Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Baþ­ny­ti­nio var­po dû­þiais Šiau­liø mies­to kul­tû­ros cent­ras „Laip­tø ga­le­ri­ja“ ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­ræ pa­kvie­të bi­èiu­lius á veik­los 20-me­tá. Ju­bi­lie­jaus pro­ga XX a. pir­mos pu­sës baþ­ny­ti­ná var­pà ga­le­ri­jai átei­kë kul­tû­ros me­ce­na­tas Ed­mun­das Ar­moš­ka, ko­ne kas­met mies­tui pa­do­va­no­jan­tis uni­ka­liø kû­ri­niø. Per dvi­de­šimt me­tø ga­le­ri­ja pa­ty­rë šil­to ir šal­to, ta­èiau gim­ta­die­nius šven­të kas­met, kad su­si­telk­tø ir pa­ma­ty­tø, ar yra rei­ka­lin­ga.

Su­þi­no­jæ apie itin ver­tin­gà do­va­nà, „Laip­tø“ va­do­vai su­ra­do pa­gal­bi­nin­kø, ku­rie fi­nan­sa­vo var­po ka­bi­ni­mo, kal­vio dar­bus.

Ju­bi­lie­jui – dai­lës gran­dø pa­ro­da

Dvi­de­šim­èia skam­biø var­po dû­þiø „Laip­tø ga­le­ri­ja“ pa­kvie­të šiau­lie­èius ir ga­le­ri­jos bi­èiu­lius á gim­ta­die­nio šven­tæ. Var­pas skam­ba itin skam­biai – pa­ga­min­tas iš bron­zos ir si­dab­ro dar 1926-ai­siais. Šià itin ver­tin­gà do­va­nà ga­le­ri­jai pa­do­va­no­jo il­ga­me­tis jos bi­èiu­lis, kul­tû­ros me­ce­na­tas, Lie­tu­vos ko­lek­ci­nin­kø aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Ed­mun­das Ar­moš­ka. Ko­lek­ci­nin­kas per „Laip­tø ga­le­ri­jà“ yra pa­do­va­no­jæs mies­tui daug do­va­nø, o pa­sta­ro­ji pa­gel­bës ne tik skel­biant ge­rà þi­nià.

Ja­ni­na Ali­šaus­kie­në, „Laip­tø ga­le­ri­jos“ di­rek­to­rë, sa­ko, kad vi­sais lai­kais var­po dû­þiai skel­bë ir te­bes­kel­bia pri­si­kë­li­mà, dþiaugs­mà, di­de­lá ávy­ká. Kai blo­gai, kvie­èia rink­tis pa­gal­bon. „Kai bus blo­gai, skam­bin­sim, kvie­si­me þi­niask­lai­dà, ge­ros va­lios þmo­nes, kad tie, ku­riems esa­me rei­ka­lin­gi „Laip­tai“, mums pa­dë­tø“, – tei­gë ji.

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rà á ga­le­ri­jà tik­rai ne pa­gal­bos rin­ko­si drau­gai, bi­èiu­liai, bend­ra­min­èiai, dai­li­nin­kai, me­no­ty­ri­nin­kai iš Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos. Pa­si­puo­šæ ir ne­ši­ni gë­lë­mis, su­si­rin­ko apie šim­tà þmo­niø. Jie dþiau­gë­si kar­tu, tei­kë do­va­nas ir ne­gai­lë­jo šmaikš­èiø bei rim­tø þo­dþiø.

Iš­kil­miø me­tu kon­cer­ta­vo

1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los smui­ki­nin­kai „Fio­ri Mu­si­ca­li“, mu­ša­mø­jø inst­ru­men­tø gru­pë „Rit­mas ki­taip“. Folk­lo­ri­nis an­samb­lis „Sal­du­vë“ dai­na­vo ro­man­sus.

Ju­bi­lie­jaus pro­ga ga­le­ri­ja pri­sta­të Lie­tu­vos dai­lës gran­dø – Hen­ri­ko Na­ta­le­vi­èiaus ir Ri­èar­do Fi­lis­to­vi­èiaus – kû­ry­bos dar­bø pa­ro­dà. Jà ga­li­ma pa­ma­ty­ti iki ge­gu­þës 10 d.

Dai­li­nin­kas Ri­èar­das Fi­lis­to­vi­èius tei­gë esàs lai­min­gas, kad bu­vo pa­kvies­tas su­reng­ti pa­ro­dà ir da­ly­vau­ti ga­le­ri­jos gim­ta­die­ny­je. Juk tai iš­skir­ti­në ga­li­my­bë pa­ro­dy­ti dar­bus, o tai kiek­vie­nam dai­li­nin­kui sma­gu.

R. Fi­lis­to­vi­èius kaþ­ka­da tu­rë­jo gy­ven­ti Šiau­liuo­se. Bu­vo ga­væs pa­sky­ri­mà, ta­èiau dël sos­ti­në­je su­kur­tos šei­mos ko­vo­jo ir li­ko gy­ven­ti Vil­niu­je. Dai­li­nin­kas ne­gai­lë­jo pa­gy­rø di­de­lá in­dë­lá á „Laip­tø“ veik­là áne­šan­èiam spe­cia­lis­tui Rai­mun­dui Ja­ku­èiui, nes pa­sta­ra­sis, ko­lek­cininkas ir me­no þi­no­vas, pa­þás­ta daug dai­li­nin­kø ir ge­ba juos ákal­bë­ti at­vyk­ti eks­po­nuo­ti dar­bø.

„Laip­tuose“ iki šiol eks­po­nuo­ja­ma Lie­tu­vos dai­lës gran­dø Hen­ri­ko Na­ta­le­vi­èiaus ir Ri­èar­do Fi­lis­to­vi­èiaus dar­bø pa­ro­da.

Dai­lë de­ra su mu­zi­ka

Gim­ta­die­nio die­nà „Laip­tai“ su­lau­kë elekt­ro­ni­nio laiš­ko, ku­ria­me tei­rau­ta­si, ar þi­no­ma, kas ga­le­ri­jà pa­va­di­no „Laip­tais“, kas yra pa­va­di­ni­mo krikš­ta­të­vis. Ne­se­niai paaiš­kë­jo, kad pa­va­di­ni­mà „Laip­tai“ tuo­me­èiams Mo­ky­to­jø na­mams pa­siû­lë Ro­mas Za­loms­kis, juo­se trum­pai dir­bæs ren­gi­niø or­ga­ni­za­to­riu­mi. Vy­ras jau iš­ke­lia­væs Ana­pi­lin, di­dþià­jà gy­ve­ni­mo da­lá jis va­do­va­vo mies­to kul­tû­ros cent­rui.

Per dvi­de­šimt­me­tá ga­le­ri­ja iš­gy­ve­no ir sun­ku­mø, ir dþiu­giø aki­mir­kø, ta­èiau gim­ta­die­ná šven­èia kas­met. Anot J. Ali­šaus­kie­nës, gim­ta­die­niai ne tik pa­de­da pa­tiems su­si­telk­ti ir su­telk­ti apie sa­ve ger­bë­jus, bi­èiu­lius, bet ir pa­ma­ty­ti, kuo „Laip­tai“ tvir­ti, o kuo – silp­ni. „Vis su­lau­kia­ma sprig­tø, svars­ty­mø, ar ga­le­ri­ja Šiau­liams yra dar rei­ka­lin­ga. Kai pa­ma­tai, kad esi rei­ka­lin­gas, yra skau­du gir­dë­ti, kad ga­li bû­ti vi­saip“, – sa­ko di­rek­to­rë.

Sa­vo veik­là prieš 20 me­tø ga­le­ri­ja pra­dë­jo pri­sta­ty­da­ma tri­jø Ita­li­jos me­ni­nin­kø bro­liø En­zo, Nan­do ir Pe­pe Ro­sa­mi­lia fo­tog­ra­fi­jos, ap­li­ka­ci­jos ir mo­no­ti­pi­jos pa­ro­dà. Da­bar „Laip­tø“ vi­zi­ja – tra­di­ci­në Lie­tu­vos dai­lë. Orien­tuo­ja­ma­si á vi­du­ri­nio­sios kar­tos me­ni­nin­kus, bet ne­bi­jo­ma ir jau­nø vei­dø.

Ga­le­ri­jos atei­ties pla­nai – iš JAV par­veþ­tø ir vie­no­je vie­to­je dar neeks­po­nuo­tø Al­fon­so Va­leš­kos dar­bø pa­ro­da. Va­sa­rà bus ren­gia­mas jau vie­nuo­lik­ta­sis fes­ti­va­lis-ple­ne­ras „Mon­mart­ro res­pub­li­ka“.

Per 20 me­tø ga­le­ri­ja or­ga­ni­za­vo 502 pa­ro­das, jo­je eks­po­nuo­ti vi­sø þi­no­miau­siø Lie­tu­vos dai­li­nin­kø dar­bai, tik èia bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti Ša­rû­no Sau­kos Lie­tu­vos tûks­tant­me­èiui skir­tà pa­veiks­là, ku­ris da­bar puo­šia Pre­zi­den­tû­rà.

Rièardas JAKUTIS

Birþelio 17 dienà "Laiptø galerija" pakvietë á dvi naujas parodas: didþiojoje salëje atidaryta tarptautinë eskizø paroda "Sketch 2010", o III aukšto fojë - vilnietës Kristinos Narvilaitës grafikos darbø paroda "Komentarai".

Tarptautinio projekto "Sketch 2010" tikslas - atgaivinti jau primirštà eskizo tradicijà. Tai pirmasis toks projektas Šiauliuose ir Lietuvoje, kur net kelios dešimtys áþymiø menininkø ir jaunøjø kûrëjø iš Lietuvos, Vokietijos, Bulgarijos, Èekijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Graikijos ir net Èilës pristato savo eskizus. Kai kuriø menininkø eskizai jau yra tapæ meno kûriniais, kiti, anot parodos kuratoriaus Martyno Gaubo, dar brandina savyje didþiulá meninës energijos grûdà.

Parodai, manau, tiktø pavadinimas "Naujas netikëtas eskizø gyvenimas". Kaþkur giliai dailininkø dirbtuvëse gulëjæ eskizai, ištraukti á dienos šviesà, "Laiptø galerijoje" pradëjo naujà gyvenimà. Parodoje regime dailininkø vizualinæ minèiø, formos atsiradimo eigà, daugybæ uþfiksuotø nerealizuotø ar sëkmingai ágyvendintø projektø. Susipaþástame su menininko laboratorija, kur nuþymëtos spontaniškai kylanèios plastinës idëjos bei intelektualiniø apmàstymø trajektorijos. Èia kaip niekur kitur regi dailininko gebëjimà áþvelgti detalæ visumoje ir visumà detalëje. Ši paroda - tikrai rizikingas parodos organizatoriø eksperimentas. Bet pavykæs, nes tai, kà regime parodoje, atlaiko viešo demonstravimo išbandymà.

Specialiai šiai parodai sulaukta ir þinomo vokieèiø tapytojo Rainerio G. Mordmiulerio eskizø. Tapytojas netgi atsiuntë ir trumpø pamàstymø apie eskizus: "Eskizas – tai idëjos gimimo sàlyga. Galvoje turiu daugybæ vaizdiniø, bet tik pirmieji bûsimo paveikslo eskizai parodo, ar pavyks mano mintis ágyvendinti tikrovëje. Pirmasis eskizas – tai išeities taškas kitiems eskizams, variacijoms ta paèia tema visais ámanomais facetais. Stiprumui išbandyti naudojamos ávairios darbo priemonës ir skirtingas maþo bei didelio formato popierius. Eskizui bûdingas atvirumas. Jis parodo paveikslo atsiradimà, nustato tam tikrà kryptá ir pozicijà. Eskizas yra ta galimybë, kuri gali keistis iki paskutinio potëpio."

Vilnietë Kristina Narvilaitë - viena aktyviausiø lietuviø jaunosios kartos grafikiø. Šie metai menininkei prasidëjo ypaè sëkmingai. Ji apdovanota iš karto dviem garbingomis stipendijomis - Lietuvos Respublikos Kûrëjo ir Vilniaus mero Jaunøjø menininkø. Grafikë yra dalyvavusi beveik pusšimtyje grupiniø parodø Lietuvoje ir uþsienyje (Danija, Švedija, Prancûzija, Didþioji Britanija, Olandija, Rusija, Austrija). Jauna menininkë þinoma ir kaip knygø dailininkë, parodø kuratorë ir meno akcijø autorë. K. Narvilaitë Šiauliuose debiutavo prieš trejus metus, ŠU galerijoje pristatydama parodà "Ar tu tai matei?", kuri þiûrovus provokavo susimàstyti apie maþus gyvenimo dþiaugsmus ir stebuklus. Šákart "Laiptø galerijoje", antrojoje savo parodoje mûsø mieste, grafikë gilinasi á daiktø pasaulá. Paroda pavadinta "Komentarai". Ir iš tikrøjø grafikë savo ranka maþyèio formato darbeliuose stengiasi pakomentuoti šalia þmogaus esanèius þmogui reikalingus daiktus: stalà, plaktukà, buteliukà ir kitus daiktus, kurie kasdien supa kiekvienà iš mûsø.

K. Narvilaitës paroda "Laiptø galerijoje" surengta bendradarbiaujant su Vilniuje ásikûrusia galerija "Actus magnus".

Oksana LAURUTYTË

Sausio 8-10 dienoms Šiauliø lëliø teatras "Avilys" dalyvavo Slovënijos mieste Liublijanoje rengtame lëliø teatrø festivalyje "Kalëdø giesmës ir paproèiai". Uþsienio lëliø teatrams šiaulieèiai pristatë spektaklá apie Kristaus gimimà "Gimimas", kurio pagrindinë mintis - Kalëdos švenèiamos ne dël dovanø ir pokylio prie vaišëmis nukrauto stalo. Kalëdos yra Kristaus gimimo diena, padovanojusi þmonëms tikëjimà, meilæ ir viltá.

Arûnas Pakulevièius, lëliø teatro "Avilys" vadovas, neslepia dþiaugsmo, kiek daug ádomaus šiaulieèiai lëlininkai pamatë Slovënijoje, kiek susirado draugø ir sulaukë pakvietimø atvykti parodyti spektakliø á sveèius. Slovënijoje rengtame festivalyje dalyvavo teatrai iš Èekijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir, þinoma, Lietuvos, kurià ir reprezentavo "Avilys".

Atvykti á festivalá šiaulieèiams nebuvo finansiškai sudëtinga, nes Liublijanos lëliø teatras skyrë tûkstantá eurø. Jei ne skirtoji parama, "Avilys" á festivalá nebûtø galëjæs nuvykti, nepaisant to, kad jau kelerius metus spektaklius rodo visos šalies mokyklose ir darþeliuose.

"Festivalyje dalijome fotoalbumus apie Šiaulius, aiškinome, kodël esame Saulës miestas. Vienas vengrø profesorius mums pasiûlë pastatyti jo sukurtà pjesæ apie kiaulæ-taupyklæ. Tai rodo, kad mumis pasitikima ir kad bûsime laukiami Vengrijoje", - sako A. Pakulevièius.

Festivalyje parodytas "Avilio" spektaklis sulaukë susidomëjimo. Jis ádomus tuo, kad 50 lëliø valdo vos du aktoriai, o panaudoti simboliai suprantami visiems katalikams. "Vaikø, kurie þiûri šá spektaklá, reakcija bûna skirtinga. Visada prieš spektaklá mes jø paklausiame, kà pasauliui atnešë Kristaus gimimas. Neretai išgirstame ir teisingà atsakymà, kad Kristaus gimimas mums atnešë tikëjimà, meilæ ir viltá", - sako reþisierius.

A. Pakulevièius per Kalëdas buvo apdovanotas Šiauliø miesto savivaldybës administracijos Kultûros ir meno premija uþ scenos meno puoselëjimà Šiauliuose. "Tai man buvo išties netikëta, nes mûsø teatras miestui - podukros vietoje", - sako lëliø teatro vadovas.

Nors "Avilys" vis dar neturi salës, teatrui dirbti trûksta gerø patalpø, teatralai šiaip taip kruta. Lëliø teatro kolektyvas - jau septyni þmonës. Neseniai jame pradëjo dirbti jaunas aktorius Justinas Misius, kuris teatro paslapèiø suþinojo šiaulieèiø kolektyve "Kompanija šauni". "Ateityje ketiname sukurti kompiuteriná spektaklá apie lašelio kelionæ. Gyvuojame ir rankø dar nenuleidþiame", - sakë A. Pakulevièius.

Oksana LAURUTYTË

Sausio 28-àjà 11 val. Šiauliø "Juventos" mokykloje vël rinksis patys geriausi Šiauliø regiono dainorëliai - èia vyks respublikinio konkurso "Dainø dainelë" treèiasis (zoninis) etapas. Iki pat 18 valandos mokyklos aktø salëje pasirodys 43 talentingiausi vaikai ir ansambliai, kuriø pasiklausyti gali atvykti visi norintys. Renginio vieta - mokyklos aktø salë.

Lietuvos vaikø ir moksleiviø televizijos konkursas "Dainø dainelë" – tradicinis kas dvejus metus vykstantis nacionalinis jaunøjø dainininkø renginys. Pasak konkurso Šiauliø regiono koordinatoriaus, "Juventos" mokyklos direktoriaus Vytauto Girèiaus, pagrindinis 1974 metais startavusio ir M. K. Èiurlionio menø mokyklos globojamo konkurso tikslas - puoselëti klasikinio dainavimo tradicijas. "Lietuvoje daug ávairiø konkursø, kur laimi net tokie þmonës, kurie geba groti dantimis, taèiau "Dainø dainelës" nugalëtojais tampa ne atsitiktiniai þmonës, o tie, kurie dirba nuolat ir sistemingai", - teigë V. Girèius.

Solistë Milda Baronaitë, J. Janonio gimnazijos abiturientë, muzikos mokosi "Juventos" mokykloje (mokyt. Loreta Stankuvienë). "Juventos" archyvo nuotr.		"Juventos" mokyklos 8 kl. mergaièiø ansamblis "Do re mi" (mokyt. Violeta Juodpusienë).

Konkursu "Dainø dainelë" siekiama ugdyti vaikø ir mokiniø meno bei kûrybos poreiká, populiarinti dainininkø meninæ saviraiškà, atrinkti geriausius solistus ir vokalinius ansamblius. Ádomu tai, kad nuo pat konkurso "Dainø dainelë" pradþios jame dalyvavo 200 tûkstanèiø šalies vaikø. Iš jø net 96 - iš "Juventos" mokyklos ir net 43 tapo konkurso laureatais. "Vaikui dainuoti Valstybiniame operos ir baleto teatre - didþiulë garbë ir labai svarbus ávykis gyvenime. Dalis vaikø ir toliau muzikos nepalieka, tampa garsiais dainininkas, operos solistais", - sakë V. Girèius.

Muzikinæ karjerà "Juventos" mokykloje pradëjo operos solistai Ramûnas Urbietis, Kristina Zmailaitë, mokykla išugdë nemaþai kitø dainininkø bei aktoriø: G. Skirytæ, A. Lunská, J. Stanelytæ, I. Balsytæ, D. Auþelá ir kt.

"Dainø dainelës" nuostatuose numatyta, kad konkurse gali dalyvauti 3–6 metø ir 7–19 metø mokiniai, tad bûtent tokio amþiaus dalyviai iš Šiauliø miesto bei rajono, Akmenës, Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rajonø ketvirtadiená ir lips ant "Juventos" mokyklos scenos. V. Girèius sako pastebëjæs, kad á mokykloje rengiamà vienà ádomiausiø šalies kultûros renginiø atvyksta ne tik dainorëliø tëvai ar giminës, bet ir nuolatiniai þiûrovai.

Visi norintys pasiklausyti geriausiø regiono jaunøjø dainininkø kvieèiami atvykti. Renginio metu numatyta pietø pertrauka.

Vaida KAVALIAUSKAITË

Šiauliø estrados teatras 2010 metus pradeda net trim premjerom. Gausia þiûrovø sale vodevilyje "Damos ir Husarai" palydëjæ 2009 metus, nieko nelaukdami jaunieji aktoriai ëmë ruošti naujàjá repertuarà. Tikima, kad kaip pradësi metus, tokie jie ir bus. O jie turëtø bûti sunkûs, darbingi ir, be abejo, kûrybingi.

Naujajame repertuare - ir pasaka vaikams, ir spektaklis šeimai, ir Romeo ir Dþuljetos istorija. Estrados teatro archyvo nuotr.

Sausio 24 d. 12 val. vaikus pradþiugins spektaklis "Negirdëtos neregëtos pasakos". Spektaklis pavadintas taip todël, kad dar niekas niekada nëra šiø pasakø uþrašæs – jas sukûrë patys aktoriai, pasitelkæ fantazijà ir išmonæ. Muzikalûs, plastiški, nuotaikingi personaþai atskleis vaikams atpaþástamas problemas ir dþiaugsmus. Spektaklyje keliamos temos, aktualios ir ikimokyklinio, ir mokyklinio amþiaus vaikams. Spektaklio reþisierius Juozas Þibûda.

Tà paèià sausio 24 dienà 15 val. išgirsite ir pamatysite dar vienà premjerà - Vytauto V. Landsbergio "Obuoliø pasakas". Tai literatûrinë popietë šeimai. Galësite pamatyti ir išgirsti, kaip obuoliukai garma á sulèiaspaudës pragarà, rûgsta stiklainiuose ir daugybæ kitø obuoliukø nuotykiø. Remdamiesi áspûdingais, graþiais, subtilaus humoro kupinais Vytauto V. Landsbergio tekstais jaunieji aktoriai praskaidrins vaikams bei visai šeimai nuotaikà. Spektaklá reþisuoja aktorë Vaida Kavaliauskaitë. Ji 2008 metais, bûdama estrados meno specialybës ketvirto kurso studentë, pirmajame aukštøjø mokyklø Laimono Noreikos skaitovø konkurse individualiø pasirodymø kategorijoje skaitë ištraukà iš Vytauto V. Landsbergio "Obuoliø pasakø". Konkurse Vaida pelnë antrojo laipsnio diplomà. Sëkmës ákvëpta, ji nusprendë su dabartiniais Šiauliø estrados teatro kolegomis, buvusiais bendrakursiais, ágyvendinti šià svajonæ scenoje.

Sausio 29 d. 18 val. þiûrovø laukia šokio spektaklis "R & J FOREVER". Tai ta pati, jau šimtmeèius þinoma Viljamo Šekspyro Romeo ir Dþuljetos istorija. Šiauliø estrados teatro aktoriai meilës istorijà papasakos pasitelkæ šiuolaikinæ choreografijà, plastikà, skambant paskutinio šimtmeèio muzikiniams hitams. Spektaklio choreografë Lina Šimkienë.

Naujas originalus lietuviškas muzikinis spektaklis "Meilë ir taika!" ("Love & Peace!") - tai garsiø Lietuvos teatro aktoriø, televizijos šou þvaigþdþiø, dainininkø atliekama þaisminga muzikinë komedija apie meilæ, apsimetinëjimà, apie vyrø ir moterø intrigas, jø paradoksalius santykius, meilës deficità...

Þiûrovus patrauks šiame muzikiniame spektaklyje vaidinantys áþymiausi Lietuvos aktoriai, þiûrovø pamëgti bei gerai þinomi populiariausi atlikëjai iš ávairiausiø spektakliø ir televizijos laidø. Gyvo garso muzikinëje komedijoje vaidinanèiø áþymybiø bûrys bandys paskaidrinti "krizinæ" þiûrovø nuotaikà - tai Nacionalinio dramos teatro aktoriai Dþiugas Siaurusaitis (TV laidos "Lietuvos talentai", "TV antis") ir Rasa Rapalytë (aktorë, dainininkë, garsioji E. Piaf dainø atlikëja), Vilniaus maþojo teatro aktoriai Leonardas Pobedonoscevas (TV laida "Roþiø kerai"), Audrius Bruþas (TV laidos "Pagauk kampà", "Dar paþiûrësim..."), Giedrius Savickas (TV laida "Dar paþiûrësim..."), Gintarë Latvënaitë (serialas "Moterys meluoja geriau"), þavioji aktorë Þemyna Ašmontantaitë (TV laida "Švarûs pinigai", serialas "Nekviesta meilë"), Oskaro Koršunovo teatro aktorë Eglë Mikulionytë, aktoriai Lina Rastokaitë, Irmantas Jankaitis, Simas Lindešis, Tomas Dapšauskas, Darius Rakauskas ir kt.

Specialiai šiam spektakliui nuotaikingà muzikà sukûræs kompozitorius Antanas Jasenka šiemet buvo pristatytas Auksinio scenos kryþiaus apdovanojimui kaip geriausias teatro kompozitorius.

Þiûrovus miuziklas patrauks intriga, þaismingumu, spalvingais personaþais, nestandartiniais kûrybiniais sumanymais, aukšèiausios prabos vaidmenø perliukais, abejingø nepaliks gausybë gyvai atliekamø aistringø, lyriškø ir nuotaikingø dainø.

Muzikinis spektaklis savo dvasia galëtø tapti áþymiojo "Mulen Ruþo" istorijos lietuviškuoju analogu, perkeltu á nûdienà, kuriame þiûrovai atpaþins ir dabartines Lietuvos gyvenimo realijas bei veikëjus.

Reþisierius – Mantas Verbiejus, scenarijus ir dainø tekstai – Agnës Dilytës, kompozitorius – Antanas Jasenka, dailininkë – Inga Kaþemëkienë, choreografija – Vestos Grabštaitë.

Spektaklá šiaulieèiai galës pamatyti lapkrièio 18 d. 18 val. koncertø salëje "Saulë". Bilietø kaina 30, 40 arba 50 Lt.

Daugiau apie spektaklá galima suþinoti interneto svetainëje www.lovepeace.lt .

Dovilë URMONAITË

Lapkrièio 10 d. 18 val. Šiauliø filharmonijos salëje koncertuos pianistë Šviesë Èepliauskaitë. Artëjant áþymaus pianisto ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno 200 metø gimimo jubiliejui, pianistë šiaulieèiams pristatys naujà savo programà "CHOPIN LT".

"Kiekvienas atlikëjas pasirenka epochà, stiliø ir autoriø, kurie jam artimiausi. Man prie širdies yra romantizmo epochos kompozitoriai, todël savo atliekamø kûriniø repertuaruose daug vietos skiriu F. Šopenui. Šis kompozitorius ypatingas tuo, kad subtiliai sugebëjo atskleisti naujas fortepijono išraiškos galimybes. Mane visuomet ákvepia paslaptis, uþkoduota kiekviename kûrinyje, tie kompozitoriaus jausmai ir mintys, kuriuos galiu perskaityti, suprasti ir perteikti publikai, kad ir ji pajustø muzikos galià. Todël vos nuskamba pirmosios F. Šopeno kûrinio gaidos, salëje pasigirsta tyla, o širdyje atbunda amþinieji meilës ir ilgesio jausmai", – šypsodamasi sako pianistë Š. Èepliauskaitë.

Ilgai ieškojusi kompozitoriaus F. Šopeno sàsajø su Lietuva, pianistë jo muzikos atspindþiø rado šiuolaikiniuose Lietuvos kompozitoriø – Vidmanto Bartulio, Jono Tamulionio, Leono Povilaièio, Teisuèio Makaèino, Dalios Raudonikytës-With ir Zitos Bruþaitës - kûriniuose. Anot Š. Èepliauskaitës, programoje "CHOPIN LT" šiø lietuviø kompozitoriø opusai gretinami su juos inspiravusiais F. Šopeno kûriniais. Programoje kûriniai sudëlioti taip, kad klausytojas turëtø galimybæ ne tik palyginti skirtingo stiliaus muzikà, bet ir išgirsti, kà artimo sau kiekvienas iš šiø šiuolaikiniø Lietuvos kompozitoriø rado F. Šopeno kûriniuose.

"Dþiaugiuosi, kad jau šeštus metus iš eilës Šiauliø filharmonija rengia muzikiná turà per Šiaurës Lietuvà. Tokie muzikiniai turai þiûrovui suteikia galimybæ pasiklausyti ávairaus þanro bei stiliaus kûriniø ir puoselëja bei tæsia klasikinës muzikos tradicijas", – sako pianistë.

Daugiau informacijos apie koncertà rasite tinklalapyje www.filharmonija.siauliai.lt .

Svajûnas SABALIAUSKAS

Tatjanos Rinkevièienës rusø teatras kartu su Maskvos aktoriø ir muzikantø draugija "Auksinis liûtas" lapkrièio 4 dienà 18 valandà Šiauliø dramos teatre pristato muzikiná spektaklá "Aleksandras Vertinskis. Geltonasis tango".

1956 m. prieš pat mirtá Aleksandras Vertinskis rašë: "Po 30-40 metø, esu ásitikinæs, mano "kûrybà" ištrauks iš uþmaršties uþkaboriø ir pradës joje kapstytis..." Ir iš tiesø - rusiška šansona nebuvo uþmiršta.

Spektaklis "Geltonasis tango" skirtas didþiajai rusiškosios šansonos legendai – Aleksandrui Vertinskiui. Šiais metais minimos 120-osios jo gimimo metinës.

Aleksandras Nikolajevièius Vertinskis – rusijos estrados artistas, kino aktorius, kompozitorius, poetas ir dainininkas, XX a. pirmos pusës estrados dievaitis. A. Vertinskis debiutavo scenoje Pjero vaidmeniu. Palaipsniui jis suformavo savo individualø pasirodymø stiliø: išmoko išnaudoti savo dainingà balsà, o tai, kad jis ne visai aiškiai ištardavo raidæ "r", tik suteikdavo jam šarmo. Atlikdamas dainà, jis sukurdavo maþà mizanscenà su išbaigta siuþetine linija. Herojø portretus jis vaizduodavo taikliais štrichais. Tokios A. Vertinskio dainos iš pradþiø vadinosi "liûdnosiomis Pjero dainelëmis", arba "arietëmis". Ir patá artistà visi vadino "rusiškuoju Pjero". A. Vertinskis greitai išpopuliarëjo, jo dainos buvo lengvai ásimenamos, jas daþnai atlikdavo kiti atlikëjai. Gerbëjai tiesiog apgulë artistà. Ryškus sceninis subtiliojo Pjero ávaizdis priviliojo didþiulá bûrá A. Vertinskio pasekëjø ir parodijuotojø.

A. Vertinská dievino ávairiausia publika. Jo visiškai individualios eilës tiko kiekvienam. Savo poezija jis siekë parodyti, kad niekieno nesuprastas ir vienišas þmogus yra beginklis didþiuliame ir negailestingame pasaulyje. Pasauliui visiškai nesvarbu, kad artimo þmogaus mirtis, išsiskyrimas su mylimàja, meilë be atsako ir netgi banali išdavystë galbût yra pati didþiausia tragedija vieno þmogaus visatoje. Bûtent dël to jo dainelës tiko visiems – kiekvienas jas galëjo pritaikyti sau. Taip jis atsikratë rusiškøjø romansø tradicijos, kuri jau tapo nebeádomi, ir estradinëje scenoje pateikë kità dainà – subtilesnæ, grakštesnæ, susijusià su estetika ir naujausiomis kultûros bei meno srovëmis. Pirmiausia – meninæ autorinæ dainà. A. Vertinskiui pavyko sukurti naujà þanrà, kuris dar niekada neskambëjo rusiškosios estrados scenoje. Pats atlikëjas ne kartà sakë: "Aš buvau daugiau nei poetas, daugiau nei aktorius. Aš praëjau nelengvu novatoriaus keliu, kurdamas savo asmeniná þanrà."

Spektaklis "Geltonasis tango" pastatytas paties artisto prisiminimø pagrindu, o jo dainos – "Vertinskio dainelës" - skamba kaip savitas leitmotyvas. Baltasis Generolas Slašèiovas, su kuriuo A. Vertinskis susipaþino Odesoje, viena pirmøjø moterø – antreprenerë Marija Arcibuševa, genialus rumunø smuikininkas Vladesko, Velso princas ir... pats Viešpats Dievas – štai kokia šios neátikëtinos pjesës personaþø plejada.

"Èia A. Vertinskis ne mitas, ne liûdnasis klounas. Sergejus Fedotovas taip atsargiai vertina savo herojø, kad, atrodo, pats A. Vertinskis bûtø patenkintas spektakliu. Nepulsiu á kraštutinumus ir nevadinsiu S. Fedotovo "geriausiu rusiškuoju Vertinskiu", bet, prisipaþinsiu, kad në karto per visà spektaklá manæs neapëmë nepatogumo jausmas, kuris taip daþnai suima þiûrint spektaklius-biografijas. Aktoriui pavyko surasti teisingà tonà – ne atidirbtà, maivymosi kupinà keliaklupsèiavimà prieš herojø".

Pagrindinio vaidmens atlikëjas – aštuntojo Andrejaus Mironovo aktorinës dainos konkurso diplomantas Sergejus Fedotovas. Jis tapo plaèiai þinomu po vaidmens Nikitos Michalkovo filme "Sibiro kirpëjas", kuriame atliko kadeto vaidmená. Pianinu skambins Irina Skosyèeva, smuiku grieš Dmitrijus Akinfinas.

Pastaruoju metu A. Vertinskio dainos suskambo naujai. Ádomu ir neáprasta išgirsti þinomas melodijas iš roko dievaièiø Andrejaus Makarevièiaus, Boriso Grebenèikovo ir Gariko Sukaèevièiaus lûpø.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Rugsëjo pirmàjà vaikai guþës á mokyklà, o vyresni šiaulieèiai kvieèiami á duris atverianèià naujà koncertø salæ - buvusá kino teatrà "Saulë". Šiauliø miesto koncertinës ástaigos vadovai sako, kad atidarymo šventë skirta prisistatyti visuomenei, be to, atskleidë, kokie koncertai lauks þiûrovø artimiausiu metu.

Vitraþø salëje kavinë "Brovëjaus pica" pastatë staliukus ir minkštasuolius.

Koncertø salë - puikioje vietoje

Išsikëlus þiûrovø nebesurenkanèiam kino teatrui "Saulë", á tvarkingas Šiauliø miesto savivaldybei priklausanèias patalpas liepà ásikëlë neseniai jos ákurta koncertinë ástaiga. Uþ pusantro tûkstanèio litø buvo minimaliai sutvarkyta didþioji 720 vietø salë, kameriniams koncertams nuspræsta pritaikyti geros akustikos vitraþø fojë. Koncertinei ástaigai talkinti sutiko patalpas išsinuomojusi kavinë "Brodvëjaus pica", pasirûpinusi ir reikalingais baldais. Árengta per 150 sëdimø vietø, iš kuriø bus galima klausytis dþiazo. Klausytojai galës gërëtis 1986 m. profesoriaus Kazio Morkûno sukurtu didþiausiu Lietuvoje 200 m2 ploto vitraþu "Saulës mûšis" sëdëdami minkštasuoliuose, gurkšnodami kavà, mëgaudamiesi vyno taure ar desertu.

"Mums pasisekë. Paradoksalu, kad jeigu nebûtø uþëjæs sunkmetis, nebûtume gavæ patalpø. Juk turime uþsiimti koncertine veikla, o neturëdami patalpø privalëtume mokëti nuomà", - sako naujosios koncertinës ástaigos vadovas Saulius Kauneckas.

Ne pelno siekianèios biudþetinës ástaigos administracija - trys darbuotojai. Kol kas nëra ásteigta aptarnaujanèio personalo etatø. Koncertinës ástaigos funkcija - rûpintis miesto kolektyvø koncertine veikla, rengti kamerinës muzikos, dþiazo ir populiariosios muzikos koncertus. Ástaigai priklauso trys profesionalûs kolektyvai - Šiauliø miesto kamerinis orkestras, puèiamøjø orkestras ir bigbendas. Pastarasis septynerius metus dirbo saviveiklos pagrindais. Intensyviai koncertuodamas kolektyvas árodë, kad nusipelnë profesionalø statuso. Koncertinës ástaigos vadovas viliasi, kad Šiauliuose galëtø atgimti prieš dvidešimt metø egzistavæs simfoninis orkestras.

Šiauliø miesto koncertinës ástaigos vadovas Saulius Kauneckas sako, kad jo vadovaujama ástaiga nekonkuruos su Šiauliø filharmonija.  Autorës nuotr.

Koncertuos garsûs atlikëjai

Rugsëjo 1-àjà 19 valandà sezono atidarymo šventëje koncertuos visi trys minëti kolektyvai, folkloro ansamblis "Salduvë", liaudiškos muzikos ansamblis "Saulë" bei solistai ir muzikos atlikëjai: Jurgita Lopetaitë, Gintarë Skërytë, Aurelija Èiþauskaitë, Kristina Svolkinaitë, Aleksandras Petrulis, Borisas Traubas, Povilas Jaraminas. Diriguos Jaroslavas Cechanocièius, Vytautas Pilibavièius, Jonas Janulevièius, Romualdas Jankus.

Muzikinë programa labiau skirta vyresnio amþiaus þmonëms, nes, anot S. Kaunecko, jaunimui yra iš ko pasirinkti, o á vyresnio amþiaus publikà orientuojamasi reèiau. Á atidarymo koncertà bilietas kainuos 10 litø, tokià pat kainà bus siekiama išlaikyti ir vëliau.

Jau yra suplanuoti šeši dþiazo muzikos vakarai. Pirmajame, vyksianèiame rugsëjo 17-àjà, gros šiaulietis dþiazo pianistas Artûras Anusauskas, saksofonininkas Vytautas Labutis, dainuos Neda Malûnavièiûtë. Dþiazmenai "Saulëje" gros kas dvi savaites ketvirtadieniais.

Kameriniø koncertø maratonà pradës maestro Virgilijus Noreika su savo mokiniais, vëliau prisijungs Kauno muzikinio teatro solistë Sabina Martinaitytë, Liudas Mikalauskas iš "Triumfo arkos", Èiurlionio kvartetas. Kamerinius koncertus numatyta rengti treèiadieniais kas tris savaites.

Spalá savaitgaliais prasidës ir populiariosios muzikos koncertai. Savo albumà "Atvirai" pristatys Romas Dambrauskas, koncertuos trijø jaunø operos solistø grupë "El fuego".

"Nepretenduojame á Šiauliø filharmonijos veiklos sritá. Visi turi savo nišà. Mes rengsime koncertus kitokia forma, kur atlikëjas ne tik koncertuos, bet ir bendraus su publika. Nedubliuosime vieni kitø, o bendradarbiausime", - sako S. Kauneckas.

"Norëtøsi, kad tai bûtø multifunkcë salë, kurioje galëtø vyktø ne tik koncertai, bet ir dainuojamosios poezijos vakarai, monospektakliai. Norisi, kad þmonës áprastø eiti á kultûrinius renginius", - pritarë administratorë Roma Urlakienë.

Salæ bus galima nuomotis šventei

Ástaigos vadovas S. Kauneckas pabrëþë, kad koncertø sales su siûloma muzikine programa galës nuomotis ástaigos, organizacijos ar firmos ávairiems susitikimams, išleistuvëms, diplomø áteikimo, profesinëms, kalendorinëms šventëms, banketams rengti. Salæ bus galima išsinuomoti pagal lanksèià mokëjimo sistemà. Nuomos kaina sieks nuo 200 iki trijø tûkstanèiø litø.

"Kviesdami koncertuoti populiariosios muzikos atlikëjus ir grupes, sieksime uþdirbti pinigø, kad galëtume pusæ surinktø lëšø skirti rimtiems projektams, pavyzdþiui, V. Noreikos honoraras siekia du tris tûkstanèius litø, o Savivaldybë tam neskirs në cento, vadinasi, turime patys uþsidirbti", - tvirtina koncertinës ástaigos vadovas.

R. Urlakienë priminë, kad bilietus galima nuspirkti ne tik kasoje. Taupantiems laikà juos galima uþsisakyti interneto svetainëje www.bilietupasaulis.lt .

Dovilë URMONAITË

Šeštadiená, rugpjûèio 29 dienà, Tytuvënø vienuolyno arkadinëje galerijoje vyks VI Tytuvënø vasaros festivalio uþdarymo renginys – bus atliekama G. F. Händel pastoralinë opera "Acis ir Galatëja".

Didelio pasisekimo pernai sulaukusi opera šiemet vël nudþiugins þiûrovus atnaujinta ir kupina romantikos. Operos statytojas – Lietuvos Nacionalinës operos ir baleto teatro reþisierius Gedinimas Šeduikis, atlikëjai – Šiauliø valstybinis kamerinis choras "Polifonija" ir Lietuvos kamerinis orkestras, solistai – Raminta Vaicekauskaitë, Kæstutis Alèauskis, Viktoras Gerasimovas ir Ignas Misiûra. Orkestrui diriguos Lietuvos nacionalinës premijos laureatas Robertas Šervenikas, spektaklio dailininkë – Marta Vosyliûtë.

"Tai išties áspûdingas spektaklis. Unikali erdvë leidþia artistui atskleisti savo talentà, muzika ágyja nuostabø ir natûralø skambesá. Šá puikø kûriná festivalyje nusprendëme pakartoti dël keliø prieþasèiø. Pirmiausia norëjome išlaikyti graþià festivalio tradicijà: atsisveikinti su þiûrovais operos kûriniu, o naujam dideliam pastatymui dël visiems þinomø prieþasèiø neturëjome galimybiø. Antra, šià premjerà pageidavo pamatyti nemaþai þiûrovø, kurie neturëjo galimybës á Tytuvënus atvykti pernai. Þiûrovø patogumui šiemet festivalio finaliná renginá numatëme šeštadiená. Nenusivils ir tie, kurie pamatys operà antrà kartà – spektaklis visuomet kinta, kitas laikas ir atmosfera daþnai sukuria ir kità kûriná. Tad kvieèiame kartu atsisveikinti su vasara ir su festivaliu", - sako festivalio direktorë Nijolë Saimininkienë.

Bilietus á operà iš anksto galima ásigyti www.bilietupasaulis.lt arba prieš renginá Tytuvënuose. Renginio pradþia – 21 val.

Rièardas DAILIDË

Uþgavënës - tai ne tik laiko virsmo, artëjanèio pavasario þenklai, bet ir priešvelykinio susikaupimo - gavënios - pradþia. Uþgavëniø karnavaluose apstu tautiniais paproèiais pagrástø þaidybiniø elementø, menanèiø pagonybës archaiškas apeigas.

Kurtuvënuose Uþgavënës atgimë 1972-aisiais vietiniø inteligentø pastangomis. Á jas suguþëdavo ir iš kitø vietoviø. Nuotraukoje - dailininkë Graþina Didelytë, 1976-ieji.

Persirengëliai "tikrina" policininkø ekipaþà.

Uþgavënës Kurtuvënuose - mëgiama ritualinë šventë, išjudinanti visà miestelá ir turinti gilias tradicijas. Sovietmeèiu ši šventë buvo draudþiama. Tik 1972 metais vietos šviesuoliø mokytojos Janinos Èepulytës, šviesios atminties skulptoriaus Vitalijaus Lukošaièio ir jo þmonos Laimos, girininko Henriko Mejerio ir kitø pastangomis Kurtuvënø Uþgavënës buvo atgaivintos. Á jø šurmulá ásitraukdavo daugybë atvykëliø iš kitø vietø.

Kurtuvënai, kaip ir daugelis Lietuvos kaimø ir miesteliø, per Uþgavënes tampa tarytum didele teatro scena, kurioje veiksmas vyksta natûraliø dekoracijø fone. Èia šëlsta visas gyvasis pasaulis, þvërys ir paukšèiai: gervës, meška, oþys, arklys, vilkas, gandras. Kurtuvëniškiø persirengëliø eisenose galima sutikti visà kaukëtø personaþø vilkstinæ: "varaþyjanèias" èigones, prekeivius þydelius, vengrus, visas ligas gydanèius daktarus ir jø padëjëjus, jaunavedþius su palyda, giltinæ su á porà tinkanèiu nelabuoju, raganà ir, ko gero, tik Kurtuvënuose - mergà ant šieno.

Dinamiškumo karnavalui suteikia oracijos, skamba muzika, vaišingiems šeimininkams sutrenkiamas šokis. Kas paneigs, kad lietuviški vesternai nesisëmë išmonës iš Lašininio ir Kanapinio þûtbûtinës dvikovos ar ugnies stichijai atiduodamos Morës kûno apeigø, kurios palydimos šûksniais "Þiema, þiema, bëk iš kiemo".

Beveik kiekviena Kurtuvënø miestelio sodyba persirengëlius pasitinka tradicinëmis Uþgavëniø vaišëmis: blynais, kastiniu, šiupiniu, papuoštu kiaulës uodega. Uþgavëniø apeigas lydi spontaniškumas, išmoninga improvizacija, taèiau daugelis kurtuvëniškiø joms ruošiasi iš anksto, ypaè tautodailininkai, gaminantys kaukes. Bûta metø, kai per pusnis arkliø traukiamomis rogëmis linksma ir triukšminga persirengëliø kompanija, krësdama išdaigas, patraukdavo ir po apylinkiø sodybas.

Šiauliø fotografai dešimtmeèius fotografavo ir sukaupë unikalø Kurtuvënø Uþgavëniø metraštá. Yra surengta ne viena paroda, leidybai parengtas unikalus fotografijø albumas. Kurtuvënø regioninio parko darbuotojai, miestelio bendruomenë puoselëja šiø tradicijø gyvybingumà. Neatsitiktinai konkurse "Tradicijos šiandien" Uþgavënës Kurtuvënuose buvo pripaþintos kaip geriausiai paproèius išsaugojusi etninë šventë Lietuvoje.

Dabar Uþgavëniø šventës vyksta visur. Jos kinta. Deja, ir išsigimsta. Ypaè miestuose, kur daþnai girdima maldelë norint pasipinigauti.

Rièardas JAKUTIS

Lietuvos valstybës ir Nepriklausomybës atkûrimo dienø sandûroje norisi šiek tiek paþvelgti mûsø istorijon. Drásèiau teigti, kad lietuviai nëra stiprûs savo istorijos þinovai. Þino, kaip Jogaila pasmaugë Kæstutá, kaip Vytautas ant þirgo braidë po Juodàjà jûrà, kaip buvo sumušti kryþiuoèiai prie Þalgirio, bet, kaip bebûtø keista, apie tarpukará, paskutiniojo karo metus, sunkøjá pokará þiniø stokoja.

Vasario 16-osios išvakarëse lankiausi Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos (LPKTS) Šiauliø skyriuje. Pirmaisiais Atgimimo metais ásikûræs Tremtiniø klubas peraugo á minëtos sàjungos Šiauliø skyriø. Prie viso to ištakø stovëjo þinomi šiaulieèiai Vladas Ravka ir Gediminas Tamošiûnas. Šiuo metu LPKTS Šiauliø skyriaus pirmininkas Vytautas Deveikis. Tris tûkstanèius buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø vienijanèio Šiauliø skyriaus veikla istorinë-švietëjiška. Tikslas – perduoti savo patirtá ir þinias ateities kartoms. Kasmet aplankomos partizanø kovø vietos, prisimenamos trëmimø metinës Birþelio 14-àjà ir kitos datos.

LPKTS Šiauliø skyriaus bûstinëje ant sienos kabo didþiulis buvusios Sovietø Sàjungos þemëlapis, išmargintas taškeliais. Tai lietuviø tremties vietos. Þvelgdamas á já supranti, kad per maþai dëmesio mes skiriame tremtyje kentëjusiems þmonëms. Nors dëmesio, kaip jie patys sakë, jiems nereikia, tëra vienas jø noras, kad iš jø patirties pasimokytume, kurdami savojo krašto ateitá. Supranti, kad ypaè šiandien reikia nusilenkti tradiciniam lietuviui (kol toks visai neišnyko). "Ko šiandienos gyvenime labiausiai trûksta?" - paklausë þurnalistë garsaus lietuviø aktoriaus. "Pagarbos", - atsakë šis. Pamàstai – kokia tiesa. Kaip reikalinga pagarba tëvynei, tëvams, istorijai, gamtai, kitiems þmonëms.

Šiomis dienomis miesto kultûros centre veikia LPKTS Šiauliø skyriaus nario fotomenininko Eduardo Manovo fotografijos paroda "Lietuva mano širdyje". Trejus metus iš gimtinës ištremto, daug gyvenime kentëjusio menininko nuotraukose - ne liûdesys, bet gyvenimo dþiaugsmas – áamþinti šviesûs tëviškës vaizdai. Jo brolis Alfredas Manavièius apie savo šeimos likimà parašë prisiminimø romanà "Þilojo Vachšo vergai" (šeima buvo ištremta á tolimàjá Vachšo slëná Vidurinëje Azijoje), kurá išleido "Saulës deltos" leidykla. Jo knygoje - skaudûs prisiminimai ir gebëjimas pakilti aukšèiau negandø, sodrûs, svarûs, jaudinantys þodþiai "tëvynë", "þemë", "meilë".

Oksana LAURUTYTË

Šiaulietis fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas šià savaitæ, treèiadiená, Vilniaus "Prospekto" fotografijos galerijoje atidarë personalinæ fotografijø parodà "Mirties sodas". Fotografijose uþfiksuotais netrukus iš šio pasaulio išeinanèiais þmoniø portretais autorius tarsi kvieèia paþvelgti á tai, kas nëra malonu nei akiai, nei sielai, ir á tai, kas laukia mûsø visø - á mirtá.

"Á viskà galima þiûrëti ávairiai - galima per veidà paþvelgti á þmogaus gilumà, pamatyti þmogaus tragedijà ar jo nusiraminimà, išmintá, o gal palaimà. Mirtis yra prieþastis suvokti save, nes mirties akivaizdoje atsiveriame patys, suprantame, kas mes tokie esame", - taip fotografijø parodos "Mirties sodas" prasmæ ir esmæ apibûdina fotomenininkas A. Ostašenkovas.

Jis prisipaþásta, kad tikrai jaudinosi atidarydamas parodà Vilniuje, nes, jo þodþiais, Vilnius yra Vilnius, meno þmoniø sostinë, ten yra meno, minties koncentracija, menininkai ten visko persisotinæ. Taèiau parodos rengimas sostinëje leidþia menininkui pasitikrinti savo jëgas ir reprezentuoti Šiaulius, mat šiaulieèiai Vilniuje personalines parodas rengia retai.

Surengti personalinæ parodà A. Ostašenkovà pakvietë Lietuvos fotomenininkø sàjungos pirmininkas Antanas Sutkus. "Svarbiausia, kad turiu bendraminèiø, kurie mane supranta. Sulaukiu daug klausimø, kodël rengiu "sunkias" parodas, fotoalbumus, bet jau pavargau aiškinti, kad turi bûti atsvara linksmesniems dalykams", - komentuoja menininkas.

A. Ostašenkovas, kad surengtø pastaràjà parodà, fotografavo net šešerius metus. Parodoje pristatomos 39 fotografijos, kurios menininkui labai asmeniškos. Tai fotografijos iš ciklo "Mane uþauginusi moteris", yra fotografija moters, papasakojusios A. Ostašenkovui apie jo motinos mirtá. "Daugelio þmoniø, o gal ir visø, kuriuos fotografavau, šiandien jau nëra. Aš išklausiau jø istorijas apie artimøjø išdavystes, nusivylimà - šiø þmoniø tragedijos tapo mano dalimi", - kalba fotomenininkas.

"Mirties sodas" nëra staigus menininko atradimas: "Va - sugalvojau". Tai nuoseklus ëjimas, tai pati kûryba, kartais nelabai paties menininko suvokta. "Kitas krantas" mane atvedë á "Mirties sodà", - sako menininkas.

"Vilniuje rengiama paroda - tai prieþastis pakalbëti apie mirtá, apie tai, kas mes esame. Á mirtá galima þiûrëti filosofiškai, kaip á mûsø trumpà buvimà šioje Þemëje. Juk viskas, ko nori, ko sieki, virsta pelenais, kai išgirsti, jog esi pasmerktas. O mirtis jungia mus visus", - kalba Aleksandras Ostašenkovas.

Aleksandras Ostašenkovas. Tylioji diena. 2004 m.		Aleksandras Ostašenkovas. Niekada neprieštarauk mirštanèiam. 2004 m.
Aleksandras Ostašenkovas. Pamiršusi savo gyvenimà. 2004 m.

Oksana LAURUTYTË

Gruodþio 8-àjà unikaliuose istoriniuose skliautuotuose Šiauliø GUBERNIJOS alaus daryklos rûsiuose ávyko neeilinë iškilminga ceremonija - GUBERNIJA išleido knygà "Ex libris. GUBERNIJA. Saulës þiedu nuo 1665" ir Šiauliø "Aušros" muziejui dovanojo 490 ekslibrisø kolekcijà.

Paklodami dvasios pamatus GUBERNIJOS vadovai árodë, jog gyvenimo vertybës - ne trumpalaikiai efektai, o tai, kà palieki ateinanèioms kartoms.

Unikaliuose istoriniuose skliautuotuose GUBERNIJOS alaus daryklos rûsiuose ávyko neeilinë iškilminga ceremonija - GUBERNIJA išleido ir pristatë knygà "Ex libris. GUBERNIJA. Saulës þiedu nuo 1665".

Savæs áprasminimas - knygoje

"Ko reikia þmogui, kad jis išliktø þmogumi? Be duonos ir pastogës, šildanèios kûnà, reikia knygos, šildanèios, kurianèios dvasià, be kurios jis - tik mësos ir kaulø rinkinys, - taip Lietuvos valdovo Þygimanto Augusto þodþius iškilmingoje ceremonijoje perfrazavo Jonas Nekrašius, "Ex libris. GUBERNIJA. Saulës þiedu nuo 1665" konkurso kuratorius. - Parašyti ir išleisti knygà reiškë pakloti pamatà dvasiai. Išsaugoti knygà, turtinti bibliotekà reiškë išsaugoti šeimos, luomo, valstybës garbæ. Perduoti knygà, bibliotekà, jos rinkinius kitoms kartoms, palikuoniams, prilygo šventos relikvijos perdavimui ir savæs áprasminimui".

Á GUBERNIJOS knygos pristatymà susirinkæ garbingi sveèiai išties tapo itin svarbaus ávykio - knygos gimimo - liudininkais. Anot J. Nekrašiaus ávykis reikšmingas ne tik GUBERNIJAI, bet ir miestui, kraštui, Lietuvai, pasauliui. GUBERNIJOS indëlis á pasaulio kultûros aruodà byloja apie graþø verslo ir meno bendradarbiavimà kultûros paveldo srityje. Ši knyga ir savo išore, ir vidumi, ir apipavidalinimu, ir turiniu - išskirtinë. Joje meno kalba išradingai perteikiama miesto alaus daryklos istorija, raida, kultûra, þmonës, þenklai, simboliai, laikmetis.

"Esu laimingas", - iškilmingoje knygos gimimo ceremonijoje prisipaþino GUBERNIJOS generalinis direktorius Romualdas Dunauskas. Anot jo, viskas pasimiršta, trumpalaikis efektas nublanksta ir išdyla. Kartais nustebæs þiûri á daiktà ir nesupranti, kodël já pirkai. Kas nors ábruko? Turbût - reklama. Gyvenam trumpalaikiø vertybiø kulto laikais.

O GUBERNIJA padarë kitaip - nenupirko eterio laiko ir nepasiûlë apgaulës po kamšteliu, o išleido knygà! "Tikrai maþiau mus išgirs, maþiau þmoniø ávertins, bet knyga bus ir kai mûsø èia nebebus. Kaip ir tie skliautai. Jie stovi èia ir adreso nekeièia... Todël ir laimingas, kad atsispyrëm, kad radom, kaip áprasminti alaus daryklos metus. Kad turim idëjø ir einam savo keliu", - skambëjo R. Dunausko balsas unikaliuose skliautuotuose GUBERNIJOS rûsiuose.

GUBERNIJOS generalinio direktoriaus ir "Aušros" muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos pasirašytà exlibrisø dovanojimo aktà patvirtino Šiauliø miesto meras Vytautas Juškus.

Rûsiai priglaudë istoriná dokumentà

GUBERNIJOS knygos pristatymo ceremonija rûsiuose surengta neatsitiktinai - ši vieta matë daugiausia amþiø - Gubernija ákurta 1665 metais. Šiauliø alaus darykla jau kelis amþius nekeièia savo adreso.

"Neáprastas stabilumas. Nëra Lietuvoje kitos tokios ámonës, tiek amþiø veikianèios ir nepakeitusios savo adreso. Netgi veikianèios tiek metø nëra. Mes - kaip tie oþiai, - susirinkusiuosius privertë šypsotis GUBERNIJOS komunikacijø direktorës Violetos Dunauskienës uþsiminimas apie ámonës herbà - du á alaus statinæ besiremianèius oþius. - Ir kas sakë, kad nëra lemties? Alaus daryklos herbas, matyt, viskà nulëmë".

Iškilmingoje knygos pristatymo ceremonijoje ávyko dar vienas svarbus dalykas - visi tarptautinio konkurso "Ex libris. GUBERNIJA. Saulës þiedu nuo 1665" meno kûriniai buvo padovanoti Šiauliø "Aušros" muziejui, iš viso net 490 ekslibrisø kolekcija. GUBERBNIJOS generalinis direktorius Romualdas Dunauskas su muziejaus direktoriumi Raimundu Balza pasirašë dovanojimo aktà.

Beje, alaus daryklos rûsiai pasipuošë itin vertingu istoriniu dokumentu. Šiauliø universiteto docentë, Istorijos katedros vedëja, istorijos mokslø daktarë Rita Trimonienë iš Varšuvos Radvilø archyvo atveþë XVII amþiaus pabaigos dokumentà, kuriame pasakojama apie Šiauliø dvarà ir bravorà. Istorikë šventës metu pasidalijo savo þiniomis apie tai, kaip gyvavo alaus darykla 1665-aisiais.

Tarptautinis konkursas "Ex libris. GUBERNIJA. Saulës þiedu nuo 1665" buvo paskelbtas 2005-aisiais. Kompetentinga tarptautinë vertinimo komisija, susidedanti iš pripaþintø dailininkø ir ekslibriso tyrinëtojø iš Lietuvos bei Latvijos, perþiûrëjo ir ávertino daugiau negu 500 darbø. Geriausi kûriniai buvo pristatyti ekslibrisø parodoje, 272 iš jø pateko á katalogà.

Ekslibrisas (lot. ex libris" - iš knygø) - maþosios grafikos lakštelis, rodantis knygos savininko ryšá su knyga, jo nuosavybës þenklas. Kaip alaus buteliui etiketë, taip knygai ekslibrisas padeda atskleisti daikto priklausymà konkreèiam savininkui.

Iš šiø darbø buvo išrinkti ir piniginiais prizais apdovanoti ekslibrisø autoriai, kuriø darbai buvo meniškiausi, geriausiai atitinkantys konkurso nuostatus, pasiþymintys originalumu, grafikos technikos sudëtingumu ir atlikimo kultûra.

Tarptautinio ekslibrisø konkurso "Ex libris. GUBERNIJA. Saulës þiedu nuo 1665" nugalëtoju pripaþintas ir "Grand Prix" pelnæs Gennadij Vjal iš Baltarusijos.

Knyga "Ex libris. GUBERNIJA. Saulës þiedu nuo 1665" išspausdinta 450 egzemplioriø tiraþu. Penkiolika jø - su dailininko grafiko, nugalëjusio konkurse, Gennadij Vjal ekslibriso numeruota áklija.