Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ
Rugpjūčio pradžioje XVI a. menančiame gatvinio rėžinio tipo Dargaičių kaime (Gruzdžių seniūnija, 25 km nuo Šiaulių) vyko tradicinė senųjų amatų šventė, į kurią šiemet suvažiavo kaip niekad daug žmonių. Turistai ne tik pirko rankų darbo tautodailininkų dirbinių, bitininkų ar ūkininkų produkcijos, vaišinosi firminiais dargaitiškių patiekalais, bet ir fotografavo archajiškų formų namus, papuoštus išlikusiais medžio raižiniais, klausėsi koncerto ir varžėsi kilnodami gires, mėtydami kamuolį į kubilą. Nors šventinė nuotaika buvo užkrečianti, kaimo bendruomenės nariai išsitarė apie nesutarimus.
 |
Dargaičiai - unikalus mažai pakitęs gatvinio rėžinio tipo kaimas Šiaurės Lietuvoje - kasmet sulaukia vis daugiau turistų. |
Nuo skudurinių takų iki lietų žvakių
Nuo seno Dargaičiuose buvo puoselėjami amatai, tad dargaitiškiai, 2003-iaisiais susibūrę į bendruomenę, ėmė rengti šventes - Jurgines, senųjų amatų dienas. Šiemet gausus amatininkų ir tautodailininkų būrys atvyko iš Kuršėnų, Panevėžio, Biržų, Kelmės, Tytuvėnų, Šiaulių, Gruzdžių, Bridų ir Aukštelkės.
Dargaitiškiai vaišino arbata, bandelėmis, sūriais, lauže kepta silke ir barščiais (tiesa, virtais pagal šių dienų receptą, be senovinio rasalo, kurio seniau turėdavo kaimo moterys ir dalydavosi tarpusavyje, kad barščiai būtų rūgštesni). Akį traukė kuršėniškės Joanos Petronienės iš skudurėlių austi kilimėliai. Moteris sako, kad sintetinio kilimo jau nebepajėgianti į lauką išnešti, tad nusprendė pati išausti, o kadangi Lietuvoje skudurų labai daug, tai ausdama norėjusi ir jų apmažinti. Ji pasidžiaugė išvydusi, kaip jos austą kilimėlį paėmusi močiutė rodo ir aiškina anūkei, kur yra ataudai, o kur metmenys. Tautodailininkė nesiskundė - prekyba vyko puikiai - išgraibstė trečdalį margų takų.
Lieti, iš vaško lakštų vynioti ir merkimo būdu gaminti žvakes mokė jaunasis bitininkas iš Tytuvėnų. Arvydo Maziuko ekologinio ūkio atstovas dvylikametis Linas - jau trečios kartos bitininkas. Žvakes sakė išmokęs pats daryti, nes reikėjo kažkur liekantį vašką panaudoti. Dabar populiariausios plaukiojančios žvakės. "Ekologiniam ūkiui keliami labai aukšti reikalavimai. Vietų, kur būtų galima statyti avilius, ieškojome pagal karinius žemėlapius. Kai kur negalima net privažiuoti - nešiojame medų ir reikalingas priemones rankomis pusę kilometro", - sunkaus darbo subtilybes atskleidė Edita Maziukienė.
Tautodailininkas iš Aukštelkės Juozas Švirikas, rugpjūčio 1-ąją šventęs 75-erių metų jubiliejų, sako be užsiėmimo negalintis nė dienos ištverti. Nors paauglystėje buvo išdrožęs medinį dviratį, avilį laukinėms bitėms, rimčiau užsiimti medžio darbais ėmėsi tik išėjęs į pensiją. Jo sodybą puošia rankų darbo malūnas, tvora, gėlės žydi mediniuose kubiluose, o anūkė mėgsta sėdėti puošniame vežime. "Kol žmogus judi, tol gyveni. Dariau pavėsinę kaimynui, kitas paprašė didelio malūno, tai jo brėžiniai naktį gimė", - sakė J. Švirikas.
Bendruomenė jaučiasi apgauta
Tradicinę amatų šventę pirmą kartą ėmėsi rengti Dargaičių bendruomenė ir Gruzdžių kultūros centras. Seniau šios iniciatyvos imdavosi buvusi bendruomenės pirmininkė Birutė Peledienė. Šiemet ji surengė konferenciją apie bendruomenių veiklą, tačiau nė vienas lektorius negalėjo atvykti. Bendruomenės nariai piktinosi buvusia pirmininke.
 | |  |
"Latvijoje tokie rankų darbo takai kainuoja 60 litų, o aš už 20 parduodu. Manau, tautiečių labai nenuskriaudžiu", - šypsosi J. Petronienė. | | Juozas Švirikas pastebėjo, kad žmonės domisi medžio dirbiniais, nori puošti savo gyvenamąją aplinką, bet pirkti jų neskuba - dauguma tik užsirašo telefono numerį. |
"Dabar bendruomenė sau, o Birutė su turizmu - sau. Mes nepražuvom ir šventę savo jėgom surengėme ne ką prasčiau nei kasmet. Ji per kaimą į turizmą išėjo. Pinigų iš valstybės gavo bendruomenės namams, o susitvarkiusi vyro sodybą nuo gyventojų nusigręžė. Siūlė bendruomenei panaudos sutartį pasirašyti, neva žmonės galės penkerius metus naudotis Peledžių nuosavybe, bet kaimo žmonės sutarčiai nepritarė. Peledienė kaimo vyrus alumi pagirdė, tie pasirašė, ir dokumentai Vilniuje atsidūrė. Už 20 tūkstančių litų, skirtų bendruomenės namams, sutvarkė vyrui priklausančią sodybą, kurią dabar savo tikslams naudoja - kelia puotas, rengia vestuves, o bendruomenei nė cento nenubyra", - nuoskaudą jaučia bendruomenės tarybos narė Vanda Gudienė.
"Nebesu pirmininkė, kad nesikirstų viešieji ir privatūs interesai (Birutė Peledienė yra asociacijos "Šiaulių rajono vietos veiklos grupė" pirmininkė - aut. past.). Kai ėmiausi privataus verslo, atsisakiau šių pareigų. Daug projektų parašiau, daug labdaros gavome. Ir dabar sąskaitoje yra muziejui įrengti vokiečių skirtas tūkstantis litų. Už projekto pinigus ir labdarą buvo remontuojama etnografinė sodyba - pakeistos grindys, lubos, apšiltinta pastogė, įrengtas šildymas, nupirkti trys kompiuteriai, fotoaparatas, baldai. Žmonės pavydūs, todėl visko ir šneka. Niekas nenori dirbti, o gauti pinigų ir dalytis rezultatais - pirmi. Esu siūliusi prisidėti, niekas nesutiko", - sakė Birutė Peledienė, turistams rengianti pažintines ekskursijas po Dargaičius, edukacines programas vaikams. B. Peledienė tikina, kad kaimo bendruomenė gali naudotis jos vyrui priklausančios sodybos patalpomis ir kompiuteriais, tik gyventojams esą to nereikia. "Kompiuterių apsauga turi būti užtikrinta, tad patalpos yra grotuotos ir užrakintos, o raktai guli pas bendruomenės narę Danutę Mackevičienę. Kai reikia, tegul eina", - tvirtino B. Peledienė.
