Rièardas JAKUTIS

Kas nepaþásta Viliaus Purono? Jo vardas siejamas su miesto bulvaru, Berþynëliu, ávairiais miesto architektûriniais akcentais, daugybe idëjø, kaip pagraþinti ir pagyvinti gyvenimà Šiauliuose. O šiomis dienomis "Laiptø galerijoje" veikia jo grafiniø piešiniø paroda "Nupieštos vizijos".

Kiekvienas Viliaus Purono piešinys atrodo vël kitaip, kai išgirsti, kà apie jø gimimà, simbolinæ prasmæ pasakoja autorius. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

V. Puronas visad buvo þinomas kaip dizaineris, todël netikëta, kad ir piešëjo talentà turi. Tiesa, vadinti tai vien piešiniø paroda bûtø netikslu. Kiekviename piešinyje slypi vaizdinë miesto istorijos vizija ar politinis šiø dienø šarþas. Kaip prieš šimtmeèius atrodë baþnyèia, nameliai, pirmosios gatvelës, turgaus aikštë, eþeras (keturiø paveikslø ciklas "Šiauliai amþiuose", grafinis diptikas "Kovojantiems garbë!", "Šiauliai saksonø laikais", "Šiaurës Lietuvos siena" ir kt.)? O kaip pavaizduoti nûdienos politiná gyvenimà, tà serganèià aplinkà, kuriai nerandama vaistø ("Išsikovota investicija", "Nekompetencija", "Skepticizmo tvirtovë!" ir kt.)? Viliaus Purono piešiniø parodos temos, atrodo, viena kitai prieštarauja (ekspozicijoje – praeitis ir ateitis, nuoþmumas ir romantika), taèiau suvoki, jog jos drauge ir harmoningos. Karikatûros þanras kuo puikiausiai ásipina.

Ar sunku piešti vizijas? V. Puronas sako, kad nieko nëra paprasèiau – pamatei mintyse ir nupiešei. Daug sunkiau, anot jo, tai ávertinti, nes tam reikalingas protas. Net piešdamas praeitá autorius improvizuoja, savitas jo Vytautas, laisvai perteikiama jotvingiø ir kita mûsø istorija. Parodos lankstuke menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus pamini garsøjá Jano Mateikos paveikslà "Þalgirio mûšis" ar XIX amþiaus dailininkø romantikø sukurtus didþiøjø Lietuvos kunigaikšèiø Mindaugo, Algirdo, Kæstuèio ir kitø portretus, kurie jau lyg ir ágijo istorinio patikimumo statusà. V. Purono piešiniuose realybë ir fantazija irgi egzistuoja lygiagreèiai, draugën susipindamos. Profesorius Vytenis Rimkus taip ávertina parodà: "Savo piešiniais-vizijomis V. Puronas pasirodo kaip daugiaplanis menininkas, kupinas naujø sumanymø, naujø jø reiškimosi formø, kelianèiø susidomëjimà, diskusijas, ginèus."

Þaismingi Viliaus Purono piešiniai sàlygojo ir þaismingà parodos atidarymà. Kadangi jis vyko Teatro dienos išvakarëse, "Laiptø galerija" pagerbë ir galerijai talkinanèius Šiauliø dramos teatro aktorius Nomedà Bëèiûtæ, Vladà Baranauskà, Juozà Bindokà, Rolandà Dovydaitá ir Eduardà Pauliukoná, kurie po apdovanojimø linksmai stebëjo parodà, sëdëdami ant milþiniškø këdþiø.

Viliaus Purono paroda vyksta pagrindinëse "Laiptø galerijos" salëse, o III aukšto fojë jis priragino pirmà kartà fotografijos parodà surengti savo kolegæ Rasà Šeikuvienæ (abi parodos atidarytos tuo paèiu metu). Rasa Šeikuvienë – viena geriausiø maketuotojø mieste, menininkë. Tai matyti nuotraukose, kuriø kiekviena - tarsi uþbaigtas tapybos darbas. Nuotraukose - turintys savo nuotaikà peizaþai, tad þiûri ir medituoji. Vilius Puronas, kalbëdamas apie kolegæ, pasidþiaugë, kad jau pirmàja paroda ji atsiskleidë kaip savita menininkë.

Rièardas JAKUTIS

Kada pirmà kartà pasaulis išgirdo grojant puèiamuosius instrumentus? Niekas tiksliai ir neatsakys, bet, be abejo, tai buvo labai seniai. Jau Kronikø knygoje rašoma, kad karaliaus Saliamono laikais, šventinant jo maldos namus, grojo 120 trimitininkø.

Šiauliai - senas pûtikø miestas. Juk mûsø mieste susibûrë pirmieji Lietuvoje bigbendai. Deja, vëliau šiø instrumentø populiarumas šiek tiek apmirë, bet štai miesto 1-osios muzikos mokyklos mokytojai ir moksleiviai nutarë jø skambesá atgaivinti.

Lygiai prieš dešimt metø, kovo 28 dienà, Šiauliø 1-ojoje muzikos mokykloje ávyko grojanèiø puèiamaisiais instrumentais koncertas-popietë, kuris išaugo á tarptautiná puèiamøjø instrumentø ansambliø festivalá, vykstantá kas dvejus metus. Šiemet, kovo 28 dienà, jis vyko jau treèià kartà. Nepaisant sunkmeèio, šiais metais atvyko daugiausia dalyviø – 42 kolektyvai (uþpernai dalyvavo 36 ansambliai). Tolimiausi sveèiai á Šiaulius atkeliavo iš Olandijos Eteno Lero miesto, su kuriuo šiaulieèiai draugauja, Sint Frans (Šv. Pranciškaus) menø mokyklos. Jø dalyvavimà festivalyje jau ne pirmus metus remia Nyderlandø Karališkoji ambasada. Sveèiø kolektyvas pasivadinæs "Trimito" vardu. Tiesa, tokio þodþio olandø kalboje nëra, muzikantai taip pasivadino didþiuodamiesi draugyste su Lietuva. Eteno Lero pûtikai pasirodë ir vieni, ir su savo mokyklos dëstytojø akordeonininkø ansambliu "Virtuosa" (šiømeèiame festivalyje kai kurie kolektyvai grojo pritariant gitaroms, akordeonams, klavišiniams instrumentams, mušamiesiems).

Sveèiai iš Olandijos Eteno Lero miesto...		...ir jø vadovas, kartais inteligentiškai rimtas, o kartais judrus bei linksmas Gerard Smits.

Daþnai iš Vakarø pasaulio atvykstantys kolektyvai bûna silpnoki, regis, organizatoriai gerø neprisikvieèia, o dël tarptautinio festivalio vardo "paukšèiuko" priimami bet kokie muzikuotojai. Apie sveèius iš Olandijos to nepasakysi. Puikiai nuskambëjo olandø muzikantø atliekami klasikiniai ir dþiazo kûriniai (festivalyje daugiausia ir skambëjo klasika, dþiazas, na, ir dar šiuolaikinë populiarioji muzika), klausytojø meilæ bemat išsikovojo tai inteligentiškai rimtas, tai judrus ir linksmas jø vadovas bei dirigentas Gerard Smits.

Festivalyje pasirodë sveèiai iš Latvijos, kitø Lietuvos miestø. Šiauliø apskrièiai atstovavo kolektyvai iš visø miestø, išskyrus Radvilišká, Šiauliams – 1-osios ir 2-osios muzikos mokyklos, konservatorijos ir "Juventos" pagrindinës mokyklos ansambliai. Iš viso festivalyje dalyvavo 227 muzikantai - ir mokiniai, ir jø mokytojai.

Daugiausia klausytojø plojimø sulaukë Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos putikai. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Muzikos mëgëjus daug kas nustebino, pavyzdþiui, Gargþdø muzikos mokyklos saksofonininkø kvintetas, virtuoziškai sugrojæs F. J. Haydno, S. Stalmoko (kolektyvo vadovas - aut. past.) ir L. Armstrongo kûrinius. Jaunatviškai nuotaikingai pasirodë ne vienas Maþeikiø muzikos mokyklos ir Maþeikiø muzikos mokyklos Sedos filialo kolektyvas, profesionaliai Klaipëdos Juozo Karoso muzikos mokyklos klarnetininkø trio, populiarius kûrinius iš "The Beatles", "Abba" repertuaro, lietuviø kompozitoriø B. Gorbulskio ir M. Vaitkevièiaus instrumentuotas dainas pasirinko Raseiniø meno mokyklos muzikantai... Visko neišvardysi - vyko net du dideli festivalio koncertai.

Šiaulieèiai, kaip ir dera šeimininkams, nes juk ir savos sienos padeda, pasirodë itin sëkmingai. Šiauliø konservatorijos pûtikai, paruošti dëstytojo Kæstuèio Poškaus, grojo klasikà (J. S. Bachas, F. J. Haydnas), didþiøjø klasikø (F. Listo, L. Bethoveno), dþiazo kûrinius (I. Clerke, S. Joplin, F. Meinken) rinkosi 2-osios muzikos mokyklos muzikantai, vadovaujami Petro Kryþanausko ir Anatolijaus Kavaliauskio, daugiausia þiûrovø plojimø sulaukë festivalio organizatoriai, 1-osios muzikos mokyklos atlikëjai, vadovaujami Rimantës Storoþišinienës, Algimanto Danilaièio ir Audriaus Jonaièio.

Festivalis pavyko. Negalima nepaminëti, kad daugiau tokiø puèiamøjø instrumentø festivaliø, kur mokiniai grotø kartu su mokytojais, šiuo metu Lietuvoje nevyksta. Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos direktorius ir festivalio organizacinio komiteto narys Vygintas Ališauskas pasidþiaugë festivaliu bei visø gera nuotaika ir atsisveikino su muzikantais iki kito festivalio. Pasiteiravome, ar nëra festivalio prizø. V. Ališauskas atsakë, jog tai draugystæ skatinantis renginys, kuriam nenorëta pasirinkti varþybiniø elementø ir kurio tikslas - kad dalyviai muzikuotø be jokios átampos. Tiesa, pasibaigus festivaliui, patys muzikantai išrinko geriausiai, anot jø, pasirodþiusá kolektyvà. Šiais metais laurai (festivalio karaliaus titulas) atiteko puikiai muzikavusiam Gargþdø muzikos mokyklos saksofonininkø kvintetui.