(2012-05-18 Nr. 417) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 21 D. Pirmadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Archyvas
2010-01-%7barticle_url%7d
Kultūra
Ga­le­ri­jos var­pas skam­bės džiau­gian­tis ir liū­dint

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Baž­ny­ti­nio var­po dū­žiais Šiau­lių mies­to kul­tū­ros cent­ras „Laip­tų ga­le­ri­ja“ ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­rę pa­kvie­tė bi­čiu­lius į veik­los 20-me­tį. Ju­bi­lie­jaus pro­ga XX a. pir­mos pu­sės baž­ny­ti­nį var­pą ga­le­ri­jai įtei­kė kul­tū­ros me­ce­na­tas Ed­mun­das Ar­moš­ka, ko­ne kas­met mies­tui pa­do­va­no­jan­tis uni­ka­lių kū­ri­nių. Per dvi­de­šimt me­tų ga­le­ri­ja pa­ty­rė šil­to ir šal­to, ta­čiau gim­ta­die­nius šven­tė kas­met, kad su­si­telk­tų ir pa­ma­ty­tų, ar yra rei­ka­lin­ga.

 

 Su­ži­no­ję apie itin ver­tin­gą do­va­ną, „Laip­tų“ va­do­vai su­ra­do pa­gal­bi­nin­kų, ku­rie fi­nan­sa­vo var­po ka­bi­ni­mo, kal­vio dar­bus.

Ju­bi­lie­jui – dai­lės gran­dų pa­ro­da

Dvi­de­šim­čia skam­bių var­po dū­žių „Laip­tų ga­le­ri­ja“ pa­kvie­tė šiau­lie­čius ir ga­le­ri­jos bi­čiu­lius į gim­ta­die­nio šven­tę. Var­pas skam­ba itin skam­biai – pa­ga­min­tas iš bron­zos ir si­dab­ro dar 1926-ai­siais. Šią itin ver­tin­gą do­va­ną ga­le­ri­jai pa­do­va­no­jo il­ga­me­tis jos bi­čiu­lis, kul­tū­ros me­ce­na­tas, Lie­tu­vos ko­lek­ci­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Ed­mun­das Ar­moš­ka. Ko­lek­ci­nin­kas per „Laip­tų ga­le­ri­ją“ yra pa­do­va­no­jęs mies­tui daug do­va­nų, o pa­sta­ro­ji pa­gel­bės ne tik skel­biant ge­rą ži­nią.

Ja­ni­na Ali­šaus­kie­nė, „Laip­tų ga­le­ri­jos“ di­rek­to­rė, sa­ko, kad vi­sais lai­kais var­po dū­žiai skel­bė ir te­bes­kel­bia pri­si­kė­li­mą, džiaugs­mą, di­de­lį įvy­kį. Kai blo­gai, kvie­čia rink­tis pa­gal­bon. „Kai bus blo­gai, skam­bin­sim, kvie­si­me ži­niask­lai­dą, ge­ros va­lios žmo­nes, kad tie, ku­riems esa­me rei­ka­lin­gi „Laip­tai“, mums pa­dė­tų“, – tei­gė ji.

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą į ga­le­ri­ją tik­rai ne pa­gal­bos rin­ko­si drau­gai, bi­čiu­liai, bend­ra­min­čiai, dai­li­nin­kai, me­no­ty­ri­nin­kai iš Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos. Pa­si­puo­šę ir ne­ši­ni gė­lė­mis, su­si­rin­ko apie šim­tą žmo­nių. Jie džiau­gė­si kar­tu, tei­kė do­va­nas ir ne­gai­lė­jo šmaikš­čių bei rim­tų žo­džių.

 

Iš­kil­mių me­tu kon­cer­ta­vo

1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los smui­ki­nin­kai „Fio­ri Mu­si­ca­li“, mu­ša­mų­jų inst­ru­men­tų gru­pė „Rit­mas ki­taip“. Folk­lo­ri­nis an­samb­lis „Sal­du­vė“ dai­na­vo ro­man­sus.

Ju­bi­lie­jaus pro­ga ga­le­ri­ja pri­sta­tė Lie­tu­vos dai­lės gran­dų – Hen­ri­ko Na­ta­le­vi­čiaus ir Ri­čar­do Fi­lis­to­vi­čiaus – kū­ry­bos dar­bų pa­ro­dą. Ją ga­li­ma pa­ma­ty­ti iki ge­gu­žės 10 d.

Dai­li­nin­kas Ri­čar­das Fi­lis­to­vi­čius tei­gė esąs lai­min­gas, kad bu­vo pa­kvies­tas su­reng­ti pa­ro­dą ir da­ly­vau­ti ga­le­ri­jos gim­ta­die­ny­je. Juk tai iš­skir­ti­nė ga­li­my­bė pa­ro­dy­ti dar­bus, o tai kiek­vie­nam dai­li­nin­kui sma­gu.

R. Fi­lis­to­vi­čius kaž­ka­da tu­rė­jo gy­ven­ti Šiau­liuo­se. Bu­vo ga­vęs pa­sky­ri­mą, ta­čiau dėl sos­ti­nė­je su­kur­tos šei­mos ko­vo­jo ir li­ko gy­ven­ti Vil­niu­je. Dai­li­nin­kas ne­gai­lė­jo pa­gy­rų di­de­lį in­dė­lį į „Laip­tų“ veik­lą įne­šan­čiam spe­cia­lis­tui Rai­mun­dui Ja­ku­čiui, nes pa­sta­ra­sis, ko­lek­cininkas ir me­no ži­no­vas, pa­žįs­ta daug dai­li­nin­kų ir ge­ba juos įkal­bė­ti at­vyk­ti eks­po­nuo­ti dar­bų.

„Laip­tuose“ iki šiol eks­po­nuo­ja­ma Lie­tu­vos dai­lės gran­dų Hen­ri­ko Na­ta­le­vi­čiaus ir Ri­čar­do Fi­lis­to­vi­čiaus dar­bų pa­ro­da.


Dai­lė de­ra su mu­zi­ka

Gim­ta­die­nio die­ną „Laip­tai“ su­lau­kė elekt­ro­ni­nio laiš­ko, ku­ria­me tei­rau­ta­si, ar ži­no­ma, kas ga­le­ri­ją pa­va­di­no „Laip­tais“, kas yra pa­va­di­ni­mo krikš­ta­tė­vis. Ne­se­niai paaiš­kė­jo, kad pa­va­di­ni­mą „Laip­tai“ tuo­me­čiams Mo­ky­to­jų na­mams pa­siū­lė Ro­mas Za­loms­kis, juo­se trum­pai dir­bęs ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riu­mi. Vy­ras jau iš­ke­lia­vęs Ana­pi­lin, di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį jis va­do­va­vo mies­to kul­tū­ros cent­rui.

Per dvi­de­šimt­me­tį ga­le­ri­ja iš­gy­ve­no ir sun­ku­mų, ir džiu­gių aki­mir­kų, ta­čiau gim­ta­die­nį šven­čia kas­met. Anot J. Ali­šaus­kie­nės, gim­ta­die­niai ne tik pa­de­da pa­tiems su­si­telk­ti ir su­telk­ti apie sa­ve ger­bė­jus, bi­čiu­lius, bet ir pa­ma­ty­ti, kuo „Laip­tai“ tvir­ti, o kuo – silp­ni. „Vis su­lau­kia­ma sprig­tų, svars­ty­mų, ar ga­le­ri­ja Šiau­liams yra dar rei­ka­lin­ga. Kai pa­ma­tai, kad esi rei­ka­lin­gas, yra skau­du gir­dė­ti, kad ga­li bū­ti vi­saip“, – sa­ko di­rek­to­rė.

Sa­vo veik­lą prieš 20 me­tų ga­le­ri­ja pra­dė­jo pri­sta­ty­da­ma tri­jų Ita­li­jos me­ni­nin­kų bro­lių En­zo, Nan­do ir Pe­pe Ro­sa­mi­lia fo­tog­ra­fi­jos, ap­li­ka­ci­jos ir mo­no­ti­pi­jos pa­ro­dą. Da­bar „Laip­tų“ vi­zi­ja – tra­di­ci­nė Lie­tu­vos dai­lė. Orien­tuo­ja­ma­si į vi­du­ri­nio­sios kar­tos me­ni­nin­kus, bet ne­bi­jo­ma ir jau­nų vei­dų.

Ga­le­ri­jos atei­ties pla­nai – iš JAV par­vež­tų ir vie­no­je vie­to­je dar neeks­po­nuo­tų Al­fon­so Va­leš­kos dar­bų pa­ro­da. Va­sa­rą bus ren­gia­mas jau vie­nuo­lik­ta­sis fes­ti­va­lis-ple­ne­ras „Mon­mart­ro res­pub­li­ka“.

Per 20 me­tų ga­le­ri­ja or­ga­ni­za­vo 502 pa­ro­das, jo­je eks­po­nuo­ti vi­sų ži­no­miau­sių Lie­tu­vos dai­li­nin­kų dar­bai, tik čia bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti Ša­rū­no Sau­kos Lie­tu­vos tūks­tant­me­čiui skir­tą pa­veiks­lą, ku­ris da­bar puo­šia Pre­zi­den­tū­rą.

"Laiptų galerijoje" – dvi naujos parodos

Ričardas JAKUTIS

Birželio 17 dieną "Laiptų galerija" pakvietė į dvi naujas parodas: didžiojoje salėje atidaryta tarptautinė eskizų paroda "Sketch 2010", o III aukšto fojė - vilnietės Kristinos Narvilaitės grafikos darbų paroda "Komentarai".

Tarptautinio projekto "Sketch 2010" tikslas - atgaivinti jau primirštą eskizo tradiciją. Tai pirmasis toks projektas Šiauliuose ir Lietuvoje, kur net kelios dešimtys įžymių menininkų ir jaunųjų kūrėjų iš Lietuvos, Vokietijos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Graikijos ir net Čilės pristato savo eskizus. Kai kurių menininkų eskizai jau yra tapę meno kūriniais, kiti, anot parodos kuratoriaus Martyno Gaubo, dar brandina savyje didžiulį meninės energijos grūdą.

Parodai, manau, tiktų pavadinimas "Naujas netikėtas eskizų gyvenimas". Kažkur giliai dailininkų dirbtuvėse gulėję eskizai, ištraukti į dienos šviesą, "Laiptų galerijoje" pradėjo naują gyvenimą. Parodoje regime dailininkų vizualinę minčių, formos atsiradimo eigą, daugybę užfiksuotų nerealizuotų ar sėkmingai įgyvendintų projektų. Susipažįstame su menininko laboratorija, kur nužymėtos spontaniškai kylančios plastinės idėjos bei intelektualinių apmąstymų trajektorijos. Čia kaip niekur kitur regi dailininko gebėjimą įžvelgti detalę visumoje ir visumą detalėje. Ši paroda - tikrai rizikingas parodos organizatorių eksperimentas. Bet pavykęs, nes tai, ką regime parodoje, atlaiko viešo demonstravimo išbandymą.

Specialiai šiai parodai sulaukta ir žinomo vokiečių tapytojo Rainerio G. Mordmiulerio eskizų. Tapytojas netgi atsiuntė ir trumpų pamąstymų apie eskizus: "Eskizas – tai idėjos gimimo sąlyga. Galvoje turiu daugybę vaizdinių, bet tik pirmieji būsimo paveikslo eskizai parodo, ar pavyks mano mintis įgyvendinti tikrovėje. Pirmasis eskizas – tai išeities taškas kitiems eskizams, variacijoms ta pačia tema visais įmanomais facetais. Stiprumui išbandyti naudojamos įvairios darbo priemonės ir skirtingas mažo bei didelio formato popierius. Eskizui būdingas atvirumas. Jis parodo paveikslo atsiradimą, nustato tam tikrą kryptį ir poziciją. Eskizas yra ta galimybė, kuri gali keistis iki paskutinio potėpio."

Vilnietė Kristina Narvilaitė - viena aktyviausių lietuvių jaunosios kartos grafikių. Šie metai menininkei prasidėjo ypač sėkmingai. Ji apdovanota iš karto dviem garbingomis stipendijomis - Lietuvos Respublikos Kūrėjo ir Vilniaus mero Jaunųjų menininkų. Grafikė yra dalyvavusi beveik pusšimtyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Danija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, Rusija, Austrija). Jauna menininkė žinoma ir kaip knygų dailininkė, parodų kuratorė ir meno akcijų autorė. K. Narvilaitė Šiauliuose debiutavo prieš trejus metus, ŠU galerijoje pristatydama parodą "Ar tu tai matei?", kuri žiūrovus provokavo susimąstyti apie mažus gyvenimo džiaugsmus ir stebuklus. Šįkart "Laiptų galerijoje", antrojoje savo parodoje mūsų mieste, grafikė gilinasi į daiktų pasaulį. Paroda pavadinta "Komentarai". Ir iš tikrųjų grafikė savo ranka mažyčio formato darbeliuose stengiasi pakomentuoti šalia žmogaus esančius žmogui reikalingus daiktus: stalą, plaktuką, buteliuką ir kitus daiktus, kurie kasdien supa kiekvieną iš mūsų.

K. Narvilaitės paroda "Laiptų galerijoje" surengta bendradarbiaujant su Vilniuje įsikūrusia galerija "Actus magnus".

Slovėnijoje "Avilys" reprezentavo Lietuvą

Oksana LAURUTYTĖ

Sausio 8-10 dienoms Šiaulių lėlių teatras "Avilys" dalyvavo Slovėnijos mieste Liublijanoje rengtame lėlių teatrų festivalyje "Kalėdų giesmės ir papročiai". Užsienio lėlių teatrams šiauliečiai pristatė spektaklį apie Kristaus gimimą "Gimimas", kurio pagrindinė mintis - Kalėdos švenčiamos ne dėl dovanų ir pokylio prie vaišėmis nukrauto stalo. Kalėdos yra Kristaus gimimo diena, padovanojusi žmonėms tikėjimą, meilę ir viltį.

Arūnas Pakulevičius, lėlių teatro "Avilys" vadovas, neslepia džiaugsmo, kiek daug įdomaus šiauliečiai lėlininkai pamatė Slovėnijoje, kiek susirado draugų ir sulaukė pakvietimų atvykti parodyti spektaklių į svečius. Slovėnijoje rengtame festivalyje dalyvavo teatrai iš Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir, žinoma, Lietuvos, kurią ir reprezentavo "Avilys".

Atvykti į festivalį šiauliečiams nebuvo finansiškai sudėtinga, nes Liublijanos lėlių teatras skyrė tūkstantį eurų. Jei ne skirtoji parama, "Avilys" į festivalį nebūtų galėjęs nuvykti, nepaisant to, kad jau kelerius metus spektaklius rodo visos šalies mokyklose ir darželiuose.

"Festivalyje dalijome fotoalbumus apie Šiaulius, aiškinome, kodėl esame Saulės miestas. Vienas vengrų profesorius mums pasiūlė pastatyti jo sukurtą pjesę apie kiaulę-taupyklę. Tai rodo, kad mumis pasitikima ir kad būsime laukiami Vengrijoje", - sako A. Pakulevičius.

Festivalyje parodytas "Avilio" spektaklis sulaukė susidomėjimo. Jis įdomus tuo, kad 50 lėlių valdo vos du aktoriai, o panaudoti simboliai suprantami visiems katalikams. "Vaikų, kurie žiūri šį spektaklį, reakcija būna skirtinga. Visada prieš spektaklį mes jų paklausiame, ką pasauliui atnešė Kristaus gimimas. Neretai išgirstame ir teisingą atsakymą, kad Kristaus gimimas mums atnešė tikėjimą, meilę ir viltį", - sako režisierius.

A. Pakulevičius per Kalėdas buvo apdovanotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno premija už scenos meno puoselėjimą Šiauliuose. "Tai man buvo išties netikėta, nes mūsų teatras miestui - podukros vietoje", - sako lėlių teatro vadovas.

Nors "Avilys" vis dar neturi salės, teatrui dirbti trūksta gerų patalpų, teatralai šiaip taip kruta. Lėlių teatro kolektyvas - jau septyni žmonės. Neseniai jame pradėjo dirbti jaunas aktorius Justinas Misius, kuris teatro paslapčių sužinojo šiauliečių kolektyve "Kompanija šauni". "Ateityje ketiname sukurti kompiuterinį spektaklį apie lašelio kelionę. Gyvuojame ir rankų dar nenuleidžiame", - sakė A. Pakulevičius.

"Dainų dainelės" regiono turas - "Juventos" mokykloje

Oksana LAURUTYTĖ

Sausio 28-ąją 11 val. Šiaulių "Juventos" mokykloje vėl rinksis patys geriausi Šiaulių regiono dainorėliai - čia vyks respublikinio konkurso "Dainų dainelė" trečiasis (zoninis) etapas. Iki pat 18 valandos mokyklos aktų salėje pasirodys 43 talentingiausi vaikai ir ansambliai, kurių pasiklausyti gali atvykti visi norintys. Renginio vieta - mokyklos aktų salė.

Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas "Dainų dainelė" – tradicinis kas dvejus metus vykstantis nacionalinis jaunųjų dainininkų renginys. Pasak konkurso Šiaulių regiono koordinatoriaus, "Juventos" mokyklos direktoriaus Vytauto Girčiaus, pagrindinis 1974 metais startavusio ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos globojamo konkurso tikslas - puoselėti klasikinio dainavimo tradicijas. "Lietuvoje daug įvairių konkursų, kur laimi net tokie žmonės, kurie geba groti dantimis, tačiau "Dainų dainelės" nugalėtojais tampa ne atsitiktiniai žmonės, o tie, kurie dirba nuolat ir sistemingai", - teigė V. Girčius.

  

Solistė Milda Baronaitė, J. Janonio gimnazijos abiturientė, muzikos mokosi "Juventos" mokykloje (mokyt. Loreta Stankuvienė).

"Juventos" archyvo nuotr.

 

 "Juventos" mokyklos 8 kl. mergaičių ansamblis "Do re mi" (mokyt. Violeta Juodpusienė).

Konkursu "Dainų dainelė" siekiama ugdyti vaikų ir mokinių meno bei kūrybos poreikį, populiarinti dainininkų meninę saviraišką, atrinkti geriausius solistus ir vokalinius ansamblius. Įdomu tai, kad nuo pat konkurso "Dainų dainelė" pradžios jame dalyvavo 200 tūkstančių šalies vaikų. Iš jų net 96 - iš "Juventos" mokyklos ir net 43 tapo konkurso laureatais. "Vaikui dainuoti Valstybiniame operos ir baleto teatre - didžiulė garbė ir labai svarbus įvykis gyvenime. Dalis vaikų ir toliau muzikos nepalieka, tampa garsiais dainininkas, operos solistais", - sakė V. Girčius.

Muzikinę karjerą "Juventos" mokykloje pradėjo operos solistai Ramūnas Urbietis, Kristina Zmailaitė, mokykla išugdė nemažai kitų dainininkų bei aktorių: G. Skirytę, A. Lunskį, J. Stanelytę, I. Balsytę, D. Auželį ir kt.

"Dainų dainelės" nuostatuose numatyta, kad konkurse gali dalyvauti 3–6 metų ir 7–19 metų mokiniai, tad būtent tokio amžiaus dalyviai iš Šiaulių miesto bei rajono, Akmenės, Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rajonų ketvirtadienį ir lips ant "Juventos" mokyklos scenos. V. Girčius sako pastebėjęs, kad į mokykloje rengiamą vieną įdomiausių šalies kultūros renginių atvyksta ne tik dainorėlių tėvai ar giminės, bet ir nuolatiniai žiūrovai.

Visi norintys pasiklausyti geriausių regiono jaunųjų dainininkų kviečiami atvykti. Renginio metu numatyta pietų pertrauka.

Trys premjeros Šiaulių estrados teatre

Vaida KAVALIAUSKAITĖ

Šiaulių estrados teatras 2010 metus pradeda net trim premjerom. Gausia žiūrovų sale vodevilyje "Damos ir Husarai" palydėję 2009 metus, nieko nelaukdami jaunieji aktoriai ėmė ruošti naująjį repertuarą. Tikima, kad kaip pradėsi metus, tokie jie ir bus. O jie turėtų būti sunkūs, darbingi ir, be abejo, kūrybingi.

Naujajame repertuare - ir pasaka vaikams, ir spektaklis šeimai, ir Romeo ir Džuljetos istorija.

Estrados teatro archyvo nuotr.

Sausio 24 d. 12 val. vaikus pradžiugins spektaklis "Negirdėtos neregėtos pasakos". Spektaklis pavadintas taip todėl, kad dar niekas niekada nėra šių pasakų užrašęs – jas sukūrė patys aktoriai, pasitelkę fantaziją ir išmonę. Muzikalūs, plastiški, nuotaikingi personažai atskleis vaikams atpažįstamas problemas ir džiaugsmus. Spektaklyje keliamos temos, aktualios ir ikimokyklinio, ir mokyklinio amžiaus vaikams. Spektaklio režisierius Juozas Žibūda.

Tą pačią sausio 24 dieną 15 val. išgirsite ir pamatysite dar vieną premjerą - Vytauto V. Landsbergio "Obuolių pasakas". Tai literatūrinė popietė šeimai. Galėsite pamatyti ir išgirsti, kaip obuoliukai garma į sulčiaspaudės pragarą, rūgsta stiklainiuose ir daugybę kitų obuoliukų nuotykių. Remdamiesi įspūdingais, gražiais, subtilaus humoro kupinais Vytauto V. Landsbergio tekstais jaunieji aktoriai praskaidrins vaikams bei visai šeimai nuotaiką. Spektaklį režisuoja aktorė Vaida Kavaliauskaitė. Ji 2008 metais, būdama estrados meno specialybės ketvirto kurso studentė, pirmajame aukštųjų mokyklų Laimono Noreikos skaitovų konkurse individualių pasirodymų kategorijoje skaitė ištrauką iš Vytauto V. Landsbergio "Obuolių pasakų". Konkurse Vaida pelnė antrojo laipsnio diplomą. Sėkmės įkvėpta, ji nusprendė su dabartiniais Šiaulių estrados teatro kolegomis, buvusiais bendrakursiais, įgyvendinti šią svajonę scenoje.

Sausio 29 d. 18 val. žiūrovų laukia šokio spektaklis "R & J FOREVER". Tai ta pati, jau šimtmečius žinoma Viljamo Šekspyro Romeo ir Džuljetos istorija. Šiaulių estrados teatro aktoriai meilės istoriją papasakos pasitelkę šiuolaikinę choreografiją, plastiką, skambant paskutinio šimtmečio muzikiniams hitams. Spektaklio choreografė Lina Šimkienė.

Koncertų salėje "Saulė" - gyvo garso muzikinė komedija "Meilė ir taika!"

Naujas originalus lietuviškas muzikinis spektaklis "Meilė ir taika!" ("Love & Peace!") - tai garsių Lietuvos teatro aktorių, televizijos šou žvaigždžių, dainininkų atliekama žaisminga muzikinė komedija apie meilę, apsimetinėjimą, apie vyrų ir moterų intrigas, jų paradoksalius santykius, meilės deficitą...

Žiūrovus patrauks šiame muzikiniame spektaklyje vaidinantys įžymiausi Lietuvos aktoriai, žiūrovų pamėgti bei gerai žinomi populiariausi atlikėjai iš įvairiausių spektaklių ir televizijos laidų. Gyvo garso muzikinėje komedijoje vaidinančių įžymybių būrys bandys paskaidrinti "krizinę" žiūrovų nuotaiką - tai Nacionalinio dramos teatro aktoriai Džiugas Siaurusaitis (TV laidos "Lietuvos talentai", "TV antis") ir Rasa Rapalytė (aktorė, dainininkė, garsioji E. Piaf dainų atlikėja), Vilniaus mažojo teatro aktoriai Leonardas Pobedonoscevas (TV laida "Rožių kerai"), Audrius Bružas (TV laidos "Pagauk kampą", "Dar pažiūrėsim..."), Giedrius Savickas (TV laida "Dar pažiūrėsim..."), Gintarė Latvėnaitė (serialas "Moterys meluoja geriau"), žavioji aktorė Žemyna Ašmontantaitė (TV laida "Švarūs pinigai", serialas "Nekviesta meilė"), Oskaro Koršunovo teatro aktorė Eglė Mikulionytė, aktoriai Lina Rastokaitė, Irmantas Jankaitis, Simas Lindešis, Tomas Dapšauskas, Darius Rakauskas ir kt.

Specialiai šiam spektakliui nuotaikingą muziką sukūręs kompozitorius Antanas Jasenka šiemet buvo pristatytas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui kaip geriausias teatro kompozitorius.

Žiūrovus miuziklas patrauks intriga, žaismingumu, spalvingais personažais, nestandartiniais kūrybiniais sumanymais, aukščiausios prabos vaidmenų perliukais, abejingų nepaliks gausybė gyvai atliekamų aistringų, lyriškų ir nuotaikingų dainų.

Muzikinis spektaklis savo dvasia galėtų tapti įžymiojo "Mulen Ružo" istorijos lietuviškuoju analogu, perkeltu į nūdieną, kuriame žiūrovai atpažins ir dabartines Lietuvos gyvenimo realijas bei veikėjus.

Režisierius – Mantas Verbiejus, scenarijus ir dainų tekstai – Agnės Dilytės, kompozitorius – Antanas Jasenka, dailininkė – Inga Kažemėkienė, choreografija – Vestos Grabštaitė.

Spektaklį šiauliečiai galės pamatyti lapkričio 18 d. 18 val. koncertų salėje "Saulė". Bilietų kaina 30, 40 arba 50 Lt.

Daugiau apie spektaklį galima sužinoti interneto svetainėje www.lovepeace.lt .

Pagrok man šį vakarą Šopeną...

Dovilė URMONAITĖ

Lapkričio 10 d. 18 val. Šiaulių filharmonijos salėje koncertuos pianistė Šviesė Čepliauskaitė. Artėjant įžymaus pianisto ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno 200 metų gimimo jubiliejui, pianistė šiauliečiams pristatys naują savo programą "CHOPIN LT".

"Kiekvienas atlikėjas pasirenka epochą, stilių ir autorių, kurie jam artimiausi. Man prie širdies yra romantizmo epochos kompozitoriai, todėl savo atliekamų kūrinių repertuaruose daug vietos skiriu F. Šopenui. Šis kompozitorius ypatingas tuo, kad subtiliai sugebėjo atskleisti naujas fortepijono išraiškos galimybes. Mane visuomet įkvepia paslaptis, užkoduota kiekviename kūrinyje, tie kompozitoriaus jausmai ir mintys, kuriuos galiu perskaityti, suprasti ir perteikti publikai, kad ir ji pajustų muzikos galią. Todėl vos nuskamba pirmosios F. Šopeno kūrinio gaidos, salėje pasigirsta tyla, o širdyje atbunda amžinieji meilės ir ilgesio jausmai", – šypsodamasi sako pianistė Š. Čepliauskaitė.

Ilgai ieškojusi kompozitoriaus F. Šopeno sąsajų su Lietuva, pianistė jo muzikos atspindžių rado šiuolaikiniuose Lietuvos kompozitorių – Vidmanto Bartulio, Jono Tamulionio, Leono Povilaičio, Teisučio Makačino, Dalios Raudonikytės-With ir Zitos Bružaitės - kūriniuose. Anot Š. Čepliauskaitės, programoje "CHOPIN LT" šių lietuvių kompozitorių opusai gretinami su juos inspiravusiais F. Šopeno kūriniais. Programoje kūriniai sudėlioti taip, kad klausytojas turėtų galimybę ne tik palyginti skirtingo stiliaus muziką, bet ir išgirsti, ką artimo sau kiekvienas iš šių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių rado F. Šopeno kūriniuose.

"Džiaugiuosi, kad jau šeštus metus iš eilės Šiaulių filharmonija rengia muzikinį turą per Šiaurės Lietuvą. Tokie muzikiniai turai žiūrovui suteikia galimybę pasiklausyti įvairaus žanro bei stiliaus kūrinių ir puoselėja bei tęsia klasikinės muzikos tradicijas", – sako pianistė.

Daugiau informacijos apie koncertą rasite tinklalapyje www.filharmonija.siauliai.lt .

Didžiajam artistui Aleksandrui Vertinskiui atminti

Svajūnas SABALIAUSKAS

Tatjanos Rinkevičienės rusų teatras kartu su Maskvos aktorių ir muzikantų draugija "Auksinis liūtas" lapkričio 4 dieną 18 valandą Šiaulių dramos teatre pristato muzikinį spektaklį "Aleksandras Vertinskis. Geltonasis tango".

1956 m. prieš pat mirtį Aleksandras Vertinskis rašė: "Po 30-40 metų, esu įsitikinęs, mano "kūrybą" ištrauks iš užmaršties užkaborių ir pradės joje kapstytis..." Ir iš tiesų - rusiška šansona nebuvo užmiršta.

Spektaklis "Geltonasis tango" skirtas didžiajai rusiškosios šansonos legendai – Aleksandrui Vertinskiui. Šiais metais minimos 120-osios jo gimimo metinės.

Aleksandras Nikolajevičius Vertinskis – rusijos estrados artistas, kino aktorius, kompozitorius, poetas ir dainininkas, XX a. pirmos pusės estrados dievaitis. A. Vertinskis debiutavo scenoje Pjero vaidmeniu. Palaipsniui jis suformavo savo individualų pasirodymų stilių: išmoko išnaudoti savo dainingą balsą, o tai, kad jis ne visai aiškiai ištardavo raidę "r", tik suteikdavo jam šarmo. Atlikdamas dainą, jis sukurdavo mažą mizansceną su išbaigta siužetine linija. Herojų portretus jis vaizduodavo taikliais štrichais. Tokios A. Vertinskio dainos iš pradžių vadinosi "liūdnosiomis Pjero dainelėmis", arba "arietėmis". Ir patį artistą visi vadino "rusiškuoju Pjero". A. Vertinskis greitai išpopuliarėjo, jo dainos buvo lengvai įsimenamos, jas dažnai atlikdavo kiti atlikėjai. Gerbėjai tiesiog apgulė artistą. Ryškus sceninis subtiliojo Pjero įvaizdis priviliojo didžiulį būrį A. Vertinskio pasekėjų ir parodijuotojų.

A. Vertinskį dievino įvairiausia publika. Jo visiškai individualios eilės tiko kiekvienam. Savo poezija jis siekė parodyti, kad niekieno nesuprastas ir vienišas žmogus yra beginklis didžiuliame ir negailestingame pasaulyje. Pasauliui visiškai nesvarbu, kad artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas su mylimąja, meilė be atsako ir netgi banali išdavystė galbūt yra pati didžiausia tragedija vieno žmogaus visatoje. Būtent dėl to jo dainelės tiko visiems – kiekvienas jas galėjo pritaikyti sau. Taip jis atsikratė rusiškųjų romansų tradicijos, kuri jau tapo nebeįdomi, ir estradinėje scenoje pateikė kitą dainą – subtilesnę, grakštesnę, susijusią su estetika ir naujausiomis kultūros bei meno srovėmis. Pirmiausia – meninę autorinę dainą. A. Vertinskiui pavyko sukurti naują žanrą, kuris dar niekada neskambėjo rusiškosios estrados scenoje. Pats atlikėjas ne kartą sakė: "Aš buvau daugiau nei poetas, daugiau nei aktorius. Aš praėjau nelengvu novatoriaus keliu, kurdamas savo asmeninį žanrą."

Spektaklis "Geltonasis tango" pastatytas paties artisto prisiminimų pagrindu, o jo dainos – "Vertinskio dainelės" - skamba kaip savitas leitmotyvas. Baltasis Generolas Slaščiovas, su kuriuo A. Vertinskis susipažino Odesoje, viena pirmųjų moterų – antreprenerė Marija Arcibuševa, genialus rumunų smuikininkas Vladesko, Velso princas ir... pats Viešpats Dievas – štai kokia šios neįtikėtinos pjesės personažų plejada.

"Čia A. Vertinskis ne mitas, ne liūdnasis klounas. Sergejus Fedotovas taip atsargiai vertina savo herojų, kad, atrodo, pats A. Vertinskis būtų patenkintas spektakliu. Nepulsiu į kraštutinumus ir nevadinsiu S. Fedotovo "geriausiu rusiškuoju Vertinskiu", bet, prisipažinsiu, kad nė karto per visą spektaklį manęs neapėmė nepatogumo jausmas, kuris taip dažnai suima žiūrint spektaklius-biografijas. Aktoriui pavyko surasti teisingą toną – ne atidirbtą, maivymosi kupiną keliaklupsčiavimą prieš herojų".

Pagrindinio vaidmens atlikėjas – aštuntojo Andrejaus Mironovo aktorinės dainos konkurso diplomantas Sergejus Fedotovas. Jis tapo plačiai žinomu po vaidmens Nikitos Michalkovo filme "Sibiro kirpėjas", kuriame atliko kadeto vaidmenį. Pianinu skambins Irina Skosyčeva, smuiku grieš Dmitrijus Akinfinas.

Pastaruoju metu A. Vertinskio dainos suskambo naujai. Įdomu ir neįprasta išgirsti žinomas melodijas iš roko dievaičių Andrejaus Makarevičiaus, Boriso Grebenčikovo ir Gariko Sukačevičiaus lūpų.

Kino teatras transformuotas į koncertų salę

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Rugsėjo pirmąją vaikai gužės į mokyklą, o vyresni šiauliečiai kviečiami į duris atveriančią naują koncertų salę - buvusį kino teatrą "Saulė". Šiaulių miesto koncertinės įstaigos vadovai sako, kad atidarymo šventė skirta prisistatyti visuomenei, be to, atskleidė, kokie koncertai lauks žiūrovų artimiausiu metu.

Vitražų salėje kavinė "Brovėjaus pica" pastatė staliukus ir minkštasuolius.

Koncertų salė - puikioje vietoje

Išsikėlus žiūrovų nebesurenkančiam kino teatrui "Saulė", į tvarkingas Šiaulių miesto savivaldybei priklausančias patalpas liepą įsikėlė neseniai jos įkurta koncertinė įstaiga. Už pusantro tūkstančio litų buvo minimaliai sutvarkyta didžioji 720 vietų salė, kameriniams koncertams nuspręsta pritaikyti geros akustikos vitražų fojė. Koncertinei įstaigai talkinti sutiko patalpas išsinuomojusi kavinė "Brodvėjaus pica", pasirūpinusi ir reikalingais baldais. Įrengta per 150 sėdimų vietų, iš kurių bus galima klausytis džiazo. Klausytojai galės gėrėtis 1986 m. profesoriaus Kazio Morkūno sukurtu didžiausiu Lietuvoje 200 m2 ploto vitražu "Saulės mūšis" sėdėdami minkštasuoliuose, gurkšnodami kavą, mėgaudamiesi vyno taure ar desertu.

"Mums pasisekė. Paradoksalu, kad jeigu nebūtų užėjęs sunkmetis, nebūtume gavę patalpų. Juk turime užsiimti koncertine veikla, o neturėdami patalpų privalėtume mokėti nuomą", - sako naujosios koncertinės įstaigos vadovas Saulius Kauneckas.

Ne pelno siekiančios biudžetinės įstaigos administracija - trys darbuotojai. Kol kas nėra įsteigta aptarnaujančio personalo etatų. Koncertinės įstaigos funkcija - rūpintis miesto kolektyvų koncertine veikla, rengti kamerinės muzikos, džiazo ir populiariosios muzikos koncertus. Įstaigai priklauso trys profesionalūs kolektyvai - Šiaulių miesto kamerinis orkestras, pučiamųjų orkestras ir bigbendas. Pastarasis septynerius metus dirbo saviveiklos pagrindais. Intensyviai koncertuodamas kolektyvas įrodė, kad nusipelnė profesionalų statuso. Koncertinės įstaigos vadovas viliasi, kad Šiauliuose galėtų atgimti prieš dvidešimt metų egzistavęs simfoninis orkestras.

Šiaulių miesto koncertinės įstaigos vadovas Saulius Kauneckas sako, kad jo vadovaujama įstaiga nekonkuruos su Šiaulių filharmonija.

 Autorės nuotr.

Koncertuos garsūs atlikėjai

Rugsėjo 1-ąją 19 valandą sezono atidarymo šventėje koncertuos visi trys minėti kolektyvai, folkloro ansamblis "Salduvė", liaudiškos muzikos ansamblis "Saulė" bei solistai ir muzikos atlikėjai: Jurgita Lopetaitė, Gintarė Skėrytė, Aurelija Čižauskaitė, Kristina Svolkinaitė, Aleksandras Petrulis, Borisas Traubas, Povilas Jaraminas. Diriguos Jaroslavas Cechanocičius, Vytautas Pilibavičius, Jonas Janulevičius, Romualdas Jankus.

Muzikinė programa labiau skirta vyresnio amžiaus žmonėms, nes, anot S. Kaunecko, jaunimui yra iš ko pasirinkti, o į vyresnio amžiaus publiką orientuojamasi rečiau. Į atidarymo koncertą bilietas kainuos 10 litų, tokią pat kainą bus siekiama išlaikyti ir vėliau.

Jau yra suplanuoti šeši džiazo muzikos vakarai. Pirmajame, vyksiančiame rugsėjo 17-ąją, gros šiaulietis džiazo pianistas Artūras Anusauskas, saksofonininkas Vytautas Labutis, dainuos Neda Malūnavičiūtė. Džiazmenai "Saulėje" gros kas dvi savaites ketvirtadieniais.

Kamerinių koncertų maratoną pradės maestro Virgilijus Noreika su savo mokiniais, vėliau prisijungs Kauno muzikinio teatro solistė Sabina Martinaitytė, Liudas Mikalauskas iš "Triumfo arkos", Čiurlionio kvartetas. Kamerinius koncertus numatyta rengti trečiadieniais kas tris savaites.

Spalį savaitgaliais prasidės ir populiariosios muzikos koncertai. Savo albumą "Atvirai" pristatys Romas Dambrauskas, koncertuos trijų jaunų operos solistų grupė "El fuego".

"Nepretenduojame į Šiaulių filharmonijos veiklos sritį. Visi turi savo nišą. Mes rengsime koncertus kitokia forma, kur atlikėjas ne tik koncertuos, bet ir bendraus su publika. Nedubliuosime vieni kitų, o bendradarbiausime", - sako S. Kauneckas.

"Norėtųsi, kad tai būtų multifunkcė salė, kurioje galėtų vyktų ne tik koncertai, bet ir dainuojamosios poezijos vakarai, monospektakliai. Norisi, kad žmonės įprastų eiti į kultūrinius renginius", - pritarė administratorė Roma Urlakienė.

Salę bus galima nuomotis šventei

Įstaigos vadovas S. Kauneckas pabrėžė, kad koncertų sales su siūloma muzikine programa galės nuomotis įstaigos, organizacijos ar firmos įvairiems susitikimams, išleistuvėms, diplomų įteikimo, profesinėms, kalendorinėms šventėms, banketams rengti. Salę bus galima išsinuomoti pagal lanksčią mokėjimo sistemą. Nuomos kaina sieks nuo 200 iki trijų tūkstančių litų.

"Kviesdami koncertuoti populiariosios muzikos atlikėjus ir grupes, sieksime uždirbti pinigų, kad galėtume pusę surinktų lėšų skirti rimtiems projektams, pavyzdžiui, V. Noreikos honoraras siekia du tris tūkstančius litų, o Savivaldybė tam neskirs nė cento, vadinasi, turime patys užsidirbti", - tvirtina koncertinės įstaigos vadovas.

R. Urlakienė priminė, kad bilietus galima nuspirkti ne tik kasoje. Taupantiems laiką juos galima užsisakyti interneto svetainėje www.bilietupasaulis.lt .

Tytuvėnų festivalio uždaryme - opera

Dovilė URMONAITĖ

Šeštadienį, rugpjūčio 29 dieną, Tytuvėnų vienuolyno arkadinėje galerijoje vyks VI Tytuvėnų vasaros festivalio uždarymo renginys – bus atliekama G. F. Händel pastoralinė opera "Acis ir Galatėja".

Didelio pasisekimo pernai sulaukusi opera šiemet vėl nudžiugins žiūrovus atnaujinta ir kupina romantikos. Operos statytojas – Lietuvos Nacionalinės operos ir baleto teatro režisierius Gedinimas Šeduikis, atlikėjai – Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija" ir Lietuvos kamerinis orkestras, solistai – Raminta Vaicekauskaitė, Kęstutis Alčauskis, Viktoras Gerasimovas ir Ignas Misiūra. Orkestrui diriguos Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas, spektaklio dailininkė – Marta Vosyliūtė.

"Tai išties įspūdingas spektaklis. Unikali erdvė leidžia artistui atskleisti savo talentą, muzika įgyja nuostabų ir natūralų skambesį. Šį puikų kūrinį festivalyje nusprendėme pakartoti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia norėjome išlaikyti gražią festivalio tradiciją: atsisveikinti su žiūrovais operos kūriniu, o naujam dideliam pastatymui dėl visiems žinomų priežasčių neturėjome galimybių. Antra, šią premjerą pageidavo pamatyti nemažai žiūrovų, kurie neturėjo galimybės į Tytuvėnus atvykti pernai. Žiūrovų patogumui šiemet festivalio finalinį renginį numatėme šeštadienį. Nenusivils ir tie, kurie pamatys operą antrą kartą – spektaklis visuomet kinta, kitas laikas ir atmosfera dažnai sukuria ir kitą kūrinį. Tad kviečiame kartu atsisveikinti su vasara ir su festivaliu", - sako festivalio direktorė Nijolė Saimininkienė.

Bilietus į operą iš anksto galima įsigyti www.bilietupasaulis.lt arba prieš renginį Tytuvėnuose. Renginio pradžia – 21 val.

Užgavėnės Kurtuvėnuose

Ričardas DAILIDĖ

Užgavėnės - tai ne tik laiko virsmo, artėjančio pavasario ženklai, bet ir priešvelykinio susikaupimo - gavėnios - pradžia. Užgavėnių karnavaluose apstu tautiniais papročiais pagrįstų žaidybinių elementų, menančių pagonybės archaiškas apeigas.

 Kurtuvėnuose Užgavėnės atgimė 1972-aisiais vietinių inteligentų pastangomis. Į jas sugužėdavo ir iš kitų vietovių. Nuotraukoje - dailininkė Gražina Didelytė, 1976-ieji.

 
 

 Persirengėliai "tikrina" policininkų ekipažą.

Užgavėnės Kurtuvėnuose - mėgiama ritualinė šventė, išjudinanti visą miestelį ir turinti gilias tradicijas. Sovietmečiu ši šventė buvo draudžiama. Tik 1972 metais vietos šviesuolių mokytojos Janinos Čepulytės, šviesios atminties skulptoriaus Vitalijaus Lukošaičio ir jo žmonos Laimos, girininko Henriko Mejerio ir kitų pastangomis Kurtuvėnų Užgavėnės buvo atgaivintos. Į jų šurmulį įsitraukdavo daugybė atvykėlių iš kitų vietų.

Kurtuvėnai, kaip ir daugelis Lietuvos kaimų ir miestelių, per Užgavėnes tampa tarytum didele teatro scena, kurioje veiksmas vyksta natūralių dekoracijų fone. Čia šėlsta visas gyvasis pasaulis, žvėrys ir paukščiai: gervės, meška, ožys, arklys, vilkas, gandras. Kurtuvėniškių persirengėlių eisenose galima sutikti visą kaukėtų personažų vilkstinę: "varažyjančias" čigones, prekeivius žydelius, vengrus, visas ligas gydančius daktarus ir jų padėjėjus, jaunavedžius su palyda, giltinę su į porą tinkančiu nelabuoju, raganą ir, ko gero, tik Kurtuvėnuose - mergą ant šieno.

Dinamiškumo karnavalui suteikia oracijos, skamba muzika, vaišingiems šeimininkams sutrenkiamas šokis. Kas paneigs, kad lietuviški vesternai nesisėmė išmonės iš Lašininio ir Kanapinio žūtbūtinės dvikovos ar ugnies stichijai atiduodamos Morės kūno apeigų, kurios palydimos šūksniais "Žiema, žiema, bėk iš kiemo".

Beveik kiekviena Kurtuvėnų miestelio sodyba persirengėlius pasitinka tradicinėmis Užgavėnių vaišėmis: blynais, kastiniu, šiupiniu, papuoštu kiaulės uodega. Užgavėnių apeigas lydi spontaniškumas, išmoninga improvizacija, tačiau daugelis kurtuvėniškių joms ruošiasi iš anksto, ypač tautodailininkai, gaminantys kaukes. Būta metų, kai per pusnis arklių traukiamomis rogėmis linksma ir triukšminga persirengėlių kompanija, krėsdama išdaigas, patraukdavo ir po apylinkių sodybas.

Šiaulių fotografai dešimtmečius fotografavo ir sukaupė unikalų Kurtuvėnų Užgavėnių metraštį. Yra surengta ne viena paroda, leidybai parengtas unikalus fotografijų albumas. Kurtuvėnų regioninio parko darbuotojai, miestelio bendruomenė puoselėja šių tradicijų gyvybingumą. Neatsitiktinai konkurse "Tradicijos šiandien" Užgavėnės Kurtuvėnuose buvo pripažintos kaip geriausiai papročius išsaugojusi etninė šventė Lietuvoje.

Dabar Užgavėnių šventės vyksta visur. Jos kinta. Deja, ir išsigimsta. Ypač miestuose, kur dažnai girdima maldelė norint pasipinigauti.

Sugrąžinta istorija

Ričardas JAKUTIS

Lietuvos valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienų sandūroje norisi šiek tiek pažvelgti mūsų istorijon. Drįsčiau teigti, kad lietuviai nėra stiprūs savo istorijos žinovai. Žino, kaip Jogaila pasmaugė Kęstutį, kaip Vytautas ant žirgo braidė po Juodąją jūrą, kaip buvo sumušti kryžiuočiai prie Žalgirio, bet, kaip bebūtų keista, apie tarpukarį, paskutiniojo karo metus, sunkųjį pokarį žinių stokoja.

Vasario 16-osios išvakarėse lankiausi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šiaulių skyriuje. Pirmaisiais Atgimimo metais įsikūręs Tremtinių klubas peraugo į minėtos sąjungos Šiaulių skyrių. Prie viso to ištakų stovėjo žinomi šiauliečiai Vladas Ravka ir Gediminas Tamošiūnas. Šiuo metu LPKTS Šiaulių skyriaus pirmininkas Vytautas Deveikis. Tris tūkstančius buvusių politinių kalinių ir tremtinių vienijančio Šiaulių skyriaus veikla istorinė-švietėjiška. Tikslas – perduoti savo patirtį ir žinias ateities kartoms. Kasmet aplankomos partizanų kovų vietos, prisimenamos trėmimų metinės Birželio 14-ąją ir kitos datos.

LPKTS Šiaulių skyriaus būstinėje ant sienos kabo didžiulis buvusios Sovietų Sąjungos žemėlapis, išmargintas taškeliais. Tai lietuvių tremties vietos. Žvelgdamas į jį supranti, kad per mažai dėmesio mes skiriame tremtyje kentėjusiems žmonėms. Nors dėmesio, kaip jie patys sakė, jiems nereikia, tėra vienas jų noras, kad iš jų patirties pasimokytume, kurdami savojo krašto ateitį. Supranti, kad ypač šiandien reikia nusilenkti tradiciniam lietuviui (kol toks visai neišnyko). "Ko šiandienos gyvenime labiausiai trūksta?" - paklausė žurnalistė garsaus lietuvių aktoriaus. "Pagarbos", - atsakė šis. Pamąstai – kokia tiesa. Kaip reikalinga pagarba tėvynei, tėvams, istorijai, gamtai, kitiems žmonėms.

Šiomis dienomis miesto kultūros centre veikia LPKTS Šiaulių skyriaus nario fotomenininko Eduardo Manovo fotografijos paroda "Lietuva mano širdyje". Trejus metus iš gimtinės ištremto, daug gyvenime kentėjusio menininko nuotraukose - ne liūdesys, bet gyvenimo džiaugsmas – įamžinti šviesūs tėviškės vaizdai. Jo brolis Alfredas Manavičius apie savo šeimos likimą parašė prisiminimų romaną "Žilojo Vachšo vergai" (šeima buvo ištremta į tolimąjį Vachšo slėnį Vidurinėje Azijoje), kurį išleido "Saulės deltos" leidykla. Jo knygoje - skaudūs prisiminimai ir gebėjimas pakilti aukščiau negandų, sodrūs, svarūs, jaudinantys žodžiai "tėvynė", "žemė", "meilė".

"Kitas krantas" atvedė į "Mirties sodą"

Oksana LAURUTYTĖ

Šiaulietis fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas šią savaitę, trečiadienį, Vilniaus "Prospekto" fotografijos galerijoje atidarė personalinę fotografijų parodą "Mirties sodas". Fotografijose užfiksuotais netrukus iš šio pasaulio išeinančiais žmonių portretais autorius tarsi kviečia pažvelgti į tai, kas nėra malonu nei akiai, nei sielai, ir į tai, kas laukia mūsų visų - į mirtį.

"Į viską galima žiūrėti įvairiai - galima per veidą pažvelgti į žmogaus gilumą, pamatyti žmogaus tragediją ar jo nusiraminimą, išmintį, o gal palaimą. Mirtis yra priežastis suvokti save, nes mirties akivaizdoje atsiveriame patys, suprantame, kas mes tokie esame", - taip fotografijų parodos "Mirties sodas" prasmę ir esmę apibūdina fotomenininkas A. Ostašenkovas.

Jis prisipažįsta, kad tikrai jaudinosi atidarydamas parodą Vilniuje, nes, jo žodžiais, Vilnius yra Vilnius, meno žmonių sostinė, ten yra meno, minties koncentracija, menininkai ten visko persisotinę. Tačiau parodos rengimas sostinėje leidžia menininkui pasitikrinti savo jėgas ir reprezentuoti Šiaulius, mat šiauliečiai Vilniuje personalines parodas rengia retai.

Surengti personalinę parodą A. Ostašenkovą pakvietė Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Antanas Sutkus. "Svarbiausia, kad turiu bendraminčių, kurie mane supranta. Sulaukiu daug klausimų, kodėl rengiu "sunkias" parodas, fotoalbumus, bet jau pavargau aiškinti, kad turi būti atsvara linksmesniems dalykams", - komentuoja menininkas.

A. Ostašenkovas, kad surengtų pastarąją parodą, fotografavo net šešerius metus. Parodoje pristatomos 39 fotografijos, kurios menininkui labai asmeniškos. Tai fotografijos iš ciklo "Mane užauginusi moteris", yra fotografija moters, papasakojusios A. Ostašenkovui apie jo motinos mirtį. "Daugelio žmonių, o gal ir visų, kuriuos fotografavau, šiandien jau nėra. Aš išklausiau jų istorijas apie artimųjų išdavystes, nusivylimą - šių žmonių tragedijos tapo mano dalimi", - kalba fotomenininkas.

"Mirties sodas" nėra staigus menininko atradimas: "Va - sugalvojau". Tai nuoseklus ėjimas, tai pati kūryba, kartais nelabai paties menininko suvokta. "Kitas krantas" mane atvedė į "Mirties sodą", - sako menininkas.

"Vilniuje rengiama paroda - tai priežastis pakalbėti apie mirtį, apie tai, kas mes esame. Į mirtį galima žiūrėti filosofiškai, kaip į mūsų trumpą buvimą šioje Žemėje. Juk viskas, ko nori, ko sieki, virsta pelenais, kai išgirsti, jog esi pasmerktas. O mirtis jungia mus visus", - kalba Aleksandras Ostašenkovas.


 

Aleksandras Ostašenkovas. Tylioji diena. 2004 m.

 

Aleksandras Ostašenkovas. Niekada neprieštarauk mirštančiam. 2004 m.

   
   

Aleksandras Ostašenkovas. Pamiršusi savo gyvenimą. 2004 m.

  

 

GUBERNIJOS knyga reprezentuos Lietuvą visame pasaulyje

Oksana LAURUTYTĖ

Gruodžio 8-ąją unikaliuose istoriniuose skliautuotuose Šiaulių GUBERNIJOS alaus daryklos rūsiuose įvyko neeilinė iškilminga ceremonija - GUBERNIJA išleido knygą "Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665" ir Šiaulių "Aušros" muziejui dovanojo 490 ekslibrisų kolekciją.

Paklodami dvasios pamatus GUBERNIJOS vadovai įrodė, jog gyvenimo vertybės - ne trumpalaikiai efektai, o tai, ką palieki ateinančioms kartoms.

 Unikaliuose istoriniuose skliautuotuose GUBERNIJOS alaus daryklos rūsiuose įvyko neeilinė iškilminga ceremonija - GUBERNIJA išleido ir pristatė knygą "Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665".

Savęs įprasminimas - knygoje

"Ko reikia žmogui, kad jis išliktų žmogumi? Be duonos ir pastogės, šildančios kūną, reikia knygos, šildančios, kuriančios dvasią, be kurios jis - tik mėsos ir kaulų rinkinys, - taip Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto žodžius iškilmingoje ceremonijoje perfrazavo Jonas Nekrašius, "Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665" konkurso kuratorius. - Parašyti ir išleisti knygą reiškė pakloti pamatą dvasiai. Išsaugoti knygą, turtinti biblioteką reiškė išsaugoti šeimos, luomo, valstybės garbę. Perduoti knygą, biblioteką, jos rinkinius kitoms kartoms, palikuoniams, prilygo šventos relikvijos perdavimui ir savęs įprasminimui".

Į GUBERNIJOS knygos pristatymą susirinkę garbingi svečiai išties tapo itin svarbaus įvykio - knygos gimimo - liudininkais. Anot J. Nekrašiaus įvykis reikšmingas ne tik GUBERNIJAI, bet ir miestui, kraštui, Lietuvai, pasauliui. GUBERNIJOS indėlis į pasaulio kultūros aruodą byloja apie gražų verslo ir meno bendradarbiavimą kultūros paveldo srityje. Ši knyga ir savo išore, ir vidumi, ir apipavidalinimu, ir turiniu - išskirtinė. Joje meno kalba išradingai perteikiama miesto alaus daryklos istorija, raida, kultūra, žmonės, ženklai, simboliai, laikmetis.

"Esu laimingas", - iškilmingoje knygos gimimo ceremonijoje prisipažino GUBERNIJOS generalinis direktorius Romualdas Dunauskas. Anot jo, viskas pasimiršta, trumpalaikis efektas nublanksta ir išdyla. Kartais nustebęs žiūri į daiktą ir nesupranti, kodėl jį pirkai. Kas nors įbruko? Turbūt - reklama. Gyvenam trumpalaikių vertybių kulto laikais.

O GUBERNIJA padarė kitaip - nenupirko eterio laiko ir nepasiūlė apgaulės po kamšteliu, o išleido knygą! "Tikrai mažiau mus išgirs, mažiau žmonių įvertins, bet knyga bus ir kai mūsų čia nebebus. Kaip ir tie skliautai. Jie stovi čia ir adreso nekeičia... Todėl ir laimingas, kad atsispyrėm, kad radom, kaip įprasminti alaus daryklos metus. Kad turim idėjų ir einam savo keliu", - skambėjo R. Dunausko balsas unikaliuose skliautuotuose GUBERNIJOS rūsiuose.


GUBERNIJOS generalinio direktoriaus ir "Aušros" muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos pasirašytą exlibrisų dovanojimo aktą patvirtino Šiaulių miesto meras Vytautas Juškus. 

Rūsiai priglaudė istorinį dokumentą

GUBERNIJOS knygos pristatymo ceremonija rūsiuose surengta neatsitiktinai - ši vieta matė daugiausia amžių - Gubernija įkurta 1665 metais. Šiaulių alaus darykla jau kelis amžius nekeičia savo adreso.

"Neįprastas stabilumas. Nėra Lietuvoje kitos tokios įmonės, tiek amžių veikiančios ir nepakeitusios savo adreso. Netgi veikiančios tiek metų nėra. Mes - kaip tie ožiai, - susirinkusiuosius privertė šypsotis GUBERNIJOS komunikacijų direktorės Violetos Dunauskienės užsiminimas apie įmonės herbą - du į alaus statinę besiremiančius ožius. - Ir kas sakė, kad nėra lemties? Alaus daryklos herbas, matyt, viską nulėmė".

Iškilmingoje knygos pristatymo ceremonijoje įvyko dar vienas svarbus dalykas - visi tarptautinio konkurso "Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665" meno kūriniai buvo padovanoti Šiaulių "Aušros" muziejui, iš viso net 490 ekslibrisų kolekcija. GUBERBNIJOS generalinis direktorius Romualdas Dunauskas su muziejaus direktoriumi Raimundu Balza pasirašė dovanojimo aktą.

Beje, alaus daryklos rūsiai pasipuošė itin vertingu istoriniu dokumentu. Šiaulių universiteto docentė, Istorijos katedros vedėja, istorijos mokslų daktarė Rita Trimonienė iš Varšuvos Radvilų archyvo atvežė XVII amžiaus pabaigos dokumentą, kuriame pasakojama apie Šiaulių dvarą ir bravorą. Istorikė šventės metu pasidalijo savo žiniomis apie tai, kaip gyvavo alaus darykla 1665-aisiais.

Tarptautinis konkursas "Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665" buvo paskelbtas 2005-aisiais. Kompetentinga tarptautinė vertinimo komisija, susidedanti iš pripažintų dailininkų ir ekslibriso tyrinėtojų iš Lietuvos bei Latvijos, peržiūrėjo ir įvertino daugiau negu 500 darbų. Geriausi kūriniai buvo pristatyti ekslibrisų parodoje, 272 iš jų pateko į katalogą.

Ekslibrisas (lot. ex libris" - iš knygų) - mažosios grafikos lakštelis, rodantis knygos savininko ryšį su knyga, jo nuosavybės ženklas. Kaip alaus buteliui etiketė, taip knygai ekslibrisas padeda atskleisti daikto priklausymą konkrečiam savininkui.

Iš šių darbų buvo išrinkti ir piniginiais prizais apdovanoti ekslibrisų autoriai, kurių darbai buvo meniškiausi, geriausiai atitinkantys konkurso nuostatus, pasižymintys originalumu, grafikos technikos sudėtingumu ir atlikimo kultūra.

Tarptautinio ekslibrisų konkurso "Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665" nugalėtoju pripažintas ir "Grand Prix" pelnęs Gennadij Vjal iš Baltarusijos.

Knyga "Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665" išspausdinta 450 egzempliorių tiražu. Penkiolika jų - su dailininko grafiko, nugalėjusio konkurse, Gennadij Vjal ekslibriso numeruota įklija.

   atgal



Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti