Viktorinos "EuroEkspertas" 5-asis turas
1. Kaip vadinasi 1987 m. pradėta Europos studentų mainų programa?
2. Kokį ES ir JAV susitarimą š. m. vasarį blokavo Europos Parlamentas?
3. Koks yra visoje ES veikiantis pagalbos telefono numeris?
4. Kokia šalis turi mažiausiai vietų Europos Parlamente?
5. Kokia valstybė pirmininkaus ES nuo 2010 m. liepos 1 dienos?
6. Kokiam filmui atiteko 2009 m. EP LUX kino apdovanojimas?
7. Kokiame EP komitete dirba daugiausiai EP narių iš Lietuvos?
Atsakymus siųskite iki birželio 24 d. el. paštu epvilnius@europarl.europa.eu . Nurodykite klausimo numerį, atsakymą, vardą ir pavardę, adresą ir raktinį žodį "Šiauliai".
Trim burtų būdu atrinktiem laimėtojam atiteks futbolo kamuoliai, marškinėliai, atšvaitai ir kaklajuostės! Kiti teisingai atsakiusieji bus apdovanoti atminimo dovanėlėmis. Teisingi atsakymai bus skelbiami kartu su 6-ojo turo klausimais.
4-ojo turo teisingi atsakymai: 1. 12; 2. 20%; 3. gegužės 9-oji; 4. Catherine Ashton; 5. 1 proc.; 6. Frankfurtas prie Maino; 7. 2002.
2-ojo turo laimėtojai: J. Vileikienė, Z. Gricius, M. Šaltis.
3-iojo turo laimėtojai: A. Guobys, J. Skimutienė, G. Gabšienė.
Prizus atsiųsime paštu. Sveikiname!
Jonas ARMALIUS
Šiaulių mero pavaduotoja Alma Javtokienė miesto globos namuose lankėsi ne pirmą kartą, todėl kai kurios gyventojos su ja sveikinosi kaip su pažįstama. Vicemerės paklaustos, ar tenkina čia sukurtos gyvenimo sąlygos, moterys gyvenimu globos namuose nesiskundė. Minėjo rūpestingą kolektyvą, penkiskart per dieną gaunamą maitinimą, švarą, tvarką. Po pietų stipresni gyventojai išvežami pramogauti – prie ežero, į botanikos sodą, cirką, areną.
 |
| Palikdama vadinamuosius senelių namus vicemerė A. Javtokienė prisėdo pakalbėti su kieme vaikštinėjančia gyventoja, kuri paaiškino, jog viskas globos namuose gerai, tik norisi, jog kas nors juos aplankytų. Autoriaus nuotr.
|
"Ko labiausia trūksta šioje įstaigoje?" - teiravosi vicemerė.
"Erdvės", - sutartinai atsakė kalbinamos moteriškės.
Palatos nedidelės, viena šalia kitos, kai kuriose gyvena net po keturis, dalis – nevaikštantys ligoniai. Nėra lifto silpnesniems gyventojams. Globos namų direktorė Danutė Akaveckienė parodė laiptus, kurių turėklais iš antro aukšto turėjo leistis sumontuotas liftas. Jis buvo nesaugus, nuolat gedo, o remontui reikėjo daugiau nei dešimties tūkstančių litų. Negalėdami juo naudotis, paprasčiausiai išmontavo. Silpnesnius namų gyventojus sodina į specialią kėdutę ir čia dirbantys vyrai išneša juos į lauką pabūti gražiai sutvarkytame kiemelyje.
A. Javtokienė papasakojo globos namų gyventojams apie įgyvendinamą ES struktūrinių fondų finansuojamą savarankiško gyvenimo namų Rėkyvoje projektą. Šiuo metu ruošiamasi skelbti konkursą pastato rekonstrukcijos ir remonto darbams pirkti. Kitąmet panašiu laiku darbai jau turėtų baigtis, o gyventojai - ruoštis įkurtuvėms. Ten jiems turėtų būti gerokai geresnės sąlygos, daugiau erdvės, gamtos.
"Jau senokai matau, kad labai reikėtų pagerinti gyvenimo sąlygas žmonėms, kuriuos ir taip likimas nelepino. Kiekvienas iš jų turi savo labai painią ir sunkią gyvenimo istoriją. Džiaugiuosi, kad dabar galiu jiems pasakyti, jog naujas projektas jau visai greitai gali suteikti jiems kitokią gyvenimo kokybę. Apie šį projektą kalbame jau ne vienerius metus, jo įgyvendinimas neleistinai užsitęsė, tiesiog užsipynė biurokratinėse procedūrose", - sako mero pavaduotoja.
Tikimasi, jog rekonstravus pastatą Rėkyvoje jame galėtų leisti dienas apie 60 senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų. Šiuo metu globos namuose gyvena 35 gyventojai, tik keturi iš jų vyrai. Seniausioji – kitąmet švęs šimtmetį. Jolanta – jauniausia šių namų gyventoja. Jai 35-eri, o gyvena čia nuo septyniolikos, nuo tada nevaldo kojų.
Vicemerė įsitikino, jog teisingas buvo globos namų administracijos inicijuotas Šiaulių miesto tarybos sprendimas, leidęs globos namams teikti naują paslaugą – laikinąją globą. Čia galima palikti globoti savo artimą žmogų ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, už parą mokant 45 Lt. Laikinosios globos lovos rezervuotos jau iki Naujųjų metų.
"Galiu tik apgailestauti, kad ir nauji savarankiško gyvenimo namai miestiečių poreikių nepatenkins. Vienišų senyvo amžiaus žmonių, norinčių valstybės globos, yra labai daug. Galvojame, gal būtų galima senelių namus įsteigti buvusiuose gimdymo namuose, bet dar reikia įvertinti lėšų poreikį jiems rekonstruoti ir rasti finansavimo šaltinį", - komentuoja vicemerė.
Irena BUDRIENĖ
Birželio 14–20 dienomis ES vykstančios veterinarijos savaitės proga į atvirųjų durų dieną visuomenę pakvietė ir Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis susirinkusiesiems sakė, kad šių metų veterinarijos savaitę daugiausia dėmesio skiriama gyvūnų identifikavimui ir atsekamumui.
 |
| Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis (nuotraukoje dešinėje) bendravo su susirinkusiaisiais į atvirųjų durų dieną. Autorės nuotr. |
Svarbu žinoti iš kur
Per pastaruosius du dešimtmečius Europos ūkiams stiprų smūgį sudavė įvairių ligų - kempinligės, snukio ir nagų ligos, kiaulių ir paukščių gripo - protrūkiai ir dėl jų kilęs išgąstis. Jų padariniai tam tikrais atvejais buvo pražūtingi, tačiau jie privertė suprasti, koks svarbus atsekamumas – galėjimas atsekti maisto produktus įvairiais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais naudojantis, pavyzdžiui, brūkšniniais kodais, gyvulių pasais ir ausų įsagais.
Atsekamumo sistema padeda valdžios institucijoms užkirsti kelią dėl gyvūnų ligų ar užkrėstų maisto produktų kylančioms grėsmėms maisto saugai arba tiekimui. Be to, ji padeda užtikrinti regioninių gardumynų kilmę.
Nuo 2002 m. ES reikalauja, kad visos maisto ir pašarų pramonės įmonės galėtų greitai nustatyti savo produktų šaltinius ir paskirtį. Be to, gamintojai turi pranešti valdžios institucijoms apie galimas grėsmes ir pašalinti pavojingus produktus iš rinkos.
"Atsekamumas – vienas pagrindinių valstybinės veterinarinės kontrolės elementų, kuriuo remiantis atliekami tikrinimai visoje maisto grandinėje "nuo lauko – iki stalo", – sakė E. Selvenis.
Apskrityje – nė vieno pasiutligės atvejo
Tarnybos viršininko pavaduotojas pasidžiaugė, kad pasitvirtino teiginys, jog užkrečiamųjų ligų prevencija yra geriau nei gydymas. Šiemet Šiaulių apskrityje nenustatyta nė vieno pasiutligės atvejo, nors prieš kelerius metus neišvengta šios pavojingos ligos protrūkių – buvo nustatoma iki 150 atvejų per metus. Anot E. Selvenio, pradėjus taikyti ilgalaikę vakcinaciją problema dingo, be to, sutaupomos lėšos.
Prekyboje mažėja įvežtos mėsos
Sanitarijos skyriaus vedėja Irena Jocienė susirinkusiesiems pasakojo apie tarnybos atliekamą apskrities įmonių kontrolę. Vedėja akcentavo, kad padidintos rizikos įmonės yra tikrinamos du kartus per metus. Kontroliuojama ir gyvulių ženklinimo sritis, kurioje dalyvauja labai daug institucijų, o rezultatas priklauso nuo jų visų bendro darbo. Informacija kaupiama apie gyvulio laikytoją, gyvulio sveikatą, apie medikamentus, naudotus gyvuliui gydyti. Jauni gyvuliai ženklinami specialiais ženklais. Pavyzdžiui, iki 8 mėnesių amžiaus galvijų mėsa laikoma veršiena, atskirai žymima ir 8–12 mėnesių galvijų mėsa. Šią informaciją pardavėjui perduoda skerdykla.
Įvairiuose produktuose – meduje, kiaušiniuose, mėsoje, piene – tarnyba nenustato daugiau pažeidimų, nei jų randama visoje Lietuvoje. Pasak vedėjos, kasmet pavyksta nustatyti po kelis atvejus, kai produktas būna užterštas bakterijomis, vaistais ar cheminėmis medžiagomis. Problemų kyla, kai gyvulio augintojas, neišlaikęs nustatyto termino, parduoda gydytą gyvulį ar jo pieną. Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas mėsos kokybei tirti, kad nebūtų pridėta užpildų į aukščiausios rūšies mėsą. Kruopščiai vykdomas įvežtinės žaliavos tyrimas, nors į šalį įvežamos mėsos gerokai sumažėjo. Užtat 30 procentų padaugėjo Lietuvoje skerdžiamų gyvulių. Šios tendencijos matyti ir turgavietėse – mažėja įvežtos, didėja lietuviškos mėsos pasiūla.
Sunkmetis gerokai pakoregavo mėsos vartojimą. Turgavietėse nupirkta 10 tonų jautienos, 123 tonomis kiaulienos, 3 tonomis paukštienos mažiau. Vartojimo vangumą pajuto ir gamintojai – gamyba mažėjo perpus. Reaguodamos į nūdienos vartotojų reikalavimus, įmonės peržiūri gaminių receptus, atsisako besaikio maisto priedų naudojimo, o skonį paįvairina naujais prieskoniais. "Stengiasi įtikti vartotojui, o kaip seksis, pamatysime vėliau", – sakė Irena Jocienė.
Dažniausias pažeidimas – pasibaigęs produkto galiojimo terminas
Pasak Maisto skyriaus vedėjos Audronės Mikalauskienės, per penkis šių metų mėnesius tarnyba skyrė baudų už 12 tūkst. litų. Nors baudų mažėja, tačiau pačios baudos šiemet didėjo šimtu litų. Galima teigti, kad griežtesnis tapo ir pačios Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbas. 2009 metais buvo uždrausta realizuoti 50 tonų maisto produktų, o šiemet per penkis mėnesius – 60 tonų, iš kurių 42 tonos – dėl ženklinimo pažeidimų, 15 tonų vynuogių - dėl pesticidų, 6 tonos mėsos produktų - dėl atsekamumo nebuvimo.
Importo kontrolė atliekama dėl genetinės modifikacijos. Šiemet patikrinta 21 siunta, atrinkti devyni mėginiai, iš kurių trys buvo teigiami. Sustabdytas 53 tonų saldainių iš Turkijos realizavimas, nes produkte viršyta nustatyta 5 proc. genetiškai modifikuotų organizmų riba.
Akylesni tapo ir vartotojai. Per penkis šių metų mėnesius vartotojų skundų padaugėja dvigubai. Iš jų 82 procentai dėl to, kad prekybos įmonėse pardavinėjami maisto produktai, nors jų realizacija yra pasibaigusi. Dauguma vartotojų skundų pasitvirtino. Didmeninėse įmonėse rasta tona produktų, kurių galiojimas buvo pasibaigęs.
Ar sveikai maitinamės?
Šį klausimą gvildeno Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė. Ji pateikė tyrimų duomenis apie suaugusiųjų ir vaikų mitybą. Per penkiolika metų keitėsi gyventojų mitybos įpročiai, pradėti vartoti nauji – ir naudingi, ir kenksmingi - produktai.
Lietuvoje daugiausia žmonių miršta nuo kraujagyslių sistemos ir širdies ligų, kurios atsiranda dėl netaisyklingos mitybos. Mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, todėl tiriama, ką valgo mūsų vaikai. Nustatyta, kad trisdešimt procentų vaikų kenčia nuo antsvorio ar yra nutukę.
Nors pusryčių nauda akivaizdi – nustatyta, kad pusryčius valgantys vaikai geriau atlieka užduotis ir susikaupia, vis dėlto net 30 procentų moksleivių nepusryčiauja nei namuose, nei mokykloje. Per pietus vaikai dažniausiai renkasi antrą patiekalą, visiškai atsisakydami sriubos. Užtat padaugėjo vaikų, nuolat valgančių daržoves ir vaisius. Be to, net 79 procentai mažųjų visiškai nevartoja saldžių gazuotų gėrimų, o 10 procentų atsisako traškučių.
Vaikai labiau mėgsta mėsą, o ne žuvį, kurią valgo kartą ar rečiau nei kartą per savaitę. Rinkdamiesi maistą, vaikai atkreipia dėmesį į jo išvaizdą ir skonį, bet nesvarsto, ar jis sveikas.
Apskritai vaikai dažniau užkandžiauja, dažnai valgo ne namuose, maitinasi nereguliariai, nepusryčiauja, neplanuoja, ką valgys, o jų mityba neatitinka rekomendacijų.
Analizuojant suaugusiųjų mitybos įpročius paaiškėjo, kad jie kito palankia linkme, labiau atitiko pasaulinės mitybos rekomendacijas. Suaugusieji daugiau vartojo daržovių, sumažėjo gyvulinių, padaugėjo augalinių riebalų vartojimas. Vis dėlto nutukimas didėja tarp vyrų ir nesikeičia tarp moterų. "Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi", – akcentavo specialistė.
