Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2009-04-03
Tradicijos
- Dar vienas Viliaus Purono amplua
-
Ričardas JAKUTIS Kas nepažįsta Viliaus Purono? Jo vardas siejamas su miesto bulvaru, Beržynėliu, įvairiais miesto architektūriniais akcentais, daugybe idėjų, kaip pagražinti ir pagyvinti gyvenimą Šiauliuose. O šiomis dienomis "Laiptų galerijoje" veikia jo grafinių piešinių paroda "Nupieštos vizijos".
 | Kiekvienas Viliaus Purono piešinys atrodo vėl kitaip, kai išgirsti, ką apie jų gimimą, simbolinę prasmę pasakoja autorius. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.
|
V. Puronas visad buvo žinomas kaip dizaineris, todėl netikėta, kad ir piešėjo talentą turi. Tiesa, vadinti tai vien piešinių paroda būtų netikslu. Kiekviename piešinyje slypi vaizdinė miesto istorijos vizija ar politinis šių dienų šaržas. Kaip prieš šimtmečius atrodė bažnyčia, nameliai, pirmosios gatvelės, turgaus aikštė, ežeras (keturių paveikslų ciklas "Šiauliai amžiuose", grafinis diptikas "Kovojantiems garbė!", "Šiauliai saksonų laikais", "Šiaurės Lietuvos siena" ir kt.)? O kaip pavaizduoti nūdienos politinį gyvenimą, tą sergančią aplinką, kuriai nerandama vaistų ("Išsikovota investicija", "Nekompetencija", "Skepticizmo tvirtovė!" ir kt.)? Viliaus Purono piešinių parodos temos, atrodo, viena kitai prieštarauja (ekspozicijoje – praeitis ir ateitis, nuožmumas ir romantika), tačiau suvoki, jog jos drauge ir harmoningos. Karikatūros žanras kuo puikiausiai įsipina. Ar sunku piešti vizijas? V. Puronas sako, kad nieko nėra paprasčiau – pamatei mintyse ir nupiešei. Daug sunkiau, anot jo, tai įvertinti, nes tam reikalingas protas. Net piešdamas praeitį autorius improvizuoja, savitas jo Vytautas, laisvai perteikiama jotvingių ir kita mūsų istorija. Parodos lankstuke menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus pamini garsųjį Jano Mateikos paveikslą "Žalgirio mūšis" ar XIX amžiaus dailininkų romantikų sukurtus didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Mindaugo, Algirdo, Kęstučio ir kitų portretus, kurie jau lyg ir įgijo istorinio patikimumo statusą. V. Purono piešiniuose realybė ir fantazija irgi egzistuoja lygiagrečiai, draugėn susipindamos. Profesorius Vytenis Rimkus taip įvertina parodą: "Savo piešiniais-vizijomis V. Puronas pasirodo kaip daugiaplanis menininkas, kupinas naujų sumanymų, naujų jų reiškimosi formų, keliančių susidomėjimą, diskusijas, ginčus." Žaismingi Viliaus Purono piešiniai sąlygojo ir žaismingą parodos atidarymą. Kadangi jis vyko Teatro dienos išvakarėse, "Laiptų galerija" pagerbė ir galerijai talkinančius Šiaulių dramos teatro aktorius Nomedą Bėčiūtę, Vladą Baranauską, Juozą Bindoką, Rolandą Dovydaitį ir Eduardą Pauliukonį, kurie po apdovanojimų linksmai stebėjo parodą, sėdėdami ant milžiniškų kėdžių. Viliaus Purono paroda vyksta pagrindinėse "Laiptų galerijos" salėse, o III aukšto fojė jis priragino pirmą kartą fotografijos parodą surengti savo kolegę Rasą Šeikuvienę (abi parodos atidarytos tuo pačiu metu). Rasa Šeikuvienė – viena geriausių maketuotojų mieste, menininkė. Tai matyti nuotraukose, kurių kiekviena - tarsi užbaigtas tapybos darbas. Nuotraukose - turintys savo nuotaiką peizažai, tad žiūri ir medituoji. Vilius Puronas, kalbėdamas apie kolegę, pasidžiaugė, kad jau pirmąja paroda ji atsiskleidė kaip savita menininkė.
- 1-ojoje muzikos mokykloje - trečioji pūtikų šventė
-
Ričardas JAKUTIS Kada pirmą kartą pasaulis išgirdo grojant pučiamuosius instrumentus? Niekas tiksliai ir neatsakys, bet, be abejo, tai buvo labai seniai. Jau Kronikų knygoje rašoma, kad karaliaus Saliamono laikais, šventinant jo maldos namus, grojo 120 trimitininkų.
Šiauliai - senas pūtikų miestas. Juk mūsų mieste susibūrė pirmieji Lietuvoje bigbendai. Deja, vėliau šių instrumentų populiarumas šiek tiek apmirė, bet štai miesto 1-osios muzikos mokyklos mokytojai ir moksleiviai nutarė jų skambesį atgaivinti. Lygiai prieš dešimt metų, kovo 28 dieną, Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje įvyko grojančių pučiamaisiais instrumentais koncertas-popietė, kuris išaugo į tarptautinį pučiamųjų instrumentų ansamblių festivalį, vykstantį kas dvejus metus. Šiemet, kovo 28 dieną, jis vyko jau trečią kartą. Nepaisant sunkmečio, šiais metais atvyko daugiausia dalyvių – 42 kolektyvai (užpernai dalyvavo 36 ansambliai). Tolimiausi svečiai į Šiaulius atkeliavo iš Olandijos Eteno Lero miesto, su kuriuo šiauliečiai draugauja, Sint Frans (Šv. Pranciškaus) menų mokyklos. Jų dalyvavimą festivalyje jau ne pirmus metus remia Nyderlandų Karališkoji ambasada. Svečių kolektyvas pasivadinęs "Trimito" vardu. Tiesa, tokio žodžio olandų kalboje nėra, muzikantai taip pasivadino didžiuodamiesi draugyste su Lietuva. Eteno Lero pūtikai pasirodė ir vieni, ir su savo mokyklos dėstytojų akordeonininkų ansambliu "Virtuosa" (šiųmečiame festivalyje kai kurie kolektyvai grojo pritariant gitaroms, akordeonams, klavišiniams instrumentams, mušamiesiems).  | |  | | Svečiai iš Olandijos Eteno Lero miesto... | | ...ir jų vadovas, kartais inteligentiškai rimtas, o kartais judrus bei linksmas Gerard Smits. |
Dažnai iš Vakarų pasaulio atvykstantys kolektyvai būna silpnoki, regis, organizatoriai gerų neprisikviečia, o dėl tarptautinio festivalio vardo "paukščiuko" priimami bet kokie muzikuotojai. Apie svečius iš Olandijos to nepasakysi. Puikiai nuskambėjo olandų muzikantų atliekami klasikiniai ir džiazo kūriniai (festivalyje daugiausia ir skambėjo klasika, džiazas, na, ir dar šiuolaikinė populiarioji muzika), klausytojų meilę bemat išsikovojo tai inteligentiškai rimtas, tai judrus ir linksmas jų vadovas bei dirigentas Gerard Smits. Festivalyje pasirodė svečiai iš Latvijos, kitų Lietuvos miestų. Šiaulių apskričiai atstovavo kolektyvai iš visų miestų, išskyrus Radviliškį, Šiauliams – 1-osios ir 2-osios muzikos mokyklos, konservatorijos ir "Juventos" pagrindinės mokyklos ansambliai. Iš viso festivalyje dalyvavo 227 muzikantai - ir mokiniai, ir jų mokytojai.  | Daugiausia klausytojų plojimų sulaukė Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos putikai. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr. |
Muzikos mėgėjus daug kas nustebino, pavyzdžiui, Gargždų muzikos mokyklos saksofonininkų kvintetas, virtuoziškai sugrojęs F. J. Haydno, S. Stalmoko (kolektyvo vadovas - aut. past.) ir L. Armstrongo kūrinius. Jaunatviškai nuotaikingai pasirodė ne vienas Mažeikių muzikos mokyklos ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo kolektyvas, profesionaliai Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos klarnetininkų trio, populiarius kūrinius iš "The Beatles", "Abba" repertuaro, lietuvių kompozitorių B. Gorbulskio ir M. Vaitkevičiaus instrumentuotas dainas pasirinko Raseinių meno mokyklos muzikantai... Visko neišvardysi - vyko net du dideli festivalio koncertai. Šiauliečiai, kaip ir dera šeimininkams, nes juk ir savos sienos padeda, pasirodė itin sėkmingai. Šiaulių konservatorijos pūtikai, paruošti dėstytojo Kęstučio Poškaus, grojo klasiką (J. S. Bachas, F. J. Haydnas), didžiųjų klasikų (F. Listo, L. Bethoveno), džiazo kūrinius (I. Clerke, S. Joplin, F. Meinken) rinkosi 2-osios muzikos mokyklos muzikantai, vadovaujami Petro Kryžanausko ir Anatolijaus Kavaliauskio, daugiausia žiūrovų plojimų sulaukė festivalio organizatoriai, 1-osios muzikos mokyklos atlikėjai, vadovaujami Rimantės Storožišinienės, Algimanto Danilaičio ir Audriaus Jonaičio. Festivalis pavyko. Negalima nepaminėti, kad daugiau tokių pučiamųjų instrumentų festivalių, kur mokiniai grotų kartu su mokytojais, šiuo metu Lietuvoje nevyksta. Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius ir festivalio organizacinio komiteto narys Vygintas Ališauskas pasidžiaugė festivaliu bei visų gera nuotaika ir atsisveikino su muzikantais iki kito festivalio. Pasiteiravome, ar nėra festivalio prizų. V. Ališauskas atsakė, jog tai draugystę skatinantis renginys, kuriam nenorėta pasirinkti varžybinių elementų ir kurio tikslas - kad dalyviai muzikuotų be jokios įtampos. Tiesa, pasibaigus festivaliui, patys muzikantai išrinko geriausiai, anot jų, pasirodžiusį kolektyvą. Šiais metais laurai (festivalio karaliaus titulas) atiteko puikiai muzikavusiam Gargždų muzikos mokyklos saksofonininkų kvintetui.
|
 |
 |
 |
|
|
|