aidyn�se dalyvavo ir Oro gynybos bataliono, Šiauli� tardymo izoliatoriaus ir Šiauli� apskrities priešgaisrin�s gelb�jimo valdybos komandos. Nugal�tojai iškovojo teis� dalyvauti liepos 5-11 d. Šiauliuose vyksian�iose TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyn�se.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšininkai iškovojo pirm� pergal� Lietuvos krepšinio lygos ketvirtfinalio serijoje. Šiaulie�iai namuose 89:74 �veik� Klaip�dos „Nept�no“ ekip�. Nors ma�o prad�ioje šiaulie�iai sugeb�jo �gyti keli� tašk� persvar�, klaip�die�iai nesutriko ir išlygino rezultat�. Antrajame k�linyje šiaulie�iai �aid� kur kas geriau ir �pus�jus rungtyn�ms pirmavo 9 taškais. Nors antroje ma�o dalyje aikšt�je vyko lygi kova, šiaulie�iams pakako �gytos persvaros. Geriausiai „Šiauli�“ ekipoje �aid� Kameronas Longas, peln�s 22 taškus. Antrosios serijos iki dviej� pergali� rungtyn�s vakar vakare buvo �aid�iamos Klaip�doje. Jei prireikt� tre�i� rungtyni�, jos v�l vykt� Šiauliuose.

„Šiauliai plius“ informacija

Mi�na olim�pia�dos link

Geriausia Lietuvos BMX dviratinink� Vilma Rimšait� tvirtais �ingsniais keliauja link išsvajotojo kelialapio � Londono olimpiad�. Tai ji dar kart� �rod� Norvegijoje vykusiose Pasaulio BMX superkroso taur�s antrojo etapo var�ybose, kuriose ne tik pateko � final�, bet ir u��m� ketvirt� viet� tarp aštuoni� finalis�i�. Europos �empionate šiauliet� po dešimties etap� u�ima tre�i� viet�. Iki �empionato pabaigos liko du etapai, kurie gegu��s prad�ioje vyks Pranc�zijoje. Ta�iau aukšti sezono pasiekimai bus pamiršti, kuomet Vilma gegu��s pabaigoje stos � starto viet� BMX pasaulio �empionate. Po finišo paaišk�s, ar lemta išsipildyti sportinink�s svajon�ms patekti � olimpiad�.

Po finišo paaišk�s, ar lemta išsipildyti sportinink�s svajon�ms patekti � olimpiad�.
V. Rimšait�s asmeninio archyvo nuotr.

Art�jant svarbiausiems karjeros startams pakalbinome Pranc�zijoje besitreniruojan�i� sportinink�.

- Koks jausmas Pasaulio taur�s etape finale finišuoti ketvirtai?

- Nepakartojamas, nes šie metai yra visiems ypatingi – yra olimpiniai. Sportininkai yra beveik pasiek� optimaliausi� form�, visi va�iuoja paties aukš�iausio lygio. Tai nenuostabu, nes visi ruošiasi Pasaulio �empionatui ir olimpiadai, tod�l var�ov� lygis yra kur kas aukštesnis nei �prastais metais. Vien papulti � final� man buvo labai geras rezultatas, o dar pavyko neblogai va�iuoti ir finale.

- Tai aukš�iausias pasiekimas tavo karjeroje. Ar prieš var�ybas tik�jaisi toki� aukštum�?

- M�s� toks sportas, kad ne visada laimi geriausi. Nors �inau, kad esu stipri, kad daug treniravausi, ruošiausi, bet �inau, kad ir kitos panel�s taip daro. Šie metai ypatingi, tod�l konkurencija labai didel�. Yra ma�daug 20 mergin�, kurios gali laim�ti. Esu viena iš j� ir š� kart� man viskas klojosi palankiai. Prieš var�ybas psichologiškai ir fiziškai jau�iausi labai gerai. Pasaulio BMX superkroso taur�s var�ybas sudaro penki etapai. Šiemet jau buvo du, tre�ias vyks po trij� savai�i� Olandijoje. Lik� du – po Pasaulio �empionato ir olimpiados.

- Kuo superkroso var�ybos skiriasi nuo �prast�?

- Superkroso trasa – tokia pat, kaip olimpiadoje ar pasaulio �empionate. Startuojame nuo 8 metr� nuolyd�io, tod�l jo apa�ioje pasiekiame 40-50 km/val. greit�. Tai labai didelis greitis, kur kas didesni, aukštesni ir ilgesni kalnai. Juos �veikti turi b�tinai šokdamas, kadangi viet�, kur pakyli ir nusileidi, skiria praraja. Visk� lemia technika. Superkroso var�ybos yra kur kas pavojingesn�s nei �prastos lenktyn�s, kadangi, jei jau krenti, tai labai smarkiai susitrenki ir atsiranda labai didelis traum� pavojus.

- Kada vyks Pasaulio BMX �empionatas? Kokius tikslus jame keli sau?

- �empionatas vyks paskutin� gegu��s savaitgal�. Skirtingai nuo Pasaulio taur�s var�yb�, kurios susideda iš penki� etap�, �empionato kovos vyksta vien� dien�. Taigi, jei nepasiseka, pasitaisyti laiko neb�ra. Guod�iu save, kad taur�s var�ybose moterys, vyrai ir jauniai va�iuoja kartu, tad didesn� rizika susidurti ar patirti traum�, tod�l da�nai Pasaulio taur�je b�na netgi sunkiau nei Pasaulio �empionate. Tikiuosi, kad taip bus ir ši kart�.

Pasaulio �empionatas – vienintelis b�das man laim�ti kelialap� � olimpiad�. Tikiuosi j� iškovoti, tam nuosekliai ruošiuosi, ta�iau nenoriu per daug tuo �tik�ti. Reikia kasdien �engti po �ingsn�, ruošiantis var�yboms. Nenoriu šokti aukš�iau bambos, ta�iau tai svarbiausia svajon� ir darau visk�, kad tik j� pasiek�iau.

- Ar jau esi pasiekusi geriausi� form�?

- Mano forma dar n�ra pati geriausia, kadangi iki Pasaulio �empionato liko dar beveik m�nuo. Tikiuosi j� dar pagerinti, tam ruošiuosi, treniruojuosi, stengiuosi. Dabar treniruojuosi du kartus per dien�. Atvykau � Pranc�zij�, superkroso tras�, ta�iau dabar labai didelis v�jas, lyja. Nutaikiusi prog�, kai nelyja, lekiu � tras�. Reikia stengtis. Nors Pasaulio taur�s rezultatas labai geras, jis nieko nereiškia kvalifikuojantis � olimpiad�. Did�iausi startai dar laukia ateityje. Jei taip va�iuosiu �empionate, tai galima sakyti, kad kelialapis jau bus kišen�je, ta�iau dar visko gali b�ti.

- Daugelis var�ovi� yra jaunesn�s. Ar tai turi kokios nors �takos galutiniams rezultatams?

- Jauna karta yra labai stipri, techniška, greita. Su jomis kovoti yra sunku. Man dar tik 29 metai, ta�iau jau turiu daugiau psichologin�s patirties nei jaunesn�s sportinink�s. Reikia nusiraminti prieš start�, jei jaudinsiesi – pra�iopsosi start� ir nebepavysi toli � priek� nul�kusi� var�ovi�.

Am�iaus ribos BMX sporte n�ra. Dabar pasiekiau aukš�iausius karjeros rezultatus. Prieš por� met� buvo min�i� baigti karjer�, ta�iau nusprend�iau pasilikti, o dabar, kai rodau tokius rezultatus, b�t� kvaila visk� mesti. �d�ta daug darbo, daug met�, išlieta daug prakaito. Ta�iau niekuomet negali �inoti, kas nutiks, gal kit� savait� nusilaušiu koj�. Negali nieko planuoti, gali tik tik�tis, kad viskas pavyks.

Kalbino Justinas Visockas

Sportas trumpai

BMX

Vilma Rimšait� Italijoje vykusiuose 2012 m. Europos ma��j� dvira�i� kroso BMX �empionato devintajame ir dešimtajame etapuose iškovojo penkt� ir tre�i� vietas. U� penkt� viet� 29-eri� met� šiaulietei atiteko 12 tašk�, o dešimtajame etape u� iškovot� tre�i� viet� ji � savo s�skait� �siraš� dar 22 taškus. Po dešimties etap� bendroje moter� elito grup�s �skaitoje Vilma Rimšait� išsaugojo tre�i� viet�. Ji yra surinkusi 183 taškus. �empionato lydere tapo 207 taškus surinkusi pranc�z� Eva Ailloud. Antroje vietoje – 201 tašk� turinti �ekijos sportinink� Jana Horakova. Iki Europos ma��j� dvira�i� kroso BMX �empionato pabaigos liko du etapai, kurie gegu��s prad�ioje vyks Pranc�zijoje.

�ol�s riedulys

Šiauli� „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ moter� �ol�s riedulio komanda Airijoje, Belfaste, dalyvavo Europos moter� klub� �ol�s riedulio antrojo pagal paj�gum� diviziono �empionate. Aštuonios komandos buvo suskirstytos po keturias � dvi grupes. Grup�s rungtyn�se šiauliet�s du kartus pralaim�jo Rusijos ir Airijos klubams. Ma�� su belg�mis šiauliet�s baig� lygiosiomis 2:2. Grup�je u��musios paskutin� viet�, paguodos rungtyn�se „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ merginos 2:3 nusileido Italijos „Libertas San Saba“ klubui ir �empionate u��m� paskutin� aštunt� viet�. Šiauliet�s ir ital�s iškrito � tre�i� pagal paj�gum� Europos moter� �ol�s riedulio divizion�.

Vyr� krepšinis

„Šiauli�“ krepšininkai Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se 92:80 �veik� „K�daini� Triobet“ ekip�. Nors pirmame k�linyje vyko lygi kova, antrajame šiaulie�iai sugeb�jo nutolti ir �gyti 17 tašk� persvar�. Per tre�i�

ketvirt� „Šiauli�“ krepšininkai padidino atotr�k� dar penkiais taškais. Nors paskutiniame k�linyje k�dainiškiai sugeb�jo suma�inti skirtum� iki 12 tašk�, pavyti šiaulie�i� jiems nepakako laiko. Rezultatyviausiai nugal�toj� gretose �aid� Cameronas Longas, peln�s 18 tašk�. Po šios pergal�s „Šiauli�“ klubas LKL turnyro lentel�je pakilo � tre�i� viet�. Iki reguliaraus sezono pabaigos šiaulie�iams liko �aisti vienerias rungtynes Kaune su „Balt�“ krepšininkais.

Moter� krepšinis

Šiauli� „R�tos“ krepšinink�ms nepavyko pateikti dar vienos staigmenos ir prasibrauti � Lietuvos moter� krepšinio lygos final�. Šiauliet�s pusfinalio serijoje iki dviej� pergali� 0:2 pralaim�jo Vilniaus „Kibirkšties-Tich�s-IKI“ komandai. Pirm�j� ma�� Vilniuje pralaim�jusios 58:78, jos ir antrose rungtyn�se namuose nesugeb�jo pasipriešinti var�ov�ms 51:88. „R�tos“ ekipoje rezultatyviausia buvo Lidzia Panasiuk, pelniusi 15 tašk�. Ma�ojo finalo serijoje iki dviej� pergali� šiauliet�s kovos su Kauno rajono „Siren�“ komanda. Pirmosios rungtyn�s baland�io 13 d. vyks Garliavoje.

Futbolas

Lietuvos futbolo federacijos A lygos dubleri� pirmenyb�se „Šiauli�“ antroji komanda namuose susitiko su Taurag�s futbolininkais ir priešininkus �veik� 3:0. Šiaulie�iai vald� kamuol� did�i�j� rungtyni� dal�. Baigiantis pirmam k�liniui, pirm� �vart� � priešinink� vartus pasiunt� Rokas Gedminas. Po pertraukos s�kmingai sm�giavo Tomas Snatkauskas, 63-i�j�

rungtyni� minut� dar vien� �vart� peln� Rolandas Les�ius. Deja, pirmadien� A lygos �empionate Taurag�je �aid� Šiauli� „Šiauliai“ tur�jo pripa�inti var�ov� pranašum�. Var�yb� pabaigoje per teis�jo prid�t� laik� „Tauro“ futbolininkai sugeb�jo surengti greit� kontratak� ir, palau�� gynyb�, peln� vienintel� �vart�. „Šiauliai“ patyr� tre�i� pralaim�jim� iš eil�s.

„Šiauliai plius“ informacija

Po tra�gi�ko se�zo�no�� ne��i�nia d�l atei�ties

Justinas VISOCKAS

Prieš sezon� �lugo ambicingi „ABRO-Universiteto“ krepšinio komandos planai patekti tarp aštuoni� stipriausi� antros pagal paj�gum� Lietuvoje Nacionalin�s krepšinio lygos (NKL) komand�. Jaun� perspektyvi� ir keli� patyrusi� �aid�j� vedamas klubas pirmoje sezono dalyje buvo tarp lygos vidutiniok�, ta�iau ekip� palikus keliems �aid�jams ji patyr� net 19 nes�kmi� iš eil�s ir nusirito � paskutin� turnyro lentel�s viet�. Nes�km�s vien tuo nesibaig�. Išlikimo serijoje šiaulie�iai neatsilaik� prieš Region� krepšinio lygos (RKL) �empionus Plung�s „Olimpo“ krepšininkus ir iškrito iš NKL.

�lug� planai

Sezono prad�ia ne�ad�jo nieko blogo. Po pirmose rungtyn�se pasiektos pergal�s, o v�liau iš eil�s patirt� keli� pralaim�jim� niekas nepuol� panikuoti. Jauna komanda dar tur�jo atrasti sav�j� �aidim�. Ekipoje vietos nerado anks�iau vienu iš lyderi� buv�s �ilvinas Petraitis, tod�l vadovai nusprend� atsisakyti jo paslaug�. Nors šiaulie�iai nebuvo tarp pirmaujan�i�, vil�i� išlikti lygoje buvo. Viskas apsivert� aukštyn kojomis, kai „Šiauli�“ klub� sudrebino permainos.

Sausio 13 d. „ABRO-Universiteto“ ekipa laim�jo paskutin� kart�. Tuomet komandos gretose dar rungtyniavo lyderiu buv�s Julius Jucikas. Po to su „Šiauli�“ klubu sutart� tur�j�s krepšininkas buvo pakviestas pad�ti savo komandai, kai j� paliko aukšta�gis Denzelis Bowlesas.

Prarad� J. Jucik�, „ABRO-Universiteto“ krepšininkai nesugeb�jo pasipriešinti ekipoms, su kuriomis anks�iau kovojo kaip su lygiomis. Jie pralaim�jo net 19 rungtyni� iš eil�s – penkis likusius reguliaraus sezono ma�us ir 14 rungtyni�, kai komandos buvo perskirstytos � dvi grupes po aštuonias ekipas. Toks tragiškas pasirodymas l�m�, kad šiaulie�iai u��m� paskutin� viet� NKL. „M�s� tikslas buvo auginti jaunus krepšininkus. Su keliais patyrusiais �aid�jais aikšt�je nuolat b�davo du trys 19-20 met� jaunuoliai, kurie dar tik pradeda profesional� karjer�. Nelikus patyrusi� �aid�j�, m�s� planai subyr�jo ir nesugeb�jome atsitiesti“, – teig� „ABRO-Universiteto“ ekipos prezidentas Alvydas Kurauskas.

Prarado viet� lygoje

Paskutin� viet� NKL u��musi komanda išlikimo serijoje iki dviej� pergali� tradiciškai turi susitikti su RKL �empionais. Plung�s „Olimpo“ komanda, laim�jusi RKL, met� išš�k� šiaulie�iams.

Pirmose pereinamosios serijos rungtyn�se puikiai rungtyniavo Rokas Giedraitis, kuris � plungiški� krepš� �met� 31 tašk�, ta�iau jo ind�lio nepakako, kad šiaulie�iai atsilaikyt� prieš plungiškius. „Olimpo“ ekipa švent� pergal� 73:70.

Antrasis ma�as susiklost� dar pras�iau. Plung�je jau nuo pirm� minu�i� aikšt�s šeimininkai per�m� iniciatyv�, drask� šiaulie�i� gynyb� staigiais puolimais ir tiksliai atakavo iš toli. Ir antrajame ma�e pralaim�j� 53:78, „ABRO-Universiteto“ krepšininkai prarado viet� NKL. „Visi m�s� �aid�jai su�aid� �emiau savo galimybi� ribos. Nesisek� niekas. Plung�je ypatinga atmosfera, nedidel� sal�, �i�rovai stovi beveik aikšt�je. Jauniems �aid�jams sunku buvo prie to priprasti“, – kelias pralaim�jimo prie�astis išvardijo A. Kurauskas.

Kas bus toliau?

Iškrit� iš NKL, „ABRO-Universiteto“ ekipos krepšininkai gavo teis� �aisti RKL A divizione. „Dar ne�inau n� k� tiksliai pasakyti. Visiška ne�inia. Reikia ramiai susid�lioti visk� � „lentyn�les“, susivokti, apsispr�sti, kaip viskas bus ateityje. Ta�iau dabar sprendimus turime priimti jau ne mes vieni. Tai miesto reikalas, kokiu keliu eisime“, – teig� A. Kurauskas.

Jei prieš kelerius metus miestas r�m� krepšin�, tai ta parama kasmet vis ma��jo, kol šiemet finansavimas beveik visiškai išnyko. „Patys klubai nebus paj�g�s išsilaikyti, atstovaudami NKL. Reikia gana didelio biud�eto, kad išlaikytum paj�gius krepšininkus, tod�l tur�t� pad�ti ir miesto vald�ia. Šiemet mes iš jos nesulauk�me beveik jokios pagalbos. Tiesa, buvo neoficialus �sipareigojimas, kad miesto garb�s reikalas sumok�ti startin� mokest� – 7500 Lt. Ta�iau sezonas jau baig�si, o mus pasiek� tik vos pus� šios sumos“, – apgailestavo A. Kurauskas.

Ar išliks „ABRO-Universitetas“, dar neaišku. „Region� krepšinio lygoje rungtyniauja Šiauli� „Saul�s-Aukštabalio“ komanda, Kurš�n� „Kristalo“ krepšininkai. Manau, kad iš vieno miesto region� lygoje netur�t� rungtyniauti dvi ekipos. Tur�s b�ti sprend�iama, kurio klubo pagrindu bus komplektuojama miestui atstovausianti komanda“, – teig� A. Kurauskas.

Ši� vasar� ketinama u�daryti sporto mokykl� „Saul�“ ir jos pagrindu sukurti Šiaur�s Lietuvos Šiauli� krepšinio akademij�. Tuomet u� jaun�j� krepšinio talent� ugdym� b�t� atsakinga ši viešoji �staiga. „Jei mieste atsiras krepšinio akademija, tai pirmasis sprendimas, kur� ji tur�t� priimti, tur�t� b�ti kaip atgaivinti Šiauli� miesto krepšinio piramid�, kadangi dabar j� praradome. Netekome vienos pakopos – NKL. Tai n�ra sud�tinga, reik�t� vieno gero sezono ir darbo tinkama linkme visiems susitelkus, o ne atskirai“, – teig� A. Kurauskas.

Reg�bio ko�vos: ir aik�t�se, ir u��ku�li�siuo�se

Justinas VISOCKAS

Šiauliai nuo seno vadinami Lietuvos regbio sostine. �ia gyvuojantys klubai ne vienerius metus Lietuvos �empionatuose u�ima visas prizines vietas. Pagrindiniai �vairi� am�iaus grupi� rinktini� �aid�jai taip pat iš Šiauli�. Deja, ram� regbio klub� gyvenim� sudrebino permainos. Keli Lietuvos regbio federacijos darbu ir po�i�riu � �aid�jus nepatenkinti klubai atsiskyr� nuo federacijos rengiamo Lietuvos �empionato ir suk�r� nauj� – Vieningos Baltijos �empionat�.

Tik šiemet gyvuoti prad�jusiame Vieningos Baltijos �empionate nor� dalyvauti pareišk� aštuonios ekipos, tarp kuri� ir Šiauli� „Baltrex“.
Klubo „Baltrex” archyvo nuotr.

Populiarina ar �lugdo?

Daugelyje konfliktini� situacij� vienos tiesos neb�na. Šiuo atveju – taip pat. Viena pus� – klubai „Baltrex“ ir „Šiauliai“ – teigia, kad naujasis �empionatas bus atkirtis funkcionieriams, kurie, nieko neveikdami ir neatsi�velgdami � �aid�j� prašymus, �lugdo ši� sporto šak�. Kiti – „Vairo-Jupojos“ klubo atstovai, �velgdami iš savo varpin�s, prieštarauja, kad b�tent asmenines ambicijas gindami klubai patys tokiais �ingsniais kelia gr�sm� šios sporto šakos atei�iai.

„Baltrex“ komandos vyriausiojo trenerio Edmundo Š�avinsko nuomone, naujo �empionato atsiradimas tik dar labiau populiarins ši� sporto šak�, kuria federacijos funkcionieriai met� metus nesir�pino. „Jie nesilaik� �stat�, rinktini� �aid�jai nebuvo apdrausti, o patyrus traumas rungtyniaujant u� Lietuv� jais niekas nebesir�pino. Taip pat federacija skolinga �aid�jams, neorganizuoja Lietuvos

regbio-7 �empionato, kuris yra olimpin� sporto šaka. Patenkint� nebuvo, kuo nors skund�si visi klubai, niekam nebuvo gerai, regbis ritosi �emyn. Reik�jo k� nors daryti, tod�l sugalvojome alternatyv�“, – Vieningos Baltijos �empionato �k�rimo prie�astis vardijo E. Š�avinskas.

Lietuvos �empionams – „Vairo-Jupojos“ klubui – atstovaujantis ir Lietuvos vyr� regbio rinktin�s vyriausiojo trenerio pareigas einantis Irmantas Kukulskis teigia, kad aplaid�iu federacijos darbu sportininkai nepatenkinti ma�daug 15 met�, tod�l jis nesupranta, kod�l tik dabar keli klubai sukruto ir �m�si toki� �ingsni�. „Lietuvos �empionatas yra svarbiausias renginys, tod�l manau, kad visos stipriausios komandos turi jame dalyvauti. �ia keli� klub� ambicijos kurti naujas lygas, neva motyvuojant nepasitenkinimu federacijos darbu, juolab kad dabar yra matomi real�s federacijos �ingsniai, kurie tur�t� sukelti teigiam� permain�“, – teig� I. Kukulskis.

Pasak „Šiauli�“ regbio klubo vyriausiojo trenerio Rimanto Zeringio, iš esm�s niekas labai nesikei�ia, vis� am�iaus grupi� komandos rungtyniaus kaip rungtyniavusios. Permainos paveiks tik vyr� �empionat�. „Keista, kad mums �musis kurti nauj� �empionat� niekas iš federacijos nepasidom�jo, nek�l� klausim�, kas ir kod�l vyksta. Niekas nepasi�l� s�sti prie deryb� stalo. Kas �ino, gal po šio sezono Lietuvos �empionate rungtyniav� klubai pareikš nor� pereiti pas mus“, – mintimis dalijosi R. Zeringis.

Po aštuonias komandas

Tik šiemet gyvuoti prad�jusiame Vieningos Baltijos �empionate nor� dalyvauti pareišk� aštuonios ekipos: Šiauli� „Baltrex“, „PRC-Baltrex“, „Šiauliai“, „Elme Messer“, Klaip�dos „Viesulas-Kuršiai“, Latvijos Jelgavos „Alnis“, Estijos „Lelo“ ir Kaliningrado „Atlant“.

„Keli paj�g�s latvi� klubai nor�t� dalyvauti m�s� organizuojamame �empionate, ta�iau d�l l�š� stygiaus jie buvo priversti atsisakyti“, – apgailestavo E. Š�avinskas.

Lietuvos regbio �empionato organizatoriai taip pat sutar� su aštuoniomis komandomis. Taigi Lietuvos �empionate kovos Šiauli� „Vairas-Jupoja“ ir „Transbusas“, Panev��io „Ryši� statyba“, Klaip�dos „Viesulas-Kuršiai“, Vilniaus „Gele�inis vilkas“ ir „VRA Tauras“, Kauno „��uolas“ ir Jurbarko „L�šis“.

Klaip�die�iai kol kas yra �rašyti abiej� �empionat� nuostatuose. Artimiausiu metu paaišk�s, kok� sprendim� priims uostamies�io ekipos vadovai ir su kuriomis ekipomis jie rungtyniaus netrukus prasid�sian�iame sezone.

„Šie metai bus keisti, ta�iau kartu ir eksperimentiniai. Reikia tik�tis, kad visos problemos bus išspr�stos. Gal ateityje viskas tik � gera pakryps. Dvi lygos – daugiau konkurencijos, išsipl�s geografija. Dabar Lietuvos �empionate dalyvauja aštuonios ekipos, dar kuriasi keli klubai. Pernai buvo 12 komand�. Kas �ino, gal ateityje lygos susijungs ir tur�sime 20 komand�“, – teig� I. Kukulskis.

„�inoma, šiemet �empionatas nukent�s, kadangi neliks stipriausi� klub� dvikov�. Visuomet „Baltrex“ ir „Vairo-Jupojos“ kovos pritraukdavo daugiausia �i�rov�, aikšt�je vykdavo atkakliausia kova. Ta�iau �ia ne klub� konfliktas, o nepasitenkinimas federacija. Dabar jau per toli nueita organizuojant, kad viskas b�t� mesta, ta�iau stengiam�s Lietuvos regbio labui“, – teig� E. Š�avinskas.

„Gal tai ir kenkia Lietuvos regbio �vaizd�iui, ta�iau daugelyje sporto šak� yra ne po vien� lyg� ir tai sportininkams nesukelia joki� nepatogum�. Dabar vyks daugiau var�yb� Šiauliuose, atvyks komand� ir iš kit� valstybi�. Manau, kad visa tai tik � gera“, – teig� R. Zeringis.

Per�ra��iu�sios is�to�ri�j� �R��tos� krep��i�nin�k�s ne��a�da su�sto�ti

Justinas VISOCKAS

Ar kas nors paj�gs sustabdyti �sib�g�jusias ir var�oves vien� po kitos parklupdan�ias „R�tos“ krepšininkes? Sezono metu „banguotai“ rungtyniavusios šiauliet�s taip �sismagino, kad atsikrat� nuolatini� autsaideri� vaidmens, pateko � atkrintam�sias var�ybas ir pateik� daug kam netik�t� siurpriz�. Nuo tiksli� „R�tos“ krepšininki� metim� neapsigyn� ir gynybos gniau�tuose duso Klaip�dos „Lemminkainen“ ekipos �aid�jos, kurios ketvirtfinalio serij� šiauliet�ms pralaim�jo 1:2. „R�tos“ kelyje finalo link – kur kas aukštesnio kalibro Vilniaus „Kibirkšties-Tich�s-IKI“ komanda. Ar pavyks šiauliet�ms dar kart� nud�iuginti sirgalius, kuri� kaskart iškovojus pergal� vis daugiau susirenka � trib�nas?

Permainingas sezonas

Šiemet „R�tos“ komandos vadovams pavyko taip sukomplektuoti ekip�, kad jos sud�tis atrodo esanti bene stipriausia per kelet� pastar�j� sezon�. Ta�iau sezono prad�ioje šiauliet�ms to paj�gumo nepavyko �rodyti aikšt�je. �inoma, kitos komandos taip pat nesnaud�. Specialistai š� Lietuvos moter� krepšinio lygos sezon� vadina paj�giausiu per vis� lygos gyvavimo laikotarp�. Taigi „R�tos“ krepšinink�ms reik�jo pasitempti.

Gruod�io m�nes� prie klubo vairo stojo naujas treneris Ar�nas Ka�erauskas. Jis pakeit� iki tol ekipai vadovavusi� �aid�ian�i� trener� Birut� Dominauskait�. Pasak klubo vadov�,

B. Dominauskait� pati papraš� surasti jai pamain�, kadangi tapo per sunku suderinti �aidim� ir ekipos kontrol� rungtyni� metu. Treneri� štabe liko ir B. Dominauskait�s asistente dirbusi Ieva Sungailien�.

A. Ka�erauskas, prieš tapdamas „R�tos“ vyriausiuoju treneriu, dirbo „Saul�s“ krepšinio mokyklos treneriu. Prieš tai 43-ej� met� specialistas treniravo Šiauli� universiteto student� komand�, „Saul�s 92-94“ vaikin� ekipai vadovavo �aid�iant Region� krepšinio lygoje. Antroje pagal paj�gum� šalies Nacionalin�je krepšinio lygoje jis stov�jo prie „ABRO-Universiteto“ ekipos vairo. „Visa tai nutiko labai greitai. Sulaukiau skambu�io – pasi�lymo. Daug nedvejojau, juk ne kasdien paskambina ir pasi�lo treniruoti komand�. Juolab tai buvo ir pa�iam išš�kis, kadangi dar nebuvau dirb�s su moter� krepšinio komanda. Kniet�jo save išm�ginti“, – teig� A. Ka�erauskas.

Pasikeitus treneriams, komandos pergali� ir pralaim�jim� santykis prad�jo po truput� keistis � gera. „At�jus nebuvo lengva. Ieva Kazlauskait� negal�jo �aisti, nes buvo traumuota. Atsargini� suolelis nebuvo ilgas. Band�me po truput� derinukus šlifuoti, keit�me gynybos sistem�, mok�m�s tvarkos ir viskas stojo � savo vietas“, – teig� A. Ka�erauskas.

Iki sezono pabaigos likus kelioms rungtyn�ms paaišk�jo, kad šiauliet�s u�sitikrino viet� atkrintam�j� var�yb� etape. Tai jau buvo pasiekimas, kadangi po prastos sezono prad�ios nedaug kas tik�jo, kad merginos sugeb�s tai padaryti.

Art�jant lemiam� kov� metui, „R�ta“ sulauk� pastiprinimo. Pra�jusiais metais LMKL tarp prizininki� buvusi Kauno „LKKA-Ais�i�“ ekipa šiemet nepateko net � atkrintam�j� var�yb� etap�. Viena Kauno komandos lyderi� šiauliet� Laura Svaryt� gr��o namo ir iki sezono pabaigos sutiko pad�ti gimtojo miesto ekipai. „Ji labai greitai pritapo m�s� šeimoje. D�iaugiuosi, kad yra �aid�j�, kurios nori dirbti, dega noru �aisti. Akys �iba, ji nori mokytis, kovoti. Laura sustiprino m�s� pozicijas po krepšiais“, – pastiprinimu d�iaug�si A. Ka�erauskas.

�veik� klaip�dietes

Ketvirtfinalyje šiaulie�i� var�ov�mis tapo Klaip�dos „Lemminkainen“ krepšinink�s. Jos po reguliaraus sezono turnyro lentel�je u��m� tre�i� viet�, o „R�tos“ ekipa buvo šešta. Nedaug kas tik�jo, kad pernai met� prizinink�s sulauks pasipriešinimo iš iki tol svariais laim�jimais pasigirti negal�jusios Šiauli� komandos. Abejones sustiprino ir pirmosios ketvirtfinalio rungtyn�s, kurias „Lemminkainen“ laim�jo 60:45.

Ta�iau jau antrajame ma�e šiauliet�s �rod�, kad ne�ada pasiduoti be kovos. Namuose rungtyniavusios „R�tos“ krepšinink�s geb�jo palau�ti var�oves 74:60 ir išlyginti serijos rezultat� 1:1. Lemiamas ma�as vyko uostamiestyje. „Per treniruotes, vaizdo med�iagos per�i�r� metu kalb�jome, kad galime laim�ti, jei �aisime kaip komanda. Kai yra viena lyder�, var�ov�s �ino, kaip gintis, o kai �aid�iame kaip komanda, tampa kur kas sunkiau. Prieš paskutines rungtynes mergin� nereik�jo nuteikin�ti. Visos merginos ir treneriai �inojome, kad galime laim�ti ir kad galutin�je kovoje mes b�sime nugal�tojai“, – teig� A. Ka�erauskas.

Var�ov�s – profesional�s

�veikusios klaip�dietes ketvirtfinalyje, „R�tos“ krepšinink�s, kad patekt� � final�, pusfinalio serijoje iki dviej� pergali� kausis su Vilniaus „Kibirkšties-Tich�s-IKI“ klubu.

„�empionate vilnie�i� nebuvome �veik�. Jos turi visas u�pildytas grandis. Tai profesionalus klubas, kuriame merginos treniruojasi du kartus per dien�. Yra ir metiki�, ir ger� kovotoj� d�l kamuoli�. �inoma, dabar mums pad�s Laura Svaryt�, tod�l tikim�s, kad bus lengviau. Prieš klaip�dietes bijojome ma�� metiki�. Su jomis susitvark�me, o su vilniet�mis reik�s daugiau dirbti aukšta�g�ms stumdantis po krepšiais“, – teig� A. Ka�erauskas.

Po paskutini� ketvirtfinalio rungtyni� iki pirmo pusfinalio ma�o krepšinink�s gavo vos por� dien� ils�tis. Nepaisant to, treneriai tiki, kad krepšinink�s sugeb�s pails�ti. „�inoma, merginos yra pavargusios, ta�iau esame ir emociškai gerai nusiteik�, ant bangos, tod�l gali visko nutikti. � aikšt� neiname pasiduoti. Sandra Baliutavi�i�t� yra kovotoja, komandos kapiton�, u�ved�ja. Ji beveik vis� sezon� aikšt�je per rungtynes �aid�ia kone po 40 minu�i�, veda ekip� � priek�, � pergales, tod�l manau, kad ji pails�jusi ir š� kart� sugeb�s tinkamai pad�ti komandai“, – teig� A. Ka�erauskas.

Deja, Fort�na nuo šiaulie�i� nusigr��. Vakar sostin�je joms vis d�lto nepavyko palau�ti savo priešininki� - Vilniaus „Kibirkšties-Tich�s-IKI“ krepšininki�. Merginos vilniet�ms pralaim�jo 58:78. Antrosios serijos var�ybos vyks baland�io 10 d. Šiauliuose.

Komandos lyder�s S. Baliutavi�i�t�s pasiteiravome apie permaining� „R�tos“ komandos sezon�, istorines pergales ir lemiamas kovas Moter� krepšinio lygoje.

- Sezono metu „R�ta“ rungtyniavo „banguotai“, ta�iau sezono pabaigoje �si�aid�. Kas l�m� tok� puik� komandos pasirodym�?

- Sezono metu steng�m�s iš vis� j�g�. Pergal�s kartais b�davo ranka pasiekiamos, bet ka�ko mums tr�ko, tai nuolat jaut�me. At�jus naujam treneriui Ar�nui Ka�erauskui, daug kas pasikeit�. Manau, kad sunkus treneri� darbas, komandos �aid�j� pastangos atlikti visus nurodymus ir noras laim�ti ved� mus tinkamu keliu.

- Ar �engti � aikšt� �inant, kad komandos draug�s nuolat tikisi, jog b�site lyder�, yra sunku?

- „R�tos“ kolektyvas yra draugiškas, puikiai sutariame, n�ra jokio spaudimo, nesijau�iu lyder�, visos esame lygios.

- K� treneris pasak� prieš paskutines serijos rungtynes ir po j�?

- Treneris prieš paskutines var�ybas Klaip�doje mums sak�: „Turite k�n�... Nedarykite taip, kad jis b�t� reikalingas tik galvai iš vienos vietos � kit� pernešti. Išnaudokite k�n� atsitv�rimams d�l kamuolio, u�tvaroms, kovai!“

- Ar gerb�jai gali tik�tis ir daugiau staigmen� per likusias sezono rungtynes?

- D�iaugiam�s patekusios � pirm� ketvert�, bet sustoti neketiname, stengsim�s sirgaliams dar padovanoti pergali�! A�i� jiems u� palaikym�.

Prieš lemiamas kovas prie „R�tos“ ekipos prisijungusi L. Svaryt� sutiko pasidalyti mintimis apie atmosfer� Šiauli� ekipoje, kaip jai pavyko �silieti � gimtojo miesto ekip�, trenerio patarimus ir ateities planus.

- Kaip jautiesi sugr��usi � Šiaulius ir �aisdama u� „R�tos“ klub�? Ar merginos maloniai sutiko?

- Ties� sakant, kiekviena komanda yra tarytum šeima. Mano �sitikinimu, taip ir turi b�ti. Reikia pagirti ar paguosti �mog�. Taip grind�iamas tarpusavio supratimas ir pagarba vienas kitam. Komandos merginos mane sutiko labai šiltai. Net nesitik�jau, kad taip greitai, o prireik� turb�t vos vienos treniruot�s kartu, kad visiškai �silie�iau � komand�. D�iugu, kad gr��usi � savo gimt�j� miest� sulaukiau ne tik aplinkini�, bet ir komandos draugi� bei treneri� štabo palaikymo. �aisti u� „R�t�“ mane paskatino tai, kad ši komanda patik�jo manimi, kad galiu joms pad�ti siekiant geresnio rezultato sezono pabaigoje. Vis d�lto buvo li�dna, kai su savo LKKA „Aist�s“ komanda, b�damos pernai sezono bronzine komanda, nepatekome net � atkrintam�sias var�ybas. D�iaugiausi, kad atsirado komanda, kuri man suteik� prog� ne tik prat�sti sezon�, bet ir prisiminti, k� reiškia atkrintam�j� var�yb� svarba. Juk kuo didesn� atsakomyb� rungtyn�se, tuo �domesnis krepšinis.

- Ar tai buvo laukta pergal� ketvirtfinalio etape? Juk „R�ta“ buvo šešta, o klaip�diet�s – tre�ios.

- Niekada nesureikšminu, kurioje pozicijoje komandos baig� sezon�. Mano manymu, visada laimi ta komanda, kuri rodo didesn� nor�, �aid�ia iš širdies ir meil�s šiam �aidimui. �inoma, prisideda ir meistriškumas. Ta�iau kartais komandos, kuri� biud�etas n�ra didelis, o sportinink�s n�ra tos, kurios atstovauja Lietuvai ir panašiai, ima ir nugali. Ir laimi ne tik tod�l, kad treneriai nubrai�� gerus derinius, kad reikia at�aisti u� gaunamus pinigus ar nenuvilti savo r�m�j�. Laimi ta, kuri gri�va, ima kamuolius, aukojasi. Tai mes ir darome. M�s� ambicija buvo laim�ti. Va�iavome vedamos tokio tikslo. J� ir pasiek�me.

- K� treneris sak� prieš tre�i�sias rungtynes ir k� – po j�?

- Treneris mus skatina. Juk jis yra didel� šios s�kmingos komandos dalis. Daugelis gal nusijuoks, išgird� �od� „s�kmingos“, bet šis �mogus atved� komand� � atkrintam�sias rungtynes ir net � pusfinal�. Ko dar gali nor�ti �mogus, kuris dirba pirm� sezon� su komanda, kuri� visi vadino autsaidere. Per kelet� paskutini� rungtyni� jis niekada nepasidav�. Sak� �aisti iki paskutinio švilpuko. Ar tai pasiteisina? Na, to paskutinio mums dar teks palaukti, nes sezonas nebaigtas.

- Kokie l�kes�iai pusfinalyje?

- B��iau neteisi, jei saky�iau, kad va�iuojame pralaim�ti ir jau galvojame apie ma��j� final�. Jokiu b�du. �inoma, „popieriuje“ esame prastesn� komanda. Bet niekada ne�inai, kaip viskas baigsis. Jeigu laim�sime ir keliausime � final� – puiku. Svajon� pildosi. Bet jei bus lemta pralaim�ti, tai nor�t�si laim�ti bent jau namie. Prieš va�iuojant tikslas vienintelis – pergal�. Jei tokio tikslo n�ra, reiškia, ma�ai iš sav�s reikalauji. Tada b�na ir atitinkami rezultatai.

- Kokie ateities planai? Ar turi galiojant� kontrakt� su Kauno klubu?

- Galiojant� kontrakt� turiu. Na, o ateities planai paprasti – krepšinis. Ka�kada sakiau, kad mano tikslas yra tapti geriausia Lietuvos krepšininke, ka�kada �aidusia krepšin�. Ambicija yra didel�, bet toks mano tikslas. Nepasiseks? Na, bent jau b�siu pasistengusi. Tikslas – artimiausiu laiku sportuoti, nepatirti traum�, tobulinti savo �aidim� ir su komanda, kuriai atstovausiu, laim�ti kiek �manoma daugiau.

Sportas trumpai

Krepšinio akademija

Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis vakar pasiraš� ketinim� protokol�, pagal kur� numato dar šiemet Šiauliuose �kurti Krepšinio akademij�. Joje b�t� ugdomi vis� am�iaus grupi� jaunieji sportininkai.

A. Sabonis sako, kad �k�rus akademij� mieste pager�t� vaikin� ir mergin� �aidimo lygis, augt� miestui aukš�iausiose lygose atstovaujan�i� krepšinink� pamaina. Dabar Šiauliuose vaikai krepšinio �g�d�i� mokosi sporto mokykloje „Saul�“. Kuriant akademij�, iš šios sporto mokyklos tur�t� b�ti atleisti treneriai, ta�iau juos �darbint� Krepšinio akademija, kuri� valdyt� viešoji �staiga. Veikl� ji grei�iausiai vykdyt� sporto r�muose „Šiauliai“. A. Sabonis sako, kad akademijos valdymo modelis, kuomet susijungia viešasis ir privatus sektoriai, b�t� naujov� Lietuvoje, tod�l tapt� pavyzd�iu kitiems miestams. Ketinim� protokolu Šiauli� miesto savivaldyb�, Šiauli� universitetas, „Šiauli�“ krepšinio klub� remianti „Plento �moni� grup�“ ir Lietuvos krepšinio federacija �sipareigoja dalyvauti viešosios �staigos veikloje, j� pri�i�r�ti.

Moter� krepšinis

Pirmosiose Lietuvos moter� krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtyn�se Klaip�doje Šiauli� „R�tos“ krepšinink�s neatsilaik� prieš vietos „Lemminkainen“ ekip� 45:60. Nors rungtyni� prad�ioje klaip�die�i� pranašumas nek�l� abejoni�, po ilgosios pertraukos šiauliet�s sugeb�jo sukurti intrig�. Prieš lemiam� ketvirt� „R�tos“ komanda atsiliko tik šešiais taškais. Nepaisant Šiauli� komandos pastang�, klaip�diet�s sugeb�jo iškovoti pergal�. Rezultatyviausiai „Lemminkainen“ ekipoje �aid� po 13 tašk� pelniusios Inesa Visgaudait� ir Rita Milieškien�. „R�tos“ ekipoje geriausiai �aid� Sandra Baliutavi�i�t�, pelniusi 14 tašk�. Ketvirtfinalio serijoje klaip�diet�s išsiver�� priek� 1:0. �aid�iama iki dviej� pergali�. Antrosios serijos rungtyn�s rytoj bus �aid�iamos Šiauliuose. Jei „R�tos“ ekipai pavyks atsirevanšuoti, tre�ios rungtyn�s vyks Klaip�doje.

Boulingas

Šiauliuose, boulingo klube „Carrus Navalis“, vyko Lietuvos nacionalin�s atrankos � „Qubica AMF Worls Cup 2012“ turnyras. Šiame turnyre var�osi licencijuoti Lietuvos boulingo federacijos sportininkai d�l neeilin�s galimyb�s atstovauti Lietuvai tarptautiniame turnyre, � kur� susirenka geriausi pasaulio sportininkai iš beveik 100 šali�. Vyr� �skaitos finale kov�si du kaunie�iai. K�stutis Gudauskas �veik� Lin� Sasnausk�. Moter� finale Violeta Musteikien� iš Vilniaus laim�jo prieš Lietuvos boulingo federacijos prezident� Ing� Malinauskien�. Turnyre dalyvavo penki šiaulie�iai: Egidijus Preikša pateko � atkrintam�sias kovas, ta�iau ketvirtfinalyje pralaim�jo �ilvinui Perminui iš Klaip�dos, Egidijus Bublys liko 11-tas, Laimonas Senkus – 15-tas, Laimontas Dinius u��m� 19-t� viet�, o Gintaras �i�kus liko 22-as.

Karat�

Savaitgal� Panev��yje vyko tre�iasis Lietuvos šotokan karat� senjor� �empionatas, kuriame dalyvavo apie pusšimt� vyr� ir penkios moterys iš 15 šalies karat� klub�. Šiauli� karat� klubo „Saul�“ senjor� komand� sudar� moteris ir septyni vyrai, kuriuos treniruoja Zenonas Budraitis. Iškovoti penki medaliai. Vyriausias var�yb� dalyvis šiaulietis Hubertas Smilgys dalyvavo kata rungtyje su daug jaunesniais var�ovais ir iškovojo ketvirt� viet�. �empionato organizatoriai jam �teik� special� apdovanojim�. Kata var�ybose pirm� kart� dalyvavusi „Saul�s“ karat� klubo atstov� Daiva Banevi�ien� iškovojo tre�i� viet�, Valentas Pupkus u��m� antr�, o Valdas Ra�kauskas ir Ar�nas D�iugys tre�ias vietas. Sigitas Baranauskas (klubas „Saul�“), laim�j�s keturias kovas, savo am�iaus grup�je tapo Lietuvos karat� senjor� �empionato nugal�toju. Ši� vasar� treneris Z. Budraitis ir S. Baranauskas ruošiasi dalyvauti pasaulio senjor� karat� �empionate.

„Šiauliai plius“ informacija

��iau�li�� klu�bas ren�gia ka�riau�n�

Justinas VISOCKAS

Art�jant svarbiausioms sezono kovoms, „Šiauli�“ krepšinio klub� sustiprino 30 met� 210 cm �gio latvis Raitis Grafas. Pastar�j� sezon� Kipre praleid�s krepšininkas prieš dvejus metus vilk�jo „Šiauli�“ ekipos marškin�lius, tod�l dabar tikisi greitai pritapti ir pad�ti klubui iškovoti kuo daugiau pergali�.

Keisti tvarkaraš�iai

„Šiauli�“ krepšinio komanda paskutines oficialias rungtynes �aid� kone prieš tris savaites. Po to – lauk�. Nors šiaulie�iai kaunasi LKL ir BBL �empionatuose, ta�iau d�l keistokai suderint� tvarkaraš�i�, art�jant svarbiausioms kovoms, kai krepšininkai privalo b�ti geriausios formos, jie tur�jo neplanuotai atostogauti.

„Nesuprantu, kaip gali b�ti tokia ilga pertrauka. Sausio ir vasario m�nesiais buvo toki� etap�, kai per savait� �aisdavome po tris ma�us, o dabar turime laukti tris savaites be rungtyni�. Tai n�ra normalu“, – teig� „Šiauli�“ krepšinio komandos vyriausiasis treneris Antanas Sireika.

� pusfinal� – be kovos

Šiaulie�i� atostogos baigiasi šiandien. �aid�jai vakare išb�gs � aikšt� – laukia akistata su Vilniaus „Sakal�“ komanda. Baland�io 2 d. jie savo aikšt�je kovos su Kauno „�algirio“ ekipa. Tai bus gera repeticija prieš baland�io pabaigoje vyksian�ias Baltijos krepšinio lygos finalo ketverto var�ybas. �algirie�iai � BBL finalin� etap� �eng� ne pa�iu lengviausiu keliu. Pirm�sias rungtynes pralaim�j� Prien� „R�dupio“ ekipai, kaunie�iai sugeb�jo iškovoti dvi pergales iš eil�s.

� BBL finalo ketverto var�ybas šiaulie�iai pateko be kovos, kai atvykti � var�ybas atsisak� Rusijos Liuberc� „Triumf“ ekipa. Pirm�j� ma�� m�siškiai išvykoje buvo pralaim�j� rusams, o motyvuodami, kad rengiasi svarbesn�ms – Europos išš�kio taur�s finalo ketverto var�yboms, rusai nebeatvyko � Šiaulius. „Mes esame verti b�ti tarp keturi� stipriausi� ekip�, kadangi vis� sezon� buvome �empionato lyderiai. Tod�l situacija d�sninga ir viskas susiklost� taip, kaip ir tur�jo b�ti“, – teig� A. Sireika.

Gr��o po dvej� met�

Priverstin�s pertraukos metu „Šiauli�“ klub� papild� anks�iau komandoje jau rungtyniav�s latvis R. Grafas. „Tai universalus krepšininkas. Nesitikime, kad jis nuvers kalnus, ta�iau atsiras daugiau j�gos po krepšiais. Nors Vytautas Šarakauskas po traumos � aikšt� gr��o anks�iau, nei planuota, ta�iau art�jant svarbiausioms kovoms pagalba jam pravers“, – teig� A. Sireika.

Rai�io Grafo pasiteiravome apie sezon� Kipre, jo l�kes�ius „Šiauli�“ klube ir ateities planus.

- Ar ilgai svarst�te gav�s „Šiauli�“ klubo pasi�lym�?

- Ne, neilgai. Buvau labai laimingas, kai gavau pasi�lym�, kadangi sezonas Kipre man jau buvo pasibaig�s. Maniau, kad laukia ilga vasara. Nors po reguliaraus sezono mano Limasolio „Apollon“ ekipa u��m� antr� viet�, pralaim�jome pusfinalyje ir nepatekome � final�. D�l tre�ios vietos ten niekas nerungtyniauja. Jiems egzistuoja vienintel� vieta – pirma.

Tuomet paskambino klubo direktorius Adomas Klimavi�ius ir paklaus�, ar nenor��iau �aisti u� „Šiaulius“. Esu laimingas, kad v�l gal�siu �aisti šioje komandoje.

- Kaip sek�si rungtyniauti Kipre?

- Man buvo neblogas sezonas. Kadangi klub� treniravo latvis Igoris Migliniekas, jis manimi pasitik�jo ir leido nema�ai �aisti. Aikšt�je praleisdavau apie 20-25 minutes, pelnydavau po 12 tašk� ir atkovodavau po penkis kamuolius. Gaila, kad nepavyko laim�ti pusfinalyje, ta�iau sezonas man asmeniškai buvo s�kmingas.

Apskritai Kipre krepšinis – padrikas dalykas. N�ra mums �prastos statistikos rungtyni� metu. �aid�iame, o visi duomenys pateikiami kur kas v�liau. Netgi treneris ne�inojo, kada kitos rungtyn�s. Gali antradien� ar tre�iadien� paskambinti ir pasakyti, kad penktadien� laukia rungtyn�s. Komandose dominuoja amerikie�iai krepšininkai, kurie fiziškai stipr�s, ta�iau �aid�ia beveik be taktikos. Mums pasisek�, nes komand� treniravo latvis, tai �aid�me labiau pozicin� �aidim�. O komandose, kuriose gausu amerikie�i�, reik�davo koki� 3-4 kamuoli�, kad visi b�t� patenkinti.

- Kaip manote, koks bus J�s� vaidmuo komandoje?

- Manau, treneris parinks tinkam� vaidmen�. Tikiuosi, kad pateisinsiu l�kes�ius. Kiek �aisiu, n�ra labai svarbu. Svarbiausia, kad gal��iau pad�ti �gyvendinti tikslus, laim�ti kuo daugiau rungtyni�. A. Sireika – puikus treneris, jis gerai mane pa��sta ir priims teisingus sprendimus.

- Kokie santykiai su „Šiauli�“ krepšininkais?

- Su Vytautu Šarakausku esame geri draugai. Kai �aid�iau „Šiauliuose“, šeimomis bendravome. Su �mona Marta auginame 3,5 met� s�n� Henr�. Vytautas taip pat turi panašaus am�iaus vaik�, manau, kad ir dabar gerai sutarsime. Su Arvydu Šikšniumi taip pat bendravome. Manau, kad man lengviau bus �silieti � komand�, nes pa��stu kelis �aid�jus, aplink�. Kai tur�siu kelias laisvas dienas, vyksiu namo ir parsivešiu šeimyn�. Jie dar nesp�jo išsikrauti lagamin� gr�� iš Kipro, o dabar ir v�l iš naujo tur�s susikrauti.

Be�nas Gut�kaus�kas ne��a�da su�d�ti gink�l�

Justinas VISOCKAS

Šiaulietis raitelis Benas Gutkauskas pasiek� tai, ko iki šiol nebuvo pavyk� n� vienam šalies �irginio sporto atstovui. Vaikinas triumfavo Lenkijoje vykusiame finaliniame pasaulio konk�r� ture. Raitelis savo pranašum� prieš var�ovus �vairaus lygio var�ybose �rod� jau ne kart�, ta�iau š� kart� jis tapo geriausiu iš geriausi�.

Raitelis Benas Gutkauskas ne�ada sud�ti ginkl� kovodamas d�l kelialapio � Londono olimpiad�.
Beno GUTKAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

Ilgai lauktas triumfas

Šiaulietis per beveik metus trukus� pasaulio tur� dalyvavo dvylikoje etap� ir surinko 112 tašk�. Vaikinas Maskvoje ir Minske vykusiuose etapuose tapo nugal�toju, taip pat po du kartus u��m� antr� ir tre�i� vietas. B. Gutkauskas reitinge u��m� pirm� viet� tarp 96 raiteli�.

Tarptautin�s �irg� sporto federacijos Centrin�s Europos lygos finaliniame pasaulio taur�s etape Lenkijoje jis dar kart� �rod�, kad yra vienas geriausi� pasaulio raiteli�.

� lygos finalin� konk�r� „Grand Prix“, kuriame kli��i� aukštis 155 cm, pateko 26 patys stipriausi raiteliai.

Po pagrindinio konk�ro be klaid� maršrut� �veik� ir � persirungim� papuol� 5 duetai, tarp kuri� – ir Benas Gutkauskas su �irgu Lascar 41. Persirungimo rungtyje šiaulietis ir v�l nesurinko baudos tašk�. Nors oland� Suzana Teper su Km Wish taip pat nesurinko n� vieno baudos taško, B. Gutkauskas buvo 0,32 sekund�s greitesnis, tod�l jam ir atiteko pirmoji vieta.

„Iki šiol net trejus metus Benas finaliniame etape u�imdavo ketvirt� viet�. Tiesiog pritr�kdavo s�km�s. Šiemet tikriausiai susid�jo patirtis ir gero trenerio, pasaulio rekordininko, olimpinio �empiono Franko Slotako patarimai. Tai aukš�iausias pasiekimas Lietuvos �irginio sporto istorijoje“, – teig� Beno t�tis Gediminas Gutkauskas.

Be �sp�dingos taur�s ir beveik 24 t�kst. Lt �ekio, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis Benui �teik� ir simbolin� kard� sakydamas, kad vaikinas dabar atrodo kaip Vytis su kardu Lietuvos herbe.

Planuoja dalyvauti olimpiadoje

Šiuo metu Vokietijoje gyvenantis ir sportuojantis B. Gutkauskas po �sp�dingos pergal�s neturi laiko atsikv�pti. Dabar jis dalyvauja atvirosiose Vokietijos pirmenyb�se, po to vyks � treniruo�i� stovykl� Olandijoje, kur ruošis baland�io 18-22 d. šioje šalyje vyksian�iam pasaulio taur�s finalui.

K� tik 25-�j� gimtadien� atšvent�s vaikinas nepraranda vil�i� patekti � olimpiad�, nepaisant to, kad iš ma�daug 800 sportinink� kelialapius � London� gaus tik du raiteliai, o B. Gutkauskas šiuo metu reitinge yra ketvirtas.

„Vienas iš pagrindini� šiaulie�io var�ov� – Azerbaid�ano sportininkas. Jei tik mes surenkame kiek nors tašk�, priart�jame, tai jo t�vai greta nam� surengia didelio biud�eto turnyr�. Iki ten šiaip nenuva�iuosi, reikia didel�s apsaugos, kad neliktum be �irg�, tod�l tas vaikinas visad laimi ir v�l nutolsta bendroje �skaitoje. Rusai reiškia protestus, ta�iau viskas lyg ir teis�ta, niekas nieko padaryti negali“, – d�l beviltiškos situacijos apgailestavo G. Gutkauskas.

Ta�iau sportininkas ne�ada sud�ti ginkl�, juolab kad reitingo var�ybose dalyvauti ir kaupti taškus dar bus galima iki bir�elio m�nesio. „Turime išsik�l� tiksl�, ta�iau bus labai sunku j� �gyvendinti. Gal dabar, gavus kard�, tai padaryti bus šiek tiek lengviau“, – juokavo sportininko t�tis G. Gutkauskas.

Situacija Lietuvoje

Kovo m�nesio prad�ioje Lietuvos �irginio sporto federacijos prezidentu išrinktas Beno Gutkausko t�tis Gediminas. „Mano nuomone, reikia kuo grei�iau atgaivinti vaik� var�ybas. Nors tai ilgaam�i� sportas, yra daug patyrusi�, aukšt� rezultat� pasiekusi� sportinink�, ta�iau turi augti nauja karta, kitaip nebus konkurencijos, nebus jud�jimo“, – teig� G. Gutkauskas.

Jauni� am�iaus grup�je Lietuvoje yra keli perspektyv�s sportininkai: joniškie�iai broliai Matas ir Kristupas Petrai�iai bei klaip�diet� Dovil� Matulyt�. Europos �empionatuose komand� turi sudaryti keturi nariai, tod�l šie sportininkai, pasipild� dar vienu raiteliu, jau gal�t� atstovauti šaliai.

Ši� vasar� Lietuvos �irginio sporto gerb�jai tur�s galimyb� išvysti pa�ius geriausius Europos raitelius. Liepos 13-15 d. �agar�je, sporto klubo „Mira�as“ aikštyne, vyks Pasaulio taur�s etapas. „Tuo pat metu vyks �agar�s vyšni� festivalis, tod�l daugyb� �moni� gal�s pasigro��ti aukšto lygio sportinink� pasirodymu“, – teig� G. Gutkauskas.

Sportas trumpai

Orientacininkai

Š� savaitgal� nuotyki� �ygiu apie R�kyvos e�er� prasid�s jau tradiciniu tap�s „S-Sporto“ taur�s var�yb� maratonas. Kovo 24 d. 12 val. p�s�iomis ir dvira�iais startuos ekstremali� poj��i� m�g�jai. Jie pasklis po R�kyvos e�ero apylinkes. Šiemet „S-Sporto“ taur�s �skaitoje – 16 �vairi� sporto šak� var�yb� nuo slidin�jimo, orientavimosi miškuose b�gant ar va�iuojant kaln� dvira�iais iki plento dvira�i� var�yb� miesto gatv�mis. Daugiausia rengini� vyks Kurtuv�n� regioninio parko miškuose �rengtose trasose. Var�ybos vyks ne tik Šiauli� apylink�se – keli etapai bus surengti Telšiuose, Plung�je ir net Klaip�doje. „S-Sporto“ taur�s organizatoriai tikisi, kad pernai ypa� didelio dalyvi� susidom�jimo sulaukusi� trij� dien� kaln� dvira�i� var�ybose MTB ir plento dvira�i� lenktyn�se šiemet dalyvaus dar daugiau profesional� ir m�g�j�.

Moter� krepšinis

Art�jant lemiamoms sezono kovoms, Šiauli� „R�tos“ moter� krepšinio komand� papildys Laura Svaryt�. Iš Šiauli� kilusi 19 met� 190 cm �gio vidurio puol�ja š� sezon� atstovavo Kauno „LKKA-Ais�i�“ ekipai. Kadangi kauniet�s nepateko � atkrintam�j� var�yb� etap�, Laura Svaryt� sutiko pad�ti gimtojo miesto ekipai. Vidurio puol�ja per š� sezon� buvo viena iš Kauno ekipos lyderi�. Per rungtynes ji vidutiniškai pelnydavo po 15 tašk� ir atkovodavo po 8 kamuolius. Kovo 27 d. prasid�s ketvirtfinalio susitikimai. 3-6 vietas u��musios ekipos var�ysis d�l patekimo � pusfinal�.

Tinklinis

Lietuvos vyr� tinklinio �empionato pirmajame pusfinalyje Šiauli� „Elgos-Master Idea“ tinklininkai �aid� dvejas rungtynes Kelm�je prieš vietos „Antivio-Etovio“ ekip�. Pirm�j� ma�� šiaulie�iai �tikinamai laim�jo 3:0, ta�iau antrose rungtyn�se, ne�vertin� priešinink�, tur�jo pripa�inti j� pranašum� 0:3. Kiti du pusfinalio susitikimai vyks Šiauliuose. Komandos treneris Aivaras Strockis tikisi, kad jaunieji �aid�jai susikaups ir serij� iki trij� pergali� jiems pavyks baigti savo aikšt�je. Jei prireikt� penkt� serijos rungtyni�, jos vykt� Kelm�je. Kitame pusfinalyje susitinka dvi Vilniaus ekipos: „Flamingo Volley“ ir „VGTU“. Abi rungtynes laim�j� „Flamingo Volley“ tinklininkai yra per �ingsn� nuo finalo.

Karat�

Šiauliuose vyko XII Baltijos šali� karat� �empionatas, kuriame dalyvavo 170 aukšto meistriškumo sportinink� iš �vairi� Lietuvos miest� klub�, sve�iai iš Estijos, Gruzijos, Latvijos ir Rusijos. Iš viso var�ybose sportininkai atstovavo 27-iems klubams. Var�ybos vyko penkiose aikštel�se kata ir kumit� rungtyse pagal WKF taisykles. Šiaulie�iai sportininkai iškovojo vis� prab� medali�. Kumit� rungtyje 10-11 m. grup�je klubo „Baltasis tigras“ atstovas Matas �ymantas tapo nugal�toju. 12-13 m. grup�je triumfavo klubo „Kentauras“ aukl�tinis Kevinas Raugalis. Toje pa�ioje am�iaus grup�je svorio kategorijoje iki 50 kg nugal�toju tapo Benas Dauparas. 16-17 m. am�iaus grup�je iki 76 kg svorio kategorijoje visus var�ovus nugal�jo „Kentauro“ klubo atstovas Armandas Bunius. Bendroje �empionato �skaitoje nugal�jo ir komandin� taur� laim�jo Rusijos federacijos karat� klubas „Soyuz“.

Taekvondo

Olandijoje vykusiame A klas�s taekvondo turnyre šiaulietis kovotojas Kristupas �eilutka tapo �empionu. 15 m. sporto mokyklos „At�alynas“ aukl�tinis dalyvavo jauni� iki 18 m. grup�je. Jis turnyre �veik� penkis var�ovus. Pirmoje kovoje vaikinas laim�jo prieš �ekijos sportinink�, po to �veik� tris Vokietijos kovotojus. Finale K. �eilutka 4:2 �veik� Olandijos taekvondo kovotoj� ir pasipuoš� aukso medaliu. Kitas šiaulietis sportininkas Edvinas Rakickas dalyvavo suaugusi�j� var�ybose. Pirmas 17-me�io vaikino var�ovas buvo daugkartinis Europos ir pasaulio �empionat� prizininkas, 32 met� Olandijos sportininkas. E. Rakickas tur�jo pripa�inti var�ovo pranašum�.

Futbolas

Lietuvos futbolo A lygos antrojo turo rungtyn�se „Šiauli�“ ekipa 2:1 švent� pergal� prieš Pakruojo „Kruojos“ ekip�. Pirmasis �vartis � Pakruojo ekipos vartus �skriejo pirmojo k�linio pabaigoje. Po baudos sm�gio kamuol� galva � savus vartus pasiunt� Maksimas Bilyk. Antrajame k�linyje šiaulie�iai padvigubino rezultat�. Iki ma�o pabaigos likus �aisti apie 20 minu�i�, pakruojie�iams pavyko sušvelninti rezultat� 1:2. Baigiantis rungtyn�ms, � „Šiauli�“ vartus �muštas ir antrasis �vartis, ta�iau jis nebuvo �skaitytas, kadangi ma�o arbitrai u�fiksavo nuošal�. Tai buvo antroji „Šiauli�“ futbolo klubo pergal� per du A lygos turus.

MMKL

Šiauliuose vyko Moksleivi� m�g�j� krepšinio lygos „�vaig�d�i� diena“. 15-t� kart� surengtoje krepšinio švent�je jaunieji sportininkai var��si �vairiuose konkursuose. Snaiperio konkurse jaunu�i� grup�je triumfavo S. Daukanto gimnazijos moksleiviai Deividas Merkelis, Sigitas Pilipauskas ir Arminas Milaknis. Tarp jauni� geriausiai iš toli atakavo Did�dvario gimnazijos atstovai Justas Tilvikas, Ovidijus Ganiprauskas ir Tadas Ališauskas. Estafet�s konkurso u�duot� geriausiai atliko jaunieji J. Janonio gimnazijos sportininkai Deividas Stankus, Mantvydas Vai�iulis ir Rokas Ulys. Tarp jauni� konkurse triumfavo sporto klubo „Jovaras“ atstovai. „Laim�s k�dikio“ konkurso dalyviai tur�jo �mesti kamuol� � krepš� iš aikšt�s vidurio. Jaunu�i� grup�je tai padaryti pavyko Edvinui Raliui iš Šiauli� universiteto gimnazijos, jauni� grup�je tiksliai krepš� atakavo „Saul�tekio“ gimnazijos moksleivis �ilvinas Stumas. Jauni� ir jaunu�i� geriausi� �aid�j� rinktini� ma�as baig�si taikiai 65:65, tiesa, kad j�gos b�t� apylyg�s, vyresnieji �aid� u�simov� pirštines. „Oro karaliaus“ konkurse triumfavo J. Janonio gimnazijos moksleivis Armandas Genys ir S. Šalkauskio gimnazijos atstovas Tadas Švarlys.

„Šiauliai plius“ informacija

Le�do ri�tu�lys ky�la i� pe�le�n�

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose ledo ritulio sporto šaka iki šiol yra bene menkiausiai išpl�tota, palyginti su kitais did�iausiais Lietuvos miestais, ta�iau situacija ger�ja – Ledo ritulio mokykl� pradeda lankyti vis daugiau vaik�, atvirajame miesto �empionate dalyvavo net šešios ekipos, vyrai Lietuvos �empionate siekia prasibrauti � final�. Ma�a to, ledo ritulio gerb�jai š� savaitgal� sulauks „deserto“ – Šiauliuose vyks profesional� finalinio ketverto var�ybos.

„Ledo linijos“ komandai art�ja lemiam� kov� metas.
„Ledo linijos“ archyvo nuotr.

Siekia �aisti finale

Šiauliuose yra susib�rusios kelios vyr� ledo ritulio komandos. Solid�iausi� �aidim� demonstruoja ir miesto garb� Nacionalin�s ledo ritulio lygos pirmajame divizione gina „Ledo linijos“ �aid�jai.

Pirmasis divizionas suskirstytas � tris pogrupius: ryt�, centro ir vakar�. Ryt� divizione viet� finalo ketverto var�ybose u�sitikrino Vilniaus „OH“ klubas. Centro divizione visas var�ybas laim�jo ir vil�i� var�ovams nepaliko Kauno „Bizon�“ ekipa, kuri jau pateko ir tarp keturi� stipriausi�.

Neaiški situacija tik vakar� pogrupyje, kuriame rungtyniauja „Ledo linija“. Šiaulie�iai su Klaip�dos „Baltijos“ komanda yra surink� po 24 taškus ir dalijasi

1-2 vietomis. Pirm� viet� grup�je u��musi ekipa tiesiogiai pateks � finalo ketverto var�ybas, o antroji tur�s �aisti papildomame turnyre su kitose grup�se antras vietas u��musiomis ekipomis.

Lemiamos rungtyn�s, po kuri� paaišk�s, kuris – Šiauli� ar Klaip�dos – klubas �ais su stipriausiais, kovo 31 d. vyks Klaip�doje. Pirm�sias tarpusavio rungtynes 6:5 laim�jo klaip�die�iai, tod�l šiaulie�iams norint juos aplenkti reikia arba laim�ti dviej� �var�i� skirtumu, arba laim�ti vieno �var�io skirtumu, tik �mušti daugiau �var�i�, nei klaip�die�iai tai padar� Šiauliuose. Finalo ketvertas baland�io 25-26 d. vyks Klaip�doje.

„Ledo linijos“ komandos vadovas Sigitas Kazlauskas sako, kad Šiauli� regionas ledo ritulio srityje yra vienas silpniausi� Lietuvoje, tod�l miestas neturi komandos aukš�iausiajame divizione. „M�s� klube �aid�ia daug vyresnio am�iaus �aid�j�, kuri� m�stymas aikšt�je, patirtis padeda laim�ti. Ta�iau kiekvienoje pozicijoje turime po kelis jaunus �aid�jus, kurie visuomet gali pakeisti komandos draugus. Taigi vyresni yra patyr�, o jaunesni yra greitesni – toks m�s� komandos modelis ir �aidimo stilius“, – teigia S. Kazlauskas.

Šiauli� klube, be lietuvi�, rungtyniauja trys legionieriai iš Latvijos. Vladimiras Parachomenko iki šiol yra peln�s 17 �var�i� – tai tre�ias rezultatas pirmajame divizione. Vartininkas Aleksandras Beliakovas yra naudingiausias diviziono vart� sargas. „Did�iausia problema ta, kad daugelis sportinink�, tarp kuri� ir legionieriai, atvyksta tik � var�ybas, tod�l laiko treniruot�ms drauge nelieka, be to, �aidimo kokyb� nuken�ia“, – apgailestavo komandos vadovas S. Kazlauskas.

Vis populiar�ja

Šiauliuose jaunuosius ledo ritulininkus ugdo mokykla „Šaulys“, kur šios sporto šakos pagrind� mokosi apie 40 vaik� ir jaunuoli� nuo 4 iki 16 met�. „Ledo ritulys vis populiar�ja, stengiam�s visais b�dais pritraukti kuo daugiau vaik�. Jei kuris nors pabando u�lipti ant ledo, galima sakyti, kad �ia ir pasilieka“, – teig� ledo ritulio mokyklos „Šaulys“ vadovas Aurimas Jokim�ius.

„Š� sezon� dalyvavome U10 ledo ritulio �empionate. Kadangi netur�jome pakankamai vaik�, kad suburtume komand�, jung�m�s su Elektr�n� miestu � bendr� ekip�, ta�iau jau kit�met šiame �empionate tikim�s tur�ti komand�, sudaryt� tik iš šiaulie�i� ledo ritulinink�“, – teig� A. Jokim�ius.

Vyresnieji mokyklos aukl�tiniai, � pagalb� pasikviet� kelis suaugusius �aid�jus, kovojo atvirajame Šiauli� miesto �empionate. Nors pergali� neiškovojo, �gyta patirtis suteikia galimyb� tobul�ti ir d�ti pagrindus ateities laim�jimams.

Be intrigos

Atvirajame Šiauli� miesto ledo ritulio �empionate dalyvavo šešios vyr� komandos. Intrigos nebuvo. Be pralaim�jim� �empionate �eng� dešimt pergali� per du ratus iškovojusi Šiauli� „Ledo linijos“ komanda. Ji tapo nugal�toja. Antr� viet� u��m� Ma�eiki� „Lederos“ komanda. Jos s�skaitoje – 21 taškas. Tre�i� viet� peln� Panev��io „Farmtrack“ klubas, surink�s 18 tašk�.

Po prizinink� išsirikiavo dar trys šiaulie�i� komandos. Ketvirta liko „Ledo ritulio II“ ekipa, surinkusi 15 tašk�, 6 taškus per �empionat� iškovojusi „Ledo ritulio I“ ekipa. N� karto pergal�s skonio nepajuto jauniausia �empionato ekipa „Šaulys“. Ši komanda šiemet nelaim�jo, ta�iau jaun�j� ledo ritulinink� lygis nuolat auga, tod�l manau, kad jau kitais metais jie jau bus paj�g�s kovoti su keliomis komandomis ir prad�s skinti pergales“, – teigia S. Kazlauskas.

Suskai�iav� pelnytus ir praleistus �var�ius, rezultatyvius perdavimus, naudingumo koeficientus ir kitus rodiklius, �empionato organizatoriai �steig� nominacijas.

Rezultatyviausio �aid�jo titulas atiteko Ar�nui �iogui, kuris per �empionat� peln� 21 �vart�. Naudingiausiu tapo „Lederos“ ekipos �aid�jas Igoris Šmakovas, surink�s 26 taškus. Geriausio gyn�jo titulas skirtas „Ledo linijos“ atstovui Pauliui Šidiškiui. Ma�iausiai �var�i� per �empionat� (20) praleido „Ledo linijos“ ekipos vartininkas Vladas Jokubauskas. Perspektyviausio �aid�jo nominacijoje triumfavo „Šauli�“ ekipos �aid�jas Tadas Zupka. Prizas �teiktas ir vyriausiam �empionato �aid�jui Aleksandrui Butkevi�iui, kuris atstovauja Ma�eiki� „Lederos“ klubui. Netrukus 69-�j� gimtadien� šv�siantis vyras aktyviai sportuoja, pelno �var�i� ir rodo pavyzd� jauniesiems ledo ritulininkams.

Susirinks stipriausi

Savaitgal� � Šiaulius susirinks stipriausios Lietuvos ledo ritulio komandos. �ia paaišk�s, kas taps Lietuvos nacionalin�s ledo ritulio lygos aukš�iausiojo diviziono �empionais. „Šiauliuose iki šiol niekada n�ra buv� tokio renginio. Tai profesional�s klubai, dideli grei�iai, �sp�dingas reginys. Mums didel� garb�, kad patik�jo surengti finalin� etap�“, – d�iaug�si S. Kazlauskas. D�l nugal�toj� vardo ir �empion� taur�s kausis favorite laikoma Elektr�n� „EESM-Energija“, Elektr�n� „ESC“, Latvijos „Cetra“ ir K�daini� „LRK“.

Finalinio ketverto var�ybose rungtyniauti tur�jo ketvirt� viet� po reguliaraus sezono u��musi Rusijos „Delovaja“ ekipa, ta�iau d�l neaiški� prie�as�i� rusai atsisak� kovoti d�l �empion� vardo. „Rusijos ekipa daug kam netik�tai paskutin�se dvejose rungtyn�se laim�jo prieš iki tol nes�kmi� nepatyrusi� „EESM-Energijos“ ekip�. Surinkt� tašk� jiems pakako, kad turnyro lentel�je pakilt� iki ketvirtos vietos ir gal�t� �aisti finale“, – teig�S. Kazlauskas.

Dar netik�tesniu akibrokštu, nei pergal�s prieš lyderius, tapo Rusijos klubo atsisakymas �aisti finalo ketverto rungtyn�se Šiauliuose. „Oficiali versija – net aštuoni �aid�jai patyr� traumas, tod�l negali atvykti, ta�iau neoficialiai kalbama, kad rungtyn�se prieš „EESM-Energij�“ u� Rusijos klub� gal�jo �aisti keli paj�g�s, ta�iau neregistruoti ma�ui �aid�jai, kurie, nenor�dami �kli�ti, atsisak� atvykti � Šiaulius“, – kelias rus� atsisakymo versijas �vardijo S. Kazlauskas.

Kovo 24 d. pirmosios ant ledo pasirodys „EESM-Energijos“ ir „LRK“ komandos. Šis ma�as bus intriguojantis, kadangi jauna K�daini� ekipa �empionato pabaigoje kibo � atlapus patyrusiems elektr�niškiams ir pralaim�jo vos vieno �var�io skirtumu. Po j� rungtyniaus „ESC“ ir latvi� „Cetra“.

Pralaim�jusieji kovo 25 d. kovos d�l tre�ios vietos, o pusfinalyje pergales pasiek� klubai – d�l �empion� vardo.

Rinktin� – be šiaulie�i�

Baland�io m�nes� Lietuvos vyr� ledo ritulio rinktin� dalyvaus Lenkijoje vyksian�iame pasaulio �empionate ir �ais pirmojo diviziono B grup�je drauge su Australijos, Rumunijos, Piet� Kor�jos, Olandijos ir Lenkijos rinktin�mis.

� A divizion� pateks tik pirm� viet� B grup�je u��musi komanda, kadangi iš A grup�s pagal naujas taisykles � Elito divizion� patenka nebe dvi, o viena rinktin�.

Lietuvos rinktin� treniruoja Jurijus Borisovas ir Dainius Bauba. Jos gretose vis dar tikimasi išvysti geriausi� šalies ledo ritulinink� Daini� Zubr�, ta�iau ir be jo lietuviai pasiry�� kautis su visais var�ovais.

Lietuvos rinktin�je kelerius metus n�ra n� vieno šiaulie�io sportininko. „Nors Šiauliuose ledo ritulio sporto šaka spar�iai populiar�ja, ta�iau ta karta dar turi u�augti, tod�l ir artimiausiu metu neišvysime šiaulie�i�, ginan�i� Lietuvos garb�“, – teig� S. Kazlauskas.

Iki �em�pio�n�s var�do pri�tr��ko pu�s�s ta�ko

Justinas VISOCKAS

Turkijoje vykusiame Europos moter� šachmat� �empionate šiauliet� Viktorija �milyt� u��m� ketvirt� viet�. Po beveik dvi savaites trukusi� kov�, daugyb�s valand�, praleist� palinkus prie šachmat� lentos, o laisvalaikiu analizuojant klaidas ir rengiantis kitiems ma�ams, paaišk�jo geriausios senojo �emyno šachmatinink�s.

Šiauliet� – ketvirta

Viktorija �milyt� vienintel� iš vis� daugiau kaip šimto dalyvi� per �empionat� aštuonis kartus �veik� var�oves, ta�iau tris kartus tur�jo pripa�inti var�ovi� pranašum�. Aštuoni� tašk� šiaulietei nepakako, kad apgint� pernai Gruzijoje iškovot� �empion�s titul� – šiemet ji u��m� ketvirt� viet�.

Trys šachmatinink�s surinko pustaškiu daugiau nei V. �milyt�. Rus�s Valentina Gunina ir Tatiana Kosintseva prieš paskutin� partij� savo s�skaitoje tur�jo po 7,5 taško, pirmavo slov�n� Anna Muzychuk, surinkusi 8,5 taško.

Per paskutin� tur� viskas apsivert� aukštyn kojomis. Tašku prieš var�oves pirmavusi slov�n� pralaim�jo V. Guninai, pergal� iškovojo ir T. Kosintseva. Visos trys šachmatinink�s tur�jo po lygiai – 8,5 taško. Nugal�toj� pavyko išaiškinti tik suskai�iavus papildomus rodiklius.

Nugal�tojos vardas skirtas V. Guninai, antroji vieta – T. Kosintsevai, o tre�ioje vietoje liko prieš paskutin� partij� pirmavusi A. Muzycuk.

Europos pirmenyb�se pirmas keturiolika viet� u��musios šachmatinink�s iškovojo kelialapius � 2014 m. pasaulio moter� šachmat� �empionat�. V. �milyt� pasaulio �empionate dalyvaus ir šiemet. Kelialap� ji iškovojo pernai.

Paskutiniame ture V. �milyt� iškvojo pegal� prieš Vengrijai atstovaujan�i� Thanh Trang Hoang.

Pergal�s ir pralaim�jimai

V. �milyt� �empionat� prad�jo trim pergal�m, po to nusileido pranc�zei Marie Sebag. Atsitiesusi po nes�km�s, šiauliet� v�l du kartus iš eil�s švent� pergal�, o septintame ture v�l pralaim�jo. Š� kart� ji tur�jo pripa�inti rumun�s Cristinos-Adelos Foisor pranašum�. Antrasis pralaim�jimas taip pat neišmuš� iš v��i� puikiai rungtyniavusios šiauliet�s. Aštuntame ir devintame turuose V. �milyt� laim�jo prieš dvi Gruzijos šachmatininkes ir v�l priart�jo prie lyderi�. Skaudi nes�km� dešimtajame rate prieš slov�n�

A. Muzychuk u�kirto keli� šiaulietei apginti �empion�s titul�.

Paskutiniajame etape Viktorija susitiko su Vengrijai atstovaujan�ia Thanh Trang Hoang.

Po skausmingo pralaim�jimo dešimtajame ture paskutin�je partijoje V. �milyt� v�l prie stalo s�do nusiteikusi nuo�miai kovai. �aisdama juodosiomis fig�romis, ji sugeb�jo priversti pasiduoti var�ov� ir galutin�je �skaitoje peln� ketvirt� viet�. U� tai jai �teiktas 8200 eur� �ekis, o nugal�tojai V. Guninai atiteko 20 500 eur� �ekis.

Turkai oficialiame tinklalapyje sveikino puikiai �aidusi� didmeistr� iš Latvijos, o ne iš Lietuvos, ta�iau tai nesumenkino puikaus V. �milyt�s rezultato.

Viktorijos �milyt�s rezultatai Europos �empionate:

1 etapas. Iva Videnova (Bulgarija) 0-1 Viktorija �milyt�.

2 etapas. Viktorija �milyt�

1-0 Jolanta Zawadzka (Lenkija).

3 etapas. Jovana Vojinovic (Juodkalnija) 0-1 Viktorija �milyt�.

4 etapas. Marie Sebag (Pranc�zija) 1-0 Viktorija �milyt�.

5 etapas. Viktorija �milyt� 1-0 Gulna Mammadova (Azerbaid�anas).

6 etapas. Viktorija �milyt�

1-0 Elisabeth Paehtz (Vokietija).

7 etapas. Cristina-Adela Foisor (Rumunija) 1-0 Viktorija �milyt�.

8 etapas. Viktorija �milyt� 1-0 Nazi Pakidze (Gruzija).

9 etapas. Nino Khurtsidze (Gruzija) 0-1 Viktorija �milyt�.

10 etapas. Viktorija �milyt� 0-1 Anna Muzychuk (Slov�nija).

11 etapas. Thanh Trang Hoang (Vengrija) 0-1 Viktorija �milyt�.

Dar b�dama Turkijoje, V. �milyt� sutiko telefonu atsakyti � savaitraš�io „Šiauliai plius“ klausimus ir pasidalyti karš�iausiomis naujienomis bei mintimis apie k� tik pasibaigus� Europos moter� šachmat� �empionat�.

- Kaip vertinate savo pasirodym�, kokie �sp�d�iai pasibaigus �empionatui?

- Vertinu tikrai labai gerai. Manau, kad u�imta ketvirta vieta – tai s�kmingas pasirodymas. Esu patenkinta ir iš var�yb� gr��tu geros nuotaikos.

- Iki prizin�s vietos pritr�ko vienintelio laiptelio. Ar neapmaudu, kad likote ketvirta?

- Ne, tikrai neapmaudu, kadangi priešpaskutin� partij� pralaim�jau Annai Muzychuk, kuri bendroje �skaitoje pasidalijo

1-3 vietas. Tuomet man atrod�, kad ketvirta vieta nepasiekiama. Prieš s�sdama �aisti paskutin� partij� negalvojau apie konkre�ias vietas, maniau, kad �empionatas taip ir baigsis.

D�iaugiuosi, kad pavyko atsigauti po patirto pralaim�jimo ir laim�ti prieš Vengrijos sportinink� paskutiniame etape. �inoma, medalis turi toki� magišk� savyb�, ta�iau ir ketvirta vieta yra aukšta.

Per trejus metus Europos �empionatuose u��miau antr�, pirm� ir ketvirt� vietas. Galiu d�iaugtis ir did�iuotis rezultatais, kadangi jie yra stabiliai aukšti. Negalima �sivaizduoti, kad kasmet b�siu prizinink�. Tai, k� man pavyko pasiekti iki šiol, yra labai aukšti rezultatai.

- Per �empionat� peln�te aštuonias pergales ir patyr�te tris pralaim�jimus. N� vienos partijos nebaig�te lygiosiomis. Ar tai J�s� pasirinkta �aidimo taktika?

- Šachmatuose labai sunku išvengti lygi�j�. Koleg�s sak�, kad aštuonios pergal�s per vienuolika tur� yra unikalus rezultatas. Aš specialiai nesistengiau išvengti lygi�j�, ta�iau mano �aidimo stilius yra agresyvus, �aid�iu energingai. S�moningai rizikuoju, tod�l kartais tenka ir pralaim�ti. Tai normalu, tai – statistika, bet aštuonios laim�tos partijos – tikrai labai geras rezultatas.

- Per �empionat� patyr�te tris pralaim�jimus. Kuris skaud�iausias?

- Viena sunkiausi� partij� buvo dešimtame etape su slov�ne Anna Muzychiuk. Tai buvo labai sud�tinga kova. Iš prad�i� aš j� nustebinau, po to ji mane. Pasiruošimas abiems greitai baig�si. Buvo aštri kova, kurioje kiekvieno �jimo kaina buvo labai aukšta. Aš pirma suklydau. Ta klaida ir buvo lemiama.

Buvo labai sud�tinga pad�tis, tod�l vienos klaidos kaina – labai aukšta, o jos ištaisyti neb�ra kada. Partija truko apie keturias valandas, tod�l ji priskiriama prie trumpesni�.

Gal ir gal�jau m�ginti su�aisti lygiosiomis. �aid�iant baltosiomis fig�romis, norint galima beveik visada tai padaryti. Aš band�iau rizikuoti, laim�ti �inodama, kad tai gali pasiteisinti, bet gali ir nepasiteisinti. S�moningai rizik� prisi�miau.

Taip pat patyriau nes�km� prieš rumun� Cristin�-Adel� Foisor. Ji puikiai �aid� �empionate. Nors pralaim�jo kelias paskutines partijas ir galutin�je �skaitoje u��m� tik 22 viet�, tai neparodo tikrojo jos paj�gumo. Tuo metu, kai aš su ja �aid�iau, ji buvo lyder�, laim�jo prieš kelias labai stiprias priešininkes. Tikriausiai �empionato pabaigoje jai pritr�ko j�g�. Prieš j� pralaim�ti man nebuvo ka�koks didelis netik�tumas, kadangi ji yra labai paj�gi var�ov�.

- Ar tur�jote laisvo laiko?

- Mes gyvenome neblogame viešbutyje, ta�iau miesto pakraštyje. �ia viskas buvo susij� su šachmatais. Aš buvau viena, be treneri�, be palydos, tai laisvu laiku ruošiausi art�jantiems ma�ams, analizavau pasibaigusius. Daugiausia laiko, �inoma, praleidome �aisdamos. Pramog� visiškai nebuvo. Tiesa, buvo viena diena laisva, kovo aštuntoji. Organizatoriai sureng� ekskursij� � muziej�. Ta�iau kai pasak�, kad kelion� truks 5-6 valandas, aš nusprend�iau nevykti, o pails�ti ir kuo geriau pasirengti var�yboms.

�em�pio�na�t� lai�m�jo �ais�da�mos �vie�na ko�ja�

Justinas VISOCKAS

Šiauli� „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ riedulio komanda tradiciškai tapo Lietuvos moter� u�dar� patalp� riedulio �empione. Šiemet �empionate didesn�s intrigos nebuvo, kadangi šiauliet�s buvo gerokai pranašesn�s u� var�oves. Jos laim�jo dvylika var�yb�, peln� maksimal� tašk� kiek� – 36. Nepaisant puikios u�dar� patalp� sezono pabaigos, komanda neramiai laukia ateities. Netrukus prasid�s lauko sezonas, kuriam pasirengti liko vos m�nuo.

Be pralaim�jim�

U�dar� patalp� riedulio �empionate dalyvavo penkios komandos: Šiauli� „Gintra-Strekt�-Universitetas“, Vilniaus SM „Tauras“ ir S�K „�uv�dra“, Širvint� „Inta“ ir Kelm�s „Kelm�“. Šiauliet�s buvo gerokai stipresn�s nei kitos ekipos, vilniet�s – vidutiniok�s, o Širvint� ir Kelm�s ekipos atliko kone statis�i� vaidmen�.

„Ne�domu �aisti su gerokai silpnesn�mis ekipomis, kai laimime 10:0 ar panašiais rezultatais. Ta�iau visos var�ybos yra svarbios, kadangi jose turime u�duo�i�, „šlifuojame“ derinius, rengiam�s tarptautiniams turnyrams“, – teig� „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ ekipos gyn�ja Ramun� Petrauskait�.

„Nuolat tobul�jame, ekip� papildo jaunos, ta�iau paj�gios �aid�jos, o kitose komandose „jaun�jimo“ procesas yra sud�tingesnis, tod�l j� lygis krenta. Šiemet �empionat� laim�jome �aisdamos „viena koja“, net nebuvo min�i�, kad bus kitaip“, – teig� Šiauli� komandos vyriausiasis treneris Vaidas Vai�eli�nas.

Nuo rugs�jo m�nesio „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ ekipa �aid� apie 100 rungtyni�, pus� kuri� – tarptautiniuose turnyruose, �vairiuose �empionatuose. Lietuvos suaugusi�j� rinktin�je iš 12 �aid�j� yra 10 šiaulie�i�, tod�l merginoms tenka dvigubas kr�vis atstovauti klubui ir ginti šalies garb�. Treneris V. Vai�eli�nas teigia, kad atlaikyti tok� kr�v� merginoms padeda geras fizinis pasirengimas. „Šiauliet�s pranoksta visas ekipas savo fiziniu pasirengimu. Tai labai pasijuto, kai su komanda prad�jo dirbti fizinio rengimosi treneris Ri�ardas Podolskis. Net ir gr��usios iš �empionat� merginos randa j�g� be poilsio v�l eiti � treniruotes ir ruoštis kitoms kovoms“, – teig� V. Vai�eli�nas.

Po �empionato buvo išrinktos geriausios sezono �aid�jos. Geriausia �empionato �aid�ja pripa�inta Ramun� Petrauskait� iš Šiauli� „Gintros-Strekt�s-Universiteto“. „Toks �vertinimas pirmas mano karjeroje. Jis labai d�iugina, ta�iau manau, kad mes esame galinga j�ga ne kiekviena atskirai, o kaip komanda, tod�l šio titulo vertos visos merginos“, – teig� R. Petrauskait�. Rezultatyviausia �empionato �aid�ja tapo šiauliet� J�rat� Juodyt�. Ji per dvylika rungtyni� � var�ovi� vartus kamuoliuk� pasiunt� net 30 kart�. Geriausios vartinink�s titulas atiteko Vilniaus SM „Tauras“ �aid�jai Rasai �epienei.

Penkt� viet� A divizione u��musi Kelm�s ekipa kit� sezon� rungtyniaus B divizione. � A divizion� pateks geriausia B diviziono ekipa. Realiausios pretendent�s prisijungti prie geriausi� komand� yra dvi Šiauli� ekipos – SM „Klevas“ ir „Lidvija“.

„A“ diviziono turnyro lentel�:

1 vieta – Šiauli� „Gintra-Strekt�-Universitetas“ (36 taškai),

2 vieta – Vilniaus SM „Tauras“ (23 taškai),

3 vieta – Vilniaus S�K „�uv�dra-Tauras“ (19 tašk�),

4 vieta – Širvint� „Inta“ (8 taškai),

5 vieta (iškritimas � B divizion�) – Kelm�s „Kelm�“ (1 taškas).

Europoje – penktos

Prieš savait� šiauliet�s dalyvavo Austrijoje vykusiame Europos klub� u�dar� patalp� �empioni� taur�s turnyre. Aštuonios aukš�iausio diviziono komandos buvo suskirstytos � dvi grupes po keturias komandas. Grup�s rungtyn�se „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ komanda kart� laim�jo ir patyr� dvi nes�kmes. Ypa� skaudi nes�km� 3:4 buvo prieš Ispanijos „Club de Campo“ ekip�. „Mes dr�siai atakavome var�ovi� vartus, puol�me, buvome iniciatyvios, ta�iau s�km� nuo mergin� nusisuko, paskutin�mis minut�mis var�ov�s peln� pergaling� �vart�“, – teig� treneris V. Vai�eli�nas. Ši nes�km� u�kirto keli� šiauliet�ms patekti � pusfinal�. Joms teko kovoti d�l išlikimo aukš�iausiame divizione.

Pirmose rungtyn�se šiauliet�s 5:4 �veik� Austrijos „SV Arminen“, o paskutin�se 4:2 �rod� pranašum� prieš Ukrainos „MSC Sumchanka“ komand�. Bendroje �skaitoje šiauliet�s u��m� penkt� viet�.

Pasiruošti – m�nesis

Pasibaigus u�dar� patalp� �empionatui, merginos neturi kada ils�tis. Nors Lietuvos �ol�s riedulio �empionatas prasid�s tik gegu��s m�nes�, šiauliet�s baland�io prad�ioje tur�s b�ti �gijusios pa�i� geriausi� form�. Šiemet d�l olimpiados por� m�nesi� paankstintas Europos klub� �empion� taur�s turnyras Šiaur�s Airijoje, Belfaste, kur antrame pagal paj�gum� divizione rungtyniaus ir šiauliet�s.

„Kitose šalyse s�lygos pasirengti lauko sezonui kur kas geresn�s, nes kitokios oro s�lygos. Mes vis dar �i�rime pro lang� ir tikim�s šiltesni� dien�, kad gal�tume išb�gti � aikšt� – kol kas treniruojam�s sporto sal�je“, – teig� V. Vai�eli�nas.

Komandos vadovai ir �aid�jos tikisi, kad pavyks išlikti antrame pagal paj�gum� divizione, kadangi iškritus � tre�i�j� sugr��ti � aukštesn�j� b�na labai sunku.

Fut�bo�li�nin�k� tiks�las�� me�da�liai

Justinas VISOCKAS

Futbolo komanda FC „Šiauliai“ rytoj rungtyn�mis su Klaip�dos „Atlantu“ prad�s A lygos sezon�. Šiemet klubo vadovams pavyko išsaugoti beveik visus pra�jusio sezono lyderius, ekip� papild� keli jauni perspektyv�s ir vyresni patyr� futbolininkai. Treneriai teigia, kad ekipa, palyginti su ankstesniu sezonu, sustipr�jo, tod�l futbolininkams keliamas tikslas – A lygos medaliai.

„Šiauli�“ futbolinink� tikslas - A lygos medaliai.
FC „Šiauliai“ archyvo nuotr.

Šeši nauji �aid�jai

Pasibaigus pra�jusiam sezonui, ekipos vadovai nesnaud� ir prad�jo rinkti komand�. Per�i�roje dalyvavo nema�ai sportinink�, ta�iau tik šešiems pavyko �rodyti, kad yra verti ginti „Šiauli�“ ekipos garb�.

Komandoje klubo gerb�jai išvys 2007-2008 m. Šiauliuose jau rungtyniavus� legionieri� iš Latvijos Intars� Kirchner�, kuris tur�t� sustiprinti gynybines pozicijas.

Prie ekipos prisijung� argentinietis puol�jas Santiago Casanelli. Jaunas, perspektyvus, greitas, techniškas puol�jas jau pasirengimo etape �rodin�jo, k� geba, ne kart� nuginkluodamas var�ov� vartininkus.

Sutart� su „Šiauli�“ klubu pasiraš� patyr�s saugas Marius Bezykornovas. Komandos vadovai š� futbolinink� � savo gretas m�gino prisivilioti jau pernai vasar�, ta�iau tuomet M. Bezikornovo neišleido klubas, kuriam jis atstovavo. Pasibaigus sutar�iai, futbolininkui neliko kli��i�, tod�l jis atvyko � Šiaulius. „Komanda draugiška, nebuvo konflikt�, gerai pri�m� kaip ir normaliose ekipose. Klubas kelia tikslus u�sikabinti medalius, tad to ir sieksime. Tikiuosi, kad pavyks. Šiemet ši komanda yra paj�gi tai padaryti“, – teig� M. Bezikornovas.

Atraminio saugo pozicijoje rungtyniaujantis Andrius Bartkus tur�t� pakeisti ekip� palikus� Saš� Koli�i�. Iš Kauno „FBK“ � Šiaulius persik�l�s futbolininkas yra buv�s Lietuvos jaunimo rinktini� atstovas.

� Rumunij� išvykus „Šiauli�“ vart� sargui Tadui Simai�iui, o Šar�nui Jurevi�iui vis dar sveikstant po traumos, klubas pasiraš� sutartis su dviem naujais vartininkais – Pauliumi Pociumi ir Mindaugu Malinausku. Iš Klaip�dos kil�s futbolininkas pernai gyn� Garg�d� „Bangos“ vartus. Paskutinis prie komandos prisijung� – vos prieš por� dien� sutart� pasiraš� – M. Malinauskas. Vartininkas pernai saugojo Vengrijos klubo vartus, anks�iau rungtyniavo Vilniaus „�algirio“, Kauno „FBK“ klubuose.

Komandoje vadovams pavyko išlaikyti puol�j� Art�r� Rimkevi�i�, kuris buvo rezultatyviausias pernai met� ekipos futbolininkas. „Pasi�lym� buvo, bet ne visi „šimtaprocentiniai“. Kol kas iki vasaros lieku �ia. Buvau pa�ad�j�s, kad jei liksiu Lietuvoje, tai �aisiu Šiauliuose. Puol�jas Santiago sustiprino komand�, dabar atsirado sveika konkurencija, kiekvienas turime �rodyti, kad esame verti �aisti“, – teig� A. Rimkevi�ius.

„Šiauli�“ ekip� prieš š� sezon� paliko Edvardas Pšelenskis, Paulius Janušauskas, gruzinai Gocha Tvildiani ir Giga Jeladze, kroatas Saša Koli� ir Rumunijos �empion� gretas papildyti išvyk�s vartininkas Tadas Simaitis.

„Komanda sustipr�jo, išliko beveik visi pagrindiniai �aid�jai, kuriuos nor�jau matyti ekipoje. Pasipild�me taip pat ne k� prastesniais �aid�jais, nei prieš tai tur�jome. Manau, sustipr�jome“, – teig� komandos treneris D. Kan�elskis.

Sieks medali�

Kadangi klubui pavyko išsaugoti beveik visus pagrindinius �aid�jus ir pasirašyti sutart� su keliais paj�giais futbolininkais, pernai ketvirt� viet� A lygoje u��m� šiaulie�iai šiemet �ada var�ovams tašk� nedalinti ir kautis tik d�l medali�. „Negalime sakyti, kad norime u�imti 5-6 viet�. Tikslai išlieka tokie pat kaip visuomet: pasirodyti geriau nei pernai, pakovoti d�l prizini� viet�. Išsaugoj� pagrindinius �aid�jus, mes jau pernai �rod�me, kad galime kovoti su lyderiais“,- teig� komandos treneris D. Kan�elskis.

Šiaulie�iai dar neprarado galimybi� š� sezon� rungtyniauti ne tik Lietuvos A lygoje, bet ir Europos lygos atrankos kvalifikaciniame turnyre. Ar „Šiauli�“ klubas �gis teis� �aisti Europoje, paaišk�s po Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyro pusfinalio susitikim�. Pavasar� pusfinalyje kovos Panev��io „Ekrano“ ir Vilniaus „REO“ ekipos bei Vilniaus „�algiris“ ir Marijampol�s „S�duva“. Jei panev��ie�iai iškovos pergal� prieš „REO“ ekip�, šiaulie�iai iš karto pateks � Europos lygos atrankos turnyr�, o jei vilnie�iai šv�st� pergal� prieš „Ekran�“, durys šiaulie�iams b�t� u�trenktos.

„Mes koncentruojam�s � ger� �empionato prad�i�. Ruošiam�s �empionatui, o ne kelioms Europos kovoms. Pagal tai ir komplektavome ekip�. Jei gausime galimyb� �aisti Europoje, bus gerai ir tiek“, – teig� D. Kan�elskis.

„Malonu bus, jei �aisime Europoje, bet dabar tai n�ra aktualu. Tikiuosi u�sikabinti medal� Lietuvos A lygoje su „Šiauli�“ komanda. Manau, kad šiemet �gyvendinsime š� tiksl�“, – teig� puol�jas A. Rimkevi�ius.

Beveik pasireng�

Kaip ir prieš kiekvien� sezon�, šiemet ekipa, siekdama kuo geriau pasirengti art�jan�ioms kovoms, rungtyniavo nema�ai draugišk� ma��. Iš viso �aistos 9 var�ybos su Lietuvos, Lenkijos, Latvijos klubais, kuri� metu „Šiauli�“ futbolininkai iškovojo šešias pergales, pralaim�jo dvejas rungtynes ir vien� ma�� baig� lygiosiomis. Šiaulie�iai laim�jo keturi� komand� turnyr� Latvijoje.

Per pasirengimo etap� komanda pasiek� nema�ai pergali�, ta�iau s�kming� maraton� šiek tiek apkartino paskutin�s rungtyn�s, kuriose šiaulie�iai netik�tai 0:1 pralaim�jo pirmoje lygoje rungtyniaujan�iai K�daini� „Nev��io“ ekipai.

„Paskutin�se rungtyn�se „u�buksavome“. �sivaizdavau ne toki� pabaig�. Kontrolini� var�yb� rezultat� nesureikšminame, jie n�ra labai svarb�s, nors laim�ti visuomet smagu. Komandoje išliko lyderiai. Vyrai yra susi�aid�, tod�l rezultatai ir ger�ja“, – teig� D. Kan�elskis.

Futbolininkai teigia, kad pasirengimo etapas buvo sunkus, ta�iau dabar jie jau pasireng� rytoj prasid�sian�iam sezonui. „Treneris tur�jo savo tikslus, tod�l manau, kad pasirengimas yra vyk�s. Dirbame kaip visuomet, turi b�ti sunku“, – teig� Šiauli� komandos futbolininkas Robertas V��evi�ius.

„Bus matyti, kai sezonas prasid�s, ar mes gerai pasireng�me. Visk� parodys var�ybos, dabar dar sunku prognozuoti. Daug k� padar�me, daug dirbome, �i�r�sime, kaip bus. Neblogai draugiškas var�ybas su�aid�me, bet paskutin�s var�ybos buvo nekokios, pralaim�jome, patys kalti“, – teig� legionerius iš Latvijos Igoris Kozlovas.

„Kaip visada mums lyg studentams keli� nakt� pritr�ksta, ta�iau oro s�lygos nelepino, negal�jome gerai treniruotis �iem�. Nesame visai pasireng�, bet tikim�s, kad greitai �gysime ger� form�“, – teig�

D. Kan�elskis.

Draugišk� rungtyni� rezultatai:

1. FC „Šiauliai“ – FK „Gulbene“ 7:2,

2. FC „Šiauliai“ – Suvalk� „Wigry“ 3:1,

3. FC „Šiauliai“ – Liepojos „Metalurgs“ 3:3,

4. FC „Šiauliai“ – Vilniaus „REO“ 5:2,

5. FC „Šiauliai“ – Pakruojo „Kruoja“ 2:1,

6. FC „Šiauliai“ – Jelgavos „Jelgava“ 1:2,

7. FC „Šiauliai“ – Lasnamea „Ajax“ 5:0,

8. FC „Šiauliai“ – Narvos „Trans“ 4:0,

9. FC „Šiauliai“ – K�daini� „Nev��is“ 0:1.

Taek�von�do sva�jo�ni� ko�man�do�je�� moks�lei�viai

Justinas VISOCKAS

Kasdien�s sunkios treniruot�s, nuolatin�s kelion�s � turnyrus, jaudulys prieš kiekvien� kov�, ta�iau visa tai atperka saldus pergali� skonis. Pasirodo, Šiauliuose net ne keli, o visas b�rys jaunuoli� u�siima taekvondo – sporto šaka, kuri, be dziudo, yra vienintel� �traukta � olimpini� �aidyni� program�.

Taekvondo kovotojai sm�giuoja iš visos j�gos ir kaunasi iki galo. J� apsauginiai kostiumai pama�u tampa elektroniniais šarvais.

Svajoni� komanda

Prieš kelias savaites šiaulie�iai dalyvavo Treleborgo mieste (Švedija) vykusiose A klas�s taekvondo var�ybose. Šiauli� garb� gyn� septyni sporto mokyklos „At�alynas“ atstovai. Romualdo Montvydo aukl�tiniai iš Švedijos parsive�� penkis medalius. „Anks�iau m�s� sportinink� ne�vertindavo var�ovai, o dabar jie jau prisibijo. Mes turime stipri� kovotoj� visose am�iaus grup�se. Kiekvieno trenerio svajon� rasti perliuk�, kurie nor�t� tobul�ti. Šie vaikai – tai svajoni� rinktin�“, – teigia R. Montvydas.

Jaunu�i� klas�je Matas Kazlauskis u��m� antr� viet�. Drauge su broliu dvyniu Benu jau trejus metus sportuojantys berniukai nuo pirm� var�yb� prad�jo skinti pergales. „Jie labai ram�s, sugeba susikaupti. �sivaizduokite, vyksta var�ybos, šimtai �moni� zuja aplink, visi skuba, o jie ramiai vaikšto, kaupiasi var�yboms, nekreipia � niek� d�mesio. Tai labai svarbi kovotojo savyb�“, – teigia berniuk� treneris R. Montvydas.

Kadet� am�iaus (12-13 m.) grup�je iki 40 kg kategorijoje Mantvydas Val�iukas u��m� antr� viet�. Švedijoje vaikinas laim�jo prieš ukrainiet�, antroje kovoje nugal�jo šved�, ta�iau finale tur�jo pripa�inti Did�iosios Britanijos sportininko pranašum�.

Rimas Montvydas toje pa�ioje am�iaus grup�je 49 kg kategorijoje �veik� tris var�ovus iš Norvegijos ir Vokietijos. Finale šiaulie�iui nepasisek� – jis pralaim�jo turnyro šeimininkui, Švedijos sportininkui.

Klaudija Tvaronavi�i�t� kadet� am�iaus grup�je 37 kg kategorijoje taip pat iškovojo sidabro medal�. Mergina �veik� bulgar�, laim�jo prieš vokiet�, ta�iau nusileido norvegei ir pasipuoš� sidabro medaliu.

15-metis Kristupas �eilutka jaunimo iki 18 m. grup�je iškovojo tre�i� viet�. Vaikinas kovojo svorio kategorijoje iki 63 kg. Šioje grup�je d�l apdovanojim� kovojo 26 dalyviai. Pusfinalyje šiaulietis pralaim�jo v�liau �empionu tapusiam Vokietijos sportininkui. „Šis vaikinas yra rezervin�s rinktin�s � Rio de �aneiro olimpiad� narys. Jis – labai valingas sportininkas, turintis savyb� išvirti iš kirvio koš�. Kai atrodo, kad kova pralaim�ta, jis ka�kokiu b�du sugeba susikoncentruoti ir laimi prieš var�ov�, padaro ne�manomus dalykus“, – teigia R. Montvydas.

Turnyre nepasisek� 17-me�iui Edvinui Rakickui. Pirmasis vaikino var�ovas buvo Austrijos �empionas. Po pirmo k�linio šiaulietis pirmavo 3:0, ta�iau antrajame šiek tiek atsipalaidavo ir leido var�ovui persverti rezultat� ir pralaim�jo kov�.

Vaikinas planavo pra�jusi� met� pabaigoje dalyvauti Kazan�s mieste (Rusija) vykusiose Europos atrankos � olimpines �aidynes var�ybose, ta�iau patirta trauma su�lugd� planus bent pakovoti d�l teis�s atstovauti šaliai Londono olimpiadoje.

„� Švedij� d�l �vairi� aplinkybi� nevyko Karolis Baranauskas, Aurimas Kliamas ir Edvinas Rudminas, ta�iau šie sportininkai neabejotinai taip pat b�t� buv� tarp prizinink�“, – teig� R. Montvydas.

Netrukus kovotojai vyks � Vokietijos organizuojam� atvir�j� A klas�s �empionat�, kuriame pirm� kart� vyr� grup�je kovos E. Rakickas. Jauni� grup�je j�gas išm�gins K. �eilutka ir E. Rudminas. Treneris tikisi, kad vaikinai ir iš Vokietijos gr�š su apdovanojimais.

Privalomos apsaugos

Taekvondo sportininkai kaunasi apsivilk� kimono ir naudoja daugyb� apsaug�, kad b�t� maksimaliai apsaugoti nuo sm�gi�. „Taekvondo yra tokia sporto šaka, kur kovotojai kaunasi iki galo. Sm�giuojama iš visos j�gos, tod�l jei neb�t� tiek daug apsaug�, galima labai sunkiai traumuoti var�ov�“, – teig� R. Montvydas.

Sportininkams kaunantis privalomas šalmas, dant�, alk�ni� apsauga, pirštin�l�s, lytini� organ� apsauga, taip pat turi b�ti apsaugoti keliai, blauzdos ir p�dos. P�d� apsaugoje �montuota speciali elektronin� plokštel�. Ant kr�tin�s ir pilvo sportininkai u�sideda speciali� liemen�, kuri elektroniniu b�du skai�iuoja priešininko sm�gius. Jei var�ovas tiksliai nustatyta j�ga, kuri nustatoma pagal am�iaus grup� ir svorio kategorij�, sm�giavo � kr�tin�, ekrane u�sidega taškas, kuris skiriamas sportininkui. Teis�jai taekvondo skirti, tik tam, kad pasteb�t� neleistinus sm�gius rankomis � galv�. Visi kiti veiksmai leid�iami. Galima spirti stovint, pašokus, apsisukant, sm�giuoti rankomis. Kov� laimi tas sportininkas, kuris nokautuoja var�ov� arba surenka daugiau �skaitini� tašk�. Kova vyksta tris k�linius po dvi minutes.

„Taekvondo stilius pasi�ymi galingais sm�giais kojomis. Sakoma, kad taekvondo koj� sm�giai yra tobuliausi iš vis� pasaulio kovini� stili�. Sm�giuojant kojomis pašokus, sunkiausia neprarasti orientacijos ir nepamesti taikinio, tod�l kovotojas turi nuolat steb�ti priešinink�“, – teigia R. Montvydas.

Siekiama, kad elektronin� sistema b�t� �montuota ne tik liemen�je ir p�dos apsaugoje, bet ir pirštin�l�je bei šalme. Tokiu b�du elektronin� sistema leist� u�fiksuoti visus priešininko sm�gius. Tuomet laim�tojai b�t� išaiškinami be teis�j�. „Grei�iausiai iki Londono olimpiados federacijos to padaryti nesp�s, kadangi reikia atlikti bandymus, išm�ginti �vairiose var�ybose, ta�iau netrukus, manau, tai bus padaryta“, – teig� R. Montvydas.

Taekvondo Lietuvoje

WTF (World taekwondo federation – Pasaulin� taekvondo federacija) iškovojo teis� �traukti ši� sporto šak� � olimpines rungtis. Pagal WTF taisykles, vieninteliai leid�iami veiksmai rankomis yra tik blokai ir sm�giai kumš�iu � priešininko korpus�, joki� sm�gi� rankomis � galv�. Tikslas yra ne nugal�ti priešinink�, bet surinkti kuo daugiau tašk� sm�giuojant � specialiai pa�ym�tas zonas ant priešininko apsaug�. WTF federacijoje yra apie 50 mln. nari�.

Taekvondo � Lietuv�, kaip ir � kitas baltijos šalis, atkeliavo 1989 m. Meistras Hwang Dae Jin (8 Dan), vykdydamas pasaulin� taekvondo populiarinimo program�, organizavo kvalifikacinius seminarus-treniruotes Lietuvoje ir Latvijoje.

Taekvondo pradininkai Lietuvoje yra Aleksandras Leonavi�ius, ��uolas Stanevi�ius, Tomas Lag�navi�ius ir Pavel �uravliov. 1990 m. buvo �kurta Lietuvos Taekvondo federacija. 1992 m. LTF buvo priimta � Europos taekvondo s�jung� (ETU) ir Pasaulin� taekvondo federacij� (WTF). Buvo atidaryti klubai Vilniuje ir Kaune, v�liau – Klaip�doje. Šiauliuose, sporto mokykloje „At�alynas“, šios sporto šakos vaikai prad�jo mokytis tik 2009 m. Prieš tai treneris

R. Montvydas vyko � �vairius taekvondo seminarus, kaup� patirt�, metodik�. 2009 m. su treneriu Edvinu Rakicku prad�jo dalyvauti var�ybose. Nors pirm�j� pergali� teko palaukti, vis tobul�jantis vaikinas netrukus netur�jo sau lygi� jauni� am�iaus grup�je Lietuvoje. V�liau prie E. Rakicko prisijung� Kristupas �eilutka, kuris taip pat greitai tapo pavojingu priešinink� var�ovu.

Labiausiai patyrusi� šiaulie�i� taekvondo kovotoj� E. Rakicko ir K. �eilutkos, kurie šia sporto šaka u�siima jau penkerius metus, pasiteiravome, kuo juos patrauk� taekvondo, apie skambiausias j� pergales, nes�kmes ir ateities planus.

Kada prad�jote treniruotis taekvondo, k� prieš tai sportavote, kokie svarbiausi pasiekimai?
Edvinas: Taekvondo sportuoju jau penkerius metus, prieš tai šešerius metus treniravausi šotokan karat�. Svarbiausi pasiekimai – taekvondo penkta vieta Europoje, o karat� Europoje u��miau antr� viet�.
Kristupas: Taekvondo prad�jau sportuoti prieš penkerius metus, seniau trejus metus sportavau karat�. Esu Europos �empionate iškovoj�s tre�i� viet�.
Kokie �sp�d�iai iš pirm�j� turnyr�, kuriuose dalyvavote? Ar buvo skaud�i� pralaim�jim�?
Edvinas: Pirmieji turnyrai buvo gana sunk�s, nes, per�jus iš vienos sporto šakos � kit�, buvo sunku adaptuotis, ta�iau laikui b�gant, sek�si vis geriau. Skaud�i� pralaim�jim� buvo. A klas�s turnyre d�l patekimo � final� esu pralaim�j�s paskutin� sekund� po teis�j� prid�to laiko. Turb�t niekada nepamiršiu šio pralaim�jimo.
Paskutiniame Europos �empionate nepasisek� burtai, tod�l d�l 3 vietos teko kovoti su pranc�zu, kuris yra geriausias pasaulyje. Stengiausi kovoti iš vis� j�g�, ta�iau teko pripa�inti daugiau patirties turin�io var�ovo pranašum�. Buvo labai apmaudu, kad iškrito tokie burtai, nes labai daug sportavau prieš Europos �empionat� ir tik�jausi bent prizin�s vietos. Ta�iau šie pralaim�jimai tik skatina dar daugiau treniruotis ir tobul�ti.
Kristupas: Prieš pirm�j� turnyr� buvo ne�moniškai didelis jaudulys, nes buvau labai neseniai prad�j�s sportuoti taekvondo, ta�iau man pasisek�, u��miau pirm� viet�. Pats skaud�iausias pralaim�jimas buvo turnyre Kroatijoje, kur laim�j�s tris kovas finale kovojau prieš sportinink� iš Irano ir likus 20 sekund�i� iki lemiamo k�linio pabaigos rezultatas dar buvo lygus, bet teis�j� klaida l�m� pergal� mano var�ovui.
Palyginkit karat� ir taekvondo turnyrus. Kas yra A klas�s turnyrai?
Edvinas: Karat� ir taekvondo turnyrai daug kuo skiriasi. Taekvondo yra olimpin� sporto šaka, tod�l �ia gerokai daugiau dalyvi� ir didesn� konkurencija. A klas�s turnyruose gali rinkti �skaitinius taškus, tod�l jie yra labai svarbus. � šiuos turnyrus visada suva�iuoja sportininkai iš ma�daug 40 šali�, tod�l konkurencija yra mil�iniška.
Kristupas: Man atrodo, kad karat� var�yboms visi ruošiasi ne taip atsakingai, o taekvondo kur kas aukštesnis lygis, nes ji yra olimpin� sporto šaka. A klases turnyrai – tai lyg repeticijos prieš �empionatus, kadangi � A klas�s turnyrus susirenka did�ioji dalis var�ov�, kurie b�na ir ten.
Kokie ateities planai? Ar baig� mokslus nemesite šios sporto šakos?
Edvinas: Dabar esu vienuoliktokas ir jau reikia kurti ateities planus. Šio sporto tikrai neketinu mesti, nes man jis labai patinka. Jei ir išvyk�iau � kit� miest�, vis tiek sportuo�iau, nes taekvondo man tapo kaip gyvenimo b�du ir ne�sivaizduoju, kaip gal��iau išreikšti save kokiame nors kitame sporte.
Kristupas: Mokykloje man dar liko treji metai, ta�iau taekvondo palikti tikrai ne�adu. Nemanau, kad ateityje kas nors pasikeis. Manau, kad baig�s mokykl� šio sporto tikrai neišbrauksiu iš savo gyvenimo.

Sportas trumpai

Tinklinis

Lietuvos vyr� tinklinio �empionate Šiauli� „Elgos-Master Idea“ tinklinio komanda nusileido var�ovams iš Vilniaus „VGTU“ 1:3. Laim�j� pirm� set�, šiaulie�iai nusileido antrajame. Per tre�i� ir ketvirt� setus vilnie�iai nepaliko vil�i� Šiauli� ekipai ir švent� pergal�. Antrose rungtyn�se namuose šiaulie�iai 3:1 laim�jo prieš Panev��io komand� „KKSC-Naujoji Agluona“. „Elgos-Master Idea“ tinklininkai Lietuvos vyr� tinklinio �empionate yra surink� 13 tašk� ir dalijasi 3-4 vietomis su Kelm�s „Antivio-Etovio“ komanda. Kelmiškiai yra �aid� vieneriomis rungtyn�mis ma�iau nei šiaulie�iai. „VGTU“ komanda, surinkusi 17 tašk�, lygoje yra antra. Pirmauja Vilniaus „Flamingo Volley“ ekipa.

Rankinis

Lietuvos vyr� rankinio lygos �empionato rungtyn�se šiaulie�iai „Universiteto-Diringos-Gubernijos“ rankininkai 32:28 �veik� Panev��io HC „Grifo-KKSC“ ekip�. Pirmajame k�linyje šiaulie�iai triuškino var�ovus. �pus�jus ma�ui, jie pirmavo 17:9. Antroje ma�o dalyje šiaulie�iai šiek tiek atsipalaidavo, leido panev��ie�iams suma�inti skirtum�, ta�iau �gytos persvaros u�teko, kad Šiauli� klubas šv�st� pergal�. „Universiteto-Diringos-Gubernijos“ ekipoje rezultatyviausiai �aid� Robertas Ramašauskas, kuris peln� 8 �var�ius. Šiaulie�iai, per penkiolika tur� yra iškovoj� tris pergales ir surink� 9 taškus, tarp dešimties komand� yra devinti.

„Šiauliai plius“ informacija

Su�si�rin�ko atei�ties te�ni�so �vaig��d�s

Justinas VISOCKAS

Šiauli� teniso mokykla ši� savait� tapo vienu did�iausi� pasaulini� jauni� tenisinink� centr�. �ia prasid�jo Tarptautin�s teniso federacijos (ITF) antros kategorijos jauni� turnyras Aivaro Bal�eko atminimo taurei laim�ti. Šiemet �ia atvyko beveik visi paj�giausi jaunieji Lietuvos tenisininkai, kurie kovoja su geriausiais kit� šali� sportininkais. Šios var�ybos mieste surengtos jau dvylikt� kart�. Iki 2008 m. tenisininkai kovojo d�l Šiauli� miesto mero taur�s, nuo 2009-�j� – d�l A. Bal�eko atminimo taur�s.

Lukas Mugevi�ius – vienint�lis lietuvis, patek�s � pusfinal�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Dalyvius pasitiko atsinaujin�

Šis jauni� turnyras Šiauliams ir Lietuvai yra išskirtinis – jam vieninteliam šalyje suteikta antra kategorija. „Kadangi šali� geografija labai didel�, o atvyksta paj�g�s �aid�jai, turnyrui teko ruoštis ypa� kruopš�iai“, – teig� Šiauli� teniso mokyklos direktorius Ram�nas Grušas. Šiemet turnyras vyksta ant „Hard“ tipo dangos, o ne ant kilimo, kaip buvo iki šiol.

Prieš kelis m�nesius kortuose pakeista 17 met� tarnavusi kilimin� danga – buvo paklota akrilin�, kainavusi per 400 t�kst. Lt. Ji tokia pat kaip ir geriausiuose kit� šali� teniso aikštynuose. Prieš pat turnyr� baigta renovuoti kort� apšvietimo sistema, kuriai išleista dar apie 30 t�kst. Lt.

„Smagu, kad Lietuvos sportininkai gali �aisti sav� �i�rov� akivaizdoje su stipriausiais kit� šali� tenisininkais“, – teig� R. Grušas.

Šiemet turnyro naujov� – galimyb� Lietuvos tenisinink� ma�us naujien� portale

www.etaplius.lt steb�ti tiesiogiai. Šeštadien� 10.30 val. tiesiogiai bus transliuojama finalin� turnyro dvikova.

Lietuvos teniso ateitis

� Šiaulius susirinko stipriausi šios am�iaus grup�s sportininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš daugiau nei 20 pasaulio šali�. Lietuvos garb� Aivaro Bal�eko atminimo turnyre ginti stojo vienuolika tenisinink�.

Tiesiogiai � vaikin� vienet� var�ybas pateko Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Julius Tverijonas (ITF 88), Vilniaus teniso akademijos sportininkas Lukas Mugevi�ius (ITF 89), Sostin�s teniso klubo atstovas ir 2011 m. Lietuvos suaugusi� �empionas Augustas Rad�iukynas (ITF 261). Dar trim Lietuvos tenisininkams – A. Bal�eko teniso mokyklos atstovui Almantui O�eliui (ITF 864), šiaulie�iui Mantui Bugailiškiui (ITF 864) ir kaunie�iui Kasparui �emait�liui (ITF 1178) – var�yb� organizatoriai suteik� vardinius kvietimus.

Pagrindiniame mergin� turnyre �ais penkios Lietuvos tenisinink�s. Tiesiogiai � var�ybas pateko A. Bal�eko teniso mokyklos aukl�tin� Akvil� Para�inskait� (ITF 239) ir kauniet� Deimant� Bulatovait� (ITF 287), o vardiniai kvietimai atiteko Šiauli� teniso mokyklos sportinink�ms Justinai Mikulskytei (ITF 457) ir Gretai Ker��aitei (ITF 1769) bei panev��ietei Agnei �epelytei (ITF 562).

Pergal�s ir pralaim�jimai

Ne visiems lietuviams turnyro prad�ia susiklost� s�kmingai. Jau po pirmosios dienos iš vienuolikos sportinink� kov� t�sti liko vos keturi. Aukš�iausi� reiting� tarp lietuvi� turintis Julius Tverijonas pirmame rate 6:4, 6:4 nugal�jo kanadiet� Tommy Milnikov�, ta�iau antrame var�yb� rate 5:7 2:6 nusileido Belgijos tenisininkui Romainui Barbosai, tod�l pasitrauk� iš tolimesn�s kovos. Prieš savait� iš Tuniso gr��s J. Tverijonas tik�josi pasirodyti geriau. „Šis turnyras labai stiprus, susirinko geri �aid�jai. �inojau, kad belgas – paj�gus var�ovas, ma�iau pirm� jo ma��, ta�iau nepavyko �gyvendinti plano“, – teig� J. Tverijonas.

15-met� Akvil� Para�inskait� pirmajame var�yb� etape 6:2, 6:3 �veik� rus� Anastasij� Nefedov�. Prieš antr�j� rat� didelio nerimo nebuvo, kadangi var�ov� Palina Dubavets � var�ybas pateko tik po kvalifikacinio etapo, o reitinge u�ima 1339 viet�. A. Para�inskait� jauni� reitinge u�ima 239 viet�, ta�iau vilniet�s keli� turnyre baltarus� vis tik sugeb�jo sustabdyti laim�dama 6:4, 4:6, 6:3. „Labai d�iugu, kad Lietuvoje organizuojamas tokio aukšto lygio turnyras, deja nepavyko pasiekti tiek, kiek planavau. Man Šiauliai yra lyg antri namai. Nors dabar treniruojuosi Vilniuje, bet b�dama 10-12 met� labai da�nai treniruodavausi šiuose kortuose“, – teig� A. Para�inskait�.

Justina Mikulskyt� taip pat �veik� pirm�j� var�yb� rat�. Ji 6:2, 6:3 laim�jo prieš lenk� Paulin� Lewandowsk�. Šiauli� teniso mokyklai atstovaujanti J. Mikulskyt� antrame var�yb� rate 1:6 3:6 tur�jo pripa�inti penktos turnyro raket�s rus�s Alionos Tarasovos pranašum�. „Man geriau �aisti u�sienyje vykstan�iuose turnyruose nei namie. Nors ir sako, kad nam� sienos padeda, man kaip tik sunkiau susikaupti ir nusiteikti kovai“, – teig� J. Mikulskyt�

Lukas Mugevi�ius – vienintelis lietuvis, patek�s � tre�i� rat�. Pirmame etape jis 7:5, 7:5 �veik� rus� Igor� Zubov�, antrame rate 6:1 6:4 nugal�jo Did�iosios Britanijos tenisinink� Christofer� Pearce. „Paj�g�s var�ovai, o ir aš kol kas ne�aid�iu savo �aidimo, kadangi sunku priprasti prie pasikeitusios dangos. Prieš savait� �aid�iau Moldovoje ant medini� lent�, tai labai greita danga, o �ia v�l reikia persiorientuoti“, – teig� L. Mugevi�ius.

Tre�iame rate L. Mugevi�iaus var�ovas buvo italas Donati Matteo. Italas tur�jo pripa�inti lietuvio pranašum� 6:4, 4:6, 6:2. L. Mugevi�ius pateko � pusfinal�. Šiandien jis kovos su švedu Eliasu Ymeriu.

�vaig�d�i� spindesys

Greta turnyre dalyvaujan�i� teniso pasaulio ateities �vaig�d�i�, niekuo neišsiskiriantis iš aplinkini�, � u�rašus �nik�s vaikšto švedas Magnusas Normanas – sportininkas, 2000 m. pasauliniame ATP reitinge u�kop�s iki antros reitingo vietos. Jis per karjer� laim�jo 12 ATP turnyr�, �aid� „Grand Slam“ finale, laim�jo „Davic cup“ var�ybas, o baig�s karjer� treniravo vien� geriausi� Švedijos tenisinink� Robin� Soderling�.

M. Normanas �ia atvyko ne steb�ti var�yb� ar poilsiauti, o atlyd�jo savo aukl�tin� 16-met� Elias� Ymer�. „Šiauliuose surengtas puikus turnyras, netoli m�s�, tik valanda skryd�io ir dar panašiai automobiliu, tod�l nusprend�me nepraleisti progos, juolab kad Švedijoje n�ra daug aukštos kategorijos turnyr� jauniams“, – teig� M. Normanas. Šiuo metu treneris aukl�tiniui konkre�i� tiksl� nekelia, kadangi nesenai po nugaros traumos pasveik�s jaunuolis tik pradeda v�l dalyvauti turnyruose.

Prieš kelerius metus Švedijoje M. Normanas atidar� savo teniso akademij� „Good to Great Tennis Academy“ („Nuo gero iki puikaus teniso akademija“). „Kai baigiau dirbti su R. Soderlingu, nusprend�iau nenutolti nuo teniso ir prad�jau auginti jaun�j� kart�. Su Eliasu dirbu jau dvejus metus. Nors Švedijoje tenisas labai populiarus, kortai nuolat u�imti, vis d�lto daugiau �aid�ia vyresni �mon�s negu jaunimas. Ne�inau, kod�l ir kuomet ši situacija tapo tokia. Praeityje tur�jome daug ger� �aid�j�, o dabar juos pakeisti gal�s vienas kitas jaunuolis. Tikiu, kad Eliasas bus vienas j�“, – teig� M. Normanas.

Paklaustas, kod�l baig� treniruoti R. Soderling�, švedas atsak�: „Su Robinu dirbti baigiau tod�l, kad namie laukia dvi dukros, o trankytis po vis� pasaul� ir nematyti j� b�t� labai sunku. Mano gyvenimas visiškai pasikeit�, kai jame atsirado dabar jau septyni� m�nesi� dvynuk�s Elin ir Estelle.“

Daugyb� met� aukš�iausio lygio tenis� �aid�s ir profesionalus trenirav�s M. Normanas, paklaustas, ar teko kada nors susidurti su Lietuvos tenisininkais, teig� �inantis Ri�ard� Berank�. „2010 metai jam buvo geri, o pra�jusieji – nekokie. Kai dirbau su Robinu, dom�jausi daugeliu �aid�j�, sekiau j� rezultatus, ta�iau dabar esu šiek tiek nutol�s nuo viso to. Kuri� viet� jis u�ima reitinge?“ – paklaus� M. Normanas. Su�inoj�s, kad R. Berankis pastaruoju metu nukrito � 157 reitingo viet�, kad j� kamuoja kirkšnies skausmai ir jam turi b�ti atlikta išvar�os operacija, li�dnai tepasak�: „Tos traumos ištinka nelauktos. Mano karjera baig�si per anksti, gerokai per anksti. Man buvo 28-eri, gal�jau �aisti dar kelerius metus, ta�iau kelio ir klubo traumos sustabd�. Linkiu, kad geriausias j�s� tenisininkas kuo grei�iau atsistot� ant koj� ir v�l skint� pergales.“

Su�inoj�s, kad R. Berankis u�augo treniruodamasis Šiauli� baz�je, dar kart� nepagail�jo pagyr�: „Jei jis teniso keli� prad�jo �ia, šioje baz�je, nenuostabu, kad tiek daug pasiek�, manau, tai dar ne pabaiga.“

Dar viena �vaig�d�, susijusi su Šiauliuose vykstan�iu turnyru, – šiuo metu pirmoji pasaulio WTA reitingo raket�, šiemet triumfavusi Australijos atvirosiose pirmenyb�se – Viktorija Azarenka. 2003 m. ji Šiauliuose var��si d�l Mero taur�s. Tuomet keturiolikmet� baltarus� kartu su tautiete Olga Govorcova nugal�jo mergin� dvejet� var�ybose. Vienet� turnyre V. Azarenka suklupo ketvirtfinalyje.

Aivarui Bal�ekui atminti

2009 m. Šiauliuose rengiamam teniso turnyrui suteiktas Aivaro Bal�eko atminimo taur�s pavadinimas. Aivaras Bal�ekas buvo vienas talentingiausi� Lietuvos tenisinink�, kurio gyvyb� u�geso 2005 m. spal� JAV. Kelyje sugedusio automobilio pastumti išlipus� 23 met� šiauliet� partrenk� automobilis, vairuojamas neblaivaus Davido Walsho. Teismas vyr� pripa�ino kaltu, kad vairavo neblaivus ir mirtinai traumavo �mog�, ir skyr� jam kal�jime praleisti vienerius metus ir vien� dien�.

Nuo penkeri� met� tenis� Šiauli� teniso mokykloje �aid�s A. Bal�ekas 2000 m. pasauliniame jauni� reitinge buvo pakil�s � 40-�j� viet�. Tais pa�iais metais Aivaras pasiek� aštuntfinal� atvirojo Australijos �empionato ir Vimbldono turnyro jauni� var�ybose.

Po met� jis triumfavo Lietuvos teniso �iemos �empionate. 2002 m. suaugusi�j� ATP reitinge A. Bal�ekas u��m� 926 viet�.

Nuo 2003 m. iki nelaim�s dienos jis mok�si ir sportavo Lynso universitete Majamyje (JAV, Floridos valstija).

Spor�tas trum�pai

Krepšinis

Baltijos krepšinio lygos ma�e „Šiauli�“ ekipa pralaim�jo „K�daini�-Triobet“ ekipai 99:105. Rungtyni� prad�ioje šiaulie�iai atrod� lyg apsn�d�. Po pirmojo ketvir�io jie atsiliko devyniais taškais, ta�iau geriau rungtyniav� per antr�j� k�lin� sugeb�jo išlyginti ir persverti rezultat�. Deja, to nepakako. Geriausiai „Šiauli�“ komandoje �aid� Cameronas Longas, peln�s 31 tašk�. Tai buvo tre�ioji šiaulie�i� nes�km� Baltijos krepšinio lygoje.

BMX apdovanojimai

Šiauliuose apdovanoti Lietuvos BMX dvira�i� �empionato nugal�tojai ir prizininkai. Berniuk� iki 7 m. am�iaus grup�je tre�i� viet� u��m� Gustas Švab, antr� viet� – Paulius Perveneckas. 8-9 m. grup�je nugal�toju tapo Gustas Usevi�ius, o 10 m. grup�je �empionu tapo jo brolis Gvidas Usevi�ius. Tarp 11-me�i� nepralenkiamas buvo Aivaras Liekis. Lukas Šuškevi�ius triumfavo 12-me�i� var�ybose. Gabrieliui Pabijanskui �empiono taur� �teikta u� pergal� 13 m. am�iaus grup�s var�ybose. Tarp 14-me�i� laim�jo pakruojietis Klaidas Reima. Rokas Nemani�nas triumfavo 15-me�i� grup�s var�ybose, o Gintas Vainauskas nugal�jo tarp 16-me�i�.

Boulingas

Šiauliuose, boulingo klube „Carrus navalis“, vyko Lietuvos boulingo B lygos var�ybos. Su m�s� miesto komandomis kovojo dvi Kauno ekipos: „Likesa“ ir „Toyota“. Šiaulie�iai puikiai susitvark� su var�ovais, kurie iš Šiauli� išsive�� tik po keturis taškus. Šiauli� „Pepsi“ laim�jo prieš „Likes�“ 10:4, „Grei�io-Mezon“ komanda kaunie�ius nugal�jo 14:0. Abi Šiauli� ekipos ma�us su „Toyotos“ komanda laim�jo tuo pa�iu rezultatu 12:2. bendroje Lietuvos boulingo B lygos �skaitoje „Grei�io-Mezon“ komanda u�ima pirm� viet�, o „Pepsi“ boulingo ekipa yra tre�ia.

Šoki� �empionatas

Šiauli� arenoje dvi dienas ant parketo sukosi geriausios Lietuvos šok�j� poros – vyko Lietuvos standartini� šoki� �empionatas ir pirmenyb�s. �empionate, kuriame poros tur�jo šokti po penkis šokius, suaugusi�j� grup�je pirm� viet� iškovojo kaunie�i� „Kaspino“ klubui atstovaujanti pora – iš Šiauli� kilusi Ieva �ukauskait� ir Evaldas Sodeika. Pirmenyb�se šiaulie�i� poros iškovojo tris medalius. „Šypsenos“ klubo pora Kristina Charitonovait� ir Matas Klupšas nugal�jo jauni� II C klas�s var�ybose, o „Voltos“ atstovai Gabriel� Vai�iulyt� ir Kristupas Kaušas jauni� II D klas�je u��m� tre�i� viet�. Bronzos medalius jauni� I E6 klas�je u��m� Gabriel� �urauskait� ir Liudvikas Suvorovas.

LKF

„Šiauli�“ krepšininkai pralaim�jo LKF taur�s turnyro rungtynes Pasvalio „Pieno �vaig�d�i�“ ekipai 63:68. Šiaulie�iai ir pasvalie�iai šiame ma�e kov�si d�l vienintelio kelialapio � finalinio ketverto var�ybas. Šiaulie�iai beveik visas rungtynes vijosi savo var�ovus. Ketvirtajame k�linyje rungtyn�mis nepatenkintas „Šiauli�“ sirgalius �b�go � aikštel� ir m�gino suduoti „Pieno �vaig�d�i�“ krepšininkui Pauliui Morkeli�nui � veid�, ta�iau apsauginink� buvo su�iuptas ir išvarytas iš arenos.

Kartingai

Šiauliuose, Ba�i�n� trasoje, vyko Lietuvos karting� federacijos �iemos taur�s ketvirtasis etapas. Var�ybose �vairiose paj�gumo klas�se var��si beveik 40 sportinink�. „Hondos“ klas�je nugal�toju tapo Kristupas �ukauskas, atstovaujantis „ARTkart“ ekipai. Justas Jonušis laim�jo „Raket 85“ galingumo klas�s var�ybas. Justas Jonušis atstovauja klubui „Promo kartas“. „Raket 120“ klas�je nepralenkiamas buvo „ARTkart“ komandos atstovas Almantas Sadauskas. Laisvoje klas�je nepalenkiamas buvo Marius Jašinskas iš „ MS Kart“ komandos. Pirm� viet� klub� �skaitoje u��m� 66 taškus surinkusi „ARTkart“ ekipa. Lietuvos karting� federacijos �iemos taur�s var�ybas sudaro penki etapai. Paskutinis vyks Vilniuje. Po jo paaišk�s bendros �iemos taur�s �skaitos nugal�tojai.

„Šiauliai plius“ informacija

U��siim�ti Muay Thai pa�ska�ti�no fil�mai su Van Dam�mu

Justinas VISOCKAS

Šiaulietis Ernestas Dapkus – tituluo�iausias Saul�s miesto Muay Thai kovotojas. Pirmuosius �ingsnius Muay Thai pasaulyje �eng�s prieš 14 met�, dabar jis gali pasigirti ne kart� iškovotu Lietuvos �empiono vardu, aukštais pasiekimai Europos �empionatuose ir taur�s turnyruose. Neseniai Šiauliuose vykusiame Baltijos šali� Muay Thai �empionate E. Dapkus dar kart� �rod�, kad yra vienas geriausi� kovotoj� Europoje. �veik�s visus priešininkus, jis tapo �empionu.

Ernestas Dapkus yra daugiausia Muay Thai ringuose pasiek�s šiaulietis.

Per 14 met� sukaupt� patirt� vaikinas perduoda jaunajai kartai – pastaruosius kelerius metus Muay Thai paslap�i� moko jaunuosius sportininkus.

�av�josi Van Dammu

Šiaulietis Ernestas Dapkus Tailando bokso treniruotes prad�jo lankyti b�damas 13 met� – 1998-aisiais. Mokykloje pamat�s reklam�, jis nusprend� išm�ginti save šioje sporto šakoje. Pirmuosius Tailando bokso pa�inimo �ingsnius �eng� klube „Herkus“. Klub� 1995 m. �k�r� dabartinis Lietuvos Muay Thai s�jungos prezidentas �ydr�nas Jasi�nas. „Nu�jau, pa�i�r�jau, patiko. Tuomet man labai patiko filmai apie kovotojus. Ypa� �kv�p� filmas su Jean-Claude Van Damme „Kikboksininkas“, – pirm�sias treniruotes prisimena E. Dapkus.

Po met� Ernestas, be Tailando bokso, prad�jo lankyti ir bokso treniruotes pas trenerius K�stut� Ber�ansk� ir Valdemar� Milgrav�. „Tailando boksas ir paprastas boksas papildo vienas kit�. Abiejose sporto šakose svarb�s sm�giai rankomis, ta�iau Muay Thai yra daugiau galimybi�, galima sm�giuoti alk�ne, koja“, – sako šiaulietis.

Pastaruosius kelerius metus jaun�j� kart� Muay Thai paslap�i� mokantis E. Dapkus teigia, kad dabar daugelis jaunuoli� � treniruotes ateina išmokti muštis, o ne siekti sporto aukštum�. Kovos men� ekspertai pastebi, kad besitreniruojantys Muay Thai per pirmus kelerius metus pasiekia tok� kovin� pasirengim�, kaip kit� kovini� sporto šak� atstovai per penkmet�. „Daug aukl�tini� nubyra. Jaunuolius Muay Thai pirmiausia traukia tuo, kad yra dvikov� sporto šaka, kurios technik� bene lengviausia �sisavinti. �ia viskas artima realiai kovai, viskas kaip tikrov�je. Yra keli vaikinai, kurie rimtai treniruojasi ir nebijo lipti � ring�, kovoti. Jie tur�t� daug pasiekti ateityje“, – teigia E. Dapkus.

Šiaulietis – �empionas

Šiauliuose vykusiame Baltijos Muay Thai �empionate dalyvavo 120 sportinink� iš šeši� šali�. Be geriausi� Lietuvos kovotoj�, � ring� kop� sve�iai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Šiauli� miesto garb� �empionate gyn� dviej� klub� – „Drakono“ ir „Gladiatori�“ – atstovai. Kovos vyko 27-iose am�iaus grup�se. Per dvi dienas �i�rovai išvydo per 70 kov�.

Baltijos šali� �empionu suaugusi�j� grup�je tapo E. Dapkus. Jis kovojo svorio kategorijoje iki 75 kg. Kad tapt� Baltijos šali� �empionu, šiaulie�iui teko laim�ti tris kovas. Pirmoje jis nugal�jo Lenkijos atstov�, antroje – Estijos. Finale Ernesto var�ovas buvo kaunietis, klubo „Titanas“ atstovas Vaidas Valan�ius. „Su šiuo sportininku pirm� kart� teko kovoti oficialiose var�ybose. Jis yra patyr�s, daug kovoj�s. Buvo sud�tinga, bet laim�jau surink�s daugiau tašk�“, – finalin� kov� prisimin� E. Dapkus.

Kitas klubo „Drakonas“ atstovas Airidas Mankus Baltijos �empionato suaugusi�j� grup�je iki 67 kg svorio kategorijoje iškovojo tre�i� viet�. Tre�iasis klubo sportininkas Gedvilas Rusteikis jaunimo grup�je, kurioje kovoja jaunuoliai iki 18 m., pralaim�jo tik finale ir iškovojo antr� viet�.

Sieks revanšo

Per karjer� E. Dapkus ne kart� tapo Lietuvos �empionu, iškovojo daugyb� titul� tarptautiniuose turnyruose, Europos �empionatuose ir taur�s turnyruose. Jis yra daugiausia Muay Thai ringuose pasiek�s šiaulietis. Ernestas pirm� kart� Lietuvos �empionu tapo 2001 m. Vaikinas vienu svarbiausi� pasiekim� per savo karjer� �vardija Europos �empionato taur� 2007 m. Vokietijoje vykusiame Europos �empionate. 2009 m. jis tapo IFMA m�g�j� pasaulio Muay Thai federacijos Europos prizininku. 2011 m. Vokietijoje tapo Europos profesional� kikbokso vice�empionu. „Pernai spal� pralaim�jau finalo kov� vokie�iui Heiko Reinhardtui. Po kovos pa�ad�jo, kad bus revanšas, taigi š� pavasar� rengiuosi v�l su juo kovoti d�l IKBF Europos �empiono dir�o. Jei pavyks išlaikyti ger� form�, vasar� gal dalyvausiu Pasaulio Muay Thai �empionate Sankt Peterburge“, – ateities planais dalijasi E. Dapkus.

Baltijos �empiono titulas – kitas svarbus trof�jus. „Kiekvienas apdovanojimas savaip svarbus. Kiekvienoms var�yboms ruošiesi, stengiesi, eini � ring�, kovoji, tod�l visi jie yra nelengvai iškovoti ir brang�s“, – teigia E. Dapkus.

Lietuvoje – du dešimtme�ius

Lietuvoje Muay Thai buvo prad�ta kultivuoti 1992 m. Kaune, sporto klube „Titanas“. Klubo prezidentas ir treneris Marius Misi�nas, sub�r�s bendramin�ius, 1994 m. �k�r� Lietuvos Muay Thai s�jung�. Tai vienintel� organizacija Lietuvoje, vienijanti m�g�j� ir profesional� Muay Thai.

Šiuo metu s�jungai vadovauja �ydr�nas Jasi�nas, kuris 1995 m. pirmasis �k�r� Muay Thai sporto klub� Šiauliuose. Nuo to laiko šiaulie�iai prad�jo dalyvauti turnyruose. „Muay Thai, arba Tailando boksas, yra panašus � kikboks�. Panašum� galima ��velgti ir bokse bei karat�. Kova vyksta ringe su bokso pirštin�mis“, – teigia Lietuvos Muay Thai s�jungos prezidentas �. Jasi�nas.

Muay Thai kovos vyksta stovint. Galima visa sm�gin� technika, tik draud�iama sm�giuoti � lyties organus ir naudoti imtyni� veiksmus. „Kovotojams susikabinus kova nestabdoma, leid�iama kovoti keliais ir alk�n�mis. Stebint kov� gali susidaryti �sp�dis, kad kovotojai naudoja imtyni� technik�, bet taip n�ra. Leid�iama naudoti tik toki� technik�, kuria galima išvesti priešinink� iš pusiausvyros (st�mimas, susukimas), bet u� tai niekas tašk� neduoda ir vienam kovotojui pargriuvus kova yra stabdoma ir v�l pradedama stovint“, – Muay Thai taisykles d�st� �. Jasi�nas.

Muay Thai istorija

Muay Thai – tailandietiškas boksas. Šis pavadinimas 1630 m. pirm� kart� pamin�tas Siamo karalyst�s metraš�iuose. Muay Thai – tai viena iš seniausi� kovini� sporto šak� su konkre�ia kovine technika, sudaranti galimyb� var�ytis dviem kovotojams pagal konkre�ias taisykles.

Didel� �tak� Muay Thai technikai tur�jo Muay Boran kovin� sistema. Iki ši� dien� Tailando armijos specialiosios paskirties daliniai treniruojami pagal Muay Boran sistem�. Ji pasi�ymi judesi� paprastumu ir veiksm� efektyvumu. Kiekvienas Muay Boran veiksmas yra skirtas su�eisti arba nu�udyti prieš�. Su-

švelninus Muay Boran veiksmus, juos padarius ne tokius pavojingus priešininkui, suk�rus var�yb� taisykles, atsirado kovin� sporto šaka Muay Thai.

Galutin�s Muay Thai taisykl�s buvo patvirtintos tik 1930 m. Prieš Antr�j� pasaulin� kar� buvo pastatyti special�s Muay Thai stadionai „Ra�adamnen“ ir „Liumpini“, kurie iki šiol yra populiar�s tarp Muay Thai kovotoj� ir gerb�j�.

Spor�tas trum�pai

Šuoliai su kartimi

Šiauliuose lank�si oland� delegacija, kuri pristat� tradicin� savo šalyje sporto šak� – šuol� su kartimi per kanal�. Parodomosios šios sporto šakos var�ybos bus surengtos ši� vasar� Šiauli� apskrityje vyksian�i� 5-�j� TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyni� metu. Fierljeppen, arba šuolio su kartimi per kanal�, var�ybose dalyviai stengiasi kuo toliau nušokti. Taisykl�s paprastos – pirmiausia reikia kuo grei�iau �sib�g�ti, po to �iupti 13 metr� ilgio kart�, kurios vienas galas atremtas � kanalo dugn�. Tuomet, kol kartis nenuvirto, reikia kuo grei�iau �kopti � pat� jos virš� ir nesušlapus pasiekti kit� krant�. Kad u�siimtum šia sporto šaka, turi b�ti fiziškai stiprus ir labai lankstus. Tai viena iš sporto šak�, kuri� �i�r�ti linksma, ypa� kai dalyvis �krenta � vanden�. � Šiaulius liepos 5-11 d. �ada atvykti 10 �vairi� am�iaus grupi� šuolio su kartimi per kanal� nugal�toj�. Atvyks ir Olandijos �empionas, pasaulio rekordininkas Bartas Helmholtas. Dar apie dvidešimt oland� atvyks, kad išmokyt� kit� šali� atstovus tinkamai naudotis lazda ir sausiems pasiekti kit� krant�. Daugiausia �i�rov� ovacij� sportininkai sulaukia po nes�kmingo šuolio, kai iš didelio aukš�io pli�kšteli � vanden�. Planuojama, kad var�ybos vyks Kurš�nuose netoli pagrindinio tilto per Ventos up�, taip pat Kelm�je. Talkšos e�ere var�ybos bus surengtos, jei organizatoriai gaus plaukiojan�i� platform�.

Krepšinis

Baltijos krepšinio lygoje „Šiauli�“ komanda iškovojo pergal� prieš Estijos Talino „Kalev-Cramo“ ekip� 93:84. Pirm�j� k�lin� dviem taškais laim�jo estai, ta�iau antrajame iniciatyv� per�m� šiaulie�iai sugeb�jo nutolti. Tre�iajame ketvirtyje estams buvo pavyk� atkurti intrig� ir suma�inti skirtum�, ta�iau pavyzdingai besigyn� šiaulie�iai švent� pergal�. Geriausiai „Šiauli�“ komandoje �aid� Edvinas Ruzgas – peln� 22 taškus. Po traumos � aikšt� sugr��s Valdas Vasylius peln� 19 tašk�. Tai buvo 12-oji „Šiauli�“ pergal� Baltijos krepšinio lygoje iš keturiolikos �aist� rungtyni�. Est� ekipa, laim�jusi 11 kart� ir pralaim�jusi šešis kartus, BBL elito divizione u�ima pirm� viet�, ta�iau yra �aidusi trejomis rungtyn�mis daugiau nei šiaulie�iai, kurie yra antri.

Tenisas

JAV Dalase prasid�jusiame ATP „Challenger“ serijos teniso turnyre geriausias Lietuvos tenisininkas 21-eri� met� Ri�ardas Berankis �veik� pirmojo rato var�ov�. Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis 6:4, 6:2 nugal�jo 24-eri� met� brit� Chris� Eaton�. Ma�as truko 57 minutes. Patek�s � antr�j� rat� R. Berankis iškovojo 8 ATP reitingo taškus. Antrajame turnyro etape lietuvis kovos su 27-eri� met� vokie�iu Andre Begemannu. Ri�ardas Berankis ši� met� prad�ioje po nes�kmingai suklos�iusi� turnyr� ATP reitinge u�ima 153-i� viet�.

„Šiauliai plius“ informacijas

Spor�ti�nin�kai vi��iu�kus skai��iuo�ja �ie�m�

Povilas LUNG�

Nors pirmasis pusmetis mokyklose jau baig�si, Vijoli� vidurin�s sporto klasi� mokiniai atsikv�p� tik pra�jusi� savait� – vyko sportinink� atestacija. Mokykloje mokosi 97 perspektyv�s sportininkai, jau dabar ginantys savo šalies vard� ne tik Lietuvos, bet ir Europos �empionatuose.

Pirm�j� „atestacij�“ – beveik studentiškas krikštynas – sportininkams naujokams surengia senbuviai.
Romualdo SLAVINSKO nuotr.

Did�iausia �empion� koncentracija mieste

Patekti � perspektyvi� sportinink� s�raš� visada yra daugiau norin�i�j�, nei yra galimybi�.

Priimdami sportininkus � Vijoli� vidurin�s sporto klases, treneriai kartu su sporto mokyklos „Klevas“ instruktoriumi metodininku Arvydu Kšivicku sudaro planuojam� sporto pasiekim� lentel�. Po pirmojo pusme�io mokyklos administracija, sporto mokykl�, kuriose treniruojamasi, vadovai, treneriai, klasi� aukl�tojai s�da aptarti rezultat�. �vertinamas mokini� lankomumas, pa�angumas, sporto pasiekimai. Neatitinkantis reikalavim� mokinys gali b�ti išbrauktas iš perspektyvi� sportinink� s�rašo. Šiaulietis gali toliau t�sti mokslus ne sporto klas�je arba pasirinkti kit� mokykl�, o atvyk�s iš regiono ar kit� Lietuvos miest� išvyksta namo.

Eiliniam lietuviui paprastai �inoma vienintel� sporto šaka – krepšinis. Bet kuri kita sporto šaka tampa populiari, kai išauga lyderis. Taip nutiko su lengv�ja atletika, iškilus Virgilijui Aleknai, arba šachmatais, savo nepaprast� �aidim� pademonstravus Viktorijai �milytei, arba tenisu, Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniui Ri�ardui Berankiui ir kitiems �mus iškovoti pergales svarbiuose turnyruose. Vijoli� vidurin�je mokosi 15-os sporto šak� atstovai, tarp kuri� vienas Europos, trys Baltijos šali� ir 32 Lietuvos �empionai, iškovoj� aukso medalius, o 37 u��m� 2-3 vietas. Taigi iš viso net 73 sportininkai tapo prizininkais, o kiti 24 u��m� 4-8 vietas Lietuvoje.

Daugiausia medali� peln� imtynininkai

Trenerio Aivaro Kaselio aukl�tin�, buvusi Vijoli� vidurin�s mokyklos mokin� Indr� Bubelyt�, šiuo metu ŠU student�, jau šešt� kart� tapo Lietuvos �empione be rimtesn�s konkurencijos. Treneris did�iuojasi keturiais savo aukl�tiniais, taip pat šios mokyklos mokiniais: Luku Revotu, Tomu Sobolevskiu, laim�jusiais graik�-rom�n� imtyni� Lietuvos �empionat�, jo aukl�tin�s seserys Kristina ir Danut� Domikaityt�s moter� imtyni� Lietuvos jauni� �empionate laim�jo pirm�sias vietas, Ovidijus Brikas vietoj planuotos 2-6 vietos parsive�� pirm�j�, o Gerdai Musiejukaitei pavyko u�imti pirm� viet� Lietuvos moter� pirmenyb�se.

Visi trenerio aukl�tiniai atvyk� iš kit� region�. Negaudami išlaikymo, jie netur�t� galimybi� garsinti Šiauli� ir Lietuvos. Treneris teigia, kad su savo aukl�tiniais jie tarsi šeima – tenka pad�ti sergantiems, yra tek� keltis nakt� va�iuoti pad�ti b�dos ištiktam vaikui.

„Prieš svarbias var�ybas su mokytojais b�na derinamas mokymosi grafikas ir kr�vis. Rezultat� padeda pasiekti tik betarpiškas bendravimas ir šimtaprocentinis d�mesys vaikui“, – sak� A. Kaselis.

Ar egzistuoja tamsioji sporto pus�?

Daugumos nuomone, sportininkai – nepa�ang�s, nedrausmingi mokiniai, beveik nelankantys pamok�, o internatinio tipo mokyklos, nors dabar taip ir nebevadinamos, priima visus, kurie pageidauja. Mokytis atva�iuoja ir problemini� šeim� vaikai – t�vams patogu, nes vaikais r�pinasi valstyb�. Pab�gioja treniruot�se d�l aki�, nes visi tai geba, ir gyvena patogiai.

Mokyklos direktor� Irma Abromaitien� apgailestavo, kad da�nai �mon�s kalba tai, ko ne�ino. Ji pateik� sportini� klasi� lankomumo ir pa�angumo ataskaitas. Net tre�dalis sportinink� – gerai besimokantys – pa�ymi� vidurkis siekia 8-9 balus.

Buvo ir keli mokiniai, kuriems sunkiau sek�si. „Tai mokiniai, šiemet atvyk� iš kit� mokykl�. Jiems dar skirtas bandomasis laikotarpis, numatyti metodin�s pedagogin�s pagalbos �ingsneliai, kad patirt� s�km�. Ne visiems lengva – vienas mokinys, tik atvyk�s pas mus, tapo Lietuvos jaunu�i� �empionu, ta�iau nesp�jo pašalinti mokslo sprag� iš buvusios mokyklos. Deja, jei jam nepavyks pagerinti rezultato iki mokslo met� pabaigos, teks su juo atsisveikinti, – pasakojo I. Abromaitien�. – Švietimo �staig� pad�tis n�ra tokia gera, savivaldybei tr�ksta pinig�, tod�l negalime švaistyti. Bendradarbiaujame su sporto mokykl� vadovais, treneriais, siekiame regionin�s sporto gimnazijos statuso. Kai jis mums bus suteiktas, gal�sime priimti daugiau sportinink�. Tada gal neb�sime tokie grie�ti �empionams u� neišmokt� pamok�“.

Au�ga nau�ja �em�pio�n� kar�ta

Šiauliuose vyko Lietuvos vaikin� iki 16 m. �ol�s riedulio u�dar� patalp� pirmenyb�s, kuri� nugal�toja tapo visa galva savo var�ovus pranokusi sporto mokyklos „Klevas“ vaikin� pirmoji komanda, treniruojama trener�s Donatos Grigien�s.

Šiaulie�iai �ol�s riedulininkai tapo Lietuvos �empionais.
SM „Klevas“ archyvo nuotr.

Pirmenybi� �empionai bei prizininkai

Finaliniame Lietuvos jauni� vaikin� �ol�s riedulio pirmenybi� etape rungtyniavo penkios komandos: Šiauli� SM „Klevas-1“, Šiauli� SM „Klevas-2“, Širvint� SM, Kauno „Tauras-Veršvai“ ir Vilniaus „�uv�dra-Tauras“. Var�ybos vyko rato sistema – visos komandos �aid� tarpusavyje po vienerias rungtynes, o nugal�toja buvo išaiškinta sud�jus galutinius rezultatus.

Šiauli� sporto mokyklos „Klevas“ antroji vaikin� komanda, kurioje �aid� keleriais metais jaunesni �aid�jai, iškovojo bronzos medalius.

Pirmoji sporto mokyklos „Klevas“ komanda pasidabino aukso medaliais ir Lietuvos jauni� �empion� titulu.

Šiaulie�i� trener�s teigimu, komanda savo brand�iu �aidimu gerokai pranoko savo var�oves. „Savo am�iaus grup�je (vaikinai, gim� 1996 m. ir jaunesni – aut. past.) gerokai pranašesni u� var�ovus. D�iugu, kad pirmenyb�se iškovojome net dviej� r�ši� medalius, kadangi komandos to buvo vertos“, – teig� D. Grigien�.

�empion� titulas – nenugin�ijamas

Atkakliausia kova �empionato finaliniame etape vyko tarp Šiauli� ir Širvint� sporto mokykl� komand�. Pirmasis k�linys baig�si rezultatu 2:1. �pus�jus pirmajam k�liniui, Šiauli� komandos puol�jas Tadas Pabijanskas patyr� traum�. Tai privert� keisti �aidimo brai��. Nepaisydamas skausmo, Tadas antrajame k�linyje gr��o � aikštel� ir peln�s net penkis �var�ius išpl�š� komandai pergal�. Vaikinas tapo ne tik rezultatyviausiu pirmenybi� (iš viso peln� net 25 �var�ius), bet ir geriausiu šiaulie�i� ekipos �aid�ju.

Rengdamasi �empionatui, Šiauli� komanda tur�jo galimyb� dalyvauti dviejuose vyr� u�dar� patalp� riedulio turnyruose. Dalyvaudami aukšto lygio turnyruose, jauni �aid�jai �gyja patirties. „Finalin�se var�ybose pergalei �takos tur�jo tai, kad m�s� komandoje buvo daugiau individualiomis technin�mis ir fizin�mis savyb�mis pasi�ymin�i� �aid�j� nei priešinink� gretose, bei tinkamos taktikos pasirinkimas. �empion� titulas buvo planuotas, jam buvo ruoštasi ištisus metus. Pergal� l�m� komandinis darbas ir �d�tos pastangos“, – teig� trener� D. Grigien�.

Lietuvos rinktin�s pagrindas

Dešimt šiaulie�i� yra Lietuvos jauni� (iki 16 m.) vaikin� �ol�s riedulio rinktin�s, kuri ši� vasar� rungsis Europos �empionate Pranc�zijoje, kandidatai.

„Du sportininkai – Vaidotas Kringelis ir Tadas Pabijanskas – jau atstovavo Lietuvos jauni� (iki 18 m.) rinktinei ši� vasar� Slovakijoje vykusiame Europos �empionate, b�dami net trejais metais jaunesni. Tai aiškus �vertinimas, kad nepaisant jaunesnio am�iaus j� �aidimo kokyb� atitinka europinius standartus“, – �aid�jus gyr� trener�.

Tikslas – Lietuvos vyr� �empion� vardas

Komandos tikslas 2015 m. tapti Lietuvos vyr� �ol�s riedulio �empionais ir atstovauti Lietuvai Europos vyr� �ol�s riedulio �empionate. „Kod�l 2015-aisiais? Tod�l, kad tais metais dauguma m�s� komandos �aid�j� baigs 12 klas� ir b�dami 18-me�iai atitiks vyr� lyg� ne tik techniniu, bet ir fiziniu lygmeniu“, – teig� trener� D. Grigien�.

Dauguma Lietuvos vyr� �ol�s riedulio treneri� skeptiškai reagavo, pirm� kart� prieš por� met� išgird� ši� trener�s nuomon�. Nepaisant to, dirbdami ir treniruodamiesi šiaulie�iai kasdien �rodin�ja, kad jie pasiry�� pasiekti u�sibr��t� tiksl�. „Kaskart iškovoj� titul�, mes vis garsiau beld�iam�s � vyr� prizinink� gretas“, – po pergal�s šypsojosi trener� D. Grigien�.

Sporto mokyklos „Klevas“ informacija

Beb�ras ir Beb�riu�kas gy�ve�na reg�biu

Justinas VISOCKAS

Šiaulie�i� Navick� šeima gyvena regbiu – šios sporto šakos tradicijos šeimoje t�siamos jau 35-erius metus. Algirdas pirm� kart� � aikšt� �eng� sulauk�s dvidešimties – 1977-aisiais. Jo s�nus Karolis, met�s futbolo treniruotes, prie regbinink� prisijung� 2005-aisiais, kai jam tebuvo penkiolika. Tik vienerius metus jie �aid� drauge. S�nui pirm�j�, o t�vui paskutin� sezon� jie aikšt�je buvo kartu, atstovaudami Airijos klubui. Po to Algirdas baig� karjer�, o Navick� šeimos vard� regbio pasaulyje, per�m�s t�vo patirt� ir pravard�, toliau garsina Karolis.

Karolis Navickas – vienintelis lietuvis, �aid�iantis regb� profesional� klubuose.

Iš futbolo – � regb�

T�vas ir s�nus � regb� at�jo skirtingais keliais, ta�iau ir vieno, ir kito istorijos susijusios su futbolu. Algirdo t�vai kambar� nuomojo futbolininkui, kuris kart� pasi�l� pa�aisti futbol� prieš „Vairo“ regbininkus. „Po t� rungtyni� regbininkai pakviet� pasitreniruoti su jais, pasilikau. Daug u� mokykl� buvau sportav�s, palaikiau ger� form�. Nuo sporto toli niekuomet nebuvo nutol�s“, – teigia A. Navickas.

Tuomet Lietuvos �empionate startavo 15 komand�: septynios – pirmoje lygoje, aštuonios – aukš�iausioje. „Vairas“ �aid� pirmoje lygoje. Po keleri� met� per�jo � aukš�iausi� lyg�. „1982 metais pirm� kart� tapome Lietuvos �empionais ir nuo to laiko tik kelis kartus iš nugal�toj� pozicij� mus buvo nuvert�“, – teigia A. Navickas.

2004 m. Algirdas baig� karjer� Lietuvoje ir išvyko � Airij�. 2005-2006 m. jis du sezonus rungtyniavo Airijoje.

B�damas septyneri�, Karolis prad�jo eiti � pirm� klas� ir lankyti futbolo treniruotes. Nors regbio stadione Karolis b�davo nuo penkeri� met�, jis nuo ma�ens sak�, kad �ais tik futbol�. „Kieme vaikai nor�davo �aisti kar�, ta�iau jis visus perkalb�davo �aisti futbol�. Paskui Karol� visi kiemo berniukai patrauk� � futbolo treniruotes“, – prisimena A. Navickas.

Vaikinas atstovavo FK „Napolio“ futbolo ekipai. 2004-2005 m. su komanda tapo Lietuvos �empionu, �aid� Pabaltijo �empionate, �vairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Nors prieš išvykdamas su t�vais � Airij� Karolis �aid� futbol�, nuo vaikyst�s tarp regbinink� aug�s vaikinas �inojo visas šios sporto šakos taisykles, �aidimo stili� ir technik�. „�inojau, kad t�vo karjera jau baigiasi, o labai nor�jome nors vienerius metus rungtyniauti drauge. Atsirado galimyb� tai padaryti Airijoje. Nusprend�me pam�ginti. Vis� sezon� �aid�me drauge vyr� �empionate, pelniau geriausio jaunojo �aid�jo titul�“, – pirmuosius �aidimo metus prisimena

K. Navickas.

Sunki prad�ia

Pirmus metus �aid�ian�iam regb� Karoliui buvo sunku, ta�iau pad�davo visuomet šalia buv�s t�vas. Daugkartinis Lietuvos �empionas, su klubu išmaiš�s vis� Taryb� S�jungos teritorij�, �aid�s galyb� ma��, peln�s nesuskai�iuojam� kiek� tašk�, ved�s savo komand� � pergales Algirdas Navickas buvo sukaup�s didel� patirt�, kuri� gal�jo perduoti s�nui.

Vyrai teigia, kad aikšt�je neb�davo laiko �i�r�ti vienam � kit�, nes kiekvienas tur�jo savo pareigas, var�ovus, ta�iau jausdavo vienas kit� ir to pakako. Airijoje regbis skiriasi nuo �aid�iamo Lietuvoje – aikštel�je b�na 13, o ne 15 �aid�j�. „Keista b�davo, kai kapitonai sukviesdavo persirengimo kambaryje visus sustoti ratu ir kalb�davo �vairias u�vedan�ias frazes, o visi šaukia, trypia. Jie taip psichologiškai u�veda, nuteikia, kad pasirengtume art�jan�iai kovai“, – airi� regbio tradicijas apib�dina

K. Navickas.

„Airijoje kitos komandos atva�iavusios jau �inodavo, kad esame t�vas ir s�nus. �inojo, k� gebame. Jie sakydavo – „old russian school“ (senoji rus� mokykla) – neva girdavo mus“, – sako A. Navickas.

Airijoje vyrams �simin� ir tre�iasis k�linys, kuris vykdavo po rungtyni�. Abi komandos susirinkdavo pasikalb�ti apie prab�gusias rungtynes. Aikšt�je jie – priešai, o po rungtyni� – draugai, aptaria, kaip vyko rungtyn�s, kas kur suklydo, gra�iausius epizodus.

Po sezono Airijoje su šeima parvyk�s atgal � Lietuv�, Karolis jau nebegr��o � futbolo treniruotes – vis� laik� skyr� regbiui. B�damas 15-os, jis atstovavo jaunu�i� komandai – Lietuvoje u��m� antr� viet�. Trejus metus �aid� u� jaunius. Per tuos metus jis peln� jauni� ir jaunimo �empionat� rezultatyviausio �aid�jo titul�. Atstovaudamas vyr� komandai „Vairas-Jupoja“, du kartus tapo Lietuvos �empionu. „Kai man buvo 16 met�, lankiau boks�, derinau su regbiu. Labai patiko boksuotis, ta�iau kart� susidubliavo bokso �empionatas ir svarbios regbio var�ybos. Vykau � regb�. Bokso treneris supyko, tod�l palikau treniruotes“, – prisimena K. Navickas.

Karjer� t�sia u�sienyje

2009 m. Karol� karjera atved� � Rusij� – j� � savo gretas pasikviet� „VVA Podmoskovye“ komanda. „Treneris Sigitas Kukulskis tur�jo pa��stam� šiame klube, tod�l mane rekomendavo ir sulaukiau kvietimo � per�i�r�. B�damas 19-os, išvykau ir pasilikau“, – pasakoja K. Navickas.

Rusijoje vaikinas �aid� dvejus metus. Pirm� sezon� buvo paskolintas „Spartako“ klubui, o antrus metus „VVA“ klubas j� susigr��ino � savo gretas. Atstovaudamas šiam klubui, šiaulietis tapo Rusijos aukš�iausiosios lygos �empionu.

2011 m. vaikinas persik�l� � Piet� Afrik�. �aid� klub� aukš�iausioje lygoje „Premiereship“ �empionate, atstovavo „Rahnos Empangene“ ekipai. � Piet� Afrik� išvykti Karoliui pad�jo Linas Naujalis, kuris regb� �aid� drauge su vaikino t�vu. „Dabar jis gyvena JAV, padeda jauniems sportininkams, randa klub�, domisi j� ateitimi. Man taip pat pasisek�, išvykau. Buvo sunku, kadangi buvau vienintelis europietis. Ten labai kreivai �i�ri � kit� šali� sportininkus. Labai daug sportinink� yra pa�ioje šalyje“, – apie išvyk� � Piet� Afrik� pasakojo K. Navickas.

Piet� Afrikoje geriausi �aid�jai siun�iami � per�i�r�. Durbano mieste susirenka apie 500 perspektyvi� jaun� regbinink�, iš kuri� atrenkama 30 geriausi�. Geriausieji suburiami � komand� „NATAL Sharks“.

Aukš�iausioje lygoje rungtyniaujan�iam klubui gali atstovauti tik 22 iš 30 �aid�j�, kiti paimami, jei pagrindin�s sud�ties �aid�jus ištikt� traumos.

K. Navickas buvo atrinktas iš 500 �aid�j� ir �sitvirtino pagrindin�je komandoje. „Curry Cup“ �empionate vaikinas du kartus buvo pripa�intas geriausiu rungtyni� �aid�ju. Su klubu Piet� Afrikos �empionate šiaulietis u��m� antr� viet�.

2011 m. rugs�jo m�nes� Karolis persik�l� � Anglij�, pasiraš� sutart� su „Sales Sharks“ klubu. „Nor�jau b�ti ar�iau nam�, kadangi esu vienintelis vaikas. Jei tur��iau broli�, seser�, gal b�t� kitaip, ta�iau mamai ramiau, kai esu ar�iau“, – teigia vaikinas.

Anglijoje Karolis ilgai neu�sibuvo. „Su�aidus dvejas var�ybas, l��o dešinys riešas, jau tre�i� kart�. Nusprend�iau, kad reikia daryti operacij� ir atsikratyti vis atsinaujinan�ios traumos. Dabar tris m�nesius ne�aid�iu, nutr�ko treniruo�i� re�imas“, – apgailestauja K. Navickas.

Po reabilitacijos laikotarpio Karolis spr�s, kur t�sti karjer�. „Esu gav�s keli� klub� pasi�lym�. Stengsiuosi rasti geriausi� variant�. Dar ne�inau, kur pasuks mano karjera – � Anglijos, Pranc�zijos ar Piet� Afrikos profesional� klub�“, – ateities planus atskleid�ia K. Navickas.

Algirdas Navickas (su kamuoliu) su komandos draugu Svaj�nu Mikal�iumi (dešin�je) rengia atak� prieš Panev��io komand�.

NAVICK� asmeninio archyvo nuotr.

Traum� neišvengsi

Regbis – sporto šaka, kurioje vietos silpniems n�ra. �ia nuolat susiremiama, tod�l traumos – da�nas sportinink� palydovas. Karolis pirm� kart� patyr� traum� 2009 m. Rusijoje – l��o riešas. Paklaustas apie skaud�iausias traumas t�vas teigia, kad toki� lyg ir nepamena, o s�nus pritaria: „Na, taip, nebuvo, tik tau visi rank� pirštai, du kojos pirštai buvo l��. Taip pat šonkauliai, petys, antakiai nuolat prakirsti, lyg ir nieko rimto...“

Pasak vaikino, �aid�iant regb� aukš�iausio lygio klubuose, patirti traum� yra daug ma�iau galimybi�, nei �aid�iant m�g�jiškai. Dabar dar labiau stengiamasi suma�inti traum� rizik�. „Jei ne taip k� nors darai, iš karto gauni kortel�. Kameros visk� fiksuoja ir teis�jai gali atsukti bet kuriuo metu vaizd�. Pa�i�ri ir nusprend�ia – bausti ar ne. Kart�, teis�jams nematant, gr��damas � gynyb� var�ovas specialiai pe�iu kliud� �aid�j� ir jam sulau�� andikaul�. Teis�jai nemat� to epizodo, ta�iau po to per�i�r�jo vaizd� ir diskvalifikavo sm�giavus� �aid�j�“, – nesenus �vykius prisimena K. Navickas.

„Anks�iau b�davo viskas per j�g� – tik grumtis, stumti, trenkti. Dabar regbis kei�iasi – svarbu sugalvoti, kaip apgauti, pergudrauti var�ov�, o ne su�eisti ir taip j� aplenkti“, – teigia A. Navickas.

Netgi �aid�iant aukš�iausioje lygoje pasiruošimas var�yboms priklauso nuo to, kurioje šalyje esi. „Rusijoje esant 17 laipsni� šal�iui b�gome kros�, gr��davome apšalusiomis barzdomis, o Afrikoje per vis� laik� n� vieno kroso neb�gau. Rusijoje akcentuojama j�ga, tvirtumas, Afrikoje viskas paremta moksliniais tyrimais. Jei �aid�iant nesiseka pralau�ti priešinink� gynybos, pereiname nuo plano A prie plano B. Yra u�koduotos trenerio fraz�s, kurias išgird� �inome, koki� veiksm� turime imtis. Po var�yb� – visi � ledo vonias“, – pasirengim� var�yboms skirtingose šalyse lygina K. Navickas.

Atmintin �sir��s pralaim�jimas

Abiej� vyr� pasiteiravome, kokia pergal� ar pralaim�jimas labiausiai �simin� per karjer�. Pirmasis po nedidel�s pauz�s prakalbo Algirdas. „Yra ma�as, kur� prisiminsiu vis� gyvenim�. Tai Taryb� S�jungos taur�s var�yb� ketvirtfinalis, kuris vyko �i�rov� pilname Talkšos stadione“, – teig�

A. Navickas. „Vairo“ klubas tuomet rungtyniavo pirmoje lygoje, o var�ov� buvo Rusijos „Slava“ – aukš�iausios lygos �empionai.

„Gal�jome laim�ti, pergal� buvo jau m�s� rankose, tik nesugeb�jome jos pasiimti. Visus priešininkus man pavyko apeiti, likome trise, prieš mus var�ov� neliko, tik tuš�ias plotas ir linija, u� kurios reikia prispausti kamuol�. Ap�j�s visus var�ovus išsigandau, kad priešininkai nepagaut� man�s u� koj�, tod�l paskutiniuose metruose perdaviau kamuol� Sigitui Kukulskiui. Aš jau b�gau išk�l�s rankas ir skub�jau sveikinti komandos draug�, bet Sigitui kamuolys išspr�do“, – lyg var�ybos b�t� vykusios vakar, �od�ius beria A. Navickas.

„Atsilikome trim taškais. Tuomet u� prispaudim� skirdavo keturis taškus, po to dar baudos spyris b�t�. Kai išspr�do kamuolys, teko stoti � grumtynes. Rusai atsilaik�, o mes apmaud�iai pralaim�jome beveik laim�tas rungtynes“, – apmaudo nesl�pdamas pasakoja Algirdas.

„Pergal�s pergal�mis, j� daug, kartais pamiršti, bet šis pralaim�jimas buvo skaud�iausias“, – nes�km� prieš Rusijos superklub� prisimena A. Navickas, ta�iau netrukus jo li�des� pakei�ia šypsena prisiminus pergal�, kuri, paaišk�jo v�liau, buvo pasiekta labai sunkiai. „Tai buvo pirmasis atviras Taryb� S�jungos regbio-7

�empionatas. U��m�me tre�i� viet� – laim�jome prieš „Pemzos“ miesto klub�, tiksliau, ne laim�jome, o atsilaik�me prieš j� atakas“, – prisimena A. Navickas.

„Vairo“ klubas, likus kelioms minut�ms iki ma�o pabaigos, pirmavo keliais taškais. „Pemzos“ komanda iš paskutini�j� steng�si persverti rezultat�, ta�iau šiaulie�iai kov�si kone iki paskutinio atod�sio. „Jie vis spaud�, o teis�jo švilpukas tyl�jo. Gal penkias minutes prid�jo teis�jas, bet rusams taip ir nepavyko pralau�ti m�s� gynybos. Po švilpuko lyg �aibas trenk�. Visi sukniubome ant �ol�s tose aikšt�s vietose, kur stov�jome. Niekas negal�jo net pajud�ti – negal�jome vienas kito pasveikinti su pergale, nes nebuvo j�g�. Po kiek laiko prad�jome ropoti link komandos draug�. Tai buvo sunkiausia pergal�, po kurios peln�me tre�i� viet�“, – pergal�s akimirkas prisimena A. Navickas.

Karolis iš did�iausi� pergali� išskyr� 2007 m. „U-18“ Europos �empionato tre�iajame divizione su Lietuvos rinktine u�imt� pirm� viet�. „Mano svarbiausi laim�jimai dar ateityje, tikiuosi, kad prisiminimuose �strigs tik skambios pergal�s, o ne nes�km�, kaip nutiko t��iui“, – viliasi jis.

Gyvena iš regbio

Regb� Navick� šeimoje �aid� ne tik Algirdas su Karoliu, bet ir dar keturi šeimos nariai. „Mano brolis, pusbrolis, du sesers s�n�s. Iš viso m�s� šeimoje su regbiu susij� šeši asmenys, kurie atstovavo �vairioms komandoms, �aid� rinktin�se“, – teigia A. Navickas. Nesenai Anglijoje Algirdo s�n�nas Raimondas Zuokas sub�r� m�g�j� regbio komand�, kuri tur�t� dalyvauti �empionate.

Lietuvoje regbininkai yra m�g�jai. Jie negauna atlyginimo u� tai, kad gina savo ekip� garb�, rungtyniauja �empionatuose. Regbis Lietuvoje laikosi ant entuziast� pe�i�. Vyrai po darb� skuba � treniruotes, savaitgaliais vyksta � var�ybas, nors gal�t� t� laik� leisti kitaip. Ta�iau regbininkai stengiasi kelti šios sporto šakos lyg� Lietuvoje. Kol yra toki� �moni�, kurie aukoja savo laik� ir sveikat�, tol regbis Lietuvoje gyvuos. Karolis yra bene vienintelis lietuvis, �aid�iantis regb� profesionaliame lygyje, gauna alg� ir geba iš to pragyventi.

Bebras ir Bebriukas

„Sevastopolyje stovyklos metu gavau pravard� „Bebras“. Aš pirmas – � vanden�, paskutinis – iš vandens. Po var�yb� duše praustis baigdavau paskutinis. Po šalta ir stipria srove ilgai stov�davau. Galb�t d�l traukos vandeniui mane ir pramin� „bebru“, – pravard�s kilm� prisimena A. Navickas.

Kadangi Algirdo s�nus nuo ma�ens dalyvaudavo stovyklose, vyresnieji vadindavo j� „Bebriuku“. „Pykdavau, kai man buvo penkeri, atrod� ��eid�ian�iai, v�liau pripratau. Mano bendraam�iai dabar mane taip pat vadina „Bebru“, o vyresn�s kartos regbininkai ir toliau tebevadina kaip anks�iau – „Bebriuku“, – teigia K. Navickas.

„Neretai nutinka, kad kalb�dami apie mus sportininkai atsiduria kurioziškose situacijose, kai pasakoja kam nors: Karolis, na, tas regbininkas. Koks Karolis? Na, tas, Navickas. Koks Navickas? Na, „Bebro“ s�nus, „Bebriukas“. Tai taip ir reik�jo iškart sakyti“, – nuotaikingus nutikimus pasakoja sportininkai.

Spor�tas trum�pai

Tenisas

Lietuvos 16-me�i� teniso rinktin�s penktadien� pradeda kovas Europos teniso asociacijos „Winter Cups by Head“ turnyro kvalifikacin�se var�ybose, kurios laikomos neoficialiu komandiniu Europos �empionatu. Šiauli� teniso mokyklos trenerio Šar�no Kulnio vadovaujama vaikin� rinktin� var�ysis Pranc�zijos mieste Šol�. Lietuvos komandoje �ais šiaulie�iai Mantas Bugailiškis ir Lukas �vikas bei Bal�ekas Tennis School aukl�tinis Almantas O�elis. Bresto mieste Pranc�zijoje vyksian�iame mergin� turnyre �ais Šiauli� teniso mokyklos aukl�tin�s Justina Mikulskyt� ir Greta Ker��ait� bei Bal�ekas Tennis School sportinink� Akvil� Para�inskait�.

Krepšinis

Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro atsakomosiose ketvirtfinalio rungtyn�se Šiauliuose vietos krepšininkai kovojo su K�daini� „K�dainiai-Triobet“ ekipa. Nors šiaulie�iai po prat�simo laim�jo rungtynes 92:86, persvaros neu�teko, kad gaut� tiesiogin� kelialap� � LKF taur�s turnyro finalo ketverto var�ybas. Pirm�sias ketvirtfinalio rungtynes K�dainiuose „K�dainiai-Triobet“ ekipa buvo laim�jusi 8 tašk� skirtumu 81:73. Geriausiai „Šiauli�“ komandoje �aid� Rashaunas Broadusas. Jis peln� 27 taškus, atkovojo 12 kamuoli� ir atliko tris rezultatyvius perdavimus. Atsakomajame ma�e šiaulie�iai tur�jo verstis be traum� patyrusi� Vytauto Šarakausko, Valdo Vasyliaus ir Vitalijaus Liuty�iaus. Rungtyni� prad�ioje �iurn� pasitemp� Darius Gvezdauskas, tod�l nebegal�jo t�sti rungtyni�. K�dainiškiai pateko � Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro pusfinal�, kur kausis su Kauno „�algirio“ komanda. „Šiauli�“ krepšininkai vis dar turi galimyb� patekti � finalo ketverto var�ybas, nes turnyre atsisak� dalyvauti Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa.

NKL

Nacionalin�je krepšinio lygoje rungtyniaujanti „ABRO-Universiteto“ komanda dviem nes�km�m baig� antr�j� �empionato rat�. Šiaulie�iai 74:88 pralaim�jo Kauno „LKKA-Atleto“ komandai ir 75:89 nusileido „�algirio-Sabonio centro“ ekipai. Po dviej� �empionato rat� 16 komand� buvo suskirstyta � dvi grupes po aštuonias. „ABRO-Universiteto“ ekipa pateko � antr� grup� ir 3-4 rate kovos su septyniomis ekipomis. 1-4 vietas u��musios komandos pateks � atkrintam�sias rungtynes. Paskutin� antros grup�s komanda �ais išlikimo NKL rungtynes su pirm�ja RKL komanda.

„Šiauliai plius“ informacija

Pra�si�d�jo spor�ti�ni� �o�ki� se�zo�nas

„Šiauli�“ sporto r�muose vyko pirmosios šiais metais Lietuvos sportini� šoki� federacijos reitingo var�ybos „Šiauliai 2012“.

Var�yb� organizatoriai: Lietuvos sportini� šoki� federacija, Šiauli� moksleivi� namai ir sportini� šoki� kolektyvas „Šiauli� volta“. Var�ybose dalyvavo daugiau nei 200 šok�j� por� iš 44 Lietuvos sportini� šoki� klub� ir Rusijos. Poros var��si 20 am�iaus ir meistriškumo grupi�.

Var�yb� šeiminink� – sportini� šoki� kolektyvo „Šiauli� volta“ šok�j� – poros iškovojo šešias pirmas vietas �vairaus am�iaus ir meistriškumo grup�se: Justas Band�iukas ir Adrija Stupurait�, Vladislavas Volkovas ir Kristina Raugait�, Justinas Veligoras ir Raimonda Šniukait�, Imantas Stulpinas ir Gintar� Gedminait�, Vilius Vainorius ir Aušrin� Bielskyt�, Liudvikas Suvorovas ir Gabriel� �urauskait�.

Pirm�sias vietas laim�jo ir poros iš Panev��io „Rumbos“, „Rid-rito“, Kauno „S�kurio“, „Tvisto“, „Toro“, Klaip�dos „�uv�dros“, Vilniaus „Silueto“, „Ratuto“ sportini� šoki� klub�.

Šiaulie�iai laim�jo ir penkias antr�sias vietas: Kristupas Kaušas ir Gabriel� Vai�iulyt�, Dainius Grubliauskis ir Meda Pak�nait�, Matas Klupšas ir Kristina Charitonovait�, Arnoldas Karvelis ir Paulina Kaš�iukaityt� bei Jok�bas Saulis ir Gabija �epulyt�.

Tre�i�sias vietas u��m� poros iš Vilniaus „Alemandos“, Telši� „V�lungos“, Palangos moksleivi� klubo, Kauno „S�kurio“, „Tvisto“, Klaip�dos „�ingsnio“, „�uv�dros“, Alytaus „Alemanos“, Šiauli� „Šypsenos“, „Šiauli� voltos“, Telši�, Ma�eiki� ir Taurag�s „Spindulio“ sportini� šoki� klub�.

„Šiauliai plius“ informacija

To�liau bus tik sun�kiau

Justinas VISOCKAS

Lietuvoje �ol�s riedulys n�ra viena populiariausi� sporto šak�, jam neskiriama pakankamai d�mesio, l�š�. Nepaisant to, sportininkai iš paskutini�j� stengiasi ginti savo šalies garb� �vairiuose turnyruose, �empionatuose. Net ir tai, kad Lietuvos moter� riedulio rinktin� Danijoje liko per plauk� nuo kelialapio � aukš�iausi�j� Europos �empionato divizion�, nesu-

�lugd� noro ateityje siekti pergali�. Netur�damos laiko poilsiui, merginos stengiasi pamiršti apmaud�ias nes�kmes ir ruošiasi netrukus prasid�sian�iam klub� �empion� �empionatui.

Lietuvos riedulio rinktin� Danijoje iškovojo tre�i� viet�, ta�iau nepateko � A divizion�.
Lietuvos riedulio rinktin�s archyvo nuotr.

S�km� ir teis�jai šypsojosi var�ov�ms

Lietuvos moter� riedulio rinktin� dalyvavo Slagelse (Danija) vykusiame Europos moter� u�dar� patalp� B diviziono �empionate. D�l patekimo � aukš�iausi� A divizion� kovojusioms lietuvait�ms iki išsvajoto tikslo pritr�ko ne fizinio pasirengimo, ne paj�gumo, o s�km�s, kuri lemiamais momentais nusisuko.

„Lietuvos rinktin�je – beveik visos šiaulietes iš „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ ekipos, tod�l jos gerai susi�aidusios, supranta viena kit�. Nors nepavyko �gyvendinti tikslo, kur� buvo išk�lusi federacija – patekti � aukš�iausi� divizion�, vis tiek esu patenkintas �aidimo kokybe“, – teig� vyriausiasis treneris Vaidas Vai�eli�nas.

Aštuonios ekipos antrajame pagal paj�gum� Europoje divizione buvo suskirstytos po keturias � dvi grupes. A pogrupyje �aid� Škotija, Šveicarija, Danija ir Pranc�zija. B pogrupyje j�gas išband� Lietuvos, Slovakijos, Rusijos ir Anglijos rinktin�s.

�empionat� Lietuvos rinktin�s riedulinink�s prad�jo �tikinama pergale prieš ruses 9:2 (5:1). Antrajame ma�e lietuvait�s taip pat be vargo 7:2 (3:2) švent� pergal� prieš Slovakijos rinktin�s merginas.

Antr� �empionato dien� lietuv�s prad�jo nes�kmingai – nusileido angl�ms 2:3 (0:2). � antr� etap� patekusios lietuvait�s tur�jo susitikti su Šveicarijos riedulinink�mis. Šias rungtynes treneris V. Vai�eli�nas pavadino apmaud�iausiomis �empionate, kadangi buvo pralaim�ta per paskutines dvi susitikimo minutes. Rungtynes lietuv�s pralaim�jo rezultatu 3:4, nors po pirmo k�linio pirmavo 3:2. Tam �takos tur�jo ir abejotini teis�j� sprendimai. „Visoms komandoms, kurios prieš mus laim�jo, šypsojosi fort�na ir pad�jo abejotini teis�j� sprendimai. Ta�iau j� sprendimai nepakei�iami ir nesvarstytini, teis�jai visuomet teis�s, kaip ir m�s� vald�ia“, – šyptel�jo treneris. Rinktin�s kapiton� Simona Grubliauskait� taip pat apgailestavo, kad nepavyko s�kmingai u�baigti susitikimo: „Dvi minut�s mus skyr� nuo A diviziono. Pergal� buvo ranka pasiekiama, ta�iau nesugeb�jome išlaikyti persvaros.“

Toliau bus tik sunkiau

Nepaisant pralaim�jimo šveicar�ms, lietuvait�ms pavyko skambiai trinktel�ti durimis. Paskutiniame ma�e jos sugeb�jo palau�ti pirm� viet� divizione u��musi� Pranc�zijos rinktin� 2:1 (0:1). Abu �var�ius � pranc�zi� vartus peln� Simona Grubliauskait�.

� kit� etap� pateko pirmas dvi vietas antrajame divizione u��musios Pranc�zijos ir Anglijos rinktin�s. Dan�s ir rus�s, u��musios atitinkamai 7-8 vietas, iškrito � tre�i�j� divizion�.

„�aisdamos su šveicar�mis, per dvi paskutines minutes praleidome du �var�ius ir pralaim�jome. �aisdamos su angl�mis, nerealizavome šimtaprocentini� situacij�, nepataik�me � tuš�ius vartus, nepasinaudojome ma�aisiais kampiniais, kai priešininki� komandoje nebuvo vartininko, o �aid� šešios aikšt�s �aid�jos. Yra dar daug sri�i�, kurias turime taisyti. Ar padar�me išvadas, bus matyti po m�nesio Austrijoje“, – teig� V. Vai�eli�nas.

Kitas Europos u�dar� patalp� riedulio �empionatas vyks 2014 metais. B divizione kartu su lietuv�mis �ais Ukraina ir Ispanija – rinktin�s, kurios iškrito iš A diviziono. Belg�s ir velsiet�s � B divizion� pateko laim�jusios pirm� ir antr� vietas C divizione. Jame liks ir šveicar�s, škot�s bei slovak�s. „Atrod�me gerai, tik gaila, kad nepavyko �gyvendinti tikslo – patekti � A lyg�. Gal fizinio pasirengimo pritr�ko, kad � tuš�ius vartus nepataik�me, ta�iau tai atskira kalba. Fort�na nusisuko. Po dvej� met� bus dar sunkiau kovoti. Šiemet buvo galimyb�, kuria nepasinaudojome. Toliau bus tik sunkiau“, – apgailestavo S. Grubliauskait�.

Lietuvos moter� nacionalin�s riedulio rinktin�s sud�tis: Viktorija Vileikyt�, Ieva Kuodyt�, Ramun� Petrauskait�, J�rat� Juodyt�, Simona Grubliauskait�, Ernesta Kalinauskait�, Ina Kenstavi�i�t�, Irmant� Paulavi�i�t�, Erlanda Nomeikait�, Raminta �ukait� (visos �aid�jos iš „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ komandos), Evelina Macijauskien� (Vilniaus SM „Tauras“), Ugn� Chmeliauskait� (Vilniaus S�K „�uv�dra-Tauras“). Vyriausiasis treneris – Vaidotas Vai�eli�nas, antrasis treneris – Rimantas �aikauskas.

N�ra laiko ils�tis

Gr��usios iš Danijos, merginos v�l pluša treniruot�se. „N�ra kada ils�tis, reikia kuo geriau pasirengti Europos klub� �empioni� turnyrui“, – teig� V. Vai�eli�nas. Kad treniruot�s b�t� efektyvesn�s, Lietuvos �empion�s „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ merginos �aid� pirm�sias draugiškas rungtynes su Šiauliuose stovyklaujan�ia Gardino „Rythm Azot“ ekipa. Ma�as truko ne du k�linius, kaip �prastai, o tris, kad b�t� ugdoma mergin� ištverm�. Po dviej� k�lini� rezultatas buvo lygus 6:6. Per paskutin� k�linuk� baltarus�s peln� tris �var�ius ir švent� pergal� 9:6.

„Silpnokai su�aid�me pirmose rungtyn�se, gal tod�l, kad jau�iamas nuovargis po Europos �empionato, tur�jome vos por� dien� poilsio. Be to, susirinkome ne visos �aid�jos. Priešinink�s �aisdamos pasikeit� visos penkios, o mes tur�jome tik dvi atsargines“, – teig� kapiton� S. Grubliauskait�.

Ir antrajame ma�e šiauliet�s tur�jo pripa�inti baltarusi� pranašum� 1:5. „Š�kart merginoms visiškai pritr�ko j�g�, tod�l po penktadienio rungtyni� merginos kelias dienas ils�sis“, – sak� V. Vai�eli�nas. Šie ma�ai skirti kuo geriau pasirengti vasario 24-26 d. Vienoje (Austrija) vyksian�iam Europos moter� �empioni� u�dar� patalp� riedulio klub� �empionatui.

Pernai Vokietijoje vykusiame Europos �empion� taur�s turnyre šiauliet�s u��m� rekordin� ketvirt� viet�. Jos iškovojo dvi pergales, kurios garantavo viet� pusfinalyje. Lemiamose rungtyn�se su Smolevi�i� komanda šiauliet�s pralaim�jo paskutin�mis sekund�mis ir nepateko � final�.

Komandos treneris tikisi, kad šiemet pavyks dar kart� pagerinti rezultat� ir patekti tarp prizininki�. „Tai svajon�s perrašyti Lietuvos riedulio istorij�, o ar pavyks, netrukus pamatysime. Svarbiausia išvengti netik�t� traum� ir kuo geriausi pasirengti“, – teig� strategas.

Austrijoje šiauliet�s grup�je �ais su Vokietijos, Ispanijos ir Airijos �empion�mis. Kitame pogrupyje var�ysis baltarus�s, ukrainiet�s, oland�s ir austr�s. Iš grupi� � pusfinalius pateko po dvi komandas.

Geriausia šalies riedulinink�

Lietuvos rinktin�s ir „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ komandos kapiton� Simona Grubliauskait� 2011 metais tapo geriausia Lietuvos �ol�s riedulininke, taip pat ji išrinkta � geriausi� Šiauli� miesto sportinink� dešimtuk�. „Nesitik�jau, kad dvidešimtmet� mergina gali tapti geriausia Lietuvoje, man tai buvo staigmena. Malonu. Tai reiškia, kad �vertino sunk� darb�, atsidavim� rinktinei, pastangas tobul�ti, siekti pergali�“, – �vertinimu d�iaug�si S. Grubliauskait�.

Dvyliktus metus �ol�s riedul� sportuojanti mergina karjer� prad�jo „Šiauli�“ ekipoje, toliau j� t�s� „Lidvijos“ klube, o pastaruosius ketverius metus �aid�ia stipriausioje Lietuvoje „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ komandoje. „Kai man su�jo devyneri, ieškojome su mama, koki� sporto šak� pasirinkti. M�s� kaimyn� buvo trener� Genut� Juodien�. Mamai ji pasi�l� mane atvesti � treniruot�. Labai nenor�jau eiti, ta�iau po pirmos treniruot�s �ol�s riedulys labai patiko ir pasilikau �ia“, – prisimena S. Grubliauskait�.

Nors Simona visuomet �vyki� s�kuryje, da�nai b�na tarp rezultatyviausi� rungtyni� ar turnyr� �aid�j�, ji sav�s ekipos lydere nelaiko. „Nemanau, kad esu lyder�. Tolygiai �aid�iame kaip komanda. �inoma, man didel� garb� – smagu, kad merginos pasitiki ir išrinko kapitone. Komandos kapiton� – neb�tinai lyder�, ta�iau ji turi visas �aid�jas gerai pa�inoti ir stengtis visuomet pad�ti ne tik aikšt�je, bet ir u� jos rib�“, – atviravo S. Grubliauskait�.

„Ji labai išgyvena d�l nes�kmi�, po to analizuoja situacijas, kuriose nepasisek� išnaudoti progos. U�veda merginas aikšt�je, kai reikia, �ino, kada paspausti, kada daugiau pareikalauti, o kada atleisti vadeles, pails�ti. Ji – komandos variklis“, – kapiton� apib�dino treneris V. Vai�eli�nas.

Olimpiada – ro�in� svajon�

Ir treneris V. Vai�eli�nas, ir S. Grubliauskait� vienbalsiai teigia, kad olimpiada – tai svajoni� svajon�, kuri� ka�in ar kada nors pavyks pasiekti. „Lietuvoje �ol�s riedulio situacija labai sunki. Ši sporto šaka vos ne merd�ja. Dar labai daug darbo reikia �d�ti �aid�joms, treneriams ir visiems kitiems, kad toms svajon�ms kada nors b�t� lemta išsipildyti“, – teig� S. Grubliauskait�.

Iš Europos � olimpiad� patenka šešios rinktin�s. U�sitikrinusios vietas turi trys rinktin�s, o kitos dalyvaus atrankiniame turnyre, kur bus išaiškintos dar trij� kelialapi� savinink�s. „Esant dabartin�ms s�lygoms, dar bent dešimt met� reik�t�, kad gal�tume dalyvauti atrankose � olimpiad�. Esant tokiam biud�etui, finansavimui, ir taip Europoje per aukštai esame. palyginti, kiek l�š� skiriama kitose šalyse ir pas mus, tai labai didelis skirtumas, o mes ir taip sugebame aplošti ruses, pranc�zes ir kit� did�i�j� valstybi� rinktines“, – merginomis did�iavosi treneris V. Vai�eli�nas.

„Tr�ksta pinig�, d�mesio, reklamos. Labai ma�ai jaunimo ateina � ši� sporto šak�. Sunku prisivilioti, kad augt� jauna karta, pamaina tiems, kurie jau baigs �aisti Šiauliuose. Kelios merginos baigia universitet�, gal išvyks � kitus miestus, u�sien�, tod�l reikia, kad ateit� vis nauj�, perspektyvi� sportinink�“, – apie �ol�s riedulio ateit� pasakojo S. Grubliauskait�.

Spor�tas trum�pai

Rankinis

Lietuvos rankinio lygos vyr� �empionate Šiauli� „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ komanda nusileido Alytaus „Almeidos-Stroglaso“ komandai 22:28. Pirmajame k�linyje šiaulie�iai gerai gyn�si ir tiksliai atakavo var�ov� vartus. �pus�jus rungtyn�ms, jie pirmavo 15:14. Antrajame k�linyje alytiškiams pavyko persverti rezultat� ir nugal�ti šiaulie�ius. Geriausiai „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ ekipoje �aid� šešis �var�ius peln�s Egidijus Dambrauskas. Per vienuolika tur� šiaulie�iai yra laim�j� du kartus ir patyr� devynias nes�kmes. Surink� keturis taškus, jie lygoje u�ima septint� viet�.

Krepšinis

Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se šiaulie�iai išvykoje 93:89 palau�� uostamies�io „Nept�no“ ekip�. Geriausiai „Šiauli�“ ekipoje �aid� Valdas Vasylius. Jis peln� 20 tašk� ir atkovojo 13 kamuoli�. Antrose rungtyn�se namuose šiaulie�iai neatsilaik� prieš Pasvalio „Pieno �vaig�d�i�“ ekip� 78:82. Po pirmo k�linio penkiais taškais pirmavo šiaulie�iai, �pus�jus ma�ui šeši� tašk� persvar� jau tur�jo sve�iai. Po tre�io k�linio šiaulie�iai susigr��ino persvar�. Prieš ketvirt� k�lin� jie pirmavo vienu tašku. Lemiamas ketvirtis buvo rezultatyvus. 27:32 j� laim�jo pasvalie�iai. „Šiauli�“ ekipai 22 taškus peln� ir 9 kamuolius atkovojo
V. Vasylius.

Šachmatai

Olandijoje vykstan�iame 74-ajame tarptautiniame šachmat� turnyre „Tata Steel“ Viktorija �milyt� pralaim�jo dešimto rato partij� olandui Ervinui L‘Ami. Olandas po šios pergal�s yra surink�s septynis taškus ir su Rusijos šachmatininku u�ima
2-3 vietas. Pirmauja aštuonis taškus iš dešimties surink�s indas Pentala Harikrišna. V. �milyt� turnyre per dešimt partij� kart� laim�jo, penkis kartus su�aid� lygiosiomis ir patyr� keturias nes�kmes. Surinkusi 3,5 taško šiauliet� su Indijos šachmatininke u�ima 13-14 vietas. Iki turnyro pabaigos šachmatininkams liko �aisti po tris partijas.

Tinklinis

Lietuvos tinklinio �empionate Šiauli� „Elgos-Master Idea“ tinklininkai tur�jo pripa�inti Kelm�s „Antivio-Etovio“ ekipos pranašum� 2:3. Pirmaudami 2:1, šiaulie�iai tur�jo galimyb� išpl�šti pergal�, ta�iau abejotin� sprendim� pri�m�s teis�jas leido kelmiškiams išlyginti rezultat�. Lemiam� set� �tikinamai laim�jo Kelm�s komanda. Antrajame ma�e šiaulie�iai rungtyniavo kur kas geriau. Atsilikdami 0:2, jie laim�jo tris setus iš eil�s iš iškovojo pergal� prieš �empionus - Vilniaus „Flamingo Volley“ tinklininkus. Tai buvo pirmasis vilnie�i� pralaim�jimas š� sezon�. Per septynias rungtynes surink� septynis taškus, „Elgos-Master Idea“ tinklininkai tarp penki� komand� u�ima ketvirt� viet�.
„Šiauliai plius“ informacija

I�rin�ko me�t� ge�riau�sius

Justinas VISOCKAS

�teikti apdovanojimai geriausiems 2011 met� Lietuvos kult�rizmo ir k�no rengybos sporto šak� atstovams. Šiaulie�iai iš Marijampol�je vykusios šventin�s ceremonijos parsive�� gl�b� apdovanojim�. Geriausi�j� reitingai buvo sudaromi suskai�iavus visuose per metus dalyvautuose turnyruose sukauptus taškus.

Nuotraukoje iš kair�s: A. Vandys, A. Merdenova,
E. Lukyt�, T. Samuilevi�ius, V. Lukys, R. Rimeikis.

Jaunimo am�iaus grup�je (iki 21 m.) triumfavo sporto klubo „Gylys“ atstov� Ana Merdenova. Penkiolikmet� per metus surinko 63 taškus ir u��m� pirm� viet� tarp 22 sportinink�. Puiki� form� �gijusi mergina rudens sezon� kelis kartus tapo Lietuvoje vykusi� turnyr� nugal�toja, triumfavo Lietuvos �empionate. Gavusi teis� atstovauti šaliai pasaulio �empionate, ji taip pat u�lipo ant apdovanojim� pakylos. A. Merdenova u��m� tre�i� viet� – pasipuoš� bronzos medaliu.

Jaunimo am�iaus grup�je Ana vienu tašku aplenk� antr� viet� u��musi� kit� klubo „Gylys“ sportinink� El�j� Lukyt�. 16 met� mergina 2011 metais tik pusmet� dalyvavo var�ybose, o rudens sezon� padar� pertrauk�. 2011 m. Europos �empionate E. Lukyt� iškovojo penkt� viet�. Nors po pusfinalio pasirodymo ji pagal teis�j� �vertinimus buvo tre�ia, finale merginai nepasisek� – sukdamasi ji slystel�jo.

Marijampol�je E. Lukyt� atsi�m� ir dar vien� apdovanojim� – peln� tre�i� viet� suaugusi�j� por� var�ybose.

Jaunimo iki 18 m. am�iaus grup�je šiaulietis, klubo „Gylys“ atstovas Tadas Samuilevi�ius u��m� antr� viet�. Šioje kategorijoje buvo klasifikuotas 21 sportininkas. Vaikinas dalyvavo jaunimo kult�rizmo kategorijoje ir tapo daugelio Lietuvoje rengt� turnyr� ir �empionat� prizininku.

Vyr� kult�rizmo kategorijoje triumfavo Ar�nas Vandys iš klubo „Fort�na“. 2011 m. Lietuvoje vykusiuose �empionatuose jis neu�leido lyderio pozicijos – tapo absoliu�iu nugal�toju Lietuvos �empionate, „Saul�s“ taur�s turnyre, Baltijos šali� var�ybose, Europos sporto �aidyn�se. Osle (Norvegija) vykusiame „Gran Prix“ turnyre A. Vandys u��m� tre�i� viet�.

Per metus sukaup�s didel� laim�jim� krait�, A. Vandys aplenk� 31 � nugal�tojo titul� pretendavus� sportinink�.

Geriausiu 2011 m. jaunimo treneriu Lietuvoje pripa�intas „Gylio“ klubo vadovas Vidmantas Lukys.

Bendroje Lietuvos klub� �skaitoje sporto klubas „Gylys“ u��m� tre�i� viet� (268 taškai), o Šiauli� „Fort�nos“ klubas (164 taškai) buvo ketvirtas. Pirm� viet� klub� �skaitoje u��m� Marijampol�s „Tauras“, antr� – Jurbarko „Progresas“.

Renkant objektyviausius Lietuvos teis�jus, antr� viet� iškovojo šiaulietis Rolandas Rimeikis. Iš viso � geriausi�j� trejet� pretendavo 13 Lietuvos teis�j�.

Klubo „Gylys“ vadovai Audron� ir Vidmantas Lukiai teigia, kad šie metai buvo turtingi pergali�. Kadangi rudens sezon� var�ybose nedalyvavo El�ja ir Elliet� Lukyt�s, j� viet� ant apdovanojim� pakylos s�kmingai u��m�

A. Merdenova. „Tai nauja �vaig�dut� k�no rengybos pasaulyje“, – teig� V. Lukys.

Visi šiaulie�iai sportininkai per metus „�gtel�jo“, pagerino savo formas, tapo deramais var�ovais kit� miest� sportininkams ne tik kult�rizmo, bet ir k�no rengybos sporto šakoje.

„Pavasario sezonui tikrai ruošis El�ja. Ji nusiteikusi rimtai, tod�l tikrai manau, kad tinkamai pasirengs, nepaisant to, kad yra pasiry�usi vienuolikt� klas� baigti su pagyrimu. Bus labai sunku, bet aš ja tikiu“, – teig� V. Lukys.

Dar neapsisprend�, ar prad�s rengtis pavasario sezonui, Elliet� Lukyt� ir Ana Merdenova. Pastaroji nori pails�ti po �tempto rudens sezono, o Elliet� kibusi � mokslus, ta�iau dar yra laiko pasirengti art�jantiems turnyrams.

„Reikia ma�daug trij� m�nesi�, norint �gyti ger� form�. Kitoms merginoms u�tenka ir dviej�, priklausomai nuo to, kokios fizin�s formos jos yra prad�damos ruoštis. Var�yb�, prieš kurias daugyb� treniruo�i� ir speciali mityba, sezonas truks apie keturis m�nesius. Nedaugelis mergin� gali tai atlaikyti“, – atviravo V. Lukys.

Bou�lin�go meist�rai me�tus pra�d�jo ko�vin�gai

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose, boulingo klube „Carrus Navalis“, prasid�jo Lietuvos boulingo B lygos antrojo rato var�ybos – vietiniame derbyje susitiko „Pepsi“ ir „Greitis-Mezon“.

E. Preikša, �pus�jus 2011-2012 met� sezonui, asmenin�je �empionato �skaitoje u�ima ketvirt� viet�.
D. BAGDONO nuotr.

Abiej� komand� tikslai š� sezon� labai skirtingi: „Greitis-Mezon“ sukomplektuota iš geriausi� Šiauli� boulingo klubo sportinink� ir siekia patekti � B lygos final� bei kautis d�l patekimo � aukš�iausi� lyg�, o „Pepsi“ tikslas – u�imti pogrupyje 5-7 viet�.

Var�ybos baig�si rezultatu 6:8 „Greitis-Mezon“ naudai. Pirmojo rato susitikime 12:2 taip pat nugal�jo pastaroji komanda.

2011 metus klubo komandos baig� tokiose B lygos Vakar� pogrupio turnyro lentel�s vietose:
Nr.	Komandos pavadinimas	Miestas	Su�aista rungtyni�	Pelnyti taškai
1.	„Greitis-MEZON“	Šiauliai	7	66
2.	„Straikas plius 3“	Kaunas	7	66
3.	„Toyota“	Kaunas	7	48
4.	„Likesa“	Kaunas	7	46
5.	„Ke�as“	Klaip�da	7	46
6.	„Vakar� ekspresas“	Klaip�da	7	44
7.	„Pepsi“	Šiauliai	7	40
8.	„Transvialogistics“	Klaip�da	7	38

Asmenin�je �skaitoje puikiai metus baig� šiaulietis Egidijus Preikša – sezono viduryje jis u�ima ketvirt� reiting� lentel�s viet� ir patenka � Lietuvos vyr� rinktin�s kandidat� šešet�:
Nr.	�aid�jas	Klubas	Reitingo taškai	Vidurkis
1.	Tomas �ibinskas	„Straikas Plius“	260	207,72
2.	Domas Amolevi�ius	Jungtinis BK	206	202,61
3.	�ilvinas Perminas	Klaip�dos BK	176	201,36
4.	Egidijus Preikša	Šiauli� BK	158	197,58
5.	Lukas Pereckas	„Apolonas“	156	196,03
6.	Vytautas Gykis	�irm�n� BSK	150	195,42

Spor�tas trum�pai

Tenisas

Hamburge (Vokietija) vykstan�iame Tarptautin�s teniso federacijos ketvirtos kategorijos jauni� turnyre „Tennis-point Hamburg ITF 2012“ po antro rato pasitrauk� visi Lietuvos atstovai. Pirmajame rate pergales iškovojusios šiauliet� Justina Mikulskyt� ir kauniet� Agn� �epelyt� tur�jo pripa�inti var�ovi� iš Olandijos pranašum� antrajame rate. Šiauliet� 4:6, 6:4, 6:2 nusileido Nikkei Luttikhuis, o kauniet� - 3:6, 7:5, 7:5 Britt Shreuder. Pirmajame rate nes�km� patyr� dar du Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai: Greta Ker��ait� 3:6, 4:6 pralaim�jo Ukrainos atstovei, o Mantas Bugailiškis 3:6, 4:6 neatsilaik� prieš Vokietijos tenisinink�.
Prieš tai Lenkijoje vykusiame Tarptautin�s teniso federacijos ketvirtos kategorijos jauni� turnyre „Magnolia Cup 2012“
J. Mikulskyt� triumfavo. Mergina vienet� var�yb� finale 6:4, 6:7, 6:3 nugal�jo antr�j� turnyro reiting� tur�jusi� serb� Violet� Jankovi�. Dvejet� turnyro finale J. Mikulskyt�s ir Agn�s �epelyt�s duetas 6:2, 6:2 �veik� Lenkijos tenisininkes. Turnyre dalyvav�s M. Bugailiškis vienet� var�ybose �veik� du var�ovus, ta�iau suklupo ketvirtfinalio etape.

�aid�j� kaita

„Šiauli�“ krepšinio klube t�siasi permain� laikotarpis. Komand� palikus lyderiui Denzeliui Bowlesui, ekip� priverstas palikti ir 18-metis 211 cm �gio vidurio puol�jas Ignas Ramašauskas. Jis keliasi � Nacionalin�je krepšinio lygoje rungtyniaujan�i� „ABRO-Universiteto“ ekip�, kurioje praleido pra�jus� sezon�. „Šiauli�“ krepšininkai iš pastarojo klubo � savo gretas susigr��ino Juli� Jucik�, kuris jau debiutavo „Šiauli�“ gretose rungtyn�se prieš K�daini� ekip�. Per ma�� jis peln� 10 tašk�.

Krepšinis

Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro pirmosiose ketvirtfinalio rungtyn�se „Šiauli�“ krepšininkai K�dainiuose 73:81 tur�jo pripa�inti „K�daini�-Triobet“ ekipos pranašum�. Po pirmo k�linio vienu tašku pirmavo šiaulie�iai, �pus�jus rungtyn�ms – trim taškais k�dainiškiai. Per paskutin� k�lin� K�daini� krepšininkams pavyko šiek tiek padidinti skirtum�. To pakako, kad jie šv�st� pergal�. Šiauli� ekipoje geriausiai �aid� Rashaunas Broadusas, kuris peln� 15 tašk�. Darius Gvezdauskas ir Valdas Vasylius �met� po 14 tašk�. Šiose rungtyn�se „Šiauli�“ ekipai pad�j�s iš „ABRO-Universiteto“ ekipos sugr��s Julius Jucikas peln� 10 tašk� ir atkovojo 15 kamuoli�. Atsakomasis LKF taur�s turnyro ma�as sausio 31 d. vyks Šiauliuose.

NKL

Nacionalin�je krepšinio lygoje rungtyniaujanti „ABRO-Universiteto“ ekipa iškovojo pergal� prieš „Jonavos-Triobet“ ekip� 68:63. Šiaulie�iai pirmavo did�i�j� rungtyni� dal�. Prieš ketvirt� k�lin� jie tur�jo 14 tašk� persvar�. Per lemiam� ketvirt� jonaviškiams pavyko suma�inti skirtum�, ta�iau išlyginti rezultatui nepakako laiko. Antrajame ma�e šiaulie�iai neatsilaik� prieš Šar�no Mar�iulionio krepšinio akademijos ekip� 72:79. Abiejuose ma�uose rezultatyviausias buvo Julius Jucikas. Pirmose rungtyn�se jis peln� 31 tašk�, antrose – 18. „ABRO-Universiteto“ komanda Nacionalin�je krepšinio lygoje, laim�jusi 7 kartus ir pralaim�jusi 19 kart�, u�ima priešpaskutin� 15-t� viet�.

Tinklinis

Lietuvos vyr� tinklinio �empionate Šiauli� „Elgos-Master Idea“ komanda iškovojo pergal� prieš Panev��io „KKSC“ ekip�. Pirm�j� set� �tikinamai laim�jo šiaulie�iai 25:19. Antrajame sete šiaulie�iams pirmaujant 20:16, abejotinu teis�j� sprendimu nepatenkintas panev��ie�i� treneris prad�jo protestuoti, iškoneveik� juos ir liep� savo ekipos �aid�jams palikti aikšt�. Nebaigus rungtyni�, pergal� buvo �skaityta „Elgos-Master Idea“ komandai. Antrajame ma�e sostin�je šiaulie�iai neatsilaik� prieš �empionato lyder� Vilniaus „Flamingo Volley“ ekip� ir pralaim�jo 1:3. Šiaulie�iai Lietuvos tinklinio �empionate u�ima paskutin� penkt� viet�, ta�iau yra �aid� dvejomis rungtyn�mis ma�iau nei kitos ekipos.

"Šiauliai plius" informacija

Ge�riau�si i� ge�riau�si�

Justinas VISOCKAS

Tradiciškai Šiauliuose pasibaigus metams skai�iuojama, kiek kuris sportininkas iškovojo pergali�, kiek kam medali� buvo u�kabinta ant kaklo, palyginama, kurios iš t� pergali� svarbios ir svarios, o kurios – nelabai. Po truput� �sib�g�jant 2012-iesiems, šventinio vakaro metu miesto sportinink� elitas išgirdo, kurie iš j� – geresni u� kitus.

2011 m. sporto pasiekimo nominacijoje triumfavo Viktorija �milyt�, kuri tapo Europos moter� šachmat� �empione.
ELTOS nuotr.

Geriausi miesto sportininkai išrinkti suskai�iavus Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriaus bei sporto mokykl� atstov� balsus. Savo nuomon� balsuodami pareišk� ir miesto sporto �urnalistai.

Miestie�iai tur�jo prog� išrinkti populiariausi� Šiauli� sportinink�.

Triumfavo šachmatinink�

Geriausia 2011 m. Šiauli� miesto sportininke išrinkta šachmatinink� Viktorija �milyt�. Jai 2011-ieji buvo geriausi karjeros metai. Šiauliet� triumfavo Europos moter� šachmat� �empionate, tapo Europos komandini� pirmenybi� nugal�toja, šachmat� olimpiadoje iškovojo sidabro medal�, greit�j� šachmat� var�ybose šachmatininkui Michailui Botvinikui atminti taip pat tapo nugal�toja. Baigiantis metams, ji prie gausaus apdovanojim� krai�io prid�jo dar vien� – Kinijoje vykusiame turnyre, kovodama su geriausiomis pasaulio sportinink�mis „Akl�j� šachmat�“ var�ybose peln� sidabro medal�. Ma�a to, pernai ji tapo ir Šiauli� miesto garb�s piliete.

Nenuostabu, kad beveik vienbalsiai V. �milyt� buvo išrinkta ir geriausia miesto sportininke. „Per daug nesukau galvos, tapsiu ar netapsiu geriausia, kadangi netrukus dalyvausiu turnyre Olandijoje, tod�l visos mintys sukasi apie var�ybas“, – atsi�musi apdovanojim� teig� šachmatinink�. „Šachmatai yra neolimpin� sporto šaka, mes olimpiadoje nedalyvaujame, turime savo atskir�. Šios sporto šakos atstov� galimyb�s yra ribotos. D�iaugiuosi, kad aš savo pasiekimais atkreipiu d�mes� � ši� sporto šak�“, – atviravo

V. �milyt�.

Geriausi� sportinink� rinkimuose šachmatinink� � antr� viet� nust�m� iki tol trejus metus (2008, 2009 ir 2010 m.) iš eil�s triumfavusi� lengvaatlet� Egl� Bal�i�nait�. Tre�ioji vieta skirta taip pat lengvaatletei – Rasai Drazdauskatei, kuri yra pirmoji šiauliet�, gavusi kelialap� � Londono olimpiad�.

Geriausi� sportinink� dešimtukas:

1. Viktorija �milyt� (šachmatai, treneris Viktoras �milis),

2. Egl� Bal�i�nait� (lengvoji atletika, treneris Aleksandr Kitanov),

3. Rasa Drazdauskait� (lengvoji atletika, treneris �eslovas Kundrotas),

4. Ri�ardas Berankis (tenisas, treneris Remigijus Bal�ekas),

5. Vilma Rimšait� (BMX, treneris Albertas Rimša),

6. Santa Pakenyt� (sambo-dziudo imtyn�s, treneris Stanislovas Kulikauskas),

7. Benas Gutkauskas (�irginis sportas, treneris Gediminas Gutkauskas),

8. Simona Grubliauskait� (�ol�s riedulys, treneris Vaidotas Vai�eli�nas),

9. Vytaras Bloškys (regbis, treneris Augustas Taralis),

10. Oksana Imanalijeva (futbolas, treneris Rimantas Viktoravi�ius).

Jaunasis talentas

Geriausio jaunojo sportininko titulas atiteko tinklininkui Arnui Rumševi�iui. Vaikinas pernai atstovavo jaunu�i�, jauni�, jaunimo rinktin�ms ir buvo vienas iš „Elgos-Master Idea“ tinklinio ekipos lyderi� suaugusi�j� �empionate.

16-metis vaikinas d�iaug�si �vertinimu, ta�iau teig�, kad yra daugyb� kit� sportinink�, kurie taip pat yra verti šio apdovanojimo. Nors A. Rumševi�ius yra vienas jauniausi� „Elgos-Master Idea“ ekipos �aid�j�, jis ne kart� aikšt�je brand�iai �aisdamas �rod� savo talent�. Prieš trejus metus iš Raseini� � Šiaulius atvyk�s sportininkas gyvena ir mokosi Vijoli� vidurin�je mokykloje.

A. Rumševi�ius � apdovanojim� vakar� atvyko vos ne iš autobuso. Jis su Lietuvos jaunimo tinklinio rinktine Bosnijos ir Hercegovinos mieste Br�ko dalyvavo pirmajame atrankos etape, kad patekt� � Europos jaunimo vaikin� tinklinio �empionat�. Lietuvos rinktin�, kuriai daugiausia atstovauja Šiauli� „Elgos-Master Idea“ ekipos tinklininkai, o vadovauja Aivaras ir Modestas Strockiai, keturi� komand� grup�je u��m� antr� viet� ir � antr� etap� nepateko. Lietuviai dukart laim�jo ir kart� pralaim�jo. Tai buvo pirmosios pergal�s Europos �empionato atrankos turnyruose per vis� Lietuvos jaunimo tinklinio rinktin�s istorij�.

Geriausi� jaun�j� sportinink� penketas:

1. Arnas Rumševi�ius (tinklinis, treneris Aivaras Strockis),

2. Rokas Giedraitis (krepšinis, treneris Egidijus Vasiliauskas),

3. Eva Glio�eryt� (plaukimas, treneriai Robertas Šuipis ir J�rat� Lazdynait�),

4. Dovil� Dzindzaletait� (lengvoji atletika, treneris Juozas Trib�),

5. Julius Tverijonas (tenisas, treneriai Šar�nas Kulnys ir Rita Romencovien�).

Neabejotinas lyderis

Pirm� viet� tarp geriausi� miesto ne�gali�j� sportinink� vienbalsiai u��m� su trenksmu � sport� gr��s, po kraupios avarijos v�l ant koj� atsistoj�s Mindaugas Bilius. Ne kart� min�ta, kad sportininkas per 2011 m. ne kart� gerino Lietuvos rekordus rutulio st�mimo ir disko metimo rungtyse, o met� pabaigoje iškovojo kelialap� � Londono parolimpines �aidynes, kur taip pat planuoja kovoti tik d�l aukš�iausios prabos medalio.

Antr� viet� penkete u��m� Gediminas �ukas. Krepšininkas Palermo mieste (Italija) vykusiame Pasaulio kur�i�j� vyr� krepšinio �empionate su Lietuvos rinktine iškovojo pirm� viet�.

Tre�ia vieta skirta šachmatininkui Anicetui Uogelei. Veteranas Pasaulio ne�gali�j� šachmat� �empionate, kuris vyko Slovakijoje, u��m� penkt� viet�.

Šoudauno, akl�j� teniso, atstovas Paulius Kalvelis u��m� ketvirt� viet�. Asmeniniame �empionate šiaulietis buvo pirmas, komandiniame – tre�ias. Yra �vairi� tarptautini� turnyr� nugal�tojas ir prizininkas.

Paskutin� viet� geriausi� ne�gali�j� sportinink� rinkimuose u��m� šaškininkas Kazys Ki�auskas. LAS brazilišk� šaški� var�ybose jis u��m� antr� viet�. Šiaulietis triumfavo šaški� turnyre „Kaliningrad 2011“.

Geriausi� ne�gali�j� sportinink� penketas:

1. Mindaugas Bilius (lengvoji atletika, treneris Deimantas Jusys),

2. Gediminas �ukas (krepšinis),

3. Anicetas Uogel� (šachmatai),

4. Paulius Kalvelis (šoudaunas),

5. Kazys Ki�auskas (šašk�s).

Regbininkai – geriausi

„Vairo-Jupojos“ regbio klubo sportininkai geriausi� komand� rinkimuose surinko daugiausia bals�. „Vairie�iai“ 2011 m. Lietuvos ir Baltijos regbio-7 lygose tapo nugal�tojais. Jie �empionais tapo ir atvirajame Lietuvos �empionate. Europos regbio-7 klub� �empion� taur�s turnyre šiaulie�iai buvo penkti.

Regbininkai geriausi� komand� rinkimuose aplenk� dvi moter� – �ol�s riedulio ir futbolo – komandas.

�ol�s riedulinink�s „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ merginos tapo Lietuvos �empion�mis lauko aikšt�je ir u�darose patalpose. Europos moter� u�dar� patalp� klub� �empion� taur�s var�ybose šiauliet�s u��m� ketvirt� viet�, laim�jo Europos moter� klub� �empion� „Išš�kis-I“ taur�.

Tre�i� viet� rinkimuose u��m� „Gintros-Universiteto“ futbolo komanda. Šiauliet�s 2011 m. tapo Lietuvos moter� futbolo A lygos ir u�dar� patalp� �empion�mis, laim�jo moter� futbolo taur�.

Be apdovanojim� liko vien� pras�iausi� sezon� per pastaruosius metus išgyven�s krepšinio klubas „Šiauliai“.

Geriausi� komand� trejetas:

1. Regbio klubas „Vairas-Jupoja“ (treneris Sigitas Kukulskis),

2. Moter� �ol�s riedulio ekipa „Gintra-Strekt�-Universitetas“ (treneriai Vaidotas Vai�eli�nas ir Ri�ardas Podolskis),

3. Moter� futbolo komanda „Gintra-Universitetas“ (treneris Rimantas Viktoravi�ius).

Populiariausius rinko

miestie�iai

Šiaulie�iai tur�jo galimyb� balsuoti ir rinkti populiariausi� miesto sportinink�. Šiemet daugiausia bals� surinko ir populiariausiu tapo ne vienas sportininkas, o du – dviviet�s baidar�s porininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.

Vaikinai Lietuvos taur�s var�yb� dvivie�i� baidari� 200 metr� distancij� baig� antri. Lietuvos �empionate jie netur�jo sau lygi� – tapo �empionais. Pasaulio �empionate, kur buvo kovojama d�l kelialapi� � Londono olimpiad�, tarp 46 dalyvi� šiaulie�iai finišavo 21-mi. � olimpiad� kelialapius gavo pirmos šešios valtys.

Dabar irkluotojai ruošiasi naujam sezonui. „Treniruojam�s sporto sal�se su svars�iais, ta�iau kartais ir pairkluojame, kol orai lepina ir e�eras neu�šal�s“, – teig� A. Lankas.

Šiemet sezonas prasid�s anks�iau nei �prastai, gegu��s m�nes�, kadangi vyks papildomos atrankos � olimpiad�. Iš prad�i� bus surengtos atrankin�s var�ybos Lietuvoje, tuomet pirmos valtys bus deleguotos atstovauti šaliai gegu��s 17 d. Lenkijoje vyksian�iose var�ybose. Kaimynin�je šalyje irkluotojai kovos d�l papildom� trij� kelialapi� � olimpiad�.

Rinkimuose – naujov�

Be kasmet apdovanojam� sportinink�, treneri� ir komand�, yra daug �moni�, kurie vis� savo laik� aukoja sportui, ta�iau da�nai nepelnytai lieka u�miršti. Šiemet šventinio vakaro metu pirm� kart� buvo paskelbtos nominacijos ir j� nugal�tojai.

2011 m. sporto entuziasto nominacijos laim�tojas – Stasys Kaniušas. Jis jau dešimtmet� vadovauja Šiauli� miesto sporto veteran� klubui, kuris vienija beveik 200 nari�.

Sporto vadybininkas – „S-Sporto“ klubo vadovas Svaj�nas Ambrazas. Klubas organizavo „S-Sporto“ taur�s var�ybas. Trasos driek�si gra�iausiomis Kurtuv�n� regioninio parko vietomis, o jose gal�jo dalyvauti ne tik profesionalai, bet ir m�g�jai, norintys gerai praleisti laik� gamtoje.

Sporto renginys – „Teniso diena kitaip“. 2011 m. pabaigoje renginyje dalyvavo geriausi šalies tenisininkai Ri�ardas Berankis ir Laurynas Grigelis, kurie su Šiauli� teniso mokyklos aukl�tin�mis �aid� parodom�j� teniso ma��.

„Sporto visiems“ renginys – „Šiauli� dvira�i� maratonas 2011“. Ma�daug 500 dviratinink� var��si trasoje, kuri driek�si centrin�s miesto dalies gatv�mis.

2011 m. sugr��imas – Rasa Drazdauskait�. Po sunkios traumos � did�j� sport� gr��usi maratoninink� iš karto parod� geriausi� Lietuvos sezono rezultat�, pasiek� asmenin� rekord� ir iškovojo kelialap� � Londono olimpiad�.

Spor�tas trum�pai

Testas kovotojams

Pasitinkant Drakono metus, šiandien „Saul�s“ karat� klubas organizuoja Nauj�j� pasveikinimo bei Lietuvos laisv�s gyn�j� dienos pamin�jimo rengin� – 2012 sm�gi� kojomis ir rankomis be sustojimo. Toks testas kovotojams rengiamas pirm� kart� Lietuvoje. Išlaikiusieji j� gaus Drakono garb�s diplom�.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšinio komanda s�kmingai �veik� LKF taur�s turnyro antr�j� etap�. Atsakomosiose rungtyn�se namuose šiaulie�iai 94:77 laim�jo prieš Klaip�dos „Nept�no“ krepšininkus. Pirmoje rungtyni� dalyje n� vienai komandai nepavyko atitr�kti. Po pirmojo k�linio šiaulie�iai pirmavo tik trim taškais, �pus�jus ma�ui – penkiais. Po ilgosios pertraukos šiaulie�iams pavyko dar padidinti skirtum�. Prieš lemiam� ketvirt� jie jau pirmavo devyniais taškais. Per paskutines dešimt minu�i� klaip�die�iai nesugeb�jo atkurti intrigos ir pralaim�jo ma��. „Šiauli�“ legionierius Cameronas Longas per rungtynes peln� 21 tašk� ir atkovojo 10 kamuoli�. Anks�iau šiaulie�iai Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se po atkaklios kovos tur�jo pripa�inti Prien� „R�dupio“ ekipos pranašum� 87:88. Tris k�linius pirmav� jie nesugeb�jo išlaikyti persvaros. Tiksliais tolimais metimais prieniškiai priart�jo prie „Šiauli�“ komandos ir paskutin�mis sekund�mis išpl�š� pergal�. Be to, vos metams prasid�jus „Šiauli�“ krepšinio komand� nusprend� palikti lyderis Denzelis Bowlesas. J� � savo gretas perviliojo Filipin� klubas, kuris pasi�l� keliskart pelningesn� sutart�. Klubo vadovai tikisi kuo grei�iau rasti pamain�, ta�iau kol kas � per�i�r� n�ra pakviestas n� vienas krepšininkas. LKF taur�s turnyro ketvirtfinalyje šiaulie�iai susitiks su K�daini� „Triobet“ ekipa.

Baltijos krepšinio lyga

„Šiauli�“ krepšinio komanda Baltijos krepšinio lygos rungtyn�se 84:72 nugal�jo Utenos „Juventus“ krepšininkus. Po pirmojo k�linio vienu tašku pirmavo sve�iai. Antrojo k�linio pabaigoje fantastišk� tolim� metim� pataik�s „Šiauli�“ legionierius Cameronas Longas išved� � priek� savo ekip� 49:46. Tre�iajame k�linyje „Šiauliai“ nutolo. Laim�j� ketvirt� septyniais taškais, priešpaskutin� k�lin� jie jau pirmavo dešim�ia tašk�. Paskutiniame ketvirtyje uteniškiams nepavyko perimti iniciatyvos. Rezultatyviausiai „Šiauli�“ klube �aid� V. Vasylius, kurio s�skaitoje 18 tašk� ir 8 atkovoti kamuoliai. Tai buvo dešimtoji „Šiauli�“ ekipos pergal� BBL per vienuolika �aist� ma��. Šiaulie�iai lygoje u�ima pirm� viet�.

NKL

Nacionalin�je krepšinio lygoje rungtyniaujanti „ABRO-Universiteto“ ekipa 61:52 iškovojo pergal� prieš „Šilut�s“ komand�. Rokas Giedraitis � var�ov� krepš� �met� 19 tašk�. Antrose rungtyn�se šiaulie�iai Joniškyje neatsilaik� prieš „Delikateso“ komand� 80:92. „ABRO-Universiteto“ ekipoje rezultatyviausiai �aid� 18 tašk� peln�s Nerijus Mika. Šiaulie�iai Nacionalin�je krepšinio lygoje per 24 rungtynes yra laim�j� vos šešis kartus. Drauge su „Garg�d�-Bremenos“ ekipa Šiauli� komanda dalijasi 14-15 vietas.

Turnyre – du s�kmingi startai

Lenkijoje vykstan�iame Tarptautin�s teniso federacijos (ITF) jauni� ketvirtos kategorijos turnyre „Magnolia Cup 2012“ s�kmingai startavo Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai Mantas Bugailiškis ir Justina Mikulskyt�. Vaikin� vienet� var�yb� pirmajame rate M. Bugailiškis nugal�jo nereitinguot� lenk� Danieli� Chmielewsk�. Mergin� vienet� turnyre Justina Mikulskyt� �veik� vokiet� Lis� Ponomar.

„Šiauliai plius“ informacija

Spor�tas trum�pai

Tenisas

Ri�ardas Berankis nes�kmingai prad�jo pirm�j� 2012 m. teniso turnyr�. Australijoje vykstan�io ATP „World Tour 250“ serijos teniso turnyro kvalifikaciniame etape geriausias Lietuvos tenisininkas jau pirmoje kovoje 1:6, 4:6 pralaim�jo 32-ej� met� �ekui Janui Henrycui, kuris ATP reitinge yra 168-as. Kitas Lietuvos tenisininkas Laurynas Grigelis 7:6, 6:2 �veik� pirm� var�ov�, ta�iau antrame kvalifikacijos etapo ma�e 6:4, 2:6, 2:6 tur�jo pripa�inti Australijos tenisininko D�ono Milmano pranašum�.

�ol�s riedulys

Lietuvos moter� sal�s riedulio rinktin� Ukrainoje s�kmingai prad�jo 5-�j� tarptautin� moter� �ol�s riedulio u�dar� patalp� „Sandraugos taur� 2012“ turnyr�. Turnyre dalyvauja penki klubai iš Ukrainos ir Baltarusijos bei Lietuvos moter� rinktin�. Vakar Lietuvos rinktin�, kurioje dešimt šiaulie�i�, 10:3 nugal�jo Maskvos „Marino“ ekip� ir 9:1 sutriuškino Ukrainos Poltavos „Dinamo“ riedulininkes. Tre�iajame ma�e lietuv�s 3:1 laim�jo prieš Ukrainos Sum� „Dinamo“ ekip�. � turnyr� Ukrainoje šalies rinktin� išvyko ne stipriausios sud�ties, nes d�l moksl� negal�jo vykti kelios pagrindin�s sud�ties �aid�jos. Lietuvi� rinktin�s am�iaus vidurkis – 22-eji metai. Turnyras Ukrainoje skirtas Europos moter� u�dar� patalp� Antrojo diviziono �empionatui pasirengti, kuris sausio 19-22 d. vyks Danijoje.

Tamburela

Šiauli� teniso kortuose pristatyta tradicin� Italijos sporto šaka – tamburela. Tai viena iš sporto šak�, kuri� var�ybos vyks ši� met� liepos 5-11 d. 5-�j� TAFISA pasaulio sporto visiems �aidyni� „Šiauliai 2012“ metu. Tamburela �aid�iama su b�gneliu atmušant kamuoliuk�. Viena populiariausi� m�g�jišk� sporto šak� Šiaur�s ir Centrin�je Italijoje prad�ta �aisti prieš kelis šimtme�ius. �aid�iant buvo naudojami mediniai b�gneliai, aptraukti oda. B�gant laikui jie buvo tobulinami, keistos taisykl�s. Italai stengiasi populiarinti tamburel� visame pasaulyje – jau susib�r� komandos Vengrijoje, Pranc�zijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Kuboje. Federacijos atstovas D�iuzep� Olivieris tikisi, kad vasar� šiaulie�iai taip pat suburs tamburelos komand� ir var�ysis su kitomis ekipomis.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšinio komanda Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro antrojo etapo pirmose rungtyn�se Klaip�doje 105:96 nugal�jo „Nept�no“ ekip�. Jau pirmame k�linyje šiaulie�iai �rod� savo pranašum�. Nutol� dešimties tašk� skirtumu, jie iniciatyvos neišleido iš rank�. �pus�jus ma�ui, klaip�die�iai atsiliko šešiais taškais. Po ilgosios pertraukos „Šiauli�“ komanda tiksliais metimais v�l nutolo ir laim�jo rungtynes. „Nept�nui“ nesisek� sustabdyti „Šiauli�“ klubo aukšta�gi�. Rezultatyviausiai „Šiauli�“ komandoje �aid� Valdas Vasylius. Puol�jas � savo buvusios ekipos krepš� �met� 31 tašk� ir atkovojo 14 kamuoli�. Iš viso V. Vasylius surinko 49 naudingumo balus. Denzelis Bowlesas �met� 22 taškus ir atkovojo 8 kamuolius. Atsakomasis ma�as sausio 11 d. vyks Šiauliuose.

„Šiauliai plius“ informacija

Kiek �iau�lie��i� i�vy�si�me Lon�do�no olim�pia�do�je?

Justinas VISOCKAS

Šiauli� sportininkai aktyviai rengiasi 2012 m. vasar� vyksian�ioms Londono olimpin�ms �aidyn�ms. � kandidat� s�rašus �traukta rekordiškai daug – net septyni miesto sportininkai, iš kuri� lengvaatlet� Rasa Drazdauskait� ir parolimpietis Mindaugas Bilius jau turi bilietus � London�, o kitiems penkiems dar teks pakovoti d�l teis�s atstovauti šaliai.

Rasa Drazdauskait�

Lengvaatlet� Rasa Drazdauskait� pirmoji iš šiaulie�i� jau turi kelialap� � London�. Ji olimpin� A normatyv� �vykd� lapkri�io viduryje Turino mieste (Italija) vykusiame maratone, kuriame u��m� antr� viet�. Šiauliete 42 km 195 m distancij� �veik� per 2 val. 29 min. 47 sek. Tai buvo geriausias pra�jusi� met� sezono rezultatas Lietuvoje ir naujas asmeninis b�gik�s rekordas – ankstesn�j� R. Drazdauskait� pagerino 42 sek.

Kur� laik� b�gik� treniravosi Lietuvoje, o rytoj išvyksta � treniruo�i� stovykl� Portugalijoje. Sportinink� sako kol kas apie olimpiad� negalvojanti, kadangi ji toli. Dabar jai svarbiausia kuo geriau pasirengti kovo m�nesiui, kuomet planuoja �veikti dar vien� maraton�. „Treniruot�s namuose ir kitoje šalyje skiriasi. Namie nepavyksta atsiduoti sportui, reikia tvarkyti reikalus, atsiranda neplanuot� darb�, o Portugalijoje šilta, kur kas geresn�s s�lygos, gal�siu negalvoti apie niek� daugiau, tik kaip kuo geriau pasirengti startams“, – teig� b�gik�.

Londono olimpiada b�gikei bus jau antroji per karjer�. Pekine maraton� ji baig� u�imdama 36 viet�. Sportinink� sako, kad stengsis kuo geriau pasirengti ir pasirodyti Londone. „Svarbiausia, kad aplenkt� traumos, nieko neskaud�t�, tuomet bus galima k� nors prad�ti planuoti, kelti tikslus. Pekine buvo visiškai kitokios s�lygos, nei b�gant Europoje, tod�l manau, kad Londone pavyks geriau“, – teig� R. Drazdauskait�.


M. Bilius ir R. Drazdauskait� jau iškovojo teis� atstovauti šaliai Londono olimpiadoje.

Remalda Kergyt�

Remalda Kergyt� – dar viena maratono b�gik�, esanti tarp kandida�i� patekti � Londono olimpiad�. Prieš drauge su R. Drazdauskaite išvykdama � stovykl� Portugalijoje t�vus Telšiuose aplankiusi sportinink� sureng� paskutin� treniruot� gimtajame mieste. „Treniruojuosi kasdien, ryt� ir vakare. Rytais nub�gu apie 20 km, vakarais ma�iau – apie 10-11. Savaitgaliais b�gu ilgesnes distancijas – 30-35 km“, – pasakojo R. Kergyt�. Portugalijoje sportinink� praleis 20 dien�.

„Dabar jau�iuosi atgavusi j�gas, išsigyd�iusi traumas, nebejau�iu skausm�. Po stovyklos matysiu, kokia mano forma yra iš ties�“, – teig� b�gik�. Kovo m�nes� jos laukia dar viena trij� savai�i� trukm�s stovykla Slovakijoje.

Norin�iai patekti � Londono olimpiad� sportininkei reikia �vykdyti A normatyv� – �veikti maraton� grei�iau nei per 2 val. 37 min. Asmeninis R. Kergyt�s rekordas – 2 val. 38 min. 47 sek.

Baland�io m�nes� sportinink� su treneriu Dainiumi Šaucikovu rinksis, ar dalyvauti maratone Lenkijoje, ar – Vokietijoje. Tai bus lemiamos var�ybos, kuriose sportininkei pavyks pasiekti tiksl� ir �vykdyti olimpin� A normatyv�, arba viltis startuoti olimpiadoje teks atid�ti dar ketverius metus.

Vilma Rimšait�

BMX dviratinink� Vilma Rimšait� 2011 m. demonstravo puiki� form�. J� sportinink� tikisi išlaikyti ir šiemet. 2010-2011 m. Europos �empionate V. Rimšait� buvo ketvirta, pasaulio �empionate – šešta, o iš Kinijoje vykusios universiados parsive�� auks�.

2011-2012 m. Europos �empionat� šiauliet� prad�jo �sp�dingai. Pirm� kart� laim�jusi �empionato etap�, ji buvo tapusi bendros �skaitos lydere. Šiek tiek pras�iau sportininkei sek�si penktame iš šeštame etapuose, ta�iau 121 tašk� surinkusi V. Rimšait� šiuo metu su �eke Aneta Hladikova dalijasi 2-3 vietas. Pirmauja 132 taškus surinkusi �ek� Jana Horakova.

Šiuo metu V. Rimšait� treniruojasi Pranc�zijoje, kur rengiasi 7 ir 8 Europos �empionato etapams, kurie sausio 20-21 d. vyks Belgijoje. Europos BMX �empionat� sudaro 12 etap�. Paskutinieji gegu�es 5-6 d. vyks Pranc�zijoje.

� olimpiad�, BMX dvira�i� sporto šakos var�ybas, patenka 32 vaikinai ir 16 mergin�. Did�ioji dalis sportinink� kvalifikuojasi pagal šali� reiting�. Kadangi V. Rimšait� viena negali surinkti net panašaus tašk� skai�iaus kaip kitoms šalims atstovaujan�ios kelios sportinink�s, pagal reiting� ji � Londono olimpiad� tikrai nepatekt�. Vienintel� galimyb� – kuo geriau pasirodyti pasaulio �empionate, kuris gegu��s pabaigoje vyks Did�iojoje Britanijoje.

Prieš ketverius metus sportinink� liko per �ingsn� nuo olimpiados, tod�l tikisi, kad šiemet jai pavyks pasiekti savo tiksl�. „Patekti � olimpiad� – pati did�iausia mano svajon�, nes ten susirenka geriausi iš geriausi�. Vien dalyvauti joje man b�t� labai aukštas pasiekimas“, – teig� sportinink�.

Benas Gutkauskas

Šiaulietis �irginio sporto atstovas Benas Gutkauskas taip pat pretenduoja vykti � London�. Puikiai baig�s pernai metus, Ispanijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje vykusiuose aukš�iausios kategorijos turnyruose � savo s�skait� �siraš� nema�ai �skaitini� reitingo tašk�. Ši� met� prad�ioje B. Gutkauskas sugr�š � paj�giausi� pasaulio raiteli� šimtuk�. Iš viso klasifikuota apie 3000 raiteli�.

Vokietijoje gyvenantis ir pas dukart olimpin� �empion� Frank� Slotak� besitreniruojantis B. Gutkauskas Centrin�s ir Vidurio Europos grup�je tarp 29 valstybi� raiteli� u�ima pirm� viet�. Jis yra surink�s 121 tašk�.

Atskirai skai�iuojamame olimpin�s atrankos reitinge šiaulietis šiuo metu yra ketvirtas, o iš vis� 29 Centrin�s ir Vidurio Europos grupei priskirt� valstybi� � olimpiad� patenka vos du raiteliai. Dabar svarstoma, ar sugr��inti anks�iau buvusi� tvark�, kuri numat� � olimpiad� deleguoti tris sportininkus. Valstybi� atstovai prašo raiteliams suteikti bent penkias vietas. Šiuo metu ketvirt� viet� u�imantis B. Gutkauskas iki kovo m�nesio, kol bus skai�iuojami taškai, dar turi galimybi� pagerinti savo pozicij�, tod�l galimyb� išvysti raitel� olimpiadoje labai didel�. Iš viso Londono olimpiadoje startuos 71 raitelis.

Egl� Bal�i�nait�

Tre�ioji lengvaatlet� kandidat� � olimpiad� – Egl� Bal�i�nait�. Ji pretenduoja atstovauti Lietuvai Londone 800 m b�gimo rungtyje. Olimpinis A normatyvas – 1 min. 59,90 sek., B normatyvas – 2 min. 1,30 sek. Asmeninis b�gik�s rekordas – 1 min. 59,23 sek.

Šiuo metu smulkias traumas besigydanti sportinink� sausio pabaigoje ketina dalyvauti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taur�s var�ybose, ta�iau jose neb�gs olimpin�je 800 m rungtyje – rinksis 400 arba 1500 m distancij�. „�iemos sezonu dalyvauju, kad palaiky�iau sportin� form�. N�ra tikslo dabar pasiekti normatyv�. J� šturmuoti stengsiuos v�liau“, – teig� sportinink�.

Vasario 20 d. E. Bal�i�nait� su treneriu Aleksandru Kitanovu vyks � Kirgizijos aukštikalnes, kur geros s�lygos ruoštis svarbiems startams. „Ten atvyksta sportininkai iš viso pasaulio – ne tik lengvaatle�iai, bet ir dviratininkai, kit� sporto šak� atstovai, nes kalnuose treniruot�s yra kur kas efektyvesn�s“, – atviravo b�gik�.

Po stovyklos Kirgizijoje sportinink� iškart vyks � kit� stovykl�, kur toliau treniruosis. Jei viskas vyks taip, kaip sportinink� su treneriu planuoja, paskutinis pasirengimo olimpiadai etapas bus Europos lengvosios atletikos �empionatas Suomijoje.

Jei E. Bal�i�naitei pavyks iškovoti kelialap� � London�, tai bus jau antroji olimpiada jos karjeroje. Prieš ketverius metus b�gik� dalyvavo Pekino olimpin�se �aidyn�se. Tuomet vos 19 met� sulaukusi sportinink� 800 m b�gimo rungties pusfinalyje distancij� �veik� per 2 min. 2,59 sek. ir � final� nepateko. Atrankos b�gime šiauliet� 800 m �veik� per 2 min. 0,15 sek. ir asmen� rezultat� pagerino 0,74 sek. Bendroje �skaitoje Pekine ji u��m� 22 viet�.

Ri�ardas Berankis

Tenisininkas Ri�ardas Berankis kovoja d�l teis�s tapti pirmuoju šios sporto šakos atstovu Lietuvos istorijoje, kuris gint� šalies garb� olimpin�se �aidyn�se. Norin�iam dalyvauti olimpiadoje R. Berankiui reikia pakilti reitinge, atrodo, visiškai nedaug – iš dabar u�imamos 125 ATP reitingo vietos � ma�daug 60-80 viet�, ta�iau tai padaryti nebus lengva.

56 sportininkai � olimpines �aidynes pateks pagal 2012 m. bir�elio m�nesio reiting�. Išimtis – iš vienos šalies gali patekti tik keturi �aid�jai. Kadangi iš kai kuri� šali� pirmajame penkiasdešimtuke yra daugiau nei po keturis sportininkus, kiti olimpin�se �aidyn�se ne�ais, o j� viet� u�ims reitinge �emiau esantys tenisininkai. Tokiu b�du atsiranda galimyb� ir lietuviui �aisti Londone. Teniso istorijoje yra buv� atvej�, kai � olimpines �aidynes pateko net ne pirmo šimtuko �aid�jai. Dar aštuonios vietos skiriamos organizacinio komiteto nuo�i�ra.

R. Berankiui kilti reitinge aukštyn ir padidinti savo galimyb� �aisti olimpiadoje šiemet bus ypa� sunku. Tai rodo ir pirmasis ši� met� turnyras Australijoje, kur R. Berankis pralaim�jo jau pirmajame kvalifikacijos etapo rate.

Sausio viduryje Australijoje vyks pirmasis ši� met� Did�iojo kir�io „Grand Slam“ turnyras „Australian Open“. Kvalifikaciniame etape kovas prad�s ir R. Berankis. Jam reik�s apginti pernai Australijoje u�dirbtus 90 tašk�. Tuomet Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis pateko � tre�i� rat�. Jei jis šiemet pasirodys pras�iau, laukia nemaloni kelion� �emyn reitingo lentel�je, ta�iau kol laiko iki bir�elio dar nema�ai, reikia tik�tis geriausio scenarijaus.

Mindaugas Bilius

Pirm� kart� Šiauliai tur�s savo atstov� Londono parolimpin�se �aidyn�se. Mindaugas Bilius Jungtiniuose Arab� Emyratuose vykusiose Pasaulio �moni� su fizine negalia �aidyn�se peln� du aukso medalius – rutulio st�mimo bei disko metimo rungtyse – ir �vykd� parolimpini� �aidyni� A normatyvus.

F37 ne�galumo klas�je šiaulietis buvo gerokai pranašesnis u� var�ovus. Disk� jis nusvied� 43 m 32 cm, o rutul� nust�m� 13 m 17 cm.

Prieš dvejus metus � kraupi� avarij� u� Atlanto patek�s M. Bilius patyr� daugybinius kaul� l��ius, o komoje išbuvo daugiau nei m�nes�. Medikai sugeb�jo vyr� prikelti naujam gyvenimui. Gr��s � Šiaulius vyras prad�jo po truput� treniruotis ir �iem� startavo pirmose ne�gali�j� var�ybose. Jau pirmajame starte M. Bilius pagerino Lietuvos rekord�.

Dabar vyro laukia ilgas pasirengimo etapas. M. Biliaus treneris Deimantas Jusys sako, kad jo aukl�tinio technika yra ideali, ta�iau jam reikia fiziškai sustipr�ti. Kadangi �prast� j�gos pratim� jis negali atlikti, tod�l daugiausia laiko dabar praleid�ia baseine ir masa�o kabinetuose.

Kovo m�nes� M. Bilius startuos �iemos �empionate, po to laukia Lietuvos ne�gali�j� vasaros �empionatas. Paskutinis pasirengimo etapas prieš parolimpines �aidynes bus Europos ne�gali�j� �empionatas Olandijoje. Londone M. Bilius �ada kovoti tik d�l aukš�iausi� apdovanojim�.

Trium�fo ir nu�si�vy�li�mo aki�mir�k� ku�pi�ni metai

Justinas VISOCKAS

2011-ieji ryškiai �rašyti � Lietuvos sporto istorij� – šalyje vyko Europos krepšinio �empionatas. Pirmojo etapo rungtyn�s �aistos ir Šiauliuose. Šiemet Europos šachmat� karaliene tapo �empion�s titul� iškovojusi Viktorija �milyt�. Tenisinink� Ri�ard� Berank� lyd�jo s�kmi� ir nuopuoli� etapai. Regbininkai, �ol�s riedulinink�s, futbolinink�s tradiciškai Lietuvos �empionatuose buvo tarp lyderi�.

Sausis

2011 m. sausio m�nuo šiaulie�iams sportininkams nebuvo labai aktyvus. �simintiniausi �vykiai – Ri�ardo Berankio pasirodymas pirmajame met� did�iojo kir�io „Australian Open“ teniso turnyre Australijoje ir „Šiauli�“ krepšinink� fiasko Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyre.

Ri�ardui Berankiui šiemet s�km� šypsojosi, ta�iau neišvengta ir nuopuoli�.

ELTOS nuotr.

R. Berankis po 2010 m. pabaigoje j� kankinusio viruso tur�jo pagreitintu re�imu pasirengti 2011 metams. Australijos atvirajame teniso turnyre Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis sugeb�jo nukeliauti iki tre�iojo rato. Australijoje R. Berankis su�aid� kone �sp�dingiausi� ma�� per visus metus ir �veik� tuomet 21-� viet� ATP pasauliniame reitinge u��mus� argentiniet� David� Nalbandian�. Argentinietis d�l nuovargio nebaig� kovos.

„Šiauli�“ krepšininkai met� prad�ioje pergal�mis pasigirti anaiptol negal�jo. Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro rungtyn�se jie nesugeb�jo pasipriešinti Prien� „R�dupio“ komandai ir nepateko � Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro finalo ketverto var�ybas. Tai buvo tik pirmas šaukštas deguto nes�kmingame krepšininkams pirmajame 2011 m. pusmetyje.

Vasaris

Šiauliet� lengvaatlet� Egl� Bal�i�nait� vasario m�nes� pademonstravo savo greit� Klaip�doje vykusiame Lietuvos u�dar�j� patalp� lengvosios atletikos �empionate. Ji nugal�jo 400 ir 800 m b�gimo rungtyse. �empionatas b�gikei buvo puiki proga išm�ginti j�gas prieš Europos �empionat� Pranc�zijoje.

Šiauliuose vyko Tarptautin�s teniso federacijos jauni� iki 18 m. Aivaro Bal�eko atminimo taur�s turnyras. Šiemet var�yboms buvo suteikta antra kategorija. Tai aukš�iausi� reiting� turintis jauni� teniso turnyras ne tik Lietuvoje ar kaimynin�se valstyb�se, bet ir kai kuriose Skandinavijos šalyse. Turnyre triumfavo u�sienio šali� tenisininkai.

Kovas

„Gintros-Strekt�s-Universiteto“ riedulinink�s Vokietijoje vykusiame Europos moter� u�dar� patalp� klub� �empionate u��m� ketvirt� viet�. Šiauliet�s iškovojo dvi �sp�dingas pergales, kurios garantavo viet� pusfinalyje. Lemiamose rungtyn�se su Smolevi�i� komanda šiauliet�s pralaim�jo paskutin�mis sekund�mis ir nepateko � final�.

Oficialiai pristatyta „Šiauli�“ futbolo komanda. Prieš š� sezon� naujasis ekipos treneris Saulius Širmelis pakviet� septynis naujus �aid�jus. Be lietuvi�, klube sezon� prad�jo penki legionieriai.

Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyro pusfinalio rungtyn�se Marijampol�s manie�e „Šiauli�“ futbolo ekipa susitiko su Panev��io „Ekrano“ vienuolike ir pralaim�jo 0:2.

Šis kovas „Šiauli�“ krepšininkams ilgai �simins lyg blogas sapnas. Baltijos krepšinio lygos ketvirtfinalio serijos rungtyn�se „Šiauli�“ krepšininkai neatsilaik� prieš Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekip�. Laim�j� ketvirtfinalio serij� iki dviej� pergali� 2:0, vilnie�iai pateko � finalo ketverto var�ybas. Nuolatiniams prizininkams šiaulie�iams viltis iškovoti nors vien� apdovanojim� per sezon� teko d�ti � Lietuvos krepšinio lygos �empionat�.

Balandis

Lietuvos vyr� tinklinio �empionato aukš�iausios lygos finalin�je kovoje d�l 3-4 vietos Šiauli� „Elga-Startas“ �veik� Kelm�s „Antivis-Etovis“ komand� ir iškovojo bronzos medalius.

LFF taur�s atsakomosiose pusfinalio rungtyn�se „Šiauli�“ futbolininkai su Panev��io „Ekranu“ laim�jo 2:0. Pirmose rungtyn�se panev��ie�iai buvo laim�j� 2:0. Pirm�j� ir antr�j� rungtyni� rezultatai buvo lyg�s, tod�l teko �aisti prat�sim� – „Ekrano“ komanda �rod� pranašum� ir iškovojo kelialap� � taur�s final�.

Šiaulietis Paulius Bagdonas tapo pirmuoju šiaulie�iu, pakviestu � jaunimo boulingo rinktin� ir gynusiu Lietuvos garb� Europos boulingo �empionate. Bendroje Europos �empionato �skaitoje P. Bagdonas u��m� 14 viet�. Tai aukš�iausia iki šiol lietuvi� pasiekta vieta tokio aukšto lygio var�ybose.

M�nesio pabaigoje „Šiauli�“ krepšinio komanda sensacingai baig� sezon�. Ji du kartus pralaim�jo Utenos „Juventus“ ekipai ir nepateko � LKL pusfinalius. „Šiauli�“ komanda iki tol net 12 sezon� iš eil�s buvo �veikusi ketvirtfinalio barjer� ir kovodavo d�l medali�. Nepaisant prast� komandos rezultat�, savo poste išliko vyriausiasis treneris Antanas Sireika.

Gegu��

Pasaulio proto �aidim� �aidyn�se �aisdama nematydama lentos, Viktorija �milyt� peln� sidabr�.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Viktorija �milyt� tapo Gruzijoje vykusio 12-ojo Europos moter� šachmat� �empionato nugal�toja. Iki šiol jai nebuvo pavyk� triumfuoti Europos �empionate, 2003, 2008 ir 2010 m. ji iškovojo sidabro medalius.

Antrosiose Europos imtyni� �aidyn�se Šiauliuose j�gas išm�gino per 300 dalyvi� iš 15 šali�. Miesto sportininkai garbingai kovojo netradicini� imtyni� var�ybose. �i�rovai gal�jo išvysti iranie�i� zurchani, alyš imtyni� u� dir��, totori� koreš, kazach� kureš, pankrationo, sumo, chapsag� ir „Mass wrestling“ var�ybas.

Šiauliuose vykusiose 6-osiose tarptautin�se sporto �aidyn�se „Saul�s miestas 2011“ dalyvavo per 1000 sportinink� iš 13 valstybi�. Šiauli� miestui atstovavo beveik 200 sportinink�, kurie iškovojo 68 medalius: po 23 aukso ir sidabro bei

22 bronzos. Sportininkai kovojo 22-iej� sporto šak� var�ybose.

Lietuvos �ol�s riedulio pirmenybi� nugal�toj� titul�, dar nesibaigus �empionatui, u�sitikrino „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ merginos. Lyder�s 9 taškais lenk� antroje vietoje buvusi� Vilniaus SM „Tauro“ ekip�. Atotr�kio u�teko, kad šiauliet�s �empion�mis tapt� be superfinalo serijos.

„Šiauli�“ futbolo komandos vartininkas Šar�nas Jurevi�ius pakviestas � Lietuvos vyr� futbolo rinktin� „EURO 2012“ �empionato atrankos rungtyn�ms su Lichtenšteinu ir draugiškam susitikimui su Norvegija. � U-21 rinktin� rungtyn�ms su Slov�nija ir Malta pakviesti du šiaulie�iai – Tadas Simaitis ir Edvinas Jasaitis.

Bir�elis

Paulius Bagdonas tapo Lietuvos jauni� boulingo �empionato nugal�toju. Šiauli� boulingo klubo narys atrankiniame finalinio turnyro etape 3:2 �veik� Gyt� Dailid�n�.
Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktin� Šiauli� stadione po dramatiškos kovos pralaim�jo pirm�sias 2013 m. Europos �empionato atrankos rungtynes Slov�nijos rinktinei 0:1. Abu rinktinei atstovaujantys šiaulie�iai Tadas Simaitis ir Edvinas Jasaitis aikšt�je nepasirod�. Kitose atrankos rungtyn�se su bendraam�iais iš Maltos lietuviai taip pat tur�jo pripa�inti var�ov� pranašum� 1:2.
Lietuvos �ol�s riedulio �empion�s „Gintros-Strekt�s-Unversiteto“ merginos puikiai pasirod� Europos klub� �empion� „Challenge 1“ �empionate. Šiauliet�s aštuoni� komand� tre�iajame pagal paj�gum� divizione Europoje su Italijos komanda pasidalijo 1-2 vietas ir pateko � antr�j� divizion�.
WABBA asociacijos pasaulio jaunimo iki 25-eri� met� kult�rizmo �empionate Šiauli� sporto klubo „Gylys“ atstovas Evaldas Gudeikis pasipuoš� sidabro medaliu. El�ja Lukyt� Ispanijoje vykusio Europos jaunimo ir veteran� k�no rengybos ir kult�rizmo �empionato mergin� k�no rengybos kategorijoje u��m� penkt� viet�. 16-met� E. Lukyt� buvo jauniausia �empionato dalyv�.

Liepa

Lietuvos tenisininkai Daviso taur�s teniso turnyro Europos ir Afrikos zonos II grup�s išlikimo kovoje nusileido Maroko rinktinei 0:5. Lietuvos rinktin�, kuri� sudar� net trys Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai, be Ri�ardo Berankio ir Lauryno Grigelio neatsilaik� prieš var�ovus ir iškrito � tre�i�j� zonos divizion�.
Šiaulietis „At�alyno“ sporto mokyklos aukl�tinis Kristupas �eilutka iškovojo tre�i� viet� Europos taekvondo �empionate.
Irkluotojai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas Trakuose vykusiame Lietuvos baidari� ir kanoj� suaugusi�j� �empionate dviviete baidare 200 m distancijoje buvo pirmi.
R. Berankis po beveik keturis m�nesius trukusio traum� gydymo sugr��o � kortus, ta�iau sugr��imas nebuvo toks s�kmingas, kokio tik�josi pats sportininkas ir jo gerb�jai.

Rugpj�tis

Šiauliuose vyko Lietuvos plento dvira�i� maratono taur�s antrojo etapo var�ybos. Profesional� grup�s nugal�tojas paaišk�jo paskutiniuose trasos metruose. „Astanos“ komandai atstovaujantis Tomas Vaitkus finišo tiesiojoje aplenk� antroje vietoje likus� „Velostreet-Fuji Team“ ekipos sportinink� Vytaut� Kaup�.
Sustipr�j�s „Šiauli�“ krepšinio klubas vasaros pabaigoje prad�jo treniruo�i� proces�. Po nes�kmingo pra�jusio sezono prad�dami nauj� pasirengimo etap�, treneriai ir �aid�jai buvo optimistiškai nusiteik�, kadangi ruden� prad�ti kovas buvo lengviau – �aid�jai per vasar� patobul�jo, o iš pra�jusi� met� liko net šeši krepšininkai.
Europos �empionate Vilma Rimšait� u��m� ketvirt� viet�, o Danijoje vykusiame Pasaulio ma��j� kroso dvira�i� �empionate pateko � final�, kuriame iškovojo šešt� viet�.
Raitelis Benas Gutkauskas, s�kmingai pasirod�s turnyruose Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, Tarptautin�s �irg� sporto federacijos pasaulio konk�r� reitinge pakilo � pirm�j� šimtuk�. 24-eri� met� šiaulietis yra surink�s 928 taškus ir reitinge šoktel�jo iš 176-os vietos � 92-�. Tai aukš�iausia vieta jo karjeroje.
Tarptautini� daugiadieni� dvira�i� lenktyni� „Baltic Chain Tour“ dalyviai var��si grei�io ruo�e, kuris driek�si Šiauli� gatv�mis. Va�iuodami nuo Panev��io iki Šiauli� ir šešis ratus mieste dviratininkai tur�jo �veikti 164,7 kilometr� distancij�. Daugiadien�s dvira�i� lenktyn�s Baltijos šalyse surengtos po 24 met� pertraukos. Išva�iav� iš Vilniaus dviratininkai pasiek� Panev��, po to – Šiaulius, iš kuri� patrauk� link Rygos, Siguldos, o po to – Estijos kryptimi. Iš viso dviratininkai �veik� beveik 1000 kilometr�.
Paskutin� vasaros dien� Lietuvoje startavo Europos krepšinio �empionatas. Po gausyb�s treniruo�i�, nerimo ir laukimo valand� Europos krepšinio �vaig�d�s rungtyniauti prad�jo keturiuose miestuose: Šiauliuose, Panev��yje, Klaip�doje ir Alytuje.

Rugs�jis

Svarbiausias ši� met� sporto �vykis Lietuvoje – Europos krepšinio �empionatas. Pirm� kart� jame rungtyniavo ne 16, o 24 rinktin�s, tod�l � pirmojo etapo rungtynes susirinko ne po keturias, o po šešias komandas. Šiaulie�iai tur�jo galimyb� gro��tis Pranc�zijos, Vokietijos, Serbijos, Latvijos, Izraelio ir Italijos krepšinio �vaig�d�i� pasirodymu. � antr� etap� Vilniuje pateko po tris stipriausias keturi� grupi� ekipas. Europos �empionais tapo ispanai, kurie finale �veik� pranc�zus, o rusai, nugal�j� makedonus, pasipuoš� bronzos medaliais. Nors �empionato finale m�s� šalies gerb�jams nepavyko išvysti Lietuvos rinktin�s, krepšinio švent� Lietuvoje vadinama viena geriausi� per vis� �empionat� istorij�.
Šiauliuose vyko Tarptautin�s teniso federacijos jauni� iki 18 m. teniso turnyras „Šiauli� mero taur� 2011“. Dvejet� var�ybose triumfavo šiauliet� Justina Mikulskyt� poroje su este Elisa Mai Kooni. Jos finale nugal�jo Lenkijos tenisininki� duet�. Vienet� var�yb� pusfinalyje šiauliet� po atkaklios kovos pralaim�jo v�liau �empione tapusiai vilnietei Akvilei Para�inskaitei.
Baltijos regbio taur�s nugal�toja tapo Šiauli� „Baltrex“ ekipa. Laim�j� Baltijos trof�j�, regbininkai u�sitikrino teis� dalyvauti region� �empion� lygoje.
„Šiauli�“ krepšininkai skaud�iu pralaim�jimu prad�jo VTB Vieningosios lygos atrankos turnyr�. Šiaulie�iai 78:98 nusileido Samaros „Krasnyje Krylja“ ekipai. Antrajame ma�e „Šiauli�“ klubo �aid�jai 84:88 pralaim�jo Ukrainos Dnepropetrovsko „Dnipro“ ekipai. Šis pralaim�jimas u�kirto keli� komandai patekti � antr� atrankos turnyro etap� ir t�sti kov� d�l dviej� kelialapi� � pagrindin� VTB Vieningosios lygos turnyr�.

Spalis

Patyr� nes�km� VTB Vieningos lygos kvalifikacijos turnyre, „Šiauliai“ s�kmingai prad�jo LKL ir BBL �empionatus. Ir namuose, ir išvykose u�tikrintai rungtyniav� šiaulie�iai spalio m�nes� nepatyr� n� vieno pralaim�jimo.
Baig�si Lietuvos atvirasis regbio �empionatas. Paskutin�se sezono rungtyn�se Šiauli� „Vairo-Jupojos“ regbininkai �veik� kaunie�ius, o „Baltrex“ komanda laim�jo prieš „Šiauli�“ klub�. „Vairo-Jupojos“ komanda �empion� vardus u�sitikrino jau anks�iau, kai nugal�jo nuolatinius priešininkus „Baltrex“ regbininkus. Pastarieji �empionate u��m� antr� viet�. Tre�i� viet� �empionate iškovojo tre�ioji miesto komanda „Šiauliai“.
BMX dviratinink� V. Rimšait� pirm� kart� laim�jo Europos ma��j� dvira�i� kroso �empionato etap�. 29-eri� met� šiauliet� grei�iausia trasoje buvo �ekijoje vykusiame tre�iajame Europos �empionato etape. Ketvirtajame etape ji finišavo tre�ia. Po ši� pergali� V. Rimšait� buvo surinkusi 90 �skaitini� tašk� ir tapo Europos �empionato lydere.
„Šiauli�“ futbolininkai pralaim�jo Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyro aštuntfinalio rungtynes Vilniaus „�algirio“ ekipai 0:1. Vienintelis rungtyni� �vartis buvo pelnytas suklydus ma�o teis�jams, neu�fiksavusiems akivaizd�ios vilnie�i� nuošal�s. Sostin�s klubas pateko � Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyro ketvirtfinal�, o šiaulie�iai pasitrauk� iš kovos.

Lapkritis

Moter� futbolo komanda „Gintra-Universitetas“ tapo Lietuvos moter� futbolo A lygos nugal�toja. Šiauliet�s iš dvylikos rungtyni� laim�jo vienuolika. Vienintel� nes�km� Šiauli� moter� futbolo komanda patyr� rungtyniaudama su kauniet�mis. Tai buvo pirmas pralaim�jimas po penkerius metus trukusio nepralaim�t� ma�� maratono.
„Šiauli�“ futbolo komanda 2011 m. Lietuvos futbolo A lygos sezon� baig� ketvirta. Ekipos vadovai sezon� vadina dvejopu, kadangi tikslas nepasiektas, prizin� vieta neiškovota, ta�iau iki jos tr�ko labai nedaug.
Vilniuje vykusiame 35-ajame pasaulio sambo �empionate bronzos medal� iškovojo šiauliet� imtyninink� Santa Pakenyt�. Ji dalyvavo svorio kategorijoje per 80 kg.
Lengvaatlet� Rasa Drazdauskait� Italijoje vykusiame maratone u��m� antr� viet�. Pasiektas rezultatas – asmeninis R. Drazdauskait�s rekordas ir geriausias šio sezono rezultatas Lietuvoje. Ji �vykd� olimpin� A normatyv� ir pirmoji iš šiaulie�i� sportinink� gavo kelialap� � Londono olimpiad�.

Gruodis

Vienas geriausi� Lietuvos plaukik� šiaulietis Paulius Viktoravi�ius paskelb�, kad baigia profesionalo karjer�. 27-eri� met� sportininkas buvo kandidatas � 2012 m. Londono olimpiad�. D�l prasto finansavimo ir apverktin� treniruo�i� s�lyg� jis nusprend� pasitraukti iš profesionalaus sporto.
Met� pabaigoje R. Berankis atidav� duokl� Lietuvos gerb�jams – �aid� du parodomuosius ma�us. Šiauliuose ant naujos kort� dangos dvejet� var�ybose poroje su Justina Mikulskyte jis rungtyniavo prieš Lauryn� Grigel� ir Gret� Ker��ait�. Antrajame ma�e Vilniuje vyko geriausi� Lietuvos tenisinink� akistata, kuri� laim�jo
R. Berankis.
V. �milyt� dalyvavo Kinijoje vykusiose Pasaulio proto �aidim� �aidyn�se. „Blic“ ir greit�j� šachmat� turnyruose šiauliet� tarp 16-os geriausi� pasaulio �aid�j� u��m� trylikt� viet�, o turnyre, kuriame buvo �aid�iama nematant lentos, peln� sidabr�.
Pirm� kart� Šiauli� sporto istorijoje miestas tur�s atstov� parolimpin�se Londono �aidyn�se. Mindaugas Bilius pasaulio �moni� su fizine negalia �aidyn�se peln� du aukso medalius (rutulio st�mimo bei disko metimo rungtyse) ir �vykd� parolimpini� �aidyni� A normatyvus. Šiaulietis Londone �ada kovoti d�l aukš�iausi� apdovanojim�.

I�rin�ki�te po�pu�lia�riau�si� �iau�li� mies�to spor�ti�nin�k�

Justinas VISOCKAS

Art�jant gra�iausioms švent�ms, tradiciškai renkami geriausi Šiauli� miesto sportininkai, kurie per metus pasiek� daugiausia pergali� vietiniuose �empionatuose ar puikiais pasirodymais garsino šal� ir miest� tarptautin�se arenose.

Geriausi� miesto sportinink� dešimtukas bus išrinktas suskai�iavus Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriaus specialist�, septyni� sporto mokykl� ir sporto �urnalist� balsus. Bus renkami ir geriausi� jaun�j� bei ne�gali�j� sportinink� penketai bei geriausi� miesto komand� trejetas.

Populiariausi� 2011 m. Šiauli� miesto sportinink� rinkti gal�s visi miestie�iai. Kandidatus galima su�inoti interneto svetain�se www.siauliai.lt, www.etaplius.lt, savaitraštyje „Šiauliai plius“ ir skelbraštyje „Ekspress kontaktas“.

Norint išvengti pra�jusi� met� bals� klastojimo, šiemet savo balsus u� m�giam� sportinink� bus galima pateikti elektroniniu paštu sportorinkimai@siauliai.lt. Bus �skaitomas tik vienas iš to paties elektroninio pašto išsi�stas pasirinkimas.

Balsuoti galima iki 2012 m. sausio 3 d. Informacija teikiama tel. (8~41) 596 214.

Geriausi miesto sportininkai bus apdovanoti 2012 m. sausio 9 d. Šiauli� arenos konferencij� sal�je.

Populiariausio 2011 m. miesto sportininko rinkim� kandidatai:

1. Egl� Bal�i�nait� (lengvoji atletika, treneris Aleksandr Kitanov).

Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�, besirengianti 2012 m. Londono olimpin�ms �aidyn�ms. Nacionalin�s rinktin�s nar�.

Pasaulio suaugusi�j� vasaros �empionatas, 800 m rungtis – 26 vieta.

Europos komandinis �empionatas, 800 m rungtis – 2 vieta;

Europos komandinis �empionatas, 4x400 m rungtis – 2 vieta;

Europos u�dar� patalp� �empionatas, 800 m b�gimo rungtis – 6 vieta;

26-oji vasaros universiada, 800 m rungtis – 4 vieta;

Lietuvos �iemos �empionatas, 400 m b�gimo rungtis – 1 vieta;

Lietuvos suaugusi�j� vasaros �empionatas, 800 m rungtis – 1 vieta;

Lietuvos �iemos �empionatas, 800 m rungtis – 1 vieta;

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taur�s vasaros var�ybos, 1500 m rungtis – 1 vieta;

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taur�s �iemos var�ybos, 1500 m rungtis – 1 vieta;

Lietuvos suaugusi�j� vasaros �empionatas, 400 m rungtis – 2 vieta.

2. Rasa Drazdauskait� (lengvoji atletika, treneris �eslovas Kundrotas).

Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�, besirengianti 2012 m. Londono olimpin�ms �aidyn�ms, nacionalin�s rinktin�s nar�.

Tarptautin�s maratono var�ybos (�vykd� olimpin� A normatyv�) – 2 vieta.

3. Ri�ardas Berankis (tenisas, treneris Remigijus Bal�ekas).

Lietuvos „Davis Cup“ rinktin�s narys, geriausias Lietuvos tenisininkas.

Pasaulio profesional� teniso asociacijos (ATP) reiting� klasifikacija – 125 vieta;

Profesional� teniso asociacijos „Challenger“ serijos turnyras Slovakijoje „Bratislava Open“, vienetai – 2 vieta;

Profesional� teniso asociacijos „Challenger“ serijos turnyras Šveicarijoje „Geneva“, vienetai – pusfinalis (3-4 vieta);

Profesional� teniso asociacijos „Challenger“ serijos turnyras Pranc�zijoje „Orleans Open“, vienetai – pusfinalis (3-4 vieta);

Profesional� teniso asociacijos „Challenger“ serijos turnyras Belgijoje „Mons Open“, vienetai – pusfinalis (3-4 vieta);

Profesional� teniso asociacijos „Challenger“ serijos turnyras Turkijoje „Istanbul Open“, vienetai – pusfinalis (3-4 vieta).

4. Viktorija �milyt� (šachmatai, treneris Viktoras �milis).

Lietuvos vyr� ir moter� nacionalini� rinktini� nar�.

3-iosios pasaulio šachmat� proto �aidyn�s – 2 vieta;

Pasaulio moter� šachmat� „Grand Prix“ II etapas – 9 vieta; III etapas – 4 vieta;

Europos moter� šachmat� �empionatas – 1 vieta;

Europos klub� �empionatas – 1 vieta;

Šachmat� turnyras šachmatininko Mihailui Botvinikui atminti – 1 vieta;

2011 m. išrinkta Šiauli� miesto garb�s piliete.

5. Vilma Rimšait� (BMX, treneris Albertas Rimša).

Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�, besirengianti 2012 m. Londono olimpin�ms �aidyn�ms.

Pasaulio reiting� �skaita (moter� elito grup�) – 9 vieta;

Pasaulio taur�s superkroso var�ybos – 6 vieta,

Pasaulio �empionatas (elito moter� grup�) – 6 vieta;

Pasaulio taur�s (superkrosas) var�ybos laikui – 18 vieta;

Europos reiting� �skaita (moter� elito grup�) – 3 vieta;

Europos atviras �empionatas (bendroji �skaita) – 4 vieta;

26-oji vasaros universiada – 1 vieta;

Tarptautin�s var�ybos Piet� Kor�joje – 1 vieta;

Lietuvos �empionatas (moter� elito grup�) – 1 vieta.

6. Oksana Imanalijeva (futbolas, treneris Rimantas Viktoravi�ius).

Lietuvos futbolo rinktin�s nar�., Lietuvos moter� futbolo A lygos �empion�, Lietuvos moter� futbolo u�dar�j� patalp� var�yb� �empion�, Lietuvos moter� futbolo taur�s laim�toja, SELL �aidyni� nugal�toja, 2011 m. absoliu�iai geriausia Lietuvos futbolinink�.

7. Šar�nas Jurevi�ius (futbolas, treneris Audrius Paškevi�ius).

Lietuvos futbolo rinktin�s kandidatas.

2011 m. LFF A lygos �empionatas – 4 vieta.

8. Vytaras Bloškys (regbis, treneris Augustas Taralis).

Nacionalin�s regbio-7 rinktin�s narys.

Europos regbio-7 �empionatas – 17 vieta;

Lietuvos jaunimo regbio-15 narys;

Europos jaunimo regbio-15 �empionatas – 3 vieta;

Baltijos regbio taur� – 1 vieta;

Lietuvos regbio �empionatas – 2 vieta;

Lietuvos regbio taur� – 1 vieta.

9. Simona Grubliauskait� (�ol�s riedulys, treneris Vaidotas Vai�eli�nas).

Nacionalin�s ir Lietuvos jaunimo rinktini� nar�, Lietuvos �empion�, Lietuvos moter� u�dar�j� patalp� �empion�.

Europos moter� �empionatas (III divizionas) – 1 vieta (pateko � II divizion�);

Europos moter� u�dar� patalp� klub� �empion� taur� – 4 vieta;

Europos moter� klub� �empion� „Išš�kio“ taur� – 1 vieta;

Lietuvos �ol�s riedulio federacijos taur�s u�dar� patalp� turnyras – 1 vieta.

10. Eva Glio�eryt� (plaukimas, treneriai Robertas Šuipis ir J�rat� Lazdynait�).

Lietuvos plaukimo jaunimo rinktin�s nar�, Lietuvos mergai�i� iki 15 met� rekordinink�.

�vykd� Lietuvos plaukimo meistr�s kvalifikacin� 200 m laisvu stiliumi normatyv� (2.06,68);

Europos jaunimo olimpinis festivalis, 200 m laivu stiliumi – 8 vieta;

Baltijos j�ros šali� jauni� �aidyn�s, 50 m, 200 m laisvu stiliumi – 1 vieta, 100 m laisvu stiliumi – 2 vieta;

Baltijos valstybi� jaunu�i� �empionatas, 50 m, 100 m ir 200 m laisvu stiliumi – 1 vieta;

Lietuvos plaukimo �empionatas, 400 m laisvu stiliumi – 3 vieta;

Lietuvos �iemos pirmenyb�s, 50 m laisvu stiliumi – 1 vieta, estafet� 4x200 m laisvu stiliumi – 3 vieta;

Lietuvos jauni� sporto �aidyn�s, 50 m ir 200 m laisvu stiliumi – 3 vieta;

Lietuvos jaunu�i� plaukimo �empionatas, 200 m laisvu stiliumi – 1 vieta, 50 m, 100 m ir estafet� 400 m laisvu stiliumi – 2 vieta;

Lietuvos jaunu�i� plaukimo pavasario pirmenyb�s, 100 m ir 200 m laisvu stiliumi – 1 vieta, 200 m nugara – 2 vieta, estafet� 4x100 m laisvu stiliumi – 2 vieta, estafet� 4x100 m kombinuota – 3 vieta.

11. Santa Pakenyt� (sambo-dziudo imtyn�s, treneris Stanislovas Kulikauskas).

Nacionalini� sambo ir dziudo rinktini� nar�.

Pasaulio sambo suaugusi�j� �empionatas – 3 vieta;

SELL dziudo �aidyn�s – 3 vieta;

Lietuvos sambo suaugusi�j� �empionatas – 1 vieta;

Lietuvos dziudo suaugusi�j� �empionatas – 1 vieta;

Lietuvos sambo aukšt�j� mokykl� �empionatas – 1 vieta.

12. Deimant� Butavi�i�t� (moter� imtyn�s, treneriai Aivaras Kaselis ir Andrius Sto�kus).

Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�, besirengianti 2016 m. Rio De �aneiro olimpin�ms �aidyn�ms, nacionalin�s rinktin�s nar�, daugkartin� tarptautini� turnyr� nugal�toja ir prizinink�.

Europos suaugusi�j� �empionatas – 16 vieta;

Lietuvos suaugusi�j� �empionatas – 1 vieta;

Golden „Grand Prix“(FILA) turnyras – 3 vieta;

13. Ailangas Šulcas (laisvosios imtyn�s, treneriai Ar�nas Šulcas ir Renatas Dijokas).

Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidatas, besirengiantis 2016 m. Rio De �aneiro olimpin�ms �aidyn�ms, Lietuvos jaunimo rinktin�s narys.

Pasaulio jaunimo �empionatas – 22 vieta;

Europos jaunimo �empionatas – 9 vieta;

Lietuvos jaunimo �empionatas – 1 vieta.

14. Edvinas Rakickas (taekvondo, treneris Romualdas Montvidas).

Lietuvos jaunimo rinktin�s narys.

Europos jaunimo �empionatas – 5 vieta;

Lietuvos suaugusi�j� �empionatas – 2 vieta;

Atviras Švedijos �empionatas – 3 vieta;

Atviras Vokietijos �empionatas – 3 vieta;

Atviras Olandijos �empionatas – 5 vieta;

Atviras Austrijos �empionatas – 5 vieta.

15. Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidari� ir kanoj� irklavimas, treneris Antanas Lankas).

Nacionalin�s rinktin�s nariai.

Pasaulio �empionatas, K-2 200 m – 21 vieta;

Lietuvos �empionatas, K-2 200 m – 1 vieta;

Lietuvos taur�, K-2 200 m – 2 vieta.

16. Mindaugas �ukauskas (krepšinis, treneriai Antanas Sireika ir Vaidas Pauliuk�nas).

Baltijos krepšinio lygos elitinis divizionas – 5 vieta;

Lietuvos krepšinio lyga – 5 vieta.

17. Ana Merdenova (k�no rengyba, treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai).

Lietuvos �empion�.

Pasaulio �empionatas – 3 vieta.

18. El�ja Lukyt� (k�no rengyba, treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai).

Absoliuti Lietuvos �empion�.

Europos �empionatas – 3 vieta.

19. Evaldas Gudeikis (kult�rizmas, treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai).

Lietuvos kult�rizmo vyr� iki 85 kg �empionas.

Pasaulio jaunimo kult�rizmo �empionatas – 2 vieta.

20. Benas Gutkauskas (�irginis sportas, treneris Gediminas Gutkauskas).

Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidatas, besirengiantis 2012 m. Londono Olimpin�ms �aidyn�ms.

Nacionalin�s rinktin�s narys, Lietuvos �empionas.

Pasaulio reitinge – 106 vieta;

Vidurio ir Centrin�s Europos �irginio sporto klasifikacijoje – 4 vieta;

Vidurio ir Centrin�s Europos pasaulio taur�s konk�r� var�ybos (po 14 etap�) – 1 vieta.

��iau�li� vol�ta� su�skai��ia�vo me�t� pa�sie�ki�mus

Šv. Kal�dos – tai metas, kai praeinan�i� ir ateinan�i� met� sand�roje norisi suskai�iuoti nuveiktus darbus, kurti naujus planus. Savo pasiekimus kal�din�s eglut�s pap�d�je suskai�iavo ir sportini� šoki� kolektyvas „Šiauli� volta“.

Per 2011 m. „Šiauli� voltos“ šok�jai dalyvavo net 33 var�ybose.
Aurelijos PAULAUSKAIT�S nuotr.

Repeticij� sal�je pavieniui ir poromis kasdien ant parketo l�to ar Vienos valso, l�to fokstroto, kvikstepo ar tango �ingsniu sukasi 5-18 m. šok�jai. Per 2011 m. „Šiauli� voltos“ šok�j� poros dalyvavo 33 Lietuvos reitingo, kvalifikacin�se, tarptautin�se sportini� šoki� var�ybose, Lietuvos sportini� šoki� �empionate ir pirmenyb�se. Šiais metais Lietuvos sportini� šoki� pirmenyb�se net penkios kolektyvo poros pateko � finalus, o Liutauras Suvorovas ir Aleksandra Šabrinskait� jauni� I grup�je trij� Lotyn� Amerikos šoki� programoje tapo nugal�tojais. Kolektyvo vyriausieji – jaunimo ir suaugusi�j� grup�s šok�jai Imantas Stulpinas ir Gintar� Gedminait� standartini� šoki� programoje C meistriškumo klas�je bei Vladislavas Volkovas ir Kristina Raugait� jauni� I grup�je keturi� standartini� šoki� programoje laim�jo ketvirt�sias vietas. Matas Savickas ir Urt� Val�nait� šeši� šoki� programoje laim�jo tre�i� viet�. Ernestas Ulvydas ir Dominyka Kaušait� jaunimo ir suaugusi�j� D meistriškumo klas�s programoje u��m� šešt� viet�. Per 2011 m. laim�tos 38 pirmos, 13 antr� ir 16 tre�i� viet�.

Ger� rezultat� 2011 m. pasiek� jauni� I grup�s D meistriškumo klas�s poros: Kristupas Kaušas ir Gabriel� Vai�iulyt�, Vladislovas Volkovas ir Kristina Raugait�, Matas Savickas ir Urt� Val�nait�; jaunimo ir suaugusi�j� B meistriškumo klas�s poros: Imantas Stulpinas ir Gintar� Gedminait�, Mantas Stulpinas ir Karolina Imbrasait�; jaunu�i� D meistriškumo klas�s pora Vilius Vainorius ir Aušrin� Bielskyt�, jaunu�i� II grup�s E – 6 klas�s meistriškumo pora Rimantas Danielius ir Ieva Ma�iulyt�.

Sportini� šoki� var�ybose aktyviai dalyvauja ir aukštas vietas u�ima perspektyvios kolektyvo vaik� poros: Justinas Veligoras ir Raimonda Šniukait�, Dainius Grubliauskis ir Meda Pak�nait�, Ignas Petraitis ir Aust�ja Vai�ekauskait� bei kiti.

Nuo jaunimo neatsilieka ir kolektyvo senjor� pora Rimas Šabrinskas ir Rita Mikalauskien�, kurie aktyviai dalyvauja Lietuvos sportini� šoki� var�ybose ir laimi pirm�sias vietas.

Buvusi ilgamet� kolektyvo šok�ja Ieva �ukauskait� su savo šoki� partneriu garsina Lietuvos vard� pasaulio �empionatuose.

Pasid�iaug� pasiekimais, „Šiauli� voltos“ kolektyvo nariai prad�jo planuoti ir kit� met� darbus. Pirmasis j� – 2012 m. sausio 14 d. kolektyvo organizuojamos Lietuvos sportini� šoki� reitingo var�ybos, � kurias pasig�r�ti reginiu kvie�iami visi sportini� šoki� gerb�jai.

„Šiauliai plius“ informacija

Spor�tas trum�pai

Imtyn�s

Šiauli� imtyni� sal�je vyko tradicinis kal�dinis graik�-rom�n� imtyni� turnyras. Ant tatamio netr�ko emocij�, nuo�mios kovos, pergal�s d�iaugsmo ir pralaim�jimo ašar�. Turnyr� organizavo Kurš�n� sporto klubas „Dvikova“. Apie 70 jaunuoli� nuo 5 iki 13 met� kovojo �vairiose svorio kategorijose. Turnyras skirtas metus sportuojantiems vaikams išm�ginti j�gas su kit� miest� imtynininkais. Kal�diniame turnyre kovojo Šiauli� miesto ir rajono bei Joniškio sportininkai. Šeštadien� sporto mokyklos „At�alynas“ imtyni� sal�je vyks atviras Šiauli� miesto naujametis dziudo turnyras, kuriame kovos vis� am�iaus grupi� imtynininkai.

NKL

Nacionalin� krepšinio lyga susir�pino, kad Šiauliuose susidom�jimas krepšiniu ir var�yb� lankomumas ne toks didelis kaip kituose Lietuvos miestuose. Lygos vadovai apsilank� Šiauliuose ir susitik� su Savivaldyb�s atstovais ir universiteto vald�ia aptar� prast�jan�i� situacij�. Anot sve�i�, metinis mokestis yra ma�as, bet trib�nos Šiauliuose per krepšinio var�ybas b�na tuš�ios, nors ma�esniuose miestuose susirenka po 200-300 �i�rov�, tod�l planuojamas tre�daliu suma�inti finansavimas b�t� pra��tingas. Nacionalin�s krepšinio lygos prezidentas Remigijus Štaras sako, kad tikslingiau b�t� deleguoti kai kurias funkcijas priva�iam sektoriui, pageidautina ir savanoriška vald�ios, �iniasklaidos, student� ar organizacij� veikla, kvie�iant � var�ybas, viešinant informacij�.

Šachmatai

Lietuvos didmeistr� Viktorija �milyt� s�kmingai prad�jo Kinijos sostin�je vykstan�i� tre�i�j� proto �aidim� pasaulio �aidyni� moter� šachmat� „nematant lentos“ (blindfold) moter� turnyr�. Pirmame rate lietuv� nugal�jo �aibo turnyro �empion� kin� Yifan Hou (2578), antr� partij� baig� lygiosiomis su bulgare Antoaneta Stefanova (2531), o tre�iame nugal�jo arm�n� Elin� Danielian (2497). V. �milyt� surinko 2,5 taško iš trij� galim� ir pirm� pozicij� dalijasi su kita Kinijos atstove Wenjun Ju (2543). Pustaškiu nuo lyderi� atsilieka penkios šachmatinink�s - kin� Yifan Hou (2578), gruzin� Nana Dzagnidz� (2516), ukrainiet� Kateryna Lahno (2549), bulgar� Antoaneta Stefanova (2531) ir ind� Dronavalli Harika (2512). Iš viso d�l �empion�s titulo var�osi šešiolika sportininki�. Jau pasibaigusiuose greit�j� šachmat� ir �aibo turnyruose V. �milyt� u��m� tryliktas vietas. Greit�j� šachmat� turnyr� laim�jo 6 taškus surinkusi rus� Aleksandra Kosteniuk.

Plaukimas

Šiauliuose vyko tarptautin�s dailiojo plaukimo var�ybos, kuriose dalyvavo keturios komandos iš Šiauli�, Vilniaus, Baltarusijos ir Rusijos. 15-met�s ir jaunesn�s plaukik�s var��si laisvosios programos „Solo“, „Duet�“, „Grup�s“ ir „Combi“ rungtyse. Šiauli� plaukimo mokyklos „Delfino“ mergin� komanda laisvosios programos „Grup�s“ rungtyje iškovojo tre�i� viet�. Komandai atstovavo Austina Kasperavi�i�t�, Dovain� Juci�t�, Gabija Vandyt�, Julija Novikova, Aur�ja Kazlauskait�, Ar�n� Vandyt� ir Agn� Semonavi�i�t�. Sportininkes treniruoja Jurga Dimšien�.

Futbolas

Minint Futbolo dien�, Šiauliuose surengtas mini turnyras, kuriame dalyvavo Futbolo akademijos ir klubo administracijos bei treneri� komanda, „Gintros-Universiteto“ merginos, Veteran� futbolo klubas. Pirmose rungtyn�se futbolo veteranai iškovojo pergal� prieš „Gintros-Universiteto“ merginas 5:3. Geriausiai turnyre sek�si Šiauli� futbolo akademijos ir futbolo klubo „Šiauliai“ treneri� ir administracijos komandai. Jie 6:3 �veik� „Gintros-Universiteto“ ekip� ir po atkaklios kovos 3:2 nugal�jo futbolo veteranus. Mini futbolo turnyro organizatoriai tikisi, kad ši švent� bus tradicin�, vykstanti kasmet gruod�io 10 dien�.

Krepšinis

Nacionalin�je krepšinio lygoje rungtyniaujanti Šiauli� „ABRO-Universiteto“ komanda Garg�duose 78:73 �veik� „Garg�d�-Bremenos“ ekip�. Šiauli� ekipai Julius Jucikas peln� 22 taškus ir atkovojo 8 kamuolius. Antrose rungtyn�se „ABRO-Universiteto“ ekipa namuose susitiko su Vilniaus „Statybos“ krepšininkais. Vilnie�iai švent� pergal� 88:74. 19 tašk� šiaulie�iams peln� Rokas Giedraitis. Šiauli� „ABRO-Universiteto“ komanda NKL yra laim�jusi penkerias rungtynes, o pralaim�jusi 15.

Kita miesto komanda – „Šiauliai“ – savaitgal� �aid� dvejas Baltijos krepšinio lygos rungtynes Estijoje – pirm� ma�� laim�jo, o antrajame po dviej� prat�sim� nusileido var�ovams. Be keli� traumuot� �aid�j� rungtyniav� šiaulie�iai pirmame ma�e palau�� „Tartu-Universiteto“ ekip� 109:94. Cameronas Longas buvo rezultatyviausias „Šiauli�“ ekipoje – peln� 22 taškus. Antrame ma�e prieš „Kalev-Cramo“ komand� nutr�ko „Šiauli�“ klubo pergali� serija. Prieš tai laim�j� visus aštuonis ma�us, šiaulie�iai devintajame tik po dviej� prat�sim� nusileido var�ovams 96:101. „Šiauli�“ ekipos legionierius Denzelis Bowlesas peln� 25 taškus ir atkovojo 13 kamuoli�. Šiaulie�iai BKL u�ima pirm� viet�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ko�v� nar�ve tur�ny�ras bu�vo s�k�min�gas

Gruod�io 3 d. naktiniame klube „Havana“ vyko tarptautinis MMA, bokso, Muay Thai ir kikbokso kov� turnyras „Knight of the Cage 4“.

Kov� narve s�kmingai pasirod� Šiauli� kovotojai. Svorio kategorijoje iki 80 kg šiaulietis Ignas Petkus kovojo pagal MMA taisykles ir antrame raunde nokautavo var�ov� iš Rusijos Sergej� Kalibanov�. Svorio kategorijoje iki 90 kg kitas šiaulietis „Drakono“ klubo narys Sigitas Baranauskas jau pirmame raunde privert� pasiduoti kovotoj� iš Latvijos Via�eslav� Markov�.

Puikiai pasirod� ir klubo „Gladiatoriai“ narys Tadas Aleksonis (svorio kategorija iki 71 kg), kuris pagal MMA taisykles pirmame raunde trikampiu kojos smaugimu �veik� Rusijos komandos atstov� Igor� Maikin�. Toje pa�ioje svorio kategorijoje pagal K-1 taisykles kovoj�s �ygimantas Chadzevi�ius taškais nugal�jo Kauno klubo „Titanas“ atstov� Aleksandr� Fedosijev�.

Kitas Šiauli� kovotojas klubo „Drakonas“ sportininkas Benas Kliminskas, svorio kategorijoje iki 75 kg kovoj�s pagal K-1 taisykles, taškais �veik� Donat� Januškevi�i� iš Panev��io. Toje pa�ioje svorio kategorijoje klubo „Drakonas“ narys Marius Leonavi�ius pagal Muay Thai taisykles u�tikrintai nugal�jo savo var�ov� iš Vilniaus Karol� Maciševsk�.

„Šiauliai plius“ informacija

Ko�v� nar�ve tur�ny�ras bu�vo s�k�min�gas

Gruod�io 3 d. naktiniame klube „Havana“ vyko tarptautinis MMA, bokso, Muay Thai ir kikbokso kov� turnyras „Knight of the Cage 4“.

„Šiauliai plius“ informacija

�Balt�Rex� reg�bi�nin�k� per�ga�li� krai�tis

Justinas VISOCKAS

Regbio klubas „BaltRex“ iškilmingai baig� sezon�. Vijoli� vidurin�je mokykloje vykusios švent�s metu pagerbti paj�giausi ir pavyzdingiausi „BaltRex“ komand� aukl�tiniai, išdalyti medaliai ir taur�s, apdovanotos �vairi� am�iaus grupi� komandos prizinink�s ir nugal�tojos.

Klubas vienija devynias komandas – dvi vaik�, tris jaunu�i�, po vien� jauni�, jaunimo, dubleri� ir suaugusi�j� ekip�. „BaltRex“ vyr� regbio komanda šiemet Lietuvos �empionate nusileido tik „Vairo-Jupojos“ ekipai – u��m� antr� viet�. Lietuvos taur�s turnyre komanda u��m� pirm� viet�. „BaltRex“ iškovojo ir Baltijos šali� regbio taur�.

Lietuvoje – antri

Lietuvos �empionate netr�ko tikros vyriškos kovos ir intrigos iki paskutini� sekund�i�. Po pirmo etapo iš septyni� pirmoje grup�je kovas prad�jusi� ekip� liko tik keturios, kurios t�s� kov� d�l apdovanojim�. Prie trij� Šiauli� miesto komand� – „Vairo-Jupojos“, „BaltRex“ ir „Šiauli�“ – prisijung� Kauno „��uolo“ ekipa. Kitos trys – Klaip�dos „Kuršiai“, Rygos raj. „Stats-Sigulda“ ir Vilniaus „Tauras VRA“ – prisijung� prie antroje grup�je tris pirmas vietas u��musi� komand�.

Intriga, ar pavyks „BaltRex“ komandai �veikti „Vairo-Jupojos“ ekip�, išliko iki pat �empionato pabaigos. Pavasar� „Vairo-Jupojos“ regbininkai laim�jo 37:15, tod�l „BaltRex“ �aid�jams norint tapti �empionais reik�jo pergal�s didesniu skirtumu, nei buvo pralaim�j� nuolatiniams var�ovams kovoje d�l aukš�iausi� titul�. Lemiamas rungtynes „Vairo“ �aid�jai laim�jo minimalia persvara 23:22.

Geriausiu šio sezono vyr� komandos �aid�ju išrinktas Tomas Zibolis.

Lietuvos ir Baltijos taur�s

Lietuvos regbio taur�s turnyre „BaltRex“ � final� pateko be kovos, kadangi pusfinalyje reik�jo kovoti su ekipa, kurios daugelis �aid�j� atstovavo Lietuvos rinktin�ms iki 20 ir iki 17 met�. Finale „BaltRex“ regbinink� lauk� klubas „Šiauliai“.

Komandos lemiamame turnyro ma�e tarpusavy �aid� pirm� kart�. „BaltRex“ per klubo gyvavim� � taur�s final� pateko septint� kart�. Visus šešis kartus iki tol komand� lyd�jo s�km�. „Šiauli�“ klubui tai buvo tre�iasis finalas, prieš tai abu baig�si nes�kmingai.

„BaltRex“ regbininkai �rod� savo pranašum� prieš var�ovus, laim�jo rungtynes 24:17 ir iškovojo Lietuvos regbio taur�.

Baltijos šali� taur�s turnyre „BaltRex“ komand� taip pat lyd�jo s�km�. Pirmajame divizione, be „BaltRex“ komandos, rungtyniavo „Šiauli�“ ir Maskvos „Marino“ (Rusija) klubai. Pirmose rungtyn�se „Šiauliai“ 23:75 nusileido „BaltRex“ regbininkams, o antrose 0:60 tur�jo pripa�inti Rusijos ekipos pranašum�. Lemiamose rungtyn�se intrigos nebuvo. „BaltRex“ ekipa �tikinamai 51:7 laim�jo prieš „Marino“ komand� ir iškovojo Baltijos taur�. Geriausiu ir rezultatyviausiu �aid�ju išrinktas Vytaras Bloškys.

„BaltRex“ komanda, pirm� kart� laim�jusi Baltijos regbio taur�s var�ybas, u�sitikrino teis� kit�met dalyvauti region� �empion� lygoje.

Šiemet „Baltrex“ komandos trof�j� derlius ypa� gausus.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

�empionai

Lietuvos atvirojo regbio �empionato B grup�s turnyro nugal�toja tapo Šiauli� PRC komanda, vadovaujama trenerio Vytauto Kalinausko.

B grup�s turnyre d�l 5-10 viet� bendrojoje �empionato �skaitoje kovojo pirmas tris vietas antroje grup�je u��musios Šiauli� „BaltRex-PRC“, Panev��io „Ryši� statybos“, Vilniaus „Gele�inio vilko“ ekipos ir prie j� prisijungusios trys 4-7 vietas pirmoje grup�je u��musios komandos.

„BaltRex-PRC“ vaikinai �rod�, kad yra paj�g�s kovoti ne tik antroje grup�je. Jie laim�jo ne tik prieš antros grup�s ekipas, bet ir pamok� pirmoje grup�je su paj�giausiomis šalies ekipomis sezon� prad�jusias komandas.

Geriausiu šio sezono „BaltRex-PRC“ ekipos regbininku tapo Vytaras Bloškys.

Jaunimas, jauniai, jaunu�iai, vaikai

Lietuvos regbio jaunimo �empionate netr�ko atkakli� kov�. Paskutin�se sezono rungtyn�se prieš Jurbarko KKSC „L�šis“ komand� „BaltRex-Klevo“ jaunimas iš karto išsiver�� priek�. Ta�iau jaunimo rungtyn�s da�niausiai b�na nenusp�jamos, kadangi net ir solid�ia persvara pirmaujanti komanda negali atsipalaiduoti n� minut�s.

„BaltRex-Klevo“ jaunimas vos nebuvo nubaustas, jurbarkiškiai pakilo � lemiam� kov� ir išlaik� intrig� iki pabaigos. Jie buvo priart�j� iki vieno prispaudimo, ta�iau laiku per�m� �aidimo iniciatyv� šiaulie�iai sugeb�jo išlaikyti persvar�, laim�ti rungtynes ir tapti �empionais. „BaltRex-Klevo“ jaunimo komandos (iki 20 m.) geriausio šio sezono �aid�jo titulas atiteko Vaidotui Gaubui.

Var��y�bos mi�ke � at�gai�va k��nui ir sie�lai

Justinas VISOCKAS

Kasmet Lietuvoje vis populiar�jan�ios orientacinink�, slidinink�, dviratinink� var�ybos neaplenkia ir Šiauli�. Daugiausia entuziast� pastangomis organizuojami renginiai sulaukia gausaus dalyvi� b�rio ne tik iš aplinkini� miest�, bet ir iš Latvijos bei Estijos. �ia juos traukia nuostab�s Kurtuv�n� regioninio parko vaizdai, tras� �vairumas, aukštas var�yb� lygis ir galimyb� tiesiog gerai praleisti laik� gamtoje su bi�iuli� b�riu.

Taur� – 12-me�iui

Per metus surengtose var�ybose iš viso dalyvavo 3300 �moni� iš �vairi� Lietuvos, Latvijos ir Estijos klub�.

Daug m�g�j� ir profesional� iš 16-os taur�s var�yb� dalyvavo 11-12 �skaitini� rengini�. Daugiausia (14) etap� dalyvavo ir rekordin� tašk� kiek� surinko 12-metis Ignas Ambrazas. Vaikinas ir tapo „S-Sporto“ taur�s savininku. Per sezon� jis surinko 1076 taškus. Vaikinas dalyvavo visuose etapuose, išskyrus tre�i� MTB var�yb� dien�, ir triatlone. Ignas sportuoja vis� gyvenim�. Jis dalyvauja orientavimosi, kaln� dvira�i� var�ybose, groja saksofonu, �aid�ia futbol� Šiauli� futbolo akademijoje.

Tras� �vairumas

Ekstremalai renkasi 2,5 ir 5 km kroso trasas. „Tai sud�tinga trasa, ta�iau ekstremali� poj��i� m�g�jams irgi reikia vietos išm�ginti savo j�gas“, – teigia var�yb� organizatoriai. Šias trasas pam�go BMX sportininkai ir „downhillininkai“. BMX jau sureng� dvi stovyklas. Tai pa�vairina treniruo�i� proces�, sportininkams smagu pakeisti aplink� ir treniruotis ne tik BMX trasoje.

Antr� MTB maratono dien� buvo kvie�iami dalyvauti �vairi� �moni� darbuotojai. Pernai 33 km tras� panoro išm�ginti dviej�, šiemet – jau aštuoni� �moni� darbuotojai. Sezonas baig�si rogainingo var�ybomis. 200 dalyvi� Kurtuv�n� regioniniame parke band� surinkti kiek galima daugiau kontrolini� punkt�, kuri� iš viso miške buvo 42. Visus kontrol�s punktus surinko dvira�i� grup�s dalyviai.

Atkeliavus tikrajai lietuviškai �iemai „S-Sporto“ atstovai sukvies visus � „Snaig�s �yg�“. „Trasa jau paruošta, belieka sulaukti sniego“, – teigia organizatoriai. „Snaig�s �ygis“ – tai šeši� kilometr� slidin�jimo trasa � vien� pus� Bubiai-Pageluvis.

Po sezono – apklausa

Rogainingo var�ybos dalyviams �simin� tod�l, kad jose gal�jo dalyvauti nuo turist� m�g�j� iki profesional�. Trasa ir �skaitiniai punktai buvo išd�lioti pa�iose gra�iausiose Kurtuv�n� regioninio parko vietose. Šiose var�ybose svarbiausia pirminis planas, kadangi pats renkiesi, kuriuos punktus pasieksi pirmiausia, o kuriuos – v�liau. Tinkamai sudaryti maršrut� su draugu yra labai svarbu, kadangi tolimesni punktai yra vertinami didesniu tašk� kiekiu. Keliauji su draugu miškais, bendrauji, ieškai ir kartu var�aisi. �veikti tras� dalyviai turi per šešias valandas, tod�l jie finišuoja jau sutemus. Tai vienas �sp�dingiausi� var�yb� moment�, kadangi baigdami tras�, pasišviesdami �ibintais, dalyviai miške atrodo kaip skraidantys jonvabaliai. Var�ydamiesi dvira�iais, sportininkai va�iuoja po vien�.

„Svarbiausia sudaryti s�lygas �mon�ms sportuoti ir r�pintis sveikata. Kadangi var�ybos ir sporto švent�s skirtos ir profesionalams, ir m�g�jams, neb�tina stengtis pasiekti kuo geresnio rezultato, svarbu tiesiog gerai praleisti laik� gamtoje“,- teig� organizatoriai.

Var�ybose gali dalyvauti vaikai iki 12-os, jaunimas iki 18 m., suaugusieji, veteranai nuo 40 m. – ir vyrai, ir moterys. Jauniausias dalyvis šiemet buvo trimetis Gustas Katarskis, kuris dvira�iu �veik� kilometro distancij�. T�velio lydimas jis l�tai �veik� tras�.

Liekamoji vert�

Var�yboms organizuoti, trasoms �rengti reikia daug laiko ir l�š�. Jas nuolat reikia atnaujinti, pri�i�r�ti, kad nepripustyt� sniego.

„Svarbiausia, kad po var�yb� yra liekamoji vert� – �mon�ms lieka gerai �rengtos, pri�i�rimos, su�ym�tos trasos. �ia jie gali dr�siai jaustis, nei eidami � ne�inom� mišk�“, - teig� var�yb� organizatoriai.

Daugeliui patiko mieste vykusios plento dvira�i� lenktyn�s, ta�iau po j� – jokios liekamosios vert�s, tik gyventoj� niurn�jimas, kad negal�jo va�iuoti viena ar kita gatve. Var�ybos miške – atvirkš�ias variantas. Baig�si var�ybos ir visi norintys gali išm�ginti savo j�gas bet kuriuo metu.

Var�yb� organizatoriai tikisi didesnio vald�ios d�mesio, kad pad�t� rengti trasas, nes viskas, kas �rengiama, paremta entuziast� darbu ir asmenin�mis l�šomis. Ta�iau kai kuriems ekstremalams sunkus kit� �moni� darbas visiškai ner�pi. „Atva�iuoja su keturra�iais, kuriais u�tenka vien� kart� kirsti tras� ir ji jau išarta, sugadinta, o sutvarkyti reikia laiko ir v�lgi l�š�“, – teig� var�yb� reng�jai.

Var��y�bos mi�ke � at�gai�va k��nui ir sie�lai

Justinas VISOCKAS

Taur� – 12-me�iui

2011 m. „S-Sporto“ taur� sudar� 16 var�yb�, kurios prasid�jo vasar�, o baig�si lapkri�io prad�ioje. Taip daroma, kad sportininkams ir m�g�jams b�t� galima pasirinkti �vairi� sporto šak�. Var�ybas vienija tai, kad jos vyksta miške. Tai – slidin�jimas, b�gimas, triatlonas (plaukimas, va�iavimas dvira�iu, b�gimas), kaln� dvira�i�, orientavimosi, plento dvira�i� var�ybos ir multisportas. Multisportas – tai � viena sujungtas va�iavimas dvira�iu, turistini� u�duo�i� atlikimas, b�gimas, orientacin�s var�ybos ir plaukimas baidare.
Per metus surengtose var�ybose iš viso dalyvavo 3300 �moni� iš �vairi� Lietuvos, Latvijos ir Estijos klub�.
Daug m�g�j� ir profesional� iš 16-os taur�s var�yb� dalyvavo 11-12 �skaitini� rengini�. Daugiausia (14) etap� dalyvavo ir rekordin� tašk� kiek� surinko 12-metis Ignas Ambrazas. Vaikinas ir tapo „S-Sporto“ taur�s savininku. Per sezon� jis surinko 1076 taškus. Vaikinas dalyvavo visuose etapuose, išskyrus tre�i� MTB var�yb� dien�, ir triatlone. Ignas sportuoja vis� gyvenim�. Jis dalyvauja orientavimosi, kaln� dvira�i� var�ybose, groja saksofonu, �aid�ia futbol� Šiauli� futbolo akademijoje.

Po starto orientacininkai pasklinda po mišk�.

SK „S-Sportas“ archyvo nuotr.

Tras� �vairumas

Bubi� apylink�se, Kurtuv�n� regioniniame parke �rengtos trasos stebina ne tik savo �vairumu, bet ir gro�iu. Dviratinink� m�giamiausia – 33-ioji trasa. Jos ilgis – 33 kilometrai. Savaitgaliais daug entuziast� atvyksta automobiliais, tuomet dvira�iais va�iuoja gra�iausiomis Kurtuv�n� regioninio parko apylink�mis.
Ekstremalai renkasi 2,5 ir 5 km kroso trasas. „Tai sud�tinga trasa, ta�iau ekstremali� poj��i� m�g�jams irgi reikia vietos išm�ginti savo j�gas“, – teigia var�yb� organizatoriai. Šias trasas pam�go BMX sportininkai ir „downhillininkai“. BMX jau sureng� dvi stovyklas. Tai pa�vairina treniruo�i� proces�, sportininkams smagu pakeisti aplink� ir treniruotis ne tik BMX trasoje.
Antr� MTB maratono dien� buvo kvie�iami dalyvauti �vairi� �moni� darbuotojai. Pernai 33 km tras� panoro išm�ginti dviej�, šiemet – jau aštuoni� �moni� darbuotojai. Sezonas baig�si rogainingo var�ybomis. 200 dalyvi� Kurtuv�n� regioniniame parke band� surinkti kiek galima daugiau kontrolini� punkt�, kuri� iš viso miške buvo 42. Visus kontrol�s punktus surinko dvira�i� grup�s dalyviai.
Atkeliavus tikrajai lietuviškai �iemai „S-Sporto“ atstovai sukvies visus � „Snaig�s �yg�“. „Trasa jau paruošta, belieka sulaukti sniego“, – teigia organizatoriai. „Snaig�s �ygis“ – tai šeši� kilometr� slidin�jimo trasa � vien� pus� Bubiai-Pageluvis.

Po sezono – apklausa

Sezono u�darymo švent�je taur�s turnyro organizatoriai atliko apklaus�, kurios var�ybos labiausiai pasisekusios ir kurios paliko did�iausi� �sp�d�. Did�ioji dalis sportinink� teig�, kad daugiausia �sp�d�i� jiems paliko Šiauli� rogainingo ir MTB trij� dien� dvira�i� var�ybos.
Rogainingo var�ybos dalyviams �simin� tod�l, kad jose gal�jo dalyvauti nuo turist� m�g�j� iki profesional�. Trasa ir �skaitiniai punktai buvo išd�lioti pa�iose gra�iausiose Kurtuv�n� regioninio parko vietose. Šiose var�ybose svarbiausia pirminis planas, kadangi pats renkiesi, kuriuos punktus pasieksi pirmiausia, o kuriuos – v�liau. Tinkamai sudaryti maršrut� su draugu yra labai svarbu, kadangi tolimesni punktai yra vertinami didesniu tašk� kiekiu. Keliauji su draugu miškais, bendrauji, ieškai ir kartu var�aisi. �veikti tras� dalyviai turi per šešias valandas, tod�l jie finišuoja jau sutemus. Tai vienas �sp�dingiausi� var�yb� moment�, kadangi baigdami tras�, pasišviesdami �ibintais, dalyviai miške atrodo kaip skraidantys jonvabaliai. Var�ydamiesi dvira�iais, sportininkai va�iuoja po vien�.
„Svarbiausia sudaryti s�lygas �mon�ms sportuoti ir r�pintis sveikata. Kadangi var�ybos ir sporto švent�s skirtos ir profesionalams, ir m�g�jams, neb�tina stengtis pasiekti kuo geresnio rezultato, svarbu tiesiog gerai praleisti laik� gamtoje“,- teig� organizatoriai.
Var�ybose gali dalyvauti vaikai iki 12-os, jaunimas iki 18 m., suaugusieji, veteranai nuo 40 m. – ir vyrai, ir moterys. Jauniausias dalyvis šiemet buvo trimetis Gustas Katarskis, kuris dvira�iu �veik� kilometro distancij�. T�velio lydimas jis l�tai �veik� tras�.

Liekamoji vert�

Var�yboms organizuoti, trasoms �rengti reikia daug laiko ir l�š�. Jas nuolat reikia atnaujinti, pri�i�r�ti, kad nepripustyt� sniego.
„Svarbiausia, kad po var�yb� yra liekamoji vert� – �mon�ms lieka gerai �rengtos, pri�i�rimos, su�ym�tos trasos. �ia jie gali dr�siai jaustis, nei eidami � ne�inom� mišk�“, - teig� var�yb� organizatoriai.
Daugeliui patiko mieste vykusios plento dvira�i� lenktyn�s, ta�iau po j� – jokios liekamosios vert�s, tik gyventoj� niurn�jimas, kad negal�jo va�iuoti viena ar kita gatve. Var�ybos miške – atvirkš�ias variantas. Baig�si var�ybos ir visi norintys gali išm�ginti savo j�gas bet kuriuo metu.
Var�yb� organizatoriai tikisi didesnio vald�ios d�mesio, kad pad�t� rengti trasas, nes viskas, kas �rengiama, paremta entuziast� darbu ir asmenin�mis l�šomis. Ta�iau kai kuriems ekstremalams sunkus kit� �moni� darbas visiškai ner�pi. „Atva�iuoja su keturra�iais, kuriais u�tenka vien� kart� kirsti tras� ir ji jau išarta, sugadinta, o sutvarkyti reikia laiko ir v�lgi l�š�“, – teig� var�yb� reng�jai.

Spor�tas trum�pai

Teniso mokykloje – istorinis ma�as

Šiauli� teniso mokykloje ketvirtadien� vyko švent� „Teniso diena kitaip“, kurioje jaunieji teniso besimokantys vaikai rungtyniavo mini var�ybose. Po daug emocing� akimirk�, d�iaugsmo ir pralaim�jimo ašar� paaišk�jo geriausi mokyklos jaunieji sportininkai. Prizus dalyvavusiems ir nugal�jusiems �teik� geriausi Lietuvos tenisininkai Ri�ardas Berankis ir Laurynas Grigelis. Gausus b�rys vaik� dar ilgai nepaleido savo teniso „dievuk�“ ir praš� pasirašyti ant teniso kamuoliuk�. Švent�s kulminacija tapo dvejet� ma�as, kuriame raketes sur�m� Ri�ardas Berankis poroje su Justina Mikulskyte ir Laurynas Grigelis su Greta Ker��aite. Buvo �aid�iami du setai iki 4 tašk�. Pirmasis setas po prat�simo baig�si R. Berankio poros pergale 5:4. Antrajame 4:2 nugal�jo

L. Grigelio dvejetas. Prat�sim�, o kartu ir ma�� 11:9 laim�jo L. Grigelio ir G. Ker��ait�s pora.

�ol�s riedulys

Panev��yje vykusiame „�algiris Open“ vyr� u�dar� patalp� riedulio taur�s turnyre Šiauli� SM „Klevas“ riedulininkai u��m� tre�i� viet�. Turnyro nugal�toja tapo Vilniaus rajono sporto mokyklos komanda, kuri finale 4:1 �veik� Vilniaus „�uv�dros-Tauro 1“ atstovus. Šiaulie�iai rungtyn�se d�l tre�ios vietos 6:1 sutriuškino Vilniaus „�uv�dros-Tauro 2“ komand�. Pusfinalio rungtyn�se prieš vyr� „�uv�dros-Tauro 1“ ekip� rungtyniav� 15-me�iai šiaulie�iai nesugeb�jo pasipriešinti ir pralaim�jo 1:4.

Tenisas

Lukas Mugevi�ius JAV vykstan�iame „Orange Bowl International Tennis Championship 2011“ teniso turnyre nusileido pirmajai turnyro raketei ir pasitrauk� iš tolimesn�s kovos. L. Mugevi�ius laim�jo pirm� set� 6:1, ta�iau antrajame ir tre�iajame tur�jo pripa�inti austro Dominiko Thiemo pranašum� 3:6, 4:6. Austras jauni� reitinge u�ima 8-t� viet�, o Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis reitinge yra 160-tas. Dvejet� turnyre L. Mugevi�ius drauge su indu Rishabdevu Ramanu kovojo prieš ketvirt� turnyro reiting� turin�i� brit� por� ir pralaim�jo var�ovams 2:6, 2:6.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšinio komanda Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se 79:66 nugal�jo Palangos „Naglio“ ekip�. Ši pergal� buvo dešimta iš eil�s šiaulie�i� iškovota nam� arenoje. „Šiauli�“ komanda rungtynes prad�jo vangiai. Nors šiaulie�iai pirmieji peln� tašk�, palangiškiai netruko išsiver�ti � priek�. Po pirmo k�linio „Naglio“ krepšininkai pirmavo penkiais taškais. Antrajame k�linyje šiaulie�iai prad�jo geriau gintis, tod�l netrukus persv�r� rezultat� savo naudai. Per likusi� rungtyni� dal� m�s� miesto krepšininkai nebeišleido pergal�s iš rank�. Lietuvos krepšinio lygoje šiaulie�iai yra laim�j� septynis kartus ir du kartus pralaim�j� var�ovams.

Rankinis

Lietuvos vyr� rankinio lygoje Šiauli� „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ ekipa Vilniuje 33:45 tur�jo pripa�inti „VHC Šviesos“ pranašum�. Jau pirmajame k�linyje vilnie�iai nutolo. �pus�jus rungtyn�ms, jie pirmavo 25:17. Antrajame k�linyje tre�i� viet� �empionate u�imanti komanda dar padidino persvar� ir �tikinamai laim�jo rungtynes. Per devynis �empionato turus laim�jusi vos du kartus, Šiauli� „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ komanda tarp dešimties komand� u�ima septint� viet�.

„Šiauliai plius“ informacija

Fi�ni��a�vo nu�plau�k�s 22 000 ki�lo�met�r�

Justinas VISOCKAS

Vienas geriausi� Lietuvos plaukik� šiaulietis Paulius Viktoravi�ius praneš�, kad baigia profesionalo karjer�. At�n� ir Pekino olimpiadose dalyvav�s 27 m. sportininkas buvo vienas iš kandidat� patekti ir � 2012 m. Londono olimpiad�. Plaukikas jau buvo �vykd�s olimpin� B normatyv�, kuris leist� jam atstovauti šaliai olimpiadoje, ta�iau d�l prast� treniruo�i� s�lyg�, šiek tiek suprast�jusi� asmenini� rodikli�, vald�ios d�mesio nebuvimo, finansavimo stygiaus ir asmenini� prie�as�i� – vasar� suk�r� šeim� – nusprend� palikti sport�. 20 met� sportav�s šiaulietis yra daugiausia pasiek�s plaukimo mokyklos „Delfinas“ aukl�tinis per beveik 45-erius jos gyvavimo metus.

Su Lietuvos plaukik� rinktine Paulius Viktoravi�ius pagerino net 10 Lietuvos rekord�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Vandenyje – nuo ma�ens

P. Viktoravi�ius su baseinu susipa�ino dar dar�elyje. Tuomet trener� J�rat� Lazdynait� dar�elinuk� grupes pratino prie vandens, mok� plaukti. At�j�s � pirm� klas� Paulius prad�jo lankyti „Delfino“ basein�. Karjeros prad�ioje, 1991-aisiais, šiauliet� treniravo Aida Zuozien�. Po dvej� met� Pauliaus treniruot�ms vadovavo Gintaras Prunskus. Nuo 2000-�j� šešerius metus j� plaukimo paslap�i� mok� Natalija Tarelkina ir Apolinaras Dambrauskas, o paskutinius karjerai metus treniravo K�stutis Jankevi�ius. „Kiekvienas treneris dav� k� nors svarbaus, tod�l jie visi reikšmingi mano karjerai, be j� neb��iau pasiek�s tiek daug“, – teigia P. Viktoravi�ius.

Pirm� didel� pasiekim� jis peln� prieš dešimt met� Linco mieste (Austrija) vykusiame Europos jauni� �empionate. Tuomet dar 17 m. jaunuolis tapo prizininku, iškovojo tre�i� viet�. 100 m distancij� laisvuoju stiliumi plaukikas �veik� per 50,84 sekund�s ir �vykd� tarptautin�s klas�s sporto meistro reikalavimus.

Paulius, baig�s distancij�, suklydo �i�r�damas � sportinink� pasiektus rezultatus, tod�l apie laim�t� bronz� su�inojo v�liau. „Europos �empionate tuomet buvo trys plaukimai – atrankos, pusfinalio ir finalo. Atrankoje ir pusfinalyje plaukiau šeštuoju taku. Finale buvau paskirtas plaukti tre�iuoju. Po distancijos pa�i�r�jau, kad šeštas takelis atplauk� aštuntas. Nusimin�s �jau � duš�, o prib�g� federacijos atstovai ir kiti plaukikai prad�jo sveikinti. Nesupratau, kas darosi“, – prisimena plaukikas.

Petys petin su geriausiais

Jau po pirm� laim�jim� vaikinas buvo pakviestas � Lietuvos rinktin� ir pateko � At�n� olimpiad�. P. Viktoravi�ius su geriausiais Lietuvos plaukikais Rolandu Gimbu�iu, Vytautu Janušai�iu ir Sauliumi Binevi�iumi dalyvavo 4x100 m estafet�je laisvu stiliumi ir u��m� 11 viet�. „Tuomet sl�g� atsakomyb�, kad tik nepaves�iau komandos draug�. Kelias dienas prieš var�ybas naktimis sunkiai sek�si u�migti, atmerktomis akimis �i�r�jau � lubas. Kuo labiau art�jo plaukimas, tuo buvau ramesnis. Kai atsistojau ir laukiau starto, jaudulys dingo ir gal�jau parodyti, k� gebu“, – teigia plaukikas.

Nuo to laiko P. Viktoravi�ius dalyvaudavo beveik visuose Europos ir pasaulio �empionatuose, var�ydavosi su geriausiais pasaulio sportininkais. „Neseniai vartydamas nuotraukas radau fotografij� iš olimpiados. Joje – trys pasaulio �vaig�d�s, nuolat kovojusios tarpusavyje – olandas Pieteris van den Hoogenbandas, australas Ianas Thorpas ir amerikietis Maiklas Phelpsas – apšyla prieš finalin� start�. Pagalvojau – va �ia tai �vaig�d�s, bet juk ir aš ten buvau, dalyvavau, reiškia, irgi buvau neblogas sportininkas“, – šypsosi vaikinas.

2009 m. P. Viktoravi�ius Romoje pasiek� 100 m laisvuoju stiliumi Lietuvos rekord� – distancij� �veik� per 48,84 sekund�s. Šis rezultatas buvo 0,01 sekund�s geresnis u� Rolando Gimbu�io pasiekt�. Rekordas nepagerintas iki šiol. Drauge su kitais Lietuvos plaukikais šiaulietis yra pagerin�s dar dešimt Lietuvos estafetini� plaukim� rekord�.

Per pirmus dešimt met� P. Viktoravi�ius kasmet vidutiniškai nuplaukdavo po 700 kilometr�. Per antr�j� dešimtmet� distancija per metus pailg�jo daugiau nei dvigubai. Taigi iš viso per savo karjer� šiaulietis nuplauk� apie 22 t�kst. kilometr�.

Svajon� – 50 metr� baseinas

Viena svarbiausi� savo pasitraukimo iš did�iojo sporto prie�as�i� P. Viktoravi�ius �vardijo vald�ios neveiksnum�. „Pavargau klausytis pa�ad�, kad mieste atsiras 50 metr� baseinas. 2000 m. man treneris teig�, kad tikrai po ketveri� met� jau bus baseinas. Tebelaukiame iki šiol. Ne tik galo, bet net prad�ios dar nematyti“, – apgailestauja sportininkas.

Visi Europos ir pasaulio �empionatai vyksta 50 metr� baseinuose, o Lietuvoje tokie baseinai yra tik Alytuje ir Elektr�nuose, ta�iau pastaruoju naudojasi elektrin�s darbuotojai. Buvo ir Vilniuje, Lazdynuose, kol visiškai apleist� avarin�s b�kl�s teko u�daryti. Sportininkams tenka treniruotis 25 metr� baseine. „25 metr� baseine pasiekus sienel�, atsispiriant raumenys turi laiko pails�ti, tuomet v�l plauki, o 50 metr� baseine tenka dirbti, kol pasieki sienel�“, – aiškina P. Viktoravi�ius.

2005-2007 m. Dain� parke verslininkai nor�jo statyti tarptautinius reikalavimus atitinkant� 50 m ilgio basein�, ta�iau tuometei vald�iai neu�teko politin�s valios priimti palank� sprendim�, tod�l baseinas liko tik sportinink� svajon�.

Miesto vald�ia ir toliau tikina, kad iki 2020 m. bus pastatytas baseinas Dain� parke arba prijungtas prie dabartinio mokyklos pastato miesto centre. K�no kult�ros ir sporto departamentas yra patvirtin�s strategin� plan�, kuriame Šiauliai yra �traukti tarp kandidat� tur�ti tok� basein�, ta�iau departamento planas n�ra paremtas pinigais, tod�l baseinas lieka tik popieriuje.

Vald�ios atstovus imtis priemoni� ir minti kelius, kad atsirast� baseinas, tur�t� paskatinti

P. Viktoravi�iaus pa�adas. Po to, kai plaukimo mokyklos vadovai geriausi� miesto plaukik� �kalbin�jo likti ir dirbti treneriu bei ugdyti naujas ateities �vaig�des, sportininkas pa�ad�jo: „Jei mieste atsiras 50 metr� baseinas, aš gr�šiu ir imsiuos trenerio darbo.“

Apgail�tina b�kl�

Plaukimo mokyklos „Delfinas“ baseino pastatas E�ero gatv�je yra trij� aukšt�, po smarkaus lietaus vanduo persisunkia per sienas ir laša pirmo aukšto koridoriuose, kabinetuose. D�l nepavyd�tinos baseino b�kl�s jame rengiamos tik vietin�s var�ybos.

Lietuvos plaukimo federacijos vadovai atsisak� Šiauli� plaukimo mokykloje rengti �vairi� am�iaus grupi� Lietuvos �empionatus, nes gavo skund� iš kit� miest� plaukik� treneri� d�l apgail�tinos baseino b�kl�s. „Baseino sienel�s padengtos pl�vele, kuri nuo laiko susibangavo. Sportininkai turi atsispirti � sienel�, o d�l susidariusi� p�sli� kokybiškai to padaryti beveik ne�manoma. Plaukikai distancijoje praranda brangias sekund�s dalis, tod�l yra labai nepatenkinti“, – aiškino mokyklos direktorius V. Belovas.

D�l prastos baseino b�kl�s nuspr�sta iš 2012 m. vasar� Šiauli� regione vyksian�i� penkt�j� TAFISA sporto visiems �aidyni� programos išbraukti plaukim�, kadangi „Delfino“ mokyklos baseine joms vykti b�t� pavojinga.

„Delfino“ plaukimo mokykla turi ir basein� pietiniame miesto rajone. Nors jo b�kl� šiek tiek geresn� nei centre esan�io, ta�iau prie Šiauli� universiteto gimnazijos pastato prijungtas baseinas n�ra pritaikytas var�yboms rengti. „Nors baseino ir gimnazijos pastatai yra sujungti, po renovacijos mokyklos išor� visiškai sutvarkyta, baseinas liko nepaliestas ir dabar stovi lyg piktšašis ar svetimk�nis“, – apgailestavo plaukimo mokyklos direktorius.

Ar u�augs nauji „Viktoravi�iai“?

Plaukimo mokykloje „Delfinas“ sportuoja apie 400 vaik� nuo 7 iki 17 met�. „Ka�in kada v�l tur�sime tok� sportinink� kaip Paulius. Ta�iau vilties visuomet yra, tikim�s. Jei jos nelikt�, tuomet mums reik�t� vadintis pasiplaukiotoj� centru, o ne plaukimo mokykla“, – sak� plaukimo mokyklos direktorius V. Belovas.

Dvi šiauliet�s plaukik�s – Eva Glio�eryt� ir Alina Taran – yra Lietuvos rekordinink�s. Keturiolikmet�

E. Glio�eryt� �vykd� normatyv� ir jai suteiktas Lietuvos sporto meistr�s vardas. Ji 200 m nugara distancijoje tapo Lietuvos rekordininke. 13 met� A. Taran Lietuvos rekord� pasiek� 200 m delfinu distancijoje. Dar viena perspektyvi sportinink� – ketverius metus Šiauliuose sportuojanti utenišk� Simona Raudonyt�. Šešiolikmet� var�osi 100 m laisvuoju stiliumi distancijoje.

Su vaikinais situacija sud�tingesn�. „Buvo keli paj�g�s plaukikai, ta�iau j� ir mokyklos keliai išsiskyr�“, – apgailestavo V. Belovas. Rokas �epulis su t�vais išvyko � Švedij�. Ten t�s� treniruotes, o šiuo metu išvyk�s studijuoti � JAV, kur atstovauja universiteto plaukimo komandai. Deividas �epulis taip pat buvo daug �adantis plaukikas, ta�iau met� sport�.

„Per treniruotes vaikinai skund�iasi, kad juos per daug spaud�ia, kad jie pavargo, jiems atsibodo. Aš jiems sakau: „J�s� met� aš dvigubai daugiau plaukiau.“ Dabartinis jaunimas labiau išlep�s, tod�l sunku ma�ai dirbant tik�tis ger� rezultat�“, – direktoriui pritar� P. Viktoravi�ius.

P. Viktoravi�iaus pasiekimai:

2001 m. �vykd� sporto meistro reikalavimus (100 m laisvuoju st. 0.52,22).

2002 m. Austrija (Linco m.), Europos jauni� �empionatas, 3 vieta, �vykdyti tarptautin�s klas�s sporto meistro reikalavimai (100 m laisvuoju stiliumi 0.50,84).

2002 m. Lietuvos suaugusi�j� 25 m baseine �iemos �empionatas, 100 m kompleksinis plaukimas, Lietuvos jauni� rekordas (1.01,27) – �vykdytas Lietuvos plaukimo sporto meistro normatyvas.

2003 m. Dublinas, Europos plaukimo �empionatas, 16 vieta 100 m laisvuoju stiliumi (0.48,76).

2004 m. Maskva, Berlynas, Pasaulio taur�s etapas, 8, 13, 16 vieta.

2004 m. Madridas, Europos plaukimo �empionatas, 18 ir 31 vieta.

2004 m. olimpin�s �aidyn�s, estafet�s 4x100 m laisvuoju stiliumi komandin� rungtis su trim Lietuvos sportininkais, 11 vieta, pagerintas Lietuvos rekordas.

2005 m. Kanada, XI pasaulio plaukimo �empionatas, su Lietuvos vyr� rinktine estafet� 4x100 m laisvuoju stiliumi, 4 vieta (3.17,89), geriausias rezultatas Europoje.

2006 m. Europos plaukimo �empionatas Budapešte, Lietuvos vyr� rinktin� su P. Viktoravi�iumi estafet�je 4x100 m laisvu stiliumi u��m� 6 viet� (3.22,40). VIII pasaulio plaukimo �empionate Šanchajuje 25 m baseine su Lietuvos rinktine 4x100 m laisvuoju stiliumi iškovojo 8 viet�. J� rezultatas 3.16,38 – naujas Lietuvos rekordas. Estafet�je 4x100 m kombinuotai Lietuvos vyr� rinktin� rungt� �veik� per 3.38,08 ir pagerino Lietuvos vyr� rekord�.

2007 m. pasaulio student� universiadoje 100 m laisvu stiliumi u��m� vienuolikt� viet� (0.50,36). Melburno XII pasaulio plaukimo �empionate Lietuvos plaukimo rinktinei atstovavo V. Janušaitis, G. Titinis, P. Andrijauskas ir P. Viktoravi�ius, kurie estafet� 4x200 m laisvuoju stiliumi �veik� per 7.25,37 ir iškovojo 14 viet� – pagerino Lietuvos vyr� rekord�.

2008 m. pateko � olimpines �aidynes, kuriose jau dalyvavo antr� kart� ir pakartojo asmeninius plaukimo rezultatus, 100 m laisvuoju stiliumi atplauk� 28-tas. Pasaulio plaukimo taur�s etapuose Maskvoje ir Berlyne 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi rungtyse iškovojo devintas vietas. Europos �empionate Eindhovene 100 m laisvuoju stiliumi iškovota 15 vieta, 50 m laisvuoju stiliumi – 34 vieta.

2009 m. Europos plaukimo �empionate (25 m baseine) Stambule kartu su Lietuvos vyr� rinktine estafet�je 4x50 m laisvuoju stiliumi u��m� 8 viet� (1.25,89). Tai naujas Lietuvos rekordas. Estafet�je 4x50 m kombinuotai taip pat pagerintas Lietuvos rekordas – 1.35,97 ir u�imta 12 vieta. Romoje vykusiame 13-ajame FINA pasaulio �empionate (50 m baseinas) 100 m laisvuoju stiliumi �veik� per 0.48,84 ir pagerino R. Gimbu�io Lietuvos rekord�. Estafet�je 4x100 m laisvuoju stiliumi Lietuvos vyr� rinktin� (V. Janušaitis, P. Viktoravi�ius, m. Sadauskas, m. Margis) pagerino prieš ketverius metus Monrealyje pasiekt� rekord�, nuotol� �veikusi per 3.16,47. Estafet� 4x100 m kombinuotai Lietuvos vyr� rinktin� baig� per 3.35,40 ir beveik 6 sek. pagerino Lietuvos rekord�, pasiekt� 2007 m. pasaulio �empionate. Iškovota aukšta 15 vieta.

2010 m. 30-ajame Europos plaukimo �empionate Budapešte P. Viktoravi�ius su Lietuvos vyr� rinktine estafet�je 4x100m kombinuotai u��m� 9 viet� (3.39,24).

Daugkartinis Baltijos šali� ir Lietuvos �empionas.

2008 ir 2011 m. SELL �aidyni� nugal�tojas.

Su Lietuvos plaukik� rinktine jis pagerino net 10 Lietuvos rekord�.

Spor�tas trum�pai

Tenisas

S�kmingai Floridos valstijoje (JAV) vykstan�io tarptautinio jauni� (iki 18 m.) teniso turnyro „Eddie Herr International Junior Tennis Championships“ dvejet� var�ybas prad�jo Lukas Mugevi�ius poroje su amerikie�iu Jordanu Daigle‘u. Lietuvio bei JAV atstovo duetas šešioliktfinalyje 3:6, 6:3, 14:12 nugal�jo Rishabdev� Raman� iš Indijos ir portugal� Diogo Roch�. Aštuntfinalyje L. Mugevi�iaus ir J. Daigle‘o var�ovai bus kroatas Borna �ori�ius ir serbas Pedja Krstinas. .

Trauma

„Šiauli�“ krepšinio komandoje kelis m�nesius ne�ais Vytautas Šarakauskas, kuris antradien� per treniruot� d�damas � krepš� paslydo, krito ant nugaros ir susilau�� dešin� rank�. 29-eri� met� 204 cm �gio krepšininkas buvo nuve�tas � ligonin�, kur jam buvo skubiai atlikta operacija. Netek� vieno pagrindini� komandos �aid�j�, klubo vadovai neskuba stiprinti jo sud�ties. Direktorius Adomas Klimavi�ius teigia, kad bus proga atsiskleisti kitiems, ma�iau laiko aikšt�je praleidusiems krepšininkams. Medikai nesiry�ta prognozuoti, ar �aid�jas � aikšt� sugr�š dar š� sezon�.

Rankinis

Lietuvos vyr� rankinio lygos var�ybose Šiauli� „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ komanda 27:32 nusileido Kauno „Granito-Gajos-Kario“ ekipai. Po pirmo k�linio kaunie�iai pirmavo aštuoni� �var�i� skirtumu. Nors antroje rungtyni� dalyje šiaulie�iams pavyko suma�inti skirtum�, pavyti nutolusi� „Granito-Gajos-Kario“ rankinink� nepavyko. Šiauli� komandoje rezultatyviausias buvo Mindaugas Nakvosas, peln�s dešimt �var�i�, o Saulius Bernikas šešis. Tai buvo aštuntoji Šiauli� rankinio komandos nes�km� per dešimt Lietuvos vyr� rankinio lygos tur�. Surink� keturis taškus, šiaulie�iai tarp dešimt komand� u�ima septint� viet�.

Boulingas

Boulingo klube „Carrus Navalis“ vyko Lietuvos boulingo federacijos reitinginis turnyras „Borjomi taur� 2011“. Tai tre�ias iš šeši� 2011-2012 m. sezono etap�, kur sportininkai kaunasi d�l Lietuvos �empiono vardo ir patekimo � Lietuvos rinktin�. Turnyre dalyvavo apie 150 sportinink� iš vis� Lietuvos klub�. Vyr� pirmajame divizione nugal�jo kaunietis Domas Amolevi�ius. Šiaulie�iai Laimonas Senkus ir Egidijus Preikša atitinkamai u��m� 11 ir 13 vietas. Vyr� antrajame divizione iš šiaulie�i� geriausiai pasirod� Laimontas Dinius, kuris u��m� šešt� viet�. Lukas �akaris buvo vienuoliktas, Ri�ardas Dauk�las – 12-tas. Tarp moter� šiauliet� Ingrida Dauk�lien� u��m� devint� viet�. �pus�jus sezonui, Egidijus Preikša u�im� tre�i� bendros reiting� lentel�s viet� ir turi galimyb� patekti � Lietuvos rinktin�.

Kult�rizmas

Santa Siuzanos mieste (Ispanija) vykusiame pasaulio IFBB kult�rizmo ir k�no rengybos jaunimo �empionate „klas fitness“ kategorijoje 15-met� šiauliet� Ana Merdenova iškovojo bronzos medal�. Puikiai teis�j� �vertinta mergina nuo antros vietos atsiliko vos dviem taškais. Tai buvo paskutin�s šio sezono A. Merdenovos var�ybos.

�ol�s riedulys

Šiauliuose vyko Lietuvos �ol�s riedulio federacijos moter� u�dar� patalp� riedulio Did�iosios taur�s turnyras. Keturias pergales iškovojo ir turnyro nugal�tojomis tapo Šiauli� „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ merginos. Šiauliet�s 7:1 �veik� kelmiškes, 3:2 laim�jo prieš Vilniaus „�uv�dros-Tauro“ komand�, 3:1 švent� pergal� prieš Vilniaus „HFTC-Tauro“ riedulininkes ir 2:1 �veik� Širvint� „Intos“ ekip�. Antr� ir tre�i� vietas u��m� komandos iš sostin�s, ketvirtos turnyre liko širvintišk�s, penkta – Kelm�s komanda. Pirmas keturias vietas u��musios ekipos gavo teis� dalyvauti gruod�io 17-18 d. Šiauliuose vyksian�iame tarptautiniame „�algiris Open“ moter� u�dar� patalp� riedulio taur�s turnyre.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšininkai Lietuvos krepšinio lygoje patyr� antr� nes�km� per aštuonerias rungtynes. Šiaulie�iai Kaune 84:104 nusileido „�algirio“ ekipai. Pirmoji rungtyni� pus� vyko atkakliai. Po pirmojo k�linio vienu tašku pirmavo šiaulie�iai, �pus�jus ma�ui rezultatas buvo lygus 48:48. Tre�iajame k�linyje �algirie�iai �gijo 15 tašk� persvar�, o ketvirtajame k�linyje prad�jo triuškinti „Šiauli�“ komand�. „�algirio“ ekipoje rezultatyviausiai �aid� Tadas Klimavi�ius, peln�s 17 tašk�. „Šiauli�“ komandoje daugiausia tašk� peln� Cameronas Longas, kurio s�skaitoje – 18 tašk�. Denzelis Bowlesas peln� 17 tašk�.

„Šiauliai plius“ informacija

Nau�ja kor�t� dan�ga � nau�jos ga�li�my�b�s

Justinas VISOCKAS

Šiauli� teniso mokykloje patiesta tarptautinius standartus atitinkanti kort� danga. Beveik 300 mokykl� lankan�i� jaun�j� sportinink� treniruotis tapo kur kas geriau. Atsirado ir galimyb� rengti aukštos kategorijos turnyrus bei miestie�iams išvysti aukš�iausio rango �aid�jus. Nors Šiauli� teniso aikštyn� kompleksas yra vienas geriausi� Europoje, vadovai neramiai laukia �iemos, kad nepasikartot� pernai met� situacija, kai tenisininkams teko rungtyniauti su kepur�mis ir pirštin�mis, nes kort� viduje tebuvo 8-10 laipsni� šilumos.

Jaunieji Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai jau išband� nauj�j� dang�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Antrasis Lietuvoje

Jaunieji Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai jau išband� nauj� akrilin�, vadinam�j� „Hard“ keturi� u�dar� teniso aikšteli� dang�, paklot� vietoj 17 met� tarnavusios kilimin�s dangos. Mokyklos aikštynai dabar atitinka pasaulinius standartus ir juose galima organizuoti bet kokio lygio var�ybas ir stovyklas. Šiauli� aikštynas – antras Lietuvoje, galintis pasigirti tokio lygio danga. Prieš trejus metus Vilniuje duris atv�r� moderniai �rengti teniso kortai. Šiauli� teniso kort� dangos fakt�ra labai panaši � JAV vykstan�io did�iojo kir�io turnyro „US Open“ kort� dang�.

Darbai mokykloje buvo prad�ti liepos viduryje. J� vert� – apie 400 t�kst. lit�. L�šas dangai pakeisti mokyklai skyr� K�no kult�ros ir sporto r�mimo fondas, Šiauli� miesto savivaldyb�, prisid�jo ir pati mokykla.

Anks�iau treniruodav�si ant kilimin�s dangos, nuvyk� � turnyrus sportininkai tur�davo priprasti prie kitokios dangos. „Tai skirtingas greitis, skirtingas b�gimas, sustojimas. Dabar turime idealias s�lygas sportininkams ruošti ir treniruoti, nenusileid�iame kit� šali� atstovams“, – d�iaug�si Šiauli� teniso mokyklos direktorius, Lietuvos teniso federacijos prezidentas Ram�nas Grušas.

Kilimin� danga kortuose buvo paklota septyniolika met�. Per š� laikotarp� ji nusid�v�jo ir fiziškai, ir morališkai. Ji daugiausia b�t� tarnavusi dar por� met�. „Kilimas buvo puiki danga, ta�iau jau atitarnavo savo. Jau�iu jam pagarb� u� tiek met� darbo. Jo kokyb� spar�iai prast�jo, tod�l pas mus nebeatva�iuodavo geri �aid�jai, Tarptautin� teniso federacija neorganizuodavo stovykl�, tod�l kent�jo ir m�s� aukl�tiniai“, – teigia R. Grušas.

Aukš�iausio lygio tenisas

Naujos teniso dangos atsiradimas Šiauliuose yra svarbus ne tik miesto, bet ir šalies teniso pl�trai, kadangi b�tent �ia vyksta dauguma svarbiausi� Lietuvos teniso rengini�. 2011 m. Lietuvoje vyko 72 Lietuvos teniso s�jungos patvirtini jauni� turnyrai, iš kuri� 32 buvo surengti Šiauliuose. Kasmet mokykla organizuoja keturis Europos teniso asociacijos bei tris Tarptautin�s teniso federacijos turnyrus, kuriuose dalyvauja sportininkai iš daugiau nei 30 pasaulio valstybi�. Svarbiausias iš j� – Aivaro Bal�eko atminimo taur�s turnyras, kuriam ITF pernai suteik� antr� kategorij�. Tai vienintelis tokio lygio turnyras ne tik Baltijos šalyse, bet ir Skandinavijoje.

Šiauliuose atsirado galimyb� išvysti stipriausius ne tik Lietuvos ar aplinkini� šali� sportininkus, bet ir aukš�iausio rango pasaulio �aid�jus. „Ant šios dangos galima organizuoti paties aukš�iausio lygio turnyrus, pradedant Davis taur�s, baigiant bet kokiu ATP „Challenger“ serijos turnyru“, – teig� mokyklos direktorius.

Ta�iau kad � Šiaulius atvykt� Europos teniso �vaig�d�s, vien dangos nepakanka – reikia, kad atsirast� r�m�j�, kurie pasir�pint� priziniu fondu. Kuo aukštesnio lygio turnyras, tuo daugiau l�š� reikia skirti priziniam fondui. „B�t� smagu organizuoti profesional� turnyr�, kurio priz� fondas 50-100 t�kst. eur�. Yra visos galimyb�s tai padaryti, ta�iau viskas priklauso nuo r�m�j�, kurie nor�t� tai padaryti“, – aiškino R. Grušas.

Eksperto pagyros

Vienas pirm�j� nauj�j� Šiauli� teniso mokyklos kort� dang� išband� Tarptautin�s teniso federacijos (ITF) ekspertas graikas Nicolas Kelaidis. Nuo 2006-�j� penktus metus iš eil�s � Šiaulius atvykstantis ir treneriams seminarus vedantis ekspertas d�iaug�si teigiamais Teniso mokyklos poky�iais. N. Kelaidis yra vienas geriausi� ITF ekspert�. Jis – buv�s tenisininkas, daugiau nei dešimtmet� dirb�s Šveicarijos teniso federacijoje, ne vienerius metus konsultav�s Pranc�zijos teniso rinktin�s trenerius, o jo �mona buvo pakilusi � geriausi� pasaulio tenisininki� dešimtuk�. Jo �inios kasmet padeda šiaulie�iams treneriams kokybiškiau rengti jaunuosius šiaulie�ius.

� Šiaulius graikas da�nai atvyksta ir tod�l, kad �ia esanti teniso baz� labai gerai sukomplektuota, viskas yra po vienu stogu. „Kompleksas – puikus. Jis idealiai tinka vaikams, besimokantiems teniso. Sunku rasti kit� tok�: sporto sal�, kortai, restoranas ir ypa� geri �mon�s, kuriems r�pi vaikai. Jie visi – labai profesional�s, – d�iaug�si specialistas. – Nor��iau, kad tokios s�lygos b�t� buvusios tuomet, kai aš mokiausi teniso.“

Ekstremali� išbandym� metas

Kort� dangos pakeitimas – tik vienas iš darb�, kuriuos reik�jo nedelsiant atlikti Šiauli� teniso mokykloje. Dar reikia apšiltinti 20 met� pastat�, ta�iau skardinio statinio renovacijos darbams reikiam� milijon� n�ra. Art�jant �iemai Teniso mokyklos vadovai nuog�stauja, kad nepasikartot� pernai met� situacija, kai u� šildym� per m�nes� tekdavo mok�ti po kelias dešimtis t�kstan�i� lit�, o temperat�ra vis tiek nepakildavo aukš�iau dešimties laipsni�.

Automatin� teniso kort� šildymo sistema pati turi išsijungti, kai pasiekia nustatyt� minimali� rib�. Pra�jusi� �iem� ji niekuomet neišsijungdavo, kadangi temperat�ra patalpoje niekuomet nepasiekdavo net minimali� reikalavim�. „Kortuose b�davo 8-10 laipsni� šilumos. Organizuojant tarptautinius turnyrus buvo nesmagu �i�r�ti, kad �aid�jams ir treneriams tekdavo d�v�ti kepures ir pirštines“, – pra�jusios �iemos vargus prisimin� R. Grušas.

Per pastaruosius dvejus metus Teniso mokykla savo l�šomis jau pakeit� dal� apšvietimo sistemos � ekonomin�. Dar per dvejus metus planuojama j� visiškai sutvarkyti, kad atitikt� reikalavimus.

Mokyklos pa�ibos

2011 m. sezonas buvo s�kmingas jauniesiems Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniams. Lietuvos jauni� �empionatuose jie iškovojo 24 medalius, iš kuri� net 7 aukso. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Justina Mikulskyt� dvejet� turnyre iškovojo bronzos medal�. Mantas Bugailiškis dalyvavo Europos teniso asociacijos „Junior Masters“ turnyre. Pasak R. Grušo, be ši� dviej� sportinink�, � perspektyviausi� mokyklos penket� patenka Julius Tverijonas, Greta Ker��ait� ir Lukas �vikas.

Pagerbs geriausieji

Gruod�io 8 d. Šiauli� teniso mokykloje organizuojama tradicin� švent� „Teniso diena kitaip“. Vyks mini teniso var�ybos, o renginio „vinimi“ taps geriausi� Lietuvos tenisinink� Ri�ardo Berankio ir Lauryno Grigelio pasirodymas. Jie �ais dvejet� ma�� – R. Berankis su J. Mikulskyte prieš L. Grigel� su G. Ker��aite. Kadangi merginos yra bene perspektyviausios mokykloje, tod�l b�tent joms suteikta galimyb� �aisti su geriausiais šalies tenisininkais.

Patiems sportininkams tai bus gera treniruot� prieš kit� dien� Vilniuje vyksian�i� dvikov�, kurioje R. Berankis kovos prieš L. Grigel�. Šis ma�as taps pad�ka ištikimiausiems sirgaliams, kurie naktimis prilip� prie kompiuteri� ekran� steb�davo besikei�ian�ius skai�iukus tiesiogin�se transliacijose iš tolimiausi� pasaulio kampeli�, kur turnyruose dalyvaudavo Lietuvos teniso �vaig�d�s.

Po�ke�rio i�si��o�k�lis ne��a�da su�sto�ti

Justinas VISOCKAS

Tomas Ber�inskas, laim�j�s klubo „Full House“ student� sportinio pokerio turnyr� Šiauliuose, �gijo teis� atstovauti gimtajam miestui Lietuvos �empionate. Iki tol pokerio pasaulyje beveik ne�inomas vaikinas brand�iu �aidimu nustebino daug ma�iusius šios sporto šakos profesionalus, �veik� reitingo lyderius ir tapo Lietuvos �empionu.

Lietuvos �empionu tap�s T. Ber�inskas gavo teis� dalyvauti pokerio turnyre Bahamuose.
LSPF archyvo nuotr.

Mokslai padeda pokeryje

Sociokult�rin� antropologij� tre�ius metus Šiauli� universitete kremtantis 21 met� T. Ber�inskas sako, kad su pokeriu j� prieš trejus metus supa�indino draugas. Iki tol vaikinas niekuomet nesidom�jo šiuo kort� �aidimu. „Durni�“ ar „Ve�im�“ vaikyst�je su t�vais �aid�me, ta�iau tai buvo viskas“, – teig� studentas.

Pam�gin�s �aisti papras�iausias pokerio versijas, Tomas per du tris m�nesius �sisavino taisykles ir išdr�so dalyvauti internete rengiamuose turnyruose. „Tai n�ra tik paprastas kort� �aidimas, tai sistema. Kas kart� tav�s laukia vis kita situacija“, – teigia jis.

Antropologija – tai mokslas apie �mog�, �i�rint iš �vairi� aspekt�, �mogaus pa�inimas iš vidaus. „Nesakau, kad tai, k� mokausi, man tiesiogiai padeda �aid�iant poker�, ta�iau aš šia sritimi domiuosi daug labiau. Esu šiek tiek susipa�in�s su �mogaus k�no kalba, kaip j� panaudoti“, – teigia Tomas. Svarbiausia, ko siekia vaikinas �aisdamas – kontroliuoti savo emocijas, kad priešininkas jomis negal�t� pasinaudoti.

Laim�jo tarp student�

Sportinis pokeris ir pokeris iš pinig� labai skiriasi. Tomas teigia, kad jie skiriasi ne tiek savo eiga, kiek turi �takos pa�iam �aid�ian�iajam. Jei �aidi sportin� poker�, kur turi tik �etonus, nejauti atsakomyb�s, kad gali netekti savo turto. Jei piniginiai turnyrai yra ma�o biud�eto, sprendimus dar gali priimti papras�iau, netgi gali suklysti, o jei statymai prasideda nuo keli� šimt� JAV doleri� ir vis auga, tuomet klaidos kaina labai didel�.

Anks�iau tik iš pinig� poker� interneto turnyruose �aid�s T. Ber�inskas nusprend� išm�ginti savo s�km� sportiniame pokeryje. Vaikinas jau beveik m�nes� yra sportinio pokerio klubo „Full House“ narys. Naryst� kartu su pakvietimu � Lietuvos sportinio pokerio �empionat� jis gavo laim�j�s Šiauli� universiteto ir pokerio klubo „Full House“ rengt� turnyr�. T. Ber�inskas buvo geriausias iš 92 student�. Turnyras truko šešias dienas. Iš prad�i� buvo surengti atskiri etapai fakultetuose, po to – bendras geriausi�j� etapas.

Kritin� situacija

Vaikinas teig� specialiai turnyrui Vilniuje nesiruoš�s, tiesiog steng�sis susikaupti. Nepaisant to, �siva�iuoti buvo sunkoka. Prie stal� �empionatuose s�do 438 dalyviai. Pasak vaikino, pirm� dien� daugiausia iškrito tie �aid�jai, kurie at�jo dalyvauti – lyg kavos atsigerti ar tiesiog išm�ginti laim�. Antr� dien� liko aukštesnio lygio �aid�jai.

Antroji diena šiaulie�iui tapo išš�kiu. Prasid�jus turnyrui, kiekvienas �aid�jas gavo po 30 t�kstan�i� �etonais, antr� dien� Tomui iš tur�t� �eton� buvo lik� vos 4500. „Tai tokia riba – kritin� situacija – viskas arba nieko“, – teig� vaikinas. Sust�m�s visus likusius �etonus � stalo vidur�, jis laim�jo bank�. V�liau pavyko dar šiek tiek padidinti turim� �eton� skai�i� ir šiaulietis po truput� susigr��ino prieš tai prarastas pozicijas.

Tre�i� dien� jis prad�jo jausti, kad gali kilti aukštyn. Patek�s tarp 20 geriausi� �aid�j� išsik�l� tiksl� papulti prie finalinio stalo – tarp devyni� stipriausi� �empionato �aid�j�. Vaikinas sako, kad �empionate jam „�jo korta“, ta�iau ir tai ne visuomet pad�jo laim�ti prieš var�ovus.

Labiausiai Tomui �simin� partija, kuomet trys �aid�jai tur�jo po por� – dvi „penkiaakes“, dvi „aštuonakes“ ir dvi „dešimtakes“. Pabijoj�s rizikuoti, šiaulietis numet� dvi „aštuonakes“ ir pasitrauk� iš �aidimo. Lik� du �aid�jai kov�si toliau. Dalytojas ant stalo ištrauk� 5, 8, 10, o po to dar vien� „aštuonak�“. Šiaulietis b�t� surink�s keturias aštuonakes ir laim�j�s bei namo išsiunt�s iš karto du �aid�jus, ta�iau prieš lemiam� akimirk� pasitraukus iš �aidimo keli� � aukštumas Tomui teko skintis sud�tingesniu keliu.

Finalinis stalas

Ketvirtoji �empionato diena – iš 438 dalyvi� liko vos devyni geriausi: Aurelijus Genevi�ius, Egidijus Šidlauskas, Jor�n� Sereikyt�, Justas �emaitis, Giedrius Jaraš�nas, Justinas Ruzgas, Vytautas Milbutas, Regimantas Gurskis ir šiaulietis Tomas Ber�inskas, kuris buvo tre�ioje vietoje pagal turim� �eton� kiek�. Visi jie sus�do prie to paties stalo. Finalas vyko televizijos studijoje, tod�l pirm� valand� šiaulie�iui buvo sunku susikaupti d�l kamer� baim�s ir kit� technini� dalyk�, kaip �i�r�ti kortas, kaip jas parodyti operatoriui ir panašiai.

Kuomet visi devyni prad�jo kov�, šiaulietis teig� dar negalvoj�s, kad gali laim�ti. Kai liko penkiese, tokios mintys po truput� prad�jo suktis galvoje. Vienas po kito �aidim� paliko dalyviai, liko tik du – T. Ber�inskas ir uteniškis Aurelijus Genevi�ius.

Lyderi� kov� Tomas prad�jo tur�damas apie 8,5 milijono, o Aurelijus – beveik 5 milijonus. Aurelijus laim�jo bank� po banko ir beveik išlygino rezultat�. Ta�iau Tomas išnaudojo savo per vis� turnyr� �gyt� „agresyvaus blefuotojo“ vard� ir geb�jo laim�ti bene did�iausi� �empionato bank�. Likusios partijos tebuvo formalumas – tur�damas daugiau galimybi�, Tomas agresyviau �aid�, prad�jo dominuoti ir išpl�š� pergal�. „Kartais b�na situacij�, kai gerai �aidi, ta�iau pralaimi. Š� kart� taip neatsitiko ir fort�na buvo mano pus�je“, – d�iaug�si vaikinas.

Pad�jo �inios

S�d�damas prie finalinio �empionato stalo, Tomas m�gino „perskaityti“ var�ovus. Kai kuri� taktik�, nevalingus judesius pavyko pasteb�ti, tai pagelb�jo keliose situacijose. „Justas �emaitis labai dreb�jo. Ne�inau, ar iš jaudulio, ar iš nuovargio, bet kartais tas drebulys dar sustipr�davo. Tai man b�davo �enklas“, – teig� Tomas. �aid�j�, su kuriuo liko dviese prie finalinio stalo, šiaulietis irgi buvo beveik perkand�s. „Kaskart, kai jis blefavo, greitai nustumdavo �etonus, o po to pakildavo nuo stalo ir vaikš�iodavo. Kiek kart� jis taip dar�, tiek blefavo. Nuo jo turim� kort� �vairov�s skyr�si tik greitis ir judesiai. Jei �ini� b�t� buv� daugiau, b�t� buv� galima ir geriau išanalizuoti priešininkus“, – patirtimi dalijosi Lietuvos �empionas.

Keliaus � Bahamus

Laim�j�s Lietuvos �empionat� šiaulietis gavo teis� dalyvauti sausio prad�ioje Bahamuose vyksian�iame „Pacific Caribbean Adventures“ turnyre. Jis �ais 2000 JAV doleri� startinio mokes�io kategorijoje – tai šalutinis Baham� turnyras. Pagrindiniame turnyre startinis mokestis siekia 10 t�kstan�i� doleri�.

Jei � šalutin� turnyr� susirinkt� 1000 dalyvi�, piniginiai prizai b�t� �teikti pirmajam šimtui geriausiai pasirod�iusi� �aid�j�. Vaikinas teigia, kad tai yra jo tikslas. U� 100-�j� viet� laim�ta suma b�t� apie 4000 doleri�, o nugal�tojui �teikiamas kone pus�s milijono doleri� �ekis.

„Šiam turnyrui reik�s gerai pasirengti, pasiskaityti literat�ros, patobulinti k�no kalbos supratim�. Svarbiausia bus �aisti rimtai, vengti klaid� ir negalvoti apie prizus“, – samprotavo Tomas.

Jei Bahamuose pavykt� laim�ti didesn� pinig� sum�, vaikinas planuoja prad�ti dalyvauti didesnio biud�eto turnyruose. Tai – svajoni� kelion�, kurios metu �gyta patirtis pravers ateityje. Tomo tikslas – tapti profesionaliu pokerio �aid�ju ir pragyvenimui u�sidirbti �aid�iant kortomis.

Kadangi LSPF nupirko biliet� � Bahamus ir savait� rezervavo dviviet� viešbu�io kambar�, Tomas vyks � tolim� šal� su drauge Indre. „Turnyras vyks dvi dienas, o mes gal�sime ten praleisti savait�, bus laiko kaip reikiant pails�ti“, – ateities planais dalijosi studentas.

Sportinis pokeris –

tik Lietuvoje

Prieš kelerius metus Lietuvos k�no kult�ros ir sporto departamentas pripa�ino sportin� poker� sporto šaka. Buvo �kurta federacija. Šiuo metu jau veikia septynios šio sporto asociacijos: Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose, Panev��yje, Druskininkuose ir Utenoje.

Šiauli� sportinio pokerio asociacija „Full House“ oficialiai federacijoje u�registruota jau pusantr� met�. Šiuo metu klube – 30 oficiali� nari�, kurie nuolat dalyvauja turnyruose, klubo veikloje, ta�iau kelis kartus daugiau entuziast�, kurie n�ra oficial�s nariai, bet dalyvauja klubo rengiamuose turnyruose.

Šiauli� klubo prezidentas Valdas Stonkus sako, kad �aid�iant poker� svarbiausia sujungti patirt� su psichologiniu �aid�jo pasirengimu. Tik tuomet galima tik�tis pergali�. Daugeliui atrodo, kad pergal� pokeryje daugiausia lemia s�km�, kokias kortas gausite, ta�iau Valdas sako, kad tai tik naujok� supratimas. Patyr� �ad�jai pasikliauja tik savo �g�d�iais.

Sportinis pokeris, kaip ir kitos sporto šakos, �aid�iamas tik d�l pergal�s. Bet kokie piniginiai �našai, susitarimai ir la�ybos yra draud�iami. Paaišk�jus tokiems nusi�engimams, �aid�jai nedelsiant pašalinami iš klubo ir iš federacijos. Ši sporto šaka pripa�inta proto �aidimu kaip šachmatai ar kort� �aidimas brid�as.

Sportinis pokeris – tai lietuvi� sugalvotas b�das, kaip �aisti poker� legaliai. Kadangi Lietuvoje �statymai draud�ia �aisti poker�, jo gerb�jai sugalvojo, kaip ne�kli�ti teis�saugininkams.

Klubai deleguoja geriausius narius � turnyrus, yra skai�iuojami asmeniniai reitingo taškai pagal pasiekimus �empionato etapuose. Ši� met� Lietuvos reitingo lyderis – Vytautas Milbutas. Iš šiaulie�i� reitinge aukš�iausi� – keturiolikt� – viet� u�ima Art�ras Gedminas.

Laim�j� turnyrus Lietuvoje, �aid�jai gauna kelialapius � u�sienio turnyrus, kur jau �aid�iama iš pinig�.

Paskutinis šiu met� Lietuvos sportinio pokerio federacijos turnyras vyks gruod�io 9-11 dienomis. Turnyre paaišk�s, kas taps 2011 met� reitingo lyderiais ir kas atstovaus Lietuvai tarptautiniame ma�e su Estijos nacionaline rinktine 2012 met� saus�.

Šiaulie�i� nuotykiai

Pokeris – rimtas �aidimas, ta�iau ir �ia susiduriama su netik�tomis situacijomis. Šiauli� klubo „Full House“ atstovas Modestas Ma�enskis viename iš LSPF rengt� turnyr� Anuprišk�se pateko � final�. Nors jis iš aštuoni� finalist� iškrito pirmasis, A. Gedminas prisimena nestandartin� situacij�. Vyrui keturis kartus iš eil�s buvo išdalyti du karaliai, po to pasikeit� dalytojas. Tuomet dar keturis kartus iš eil�s jam padalijo po dvi dešimtakes. Buvo paskai�iuota, kad �aid�iant poker� tokios situacijos tikimyb� yra viena iš 5 milijard� 300 milijon�.

Šiaulietis Dainius Urlakis gavo pamok�, kad �aisti poker� reikia susikaupus, svarbiausia – pails�jus. Jis dalyvavo Lietuvos pokerio �empionate – s�d�damas namuose prie kompiuterio. Turnyre jis u��m� ketvirt� viet�, ta�iau gal�jo kovoti ir d�l aukštesn�s vietos, jei ne miegas. Kas valand� turnyre padaromos penki� minu�i� pertrauk�l�s. S�dint prie kompiuterio, tuo pa�iu metu galima dalyvauti keliuose turnyruose, tod�l palink�s prie monitoriaus Dainius buvo jau apie par�. Per eilin� penkminut� jis atsiloš� k�d�je ir u�sn�do. Pabud�s pamat�, kad �etonai baig�si, o jam atiteko ketvirta vieta.

„Full House“ klubo prezidentui Valdui Stonkui prie pokerio stalo irgi yra nutik� situacij�, kurias prisimins vis� gyvenim�. Palangoje vykusiame turnyre jis prie stalo buvo antras pagal turim� �eton� kiek�. Tuomet jo keliai susikirto su �eton� lyderiu. V. Stonkus rankoje tur�jo dam� ir karali�, priešininkas – t�z� ir dam�. Ant stalo atsivert� dvi damos ir karalius. Šiaulietis sust�m� visus �etonus ant stalo, priešininkas atsak�. Ant stalo dalytojas atvert� dvi paskutines kortas – t�z� ir dešimtak�. Per vien� �jim� visk� pralaim�j�s

V. Stonkus sako, kad var�ovui pasitaik� vienintel� kombinacija, su kuria jis gal�jo laim�ti. Tai apmaud�iausia nes�km�, kuri visuomet liks atmintyje.

Spor�tas trum�pai

Tenisas

Ri�ardas Berankis Helsinkyje vykstan�iame ATP „Challenger“ serijos teniso turnyre „IPP Open“ pralaim�jo jau pirmajame rate ir pasitrauk� iš tolimesn�s kovos. Po atkaklios kovos R. Berankis 6:7, 5:7 tur�jo pripa�inti pranc�zo Adriano Mannarino pranašum�. Geriausias Lietuvos tenisininkas pernai buvo laim�j�s turnyr� Suomijoje, tod�l šiemet iš jo pasitrauk�s jau pirmajame rate praras 125 ATP reitingo taškus. Iš dabar u�imamos 95 ATP reitingo vietos lietuvis nukris apytiksliai � 120-�j�. Tai buvo paskutinis ši� met� teniso turnyras, kuriame dalyvavo R. Berankis.

Imtyn�s

Šiauliet�s imtyninink�s iš Latvijoje ir Lenkijoje vykusi� �empionat� gr��o su medaliais. Latvijoje vykusiame „Daugpilio taur�s 2011“ moter� imtyni� turnyre sporto mokyklos „At�alynas“ aukl�tin�s Deimant� Butavi�i�t� (55 kg kategorija) ir Indr� Bubelyt� (60 kg kategorija) tapo nugal�tojomis. Lenkijos atvirajame jaunimo ir jauni� moter� imtyni� �empionate, be 33 šios šalies miest� komand�, var��si baltarus�s ir lietuv�s. �empionate Lietuvai atstovavo šiauliet�s imtyninink�s Danut� Domikaityt�, Kristina Domikaityt� ir Giedr� Blekaityt�. 63 kg svorio kategorijoje G. Blekaityt� laim�jo keturias kovas ir tapo �empione. Tre�i� viet� 60 kg kategorijoje iškovojo D. Domikaityt�. Ji �empionate u��m� 10 viet�.

NKL

Nacionalin�je krepšinio lygoje Šiauli� „ABRO-Universiteto“ ekipa �aid� dvejas rungtynes – vien� ma�� laim�jo, kitame tur�jo pripa�inti var�ov� pranašum�. Kaune šiaulie�iai 75:90 nusileido „LKKA-Atleto“ ekipai. Šiauli� ekipoje geriausiai �aid� Julius Jucikas, kuris peln� 23 taškus. Antrajame ma�e „ABRO-Universiteto“ ekipa 66:65 nugal�jo Kauno „�algirio-Sabonio krepšinio centro“ komand�. 15 tašk� � kaunie�i� krepš� �met� Rokas Giedraitis. Edvinas Vaupšas peln� 11 tašk� ir atkovojo 12 kamuoli�. Pergal� leido šiaulie�iams pakilti iš paskutin�s turnyro lentel�s vietos. Peln� keturias pergales ir patyr� dešimt pralaim�jim�, „ABRO-Universiteto“ krepšininkai NKL u�ima 15 viet�.

„Šiauliai plius“ informacija

Spor�tas trum�pai

Tenisas
Slovakijoje vykstan�iame „Challenger“ serijos teniso turnyre Ri�ardas Berankis po dramatiškos kovos 2:6, 6:4, 7:6 �veik� 31-eri� met� pranc�z� Stephan� Robert�. Pirm� set� beviltiškai pralaim�j�s lietuvis antrajame sugeb�jo laim�ti var�ovo padavim� ir išlyginti ma�o rezultat�. Paskutinis setas vyko itin atkakliai. Iš prad�i� tenisininkai laim�jo vienas kito padavimus, po to vyko lygi kova. Ma�o pabaigoje pranc�zas gal�jo laim�ti, ta�iau lemiamu momentu taikliai atakav�s R. Berankis išpl�š� pergal�. U� j� Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniui skirta 20 ATP reitingo tašk�. D�l patekimo � pusfinal�
R. Berankis kovos su 25-eri� met� ukrainie�iu Serg�jumi Stachovskiu, kuris ATP reitinge u�ima 62-� viet�.
Apdovanoti
Šiauli� miesto meras Justinas Sartauskas apdovanojo tris sportininkes, kurios garsino miest� pasaulio imtyni� �empionate ir lengvosios atletikos var�ybose. Imtyninink� Santa Pakenyt� Pasaulio sambo �empionate iškovojo bronzos medal�. 17-met� Roberta Kiršinait� �empionate pasidalijo 8-9 vietas. Apdovanoti ir sportininki� treneriai Stanislovas Kulikauskas ir Nikolajus Kurušinas. Atminimo dovanos �teiktos lengvaatletei Rasai Drazdauskaitei, kuri Italijoje vykusiame maratone �vykd� olimpin� A normatyv� ir iškovojo kelialap� � Londono olimpiad�. Pagerbtas ir sportinink�s treneris �eslovas Kundrotas.
Krepšinis
„Šiauli�“ krepšinio komanda LKF taur�s turnyro pirmo etapo atsakomosiose rungtyn�se 106:67 sutriuškino Kauno „Volukt�s“ ekip� ir pateko � antr� etap�. Pirm�sias rungtynes šiaulie�iai Kaune laim�jo 131:78. Atsakomajame ma�e Šiauliuose jau pirmajame k�linyje aikšt�s šeimininkai nutolo. �pus�jus ma�ui, „Šiauli�“ krepšininkai pirmavo 60:30. Tre�iajame ketvirtyje šiaulie�iams atsipalaidavus, „Volukt�s“ ekipa suma�ino skirtum� iki 12 tašk�, ta�iau pagerin� gynyb� „Šiauli�“ krepšininkai v�l nutolo. Antrame LKF taur�s turnyro etape šiaulie�iai �ais su Klaip�dos „Nept�no“ komanda.
Regbis
Paaišk�jo komandos, kurios kovos Lietuvos regbio taur�s turnyro finale. Pirmame pusfinalyje komanda „Šiauliai“ 35:13 �veik� Kauno „��uolo“ ekip�. Antras pusfinalis, kuriame tur�jo kovoti „Baltrex“ ir „Šiauli� PRC“, ne�vyko, nes daugelis pastarosios komandos �aid�j� buvo pakviesti � Lietuvos U-20 ir U-17 rinktines. „Baltrex“ buvo �skaityta pergal� be kovos. Lapkri�io 20 d. 13 val. „Šiauli�“ ir „Baltrex“ ekipos išsiaiškins, kuriai atiteks Lietuvos regbio taur�. Šiauli� U-17 vaikin� rinktin� Latvijoje 81:3 sutriuškino Latvijos bendraam�i� rinktin�. Lietuvos 20-me�iai Lenkijoje prad�jo Europos �empionato finalinio etapo kovas.
„Šiauliai plius“ informacija

Pa�sau�lio �em�pio�na�to bron�za

Justinas VISOCKAS

Šiauliet� imtyninink� Santa Pakenyt� Vilniuje vykusiame 35-ajame pasaulio sambo �empionate iškovojo bronzos medal�. Ji tapo viena iš trij� lietuvi�, kuriems šiame pasaulio �empionate teko lipti ant apdovanojim� pakylos. Dešimtmet� „At�alyno“ sporto mokykloje sportuojan�iai merginai tai buvo jau antroji pasaulio �empionato bronza. Pirm�j� medal� ji iškovojo Rusijoje, Sankt Peterburge vykusiame �empionate. Kita �empionate dalyvavusi šiauliet� Roberta Kiršinait� u��m� 8-9 vietas.

Nepalank�s burtai

Santa Pakenyt� kovojo moter� sportinio sambo kategorijoje per 80 kg. Šioje kategorijoje rung�si aštuonios sportinink�s iš Baltarusijos, Taivano, JAV, Argentinos, Rusijos, Mongolijos, Uzbekistano ir Lietuvos. S. Pakenyt�s treneris Stanislovas Kulikauskas teigia, kad var�yb� išvakar�se per�i�r�j�s kategorijoje besirungsian�i� moter� pavardes vyl�si, jog burtai šiaulietei bus palank�s, ta�iau nutiko atvirkš�iai.
Jau pirmoje kovoje �empionato šeimininkei teko grumtis su pra�jusi� met� pasaulio ir Europos �empione, daugelio turnyr� lydere laikyta baltaruse Julija Barysik. Atlikusi skausming� veiksm�, ji laim�jo prieš S. Pakenyt�. Kadangi baltarus�, nugal�jusi lietuv�, nesustojo ir nukeliavo iki pat finalo bei iškovojo auks�, ji atv�r� keli� Santai � paguodos etap�, kuriame buvo kovojama d�l bronzos.
Šiauliet�s var�ove tapo taip pat nuo baltarus�s kritusi mongol� Battulga Munkhtuja. Po atkaklios kovos S. Pakenyt� švent� pergal� vieno taško skirtumu. Tai jai l�m� bronzos medal�. Sportinink� sako, kad tik prasid�jus kovai ji atliko metim�, u� kur� jai buvo skirti keli taškai. V�liau jai reik�jo išlaikyti persvar� ir nepra�iopsoti var�ov�s veiksm�. Antroji tre�ia vieta atiteko amerikietei Ninai Cutro-Kelly, kuri paguodos etape �veik� argentiniet�.

Išskirtin� sportinink�

S. Pakenyt� treniruoja pasaulio dziudo �empionas Stanislovas Kulikauskas. Jis pasaulio �empionu tapo 2008 m. Briuselyje vykusiame pasaulio meistr� dziudo �empionate, kuriame dalyvavo pasaulio imtyninink� elitas. Treneris did�iuojasi savo aukl�tine, kuri geb�jo pakartoti geriausi� rezultat� per karjer� – antr� kart� iškovojo pasaulio �empionato bronz�. Treneris teigia, kad sportinink� kultivuoja ne tik sambo, bet ir dziudo imtynes. Pasaulio �empionatui Vilniuje S. Pakenyt� su treneriu ruoštis prad�jo kovo m�nes�. Tuomet ji dalyvavo Lietuvos sambo �empionate ir tapo nugal�toja. Po to sek� intensyvios treniruot�s ir dziudo �empionatas. Jame Santai taip pat nebuvo lygi� – ji visas kovas laim�jo aiškia persvara. Finale Santa susitiko su kauniete imtynininke, pernai met� Europos �empionato prizininke. Šiauliet� nepaliko vil�i� var�ovei ir j� nugal�jo didele persvara.
Nuolatin�s treniruot�s dav� vaisi� – S. Pakenyt� pasipuoš� bronza ir pasaulio sambo �empionate. Treneris S. Kulikauskas sako, kad tai tikrai ne paskutinis jo aukl�tin�s medalis aukš�iausio lygio �empionatuose. Ta�iau viskas priklauso nuo pa�ios sportinink�s, jos pastang� per treniruotes, noro dirbti. Santa mokosi universitete, atstovauja miestui student� �empionatuose. „Tokia kaip Santa u�auga viena per 100 met�. Ji kaip Sabonis krepšinyje. Aš ne�inau daugiau nei Latvijoje, nei Estijoje ar Ukrainoje panaši� sportininki�. Iš jos daug dar galima išspausti. Jei stengsis, galime ir olimpiadose dalyvauti“, – teigia S. Kulikauskas.

Pergal�s laukia ateityje

Septyniolikmet� Roberta Kiršinait� buvo jauniausia Lietuvos rinktin�s nar�. Ji teis� dalyvauti Pasaulio suaugusi�j� �empionate iškovojo laim�jusi Lietuvos suaugusi�j� �empionat�. Nugal�toja ji tapo ir jauni� bei jaunimo am�iaus grup�se, Europos jauni� ir jaunimo �empionate u��m� tre�i� viet�, Pasaulio jaunimo �empionate pralaim�jo kov� d�l bronzos ir liko penkta.
Burtai l�m�, kad Vilniuje vykusiame pasaulio �empionate šiauliet� � antr�j� etap� pateko be kovos. Jame ji kovojo su gruzine Nina Odzelašvili. Šiauliet� u� j� surinko ma�iau tašk�. Sportinink�s treneris Nikolajus Kurušinas sako, kad jo aukl�tin� pasirinko netinkam� taktik�. Patarti prieš kov� jis nesp�jo, kadangi teis�javo kitoms kovoms. Pralaim�jusi gruzinei R. Kiršinait� dar tur�jo vilties, kad laim�s kit� kov�, tuomet b�t� buvusi galimyb� kovoti paguodos turnyre d�l medali�. Ta�iau gruzin� pralaim�jo kit� kov� Ukrainos imtynininkei. Tai u�kirto keli� jaunajai šiaulietei turnyro lentel�je pakilti aukš�iau. Ji tarp vienuolikos dalyvi� u��m� 8-9 vietas.
N. Kurušinas sako, kad did�iausios pergal�s Robertos laukia ateityje. �empionate dalyvavo patyrusios 20-25 met� moterys, o jai, vos sulaukusiai 17 met�, sunku joms prilygti.

Trys medaliai šeimininkams

Prieš �empionat� Lietuvos sambo federacijos vadovai rinktinei buvo išk�l� tiksl� iškovoti 2-3 medalius. Lietuvos rinktin� sudar� 26 sportininkai. Pirm� �empionato dien� Viktoras Tomaševi�ius iškovojo bronz� 74 kg svorio kategorijoje.
Paskutin� dien� Lietuvos rinktin�s krait� dar dviem medaliais papild� merginos: tre�i� viet� iškovojo Aurelija Šukyt� (iki 68 kg) ir Santa Pakenyt� (per 80 kg).
Tikslas pasiektas, ta�iau rezultatas gal�jo b�ti kur kas geresnis. Lietuvos rinktin�s lyderis, du kartus pasaulio �empionu tap�s, o pernai sidabr� peln�s Sergejus Gre�icho patyr� nes�km� jau pirmoje kovoje. Kovinio sambo svorio kategorijoje iki 68 kg jis susitiko su paj�giu var�ovu iš Arm�nijos Vachiku Vardanjanu. Da�niausiai šie kovotojai susitikdavo �empionat� finaluose, o dabar burtai l�m� sportinink� akistat� jau pirmajame etape. S. Gre�icho nes�km� �empionate Lietuvos sambo federacijos vadovai laiko did�iausiu nusivylimu, kuris šiek tiek apkartino gra�i� švent�.

Geriausi – rusai

� �empionat� Vilniuje planavo atvykti sportinink� iš 65 šali�, ta�iau atvyko iš 58. Kai kuri� federacij� sportininkams nepavyko gauti viz� arba sutrukd� šalyse kil� neramumai. Iš 58 šali� kovojo tik 52 šali� sportininkai. Šeši� valstybi� delegacijos atvyko be sportinink�, tik � FIAS kongres�. Galutinis dalyvi� skai�ius paaišk�jo tik prasid�jus var�yboms, kadangi pagal nuostatus sportininkai atvykti gali jau prasid�jus �empionatui. Iš viso Vilniuje sportinio ir kovinio sambo grup�se kovojo per 500 sportinink�.
Pasak dalyvi�, juos nustebino gausus �i�rov� b�rys. Sambo Lietuvoje n�ra labai populiari sporto šaka, tod�l organizatoriai bijojo, ar pavyks bent iš dalies u�pildyti „Siemens“ arenos trib�nas. Paaišk�jo, kad bijota be reikalo, nes lietuviai aktyviai palaik� ne tik savo kovotojus, bet ir �sp�dingus veiksmus bei puiki� technik� demonstravusius kit� šali� lyderius.
Geriausiai �empionate pasirod� Rusijos sportininkai, kurie iš Lietuvos parsive�� net 27 medalius, iš kuri� – net 13 aukso. Jie pirm�sias vietas iškovojo moter�, vyr� ir kovinio sambo kategorijose. Baltarusijos kovotojai antr�sias vietas u��m� vyr� ir moter� kategorijose. Antr� viet� kovinio sambo kategorijoje iškovojo bulgarai. Tre�i� viet� u��m� Uzbekistano kovotojai. Moter� grup�je tre�ia vieta atiteko Turkm�nistano delegacijai, vyr� grup�je treti buvo gruzinai imtynininkai.
Lietuvos moter� rinktin� pasaulio �empionate peln� 10 tašk� ir bendroje �skaitoje u��m� šešt� viet�. Lietuvos sportinio sambo komanda u��m� 15 viet�, o kovinio sambo atstovai – 13 viet�.

Savigyna be ginklo

Sambo – tai imtyni� r�šis ir savigynos sistema, kuri XX a. tre�iajame dešimtmetyje buvo sukurta Soviet� S�jungoje. Sambo pradininkais laikomi Viktoras Spiridonovas ir Vasilijus Oš�epkovas. Savigynos sistema buvo sukurta norint pagerinti soviet� armijos kari� kautyni� �g�d�ius. Sambo – tai trij� rusišk� �od�i� junginys „САМооборона Без Оружия“ – „Savigyna be ginklo“.
Šioje kovos men� sistemoje naudojami daugelio kit� kovos stili� veiksmai. Sambo šaknys kildinamos iš japoniškojo dziudo, prid�jus gruzin� �idaob�, rumun� trant�, totori� koreš, uzbek� kuraš, mongol� �apsag, Azerbaid�ano guleš ir arm�n� kokh imtyni� r�šis.
Nuo 1972 m. prad�tos rengti tarptautin�s sambo var�ybos. Šis imtyni� stilius populiarus daugiau nei 70 pasaulio šali�.
Lietuvos sambo federacija prieš 20 met� tapo Tarptautin�s sambo m�g�j� federacijos (FIAS) nare.

21-eri� Santa Pakenyt� kovoje d�l bronzos nugal�jo Mongolijos atstov�.
ELTOS nuotr.

Pasaulio �empionato tre�ios vietos laim�tojos Santos Pakenyt�s teiravom�s apie sunkumus besiruošiant �empionatui ir ateities planus.

- Kiek laiko ruošeisi pasaulio �empionatui? Ar buvo speciali programa, stovyklos, ar sportavai �prastu ritmu?
- Ruošiausi intensyviai: dalyvavau Lietuvos �empionatuose, va�iavau � stovyklas, skirtas pasaulio �empionatui pasiruošti, sportavau sporto mokyklos „At�alynas“ imtyni� sal�je.
- �empionatas vyko Lietuvoje. Kaip vertini jo organizacij�, lyg�? Kas nustebino ar nuvyl�?
- Palyginti su pasaulinio lygio sambo �empionatais u�sienyje, Lietuvoje vyk�s niekuo neišsiskyr�. Jo lygis buvo tikrai aukštas, viskas vyko skland�iai, kaip ir buvo numatyta programoje.
- Pa�inojai savo var�oves anks�iau ar teko susitikti pirm� kart�?
- Su Baltarusijos imtynininke teko anks�iau kovoti. Ji yra viena stipriausi� u�sienio var�ovi�. Su imtynininke iš Mongolijos susirungiau pirm� kart�.
- Kuri kova buvo sunkiausia ir kod�l?
- Burtai l�m�, kad pa�i� pirm�j� kov� tur�jau kovoti su baltaruse. Ji man buvo pati sunkiausia, kadangi pralaim�jau. Baltarus� tapo �empione.
- K� tau reiškia b�ti tarp pasaulio prizininki�?
- Man didel� garb� pasaulio �empionate lipti ant nugal�toj� pakylos. Juk �ia ne Lietuvos �empionate b�ti prizininke, o kur kas aukš�iau – pasaulio!
- Gird�jau, kad medalis Lietuvoje tau brangesnis nei iškovotas Rusijoje. Kod�l?
- Juk esi savo t�vyn�j, savo namuose, kur tave palaiko daug sav� �moni� – lietuvi�, t�v�, draug�, artim�j�. �mon�s ateina palaikyti kupini vil�i�, kad lietuviai taps prizininkais, tod�l iškovotas medalis suteikia daug d�iaugsmo ir ger� emocij�.
- Koki� patarim� dav� treneris prieš lemiamas kovas?
- Aptar�me taktik� prieš kov� su mongole, nes steb�jome jos kov� su kine. Be abejo, svarb�s buvo trenerio �od�iai: „Tu privalai iškovoti bronz�, �ia tavo lemiama kova, negali neb�ti „ne“!
- Kokie tavo ateities planai?
- Auksas! O jei rimtai, tai � priek� nieko nebeplanuoju.

Sportas trumpai

Rankinis

Lietuvos moter� rankinio pirmenyb�se Šiauli� „Gaivinetos-Saul�s“ ekipa iškovojo pergal� 43:34 prieš Alytaus „SRC-Margirio“ komand�. Po pirmo k�linio šiauliet�s pirmavo keturiais �var�iais. Antroje rungtyni� dalyje „Gaivinetos-Saul�s“ rankinink�s sugeb�jo dar labiau padidinti skirtum�. Rezultatyviausiai ekipoje �aid� Kamil� Bušait�, pelniusi 19, ir Urt� Mockevi�i�t�, pelniusi 9 �var�ius. Š� sezon� prie komandos prisijung� patyrusi Evestina Vaitkevi�i�t�, kuri peln� 7 �var�ius. Per trejas rungtynes laim�jusios du kartus, šiauliet�s moter� pirmenyb�se tarp penki� komand� u�ima antr� viet�.

Tenisas

�enevoje (Šveicarijoje) vykstan�iame „Challenger“ serijos teniso turnyre Ri�ardas Berankis 7:6 (7:3), 6:3 iškovojo pergal� prieš 19-met� pranc�z� Albano Olivetti. Ma�as truko vien� valand� 27 minutes. 114-oji pasaulio raket�

R. Berankis pirmajame turnyro etape 6:3. 6:4 nugal�jo pranc�z� Clement� Reix�. U� dvi pergales lietuviui atiteko 18 ATP reitingo tašk�. Ketvirtfinalyje Ri�ardas Berankis kovos su 24-eri� met� vokie�iu Mat-thiasu Bachingeriu (ATP-93) arba 20-me�iu belgu Davidu Goffinu (ATP-175).

Kult�rizmas

Raseiniuose vykusiame Lietuvos kult�rizmo ir k�no rengybos 21-ajame taur�s turnyre šiauliet� sportinink� tapo �empione. Sporto klubo „Gylys“ atstov� Ana Merdenova nugal�toja tapo mergin� k�no rengybos kategorijoje. 15-met� šiauliet� �veik� ne tik savo am�iaus grup�s dalyves, bet ir 18 bei 21 met� k�no rengybos kategorijos atstoves. Laim�jusi var�ybas Raseiniuose, A. Merdevona �gijo teis� atstovauti Lietuvai Pasaulio jaunimo �empionate Ispanijoje. Vyr� kult�rizmo kategorijoje šiaulietis Justinas Gelumbickas u��m� antr� viet�. Sportininkas sportuoja „Saulininko“ klube.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšinio komanda š� sezon� pirm� kart� pralaim�jo. Šiaulie�iai Vilniuje 103:74 tur�jo pripa�inti „Lietuvos ryto“ ekipos pranašum�. Triuškinantis rezultatas neparodo rungtyni� eigos. Po pirmo k�linio vilnie�iai pirmavo šešiais taškais. �pus�jus ma�ui, šiaulie�iai atsiliko vos vienu tašku. Pirmomis tre�io k�linio minut�mis šiaulie�iai dar priešinosi, ta�iau „Lietuvos ryto“ komanda nutolo devyniais taškais. Paskutiniame k�linyje „Šiauli�“ strategas Antanas Sireika � aikšt� išleido jaunesnius, ma�iau �aisti gaunan�ius �aid�jus. Vilnie�iai paskutin� ketvirt� laim�jo 30:10, o rungtynes - 29 tašk� skirtumu. Rezultatyviausiai ekipoje �aid� Mindaugas �ukauskas, peln�s14 tašk�. Vilnie�i� gretose geriausiai �aid� Tyrece‘as Rice‘as, peln�s 23 taškus. Tai buvo pirmoji šiaulie�i� nes�km� š� sezon� po vienuolikos pergali� iš eil�s. Prieš tai jie 98:86 palau�� Prien� „R�dupio“ ekip�.

Tinklinis

Lietuvos tinklinio federacijos did�iosios taur�s turnyro atrankos rungtyn�se Šiauli� „Elgos-Master Idea“ komanda Kelm�je iškovojo pergal� 3:2 prieš „Antivio-Etovio“ ekip�. Šiaulie�iai pirmavo po pirm� dviej� set�, kuriuos laim�jo 31:29, 25:19, ta�iau pralaim�j� tre�i� ir ketvirt� setus 25:22, 27:25 leido kelmiškiams išlyginti rezultat�. Paskutiniame penktajame sete vyko atkakli kova. �tempt� set� šiaulie�iai laim�jo 22:20. Iškovoj� pergal�, Šiauli� „Elgos-Master-Idea“ tinklininkai gruod�io 9-11 d. �ais finaliniame etape, kur d�l did�iosios taur�s kovos su Panev��io KKSC „Naujosios Agluonos“ komanda ir dviem ekipomis iš Vilniaus - „Flamingo Volley“ ir „VGTU“.

„Šiauliai plius“ informacija

Dve�jo�pi fut�bo�li�nin�k� me�tai

Justinas VISOCKAS

„Šiauli�“ futbolo komanda �sp�dinga pergale 5:1 prieš „Ma�eiki�“ ekip� baig� 2011 m. Lietuvos futbolo A lygos sezon�. Rungtyn�s �rod�, kad A lygoje u�imta ketvirta vieta – ne atsitiktinumas. Tikslas nepasiektas, prizin� vieta neiškovota, ta�iau tr�ko labai nedaug. Sezono pabaigoje komanda demonstravo solid� �aidim�, kuris ir pad�jo ilgai išlaikyti intrig� d�l tre�ios vietas A lygoje. S�km� nusisuko, iškovoti „mediniai“ medaliai, ta�iau vis ger�jantis �aidimas nuteikia optimistiškai laukiant kito sezono, juolab kad kit�met liks did�ioji dalis futbolinink�.

„Šiauli�“ futbolininkai po paskutini� rungtyni� Ma�eikiuose ištikimiausiems sirgaliams padovanojo savo marškin�lius.
FC „Šiauliai“ archyvo nuotr.

Permainingas sezonas

„Šiauli�“ futbolo komandai 2011 m. sezono prad�ioje vadovavo strategas Saulius Širmelis. Jis pakeit� prieš tai vadovavus� Vald� Ivanausk�. Rugpj��io prad�ioje sutartis su treneriu nutraukta abiem pus�m sutarus. Klubo vadov� netenkino ekipos demonstruojamas �aidimas ir pasiekti rezultatai, tod�l permainos buvo neišvengiamos. Vyriausiojo trenerio pareigos patik�tos Deiviui Kan�elskiui, jo asistentu tapo Tomas Kan�elskis.

Pasikeitus treneriams, komanda prad�jo po truput� geriau �aisti, o sezono pabaigoje šiaulie�iai �sib�g�jo ir pasiek� geriausi� form�. Jei pavyks j� išlaikyti panašaus lygio ir kit� sezon�, tada galb�t bus �manoma A lygoje kovoti ir d�l prizini� viet�.

Šiaulie�iai šiemet buvo tikras galvos skausmas ekipoms lyder�ms. Jie tik kart� pralaim�jo Panev��io „Ekrano“ komandai, visi kiti ma�ai su tais pa�iais panev��ie�iais, Vilniaus „�algirio“ ir Marijampol�s „S�duvos“ futbolininkais baig�si lygiosiomis arba šiaulie�i� pergal�mis. Ilgai �empionate išliko intriga d�l tre�ios vietos. Likus keliems turams iki sezono pabaigos, marijampolie�iai teoriškai dar buvo pavejami, ta�iau s�km� lyd�jo suvalkie�ius.

Derlius

2010 m. Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyro pusfinalyje ši� met� pavasar� šiaulie�iai po dramatiškos kovos nusileido Panev��io „Ekrano“ ekipai. Pirm�sias rungtynes namie pralaim�j� 0:2, šiaulie�iai nenuleido rank�. Atsakomosiose rungtyn�se jie laim�jo 2:0 ir išlygino serijos rezultat�. Teko �aisti prat�sim�, kurio metu s�km� šypsojosi panev��ie�iams, kurie peln� du �var�ius ir pateko � taur�s turnyro final�.

2011 m. LFF taur�s turnyro atrankos rungtyn�se „Šiauli�“ futbolininkai rungtyniavo su Vilniaus „�algirio“ komanda. �temptose rungtyn�se buvo pelnytas vienintelis �vartis, kuris suk�l� daug aistr� ir diskusij�. Ma�o arbitrai neu�fiksavo akivaizd�ios vilnie�i� nuošal�s. Teis�jai nesustabd� �aidimo, o vilnie�iai, dviese atsid�r� prie „Šiauli�“ vart�, nuginklavo Tad� Simait�. Teis�jo klaida at�m� iš „Šiauli�“ klubo galimyb� baland�io m�nes� dalyvauti Taur�s turnyro finaliniame etape.

„Šiauli�“ futbolininkai š� sezon� rungtyniavo ir Baltijos futbolo lygoje. Pirmajame etape �veik� Talino „Levadia“ klub�, šiaulie�iai pusfinalyje susitiko su Latvijos „Ventspils“ klubu. „Šiauli�“ klubas abu kartus pralaim�jo rezultatu 0:2. Latviai po pergal�s nukeliavo iki finalo ir tapo stipriausia Baltijos lygos komanda.

Ketvirtoji vieta A lygoje suteikia galimyb� kit� sezon� rungtyniauti UEFA tauri� turnyre. Ar šiaulie�iai pateks � Europos taur�, priklauso jau nebe nuo paties klubo, o nuo kit� rungtyni� – LFF taur�s turnyro pusfinalio ma�o. Jei tarp keturi� geriausi� komand� taur�s turnyre patek�s Vilniaus „Reo“ klubas laim�t� pusfinalio susitikim�, tai u�kirst� „Šiauli�“ keli� � Europ�.Skai�iai

2011 m. A lygos �empionate „Šiauli�“ klubas peln� 45 �var�ius, � savo vartus praleido 30. Tai šeštoji vieta A lygoje. Daugiausia �var�i� (70) peln� Marijampol�s „S�duvos“ ekipa. Ji dviem �var�iais aplenk� �empionus Panev��io „Ekrano“ futbolininkus.

Daugiausia �var�i� „Šiauli�“ komandai peln� Art�ras Rimkevi�ius. Jo s�skaitoje – devyni taikl�s sm�giai. A lygoje jis su dar trim futbolininkais pagal rezultatyvum� pasidalijo 9-12 vietas. Antras komandoje pagal rezultatyvum� – saugas Robertas V��evi�ius. Jis �muš� aštuonis �var�ius (13-16 vieta �empionate). Rezultatyviausiai A lygoje �aid� 19 �var�i� � var�ov� vartus �muš�s Vilniaus „�algirio“ puol�jas Deivydas Matulevi�ius.

A lygos �empion� vardus apgyn� Panev��io „Ekrano“ futbolininkai. Jie per 33 rungtynes švent� 16 pergali�, aštuonias rungtynes baig� lygiosiomis ir vos kart� patyr� nes�km�. �empion� s�skaitoje – 80 tašk�. Antroje vietoje – 72 taškus surink�s Vilniaus „�algirio“ klubas. Tre�i� viet� A lygoje u��m� 65 taškus surinkusi Marijampol�s „S�duvos“ ekipa.

„Šiauli� klubas (59 taškai) A lygoje – ketvirtas. Šiaulie�iai per 33 turus 16 kart� �veik� var�ovus, 11 kart� rungtynes baig� taikiai. Šešeriose rungtyn�se šiaulie�iai tur�jo pripa�inti var�ov� pranašum�.

Paprastesn� tvarka

Kit� sezon� futbolo komandos tur�s daugiau laiko pasiruošti, kadangi supaprastinus ir sutrumpinus licencijavimo proces� jau sausio pabaigoje bus aišku, kurie klubai gaus licencij�.

Naujose taisykl�se numatoma, kad visus reikiamus dokumentus klubai turi pateikti iki gruod�io pabaigos, finansines ataskaitas u� 11 m�nesi�, o nebe u� 12, kaip buvo anks�iau, – sausio prad�ioje.

Sausio 20 d. licencijavimo komitetas pareikš savo sprendim�, o galutin� verdikt� sausio 30 d. paskelbs Apeliacinis licencijavimo komitetas.

Planuojama 2012 m. A lygos futbolo sezon� prad�ti kovo 10-11 d.

A lygos licencij� gauti nor� pareišk� visi dvylika š� sezon� rungtyniavusi� klub� ir dvi Pirmos lygos lyder�s: Vilniaus „REO“ ir K�daini� „Nev��is“.

Futbolo klubo „Šiauliai“ vyriausiasis treneris Deivis Kan�elskis pasidalijo mintimis apie pasibaigus� sezon�, geriausius komandos �aid�jus ir ateities planus.

- Kaip vertinate sezon�?

- Sezonas dviprasmiškas, ne�gyvendinome tikslo, bet A lygai suteik�me intrigos, tur�jome galimyb� pakovoti d�l tre�ios vietos su Marijampol�s „S�duvos“ ekipa.

Šis sezonas išsiskyr� tuo, kad sek�si �aisti su trim komandom lyder�m. Daugiausia tašk� išbarst�me �aisdami su �emesnes vietas �empionate u��musiomis komandomis, pralaim�jome namuose Garg�d� „Bangai“, Alytaus „Dainavai“, Pakruojo „Kruojai“. Tikriausiai m�s� komandai priimtinesnis gynybinis �aidimas rengiant kontratakas, nei nuolat atakuojant.

„Šiauli�“ klubas A lygoje pagal pelnyt� �var�i� kiek� u��m� šešt� viet�. Tik vasar� �pus�jus sezonui � ekip� at�j�s Ar�nas Rimkevi�ius peln� devynis �var�ius ir tapo rezultatyviausiu komandos �aid�ju. Tr�ko didesnio kit� �aid�j� ind�lio ir susikurt� prog� išnaudojimo.

Komanda sezono pabaigoje �aid� gerai. Jei pavyks išlaikyti pagrind�, kit�met galima tik�tis ir siekti dar aukštesni� rezultat�.

Ketvirta vieta �pareigoja kitais metais pasirodyti ne pras-�iau – netgi geriau. U�pernai buvome ketvirti, pernai penkti, šiemet v�l ketvirti. Jei pavyks pasipildyti geresniais �aid�jais, visko galima tik�tis. Ta�iau tik pasibaigus sezonui sunku kalb�ti apie ateit�, neaišk�s m�s�, kit� komand� biud�etai, kiek komand� �ais š� sezon�, kiti faktoriai. Visi nori kuo aukš�iau kilti, tod�l reik�s pasistengti apginti pozicijas.

- Kurie jaunieji �aid�jai labiausiai patobul�jo per sezon�?

- Iš jaun� �aid�j� galima išskirti Tautvyd� Elioši�, Ernest� Pilyp�, kurie atstovavo Lietuvos U21 futbolo rinktinei. Tadas Simaitis puikiai pakeit� susi�eidus� vartinink� Šar�n� Jurevi�i�. Tai, kad sezono pabaigoje iškovojome daug tašk�, yra didelis jo nuopelnas. Leonidas Mušnikovas – Rusijos futbolo mokyklos aukl�tinis. Nors jam tik 18 met�, vaikinas nebijo imtis iniciatyvos. Tikim�s, kad ateityje jis �ais dar geriau.

„Šiauli�“ dubleri� komanda �empionate taip pat u��m� ketvirt� viet�. Dubleri� ekipos tikslas – auginti �aid�jus pagrindinei komandai. Dabar u� antr� klubo ekip� rungtyniauja keli perspektyv�s �aid�jai, kuriems 16-17 met�. Jei jie ir toliau gerai dirbs, netinginiaus ir neu�ries nosies, tur�s prog� papildyti pagrindin� komand�.

- Kokios pergal�s 2011 m. �simin� labiausiai?

- Tris kartus š� sezon� laim�jome rungtynes, kurias baig�me aikštel�je tur�dami tik dešimt �aid�j�. Tiek �aid�j�, kitus pašalinus, �aid� su Kauno, Alytaus ir Ma�eiki� komandomis, ta�iau tai nesutrukd� laim�ti ma��. Taigi sunkiais momentais ekipa sugeba susitelkti.

Kitos �simintinos rungtyn�s – pergal� 1:0 prieš Vilniaus „�algirio“ komand� �empionate. Tai buvo aukšto lygio rungtyn�s.

- Kokie artimiausi planai?

- Kai kurie �aid�jai jau išva�iavo, kai kurie liko. Su jais pajud�sime, kol geri orai. Por� savai�i� po du tris kartus per savait�, o po to – atostogos. Sausio 7-8 d. �adame rinktis � pirm� treniruot� – prad�sime rengtis naujam sezonui. Komandos pagrindas išliks panašus kaip ir šiemet, o pra�jus� sezon� teko kviesti daug nauj� futbolinink�.

Roberto V��evi�iaus, Art�ro Rimkevi�iaus, Pauliaus Janušausko kontraktai pasibaig�, ta�iau su šiais �aid�jais yra kalbama. Dar neaišku, ar jie liks komandoje.

Iš legionieri� komandoje lieka galiojan�i� sutart� turintis brazilas Juvenal Gomez da Silva, rusas Leonidas Mušnikovas, latvis Igoris Kozlovas. Deramasi su Saša Koli�iumi, kuriam sutartis pasibaig�. Jau aišku, kad komand� paliks vil�i� nepateisin�s gruzinas Gotcha Tvildianis. Puol�jas per sezon� �aid� nema�ai, tur�jo prog� �rodyti savo vert�, ta�iau tepeln� du �var�ius, tod�l toks jo pasirodymas netenkino.

Komandai reikia puol�jo, atraminio centro saugo, kad b�t� didesnis pasirinkimas, didesn� konkurencija. Jauniems reikia laiko, kol jie pereina iš jauni� � suaugusi�j� futbol�.

�aid�jus motyvuoja galimyb� kitais metais rungtyniauti UEFA tauri� turnyre. Tai kito rango turnyras, tod�l �aid�jai stengiasi pasirodyti dar geriau, tobul�ti. Gaila, kad ne nuo „Šiauli�“ priklauso, ar ten pateksime. Tai dabar n�ra aktualu, �i�r�sime, kas bus kit� met� baland�io m�nes�, kuomet bus �aid�iami LFF taur�s turnyro pusfinalio ma�ai.

Spor�tas trum�pai

Tenisas

Suomijoje vykstan�iame Tarptautin�s teniso federacijos (ITF) jauni� (iki 18 m.) teniso turnyre „TATS Open“ Justina Mikulskyt� (1003 reit.) aštuntfinalyje 6:3, 6:3 �veik� turnyro favorit� Švedijos tenisinink� Susanne Celik (129). Ketvirtfinalyje Justina susitiks su ruse Anastasia Saitova (239). Vaikin� vienet� var�yb� aštuntfinalyje Julius Tverijonas (147) 5:7, 6:4, 2:6 nusileido suomiui Joel Popov (643). Dvejet� var�yb� ketvirtfinalyje Mantas Bugailiškis (1550) poroje su rusu Danil Medvedev (239) 4:6, 3:6 pralaim�jo esto Markus Kerner (404) ir ruso Alexander Vasilenko (311) porai.

Rankinis

Šiauli� „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ ekipa iškovojo pirm� pergal� Lietuvos vyr� rankinio �empionate. Šiaulie�iai 35:30 palau�� HC „Uten�“. Pirmajame k�linyje šiaulie�iai pirmavo septyni� �var�i� skirtumu. Nors po ilgosios pertraukos uteniškiams pavyko suma�inti skirtum�, �gytos persvaros šiaulie�iams u�teko, kad šv�st� pergal�. Šiauli� ekipoje rezultatyviausiai �aid� Mindaugas Nakvosas ir Aivaras Budrys, kurie peln� po septynis �var�ius. Laim�j� pirm� kart� per penkerias �aistas rungtynes, Šiauli� „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ rankininkai iš paskutin�s vietos pakilo � aštunt�.

Moter� futbolas

Šiauli� moter� futbolo komanda „Gintra-Universitetas“ tradiciškai tapo Lietuvos moter� futbolo A lygos nugal�toja. Šiauliet�s per dvylika rungtyni� laim�jo vienuolika kart�. Vienintel� nes�km� Šiauli� moter� futbolo komanda patyr� rungtyn�se su kauniet�mis 2:4. Tai buvo pirmas pralaim�jimas po penkerius metus trukusi� pergali� maratono. Nepaisant to, šiauliet�s �tikinamai laim�jo �empionat�. Antr� viet� moter� lygoje u��m� Ukmerg�s „Textilit�s“ ekipa. Rezultatyviausia �empionato futbolininke tapo 20 �var�i� pelniusi šiauliet� Rasa Imanalijeva.

Šachmatai

Europos šachmat� �empion� Viktorija �milyt� Tarptautin�s šachmat� federacijos (FIDE) paskelbtame moter� reitinge nukrito � 16-�j� viet� (ELO koeficientas 2503). 28-eri� met� Lietuvos šachmatinink� prieš du m�nesius pasaulio šachmatininki� klasifikacijoje buvo vienuolikta. Pirmauja Vengrijos šachmatinink� Judit Polgar (2710). Antr� viet� u�ima ind� Humpi Koneru (Humpy Koneru, 2600), tre�i�j� – kin� Jifan Chou (Yifan Hou, 2578). Tarp vyr� pirmauja Norvegijos atstovas Magnusas Karlsenas (Magnus Carlsen, 2826). Antr� viet� u�ima indas Višvanatanas Anandas (Viswanathan Anand, 2811), tre�i�j� – arm�nas Levonas Aronianas (2802). Daugiausia tašk� iš Lietuvos atstov� turintis Eduardas Rozentalis (2586) � pirm�j� šimtuk� nepatenka.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšinio komanda iškovojo dvi pergales Baltijos krepšinio lygos rungtyn�se. Pirmajame ma�e šiaulie�iai 83:66 palau�� Pasvalio „Pieno �vaig�d�i�“ ekip�. Šiaulie�iai pirmavo nuo pirm� susitikimo minu�i�. Jei pasvalie�iams pavykdavo šiek tiek suma�inti skirtum�, tiksliais metimais šiaulie�iai v�l nutoldavo. Antrose rungtyn�se „Šiauli�“ krepšininkai 89:81 nugal�jo Kauno „Balt�“ komand�. Po pirmo k�linio šiaulie�iai pirmavo devyniais taškais, ta�iau po antro ketvir�io rezultatas buvo lygus. Tre�iajame k�linyje persvar� �gij� šiaulie�iai j� išlaik� iki rungtyni� pabaigos. Abiejuose ma�uose rezultatyviausias buvo Denzelis Bowlsas, peln�s 16 ir 20 tašk�. Š� sezon� šiaulie�iai Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygose per devynerias rungtynes nepralaim�jo n� karto.

Lygiosios

Lietuvos futbolo A lygoje „Šiauli�“ klubas paskutin� šio sezono ma�� nam� stadione su FBK „Kauno“ ekipa baig� lygiosiomis 2:2. Kaunie�iai pirmieji peln� �vart�. Pirmajame k�linyje pasi�ym�jo Deividas Kap�stas. Po ilgosios pertraukos šiaulie�iai sureng� kelias pavojingas atakas. 64 minut� rezultat� išlygino Igoris Kozlovas. Dar po dviej� minu�i� jau pirmavo „Šiauli�“ komanda. �vart� peln� Art�ras Rimkevi�ius. Ilgai persvara šiaulie�iams d�iaugtis neteko. Suklydus gyn�jams, kaunietis Ram�nas Me�e�inskas peln� �vart� ir išlygino rezultat�. Paskutines A lygos rungtynes šiaulie�iai �ais Ma�eikiuose.

„Šiauliai plius“ informacija

S�k�min�ga ru�dens se�zo�no pra�d�ia

Justinas VISOCKAS

Vilniuje vykusiose sostin�s kult�rizmo ir fitneso atvirosiose taur�s var�ybose s�kmingai pasirod� šiaulie�iai sportininkai, kurie iškovojo vis� prab� medali�.

A. Merdenova tapo �empione, o T. Vai�ys u��m� antr� viet�.
Klubo „Gylys“ archyvo nuotr.

Geriausiai taur�s var�ybose sek�si „Gylio“ klubo sportininkei Anai Merdenovai, kuri jauni� k�no fitneso (iki 18 m.) var�ybose tapo nugal�toja. Teis�jai jai �empion�s vard� suteik� vienbalsiai. Šiauliet� aplenk� antroje ir tre�ioje vietoje likusias marijampolietes Agn� Raulinaityt� ir Gintar� Burdulyt�.

Vaikin� jauni� kult�rizmo kategorijoje „Gylio“ klubo atstovas Titas Vai�ys pasipuoš� sidabro medaliu. Vaikinas nusileido nugal�toju tapusiam Kauno „Factory Gym“ klubo atstovui Lukui Mongirdui. Tre�ias šioje kategorijoje buvo kaunietis Justas Kuprys.

Vyr� kult�rizmo kategorijoje rung�si šeši dalyviai. Pirm� viet� presti�iškiausioje rungtyje iškovojo Tadas Bla�ys iš Vilniaus „Olympia“ klubo. Kas nugal�s šioje kategorijoje, abejoni� nebuvo. Atkakliausia kova vyko d�l antros vietos. Tarpusavyje rung�si Šiauli� „Saulininko“ klubo atstovas Justinas Gelumbickas ir vilnietis Andrius Pauliukevi�ius. Teis�j� nuomon�s išsiskyr�, ta�iau daugumos j� vertinimai šiaulie�iui buvo nepalank�s. Jis pralaim�jo 36:38, tod�l antra vieta atiteko vilnie�iui, o šiaulietis u��m� tre�i�j�.

Kitose taur�s var�yb� kategorijose nugal�toj� vardus peln� Marius Arlauskas (Jurbarko „Progresas“, klasikinis kult�rizmas), Ar�nas �i�kys (Ukmerg�s „Sinergija“, naujokai), Gedvydas Norkevi�ius (Kauno „Factory Gym“, jaunimas), Evelina Dranseikait� (Marijampol�s „Tauras“, bikinio kategorija), Raminta Valaitien� („Progresas“, moter� k�no fitnesas).

Vyr� kult�rizmo kategorijos nugal�tojas Tadas Bla�ys su vyr� klasikinio kult�rizmo kategorijoje pirm� viet� pelniusiu Mariumi Arlausku kovojo absoliu�ioje kategorijoje. Vienbalsiai nugal�tojo vardas skirtas T. Bla�iui iš Vilniaus „Olympia“ klubo, kuris tapo absoliu�iu taur�s var�yb� �empionu.

Puiki� sportin� form� demonstruojantis 33-ej� met� sportininkas nesenai Niujorke (JAV) vykusiose pasaulio ugniagesi� ir policinink� �aidyn�se taip pat tapo absoliu�iu nugal�toju.

Tarp treneri� pirmoji vieta atiteko Arvydui Mickui iš Jurbarko klubo „Progresas“. Šio klubo sportininkai surinko 90 tašk�. Tarp 16 sportininkus ruošusi� treneri� šiaulietis klubo „Gylys“ treneris Vidmantas Lukys u��m� septint� viet�.

Klub� �skaitoje „Gylys“ buvo šeštas tarp 15-os dalyvavusi� taur�s var�ybose. Iš viso dalyvavo 40 sportinink� iš Ukmerg�s, Kauno, Jurbarko, Šiauli�, Marijampol�s, Šilut�s ir Vilniaus.

Var�yb� nugal�tojams prizus teik� ne tik oficial�s asmenys, bet ir gars�s bei daugyb� titul� patys iškovoj� kult�ristai: pasaulio �aidyni�, pasaulio, Europos bei Lietuvos �empionat� nugal�tojas Olegas �uras, pasaulio veteran� ir šalies �empionas Semionas Berkovi�ius, Lietuvos absoliut�s �empionai Dainius Barzinskas ir šiaulietis Ar�nas Vandys bei pasaulio gali�n� �empionas �ydr�nas Savickas.

Spor�tas trum�pai

Tenisas

Keturi Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai rungtyniaus Suomijoje vykstan�iame ketvirtos kategorijos „Nokia Junior Cup“ jauni� turnyre. Tiesioginius kelialapius � pagrindin� turnyr� gavo Julius Tverijonas ir Justina Mikulskyt�. Mantas Bugailiškis ir Greta Ker��ait� � j� pateko laim�j� kvalifikacin� etap�. M. Bugailiškis lemiamoje kovoje 6:2, 6:4 �veik� suom� Panu Virtanen’�, o G. Ker��ait� 6:1, 6:1 sutriuškino Suomijos tenisinink� Susan Happonen. Pagrindiniame turnyre, be šiaulie�i�, Lietuvai atstovaus ir vilnie�iai Antonas Svistunovas ir Julius Gotovkskis.

Paskolino

„Šiauli�“ krepšinio komanda Utenos „Juventus“ ekipai iki sezono pabaigos paskolino mil�in� iš Ukrainos Roman� Gumeniuk�. 24 met� 221 cm �gio vidurio puol�jas š� sezon� Lietuvos krepšinio lygoje per dvejas rungtynes vidutiniškai aikšt�je praleido po 12 minu�i�, per kurias peln� po 7,5 taško ir atkovojo 5 kamuolius. Paskolinti �aid�j� uteniškiams „Šiauli�“ klubo vadovai nusprend�, nes ekipoje yra daug aukšt� �aid�j�, tod�l ne visi turi galimyb� �rodyti savo vert� aikšt�je.

Nesiseka

Šiauli� „ABRO-Universiteto“ komanda Nacionalin�je krepšinio lygoje pralaim�jo du susitikimus. Pirmame susitikime „ABRO-Universiteto“ ekipa nusileido Marijampol�s „S�duvai“ 70:76. Julius Jucikas peln� 22 taškus, atkovojo 13 kamuoli�, atliko 5 rezultatyvius perdavimus. Antrajame ma�e šiaulie�iai 64:75 pralaim�jo Mol�t� „E�er�no-Kario“ komandai. Šiaulie�iams 19 tašk� peln� Rokas Giedraitis. Iš šešeri� �aist� rungtyni� šiaulie�iai laim�jo vos kart�. Nacionalin�je krepšinio lygoje jie nusirito � turnyrin�s lentel�s pabaig�.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšininkai ir toliau t�sia pergali� serij�. Jie Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se 93:69 sutriuškino Panev��io „Techaso“ ekip�. Rezultatyviausiai nugal�toj� komandoje �aid� Cameronas Longas, kuris peln� 19 tašk�. Vilniuje šiaulie�iai rezultatu 75:72 vos nepralaim�jo lygos autsaideriams – „Sakal�“ krepšininkams. Beveik vis� rungtyni� metu vij�si var�ovus, jie rezultat� išlygino tik ketvirto k�linio pabaigoje. 28 taškus „Šiauli�“ komandai peln� Rashaunas Broadusas. Tai buvo ketvirtoji šiaulie�i� pergal� Lietuvos krepšinio lygoje.

Futbolas

„Šiauli�“ futbolo komanda A lygoje iškovojo sunki� pergal� Alytuje prieš „Dainavos“ futbolininkus 1:0. Šiaulie�iai did�i�j� rungtyni� dal� rungtyniavo be u� paskutin�s vilties pra�ang� iš aikšt�s pašalinto Juvenalio. Pirmajame k�linyje Art�rui Rimkevi�iui pelnius �vart�, šiaulie�iai sugeb�jo apsaugoti savo vartus. Š� pergal� garantavo ketvirt� viet� A lygoje. Pagrindiniai konkurentai d�l tre�ios vietos Marijampol�s „S�duvos“ futbolininkai taip pat iškovojo pergal� 2:0 prieš Vilniaus „�algir�“. Likus dviem turams, marijampolie�iai prieš „Šiauli�“ komand� pirmauja šešiais taškais.

„Šiauliai plius“ informacija

Lie�tu�vos tink�li�nio cent�ras

Justinas VISOCKAS

Šiauli� miesto garb� Lietuvos �empionate gina „Elgos-Master Idea“ komanda, kurios sud�tis jau kelis sezonus ma�ai kinta. Jauni tikslo siekiantys perspektyv�s ir ambicingi komandos �aid�jai, vadovaujami patyrusi� treneri�, u�pernai tapo �empionais, o pernai laim�jo bronz�.

„Elgos-Master Idea“ tinklininkai �empionate tikisi b�ti tarp prizinink�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Jauniausios �empionato komandos titul� kelet� met� iš eil�s turinti „Elgos-Master Idea“ ekipa nauj�j� Lietuvos vyr� tinklinio �empionat� prad�jo dviem nes�km�mis, ta�iau sportininkai �ada dar daugiau prakaito išlieti treniruot�se ir gruod� duris atversian�ioje tarptautinius reikalavimus atitinkan�ioje renovuotoje sal�je �ada d�iuginti sirgalius tik pergal�mis.

Jauniausia �empionato komanda

Šiauli� „Elgos-Master Idea“ komanda beveik nepasikeit�, palyginti su pra�jusiais metais. �aid�j� am�iaus vidurkis – 18,5 met�. Komandoje yra trys dešimtokai, šeši abiturientai, du studentai ir vienintelis patyr�s �aid�jas, �aid�iantis antrasis komandos treneris 27 met� Modestas Strockis. Visi moksleiviai – iš Vijoli� vidurin�s mokyklos, kurioje sportinis ugdymas – prioritetin� sritis.

„Elgos-Master Idea“ ekipa – jauniausia �empionate. Komandai vadovauja vyriausiasis treneris Aivaras Strockis. Sporto mokyklos „Dubysa“ direktorius, perduodamas savo patirt�, ugdo jaun�j� tinklinink� kart�, treniruoja vyr� tinklinio komand�, vadovauja rinktin�ms.

Vienas komandos lyderi� – Arnas Rumševi�ius. Ši� vasar� vaikinui sukako 16 met�, ta�iau brand�iu �aidimu jis jau ne kart� �rod�, kad yra vienas pagrindini� komandos �aid�j�. A. Strockis sako, kad vaikinas turi visas savybes tapti puikiu tinklininku. 194 cm �gio 48 dyd�io batus avintis šešiolikmetis yra pagrindinis jauni� iki 17 m., jaunimo iki 21 m. ir vyr� komandos „ELGA-Master Idea“ �aid�jas. Jis protingas, darbštus ir talentingas. Prieš trejus metus iš Raseini� � Šiaulius atvyk�s sportininkas gyvena ir mokosi Vijoli� vidurin�je mokykloje.

Arnas Rumševi�ius poroje su kelmiškiu Gilbertu Kerpe šiemet Vilniuje vykusiame U-18 papl�dimio tinklinio Europos �empionate tarp 24 duet� u��m� penkt� viet�. Per aštuonias kovas jie pralaim�jo vos du kartus – prizininkais tapusiems lenkams ir rusams.

Lietuvoje vyk�s Europos papl�dimio tinklinio �empionatas buvo �vertintas 4,8 balo iš penki� galim�, nors �prastai toki� �empionat� organizatoriai gauna 4,5 balo. Lietuviai neu�migo ant laur� ir pateik� paraišk� surengti 2012 m. U-20 papl�dimio �empionat�.

Modestas Strockis – �aid�iantis antrasis treneris, „jungiantis“ �aid�jas. Komandos vadovas A. Strockis teigia, kad jei ekipoje yra geras „jungiantis“ �aid�jas, nuo jo priklauso apie 50 proc. komandos s�km�s. Jei M. Strockis negali rungtyniauti, visuomet išb�gti � aikšt� ir j� pakeisti yra pasireng� Edvinas Adomaitis ir jaunesnysis brolis Aivaras Strockis. M. Strockis prieš tai rungtyniavo Anglijos aukš�iausiosios lygos �empionate. Gr��s � gimtuosius Šiaulius nusprend� pad�ti „Elgos-Master Idea“ komandai ir prad�ti treniruoti jaunuosius tinklininkus.

Komandos vadovai d�iaugiasi, kad pavyko išlaikyti Martyn� Kolodavi�i�, kuris, baig�s vidurin� mokykl�, rinkosi, kuriame mieste jam studijuoti. �stoj�s � Šiauli� universitet�, vaikinas liko komandoje. Kitas pirmakursis studentas – Tomas Dilys. Sportininkas šiuo metu sveiksta po sud�tingos menisko operacijos. M. Kolodavi�ius – aukštas, šoklus, o T. Dilys – fiziškai stiprus ir ištvermingas. Jie �aisdami papildo vienas kit� ir abu yra labai naudingi komandai.

Kitas svarbus komandos �aid�jas – Benas Šileika. Vidutinio �gio sportininkas puiki� rezultat� pasiek� dideliu u�sispyrimu ir noru dirbti. Jis – jaunimo rinktin�s kapitonas, rodantis pavyzd� kitiems sportininkams ne tik aikšt�je. Benas – bene geriausias Vijoli� mokyklos moksleivis. Jo pa�ymi� vidurkis – 9,3. Pasak trenerio, sportininkui tai tikrai labai geras rezultatas.

Šiemet ekip� paliko vienas jos lyderi� – Arvydas Kirsnys. Jis išvyko � Danijos aukš�iausioje lygoje rungtyniaujan�i� komand� ir m�gina �sitvirtinti laisvojo gyn�jo pozicijoje. Jei šiaulie�io netenkins šis vaidmuo, jis dar turi galimyb� sugr��ti � Lietuv� ir atstovauti gimtojo miesto komandai.

�empionate – penki klubai

2011-2012 m. Lietuvos tinklinio �empionate dalyvaus penkios komandos vietoj pernai �aidusi� šeši�. Taip nutiko tod�l, kad Lietuvos tinklinio federacija kiekvienai aukš�iausioje lygoje rungtyniaujan�iai ekipai pateik� reikalavimus. Klubai prival�jo tur�ti tinkamo dyd�io apšiltint� kokybišk� sal�, pakankamai l�š�, demonstruoti aukšto lygio �aidim�.

Pernai autsaider�s vaidmeniu aukš�iausioje lygoje besitenkinusi Vilniaus „��uolo“ komanda nusprend� neberungtyniauti joje, tod�l per�jo � pirm�j� lyg�. Pasak „Elgos-Marter Idea“ vyriausiojo trenerio A. Strockio, pernai pirmojoje lygoje �aid� 17 komand�, šiemet j� tur�t� b�ti dar daugiau.

Tai, kad aukš�iausioje lygoje liko vos penki klubai, n�ra problema. Prieš kelerius metus panaši situacija buvo ir Latvijoje, kai aukš�iausiajame divizione rungtyniavo vos keturios komandos, ta�iau pama�u situacija pasikeit� � gera ir kaimynin�s šalies �empionate v�l var�osi 8-10 klubai. Panaši� poky�i� tikimasi ir Lietuvoje.

D�l Lietuvos �empion� vardo aukš�iausioje lygoje 2011-2012 m. sezon� kovos Vilniaus „Flamingo Volley-SM Tauras“ ir „VGTU“, Šiauli� „ELGA-Master Idea“, Kelm�s „Antivis-Etovis“ ir Panev��io „KKSC-Naujoji Agluona“.

Starte – dvi nes�km�s

„Elgos-Master Idea“ komanda nauj�j� sezon� prad�jo ne taip s�kmingai, kaip tik�tasi. Šiaulie�iai patyr� dvi nes�kmes. Pirmieji šiaulie�i� var�ovai buvo Kelm�s „Antivio-Etovio“ tinklininkai, kurie išpl�š� pergal� 3:2 (20:25, 25:22, 19:25, 25:22, 16:14). Po rungtyni� kelmiškiai pad�kojo šiaulie�iams u� padovanot� pergal�. Lemiamame penktajame sete šiaulie�iai pirmavo 14:12 (�aid�iama iki 15 tašk� arba dviej� tašk� skirtumo). Tuomet trys iš eil�s Šiauli� tinklinink� sm�giai skriejo � u�rib� ir pergal� atiteko Kelm�s ekipai.

Antrosios rungtyn�s vyko Panev��yje. „KKSC-Naujoji Agluona“ laim�jo labai atkakl� m�š� 3:1 (25:23, 25:23, 23:25, 30:28). Panev��ie�iai prieš sezon� susigr��ino geriausius savo �aid�jus, tod�l tapo kietu riešutu visoms komandoms. A. Strockis teigia, kad šiaulie�iams pritr�ko sportin�s s�km�s. Visi setai pralaim�ti minimaliu skirtumu, o paskutinis – tik po prat�simo.

Tikisi b�ti tarp prizinink�

2009-2010 m. sezon� tuomet dar „Elgos-Starto“ komanda tapo Lietuvos �empione. Finale ji atkaklioje kovoje serij� iki trij� pergali� 3:2 laim�jo prieš Panev��io „KKSC-Agluonos“ ekip�.

2010-2011 m. sezon� šiaulie�iai v�l kovojo d�l apdovanojim�. Jie apmaud�iai suklupo pusfinalyje prieš Vilniaus „VGTU-MRU“ tinklininkus. Serij� iki dviej� pergali� vilnie�iai laim�jo 2:1. Lemiamose rungtyn�se šiaulie�iai kontroliavo �aidim�, pirmavo, ta�iau paskutiniais lemiamais momentais kamuolys skriejo � u�rib�. Kovoje d�l tre�ios vietos šiaulie�iai laim�jo prieš kelmiškius.

Šiemet „Elgos-Master Idea“ komandos tikslas yra Lietuvos �empionate u�imti prizin� viet�. Lietuvos tinklinio federacijos taur�s turnyre šiaulie�iai taip pat tikisi b�ti tarp prizinink�. Lapkri�io 5 d. Kelm�je vyks pirmosios federacijos taur�s turnyro atrankos rungtyn�s su „Antivio-Etovio“ komanda.

A. Strockis teigia, kad bus galimyb� atsirevanšuoti kelmiškiams u� skaud� pralaim�jim� pirmose �empionato rungtyn�se.

Jaunimo rinktin�je – devyni šiaulie�iai

Šiauliuose vykusiose draugiškose rungtyn�se susirung� Lietuvos ir Latvijos jaunimo iki 18 m. tinklinio rinktin�s. Lietuvos rinktin�, kurios devyni �aid�jai iš dvylikos ir abu treneriai yra šiaulie�iai, laim�jo 3:1. Šios rungtyn�s buvo pasirengimas savaitgal� Latvijoje vyksian�ioms „Baltijos taur�s 2011“ var�yboms. Lietuviai rungtyniaus su latviais, estais ir suomiais. Trij� kaimynini� šali� tinklinio rinktin�s yra panašaus lygio, o suomiai – galva aukštesni. Jie pernai rungtyniavo finaliniame Europos �empionato etape.

Ši Lietuvos rinktin� kit� met� kov� dalyvaus Europos jaunimo tinklinio atrankos turnyre. Jame bus var�omasi d�l patekimo � Europos �empionato final�. Kelialapius gaus 16 stipriausi� rinktini�.

Prieš kelet� met�, va�iuodami � Europos �empionato atrankas, lietuviai tik�davosi nepralaim�ti dideliu skirtumu, apie pergal� nebuvo dr�stama net pagalvoti. Pernai Europos �empionato atrankoje lietuviai 1:3 pralaim�jo vengrams ir Izraelio rinktinei, o 0:3 tur�jo pripa�inti Ukrainos ir Serbijos rinktini� pranašum�. Serbai tapo Europos �empionais. Pavasar� A. Strockio vadovaujami tinklininkai v�l �ada kibti � atlapus net ir tituluo�iausiems var�ovams.

Laukia darb� pabaigos

Pirm�sias �empionato rungtynes šiaulie�iai tur�jo �aisti savo aikšt�je, ta�iau u�sit�sus renovacijos darbams jie priversti �aisti išvykose. Sporto mokykloje jau atlikta daugyb� darb�, ta�iau nema�ai dar laukia. Jau beveik pašiltintos sienos ir stogas, pakeista stiklo blokeli� siena, �statyti langai. Pastato viduje taip pat verda darbai. �ia jau pakeista šildymo sistema, montuojamos pakabinamosios lubos. Sumontuota v�dinimo sistema, kuri, paaišk�jo, ne visiškai tokia, kokios reik�t� sal�je, kurioje �aid�iamas tinklinis. Stipr�s tinklinink� sm�giai gali sulankstyti skardinius vamzd�ius, tod�l statybininkams teko pasukti galv�, kaip išspr�sti ši� problem�.

Buvo planuojama, kad bir�elio pabaigoje prad�ti darbai bus baigti rugs�jo 27 d. Prieš kelias dienas statybviet�je apsilank� rangovai, mokyklos vadovai ir savivaldyb�s atstovai ap�i�r�jo atliktus darbus. Statybininkai �ada darbus baigti gruod�io 10 dien�.

Pagrindinis stabdys – jau du m�nesius niekaip iki tam tikro lygio neišd�i�van�ios betonuotos grindys. D�l šios prie�asties rangovai negali kloti grind�. Kol betonas nenoriai d�i�va, sportininkai turi glaustis bendrojo lavinimo mokykl� sporto sal�se, kur treniruot�s ne tokios kokybiškos.

Sporto mokykloje „Dubysa“ dirba 28 treneriai, kultivuojamos aštuonios sporto šakos, sportuoja 651 jaunasis sportininkas. Visi su viltimi �i�ri � kalendori� ir laukia dienos, kai gal�s ��engti � sal�, kuri bus geriausia iš vis� sporto mokykl� Lietuvoje.

Renovacijos pabaigos laukia ir naujausia �ranga, kuri� jau par�pino r�m�jai. Tai tarptautinius reikalavimus atitinkantys stovai, tinklas. R�m�jai �ada mokyklai padovanoti ir daugiau nei 10 t�kst. lit� kainuojan�i� švieslent�.

Nedaug�od�iaujantis vienas komandos lyderi� Arnas Rumševi�ius sutiko pasidalyti mintimis apie naujo sezono prad�i�, komandos sud�t�, problemas d�l sutrikusio treniruo�i� proceso ir jaunos komandos privalumus ir tr�kumus:
„Komandos sud�tis beveik nepasikeit� nuo pra�jusi� met�. Pasikeit� tik keli �aid�jai, tod�l esame susi�aid�, gerai pa��stame vienas kit�. Pernai tur�jome daugiau treniruo�i�, buvo kitoks procesas. Visa tai pad�jo labiau tobul�ti. Kadangi šiuo metu neturime sal�s, kur gal�tume tinkamai treniruotis ir ruoštis svarbioms kovoms, visos var�ybos �aid�iamos sve�iuose. Tai turi �takos m�s� �aidimui.
Mes esame jauni, tenka rungtyniauti su kur kas labiau patyrusiais �aid�jais, tod�l visada yra šioks toks jaudulys. �temptose situacijose m�s� am�ius kartais ir pakiša koj�, nes mums dar tr�ksta patirties. Ta�iau b�ti tarp lyderiu, rinktin�je ar komandoje man ne naujiena, nes ne pirmus metus �aid�iu „Elgos-Master Idea“ komandoje.
Pirmose dvejose �empionato rungtyn�se pralaim�jome grei�iausiai d�l sal�s problem�, kad negalime tinkamai treniruotis ir �aisti stebint saviems �i�rovams. Šiauliuose rungtyniauti b�t� kur kas smagiau, ta�iau jau netrukus viskas pasikeis, mes atsitiesime ir sugr�šime � pergali� keli�.
Atstovauju jaunimo rinktinei, kurios sud�tis yra geriausia šiuo metu, kokia tik gali b�ti. � rinktin� suva�iavo �aid�jai ir iš kit� miest�, kurie stipriai pagerins �aidim�.
Mano ir komandos draug� tikslas – kuo geriau pasirodyti kiekvienose rungtyn�se, �gyvendinti tai, ko išmokome per treniruotes, ir siekti pergali� bet kokia kaina.“

�R��tos� krep��i�nin�k�s per�ga�li� ne�da�lins

Justinas VISOCKAS

Aštuoniolikt� sezon� skai�iuojanti Moter� krepšinio lyga šiemet gerb�jams �ada ne vienerias intriguojan�ias rungtynes, juolab kad komandos sustipr�jo, jas papild� �aid�jos iš u�sienio.

Šiauli� „R�tos“ krepšinink�s - energingos, ver�lios ir �avios.
KK „R�ta“ archyvo nuotr.

Ankstesniais sezonais pa�i�r�ti moter� krepšinio rungtyni� � arenas ateidavo labai ma�ai �moni�, daugiausia – �aid�j� gimin�s ar draugai. Nor�dami išpl�sti šios sporto šakos gerb�j� b�r� ir vadovaudamiesi posakiu „Jeigu kalnas neina pas Muhamed�, tai Muhamedas eina pas kaln�“, lygos vadovai nusprend� daugel� rungtyni� transliuoti internetu. Taigi u�pakali� nuo k�d�i� negebantys pakelti „sirgaliai“ gal�s �i�r�ti moter� krepšin� bet kur.

Moter� krepšinio lyga šiemet prasid�jo nemalonia staigmena. Buvo planuota, kad �empionate rungtyniaus devynios ekipos, ta�iau d�l finansini� problem� pasitraukus Kauno rajono „Laisv�s“ klubui liko aštuonios.

Pasitraukus „Laisvei“, Lietuvos moter� krepšinio lygos pirmenyb�se �ais Kauno „VI�I-Aist�s“, Klaip�dos „Lemminkainen“, Utenos „Utena“, Kauno „LKKA-Aist�s“, Vilniaus „Kibirkštis-Tich�-Iki“ (buvusi MRU), Šiauli� „R�ta“, Kauno rajono „Sirenos“ ir Marijampol�s „S�duva“.

Naujam sezonui pasirengusi ir Šiauli� „R�tos“ moter� krepšinio komanda. Po pirm� trij� tur� �empionate Šiauli� krepšinink�s u�ima antr� viet�, ta�iau daugelis ekip� dar �aid� tik dvejas rungtynes. Pernai tarp septyni� komand� paskutin� viet� u��musios šiauliet�s š� sezon� tikisi pateikti ne vien� staigmen� ir patekti � atkrintam�j� var�yb� etap�.

Dvi baltarus�s

Šiauli� „R�tos“ komandos vyriausioji trener� Birut� Dominauskait� teigia, kad ekipa sezon� prad�jo sustipr�jusi. Komand� papild� dvi legionier�s iš Baltarusijos: 171 cm �gio gyn�ja Olga Ziuzkova ir 187 cm �gio vidurio puol�ja Olga Kapylova. Baltarus�s pernai �aid� aukš�iausiajame savo šalies �empionate, o šiemet nusprend� paragauti legionieri� duonos.

Prie komandos prisijung� patyrusi Sandra Baliutavi�i�t�, kuri jau per pirmas kelerias rungtynes �rod�, kad geba puikiai atakuoti ir gintis. Komandoje yra ir dvi jaunos, sporto mokykloje „Saul�“ sportuojan�ios merginos – Dovil� Latonait� ir vos 15 met� sulaukusi Agn� Gaili�t�. Iš pernai met� liko kelios paj�gios �aid�jos, kurios ir š� sezon� aikšt�je neb�na tik statist�s.

Šiauli� „R�tos“ komanda: gyn�jos Vaida Gumuliauskait�, Viktorija Juodeikyt�, Agn� Gaili�t�, Olga Ziuzkova, puol�jos Birut� Dominauskait�, Dovil� Latonait�, Greta Viskontait�, Justina Šlia�ait�, Aist� Tamutyt�, Sandra Baliutavi�i�t�, Silvija Kuodien�, Ieva Kazlauskait�, vidurio puol�ja Olga Kapylova. Komandos vyriausioji trener� – Birut� Dominauskait�, trener�s asistent� – Ieva Songailien�.

Nugal�tos vice�empion�s

„R�tos“ krepšinink�s sezon� prad�jo rungtyn�mis Utenoje. Pernai specialistus brand�iu �aidimu nustebinusi Utenos ekipa ir šiemet startavo galingai. Šiauliet�s tur�jo pripa�inti „Utenos“ ekipos pranašum� 66:94. Nuo pirm� minu�i� utenišk�s per�m� iniciatyv�, o šiauliet�ms nesisek� pulti ir gintis.

Po skaud�ios nes�km�s Utenoje antrose rungtyn�se namuose šiauliet�s pateik� staigmen�. „R�tos“ krepšinink�s 73:72 nugal�jo pra�jusi� met� lygos vice�empion� Klaip�dos „Lemminkainen“ ekip�. Klaip�diet�s gal�jo laim�ti rungtynes, kadangi likus �aisti dvi sekundes patyrusi uostamies�io ekipos �aid�ja Rita Milieškien� stojo mesti baud�. Tiksliai tolimais metimais gars�janti krepšinink� š� kart� paved� savo keip� ir abu kartus nuo baud� metimo linijos atakavo netaikliai, tiesiog padovanodama šiauliet�ms pirm� pergal� sezone.

Nes�kmingai šiauliet�ms susiklost� tre�ios �empionato rungtyn�s Marijampol�je. Suvalkiet�s � LMKL sugr��o po dvej� met� pertraukos. Rungtyni� metu vir� atkakli kova. Pirmavo tai viena, tai kita komanda. Pirmame k�linyje geriau �aid� šiauliet�s, antrajame – jau marijampoliet�s. Iki rungtyni� pabaigos likus �aisti 16 sekund�i�, šiauliet�s atsiliko vienu tašku ir sureng� atak�, ta�iau trys netaikl�s metimai iš patogi� pad��i� u�kirto keli� laim�ti rungtynes. Be to, lemiamais momentais „R�tos“ �aid�jos pramet� penkis baudos metimus.

Utenos „Utena“ – Šiauli� „R�ta“ 94:66 (23-16, 23-17, 25-16, 23-17). Ieva Kazlauskait� peln� 20 tašk�, Olga Ziuzkova – 16.

Šiauli� „R�ta“ – Klaip�dos „Lemminkainen“ 73:72 (25-17, 15-17, 16-17, 17-21). Olga Kapylova �met� 20 tašk�, Ieva Kazlauskait� – 14.

Marijampol�s „S�duva“ – Šiauli� „R�ta“ 78:77 (21-26, 22-17,17-16, 18–18). Sandra Baliutavi�i�t� peln� 25 taškus, Olga Ziuzkova – 22.

Komandos prezident�s Almos Javtokien�s pasiteiravome apie šio sezono „R�tos“ klubo krepšininkes ir ekipos tikslus.

- Kaip vertinate „R�tos“ komandos sud�t�?

- Visi Lietuvos moter� krepšinio klubai stipresni, kadangi visi nori laim�ti, u�imti kuo aukštesn� viet� �empionate, pasiekti u�sibr��tus tikslus. Tai ambicij� klausimas. Tod�l ir „R�tos“ komanda šiemet sustipr�jo. Did�iausia paspirtis – dvi legionier�s iš Baltarusijos: Olga Ziuzkova ir Olga Kapylova.

Kadangi Baltarusijos ekonomin� situacija dar sud�tingesn� nei Lietuvos, šios šalies aukš�iausiojo diviziono komandos neišgali savo gretose išlaikyti paj�gi� �aid�j�. Taigi jos sutiko atstovauti Šiauli� ekipai.

Legionier�s patenkintos s�lygomis Šiauliuose. Jos noriai �aid�ia ir kol kas yra „R�tos“ komandos lyder�s. Kadangi abi �aid�jos yra patyrusios, joms tenka did�iausias kr�vis per rungtynes, ta�iau tokia jau legionieri� dalia.

Iš pernai met� komandoje liko jauna perspektyvi krepšinink� Ieva Kazlauskait�. Tikiu, kad jos ateitis – krepšinio aikštel�je. Ji sportiškas �mogus, jai sportas labai svarbus. Šioje šakoje n�ra nedaug sportininki�, kurios nori ir gali aukoti save vardan komandos, d�l pergali�.

Komand� papild� ir Sandra Baliutavi�i�t�. Ji yra labai didelis komandos ramstis ir puolant, ir ginantis.

- Kod�l nusprend�te pasikviesti legionieri�?

- Lietuvoje n�ra daug �aid�j�, kurias b�t� galima pasikviesti � komand�. Tas, kurios patyrusios, perspektyvios, išgraibsto galingesni klubai. Šiauliet�s, kurios pramoksta �aisti, po keli� sezon� taip pat palieka komand�. Jas nuvilioja stipresni klubai, tod�l tenka remtis legionier�ms.

Komanda negali laim�ti, jei yra dvi vedan�ios krepšinink�s, reik�t� bent keturi� patyrusi�, kurios gal�t� valdyti situacij� aikšt�je. „R�tos“ ekipoje nema�ai moksleivi�, nepatyrusi�, ta�iau perspektyvi� krepšininki�. Taigi, kai pavargsta pagrindin�s �aid�jos, trener� neturi lygiaver�i� pakeisti. D�l ši� prie�as�i� komandoje atsirado legionieri�. Šiuo metu vos du Lietuvos krepšinio lygos klubai iš Kauno ir Utenos išsiver�ia be u�sienie�i� pagalbos.

- Kokie tikslai keliami komandai?

- Geriau pasirodyti nei pernai, kai buvo u�imta paskutin� vieta lygoje. Nors ambicij� ir yra, ta�iau ar pavyks – �vertinsime po sezono. Pirm� rungtyni� rezultatai dar neparodo tikro „R�tos“ paj�gumo. Merginos jaudinasi lemiamais momentais.

Šiemet visos komandos yra paj�gios ir neprognozuojamos. Kol nesu�aid�me pirmojo rato, tol ne�inome priešininki� paj�gumo, nes visos sustipr�jo, turi legionieri�.

Kol kas negalime konkuruoti ir tinkamai pasipriešinti �empionato lyder�ms, ta�iau merginos atiduoda visas j�gas aikšt�je, tod�l priekaišt� joms negali b�ti.

Reikia d�iaugtis, kad yra tokia „R�tos“ moter� krepšinio komanda, reprezentuojanti miest�. Ta�iau tai labai da�nai pamirštama, skiriama per ma�ai d�mesio. Nor�t�si, kad ir r�m�j� daugiau atsirast�.

Reik�t� visiems pasistengti, kad gal�tume tinkamai atstovauti miestui Lietuvos �empionate.

Ieva Kazlauskait� jau ketvirt� sezon� rungtyniauja „R�tos“ komandoje. Krepšinink� teigia, kad komandos sud�tis stipriausia per pastaruosius kelis sezonus, tod�l sieks kuo geriau pasirodyti �empionate.

- Kaip vertinate komandos sud�t�, palyginti su pernai metais?

- Komandos sud�t� vertinu gerai. Kasmet ji labai kei�iasi. Vienos �aid�jos palieka komand�, ateina nauj�. Kiekvien� sezon� komanda po truput� stipr�ja. Jau ketvirti metai �aid�iu „R�toje“ ir, mano manymu, š� sezon� komanda yra stipriausia.

- Kokius komandos privalumus išskirtum?

- Privalum� turime nema�ai. Vis� pirma, ko labiausiai reikia komandoje, tai esame labai draugiška, paslaugi ir vieninga komanda, visada padedame viena kitai, kai iškyla koki� nors problem�. Be to, esame labai kovingos, fiziškai stiprios, greitos, staigios ir, ko labiausiai reikia krepšinyje, – taiklios.

- Kaip baltarus�s legionier�s pritapo prie komandos?

- Iš pat prad�i� buvo labai sunku, nes jos kalba tik rusiškai, o m�s� komandoje yra tik kelios merginos, kalban�ios rus� kalba. Ta�iau po truput� pradedame vienos kit� suprasti. Jos išmoko kelis �od�ius lietuviškai, o mes – rusiškai. Kalbant apie �aidim�, tai jos labai puikiai �siliejo � komand�.

- Koks tavo vaidmuo komandoje? Trener� min�jo, kad tr�ksta tokios pozicijos �aid�j�.

- Mano vaidmuo gana paprastas, kaip ir kiekvienos �aid�jos komandoje – išeiti � aikštel�, gerai �aisti ir laim�ti var�ybas. O d�l �aid�j� tr�kumo, tai manau, kad iš ties� tr�ksta, nes m�s� komandoje arba didel�s, arba ma�os – tr�ksta to aukso viduriuko.

- Kaip vertinate sezono prad�i�?

- Neblogai. Parod�me savo kovingum� ir laim�jome prieš vice�empiones. Tik gaila, kad apmaud�iai pralaim�jome Marijampol�s komandai, bet manau, kad per kitas var�ybas atsirevanšuosime.

- Kokius tikslus keli pati sau ir komandai š� sezon�?

- Tikslas sau – kuo daugiau pasisemti patirties iš kiekvien� sezono var�yb� ir tobul�ti. O komandai, tai manau, kad laim�ti kuo daugiau rungtyni� ir kovoti d�l kuo aukštesn�s vietos �empionate.

Spor�tas trum�pai

Futbolas

„Šiauli�“ futbolininkai pralaim�jo Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyro aštuntfinalio rungtynes Vilniaus „�algirio“ ekipai 0:1. Vienintelis rungtyni� �vartis buvo pelnytas 56-t� minut�. Ma�o teis�jui Dariui Petraškai ir jo asistentui Vy�iui Snarskiui suklydus, nebuvo u�fiksuota akivaizdi vilnie�i� nuošal�. „�algirie�iai“ dviese atsid�r� prie „Šiauli�“ vart� ir pergudravo vartinink� Tad� Simait�. �vart� peln� Deividas Matulevi�ius. Praleid� �vart�, šiaulie�iai m�gino išlyginti rezultat�, ta�iau jiems nepavyko �veikti vilnie�i� gynybos. „�algirie�iai“ pateko � Lietuvos futbolo federacijos ketvirtfinal�, o šiaulie�iai pasitrauk� iš kovos.

Rankinis

Šiauli� „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ rankininkai nes�kmingai prad�jo Lietuvos vyr� rankinio lygos �empionat�. Šiaulie�iai per pirmus keturis ma�us n� karto nelaim�jo. Tre�iajame ture Šiauli� rankininkai 20:28 pralaim�jo Kauno „L�šies“ �aid�jams. Nors po pirmojo k�linio vilnie�iai pirmavo tik dviem �var�iais, po pertraukos jie padidino skirtum� ir laim�jo rungtynes. Ketvirtojo turo ma�e „Universiteto-Gubernijos-Diringos“ ekipa Klaip�doje tur�jo pripa�inti „�emaitijos-Drag�no“ komandos pranašum� 26:33. Per ketverias rungtynes n� karto nelaim�j� šiaulie�iai lygoje u�ima paskutin� dešimt� viet�.

Krepšinis

„Šiauli�“ krepšininkai Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro pirmojo etapo pirmosiose rungtyn�se Kaune 131:78 sutriuškino m�g�j� ekip� „Volukt�“. Jau po pirmo k�linio šiaulie�iai pirmavo 17 tašk� skirtumu, �pus�jus ma�ui – 35-iais. Po ilgosios pertraukos �aidimas šiek tiek išsilygino, ta�iau mil�inišk� persvar� �gij� šiaulie�iai ir toliau j� didino. „Šiauli�“ komandoje rezultatyviausiai �aid� Vitalijus Liuty�ius, Edvinas Ruzgas ir Valdas Vasylius. Atsakomosios taur�s turnyro rungtyn�s lapkri�io 15 d. vyks Šiauliuose.

Tenisas

Ri�ardas Berankis, Pranc�zijoje vykstan�iame ATP „Challenge Tour“ serijos teniso turnyre „Open D‘Orleans“ �veik�s du var�ovus, pateko � ketvirtfinal�. Pirmoje kovoje geriausias Lietuvos tenisininkas 7:6, 3:6, 6:4 nugal�jo argentiniet� Federico Deblon�. Antrajame rate R. Berankis 6:3, 6:4 laim�jo prieš pranc�z� Maxim� Teixeir�. Ketvirtfinalio etape lietuvio var�ovas bus pranc�zo Augustino Gensse ir ispano Roberto Bautistos-Aguto ma�o nugal�tojas. U� patekim� � ketvirtfinal� Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis u�dirbo 25 ATP reitingo taškus. Šiuo metu jis Lietuvos ATP reitinge u�ima 123-i� viet�.

NKL

Šiauli� „ABRO-Universiteto“ krepšinio komanda Nacionalin�je krepšinio lygoje pralaim�jo dvejas rungtynes. Pirmajame ma�e šiaulie�iai 76:86 nusileido „Garg�d�-Bremenos“ ekipai. Antrose rungtyn�se „ABRO-Universitetas“ neatsilaik� prieš Vilniaus „Statybos“ krepšininkus 81:87. Abiejose rungtyn�se Šiauli� komandoje rezultatyviausias buvo Julius Jucikas.

„Šiauliai plius“ informacija

Per�ga�l�s Pa�sau�lio ka�ra�t� �em�pio�na�te

Spalio 8-9 d. Halle mieste (Vokietija) vyko 19-asis SKDUN pasaulio šotokan karat� �empionatas, kuriame dalyvavo apie 700 sportinink� iš 30 šali�. Lietuvos rinktin� sudar� 52 sportininkai iš Lietuvos klub�. Dalyvavo ir Šiauli� karat� sporto klub� „Saul�“, „Kentauras“, „Baltasis tigras“ ir „Ryt� kovotojas“ karatistai.

Tuo pa�iu metu vyko 4-asis SKDUN karat� mokini� Pasaulio taur�s �empionatas.

Jaunimo am�iaus (18-20 m.) grup�je atviroje svorio kategorijoje Monika Rekštyt� (klubas „Baltasis tigras“), �veikusi visas var�oves, iškovojo �empion�s titul�, o Dovydas �ymantas (klubas „Baltasis tigras“) jaunimo am�iaus grup�je (per 75 kg) iškovojo antr� viet�.

Individualiose rungtyse gerai sek�si Bernadetai Dauparaitei (klubas „Kentauras“), kuri jauni� kumit� rungtyje (+55 kg) iškovojo II viet�, ir Armandui Buniui (+70 kg) (klubas „Kentauras“), kuris parsive�� bronzos medal�.

Šiaulie�iams sek�si ir komandin�se rungtyse. Jaunimo kumit� komanda, kuriai atstovavo Armandas Bunys (klubas „Kentauras), Remigijus Jurgilaitis (klubas „Kentauras“), Gytys Kasperavi�ius (klubas „Kentauras“) ir Modestas Kuvykas (klubas „Kentauras“), �veik� ukrainie�ius, bulgarus, vokie�ius bei rumunus ir iškovojo I viet�. D. �ymanto atstovauta kumit� komanda, �veikusi bulgarus ir moldavus, o pusfinalyje nusileidusi rumunams, iškovojo tre�i� viet�.

Jaunimo mišri komanda (5 sportininkai), kuriai atstovavo šiaulie�iai D. �ymantas, M. Rekštyt�, Eimant� Šaltupyt� (klubas „Baltasis tigras“) ir Lukas Urbonas (klubas „Ryt� kovotojas“), iškovojo tre�i� viet�. Kadet� kumit� mišri komanda (3 sportininkai), kurioje kovojo E. Šaltupyt�, laim�jo tre�i� viet�.

Karat� mokini� var�ybose 10-11 m. am�iaus grup�je kumit� rungtyje M. �ymantas iškovojo tris pergales ir tik finale po prat�simo teis�j� sprendimu jam buvo skirta antra vieta.

Kata rungtyje Eimantas Gajauskas (klubas „Saul�“) iki 14 m. am�iaus grup�je, didele tašk� persvara finale �veik�s Italijos atstov�, tapo pasaulio kata rungties �empionu. Tai pirmasis tokio lygio šio gabaus jaunuolio iš Kelm�s krašto pasiekimas.

Jauni� am�iaus grup�je Lukas Urbonas (klubas „Ryt� kovotojas“) tapo kata rungties �empionu. Pirm� kart� tokiose var�ybose dalyvavo L. Urbono mokinys Edvinas Labanauskas (klubas „Ryt� kovotojas“). Jis vaik� am�iaus grup�je kata bei kumit� rungtyse u��m� tre�i�sias vietas.

Jaunimo kata komanda – A. Bunius, M. Kuvykas,

G. Kasperavi�ius – u��m� II viet� pasaulio �empionate.

„Šiauliai plius“ informacija

Der�lin�gi reg�bio sos�ti�n�s ko�man�d� me�tai

Justinas VISOCKAS

Šiauli� „Vairo-Jupojos“ regbininkai, likus vienam turui iki �empionato pabaigos, jau u�sitikrino nugal�toj� vard�. Tai paaišk�jo po rungtyni� su nuolatiniais var�ovais d�l aukš�iausi� titul� – Šiauli� „Baltrex“ regbininkais. „Vairo-Jupojos“ ekipa aukso medalius iškovojo penktus metus iš eil�s. „Baltrex“ vyrai kasmet galanda kirvius, stengiasi nuversti „vairie�ius“ iš nugal�toj� sosto. Tai jiems buvo pavyk� padaryti prieš penkerius metus. Nuo tada visos pastangos �veikti �empionus yra bevais�s.

„Baltrex“ ir „Vairas-Jupoja“ jau daugel� met� neu�leid�ia lyderi� pozicij�.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Tre�ioji aukš�iausiajame divizione rungtyniaujanti miesto ekipa „Šiauliai“ saujoje jau beveik spaud�ia bronzos medalius. Visi taškai bus sud�lioti ir prizin�s vietos išdalytos po paskutini� �empionato rungtyni� jau š� savaitgal�.

Lemiama kova d�l aukso

„Vairo-Jupojos“ ekipa laim�jo lemiam� m�š� 23:22. Nors rungtynes geriau prad�jo „Baltrex“ ekipa, kuri pirmavo 12:6, antrajame k�linyje „Vairo-Jupojos“ ekipos �aid�jai sugeb�jo persverti rezultat� ir nutolti. Baigiantis rungtyn�ms, „Baltrex“ �aid�jai kilo � lemiam� šturm� ir sugeb�jo priart�ti, ta�iau išpl�šti pergal�s nepakako laiko. „Vairas-Jupoja“ minimalia persvara laim�jo rungtynes.

Antroje vietoje likusiems „Baltrex“ regbininkams norint iškovoti �empion� vardus vien pergal�s šiame ma�e neu�teko. Jiems reik�jo laim�ti bent 23 tašk� skirtumu, kadangi pirmajame ture pavasar� jie buvo pralaim�j� var�ovams 22 tašk� skirtumu 37:15.

„Vairo-Jupojos“ vyriausiasis treneris Sigitas Kukulskis sako, kad vyrai � aikšt� iš�jo nenusiteik� kovai, dar� daug klaid�. Nors buvo rengtasi šiam ma�ui kaip ir visiems kitiems, pirmajame k�linyje komanda nerado savo �aidimo. Antrajame k�linyje vyrai susi�m� ir išsiver�� priek�. Nors pabaigoje jie v�l atsipalaidavo, �gytos persvaros u�teko.

„Baltrex“ komandos vyriausiasis treneris Edmundas Š�avinskas teig�, kad vyr� nusiteikimas tur�jo �takos rungtyni� baig�iai. „Prad�jome labai gerai, pirmavome, ta�iau nesugeb�jome išlaikyti persvaros. Gal kai kurie �aid�jai pagalvojo, kad be vargo �veiks var�ovus, o su tokio lygio komanda reikia �aisti susikaupus visas rungtynes, o ne retkar�iais. Kai „Vairas“ išsiver�� priek�, mes nesutrikome ir rungtyni� pabaigoje v�l pavijome var�ovus, ta�iau neu�teko laiko persverti rezultato savo naudai.“

Bronza – taip pat šiaulie�iams

Prieš sezon� tre�ios Saul�s miesto regbio komandos „Šiauliai“ treneriai ir �aid�jai tur�jo tiksl� �empionate iškovoti bronzos medalius. Nepaisant sunkios prad�ios šiaulie�iai �sib�g�jo. Pirmajame �empionato susitikime jie pralaim�jo latviams 15:22, ta�iau v�liau švent� vien� pergal� po kitos, nusileisdami tik lyderiams: „Vairui-Jupojai“ ir „Baltrex“. Pagrindiniai konkurentai, kurie taip pat troško pasipuošti bronza – kaunie�iai „��uolo“ regbininkai. Pirmosios abiej� ekip� rungtyn�s baig�si lygiosiomis 29:29. �empionato lyder�s ir d�l bronzos kovojan�ios komandos pateko � finalin� ketvert� ir t�s� kov�. Pirmose lemiamo etapo rungtyn�se „Šiauli�“ ir „��uolo“ komandos pralaim�jo. Antrajame ture susitiko tarpusavyje. Rungtynes geriau prad�jo šiaulie�iai, kurie pirmavo, ta�iau v�liau po keli� klaid� leido kaunie�iams persverti rezultat�. Pagerin� puolim� ir sutankin� gynyb�, šiaulie�iai v�l per�m� iniciatyv� ir iškovojo pergal� 44:35 (22:14). Tai buvo didelis �ingsnis bronzos medali� link.

Turnyro lentel�je jie u�ima tre�i� viet�, o kaunie�iai turi dviem taškais ma�iau. Paskutiniajame ture „Šiauliai“ �ais su „Baltrex“, o „��uolas“ – su jau �empion� vard� u�sitikrinusiais „Vairo-Jupojos“ regbininkais. Jei „Vairo“ ekipa neatsipalaiduos ir kaunie�iai nepateiks staigmenos, bronza bus �teikta „Šiauli�“ komandai.

Medali� lietus

Per vis� am�iaus grupi� �empionatus Lietuvoje bus išdalyti šeši medali� komplektai – iš viso 18 medali�. Vyr� �empionate šiaulie�iai u��m� pirmas tris vietas, jauni� ir jaunu�i� A divizionuose visos ekipos prizinink�s – iš Šiauli�. Jaunimo �empionate Šiauli� komandos u��m� pirm� ir antr� vietas, jaunu�i� B divizione – pirm� ir tre�i�. Vaik� �empionate šiaulie�iai tapo �empionais. Iš viso iš aštuoniolikos medali� keturiolika iškovojo Šiauli� miesto komandos. Tai geriausias rezultatas per vis� Lietuvos regbio istorij�.

„Vairo-Jupojos“ klubas per 38 gyvavimo metus jau 27-t� kart� tapo �empionu. Nuo 1982 m. prasid�j�s jo aukso am�ius t�siasi iki šiol. Per 29 metus „Vairo-Jupojos“ regbininkai tik tris kartus tenkinosi sidabro medaliais. Prieš 25-erius metus jie tur�jo pripa�inti Kauno „Politechnikos“ pranašum�, prieš 15 met� auks� iš šiaulie�i� paver�� Panev��io „Klevo“ komanda, o prieš penkerius metus „Vair�-Jupoj�“ nukar�navo „Baltrex“ ekipa.

Pom�gis visam gyvenimui

Regbio sostine vadinamuose Šiauliuose ši sporto šaka išlieka tarp populiariausi� ir nepanašu, kad artimiausiu metu u�leist� savo pozicijas. Mieste senos šio sporto tradicijos, sporto mokykloje „Klevas“ ir klubuose sportuoja daugiau nei 300 jaunuoli�. Trys Šiauli� regbio komandos turi atstov� visose am�iaus grup�se nuo vaik� iki suaugusi�j�.

Baig� sporto mokyklas, dalis vaikin� nusprend�ia nebe-sportuoti, pradeda dirbti, mokytis, išva�iuoja � kitus miestus, u�sien�. Specialistai sako, kad kol nebus Lietuvoje profesionalios lygos, tol bus sunku išlaikyti jaunim� šioje sporto šakoje.

Po paskait� ar darbo daugelis šiaulie�i� skuba � treniruotes, va�iuoja � rungtynes ir gina savo klub� garb�. Lietuvoje regbio karjer� prad�j�, o v�liau � sve�ias šalis laim�s ieškoti išvyk� sportininkai taip pat randa išeit�. Londone lietuviai yra sub�r� m�g�j� regbio komand�, su kuria dalyvauja �empionate. Daugiausia komandoje – šiaulie�i�. Vyrai teigia, kad u�sikr�t�s regbiu jo negali atsikratyti vis� gyvenim�.

Pasaulio �empionatas

Geriausi� Lietuvos regbio klub� treneriai, kaip ir daugelis šios sporto šakos gerb�j�, �d�miai seka regbio pasaulio �empionato kovas. Naujoje Zelandijoje vykstan�iame �empionate at�jo lemiam� kov� metas. Iš dvidešimties �empionat� prad�jusi� rinktini� � pusfinal� pateko keturios: Naujoji Zelandija, Australija, Velsas ir Pranc�zija.

Prieš ketverius metus vykusio �empionato prizininkai Piet� Afrikos Respublikos, Anglijos ir Argentinos regbininkai šiemet neper�eng� ketvirtfinalio barjero: Airija – Velsas 10:22, Anglija – Pranc�zija 12:19, Piet� Afrikos Respublika – Australija 9:11, Naujoji Zelandija – Argentina 33:10.

Šiaulie�i� treneri� paklaus�me, kurios šalies rinktines iš likusi� keturi� Pasaulio �empionate jie palaiko.

Sigitas Kukulskis, RK „Vairas-Jupoja“ vyr. treneris:
„Sunku pasakyti, nes �aidimas labai kei�iasi. Tur�t� laim�ti Naujoji Zelandija, kadangi namie �aid�ia. Regbyje da�nai b�na sensacij�, nes paj�gesn�s rinktin�s nenusiteikia kovai, ta�iau jie grei�iausiai pateks � final�. Velso regbininkai nugal�jo airius ir dar kelias paj�gias komandas. Pranc�zams prieš juos bus sunku �aisti, kadangi brit� �aidimo stilius šiek tiek skiriasi nuo kit� šali�. Pagal �aidimo gro�� imponuoja pranc�zai ir Naujosios Zelandijos rinktin�.“
Edmundas Š�avinskas, RK „Baltrex“ vyr. treneris:
„Iš likusi� keturi� rinktini� sergu u� Vels�. Jie �veik� galingai atrod�iusius airius, tod�l yra mano favoritai. Visi sako, kad laim�s Naujoji Zelandija, kuri demonstruoja neblog� �aidim�, ta�iau manau, kad Velsas yra paj�gus pusfinalyje �veikti pranc�zus ir garbingai kovoti finale. Regbis – tokia sporto šaka, kurios rungtyni� baigties negali prognozuoti. Šiemet matyti, kad beveik vis� šali� rinktin�s sustipr�jo, gerokai išsipl�t� šios sporto šakos geografija. Kaip ir visose šakose, silpnesni su stipresniais �aid�ia su didesniu u�sidegimu, nes neturi ko prarasti, tod�l lyder�mis laikomoms rinktin�ms yra sunku apginti savo pozicijas.“
Rimantas Zeringis, RK „Šiauliai“ vyr. treneris.
„Esame europie�iai, tod�l reikia sirgti u� Europos rinktines. Palaikiau anglus, ta�iau jie pralaim�jo pranc�zams ir pasitrauk� iš tolimesn�s kovos. Iš likusi� rinktini� palaikau Vels�, ta�iau manau, kad pasaulio �empione taps Naujosios Zelandijos rinktin�. Jie �aid�ia namuose, juos palaiko daugyb� sirgali�. Nors keli pagrindiniai Naujosios Zelandijos rinktin�s �aid�jai patyr� traum�, manau, kad ji yra paj�gi laim�ti �empionat�. Regbis – tokia sporto šaka, kad „pasitaupyti“ negali, reikia �aisti visa j�ga.“
Svaj�nas Mikal�ius, SM „Klevas“ direktorius:
„Patinka Naujosios Zelandijos rinktin�, pranc�zai taip pat imponuoja, kadangi j� greitas k�rybingas �aidimas. Šiemet labai suvienod�jo �aidimo lygis. Negali b�ti tikras, kuri rinktin� laim�s. Šiek tiek daugiau nei šimt� t�kstan�i� gyventoj� turin�io Tongo rinktin� sugeb�jo nugal�ti pranc�zus grup�s rungtyn�se. � ketvirtfinal� pranc�zai, o ne Tongas, pateko tik d�l geresni� papildom� rodikli�. Tai �rodo, kad ir ma�os šalys geba kovoti su pripa�intomis regbio valstyb�mis. Regbis tampa �domesnis �i�rovams.“

Spor�tas trum�pai

Tenisas

Šiaulietis Ri�ardas Berankis Belgijoje vykstan�io ATP „Challenger“ serijos vyr� teniso turnyro dvejet� var�ybose poroje su kolumbie�iu Alejandru Falla aštuntfinalyje 6:3, 7:5 eliminavo favoritais laikyt� JAV atstovo Jameso Cerretanio ir vokie�io Philippo Marxo por�. Tre�iadien� 21-eri� met� šiaulietis ir vienet� var�ybose iškop� � ketvirtfinal�. R. Berankis 1:6, 6:4, 6:1 �veik� 27-eri� met� Lenkijos tenisinink� Michal� Przysi��ny. Penktadien� R. Berankis ketvirtfinalyje susitiks su 29-eri� met� pranc�zu Nicolasu Mahutu, o dvejet� var�ybose lietuvio ir kolumbie�io laukia susitikimas su ukrainie�i� pora.

Veteran� futbolas

Futbolo veteran� komandos Šiauliuose var��si legendin�s komandos „Elnias“ turnyre. J�gas išband� septynios Lietuvos komandos ir sve�iai iš Latvijos. Pastariesiems nepasisek� – po keli� pralaim�jim� Latvijos komanda atsid�r� turnyro lentel�s apa�ioje. Nepasisek� ir legendin�s „Elnio“ komandos vardu pasivadinusiems debiutantams iš Šiauli� – jie liko septinti. D�l prizin�s tre�iosios vietos, kaip ir prieš metus, kovojo Kauno ir Telši� futbolo senjor� komandos. Po lygiosiomis pasibaigusi� rungtyni� baudini� serijoje 8:7 nugal�jo ir tre�i� viet� iškovojo kaunie�iai. D�l pirmos vietos gr�m�si pra�jusi� met� �empionai Šiauli� FVK „Logika“ futbolininkai ir revanšo siekiantys kretingiškiai. Rungtynes 2:0 laim�jo šiaulie�iai, kurie gavo teis� dar metus saugoti „Elnio“ pereinam�j� taur�. Legendin� „Elnio“ komanda pokario metais karaliavo Lietuvoje – buvo iškovojusi septynis �empion� titulus.

Boulingas

Prasid�jusiame 2011-2012 m. Lietuvos boulingo federacijos asmeninio reitingo �empionate šiaulietis Egidijus Preikša iškovojo ketvirt� viet�. Kaune vykusiame turnyre vyr� pirmajame divizione var��si 36 paj�giausi Lietuvos boulingo �aid�jai. E. Preikša kvalifikaciniame ture surinko daugiau nei 207 tašk� vidurk� ir, u��m�s septint� viet�, pateko � antr� etap�. Geriausiai su�aid�s šešias partijas, šiaulietis pusfinalyje nusileido tik savo treneriui, keturiskart Lietuvos �empionui klaip�die�iui �ilvinui Perminui. �empionate dalyvavo ir dar vienas Šiauli� boulingo klubo narys – Laimonas Senkus, ta�iau kvalifikaciniame turnyre jis u��m� tik 23 viet� ir � pirm� etap�, kur patenka tik 15 sportinink�, neiškop�.

Krepšinis

Pristatyta atsinaujinusi Šiauli� „ABRO-Universitetas“ komanda. Jaunieji krepšininkai devint� sezon� �aid�ia Lietuvos lygoje. „ABRO-Universitetas“ šešis sezonus �aid� Region� lygoje ir tris – Nacionalin�je krepšinio lygoje. Anot klubo prezidento Alvydo Kurausko, komandos sud�tis pasikeit� 50 proc., ta�iau naujokas tik vienas – aukšta�gis Julius Jucikas. Visi kiti komandos �aid�jai jau yra gyn� Šiauli� komandos garb�. Komandos kapitonas – septint� sezon� „ABRO-Universitete“ rungtyniaujantis �ilvinas Petraitis, treneriu ketvirt� sezon� lieka Rolandas Vai�i�nas. Komand� pasveikino Šiauli� krepšinio klubas „Šiauliai“, savivaldyb�s ir universiteto atstovai. Penktadien� „ABRO-Universitetas“ susitinka pirmajame ma�e su Ma�eiki� „Ma�eikiais“.

�ol�s riedulys

Šiauli� �ol�s riedulinink�s s�kmingai prad�jo �empionat� ir palau�� visas priešininkes. „Gintra-Strekt�-Universitetas“ namuose 8:0 sutriuškino Kelm�s „Kelm�“, be didelio vargo 12:0 �veik� Šiauli� „Klevo“ komand� ir s�kmingai su�aid� išvykoje su dviem vilnie�i� komandomis. Atkakli kova vyko su senu var�ovu – Vilniaus SM „Tauras“. Var�yb� prad�ioje po taiklaus Ritos Pauliukevi�i�t�s sm�gio Šiauli� �ol�s riedulinink�s išsiver�� priek� ir tok� rezultat� išlaik� iki rungtyni� pabaigos. 1:0 šiaulie�i� pergale baig�si ir susitikimas su Vilniaus S�K „�uv�dra-Tauras“. Šiauli� „Klevas“ Vilniuje pasirod� labai kovingai, ta�iau 0:1 pripa�ino Širvint� „Itos“ pranašum� ir tokiu pat rezultatu nusileido Vilniaus SM „Tauras“.

MTB

Savaitgal� Šiauli� rajone pra�� MTB dvira�i� „�emaitijos taur�s“ paskutinis etapas. Startavo beveik 300 dviratinink� iš Lietuvos ir Latvijos. Sportininkai tur�jo �veikti sud�ting� 33 km tras�. Iš šiaulie�i� geriausiai pasirod� veteranai: Svaj�nas Ambrazas buvo pirmas, Tomas Klicner – antras. Moter� grup�je geriausia buvo tam pa�iam sporto klubui „S-Sportas“ atstovaujanti Gabriel� Keinait�. Vyr� grup�je tre�i� viet� iškovojo šiaulietis Marius Ma�ulis. Var��si ir jaunieji dviratininkai. 14-me�i� grup�je pirmoji vieta atiteko Ignui Ambrazui, 16-me�i� grup�je antras buvo Dovydas Vaitoška, tre�i� viet� iškovojo Migl� Vainikauskait�. Buvo apdovanoti ir visi 10 met� grup�je va�iav� jaunieji sportininkai.

„Šiauliai plius“ informacija

Spor�tas trum�pai

Tarptautinis karat� turnyras

Rugs�jo 25 d. Rygoje (Latvija) vyko „Latvia Grand Prix“ tarptautinis karat� turnyras pagal WKF taisykles (visi karat� stiliai). Var�ybose dalyvavo 14 šali�. Turnyras pritrauk� daug dalyvi�, kadangi buvo dalijami ne tik medaliai ir diplomai, bet ir piniginiai prizai. Var�ybose dalyvavo Lietuvos asociacijos klubai. Turnyre pasisek� klubo „Ryt� kovotojas“ sportininkui-instruktoriui Lukui Urbonui, kuris vienintelis iš Lietuvos asociacijos tapo prizininku. KATA rungtyje L. Urbonas laim�jo sidabro medal�, nusileid�s sportininkui iš Suomijos. Kumit� rungtyje, svorio grup�je iki 70 kg, jis u��m� tre�i� viet� ir buvo apdovanotas bronzos medaliu.

B�gimas

Šiauliuose vyko b�gimo var�ybos „Saul�s m�šis 2011“. Beveik pusantro šimto dalyvi� lenktyniavo Salduv�s parke �rengtoje trasoje. Suaugusiesiems teko �veikti daugiau nei 13 kilometr�, o moksleiviams – beveik dviej� kilometr� distancij�. Dalyviai buvo suskirstyti � am�iaus grupes. Beveik visas prizines vietas iškovojo šiaulie�iai b�gikai. Nugal�tojais tapo Akvil� Mork�nait�, Danielius Matias, Gytaut� Gedvilait�, Tomas Rezgis, Rimgaudas Mork�nas, Šar�nas Mockus. Suaugusi�j� grup�je pirm� viet� iškovojo Rasa Drazdauskait�, antr� viet� u��m� Remalda Kergyt�. Daugiausia b�gik� dalyvavo iš „Juventos“, „Salduv�s“ ir „Jovaro“ progimnazij�.

Moter� futbolas

Lietuvos moter� futbolo A lygoje pergal� iškovojo Šiauli� „Gintros-Universiteto“ ekipa. Šiauliet�s 3:0 �veik� „Akmen�s“ futbolininkes. Pirmajame �empionato etape ši� komand� rungtyn�s baig�si triuškinama šiaulie�i� pergale 20:0. Po pergal�s Šiauli� futbolinink�s A lygoje u�ima pirm� viet�. Per 10 tur� „Gintros-Universiteto“ ekipa laim�jo devynis kartus ir patyr� vien� pralaim�jim� prieš antroje vietoje esan�i� „Kauno“ komand�. Tai buvo pirmoji šiaulie�i� nes�km� po beveik penkerius metus trukusios pergali� serijos.

Regbis

Baltijos regbio taur�s nugal�toja tapo Šiauli� „Baltrex“ ekipa. Šiauliuose vykusiame turnyre „Baltrex“ regbininkai švent� dvi pergales. Pirmajame ma�e 75:23 �veik� kit� miesto ekip� „Šiauliai“, antrose 51:7 sutriuškino Rusijos aukš�iausiame divizione rungtyniaujan�i� „Marino“ komand�. Kovoje d�l antros vietos rusai �veik� „Šiauli�“ klub� 60:0. Laim�j� Baltijos trof�j�, „Baltrex“ regbininkai tikisi gauti kvietim� � Region� regbio taur�s var�ybas, kuriose kovos daugelio Europos šali� turnyr� nugal�tojai. Š� savaitgal� Šiauliuose prasid�s svarbiausios Lietuvos �empionato kovos.

Futbolas

„Šiauli�“ futbolo komanda A lygos rungtyn�se iškovojo svarbi� pergal� prieš Vilniaus „�algirio“ ekip� 1:0. Pirmojo k�linio prad�ioje daugiau atakavo vilnie�iai, o šiaulie�iai kontratak� metu grasindavo var�ov� vartams. Viena toki� atak� baig�si �var�iu. Art�ras Rimkevi�ius prasiver�� aikšt�s kraštu ir sm�giavo kamuol� � baudos aikštel�. Kamuol� susistabd�s rusas Leonidas Mushnikovas taikliai sm�giavo � „�algirio“ vartus. Praleid� �vart�, vilnie�iai prad�jo dar aktyviau pulti, ta�iau j� pastangas išlyginti rezultat� griov� puikiai gynyboje �aid� šiaulie�iai. Kitas rungtynes „Šiauli�“ komanda po savait�s �ais Marijampol�je su „S�duvos“ ekipa, kuri yra pagrindin� šiaulie�i� var�ov� kovoje d�l tre�ios vietos A lygoje.

„Šiauliai plius“ informacija

��iau�li�� krep��i�nin�kai pa�si�trau�k� i� ko�vos

Justinas VISOCKAS

„Šiauli�“ krepšininkai prarado vilt� patekti � VTB vieningosios lygos pagrindin� turnyr�. Per dvi dienas šiaulie�iai patyr� dvi nes�kmes ir pasitrauk� iš tolimesn�s kovos.

Pirmose rungtyn�se m�s� miesto krepšininkai 78:98 nusileido Samaros „Krasnyje Krylja“ ekipai. Jau rungtyni� prad�ioje sve�iai išsiver�� priek�. Šiaulie�iams nesisek� atakuoti ir gintis. Patyr� Rusijos klubo legionieriai „Šiauli�“ klaidas vert� taškais. Antrojo k�linio pabaigoje „Šiauli�“ klubui pavyko suma�inti atsilikim� iki 13 tašk�. Po ilgosios pertraukos sve�iai v�l šov� � priek�. Laim�j� atkarp� 20:2, jie nul�m� ma�o baigt�. Paskutinis ketvirtis buvo tik formalumas.

Rusijos krepšininkai puikiai kovojo baudos aikštel�je. Per rungtynes jie sugrieb� 50 kamuoli�, 20 kuri� – po šiaulie�i� krepšiu. „Šiauli�“ klubas iš viso atkovojo vos 29 atšokusius kamuolius. Rezultatyviausiai nugal�toj� ekipoje �aid� Dejuanas Blairas. Jis peln� 23 taškus ir atkovojo 11 kamuoli�. Tarp šiaulie�i� išsiskyr� Denzelis Bowlesas ir Arvydas Šikšnius, atitinkamai peln� 14 ir 13 tašk�.

Lemiamose rungtyn�se šiaulie�iai 84:88 pralaim�jo Ukrainos Dnepropetrovsko „Dnipro“ ekipai ir iškrito iš turnyro. Šiaulie�iai � priek� išsiver�� nuo rungtyni� prad�ios. Po pirmojo ketvir�io jie pirmavo 8 tašk� skirtumu. �pus�jus rungtyn�ms, aikšt�s šeimininkai pirmavo 6 taškais. Po ilgosios pertraukos vaizdas aikšt�je nepasikeit�. Šiaulie�iai buvo priekyje keli� tašk� skirtumu. Prieš lemiam� ketvirt� jie pirmavo 4 taškais. Ketvirtojo k�linio viduryje ukrainie�iai išlygino ir persv�r� rezultat�. Per paskutines minutes „Dnipro“ ekipos krepšininkai taikliai atakavo krepš�, o šiaulie�iams nesisek� pataikyti. Šis pralaim�jimas u�kirto keli� „Šiauli�“ komandai patekti � antr� atrankos turnyro etap� ir t�sti kov� d�l dviej� kelialapi� � pagrindin� VTB vieningosios lygos turnyr�.

Stul�bi�na�mas �iau�lie��i� �u�n� kin�ki�nio de�biu�tas

Justinas VISOCKAS

Da�nam lietuviui tik filmuose matyti vaizdai, kai ekspedicij� Šiaur�je metu pakinkyti šunys tempia daikt� prikrautas roges ir šeimininkus. U� keli� m�nesi�, kai iškris pirmas sniegas, tok� vaizd� gal�s išvysti ir šiaulie�iai – mieste atsirado entuziast�, kurie, negail�dami laiko, ruošia savo augintinius var�yboms. O kol �iema toli, pakinkyti šunys tempia dvira�ius ir specialius paspirtukus.

Toris ir Aliaska paspirtuk� su rogininku M. Rutkumi atitemp� pirmieji.
Ernestos KARAŠKIEN�S nuotr.

Lietuvoje yra vos trys oficial�s klubai (Kernav�je, Kaune ir Vilniaus rajone), kuri� nariai dalyvauja šun� kinkini� var�ybose. Šiaulie�iai Martynas Rutkus ir Arvydas Ponelis su antrosiomis pus�mis bei savo augintiniais Toriu ir Aliaska su trenksmu �siver�� šios sporto šakos atstov� gretas. Pirmose oficialiose var�ybose Estijoje šiaulie�i� kinkinys „Good2go“ buvo grei�iausias.

�empionas iš prieglaudos

Martynas Rutkus šia sporto šaka susidom�jo, kai jo šeimoje atsirado Toris. Vokie�i� aviganio metisas Toris � Martyno ir Jurgitos šeim� atkeliavo prieš dvejus metus. Prieglaudoje pamat�s ma�daug met� am�iaus mišr�n�, vaikinas negal�jo ilgai dvejoti, nes gyv�nas netrukus tur�jo b�ti u�migdytas.

Pasi�m�. Kad šuo paklust�, prad�jo lankyti dres�ros pamokas. Pirmasis Martyno ir Torio startas buvo pernai pavasar� Kauno rajone vykusiose „Canicroso“ b�gimo su šunimis var�ybose. Duetas u��m� penkt� viet�. Pasikalb�j�s su dalyviais šiaulietis su�inojo, kad šun� kinkini� var�ybos vyksta ne tik Šiaur�s Amerikoje ar Skandinavijoje, bet ir kaimynin�se šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Šiaulietis su �mona prad�jo bendradarbiauti su kaunie�iais, dalyvauti j� organizuojamuose renginiuose. Jie pirmieji Lietuvoje �m�si iniciatyvos ir Kurtuv�nuose sureng� dviej� dien� �yg� su šunimis „Dog tracking“.

Laukimas neprailgo

�vairiomis ekstremalaus sporto šakomis besidomintys Arvydas ir Evelina Poneliai, �sigij� Sibiro haskio veisl�s kalyt� Aliask�, nutar� j� treniruoti ir leisti bent iš dalies pajusti gyvenim�, kokiu kasdien kv�pavo tolimi jos prot�viai. Paklusnumo pamokas Aliaska prad�jo lankyti, kai jai tebuvo trys m�nesiai. Speciali treniruo�i� sistema pad�jo sustipr�ti. Iš ma�y�io p�kuoto augintinio Aliaska virto tvirtu lenktyniniu šunimi.

Dres�ros pamokose Arvydas ir Evelina susipa�ino su Martynu ir Toriu. Su�inoj�s apie galimyb� ateityje dalyvauti kinkini� var�ybose, Arvydas panoro šioje sporto šakoje išm�ginti ir savo augintin�. Tuomet paaišk�jo, kad aktyviai treniruoti šun� lenktyn�ms kinkiniais galima tik šiam sulaukus met�. Laukimas neprailgo – per t� laik� tobulino šuns paklusnum�, ruoš� j� fiziškai. At�jus tinkamam metui, abiej� gyv�n� šeimininkai nusprend� išm�ginti laim�.

Ilgas treniruo�i� kelias

Pirmajam startui šiaulie�iai reng�si keturis m�nesius. Iš prad�i� reik�jo nusipirkti �rang�: special� paspirtuk�, kurio Lietuvoje nerado, tad �sigijo Latvijoje, taip pat specialius amortizuojan�ius trosus, pakinktus šunims. Daugiausia laiko tobulindami �g�d�ius jie praleido Kurtuv�n� regioninio parko miškuose. Vaikinai sako, kad treniruot�ms geriausiai tinka ne specialiai �rengta trasa, o nat�rali gamta su kalnais ir pakaln�mis, staigiais pos�kiais ir lygumomis. Tuomet visapusiškai treniruojamos visos šun� raumen� grup�s, o lenktyni� metu jie b�na pasireng� bet kokiems išbandymams.

Vien� var�yb� metu dalyv� apie Martyno šun� Tor� pasak�, kad jis turi vokie�i� aviganio prot� ir lenktyninio šuns k�n�, tod�l geba puikiai atlaikyti didel� kr�v�. Aliaska nenusileid�ia Toriui fizin�mis savyb�mis, ta�iau patinas Toris yra šiaulie�i� kinkinio lyderis. D�l šios prie�asties jis b�ga dešimt centimetr� priekyje.

Martynas teigia, kad komand� „go“ (b�gti), „ha“ (kair�n), „d�i“ (dešin�n), „tiesiai“ (pirmyn), švelniu balsu „hou“ (pristabdyti), „finiš“ (b�gti maksimaliu grei�iu � finiš�) gyv�nas prad�jo klausyti po metus trukusi� treniruo�i�.

Šunys tempia dvirat� ir ant jo stovint� �mog� – iš viso apie 80 kilogram�. Ta�iau d�l specialios �rangos ir tinkamai paskirstyto svorio centro b�gdami gyv�nai jau�ia tempiantys ne didesn� nei 6-7 kilogram� svor�. Kiekvienoje treniruot�je vaikinai fiksuodavo, per kiek laiko kinkinys �veikia distancij�, v�liau analizuodavo, kur klydo, kad panaši� klaid� išvengt� ateityje.

Netik�ta s�km�

� Estijoje vykus� „Baltic Cup“ tre�i�j� etap� šiaulie�i� komanda vyko pa�i�r�ti, ko verti j� šunys, besivar�antys su stipriais priešininkais. Pirm� dien� rogininkas („musheris“) Martynas Rutkus su šunimis nuo lyderi� atsiliko viena sekunde. 5,1 kilometro tras� šiaulietis �veik� per 13 minu�i� 30 sekund�i�. Lyderis buvo rusas, Europos šun� kinkini� vice�empionas Pavelas Otbetkoinas, kuris tras� �veik� per 13 minu�i� 29 sekundes. Antr� dien� šiaulie�i� kinkinys pagerino savo laik� aštuoniomis sekund�mis, o rusas distancij� baig� devyniomis sekund�mis l��iau. Taigi bendroje �skaitoje lietuvai�iai tapo dviej� šun� kinkini� �empionais.

Tokios stulbinamos s�km�s jau pirmose oficialiose var�ybose šiaulie�iai nesitik�jo. Po puikaus debiuto j� laukia dar sunkesnis darbas, stengiantis neu�leisti pozicij�.

Iki Baltijos taur�s pabaigos liko du etapai Lenkijoje ir Latvijoje. � bendr� �empionato �skait� �traukiami tik tie kinkiniai, kurie dalyvauja ma�iausiai trijuose etapuose. Spalio pabaigoje „Good2go“ komanda vyks � Latvij�, baigiam�j� Baltijos taur�s etap�.

Ieško bendramin�i�

Dabar komand� „Good2go“ sudaro keturi �mon�s ir trys šunys. Prie Torio ir Aliaskos treniruot�se prisijung� Martyno Rutkaus auginama 10 m�nesi� vokie�i� avigani� veisl�s kalyt� Lok� Šarmas.

Kadangi var�ybose dalyvauja dviej�, keturi� ar šeši� ir daugiau šun� kinkiniai, šiaulie�iai ieško bendramin�i�, kurie taip pat domisi šia sporto šaka. Atsiradus dar bent vienam �mogui su savo gyv�nu, b�t� �manoma sukurti du kinkinius po du šunis arba dalyvauti keturi� šun� kinkini� var�ybose. Art�jant �iemai, šiaulie�iai planuoja pirkti specialias roges, kad ir šaltuoju met� sezonu b�t� �manoma treniruotis, palaikyti ger� šun� ir j� šeiminink� fizin� form�. Jie nebesisl�ps toli miškuose, o populiarins ši� sporto šak� – �ada šun� tempiamomis rog�mis šven�i� metu pav��inti ir miestie�ius.

Sportas trumpai

Pokeris

Šiauliuose vyko sportinio pokerio �empionato pirmasis etapas, kuriame j�gas panoro išm�ginti net 63 dalyviai. Buvo kovojama d�l nugal�tojo vardo ir trij� kelialapi� � Lietuvos sportinio pokerio fedeacijos rengiam� Lietuvos sportinio pokerio �empionat�. Šiauli� meisto �empionate triumfavo Andr�jus Rago�kinas, kuris �veik� aštuonis finalinio stalo dalyvius. Antr� viet� u��m� Egidijus Majauskas, tre�i� iškovojo Donatas Nosevi�ius. Iki Šiauli� miesto sportinio pokerio �empionato pabaigos liko dar du etapai, po kuri� paaišk�s dar šeši atstvovai, kurie gins Šiauli� garb� Vilniuje.

Tenisas

Turkijoje vysktan�iame „ATP Challenger“ serijos vyr� teniso turnyre, kuriame kaunasi du Lietuvos atstovai, t�siasi antrojo rato kovos. Laurynas Grigelis 6:2, 7:5 nugal�jo vokiet� Andre Begemann�. Tre�iasis lietuvio var�ovas bus 111-ta pasaulio raket� 24-eri� turkas Marselis Ilhanas. Ri�ardas Berankis antrajame rate susitiko su 306 viet� Atpo reitinge u�iman�iu italu Tomasu Fabiano. Dvejet� turnyre drauge rungtyniaujantys lietuviai pirmajame rate 7:6, 6:2 nugal�jo pirm�j� dvejet� turnyro duet�.

Karat�

�ikagoje vykusiame Pasaulio šotokan karat� �empionate s�kmingai pasirod� Lietuvos atstovai. Sidabro medal� individualioje kata rungtyje ir bronzos medal� individualioje kumit� rungtyje jauni� am�iaus grup�je iškovojo Radviliškio „Kentauro“ karat� klubo sportinink� Bernadeta Dauparait�. Kata var�ybose ji nuo nugal�toja tapusios amerikiet�s atsiliko vos 0,6 balo. Bronzos medal� jaunimo individualioje kumit� rungtyje iškovojo radviliškietis, trenerio Ar�no Masalskio aukl�tinis Armandas Bunius.

Regbis

Lietuvos atvirajame regbio �empionate baig�si pirmojo rato kovos. Paskutin�se rungtyn�se pergal� švent� Šiauli� „Vairo-Jupojos“ ekipa, kuri 77:19 nugal�jo Klaip�dos „Kuršius“. „Baltrex“ regbininkai 62:13 �veik� Vilniaus „Tauro-VRA“ ekip�. „Šiauli�“ ir Kauno „��uolo“ komand� akistata baig�si lygiosiomis 29:29. Pasibaigus pirmajam ratui, pirmoje grup�je liko keturios komandos iš septyni�, kurios t�s kov� d�l medali�. � ketvert� pateko visos trys Šiauli� komandos ir Kauno „��uolo“ regbininkai.

„Šiauliai plius“ informacija

Nuo pra�d�i� vi�sa j�ga

Justinas VISOCKAS

„Šiauli�“ krepšinio komanda jau pasirengusi art�jan�ioms kovoms, teigia treneriai ir krepšininkai. Ankstyva fizinio rengimosi stovykla, daug draugišk� rungtyni� – tai ne �prastas ritmas, kurio klubo vadovai laikydavosi prieš tai buvusius sezonus. Permain� suteik� išskirtin� proga – galimyb� patekti � VTB vieningosios lygos turnyr�.

Rashaunas Broadusas „Šiauli�“ atakoms vadovaus antr� sezon�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Komplektacija baigta

Šiemet „Šiauli�“ komandos vadovams neteko visko lipdyti „nuo nulio“ kaip pernai. Iš pra�jusio sezono komandoje liko šeši krepšininkai: Mindaugas �ukauskas, Darius Gvezdauskas, Edvinas Ruzgas, Vytautas Šarakauskas, Rashaunas Broadusas ir Romanas Gumeniukas.
Tarpsezoniu ekipos vadovai pasiraš� penkias naujas sutartis su Valdu Vasyliumi, Mariumi Prekevi�iumi, Denzeliu Bowlesu, Cameronu Longu. Paskutiniu „pirkiniu“ tapo prieš dvejus metus Šiauliuose rungtyniav�s Arvydas Šikšnius. � komand� treneriai pakviet� ir „ABRO-Universiteto“ komandai pernai skolintus Ign� Ramašausk� ir Vitalij� Liuty�i�.
„Šiauli�“ klube rungtyniaus aštuoni lietuviai ir penki legionieriai. Dar neaišku, ar kuriam nors iš �aid�j� teks palikti komand�, kadangi rungtyn�ms galima registruoti tik 12 �aid�j�.

Komandos naujokai

Gyn�jas Marius Prekevi�ius � Šiaulius sugr��o po met� pertraukos. Pra�jus� sezon� jis atstovavo Utenos „Juventus“ ekipai. Lietuvos krepšinio lygos �empionate
M. Prekevi�ius vidutiniškai pelnydavo po 10,3 taško ir atlikdavo po 2,7 rezultatyvaus perdavimo. Nors krepšininkui pasilikti si�l� Utenos komanda, jis pirmenyb� suteik� „Šiauliams“, kadangi klubas turi galimyb� iškovoti kelialap� � VTB vieningosios lygos turnyr�. Su M. Prekevi�iumi pasirašyta vieneri� met� sutartis.
Vieneri� met� sutartis pasirašyta ir su puol�ju Valdu Vasyliumi. 27-eri� met� 203 cm �gio krepšininkas pra�jus� sezon� rungtyniavo Klaip�dos „Nept�no“ ekipoje. Per kiekvienas Lietuvos krepšinio lygos rungtynes V. Vasylius vidutiniškai pelnydavo po 14,8 taško, atkovodavo po 6,5 ir perimdavo po 2,1 kamuolio. Baltijos krepšinio lygos antrajame divizione krepšininko rezultatai dar geresni: 16,9 taško, 6,9 atkovoto ir 1,9 perimto kamuolio per rungtynes.
Kitas „Šiauli�“ naujokas – 22 met� 194 cm �gio gyn�jas iš JAV Cameronas Longas. ��aid�jo ir atakuojan�io gyn�jo pozicijose galintis �aisti krepšininkas pavasar� baig� Georgo Masono universitet� ir buvo vienas iš „Patriots“ lyderi�. C. Longas pra�jus� sezon� per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 15,1 taško, atkovodavo po beveik 5 kamuolius ir atlikdavo po beveik 3 rezultatyvius perdavimus.
Dar vienas amerikietis – 22 met� 208 cm �gio vidurio puol�jas Denzelis Bowlesas. Aukšta�gis komandoje pakeis rungtyniauti � Lenkij� išvykus� Deivid� Weaver�, kuris sudar� sutart� su Slupsko „Energa Czarni“ komanda, vadovaujama Dainiaus Adomai�io. D. Bowlesas pastaruosius du sezonus atstovavo universiteto komandai „James Madison“, kuri rungtyniavo NCAA lygoje. Vidurio puol�jas pra�jus� sezon� pelnydavo po 17,6 taško, atkovodavo po 8,8 kamuolio, atlikdavo po 2,2 perdavimo ir blokuodavo po 1,6 metimo.
Arvydas Šikšnius 2009-2010 m. sezon� �aid� „Šiauli�“ ekipoje ir buvo vienas jos lyderi�. Jis LKL per rungtynes pelnydavo po 11,7 taško ir atkovodavo po 3,6 kamuolio. �sp�dingai krepšininkas �aid� Europos taur�s turnyre – pelnydavo po 17 tašk� ir atkovodavo po 2,3 kamuolio per rungtynes. Pernai met� sezon� krepšininkas prad�jo Vilniaus „Lietuvos ryte“, ta�iau v�liau buvo paskolintas kitai sostin�s komandai – „Perlui“. Per�j�s � „Perlo“ klub�, jis iš karto tapo vienu jo lyderi�, pelnydavo po 11 tašk� ir sugriebdavo po 3,4 kamuolio.

Prieš sezon� – svarb�s m�šiai

Nors sezonas netrukus startuos, dar prieš jam prasidedant „Šiauli�“ komandos laukia itin svarbios rungtyn�s – atranka � VTB vieningosios lygos turnyr�. Šiauli� miestui suteikta teis� organizuoti atrankos turnyr�. Ištraukus burtus Rygoje paaišk�jo, kad Šiauliuose d�l dviej� kelialapi� � turnyr� kovos šešios ekipos. Jos suskirstytos po tris � dvi grupes.
„Šiauli� komanda su Rusijos Samaros „Krasnyje Krylja“ ir Ukrainos Dnepropetrovsko „Dnipro“ ekipomis var�ysis B grup�je. A grup�je j�gas išm�gins Rusijos Krasnojarsko „Jenisej“, Suomijos Espo „Honka“ ir Lenkijos Wloclaweko „Anwil“ ekipos.
Iš abiej� grupi� � kit� etap� pateks po dvi komandas, kurios v�l �ais po dvejas rungtynes. Tik dvi geriausios turnyro ekipos pateks � išsvajot� VTB vieningosios lygos turnyr�.
Pagrindiniame turnyre vietas yra gavusios dvi stipriausios Lietuvos komandos – Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „�algiris“.
Tre�i�j� VTB vieningosios lygos sezon� iš viso rungtyniaus 18 komand�. Jos kovos d�l 70 mln. rubli� prizinio fondo. Pinigai atitinkamai bus išdalyti beveik visoms komandoms pagal pasiekimus, tik 17-18 vietas u��musios ekipos liks be apdovanojim�.
VTB vieningosios lygos atrankos turnyras Šiauli� arenoje vyks rugs�jo 27 – spalio 2 d..

Sud�tis

„Šiauli�“ krepšinio komandos sud�tis 2011-12 m. sezon�: Marius Prekevi�ius (27 metai, 195 cm), Valdas Vasylius (28 metai, 203 cm), Cameronas Longas (22 metai, 194 cm), Denzelis Bowlesas (22 metai, 208 cm), Arvydas Šikšnius (23 metai, 196 cm), Vitalijus Liuty�ius (19 met�, 196 cm), Ignas Ramašauskas (18 met�, 211 cm), Darius Gvezdauskas (23 metai, 192 cm), Edvinas Ruzgas (24 metai, 198 cm), Romanas Gumeniukas (24 metai, 221 cm), Rashaunas Broadusas (27 metai, 180 cm), Mindaugas �ukauskas (36 metai, 201 cm), Vytautas Šarakauskas (29 metai, 203 cm).
Vyriausiasis komandos treneris – Antanas Sireika, trenerio asistentas – Vaidas Pauliuk�nas, klubo direktorius – Adomas Klimavi�ius.

Draugišk� rungtyni� rezultatai:

Šiauli� „Šiauliai“ – Rygos VEF (72:82)Rezultatyviausi „Šiauli�“ krepšininkai: R. Broadusas – 12, E. Ruzgas ir V. Šarakauskas – po 11 tašk�.
Šiauli� „Šiauliai“ – Ukrainos „Azot“ (89:83)
Rezultatyviausi „Šiauli�“ krepšininkai: C. Longas – 22, D. Bowlesas – 12 tašk�.
Šiauli� „Šiauliai“ – Ukrainos Krivoj Rog „Krivbasbasket“ (84:71)
Rezultatyviausi: E. Ruzgas – 22, C. Longas – 17, D. Bowlesas – 13 tašk�.
Šiauli� „Šiauliai“ – Ukrainos Ju�no „Chimik“ (80:82)
Rezultatyviausi: Denzelis Bowlesas – 18, Valdas Vasylius – 10.
Šiauli� „Šiauliai“ – Latvijos „Ventspils“ (95:68)
Rezultatyviausi: V. Vasylius – 18, D. Bowlesas – 13, C. Longas – 12.
Šiauli� „Šiauliai“ – Kazan�s „Uniks“ (75:93)
Rezultatyviausi: V. Liutychius – 14, R. Broadusas – 13, D. Gvezdauskas – 11.
Šiauli� „Šiauliai“ – Latvijos „Ventspils“ (102:97)
Rezultatyviausi: D. Bowlesas – 26, A. Šikšnius – 23.
Šiauli� „Šiauliai“ – Rygos VEF (78:86)
Rezultatyviausi: D. Bowlesas – 17, M. �ukauskas – 15.

„Šiauli�“ ekipos vyriausiojo trenerio Antano Sireikos nuomon� apie komandos pasirengim� art�jan�iam sezonui

- Kaip komandai sekasi ruoštis kovoms?

- Komanda atrodo taip, kaip turi atrodyti – gerai. Ruošiam�s pagreitintu grafiku. Šiuo metu visos komandos dar tik pradeda �sib�g�ti, o mes jau sezono prad�ioje turime b�ti geriausios formos, kadangi jo prad�ioje laukia pa�ios svarbiausios rungtyn�s. Per pasirengimo etap� �aid�me daugiau rungtyni� nei �prastai, nes vyrams reikia �aidyni� praktikos. Nors nuo to nuken�ia kai kurios sritys, jas gal�sime ištaisyti v�liau, o dabar svarbiausia tobulinti �aidim�. Esu patenkintas komanda ir tuo, k� darome.

- Kaip vertinate nauj� legionieri� �aidim�?

- Jie – geri krepšininkai, nepaisant to, kad europietiškas �aidimas skiriasi nuo amerikietiškojo. �aid�jai stipr�s individualiai, geba kovoti, pataikyti, tod�l art�jant VTB lygos atrankos turnyrui tai išnaudosime. Komandiniame �aidime jiems truput� tr�ksta praktikos, ta�iau jie uoliai mokosi, stengiasi prisitaikyti prie komandos �aidimo stiliaus.

- Koks bus Arvydo Šikšniaus vaidmuo komandoje?

- Kai atvyko Arvydas, j� komandai prista�iau kaip „sen� nauj� šiauliet�“, o Arvydui pasakiau: „Kur tu buvai tiek laiko, mes jau baigiame pasirengti sezonui.“ Kalbant rimtai, Arvydas yra šaunus vyras, kuris supranta mano stili� ir prie jo greitai prisitaikys. Prieš dvejus metus jam teko �aisti su Mindaugu �ukausku ir Vytautu Šarakausku, o Rashauno Broaduso �aidimo stilius labai panašus � Derricko Low, kuris vadovavo ekipai t� sezon�.

- A. Šikšnius – 13-tas �aid�jas komandoje. Ar ko nors atsisakysite?

- Šiuo metu keli �aid�jai yra patyr� nesunki� traum�. Kol kas nieko neatsisakysime, visi treniruosim�s ir stengsim�s pasirengti kuo geriau. Kurie bus geriausi, tie ir b�gs � aikšt�, o kol kas joki� sprendim� nepriimame.

Komandos kapitono Mindaugo �ukausko nuomon� apie atmosfer� komandoje

- Kaip sekasi komandai ruoštis sezonui?

- Nuotaikos komandoje labai geros. Ekipa, palyginti su pra�jusiu sezonu, sustipr�jo. Pasirengimo etape �aid�me labai daug draugišk� rungtyni�, tobulinome derinius. Atrodo, viskas sekasi. Paskutinius štrichus sud�liosime per draugišk� turnyr� Kaune.Treneriai eksperimentuoja, d�lioja �vairias schemas, ieško kiekvieno �aid�jo vietos aikšt�je, kad surast� optimal� penket�.Per turnyr� Kaune pamatysime tikr�j� savo paj�gum�. Dabar mes jau pasirengimo etapo finišo tiesiojoje, dirbame visa j�ga, liko kelios detal�s, kurias ištaisysime iki svarbiausi� kov�.

- Kaip naujokai �siliejo � komand�?

- Mes juos gra�iai pri�m�me, o jie palaipsniui �siliejo, rodo neblogus rezultatus. Legionieriai turi b�ti lyderiai aikšt�je, pelnyti taškus, gerai gintis. To iš j� visi tikisi. Naujieji „Šiauli�“ u�sienie�iai tai ir �rodin�ja per vis� draugišk� rungtyni� maraton�. Jie gali vesti komand� � pergales. Paskutinis prie komandos prisijung� A. Šikšnius, tod�l jam dar reikia šiek tiek laiko perprasti derinius, kad gal�t� tinkamai ginti ekipos garb�.

- K� galite pasakyti apie antr� sezon� klube �aisian�ius �aid�jus?

- Iš pra�jusio sezono lik� krepšininkai taip pat vasar� nesnaud�. Romanas Gumeniukas, Edvinas Ruzgas dirbo pagal speciali� program�. Darius Gvezdauskas �aid� Lietuvos student� rinktin�je Universiadoje Kinijoje. Tai, kad jie jau antr� sezon� �ais Šiauliuose, taip pat turi �takos. Jiems viskas �inoma, viskas aišku, tod�l dabar gal�s dar labiau tobul�ti ir vis geriau �aisti.

- Kokie tikslai šiemet komandai keliami? Kokius keliate pats sau?

- �aid�j� tikslas kiekvienose rungtyn�se tas pats – nugal�ti. Komandos vadov� tikslai panaš�s, ta�iau jie �i�ri � visum�, kaip ekipai kuo geriau pasirodyti �empionatuose. O mes kiekvienas einame � aikšt� kuo geriau su�aisti t� dien� ir, �inoma, laim�ti. Ambicijos yra susigr��inti tre�i� viet�, o gal net ir antr�.

Krep��i�nio �a�lies tra�ge�di�ja

Justinas VISOCKAS

Pabud� ryt� po Lietuvos rinktin�s pralaim�jimo ketvirtfinalio rungtyn�se išsišok�liams makedonams, Lietuvos sirgaliai pasijuto serg� „krepšinlige“. Ligos simptomai – suma��j�s darbingumas, apetito praradimas, tikrov�s neigimas, apatija, kaltinimai d�l visko. Apsi�valg� darbe, parduotuv�je ar tiesiog gatv�je, pamatysite ne vien� šia liga sergant� �mog�.

Išvargta pergal� prieš slov�nus tur�t� bent truput� sumenkinti sirgali� skausm�.

Per nakt� nuo daugelio automobili� dingo Lietuvos v�liav�l�s. Nuimtos ir nuo mašin� veidrod�li�. Ištušt�jo barai, kavin�s. Bilietus � svarbiausias rungtynes itin brangiai pirk� tautie�iai nebe�ino, k� su jais daryti. Trošk� pamatyti lietuvius, dabar jie u� apvali� pinig� sumel� �i�r�s, kaip �ais makedonai su ispanais. Atrodo, kad šis pralaim�jimas tapo tautos tragedija, kuriai pamiršti reik�s laiko.

Suprasti ir atleisti

Lietuviai serga krepšiniu kasdien vis labiau. Grei�iausiai ta liga nepagydoma, ta�iau niekam tai n� motais. Nebesvarbu net tai, kad Amerikos reperi� grup� „O‘Grime“ šiemet visus nustebino suk�rusi dain� apie �ydr�n� Ilgausk�, o rugs�jo prad�ioje pasirod� nauja j� daina apie „Big V“ – „Did�j� V“ – Jon� Valan�i�n�. Amerikoje grei�iausiai beveik niekam ne�inomos grup�s k�rinys viename interneto portal� buvo per�i�r�tas beveik pustre�io šimto t�kstan�io kart�. Daina iš karto atsirado sirgali� grojaraš�iuose ir skamba rungtyn�se minu�i� pertrauk�li� metu.

Viskas, kas susij� su Lietuvos rinktine, j� �aidimu, krepšinink� asmeniniu gyvenimu, šalyje yra šventa, ir nedr�skite galvoti priešingai, nes b�site pasmerkti.

Paguoda

Po skaudaus pralaim�jimo makedonams nepra�jus n� parai, Lietuvos rinktin�s �aid�jai stojo � dar vien� ��tb�tin� kov� su slov�nais. Ši dvikova svarbi tod�l, kad 3-6 vietas �empionate u��musios ekipos gauna teis� dalyvauti atrankos � Londono olimpiad� turnyre.

Atkakli kova netaikliais metimais, keistais teis�j� sprendimais, krepšinink� tarpusavio nesusikalb�jimu buvo labai panaši � juod�j� tre�iadien� vykus� ma�� su makedonais. Š� syk� fort�na buvo lietuvi� pus�je. Jie laim�jo paskutini� sekund�i� nerv� kar� ir išpl�š� pergal� 80:77.

Rungtynes geriau prad�jo slov�nai, kurie pirmavo keliais taškais. Netrukus lietuviai ištirpd� var�ov� pranašum�. Po pirmo k�linio m�siškiai atsiliko vienu tašku 19:20. Antrajame ketvirtyje v�l vyko atkakli kova. Pirmavo tai viena, tai kita komanda. Paskutines kelias antro k�linio minutes lyg pabud� iš gilaus miego lietuviai su�aid� kaip iš nat� ir baigiantis ketvir�iui jau pirmavo rekordišku 11 tašk� skirtumu, ta�iau solid�ia persvara d�iaug�si ne ilgai, galima sakyti, tik ilg�j� pertrauk�, kadangi prasid�jus tre�iajam ketvir�iui slov�nai laim�jo keli� minu�i� atkarp� 7:0 ir v�l prad�jo kv�puoti � nugar� lietuvai�iams. K�linio pabaigoje tiksliu dvitaškiu Mantas Kalnietis padidino persvar� iki šeši� tašk�.

Paskutinis k�linys vyko atkakliai. Slov�nai nenor�jo pasiduoti, o lietuviai steng�si apginti savo tvirtov�. Drausmingiau �aid� sve�iai sugeb�jo persveri rezultat� ir �gyti 4 tašk� persvar�. Po minut�s pertrauk�l�s lietuviai išlygino �aidim�. Likus kelioms minut�ms iki finalinio švilpuko, rezultatas buvo lygus ir viskas prasid�jo lyg nuo prad�i�. Komandos apsikeit� tolimais tiksliais metimais. Po to lietuviai apsigyn�, peln� taškus ir likus kelioms sekund�ms laik� visas kortas savo rankose. Nors slov�nai sugeb�jo mesti iš tolimos distancijos paskutin� susitikimo sekund�, metimas buvo netikslus. Lietuviai išvargo pergal�, kuri bent truput� sumenkins skausm�, kad namuose vykstan�iame �empionate nebekovos d�l medali�.

Lietuviai �empionate gali u�imti ir penkt� viet�. D�l šios pozicijos jie kausis šeštadien�. Var�ovus su�inosime penktadien� vakare, kai jau bus pasibaig� visi ketvirtfinalio susitikimai ir su�aistas pralaim�jusi� ekip� ma�as. Stipriausios Europos komandos santykius tarpusavyje aiškinsis savaitgal�.

Eis iki galo

Ispanijos �vaig�dynas kol kas nepalieka vil�i� var�ovams ir t�sia savo pa�ad� Lietuvoje kovoti tik d�l aukso. Jie vos kart� šiemet iš aikšt�s �jo nuleid� galvas, kuomet dar pirmajame etape tur�jo pripa�inti Turkijos rinktin�s pranašum�. Visuose antrojo etapo ma�uose ispanai tiesiog triuškino var�ovus. Taip nutiko lietuviams, serbams ir galiausiai iki tol be pralaim�jim� �engusiems pranc�zams.

Arogantiškumu gars�jan�ios Ispanijos rinktin�s lyderis Pau Gasolis prieš prasidedant svarbiausioms kovoms �rod�, kad yra nuoširdus, u�jau�iantis ir atsakingas. Spaudos konferencijoje jis pristat� savo veikl� ir pasidalijo patirtimi, k� reiškia b�ti Jungtini� Taut� vaik� fondo (UNICEF) ambasadoriumi. Ispanas pasid�iaug�, kad pasaulyje yra labai daug �moni�, padedan�i� vaikams, tod�l jis taip pat negaili savo laiko ir energijos, kad prisid�t� prie j� veiklos. Po konferencijos NBA �vaig�d� išvyko ruoštis rungtyn�ms su slov�nais.

Pranc�zai skai�iuoja

Iki paskutini� antrojo etapo rungtyni� pranc�zai nebuvo suklup� n� karto. Pakeliui jie nugal�jo Serbij�, Vokietij�, Italij�, Turkij� ir netgi Lietuv�, bet galiausiai suklupo nelygioje kovoje prieš ispanus. Grei�iausiai taip nutiko tod�l, kad pranc�zai yra labai geri matematikai ir planuotojai, kurie paskai�iavo, kad pusfinalyje susitikimas su Graikijos rinktine bus lengvas pasivaikš�iojimas, ma�a to, pusfinalyje jie išvengt� akistatos su Lietuvos krepšininkais.

Ispanijos rinktin�s treneris S. Scariolo ma�� pavadino keistu, ta�iau prid�jo, kad kokia sud�timi be�aist� var�ovai, jo vadovaujama rinktin� privalo gerbti priešininkus. Šie �od�iai buvo skirti pranc�z� treneriui V. Colet, kadangi jis šiose rungtyn�se � aikšt� neleido lyderi� Tonio Parkerio ir Joakimo Noah. Patys pranc�zai neig� pasklidusius gandus tvirtindami, kad taip pasielg� nor�dami prieš pa�ias svarbiausias kovas leisti lyderiams pails�ti.

Lietuviams duris link medali� u�trenk� �empionato išsišok�l� Makedonija.

ELTOS nuotr.

Atsilaik� ir keliauja toliau

Serbams rungtyniaujant Šiauliuose viskas sek�si kaip iš nat�. �veiktos keturios rinktin�s, tik po prat�simo 96:97 patirta nes�km� prieš pranc�zus. Ma�ai kas tik�jo, kad jauniems, perspektyviems, tituluotiesiems serbams teks nagais ir dantimis skintis keli� tarp aštuoni� geriausi� komand�. Antrasis etapas prasid�jo akistata su lietuviais. Puikiai �aid� Lietuvos krepšininkai nepaliko vil�i� priešininkams ir švent� pergal� 100:90. Antrajame antrojo etapo ma�e su ispanais serbai ir v�l tur�jo b�d�. Ispanijos rinktin� be vargo palau�� var�ovus.

Lemiamame ma�e jie rungtyniavo su turkais. Abiem rinktin�ms reik�jo tik pergal�s, nes ji garantavo viet� ketvirtfinalyje. Serbai puikiai prad�jo rungtynes, antrajame ketvirtyje pirmavo 14 tašk� skirtumu. Po did�iosios pertraukos turkai prad�jo tirpdyti skirtum� ir pasivijo var�ovus. Paskutin�mis sekund�mis Turkijos krepšininkas met� � krepš�, ta�iau metimas nebuvo tikslus. Pergal� 38:37 švent� serbai keliauja toliau, o pra�jusi� met� pasaulio vice�empionai turkai gr��o � saul�t� gimtin�.

Lemiam� metim� specialistai

Rusijos rinktin� – vienintel� �empionato dalyv�, kuri iki šiol n� karto nepralaim�jo. Keli ma�ai susiklost� ypa� atkakliai. Juose nugal�tojai paaišk�jo tik paskutin�mis sekund�mis.

Rusai gali d�iaugtis savo gretose tur�dami paskutini� metim� specialist�. Sergejui Moniai nesudreb�jo ranka rungtyn�se su slov�nais, kai per likusias septynias sekundes jis sugeb�jo tiksliai atakuoti krepš� ir išpl�šti pergal�. Dar �sp�dingiau pergal� rusams atneš� jo metimas paskutin�se antrojo etapo rungtyn�se prieš Makedonijos rinktin�. Likus beveik dviem sekund�ms iki ma�o pabaigos, Serg�jus Monia per aukštai iškeltas gyn�jo rankas met� tritašk�, kamuolys atsitrenk� � lent� ir �krito � krepš�. Ši pergal� l�m� rusams pirm� viet� grup�je. Ji leido išvengti akistatos su Lietuvos rinktine jau �empionato ketvirtfinalyje.

Geriausias Rusijos rinktin�s �aid�jas �empionate – NBA �vaig�d� Andrejus Kirilenka. Jis per rungtynes vidutiniškai pelno po 13,9 taško, atkovoja po 5,8 ir perima po 2,8 kamuolio. Tai geriausi rezultatai komandoje. Kai lyderio našta A. Kirilenkai tampa per sunki, iniciatyvos imasi kiti krepšininkai. Paskutiniame ma�e prieš Makedonijos rinktin� A. Kirilenka tepeln� du taškus. Jis pramet� aštuonis iš devyni� metim�. Per rungtynes rusas atkovojo 4 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus, ta�iau jo naudingumo koeficientas buvo neigiamas (-2). Rusams belieka tik�tis, kad ketvirtfinalio ma�e lyderiui Kauno arenos krepšys atsiriš ir jis v�l ves savo rinktin� � jau devint� iš eil�s pergal�.

�empionato staigmena

Tai, kad Makedonijos krepšinio rinktin� pateko tarp aštuoni� geriausi� Europos krepšinio �empionate, gimtojoje šalyje suk�l� pamišim�, o tai, kad ketvirtfinalio etape �veik� lietuvius – išvijo gyventojus � Makedonijos sostin�s Skopje gatves. V�liavos spalvomis veidus išsida�� gyventojai negal�jo patik�ti savo šalies krepšinink� s�kme.

Nors makedonai �empionat� prad�jo pralaim�dami Juodkalnijos rinktinei, po to šios šalies atstovai iškovojo šešias pergales iš eil�s. Lemiamose F grup�s rungtyn�se makedonai po dramatiškos kovos pralaim�jo rusams 61:63 ir F grup�je u��m� antr� viet�. Likusi antra Makedonijos rinktin� ketvirtfinalio etape Kaune kovojo su E grup�je tre�i� viet� u��musiais Lietuvos krepšininkais. Patek� � ketvirtfinal� makedonai jau pagerino šalies rekord�. Iki tol geriausias j� pasirodymas �empionate buvo 2009 metais Lenkijoje, kuomet jie liko devinti.

Dvikova su Lietuva buvo �domi ir tuo, kad aikšt�je skirtingose komandose vienas prieš kit� �aid� du Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos aukšta�giai – J. Valan�i�nas ir Predragas Samard�iskis. 24 met� 215 cm �gio krepšininkas tikisi Vilniaus komandoje u�imti pagrindinio vidurio puol�jo viet�, tod�l jaunajam Lietuvos talentui teks �rodyti savo vert� aikšt�je.

Optimistai iki pabaigos

�empionate kol kas tik blankiu �aidimu išsiskyrusios Graikijos rinktin�s treneris Iliasas Zourosas nepraranda optimizmo ir humoro jausmo. Nors prieš pat �empionat� jam teko atlaikyti daug skaud�i� likimo sm�gi�, kuomet d�l �vairi� prie�as�i� rinktinei atstovauti atsisak� dauguma lyderi�, strategas vos ne su antr�ja rinktin�s sud�timi sugeb�jo prasimušti tarp aštuoni� stipriausi� ekip�.

Lemiamoms kovoms rinktin�s keliasi � Kaun�, kur I. Zouros, treniruodamas „�algirio“ krepšininkus, praleido pastar�j� sezon�. Strategas tikisi, kad naujoje arenoje susirink� �i�rovai palaikys jo vadovaujam� rinktin�, kadangi ketvirtfinalyje jie ne�ais su Lietuvos krepšininkais.

Graik� var�ove tapo gr�smingoji Pranc�zija, kurios krepšininkai �empionate suklupo vos kart�. Specialist� teigimu, tai jie gal�jo padaryti specialiai. Rungtyn�se su ispanais pranc�zai (ne)kovojo d�l pirmos vietos grup�je. Pralaim�jusieji ketvirtfinalyje tur�jo kautis su graikais, o laim�jusieji – su Suomijos ir Slov�nijos ekip� ma�o nugal�tojais. Ispanai sutryp� pranc�zus. Taigi ketvirtfinalyje ispanai rungsis su lemiam� F grup�s ma�� laim�jusiais slov�nais, o pranc�zai – su tre�ioje vietoje likusiais graikais.

Graikijos treneris I. Zouros teig�, kad pranc�zai patys pasirinko �aisti prieš jo vadovaujam� rinktin�, tod�l ar tai buvo geras sprendimas, paaišk�s ekipoms susitikus aikšt�je.

Paskutinieji � traukin�

Slov�nai tarp aštuoni� stipriausi� �empionato ekip� pateko paskutiniai. Jie lemiamose rungtyn�se, kuriose paaišk�jo, kam atiteks kelialapis � atkrintam�sias rungtynes, nugal�jo suomius, kurie �empionate stebino ne�prastai solid�iu �aidimu. Ketvirtfinalio etape jie steng�si iš paskutini�j�. Pirmajame k�linyje puikiai �aid�, pirmavo prieš ispanus 7 tašk� skirtumu, ta�iau antrajame ketvirtyje ispanai išlygino �aidim�, o antroje pus�je triuškino var�ovus.

�empionat� slov�nai prad�jo keturiomis pergal�mis. Ne visos jos buvo lengvai pasiektos. Paskutin�se pirmojo etapo grup�s rungtyn�se d�l pirmos vietos kovoj� su rusais jie paskutin�mis minut�mis pralaim�jo ma��.

Antrasis etapas slov�nams susiklost� itin nepalankiai. Pirmose rungtyn�se jie pralaim�jo graikams, antrame ma�e nusileido makedonams. Tik pergal� prieš suomius leido d�iaugtis patekus tarp aštuoni� geriausi� ekip�.

Slov�nijos ekipoje n�ra išsiskirian�io lyderio. Erazemas Lorbekas pelno daugiausia tašk� – po 11,4 taško per rungtynes. Mirza Begi�ius atkovoja po 6,6 kamuolio, Jaka Lakovi�ius atlieka po 3,1 rezultatyvaus perdavimo. Visi �aid�jai turi savo viet� aikšt�je ir dirba savo darb�. Ne�inia d�l koki� prie�as�i� solid� �aidim� pasirengimo etape demonstravusi rinktin�, at�jus svarbiausi� kov� metui, prad�jo buksuoti ir niekaip negali išsikapstyti iš nes�kmi� li�no.

Sportas trumpai

Tenisas

Šiauliuose prasid�jo Tarptautin�s teniso federacijos jauni� iki 18 met� teniso turnyras „Mero taur� 2011“. Pagrindiniame turnyre dalyvauja 64 sportininkai iš 12 valstybi�. Lietuvai atstovauja šešios merginos ir penki vaikinai. Šiauli� teniso mokyklos garb� gina Justina Mikulskyt�, Greta Ker��ait�, Karolina Vitkevi�i�t�, Lukas �vikas ir Eimantas Gruzdas. Po pirmojo rato iš šiaulie�i� laim�jo tik Justina Mikulskyt�. Visi kiti sportininkai patyr� nes�km� ir pasitrauk� iš turnyro. Antrajame rate penkiolikmet� J. Mikulskyt� 6:3, 6:1 sutriuškino pirm� turnyro raket� rus� Alis� Kniazev�. Nesenai prad�jusi dalyvauti 18-me�i� turnyruose šiauliet� Europos reitinge u�ima 2092 viet�. Jos var�ov� reitinge u�ima 480 viet�. Aštuntfinalyje šiauliet�s var�ov� bus suom� arba lenk�, kuri� ma�as d�l lietaus buvo nutrauktas.

Krepšinis

Šiauli� „Šiauliai“ rengiasi naujajam sezonui ir bando savo j�gas kontrolin�se var�ybose. Antradien� „Šiauliai“ susitiko su Ju�no „Chimik“ komanda ir pralaim�jo rezultatu 80:82. Sve�iai iš Ukrainos jau pirmajame k�linyje stipriai spurtavo ir atitr�ko net 17 tašk� skirtumu. „Chimik“ aukšta�giai šeimininkavo ir po savo, ir po šiaulie�i� krepšiu. Nepaisydami sunkum�, „Šiauliai“ atlaik� spaudim� ir ma�o pabaigoje net išlygino rezultat�. Likus keturioms sekund�ms iki finalin�s sirenos, rezultatas buvo 80:80, ta�iau „Chimik“ krepšininkai išnaudojo paskutin�s atakos galimyb� ir iškovojo pergal�.

Dvira�iai

Šiauliet� Vilma Rimšait� puikiai prad�jo 2012 m. Europos BMX dvira�i� �empionat�. Pirmuose dviejuose etapuose, vykusiuose Olandijoje, ji u��m� tre�i� ir antr� vietas. Moter� elito grup�je dalyvavo 18 dviratininki�. Pirm� dien� sportinink� � priek� praleido pranc�z� Magalie Pottier ir �ek� Anet� Hladikov�, antrajame etape aplenk� �ek� ir finišavo antra. Per du etapus šiauliet� surinko 41 tašk�. Pirmauja 61 tašk� surinkusi pranc�z�, antroje vietoje – 44 taškus turinti �ek�. Spalio m�nes� dviratinink� dalyvaus dar dviejuose �empionato etapuose �ekijoje ir Šveicarijoje.

Regbis

Po vasaros � aikštes sugr��o regbio komandos. Siguldoje (Latvija) vykusiame ma�e Šiauli� „Baltrex“ ekipa 61:20 sutriuškino Rygos raj. „STATS/ Sigulda“ ekip�. Vilniaus „Tauro-VRA“ komanda 30:21 �veik� Klaip�dos „Kuršius“. Kitame ma�e susitiko dvi Šiauli� miesto ekipos - „Vairas-Jupoja“ ir „Šiauliai“. �empionato lyderiai „Vairo-Jupojos“ regbininkai 97:15 sutriuškino var�ovus. Iki �empionato pirmojo rato pabaigos komandoms liko �aisti dvejas rungtynes. Po j� keturios stipriausios komandos t�s kov� d�l apdovanojim�.

„Šiauliai plius“ informacija

Vi�sa�ga�lis krep��i�nis ka�ra�liau�ja Lie�tu�vo�je

Justinas VISOCKAS

Jau dešimt dien� Lietuva vieninga. � antr� plan� nustumti politiniai �vykiai, laikinai pamiršta ir ekonomin� kriz�. Visi traukia skanduotes, po darb� skuba � arenas, namo ar � barus, kad pamatyt� savo mylimus krepšininkus. Prie�asties li�d�ti n�ra, lietuviai demonstruoja solid� �aidim�, puikiai puola, gerai ginasi.

Vilniuje m�siški� lauk� pilnut�l� sal�. � j� sugu��jo ir politikos elitas.

Pirmas etapas baigtas. Pus� iš 24 Europos �empionat� prad�jusi� komand�, po tris rinktines iš keturi� grupi�, keliauja toliau ir t�sia kov� d�l medali�. Lik� krepšininkai susikrov� lagaminus ir išvyko namo, viltis pasirodyti geriau atid�j� kitiems �empionatams. Atkakliomis rungtyn�mis, tiksliais metimais, �sp�dingais blokais Panev��yje, Šiauliuose, Alytuje ir Klaip�doje �i�rovus d�iugin� krepšininkai jau kaunasi Vilniuje.

„Atsirišo krepšys“

Antrajame etape 12 komand� buvo suskirstyta � dvi grupes. E grup�je kovos A ir B grup�se rungtyniavusios ekipos, � E grup� pateko C ir D grupi� rinktin�s. Specialist� nuomone, E grup� kur kas stipresn� nei F, kadangi prie Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos prisijung� trys stipriausios Šiauli� grup�s ekipos: Pranc�zija, Serbija ir Vokietija. F grup�je kovos makedonai, graikai, suomiai, rusai, slov�nai ir gruzinai.

Antr� etap� prad�jo ispanai ir vokie�iai. Ispanai didesn� pranašum� �gijo tik ketvirtajame k�linyje. Po trij� ketvir�i� vokie�iai atsiliko vos vienu tašku. Laim�j� rungtynes 77:68, Ispanijos krepšininkai �siraš� svarb� tašk� turnyrin�je lentel�je. Antrieji � aikšt� �eng� Turkijos ir Pranc�zijos sportininkai. Rungtyni� viduryje pranc�zai tur�jo tik keturi� tašk� persvar�, o tre�iajame ketvirtyje šov� � priek� 13 tašk� skirtumu. Paskutiniame ketvirtyje turkai beveik pavijo var�ovus, ta�iau rezultatui išlyginti pritr�ko laiko.

Lietuviai � aren� �eng� paskutiniai. J� var�ov� buvo viena stipriausi� šiame Europos �empionate – Serbijos rinktin�. Lietuviai tiksliais tolimais metimais var� � nevilt� serb� �aid�jus ir trenerius. Nors serbai kv�pavo � nugar� iki rungtyni� pabaigos, lietuviai puikiai susitvark� su jauduliu, o sostin�s arenos krepšiai lyg magnetas trauk� kamuol�. Laim�j� ma�� 100:90, lietuviai E grup�je pakilo � tre�i� viet�, nusileisdami ispanams ir dar n� karto iki šiol �empionate nepralaim�jusiems pranc�zams.

Lyderiai pagal statistik�

Lietuvos krepšinink� pavard�i� statistin�se lentel�se beveik n�ra, tik Šar�nas Jasikevi�ius pirmauja pagal baud� metim� procent� – pataik� 20 iš 21. Visai kitokia situacija komand� statistikoje. Lietuviai – daugiausia tašk� � var�ov� krepš� �metanti rinktin�, jie taikliausiai meta � krepš� ir atlieka daugiausia rezultatyvi� perdavim�.

Lietuviai krepš� atakuoja 56,5 proc. taiklumu – pataik� 192 iš 340 metim�. Per šešias rungtynes lietuviai �met� 529 taškus, vidutiniškai po 88,2 taško per ma��. Per kiekvienas var�ybas Lietuvos rinktin�s krepšininkai atlieka po 20 rezultatyvi� perdavim�. Tai geriausias rezultatas �empionate. Lietuviai jau pataik� 192 metimus, t. y. po 32 per rungtynes. Pagal š� rodikl� jie taip pat pirmi. Pagal atkovotus kamuolius lietuviai u�ima penkt� viet� – iš viso atkovojo 55 kamuolius puolime ir 166 gynyboje. Taigi 221 atkovotas kamuolys – 36,8 vidutiniškai per rungtynes.

A grup� – dviguba turk� s�km�

Iš prad�i� A grup�je, kurios kovos vyko Panev��yje, niekam nekilo abejoni�, kas pateks � antr� etap�. Europos �empionato šeimininkai lietuviai, Europos �empionai ispanai ir pasaulio vice�empionai turkai – daug k� pasakantys titulai. Su šiomis rinktin�mis � vien� grup� patekusios Lenkija, Did�ioji Britanija ir po atrankos etapo pakliuvusi Portugalija netur�jo dideli� iliuzij�. Per pirmas �empionato dienas atrod�, kad viskas vyksta pagal iš anksto suplanuot� scenarij� ir ne�vyks joki� netik�tum�. Ta�iau priešpaskutin� pirmojo etapo dien� turkai �sigudrino pralaim�ti lenkams vieno taško skirtumu ir susikomplikavo galimyb� patekti � kit� etap�. Paskutiniame ture lenkams u�teko pergal�s nors ir vieno taško skirtumu prieš britus, o turkus paskutin�se rungtyn�se tur�jo egzaminuoti ispanai. Ispanai ir lietuviai jau buvo u�sitikrin� viet� antrajame etape, tod�l d�mesys buvo skiriamas tiems, kurie taps tre�i�ja laiming�ja rinktine. Teorini� galimybi� patekti � antr� etap� tur�jo ir britai, ta�iau jiems var�ovus reik�jo �veikti 58 tašk� skirtumu.

Turkai neramiai lauk� lenk� ir Did�iosios Britanijos rinktini� ma�o. Did�i�j� rungtyni� laiko dal� pirmavo britai, ta�iau lenkai vis lipo ant kuln�. Did�iosios Britanijos rinktin�s persvara išaugo per paskutines dvi rungtyni� minutes. Pergale d�iaug�si ne tik britai – d�i�gavo ir turkai. Jie tur�jo b�ti d�kingi u� suteikt� galimyb� �aisti antrame etape Vilniuje. Lenkai nepasinaudojo puikia proga. Pagrindiniais Lenkijos rinktin�s duobkasiais tapo Loulas Dengas, kuris peln� 28 taškus ir atkovojo 14 kamuoli�, ir D�oelis Frylandas, �met�s 27 taškus ir 11 kart� sugrieb�s kamuol�.

Paskutinis ma�as tarp ispan� ir turk� nieko nebel�m�, ta�iau tokio rungtyni� scenarijaus nedaug kas tik�josi. Ma�e prieš turkus negal�jo �aisti koj� per ma�� su Lietuva susi�eid�s ispan� lyderis Pau Gasolis. Tris k�linius ispanai pirmavo, o per paskutin� ketvirt� sugeb�jo pelnyti vos du taškus. Ketvirto k�linio viduryje turkai pasivijo sutrikusius Europos �empionus, o po to tiksliais metimais persv�r� rezultat� savo naudai. Dviguba švent� Turkijai – patekimas � antr� etap� ir �skaitinis taškas rungtyn�se prieš tituluotuosius ispanus.

B grup� – be staigmen�

B grup�je Šiauliuose kovas prad�jo serbai, pranc�zai, vokie�iai, latviai, italai ir �ydai. Jau per pirmuosius susitikimus pergales iškovoj� pranc�zai, serbai ir vokie�iai �rod�, kad yra puikios sportin�s formos ir pasireng� kautis d�l aukš�iausi� apdovanojim�. Po pirm� trij� dien� grup�je susiformavo du pogrupiai – lyderiai ir „autsaideriai“. Italai, latviai ir �ydai dar m�gino „spardytis“, ta�iau visos j� pastangos buvo numalšintos. NBA �vaig�d�i� vedinos Vokietijos ir Pranc�zijos rinktin�s bei stabiliu ir gra�iu �aidimu pasi�ymintys serbai pergal�mis d�iugino savo šali� sirgalius, kurie itin gausiai rinkosi � aren�.

Paskutin� pirmojo etapo dien� Šiauliuose jau buvo aiškios trys rinktin�s, kurios keliaus � Vilni� t�sti kovos d�l medali�, ir tos, kurios turi krautis lagaminus ir vykti namo. Nepaisant to, paskutin� diena tapo lyg desertu krepšinio sirgaliams. Nieko nebelemian�iame ma�e tarp Italijos ir Izraelio rinktini� nugal�toja paaišk�jo tik po prat�simo. Italai sugeb�jo panaikinti 19 tašk� deficit�, išpl�š� prat�sim�, ta�iau Izraelio krepšininkams pavyko iškovoti pergal�.

Antrajame ma�e kovojo Vokietijos ir Latvijos rinktin�s. Latviai nenor�jo vykti namo n� karto nelaim�j�, tod�l kibo � atlapus var�ovams. Nors atkakli� rungtyni� metu jie tur�jo galimyb� išpl�šti pergal�, jiems pritr�ko s�km�s. Vieno taško skirtumu laim�jo vokie�iai.

Paskutin�s rungtyn�s tarp � medalius pretenduojan�i� serb� ir pranc�z� nepaliko abejing�. Ma�as vyko „taškas � tašk�“, tod�l nenuostabu, kad prireik� prat�simo. Paskutin�mis jo sekund�mis vienu tašku atsilikdami serbai tur�jo galimyb� iškovoti pergal�, ta�iau b�damas visiškai laisvas iš po krepšio nepataik� t�dien 28 gimtadien� švent�s Duško Savanovi�ius. Pralaim�jimo kart�l� jubiliatui nuplov� viešbutyje komandos draug� surengtas vakar�lis ir iš gimtin�s krepšininko �monos ir dukros atsi�stos dovan�l�s.

Nors pirmas �ingsnis jau �engtas, ši� trij� rinktini� laukia dar didesni išbandymai. Antrajame etape jos pateko � E grup�, kurioje rungtyniaus su A grup�je kovojusiomis Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos rinktin�mis.

Vilniuje m�siški� lauk� pilnut�l� sal�. � j� sugu��jo ir politikos elitas.

ELTOS nuotr.

Namo be pergali�

Kaimynai latviai šiemet Europos �empionate nepatyr� pergal�s d�iaugsmo. Jau prieš �empionat� buvo teigiama, kad Latvijos rinktin� yra B grup�s „autsaider�“. Nepaisydami iš anksto klijuotos silpnesni�j� etiket�s, „braliukai“ privert� kaip reikiant paprakaituoti Europos krepšinio �vaig�des. Pirmoje kovoje su pranc�zais latviai pal��o paskutinio ketvir�io viduryje. Panašus scenarijus buvo ir rungtyn�se su serbais. Latviai nesugeb�jo pasipriešinti ir Italijos rinktinei. Ma�e su �ydais nugal�tojas paaišk�jo paskutin�mis sekund�mis. Trij� tašk� skirtumu pergal� švent� Izraelio krepšininkai. Ar�iausiai pergal�s Latvijos ekipa buvo paskutin�se grup�s rungtyn�se su vokie�iais – pralaim�jo minimaliu skirtumu ir išvykti namo tur�jo nepajutusi pergal�s skonio.

Geriausiai iš latvi� Europos �empionate rungtyniavo Janis Blumas ir Richardas Kuksikas, kurie vidutiniškai per rungtynes pelnydavo po 16 tašk�.

C grup� – istorinis suomi� skrydis

Alytuje vykusios C grup�s var�ybos dar prieš prasidedant �empionatui buvo pramintos Balkan� �empionatu. Grup�s lyder�s Graikija ir Kroatija � Lietuv� atvyko susilpn�jusios. Tuo suskubo pasinaudoti Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Makedonijos rinktin�s, kurios m�gino kibti � atlapus var�ovams. Paskutine rinktine tapo stipriausia Skandinavijos komanda, po atrankos etapo � �empionat� patekusi Suomija.

Po pirm� keturi� rungtyni� daugelyje grupi� stipriausios rinktin�s jau �inojo patekusios � kit� etap�, ta�iau C grup�je situacija buvo kita. Tvir�iausiai jaut�si graikai ir makedonai, kurie buvo laim�j� po tris kartus. D�l tre�io kelialapio � Vilni� kovojo kroatai, suomiai ir Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai. Šios rinktin�s buvo iškovojusios po dvi pergales. Tik juodkalnie�iai jau prieš paskutin� tur� �inojo, kad teks krautis lagaminus ir vykti namo.

Pirmieji � kov� d�l kelialapio stojo suomiai. Jie rungtyniavo su grup�s „autsaidere“ Juodkalnijos komanda. Suomija laim�jo ir �eng� didel� �ingsn� antrojo etapo link. Beliko laukti, kaip susiklostys likusios dvejos vakaro rungtyn�s. Pirmose rungtyn�se graikai nugal�jo kroatus, kurie, nors ir buvo laikyti grup�s lyderiais, jau po pirmojo etapo išvyko namo. Paskutin�se vakaro rungtyn�se Makedonijos rinktin� sugeb�jo palau�ti Bosnijos ir Hercegovinos rinktin�.

D grup� – nenugalimieji rusai

Klaip�doje vykusiose Europos �empionato pirmojo etapo rungtyn�se kov�si rusai, ukrainie�iai, slov�nai, gruzinai, belgai ir bulgarai. Pirmose keturiose rungtyn�se rusai ir slov�nai �veik� var�ovus, tod�l prieš paskutines pirmojo etapo rungtynes jie jau buvo u�sitikrin� viet� Vilniuje.

Paskutiniame ture be pralaim�jim� �engusios komandos �aid� tarpusavyje. Rinktini� galimyb�s laim�ti ma�� buvo vertinamos po lygiai. Prognoz�s pasitvirtino, tai buvo �temptos rungtyn�s su laiminga pabaiga. S�km� nusišypsojo rusams, kurie, atsilikin�j� nuo var�ov� vis� var�yb� metu, paskutin�mis sekund�mis sugeb�jo pataikyti ir persverti rezultat�.

D�l tre�ios vietos ir kelialapio � sostin� kovojo gruzinai ir bulgarai. Nors gruzinai ilgai pirmavo, traum� patyrus j� lyderiui vidurio puol�jui Zazai Pa�ulijai rinktin� sutriko. Tuo pasinaudoj� bulgarai šov� � priek� ir laim�jo rungtynes, ta�iau skirtumo nepakako, kad bendras praleist� �mest� tašk� santykis b�t� geresnis nei gruzin�, tod�l ši rinktin� keliauja toliau, o bulgarai keliauja namo. Nieko nelemian�iose paskutin�se vakaro rungtyn�se ukrainie�iai nugal�jo belgus.

Sportas trumpai

Krepšinio �empionatas

Europos vyr� krepšinio �empionate ketvirtadien� prasid�jo pirmojo etapo antrojo turo var�ybos. Šiauliuose B grup�je pirmose dienos rungtyn�se susitiko Serbijos rinktin� ir Latvijos komanda. Serbai iškovojo antr�j� pergal� rezultatu 92:77. Pranc�zijos rinktin� rezultatu 85:68 nugal�jo Izraelio ekip�. Izraelis patyr� jau antr� pralaim�jim� iš eil�s. A grup�je Panev��yje pirmosios ant parketo išb�go Ispanijos ir Portugalijos komandos. Antr�j� pergal� � savo s�skait� �siraš� �empion�s titul� ginanti Ispanijos ekipa, nesunkiai nugal�jusi portugalus 87:73. Atkaklios dvikovos nebuvo tarp Turkijos ir Did�iosios Britanijos. Vieni šios grup�s favorit� - turkai - sutriuškino var�ovus rezultatu 90:61. C grup�je Alytuje antro turo pirmas rungtynes �aid� Bosnijos ir Hercegovinos bei Juodkalnijos rinktin�s. Pergal� rezultatu 94:86 iškovojo bosniai. Tai buvo pirma j� pergal� ir pirmas juodkalnie�i� pralaim�jimas. D grup�je Klaip�doje bulgarai 68:65 nugal�jo jau antr�j� pralaim�jim� patyrusius belgus. Did�iausi� susidom�jim� antrame ture k�l� Rusijos ir Gruzijos rinktini� dvikova. Pergal� atkaklioje, bet labai korektiškoje sportin�je kovoje rezultatu 65:58 iškovojo Rusija.

Futbolas

„Šiauli�“ futbolinink� susitikimas Pakruojyje su „Kruoja“ baig�si lygiosiomis 1:1. D�l kiekvieno taško kovojan�i� komand� �aidimas d�l karš�io ir �tampos klost�si vangiai. „Kruojos“ futbolininkai pirmo k�linio antroje pus�je išnaudojo galimyb� prie „Šiauli�“ vart� ir pirmieji peln� �vart�. „Šiauliams“ �vart� pavyko pelnyti tik 74-�j� rungtyni� minut�. Rezultat� galingu sm�giu išlygino aikštel�je po keitimo pasirod�s Rokas Urbelis. Pelniusios po tašk� komandos pad�ties turnyrin�je lentel�je nepakeit� - „Šiauliai“ atsilieka nuo „S�duvos“ dviem taškais ir u�ima ketvirt� viet�, o Pakruojo „Kruoja“ turnyrin�je lentel�je yra penkta.

Krepšinis

Šiauli� „Šiauliai“ namuose draugiškose rungtyn�se su Rygos „VEF“ komanda patyr� pralaim�jim� 72:82. Šiaulie�iai puikiai prad�jo rungtynes ir pirmajame k�linyje 15:6 išsiver�� priek�. Antro k�linio viduryje komandas tebeskyr� devyni� tašk� skirtumas, ta�iau latvi� spurtas 14:0 panaikino „Šiauli�“ pranašum�. Antroje ma�o pus�je šiaulie�iai dar band� pasivyti vis didesniu skirtumu atitolstant� priešinink�, ta�iau trukd� klaidos – per rungtynes suklydo net 28 kartus.
„Šiauliai plius“ informacija

Pa�ga�liau pra�si�d�jo

Justinas VISOCKAS

Ilgai ruošusis, tvarkius miest�, sukus galv�, kaip suderinti tvarkaraš�ius, apgyvendinti krepšininkus ir sirgalius, treniravusis ir neramiai laukus gausyb� valand�, keturiuose Lietuvos miestuose prasid�jo Europos krepšinio �empionatas. Ta�iau rungtyn�s - tik viena medalio pus�. Veiksmas vyksta ne tik arenose, bet ir u� j� rib�. Miestai kv�puoja krepšiniu, veidus v�liav� spalvomis išsida��, rinktini� atributika pasipuoš� sirgaliai pl�sta � gatves, kad visiems garsiai pasakyt� – Lietuv� ap�m� krepšinio virusas.

Pirmosios �empionato rungtyn�s lietuviams nebuvo labai lengvos.
ELTOS nuotr.

Startavo pergale

Europos krepšinio �empionate lietuviai startavo pergale. Atkakliai kovodami m�s� šalies krepšininkai 80:69 �veik� Did�iosios Britanijos rinktin�. Po apylyg�s kovos pirmajame ketvirtyje lietuviai antrajame nutolo. Atrod�, kad visi reikalai jau sutvarkyti, ta�iau britai buvo kitokios nuomon�s. Po ilgosios pertraukos per tre�i� k�lin� jie lietuviams leido �mesti vos penkis taškus, o patys peln� 18. Prieš paskutin� ketvirt� lietuviai atsiliko trim taškais. Visus taškus m�siškiai peln� per paskutines penkias minutes. Tiksliai tolimais metimais jie susikrov� dvi�enkl� persvar� ir laim�jo pirm�j� m�š�.

Panev��yje �aid�iantys ispanai tur�jo vargo su lenkais. Europos �empion� titul� ginantys ispanai laim�jo vos penki� tašk� skirtumu 83:78. P. Gasolis ispanams peln� 29 taškus, o lenkas L. Koszarekas �met� 19 tašk�.

Turkijos ekipa �empionate taip pat laim�jo pirm� kov�. Jai teko bene silpniausia A grup�s dalyv� – Portugalijos rinktin�. Turkai laim�jo ma�� 79:56. Po 14 tašk� turkams peln� E. Kanteras ir H. Turkoglu. Daugiausia tašk� (12) tarp portugal� peln� ir 12 kamuoli� atkovojo E. Evora.

Pergal�s ir pralaim�jimai

Pirm�j� dien� didesni� staigmen� krepšinio arenose neu�fiksuota. Rinktin�s lyder�s �veik� jau prieš �empionat� silpnesni�j� etiketes gavusias komandas. Nors Šiauliuose vykstan�ioje B grup�je beveik visos komandos panašaus lygio, trys iš j�, s�skaitoje turin�ios po pirm� pergal�, prieš antr�sias rungtynes jau�iasi kur kas geriau.

Pirmieji � aren� �eng� italai ir serbai. Rungtyni� prad�ioje pirmav� italai iniciatyv� išleido iš rank� antroje rungtyni� dalyje. Ma�o pabaigoje serbai sugeb�jo nutolti ir laim�jo ma�� 80:68.

Antrosiose B grup�s rungtyn�se latviai kibo � atlapus Pranc�zijos �vaig�dynui. Audringai sirgali� palaikomi Latvijos krepšininkai �nirtingai priešinosi var�ovams iki ketvirtojo k�linio vidurio. Tuomet pranc�z� lyderis Tonis Parkeris �skraidino kelet� metim� ir nul�m� rungtyni� baigt� 89:78. Pranc�zijos rinktinei

T. Parkeris peln� 31 tašk�. Latviams Janis Bl�mas �met� net 32 taškus ir atliko šešis rezultatyvius perdavimus.

Pirm� dien� Šiauliuose vainikavo Izraelio ir Vokietijos krepšinink� ma�as. Šiose rungtyn�se atkaklus buvo tik pirmasis k�linys, kur� vokie�iai laim�jo 15:14. Po to jie �rod� savo pranašum� prieš var�ovus, sutriuškindami juos 91:64. Vokietijos rinktinei 25 taškus peln� Dirkas Nowitzkis, o tarp Izraelio rinktin�s �aid�j� geriausiai �aid� Guy Pninis, peln�s 20 tašk�.

Šiauli� arena – pilniausia

Pirm� �empionato dien� Šiauli� arena išsiskyr� lankomumu. Tuo pasigirti negal�jo kiti miestai, �inoma, neskaitant pirmo Lietuvos rinktin�s ma�o. Tuomet nuo sirgali� „l��o“ Panev��io arenos trib�nos.

Per serb� ir ital� rungtynes beveik pilna arena palaik� italus. Ital�, pranc�z� ir latvi� sirgaliai mojavo v�liavomis po kiekvieno tikslaus ital� metimo. Nepaisant palaikymo, italai pralaim�jo. Antrajame ma�e arenoje beveik nebuvo tuš�i� viet�. Kaimynin�s šalies sirgaliai � Šiaulius susirinko itin gausiai, tod�l suk�l� kurtinant� triukšm�. Deja, krepšininkams nepavyko sukurti sensacijos. Po rungtyni� pranc�zas Tonis Parkeris pasid�iaug� sirgali� aktyvumu ir palaikymu. Jo teigimu, �aisti pilnoje arenoje yra labai malonu. Panašus scenarijus buvo ir per paskutines B grup�s rungtynes – arena buvo pilnut pilnut�l�.

Klaip�dos arenoje sirgali� buvo kone perpus ma�iau: pirmajame ma�e – 2000, antrose rungtyn�se – 1200. Vakaro ma�e tarp Rusijos ir Ukrainos rinktini� � aren� susirinko v�l vos 2000 �i�rov�.

Li�dniausia Alytuje, kur Lietuvos ir kit� šali� sirgali� ma�iausiai – pirm�sias grup�s rungtynes steb�jo vos 500 �moni�. Šiek tiek daugiau – 650 – atvyko � antr�j� dienos ma��, o vakare j� liko tik 400.

Panev��ys taip pat negali labai did�iuotis arenos lankomumu. Pirmose ir antrose dienos rungtyn�se arenoje buvo po 1800 �i�rov�. �inoma, vaizdas pasikeit�, kai � aikšt� išb�go lietuviai. Trib�nos buvo pilnos. Pasiektas pirmos dienos lankomumo rekordas – 5500 �i�rov�.

L�ktuvais ir autobusais

Pirmieji � Šiaulius atvyko Pranc�zijos krepšininkai. U�sakytas l�ktuvas, skraidin�s belgus, pranc�zus ir Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkus, pirmiausia leidosi Palangoje. Išleid� Klaip�doje �empionat� prad�jusius belgus, lik� krepšininkai atskrido � Šiaulius. Pranc�z� lauk� autobusas, kuris nuve�� juos � viešbut�, o Bosnijos ir Hercegovinos rinktin�s lauk� kelion� � Alyt�. Sekmadien� � Šiaulius atvyko ir italai, kurie atskrido � Rygos oro uost�, o Šiaulius pasiek� autobusu.

Sekmadien� Šiauli� padang� rai�� dar du u�sakyti l�ktuvai. Serbai „Boingu“ atskrido pirmadienio popiet�. Tik nusileid�, net nenuvyk� � viešbut�, jie patrauk� � aren�, kur j� lauk� pirmoji treniruot�. U� keli� valand� Šiauli� oro uoste nusileido Vokietijos krepšininkai. Jie � Lietuv� skrido kartu su makedonais, kurie išlipo Vilniuje. Paskutin�s dvi B grup�je Šiauliuose dalyvaujan�ios Latvijos ir Izraelio rinktin�s iš Rygos atvyko autobusais.

Šiauli� oro uosto atstovai sako, kad teko patiems ieškoti kontakt� su krepšinio federacij� vadovais ir si�lyti paslaugas u�sakytais reisais atvykti � Šiaulius.

Prieš kelias savaites Šiauliuose lank�sis Vokietijos rinktin�s atstovas pyktel�jo ant �empionato organizatori� su�inoj�s, jog iki tol jam nebuvo pranešta, kad Šiauliuose yra oro uostas, tod�l vokie�i� skrydis buvo suplanuotas � Vilni�, o po to iki „Saul�s miesto“ autobusu.

Vieni pirm�j� apie u�sakyt� skryd� prabil� Izraelio krepšininkai pasirinko kit� keli�, kaip pasiekti m�s� miest�. Prieš kelis m�nesius Izraelio krepšinio federacijos atstovas juokavo, kad skrydis � Šiaulius nebus didel� problema, kadangi iš Šiauli� veršelius nuolatos � Izrael� gabena verslininkai. Prisitaik� krepšininkai planavo atskristi kuriuo nors reisu, ta�iau d�l brangumo, saugumo ar kit� prie�as�i� jie skrido � Latvij� ir dard�jo autobusu.

Šiandien � Šiaulius tur�t� nusileisti dar vienas u�sakytas l�ktuvas, kuriuo atvyks krepšinio sirgaliai iš Vokietijos.

Šiauli� oro uosto atstovai pasid�iaug�, kad l�šos, investuotos � terminalo renovacij�, kad oro uostas atitikt� Šengeno reikalavimus, atsiperka. Jei neb�t� atlikti darbai, krepšininkai iš Europos S�jungos ir tre�i�j� šali� negal�t� atvykti tiesiogiai � Šiaulius.

Paprasta matematika

� Šiaulius atvyko šešios komandos, kuri� delegacijose po 26 atstovus: 12 krepšinink� ir 14 treneri�, asistent�, gydytoj�, masa�uotoj�, rinktin�s vadov�, federacijos atstov� ir nema�ai kit� reikaling� �moni�. Izraelio, Pranc�zijos, Vokietijos ir Serbijos rinktin�s �sik�r� viešbutyje „Šiauli� krašto med�iotoj� u�eiga“. Šio viešbu�io savininkai specialiai �empionatui pastat� priestat�, kuriame viskas pritaikyta aukšta�giams krepšininkams. Italijos ir Latvijos rinktini� krepšininkai apsistojo viešbutyje „Šiauliai“. Abiej� viešbu�i� atstovai informavo, kad krepšininkai neišrank�s, joki� papildom� reikalavim� nekelia, pretenzij� neturi. Meniu buvo iš anksto suderintas. „Med�iotoj� u�eigoje“ apsigyven� krepšininkai iškart iš savo meniu išbrauk� kiaulien�. Tai buvo padaryta ne tik d�l Izraelio rinktin�s krepšinink� pageidavimo, bet ir bendru sutarimu. Daugiausia sportininkams patiekiami jautienos, avienos patiekalai, labai patinka lašiša ir makaronai. Viešbu�io vadov� steb�josi, kad sportininkai beveik nevalgo sriubos.

„Tomo“ viešbutis skirtas spaudos atstovams, o FIBA techninis personalas gyvena „Šaulyje“. FIBA atstovai apsistojo „Audruvio“ viešbutyje. Bene svarbiausi aikšt�je, neskaitant krepšinink� – teis�jai. Jie apgyvendinti Pakruojo dvare. Iš viso, suskai�iavus krepšininkus, trenerius, FIBA atstovus, teis�jus, komisarus ir kitus oficialius asmenis, – 208 �mon�s.

Miestas spindi, tik ar ilgai

Jau prieš kelias savaites miestas prad�jo keistis � gera. �ol� buvo pjaunama net ir tuose plotuose, kur ankš�iau b�davo tiesiog pamirštama. Sutaisyti ir pastatyti suoliukai, �vairiose sankry�ose pasodinta g�li�, verslininkai netgi sutvark� sulankstytus metalinius atitvarus Dubijos gatv�je. Atva�iuojan�ius � miest� prie ribo�enkli� d�iugina g�l�mis u�rašytas �odis „Sveiki“, prie arenos pastatyti trys g�li� kamuoliai, o meniniu akcentu tapo skardinis krepšininkas, ryšintis kaklaraišt�. Prieštaringai vertinama, vien� „meno k�riniu“, kit� „baiboku“ vadinama skulpt�ra vaizduoja krepšinink� po rungtyni�, kuris jau persireng�, pasipuoš�, ta�iau vis dar laiko kamuol� rankoje.

Stebina ir tai, kad vakarais sutemus mieste buvo tamsu, nors durk � ak�. �ibintai ne�jungti ne tik šalutin�se, bet ir pagrindin�se gatv�se. Laim�, iki �empionato prad�ios likus porai dien� miestas nušvito. Ka�in ar pasibaigus švent�ms miestie�iai vis dar gal�s d�iaugtis apšviestomis gatv�mis, o p�stieji jausis saugiau kirsdami gatves?

B�t� smagu, kad �empionatai ar kitos švent�s vykt� da�niau, tuomet miestas tapt� gra�esnis, švaresnis, saugesnis – toks, koks visuomet ir tur�t� b�ti.

Sportas trumpai

Moter� futbolas

Lietuvos moter� futbolo �empion�, Šiauli� „Gintros-Universiteto“ komanda, Bosnijoje ir Hercegovinoje dalyvauja 2011/2012 met� sezono UEFA Moter� �empioni� lygos atrankoje. Pirmosiose var�ybose, šiauliet�s su�aid� lygiosiomis 1:1 su Turkijos „Ataşehir Belediyesi“ ekipa. Nors rungtyn�s baig�si lygiosiomis, abu �var�ius peln� lietuvait�s. 30-� minut� kamuol� � savus vartus nukreip� gyn�ja Marija Stasiulyt�, o 38 minut� realizuodama 11 metr� baudin�, rezultat� išlygino Viktorija Budryt�. Šiauliet�s �empioni� lygos atrankos etape pateko � ketvirt� grup�, kurioje be Lietuvos ir Turkijos komand� taip pat rungtyniauja Sarajevo „WFC SFK 2000“ iš Bosnijos ir Hercegovinos ir Klu�o-Napokos „Olimpia“ ekipa iš Rumunijos. � kit� etap� pateks aštuoni� grupi� nugal�tojos ir dvi geriausios, antras vietas u��musios ekipos.

Konk�ras

Šiaulietis raitelis Benas Gutkauskas s�kmingai pasirod�s turnyruose Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje tarptautin�s �irg� sporto federacijos pasaulio konk�r� reitinge pakilo � pirm�j� šimtuk�. 24-eri� met� šiaulietis yra surink�s 928-is taškus ir reitinge šoktel�jo iš 176-os vietos � 92-�. Tai aukš�iausia vieta raitelio karjeroje. Šiemet Benas Gutkauskas Pasaulio taur�s var�yb� etapuose iškovojo dvi pergales ir dukart buvo antras. Pasaulio konk�r� taur�s Vidurio Europos lygos Šiaur�s grup�je raitelis pakilo � pirm� viet�. Puikius rezultatus demonstruojantis šiaulietis turi galimybi� patekti � Londono olimpiad�.

Tenisas

Dovydas Šakinis Latvijoje vykstan�iame tarptautiniame ITF „Futures“ serijos vyr� teniso turnyre „Jurmala Cup“ iškovojo pirm� pergal�. 19-metis Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis pirmojo rato ma�e 7:6, 7:5 �veik� 17-met� latv� Martin� Podz�. D. Šakinis ATP vyr� reitinge yra 1319-as, o latvis nereitinguotas. U� pergal� laim�tojui atiteko vienas ATP reitingo taškas. Antrajame rate šiaulietis susitiks su latviu Janiu Podzu arba italu Roberto Marcora, kuris yra septintoji turnyro raket�. Dvejet� turnyre D. Šakinis poroje su latviu Mikeliu Libie�iu pirmajame rate kovos su Italijos tenisinik� duetu. Vienet� var�ybose dalyvauja dar vienas lietuvis, 27-eri� met� Gvidas Sabeckis. ATP reitingo neturintis kaunietis pirmajame rate kovos su olandu Marku Vervoortu. Dar septyni Lietuvos tenisininkai dalyvavo kvalifikaciniame etape, ta�iau n� vienam j� nepavyko patekti � pagrindin� turnyr�. Turnyro priz� fond� sudaro 10 t�kstan�i� JAV doleri�.

Konk�ras

Šiauli� rajone, Jusai�iuose vyko Lietuvos Taur�s konk�r� finalin�s var�ybos. Jose triumfavo Aleks�jus Timof�jevas su �irgu Quattro. Antr� viet� u��m� Aleksas Seilias su Chromu, o tre�i� viet� – Valdemaras �ukauskas su Mullentine high jump. Konk�ro kli��i� aukštis – 135-140 cm. Šiauli� miesto mero taur�s konk�re nugal�jo Danguol� Lastauskait� su �irgu Perlas. 130 cm. kli��i� konk�re geriausiai pasirod� Gabriel� Dominauskait� su Fanta bei Egl� Pakalniškyt� su Monblanu. Poni� klas�je nugal�jo Gema Dambinskait� su Verute. M�g�j� klas�je pirma buvo Dalia Budavi�i�t� su Rekrut. 110 cm. kli��i� aukš�io konk�re laim�jo Danielius Gutkauskas su jaunu �irgu Bonduell-G. 115 cm. aukš�io konk�re laim�jo Monika Linkut� su �irgu Herbas. 120 cm. konk�ro m�g�j� grup�je pirm� viet� iškovojo Rasa Kavaliauskait� su Chalifu. Tarp jauni� nugal�jo Akvil� Drukteinyt� su Cherokee.

Futbolas

„Šiauli�“ futbolo komanda pralaim�jo A lygos rungtynes Alytaus „Dainavos“ ekipai 1:3. Nors šiaulie�iai daugiau atakavo, alytiškiai pasinaudoj� aikšt�s šeiminink� klaidomis sugeb�jo tris kartus pasi�sti kamuol� � priešinink� vartus. Pirmajame k�linyje 11 metr� baudin� realizavo Arsenijus Buinickis. Antrajame k�linyje po grubios „Šiauli�“ gyn�j� klaidos, vartinink� Šar�n� Jurevi�i� aplenk� Saulius Laibinis ir pasiunt� kamuol� � tuš�ius vartus. Po pra�angos, baudos aikštel�je buvo skirtas 11 metr� baudinys. Rezultat� sušvelnino legionerius Juvenalis. Nors rungtyni� pabaigoje šiaulie�iai tur�jo galimybi� išlyginti rezultat�, dar viena j� klaida pasinaudoj� alytiškiai �muš� tre�i� �vart�. Po šios pergal�s, penktoje vietoje esantys „Dainavos“ futbolininkai nuo ketvirt� viet� u�iman�i� „Šiauli�“ atsilieka vienu tašku.

Irklavimas

Lietuvos jauni� �aidyni� baidari� ir kanoj� irklavimo var�ybose, vykusiose Talkšos e�ere, pirm�j� dien� puikiai pasirod� šiauliet�s merginos – Judita Bernotait�, Ingrida Zubyt�, Edita �emoškait� ir Laura Petrevi�i�t� u��m� antr� viet�. Merginas treniruoja Rimas Bernotas ir Petras Kairys. Antr� dien�, 500 metr� distancijoje, Ingrida Zubyt� vienviete baidare u��m� 3 viet�, Art�ro Navicko aukl�tinis Osvaldas Murza vienviete kanoja iškovojo antr� viet�. Dviviete kanoja jis su Donatu Valteriu tapo �empionais.

„Šiauliai plius“ informacija

Ru�si�jos �vaig��d�s + pa�ty�r�s stra�te�gas = kie�tas rie��u�tas var��o�vams

Justinas VISOCKAS

Iki Europos vyr� krepšinio �empionato lieka vis ma�iau dien�. Daugelis rinktini� po fizinio pasirengimo stovykl� prad�jo draugišk� rungtyni� maratonus. Rusijos krepšininkai rengtis �empionatui prad�jo vieni iš pirm�j�. Tobulindami �aidim� jie jau �aid� ketverias draugiškas rungtynes. Paskutin�se netik�tai lengvai sutriuškino lietuvius. Šiemet rusai nusiteik� ambicingai, kadangi sukviet� beveik visus geriausius šalies �aid�jus, tod�l Lietuvoje �ada pakartoti 2007 met� auksin� �yg� per Europ�. 2011 m. Europos vyr� krepšinio �empionat� Rusijos rinktin� prad�s Klaip�doje, kur kovos su Belgijos, Bulgarijos, Gruzijos, Slov�nijos ir Ukrainos komandomis.

Buria galing� kariaun�

Rusijos vyr� krepšinio rinktin�s vyriausiasis treneris Deividas Blattas rinktin� prad�jo komplektuoti jau bir�elio m�nes�. Pirmiausia, bir�elio 15 dien� sukviet� 16 jaun� perspektyvi� krepšinink� � stovykl�. Po keli� savai�i�, D. Blattas iš j� pasirinko penkis, kurie prisijung� prie � pagrindin� stovykl� pakviest� �aid�j�.

Pirminiame rus� rinktin�s s�raše buvo �rašyta ir amerikie�io Johno Roberto Holdeno pavard�. Pasibaigus sezonui, Maskvos „CSKA“ klube gyn�jo pozicijoje rungtyniav�s krepšininkas paskelb� apie karjeros pabaig�, ta�iau gerb�jams buvo palik�s vilt�, kad Rusijai paskutin� kart� atstovaus Lietuvoje vyksian�iame Europos �empionate. Bet po keli� savai�i� gyn�jas treneriui D. Blattui pasak� ne�aisi�s rinktin�je.

Tarp 19 kandidat� � rinktin� – 17 rungtyniauja Rusijos �empionate, o kiti du pra�jusiame sezone atstovavo NBA klubams. Rusijos krepšinio �vaig�d� Andrejus Kirilenka rungtyniavo Jutos „Jazz“ ekipoje, o Timof�jus Mozgovas �aid� Denverio „Nuggets“ komandoje.

Prasid�jus pasirengimo �empionatui stovyklai, Rusijos krepšinio sirgaliai sulauk� ir ger�, ir blog� �ini�. Rusai Europos �empionate tur�s verstis be „CSKA“ klubo vidurio puol�jo Aleksandro Kauno. 26 met�, 211 centimetr� �gio krepšininkui JAV buvo atlikta kirkšnies operacija, po kurios laukia reabilitacijos etapas, tod�l vidurio puol�jas nesp�s pasirengti Europos �empionatui.

Geroji �inia – Rusijos krepšinio federacijos vadovai rado l�š� Viktoro Chriapos draudimui. Po sveikatos patikrinimo jis jau prad�jo treniruotis su rinktine.

D. Blattas prasid�jus stovyklai atsisak� 24 met� 205 centimetr� �gio Valerijaus Lichodejaus paslaug�. Treneris teig�, kad krepšininkas talentingas, ta�iau jam dar viskas prieš akis. V. Lichodejus pra�jusiame sezone �aid� Liuberc� „Triumf“ ekipoje, kuri� treniruoja lietuvis Valdemaras Chomi�ius.

Rusijos krepšinio rinktin�s kandidat� s�rašas: Timofejus Mozgovas („Denver Nuggets“), Jevgenijus Voronovas (Maskvos „Dinamo“), Andrejus Voroncevi�ius (Maskvos „CSKA“), Dmitrijus Chvostovas (Maskvos „Dinamo“), Jegoras Vialcevas (Liuberc� „Triumf“), Vitalijus Fridzonas (Maskvos srities „Chimki“), Sergejus Monia (Maskvos srities „Chimki“), Aleksejus �ukanenka (Maskvos „Dinamo“), Maksimas Grigorjevas (Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“), Sergejus Bykovas (Maskvos „CSKA“), Nikita Šabalkinas (Maskvos „Dinamo“), Antonas Ponkrašovas (Sankt Peterburgo „Spartak“), Aleksejus Švedas (Maskvos „CSKA“), Aleksejus Zozulinas (Sankt Peterburgo „Spartak“), Semionas Antonovas („Ni�nij Novgorod“), Andrejus Kirilenka („Utah Jazz“), Viktoras Chriapa (Maskvos „CSKA“).

Vadovauja �ydas iš Amerikos

Rusijos vyr� krepšinio rintin�s treneris – Deividas Blattas. 52 met� Jungtini� Amerikos valstij� ir Izraelio pilietybes turintis strategas šiuo metu yra vienas garsiausi� Europos treneri�. Nuo 2010 met� treniruoja Tel Avivo „Maccabi“ ekip�.

Praeityje D. Blattas buvo garsus krepšininkas rungtyniav�s JAV ir Izraelyje. 1993 metais baig�s krepšininko karjer� D. Blattas tapo Elyon „Hapoel“ ekipos trenerio asistentu. �pus�jus sezonui vyriausiasis treneris tur�jo palikti post�, o jo viet� u��m� D. Blattas. 1994-1995 metais jis tapo Pini Geršono asistentu, o kitais metais buvo pripa�intas geriausiu Izraelio treneriu. 1997 metais toliau t�s� darb� Elyon „Hapoel“ komandoje ir buvo nacionalin�s Izraelio vyr� krepšinio rinktin�s trenerio asistentas. Praleid�s du sezonus D. Blattas v�l kilo karjeros laiptais. Jis per�jo � Tel Avivo „Maccabi“ ekip� ir v�l dirbo Pini Garšono asistentu. Jau per pirm�j� sezon� „Maccabi“ dalyvavo Izraelio lygoje, Izraelio taur�s turnyre ir Eurolygoje, kur iškovojo sidabro medalius. Tel Avive D. Blattas praleido ketverius metus.

2004 metais D. Blattas persik�l� � Rusij�, kur treniravo Sankt Peterburgo „Dinamo“ komand�. Jau pirmajame sezone Rusijoje, jis su klubu laim�jo FIBA Europos taur�s turnyr� ir buvo pripa�intas geriausiu Rusijos treneriu. Kitame sezone D. Blattas tapo Italijos �empionu stov�damas prie Trevizo „Benetton“ ekipos vairo. 2006 metais jis �m�si nauj� pareig� – tapo Rusijos vyr� krepšinio rinktin�s treneriu. 2007-2008 met� sezonu treneris vadovavo Turkijos Stambulo „Efes Pilsen“ ekipai, ta�iau j� keliai išsiskyr� ir treneris paliko post�.

2007 metais D. Blattas pasiek� karjeros aukštum� su Rusijos vyr� krepšinio rinktine laim�j�s Europos �empionat�. Finale D. Blatto aukl�tiniai 60:59 privert� pasiduoti tuometin� Pasaulio �empion� Ispanijos rinktin�.

2008 metais Etorei Messinai paskelbus, kad planuoja palikti Maskvos „CSKA“ komandos stratego post�, nor� juo tapti pareišk� D. Blattas, ta�iau v�liau E. Messina persigalvojo ir liko Maskvoje. D. Blattas taip pat atvyko � Rusijos sostin�, ta�iau tapo „Dinamo“ ekipos treneriu. 2010 met� sezono prad�ioje treneris vadovavo Graikijos Salonik� „Ario“ ekipai, ta�iau v�liau pasiraš� trej� met� sutart� su Tel Avivo „Maccabi“ klubu, kuriam vadovauja ir šiuo metu.

Prieš trenerio karjer� �aid� krepšin�

D. Blattas krepšininko karjer� prad�jo Amerikoje. 1973–1977 metais jis atstovavo Framingham South vidurinei mokyklai. ��aid�jo pozicijoje rungtyniav�s krepšininkas po mokyklos �stojo � Princetono universitet�, kurio komandoje „Tigers“ rungtyniavo ketverius metus.

D. Blatto karjeros vingiu tapo Izraelyje kas ketverius metus vykstan�ios, panašaus pob�d�io kaip ir olimpiada �aidyn�s – Maccabiah. 1981 metais jose krepšininkas atstovaudamas JAV rinktinei tapo �empionu. Po �aidyni� D. Blattas nutrauk� savo krepšininko karjer� u� Atlanto ir persik�l� rungtyniauti � Izrael�.

D. Blattas trejus metus praleido Haifos „Maccabi“ klube, po to dvejiems metams sugr��o � JAV, o 1986 metais v�l atgal � Izrael�. Po sugr��imo D. Blattas kas metus keit� komandas. 1986 metais rungtyniavo Jeruzal�s „Hapoel“, kitame sezone vilk�jo Natanijos „Maccabi“ ekipos marškin�lius.

Nuo 1988 met� jis ne tik profesionaliai �aid� krepšin�, bet ir prad�jo treniruoti mergai�i� ir jauni� vaikin� komandas. 1992-1993 met� sezone atstovavo Hederros „Maccabi“ komandai, ta�iau patyr�s traum� baig� krepšininko karjer� ir vis� savo laik� skyr� tobulinti trenerio �g�d�iams.

A. Kirilenka neslepia, kad po ši� met� Europos �empionato jis gali baigti savo karjer�.

10 met� u� Atlanto

30 met�, 206 cm �gio puol�jas Andr�jus Kirilenka, neabejotina Rusijos rinktin�s �vaig�d�. Krepšininkas dešimtmet� rugntyniauja NBA Jutos „Jazz“ komandoje. Paskutiniajame sezone krepšininkai �aid� 64 rungtynes. Vidutiniškai aikšt�je praleisdamas po 31 minut� jis pelnydavo po 11,7 taško, atkovodavo po 5,1 ir perimdavo po 1,3 kamuolio. Taip pat atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus, blokuodavo 1,2 var�ov� metimo.

Per 14 met� trukusi� karjer� A. Kirilenka rungtyniavo tik trijuose klubuose. 1997 metais prad�jo �aisti Sankt Peterburgo „Spartak“ ekipoje. Po met� trims sezonams persik�l� � Maskvos „CSKA“. Nors NBA naujok� bir�oje j� Jutos „Jazz“ komanda pasirinko 1999 metais, rungtyniauti u� Atlanto jis išvyko tik 2001 metais.

Jutos „Jazz“ ekipa nepateko � atkrintam�sias rungtynes, tod�l rusui 2010-2011 met� sezonas buvo ne�prastai trumpas. Po šeimynini� atostog� Pranc�zijoje, krepšininkas jau prisijung� prie Rusijos rinktin�s krepšinink�, kurie ruošiasi �empionatui.

A. Kirilenka tikisi, kad treneriui D. Blattui pavyks � rinktin� sukviesti visus paj�giausius šalies krepšininkus. Rusas sako, kad tuomet Lietuvoje jie sieks iškovoti aukso medalius.

2007 metais, kai Rusijos rinktin� tapo Europos �empione, A. Kirilenka buvo pripa�intas naudingiausiu �empionato �aid�ju.

Ši� vasar� krepšininkas tapo laisvuoju agentu, kadangi baig�si sutartis su Jutos „Jazz“ ekipa, kurioje jis rungtyniavo dešimtmet�. Kortas sumaiš� ir NBA lygoje pasid�j�s lokautas. Kadangi derybos su stipriausios pasaulio krepšinio lygos atstovais sustojo, krepšininkas grei�iausiai persikels rungtyniauti � gimtin�.

A. Kirilenka baig�s sezon� neig� gandus apie planus rungtyniauti Europoje, ta�iau dabar to neslepia ir gimtosios Rusijos klub� atstovai. Sankt Peterburgo „Spartak“ ekipa, kurioje krepšininkas prad�jo profesionalo karjer�, veda derybas su A. Kirilenkos agentu. Krepšininku domisi ir Maskvos „CSKA“ komanda bei dar keli Europos grandai.

Krepšininkas teigia, kad situacija apie tolimesn� jo ateit� paaišk�s po Europos �empionato Lietuvoje. A. Kirilenka neslepia, kad juo gali baigti karjer�.

Vidurio puol�jas nepritapo NBA

Timof�jus Pavlovi�ius Mozgovas – 25 met�, 216 centimetr� �gio vidurio puol�jo pozicijoje rungtyniaujantis krepšininkas. Pastar�j� sezon� jis praleido NBA, o šiais metais pasiraš� sutart� su Maskvos regiono „Chimki“ klubu.

T. Mozgovas profesionalo karjer� prad�jo 2004-2005 met� sezone, antrajame pagal paj�gum� Rusijos divizione rungtyniaujan�ioje Sankt Peterburgo „LenVo“ ekipoje. 2006 metais ji persik�l� � Samaros „CSK VVS-2“ komand�. Prieš 2006-2007 met� sezon� krepšininkas pasiraš� sutart� su „Chimki“ klubu, kuriame rungtyniavo iki 2010 met�.

Pra�jusiais metais T. Mozgovas išvyko � NBA. Jis pasiraš� trej� met�, 9,7 milijon� JAV doleri� kontrakt� su Niujorko „Knicks“ klubu. Pirmas tris sezono savaites pras�d�j�s ant atsargini� suolelio T. Mozgovas sulauk� savo šanso. Rungtyn�se prieš Detroito „Pistons“ komand� rusas peln� 23 taškus, atkovojo 14 kamuoli�. T. Mozgovo atstovaujama ekipa laim�jo prieš var�ovus 124:106, o paskutin�mis rungtyni� minut�mis visa arena skandavo Mozgovo pavard�.

Ta�iau taip ryškiai jis blykstel�jo tik vienose rungtyn�se. Pra�jusiame sezone rusas �aid� 45-iose var�ybose, per kurias vidutiniškai pelnydavo po 3,6 taško, o po krepšiais atkovodavo 2,7 kamuolio.

2011 met� vasario m�nes� po main� tarp Niujorko „Knicks“, Minesotos „Timberwolves“ ir Denverio „Nuggets“ klub�, T. Mozgovas atsid�r� Denverio „Nuggets“ komandoje. Per šiuos mainus NBA �vaig�d� Carmelo Anthony atsid�r� Niujorko klube.

Nors T. Mozgovas turi vis dar galiojant� kontrakt� su Denverio komanda, d�l lokauto NBA lygoje jis pasiraš� nauj� sutart� ir sugr��o � Rimo Kurtinai�io treniruojam� Maskvos regiono „Chimki“ klub�. Sutartis su rusais galios kol NBA pasibaigs lokautas.

Draugiškas turnyras Kipre

Ruošdamiesi Europos �empionatui, rusai rugpj��io 5-7 dienomis rungtyniavo draugiškame turnyre Kipre. Drauge su jais turnyre dalyvavo Izraelio, Italijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Graikijos rinktin�s. Rusijos komanda pirmose rungtyn�se nepasigail�jo bulgar� ir laim�jo 88:51.

Antraisiais rus� var�ovais tapo italai. Skirtingai nei pirmasis ma�as, šios rungtyn�s vyko kur kas atkakliau. Rusai pralaim�jo 67:71, ta�iau j� gretose nerungtyniavo A. Kirilenka, o italus � pergal� ved� 23 taškus �met�s Andrea Bargnanis.

Draugišk� turnyr� rusai baig� rungtyn�mis su Graikijos krepšininkais. Kauno „�algirio“ vyriausiojo trenerio Iliaso Zouroso vadovaujama Graikijos rinktin� po atkaklios kovos �rod� savo pranašum� 83:80. Nors rusai dar tur�jo 3 sekundes lemiamai atakai, jiems nepavyko pakeisti rungtyni� baigties. Rinktin�s neišgelb�jo Vitalijus Fridzonas ir Andrejus Kirilenka, kurie atitinkamai peln� 24 ir 23 taškus.

�kr�t� �empionato šeimininkams

Draugiškose rungtyn�se Maskvoje tarp Rusijos ir Lietuvos krepšinio rinktini�, pergal� švent� rusai 91:76. Nors pirmieji taškus peln� lietuviai, po to sek� rus� spurtas. Tuomet jie nebepaleido pergal�s iš rank�. Lietuvi� pasirodymo negalima pavadinti tragišku, ta�iau rusai sugeb�jo parodyti savo �aidimo brai��. Dauguma tašk� jie peln� greitomis atakomis, po Lietuvos krepšinink� klaid�. Iš viso lietuviai per rungtynes suklydo 20 kart�, o rusai tik 12. Rusai per rungtynes per�m� 12 kamuoli�, o lietuviai vos 2.

Rezultatyviausiai nugal�toj� gretose rungtyniavo abu NBA �aid�iantys krepšininkai. T. Mozgovas peln� 18 tašk� ir atkovojo 6 kamuolius, o A. Kirilenka �met� 17 tašk� ir atkovojo 7 kamuolius.

Tarp lietuvi� daugiausia tašk� peln� Paulius Jank�nas – 15. �sp�dingais d�jimais krepš� drebin�s Jonas Valan�i�nas peln� 14 tašk� ir atkovojo 7 kamuolius.

Lietuvos ir Rusijos vyr� krepšinio rinktin�s prieš Europos pirmenybes susitiks dar kart�. Rugpj��io 19 dien� jos ginklus surems Panev��yje.

Istorija

Rusijos krepšinio rinktin� � FIBA �stojo 1992 metais, po to kai iširo Soviet� S�junga. Iki tol, nuo 1947 met� Europos �empionato �ekoslovakijoje, Soviet� S�jungos garb� krepšinio arenose gyn� rinktin�, sudaryta iš S�jungai priklausiusi� valstybi� krepšinink�. U� Soviet� S�jungos rinktin� �aid� ir patys garsiausi Lietuvos krepšininkai: Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Šar�nas Mar�iulionis, Valdemaras Chomi�ius, Rimas Kurtinaitis ir daugelis kit�.

Per 44 metus ši krepšinio rinktin� dalyvavo 21 Europos ir 9 Pasaulio krepšinio �empionatuose bei 10 olimpiad�.

Europos �empionatuose iškovojo 14 aukso, 3 sidabro ir 4 bronzos medalius. Po tris kartus tapo pasaulio �empionais ir vice�empionais ir du kartus pasaulyje buvo treti. Soviet� S�jungos krepšininkai du kartus laim�jo laim�jo olimpines �aidynes, keturis kartus puoš�si sidabro medaliais ir du kartus buvo treti.

Iširus Soviet� S�jungai daugelis jai priklausiusi� šali� sub�r� savo rinktines. Taip 1992 metais tarptautin�je arenoje atsirado Rusijos vyr� krepšinio rinktin�.

Jau 1993 metais rusai Vokietijoje vykusiame Europos krepšinio �empionate pateko � final�, ta�iau tur�jo pripa�inti Vokietijos rinktin�s pranašum� 70:71 ir u��m� antr� viet�. 1997 metais Ispanijoje rusai pasipuoš� bronzos medaliais. Ma�ajame finale jie 97:77 nugal�jo graikus. Po to dešimt met� rinktin� vis likdavo per �ingsn� nuo pusfinalio: 1999 m. – 6, 2001 m. – 5, 2003 m. ir 2005 m. – 8.

2007 metais rusai tapo Europos �empionais. Pusfinalyje 86:74 nugal�j� lietuvius jie finale susitiko su �empionato šeimininkais, tuometiniais pasaulio �empionais ispanais. Paskutin�mis finalo sekund�mis, ruso Johno Roberto Holdeno metimas buvo tikslus ir atneš� pergal� Rusijos rinktinei 60:59.

Sportas trumpai

Pretenduoja � rekord�

Šiaulietei BMX dviratininkei Vilmai Rimšaitei šis sezonas geriausias - Europos �empionate ji u��m� ketvirt� viet�. Prieš kelias dienas Danijoje vykusiame Pasaulio ma��j� kroso dvira�i� �empionate ji pateko � final�, kuriame iškovojo šešt� viet�. Sportinink� sako, kad Pasaulio �empionate jai sek�si viskas, o geriausias buvo pusfinalio va�iavimas, kur� baig� tre�ia. V. Rimšait�s treneris Albertas Rimša sako, kad jo aukl�tin� pretenduoja tapti Lietuvos rekordininke, kadangi per 22-ejus metus trunkan�i� karjer� jau yra dalyvavusi 20 Europos ir 17-oje pasaulio �empionat�. Tokiems aukštiems šio sezono pasiekimams �takos tur�jo specialus pasirengimo etapas Pranc�zijoje. Nepaisant ger� pasiekim� šiemet, kad patekt� � Londono olimpiad�, Vilmai teks savo paj�gum� �rodin�ti ir kit� sezon�, renkant reitingo taškus. Sportinink� sako, kad patekti � olimpiad� jai yra svarbiau nei laim�ti pasaulio �empionat�. Kit� savait� V. Rimšait� ji išskrenda � Kinij�, kur dalyvaus universiadoje, po kurios iškart vyks � Londono olimpin�je trasoje vyksian�ias pasaulio taur�s var�ybas.

Apdovanojo sportininkus

Šiauli� miesto vadovai pagerb� sportininkus, kurie Europos ir pasaulio �empionatuose pasiek� aukšt� rezultat�. Pinigin� premija �teikta BMX dviratininkei Vilmai Rimšaitei, kuri Europos �empionate u��m� ketvirt� viet�, o Pasaulio �empionate iškovojo šešt� viet�. Raitelis Benas Gutkauskas Pasaulio taur�s konk�r� var�ybose u��m� pirm� viet�. Po pergal�s jis pasauliniame reitinge tur�t� pakilti iki aukš�iausios per karjer� 90-tos vietos. Apdovanojimas �teiktas ir tenisininkei Justinai Mikulskytei, kuri Turkijoje vykusio Europos jaunimo olimpinio festivalio teniso var�ybose poroje su vilniete Akvile Para�inskaite iškovojo bronzos medal�. Pagerbti ir sportinink� treneriai.

Tenisas

Vilniuje vykstan�iame Tarptautin�s teniso federacijos "Futures" serijos turnyre Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laim�ti Dovydas Šakinis pralaim�jo pirmo rato kov�. Šiaulietis 3:6, 1:6 tur�jo pripa�inti italo Filippo Leonardi pranašum�. Italas ATP reitinge yra 560-tas, o Dovydas Šakinis u�ima 1118-t� viet�. Dvejet� turnyre D. Šakinis poroje su latviu Mikeliu Libie�iu taip pat pasitrauk� iš tolimesn�s kovos. Jie 6:3, 2:6 7:10 nusileido turnyro favorit� - �ilie�io Hanso Podlipniko-Castillijo ir baltarusio Andrejaus Vasilevskio - duetui.

Ri�ardui Berankiui ir toliau nesiseka iškovoti pergal�s. Tre�iajame iš eil�s teniso turnyre JAV jis pralaim�jo pirmojo rato kovas. Vašingtone vykstan�iame "ATP World Tour 500" serijos turnyre "Legg Mason Tennis Classic" R. Berankis 6:7, 6:3, 1:6 tur�jo pripa�inti 25-eri� met� Australijos atstovo Marinko Matosevi�iaus pranašum�. Australas reitinge yra 152-tas, o Ri�ardas Berankis – 114-tas. Turnyro priz� fond� sudaro daugiau nei milijonas JAV doleri�. R. Berankis � kortus sugr��o po beveik keturi� m�nesi� pertraukos, kuomet gyd�si traum�.

Krepšinis

"Šiauli�" krepšinio komand� papild� 27-eri� met� 195 cm �gio gyn�jas Marius Prekevi�ius. � Šiaulius krepšininkas sugr��o po met� pertraukos. Pra�jus� sezon� jis atstovavo Utenos "Juventus" ekipai. LKL �empionate M. Prekevi�ius vidutiniškai pelnydavo po 10,3 taško ir atlikdavo po 2,7 rezultatyvaus perdavimo. Nors krepšininkui pasilikti si�l� Utenos "Juventus" komanda, jis pirmenyb� teik� "Šiauliams", kadangi klubas turi galimyb� iškovoti kelialap� � Vieningosios krepšinio lygos �empionat�. Su M. Prekevi�iumi pasirašyta vieneri� met� sutartis.

Dvira�iai

Šiauliuose vyko Lietuvos plento dvira�i� maratono taur�s antrojo etapo var�ybos, kuriose profesional� ir m�g�j� grup�se dalyvavo apie 350 sportinink�. Profesional� grup�s nugal�tojas paaišk�jo paskutiniuose trasos metruose. "Astana" komandai atstovaujantis Tomas Vaitkus finišo tiesiojoje aplenk� antroje vietoje likus� "Velostreet - Fuji Team" ekipos sportinink� Vytaut� Kaup�. Vaikin� iki 18 m. grup�je tre�i� viet� iškovojo šiaulietis, sporto mokyklos "Dubysa" aukl�tinis Tomas Norvaišas. M�g�j� grup�je dalyvavo apie 200 sportinink�. Vaikin� grup�je nugal�jo Vladimiras Volodko. Antroje ir tre�ioje vietoje liko Šiauli� komandos "S-Sportas" atstovai Vaidas Jurgaitis ir Mindaugas Audzijonis. Mergin� iki 16 m. var�ybose antr� ir tre�i� vietas iškovojo Šiauli� jaun�j� turist� centro sportinink�s Migl� Vainikauskait� ir Karolina Joci�t�. Tre�iasis maratono etapas rugs�jo m�nes� vyks Vilniuje. Po jo, suskai�iavus vis� trij� etap� rezultatus, paaišk�s bendros �skaitos nugal�tojai.

Futbolas

"Šiauli�" futbolo komanda išvykoje 0:1 tur�jo pripa�inti šalies �empion�s Panev��io "Ekrano" ekipos pranašum�. Vienintelis rungtyni� �vartis buvo pelnytas pirmojo k�linio viduryje. Po kampinio prie "Šiauli�" vart� panev��ietis galva sm�giavo � vartus, ta�iau šiaulie�i� gyn�jui pavyko išmušti kamuol�. Pakartotinu sm�giu Andrius Veli�ka tiksl� pasiek� ir išved� komand� � priek�. Antrame k�linyje m�s� miesto futbolininkai tur�jo prog� išlyginti rezultat�, ta�iau netiksl�s sm�giai lemiamais atak� momentais sutrukd� rungtyn�se iškovoti nors tašk�. Šiaulie�iai A lygoje yra surink� 31 tašk� ir išlieka ketvirtoje vietoje. Po šio pralaim�jimo "Šiauli�" futbolo klub� paliko treneris Saulius Širmelis. Sutartis su klubu nutraukta abipusiu susitarimu. Vyriausiojo trenerio pareigas eis Deivis Kan�elskis, o jam talkins Tomas Kan�elskis.

"Šiauliai plius" informacija

Nukraujav� latviai be kovos nepasiduos

Justinas VISOCKAS

� Lietuvoje vyksiant� Europos krepšinio �empionat� atvyksian�i� rinktini� strategai stengiasi pakviesti geriausius krepšininkus, kad tur�t� galimyb� pakovoti d�l kelialapio � Londono olimpiad�, ta�iau ne visoms šalims tai pavyksta. Pristatome šešt� �empionato B grup�je Šiauliuose rungtyniausian�i� Latvijos rinktin�. Jai pad�ti atsisak� pagrindinis vidurio puol�jas iš NBA Andris Biedrinis, prie rinktin�s vis dar negali prisijungti po �empionato Lenkijoje diskvalifikuoti krepšininkai. Nepaisydamas sunkius laikus ir kart� kait� išgyvenan�ios Latvijos ekipos problem�, treneris Ainaras Bagatskis savo kariaun� rengia m�šiui ir tikisi, kad geb�s garbingai atstovauti savo šaliai.

Trenerio kelyje - lietuviški akcentai

Nacionalin� Latvijos krepšinio rinktin� treniruoja 44 met� Ainaras Bagatskis. Ilgai �aid�s krepšin�, o dabar jau penkerius metus dirbantis treneriu jis šalies rinktin�s vair� 2009 m. per�m� iš lietuvio K�stu�io Kemz�ros. Tai ne vienintel� A. Bagatskio s�saja su Lietuva. 2004 m. jis rungtyniavo Kauno "�algirio" ekipoje, o 2006 m. � "�algir�" sugr��o jau kaip vyriausiasis treneris. Laikinojoje Lietuvos sostin�je nepraleid�s n� met�, d�l prast� ekipos demonstruojam� rezultat� jis atsistatydino iš pareig�. Kelet� met� vadovav�s Latvijos komandoms, A. Bagatskis išvyko � Rusij�, kur jo kelyje ir v�l pasipainiojo lietuviškas akcentas - tapo Krasnojarsko "Jenisej" vyriausiuoju treneriu, pakeisdamas klubo vadovyb�s netenkinus� Algird� Braz�.

Prieš 2010-2011 m. sezon� A. Bagatskis nesulauk� pasi�lym� iš komand�. Praleid�s metus be darbo, latvis šiemet sukirto rankomis su Gruzijos krepšinio klubu "Sokhumi".

Latvijos vyr� krepšinio rinktin�je A. Bagatskiui talkina asistentai - Liepojos "Lauvas" vyriausiasis treneris Agris Galvanovskis ir Vilniaus "Perlo" vyriausiasis treneris, anks�iau ne vienerius metus Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje rungtyniav�s Robertas Štelmaheris.

Kasmet naujas klubas

16 met� trukusi� krepšininko karjer� A. Bagatskis prad�jo Rygos "VEF" komandoje. Po met�, 1991 m., persik�l� � "Princips" ekip�. 1992 m. išvyko rungtyniauti � Norvegij�, "Gimle" klub�, ta�iau jau po met� v�l gr��o � Latvij�. Per penkerius metus gimtin�je A. Bagatskis keturis kartus keit� klubus. Po to dviem sezonams išvyko � Lenkij�. 2000-2001 m. rungtyniavo Pranc�zijoje, Di�ono "JDA" ekipoje. Karjeros vingiai krepšinink� po met� v�l sugr��ino � gimtin�, o po dviej� sezon� jis v�l pak�l� sparnus ir iškeliavo � Rusij�. Praleid�s metus Jekaterinburgo "Jevraz" klube, A. Bagatskis atvyko � Kauno "�algirio" komand�. Lietuvoje ilgiau neu�sibuv�s latvis v�l gr��o � Latvij� ir 2005 m. tapo Rygos "Barons" �aid�ian�iu treneriu.

Stiprioji A. Bagatskio sritis - tolimi metimai. Snaiperis, atstovaudamas Kauno "�algiriui" Eurolygos turnyre, tritaškius metimus pataikydavo 40,4 proc. taiklumu. Per kiekvienas Eurolygos rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo 9,5 taško ir atkovodavo 2,8 kamuolio.

�aisdamas krepšin�, A. Bagatskis keturis kartus tapo Latvijos �empionu, Lenkijos krepšinio taur�s vice�empionu, NEBL laim�jo bronzos medal�. Su Kauno "�algiriu" jis tapo Lietuvos ir Baltijos krepšinio lyg� nugal�toju. Laim�jo LKL "�vaig�d�i� dienos" tritaški� konkurs�.

Rinktin�je daug jaunimo

Bir�elio m�nes� Latvijos rinktin�s treneris A. Bagatskis paskelb� išpl�stin� 20 kandidat� �aisti Europos �empionate s�raš�, ta�iau labai greitai gretos prad�jo ret�ti - iš 20 liko vos 14. Tuomet A. Bagatskis grieb�si šiaudo ir � rinktin� pakviet� du dvidešimtme�ius krepšininkus, jaunimo iki 20 met� rinktin�s lyderius Marek� Mejer� ir Martinš� Meier�. Pasirengim� �empionatui t�sia 16 krepšinink�.

Did�iausiu sm�giu Latvijos rinktinei tapo tai, kad �empionate atsisak� �aisti 25 met� 212 cm �gio vidurio puol�jas Andris Biedrinis. Pagrindinis NBA rungtyniaujan�ios "Golden State Warriors" centras iš prad�i� teig�, kad pad�s savo šalies rinktinei, v�liau jis treneriui atsiunt� trump�j� �inut�, kurioje pareišk�, kad nedalyvaus �empionate, bet nepaaiškino prie�as�i�, kod�l pri�m� tok� sprendim�.

Rinktin�je nebus ir gyn�jo Kristapo Jani�enoko. Krepšininkas, kuris atstovauja Rygos "VEF" klubui, iki �empionato prad�ios nesp�s pasveikti po �iurnos traumos.

Neišvysime ir Kristapo Valterio bei Armano Škel�s - jiems dar nesibaig� diskvalifikacijos terminas. Po skandalo prieš 2009 m. Europos �empionat� Lenkijoje, Latvijos krepšinio federacija pri�m� sprendim� diskvalifikuoti K. Valter� trejiems, o A. Škel� - dvejiems metams. Dar trys �aid�jai - Kasparas Kambala, Andris Biedrinis ir Kasparas Berzinis - buvo diskvalifikuoti metams, tad �empionate Lietuvoje �aisti jau gal�t�, ta�iau A. Biedrinis pats atsisak� �aisti, o K. Kambalos kandidat�ros A. Bagatskis net ne�trauk� � s�raš�.

2009 m. skandalas Latvijos rinktin�je kilo iki �empionato Lenkijoje likus penkioms dienoms - iš rinktin�s u� tai, kad vartojo alkohol�, treneris K�stutis Kemz�ra pašalino Kaspar� B�r�in�. Ginti draugo emocingai stojo pagrindiniai rinktin�s �aid�jai, kurie atsisak� treniruotis. Po toki� nesutarim� latviai Lenkijoje grup�s rungtyn�se iškovojo vos vien� pergal� ir buvo priversti gr��ti namo nuleistomis galvomis.

Klaip�doje vykusiose draugiškose rungtyn�se Latvijos krepšininkai pralaim�jo Slov�nijos rinktinei.

Eltos nuotr.

A. Bagatskis teigia, kad nesutarimai rinktin�je jau baig�si. Kadangi tarp kandidat� daug jaun� perspektyvi� krepšinink�, strategas tikisi, kad jiems pavyks sugr��inti garb� savo šaliai. Nors latviai yra laikomi Europos �empionato B grup�s autsaideriais, ta�iau jie �ada pergal�s be kovos neatiduoti. B grup�s var�ybose Šiauliuose jie kovos su Serbijos, Vokietijos, Italijos, Pranc�zijos ir Izraelio krepšininkais.

Latvijos rinktin�s kandidat� s�rašas: Akselis Vairogs (193 cm, Ventspilio "Ventspils", Latvija), Andrejs Šelakovs (208 cm, Rygos "VEF", Latvija), Art�rs Berzinš (204 cm, Ventspilio "Ventspils", Latvija), Dairis Bertans (192 cm, Rygos "VEF", Latvija), Davis Bertans (203 cm, Liubljianos "Union Olimpija", Slov�nija), Edgars Jeromanovs (190 cm, "Perikos", Graikija), Ivars Timermanis (201 cm, Rygos "Barons", Latvija), Janis Bl�ms (188 cm, Bilbao "Bizkaia Basket", Ispanija), Janis Stralnieks (191 cm, Ventspilio "Ventspils", Latvija), Lauris Blaus (207 cm, Ventspilio "Ventspils", Latvija), Mareks Jurevi�us (198 cm, Ventspilio "Ventspils", Latvija), Mareks Mejeris (207 cm, Liepojos "Lauvas" Latvija), Martinš Meiers (206 cm, Liepojos "Lauvas", Latvija), Pavels Veselovs (207 cm, Valmieros "Valmiera", Latvija), Rihards Kuksiks (201 cm, Arizonos universitetas, NCAA), Rolands Freimanis (208 cm, San Sebastjano "Lagun Aro", Ispanija).

Draugišk� rungtyni� maratonas

Liepos 20 d. latviai susirinko � fizinio pasirengimo stovykl�. Po beveik dvi savaites trukusi� intensyvi� treniruo�i� rinktin� prad�jo draugišk� rungtyni� maraton�. Pirmieji var�ovai buvo Lietuvos student� rinktin�s krepšininkai. Antroji priešinink� – Slov�nijos rinktin�. Var�ybos vyko k� tik duris atv�rusioje Klaip�dos "Švyturio" arenoje.

Pirmame ma�e nestipriausios sud�ties rungtyniavusi Latvijos rinktin� tur�jo pripa�inti Lietuvos student� rinktin�s pranašum� 91:94. Per pirmus du k�linius vyko lygi kova. �pus�jus rungtyn�ms, latviai pirmavo 6 taškais. Tre�iajame ketvirtyje lietuviai per�m� iniciatyv� ir, laim�j� k�lin� 32:21, išsiver�� priek�. Nors ma�o pabaigoje latviai buvo priart�j� prie var�ov�, universiadai Kinijoje besirengiantys studentai geb�jo išlaikyti persvar�.

Tarp lietuvi� rezultatyviausias buvo šiaulietis Gediminas Orelikas, kuris peln� 30 tašk� ir atkovojo 12 kamuoli�. Lietuvos student� rinktinei atstovauja keturi "Šiauli�" krepšinio komandos �aid�jai: Darius Gvezdauskas, Edgaras Stanionis, Osvaldas Matulionis ir Julius Jucikas. Tarp latvi� rezultatyvumu išsiskyr� Rolandas Freimanis, kuris peln� 24 taškus. Rihardas Kuksikas prid�jo 15, Martinas Meieris - 13, o Ivaras Timermanis - 12 tašk�.

Kiti latvi� var�ovai Klaip�doje buvo Slov�nijos krepšininkai. Ir šias rungtynes latviai pralaim�jo. Draugiškame ma�e slov�nai laim�jo 73:63. Tarp slov�n� išsiskyr� Sašo O�boltas, peln�s 16 tašk�, ir Urošas Slokaras, � latvi� krepš� �met�s 15 tašk�. Tarp latvi� geriausiai sek�si Edgarui Jeromanovui, kurio s�skaitoje - 17 tašk�.

Po ši� rungtyni� latviai sprend�ia, kuria linkme treniruotis, kurias sritis tobulinti. Po dešimties dien� Latvijoje krepšininkai du kartus susitiks su Rusijos rinktine.

Per draugišk� rungtyni� maraton� latvi� var�ovais taps ir Lietuvos krepšininkai. Pastaraisiais metais net ir draugiškos rungtyn�s tarp kaimynini� šali� krepšinink� tampa �nirtingais m�šiais. Ginklus komandos surems rugpj��io 20 d. Panev��io arenoje. Rugpj��io 22 ir 24 d. Latvijos komanda išm�gins j�gas su Europos �empionatui besirengian�iais Gruzijos krepšininkais. Buvo planuota, kad šios rungtyn�s vyks Šiauli� arenoje, ta�iau v�liau Latvijos krepšinio federacija persigalvojo - nusprend� ma�us surengti Rygoje ir Ventspilyje. Paskutinis išbandymas – rugpj��io 27 d. Jelgavoje vyksian�ios rungtyn�s su Did�iosios Britanijos rinktine.

Vis d�lto šiaulie�iai latvius išvys anks�iau nei kit� šali� krepšininkus - kaimynai nusprend� � "Saul�s miest�" atvykti keliomis dienomis anks�iau, nei prasid�s �empionatas, kad gal�t� pasitreniruoti Šiauli� arenoje.

Pirmieji Europoje puoš�si auksu

Nors pastaraisiais metais latviams vis sunkiau sekasi kovoti su galingiausiomis Europos šali� krepšinio rinktin�mis, iš m�s� kaimyn� niekas neatims teis�s vadintis pirmaisiais Europos �empionais. 1935 m. pirmajame Europos �empionate, surengtame Šveicarijoje, b�tent Latvijos vyr� krepšinio rinktin� pasipuoš� aukso medaliais.

Tuomet � pusfinalius pateko Latvijos ir Šveicarijos bei Ispanijos ir �ekoslovakijos rinktin�s. Komandos nugal�tojos pateko � final�, kuriame latviai 24:18 �veik� ispanus ir tapo Europos �empionais.

Po dviej� met� Latvijoje vykusiame Europos krepšinio �empionate jie jau liko šešti, o nugal�tojais tapo Lietuvos krepšininkai. 1939 m. gegu�es 21-28 d. �empionatas buvo surengtas Kaune. �empionato sistema labai paprasta - aštuonios rinktin�s �aid�ia viena su kita, o daugiausia pergali� iškovojusi rinktin� tampa nugal�toja. Lietuviai antr� kart� iš eil�s tapo �empionais, o latviai tur�jo tenkintis antr�ja vieta. Jau �empionato prad�ioje vykusios kaimynini� šali� rungtyn�s prilygo finalui. Po atkaklios kovos 37:36 laim�jo lietuviai. Po s�kmingos prad�ios m�s� šalies krepšininkai n� karto nesuklupo ir laim�jo auks�. Nepaisant antros vietos, Latvijos rinktin� buvo pagerbta - pripa�inta nugal�toja tarp rinktini�, kuriose "riboto �gio krepšininkai".

Nuo �empionato Lietuvoje prab�go daugiau nei penki dešimtme�iai, kol Latvijos vyr� krepšinio rinktin� sugr��o � Europos �empionat�. 1993 m. ji buvo dešimta, 1997 m. - 19-ta. Nuo 2001 m. latviai nepraleido n� vieno krepšinio �empionato, ta�iau pasiekimais vargu ar gal�t� did�iuotis: 2001 m. buvo 8-ti, 2003 - 13-ti, 2005 - 15-ti, 2007 - 14-ti, 2009 m. Lenkijoje - 13-ti.

Sportas trumpai

Dvira�i� lenktyn�s

Liepos 31 d., sekmadien�, centrin�mis Šiauli� miesto gatv�mis vyks "Šiauli� dvira�i� maratonas 2011". Po daugiau nei dešimties met� Šiauliuose surengtose plento dvira�i� var�ybose dalyvaus daugelis stipriausi� šalies sportinink�, tarp kuri� - pirmojo maraton� etapo Kaune nugal�tojas Vytautas Kaupas ir Tomas Vaitkus. 11 val. startuos profesional�s sportininkai, kurie tur�s �veikti 10 trasos rat�. Trasos rato ilgis 7261 metras. Maršrutas drieksis Vasario 16-osios, Trak�, Vilniaus, K. Kalinausko, Vilkaviškio, E�ero, Til��s gatv�mis ir Aušros al�ja. 14 val. startuos m�g�jai ir 14 bei 16 m. am�iaus grupi� sportininkai, kurie tur�s �veikti tris trasos ratus. Gatv�se, kuriose vyks var�ybos, eismas bus draud�iamas, tod�l gyventojai tur�t� automobilius statyti toliau nuo trasos. Išsamesn� informacija apie gatvi� atkarpas, kuriomis va�iuos dviratininkai, ir kaip kursuos miesto maršrutiniai autobusai galima rasti naujien� portale www.etaplius.lt.

Olimpinis festivalis

Turkijoje vykstan�iame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje vienet� teniso turnyre s�kmingiausiai iš Lietuvos rinktin�s nari� pasirod� Šiauli� teniso mokyklos aukl�tin� Justina Mikulskyt�, kuri �veik� dvi var�oves ir tik ketvirtfinalyje 2:6, 6:3, 1:6 nusileido italei Beatri�ei Lombardo. Dvejet� var�ybose J. Mikulskyt� poroje su vilniete Akvile Para�inskaite iškop� � pusfinal�, kuriame kovos su �ekijos sportinink�mis. Šiaulie�io Manto Bugailiškio ir Almanto O�elio pora vaikin� dvejet� var�yb� antrajame rate 4:6, 2:6 nusileido tenisininkams iš Švedijos.

Tenisas

Los And�ele (JAV) vykstan�io ATP serijos "Farmers Classic" vyr� teniso turnyro pirmajame rate nes�km� patyr� abu Lietuvos tenisininkai. Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Ri�ardas Berankis po atkaklios kovos 7:6 (7:4), 5:7, 3:6 tur�jo pripa�inti 19-me�io amerikie�io Ryano Harrisono pranašum�. Amerikietis reitinge yra 120-tas, o Ri�ardas Berankis - 118-tas. Kitas Lietuvos tenisininkas Laurynas Grigelis taip pat nesugeb�jo pasipriešinti var�ovui. 243-t� viet� reitinge u�imantis lietuvis 2:6, 4:6 pralaim�jo 27 met� kolumbie�iui Alejandro Fallui, kuris ATP reitinge yra 90-tas.

�ol�s riedulys

Vienoje (Austrija) vykstan�iame Europos nacionalini� moter� �ol�s riedulio rinktini� �empionato III divizione antr� pergal� iškovojo Lietuvos rinktin�. Pirmose rungtyn�se lietuvi� komanda, kuri� sudaro daugiausia šiauliet�s sportinink�s, 18:0 sutriuškino bulgares, o antrame ma�e 10:0 nepasigail�jo turki�. Ma�e su turk�mis po tris �var�ius rinktinei peln� Dovil� Jakait� ir Ina Kenstavi�i�t�.

Šachmatai

Šiaulietis šachmatininkas Matas Narmontas 31-� kart� surengtame tarptautiniame šachmat� turnyre "Plung� 2011" tapo �empionu. Sporto mokyklos "Dubysa" aukl�tinis (Elo koeficientas 2387) surinko 7,5 balo iš devyni� galim�. Antr� viet�, surink�s septynis taškus, u��m� latvis Olegas Krivonosovas (Elo koeficientas 2448). 3-5 vietas pasidalijo po 6,5 taško surink� Mindaugas Beinoras, K�stutis Vasylius ir rusas Jurijus Malininas. Iš viso šachmat� turnyre "Plung� 2011" dalyvavo 60 šachmatinink�.

Futbolas

Šiauli� futbolininkai A lygos rungtyn�se namuose 1:0 nugal�jo Marijampol�s "S�duvos" ekip�. Rungtyni� prad�ioje šiaulie�iai sureng� kelias pavojingas atakas, ta�iau k�linio viduryje marijampolie�iai išlygino �aidim�. Pirmo k�linio pabaigoje pasinaudoj� var�ov� klaida, šiaulie�iai sureng� atak�, kuri� tiksliu sm�giu u�baig� Robertas V��evi�ius. Antrame k�linyje šiaulie�iai ir toliau atakavo priešinink� vartus, o "S�duvos" futbolininkai steng�si rengti greitas atakas. Šiaulie�iai gyn�jai �aid� be klaid�, tod�l vartininkui Šar�nui Jurevi�iui pavyko apsiginti nuo var�ov� atak�. Po šios pergal�s šiaulie�iai atsilikim� nuo tre�ioje vietoje esan�ios Marijampol�s "S�duvos" suma�ino iki 5 tašk�.

Krepšinis

Rygoje buvo ištraukti 2011-2012 m. Vieningosios krepšinio lygos burtai. 18 komand� buvo suskirstyta � du pogrupius. Buvo ištraukti ir kvalifikacinio etapo, kuris vyks Šiauliuose, burtai. Šešios komandos Šiauliuose var�ysis d�l dviej� kelialapi� � lyg�. Rugs�jo 27 - spalio 2 d. komandos �ais tarpusavyje, o dvi stipriausios kiekvienos grup�s ekipos pateks � pusfinal�. Abiej� pusfinali� nugal�tojai pateks � Viening�j� krepšinio lyg�. Papildomo atrankos turnyro A grup�je kovos Krasnojarsko "Jenisej", Vloclaveko "Anwil" ir Espo "Honka" ekipos. B grup�je d�l kelialapio kausis Šiauli� "Šiauliai", Samaros "Krasnye Krylia" ir Dnepropetrovsko "Dnipro" komandos. Reguliarusis lygos sezonas prasid�s spalio 10 d.

"Šiauliai plius" informacija

Izraelio rinktin� Lietuvoje tikisi atversti nauj� istorijos lap�

Justinas VISOCKAS

Iki Europos vyr� krepšinio �empionato prad�ios likus šiek tiek daugiau nei m�nesiui, pristatome penkt�j� Šiauli� mieste rungtyniausian�i� Izraelio rinktin�. Šios šalies krepšininkai Europos �empionatuose dalyvavo 25 kartus, ta�iau jiems vos kart� pavyko u�lipti ant nugal�toj� pakylos - daugiau nei prieš 30 met�. Pakartoti pasiekim� Izraelio krepšininkams bus labai sunku, kadangi Šiauliuose jie kovos su Serbijos, Pranc�zijos, Italijos, Vokietijos ir Latvijos rinktin�mis. Nepaisydami vis� sunkum� Ariko Shiveko aukl�tiniai, vedami NBA rungtyniaujan�io Omrio Casspio, Lietuvoje kibs � atlapus visiems var�ovams.

Principingas strategas

Arikas Shivekas – Izraelio nacionalin�s vyr� krepšinio rinktin�s ir Belgijos "Dexia Mons-Hainaut" ekipos vyriausiasis treneris. 53 met� strategas rinktin�je pakeit� anks�iau jai vadovavus� Tzvika (Zvi) Sherf�.

Trenerio karjer� A. Shivekas prad�jo 1998 m. "Maccabi Ra’anana" ekipoje. V�liau treniravo kelias kitas vietos ekipas. 2003 m. išvyko � u�sien�. Vadovavo Olandijos Amsterdamo "Ricoh Astronauts" ekipai. Su šios komandos krepšininkais 2008 ir 2009 m. tapo šalies �empionu. V�liau dirbo Belgijoje. 2008 m. peln� geriausio Europos turnyro trenerio apdovanojim�.

2009 m. gruod� Izraelio krepšinio federacijos vadovai sukirto rankomis su strategu ir šis �m�si darbo - stojo prie šalies vyr� rinktin�s vairo.

2011 m. bir�el� jis pasiraš� kontrakt� su Belgijos "Dexia Mons-Haiaut" klubu, tre�ius metus iš eil�s atsisakydamas darbo pasi�lym� iš Vokietijos ir Pranc�zijos krepšinio komand�.

Kiekvienose rungtyn�se A. Shivekas iš savo aukl�tini� reikalauja dirbti virš savo galimybi� ribos. Ta�iau savo grie�tumu aikšt�je gars�jantis strategas visiškai pasikei�ia joms pasibaigus.

Rinktin�s �vaig�d� O. Casspis ne kart� teig�, kad treneris atsi�velgia � jo pasteb�jimus, išsakytas mintis ir pritaiko jas �aidime.

Did�iausi� kompliment� treneriui išsak� buv�s rinktin�s �aid�jas, dabar treneriu dirbantis Barakas Pelegas: "Arikas Shivekas rungtyni� metu reikalauja iš krepšinink� visiško atsidavimo ir sunkaus darbo, ta�iau kai sušvilpia švilpukas ir visi susirenka aptarti rungtyni�, jis b�na kiekvienam m�s� tarsi t�vas."

Piktinasi d�l pasikeitim�

Tap�s Izraelio rinktin�s treneriu, A. Shivekas �m�si sunkaus darbo, ta�iau jam pavyko iš naujo suburti komand�, �kv�pti krepšininkams pasitik�jimo savimi ir priversti pamiršti 2009 m. tragedij� Lenkijoje. Tuomet vykusiame krepšinio �empionate per tris rungtynes �ydai neiškovojo n� vienos pergal�s ir jau po grup�s rungtyni� buvo priversti vykti namo.

Papildomo kvalifikacinio etapo metu 2010 m. rugpj�t� Izraelio rinktin� drauge su Belgijos, Did�iosios Britanijos, Makedonijos ir Juodkalnijos krepšininkais išsikovojo teis� dalyvauti �empionate Lietuvoje.

Ta�iau rugs�j� "FIBA Europe" pareišk�, kad �empionatas bus pirmasis per vis� istorij�, kuriame dalyvaus 24 rinktin�s, anks�iau �aisdavo tik 16. Ši� naujien� d�iaugsmingai pri�m� daugelio šali� krepšinio specialistai - � Lietuv� gal�s atvykti italai, latviai, lenkai, ukrainie�iai, bulgarai, gruzinai, Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai.

Ta�iau Izraelio krepšinio federacija išreišk� pasipiktinim� d�l tokio "FIBA Europe" sprendimo. Federacijos vadovai planuoja kreiptis � teism�, kurio metu m�gins susigr��inti milijon� JAV doleri�, kuriuos rinktin� išleido va�in�dama � atrankos turnyro rungtynes. Šis turnyras tapo visiškai nereikalingas, kadangi padidinus dalyvausian�i� šali� skai�i� rinktin�s b�t� ir taip patekusios � �empionat� Lietuvoje.

2010 m. O. Casspio garbei Sakramento centre ant sienos buvo nutapytas jo portretas. Greta nupieštas krepšinio kamuolys ir u�rašas „Sakramentas“.

Kandidat� s�raše - vietos �empionato �vaig�d�s

Vyriausiasis Izraelio rinktin�s treneris A. Shivekas, pasirink�s 17 krepšinink�, liepos 20 d. prad�jo rengtis Lietuvoje vyksian�iam Europos krepšinio �empionatui. Skirtingai nei daugelio kit� šali� rinktini� kandidat� s�rašuose, komandoje dominuoja krepšininkai, rungtyniaujantys savo šalies krepšinio �empionate, o ne �aid�iantys u�sienio klubuose - iš 17 net 13.

Daugiausia kandidat� - penki - iš Tel Avivo "Maccabi" ekipos: Lioras Eliyahu, Gui Pnini, Davidas Blu, Talis Buršteinas ir Yanivas Greenas.

Rinktin�s �vaig�d� - Omris Casspis. Šis tre�ius metus NBA �aisiantis krepšininkas prieš pat lokaut� iš Sakramento "Kings" ekipos persik�l� � Klivlendo "Kavaliers" klub�. NBA prasid�jus lokautui, kilo problema d�l krepšinink� draudimo. Vienintel� krepšinink� iš u� Atlanto savo gretose turinti Izraelio rinktin� viena pirm�j� paskelb�, kad jau išsprend� š� klausim� ir rado pinig� draudimui.

Iš kandidat� s�rašo ne gimtosios šalies �empionate taip pat rungtyniauja Yotamas Halperinas, Afikas Nissimas ir Ravivas Limonadas.

Yotamas Halperinas �aid�ia Graikijoje, Pir�jo "Olimpiakos" klube. 30 met� Afikas Nissimas �ekijoje gina Nymburko "�EZ" ekipos garb�. Paskutinis legionierius - Ravivas Limonadas, kuris rungtyniauja Ispanijos Menorkos "Basquet" ekipoje.

Izraelio rinktin�s kandidat� s�rašas: Lioras Eliyahu (Tel Avivo "Maccabi"), Guy Pnini (Tel Avivo "Maccabi"), Davidas Blu (Tel Avivo "Maccabi"), Talis Buršteinas (Tel Avivo "Maccabi"), Yanivas Greenas (Tel Avivo "Maccabi"), Yogevas Ohayonas (Jeruzal�s "Hapoel"), Yuvai Naimy (Jeruzal�s "Hapoel"), Uri Kokia (Jeruzal�s "Hapoel"), Galis Mekelis ("Galil Gilboa"), Moranas Rothas (Holono "Hapoel"), Niras Cohenas (Holono "Hapoel"), Robertas Rothbartas (Haifos "Maccabi"), Elishay Kadiras (Haifos "Maccabi"), Omri Casspi (Sakramento "Kings", JAV), Yotamas Halperinas (Pir�jo "Olympiakos", Graikija), Afikas Nissimas (Nymburko �EZ, �ekija), Ravivas Limonadas (Menorkos "Basquet", Ispanija).

Per pasirengimo �empionatui etap� Izraelio krepšininkai �ais nema�ai draugišk� rungtyni�. Pirmasis turnyras rugpj��io 5-7 d. vyks Kipre, kur Izraelio krepšininkai kovos su lenkais, graikais ir bulgarais.

Po keli� dien� rinktin�s laukia kelion� � Olandij�, kur ji rungtyniaus su olandais, gruzinais ir Vilanovos universiteto komanda iš JAV NCAA lygos.

Po turnyro Olandijoje Izraelio rinktin� vyks � Gruzij�, kur dar kart� kovos su šios šalies komanda.

Paskutinis pasirengimo etapas - Izraelyje vyksiantis turnyras, kuriame rinktin�s var�ovai bus Rusijos ir Lenkijos krepšininkai.

Izraelio krepšininkai pirmajame Europos �empionato etape Šiauliuose stos � kov� su Pranc�zijos, Serbijos, Italijos, Vokietijos ir Latvijos rinktin�mis.

Nuo ma�ens su krepšiniu

Omris Casspis - 23 m. 206 cm �gio lengvojo krašto puol�jo pozicijoje rungtyniaujantis Izraelio krepšininkas, kuris jau du sezonus �aid�ia NBA. Po dvej� met�, praleist� Sakramento "Kings" ekipoje, main� metu jis atsid�r� Klivlendo "Cavaliers" komandoje.

O. Casspis augo Tel Avivo priemiestyje Yavne. B�damas vaikas, jis rungtyniavo "Elitzur Yavne B. C." ir "Maccabi Rishon LeZion" ekipose. Sulauk�s 13 met�, persik�l� � Tel Avivo "Maccabi" jaunimo komand�. Po keleri� met�, 2005-aisiais, tapo šalies jaunimo �empionu.

Profesionalo karjer� 17-metis krepšininkas prad�jo Tel Avivo "Maccabi" komandoje 2005-2006 m. sezon�. Kit�met jis buvo paskolintas Hapoelio "Galil Elyon" ekipai ir tapo jos lyderiu. Atstovaudamas šiai ekipai, buvo apdovanotas "Met� atradimo" trof�jumi.

� "Maccabi" O. Casspis sugr��o 2007 m. 2008-aisiais su šia ekipa jis pateko � Eurolygos finalo ketvert�, 2009 m. laim�jo Izraelio �empionat�.

2008 m. O. Casspis peln� Izraelio lygos geriausio met� šeštojo �aid�jo apdovanojim�, o 2009 m. u��m� ketvirt� viet� "FIBA Europe" organizuotuose geriausio Europos jaunojo krepšininko rinkimuose, kuriuose jis nusileido tik italams Ricky Rubio ir Danilo Gallinariui bei graikui Kosta Koufosui.

Pirmasis Izraelio krepšininkas, patek�s � NBA

2008 m. O. Casspis paskelb�, kad dalyvaus NBA naujok� bir�oje, ta�iau nesulauk�s garantij�, kad bus pašauktas jau pirmajame rate, atsi�m� savo kandidat�r�.

2009 m. krepšininko svajon�ms buvo lemta išsipildyti - j� pirmajame rate 23-iuoju šaukimu pasirinko Sakramento "Kings" klubas. "Karaliams" prieš tai buv�s sezonas buvo blogiausias per vis� komandos gyvavimo istorij�, tod�l buvo tikimasi, kad nauji krepšininkai pad�s �veikti sunkumus. Izraelio krepšininkas su klubu pasiraš� trej� met� 3,5 mln. JAV doleri� vert�s kontrakt�.

O. Casspis tapo pirmuoju Izraelio krepšininku, kur� NBA komanda pasirinko pirmajame rate. Ma�a to, kai O. Casspis 2009 m. su�aid� pirm�sias oficialias rungtynes, jis tapo pirmuoju, iš visos šalies rungtyniavusiu stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje.

Debiutas NBA �vyko 2009 m. gruod�. Rungtyn�se prieš Vašingtono "Wizards" ekip� krepšininkas peln� 22 taškus. Tai buvo geriausias naujoko pasiektas rezultatas pirmosiose rungtyn�se "Kings" ekipos istorijoje nuo 1985 met�, kai ji persik�l� � Sakrament�.

2010 m. saus� O. Casspis pasiek� asmenin� rekord� - �met� 23 taškus ir atkovojo 6 kamuolius, ta�iau "Kings" 108:109 pralaim�jo Los And�elo "Lakers". Kitame ma�e jis pagerino atšokusi� kamuoli� atkovojimo rekord� - 11 per rungtynes, ta�iau klubas ir v�l pralaim�jo, š� kart� - Dalaso "Mavericks" ekipai 91:99. Dar po keli� dien� jis ir v�l gerino rodiklius - 24 taškai ir 7 atkovoti kamuoliai per rungtynes, ta�iau ir tai nepad�jo iškovoti pergal�s - komanda 109:113 nusileido Fenikso "Suns" ekipai.

2010 m. O. Casspis buvo išrinktas NBA vis� �vaig�d�i� dienos naujok� išš�kyje, taip pat H-O-R-S-E rungtyje prieš Kevin� Durant� ir Rajon� Rondo.

2010-2011 m. sezon� O. Casspis �aid� visose 71 rungtyn�se, 27 iš kuri� prad�jo starto penkete. Vidutiniškai per kiekvien� ma�� jis aikšt�je praleisdavo po 24 minutes ir pelnydavo po 8,6 taško, atkovodavo po 4,3 kamuolio ir atlikdavo po vien� rezultatyv� perdavim�.

2011 m. bir�el� O. Casspis ir 2012 m. naujok� bir�os pirmojo rato šaukimas buvo atiduoti Klivlendo "Cavaliers" ekipai. U� tai Sakramento "Kings" klubas gavo 206 cm �gio amerikiet� James� Edward� "J. J." Hickson� Jr.

Izraelio krepšinio istorijoje yra ir dar vienas krepšininkas, kuris m�gino praverti NBA duris. 1999 m. to vos nepavyko padaryti Odedui Kattashui. Jis pasiraš� sutart� su Niujorko "Knicks" komanda, ta�iau NBA lygoje prasid�j�s lokautas sumaiš� krepšininko planus. Jis, taip ir nesu�aid�s, gr��o rungtyniauti � Europ�. Baig�s krepšininko karjer�, Odedas Kattashas prad�jo treniruoti krepšininkus. Šiuo metu jis vadovauja Jeruzal�s "Hapoel" krepšininkams ir yra nacionalin�s Izraelio vyr� krepšinio rinktin�s trenerio asistentas.

��eidin�jo piešdami svastikas

2010 m. O. Casspio garbei Sakramento centre ant sienos buvo nutapytas jo portretas. Greta nupieštas krepšinio kamuolys ir u�rašas "Sakramentas". Taip buvo nuspr�sta �am�inti pirm�j� Izraelio krepšinink�, s�kmingai rungtyniaujant� "Kings" klube.

Ta�iau ne visiems patiko id�ja matyti O. Casspio veid�, nutapyt� ant sienos. Vandalai du kartus piešin� išmargino svastikomis.

Pirm� kart� išniekinus portret�, piešinys buvo sutvarkytas. Speciali komisija pasi�l� 1000 JAV doleri� premij� tam, kuris pad�s išaiškinti vandalus, ta�iau nepasitenkinim� vandalai po keli� dien� pakartojo - ir v�l išmargino portret� svastikomis.

Tai ne pirmas panašus incidentas, kur� O. Casspis patyr� per savo karjer�. Kai "Kings" klubas rungtyniavo su Memfio "Grizzlies" ekipa, pasaulio spauda mirg�jo antrašt�mis apie tai, kaip Izraelio �aid�jas O. Casspis krepšinio aikšt�je susitiks su Irano krepšininku Hamedu Haddadi. Tai buvo pirmas kartas NBA istorijoje, kai �ydas rungtyniavo prieš musulmon� tautyb�s krepšinink�. Nepaisant nesutarim� tarp šali�, H. Haddadis sutiko prieš ma�� paspausti rank� O. Casspiui. Abu krepšininkai rungtyn�se pakilo nuo atsarginio �aid�j� suolelio ir pakeit� istorij�.

Ilgai musulmon� sportininkai atsisakydavo rungtyniauti prieš Izraelio atstovus d�l abiej� šali� vykdomos politikos. Vienas ryškiausi� pavyzd�i� - 2004 m. olimpiada At�nuose, kai kandidatas laim�ti auks� dziudo imtyn�se Arashas Miresmaeilis atsisak� kovoti su priešininku, kadangi burtai l�m�, jog juo taps �ydas Ehudas Vaksas. E. Vaksui buvo �skaityta pergal�, o A. Miresmaeil�, gr��us� iš olimpiados, pagerb� šalies lyderiai.

D�l toki� situacij� Izraelio komandos daugiausia rungtyniauja Europos turnyruose, o ne Azijos �empionatuose.

Rinktin�s istorija

Izraelio nacionalin� vyr� krepšinio rinktin� Europos �empionatuose dalyvavo 25 kartus. Geriausias rinktin�s pasiekimas – antroji vieta 1979 metais. Turino mieste (Italija) vykusiame Europos �empionato finale �ydai 76:98 nusileido Soviet� S�jungos rinktinei. Tuomet�je jos rinktin�je �aid� lietuvis Valdemaras Chomi�ius.

Ar�iausiai nugal�toj� pakylos Europos �empionatuose Izraelio krepšininkai buvo 1953 ir 1977 metais, kai liko penkti. Šios šalies rinktin� "FIBA World" reitinge u�ima 27 viet�, o Europoje šios šalies rinktin� pagal reiting� yra dvylikta.

Izraelio rinktin� du kartus dalyvavo pasaulio krepšinio �empionatuose: 1954 m. liko aštunta, 1986 m. – septinta. Per vis� šalies istorij� krepšinio rinktin� dalyvavo vos vieneriose olimpin�se �aidyn�se. 1952 m. Helsinkyje vykusioje olimpiadoje izraelie�iai su kit� šali� krepšininkais pasidalino 17-23 vietas.

Sportas trumpai

Tenisas

Ri�ardas Berankis Atlantoje vykstan�io "ATP World Tour 250" serijos turnyro dvejet� var�ybose poroje su 30-me�iu belgu Xavier Malisse’u nugal�jo priešininkus. Jie 4:6, 6:4, 10:5 �veik� 29-eri� met� pranc�zo Nicolaso Mahuto ir 28 met� Gilles’io Mullerio iš Liuksemburgo duet�. Kiti lietuvio ir belgo var�ovai turnyre bus indo ir filipinie�io duetas. U� pergal� pirmajame rate tenisininkams atiteko po 45 reitingo taškus. Dvejet� turnyro nugal�tojams bus skirta po 250 ATP reitingo tašk�. Sportininkai pasidalins ir beveik 30 t�kstan�i� JAV doleri�. Turnyro Atlantoje vienet� var�ybose Ri�ardas Berankis pralaim�jo pirmojo rato kov� pranc�zui Nicolasui Mahutui 6:7, 2:6. Geriausias Lietuvos tenisininkas, � kortus gr��s po beveik keturi� m�nesi� pertraukos, ATP reitinge u�ima 115 viet�.

Futbolas

"Šiauli�" futbolo komanda, pasibaigus pirmai A lygos sezono pusei, sureng� savait� trukusi� fizinio rengimo stovykl�, kurios pabaigoje �aid� draugiškas rungtynes su Pakruojo "Kruojos" ekipa. Ekipos išsiskyr� taikiai 1:1. Pakruojie�iai pirmieji peln� �vart�, ta�iau netrukus šiaulie�iams pavyko išlyginti rezultat�. �vart� peln� potencialus "Šiauli�" naujokas Lukas Kochanauskas. Prieš prasidedant antrajai sezono daliai "Šiauli�" klubas išband� kelis naujokus. Ar jie papildys ekip�, paaišk�s artimiausiomis dienomis. A lygos rungtynes "Šiauli�" komanda �ais liepos 24 d. su Marijampol�s "S�duvos" ekipa.

Irklavimas

Sporto mokyklos "At�alynas" irkluotojai dalyvavo Trakuose vykusiame Lietuvos baidari� ir kanoj� suaugusi�j� �empionate. Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas dviviete baidare 200 m distancijoje buvo pirmi. Keturviete baidare toje pa�ioje distancijoje abu vaikinai ir Tadas �i�as taip pat nepaliko vil�i� var�ovams. E. Ramanauskas vienviete baidare tarp 40 dalyvi� u��m� tre�i� viet�. Ingrida Zubyt� dalyvavo vienvie�i� baidari� 5 km distancijos var�ybose ir buvo tre�ia. Keturviete baidare su kit� miest� sportinink�mis ji distancij� baig� antra. Kanojininkas Osvaldas Murza dviviete valtimi 1000 m distancijoje buvo antras, o su Donatu Valteriu ir Mantu Povilai�iu keturviete kanoja u��m� tre�i� viet�. Ingrida Jurkut� vienviete kanoja 200 m distancijoje pasipuoš� bronzos medaliu.

Buriavimas

R�kyvos e�ere vyko tradicin� regata, skirta keliautojo, fotografo ir gamtosaugininko Olego Truchano taurei laim�ti. Regatoje dalyvavo 59 buriuotojai, kurie var��si penkiose kategorijose. "Optimist" klas�je, kurioje var�osi 7-15 met� vaikai, visas tris prizines vietas iškovojo Plateli� sportininkai. Šiauliet� Jovil� Gedmontait� liko ketvirta. Aplenk�s vilnie�ius, "Laser radial" klas�je pirm� viet� u��m� šiaulietis K�stutis Berezinas. Kurš�n� komanda - Aidas Kasputis, Ugn� Kasputyt� ir Arnas Prapuolenis - pirm� viet� iškovojo kreiserini� jacht� grup�je. Jie aplenk� antroje ir tre�ioje vietoje likusias komandas iš Šiauli�. Švertbotini� jacht� klas�je nepralenkiami buvo šiaulie�iai Eugenijus Drazdauskas, Irmantas Eidukas ir Augenijus Buivydas. Tarp burlentinink� ne�veikiamas buvo bir�ietis Vitalijus Jasi�nas.

Krepšinis

"Šiauli�" krepšinio komandoje naujokas – 22 m. 194 cm �gio gyn�jas iš JAV Camas Longas. ��aid�jo ir atakuojan�io gyn�jo pozicijose galintis �aisti krepšininkas pavasar� baig� Goergo Masono universitet� ir buvo vienas iš ekipos "Patriots" lyderi�. C. Longas paskutin� sezon� per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 15,1 taško, atkovodavo po beveik 5 kamuolius ir atlikdavo po beveik 3 rezultatyvius perdavimus. Prieš savait� "Šiauli�" klubas sukirto rankomis su amerikie�iu vidurio puol�ju 22 m. 208 cm �gio Denzeliu Bowlesu. Aukšta�gis komandoje pakeis rungtyniauti � Lenkij� išvykus� Deivid� Weaver�. D. Weaveris sudar� sutart� su Slupsko "Energa Czarni" komanda, kuriai vadovauja Dainius Adomaitis.

"Šiauliai plius" informacija

Ar pavyks italams sugr��ti � pergali� keli�?

Justinas VISOCKAS

Italijos rinktin� - tituluo�iausia Lietuvoje vyksian�iame Europos vyr� krepšinio �empionate, � kurios gretas treneris sukviet� bene visus paj�giausius šios šalies krepšininkus. Ta�iau ar pavyks italams nutraukti nes�kmi� serij�? Ar pavyks �rodyti, kad praeities pasiekimai nebuvo atsitiktiniai ir kad dabartin�s �vaig�d�s gali konkuruoti su kit� valstybi� krepšininkais? Kelialap� � Europos �empionat� paskutin� akimirk� gav� italai pasireng� kovoti ir jau lieja prakait� stovyklose.

Pirmas rimtas stratego išbandymas

42 met� italas Simone Pianigianis prie šalies vyr� rinktin�s vairo stovi nuo 2009 met� gruod�io. Š� post� jis gavo po Italijos nes�km�s atrankos turnyre � 2009 met� Europos �empionat�. Tuomet italai du kartus pralaim�jo Pranc�zijos rinktinei ir nepateko � �empionat�, vykus� Lenkijoje.

Toks pat likimas rinktin�s vos neištiko ir prieš �empionat� Lietuvoje. Pernai atrankos turnyre italai savo grup�je liko treti. Jie � priek� praleido Juodkalnijos ir Izraelio rinktines. Ta�iau netrukus li�des� pakeit� d�iaugsmas, su�inojus "FIBA Europe" planus padidinti Europos �empionate Lietuvoje dalyvausian�i� rinktini� skai�i� nuo 16 iki 24.

S. Pianigianis darbuojasi su Italijos Sienos "Montepaschi" klubu. Nuo 2006 met� sezono tap�s šios komandos treneriu, jis visus penkis sezonus atved� ekip� iki aukš�iausio Italijos �empionato laiptelio. Jo vadovaujamame klube rungtyniauja ir du krepšininkai iš Lietuvos - Rimantas Kauk�nas ir Kšyštofas Lavrinovi�ius.

Geriausias treneriui ir komandai buvo 2008-2009 met� sezonas. "Montepaschi" prieš sezon� laim�jo Italijos supertaur�, sezono viduryje tapo Italijos taur�s savininkais ir galiausiai tapo �empionais, "sausais" rezultatais laim�dami tris atkrintam�j� var�yb� etapus.

Jau lieja prakait�

Vyriausiasis treneris S. Pianigianis paskelb� preliminar� rinktin�s kandidat� s�raš�. Tarp pretendent� – 18 pavard�i�, iš kuri� garsiausios trys u� Atlanto rungtyniaujan�ios krepšinio �vaig�d�s: Andrea Bargnanis iš Toronto "Raptors", Naujojo Orleano "Hornets" klubui atstovaujantis Marco Belinellis ir Danilo Gallinari, ginantis Denverio "Nuggets" komandos garb�.

Italijos rinktin�je galime išvysti ir du nat�ralizuotus amerikie�ius - Kalifornijoje gimus� Daniel� Hackett� (Pezaro "Victoria Libertas") ir iš �ikagos kilus� Antonio Maestranz� (Montegranaro "Sutor Basket").

� pirmin� s�raš� buvo patek� trys Romos "Lotomaticos" ekipos �aid�jai: Andrea Crosariolas, Jacopo Giachetti ir Angelo Giglis. V�liau jie atsisak� �aisti rinktin�je motyvuodami, kad jiems reikia išsigydyti keli� skausmus.

Jei lik� krepšininkai išvengs traum� ir rinktin�s treneriui pavyks � Lietuv� atsive�ti paj�giausius šalies krepšininkus, bus lygiaver�iai konkurentai kitoms Europos �empionato B grup�je rungtyniausian�ioms rinktin�ms.

Italijos rinktin� �empionatui rengtis prad�jo liepos 17 dien�. Po fizinio pasirengimo stovyklos italai dalyvaus keliuose turnyruose Italijoje ir Graikijoje. Paskutiniu akordu prieš išvyk� � Lietuv� italams bus Akropolio turnyras At�nuose.

Ital� treneris d�iaug�si "FIBA Europe" vadov� sprendimu leisti � �empionat� registruoti 14 �aid�j�, kadangi d�l �tempto var�yb� grafiko padid�ja traum� tikimyb�, o rezerve tur�ti por� krepšinink� visuomet naudinga. Ta�iau po keli� dien� "FIBA Europe" vadovai atsi�m� savo �od�ius neva d�l nesusišnek�jimo su FIBA, tod�l kol kas lieka galioti nuostata, kad �empionate rinktin�s gali registruoti tik po 12 krepšinink�.

Europos �empionato Lietuvoje B grup�je, kurios kovos vyks Šiauliuose, be ital�, rungtyniaus Serbijos, Pranc�zijos, Vokietijos, Izraelio ir Latvijos rinktin�s.

Italijos rinktin�s kandidat� s�rašas: Andrea Bargnani ("Toronto Raptors"), Marco Belinelli ("New Orleans Hornets"), Marco Carraretto (Sienos "Montepaschi"), Daniele Cavaliero (Montegranaro "Sutor Basket"), Andrea Cinciarini (Montegranaro "Sutor Basket"), Marco Cusinas (Pezaro "Victoria Libertas"), Luigi Datome (Romos "Lottomatica Virtus"), Danilo Gallinari ("Denver Nuggets"), Danielis Hackettas (Pezaro "Victoria Libertas"), Antonio Maestranzi (Montegranaro "Sutor Basket"), Stefano Mancinelli (Milano "Armani Jeans"), Marco Mordente (Milano "Armani Jeans"), Giuseppe Poeta (Bolonijos "Virtus"), Andrea Renzi (Veronos "Tenzenis"), Luca Vitali (Romos "Lottomatica Virtus").

A. Bargnanis yra pirmasis europietis, vienas iš šeši� ne amerikie�i� krepšinink� ir antras ne�aid�s Amerikos universiteto ar mokyklos komandoje, kur� pirmuoju numeriu pakviet� NBA klubas.

Gunther MULLER nuotr.

"Magas" ant Šiauli� parketo

Andrea Bargnanis, pravarde "Il Mago" (Magas), prieš 25 metus gim� Romoje. Šiuo metu jis drauge su lietuviu Linu Kleiza NBA gina Toronto "Raptors" ekipos garb�. 2006 metais A. Bargnanis � NBA buvo pakviestas pirmuoju numeriu. Išdarin�j�s stebuklus Europos krepšinio arenose, šis 213 cm 113 kg italas jau penkerius metus puikiu �aidimu d�iugina ir "Raptors" sirgalius.

Karjeros prad�ioje A. Bargnanis rungtyniavo Romos "Stella Azzurra" ekipoje. Po puikaus sezono su juo sutart� pasiraš� Trevizo "Benneton" klubas. Trevize A. Bargnanis praleido tris sezonus. Prieš išvykdamas � NBA, jis pad�jo Trevizo komandai nugal�ti aukš�iausiajame Italijos serijos A �empionate.

Prieš ši sezon� Toronto klub� paliko ir sparnus � Majam� pak�l� Chrisas Boshas, tod�l lyderio vaidmuo u�gul� A. Bargnanio pe�ius. Su lyderio vaidmeniu jis susitvark� puikiai. Visas 66 sezono rungtynes jis prad�jo starto penkete. Per 35,7 minutes, praleistas aikšt�je, per kiekvienas rungtynes jis peln� po 21,4 taško, atkovojo po 5,2 kamuolio ir atliko po 1,8 rezultatyvaus perdavimo. Geriausias pra�jusio sezono rungtynes A. Bargnanis su�aid� prieš Niujorko "Knicks" klub�. Per ma�� italas peln� net 41 tašk�.

Italo puiki metimo technika. Nepaisant �gio, jis geba gerai valdyti kamuol�. D�l ši� savybi� jis da�nai yra lyginamas su Vokietijos krepšinio �vaig�de Dirku Nowitzkiu.

Krepšininkas per karjer� atstovavo �vairi� am�iaus grupi� rinktin�ms. 2007 metais jis su Italijos vyr� krepšinio rinktine Europos �empionate u��m� devint� viet�. Per šešias rungtynes rinktin�je jis vidutiniškai peln� po 12,7 taško ir atkovojo po 5 kamuolius.

"Gaid�iukas" pagaliau rinktin�je

Danilo Gallinaris - iš Sant'Angelo Lodigiano miestelio kil�s 22 met� krepšininkas, kuris šiuo metu atstovauja NBA Denverio "Nuggets" ekipai. 208 cm 102 kg krepšininkas da�niausiai rungtyniauja lengvojo krašto pozicijoje. Draugai j� pravard�iuoja "Gallo" (išvertus iš ital� kalbos reiškia "Gaid�iukas").

Danilo t�vas Vittorio Gallinaris buvo garsus Italijos krepšininkas, atstovav�s daugeliui šios šalies klub�. Sekdamas t�vo p�domis, b�damas 16 met� jis taip pat prad�jo profesionalo karjer�. Pirmasis klubas - tre�ioje Italijos lygoje rungtyniaujanti "Casalpusterlengo" komanda.

Kasmet gerindamas �aidim� jis sulauk� vis didesnio garsi� Italijos ekip� susidom�jimo. Milano "Armani Jeans", "Olimpia" klubai nor�jo matyti ši �aid�j� savo gretose. Atstovaudamas "Olimpijos" ekipai, D. Gallinaris gal�jo savo talent� parodyti tarptautiniu mastu, pirmiausia jis �aid� ULEB taur�je, po to komand� ved� � priek� Eurolygoje. 2007-2008 met� Eurolygos sezon� jis buvo apdovanotas "Kylan�ios �vaig�d�s" titulu.

Sutartyje su "Olimpijos" klubu buvo s�lyga, kad jei krepšininkas nor�t� pam�ginti laim� u� Atlanto, NBA lygoje, jam nebus sudaromos kli�tys. J� šeštuoju kvietimu � savo gretas pakviet� Niujorko "Knicks" ekipa. Prieš patekdamas � NBA italas pasiraš� sutart� su kompanija "Reebok", kuri gamina jo vardinius sportinius batelius "Gaid�iukai".

Niujorke krepšininkas praleido šiek tiek daugiau nei du sezonus. �pus�jus tre�iajam, D. Gallinaris main� metu atsid�r� Denverio "Nuggets" ekipoje. Per abu klubus 2010-2011 met� sezon� krepšininkas su�aid� 62 rungtynes, per kurias vidutiniškai peln� po 15,6 taško, atkovojo po 4,9 kamuolio ir atliko po 1,7 rezultatyvaus perdavimo.

D. Gallinaris atstovavo Italijos jauni� iki 16 ir 18 met� rinktin�ms. 2005 metais su aštuoniolikme�i� rinktine jis iškovojo bronz� Europos �empionate. Italas buvo kvie�iamas ir � vyr� rinktin�, ta�iau d�l traum� vis negal�jo pad�ti savo šalies komandai kautis d�l aukš�iausi� titul�. Dabar D. Gallinaris sveikas ir, jei nenutiks nieko netik�to, b�tinai atvyks � Europos �empionat� Lietuvoje.

Komandas kei�iantis italas

Marco Stefano Belinellis - 25 met� italas, rungtyniaujantis NBA Naujojo Orleano "Hornets" ekipoje. 196 cm krepšininkas rungtyniauja atakuojan�io gyn�jo pozicijoje. Per ketverius metus u� Atlanto jis �aid�ia jau tre�ioje ekipoje. Paskutinysis sezonas jam buvo s�kmingiausias rungtyniaujant NBA.

Prieš išvykdamas � NBA M. Belinellis rungtyniavo Italijos Bolonijos "Virtus" ir "Fortitudo" ekipose. Gyn� savo komand� garb� aukš�iausioje Italijos lygoje ir Eurolygoje. B�damas 19 met�, jis su "Fortitudo" klubu laim�jo Italijos �empionat�.

2007 metais NBA bir�oje j� pasirinko Kalifornijos "Golden State Warriors" klubas. Italas jau pirmosiose vasaros stovyklos rungtyn�se peln� 37 taškus, pataikydamas 14 iš 20 metim� iš vidutinio nuotolio. Kiekvien� sezon� M. Belinellis gerino statistinius rodiklius. 2008 met� gruod� rungtyn�se su Atlantos "Hawks" komanda jis peln� 27 taškus.

Po dvej� met� iš Kalifornijos jis persik�l� � Toront�. "Golden State Warriors" klubas ital� išmain� � Devean� George�. Toronto "Raptors" klube M. Belinellis prisijung� prie tautie�io M. Bargnanio. Šioje komandoje praleid�s sezon� krepšininkas v�l po main� su Naujojo Orleano "Hornets" klubu buvo iškeistas � Julian� Wright�.

"Hornets" ekipoje italui buvo leista pasireikšti. Jis gavo kur kas daugiau minu�i� aikšt�je nei iki šiol. Paskutin� sezon� su�aid� 80 rungtyni�, per kurias vidutiniškai klubui peln� po 10,4 taško, atkovojo po 1,9 kamuolio ir atliko po 1,1 rezultatyvaus perdavimo.

Krepšininkas atstovavo savo šalies vyr� rinktinei 2006 met� pasaulio �empionate. Rungtyn�se su JAV komanda jis peln� 25 taškus, o po pirmojo etapo jo vidurkis buvo 13,5 taško per rungtynes.

Pamiršo medali� spindes�

Italijos nacionalin� vyr� rinktin� - viena tituluo�iausi� pasaulyje. Italai yra du kartus tap� Europos �empionais, po keturis kartus pasipuoš� sidabro ir bronzos medaliais. Olimpin�se �aidyn�se jie du kartus buvo antri.

Iš viso Italijos krepšininkai yra 33 kartus dalyvav� Europos �empionatuose, kovojo aštuoniuose pasaulio �empionatuose ir vienuolikoje olimpiad�.

Europos �empionais Italijos krepšininkai tapo 1983 ir 1999 metais. �domu tai, kad abu kartus �empionatai vyko Pranc�zijoje, o finaluose italai abu kartus nugal�jo Ispanijos vyr� krepšinio rinktin�. 1983 metais Nanto mieste jie laim�jo 105:96, 1999 metais Pary�iuje - nugal�jo 64:56.

Paskutin� kart� tarp prizinink� italai buvo 2004 m. At�n� olimpiadoje, nuo to laiko jiems vis nesisek� kovojant su kit� šali� krepšininkais.

Šiemet Italijos krepšinio federacijos vadovai, rinktin�s treneriai ir krepšininkai bei visi sirgaliai tikisi, kad Lietuvoje vyksian�iame �empionate j� šalies krepšininkai nutrauks nes�kmi� serij� ir medali� krait� papildys dar vienu trof�jumi.

Sportas trumpai

Pagerbti veteranai

Šiauli� miesto savivaldyb� pagerb� jubiliej� šven�ian�ius Šiauli� sporto veteranus. Šiauli� sporto klubo "Talša" prezidentas ir direktorius Vladas Stanelis pasveikintas su klubo 20-me�iu. Jam �teiktas mero pad�kos raštas u� baidari� ir kanoj� sporto populiarinim�. Dvira�i� sporto populiarintojas Alfonsas Gulbinas pasveikintas garbingo jubiliejaus proga. Jubiliej� šven�ia ir sporto mokyklos "Dubysa" bokso treneris Valdemaras Milgravis. Jam �teiktas pad�kos raštas u� profesionali� veikl� ruošiant jaunuosius boksininkus.

Pasiraš� sutart�

Krepšinio klubas "Šiauliai" pasiraš� sutart� su amerikie�iu vidurio puol�ju Denzeliu Bowlesu. 22-ej� met� 208 cm �gio krepšininkas baig� studijas ir sutiko profesionalo karjer� prad�ti Šiauliuose. Krepšininkas pastaruosius du sezonus vilk�jo "James Madison" universiteto marškin�lius ir �aid� NCAA lygoje. Aukšta�gis paskutin� sezon� per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po daugiau nei 17 tašk�, atkovodavo apie 9 kamuolius, blokuodavo po kelis metimus. "Šiauliai" po šio sezono išsaugojo pagrindin� komandos branduol�, ta�iau komandos vyriausiasis treneris Antanas Sereika neslepia sieki� komand� dar papildyti. Dairomasi ��aid�jo pozicijoje galin�io �aisti krepšininko.

Dviratininkai keliauja per Lietuv�

Šiaulie�iai dvira�i� sporto entuziastai ir m�g�jai keliauja per Lietuv� garsindami kitais metais Šiauliuose vyksian�ias TAFISA pasaulio sporto visiems �aidynes "Šiauliai 2012". Per tris dešimtis dviratinink�, pasipuošusi� �aidyni� marškin�liais, iš Šiauli� išvyko � Klaip�d�. Dviratininkai per dien� nuva�iuoja po 30-65 kilometrus, aplanko piliakalnius, dvarus ir miestelius. �veik� apie 400 kilometr�, jie Klaip�d� planuoja pasiekti šeštadienio popiet�.

BMX

Europos "Išš�kio" taur�s BMX dvira�i� �empionate šiaulietis Gabrielius Pabijanskas iškovojo antr� viet�. Vilma Rimšait� Europos BMX �empionate iškovojo ketvirt� viet�. Olandijoje vykusiame �empionate trener�s Donatos Šiaudyt�s aukl�tinis, Lietuvos �empionas Gabrielius Pabijanskas dalyvavo 13-14 met� grup�je, kur var��si 68 dviratininkai. Šiaulietis nusileido tik pranc�zui Tomui �uve. Tuo pat metu vyko ir Europos �empionato paskutinis etapas, kuriame var��si 28-eri� met� tarptautin�s kategorijos sporto meistr� Vilma Rimšait�. Po 12 etap� šiauliet� tik nedaug atsiliko nuo prizininki� ir u��m� ketvirt� viet�. Šiauli� BMX dviratininkai liepos pabaigoje dalyvaus Kopenhagoje vyksian�iame pasaulio �empionate.

Taekvondo

Šiaulietis "At�alyno" sporto mokyklos aukl�tinis Kristupas �eilutka iškovojo tre�i� viet� Europos taekvondo �empionate. Liepos 6-11 d. Tbilisyje (Gruzija) vyko ketvirtasis kadet� taekvondo Europos �empionatas, kuriame dalyvavo 37 šali� komandos. 14-metis "At�alyno" mokyklos aukl�tinis Kristupas �eilutka, treniruojamas Romualdo Montvydo, trij� raund� kovoje �veik� Italijos kovotoj� ir 61 kg kategorijoje u��m� tre�i� viet�. Lietuvos komanda pateko tarp 14 taškus pelniusi� komand� ir u��m� 9-14 viet�.

�ol�s riedulys

Šiauli� �ol�s riedulinink�s po atkaklios kovos �veik� Ukrainos �empiones. Tarptautiniame moter� �ol�s riedulio turnyre "Sandraugos taur�", kuris vyko Šiauliuose, Lietuvai atstovaujanti "Gintra-Strekt�-Universitetas" 3:2 �veik� Ukrainos "Sumchank�". Iš viso su�aistos trejos var�ybos. Nusileidusios var�ov�ms parengiamosiose var�ybose 1:8 ir draugiškose var�ybose 1:2, oficialiose turnyro var�ybose m�s� �ol�s riedulinink�s pademonstravo puik� komandin� �aidim�. Po šios pergal�s Lietuvos komanda turi iškovojusi dvi pergales ir patyrusi du pralaim�jimus. Tre�iasis etapas rugs�j� vyks Minske.

Šachmatai

Šiauliet�, paj�giausia Lietuvos šachmatinink�, Europos �empion� Viktorija �milyt� sureng� simultan�. Susirungti su 27-eri� �empione panoro dvidešimt šiaulie�i�. V. �milyt� surinko 17,5 taško, var�ovai - vos 2,5. 15 partij� didmeistr� laim�jo, penkias korektiškai baig� lygiosiomis. Lygiosiomis su �empione su�aid� miesto meras Justinas Sartauskas, �empion�s s�nus, Šachmat� klubo nar� ir du ma�iausi simultano dalyviai. Dvidešimt partij� t�s�si dvi valandas. Kadangi dauguma var�ov� buvo m�g�jai, V. �imilyt� sak� nepavargusi. Šiauli� miesto meras susirinkusiesiems sak� si�lysi�s V. �milyt�s kandidat�r� � miesto Garb�s pilie�ius ir tikisi, kad š� pasi�lym� palaikys dauguma šiaulie�i�.

"MTB Šiauliai 2011"

Šiauli� rajone vyko vienintel�s Lietuvoje daugiadien�s dvira�i� var�ybos "MTB Šiauliai 2011". Jose var��si 300 dviratinink� iš Lietuvos ir Latvijos. Per tris dienas trukusias var�ybas profesionalai �veik� daugiau nei 130 kilometr� sud�ting� tras�, m�g�jai - per 70. J�gas išband� ir ma�ieji dviratininkai. Vyr� elito grup�je nepralenkiamas buvo Šar�nas Pacevi�ius iš Kauno. Moter� grup�s lyder� – vilniet� Sabina Brazevi�. M�g�j� grup�je pirm�j� viet� iškovojo šiaulietis klubo "S-Sportas" narys Mindaugas Audzijonis. Pirm�sias vietas savo am�iaus grup�je iškovojo Šiauli� apskri�iai atstovaujanti Enrika Juozapavi�i�t�, Ieva Šimkut�, Dovydas Vaitoška, Migl� Vainikauskait�, Tomas Norvaiša, R�ta Masiulyt� bei Svaj�nas Ambrazas.

Tinklinis

Lietuvos tinklininkai nusileido Maroko rinktinei ir pralaim�j� 0:5 iškrito iš antrojo diviziono. Lietuvos rinktin�, kuri� sudar� net trys Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai, be Ri�ardo Berankio nesugeb�jo atsilaikyti prieš Maroko rinktin�. Pirm� dien� 16-metis šiaulietis Laurynas Mugevi�ius ir traum� patyr�s Dovydas Šakinis nusileido var�ovams ir atidav� du taškus. Kit� dien� poroje �aid� šiaulie�iai taip pat neatsilaik� - po keturi� set� 6:4, 6:4, 3:6, 6:2 Maroko rinktin� jau švent� pergal�. Nieko nelemian�ios kitos dvejos rungtyn�s, kuriose �aid� 17-metis šiaulietis Julius Tverijonas ir vilnietis Julius Gotovskis, taip pat neiškovojo n� vieno taško Lietuvai. Pralaim�jusi Lietuvos rinktin� iškrito � �emiausi� - tre�i�j� - Europos ir Afrikos zonos divizion�.

"Šiauliai plius" informacija

Vokie�iai atsip�t�. Dirkas pasak� "taip"

Justinas VISOCKAS

Kitaip nei daugelio Europos krepšinio �empionate dalyvausian�i� rinktini� strategai, Vokietijos komandos treneris Dirkas Bauermannas neskuba. Rinktin�s vadovas grei�iausiai d�l to n� kiek nesijaudina, ram�s ir sirgaliai, kadangi visi išgirdo savo šalies didvyrio, super�vaig�d�s Dirko Nowitzkio pa�ad�, kad jis ves savo šalies rinktin� � m�š� Lietuvoje.

Dirkas Nowitzkis jau 13 sezon� rungtyniauja toje pa�ioje NBA komandoje – Dalaso „Mavericks“.

Vokietijos rinktin� Lietuvoje vyksian�iame �empionate pateko � B grup�, kurios var�ybos vyks Šiauli� arenoje. Jai teks rungtyniauti su Pranc�zijos, Italijos, Izraelio, Serbijos ir Latvijos krepšininkais.

Vienu š�viu - du zuikiai

Nors oficialaus pranešimo dar n�ra gauta, visuomet �od�io besilaikantis krepšininkas tai tur�t� padaryti artimiausiomis dienomis. �inia, kad Vokietijos krepšinio super�vaig�d� �ais �empionate, turi dvigub� reikšm�, kadangi su juo kartu � rinktin� atvyks ir kitas u� Atlanto rungtyniaujantis tautietis, NBA "Los Angeles Clippers" komandai atstovaujantis Chrisas Kamanas.

Dar kovo m�nes� sunki� našt� ant D. Nowitzkio pe�i� u�d�j�s Ch. Kamanas pareišk�, kad jei jo kolega atstovaus šaliai, tai ir jis prisijungs prie rinktin�s, jei atsisakys - rinktin�s marškin�li� nevilk�s ir jis.

D. Nowitzkis po u�sit�susio NBA sezono, kuriame jis su Dalaso "Mavericks" klubu tapo �empionais, abejojo, ar pad�s savo šaliai. Krepšininkas negal�jo apsispr�sti, ar �aisti Europos �empionate, ar siekti atgauti j�gas ir tinkamai pasirengti art�jan�iam sezonui.

Kelias savaites pails�j�s D. Nowitzkis nusprend� dalyvauti Europos �empionate, prad�iugindamas savo šalies sirgalius ir, �inoma, koleg� iš NBA Ch. Kaman�.

Aukšta�gis Ch. Kamanas bus didel� paspirtis Vokietijos rinktinei, kadangi 28 met� 213 centimetr� �gio vidurio puol�jas per 27 NBA �aistas rungtynes vidutiniškai peln� po 12,4 taško, atkovojo po 6,8 kamuolio ir blokavo po 1,4 var�ovo metimo.

Karjeros prad�ia

Dirkas Nowitzkis gim� 1978 met� bir�elio 19 dien� Vokietijoje, Wurzburgo mieste. Nuo ankstyvos vaikyst�s jis iš savo bendraam�i� išsiskyr� �giu. Vaikyst�je išm�gino teniso ir rankinio sporto šakas, ta�iau greitai pavargo b�ti pravard�iuojamas d�l didelio �gio, tod�l nusprend� �aisti krepšin�.

D. Nowitzkio šeima - sportiška. Motina Helga Nowitzki buvo profesionali krepšinink�, o t�vas Jorgas-Werneris – rankininkas, garsin�s šal� tarptautiniu mastu. Sesuo Silke Nowitzki taip pat �aid� krepšin�, v�liau dirbo NBA televizijoje, o baigusi ekonomikos mokslus u� Atlanto tapo savo brolio vadybininke ir agente.

15-me�io D. Nowitzkio talent� pasteb�jo Vokietijos krepšininkas Holgeris Geschwindneris, kuris pasi�l� asmeniškai treniruoti jaunuol� kelis kartus per savait�. Mokydamas vaikin� �vairi� krepšinio paslap�i�, treneris jam liep� ir groti muzikos instrumentu bei skaityti knygas, kad b�t� visapusiškai išsilavin�s.

Po metus trukusi� intensyvi� treniruo�i� strategas pasi�l� D. Nowitzkiui tobulinti �g�d�ius kas dien�. Treniruodamasis su "DJK Wurzburg" ekipos �aid�jais Robertu Garetu, Demondu Greenu, Marvinu Willoughbiu ir kitais, 16 met� vaikinas �rod�, ko yra vertas - 1994 metais tapo oficialiu ekipos nariu.

13 sezon� u� Atlanto

1998 metais D. Nowitzkis patrauk� � NBA. Devintuoju šaukimu j� � savo gretas pakviet� Milvokio "Bucks" ekipa, ta�iau netrukus sutar� su "Mavericks" klubu d�l main�, tad vokietis atsid�r� Dalase. D. Nowitzkis iki šiol 13 sezon� rungtyniauja toje pa�ioje NBA komandoje. 213 centimetr� �gio krepšininkas �aid�ia sunkiojo krašto puol�jo pozicijoje, ta�iau d�l puikaus kamuolio valdymo, �gio ir metimo technikos jis gali rungtyniauti kaip vidurio puol�jas arba lengvojo krašto puol�jo pozicijoje.

Šiemet po 13 sezon�, praleist� NBA, D. Nowitzkiui su komanda pavyko iškovoti �empion� titul�. Finalo serijoje "Mavericks" klubas �veik� Majamio "Heat" ekip�.

Iš viso per ši sezon� D. Nowitzkis �aid� 94 rungtynes: 73 reguliariame sezone ir 21 atkrentam�j� var�yb� etape bei finaluose. Reguliariam sezone vokietis vidutiniškai per rungtynes peln� po 23 taškus, atkovojo po 7 kamuolius ir atliko po 2,7 rezultatyvaus perdavimo. Atkrentam�j� var�yb� etape jo rezultatai dar geresni: po 27,7 taško, 8,1 atkovoto kamuolio ir 2,5 rezultatyvaus perdavimo.

� istorij� �rašytas did�iosiomis raid�mis

Dirko karjer� geriausiai apib�dina titulai: šiemet jis pirm� kart� tapo NBA �empionu, buvo pripa�intas naudingiausiu finalo �aid�ju. Naudingiausiojo titulas jam skirtas 2002-�j� pasaulio krepšinio �empionate, kur jo vedama Vokietijos rinktin� iškovojo bronz�, ir 2005-�j� Europos �empionate, kur vokie�iai pasipuoš� sidabro medaliais.

D. Nowitzkis �rašytas � NBA istorij� kaip vienas iš vienuolikos �aid�j�, rungtyniavusi� "�vaig�d�i� dienose", tap�s reguliaraus sezono ir finalo naudingiausiu �aid�ju bei iškovoj�s paj�giausios pasaulyje krepšinio lygos �empiono titul�. Iš vienuolikos tik jis su Lariu Birdu yra laim�j� ir tritaški� konkurs�. D. Nowitzkis su dar trim �aid�jais per NBA istorij� pasiek� didesn� nei 25 tašk� ir 10 atkovot� kamuoli� vidurk� atkrintam�j� var�yb� etape. Dar �sp�dingiau skamba tai, kad tik D. Nowitzkis ir Kareemas Abdul-Jabbaras keturiose iš eil�s atkrentamojo etapo rungtyn�se peln� po daugiau nei 30 tašk� ir atkovojo po daugiau nei 15 kamuoli�. Tiesa, D. Nowitzkis - vienintelis �aid�jas NBA istorijoje, kuris viename sezone blokavo daugiau nei 100 var�ov� metim� ir pataik� 150 tritaški�.

Po �empionato vokie�iai liks be trenerio

Dirkas Bauermannas – 53 met� Vokietijos nacionalin�s rinktin�s ir "Bayern Munich" krepšinio komandos treneris. Strategas rinktin�s kandidat� s�rašo atstovauti šaliai �empionate dar nepateik�.

Treneris septynis kartus, vadovaudamas Leverkuseno "Bayer" ekipai, tapo Vokietijos �empionu, du kartus jam tai pavyko padaryti su Bambergo "Bros Baskets" komanda. D. Bauermannas keturis kartus išrinktas geriausiu šalies strategu.

Oficialiai pranešta, kad krepšinio �empionatas Lietuvoje vokie�iui bus paskutinis stovint prie rinktin�s vairo. Savo šalies krepšininkus D. Bauermannas treniravo 1994 met� pasaulio �empionate, v�liau - nuo 2003 met� iki šiol.

Nuo 2010 met� Dirkas Bauermannas prad�jo vadovauti "Bayern Munich" ekipai ir jau pirm�j� sezon� jam pavyko su komanda patekti � aukš�iausi�j� Vokietijos krepšinio Bundeslyg�. Pagal kontrakt� su šiuo klubu treneris turi palikti rinktin�s stratego post� ir atiduoti visas j�gas ir laik� komandai.

D. Bauermanno ir Vokietijos krepšinio federacijos sutartis baigiasi ši� met� spalio pirm� dien�, pra�jus porai savai�i� po to, kai baigsis Europos krepšinio �empionatas Lietuvoje.

Vis d�lto treneriui durys sugr��ti � rinktin� liko šiek tiek praviros. Jei Vokietijos rinktinei pavyks Lietuvoje iškovoti kelialap� � 2012 met� Londono olimpiad�, su treneriu ir jo klubu federacijos atstovai ves derybas d�l galimyb�s ir toliau šiam likti poste.

Vis� prab� medaliai

Did�iausias Vokietijos vyr� krepšinio rinktin�s pasiekimas – 1993 metais Vokietijoje vykusiame Europos �empionate iškovotas �empion� titulas. Finalo rungtyn�se vokie�iai vos vieno taško skirtumu 71:70 nugal�jo rusus.

2005 metais Serbijoje vykusiame �empionate Vokietijos krepšininkai iškovojo sidabro medalius. �empionais tapo graikai, kurie finale vokie�ius nugal�jo 78:62.

Geriausias Vokietijos rinktin�s pasirodymas pasaulio krepšinio �empionate – 2002 metais laim�ti bronzos medaliai. Pusfinalyje pralaim�j� argentinie�iams, ma�ajame finale vokie�iai sutriuškino Naujosios Zelandijos rinktin� 117:94. Dirkas Nowitzkis buvo pripa�intas geriausiu �empionato �aid�ju.

Sportas trumpai

Liko metai

Lygiai po met� Šiauliai v�l šurmuliuos - vyks penktosios pasaulio TAFISA („Sporto visiems“) �aidyn�s „Šiauliai 2012“. Šiai datai pamin�ti iš �vairi� apskrities kampeli� � Šiaulius atb�g� maratono dalyviai tre�iadien� Šiauliuose ��ieb� b�sim� �aidyni� ugn�. B�gikai ugnies fakelus �aidyn�ms neš� nuo pat ryto iš Radviliškio, Kurš�n�, Kelm�s, Akmen�s, Pakruojo, Joniškio. Minint vieneri� met� iki „TAFISA“ �aidyni� dat�, numatyta ir daugiau rengini�: penktadien� bulvare bus pristatytas �aidim� pasaulis „Pakeliui � pasaulio sporto visiems �aidynes „Šiauliai 2012“, o šeštadien� vidurdien� „Ber�yn�lio“ parke startuos savait�s „Dvira�i� �ygis po �emaitij�“, kuris �ini� apie �aidynes neš per visus miestelius ir finišuos kit� savaitgal� Klaip�doje.

Regbis

Šiauli� regbininkai pamin�jo Lietuvos karaliaus Mindaugo kar�navimo dien� ir sureng� regbio festival�. Neatvykus kviestiniams sve�iams iš Latvijos, pirmieji j�gas aikštel�je išband� treneri� Vytauto Kalinausko ir Augusto Taralio aukl�tiniai. Nors ma�o rezultatas nebuvo fiksuojamas, jaunuoliai �aid� demonstravo gra�� aidim�. Po šio ma�o savo j�gas išband� ir regbio veteranai. Aikštel�je susitiko Kaliningrado, Šiauli� ir Panev��io regbininkai. Var�ybos vyko draugiškai ir komandos var��si pasikeisdamos, o vis� dalyvi� lauk� vienodi apdovanojimai – festivalio medaliai ir taur�s.

Futbolas

Šiauli� futbolininkai Kaune susitiko su Vilniaus "�algirio" komanda. Var�ybos baig�si lygiosiomis 0:0. Rungtyni� metu pliaup�s lietus trukd� �aisti, kamuolys strigo balose. Šiaulie�iai realiausias galimybes pelnyti �var�i� tur�jo antroje var�yb� pus�je. Po kampinio Paulius Janušauskas, band� pasi�sti kamuol� � vartus, ta�iau sm�g� atr�m� vartininkas. V�liau Edvinas Jasaitis sm�giavo nuo baudos aikštel�s linijos, bet kamuolys pataik� � gyn�jus. Lygiosios nenud�iugino nei šiaulie�i�, nei var�ov�. "�algiris" tik�josi peln�s tris taškus priart�ti prie lyderi�, o "Šiauliams" taškai buvo b�tini, kad neatsilikt� nuo lyderi� trejeto. Savaitgal� var�ybos prastai susiklost� ir kitiems lyderiams. Panev��io "Ekranas" be �var�i� baig� susitikim� su Pakruojo "Kruoja", o Marijampol�s "S�duva" savo aikšt�je 0:1 nusileido Garg�d� "Bangai". Dabar �empionate paskelbta pertrauka, artimiausios "Šiauli�" ir "S�duvos" rungtyn�s vyks liepos 24-�j�.

BMX

Šiauliuose vyko Lietuvos BMX dvira�i� �empionatas. Sportininkai var��si net tik d�l medali�, bet ir pasitikrino pasirengim� prieš liepos 9-10 d. vyksiant� Europos BMX �empionat�. � var�ybas susirinko apie 70 BMX dviratinink� iš keli� Lietuvos miest�. Vyresnieji išband� j�gas Lietuvos �empionate, o vaikai iki 16-kos met� - "Išš�kio taur�s" var�ybose. Lietuvos �empione tarp moter� nugal�toja tapo Vilma Rimšait�. Ji Europos reitinge u�im� 5-�j� viet�. Tarp vyr� nepralenkiami buvo Pakruojo sporto klubo dviratininkai. Pirm� viet� iškovojo Tautvydas Biknius, antr�j� - Edvardas Jukna, tre�i�j� - Martynas Makaras. Vyr� kruizeri� grup�je pirm� viet� iškovojo šiaulietis Arminas Kazlauskis. "Išš�kio taur�s" var�ybose iki 16-kos met� pirm�sias vietas iškovojo šiaulie�iai Pijus Šomka, Simas Nemani�nas, Lukas Šiuškevi�ius ir Klaidas Jurgutavi�ius.

Tinklinis

Šeštadien� vyko Lietuvos seni�nij� sporto �aidyni� pirmo etapo parko tinklinio var�ybos. J�gas ant Pr�delio papl�dimio sm�lio išband� penki� seni�nij� komandos. Daugiausia tašk� surinko ir pirm� viet� iškovojo Centro komanda. Ši trijul� �veik� visas komandas ir iškovojusi keturias pergales pelnytai u�sitarnavo nugal�toj� vard�. Kit� komand� j�gos buvo panašios ir teis�jams vietas teko skirstyti atsi�velgiant � set� taškus. Antra vieta atiteko Dain� komanda, treti buvo Gytari� tinklininkai.

Pran�c��z� ka�rius keis NBA �vaig��d�s

Justinas VISOCKAS

NATO misij� vasaros pabaigoje baigian�ius Pranc�zijos karini� oro paj�g� karius Šiauliuose pakeis šios šalies NBA �vaig�d�s, atvyksian�ios � Europos vyr� krepšinio �empionat�. Tad mieste pranc�z� ne tik nesuma��s, bet netgi atvirkš�iai. �empionato B grup�s, � kuri� pateko Pranc�zijos rinktin�, kovos vyks Šiauli� arenoje, tod�l m�s� miest� u�pl�s sirgaliai, trokštantys aikšt�je išvysti garsiausius tautie�ius. Pranc�zijos rinktin�je – bene daugiausia paj�giausioje pasaulio krepšinio lygoje rungtyniaujan�i� krepšinink� – šeši iš dvylikos.

Tiesa, kortas pranc�zams gali sumaišyti NBA lygoje kil�s lokautas. �vaig�d�s liko be draudimo, tad jei skubiai nebus rasta l�š�, �empionate gali ir nepasirodyti.

Šeši iš NBA

Vyriausiasis Pranc�zijos rinktin�s treneris Vincentas Collet pirmasis iš Europos �empionate dalyvausian�i� rinktini� vad� paskelb� dvylika �aid�j�, kurie atstovaus šaliai. Strategas nusprend� netampyti nerv� nei sirgaliams, nei patiems krepšininkams ir nelauk� pasirengimo Europos �empionatui stovyklos. �aid�jus jis rinkosi pagal ši� rezultatus, pasiektus rungtyniaujant savose komandose.

Kaip ir buvo tik�tasi, ��aid�jas iš „Le Mans“ ekipos Antoinas Diotas sugr��o � rinktin� po met� pertraukos. D�l traumos jis praleido pernai vykus� Pasaulio krepšinio �empionat� Turkijoje.

Po met� pertraukos gr��o ir Tonis Parkeris. NBA San Antonio „Spurs“ ekipos lyderis bei atak� organizatorius nusprend� pad�ti savo šalies rinktinei Europos �empionate.

Išvysime ir Nando de Colo, kuris šiemet atsiskleid� Valensijos „Power Electronics“ ekipoje, bei NBA Finikso „Suns“ komandoje �aid�iant� Mickael� Pietrus�. Paskutin� kart� jis Pranc�zijos rinktin�s marškin�lius buvo apsivilk�s 2006 metais per Pasaulio krepšinio �empionat�. Nuo to laiko d�l traum� jam vis nepavykdavo išb�gti � aikšt� ir pad�ti komandos draugams kautis d�l titul�.

Pranc�zai po savais bei var�ov� krepšiais statys ir bokštus – �ikagos „Bulls“ atstovaujant� Joakim� Noah ir Niujorko „Knicks“ ekipos aukšta�g� Ronny Turiaf�.

Aikšt�je neišvysime Yannickui Bokolo, kuris buvo patek�s tarp 12 išrinkt�j�, ta�iau d�l asmenini� prie�as�i� atsisak� atstovauti šaliai. Vietoj jo � rinktin� pateko Abdoulaye M‘Baye. Pasak rinktin�s trenerio Vincento Collet, A. M‘Baye n�ra visiškai tokio pat stiliaus �aid�jas kaip Y. Bokolo, ta�iau jaunam krepšininkui strategas nusprend� duoti šans� �rodyti savo vert�.

Pranc�zijos rinktin�s krepšininkai: Tony Parkeris, Antoine‘as Diotas, Nicolas Batumas, Mickaelis Pietrusas, Nando De Colo, Mickaelis Gelabale‘is, Joakimas Noah, Abdoulaye M‘Baye, Borisas Diaw, Ronny Turiafas, Florentas Pietrusas, Ali Traore.

Lietuvoje vyksian�iam Europos vyr� krepšinio �empionatui pranc�zai prad�s ruoštis liepos 12 dien�.

Rezervas – �sp�dingos pavard�s

Pranc�z� treneris Vincentas Collet pasirinko dar keturis �aid�jus, kurie tur�t� pakeisti pagrindinio s�rašo �vaig�des, jei šie patirt� traum� ar d�l kit� prie�as�i� negal�t� atstovauti šaliai �empionate. Pa�velg� � pavardes, kit� šali� treneriai šiuos �aid�jus mielai �rašyt� � pagrindin� dvyliktuk�, ta�iau Pranc�zijoje jie – atsarginis variantas.

Pirmasis – Andrew Albicy. Šis jaunuolis su Pranc�zijos jaunimo iki dvidešimties met� rinktine tapo Europos �empionu. �ia jis buvo vienas lyderi�. Charlesas Lombahe-Kahudis ir Fabienas Causeuras rinktinei atstovavo pernai Turkijoje, ta�iau šiemet j� paslaug� neprireik�. Ketvirtas atsarginis – NBA Vašingtono „Wizards“ komandos �aid�jas Kevinas Seraphinas.

Pranc�zijos rinktinei pad�ti negal�s šiemet NBA �empionais su Dalaso „Mavericks“ klubu tap�s aukšta�gis Ianas Mahinmis ir jo komandos draugas ��aid�jas Rodrigue Beaubois. Nors jie buvo pradiniame 24 �aid�j� s�raše, galutin�je rinktin�je j� nebeliko. Taip nutiko, nes „Mavericks“ ekipos savininkas Markas Cubanas u�draud� �aid�jams atstovauti šaliai. R. Beauboisas, pra�jusi� vasar� treniruodamasis su rinktine, patyr� traum� ir klube negal�jo rungtyniauti tik apie pus� sezono. Savininkas nenori, kad istorija pasikartot�, tod�l ir �m�si toki� grie�t� sankcij�.

Pranc�zijos rinktin�s �vaig�d�i� pavydi daugelis komand�.

Jean-François MOLLIERE nuotr.

Lyderis sugr��o � rinktin�

Po met� pertraukos rinktin�s marškin�lius apsivilks 29 met� Williamas Anthonis „Tony“ Parkeris – NBA San Antonio „Spurs“ ��aid�jas, lyderis ir atak� organizatorius. Belgijoje gim�s krepšininkas karjer� prad�jo 1999 metais Pranc�zijoje. Po dvej� met� j�

28-uoju šaukimu pasirinko Dalaso ekipa. Visus devynis sezonus Tony Parkeris ir rungtyniauja šiame klube. Per NBA karjer� jis tris kartus tapo �empionu: 2003, 2005 ir 2007 metais. 2007 metais krepšininkas buvo išrinktas naudingiausiu finalo �aid�ju.

T. Parkeris yra �raš�s muzikos album� „TP“. Po vieno s�kmingiausi� karjeroje 2007 met� sezono krepšininkas susituok� su Eva Langoria, �inoma iš serialo „Nusivylusios nam� šeiminink�s“, kuriame vaidino visuomet nos� u�rietusi� Gabriel�. Santuoka truko šiek tiek daugiau nei trejus metus – 2010 metais pora išsiskyr�.

Š� sezon� Tonis tradiciškai buvo Dalaso komandos lyderis. Per kiekvienas rungtynes jis pelnydavo po 17,5 taško. Tai – geriausias rezultatas komandoje. Jis pirmauja ekipoje ir pagal rezultatyvius perdavimus, kuri� per kiekvienas rungtynes vidutiniškai atlieka po 6,6. Krepšininkas atkovoja po 3,1 kamuolio.

Iš viso Tony Parkeris per 2010-2011 met� sezon� �aid� 78 rungtynes, peln� 1368 taškus, atliko 513 rezultatyvi� perdavim� ir atkovojo 295 kamuolius.

Tenisininko ir gra�uol�s s�nus

Joakimas Simonas Noah – Niujorke gim�s, Pary�iuje aug�s 26 met� krepšininkas, kuris atstovauja NBA �ikagos „Bulls“ ekipai. Joakimo t�vas – pranc�z� dainininkas ir profesionalus tenisininkas Yannickas Noah. Mama Cecilia Rodhe 1978 metais tapo „Mis Švedija“. Senelis Zacharie Noah buvo iš Kamer�no kil�s profesionalus futbolo �aid�jas, 1961 metais laim�j�s Pranc�zijos taur�.

B�damas trej� met� Joakimas išvyko � Pary�i�, kur gyveno dešimt met�. Po to gr��o � Niujork�, �aid� krepšin� u� mokyklos komand�, v�liau �stojo � koled��. 2007 metais devintuoju šaukimu j� pasirinko �ikagos „Bulls“ ekipa.

2010 met� spalio m�nes� Joakimas su „Buliais“ sudar� nauj� penkeri� met� sutart�. Kontrakto vert� – 60 milijon� JAV doleri�. Ta�iau jau po dviej� m�nesi� krepšininkui d�l rankos traumos teko atlikti operacij�. Iki priverstini� atostog� jis per sezon� sp�jo su�aisti 24 rungtynes. Joakimas vidutiniškai per jas pelnydavo po 14 tašk� ir atkovodavo po 11,7 kamuolio. � aikšt� gr��o 55-osiose

sezono rungtyn�se. Per 24 aikšt�je praleistas minutes jis geb�jo pelnyti 7 taškus ir atkovoti 16 kamuoli�.

Tony Parkeris teigia, kad jo ir Joakimo tikslas – iškovoti Europos �empionato auks� ir gauti kelialap� � Londono olimpiad�.

Tre�ias kartas nemeluoja

Vincentas Collet – 48 met� krepšinio treneris, šiuo metu vadovaujantis Pranc�zijos �empionate rungtyniaujan�iam Vilerbano Lyono klubui „ASVEL“.

V. Collet treneriu tapo 2000 metais po 13 met� trukusios krepšininko karjeros. Pirmoji jo vadovauta ekipa – Pranc�zijos „Le Mans“. Jai V. Collet vadovavo šešerius metus. 2004 metais treneris su komanda tapo Pranc�zijos �empionais ir iškovojo šalies taur�. Tris kartus V. Collet buvo pripa�intas geriausiu Pranc�zijos treneriu. Nuo 2008 met� jis vadovauja „ASVEL“ ekipai, su kuria iš karto laim�jo šalies �empionat�.

Nacionalin� rinktin� V. Collet treniruoja nuo 2009 met� Europos krepšinio �empionato Lenkijoje. Vos �šok� � nuva�iuojant� �empionato traukin� ir tap� paskutini�ja šešiolikt�ja ekipa, jie sugeb�jo Lenkijoje u�imti penkt� viet� ir gavo teis� �aisti Pasaulio �empionate Turkijoje. Jame be daugelio �vaig�d�i� rungtyniavusi rinktin� liko 13-ta.

Lietuvoje vyksiantis �empionatas treneriui bus tre�iasis stovint prie rinktin�s vairo. „Tre�ias kartas nemeluoja“, tod�l � Lietuv� treneris �ada atsive�ti visai kitoki� rinktin� nei pernai ir siekti aukso. Ta�iau ne viskas gali eitis pagal jo norus.

Lokautas sumaiš� kortas

Liepos pirm� dien� NBA paskelbtas lokautas suk�l� did�iul� galvos skausm� ne tik rinktin�s treneriui Vincentui Collet, bet ir šalies krepšinio federacijos vadovams. Rinktin�s s�raše – net šeši �aid�jai, rungtyniaujantys šioje lygoje, o prasid�jus lokautui iškilo problem� d�l j� draudimo. D�l lokauto buvo u�šaldytos �aid�j� sveikatos draudimo garantijos – jei atstovaudami rinktinei krepšininkai patirt� traum�, jiems gr�st� kontraktuose su klubais numatytos sankcijos.

NBA rungtyniaujan�i� �aid�j� atlyginimai labai dideli, tod�l norint visus juos apdrausti reik�t� ne vieno milijono eur�.

Pranc�zijos krepšinio federacijos vadovai visais b�dais stengiasi rasti išeit�. Ketinama kreiptis � vyriausyb� ir r�m�jus.

Tony Parkeris paskelb�, kad jei nebus rasta pinig� jo draudimui, jis neatstovaus šaliai �empionate. Manoma, kad taip gali pasielgti ir kitos �vaig�d�s.

Rinktin�s istorija

Per Pranc�zijos krepšinio istorij� rinktin� išgyveno ir pakilim�, ir nuopoli�. Geriausiais galima vadinti 1949-1959 metus. Per š� laikotarp� pranc�zai Europos �empionatuose kart� buvo antri ir tris kartus u��m� tre�i� viet�.

Iš viso Europos �empionatuose Pranc�zijos rinktin� dalyvavo 32 kartus. 1949 metais Kaire iškovotas sidabras yra geriausias jos pasiekimas.

Pranc�zai du kartus – 1948 ir 2000 metais – yra tap� olimpiniais vice�empionais. Did�iausias krepšinink� laim�jimas pasaulio �empionatuose – penktoji vieta 2006 metais.

Sportas trumpai

Regbis

Lietuvos jaunimo regbio pirmenyb�se Šiauli� "Baltrex-Klevo" komanda iškovojo pergal�. Šiaulie�iai rezultatu 38:18 nugal�jo Latvijos jaunimo iki 20 met� rinktin�. Jaunimo �empionate dalyvauja aštuonios 1992-1993 m. gimusi� vaikin� komandos. "Baltrex-Klevo" komand� � pergales veda lyderiai - kapitonas Mantas Maršantas ir Vaidotas Gaubas. Š� sezon� šiaulie�iai abejose rungtyn�se laim�jo prieš var�ovus. Tre�iadien� Zokni� regbio stadione "Baltrex-Klevo" regbininkai išm�gins j�gas su regbio klubu "Šiauliai". "Baltrex-Klevo" ekipos treneris Edmundas Š�avinskas sako, kad tradiciškai kovojant d�l apdovanojim� pagrindiniai j� priešininkai yra Šiauli� "Vairo-Jupojos" ir Jurbarko "L�šies" sportininkai.

Fitnesas

El�ja Lukyt� Ispanijoje vykusio Europos jaunimo ir veteran� fitneso ir kult�rizmo �empionato mergin� k�no fitneso kategorijoje u��m� penkt� viet�. Pusfinalio etape sporto klube "Gylys" sportuojanti mergina pagal teis�j� skirtus balus u��m� tre�i� viet�, ta�iau per final� d�l didelio karš�io ir �tempto var�yb� grafiko jai pasidar� silpna, prad�jo svaigti galva. D�l prastos savijautos merginai nepavyko išlaikyti prieš tai �gytos pozicijos, tod�l galutin�je �skaitoje ji u��m� penkt� viet�. �empionate dalyvavo daugiau nei 100 sportinink� iš 26 šali�.

Futbolas

Šiauli� futbolininkams išvykoje nepavyko išpl�šti pergal�s. Taurag�je vykusios var�ybos su "Tauru" baig�si lygiosiomis 1:1. Pa�ioje rungtyni� prad�ioje surengta šiaulie�i� ataka, kuomet Roberto V��evi�iaus tikslus sm�gis � priešinink� vart� viršutin� kamp� išved� "Šiauli�" komand� � priek�, t�s�si iki pat paskutini�j� ma�o minu�i�. Šiaulie�iai dar daug kart� atakavo priešinink� vartus, ta�iau �var�i� nepeln�. Lemiamas l��is �vyko likus vos penkioms minut�ms iki var�yb� pabaigos, kuomet "Šiauli�" futbolininkai atakuodami suklydo ir priešininkai kontratakavo. "Tauro" komandos saugas Regilio Seedorf sm�giavo � šiaulie�i� vartus ir rezultat� išlygino. Po šio �var�io "Šiauliai" dar band� pad�t� ištaisyti, ta�iau Edvino Jasai�io sm�g� atr�m� "Tauro" vartininkas.

Krepšinis

Šiauli� krepšinio klubas nutar� nedalyvauti Europos turnyre ir kreip�si VTB Vieningosios lygos vadovus pritarimo dalyvauti j� lygos atrankos turnyre. Klubo direktorius ir valdybos narys Adomas Klimavi�ius pripa��sta, kad sprendimas nedalyvauti Europos turnyruose pagr�stas finansiniais sumetimais. VTB Vieningosios lygos klub� dauguma pritar�, kad var�ybose, be "Lietuvos ryto" ir "�algirio", dalyvaut� tre�ias Lietuvos klubas. Manoma, kad d�l kelialapio � VTB Vieningosios lygos turnyr� gavusiems pritarim� "Šiauliams" tekt� var�ytis su Lenkijos ir keliais Rusijos klubais. Atrankos � šios lygos turnyr� var�ybose dalyvaus keturios ekipos, kurios kovos d�l dviej� kelialapi�.

Serbai � greiti ir �siut�

Justinas VISOCKAS

Jaunieji Serbijos krepšinio talentai kupini sportinio pyk�io. � 2011 met� Europos krepšinio �empionat� jie atvyksta �rodyti, kad pra�jusi� met� Pasaulio �empionate Turkijoje jie prival�jo �aisti finale su JAV rinktine, o ne tenkintis ketvirt�ja vieta. Tuomet abejotini teis�j� sprendimai lemiamose pusfinalio rungtyn�se su �empionato šeimininkais turkais l�m�, kad serbai šiems pralaim�jo vienu tašku. Po apmaud�ios nes�km�s pusfinalyje atsigauti nesp�j� krepšininkai kovoje d�l bronzos nusileido Lietuvos rinktinei, kuri pirm� kart� Pasaulio �empionate iškovojo bronz�.

Galingi, bet be keli� lyderi�

Serbijos vyr� krepšinio rinktin�s vyriausiasis treneris Dušanas Ivkovi�ius paskelb� 19 �aid�j�, kurie prad�s rengtis Europos krepšinio �empionatui. S�raše - vos du krepšininkai, kurie rungtyniavo Serbijos �empionate, visi kiti �aid�ia u�sienio klubuose.

Did�ioji dalis s�rašo kandidat� – krepšininkai, rungtyniav� rinktin�je 2009 ir 2010 metais. Iš devyniolikos pavard�i� dvi labai gerai �inomos Lietuvos krepšinio sirgaliams – pra�jus� sezon� Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje rungtyniav�s Aleksandras Rasi�ius ir Kauno "�algirio" klube �aid�s vidurio puol�jas Bobanas Marjanovi�ius. Vis� kandidat� �gio vidurkis – 204,3 centimetro.

Rinktinei neatstovaus keli lyderiai, ta�iau serbams vis tiek keliamas tikslas �aisti �empionato finale ir iškovoti kelialap� � Londono olimpines �aidynes. Rinktin�je sirgaliai nebeišvys Italijoje rungtyniaujan�io Marko Jari�iaus, šiemet NBA �empionu su "Dallas Mavericks" klubu tapusio Predrago Stojakovi�iaus, taip pat Nacionalin�je krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniaujan�i� Vladimiro Rodmanovi�iaus iš "Golden State Warriors" ir Aleksandro Pavlovi�iaus ir "Boston Celtics" klub�.

Visas Serbijos rinktin�s kandidat� s�rašas toks: Draganas Milosaljevi�ius (Belgrado "Partizan", Serbija), Marko �akarevi�ius ("Radnecki", Serbija), Milošas Teodosi�ius (Pir�jo "Olympiakos", Graikija), Nenadas Krsti�ius ("Boston Celtics", NBA), Milenko Tepi�ius (At�n� "Panathinaikos", Graikija), Urošas Tripkovi�ius (Malagos "Unicaja", Ispanija), Kosta Perovi�ius (Barselonos "Barcelona", Ispanija), Novica Veli�kovi�ius (Madrido "Real", Ispanija), Milanas Ma�vanas (Tel Avivo "Maccabi", Izraelis), Nemanja Bjelica (Vitorijos "Caja Laboral", Ispanija), Markas Kešelja (Pir�jo "Olympiakos", Graikija), Aleksandras Rasi�ius (Vilniaus "Lietuvos rytas", Lietuva), Duško Savanovi�ius (Stambulo "Efes Pilsen", Turkija), Stefanas Markovi�ius (Trevizo "Benneton", Italija), Bobanas Marjanovi�ius (Kauno "�algiris", Lietuva), Ivanas Pauni�ius ("Ny�nyj Novgorod BC", Rusija), Miroslavas Radujlica (Stambulo "Efes Pilsen", Turkija), Ivanas Radenovi�ius (Maljorkos BC, Ispanija), Milovanas Rakovi�ius (Sienos "Montepaschi", Italija).

Serbai Europos �empionate �ais B grup�je Šiauliuose, kur kovos su Izraelio, Latvijos, Italijos, Pranc�zijos ir Vokietijos rinktin�mis.

�sp�dinga trenerio karjera

Dušanas "Duda" Ivkovi�ius – vienas geriausi� ir tituluo�iausi� vis� laik� Serbijos treneri�. 67 met� strategas karjer� prad�jo 1979 metais Belgrado "Partizan" ekipoje. Po met� persik�l� � Graikij� ir vadovavo Salonik� "Ario" komandai. Po poros sezon� gr��o � tuomet� Jugoslavij� ir per aštuonerius metus treniravo tris klubus. V�liau Dušano Ivkovi�iaus karjeros kelias v�l pasuko � Graikij�. Nuo 1991 iki 2001 met� jis vadovavo Salonik� "PAOK", At�n� "Panionios", Pir�jo "Olympiakos" ir At�n� "AEK" komandoms. 1988-1996 m. vadovavo Jugoslavijos vyr� krepšinio rinktinei.

Duško Ivanovi�iaus treniruojami klubai beveik visuomet laim�davo savo šali� �empionatus bei Europos turnyrus, kuriuose tik dalyvaudavo. Bene juod�iausia d�me trenerio karjeroje tapo 2005 metai, kai jis stov�jo prie Maskvos "CSKA" komandos vairo. Klubui buvo prognozuojama lengva pergal� Eurolygos finalo ketverto turnyre, ta�iau namie rungtyniav� "CSKA" krepšininkai u��m� tik ketvirt� viet�. Po šios nes�km�s strategas atsistatydino ir �m�si vadovauti kitai Maskvos, komandai - "Dinamo". D. Ivkovi�ius reabilitavosi su šiuo klubu laim�damas ULEB taur�.

Tais pa�iais metais jis buvo išrinktas � geriausi� vis� laik� Eurolygos treneri� dešimtuk�. Šiuo metu D. Ivkovi�ius treniruoja Pir�jaus "Olympiakos" komand� (Graikija).

Buvo pasitrauk�s, ta�iau sugr��o

2008 metais Dušanas Ivkovi�ius prad�jo treniruoti Serbijos vyr� krepšinio rinktin�. Tuomet prasid�jo tikras šios šalies rinktin�s atgimimas.

2009 metais Lenkijoje vykusiame Europos vyr� krepšinio �empionate serbai pateko � final�. Kovoje d�l aukso jie tur�jo pripa�inti Ispanijos rinktin�s pranašum�. Kitais metais Pasaulio �empionate Turkijoje serbai buvo labai arti finalo, ta�iau abejotinas teis�j� sprendimas lemiamomis sekund�mis buvo palankus �empionato šeimininkams turkams, kurie laim�jo vieno taško skirtumu. Ma�ajame finale fizini� ir moralini� j�g� u�sivesti kovai nerad� serbai pralaim�jo lietuviams ir liko ketvirti.

Dušanas Ivkovi�ius po pasaulio pirmenybi� Turkijoje paskelb� apie savo atsistatydinim�. Treneris teig� neturintis fizini� ir dvasini� j�g� t�sti darbo rinktin�je, ta�iau vieša paslaptis buvo tikrosios trenerio atsisveikinimo su rinktine prie�astys – neišmok�tas atlyginimas.

Situacija pasikeit�, kai naujuoju Serbijos krepšinio federacijos prezidentu tapo Draganas Djilašas. Jis pa�ad�jo strategui išmok�ti vis� skol�, kad tik jis sutikt� likti prie rinktin�s vairo. Su s�lygomis sutik�s Duško Ivkovi�ius sugr��o � Serbijos rinktin� ir Lietuvoje �ada siekti tik aukš�iausi� apdovanojim�.

Nors ir be keli� lyderi�, serbai ketina siekti aukš�iausio tikslo – �aisti finale.

Didinga istorija

Serbijos vyr� krepšinio rinktin� tarptautiniuose �empionatuose atstovauja Serbijos valstybei nuo 2006 met�. Kadangi serbai laikomi tiesioginiais Serbijos ir Juodkalnijos bei Jugoslavijos rinktini� �p�diniais, tai visi ši� valstybi� titulai, iškovoti nuo 1935 met�, priskiriami serbams.

Per Europos vyr� krepšinio �empionat� istorij� (1946-1991 m.) jugoslavai penkis kartus buvo tap� �empionais, tiek pat kart� buvo antri ir tris kartus lipo ant tre�io pakylos laiptelio. Serbijos ir Juodkalnijos rinktin� 1992-2006 m. tris kartus puoš�si auksu ir kart� bronza. Serbai nuo 2006 met� iki dabar sidabr� iškovojo tik kart� - 2009 metais Lenkijoje vykusiame Europos �empionate.

Broliai tapo priešais

Vyresni krepšinio m�g�jai pamena �vykius, kai vos ne broliais buv� ir u� Jugoslavij� rungtyniav� krepšininkai susipyko po 1990 metais laim�to Pasaulio vyr� krepšinio �empionato. Dra�eno Petrovi�iaus ir Vlad�s Divaco draugyst� baig�si, kai prasid�jo karas tarp Serbijos ir Kroatijos.

Jugoslavams šven�iant pergal�, � aikšt� išb�go sirgalius ir mojuodamas Kroatijos v�liava d�iaug�si pergale. Vlad� Divacas at�m� v�liav� ir numet� ant grind�. Pasak krepšininko, jis nor�jo pasakyti, kad tai buvo Jugoslavijos pergal�, o ne Serbijos ar Kroatijos, ta�iau Dra�enas Petrovi�ius š� poelg� pri�m� kaip asmenin� ��eidim� ir neatleido jam iki pat mirties. Dra�enas Petrovi�ius, kuris buvo vadinamas "Krepšinio Mocartu", 1993 metais �uvo automobilio avarijoje.

Sportas trumpai

Apdovanojimai

Šiauli� miesto savivaldyb�je �teiktos premijos Šiauli� krašt� garsinan�ioms sportinink�ms b�gikei Eglei Bal�i�naitei ir šachmatininkei Viktorijai �milytei bei j� treneriams. E. Bal�i�nait� 2011 met� Europos u�dar�j� patalp� lengvosios atletikos �empionate 800 metr� b�gimo rungtyje u��m� šešt� viet�. Jai skirta 4 t�kst. lit� premija. B�gik�s treneriui Aleksandrui Kitanovui �teikta 2 t�kst. lit� premija. 2011 met� Europos moter� šachmat� �empionato nugal�tojai V. �milytei �teikta 4500 lit� premija. Šachmatinink�s treneriui Viktorui �miliui skirta perpus ma�esn� suma. B�gik�s E. Bal�i�nait�s artimiausiu metu laukia keli startai - ji m�gins �vykdyti laiko normatyv�, suteiksiant� kelialap� � Londono olimpiad�. V. �milyt� planuoja pails�ti. Vasaros pabaigoje Europas �empion�s laukia keli aukštos klas�s turnyrai, o rugs�j� - trij� var�yb� maratonas.

Kult�rizmas

Vengrijoje vykusiame WABBA asociacijos pasaulio jaunimo iki 25-eri� met� kult�rizmo �empionate šiaulietis Evaldas Gudeikis iškovojo sidabro medal�. Absoliu�ioje jaunimo kategorijoje kovojo aštuoni sportininkai. Pirm� viet� pasaulio jaunimo kult�rizmo �empionate peln� Vengrijos sportininkas.

Ralis

Šiauliuose ir Kra�iuose dvi dienas vykusiose "Saul�s ralio 2011" var�ybose triumfavo Vytauto Švedo ir �ilvino Sakalausko ekipa�as, va�iav�s "Mitsubishi Evo X" automobiliu. Dominykas Butvilas ir Renatas Vaitkevi�ius finišavo nuo nugal�toj� atsilik� 41 sekunde. Ralyje iš viso lenktyniavo apie 70 automobili�, o Šiauli� miesto garb� gyn� trys ekipa�ai. Geriausiai sek�si automobili� sporto klubo "Slikas" atstovams Mantvydui Repšiui ir Aurelijui Teniui, kurie "Mitsubishi Evo IX" automobiliu bendroje �skaitoje finišavo aštunti. Ar�no Lopetai�io automobilis sugedo, tod�l lenktynininkas pasitrauk� iš ralio. Šiaulie�io Giedriaus Kriptavi�iaus ekipa�as šeštame grei�io ruo�e išl�k� iš trasos, kelis kartus vert�si ir atsitrenk� � med�. Dar vienas incidentas �vyko septintame grei�io ruo�e, kai automobil� "Honda Civic" vairav�s Marius Ra�kauskas nesuvald� automobilio, išl�k� iš trasos ir partrenk� penkeri� met� berniuk�. Vaikas gydomas Respublikin�je Šiauli� ligonin�je. Prad�tas ikiteisminis tyrimas.

Futbolas

"Šiauli�" futbolo komanda po dviej� skaud�i� nes�kmi� A lygoje pagaliau iškovojo pergal�. Klaip�doje šiaulie�iai 2:0 nugal�jo "Atlanto" ekip�. Pirm�j� �vart� pirmojo k�linio pabaigoje, 45-t� minut�, � klaip�die�i� vartus �muš� Paulius Janušauskas. Antrajame k�linyje, 68-t� minut�, po Tado Špuko perdavimo rezultat� padvigubino Robertas V��evi�ius. Po penkiolikos tur� "Šiauli�" klubas A lygoje yra surink�s 26 taškus ir u�ima ketvirt� viet�. Pirmauja Panev��io "Ekrano" vienuolik�, kurios s�skaitoje – 36 taškai. Kitas rungtynes šiaulie�iai �ais š� šeštadien� Taurag�je su devint� viet� lygoje u�iman�ia "Tauro" ekipa.

Ispanai � Lietuv� atvyksta pasiimti aukso

Justinas VISOCKAS

Spaudoje mirga ispan� treneri� ir �aid�j� pasisakymai, kad jie Lietuvoje, kaip ir prieš dvejus metus Lenkijoje, pasiry�� pasipuošti aukso medaliais ir apginti Europos �empion� vard�. Nors 2010 met� pasaulio �empionate Turkijoje Ispanijos rinktin� liko šešta, šiemet � Lietuv� komanda atvyksta stipresn�. Po met� pertraukos � rinktin� gr��o vienas "Los Angeles Lakers" ir Ispanijos rinktin�s lyderi� Pau Gasolis, kuris priešininkams daugelyje rungtyni� yra ne�minta m�sl�.

Krepšinio elitas

Ispanijos rinktin�s treneris Sergio Scariolo paskelb� išpl�stin� penkiolikos �aid�j� s�raš�, kuriame beveik vien krepšininkai �vaig�d�s, �inomi ar bent gird�ti net ir ma�ai krepšiniu besidomintiems. Rinktin�s kandidat� s�raše net penki �aid�jai, pra�jus� sezon� rungtyniav� Nacionalin�je krepšinio asociacijoje (NBA). Jaun�j� ��aid�j� Ricky Rubio taip pat vilioja klubai iš u� Atlanto.

Lietuvoje neišvysime karjer� baigti nusprendusio veterano Jorge Garbajosos. Apie pasitraukim� iš rinktin�s 33 met� krepšininkas paskelb� spaudos konferencijoje, kurioje pad�kojo sirgaliams u� palaikym� ir supratingum�. Puol�jas Ispanijos rinktinei atstovavo nuo 2000 met� Sidn�jaus olimpini� �aidyni�. Jorge Garbajosa teig�, kad ir be jo ispanai yra paj�g�s iš Lietuvos parsive�ti auks�.

� Europos �empionat� neatvyks ir Franas Vasquezas, kuris gydosi traum�. Su ispan� "Barcelona" klubu vieneri� met� sutart� pasiraš�s krepšininkas pats papraš� rinktin�s trenerio Sergio Scariolos ne�traukti jo � kandidat� s�raš�, kadangi nori pasveikti ir pails�ti.

Visas Ispanijos rinktin�s kandidat� s�rašas toks: Jose Manuelis Calderonas ("Toronto Raptors"), Ricky Rubio ("Barcelona"), Victoras Sada ("Barcelona"), Sergio Llullis (Madrido "Real"), Juanas Carlosas Navarro ("Barcelona"), Rudy Fernandezas ("Portland Trail Blazers"), Rafa Martinezas (Valensijos "Power Electronics"), Carlosas Suarezas (Madrido "Real"), Fernando San Emeterio (Vitorijos "Caja Laboral"), Alexas Mumbru (Bilbao "Bizkaia Basket"), Victoras Claveras (Valensijos "Power Electronics"), Felipe Reyesas (Madrido "Real"), Serge Ibaka ("Oklahoma Thunder"), Marcas Gasolis ("Memphis Grizzlies") ir Pau Gasolis ("Los Angeles Lakers").

Ispanas iš Afrikos

S�raše yra netik�tumas. Be vis� šio laikme�io Ispanijos krepšinio elitui priskiriam� krepšinink�, aptinkama ir afrikietiška pavard� – 21 met� 208 cm �gio 107 kilogramus sveriantis Kongo respublikoje gim�s Sergeas Ibakas. NBA "Oklahomos Thunder" ekipoje rungtyniaujan�iam krepšininkui artimiausiu metu tur�t� b�ti suteikta Ispanijos pilietyb�.

Sportininkas � NBA patrauk� 2008 metais. Savo ekipoje jis jau tapo vienu svarbiausi� gynybos rams�i�, kadangi Oklahomos komandoje blokuoja daugiausia var�ov� metim�.

Ibaka per 73 rungtynes, �aistas Oklahomos ekipoje, vidutiniškai peln� 6,3 taško, atkovojo 5,4 kamuolio, blokavo 1,5 metimo - visa tai geba atlikti �aisdamas šiek tiek daugiau nei 18 minu�i� per rungtynes.

Pagal Ispanijos �statymus, kad gautum pilietyb�, šalyje turi b�ti gyven�s 10 met�. Sergeas Ibaka Ispanijoje gyveno trejus metus, yra �sigij�s nam�. Jo pilietyb�s klausim� išimties tvarka svarstys Vyriausyb� Karališkuoju dekretu.

Pekino olimpin�se �aidyn�se ispanai pusfinalyje �veik� lietuvius ir at�m� vilt� iškovoti auks�. M�siškiai liko ketvirti. Šiemet abi komandos tikisi tapti �empion�mis.

Rinktinei vadovauja italas

Ispanijos �vaig�dynui vadovauja Sergio Scariolo. Penkiasdešimtmetis strategas iš Italijos per karjer� vadovavo Vitorijos "Tau Ceramika", Madrido "Real", Malagos "Unicaja" komandoms. Nuo 2008 met� du sezonus treniravo Maskvos srities "Khimki" ekip�. Ateinant� sezon� jis stov�s prie Milano "Armani Jeans" vairo. Ispanijos rinktinei Sergio Scariolo vadovauja nuo 2009 met�. Jau pirmaisiais treniravimo metais jis pirm� kart� per Ispanijos krepšinio istorij� su šios šalies rinktine triumfavo Europos �empionate.

� art�jant� krepšinio �empionat� daugelis šali� stengiasi surinkti kuo paj�gesnes rinktines, susikviesti ryškiausias savo �vaig�des, nes Lietuvoje bus kovojama d�l kelialapio � 2012 met� Londono olimpiad�. Ne išimtis ir Ispanija. Rinktin�s treneris Sergio Scariolo �sitikin�s, kad šis �empionatas bus stipriausias per pastaruosius 20 met�. Tad nors jo vadovaujamoje rinktin�je aukš�iausio kalibro �aid�j� taip pat netr�ksta, ispanai tur�s papluš�ti, kad jiems pavykt� apginti �empion� vard�.

Ispanijos rinktin� kovos Europos �empionato A grup�je, kurios rungtyn�s vyks Panev��yje. Ji rungtyniaus su lietuviais, lenkais, turkais, britais ir viena kvalifikacij� �veikusia ekipa. Kvalifikaciniame atrankos turnyre d�l dviej� kelialapi� kovos suomiai, portugalai ir vengrai.

Šiek tiek istorijos

Pirmas oficialias draugiškas rungtynes Ispanijos rinktin� �aid� su Portugalijos krepšininkais, ruošdamasi 1935 metais Šveicarijoje, �enevoje, vykusiam pirmajam Europos krepšinio �empionatui. Finale 24:18 pralaim�j� latviams, ispanai u��m� antr� viet�. Iškovoj� sidabr�, jie pateko � 1936 metais vykusias Berlyno olimpines �aidynes, kuriose krepšinio sporto šaka buvo pristatyta pirm� kart�.

Po šio pasirodymo Ispanai ma�daug 20 met� dingo iš Europos krepšinio pasaulio. Sugr��imas 1959 metais Turkijoje nebuvo s�kmingas – ispanai liko penkiolikti. Po šios nes�km�s šalies rinktin� po truput� vis kilo aukštyn ir 1973 metais Barselonoje vykusiame Europos �empionate pateko � final�, ta�iau 67:78 pralaim�jo Jugoslavijos rinktinei ir v�l liko antra. Scenarijus pasikartojo po 10 met� 1983 met� Europos �empionate Pranc�zijoje. Finale ispanai 96:105 tur�jo pripa�inti ital� pranašum� ir tenkintis sidabru. 1991 metais Romoje jie u��m� tre�i� viet�, 1999 metais Pary�iuje ispanams v�l pritr�ko vienintelio �ingsnio iki išsvajoto aukso - jie liko antri.

Nuo 2001 met� penkiuose Europos �empionatuose iš eil�s Ispanijos rinktin� vis patenka � finalo ketverto var�ybas. 2001 metais Stambule – bronza, 2003 metais Švedijoje finale pralaim�jo Lietuvos rinktinei 84:93 ir u��m� antr� viet�, 2005 metais Serbijoje u��m� ketvirt� viet�.

2006 metais Tokijuje vykusiame Pasaulio krepšinio �empionate ispanai tapo pasaulio �empionais, o 2007 metais iš ispan� auks�, paskutin�mis Europos �empionato finalini� rungtyni� sekund�mis išpl�š� pergal�, at�m� rusai.

Išsvajot� trof�j� ispanai iškovojo prieš dvejus metus Lenkijoje. Finale 70:47 sutriuškin� graikus, jie pirm� kart� pasipuoš� Europos �empionato auksu ir � Lietuv� atvyksta apginti titulo.

Lietuvos teniso garb� gins ir �iaulie�iai

D�l traumos "Davis Cup" var�ybose Lietuvos rinktinei negal�s pad�ti paj�giausias šalies tenisininkas Ri�ardas Berankis, o Laurynas Grigelis d�l �tempto var�yb� grafiko taip pat nedalyvaus ma�e su Maroko rinktine. Pirmoji rinktin�s raket�s vieta atiteko šiaulie�iui Dovydui Šakiniui, kuris ATP reitinge u�ima 1112 viet�.

Rinktin�je rungtyniaus ir Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai Lukas Mugevi�ius, Julius Tverijonas bei vilnietis Julius Gotovskis. Septyniolikmetis J. Tverijonas teis� atstovauti Lietuvai iškovojo Vilniuje vykusiame penki� jaun�j� Lietuvos tenisinink� turnyre. Jis tapo nugal�toju. Iš rinktin�s pasitraukus Laurynui Grigeliui, jo viet� u��m� turnyre antras lik�s Julius Gotovskis. Šiuo metu visi trys jaunieji "Davis Cup" rinktin�s nariai dalyvauja Ukrainoje vykstan�iame ITF tre�ios klas�s jauni� turnyre. Lietuvos teniso s�jungos prezidentas Ram�nas Grušas sako, kad ma�e su Maroku lietuviai tur�s galimyb� parodyti, ko yra verti.

Daviso taur�s Europos ir Afrikos zonos antros grup�s rungtyn�s tarp Lietuvos ir Maroko rinktini� liepos 8-10 d. vyks Vilniuje, Sereikiški� teniso aikštyne. Nugal�tojai iškovos teis� ir kitais metais rungtyniauti antroje grup�je, o pralaim�jusieji iškris � �emiausi� - tre�i� - grup�.

"Šiauliai plius" informacija

Didel�s sal�s, pilnos karali� mil�in�

Justinas VISOCKAS

Lietuva - krepšinio šalis, tad �ia krepšinio sirgaliumi gimstama, o ne tampama. Ištikimiausi šios sporto šakos fanai jau dabar valo dulkes nuo b�gn�, lavina balsus, ruošiasi rugpj��io pabaigoje šalyje vyksian�iam Europos vyr� krepšinio �empionatui. Ar viskas taip gra�u, kaip gali pasirodyti iš pirmo �vilgsnio?

Sirgaliai laukia, kada gal�s visiškai atsiduoti krepšiniui ir jo dievams

ELTOS nuotr.

Arenoje ar prie televizoriaus?

Marijono Mikutavi�iaus sukurto naujojo himno krepšiniui �od�iais "Buvau ten vakar ir eisiu ten ryt" apdainuota beveik kas antro lietuvio svajon�, ta�iau ar tikrai u�teks tik pasistiebti, kad ji b�t� ranka pasiekiama? Grei�iausiai daugelis norin�i�j� negal�s patekti � svarbias Lietuvos rinktin�s rungtynes nei t�dien, nei ryt ar poryt. Juk ne paslaptis, kad visi bilietai � jas buvo iššluoti per kelias valandas nuo prekybos prad�ios. Ar prekyba bilietais vyko be apgaul�s? Situacija po truput� aišk�ja.

Jau prekybos metu buvo u�fiksuoti keli suk�iavimo atvejai, kai bilietus � spintel�s stal�i� d�jo patys pardav�jai, v�liau internete pasirod� skelbimai apie parduodamus kur kas brangesnius bilietus. Klaip�doje nustatyti suk�iai, tik�j�si u�dirbti apie keturis kartus daugiau, nei mok�jo u� bilietus.

N�ra abejoni�, kad art�jant �empionatui toki� lengvo u�darbio suviliot� �moni� atsiras kur kas daugiau. O kas mums, krepšinio m�g�jams, belieka? Pakloti apvali� sumel�, kad tik savo akimis gyvai išvystume savo dievukus, lakstan�ius aikšt�je, o ne keiksnotume likim� ir �i�r�tume prilip� prie televizori� ekran�.

Biliet� � rungtynes Vilniuje jau neb�ra. Kaune, kur vyks finalinis etapas, galima patekti � ketvirtfinalio etapo rungtynes ar � kovas d�l 5-8 viet�. Panev��yje biliet� beveik neb�ra, nebent norite pamatyti Did�iosios Britanijos rinktin�, kadangi ji - bene vienintel� šalis, � kurios rungtynes dar liko biliet�. Šiauli�, Klaip�dos ir Alytaus sirgaliai neskuba. Bilietus platinan�ios bendrov�s tinklalapyje � daugel� rungtyni� biliet� galima �sigyti be vargo.

Keista, nejaugi �mon�s Šiauliuose nenori pamatyti NBA �empiono Dirko Novickio, kuris �ais Vokietijos rinktin�je ir kausis su Tonio Parkerio vedamais pranc�zais; su serbais, kuri� priešakyje Milošas Teodosi�ius; su Andriu Biedriniu ir Latvijos krepšininkais; su Marco Belineli su Italijos rinktine bei su Talio Buršteino vedamais Izraelio krepšininkais.

Na, gal ir nenori... Ta�iau lietuvius pamatyti trokšta visi. Tad kokia gi bus m�s� rinktin�?

20 didvyri�

Lietuvos rinktin�s vyriausiasis treneris K�stutis Kemz�ra � pirm� treniruo�i� stovykl� pakviet� 20 �aid�j�. Prieš �empionat� iš šio s�rašo tur�s likti tik 14. 12 bus registruojami rungtyn�ms, kiti du bus rezerviniai �aid�jai traum� ar lig� atveju. Ta�iau šis skai�ius gali kisti. Nors oficiali� �ini� dar nepateikta, Pranc�zijos spauda išplatino pranešim�, kad "FIBA World" nusprend� leisti registruoti tik 12 �aid�j�, o ne 14, kaip buvo sakyta anks�iau. Ar ši informacija taps oficialia, paaišk�s artimiausiomis dienomis.

Nors pernai suburti Lietuvos rinktin� Turkijoje vykusiam Pasaulio krepšinio �empionatui nebuvo pats lengviausias darbas ir daugelis geriausi� bei garsiausi� krepšinink� ne�aid�, m�s� šalies didvyriai iškovojo bronzos medalius. Šiemet, kai Europos �empionatas vyks m�s� šalyje, sav� sirgali� akivaizdoje nor� �aisti pareišk� jau kelis metus rinktin�je nerungtyniav� ir net pasitrauk� �aid�jai. Ta�iau aikšt�je nebeišvysime keli� rinktin�s lyderi�.

NBA Filadelfijos "76ers" ekipoje rungtyniav�s 33 met� Darius Songaila nori atstovauti Lietuvai, ta�iau ne�inia, kokia bus krepšininko forma po sezono, praleisto "ant suolo", nes daugeliui rungtyni� lietuvis net nebuvo registruotas.

��aid�j� grand� sustiprins Šar�nas Jasikevi�ius, kuris parod�, ko yra vertas, pad�damas Vilniaus "Lietuvos ryto" ekipai patekti tarp 16 stipriausi� Eurolygos komand�. Rimantas Kauk�nas - taip pat rinktin�s s�raše. Šar�nas ir Rimantas rinktin�je paskutin� kart� �aid� 2008 metais Pekino olimpiadoje. D�l traum� praleid� Pasaulio �empionat�, � rinktin�s gretas gr��o broliai Lavrinovi�iai, kurie d�iugina sirgalius ne tik geru �aidimu, bet ir unikaliu humoro jausmu u� aikšt�s rib�.

� rinktin�s stovykl� pakviestas Mantas Kalnietis, Tomas Delininkaitis, Martynas Pocius, Martynas Gecevi�ius, Mindaugas Lukauskis, Renaldas Seibutis, Rimantas Kauk�nas, Šar�nas Jasikevi�ius, Paulius Jank�nas, Mindaugas Kuzminskas, Simas Jasaitis, Art�ras Jomantas, Donatas Motiej�nas, Kšyštofas Lavrinovi�ius, Darius Songaila, Deividas Gailius, Robertas Javtokas, Jonas Valan�i�nas, Darjušas Lavrinovi�ius ir Marijonas Petravi�ius.

Taigi bronz� Turkijoje iškovojusiems jauniems "ereliams" aukso Europos �empionate siekti pad�s patyr� "vilkai".

Rinktin�je - vienintelis šiaulietis

Robertas Javtokas – vienintelis šiaulietiškas akcentas Lietuvos rinktin�je, jei neskai�iuotume � kandidat� s�raš� papuolusi� "Šiauli�" krepšinio klube rungtyniavusi� Deivido Gailiaus, Mindaugo Kuzminsko ir Art�ro Jomanto.

Robertui Javtokui ši vasara - permain� metas. Po sezono Ispanijos Valensijos "Power Electronics" ekipoje iš Šiauli� kil�s krepšininkas pasiraš� dvej� met� sutart� su Kauno "�algirio" komanda. 31-eri� met� Lietuvos rinktin�s kapitonas turi galimyb� j� prat�sti dar metus. Rungtyniauti � Lietuv� 211 centimetr� �gio vidurio puol�jas gr��ta po penkeri� met� pertraukos.

Kas pakeis L. Kleiz� ir J. Ma�iul�?

Tenka apgailestauti, kad pasaulio �empionate rinktin� � pergales vedusio Lino Kleizos ir jam neblogai talkinusio Jono Ma�iulio sirgaliai Lietuvos arenose neišvys.

Toronto "Raptors" puol�jui u� Atlanto buvo atlikta dviguba operacija. Iš prad�i� operuotas �plyš�s meniskas, po to buvo atlikta to paties kelio mikrol��io operacija, kad b�t� pašalintas kremzl�s defektas. Nors pra�jus keliems m�nesiams buvo paskelbta, kad Linas jau gali treniruotis ir teoriškai jau gal�t� b�ti pasireng�s �empionatui, krepšininkas paneig� gandus teigdamas, kad net b�gioti negal�s.

Antra netektis – universalusis Jonas Ma�iulis. Jam tr�ko kry�miniai kelio raiš�iai. Po Kaune atliktos operacijos krepšininkas sveiksta, ta�iau sportuoti prad�s tik po Nauj�j�, tad negal�s pad�ti rinktin�s bi�iuliams siekti aukš�iausi� tiksl�.

Nauji išš�kiai rinktin�s strategui

Lietuvos vyr� krepšinio rinktinei vadovauja 41 met� K�stutis Kemz�ra. Jis prie rinktin�s vairo stojo 2009 met� ruden�, kai po tragiško komandos pasirodymo Europos krepšinio �empionate Lenkijoje atsistatydino Ram�nas Butautas. Tuomet Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomasis komitetas vienbalsiai pritar� K�stu�io Kemz�ros kandidat�rai. Su strategu sudaryta sutartis iki olimpinio ciklo pabaigos, 2012 met� spalio 1 dienos.

Prieš pasaulio vyr� krepšinio �empionat� daugelis skeptiškai vertino trenerio ir Lietuvos rinktin�s galimybes kovojant su did�i�j� pasaulio valstybi� rinktin�mis, ta�iau u��iaupdamas visus abejojan�ius K�stutis Kemz�ra atved� Lietuvos rinktin� iki aukš�iausio iki tol pasiekimo pasaulio �empionatuose. Lietuviai pasipuoš� bronzos medaliais.

Šiame sezone rinktin�s vyriausiajam treneriui K�stu�iui Kemz�rai Rusijos �empionate nepavyko iškovoti prizin�s vietos. Pusfinalyje principin�je dvikovoje jo vadovaujama Krasnodaro "Lokomotiv-Kuban" komanda serij� iki trij� pergali� 0:3 pralaim�jo Jono Kazlausko treniruojamiems Maskvos CSKA krepšininkams. Ma�ajame finale d�l bronzos medali� K. Kemz�ros aukl�tiniai tokiu pat rezultatu nusileido Kazan�s "Unics" krepšininkams ir liko be apdovanojim�. Belieka tik�tis, kad nes�kmes treneris greitai pamirš ir šis scenarijus nepasikartos, kai jis stov�s prie Lietuvos rinktin�s vairo.

Pasirengimo etape aplenks Šiaulius

Lietuvos krepšinio rinktin� treniruo�i� stovykl� prad�s liepos 18 dien�. Pirmiausia krepšininkai vyks � Druskininkus, po to � Palang�, rugpj��io viduryje treniruosis Kaune, o pasirengimo etap� baigs Vilniuje. Per pusantro m�nesio lietuviai �ais devynerias kontrolines rungtynes su Slov�nijos, �ekijos, Ispanijos, Rusijos, Latvijos ir kitomis rinktin�mis. Rungtyn�s vyks Klaip�doje, Kaune, Panev��yje ir Vilniuje. Aplenkti bus tik du miestai – Šiauliai ir Alytus.

Aišku, kyla klausimas, jei jau ši� miest� sirgaliai Europos �empionato metu neišvys rungtyniaujan�i� lietuvi�, ar nebuvo �manoma bent pasirengimo etape perkelti kok� nors ma�� šias arenas. Grei�iausiai Lietuvos rinktin�s �aid�jai su siaubu prisimena Šiauliuose vykusias rungtynes su švedais, kai arenos atidarymo metu jie tur�jo pripa�inti sve�i� pranašum�.

Ta�iau viskas jau nuspr�sta ir neb�ra ko purkštauti. Šiauli� sirgaliai tur�s galimyb� išvysti kaimyn� latvi� rinktin�s kontrolines rungtynes. Kaimynai planuoja prieš �empionat� kelis kartus išm�ginti m�s� miesto arenos parket�, rungtyniaudami su kit� valstybi� krepšininkais.

Senas/naujas himnas

Bet gr��kime prie jau min�to antrojo "Krepšinio himno", kur�, kaip ir pirm�j� "Tris milijonus", suk�r� Marijonas Mikutavi�ius. Sirgali� nuomon� išsiskyr�. Kam reikia naujo, jei senas labai geras? Kam reikia nauj� �od�i�, jei senuosius visi mokame atmintinai ir galime iš širdies traukti drauge?

Socialiniuose tinkluose sukurtos grup�s "Mums nereikia naujo himno" ir panašios iniciatyvos naujajam k�riniui prognozuoja nelabai šviesi� ateit�. Nors himnas tikrai neblogas, u�vedantis prasmingu tekstu, ta�iau nuo to laiko, kai buvo išrinktas, labai retai girdimas radijo sto�i� bangomis, televizijoje, koncert� metu. Tad ima atrodyti, kad naujos dainos tiesiog reik�jo ir viskas. Niekas net nesigilino kod�l.

Marijonas, Mantas ir Mia sudar� trigub� "M" ir m�gins visus �tikinti, kad naujasis k�rinys bus vertas u�imti pirmtako viet�. Ta�iau ar jis prigis, priklausys nuo sirgali�.

P. S. Ar pateb�jote, kad naujajame M. Mikutavi�iaus krepšinio himne n�ra n� karto pamin�tas krepšinis?

Kyla klausimas, jei jau Šiauli� ir Alytaus sirgaliai Europos �empionato metu neišvys rungtyniaujan�i� lietuvi�, ar nebuvo �manoma bent pasirengimo etape perkelti kok� nors ma�� šias arenas.

Savaitraštis "Šiauliai plius" pradeda straipsni� cikl�, skirt� art�jan�iam Europos krepšinio �empionatui, kuriame bus pristatomos �empionate dalyvausian�ios komandos.

El�ja Lukyt� atstovaus Lietuvai

Justinas VISOCKAS

Sporto klubo "Gylys" atstovai dalyvavo dviejuose �empionatuose Kaune ir Jonavoje. El�ja Lukyt� ir Tadas Samuilevi�ius Jonavoje vykusiame Lietuvos jaunu�i�, jauni�, jaunimo ir veteran� fitneso ir kult�rizmo �empionate lipo ant apdovanojim� pakylos.

E. Lukyt� pirm� viet� iškovojo mergin� iki 16 met� fitneso kategorijoje. Ji nugal�jo ir absoliu�ioje kategorijoje iki 16, 18 ir 21 met� am�iaus grup�se. Tapusiai �empione jai atiteko teis� atstovauti Lietuvai bir�elio 25-27 d. Ispanijoje vyksian�iame Europos jaunimo ir veteran� fitneso ir kult�rizmo �empionate. Pernai Europos �empionate sportinink� u��m� tre�i� viet�.

Tadas Samuilevi�ius iš klubo "Gylys" kult�rizmo iki 18 met� kategorijoje tarp 11 dalyvi� buvo antras. Tai buvo pati gausiausia dalyvi� kategorija, tod�l teis�jams teko papluš�ti, kol atrinko šešis finalininkus.

Jonavoje Deividas Naudolaitis jaunimo iki 21 met� kult�rizmo kategorijoje nepaliko vil�i� var�ovams ir tapo nugal�toju. Absoliu�ioje kategorijoje jis u��m� antr� viet�.

Tarp veteran� ne�veikiamas buvo "Saulininko" klubo atstovas Justinas Gelumbickas.

Tuo pa�iu metu Kaune vyko Lietuvos jaunimo ir suaugusi�j� fitneso ir kult�rizmo �empionatas. Jaunimo iki 22 met� kult�rizmo kategorijoje nepralenkiamas buvo šiaulietis Evaldas Gudeikis.

Mergin� iki 21 met� var�ybose nugal�toja tapo Ana Merdenova. Var�ydamasi moter� kategorijoje ji u��m� šešt� viet�. Por� var�ybose Ana Merdenova ir Martynas Montvydas u��m� antr� viet�.

Naujok� starto kategorijoje nugal�jo šiaulietis Nedas Vaivada iš klubo "IR Imperialas".

Po Lietuvos �empionato Kaune buvo surengtos "Gintarin�s taur�s" var�ybos. E. Gudeikis tarp vyr� buvo tre�ias, o A. Merdenova tarp moter� u��m� penkt� viet�.

Ir Jonavoje, ir Kaune vykusiose var�ybose Šiauli� "Gylio" atstovai klub� �skaitoje u��m� tre�i�sias vietas.

Kaip Justinas su Sidu �urnalist� ral� "�m�"

Ar jums yra tek� s�d�ti automobilyje kepinant did�iuliam karš�iui, ant galvos u�simaukšlinus lenktynin� šalm�? Nuo �tampos dr�kstantys delnai, virpanti koja paruošta spausti akceleratoriaus pedal�. Prieš jus – starto linija, u� kurios – trasa, o viduje - suvokimas, kad neb�ra kur trauktis. Teis�jui sumosavus v�liav�le, automobilis šauna � priek�. Tuomet apima ramyb�, o galvoje lieka vienintelis siekis – �veikti tras� grei�iau u� var�ovus.

Sidas Aksomaitis bei Justinas Visockas ral� šturmuos ir kit�met.

Trys Šiauli� miesto ekipa�ai

Visa tai tur�jo galimyb� patirti ir šiaulie�iai �urnalistai, kadangi jau šešiolikt� kart� surengtas "�urnalist� ralis 2011" driek�si Šiauli� miestu, apylink�mis, v�liau Plung�s, Plateli� ir Rietavo regione �rengtomis trasomis. Per dvi dienas ralio dalyviai �veik� beveik 350 kilometr�. Iš viso – net 25 grei�io ruo�ai, kuri� bendras ilgis - 42,8 kilometro.

Prie Šiauli� arenos startavo 36 ekipa�ai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos. Šiauli� miesto garb� gyn� trys ekipa�ai. "TAFISOS 2012" komandai atstovavo Šiauli� regiono televizijos "S plius" �urnalistas Justinas Visockas su kolega šturmanu Sidu Aksomai�iu iš dienraš�io "Respublika". Ši komanda va�iavo "Honda Accord" automobiliu. Šiauli� apskrities televizijos ekipa�as, vairuotojas Tomas Mizgirdas ir šturmanas Egidijus Juš�ius, va�iavo "Dacia Duster" automobiliu. "Saul�s radijo" komanda – Antanas Aku�ka ir Donatas Cukuras. J� transporto priemon� – "Mitsubishi Eclipse".

Na, o toliau var�yb� nuotaika bei �sp�d�iai "S plius" �urnalisto J. Visocko akimis.

Justino blog'as ir geras

U�siregistrav� ralyje gavome kelio knyg�. Tai - specialus leidinys, iki smulkmen� nurodantis, kokiais keliais mums, dalyviams, reikia jud�ti nuo vieno grei�io ruo�o iki kito ir kokia tvarka apva�iuoti k�gelius trasose. Daugyb� rodykli�, paveiksliuk�, �em�lapi�, �enkl� - visko net neišpasakosi. Atstumai, vidutiniai grei�iai, kryptys, sankry�os, metrai, kilometrai, apsisukimai. Startas vis art�jo, o mums ramyb�s nedav� klausimas, kaip teisingai perskaityti visus šiuos kartografinius �enklus.

Nust�m� nerim� � šon� prad�jome šifruoti, steb�ti, �i�r�ti, kas, kur ir kaip. Juk pirm� kart� toki� knyg� laik�me rankose. Nors ir ne visk� pavyko perskaityti teisingai, did�iuojam�s savimi, kad pavyko bent iš dalies suprasti tai, kas iš prad�i� atrod� kaip bereikšmiai hieroglifai.

Pirmoji diena - Šiauliuose

Ralio prad�ioje lenktynininkams reik�jo �veikti tras�, �rengt� prie Šiauli� arenos, po to teko sutrukdyti jauniesiems tenisininkams treniruotis, kadangi šalia teniso kort� Gardino gatv�je esan�iame stadione vyko antrasis grei�io ruo�as. Va�iavome Zokni� oro uosto teritorijoje, kur anks�iau auksinis Šiauli� jaunim�lis rengdavo nelegalius "dragus". Apsuk� kelis ratus, patrauk�me � Meškui�i� aerodrom�, kur buvo �rengta bene grei�iausia pirmosios dienos trasa. Tiesiojoje m�s� automobilis išspaud� didesn� nei 120 kilometr� per valand� greit�, po to stabdymas, gyvat�l�, apsisukimas ir v�l dideliu grei�iu � kit� aerodromo gal�.

Po piet� išband�me Zokniuose buvusios automobili� aikštel�s dang�, sukome ratus Ba�i�n� kartodrome, o dienai baigiantis v�l gr��ome prie Šiauli� arenos – �ia vir� kova d�l miesto mero Justino Sartausko taur�s.

Vakare visi patrauk�me link Plateli� jachtklubo, kur buvo �rengtas antros dienos ralio štabas. Platelius pasiek�me pavarg� po �tampos kupinos dienos, ta�iau nenukabin� nosies, nors ir ne viskas vyko taip, kaip nor�jome.

Netradicinis grei�io ruo�as

Antroji diena prasid�jo trumpu grei�io ruo�u kylant � �kaln�, po to patrauk�me � "�emaitijos" kroso tras�, kur prieš kelerius metus buvo surengti keli Europos �empionato etapai, ta�iau dabar var�ybos nebevyksta. �vyro trasoje teko apsilankyti du kartus ir �veikti po tris ratus. Dulk�s, skriejantys akmenys, šokin�jantis automobilis, kalneliai ir nuokaln�s, netgi lenkimai. Skriejimas kulkos grei�iu link staigaus pos�kio ir malonus suvokimas, kad j� pavyko �veikti, kad niekam neprireiks ieškoti m�s� automobilyje esan�ios "juodosios d��s" – juk likome gyvi ir visk� galime papasakoti patys. Ši trasa paliko bene did�iausi� �sp�d� iš abiej� ralio dien�, kadangi tokioje aršioje kovoje, kokia joje vir�, iki tol neteko dalyvauti.

Sugr��usi� prie jachtklubo ralio dalyvi� lauk� organizatori� parengtas siurprizas – grei�io ruo�as, kur� reik�jo �veikti dvira�iu. Po piet� išvykome Plung�s link � Kuli� miestel�. �veik� grei�io ruo��, pasukome � �vyrkel�.

Finišas art�jo ankš�iau, nei buvo planuota

Iki var�yb� pabaigos likus trim grei�io ruo�ams, bendroje �skaitoje buvome ne taip aukštai, kaip nor�josi. Guod�me save, kad pirmam kartui rezultatas - geras. Ta�iau nelemtas �vyruoto kelio ruo�as Plung�s rajone nuo Kuli� kaimelio link Endriejavo m�s� ekipa�ui tapo lemiamu, u�kirtusiu keli� � finiš�.

Pašok�s nuo kalnelio automobilis dugnu trenk�si � �em�. Po sm�gio variklis išleido kelis keistus, iki tol mums negird�tus garsus ir "u�migo", kaip man�me tuo metu, am�inu miegu. Visaip m�ginome automobil� �tikinti leisti mums baigti lenktynes: st�m�me, trauk�me, netgi kalbinome ir �ad�jome per greitai neva�iuoti, kad tik jis baigt� o�iuotis ir gr��t� � tras�.

Deja, laikas b�go, ekipa�ai skriejo pro šal� keldami dulki� debesis, o mums beliko kelti nykš�ius � virš� ir pralekian�i� mašin� �guloms rodyti, kad mums viskas gerai.

Pagaliau pavyko susisiekti su ralio organizatoriais. Papraš�me pagalbos. Juk mes stovime ka�kur toli nuo civilizacijos, �vyrkelyje. Pievoje miško link buvo matyti sukryp�s kry�ius. Dar betr�ko, kad aplink ratus ore prad�t� sukti koks maitvanagis. Deja, su�inojome, kad problem�, kaip parsigabenti transporto priemon� nors truput� ar�iau nam� ir civilizacijos, teks spr�sti patiems.

Pavyko! Prisiskambinome vilkiko savininkui, kuris pa�ad�jo atvykti u� gero pusvaland�io. M�s� nuostabai jis netgi suprato, kur mes esame, ir patikino, kad �ino t� viet�.

Jaut�me palaikym� iš aukš�iau

Reik�t� pamin�ti, kad lenktyniavome ne visiškai s��iningai kit� ralio dalyvi� at�vilgiu. M�s� privalumas – s�jungininkas iš aukš�iau - šventas Kristoforas, vairuotoj� ir keliautoj� glob�jas. Ka�kada senai gaut� atviruk� su šventojo atvaizdu prieš lenktyni� start� pasid�jome prie pavar� perjungimo svirties ir jaut�me, kad esame saugomi. Netgi tuomet, kai trasomis l�k�me dideliu grei�iu ir reik�jo staigiai stabdyti, �inojome, kad stabd�iai tikrai suveiks.

Kai �vyko nelaim�, kortel� su šventojo atvaizdu buvo nukritusi. Sp�jame, kad tai viena iš prie�as�i�, kod�l viskas �vyko b�tent taip. Pak�l�me kortel�, �tais�me Kristofor� � jo viet� ir toliau kep�me saul�je. Lauk�me, kaip pasielgs Kristoforas...

Pagalbos sulauk�me iš ukrainie�i�

Laikas b�go, automobiliai l�k� pro šal�, mes vis k�l�me nykš�ius. Ta�iau netik�tai vieni ralio lyderi� sustojo ir iššok� iš automobilio pasileido m�s� link. Tai buvo ukrainie�io Aleksejaus Mo�ianovo ir Evaldo �irbos ekipa�as.

Ukrainietis �nirtingai prad�jo ka�ko ieškoti daikt� d�tuv�je, rusiškai nuolat kartodamas: "Na kur tas prakeiktas mygtukas?" �vilgtel�j�s tolyn � keli� jis prad�jo mojuoti rankomis ir sustabd� dar vien� savo tautie�io pilotuojam� ekipa��. Pasirodo, "Ford Fiest�" vairuojantis kaimynin�s šalies lenktynininkas �inojo, kaip išspr�sti m�s� problem�. Jis kelias minutes pasiraus� po m�s� "Hondos" vairu, �kiš�s rank� iki alk�n�s ka�ko ieškojo. Rado. Pa�iupo u�vedimo raktel� ir pasuko. Išgirdome variklio riaumojim�. T�, apie kur� svajojome pastar�j� valand�. Deja, lenktyn�s tod�l taip ir vadinamos, kad jose lenktyniaujama, o saul�s kaitroje praleid� apie valand� nebetur�jome galimyb�s pavyti toli � priek� nul�kusi� var�ov�.

Geros emocijos nustelb� apmaud�

Gr��dami � Plateliuose �sik�rusi� ralio baz� va�iavome tyl�dami. Galvoje sukosi mintys, kas b�t�, jei b�t�. Gal, jei b�tume va�iav� l��iau, b�tume prarad� tik kelias svarbias minutes, gav� baudos tašk�, ta�iau baig� ral�, o ne pasitrauk� iš jo ne�veik� distancijos. Nors prieš lenktynes sau kartojome, kad svarbiausia dalyvauti, o ne laim�ti, svarbiausia išbandyti save kitokiame amplua. Ta�iau kai sustoji ties starto linija, pamiršti sau duot� pa�ad� ir stengiesi pasirodyti kuo geriau, nes sportinis azartas tiesiog u�valdo tave. Did�iulis greitis, cypian�ios padangos, svylan�ios gumos kvapas, pro šal� lekiantys vaizdai ir vienintelis tikslas – tiksliai �veikti tras�, tinkamai apva�iuoti kli�tis, �vykdyti visus kelio knygoje nurodytus reikalavimus ir kuo grei�iau pasiekti finiš�.

Mes steng�m�s, sek�si neblogai, ta�iau ar buvo �manoma pasirodyti geriau? Manau, taip. Nenusimin�me, liko tik geri prisiminimai, teigiamos emocijos. Juk kitais metais visk� v�l prad�j� nuo prad�i�, nebekartodami ši� met� klaid�, gal�sime dar kart� pam�ginti šturmuoti "�urnalist� ral�".

Justinas Visockas

Sportas trumpai

�urnalist� ralis

Šiandien mieste startuoja 16-asis tarptautinis �urnalist� ralis "Lietuva 2011". Ralio dalyviai pagal automobili� galingum� bus suskirstyti � atskiras grupes. Ši�met� naujov� – nauja klas� "EKO". � ral� u�siregistravo 38 ekipa�ai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos. Ralio prad�ia - 12 val. prie Šiauli� arenos. 17 val. ralio dalyviai v�l sugr�š prie arenos, kur var�ysis d�l Šiauli� miesto mero Justino Sartausko taur�s. Vakare dalyviai išvyks � Platelius. Anksti ryt� lenktyn�s bus t�siamas Plung�s ir Rietavo apylink�se. Ralyje dalyvaus ir trys Šiauli� miesto ekipa�ai. Sporto �aidyni� TAFISA komandai atstovaus jungtin� Šiauli� regiono televizijos "S plius" ir dienraš�io "Respublika" komanda. Var�ysis ir Šiauli� apskrities televizijos bei "Saul�s radijo" ekipa�ai. Iš viso dalyviai tur�s �veikti beveik 400 kilometr� ilgio tras� ir 25 specialius ruo�us, kuri� ilgis apie 61 kilometr�.

Futbolas

Lietuvos jaunimo iki 21 met� futbolo rinktin� po savait� trukusi� treniruo�i� Marijampol�je atvyko � Šiaulius, kur šiandien 18 val. �ais pirm�sias 2013 m. Europos �empionato atrankos turnyro rungtynes su bendraam�iais iš Slov�nijos. Bir�elio 7 d. Šiauliuose lietuviai kovos su Maltos rinktine. Stovykloje Marijampol�je prie rinktin�s prisijung� daug naujok�, tarp kuri� ir du šiaulie�iai – vartininkas Tadas Simaitis ir Edvinas Jasaitis. Treneris Vitalijus Stankevi�ius sako, kad var�ovai yra paj�g�s, ta�iau jo aukl�tiniai ne�ada nuleisti rank� ir tikisi tik pergal�s. Šiaulietis vartininkas Tadas Simatis viliasi, kad treneris patik�s jam ginti vartus ir jis gal�s pad�ti rinktinei laim�ti prieš var�ovus. Be Lietuvos, Slov�nijos ir Maltos rinktini�, 2013 m. Europos �empionato atrankos turnyro grup�je rungtyniaus lyderiais laikomi Švedijos, Ukrainos ir Suomijos futbolininkai. Po dviej� rungtyni� Šiauliuose Lietuvos U21 futbolo rinktin� šiemet dar �ais penkias rungtynes. Kas pateks � Europos futbolo U21 �empionat�, paaišk�s kitais metais.

Boulingas

Šiaulietis Paulius Bagdonas tapo Lietuvos jauni� boulingo �empionato nugal�toju. Šiauli� boulingo klubo narys atrankiniame finalinio turnyro etape 3:2 �veik� Gyt� Dailid�n�. Be kovos � final� patek�s šiaulietis d�l �empiono vardo kovojo su Luku Satkausku, kuris pusfinalyje 2:0 �veik� Manfred� Ginet�. Finale buvo �aid�iamos dvi partijos. Pirm�j� Paulius Bagdonas laim�jo atkakliai kovodamas, bet antroje partijoje šiaulie�iui sek�si kur kas geriau - lengvai �veik� var�ov� ir tapo �empionu.

Imtyn�s

Antrajame tarptautiniame Stanislovo Kulikausko vardo jauni� sambo turnyre šiaulie�iai sportininkai iškovojo penkis aukso, tris sidabro ir aštuonis bronzos medalius. Turnyre dalyvavo apie 100 dalyvi� iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Olandijos. 42 kg svorio kategorijoje �empionu tapo Karolis Starkus. Arnas Juknevi�ius �veik� visus var�ovus 48 kg svorio kategorijoje. Benas Razali�nas triumfavo 51 kg kategorijoje, o Gytis Kazlauskas buvo stipriausias 55 kg kategorijos sportininkas. Penktasis �empionas – 78 kg svorio kategorijoje kovoj�s Kipras Serpauskas. Stanislovas Kulikauskas pasaulio �empionu tapo 2008-aisiais Briuselyje vykusiame pasaulio meistr� dziudo �empionate, kuriame dalyvavo pasaulio imtyninink� elitas.

Krepšinis

Šiauliuose vyko Lietuvos miest� krepšinio lyg� supertaur�s var�ybos. � finalin� etap� pateko šešios komandos iš Šiauli�, Vilniaus, Kauno, Klaip�dos, Panev��io ir Alytaus. Komandos buvo suskirstytos po tris � du pogrupius. Po atrankini� kov� pirmas vietas grup�se u��musios ekipos pateko � final�, antr� viet� laim�tojai kovojo ma�ajame finale. Finale Šiauli� krepšinio lygos laim�toja "Švar�n�s-Limegos" ekipa pralaim�jo Vilniaus lygos laim�tojams "Tony bet" krepšininkams. Geriausiu Supertaur�s turnyro �aid�ju pripa�intas Šiauli� "Švar�n�s-Limegos" krepšininkas Gediminas Orelik.

Po var�yb� - � ligonin�

Vienas perspektyviausi� Lietuvos lenktyninink� daugkartinis šalies kartingo �empionas septyniolikmetis šiaulietis Mantas Neverdauskas po savaitgalio automobili� �iedini� lenktyni�, kur peln� antr�j� prizin� viet�, atsid�r� ligonin�je – avarijos nepatyr�, bet buvo sumuštas kito lenktyni� dalyvio.

Lenktynininkas M. Neverdauskas savaitgal� laim�ta prizine vieta d�iaug�si neilgai - gr��s iš Ka�ergin�s, kur "Nemuno �iedo" trasoje dalyvavo Lietuvos ir Baltijos šali� automobili� �iedini� lenktyni� antrajame etape, buvo paguldytas � Respublikin�s Šiauli� ligonin�s Moters ir vaiko klinikos Vaik� traumatologijos skyri�. � ligonin�, anot jo paties, jis pateko po incidento, kai po pirmojo va�iavimo buvo sumuštas kito lenktyni� dalyvio.

Iškart po sm�gio M. Neverdauskui teko dalyvauti antrajame va�iavime. Tik vienu tašku nusileid�s latviui Uld�iui Timakui, šiaulietis, vairav�s "Honda Civic", u��m� antr� viet�. Ta�iau, kaip ir pernai, pergal� Kaune aptemd� teis�jo skirti �sp�jimai - š�syk u� pavojing� va�iavim�, nors ir lenktynininkas, ir jo t�vas �sitikin�, kad trajektorijos buvo teisingos ir neleistinai neblokav�.

Dar labiau šiaulie�ius nustebino tai, kad � �vykio viet� atsisak� vykti policijos pareig�nai, nebuvo kam priimti j� pareiškimo ir nuovadoje. Tad � policij� sumuštas lenktynininkas kreip�si tik vakare gr��s � Šiaulius. V�liau, pablog�jus sveikatai, teko kreiptis ir � medikus. Jaunoji Lietuvos autosporto �vaig�d� tikisi atsigauti iki kit� svarbi� lenktyni� bir�elio viduryje.

"Šiauliai plius" informacija

Sportas trumpai

Tinklinis

14-me�iai Šiauli� "Dubysos-ABRO" komandos tinklininkai tapo Lietuvos 2010-2011 met� vaik� tinklinio �empionato nugal�tojais. Tai paaišk�jo po antrojo finalinio etapo Šiauliuose. D�l apdovanojim� kovojo Šiauli�, Vilniaus, Kauno, Marijampol�s, Panev��io ir Alytaus komandos. Po pirmojo etapo Marijampol�je šiaulie�iai buvo antri, ta�iau namie geb�jo atsirevanšuoti marijampolie�iams, �veikdami juos 2:1. Kitos trys komandos nugal�tos tuo pa�iu rezultatu 2:0. Pasibaigus finalui, Šiauli� ir Marijampol�s komandos buvo surinkusios tiek pat tašk�, teko skai�iuoti laim�t� set� skai�i�, ta�iau rezultatas vis tiek buvo lygus. Tik suskai�iavus per setus surinkt� ir praleist� tašk� skirtum�, šiaulie�iai tapo Lietuvos �empionais ir pasipuoš� aukso medaliais.

BMX dvira�i� �empionatas

Šiauliuose vyko Lietuvos BMX dvira�i� �empionato pirmasis etapas. Šiaulie�iai sportininkai var�ybose iškovojo penkias pirmas, devynias antras ir tris tre�ias vietas. �empionu devynme�i� grup�je tapo Gustas Usevi�ius. Dešimtme�i� grup�je nepralenkiamas buvo Gvidas Usevi�ius. Jis triumfavo ir kit� dien� vykusiose Baltijos taur�s pirmojo etapo var�ybose. Gabrielius Pabijanskas nugal�jo 13 m. am�iaus grup�s var�ybose, Gintas Vainauskas - šešiolikme�i� grup�je. "Išš�kio taur�s" var�ybose pirma finišavo Aleksandra Pavlova.

�ol�s riedulio �empion�s jau aiškios

Lietuvos �ol�s riedulio pirmenybi� nugal�toj� titul�, dar nesibaigus �empionatui, u�sitikrino Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Universiteto" merginos. Šiauliet�s rezultatu 6:2 nugal�jo Vilniaus SM "Tauro" ekip�. Nors pirmasis k�linys baig�si 2:2, antroje rungtyni� dalyje šiauliet�s geb�jo pelnyti keturis �var�ius iš iškovoti pergal�. Iki �empionato pabaigos "Gintros-Strekt�s-Universiteto" komandai liko �aisti dvejas rungtynes. Lyder�s devyniais taškais lenkia antroje vietoje esan�ias vilnietes. To u�tenka, kad šiauliet�s �empion�mis tapt� be superfinalo serijos. Paskutin� viet� A divizione u�imanti Šiauli� "Klevo" ekipa �ais pereinam�sias rungtynes su B diviziono lydere Vilniaus "�uv�dros-Tauro" ekipa.

"Vairo" regbininkai švent� pergal�

Lietuvos atvirajame regbio �empionate "Vairo-Jupojos" ir "Baltrex" ekip� dvikovoje pergal� rezultatu 37:15 švent� "Vairo" regbininkai. Kitose rungtyn�se Klaip�dos "Kuršiai" 13:27 tur�jo pripa�inti Kauno "��uolo" komandos pranašum�. Kaunie�iai yra laim�j� abu �aistus ma�us ir �empionate u�ima pirm� viet�. Antroje vietoje – Šiauli� "Baltrex" ekipa, kuri yra surinkusi keturis taškus. � tre�i� viet� pakilo "Vairo-Jupojos" klubas, surink�s tris taškais, ta�iau jis yra �aid�s tik vienerias rungtynes, o lyderiai - jau po dvi.

Sportininkai var��si tradicin�je "Saul�s taur�je"

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose vyko tradicinis 13-asis "Saul�s taur�s" kult�rizmo ir fitneso turnyras ir 34-asis Šiauli� apskrities atviras �empionatas.

A. Vandys ir E. Lukyt�

Klub� �skaitoje Šiauli� "Gylys" u��m� pirm� viet�. "Fort�nos" sportininkai �empionate buvo treti. Iš viso var�ybose dalyvavo rekordiškai daug - net 23 klub� - sportinink�. Šiaulie�iai atstovavo septyniems miesto sporto klubams.

Mergin� iki 21 met� fitneso kategorijoje lygi� netur�jo "Gylio" klubo atstov� El�ja Lukyt�. Antroje ir tre�ioje vietoje liko sportinink�s iš Marijampol�s, o ketvirt� viet� šioje kategorijoje u��m� šiauliet� Ana Merdenova.

Vaikin� kult�rizmo iki 18 met� var�ybose Tadas Samuilevi�ius iš "Gylio" buvo tre�ias. Tomas Kry�evi�ius u��m� šešt� viet�, o Martynas Montvidas buvo dešimtas.

Por� var�ybose laim�jo Dainius Matulionis su Roberta Arti�konyte iš Marijampol�s. Sidabr� iškovojo Tadas Samuilevi�ius su El�ja Lukyte. Nerijus Ro�ys su Samanta Skulskyte u��m� tre�i� viet�. Martynas Montvydas su Ana Merdenova buvo ketvirti. Visos trys poros atstovavo "Gylio" sporto klubui.

Kult�rizmo kategorijoje iki 21-eri� met� pirm� viet� u��m� Deividas Lukšas iš klubo "Gele�iniai �mon�s". Antras buvo kaunietis Gedvydas Norkevi�ius. Tre�i� viet� u��m� "Fort�nos" klubo atstovas Arminas Ataman�iukas. "��uolo" klubo sportininkai Deividas Naudolaitis ir Gediminas Kauica u��m� 5 ir 7 vietas. Justas Poliakus iš "Gylio" klubo buvo devintas.

Vyr� kult�rizmo var�ybose nepralenkiamas buvo šiaulietis Ar�nas Vandys iš klubo "Fort�na". Jam teis�jai vienbalsiai skyr� nugal�tojo titul�. "Gylio" klubo atstovas Evalas Gudeikis buvo šeštas. Danas Turonis u��m� devint� viet�, o Viktoras �ernyšovas var�ybose buvo vienuoliktas.

Moter� k�no fitneso kategorijoje antr�j� viet� u��m� Viktorija Petraityt� iš "Saulininko" klubo. Loreta Sutkaityt� iš "Elados" buvo šešta. Samanta Skulskyt�, atstovavusi "Gylio" klubui, u��m� septint� viet�, o Roberta Petrevi�i�t� iš klubo "Piramid�" buvo devinta.

Šiauli� apskrities �empionate pirmas tarp vyr� buvo Ar�nas Vandys. Jis tapo ir absoliu�iu "Saul�s taur�s 2011" var�yb� nugal�toju. Antr�j� viet� u��m� "Gylio" klubo atstovas Evaldas Gudeikis, tre�ias buvo Deividas Lukšas.

Šiauli� apskrities �empionato moter� var�ybose nugal�jo El�ja Lukyt�. Antroje vietoje liko Viktorija Petraityt�, tre�ia buvo Loreta Sutkaityt�.

Geriausiu treneriu pripa�intas Vidmantas Lukys iš "Gylio" klubo. Ram�nas Tarvydas u��m� penkt� viet�. Ar�nas Vandys buvo šeštas, o Justinas Gelumbickas - septintas.

�iaulie�iai Taurag�je tapo �empionais

Justinas VISOCKAS

Taurag�je vykusiame 31-ajame Lietuvos kult�rizmo ir fitneso �empionate s�kmingai pasirod� Šiauli� sportininkai.

Puiki� form� demonstruojantis šiaulietis Ar�nas Vandys iš klubo "Fort�na" nugal�jo vyr� kult�rizmo grup�je, daugiau nei 95 kg svorio kategorijoje. "Gylio" klubo atstovas Evaldas Gudeikis var�ovus �veik� svorio kategorijoje iki 85 kilogram�. Toje pa�ioje kategorijoje Viktoras �ernyšovas iš klubo "Piramid�" buvo penktas.

Ar�nas Vandys tapo ir absoliu�iu var�yb� nugal�toju, o Evaldas Gudeikis, aplenk�s tituluotus var�ovus, absoliu�ioje kategorijoje u��m� tre�i� viet�.

Danas Turonis nugal�toju tapo vyr� naujok� kult�rizmo kategorijoje. Šar�nas Liesys iš "Solo Gym" klubo buvo septintas.

Moter� k�no fitneso per 163 centimetr� �gio kategorijoje Viktorija Petraityt� iš klubo "Saulininkas" buvo tre�ia. "Elados" klubo sportinink� Loreta Sutkaityt� u��m� penkt� viet�.

"Piramid�s" klubui atstovaujanti Roberta Petravi�i�t� moter� k�no fitneso kategorijoje u��m� šešt� viet�. Moter� bikinio kategorijoje Indr� Stanislovaityt� iš klubo "Fort�na" buvo šešta, o Julija Asa�iovien� iš "Elados" - dvylikta.

Europos auksas

Viktorija �milyt� tapo 12-ojo Europos moter� šachmat� �empionato nugal�toja. Paskutin�je vienuoliktoje partijoje šiauliet� su�aid� lygiosiomis su 41-eri� met� ruse Svetlana Matvejeva. Iš viso per vienuolika partij� V. �milyt� iškovojo aštuonias pergales, du kartus su�aid� lygiosiomis ir kart� pralaim�jo. Ji surinko devynis taškus. Antr�j� viet�, surinkusi 8,5 taško, iškovojo bulgar� Antoaneta Stefanova. Iki šiol V. �milytei nebuvo pavyk� triumfuoti Europos �empionate. 2003 m., 2008 m. ir 2010 m. ji iškovojo sidabro medalius. Gruzijoje vykusiame Europos šachmat� �empionate dalyvavo 130 šachmatininki�. 14 stipriausi� �empionato dalyvi� iškovojo kelialapius � Pasaulio �empionat�.

Sportinink� sulauk� ir Prezidentin�s sveikinimo.

"Šiauliai plius" informacija

�iaulie�iai kult�ristai triumfavo Vilniuje

Justinas VISOCKAS

Sostin�je vykusiose VIII Vilniaus kult�rizmo ir fitneso atvirosiose pirmenyb�se šiaulie�iai sportininkai �rod� pranašum� prieš dalyvius iš kit� miest�. Iš viso var�ybose dalyvavo per 70 sportinink� iš Vilniaus, Kauno, Šiauli�, Marijampol�s, Anykš�i�, Jurbarko, Šilut�s ir sve�iai iš Latvijos. Vyko kovos keturiose am�iaus kategorijose: jauni� iki 18 met�, jaunimo iki 21 met�, suaugusi�j� ir veteran�.

Jauni� am�iaus grup�je var��si keturios merginos - po dvi iš Šiauli� ir Marijampol�s. Pirm� viet�, nepalikdama vil�i� var�ov�ms, iškovojo puiki� form� pademonstravusi klubo „Gylys“ atstov� El�ja Lukyt�. El�jos bendraklub� Ana Merdenova šioje kategorijoje u��m� ketvirt� viet�.

E. Lukyt� teigia, kad visos merginos buvo labai gerai pasirengusios var�yboms, ta�iau per savait� nuo Anykš�iuose vykusio �empionato ji dar pagerino form� ir net neabejojo, kad pavyks nugal�ti. Kiekvienas laim�jimas 16 met� merginai padeda �gyti vis daugiau pasitik�jimo savo j�gomis, kadangi var�ovi� lygis nuolat kyla, tod�l jai tenka sunkiai dirbti, kad išlikt� geriausia.


Ar�nas Vandys		El�ja Lukyt�

Laim�jusi mergin� fitneso kategorijoje E. Lukyt� pateko � absoliu�i� moter� k�no fitneso kategorij�. Absoliu�ia var�yb� nugal�toja tapo Renata Marcinkut� iš Jurbarko, o jaunoji šiauliet� vos nepateik� dar vienos staigmenos - vos vienu tašku atsiliko nuo antr� viet� u��musios, moter� grup�je startavusios Sonatos Ilijonskien�s iš Kauno - u��m� tre�i� viet�.

Jaunimo iki 21 met� kult�rizmo kategorijoje nugal�toju tapo „Fort�nos“ klubo atstovas Arminas Ataman�iukas. Šiaulietis antroje vietoje likus� kauniet� Gedvyd� Norkevi�i� aplenk� vienu tašku. Tre�i� viet� šioje kategorijoje iškovojo Deividas Naudolaitis iš klubo „��uolas“. Iš viso kategorijoje dalyvavo 11 sportinink�.

Moter� k�no fitneso kategorijoje, kurioje var�osi moterys per 164 cm �gio, nusileidusi nugal�toja tapusiai kaunietei S. Ilijonskienei, antr� viet� u��m� Viktorija Petraityt� iš klubo „Saulininkas“.

Vyr� kult�rizmo iki 85 kg kategorijoje nugal�jo kaunietis Marius Vasiliauskas. Antr� viet� iškovojo Šiauli� „Piramid�s“ klubui atstovaujantis Viktoras �ernyšovas.

Daugiausia d�mesio sulauk� vyr� kult�rizmo per 85 kg svorio kategorijos atstovai. Puiki� form� demonstruojantis šiaulietis Ar�nas Vandys nepaliko vil�i� var�ovams. „Fort�nos“ klubo atstovas pripa�intas geriausiu tarp devyni� dalyvavusi�j� Vilniaus atvirosiose var�ybose. „Gylio“ klubo sportininkas Evaldas Gudeikis šioje kategorijoje buvo septintas.

A. Vandys tapo ir absoliu�iu var�yb� nugal�toju. Absoliu�ioje kategorijoje susirung� penki vyrai, vis� penki� kategorij� nugal�tojai. Šiaulietis ir �ia nesulauk� didesn�s konkurencijos - tapo �empionu. Arminas Ataman�iukas tarp penki� dalyvi� peln� tre�i� viet�.

Tai jau tre�iasis A. Vand�io iškovotas nugal�tojo titulas per 2011 met� pavasario sezon�. Jis �empionu tapo Anykš�iuose vykusiame �empionate, o Rygoje vykusiame Baltijos šali� - Lietuvos, Latvijos, Estijos - kult�rizmo ir fitneso ma�e pad�jo Lietuvos rinktinei tapti nugal�toja.

Klub� �skaitoje tre�i� viet� u��m� Šiauli� „Fort�nos“ klubas. Sportininkai surinko 57 taškus. Ketvirtoje vietoje - „Gylio“ klubas, surink�s 56 taškus. Tarp klub� nugal�jo Jurbarko „Progreso“ klubas, surink�s 75 taškius.

�empionatui jau beveik pasirengta

Asta ŠIUKŠTERIEN�

Nors pagrindinio "Med�iotoj� u�eigos" korpuso statyba, kur gyvens keturios Europos �empionato komandos, dar nebaigta, o d�l NATO kari� išsik�limo iš „Šiauli�“ viešbu�io, kur tur�s gyventi kitos dvi komandos, taip pat dar nesuder�ta, Šiauliuose apsilank� Europos krepšinio federacijos bei "Eurobasket 2011" biuro atstovai miesto pasiruošim� �vertino teigiamai, nors pastab� tur�jo. Nam� darbus teks atlikti ir Šiauli� arenos operatoriams.

Ketvirtadien� trys dešimtys Europos krepšinio federacijos bei "Eurobasket 2011" biuro atstov� lank�si Šiauliuose ir Panev��yje. Jie nor�jo �sitikinti, ar viešbu�iai ir arenos tinkamai pasirengusios priimti Europos �empionato dalyvius. Labiausiai sve�iams r�p�jo, kokia yra „Šiauli� krašto med�iotoj� u�eigos“ viešbu�io situacija, kuris šiuo metu yra ple�iamas. Jame numatyta apgyvendinti keturias krepšinink� komandas. Naujasis viešbu�io korpusas tur�jo b�ti atidarytas prieš m�nes�, bet dar nebaigtas. Atidarymas atid�tas iki bir�elio. Nors darbai ir v�luoja, viešbutis komisijai paliko ger� �sp�d�.

Monika Puchner, "FIBA Europe" rengini� vadov�, sak�: "Aš nustebinta. Kai buvau �ia paskutin� kart� �iem�, dar beveik nieko nebuvo. Tad d�iaugiuosi matydama art�jan�i� darb� pabaig�. Gird�jau, kad atidarymas bus bir�elio 1-�j�, ir tikiu, kad viskas bus baigta. Visa kita mus aišku.“

Viešbu�io valdytojai, investav� šešis milijonus lit�, sako beveik baigiantys projekt� – foj� klojamos granito grindys, liko keli smulk�s darbai ir kambari� paruošimas.

Naujo viešbu�io korpuso atidarymas numatytas bir�elio prad�ioje, sutarta ir d�l pirm�j� sve�i� – futbolo komand� iš Maltos ir Slov�nijos. Vienintel� problema – metalini� gara�� vaizdas pro langus. Juos si�loma dengti tentais su miesto jubiliejaus ir �empionato atributika.

D�l „Šiauli�“ viešbu�io, kuriame gyvens dvi komandos, kambari� nepareikšta joki� priekaišt�, ta�iau dar nesuder�ta, kad iš j� �empionato metu išsikraustyt� NATO misijos kariai.

Viešin�i� Šiauli� arenoje komisij� domino organizaciniai dalykai: kur bus vietos, skirtos filmuoti, savanoriams, dalyviams, svarbiems asmenims, kur vyks maitinimas, pastatyta vertimo �ranga.

Arenos operatori� dar laukia daug smulki� darb�: netinka grind� spalva, krepšius irgi teks pakeisti m�lynais.

Š� sekmadien� � Šiaulius atvyks ir vis� komand� atstovai, kurie gyvens ir valgys sportininkams skirtuose viešbu�iuose, susipa�ins su miestu, dom�sis, ar yra galimyb�s j� komandoms atskristi tiesiogiai � Šiaulius.

�iaulie�i� sportinink� triumfas

Anykš�iuose vykusiame pirmajame pavasario sezono fitneso ir kult�rizmo turnyre "Anykš�i� taur� 2011" puikiai pasirod� šiaulie�iai sportininkai. Net trijose iš penki� kategorij� jie tapo �empionais.

Sportininkai kovojo 18 ir 21 met� vyr� kult�rizmo, moter� k�no fitneso, bikini ir vyr� kategorijose.

Absoliu�ioje moter� k�no fitneso kategorijoje var��si penkios sportinink�s. Per �iem� puiki� form� �gavusi šiauliet� El�ja Lukyt� nepaliko vil�i� var�ov�ms ir tapo nugal�toja. "Gylio" klubui atstovaujanti 16 met� šiauliet� sako nesitik�jusi tokio aukšto �vertinimo jau pirmajame sezono turnyre. Tikslas, kur� treneriai išk�l� prieš turnyr�, buvo aplenkti bent vien� paj�gi� sportinink�. Ta�iau pasiekimai viršijo l�kes�ius. Pasak El�jos Lukyt�s trenerio Vidmanto Lukio, Anykš�iuose vykusiame turnyre nugal�jo proporcijos ir gro�is.

El�jai Lukytei laim�ti nesutrukd� ir tai, kad išvykstant � var�ybas ji stipriai susi�alojo piršt�. Sportinink� juokavo, kad auks� iškovojo "per krauj�".

Antr�j� viet� moter� k�no fitneso kategorijoje iškovojo šiauliet� Viktorija Petraityt�, atstovaujanti "Saulininko" klubui. Ana Merdenova iš "Gylio" klubo buvo penkta.

Kit� savaitgal� El�ja Lukyt� j�gas išm�gins turnyre Vilniuje, o gegu��s 21 dien� Šiauliuose vyksian�iame tradiciniame turnyre "Saul�s taur�". Bir�elio viduryje mergina vyks � Ispanij�, Madrido miest�, kur atstovaus Lietuvai Europos jaunimo iki 21 met� fitneso ir kult�rizmo �empionate.

Vyr� kategorijoje var��si aštuoni sportininkai iš Šiauli�, Kauno, Vilniaus, Anykš�i� ir Ukmerg�s. Po atkaklios kovos nugal�toju tapo šiaulietis Ar�nas Vandys iš klubo "Fort�na". Vyras sak�, kad nepaisant to, jog tai tik pirmasis sezono turnyras, jis buvo pasireng�s laim�ti. "Jei dalyvauji var�ybose, turi b�ti pasiruoš�s 100 procent�, o ne startuoti var�ybose ir po truput� gerinti form�", - teigia nugal�tojas.

Š� savaitgal� Ar�nas Vandys kovos tradiciniame turnyre Norvegijoje "Oslo Gran Prix". Turnyre dalyvauja stipriausi Skandinavijos sportininkai, planuoja atvykti ir estai, latviai bei lietuviai.

Kitas turnyras, kur Ar�nas Vandys išm�gins j�gas - tai gegu��s 7 dien� Rygoje vyksiantis Baltijos šali� kult�rizmo ir fitneso �empionatas, kuriame kiekvienoje kategorijoje kovos po du stipriausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkus.

Gegu��s 20 dien� Ar�nas Vandys dalyvaus Šiauli� arenoje vyksian�iose "Antrosiose neolimpini� sporto šak� var�ybose". Šis presti�inis �empionatas vyksta kas ketverius metus. � j� vardinius kvietimus gauna Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir kit� šali� sportininkai.

Vaikin� iki 21 met� kult�rizmo kategorijoje triumfavo Arminas Ataman�iukas iš klubo "Fort�na". Aštuoniolikme�iui vaikinui tai buvo pirmosios oficialios var�ybos. Nugal�tojo bendraklubis Tadas Turonis šioje kategorijoje u��m� tre�i�j� viet�.

Pirm� kart� surengtoje "Bikini" kategorijoje vos trimis taškais nuo pirm� ir antr� vietas u��musi� sportininki�, atsiliko šiauliet� Indr� Stanislovaityt�, u��musi tre�i�j� viet�. Ji atstovauja "Fort�nos" klubui. Merginai tai tik pirmos oficialios var�ybos, tod�l ateityje ji tikisi pagerinti form� ir tapti �empione.

Bou�lin�go var�ybos

Šiaulietis Paulius Bagdonas puikiai pasirod� Europos jauni� boulingo �empionate. Vis� savait� vykusiose var�ybose Paulius vis gerino savo rezultatus.

Po dvejet� var�yb�, bendroje �skaitoje tarp 115 dalyvi� jis buvo 19-as. Antr� dien�, komandin�se var�ybose vaikino šeši� partij� vidurkis buvo 232 taškai. Tai leido pakilti � tre�i�j� viet�. Kiek pras�iau sek�si tre�i�j� dien� asmeniniame turnyre. Bendroje Europos �empionato �skaitoje Paulius Bagdonas u��m� 14 viet�. Tai aukš�iausia iki šiol Lietuvi� pasiekta vieta tokio lygio var�ybose. Šiaulietis gavo teis� dalyvauti Master turnyre, � kur� pateko 24 geriausi �empionato dalyviai.

Paulius Bagdonas sako, kad šis pasiekimas jam labai reikšmingas. "Tokio rezultato nebuvau pasiek�s jokiose Lietuvos var�ybose. O dabar nuva�iavau � aukš�iausio lygio var�ybas ir parod�iau tokius rezultatus. Tai, manau, d�iugina ne tik mane", - teig� boulingo �aid�jas.

Dabar vaikinas Lietuvos boulingo B lygoje, su Šiauli� miesto boulingo komanda "Greitis-Mezon" kovos d�l patekimo � A lyg�. Gegu��s pabaigoje Pauliaus Bagdono laukia finalinis Lietuvos �empionato turnyras, kuriame puiki� form� demonstruojantis vaikinas �ada kovoti tik d�l �empiono vardo.

"Šiauliai plius" informacija

A. Sireika lieka ��iauli�� komandos treneriu

Alvydas JANUŠEVI�IUS

"Šiauli�" krepšinio klubas suskai�iavo viš�iukus. Po itin nes�kmingo sezono aptartos galimos vadov� ir r�m�j� klaidos. Treneris Antanas Sireika nebuvo "nulin�iuotas", nes klubo savininkai suprato patys pagail�j� pinig� geresniems �aid�jams. �tampos �aibai sublyk�iojo tarp klubo, Šiauli� arenos ir universiteto.

Treneris Antanas Sireika pripa�ino savo klaidas, bet pylos u� jas negavo.
Autoriaus nuotr.

Treneriui - �enklelis ir apkabinimas

Ši� savait� rengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo "Šiauli�" klubo valdybos pirmininkas Alfonsas Armalas, direktorius Adomas Klimavi�ius, valdybos narys Romanas Kan�iauskas, vyriausiasis treneris Antanas Sireika, komandos kapitonas Mindaugas �ukauskas.

"Jei tok� d�mes� rodytum�te po var�yb�, reklamos mums netr�kt�", - pasak� A. Klimavi�ius, nu�velg�s pulk� susirinkusi� �urnalist�. Jau nuo pirm� akimirk� tapo aišku, kad vyrai susirinko ne pasigirti, o pripa�inti klaidas ir nuryti kar�i� ties�.

Pirmasis kr�tine prieš �urnalistus stojo treneris A. Sireika, kuris pripa�ino padar�s nema�ai klaid�. B�dos prasid�jo tada, kai iš senosios komandos buvo lik� vos du �aid�jai. Teko pirkti naujokus, daugiausia - studentus. Legionieriai taip pat nebuvo patyr� �aid�jai.

Treneris akcentavo, kad buvo blogai sudaryta komanda. Klub� bandyta sustiprinti keliais "�algirio" �aid�jais, ta�iau ši taktika visai nepasiteisino. Ilgai nepavyko pasikviesti ger� ��aid�j�.

A. Sireika teig� nemanantis atsistatydinti po tokio sezono, nes ruden� buvo kalb�ta apie trej� met� nuosekl� darb�, �aid�j� ugdym�. Su daugeliu �aid�j� pasirašytos ilgalaik�s sutartys. Treneris �sitikin�s, kad per kelet� met� jie sustipr�s ir j� nesig�dins pirkti nei "�algiris" nei "Lietuvos rytas".

"Pernai su �aid�jais pasiraš�m kontraktus bent trejiems metams, �sivaizduoju piramid�, o rezultatai anks�iau ar v�liau turi b�ti. Niekas n�ra pasmerktas vien tik pergal�ms", – atsistatydinimo galimyb� atmet� A. Sireika.

A. Armalas išsklaid� visas abejones, padovanodamas A. Sireikai klubo dešimties met� �enklel� ir tvirtai j� apkabindamas. Klubo valdybos pirmininkas pripa�ino, kad jo nuomon� sutampa su trenerio pastabomis - klube turi �aisti kuo daugiau šiaulie�i�, o r�m�jai turi teis� �inoti, k� perka. Reikalui esant, galima paprieštarauti klubo vadov� sprendimams.

Klaid� puokšt�

"Šiauli�" vyriausiasis treneris A. Sireika bei klubo direktorius A. Klimavi�ius prisipa�ino, kad buvo labai nepatenkinti �aid�jais, kuriuos pasiskolino iš Kauno "�algirio". Abu pareišk�, kad pastarieji �aid�jai elg�si taip, tarsi nu�eng� iš �vaig�d�i�. Jie atvirai prieštaravo treneriui ir nuolat bamb�jo, kad u� tokius pinigus jie gali tik ant suoliuko pas�d�ti. Tokia nuotaika ma�ina komandos kovin� dvasi�.

A. Sireika si�l� paanalizuoti, kokio paj�gumo šiemet buvo kitos LKL komandos: "Net jei b�tume �ymiai stipresni, medal� iškovoti neb�t� lengva. Treneris tikino, kad Klaip�dos "Nept�no", Utenos "Juventus", ir "R�dupio" biud�etai buvo didesni. Tad belieka tik pasid�iaugti "R�dupio" komandos krepšinink� u�sidegimu.

"Juventus" komanda atvirai vadinama antr�ja Šiauli� komanda, nes �ia �aid�ia nema�ai buvusi� "Šiauli�" aukl�tini�, o juos treniruoja buv�s "Šiauli�" antrasis treneris Robertas Giedraitis. Pastarasis R. Sireikai prisipa�ino: "Treneri, visk� dar�me taip, kaip mus mok�te." Šiuos �od�ius A. Sireika pri�m� kaip kompliment�.

Treneris sutiko, kad per daug pasitik�jo �mon�mis ir nor�jo sukurti akiai miel� krepšin�. Akivaizdu, kad reik�jo b�ti grie�tesniam ir priversti �aid�jus �sigilinti � gynyb�, puolim�, fizines treniruotes.

A. Klimavi�ius akcentavo komandos komplektavim�. Jo nuomone, tai buvo pagrindin� problema, d�l kurios labiausiai kalti klubo vadovai ir savininkai. Per daug pasitik�ta legionieriais, kurie nebuvo geresni u� vietinius.

"Šiauli�" kapitono M. �ukausko nuomone, tr�ko komandinio �aidimo ir gynybos. Nat�ralu, jog jauni �aid�jai skuba kuo daugiau �mesti � krepš�, o ne k� nors naudingesnio nuveikti. "U� gynyb� niekas "nemoka". Nuolat besikei�ianti komandos sud�tis taip pat išbalansavo treniruo�i� ritm�", – sak� M. �ukauskas.

Kontraktus su "Šiauliais" kitam LKL sezonui pasiraš�: Darius Gvezdauskas, Edgaras Stanionis, Rašaunas Broudusas, Vytautas Šarakauskas, Edvinas Ruzgas, Romanas Gumeniukas. Ekipoje veikliausiai liks ir kapitonas M. �ukauskas. Sutartis turi ir jaunieji �aid�jai Ignas Ramašauskas, Julius Jucikas, Vitalijus Liutychas, Klymas Artamonovas.

�aibai

Reikia pa�ym�ti, kad visus aštresnius klausimus vadovybei ir treneriui u�dav� Šiauli� arenos atstovai. Jie buvo tie kandieji "�urnalistai", kuriems labiausiai r�p�jo surasti nes�km�s kaltininkus.

Arenos operatoriai priekaištavo d�l prasto komandos �aidimo. Pa�ym�jo, kad visai nedirbama su sirgaliais ir fanais. Klub� per paskutines var�ybas palaik� vos keletas nuolatini� fan�.

Klubo direktorius A. Klimavi�iaus pripa�ino, kad šiemet buvo vienas pras�iausi� sezon� per septyniolika met�, o ir joks darbas su komandos fanais nevyksta. Akivaizdu, kad komandos atributikos spalv� pakeitimai nebuvo � naud�. Tur�jo keistis ir tradicinis komandos š�kis "Geltona juoda!"

A. Sireikos nuomone, bilietai � rungtynes buvo per brang�s. Arena priima po savo stogu komand�, o u� tai gauna teis� pardavin�ti bilietus � var�ybas. Šiauli� arenos direktorius Gintaras Radavi�ius gyn�si, kad komanda gali reguliuoti biliet� kainas. Reik�jo tik pasitarti.

�tamp� band� raminti pats klubo valdybos pirmininkas A. Armalas. Jis atsipraš� �i�rov� ir sirgali�, kad juos nuvyl� - pralaim�jo 11 ma�� iš eil�s. Tokie rezultatai gal�jo su�lugdyti bet kokio fano viltis. A. Armalas prid�r�, kad kit� sezon� klube bus daugiausiai du legionieriai.

� priekaištus, kad "Šiauliai" paskutiniu metu nebendradarbiavo su Šiauli� universitetu. A. Klimavi�ius atsak� gana piktai. Jo nuomone, Šiauli� universitetas tik naudojosi "Šiauli�" �aid�jais. Klubas tikrai r�pinasi, kaip �aid�jui gauti ger� išsilavinim�, o universitetas ma�ai stengiasi d�l krepšininko.

Ar i�laikys lietuviai i�tverm�s ir linksmybi� egzamin�?

Ieva SCIURAIT�

Prisipa�insiu, sportuoti nem�gstu, tr�ksta valios ir gaila laiko. Nors patobulinti k�no formas tikrai nor��iau, išbandymas treniruokliais – ne man, tod�l pakviesta � zumbos treniruot� �jau itin skeptiškai nusiteikusi.

Zumba pabodusi� aerobik� išlaisvino iš r�m�.

"Zumba" skamba egzotiškai, pagal interneto paieškos vaizdus atrod� panaši � aerobik�, o eidama � pirm�j� nemokam� treniruot� band�iau išm�styti, kaip iššifruoti š� svetimšal� �od�. Sp�liojau: "Z" - gal �aismingas, U - "u�vedantis", "M" - mobilus, "B" - budrus, "A" - ambicingas. U�b�gdama u� aki� galiu pasakyti tik tiek, kad �odis "zumba" never�iamas, bet bene visos mano atsitiktin�s sp�lion�s pasitvirtino su kaupu.

Mankšta k�nui, šokis sielai

Zumbos instruktori� Lietuvoje vos aštuoni, tod�l ne kiekvienas, norintis patekti � zumbos u�si�mimus, turi toki� galimyb� - tenka vykti � kitus miestus.

Šiaulie�iams pasisek� – turime net dvi zumbos instruktores - J�rat� Trafimovien� ir Gret� Aleinikovait�. �inoma, dar neprasid�jus treniruotei smalsu su�inoti, kaip jos pa�ios atrado š�, Lietuvoje dar ne itin paplitus�, ta�iau visuose šešiuose pasaulio kontinentuose did�iulio pasisekimo sulaukus� u�si�mim�.

"Vyras da�nai lankosi u�sienio šalyse, tod�l gr��s vis ragindavo pasidom�ti zumba, o ne valand� valandas leisti treniruokli� sal�je. Prasitariau apie tai sporto klubo trenerei Gretai. �m�me abi dom�tis ir pagaliau suradome zumba mokymus instruktoriams. Tiesa, ne Lietuvoje, o Lenkijoje, nes m�s� šalyje kol kas n�ra galin�i� mokyti trenerius, - prisimena instruktor� J�rat�. - Nor�jome vykti mokytis � London�, ta�iau ten zumba labai populiari, mokytis pus� met� surašytos treneri� eil�s."

Instruktor�s prisimena, kad prieš vykdamos mokytis nor�jo pa�ios Lietuvoje išm�ginti zumb�. Klaip�dišk� Meda pakviet� � zumbos u�si�mim� Palangoje. "Nuvykome atsipalaidavusios, gerai nusiteikusios, u�kandome kavin�je. Tai buvo didel� klaida, nes likus bent valandai iki treniruot�s patartina nevalgyti. Man�me, kad lengvai pasišoksime ir viskas, - prisimena instruktor� Greta. - Kai iš�jome iš treniruot�s, prakaitas �liaug� upeliais, veidai buvo išbal�, o vis� keli� iki Šiauli� nepratar�me n� �od�io. Nors buvau labai pavargusi, gr��usi persirengiau ir jau po 20 minu�i� išl�kiau � šokius. Ne paslaptis, zumba keli� nuotaik� ir suteikia energijos bei �valumo".

Zumba - ne aerobika ir ne šoki� pamoka

Zumbos kilm� – kurioziška. Ši šokio ir fitneso programos u�uomazga prieš dvidešimt met� atsirado Kolumbijoje, kuomet šoki� instruktorius, Jenifer Lopez ir Shakiros choreografas Beto (Alberto) Perez, vykdamas � eilin� aerobikos treniruot�, pamiršo pasiimti muzikos �rašus, tad teko spontaniškai suktis iš pad�ties ir naudoti �rašus, kuriuos pats dievino - Lotyn� Amerikos ritmus. Rezultatas apstulbino net pat� Beto. Buvo nuspr�sta šiek tiek pabodusi� aerobik� išlaisvinti iš r�m�, standart� ir prid�ti Lotyn� Amerikos muzikos charakterio. Taip gim� zumba.

Dalyvauti �prastose treniruot�se daugeliui gali pasirodyti labai nuobodu. Tradiciniai judesiai, pratimai, besikartojantys ritmai ar melodija neju�ia �traukia �mog� � monotonišk� darb�, kuris galiausiai virsta sportu per prievart�. Ta�iau zumbos fitnesas yra unikali sporto sistema, sukurta tam, kad �mon�s nejaust� nuovargio ir sportuot�. Lotyn� Amerikos muzika jungiama su profesional� sukurta sporto programa bei choreografija atskirai kiekvienai melodijai. �ia �prastos šoki� taisykl�s ir atlikimo tikslumas pavirsta lengvai atkartojamais judesiais, o tradiciniai aerobikos pratimai tampa linksmu ir dar efektyvesniu sportu be papildomo nuovargio. Kiekviena zumbos pamoka yra tarsi vakar�lis ("Get fit – join the Zumba party" - Alberto Perez). Yra sudarytos specialios zumbos programos, kuri� pratimus patvirtino aukšto lygio pasaulio asociacijos, o nuo �k�rimo prad�ios 2001 metais zumba išaugo � did�iausi� ir s�kmingiausi� treniravimosi sistem�, vienijan�i� per 10 milijon� �vairaus am�iaus �mones 110 šali�.

Šiauliet�s instruktor�s prisipa��sta, kad prakait� lieti reikia ne tik sporto sal�se, bet ir aiškinant �mon�ms, kuo zumba skiriasi nuo aerobikos. "Galb�t iš pirmo �vilgsnio šiek tiek ir panašu, ta�iau lankantieji aerobik� prisipa��sta, kad neretai jau�iasi nepatogiai, kai instruktorius šaukia � mikrofon�, k� tam tikru momentu reikia daryti, o treniruot� t�ra efektyvi�, ta�iau da�nai besikartojan�i� pabodusi� pratim� kratinys", - sako instruktor� J�rat�.

Zumbos treniruot�se niekada neišgirsite trenerio. Kok� pratim� atlikti, jis sufleruoja rank� �enklais, kuri� jau po keli� treniruo�i� nebeprireikia, nes choreografija lengvai ir greitai �simenama. Zumba treniruot�se skamba salsa, samba, mereng�, kumbija, regetonas, tod�l kiekvienas akordas – staigmena lankytojui - gali b�ti l�tas atpalaidavimo šokis arba devint� prakait� išvaranti intensyvi programa.

Zumbos fitneso efektyvumo paslaptis - intervalo principas, t. y. kiekviena melodija turi savo specifin� greit�, treniruot� pradedama nuo l�tesni� ir lengvesni� ritm� bei judesi�, kurie palaipsniui intensyv�ja, o choreografija sunk�ja.

D�l šios prie�asties zumbos treneriai turi laikytis aukšt� standart�, dideli reikalavimai keliami muzikos garso kokybei, �rašams. Dar vienas svarbus skirtumas - kad at�jusiems � zumbos treniruotes �mon�ms nereik�s jaustis �spraustiems � tam tikr� lygi� r�mus. �ia n�ra pradedan�i�j�, pa�engusi�j�, �ia �mon�s neklysta, nejau�ia �tampos ir streso - n�ra išskirtini�, visi lyg�s ir visi linksmai nusiteik�.

Ne tik sporto sal�se...

Instruktor�s d�iaugiasi, kad dirba kartu. Viena j� – šok�ja, sukaupusi gana nema�� choreografijos patirt�, kita – trener�, tod�l zumbos u�si�mimai ir k�rybiškai �dom�s, su daug išrading� šoki� element�, ir puiki treniruot� raumenims. "Jei s��iningai valand� atliksite pratimus zumbos treniruot�je, galite sudeginti net t�kstant� kalorij�. Sporto sal�s treniruokliai kartais tiek nepad�s išdeginti net per por� valand�. Jau po pirm� dviej� šoki� pajusite, kad deginate nereikalingus riebalus. Net mums, patyrusioms trener�ms, prakaitas b�ga upeliais", - sako trener� Greta.

Klysta tie, kurie mano, kad zumba - tik sporto sali� u�si�mimas. Prasitariau instruktor�ms, kad paskutin� kart� taip intensyviai šokau Egipte papl�dimyje. "Tiesiai � dešimtuk�! Masiniai zumbos suva�iavimai ir treniruot�s yra rengiamos papl�dimiuose, naktiniuose klubuose, sporto sal� tampa vieta repeticijai", - sako J�rat�.

Lietuvoje zumba atsirado vos prieš kelerius metus, ta�iau spar�iai plinta. Jei prieš metus buvo vos kelios trener�s, tai dabar j� yra apie dešimt. �mon�s � treniruot� ateina ne tik tobulinti k�no form�, bet ir atsipalaiduoti, pailsinti prot�, atsip�sti po darbo dienos. Treniruot� skirta ir tiems, kurie neturi laiko kelias valandas praleisti sporto klube, ir tiems, kurie vis� gyvenim� svajojo išmokti Lotyn� Amerikos šoki�.

Prisipa�insiu, net ir man, did�iausiai skeptikei, zumba patiko. Juolab, kad pirmoji nemokama treniruot� leido suvokti, kad šis u�si�mimas iš ties� man. Pasak treneri�, retas kuris netampa nuolatiniu lankytoju. Anks�iau vos por� kart� per savait� grupes surinkdavusios trener�s sako, kad teko treniruo�i� padauginti, tad dabar zumbos treniruotes rengia penkiskart per savait�, nes visi norintys netelpa.

Jei šis egzotiškas u�si�mimas sudomino ir Jus, u�sirašykite � nemokam� bandom�j� treniruot� - paskambinkite tel. 8~647 349 33 (trener� J�rat�) arba 8~647 463 16 (trener� Greta).

KVIE�IAME � "TORI" KLUBO ATVIR�J� DUR� DIENAS BALAND�IO 18-30 DIENOMIS

"TORI" klubas, veikiantis Šiauliuose jau 17 met�, pareng�s 19 Europos �empion� ir prizinink�, baland� vaikams ir j� t�veliams organizuoja atvir�j� dur� dienas.

Kalbiname Andri� Macijausk�, "Tori" klubo trener�, jau 17 met� mokant� ir treniruojant� vaikus.

- Kaip kilo mintis surengti atvir�j� dur� dienas klube?

- Norime, kad t�vai ir vaikai realiai pamatyt�, kaip vyksta treniruot�s, susipa�int� su treneriais, ap�i�r�t� aplink�, pajust� treniruo�i� nuotaik�, pamatyt�, kaip jau�iasi vaikai. Kiekvienas naujai at�j�s vaikas bei j� t�veliai gal�s išbandyti pirm�j� treniruot�, pabandyti u�siimti karat�, savigyna, akrobatika, susipa�inti su kv�pavimo technika ir t. t.

- Ar skatinate ir t�velius sportuoti kartu su vaikais?

- Per 17 trenerio darbo met� pasteb�jau, kad tie vaikai, kuri� t�veliai ateina � treniruotes ar va�iuoja � var�ybas, pasiekia gerokai geresni� rezultat�. Vaikams t�v� palaikymas yra ypa� svarbus, tod�l ir kvie�iame t�velius �sitraukti � bendr� veikl� bei treniruotes.

- Ar J�s� klubo tikslas - tik sportinink� ruošimas?

- Kiekvienas keli� renkasi pats. Manau, kad svarbiausia, jog treniruot�s išmoko disciplinos, atsakomyb�s, tvarkos ir tikslo siekimo. Visa tai padeda vaikui ir jaunuoliui v�liau pasiekti savo tiksl�. O tai, kad buv� sportininkai atveda � m�s� klub� savo vaikus, manau, parodo, kad einame teisingu keliu.

- Ar J�s kalbate apie sport� kaip apie gyvenimo b�d�?

- Tikrai taip. Treniruo�i� metu mokome ne tik judesi� ir sporto, bet ir po�i�rio � gyvenim�. Karat� skirtas ugdyti �vairialyp� harmoning� asmenyb�, sujungiant fizines ir protines galias, pasitelkus techninius judesius. Manau, kad labai svarbu pad�ti vaikui suformuoti gerus �g�d�ius, kurie tampa gerais �pro�iais, padedan�iais gyvenime pasiekti savo tiksl�, palaikyti ger� sveikat� ir savijaut�.

- J�s� klubas gyvuoja jau 17 met�. Kur J�s� s�km�s paslaptis?

- Manau, kad daug dalyk� s�lygoja klubo s�km�. Pirmiausia - pagarba kiekvienam nariui. �domios ir turiningos treniruot�s, bendros švent�s, var�ybos, vasaros stovyklos. Labai svarbu, mano manymu, kad ir vaikai, ir t�vai pamato poky�ius ir rezultatus. Vaikai tampa dr�sesni, savimi pasitikintys, fiziškai ir emociškai sveiki, jau�iasi priklausantys bendruomenei, kuri juos gerbia ir jais r�pinasi.

Kalbino Daina Bytaut�-Motiej�nien�

�iaulietis pakviestas � jaunimo boulingo rinktin�

Justinas VISOCKAS

Šiaulietis Paulius Bagdonas boulingu susidom�jo prieš trejus metus, kai su Stasio Šalkauskio gimnazijos komanda dalyvavo Moksleivi� boulingo lygoje. Per kelerius metus vaikinas taip patobul�jo, kad tapo pirmuoju šiaulie�iu, pakviestu � jaunimo rinktin� ir ginsian�iu Lietuvos garb� Europos boulingo �empionate.

Finaliniame sezono turnyre Paulius Bagdonas �ada kovoti tik d�l �empiono vardo.

Pa�intis su boulingu – moksleivi� lygoje

Paulius Bagdonas, su mokyklos bi�iuliais sub�r�s komand�, nesitik�jo, kad ši sporto šaka j� taip su�av�s. Pirmajame moksleivi� �empionate jis su komanda u��m� antr� viet�, antrajame liko ketvirtas. Pamat�s kelis perspektyvius jaunuolius, Šiauli� boulingo klubo vadovas Ri�ardas Dauk�las pakviet� juos prisijungti prie klubo ir sub�rus komand� dalyvauti Lietuvos �empionatuose. Tarp j� buvo ir Paulius.

Pirm�j� šio sezono pus� komanda "Šiauliai" rungtyniavo Lietuvos boulingo �empionato C lygoje. Paulius Bagdonas buvo ekipos lyderis. Buvo nuspr�sta, kad aukštus rezultatus rodantis ir vis tobul�jantis vaikinas turi prisijungti prie stipriausios miesto komandos "Greitis-Mezon". Ši ekipa �tikinamai pirmauja �empionato B lygoje ir po atkrentam�j� var�yb� kovos, kad patekt� � aukš�iausi�j� A lyg�.

Paulius Bagdonas sako, kad šioje komandoje visiškai kitoks �aidimas. �ia jis turi prog� tobul�ti kaudamasis drauge su ekipos lyderiais Laimonu Senkumi ir Egidijumi Preikša bei kitais patyrusiais �aid�jais.

Rinktin�je – keturi �aid�jai

Europos boulingo �empionate, kuris baland�io 15-26 d. vyks Vokietijoje, Miunchene, kovos daugiau nei 30 valstybi� rinktin�s. Var�ybos vyks vienet�, dvejet� ir komandin�je �skaitoje. Lietuvos jauni� rinktin�je – keturi �aid�jai. Be šiaulie�io Pauliaus Bagdono, � rinktin� pateko vilnie�iai Lukas Pereckas ir Ignas Vild�i�nas bei klaip�dietis Manfredas Ginetas. Pasak šiaulie�io, �empionato komandin�je �skaitoje j� tikslas yra u�imti kuo aukštesn� viet�, o asmenin�je ir dvejet� �skaitoje po 18 partij� b�ti tarp 24 geriausi�.

Prieš �empionat� vyksta intensyvios treniruot�s su rinktin�s vadovu Algirdu Perecku ir vienu geriausi� Suomijos boulingo �aid�j� Semu Ankeriu. Paulius Bagdonas sako, kad suomis daugiausia d�mesio skiria psichologiniam �aid�j� pasiruošimui, kadangi prie takelio svarbiausia – šaltas protas, tik po to - technika.

Daugelis �aid�j� kamuol� meta trim pirštais, o Paulius – dviem. Taip jis �prato nuo prad�i� ir prieš svarbiausias kovas nesinor�jo keisti �aidimo stiliaus. Ta�iau po Europos �empionato jis prad�s lankyti treniruotes, mokysis leisti kamuolius trim pirštais. Vaikinas tikisi, kad tai jam pad�s pasiekti dar geresni� rezultat�.

Lietuvos �empionate sieks nugal�tojo titulo

Lietuvos boulingo �empionato, jauni� grup�je po šeši� reitingo turnyr� Paulius Bagdonas u�ima antr�j� viet�. Jis vos 20 tašk� atsilieka nuo pirmaujan�io Art�ro Permino. Per šešis turnyrus Paulius du kartus tapo �empionu, du kartus u��m� antr� viet�, po kart� liko ketvirtas ir septintas. Gegu��s pabaigoje vyks finalinis sezono turnyras, � kur� pateko šeši geriausius rezultatus parod� jauni� grup�s sportininkai. Paulius Bagdonas �ada kovoti tik d�l �empiono vardo.

Tik prad�j�s �aisti bouling� šiaulietis per partij� surinkdavo po 100-140 tašk�. Dabar jo vidurkis 190-194 taškai. Per treniruot� Paulius buvo surink�s maksimal� tašk� kiek� per partij� – 300. Kad tiek surinktum, reikia dvylika kart� atlikti "strike", numušti visus k�glius. Oficialiose var�ybose Paulius daugiausia yra surink�s 260 tašk� per partij�.

Nuo vaikyst�s susij�s su krepšiniu

Paulius Bagdonas nuo 10 met� prad�jo mokytis teis�jauti krepšinio var�yboms. Vadovaujami Antano Ramanausko, jaunuoliai Šiauli� krepšinio teis�j� asociacijoje mokosi teis�javimo paslap�i�.

B�damas 12 met� Paulius jau išb�go � aikšt� su švilpuku. Iš prad�i� jis teis�jaudavo moksleivi� rungtyn�se, v�liau, �gij�s patirties, "švilpdavo" Šiauli� krepšinio lygoje. Dabar jaunuolis turi B kategorijos teis�jo licencij� ir gali teis�jauti tre�ioje pagal paj�gum� Lietuvoje Region� krepšinio lygoje ir aukš�iausiosios Moter� krepšinio lygos var�ybose.

Be teis�javimo, Paulius Bagdonas atstovauja Stasio Šalkauskio gimnazijos krepšinio komandai Moksleivi� m�g�j� krepšinio lygos �empionate.

FC "�iauliai" sezon� prad�jo su �aidyni� �enklu ant mar�kin�li�

Reprezentacin� Šiauli� miesto futbolo komanda – pirmoji "kreg�d�", populiarinanti 2012 met� 5-�sias TAFISA pasaulio sporto visiems �aidynes šalies sporto arenose. Ant FC "Šiauliai" marškin�li� atsirado �aidyni� �enklas.

FC "Šiauliai" futbolininkas Edvinas Jasaitis demonstruoja nauj� klubo aprang�.

"Šiauliai 2012" organizacinio komiteto nuotr.

FC "Šiauliai" – pirmoji profesionali Šiauli� miesto komanda, prad�jusi bendradarbiauti su �aidyni� organizaciniu komitetu. Vienas futbolo klubo vadov� Saulius Lesnickas teig�, kad futbolininkai, inicijav� ši� id�j�, ��velg� b�simo stambaus tarptautinio renginio svarb� miestui, Šiauli� regionui, Lietuvai: "Negal�jome neprisid�ti prie šios reikšmingos sporto ir kult�ros švent�s." Klubas ketina populiarinti �aidynes ir per rungtynes, kitus renginius bei pakviet� prisijungti prie iniciatyvos ir kitas Šiauli� bei regiono sporto komandas.

Klubo senbuvio Deivydo Lunskio nuomone, �aidyni� id�ja "Darnus �mogus – darnus pasaulis" yra prasminga ir artima jam. "Sportuoju vis� savo gyvenim�, skatinu tai daryti ir savo at�alas. Mano galva, kuo daugiau sportuojan�i�, neb�tinai profesionaliai, �moni�, tuo sveikesn� tauta. Visa tai yra artima �aidyni� id�jai", - kalb�jo futbolininkas.

�aidyni� direktorius K�stutis Petraitis labai vertino FC "Šiauliai" po�i�r�: "Sporto komandos yra bendruomen�s dalis, tod�l j� dalyvavimas panašiuose renginiuose ir akcijose – sveikintinas �ingsnis ir sektinas pavyzdys."

"Šiauliai 2012" organizacinio komiteto informacija

Tylusis krep�inio kardinolas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Krepšininkas Vytautas Šarakauskas - iš pa�i�ros ramus �mogus, ta�iau aikštel�je tampa tarsi kovini� film� veik�jas, tiksliai atliekantis manevrus: puikiai perduodantis kamuol�, tiksliai pataikantis iš �vairaus atstum�o. Vytautas jau ne kart� tapo rezultatyviausiu komandos �aid�ju. Toks jis - ramus šeimos �mogus gyvenime ir �v�ris aikšt�je.

Vytautas Šarakauskas aikštel�je visada pasiekia savo tiksl�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Treneris su kamuoliu

Vytautas Šarakauskas "Šiauliuose" �aid�ia antr� sezon�. Prieš tai �aid� Vilniaus "Sakaluose". Krepšininko �gis - 203 cm. Svoris - 102 kg. M�giamiausi patiekalai: kold�nai, kibinai, karbonadas, Kijevo kotletas. M�giamiausias krepšinio elementas - d�jimas � krepš�. Svajoja �aisti Lietuvos vyr� krepšinio rinktin�je.

Vytautas da�nai vadinamas tyliuoju "Šiauli�" krepšinio komandos lyderiu. Treneris Antanas Sireika kartais prasitaria, kad aikštel�je turi jam padedant� trener� - Vytaut�.

Susiklost�, kad šiais metais "Šiauli�" komandoje daug jaun� nepatyrusi� �aid�j�, tod�l Vytautas yra labai naudingas ne tik d�l �mest� tašk�. Jis padeda tobul�ti jaunesniems �aid�jams.

Vytautas yra vienas rezultatyviausi� "Šiauli�" �aid�j� yra išrinktas � geriausi� Šiauli� sportinink� dešimtuk�. Atkreiptas d�mesys � tai, kad jis aikštel�je n�ra tas viesulas, kuris visk� nuveikia pats, o deda visas pastangas, kad darniai �aist� komanda.

Vytautas teigia, kad jo pasiekimai, palyginti su dešimtuko nariais, yra gana kukl�s: "Mano pasiekimai - ne pasaulinio lygio. Negal��iau lygiuotis � kitus geriausius Šiauli� miesto sportinink� dešimtuko narius. Did�iausias mano pasiekimas krepšinyje - bronzos medalis Lietuvos �empionate. Man svarbu, kad m�gstu savo darb�."

Sportininkas primena, kad svarbiausios ši� met� var�ybos jau ne u� kaln�. Reikia gerai pasirodyti Lietuvos �empionato atkrintamosiose var�ybose. Ši� met� tikslas - iškovoti bronzos medalius, kaip ir pernai. Tik šiemet tai padaryti bus daug sunkiau d�l gausaus jaun� �aid�j� pulko. Šiemet agresyvi ir galinga Prien� "R�dupio" komanda. Vytautas mano, kad daug dirbant bronzos neteks laukti iki kit� met�.

Stabilumas

Vytautas pernai buvo per �ingsn� nuo Lietuvos krepšinio rinktin�s - buvo priimtas � rezervin� grup�. Tai reiškia, kad ir krepšinio grandai vertina š� �aid�j� u� jo stabilum�. Daugiau nei 11 tašk� per runktynes, daugiau nei penki atkovoti kamuoliai. Šie rezultatai panašus �aid�iant �vairiose lygose, �vairaus svarbumo var�ybose.

Kalbinamas Vytautas visada yra lakoniškas. Mintis reiškia trumpai - beria tarsi taiklius perdavimus.

- Ar pavyksta krepšinyje išvengti traum�?

- Traum� krepšinyje išvengti ne�manoma. Vieniems pasiseka nepatirti rimt� su�alojim�, ta�iau ne�inau n� vieno �aid�jo, kuriam per metus neb�t� ko nors skaud�j�.

- Kaip vertini Šiauli� sportin� veid�?

- Tai gal��iau datyti tik kaip krepšininkas, nes kitomis sritimis domiuosi tik m�g�jiškai. Kartais pa�aid�iu futbol�. Apie krepšin� - tik geri atsiliepimai. Atlyginimas mokamas laiku, s�lygos sportuoti puikios. R�m�jai - dosn�s ir supratingi.

- Ar ši�me�iai "Šiauli�" susklupimai prieš "R�dup�" nesugadino komandos �vaizd�io?

- Manau, kad paskutiniais rezultatais nenusivyl� nei krepšininkai, nei r�m�jai, nei miesto vald�ios atstovai. Mes jau daug met� esame Lietuvos �empionato bronzos medalio nugal�tojai. Šiauliai turi tuo did�iuotis. Jaunimui taip pat sudarytos puikios s�lygos tobul�ti.

- K� veiki laisvalaikiu?

- Mano laisvalaikis prab�ga šeimoje. Du mano vaikai pasiilgsta man�s. Laukia gr��tan�io po treniruo�i� ir nenoriai � jas išleid�ia. Kartais nueinu � kin�, teatr� ar kit� rengin�. M�gstu �aisti šachmatais. Visiems Šiauli� sportininkams linkiu daug kantryb�s ir u�sispyrimo, o miesto vald�iai ir r�m�jams - nenusisukti nuo sportinink�, kai jiems nelabai sekasi.

"Tori" klubo sportinink� s�km�

Visas kovas buvo �temptas jauniesiems "Tori" klubo karatistams. Intensyvios treniruot�s dav� ger� rezultat�.

Prieš svarbiausias met� var�ybas – Lietuvos kiokušin karat� �empionat� - jaunieji kovotojai gal�jo išbandyti j�gas atvirame Kauno �empionate, kur � finalus pateko ir �empiono vard� iškovojo Lukas Simonenko (10-11 m. am�iaus grup�, svorio kat. iki 40 kg), Domas Rimkevi�ius (11-12 m., svorio kat. iki 40 kg), Greta Spulginait� (10-11 m., absoliuti svorio kat.), Aistis Šlimas (14-16 m., svorio kat. iki 50 kg), Aivaras Pocius (14-16 m., svorio kat. iki 65 kg), Ernestas Šva�as (14-16 m., svorio kat. iki 70 kg), Tomas Kondrotas (14-16 m., svorio kat. per 75 kg), Mantas Fabijonavi�ius (16-18 m., svorio kat. iki 75 kg).

Geriausiai Lietuvos vaik� ir jaunu�i� kiokušin karat� �empionate Anykš�iuose pra�jus� šeštadien� sek�si �empionais tapusiems Daniil Zubilin, Lukui Simonenko bei Domui Rimkevi�iui. Antr�sias vietas iškovojo Aistis Šlimas, Greta Spulginait�, Vinordas Petkus, o bronzos medaliai atiteko Aivarui Pociui, Ernestui Šva�ui, Gabijai Steponavi�i�tei, Simonai Lapkutei, Kiprui Pilkai, Nojui Jaseli�nui.

� Lietuvos vaik� ir jaunu�i� �empionat� susirinko beveik penki šimtai sportinink� iš 33 sporto klub�, Šiauli� miestui atstovavo 20 "Tori" klubo sportinink�, kuriuos var�yboms ruoš� treneriai Andrius Macijauskas ir Raimondas Gra�ys.

Ši� met� ruden� pirm� kart� Vengrijoje bus organizuojamas Europos jaunu�i� 12-14 met� kiokušin karat� �empionatas, tod�l visi Lietuvos �empionato prizininkai turi galimyb� patekti � Lietuvos rinktin�s gretas.

Pasigro��ti suaugusi�j� kovomis bus galima baland�io 16 d. Vilniuje, "Siemens" arenoje, vyksia�iame Europos kiokušin karat� �empionate.

"Šiauliai plius" informacija

"�iauli�" krep�ininkai atkaklioje kovoje �veik� panev��ie�ius

Justinas VISOCKAS

"Šiauli�" krepšinio komanda Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se tik po prat�simo nugal�jo Panev��io "Techaso" ekip�.

Jau pirmajame k�linyje panev��ie�iai �rod�, kad atvyko kovoti d�l pergal�s. Tiksliais tolimais metimais jie greitai nutolo. K�linio pabaigoje šiaulie�iams pavyko šiek tiek suma�inti skirtum� 15:18. Antro k�linio prad�ioje panev��ie�iai ir v�l sugeb�jo atitr�kti. Persvara tapo dvi�enkl�. Per likusias minutes šiek tiek pagerin� puolim�, šiaulie�iai �pus�jus rungtyn�ms atsiliko septyniais taškais 31:38.

Tre�iajame ketvirtyje vyko atkakli kova. K�lin� 14:13 laim�jo panev��ie�iai ir prieš lemiam� k�lin� tur�jo aštuoni� tašk� persvar�.

Paskutiniame k�linyje šiaulie�iai �rod�, kad geba lemiamais momentais susikaupti. Jie pagerino gynyb� ir išpl�š� prat�sim�.

Per papildomas penkias minutes kur kas geriau �aid� šiaulie�iai nepaliko vil�i� var�ovams ir laim�jo 77:72 (15:18, 16:20:13:14, 20:12, 13:8).

Deividas Weaveris buvo rezultatyviausias ekipoje - peln� 17 tašk�. 15 tašk� �met� Mindaugas �ukauskas.

Laim�j� 13 kart� ir pralaim�j� septynis kartus "Šiauli�" krepšininkai LKL u�ima ketvirt� viet�.

�iaulietis startuos "Formula BMW Talent Cup" lenktyni� serijoje

"Formula BMW Talent Cup" – išskirtin� programa jauniems lenktynininkams, talentingiausiesiems atverianti keli� � automobili� sporto olimp�. Net aštuoni lenktynininkai, �gij� patirties "Formula BMW" serijoje, pateko � "Formul�-1", tarp kuri� - ir pasaulio �empionas Sebastianas Vettelis.

Pakvietimas � program� suteikiamas geriausiai pasirod�iusiems atrankini� test� metu. Š� egzamin� puikiai išlaik� šiaulietis Airidas Šiaurys. Jis kovos d�l pagrindinio "Formula BMW Talent Cup" prizo – galimyb�s dalyvauti "ATS Formula 3" serijoje, sezon� finansuojant "BMW" koncernui.

Miunchene (Vokietija) "BMW Motorsport" vadovyb� pristat� "Formula BMW Talent Cup" program� dalyviams ir j� t�vams. Prezentacija apie "BMW Motorsport" ir "Formula BMW" padalinius bei j� istorij� nepaliko abejing� šiam prek�s �enklui. Dalyviams buvo suteikta unikali galimyb� aplankyti "BMW Group Classic" pastate esant� muziej�, kuris viešai neprieinamas. Gausi ret� sportini� automobili� ir motocikl� kolekcija atskleid�, kaip vyst�si "BMW" ir tapo tuo, kuo yra dabar.

Lenktynininkai tur�jo nepaprast� galimyb� nusifotografuoti šalia pergalingo S. Vettel bolido su svarbiausiu �mogumi šiame projekte - legendiniu "BMW Motorsport" vadovu Mario Theissen, kuris jau daug met� veda "BMW" � pergales sporto pasaulyje.

Lenktynininkams buvo paskirti startiniai numeriai. Malonus sutapimas – Airidui Šiauriui atiteko 11 numeris. Su šiuo numeriu Airidas prad�jo kartingo karjer�.

Tuo, kad "Formula BMW Talent Cup" – vienas rim�iausi� projekt� jauniems lenktynininkams, nesunku �sitikinti pama�ius, kokios paj�gos mestos lenktynininkams paruošti. Šiuo tikslu surinkti aukš�iausios kvalifikacijos profesionalai iš viso pasaulio. B�rys �urnalist� nuosekliai informuos �iniasklaid�, sporto psichologas leis efektyviau susikoncentruoti ties tikslu, mechanikai palaikys ideali� technin� bolido b�kl�.

"FB02" bolidas 100 km/h greit� pasiekia grei�iau nei per keturias sekundes ir pos�kiuose pilotus veikia didel�s perkrovos, tod�l reikalingas ypatingas fizinis pasirengimas. Kovo 17-21 d. lenktynininkai liejo prakait� Vierumaki sporto institute Suomijoje, juos treniravo australai Adamas Costanzo ir Stiuartas Smitas. Šie fitneso specialistai pareng� pilotus Sebastian Vettel, Lewis Hamilton, Kimi Raikkonen, Mikka Hakkinen ir kt., j� patirtis ir patarimai treniruo�i�, mitybos ir poilsio klausimais palengvins Airido Šiaurio pasiruošim� lenktyn�ms.

Pirmasis lenktyni� etapas vyks bir�elio 17-19 d. Sturup trasoje Švedijoje. Sezono metu lenktynininkai tur�s �veikti 18 va�iavim� Švedijos, Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos ir Pranc�zijos trasose.

Regbio viesulas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulietis regbio �aid�jas Vytaras Bloškys - kylanti Lietuvos regbio �vaig�d�. Po Europos U–20 �empionato Vytaro išsk�stomis rankomis laukia ne tik Lietuvos vyr� rinktin�, bet trina rankas ir kit� šali� stipriausios komandos. Europos �empionate jis buvo išrinktas naudingiausiu �aid�ju. Pats Vytaras tvirtina, kad s�km� lemia ne pavieniai sportininkai, o visa komanda.

Vytaras Bloškys jau pripa�intas regbininkas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Entuziastai-profesionalai

Vytaras Bloškys net pagal pavard� tinka regbio sporto šakai. Jo kovas aikšt�je �am�in� fotografai d�iaugiasi puikiais kadrais. Per var�ybas ne vienas stambus sportininkas b�na parblokštas �em�n, nesp�j�s perduoti kamuolio komandos draugui.

Vytaro pozicijoje sportuojantys regbininkai da�nai d�vi šalmus, kurie saugo nuo sm�gi� � galv�, neleid�ia sp�styje nupl�šti aus�. Vytaras šalmo nesideda, nes jam jis trukdo greitai orientuotis aplinkoje. Jei reikia pab�gti - Vytaro nepavysi, jei nor�si pasprukti - b�si nublokštas ir prispaustas prie �em�s.

Jaunuolis sako išband�s daugyb� sporto šak�, ta�iau regbis jam labiausiai prie širdies. �ia geriausiai jam sekasi. Iš prad�i� jis tapo Lietuvos vice�empionu, v�liau - Europos. Regbio septynet� Europos �empionate su komanda jis u��m� 11 viet�. Vytarui svarbiausias Europos auksas, nes tai aukš�iausias Lietuvos regbio pasiekimas U-20 grup�je.

Šiais metais Vytaro laukia nema�ai išbandym�. Nacionalin� rinktin� bandys išsikovoti viet� 1B divizione - pakilti � aukštesn� kategorij�. Lietuvos �empionate jaunuolis tikisi pirm� kart� tapti pirmos vietos nugal�toju suaugusi�j� grup�je.

Vytaras pastebi, kad regbis - daugiausia entuziast� sportas. Tai sportininkams neteikia pajam� pragyventi, tik retkar�iais tarptautin�se var�ybose jie gauna dienpinigi�. Pagrindin� sportinink� varomoji j�ga - entuziazmas.

Šiauliai - regbio miestas

Šiauli� "Baltrex" komandos �aid�jas �sitikin�s, kad dabar Lietuvos regbis yra pasiek�s daugiausiai per vis� gyvavimo istorij�. Tai toli gra�u ne prioritetin� ir ne labiausiai remiama sporto šaka, ta�iau lygis - profesionalus ir priešinink� vertinamas.

Pernai Europos �empionate viena galingiausi� pasaulyje Ukrainos komanda liko ketvirta. U�sienio treneriai regbio �inovai vienbalsiai pripa�ino Vytar� geriausiu �empionato �aid�ju.

Regbio pasaulio �mon�s sako, kad treneriai nukala pergales, o Lietuvos sportininkai - puikus plienas. Reikia pamin�ti, kad aukš�iausios prabos plieniniai �mon�s u�auga Šiauliuose. Regbio septynet� var�ybose Lietuvai atstovauja dauguma šiaulie�i�.

Ar tiesa, kad regbis panašus � boks�, tik sunkesnis, nes reikia dar ir b�gioti? Vytaras šypsosi: "Nieko panašaus. �inoma, b�na traum�, ta�iau regbyje j� ma�iau nei krepšinyje ar futbole."

Regbio talentas nor�t� laim� išbandyti ir u�sienyje. Svajoja pakovoti Airijoje, kur ši sporto šaka labai populiari. Vokie�iai ir pranc�zai dievina futbol�, o regbio beveik nesupranta. Gal tod�l Pranc�zijos rinktin�s dauguma arm�n� tautyb�s sportininkai - �moni�, kurie b�go nuo turk� persekiojimo, palikuonys.

Jei Vytaras neb�t� šiaulietis, ar b�t� tap�s regbininku? "Manau, kad ne, - pripa��sta sportininkas. - Regbio mokykla Šiauliuose labai stipri, gyvos daugiamet�s tradicijos."

Jaunuolis �sitikin�s, kad Lietuvos regbis turi ateit� ir Šiauliai šiame procese suvaidins toli gra�u ne epizodin� vaidmen�. Jau dabar auga puiki� šešiolikme�i� sportinink� karta. Po keleri� met� jie prisid�s prie Lietuvos rinktin�s. Vyresni� �aid�j� patirtis ir jaun� ver�lumas tur�t� b�ti dinamitinis derinys.

Svarbiausia - noras sportuoti

- Kokios šalies regbininkai yra stipriausi pasaulyje?

- Stipriausia regbio šalis planetoje yra Naujoji Zelandija. Dabartin� �empion� yra Piet� Afrikos respublikos rinktin�, ta�iau tik laiko klausimas, kada Zelandijos komanda susigr��ins savo titul�. PAR gerokai atsilieka reitinguose nuo N. Zelandijos.

- Ar Lietuva gali b�ti stipriausi�j� dešimtuke?

- M�s� šalis per pastaruosius ketverius metus labai pakilo reiting� lentel�je. Peršoko per dvidešimt viet� aukštyn. Tai galingas šuolis.

- Ar pakanka r�m�j�? Ar deramas regbio sporto šakos vadovyb�s d�mesys �aid�jams ir treneriams?

- R�m�j� tikrai n�ra daug, ta�iau dabartiniai m�s� glob�jai tikrai nesiekia sau naudos ir populiarumo. Jie �ino, kad vyrai daug treniruojasi ir u� tai negauna jokio atlygio, tik vis labiau garsina Lietuvos vard�. Regbio vadovyb�s d�mesiu sk�stis negaliu. Da�nai organizuojami �aid�j� ir treneri� kursai, kuriuose galima pagilinti savo teorines �inias apie regb�. Daug bendraujama su šalimis, kuriose �aid�iamas aukš�iausios klas�s regbis. Tai padeda jaunimui tobul�ti ir siekti šio sporto virš�ni�.

- Ko galima palink�ti visiems sportininkams ir miesto vald�iai?

- Sportininkams nor��iau palink�ti kuo geresni� pasiekim�, miesto vald�iai - kantryb�s laukti rezultat�, o r�m�jams - ir toliau nelikti abejingiems. Manau, kad sportininkui svarbiausia giliai širdyje did�iuotis savo pasiekimais, degti noru sportuoti, net jei n�ra r�m�j� ar vald�ios d�mesio. Jei aš d�l traumos negaliu sportuoti kur� laik�, jau po poros savai�i� netveriu savame kailyje, taip norisi išb�gti � aikštel�.

Sportas trumpai

Antalijoje prasid�jo antras Ryt� Europos keturiolikme�i� teniso �empionato turnyras

Antalijoje (Turkija) prasid�jusio antro Ryt� Europos keturiolikme�i� teniso �empionato turnyro startas Lietuvos tenisininkams susiklost� permainingai - Tadas Babelis ir Greta K�r��ait� (Šiauliai) iškovojo pergales, o Lukas �vikas (Šiauliai) ir Emilija Kravtait� patyr� pralaim�jim�. Tadas Babelis pirmame var�yb� rate 4:6, 6:3, 6:2 �veik� bosn� Damir� Djapo, o Lukas �vikas 1:6, 6:7(1) nusileido Kipro atstovui Andreasui Aravis. Mergin� vienet� var�yb� pirmame rate Greta K�r��ait� 6:0, 6:0 suriuškino Latvijos atstov� Alis� Isajev�, o Emilija Kravtait� 2:6, 1:6 nusileido estei Erikai Hendsel. Tenisinink� vietos Ryt� Europos �empionate bus skai�iuojamos pagal Antalijoje prasid�jusio ir pra�jusi� savait� ten pat vykusio jauni� turnyro rezultatus. Aštuoni geriausiai šiose Europos teniso asociacijos organizuojamose var�ybose pasirod� tenisininkai pateks � Ryt� Europos jauni� rinktin�.

V. �milyt� pergale prad�jo Europos �empionat�

Pranc�zijoje prasid�jusiame 12-ajame Europos asmeniniame šachmat� �empionate šiauliet� Viktorija �milyt� (ELO koeficientas 2526) iškovojo pergal�. Pirmojoje partijoje �aisdama juodomis fig�romis ji �veik� pranc�z� Jerome'� Blondel� (ELO-1898). Su antruoju var�ovu arm�nu Armanu Pašikianu Viktorija �milyt� su�aid� lygiosiomis. Tre�ioje partijoje šiauliet�s var�ovu bus vokietis Janas Gustafssonas. Po dvi pergales �empionate yra iškovoj� 50 šachmatinink�.

Šiauli� rankininkai pasitrauk� iš kovos d�l medali�

Šiauli� "Universiteto-Diringos" vyr� rankinio komanda lemiamose Lietuvos vyr� rankinio �empionato atkrentamosiose rungtyn�se 21:24 pralaim�jo Alytaus "Almeidos-Stranglaso" ekipai. Po pirmojo k�linio rezultatas buvo lygus 9:9. Antrajame k�linyje šiaulie�iai nesugeb�jo atsilaikyti prieš greitas alytiški� atakas ir pralaim�jo var�ovams. Serij� iki dviej� pergali� 2:1 laim�jo Alytaus ekipa ir pateko � pusfinal�. D�l patekimo � final� alytiškiai kovos su Klaip�dos "�emaitijos-Draug�no" rankininkais. Kitame pusfinalyje susitiks Vilniaus HC "Vilniaus" ir Kauno "L�šies" rankininkai.

�iaulie�i� s�km� taekvondo �empionate

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose vykusiame 12-ajame Lietuvos taekvondo �empionate dalyvavo pustre�io šimto sportinink� iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos.

Puikiai pasirod� vyr� grup�je kovoj�s šiaulietis Edvinas Rakickas. Laim�j�s tris kovas, jis pateko � final�. Lemiamoje kovoje šiaulie�io var�ovu tapo kaunietis sportininkas. Paskutin�mis susitikimo sekund�mis šiaulietis pralaim�jo var�ovui ir �empionate u��m� antr� viet�. Kaunietis yra pagrindinis Edvino Rakicko var�ovas, kaunantis d�l teis�s atstovauti Lietuvai atrankos turnyre � 2012 met� Londono olimpines �aidynes. Turnyras 2012 met� vasar� vyks Rusijoje, Kazan�s mieste.

Edvinas Rakickas baland� dalyvaus paskutiniame jauni� turnyre Belgijoje, o nuo bir�elio 16 met� sportininkas j�gas išm�gins vyr� grup�je turnyruose Austrijoje, Did�iojoje Britanijoje, Kroatijoje, Pranc�zijoje ir Europos �empionate Kipre.

Šiaulietis Kristupas �eilutka Šiauliuose vykusiame turnyre negal�jo dalyvauti d�l traumos, ta�iau jis jau anks�iau u�sitikrino teis� atstovauti Lietuvos rinktinei kadet� grup�s (12-14 met�) Europos �empionate Gruzijoje.

Kadet� am�iaus grup�je Aurimas Kliamas tapo �empionu. Jis finale �veik� kit� šiauliet� Patrik� Karpenko. Patrikui tai buvo pirmosios var�ybos.

Rimas Montvydas, �veik�s tris var�ovus, pateko � final�, ta�iau d�l kojos traumos negal�jo baigti kovos ir u��m� antr� viet�.

Edvinas Rudminas �empionate pasipuoš� bronzos medaliu. Klaudija Tvaronavi��t� finale pirmavo prieš var�ov�, ta�iau nesugeb�jo išlaikyti persvaros, tod�l u��m� antr� viet�.

Jauni� grup�je Andrius Kliamas ir Lukas Karpenka u��m� tre�i�sias vietas.

Jaunu�i� grup�je Šiauli� garb� gyn� b�rys sportinink�. Gabija Jokšait�, Laurynas Pocevi�ius, Vidas Stravinskas, Mantvydas Val�iukas, Ugnius Klapatauskas, Jovydas Pupelis, Ligita Milašauskait� ir Augustas Laurinavi�ius – perspektyv�s kovotojai, kurie ateityje garsins savo miest�.

Gele�in� Elliet�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Elliet� Lukyt� - mergina, kuriai raumen� pavydi daugelis vaikin�. Jei kas nors bandyt� pasakyti, kad tok� rezultat� duoda vien daugyb� valand� sporto sal�je, Elliet� paprieštaraut�. Savo k�n� tenka smulkiai pa�inti, maitintis nepriekaištingai. Vardan �empion�s vardo tenka paaukoti marias laisvalaikio.

Elliet� Lukyt� � kult�rizmo olimp� �engia nuo 11 met�

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

�empion�s kelias

Lietuvos fitneso �empion� Elliet� Lukyt� - stiprios valios. Ji daug dirbo, kol buvo pripa�inta Europos ir Pasaulio �empionatuose. Ji ne tik pateko � geriausi� 2010 met� Šiauli� sportinink� dešimtuk�, bet ir pak�l� savo reitingus � pasaulio kult�rizmo virš�nes.

- Kokius savo pasiekimus sporte pavadintum did�iausiais?

- Pasiekim� turiu daug. Visi jie man svarb�s. Sportuoju nuo 11-12 met�. Tuomet prad�jau treniruotis sporto klube "Gylys", kuris priklauso mano t�vams. Pirm� kart� var�ybosedalyvavau 13 met�. Dabar jau var�ausi su moterimis. Esu vien� kit� kart� metusi sport� pusmet� - nelipau � scen�, ta�iau palaikydavau sportin� form�. Man visi mano pasiekimai yra vienodai svarb�s, ta�iau sportin�je karjeroje �simintiniausi yra Europos ir Pasaulio �empionatai.

- Kaip vertini tai, kad šiaulie�iai išrinko tave � labiausiai Šiaulius garsinan�i� sportinink� dešimtuk�?

- Be galo d�iaugiuosi kiekvienu mano pastang� �vertinimu. Nuostabu, kai esi pasteb�ta po tiek daug tri�so ir pastang�. Galiu tik pasid�iaugti, kad esu tarp savo miesto geriausi�j�. Tai paskatina tobul�ti.

- K� planuoji šiais metais nuveikti savo sporto srityje? Kaip v�l garsinsi Šiaulius?

- Dabar esu priversta praleisti pavasario sezon�, nes esu abiturient� tod�l noriu gerai pasiruošti brandos egzaminams. Po egzamin� planuoju ruoštis rudens sezonui ir dalyvauti Lietuvos �iampionate. Bandysiu patekti � Lietuvos rinktin�, su kuria gal�siu startuoti Pasaulio kult�rizmo �empionate.

Kaip u�auga �empionai

- Ar tavo propaguojama sporto šaka turi ateit� Lietuvoje?

- Fitnesas ir k�lturizmas n�ra labai populiarios sporto šakos, bet jos vis populiar�ja. �mon�s daugiau domisi - treniruojasi d�l sav�s, gerina k�no linijas ir kartais �engia � profesionalaus kult�rizmo pasaul�. Lietuviai šioje sporto šakoje yra stipr�s, bet yra daugyb� stipri� ir u�sienio sportinink�. Mano nuomone, Italijos ir Pranc�zijos atstov�s yra tikrai stiprios. Viskas labai priklauso nuo sportininko sta�o ir l�š�.

- Ar kult�rizmas - pavojinga sporto šaka? Ar ja gali u�siimti kiekvienas norintis?

- Kartais b�na traum�. Da�niausiai nuken�ia s�nariai, sausgysl�s, meniskai. Ir pati esu patyrusi kelet� traum�. Lietuvos sportinink� pasiekimai �sp�dingi, palyginti su tuo, koki� param� jie gauna. M�s� sportininkams tenka išsiversti turint kelis kartus ma�esn� biud�et� nei Pranc�zijos ar Vokietijos sportininkai. Daug sportinink� pasiekia �empiono titul� u� savo l�šas. Manau, kad vald�ios atstovai nesuvokia, kiek daug reikia nuveikti, kol tampi pripa�intu sportininku. Mano nuomone, yra labai prastai paskirstytos l�šos sporto šakoms. Vienos gauna ne�moniškus pinigus, o rezultatai n�ra tokie, kokie t�r�t� b�ti. Tie �mon�s, kurie garsina Lietuv� pasaulyje, visatoje, taip sakant, gauna trupinius arba išvis nieko.

Nenustygstanti vietoje

Elliet�s t�vai - gars�s kult�rizmo ir fitneso treneriai Vidmantas ir Audron� Lukiai. Sesuo Eva taip pat m�gsta fitnes�, o 22 met� brolis Edvinas skina laurus Lietuvos jaunimo kult�rizmo �empionatuose. Jauniausiosi sesuo El�ja m�gsta jodin�jim�ti.

- Kuo u�siimi laisvalaikiu? Nejau tik sportuoji?

- Laisvalaikio turiu nedaug: mokausi, sportuoju, dirbu. Jei randu laisvo laiko, nepraleid�iu progos, nulekiu pasi�mon�ti - einu � kin�, teatr�, šokius. Kaip ir mano sesut�, m�gstu jodin�ti. Labai patinka bendrauti su �domiais �mon�mis, kuri� savo sportiniame kelyje sutinku nema�ai. Iš kiekvieno k� noes naujo išmokstu, su�inau. Dievinu gyv�nus. Jei tik turiu galimyb�, stengiuosi juos nors trumpai pagloboti ir pri�i�r�ti. Man tai teikia daug d�iaugsmo.

- Jei neb�tum sportininke, tada kuo?

- Nema�ai laiko praleid�iu piešdama. Dar nuo vaikyst�s pam�gau piešim� ir šios veiklos neatsisakau iki šiol, nors var�ybos ir treniruot�s praryja beveik vis� laisv� laik�. Kadaise dalyvaudavau piešimo konkursuose.

- Ko palink�tum jauniesiems sportininkams ir r�m�jams?

- Jauniesiems sportininkams palink�siu b�ti stipriais, u�sispyrusiais, nepasiduoti sunkumams ir siekti savo tikslo - atkakliai kopti � kalno virš�n�. Jei �mogus realizuos save gyvenime, u�sitarnaus ir visuomen�s pagarb�. Manau, kad kada nors viskas b�na �vertinama. Miesto vald�iai palink��iau b�ti pastabiai - šalia juk tiek daug talenting� �moni�. Taip pat s�km�s vedant valstyb� gerov�s link. A�i� visiems r�m�jams, kurie palaiko �vairi� sporto šak� atstovus. Manau, kad jie suvokia, jog elgiasi teisingai.

�iauliuose kovos geriausi Lietuvos taekvondo meistrai

Justinas VISOCKAS

Šeštadien� Šiauliuose vyks dvyliktasis atviras Lietuvos taekvondo �empionatas. Šiauli� arenos krepšinio treniruo�i� sal�je vyksian�i� var�yb� prad�ia 10 val.

�empionate tur�t� dalyvauti per 300 dalyvi� iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Liuksemburgo.

Šiauliams atstovaus Kovos men� centro ir sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tiniai. Vieni iš lyderi� - Edvinas Rakickas ir Kristupas �eilutka.

17 met� Edvinas Rakickas – daugkartinis �vairi� A klas�s turnyr� prizininkas, puikiai pasirod�s �empionatuose Švedijoje ir Olandijoje. Sportininkas dalyvaus vyr� grup�je, iki 68 kilogram� svorio kategorijoje. Svarbiausias tikslas – išm�ginti j�gas su geriausiais šalies ir kaimynini� šali� sportininkais.

Dar vienas kandidatas � apdovanojimus – Kristupas �eilutka. Jis prieš kelias dienas gr��o iš Vokietijoje vykusio atvirojo �empionato, kuriame dalyvavo sportininkai iš 58 pasaulio šali�. Kadet� grup�je, kurioje kaunasi 14-17 met� sportininkai, jis tarp 40 dalyvi� u��m� tre�i� viet�. Laim�j�s tris susitikimus, šiaulietis pralaim�jo ketvirt�j� kov� ir pasitrauk� iš kovos d�l aukš�iausio apdovanojimo. K. �eilutka ruošiasi dalyvauti kadet� grup�s taekvondo �empionate, kuris bir�el� vyks Gruzijoje.

LKL "�vaig�d�i� diena" �iauliuose - po trej� met�

LKL "Compensa �vaig�d�i� dienos" po trej� met� pertraukos surengtos Šiauliuose.

"�vaig�d�i� dien�" prad�i� paskelb� Snaiperi� konkursas. Snaiperio nominacij� peln� per konkurs� triumfav�s "Šiauli�" krepšinio komandos krepšininkas Edvinas Ruzgas (23:14).

Lietuvos krepšinio �vaig�d�i�, treniruojam� Antano Sireikos, ir legionieri�, vadovaujam� Aleksandro Trifunovi�iaus (u�sienio �vaig�d�i� ekipoje iš 11 legionieri� - šeši amerikie�iai) dvikova virto efektingu šou Lietuvos krepšinink� �sp�ding� d�jim� ir ver�lumo d�ka. Efektingais metimais pergal� u�sitikrino "Lietuvi�" komanda, 122:114 laim�jusi prieš "Time Team".

LKL "�vaig�d�i� dien�" dvikovos geriausiu �aid�ju pripa�intas Jonas Valan�i�nas, peln�s "�vaig�d�i� dien�" taur� ir organizatori� skirt� 4000 lit� priz�.

�vaig�d�i� dien� kulminacija tapo "Oro karaliaus" rinkimai. Juose triumfavo sve�ias iš student� lygos Algirdas Palaima. Jam atiteko "�vaig�d�i� dien�" organizatori� 4000 lit� prizas ir simbolin� taur�.

Kasmet LKL "�vaig�d�i� dienos" renginio organizatoriai �i�rovams pasi�lo naujov�. Šiais metais tai buvo konkursas "Trigubas š�vis". Savo j�gas išband� keturios trijuli� komandos, kiekvienas dalyvis tur�jo kuo grei�iau pataikyti � krepš�, pelnydamas taškus savo komandai. Su geriausiais Lietuvos krepšininkais bei krepšinink�mis rung�si aistringiausias krepšinio sirgalius Tomas Belaišis-S�kla, radijo ir televizijos laid� ved�jas Mindaugas Stasiulis-Saul�ns ir Šiauli� dramos teatro aktor� J�rat� Budri�nait�.

Po dramati�kos kovos "�iauli�" klubas nusileido "Lietuvos rytui"

Justinas VISOCKAS

"Šiauli�" krepšininkai pirmosiose Baltijos krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtyn�se atkaklioje kovoje paskutin�mis sekund�mis išleido pergal� prieš Vilniaus "Lietuvos ryto" ekip� iš savo rank� 89:90.

Rungtyni� prad�ioje atrod�, kad greitai dvi�enkl� persvar� �gij� vilnie�iai be vargo �veiks šiaulie�ius - "Lietuvos rytas" pirmavo 10:3, 19:9. Antrojo ketvir�io prad�ioje sostin�s ekipa pirmavo rekordiniu skirtumu 34:21.

Šiaulie�iai nenuleido rank� ir prad�jo po truput� tirpdyti persvar�. �pus�jus rungtyn�ms vilnie�iai pirmavo 52:47.

Po ilgosios pertraukos "Šiauli�" krepšininkams dar labiau pavyko suma�inti skirtum�, o 24-t� minut� pirm� kart� rungtyn�se jie persv�r� rezultat� 66:65. Po to iki pat rungtyni� pabaigos aikšt�je vir� atkakli kova.

Nors ketvirtajame ketvirtyje vienas po kito aikšt� palikti tur�jo pra�ang� limit� pasiek� krepšininkai, likusieji sugeb�jo neatsilikti nuo Vilniaus klubo.

Per paskutin� minut� šiaulie�iai pramet� keturis baudos metimus, kurie b�t� beveik garantav� pergal�. Edvinas Ruzgas, likus septynioms sekund�ms, pataik� dvi baudas ir padidino šiaulie�i� persvar� iki trij� tašk� 89:86.

Per likus� laik� šiaulie�iai prasi�eng�, o arbitrai u�fiksavo, kad vilnie�i� aukšta�gis Milko Bjelica tur�t� mesti tris baudos metimus. Jis pirmus du pataik�, o po tre�io netaiklaus Simas Jasaitis sugrieb� kamuol� ir tiksliai atakavo krepš� bei išved� savo komand� � priek� 90:89.

Per likusias 1,7 sekund�s šiaulie�iai nesugeb�jo surengti tikslios atakos. Edvino Ruzgo tolimas metimas buvo netikslus.

Rezultatyviausiai "Šiauli�" komandoje �aid� Edvinas Ruzgas (19 tašk�). Vytautas Šarakauskas �met� 14 tašk� ir atkovojo 9 kamuolius.

"Lietuvos ryto" ekipoje daugiausia tašk� (23) peln� Kenanas Bajramovi�ius.

Baltijos krepšinio lygos ketvirtfinalio serijoje iki dviej� pergali� vilnie�iai pirmauja 1:0. Antrosios serijos rungtyn�s sekmadien� bus �aid�iamos Šiauliuose.

Moterys taip pat moka kautis

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šviesiaplauk� besišypsanti mergina. Ji ne šiaip kokia nors "pupyt�". Ji gali net tvirt� bern� ant men�i� paguldyti. Indr� Bubelyt� - imtyninink�, esanti geriausi� Europos kovotoj� dešimtuke. Mergina sako esanti azartiškas �mogus ir visada kovoja iki galo.

Indr� Bubelyt� (raudonas triko) kovos ringe atiduoda visas j�gas.

Manto STANKEVI�IAUS nuotr.

Kova - gyvenimo b�das

Olimpiadose imtyn�s skirstomos � tris kategorijas: laisvosios, graik�-rom�n� ir moter�. Pastaroji imtyni� kategorija atsirado tod�l, kad moterys kovoja truput� kitaip. Joms draud�iami kai kurie veiksmai, ta�iau, patik�kite, emocij� daugiau nei vyr� kovose.

- Kod�l pasirinkai imtynes? Juk tai ne mergaitiška sporto šaka!

- Imtyn�s ir kova - toks mano b�das. Be galo geras jausmas yra nugal�ti. Tuomet ne tik priešinink� nugali, bet ir �rodai sau, k� gali, ko esi verta. Esu labai azartiškas �mogus, tod�l komandinis sportas - ne man. �karš�io minut� galiu apr�kti net pa�ius geriausius draugus. Šioje sporto šakoje viskas priklauso tik nuo man�s. Aišku, prieš tai vyko ir komandinis darbas - treniruot�s, technikos tobulinimas su kovos partneriais.

- Ar sieji savo gyvenim� su imtyn�mis?

- Dabar mano gyvenimas verda Šiauli� universitete, kuriame studijuoju k�no kult�r� ir sporto vadyb�. Laisvalaikio turiu nedaug, tad stengiuosi j� deramai išnaudoti, pasir�pinti savimi, aplankyti namiškius, draugus. Retkar�iais, atradusi laisv� minut�, paskaitau knyg�.

- Kokios šalies imtyninink�s - stipriausios?

- Labai da�nai var�ybose laimi t� šali� atstov�s, kuriose did�iul� konkurencija. Moter� imtyn�s labai populiarios Rusijoje, Ukrainoje. Viena stipriausi� imtyni� mokykl� yra Japonijoje.

�empionei viskas dar prieš akis

I. Bubelyt� prieš kelias dienas gr��o iš Baltarusijos, kur dalyvavo dvejose var�ybose. Treneris Aivaras Kaselis mano, kad jo aukl�tin� pasirod� neblogai, nes teko patirti ir teis�j� neteising� vertinim�. I. Bubelyt� dalyvauja Europos �empionatuose kitose tarptautin�se var�ybose. Ji da�nai b�na stipriausi�j� dešimtuke, kartais laimi prizin� viet�. Dvidešimtmet� mergina - Lietuvos �empion�. Tradiciškai imtyn�se stipriausios b�na šiek tiek vyresn�s moterys. Treneris �sitikin�s, kad did�iausi laim�jimai dar priešakyje.

- Ar lengva kopti � sporto olimp�? Ar visi talentingi sportininkai turi galimybi� tobul�ti?

- Pastebiu did�iul� skirtum� tarp populiari� sporto šak� ir moter� imtyni� finansavimo. T� pat� galima pasakyti apie daugyb� sporto šak�. Bet juk visi �empionai garsina Lietuv�! Manau, neteisingai paskirstomas sporto šak� finansavimas. Sunku prasimušti ir tobul�ti tiems, kurie neranda ger� treneri�.

- Ko palink�tum sportininkams ir r�m�jams?

- Sportininkams palink��iau tur�ti tiksl� ir jo siekti, vald�iai - ne visada vertinti sportininkus pagal medalius. Kartais verta atkreipti d�mes� ir � tai, kiek jie prakaito išlieja treniruot�se.

Futbolo klubas "�iauliai" A lygos �empionatui pasireng�s

Š� šeštadien� prasideda Lietuvos futbolo federacijos A lygos �empionatas. "Šiauli�" klubas nauj�j� sezon�, palyginti su pra�jusiu, pradeda smarkiai pasikeit�s.

Komand� paliko ir kitur �aisti išvyko keletas �aid�j�, tad naujasis treneris Saulius Širmelis � komand� pakviet� net septynis naujus futbolininkus. "Šiauli�" futbolininkai naujajam sezonui ruoš�si daugiausia savo mieste - lengvosios atletikos manie�e ir dirbtin�s dangos aikšt�je.

Sezono prad�ioje šiaulie�i� laukia ir itin svarbios rungtyn�s Lietuvos futbolo federacijos taur�s pusfinalyje su šalies �empionais – Panev��io "Ekrano" futbolininkais. Kovo 16 d. Marijampol�s futbolo manie�e vyks pirmosios rungtyn�s, o baland�io 13 d. – atsakomosios Panev��yje. Pusfinalyje nugal�j� "Ekran�", o finale - FBK "Kauno" ir Garg�d� "Bangos" poros laim�toj�, "Šiauliai" ne tik iškovot� presti�in� trof�j�, bet ir patekt� � UEFA taur�s turnyr�.

Apie sezono tikslus ir planus, komandos pasirengim� ir nuotaikas �empionato išvakar�se gal�site išsamiau su�inoti �i�r�dami naujien� portalo www.etaplius.lt vaizdo transliacij� iš Šiauli� miesto savivaldyb�s sal�s, kur kovo 10 d., penktadien�, 14 val. vyks 2011 met� "Šiauli�" futbolo komandos pristatymas.

FC "Šiauliai" kontrolin�s rungtyn�s:

10 rungtyni�, 6 pergal�s, 3 lygiosios, 1 pralaim�jimas, �var�iai 28 – 14.

�var�ius peln�: I. Kozlovs - 6, R. Leli�ga - 4, Ar. Vekutis - 4, V. Raskov - 3, R. V��evi�ius - 3, G. Tvildiani - 3, E. Jasaitis - 2, Au. Veikutis - 1, D. Lunskis - 1, J. G. da Silva - 1.

"Jelgava" – "Šiauliai" 3:3 (Au. Veikutis, V. Raskov, I. Kozlovs);

"Dainava" – "Šiauliai" 1:2 (D. Lunskis, V. Raskov);

"Šiauliai" - "Ventspils" 1:5 (E. Jasaitis);

"S�duva" – "Šiauliai" 1:2 (R. Leli�ga, R. V��evi�ius);

"Šiauliai" – "Ma�eikiai" 5:2 (3 – Ar. Veikutis, 2 – I. Kozlovs);

"Šiauliai" – "Kruoja" 1:0 (R. V��evi�ius, 11 m);

"Šiauliai" – "Jelgava" 0:0;

"Skonto" - "Šiauliai" 1:1 (G. Tvildiani);

"Tauras" – "Šiauliai" 1:3 (G. Tvildiani, E. Jasaitis, R. Leli�ga);

"Atletas" – "Šiauliai" 10:0 (I. Kozlovs - 3, R. Leli�ga - 2 , G. Tvildiani, Ar. Veikutis, V. Raskov, R. V��evi�ius, J. G. da Silva).

FC "Šiauliai" informacija

E. Bal�i�nait� Europoje - �e�ta

Justinas VISOCKAS

Šiauliet� lengvaatlet� Egl� Bal�i�nait� sugr��o iš Pranc�zijoje vykusio XXXI Europos lengvosios atletikos u�dar�j� patalp� �empionato, kuriame iškovojo šešt� viet�.

22 met� šiauliet� dalyvavo 800 metr� b�gimo rungtyje. Per tris dienas sportinink�s tur�jo tris kartus �veikti distancij�. Pirm� dien� vyko atrankos b�gimai, antr� - pusfinaliai, tre�i� – finalai.

Egl� Bal�i�nait� pirmame atrankos b�gime finišavo antra (2:03,74) ir pateko � pusfinal�. Šiauliet� nusileido tik rusei Tatjanai Palijenko (2:03,24). Pusfinalyje 22 met� atlet� distancij� �veik� per 2 minutes 02,44 sekund�s ir u��m� pirm� viet� bei pateko � final�.

Finale šiauliet� pus� distancijos b�go antra, ta�iau pabaigoje pritr�ko j�g� pakovoti d�l aukštesni� pozicij�, tod�l finišavo šešta (2:04,86). Nugal�toja tapo rus� Jevgenija Zinurova (2:00,19).

Pasak sportinink�s trenerio Aleksandro Kitanovo, prieš start� jie tur�jo du variantus, kovoti d�l aukš�iausios pozicijos arba d�l 3-5 viet�. Jauniausia finalo dalyv� Egl� Bal�i�nait� rizikavo, steng�si b�ti pirma, ta�iau rizika nepasiteisino.

Egl� Bal�i�nait� teigia, kad iš prad�i� neplanavo startuoti Europos �empionate, ta�iau po ger� start� met� prad�ioje ir Vokietijoje "PSD Bank Meeting Duesseldorf 2011" var�ybose pasiekto Lietuvos rekordo (2:01,23) buvo nuspr�sta išm�ginti j�gas su geriausiomis senojo �emyno atlet�mis. Sportinink� teig�, kad šios var�ybos jai suteik� ne�kainojamos patirties, kuri pad�s ateityje ruošiantis svarbiems startams.

Tarptautin�s lengvosios atletikos federacijos reitinge Egl� Bal�i�nait� u�ima 8-11 vietas.

Po keli� dien� sportinink� išvyks � tris savaites truksian�i� treniruo�i� stovykl� Portugalijoje. Stovykloje ji prad�s ruoštis rugpj��io 28 - rugs�jo 3 dienomis Piet� Kor�joje vyksian�iam Pasaulio lengvosios atletikos �empionatui.

Mergina, skraidanti dvira�iu

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Vilma Rimšait� – BMX tarptautin�s kategorijos sporto meistr�, visada patenkanti � geriausi� Šiauli� sportinink� dešimtuk�. M�lyn�s ir nubrozdinimai yra šio ekstremalaus sporto kasdienyb�. Did�iul� sprogstamoji j�ga, ma�as tvirtas dviratis, skrydis, sm�gis � �em� ar var�ov� – tikras veiksmo filmas. Sakoma, kad BMX sportininkai daugiausia laiko praleid�ia ore arba balansuodami ant vieno rato.

BMX dviratininkai moka skraidyti.
Vilmos RIMŠAIT�S asmeninio albumo nuotr.

Trof�j� dar bus

V. Rimšait� vos prieš por� savai�i� atšvent� savo 28 met� gimtadien�. Dabar ji trumpam gr��o � Šiaulius pas mam�. Mergina d�iaugiasi, kad artimieji jos Šiauliuose labai laukia, o sulauk� – r�pinasi. Tai tarsi atsvara m�lyn�ms ir aršioms grumtyn�ms BMX trasose.

Sportinink� kartais palaiko �ymiai jaunesne, o dar kai pamato gana ma�� dvirat�... Dvidešimtme�iai j� "kabina", o kai pamato, kad prieš juos �avi jauna moteris ir pasaulio �empion�, sprunka.

- Papasakok apie savo pasiekimus. Kuris laim�jimas tau atrodo svarbiausias? Kod�l?

- Vienas svarbiausi� mano pasiekim� yra pernai metais pasaulio �empionate "kruizeri�" klas�je iškovota tre�ia vieta. Taip pat esu buvusi pasaulio �empion�, daugkartin� Europos ir pasaulio �empionat� prizinink�. Visi laim�jimai yra savaip svarb�s.

- Kokie numatomi svarbiausi ši� met� renginiai, var�ybos?

- Kit� sezon� laukia kaip niekad daug var�yb�. Kovo 19-20 dienomis "atidarysiu" savo sezon�, dalyvaudama pirmuosiuose Pranc�zijos taur�s etapuose. Šiais metais planuoju dalyvauti ne tik visuose Europos, pasaulio taur�s etapuose, pasaulio �empionate, bet ir visose Pranc�zijos taur�s var�ybose, nes esu pasirašiusi kontrakt� su Pranc�zijos "Pays De la Loire" klubu.

- Kokios tavo sporto pasaulin�s tendencijos? Kokios šalies sportininkai stipriausi? Ar šiame sporte b�na daug traum�?

- M�s� sportas yra ekstremalus, ta�iau BMX nuo 2008 met� oficialiai yra olimpin� sporto šaka. Trasos kasmet vis sud�tingesn�s, tad nuolat tenka kovoti "ant ribos". Traum� pasitaiko. M�lyn�s ir nubrozdinimai – kasdienyb�. Yra sportinink�, kurie po traum� visam laikui palieka BMX. Aš stengiuosi saugotis ir nepapulti � pavojingas situacijas, nes d�l jokio sporto neverta paaukoti tiek, kad paskui vis� gyvenim� b�tum prirakintas prie invalido ve�im�lio.

Vyr� grup�je stipriausi amerikie�iai, australai, latviai, olandai ir pranc�zai. Moter� grup�je - pranc�z�s, amerikiet�s, oland�s, austral�s ir pavien�s sportinink�s iš Did�iosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Kolumbijos.

Sportas yra darbas

V. Rimšait� pastebi, kad Šiauliuose ir Lietuvoje vald�ios po�i�ris � BMX yra toks pat komplikuotas kaip ir � bet koki� sporto šak�, kuri n�ra krepšinis. Panašiai V. Rimšait� pastebi, kad turtingi �mon�s Lietuvoje vaikšto lyg povai ir nori b�ti labai svarb�s. Kitose šalyse turtuoliai nešioja nutrintus sportba�ius ir d�insus. J� mintys "ant �em�s", o paprastumas - nesuvaidintas.

- Kaip vertini Šiauli� sportin� pasaul�: rezultatus, r�m�jus, vald�ios d�mes�? Ar lengva jaunimui tobul�ti?

- Šiauliuose su sporto r�m�jais yra labai prastai. Kalbu ne tik apie save, bet ir apie kitus sportininkus, su kuriais tenka bendrauti. �sp�dis, lyg niekas taip ir nesuprast�, koks sunkus darbas b�ti sportinink�u. B�tent – darbas! U� darb�, kaip ir kitiems dirbantiems �mon�ms, tur�t� b�ti mokamas padorus atlyginimas. Deja, da�niausiai �mon�s sport� vertina kaip k� nors nerimta. Taip, tai yra ir laisvalaikio praleidimo forma, ta�iau profesionalus sportas teikia d�iaugsmo �i�rovams, o vaikams tai puiki ugdymo priemon�. Be r�m�j� ir tinkam� s�lyg� tobul�ti yra beveik ne�manoma.

- Koks tavo laisvalaikis, pom�giai?

- M�gstu keliauti, fotografuoti, susitikti su draugais, eiti � kin�, sukiotis virtuv�je. Stengiuosi laisvalaik� leisti kuo �domiau ir patirti kiek galima daugiau. Barai ir alkoholio vakar�liai – ne man.

- Ko palink�tum Šiauli� sportininkams, b�simai miesto vald�iai, r�m�jams?

- Sportininkams - valios, ry�to, u�sispyrimo siekiant savo svajoni�. B�simai vald�iai - labiau r�pintis vaik� ir jaunimo u�imtumu, nes tai yra Lietuvos ateitis. Sportas yra unikali ugdymo priemon�, išmokanti b�tiniausi� ir svarbiausi� �mogišk�j� savybi�. R�m�jams - ma�iau ieškoti pelno!

Apie BMX

BMX - ekstremalaus sporto r�šis, atsiradusi Kalifornijoje apie 1970 metus. Šio sporto pradininkai – vaikai, kurie, m�gd�iodami dvira�i� sporto profesionalus, rengdavo var�ybas lauk� keliukuose. V�liau atsirado dar keletas BMX stili�. Kai kurie j� kupini cirko ir akrobatikos element�.

V�liau vaikai prad�jo statyti dirbtines trasas, kurias �veikti reikia ne tiek j�gos ir grei�io, o kiek nepriekaištingo dvira�io valdymo, pusiausvyros. Pa�jusio am�iaus aštunto dešimtme�io viduryje BMX tapo oficialia sporto šaka, tobul�jan�ia iki šiol. BMX tai "dvira�i� motokrosas".

BMX dvira�iai yra ma�i. Klysta tie, kurie sako, jog tai vaik� �aisliukai. Profesional�s BMX dvira�iai yra gana brang�s. J� pradin� kaina prasideda nuo 4000 lit�.

BMX dviratininkai moka skraidyti.

Trof�j� dar bus

- Papasakok apie savo pasiekimus. Kuris laim�jimas tau atrodo svarbiausias? Kod�l?

- Kokie numatomi svarbiausi ši� met� renginiai, var�ybos?

- Kokios tavo sporto pasaulin�s tendencijos? Kokios šalies sportininkai stipriausi? Ar šiame sporte b�na daug traum�?

Sportas yra darbas

- Kaip vertini Šiauli� sportin� pasaul�: rezultatus, r�m�jus, vald�ios d�mes�? Ar lengva jaunimui tobul�ti?

- Koks tavo laisvalaikis, pom�giai?

- Ko palink�tum Šiauli� sportininkams, b�simai miesto vald�iai, r�m�jams?

Apie BMX

BMX dvira�iai yra ma�i. Klysta tie, kurie sako, jog tai vaik� �aisliukai. Profesional�s BMX dvira�iai yra gana brang�s. J� pradin� kaina prasideda nuo 4000 lit�.

�achmat� karalien� - gro�is ir protas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šachmatinink� Viktorija �milyt� pateko � geriausi� Šiauli� sportinink� dešimtuk�. Didmeistr� tik šypteli - tai malonus miesto vald�ios gestas. Ji pasaulio šachmat� �empionate pateko tarp dešimties geriausi� šio intelektualaus sporto atstovi�. Didmeistr� tiki, kad netrukus gro�io atstov�s �rodys, jog prie šachmat� lentos vyrai ir moterys gali b�ti lygiaver�iai priešininkai net pasaulio �empionatuose.

Šachmat� didmeistr� Viktorija �milyt� sako, kad moterys savo meistriškumu spar�iai vejasi vyrus.

Autoriaus nuotr.

Kelias � �vaig�des

Jau kuriami linksmi anekdotai, kad Viktorija �milyt�, dalyvaujanti Lietuvos vyr� šachmatinink� rinktin�je, bus priimta ir � krepšinio rinktin�. Pokštas pokštu, ta�iau šiai sportininkei nuolatinio kopimo � olimpo virš�n� gali pavyd�ti kiekvienas.

- Papasakok apie savo pasiekimus. Kuris laim�jimas tau atrodo svarbiausias?

- Šachmatais prad�jau �aisti b�dama šešeri� ir gana anksti supratau, kad nor��iau tapti profesionalia sportininke. Svarbiausi pasiekimai - tai medaliai, pelnyti Europos ir Pasaulio moter� �empionatuose. D�iaugiuosi, kad juos pavyko iškovoti jau ne kart�.

- Kaip vertini tai, kad tapai Šiauli� met� sportininke? Kokie numatomi svarbiausi ši� met� "�ygiai"?

- Malonu kad patenku � geriausi� Šiauli� sportinink� dešimtuk�, ta�iau to nesureikšminu. Akivaizdu, kad šalies ir miest� dešimtukuose aukš�iausias vietas paprastai u�ima olimpini� sporto šak� atstovai, o šachmatai - specifin� sporto šaka, turinti savo olimpiad� ir nepatenkanti Lietuvoje � prioritetini� sporto šak� s�raš�.

Kur kas labiau d�iaugiuosi pernai patekusi � stipriausi� Pasaulio šachmatininki� dešimtuk�.

Šiais metais laukia daug var�yb�. Svarbiausios bus ruden�, kai, tikiuosi, b�siu pakviesta atstovauti Lietuvos rinktinei Europos komandiniame �empionate.

Iš tikr�j� da�nai �aid�iu var�ybose su vyrais, ta�iau tokia yra šachmat� specifika - atskir� var�yb� su vyrais paprastai niekas neorganizuoja. Tai da�niausiai b�na atviri turnyrai. �aisti su stipriausiais pasaulio šachmatininkais vyrais - geriausias b�das tobul�ti. Aukš�iausiame lygyje vyrai pagal paj�gum� kol kas gerokai pranoksta moteris.

Akivaizdu, kad per pastaruosius 20 met� pasaulyje moter� šachmatininki� padaug�jo ir paj�gumas gerokai išaugo. Manau, kad tik laiko klausimas, kada moterys šachmatinink�s bus paj�gios s�kmingai �aisti su vyrais.

Proto sportas

Kai kurios šalys šachmatus laiko kone savo tautine vertybe, pavyzd�iui, Gruzijoje moterys šachmat� lent� tek�damos gauna krai�io. Daug sp�liojama, kod�l šachmatais labai gerai �aid�ia rus� vyrai ir kin� moterys. Pastaruoju metu šio sporto laurai atitenka Indijai.

- Kokios yra tavo sporto srities tendencijos? Kokios tautyb�s atstovai da�niausiai laimi?

- Šachmatai populiar�s daugelyje pasaulio šali�. Šiuo metu pasaulio �empionas yra indas Višvanatanas Anandas. Galb�t tod�l Indijoje šachmatai yra viena labiausiai gerbiam� sporto šak�. Stipri� šachmatinink� geografija labai plati: Norvegija, Kinija, JAV, Ukraina, Arm�nija, Rusija, Pranc�zija. Tarp moter� stipriausios yra Kinijos, Rusijos, Gruzijos atstov�s.

- Kaip vertini Šiauli� sportin� pasaul�: rezultatus, r�m�jus, vald�ios d�mes�? Ar lengva jaunajai šachmatinink� kartai tobul�ti?

- Manau, kad Šiauliuose turime gana geras s�lygas šachmatininkams tobul�ti. Sporto mokykloje "Dubysa" dirba daug ger� šachmat� treneri�. Nor�t�si daugiau šachmatams Lietuvos šachmat� federacijos d�mesio ir paramos.

-Koks dabar tavo gyvenimas, nesusij�s su sportu: laisvalaikis, pom�giai?

- Laisvalaik� leid�iu su šeima ir draugais. M�gstu skaityti knygas, keliauti, ta�iau da�niausiai ir viena, ir kita b�na susij� su šachmatais.

- Ko palink�tum jauniesiems Šiauli� sportininkams.

- Sportas moko gerbti var�ov� ir visada �aisti pagal taisykles. To ir nor��iau palink�ti visiems - ne tik jauniesiems sportininkams.

�simintiniausi Viktorijos �milyt�s laim�jimai:

1995 m. - Pasaulio mergai�i� �empion�;

2000 bei 2005 m. - Absoliuti Lietuvos �empion�;

2003, 2008 ir 2010 m. - Europos moter� vice�empion�;

2000 ir 2004 m. - Olimpiados aukso medalio laim�toja

Po turnyro �iauliuose � Lietuvos teniso rinktin� �turmuos Estij�

Justinas VISOCKAS

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ri�ardas Berankis su savo treneriu Remigijumi Bal�eku apsilank� Šiauliuose. Jie atvyko � teniso turnyr�, skirt� tragiškai �uvusiam Remigijaus s�nui, Ri�ardo geriausiam draugui Aivarui Bal�ekui pagerbti. Apdovanoj� turnyro nugal�tojus, tenisininkai išvyko � Estij�, kur kovo 4-6 dienomis Lietuvos rinktin� kausis su kaimynin�s šalies tenisininkais Deviso taur�s turnyre.

Ri�ardo Berankio planai – kilti kuo aukš�iau. Sportininkas tikisi po šio sezono b�ti 40-70 raket� pasaulyje.
"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Turnyras A. Bal�ekui atminti

Šiauliuose vykusio Tarptautin�s teniso federacijos jauni� turnyro "Aivaro Bal�eko atminimo taur� 2011" nugal�tojais tapo baltarusis Jeroslavas Shyla, kuris finale 6:1, 7:5 nugal�jo slovak� Filip� Horansky. Mergin� turnyro nugal�toja tapo belg� Alison Van Uytvanck. Ji 6:2, 6:3 nugal�jo est� Anett Kontaveit. Vaikin� dvejet� turnyro nugal�tojais tapo slovakas Filipas Horansky ir �ekas Adamas Pavlasekas. Sportininkai finale 7:6 (7:1), 6:2 nugal�jo italus Antonio Campo ir Andre� Dall'Ast�. Mergin� dvejet� var�yb� finale ukrainiet�s Annos Po�nichirenko ir baltarus�s Natalijos Vavulinos pora 7:5, 7:5 �veik� rus�s Uljanos Aizatulinos ir belg�s Alison Van Uyvanck por�.

Šiemet Aivaro Bal�eko atminimo taur�s turnyrui buvo suteikta antra kategorija - tokio aukšto �vertinimo iki šiol nebuvo peln�s n� vienas Lietuvoje ar kaimynin�se šalyse rengtas jauni� turnyras.

"Turnyras pirm� kart� yra tokio aukšto lygio. Kai �i�ri � �aid�jus, širdis d�iaugiasi, kad Ri�ardas yra vaikin� pirmojo dešimtuko reitingo �aid�jas. Atvyko kelios merginos, turin�ios pasaulin� reiting�. Tai rodo, kad šis turnyras yra labai populiarus", - teig� Aivaro Bal�eko t�vas R. Bal�ekas.

Tikisi pergal�s Estijoje

Komanda jau treniruojasi Taline. Rinktin�s kapitonas Remigijus Bal�ekas teig�, kad visuomet yra optimistas ir tikisi geriausio. "Sakome, kad laim�sime, bet kartais pasitaiko ir atvirkš�iai. Manau, kad estai yra �veikiami. Ri�ardas yra geros formos, Lauryn� seniai ma�iau �aid�iant�. Nusiteik� optimistiškai. Po tokio gra�aus turnyro Šiauliuose b�t� negra�u apsikiaulinti Estijoje", - svarst� Remigijus Bal�ekas.

Lietuvos teniso rinktin�s lyderis Ri�ardas Berankis šiuo metu ATP reitinge u�ima 73 viet�. Laurynas Grigelis yra 382, o Dovydas Šakinis 1091. Pernai rinktinei atstovav�s Lukas Mugevi�ius vasar�-kov� dalyvaus Tarptautin�s teniso federacijos surengtame ture Piet� Amerikoje, tod�l jo viet� u��m� 383-i� viet� jauni� reitinge u�imantis šiaulietis Julius Tverijonas.

Naujasis rinktin�s narys nebijo jaudulio

Ketvirtasis rinktin�s narys J. Tverijonas 2010 metais tapo Lietuvos šešiolikme�i� �empionato nugal�toju, laim�jo Europos teniso asociacijos šešiolikme�i� turnyrus Šiauliuose ir Rygoje, o Latvijos sostin�je vykusiame ITF aštuoniolikme�i� turnyre "Education Cup" pateko � final�. Jaunasis Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis d�iaugiasi galimybe savait� pasitreniruoti su stipriausiais Lietuvos tenisininkais.

"Tai nauja patirtis. Nesijaudinu prieš debiut�, nes esu daug turnyr� �aid�s, bus tiesiog gera kelion�. Man didel� garb� atstovauti Lietuvai", - teig� Julius Tverijonas.

Ri�ardas Berankis pritar�, kad �aisti u� Lietuvos rinktin� ir asmeniniuose turnyruose – visiškai skirtingi dalykai: "Asmeniniame turnyre �aidi, laimi ar pralaimi, �i�ri � priek� ir keliauji � kit� turnyr�. Atstovaujant Lietuvai Deviso taur�s turnyre ne u� save �aidi, tod�l ir atsakomyb� kur kas didesn� jauti."

Est� reitingai �emesni nei lietuvi�

Estijos rinktinei ma�e su Lietuva atstovaus Jurgenas Zoppa. 23 met� tenisininkas ATP reitinge yra 198. Antroji est� raket� - Vladimiras Ivanovas. 23 met� sportininkas ATP reitinge yra 1082. 28 met� Maitas Kunnapas šiuo metu neturi ATP reitingo. 2008 metais jis ATP reitinge u��m� 705 viet�. Ketvirtasis Estijos rinktin�s narys – ATP reitingo neturintis 22 met� Jaakas Poldma.

Estijoje tenisininkus palaikyti gal�s apie 750 sirgali�. Tikimasi, kad apie pus� j� bus lietuviai. Lietuvos ir Estijos rinktini� nugal�tojai kitame etape susikaus su Maroko arba Bosnijos ir Hercegovinos šali� teniso rinktin�mis.

Po ma�o su estais – � kelion�

R. Berankis paskutin� ma�o su estais dien� skub�s � oro suost�, kur prad�s apie 20 valand� truksian�i� kelion� � Kalifornij�. Jungtin�se Amerikos Valstijose geriausias Lietuvos tenisininkas dalyvaus ATP turnyruose Indian Velse ir Majamyje.

Toks �temptas grafikas netenkina daugelio profesionali� sportinink�, tod�l jie atsisako atvykti ir pad�ti savo šalies rinktin�ms Deviso taur�s turnyruose.

"Gana sunku, nes vakare po Deviso ma�o skrendame � Kalifornij�. Skrydis truks apie 20 valand�, o jau kit� dien� turiu �aisti. Gerai, kad pa�ada, jog v�liau vakare leis �aisti. Daug �aid�j� nepatenkint�", - teig� R. Berankis.

Lietuvos teniso federacijos prezidentas Ram�nas Grušas teig�, kad Tarptautin� teniso federacija derina datas, ma�� laikus, kad nesikirst� su profesional� turnyrais, kitaip �vaig�d�s negal�s atvykti � turnyrus.

Nes�kmingas pasiruošimas sezonui neišmuš� iš v��i�

Pra�jusi� met� gruod� R. Berankis sirgo. Liga sutrukd� gerai pasiruošti ši� met� sezonui. "Nuva�iav� � Australijos atvir�j� �empionat� forsavome ir pavyko. Dabar organizmas yra išsek�s. Šiaip, kai patenki � t� lyg� ir pirmame rate tenka susitikti su Juanu Martinu Del Potro ar And�iu Rodiku, tai reikia dirbti, kad laim�tum", - pasakojo R. Bal�ekas.

Turnyre Indian Velse dalyvaus geriausi pasaulio tenisininkai: Rogeris Federeris, Rafaelis Nadalis ir Novakas D�okovi�ius. Dar neaišku, su kuo Ri�ardui Berankiui teks kautis pirmajame rate, ta�iau, anot trenerio, po ilgos kelion�s ir veikiant aklimatizacijai beveik n�ra galimyb�s iškovoti pergal�.

Yra daug teniso lygi�: jauniai, "futures", "challenger" serijos turnyrai, ATP 250, 500, 1000 turnyrai ir Did�iojo kir�io turnyrai. "Dabar Ri�ardas yra pasiek�s priešpaskutin� etap�. Jis yra 73-ias pasaulyje. Kad patektum tarp 50, reikia padirb�ti. Tikim�s, kad pavyks pakilti aukš�iau", - vyl�si R. Bal�ekas.

Varginan�ios treniruot�s – kelias � pergales

Po turnyr� JAV sportininko laukia trij� savai�i� fizinio pasirengimo stovykla Ispanijoje. Su R. Berankiu dirbs keli fizinio rengimo treneriai. "Kr�vis baisus, bet jei nedirbs, tai neva�iuos � priek�. U� pergali� slypi daug prakaito", - atviravo R. Bal�ekas.

Po fizinio rengimo stovyklos R. Berankis dalyvaus turnyruose Ispanijoje ir Portugalijoje, tuomet gr�š trump� atostog� � Lietuv�.

�iaulietis �aulys atstovaus Lietuvai Europos pirmenyb�se

Alytuje vyko tarptautin�s šaudymo pneumatiniais ginklais var�ybos Alytaus mero taurei laim�ti. Kartu tai buvo ir atrankin�s var�ybos � Lietuvos jaunimo rinktin�, kuri ruošiasi dalyvauti Europos jaunimo lygos pirmenyb�se.

Var�ybose dalyvauti buvo pakviesti du sporto mokyklos "Dubysa" (treneris Ri�ardas Tarb�nas) šauliai, jauni� rinktin�s nariai Monika Bartaševi�i�t� ir Mindaugas Jucius.

Gerai sek�si M. Juciui, kuris buvo tre�ias ir iškovojo kelialap� � jaunimo lygos pirmenybes. Šiek tiek pras�iau sek�si M. Bartaševi�i�tei, kuri, b�dama jauniausia dalyv�, u��m� devint� viet�. Pirmas dvi vietas u��m� Lenkijos atstov�s.

"Šiauliai plius" informacija

Tekvondo sportininko s�km�

Justinas VISOCKAS

Šiaulietis sportininkas Edvinas Rakickas puikiai pasirod� A klas�s tekvondo turnyruose Švedijoje ir Olandijoje.

Sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tinis Švedijoje, �veik�s por� priešinink�, pateko � pusfinal�. Kad patekt� � final�, šešiolikmetis šiaulietis kovojo su paj�giu Pranc�zijos sportininkui, kuris visus var�ovus iki tol �veik� neprarasdamas n� taško. E. Rakickas taip pat pralaim�jo pranc�zui, o šis, patek�s � final�, rezultatu 12:0 nugal�jo šved� ir tapo nugal�toju. Po pergal�s pranc�zas tur�jo atlikti dopingo test�, kadangi organizatoriams suk�l� �tarim� sportininko paj�gumas. Testo rezultatai paaišk�s po keli� savai�i�.

Antrame A klas�s jauni� turnyre Olandijoje E. Rakickas tarp 27 dalyvi� buvo penktas. Lemiamoje kovoje šiaulietis po prat�simo pralaim�jo Olandijos atstovui.

Kovo ir baland�io m�nesiais šiaulietis dalyvaus A klas�s turnyruose Vokietijoje ir Belgijoje.

Kovo 19 dien� Šiauliuose vyks Lietuvos tekvondo �empionatas, kuriame E. Rakickas kovos nebe jauni�, o suaugusi�j� klas�je. Lietuvos �empionate sportininkai kausis d�l teis�s atstovauti Lietuvai, bir�el� - Anglijoje vyksian�ioje olimpini� �aidyni� atrankoje.

Sportininko treneris Romualdas Montvydas sako, kad E. Rakickas nuo bir�elio, kai jam sukaks 17 met�, prad�s dalyvauti �vairiuose Europoje rengiamuose A klas�s vyr� tekvondo turnyruose. Tikslas - �gyti patirties ir patekti � Anglijoje vyksian�ias 2012 met� olimpini� �aidyni� atrankines var�ybas.

"�iauli�" krep�ininkai nepasiprie�ino "Perlui"

Justinas VISOCKAS

"Šiauli�" krepšinio komanda Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se nesugeb�jo pasipriešinti Vilniaus "Perlo" krepšininkams ir pralaim�jo jai rezultatu 63:86.

Rezultatyviausiai "Šiauli�" komandoje �aid� Rashaunas Broadusas.

Lygi kova vyko tik pirmame k�linyje. Pirmavo tai viena, tai kita komanda. Po pirm�j� dešimties minu�i� vilnie�iai pirmavo 16:19. Antrame k�linyje šiaulie�iams nesisek� nei tiksliai atakuoti, nei gintis. Tuo pasinaudoj� "Perlo" krepšininkai �gijo solid�i� persvar�. Po dviej� k�lini� rezultatu 25:41 pirmavo sve�iai iš sostin�s.

Tre�iame ir ketvirtame k�liniuose šiaulie�iai m�gino vytis nutolusius var�ovus, ta�iau klaidos ir netiksl�s metimai su�lugd� visas pastangas.

Rezultatyviausiai "Šiauli�" komandoje �aid� Rashaunas Broadusas, kuris peln� 18 tašk� ir atliko septynis rezultatyvius perdavimus.

Priešinink� ekipoje išsiskyr� Vilmantas Dilys, kuris peln� 32 taškus ir atkovojo septynis kamuolius.

Šiaulie�iai po šio pralaim�jimo Lietuvos krepšinio lygoje u�ima penkt� viet�.

D�l A. Bal�eko atminimo taur�s kovoja paj�giausi pasaulio a�tuoniolikme�iai

Šiauliuose vyksta Tarptautin�s teniso federacijos (ITF) jauni� (iki 18 met�) turnyras, skirtas Aivarui Bal�ekui atminti. ITF turnyrui šiais metais suteik� antr� kategorij� - tokio aukšto �vertinimo neturi jokios kitos Lietuvoje ar kaimynin�se valstyb�se rengiamos tarptautin�s jauni� teniso var�ybos.

Pirma vaikin� turnyro raket� slovakas Filipas Horansky u�ima 18 viet� ITF aštuoniolikme�i� tenisinink� reitinge. Dar septyni turnyro dalyviai patenka � paj�giausi� aštuoniolikme�i� šimtuk�, o baltarusis Jaroslavas Šyla jau turi ir ATP reiting� - šiuo metu jis yra 1341-oji pasaulio raket�.

Pagrindiniame vaikin� turnyre kovojo keturi Lietuvos atstovai - pagal turim� reiting� patek�s Julius Tverijonas ir vardinius kvietimus gav� Laurynas Antropikas, Mantas Bugailiškis bei Almantas O�elis.

Kvalifikaciniame vaikin� turnyre �aid� dar devyni jaunieji Lietuvos tenisininkai - Julius Gotovskis, Eimantas Gruzdas, Dovydas Šab�nas, Tautvydas Motiej�nas, Rokas Aukštakalnis, Laurynas Adomavi�ius, Augustas Rad�iukynas, Kasparas �emait�lis ir Lukas �vikas.

J. Gotovskis tapo vieninteliu Lietuvos tenisininku, iškovojusiu teis� var�ytis pagrindiniame var�yb� etape.

Pirma mergin� turnyro raket� ukrainiet� Hanna Poznichirenko u�ima 25 viet� ITF jauni� reitinge, o šimtuke yra dar šešios turnyro dalyv�s. Tiek pat sportininki� jau turi ir WTA reitingus, aukš�iausias iš kuri� priklauso baltarusei Aleksandrai Sasnovi� (WTA 703).

Pagrindiniame mergin� turnyre var��si šešios Lietuvos tenisinink�s. Lina Padegimait� ir Gabriel� Bertaši�t� � j� pateko d�l ITF reiting�, o Deimant� Bulovait�, Agn� �epelyt�, Justina Mikulskyt� ir Akvil� Para�inskait� sulauk� vardini� kvietim�.

Kvalifikaciniame mergin� turnyre kovojo lietuv�s Karolina Vitkevi�i�t�, Egl� Jaku�i�nait� ir Saul� Valantiej�t�.

Finalin�s kovos vyks šeštadien�.

"Šiauliai plius" informacija

E. Bal�i�nait� du kartus tapo �empione

Justinas VISOCKAS

Šiauliet� lengvaatlet� Egl� Bal�i�nait� Klaip�doje vykusiame Lietuvos u�dar�j� patalp� lengvosios atletikos �empionate nugal�toja tapo 400 ir 800 metr� b�gimo rungtyse.

Lengvaatlet� Egl� Bal�i�nait� išrinkta geriausia 2010 met� Šiauli� sportininke.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

400 metr� distancij� 22 met� šiauliet� �veik� per 55,27 sekund�s. Dvigubai ilgesn� distancij� Egl� Bal�i�nait� �veik� per 2 min. 5,75 sekund�s. �empionatas buvo puiki proga išm�ginti j�gas prieš Europos �empionat�, kuris u� poros savai�i� vyks Pranc�zijoje.

Viena perspektyviausi� Lietuvos b�giki� Egl� Bal�i�nait� tarptautiniame lengvosios atletikos reitinge u�ima 8-11 vietas.

Jaunieji lengvaatle�iai kvie�iami � var�ybas

Šiauli� rajono sporto klubas "Lukas" ir miesto b�gimo klubas "Stadija" organizuoja vaik� (gimusi� iki 1998 met� ir jaunesni�) lengvosios atletikos var�ybas, kurios vyks vasario 23 d. Šiauli� miesto lengvosios atletikos manie�e.

Rungtys: 60 m, 200 m, 600 m, 1000 m, šuolis � tol�, šuolis � aukšt�, rutulio st�mimas.

Paraiškas si�sti iki vasario 21 d. 15 val. el. paštu sportoklubas@gmail.com.

"Šiauliai plius" informacija

� olimpiad� - tenisininkas ir raiteliai

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo aptartos tenisininko Ri�ardo Berankio ir raiteli� Beno Gutkausko ir Ais�io Vitkausko galimyb�s iškovoti kelialapius � Londono olimpines �aidynes.

Tai naujos sporto šakos, atstovaujamos Lietuvos olimpin�s delegacijos. Šiuo metu R. Berankis demonstruoja puik� pasirengim�, skina pergal� vien� po kitos. Teniso federacijos vadovai neabejoja, kad R. Berankiui, pirmajam šios sporto šakos atstovui iš Lietuvos, pavyks iškovoti kelialap� � olimpiad�.

Aukštais pasiekimais gali pasigirti ir šiaulietis raitelis B. Gutkauskas. Jis šiuo metu Vidurio ir Centrin�s Europos �irginio sporto klasifikacijoje u�ima 2-3 vietas. Šis rezultatas garantuoja olimpin� kelialap�. Raitelis A. Vitkauskas aktyviai treniruojasi Danijoje ir taip pat yra pasireng�s Londone ginti Lietuvos garb�.

"Šiauliai plius" informacija

�iauli� arenoje spind�jo �iauli� krep�inio lygos �aig�d�s

Justinas VISOCKAS

Šiauli� krepšinio lygos "�vaig�d�i� dienos" švent�je tradiciškai vyko "Snaiperio", "Oro karaliaus" ir "Karavano" rungtys. Vakaro kulminacija tapusiose rungtyn�se kovojo Lietuviai krepšininkai su lygos legionieriais.

Švent� prasid�jo Šiauli� krepšinio A ir B lyg� geriausi� krepšinink� rungtyn�mis. Rezultatu 97:88 nugal�jo A lygos �vaig�d�s.

Naudingiausiais rungtyni� �aid�jais savo komandose pripa�inti: A lygoje - Dainius Brazys, B lygoje – Nerijus Daunoravi�ius.

"Snaiperio" konkurse dalyvavo 12 krepšinink�. Keturi geriausius rezultatus parod� krepšininkai pateko � pusfinal�. Pusfinalio serijoje Mindaugas Ritikis surinko 9 taškus, Zenonas Klusas – 6. � final� pateko 16 tašk� surink�s Airidas Kurauskas ir Justinas Olechavi�ius, kuris peln� 18 tašk�. Finale var�ovui vil�i� nepaliko Airidas Kurauskas, kuris peln� 17 tašk�.

"Karavano" rungtyje nepralenkiamas buvo Edvinas Grikstas.

Pagrindin�se vakaro rungtyn�se susikov� Šiauli� krepšinio lygos "�vaig�d�i�" komanda prieš Legionieri� rinktin�. Po atkaklios kovos minimaliu skirtumu 93:92 laim�jo legionieriai. Naudingiausiu nugal�toj� komandoje buvo išrinktas Vitalijus Liuty�ius. Lietuvi� komandoje geriausio �aid�jo vardas skirtas Ignui Ramašauskui.

Šiauli� krepšinio lygos "Oro karaliumi" tapo Aivaras Galkauskas. Jis konkurso teis�j� sprendimu surinko 72 balus ir aplenk� antroje vietoje likus� Karol� Gušcik� (68 taškai).

Vyko ledo jacht� �empionatas

Irut� �I�KUVIEN�

Savaitgal� Šiauliuose, R�kyvos e�ere, vyko LR ledo jacht� "Ice-Optimist", "Ice-Blokart" �empionatas, kuriame dalyvavo buriuotojai iš Vilniaus, Klaip�dos, Panev��io, Nidos ir Šiauli�.

Siautusi p�ga suteik� gra�i� akimirk� sportininkams.
Andriaus REPŠIO nuotr.

Lenktyn�s vyko dvi dienas. Šeštadien� buriuotojus pasitiko stiprus šiaur�s vakar� v�jas (12 m/s, g�siai iki 14 m/s). "Ice-Optimist" klas�je �vyko penki va�iavimai, "Ice-Blokart" - trys va�iavimai. Siaut� stipri p�ga - v�jas ir sniegas suteike gra�i� akimirk� sportininkams. Sekmadien� spustel�jo šaltukas. Ši� dien� �vyko dar du va�iavimai "Ice-Optimist" ir du va�iavimai "Ice-Blokart" jacht� klas�se.

Suskai�iavus dviej� dien� va�iavimo rezultatus, "Ice-Opimist" kals�je tarp berniuk� pirm� viet� laim�jo Deividas Mickevi�ius (Šiauliai), antras buvo Eimantas Buivydas (Šiauliai), tre�ias - Martynas Dainius (Šiauliai). Tarp mergin� pirm� viet� laim�jo Jovil� Gedmontait� (Šiauliai), antr� - Beatri�� Daini�t� (Šiauliai), tre�i� - August� Ruginyt� (Šiauliai).

"Ice-Blokart" klas�je dalyvavo trys svorio kategorijos. Lengvo svorio kategorijoje pirm� viet� laim�jo Paulius Mamonovas (Šiauliai), antr� - K�stutis Berezinas (Šiauliai), tre�i� - Gvigdas Mamonovas. Vidutinio svorio kategorijoje pirm� viet� laim�jo Dainius Fedotovas (Šiauliai), antr� - Vilius Tamkvaitis (Klaip�da), tre�i� - Darius Gerasimavi�ius (Vilnius). Sunkaus svorio kategorijoje pirm� viet� laim�jo Matas Mizgiris (Nida), antr� - Aurimas Eidukas (Šiauliai), tre�i� - Virgilijus Grigas (Klaip�da).

Egl� Bal�i�nait� - lietuvos gepard�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauliet� b�gik� Egl� Bal�i�nait� išrinkta geriausia 2010 met� Šiauli� sportininke. Š� vard� ji u�tvirtino prieš savait� - Tarptautin�s lengvosios atletikos federacijos "PSD Bank Meeting" var�ybose Diuseldorfe (Vokietija) pagerino savo pa�ios b�gimo u�darose patalpose Lietuvos rekord� - 800 metr� nub�go per 2 minutes 1,23 sekund�s.

Egl� Bal�i�nait� pirm� kart� � lengvosios atletikos stadion� at�jo septyneri�. Jau tada buvo aišku, kad ji greita. Kieme ir mokykloje n� vienas bendraam�is berniukas jos neaplenkdavo. Egl�s šeima taip pat sportiška. T�vas buvo neblogas imtynininkas, o mama u�siimin�jo lengv�ja atletika. Mo�iut� buvo puiki gimnast�.

Egl� - nuolat besišypsanti paprasta mergina. Sportinink�, kuri b�gimo takelyje virsta geparde, o u�kalbinta d�sto mintis ramiai ir �arsto išmint�. Tai tik dar kart� paneigia mit�, jog sporto �mon�s yra sausi pašnekovai.

- Trumpai papasakok apie savo pasiekimus. Kuris laim�jimas tau atrodo svarbiausias? Kod�l?

- Pats did�iausias mano pasiekimas yra pasaulio �empionate u�imta penkta vieta. Tada pagerinau ne tik savo, bet ir Lietuvos rekord� bei tapau pirm�ja Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje b�gike, patekusia � pasaulio u�dar� patalp� �empionato final�. Man tai daug reiškia. Visos pergal�s yra svarbios, negaliu išskirti, kad kokia nors buvo sunkiausia, nes kiekvienam startui buvo ruoštasi ilgai, atsakingai, �d�ta daug pastang�, laiko ir darbo.

- Kaip vertini tai, kad tapai Šiauli� met� sportininke? Kokie numatomi svarbiausi ši� met� "�ygiai"?

- Sportini� rezultat� �vertinimas visada buvo ir bus reikšmingas sportininkui. U� tai aš esu d�kinga savo miestui. Jau�iu palaikym� ir pagarb�. Man tai svarbu. Šie metai bus nelengvi. Svarbios var�ybos: Europos u�dar� patalp� �empionatas, Universiada, Pasaulio �empionatas. Tikiuosi, kad viskas vyks taip kaip su treneriu planuojame.

- Kokios yra tavo sporto srities tendencijos? kokios tautyb�s atstovai da�niausiai laimi?

- Mano rungtyje kasmet "atb�ga" vis nauj� b�giki�, kei�iasi ir lyderiai. Sunku nusp�ti var�yb� baigt�, ta�iau 800 m rugtyje dominuoja Rusijos vidutini� nuotoli� b�gik�s. Rekordai pagerinami kasmet. Legendos sklando apie Kenijos sportininkus. Sakoma, jog vienos genties �mon�s prisiriša prie koj� baršku�ius, kurie g�sdina leopardus. �mon�s b�giodami u�vaiko laukinius gyv�nus. Su tokiais b�gikais var�ytis labai sunku. Nor��iau pasitreniruoti Kenijoje.

- Kaip vertini Šiauli� sportin� pasaul�: rezultatus, r�m�jus, vald�ios d�mes�?

- Turime daug talentingo jaunimo, ta�iau tr�ksta sporto bazi�, finansin�s paramos. Kalbu ne tik apie b�gikus, bet ir apie visas kitas sporto šakas. Dar kai daug treniruodavausi Šiauliuose, kalb�davome, jog paj�riu b�gti b�tu naudingiau nei m�s� b�gimo takeliais. Apmaudu, kad dauguma m�s� jaun�j� sportinink� turi baigti sportin� karjer� jos net neprad�j�. Išlieka tik vienas kitas, kuriuos finansiškai palaiko t�vai arba randa r�m�j�.

- Koks dabar tavo gyvenimas, kuris n�ra susij�s su sportu: studijos, laisvalaikis, pom�giai?

- Nesu diskotek� karalien� ar vakar�li� li�t�, ta�iau m�gstu aktyv� laisvalaik�. Vykstu su draugais � gamt�, einu � basein�. Šiuo metu did�i�j� mano gyvenimo dal� u�ima sportas. Stengiuosi suderinti sport�, studijas ir laisvalaik�. Studijuoju paskutiniame kurse. Pavasar� – bakalauro gynimas. Sunk�s metai. Saus� išsilaikiau sesij�, dabar prad�jau rašyti baigiam�j� bakalauro darb�. Laisvalaikis, deja, ne toks �vairus ir da�nas.

- Ko palink�tum jauniesiems Šiauli� sportininkams, b�simai miesto vald�iai, r�m�jams.

- Sportininkams - u�sispyrimo, s�km�s, klausyti trenerio ir suprasti, kad sportas suteikia daug perspektyv�. O miesto vald�iai ir rem�jams pasakysiu, kad investicijos � sport� atsiperka su kaupu! O nem�gstantiems sporto paprieštarausiu - �iauriau u� profesional� sport� yra nuolatinis s�d�jimas prie kompiuterio ar televizoriaus.

R. Berankis skina pergales "ATP World Tour 250"

Justinas VISOCKAS

Ri�ardas Berankis JAV San Chos� mieste vykstan�iame "ATP World Tour 250" serijos vyr� teniso turnyre �veik� pirmuosius var�yb� priešininkus.

Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis per 1 valand� 38 minutes 6:3, 7:6 (7:2) nugal�jo 29 met� Vokietijos sportinink� Benjamin� Becker�. Vokietis ATP klasifikacijoje u�ima 57 viet�. Ri�ardas Berankis reitinge yra 74-tas.

U� patekim� � antr�j� turnyro etap� Ri�ardui Berankiui atiteko 20 �skaitini� ATP tašk�.

Dramatiškoje kovoje R. Berankis kone beviltiškoje situacijoje išpl�š� pergal� prieš amerikiet� Donald� Young�. Lemiamame sete lietuvis atsilikin�jo 2:5, ta�iau atsities� ir vis� kov� laim�jo 6:4, 5:7, 7:5.

Dvejet� var�yb� pirmajame rate Ri�ardas Berankis poroje su japonu Kei Nishikori 6:7 (4:7), 6:0, 10:6 nugal�jo švedo Johano Brunstromo ir amerikie�io Traviso Parrotto duet�. Ta�iau v�liau pralaim�jo ketvirtajam pagal reiting� duetui - Santiago Gonzalezui iš Meksikos ir vokie�iui Philippui Marxui. Pralaim�jo rezultatu 2:6, 2:6.

"ATP World Tour 250" priz� fond� sudaro 600 t�kst. JAV doleri�.

Jaunasis �iaulietis lenktynininkas Ispanijoje stebino profesionalus

Valdas JONUŠIS

Ši� met� vasario 5-6 d. "Circuit de la Comunitat Ricardo Tormo", garsiojoje Valensijos trasoje Ispanijoje, vyko jaun�j� lenktyninink� "Formula BMW Talent Cup 2011" bandomieji va�iavimai, kuriuose dalyvavo Lietuvos jaunasis lenktynininkas šiaulietis Airidas Šiaurys.

Filmavimo grup� juokavo, kad šiaulie�io Airido Šiaurio lak�nas t�tis išmok� j� skraidyti �emai ant asfalto.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

"Jonušis autosportas" vadovas Valdas Jonušis po pra�jusi� met� spalio vizito � "Mygale" formuli� gamykl� "Magny Cours" Pranc�zijoje ir formuli� "Ford" lenktyni� "Brands Hatch" Anglijoje gavo pakvietim� vienam lenktynininkui � "Formula BMW Talent Cup 2011" testus.

Lietuvos kartingo federacija rekomendavo kelet� kartingist�, iš kuri� Airidas labiausia atitiko pakvietime keliamus reikalavimus (am�iaus cenzas ir dar nedalyvav�s jokiose formuli� lenktyni� serijose).

Airidui ir kitiems vyresniems jaunuoliams iš kit� pasaulio šali� (iš viso 24 dalyviai) buvo patik�tos dvylika "Mygale Formula BMW FB02" formuli�.

Testuose jaun�j� lenktyninink� instruktorius buvo Dirk Adorf (41 m.) - gamyklinis lenktynininkas lenktyniaujantis BMW M3 GT2 automobiliu.

Test� vadovai ir dalyviai �i�r�jo � Airid� labai draugiškai ir linksmai. Jo jaunatviška, �avinga šypsena paker�jo visus fotosesijos dalyvius. Kai kas apie Airido am�i� teiravosi net kelis kartus.

Prasid�j� va�iavimai buvo nutr�ktgalviški: dvi formul�s sudau�ytos smarkiai, tre�ios - priekin� dalis.

Ta�iau visai kitoki� vairavimo klas� pademonstravo jauniausias test� dalyvis. A. Šiaurys pirmos savo gyvenime laisvos treniruot�s su formule metu jau tre�iame rate pasiek� stabil� rato �veikimo laik�, kur� vis gerino iki pat treniruot�s pabaigos.

Po treniruot�s Dirk'as Adorf'as vis kartojo: "Ne�tik�tina! Ne�tik�tina!" Ir tai buvo absoliuti tiesa, nes Lietuvos lenktynininko am�iaus ir lenktyniavimo patirties santykis išties ne�tik�tinas.

T� pat� scenarij� Airidas pakartojo ir kitose laisvosiose treniruot�se. Paskutinio va�iavimo metu A. Šiaurys ketvirtame rate pagerino rezultat� iki 1:23,03. Filmavimo grup�s nariai juokavo, kad Airido t�tis Ar�nas, buv�s lak�nas, išmok� s�n� skraidyti �emai ant asfalto.

"Oro karalien�" �aid�ia �iauliuose

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Alytuje vykusiose Lietuvos moter� krepšinio lygos "�vaig�d�i� dienoje" Šiauli� "R�tos" krepšinink� Aist� Tamutyt� tapo "Oro karaliene", kamuolio d�jimu � krepš� su�av�jusi konkurso komisij� ir �i�rovus.

Šiauliet� krepšinink� Aist� Tamutyt� tapo ši� met� "Oro karaliene".

Aist�s TAMUTYT�S asmeninio archyvo nuotr.

Šiauli� "R�tos" moter� krepšinio komandos trener� Birut� Dominauskait� sako, jog moter� kamuolio d�jimo � krepš� konkurs� mat� pirm�kart gyvenime. Lietuvoje tai tik antras konkursas, kuriame � krepš� kamuol� deda ne vyrai, o moterys.

Tiesa, moterims krepšio lankas buvo šiek tiek nuleistas. Trener� pasteb�jo, kad aukštesn�ms merginoms krepšys buvo per �emai, tod�l �emesni� mergin� d�jimai atrod� �sp�dingesni: "Buvo matyti �emesni� mergin� šuolis, judesys. Aukštesn�s �d�davo nesp�jusios pakilti. Reikia pripa�inti, kad tokiose var�ybose nereik�t� ieškoti tr�kum�, verkti d�l pralaim�jim� ir perd�tai d�iaugtis pergal�mis. Tai tiesiog m�s� krepšinio švent�, �aidimas."

Lietuvoje � standartinio aukš�io krepš� �kraudavo tik Jurga Štreimikyt�, ta�iau ma�esn� kamuol�, kuris tilpdavo � deln�.

Aist� Tamutyt� su savo var�ove finale surinko vienodai bal�, tod�l nugal�tojos vard� teko apginti laisvoje programoje. Reik�jo kuo grei�iau sugalvoti d�jim�, kuris su�av�t� visus ir nepalikt� abejing�.

Aist� šoko per savo tupin�i� draug� ir �sp�dingai �krov� kamuol� � krepš�. Šis d�jimas peln� krepšininkei "Oro karalien�s" titul�.

Trener� B. Dominauskait� sako, kad dabar Šiauli� krepšinink�s yra šalies geriausi�j� šešete. �sigijus por� profesionali� krepšininki�, pavykt� patekti ir � ketvert�. "Viskas remiasi � pinigus. Šiauliuose moter� krepšinis laikosi iš entuziazmo", - teigia trener�.

LKL "�vaig�d�i� dienos" rungtyn�se "Lietuviams" vadovaus A. Sireika

Justinas VISOCKAS

Lietuvos krepšinio lygos "�vaig�d�i� dienos" švent�je, kuri kovo 12 dien� vyks Šiauliuose, paaišk�jo galutin� "Lietuvi�" ir "Time Team" legionieri� rinktini� sud�tis. "Lietuvi�" rinktinei vadovaus "Šiauli�" krepšinio klubo strategas Antanas Sireika.

"Šiauli�" krepšinio klubo strategas Antanas Sireika.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

U� trener� balsavo beveik 6000 krepšinio sirgali�. Antano Sireikos vadovaujamoje rinktin�s starto penkete rungtyniaus "�algirie�iai" Mantas Kalnietis, Martynas Pocius ir Paulius Jank�nas bei "Lietuvos ryto" �aid�jai Simas Jasaitis ir Jonas Valan�i�nas.

"Time Team" legionieri� rinktinei vadovaus Vilniaus "Lietuvos ryto" strategas Aleksandras Trifunovi�ius. � starto penket� sirgaliai išrinko "Lietuvos ryto" �aid�jus Khalid� El-Amin�, Brad� Newley ir Milko Bjelica bei du "�algirio" krepšininkus Marcus� Brown� ir Trawis� Watson�.

LKL "Compensa �vaig�d�i� dienos" balsavime, kuris truko nuo gruod�io 22 dienos, balsavo rekordiškai daug sirgali� – 14354.

Daugiausia bals� surinko "Lietuvos ryto" vidurio puol�jas Jonas Valan�i�nas (11545). Jis tapo daugiausia bals� per vis� "�vaig�d�i� dien�" gyvavim� surinkusiu krepšininku. "�algirietis" Travisas Watsonas surinko 9816 balsus ir rinkimuose u��m� antr� viet�. Tre�ias – taip pat "�algirietis" Paulius Jank�nas, kurio s�skaitoje 8795 balsai.

"Lietuvi�" rinktin�s starto penketas (treneris Antanas Sireika, "Šiauliai"):

Mantas Kalnietis ("�algiris),

Martynas Pocius ("�algiris),

Simas Jasaitis ("Lietuvos rytas"),

Paulius Jank�nas ("�algiris"),

Jonas Valan�i�nas ("Lietuvos rytas").

"Time team" legionieri� starto penketas (treneris Aleksandras Trifunovi�ius, "Lietuvos rytas"):

Khalidas El-Aminas ("Lietuvos rytas"),

Marcusas Brownas ("�algiris"),

Bradas Newley ("Lietuvos rytas"),

Trawisas Watsonas ("�algiris"),

Milko Bjelica ("Lietuvos rytas").

Radvili�kio imtynininkai dalyvavo Lietuvos imtyni� �empionate

Baig�si 65-asis Lietuvos imtyni� �empionatas, kuris vyko sausio 21–22 dienomis Vilniuje. Jo dalyviai išsidalijo 19 medali� komplekt� – po septynis graik�-rom�n� ir laisv�j� imtyni� bei penkis moter� var�ybose.

Radviliškio imtynininkai iškovojo ne tik prizines vietas, bet ir peln� �empiono vard�.
"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

�empionate dalyvavo Radviliškio imtynininkai, kurie iškovojo prizini� viet� ir peln� �empiono vard�.

Svorio kategorijoje iki 55 kg tre�i� viet� iškovojo Deividas Šivickas.

Svorio kategorijoje iki 84 kg tre�ias buvo Giedrius Morkis, šiuo metu studijuojantis ir sportuojantis Vilniuje.

Tre�i� viet� svorio kategorijoje iki 96 kg iškovojo imtyni� treneriu dirbantis Justinas Kvietelaitis.

�empionu tapo Oro gynybos bataliono karininkas kapitonas Simas Asa�iovas, �veik�s visus savo var�ovus svorio kategorijoje iki 120 kg. Visi sportininkai – Fiodoro Vladimirovo mokiniai.

Prizininkai apdovanoti diplomais, medaliais ir r�m�j� prizais, o �empionui atiteko taur�.

"Nustebino �i�rov� gausa. Tik�jom�s, kad daug �i�rov� susirinks pa�i�r�ti pasaulio ir Europos �empionatuose pergales skinan�i� geriausi� Lietuvos imtyninink�, ta�iau tokio susidom�jimo tikrai nelauk�me – netgi pritr�ko s�dim� viet�", – augan�iu imtyni� populiarumu d�iaug�si Lietuvos imtyni� federacijos prezidentas.

Radviliškio rajono savivaldyb�s Švietimo ir sporto paslaug� centro Sporto skyriaus informacija

Lietuvos graik��rom�n� imtyni� �empionas � kur��nietis

Gediminas JONUŠKIS

Vilniuje buvo surengtas 65-asis Lietuvos imtyni� �empionatas. Steb�ti var�yb� ir palaikyti sportinink� susirinko gausus �i�rov� b�rys. �empionato dalyviai išsidalijo 19 medali� komplekt� – po septynis graik�-rom�n� bei laisv�j� imtyni� ir penkis – moter� imtyni�. Kova vyko ne tik d�l medali�, bet ir d�l vietos Lietuvos rinktin�je, kuri šiais metais pasaulio ir Europos �empionatuose prad�s kovoti d�l kelialapi� � 2012 met� Londono olimpines �aidynes.

Graik�–rom�n� imtyni� �empionate Šiauli� rajono sportininkai iškovojo šešis medalius. Nuotraukoje: (iš kair�s) G. Daugirdas, A. Sekus, M. Grygelis, R. Guntis, E. Sekus, T. Galkus.

Autoriaus nuotr.

Graik�–rom�n� imtyni� �empionate Šiauli� rajono sportininkai iškovojo šešis medalius. Penki medalininkai šiuo metu savo sportin� meistriškum� kelia Šiauli� miesto sporto mokykloje "At�alynas" ir Lietuvos olimpiniame sporto centre.

Šalies �empionu iki 120 kg svorio kategorijoje tapo Marijus Grygelis, kuris savo sportininko keli� t�si� Lietuvos olimpiniame sporto centre (treneriai O. Antoš�enkovas, A. Tilenis). Per dešimt met� tokio lygio var�ybose Kurš�n� imtynininkas pasipuoš� pirmuoju auksiniu medaliu.

Sidabr� iškovojo Tomas Galkus (svorio kategorija iki 96 kg), kur� dabar treniruoja Šiauli� miesto sporto mokyklos "At�alynas" treneriai A. Kaselis ir V. �ibut� (V. Jasotis).

Bronzos medalius iškovojo Remigijus Guntis (svorio kategorija iki 74 kg), Eividas Sekus ir Art�ras Sekus (iki 66 kg), kurie dabar sportuoja Lietuvos olimpiniame sporto centre (treneriai O. Antoš�enkovas, V. Jasotis), bei Gytis Daugirdas (iki 60 kg), kur� treniruoja Šiauli� rajono Kurš�n� sporto mokyklos treneris V. Jasotis.

"Šiauliai plius" informacija

�iauliuose vyko Baltijos �ali� karat� �empionatas

Sausio 22 d. Lietuvos karat� asociacija ir Šiauli� karat� klubo "Baltasis tigras" vadovas Egidijus Daknys organizavo XI Baltijos šali� karat� �empionat�.

� Baltijos šali� karat� �empionat� suva�iavo stipriausi Latvijos, Estijos, Lietuvos, Rusijos klub� dalyviai - iš viso Šiauli� arena pri�m� 33 klubus. Sportininkai savo meistriškum� demonstravo keturiose aikštel�se.

Buvo var�omasi d�l komandin�s Baltijos šali� karat� �empionato taur�s, kuri� laim�jo Karaliau�iaus karat� klubas "Souyz".

"Kentauro" sportininkai - treti

Tre�i� viet� u��m� 19 tašk� surink�s karat� klubas "Kentauras" - vienintelis Lietuvos klubas, iškovoj�s 11 prizini� viet�.

Aukso medal� kumit� rungtyje laim�jo klubo atstov� Bernadeta Dauparait� (14-15 m., svorio kategorija iki 57 kg).

Sidabro medal� kumit� rungtyje laim�jo Edgaras Laugalis (16-17 m., per 76 kg), kata rungtyje - Bernadeta Dauparait� (daugiau nei 16 m.).

Bronzos medalius laim�jo Egidijus Krivickas (14-15 m., kumit�, iki 57 kg), Modestas Kuvykas (14-15 m., kumit�, per 63 kg), Deividas Krikš�iukas (14-15 m., kumit�, iki 63 kg), Tomas Kumetas (16-17 m., kumit�, iki 61 kg), Armandas Bunius (16-17 m., kumit�, iki 76 kg), Tautvydas Lašas (daugiau nei 16 m., kumit�, per 73 kg), Robertas Murauskas (daugiau nei 16 m., kata), Lina Kielait� (daugiau nei 16 m., kumit�, absoliuti svorio kategorija).

Karat� klubo "Kentauras" vadovas A. Masalskis d�iaugiasi aukl�tini� iškovotais medaliais ir tikina, kad šios var�ybos buvo gera treniruot� prieš art�jant� Baltijos šali� klub� �empionat�, kuris vyks vasario 20 d. Panev��yje. Šiuo metu klubo sportininkai intensyviai ruošiasi art�jan�ioms var�yboms, nes prizininkai bus pretendentai atstovauti Lietuvai Pasaulio �empionate �ikagoje.

"Baltojo tigro" sportininkai - ketvirti

Karat� klubo "Baltasis tigras" dalyviai, surink� 17 tašk�, bendroje �skaitoje u��m� ketvirt� viet�. Šiame �empionate klubo garb� gyn� 12 sportinink�, iš kuri� apdovanojimus peln� septyni.

Kata rungtyje 16 met� ir vyresnio am�iaus grup�je pirm� viet� u��m� Dovydas �ymantas. Antr� viet� 16 met� ir vyresnio am�iaus grup�je u��m� Lukas Urbonas. Tre�i� viet� kata rungtyje 14-15 met� am�iaus grup�je u��m� Robertas Jankauskas.

Pirm� viet� kumit� rungtyje 10-11 met� am�iaus grup�je laim�jo Aist� Mick�nait�. Tre�i� viet� kumit� rungtyje 14-15 met� am�iaus grup�je u��m� Eimant� Šaltupyt�, 16-17 met� am�iaus grup�je - Simona Nemeikšyt� ir Dovydas Ma�iulis.

A. Sireika: "Man�s pralaim�jimas nestebina"

Alvydas JANUŠEVI�IUS

"Šiauli�" krepšininkai pal��o prieš Prien� "R�dup�" - pralaim�jo triuškinamu skirtumu. Var�ybos prasid�jo kovinga nuotaika, ta�iau joi išbl�so jau pirmame k�linyje. Po tre�io k�linio "Šiauli�" sirgaliai jau pulkais �jo iš sal�s. Kas nutiko?

"Šiauliams" reik�jo ��tb�t laim�ti trim taškais, tuomet klubas b�t� patek�s � LKF taur�s turnyro finalo ketvert�. Teko pripa�inti priešinink� pranašum� 56:82 (19:26, 8:21, 9:16, 20:10).

Apylyg� kova vyko tik pus� pirmojo k�linio. V�liau prienie�iai po truput� atitr�ko, o prieš did�i�j� pertrauk� persvara jau siek� 20 tašk� (27:47). Po pertraukos "R�dupis" nebuvo nusiteik�s leisti "Šiauliams" atsigauti ir dar padidino pranašum�. Po trij� k�lini� sve�iai pirmavo 27 taškais (63:36). Belieka tik�tis, kad "Šiauliai" atsities, sustipr�s ir parodys savo nagus LKL ir BBL �empionatuose.

"Šiauli�" �aid�jai aikšt�je atrod� pal��.

Treneris A. Sireika nesistebi, kad "Šiauliai" pralaim�jo: "Dievas baud�ia. Ne tik �aid�jus, bet ir visus, kurie k�l� per didelius tikslus."

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Šiauli�" treneris Antanas Sireika sako, kad jo nestebina var�yb� rezultatas: "Reikia pa�velgti pla�iau. Ka�k� dar�me ne taip. Ne tik aikšt�je, bet iki tol. Kalbu ne tik apie �aid�jus, bet ir apie trenerius, gerb�jus. Dievas nubaud� u� tai, kad k�l�me per didelius tikslus."

Treneris sako, kad likimas da�niausiai nubaud�ia pa�iu netinkamiausiu metu. Š�kart - per svarbias rungtynes. A. Sireika atskleid�ia realyb�: "Mes prieš kelis m�nesius supirkome krepšin� m�gstan�ius studentus iš Amerikos, kelet� �aidusi� Mokykl� krepšinio lygoje ir norime, kad šie nugal�t� "R�dup�", kuriame šiemet susirinko daug aukšto lygio �aid�j� iš "�algirio" ir "Lietuvos ryto". K� galima pasakyti tiems, kurie tiki, kad vaikai privalo �veikti profesionalus? Mes komand� rinkome trejiems metam, tod�l rezultat� LKF turnyre ir negal�jo b�ti."

Treneris si�lo nekaltinti nieko, laikytis teigiamo po�i�rio � sport� ir kelti realius tikslus: "Prisiminkime sezono prad�i�. Rinkome �mones, kurie b�t� pig�s, o dabar - keikiam�s, spjaudom�s. Mes esame "�ali" ir turime teis� suklysti. Jie - paprasti vaikinai, kurie dar turi laiko tapti tikrais krepšininkais."

A. Sireika ne�ino, ar var�yb� rezultatus s�lygojokomand� biud�etai, ta�iau akivaizdu, kad at�jo Prien� laikas. "R�dupio" atstovai po var�yb� prisipa�ino, kad tokios pergal�s siek� septyniolika met�.

"Mes per t� laik� labai daug nuveik�me. Sporte nieko n�ra am�ino. Prisiminkime, juk ka�kada krepšinio elit� drebino Plung� ir Šilut�. At�jo Prien� laikas", - teigia treneris A. Sireika.

R. Berankis u�tikrintai �engia pirmyn

Justinas VISOCKAS

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ri�ardas Berankis pirmajame ši� met� "Did�iojo kir�io" atvirajame Australijos "Australian Open" teniso turnyre �veik� du var�ovus ir pateko � tre�i� etap�.

Pirmajame rate - pergal� prieš austral�

Ri�ardas Berankis (ATP-95) turnyro pagrindini� var�yb� pirmajame rate �veik� Australijai atstovaujant� 25-eri� met� Marinko Matosevi�i� (ATP-138) 6:4, 6:2, 7:5. Ma�as truko 1 valand� 53 minutes.

Pirm�j� set� Berankis laim�jo 6:4. Antrajame �veik� var�ov� 6:2. Tre�iasis setas buvo pats atkakliausias. Ri�ardas j� laim�jo 7:5. R. Berankiui pirmaujant 5:4 ir servuojant, priešininkas laim�jo geim� ir išlygino rezultat� 5:5. Ta�iau daugiau nieko jam šiame ma�e padaryti nebepavyko. Ri�ardas Berankis laim�jo du paskutinius geimus ir iškovojo pergal�.

Argentinietis nebaig� ma�o

Antrajame rate geriausio Lietuvos tenisininko lauk� 29-eri� argentinietis Davidas Nalbandianas (ATP-21), kuris pirmoje kovoje po beveik penkias valandas trukusios kovos nugal�jo 29-eri� met� austral� Lleyton� Hewitt� (ATP-54).

Ri�ardas Berankis Melburne vykstan�iame turnyre nepasigail�jo po pirmojo ma�o j�g� nesp�jusio atgauti var�ovo. Vienet� var�yb� antrajame rate jis iškovojo pergal� 6:1, 6:0, 2:0. Davidas Nalbandianas nebaig� ma�o d�l sveikatos problem�. Kova truko vos 59 minutes.

Tre�ias var�ovas – septintoji pasaulio raket�

Tre�iasis Ri�ardo Berankio var�ovas bus septintoji pasaulio raket� 28-eri� met� ispanas Davidas Fereras. Ispanas antrajame var�yb� etape 6:0, 6:1, 7:5 laim�jo prieš 100-�j� viet� reitinge u�imant� 32-ej� met� Maikl� Rasel� iš JAV.

U� patekim� � tre�i�j� "Australian Open" etap� Ri�ardas Berankis u�dirbo 90 ATP reitingo tašk� ir beveik 55 t�kstan�ius Australijos doleri� (apie 140 t�kst. lit�). Melburne vykstan�io "Did�iojo kir�io" teniso turnyro priz� fond� sudaro beveik 25 mln. Australijos doleri�.

Apdovanoti geriausi 2010 met� sportininkai

Apdovanoti geriausi 2010 met� Šiauli� miesto sportininkai, kurie garsino Lietuv� ir Šiauli� miest� �vairiuose turnyruose ir �empionatuose. Geriausi� miesto sportinink� dešimtuk� rinko sporto specialistai bei �urnalistai. Apdovanojimus �teik� meras ir kiti Savivaldyb�s atstovai.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Lietuvos krep�inio �vaig�d�s v�l spind�s �iauliuose

Justinas VISOCKAS

Lietuvos krepšinio lygos "�vaig�d�i� diena" po met� gr��ta � Šiaulius. Kovo 12 dien� "Šiauli� arenoje" �i�rovai gal�s išvysti pa�ius ��ymiausius Lietuvoje rungtyniaujan�ius krepšininkus ir garsiausias Lietuvos pramog� pasaulio �vaig�des. Šiauli� arenoje vyks snaiperio, oro karaliaus konkursai, specialiuose konkursuose var�ysis �i�rovai, koncertuos gars�s atlik�jai, o švent�s kulminacija taps "Lietuvi�" ir "Time Team" komand� rungtyn�s.

"�vaig�d�i� diena" pirm�kart surengta 1995-aisiais "Tauro" sporto sal�je, 2008 ir 2009 metais - Šiauli� arenoje.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Kovos lietuviai ir legionieriai

Šiauliuose 2008 metais vykusioje švent�je rungtyn�s tarp lietuvi� ir legionieri� buvo su�aistos paskutin� kart�, tod�l simboliška, kad toje pat arenoje jos bus ir atgaivintos.

Per Lietuvos krepšinio lygos "�vaig�d�i� dienos" gyvavim� "Lietuvi�" ir "Time Team" ekipos susitiko aštuonis kartus. Šešis kartus laim�jo iš Lietuvos krepšinink� sudaryta rinktin�, vienerios rungtyn�s 2007 metais baig�si lygiosiomis 108:108 ir vos kart� laim�jo legionieriai - 2005 metais jie iškovojo pergal� 86:74.

Lietuvos krepšinio lygos generalinis direktorius Linas Gilys teigia, kad šiemet legionieri� rinktin� bus bene stipriausia, tod�l lietuviams devintose tarpusavio rungtyn�se teks gerokai pasistengti, kad pasiekt� pergal�.

Rekordiškai daug bals�

U� startinius abiej� komand� penketus balsuoja krepšinio sirgaliai Lietuvos krepšinio lygos interneto svetain�je www.lkl.lt. Šiemet jau sulaukta per 10 t�kstan�i� bals�, o balsuoti galima dar tris savaites. Ankstesnis rekordas buvo apie 11 t�kstan�i� bals�.

Rinkimuose pirmauja Vilniaus "Lietuvos ryto" vidurio puol�jas Jonas Valan�i�nas. Jis yra surink�s beveik 8000 bals�. Pagal dabartinius balsavimo duomenis � "Lietuvi�" rinktin�, be Jono Valan�i�no, patekt� jo komandos draugas Arvydas Šikšnius ir trys Kauno "�algirio" atstovai: Mantas Kalnietis, Martynas Pocius ir Paulius Jank�nas.

Atkakli kova vyksta renkant "Lietuvos" rinktin�s vyriausi�j� trener�. Šiuo metu pirmauja "Šiauli�" komandos strategas Antanas Sireika, kuris yra surink�s per 3600 bals�. Jam ant kuln� lipa Kauno "�algirio" treneris Rimantas Grigas, kurio s�skaitoje apie 3400 bals�.

Legionieri� rinktin�s penket� sudaro "�algirie�iai" Trevisas Watsonas ir Markusas Brownas bei "Lietuvos ryto" �aid�jai Milko Bjelica, Bradas Newley ir Khalidas El-Aminas. Treneri� kategorijoje pirmauja vilnie�i� treneris Aleksandras Trifunovi�ius.

Startiniai komand� penketai dar gali keistis priklausomai nuo to, kaip sirgaliai balsuos per likusias savaites.

Šiauliuose geriau nei Panev��yje

Per Lietuvos krepšinio lygos gyvavim� tai ketvirtas kartas, kai geriausi Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniaujantys krepšininkai kausis Saul�s mieste.

Pirm� kart� Šiauliuose švent� surengta 1995 metais buvusioje "Tauro" sporto sal�je, po to 2008 ir 2009 metais - Šiauli� arenoje. Pernai "�vaig�d�i� diena" surengta Panev��yje, ta�iau, pasak Lietuvos krepšinio lygos generalinio direktoriaus Lino Gilio, panev��ie�i� arena n�ra pritaikyta tokio tipo renginiams, tod�l nuspr�sta švent� v�l surengti Šiauliuose.

I�rinkti geriausi �iauli� miesto sportininkai

Išrinkti geriausi 2010 met� Šiauli� miesto sportininkai, kurie garsino Lietuv� ir m�s� miest� �vairiuose turnyruose ir �empionatuose. Geriausi� miesto sportinink� dešimtuk� rinko sporto specialistai bei �urnalistai.

Geriausia miesto met� sportininke išrinkta Egl� Bal�i�nait� pagerino Lietuvos 400 m b�gimo u�darose patalpose rekord�, kuris nuo 1983 met� priklaus� Anai Ambrazienei. Dohoje (Kataras) vykusiame pasaulio lengvosios atletikos u�dar� patalp� �empionato moter� 800 m b�gimo finale E. Bal�i�nait� u��m� penkt� viet�. Ji tapo pirm�ja Lietuvos b�gike, patekusia � pasaulio u�dar� patalp� �empionat� b�gimo rung�i� final�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiemet geriausi� jaun�j� sportinink� rinkimuose taikyta naujov�. Vietoj anks�iau rinkto penketo išrinktas vienas geriausias jaunasis sportininkas ir dar dešimt jaun�j� sporto talent�.

Tradiciškai išrinktas geriausi� ne�gali�j� sportinink� penketas ir geriausi� miesto komand� trejetas.

Daugiau nei m�nes� miestie�iai gal�jo balsuoti rinkdami populiariausi� miesto sportinink�. J� balsai l�m�, kas taps populiariausiu sportininku.

GERIAUSI� 2010 MET� ŠIAULI� MIESTO SPORTININK� DEŠIMTUKAS:

1. Egl� Bal�i�nait� (lengvoji atletika, treneris Aleksandr Kitanov),

2. Ri�ardas Berankis (tenisas, treneris Remigijus Bal�ekas),

3. Rasa Drazdauskait� (lengvoji atletika, treneris �eslovas Kundrotas),

4. Paulius Viktoravi�ius (plaukimas, treneris K�stutis Jankevi�ius),

5. Vilma Rimšait� (BMX, treneris Albertas Rimša),

6. Viktorija �milyt� (šachmatai, treneris Viktoras �milis),

7. Vytaras Bloškys (regbis, treneris Augustas Taralis),

8. Indr� Bubelyt� (moter� imtyn�s, treneriai Aivaras Kaselis ir Vidmantas �ibutis),

9. Elliet� Lukyt� (fitnesas, treneriai Audron� Lukien� ir Vidmantas Lukys),

10. Vytautas Šarakauskas (krepšinis, treneriai Antanas Sireika ir Adomas Klimavi�ius).

GERIAUSIA 2010 MET� ŠIAULI� MIESTO JAUNOJI SPORTININK�

Dovil� Dzindzaletait� (lengvoji atletika, treneris Juozas Trib�).

TALENTINGIAUSI 2010 MET� SPORTO ŠAK� SPORTININKAI:

1. Tomas Galkus (graik�–rom�n� imtyn�s, treneris Vidmantas �ibutis ir Aivaras Kaselis),

2. Eva Glio�eryt� (plaukimas, treneris Robertas Šuipis),

3. Vytautas Poškus (regbis, treneris Augustas Taralis),

4. Benas Šileika (tinklinis, treneris Aivaras Strockis),

5. Gabrielius Pabijanskas (BMX, treneris Donata Šiaudvyt�),

6. Domantas Norkus (šašk�s, treneris Sandra Laurutien�),

7. Simona Grubliauskait� (�ol�s riedulys, treneris Gen� Juodien�),

8. Laura Svaryt� (krepšinis, treneris Jurgita U�galien�),

9. Julius Tverijonas (tenisas, treneris Rita Romencovien� ir Šar�nas Kulnys),

10. Lukas Urbonas (karat� šotokan, treneris Egidijus Daknys).

GERIAUSI� 2010 MET� ŠIAULI� MIESTO KOMAND� TREJETAS:

1. Moter� �ol�s riedulio komanda "Gintra-Strekt�-Universitetas" (treneris Vaidotas Vai�eli�nas ir Angel� Bu�mien�),

2. Vyr� krepšinio komanda "Šiauliai" (treneris Antanas Sireika ir Adomas Klimavi�ius),

3. Vyr� regbio-7 komanda "Transbusas" (treneris Sigitas Kukulskis).

GERIAUSI� 2010 MET� ŠIAULI� MIESTO NE�GALI�J� SPORTININK� PENKETAS:

1. Gediminas �ukas (krepšinis),

2. Remigijus Bagdonas (šašk�s, treneris Rimantas Albertas Dinius),

3. Paulius Kalvelis (šoudaunas),

4. Egidijus Monkus (tinklinis, krepšinis, sunkioji atletika, trenerisris Bronislavas Volbikas).

5. Stanislovas Ba�kis (tinklinis, stalo tenisas, treneris Algimantas Bal�as).

POPULIARIAUSIA 2010 MET� SPORTININK�

Santa Pakenyt� (sambo-dziudo imtyn�s, treneris Stanislovas Kulikauskas).

Sportininkai bus pagerbti sausio 18 d.

"Šiauliai plius" informacija

2010-�j� sporto auk�tumos ir nusivylimai

Justinas VISOCKAS

2010-aisiais Šiauli� sportininkai garsino Lietuv� ir savo miest�. Iškovoti �vairios prabos medaliai, pasiekti rekordai, laim�tos svarbios rungtyn�s - tokiais pasiekimais gali pasigirti miesto sportininkai.

� geriausi� tenisinink� šimtuk� patekusiam R. Berankiui nebereikia �aisti kvalifikacin�se var�ybose, kovas jis prad�s nuo pagrindinio etapo.

R. Berankis – geriausi�j� šimtuke

Geriausias Lietuvos tenisininkas, pirmasis lietuvis, patek�s tarp šimto geriausi� pasaulio tenisinink�, jauniausias tenisininkas ATP reitingo šimtuke, pretendentas tapti geriausiu ATP naujoku - šiais ir daugeliu kit� vard� vadinamas Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Ri�ardas Berankis, kuriam 2010 metai buvo ypa� s�kmingi.

Tenisininkas Wimbldono ir "US Open" did�iojo kir�io teniso turnyruose pateko � antr�j� etap�, su Lietuvos rinktine Daviso taur�s var�ybose nugal�jo Anglijos ir Airijos tenisininkus.

R. Berankis per 2010 metus laim�jo du ATP "Challenger Tour" serijos turnyrus. Jis triumfavo Notingeme, Anglijoje ir paskutiniame met� turnyre - Suomijoje. Po pergal�s Suomijoje 20-metis tenisininkas iškovojo 125 reitingo taškus ir pakilo � rekordin� 85 viet�.

Grei�iausiai sportininkas reitinge b�t� pakil�s ir dar aukš�iau, ta�iau planus pakoregavo virusas, tenisinink� spal�-lapkrit� paguld�s � lov�.

Pakil�s � rekordines reitingo aukštumas sportininkas neketina sustoti. Po treniruo�i� JAV jaunasis Lietuvos talentas prad�jo kovas Australijoje. Nuo pirm�j� ši� met� dien� jis kaunasi "Brisbane international" teniso turnyre. �veik�s kvalifikacijos barjer� R. Berankis pirmajame etape nugal�jo Pranc�zijos sportinink� ir u�dirbo 32 ATP reitingo taškus. Aštuntfinalyje lietuvio lauks var�ovas iš Vokietijos. Po šio turnyro R. Berankis tur�t� kovoti Sidn�juje vyksian�iame turnyre, o sausio 17-30 dienomis dalyvaus pirmajame 2011 met� did�iojo kir�io - Australijos atvirajame - �empionate. Pakilusiam � geriausi�j� tenisinink� šimtuk� Ri�ardui Berankiui nebereik�s �aisti kvalifikaciniame etape. Kovas jis prad�s nuo pagrindinio etapo.

Geriausi V. �milyt�s karjeros metai

Šiauliet� šachmatinink� Viktorija �milyt� 2010-uosius metus vadina s�kmingiausiais karjeroje. Pernai ji iškovojo antr� viet� Europos asmeniniame šachmat� �empionate. Su Lietuvos vyr� šachmat� rinktine pasaulio šachmat� olimpiadoje ji u��m� 35 viet�. Vienu did�iausi� 2010 met� pasiekim� Viktorija �vardija tai, kad jai pavyko �vykdyti vyr� didmeistr�s normatyvus. Gruod� ji dalyvavo Turkijoje vykusiame pasaulio šachmat� �empionate, kur pateko � geriausi�j� šešioliktuk�. V. �milyt�s pasiekim� s�rašas daugiau nei �sp�dingas, ta�iau stebina, kad Lietuvos šachmat� federacijai � tai visiškai nusispjauti. Šachmatinink� teigia, kad bema� ketverius metus Lietuvos šachmat� federacija neskiria l�š� nei ruoštis var�ybas, nei pa�ioms var�yboms.

Prieš �empionat� �ekijoje vykusiame turnyre ir pasaulio �empionate u�dirbti �skaitiniai taškai leis V. �milytei pasaulio šachmatinink� reitinge pakilti � dešimtuk�. Po �tempto sezono sportinink� planuoja pails�ti, atitr�kti nuo var�yb� maratono. Sausio pabaigoje V. �milyt� tradiciškai dalyvaus Gibraltare vyksian�iame tarptautiniame turnyre, kuriame kovos paj�giausi pasaulio šachmatininkai.

Krepšininkai viš�iukus skai�iuos pavasar�

"Šiauli�" krepšinio komandai 2010 metai buvo permainingi. 2009-2010 met� sezono pabaigoje komanda iškovojo daugyb� titul�. Vasar� Lietuvos krepšinio federacijos taur�s turnyro ma�ajame finale šiaulie�iai rezultatu 79:76 nugal�jo K�daini� "Nev��io" ekip�. Baland� po dramatiškos kovos paskutin�mis rungtyni� sekund�mis 84:83 �veik� Latvijos "Ventspils" krepšininkus, šiaulie�iai pasipuoš� Baltijos krepšinio lygos bronzos medaliais. Gegu�� "Šiauli�" krepšininkai iškovojo bronz� ir Lietuvos krepšinio lygoje. Po puikaus sezono ekipos lyderiai, suvilioti patrauklesni� kontrakt�, pri�m� garsesni� klub� pasi�lymus.

Iš pra�jusio sezono ekipoje liko tik du krepšininkai - Vytautas Šarakauskas ir Mindaugas �ukauskas. Visi kiti - nauji jauni sportininkai, su kuriais klubas sudar� ilgalaikius kontraktus.

Š� sezon� komanda prad�jo ne itin s�kmingai - iškovojo vos kelias pergales, o pralaim�jo komandoms, iš kuri� anks�iau pasipriešinimo nesulaukdavo. Europos taur�s turnyre per šešias rungtynes šiaulie�iai neiškovojo n� vienos pergal�s. Per daugiau nei m�nes� "Šiauli�" klubas pralaim�jo 11 kart� iš eil�s.

Nepaisant nes�kmi� komandos treneris A. Sireika turi "auksin� posak�": "Viš�iukus skai�iuosime pavasar�." Liko keli m�nesiai, tada ir pamatysime, ar komandai pavyks pakartoti pra�jusi� met� pasiekimus, juolab kad komanda 2010 metus u�baig� trim pergal�m iš eil�s.

Gruod� vykusiame pasaulio šachmat� �empionate V. �milyt� pateko � geriausi�j� šešioliktuk�.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

E. Bal�i�nait� gerino rekordus

Lengvaatletei Eglei Bal�i�naitei s�kminga buvo 2010 met� prad�ia. Vasar� ji dalyvavo Portugalijos atvirame lengvosios atletikos iki 23 m. am�iaus �empionate. E. Bal�i�nait� laim�jo 400 ir 800 metr� b�gimo var�ybas.

Po keli� dien� Lietuvos b�gik� E. Bal�i�nait� Portugalijos klub� u�dar� patalp� �empionate pagerino Lietuvos 400 m b�gimo u�darose patalpose rekord�. 400 m b�gimo var�yb� nugal�toja tapusi 21-eri� met� lietuv� distancij� �veik� per 53,47 sek. ir 0,18 sek. pagerino šalies rekord�, kuris nuo 1983 met� priklaus� Anai Ambrazienei.

Kov� Dohoje (Kataras) vykusiame pasaulio lengvosios atletikos u�dar� patalp� �empionato moter� 800 m b�gimo finale E. Bal�i�nait� u��m� penkt� viet�. 21-eri� met� sportinink� distancij� �veik� per 2 min. 1,37 sek. ir 0,37 sek. pagerino Lietuvos rekord�, kur� 1993 met� vasario 27 dien� buvo pasiekusi Dalia Matusevi�ien�. E. Bal�i�nait� tuomet tapo pirm�ja Lietuvos b�gike, kuri pateko � pasaulio u�dar� patalp� �empionat� b�gimo rung�i� final�.

Tinklininkai – Lietuvos �empionai

Šiauli� tinklinio komanda "Elga-Startas" dramatiškoje kovoje palau�� Panev��io KKSC ekip� ir iškovojo �empionato aukso medalius.

Lemiamose rungtyn�se Šiauliuose "Elgos-Starto" tinklininkai rezultatu 3:2 nugal�jo var�ovus ir laim�jo finalo serij� iki trij� pergali� 3:2. Šiauli� komandos treneris Aivaras Strockis sako, kad did�iuojasi savo komanda, kuri, nors ir jauna, geb�jo �veikti labiau patyrusius panev��ie�ius.

Šiaulie�iai po dešimtme�io, kai paskutin� kart� buvo laim�j� �empionat�, v�l gali vadintis stipriausiais Lietuvoje.

Pasaulio rekordas ir atkaklios kovos Lietuvos regbio �empionate

"Vairo-Jupojos" regbininkai apgyn� Lietuvos regbio �empion� vardus. Tai paaišk�jo po paskutini� �empionato rungtyni�, kurias "Vairo-Jupojos" komanda rezultatu 57:0 laim�jo prieš Kauno "��uolo" ekip�. Antroje vietoje lik� Šiauli� "Baltrex" regbininkai 106:9 sutriuškino Rygos rajono "STATS-Sigulda". Pirm� ir antr� vietas u��musios ekipos �empionate surinko po 25 taškus, ta�iau �empion� vardai d�l geresnio tarpusavio rungtyni� tašk� skirtumo atiteko "Vairo-Jupojos" regbininkams. Pirmosiose tarpusavio rungtyn�se jie �veik� "Baltrex" komand� 46:5. Antrajame ma�e pergal� švent� "Baltrex" ekipa 27:26.

Antrojoje grup�je, kurioje buvo kovojama d�l 5-10 viet�, nugal�jo regbio klubas "Šiauliai", kuris paskutin�se rungtyn�se rezultatu 12:10 nugal�jo šeštoje vietoje likusius Šiauli� "Baltrex-PRC" regbininkus.

2011 met� pasaulio regbio �empionato atrankos atkrintam�j� var�yb� ketvirtajame etape Lietuvos rinktin� Šiauliuose 16:27 pralaim�jo Ukrainos rinktinei ir pasitrauk� iš kovos d�l kelialapio � planetos pirmenybes. Nepaisant pralaim�jimo ukrainie�iams, iki tol Lietuvos rinktin� nuo 2006 met� spalio buvo pasiekusi pasaulio rekord� – buvo iškovojusi 18 pergali� iš eil�s.

B. Gutkauskas skyn� pergales

Šiaulietis raitelis Benas Gutkauskas tarp Centrin�s Europos-Šiaur�s lygos raiteli� pakilo � tre�i�j� viet�. Tarptautin�s �irg� sporto federacijos (FEI) klasifikacijoje jis, surink�s 60 �skaitini� tašk�, iš septintos vietos pakilo � tre�i�. � pasaulio taur�s final�, kuris ši� met� pavasar� vyks Vokietijos Leipcigo mieste, pateks tik trys paj�giausi lygos raiteliai. Jei B. Gutkauskas iki pavasario išlaikys dabartin� pozicij�, jis � presti�ines var�ybas pateks antrus metus iš eil�s.

2010 met� pabaigoje B. Gutkauskas dalyvavo atvirajame Lietuvos konk�r� �iemos �empionate. Pirm�j� �empionato dien� "TOP-20" konk�re nugal�j�s B. Gutkauskas su �irgu Twister Duverfat vienintelis be baudos tašk� �veik� kli��i� ruo��. Vis d�lto B. Gutkauskui nepavyko iškovoti pagrindin�s taur�s. Numet�s vien� kli�t� jis liko šeštas.

Tarptautin�s �irg� sporto federacijos (FEI) pasaulio reitinge 23 met� B. Gutkauskas u�ima aukšt� 141-�j� viet�.

�iaulius supurtys tarptautiniai renginiai

Osvaldas JOKUBAITIS

Ant slenks�io 2011-ieji. Šie ir dar kiti metai Šiauliams bus dideli� sporto �vyki� metas. Apie tai, kaip Šiauli� miesto savivaldyb� rengiasi Europos vyr� krepšinio �empionatui, TAFISA pasaulio "Sportas visiems" �aidyn�ms "Šiauliai 2012", kalbam�s su mero pavaduotoja, kuruojan�ia sporto gyvenim� m�s� mieste, Alma Javtokiene.

Vicemer�s Almos Javtokien�s teigimu, s�kmingo pasirengimo �aidyn�ms "Sportas visiems" garantas yra tai, kad j� glob�ja - šalies prezident� Dalia Grybauskait�.

Autoriaus nuotr.

- Rugpj��io pabaigoje – rugs�jo prad�ioje Šiauliuose vyks Europos vyr� krepšinio �empionato atkrintam�j� var�yb� pogrupis. Ar n�ra nerimo, kad miestas gali nesp�ti pasiruošti šiam renginiui?

- Pagrindo nerimauti nematau. Sulauk�me net keli� organizacijos "FIBA Europe" atstov� inspektuojan�i� vizit�. Dideli� priekaišt� nesulauk�me. Visuomet išgirstame daug gra�i� �od�i�, jog turime vien� geriausi� Europoje tokio dyd�io sporto aren�. Iki �empionato dar turime arenoje papildomai �rengti darbo viet� Europos �iniasklaidos atstovams. S�kmingai statomas antras viešbu�io, kuriame gal�t� apsigyventi komandos, priestatas. Tiesa, iš prad�i� buvo kategoriškai reikalaujama visas keturias pogrupio komandas apgyvendinti viename arba dviejuose vienodo lygio viešbu�iuose. Kai komand� padaug�jo iki šeši�, reikalavimai suliberal�jo.

- Pasigirsta nuomoni�, jog krepšinio �empionatas nuostolingas savivaldyb�ms. K� manote J�s?

- Manau, jog negalima taip traktuoti. Taip, savivaldyb�s tur�s investicij�, ta�iau jos liks mieste, nes bus investuojama � konkre�ius sporto objektus. Esu �sitikinusi, jog nedaug Lietuvoje atsirast� �moni�, kurie pasakyt�, jog krepšinio �empionato nereikia. Vis� pirma tai fantastiškas renginys šalyje, kurios gyventojams krepšinis – svarbi gyvenimo dalis. Be to, krepšinio �empionatas – gera repeticija organizatoriams prieš 2012 met� TAFISA pasaulio �aidynes.

- TAFISA pavadinim� girdime ne vienerius metus. Ar jau prasid�jo organizaciniai darbai?

- Taip, šiose var�ybose laukiame apie 10 t�kst. dalyvi� iš beveik šimto šali�. Mil�iniškas darbas suorganizuoti tokio lygio rengin�. Reikia ne tik parengti sporto bazes, bet ir išspr�sti apgyvendinimo, maitinimo, logistikos, turizmo bei kitas problemas, parengti savanorius. �aidyn�ms organizuoti šiuo metu "pajungta" apie 200 regiono �moni�. Jie visuomeniškai dirba sutelkti �aidyni� direktoriaus K�stu�io Petrai�io. Atskiri �aidyni� etapai vyks ir apskrities rajonuose, tod�l ne kart� susitikome su rajon� savivaldybi� vadovais, derinome veiksmus.

- Š� pavasar� po savivaldos rinkim� gali pasikeisti savivaldybi� vadovai. Ar esate tikra, kad �aidyni� organizavimo entuziazmas bus prat�stas? Ne paslaptis, kad ne visi politikai supranta ši� �aidyni� reikšm�.

- Manau, jog s�kmingo pasirengimo �aidyn�ms garantas yra tai, kad j� glob�ja – šalies prezident� Dalia Grybauskait�. Labai d�iugu, jog m�s� valstyb�s vadov� �vertino, jog šis did�iulis sporto renginys negali b�ti tik regiono �vykis. Tai visos šalies atsakomyb�s ir presti�o reikalas. Iš ties�, kai kam kli�va tai, kad tokio masto �aidyn�s organizuojamos ne sostin�je, o Šiauliuose. Aišku, miestui ir regionui liks sutvarkytos sporto baz�s, �ia bus išleisti dalyvi� ir turist� pinigai. Tai ir kelia aistras.

- �aidyn�s skirtos sporto m�g�jams, o ne profesionalams. Ar manote, kad jos sukels pakankam� susidom�jim�?

- Bet juk sporto m�g�j� pasaulyje yra daugiau nei profesional�. Iš ties� ne kart� teko aiškinti skeptikams, kokios svarbios šios �aidyn�s. Šiauliuose vyks ne tik sporto, bet ir did�iuliai kult�riniai renginiai, o pa�ios �aidyn�s bus tiesiog tarptautinis sporto ir kult�ros festivalis. �aidyni� labai gra�i id�ja: "Darnus �mogus – darnus pasaulis." Darna apima ne tik sport�, bet ir kitas gyvenimo sritis. Na, o �aidyn�se sporto entuziastai gal�s var�ytis net 17 neolimpini� sporto šak�, vyks masiniai renginiai, atskirai bus akcentuotas ne�gali�j� sportas, pristatysime lietuviškas parodom�sias sporto šakas. Ta�iau vyks ir profesional� �empionatai. Neabejoju, kad pasaulinio masto renginys Šiauliuose vyks skambiai, s�kmingai ir miesto vardas bus minimas ne vienoje šalyje. Labai tikiu sporto entuziastais, "atvedusiais" šias �aidynes � Šiaulius. Manau, kad tai didelis bendras m�s� pasiekimas, kuris s�kmingai �aidynes organizavus taps ir dideliu laim�jimu.

Renkame geriausius �iauli� sportininkus

Šiauli� miesto K�no kult�ros ir sporto skyrius kasmet kvie�ia miesto gyventojus aktyviai balsuoti renkant populiariausi� 2010 met� Šiauli� miesto sportinink�.

Vienas iš pretendent� - tenisininkas Ri�ardas Berankis.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Nuomon� galite išreikšti balsuodami portale www.etaplius.lt ir www.siauliai.lt iki ši� met� gruod�io 31 d.

Kandidatai tapti populiariausiu sportininku:

1. Egl� Bal�i�nait� (lengvoji atletika, treneris Aleksandr Kitanov).

2. Ri�ardas Berankis (tenisas, treneris Remigijus Bal�ekas).

3. Vytaras Bloškys (regbis, treneris Augustas Taralis).

4. Indr� Bubelyt� (moter� imtyn�s, treneriai Aivaras Kaselis ir Vidmantas �ibutis).

5. Viktorija �milyt� (šachmatai, treneris Viktoras �milis).

6. Aušra Dapkien� (radiopelengacija, treneris Algimantas Dapkus).

7. Deimant� Daulyt� (šachmatai, treneris Sergejus Petuchovskis).

8. Donata Dildait� (�ol�s riedulys, treneris Vaidotas Vai�eli�nas).

9. Rasa Drazdauskait� (lengvoji atletika, treneris �eslovas Kundrotas).

10. Oksana Imanalijeva (futbolas, treneris Rimantas Viktoravi�ius).

11. Laimonas Jakštys (regbis, treneris Irmantas Kukulskis).

12. Elliet� Lukyt� (fitnesas, treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai).

13. Santa Pakenyt� (sambo ir dziudo imtyn�s, treneris Stanislovas Kulikauskas).

14. Tadas Rimkevi�ius (sambo imtyn�s, treneris Stanislovas Kulikauskas).

15. Vilma Rimšait� (BMX, ma�ieji dvira�iai, treneris Albertas Rimša).

20. K�stutis Ruzgis (radiopelengacija, treneris Algimantas Dapkus).

21. Vytautas Šarakauskas (krepšinis, treneriai Antanas Sireika ir Robertas Giedraitis).

22. Samanta Trink�nait� (kiokušin karat�, treneris Andrius Macijauskas).

23. Paulius Viktoravi�ius (plaukimas, treneris K�stutis Jankevi�ius).

24. Sima �iogait� (moter� imtyn�s, treneriai Renatas Dijokas ir Ar�nas Šulcas).

Kvie�iame išrinkti ir geriausi� jaun�j� sportinink� penket� bei geriausi� komand� trejet�.

Kandidatai � geriausi�j� jaun�j� sportinink� penketuk�:

1. Edvinas Rakickas (taekwondo, treneris Romualdas Montvydas)

2. Tomas Galkus (graik�-rom�n� imtyn�s, treneriai Vimantas �ibutis ir Aivaras Kaselis).

3. Dovil� Dzindzaletait� (lengvoji atletika, treneris Juozas Trib�).

4. Gabrielius Pabijanskas (BMX, trener� Donata Šiaudvyt�).

5. Matas Narmontas (šachmatai, treneris Raimondas Narmontas).

6. Agn� Semonavi�i�t� (šachmatai, treneris Edgar Petuchovskij).

7. Domantas Norkus (šašk�s, trener� Sandra Laurutien�).

8. Simona Grubliauskait� (�ol�s riedulys, trener� Gen� Juodien�).

9. Benas Šileika (tinklinis, treneriai Aivaras Strockis).

10. Vytautas Poškus (regbis, treneris Augustas Taralis).

11. Laura Svaryt� (krepšinis, trener� Jurgita U�galien�).

12. Diana Šatkauskait� (rankinis, trener� Egl� Pupšien�).

13. Tomas Birškys (futbolas, treneris Deivis Kan�elskis).

14. Julius Tverijonas (tenisas, treneriai Rita Romencovien� ir Šar�nas Kulnys).

15. Mantas Bugailiškis (tenisas, treneriai Rita Romencovien� ir Šar�nas Kulnys).

16. Justina Mikulskyt� (tenisas, treneriai Rita Romencovien� ir Šar�nas Kulnys).

17. Eva Glio�eryt� (plaukimas, treneris Robertas Šuipis).

18. Paulius Vid�i�nas (radiopelengacija, treneriai Nerijus Vid�i�nas ir Algimantas Dapkus).

19. Ignas Gabšys (radiopelengacija, radioorientavimasis, treneriai Nerijus Vid�i�nas ir Algimantas Dapkus).

20. Aust�ja Dapkut� (radiopelengacija, radioorientavimasis, treneris Algimantas Dapkus).

21. Toma Viršilait� (kiokušin karat�, treneris Andrius Macijauskas).

22. El�ja Lukyt� (fitnesas, treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai).

23. Lukas Urbonas (karat� šotokan, treneris Egidijus Daknys).

Komandos - kandidat�s � geriausi�j� trejet�:

1. Moter� futbolo komanda "Gintra-Universitetas" (treneris Rimantas Viktoravi�ius).

2. Vyr� tinklinio komanda "Elga-Startas" (treneriai Aivaras Strockis ir Modestas Strockis).

3. Moter� �ol�s riedulio komanda "Gintra-Strekt�-Universitetas" (treneriai Vaidotas Vai�eli�nas ir Angel� Bu�mien�).

4. Vyr� regbio-7 komanda "Transbusas" (treneris Sigitas Kukulskis).

5. Vyr� krepšinio komanda "Šiauliai" (treneriai Antanas Sireika ir Robertas Giedraitis).

"BaltRex" �ven�ia dvide�imtmet�

Regbio klubas "BaltRex" šven�ia dvidešimties met� jubiliej�. Ta proga pagerbti ir geriausi klubo sportininkai.

Šiuo metu "BaltRex" komanda vienija šešis klubus - apie 140 sportinink�, kurie rungtyniauja vaik�, jaunu�i� A ir B, jauni� ir suaugusi�j� �empionatuose.

Geriausiai pra�jus� sezon� rungtyniavo antroji suaugusi�j� komanda, kuri antrajame divizione u��m� pirm� viet�. Jauni� komanda taip pat tapo nugal�toja.

Vyr� regbio komanda "Baltrex" Lietuvos �empionate u��m� antr� viet�, nusileidusi nuolatiniams var�ovams - "Vairo-Jupojos" regbininkams.

Nuo sezono vidurio vyriausiuoju treneriu tap�s komandos lyderis Edmundas Š�avinskas sako, kad ekipa aktyviai ruošis kitam sezonui ir sieks dar geresni� rezultat� nei šiemet.

"Šiauliai plius" informacija

Pasaulio �empionate � ketvirtoji vieta

Justinas VISOCKAS

Šiauliet� sporto klubo "Gylys" sportinink� Elliet� Lukyt� VokietijoS, Alzey mieste vykusiame W.A.B.B.A. versijos "Mr/Ms Univers 2010" pasaulio kult�rizmo ir fitneso �empionate iškovojo ketvirt� viet�. Iš viso �empionate dalyvavo apie 130 dalyvi� iš 23 šali�.

Elliet�s Lukyt�s u�imta ketvirtoji vieta W.A.B.B.A. versijos pasaulio �empionate yra aukš�iausia iš kada nors anks�iau Lietuvos sportinink� pasiekt�.

Elliet�s LUKYT�S asmeninio archyvo nuotr.

Jauniausia �empionato dalyv�

Elliet� Lukyt� var��si "Miss Shape" kategorijoje su dar septyniomis sportinink�mis. "Miss Shape" kategorijoje dalyv�s turi ant scenos pasirodyti tris kartus: su suknele, su bikiniu, kad b�t� galima �vertinti sportininki� form�, ir tre�i� – kad pristatyt� laisv�j� program�.

"Tai buvo labai aukšto lygio �empionatas, o aš buvau jauniausia iš vis� dalyvi�. Visos var�ov�s buvo dešimt met� ar daugiau vyresn�s, labiau patyrusios",- teigia vos per �ingsn� nuo nugal�toj� pakylos likusi šiauliet�. Dar labiau met� skirtum� pabr�� Elliet�s Lukyt�s pasirinktas sceninis "l�lyt�s" �vaizdis. � Vokietij� Elliet� Lukyt� atlyd�jo vyresnioji sesuo Eva, kuri pad�jo pasiruošti var�yboms ir pasirodyti kuo geriau.

Šiauliet� – ketvirta

Pirm� var�yb� dien� vyko dalyvi� registracija, skirstymas � kategorijas, antr�j� – pusfinaliai. Tai buvo svarbiausias var�yb� etapas, kadangi pusfinalis l�m�, kurios sportinink�s pateks � final�, o kurios liks be apdovanojim�. Tre�i�j� var�yb� dien� surengti finalai, ta�iau tai daugiau reginys �i�rovams, kadangi da�niausiai teis�jai visk� nusprend�ia jau per pusfinal�.

Finale Ellietei Lukytei skirta ketvirtoji vieta. Pirm� ir antr� vietas u��m� Italijos sportinink�s, o tre�i� – pranc�z�.

Elliet�s Lukyt�s tikslas šiame �empionate buvo pasirodyti ne pras�iau nei pernai. Pra�jusiais metais Vengrijoje vykusiame pasaulio �empionate ji buvo ketvirta. Sportinink� d�iaugiasi ir ši�me�iu pasiekimu, kadangi �empionato lygis gerokai pakilo, o ji išliko ketvirta.

Ketvirtoji vieta W.A.B.B.A. versijos pasaulio �empionate yra aukš�iausia iš kada nors anks�iau Lietuvos sportinink� pasiekt�. Prieš kelet� met� vilniet� Jolanta Dubikultyt� buvo pasiekusi šešt� viet�.

Dabar sportinink�s laukia mokslai, tod�l ji planuoja praleisti pavasario sezon�. "Dvylikta klas�, pavasar� - egzaminai, tod�l reikia daugiau laiko skirti mokslams, o po kuri� bus v�l galima apgalvoti apie var�ybas", - teigia sportinink� Elliet� Lukyt�.

El�ja Lukyt� sieks pergal�s

Vakar � Turkijoje vyksiant� pasaulio jaunimo ir veteran� kult�rizmo ir fitneso �empionat� išvyko jauniausioji iš trij� seser� - El�ja Lukyt�. Ji var�ysis Antalijos kurorte surengtame pasaulio �empionate pagal vien� iš paj�giausi� - I.F.B.B. versij�.

Teis� atstovauti Lietuvai mergina �gijo Marijampol�je vykusiose var�ybose, kuriose ji tapo absoliu�ia Lietuvos jaunimo �empione. Mergina tikisi aukšt� rezultat�, ta�iau jos laukia atkakli kova, kadangi Turkijoje teks var�ytis su sportinink�mis, kurioms Europos �empionate buvo pralaim�jusi. El�ja Lukyt� Europos �empionate u��m� tre�i� viet�, ta�iau per kelis m�nesius jai dar pavyko pagerinti form�, tad prieš svarbiausi� sezono start� ji jau�iasi u�tikrintai.

�iauliuose var��si geriausios �ok�j� poros

Justinas VISOCKAS

Šiauli� arenoje dvi dienas vyko tarptautinis sportini� šoki� festivalis "Lithuanian Open 2010". Šok�jai var��si standartini� ir Lotyn� Amerikos šoki� kategorijose. Ant parketo sukosi geriausios Lietuvos ir u�sienio šali� poros. Daugiausia �i�rov� d�mesio ir ovacij� sulauk� pasaulio reitingo var�ybos.

Pasaulio reitingo var�ybose dalyvavo 42 šok�j� poros.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Pirm�sias vietas iškovojo kaunie�iai ir suomiai

"IDSF Int. Open" standartini� šoki� klas�je triumfavo kaunie�iai Donatas V��elis ir Lina Chatkevi�i�t� iš "S�kurio" klubo. Andrejus Rogovenko bei Ana Voroncuka iš Latvijos u��m� antr� viet�, o kaunie�iai, klubo "Kaspinas" atstovai Evaldas Sodeika ir Ieva �ukauskait�, buvo treti.

Nugal�tojais "IDSF Int. Open" Lotyn� Amerikos šoki� kategorijoje tapo sve�iai iš Suomijos Jonas Pipola ir Laura Vimer. Jiems buvo �teikta Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio �steigta taur�. Antroje vietoje liko Rusijos pora - Artiomas Semerenko ir Svetlana Sovet�enko, tre�ioje - latviai Martas Smolko ir Viktorija Puhovika. � final� tarp šeši� geriausi� por� pateko vienintel� lietuvi� pora – vilnie�iai Jok�bas Venckus ir Jomant� Dapkevi�i�t�. Jie atstovauja sportini� šoki� klubui "Ratuto" ir gimnastikos mokyklai. Šok�jai finale u��m� šešt� viet�. Šiaulie�iai, klubo "Šypsena" Lukas Petkevi�ius ir Migl� Klupšait�, tarp suaugusi�j� por� su "Ratuto" ir gimnastikos mokyklos pora Edgaru Brazu ir Viktorija Gaidyte pasidalijo 19-20 vietas.

Atšal� orai išg�sdino dalyvius

Kadangi tai buvo aukš�iausios kategorijos Pasaulio reitingo var�yb� etapas, u� pergales šok�jams buvo skirti �skaitiniai taškai. U� pirm� viet� šok�jai gavo 160 reitingo tašk�. Dar 10 procent� prie iškovot� tašk� sumos buvo prid�ta tod�l, kad festivalyje teis�javo teis�jai iš vienuolikos šali�.

� pasaulio reitingo var�ybas buvo u�siregistravusios 63 poros, ta�iau atvyko 42. Jei var�ybose b�t� dalyvavusios bent 48 poros, prie iškovot� tašk� b�t� prid�ta dar 30 procent� sumos.

Festivalio organizatorius ir Lietuvos sportini� šoki� federacijos viceprezidentas Virginijus Visockas teig�, kad grei�iausiai daugelis por� neatvyko d�l atšalusi� or�. Var�ybose organizatoriai nesulauk� vis� por� netgi iš kaimynini� šali�. Latvijos, Estijos ir Lenkijos poros d�l pablog�jusi� oro s�lyg� buvo priverstos pralesti reitingo var�ybas.

Jaunimo grup�je šiaulie�iai - treti

"IDSF Open" jaunimo standartini� šoki� grup�je nugal�jo panev��ie�iai �ymantas Ku�ikas ir Agn� Pe�eli�nait� iš klubo "Rumba". Antri - Dominykas Granskas ir Kotryna Petroši�t� iš Vilniaus "Dileksos" klubo. Tre�ioje vietoje – kaunie�iai Ivanas Kazakevi�is ir Jurga Gustait� ir klubo "S�kurys". Šioje grup�je var��si šiaulie�iai šok�jai Augustas Goštautas ir Agn� Cimermonait� u��m� trylikt� viet�.

Tarp suaugusi�j� buv� šešti J. Venckus ir J. Dapkevi�i�t� nugal�tojais tapo "IDSF Open" Lotyn� Amerikos šoki� jaunimo grup�je. Antr� viet� u��m� lenkai Sebastjanas Mrozas ir Joana Šumikovska. Šiaulie�iai L. Petkevi�ius ir M. Klupšait� jaunimo grup�je u��m� tre�i� viet�.

Pasaulio �empionai atvyko su nauja programa

Pertraukose šou program� pristat� pasaulio Lotyn� Amerikos šoki� �empionai Stefano Di Filippo ir Olga Urumova iš Italijos. Šiaulie�iai vieni pirm�j� išvydo nauj�j� pasaulio �empion� program�, kadangi pirm� kart� ši programa buvo pristatyta vos prieš dvi savaites Honkonge.

Nepaisant garsios poros šou ir geriausi� Lietuvos por� pasirodymo, Šiauli� arenos trib�nos nebuvo u�pildytos. Šoki� festivalio organizatoriai apgailestavo, kad Šiauliuose n�ra susiformavusios tradicijos, ta�iau tikisi, kad pavyks u�siauginti �i�rovus ir trib�nos bus pilnos kaip ir Vilniuje rengiamuose šoki� festivaliuose.

Moksleivi� futbolo lyga stipr�ja ir ple�iasi

Nauj�j� sezon� Šiauli� apskrities moksleivi� futbolo lyga pradeda sustipr�jusi - padaug�jo komand� Šiauli� rajone, lyga išsipl�t� � Pakruojo ir Radviliškio rajonus.

Prisijungus St. Anglickio pagrindinei mokyklai ir Meškui�i� gimnazijai, 2011 metais Šiauli� rajone rungtyniaus dešimt komand�, Radviliškio rajone - šeši� mokykl� komandos: Šeduvos gimnazija, Sidabravo vidurin�, Šiaul�n� vidurin�, Gra�inos pagrindin�, Pašušvio pagrindin�, Vai�ganto pagrindin�, Pakruojo rajone - Linkuvos gimnazija, Rozalimo vidurin�, �emynos pagrindin�, Balsi� pagrindin� ir Triškoni� pagrindin�.

Futbolo klubo "Savanoris" direktorius Dalius Einoris pasid�iaug�: "D�iugu, kad ŠMF lyga ple�iasi ir stipr�ja, o m�s� pasirinktas futbolo populiarinimo b�das randa vietos apskrities miesteliuose ir kaimuose. Tikim�s, kad mokykl�, kurios atviros futbolui, daug�s ir kituose rajonuose."

Lygos var�ybose pirmiausia bus išaiškinti Pakruojo, Radviliškio bei Šiauli� rajon� �empionai, kurie vasar� susigrums d�l apskrities �empion� titulo.

FK "Savanoris" informacija

"FIBA Europe" stebi �empionatui besirengian�ius miestus

Europos krepšinio �empionatui besiruošian�ius šiaulie�ius aplank� "FIBA Europe" atstovai, kurie �vertino atliktus darbus.

Specialistai did�iausi� d�mes� skyr� viešbu�iams, kuriuose tur�s b�ti apgyvendinti krepšininkai, �urnalistai ir arbitrai. B�tent viešbu�iai kol kas yra did�iausia problema Šiauliuose.

"FIBA Europe" pakeit� sprendim� ir vietoj 16 komand� � pirm�j� etap� nusprend� pakviesti 24 ekipas, tod�l šiaulie�iai vietoj keturi� komand� tur�s apgyvendinti šešias.

Dalis krepšinink� gal�t� apsigyventi "Šiauli�" viešbutyje. �urnalistams grei�iausiai bus pasi�lytas "Tomo" viešbutis, o oficialiems "FIBA Europe" atstovams ir arbitrams – "Šaulys".

Dauguma krepšinink� gyvens viešbutyje "Med�iotoj� u�eiga". Darbai šiame viešbutyje bus baigti tik pavasar�. Tuomet "FIBA Europe" atstovai atvyks dar kart�, kad su viešbu�iais b�t� pasirašytos sutartys.

Iki Europos krepšinio �empionato liko devyni m�nesiai.

"Šiauliai plius" informacija

�ol�s riedulininkes priglaus Panev��ys

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose vykusiame Lietuvos �ol�s riedulio federacijos moter� u�dar� patalp� taur�s turnyre Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Universiteto" ekipa tarp penki� A diviziono komand� u��m� antr� viet�. Šiauliet�s nusileido nuolatin�ms var�ov�ms - Vilniaus "HFTC-Tauras" riedulinink�ms.

Šiauliuose nebeliko sali�, kuriose b�t� galima rengti �ol�s riedulio var�ybas.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliet�s neseniai prad�jo treniruotis sal�je. Šis turnyras joms buvo tarsi ��anginis, besiruošiant sausio viduryje prasid�sian�iam Lietuvos u�dar�j� patalp� �empionatui, tod�l komandai svarbiausia buvo sustyguoti �aidim�, o ne laim�ti.

Pralaim�jo vilniet�ms

Turnyre "Gintros-Strekt�s-Universiteto" komanda laim�jo tris susitikimus: rezultatu 6:0 ji �veik� Širvint� "Intos" ir Šiauli� "Klevas 1" ekipas, o 6:1 nugal�jo Vilniaus "�uv�dra-Tauras" komand�.

Kov� su Vilniaus "HFTC-Tauras" komanda šiauliet�s pralaim�jo rezultatu 2:4. Abi komandos tur�jo daug prog� pasi�ym�ti, ta�iau susi�aidimo stoka sutrukd� pasirodyti geriau. Šiauliet�s prie vilnie�i� vart� k�l� septynis ma�uosius kampinius, ta�iau tiksliai u�baigta buvo vos viena ataka. Vilniet�s iš penki� kampini� tiksliai u�baig� du.

Tre�i�-penkt� vietas u��musios komandos surinko po du taškus, ta�iau d�l geresnio �var�i� santykio tre�ioji vieta skirta Vilniaus "�uv�dros-Tauro" riedulinink�ms. Ketvirta liko Širvint� "Intos", penkta - Šiauli� "Klevo 1" komanda.

B divizione turnyro nugal�tojomis tapo Kelm�s riedulinink�s, kurios finale rezultatu 3:1 nugal�jo Šiauli� "Lidvijos" ekip�. Ma�ajame finale susitiko Šiauli� "Šiauli�" ir Širvint� sporto mokyklos komandos. Pagrindinis rungtyni� laikas baig�si taikiai 2:2. Baudini� serijoje geriau sek�si šiauliet�ms, kurios laim�jo 3:0, tad rungtyn�s baig�si bendru rezultatu 5:2. B diviziono penkt� viet� u��m� tre�ia Šiauli� komanda "Klevas 2". Paskutin�je šeštoje vietoje liko Kauno komandos "Veršvai" riedulinink�s.

Paskutinis turnyras Šiauliuose

Prieš prasidedant Lietuvos u�dar�j� patalp� riedulio �empionatui sportininki� laukia tarptautinis turnyras - "�algirio SD" atvirasis �empionatas. Gruod�io 18-19 d. Šiauliuose vyksian�iame turnyre kovos keturios paj�giausios A diviziono komandos su Sum� "Sumchanka" HC (Ukraina), Smolevi�i� "Viktorija" HC (Baltarusija) ir Gardino "Ritm-Azotas" HC (Baltarusija) komandomis. Dar neaišku, ar � Šiaulius atvyks Rusijos �RF Sankt Peterburgo HC ekipa. Jeigu Rusijos klubas neatvyks, jo viet� turnyre u�ims L�RF "Fed Cup" ma�os taur�s komanda nugal�toja arba A diviziono penktos vietos laim�toja.

Deja, �ol�s riedulio sostine vadinamuose Šiauliuose �iemos sezonu tai bus paskutinis turnyras, kuriame �i�rovai gal�s išvysti komandas. Taip nutiko tod�l, kad Šiauliuose neliko sali�, kuriose b�t� galima rengti �ol�s riedulio var�ybas.

Mokykl� sal�se per ma�ai vietos, o sporto r�muose "Šiauliai", kur tradiciškai vykdavo �empionatas, taip pat neliko vietos - šioje sal�je šiemet rungtyniauja Region� krepšinio lygoje Šiauli� miestui atstovaujan�ios dvi komandos bei Lietuvos moter� krepšinio lygoje �aid�ian�ios "R�tos" krepšinink�s. Sale naudojasi aukš�iausioje ir pirmojoje Lietuvos lygose �aid�iantys rankininkai.

Sporto mokyklos "Saul�" atstovai sako, kad �ol�s riedulio �empionato etapai da�niausiai rengiami savaitgaliais, vyksta 2-3 dienas, tod�l nelieka vietos kitoms sporto šakoms, kuri� tvarkaraš�iai iš anksto suderinti ir yra numatytos nam� rungtyn�s.

Panaši pad�tis ir Vilniuje. "HFTC-Tauro" komanda taip pat neturi sal�s, kurioje gal�t� rengti �empionat�. Išeitis rasta – �empionatas vyks Panev��io rankinio centre. Nors Panev��ys neturi savo �ol�s riedulio komandos, tik šiame mieste atsirado sal�, kurioje b�t� galima rengti sal�s riedulio var�ybas.

Medikai kvie�ia sportuoti

Lietuvos sporto draugijos "�algiris" konferencijoje u� aktyv� dalyvavim� draugijos veikloje vardiniais �enklais buvo apdovanota dešimt šalies sporto klub�, tarp kuri� - Šiauli� sporto klubas "Medikas".

Gydytojas Algirdas Tamošaitis, vienas aktyviausi� medik� sporto klubo nari�, sako, jog sportin�s emocijos padeda atgauti j�gas.

Pasak Šiauli� ligonin�s gydytojo, Nefrologijos ir toksikologijos skyriaus ved�jo Algirdo Tamošai�io, parve�usio � ligonin� š� klubo apdovanojim�, sportas medikams yra saugiklis nuo darbo �tampos, nuovargio ir ne visada matomo streso. Kad gal�tum pad�ti ligoniui, pats turi b�ti stiprus. Gydytojas A. Tamošaitis yra vienas aktyviausi� Šiauli� sporto klubo "Medikas" nari�, Lietuvos medik� futbolo rinktin�s narys. Nesvetimos A. Tamošai�iui ir kitos sporto šakos – slidin�jimas, krepšinis.

Kad "Mediko" sporto klubas gausiam kolektyvui neleid�ia pamiršti sporto ir judraus laisvalaikio tradicij�, sportuojantys medikai yra d�kingi ilgame�iui klubo vadovui, "�algirio" draugijos veteranui Vincui Baškiui. �vairias sporto šakas bei j� m�g�jus sutelkian�ios �algiriados, medik� vasaros ir �iemos švent�s, šias tradicijas papildantys dvira�i� �ygiai siejami su lig� prevencija. Jis suartina atskirose grandyse dirban�ius medikus, populiarina kolektyvo tradicijas. Ligonin�je sporto tradicijas stprina ypa� aktyvi administracijos pozicija. Generalinis direktorius Petras Simavi�ius yra ne tik vis� sporto rengini� dalyvis, bet ir organizatorius, siekiantis kuo daugiau koleg� ir bendradarbi� sutelkti judriam ir kult�ringam poilsiui.

"�algirio" sporto draugija, anot gydytojo Algirdo Tamošai�io, nesiekia dubliuoti sporto federacij� veiklos - dirbama su judraus gyvenimo m�g�jais, kuriems artimos �vairios sporto šakos. Tai pasaulyje populiari sport� ir sveik� gyvensen� propaguojanti veikla.

Nijol� Jurgilien�, Šiauli� ligonin�s atstov� spaudai

R. Berankis Suomijoje i�kovojo antr� pergal�

Justinas VISOCKAS

Ri�ardas Berankis Suomijoje vykstan�iame ATP "Challenger" serijos "IPP Open 2010" vyr� teniso turnyre atkaklioje kovoje 3:6, 7:5, 7:6 (7:2) �veik� 124-t� viet� ATP, reitinge u�imant� pranc�z� Edouard’� Roger-Vasselin�.

119 viet� reitinge u�imantis lietuvis ketvirtfinalyje susitiks su 26 met� kanadie�io Franko Dancevi�iaus (ATP 298) ir 29 met� ruso Igorio Kunicino (ATP 103) poros nugal�toju.

U� patekim� � ketvirtfinal� Ri�ardui Berankiui skirti 25 ATP reitingo taškai.

Turnyro priz� fond� sudaro 106,5 t�kstan�io eur�.

�iauliuose vyko pirmosios �audymo var�ybos

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose vykusiose "Oksalio" taur�s šaudymo var�ybose kovojo beveik pusantro šimto dalyvi� iš 13 Lietuvos klub�.

Tai pirmosios tokio lygio šaudymo var�ybos Šiauliuose.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Geriausiai iš šiaulie�i� sportinink� pasirod� 15 met� Monika Bartaševi�i�t�. Ji jaunu�i� grup�je iškovojo tre�i� viet�. Kiti du šiaulie�iai - sporto mokyklos "Dubysa" aukl�tiniai Mindaugas Jucius ir Aurimas Palaima - u��m� atitinkamai 8 ir 9 vietas.

Monika Bartaševi�i�t� yra Lietuvos jaunu�i� rinktin�s nar�, o Mindaugas Jucius atstovauja Lietuvos jauni� šaudymo rinktinei.

Var�ybose dalyvavo iš šiaulie�i� šauli� klubas "Dešimtukas". Geriausiai iš klubo atstov� pasirod� Eugenijus �iu�elis. Jis, šaudydamas pistoletu, 90 metais gimusi� ir vyresni� grup�je u��m� 10 viet�.

Antroji "�iauli�" krep�inink� nes�km� Europos taur�s turnyre

Justinas VISOCKAS

"Šiauli�" krepšinio komanda antr�sias Europos taur�s turnyro rungtynes Ukrainoje su Kijevo "Budivelnik" ekipa pralaim�jo rezultatu 66:74.

Po pergal�s prieš "Šiaulius" Kijevo "Budivelnik" tapo grup�s lyderiais.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Aikšt�s šeimininkai � priek� išsiver�� jau rungtyni� prad�ioje. Po pirmojo k�linio jie pirmavo šeši� tašk� skirtumu. Antrajame ketvirtyje šiaulie�iams pavyko suma�inti skirtum� 20:21, ta�iau ukrainie�iai, �pus�jus rungtyn�ms, pirmavo 28:44.

Tre�iojo k�linio prad�ia šiaulie�iams ne�ad�jo nieko gero. Po taiklaus var�ov� metimo "Budivelnik" pranašumas išaugo iki 18 tašk�. Po to sek� "Šiauli�" spurtas - laim�j� atkarp� 12:4 jie suma�ino skirtum� iki 10 tašk�, o taiklus tolimas Edvino Ruzgo metimas dar labiau priartino šiaulie�ius prie ukrainie�i�. Dar labiau suma�inti skirtumo šiaulie�iams nesisek�, o per likusias kelias tre�iojo k�linio minutes var�ovai v�l padidino skirtum� iki 13 tašk�.

Paskutiniame ketvirtyje šiaulie�iai stojo � lemiam� kov�, suma�ino skirtum� iki šeši� tašk�. Deja, klaidos ginantis leido var�ovams nesunkiai pelnyti taškus.

"Šiauli�" komandoje rezultatyviausiai �aid� Rikis Harisas. Jis peln� 21 tašk�. �ygimantas Janavi�ius peln� 13 tašk�. Vytautas Šarakauskas peln� 11 tašk� ir atkovojo 13 kamuoli�.

Tai buvo antroji Kijevo "Budivelnik" ekipos pergal� Europos taur�s turnyro C grup�je. Ukrainie�iai tapo grup�s lyderiais. "Šiauli�" komanda, abu kartus pralaim�jusi, keturi� komand� grup�je u�ima paskutin� viet�. Kitose C grup�s rungtyn�se pirm�j� pergal� iškovojo Ispanijos "Gran Canaria 2014" klubas, kuris Juodkalnijoje rezultatu 90:66 sutriuškino "Budu�nost" ekip�.

Sportas trumpai

Raitelis B. Gutkauskas pakilo � rekordiškai aukšt� viet�

Tarptautin�s �irg� sporto federacijos (FEI) sudarytame "Rolex" pasaulio konk�r� jojimo reitinge šiaulietis Benas Gutkauskas pakilo � 153 viet�. Tarptautin�se var�ybose s�kmingai startav�s raitelis per pastaruosius du m�nesius šoktel�jo � virš� per 81 pozicij�. Raitelis šiuo metu Lenkijos Lešno mieste dalyvauja tarptautin�se CSI trij� �vaig�du�i� var�ybose u�darose patalpose. B. Gutkauskas dar šiemet rengiasi dalyvauti trejose tarptautin�se var�ybose Slovakijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje, kur bus kovojama d�l FEI "Rolex" ir Pasaulio taur�s reitingo tašk�.

Šiauli� futbolinink�s laim�jo LMFF taur�

Finaliniame Lietuvos moter� futbolo federacijos taur�s turnyre Šventup�je dalyvavo aštuonios komandos: Marijampol�s "S�duva", Šiauli� "Gintra-Universitetas", Ukmerg�s "TexTiliTe", Nemen�in�s "R�ta-Vilnius FM", Vilniaus "�algiris", Akmen�s "Akmen�", Kauno "Kaunas" ir Taurag�s "Taurag�-SM" komandos. Ma�ajame finale d�l tre�iosios vietos Taurag�s "Taurag�" nugal�jo Akmen�s "Akmen�" rezultatu 0:2. Finale Šiauli� "Gintra-Universitetas" sutriuškino "Kauno" futbolininkes 6:0. V. Budryt� peln� keturis, O. Imanalijeva ir S. Karasiovait� – po vien� �vart�.

"Šiauli�" krepšininkai nugal�jo "Perlo" ekip�

Baltijos krepšinio lygoje "Šiauli�" krepšininkai iškovojo ketvirt� pergal�. Namuose rungtyniav� šiaulie�iai rezultatu 87:69 �veik� Vilniaus "Perlo" komand�. "Šiauli�" komandoje rezultatyviausias buvo Vytautas Šarakauskas, kuris peln� 24 taškus ir atkovojo aštuonis kamuolius. Edgaras Stanionis prie pergal�s prid�jo 15 tašk�. Tai ketvirtoji "Šiauli�" komandos pergal� Baltijos krepšinio lygoje.

Lietuvos moksleivi� graik�–rom�n� imtyni� pirmenyb�se - medaliai Šiauli� rajono sportininkams

Šalies graik�–rom�n� imtyni� jaunimas var��si Šiauli� imtyni� sporto sal�je "At�alynas". � Lietuvos �empionat� atvyko komandos iš Vilniaus, Klaip�dos, Kauno, Panev��io, Marijampol�s, Visagino, Anykš�i�, Taurag�s, Joniškio, Kazl� R�dos, Šiauli� ir Šiauli� rajono. Susirinko per šimt� dalyvi�. Šiauli� rajono atstovai iškovojo šešis �vairiaspalvius medalius. Šalies �empionu iki 42 kg svorio kategorijoje tapo Saulius Klabys, kur� Šiauli� rajono Kurš�n� sporto mokykloje treniruoja nusipeln�s treneris Valdas Jasotis. Kategorijoje iki 76 kg nugal�jo Remigijus Guntis. J� Lietuvos olimpiniame sporto centre treniruoja Olegas Antoš�enkovas. Svorio kategorijoje iki 100 kg laim�jo Tomas Galkus, kur� Šiauli� miesto sporto mokykloje "At�alynas" treniruoja treneriai A. Kaselis ir V. �ibutis. Tre�i�sias vietas laim�jo A. Tilenio ir V. Jaso�io aukl�tiniai: Dovydas Kriau�i�nas (60 kg), Mindaugas Mudingis (100 kg) bei Mantas Kasparavi�ius (76 kg), kur� Šiauli� sporto mokykloje "At�alynas" treniruoja A. Kaselis ir V. �ibutis.

�iauliuose �vyks tarptautinis MMA ir K-1 turnyras

Laura AUKSAITYT�

Lapkri�io 14 dien� (sekmadien�) 11-16 val. "Tauro" sal�je (Šiauli� sporto r�mai, Pramon�s g. 13) vyks atviras Lietuvos Muay Thai m�g�j� �empionatas. 16 valand� prasid�s profesionalios MMA, Muay Thai ir K-1 kovos.

� �empionat� suva�iuos kovotojai m�g�jai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos. Pirmojoje renginio dalyje kausis vidutinio paj�gumo C klas�s naujokai. Antrojoje turnyro dalyje trys šiaulie�iai kausis su trim Latvijos sportininkais.

Tarptautin� turnyr� rengia Lietuvos Muay Thai s�junga ir klubas "Gladiatoriai". Organizatoriai �ada puik� regin�!

Renginio metu koncertuos šoki� grup� "Extreme". Bilieto kaina visai renginio dienai - 10 Lt.

"�iauli�" futbolininkai i�kop� � LFF pusfinal�

Justinas VISOCKAS

"Šiauli�" futbolo komanda Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyro ketvirtfinalyje rezultatu 1:0 nugal�jo Marijampol�s "S�duvos" ekip� ir pateko � pusfinal�.

Pirmajame k�linyje komandos sureng� kelias atakas, ta�iau rimtesnio pavojaus n� prie vien� vart� futbolininkams sukelti nepavyko.

Antrajame k�linyje abi komandos �aid� atsargiai, kadangi bet kokia klaida gal�jo nulemti rungtyni� baigt�. Po pavojingo marijampolie�i� sm�gio galva kamuol� paskutin� akimirk� sugavo "Šiauli�" vartininkas Marius Rapalis. "Šiauli�" �aid�jai taip pat atsak� keliomis pavojingomis atakomis, ta�iau dvikovas laim�jo "S�duvos" vart� sargas.

Vienintelis rungtyni� �vartis pelnytas 69-t� minut�. Edvinas Jasaitis skersavo kamuol� � baudos aikštel�. Aplenk�s var�ov� gyn�jus, pirmas prie kamuolio suskubo Robertas V��evi�ius ir nukreip� j� � marijampolie�i� vartus.

Per likusias minutes marijampolie�iai m�gino išlyginti rezultat�, ta�iau šiaulie�iai gerai gindamiesi atlaik� var�ov� spaudim� ir iškovojo pergal�.

Po šios pergal�s "Šiauli�" futbolo komanda pateko � LFF taur�s pusfinal�.

Be "Šiauli�" komandos, � pusfinal� pateko Garg�d� "Bangos", Panev��io "Ekrano" ir Kauno FBK "Kaunas" komandos.

Garg�diškiai rezultatu 2:0 nugal�jo "Klaip�dos" ekip�. A lygos �empion� vard� u�sitikrin�s Panev��io "Ekranas" 1:0 �veik� LFF I lygos tre�iosios vietos laim�toj� Alytaus "Vidzgir�". Atkakliausiose ketvirtfinalio rungtyn�se Taurag�s "Tauras" po prat�simo 2:3 nusileido Kauno FBK "Kaunas" komandai.

LFF taur�s pusfinaliai bus �aid�iami 2011 met� pavasar�.

"Šiauli�" futbolo komanda š� sekmadien� (lapkri�io 7 d.) �ais paskutines šio sezono A lygos rungtynes nam� stadione. D�l penktos A lygos vietos kovojantys šiaulie�iai 15 val. susitiks su Vilniaus "�algirio" komanda.

Po ši� rungtyni� šiaulie�i� lauks paskutin�s A lygos rungtyn�s Klaip�doje su vietos ekipa.

R�kyvos kapiton� - ant vandens ir ledo

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Irut� �i�kuvien�, Šiauli� buriuotoj� klubo viceprezident� ir buriavimo trener�, v�j� pasikink� jau nuo dešimties met� Kurši� mariose. Nidoje u�augusi I. �i�kuvien� yra viena iš nedaugelio moter� Lietuvoje, buriavimo srityje pasiekusi� toki� aukštum�. Tai vienas iš t� �moni�, kuriam Šiauliai turi b�ti d�kingi u� miesto garsinim� pasaulyje ir buriavimo bei ledrogi� �empionatus R�kyvos e�ere.

Buriavimas - tai sportas ir poezija.

Likimas ir poezija

"Buriavimas - plati s�voka. Tai tarsi gyvenimas ant vandens: laisvas, �avingas ir nepakartojamas", - sako buriavimo trener� Irut� �i�kuvien�. Ji �sitikinusi, kad visi buriuotojai yra šiek tiek poetai, nes buvimas gamtoje taurina �mog�.

Nuo dešimties met� Irut� buriavo Kurši� mariose. Daugyb� kart� ji tapo Lietuvos buriavimo �empione. Kur� laik� buvo vienintel� šalyje buriavimo trener� moteris. Nidoje, Irut�s gimtin�je, buriuoti band� beveik visi. Šis kraštas moter� traukia lyg magnetas.

Irut�, pirm� kart� atsis�dusi� � burlaiv�, v�jas nuneš� toli nuo kranto, ta�iau ji sugeb�jo apsisukti ir gr��ti. T� met� pavasar� ji pirm� kart� buriavo, o vasar� tapo Lietuvos rinktin�s nare.

Trener� jau daug met� R�kyvoje treniruoja vaikus. Gal�t� tai daryti Nidoje, ta�iau pamilo R�kyv� - rami gera vieta �empionams auginti. Kartu dirba ir treneris Aurimas Eidukas - buv�s Irut�s aukl�tinis.

Vaik� buriavimo baz� prieš kelet� m�nesi� ištiko nelaim� - gaisras sunaikino daugyb� inventoriaus. V�l viskas nuo prad�i�, ta�iau Irut� u�gr�dinta sunkum� - atlaikys. Be to, yra nema�ai Šiauli� buriuotoj� klubo nari�, kurie visais b�dais palaiko jaun�j� kart� - ne tik paremia per var�ybas finansiškai, bet ir patys remontuoja inventori�. Tai Vidmantas Vitkevi�ius, Tomas Lukoševi�ius, Eugenijus Drazdauskas ir dar daug kit�. Jei reik�t� jauniesiems buriuotojams pragyventi vien iš valstyb�s skiriam� pinig�, šis sportas R�kyvoje greitai �lugt�.

Ilgai Irut� kankino klausimas, kur slypi jos meil� vandens toliams. Kart� jai � rankas pakliuvo knygel� apie reinkarnacij�. Moteris, nors ir netiki tokiais dalykais, su�inojo, jog pra�jusiame gyvenime buvo j�reivis.

Patirtis ir siekiai

"Buvo ir baisesni� nutikim� gyvenime", - prisimena Irut� ir papasakoja, kaip kart� Taryb� S�jungos �empionate Juodojoje j�roje var�yb� teis�jas išleido visus � atvir� j�r�. Jam pasirod�, kad oras bus palankus. Kilo tokia audra, kad per kelet� akimirk� visus burlaivius apvert� ir sudau�� uolas.

Buriuotojus gelb�jo karinis j�r� laivynas. �iupo visus u� liemeni� ir trauk� ant denio. Irut� elg�si didvyriškai - nenor�jo palikti savo laivo, tod�l laik�si iš paskutini�j�. U� borto pamat� vien� rus� sportinink�, kur� j�ra jau trauk� � dugn�. Jaunut� sportinink� grieb� sk�stant�j� ir nepaleido, kol kariškiai juos ištrauk�. Likimas nusišypsojo Irutei - jos vienintel�s laivas buvo išgelb�tas, tik buvo truput� pa�eistas.

Irut� �i�kuvien� su moko jaunuosius buriuotojus prisijaukinti v�j� ir bangas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Irut�s mama nor�jo, kad jos dukra b�t� šok�ja. Bijojo, kad nepask�st� vaikas. O t�vas dar miegantiems vaikams išmatuodavo p�das ir va�iuodavo � Klaip�da pa�i��, kamuoli� ir rake�i� pirkti. Irut� ir šoko, ir buriavo, ta�iau po trej� met� tur�jo pasirinkti - šoki� bateliai ar bangos u� borto. Irut� pati nusprend� - šoks ant vandens.

Nediduk� mergina tur�jo mil�ino ištverm� ir kaln� energijos. Ji skyn� apdovanojimus vien� po kito, ta�iau susid�r� ir su neteisybe. Kart� po trij� nepelnyt� klaid� sportinink�s savigarba buvo u�gauta ir ji nusprend� mesti var�ybas - prad�ti treniruoti vaikus. Per dvejus metus Nidoje išugd� pirm�j� savo Lietuvos �empion� Mindaug� Ma�eik�. Šiauliuose daug pasiekusi� sportinink� jau ant piršt� nesuskai�iuosi. Dabar auga nauja R�kyvos pa�iba: dvylikametis Deividas Mickevi�ius, penkiolikmetis Martynas Dainius, vienuolikmet� Jovil� Gedmontait�.

Iki šiol Šiauli� buriuotojai �empionatuose vadinami mirtininkais. J� laiveliai pras�iausi, ta�iau buriuotojai da�nai pirmauja. Taip nutiko neseniai ledrogi� var�ybose. Treneris u�sienietis pa�iupin�jo Jovil�s bur� ir tar� - tai skuduras, o ne bur�, ta�iau jaunoji sportinink� finišavo viena pirm�j�.

�empion� e�eras

Galima dr�siai sakyti, kad Irut� yra vienas iš daugiausia R�kyv� garsinan�i� �moni�. Jau kelet� met� Ant šio e�ero vyksta �vair�s buriavimo ir ledrogi� �empionatai. Ši� �iem� vasar� planuojamas Europos ledrogi� �empionatas.

Visas pasaulis pripa��sta, kad ledrogi� sportui R�kyvoje yra idealios s�lygos. Toki� e�er� Europoje vos vienas kitas: puikus priva�iavimas, garantuotas optimalus ledo ir sniego storis, lygus ledas. Panašiai kalbama ir apie buriavimo s�lygas. R�kyvos e�eras turi priešv�jin� krant�, n�ra gilus ir iš vis� pusi� apsuptas med�iais. Tokiame galima u�auginti �empionus. Vienintel� problema - kur apgyvendinti sportininkus.

Irut� prisipa��sta, kad Šiauliuose suk�r� ka�k� savo. Erdv�s dvasiai ne tiek daug kaip Nidoje, ta�iau u�tenka pa�velgti vaikams � akis ir išgirsti: "Trenere, ar aš šiandien plauksiu?" Tada atsiranda j�g� remontuoti burlaivius, ieškoti r�m�j�, rengtis var�yboms.

Moteris šalia visiems �prast� savo dokument� saugo burlaivio vairininko teises. Jos leid�ia plaukioti ir vairuoti laivus visuose pasaulio vandenyse. Tiesa, plaukiojant j�romis, laive turi b�ti kapitonas. Š� titul� ji gaut� lengvai, jei tik daugiau išplaukt� � j�ras. Nor�jo dalyvauti ir "Ambersail" plaukime aplink pasaul�, ta�iau ten susib�r� išskirtinai vyrai. Irut� tik šypteli - ji tikrai ištvert�.

�sp�dinga "�iauli�" futbolinink� pergal� Baltijos futbolo lygoje

Po pirm�j� rungtyni� Estijoje, kurias šiaulie�iai pralaim�jo 1:5, nedaugelis tik�jo, kad "Šiauli�" klubo �aid�jai sugeb�s atsitiesti, ta�iau atsakomajame ma�e Šiauliuose miesto komanda nuo pirm� minu�i� prad�jo spausti var�ovus.

Pirm�j� �vart� 13 minut� peln� Georgas Freidgeimas. 34-t� minut� rezultat� padvigubino Paulius Janušauskas. Pirmajame k�linyje šiaulie�iai peln� ir tre�i�j� �vart� - 38-t� minut� pasi�ym�jo Viktoras Raskovas.

Antrajame k�linyje vaizdas aikšt�je nepasikeit�, šiaulie�iai ir toliau atakavo. 71-m� minut� ketvirt�j� komandos �vart� peln� Paulius Janušauskas.

Triuškinim� 83-i� minut� u�baig� Ernestas Pilypas. Po keitimo aikšt�je pasirod�s saugas sureagavo � komandos draugo perdavim� ir vos sp�j�s aikšt�je apšilti kojas aplenk� var�ov� gyn�jus ir vartinink�, pirmas suskubo prie kamuolio ir peln� �vart�.

Iškovoj� �sp�ding� pergal� šiaulie�iai pateko � Baltijos futbolo lygos ketvirtfinal�, kurio susitikimai bus �aid�iami kit� met� pavasar�.

"Šiauliai plius" informacija

"Gintros-Universiteto" merginos - Baltijos futbolo lygos nugal�tojos

Šiauliuose vyko Baltijos moter� futbolo lygos finalin�s var�ybos. �empion�mis tapo Šiauli� "Gintros-Universiteto" merginos.

Finaliniame etape kovojo keturios komandos, po dvi iš Lietuvos ir Latvijos.

Pirmajame pusfinalyje susitiko Ukmerg�s "TexTilit�" ir Liepojos "Metalurgs". Ukmergišk�s laim�jo rezultatu 3:0. Du �var�ius komandai peln� Sonata Vanagait�, vien� - Rimant� Kunickait�.

Antrajame pusfinalyje Šiauli� "Gintros-Universiteto" komanda rezultatu 7:1 sutriuškino Rygos "Skonto-Ceriba-46 vsk." ekip�. Keturis �var�ius � var�ovi� vartus �muš� Oksana Imanalijeva.

D�l tre�ios vietos kovojo dvi Latvijos ekipos, o d�l �empioni� vardo susikov� Lietuvos komandos.

Liepojos "Metalurgs" rezultatu 2:1 laim�jo prieš Rygos "Skonto-Ceriba-46 vsk." ekip� ir iškovojo tre�i� viet�.

Finale šiauliet�s 3:0 nugal�jo Ukmerg�s "TexTilit�s" merginas ir tapo Baltijos moter� futbolo lygos �empion�mis. Du �var�ius komandai peln� Viktorija Budryt�, vien� - Rasa Imanalijeva.

Estijos komandos šiemet Baltijos lygos var�ybose nedalyvavo motyvuodamos tuo, kad labai daug var�yb� laukia nacionaliniame �empionate, o Baltijos lygos var�yb� grafikas susikerta su Estijos rinktin�s var�ybomis.

"Šiauliai plius" informacija

�iauli� regbininkai vienija j�gas prie� Malt�

Justinas VISOCKAS

"Vairo-Jupojos" regbininkai apgyn� Lietuvos regbio �empion� vardus. Nors pralaim�jimas priešpaskutiniame ture "Baltrex" komandai šiek tiek sugadino nuotaik� �empionams, "Vairo-Jupojos" komandos treneris Sigitas Kukulskis sako, jog be pralaim�jim� nebus ir pergali�. Nurimus Lietuvos �empionato aistroms, buv� priešininkai turi suvienyti j�gas. Š� šeštadien� Šiauliuose vyks Europos �empionato Nacij� taur�s 2A diviziono rungtyn�s, kuriose susikaus Lietuvos ir Maltos rinktin�s.

Apgyn� �empion� vardus

�empionato nugal�tojai paaišk�jo po paskutini� var�yb�, kurias "Vairo-Jupojos" komanda 57:0 laim�jo prieš Kauno "��uolo" ekip�. Antroje vietoje lik� Šiauli� "Baltrex" regbininkai 106:9 sutriuškino Rygos rajono "STATS-Siguld�".

"Vairo-Jupojos" ir "Baltrex" komandos �empionate surinko po 25 taškus, ta�iau �empion� vardai d�l geresnio tarpusavio rungtyni� tašk� skirtumo atiteko "Vairo-Jupojos" regbininkams. Pirmosiose rungtyn�se jie �veik� "Baltrex" komand� 46:5. Antrajame ma�e pergal� švent� "Baltrex" ekipa 27:26.

Tre�i� viet� �empionate u��m� Kauno "��uolo" komanda, o ketvirt� - Rygos rajono "STATS-Siguldos" regbininkai.

Antrojoje grup�je, kurioje buvo kovojama d�l 5-10 viet�, nugal�jo regbio klubas "Šiauliai", kuris paskutin�se rungtyn�se 12:10 nugal�jo šeštoje vietoje likusius Šiauli� "Baltrex-PRC" regbininkus. Septint� viet� u��m� Vilniaus regbio akademijos regbininkai. Jie paskutin�se rungtyn�se 23:15 nugal�jo aštunt� viet� �empionate u��musius Klaip�dos "Kuršius". �empionato "autsaideri�" dvikovoje pergal� iškovojo ir devint� viet� u��m� Panev��io "Ryši� statybos" komanda. Ji 19:12 laim�jo prieš Rygos "Remus" komand�, kuri u��m� paskutin� - dešimt� - viet�.

Pirmas septynias vietas u��musios komandos kit� regbio sezon� rungtyniaus aukš�iausiajame divizione, o 8–10 vietos pateko � antr�j� divizion�.

Svarbiausia - �gyti patirties

"Vairo-Jupojos" komandos vyriausiasis treneris Sigitas Kukulskis sako, kad �empionato baigtis buvo nulemta dar pavasar�, kai jie laim�jo prieš nuolatinius var�ovus "Baltrex" regbininkus 41 taško skirtumu. Nepaisant pralaim�jimo priešpaskutiniame ture vieno taško skirtumu, jie jau buvo u�sitikrin� �empion� vard�.

Pasak trenerio, paskutin�s rungtyn�s su Kauno "��uolo" ekipa tebuvo formalumas, kadangi kaunie�iams "Vairo-Jupojos" komanda n�ra pralaim�jusi bema� dvidešimt met�, tod�l ir dabar nes�km�s tik�tis buvo naivoka.

Baigiantis sezonui, keli pagrindin�s sud�ties �aid�jai patyr� traum�, tod�l j� viet� teko u�imti jaunesniems, ma�iau patyrusiems sportininkams. Sigitas Kukulskis sako, kad jaunieji regbininkai puikiai atliko visas u�duotis. "Kit� sezon� kai kurie j� �ais pagrindin�je komandos sud�tyje, tod�l svarbu, kad jaunesni �aid�jai �gyt� kuo daugiau patirties, pasitik�t� savo j�gomis", - teigia treneris.

Tre�ios oficialios rungtyn�s su Malta

Šiauliuose susikaus Lietuvos ir maltos nacionalin�s regbio rinktin�s. Europos �empionato FIRA-AER Nacij� taur�s 2A diviziono rungtyn�s abiems ekipoms bus pirmosios naujajame 2010-2012 m. var�yb� cikle.

Lietuvos rinktin�s treneris Anatolijus Smirnovas sako, kad šioms var�yboms nepavyks surinkti vis� paj�giausi� �aid�j�, ta�iau bus proga išm�ginti jaunesnius. Bus galimyb� pa�i�r�ti, kokia dabartin�s regbio rinktin�s lyderi� pamaina auga. Tradiciškai rinktin�s pagrind� sudarys šiaulie�iai regbininkai, daugiausia iš "Vairo-Jupojos" ir "Baltrex" klub�. Po kelis �aid�jus treneriai pakviet� iš RK "Šiauliai" bei Kauno "��uolo" komand�. Lietuvos rinktin� prieš ma�� su Malta surengs dvi treniruotes Šiauliuose.

Daugelis Maltos rinktin�s �aid�j� rungtyniauja Anglijos klubuose, ta�iau prie rinktin�s prisijungia ir keli �aid�jai, kurie �aid�ia Australijos komandose.

Tarptautin�s regbio tarybos IRB oficialiajame nacionalini� rinktini� reitinge Lietuva šiuo metu yra surinkusi 50,41 balo ir u�ima 39-�j� viet�. Malta, surinkusi 46,44 balo, yra 49 vietoje.

Tai bus jau tre�iosios oficialios rungtyn�s tarp Lietuvos ir Maltos rinktini�. Pirmosios buvo �aid�iamos 2001 metais. Tuomet lietuviai nugal�jo var�ovus 39:11. Antrajame susitikime 2002 metais stipresni buvo Maltos regbininkai, kurie laim�jo 22:18.

Rungtyn�s tarp Lietuvos ir Maltos regbio nacionalini� rinktini� vyks spalio 30 d. 13 val. 50 min. Šiauliuose, centriniame miesto stadione.

Dvyliktoji tarptautin� "Saul�s taur�" � "Gylio" sportininkams

Justinas VISOCKAS

Kult�ros centre, vyko XII tarptautinis turnyras "Saul�s taur� 2010" ir XXXIII Šiauli� regiono �empionatas. Pereinam�j� komandin� taur� dvylikt� kart� iš eil�s iškovojo kult�ros centro "Gylys" kolektyvas. Tai jau ketvirta taur�, liekanti šiame klube (trejus metus iš eil�s iškovojus pirm� viet�, taur� lieka klubui). Kitais metais bus steigiama nauja. Var�ybose dalyvavo 15 klub� sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Pereinam�j� komandin� taur� dvylikt� kart� iš eil�s iškovojo kult�ros centro "Gylys" kolektyvas.

Sportininkai rungtyniavo 11-oje kategorij�: dviejose Šiauli� regiono ir devyniose "Saul�s taur�s".

Dalyvi� pasirodym� vertino Lietuvos ir tarptautin�s kategorijos devyni� nari� komisija.

Organizuojant "Saul�s taur�s" turnyr�, siekiama suvienyti susiskald�iusias šalies kult�rizmo federacijas.

Jauniausiai var�yb� dalyvei - 14 met�

Mergin� iki 21 m. fitneso rungtyje nepralenkiama buvo El�ja Lukyt� ("Gylys", Šiauliai). Mergina pademonstravo puikias proporcijas ir ekspresyvi�, dinamišk� laisv�j� program�. Program� k�r� pati, nor�jo nustebinti trenerius ir t�vus Audron� ir Vidmant� Lukius. Kadangi El�ja nuo trej� met� šoko �vairiuose šoki� kolektyvuose, šoki� pamokos nenu�jo veltui - programa tikrai nustebino ir teis�jus, ir trenerius. Antra buvo Ana Merdenova, tre�ia - Roberta Jaraminait�, abi - iš sporto klubo "Gylys".

Klasikinio kult�rizmo iki 21 m. kategorijos nugal�toju tapo Rytis Janulevi�ius ("Tauras", Marijampol�). Šis sportininkas buvo apdovanotas specialiuoju "Jaunojo talento" prizu. Antras buvo Ry�io bendraklubis Dainius Matulionis, tre�ias - Juozas �utautas ("Akvaera", Jonava).

Jaunimo kult�rizmo iki 21 m. kategorijoje pirm� viet� iškovojo Adolis Mikelionis ("Tauras", Marijampol�), antr� - Nerijus Anapka ("D’Atlantis", Vilnius), tre�i� - Deividas Jurevi�ius ("Gylys", Šiauliai).

S�km� lemia ir laki fantazija

Moter� fitnese nepralenkiama buvo Elliet� Lukyt� ("Gylys", Šiauliai), nustebinusi laisv�ja programa ir programai skirta atributika - auksu ir sidabru tviskan�iais sparnais.

Merginos pastangos visus nustebinti pasiteisino – ir �i�rovai, ir komisija apstulb� plojo Elliet� ji tapo moter� fitneso kategorijos nugal�toja.

Antr� viet� u��m� Jolika Geffel ("Gylys", Šiauliai), pademonstravusi nuotaiking� laisv�j� program�, gra�ias k�no linijas. Tre�ia buvo Gintar� Skridulyt� ("Gele�iniai �mon�s", Šiauliai). Sportininkei pritr�ko scenin�s patirties.

Moter� k�no fitnese rung�si raumeningesn�s moterys, kurios demonstruoja tik k�n� su trim skirtingais bikiniais. Pirm� viet� iškovojo Sonata Ilijonskien� iš Kauno klubo "Šiaur�", antr� - Daiva Strimaityt� ("Tauras", Marijampol�), tre�i� - Renata Gribauskait� ("Olympia", Vilnius).

Vyr� klasikiniame kult�rizme nepralenkiamas buvo sve�ias iš Estijos Jan Smirnovski. Tobul� k�no linij� ir var�ybin�s formos sportininkas puikiai atliko laisv�j� program�. Antras buvo Ignas Petruškevi�ius ("Tauras", Marijampol�), tre�ias - sve�ias iš Latvijos Maksims Kazaks.

Vyr� kult�rizme iki 85 kg pirm� viet� iškovojo Rolandas �eimys, pasirink�s šias var�ybas ir neišvyk�s � Vokietij�, kur tomis pa�iomis dienomis vyko Pasaulio fitneso �empionatas, Antras buvo Aleks�jus Riazancevas ("Tauras", Marijampol�), tre�ias - Ignas Hofmanas ("Gylys", Šiauliai).

Vyr� kult�rizme per 85 kg pirm� viet� u��m� Nerijus Bru�as ("Sinergija", Ukmerg�). Sportininkas tapo ir absoliu�iu "Saul�s taur�s" nugal�toju bei išsive�� mero Genadijaus Mikšio taur�. Mero taur� - jau pavasar� u�sakyta ir parve�ta iš Italijos skulpt�ra - priklaup�s atletas laiko ant peties did�iul� akmen�.

Šiauli� �empionato moter� fitneso nugal�toja atkaklioje kovoje tapo El�ja Lukyt�. Antra buvo jos sesuo Elliet� Lukyt�. D�l tre�ios vietos taip pat vyko labai atkakli kova tarp Jolikos Geffel ir Anos Merdenovos. Pastaroji ir tapo prizininke. Visos merginos - iš "Gylio" klubo. Absoliutus XXXIII Šiauli� �empionato nugal�tojas tarp vyr� kult�rist� - "Gylio" sportininkas Ignas Hofmanas (vienbalsiu teis�j� sprendimu). Antras buvo Andrius Druktenis ("Gele�iniai �mon�s"), tre�ias - Deividas Jurevi�ius ("Gylys").

Var�yb� pabaigoje buvo renkama gra�iausia mergina. Ji buvo renkama pagal �i�rov� ovacijas. Finalist�mis tapo trys merginos, atstovaujan�ios "Gylio" klubui – Jolika Geffel, Elliet� Lukyt� ir El�ja Lukyt�. Daugiausia �i�rov� palaikymo sulauk� Jolika Geffel, kuri buvo apdovanota specialiu r�m�j� prizu.

Komandin�je �skaitoje Šiauli� klubas "Gylys" tapo nugal�toju, Marijampol�s "Tauras" u��m� antr�j� viet�, o "Gele�iniai �mon�s" iš Šiauli� buvo treti.

Ateities planai

Kit� savaitgal� Šiauli� klubo "Gylys" sportinink� komanda vyksta � Marijampol�, kur dalyvaus Lietuvos kult�rizmo ir fitneso taur�s var�ybose.

Po savait�s Latvijoje, Rygoje, sportinink� laukia atvirasis Rygos �empionatas.

Kol kas Elliet� Lukyt� yra �gijusi apie 80 procent� idealiausios savo formos, kadangi svarbiausios var�ybos vyks ma�daug po m�nesio. Iki to laiko ji tobulins form�, kad kuo geriau pasirodyt� pasaulio �empionatuose. Mergina lapkri�io 12-13 dienomis vyks � Pranc�zij�, kur dalyvaus Pasaulio moter� fitneso �empionate pagal WPF versij�. Gruod�io ketvirt�j� ji dalyvaus WABBA versijos Pasaulio moter� fitneso �empionate.

U�baigusi rudens var�ybas Elliet� Lukyt� planuoja laikinai palikti scen�. Kiek laiko truks pertrauka, ji nesiry�o prognozuoti: "Dabar svarbiausia u�baigti mokykl�, juk mokausi dvyliktoje klas�je, �stoti � universitet�. Daug laiko reik�s skirti mokslams, tod�l nebus laiko scenai."

Jaunesnioji sesuo El�ja Lukyt� "Saul�s taur�s" var�ybose buvo geresn�s formos nei Elliet�, tod�l ir iškovojo absoliu�ios nugal�tojos titul�. Pavasar� Europos �empionate u��musi tre�i� viet�, El�ja �gijo teis� atstovauti Lietuvai gruod� Vengrijoje, Budapešte, vyksian�iame Pasaulio jaunimo ir veteran� kult�rizmo ir fitneso �empionate pagal IFBB versij�.

�iaulie�i� pergal�s Lietuvos boulingo B lygoje

Justinas VISOCKAS

Lietuvos boulingo B lygos vakar� pogrupyje dvi pergales iškovojo Šiauli� miesto komanda "Greitis". Kitos šiaulie�i� komandos "Pepsi" �aid�jai po kart� laim�jo ir pralaim�jo.

Pirmosiose boulingo klube "Carrus Navalis" vykusiose rungtyn�se "Grei�io" komanda tik atkaklioje kovoje išpl�š� pergal� 8:6 prieš kaunie�i� "Autoaljanso" ekip�. Po penki� partij� rezultatas buvo lygus, tik paskutin�je partijoje vis� šiaulie�i� rezultatai buvo didesni nei 200, tai ir l�m� "Grei�io" komandos pergal�.

Kita miesto komanda "Pepsi" yra silpnesn� u� patyrusius var�ovus, ta�iau garbingai pasipriešino "Autoaljansui", bet pritr�kus sportin�s s�km�s pralaim�jo rezultatu 4:10.

Kita abiej� Šiauli� miesto komand� var�ove buvo kaunie�i� komanda "Toyota". Abi šiaulie�i� komandos �aid� pagal savo galimybes ir �veik� var�ovus: "Pepsi" rezultatu 12:2, "Greitis" – 14:0.

Su�aidus po trejas rungtynes bendroje B lygos vakar� pogrupio �skaitoje pirmauja Klaip�dos "Lotus Travel" ekipa. Antra - Šiauli� "Grei�io" komanda. "Pepsi" �aid�jai tarp aštuoni� komand� u�ima šešt� viet�.

�iauli� karat� klubo "Baltasis tigras" sportininkai - pasaulio vice�empionai

Spalio 9-10 d. Lons le Saunier (Pranc�zija) vyko 18 SKDUN pasaulio šotokan karat� �empionatas, kuriame dalyvavo 1200 sportinink� iš 48 šali�. Lietuvos šotokan karat� rinktinei atstovavo trys Šiauli� karat� klubo "Baltasis tigras" sportininkai: Robertas Jankauskas (15 m.), Did�dvario gimnazistas, Lukas Urbonas (16 m.), "Romuvos" gimnazistas, ir Dovydas Ma�iulis (16 m.), Liepori� gimnazistas. Šie sportininkai var��si rud� ir juod� dir�� kategorijoje. Tuo pa�iu metu vyko 3 SKDUN kohai pasaulio taur�s var�ybos, kuriose dalyvavo Arnas Šimaitis (10 m).

Šiauli� karat� klubo "Baltasis tigras" sportininkai (iš kair�s) Dovydas Ma�iulis, Robertas Jankauskas, Arnas Šimaitis, Lukas Urbonas ir treneris Egidijus Daknys.

"Baltojo tigro" archyvo nuotr.

Pirm� dien� sportininkai var��si individualioje kata ir kumit� rungtyje. Kata rungtyje 14-15 m. grup�je dalyvavo 41 sportininkas. Robertas Jankauskas s�kmingai �veik� pirm�j� atrankos etap� ir pateko � šešioliktuk�. Kumit� sunkiausioje svorio per 65 kg kategorijoje 14-15 met� am�iaus grup�je Robertas u��m� antr� viet�. Tai pirmas Roberto pasaulio �empionatas.

Lukas Urbonas dalyvavo kata 16-17 m. grup�je ir u��m� antr� viet�. Kumit� svorio iki 65 kg kategorijoje 16-17 m. am�iaus grup�je jis u��m� tre�i� viet�. Lukas yra patyr�s sportininkas, laim�j�s aukš�iausias vietas pasaulio ir Europos �empionatuose bei �vairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Dovydui Ma�iuliui tai taip pat pirmas pasaulio �empionatas. �gij�s daugiau patirties, šiaulietis gal�t� pasiekti ger� rezultat� pasaulio ir Europos �empionatuose.

Antr� dien� vyko komandin�s kumit� rungtys. Tai labai azartiška rungtis, kurioje dalyvauja komandos, kurias sudaro po tris sportininkus. Šioje rungtyje 14-15 m. grup�je per 55 kg svorio kategorijoje komandai atstovavo klubo "Baltasis tigras" sportininkas Robertas Jankauskas. U�imta tre�ia vieta.

Klubo vadovas ir Lietuvos rinktin�s treneris Egidijus Daknys d�iaugiasi puikiais klubo aukl�tini� rezultatais ir tiki, kad � kit� pasaulio �empionat�, kuris �vyks Vokietijoje, vyks dar daugiau sportinink�, kurie garbingai atstovaus Lietuvai ir Šiauli� miestui.

"Etaplius.lt" informacija

A.�epulio sugr��imas nuo pralaim�jimo nei�gelb�jo

"Šiauli�" krepšinio komanda Lietuvos krepšinio lygos rungtyn�se apmaud�iai pralaim�jo Kauno "Kauno" ekipai 88:90. "Šiauli�" klubas, � kur� sugr��o Arvydas �epulis, paskutin�mis rungtyni� minut�mis pralaim�jo nerv� kar� ir patyr� pirm�j� nes�km� LKL.

Pra�jusius tris sezonus Arvydas �epulis atstovavo Rumunijos „CSU Asesoft“ komandai.

Šiaulie�iai rungtyni� prad�ioje nesugeb�jo sustabdyti kaunie�i� atak�. "Kauno" ekipa pirmavo 8:2, po keli� minu�i� 22:14. "Šiauli�" komandos �aid�jai nenuleido rank� ir antrajame k�linyje sugeb�jo pasivyti var�ovus. Laim�j� antr�j� ketvirt� 34:19, šiaulie�iai �pus�jus rungtyn�ms pirmavo 48:38.

Tre�iasis k�linys "Šiauli�" komandai virto košmaru. Jie per k�lin� �met� vos šešis taškus, o var�ovai peln� 25. Prieš lemiam� ketvirt� kaunie�iai pirmavo 9 tašk� persvara.

"Šiauli�" komandos �aid�jai sugeb�jo atsitiesti - ketvirtojo k�linio pabaigoje išlygino bei persv�r� rezultat�. Likus �aisti keturias minutes, šiaulie�i� persvara išaugo iki 6 tašk� 74:68.

Likusios keturios minut�s buvo lyg svarstykl�s. Kaunie�iams pavyko išsiver�ti � priek� keturi� tašk� skirtumu, ta�iau � "Šiauli�" komand� sugr��s Arvydas �epulis �skraidino tritašk� su pra�anga ir išlygino rezultat� 79:79.

Daugiausia �takos nepalankiam rungtyni� rezultatui tur�jo netaikl�s baudos metimai. Vien per lemiamas atakas šiaulie�iai pramet� keturis kartus, o per rungtynes – 11.

"Šiauli�" komandoje rezultatyviausias buvo �ygimantas Janavi�ius, peln�s 27 taškus, ta�iau lemiamu momentu pramet�s tris baudos metimus. Jis atkovojo penkis kamuolius ir atliko penkis rezultatyvius perdavimus. Iš viso krepšininkas surinko 27 naudingumo balus.

Po trej� met� pertraukos � komand� sugr��s Arvydas �epulis peln� 4 taškus. 195 centimetr� �gio, savaitgal� 31 gimtadien� šv�siantis A. �epulis "Šiauli�" komandai pad�s, kol agentas ieškos rimtai juo besidomin�io klubo.

Prieš kelias savaites, kai d�l biurokratini� kli��i� �aid�jas tur�jo palikti Baltarusijos "Minsk 2006" komand�, krepšininkas papraš� "Šiauli�" klubo vyriausiojo trenerio Antano Sireikos, kad gal�t� treniruotis su gimtojo miesto komanda. Dabar treneris papraš� krepšininko, kad šis pad�t� "Šiauli�" klubui.

Pra�jusius tris sezonus Arvydas �epulis atstovavo Rumunijos "CSU Asesoft" komandai ir visus tris sezonus tapo Rumunijos �empionato nugal�toju. Paskutin� sezon� krepšininkas �aid� 40 rungtyni�, vidutiniškai peln� po 12 tašk�. Europos taur�s išš�kio turnyre jis �aid� šešias rungtynes, per kurias � var�ov� krepš� �met� po 13,5 taško.

Kitas Lietuvos krepšinio lygos rungtynes "Šiauliai" �ais namuose - spalio 22 d. 18 val. su Palangos "Nagliu/Adakriu".

�iaulietis tapo jaunimo boulingo �empionato lyderiu

Justinas VISOCKAS

Kaune vyko pirmasis šio sezono asmeninio Lietuvos boulingo �empionato reitingo turnyras "Jungtinio boulingo klubo taur� 2010". Turnyre dalyvavo aštuoni "Šiauli� boulingo klubo" sportininkai.

Iš vyr� divizionuose startavusi� šiaulie�i� geriausiai pasirod� Audrius Bili�nas, kuris vyr� pirmame divizione s�kmingai �veik� I ir II kvalifikacinius etapus, pateko � atkrintam�sias var�ybas ir u��m� IX viet�.

Geriausiai iš šiaulie�i� pasirod� jaunimo �skaitoje �aid�s Paulius Bagdonas. Tai pirmasis jo sezonas Lietuvos boulingo federacijos var�ybose.

Pauliaus Bagdono rezultatai:

I kvalifikacinis etapas - partijos: 206/181/192/250/198/182, vidurkis - 201,50, po I kvalifikacinio etapo turnyrin�je lentel�je buvo pirmas.

II kvalifikacinis etapas - partijos: 173/150/159/151/173/191/997, vidurkis - 166,17, po dviej� etap� 12 partij� vidurkis 183,83, turnyrin�je lentel�je liko pirmas ir pateko � final�.

Finale P. Bili�nas susitiko su Art�ru Perminu iš Klaip�dos, kur� �temptoje kovoje �veik� rezultatu 143:133.

Po pirmo reitingo turnyro galima dr�siai teigti, kad Paulius yra paj�gus kautis d�l šio sezono Lietuvos jaunimo �empiono vardo.

�teikti pad�kos ra�tai �a�kininkui ir �achmatinink�ms

Justinas VISOCKAS, www.etaplius.lt

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriuje pagerbtas šaškininkas, pasaulio �empionas Domantas Norkus ir šachmatinink�s Deimant� Daulyt� ir Viktorija �milyt�, gr��usios iš šachmat� olimpiados Rusijoje.

Domantas Norkus pasaulio paprast�j� šaški� jaunu�i� "�aibo" turnyro �empionu tapo antrus metus iš eil�s. Domanto trener� Sandra Laurutien� sako, kad šiemet konkurencija buvo ypa� didel�. Kitais metais 13 met� Domantas iš jaunu�i� grup�s pereis � jauni�, tod�l konkurencija bus dar didesn�.

Rusijoje vykusioje šachmat� olimpiadoje Deimant� Daulyt� atstovavo Lietuvos moter� rinktinei. Nors pagal reiting� lietuv�s buvo 41-mos tarp 115 rinktini�, galutin�je �skaitoje jos u��m� 20 viet�. Tai aukš�iausia Lietuvos rinktin�s pasiekta vieta per tris olimpiadas, kuriose dalyvavo Deimant� Daulyt�. Šiemet ji �aid� prie pirmosios lentos ir buvo rinktin�s lyder�.

Viktorija �milyt� atstovavo vyr� rinktinei, vadinamai atvir�ja rinktine, kadangi joje šalies garb� gali ginti ir vyrai, ir moterys. Rinktin� olimpiadoje u��m� 35 viet�. Tai buvo septintoji olimpiada kurioje dalyvavo paj�giausia Lietuvos šachmatinink� Viktorija �milyt�.

Dabar sportinink� aktyviai ruošiasi keliems turnyrams, o gruod�io prad�ioje vyks � Turkij�, kur dalyvaus Pasaulio asmeniniame šachmat� �empionate, kuris rengiamas kas dvejus metus.

"Kentauro" karatistai - pasaulio �empionate

Ši� met� spalio 9–10 d. Liono mieste (Pranc�zija) vyko XIII pasaulio šotokan karat� �empionatas.

Pasaulio �empionato dalyviai (iš kair�s) A. Bunius, A. �ivilis, B. Dauparait�, R. Jurgilaitis, E. Razmus, M. Norvilas, E. Novi�enko ir vyriausiasis Lietuvos rinktin�s treneris, karat� klubo "Kentauras" vadovas A. Masalskis.

"Kentauro" archyvo nuotr.

�empionate dalyvavo 1200 sportinink� iš 48 pasaulio valstybi�. Var�ybos vyko dvi dienas nuo ryto iki vakaro, sportininkai rungtyniavo ant 10 tatami�.

Lietuvos rinktinei atstovavo sportininkai iš �vairi� klub�, taip pat ir iš vieno geriausi� Lietuvos klub� "Kentauras". Pasaulio �empionate dalyvavo septyni klubo sportininkai, kurie parsive�� šešis medalius. Du sportininkai tapo pasaulio �empionais.

S�kmingai var�ybose sek�si Armandui Buniui, kuris jauni� grup�je (16-17 m.) nugal�jo visus priešininkus ir tapo pasaulio �empionu. Pasak A. Buniaus, var�ybos buvo itin sunkios, kadangi priešininkai buvo gerai pasiruoš�. Dalindamasis var�yb� �sp�d�iais A. Bunius pabr��ia �simintiniausias var�yb� akimirkas, kuomet siekiant finalo teko kovoti su stipri� valstybi� - Peru, Italijos, Pranc�zijos ir kt. - atstovais. Sportininkas d�iaugiasi, kad tokia ma�a šalis Lietuva laimi pasaulyje.

Pasaulis šypsojosi dar vienam klubo sportininkui – Einiui Novi�enko, kuris jaunu�i� am�iaus grup�je (10-11 m.) tapo pasaulio �empionu. E. Novi�enko var�ybose pasireišk� kaip aktyvus ir siekiantis tikslo kovotojas. Šis sportininkas akivaizd�iai buvo pranašesnis u� kitus, kovos buvo �sp�dingos ir visos �vertinamos IPPON (vieno tikslaus sm�gio technika). Tai l�m� E. Novi�enko pergales pasaulio �empionate.

Klubo "Kentauras" sportinink� Bernadeta Dauparait� - vienintel� mergina iš klubo, šiame pasaulio �empionate atstovavusi Lietuvos rinktinei. Šie metai B. Dauparaitei buvo taip pat s�kmingi kaip ir pra�jusieji - ji iš pasaulio �empionato parsive�� tris bronzos medalius. Sportinink� d�iaugiasi savo kolekcij� papild�iusiais medaliais, ta�iau šios pergal�s nesuteik� tiek d�iaugsmo, kiek tur�t�, kadangi neobjektyvus teis�j� sprendimas sportininkei sutrukd� siekti pasaulio �empion�s titulo.

Dar vienas pasaulio �empionato prizininkas – Remigijus Jurgilaitis. Šis sportininkas dalyvavo komandin�je jaunimo (16-20 m.) am�iaus grup�je ir laim�jo bronzos medal�. Ši rungtis – pati sud�tingiausia ir atsakingiausia, kuomet pastangos priklauso ne nuo tav�s vieno, o nuo visos komandos.

Klubo rinktinei atstovavo ir Matas Norvilas, Ar�nas �ivilis bei Eimantas Razmus, ta�iau š� kart� sportininkai gr��o be medali�. Sportininkai nenusimena ir sako, jog šiuo metu intensyviai ruošiasi kitoms var�yboms.

Apibendrindamas var�yb� rezultatus, vyriausiasis Lietuvos šotokan karat� rinktin�s treneris, klubo vadovas Ar�nas Masalskis d�iaugiasi aukštais aukl�tini� rezultatais ir tikina, kad tai n�ra atsitiktiniai laim�jimai, o 10-15 met� sunki� treniruo�i� rezultatas.

Kitos var�ybos, kuriose karat� klubas "Kentauras" ruošiasi dalyvauti, tai Europos �empionatas Vokietijoje, kuris vyks lapkri�io 25-28 d.

Klubo "Kentauras" informacija

Regbio �empionate "Baltrex" �veik� "Vairo-Jupojos" ekip�

Ši� met� spalio 9–10 d. Liono mieste (Pranc�zija) vyko XIII pasaulio šotokan karat� �empionatas.

�empionate dalyvavo 1200 sportinink� iš 48 pasaulio valstybi�. Var�ybos vyko dvi dienas nuo ryto iki vakaro, sportininkai rungtyniavo ant 10 tatami�.

Kitos var�ybos, kuriose karat� klubas "Kentauras" ruošiasi dalyvauti, tai Europos �empionatas Vokietijoje, kuris vyks lapkri�io 25-28 d.

Klubo "Kentauras" informacija

Paai�k�jo "�iauli�" krep�inink� Europos taur�s turnyro var�ovai

Justinas VISOCKAS

Barselonoje ištraukus burtus, trisdešimt dvi Europos taur�s turnyre dalyvausian�ios komandos buvo paskirstytos po keturias � aštuonias grupes. "Šiauli�" krepšinio komanda pateko � C grup� ir pirmajame Europos taur�s turnyro etape kovos su Ispanijos Las Palmo "Gran Canaria 2014", Ukrainos, Kijevo "Budivelnik" ir Juodkalnijos Podgoricos "Budo�nost" ekipomis.

Prieš burt� traukimo ceremonij� Europos taur�s turnyre dalyvausian�ios 32 komandos pagal pastar�j� trej� met� pasirodym� Europos turnyruose buvo padalytos � keturis krepšelius. "Šiauli�" krepšinio komanda pateko � tre�i�j� Europos taur�s turnyro krepšel�.

Šiauli� "Šiauliai" - tai vienintel� Lietuvos komanda, kuri š� sezon� rungtyniaus Europos taur�s turnyre.

Su�inojus burt� traukimo rezultatus, "Šiauli�" krepšinio komandos stovykloje nuotaikos buvo neblogos. Prieš išvykdami � Estij� kautis su Tartu "Rock" ekipa, "Šiauli�" komandos treneriai ir kapitonas pasidalijo mintimis apie art�jant� Europos taur�s turnyr�.

"Šiauli�" krepšinio komandos tikslas - patekti � kit� etap�. Prieš su�inant Europos taur�s turnyro var�ovus, ekipai jau buvo iškelti tokie tikslai, tokie pat jie išliko ir su�inojus priešininkus", - teig� vyriausiasis treneris Antanas Sireika.

Treneris negal�jo išskirti n� vienos grup�s, kurioje b�t� lengva �veikti var�ovus. "Vargu ar galima tik�tis, kad priešininkai patys pasiduos, - teig� strategas. - Visos grup�s paj�gios. M�s� taip pat paj�gi. "Budivelnik" ruošiasi �aisti Eurolygoje, Ispanijos krepšinio lyg� mes �inome, Serbijos - taip pat. Tod�l vertinu normaliai. Nei g�sdina, nei sakau, kad patekom � labai ger� grup�. Reik�s kautis ir nematau, kad �ia ka�kas yra ne�veikiamo."

Trenerio asistentas Vaidas Pauliuk�nas mano, kad burtai palank�s, nors turnyre n�ra silpn� komand�: "Gran Canaria" stipresn�, kitos taip pat geros komandos, o mes stengsim�s pasiekti kuo daugiau pergali�. Negali �inoti, kaip tos komandos susi�aidusios, kaip mes atrodysime. Kiekvienas sezonas prasideda iš naujo. Nusp�ti k� nors sunku, negali lyginti šiemetini� ir pernykš�i� var�ov�, nes ne�inai, kokia dabar komanda."

Komandos kapitonas Mindaugas �ukauskas, su�inoj�s burt� rezultatus, buvo gerai nusiteik�s: "Var�ytis su "Gran Canaria" tik�jom�s, su "Budo�nost" - nelabai. Gerai: Kijevas netoli, Gran Kanarija tolokai, bet šilta. Pirmiausia var�ov� pavardes reikia pa�i�r�ti", - juokavo krepšininkas. "Esame jauna komanda, nauji �aid�jai, labai daug kur reikia tobul�ti. Iki var�yb� dar šiek tiek laiko, susistyguosim, gal k� nors parodysim. Europos taur�s var�ybos visos bus �temptos, nes nesame favoritai. B�sim tie, kurie stengsis kitiems favoritams �k�sti", - sak� jis.

Grup� A

Kazan�s "Unics" (Rusija), Le Mano "Sarthe Basket" (Pranc�zija), KB "Banvit" (Turkija), Oldenburgo "EWE Baskets" (Vokietija).

Grup� B

Vršaco "Hemofarm" (Serbija), Stambulo "Besiktas" (Turkija), Liono ASVEL (Pranc�zija), BK "Gottingen" (Vokietija).

Grup� C

Las Palmo "Gran Canaria 2014" (Ispanija), Kijevo "Budivelnik" (Ukraina), Šiauli� BC "Šiauliai" (Lietuva), Podgoricos "Budo�nost" (Juodkalnija).

Grup� D

Salonik� "Aris" (Graikija), Mariupolio "Azovmash" (Ukraina), Galil Gilboa "Hapoel" (Izraelis), Zagrebo "Cedevita" (Kroatija).

Grup� E

At�n� "Panellinios" (Graikija), Stambulo "Galatasaray" (Turkija), Kantu NGC (Italija), "Gasterra Flames" (Olandija).

Grup� F

Trevizo "Benetton" (Italija), Madrido "Estudiantes" (Ispanija), Salonik� PAOK (Graikija), Roanos "Chorale" (Pranc�zija).

Grup� G

Sevilijos "Cajasol" (Ispanija), Nymburko CEZ (�ekija), Jeruzal�s "Hapoel Migdal" (Izraelis), Rygos VEF (Latvija).

Grup� H

Berlyno "Alba" (Vokietija), Samaros "Krasnye Krylia" (Rusija), Kasertos "Pepsi" (Italija), Vroclaveko "Anwil" (Lenkija).

Sportas trumpai

Krepšinis

Pirmosiose Baltijos krepšinio lygos rungtyn�se atkakli kova vyko iki paskutin�s minut�s - šiaulie�iai švent� pergal� 79:74 prieš K�daini� "Nev��io" krepšininkus. Rezultatyviausias ekipoje buvo Rikis Harisas. Jis peln� 17 tašk�. Antrose rungtyn�se "Šiauli�" krepšinio komandos var�ovai buvo Rimo Kurtinai�io aukl�tiniai, Rygos "VEF" krepšininkai. Šiose rungtyn�se šiaulie�iams teko besivejan�i�j� vaidmuo. Paskutin�mis rungtyni� minut�mis aikšt�je dominavo latviai, kurie ir švent� pergal� 65:76. Kitas rungtynes "Šiauli�" komanda �ais spalio 9 d. namuose su "Alytaus" ekipa.

�ol�s riedulys

Šiauliuose vyko 33-iojо Lietuvos moter� �ol�s riedulio �empiоnаto "A" diviziono antrojo rato var�ybos. �empionato lydere tapo visas keturias pergales iškovojusi Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Universiteto" komanda. Lyderi� dvikovoje šiauliet�s 3:0 nugal�jo Vilniaus SM "Tauras" riedulininkes.

Futbolas

Šiauli� policijos rengiamame tradiciniame prevencin�s programos futbolo turnyre "Stabdyk nusikalstamum�" taurei laim�ti dalyvavo devynios 1997 metais gimusi� ir jaunesni� jaunuoli� komandos. Po atrankini� kov� � finalin� etap� pateko keturios ekipos. Jos kovojo d�l medali� ir nugal�toj� tauri�. Kovoje d�l tre�ios vietos Vijoli� mokyklos komanda 5:2 privert� pasiduoti "Romuvos" mokyklos futbolininkus. Finalin�se rungtyn�se vyko atkakli kova tarp Gytari� ir V. Kudirkos mokykl� ekip�. Pergal� rezultatu 3:2 švent� jaunieji V. Kudirkos mokyklos jaunieji futbolininkai. Jie antrus metus iš eil�s laimi policijos rengiam� turnyr�.

Futbolo akademija

Šiauli� miesto futbolo akademijos "Šiauliai-99" komandos �aid�jams K�dainiuose pavyko iškovoti tarptautinio FK "Autara" CUP turnyro pirmosios vietos trof�j�. Pagrindin� FA "Šiauliai-99" komanda pirmose rungtyn�se 1:0 �veik� Rygos "Dinamo", o antrame susitikime tokiu pa�iu rezultatu buvo nugal�ta K�daini� SM. Tre�iose var�ybose su Jonavos "KKSC" iškovotos lygiosios ir pelnytas vienas taškas. Šiaulie�iams to u�teko, kad savo pogrupyje u�imt� pirm� viet� - FA "Šiauliai-99" pirmoji komanda pateko � trij� stipriausi� komand� pogrup�.

�mon� ne�imo var�ybose pagerintas rekordas

Eva JAGMINAIT�, www.etaplius.lt

Šiauliuose ketvirt� kart� vyko �mon� nešimo var�ybos. Renginys "Nešk �mon� ant rank�" tampa gra�ia ir �domia miesto tradicija. 314 metr� ilgio trasa aplink Šiauli� aren� vyrai gali nešti ne tik �mon�, bet ir draug�, kaimyn�, pa��stam�j�, koleg�. Šiemet buvo pagerintas Šiauliuose u�fiksuotas rekordas.

�mon� nešimo var�ybose netr�ksta ger� emocij� ir sportinio azarto.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Iš šešiolikos � var�ybas u�siregistravusi� por� rungtis atvyko tik vienuolika. Poros atvyko iš Šiauli�, Vilniaus, Ma�eiki�, Marijampol�s ir Vilniaus.

Nugal�tojams, Gediminui Ku�inskui ir Samantai Chrapan, pavyko pagerinti rekord�. Jie distancij� �veik� per 1,0427 min. Pernai ši šiaulie�i� pora laim�jo antr� viet�. Iš Marijampol�s atvyk� Vytautas ir Neringa Kirkliauskiai, pernai u��m� tre�i� viet�, šiemet buvo antri ir pagerino savo pernykšt� rekord�. Pirm� kart� prizin� viet� iškovojo Tomas Kašancevas ir Karolina Juraityt�, distancij� �veik� per 1,904 min.

�mon� nešimas kaip linksma pramoga imtas organizuoti Suomijoje. Var�ybos pirm� kart� buvo surengtos Sonkajarvi miestelyje. Nuo 1992 met� kasmet jame vyksta pasaulio �mon� nešimo �empionatas. Geriausi ši� var�yb� pasiekimai u�fiksuojami Gineso rekord� knygoje. Suomijoje - buvo �prasta, jog vyrai, nusi�i�r�j� mergin� kitame kaime, pagrobdavo j� ir b�gdami parsigabendavo namo. Lietuviai taip pat turi savo tradicij� - per tilt� pernešta nuotaka simboliškai tarsi pradeda nauj� gyvenimo etap�.

Svarbu nepa�eisti taisykli� - nešama moteris privalo b�ti ne jaunesn� nei 17 met� ir sverti ne ma�iau nei 49 kg. B�tina iš anksto u�siregistruoti. Kita svarbi var�yb� taisykl� - gera nuotaika. Tiesa, išradingumui ir sumanumui rib� n�ra, vyras moter� aplink aren� gali nešti bet kokiu b�du, ta�iau neleid�iama naudoti nešti palengvinan�i� �tais�. U� moters prisilietim� prie �em�s porai skiriama15 sekund�i� bauda.

Paprastai vyrai naudoja kelis �monos nešimo b�dus: ant nugaros, ugniagesi� b�d� (per pet�) ir estišk�j� b�d� (moteris kaba �emyn galva, kojas permetusi vyrui per pe�ius ir apkabinusi vyr� per liemen�).

Pora, pagerinusi var�yb� rekord� (1,12 min.), gavo special�j� priz� iš Svaj�no Ambrazo - var�yb� sumanytojo, iniciatoriaus ir pradininko.

Pirm�kart �mon� nešimo var�ybos Šiauliuose surengtos 2007-aisiais. Tuomet u�siregistravo 19 por�, o laim�jo šalies orientavimosi sporto �empionas su �mona Aine, distancij� �veik� per 1,14 min.

2008-�j� var�ybose dalyvavo tik septynios poros. Vyriausi var�yb� dalyviai tuomet atvyko iš Kurš�n� – 77-eri� Stasys Šimanskis ir 88-eri� Maryt� Venckien�. Jie aplink aren� tiesiog ap�jo susikib� rankomis. Pirmoji vieta tais metais atiteko Dain� vidurin�s mokyklos dvyliktokams, besimokantiems toje pat klas�je - Daugirdui Stoniui ir Giedrei Vi�i�naitei. Moksleiviai distancij� �veik� per 1 min. 43 sek.

2009-�j� var�ybose rung�si beveik pusšimtis por�. Pirmoji vieta atiteko aštuoniolikme�iams Pauliui Strig�nui ir Agnetai Remeikytei, kurie rekordo nepagerino, ta�iau distancij� �veik� per t� pat� laik�, kaip ir Ambraz� šeima.

Moksleivi� krep�inio lygoje laukia kovos

Justinas VISOCKAS

Prasid�jo 14-asis Moksleivi� m�g�j� krepšinio lygos sezonas. Tradiciškai �empionatas vyks dviejose am�iaus grup�se - jauni� ir jaunu�i�. Jauni� grup�je šiemet dalyvaus septynios komandos, jaunu�i� – aštuonios, t. y. po vien� ma�iau nei pra�jus� sezon�.

Šiauliuose prasid�jo 14-asis "Moksleivi� m�g�j� krepšinio lygos" sezonas.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Jauni� grup�s �empionate d�l �sp�dingo dyd�io taur�s kaunasi "Saul�tekio", Did�dvario, J. Janonio, Liepori�, S. Daukanto, Šiauli� universiteto ir S. Šalkauskio gimnazijos. Liepori� gimnazija � �empionat� sugr��o po 12 met� pertraukos.

Jaunu�i� �empionate kovos KK "1995-Did�dvaris", KK "1995-Energija", "Romuvos", J. Janonio, S. Daukanto, Šiauli� universiteto, St. Šalkauskio gimnazijos ir SK "Jovaras".

Jaunu�i� �empionate komandos tarpusavy �ais po du kartus, taip bus išaiškinti reguliaraus sezono nugal�tojai ir prizininkai. Lygoje be konkurencijos dalyvauja net trys sporto mokykl� komandos, kurios kaip ir MMKL status� turin�ios ekipos, reguliariame sezone pretenduoja � medalius. Ta�iau d�l "�empion�" taur�s jos gal�s su�aisti tik ketvirtfinalio rungtynes, po j� sezonas bus baigtas.

Pirmos trys pagal paj�gum� MMKL status� turin�ios komandos ir laim�toja dvikovoje tarp 4-5 viet� toliau pusfinalyje t�s var�ybas d�l oficialaus sezono nugal�tojo vardo.

Iki šiol du kartus taur� yra laim�jusi Did�dvario gimnazijos komanda, kart� – J. Janonio gimnazijos krepšininkai.

Jauni� grup�je, kaip ir jaunu�i�, pirmasis etapas vyks tokia pat tvarka. V�liau visos ekipos stos � kov� d�l pagrindinio trof�jaus - "�empion�" taur�s.

Iš septyni� lygoje dalyvaujan�i� komand� trys dar n�ra tapusios "�empion�" taur�s laim�tojomis - tai J. Janonio, ŠU ir Liepori� gimnazijos. S. Daukanto gimnazija nugal�toja tapo du kartus, o "Saul�tekio", S. Šalkauskio ir Did�dvario gimnazijos - po kart�.

Pirmosiose sezono rungtyn�se jaunu�i� grup�je susitiko S. Šalkauskio ir Šiauli� universiteto gimnazij� ekipos. Rezultatu 46:51 nugal�jo Šiauli� universiteto gimnazijos ekipa. Geriausi nugal�toj� komandoje buvo Ernestas Milickis, kuris � var�ov� krepš� �met� 18 tašk�, ir Mantas Bagdonavi�ius, atkovoj�s 15 kamuoli�.

Jauni� grup�je j�gas pirmosios išm�gino J. Janonio ir S. Daukanto gimnazij� komandos. Rungtynes rezultatu 92:65 laim�jo J. Janonio gimnazijos ekipa. Savo mokyklos komand� � pergal� ved� Oskaras Gel�inis. Jis � var�ov� krepš� �met� 27 taškus ir atkovojo 19 kamuoli�. �aid�jo naudingumo koeficientas – 39 balai.

Prieš rungtynes MMKL prezidentas Dr�sius Bagdonas paauksuotais garb�s �enklais apdovanojo moksleivi� lygai nusipelniusius �mones. Garb�s �enklas �teiktas lygos �k�r�jui ir pirmajam prezidentui Valerijui Simulik, keturis kartus MMKL �empionui ir vyriausiajam teis�jui Antanui Ramanauskui, �empion� taur�s steig�jui UAB "Augenera" savininkui Augenijui Juozapai�iui bei "Saul�s radijo" savininkui Antanui Aku�kai.

Sportas trumpai

Dziudo

Elektr�nuose vyko Lietuvos Respublikos dziudo imtyni� �aidyn�s, kuriose dalyvavo per 200 dalyvi�. Šiauli� delegacijai nesisek� pelnyti prizini� viet�, ta�iau bronzos medal� iškovojo perspektyvi sportinink� Gintar� Macyt� (treneris Stanislovas Kulikauskas). Ji kovojo svorio kategorijoje iki 42 kilogram�. Sportinink� mokosi Gegu�i� pagrindin�je mokykloje, o sportinius �g�d�ius ugdo Šiauli� "At�alyno" sporto mokykloje.

Krepšinis

"Šiauli�" krepšinio klube – naujokas iš JAV. � Šiaulius atvyko Jaycenas Herringas, 24 met� 196 centimetr� �gio lengvasis puol�jas iš Amerikos. 2007-2009 met� sezonais krepšininkas atstovavo JAV Southeast Missouri State universiteto "Redhawks" ekipai. Per kiekvienas rungtynes jis pelnydavo po 16,6 taško, atkovodavo po 4,1 kamuolio ir atlikdavo po 2,6 rezultatyvaus perdavimo. Šiemet krepšininkas dalyvavo Brazilijos San Paulo "Pulistano-Amilo" ekipos per�i�roje, ta�iau komanda vietoj jo pasirinko vidurio puol�jo pozicijos �aid�j�. Jei Jaycenas Herringas tiks "Šiauli�" komandai, su juo planuojama pasirašyti dvej� met� sutart�.

Tekvondo

Jauni Šiauli� tekvondo kovotojai Edvinas Rakickas, Aurimas Klemas, Rimas Montvydas, Kristupas �eilutka ir Edvinas Rudminas �engia pirmuosius �ingsnius � elitin� tekvondo A lyg�. E. Rakickas A lygoje kovojo jau pavasar�. Rugs�jo pabaigoje min�ti sportininkai dalyvavo Bonoje (Vokietija) vykusiose var�ybose. Jose E. Rakickas ir A. Klemas peln� antr�sias vietas. Prieš kelet� dien� E. Rakickas kovojo Man�esteryje (Anglija) aukš�iausio lygio turnyre, ta�iau, susikov�s su turnyro nugal�toju, prarado galimyb� kovoti d�l medali�. Lietuvos tekvondo pasiekimai pasaulyje gerokai pakilo po to, kai buvo �vestas elektroninis teis�javimas. Kovotojai vilki specialias liemenes, kurios fiksuoja sm�gio tikslum� ir stiprum�. Anks�iau teis�jai nesugeb�davo u�fiksuoti vis� sm�gi�, o teis�javimas b�davo subjektyvus. Elektroninis teis�javimas �vestas po to, kai neapsikent�s netikslaus teis�javimo vienas Kubos kovotoj� po pralaim�jimo spyr� teis�jui � galv�. Tekvondo - olimpin� sporto šaka.

�iauli� jauniesiems futbolininkams - bronzos medaliai

Kauno Girioni� futbolo stadione vyko futbolo turnyras "Girioni� rudens" taurei laim�ti. Turnyre iš viso dalyvavo 12 komand�. Šiaulie�iai iškovojo tre�i� viet�.

Jaunieji Šiauli� futbolo akademijos futbolininkai respublikin�se var�ybose iškovojo tre�i� viet�.

Šiauli� futbolo akademijos archyvo nuotr.

Pasibaigus pogrupio rungtyn�ms, 1999 m. gim. FA "Šiauliai" futbolininkai u��m� pirm� viet� ir ketvirtfinalyje susitiko su Kauno "Julijanava". Rungtyn�s baig�si be �var�i�, tod�l teko mušti po tris baudinius. Pasisek� jauniesiems šiaulie�iams, kurie po baudini� 3:2 pateko tarp keturi� stipriausi� turnyro komand�.

Pusfinalyje Šiauli� akademijos futbolininkams nepasisek�. Jie rezultatu 0:2 nusileido Kauno "Cunamio" komandai. Kitoje kovoje, kad patekt� � turnyro final�, FK "Girionys I" tokiu pat rezultatu 0:2 pralaim�jo FBK "Legionui".

Rungtyn�se d�l tre�ios vietos nei FK "Girionys I", nei FA "Šiauliai" �var�i� nepeln�, tod�l irgi prireik� baudini� serijos. Dar kart� s�km� šypsojosi šiaulie�iams. Baudini� serija baig�si 3:2 ir Šiauli� futbolo akademijos aukl�tiniai pasipuoš� bronzos medaliais.

Finale susitiko dvi Kauno komandos: FBK "Legionas" ir Kauno "Cunamis". Rezultatas po dviej� k�lini� buvo lygus 0:0, o baudinius geriau mušti sek�si FBK "Legionas" komandos futbolininkams, kurie ir tapo "Girioni� rudens" taur�s laim�tojais.

Geriausiu turnyro vartininku pripa�intas Darijus Andriušaitis iš FA "Šiauliai". Geriausias turnyro �aid�jas - Kauno "Cunamio" atstovas Deividas Kolesinskas.

"�aid�me aštuonerias var�ybas - septynerios laim�tos (dvejos po baudini� serijos). Tik vienerios var�ybos buvo pralaim�tos. Apie komandos �aidim� turnyre sunku kalb�ti, nes gana da�nai koj� pakišdavo prasta aikšt�s kokyb�. Laim�ti turnyr� pritr�kome noro ir j�g� �aisdami prieš kai kurias vyresni� vaik� komandas", - sak� treneris Remigijus Vaišnoras.

Galutin� komand� lentel�:

1 vieta, FBK "Legionas", treneris R.Gvazdinskas geriausias komandos �aid�jas Mantas Kalaušis.

2 vieta. Kauno "Cunamis", treneris V. Vašk�nas geriausias komandos �aid�jas Arminas Kil�iauskas.

3 vieta. FA "Šiauliai", treneris R. Vaišnoras. Geriausias komandos �aid�jas Domas Nacickas.

4 vieta. FK "Girionys I".

8-5 vietas pasidalijo FK "Garliava", "Julijanava", Kazl� R�dos "STIHL", KKSC "Prienai".

Šiauli� futbolo akademijos informacija

Talk�os e�ere vyko paskutin�s sezono var�ybos

Justinas VISOCKAS

Talkšos e�ere vyko Lietuvos mokini� baidari� ir kanoj� irklavimo var�ybos, skirtos Lietuvos mokini� ir student� sporto centro (LMSSC) taurei laim�ti. Var�ybose dalyvavo daugiau nei pusantro šimto sportinink� iš �vairi� Lietuvos miest�.

Talkšos e�eras putojo nuo baidarinink� ir kanojinink� yri�. �ia vyko Lietuvos mokini� irklavimo var�ybos.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Geriausiai tarp šiaulie�i� sportinink� sek�si Osvaldui Murzai, kuris vienviete kanoja jaunu�i� grup�s 500 metr� distancij� �veik� grei�iausiai ir tapo �empionu.

Jaunu�i� vienvie�i� kanoj� finale tarp devyni� sportinink� pateko keturi šiaulie�iai. Be �empionu tapusio Osvaldo, penkt� viet� u��m� Dominykas Murza, septintas distancij� �veik� Donatas Valteris, devintas buvo Antanas Baikus.

Dviviete kanoja Osvaldas Murza drauge su Antanu Baikumi taip pat nepaliko vil�i� var�ovams ir u��m� pirm� viet�. Šiuos sportininkus treniruoja Art�ras Navickas.

Dar vienas šiaulietis bronzos medaliu pasipuoš� dvivie�i� baidari� klas�je. Tre�i� viet� u��m� Gytis Macevi�ius, kurio porininkas š� kart� buvo vilnietis sportininkas. Gyt� Macevi�i� treniruoja Rimantas Bernotas.

Tai buvo paskutin�s ši� met� sezono sprinto var�ybos Lietuvoje.

�iauliuose - BMX federacijos prazidento taur�s var�ybos

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose sportininkai kovojo d�l BMX dvira�i� sporto federacijos prezidento Algirdo Al�zo taur�s. Dalyviai var��si 12 am�iaus grupi�.

Vaikai var��si BMX dvira�i� trasoje

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

10-me�i� ir jaunesni� mergai�i� grup�je nepralenkiama buvo šiauliet� Iveta Daujotait�. 8-eri� met� berniuk� grup�je Gustas Usevi�ius �veik� visus var�ovus. Tarp devynme�i� triumfavo Gvidas Usevi�ius. 10 met� grup�s nugal�toju tapo Aivaras Lileikis. Tarp 11 met� berniuk� grei�iausiai tras� �veik� Lukas Šuškevi�ius. 12-13 met� grup�s nugal�toju tapo Gabrielius Pabijanskas. 14-15 met� grup�je Gintas Vainauskas tapo �empionu.

Jungtin�je vyr� elito ir 16-18 met� vaikin� grup�je nugal�jo Tautvydas Biknius iš Pakruojo. Antr�j� viet� u��m� 16-18 met� grup�je startav�s pakruojietis Robertas Svidras.

14 met� kruizeri� klas�je pirmas buvo pakruojietis Titas Girdvilis. Tarp 15 met� kruizeri� klas�s dviratinink� grei�iausias buvo Linas Narvydas.

Sportas trumpai

Krepšinis

Šiauli� komandos legionierius baltarusis Vitalijus Liuty�ius ateinant� sezon� vilk�s Šiauli� "ABRO-Universiteto" ekipos marškin�lius. "Šiauli�" krepšinio klubo vyriausiasis treneris Antanas Sireika ir ekipos vadovai nusprend�, kad perspektyviam 18 met� krepšininkui bus naudingiau rungtyniauti antroje pagal paj�gum� Lietuvoje Nacionalin�je krepšinio lygoje. "ABRO-Universiteto" ekipoje �aid�jas daugiau laiko praleis aikštel�je - gal�s tobul�ti.

Boulingas

Lietuvos boulingo lygos klub� var�ybose dalyvauja trys Šiauli� miesto komandos. Pirma startavo C lygoje rungtyniaujanti "Šiauli�" komanda. Šiaulie�iai išvykoje minimaliu skirtumu 8:6 �veik� var�ovus iš paj�rio - "Klaip�dos b�rys 2" komand�. Artimiausiose C lygos var�ybose boulingo klube "Carrus Navalis" komanda "Šiauliai" susitiks su vilnie�i� ekipomis.

Šachmatai

Rusijoje prasid�jo šachmat� olimpiada, kurioje dalyvauja Lietuvos vyr� ir moter� komandos. Abi jos pirmosiose partijose iškovojo pergales. Iš viso olimpiadoje susikaus 148 vyr� ir 114 moter� rinktini�. Su vyrais kovoja ir paj�giausia Lietuvos šachmatinink� Viktorija �milyt� (ELO koeficientas 2513). Komand� taip pat sudaro Eduardas Rozentalis (2611), Vidmantas Mališauskas (2510) ir Darius Zagorskis (2497). Lietuvos komanda 4:0 nugal�jo Olandijos Antil� ekip�. Moter� rinktin� tokiu pat rezultatu 4:0 sutriuškino Taivanio šachmatininkes.

B�gimas

Šiauliuose vyko tradicin�s b�gimo var�ybos "Saul�s m�šis 2010". Suskirstyti � septynias am�iaus grupes, var�ybose dalyvavo 123 dalyviai. 1988 metr� distancij� tur�jo �veikti pirm� trij� grupi� b�gikai, kuri� am�ius iki 19 met�.

Jaunimo krepšinis

Sporto mokyklos "Saul�" vaikin� krepšinio komanda, vadovaujama trenerio Ar�no Ka�erausko, dalyvavo krepšinio turnyre "Marijampol�s taur� 2010" ir, nugal�j� visus var�ovus, iškovojo pirm� viet�. Po šiaulie�i� kojomis krito Panev��io, K�daini�, Vilniaus, Utenos ir Marijampol�s komandos.

B. Gutkauskas triumfavo tarptautin�se konk�r� var�ybose

Justinas VISOCKAS

Šiaulietis raitelis Benas Gutkauskas puikiai pasirod� �erniachovske (Kaliningrado sr.) vykusiose konk�r� var�ybose Rusijos prezidento taurei laim�ti. 23-ej� met� sportininkas nugal�jo viename iš septyni� konk�r� ir pasauliniame reitinge pakilo per 25 pozicijas.

Su kumele Liucille Benas Gutkauskas triumfavo penktame 135 cm aukš�io konk�re. Jis maršrut� �veik� per 60,8 sekund�s ir neu�dirbo baudos tašk�. Tai buvo geriausias rezultatas iš vis� konk�re dalyvavusi� raiteli�.

130 cm aukš�io kli��i� konk�re su ta pa�ia kumele Benas Gutkauskas u��m� penkt� viet�.

160 cm aukš�io "Grand Prix" konk�re šiaulietis su �irgu Cargo L'Obstination kliud� vien� kli�t�, tad u�dirbo keturis baudos taškus. Jis u��m� 11 viet�.

Iš viso turnyre dalyvavo 40 duet� iš dešimties Europos šali�, tarp kuri� - šeši raiteliai iš Lietuvos.

Po ši� var�yb� Benas Gutkauskas Tarptautin�s �irg� sporto federacijos pasaulio reitinge iš 234 vietos pakilo � 209. Tai aukš�iausia vieta iš vis� Lietuvos sportinink�.

Aleksandrijos trasoje - ekstremalios lenktyn�s

Justinas VISOCKAS

Aleksandrijos trasoje vyko baigiamieji Lietuvos autokroso ir "buli� kautyni�" �empionat� etapai bei d�ip� var�ybos.

Aleksandrijoje var��si automobili� kroso ir "buli� kautyni�" gerb�jai.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Autokroso var�ybose automobili�, kuri� galingumas iki 1,6 kub. cm, grup�je ketvirtajame etape grei�iausi buvo Almantas Januševi�ius iš Bir�� bei K�stutis Šleinys ir Virginijus Odminis iš Šiauli�. Bendroje �skaitoje po keturi� etap� nugal�toju taip pat tapo A. Januševi�ius. Antroje vietoje - Ri�ardas Pupelis iš Šiauli�, tre�ias – V. Odminis.

Autokroso var�ybose automobili�, kuri� galingumas didesnis nei 1,6 kub. cm, ketvirtajame etape triumfavo Jonas Ramanauskas iš Šiauli�. Antroje vietoje liko Ar�nas Matulis iš Panev��io, tre�ias – Vadimas Šapovalovas iš Šiauli�. Bendroje �skaitoje po keturi� etap� �empionu tapo Dovydas Vareika iš Kupiškio, antras – J. Ramanauskas, tre�ias – A. Matulis.

"Buli� kautyn�se" ketvirtajame etape geriausiai sek�si Alvydui Januškai iš Kupiškio. Antroje vietoje - Tomas Zolubas iš Šiauli�, tre�i� viet� u��m� Giedrius Stenelis iš Kupiškio. Bendroje 2010 met� "buli� kautyni�" �skaitoje nugal�toju tapo G. Stanelis. Antras – A. Januška, tre�ias – Art�ras Stanys iš Kupiškio.

D�ip� lenktyn�se visas tris prizines vietas u��m� šiaulie�iai. Pirmas buvo Giedrius Jaseli�nas, antras - Aušvydas Janavi�ius, tre�ias – Paulius Zmaila.

"�iauli�" futbolinink� pergal�s ir nes�km�s

Justinas VISOCKAS, www.fcsiauliai.lt

Skaudi nes�km� "Triobet" Baltijos lygoje

Iš dubleri� sudaryta "Šiauli�" komanda patyr� skaud�i� nes�km� – rezultatu 1:5 pralaim�jo "Triobet" Baltijos lygos rungtyn�se Estijoje, Narvos mieste.

Šiauli� futbolininkai sezon� pradeda pergal�mis ir pralaim�jimais.

Šiaulie�iai drausmingai su�aid� pirm�j� k�lin� ir po jo pabaigoje realizuoto 11 m baudinio pirmavo, �vart� peln� Paulius Drublionis. Ta�iau antroje rungtyni� dalyje aikšt�je šeimininkavo "Trans" peln� penkis �var�ius be atsako. Dukart 11 metr� baudinius realizavo Marius Bezykornovas, tris kartus Mari� Rapal� nuginklavo brazilas Felipe Lemos Rodrigues.

Svarbi pergal� Garg�duose

"Šiauliai" iškovojo pergal� Garg�duose - 1:0 �veikta vietos "Banga". Po tre�i� minut� Manto Kuklio �mušto �var�io šeimininkai nuolat spaud� šiaulie�ius, ta�iau pagirtinos gynybos ir s�km�s d�ka "Šiauliams" pavyko atsilaikyti ir iškovoti labai svarbius tris taškus. Iškovoj� pergal� "Šiauliai" aplenk� "Bang�" ir pakilo � penkt� turnyro lentel�s viet�, tiesa garg�diškiai turi vienerias rungtynes atsargoje.

Rungtyni� išvakar�se treniruot�je traum� patyr� Georgas Freidgeimas. Centro gyn�jas grei�iausiai praleis vis� likus� sezon�, gal net kit� met� prad�i�. Palyginti su pra�jusiomis rungtyn�mis aikšt�je pasirod� abu pagrindiniai centro saugai – Mantas Kuklys ir Igoris Kozlovs, taip pat "Šiauli�" senbuvis Deividas Lunskis bei krašto saugas Vaidas Šil�nas. Visi jie �aid� dar ne visiškai pasveik�.

Jau pirmoji pra�anga "Bangos" komandos aikšt�s pus�je baig�si �var�iu. Mantas Kuklys pak�l� kamuol� � baudos aikštel�, kur sumaištyje jo niekas neliet� ir jis atsid�r� vart� tinkle.

Netrukus Mantas tur�jo dar vien� puikiausi� prog� �mušti, ta�iau iš keli� metr� � vartus pataikyti nepavyko. Šeimininkai realiausi� prog� išlyginti rezultat� tur�jo k�linio viduryje, kuomet po Serg�jaus Kosovo klaidos Aurelijus Staponka atsid�r� vienas prieš vartus, ta�iau � vartus sp�jo sugr��ti Tomas Kan�elskis, kuris kojomis atr�m� sm�g� ir išgelb�jo komand� nuo �var�io.

Antrame k�linyje komandos ned�iugino atakomis. Abi komandos tur�jo prog�, ta�iau �veikti gynybos nepavyko. Anatolijaus Ostap iš toli sm�giuotas kamuolys kliud� "Šiauli�" �aid�j� ir praskriejo greta virpsto, v�liau sve�ius išgelb�jo puikiai �aid�s vartininkas - po Manto Gudausko sm�gio galva iš baudos aikštel�s Serg�jus Kosov paskutin� akimirk� nukreip� kamuol� virš vart�. 80-t� minut� padirb�ti teko ir Igoriui Spiridonovui. Po "Šiauli�" kontratakos dešiniuoju ir Edvardo Pšelenskio sm�gio iš krašto "Bangos" vart� sargas atr�m� pavojing� sm�g�.

Oran�inis sezonas prasideda!

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Antradien� Šiauli� arenoje buvo oficialiai prad�tas naujas krepšinio sezonas. Renginyje pristatyta naujos sud�ties "Šiauli�" ekipa bei �emesni� lyg� komandos. "Šiauliai" pasipuoš� nauja apranga - juod� pakeit� violetin�, ta�iau geltona išliko.

Šiauli� "Šiauliai" sezon� pradeda pasipuoš� kitomis spalvomis.

Geltona ir violetin�

"Anks�iau atrod�me per daug "�elaunai", - pokštavo "Šiauli�" komandos prezidentas Adomas Klimavi�ius. - Neskub�kite kritikuoti, kol nepamat�te."

Naujoji "Šiauli�" ekipos apranga �gijo šviesesni� spalv�. Vietoje juodos - skais�iai violetin�. Panašiomis spalvomis dabinasi šiemetiniai NBA �empionai Los Angeles "Lackers".

Aprangos k�r�jai si�l� nesibaiminti violetin�s spalvos, nes ji yra karališka. Reikia tik�tis, kad "Šiauliai" bus ne tik karališkai apsireng�, bet ir taps krepšinio karaliais Lietuvoje.

"Šiauliai" š� sezon� rengiasi Lietuvos krepšinio lygos (LKL), Baltijos krepšinio lygos ir Europos taur�s var�yboms.

Siekti ne�manomo, pasiekti maksimum�

Klubo valdybos pirmininkas Alfonsas Armalas neatskleid�, koks šiuo metu yra "Šiauli�" biud�etas. Jo nuomone, klubas tur�t� siekti išlikti tre�ioje vietoje, kitaip tariant - stipriausiu klubu po sostin�s ir kauno ekip�, kurios kovoja Europos lygoje. �inoma, nor�t�si gerokai pasipriešinti ir šioms komandoms.

Treneris Antanas Sireika sako, jog komanda nebijo pralaim�ti: "Bijosi b�ti ketvirtas ar šeštas, neb�si antras arba pirmas."

Treneris tikino, kad geriausi� �aidim� "Šiauliai" tur�t� pademonstruoti ne š�, o kit� sezon�. Tuomet nauji jauni �aid�jai �gis patirties ir, tik�tina, kels rimt� gr�sm� bet kokiai komandai.

"Nor��iau, kad "Šiauli�" �aid�jais dom�t�si u�sienio klubai. Šiemet sudarome ilgalaikius kontraktus ir plamuojame �aid�jus u�siauginti. Niekada netur�jome 220 centimetr� �gio krepšininko, dabar jis yra, ta�iau vis tiek turime problem� su centro puol�jais. Ukrainie�io puik�s duomenys, ta�iau jis dar menkai patyr�s. Komanda negali vien juo pasikliauti", - sako A. Sireika.

Roman Gumenyuk - 220 centimetr� �gio. Tokio "Šiauliai" dar netur�jo.

Autoriaus nuotr.

"Šiauliai" nugal�jo "Kyiv" 91:88

Prista�ius "Šiauli�" komand�, aikšt�je vyko tritaški� m�tymo var�ybos. Stipriausi buvo "Šiauli�" snaiperiai. Finale triumfavo Rikis Harisas ir Edvinas Ruzgas, �met� 20 tritaški�. Antroje vietoje liko "Saul�s-Aukštabalio" komandos atstovai, pataik� 13 tritaški�.

Po tritaški� konkurso ir kit� atrakcij� prasid�jo pirmosios draugiškos sezono krepšinio rungtyn�s tarp "Šiauli�" ir sve�i� iš Ukrainos "Kyiv". B�tent iš šios komandos � "Šiaulius" atvyko 220 cm �gio mil�inas Roman Gumenyuk.

Po atkaklios kovos nugal�jo "Šiauliai" - 91:88 (23:25, 22:20, 21:18, 25:25).

Š� sezon� "Šiauli�" gretos - spalvingos. Stipriausios šalies komandos ne�ino, ko tik�tis iš šios komandos, ta�iau ir patys šiaulie�iai dar n�ra suderin� �aidimo.

"Šiauliai" komandos sud�tis 2010-2011 met� sezon�:

4 - Ricky Harris (23 m., 187 cm, ��aid�jas,),

5 - Mindaugas �ukauskas (35 m., 202 cm, sunkusis krašto puol�jas),

6 - Vitalij Liutych (18 m., 196 cm, lengvasis krašto puol�jas, atakuojantis gyn�jas),

7 - Rimas Varanauskas (24 m., 202 cm, sunkusis krašto puol�jas),

8 - Edgaras Stanionis (22 m., 192 cm, ��aid�jas),

9 - Darius Gvezdauskas (22 m., 191 cm, atakuojantis gyn�jas),

10 - Tauras Skripkauskas (23 m., 198 cm, atakuojantis gyn�jas, lengvasis krašto puol�jas),

11 - Roman Gumenyuk (22 m., 220 cm, vidurio puol�jas),

12 - Osvaldas Matulionis (19 m., 196 cm, lengvasis krašto puol�jas, atakuojantis gyn�jas),

13 - Edvinas Ruzgas (23 m., 200 cm, lengvasis krašto puol�jas),

14 - Julius Jucikas (20 m., 205 cm, sunkusis krašto puol�jas),

15 - Vytautas Šarakauskas (28 m., 202 cm, vidurio puol�jas, sunkusis krašto puol�jas),

21 - Martin Dur�ev (22 m., 204 cm, lengvasis krašto puol�jas).

Sportas trumpai

Krepšinis

"Šiauli�" krepšininkai t�sia draugišk� rungtyni� maraton�. Druskininkuose šiaulie�iai susitiko su Rusijos Surguto "Universitet" komanda ir pralaim�jo var�ovams 70:81. �pus�jus rungtyn�ms, dviem taškais pirmavo šiaulie�iai. Po trij� k�lini� m�s� miesto krepšinio komandos pranašumas šoktel�jo iki šeši� tašk�. Per paskutin� k�lin� var�ovai pataik� net septynis tolimus metimus.

Futbolas

Antradienio vakar� Lietuvos futbolo rinktin� išvykoje su�aid� antr�sias atrankos � 2012 met� Europos �empionat� rungtynes. Trenerio Raimondo �utauto vadovaujama Lietuvos rinktin� 1:0 nugal�jo �ekijos nacionalin� ekip�. Pergal� buvo netik�ta, o Lietuva šioje kovoje ekspert� buvo vadinama "autsaidere". �vart� 26 minut� peln� Darvydas Šernas. �ekams šis ma�as – pirmasis, o lietuviai lygiosiomis 0:0 jau su�aid� su Škotijos rinktine.

Tenisas

Šiauliuose vyksta Tarptautin�s teniso federacijos rengiamas jauni� iki 18 met� teniso turnyras "Siauliai Mayors Cup". Pagrindiniame turnyre kovas prad�jo 64 sportininkai iš 13 valstybi�. Tarp kuri� – šeši Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai. Mantas Bugailiškis, Lukas Mugevi�ius, Julius Tverijonas, Aleksas Tverijonas, Justina Mikulskyt� ir Greta Ker��ait�. Geriausiai iš šiaulie�i� sekasi Lukui Mugevi�iui, kuris ketvirtfinalio kovoje 6:3, 6:0 sutriuškino var�ov� iš Baltarusijos Dmitrij� �ymantovi�i�.

�ol�s riedulys

Šiauliuose prasid�jo Lietuvos moter� �ol�s riedulio �empionato "B" diviziono var�ybos. Kovas prad�jo penkios komandos: Šiauli� �RTK "Šiauliai", Šiauli� "Lidvija", Kauno "Tauras-Veršvai", Vilniaus "�uv�dra-Tauras" ir Širvint� SM. Per dvi dienas keturias pergales iškovojo Vilniaus komanda. Šiauli� "Lidvija" ekipa, kuri po pra�jusio sezono iškrito iš A diviziono, per ketverias rungtynes iškovojo dvi pergales, vienerias rungtynes baig� lygiosiomis ir kart� pralaim�jo.

Kaip krep�inis tapo tautos religija?

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Krepšinis m�s� šalyje yra neabejotinai populiariausia sporto šaka. Jis kaltinamas tuo, kad "nukanalizuoja" visus sportui skirtus pinigus, ta�iau mes vis tiek j� laikome antr�ja religija. Bet ne visada Lietuva buvo krepšinio šalimi. Šiaulie�io atviruk� kolekcininko Petro Kaminsko kolekcijoje �am�inti pirmieji Lietuvos krepšinio triumfo akordai.

1937 met� Europos krepšinio �empionai. Iš kair�s: J. �ukas, P. Talz�nas, F. Kriš�i�nas, Z. Puzinauskas ir L. Baltr�nas.
Petro KAMINSKO kolekcijos atvirukai

Turime kuo did�iuotis

Puikiai �inome Arvyd� Sabon�, Rim� Kurtinait�, Šar�n� Mar�iulion�. Vyresnioji karta prisimena Modest� Paulausk�. Dabar dieviname jau nema�ai nusipelniusius sportininkus - Šar�n� Jasikevi�i�, Arvyd� Macijausk�, �ydr�n� Ilgausk�.

Daugyb� talenting� treneri� šlovino Lietuvos krepšin�. Ne vienas skandalas lyd�jo šios sporto šakos atstovus. Vienas dievukas trinktel�jo per �urnalist� videokamer�, kitas jaunino save placentos preparatais.

Dabar mes jau turime kuo did�iuotis. Nuo to laiko tris kartus m�s� rintin� tapo olimpini� �aidyni� prizininke, tris kartus - Europos �empione, kart� - Europos vice�empione. Moter� krepšinio rinktin� taip pat gali did�iuotis Europos �empioni� ir vice�empioni� vardais. Lietuvos jaunimo ir jauni� krepšinio rinktin�s prieš kelet� met� tapo Europos �empionais.

Tarpukaris

Nuo ko viskas prasid�jo? Lietuvos krepšinio istorij� skai�iuojama nuo 1920 met�. Tuomet susik�r� pirmosios krepšinio komandos, kurios tarpusavyje �aid� be joki� treneri� ir aiški� taisykli�. Net kamuoliai tiko bet kokie. Krepšinio lanko aukštis taip pat gal�jo b�ti bet koks.

Panašu, kad krepšin� � Lietuv� atve�� emigrantai, kurie po klajoni� Amerikoje sugr��o � gimtin�. Nerad� laim�s u� Atlanto, jie surado krepšin�.

Pirmosios tikros krepšinio var�ybos Lietuvoje �vyko 1922 metais. Kone penkiolika met� nebuvo dideli� pasiekim� ir ryškaus tobul�jimo. V�liau � Lietuv� sugr��o nema�ai Amerikos lietuvi�, kurie pak�l� krepšinio lyg� iki dangaus.

Pats prieškaris Lietuvos krepšiniui buvo auksinis. 1937 ir 1939 metais Europos �empionatuose iškovotas auksas. 1937 metais moter� rinktin� Europos �empionate peln� sidabr�.

Iki 1937 met� Lietuvos vyr� rinktin� nebuvo iškovojusi n� vienos tarptautin�s pergal�s. Krepšinio istorijos �inovai tikina, kad � jau min�t� Europos �empionat� Rygoje lietuviai atvyko b�dami "autsaideriais".

Ta�iau išankstin�s nuostatos nesutrukd� lietuviams tapti Europos �empionais.

Soviet� s�jungoje visi �inojo, kad krepšinis egzistuoja tik Lietuvoje ir šiek tiek Maskvoje.

Griausmo ir galios �ou

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Sekmadienio vakar� prie Šiauli� arenos vyko baigiamasis Lietuvos "drago" lenktyni� �empionatas. Tai pirmosios pavykusios "drago" var�ybos Šiauliuose. Prieš kelet� mat� jos buvo nutrauktos d�l saugumo stokos.

Po ši� automobili� kapotais slepiasi keli šimtai "arkli�".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiemet pagrindiniai finalinio "drago" organizatoriai buvo Šiauli� arena ir Jonavos automobili� sporto klubas "�aibelis". Lenktyni� trasos ilgis 1/8 mylios (201,168 m). Dalyvavo 49 šios sporto šakos m�g�jai ir profesionalai.

Reginys, kokio Šiauliai dar nemat�, - taip b�t� galima dr�siai pavadinti savaitgalio švent�. Riaumojan�ios mašinos, "tiuninguoti" tik iš firminio �enklo atpa��stami automobiliai, baikeriai, "Olialia" pupyt�s. Motociklininkas Virginijus �ukauskas iš Alytaus rod� ne�tik�tinus triukus.

"Dragas" - tai keli� sekund�i� dvikova. Šalia sustoja du panašaus galingumo automobiliai. Duodamas startas. Automobiliai šauna � priek�. Pergal� lemia šimtosios sekund�s dalys.

Šios sporto šakos m�g�jai sugalvoja daugyb� b�d�, kaip dviej� litr� darbinio t�rio varikliu išvystyti 500 arklio gali�. Visos variklio detal�s šiuose automobiliuose yra perdarytos. Varantieji ratai suma�inti. Ma�iausia tokia "torpeda" srebia kuro kaip autobusas.

Automobiliai bus suskirstyti � penkias kategorijas pagal galingum�. Ma�iausi� automobili� A klas�je nugal�jo sve�ias iš Latvijos Edgars Dimpers. Antras - Irmantas Katinas. Tre�i� viet� peln� Raimondas Debesys.

B klas�je nenugalimas buvo Andrius Antanaitis. Jam nusileido Valerijus Murnikovas, tre�ias liko Valdas Vind�igalskis.

C klas�je grei�iausias buvo Egidijus Sadauskas, antras - Rimantas Mencleris, tre�ias - Vitalij Kalass.

D klas�je nugal�jo Ovidijus Tylenis. Jam nusileido Art�ras Simonavi�ius, tre�i� viet� peln� Evaldas Kali�nas.

Galingiausi� automobili� klas�je nugal�jo Mindaugas Beniušis, o antr�j� viet� peln� Paulius Vaškelis.

Kvie�ia "Krep�inio ratas"

Tie, kuriems krepšinis yra daugiau nei �aidimas, o "Šiauli�" ekipa - daugiau nei komanda, kvie�iami � klub� "Krepšinio ratas".

Šios organizacijos nariu gali tapti kiekvienas - neribojamas nei am�ius, nei išsilavinimas, nei krepšinio subtilybi� išmanymas. "Visus vienys tik krepšinis", - pabr��ia vienas klubo �k�r�j� Adomas Klimavi�ius.

� "Krepšinio rato" klub� �stoj� nariai gaus �vairi� dovan� ir privilegij�. Met� naryst� asmeniui, priklausomai nuo am�iaus ir pasirinkto paketo, kainuos nuo 79 iki 499 lit�. U� š� mokest� bus �teikti marškin�liai, šalikas, klubo suvenyras, kit� dovan� ir nuolaid�. Brangiausi� paket� pasirink�s asmuo visas 2010-2011 m. sezono "Šiauli�" rungtynes gal�s steb�ti iš specialios tik klubo nariams skirtos centrin�s trib�nos. Daugiau informacijos tinklalapyje www.bcsiauliai.lt/Krepsinio-ratas .

"Šiauliai plius" informacija

Sportas trumpai

Regbis

Prasid�jo Lietuvos regbio �empionatas. Šiauli� "Baltrex" komanda nepasigail�jo panev��ie�i� "Ryši� statybos". Šiaulie�iai sutriuškino sve�ius 129:3. Tai buvo tre�ioji šiaulie�i� pergal� per ketverias �aistas Lietuvos regbio �empionato rungtynes. Panev��ie�iai yra pralaim�j� visus penkis �aistus susitikimus. Lietuvos regbio �empionate pirmauja Šiauli� "Vairo-Jupojos" ekipa, kuri yra laim�jusi ketverias �aistas rungtynes. Tre�i� ir ketvirt� vietas dalijasi Klaip�dos "Kurši�" ir Kauno "��uolo" komandos, kurios yra iškovojusios po dvi pergales. Penktoje vietoje – Šiauli� RK "Šiauliai", šeštoje – Rygos rajono "STATS-Sigulda" komanda.

Sportinis pokeris

Šiauli� sportinio pokerio asociacijos "Full House" vasaros sezono u�darymo var�ybose paaišk�jo �empionas. Juo tapo ir gintariniu medaliu pasidabino Mindaugas Kancevi�ius. Antr� ir tre�i� vietas u��m� Art�ras Gedminas ir Tadas Šimaitis.

Futbolas

Šiauli� futbolo komanda tre�i� kart� š� sezon� rungtynes su Pakruojo "Kruojos" ekipa baig� lygiosiomis. Š� kart� A lygos rungtyni� rezultatas 2:2. 12-t� minut� �vart� peln� pakruojietis Laurynas Rimavi�ius, o 22-r� minut� rezultat� padvigubino Tautvydas Švelna. Nepaisant šalto dušo, atsilikdami 0:2 šiaulie�iai sugeb�jo atsitiesti. 35-t� minut� po Pakruojo komandos vartininko klaidos kamuol� � vartus pasiunt� Viktoras Raskovas. Rezultat� šiaulie�iams išlyginti pavyko 81-� minut�. Pakruojie�iai prasi�eng� baudos aikštel�je ir teis�jas paskyr� 11 metr� baudin�. Mantas Kuklys tiksliai sm�giavo ir išlygino rezultat�. Šiauli� komandos vyriausiasis treneris Valdas Ivanauskas po rungtyni� teig�, kad lygiosios su "Kruojos" ekipa šiaulie�iams yra prastas rezultatas, kadangi norint pavyti Taurag�s "Tauro" ekip� prieš Pakruoj� reik�jo tik pergal�s, u� kuri� b�t� skirti trys taškai. A lygoje šiaulie�iai yra surink� 28 taškus ir u�ima penkt� viet�.

�iauli� krep�inio klube - perspektyvus bulgaras

"Šiauli�" krepšinio klubas sudar� dvej� met� sutart� su 22 met� 204 cm �gio krašto puol�ju iš Bulgarijos Martinu Durchevu. Pra�jus� sezon� krepšininkas rungtyniavo Bulgarijos �ernomorec "Burgas" ekipoje.

Pra�jus� sezon� jis pagal rezultatyvum� Bulgarijos lygoje u��m� antr� viet�. Per 30 rungtyni� vidutiniškai aikštel�je jis praleisdavo 33 minutes, pelnydavo 18,4 taško, atlikdavo 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo 2,4 kamuolio.

Dvitaškius Martinas Durcevas mesdavo 49,1 procento taiklumu, tritaškius – 42,2 procento taiklumu. Nuo baudos linijos krepšininkas atakuodavo 81 procento taiklumu.

Su šiuo krepšininku "Šiauli�" krepšinio klubas pasiraš� dvej� met� sutart�.

"Šiauliai plius" informacija

Ri�ardas Berankis "US Open" teniso turnyre toliau skina pergales

Justinas VISOCKAS

Pirmajame pagrindini� var�yb� etape Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Ri�ardas Berankis 6:4, 6:7, 6:3, 6:2 nugal�jo 113-t� viet� ATP reitinge u�imant� amerikiet� Ryan� Sweeting�. 20 met� lietuvis ATP reitinge yra 124-tas.

Laim�j�s prieš amerikiet� R. Berankis � savo s�skait� �siraš� 70 ATP reitingo tašk�, kuri� 25 u�dirbo kvalifikacijos etape.

R. Berankis nuo ma�o prad�ios prad�jo diktuoti s�lygas korte. Išsiver��s � priek� 3:1, jis s�kmingai išlaik� persvar� iki seto pabaigos ir laim�jo 6:4. Antrasis setas taip pat prasid�jo R. Berankio spurtu. Po keli� laim�t� priešininko padavim� lietuvis pirmavo 4:1, ta�iau šiek tiek atsipalaidavo ir leido var�ovui persverti rezultat� 4:5. Antrajame sete prireik� per�aidimo (Tie Break). S�km� lyd�jo amerikiet�, kuris išlygino rezultat� 1:1.

D�l nes�kmingos atkarpos pyktel�j�s Ri�ardas Berankis susi�m� tre�iajame sete. Jis neleido var�ovui prat�sti s�kmingo �aidimo ir laim�j�s jo padavimus laim�jo tre�i�j� set� 6:3. Ketvirtas setas buvo tik formalumas. � pergal� lietuvis skriejo lyg ant sparn�, �lugdydamas visas amerikie�io pastangas bent šiek tiek pasipriešinti. Ketvirtas setas laim�tas 6:2.

Antrajame "US Open" teniso turnyre etape Ri�ardo Berankio laukia gr�smingas var�ovas – 15-t� viet� ATP reitinge u�imantis 29 met� austras Jurgenas Melzeris.

ELTOS nuotr.

Krep�ininkai pergalingai �engia Pasaulio �empionate

Justinas VISOCKAS

Pasaulio krepšinio �empionatas – tai did�iausia švent� šios sporto šakos gerb�jams. Kadangi krepšinis – antroji Lietuvos religija, minios sirgali� �i�r�ti rungtyni� pl�sta � kavines ar barus. Bendramin�i� draugijoje palaikyti rinktin� kur kas smagiau, emocijos liejasi laisvai.

Šiauli� miesto krepšinio sirgaliai – ne išimtis. Lietuvos trispalv�s spalvomis išsida��, rinktin�s atributika pasipuoš� fanai per kiekvienas rungtynes iki paskutini� sekund�i� tiki, kad lietuviai gali nugal�ti. Šiame Pasaulio krepšinio �empionate fanams neteko nusivilti, lietuviai laim�jo visas ketverias �aistas rungtynes.

Prieš Pasaulio krepšinio �empionat� Turkijoje Lietuvoje buvo daug skeptik�, kad ši rinktin� nesugeb�s pasipriešinti kit� šali� krepšininkams. Ta�iau ambicingi lietuviai jau per pirm�sias rungtynes prieš Naujosios Zelandijos rinktin� �rod�, kad j� negalima nurašyti. Iškovota pergal� 92:79.

Antr�sias grup�s rungtynes tarp Lietuvos ir Kanados rinktini� šiaulie�iai tur�jo galimyb� �i�r�ti netradiciškai – miesto bulvare pastatytame did�iuliame ekrane. Prieš rungtynes mieste vyko krepšinio švent�. P�s�i�j� bulvare vyko krepšinio trys prieš tris var�ybos, karavano rungtis, šoki� kolektyv� pasirodymai. Tai projekto "Su Lietuvos rinktine � Eurobasket 2011" dalis.


Šiaulie�iai audringai švent� Lietuvos rinktin�s pergal� Pasaulio krepšinio �empionate.

Po sporto rung�i� šiaulie�iai �i�r�jo, kaip Lietuvos rinktin� kaunasi su kanadie�iais. Rungtyn�s prasid�jo ne taip, kaip daugelis �sivaizdavo. Kanadie�iai išsiver�� priek� ir �pus�jus rungtyn�ms pirmavo 10 tašk�. Tre�iajame ketvirtyje j� persvara buvo išaugusi iki 17 tašk�.

Bulvaras atgijo antroje tre�iojo k�linio pus�je, kai Lietuvos krepšininkams pavyko suma�inti skirtum�. Kiekvien� taikl� lietuvi� metim� palyd�davo ovacijos. Iš did�iul�s Kanados rinktin�s persvaros po trij� k�lini� liko vos du taškai. Paskutiniame ketvirtyje vyko nerv� karas, kur� 70:68 laim�jo lietuviai.

Karavanas iš Šiauli� išvyko � Klaip�d�, kur uostamies�io krepšinio gerb�jai did�iuliame ekrane gal�jo steb�ti Lietuvos rinktin�s rungtynes su Ispanijos komanda.

Rungtyn�s su pasaulio �empion�s vard� ginan�ia Ispanijos rinktine, kaip ir prieš tai vykusios su Kanados krepšininkais, prasid�jo var�ov� spurtu. Prad�ioje ispanai išsiver�� priek�, jie greitomis atakomis netruko susikrauti solid�i� persvar�. Lietuvos �aid�jams sunkiai sek�si �veikti kibi� var�ov� gynyb� ir pelnyti taškus. Po pirmojo ketvir�io lietuviai atsiliko 11 tašk� (11:22), �pus�jus rungtyn�ms rezultatas buvo 35:43.

Po ilgosios pertraukos ispanai v�l diktavo s�lygas aikšt�je. Po keli� greit� atak� ir tolim� metim� skirtumas šoktel�jo iki 18 tašk�. Po Lietuvos rinktin�s treneri� minut�s pertrauk�l�s krepšininkai sugeb�jo pristabdyti ispan� puol�jus, o patys prad�jo tirpdyti skirtum�. Po tre�iojo ketvir�io ispan� persvara buvo 11 tašk� (53:64).

Lemiam� ketvirt� Lietuvos rinktin� pakilo � ��tb�tin� kov�. Laim�j� k�lin� 23:9, jie išpl�š� pergal� 76:73.

Tai buvo tre�ioji Lietuvos rinktin�s pergal� Pasaulio krepšinio �empionato D grup�s rungtyn�se.

Ketvirtosios grup�s rungtyn�s su Pranc�zijos rinktine vyko pagal t� pat� scenarij�. Pranc�zai jau pirmoje rungtyni� dalyje sugeb�jo nutolti 13 tašk� skirtumu. Antrasis k�linys buvo nerezultatyvus, pranc�zams pavyko pelnyto vos 6 taškus, lietuviai �met� 13 ir suma�ino skirtum� iki 6 tašk�.

Po pertraukos atrod�, kad � aikšt� ��eng� visiškai kita Lietuvos rinktin�. Vyrai gerai gyn�si, tiksliai atakavo iš �vairi� pozicij� ir netruko susikrauti dvi�enkl� persvar�. Rungtyn�s laim�tos 69:55.

Keturios pergal�s iš keturi� – toks Lietuvos rinktin�s startas Pasaulio krepšinio �empionate.

Paskutin�s Lietuvos rinktin�s grup�s rungtyn�s buvo �aistos su Libano nacionaline vyr� krepšinio rinktine, ta�iau šios rungtyn�s nebetur�jo �takos turnyrinei lentelei. Lietuviai po pergal�s prieš pranc�zus jau buvo u�sitikrin� pirm�j� viet� grup�je.

Kyokushin karat� vasaros stovyklose - i�bandymai ir dalijimasis patirtimi

Osvaldas JOKUBAITIS

Jau septint� kart� Lietuvos kyokushin karat� federacija (LKKF) sureng� tarptautin� vasaros stovykl�, kuri vyko prie Baltijos j�ros Moncišk�se, esan�iose tarp Palangos ir Šventosios.

Stovyklautojams buvo surengtos trys pamainos, � kurias atvyko sportininkai iš 34 Lietuvos klub� ir dar keturi� šali�: Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos.

Tarptautin�je stovykloje Moncišk�se per tris pamainas treniravosi 730 sportinink�. Stovykloje kasdien vykdavo net po tris treniruotes.

Tarp 730 stovyklos dalyvi� buvo ir 22 Šiauli� klubo "Tori" sportininkai.

� tre�i� pamain� buvo atvyk�s sve�ias iš Vengrijos septintojo dano meistras (danas - juod� dir�� turin�io meistro laipsnis - aut. past.) Furko Kalmanas, kuris ved� u�si�mimus ir pad�jo pasiruošti kvalifikaciniams egzaminams. Šis 63-ej� met� meistras unikalus tuo, kad yra trenirav�sis pas legendin� kyokushin karat� �k�r�j� Masutasu Oyma ir yra vienas kyokushin karat� pradinink� Europoje.

Kiekvienos pamainos pabaigoje, po savait� trukusi� treniruo�i� (j� b�davo net trys per dien�), vykdavo kvalifikaciniai egzaminai. Kyokushin karat� nuo kit� karat� stili� skiriasi tuo, kad turi vien� sunkiausi� egzamin� sistem�, reikalaujan�i� daug ištverm�s ir pasiruošimo. Egzamin� tikslas - patikrinti sportininko technin�, fizin� ir kovin� parengtum�.

Aukš�iausius - rudus - dir�us apsigyn� šiaulie�iai Deimant� Bra�ait�, Titas Pilka ir Matas Visockas.

Stovykloje pirm� kart� sve�iavosi EKO (European karate organisation) egzamin� komisija: šeštojo dano meistras Cyril Andrews iš Anglijos, šeštojo dano meistras Juan Carlos Escalera iš Ispanijos ir jau min�tas Furko Kalman iš Vengrijos.

EKO egzamin� komisija atvyko � Lietuv� egzaminuoti turin�i�j� vadinamuosius profesional� dir�us - tre�i�j� ir ketvirt�j� dan�. Tarp dvylikos laikiusi�j� EKO egzaminus buvo ir Šiauli� karat� klubo vadovas tre�iojo dano meistras Andrius Macijauskas. Deja, egzaminui art�jant � pabaig�, svajonei apie ketvirt�j� dan� sutrukd� netik�ta trauma, po kurios toliau t�sti egzamino A. Macijauskas nebegal�jo. Atliekant sud�ting� koj� kombinacij�, spiriant �plyšo dvigalvis kojos raumuo. 26-erius metus koviniais menais u�siimantis A. Macijauskas sau prisitaik� da�nai savo sportininkams sakyt� patarl�, kad stiprus ne tas, kuris nesuklumpa, bet tas, kuris suklup�s atsikelia.

Šiauli� sportininkai savo j�gas gal�jo išm�ginti ne tik tarptautin�je stovykloje, bet ir prie Šiauli� stovykloje "Tauras" surengtoje bendroje Šiauli� "Tori" ir Vilniaus "Saul�s �enklo" sporto klub� karat� vasaros stovykloje. Joje dalyvavo apie šimt� �vairaus am�iaus sportinink�, o dienotvark�je buvo net keturios �vairaus pob�d�io treniruot�s.

Sportas trumpai

Jojimas

Šiaulietis raitelis Benas Gutkauskas pasaulio taur�s presti�iniame "Grand Prix" konk�re iškovojo pirm�j� viet�. Prien� rajone vykusiose var�ybose dalyvavo 115 raiteli� iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos. Iš devyni� vykusi� konk�r� lietuviai u��m� septynias prizines vietas. B. Gutkauskas su naujuoju �irgu Tom Riddle S dalyvavo paskutiniame ir presti�iškiausiame "Grand Prix" konk�re. Šiaulie�iui atiteko pagrindinis 20 t�kstan�i� lit� prizas.

Tenisas

Ri�ardas Berankis prad�jo kovas "Did�iojo kir�io" "US Open" teniso turnyro kvalifikaciniame etape. Ištraukus burtus paaišk�jo, kad pirmajame rate Lietuvos tenisininkas susitiks su 24 met� kolumbie�iu Juanu Sebastianu Cabalu. Ri�ardas Berankis ATP reitinge u�ima 124 viet�, o jo var�ovas – 269-t�. Ri�ardas Berankis kvalifikaciniame etape yra devintas pagal paj�gum�.

Futbolas

Šiauli� futbolininkai antr� kart� per savait� �veik� Ma�eiki� komand� tokiu pat rezultatu 1:0. Šiaulie�iai reng� pavojingas atakas vien� po kitos, ta�iau pirmajame k�linyje n� vienos j� nepavyko s�kmingai u�baigti. Antrojo k�linio prad�ioje po sumaišties prie ma�eikiški� vart�, �vart� peln� Robertas V��evi�ius. Tai buvo antrasis šio futbolininko �vartis per ketverias rungtynes, kai jis atstovauja Šiauli� klubui. Šiaulie�iai A lygoje surink� 27 taškus u�ima penkt� viet�.

Šiauli� futbolo komandos dubleriai �sp�dingu rezultatu 8:1 sutriuškino "Ma�eiki�" antr�j� ekip�. A lygos dubleri� �empionate šiaulie�iai yra surink� 28 taškus ir u�ima šešt� viet�.

Lengvoji atletika

Šiauliet� lengvaatlet� 17 met� Dovil� Dzindzalietait� Singap�re vykstan�iose pirmosiose jaunimo olimpin�se �aidyn�se trišuolio rungtyje u��m� devint� viet�. B finale, kuriame buvo kovojama d�l 9-14 viet�, ji aplenk� visas var�oves. Ketvirtuoju bandymu šiauliet� nušoko 12 metr� 40 centimetr�.

Krepšinis

Šiauli� krepšinio komanda sudar� ilgalaik� sutart� su 18 met� 196 cm �gio baltarusiu Vitalijumi Liuty�iumi. Šis krepšininkas laikomas vienu perspektyviausi� jaun�j� Europos �aid�j�. Komanda taip pat sukirto rankomis su 221 cm �gio mil�inu iš Ukrainos Romanu Gumeniuku.

Šiauli� rajono savivaldyb�je apdovanoti trys jauni� iki 18 met� krepšinio rinktin�s �aid�jai, kurie liepos m�nes� Vilniuje vykusiame Europos �empionate su komanda tapo �empionais. Dovydas Redikas, Egidijus Mockevi�ius ir Evaldas Aniulis – sportininkai, karjer� prad�j� Kurš�n� sporto mokykloje.

Sportiniu pokeriu domisi ir moterys

Šiauli� sportinio pokerio klube "Full house" vyko 19-tas vasaros sezono turnyras. Iš 13 �aid�j� geriausiai pasirod� ir pirm� viet� iškovojo klubo prezidentas Valdas Stonkus. Antr� ir tre�i� vietas pasidalijo Tadas Šimaitis ir Mindaugas Butautas. Tuo pat metu surengtas ir pirmasis klubo nari� antr�j� pusi� turnyras. Išm�ginti j�gas prie pokerio stalo panoro aštuonios moterys. Pirm� viet� iškovojo Marina Sutkien�. Antr� ir tre�i� vietas u��m� Olga Rago�kin ir Raimonda Strazdauskait�.

�iaulius pa�adins legalus adrenalinas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Rugs�jo 5 dien� baigiamasis Lietuvos "drago" lenktyni� �empionatas numatomas Šiauliuose. Galing� mašin� varikliai riaumos J. Jablonskio gatv�je prie Šiauli� arenos. Organizatoriai �ada ir daugiau staigmen�.

Griausmas! Startas! Automobiliai iki finišo gali pasiekti net 200 kilometr� per valand� greit�.

Tikimasi nauj� rekord�

Šiemet pagrindiniai finalinio "drago" organizatoriai yra Šiauli� arena ir Jonavos automobili� sporto klubas "�aibelis".

"Šiauli� arenos" direktorius Gintaras Radavi�ius prisipa�ino, kad d�iaugiasi tokia ketvirtojo arenos sezono prad�ia: "Organizuodavome koncertus, ta�iau j� �mon�s prisiklauso per vasar�. "Dragas" - puiki pramoga visiems."

Šiauliuose lenktyni� trasos ilgis 1/8 mylios (201,168 m). Planuoja dalyvauti apie 40 grei�io sporto m�g�j�. Tiesa, nema�a dalis j� - tikri profesionalai. Iš Šiauli� dalyvauti var�ybose u�siregistravo jau šeši sportininkai. Tikimasi, jog prisijungs dar keli.

"Šiauli� arenos" direktorius primin�, kad renginyje bus ne tik riaumojan�i� mašin�. Bus galima pasigro��ti daugybe limuzin�, tiuninguotais automobiliais. Akrobatiniais triukais �av�s motociklininkas Virginijus �ukauskas iš Alytaus. Susirinkusiems šoks "go-go" šok�jos.

Klubas "�aibelis" "drago" var�ybas organizuoja nuo 2007 met�, taip pat rengia visas oficialias "drago" var�ybas Lietuvoje. Klubo atstovas Edvinas Preckailo �ada �nirtingas kovas, azart�, teigiamas emocijas iki paskutinio trasos metro ir naujus Lietuvos "drago" rekordus.

Organizatoriai turi rimt� prie�as�i� tik�tis rekord�, nes dalyvauti renginyje jau u�siregistravo pora geriausi� lenktyninink� su galingiausiais automobiliais šalyje.

Legalus adrenalinas

Automobiliai bus suskirstyti � penkias kategorijas pagal galingum�. Var�ybose planuoja pasirodyti daugelio etap� nugal�tojas Mindaugas Beniušis su "Audi coupe". Šio automobilio variklio darbinis t�ris - 2,2 litro, ta�iau išspaud�ia net 560 AG. Dalyvaus ir Edmond Savicki su "Audi 90". Variklio galingumas – 2,2 litro. Teigiama, kad šis automobilis išvysto net 666 AG. Laukiama stipri� var�ov� iš latvijos ir Estijos.

G. Radavi�ius primin�, kad biliet� � rengin� galima �sigyti "Tiketoje": "Turime VIP trib�n� su s�dimomis vietomis, staliukais ir galimybe patogiai pastatyti automobil�. Visus, kurie nori isigyti VIP biliet�, organizatoriai kvie�ia atvykti iki 17 val. 30 min. Tokio bilieto kaina - 30 lit�. Paprasto bilieto - 10 lit�. Var�ybas komentuos profesionalus sporto �urnalistas Saulenis Poci�nas."

"Drago" lenktyni� organizatoriai pastebi, kad jaunimas m�gsta palenktyniauti, organizuodami nelegalias var�ybas atokesn�se vietose. Šios var�ybos - oficialios ir legalios. Jose gali dalyvauti kiekvienas, pasitikintis savimi ir savo automobiliu.

Sportas trumpai

Jaunieji šachmatininkai dalyvavo pasaulio �empionate

Lenkijoje vykusiose pasaulio jaunimo iki 20 met� šachmat� pirmenyb�se Lietuvai atstovavo kauniet� Migl� Lepeškait� (ELO koeficientas 1801) ir šiaulietis Matas Narmontas (2379). Mergin� turnyre Migl� tarp 81 dalyv�s u��m� 75 viet�. Matas buvo 77-tas. Vaikin� turnyre dalyvavo 121 dalyvis.

Naujas treneris debiutavo pergale

A lygos rungtyn�se Klaip�doje šiaulie�iai futbolininkai, vadovaujami naujojo trenerio Valdo Ivanausko, iškovojo pergal� rezultatu 2:0. Tai buvo pirmosios naujojo trenerio rungtynes u�imant Šiauli� ekipos vyriausiojo trenerio pareigas. Šiaulie�iai iniciatyv� buvo per�m� nuo rungtyni� prad�ios, suk�r� pavojing� situacij�, ta�iau �var�io teko laukti vos ne iki ma�o pabaigos. 73 minut� šiaulie�ius � priek� išved� Vaidas Viktoravi�ius. Jis po Vaidoto Šil�no perdavimo galva nukreip� kamuol� � vartus. 85-t� minut� rezultat� padvigubino Mantas Kuklys. Rezultatyv� perdavim� ir v�l atliko Vaidotas Šil�nas. Po šios pergal�s šiaulie�iai � s�skait� �siraš� tris taškus ir po 17 rungtyni� yra surink� 21 tašk�. A lygoje miesto ekipa u�ima šešt� viet�.

Krepšinink� atakoms vadovaus amerikietis

"Šiauli�" krepšinio komanda pasiraš� kontrakt� su perspektyviu amerikie�iu Rikiu Harisu (Ricky Harris). 23-ej� met� 187 cm �gio ��aid�jas pakeis pra�jus� sezon� s�kmingai "Šiauli�" ekipai vadovavus� Derrick� Low. R. Harisas pastaruosius ketverius metus rungtyniavo Masa�iusetso universiteto ekipoje. Krepšininko asmeniniai rezultatai - vieni geriausi� komandoje. Pra�jus� sezon� jis per rungtynes vidutiniškai pelnydavo 19,8 taško, atlikdavo 2,9 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo 3,5 kamuolio. Baig�s universitet�, iš Baltimor�s kil�s krepšininkas dalyvavo keliose stovyklose. Rikis Harisas nusprend� profesionalo karjer� prad�ti Europoje. "Šiauli�" ekipos pasi�lymas buvo pats priimtiniausias.

"�iauli�" krep�inio komanda prad�jo fizinio pasirengimo stovykl�

Justinas VISOCKAS

15 krepšinink� lieja prakait�, �d�miai klausydamiesi treneri� patarim�. Pirm�j� savait� � dvi grupes pasidalij� krepšininkai treniruosis su svarmenimis ir krepšinio aikštel�je. Kit� savait� sportininkai vyks � tradicin� stovykl� Latvijoje, Pap�s kurorte. Gr��us iš Latvijos �aid�j� laukia treniruot�s krepšinio sal�je, tobulinant technik� ir "šlifuojant" derinius.

Antanas Sireika teigia, kad komanda jau visiškai sukomplektuota.
Art�ro Staponkaus nuotr.

Su dauguma fizinio pasirengimo stovykloje dalyvaujan�i� krepšinink� jau pasirašytos sutartys, kiti vis dar stengiasi �rodyti, kad yra verti atstovauti komandai. Treneriai nuo pirm� dien� stebi, kurias sritis �aid�jams reikia tobulinti, kad art�jant sezonui krepšininkai b�t� pasireng� kovoms.

Treneris Antanas Sireika sako, kad n� vienas �aid�jas neturi �sivaizduoti, jog jei atsid�r� Šiauli� miesto krepšinio klube, tai jau gali vadintis �vaig�de. Geriausia savo profesionalum� �rodyti sunkiu darbu atiduodant j�gas, kad komanda pasiekt� kuo daugiau pergali�.

Ši� vasar� "Šiauli�" komanda steb�jo jaunuosius Lietuvos krepšinio talentus. Klubas sureng� kelias stovyklas, kuri� metu buvo siekiama rasti toki� krepšinink�, kurie tikt� "Šiauli�" ekipos �aidimo stiliui.

Liepos pabaigoje "Šiauli�" komanda sudar� sutart� su Amerikoje universitet� baigusiu Edvinu Ruzgu. Kitas "pirkinys" – antroje pagal paj�gum� Lietuvoje Nacionalin�je krepšinio lygoje rungtyniav�s Edgaras Stanionis. Prieš kelias dienas ekipa sukirto rankomis su amerikie�iu ��aid�ju Rikiu Harisu, kuriam tai bus pirmasis profesionalus klubas. Juodaodis krepšininkas tikisi, kad ateinant� sezon� jam pavyks atsiskleisti, parodyti, ko yra vertas.

Komandai pavyko išsaugoti pra�jus� sezon� ekipoje rungtyniavus� Vytaut� Šarakausk�. Su vidurio puol�ju pasirašyta dvej� met� sutartis.

Po pra�jusio sezono buvo kalb�, kad komandos siela, kapitonas ir labiausiai patyr�s �aid�jas šiaulietis Mindaugas �ukauskas paliks klub�. Ta�iau krepšininkas sako, kad tai tik gandai ir ateinant� sezon� jis atstovaus Šiauli� krepšinio komandai.

Antanas Sireika sako, kad komanda dar ne visiškai sukomplektuota. Ekip� tur�t� papildyti dar keli legionieriai.

Vyriausiojo trenerio Antano Sireikos asistentu dirbs ilgametis Šiauli� ekipos krepšininkas Vaidas Pauliuk�nas. Anks�iau antruoju ekipos treneriu dirb�s Robertas Giedraitis išvyko � Uten�, kur vadovaus "Juventus" ekipai.

Nauj�j� sezon� "Šiauli�" komanda prad�s labai atsinaujinusi. Pernai met� lyderiai, suvilioti patrauklesni� kontrakt�, pri�m� kit� klub� pasi�lymus. Mindaugas Kuzminskas rungtyniaus Kauno "�algiryje", Arvydas Šikšnius – Vilniaus "Lietuvos ryte". Deivydas Gailius išvyko � Italij�, Bolonijos "Virtus" klub�, o Derikas Low atstovaus Izraelio Haifos "Maccabi" komandai. Ta�iau "Šiauli�" klube yra susiformavusios tradicijos. Yra suburiama tokia komanda, kuri sugeba pasipriešinti dviem Lietuvos krepšinio grandams, Vilniaus "Lietuvos ryto" ir Kauno "�algirio" ekipoms. Prieš kiekvien� sezon� b�na nuog�stavim�, ar pavyks Šiauliams išlikti bronzine komanda, ta�iau klubas tinkamai pasiruošia ir s�kmingai atstovauja miestui �vairiuose �empionatuose.

„Šiauli�“ krepšinikai po atostog� susirinko � fizinio pasirengimo stovykl�.

Art�ro Staponkaus nuotr.

�sp�dinga futbolo klubo dubleri� pergal�

Justinas VISOCKAS

"Šiauli�" futbolo komandos dubleriai 5:0 sutriuškino sve�ius iš Klaip�dos.

Sustipr�j� "Šiauli�" dubleriai dominavo aikšt�je. � ekipos sud�t� buvo �traukti keli pagrindin�s komandos �aid�jai. Pirmajame k�linyje uostamies�io futbolininkams nepavyko surengti n� vienos atakos. Šiaulie�iai reng� pavojingas atakas vien� po kitos. 16-t� minut� pirm�j� �vart� "Šiauli�" ekipai peln� Titas Machovas. Rezultatyv� perdavim� atliko Edvinas Jasaitis.

Kiti keturi �var�iai buvo pelnyti antrajame k�linyje.

52-r� minut� po dar vieno Edvino Jasai�io perdavimo pasi�ym�jo Vaidas Viktoravi�ius. Rokas Urbelis �vart� peln� 75-t�, o Tautvydas Elijošius 83-i� minut�. Baigiantis rungtyn�ms, per teis�jo prid�t� papildom� laik� penkt�j� ekipos �vart� peln� Edvinas Jasaitis.

Po šios pergal�s "Šiauli�" futbolo komandos dubleriai turnyrin�je lentel�je pakilo � šešt� viet�. Komanda yra surinkusi 15 tašk�.

Socialiai atsakingos �mon�s rengia sporto �vent�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šeštadien�, rugpj��io 21 dien�, visos Šiauli� �mon�s kvie�iamos � Ba�i�n� papl�dim�. �ia vyks atsaking� �moni� sporto var�ybos, � kurias reikia registruotis iš anksto.

Socialiai atsaking� �moni� asociacija nusprend�, jog b�t� gerai surengti sporto švent� miesto �mon�ms. Asociacijos prezidentas Gediminas Trijonis teigia, jog ieškodami sporto šventei tinkamos vietos visi galvojo atsakingai.

Tai turi b�ti vieta, kuri� reikia pagyvinti, sutvarkyti ir toki� palikti naudoti visiems Šiauli� �mon�ms. Asociacijos nariai nusprend�, kad ir toliau pri�i�r�s pasirinkt� viet�.

Tinkama vieta pasirod� Ba�i�n� papl�dimys. Netrukus prasid�jo bendradarbiavimas su vietos seni�nija. Ba�i�n� papl�dimys, esantis šalia R�kyvos e�ero, yra puiki poilsin� zona, kuri� kol kas rado tik ramesni� papl�dimi� m�g�jai. Did�iul� pieva gal�t� b�ti panaudota daug išradingiau.

"Pri�m�me sprendim�, kad gal�tume kaip asociacija, bendradarbiaujanti su seni�nija, pri�i�r�ti š� papl�dim� bei kartu j� padaryti tinkamesn� poilsiautojams, - sako G. Trijonis ir primena, jog jau nema�ai yra nuveikta. - Prad�jome pirmuosius darbus: retinome kr�mus, rinkome šiukšles, pjov�me papl�dimio �ol�."

Asociacija Ba�i�n� papl�dimyje jau �reng� krepšinio ir tinklinio aikšteles, pastat� futbolo vartus. Visa tai bus ne vien sporto šventei, bet ir paliks poilsiautojams, kurie nor�s aktyviai praleisti laisvalaik�.

Šeštadien� vyksian�ios sporto švent�s prad�ia 10 valand�. �mones bei organizacijos kvie�iamos u�registruoti savo komandas tinklalapyje www.atsakingas.lt/sportosvente.

V. �arakauskas "�iauliuose" lieka dar dvejus metus

Šiauli� krepšinio komandai pavyko išlaikyti vien� pra�jusi� met� atradim� – koving�j� vidurio puol�j� 28 met� 204 cm �gio Vytaut� Šarakausk�. Klubas su �aid�ju pasiraš� dviej� met� kontrakt�.

V. Šarakauskas dar du sezonus �ais Šiauliuose.

Gintaro ŠIUPARIO nuotr.

Pra�j�s sezonas krepšininkui buvo bene geriausias per vis� jo karjer�. Prieš tai rungtyniaudamas Vilniaus "Sakal�" ekipoje aukšta�gis nerado savo vietos aikšt�je, o atvyk�s � Šiaulius jis atsiskleid�. Per kiekvienas LKL rungtynes Vytautas Šarakauskas vidutiniškai pelnydavo po daugiau nei 11 tašk� ir atkovodavo po 5 kamuolius. Baltijos krepšinio lygoje krepšininko rezultatai taip pat labai panaš�s. Pagirtinai jis kovojo ir Europos taur�s turnyre. Per šešis ma�us jis vidutiniškai pelnydavo po 7,2 taško ir atkovodavo po 2,8 kamuolio.

Geriausias pra�jusio sezono rungtynes Vytautas Šarakauskas �aid� prieš K�daini� "Nev��io" ekip�. Per beveik 27 aikšt�je praleistas minutes jis peln� 27 taškus, atkovojo 11 kamuoli� ir surinko 35 naudingumo balus.

Krepšininkas prieš š� sezon� tur�jo ir kit� klub� pasi�lym�, pasi�lym� išvykti � u�sien�, ta�iau nusprend� likti Šiauliuose.

Po puikaus sezono Vytautas Šarakauskas buvo pakviestas � rezervin� Lietuvos vyr� krepšinio rinktin�.

R. Berankio pergal�s ir pralaim�jimai

Justinas VISOCKAS

Ri�ardas Berankis, treniruodamasis Jungtin�se Amerikos Valstijose, kas savait� dalyvauja "Challenger" serijos teniso turnyruose. Po s�kmingo pasirodymo Kanadoje vykusiame turnyre R. Berankis gavo 60 ATP reitingo tašk� ir iš 133 vietos pakilo � rekordin� 120-�j�.

Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniui Kanadoje nepasisek� tik finale. R. Berankis tur�jo pripa�inti Izraelio tenisininko Dudi Selos pranašum� 5:7, 2:6. Pirmajame sete R. Berankis pirmavo 4:1, ta�iau iniciatyv� per�m�s Izraelio tenisininkas sugeb�jo išpl�šti pergal�.

Pusfinalio ma�e lietuvis 6:3, 6:3 �veik� amerikiet� Lester� Cook�. D�l smarkaus lietaus šeštadien� tur�jusi vykti dvikova buvo nukelta � sekmadien�, tod�l R. Berankiui t� pa�i� dien� po keli� valand� pertraukos teko �aisti ir finale.

Su�aid�s du ma�us tenisininkas iš karto išvyko � Niujork�. Kelion� truko 16 valand�, tod�l sportininkas nesp�jo tinkamai atgauti j�g�. Binhamtono "Challenger" serijos turnyre R. Berankis nesugeb�jo pasipriešinti 186 viet� reitinge u�iman�iam amerikie�iui Jessiui Witenui ir pralaim�jo 4:6, 4:6.

Po netik�tos nes�km�s geriausias Lietuvos tenisininkas Ri�ardas Berankis gr��o � Florid�, kur t�s treniruotes bei ruošis kit� savait� vyksian�iam turnyrui.

Jaunosios tinklinink�s treniravosi �iauliuose

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose savait� prakait� liejo dvidešimt jaun�j� tinklininki�, kurios dalyvavo pirmojoje tinklinio rinktin�s stovykloje. Merginos jau prad�jo ruoštis 2013 metais vyksian�iam Europos jauni� tinklinio �empionatui.

Trener� Lija Darandovien� atid�iai stebi nauj�sias aukl�tines.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Merginos savait� treniravosi su dviem trener�m: Jonavos "Achemos" moter� tinklinio ekipai vadovaujan�ia Lija Darandoviene ir šiauliete, sporto mokyklos "Dubysa" trenere J�ra Griciene.

Treniruo�i� stovyklai trener�s pasirinko Šiaulius tod�l, kad sporto mokyklos "Dubysa" vadovai suteik� geras s�lygas sportuoti, nereik�jo mok�ti u� sal�s nuom�.

� pirm�j� stovykl� susirinko 20 mergin� iš �vairi� Lietuvos miest�. Daugiausia atvyko iš Kauno, kadangi šiame mieste yra net keli treneriai, dirbantys su tokio am�iaus vaikais. Keturios jaunosios tinklinink�s atva�iavo iš Alytaus, po dvi iš Šiauli� ir Klaip�dos, po vien� iš Jonavos, Vilniaus ir Raseini�.

Šiauli� miestui rinktin�je atstovauja J�ros Gricien�s treniruojama 12 met� Migl� Burneckyt� ir trener�s Audron�s Valatkait�s aukl�tin� 14 met� Daumant� Stepanovait�. Trener� sako, kad jaunajai Miglei dar yra kur tobul�ti, o Daumant� jau yra viena rinktin�s lyderi�.

Ruošdamasi Europos �empionatui, Lietuvos tinklinio rinktin� kasmet dalyvaus Baltijos šali� turnyre, kuriame var�ysis Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunosios tinklinink�s. Artimiausias turnyras jau š� ruden� bus surengtas Šiauliuose. Šiuo metu rinktin�je - 20 sportininki�, per trejus metus liks tik 12 stipriausi�j�.

Pasak rinktin�s trener�s Lijos Darandovien�s, šioje am�iaus grup�je Europoje rungtyniauja ma�daug 30 rinktini�. � finalin� etap� pateks tik 12, tod�l reikia ilgo varginan�io darbo, kad kuo geriau b�t� pasirengta 2013 met� Europos jauni� tinklinio �empionato atrankin�ms kovoms.

Turnyro pabaigoje � bri�i� antausis

Justinas VISOCKAS

Šiauli� "Gintros-Universiteto" moter� futbolo komanda pralaim�jo paskutini�sias UEFA �empionato rungtynes Anglijos "Everton" ekipai 0:7, ta�iau keturi� komand� grup�je u��m� antr� viet�.

Vartinink� Indr� Venckevi�i�t� ne kart� apgyn� šiaulie�i� vartus.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Nes�kmingas pirmasis k�linys

Paskutin�s rungtyn�s prasid�jo Anglijos ekipos šturmu. Greitomis atakomis jos drask� šiaulie�i� gynyb�. Jau pirmosiomis susitikimo minut�mis šiauliet�ms teko traukti kamuol� iš savo vart�. Meistriškumu šiaulietes pranokdamos brit�s be vargo rando keli� link vart�. Praleidusios �vart� šiauliet�s sutriko. Tuo pasinaudojusios priešinink�s steng�si visiškai palau�ti m�s� miesto ekipos �aid�jas. Joms pavyko laim�ti rungtynes per pirm�j� k�lin�, kuris baig�si rezultatu 6:0.

Nors antrasis k�linys tebuvo formalumas, šiauliet�s parod� kovingumo pavyzd� - neleido angl�ms daryti k� nori, geriau gyn�si, steng�si surengti greitas kontratakas. Antroje rungtyni� dalyje angl�ms vos kart� pavyko tiksliai sm�giuoti � "Gintros-Universiteto" vartus. Šiauliet�s taip ir ne�veik� "Evertono" ekipos gynybos.

Tr�ksta tokio lygio var�yb�

Šiauli� ekipos treneris Rimantas Viktoravi�ius po rungtyni� sak�, kad šiauliet�s prieš rungtynes jaudinosi, tai ir gal�jo b�ti prie�astis, kod�l merginos � aikšt� išb�go susikaus�iusios, nedemonstravo futbolo, kok� �prastai �aid�ia. Komandos medikai kelioms �aid�joms prieš rungtynes dav� vaist�, kadangi šios labai nerimavo.

Treneris Rimantas Viktoravi�ius apgailestavo, kad komandai tr�ksta tokio lygio var�yb� patirties. Lietuvoje šiauliet�ms lygi� n�ra, jos visas komandos triuškina. Tikrasis komandos paj�gumas atsiskleid�ia tokiuose turnyruose. Deja, UEFA turnyro var�ybos b�na tik trys per sezon�. Dar kelias aukštesnio lygio rungtynes šiauliet�s �aid�ia Baltijos moter� futbolo lygoje. Jei panaši� turnyr� b�t� rengiama daugiau, tai merginos labiau tobul�t�.

Sustabd� lyderes

"Evertono" ekipos trener� Mo Marley pasid�iaug�, kad jos komandos merginos �vykd� visus jos reikalavimus. Svarbiausia buvo kuo geriau u�dengti pagrindines šiaulie�i� �aid�jas ir kuo grei�iau pelnyti �vart�. Pasak trener�s, šios rungtyn�s buvo sunkiausios iš trij�, kurias joms teko �aisti turnyre. Kaip ir prieš por� met�, kai šiauliet�s �aid� su angl�mis, taip ir dabar joms teko gerokai papluš�ti, kad iškovot� pergal�.

Angl�s steb�jo pirm�sias dvejas šiaulie�i� rungtynes. Jos buvo nustebintos, kad šiauliet�s demonstravo gana aukšt� futbolo lyg�, tod�l prieš šias rungtynes steng�si kuo geriau pasirengti.

Grup�je antros

Nepaisant skaudaus pralaim�jimo, šiauliet�s netur�t� nusiminti, kadangi grup�je jos u��m� antr� viet�. Nors "Gintra-Universitetas" ir Farer� sal� ekipa "Klaksvikar Itrottarfelag" surinko po lygiai - keturis taškus, ta�iau šiauliet�s buvo antros d�l geresnio �mušt� ir praleist� �var�i� santykio.

Paskutin�se rungtyn�se Farer� sal� merginos 2:0 nugal�jo n� vienos pergal�s turnyre neiškovojusi� Makedonijos "Borec" komand�. Anglijos Liverpulio "Everton" ekipa laim�jo visas trejas rungtynes ir pateko � kit� EUFA �empionato var�yb� etap�.

Sportas trumpai

Šachmatai

Viktorija �milyt� Kopenhagoje (Danija) vykstan�iame "Politiken Cup" šachmat� festivalyje u�ima 13 viet�. Šiauliet� šachmatinink� yra laim�jusi keturis kartus iš penki� �aist� partij�. Vienintel� pralaim�jim� ji patyr� prieš Izraelio šachmatinink� Maksim� Rodshtein�. Jis yra laim�j�s visus penkis �aistus susitikimus. Visas pergales yra iškovoj� ir dar du - Švedijos ir Rusijos - šachmatininkai.

Driftingas

Šiauliuose vyko šalies driftingo �empionato etapas. Antroji ir tre�ioji �empionato kovos �vyko negreitoje, ta�iau techniškoje Ba�i�n� kartodromo trasoje Šiauliuose. Dalyviai tur�jo �veikti dvi skirtingas trasas bei j� konfig�racijas. Keletas sportinink� trasoje sudegino padangas. Neoficialus var�yb� rekordas - 26 per dien� sudegintos padangos. J� pasiek� Andrius Mici�nas, kuris šiame etape pagal taškus liko antras. Pirmoje vietoje - Evaldas Kovalenka iš klubo "D1 Sport" su "Nissan Silvia S13".

Krepšinis

Šiauli� krepšinio komanda pasiraš� ilgalaik� kontrakt� su kaunie�iu Edgaru Stanioniu. Atakuojan�io gyn�jo pozicijoje rungtyniaujantis 22 met� 194 cm �gio krepšininkas pra�jus� sezon� buvo vienas iš Kauno "Erelitos/KTU" lyderi�. Ekipa rungtyniavo antrojoje pagal paj�gum� Lietuvoje Nacionalin�je krepšinio lygoje. Per rungtynes Edgaras Stanionis pelnydavo po 19,6 taško ir atkovodavo po 6,3 kamuolio. Student� krepšinio lygoje �aid�jo rezultatai dar geresni.

�ol�s riedulinink�s kovojo Europos �empionate

Justinas VISOCKAS

Lietuvos mergin� iki 21-eri� met� �ol�s riedulio rinktin� Pranc�zijoje, Lilio mieste, dalyvavo Europos �empionato A diviziono var�ybose.

Lietuvos �ol�s riedulio rinktinei nepavyko išlikti elitiniame divizione.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Lietuv�ms nepavyko išlikti elitiniame divizione. Jos tarp aštuoni� komand� u��m� septint� viet� ir kartu su aštuntoje vietoje likusia Škotijos rinktine kitais metais rungtyniaus Europos �empionato B divizione.

Lietuv�s pirmosiose rungtyn�se 0:2 pralaim�jo oland�ms, kit� dien� 2:2 su�aid� su pranc�z�mis, 0:2 nusileido Anglijos rinktinei ir 1:0 nugal�jo škotes. Lemiamoje kovoje d�l išlikimo A divizione lietuv�s 0:1 pralaim�jo baltarus�ms ir liko septintos.

Europos �empion�mis tapo Olandijos riedulinink�s, kurios finale 4:1 �veik� Anglijos �ol�s riedulio rinktin�.

Rinktin� treniravo šiauliet�s Genut� Juodien� ir Ona Kanaporien�. Lietuvos �ol�s riedulio rinktin�je daugiausia šiaulie�i� sportininki�.

UEFA moter� futbolas - kova prasideda

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Tre�iadienio vakar� Šiauliuose buvo surengta pirmoji UEFA moter� futbolo �empionato spaudos konferencija. Joje dalyvavo vis� komand� atstovai. Susitarta d�l vis� darbini� ir organizacini� reikal�. Jau vakar �vyko pirmosios kovos. Vakare Šiauli� "Gintra-Universitetas" susir�m� su Makedonijos komanda.

Šiauli� "Gintros-Universiteto" merginoms UEFA - did�iausi� išš�ki� metas.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Lengv� var�ov� n�ra

Spaudos konferencijoje sve�i� komand� treneriai ir atstovai nedr�so atskleisti savo stipri�j� pusi� ir nesiry�o sp�lioti var�yb� baigties. Visi išreišk� mint�, kad n� vien� priešinink� nuvertinti negalima. Pakanka, jog komanda per anksti patik�s pergale ir tolimesn� kova gali baigtis pralaim�jimu.

"Gintros-Universiteto" futbolinink�s jau septintus metus iš eil�s dalyvauja UEFA �empion� lygos var�ybose. "Gintra-Universitetas" yra tarp 28 komand�, kurios turi pereiti pirm�j� kvalifikacin� etap�. Sudaryti pogrupiai, kuri� nugal�tojai pateks � antr�j� etap�. Taip pat toliau kovos dvi komandos, kurios bus stipriausios tarp antr� viet� nugal�toj�.

"Gintra-Universitetas" šeštadien� dar �ais su Farer� sal� komanda, o rugpj��io 10 dien� - su Anglijos "Everton" komanda. Pastaroji laikoma favorite šiame pogrupyje.

Šiauliuose kovos Anglijos Liverpulio "Everton", Farer� sal� "Klaksvikar Itrottarfelag" ir Makedonijos ZFK "Borec" komandos.

Tikslas aiškus

"Gintros-Universiteto" komandos prezidentas Gintaras Radavi�ius teigia, kad bus siekiama antros vietos pogrupyje. Kokie ginklai tam bus panaudoti? Tai �ino tik komandos treneris Rimantas Viktoravi�ius.

Treneris prieš var�ybas apgailestavo, kad raumen� patempusi yra Latvijos rinktin�s �aid�ja Guna Abolina. Likus kelioms valandoms iki var�yb� dar nebuvo aišku, ar ji gal�s išb�gti � aikštel�.

G. Radavi�ius tvirtina, kad yra u�sibr��ta u�imti antr� viet� pogrupyje. Pirmoji vieta yra pasiekiama tik per stebukl�. Anglijos "Everton" komand� nugal�ti vargu ar pavyks.

Prezidentui pritaria ir treneris R. Viktoravi�ius: "Tai komanda, kuri Anglijoje nuolat u�ima antr�sias vietas - nusileid�ia tik šalies �empionui "Arsenalo" klubui."

Vilties ir stipryb�s Šiauli� komandai teikia gana geros treniruot�s su Lenkijos Len�enos "Gornik" komanda.

Jau kitos komandos

Kova su Makedonija - istorin�. 2004 metais, kovojant su šios šalies komanda, Gitana Kerpien� �muš� �vart�. Tai buvo legendinis �vartis - pirmasis m�s� komandos istorijoje, iškovotas UEFA �empionate. Tuomet laim�ta 1:0.

Ar gali nutikti taip ir dabar? "Negalima sp�lioti. Gitana dar �aid�ia, ta�iau abiej� komand� sud�tis nuo to laiko visiškai pasikeitusi. Var�yb� baigtis nenusp�jama", - tvirtina komandos treneris.

R. Viktoravi�iaus �iniomis, Makedonijos komanda pirm� kart� tapo savo šalies �empionato nugal�toja. Farer� sal� komanda - nuolatin� �empion�, o Anglijos "Everton" visada lipa ant kuln� šalies �empionams.

UEFA Moter� �empioni� lygos atrankos etapo 2 grup�s tvarkaraštis:

Rugpj��io 7 d. (šeštadien�) Šiauli� miesto savivaldyb�s stadione

16.30 val. "Everton" – "Borec",

20.30 val. "Klaksvíkar Ítrottarfelag" – "Gintra–Universitetas".

Rugpj��io 10 d. (antradien�)

19.00 val. "Gintra–Universitetas" – "Everton" (Šiauli� miesto savivaldyb�s stadione),

19.00 val. "Borec" – "Klaksvíkar Ítrottarfelag" (Pakruojo miesto stadione).

D. Zubrus buria jaunuosius ledo ritulininkus

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Garsus ledo ritulininkas Dainius Zubrus, šiuo metu vienintelis lietuvis, kuris rungtyniauja stipriausioje pasaulio NHL ledo ritulio lygoje. Sportininkas tapo Nacionalin�s vaik� ledo ritulio lygos (NVLRL) prezidentu. D. Zubrus lanko naujai susik�rusias jaun�j� ledo ritulinink� komandas visoje Lietuvoje.

Dainius Zubrus �sitikin�s, kad ledo ritulys Lietuvoje greitu laiku dar labiau išpopuliar�s.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Kit� sezon� NVLRL var�ybos vyks 4 am�iaus grup�se, dalyvaus jau 28 komandos. "Svarbiausia, kad vaikai susidom�j� šia sporto šaka. Rezultatai, kaip ir kiekvienoje sporto r�šyje, pasiekiami per didel� nor� ir darb�", - sako NHL "New Jersey Devils" klube rungtyniaujantis D.Zubrus.

D. Zubrus kaip naujais prezidentas �sipareigoja populiarinti ledo ritul�, ieškoti jaun�j� talent�, skatinti r�m�jus investuoti � ši� sporto šak�. D. Zubrus teigia, kad jau kab�jo su daugelio savivaldybi� administracijomis. Si�l� �gyvendinti patraukli� ilgalaik� program�, pagal kuri� bus sudarytos s�lygos jauniesiems ledo ritulio m�g�jams treniruotis.

Kit� sezon� šalyje NVLRL lygoje var�ysis jau ne viena ir ne dvi komandos. Tai Vilniaus "Gele�inio vilko", Elektr�n�, Rokiškio, Kauno "Balt� aini�" ir "Griunvaldo", Klaip�dos "Baltijos" ir "Skato", Kaliningrado "Feniks" ir "Jantarnaja Zvezda" bei Liepojos "Metalurgs" sporto mokykl� ir klub� aukl�tiniai.

"Ultra" - paslaptinga sirgali� kasta

Alvydas JANUŠEVI�IUS www.etaplius.lt

Futbolo sirgaliai – tai �mon�s, kuriuos iš ar�iau per televizori� parodo tuomet, kai stadione �vyksta riauš�s. Kitais atvejais galima ��i�r�ti tik j�r� �moni�, kuriuos vienija vienodi marškin�liai. "Ultra" - paslaptingas pavadinimas, kuriuo dengiasi išskirtiniai sirgaliai.

Peiliai – tik chuliganams

Tikras futbolas neseniai buvo u�suk�s � Šiaulius. Š�kart ne tik per televizori�. Futbolo komanda "Wisla" iš Lenkijos paskui save atviliojo pulk� sirgali�, kurie suk�l� ant koj� visas Šiauli� ir net aplinkini� miest� policijos paj�gas.

Policija sunerimo ne be reikalo. Jie sulaik� nema�� pulk� peiliais ir "bytomis" ginkluot� futbolo sirgali�. "�inovai" suskubo juos pavadinti "ultromis".

"Neskub�kime teisti", - sako aršus futbolo sirgalius, panor�j�s likti ne�inomas. Mainais u� anonimiškum� sutiko papasakoti, koks gyvenimas verda trib�nose šalia �alios vejos stadiono.

Pasipila klausimai. Kas yra "ultra"? Ar ji yra Lietuvoje? "Taip. Lietuvoje yra ne vienas "ultra" sirgali� b�rys, o trys: Kauno, Vilniaus "�algirio", ir Panev��io "Ekrano". "Ultra" n�ra peiliais ir kardais ginkluoti sirgaliai. Tai gerai organizuoti fanai, kurie negaili pinig� ir laiko var�yboms. Šiuos sirgalius pa�insime iš galing� sutartini� š�ki�, dain�, vienod� spalv� aprangos ar net choreografini� judesi�."

Pašnekovas teigia, kad ginklus � var�ybas atsineša "hooligans". Paprastai var�ybose susimaišo visi - "ultra", "hooligans" ir tie, kurie tiesiog atvyko pa�i�r�ti var�yb�.

Ar yra Lietuvoje futbolas?

Po tokio klausimo pašnekovas nepasimeta ir nepuola aiškinti, kad ka�kas u�davin�ja kvailus klausimus. Deja, futbolo pasiekimai m�s� šalyje iš ties� neblizga Europos auksiniais ar net aliuminiais medaliais. Jis �sitikin�s, kad Lietuvoje futbolas yra smukdomas.

Tai koks yra tikras futbolo sirgalius? Apsikabin�s bokal� alaus ir be perstojo pu�iantis "vuvuzel�"? Keikiantis priešinink� komand� ir teis�jus? Taikantis prog� sukelti riaušes? Sirgalius sud�lioja visk� � vietas: "Eiliniai r�ksniai su alaus bokalais ir "vuvuzelomis", ko gero, teršia futbolo sirgali� vard� ir nervina tikruosius futbolo fanus. Pa�velkime � u�sienio var�ybas – Lenkija, Vokietija, Kroatija – ten nepamatysime toki� "sirgali�". Ten visi garsais ir visais �manomais b�dais palaiko savo komand�. Tie, kurie s�di, siurbia al� ir vadina teis�jus "gaid�iais" - tik stadiono pajacai."

"Hooligans"

Arba kitaip tariant – chuliganai. Jie paplit� Lenkijoje. Chuliganai taip pat palaiko savo komand�, bet daug da�niau sukelia komandai r�pes�i�. Riaušes suk�lusi� sirgali� palaikoma komanda baud�iama pinigin�mis baudomis, tenka priverstinai praleisti var�ybas.

"Hooligans" da�nai yra organizuoti – pasireng� riauš�ms. Jei j� komanda pralaimi, greitai išprovokuojamos riauš�s. Kai kurie chuliganai tik ir treniruojasi tam. Jie eina � sporto sales, turi net savo kovos ringus, kur kaunasi tarpusavyje. Organizuojamos stovyklos, skirtos išmokti visko, ko reikia riauš�ms. Pašnekovas �ino, jog tokie veik�jai iš šono atrodo tarsi puspro�iai, ta�iau jiems patinka tai, k� jie daro ir yra vieningi.

UEFA moter� futbolo kovos - �iauliuose

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Jau kit� savait� Šiauliuose vyks moter� futbolo UEFA �empioni� lygos pirmojo etapo var�ybos. Tai puiki galimyb� palaikyti Šiauli� "Gintros-Universiteto" moter� komand�, jau septintus metus iš eil�s atstovaujan�i� Lietuvai UEFA.

Šiauli� "Gintra-Universitetas" moter� futbolo komanda UEFA �empionatui pasirengusi.

Klubo "Gintra-Universitetas" nuotr.

Tikslas - antra vieta pogrupyje

"Gintros-Universiteto" futbolinink�s jau septintus metus iš eil�s dalyvauja UEFA �empion� lygos var�ybose. Jose dalyvauja 51 komanda. Dauguma j� - savo šali� aukš�iausiosios lygos var�yb� nugal�tojos.

Kai kurios didesn�s šalys turi teis� UEFA var�yboms deleguoti dvi stipriausias komandas. 23 komandos � antr�j� �empionato etap� pakliuvo be kovos. Tiesiog susumuojami j� veiklos rezultatai. "Gintra-Universitetas" yra tarp 28 komand�, kurios turi praeiti pirm�j� kvalifikacin� etap�. Sudaryti pogrupiai, kuri� nugal�tojai pateks � antr�j� etap�. Taip pat toliau kovos dvi komandos, kurios bus stipriausios tarp antr� viet� nugal�toj�.

"Gintros-Universiteto" komandos prezidentas Gintaras Radavi�ius teigia, kad bus siekiama antros vietos pogrupyje. Pirma vieta - tik �vykus stebuklui.

"Kiekviename pogrupyje yra bent po vien� komand�, prieš kuri� laim�ti mums - ka�kas iš fantastikos srities. M�s� pogrupyje �aid�ia Anglijos klubas "Everton". Teko �aisti su šia komanda ankstesniuose UEFA �empionatuose. Tai galingas klubas", - pasakoja G. Radavi�ius.

"Gintra-Universitetas" rugpj��io 5, 7 ir 10 dienomis Šiauliuose susitiks su Anglijos Liverpulio "Everton", Farer� sal� "Klaksvikar Itrottarfelag" ir Makedonijos ZFK "Borec" komandomis. Var�ybos vyks 20 val. 30 min. - apšviestame stadione.

Pasirengimas

Šiauliet�s jau su�aid� pora draugišk� rungtyni� su Lenkijos Len�enos "Gornik" komanda. Pastaroji kaip tik šiuo metu stovyklauja Šventup�je ir ruošiasi Lenkijos �empionatui. "Tai lygiavertis var�ovas. Kart� pralaim�jome ir kart� laim�jome.

Tik tokios kovos leid�ia gerai pasirengti UEFA �empionatui. Be rimt� var�ov� sunku tobul�ti", - aiškina G. Radavi�ius. Jis pastebi, kad Lietuvoje šiauliet�ms tinkamai nepasipriešina jokia moter� futbolo komanda.

Šiaulie�i� startas Europos �empion� lygoje buvo 2004 metais. Tais metais komanda �aid� su Makedonijos atstovais. "Tai buvo m�s� istorin� pergal� – 1:0. M�s� veteran� Gitana Kerpien� �muš� š� �vart�. Prieš por� met� �aid�me su Farer� salomis ir išpl�š�me lygi�sias. Dabar laukia principin� kova", - teigia G. Radavi�ius.

Komanda

Šiuo metu komandoje u�augo nauj� �aid�j�, kurios jau paj�gios �aisti Europos lygio var�ybose. Tai Marija Stasiulyt�, Simona Labunskait�, Viktorija Budryt�, Indr� Venckevi�i�t�, seserys Rasa ir Oksana Imonalijevos.

Taip pat UEFA var�ybose sirgaliai pamatys klubo kapiton� Raimond� Kudyt� bei jau min�t� klubo senbuv� Gitan� Kerpien�. Smogiamoji klubo ašis – legionier� Ana Alekperova, kuri jau po �empionato grei�iausiai bus perimta kurio nors stipraus Europos klubo.

"Stipri� �aid�j� mes nelaikome vis� sezon� - tik svarbiausioms var�yboms. Neapsimoka, nes mes ir su vietin�mis sportinink�mis neturime rimtesnio pasipriešinimo šalyje.", - Tai sakydamas G. Radavi�ius ned�i�gauja. Komandoms naudingiau kuo da�niau �aisti su stipriais var�ovais.

Klubas pasipild� dar trimis legionier�mis: dvi Latvijos rinktin�s �aid�jos Guna Abolina ir puol�ja Sintija Grejere. Guna jau ne pirmus metus atstovauja šiaulie�i� klubui. Vidurio saugi� pozicijoje �ais sportinink� iš Moldovos Jelena Turcan. Tai Patyrusi �aid�ja, kuri karjer� prad�jo Kišiniovo "Narta" komandoje. Paskui �aid� Rusijos "Rezan�s" klube. Tapo dukart Rusijos �empione.

Didmeistri� simultanas su miestie�iais

Justinas VISOCKAS

Dvi šiauliet�s šachmatinink�s, tarptautin�s didmeistr�s Viktorija �milyt� ir Deimant� Daulyt� "Ber�yn�lio" parke �aid� simultan� su miestie�iais.

Šiauli� šachmat� didmeistr�s suteik� prog� šiaulie�iams išbandyti j�gas simultano rungtyje.

Viktorija �milyt� vienu metu �aid� 16 partij�, Deimant� Daulyt� kovojo prieš 13 var�ov�.

Viktorija �milyt� laim�jo prieš 14 var�ov�, su Izabele Navickaite su�aid� lygiosiomis ir tur�jo pripa�inti Roko Klabio pranašum�.

Deimant�s Daulyt�s s�skaitoje – 11 pergali� ir dvi lygiosios. Lygiai su didmeistre su�aid� Marijus Vi�as ir Viktorijos �milyt�s s�nus Aleksandras Širovas.

Deimant� Daulyt� po simultano sak�, jog �aisti prieš m�g�jus n�ra sunku, ta�iau truput� blaško besikei�ian�ios situacijos kiekvienoje lentoje.

Tenisininkas R. Berankis JAV nebaig� ma�o

Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Ri�iardas Berankis tre�iadien� nebaig� Leksingtone (JAV, Kentukio valstija) vykstan�io Teniso profesional� asociacijos (ATP) "Challenger Tour" serijos turnyro "Fifth Third Bank Tennis Championships", kurio priz� fond� sudaro 50 t�kst. JAV doleri�, vienet� var�yb� antrojo rato ma�o su 221-�ja pasaulio rakete 27-eri� met� JAV atstovu Aleksu Bogomolovu.

Tenisininkas Ri�ardas Berankis d�l skausmo rankoje nebaig� ma�o.

Pirm�j� set� 6:4 laim�jo amerikietis, o antrajame sete, jam pirmaujant 4:3, lietuvis d�l rankos skausm� pasitrauk� iš kovos.

20-metis R. Berankis, kuris pasaulio reitinge u�ima 133-i�j� viet�, pirmajame rate 6:4, 7:5 �veik� 224-�j� pasaulio raket� 29-eri� met� amerikiet� Maikl� Jan� (Michael Yani).

U� patekim� � antr�j� rat� R. Berankiui atiteko septyni ATP reitingo taškai ir 860 doleri� (2300 lit�) premija.

Parengta pagal ELTOS informacija

Kur��ni�kiai - tarptautinio futbolo turnyro nugal�tojai

Justinas VISOCKAS

Kurš�n� "Ventos" futbolo komanda antrus metus iš eil�s iš Pranc�zijoje, Port-sur-Soune mieste vykusio tarptautinio futbolo turnyro gr��o su �empion� taure.

Kurš�n� "Ventos" futbolininkai Pranc�zijoje skyn� laurus.

Bastilijos pa�mimo dienos proga surengtame turnyre dalyvavo šešios komandos: trys iš Pranc�zijos, po vien� iš Lietuvos, Lenkijos ir Moldovos. Laim�j� dvejas var�ybas grup�je kurš�niškiai pateko � final�, kur susitiko su paj�gia Moldovos ekipa. Rungtyn�s baig�si 1:1. 11-os metr� baudini� serijoje geriau sek�si Šiauli� rajono ekipai.

Jie antrus metus iš eil�s tapo šio turnyro nugal�tojais. Port-sur-Saone miesto meras kurš�niškiams �teik� �empion� taur� ir aukso medalius.

"Ventos" futbolininkai Lietuvoje dalyvauja Vakar� zonos antroje lygoje. Šiuo metu jie u�ima antr�j� viet�.

Lietuvos futbolo federacijos taur�s turnyre kurš�niškiai jau �veik� tris etapus ir laukia burt� traukimo, po kuri� paaišk�s ketvirtas j� var�ovas. Federacijos taur�s turnyre dalyvauja 71 Lietuvos futbolo komanda.

Stovyklavo jaunieji �ol�s riedulininkai

Šiauli� �ol�s riedulio stadione vyko sporto mokyklos "Klevas" ir Poznan�s bei Tarnovskie Gury (Lenkija) miest� �ol�s riedulio komand� jungtin� sportin� stovykla-turnyras.

Sporto mokyklos aukl�tiniai jau seniai puosel�ja gra�ias bendradarbiavimo tradicijas su Lenkijos sporto klubais, dalyvauja vaik� turnyruose Lenkijoje. Bir�el� iš vaik� turnyro Lenkijoje, iškovojusi pirm� viet�, gr��o SM "Klevas" mergai�i� komanda.

Šiemet � tarptautin� turnyr� šiaulie�iai pakviet� ir dviej� klub� sportininkus iš Poznan�s bet Tarnovskie Gury.

Stovyklos metu jaunieji sportininkai iš Lenkijos ne tik treniravosi, bet ir dalyvavo kult�rin�je programoje. Stovyklos pabaig� vainikavo tarptautinis turnyras "CITMOS" taurei laim�ti.

Komandos pagal am�i� buvo suskirstytos � du pogrupius, kur rungtyniavo dviej� rat� sistema. Vyresni�j� grup�je nugal�tojais tapo UKHT klubas iš Tarnovskie Gury antri liko Poznan�s UKS-26. Ma�ajame finale d�l tre�ios vietos susitiko Poznan�s HC "Warta" ir SM "Klevas" berniukai. Rungtynes rezultatu 2:0 laim�jo HC "Warta".

Jaunesni�j� grup�je rungtyniavo taip pat keturios komandos. Finale d�l ma�osios "Citmos" taur�s susitiko HC "Warta" ir SM "Klevas" berniuk� komandos. Susitikimas baig�si lenk� pergale, tre�i� viet� iškovojo SM "Klevas" mergait�s, nugal�jusios "UKHT –Usemko" iš Tarnovskie Gury. Kontrolin�se rungtyn�se j�gas išband� SM "Klevas" berniuk� rinktin� ir Lenkijos klub� rinktin�, kuri� susitikimas baig�si lenk� pergale 2:1.

Pareng� Irena Dildien�

�iaulie�iui raiteliui - trys sidabro medaliai

Justinas VISOCKAS

Rygoje vykusiose konk�r� pasaulio taur�s var�ybose puikiai pasirod� perspektyviausias Lietuvos raitelis Benas Gutkauskas. 23 met� šiaulietis iškovojo net tris prizines vietas.

Šiaulietis raitelis Benas Gutkauskas

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Su kumele Liucile jis jau pirm�j� dien� u��m� antr� viet� var�ybose, kuriose kli��i� aukštis 130 cm. Dar dvi antr�sias vietas jis iškovojo tre�i�j� var�yb� dien�. Su kumele Inesa sidabro medal� Benas Gutkauskas iškovojo 130-135 cm aukš�io konk�re, o su kumele Liucile antras buvo 135 cm aukš�io konk�re.

Benas Gutkauskas Tarptautin�s �irg� sporto federacijos reitinge pakilo � 175 viet�, iš viso jame yra per 2000 raiteli�.

Kaunietis Rimantas Babrauskas su �irgu La-Pass konk�re, kurio kli��i� aukštis buvo 140 cm, u��m� tre�i� viet�. Antras jis buvo pagrindiniame antrosios dienos konk�re. Tre�ia vieta atiteko kitam Lietuvos raiteliui - Rimui Rimkui su �irgu Fiatas. Prieš savait� Rimantas Babrauskas tapo Lietuvos konk�ru �empionu.

Stasys Jasas su �irgu Grenoblis �empionu tapo "Akumuliatoriaus" konk�re.

Pasaulio konk�r� taur�s var�ybose Rygoje dalyvavo 112 duet� iš penki� šali�. Lietuvos garb� gyn� 20 duet�.

TAFISA �aidyni� glob�ja � prezident� D. Grybauskait�

2012 metais Šiauliuose vyksian�i� V TAFISA pasaulio �aidyni� "Sportas visiems" glob�ja sutiko b�ti Lietuvos Respublikos prezident� Dalia Grybauskait�. Apie š� prezident�s sprendim� informuotas Šiauli� meras Genadijus Mikšys. Pieš kelias savaites prezidentei buvo pateikta visa informacija apie �aidynes. Susipa�inusi su ja, valstyb�s vadov� nusprend� globoti š� rengin�.

"Prezident�s globa �aidyn�ms reiškia, kad joms suteikiamas aukštas valstybinis lygis. Kita vertus, tai did�iulis �pareigojimas mums, organizatoriams. Mes turime š� rengin� organizuoti taip gerai, kad b�t� puikiai reprezentuojamas Lietuvos valstyb�s ir jos prezident�s vardas", - sak� meras Genadijus Mikšys.

V TAFISA pasaulio �aidyn�s "Sportas visiems" vyks 2012 m. liepos 5-11 d. Šiauli� regione. Kas ketverius metus vykstan�ias TAFISA pasaulio "Sportas visiems" �aidynes, kuri� sportin� program� lydi ir gausi kult�rin� bei mokslin�-pa�intin� dalis, remia Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), UNESCO bei kitos tarptautin�s organizacijos.

Šiauliuose vyksian�i� �aidyni� š�kis: "Darnus �mogus – darnus pasaulis." Renginys, be sporto var�yb�, apims kult�rin�, socialin� program�. Sporto �aidyn�se laukiama per 5 t�kst. dalyvi� iš 50 šali�. LR Vyriausyb� patvirtino, kad �aidyn�s yra prioritetinis 2012 m. sporto renginys.

Šiauli� miesto savivaldyb�s informacija

Drakonai skros Talk�os bangas

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Talkšos e�er� šeštadien� papuoš �sp�dinga "Talkšos taur�s" regata. Viena did�iausi� atrakcij� dalyviams bus "drakon�" kova. Tai spalvingos 13 metr� ilgio valtys, kurias irkluoja 20 �moni�, yra vairininkas ir b�gnininkas.

"Drakonai" - iš Kor�jos kil� laivai, ta�iau panašiais Nemune plaukiojo ir jotvingiai.

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Vakarais, kai saul� ne tokia kaitri, Talkšos e�ere treniruojasi jau kelios "drakon�" komandos. Ruošiasi ir m�g�jai, ir vandens sporto atstovai: kanojininkai, baidarininkai.

"Drakono" irklavimas labiausiai primena kanojinink� judesius, tod�l šie padeda ir kitiems pasirengti var�yboms. Prieš kelias dienas jau treniravosi keturios komandos. Kiekvienoje j� yra 22 �mon�s: 20 irkluotoj�, vairininkas ir b�gnininkas. Pastarojo misija itin svarbi. Jis turi ritmingai, ne per greitai ir ne per retai mušti b�gn�. Kiekvienas "bumbt" turi sutapti su irklo panirimu � vanden�.

Var�yb� organizatoriai laukia vis� norin�i� išbandyti šiuos nuostabius laivus, nors favoritai yra gana aišk�s. Antano Lanko treniruojama baidarinink� komanda pernai tik penkiomis sekund�mis atsiliko nuo pasaulio rekordo.

Kanojinink� treneris ir "drakon�" kovos organizatorius Art�ras Navickas si�lo visiems nusiteikti pergalei ir atvykti vakare prie irklavimo baz�s pasitreniruoti: "Mes galvojame, kad visus nugal�sime. Taip pat si�lau galvoti ir kitoms komandoms. Juk svarbiausia - d�iaugsmas ir puiki pramoga."

A. Navickas irkluotojams pataria patogiai atsis�sti "drakone", vien� koj� priglausti prie borto, o kita �sispirti. Irkl� prieš panardinant reikia iškelti statmenai, ištiesta ranka � virš�, pasilenkus, u�kabinti kuo toliau ir atsitiesiant atlikti ilg� grybšn�.

Teisingai atliekami judesiai dar negarantuoja gero rezultato. Reikia �d�miai klausytis b�gnininko ir visiems veikti ritmingai.

"Drakonai" - laivai, kil� iš Kor�jos, ta�iau panašiomis valtimis, tik šiek tiek ma�esn�mis ir išskobtomis iš med�io, plaukiojo jotvingiai. Ši m�s� prot�vi� gentis gyveno šalia Nemuno, Dz�kijoje.

Svarbiausia - visiems ritmiškai irtis � priek�.

Sportas trumpai

Pasaulio futbolas

Pasaulio futbolo �empionate Piet� Afrikos Respublikoje Olandijos rinktin� pusfinalio rungtyn�se rezultatu 3:2 nugal�jo Urugvajaus futbolininkus ir finale susikaus su Ispanijos rinktine. Pastaroji tre�iadienio vakar� nugal�jo Vokietijos rinktin� 1:0. Finalas laukia sekmadien�, tuomet su�inosime, kas pasaulyje yra futbolo karaliai.

Regbis

Lietuvos rinktin�s regbininkai, kurie daugiausia šiaulie�iai, aukštesniame pagal rang� turnyre iškovojo "Grand Slam" titul�. Patvirtinta nauja regbio var�yb� tašk� skai�iavimo sistema. Lietuvos regbinink� kovingumas buvo �vertintas u� tai, jog Europos �empionatuose iškovojo 14 pergali� iš eil�s. Lietuvos rinktin� kit� sezon� rungtyniaus aukštesniame 2A diviziono turnyre. �ia lietuviai susikaus su regbininkais iš Kroatijos, Maltos, Švedijos ir Latvijos.

Šachmatai

Tarptautin�s šachmat� federacijos (FIDE) paskelbtoje naujoje moter� klasifikacijos lentel�je šiauliet� Viktorija �milyt� pateko � geriausi� šachmatinink� dešimtuk�. Didmeistr� Europos �empionate �vykd� vyr� šachmat� didmeistrio normatyv� ir pirm� kart� pateko � geriausi� šachmatinink� dešimtuk�. Reitinge ji u�ima devint� pozicij�. Tai aukš�iausia pozicija, kuri� yra psiek� Lietuvos šachmatininkai. Šiuo metu V. �milyt� rengiasi 2010-�j� pasaulio šachmat� olimpiadai.

I� Lietuvos futbolo istorijos

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiaulietis atviruk� kolekcininkas Petras Kaminskas primena, kad futbolas buvo gyvas Lietuvoje ir tarpukariu. Fotoatvirukai ir fotografijos liudija, kad buvo dalyvauta ir pasaulio �empionate. Futbolo komandos buvo susik�rusios beveik visuose didesniuose miesteliuose.

Olimpin�se �aidyn�se Pary�iuje – Lietuva 1924 m.
Petro KAMINSKO fotoatvirukai

Fotoatvirukai - gyvas �rodymas, kad futbolas Lietuvoje gyvavo ir tarpukariu. K� b�t� galima pasakyti apie futbol� nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 metais? Atvirai pasakius - nesisek� m�s� šalies greitakojams.

Pirm�sias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalin� futbolo rinktin� �aid� 1923 met� bir�elio 24 dien� ir pralaim�jo Estijos rinktinei rezultatu 0:5.

Pirmosios pergal�s teko laukti bent por� m�nesi�. Prieš tuos pa�ius estus tuomet laim�ta rezultatu 2:1. V�liau Lietuva reguliariai �aid� tarptautines futbolo var�ybas iki pat sovietme�io. Lietuvos rinktin� iki to laiko su�aid� 69 oficialiais rungtynes, iš kuri� 14 laim�jo, 12 su�aid� lygiosiomis, 43 pralaim�jo.

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpini� �aidyni� futbolo turnyre Pary�iuje. Prieš var�ybas Lietuvos rinktin� buvo suburta paskubomis ir rim�iau pasiruošti turnyrui nesp�jo. Atvykusi � Pary�i� tik likus ma�iau nei parai iki var�yb�, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta Šveicarijos rezultatu 0:9.

V�liau Lietuva band� nes�kmingai dalyvauti dar keliuose �empionatuose, ta�iau patyr� nes�km� ir patvirtino, jog Lietuva - krepšinio, o ne futbolo šalis.

Bubi� mi�ke rai�� dvira�iai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Sporto klubas "S-Sportas" s�kmingai organizavo pirm�sias Lietuvoje daugiadienes dvira�i� var�ybas, kuriose dalyvavo beveik 300 �vairaus am�iaus dalyvi�. Kai kurie ried�jo net triratukais.

Stat�s nusileidimai.

"S-sportas" archyvo nuotr.

Sporto švent�je Bubi� "�algirio" sporto baz�je dalyvavo septynme�iai ir jaunesni vaikai, kurie tur�jo �veikti 200 metr� distancij�. Vaikai iki dešimties met� myn� kilometr�.

Ma�iausi�j� grup�je nugal�jo Grantas Andriuška ("S-Sportas"). Vaik� iki 10 met� grup�je nugal�jo Rokas Gel�inis ("S-Sportas").

Tre�i�j� var�yb� dien� oficialiai atidaryta maratono trasa, kuri vingiuoja vaizdingais Dubysos sl�niais. Trasa pa�ym�ta ilgalaikiais �enklais.

Elito kategorijoje reik�jo �veikti 62 km. maratono distancij�. �ia nugal�jo kaunietis Šar�nas Pacevi�ius, kuris tapo bsoliu�iu MTB daugiadieni� var�yb� nugal�toju. Distancij� jis �veik� per 2 val. 16 min. 24 sek.

Moter� elito grup�je nugal�toja tapo vilniet� Sabina Brazevi� ("Focus Vilnius-Sietynas SM"). Jos laikas – 1val. 35 min. 3 sek. Elito grup�s pirmosios vietos laim�tojai apdovanoti naujais dvira�iais "Ghost". M�g�j� grup�s nugal�tojai gavo "Oakley" firmos akinius. Ši� akini� reklaminis veidas yra legendinis amerikie�i� dviratininkas Lance Armstrong.

Dvira�i� var�yb� "MTB Šiauliai 2010" nugal�tojai: (iš dešin�s) antros vietos laim�tojas Julius Kvietkauskas, MTB nugal�tojas Šar�nas Pacevi�ius ir tre�ios vietos nugal�tojas Andrejus Dolgovas.

Kurtuv�nuose risnojo i�tvermingiausi �irgai

Irena BUDRIEN�

Antrus metus iš eil�s Kurtuv�n� regioniniame parke buvo surengtos FEI (Tarptautin�s �irginio sporto federacijos) tarptautin�s �irg� ištverm�s jojimo var�ybos, kuriose j�gas išband� ne tik lietuviai, bet ir sportininkai iš Estijos bei Lenkijos. Kartu vyko ir Lietuvos ištverm�s jojimo �empionatas.

Gabriel� Mateikat� finišuoja.

Autor�s nuotr.

Geriausieji

S�kmingiausiai pasirod� lietuviai ir estai. Jauni� grup�je su arab� veisl�s �irgu Sultonu grei�iausiai nujojusi 120 kilometr� distancij� nugal�jo Gabriel� Mateikat� – Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro raitel�.

Suaugusi�j� grup�je tokio pat ilgio distancij� s�kmingiausiai, per - 8 valandas 32 minutes - �veik� raitel� iš Estijos Virge Laur su mišr�ne rist�ne Filly Bella.

Iš viso var�ybose startavo 18 duet� iš Lenkijos, Estijos bei Lietuvos. Teis�javo patyr� teis�jai iš Vokietijos, �ekijos ir Lenkijos.

Lietuvos �empionato �skaita

Raiteliai, suskirstyti � suaugusi�j� ir jauni� grupes, dalyvavo 90 km ir 120 km jojimo distancijose. Lietuvos ištverm�s jojimo �empionate sportininkai var��si 90 km ir 59 km distancijose. Po var�yb� buvo apdovanoti ne tik raiteliai, bet ir geriausios b�kl�s �irgai. Jais tapo Estijos atstov� arab� veisl�s �irgas Nero ir lietuvi� �emaitukas Agatas.

Tarptautin�se var�ybose 90 km distancij� su trak�n� veisl�s �irgu Sirena grei�iausiai �veik� Ugn� Mateikait�. Duetas distancij� �veik� per 6 valandas ir 31 minut�. Šis rezultatas Ugnei �skaitytas ir Lietuvos �empionate, kur taip pat buvo geriausias.

T� pa�i� 90 km distancij� jauni� grup�je s�kmingiausiai �veik� Marilyn Uusna iš Estijos su arab� veisl�s �irgu Nero.

Lietuvos �empionate 59 km distancijoje nugal�jo Gabriel� Širvinskait� su arab� veisl�s �irgu Arta. Jauni� grup�je geriausiai pasirod� Ligita �utautait� su arab� veisl�s �irgu Arsenu. Duetas distancij� �veik� per 3 valandas ir 57 minutes.

Pa�inti �irg�

Ištverm�s var�ybose ir �irgas, ir raitelis privalo atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Var�ybose svarbiausia kuo tiksliau �inoti, kiek laiko ir kokiu grei�iu reikia joti, kad �irgas neišsekt�.

Po var�yb� veterinarai tikrina �irgo b�kl�, kuri privalo b�ti puiki. �irgas negali b�ti pavarg�s. Pasak Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro direktoriaus, tarptautin�s kategorijos teis�jo Gintaro Oliškevi�iaus, kiekvienas �irgas yra savitas ir reikia �inoti, kokios proced�ros jam tinka.

Jis taip pat pasid�iaug�, kad Kurtuv�nuose jau antr� kart� pavyko surengti tarptautines �irg� ištverm�s jojimo var�ybas, kurios ir v�l sulauk� ger� u�sienio delegacij� �vertinim�.

Tikimasi, kad šis sporto renginys Kurtuv�nuose taps tradiciniu. Jis �trauktas ir � pasaulines sporto visiems �aidynes, vyksian�ias 2012 metais Šiauli� regione.

Var�yb� nugal�toja Virge Laur su �irgu Filly Bella.

Nugal�toja iš Estijos

Virge Laur su mišr�ne Filly Bella, nugal�jusi 120 km distancijoje, � tarptautines var�ybas atvyko iš šalia Tartu esan�ios sodybos, kur �kininkauja kartu su vyru Kalju.

Virge Laur prad�jo joti dar vaikyst�je ir šio u�si�mimo nemeta jau 30 met�. Anks�iau su �irgu per kli�tis m�gusi šokin�ti moteris prieš ketverius metus prad�jo dalyvauti ištverm�s jojimo var�ybose. Tok� jos pasirinkim� iš dalies l�m� mylima rist�n� Filly Bella, kuri yra neaukšta, bet ištverminga.

Pasiekti laim�jimai �sp�dingi - 120 km distancijoje pirmosios vietos laim�tos Suomijoje, Estijoje ir Lietuvoje vykusiose tarptautin�se var�ybose.

Nugal�toja sako, kad sunkiausia yra ne joti, o laukti veterinarijos gydytoj� verdikto. Paklausta, kaip pavyksta pasiekti toki� ger� rezultat� ir nenuvaryti �irgo, Virge juokauja, kad jos kumel� yra tokia protinga ir tingi, kad jos nuvarginti tiesiog ne�manoma.

Sportas trumpai

Dvira�iai

Liepos 3-5 d. Bubiuose (Šiauli� raj.) vyks dvira�i� krosas MTB XC. Tai pirmasis Lietuvoje daugiadienis krosas. Jame gali dalyvauti kiekvienas, turintis dvirat� ir mokantis juo va�iuoti. Registruojama iš anksto. Išsamesn� informacija www.mtb-siauliai.lt.

Gal�nai

"Big Z" – �ydr�nas Savickas - Londone vykusiose IBB "Europe‘s Strongest Man" var�ybose pasiek� svorio k�limo pasaulio rekord� ir tapo stipriausiu �mogumi Europoje. Jis pateisino stipriausio �mogaus titul� ir svorio k�limo rungtyje pasiek� pasaulio rekord�, išk�l�s 193 kg sverian�ius metalinius ratus. Šeštadien� Londono "Wembley" arenoje vykusiame turnyre dalyvavo 10 stipriausi� Europos vyr� ir vienas Kanados atletas.

Futbolas

Šiauli� "Šiauliai" pralaim�jo Taurag�s "Taurui" 0:1. Tai buvo A lygos XVI turo rungtyn�s. Var�ybas aktyviau prad�jo "Šiauli�" komandos �aid�jai, kurie jau devint� �aidimo minut� surezg� pavojing� atak�. Deja, ji nepavyko, nes priešinink� vartininkas sugeb�jo laiku nukreipti kamuol�. Karolis Jasaitis iš priešinink� komandos �muš� vienintel� �vart� šiose var�ybose.

�iaulie�iai neabejingi futbolo �ventei

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pasaulio futbolo �empionate liko �aisti aštuonerias rungtynes. Po savait�s – liepos 11 d. viena iš aštuoni� likusi� šali� d�iaugsis svarbiausiu futbolo pasaulio trof�jumi.

Futbolas kaitina sirgali� krauj� ne ma�iau nei krapšinis.

Egidijaus ANGLICKIO nuot.

Ketvirtfinaliuose š� penktadien� ir šeštadien� susitiks: Urugvajus ir Gana, Vokietija ir Argentina, Brazilija ir Olandija bei Ispanija ir Paragvajus. Kuri komanda realiausia pretendent� u�imti pasaulio �empion� sost�? Klausiame šiaulie�i�, kurie susirenka ant "Saul�s miesto" stogo �rengtoje palapin�je prie did�iulio ekrano - linksmoje kompanijoje stebi futbolo var�ybas.

Viktorija Virketyt�: "Manau, kad realiausi pretendentai iškovoti �empion� titul� yra Brazilijos ir Vokietijos komandos. Jos tur�t� �aisti finale. Patinka, kai laimi ta komanda, kuri� palaikai. B�na ir nusivylim�. �empionatas palieka neblog� �sp�d�. Var�ybas stebime su draugu kompanija, inirtingai palaikydami savo m�giamas komandas."

Edmundas Šimkus: "Kas laim�s �empionat�, sunku nusp�ti. Mano favoritai buvo Anglija ir Brazilija. Vieno nebeliko. Tikiuosi, kad brazilams pasiseks. �empionate šiemet daug staigmen�. Jis išsiskiria teis�j� klaidomis. Nepamenu, kad ankstesniuose �empionatuose b�t� tiek daug klaid�."

Art�ras Gilys: "Manau, �empionat� laim�s Ispanija, nors ir skaud�iai pralaim�jo šveicarams. Komanda atsities� ir puikiai �aid� su �ile, Portugalija. Ši� met� �empionatas man keistas - Pranc�zija, Italija grup�je liko paskutin�s, o anglai nesugeb�jo pasipriešinti net Al�yrui. Stengiuosi nepraleisti n� vieneri� rungtyni�."

Jurgita Gaubait�: "Manau, kad laim�s Brazilija, nes ji daugkartin� pasaulio �empion� ir rodo tikrai gra�� aidim�. Jiems tur�t� pasisekti laim�ti ir šešt�j� pasaulio futbolo �empion� titul�. �sp�dis puikus, ta�iau koj� da�nai kiša teis�j� klaidos, kurios gadina �empionat�."

Egidijus Anglickis, futbolo aistruoli� baro ant "Saul�s miesto" stogo id�jos autorius: "Iš likusi� aštuoni� komand� labiausiai simpatizuoju Argentinai. Gal sentimentai lik� nuo 1986 met�, kuomet šioje rinktin�je �aid� dabartinis treneris Maradona. Tada kieme visi nor�davome b�ti kaip jis. �domu b�t�, kad finale Argentina �aist� su Olandijos komanda, taip pat linkiu s�km�s ir vienintelei likusiai Afrikos komandai - Ganai. �empionatas išsiskiria prastu Pranc�zijos, Italijos, Anglijos komand� �aidimu, teis�ju klaidomis ir gal šiek tiek atsargesniu, labiau pragmatišku futbolu. Beveik visos komandos stengiasi �aisti kiek galima atsargiau, pelniusios �vart� atsitraukia."

Kurtuv�nuose - Tarptautin�s i�tverm�s jojimo var�ybos

Liepos 3 d., šeštadien�, visi, kurie m�gsta �irg� sport�, kvie�iami � Kurtuv�n� regionin� park�, kur nuo 7 val. iki 18 val. vyks Tarptautin�s ištverm�s jojimo var�ybos ir Lietuvos ištverm�s jojimo �empionatas.

Var�yb� startas, finišas bei tarpiniai finišai - Kurtuv�n� dvaro sodyboje. Laukiama 15 duet� iš Lietuvos, Estijos bei Lenkijos. Tarptautini� var�yb� tras� ilgis - 120 kilometr� ir 90 kilometr� (nacionalinio �empionato dalyviams trasos parengtos trumpesn�s). Var�yb� organizatorius - �irginio sporto asociacija.

Ištverm�s jojimas - gana universali sporto šaka. Joje ger� rezultat� gali pasiekti net ir raiteliai m�g�jai. Ta�iau, norint dalyvauti ištverm�s var�ybose, ir �irgas, ir raitelis privalo atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Var�ybose svarbiausia kuo tiksliau �inoti, kiek laiko ir kokiu grei�iu reikia joti, kad �irgas neišsekt�, tod�l b�tina išmanyti jo fiziologij�.

"Šiauliai plius" informacija

Ratuotiems ir galvotiems - adrenalino doz�

Oksana LAURUTYT�

Rytoj, liepos 3-i�j�, vidurdien� po Šiaulius ir miesto apylinkes pasklis �ingeid�s adrenalino fanatikai - �ia vyks strateginis miesto automobili� orientacinis �aidimas "Adrenalino doz�". �aidimo esm� - tikrai ne kuo grei�iau nuvykti iš vieno taško � kit�. Automobiliais, dvira�iais, riedu�iais ar net visuomeniniu transportu besinaudojantys var�yb� dalyviai, kad �inot�, kur vykti, turi atsakyti � organizatori� pateiktus galvos�kius, u�uominas ir rasti kodus. "Šis �aidimas - nepaprastai �domus, nes dalyviai aplanko ir tokias vietas, kur n�ra ryšio, skraido šikšnosparniai ar vaidenasi", - šypsosi vienas "Adrenalino doz�s" var�yb� organizatori� Tadas Lukoševi�ius.

Var�ybose netr�ksta smagi� akimirk�. Kiekvienas jose gali dalyvauti su bet kokia transporto priemone.

Tado LUKOŠEVI�IAUS asmeninio archyvo nuotr.

Teks šaudyti, plaukti baidare, b�ti alpinistais

Strategini� miesto automobili� orientacini� var�yb� starto vieta - "Elnio" teritorija prie buvusio od� fabriko. 11 valand� vyks brifingas, kuriame bus u�registruotos ir u�duotis gaus komandos. Tikimasi, kad nor�s dalyvauti apie 20 aistruoli� komand�, "ginkluot�" mobiliaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais, �ibintuv�liais, rašikliais, �em�lapiais. Svarbiausias dalykas - tur�ti "ratus" - automobil�, moped�, dvirat�, riedu�ius arba naudotis visuomeniniu transportu. "B�na, kad komandos laimi va�iuodamos autobusais. �ia svarbiausia - �inios, blaivus protas, o ne greitis", - sako T. Lukoševi�ius.

Var�ybos prasid�s 12 valand�, o baigsis po 4-8 valand�. �aidimo organizatoriai neslepia, kad komandos, kurios nariais gali b�ti 3-5 �mon�s, tur�s aplankyti apie 10 vietovi�. Reik�s pasukti galv�, kaip tas vietas rasti, o �domiausia - �aid�jams teks net pašaudyti tikru ginklu, plaukti baidare, pab�ti alpinistais ir naudotis radiopelengacine sistema.

"Alpinistas Saulius Vilius pad�jo parengti alpinizmo tras�, r�m�jai skyr� priemoni� kitoms rungtims. �ia tikrai nereikia b�ti profesionaliu sportininku. Rungtis �veiks niekada nekop� � kalnus. Visos kli�tys parengiamos tik tam, kad b�t� �domiau var�ytis", - sako organizatorius.

Pasak T. Lukoševi�iaus, automobili� orientacin�s var�ybos paprastai vykdavo nakt�. Šiauliuose vienos paskutini�j� buvo surengtos baland�io 30-�j� - Valpurgijos nakt�. Dalyviams surengtas siaubo kupinas �aidimas, pavyzd�iui, reik�jo nuvykti � Šapnagi� senkap�, kur palaidoti nuo maro mir� �mon�s, l�sti � �vairi� apgriuvusi� pastat� r�sius, lankytis griuv�siuose, land�ioti tuneliais. "Ne�sivaizduojate, kiek �domi� viet� yra mieste ir rajone. �aid�jai gali naudotis internetu, mobiliuoju ryšiu, �em�lapiais, tad surasti objekt�, kuris nusakomas u�uominomis, galima. Jei iš pirmo karto komandos nesupranta, kur reikia vykti, jiems pateikiama aiškesn� u�uomina", - sako pašnekovas.

Laimi blaivus protas ir ištverm�

T. Lukoševi�ius sako, kad automobili� orientacin�se var�ybose komandos nuva�iuoja apie 100 kilometr�. Nuva�iuotas atstumas kinta nuo geb�jimo m�styti. "Komand� nariai gin�ijasi, kelia versijas, net susipyksta. Tuomet tenka balsuoti ir da�niausiai tokiu b�du išrenkamas teisingas atsakymas bei nuvykstama � viet�. Mes tapome organizatoriais pastarojo �aidimo, nes nugal�jome", - sako T. Lukoševi�ius.

Lietuvoje šis �aidimas prad�tas rengti prieš dešimt met�. Jis gim� Baltarusijoje ir dabar vyksta 17-oje pasaulio šali�, rengiami netgi tarptautiniai �empionatai. "Šiauliuose jis rengiamas dvejus metus. Jame gali dalyvauti adrenalino fanatikai ir iš kit� miest�", - pasakoja vyras.

Am�iaus cenzo �aid�jams n�ra, gali dalyvauti visi norintys. Organizatoriai pasir�pina �aidimo metu lankom� objekt� saugumu - nurodo apsaugin�mis juostomis, kur land�ioti draud�iama. "�aid�jai turi pasi�ad�ti, kad laikysis keli� eismo taisykli�, o u� savo saugum� atsako patys", - kalba pašnekovas.

Orientacinio automobiliais nugal�tojais da�niausiai tampa tie, kurie puikiai strateguoja, geba naudotis internetu, skaityti �em�lapius, šifruoti kodus ir turi neprast� bendr�j� išsilavinim�. "Laimi azartiški, dr�s�s, ištvermingi, blaiviai m�stantys, gebantys skaityti tarp eilu�i�. O kur bus finišas - negaliu sakyti. Tada juk bus ne�domu", - šypsosi T. Lukoševi�ius.

Norintieji dalyvauti �aidime "Adrenalino doz�" gali registruotis el. paštu ta2kas@splius.lt

Ralis sudrebino �iaulius

Justinas VISOCKAS

Šeštadienio pavakar� Šiauli� miesto centre startavo tarptautinis ralis "Saul� 2010". Kit� dien� automobiliai ried�jo ir Kelm�s rajono keliais. Netr�ko aštri� akimirk� ir kuriozini� situacij�.

Šeštadienio pavakar� Šiauli� miesto centre startavo tarptautinis ralis "Saul� 2010"

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Miesto centrin�je dalyje buvo sudaryti devyni� kilometr� ilgio grei�io ruo�ai, kuriuose lenktynininkai padangomis skuto asfalt�. Kelm�s apylink�se lenktyninink� lauk� 11 grei�io ruo��.

Absoliu�iais nugal�tojais tapo ir �empion� vard� apgyn� kaunie�iai Vytautas Švedas ir �ilvinas Sakalauskas. "Juta Racing" ekipos atstovai lenktyniavo "Mitsubishi Lancer EVO IX" automobiliu.

Pirm�j� dien� atidarius ral�, vyko du grei�io ruo�ai ant asfalto dangos. Zokni� mikrorajone �rengtuose grei�io ruo�uose grei�iausias buvo Roko Lipeikio ir Ingos Lipeikyt�s ekipa�as ("Mitsubishi Lancer EVO VIII"). Kit� dien� lik� 11 grei�io ruo�� vyko Kelm�s rajone, Kra�i� apylink�se. �ia lenktynininkai kovojo �vyruotose trasose. Grei�iausias buvo Vytauto Švedo ekipa�as. Pasibaigus lenktyn�ms paaišk�jo, kad artimiausius var�ovus jie aplenk� 1 min. 1,2 sek.

Pirm�j� dien� pirmav�s Rokas Lipeikis su dukra Inga bendroje �skaitoje buvo antri. "Open" klas�je jie tapo nugal�tojais.

Tre�ioje bendrosios �skaitos vietoje - Audrius Gim�auskas ir K�stutis Girštautas ("Mitsubishi Lancer EVO IX").

Ignas Taletavi�ius ir �ilvinas �eromskas ("Renault Clio") buvo grei�iausi tarp dviem ratais varom� automobili�. Jie tapo A2000 klas�s nugal�tojais, o bendroje �skaitoje u��m� 13 viet�.

L 2000 klas�je pirm� viet� u��m� Dovilas �iutel� ir Vitoldas Jurkonis. Jie startavo "VAZ 2105" automobiliu. Bendroje �skaitoje jie u��m� 17 viet�.

"Honda Civic" vairav�s Tomas Bilius ir šturmanas Vytis Pauliukonis nugal�tojais tapo S2000 klas�je.

Tarp šiaulie�i� lenktyninink� geriausiai sek�si Ar�nui Lopetai�iui ir Ri�ardas Abelkiui. Jie A2000 klas�je u��m� ketvirt� viet�, o bendroje �skaitoje buvo 19-ti. Šiaulie�iai, klubo "ASK Slikas" atstovai, lenktyniavo "Renault Clio" automobiliu. A2000 klas�je iš viso var��si 12 ekipa��.

Kitiems trim šiaulie�i� ekipa�ams nepasisek� pasiekti finišo. Jie sugedo ir nebegal�jo t�sti ralio. Iš var�yb� pasitrauk� Giedrius Kriptavi�ius ir Ri�ardas Baubinas, Martynas Repšys ir Gediminas Vaštakas, Deividas Sakalauskas ir Marius Abelkis. Pastarieji lenktyniavo autoralio �empionato B lygoje, kurioje lenktyniavusiems sportininkams teko �veikti 5 grei�io ruo�us.

Per var�ybas policijos pareig�nai taip pat tur�jo darbo. Jie pasteb�jo pavojingai gatves rai�an�i� ralio dalyvi� - sportininkai buvo nutar� pasiruošti raliui ir "apšildyti" automobili� padangas.

Policijos bud�tojai sulauk� Kra�i� miestelio gyventoj� skambu�io, kad jie negali nuvykti � ganyklas pas savo gyvulius, nes ralio organizatoriai yra u�dar� kelius ir reikalauja pirkti bilietus.

Gimtadienio dovana � pirmoji pergal� Vimbldone

Justinas VISOCKAS

Ri�ardas Berankis �veik� pirm�j� var�ov� Did�iojo kir�io Vimbldono teniso turnyre. Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis ilgiau nei dvi valandas trukusioje kovoje rezultatu 6:2, 6:0, 3:6, 7:6 (7:5) nugal�jo 22 met� austral� Carsten� Ball�.

Ri�ardas Berankis peln� pirm�j� pergal� Did�iojo kir�io Vimbldono teniso turnyre.

20 gimtadien� švent�s Ri�ardas Berankis energingai prad�jo ma��. Iš karto laim�j�s var�ovo padavim� jis nepaliko vil�i� australui. Antrajame sete vaizdas korte nepasikeit�. Ri�ardas Berankis sutriuškino var�ov� 6:0. Tre�iajame sete australui pavyko atsitiesti ir jis sušvelnino rezultat� 2:1.

Pats atkakliausias buvo ketvirtasis setas. Abu tenisininkai laim�jo savo padavimus, tod�l nugal�tojui išaiškinti prireik� per�aidimo (Tie Break). S�km� šypsojosi lietuviui - jis švent� pergal�. Antrajame etape Ri�ardo Berankio var�ovas buvo ispanas Felicianas Lopezas (ATP-30). Po beveik dvi valandas trukusios kovos 5:7, 6:4, 3:6, 4:6 R. Berankis nusileido ispanui. Pastarojo nesustabd� net tre�iajame sete patirta kojos trauma.

U� patekim� � antr�j� etap� R. Berankis u�sitikrino 18 750 svar� sterling� (77,6 t�kst. lit�) premij� ir 70 reitingo tašk�. U� patekim� � tre�i�j� turnyro etap� lietuvis b�t� u�sitikrin�s 31 250 svar� sterling� �ek� ir 115 ATP reitingo tašk�.

Sportas trumpai

Lengvoji atletika

Šiauli� miesto stadione vyko atvirosios lengvosios atletikos jauni� pirmenyb�s. Sportininkai kovojo �vairi� distancij� b�gimuose, šoko � tol�, aukšt�, met� iet�, st�m� rutul� ir var��si kitose rungtyse. Su šiaulie�iais kovojo ir kit� miest� sportininkai. Šiaulie�iai iškovojo 17 aukso medali�.

Futbolas

Šiauli� futbolo komanda savo aikšt�je nesugeb�jo �veikti paskutin�s vietos A lygoje u�iman�ios Kauno "Atleto" ekipos. Rungtyn�s pasibaig� lygiosiomis 1:1. UEFA b�stin�je Nione (Šveicarijoje) ištraukus burtus paaišk�jo, kad Šiauli� priešininkai bus Lenkijos Krokuvos "Wislos" futbolininkai. Pirmosios antrojo atrankos etapo rungtyn�s bus surengtos liepos 15 dien�.

Kult�rizmas

Donecke (Ukrainoje) vykusiame Europos jaunimo ir veteran� kult�rizmo ir fitneso �empionate bronzos medal� iškovojo šiauliet� klubo "Gylys" atstov� El�ja Lukyt�. Ji dalyvavo mergin� iki 21-eri� met� k�no fitneso per 163 cm �gio kategorijoje.

TAFISA

Penktadien� ir šeštadien� Vilniuje bei Šiauliuose lank�si TAFISA (Tarptautin�s sporto visiems asociacijos) prezidentas Dr. Kang-Too Lee ir generalinis sekretorius Wolfgang Baumann. Susitikime su �iniasklaidos atstovais TAFISA prezidentas palankiai �vertino nuveiktus darbus ir neabejojo, jog šis stambus tarptautinis renginys pasitarnaus Lietuvos ir Šiauli� vardo garsinimui pasaulyje.

Lietuviai Estijoje �mu�� keturis �var�ius

Estijos futbolo �empionato 17-ajame ture antradien� Silam�j�s "Kalev" komanda, kurioje �aid�ia trys lietuviai namuose 3:1 (2:0) �veik� Kohtla Jerv�s "Lootus" futbolininkus.

Visus tris �var�ius nugal�tojams peln� visas 90 min. �aid� lietuviai: Vygantas Zubavi�ius pasi�ym�jo 24-�j�, Nerijus Vasiliauskas - 29-�j�, o Vitalijus Stankevi�ius - 78-�j� minut�.

Narvos "Trans" ekipa, kurioje �aid�ia keturi lietuviai, sve�iuose su�aid� lygiosiomis 1:1 (1:1) su Talino "Flora".

Pirm�j� rungtyni� �vart� 11-�j� minut�. �muš� Dainius Saul�nas, kuris �aid� iki 68-osios minut�s.

Modestas Stonys, Tomas Rimas ir Marius Bezykornovas �aid� visas rungtynes.

�empionate pirmauja Talino "Levadia", po 18 rungtyni� pelniusi 43 taškus. Antr�j� viet� u�ima "Flora", po 17 rungtyni� surinkusi 41 tašk�. Tre�ioje vietoje - "Trans" ekipa, po 20 rungtyni� surinkusi taip pat 41 tašk�. "Kalev", surinkusi 30 tašk�, po 18 rungtyni� tarp dešimties klub� yra ketvirta.

"Eltos" informacija

�iauli� regbio komandos �aid� pergalingai

Justinas VISOCKAS

Lietuvos regbio �empionate trys Šiauli� miesto komandos iškovojo pergales.

Šiauli� regbinink� atkaklum� vainikavo s�km�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Lyderiai "Vairo-Jupojos" regbininkai 32:5 nugal�jo Rygos rajono "Stats-Sigulda" ekip�. Po pirmojo k�linio latviai pirmavo 3:5. Antrajame k�linyje aikšt�je dominavo šiaulie�iai. Jie sutriuškino var�ovus.

Pirm� pergal� �empionate iškovojo "Baltrex" komanda. Šiaulie�iai 37:22 nugal�jo Kauno "��uolo" ekip�.

Tre�ioji miesto komanda RK "Šiauliai" Panev��yje 36:14 nugal�jo "Ryši�-Statybos" komand�. Jau pirmajame k�linyje šiaulie�iai išsiver�� priek� 17:7. Antroje rungtyni� dalyje jie dar padidino skirtum� ir iškovojo antr� pergal� �empionate.

Ri�ardas Berankis - Vimbldone!

Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Ri�ardas Berankis Vimbldono atrankos var�ybose 7:5, 6:1, 6:3 nugal�jo ispan� Santjag� Ventur� ir pateko � pagrindin� turnyr�.

R. Berankis tapo pirmuoju Lietuvos tenisininku, patekusiu � "Grand Slam" turnyro pagrindines var�ybas. 19-metis lietuvis, kuris pasaulio reitinge u�ima 155-�j� viet�, Vimbldono turnyro paskutiniame - tre�iajame - vyr� vienet� atrankos var�yb� rate ketvirtadien� 7:5, 6:1, 6:3 nugal�jo 129-�j� pasaulio raket� 30-met� ispan� Santjag� Ventur�.

"Eltos" informacija

Bubi� mi�kus u�pl�s dvira�iai

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Liepos 3-5 dienomis Bubiuose (Šiauli� raj.), "�algirio" sporto baz�je, vyks dvira�i� krosas MTB XC. Tai pirmasis Lietuvoje daugiadienis krosas. Jame gali dalyvauti kiekvienas, turintis dvirat� ir mokantis juo va�iuoti. U�siregistruoti reikia iš anksto www.mtb-siauliai.lt.

Bubi� miškuose planuojamas pirmasis Lietuvoje daugiadienis dvira�i� krosas.

"S-Sportas" klubo nuotr.

Trys dienos

Trij� dien� dvira�i� kros� organizuoja sporto klubas "S-Sportas". Vienas organizatori�, šiaulietis orientacininkas Svaj�nas Ambrazas, tvirtina, jog daugiadieni� dvira�i� var�yb� Lietuvoje dar niekas nereng�. Kruopš�iai parengtos trasos �vairi� paj�gum� dviratininkams, organizuota nakvyn�, maitinimas.

Trasos pa�ym�tos ilgalaik�mis lentut�mis, kuriomis bus galima naudotis daugel� met�. Nakvyn� numatoma "Napolio" turistin�je baz�je. Galima nusipirkti u�sisakyti maitinim�. Maitinimas triskart per vien� dien� kainuos 20 lit�

Pirm� dien� vyks tarsi apšilimas. Reik�s �veikti trumpas, ta�iau sud�tingas trasas. Patyrusieji tur�s �veikti 5, o m�g�jai – 2 kilometr� trasas. Antr� dien� veiksmas persikels � pernykšt� maraton� taur�s Šiauli� etapo tras�. Patyrusieji va�iuos 66 kilometrus, o kiti – 33. Tre�i� dien� atitinkamai numatytos 62 arba 38 kilometr� trasos. Trasa vingiuoja Dubysos sl�niu. Pakilimas nedidelis, daug sm�lio. Teks kirsti Dubysos ir Kra�ant�s upes. Paskutiniai 10 kilometr� trasos sutampa su antros trasos pabaiga.

Pastaroji trasa – visiškai naujai pa�ym�ta ir atrasta. Ji vingiuoja Dubysos ir Kra�ant�s kraštovaizd�io keliais: Bubiai–Mirskišk�s mal�nas–Bazilionai-Gordai–Bijot�–Pageluvis–Bl��galvis (Bubiai). Iš prad�i� dviratininkai va�iuos asfaltu apie kilometr�. Toliau trasa drieksis senais, gero grunto piev�, miško keliais palei Dubys�. Pirmieji 22 kilometrai – ram�s. Aplink nuostabi gamta, up�, gojai, pievos, senoviškos sodybos.

Tre�i�j� dien� organizatoriai rekomenduoja visiems pasirinkti ilg�j� tras�, �veikti j� neskubant, su šeima, draugais. Pails�ti ir pasigro��ti. Naujoji Dubysos trasa bus pa�ym�ta ilgalaik�mis rodykl�mis.

T�s tradicij�

Trij� dien� dvira�i� kros� numatoma organizuoti kasmet. Tai, anot S. Ambrazo, tur�t� ne tik suteikti sveikatos, bet ir aukl�ti m�s� dviratininkus. Pavyzd�iui, bus laikomasi nuostatos, kad var�ybose šalmas yra b�tinas.


Ralyje dalyvaus ir ma�ieji dviratininkai.		Trasose bus nema�ai �domi� kli��i� - kaln�, teks kirsti upes.

"Tik didesniuose �ygiuose �mon�s supranta, kokio dvira�io jiems reikia, kokia patogiausia apranga", - sako orientacininkas.

Po starto organizatorius si�lo va�iuoti itin atsargiai. Jauni dviratininkai pirmosiomis minut�mis nori išsiver�ti � priek�. Taip jie kelia pavoj� sau ir kitiems. Reik�t� pagalvoti, ar neapleis j�gos pusiaukel�je – po valandos. Ilgojoje trasoje reik�s sugaišti ma�iausiai dvi valandas. Saugumo d�lei S. Ambrazas primena, jog riedant nuo kalno reikia tvirtai laikyti vair�, kitaip neišvengsite nelaiming� atsitikim�.

Rekomenduojama dviratininkams b�tinai �sid�ti atsigerti ir šio to u�k�sti. Gerti geriausia specialiai sportui paruoštus elektrolitinius g�rimus arba mineralin� vanden�. Tiks ir paprastas vanduo bei vaisvandeniai.

Var�ybose gali dalyvauti visi Lietuvos ir u�sienio sportininkai, m�g�jai ir profesionalai, moterys, vyrai ir vaikai. Dalyviai, sumok�j� starto mokest�, patvirtina, kad su saugumo taisykl�mis dvira�i� var�yb� metu yra susipa�in�, kad j� laikysis, kad yra visiškai pasiruoš� fiziškai ir dvasiškai startuoti dvira�i� var�ybose ir kad dviratis yra techniškai tvarkingas.

Sportas trumpai

Regbis

Vienvald�iais Lietuvos regbio �empionato lyderiais tapo Šiauli� "Vairo-Jupojos" regbininkai. Jie Kaune 13:3 �veik� iki tol dvi pergales iškovojusi� "��uolo" ekip�. Šiaulie�iams tai buvo tre�ioji pergal� per trejas rungtynes. "Vairo-Jupojos" komandai pergal� l�m� K�stutis Marcišauskas, peln�s 8, ir Evaldas Štitilis, peln�s 5 taškus.

Futbolas

Šiauli� futbolo klubas A lygos rungtyn�se tur�jo pripa�inti lyder�s - Vilniaus "�algirio" ekipos - pranašum�. Du �var�ius � "Šiauli�" vartus �spyr� vilniškis Raimondas Vil�niškis. Šiaulie�iai, pralaim�j� šias rungtynes, nukrito � šešt�j� turnyrin�s lentel�s viet�.

Ne�gali�j� sportas

Šiauliuose, Ba�i�n� trasoje, vyko Šiauli� apskrities �moni� su negale sporto švent�. Tradiciniame renginyje dalyvavo per 200 �moni�, kurie rung�si smiginio, šaški�, slalomo automobiliais ir ve�im�liais rungtyse. Buvo surengtos rank� lenkimo, b�gimo, baud� metimo, boccios var�ybos.

Plaukimas

Klaip�doje vyko Lietuvos vaik� plaukimo vasaros pirmenyb�s. Tarp trylikos dalyvavusi� komand� Šiauli� "Delfino" pirmoji komanda u��m� antr� viet�.

�ol�s riedulys

Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Universiteto" �ol�s riedulio komanda finalo serijoje išsiver�� priek� 2:0. Pirmose dviejose superfinalo serijos rungtyn�se šiauliet�s švent� pergal� prieš Vilniaus "HFTC" ekip�. Kova vyko lygiai. Likus �aisti 7 sekundes po ma�ojo kampinio Šiauli� komandai pergal� išpl�š� J�rat� Juodyt�. Finalo serijoje �aid�iama iki trij� pergali�. Tre�iosios rungtyn�s bus �aid�iamos sostin�je.

�iaulietei kovotojai - Europos sidabras

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Ispanijoje, Bilbao mieste, vyko Europos karat� kiokušin suaugusi�j� ir jauni� �empionatas, kuriame puikiai debiutavo šiauliet� Toma Viršilait�.

Šiauliet� karat� kovotoja Toma Viršilait� su treneriu Andriumi Macijausku.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiokušin karat� kovotoja T. Viršilait� Europos �empionate iškovojo antr� viet�. Ji susir�m� svorio kategorijoje iki 60 kilogram� jauni� am�iaus grup�je.

Jaunajai kovotojai teko susigrumti su stipriomis var�ov�mis. Jos kategorijoje dalyvavo 11 kovotoj�. Finale T. Viršilait� pralaim�jo pirmos vietos nugal�tojai kovotojai iš Bulgarijos.

Kovotojos treneris Andrius Macijauskas d�iaugiasi, kad jos aukl�tinei pirmasis �empionatas pavyko puikiai. Pasiektas aukštas rezultatas u�dega naujoms pergal�ms.

Lietuvos rinktin� šiame �empionate taip pat pasirod� s�kmingai. Jauniai iškovojo 11 medali�: 3 bronzos, 5 sidabro ir 3 aukso. Suaugusieji namo parsive�� 9 medalius: 1 bronzos, 4 sidabro ir 4 aukso.

Rutulys nuskriejo rekordi�kai toli

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Olandijoje vykusiame Ne�gali�j� Europos lengvosios atletikos �empionate buvusi viena garsiausi� Šiauli� sportininki� olimpiet� Irena Perminien� rutulio st�mimo rungtyje peln� pirm� viet�. Šie metai - atrankiniai � Pasaulio �empionat�, kuris vyks 2011 met� saus�.

Olandijoje viena garsiausi� Šiauli� sportininki� olimpiet� Irena Perminien� rutulio st�mimo rungtyje peln� pirm� viet�.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sportinink� nusvied� rutul� 6,37 metro. Tai asmeninis rekordas. Iki Pasaulio �empionato A normatyvui �vykdyti reikia 6,50 metro. Olandijoje pasiekto rezultato I. Perminienei pakakt� patekti � Pasaulio �empionat�, nes šiuo metu niekas toliau rutulio nenustumia. Olimpiadoje sportinink� rutul� nust�m� 5,97 metro. Tuomet ji u��m� šešt� viet�.

Rutulio st�mimo pasaulio rekordas priklauso Evai Kacanu iš �ekijos - 6,73 metro.

54-eri� sportinink� sako, jog jos am�iaus �mon�s turi dirbti triskart daugiau nei jauni: "Aš teniruojuosi Raseini� sporto centre. Treneris - Eugenijus Petrokas. Galiu pasakyti kad tik dabar turiu geras s�lygas tobul�ti."

Daugkartin� pasaulio ir Europos rank� lankim� �empion� I. Perminien� Olandijoje taip pat svaid� ir iet�. 11,66 metro rezultatas buvo �vertintas antra vieta.

Ralyje "Saul� 2010" per pus�imt� ekipa��

Eva JAGMINAIT�

Bir�elio 19-20 dienomis Šiauliuose var�ysis �inomi šalies ir u�sienio lenktynininkai bei kylan�ios ralio �vaig�d�s.

Šiauliuose var�ysis �inomi šalies ir u�sienio lenktynininkai

Alvydo JANUŠEVI�IAUS nuotr.

Lietuvos automobili� ralio �empionato "B" lygos tre�iasis etapas "Saul� 2010" prasid�s ir baigsis ant MLC "Saul�s miestas" stogo. Asfaltiniame grei�io ruo�e lenktynininkai var�ysis Zokniuose, �vyruotas grei�io ruo�as numatytas Kelm�s rajone, Kra�iuose. Švent� vainikuos koncertas ir apdovanojim� ceremonij�.

Ralyje ketina dalyvauti per pusšimt� lenktyni� ekipa�� iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos su galingiausiais ralio automobiliais bei ralio tras� senbuv�mis mašinomis. Anot organizatori�, galima bus pamatyti visoki� automobili� – nuo "Opel Astra" iki "Mitsubishi Evo10", tod�l šiaulie�iams patariama nepraleisti progos pamatyti išskirtinio renginio ir išvysti lenktyni� ruo�� profesionalus, paj�giausius ralio meistrus – Vytaut� Šved�, Ram�n� �epkausk�, daugkartin� šalies �empion� Rok� Lipeik�, Giedri� Kriptavi�i�, Ar�n� Lopetait�, Mantvyd� Repš� ir kitus.

Tai vienintelis tokio aukšto lygio renginys lenktyni� m�g�jams, per metus organizuojamas Šiauliuose. Šiemet du pirmieji ralio etapai vyko Visagine ir Vilniuje.

Lietuvos �empionate �iaulie�iams lijo medaliais

Radviliškio kult�ros centro sal�je buvo surengtas Lietuvos kult�rizmo ir fitneso �empionatas. Šis renginys buvo jubiliejinis. Kult�rizmui Lietuvoje - 45 metai.

Lietuvos �empionate Šiauli� sportinink�s peln� kaln� medali�.
Sporto klubo "Gylys" nuotr.

Scen� puoš� antikini� skulpt�r� dekoracijos, dangaus skliauto imitacija, kuri atsispind�jo veidrodin�se grindyse, atve�tose iš Vilniaus. Reng�jai pasisteng�, kad švent� b�t� neeilin�. Buvo pagerbti šio sporto pradininkai ir nusipeln� asmenys.

Sportininkus šiltai sutiko �i�rov� pilna sal�. Su Lietuvos klubais kov�si ir Latvijos bei Estijos rinktin�s.

Mergin� iki 21 m. kategorijoje nepralenkiama buvo debiutant� El�ja Lukyt� (sporto klubas "Gylys"). Mergina 5 metus profesionaliai sportavo �irg� sport�, šokin�jo per kli�tis, jodin�jo, paraleliai sportavo treniruokli� sal�je. Ji sezon� nutar� nestartuoti jojimo var�ybose ir išbandyti j�gas fitneso scenoje. Šoki� pamokos, lankytos nuo trej� met� Kult�ros centre, pad�jo merginai atsiskleisti atliekant laisv�j� program�, o puikiai ištreniruotas k�nas buvo vertas �empion�s titulo. El�ja buvo �vardyta kaip "Met� atradimas".

Komandos bendra�yg� Ana Merdenova iškovojo sidabr�, bronz� palikdama "Gele�ini� �moni�" sportininkei D. Jovaišaitei.

Vaikinams kult�ristams iki 19 m. sek�si silpniau. Šiai kategorijai atstovavo du 16-me�iai "Gylio" sportininkai - Tadas Samuilevi�ius bei Dovydas Lukošius. Jie pateko � final� ir pasidalino 4 ir 6 vietas.

Vaikin� kult�rizmo iki 23 m. kategorijoje aukš�iausios klas�s pasiruošimo lyg� demonstravo Evaldas Gudeikis ("Gylys"). Jo sportin� forma teis�j� buvo �vertinta nominacijoje "Be tr�kum�". Sportininkas puikiai atliko laisv�j� program� ir 4/8 atsipl�š� nuo antroje vietoje likusio D. Janušausko ("Atika", Anykš�iai), bronz� palikdamas "Gele�ini� �moni�" sportininkui A. Grabnickui. Evaldas atstovaus Lietuvai Europos �empionate.

Toje pa�ioje kategorijoje penktas liko Deividas Naudolaitis ("��uolas"). Šiauli� kult�rizmo federacijos prezidento Vidmanto Lukio nuomone, šis sportininkas yra perspektyvus, tereikia pakoreguoti pasiruošimo metodik�.

Moter� klasikinio fitneso kategorijoje sidabr� iškovojo Jolika Geffel ("Gylys"). Mergina šiais metai debiutavo fitneso sporte. Prieš tai vykysiose var�ybose Anykš�iuose ir Vilniuje sportininkei pritr�ko s�km�s, nors pasiruošimo lygis buvo geras. Ji atstovaus Šiauliams Graikijoje vyksian�iame Europos �empionate.

Moter� fig�ros klas�je Eva Lukyt� ("Gylys") iškovojo bronz�. Šios sportinink�s laisvoji programa ir sceninis "Barb�s" �vaizdis buvo �vertinti pirmosiomis vietomis. Tre�ia vieta - aukštas �vertinimas Lietuvos �empionate.

Vyr� kult�rizme iki 175 cm. Justinas Gelumbickas ("Saulininkas") išpl�š� antr� viet�, nusileisdamas tik pasaulio veteran� �empionui S. Berkovi�iui ("Sky Gym", Vilnius). Sportininkas �rod�, kad ir keturiasdešimtetis gali padidinti raumen� apimtis, iškovoti aukšt� viet�. Jo aukl�tin� Viktorija Petraityt�, startavusi "Vil�i� start�" kategorijoje, buvo pirma.

Vyr� kategorijoje per 175 cm. Ar�nas Vandys netur�jo lygi� ir peln� pirm� viet�. Ar�nas tapo absoliu�iu var�yb� nugal�toju ir šiomis var�ybomis u�baig� pavasario sezon�. Atletas - absoliutus Lietuvos kult�rizmo �empionas. Sportininkas atstovavo "Gylio" klubui.

Por� var�ybose El�ja Lukyt� ir Evaldas Gudeikis buvo antri, Ana Merdenova ir Tadas Samuilevi�ius - treti.

"Gylio" sporto klubas u��m� daugiau prizini� viet�, ta�iau bendroje �skaitoje liko antras. "Gele�ini� �moni�" komanda - pirma, nes jos gretos buvo skaitlingesn�s. Treti - Radviliškio "IR Imperial".

Sportas trumpai

Sambo

Šiauliuose vyko pirmasis tarptautinis pasaulio �empiono Stanislovo Kulikausko vardo jauni� sambo turnyras. Var�ybose dalyvavo per 60 sportinink� iš �vairi� Lietuvos miest� ir sve�iai iš Latvijos. Tarp šiaulie�i� imtyninink� geriausiai pasirod� sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tiniai Arentas Zaleckas, kuris kategorijoje iki 51 kilogramo tapo �empionu. 48 kilogram� kategorijoje Benas Razali�nas u��m� antr� viet�. Sidabro medaliu pasipuoš� ir Gintar� Macyt�. Tre�i� viet� kategorijoje iki 59 kilogram� iškovojo Kipras Serpauskas.

Regbis

Atvirame Lietuvos regbio �empionate dviej� Šiauli� miesto komand� - "Baltrex" ir "Vairo-Jupojos" - m�š� rezultatu 46:5 laim�jo šios regbininkai. Tai buvo antroji "Vairo-Jupojos" ekipos pergal� š� sezon�. "Baltrex" ekipai tai buvo pirmosios sezono rungtyn�s. Kitose rungtyn�se pergal� iškovojo Kauno "��uolo" ekipa, namuose 38:8 �veikusi Klaip�dos "Kuršius". "Vairo-Jupojos" ir "��uolo" ekipos yra laim�jusios po du kartus.

Karat�

�ekijoje vykusiame septintajame Europos JKA karat� vaik�, jauni� ir jaunimo �empionate dalyvavo 600 sportinink� iš 18 šali�. Lietuvai atstovavo trij� klub� sportininkai: Bernadeta Dauparait� iš klubo "Kentauras", "Kreg�dut�s" klubui atstovaujantis Lukas Šemetas ir Deimant� �ukauskait� iš "Bushido" klubo. Geriausiai sek�si Bernadetai Daubaraitei. Ji jauni� am�iaus grup�s kata rungtyje tapo Europos �empione. Merginai �teiktas aukso medalis.

"Saul�" baig� sezon�

Justinas VISOCKAS

Šiauli� p�s�i�j� amfiteatre vyko sporto mokyklos "Saul�" mokslo met� baigimo švent� "Sveika vasara". Apdovanoti geriausi šio sezono mokyklos sportininkai ir komandos.

Amfiteatre vyko sporto mokyklos "Saul�" mokslo met� baigimo švent� "Sveika vasara".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Statul�l�s �teiktos krepšininkams ir rankininkams, kurie savo komandoms pad�jo pasiekti aukšt� rezultat� �empionatuose.

Geriausiais mokyklos krepšininkais pripa�inti Goda Verbickait�, Ar�nas Sajevi�ius, Tadas Vaitiek�nas, Laurynas Birutis, Rokas Valiulis, Ieva Kazlauskait�, Toma Stankut�, Laimonas Mikšys, Laura Svaryt� ir Karolis Guš�ikas.

Rankinio geriausieji: Aivaras Budris, Jonas Kueva-Kaspi, Kostas Plaušinaitis, Roberta Simanauskait�, Diana Šatkauskait�, Vita Urbonait�, Fausta Lukoši�t�, Gabrielius - �anas Virbauskas ir Jonas Truchanovi�ius.

Apdovanoti treneriai, kuri� komandos �vairi� am�iaus grupi� �empionatuose ir turnyruose tapo prizinink�mis.

Sporto mokyklos "Saul�" direktorius Benjaminas Kirstukas �teik� pa�ym�jimus 59 moksleiviams, kurie šiemet baig� mokykl�.

Irkluotojai kovojo d�l "Salduv�s taur�s"

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose vyko 10-oji tarptautin� "Salduv�s taur�s" irklavimo regata. Talkšos e�ere var��si per šimt� irkluotoj� iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos.

Šiauliuose vyko 10-oji tarptautin� "Salduv�s taur�s" irklavimo regata.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulie�iai irkluotojai buvo tarp lyderi�. Sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tiniai iškovojo tris pirm�sias, tris antr�sias ir dvi tre�i�sias vietas. �empione tapo Dovil� Bagvilait�, kovojusi moter� vienvie�i� lengvo svorio val�i� klas�je. Tarp vyr� pirmas buvo Dinas Butvydas. Dvivie�i� porini� lengvo svorio val�i� klas�je nugal�tojais tapo Dovydas Šimaitis ir Ar�nas Kveselis.

Antr�sias vietas regatoje u��m� Ernesta Navickait� ir Skaist� Šulcait�. Jos var��si dvivie�i� porini� val�i� klas�je. Vienvie�i� sunkiasvori� val�i� klas�je antr� viet� peln� Klaudijus Norvaišas. Sidabro medaliais pasipuoš� ir Raimondas Avlosevi�ius bei Eimantas Laucevi�ius. Jie rung�si dvivie�i� val�i� be vairininko klas�je.

Bronzos medaliai �teikti Orintai Galkutei ir Sonatai Jurevi�i�tei. Jos dalyvavo moter� dvivie�i� val�i� be vairininko klas�je.

Dvivie�i� val�i� klas�je su vairininku tre�i� viet� iškovojo Gytis Abromavi�ius, Modestas Petravi�ius ir Lorenas Jankauskas.

Sportininkus treniruoja Regimantas Rimas, Robertas Bardzinskis, Alis Strikša ir Stasys Valauskas.

Šiaulie�iai sportininkai ruošiasi bir�elio pabaigoje Trakuose vyksian�iai "Gintarini� irkl�" regatai.

I�tvermingiausias �irgas risnoja �iauliuose

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro raitel� Ieva Lapeikyt� tarptautin�s �irg� federacijos (FIA) ištverm�s jojimo var�ybose Estijoje su arab� kilm�s �irgu Sultonu u��m� pirm� viet� ir tapo jauni� grup�s nugal�toja.

Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro raitel� Ieva tarptautin�se �irg� jojimo var�ybose Estijoje u��m� pirm� viet�. �irgas Sultonas pripa�intas geriausiu var�yb� �irgu.
Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro nuotr.

Geriausias �irgas

Šešiolikmet� Ieva Lapeikyt� su arab� kilm�s �irgu Sultonu s�kmingai nukeliavo 80 kilometr� sud�tinga Estijos trasa. Prie pergal�s prisid�jo ne tik �irgas ir talentingoji jojik�, bet ir visa lydinti komanda.

�irgai iš septyni� šali� ištverm�s var�ybose dalyvauja pagal nustatytas taisykles. Prieš start� kiekvienas �irgas parodomas teis�jams, ar nešlubuoja.

Tuomet jojamas pirmas ratas, po kurio kruopš�iai patikrinama �irgo savijauta. Jei viskas gerai, jojamas antras ratas. Po analogiško patikrinimo - paskutinis - tre�iasis ratas. Po finišo per 20 minu�i� �irgo savijauta turi atsistatyti � normalias v��es. Širdies ritmas - 64 d��iai per minut�. Jei �irgo širdis plaka da�niau, distancija laikoma ne�veikta.

Sultonas ne tik laim�jo var�ybas, bet ir po specialaus veterinarin�s komisijos patikrinimo buvo pripa�intas geriausiu var�yb� �irgu. Ši nominacija vadinama "Best condition".

Sieks dalyvauti Europos �empionate

Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro direktorius Gintaras Oliškevi�ius teigia, kad Sultonas yra vienintelis �irgas Lietuvoje, galintis dalyvauti Europos ištverm�s �empionatuose. Tam �irgas jau rengiamas. Prieš Europos �empionat� b�tina dalyvauti trijose var�ybose 120 kilometr� distancijoje.

Tokios var�ybos vyks liepos 3 dien� Kurtuv�nuose, rugs�jo prad�ioje - Lenkijoje. Pavasar� pakaks dalyvauti dar vienose, ir kelias � Europos �empionat� atviras. Europos �empionatas planuojamas 2011 metais.

Planuojama dalyvauti jauni� am�iaus kategorijoje. Suaugusieji joja 160 kilometr�.

Menas tausoti �irg�

Distancijoje I. Lapeikyt� sugaišo aštuonias valandas. Ji jojo vidutiniškai 14 kilometr� per valand� grei�iu. Jaun�j� gamtinink� centro direktorius sako, jog šio grei�io pakanka dalyvauti Europos �empionatuose.

Ta�iau to per ma�a galyn�tis su tais �irgais, kurie treniruojasi Maroke ar kituose karštuose kraštuose. Jie šiose var�ybose skrieja vidutiniškai 24 kilometr� per valand� grei�iu.

Direktorius teigia, kad �irg� ištverm�s sportas – vienas humaniškiausi�. Trasoje tausoti �irg� yra did�iausias menas. Tai ne tik jojiko nuopelnas. Sustojus, �irgas skubiai apdangstomas šlapiais kompresais, apliejamas vandeniu, kad kuo grei�iau atv�st�, nusiramint�, pails�t� ir gal�t� t�sti var�ybas.

Tiesa, toks sportas sulaukia ma�iau r�m�j�, nors yra vienas brangiausi�. Tam �takos turi sporto specifika. Sportininkai su �irgais dingsta u� pos�kio ir gr��ta tik prie finišo. O �irg� konk�rais galima ilgai gro��tis su taure vyno.

�irg� ištverm�s var�ybas da�niausiai remia arab� šeichai. Grei�iausiai d�l to, kad šioje sporto srityje arab� veisl�s �irgai yra nepralenkiami. J� širdis yra beveik dvigubai didesn� u� kit� �irg�.

Direktorius tikisi, kad Lietuvoje atsiras daugiau r�m�j�, kurie suvoks šio sporto reikšm�. "Lietuva jau n�ra paskutin� �irg� sporte. Kai mes dalyvaujame tarptautin�se var�ybose, priešininkai kei�ia savo taktik�. Estijoje mes buvome patys geriausi. Skamb�jo tautiška giesm�. Ta�iau � Europos �empionat� su tokiu nuliniu biud�etu nepateksime", – sak� Šiauli� jaun�j� gamtinink� centro direktorius G. Oliškevi�ius.

Kairiuose atidarytas futbolo stadionas

Justinas VISOCKAS

Kairi� gyvenviet�s futbolo komanda "Kairiai-Knituva" nuo šiol rungtyniaus naujame stadione. Tre�iojoje Lietuvos futbolo lygoje rungtyniaujantys futbolininkai iki šiol �aid� netoli Kairi� esan�ioje Bertu�i� kaimo aikštel�je. Sportininkai �vairiais b�dais m�gino sutvarkyti aplink�, praš� seni�nijos, kit� institucij� pagalbos, ta�iau stadionas buvo privatizuotas.

Sporto entuziastams nebeliko kitos išeities, tik savomis j�gomis išspr�sti ši� problem�. Pagrindinis iniciatorius, sporto klubo "Kairiai" prezidentas Valdas Teresas sako papraš�s �em�s iš vieno giminai�io, iš kito, iš �kininko Algio ir taip jam pavyko �rengti š� stadion�.

Naujoji aikšt� puikiai tinka rungtyn�ms, pagal matmenis atitinka Europos reikalavimus. Kad aikšt�s kokyb� gera, patvirtina ir Šiauli� miesto futbolininkai, kurie nuo šiol dvi savaites treniruosis Kairiuose, kol pager�s centrinio miesto stadiono danga. Nors stadione kol kas n�ra tualet�, persirengimo kambari�, trib�n�, aikšt�s šeimininkai tikisi, kad pavyks gauti l�š� visiems šiems darbams atlikti. Per Kairi� miestelio bendruomen� jie teiks paraiškas finansavimui gauti.

Stadiono šeimininkai sako, kad šioje aikšt�je gal�s sportuoti visi norintys miestelio gyventojai. J� tikslas tas, kad kuo daugiau vaik� prad�t� sportuoti, susidom�t� futbolu.

Deja, aikšt�s atidarymo rungtyn�s nebuvo s�kmingos "Kairi�-Knituvos" komandai. Lietuvos futbolo federacijos taur�s pirmojo etapo rungtyn�se kairiškiai po prat�simo 2:3 nusileido Vilniaus "Polonijos" ekipai.

Spininguotojai buvo sugu��j� � R�kyv�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Savaitgal� Šiauli� R�kyvos e�ere vyko respublikin�s spiningavimo varzybos. Tai sportin� ��kl�, kurioje buvo galima �vejoti vienu spiningu ir vienu masalu. Velkiauti buvo draud�iama.

Savaitgal� R�kyv� u�vald� spininguotojai iš visos Lietuvos.

Var�yb� dalyviai dvi dienas �vejojo po penkias valandas. Šeštadien� �vejai u�gul� spiningus nuo popiet�s ir baig� 19 valand�. Sekmadien� ��kl� prasid�jo anksti ryt� ir t�s�si iki piet�.

S�km� lyd�jo sve�ius iš e�eringosios Aukštaitijos.

Komandin�je �skaitoje nugal�jo pirmoji Utenos komanda "Utenis 1". Antra - kita komanda iš to paties miesto - "Utenis 2". Tre�ioje vietoje - komanda iš Vilniaus "Ant bangos".

Asmenin�je �skaitoje nugal�jo Gediminas Švilpa iš Utenos. Antr� viet� peln� lygos prezidentas Janas Prialgauskas iš Klaip�dos. Tre�ias - Darius Vedrickas iš Utenos.

Svarbiausia - noras tobul�ti

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiaulietis motokrosininkas Vytautas Bu�as - pernai met� Lietuvos �empionas. Devyniolikmetis sportininkas jau �rod�, kad gali lenktyniauti su geriausiais pasaulio motokroso meistrais.

Devyniolikmetis V. Bu�as - pra�jusi� met� Lietuvos motokroso �empionas.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Ma�as motociklas

V. Bu�as sportuoja nuo 2000-�j�. T�vas Jonas Bu�as padovanojo s�nui ma�yt� motocikl�. Iš prad�i� tai abiems buvo hobis. Vienas m�g�jiškai u�si�m� trenerio ir mechaniko darbais, kitas - spar�iai tobul�jo trasoje.

"Prisimenu pirm�sias treniruotes. Esu d�kingas Vytautui Kazlauskui, kuris išmok� taisyklingai va�iuoti motokroso trasa. Jis ir atved� mane � š� sport�. Pirmosios mano var�ybos vyko Bir�uose. Iki šiol pamenu - begalinis jaudulys, ta�iau viskas baig�si gerai", - dalijasi prisiminimais V. Bu�as.

T�vas ir s�nus tobul�ja kartu. J. Bu�as kruopš�iai ruošia ir pritaiko standartinius krosinius motociklus savo s�nui. Motocikl� b�tina perdaryti konkre�iam sportininkui, kitaip rezultatai bus tik vidutiniški. Jei gerai nesijauti ant motociklo - tik laiko klausimas, kada trasoje prarasi koordinacij�.

Dulk�s - did�iausias priešas

V. Bu�as �sitikin�s, kad ger� motokroso meistr� Lietuvoje gal�t� b�ti daugiau. Pirmiausia m�s� sportin� lyg� veikia sezoniškumas. �iem� jau negalima treniruotis. Jei sportininkai vykt� treniruotis � Italij� ar Ispanij�, rezultatai gerokai pager�t�. Be to, reikia didesn�s konkurencijos.

"Aš suprantu, kad daugyb� m�s� motokrosinink� m�gsta adrenalin�. Ta�iau tai sportas, kur svarb�s visi faktoriai: ištverm�, šaltakraujiškas m�stymas, greita reakcija. Kaip sureguliuoji motocikl�, taip turi var�yboms paruošti ir save", - sako Lietuvos �empionas.

Ar nevilioja "free style" - akrobatinis va�in�jimas motociklais? "Aš esu lenktynininkas. Daug kam atrodo, kad tai panaš�s dalykai - trasa ir "free style". Pastarasis sportas Lietuvoje spar�iai populiar�ja. Tai visiškai skirtingos sporto šakos. Mes stengiam�s kuo ma�iau pakilti � or� ir neprarasti grei�io. M�s� motocikl� varikliai - keturtak�iai, nes norime daugiau galios. "Free style" naudoja dvitak�ius variklius - jie lengvesni.

�empionas mano, kad Lietuvoje yra nema�ai ger� motokroso tras�. Aleksandrijos, Petraši�n� trasos - puikios. Ta�iau kartais jos b�na netinkamai paruoštos. Blogiausia, kai trasa dulka. Tai kelia pavoj� sportininkams. Jei va�iuoji ne pirmas - esi praktiškai aklas.

V. Bu�as �sitikin�s, kad ger� motokroso meistr� Lietuvoje gal�t� b�ti daugiau.

N�ra konkurencijos

V. Bu�as, t�vo skatinamas, dalyvavo ne tik Lietuvos motokroso var�ybose - ieškojo stipresni� priešinink� kitose šalyse. Sportininkas teigia, kad niekas taip gerai neugdo, kaip lenktyniavimas su stipresniu.

Lietuvoje, anot motokrosininko, n�ra rimtos konkurencijos. Visose var�ybose galima atsp�ti, kas atva�iuos pirmas, o kas - tre�ias.

Dabar V. Bu�as yra pra�jusi� met� Lietuvos motokroso �empionas. Konkurent� Lietuvoje praktiškai n�ra. Keletas stipresni� var�ov� yra Latvijoje, vienas - Estijoje.

"Mano t��io po�i�ris � tobul�jim� buvo kitoks nei kit� treneri�. Kai prad�jau laim�ti var�ybas Lietuvoje, jis suskubo mane ve�ti � Latvij� ir Estij�, kur yra stipresni� sportinink�", - sako jaunuolis.

Pernai devyniolikmetis sportininkas dalyvavo pasaulio �empionate, kur patyr� traum�, tod�l negal�jo va�iuoti toliau. Ta�iau V. Bu�as nenusimena - viskas dar prieš akis.

Tenisas - tamsoje

Migl� REMEŠKEVI�I�T�

Šiauli� k�no kult�ros mokykloje vyk�s Lietuvos akl�j� ir silpnaregi� individualusis vyr� akl�j� stalo teniso (šoudauno) �empionatas jau antr�kart pa�vairino tarptautini� sporto �aidyni� "Saul�s miestas 2010" program�.

Geriausi šoudauno �aid�jai: (iš kair�s) Šiauli� akl�j� ir silpnaregi� sporto klubo "Perk�nas'" narys Paulius Kalvelis, pirmos vietos nugal�tojas Vilniaus ne�gali�j� sporto klubo "Šar�nas" narys Justas Pa�arauskas ir to paties klubo atstovas Arvydas Kar�iauskas.

Barškantis kamuoliukas

� �empionat� atvyko 12 paj�giausi� Lietuvos �aid�j�. Pirm� viet� iškovojo Lietuvos akl�j� sporto federacijos rinktin�s narys, Lietuvos akl�j� ir silpnaregi� ugdymo centro aukl�tinis Justas Pa�arauskas, antr�ja ir tre�i�ja vietas pasidalijo Šiauli� miesto akl�j� ir silpnaregi� sporto klubo sportininkai Paulius Kalvelis ir Arvydas Kar�iauskas.

�aidimas šoudaunas tarp ne�gali�j� kaskart sulaukia vis didesnio populiarumo. Jis primena stalo tenis� – �aid�iama ant specialaus stalo su barškan�iu 6 cm skersmens kamuoliuku ir rakete. Priešingai nei �aid�iant tenis�, kamuoliukas stalo paviršiumi ne šokin�ja, o ritin�jasi. Var�ovai, gainiodami kamuoliuk� rakete, stengiasi �mušti j� � priešininko vartus ir apginti savuosius. Vartai – 20 cm griovelis, � kur� �ried�jus kamuoliukui skiriami du baudos taškai.

Šiuo metu Lietuvoje yra keturi akl�j� stalo teniso stalai: Vilniuje, Kaune, Klaip�doje ir Šiauliuose. "Keit�si stalo borto bei centrin�s pertvaros aukštis, tod�l senesnio tipo stalai nebeatitinka dabartini� reikalavim�, - pasakoja sportininkas Paulius Kalvelis, atsakingas u� reg�jimo ne�gali�j� sportin� veikl� Šiauliuose. - Naujojo teniso stalo privalumas – plastikin� centrin� pertvara, palengvinanti teis�jams darb�."

Daug�ja �aid�ian�i�j�

Kelet� met� iš eil�s pirm�sias vietas laimintis Vilniaus ne�gali�j� sporto klubo "Šar�nas" sportininkas Justas Pa�arauskas d�iaugiasi, jog kasmet sutinka vis paj�gesni� var�ov�. Anot vaikino, aukšt� �aidimo lyg�, kai prie teniso stalo susitinka du to paties paj�gumo var�ovai, liudija po rungtyni� gr��iami marškin�liai ir prakaito �iurkšl�s po u�tamsintais akiniais.

"Šiuo �aidimu susidom�jau prad�j�s mokytis Vilniuje, Akl�j� ir silpnaregi� ugdymo centre, - mena sportininkas. - Tiesa, pirmiau savo j�gas išband�iau �aisdamas golbol� ir tik v�liau, paskatintas pirmojo Lietuvoje akl�j� teniso trenerio Vyganto Mock�no, �miau �aisti šoudaun�."

Sportininkas sako pasteb�j�s, jog šis �aidimas pakeri vis daugiau Akl�j� ir silpnaregi� centro aukl�tini�. Moksleiviai da�nai � treniruotes atsiveda draug�, giminai�i� ir patys rodo, kaip reikia �aisti.

"Treniruojam�s kasdien ma�iausiai po pusvaland�. Kitaip gero �aidimo tikrai nebus", - tvirtina perspektyvus sportininkas, �adantis ir ateityje neapleisti šios j� su�av�jusios sporto šakos.

"�iauli�" futbolininkai �veik� "Ma�eikius"

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� "Šiauliai" tre�iadien� �aid� A lygos XI turo rungtynes su Ma�eiki� "Ma�eiki�" ekipa. Šiaulie�iai nugal�jo rezultatu 2:1.

Vyko nuo�mi kova, kuri� laim�jo "Šiauliai".

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

V. Raskovas po puikaus T. Eliošiaus perdavimo �muš� vien� �vart� (30 min.). V�liau vyko permaininga kova, kurioje pirmame plane �aid� vartininkai. Jie puikiai dirbo savo darb�.

Šiaulie�iai nuolat laik� iniciatyv� savo rankose. 75-�j� minut� savojoje baudos aikštel�je "Šiauli�" kapitonas Tomas Kan�elskis liet� kamuol� ranka, tad teis�jas skyr� vienuolikos metr� baudin�. A. Tautvydas j� realizavo ir rezultatas tapo ne toks "sausas" – 2:1.

Tai buvo paskutin�s abiej� ekip� pirmojo rato rungtyn�s. Su�aidus A lygos tre�dal�, "Šiauliai", surink� 16 tašk�, aukš�iausioje lygoje yra penkti, ma�eikiškiai - dešimti.

�iauli� imtynininkai v�l �lav� prizus

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� laisv�j� imtyni� jauniai puikiai pasirod� Klaip�doje vykusiame tarptautiniame laisv�j� imtyni� turnyre Atlantos ir Sidn�jaus olimpini� �aidyni� dalyvio Ri�ardo Pauliukonio prizams laim�ti.

Šiauli� laisv�j� imtyni� jauniai: (iš kair�s) Simonas Stonkus, Dovydas Šulcas, Karolis Kravcyk.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Turnyre dalyvavo Rusijos, Latvijos, Estijos bei vis� Lietuvos miest� ir rajon� laisv�j� imtyni� sporto klub� atstovai. Iš viso dalyvavo 160 sportinink�.

Svorio iki 73 kg kategorijoje, �veik�s du priešininkus, antr� viet� iškovojo trenerio Ar�no Šulco aukl�tinis ir s�nus Dovydas Šulcas. Toje pa�ioje svorio kategorijoje Jono Kemz�ros aukl�tinis Karolis Kravcyk, laim�j�s tris kovas, u��m� tre�i� viet�. Pastarajam sportininkui šis laim�jimas – did�iulis �ingsnis � tolimesn� sporto karjer�.

Svorio iki 85 kg kategorijoje Simonas Stonkus, treniruojamas Jono Kemz�ros, taip pat pasirod� puikiai - peln� prizin� tre�i� viet�.

Kitos var�ybos vyks bir�elio 12 dien� Vilkaviškyje.

�iauliuose �urmuliavo sporto �vent�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šeštadien� ir sekmadien�, ko gero, visose Šiauli� pakamp�se buvo galima pamatyti sportuojan�i� �moni�. Vieni tai dar� su sportiniais kostiumais, kiti - kasdiene apranga. Kai kuriems pakako vos judinti pirštus. Buvo ir toki�, kuriems upeliais liejosi prakaitas.

�domu tai, kad šioje sporto švent�je buvo galima pamatyti daugyb� netradicini� sporto šak�. Beveik visos jos - neolimpin�s, ta�iau sportininkai �ia ne ma�iau profesional�s.


Aristokratiškoji petank�.		Kiokušin.

Si�lome skaitytojams susipa�inti su keliomis sporto šakomis, kurios buvo "okupavusios" Šiaulius. Kiokušin kovotojai var��si Teniso kortuose. Aristokratiškas �aidimas petank� buvo �aid�iamas Prisik�limo aikšt�je. Laiveli� modeliai rai�� Talkšos vandenis. Lietuviško ritinio gerb�jai rinkosi "Talšos" stadione. Šiauli� arenoje vyko Lietuvos sportini� šoki� reitingo var�ybos "Šiauli� taur� 2010".

Šiauli� "Tauro" sporto r�muose ir "Šiauli� energijos" sporto sal�je klest�jo ne�gali�j� sportas. �ia ne�galieji �aid� bo�i�, krepšin�. K�no kult�ros mokyklos patalpose buvo �aid�iamas akl�j� stalo tenisas.

Sportas trumpai

Rankinis

Šiauli� rankininkai tapo Lietuvos rankinio federacijos vyr� �empionato nugal�tojais. "Liumeno" komanda finale 37:27 nugal�jo Druskinink� SC-RK ekip�. Šiaulie�iai �empionat� laim�jo antrus metus iš eil�s. Ma�ajame finale Kauno "LKKA-Teledema" rankininkai 38:30 �veik� kit� Kauno ekip� - "KTU" - ir u��m� tre�i� viet�.

BMX dvira�iai

Šiauli� BMX trasoje vyko Lietuvos BMX dvira�i� �empionato pirmasis etapas ir "Išš�kio taur�s" var�ybos. Keturiolikoje am�iaus grupi� var��si beveik 100 sportinink� iš Lietuvos ir Latvijos. Jauniausi�j� grup�je nugal�jo Iveta Daujotait�. Kit� dviej� am�iaus grupi� nugal�tojais tapo Gustas ir Gvidas Usevi�iai. 12 met� grup�je pirm� viet� iškovojo šiaulietis Gabrielius Pabijanskas. Paj�giausias tarp penkiolikme�i� dviratinink� buvo Gintas Vainauskas. Visi šie sportininkai yra sporto mokyklos "Dubysa" aukl�tiniai.

Boulingas

Lietuvos boulingo B lygoje Šiauli� boulingo klubo komanda "Saul�s miestas" pateko � pusfinal�. Šiame etape šiaulie�iai išvykoje ir namuose kovojo su Vilniaus "Felix rykli�" komanda. Atsigav� po nes�kmingos prad�ios šiaulie�iai �veik� var�ovus antroje partijoje. �tampa ir lygus �aidimas buvo vis� rungtyni� metu. Atsakomosios rungtyn�s vyko Šiauliuose. Šiaulie�iai iškovojo pergal� 10:4 ir pateko � B lygos pusfinal�.

Imtyn�s

Šiauli� graik�-rom�n� imtynininkai Klaip�doje vykusiame tarptautiniame turnyre peln� prizines vietas. Edmundas Rudzinskas iškovojo tre�i� viet� svorio kategorijoje iki 50 kg. Tadas Val�iukas kategorijoje iki 58 kg. peln� antr� viet�. Airidas Danusevi�ius - iki 50 kg. buvo nenugalimas ir peln� pirm� viet�. Mantas Kasparavi�ius - svorio kategorijoje iki 76 kg buvo tre�ias, o dešim�ia kilogram� sunkesnis Tomas Galkus - pirmas.

�iauli� irkluotojai s�kmingai merk� irklus

Justinas VISOCKAS

Talkšos e�ere vyko Lietuvos moksleivi� baidari� ir kanoj� irklavimo pirmenyb�s. Dalyvavo apie pustre�io šimto dalyvi� iš �vairi� Lietuvos miest�. Šiaulie�iai kanojininkai iškovojo tris pirm�sias, keturias antr�sias ir dvi tre�i�sias vietas.

Vienvie�i� kanoj� var�ybose 500 metr� distancij� pirmas �veik� Dominykas Murza. Tre�i�j� viet� u��m� Donatas Valteris. 200 mer� distancijoje Dominykas Murza buvo antras, o Deividas Ulpys - tre�ias.

Dvivie�i� kanoj� var�ybose Dominykas Murza ir Donatas Valteris nepaliko šans� var�ovams ir tapo nugal�tojais. Deividas Ulpys poroje su vilnie�iu irkluotoju u��m� antr� viet�. 200 metr� distancijos var�ybose šie sportininkai apsikeit� prizin�mis vietomis.

Jaunu�i� dvivie�i� kanoj� var�ybose 500 metr� distancij� Dominykas Murza ir Antanas Baikus �veik� antri. Kanojininkus treniruoja Art�ras Navickas.

Dvivie�i� baidari� var�ybose 500 metr� distancijoje Antano Lanko aukl�tiniai Donatas Butkevi�ius ir Vytautas Strolys u��m� antr� viet�.

Gytis Mackevi�ius ir Edvinas Satkus 300 metr� distancijoje buvo antri.

Mergai�i� dvivie�i� baidari� var�ybose, 500 metr� distancij� Gail� Adomaityt� ir Karolina Jankut� baig� tre�ios, o 200 metr� distancijoje u��m� antr�j� viet�. Gytis Macevi�ius tre�ias buvo vienvie�i� baidari� var�ybose, irkluodamas 500 metr� distancij�. 200 metr� distancijoje jis u��m� antr� viet�.

Pokeris - taip pat sportas

Justinas VISOCKAS

Sportinis pokeris – naujov� Lietuvoje. K�no kult�ros ir sporto departamentas pripa�ino sportin� poker� sporto šaka. Buvo �kurta federacija. Šiuo metu jau veikia septynios šio sporto asociacijos: Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Šiauliuose, Panev��yje, Druskininkuose ir Alytuje.

Šiauli� sportinio pokerio asociacijos komanda "Full House".

Asmeninio albumo nuotr.

Šiauli� sportinio pokerio asociacija "Full House" oficialiai federacijoje u�registruota tik ši� met� baland�, nors klubas veikia jau nuo 2003 met�. Klubo prezidentas Valdas Stonkus sako, kad �aid�iant poker� svarbiausia patirtis ir psichologinis pasirengimas. Daugelis mano, kad �aid�iant poker� pergal� lemia s�km�, bet Valdas sako, kad šis faktorius pasiteisina tik naujokams. Patyrusiems �aid�jams svarbiausi �g�d�iai.

Nugal�tojams yra �teikiamos taur�s, prizai, diplomai. Ši sporto šaka pripa�inta proto �aidimu, kaip šachmatai ar kort� �aidimas brid�as. Sportinio pokerio gerb�j� pasaulyje nuolat daug�ja geometrine progresija.

Pirmasis sportinio pokerio turnyras Šiauliuose vyks gegu��s 22 d. 12 val. boulingo klube "Carrus Navalis", prekybos ir pramog� centre "Saul�s miestas". Turnyre tur�t� dalyvauti apie 20-40 �aid�j�. Pirmajame Šiauli� miesto oficialiame inauguraciniame turnyre gali dalyvauti visi, turintys 21 metus ir �inantys pokerio taisykles. Norintys dalyvauti turi iš anksto registruotis interneto svetain�je www.pokeristai.lt.

Šiauli� sportinio pokerio asociacijos "Full House" atstovai prieš kelias dienas dalyvavo Vilniuje vykusiame Asociacij� komandiniame turnyre. Var��si komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaip�dos ir Šiauli�.

Šiauli� komandai atstovavo Valdas Stonkus, Andr�jus Rago�kinas, Aurimas Bal�i�nas, Modestas Ma�enskis ir Darius Janušas.

Turnyre nugal�jo vilnie�iai, antroje vietoje – uostamies�io ekipa. Tre�i�j� viet� iškovojo Šiauli� "Full House" atstovai, o paskutiniai liko kaunie�iai.

"�iauliams" - LKL bronza

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� "Šiauliai" ir Utenos "Juventus" Šiauli� arenoje kovojo tre�i�sias ma�ojo finalo rungtynes. "Šiauliai" laim�jo tris rungtynes iš eil�s ir nugal�jo Utenos "Juventus" ma�ajame finale. Bronza m�s�!

Geros emocijos liejosi per kraštus.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Šiauliai" peln� LKL bronz�.

Be prošvais�i�

Pirmosios rungtyni� sekund�s prasid�jo daug �adan�iai. "Juventus" �aid�jas �. Urbonas �met� tris taškus. Po to šiai komandai buvo iškasta gili duob�. "Šiauliai" šov� � priek� ir nesustojo iki pat var�yb� pabaigos.

"Šiauliai" n� neman� pasigail�ti priešinink�. Net tada, kai jau viskas buvo aišku. Vos sutrikus šiaulie�i� �aidimui, treneris Antanas Sireika iškart �m� minut�s pertrauk�l�. Šeimininkai siek� daugiau nei laim�ti - bronz� pasiimti efektingai.

Tai jiems pavyko. Rezultatas ilgai laik�si dvigubas - 46:23, 54:27. Antroji rungtyni� pus� buvo nervinga ir �tempta. Desperacija - taip b�t� galima pavadinti Utenos komand� paskutin�se ma�ojo finalo var�ybose.

Geriausieji

"Šiauliai" jau devint�j� kart� klubo istorijoje laim�jo LKL bronzos apdovanojimus. Krepšininkai simboliškai ši� bronz� padovanojo ma�o išvakar�se 54-�j� gimtadien� atšventusiam treneriui A. Sireikai.

Paskutiniosiose rungtyn�se "Šiauliams" tašk� peln� A. Šikšnius (23), D. Low (18), D. Gailius (12), V. Šarakauskas (10), M. Kuzminskas (8), R. Grafas (6), M. �ukauskas (5), M. Prekevi�ius (3) ir V. Pauliuk�nas (2)

Antanas Sireika po var�yb� sak�: "Šis sezonas - vienas gra�iausi� Šiauli� krepšinio istorijoje. Mums pavyko surinkti puikius �aid�jus. Aišku, rezultat� nor�josi dar geresni�. Galima sakyti, kad visa komanda yra atradimas. Man did�iausias atradimas - Mindaugas �ukauskas. Jo u�sidegimas did�iulis, nors met� jau nema�ai. D. Low - retas ne tik kaip �aid�jas, bet ir kaip �mogus. Grafas suteik� savo �avesio. Šikšnius - apie j� �mon�s dar tikrai kalb�s. Ši bronza pasi�ymi gra�iausiu �aidimu."

"Šiauli�" komandai vienu metu buvo �teikti apdovanojimai bei medaliai u� LKL ir BBL tre�i�sias vietas. Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys.

Sportas trumpai

Švedijos krepšinis

Švedijos "Höganäs Basket" komandos vyrai iškovojo antr� viet� Piet� Švedijos pirmojoje lygoje. "Höganäs Basket" - komanda, kurioje 9 iš 10 �aid�j� yra lietuviai. Dauguma - buv� radviliškie�iai. Klubui trisdešimt met�, ta�iau prieš lietuviams pasirodant jame taip aukštai jis dar nebuvo u�kop�s.

Vyr� futbolas

Šiauli� futbolo komanda Lietuvos futbolo A lygos �empionato VIII turo rungtynes �aid� nam� stadione. Komanda su Vilniaus "V�tros" futbolininkais su�aid� lygiosiomis 0:0. Rungtyn�s buvo atkaklios, iniciatyv� perimdavo tai viena, tai kita komanda. Rungtyni� prad�ioje kelias pavojingas progas sureng� šiaulie�iai. Tomo Birškio sm�g� atr�m� var�ov� vartininkas Mantas Galdikas, kiti šiaulie�iai sm�giavo netiksliai.

Šachmatai

Deimant� Daulyt�, 21-eri� met� šachmamtinink� iš Šiauli�, jau antroji Lietuvos šachmatinink�, kuriai suteiktas tarptautin�s didmeistr�s vardas. Pirmoji - taip pat šiauliet� - Viktorija �milyt�. Šiuo metu D. Daulyt�s ELO reitingas – 2334. Prieš kelias dienas pasibaigusiame Lietuvos moter� šachmat� �empionate D. Daulyt� u��m� antr� viet�.

Regbis

Lietuvos regbio rinktin� ruošiasi gegu��s 8 dien� Šiauliuose vysian�ioms Pasaulio regbio �empionato atrankos var�yboms su Ukrainos rinktine. Ukrainos rinktin� reitinge u�ima aukštesn� viet� ir �aid�ia aukštesniame divizione, Lietuvos rinktin�s �aid�jai ir treneriai kalba tik apie pergal�. Lietuviai pasiek� pasaulio rekord� - iškovojo 18 pergali� iš eil�s oficialiose tarptautin�se rungtyn�se ir iš 3A diviziono pateko � 2B.

Rankinis

Lietuvos rankinio lygos XXV turo rungtyn�se Šiauli� komanda "Universitetas-Diringa" sutriuškino Panev��io ekip� "KKSC-Grifas" 44:33. Nuo pirm�j� susitikimo minu�i� šiaulie�iai išsiver�� priek�. Pirm�j� k�lin� laim�jo 24:10. Lietuvos vyr� rankinio federacijos �empionato finalinio ketverto var�ybos š� savaitgal� vyks Šiauliuose – sporto mokyklos "Saul�" sporto r�muose.

Imtyn�s

Soviestke (Rusija) vykusiame tarptautiniame graik�-rom�n� turnyre jaunieji Šiauli� kovotojai peln� 3 sidabro ir 2 bronzos medalius. Sidabro medal� iškovojo Martynas Šimavi�ius (38 kg). Bronzos medaliu pasipuoš� Simonas Vrublevskis (54 kg). Sidabro medaliai atiteko imtynininkams Sauliui Klabiui (42 kg) ir Andriui Pan�enkai (85 kg), Bronzos medal� iškovojo atletas Dovydas Kriau�i�nas (63 kg).

Mergin� krepšinis

Baland�io 30 d.- gegu��s 1 d. Kaune vyko 2009-2010 m. jauni� mergin� (gim. 1992-1993 m.) krepšinio �empionato "Pildyk" finalinio ketverto var�ybos, kuriose Šiauli� sporto mokyklos "Saul�" mergin� komanda, treniruojama Jurgitos U�galien�s, iškovojo tre�i� viet�. Finalinio ketverto var�yb� metu buvo renkamas geriausi� sportininki� penketas, � kur� pateko ir Šiauli� komados atstov� Vitalija Kaminskyt�.

"Gylys" �sp�dingai prad�jo sezon�

Justinas VISOCKAS

Anykš�iuose vykusiose pirmosiose sezono kult�rizmo ir fitneso var�ybose "Anykš�i� taur� 2010" Šiauli� miestui atstovavo penki sporto klubo "Gylys" sportininkai: trys merginos ir du vaikinai.

16 met� ir jaunesni� vaikin� kult�rizmo rungtyje nepralenkiamas buvo šešiolikmetis šiaulietis Tadas Samuilevi�ius. Jis �veik� visus var�ovus ir iškovojo pirm� viet�. Tai buvo pirmos rimtos var�ybos šiam sportininkui, tod�l tokios s�km�s jis sako nesitik�j�s. Tadas prieš dvejus metus su draugu at�jo � sporto klub� - nor�jo priaugti svorio, sutvirt�ti. Netrukus, pamat�s teigiamus rezultatus bei paskatintas trenerio Vidmanto Lukio, jis prad�jo rimtai sportuoti.

20-metis Arvydas Sadauskas, "Gylio" klube sportuojantis penktus metus, rung�si kult�rizmo iki 23 met� kategorijoje. Anykš�iuose šiaulietis buvo apdovanotas bronzos medaliu. 191 cm �gio 101 kg svorio vaikinas sako, kad jam labiau tinka klasikinio kult�rizmo kategorija, tod�l gegu��s 8 dien� Klaip�doje vyksian�iame suaugusi�j� kult�rizmo ir fitneso �empioante, šioje kategorijoje kovos su vyrais.

Visos trys Šiauli� sporto klubui "Gylys" atstovavusios merginos pasirod� moter� k�no fitneso kategorijoje. Antr� viet� iškovojo Eva Lukyt�, v�l sportuoti prad�jusi po dviej� met� pertraukos. Gr��ti anks�iau šiaulietei trukd� patirta kojos trauma - mergina nor�jo visiškai pasveikti. Eva d�kinga savo seseriai, profesionaliai sportininkei Ellietei Lukytei. Dabartin� savo laim�jim� ji vertina kaip puik� tolimesni� kov� start�. Anykš�iuose Eva nusileido tik kaunietei Ingridai Varnienei. Bronzos medal� iškovojo kita šiauliet� Loreta Sutkaityt�.

Ketvirt�j� viet� moter� k�no fitneso kategorijoje u��m� pirm� kart� scenoje pasirod�iusi Jolika Geffel. Sportuoti ji prad�jo prieš septynis m�nesius. Jau pirmosios treniruot�s metu trener� Audron� Lukien� jai pranašavo pasirodym� scenoje. Tuomet Jolik� šie �od�iai tik prajuokino, ta�iau dabar ji rimtai nusiteikusi siekti sportini� aukštum�.

Kit� savaitgal� Klaip�doje Jolika Geffel dalyvaus suaugusi�j� kult�rizmo ir fitneso �empionate, kuriame var�ysis aerobinio fitneso kategorijoje. Eva Lukyt� ir Loreta Sutkaityt� �empionate pasirodys moter� k�no fitneso kategorijoje.

"�iauliai" sutriu�kino "Juventus"

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� arenoje vyko pirmosios LKL ma�ojo finalo var�ybos tarp Šiauli� "Šiauli�" ir Utenos "Juventus". �i�rovai juokavo, kad �aid�ia šiaulie�iai prieš šiaulie�ius. Uteniški� komandoje - net šeši "Šiauliuose" �aid� krepšininkai. "Juventus" komanda sirgali� praminta "Šiauli� tremtini�" komanda.

"Šiauliai" sutriuškino "Juventus" taikliais tritaškiais ir greitais prasiver�imais.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Intrigos nebuvo

Šiauli� arenoje susirinko nema�as pulkas sirgali�, kurie jau�ia sentimentus ir Utenos komandos �aid�jams. Aikštel�je - Darius Pakamanis, Virginijus Praškevi�ius, Tomas Gaidamavi�ius. Tai �aid�jai, kurie "Šiauli�" komandoje yra praliej� ne vien� litr� prakaito. Dabar jie - priešininkai.

"Juventus" - sezono naujok�, kuriai pasisek� nueiti taip toli - iki ma�ojo finalo. Net ir galingos sud�ties "Juventus" nesugeb�jo pasipriešinti "Šiauliams".

�aidimas buvo panašus � nelygi� kov�. Abi komandos vertos LKL bronzos, ta�iau "Šiauliai" pirmosiose ma�ojo finalo var�ybose pasirod� nepalyginamai geriau. Per�engta 100 tašk� riba. "Šiauliai" "suvalg�" uteniškius - 104:75

Treneriai ne viskuo patenkinti

Gintaras Kru�kauskas, "Juventus" treneris: "Iš prad�i� mus "u�muš�" A. Šikšniaus tritaškiai. Mane labiausiai neramina tai, kad mes vienu metu sugeb�jome atsitiesti, bet vis tiek priešininkus paleidome."

Antanas Sireika, "Šiauli�" treneris: "Man, treneriui, tr�ko laisvumo. Susikaupimas neturi trukdyti �aidimui. Sal�je s�d�jo sve�i� iš NBA. Man neteko su jais kalb�tis. Prieš var�ybas Mindaugui Kuzminskui pasakiau - mes visi norime, kad tau sekt�si. Deja, jis per var�ybas padar� kelias klaidas. Teko j� pasodinti."

"Šiauliams" daugiausia tašk� peln� M. Kuzminskas (21), A. Šikšnius (19), V. Šarakauskas, D. Gailius ir D. Low (po 13), "Juventus" - D. Pakamanis (19), T. Gaidamavi�ius (11) ir �. Urbonas (10). Antrosios LKL ma�ojo finalo rungtyn�s - šeštadien� Utenoje.

�iauliuose auga jaunoji lenktyninink� karta

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Šiauli� automobili� sportas auga kaip ant mieli�. Keletas jaun� vairuotoj� jau pasiek� tokias aukštumas, koki� nereg�jo dauguma šalies garsiausi� lenktyninink�. Jau š� savaitgal� keturiolikmetis Eimantas Šiaurys startuos Renault formul�s Skandinavijos �empionate.

Šiaulietis keturiolikmetis Eimantas Šiaurys gegu��s 7-8 dienomis startuos Knutstorp trasoje Švedijoje. Dviej� litr� galingumo "Renault" formul� yra pirmas �ingsnis iki "dangaus" - "Formul�s-1". Jaunuolis puikiai pasirod� keliuose formul�s vairavimo testuose, tod�l buvo pakviestas � Skandinavijos �empionat�. Šioje formul�s klas�je galima dalyvauti tik nuo 16 met�, ta�iau perspektyviajam šiaulie�iui padaryta išimtis.

Šiaulietis keturiolikmetis Eimantas Šiaurys gegu��s 7-8 dienomis startuos Knutstorp trasoje Švedijoje.

Autoriaus nuotr.

Geriausi Šiauli� lenktynininkai s�kmingai prad�jo sezon�.

Šiauli� karting� klubo vadovas Ar�nas Šiaurys pripa��sta, kad per daugel� met� buvo dirbta sistemingai. Keli gabiausi sportininkai nuo karting� per�jo prie automobili� sporto: �iedini� var�yb�, ralio. Kai kurie prie vairo s�do penkeri�. Dabar kasmet skinamos pirmosios vietos �vairiose var�ybose. Dar sezonas tik prasideda, ta�iau jau �vyko pirmieji kai kuri� var�yb� etapai. U�nugaryje pasilieka kadaise garbinti asai.

Jau prasid�jo karting� sezonas. Lietuvos kartingo �empionate dalyvauja du Šiauli� karting� klubo sportininkai - Kasparas Tiškovas ir Haroldas Šimk�nas.

�vyko ir pirmosios kitokio automobili� sporto var�ybos. Mindaugas Solovjovas ir Ram�nas Miniotas puikiai pasirod� SG-2000 klas�je GSLK �empionate.

Mantas Neverdauskas triumfavo sportini� automobili� klas�je su "slik" padangomis. Kazl� R�doje vyko pirmasis Lietuvos mini �iedo ir greituminio slalomo kaln� lenktyni� �empionatas, kuriame Airidas Šiaurys u��m� pirm� viet� 1600 kubini� centimetr� klas�je.

Mantas Neverdauskas u��m� pirm� viet� 2000 kubini� centimetr� klas�je. Valdas Laurinkevi�ius laisvoje klas�je liko tre�ias. To pakako, kad Šiauli� komanda bendroje �skaitoje pelnyt� pirm� viet�.

Sportas trumpai

Krepšinis

Šiauli� krepšinio klube - naujas �aid�jas. Julius Jucikas - 20 met� 205 cm �gio šilutiškis. Krepšininkas pra�jus� sezon� rungtyniavo Nacionalin�je krepšinio lygoje Šilut�s ekipoje. Per 20 minu�i�, praleist� aikštel�je, jis vidutiniškai pelnydavo po 10 tašk� ir atkovodavo po 5 kamuolius.

Dvira�iai

Šiauliuose vykusiose BMX dvira�i� sezono atidarymo var�ybose nugal�toju tapo šiaulietis Gustas Usevi�ius. Gvidas Usevi�ius 9-10 met� grup�je pasipuoš� sidabro medaliu. 11-12 met� grup�je - Gabrielius Pabijanskas. Titas Girdvilis laim�jo 13-14 met� grup�s var�ybas. 17-18 met� grup�je nugal�jo pakruojietis Robertas Vidras. Vyriausi�j� grup�je pirm� viet� iškovojo šiaulietis Tautvydas Biknius. Dešimtme�i� mergai�i� grup�je nugal�jo šiauliet� Iveta Daujotait�. 15 met� ir vyresni� mergin� grup�je pirm� viet� iškovojo šiauliet� Aleksandra Pavlova.

B�gimas

Rasa Drazdauskait� Lenkijoje vykusiame tradiciniame 10 km tarptautiniame b�gime u��m� ketvirt� viet�. Šiauliet� lengvaatlet� distancij� �veik� per 34 minutes 49 sekundes. Nuo nugal�tojos ukrainiet�s Olgos Kalendariovos-Ochal ji atsiliko 27 sekund�mis. Rasa Drazdauskait� pasiek� geriausi� šio sezono rezultat� Lietuvoje.

�ol�s riedulys

Šiauli� ir Vilniaus dirbtin�s dangos stadionuose vyko A diviziono tre�iojo turo rungtyn�s. Po antrojo rato �empionate pirmavusios Šiauli� „Gintros-Strekt�s-Universiteto“ riedulinink�s ir po tre�io etapo išlaik� lyder�s pozicijas.

Rankinis

Lietuvos vyr� rankinio lygos rungtyn�se Šiauli� "Universitetas-Diringa" su�aid� lygiosiomis 28:28 su Klaip�dos "�emaitijos-Drag�no" rankininkais. Po pirmojo k�linio klaip�die�iai pirmavo 13:10, ta�iau antrajame k�linyje šiaulie�iams pavyko pavyti var�ovus ir išlyginti rezultat�. Rezultatyviausias Šiauli� ekipoje buvo Petras O�ikas. Jis � var�ov� vartus �met� 12 �var�i�.

Europos motokroso �empionate �iaulie�iui - bronzos medalis

Justinas VISOCKAS

Šiauliuose, Aleksandrijos motokroso trasoje, dvi dienas vyko Europos motokroso �empionato EMX-65, EMX-85 ir EMX-OPEN klasi� pirmasis etapas. �empionate dalyvavo 126 sportininkai iš 19 valstybi�. Vienintelis var�ybose dalyvav�s šiaulietis Vytautas Bu�as OPEN klas�je pasipuoš� bronzos medaliu.

EMX-65 klas�je, kurioje var��si 8-12 met� vaikai, nugal�toju tapo vokietis Brianas Hsu. Antroje vietoje – estas Karlas Robertas Reinike. Tre�ias - Artiomas Nazarovas iš Rusijos.

EMX-85 kals�s nugal�toju tapo Vaclavas Kovaras iš �ekijos. Sidabro medalis atiteko olandui Brianui Bogersui, tre�i�j� viet� iškovojo kitas Olandijos sportininkas – Micha-Boy de Waal. Šioje klas�je var��si jaunuoliai nuo 11 iki 15 met�.

Daugiausia �i�rov� d�mesio sulauk� EMX-OPEN klas�s lenktynininkai, kadangi šioje klas�je startavo vienintelis šiaulietis, 19 met� Vytautas Bu�as.

Po kvalifikacini� var�yb� jis u��m� tre�i� viet�. Pirmajame finaliniame va�iavime šiaulietis taip pat buvo tre�ias, antrajame - ketvirtas. Sud�jus abiej� finalini� va�iavim� rezultatus bendroje �skaitoje Vytautas Bu�as u��m� 3 viet� ir pasipuoš� bronzos medaliu.

OPEN klas�s nugal�toju tapo Dmitrijus Paršinas iš Rusijos, antroje vietoje – �ekas Petras Bartosas.

�iauli� plaukikai - antri

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lietuvos jaunu�i� plaukimo pavasario pirmenyb�se jauniesiems Šiauli� plaukikams pavyko iškovoti komandin� antr� viet�.

Jaunieji Šiauli� plaukikai: (iš kair�s) Vincentas Dzidolikas, Justinas Valiulis, Alina Taran, Dominykas Lušys, Rokas Dobrovolskis ir Rokas �akaitis.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliuose, "Delfino" plaukimo baseine, vyko Lietuvos jaunu�i� plaukimo pavasario pirmenyb�s, kuriose m�s� miesto jaunieji plaukikai pasirod� s�kmingai. Iš aštuoniolikos komand� u�imta antra vieta.

Rokas Dobrovolskis 200 metr� laisvuoju stiliumi rungtyje peln� antr� viet� (treneris R. Šuipis). Tas pats sportininkas 100 metr� peteliške rungtyje u��m� tre�i� viet�, 100 metr� laisvuoju stiliumi - 3 viet�.

To paties trenerio aukl�tiniai Rokas �akaitis 200 metr� nugara rungtyje peln� antr� viet�. Dominykas Lušys 400 metr� laisvuoju stiliumi - taip pat antr� viet�.

Trener�s J. Lazdynait�s aukl�tin� Alina Taran 200 metr� distancijoje peteliške u��m� antr� viet�. Vincentas Dzidolikas 200 metr� kr�tine - tre�i� viet�.

Imtynininkai gr��o su laurais

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Kaune vyko tarptautinis graik�-rom�n� imtyni� turnyras, kuriame šiaulie�iai pasirod� puikiai. Turnyre dalyvavo šešios šalys. Šiaulie�iams teko išbandyti j�gas ir su kit� šali� atstovais.

Šiaulie�iai graik�-rom�n� imtynininkai (iš kair�s) Edmundas Rudzinskas, Edgaras Gendvilis bei Airidas Danusevi�ius tarptautiniame turnyre pasirod� pergalingai.

Autoriaus nuotr.

Šiauli� graik�-rom�n� imtyni� treneriai Vidmantas �ibutis ir Edmundas Skrickas patenkinti savo aukl�tini� pasirodymu Kaune vykusiame tarptautiniame turnyre.

Edmundas Rudzinskas svorio kategorijoje iki 47 kilogram� u��m� tre�i� viet�. Edgaras Gendvilis svorio kategorijoje iki 32 kilogram� nerado sau lygi� - jis laim�jo pirm� viet� tarp 18 paj�gi� dalyvi� - prieš Baltarusijos, Estijos, Latvijos kovotojus. Finale jam teko susikauti su tautie�iu.

Airidas Danusevi�ius taip pat iškovojo pirm� viet� 47 kilogram� kategorijoje. Iš 9 dalyvi� jis surinko daugiausia tašk�. Jis nugal�jo stipr� var�ov� iš Baltarusijos. Finale susikov� su antr�j� viet� iškovojusiu lietuviu.

"�iauliai" kovos d�l LKL bronzos

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiauli� arenoje tre�iadienio vakar� Šiauli� "Šiauliai" band� palau�ti Kauno "�algir�". LKL pusfinalis šiaulie�iams baig�si nes�kmingai. Naudingiausias LKL antrojo rato "Šiauli�" �aid�jas Mindaugas Kuzminskas namo išva�iavo klubo dovanotu dvira�iu.

Deividas Gailius - rezultatyviausias "Šiauli�" �aid�jas.

Drama aikštel�je

Var�ybos prasid�jo dramatiškai. Šiauli� arena jau seniai bemat� tiek �i�rov� - per penkis t�kstan�ius. Anšlagas. Emocijos liejosi per kraštus. "Šiauliai" var�yb� prad�ioje smagiai ver��si � priek�. Po �sp�dingos prad�ios - 15:7 "Šiauli�" naudai. "�algirio" treneris priverstas imti minut�s pertrauk�l�, kuri dav� šioki� toki� rezultat�.

"�algiris" išlygino rezultat� (17:17), ta�iau aikšt�s šeimininkai nepasidav�. Taiklus dvitaškis. Iškart po jo - M. Prekevi�iaus tritaškis. Šiaulie�iai stabdomi tik pra�angomis.

Rezultatas v�l lygus - 26:26. Kaunie�iai eina � priek�, pataikydami du baud� metimus. Šiaulie�iai �aid�ia savo �aidim� - puola ir meta. Jiems kol kas sekasi.

Kelet� minu�i� abi komandos nepeln� tašk�. "Šiauli�" Raitis Grafas peln� du taškus, ta�iau per kelias sekundes "�algiris" atsak� taikliu dvitaškiu. Ir v�l šiaulie�i� persvara minimali - 38:37.

Antrasis k�linys baig�si lygiosiomis - 40:40.

Kovos d�l bronzos

Antroji var�yb� pus� šiaulie�iams prasideda ne taip optimistiškai, ta�iau R. Grafas pataiso situacij� ir sirgali� nuotaik� - pataiko tritašk�. Netrukus - dar du taškai.

"Šiauliai" ver�iasi, neatsilieka ir net persveria rezultat�. Tablo su�ybsi magiški skai�iai - 66:66.

�aid�ia ne tik �aid�jai, treneriai neriasi iš kailio. Savas komandas triukšmingai palaiko fizinio parengimo specialistai, akcininkai. Sirgali� gretose - Šiauli� miesto vald�ios atstovai.

Deja - triumfuoja "�algiris". Paskutin�mis minut�mis šiaulie�iams pritr�ksta j�g�, s�km�s, grei�io. "Šiauli�" krepšininkams nepavyko perrašyti LKL istorijos - pabaigoje nebekrito tritaškiai, o kaunie�iai per por� minu�i� šov� 11 tašk� � priek�.

Daugiausia tašk� "Šiauliams" peln� D. Gailius (20), R. Grafas (14) ir M. Kuzminskas (10). "�algiriui" - T. Klimavi�ius (20), D. Šalenga ir M. Begi�ius (po 15). "Šiauliai" jau tradiciškai �ais LKL ma�ajame finale, kuriame susitiks su turnyro debiutante Utenos "Juventus" komanda.

Sirgaliai emocij� nevald�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Reik�jo �aisti per�engus galimybes

Antanas Sireika, "Šiauli�" treneris, po var�yb� pripa�ino, kad kaunie�iai iš ties� buvo stipresni: "M�s� komanda nusipeln� did�iausios pagarbos u� tok� gra�� aidim�. Mes juk �aid�me su "�algiriu" - nor�dami laim�ti, tur�jome su�aisti virš savo galimybi�."

Teneris teig�, kad pagrindiniai �aid�jai ne�aid� visu paj�gumu: "Vien pagal svor� "�algiris" - stipresn� ir sunkesn� komanda. Po krepšiu kiek kamuoli� praradome - šešiolika. Vytautas Šarakauskas - prieš tokius �mones reikia nusiimti kepur�. Niekada negird�jau, kad jam b�t� sunku. Jis ver�iasi �aisti ir tada, kai kamuoja traumos."

Darius Maskoli�nas, "�algirio" treneris, dar kart� pripa�ino, kad "Šiauliai" šiais metais �aid�ia puikiai: "Sunkiausi� etap� LKL jau per�jome. Aš jau ne kart� sakiau, kad "Šiauliai" pastaruoju metu �aid�ia lengv� ir gra�� aidim�. Keletas klaid�, kelet� kart� pramet�me laisvi. Pergal� tikrai nebuvo lengva. A�i� vyrams, kad neprat�s� pusfinalio kov� serijos."

Sportas trumpai

Krepšinis

Kauno "�algiris" 83:81�veik� Šiauli� "Šiaulius". Serijoje iki dviej� pergali� dabar pirmauja "�algiris" 1:0. Per du paskutinius k�linius Deividas Gailius peln� 21 tašk� ir išved� "Šiaulius" � priek�. Ketvirtame k�linyje "�algiris" atsigavo, o "Šiauliams" pasidar� riesta. Po atkaklios ir �temptos kovos nugal�tojas paaišk�jo tik paskutin� var�yb� minut�. Kaunie�iai sureng� s�kmingesn� atak� ir pataik� baudos metimus. Nugal�tojams po 17 tašk� peln� M. Brownas ir M. Pocius. Šiauli� ekipai D. Gailius peln� 24 taškus. Antrosios pusfinalio rungtyn�s vyks tre�iadien�, baland�io 28 dien�, Šiauliuose.

Dvira�iai

Kurtuv�n� regioniniame parke vyko dvira�i� var�ybos "Gryb� taur�". �vairiose am�iaus grup�se var��si beveik 200 dviratinink�. Šiaulietis Grantas Andriuška jauniausi�j� grup�je tapo nugal�toju. Egl� Jurgaityt� mergai�i� grup�je taip pat tapo �empione. Svaj�nas Ambrazas elito grup�je finišavo ketvirtas. Loreta �ernenko moter� grup�je buvo antra. Veteran� grup�s antrosios vietos laim�tojas – Grantas Baškys, o tarp veterani� moter� grei�iausia buvo Dainora Sam�enkien�.

Dziudo

Šiauli� dziudo klubo nariai dalyvavo K�dainiuose vykusiame Lietuvos senjor� dziudo �empionate. Iš viso dalyvavo 78 sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Am�iaus grup�je per 30 met� Laimonas Kivilius tapo �empionu. Am�iaus grup�je per 40 met� aukso medal� iškovojo Romas Neimontas. Abu šiaulie�iai sportininkai iškovojo teis� dalyvauti gegu��s m�nes� Vengrijoje vyksian�iame Pasaulio veteran� dziudo �empionate.

Tenisas

Ri�ardas Berankis s�kmingai dalyvauja Graikijoje vykstan�iame "Challenger" serijos "Status Athens Open" vyr� teniso turnyre. Po beveik m�nes� trukusios priverstin�s pertraukos, kai tenisininkui buvo atlikta nosies operacija, devyniolikmetis Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis puikiai jau�iasi. Kvalifikaciniame Graikijoje vykstan�io teniso turnyro etape jis �veik� tris var�ovus ir pateko � pagrindin� turnyr�. Lemiamoje kovoje Ri�ardas Berankis 6:2, 6:2 �veik� Slovakijos tenisinink� 20-met� Andrej� Martin�, kuris ATP reitinge u�ima 298 viet�. Lietuvos atstovas ATP reitinge yra 199. Kvalifikaciniame etape R. Berankis �veik� tris var�ovus ir iškovojo 5 �skaitinius taškus. Turnyro priz� fond� sudaro 85 t�kstan�iai eur�.

Mokyklinis konkursas

Vijoli� vidurin�je mokykloje vyko sporto konkursas "Sportas ir aplinka". Jame dalyvavo vis� klasi� atstovai. 3-4 kl. grup�je bendroje �skaitoje nugal�jo 4 kl. mokiniai. 5-6 kl. grup�s konkurse dalyvavo keturios klas�s. Mokiniai pristat� savo per metus nuveiktus darbus sportuojant, saugant, tvarkant aplink�. Vertinimo komisija geriausiai �vertino 5a klas�s darb�. Kvadrato var�ybose stipriausi buvo 5b klas�s mokiniai. Korkurse buvo atsi�velgta, kiek mokini� klas�je atlieka rytin� mankšt�, ar dalyvauja turistiniuose �ygiuose.

M. Kuzminskas - NBA naujok� bir�oje

Justinas VISOCKAS

Kylanti Lietuvos krepšinio �vaig�d� Mindaugas Kuzminskas dalyvaus ši� met� Nacionalin�s krepšinio asociacijos (NBA) naujok� bir�oje.

Mindaugas Kuzminskas dalyvaus NBA naujok� bir�oje.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Krepšininkas tapo pirmuoju lietuviu, pateikusiu paraišk� ši� met� naujok� bir�oje. Tiesa, jeigu bus �vertinta, kad puol�jo šansai b�ti pašauktu antrajame rate n�ra dideli, paraiška gali b�ti atsiimta. Tai padaryti galima iki bir�elio 14 dienos.

20 met� 205 cm �gio �aid�jui atstovaus "Creative Artists Agency" (ACC) agent�ra, kurios klientai yra krepšininkai LeBronas Jamesas, Dwyane'as Wade'as, Tony Parkeris bei futbolo garsenyb�s Cristiano Ronaldo ir Davidas Beckhamas.

Steb�ti M. Kuzminsko �aidimo � Lietuv� buvo atvyk� du Niujorko "Knicks" komandos skautai.

Šiauli� "Šiauliams" š� sezon� atstovaujantis, ta�iau sutart� su Kauno "�algiriu" pasiraš�s aukšta�gis Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) vidutiniškai aikštel�je praleid�ia po 26 minutes, �meta 17,5 taško, atkovoja po 6 atšokusius kamuolius bei atlieka 2,2 rezultatyvaus perdavimo.

"Klevas" - B diviziono nugal�tojas

Justinas VISOCKAS

Lietuvos �ol�s riedulio B diviziono nugal�toja tapo Šiauli� sporto mokyklos "Klevas" komanda. Nors iki �empionato pabaigos liko �aisti dar vien� etap�, šiauliet�s �empioni� vard� u�sitikrino po tre�iojo rato var�yb�.

Lietuvos �ol�s riedulio B diviziono nugal�toja tapo Šiauli� sporto mokyklos "Klevas" komanda.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

SM "Klevas" ekipa rezultatu 0:0 su�aid� su Šiauli� �RTK "Šiauliai", 2:0 �veik� Širvint� SM, 4:0 - Kauno "Tauras-Veršvai" ir 1:0 - Vilniaus "�uv�dra-VPU Švies�".

SM "Klevas" komandos �aid�joms buvo �teikti aukso medaliai ir �ol�s riedulio B diviziono taur�. Antr�j� viet� u��m� "Šiauli�" ekipa. Šios dvi ekipos nebedalyvaus baland�io 25 dien� Vilniuje vyksian�iame ketvirtajame �empionato etape.

Bir�elio m�nes� vyks pereinamosios rungtyn�s, kuriose B diviziono pirmosios vietos laim�tojos SM "Klevas" riedulinink�s d�l patekimo � A divizion� kovos su A divizione penkt� viet� u��musia komanda. Grei�iausiai tai bus Šiauli� "Lidvijos" ekipa.

"Gaivineta-Saul�" planuoja �auti � auk��iausi�j� lyg�

Savaitgal� Šiauliuose vyko Lietuvos rankinio federacijos (LRF) moter� rankinio �empionato finalinio ketverto turnyras, kuriame triumfavo Šiauli� HC "Gaivineta-Saul�".

"Gaivineta-Saul�" išpl�š� pergal� iš paj�gios Pasvalio komandos.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Kova iš paskutini�j�

Šiauli� HC "Gaivineta-Saul�" rankinink�s pasipuoš� Lietuvos rankinio federacijos moter� rankinio �empionato aukso medaliais. Komanda turi galimyb� pakli�ti � aukš�iausi�j� moter� rankinio lyg�, ta�iau koj� kol kas kiša finansavimas.

Finaliniame etape dalyvavo komandos iš Šiauli�, Pasvalio, Kauno ir Druskinink�. Pirmajame pusfinalyje Šiauli� "Gaivineta-Saul�" merginos rezultatu 29:16 sutriuškino traum� išretint� Kauno SM "Gaja" ekip�. Kitoje poroje Pasvalio "Svalia" 29:26 nugal�jo Druskinink� SC komand�.

Finale tarp Šiauli� ir Pasvalio komand� vyko atkakli kova. Po pirmojo k�linio 13:11 pirmavo "Svalios" rankinink�s. Antrajame k�linyje, "Gaivinetos-Saul�s" treneriams pakeitus gynybos ir puolimo sistemas, šiauliet�s sugeb�jo išlyginti ir persverti rezultat�. Jos laim�jo var�ybas 28:26.

Ma�ajame finale d�l tre�iosios vietos minimalia persvara 31:30 pergal� prieš Kauno SM "Gaja" komand� švent� Druskinink� SC merginos.

Geriausia finalinio etapo Šiauli� komandos �aid�ja pripa�inta Diana Šatkauskait�.

Aukš�iausia lyga kvepia traumomis

Laim�jusi LRF moter� rankinio �empionat�, "Gaivineta-Saul�" �gijo teis� var�ytis Lietuvos moter� rankinio lygoje. Tai lyga, kurioje šiuo metu �aid�ia penkios stipriausios šalies komandos. Lyga nor�t�, kad joje �aist� ma�iausiai aštuonios komandos.

Gaivinetos-Saul�s" trener� Egl� Pupšien� teig�, kad pasvaliet�ms koj� pakišo j� profesionalumas. U�sienio lygoje �aidusios profesional�s nebuvo gerai susi�aidusios. Jos po vien� dar� daug �alos, ta�iau komanda nesusistygavo.

E. Pupšien� tvirtina, kad eiti � aukš�iausi�j� lyg� jos vadovaujamai komandai b�t� svarbus ir sud�tingas �ingsnis. Tekt� dar daugiau laiko skirti sportui. Reik�t� �aisti su profesionaliomis �aid�jomis - subrendusiomis moterimis.

Trener� pastebi, kad aukš�iausiojoje lygoje yra šans� pakovoti ir d�l aukštesn�s vietos. Lietuvoje moter� rankinis išgyvena nelengvus laikus. Geriausios �aid�jos savo aukso laikus gyvena ir �aid�ia u�sienio klubuose. Dauguma moter� �aid�ia Vokietijoje, Lenkijoje, Graikijoje.

Dabar "Gaivinetos-Saul�s" komandoje daugiausia �aid�ia moksleiv�s, kurios, tik�tina, po abit�ros išvyks studijuoti � kitus miestus. Trener� pripa��sta, kad negali s�lygoti mergin� apsisprendimo, ta�iau komandai aukš�iausioje lygoje tai b�t� sunkiai pakeliamas sm�gis.

Trener� sutinka, kad komandos tikslas patekti � aukš�iausi� lyg� yra vienas iš svarbiausi�. Pra�jusiame sezone komanda atsisak� šio kelialapio, nes moksleiv�ms �aisti su galingomis var�ov�mis b�t� per sunku, pagaus�t� traum�, o finansavimas išlikt� nepakit�s.

Pareng�: Justinas Visockas, Alvydas Januševi�ius

Sportas trumpai

Jauni� rankinis

Lietuvos jauni� vaikin� rankinio pirmenybi� nugal�tojai prizines vietas išsidalijo Šiauliuose. Šiauli� sporto mokyklos "Saul�" rankininkams pritr�ko s�km�s jie finaliniame etape u��m� tre�i�j� viet�. Po pirm�j� dviej� dien� šiaulie�iai buvo laim�j� abi rungtynes – 36:32 �veik� panev��ie�ius 29:22 - kaunie�ius.

Dubleri� kova

Šiauli� futbolo klubo dubleriams nepavyko pasipriešinti var�ovams iš Kauno - "Atleto" antrajai ekipai. Šiaulie�iai pralaim�jo rezultatu 1:3. Rungtyni� prad�ioje pavojingas atakas vien� po kitos rengusiems šiaulie�iams nepavyko nuginkluoti kaunie�i� vartininko. Šiauli� komandos dubleriai, surink� 4 taškus, �empionate u�ima 5-�j� viet�. Antroji "Atleto" komanda, surinkusi 7 taškus, yra tre�ia.

Boulingas

Boulingo klube "Carrus Navalis" vykusiose paskutin�se sezono rungtyn�se šiaulie�iai "Saul�s miesto" komandos �aid�jai 11:3 nugal�jo pogrupio "autsaider�" Klaip�dos "Vakar� ekspreso" ekip� ir 10:4 �veik� pirm�j� viet� pogrupyje u��musius "Klaip�dos b�rio 1" komandos atstovus. Akrintamosios var�ybos vyks gegu��s 7-8 dienomis. "Saul�s miesto" komanda susitiks su Lietuvos boulingo �empionato B lygos Ryt� diviziono tre�iosios vietos laim�toju.

Futbolas

Marijampol�s manie�e vykusiose futbolo A lygos rungtyn�se šiaulie�iai 2:1 nugal�jo Kauno "Atleto" ekip�. Pirmieji �vart� peln� šiaulie�iai. Edvinas Jasaitis po Igorio Kozlovo perdavimo stipriu sm�giu nuginklavo var�ov� vartinink� Aivar� Bra�insk�. 31-�j� minut� "Atleto" ekipai pavyko išlyginti rezultat�. Antr�j� k�lin� aktyviau prad�j� šiaulie�iai išsiver�� priek�. Antr�j� �vart� ir v�l peln� t�dien gimtadien� švent�s šiaulietis Edvinas Jasaitis. Po keturi� tur� Šiauli� miesto futbolininkai yra surink� 7 taškus ir tarp 11 lygos komand� u�ima 5-�j� viet�.

�iauliuose var��si geriausi Lietuvos jaunieji plaukikai

Justinas VISOCKAS

Lietuvos vaik� plaukimo pirmenyb�se jaunieji Šiauli� plaukimo mokyklos "Delfinas" plaukikai iš 15 komand� u��m� tre�i� viet�. Šiauli� plaukimo mokyklos aukl�tinius lyd�jo s�km�.

Jaunieji "Delfino" mokyklos plaukikai: (iš kair�s) Marius Gudauskas, Lukas Martišius, Aurimas Andrulis, Lukas Tamulis, Aneta Astrauskait�, Viktorija Vali�t�, Alina Tarom, Evelina Klimait�.

A. Staponkaus nuotr.

Lukas Martišius 50 metr� peteliške - 3 vieta tarp 25 dalyvi�. Alina Taran 200 metr� kr�tine - 1 vieta, 100 metr� kompleksiniu plaukimu - 1 vieta, 200 metr� laisvuoju stiliumi - 1 vieta ir 100 metr� peteliške - 2 vieta. Lukas Tamulis 200 metr� kr�tine - 2 vieta, 100 metr� kr�tine - 2 vieta, 50 metr� laisvuoju stiliumi - 1 vieta. Aneta Astrauskait� 100 metr� laisvuoju stiliumi - 1 vieta, 100 metr� nugara - 2 vieta, 200 metr� nugara - 3 vieta, 50 metr� laisvuoju stiliumi - 3 vieta.

Estafet�je 4x100 metr� laisvuoju stiliumi mergait�s iš 9 komand� tapo nugal�tojomis. �empioni� komandoje dalyvavo Viktorija Vali�t�, Aneta Astrauskait�, Alina Taran ir Evelina Klimait�. Sportininki� trener� – J�rat� Lazdynait�.

Estafet�je 4x100 metr� šiaulie�iai berniukai iš 9 komand� buvo treti. Bronzos medaliai �teikti Aurimui Andruliui, Mariui Gudauskui, Lukui Tamuliui, Lukui Martišiui. Vaikinus treniruoja Ema Vielavi�i�t�.

Geriausi� plaukik� trejetuose: A. Taran (I vieta), A. Astrauskait� (III vieta), L.Tamulis ( III vieta).

Pirm� viet�, surink� 730 tašk�, u��m� Kauno plaukimo mokyklos plaukikai. Antri – Panev��io "�emynos" atstovai, surink� 668 taškus. Tre�ioje vietoje - Šiauli� "Delfino-I" ekipa, surinkusi 585 taškus.

"�iauliai" �ov� � LKL pusfinal�

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalyje Panev��io "Techaso" ir Šiauli� "Šiauli�" dvikova baig�si m�siški� pergale 70:107. Šiaulie�iai tiesiu taikymu patenka � LKL pusfinal�, kuriame grei�iausiai susikaus su Kauno "�algiriu", jei pastaroji komanda laim�s prieš Prien� "R�dup�".

A. Šikšnius surinko net 30 naudingumo bal�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Panev��ie�iai sugeb�jo pasipriešinti tik iki did�iosios pertraukos. Tre�iajame k�linyje "Techasui" u�sirišo krepšys ir prasiv�r� �em� po kojomis. 32:7 - toks tre�iojo ketvir�io rezultatas, išmuš�s panev��ie�ius iš pusiausvyros.

"Po pertraukos jie mus sušaud�", - komentavo "Techaso" treneris G. Leonavi�ius. "Šiauliams" daugiausia tašk� peln� M. Kuzminskas (22), A. Šikšnius (18) ir M. �ukauskas (18), "Techasui" - V. Volkus (18), R. Streikus (14) ir K. Petrukonis (13).

"Šiauli�" treneris Antanas Sireika sak� nesitik�j�s laim�ti tokiu dideliu skirtumu. Jis pasid�iaug� inirtingai kovojusiu Arvydu Šikšniumi, kuris nebuvo rezultatyviausias, bet surinko net 30 naudingumo bal�.

LSKL i�siai�kino geriausius

Alvydas JANUŠEVI�IUS

Pirmadien� Šiauli� arenoje vyko Lietuvos student� krepšinio lygos (LSKL) finalin�s kovos. Auks� iškovojo Vytauto Did�iojo universiteto vaikinai ir Mykolo Romerio universiteto merginos. ŠU su trenksmu iškovojo bronz�.

Šiauli� studentai bronza d�iaug�si kaip auksu.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauli� universitetas traišk� VPU

Šiauli� universiteto (ŠU) vaikin� komanda sulauk� did�iausio sirgali� palaikymo. Nenuostabu, kad kova d�l bronzos buvo panaši � gulin�io priešininko spardym�. Pad�jo ir sienos. ŠU nugal�jo Vilniaus pedagogin� universitet� (VPU) rezultatu 118:69 (31:11, 30:18, 30:20, 27:20) ir iškovojo bronzos medalius.

Deividas Gailius – vilnie�i� siaubo vardas. Jis pirm�j� k�lin� sumet� per dvidešimt tašk�, o šiaulie�i� persvara vienu metu jau buvo triguba. Antrajame ketvirtyje t�s�si D. Gailiaus šou. Kova priešinink� naudai taip ir nebepasisuko. Tre�iajame k�linyje persvara perkop� 40 tašk�.

"Var�ovai buvo netik�tai stipr�s", - teig� VPU treneris Algimantas Šatas. ŠU treneris Rolandas Vai�i�nas prisipa�ino tik�j�sis sunkesni� var�yb�, ta�iau neneig� tik�j�sis patekti � final�.

ŠU daugiausiai tašk� peln� D. Gailius - 42, �. Petraitis - 28, P. Rašamavi�ius - 14. VPU, D. Ratkevi�ius - 15, E. Kairys – 13.

�empionai prieš naujokus

Vytauto Did�iojo universiteto (VDU) krepšininkai tradiciškai tampa LSKL �empionais. Jie ketvirt� kart� iš eil�s tapo LSKL �empionais, rezultatu 106:88 (31:23, 32:20, 22:24, 21:21) nugal�j� pirm� kart� finale rungtyniavusi� Mykolo Romerio universiteto (MRU) komand�.

Pretenzinga vilnie�i� komanda �empionams stipriau priešinosi tik pirmojo k�linio prad�ioje. V�liau kaunie�iai laik�si atitr�k� saugiu atstumu ir be didelio vargo laim�jo rungtynes.

Po pergal�s VDU kapitonas Adas Juškevi�ius pripa�ino, jog MRU komanda nebuvo silpnas priešininkas. Lygos naujokai iš ties� pateik� staigmen�.

VDU daugiausiai tašk� peln� M. Valukonis - 22, �. Janavi�ius - 18, V. Lipkevi�ius – 13. MRU: A. Lukoševi�ius – 21.

MRU merginos – ne�veikiamos

Aukso medalius LSKL tarp mergin� tarpe antrus metus iš eil�s iškovojo Mykolo Romerio universiteto komanda. Jos finale kov�si su Lietuvos k�no kult�ros akademijos (LKKA) komanda. MRU po atkaklios kovos nugal�jo rezultatu 88:69 (36:16, 22:14, 16:23, 14:16).

MRU komandoje lydere ir priešininki� siaubu tapo Lietuvos rinktin�s krepšinink� Aurim� Rinkevi�i�t�, kuri pirmosiomis kovos minut�mis išved� savo komand� � priek� 13:3. A. Rinkevi�i�t�, pelniusi 20 tašk�, pripa�inta naudingiausia finalo krepšininke.

Vilniaus universiteto (VU) ir Klaip�dos universiteto (KU) merginos kovojo d�l bronzos. Pirm� kart� rezultatu 81:70 (21:22, 22:18, 24:12, 14:18) pergal� iškovojo KU merginos.

Rungtyni� prad�ioje � priek� ry�tingai išsiver�� VU merginos, ta�iau pirmojo k�linio pabaigoje su komandos lydere Marina Solopova KU merginos atsities� ir persv�r� rezultat� 12:10. Ketvirt�j� k�lin� vienu tašku laim�jo VU krepšinink�s, ta�iau d�l pergal�s to buvo per ma�ai.

Sportas trumpai

Pirmoji furbolinink� pergal�

Marijampol�s manie�e "Šiauli�" futbolo komanda atkaklioje kovoje 1:0 nugal�jo Garg�d� "Bangos" komand�. Pirmajame k�linyje abi komandos tur�jo galimybi� pelnyti �var�i�, ta�iau neišnaudojo prog�. Antrajame k�linyje, 61-�j� antrojo k�linio minut� po Edvino Jasai�io perdavimo legionierius iš Latvijos Igoris Kozlovas tiksliai sm�giavo � marijampolie�i� vartus. Šiauli� futbolininkai tarp 11 komand� u�ima 5-�j� viet�. A lygoje pirmauja Marijampol�s "S�duvos" komanda, surinkusi 7 taškus.

Daugiausia priz� - "At�alyno" imtyninink�ms

Šiauliuose �vyko Lietuvos jauni� imtyni� �empionatas, kuriame dalyvavo apie 20 mergin� penkiose svorio kategorijose iš Alytaus, Lazdij�, Anykš�i�, Šiauli� miesto ir rajono. Daugiausia priz� laim�jo sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tin�s. Pirm� viet� iškovojo Kristina Domikaityt� (50 kg svorio kategorija), antr� viet� - Danut� Domikaityt� (65 kg). Merginas treniruoja Aivaras Kaselis, Vidmantas �ibutis ir Andrius Sto�kus. Tre�i� viet� peln� Renato Dijoko aukl�tin� Daina Dijokait� (56 kg) ir Monika Streckyt� (65 kg), kuri� treniruoja A. Kaselis, V. �ibutis ir A. Sto�kus.

Šiaulietis s�kmingai �aid�ia ITF turnyre

Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Lukas Mugevi�ius s�kmingai �aid�ia Izraelyje vykstan�iame ITF serijos jauni� iki 18 met� teniso turnyre "Saadia Rees ITF Junior Tournament 2010". Dvejet� turnyre, poroje su Italijos tenisininku Michele Palma, jie iškop� � ketvirtfinal�. Aštuntfinalio ma�e lietuvis ir italas 7:6 (7:4), 7:5 nugal�jo Izraelio atstovus Daniel� Aleksandrov� ir Bar� Tzuf� Botzer�. Tre�iadien� vienet� var�yb� aštuntfinalyje Lietuvos tenisininkas 6:0, 6:3 �veik� Gabriel� Tavor� bei ketvirtfinalyje �ais su ketvirt�ja rakete gruzinu Aleksandru Metreveliu.

Jaunieji krep�ininkai tapo tarptautinio turnyro �empionais

Baland�io 1-3 dienomis Kaune vyko tarptautinis krepšinio turnyras "Kaunas Cup 2010", kuriame var��si berniuk�, gimusi� 1999 metais, komandos: Klaip�dos V. Knašiaus KM, "Tornado" KM, "Saul�-Šiauliai" bei Latvijos BC "Valmiera" ir BC "Sigulda".

Jaunieji sporto mokyklos "Saul�" krepšininkai - tarptautinio turnyro �empionai.

Sporto mokyklos "Saul�" archyvo nuotr

Su�aidus rungtynes grup�je, � ma��j� turnyro final� d�l tre�ios vietos pateko sve�i� iš Latvijos komanda BC "Valmiera" bei uostamies�io atstovai - Klaip�dos V. Knašiaus KM.

Did�iajame finale susitiko "Tornado" KM (treneris G. Daug�la) ir komanda "Saul�-Šiauliai", kuri� treniruoja Ar�nas Ka�erauskas. Nors grup�s rungtyn�se pergal� iškovojo tornadie�iai, finale kur kas geriau sek�si jauniesiems Šiaul� sporto mokyklos "Saul�" krepšininkams, kurie nugal�jo kaunie�ius rezultatu 48:30 ir tapo turnyro �empionais.

Rezultatyviausiai finale �aid� R. Petrauskas, peln�s 17 tašk�, E. Budinas bei R. Ruškys - po 8 taškus. Buvo renkamas ir naudingiausias turnyro penketas, � kur� pateko komandos "Saul�-Šiauliai" �aid�jas Domantas Urbelis, o naudingiausiu turnyro �aid�ju pripa�intas Šiauli� komandos �aid�jas Rokas Petrauskas.

"Šiauliai plius" informacija

Dubleri� komandos su�aid� lygiosiomis

Lietuvos A lygos dubleri� futbolo �empionate Šiauli� dirbtin�s dangos stadione j�gas išband� Vilniaus "V�tros" ir Pakruojo "Kruojos" antrosios komandos.

Šiauli� dirbtin�s dangos stadione j�gas išband� Vilniaus "V�tros" ir Pakruojo "Kruojos" antrosios komandos.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Pirmojo rato tre�iojo turo rungtyn�s baig�si lygiosiomis 2:2. Pirmieji �vart� peln� vilnie�iai, ta�iau Pakruojo dubleriai netrukus išlygino rezultat�.

Pirmojo k�linio pabaigoje Aleksandras Romašovas realizavo vienuolikos metr� baudin� ir išved� komand� � priek� 2:1. Antrojo k�linio pabaigoje vilnie�iai u�spaud� pakruojie�ius ir išlygino rezultat�. Komandos pasidalijo po tašk�.

Vilniaus komanda "V�tra-2" per trejas rungtynes yra surinkusi keturis taškus. Pakruojo ekipos dubleriams tai buvo pirmasis taškas šiame �empionate.

Šiauli� futbolo klubo dubleriai �empionate yra su�aid� trejas rungtynes: po kart� iškovojo pergal�, su�aid� lygiosiomis ir nusileido var�ovams. Šiauli� antrosios futbolo komandos s�skaitoje yra 4 taškai. Dubleri� �empionato lyder� – visas trejas rungtynes laim�jusi Vilniaus "�algirio" antroji komanda.

"�iauliai" i�kop� � LKL ketvirtfinal�

Alvydas JANUŠEVI�IUS, www.etaplius.lt

Šiandien, penktadien�, Šiauli� arenoje vyks Lietuvos vyr� krepšinio lygos atkrintamosios rungtyn�s, kuriose Šiauli� "Šiauliai" susigrums su Panev��io "Techasu". Tai bus pirmos var�ybos kovojant iki dviej� pergali�.

Mindaugas Kuzminskas daug prisid�jo prie paskutini� "Šiauli�" pergali�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Tik pergal�

"Šiauli�" treneris Antanas Sireika primin�, kad šiandienin�s var�ybos - tikra kova, po kurios arba eini � priek�, arba krenti �emyn. "Mes ruošiam�s šioms var�yboms ir mes jas laim�sime", - sako treneris.

"Šiauliai" vis� sezon� buvo turnyrin�s lentel�s viršuje ir nesiruošia nukristi �emyn. Šiaulie�iai jau �baugino net stipriausius priešininkus savo statistika - per kiekvienas var�ybas pelno apie devyniasdešimt tašk�. Tai puikiai puolanti ir gerai besiginanti komanda.

A. Sireika sako, jog klaida, padaryta �aid�iant su Tartu "Rock", nepasikartos: "Iš klaid� mokom�s. Turime �aisti savo �aidim�, o ne primest�."

Lengvai �veik� "Nev��"

"Šiauliai" pergalingai u�baig� LKL reguliar�j� sezon� - rezultatu 99:79 �veik� K�daini� "Nev��". Pastarajai komandai pergal� jau nieko nereišk� - � atkrintam�sias var�ybas ji jau neb�t� patekusi. D�l kojos traumos ne�aid� vienas stipriausi� K�daini� �aid�j� - puol�jas E. Dimša.

Pirmojoje var�yb� pus�je abi komandos laid� tolimus metimus ir gana taikliai pataik�. Rezultatas buvo apylygis. Po ilgosios pertraukos "Šiauliai" susi�m�. Matyt, treneris A. Sireika, prisimin�s, kaip dar visai neseniai "Šiaulius" mind� Tartu "Rock", neleido atsipalaiduoti savo aukl�tiniams. Priešakyje laukia kovos, kuri� jau nebus galima pralaim�ti. "Psichologija - labai svarbu", - m�gsta sakyti treneris.

Tai buvo devyniolikta "Šiauli�" pergal� LKL �empionate. "Šiauli�" ekipoje daugiausia tašk� peln� M. Kuzminskas (17), R. Grafas (16), V. Šarakauskas (15), D. Low (14) ir M. �ukauskas (11). K�daini� komandoje labiausiai pasi�ym�jo P. Beliavi�ius (23) ir D. Gvezdauskas (22).

"Nev��io" treneris Kastytis Kundrotas šiuo pralaim�jimu pamin�jo savo 57-�j� gimtadien�.

Skaud�iai krito Marijampol�s "S�duva"

"Šiauliai" LKL �empionate be didesnio vargo nugal�jo Marijampol�s „S�duv�“. Var�ybos šiaulie�iams jau nieko nel�m�, ta�iau jau pirmajame k�linyje m�siškiai išsiver�� priek� 18 tašk� skirtumu.

Pirm�j� �aidimo pus� sve�iai, rodos, net nesisteng� �aisti, ta�iau po pertraukos išsijudino. Per paskutin�j� k�lin� „S�duva“ atsigrieb� beveik dešimt tašk�, ta�iau tai buvo panašu � agonišk� pasispardym�.

„Šiauli�“ komandoje � aikštel� „apsitrinti“ buvo išleistas jaunas perspektyvus �aid�jas Ignas Ramašauskas, ta�iau jo nepatirtis negelb�jo sve�i�. Aikštel�je nepasirod� susi�eid�s Marius Prekevi�ius ir kitas jaunas �aid�jas Klymas Artamonovas.

„Šiauliams“ daugiausia tašk� peln� M. Kuzminskas (23), D. Low (16), M. Gulbis (12), „S�duvai“ - N. Varnelis (20), R. Danys (13).

Š� vakar� "Šiauli�" ekipa ruošiasi ketvirtfinalio kovai su Panev��io "Techasu".

Paai�k�jo tre�iojo moksleivi� boulingo �empionato nugal�tojai

Justinas VISOCKAS

Boulingo klube "Carrus Navalis" dvylika stipriausi� ekip�, po keturias trijose am�iaus grup�se kovojo d�l nugal�tojo titulo.

5-8 klasi� grup�s finaliniame etape visus priešininkus �veik� S. Šalkauskio mokyklos komanda "Cunamis". Moksleiviai surinko 495 taškus. Antr� viet�, surinkusi 481 tašk�, u��m� S. Daukanto gimnazijos "Burunduk�" komanda. Tre�ia – jungtin� trij� mokykl� moksleivi� komanda "Devils" (465), ketvirta – V. Kudirkos mokyklos ekipa "K�gliai" (459).

9-10 klasi� grup�je nepralenkiami buvo "Play Hard Go Pro" �ad�jai. S. Daukanto gimnazijos komanda surinko 669 taškus. Antr� ir tre�i� vietas u��m� Did�dvario gimnazijos komandos - 658 taškus surinkusi ekipa "Banzai" ir 513 tašk� surinkusi komanda "Bobos". Ketvirta liko Dubijos mokyklos ekipa "�arlio angelai" (469).

11-12 klasi� finale �tikinamai nugal�jo S. Daukanto gimnazijos komanda "Be stabd�i�". Nugal�tojai surinko 671 tašk�. Jie aplenk� antroje vietoje likusius "Straikinius" iš Did�dvario gimnazijos, kurie surinko 651 tašk�, ir J. Janonio gimnazijos ekip� "Ker�plos" (650). Vyriausi�j� grup�je ketvirt� viet� u��m� S. Šalkausko gimnazijos komanda "Inkaras" (601).

Ekipoms prizinink�ms buvo �teikti diplomai ir medaliai, o grupi� nugal�tojams – taur�s.

Papildomoje partijoje šeši rezultatyviausi kiekvienos am�iaus grup�s �aid�jai išsiaiškino, kurie yra geriausi. 5-8 klasi� grup�je, surink�s 180 tašk�, nugal�jo Benas �ukauskas. 9-10 klasi� grup�je nugal�toju tapo Tautvydas Misikas, surink�s 223 taškus. 11-12 klasi� grup�s rezultatyviausias �aid�jas – Rokas Melnikavi�ius (214 tašk�). Šie �aid�jai apdovanoti Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio �steigtais prizais – boulingo kamuoliais.

Dziudo sportininkai parve�� sidabro medali�

Kaune vykusiame atvirajame Lietuvos dziudo U-23 �empionate dalyvavo per 200 sportinink� iš Lietuvos ir Latvijos. Du sporto mokyklos "At�alynas" atstovai parve�� sidabro medalius.

Stanislovo Kulikausko aukl�tin� Santa Pakenyt� (svorio kategorija per 78 kg) ir K�stu�io Masionio treniruojamas Richardas Stankus (iki 100 kg) laim�jo antr�sias vietas.

Rolando Kazlausko treniruojamiems sportininkams V. Garbeniui (90 kg) ir A. Špinkiui (100 kg) nepavyko pelnyti medali� kovose d�l tre�ios vietos. Šiaulie�iai u��m� penkt� ir šešt� vietas.

"Šiauliai plius" informacija

MKL jauni� finale triumfavo "Saul�-�iauliai-Corny"

Martynas PUPININKAS

Moksleivi� krepšinio lygos "Pildyk" finalinis ketvertas �vyko vaikin� grup�je, kurioje �empion� titulas iškeliavo � Šiaulius. Pusfinalyje ekipa "Saul�-Šiauliai-Corny" nesunkiai �veik� Marijampol�s septyniolikme�ius. Nors ji finale tur�jo keblum� su šeimininkais Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos aukl�tiniais, vis d�lto sugeb�jo laim�ti ir tapti stipriausia "Pildyk" finalinio ketverto komanda.

Tre�i� viet� "Pildyk" finaliniame ketverte u��m� Marijampol�s I ekipa, kuri dramatiškose rungtyn�se palau�� Dariaus Dik�iaus treniruojamus Kauno "KM Ais�ius".

Pusfinalyje "Saul�-Šiauliai-Corny" �veik� Marijampol�s I ekip� 69:88 (19:22, 14:19, 12:23, 20:24). Daugiausia tašk� nugal�tojams peln� Klymas Artamonovas - 22, Laimonas Mikšys - 21, Ignas Ramašauskas - 17; marijampolie�iams - Aurimas Majauskas - 22, Marijus U�upis - 20.

Rugtyn�se d�l tre�ios vietos susitiko Marijampol�s ir Kauno KM "Ais�i�" komandos. Nedideliu skirtumu (77:74) laim�jo marijampolie�iai.

Finale d�l nugal�toj� titulo kovojusi "Saul�-Šiauliai-Corny" nugal�jo A. Sabonio KM "�kio banko" komand� rezultatu 79:68 (15:21, 24:18, 15:13, 25:16).

Nugal�tojams pergal� iškovoti pad�jo Ignas Ramašauskas, peln�s 20 tašk�, Mindaugas Ritikis - 17, Klymas Artamonovas - 13, Laimonas Mikšys - 7; A. Sabonio KM "�kio banko" komandai - Marius Grigonis - 22, Tomas Dimša - 14.

"Pergal� finaliniame ketverte l�m� geras m�s� fizinis pasiruošimas ir did�iul� motyvacija. Finale susitikome su paj�gia A. Sabonio krepšinio mokyklos komanda ir taktiškai gerai paruoštais �aid�jais, ta�iau mes buvome fiziškai stipresni ir to u�teko. Nor��iau pabr��ti, kad finalas mano �aid�jams buvo septyniasdešimtos rungtyn�s š� sezon�. Vieniems �aid�jams labiau sek�si, kitiems ma�iau, bet noriu pagirti visus, nes buvome motyvuoti ir kovingai nusiteik�", - sak� "Saul�s-Šiauliai-Corny" vyriausiasis treneris Marius Krapikas.

Pirm� ir antr� vietas abiejose am�iaus grup�se u��musios komandos var�ysis "Pildyk" rungtyni� serijoje su aukš�iausiojo diviziono paskutini�sias vietas u��musiomis komandomis. Por� nugal�tojai išsaugos arba iškovos teis� rungtyniauti stipriausi� Lietuvos komand� aštuonete.

Krep�in� �aid� �eimos

Savaitgal� Šiauliuose vyko velykinis šeim� krepšinio turnyras K. Budrio taurei laim�ti. Turnyre dalyvavo keturios šeimos iš Šiauli�.

Finaliniame šeim� krepšinio turnyre dalyvaus Ka�erausk� šeima.

Pirm� dien� Misevi�iai rezultatu 88:58 nugal�jo Bielskius, o Ka�erauskai rezultatu 74:49 �veik� Ku�inskus.

Antr� turnyro dien� d�l tre�ios vietos susitiko Bielskiai ir Ku�inskai. Po atkaklios kovos Bielski� šeima iškovojo antr� viet�.

�domi kova vyko d�l nugal�toj� titulo tarp Ka�erausk� ir Misevi�i� šeim� komand�. Rezultatu 68:59 teis� �aisti finaliniame šeim� krepšinio turnyre Klaip�doje iškovojo Ka�erauskai. Jauniausiai - vos ketveri� metuk� - turnyro dalyvei Viltei Ka�erauskaitei �teiktas specialus K. Budrio prizas, o Juozui Misevi�iui - vyriausio dalyvio prizas.

"Šiauliai plius" informacija

Ledrogi� �empionatas R�kyvoje

Irena �I�KUVIEN�

Gamta dar leido R�kyvoje surengti Lietuvos ledrogi� �empionat�. Buvo ilgai sp�liojama, ar išsilaikys ledas iki svait�s pabaigos. Penktadien� kruopš�iai j� ištyrin�jus buvo �sitikinta, kad rungtyniauti saugu. Šeštadien� var�ybos prasid�jo nuo pat ryto, pu�iant 7-8 m/s v�jui.

Šalies ledrogi� �empionate ant R�kyvos e�ero ledo var��si Klaip�dos ir Šiauli� sportininkai.
Andriaus REPŠIO nuotr.

Per dien� buvo surengtos penkerios lenktyn�s, ta�iau po lietingos ir v�juotos nakties ledas tapo nebesaugus. Sekmadien� var�ybos nebevyko, tad buvo skai�iuojami rezultatai iš penkeri�.

�empionate dalyvavo 14 Ice Optimist klas�s buriuotoj�. Penkios merginos ir devyni vaikinai. Keturi Antano Milvydo treniruojami berniukai atvyko iš Klaip�dos buriavimo klubo "V�jas". Kiti var�yb� dalyviai - Šiauli� miesto sporto mokyklos "At�alynas" sportininkai.

Berniuk� grup�je prizines vietas peln� šiaulie�iai. Nugal�toju tapo Martynas Dainius (trener� I. �i�kuvien�), antr� viet� u��m� Deividas Mickevi�ius (treneris A. Eidukas), tre�i� - Eimantas Buivydas (trener� I. �i�kuvien�).

Mergai�i� grup�je geriausiai pasirod� taip pat "At�alyno" sporto mokyklos aukl�tin�s. Nugal�toja tapo Beatri�� Daini�t� (trener� I. �i�kuvien�), antros vietos laim�toja paskelbta August� Ruginyt� (trener� I. �i�kuvien�), tre�i� viet� peln� Jovil� Gedmontait� (treneris A. Eidukas).

Sambo imtynininkai kovojo Lietuvos �empionate

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Jurbarke vyko atviras Lietuvos sambo �empionatas, kuriame dalyvavo per 200 sportinink� iš Lietuvos ir Latvijos. Dvi dienas vyko kovinio sambo, meistr�-veteran� var�ybos bei sportinio sambo kovos. Iš vis� rung�i� šiaulie�iai gr��o su apdovanojimais.

(Iš kair�s stovi): sambo treneris Nikolajus Kurušinas, Gulala Satarova, Marija Ramanauskait�, Santa Pakenyt�, Agn� Bandzinait�, Ignas Petkus, treneris Stanislovas Kulikauskas, (tupi) Virginija Kepalait ir Roberta Kiršinait�.

Trys �empion�s

Sambo �empionate gal�jo dalyvauti sportininkai nuo 16 m. Šiauliet� Roberta Kiršinait� buvo jauniausia �empionato dalyv�. Ši Nikolajaus Kurušino aukl�tin� tapo �empione 62 kg svorio kategorijoje. Aukso medalius peln� ir dvi Stanislovo Kulikausko aukl�tin�s Marija Ramanauskait� (60 kg) ir Santa Pakenyt� (per 80 kg).

R. Kiršinait� ir S. Pakenyt� atstovaus Europos jauni� sambo �empionate, vyksian�iame Graikijoje.

Antros vietos nugal�toja tapo Virginija Kepalait� (48 kg), treniruojama S. Kulikausko. Bronzos medalius peln� N. Kurušino aukl�tin�s Agn� Bandzinait� (64 kg) ir Gulala Satarova (68 kg).

Kov� d�l tre�ios vietos pralaim�jo Art�ras Kurušinas (74 kg), dalyvav�s gausiausioje sportinink� grup�je.

Kovinio sambo rungties prizininkai

Kovinio sambo rungtyje Šiauliams atstovavo "Heraklio" sporto klubo ir sporto mokyklos "At�alynas" atstovai.

Sidabro medal� per 100 kg svorio kategorijoje peln� Tadas Rimkevi�ius iš "At�alyno" sporto mokyklos. J� treniruoja Stanislovas Kulikauskas. T. Rimkevi�ius kovodamas patyr� kojos traum�, tod�l peln� sidabro medal�. Sportininkas ruošiasi rugs�j� Pekine vyksian�ioms neolimpini� sporto šak� �aidyn�ms. T. Rimkevi�ius, kaip ir Rusijos bei Ukrainos sportininkai, šiose �aidyn�se atstovaus Europos �emynui.

100 kg svorio kategorijoje sidabro medal� iškovojo ir Sigitas Baranauskas ("Heraklis"), bronzos - to paties klubo sportininkas Michailas Ko�iurovas (74 kg) bei "At�alyno" sporto mokyklos aukl�tinis Ignas Petkus (82 kg), kur� treniruoja Stanislovas Kulikauskas. Pirm�sias vietas skirtingose svorio kategorijose peln� sportininkai atstovaus Lietuvai Europos ir pasaulio sambo �empionatuose. Europos �empionatas vyks gegu�� Minske, Baltarusijoje, o pasaulio sambo �empionatas - lapkrit� Taškente, Uzbekistane.

Veteranai išlaik� ger� form�

Lietuvos meistr�-veteran� sambo var�ybose, kuriose dalyvavo per 70 dalyvi�, �empionais po trij� s�kmingai pasibaigusi� kov� tapo du šiaulie�iai - Giedrius Sn�daitis (68 kg) ir Stanislovas Kulikauskas (74 kg).

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

�iauliet�s - �alies u�dar�j� patalp� riedulio �empion�s

Panev��yje vykusiose Lietuvos moter� u�dar�j� patalp� riedulio �empionato "A" diviziono finalin�se rungtyn�se �empion�mis tapo Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Universiteto" klubo riedulinink�s.

Po �temptos kovos su Vilniaus HFTC komanda šiauliet�s išpl�š� pergal� vos vienu tašku ir tapo paj�giausia šalies komanda. Kit�met �empionato nugal�tojos atstovaus Lietuvai Europos moter� klub� �empioni� turnyre. Finaliniame etape Šiauli� "Gintra-Strekt�-Universitetas" �veik� Kelm�s "Kelm�" (5:1) ir Širvint� "Int�" (4:0). Vilniet�s iškovojo pergales prieš Šiauli� "Klevo-09" komand� (8:5) ir kelmiškes (7:2). Kita Šiauli� komanda "Klevas-09" nugal�jo širvintiškes (3:2). Geriausia �empionato vartininke tapo "Gintros-Strekt�s-Universiteto" �aid�ja Viktorija Vileikyt�, geriausia gyn�ja - Evelina Macijauskait� iš Vilniaus HFTC, geriausia puol�ja paskelbta Ugn� Chmeliauskait� iš Širvint� "Intos".

"Šiauliai plius" informacija

"Elga-Startas" - �alies �empion� po de�imties met�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Baig�si 2009-2010 m. vyr� tinklinio �empionatas. Lemiamose rungtyn�se Šiauli� "Elga-Startas" iškovojo auksinius medalius. �temptoje dvikovoje su Panev��io "KKSC-Nauj�ja Agluona" šiaulie�iai pergal� išpl�š� po penki� set� ir finalo serij� laim�jo rezultatu 3:2 (26:24, 21:25, 25:19, 22:25, 15:12).

Lietuvos �empionai - "Elgos-Starto" tinklininkai
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauli� komandos treneris Aivaras Strockis sako, kad nugal�ti pad�jo �i�rovai: "Steb�ti finalini� rungtyni� buvo atvyk� net sve�i� iš Marijampol�s. Sal� l��o nuo publikos, �i�rovams teko stov�ti. Tai tik parodo, kad tinklinis populiar�ja. Tai olimpin� sporto šaka, kuri kultivuojama ne tik patalpose, bet ir papl�dimyje."

Auksin� "Elgos-Starto" pergal� nukaldino Saulius Astrauskas, Modestas Strockis, Liudek Adamovi�, Martynas Kolodavi�ius, Tomas Dilys, Vytenis Šuklys, šešiolikme�iai Audrius Aleknavi�ius, Edvinas Adomaitis. Komandai d�l aukštos temperat�ros negal�jo pad�ti tik rungtynes steb�j�s Benas Šileika.

Jau kit� savaitgal� Šiauli� jaunieji tinklininkai dalyvaus Lietuvos jaunimo tinklinio �empionate. Net devyni "Elgos-Starto" tinklininkai yra šalies jauni� rinktin�s nariai. Ši rinktin� kit�met atstovaus Lietuvai Europos jauni� tinklinio �empionate. Jaunieji tinklininkai intensyviai treniruojasi - dukart per dien� Vijoli� vidurin�je mokykloje. Treneris A. Strockis tikisi, kad po met� kit� jo jaunieji aukl�tiniai gal�s dalyvauti Baltijos šali� turnyruose drauge su latviais ir estais.

Istorin� raitelio B. Gutkausko pergal�

Šiauli� sporto klubo "Mira�as" atstovas Benas Gutkauskas �irginio sporto istorijoje tapo pirmuoju Lietuvos raiteliu, iškovojusiu teis� dalyvauti Tarptautin�s �irg� sporto federacijos (FEI) pasaulio konk�r� taur�s var�yb� finale. Jis vyks baland�io 14-18 dienomis �enevoje (Šveicarija).

Benas Gutkauskas iškovojo teis� dalyvauti FEI pasaulio konk�r� taur�s var�yb� finale.
Gedimino GUTKAUSKO nuotr.

Taline vykusiose pasaulio taur�s Vidurio Europos lygos finalin�se var�ybose raitelis jojo �irgu Cargo De L'obstination.

Galutin�je Vidurio Europos lygos var�yb� �skaitoje B. Gutkauskas u��m� ketvirt� viet�. Ši� viet� jis yra peln�s jau tre�i� kart�, ta�iau iki šiol � final� patekdavo tik trys geriausi lygos raiteliai. Kelialap� � �enev� iškovojo ir trys estai - T. Kivisildas, G. Kletenbergas ir R. Pilis.

Teis� kovoti d�l patekimo � pasaulio taur�s final� Taline tur�jo po dešimt geriausi� Vidurio Europos lygos Šiaur�s ir Piet� grupi� raiteli�. Iš viso šios lygos atrankos etapuose dalyvavo beveik 180 sportinink�.

B. Gutkauskas � �enev� vyks su dviem aštuonme�iais �irgais - Cargo De L'obstination ir Quick-Jet.

A. Kaselis patvirtintas moter� imtyni� rinktin�s treneriu

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauliuose vykusiose Lietuvos jaunimo imtyni� pirmenyb�se daugiausia medali� iškovojo Šiauli� sporto mokyklos "At�alynas" atstov�s. Aivaras Kaselis patvirtintas Lietuvos moter� imtyni� rinktin�s treneriu antrai kadencijai.

Moter� jaunimo grup�je dalyvavo dvidešimt sportininki�. Svorio kategorijoje iki 50 kg nugal�toja tapo Kristina Domikaityt�, svorio kategorijoje iki 55 kg antr� viet� u��m� Deimant� Butavi�i�t�, nusileidusi Justinai Aldusevi�i�tei. Vyresn� daugiau patirties turin�i� Lietuvos �empion� Aist� Bal�i�nait� (60 kg svorio kategorija) lygioje kovoje nugal�jo Danut� Domikaityt�. Sau lygi� var�ovi� neturinti ir daugiausia sportini� vil�i� teikianti Indr� Bubelyt� nugal�jo 66 kg svorio kategorijoje. Antr� viet� u��m� kita šiauliet� - Monika Streckyt�. Svorio kategorijoje iki 72 kg nugal�toja tapo Giedr� Blekaityt�, o antros vietos laim�toja - Toma Kukuškinait�.

Lietuvos imtyni� federacija Aivar� Kasel� patvirtino Lietuvos moter� imtyni� rinktin�s treneriu. "Pareišktas didelis pasitik�jimas. Sieksime medali�, nors svarbi bet kuri pergal�. Tikiuosi, jog pateksime � geriausi�j� penket�", - sako išrinktasis treneris. Rinktinei atstovaus dauguma Vijoli� vidurin�s mokyklos sporto klasi� moksleivi�, dvi kauniet�s ir dvi anykšt�n�s.

D�l finansini� sunkum� moter� rinktin� nedalyvaus Azerbaid�ane vyksian�iame Europos suaugusi�j� imtyni� �empionate.

Bir�el� Samokove prasid�s Europos jaunimo �empionatas, o liep� Budapešte vyks pasaulio jaunimo �empionatas. � šias var�ybas treneriai planuoja deleguoti dvi tris paj�giausias imtynininkes.

Daugiausia dvi atlet�s dalyvaus Europos jauni� imtyni� �empionate, kuris vyks rugpj�t� Bosnijos ir Hercogovinos sostin�je Sarajeve.

Pagal pasiektus sportininki� rezultatus Lietuvos imtyni� federacija spr�s, ar si�sti lietuvaites � rugs�j� Maskvoje vyksiant� pasaulio suaugusi�j� imtyni� �empionat�.

Viktorija �milyt� i�kovojo kelialap� � pasaulio �empionat�

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys Savivaldyb�je pagerb� Europos moter� šachmat� vice�empion� Viktorij� �milyt� (ELO koeficientas 2485) ir jos trener� Viktor� �mil� su sidabrine pergale. Jau tre�i� kart� paj�giausia Lietuvos ir viena stipriausi� pasaulio šachmatininki� iškovoja Europos vice�empion�s titul�. Be to, ji �gyvendino savo svajon� - �vykd� vyr� šachmat� didmeistrio normatyv�.

Meras Viktorijai yra pralaim�j�s, bet tuo did�iuojasi.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

U�dirbtas paskutinis balas vyr� šachmat� didmeistrio vardui gauti

Anot Viktorijos, var�ybos buvo ilgos, sunkios, bet s�kmingos. Ji d�iaugiasi pasiektu rezultatu, nes tikslo tapti Europos vice�empione nebuvo u�sibr��usi. Tai veikiau buvusi svajon�. "Mano tikslas buvo iškovoti kelialap� � pasaulio moter� �empionat�, kuris vyks gruod�", - sako šachmatinink�.

Europos moter� šachmat� �empionate V. �milytei pavyko iškovoti paskutin� bal� iš trij�, reikaling� vyr� šachmat� didmeistrio vardui gauti.

Geriausi pasaulio šachmatininkai �empionatams ruošiasi stovyklose. Vokietijoje, Danijoje vykusiose stovyklose Viktorij� konsultavo aukšto lygio specialistai.

Sportinink� pad�kojo miesto vadovui u� finansin� param� vykstant � Europos �empionat�, o meras patikino, kad pagal galimybes parems j� art�jant pasaulio �empionatui.

D�iaug�si �veikusi tre�ios vietos prizinink�

Sportininkei Europos �empionate teko daug sunki� kov�, ypa� antroje var�yb� dalyje. Ji d�iaugiasi, kad pavyko �aisti be dideli� klaid�. Labiausiai d�iugino iškovota pergal� prieš Lenkijos atstov�, kuri u��m� tre�i� viet�. Tai buvusi principin� kova, nes iki tol lenk� pirmavo, iškovojusi pergal� lietuv� išsiver�� lyderes.

26-eri� moteris neslepia apmaudo d�l pralaim�tos pirmos vietos, juolab kad buvo pralaim�ta paskutin� lemiama kova prieš Europos �empion�. "Partij� buvo galima su�aisti geriau, ta�iau bendras rezultatas mane tenkina", - tikina Viktorija.

V. �milyt� yra �aidusi penkiuose Europos moter� šachmat� �empionatuose ir trijuose iškovojusi antr� viet�. Anot jos, šis buv�s pats stipriausias, dalyvavo visos paj�giausios Europos �aid�jos.

"Net kompiuteris negali pasakyti, kuris �jimas yra geriausias. Šachmatai - gilus �aidimas, tod�l ir �domus", - tvirtina Viktorija, ne�sivaizduojanti, kuo dar, be šachmat�, gal�t� u�siimti.

�aid�ia su pasaulio šachmat� elitu

Su Europos �empione Pija Kramling likimas V. �milyt� suveda ne pirm� kart�. Prieš dvejus metus šiauliet� buvo priešingoje situacijoje - �aid� baltomis fig�romis ir laim�jo. "M�s� partijose da�nai �takos turi, kokia spalva �aid�iame, nes persvar� turi tas, kuris �aid�ia baltomis fig�romis. Šiame Europos �empionate nebuvau optimistiškai nusiteikusi, nes �inojau, kad laukia sud�tinga kova, �aid�iau juodomis", - paaiškina šachmatinink�.

�domu tai, kad 1983 m., kai gim� Viktorija �milyt�, Pija Kramling buvo pripa�inta stipriausia pasaulio šachmatininke. Sportininki� am�ius skiriasi lygiai dvidešimt met�.

Pasaulio reitinguose pirmauja vengr� Judit Polgar (ELO 2682). Ji kol kas yra antrame geriausi� pasaulio šachmatininki� dešimtuke. Viktorija yra �aidusi ir su antr� bei tre�i� viet� pasaulio reitinguose u�iman�iomis inde Humpy Koneru (2614) bei kine Yifan Hou (2590). "Sunku su jomis kovoti, bet �manoma. Jos n�ra kitokio lygio �aid�jos", - sako šiauliet�.

V. �milyt� pasaulio moter� šachmat� reitinge tur�t� gerokai pakilti, nes per šias var�ybas u�dirbo 20 reitingo tašk�. Šachmatininki� reitingai bus skai�iuojami gegu��s pirm�j�, o iki tol V. �milyt� �ais dar vienerias var�ybas, nuo kuri� priklausys galutin� vieta pasaulio reitinge. Kadangi šiauliet� demonstruoja puikius rezultatus, yra tikimyb�, kad ji pateks � geriausi� pasaulio šachmatininki� dešimtuk�. Tai priklausys ir nuo to, kaip pasirodys lietuv�s var�ov�s.

Artimiausiu metu šachmatinink�s laukia Rusijoje vyksiantis moter� klub� �empionatas.

Sportas trumpai

Tinklinink� laukia lemiamos rungtyn�s

Panev��yje vyko dar dvejos Lietuvos tinklinio �empionato finalo rungtyn�s, kuri� nepakako, kad b�t� išsiaiškinti nugal�tojai. Pirm�sias rungtynes su Panev��io "KKSC-Nauj�ja Agluona" Šiauli� "Elgos-Starto" tinklininkai laim�jo rezultatu 3:0 (25:22, 25:22, 25:22), o antr�sias var�ovams pralaim�jo - 1:3 (16:25, 21:25, 25:20, 25:27). Lemiamas ma�as ekip� laukia š� sekmadien�, kovo 21-�j�.

Krepšinio turnyro "3x3" nugal�tojai

Šiauli� arenoje vyko krepšinio turnyras "3x3", skirtas Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rimo dvidešimtme�iui pamin�ti. Turnyre dalyvavo 77 komandos iš �vairi� Lietuvos miest�. Šeim� grup�je nugal�toja tapo Venck� šeima, antr� viet� u��m� Jank�nai, treti buvo šiaulie�iai Ka�erauskai. Geriausia turnyro "3x3" komanda tapo "Arenagym", antr� viet� peln� "Eko�v�rys". Baud� metimo konkurso nugal�toju tapo Rokas Valan�ius, tritaški� - K�stutis Rimas, tolimo metimo nuo vidurio linijos - Marius G�štautas.

Vaik� ir jaunimo ledrogi� �empionate - šiaulie�iai

Lenkijoje vykusiame pasaulio ir Europos DN jaunimo ir Ice Optimist vaik� ledrogi� �empionate dalyvavo 75 dalyviai iš Lenkijos, Estijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos. M�s� šaliai atstovavo penki Šiauli� miesto sportininkai. Deivydas Mickevi�ius, surink�s 52 taškus, u��m� vienuolikt� viet�. Martynas Dainius liko devynioliktas. Jovil� Gedmontait� aplenk� net dešimt var�ovi� ir buvo 26-ta. Augustei Ruginytei ir Beatri�ei Daini�tei d�l oro s�lyg� sek�si šiek tiek pras�iau.

"Saul�-Gaivineta" palau�� alytiškes

Lietuvos rankinio federacijos moter� �empionate lyder�s Šiauli� HC "Saul�s-Gaivinetos" klubo rankinink�s 35:29 (18:17) nugal�jo Alytaus "SRC-Margirio" komand�. �var�ius nugal�tojoms peln� E. Vaitkevi�i�t� - 9, D. Šatkauskait� - 9/1, R. Butkut� - 5, D. Sireikait� - 5, E. Burinskyt� - 4/1. Po devyneri� su�aist� rungtyni� Šiauli� "Gaivineta-Saul�" yra iškovojusi aštuonias pergales, vienerias rungtynes pralaim�jusi ir, surinkusi 17 tašk�, u�ima lyder�s pozicij�.

"Liumenas" pateko � ketvirtfinal�

Paskutin�s reguliariojo Lietuvos rankinio federacijos (LRF) vyr� rankinio �empionato rungtyn�s Šiauli� "Liumenui" buvo s�kmingos. �veik� Taurag�s "Taurag�-Savirid�" rezultatu 42:23 (19:11), rankininkai pateko � ketvirtfinal�. A. Trib� peln� 8 �var�ius, D. Virbauskas ir E. Daraf�jus - po 7. Šiauli� "Liumenas" LRF �empionato B grup�je iškovojo pirm� viet�, pralaim�j�s tik vienerias rungtynes.

Šiauli� riedulinink�s - lyder�s

Panev��yje vykusio Lietuvos moter� u�dar�j� patalp� riedulio �empionato "A" diviziono III rato 1-2 turo var�ybose Lietuvos moter� �empionato lyderiu tapo Šiauli� "Gintra-Strekt�-Uni" klubas, �veik�s Vilniaus HFTC komand� rezultatu 5:0 (4:0). Nugal�tojoms po du �var�ius peln� S. Grubliauskait� ir R. Petrauskait�, vien� - J. Juodyt�. Kam priklausys šalies �empioni� titulas, paaišk�s sekmadien�, kovo 21-�j�, Panev��yje.

P. Viktoravi�ius u��m� pirm� viet�

Iš Alytuje vykusi� Lietuvos plaukimo �iemos pirmenybi�, skirt� S. Krasauskui atminti, Šiauli� plaukimo mokyklos "Delfinas" aukl�tiniai gr��o su apdovanojimais. 50 m laisvuoju stiliumi plaukimo rungties nugal�toju iš 36 dalyvi� tapo Paulius Viktoravi�ius, distancij� �veik�s per 24,09 sek. Jis u��m� antr� viet�, 100 m �veik�s laisvuoju stiliumi (52,84 sek.). Estafet�s 4x200 m laisvuoju stiliumi rungtyje merginos - Eva Glio�eryt�, Ieva Martinkut�, Ingrida Jurkut� ir Simona Raudonyt� - iš trij� komand� atplauk� antros. Šiek tiek pakit�s mergin� ketvertas dalyvavo estafet�se 4x100 m laisvuoju stiliumi ir kombinuotu plaukimu. Agn� Šileikyt�, I. Jurkut�, E. Glio�eryt� ir S. Raudonyt� tapo abiej� rung�i� tre�ios vietos laim�tojomis.

"Šiauliai" atkakliai priešinosi "�algiriui"

Dramatiškos LKL reguliariojo sezono rungtyn�s tarp Šiauli� "Šiauli�" ir Kauno "�algirio" baig�si pastarojo pergale (77:70). Šeimininkams daugiausia tašk� peln� M. Kuzminskas - 21, �algirie�iams - D. Šalenga - 14.

Baig�si pirmasis moksleivi� boulingo �empionato etapas

Justinas VISOCKAS

Biag�si boulingo klube "Carrus Navalis" vykstan�io moksleivi� boulingo �empionato pirmasis kvalifikacijos etapas.

Pirmieji j�gas išband� 9-10 klasi� moksleiviai. Su�aidus dvi pirmojo etapo partijas paaišk�jo lyderiai. Pirmauja komanda "Banzai", kurios �aid�jai surinko 1064 taškus. Antroje vietoje - komanda "Play Hard Go Pro" surinkusi 1041 tašk�. Treti "�arlio angel�" ekipos atstovai, kuri� dviej� partij� bendras rezultatas 1020 tašk�. Asmenin�je �skaitoje pirmauja Tautvydas Misikas, kuris surinko 168 ir 165 taškus. Antroje vietoje Aleksas Filipauskas (149,164 tšk.), tre�ias - Romas Logunovas (179,127 tšk.).

5-8 klasi� grup�je pirmauja Stasio Šalkauskio gimnazijos komanda "Cunamis", kuri surinko 1036 taškus. Antroje vietoje, jungtin� trij� mokykl� moksleivi� komanda "Devils" (945 tšk.). Tre�i�j� viet� u�ima komanda "K�gliai". Vinco Kudirkos mokyklos moksleiviai surinko 931 tašk�. Asmenin�je �skaitoje 312 tašk� surinko Kornelijus Nevmer�ickis, antr� viet� u�ima Dovydas Švalk�nas (302 tšk.), tre�i� - Gintautas Norkaitis (289 tšk.).

11-12 klasi� grup�je po dviej� partij� pirmauja "Straikeriai", iš Did�dvario gimnazijos (1257 tšk.) Antroje vietoje – J. Janonio gimnazist� komanda "Ker�plos" (1194 tšk.). S. Daukanto gimnazijos komanda "Be stabd�i�" (1192 tšk.) u�ima tre�i�j� viet�. Mantvydas Stulgaitis po pirm�j� dviej� partij� pirmauja asmenin�je �skaitoje (375 tšk.). Penkiolika tašk� ma�iau surinko Aida Kuliešyt�, o dvidešimt tašk� ma�iau – Rokas Melnikavi�ius.

Iš viso �empionate d�l apdovanojim� var�osi 24-ios komandos, suskirstytos � tris am�iaus grupes. 5-8 klasi� grup�je rungtyniaus devynios, 9-10 klasi� grup�je septynios, o vyriausi�j� 11-12 klasi� grup�je aštuonios komandos.

Šiemet �empionate visos komandos �ais dviejuose etapuose, kiekviename kuri� - po dvi �skaitines partijas. Komandoje rungtyniauja po penkis �aid�jus, ta�iau skai�iuojami tik keturi geriausi rezultatai. Jei ekipoje �aid�ia mergina, prie jos rezultato pridedama 15 tašk�. Po kvalifikacini� etap� kiekvienoje am�iaus grup�je pirmos keturios komandos pateks � finalin� etap�.

Nugal�jusios ir prizines vietas u��musios komandos bus apdovanotos taur�mis, medaliais ir diplomais, o geriausi turnyro �aid�jai Šiauli� miesto mero Genadijaus Mikšio �steigtais prizais, boulingo kamuoliais.

Antrasis vis� trij� am�iaus grupi� kvalifikacinis etapas prasid�s kit� savait�.

E. Rakickas tekvondo �empionate u��m� penkt� viet�

Atvirame A klas�s olimpin�s sporto šakos - tekvondo - �empionate Hamburge sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tinis Edvinas Rakickas jauni� grup�je u��m� penkt� viet�.

Iš viso tekvondo �empionate Hamburge dalyvavo per 900 dalyvi� iš 42 pasaulio šali�.

Penkiolikmetis E. Rakickas kovojo jauni� grup�je svorio kategorijoje iki 63 kg, kur var��si 22 sportininkai iš dvylikos šali�.

Pirmajame rate šiaulietis susitiko su Danijos atstovu. Trys k�liniai baig�si lygiosiomis, o prat�sus kov�, pirm� tašk� peln� Edvinas (6-5).

Antrajame rate sportininkas �temptoje kovoje po trij� k�lini� �veik� vokiet� rezultatu 6-5.

Tre�iajame rate susitikimas su kitu Vokietijos atstovu, kuris ir tapo jauni� grup�s �empionu, baig�si Edvino pralaim�jimu. Galutin�je �skaitoje jis liko penktas.

E. Rakickas - kandidatas � Lietuvos tekvondo rinktin�. Nor�damas � j� patekti, jis turi dalyvauti keturiuose A klas�s turnyruose ir pademonstruoti gerus rezultatus.

Šiemet jaunasis sportininkas dar dalyvaus trijuose atviruose tekvondo �empionatuose Olandijoje, Belgijoje ir Austrijoje.

"Šiauliai plius" informacija

E. Bal�i�nait� pasaulio �empionate pagerino Lietuvos rekord�

Dohoje (Kataras) vykusiame pasaulio lengvosios atletikos u�dar� patalp� �empionate moter� 800 m b�gimo rungties penktos vietos laim�toja tapo Egl� Bal�i�nait�, pagerinusi 17 met� senumo Lietuvos rekord�.

Gr��usi� iš pasaulio �empionato b�gik� u� pasiekimus sveikino miesto meras G. Mikšys.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

21-eri� met� lengvaatlet� distancij� nub�go per 2 min. 1,37 sek. Šis rezultatas 0,37 sek. geresnis u� Lietuvos rekord�, 1993 metais pasiekt� Dalios Matusevi�ien�s.

E. Bal�i�nait� - pirmoji Lietuvos lengvaatlet�, patekusi � pasaulio u�dar� patalp� �empionat� b�gimo rung�i� final�.

Pasaulio �empione tapo rus� Marija Savinova, 800 m nub�gusi per 1 min. 58,26 sek.

Atrankos var�ybose E. Bal�i�nait�, kurios asmeninis rekordas - 2 min. 2,37 sek., iš 15 dalyvi� buvo ketvirta.

V. �milyt� - tre�i�kart Europos vice�empion�

Vienuoliktajame Europos moter� šachmat� �empionate, kurio priz� fond� sudaro 75 t�kstan�i� eur�, šiauliet� Viktorija �milyt� (ELO 2485) iškovojo sidabro medal� ir buvo apdovanota aštuoni� t�kstan�i� eur� �ekiu.

V. �milyt� iš Europos �empionato gr��o su sidabro medaliu.
Gedimino SAVICKIO nuotr.

26-eri� met� šachmatinink� surinko 8,5 taško iš 11 galim� ir vos puse taško nusileido Europos �empionei 46-eri� švedei Pijai Kramling (ELO 2523). Devint� viet� pasaulio reitinge u�imanti šved� Europos �empionato nugal�toja tapo antr�kart. �empion� peln� aukso medal� ir 10 t�kstan�i� eur� �ek�.

Dešimtajame rate pirmavusi V. �milyt� paskutiniajame tre�iadien� po penkias valandas trukusios partijos nusileido P. Kramling. Šved� Europos �empione yra tapusi 2003 metais. Viktorijai iki pergal�s reik�jo bent lygi�j�.

V. �milyt�, pasaulio reitinge u�imanti 23 viet�, Europos vice�empione tampa tre�i�kart. Pirm�kart sidabro medaliu ji pasipuoš� prieš septynerius metus Stambule (Turkija), antr�kart - prieš dvejus Plovdive (Bulgarija).

V. �milyt� Rijekoje iškovojo septynias pergales, tris partijas su�aid� lygiosiomis ir vien� pralaim�jo.

"Šiauliai plius" informacija

Sportas trumpai

Tinklininkai kovoja d�l �empion� vardo

Šiauliuose vyko Lietuvos vyr� tinklinio �empionatas. Šiauli� tinklininkai "Elga-Startas" finaliniame etape yra laim�j� ir pralaim�j� vienerias rungtynes prieš Panev��io KKSC. Kova d�l šalies �empion� titulo ir aukso medali� t�sis Panev��yje. Bronzos medalius jau iškovojo Kelm�s "Antivio-Etovio" komanda, dukart �veikusi Vilniaus "��uol�". Šeštadien� finalo rungtyn�se "Elga-Startas" �veik� Panev��io KKSC rezultatu 3:2 (25:17, 21:25, 25:22, 25:27). Sekmadien� paj�giausi� vyr� tinklinio �empionato komand� susitikimas Šiauliuose baig�si sve�i� naudai. "Elga-Startas" nusileido jiems rezultatu 1:3 (26:24, 19:25, 13:25, 20:25). Komandai negal�jo pad�ti vienas iš lyderi� S. Astrauskas. Šiaulie�iai kitas dvejas rungtynes �ais Panev��yje. Jeigu rungtyn�s susiklostys s�kmingai, �empion� medalius "Elga-Startas" iškovot� po ilgos pertraukos.

Orientacininkas V. Aleli�nas - nugal�tojas

Savaitgal� Telši� rajone vyko Lietuvos orientavimosi �empionatas, kuriame dalyvavo per 250 orientavimosi sporto slid�mis m�g�j� iš Lietuvos ir Latvijos orientavimosi sporto klub�. Pirm� viet� moter� komandin�je �skaitoje u��m� Kauno orientavimosi sporto klubas "Medeina", antr�j� - "Fort�nos" komanda, tre�i�j� – Šiauli� "Sakas", kuriam atstovavo šiauliet�s Vesta Ambrazait�, Gitana Kazimieraitien� ir Gabriel� Keinait�. Vyr� komand� var�ybose pirmieji finiš� pasiek� telšiški� ir vilnie�io komanda. Antri buvo "Sako" atstovai Donatas Mickus, Petras Andraši�nas ir Svaj�nas Ambrazas. Tre�i� viet� u��m� "Arboras". Moter� elito grup�s nugal�toja tapo Vilniaus orientavimosi klubo "Perk�nas" sportinink� Jolanta Šul�ien�, tras� �veikusi per 54 minutes. Vyr� elito grup�s nugal�toju tapo "Igtisos" sportininkas Vilius Aleli�nas, atšliuo��s per 1 val. 8,44 min. Sidabro ir bronzos medaliais pasipuoš� vilnie�iai Nerijus Šul�ys ir Regimantas Kavaliauskas.

Lietuvos tenisininkai nugal�jo Did�iosios Britanijos rinktin�!

Savaitgal� sostin�je vykusiame vyr� teniso Deviso taur�s var�yb� Europos ir Afrikos zonos II grup�s pirmojo etapo ma�e Lietuvos rinktin�, vadovaujama Remigijaus Bal�eko, rezultatu 3:2 nugal�jo Did�iosios Britanijos tenisininkus.

Pergal� prieš senas teniso tradicijas puosel�jan�ius britus iškovojo lietuviai.
Valdo KOP�STO nuotr.

Du taškus peln� 19-metis Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Ri�ardas Berankis (195-oji pasaulio raket�), vien� - Laurynas Grigelis (521-oji pasaulio raket�).

Dvejet� var�ybose 17-metis šiaulietis Dovydas Šakinis (856) su L. Grigeliu nusileido brit� porai.

Atsarginiu rinktin�s �aid�ju buvo kitas šiaulietis - 15-metis Lukas Mugevi�ius.

Lietuviai antrajame etape liep� susitiks su Airijos tenisininkais. Britai d�l išlikimo II grup�je kovos su Turkijos rinktine.

"Eltos" informacija

Aukso medaliai - "Gintrai-Universitetui"

Lietuvos moter� u�dar� patalp� futbolo �empionato finalinio etapo nugal�toja tapo Šiauli� "Gintra-Universitetas", treniruojama R. Viktoravi�iaus.

�empioni� taur� laim�jo "Gintra-Universitetas" komanda.

Šiauliet�s (balta apranga) atkakliai kov�si su ukmergišk�mis.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliet�s d�l auko medali� be vargo 7:2 (4:0) nugal�jo "Ukmerg�s-SC" komand�. Nugal�tojoms �var�ius peln� R. Imanalijeva (2), J. Ma�ikunyt� (2), R. Ma�ukelyt�, O. Imanalijeva ir V. Budryt� (po vien�).

Dar lengvesn� pergal� "Gintra-Universitetas" peln� rungtyn�se su Nemen�in�s "R�ta-Consena" (7:0(4:0)).

Nugal�tojoms daugiausia �var�i� peln� J. Ma�ikunyt� (2), R. Ma�ukelyt�, V. Budryt�, R. Kudyt�, O. Imanalijeva ir G. Kerpien� (po vien�).

Tre�i� kart� šiauliet�s susitiko su Naujosios Akmen�s "Akmene-SC". Ir šios var�ov�s buvo sutriuškintos 8:1 (3:0). Net keturis kartus � var�ovi� vartus kamuol� pasiunt� J. Ma�ikunyt�, tris kartus pasi�ym�jo R. Imanalijeva, vien� �vart� peln� M. Stasiulyt�.

Rezultatyviausia finalinio turnyro �aid�ja tapo J. Ma�ikunyt�, geriausia puol�ja - O. Imanalijeva, geriausia vartininke tapo I. Venskevi�i�t�.

Aukso medaliais pasipuoš� ir S. Labunskait�, O. Sviderskyt�, S. Karasiovait� ir V. Paliukait�, komandos treneris R. Viktoravi�ius ir klubo prezidentas G. Radavi�ius.

Sidabro medalius laim�jo Ukmerg�s "Ukmerg�-SC", bronzos - "Akmen�s-SC" komanda.

�iauli� ledo ritulinink� gretos gaus�ja

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Pra�jusi� met� pabaigoje Šiauliuose u�gimusi ledo ritulio mokykla "Šaulys" buria vis daugiau vaik�. �staigos vadovas Aurimas Jokim�ius viliasi, kad iki ši� met� spalio Nacionalin�je lygoje Šiauliai tur�s bent vien� vaik� ledo ritulio komand�.

Ir ma�i, ir dideli mielai renkasi ledo ritul� - vien� vyriškiausi� sporto šak�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Vaikai treniruojasi Europos standartus atitinkan�ioje "Akropolio" ledo arenoje. �ia �rengta var�yboms reikalinga švieslent�, �aid�j� pasikeitimo suoleliai. Naujausia Lietuvoje ledo arena �vardijama kaip pati geriausia šalyje.

Ledo ritulys K�no kult�ros ir sporto departamento šalyje yra patvirtintas kaip strategin� sporto šaka.

Ledo ritulio mokyklos "Šaulys" direktorius Aurimas Jokim�ius sako, kad �staiga savo veikl� prad�jo tur�dama vos septynis vaikus, dabar j� padaug�jo iki 26-i�. Treniruotes lanko ir Šiauli� miesto, ir rajono ma�ieji gyventojai.

"Ledo ritul� populiarinti pad�jo ir Vankuverio �iemos olimpin�s �aidyn�s. Kol jos vyko, sulauk�me didesnio �moni� susidom�jimo šia sporto šaka, at�jo septyni naujokai. Ledo ritulininkai atsiveda draug�, o šie paband� pasilieka. Galima pasid�iaugti, kad visi naujokai jau �iuo�ia be pagalbinink� "pingvin�", - teigia jis. - Kai ledo ritulio treniruotes lankys apie 60 vaik�, manau, niekas m�s� nesustabdys."

Pagaus�jus vaik�, atsirado poreikis juos sukirstyti � dvi grupes. Ma�iesiems �m� vadovauti kitas treneris. Kol kas vaikai ledo arenoje �sitenka vienu metu.

"T�veliai vis dar baiminasi galim� traum�. Kiekvienoje sporto šakoje j� pasitaiko, ta�iau krepšinyje j� patiriama kur kas daugiau. Visose var�ybose bei treniruot�se ledo ritulys �aid�iamas su apsaugomis. Mokykla iš r�m�j� l�š� yra gavusi septynis j� komplektus ir ieško galimybi� �sigyti dar daugiau", - paaiškina A. Jokim�ius.

Pra�jusi� savait� "Akropolio" kavini� lankytojai tur�jo galimyb� steb�ti Nacionalin�s vaik� (gimusi� 2000 metais) ledo ritulio lygos var�ybas ir klausytis kaip jos komentuojamos. Per tris valandas buvo surengtos šešerios rungtyn�s, kuriose susitiko Vilniaus "Gele�inio vilko" komanda, sve�i� iš Kaliningrado komanda "Feniks", Elektr�n� ir Rokiškio rajono ma�ieji ledo ritulininkai. Vaikai var��si du k�linius po 15 minu�i�. Atkakliausia kova vyko tarp vilnie�i� ir sve�i� iš Kaliningrado. Dvejos rungtyn�s baig�si lygiosiomis (3:3).

"Vaikams tai buvo gera proga išvysti, kaip �aid�ia j� bendraam�iai. Tai geras stimulas pasitempti ir noras b�ti tokiais pat ar net geresniais", - tvirtina vadovas.

Ledo ritulys spar�iai populiar�ja. Šiauli� ledo ritulio mokykla "Šaulys" jau priimta � Lietuvos ledo ritulio federacij�. Dar v�liau susik�rusi Kauno "Griunvaldo" ledo ritulio mokykla kreipiasi patarim� � šiaulie�ius. "Šaulio" direktorius A. Jokim�ius tikisi, kad spal� šiaulie�iai Nacionalin�je ledo ritulio lygoje jau tur�s savo vaik� ledo ritulio komand�.

Lietuvoje ledo ritul� �aid�ia per 300 vaik�. Ledo ritulio mokyklos �kurtos Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Elektr�nuose, Rokiškyje. Lietuvos ledo ritulio komandos glaud�iai bendradarbiauja su Latvijos ir Baltarusijos komandomis.

Vaikai ledo ritulio mokytis gali prad�ti nuo 4 iki 16 met�. Po pirmos nemokamos treniruot�s, apsisprendus vaikui jas lankyti, per m�nes� reikia pristatyti sveikatos pa�ym�. Ledo ritulio mokykla visus vaikus apr�pina pa�i��omis, minimaliomis apsaugomis.

Treniruot�s vyksta triskart per savait� pirmadieniais, tre�iadieniais, ketvirtadieniais nuo 17 valandos. Ateityje planuojama rengti ketvirt� - fizinio pasirengimo - treniruot�.

Mantas Grabauskas - jaunimo �empionas

Graik�–rom�n� imtyni� jaunimas var��si "At�alyno" imtyni� sporto sal�je. � Lietuvos �empionat� atvyko komandos iš Vilniaus, Klaip�dos, Kauno, Panev��io, Marijampol�s, Visagino, Anykš�i�, Taurag�s, Joniškio, Kazl� R�dos, Šiauli� rajono ir miesto. Turnyre dalyvavo per šimt� dalyvi�. Šiose var�ybose, kaip ir buvo planuota, Šiauli� miesto imtynininkai peln� keturis medalius.

Geriausiai rung�si Šiauli� miesto Vijoli� vidurin�s mokyklos sporto klas�s aukl�tinis, LR jaunimo rinktin�s narys Mantas Grabauskas. Jis vienoje iš stipriausi� svorio kategorij� iki 74 kg, kurioje �m�si 17 sportinink�, laim�jo aukso medal�. Mantas kelyje � final� laim�jo keturias kovas. Savo priešininkams jis nepraloš� n� vieno taško, o finale �veik� 2009 m. LR �empion� Tit� Garbausk�.

Šioje svorio kategorijoje ma�ajame finale bronz� iškovojo esamo �empiono treniruo�i� partneris Mantas Kasparavi�ius. Jo kova d�l bronzos suk�l� did�iul� a�iota��. Šiaulietis, rungdamasis su Kauno imtyni� mokyklos aukl�tiniu, laim�jo pirm� k�lin� 3:0, antr�j� praloš� 2:5, o lemiamame tre�iajame, pralošdamas 0:2, likus dešim�iai sekund�i� atliko puik� metim�, kuris teis�j� dauguma buvo �vertintas trim taškais. Ta�iau šiuo metimu ir teis�j� sprendimu liko nepatenkinti net keturi Kauno miesto imtyni� profesoriai.

Svorio kategorijoje iki 96 kg bronza pasipuoš� Tomas Galkus, nusileid�s olimpinio centro aukl�tiniui Viliui Laurinai�iui. Po �empionato Tomas kartu su LR jauni� rinktine išvyko � Ukrain�, kur vyks atrankinis turnyras � jauni� olimpines �aidynes Singap�re.

Sunkiausioje svorio kategorijoje iki 120 kg puikiai kov�si Lukas Zajan�kauskas, pasidabin�s sidabro medaliu.

Medalininkus treniruoja treneriai V. �ibutis, A. Kaselis, E. Skrickas, A. Sto�kus.

"Šiauliai plius" informacija

Vyks Velykinis �eim� turnyras

Kazimieras BUDRYS

Šiauli� krašto šeimos, puosel�jan�ios krepšinio tradicijas, kvie�iamos teikti paraiškas dalyvauti velykiniame šeim� krepšinio turnyre 5x5, kuris vyks kovo 27-28 d. Šiauliuose. Turnyre gali �aisti t�vai, vaikai, an�kai, pusbroliai, seneliai, svarbu, kad juos jungt� giminyst�s ryšys.

Jau priimamos šeim� krepšinio komand�, kurios nori dalyvauti 34-ajame šeim� krepšinio turnyre, paraiškos. Jas galima si�sti el. paštu. Paraiškoje reikia nurodyti, kokiam miestui atstovaus komanda, ir komandos vadovo telefono numer�. Informacija teikiama telefonu 8~604 175 50.

Šiais metais tarptautinis šeim� krepšinio turnyras K. Budrio taurei laim�ti vyks jau 34 kart�. Vis daugiau šeim� krepšinio komand� nori dalyvauti šiose var�ybose. Kit�met turnyras bus jubiliejinis – 35-asis. Pagrindinis šeim� krepšinio turnyr� tikslas – kad kuo daugiau šeim� komand� Lietuvoje �aist� krepšin�. Šeima - tai brangiausias turtas, o �aid�iant krepšin� šeimoje ugdomos geriausios savyb�s – šeimos tvirtumas, kolektyviškumas.

Šiam jud�jimui koordinuoti nutarta �kurti Lietuvos šeim� krepšinio federacij�, šiuo metu ruošiami �statai. Ateities vizija - kai bus �kurta federacija, šeim� krepšinio turnyrus pl�sti Europos ar pasaulio mastu. Šiais metais vyksian�i� veteran� Europos pirmenybi� metu Zagrebe bus svarstomas Europos šeim� krepšinio federacijos �k�rimo galimyb�s. Jos pagrindin� funkcija b�t� organizuoti Europos šeim� krepšinio pirmenybes. Pirmosios Europos šeim� krepšinio pirmenyb�s tur�t� �vykti Lietuvoje 2012 metais. Lietuva turi b�ti laikoma ne tik krepšinio, bet ir daugiausia šeimos krepšin� �aid�ian�ia šalimi pasaulyje.

Ši� met� turnyre vyks atrankin�s var�ybos teritoriniu principu, kuri� nugal�tojai pateks � final� – septynios komandos iš Lietuvos, viena iš u�sienio.

Šiais metais per finalines var�ybas, kurios vyks gegu��s 28-30 dienomis Klaip�doje, bus �teiktas specialus prizas komandai, kurioje 2010 metais gim� vaikas. Tai savotiškas �sipareigojimas u�augus �aisti krepšin� šeim� komandoje.

Naujo regbio mokysis ir Lietuvos, ir Latvijos vaikai

Šiemet saus� Šiauli� apskrityje prad�tas �gyvendinti tarptautinis projektas "Paliesk kamuol� - paliesk gyvenim�". Projektas skirtas 2007-2013 met� Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sien� programai �gyvendinti.

Bendr� projekto biud�et� sudaro 177 719,32 eurai. 85 proc. projekto l�š� skiria Europos S�junga iš Europos regionin�s pl�tros fondo.

Projekt� �gyvendina du partneriai - Šiauli� sporto mokykla "Klevas" ir Latvijos regbio pl�tros asociacija.

Pagrindinis projekto tikslas - skatinti vietos bendruomeni� jaun� �moni� sveik� ir aktyv� gyvenimo b�d� sportuojant.

Projekte planuojama supa�indinti Šiauli� apskrities (Šiauli�, Joniškio, Pakruojo, Akmen�s, Kelm�s ir Radviliškio miest� ir rajon�) bei Latvijos Bausk�s, Jelgavos, Duobel�s rajon� bendro lavinimo mokykl� k�no kult�ros mokytojus ir mokinius su nauja sporto šaka "Touch Rugby" (supaprastinta regbio sporto šakos atmaina), padidinti sporto vaidmen� tarp jaunimo ir pagerinti bendradarbiavim� tarp Lietuvos ir Latvijos sporto organizacij�, bendro lavinimo mokykl�, skatinant naujos sporto šakos Touch Rugby pl�tojim� kaimyniniuose regionuose.

"Touch rugby" �aidimas atsirado 1960 metais Australijoje. Priešingai nei tikrasis regbis, šis �aidimas �aid�iamas be fizinio kontakto su var�ovu ir lengvai perprantamas �aid�ian�i�j�. Kadangi �aid�jai nesilie�ia vienas prie kito, "Touch Rugby" daro patraukl� ne tik ma�iau fizini� j�g� turintiems vaikinams, bet ir merginoms bei vyresnio am�iaus �mon�ms.

Bus steigiamos specialios paskirties klas�s, kuriose teorini� ir praktini� �ini� semsis su mokiniais dirbsiantys treneriai bei mokykl� k�no kult�ros mokytojai. Vaikai bus ne tik apmokomi naujos sporto šakos pradmen�, bet ir bus organizuojamos mokykl� komandos, kurios dalyvaus miest�, rajon� ir tarptautin�se var�ybose. Finalin�s var�ybos "Saul�s taur�s" prizams laim�ti vyks ši� met� ruden� Joniškyje ir Jelgavoje.

Numatoma, kad per t�kstant� 13-15 met� am�iaus mergai�i� ir berniuk� mokysis naujos sporto šakos ir dalyvaus projekto kvalifikacin�se var�ybose. Iš j� 240 (po 12 geriausi� Šiauli� ir �emgal�s apskri�i� mokykl� komand�) �gis teis� dalyvauti finalin�se šio projekto var�ybose. Apie šimt� treneri� ir k�no kult�ros mokytoj� iš Šiauli� ir �emgal�s apskri�i� mokysis treniruo�i� metodikos ir "Touch Rugby" �aidimo paslap�i�.

�gyvendinant projekt� "Paliesk kamuol� - paliesk gyvenim�" mokykl� bendruomeni� nariams ne tik bus suteikta galimybe ne tik aktyviai praleisti laisvalaik�, mokantis naujo sportinio �aidimo, bet ir gera proga u�megzti draugiškus santykius su Šiauli� apskrties ir kaimynin�s šalies mokyklomis. Projekto dalyviams bendrauti bei informacijai skelbti kuriamas tinklalapis lietuvi� ir latvi� kalbomis.

Projekto dalyviai projekto veikloje dalyvaus nemokamai.

Sigitas Kukulskis, regioninis projekto koordinatorius

Vijoli� vidurin�je mokykloje vyko krep�inio turnyras

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Vasaris - abiturient� susitikimo metas. Jau vienuoliktus metus Vijoli� vidurin�je mokykloje buvusius moksleivius suburia krepšinio turnyras Direktor�s taurei laim�ti. Dvi dienas d�l pereinamojo prizo rungtyniavo aštuonios komandos, daugiausia sudarytos iš buvusi� vijolie�i�. Taur� lieka pas �aid�jus, kurie tris kartus iš eil�s j� laimi. Šis turnyras buvo �aistas jau d�l tre�ios Direktor�s taur�s. Moksleiviai tur�jo galimyb� ne tik krepšin� pa�aisti, bet ir pabendrauti, susitikti su buvusiais mokytojais, parodyti pavyzd� dabartiniams moksleiviams, kaip siekti ger� sporto ir mokslo rezultat�.

Tradicinis krepšinio turnyras Direktor�s taurei laim�ti rengiamas jau vienuolikt� kart�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Apie turnyr� buv� moksleiviai klausin�jo jau prieš m�nes� ir aktyviai ver��si dalyvauti. Komand� dalyviai atvyko iš �vairi� šalies miest�. Krepšinio turnyro iniciator� - mokyklos direktor� Irma Abromaitien�, o turnyr� reng� k�no kult�ros mokytojai metodininkai Arvidas Mockevi�ius ir Arnoldas Lukjan�iukas.

Komandos �aid� pogrupiuose, po to susitiko pusfinaliuose, o nugal�tojai paaišk�jo finale. �aid�iama buvo keturis k�linius po septynias minutes nestabdant laiko. Kiekviena komanda �aid� po penkerias rungtynes. Per dvi dienas �aista aštuoniolika rungtyni�. Šiemet pirm� kart� krepšinio turnyre Direktor�s taurei laim�ti �aid� mergai�i� komanda, pasivadinusi "Mokinuk�mis". J� sudar� dabartin�s "R�tos" krepšinink�s. � sve�ius atvyko ir Futbolo akademijos komanda, kuri, deja, pralaim�jo "Mokinuk�ms" rezultatu 28:44 ir liko paskutin�. "Jiems geriau sekasi �aisti futbol� negu krepšin�", - juokavo vienas renginio organizatori� A. Mockevi�ius.

Po �temptos kovos krepšinio turnyro Direktor�s taur� pirm� kart� turnyro istorijoje laim�jo komanda "Vijoliai 2000", finale vos vienu tašku �veikusi "Talent�" komand� (32:31). Ma�ajame finale susitiko "Ekstra" su "Brigada". Tarp j� vyko taip pat atkakli kova. Tre�ios vietos laim�tojais tapo "Ekstros" �aid�jai, var�ovus �veik� rezultatu 41:39. Nugal�tojai gavo pereinam�j� taur�, o kitos komandos buvo apdovanotos ma�esn�mis taur�mis. Rezultatyviausiu turnyro �aid�ju tapo 79 taškus peln�s Evaldas Reinotas iš komandos "Brigada".

Be pagrindini� krepšinio var�yb� vyko ir konkursai. Tritaški� m�tymo konkurso nugal�toja tapo vyrams nos� nušluos�iusi "Mokinuki�" komandos atstov� Karolina Vyšniauskait�. "Apverstuko" konkurs� laim�jo "Talent�" ekipos pora Evaldas Brazauskas ir Adrijus Jakutis.

Švent� papuoš� tautini� šoki� kolektyvas "�alnieriukas", turnyro pertrauk�l�se šoko Šiauli� krepšinio lygos šok�jos, komandas palaik� gausios sirgali� gretos su plakaitais. Sporto sal�je jauki� atmosfer� suk�r� pakabintos klasi� v�liavos.

Paai�k�jo sambo imtynininkai, atstovausiantys Lietuvai tarptautiniuose turnyruose

Penktadien� Šiauli� sporto mokyklos "At�alynas" imtyni� sal�je vyko jauni� sambo pirmenyb�s, kur dalyvavo per 100 dalyvi� iš Lietuvos. Paaišk�jo �empionai, atstovausiantys pasaulio ir Europos sambo turnyruose savo am�iaus grup�ms.

Turnyre vyko atkaklios sambo imtyninink� kovos.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

�empionais tapo Benas Mikalauskas (90 kg svorio kategorija) ir Santa Pakenyt� (per 80 kg). Šie sportininkai ir dziudo �empion� Roberta Kiršinait�, nugal�tojos titul� apgynusi jauni� dziudo turnyre, atstovaus Lietuvai Europos ir pasaulio jauni� sambo �empionatuose.

Antr�sias vietas skirtingose svorio kategorijose vaikin� grup�je u��m� Sergejus Zubarevas (56 kg) ir Ovidijus Ralys (100 kg). Mergin� grup�je sidabro medalius iškovojo Gulala Satarova (64 kg) ir Roberta Kiršinait� (72 kg).

Bronzos medalius peln� Agn� Bandzinait� (60 kg) ir Marija Ramanauskait� (60 kg).

Var�ovams pralaim�jo Art�ras Kurušinas ir Aivairas Pranck�nas, lik� ketvirtose vietose.

Šiaulie�ius treniruoja treneriai N. Kurušinas, S. Kulikauskas ir K. Masionis.

Jauni� sambo pirmenyb�se neapsieita be sportinink� traum�. Net keliems sambo imtynininkams prireik� medik� pagalbos - vienai merginai išniro alk�n�, o vaikinas patyr� nugaros traum�. Vyriausiasis var�yb� teis�jas Nikolajus Kurušinas teig�, kad toki� rimt� traum� jau seniai n�ra buv�. "Sal� buvo šilta. Gal sportininkai buvo nepakankamai apšil�. Vienu atveju sportininkas neteisingai atliko metimo veiksm�", - aiškino jis.

"Šiauliai plius" informacija

Dvi �okio �vent�s �iauliuose

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Savaitgal� Šiauli� arenoje �i�rovai steb�jo du sportini� šoki� renginius. Šeštadien� - vien� kart� per metus rengiam� Lietuvos Lotyn� Amerikos šoki� �empionat�, kurio metu buvo išsiaiškinti �empionai ir prizininkai, atstovausiantys Lietuvai pasaulio ir Europos �empionatuose bei taur�s turnyruose; abi dienas - Lietuvos sportini� šoki� federacijos reitingo var�ybas "Šiauli� �iema 2010".

Lotyn� Amerikos šoki� �empionato penki� am�iaus grupi� �empionai (iš kair�s): G. Zajauskait� ir S. Skrip�enko, J. Dapkevi�i�t� ir J. Venckus, J. Dailidait� ir M. Vaškelis, U. Bruzgait� ir K. Tomecki bei U. Povilauskait� ir V. Apvinis.

�empionai ir prizininkai atstovaus Lietuvai

Lietuvos Lotyn� Amerikos šoki� �empionate dalyvavo 93 paj�giausi� Vilniaus, Kauno, Klaip�dos, Panev��io, Ma�eiki�, Taurag�s, Palangos ir Šiauli� šoki� klub� poros. Atlik�jai dalyvavo penkiose am�iaus grup�se. �empionatui intensyviai ruoš�si ir suaugusi�j�, jaunimo bei jaunu�i� grup�se dalyvavo po keturias "Šypsenos" ir "Šiauli� voltos" poras.

Vienintel� šiaulie�i� pora pateko � final� ir tapo prizininke. Gausiausioje jaunimo grup�je, kurioje var��si 32 šok�j� poros, tre�i� viet� iškovojo Lukas Petkevi�ius ir Migl� Klupšait� iš "Šypsenos" (vadovas �anas Untulis). Kovo 21-�j� ši pora Maskvoje atstovaus Lietuvai Europos jaunimo Lotyn� Amerikos šoki� �empionate. Jaunimo grup�s nugal�tojais tapo Jok�bas Venckus ir Jomant� Dapkevi�i�t� (Vilniaus "Ratuto" klubas ir gimnastikos mokykla), antr� viet� u��m� Ivan Kazakevi� ir Jurga Gustait� (Kauno "S�kurys").

Suaugusi�j� grup�je dalyvavo 23 poros. Aukso medalius laim�jo Mantas Vaškelis ir Justina Dailidait� (Vilniaus "Ratuto" klubas ir gimnastikos mokykla). Antr� viet� laim�jo Gediminas Grigonis ir Agn� Malinauskait� (Kauno "Toro" klubas). Tre�i� viet� peln� Valerijus ir Olga Osad�enkos (Kauno "S�kurys").

Jauni� II grup�je nugal�toja tapo Sergejaus Skrip�enko ir Godos Zajauskait�s pora iš Palangos, antr� viet� u��m� Tomas Fainšil ir Akvil� Sinkevi�i�t� (Kauno "Santaka"), tre�i�j� - Edvinas Belousovas ir Anastasija Piazenko (Klaip�dos "Promenada").

Jauni� I grup�je �empionais tapo Karol Michal Tomecki ir Ugn� Bruzgait� (Vilniaus "Alemanda"), antr� viet� u��m� Edvinas Ringys ir Rugil� Monginait� (Klaip�dos "�uv�dra"), tre�i� - Ernestas Davidovi� ir Emil� Navickait� iš Palangos.

Jaunu�i� II D grup�je var��si dešimt por�. Nugal�jo Vakaris Apvinis ir Urt� Povilauskait� (Panev��io "Rid-rito"), antr� viet� laim�jo Dominykas Garbaniauskas ir Egl� Bertulyt� (Klaip�dos "�uv�dra"), tre�i�j� u��m� Simas Seikauskas ir Liucija Norušait� (Panev��io "Rumba").

Suaugusi�j� grup�je šoko Šiauli� klubo "Šypsena" pora Liudas Nekrošius ir Dovil� Nekroši�t�.

Lietuvos Lotyn� Amerikos šoki� �empionato jaunimo grup�je tre�i� viet� iškovojo �ano Untulio aukl�tiniai Lukas Petkevi�ius ir Migl� Klupšait�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

LSŠF reitingo var�yb� nugal�tojai ir prizininkai

Lietuvos sportini� šoki� federacijos reitingo var�ybose "Šiauli� �iema 2010" var��si 230 por� iš Lietuvos ir Rusijos.

Var�ybose dalyvavo ir keturi� šoki� klub� - "Šiauli� voltos", "Šypsenos", "Milagro" ir "Svingo" - atstovai.

Jauni� II grup�je pirmos vietos nugal�tojais tapo Ernesto Ulvydo ir Dominykos Kaušait�s ("Šiauli� volta") pora.

Jaunu�i� II grup�je nepralenkiama buvo Mato Špaltausko ir Aleksandros Šabrinskait�s pora ("Šiauli� volta").

Jaunimo ir suaugusi�j� klas�je tre�ios vietos prizininkais tapo Visvaldas Stonkus ir Ernesta Kiburyt� ("Šypsena").

Jauni� I grup�je tre�i� viet� peln� Matas Klupšas ir Livija Adomaityt� ("Šypsena").

Nidoje vyko Pasaulio ledrogi� �empionatas

Vasario 19–21 dienomis Nidoje vykusiame Pasaulio Ice-Blokart ledrogi� �empionate d�l permaining� oro s�lyg� buvo var�omasi tik vien� dien�. Var�yb� organizatori� informaciniame pranešime skelbiama, jog renginyje netr�ko emocij� ir sportin�s kovos. Var�ybose dalyvavo 32 sportininkai iš 9 šali�. Neatvyko viena pranc�z� komanda, kuri pav�lavo � l�ktuv� d�l magistraliniuose keliuose siautusios p�gos nedalyvavo ir netik�tai susirg� latviai bei ledrogininkai iš Lietuvos.

Var�ybos vyko specialiai paruoštoje ledo trasoje Nidos �lankoje. �empionato teis�jo, Lietuvos DN ledrogi� asociacijos pirmininko Vadimo Grigonio nuomone, ledo trasos paruošimas buvo istorinis �vykis oficialiose ledrogi� var�ybose Lietuvoje, o galb�t net ir visame pasaulyje. Tai buvo �manoma tik d�l to, kad Ice-Blokart ledrog�s yra pati lengviausia, ma�iausia ir manevringiausia ledrogi� klas�.

Penktadien� paskyr� treniruot�ms, šeštadien� buriuotojai ant ledo lauk� v�jo, kuris stipriau pap�t� tik po saul�lyd�io. Buriuoti ledrog�mis reikia vos 3-4 m/s v�jo, ta�iau ir jo nesulaukta - lengvasvoriams duotas startas buvo atšauktas. Iš devyni� šali� susirink� ledrogininkai bendravo �aisdami ledo ritul� ir gurkšnodami karšt� arbat�, kuri� savo antikvariniu "samovaru" vir� atstovai iš Rusijos.

Var�ybos vyko specialiai paruoštoje ledo trasoje Nidos �lankoje.

Andriaus REPŠIO nuotr.

Nugal�tojus šiaulie�ius (iš kair�s) K�stut� Berezin�, Aurim� Eiduk� ir Art�r� Bugailišk� treniruoja buriavimo trener� Irut� �i�kuvien�.

Andriaus MA�I�NO nuotr.

Sekmadien� susidar� ypa� palankios s�lygos buriuoti ant ledo – pap�t� 6-10 m/s v�jas, o ledo danga, pašalus po vakarykš�io atodr�kio, buvo itin lygi. Var�yb� prad�i� paankstinus, kiekvienoje svorio kategorijoje pavyko surengti net po penkis va�iavimus – daugiau, nei buvo planuota ši� dien�.

Daugiausia buriuotoj� pastang� ir �g�d�i� pareikalavo priešv�jin� trasos atkarpa, kurioje vyko ypa� arši kova. �ia neapsieita be lengv� var�ov� susid�rim�. Pav�jin� trasos atkarpa buvo grei�iausia – �ia sportininkai �sib�g�davo iki 40-45 km/h, o keletas j�, nesuvald� ledrogi� staigiame pos�kyje, virto ant šono.

Iš 32 var�ybose dalyvavusi�j� prizines vietas iškovojo šiaurie�iai – lietuviai, estai, danai ir vokie�iai. Ma�iau galimybi� treniruotis ant ledo turintys ispanai, pranc�zai, anglai ir olandai tenkinosi �emesn�mis vietomis.

Lengvasvori� (iki 70 kg) kategorijoje pirm� viet� laim�jo šiaulietis K�stutis Berezinas, kuris vien pergali� skai�iumi aplenk� tiek pat baudos tašk� surinkus� Alexander Bruhn (Vokietija). Tre�iaj� viet� šioje kategorijoje laim�jo Gra�vydas Pupkus iš Nidos.

Vidutinio svorio (70-85 kg) kategorijoje pasaulio �empionu tapo estas Mihkel Tigas. Jis aplenk� lietuvius Art�r� Bugailišk� (Šiauliai) ir Antan� Golubovsk� (Nida), iškovojusius sidabr� ir bronz�.

Sunkiasvori� (85-100 kg) kategorijoje tre�ias liko Eric Wulff (Danija), kur� vos vienu tašku aplenk� klaip�dietis Marius Ambriulaitis. Pasaulio �empionu tapo šiaulietis Aurimas Eidukas, kuris vienintelis visuose va�iavimuose finišo linij� kirto pirmas.

Supersunkiasvori� (per 100 kg) kategorijos pirmosios vietos laureatu pripa�intas klaip�dietis Ilgaudas Šeputa. Ant antrosios ir tre�iosios prizinink� pakyl� lipo buriuotojai iš Estijos Raul Nappa ir Orm Valtson.

"Šiauliai plius" informacija

K�stutis Jankevi�ius yra geresnis treneris nei plaukikas

Vaida TVERIJONIEN�

"Delfino" plaukimo mokyklos treneris K�stutis Jankevi�ius vasario 21-�j� atšvent� ne tik 50-ies met� jubiliej�, bet ir vardadien�. Jubiliat� sveikino ir geros kloties link�jo kolegos ir administracija. Tre�iadien� trener� jubiliejaus proga sveikino miesto meras Genadijus Mikšys.

K�stutis Jankevi�ius sako, kad dabar vaikai yra ma�iau motyvuoti sportuoti.
Autor�s nuotr.

Plaukimo mokykloje "Delfinas" plaukiojimo treniruotes K�stutis Jankevi�ius lank� dešimt met�. Mokslus 4,8 balo (penkiabal�je sistemoje - aut. past.) baig�s vaikinas � K�no kult�ros institut� (KKI) �stojo 1978 metais. Anot jo, mokytojai steb�josi, kod�l gerais pa�ymiais mok�sis aukl�tinis renkasi toki� nepopuliari� aukšt�j� mokykl�, juk anuomet � KKI stodavo tik pras�iau besimok� abiturientai. K. Jankevi�ius tuo metu tur�jo galimyb� studijuoti teis� Vilniuje, ta�iau netvirtai jausdamasis d�l angl� kalbos �ini� bei �kalb�jus plaukimo treneriui Apolinarui Dambrauskui pasirinko tuomet� K�no kult�ros institut�. 1982 metais jis buvo pašauktas � sovietin� armij� ir dvejus metus karininku tarnavo Kaliningrade. Gr��s �sidarbino plaukimo treneriu plaukimo mokykloje "Delfinas". V�liau studijavo verslo vadyb� ir band� imtis verslo, ta�iau nepasisekus po keleri� met� gr��o dirbti treneriu.

"Nebuvau gabus plaukikas. Esu ne kart� tap�s Lietuvos plaukimo �empionat�, draugij� prizininku, bet Lietuvos �empionu tapti neteko. Tuo metu labai gerai plauk� Maskvos olimpiados �empionas, pasaulio vice�empionas, Europos pirmenybi� dviej� aukso medali� savininkas Robertas �ulpa, tad nurungti j� buvo sunku. Manau, esu stipresnis treneris, nei buvau sportininkas. Supratau, kad pasirinkau ne t� sporto šak�. Man tr�ko fizini� duomen�. Plaukikas turi b�ti aukštesnis nei vidutinio �gio, labai motyvuotas ir siekti u�sibr��to tikslo. Ne visada geras sportininkas tampa geru treneriu. Ir atvirkš�iai", - atskleid�ia K. Jankevi�ius.

K�stutis Jankevi�ius plaukimo mok� nusipelnius� Lietuvos trener� �ilvina Ovsiuk�, kuris pats treniruoja garsius šalies plaukikus. Ketvirtus metus K�stutis Jankevi�ius treniruoja Pekino olimpini� �aidyni� dalyv�, septyniolika met� plaukiant� Pauli� Viktoravi�i�. �inomas Lietuvos plaukikas, kuris šiemet šv�s 26-�j� gimtadien�, yra kandidatas � Lietuvos olimpin� rinktin�, dalyvausian�i� Londono olimpin�se �aidyn�se. Anot trenerio, patekti � rinktin� nebus lengva, nes kandidatams keliami reikalavimai yra aukšti.

Šiuo metu K. Jankevi�ius treniruoja dvidešimt plaukik�. Ger� rezultat� var�ybose pasiekia Einaras Tamali�nas, Eva Glio�eryt�. Treneris apgailestauja, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuv� paliko trys gabiausi jo aukl�tiniai - Rokas �epulis, Aurelija Macijauskait� ir Karolina Dry�ait�. Perspektyv�s plaukikai demonstravo puikius rezultatus t�vyn�je, ta�iau dabar j� plaukimo rezultat� nebematyti. "Anks�iau palaikydavome ryš�. �inau, kad Rokas nebeplaukia, o merginos dvejus metus sportavo, dabar joki� �ini� apie jas neturiu", - teigia K. Jankevi�ius.

D�iugu, kad Šiauliuose pavyko išlaikyti P. Viktoravi�i�, kuris tur�jo galimyb� išvykti � JAV pas brol� ir buvo sulauk�s viliojan�i� pasi�lym� studijuoti kituose Lietuvos miestuose. Šiauli� miesto savivaldyb�s admininstracijos Sporto skyrius P. Viktoravi�iui skiria kas m�nes� t�kstan�io lit� stipendij�. J� finansiškai remia ir Lietuvos olimpinis centras.

"Šiuolaikiniai vaikai neturi motyvacijos. Jie - materialistai. Jeigu jiems nieko nepasi�lai, tai �i�ri pro pirštus. Anks�iau moksleiviai trokšdavo pirmauti mieste, šalyje. U� dalyvavim� miesto rinktin�je gaudavome talon� pavalgyti valgykloje "Jaunyst�" ir tuo labai d�iaugdavom�s. Dabar geriausi plaukikai skatinami maistpinigiais, var�ybomis u�sienyje, o treniruotis ateina tik kart� per dien�. Iš dvidešimties aukl�tini� rytin�je treniruot�je šešt� valand� b�na du. Vaikai skund�iasi dideliu mokslo kr�viu, - sako plaukimo treneris. - Moksleiviai dabar didesn� d�mes� skiria mokslams, supranta, kad ka�ko pasiekti galima tik turint �ini�, tad išsive�ti � stovyklas toki� vaik� nebepavyksta."

K. Jankevi�ius apgailestauja, kad Šiauliuose vis dar n�ra olimpinio 50 m ilgio baseino. Netur�dami kur tinkamai treniruotis šiaulie�iai, dalyvaudami Lietuvos �empionatuose, jau�iasi nevisaver�iai. U�griuvus sunkme�iui, baseino vizija atitolo dar labiau.

"Elga-Startas" - fini�o tiesiojoje

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauli� "Elgos-Starto" tinklininkai, laim�j� dvejas pusfinalio rungtynes išvykoje bei namuose prieš Vilniaus "��uol�", pateko � Lietuvos vyr� tinklinio �empionato final�. Kovo 6-7 dienomis šiaulie�i� laukia pirmos finalin�s kovos d�l pirmos vietos su kita finalininke - Panev��io "Nauj�ja Agluona-KKSC".

Pusfinalio rungtyn�se namuose "Elga-Startas" tinklininkai (juoda apranga) iškovojo lengv� pergal�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šeštadien� namuose šiaulie�iai lengvai �veik� var�ovus iš sostin�s 3:0 (25:20, 25:13, 25:19). Prie pergal�s daugiausia prisid�jo Modestas Strockis, Vytenis Šuklys, Saulius Astrauskas, Andrius Aleknavi�ius ir Benas Šileika.

Antros rungtyn�s Vilniuje lengvos nebebuvo. Vien� set� "Elga-Startas" pralaim�jo, nors galutinis rezultatas buvo j� naudai 3:1 (26:24, 20:25, 25:18, 26:24). Pergal� iškovoti pad�jo M. Strockis, V. ŠUklys, S. Astrauskas ir A. Aleknavi�ius.

Šiaulie�iai po dviej� pergali� pateko � vyr� tinklinio final�. Dukart �veikusi Kelm�s "Antiv�-Etov�", � final� pateko ir Panev��io "Naujoji Agluona-KKSC".

Reguliariajame �empionate "Elga-Startas" u��m� pirm� viet�. Finale, pasak vyriausiojo Šiauli� tinklinio komandos trenerio Aivaro Strockio, susitiks lygios var�ov�s, tad finalin� kova gali b�ti �tempta.

"Elgos-Starto" treneris sako, kad finale bus �aid�iama iki trij� pergali�. Pirmos dvejos serijos rungtyn�s vyks Šiauliuose kovo 6-7 dienomis, tre�iosios - kovo 13-�j� Panev��yje. Treneris prognozuoja, kad nugal�tojams išsiaiškinti gali neu�tekti trej� rungtyni� - gali prireikti net penkeri�. Jeigu šiaulie�iai iškovot� pirm� viet�, tai Lietuvos �empion� vard� antr�kart apgint� lygiai po dešimties met�. Pirm� kart� šalies �empionais jie tapo 2000-aisiais.

Sportas trumpai

Rankininkai �veik� uteniškius

Lietuvos vyr� rankinio lygos �empionate Šiauli� "Universitetas-Diringa" 36:32 (17:16) �veik� Utenos "Utenos" ekip�. Šiauli� komandai Mindaugas Nakvosas peln� 7 �var�ius, Egidijus Mork�nas - 6, Kostas Plaušinaitis ir Ar�nas Bal�i�nas - po 5, Tomas Baliutavi�ius - 4.

Krepšinio rinktin� nugal�jo seim�nus

Radviliškyje vykusios Lietuvos moter� krepšinio lygos (LMKL) "�vaig�d�i� dienos" rungtyn�se LMKL �vaig�d�i� rinktin� 32:21 (7:8, 11:12, 14:1) nugal�jo LR Seimo komand�.

�sp�dingos "Šiauli�" krepšinink� pergal�s

LKL �empionate antradien� Šiauli� "Šiauliai" išvykoje 100:86 (23:22, 21:21, 29:26, 27:17) nugal�jo Vilniaus "Sakalus". "Šiauliams" M. Kuzminskas peln� 24 taškus, R. Grafas - 15, D. Lou - 13, M. �ukauskas - 11, A. Šikšnius ir D. Gailius - po 10. Baltijos krepšinio lygos (BBL) Elito diviziono rungtyn�se sekmadien� namuose Šiauli� "Šiauliai" 107:100 (36:21, 21:27, 28:28, 22:24), parklupd� nugal�tojo titul� ginant� Vilniaus "Lietuvos ryt�", kuris patyr� pirm� pralaim�jim�. "Šiauliams" A. Šikšnius peln� 28 taškus, M. Kuzminskas - 21, D. Lou - 20, D. Gailius - 15.

Rungtyniaus b�simos �vaig�d�s

Vasario 19 dien� Vilniaus "Siemens" arenoje vyksta Lietuvos moksleivi� krepšinio lygos (MKL) vis� �vaig�d�i� rungtyn�s "Ateities krepšinio �vaig�d�s šiandien 2010", kuriose dalyvauja ir penkios Šiauli� miesto �aid�jos - Goda Verbickait�, Vitalija Kaminskyt�, Laura Svaryt�, Toma Stankut�, Ieva Kazlauskait� - atstovausian�ios "Ryt�" komandai. Jaunieji sportininkai vis� �vaig�d�i� rungtyn�ms atrinkti iš daugiau nei 7000 dalyvi�, atstovaujan�i� 380 MKL komand�.

Jaunieji plaukikai komandin�je �skaitoje - ketvirti

Vaida TVERIJONIEN�

Iš Kaune dvi dienas vykusi� Lietuvos jaunu�i� plaukimo �iemos pirmenybi� Šiauli� plaukimo mokyklos aukl�tiniai gr��o laim�j� prizini� viet�.

Jaunu�i� plaukimo �iemos pirmenybi� prizini� viet� laim�tojai (iš kair�s): Lukas Leonavi�ius, Arnas Paškevi�ius, Lukas Staškus, Alina Taran, Vincentas Dzidolikas, Aneta Astrauskait�, August� Dobrovolskyt� ir Eva Glio�eryt�.
\Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Eva Glio�eryt� (treneris R. Šuipis) keturiose rungtyse - 50 m, 100 m ir 200 m laisvuoju stiliumi bei 100 m nugara - iškovojo antr�sias vietas. Kai kuriose plaukimo rungtyse dalyvavo per 50 vaik�.

Kita to paties trenerio aukl�tin� August� Dobrovolskyt� 200 m plaukimo kr�tine rungt� iš 23 dalyvi� �veik� tre�ia.

Vincentas Dzidolikas (trener� J. Lazdynait�) 200 m distancij� iš 28 vaik� plaukimo kr�tine stiliumi atplauk� antras, o 100 m ilgio distancij� tuo pa�iu plaukimo stiliumi �veik� tre�ias.

Šiaulie�iai dalyvavo ir estafe�i� 4x100 m rungtyse. Mergait�s - E. Glio�eryt�, A. Dobrovolskyt� (treneris R. Šuipis), Alina Taran ir Aneta Astrauskait� (trener� J. Lazdynait�) - kombinuotu plaukimu iš devyni� komand� u��m� tre�i� viet�.

Berniukai iš keturiolikos komand� (Lukas Leonavi�ius, Arnas Paškevi�ius, Vincentas Dzidolikas (trener� J. Lazdynait�) ir Lukas Staškus (treneriai V. Staškuvien� ir K. Jankevi�ius) peln� tre�i� viet�.

Geriausi� plaukik� trejete tre�i� viet� u��m� Eva Glio�eryt�, šiaulie�i� komanda bendroje �skaitoje iš 20 šalies komand�, surinkusi 496 taškus, liko ketvirta.

Jaunieji tekvondo sportininkai var��si auk��iausios klas�s turnyre

Vaida TVERIJONIEN�

Ziendelfingene (Vokietija) vyko penkioliktasis vaik� iki 14 met� tekvondo �empionatas, kuriame dalyvavo per t�kstant� dalyvi� iš dvidešimt pasaulio šali�. �empionate puikiai pasirod� ir šiaulie�iai – sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tiniai, treniruojami Romualdo Montvido ir Mariaus Kantausko.

Treneriai Romualdas Montvidas ir Marius Kantauskas su savo aukl�tine Gabija Jokšaite, laim�jusia aukso medal�.
Romualdo MONTVIDO asmeninio archyvo nuotr.

Jaunieji sportininkai dvi dienas trukusiame �empionate var��si dviejose klas�se – aukš�iausioje A ir pradedan�i�j� B. J�gas šiaulie�iai band� dviejose rungtyse – kov� ir poomsae. � Vokietij� tur�jo išva�iuoti trylika šiaulie�i�, ta�iau d�l ligos ar nesp�j� susitvarkyti dokument� Lietuvoje pasiliko trys iš j�.

Aukš�iausioje A klas�je abiejose rungtyse kovojo tarptautiniuose turnyruose prizines vietas pelnantys Edgaras Abromavi�ius ir Mantvydas Val�iukas (10-11 m. am�iaus grup�je). Kov� rungtyje šiaulie�iai finale susitiko su var�ovais iš Vokietijos. Mantvydas priešininkui nusileido vos vienu tašku, o Edgaras – dviem. Treneris R. Montvidas yra patenkintas savo aukl�tini� kovomis. Poomsae rungtyje M. Val�iukas laim�jo sidabro medal�, o E. Abromavi�ius peln� penkt� viet�.

Pradedan�i�j� B klas�je pavyd�tinu kovingumu pasi�ym�jo aštuonmet� Gabija Jokšait� (treneriai Marius Kantauskas ir Romualdas Montvidas), finale �sp�dingu rezultatu 20:7 nugal�jusi Graikijos atstov�.

Šauniai pasirod� ir vienuolikmetis Aurimas Klemas (treneris R. Montvidas), kuris kov� rungtyje iškovojo aukso medal�, o poomsae rungtyje liko septintas. Pirm� viet� abiejose rungtyse laim�jo Edvinas Rudminas (treneris R. Montvidas). Jam priešininkas pasidav� jau pirmame raunde. Abu sportininkai – A. Klemas ir E. Rudminas – jau iškovojo kelialapius � aukš�iausiosios klas�s turnyr�.

Tre�i� viet� savo am�iaus grup�je u��m� Gvidas Stravinskas ir Ugnius �ymantas (treneris M. Kantauskas).

Bubiuose atgijo slidin�jimo �empionatas

Vaida TVERIJONIEN�

Po ilgos pertraukos, at�jus palankiai �iemai, Šiauliuose atgijo slidin�jimo �empionatas. �vairiose am�iaus grup�se var��si beveik 100 slidinink� iš Šiauli�, Vilniaus, Trak�, Klaip�dos, Kauno, Anykš�i�, Jonavos, Ignalinos ir kit� Lietuvos miest�.

Rokui Vaitkui ir sIgnui Ambrazui lidin�jimas yra didelis malonumas - smagesnis ir u� kompiuteri� �aidimus.

Gr��usius iš trasos, sušalusius sve�ius šeiminink�s vaišino m�lyni� uogiene paskanintais U�gav�ni� blynais, kuriuos jos vadino energetiniais, ir gird� karšta arbata. Aplinkui šurmuliavo persireng�liai, tad šventin� nuotaika blašk� var�yb� jaudul�.

�empionato dalyviai var��si skirtingose am�iaus grup�se. Gausiausias dalyvi� b�rys buvo iš Šiauli� jaun�j� turist� centro, orientavimosi klub� "Sakas", "Igtisa" ir "S-Sportas", nors prizines vietas s�kmingiau skyn� sve�iai iš kit� miest�.

Pusantro kilometro ilgio tras� iš vaik� iki 12 met� grei�iausiai �veik� anykšt�nas Linas Banys ("Anykš�i� v�trung�"), antr� ir tre�i� vietas atitinkamai u��m� šiaulie�iai Rokas Vaitkus (ŠJTC) ir Ignas Ambrazas ("S-Sportas"). L. Banys iš Anykš�i� slidin�ja jau ketverius metus. Jis seka savo sesers ir brolio p�domis. Jau ne pirmose var�ybose šiemet dalyvaujantiems jauniesiems šiaulie�iams trasa buvusi sunkoka – teko �veikti ir kalniukus, ir staigesnius pos�kius.

V. Baškys, ne vien� �empionat� anks�iau organizav�s pats, dabar dalyvauja veteran� klas�je.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

13-14 met� vaikai ir vyresni nei 50 met� �empionato dalyviai var��si trij� kilometr� ilgio trasoje. Visas prizines vietas laim�jo keturiolikme�iai anykšt�nai – Vladas Banys, Kotryna Vitk�nait� ir R�ta Banyt�. Iš šiaulie�i� ši� tras� grei�iausiai �veik� Vesta Ambrazait� ("S-Sportas"). Ji bendroje �skaitoje u��m� ketvirt� viet�, o savo am�iaus grup�je buvo pirma.

Vincas Baškys, iki 40 met� dalyvav�s profesionaliame sporte, dabar yra nepailstantis veteran� sporto dalyvis, pelnantis prizines vietas. Veteran� klas�je buvo u�siregistrav� aštuoni dalyviai, ta�iau pab�g� sud�tingos trasos du iš j� atsisak� var�ybose dalyvauti. V. Baškys savo am�iaus grup�je atšliuo�� penktas, o bendroje �skaitoje iš 32 dalyvi� u��m� priešpaskutin� viet�.

Pagrindin� grup� šliuo�� šešis kilometrus. Iš pusšim�io dalyvi� grei�iausias buvo Marijus Butrimavi�ius iš Trak�, antras tras� �veik� Vilius Aleli�nas iš Šiauli� orientavimosi sporto klubo "Igtisa", o tre�ias finišo linij� kirto Eividas Musteikis ("Anykš�i� v�trung�").

Nenor�jusieji var�ytis d�l viet� gal�jo dalyvauti "Snaig�s �ygyje". �ia buvo u�siregistrav� per šimt� dalyvi�. �veikusiesiems sunki� tras� buvo �teikti dalyvio pa�ym�jimai.

Sportas trumpai

Vyko �iemos ralis

Savaitgal� vykusi� ralio-sprinto var�yb� "Šiauli� �iema 2010" ir "LAS Taur� 2010" pirmajame etape var��si automobili� sporto aistruoliai. Var�ybose "Šiauli� �iema" u�siregistravo per 30 ekipa��, finiš� pasiek� 28 ekipa�ai. Dalyviai var��si šešiose rungtyse. Nugal�tojais tapo sporto klubo "Kripta Racing" ekipa�as Ri�ardas ir Rolandas Baubinai. Antr� viet� bendroje �skaitoje peln� Tomas Ramanauskas ir Vytautas Kazeli�nas. Tre�i� viet� u��m� Antanas ir Benas �iulpos. Visi prizininkai va�iavo tos pa�ios mark�s automobiliu - "Subaru Impreza".

"Elga-Startas" �veik� Vilniaus "��uol�"

Lietuvos vyr� tinklinio �empionato atrankos var�yb� antrajame rate Šiauli� "Elgos-Starto" tinklininkai namuose 3:0 (25:21, 26:24, 25:23) �veik� ketvirt�j� viet� u�iman�i� Vilniaus "��uolo" komand�. Šiauli� "Elga-Startas", su�aid�s devynerias rungtynes, peln�s aštuonias pergales ir pralaim�j�s vienerias rungtynes, surinko 22 taškus ir niekam neu�leid�ia pirmosios vietos turnyrin�je lentel�je.

"Šiauli�" krepšininkai pateko � pusfinal�

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Did�iosios taur�s turnyro ketvirtojo etapo (ketvirtfinalio) atsakomosiose rungtyn�se pirmadien� Šiauli� "Šiauliai" namuose po atkaklios kovos 73:72 (25:17, 17:16, 6:26, 25:13) �veik� Vilniaus "Perl�" ir u�sitikrino viet� pusfinalyje. "Šiauli�" komandai D. Gailius peln� 19 tašk�, Derikas Lou - 17, V. Šarakauskas - 14, M. Kuzminskas - 10.

E. Bal�i�nait� iškovojo dvi pergales

Portugalijoje vykusiame šios šalies jaunimo (iki 23 met�) lengvosios atletikos u�dar� patalp� �empionate E. Bal�i�nait� iškovojo dvi pergales. Ji laim�jo 400 ir 800 m b�gimo rungtis. 21 met� šiauliet� 400 m distancij� �veik� per 53,73 sek. Eglei iki 1983 metais Anos Ambrazien�s pasiekto Lietuvos rekordo prit�ko vos 0,08 sek. 800 m distancij� E. Bal�i�nait� �veik� per 2 min. 7,41 sek.

"TEO" sutriuškino Šiauli� "R�t�"

Lietuvos moter� krepšinio lygos (LMKL) �empionate Vilniaus "TEO" komanda 52 tašk� skirtumu 88:36 (22:11, 19:14, 23:7, 24:4) nugal�jo Šiauli� "R�tos" ekip�. Daugiausia - 19 - tašk� nugal�tojoms peln� S. Galdikait�. Šiauli� ekipoje I. Kazlauskait� peln� 13 tašk�. Iš aštuoni� komand� "R�ta" u�ima priešpaskutin� viet�.

Visi kvie�iami ant slid�i�!

Vaida TVERIJONIEN�

Minint Lietuvos valstyb�s atk�rimo dien�, šiaulie�iai vasario 16-�j� kvie�iami � Šiauli� miesto slidin�jimo �empionat� bei "Snaig�s �yg�".

Var�ybas organizuoja Šiauli� k�no kult�ros mokykla, vykdo sporto klubas "S-Sportas". Atviras miesto slidin�jimo �empionatas prasid�s 12 valand� Bubiuose, "�algirio" slidin�jimo baz�je. Dalyviai var�ysis laisvu stiliumi trijose skirtingo ilgio trasose skirtose skirtingo am�iaus grup�se.

Pagrindin� grup� šliuoš šešis kilometrus keturiais ratais. 13-14 met� vaikams bei penkiasdešimties met� ir vyresniems dalyviams bus skirta trumpesn� - trij� kilometr� dviem ratais - trasa, o dvylikos met� ir jaunesni berniukai ir mergait�s gal�s šliuo�ti 1,5 km ilgio trasa.

Visus, nenorin�ius var�ytis �empionate, organizatoriai kvie�ia � "Snaig�s �yg�", kur trasos ilgis bus nuo 3 iki 18 km. Visiems dalyviams bus �teikti special�s pa�ym�jimai.

Registruotis galima iki vasario 14-osios 22 valandos parduotuv�je "S-Sportas", esan�ioje J. Jablonskio g. 16, Šiauli� arenoje, arba el. paštu info@silva.lt .

Jauni� plaukimo pirmenyb�se - prizin�s vietos

Vaida TVERIJONIEN�

Alytuje vykusiose Lietuvos jauni� plaukimo �iemos pirmenyb�se prizini� viet� peln� ir šiaulie�iai.

Jauni� pirmenyb�se dalyvavusios merginos (iš kair�s): Ingrida Jurkut�, Simona Raudonyt�, Ieva Martinkut� ir Eva Glio�eryt�.

Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Jauni� plaukimo pirmenyb�se dalyvavo 16 komand�. Bendroje �skaitoje šiaulie�iai u��m� penkt� viet�. Plaukik�s iš plaukimo mokyklos "Delfinas" peln� tre�i�sias vietas.

Iš aštuoniolikos dalyvi� 200 m plaukimo kr�tine rungt� Ingrida Jurkut� (treneriai V. Staškuvien� ir K. Jankevi�ius) �veik� per 2 min. 55,99 sek. Ji dalyvavo ir 400 m kompleksinio plaukimo rungtyje ir iš dvylikos dalyvi� atplauk� per 5 min. 44,01 sek., o 200 m distancij� kompleksiniu plaukimu �veik� per 2 min. 41,02 sek. (25 dalyviai). Visose trijose rungtyse ji laim�jo tre�i� viet�.

Tre�i� viet� peln� ir Eva Glio�eryt� (treneris R. Šuipis), kuri dalyvavo dviejose rungtyse. 100 m distancij� nugara iš 24 dalyvi� ji �veik� per minut� 13,62 sek., o estafet� 4x100 m kombinuotu plaukimu - per 4 min. 55,31 sek. Estafet�s rungtyje, be E. Glio�eryt�s, dalyvavo ir Simona Raudonyt�, Ingrida Jurkut� bei Ieva Martinkut�. Šioje rungtyje iš viso dalyvavo 11 komand�.

Sambo imtyninink�s tapo �empion�mis

Vaida TVERIJONIEN�

Estijoje vykusiose atvirose dvikovi� sporto šak� �aidyn�se dalyvavo ir sporto mokyklos "At�alynas" trenerio Stanislovo Kulikausko aukl�tiniai. Dvi sambo imtyninink�s apgyn� �empioni� titulus, o kovinio sambo atstovas parsive�� sidabro medal�.

Medali� iš Estijoje vykusi� atvir�j� imtyni� �aidyni� parsive�� sambo imtyninink�s S. Pakenyt� ir G. Ma�yt� bei kovinio sambo imtynininkas T. Rimkevi�ius (dešin�je). Juos treniruoja treneris S. Kulikauskas.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Imtyni� �aidyn�se var��si sportininkai iš septyni� šali�. Var�ybos vyko rato sistema. Sambo imtyninink� Santa Pakenyt� svorio kategorijoje per 80 kg finale susitiko su sena var�ove iš Estijos P. Šop. Ši sportinink� yra Estijos dziudo ir sambo imtyni� �empion�, Europos ir pasaulio sambo imtyni� tre�ios vietos laim�toja. Ankstesn�se kovose P. Šop �veikdavo šiauliet�. Š� kart� S. Pakenyt� buvo puikiai pasirengusi ir nugal�jo savo priešinink�.

Ma�esn�je svorio kategorijoje (52 kg) �empione tapo ir Gintar� Ma�yt�, nesunkiai �veikusi var�oves iš Latvijos ir Estijos.

Kovinio sambo atstovas, suaugusi�j� pasaulio ir Europos kovinio sambo tre�ios vietos laim�tojas Tadas Rimkevi�ius (per 100 kg) nedidele persvara finale nusileido priešininkui iš Estijos ir laim�jo antr� viet�. Kova buvo sustabdyta �sikišus šiaulie�io treneriui S. Kulikauskui. Paaišk�jo, kad pirm� kart� kovinio sambo var�ybose teis�jav�s teis�jas T. Rimkevi�iui u� atliktus veiksmus neskyr� net trij� pelnyt� tašk�.

Dar du sambo imtynininkai Aurimas Pakenis (65 kg) ir Benas Razali�nas (52 kg) tur�jo pasidalyti penkt� ir šešt� vietas savo svorio kategorijose.

"Liumenas" �sitvirtino lyderi� pozicijoje

Vaida TVERIJONIEN�

2010 m. Lietuvos rankinio vyr� pirmenybi� antrojo rato B grup�s rungtyn�se namuose Šiauli� "Liumenas" �veik� Pasvalio RK "Rykl� SM" rezultatu 42:26 (22:14).

Šiauli� "Liumenas" (geltona apranga) nesunkiai �veik� Pasvalio rankininkus.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Stanislovo Nainio vadovaujamas Šiauli� "Liumenas" �engia be pralaim�jim� - Pasvalio RK "Ryklio SM" komand� �veik� be didelio vargo, net ir be pagrindinio vartininko. Tiesa, vart� ginti prisijung� I. Kaupas - perspektyvus 2 m �gio jauni� �aid�jas iš Radviliškio komandos.

Daugiausia �var�i� "Liumenui" peln� E. Dorof�jus - 7, A. Plakys - 6, P. Mork�nas ir T. Dapševi�ius - po 5.

Ši perspektyvi brandi komanda, kurios �aid�j� �gio vidurkis siekia 1,90 m, o am�iaus - 23 metai, pra�jusiais metais buvo Lietuvos rankinio federacijos vyr� �empionato nugal�toja. Šiemet šiaulie�iams taip pat sekasi puikiai. "Liumenas" �aid� jau trejas LRF vyr� �empionato antrojo rato rungtynes (iš viso aštuonerias). Dar po dvej� rungtyni� su Klaip�dos ir Taurag�s komandomis "Liumeno" laukia atkrintamosios var�ybos. Jeigu "Liumenas" išliks pirmose pogrupio pozicijose (taip ir atsitiks, nes kitos komandos teoriškai šiaulie�i� neaplenks), tai atkrintamosiose var�ybose nereik�s rungtyniauti aštuntfinalyje - u�teks prisijungti tik ketvirtfinalyje.

Komandos treneris Stanislovas Nainis puikiai vertina savo aukl�tini� patikim� gynyb�, rezultatyv� �aidim�, susiklausym�. Komanda negali rungtyniauti visu paj�gumu, nes �aid�jai patiria traum�. Per pastar�sias rungtynes buvo traumuoti du rankininkai, dar vienam anks�iau teko atlikti menisko operacij�. Treneris tikisi, kad svarbiose var�ybose pavasar� jie gal�s prisijungti ir sustiprinti komandos j�gas.

Sportas trumpai

Lengvaatle�iai peln� pergali�

Vilniuje vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos (LAF) taur�s ir sporto klub� taur�s var�ybose geriausius sezono rezultatus peln� ir šiaulie�iai, o Saul�s miestas tapo antros miest� grup�s nugal�toju. Šiauli� lengvosios atletikos mokyklos treneri� aukl�tiniai iškovojo tris pirm�sias, vien� antr�j� ir dvi tre�i�sias vietas. Trys lengvaatle�iai pasiek� geriausius sezono rezultatus. Tai A. Kitanovo aukl�tin� E. Bal�i�nait�, 400 metr� b�gimo rungt� �veikusi per 55,04 sekund�s, šuolio � tol� rungties nugal�toja tapusi trenerio L. Maceikos aukl�tin� A. Daukšait�, paskutiniuoju bandymu nušokusi 6,3 metro, ir P. Šau�ikovo aukl�tinis J. Ber�anskis, 1500 metr� b�gimo rungt� �veik�s per 4 min. 2,30 sek. Antr� viet� 1500 metr� b�gimo rungtyje peln� trenerio D. Šau�ikovo aukl�tin� J. Jasutyt�, o 3000 metr� distancij� R. Kergyt� �veik� tre�ia. 3000 metr� b�gimo rungt� tre�ias �veik� ir P. Šau�ikovo aukl�tinis J. Kri�inauskas. Antroje miest� grup�je Šiauliai, surink� 15632 taškus, laim�jo pirm� viet�. Antroje vietoje liko Klaip�da (12618), tre�ioje - Panev��ys (2950).

Šiauli� rankinink�s pakviestos � rinktin�

Prasid�jo antrasis 2009-2010 m. Lietuvos moter� rankinio pirmenybi� turas. Pirmosios rungtyn�s išvykoje ne visos sud�ties Šiauli� sporto mokyklos rankinio komandai HC "Saul�-Gaivineta" su stipria var�ove Pasvalio "Svalia" baig�si lygiosiomis 25:25 (14:12). Šiauli� komandai �var�ius peln� E. Vaitkevi�i�t� - 9, E. Burinskyt� - 5/2, R. Butkut� - 4, M. Gedvilait� - 4/3, N. Mikšyt� - 2, D. Sireikait� - 1; "Svalios" komandai - D. Tuom�nait� - 11/3, A. Mui�yt� - 8, G. Gadliauskait� - 3/1, S. Markevi�i�t� - 2. Po septyneri� su�aist� rungtyni� HC "Saul�-Gaivineta", iškovojusi šešias pergales, nepatyrusi n� vieno pralaim�jimo ir su�aidusi vienerias lygi�sias, surinko 13 tašk� ir u�ima pirm� viet� turnyrin�je lentel�je. Dvi Šiauli� komandos �aid�jos yra pakviestos � Lietuvos moter� rankinio rinktin�, kuri atstovaus m�s� šaliai kov� prasid�sian�iame Europos moter� rankinio �empionato atrankiniame etape. Kit� savait� vartinink� Vita Urbonait� ir �aid�ja Diana Šatkauskait� va�iuos � savait� truksian�i� pasiruošimo stovykl� Jurbarke.

"Liumeno" rankininkai �veik� kaunie�ius

Lietuvos rankinio federacijos vyr� �empionato B grup�je �aid�iantis Šiauli� "Liumenas" išvykoje �veik� Kauno KTU ekip� rezultatu 30:25 (12:14) ir išliko pirmoje turnyrin�s lentel�s pozicijoje. Šiauli� "Liumenui" daugiausia �var�i� peln� J. Truchanovi�ius - 15/2, E. Daraf�jus - 3/1, P. Jank�nas - 2, E. Kuodys - 2, P. Mork�nas - 2, A. Plakys - 2, A. Trib� - 2/1, M. Valuckas - 2/2; KTU - K. Jankauskas - 12/2, M. Urbas - 6/1, L. Juronis - 2. Trenerio St. Nainio vadovaujamas "Liumenas", surink�s 14 tašk�, po vis� septyneri� laim�t� rungtyni� u�ima pirm� viet� B grup�je.

Vyr� rankinio rungtyn�s baig�si lygiosiomis

Lietuvos rankinio lygos dvyliktojo turo rungtyn�se šeštadien� Šiauli� "Universitetas-Diringa" su�aid� lygi�sias 29:29 (13:15) su Vilniaus VHC "Šviesos" ekipa. Daugiausia �var�i� Šiauli� "Universiteto-Diringos" rankininkams peln� E. Mork�nas - 12/7, P. O�ikas - 4, A. Bal�i�nas - 4, M. Nakvosas - 2, E. Dambrauskas - 2, A. Strupas - 2, T. Baliutavi�ius - 2, R. Zdanavi�ius - 1; Vilniaus VHC "Šviesai" - V. Trainavi�ius - 7/2, M. �ala - 6, A. Švilpa - 5, A. Dir�inauskis - 4. Po dvylikos rungtyni�, iškovoj� šešias pergales, patyr� keturis pralaim�jimus ir su�aid� dvejas lygi�sias, Šiauli� rankininkai, surink� 14 tašk�, LRL turnyrin�je lentel�je u�ima penkt� viet�.

"Elga-Startas" �sitvirtino pirmoje vietoje

Lietuvos vyr� tinklinio pirmenyb�se Šiauli� komanda "Elga-Startas" savaitgal� iškovojo dvi pergales - nugal�jo ir Kelm�s "Antivio-Etovio" komand� ir Vilniaus "��uolo" ekip�. Šiaulie�iai namuose parklupd� Kelm�s "Antivio-Etovio" tinklininkus rezultatu 3:0 (25:19, 25:21, 25:21), o išvykoje rezultatu 3:1 (18:25, 25:19, 25:17, 25:19) �veik� Vilniaus "��uol�". Šiaulie�iai iškovojo jau septynias pergales, surinko 19 tašk� ir yra pirmoje turnyrin�s lentel�s vietoje.

�iauli� miesto savivaldyb� � sporti�kiausia regione

Irena BUDRIEN�

Sportiškiausios 2009 met� Šiauli� apskrities savivaldyb�s konkurso rezultatai parod�, kad sportiškiausia m�s� regione yra Šiauli� miesto savivaldyb�. Nuo jos nedaug atsilieka Radviliškio ir Pakruojo rajon� savivaldyb�s.

Sportiškiausios savivaldyb�s taur� atsi�m� Šiauli� miesto meras Genadijus Mikšys.
Autor�s nuotr.

Laim�jusi� savivaldybi� merams Šiauli� apskrities viršininkas Rimundas Domarkas �teik� taures, o savivaldybi� sporto specialistams – sportinius kostiumus. Sportiškiausios apskrities savivaldyb�s konkursas rengiamas antr� kart�. Pernai taip pat nugal�jo Šiauli� miesto ir Radviliškio rajono savivaldyb�s, tik vietoj Pakruojo tarp nugal�toj� buvo Kelm�s rajono savivaldyb�.

Pasak apskrities sporto specialisto Rimanto Ilgausko, rinkti sportiškiausi� savivaldyb� rekomenduoja K�no kult�ros ir sporto departamentas. Tam yra svari� argument�. Informacin�s technologijos ir transporto priemon�s šiuolaikinio �mogaus gyvenim� padar� labai patog�, ta�iau kartu ir apribojo jam fiziologiškai b�tin� fizin� kr�v�. Konkursu siekiama skatinti k�no kult�ros ir sporto pl�tr� regioniniu mastu, tikimasi sporto klub� ir juose sportuojan�i� �moni� pagaus�jimo, sporto bazi� pl�tros. Konkurso laim�tojai nustatyti pagal tam tikrus rodiklius: organizuotai sportuojan�i� gyventoj�, sporto klub�, sporto mokyklas lankan�i� mokini� skai�i�, surengtus sporto visiems, specialist� kvalifikacijos k�limo renginius, renovuot� sporto bazi� skai�i� ir pan.

Iš 126 t�kstan�i� Šiauli� miesto gyventoj� 5421 sportuoja. Mieste veikia 40 sporto klub�. Sporto mokyklas lanko 3 778 moksleiviai, dar 3 020 mokini� lavinasi mokykl� sporto b�reliuose. 865 vaikai pernai buvo išmokyti plaukti. Per pra�jusius metus mieste surengtas 81 sporto visiems renginys. Juose dalyvavo 3870 sportuojan�i�j�. Šiauli� mieste veikia 269 sporto baz�s.

K�no kult�ros ir sporto specialistams 2009-aisiais buvo surengti 23 kvalifikacijos k�limo renginiai.

Šiauli� regionas neblogai pasirod� ir respublikiniu mastu. Šiauli� apskritis 2008 metais pripa�inta antra pagal sportiškum� (laim�jo Panev��io apskritis). Tai paaišk�jo paskelbus K�no kult�ros ir sporto departamento rengto konkurso rezultatus.

Šiemet tokie rezultatai taip pat bus paskelbti. Pasak R. Ilgausko, K�no kult�ros ir sporto departamentui bus pateikti visi savivaldybi� surinkti duomenys.

"Ruoniai" eket� R�kyvoje gali i�keisti � snieg�

Vaida TVERIJONIEN�

Nors pusto ir priversta daug sniego, kasmet�s �iemos švent�s prie R�kyvos e�ero organizatoriai minties jos rengti neatsisako, priešingai, š� savaitgal�, vasario 7-�j�, �ada var�yb�, koncert�, �aidim� virtin� ir gard�i� vaiši�. Jeigu nepavyks prakirsti storo ledo, "ruoniai" gal�s išsimaudyti netradiciškai - sniege.

Jau penktus metus kult�ros ir sporto švent� prie R�kyvos e�ero draugiškai rengia Šiauli� kult�ros centro R�kyvos skyrius ir Šiauli� k�no kult�ros mokykla.

Devint� valand� ryto prad�s var�ytis poledin�s ��kl�s �vejai. Dalyviai bus prad�ti registruoti prieš valand�.

Švent� prasid�s lau�u, kapelos "Šelmiai" ir atlik�jo Rad�i pasirodymu bei ledo jacht� var�ybomis, kurias rengs Šiauli� buriuotoj� klubas.

Kaip ir kasmet, aviamodelius demonstruos Šiauli� apskrities jaun�j� technik� centro nariai, vyks slidin�jimo, svars�io kilnojimo, šun� vikrumo var�ybos.

Šiauli� kult�ros centro R�kyvos skyriaus ved�ja Olga Osetrova �ada ir pramog� vaikams. Bus surengta �vairi� �aidim�, išdalyta gausyb� priz�, koncertuos vaik� studija "Svirplys". Švent�s dalyviai bus vaišinami kareiviška koše, karšta arbata ir gard�iais šašlykais.

Tradicin�s "ruoni�" maudyn�s gali vandenyje ne�vykti, jeigu nepavyks iškirsti storo ledo. Sveikuoliams tokiu atveju gali tekti apsitrinti sniegu. Ta�iau, pasak K�no kult�ros mokyklos direktoriaus Jono Karbo�iaus, tai b�t� tik �domiau. Nor� � �iemos švent� atvykti pareišk� ne tik sveikuoliai iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.

Baigiamuosius švent�s akordus tre�i� valand� popiet sugros netradicinio folkloro ansamblis "Kitava".

Švent� prie R�kyvos e�ero rengiama tik u� r�m�j� skirtas l�šas.

� �iaulius ateina petank�

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriuje pristatyta nauja sporto šaka - petank�. Ji tinka ir ma�am, ir dideliam, ir sveikam, ir ne�galiajam. Lietuvoje jau rengiami petank�s turnyrai, o šiaulie�iai parsive�� pirmuosius apdovanojimus.

Rutulys sveria nuo 650 iki 800 g.

Voldemaras Barakauskas (dešin�je) ir Remigijus Bielskis, petanke susidom�j� prieš penkerius metus, sako, kad �aidimui �avesio suteikia atsitiktinumas.
Autor�s nuotr.

Petank� (petanque) yra kilusi iš Pranc�zijos. J� sugalvojo vienas veteranas �aid�jas, kuris po nelaimingo atsitikimo atsis�do � invalido ve�im�l�. �aidimo pavadinimas iš pranc�z� kalbos reiškia "p�dos kartu", mat pagal �aidimo taisykles rutul� reikia mesti stovint arba s�dint apskritime. Petank� paplito tarp �vairaus am�iaus vyr� ir moter�. Imta rengti tarptautines var�ybas, � kurias �aidimo dalyviai vyksta u� savo l�šas. �aidimas išpopuliar�jo Europoje, Afrikos dalyje, Šiaur�s Amerikoje ir Azijoje.

Petank� �aid�ia vienetais, dvejetais, kai �aid�jai turi po tris rutulius, ir trejetais, kai jie turi po du rutulius. Metaliniai rutuliai m�tomi ant betonin�s, smulkiu �vyru išpiltos da�niausia 15 m ilgio 4 m plo�io aikštel�s. Iš prad�i� 4-10 m atstumu metamas kontrolinis taikinys, o kuo ar�iau jo - rutulys. Tada rutul� meta kitos komandos narys, o v�liau jau tos, kuriai nepavyko rutulio nusviesti ar�iau taikinio. Taip kartojama, kol viena komanda nebeturi rutuli�. Likusi komanda nusvied�ia likusius rutulius, tada skai�iuojami taškai.

Rutul� �aid�jas gali sviesti keliais b�dais - stengdamasis kuo ar�iau nusviesti rutul� prie taikinio arba išmušdamas priešininko rutul�.

Ši � bo�ia panaši sporto šaka Lietuvoje seniausiai kultivuojama Kaune. �ia net �iem� angaruose rengiami turnyrai. Petank�s entuziastai nori, kad ji prigyt� ir Šiauliuose, juolab, kad ši sporto šaka nereikalauja dideli� investicij�. Tuose pa�iuose turnyruose gali dalyvauti ir ne�galieji, bet kokio am�iaus �mon�s.

Valdemaras Barakauskas ir Remigijus Bielskis - vieni pirm�j� petank�s pradinink� Šiauliuose. Jie ne tik populiarina ši� sporto šak�, bet ir dalyvauja šalies turnyruose bei pelno apdovanojim�. Kaune vykusiame pirmojo petank�s baro taur�s turnyre dvejet� var�ybose šiaulie�iai laim�jo pirm� viet�.

Petank� jau �traukta � 2012 m. vyksian�i� "Sporto visiems" �aidyni� program� kaip parodomoji sporto šaka. K�no kult�ros ir sporto skyriaus vadovai �ada ieškoti galimybi� �rengti petank�s var�yboms reikalingas aikšteles. Tam tikt�, pavyzd�iui, nenaudojamas mokyklos stadionas. Vienerioms var�yboms reik�t� 10 ar 12 aikšteli�. Tiesa, šiaulie�iai atskleid�, kad kiti petank�s entuziastai jau yra �reng� vien� aikštel� prie Liepori� gimnazijos stadiono.

Sportas trumpai

Imtynininkai pasipuoš� medaliais

Šiauli� specializuotoje imtyni� sal�je vyko Lietuvos vaik� laisv�j� imtyni� pirmenyb�s. Jose dalyvavo per 100 sportinink� iš Lietuvos. Šiauli� sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tiniai iškovojo septynis apdovanojimus. Nugal�tojais tapo Edvinas Povilaitis (svorio kategorija iki 80 kg) ir Dominykas �urauskas (iki 54 kg). Antr�sias vietas iškovojo Dovydas Šulcas (iki 66 kg) ir Edmundas Rudzinskas (iki 44 kg). Bronzos medaliais pasipuoš� Simonas Stankus (iki 80 kg), Eimantas Ramanauskas (iki 58 kg) ir Edgaras Gendvilis (iki 32 kg). Sportininkus šioms var�yboms pareng� treneriai Renatas Dijokas, Edmundas Skrickas, Jonas Kemzura, Vidmantas �ibutis ir Ar�nas Šulcas.

Tinklinink�s vis dar pralaimi

Lietuvos moter� tinklinio pirmenybi� rungtyn�se Šiauli� "Trivilita" namuose neiškovojo lauktos pergal�s. Šiauli� tinklininkes �veik� Kauno LKKA komanda rezultatu 3:0 (25:16, 25:20, 25:18). N� vieneri� rungtyni� nelaim�jusi "Trivilita" surinko vos aštuonis taškus ir yra turnyrin�s lentel�s apa�ioje. Aštuoni� komand� turnyre pirmauja Vilniaus "SM Tauras VTC" (18 tšk.), lenkiantis Kauno "Heksos" (16 tšk.) tinklininkes bei Lietuvos jauni� rinktin� (15 tašk�).

"Šiauli�" s�skaitoje - trys pergal�s

"Šiauli�" krepšininkai �veik� LKL debiutantus iš Utenos rezultatu 84:74. Daugiausia tašk� "Šiauliams" peln� D. Gailius - 21 tašk�, M. �ukauskas ir D. Low - po 15, V. Pauliuk�nas – 11; "Utenos" komandai: D. Pakamanis – 19, A. Vasiliauskas - 13, J. Elvikis – 12. Kitose LKL rungtyn�se išvykoje "Šiauliai" nugal�jo ir K�daini� "Nev��" rezultatu 76:59. "Šiauliams" daugiausia tašk� (27) peln� V. Šarakauskas, surink�s net 35 naudingumo balus. D. Gailius prie pergal�s prisid�jo 11, A. Šikšnius - 8 taškais; šeiminink� gretose rezultatyviausi buvo R. �zas - 16, E. Dimša - 11, D. Gvezdauskas - 10. Baltijos krepšinio lygos Elito diviziono rungtyn�se Šiauli� "Šiauliai" iškovojo gana lengv� pergal� prieš Latvijos Valmieros "Valmier�". "Šiauliai" nugal�jo rezultatu 93:68. Turnyrin�je lentel�je komanda pakilo � tre�i�j� viet�.

Orientacininkai �al�io nesibijo

Vaida TVERIJONIEN�

Kai d�l šal�io nesinori net nosies iš nam� iškišti, orientavimosi su slid�mis sportininkai trina delnais ir d�iaugiasi �iemos teikiamais malonumais. Kone kas savaitgal� vyksta vienokios ar kitokios var�ybos, o pra�jus� Visagine per 300 sportinink� iš Lietuvos ir Latvijos dalyvavo ši� met� Lietuvos orientavimosi sporto slid�mis �empionate. Iš šiaulie�i� jauni� grup�je abiej� rung�i� nugal�toja tapo Vesta Ambrazait�. Jos t�tis Svaj�nas Ambrazas elito grup�je peln� septint� ir aštunt� vietas.

"Orientacinis sportas kaskart suteikia nauj� �sp�d�i� ir potyri�", - sako Svaj�nas Ambrazas.
Autor�s nuotr

Vesta � orientavimosi var�ybas kartu su t�vais orientacininkais va�iuodavo nuo ma�ens. Iš dalies tai ir l�m� jos apsisprendim� iškeisti lengv�j� atletik� � ši� sporto šak�. B�gimas turint tiksl�, ieškojimas merginai kur kas �domesnis nei tiesiog b�gimas.

Intensyviai orientavimosi var�yboms Vesta prad�jo ruoštis prieš trejus metus. Pirmaisiais metais jaunu�i� grup�je Europos orientavimosi �empionate ji u��m� ketvirt� viet�, o po met� Europos �empionate buvo šešta. Mergina pra�jusiais metais tapo Baltijos šali� jauni� grup�s �empione, jau dukart laim�jo estafe�i� rungt� suaugusi�j� grup�je. Šiais metais pelnytos dar dvi d�iugios pergal�s: Vesta tapo Lietuvos �empione jauni� grup�je sprinto ir vidutin�je trasoje.

Mergina turi ma�ai sau lygi� var�ovi� savo am�iaus grup�je, tod�l da�nai dalyvauja su suaugusiaisiais. Ji kasdien po valand� treniruojasi, tobulina slidin�jimo technik�, atlieka ištverm�s, grei�io pratimus. Labiausiai jai patinka sprinto rungtis, nes tada turi ne tik u�duot� atlikti labai greitai, bet ir geb�ti greitai susiorientuoti. Lietuvos �empionate pirm� var�yb� dien� Vesta 2,1 kilometro ilgio sprinto rungt�, suradusi dešimt kontrolini� punkt�, �veik� per 18 min. 22 s. Nuo nugal�tojos atsilikusi pusšeštos minut�s R�ta Nemeikšyt� iš Šiauli� jaun�j� turist� centro u��m� antr� viet�.

Antr� dien� dalyviai var��si vidutin�je trasoje. Vesta savo am�iaus grup�je tur�jo �veikti keturi� kilometr� ilgio tras� ir surasti devynis kontrolinius punktus. Tai jai pavyko padaryti per 34 min. 21 s. Toje pa�ioje grup�je R�ta laim�jo tre�i� viet�.

Savo am�iaus grup�je abiejose rungtyse nugal�toja tapo Gabriel� Keinait� iš sporto klubo "Sakas". Moter� grup�je (M35) sprinto rungt� laim�jo Gitana Kazimieraitien� iš to paties klubo, vidutin�je trasoje ji peln� ketvirt� viet�. Jaunu�i� grup�je vidutin�je trasoje ketvirt� viet� u��m� Kevinas Olišauskis. Gediminas Mor�nas iš "Sako" klubo sprinto rungtyje tapo nugal�toju, o vidutin�je trasoje buvo antras. Airidas �ukauskas iš JTC toje pa�ioje am�iaus grup�je u��m� ketvirt� viet�. Elito grup�je (V 21) šiaulietis Petras Andraši�nas vidutin�je trasoje u��m� ketvirt� viet�, o Svaj�nas Ambrazas - aštunt�j�, sprinto rungtyje - septint�j�.

Š� savaitgal� orientacininkai kovos Trakuose "Fort�nos" taur�s var�ybose, o kovo prad�ioje laukia kitas Lietuvos �empionato etapas, kai bus rengiamos dar dvi rungtys - ilgoji trasa ir estafet�s. Vesta tikisi b�ti prizinink� gretose.

Vesta Ambrazait� tapo Lietuvos �empione savo am�iaus grup�je sprinto ir vidutin�s trasos rungtyse.

Vestos AMBRAZAIT�S asmeninio archyvo nuotr.

Ko reikia, kad b�tum geras orientacininkas, paklaus�me patyrusio sportininko Svaj�no Ambrazo.

- �mogus turi b�ti gerai pasireng�s ir fiziškai, ir psichologiškai. Jeigu pasirinksi geriausi� keli� ir išvystysi didel� greit�, šansas nugal�ti bus didelis.

- Kuo �avi orientacinis slidin�jimas?

- Tai nuotykiai, kelion�s, adrenalinas, buvimas gamtoje. Jauniems dar r�pi rezultatai, o vyresniems jau tai tampa gyvenimo b�du.

- Tai olimpin� sporto šaka. Kod�l orientacinink� nematome olimpin�se �aidyn�se?

- Taip tik paskelbta, ta�iau dar daug met� praeis, kol j� išvysime olimpiadoje. Pirmiausia sporto šaka turi b�ti populiari, tada viskas priklauso nuo Tarptautin�s federeacijos nuoseklaus darbo.

- Kaip populiarinate orientacin� sport�? Kiek klub� Šiauliuose jungia šios sporto šakos entuziastus?

- Organizuojame renginius, � kuriuos kvie�iame �mones iš šalies. Pabando, ir, jeigu patinka, �sigyja reikalingo inventoriaus. Šiauliuose orientacininkus vienija ŠJTC ir sporto klubas "Sakas". Anks�iau m�s� mieste gyvavo keturi klubai, bet v�liau d�l konkurencijos jie išnyko arba prisijung� prie kit� miest� klub�. "Sako" klube šiuo metu yra apie 40 nari�.

- Ar labai brangi ši sporto šaka?

- Tenisininkai sako, kad j� sportas yra brangiu, ta�iau at�j� pas mus jie nustebt�. Apranga turi b�ti skirtinga, kai lauke nulis ir kai 20 laipsni� šal�io. Kokybiška apranga šaltesniu oru ir slid�s gali kainuoti apie tris keturis t�kstan�ius. Da�nas išgird�s sako, kad u� toki� sum� galima net mašin� �sigyti. Vien� slid�i� var�yboms nepakanka - reikia tur�ti dvejas atsargai, be to, jos d�visi, l��ta, tad kainuoja taisymas. Vienerios slid�s kainuoja apie t�kstant�, lazdos - 700 lit�, o kombinezonas, apatin� apranga, geri batai siekia du t�kstan�ius. Tepalo u� 300 lit� pakanka slid�ms ištepti vien� kart�. Dar planšet� �em�lapiui pritvirtinti. Kiekvienas sportininkas tur�t� tur�ti širdies ritmo monitori�, kurio kaina siekia pusantro t�kstan�io lit�. �inoma, visa, kas reikalinga, galima �sigyti ir pigiau, ta�iau ken�ia kokyb� ir siekiamas rezultatas.

- Ar sunkme�io orientacininkai nejau�ia?

- Mes ne politikai. Egli� niekas neiškirto, slidin�ti turime kur.

- Šia �iema tikriausiai ypa� d�iaugiat�s?

- Pernai orientacinio slidin�jimo sezonas prasid�jo tik saus�, o šiemet slidin�ti gal�jome jau gruod�. Kai b�davo šiltesn�s �iemos, va�iuodavome � var�ybas Latvijoje ar Estijoje.

- Ar d�l per dideli� šal�i� var�ybos b�na atšaukiamos?

- Slidin�jome esant 20 laipsni� temperat�rai, ir nieko. Miške v�jo n�ra. Lietuvoje n�ra buv�, kad var�ybos b�t� atšauktos d�l oro s�lyg�. Juk visi susirenka savo malonumui, o ne � darb�. Visi trokšta, kad var�ybos �vykt�. Kartais var�ybos baigiasi vakare prie lau�o.

- Kitas Lietuvos �empionato etapas numatytas kov�. Kokia tikimyb�, kad bus sniego?

- Var�yb� laikas koreguojamas, atsi�velgiant � or�. Sniego visada u�tenka. �empionatai da�niausiai vyksta Ignalinoje arba Visagine. �mon�s, gyvenantys mieste, da�nai ne�ino, kiek sniego b�na miškuose.

Sportas trumpai

Legvaatlet� Egl� Bal�i�nait� atb�go pirma

Atvirojo Vilniaus miesto lengvosios atletikos u�dar� patalp� �empionato moter� 1500 m b�gimo rungt� laim�jo geriausia 2009 m. Šiauli� miesto sportinink� Egl� Bal�i�nait� (treneris Aleksandras Kitanovas). 21 met� šiauliet� distancij� �veik� per 4 min. 24,99 sek. Tai buvo pirmasis 1500 m b�gimas š� sezon�.

R. Kergyt� - antra, o D. Šau�ikovas - šeštas

Lenkijos sostin�je Varšuvoje vykusiame 27-ajame 15 km b�gimo turnyre "Bieg Chomiczowki" moter� grup�je antra atb�go Remalda Kergyt�, �veikusi distancij� per 59 min. 7 sek. Vyr� b�gimo rungtyje Dainius Šau�ikovas atb�go per 52 min. ir buvo šeštas. Iš viso turnyre dalyvavo 875 lengvaatle�iai.

"Gintros" taur� antr� kart� iškeliavo � Estij�

Šiauli� arenoje antr� kart� surengtas tarptautinis moter� futbolo turnyras "Gintros" taurei laim�ti. Taur�, kaip ir pernai, išsive�� Pernu futbolinink�s. Antra liko Rygos "Skonto RFS" komanda, o Šiauli� "Gintra-Universitetas" futbolinink�s u��m� tre�i� viet�.

"Šiauliai" nusileido Kauno "�algiriui" (86:77)

Nevisos sud�ties "Šiauli�" ekipa išvykoje pralaim�jo "�algiriui". Šiaulie�iams daugiausia tašk� peln� D. Low - 22, V. Šarakauskas - 18 ir V. Pauliuk�nas - 11; Kauno ekipai – M. Begi�ius ir A. Milaknis - po 15, A. �apinas - 14. "Šiauli�" klube liko �aisti aukšta�gis R. Grafas, o su B. Braunu sutartis nebuvo prat�sta.

Tinklininkai �veik� vilnie�ius

2009-2010 m. vyr� tinklinio �empionato atrankinio etapo rungtyn�se Šiauli� "Elga-Startas" susitiko su Vilniaus "Flamingo-Volley" tinklininkais. Šiaulie�iams prireik� vis� trij� set�, kad �rodyt� savo pranašum�. Po atkaklios kovos rungtyn�s baig�si rezultatu 2:3. Šiauli� "Elga-Startas" atrankinio etapo var�ybose su�aid� šešerias rungtynes, vienerias pralaim�jo, o penkerias baig� pergale. Komanda, surinkusi 13 tašk�, turnyrin�je lentel�je u�ima pirm� viet�.

�ok�jai �iauliuose var��si a�tunt� kart�

Vaida TVERIJONIEN�

"Šiauli�" sporto r�muose vykusiose Lietuvos sportini� šoki� reitingo var�ybose "Šiauliai 2010" 19 am�iaus ir meistriškumo grupi� var��si 243 poros iš 40 Lietuvos klub�. D�l apdovanojim� kovojo ir trij� Šiauli� klub� šok�j� poros: 27 iš "Šiauli� voltos", 11 iš "Šypsenos" ir 9 iš "Milagro".

Ant parketo sukosi šok�j� poros.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulie�iai var�ybose laim�jo keturias pirmas, dvi antras, vien� ketvirt�, dvi penktas ir tris šeštas vietas.

Jaunu�i� II grup�je 4 šoki� programoje pirm� viet� laim�jo Arnoldas Karvelis ir Kristina Charitonovait� ("Šypsena"), antr� – Liutauras Suvorovas ir Gabriel� �urauskait� ("Šiauli� volta").

Jauni� I grup�je 6 šoki� programoje prizines vietas peln� "Šiauli� voltos" šok�jai - nugal�tojais tapo Kristupas Kaušas ir Gabriel� Vai�iulyt�, o antrosios vietos laim�tojais Vladislavas Volkovas ir Kristina Raugait�.

Jauni� I grup�je 4 Lotyn� Amerikos šoki� programoje šešt� viet� u��m� Matas Klupšas ir Livija Adomaityt� ("Šypsena").

Jauni� II grup�je 6 šoki� programoje nugal�jo Karolis Dargis ir Kristina Antanaityt� ("Šypsena"), ketvirt� viet� u��m� Ernestas Ulvydas ir Dominyka Kaušait� ("Šiauli� volta").

Jaunimo ir suaugusi�j� 4 Lotyn� Amerikos šoki� programoje pirm� viet� u��m� Visvaldas Stonkus ir Ernesta Kiburyt�, o penkt� – Mindaugas Vy�as ir Edita Gustait�. Abi poros atstovauja "Šypsenos" klubui.

Jaunimo grup�s C meistriškumo klas�s standartini� šoki� var�ybose � final� pateko ir šešt� viet� laim�jo Imantas Stulpinas ir Gintar� Gedminait� ("Šiauli� volta").

Jaunimo grup�s B meistriškumo klas�s Lotyn� Amerikos šoki� var�ybose iš septyni� dalyvavusi� por� penkt� viet� u��m� Lukas Dambrauskas ir Lina Borš�i�t�, šešt� – Mantas Kievišas ir Ilona Radavi�i�t� iš "Šypsenos".

Koncertin�je programoje šoko Kauno sportini� šoki� kolektyvo "Kaspinas" šok�jai Evaldas Sodeika ir daug met� "Šiauli� voltos" klube šokusi Ieva �ukauskait�.

Var�ybas organizavo Lietuvos sportini� šoki� federacija, Šiauli� moksleivi� namai ir sportini� šoki� kolektyvas "Šiauli� volta", kuriai vadovauja Birut� Malinauskien�.

�iauliuose vyko u�dar� patalp� riedulio �empionatas

Vaida TVERIJONIEN�

Savaitgal� Šiauli� arenoje vyko 2010 m. Lietuvos moter� u�dar� patalp� riedulio �empionato "A" diviziono pirmojo rato var�ybos.

Sen� var�ovi� iš Šiauli� (geltona apranga) ir Vilniaus susitikimas baig�si lygiosiomis.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Šeštadien� Šiauli� "Gintra-Strekt�-Universitetas" �veik� Šiauli� "Klevo-09" riedulininkes 4:1, o Kelm�s "Kelm�" sutriuškino 10:1. Pastaroji nusileido ir Širvint� "Intai" (4:8). Stiprioms var�ov�ms Vilniaus HFTC nesugeb�jo pasipriešinti nei Šiauli� "Klevas-9" (5:1), nei Širvint� "Inta" (4:1).

Sekmadien� �empionato lyderi� Vilniaus HFTC ir Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Universiteto" susitikimas baig�si lygiosiomis (2:2). Vilniet�s be didelio vargo �veik� Kelm�s "Kelm�" (5:1), o šiauliet�ms sek�si sunkiau rungtyn�se su Širvint� "Inta" (1:1). Tai buvo netik�ta staigmena. Kita Šiauli� komanda "Klevas-09" �aid� permainingai – pralaim�jo Širvint� "Intai" (2:3), bet �veik� Kelm�s "Kelm�" (4:3).

Rezultatyviausios pirmojo rato �aid�jos - Aist� Garbaravi�i�t� iš Širvint� "Intos" ir Evelina Malyševa iš Šiauli� "Klevo-09", pelniusios po aštuonis taškus, Dovil� Jakait� iš Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Universiteto", pelniusi septynis �var�ius.

Po pirmojo rato pirm� viet� u�ima Vilniaus HFTC komanda, surinkusi dešimt tašk�, antr� - Šiauli� "Gintra-Strekt�-Universitetas"(8 tšk.), tre�i� – Širvint� "Inta" (7 tšk.). Ketvirtoje vietoje liko Šiauli� "Klevas-09" (3 tšk.), penktoje – Kelm�s "Kelm�", pralaim�jusi visas rungtynes ir nepelniusi n� vieno taško.

Pagerbti geriausi imtynininkai

Vaida TVERIJONIEN�

Miesto meras Genadijus Mikšys pad�kos raštais ir g�l�mis pagerb� sporto mokyklos "At�alynas" aukl�tinius ir imtynininkus bei j� trenerius u� pasiekimus pasaulio ir Europos �empionatuose.

Šiauli� miesto savivaldyb�je meras pagerb� pra�jusi� met� pasaulio ir Europos �empionat� laim�tojus ir j� trenerius.
Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Imtynininkai kultivuoja ne tik klasikines imtynes, bet ir var�osi kitoms tautoms b�dingais imtyni� stiliais, dalyvauja sirimo, alyšo, kurašo imtyni� �empionatuose ir pelno prizines vietas.

Nugal�toj� gretose daugiau mergin�. "At�alyno" sporto mokyklos atstovai juokauja, kad taip lygiuojamasi � moterišk�j� valstyb�s valdym�.

Mero pad�kos raštai �teikti pasaulio ir Europos imtyni� u� dir�� alyš prizininkams bei penkt� viet� nugal�tojams: Linai Bagdonaitei, Agnei Bandzinaitei, Vaidai Jankutei, Robertai Kiršinaitei, Tomai Kukuškinaitei, Gulalai Satarovai, Birutei Stripeikienei, Mariui Zakui, Modestui Zakui, �ilvinui Kiušui, Nerijui Kivyliui. L. Bagdonait� ir T. Kukuškinait� dalyvavo ir pasaulio sirimo imtyni� �empionate, kur u��m� atitinkamai penkt� ir tre�i� viet�, o N. Kivylius, be bronzos ir sidabro medali� pasaulio ir Europos alyšo �empionatuose, peln� tre�i� viet� pasaulio kurašo imtyni� �empionate.

U� aukl�tini� pasiekimus apdovanoti ir treneriai Rolandas Kazlauskas, Nikolajus Kurušinas, Sigitas Lukavi�ius ir Edmundas Skrickas.

Sportinink� ir šiemet laukia netradicini� sporto šak� - alyš, sirimo, kurašo - pasaulio ir Europos �empionatai, Kinijoje vyks dvikovi� sporto šak� �aidyn�s, Estijoje - penktosios imtyni� �aidyn�s, Vilniuje - netradicini� sporto šak� pasaulio taur�.

�iauliuose u�gim� ledo ritulys

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauliuose keli� pradeda skintis ledo ritulys. Šios sporto šakos entuziastai �steig� vieš�j� �staig� ir �m� burti sportuoti norin�ius vaikus. Treniruot�ms s�lygos tapo idealios, kai Šiauliuose atsirado Europos standartus atitinkanti "Akropolio" ledo arena.

Ledo ritulys Lietuvoje K�no kult�ros ir sporto departamento yra patvirtintas kaip strategin� sporto šaka. Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriuje surengtoje spaudos konferencijoje ved�jas Gintaras Jasi�nas pabr��, kad reikia kreipti d�mes� ne tik � jau kultivuojamas sporto šakas, bet ir b�tina pad�ti pl�totis ir naujoms sporto šakoms.

Naujos ledo ritulio mokyklos "Šaulys" vadovas, ŠU �gij�s k�no kult�ros specialyb� Aurimas Jokim�ius ledo ritul� vadina perspektyvia sporto šaka, kuriai Šiauliuose atsirasti pad�jo kelios prie�astys. "Pirmiausia atsirado palankios s�lygos treniruotis. Antra, dirbdamas mokykloje pama�iau, kad neformalus vaik� ugdymas yra stabdomas. Šiauliuose yra vyr� ledo ritulio komanda "Ledo linija", su kuria sieksime bendradarbiauti", - sako mokyklos vadovas.

Lietuvoje ledo ritul� �aid�ia per 300 vaik�. Ledo ritulio mokyklos yra Vilniuje, Kaune, Klaip�doje, Elektr�nuose, Rokiškyje. Daugiausia vaik� - 90 - ledo ritul� kultivuoja sostin�je. Prie šio b�rio prisijung� ir Šiauliai. A. Jokim�ius viliasi, kad šiaulie�iai jau kit�met gal�s bandyti patekti � neseniai �kurt� vaik� ledo ritulio lyg�. Lietuvos ledo ritulio komandos glaud�iai bedradarbiauja su Latvijos ir Baltarusijos ekipomis. Kelios komandos šiuo metu dalyvauja Rusijos tarptautiniame turnyre "Zolotaja šaiba" (rus. "Auksinis ritulys").

Prad�ti gerai �iuo�ti reikia ma�iausiai trij� m�nesi�. Tai kovinga komandin� sporto šaka, �aid�jams reikia ver�lumo, vikrumo, geros koordinacijos.

Vaikai � ledo ritulio treniruotes Šiauliuose priimami nuo 4 iki 16 met�. Mokykla vaikus apr�pina apranga. Šiuo metu ledo ritulio treniruotes lanko penkiolika vaik�. Juos treniruoja Paulius Šidiškis, pats �aid�iantis ledo ritul�. Ma�iausiam aukl�tiniui - vos 3,5, vyriausiajam - keturiolika met�. Pirmuosius du kartus trimetis gri�davo kaskart statydamas koj�, dabar jis vis tvir�iau jau�iasi ant ledo.

Pirmoji treniruot� yra nemokama, kad vaikai gal�t� pajusti led�. V�liau u� m�nes� imamas 150 lit� mokestis. "Ši suma tik atrodo didel�. Jeigu padalytume j�, treniruot�s kaina b�t� vos 12 lit�. U� toki� sum� vaikai nusiperka g�rimo su saldikliais ir bulvi� trašku�i�. �vertinkime ir tai, kad vaikas tris kartus per savait� yra u�imtas. Kainuoja ne tik trenerio paslaugos, bet ir ledo arenos nuoma", - paaiškina K�no kult�ros ir sporto skyriaus ved�jo pavaduotoja Ramut� Pilypien�.

Treniruot�s vyksta triskart per savait� pirmadieniais, tre�iadieniais, ketvirtadieniais nuo 17 valandos. "Norisi kuo grei�iau surinkti daugiau vaik�, kad juos b�t� galima suskirstyti � dvi am�iaus grupes, kad b�t� lengviau ir vaikams, ir treneriui. Laukiame ir mergai�i�, nors jos mieliau renkasi dail�j� �iuo�im�", - kvie�ia mokyklos vadovas.

Imtyni� treneriui sukako 60 met�

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyriuje pagerbtas ilgametis sporto mokyklos "At�alynas" graik�-rom�n� imtyni� treneris-sporto mokytojas, dukart sporto meistras, dukart Lietuvos graik�-rom�n� imtyni� �empionas ir dukart Lietuvos nusipeln�s treneris Edmundas Skrickas. Garbingo 60 met� jubiliejaus proga jam skirtas garb�s kry�ius "U� nuopelnus Lietuvos sportui".

Edmund� Skrick� jubiliejaus proga sveikino vaikai ir Sporto skyriaus atstovai. Jubiliatas link�jo neprarasti optimizmo ir humoro jausmo.
Jolantos ŠIDLAUSKIEN�S nuotr.

Imtyni� treneriu E. Skrickas prad�jo dirbti 1972 m. dar aktyviai sportuodamas. Treneris per 37 darbo metus paruoš� daugkartinius Lietuvos suaugusi�j� �empionus V. �ibut�, S. Vyšniausk�, K. Urbon�, A. �erniausk�, S. Songail� ir M. E�ersk�. Daugelis jo aukl�tini� yra tap� Lietuvos jaunu�i�, jauni� ir jaunimo �empionat� nugal�tojais ir prizininkais. E. Skrickas yra pareng�s šešis TSRS sporto meistrus. U� nuopelnus Lietuvos sportui ir aukl�tini� V. Baranausko bei L. Šarpinskien�s pasiekimus 1996 m. jau buvo patvirtinta nusipelniusio sporto trenerio kategorija.

Perspektyvus E. Skricko aukl�tinis Mindaugas E�erskis dabar gyvena ir treniruojasi Vilniuje. Dvylika met� savo aukl�tiniui treneris negail�jo j�g� ir laiko. M. E�erskis - �vairi� am�iaus kategorij� šalies �empionas. 1993 m. j� tapo Europos jauni� graik�-rom�n� imtyni� �empionato vice�empionu, o po met� - pasaulio jaunimo graik�-rom�n� imtyni� vice�empionu. Kit�met sportininkas išvyko studijuoti � K�no kult�ros institut�, ta�iau kas savait� gr��davo treniruotis pas pirm�j� trener�. 2005 m. M. E�erskis tapo Europos graik�-rom�n� imtyni� �empionato tre�ios vietos laim�toju, o po dvej� iškovojo antr� viet� pasaulio �empionate. Imtynininkas dalyvavo Pekino olimpin�se �aidyn�se.

U� M. E�erskio nuopelnus 2007 m. treneriui E. Skrickui pakartotinai buvo skirta Lietuvos nusipelniusio trenerio kategorija. Garbingo jubiliejaus proga K�no kult�ros ir sporto departamentas skyr� garb�s kry�iaus apdovanojim� "U� nuopelnus Lietuvos sportui".

I�rinkti geriausi 2009-�j� sportininkai

Vaida TVERIJONIEN�

Baig�si geriausi� 2009 m. Šiauli� miesto sportinink� rinkimai. Nominacij� vakar� koncert� sal�je "Saul�" d�iaz� grojant pianistui Povilui Jaraminui ir Šiauli� bigbendui bei dainuojant Aurelijai �i�auskaitei, geriausieji pagerbti atminimo dovanomis.

Geriausi�j� trejetas ir j� treneriai (iš kair�s): treneris A. Kitanov, E. Bal�i�nait�, treneris �. Kundrotas, R. Drazdauskait� ir P. Viktoravi�ius.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Net 25 sportininkai pernai peln� pirm�sias devint�sias vietas Europos ir pasaulio �empionatuose, 17 j� pateko � nacionalini� rinktini� sud�t�, net aštuoni Šiauli� sportininkai yra olimpin�s rinktin�s, besiruošian�ios 2012 m. Londono olimpin�ms �aidyn�ms, kandidat� s�raše. Tai BMX dviratinink� Vilma Rimšait�, lengvaatlet�s Rasa Drazdauskait�, Egl� Bal�i�nait� ir Remalda Kergyt�, plaukikas Paulius Viktoravi�ius, imtyninink� Indr� Bubelyt� ir tenisininkas Ri�ardas Berankis.

Sportininkus delegavo miesto sporto mokyklos ir sporto klubai, o geriausius išrinko sporto visuomen�.

Geriausi� �aidimo komand� rinkimuose nugal�jo moter� �ol�s riedulio komanda "Gintra-Strekt�-Universitetas", vadovaujama Vaidoto Vai�eli�no ir Angel�s Bu�mien�s. Riedulinink�s prizo atsiimti negal�jo, nes d�l prast� oro s�lyg� dar nebuvo gr��usios iš tarptautinio turnyro Sumuose (Ukraina). Antr� viet� u��m� vyr� krepšinio komanda "Šiauliai", vadovaujama Antano Sireikos ir Roberto Giedrai�io. Krepšininkai taip pat buvo išvyk�. Kroatijoje jie ruoš�si Europos taur�s turnyro paskutiniosioms C grup�s rungtyn�ms su "Zadar" ekipa. Tre�ia vieta teko Rimanto Viktoravi�iaus vadovaujamai moter� futbolo komandai "Gintra-Universitetas".

Išrinktas ne�gali�j� sportinink� penketas. Pirmos vietos laim�toja tapo Eugenijaus Petroko treniruojama lengvaatlet� Irena Perminien�. D�l ligos prizo sportinink� atsiimti negal�jo. Antr� viet� u��m� tinklinio s�dint atstovas Egidijus Monkus (treneris Bronislovas Volbikas). Tre�ioje vietoje atsid�r� šaškininkas Remigijus Bagdonas (treneris Rimantas Albertas Dinius). Ketvirtos vietos laim�toju paskelbtas krepšininkas s�dint Andrius Patkauskas (treneris Bronislovas Volbikas). Penket� vainikavo lengvaatletis, golbolo �aid�jas Andrius Kalvelis (treneris Paulius Kalvelis).

Iš šešiolikos jaun�j� sportinink� išrinkti penki geriausi. Atkakli kova vyko tarp pirmos vietos nugal�tojo Gabrieliaus Pabijansko (BMX ma�ieji dvira�iai, trener� Donata Šiaudvyt�) ir antros vietos laim�tojo Igno Ramašausko (krepšinis, treneris Marius Krapikas). Jaunasis krepšininkas prizo atsiimti negal�jo d�l ligos. Tre�i� u��m� �ol�s riedulinink� J�rat� Juodyt� (treneris V. Vai�eli�nas), ketvirt� - lengvaatlet� Dovil� Dzindzalietait� (trener� Janina Tribien�), penkt� - tenisininkas Lukas Mugevi�ius (treneris Rimvydas Mugevi�ius). Pastarasis buvo išvyk�s � tarptautin� turnyr�, tad prizo atsiimti negal�jo.

K�no kult�ros ir sporto skyrius d�kojo r�m�jams, be kuri� ne�sivaizduojamas sportas ekonominiu sunkme�iu. Miesto meras Genadijus Mikšys pabr��, kad r�m�j� pagalba dar labiau pravers šiemet, kai sporto sri�iai iš miesto biud�eto finansavimas dar labiau suma��s. Svarstoma galimyb� verslininkus, remian�ius sportininkus, atleisti nuo kai kuri� mokes�i�.

Šiaulie�iai gal�jo balsuoti internetu ir išrinkti populiariausius sportininkus. Iš viso savo nuomon� šiuose rinkimuose pareišk� per du t�kstan�ius šiaulie�i�. Populiariausiu sportininku tapo daugiausia bals� surink�s krepšininkas Mindaugas Kuzminskas (496 balsai). Antr� viet� u��m� regbininkas Mindaugas Misevi�ius (471 balsas), tre�i� - E. Bal�i�nait� (324 balsai).

� geriausi� 2009 m. Šiauli� miesto sportinink� dešimtuko virš�n� u�kop� E. Bal�i�nait� (treneris Aleksandr Kitanov), negal�jusi tuo patik�ti ir tvirtinusi, kad pra�j� metai nebuvo patys geriausi jos sportin�je karjeroje. D�l patirtos kojos traumos teko koreguoti treniruo�i� eig�, rezultatai turnyruose nebuvo d�iuginantys. Svarbiausias jos 2009 m. pasiekimas - Europos lengvosios atletikos �empionate iki 23 m. u�imta šešta vieta. Sportinink� tikisi, kad šie metai bus geresni. Jeigu bus skirtas tinkamas finansavimas, ji ketina intensyviai ruoštis 2012 m. olimpin�ms �aidyn�ms.

Antr� viet� geriausi� sportinink� dešimtuke u��m� kita miesto lengvaatlet� - R. Drazdauskait� (treneris �eslovas Kundrotas), tre�i� - P. Viktoravi�ius (treneris K�stutis Jankevi�ius). Ketvirt� viet� peln� R. Berankis (treneris Remigijus Bal�ekas), penkt� - V. Rimšait� (treneris Albertas Rimša), šešt� - šachmatinink� Viktorija �milyt� (treneris Viktoras �milis). Visi trys sportininkai t�dien atstovavo šaliai tarptautiniuose turnyruose, tod�l priz� atsiimti neatvyko. Septint� viet� u��m� imtynininkas Simas Norkus (treneriai Ar�nas Šulcas ir Renatas Dijokas), aštunt� - k�no rengybos atstov� Elliet� Lukyt� (treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai), devint� - I. Bubelyt� (treneriai Aivaras Kaselis ir Vidmantas �ibutis), dešimt� - M. Kuzminskas (treneriai A. Sireika ir R. Giedraitis).

Sportas trumpai

Imtynininkai parsive�� medali�

Panev��yje vykusiame tarptautiniame vaik�, jaunu�i� ir jauni� graik�-rom�n� imtyni� turnyre "Aukštaitija-2009" dalyvavo 144 sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Imtynininkai var��si keturiose am�iaus grup�se. Jaunu�i� grup�je var��si 27 dalyviai. Pirm� viet� svorio kategorijoje per 85 kg u��m� Edmundo Skricko aukl�tinis Jonas Kulikauskas iš Šiauli�. Jauni� grup�je, kurioje dalyvavo 23 sportininkai, pirm� viet� svorio kategorijoje per 100 kg laim�jo Tomas Galkus iš Šiauli�. Sportinink� ruošia Aivaras Kaselis, Vidmantas �ibutis ir Valdas Jasotis.

Išrinki geriausi 2009-�j� Lietuvos regbininkai

Lietuvos regbio federacijos (LRF) surengtuose rinkimuose geriausiais 2009 met� Lietuvos regbininkais paskelbti "BaltRex" saugas Edmundas Š�avinskas ir "Vairo" saugas Mindaugas Misevi�ius. Abu �aid�jai surinko po 69 taškus. Dviem taškais ma�iau surink�s tre�i� viet� u��m� "Vairui" talkininkaujantis �aid�jas Gediminas Marcišauskas. Rinkimuose dalyvavo per 50 regbio sporto atstov�. E. Š�avinskas per pastaruosius trejus metus nepraleido n� vieno iš 17-os Lietuvos rinktin�s ma��. M. Misevi�ius d�l traumos šiemet nacionalin�je komandoje su�aid� trejas rungtynes, ta�iau svariai prisid�jo prie Šiauli� "Vairo" klubo triumfo Lietuvos pirmenyb�se. Trys sportininkai, surink� daugiausia tašk�, bus apdovanoti prizais.

Aik�t�je mank�tinosi raudonkepuriai

Vaida TVERIJONIEN�

Pirm� Nauj�j� met� dien� Prisik�limo aikšt�je b�riavosi energingi šiaulie�iai, panor� pasimankštinti, pab�gioti, o dr�siausieji - net eket�je išsimaudyti.

Entuziastingi šiaulie�iai susirinko aktyviai prad�ti Naujuosius metus.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

� švent�, kuri� pirm� kart� sureng� Šiauli� k�no kult�ros mokykla, susirinko per 200 entuziast�. Susirinkusiesiems buvo išdalytos raudonos kepurait�s, o b�gusieji aplink Prisik�limo aikšt� "T�kstan�io �ingsneli� � antr�j� Lietuvos t�kstantmet�" b�gime buvo pagerbti diplomu, kad s�kmingai ��eng� � antr� Lietuvos t�kstantmet�.

Netradiciškai Naujuosius prad�jo ne tik sveikuoliai, "Sveikatos sal�" lankytojai, bet ir eiliniai šiaulie�iai.

Susirinkusiuosius sveikino Šiauli� k�no kult�ros mokyklos direktorius Jonas Karbo�ius, d�iaug�sis gausiai susirinkusiais dalyviais.

Po b�gimo visi buvo pakviesti išsimaudyti lediniame Pr�delio vandenyje. Eket�je maudytis pasiry�o ne tik ruoniai.

"Delfinas" �plauk� � Naujuosius metus

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauli� plaukimo mokyklos "Delfinas" aukl�tiniai ir treneriai senuosius metus palyd�jo nusiteik� pakiliai - buvo surengta gra�i plaukimo švent�, apdovanoti geriausieji.

Švent�s dalyviams nuotaik� praskaidrino Šiauli� estrados teatro aktoriai, ak� trauk� dailiojo plaukimo trener�s Jurgitos Dimšien�s aukl�jam� mergai�i� programa.

Dailiojo plaukimo mergait�s parod� nuostabi� program�.

Autor�s nuotr.

Geriausi� Šiauli� miesto plaukik� penketas (iš kair�s): Mindaugas Ku�inskas, Lukas Šemeklis, Eva Glio�eryt�, Einaras Tamali�nas ir Agn� Šileikyt�. Paulius Viktoravi�ius švent�je nedalyvavo.

Išrinktas geriausi� miesto plaukik� penketas. Pirmos vietos nugal�toju paskelbtas Paulius Viktoravi�ius (treneris K�stutis Jankevi�ius) pagerbimo ceremonijoje nedalyvavo, nes buvo išvyk�s � Anglij�. Antrosios vietos laim�toju tapo to paties trenerio aukl�tinis Mindaugas Ku�inskas. Tre�ia vieta teko Agnei Šileikytei (trener� Natalija Tarelkina). Ketvirt� viet� u��m� Eva Glio�eryt� (treneris Robertas Šuipis). Penkt� viet� pasidalijo Einaras Tamali�nas (trener� Vilma Staškuvien�) ir Lukas Šemeklis (treneris K. Jankevi�ius).

Geriausio trenerio titulas skirtas K. Jankevi�iui.

Pra�jusi� met� Lietuvos pirmenybi� ir �empionat� prizininkams �teikti pad�kos raštai ir atminimo dovanos.

Švent�je jaunieji plaukikai dalyvavo juokingiausio šuolio � vanden� ir �domiausio plaukimo konkursuose. Juokingiausio šuolio konkurse dalyvavo keturi plaukikai. Daugiausia bal� - 15 - komisija skyr� Mindaugui Ku�inskui. �domiausi� vaidinim� parod� persireng�li� komanda, suvaidinusi sk�stan�i� vaik� gelb�jim�. Ji surinkusi 14,9 balo, tapo konkurso nugal�toja.

"�iauliams" nepavyko palau�ti Izraelio "Hapoel"

Vaida TVERIJONIEN�

"Šiauli�" krepšininkai pasitrauk� iš tolimesn�s kovos d�l Europos taur�s, penktojo turo C grup�s rungtyn�se pralaim�j� Jeruzal�s "Hapoel" krepšininkams namuose rezultatu 81:96 (17:18, 18:26, 16:25, 30:27).

Daugiausia tašk� rungtyn�se su Izraelio komanda peln� D. Low.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

Rungtyn�s prasid�jo viltingai (13:7) ir šiaulie�iai beveik vis� k�lin� pirmavo. Daug �alos "Šiauli�" komandai padar� masyvusis juodaodis B. Hunteris, puikiai jaut�sis po krepšiu prieš V. Šarakausk�. Pagalius � ratus kišo var�ov� snaiperiai. Šiauli� krepšininkams labai tr�ko šlaunies raumens traum� besigydan�io aukšta�gio R. Grafo. Iki pirmojo ketvir�io pabaigos j�g� m�siškiams pritr�ko ir jis baig�si rezultatu 17:18 var�ov� naudai.

Antrajame k�linyje Izraelio komanda �sib�g�jo spurtu, P. Jeteras taikliai �met� tritaškius. K�liniui �pus�jus, skirtumas jau buvo dvi�enklis (23:35), vis d�lto jis aptirpo. Po B. Browno dviej� taikli� baudos metim�, M. Kuzminsko pelnyt� dviej� tašk� ir A. Šikšniaus tritaškio skirtum� nuo 14 pavyko suma�inti iki 9 tašk�. Antrasis k�linys baig�si rezultatu 35:44.

Po ilgosios pertraukos "Šiauli�" krepšininkams Fort�na nesišypsojo. Var�ovai smeig� tritaškius vien� po kito. �pus�jus tre�iajam ketvir�iui rezultatas ned�iugino (43:60). Var�ovai dar labiau nutolo peln� septynis taškus. B. Hunterio nesustabd� net tre�ioji jam skirta pra�anga. Likus minutei iki k�linio pabaigos, D. Low pataik� tolim� metim�. Tre�iasis k�linys baig�si rezultatu 51:69.

Kevirtaj� k�lin� dvitaškiu prad�jo M. Kuzminskas. Aikštel� po penktos pra�angos paliko V. Šarakauskas. Su�aidus tris minutes, vilties spindul�l� ��ieb� trys A. Šikšniaus pelnyti tritaškiai. �pus�jus paskutiniam ketvir�iui, skirtum� dar labiau sušvelnino taiklus M. Kuzminsko baudos metimas, du taškai, pelnyti �d�jus kamuol� � krepš�, ir D. Low tritaškis (68:78). Peln�s tritašk�, o v�liau penkt� pra�ang�, ant atsargini� �aid�j� suolelio šalia V. Šarakausko atsis�do M. �ukauskas. Likus dviem minut�m, komandas skyr� 14 tašk� skirtumas. Nesportine pra�anga buvo nubaustas A. Šikšnius. Taikl�s P. Jetero metimai at�m� paskutin� vilt� iš "Šiauli�" krepšinink�. Rungtyn�s baig�si rezultatu 81:96.

"Šiauliams" daugiausia tašk� peln� D. Low - 22, A. Šikšnius - 16, M. Kuzminskas - 15, V. Šarakauskas - 9, B. Brownas - 8, D. Gailius - 6, M. �ukauskas - 5. "Hapoel" - P. Jeteras - 26, B. Hunteris - 24, D. Thompsonas - 14, Y. Naimy ir T. Simmonsas - po 10, Sh. Shasonas - 8, U. Kokia ir L. Lyonsas - po 2.

"Šiauli�" ekipos vyriausiasis treneris Antanas Sireika komandos �aidime pasigedo j�gos ir meistriškumo, o vien dr�sos neu�tenka. Jauna komanda neturi tiek daug puiki� �aid�j�, kad gal�t� pakeisti traumuotus ekipos narius. "Hapoel" vyriausiasis treneris Guy Goodesas pasinaudojo var�ov� spraga - aukšta�gi� tr�kumu. "Šiauliams" tr�ko s�km�s, pasitaik� klaid�. Šiauli� strategas apgailestavo, kad var�ovas teko per daug galingas.

Kitose C grup�s rungtyn�se Salonik� "Aris" namuose 73:67 �veik� "Zadar" ekip�. Pralaim�j� Šiauli� "Šiauliai" buvo eliminuoti iš vyr� krepšinio Europos klub� taur�s turnyro. Nieko nelemiantis paskutinis C grup�s susitikimas su Kroatijos "Zadar" ekipa laukia kit� savait�.

Renkami geriausi 2009-�j� miesto sportininkai

Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos K�no kult�ros ir sporto skyrius tradiciškai organizuoja geriausi� Šiauli� miesto sportinink� rinkimus. Sausio 11-�j� koncert� sal�je "Saul�" bus apibendrinti met� pasiekimai, pagerbti ir apdovanoti geriausi miesto sportininkai, komandos, treneriai bei paskatinti jaunieji sportininkai.

"Šiauliai plius" pristato kandidatus � 2009 met� geriausi� Šiauli� miesto sportinink� dešimtuk�, jaun�j� sportinink� penket� ir komand� trejet�. Šiaulie�iai kvie�iami išrinkti populiariausi� 2009 met� Šiauli� miesto sportinink�, balsuodami interneto svetain�je www.siauliai.lt iki sausio 8-osios.

KANDIDATAI � 2009 MET� MIESTO GERIAUSI�J� JAUN�J� SPORTININK� PENKETUK�

Eil. Nr.	Sportininko vardas, pavard�, treneris	Sporto šaka	Pasiekimai
1.	AUST�JA DAPKUT� Treneris Algimantas Dapkus	sportin� radiopelengacija	Europos taur�s var�ybos – 1 vieta; Europos jauni� sportin�s radiopelengacijos �empionatas – 1 ir 3 vietos.
2.	DOVIL� DZINDZALIETAIT� Trener� Janina Tribien�	lengvoji atletika	Lietuvos jauni� rinktin�s nar�. Lietuvos 13 met�, 14 met� ir 15 met� trišuolio rungtyje rekordinink�. �vykd� normatym�, suteikiant� teis� dalyvauti pasaulio jauni� pirmenyb�se. Baltijos j�ros šali� �aidyn�s, šuolio � tol� rungties �empion�; Lietuvos jauni� pirmenybi� šuolio � tol� ir trišuolio rung�i� �empion�; Lietuvos jaunimo iki 20 m pirmenyb�s trišuolis – 1 vieta; Lietuvos �iemos suaugusi� �empionatas, trišuolio rungtis – 2 vieta.
3.	J�RAT� JUODYT� Treneris Vaidotas Vai�eli�nas	�ol�s riedulys	Lietuvos jaunimo ir nacionalin�s rinktini� nar�. Pasaulio jaunimo �empionatas – 16 vieta; Europos šali� klub� �empion� taur�s B diviziono var�ybos – 1 vieta; Europos �empionato B diviziono var�ybos – 8 vieta; Europos jaunimo u�dar�j� patalp� �empion�; Lietuvos �empion�; Lietuvos u�dar�j� patalp� �empion�.
4.	SIMONA GRUBLIAUSKAIT� Trener� Gen� Juodien�	�ol�s riedulys	Lietuvos jauni�, jaunimo ir nacionalin�s rinktini� nar�. Pasaulio jaunimo �empionatas – 16 vieta; Europos šali� klub� �empion� taur�s B diviziono var�ybos – 1 vieta; Europos �empionato B diviziono var�ybos – 8 vieta; Europos jauni� �empionatas – 8 vieta; Europos jaunimo u�dar�j� patalp� �empion�; Lietuvos �empion�; Lietuvos u�dar�j� patalp� �empion�.
5.	MINDAUGAS KANAVERSKIS, SAULIUS BUDOVAS Treneris Antanas Lankas	baidari� ir kanoj� irklavimas	Lietuvos jauni� rinktin�s nariai. Europos jauni� �empionatas 8 vieta; Lietuvos suaugusi�j� �empionatas 2 vieta; Lietuvos jauni� �empionatas 2 vieta.
6.	JONAS KUEVA-KASPI Treneris Ar�nas Bal�i�nas	rankinis	Lietuvos jaunimo rinktin�s narys. Lietuvos jauni� rinktin�s narys. Lietuvos jauni� rankinio pirmenybi� �empionas; LRT taur� – 2 vieta; Lietuvos vyr� rankinio �empionatas – 4 vieta.
7.	LUKAS MUGEVI�IUS Treneris Rimvydas Mugevi�ius	tenisas	Europos jauni� 16 m. ir jaunesni� reiting� klasifikacijoje u�ima 10 viet�. Lietuvos jauni� rinktin�s narys. Europos jauni� �empionatas „Masters“ – 4 vieta; Tarptautinio jauni� 16 m. vienet� turnyro „Riga Open“ nugal�tojas; Tarptautinio jauni� 16 m. vienet� turnyro „Nike Oepn“ nugal�tojas; Tarptautinio jauni� 16 m. dvejet� turnyro „Lbs Mueller Cup“ nugal�tojas; Tarptautinio jauni� 16 m. dvejet� turnyro „Generali Junior Open“ nugal�tojas; Tarptautinis jauni� 16 m. dvejet� turnyro „Lbs Cup“ nugal�tojas; Tarptautinis jauni� 16 m. dvejet� turnyras „Mercedes Jugend Cup“ – 2 vieta; Tarptautinis jauni� 16m. dvejet� turnyras „Citta Di Montecatini“ – 2 vieta; Tarptautinis jauni� 16 m. turnyras „Brodvejaus Pica Cup 2009“ – 2 vieta.
8.	MATAS NARMONTAS Treneris Raimondas Narmontas	šachmatai	Pasaulio jauni� �empionatas – 22 vieta; Lietuvos jauni� �empionatas – 1 vieta; Lietuvos komandin�s pirmenyb�s – 1 vieta.
9.	DOMANTAS NORKUS Trener� Sandra Laurutien�	šašk�s	Pasaulio jaunu�i� paprast�j� šaški� „�aibo“ �empionatas – 5 vieta, „Greit�j� šaški�“ �empionatas – 7 vieta; Europos jaunu�i� paprast�j� šaški� �empionatas – 1 vieta, „�aibo �empionatas“ – 2 vieta; Lietuvos jaunu�i� paprast�j� šaški� �empionatas – 2 vieta; Lietuvos jaunu�i� šimtalangi� šaški� �empionatas – 3 vieta; Lietuvos moksleivi� paprast�j� ir šimtalangi� šaški� pirmenyb�s – 1 vieta.
10.	GABRIELIUS PABIJANSKAS Trener� Donata Šiaudvyt�	BMX (ma�ieji dvira�iai)	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidatas, besirengiantis 2016 m. Olimpin�ms �aidyn�ms. Europos �empionatas, jauni� grup� – 1 vieta; Baltijos šali� taur�s var�ybos – 1 vieta; Lietuvos �empionatas – 1 vieta; Latvijos �empionatas – 1 vieta.
11.	KOSTAS PLAUŠINAITIS Treneris Ar�nas Bal�i�nas	Rankinis	Lietuvos jauni� rinktin�s narys. Lietuvos jauni� pirmenybi� �empionas; LRT taur� – 2 vieta; Lietuvos vyr� rankinio �empionatas – 4 vieta.
12.	IGNAS RAMAŠAUSKAS Treneris Marius Krapikas	krepšinis	Lietuvos jaunu�i� rinktin�s narys. Europos olimpinio jaunimo festivalio �empionas; Europos jaunu�i� (U16) vaikin� krepšinio �empionato vice�empionas.
13.	EDVINAS RAŠICKAS Treneris Romualdas Montvydas	taekwondo	Lietuvos jauni� rinktin�s narys. Europos jauni� �empionatas – 9 vieta; Tarptautin�s „Warsawa Cup 2009“turnyras – 7 vieta; Tarptautinis „Austrija Open 2009“ A klas�s turnyras – 12 vieta; Tarptautinis „German Open 2009“ A class turnyras – 7 vieta; Tarptautinis „Open Dutsh“ A class turnyra – 9 vieta; Tarptautinis vaik� turnyras – 8 vieta; Lietuvos atviras �empionatas – 1 vieta; Lietuvos mokini� pirmenyb�s – 2 vieta; „Šiauli� taur� - 2009“ – 1 vieta.
14.	DIANA ŠATKAUSKAIT� Trener� Egl� Pupšien�	Rankinis	Lietuvos jauni� rinktin�s nar�. Europos rankinio �empionato U17 var�ybos – 15 vieta; LRF moter� rankinio pirmenyb�s – 3 vieta.
15.	AILANDAS ŠULCAS Treneriai: Ar�nas Šulcas ir Renatas Dijokas	laisvosios imtyn�s	Lietuvos jauni� rinktin�s narys. Europos jauni� �empionatas – 10 vieta; Baltijos šali� jauni� �aidyn�s – 3 vieta; Lietuvos jauni� �empionatas – 1 vieta.
16.	EINARAS TAMALI�NAS Treneriai: Vilma Staškuvien� ir K�stutis Jankevi�ius	plaukimas	Lietuvos jaunimo ir jauni� rinktin�s narys. Europos jaunimo olimpinis festivalis – 10 vieta; Lietuvos �empionas; Lietuvos jauni� pirmenybi� prizininkas.

�AIDIM� KOMANDOS KANDIDAT�S � 2009 MET� MIESTO GERIAUSI�J� �AIDIM� KOMAND� TREJETUK�

Eil. Nr.	Komandos pavadinimas	Pasiekimai	Treneriai
1.	MOTER� FUTBOLO KOMANDA „GINTRA-UNIVERSITETAS“	Baltijos moter� futbolo lygos �empion�; Lietuvos moter� futbolo „A“ lygos �empion�; Lietuvos moter� futbolo u�dar�j� patalp� var�yb� �empion�; Lietuvos moter� futbolo taur� – 1 vieta.	Rimantas Viktoravi�ius
2.	VYR� KREPŠINIO KOMANDA „ŠIAULIAI“	Baltijos krepšinio lyga – 5 vieta; Lietuvos krepšinio lyga – 3 vieta.	Antanas Sireika ir Robertas Giedraitis
3.	VYR� RANKINIO KOMANDA „UNIVERSITETAS-DIRINGA“	Lietuvos vyr� rankinio lygos �empionatas – 4 vieta; Lietuvos LRT vyr� taur� – 2 vieta	Ar�nas Bal�i�nas ir Ar�nas Grabauskas
4.	VYR� REGBIO –15 KOMANDA „VAIRAS-JUPOJA“	Baltijos šali� regbio taur�s laim�toja. Lietuvos regbio �empion�.	Sigitas Kukulskis ir Petras Astrauskas
5.	MOTER� �OL�S RIEDULIO KOMANDA „GINTRA-STREKT�-UNIVERSITETAS“	Europos šali� �ol�s riedulio klub� �empion� taur�s B diviziono laim�toja; Lietuvos moter� �ol�s riedulio �empion�; Lietuvos moter� u�dar�j� patalp� riedulio �empion�.	Vaidotas Vai�eli�nas ir Angel� Bu�mien�

KANDIDATAI � 2009 MET� MIESTO GERIAUSI�J� SPORTININK� DEŠIMTUK�

Eil. Nr.	Sportininko vardas, pavard�, treneris	Sporto šaka	Pasiekimai
1.	EGL� BAL�I�NAIT� Treneris Aleksandr Kitanov	lengvoji atletika	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�, besirengianti 2012 m. Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Nacionalin�s rinktin�s nar�. Olimpin�s �aidyn�s Pekine, 800 m – 22 vieta; Europos komandinis �empionatas (suaugusi�j� grup�), estafet� 4x400 m – 1 vieta; 800 m – 2 vieta; Europos jaunimo iki 23 m �empionatas, 800 m – -6 vieta, estafet� 4x400 m – 9 vieta; Lietuvos suaugusi� �empionatas, 800 m – 2 vieta; Lietuvos LAF taur�s var�ybos, 800 m -1 vieta; Lietuvos jaunimo iki 23 m pirmenyb�s, 400 m – 2 vieta.
2.	RI�ARDAS BERANKIS Treneris Remigijus Bal�ekas	tenisas	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidatas, besirengiantis 2012 m. Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Nacionalin�s rinktin�s narys. Aukš�iausi� Profesional� teniso asociacijos reiting� turintis Lietuvos tenisininkas (324 vieta pasaulyje). Teniso profesional� vienet� turnyras „Dominican Republic Futures F1“ – 2 vieta; Teniso profesional� vienet� turnyras „Turkey F8“ – 2 vieta; Teniso profesional� vienet� turnyras „Germany Futures F-2“ – 2 vieta; Teniso profesional� vienet� turnyras „Karshi Challenger“ – 3-4 vieta; Teniso profesional� vienet� turnyras „Champaign Challenger“ – 3-4 vieta.
3.	INDR� BUBELYT� Treneriai: Aivaras Kaselis ir Vidmantas �ibutis	moter� imtyn�s	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�, besirengianti 2012 m. Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Nacionalin�s rinktin�s nar�. Pasaulio suaugusi�j� �empionatas – 20 vieta; Europos suaugusi�j� �empionatas – 14 vieta; Europos jaunimo �empionatas – 15 vieta; Tarptautinis turnyras A class (FILA) – 1 vieta; Tarptautinis turnyras A class (FILA) – 3 vieta; Tarptautinis turnyras A class (FILA) – 11 vieta; Lietuvos suaugusi�j� �empionatas – 1 vieta; Lietuvos jaunimo �empionatas – 1 vieta.
4.	VIKTORIJA �MILYT� Treneris Viktoras �milis	šachmatai	Lietuvos vyr� ir moter� nacionalini� rinktini� nar�. Pasaulio moter� taur�s finalas – 2 vieta; Europos moter� klub� �empionatas – 3 vieta.
5.	RASA DRAZDAUSKAIT� Treneris �eslovas Kundrotas	lengvoji atletika	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�,besirengianti 2012m Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Nacionalin�s rinktin�s nar�. Olimpin�s �aidyn�s Pekine, maratono var�ybos – 37 vieta; Europos komandinis �empionatas, 5000 m – 1 vieta; Universiada ½ maratono var�ybose – 5 vieta; Pasaulio NATO �empionatas, maratono var�ybos – 1 vieta; Daugkartin� Lietuvos �empion�.
6.	MANTAS GAILIUS Treneriai Audron� Lukien� ir Vidmantas Lukys	kult�rizmas	Pasaulio kult�rizmo �empionatas (WABBA versija) – 3 vieta; Pasaulio jaunimo kult�rizmo �empionatas (WPF versija) – 2 vieta (absoliuti kategorija); Lietuvos LKFF jaunimo kult�rizmo absoliuti kategorija – 1 vieta.
7.	RASA IMANALIJEVA Treneris Rimantas Viktoravi�ius	futbolas	Lietuvos nacionalin�s ir jaunimo rinktini� nar�. Baltijos moter� futbolo lyga – 1 vieta; Lietuvos moter� futbolo �empionatas – 1 vieta; Lietuvos moter� futbolo taur�s nugal�toja; Lietuvos moter� futbolo u�dar� patalp� �empionatas – 1 vieta; Rezultatyviausia ir geriausia Lietuvos moter� futbolo �empionato �aid�ja.
8.	REMALDA KERGYT� Treneris Dainius Šau�ikovas	lengvoji atletika	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�,besirengianti 2012 Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Nacionalin�s rinktin�s nar�. Pasaulio �empionatas, maratono var�ybos – 52 vieta; Universiada ½ maratono var�ybos – 13 vieta; Lietuvos 10 km b�gimo plentu �empionatas – 2 vieta; Lietuvos LAF taur�s var�ybos, 5000 m – 3 vieta; Lietuvos suaugusi� �empionatas, 10000 m – 3 vieta.
9.	MINDAUGAS KUZMINSKAS Treneriai: Antanas Sireika ir Robertas Giedraitis	krepšinis	Lietuvos jaunimo rinktin�s narys. Europos jaunimo vaikin� (U20) krepšinio �empionatas – 5 vieta; Baltijos krepšinio lygos var�ybos – 5 vieta; Lietuvos krepšinio lygos var�ybos – 3 vieta.
10.	ELLIET� LUKYT� Treneriai Audron� Lukien� ir Vidmantas Lukys	fitnesas	VFF Pasaulio jaunimo �empionatas – 1 vieta; WABBA Pasaulio moter� �empionatas – 4 vieta; VPF Pasaulio moter� klasikinis fitnesas – 1 vieta; 2009 m. absoliuti Lietuvos �empion� jaunimo ir moter� tarpe.
11.	MINDAUGAS MISEVI�IUS Treneris Sigitas Kukulskis	regbis	Lietuvos nacionalin�s regbio-15 rinktin�s narys. Europos �empionato 3A divizionas – 1 vieta; Baltijos šali� regbio-15 taur� – 1 vieta; Lietuvos regbio – 15 �empionas; Lietuvos regbio – 7 �empionas.
12.	SIMAS NORKUS Treneriai: Ar�nas Šulcas ir Renatas Dijokas	laisvosios imtyn�s	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidatas, besirengiantis 2012 m. Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Lietuvos jaunimo rinktin�s narys. Pasaulio jaunimo �empionatas – 16 vieta; Europos suaugusi�j� �empionatas – 13 vieta; Europos jaunimo �empionatas – 9 vieta; Lietuvos suaugusi�j� �empionatas – 2 vieta; Lietuvos jaunimo �empionatas – 1 vieta.
13.	SANTA PAKENYT� Treneris Stanislovas Kulikauskas	sambo-dziudo imtyn�s	Lietuvos sambo ir dziudo nacionalini� rinktini� nar�. Pasaulio dziudo taur�s var�ybos – 3 vieta. Pasaulio sambo suaugusi�j� �empionatas – 5 vieta; Pasaulio sambo jaunimo �empionatas – 7 vieta; Europos sambo jaunimo �empionatas – 3 vieta; Lietuvos dziudo suaugusi�j� �empionatas – 2 vieta; Lietuvos sambo suaugusi�j� �empionatas – 1 vieta; Lietuvos sambo jaunimo �empionatas – 1 vieta; Lietuvos sambo aukšt�j� mokykl� �empionatas – 1 vieta.
14.	TADAS RIMKEVI�IUS Treneris Stanislovas Kulikauskas	sambo imtyn�s	Lietuvos nacionalin�s rinktin�s narys. Pasaulio kovinio sambo �empionatas – 3 vieta; Europos suaugusi�j� kovinio sambo �empionatas – 3 vieta; Lietuvos suaugusi�j�n �empionatas – 1 vieta.
15.	VILMA RIMŠAIT� Treneris Albertas Rimša	BMX (ma�ieji dvira�iai)	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidat�, besirengianti 2012 m. Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Pagal reiting� elito moter� grup�je Europoje u�ima 6 viet�. Pagal reiting� elito moter� grup�je pasaulyje u�ima 16 viet�; Pasaulio �empionatas, elito moter� grup� (kruizeri� klas�) – 3 vieta; Pasaulio �empionatas, elito moter� grup� (standartini� dvira�i� klas�) – 13 vieta; Europos �empionatas (olimpin� rungtis standartiniais dvira�iais) po 14 etap� – 10 vieta; Europos �empionatas elito moter� grup� (kruizeri� klas�) – 2 vieta; Lietuvos �empionatas – 1 vieta.
16.	DOVYDAS ŠAKINIS Treneris Šar�nas Kulnys	tenisas	Nacionalin�s rinktin�s narys. Tarptautinio jauni� 18 m. vienet� turnyro „Aivaras Balzekas Memorial Cup“ nugal�tojas; Tarptautinio jauni� 18 m. dvejet� turnyro „Serbia Junior Open“ nugal�tojas; Teniso profesional� vienet� turnyras „Belarus Futures F-1“ – 3-4 vieta; Lietuvos suaugusi�j� vienet� ir dvejet� �empionas.
17.	PAULIUS VIKTORAVI�IUS Treneris K�stutis Jankevi�ius	plaukimas	Lietuvos olimpin�s rinktin�s kandidatas, besirengiantis 2012 m. Londono Olimpin�ms �aidyn�ms. Nacionalin�s rinktin�s narys. Lietuvos rekordininkas 100 m laisvuoju stiliaus rungtyje; Pasaulio plaukimo �empionatas, estafet� 4 x 100m laisvuoju stiliumi – 14 vieta; Pasaulio taur�, 50 m laisvuoju stiliumi – 28 vieta; Universiada, 100 m laisvuoju stiliumi – 6 vieta; Europos plaukimo �empionatas, estafet� 4 x 50 m laisvuoju stiliumi – 8 vieta; Baltijos valstybi� plaukimo �empionato �empionas; Lietuvos �empionas.

E. Lukyt� - geriausi�j� de�imtuke

Vaida TVERIJONIEN�

Tre�ius metus iš eil�s rengiamuose geriausi� neolimpini� sporto šak� atstov� rinkimuose šiemet dalyvavo 65 kandidatai. Geriausi� neolimpini� sporto šak� atlet� dešimtuke - ir šiauliet� E. Lukyt�.

Elliet� Lukyt� �siam�ino su gali�nu �ydr�nu Savicku.
Elliet�s LUKYT�S asmeninio archyvo nuotr.

Rinkimuose u� �vairi� neolimpini� sporto šak� sportininkus balsuoja � olimpini� �aidyni� program� ne�traukt� sporto šak� federacij� atstovai. Daugiausia bal� - 105 - surink�s pirm�j� viet� peln� gali�nas �ydr�nas Savickas. Trim taškais atsiliko antros vietos laim�toja kiokušin karat� pasaulio ir Europos �empion� Margarita �iuplyt�. Tre�i� viet� geriausi�j� s�raše u��m� kovinio sambo pasaulio ir Europos �empionas Sergejus Gre�icha, surink�s 78 taškus.

Ketvirta vieta atiteko akrobatinio skraidymo meistrui Jurgiui Kairiui (71), o penkta - imtynininkui u� dir�� Karoliui Bau�ai (39). Šešt� viet� peln� kiokušin karatist� Rita Pivori�nait� (36), septint� - automobili� sporto atstovas Kazimieras Vasiliauskas (35), o aštunt� - akrobatinio sklandymo meistras Vytautas Rasimavi�ius (27). Kult�ristas Gintaras Gorodni�enka, surink�s 26 taškus, u��m� devint� viet�.

Dešimtuk� vainikavo šiauliet� fitneso atstov�, sporto klubo "Gylys" sportinink�, septyniolikmet� Elliet� Lukyt�, surinkusi 24 taškus.

Nugal�tojai iškilmingai pagerbti atminimo dovanomis.

Rankinink�s �veik� lyderes

Vaida TVERIJONIEN�

Lietuvos moter� rankinio pirmenybi� pirmojo rato priešpaskutin�se rungtyn�se namuose Šiauli� "HC Gaivineta-Saul�" rezultatu 37:34 �veik� lyder� Druskinink� SC komand�. � šeštadien� tur�jusias �vykti rungtynes su Alytaus "SRC-Margiris" rankinink�mis šiauliet�s neišva�iavo sugedus autobusui, tad rungtyn�s atid�tos po Nauj�j�.

Šiauli� "Gaivinetos-Saul�s" komandai keturis �var�ius peln� Evestina Vaitkevi�i�t� (balti marškin�liai)
Art�ro STAPONKAUS nuotr..

Iš keturiolikos "Gaivinetos-Saul�s" komandos nari� sirgo keturios, var�ovi� vartus puikiai gyn� patyrusi Druskinink� komandos vartinink�, ta�iau tai netrukd� ramiai rungtyni� eigai.

�aisti aikštel�je galimyb� tur�jo visos "Gaivinetos-Saul�s" komandos �aid�jos, o lyder�s kartais gal�jo ir atsikv�pti. Komandos trener� Egl� Pupšien� d�iaugiasi mergin� pasiekta pergale, ta�iau priekaištauja aukl�tin�ms d�l per menkos gynybos. Vidutiniškai per rungynes "Gaivinetos-Saul�s" rankinink�s praleisdavo po 22 �var�ius, o susitikime su druskininkiet�mis - net 34.

"Nepaisant prastos gynybos, joms sek�si pataikyti, tod�l galutinis rezultatas d�iugina. �aidimas klost�si ramiai, be didelio streso, galb�t d�l to, kad tai paskutin�s rungtyn�s šiais metais. B�davo moment�, kai m�sišk�s nuo var�ovi� atitr�kdavo net septyni� tašk� skirtumu", - aukl�tini� �aidim� vertino trener�.

Daugiausia �var�i� "Gaivinetos-Saul�s" komandai peln� Diana Šatkauskait� - 19, iš j� komandos lyder� peln� aštuonis 7 m baudinius. Evestina Vaitkevi�i�t� peln� keturis �var�ius.

Su Alytaus komanda "SRC-Margiris" šiauliet�s susitiks po Nauj�j� met� ir u�baigs Lietuvos moter� rankinio pirmenybi� pirm�j� rat�. Šiauliet�s tikisi laim�ti ir paskutini�sias rungtynes.

Turnyro lentel�je pirm� viet� u�ima Šiauli� "Gaivineta-Saul�", antr� - Kauno SM "Gaja", tre�i� - Druskinink� SC komanda, ketvirt� - Pasvalio "Svalia".

"�iauliai" prie�inosi "Lietuvos rytui" iki paskutin�s minut�s

Vaida TVERIJONIEN�

LKL �empionate atkakliai kov�si Šiauli� "Šiauliai" pralaim�jo rezultatu 77:87 "Lietuvos ryto" komandai.

Rugtyni� prad�ia s�kmingiau klost�si "Šiauli�" krepšininkams. Jie privert� net tris kartus prasi�engti vien� iš "Lietuvos ryto" lyderi� Bojan� Popovi�i�, o šešt�j� pirmo k�linio minut� pirmavo vienu tašku (14:13).

Antrajame k�linyje šiaulie�iams pavyko atitr�kti dar labiau (40:33). Nesportin�s pra�angos buvo skirtos Martynui Gecevi�iui ir Dejanui Borovnjakui. Vis d�lto vilnie�i� situacija netruko pasikeisti - jie rezultat� persv�r� � savo pus� (45:44).

Tre�iajame k�linyje vilnie�iai spurtavo 8:0. V�liau var�ovai buvo pristabdyti. �tampa neatsl�go kone iki paskutini� rungtyni� minu�i�. Likus �aisti ma�iau nei dviem minut�m Mindaugas Kuzminskas ir Arvydas Šikšnius skirtum� aptirpd� iki penki� tašk� (73:78). Aikšt�s šeimininkams vilties laim�ti nepaliko Art�ro Jomanto tritaškis.

Šiauli� "Šiauliams" rungtyniauti taip ir nepad�jo gyn�jas Frankas Tolbertas, su kuriuo klubas nepasiraš� sutarties.

"Šiauli�" treneris Antanas Sireika apgailestavo, kad nepavyko nud�iuginti sirgali� gra�ia pergale. Anot jo, norint �veikti tok� stipr� var�ov� reik�jo �aisti geriau. Jo vadovaujamai ekipai tr�ko kovingumo po krepšiais, individualaus meistriškumo.

"Lietuvos ryto" komandos treneris Rimas Kurtinaitis pabr��, kad priešininkai �aid� puikiai trenerio d�ka. Šiaulie�iai, anot jo, yra kovingai ir agresyviai nusiteik� prieš bet kur� var�ov�, net pat� stipriausi�. Pirmoje rungtyni� pus�je vilnie�iai klydo, nes krepšininkai buvo atsipalaidav�.

"Lietuvos rytui" daugiausia tašk� peln� M. Bjelica - 20, B. Popovi�ius - 19, M. Gecevi�ius - 18, A. Jomantas - 11, S. Babrauskas - 9, J. Sinica ir A. Baynesas - po 4.

"Šiauliams" daugiausia tašk� peln� M. Kuzminskas - 23, Derikas Lou - 14, Deividas Gailius - 13, M. �ukauskas - 9, A. Šikšnius - 7, R. Grafas - 6, B. Braunas - 4.

Šiauli� krepšininkai, peln� aštuonias pergales ir dukart pralaim�j�, LKL turnyro lentel�je u�ima tre�i� viet�.

Du riedulio turnyrai ir geriausi�j� apdovanojimai

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauli� sporto mokyklos "Saul�" sal�je vyko du �ol�s riedulio turnyrai. "�algirio" sporto draugijos atvirajame moter� �empionate susitiko paj�giausi Europos moter� �ol�s riedulio klubai iš Ukrainos ir Baltarusijos bei Lietuvos. Vyrai kovojo "�algirio" taur�s vyr� u�dar� patalp� riedulio pirmenyb�se.

D�l tre�ios vietos pakovoti susitiko senos var�ov�s – Šiauli� "Gintra-Strekt�-Uni" (geltona apranga) ir Vilniaus HFTC riedulinink�s
Art�ro STAPONKAUS nuotr..

Tradiciniame atvirame �empionate �prastai dalyvauja daug u�sienio komand�, ta�iau šiemet d�l u�imtos sal�s nebuvo suteikta teis� dalyvauti Kazan�s "Kazan" HC (Rusija) ir "Ukimerioni Kutaisi" HC (Gruzija) komandoms. D�l gripo epidemijos Širvint� "Inta" viet� turnyre u�leido Šiauli� "Lidvijos" klubui.

Riedulinink�s �aid� suskirstytos � du pogrupius. A pogrupyje susitiko Šiauli� "Gintra-Strekt�-Uni", "Lidvija" ir Smolevi�i� "Viktorija", B pogrupyje Vilniaus HFTC, Šiauli� "Klevas-09" ir Sum� "Sum�anka".

A pogrupyje nugal�tojomis tapo komandos "Gintra-Strekt�-Uni" riedulinink�s, sutriuškinusios "Lidvij�" (10:0) ir �veikusios Smolevi�i� "Viktorij�" (6:4). B pogrupio lyder�mis tapo vilniet�s, sutriuškinusios Šiauli� "Klevo-09" komand� (9:0) ir nugal�jusios "Sum�ank�" (5:2).

Pusfinalyje "Gintra-Strekt�-Uni" �aid�jos, kaip beb�t� gaila, nusileido Sum� "Sun�ankos" klubui rezultatu 4:6, o kitame pusfinalyje Vilniaus HFTC nesugeb�jo pasipriešinti Smolevi�i� HC "Viktorijos" klubui (2:5).

Finale susitiko viešnios

Moter� �ol�s riedulio �empionato finale susitiko viešnios iš Baltarusijos ir Ukrainos. Ukrainos �empion�s Sum� "Sum�anka" šiemet Europos klub� �empionato elitiniame aštuntuke. Baltarusijos �empion�s Smolevi�i� "Viktorija" tapo dešimties Rusijos klub� ir rinktini� turnyro nugal�tojomis, dalyvauja Europos klub� �empionato "C" divizione.

Turnyro nugal�toja tapo Baltarusijos komanda Smolevi�i� "Viktorija", rezultatu 4:7 �veikusi Sum� "Sum�ank�".

Šalies �empion�s Šiauli� "Gintros-Strekt�s-Uni" klubo riedulinik�s, iškovojusios viet� 2010 met� Europos klub� �empionato "A" divizione, ma�ajame finale susitiko su Vilniaus HFTC komanda. Tre�i� viet� u��m� "Gintra-Strekt�-Uni", nugal�jusi vilnietes (5:1).

Penkt� viet� peln� Šiauli� "Klevo-09" komanda, kur �aid�ia penkios Vijoli� mokyklos aukl�tin�s, nugal�jusi Šiauli� "Lidvij�" (3:0).

D�l finansini� trukd�i� vyr� turnyre dalyvavo trys komandos iš keturi� u�siregistravusi�. Pirmenyb�se iš kovos pasitrauk� panev��ie�iai. Riedulininkai var��si dviem ratais. Nugal�toja tapo Vilniaus "�uv�dros-Tauro" komanda, antroji vieta atiteko Širvint� "Intai", tre�i�j� u��m� Vilniaus "�uv�dra-Akordas".

Šiauliai neturi savo vyr� �ol�s riedulio komandos, jaunoji karta dar tik auga.

Išrinkti geriausieji

Po turnyr� L�RF apdovanojo geriausius met� �ol�s riedulio �aid�jus ir trenerius specialiais prizais ir diplomais.

Geriausiais �aid�jais pripa�inti "Gintra-Strekt�-Uni" riedulinink� J�rat� Juodyt� ir "Panev��io" klubo atstovas Darius Preidis. Geriausia jaunimo �ol�s riedulio �aid�ja tapo taip pat šiauliet� Ramun� Petrauskait�, atstovaujanti "Gintrai-Strektei-Uni". Geriausiu jaunimo grup�s �aid�ju paskelbtas Maksimas Tarasovas iš Vilniaus "�uv�dros-Tauro" klubo.

Geriausia 2009 m. �ol�s riedulio moter� komand� trenere tapo šiauliet� Genut� Juodien�, parengusi Europos u�dar� patalp� riedulio �empiones.

Geriausiu treneriu pasklebtas Romualdas Chmeliauskas, treniruojantis Širvint� sporto mokyklos vaikinus.

Geriausia teis�ja pripa�inta Vilma Bagdanskien�.

Sportas trumpai

Europos �empionate pagerintas šalies rekordas

Stambule vykusio tryliktojo Europos plaukimo �empionato vyr� estafet�s 4x50 m laisvuoju stiliumi finale, kuriame dalyvavo dešimt komand�, Paulius Viktoravi�ius, Giedrius Titenis, Vytautas Janušaitis ir Mindaugas Sadauskas distancij� �veik� per 1 min. 25,89 sek. - pagerino Lietuvos rekord� 1,1 sekund�s. Ta�iau to pritr�ko, kad ketvertas iškovot� aukšt� viet�. Lietuviai, pralenk� Švedijos ir Danijos plaukikus, liko aštunti. Ankstesn� Lietuvos rekord� (1 min. 26,99 sek.) m�siškiai pasiek� atrankos var�ybose, kuriose iš trylikos komand� jie u��m� taip pat aštunt� viet�. Europos plaukimo �empionato nugal�tojais tapo Pranc�zijos atstovai, distancij� �veik� per 1 min. 22,96 sek., antri buvo kroatai, treti - italai.

A. Tverijonas Majamyje kovos nebet�s

Tarptautin�s teniso federacijos jauni� iki 18 met� turnyro "Prince Cup 2009", vykstan�io JAV, šešioliktfinalyje Šiauli� teniso mokyklos aukl�tinis Aleksas Tverijonas (1639 pasaulio jauni� raket�) rezultatu 0:6, 4:6 pralaim�jo rumunui V. A. Gilei (271 pasaulio jauni� raket�). Pirmajame rate A. Tverijonas rezultatu 6:4, 6:7 (4:7), 6:3 �veik� savo bendraam�� uzbek� B. Kamiljanov� (772). Šiaulietis atrankos var�ybose �veik� Rumunijos ir Gvatemalos tenisininkus, ta�iau nusileido amerikie�iui L. Gomesui. Lietuvis � pagrindin� turnyr� pateko laimingojo pralaim�tojo teis�mis.

V. Rimšait� Pranc�zijoje u��m� penkt� ir šešt� vietas

Sent Etjene (Pranc�zijoje) vykusiose tarptautin�se ma��j� dvira�i� kroso (BMX) var�ybose šiauliet� Vilma Rimšait� u��m� penkt� ir šešt� vietas. Turnyro nugal�toja tapo Pranc�zijos atstov� Manon Valentino.

"BaltRex" sezono pabaig� vainikavo apdovanojimai

Vaida TVERIJONIEN�

Sunkme�io regbininkai sako nejau�iantys - pergal�s skinamos svarios ir u�tikrintos. Šiauli� regbio klubo "BaltRex" u�darymo proga sportininkams išdalyta gausyb� medali�, klubas praturt�jo dešim�ia tauri�.

Regbio klubo "BaltRex" prezidentas Alvydas Stulpinas pasid�iaug�, kad regbis - olimpin� sporto šaka, o klubas gyvuos tol, kol dirbs entuziastingi treneriai, �ais kovingi vaikai ir rems dosn�s r�m�jai. Pastar�j� b�rys buvo pagerbtas atminimo prizais.

Po menin�s programos Vijoli� vidurin�s mokyklos sal�je iškilmingai medaliais ir r�m�j� dovanomis apdovanoti �vairi� am�iaus grupi� klubo �aid�jai. Visos komandos po apdovanojimo ceremonijos susiburdavo � rat� ir skanduodavo regbio klubo pavadinim�.

Lietuvos vyr� regbio �empionate "BaltRex" regbininkai, treniruojami Augusto Taralio, šiemet u��m� antr� viet�. Vice�empion� titul� vyrai apgyn� ir Lietuvos regbio 7 �empionate. "BaltRex" �aid�jai iškovojo Lietuvos taur�, o Baltijos taur�s turnyre laim�jo tre�i� viet�.

Antroji vyr� komanda, treniruojama Vytauto Kalinausko, Lietuvos �empionate u��m� šešt� viet�, o pirmajame divizione peln� antr�j�.

Jaunimo iki 18 met� moksleivi� pirmenyb�se komanda "BaltRex-Klevas", treniruojama A. Taralio, iškovojo �empion�s titul�.

Medaliais apdovanota ir jauni� komanda "BaltRex-Klevas", treniruojama Edmundo Š�avinsko, Lietuvos jauni� iki 17 met� �empionate u��musi tre�i� viet�. Jauniai iškovojo tre�i� viet� ir "�algirio" �aidyn�se.

Nenugalima Lietuvos pirmenyb�se ir moksleivi� pirmenyb�se buvo ambicinga jaunu�i� iki 15 met� "BaltRex-Klevo" komanda, kuri� treniruoja E. Š�avinskas.

Nugal�toja Lietuvos pirmenyb�se ir moksleivi� pirmenyb�se tapo ir kita jaunu�i� iki 13 met� "BaltRex-Klevo" komanda, kuriai vadovauja V. Kalinauskas.

Vyresniuosius �aid�jus svariomis pergal�mis vejasi kovinga vaik� iki 11 met� "BaltRex-Klevo" komanda (treneris A. Taralis), Lietuvos vaik� pirmenyb�se ir moksleivi� pirmenyb�se pelniusi antr� viet�.

�vent�s Teniso mokykloje - viena po kitos

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauli� teniso mokykloje šurmuliavo švent�s. Pirm� kart� surengtoje švent�je "Sveikatos salos - Teniso mokyklos taurei laim�ti" j�gas išband� senjoros, o renginyje "Pasitikime šventes su Teniso mokykla" var��si vaik� globos nam� ugdytiniai.

Pirm� kart� surengtas turnyras var�ytis sukviet� Šiauli� senjoras, kurios dalyvauja "Sveikatos sal�" u�si�mimuose.

Mini teniso turnyras vyko palengvintomis taisykl�mis. Iš 24 jame dalyvavusi� miesto senjor� nugal�jo Irena Valan�ien�, antr� viet� peln� Dalia Jasmantien�, o tre�i�j� iškovojo Birut� Petkevi�ien�. Visos dalyv�s pagerbtos atminimo diplomais.

Tenis� �aisti vaik� globos nam� aukl�tiniai kvie�iami jau šeštus metus.

"Sveikatos salas" belankan�ios senjoros pirm� kart� var��si d�l Teniso mokyklos taur�s.

Mindaugo ŠEREPKOS nuotr.

Šiauli� teniso mokykla teniso švent� "Pasitikime šventes su Teniso mokykla" vaik� globos nam� ugdytiniams rengia jau šeštus metus iš eil�s.

Teniso mokykloje per penkiasdešimt Šiauli�, Kurš�n�, �agar�s, Gruzd�i� vaik� globos nam� aukl�tini� buvo supa�indinti su teniso �aidimo taisykl�mis, o v�liau pakviesti � individualias ir komandines var�ybas palengvintomis taisykl�mis. Geriausiai komandin�se var�ybose pasirod� Šiauli� miesto vaik� globos nam� vaikai, kurie peln� nugal�toj� taur�. Visiems dalyviams buvo �teikti atminimo diplomai, o pogrupi� nugal�tojams - taur�s.

Krep�inink� pergal� ir pralaim�jimas

Vaida TVERIJONIEN�

Baltijos krepšinio lygos elito diviziono rungtyn�se namuose "Šiauli�" krepšinio klubas rezultatu 95:71 lengvai �veik� Rygos "VEF" komand�, ta�iau apmaud�iai pralaim�jo Salonik� "Aris" komandai Europos taur�s turnyre.

BBL rungtyn�se su Rygos "VEF" komanda "Šiauliams" daugiausia tašk� peln� Arvydas Šikšnius.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Šiauli�" komandoje rezultatyviausiai �aid� Arvydas Šikšnius, peln�s 24 taškus. Prie sal�s šeiminink� pergal�s prisid�jo Mindaugas �ukauskas, peln�s 16 tašk�, Derikas Lou - 14, Mindaugas Kuzminskas - 13, Vytautas Šarakauskas - 10.

Latvijos komandai daugiausia tašk� peln� A. Renfroe, surink�s 17 tašk�. Šiauli� krepšininkai neleido var�ovams atsikv�pti nuo pirm�j� rungtyni� minu�i�, v�liau šie per�m� iniciatyv� � savo rankas. Du k�linius vyko apylyg� kova. Antr�j� rungtyni� pus� "Šiauliai" gerokai išsiver�� priek�.

"Šiauliai" BBL turnyre, iškovoj� šešias pergales ir patyr� tris pralaim�jimus, turnyro lentel�je u�ima antr� viet�.

� "Šiauli�" klub� atvyk�s amerikietis gyn�jas Frankas Tolbertas, kaip buvo numatyta, rungtyn�se su Latvijos ekipa ne�aid�. Jis skund�si skausmu kirkšnies srityje. Amerikietis neva�iavo ir � Salonikus (Graikija), kur "Šiauliai" �aid� Europos taur�s ma�� su Salonik� "Aris".

Rungtyn�s Graikijoje klost�si ne taip s�kmingai, kaip tik�tasi. "Šiauliai" Europos taur�s ketvirtojo turo C grup�s rungtynes pralaim�jo Salonik� "Aris" rezultatu 67:85. Graik� komanda atsirevanšavo "Šiauli�" komandai u� skaud� pralaim�jim� Saul�s mieste, kai šiaulie�iai išpl�š� pergal� iš Salonik� krepšinink� (92:91).

Tai tre�ioji "Aris" pergal� ir tre�iasis "Šiauli�" pralaim�jimas šiame turnyre.

"Šiauliai" ambicingai ir kovingai prad�jo kov�, pirm� k�lin� baigdami pirmaudami (20:15). "Aris" greitai atsities� spurtuodama (9:0). Antrasis k�linys baig�si lygiosiomis (39:39). Prasid�jus tre�iajam ketvir�iui, "Šiauliai" v�l išsiver�� priek�, M. Kuzminsko d�ka buvo atitr�k� net 10 tašk� skirtumu (50:40), ta�iau šeimininkai greitai prisivijo ir aplenk� (54:53). Viltis laim�ti dar nebuvo u�gesusi iki k�linio pabaigos likus daugiau nei šešioms minut�ms, kai rezultatas tapo lygus (60:60). Per kitas tris minutes ji pama�u bl�so - sal�s šeimininkai iš eil�s peln� 15 tašk�. Likus �aisti porai minu�i�, graikai pirmavo 16 tašk� skirtumu (79:63). Graikai parklupd� "Šiaulius" rungtyni� pabaigoje rezultatu 67:85.

Šiauli� krepšininkams gerokai pras�iau sek�si kova d�l kamuoli� po krepšiu, �takos rezultatui tur�jo Arvydo Šikšniaus patirta šono trauma, d�l kurios jis nebegal�jo išb�gti � aikštel�, pra�angas greitai surinko vidurio puol�jai, koj� kišo klaidos atakuojant iš toli. Graik� komand� aistringai palaik� sirgali� minia.

"Šiauliams" daugiausia tašk� peln� D. Lou - 16, A. Šikšnius - 13, M. Kuzminskas - 12, B. Braunas - 8. "Aris" - M. Kakiuzis - 24, D. Ri�ardsonas - 14, Ch. Diksonas - 13. Kitos grup�s rungtyn�se Kroatijos "Zadar" komanda rezultatu 86:69 palau�� Jeruzal�s "Hapoel".

Kitas Europos taur�s turnyro rungtyn�s vyks sausio 5-�j� Šiauliuose, kur "Šiauliai" susitiks su Jeruzal�s "Hapoel" komanda.

"�iauliai" i�pl�� pergal� i� Salonik� "Aris"

Vaida TVERIJONIEN�

Europos taur�s turnyre Šiauli� "Šiauliai", su Salonik� "Aris" susitik� tre�iojo turo rungtyn�se C grup�je, iškovojo pirm�j� pergal� namuose rezultatu 92:91. Tai puiki dovana 15 met� minin�iam klubui. Po pergal�s šiaulie�iai C grup�je pakilo � tre�i� viet�. Kitos rungtyn�s su šia ekipa šiaulie�i� laukia išvykoje gruod�io 15-�j�.

Arvydas Šikšnius kovoje su Salonik� "Aris" ne tik peln� daugiausia tašk�, bet ir išpl�š� savo komandai pergal�.

"Šiauli�" klubo 15 met� sukakties proga valdybos pirminink� Alfons� Armal� sveikina LKL prezidentas Šar�nas Kliokys.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Šiauliams" daugiausia tašk� (25) peln�s Arvydas Šikšnius pataik� ir lemting� dvitašk�, likus 14 sekund�i� iki rungtyni� pabaigos. Naudingiausiu turnyro �aid�ju, skelbiama klubo interneto svetain�je, išrinktas Mindaugas Kuzminskas, surink�s net tris naudingumo balus. M. Kuzminskas per rungtynes su graikais peln� 21 tašk�, Deividas Gailius - 17, Derikas Lou - 16, R. Grafas - 6, M. �ukauskas - 4, V. Šarakauskas - 2, B. Braunas - 1. "Aris" ekipai daugiausia tašk� peln� D�eremis Ri�ardsonas - 20, Chuanas Diksonas - 19, Michalis Kakiuzis - 18.

Iniciatyvos nuo pat prad�i� �m�si sal�s šeimininkai. A. Šikšnius pataik� du baudos metim�, o M. Kuzminskas peln� tritašk�. Sve�iams nesp�jus išlyginti rezultato, D. Gailius iš eil�s peln� keturis taškus. Po taikli� M. �ukausko baud�, M. Kuzminsko tritaškio ir R. Grafo dvitaškio "Šiauliai" išsiver�� priek� net dvi�enkliu skirtumu (23:12). Po dešimties pirmojo k�linio minu�i� "Šiauli�" pranašumas aptirpo iki šeši� tašk� (28:22).

Antrajame k�linyje skirtumui suma��jus, šiaulie�iai, po tolimo D. Lou metimo, R. Grafo d�jimo � krepš� ir A. Šikšniaus tritaškio aplenk� graikus devyniais taškais (38:29). �pus�jus antram ketvir�iui, "Aris" krepšininkai suma�ino skirtum�, spurtavo aštuoniais taškais ir persv�r� rezultat�, k�lin� baigdami rezultatu 49:46.

Po did�iosios pertraukos "Šiauli�" pad�t� patais� A. Šikšnius, išlygin�s rezultat�. Graikams pelnius šešis taškus iš eil�s, "Šiauliai" per�m� vad�ias � savo rankas ir po A. Šikšniaus tritaškio bei M. Kuzminsko dvitaškio skirtumas sutirpo iki vieno taško (59:60). Po Salonik� ekipos devyni� tašk� spurto skirtumas tapo dvi�enklis ne "Šiauli�" naudai. Tre�iasis k�linys baig�si graik� pranašumu (64:77).

Ketvirtajame k�linyje po trij� taikli� D. Gailiaus baudos metim� ir D. Lou dvitaškio skirtumas aptirpo iki aštuoni� tašk�. Graikams atsipl�šus, "Šiauliai" nenuleido rank� - D. Lou peln� tritašk�, o M. Kuzminskas - du taškus (74:79). Po B. Brauno baudos metimo ir penki� iš eil�s pelnyt� D. Lou tašk� komandas teskyr� vienas taškas, o po A. Šikšniaus tritaškio rezultatas tapo lygus (83:83). Šeimininkai j� persv�r� iki ma�o pabaigos likus porai minu�i�. B�gant paskutiniajai minutei, "Aris" ekipos gyn�jas D�. Ri�ardsonas pataik� tritašk�, dvitaškiu atsak� A. Šikšnius (92:91).

"Šiauli�" klubui minint 15 met� sukakt�, LKL prezidentas Šar�nas Kliokys, miesto meras Genadijus Mikšys ir Šiauli� arenos direktorius Gintaras Radavi�ius pasveikino ilgiausiai klube dirbusius �mones - klubo valdybos pirminink� Alfons� Armal�, klubo garb�s prezident� Algimant� Mikš�, klubo r�m�jos UAB "Šiauli� kelias" direktori� Roman� Kan�ausk�, klubo direktori� Adom� Klimavi�i�, trenerio asistent� Robert� Giedrait� ir fizinio rengimo trener� Stanislov� Nork�.

Sigitas Lukavi�ius at�vent� 60-met�

Vaida TVERIJONIEN�

Šešiasdešimties met� jubiliej� lapkri�io 26-�j� atšvent�s nusipeln�s Lietuvos treneris, tarptautin�s kategorijos teis�jas Sigitas Lukavi�ius jau�iasi dar labai jaunas. Imtynininkas nueit� keli� matuoja nesuskai�iuojamais apdovanojimais ir aukštais aukl�tini� pasiekimais.

Sigit� Lukavi�i� 60-me�io proga sveikina Lietuvos dziudo teis�j� kolegijos pirmininkas Aidas Dutkus.
Sigito LUKAVI�IAUS asmeninio archyvo nuotr.

"Metai palieka savo p�dsak� ir niekur tu, �mogau, nedingsi. Savo daro u�puolusios ligos - padid�j�s kraujosp�dis, kraujotakos sutrikimas, diabetas. Trenerio darbas išeikvoja daug nerv�. Bet koks sportas nesuteikia geros sveikatos, j� stiprina tik k�no kult�ra", - �sitikin�s jubiliatas.

Sportuoti Sigitas Lukavi�ius prad�jo nuo 1961 met�. Vyras pamena, koks �temptas iš prad�i� b�davo grafikas - dvi trys treniruot�s per dien�, penkiolika kilometr� b�gte ir maudyn�s e�ere bet kokiu oru.

Dabar pasitempti reikia, nes aplink laksto šešeri� Aust�ja, o ant keli� s�di saus� metuk� gimtadien� šv�sianti At�n�. "Suk�riau kit� šeim�, tad nor�josi vaik�. Kai jie tokie ma�i, turi b�ti pasitemp�s", - sako laimingas t�vas.

Sigitas Lukavi�ius - daugkartinis Lietuvos klasikini�, laisv�j� imtyni�, sambo, dziudo �empionas. Jis dalyvavo Lietuvos, Baltijos šali�, tarptautiniuose laisv�j�, sambo, dziudo imtyni� turnyruose, ne kart� tapo nugal�toju ar prizininku.

S. Lukavi�ius yra Soviet� S�jungos kaimo draugijos sambo, desantin�s armijos �empionas, profesini� s�jung� �empionato tre�ios vietos laim�tojas. Per septynis m�nesius imtynininkas pelnydavo po devynis medalius.

Sumo pradininkas

Šiaulietis pirmasis atstovavo Lietuvai sumo imtyn�se Europos ir pasaulio �empionatuose 2002 metais. � pasaulio sumo imtynes treneris ne tik pats va�iavo, bet ir ve��si du mokinius. Tiesa, u�imti aukštos vietos nepavyko, ta�iau lietuvis dalyvavo pirm� kart� ir buvo pats vyriausias var�yb� dalyvis, tod�l rezultatai nebuvo patys pras�iausi.

Nuo 1992-�j� S. Lukavi�ius dalyvauja ir medalius iškovoja Lietuvos dziudo, Europos sambo veteran� �empionatuose. Jis keturiskart Lietuvos dziudo veteran� �empionas, dukart vice�empionas bei Europos sambo veteran� sidabro medalininkas.

"Dalyvavau sumo var�ybose tik d�l to, kad �ino�iau, su kuo tai valgoma. Sumo imtyn�s man visada imponavo. Jeigu b��iau kitu laiku gim�s, gal b��iau sumo imtynininkas. Kiekviena dvikov� sporto šaka turi savo subtilybi�, tod�l norint pasiekti ger� rezultat� reikia tapti vienos j� profesionalu. Nors b�na išim�i�", - sako imtynininkas.

Kokio nors apdovanojimo S. Lukavi�ius išskirti nenori. Vienaip jie atrod�, kai buvo vaikas, kuris vertina bet kok� diplom�, kitaip suaugusiajam, kai medaliai jau nebeskai�iuojami. J� tiek daug, kad vakaro neu�tekt� vis� ap�i�r�ti.

"Nor�jau ka�kada surašyti savo rezultatus, bet po savait�s vargo supratau, kad tai beviltiška", - nusišypso vyras.

Aukl�tini� pasiekimai

Imtynininkas yra dirb�s Šiauli� "Vaire", sporto metodininku Šiauli� m�sos kombinate, laisv�j� imtyni� treneriu Šiauli� jaunimo sporto mokykloje. Treneris penkiolika met� panev��ie�ius mok� laisv�j�, sambo ir dziudo imtyni�, Alytuje pad�jo dziudo pamatus ir mok� sambo.

Nuo 1989-�j� gr��s � Šiaulius prad�jo dirbti dziudo treneriu. Dabar S. Lukavi�ius - vyriausiasis Šiauli� sporto mokyklos "At�alynas" dziudo imtyni� ir sambo imtyni� treneris.

Nuo 1968-�j� paruoš� �vairi� turnyr� nugal�toj� ir prizinink�. Jo aukl�tiniai: Vaiva Ka�kyt�, Modestas Navakas, Nerijus Kivylius. Kiti jo treniruojami imtynininkai tapo pasaulio ir Europos imtyni� u� dir�� alyš �empionat� bronzos medali� laim�tojais ir totori� imtyni� prizininkais. Keturiolika aukl�tini� yra iškovoj� sambo Europos ir pasaulio pirmenybi� apdovanojimus.

Treneris paruoš� dabar jau šviesaus atminimo Gintar� Maskoli�n�, kuris buvo tap�s Soviet� S�jungos jauni� dziudo �aidyni� prizininku, v�liau suaugusi�j� �empionato prizininku, olimpin�s rinktin�s kandidatu.

Tarptautin�s kategorijos teis�jas

S. Lukavi�iui yra suteiktas TSRS sambo sporto meistro vardas, s�jungin� dziudo teis�jo kategorija, tarptautin�s kategorijos teis�jo vardas: sambo, kuraš, alyš ir sumo imtyni� teis�jo kategorijos. Imtynininkas apdovanotas bronzos medaliu u� nuopelnus Lietuvos sportui, medaliu u� aukštus sporto pasiekimus.

"Teis�javau imtyn�se u� dir�� alyš ir sumo Europos sporto �aidyn�se Kijeve, buvau vyriausiuoju var�yb� sekretoriumi pasaulio ir Europos imtyni� u� dir�� alyš ir sumo �empionatuose", - vardija S. Lukavi�ius.

Nusipeln�s Lietuvos treneris yra imtyni� sporto klubo "Lokys" prezidentas, Lietuvos sambo imtyni� federacijos treneri� tarybos narys, Šiauli� miesto dziudo teis�j� tarybos pirmininkas, Lietuvos kurašo imtyni� federacijos prezidentas.

Dabar S. Lukavi�ius ruošiasi Vilniuje gruod�io 17-�j� vyksiantiems alyš ir totori� imtyni� turnyrams - Europos �empionatui ir pasaulio taurei. Turnyre dalyvaus ir šiaulie�i�. T� pat� m�nes� Saul�s miesto atstovai var�ysis Frankfurte vyksian�iose zurkani var�ybose. Lietuvoje, be šiaulie�i�, šios iranie�i� imtyni� šakos niekas nekultivuoja.

Jau�iasi ne�vertintas

Sigitas Lukavi�ius jau�ia nuoskaud�, kad apdovanojim� peln� jo aukl�tiniai yra ne�vertinti. "Apdovanojant Šiauli� met� sportininkus, apie kurašo imtyni� prizininkus nebuvo u�siminta n� �od�io. Juk Šiauli� arenoje vyko pasaulio imtyni� �aidyn�s ir šiaulie�iai peln� apdovanojim�. Pernai šiaulietis peln� Europos �empiono titul�, ta�iau jokio atgarsio ir �vertinimo iš miesto nesulauk�me. Negi mes iš kitos šalies? Negarsiname savo miesto?" - retoriškai klausia imtyni� treneris.

Ne tik S. Lukavi�iaus aukl�tini� pasiekimai yra ne�vertinti - Šiauli� miesto savivaldyb�s administracijos Sporto ir k�no kult�ros skyrius iki šiol nepasveikino ir garbing� jubiliej� atšventusio trenerio.

S. Lukavi�ius buvo pasveikintas Šiauli� apskrityje garb�s �enklu "U� nuopelnus Šiauli� apskri�iai", gavo Lietuvos neolimpinio sporto komiteto medal� "U� nuopelnus neolimpiniam sportui". Pad�kos raštus jam �teik� Lietuvos moksleivi� centras bei Lietuvos sambo federacija. U� svar� ind�l� sportui d�kojo panev��ie�iai ir alytiškiai, sveikino sporto mokykla "At�alynas". Lietuvos dziudo federacija S. Lukavi�i� pripa�ino geriausiu nacionalin�s kategorijos dziudo teis�ju ir �vertindama jam suteik� 5 dan�.

Apdovanojimai futbolininkams

Ši� met� Šiauli� apskrities futbolo sezono u�darymo švent�je koncert� sal�je "Saul�" apdovanoti geriausi Šiauli� apskrities futbolininkai ir komandos.

Apdovanota geriausia moter� futbolo komanda - aštunt� kart� Lietuvos �empion�, Baltijos moter� futbolo lygos nugal�toja "Gintra-Universitetas". D�l traum� prastai su�aista tik UEFA �empion� lygoje. Komanda buvo geros komplektacijos, tur�jo daug legionieri� ir buvo verta antros vietos. Nepelnytai pralošta Škotijos komandai.

Rezultatais patenkintas Šiauli� moter� futbolo klubo prezidentas Gintaras Radavi�ius apgailestavo, kad aukš�iausioje moter� lygoje š� sezon� suma��jo komand�. "Jeigu komandos pasiekimai d�iugina, tai to paties negali pasakyti apie šalies moter� futbolo situacij�. Gaila, kad nacionalin� moter� rinktin� nedalyvauja atrankos var�ybose. Tai �ingsnis atgal", - sako jis.

"Šiauli� krašto" taur� laim�jo 2009 met� LFF Šiauli� apskrities III lygos pirmenybi� nugal�tojai Šiauli� "Masera-Tigrai". Geriausiu komandos �aid�ju tapo Marius Bili�nas, rezultatyviausiu - Gediminas Timinskas.

Apdovanota ir antros vietos laim�toja Gink�n� futbolo ekipa "Šiauliai". Rezultatyviausiu �aid�ju išrinktas Tomas Staponkus, kuris tapo ir absoliu�iu lygos �aid�ju, per sezon� pelniusiu 29 �var�ius. Jis, beje, ir nedrausmingiausias met� �aid�jas, teis�j� nubaustas net aštuoniomis geltonomis kortel�mis.

"Šiauliai plius" informacija

Riedulinink�ms pritr�ko s�km�s

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauliuose vykusiame tarptautiniame 2009 m. L�RF taur�s moter� u�dar� patalp� turnyre rungtyniavo dešimt �ol�s riedulio komand�.

SM "Klevas" (juoda apranga) �veik� Vilniaus "�uv�dr�-Taur�".
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

A divizione d�l did�iosios L�RF taur�s susirung� Šiauli� "Gintra-Strekt�-Uni" ir Gardino "Ritm" HC komandos. Šiauliet�ms koj� pakišo gausios gynybos klaidos. Puikiai pasirod� "Gintros-Strekt�s-Uni" vartinink� Ar�n� Paulavi�i�t�, �aid�jos J�rat� Juodyt� bei Simona Grubliauskait�. Po atkaklios kovos taur� laim�jo Gardino "Ritm" HC rezultatu 3:4.

"Ritm" HC po tašk� peln� N. Vorobjova ir V. Šintar, I. Kaza�ok - 2; "Gintrai-Strektei-Uni": J. Juodyt� - 2, S. Grubliauskait� - 1. Tre�ioje vietoje liko Vilniaus HFTC komanda, rezultatu 6:4 �veikusi Širvint� "Int�".

B diviziono komandos �aid� vieno minuso sistema. D�l L�RF ma�osios taur�s finale susitiko šios Šiauli� ekipos: �RSK "Šiauliai" ir "Lidvija". Triuškinamu rezultatu laim�jo "Lidvijos" riedulinink�s (5:0). Tre�ioje vietoje liko SM "Klevas", �veik�s Vilniaus ekip� "�uv�dra-Tauras" rezultatu 2:1.

Antroji "�iauli�" nes�km� i� eil�s

Vaida TVERIJONIEN�

Šiauli� krepšinio komanda "Šiauliai", kurios �aid�jus kamuoja ligos ir traumos, Europos taur�s turnyre po dramatiškos kovos nusileido rezultatu 91:95 Kroatijos ekipai "Zadar".

Daugiausia tašk� "Šiauli�" komandai peln� Derrikas Low (geltona apranga).

Art�ro STAPOKAUS nuotr.

Pirmosiose rungtyn�se išvykoje šiaulie�iai pralaim�jo Jeruzal�s "Hapoel" komandai rezultatu 89:76. Rungtyn�se su kroatais nieko gero ne�ad�jo jau pirmasis k�linys - var�ovai peln� šešis tritaškius. Antrasis k�linys baig�si irgi šiaulie�i� nenaudai (43:52). Aplenkti var�ovus "Šiauliams" vienu tašku pavyko tre�iojo k�linio prad�ioje. Situacija pasikeit� teis�jams skyrus aikšt�s šeimininkams pra�ang�, "Zadar" peln� septynis taškus ir gerokai išsiver�� priek� (70:57). Paskutin� ketvirtojo ketvir�io minut� "Šiauliai" iš vis� j�g� band� pasipriešinti - rezultatyviai su�aidus A. Šikšniui ir D. Low, skirtumas aptirpo gerokai (91:93), ta�iau to pritr�ko, kad b�t� iškovota pergal�. "Šiauliams" daugiausia tašk� peln� D. Low - 19, A. Šikšnius - 17, D. Gailius - 14 ir M. Kuzminskas - 12; "Zadar" - R. Stip�evi�ius - 27, M. Downsas - 18 ir D. Ran�i�ius - 17.

Pagerbti geriausi regbininkai

Vaida TVERIJONIEN�

Regbio sezon� vainikavo geriausi� sportinink� apdovanojimo ceremonija Filharmonijos sal�je. Per vakar� ne kart� buvo pamin�ta, kad Šiauliai – regbio sostin�. Ne veltui, nes �empionais "Vairo" klubo regbininkai tampa jau 25 kart�.

"Vairo" klubo narys Stasys Abromavi�ius 1982 metais su komanda iškovojo aukso medalius ir pirm�kart tapo Lietuvos �empionu.

Regbio klubas "Vairas" savo istorij� prad�jo prieš 36 metus. Pirm� kart� Lietuvos �empionais šiaulie�iai tapo 1982 metais, kai pavyko �veikti Kauno "Stakli�" komand�. Nuo tada �empion� titulo beveik niekam nebeu�leido - vice�empionais tapo tik triskart.

"Vairo" klubo narys, pirmasis Lietuvos �empionas Stasys Abromavi�ius, dabar puikiai �aid�iantis su veteranais, prisimin�, kaip buvo iškovota pirmoji pergal�, ir d�iaug�si, kad dabar regb� s�kmingai �aid�ia jaunoji karta, ne vieno regbininko at�ala pasek� t�vo p�dom.

"Vairo" klubas vienija �vairaus am�iaus regbininkus. Šiemet jaunu�i� komanda "Vairas-Klevas" Lietuvos jaunu�i� U-13 pirmenyb�se ir jauni� regbio komanda "Vairas-Klevas" šalies jauni� U-17 regbio pirmenyb�se u��m� antr�sias vietas.

Vaik� komanda "Vairas-Klevas" tapo Lietuvos moksleivi� U-11 regbio pirmenybi� nugal�toja. Rezultatyviausiu vaik� komandos �aid�ju paskelbtas komandos kapitonas Eimantas Bagarauskas, naudingiausiu – Ovidijus Jankauskas, o did�iausi� pa�ang� padar� Šar�nas Šimkus.

"Vairo" klubo ekipa "Transbusas" šiemet tapo septynioliktojo ši� met� Lietuvos regbio-7 �empionato nugal�toja. Iškovotas nugal�toj� titulas suteik� "Transbusui" teis� atstovauti Lietuvai 2010 m. klubini� komand� Europos �empionate. "Transbusas" šiemet tapo ir tre�iojo Lietuvos regbio papl�dimio �empionato nugal�toju.

"Vairo" klubo ekipa "Vairas-Jupoja", nepaisant finansini� sunkum�, � u�sien� išvykusi� �aid�j� stygiaus ir patirt� traum�, sugeb�jo iškovoti Baltijos taur�, o Lietuvos regbio �empionate - aukso medalius.

Rezultatyviausiu Lietuvos regbio-7 ir papl�dimio �empionat� �aid�ju tapo Justinas Vasiliauskas, naudingiausiu – Edvardas �ilius, o did�iausi� pa�ang� padar� Evaldas Štitilis.

Aukso medaliais apdovanoti Lietuvos regbio �empionai, atminimo dovanomis pagerbti r�m�jai.

Autor�s nuotr.

Rezultatyviausiu Lietuvos regbio-15 �empionato rezultatyviausiu �aid�ju tapo K�stutis Marcišauskas, naudingiausiu – Audrius Raman�ionis, did�iausi� pa�ang� padar� Richardas Stankus. Regbio tinklalapio skaitytojai met� �aid�ju išrinko Mindaug� Misevi�i�.

Apdovanojim� vakar� neu�mirštas ir pirmasis �empion� treneris Edvardas Zimkus. Pagerbtas Mindaugas Šiumberevi�ius - triskart geriausiu pripa�intas Anglijos �aid�jas, atvykdav�s � Lietuv� atstovauti "Vairo" klubui.

Lietuvos k�no kult�ros ir sporto departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Rytis Vaiginas u� ilgamet� regbio pl�tojim� Šiauliuose ir laim�jimus �teik� pad�kos rašt� "Vairo-Jupojos" komandai. Pad�kos raštai �teikti ir �aid�jui Audriui Raman�ioniui, treneriams Petrui Astrauskui ir Sigitui Kukulskiui. Ilgiausiai �aid�iantiems regb� �aid�jams Art�rui Pilotui ir Dariui Nosiui �teikti aukso medaliai "U� nuopelnus Lietuvos sportui", o miesto meras Genadijus Mikšys apdovanotas Sporto garb�s kry�iumi.

Apdovanoti geriausi Lietuvos 2009 met� atletai

Vaida TVERIJONIEN�

Druskininkuose vykusiuose 2009 m. geriausi� Lietuvos kult�rist� ir fitneso federacijos sportinink� rinkimuose paskelbti geriausi sportininkai. Aukštai �vertinti du sporto klubo "Gylys" atletai.

Ši� met� Elliet�s Lukyt�s �vaizdis - plaštak�. Lietuvait�s diktuoja makia�o ir aprangos madas fitneso pasaulyje.
Sporto klubo "Gylys" archyvo nuotr.

Klasikinio fitneso nugal�toja iš 28 pretenden�i� tapo sporto klubo "Gylys" atstov� Elliet� Lukyt�. Septyniolikmet� sportinink�, pavadinta met� deimantu, surinko daugiausia tašk�, 2009 metais dalyvaudama devyniuose šalies ir tarptautiniuose turnyruose bei pelnydama aukštas prizines vietas.

Jauniausia var�yb� dalyv� atvirose Lietuvos kult�rizmo ir klasikinio fitneso klub� taur�s var�ybose tapo absoliu�ia nugal�toja, Lietuvos kult�rizmo ir klasikinio fitneso �empionate u��m� pirm� viet�, o porose tapo tre�ios vietos laim�toja.

E. Lukytei puikiai sek�si tarptautiniuose turnyruose. WABBA versijos Europos kult�rizmo ir fitneso �empionate ji peln� tre�i� viet�. Tos pa�ios versijos pasaulio �empionate "fitness shape" rungtyje, kurioje var�osi raumeningos atlet�s, šiauliet�, �veikusi Europos fitneso �empion� Andrea Legradi, u��m� ketvirt� viet�. E. Lukyt� tapo ir WPF Europos �empionato nugal�toja. WPF pasaulio �empionate peln� aukš�iausi� apdovanojim� ir u��m� pirm� viet�. WFF/NABBA versijos pasaulio �empionate ji u��m� pirm� viet�, o porose - tre�i�.

Lietuvoje toki� aukšt� pasiekim� n�ra pasiekusi n� viena tokia jauna fitneso atstov�. Visus titulus Elliet� Lukyt� susi��r� suaugusi�j� kategorijoje, nors jos am�iaus sportinink�s var�osi su jaunimu.

Geriausi� fitneso sportinink� rinkimuose E. Lukyt� dalyvauja ne pirm� kart�. Mergina anks�iau yra tapusi geriausia fitneso sportininke jaunimo kategorijoje, o absoliu�ioje kategorijoje yra u��musi antr� viet�.

Kitas sporto klubo "Gylys" atstovas Mantas Gailius geriausi� kult�rist� rinkimuose iš 31 pretendento u��m� tre�i� viet�. Atletas Lietuvos kut�rizmo ir fitneso �empionate u��m� tre�i� viet�, atviros Lietuvos kult�rzmo ir fitneso klub� taur�s var�ybose tapo nugal�toju. Dalyvaudamas WABBA Europos �empionate peln� penkt� viet�, WABBA versijos pasaulio �empionate - tre�i�j�, o WPF pasaulio �empionate tapo vice�empionu.

Druskininkuose vykusiuose geriausi� treneri� rinkimuose "Gylio" treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai, pareng� puikius sportininkus, peln� antr� viet�.

�ol�s riedulys - trener�s pa�aukimas

Vaida TVERIJONIEN�

Lietuvos jauni� rinktin�s vyriausioji trener�, Šiauli� sporto mokyklos "Klevas" �ol�s riedulio trener�, buvusi Lietuvos nacionalin�s rinktin�s �aid�ja Angel� Bu�mien� savo 50-met� atšvent� "Havajuose". Tiesa, kolegos sutaup� "kelionei" ir vakar�l� šia tema sureng� pir�i� komplekse, o vald�ios atstovai u� nuopelnus Lietuvos sportui pagerb� Sporto garb�s kry�iumi K�no kult�ros ir sporto departamente bei Garb�s �enklu ? Šiauli� apskrityje.

"Kaip tu save pateiksi, t� ir gausi iš aplinkini�", - šypsosi �ol�s riedulio trener� Angel� Bu�mien�.

Jeigu daryti, tai daryti gerai

Angel� Bu�mien� gim� Alytaus raj. Novoplentos kaime 1959 m. lapkri�io 13-�j� penki� vaik� šeimoje. Visi jos broliai ir seserys susij� su sportu. A. Bu�mien�s sesuo Aldona Tamulevi�ien� - nusipelniusi akademinio irklavimo trener�. Angel� sportavo nuo ma�ens - išband� kone visas sporto šakas - nuo futbolo iki irklavimo, svajojo b�ti sporto ir geografijos mokytoja. 2001 m. ji baig� Lietuvos k�no kult�ros akademij�.

"�inojau, ko noriu. Didel� atsakomyb� jutau daryti visk� gerai. Iš sav�s reikalauju daug, tad ir iš savo aukl�tini� reikalauju gerumo, nuoširdumo, atsakomyb�s, neb�gti nuo sav�s. Tai mano gyvenimo credo. Trenerio darbas - didel� atsakomyb�. Reikia populiarinti sporto šak�, siekti aukšt� sporto rezultat�. � treniruotes vaikai kartais ateina tokios nuotaikos, kad ne�inai, ko griebtis. Kartais po darbo pareini ir nebesinori nieko. Vis d�lto mielai dirbu savo darb�. Tai mano pašaukimas", - sako vienuolika met� trenere dirbanti moteris.

� Šiaulius �ol�s riedulinink� pateko studijuodama antrame kurse. K�no kult�ros institute student�s dalyvavo Lietuvos pirmenyb�se ir keturios j� buvo pakviestos � Šiaulius, kur ir pasiliko. Tiesa, su Šiauliais A. Bu�mien� buvo susid�rusi dar mokyklos laikais, kai dalyvavo dvira�i� var�ybose. Pagrindinio prizo "Ereliuko" jai nepavyko laim�ti tik d�l � dvirat� �suktos klešn�s.

U�kre�ia šypsena ir pakilia nuotaika

A. Bu�mien� - 21 kart� Lietuvos �ol�s riedulio �empion�, �aidusi su Šiauli� "Tauru", "Tauru-Eurovil", "Interstatyba-Eurovil" bei Šiauli� "Šiauliais".

Nuo 1998 m. Angel� Bu�mien� �sidarbino �ol�s riedulio trenere sporto mokykloje "Klevas", kur dirba iki šiol. Ji penkerius metus yra jauni� rinktin�s vyriausioji trener�, trenerio Vaidoto Vai�eli�no pagalbinink� treniruojant komand� "Gintra-Strekt�-Universitetas", yra parengusi dvi Europos sal�s riedulio �empiones.

�inodama, koks sunkus trenerio darbas, moteris leid�ia savo aukl�tin�ms paragauti trenerio duonos, pavyzd�iui, duoda kuriai nors švilpuk� ir skiria vesti treniruot�. "Merginos po to tik atsid�sta - koks sunkus darbas! Sau pamainos dar neturiu. Geras �aid�jas dar nereiškia, kad bus geras treneris", - paaiškina trener�.

Kur slypi energingosios, nuolat skuban�ios ir besišypsan�ios trener�s �avesio ir jaunatviškumo paslaptis? "Neskleid�iu blog� emocij�. Niekas n�ra mat�s mano ašar�. Mane supa gera aplinka. Kaip tu pats save pateiksi, t� ir gausi iš aplinkini�. Kai šypsausi, ir kitiems gera. Darbo problem� nenešu namo. Gyvenimas b�ga greitai, juo reikia d�iaugtis. Be to, mano genai geri. Senelis buvo gali�nas, proseneliai stipr�s, t�tis dirbo miškininku", - atskleid�ia jubiliat�.

Viliasi dalyvauti olimpiadoje

Angel� Bu�mien� ištek�jo prieš 21 metus, o vestuvi� dien� su rinktine išvyko � treniruo�i� stovykl�. "Esu vyrui d�kinga u� kantryb�. Juk su ma�ai namie b�nan�ia sportininke n�ra lengva. Šeimos pagaus�jimo vyras lauk� septynerius metus. Vis atid�davau, nes �aid�iau Soviet� S�jungos �ol�s riedulio rinktin�je", - pasakoja A. Bu�mien�.

Angel�s s�nus Lukas, pasirink�s akademin� irklavim�, u�augo stadione. � sport� moteris gr��o po gimdymo pra�jus vos porai m�nesi�. Dar po m�nesio išva�iavo � Olandij�, kur 1995 m. vyko Europos šali� �empion� taur�s turnyras. Šiauli� "Šiauliai" tada peln� bronzos medalius. "Visi medaliai yra sunkiai iškovoti, bet šis - išskirtinis. Gerb�me �i�rovus, bet gaut� nuostabi� puokš�i�, kaip prizinink�s oland�s ar vokiet�s, jiems nemet�me - parsive��me namo", - svarbi� pergal� prisimena daugkartin� �ol�s riedulio �empion�.

Aštuonerius metus A. Bu�mien� �aid� ir Soviet� S�jungos �ol�s riedulio rinktin�je. Per tuos metus treniravosi pas dvidešimt treneri�, iš kuri� po truput� susikrov� did�iul� patirties baga��. Ji - tarptautin�s klas�s sporto meistr�, su Šiauli� "Tauru" 1985 m. Soviet� S�jungos �empionate pelniusi bronzos medal�, dukart iškovojusi Soviet� S�jungos taur�.

Angel� iki šiol jau�ia nuoskaud�, kad geriausiais savo metais negal�jo dalyvauti 1984-�j� Los And�elo olimpiadoje. T�kart, d�l "šaltojo karo" politikos ir �vyki� Afganistane, JAV 1980 m. boikotavo Maskvos, o Soviet� S�junga 1984 m. Los And�elo olimpines �aidynes. Visi Soviet� S�jungos rinktini� sportininkai tapo boikoto �kaitais. Vietoj j� Lenkijoje buvo surengtos alternatyvios tarptautin�s �aidyn�s "Draugyst�-84".

Turnyro laim�toja be dideli� pastang� tapo Soviet� S�jungos �ol�s riedulio rinktin�. Dalyvauti olimpin�se �aidyn�se A. Bu�mien� svajoja iki ši� dien� - jei ne su savo aukl�tin�mis, tai nors šiaip pab�ti �vairi� taut� šurmulyje.

Vargas gr�dina

Nusipelniusi trener� buvo sulaukusi pasi�lymo pasilikti Jungtin�se Amerikos Valstijose, Kanadoje. Viliojan�iu kvietimu kone vis� pasaul� išmaišiusi �aid�ja nepasinaudojo, nes labai myli Lietuv�, ilgisi jos, kai ilgiau iš jos išvyksta. Kalban�ios apie nostalgiškus jausmus gimtinei moters akyse su�iba ašaros. "Buvau reikalinga ir vertinama, tod�l ir pasilikau. Dabar jaunimas jau�ia valstyb�s abejingum�, negali susirasti darbo, išgyventi, tod�l lengva širdimi j� palieka", - svarsto A. Bu�mien�.

Atvangos trener� ieško gimtin�je, kuri� ji švelniai vadina "Šveicarija". Moteris iki šiol d�kinga savo t�vams, kurie j� visko išmok� - šienauti ir arti, dainuoti ir šokti. Laisvalaikio moteris sako neturinti. Per televizori� �i�rinti laidas "Duokim garo" ir "Šok su manimi". Dainuoja drauge su laidoje rodomomis kapelomis, nor�t� dalyvauti šoki� projekte. Kartais Angelei u�eina noras ger� knyg� paskaityti, eiles parašyti. Matyt, tai šviesaus atminimo d�d�s, poeto Alfonso Maldonio gyslel�.

"B�dami vaikai dirbdavome, kad u�sidirbtume pinig�. T�vai patardavo mums u� juos nusipirkti kok� daikt� – taip mok� vertinti ir daikt�, ir darb�. Taip auginau ir savo s�n�. U� gerus pa�ymius jam nuo pirmos klas�s duodavau pinig�. �sigyto daikto u� lengvai gautus pinigus nevertini. Pamenu, kaip jam buvo skaudu, kai tur�jo apmok�ti savo pokalbi� s�skait� iš savo sukaupt� pinig�. Ta�iau taip vaikas gr�dinamas. Laisv� be atsakomyb�s nieko gero neduoda ir neišmoko. M�s� vaikai turi ir Europ�, ir lietuvišk� kaim�. Jie �ino darbo kain�. Kai susirenkame su an�kais ir proan�kiais drauge, nereikia n� talkos samdyti", - sako A. Bu�mien�.

Sportas trumpai

Medaliai - karatistams

Kaune vykusiame tarptautiniame shotokan karat� turnyre "Tigro kelias" dalyvavo per 500 sportinink� iš penki� šali�. Karat� klubui "Kentauras" atstovavo �vairaus am�iaus sportininkai. Peln� 32 medalius, jie liko ketvirtoje vietoje. Pirmos vietos nugal�tojais tapo L. Balinskas, G. Kasperavi�ius, M. Šimkus, T. Visockyt�, O. Sinušait�, antros vietos laim�tojais - V. Jankauskait�, D. Virbukait�, A. Sugaudis, J. Valantinas, tre�iosios - A. Bunius, A. Ov�inikovas, R. Rašickas, K. Raugalis, A. Kaltauskas, B. Dauparas, L. Šimkus, T. Spei�ys, O. Sinušait�, E. Motiej�nait�, B. Daubarait�, E. Razmus, L. Mikalauskas, L. Lato�a, A. Ov�inikovas, T. Visockyt�, V. Jankauskait�. Turnyre puikiai sek�si klubo senjorams. Nugal�tojais savo am�iaus grup�se tapo A. Slavinskas ir R. Ma�iunskas. R. Dumša liko antras, V. Bosas - tre�ias.

Šiauli� futbolinink�s - nugal�tojos

Šiauli� moter� futbolo komanda "Gintra-Universitetas" laim�jo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taur� ir tapo Baltijos moter� futbolo lygos nugal�toja. Turnyre d�l moter� futbolo taur�s Šiauli� futbolinink�s �veik� Akmen�s sporto centro komand� rezultatu 7:0. Baltijos moter� futbolo lygos finale Lietuvos �empion� "Gintra-Universitetas" nugal�jo Latvijos �empion� "Skonto-Ceriba-46.VSK" rezultatu 3:2(2:1). �var�ius šiauliet�ms peln� Oksana Imanalijeva ir legionier� iš Azerbaid�ano Ana Alekperova. Tre�ias taškas šiaulie�i� naudai buvo �skaitytas, kai var�ov�s pasiunt� kamuol� � savo vartus.

Šiauli� tenisininkai - aukš�iausiose pozicijose

Šiauli� teniso mokyklos aukl�tiniai Ri�ardas Berankis ir Dovydas Šakinis per savo karjer� šiuo metu u�ima aukš�iausias pozicijas. Teniso profesional� asociacijos (ATP) reiting� lentel�je R. Berankis iš 415 vietos pakilo � 402-�j�. D. Šakinis iš 927 pozicijos pakilo � 912-�j�. R. Berankis dalyvauja JAV vykstan�iame Profesional� teniso asociacijos (ATP) turnyre. Pirmajame var�yb� rate jis �veik� amerikiet� Rajan� Harison� (6:2, 6:4). Antrajame rate - aštuntfinalyje - 7:5, 6:4 nugal�jo PAR atstov� Kevin� Anderson�. D. Šakinis dalyvauja JAV vykstan�iame profesional� teniso turnyre. Atrankos var�yb� finale 4:6, 2:6 nusileid�s amerikie�iui Vahidui Mirzadehui, šiaulietis � pagrindin� turnyr� sugr��o "laimingojo pralaim�tojo" teis�mis. Pirmajame rate 7:6(7:1), 7:6(9:7) �veik� amerikiet� Frederik� Saba.

Naujasis LTS prezidentas

Šiauli� teniso mokyklos direktorius Ram�nas Grušas išrinktas naujuoju Lietuvos teniso s�jungos (LTS) prezidentu. Iki šiol jis buvo viceprezidentu, o Teniso mokyklai vadovavo nuo 2005-�j�. Treneri� tarybos pirmininku išrinktas treneris Šar�nas Kulnys. Jis paruoš� pasaulio �empion� iki 14 m. Ivet� Dapkut�, treniruoja Dovyd� Šakin� bei kitus perspektyvius sportininkus. � vykdom�j� komitet� �trauktas Rimvydas Mugevi�ius, Gracijus Remeikis, Egl� Mockevi�i�t� ir Martynas Tinfavi�ius. Garb�s prezidentu išrinktas Darius Mockus.

Šachmatininkas M. Narmontas - septynioliktas

Turkijoje vykstan�iame pasaulio jauni� šachmat� �empionate vaikin� iki 18 m. grup�je šiaulietis Matas Narmontas (ELO 2370) u�ima 17 viet�. Šiauli� sporto mokyklos "Dubysa" aukl�tinis septintajame rate pralaim�jo indui Baskaranui Adhibanui. Šiaulietis surinko 4,5 taško iš 7 galim�.

"Šiauliai" �veik� Vilniaus "Sakalus"

Lietuvos krepšinio lygoje Šiauli� krepšininkai po atkaklios kovos nugal�jo Vilniaus "Sakalus" rezultatu 83:79. "Šiauliams" daugiausia tašk� peln� D. Gailius - 22, A. Šikšnius - 14, B. Brownas - 13 ir M. Kuzminskas - 10.

Pagerbti geriausieji

Šiauli� miesto savivaldyb�s vadovai pagerb� miesto sportininkus, kurie šiemet puikiai pasirod� pasaulio ir Europos �empionatuose. Miesto meras Genadijus Mikšys pad�kos raštus ir atminimo dovanas �teik� lengvaatlet�ms Rasai Drazdauskaitei, Eglei Bal�i�naitei ir Dovilei Dzindzalietaitei, radiopelengacininkei Aust�jai Dapkutei, fitneso ir kult�rizmo atstovams Ellietei Lukytei, Art�rui Merdenovui ir Mantui Gailiui. Apdovanotas b�rys šiaulie�i� �ol�s riedulininki�, kurios Šiauliuose vykusiame Europos jaunimo u�dar�j� patalp� riedulio �empionate tapo nugal�tojomis. Pagerbti dziudo ir sambo imtyni� atstovai Laimonas Kivilius, Benas Mikalauskas, Santa Pakenyt�, Tadas Pinkevi�ius ir Stanislovas Kulikauskas. Apdovanoti karatistai Kristina Normantait�, Jolita Smirinenkait� ir Dovydas �ymantas, šaškininkai Domantas Norkus ir Gintautas Petraitis, BMX dviratininkai Gabrielius Pabijanskas ir Vilma Rimšait�, krepšininkas Ignas Ramašauskas ir plaukikas Paulius Viktoravi�ius. Pagerbti ir sportininkus išugd� treneriai. Iš viso apdovanota beveik 50 sportinink�.

I� pasaulio �empionato - su medaliais

WPF kult�rizmo ir fitneso pasaulio �empionate Italijoje sporto klubo "Gylys" nariai gr��o su apdovanojimais.

WPF moter� klasikinio fitneso �empion� - septyniolikmet� Elliet� Lukyt�.
"Gylio" sporto klubo archyvo nuotr.

Elliet� Lukyt� WPF suaugusi�j� moter� klasikinio fitneso �empionate iškovojo pirm� viet�, o Mantas Gailius WPF jaunimo kult�rizmo �emponate peln� antr� viet�. Sportininkus paruoš� treneriai Vidmantas ir Audron� Lukiai. Nugal�tojai pagerbti Šiauli� miesto savivaldyb�s K�no kult�ros ir sporto skyriuje.

"Šiauliai plius" informacija

K�no rengybos sportininkai u�kop� � auk�tumas

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

�temptas fitneso ir kult�rizmo sezonas Šiauli� sportininkams prasid�jo svariomis pergal�mis. Vieni k�no rengybos atstovai s�kmingai dalyvavo šalies �empionate, kiti apdovanojim� parsive�� iš tarptautini� turnyr�.

Šešiolikmet� Elliet� Lukyt� sau lygi� var�ovi� sutinka tik suaugusi�j� var�ybose.
"Gylio" sporto klubo archyvo nuotr.

Vokietijoje vykusiame pasaulio jaunimo fitneso NABBA versijos �empionate Elliet� Lukyt� tapo �empione.

Sportinink� ruošiasi Italijoje vyksian�iam WFF pasaulio suaugusi�j� fitneso �empionatui.

Tame pa�iame �empionate E. Lukyt� poroje su kitu "Gylio" atstovu Pasaulio jaunimo fitneso turnyro vice�empionu Vaidotu Steponavi�iumi iškovojo tre�i� viet�.

"Gylio" sporto klubo nariai Elliet� Lukyt� ir Mantas Gailius dalyvavo ir Vengrijoje vykusiame WABBA versijos pasaulio fitneso ir kult�rizmo �empionate. Elliet� "fitnes shape" suaugusi�j� kategorijoje u��m� ketvirt� viet�. Tai aukš�iausias merginos pasiekimas. "D�iaugiausi, kad aplenkiau pavasar� Europos fitneso �empione tapusi� Andrea Legradi, kuri dabar liko penkta", - sako sportinink�. �empionato nugal�toja tapo ital� Sabrina Remorgida.

Mantas Gailius jaunimo kult�rizmo kategorijoje peln� tre�i� viet�.

D�l Lietuvos kult�rizmo ir fitneso devynioliktosios taur�s var��si Lietuvos ir Latvijos klub� sportininkai. Antr� viet� vaikin� 18 m. kult�rizmo kategorijoje u��m� Armandas Narušis iš "Gylio" sporto klubo. Mergin� k�no fitneso vice�empione tapo Anna Merdenova iš to paties klubo. Vaikin� 21 m. klasikinio kult�rizmo kategorijoje �empionu tapo gylietis Vaidotas Steponavi�ius.

Toje pa�ioje kategorijoje prizini� viet� u��m� sporto klubo "Elada" sportininkai. Tre�i� viet� peln� Eimantas Š�g�da, ketvirt� - Arminas Feiferis. Mergin� 18 m. k�no fitneso kategorijoje tre�i� viet� peln� Ieva Visockait�. Vyr� kult�rizmo iki 90 kg kategorijoje aštunt� viet� u��m� "Solo-Eurogym" atstovas Viktor �ernyšov.

Vyr� veteran� kult�rizmo �empionu tapo "Arena Gym" treneris Rolandas Remeikis. Jis dalyvavo ir vyr� klasikinio kult�rizmo rungtyje. Puikia forma pasi�ym�j�s sportininkas peln� antr� viet�.

Geriausi� treneri� rinkimuose surink� 40 tašk� ketvirt� viet� u��m� Šiauli� "Gylio" klubo treneriai Audron� ir Vidmantas Lukiai.

Kovos tekvondo sportininkai

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Š� savaitgal� Teniso kortuose rengiamos tarptautin�s moksleivi� tekvondo pirmenyb�s. Be atstov� iš Lietuvos, dalyvaus sve�iai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Rusijos.

Tekvondo pirmenybi� kovose taikoma elektronin� vertinimo sistema, kai � elektronin� liemen� suduoto sm�gio stiprumas paver�iamas taškais.

Šiauliuose u� tekvondo sporto šakos pl�tojim� atsakingas Romualdas Montvidas d�iaugiasi, kad šia olimpine sporto šaka susidomi vis daugiau vaik�. Jau dvejus metus Šiauliuose kultivuojamas tekvondo. Ši sporto šaka pl�tojama Kelm�je, Ma�eikiuose, Pakruojyje. Vaikus ugdo kvalifikuoti, licencij� turintys specialistai Romualdas Montvidas ir Marius Kantauskas. Prie j� netruks prisijungti k�no kult�ros mokytojo specialyb� ŠU �gysiantys Aurimas Okockis ir Aivaras Vasiliauskas.

"Šiauliai geografiškai palanki vieta sportininkams atva�iuoti iš Baltijos šali� ar Rusijos. Yra �rengta puiki sporto baz�, taikoma objektyvi elektronin� vertinimo sistema. Štai kod�l mieste vyksta visi svarbiausi tekvondo turnyrai - Lietuvos �empionatas, tarptautin�s moksleivi� pirmenyb�s ir Šiauli� taur�", - vardija R. Montvidas.

Edvinas Rakickas - kandidatas � Lietuvos rinktin�. Šiemet Europos jauni� �empionate jis u��m� devint� viet�. Nuo kit� met� treneriui yra pavesta sportininkus ruošti ir poomsae rung�iai. Jis paskirtas vyriausiuoju šios rungties treneriu. Penki "At�alyno" sporto mokyklos atstovai šiemet patenka � Lietuvos poomsae rungties rinktin�.

"Rimas Montvidas tapo Lietuvos poomsae rungties �empionu iki keturiolikos met�. Lietuvos �empionu (per 14 m.) tapo Aurimas Okockis. Tarptautiniuose B klas�s turnyruose nugal�tojais ir prizininkais tapo Edgaras Abromavi�ius ir Kristupas �eilutka. Šiemet aukl�tiniai gal�s dalyvauti aukštesn�s A klas�s vaik� turnyruose", - �ada treneris.

Po tarptautini� moksleivi� pirmenybi� dešimt "At�alyno" sporto mokyklos tekvondo jaun�j� sportinink� vyks � Lenkijoje vyksiant� A klas�s turnyr� Varšuvos taurei laim�ti.

Cirkui nesp�jus i�va�iuoti, negal�jo treniruotis karatistai

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Antr� kart� Šiauli� arenoje savaitgal� vyko did�iulis kiokušin karat� turnyras "Pepsi" taurei laim�ti. Iš 35 sporto klub� sulaukta per 500 dalyvi�. Dešimt šiaulie�i� iškovojo prizines vietas.

Kovodamas su akmeniškiu Dovydas Macijauskas (m�lynas šalmas) buvo diskvalifikuotas, nes pasisuk�s priešininkas sulauk� neleistino sm�gio � nugar�.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

� turnyr� atvyko ma�iau karatist� ir treneri�, nei buvo u�siregistrav� - j� gretas praretino gripas. D�l apdovanojim� var��si 28 "Tori" klubo atstovai. Antr� viet� mergai�i� grup�je peln� Kamil� In�i�rait� (11-12 m.) ir Toma Viršilait� (14-16 m.). Tre�i� viet� u��m� Gabija Steponavi�i�t� (10-11 m.) ir Egl� Gra�yt� (12-14 m.). Antr� viet� berniuk� grup�je iškovojo Ernestas Šva�as (12-14 m.) ir Julius Bertauskis (14-16 m.). Tre�i� viet� u��m� Lukas Matjušaitis (11-12 m.), Dovydas Macijauskas (12-14 m.), Ignas Saunorius (12-14 m.) ir Baltramiejus Bilotas (14-16 m.)

Turnyro organizatorius "Tori" karat� klubo prezidentas ir treneris Andrius Macijauskas nepatenkintas savo aukl�tini� rezultatais. "Rengdamas švent� kitiems, pa�iam šv�sti netenka. Turnyro dien� netur�jau kada prieiti prie vaik�, nes daug organizacini� r�pes�i�. Nesklandum� pasiruošiant kilo jau išvakar�se, cirkui nesp�jus išsive�ti gyv�n�. Vaikai negal�jo treniruotis iki v�laus vakaro, nes arenoje gan�si kupranugariai, pro šal� vaikš�iojo gepardas, riaumojo li�tai, - sak� jis. - Kita vertus, v�liau tur�sim k� atsiminti, o rezultat� dar bus."

Beje, karat� turnyro dien� 1 DAN meistr�s vardinis dir�as, parsi�stas iš Japonijos, buvo �teiktas "Tori" klubo sportininkei ir asistentei Samantai Trink�naitei, kuri jau vasar� buvo s�kmingai išlaikiusi egzamin�.

Komandos "Saul�-Auk�tabalis" krep�ininkai dar "pasikand�ios"

Jolanta ŠIDLAUSKIEN�

Sporto mokyklos "Saul�" krepšinio treneris Marius Krapikas vadovauja šiemet suburtai Region� krepšinio lygoje (RKL) rungtyniaujan�iai 16-17 m. vaikin� komandai "Saul�-Aukštabalis", kad jaunimas v�liau gal�t� �silieti � profesionali� �aid�j� gretas.

Marius Krapikas (antras iš kair�s) treniruojamai komandai "Saul�-Aukštabalis" prognozuoja penkt� viet� RKL.
Art�ro STAPONKAUS nuotr.

"Atsirado l�š�, tad gal�jome suburti komand�. Baig� sporto mokykl� "Saul�" krepšininkai negali dar �aisti stipriuose krepšinio klubuose, tad tobul�ti gera proga yra tokioje komandoje. Sutikau tapti teneriu tik tuo atveju, jeigu komandoje �ais sporto mokyklos "Saul�" aukl�tiniai, kurie yra labiau motyvuoti, neieško prie�as�i�, kaip praleisti treniruot�, siekia pakelti savo meistriškum�", - sako treneris.

Komandoje �aid�ia Ignas Ramašauskas, Mantas Butkus, Mindaugas Ritikis, Aurelijus Daujotis, Benas �iulpa, Laurynas Klangauskas, Laimonas Mikšys, Martynas Plu�ius, Aurimas Birutis, Tautvydas Stank�nas, Rokas Giedraitis, Edgaras Misius, Modestas Stonkus, Edvardas Kriukas, Gra�vydas Šimkus.

Jaunuosius krepšininkus M. Krapikas ugdo nuo antros klas�s. Jis dešimt met� dirbo "Aukštabalio" pagrindin�je mokykloje k�no kult�ros mokytoju, priklaus� krepšinio klubui "Aukštabalis", o antraeil�se pareigose dirbo sporto mokykloje "Saul�". V�liau liko tik pastarosios treneriu. Kadangi ryšys su mokykla išliko tamprus, krepšinio komanda ir buvo pavadinta "Saul�-Aukštabalis".

M. Krapikas jau yra išugd�s dvi krepšinink� kartas. Treneris sako es�s reiklus, bet teisingas ir draugiškas. Išleid�s aukl�tinius � aikštel�, treneris juos pirmiausia nuteikia gynybai, po to - puolimui.

Region� krepšinio lygoje �aid�ia patyr� �aid�jai, tod�l rungtyniaudami jaunieji šiaulie�iai turi prog� �gyti patirties. Po ketveri� rungtyni� komanda "Saul�-Aukštabalis", iškovojusi vien� pergal� ir patyrusi tris pralaim�jimus, kol kas u�ima šešt� viet�.

"Region� lygos senbuviai jau susi�aid�, j� j�gos vis atsinaujina, mes rungtyniaujame pirmus metus. Maniau, kad bus blogiau. Pirm�j� rungtyni� su Panev��io "Baigene-Aivera" du k�linius su�aid�me apylygiai, o kitai j� komandai "Oran�iniam kamuoliui" nenusileidome (104:82). Manau, kad dar pasikand�iosime", - tvirtina M. Krapikas.

Iš RKL rungtyniaujan�i� komand� treneris išskiria lyder� - Bir�� komand� "Rinkuški� alus". Ekipai "Saul�-Aukštabalis", anot jo, dar tr�ksta kovingumo, pasitik�jimo savo j�gomis, ta�iau �aid�jai yra darbšt�s. Atskir� �aid�j� treneris nenori išskirti, nors sako, be I. Ramašausko, mat�s kelis perspektyvius jaunuoli

Kul­t�­riz­mas

Fut­bo­las

Krep­ši­nis

Irk­la­vi­mas

Pa­sie­k� sa­vo

Kas­die­n�s tre­ni­ruo­t�s

Prie star­to linijos vi­si ly­g�s

Trium­fas Es­ti­jo­je

Fut­bo­las

Krep­ši­nis

BMX

Ir v�l u� bor­to

Ke­lios tre­ni­ruo­t�s drau­ge

Iria­si vis pir­myn

Mo­te­r� krep­ši­nis

Te­ni­sas

Tink­li­nis

Pa­si­ti­ko Lie­tu­vos him­nu

Pen­kios are­nos

�gy­ven­dins id�­jas

Fut­bo­las

Te­ni­sas

Mo­te­r� krep­ši­nis

Reg­bis

Stu­den­t� krep­ši­nis

Ka­riš­ki� var­�y­bos

Krep­ši­nis

BMX

�o­l�s rie­du­lys

Vy­r� krep­ši­nis

Mo­te­r� krep­ši­nis

Fut­bo­las

�lu­g� pla­nai

Pra­ra­do vie­t� ly­go­je

Kas bus to­liau?

Po­pu­lia­ri­na ar �lug­do?

Po aš­tuo­nias ko­man­das

Per­mai­nin­gas se­zo­nas

�vei­k� klai­p�­die­tes

Var­�o­v�s – pro­fe­sio­na­l�s

Krep­ši­nio aka­de­mi­ja

Mo­te­r� krep­ši­nis

Bou­lin­gas

Ka­ra­t�

Keis­ti tvar­ka­raš­�iai

� pus­fi­na­l� – be ko­vos

Gr�­�o po dve­j� me­t�

Rai­�io Gra­fo pa­si­tei­ra­vo­me apie se­zo­n� Kip­re, jo l�­kes­�ius „Šiau­li�“ klu­be ir atei­ties pla­nus.

Il­gai lauk­tas trium­fas

Pla­nuo­ja da­ly­vau­ti olim­pia­do­je

Si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je

Orien­ta­ci­nin­kai

Mo­te­r� krep­ši­nis

Tink­li­nis

Ka­ra­t�

Taek­von­do

Fut­bo­las

MMKL

Sie­kia �ais­ti fi­na­le

Vis po­pu­lia­r�­ja

Be int­ri­gos

Su­si­rinks stip­riau­si

Rink­ti­n� – be šiau­lie­�i�

Šiau­lie­t� – ket­vir­ta

Per­ga­l�s ir pra­lai­m�­ji­mai

Be pra­lai­m�­ji­m�

Eu­ro­po­je – penk­tos

Pa­si­ruoš­ti – m�­ne­sis

Še­ši nau­ji �ai­d�­jai

Sieks me­da­li�

Be­veik pa­si­ren­g�

Sva­jo­ni� ko­man­da

Pri­va­lo­mos ap­sau­gos

Taek­von­do Lie­tu­vo­je

Tink­li­nis

Ran­ki­nis

Da­ly­vius pa­si­ti­ko at­si­nau­ji­n�

Lie­tu­vos te­ni­so atei­tis

Per­ga­l�s ir pra­lai­m�­ji­mai

�vaig�­d�i� spin­de­sys

Kult�rizmas

Futbolas

Krepšinis

Irklavimas

Pasiek� savo

Kasdien�s treniruot�s

Prie starto linijos visi lyg�s

Triumfas Estijoje

Futbolas

Krepšinis

Ir v�l u� borto

Kelios treniruot�s drauge

Iriasi vis pirmyn

Moter� krepšinis

Tenisas

Tinklinis

Pasitiko Lietuvos himnu

Penkios arenos

�gyvendins id�jas

Futbolas

Tenisas

Moter� krepšinis

Regbis

Student� krepšinis

Kariški� var�ybos

Krepšinis

�ol�s riedulys

Vyr� krepšinis

Moter� krepšinis

Futbolas

�lug� planai

Prarado viet� lygoje

Kas bus toliau?

Populiarina ar �lugdo?

Po aštuonias komandas

Permainingas sezonas

�veik� klaip�dietes

Var�ov�s – profesional�s

Krepšinio akademija

Moter� krepšinis

Boulingas

Karat�

Keisti tvarkaraš�iai

� pusfinal� – be kovos

Gr��o po dvej� met�

Rai�io Grafo pasiteiravome apie sezon� Kipre, jo l�kes�ius „Šiauli�“ klube ir ateities planus.

Ilgai lauktas triumfas

Planuoja dalyvauti olimpiadoje

Situacija Lietuvoje

Orientacininkai

Moter� krepšinis

Tinklinis

Karat�

Taekvondo

Futbolas

Siekia �aisti finale

Vis populiar�ja

Be intrigos

Susirinks stipriausi

Rinktin� – be šiaulie�i�

Šiauliet� – ketvirta

Pergal�s ir pralaim�jimai

Be pralaim�jim�

Europoje – penktos

Pasiruošti – m�nesis

Šeši nauji �aid�jai

Sieks medali�

Beveik pasireng�

Svajoni� komanda

Privalomos apsaugos

Taekvondo Lietuvoje

Tinklinis

Rankinis

Dalyvius pasitiko atsinaujin�

Lietuvos teniso ateitis

Pergal�s ir pralaim�jimai

�vaig�d�i� spindesys

Aivarui Bal�ekui atminti

Krepšinis

BMX apdovanojimai