Justinas VISOCKAS
Kairių gyvenvietės futbolo komanda "Kairiai-Knituva" nuo šiol rungtyniaus naujame stadione. Trečiojoje Lietuvos futbolo lygoje rungtyniaujantys futbolininkai iki šiol žaidė netoli Kairių esančioje Bertužių kaimo aikštelėje. Sportininkai įvairiais būdais mėgino sutvarkyti aplinką, prašė seniūnijos, kitų institucijų pagalbos, tačiau stadionas buvo privatizuotas.
Sporto entuziastams nebeliko kitos išeities, tik savomis jėgomis išspręsti šią problemą. Pagrindinis iniciatorius, sporto klubo "Kairiai" prezidentas Valdas Teresas sako paprašęs žemės iš vieno giminaičio, iš kito, iš ūkininko Algio ir taip jam pavyko įrengti šį stadioną.
Naujoji aikštė puikiai tinka rungtynėms, pagal matmenis atitinka Europos reikalavimus. Kad aikštės kokybė gera, patvirtina ir Šiaulių miesto futbolininkai, kurie nuo šiol dvi savaites treniruosis Kairiuose, kol pagerės centrinio miesto stadiono danga. Nors stadione kol kas nėra tualetų, persirengimo kambarių, tribūnų, aikštės šeimininkai tikisi, kad pavyks gauti lėšų visiems šiems darbams atlikti. Per Kairių miestelio bendruomenę jie teiks paraiškas finansavimui gauti.
Stadiono šeimininkai sako, kad šioje aikštėje galės sportuoti visi norintys miestelio gyventojai. Jų tikslas tas, kad kuo daugiau vaikų pradėtų sportuoti, susidomėtų futbolu.
Deja, aikštės atidarymo rungtynės nebuvo sėkmingos "Kairių-Knituvos" komandai. Lietuvos futbolo federacijos taurės pirmojo etapo rungtynėse kairiškiai po pratęsimo 2:3 nusileido Vilniaus "Polonijos" ekipai.
Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt
Šiaulietis motokrosininkas Vytautas Bučas - pernai metų Lietuvos čempionas. Devyniolikmetis sportininkas jau įrodė, kad gali lenktyniauti su geriausiais pasaulio motokroso meistrais.
 |
Devyniolikmetis V. Bučas - praėjusių metų Lietuvos motokroso čempionas. Artūro STAPONKAUS nuotr. |
Mažas motociklas
V. Bučas sportuoja nuo 2000-ųjų. Tėvas Jonas Bučas padovanojo sūnui mažytį motociklą. Iš pradžių tai abiems buvo hobis. Vienas mėgėjiškai užsiėmė trenerio ir mechaniko darbais, kitas - sparčiai tobulėjo trasoje.
"Prisimenu pirmąsias treniruotes. Esu dėkingas Vytautui Kazlauskui, kuris išmokė taisyklingai važiuoti motokroso trasa. Jis ir atvedė mane į šį sportą. Pirmosios mano varžybos vyko Biržuose. Iki šiol pamenu - begalinis jaudulys, tačiau viskas baigėsi gerai", - dalijasi prisiminimais V. Bučas.
Tėvas ir sūnus tobulėja kartu. J. Bučas kruopščiai ruošia ir pritaiko standartinius krosinius motociklus savo sūnui. Motociklą būtina perdaryti konkrečiam sportininkui, kitaip rezultatai bus tik vidutiniški. Jei gerai nesijauti ant motociklo - tik laiko klausimas, kada trasoje prarasi koordinaciją.
Dulkės - didžiausias priešas
V. Bučas įsitikinęs, kad gerų motokroso meistrų Lietuvoje galėtų būti daugiau. Pirmiausia mūsų sportinį lygį veikia sezoniškumas. Žiemą jau negalima treniruotis. Jei sportininkai vyktų treniruotis į Italiją ar Ispaniją, rezultatai gerokai pagerėtų. Be to, reikia didesnės konkurencijos.
"Aš suprantu, kad daugybė mūsų motokrosininkų mėgsta adrenaliną. Tačiau tai sportas, kur svarbūs visi faktoriai: ištvermė, šaltakraujiškas mąstymas, greita reakcija. Kaip sureguliuoji motociklą, taip turi varžyboms paruošti ir save", - sako Lietuvos čempionas.
Ar nevilioja "free style" - akrobatinis važinėjimas motociklais? "Aš esu lenktynininkas. Daug kam atrodo, kad tai panašūs dalykai - trasa ir "free style". Pastarasis sportas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Tai visiškai skirtingos sporto šakos. Mes stengiamės kuo mažiau pakilti į orą ir neprarasti greičio. Mūsų motociklų varikliai - keturtakčiai, nes norime daugiau galios. "Free style" naudoja dvitakčius variklius - jie lengvesni.
Čempionas mano, kad Lietuvoje yra nemažai gerų motokroso trasų. Aleksandrijos, Petrašiūnų trasos - puikios. Tačiau kartais jos būna netinkamai paruoštos. Blogiausia, kai trasa dulka. Tai kelia pavojų sportininkams. Jei važiuoji ne pirmas - esi praktiškai aklas.
 |
V. Bučas įsitikinęs, kad gerų motokroso meistrų Lietuvoje galėtų būti daugiau. |
Nėra konkurencijos
V. Bučas, tėvo skatinamas, dalyvavo ne tik Lietuvos motokroso varžybose - ieškojo stipresnių priešininkų kitose šalyse. Sportininkas teigia, kad niekas taip gerai neugdo, kaip lenktyniavimas su stipresniu.
Lietuvoje, anot motokrosininko, nėra rimtos konkurencijos. Visose varžybose galima atspėti, kas atvažiuos pirmas, o kas - trečias.
Dabar V. Bučas yra praėjusių metų Lietuvos motokroso čempionas. Konkurentų Lietuvoje praktiškai nėra. Keletas stipresnių varžovų yra Latvijoje, vienas - Estijoje.
"Mano tėčio požiūris į tobulėjimą buvo kitoks nei kitų trenerių. Kai pradėjau laimėti varžybas Lietuvoje, jis suskubo mane vežti į Latviją ir Estiją, kur yra stipresnių sportininkų", - sako jaunuolis.
Pernai devyniolikmetis sportininkas dalyvavo pasaulio čempionate, kur patyrė traumą, todėl negalėjo važiuoti toliau. Tačiau V. Bučas nenusimena - viskas dar prieš akis.