Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Nuo se­nø se­no­vës lie­tu­viai rugp­jû­èio vi­du­ry­je šven­të Þo­li­næ, ku­ri Dzû­ki­jo­je dar bu­vo va­di­na­ma Ko­pûs­ti­ne. Lie­tu­vo­je áve­dus krikš­èio­ny­bæ, ši šven­të su­ta­pa­tin­ta su Švè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos dan­gun ëmi­mo die­na. Ko­dël su jo­kiais gam­tos ir kos­mo­so reiš­ki­niais ne­su­si­ju­si die­na kaþ­ka­da bu­vo pra­dë­ta mi­në­ti ir ko­kios šios šven­tës tra­di­ci­jos?

Per Þo­li­næ á baþ­ny­èià þmo­nës tu­ri at­si­neš­ti þo­liø puokš­tes, kad ku­ni­gas jas pa­šven­tin­tø. Al­vy­do JA­NU­ŠE­VI­ÈIAUS nuo­tr.

Tra­di­ci­ja – lan­ky­ti gi­mi­nes

Dia­na Mar­ti­nai­tie­në, Šiau­liø kul­tû­ros cent­ro Et­ni­nës kul­tû­ros sky­riaus ve­dë­ja, sa­ko, kad se­no­vës lie­tu­viai konk­re­èios da­tos Þo­li­nei mi­në­ti ko ge­ro ne­bu­vo nu­sta­tæ. Švæs­da­vo Þo­li­næ ta­da, kai ja­vai jau bu­vo nu­pjau­ti ir su­veþ­ti, uo­gos su­rink­tos, pri­vir­ta uo­gie­niø. Juk ne­ga­lë­jo þem­dir­biai švæs­ti, jei­gu, pa­vyz­dþiui, oro sà­ly­gos truk­dë ir ûkio dar­bai dar ne­nu­dirb­ti.
Tik áve­dus krikš­èio­ny­bæ, Þo­li­në, pa­va­din­ta Švè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos dan­gun ëmi­mo die­na, bu­vo pra­dë­ta mi­në­ti konk­re­èià die­nà – rugp­jû­èio 15-àjà.

Anot D. Mar­ti­nai­tie­nës, Þo­li­në, ki­taip nei Ka­lë­dos, Ve­ly­kos, Jo­ni­nës, ku­rios mi­ni­mos at­si­þvel­giant á ast­ro­no­mi­nius reiš­ki­nius, yra ne­su­si­ju­si nei su Sau­le, nei su Më­nu­liu. Ji sie­ti­na su nuim­tu pir­muo­ju der­liu­mi. Bu­vo ti­kë­ta, kad iki Þo­li­nës drau­dþia­ma val­gy­ti obuo­lius, ko­pûs­tus.
Dzû­ki­jo­je Ko­pûs­ti­në bu­vo lai­ko­ma at­si­svei­ki­ni­mo su þel­me­ni­mis ir gë­lë­mis die­na. Mo­te­rys šià die­nà rink­da­vo gra­þiau­sias lau­kø gë­les, vais­ta­þo­les, dë­ko­da­vo Þe­mei uþ der­liø ir gro­þá. „Se­no­sios Þo­li­nës tra­di­ci­jos, ma­tyt, yra iš­ny­ku­sios ir et­no­lo­gai ne­la­bai daug jø ga­li pa­sa­ky­ti. Ir pa­tys þmo­nës daþ­nai kal­ba, kad ne­la­bai þi­no, kà per Þo­li­næ rei­kia veik­ti, to­dël tra­di­ciš­kai Þo­li­në li­ko gi­mi­niø lan­ky­mo die­na“, – sa­ko D. Mar­ti­nai­tie­në.
Mies­te­lius, ku­riuo­se per Þo­li­næ vyks­ta at­lai­dai, šven­ti­ná sa­vait­ga­lá tie­siog uþ­plûs­ta þmo­nës. Pa­sië­mæ þo­liø puokš­tes, jie ei­na á baþ­ny­èià, kad ku­ni­gas jas pa­šven­tin­tø.
Dzû­kës nuo se­no á gë­liø puokš­tæ ádë­da­vo mor­kà, grieþ­tá, bu­ro­kà ar net ko­pûs­to gal­và. Paš­ven­tin­tø dar­þo­viø val­gy­da­vo vi­sa šei­my­na, pa­da­ly­da­vo su pa­ša­ru gy­vu­liams, ti­kë­da­mi, kad taip vi­si bus ap­sau­go­ti nuo li­gø.
Mer­gi­nos nu­si­pin­da­vo ir pa­šven­tin­da­vo de­vy­nis skir­tin­gø au­ga­lø vai­ni­kë­lius. Su­dþio­vin­ti þo­ly­nai bû­da­vo lai­ko­mi pir­kio­je uþ šven­tø­jø pa­veiks­lø. Uþë­jus griaus­ti­niui jais smil­ky­da­vo na­mus, o su­si­rgæ ger­da­vo iš pa­šven­tin­tø þo­liø iš­vir­tà ar­ba­tà.
Jei per Þo­li­næ á baþ­ny­èià kas nors ei­da­vo tuš­èio­mis ran­ko­mis – be þo­liø puokš­tës – bû­da­vo sa­ko­ma, kad tam vel­nias sa­vo uo­de­gà á sau­jà ákiš pa­lai­ky­ti. Jei kas nors at­si­sa­ky­da­vo ap­lan­ky­ti gi­mi­nes per Þo­li­næ, bu­vo ti­ki­ma, kad tam ne­si­seks ir jis bus ne­tur­tin­gas.
Ma­no­ma, kad tra­di­ci­ja lan­ky­ti gi­mi­nes su­si­for­ma­vo to­dël, kad rugp­jû­èio vi­du­ry­je pa­vai­šin­ti sve­èius në­ra su­dë­tin­ga – vai­siø ir dar­þo­viø ap­stu. Ûki­nin­kai šiai šven­tei iš­kep­da­vo duo­nos iš švie­þio der­liaus ir pa­da­ry­da­vo alaus, gi­ros.
Ma­ny­ta, jog ir vë­lës da­ly­vau­da­vo gi­mi­niø su­si­ti­ki­muo­se. Á mi­ru­siø kars­tus dë­da­vo þo­ly­nø, to­dël ši šven­të bu­vo ir kaip gy­vy­bës apy­ta­kos ra­tas, mal­da uþ gy­vuo­sius ir išë­ju­sius.

Ma­ri­jos kars­te li­ko gë­lës

Þo­li­në bu­vo mi­ni­ma ir ki­to­se ša­ly­se. Ro­më­nai šià die­nà gar­bin­da­vo dei­væ Dia­nà, grai­kai – Ar­te­mi­dæ. Šios dei­vës bu­vo lai­ko­mos au­ga­lø ir gy­vû­nø glo­bë­jo­mis. Ap­tin­ka­ma þi­niø, kad 500 m. prieš Kr., rugp­jû­èio 15 die­nà, bu­vo ati­da­ry­ta dei­vës Dia­nos šven­tyk­la Ro­mo­je, ant Ave­ti­no kal­vos.
Švè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos dan­gun ëmi­mo die­na ta­po Þo­li­në, nes pa­sa­ko­ja­ma, kad po Jë­zaus mo­ti­nos Ma­ri­jos mir­ties, apaš­ta­lai bu­dë­jo prie jos ka­po. Pet­ras iš­vy­do, kaip Ma­ri­ja pri­si­kë­lë iš nu­mi­ru­siø­jø ir Vieš­pats jà paë­më á dan­gø. Ati­da­ræ kars­tà, apaš­ta­lai Ma­ri­jos kû­no ne­be­ra­do – kars­te bu­vo tik dau­gy­bë gra­þiø gë­liø.
„Ir pa­si­ro­dë dan­gu­je di­din­gas þenk­las: mo­te­ris, ap­si­siau­tu­si sau­le, po jos ko­jø më­nu­lis, o ant gal­vos dvy­li­kos þvaigþ­dþiø vai­ni­kas“, – taip apaš­ta­las Jo­nas ap­ra­šë re­gë­ji­muo­se ma­ty­tà Sau­lë­tà­jà mo­te­rá – baþ­ny­èios, ko­vo­jan­èios prieš þe­mës blo­gá, bib­li­ná sli­bi­nà, sim­bo­lá. Ma­ri­jos dan­gun ëmi­mo dog­ma pa­skelb­ta tik 1950 m., ta­èiau li­tur­gi­nis šio ávy­kio mi­në­ji­mas þi­no­mas nuo V a.
Se­no­vës bal­tai Þo­li­næ sky­rë apei­goms dei­vei gim­dy­to­jai La­dai at­lik­ti ir jai ati­duo­ti uþau­gu­sio ir su­bren­du­sio der­liaus au­kas.
 

Liepos 6-àjà Šiauliuose prasideda ketvirtasis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis "Saulës þiedas". Visi darbai jau surikiuoti, pasirengimas - finišo tiesiojoje. Pirmadiená atvyks pirmosios šventëje dalyvausianèios grupës, o treèiadiená miestà sudrebins ávairiais muzikos instrumentais atliekama muzika, margaspalviai šokiai ir dainos iš viso pasaulio.

"Saulës þiedo" direktorë Rûta Stankuvienë ir meno vadovas Darius Daknys nekantriai laukia konkurso-festivalio. Artûro STAPONKAS nuotr.

Kokiomis mintimis šá atsakingà renginá sutinka "Saulës þiedo" direktorës Rûta Stankuvienë ir meno vadovas Darius Daknys?

- Rûta, šis festivalis jau ketvirtasis. Ar lengviau já organizuoti?

Þodá "lengviau" visuomet reikia uþmiršti, kuomet imiesi organizuoti renginá. Tai paliudys kiekvienas, bent kartà bandæs tai daryti. Šis darbas kupinas átampos, taèiau rezultatas yra toks þavus, kad visi vargai tuojau pasimiršta. O þavesys tas, kad penkias dienas šoka, dainuoja ir šypsosi visas miestas. Mums visada pavykdavo "Saulës þiedà" paversti kiekvieno šiaulieèio švente. Tikimës, kad liepos 6-oji vël bus ta diena, kai mieste prasideda šventë.

- Ko labiausiai norëtumëte iš þiûrovø, festivalio sveèiø?

- Festivalio dalyviai, suguþëjæ iš viso pasaulio, tikrai sukurs ypatingà atmosferà, tad norëtøsi, kad šiaulieèiai nepatingëtø bûti kartu su mumis, išeitø á gatves. Tai sakau neatsitiktinai, nes liepos 6-àjà rengiama didþiulë festivalio dalyviø eisena miesto gatvëmis. Tikimës, kad miestelënai ir miesto sveèiai plojimais ir šypsenomis sveikins bei palydës kolektyvus, kurie 18 val. pajudës nuo "Saulës miesto" prekybos centro Tilþës, Aušros al., Þemaitës, Vilniaus gatvëmis iki didþiosios scenos prie "Senojo dvaro" (Vilniaus g. 212). Taigi dalyviai þygiuos ne bulvaru, o pagrindinëmis miesto gatvëmis.

- Programoje perspëjate, kad smarkiai lyjant parado nebus.

- Smarkiai lyjant, deja, þygiavimas nesuteiktø dþiaugsmo nei dalyviams, nei þiûrovams, be to, tautiniai drabuþiai yra labai brangûs, atlikëjai juos labai tausoja, todël jie tikrai neturëtø bûti merkiami lietaus.

- "Saulës þiede" - ne tik folkloro kolektyvø pasirodymai. Numatytos mugës, veikia parodos, bus organizuojami þaidimai... Kodël vis pleèiate programà?

- Manau, kad tai vyksta palaipsniui, kiekvienas festivalis pasiûlo kà nors nauja. Labai norime, kad "Saulës þiedo" metu maloniø uþsiëmimø rastø kiekvienas, todël pakviesime ir á paveldo mugæ-ragavimà, miestà graþinsime floristinëmis kompozicijomis, gyvø augalø kilimas "775 Saulës miesto þiedai" papuoš P. Višinskio aikštæ, bulvare prie Didþdvario gimnazijos surengsime šachmatø simultanà, kurá su renginio þiûrovais þais tarptautinë didmeistrë, Europos moterø šachmatø èempionë Viktorija Èmilytë.

Dar niekada neturëjome tiek graþiø parodø. Jos visos jau eksponuojamos: Dailës mokyklos mokytojø ir mokiniø – miesto Kultûros centre ir vitrinose prie "Verpsto", Jovaro pagrindinës mokyklos – trijose bulvaro parduotuviø vitrinose. Laukiame Rygos Saulës muziejaus parodos ir kûrybiniø dirbtuviø. Turizmo ir informacijos centras siûlo graþiø ekskursijø. Programa išties didelë, tereikia išsirinkti labiausiai patinkantá renginá. Interneto mëgëjai programà gali rasti šventës tinklalapyje www.saulesziedas.su.lt. Jà spausdins miesto ir regiono leidiniai, tad labai visø lauksime šventëje.

- Gráþkime prie pagrindinës festivalio programos dalies - folkloro kolektyvø pasirodymo. Kiek kolektyvø þada dalyvauti konkurse-festivalyje, o kiek - festivalyje?

- Rungtyniauti nusiteikæ 11 kolektyvø iš 10 pasaulio šaliø. Iš viso laukiame apie 600 festivalio dalyviø. Manau, kad "Saulës þiedas" yra tikra šventë ir šiaulieèiams folklorininkams - šventëje dalyvauja beveik visi Šiauliø miesto folkloro ir liaudiškos muzikos kolektyvai, nemaþai ir ansambliø iš mûsø regiono.

Šventæ baigsime liepos 10 d. 19 val. Tuomet pagrindinëje festivalio scenoje vyks baigiamasis koncertas ir "Grand Prix" áteikimas. Koncerte dalyvaus visø uþsienio šaliø ir Lietuvos kolektyvai. Tuomet jau laukia diena su išsiskyrimo ašaromis.

- Dariau, konkurso-festivalio meno vadovo vaidmuo - itin atsakingas. Kaip atrenkamos grupës á "Saulës þiedà"?

- Á mûsø kvietimà dalyvauti festivalyje visuomet atsiliepia daug daugiau kolektyvø, negu galime priimti. Ir šá kartà á Šiaulius norëjo atvaþiuoti indai, paraiškà atsiuntë anglai, taèiau šiø šaliø grupës èia jau yra buvusios. Visuomet ieškome naujø ádomiø atlikëjø. Itin aktyvûs buvo Afrikos valstybiø kolektyvai, šio kontinento muzika išties mums yra labai ádomi ir egzotiška. Þinodami, kaip nelengvai afrikieèiai tvarkosi vizas, atsirinkome ir á festivalá šiemet pakvietëme tik Nigerijos kolektyvà, taèiau dël situacijos šiame regione ir jie laiku negavo vizø.

Dþiaugiamës, kad šiemet mûsø konkurse-festivalyje pirmà kartà dalyvaus Rusijos kolektyvas iš Karelijos. Pašokti ir padainuoti pakvietëme net du kaimynø latviø kolektyvus, su kuriais puoselëjame baltø idëjas.

- Kokius reikalavimus organizatoriams kelia folkloro muzikos atlikëjai? Gal sulaukëte kokiø nors neáprastø, þvaigþdëms bûdingø pageidavimø?

- Jokiø specialiø pageidavimø tikrai nebûna. Folklorininkai yra išskirtinai puikûs þmonës, kuriems šokis, daina, muzikavimas yra jø laisvalaikis, todël visi jauèia didþiulá malonumà koncertuoti, pasirodyti þiûrovams, aplankyti naujus kraštus. Apie kaprizus èia nekalbama, tokie þmonës kolektyve niekada neprigis, todël kokie nors reikalavimai ar ánoringi pageidavimai èia neegzistuoja.

- "Saulës þiedas" - konkursas-festivalis. Kà tai reiškia atlikëjams ir þiûrovams?

- Galiu pasakyti, kad pasaulyje rengiama ne tiek daug konkursø, daþniausiai apsiribojama festivaliais: visi šoka, dainuoja, groja, linksminasi... Kai vaþiuoji á konkursà, supranti, kad turi parengti konkursinæ programà, rungtyniauti su kitomis grupëmis, bûsi ávertintas. Tai didelë atsakomybë. Daþnai kyla ginèai, ar iš tiesø reikia konkursø. Èia nuomoniø yra visokiø. Atlikëjams irgi reikia profesionalø ávertinimo, tai padeda tobulëti, analizuoti programas. Þinoma, rengti konkursà gerokai sudëtingiau negu tik festivalá.

- Kaip objektyviai ávertinti konkurso dalyviø pasirodymà? Kaip galima lyginti lietuviškà ir, sakykim, afrikietiškà šoká?

- Lyginti ir nereikia. Komisija sudaroma iš profesionalø, yra aiškûs vertinimo kriterijai, tad sunkumø èia nebûna. Þinoma, atsakomybë didelë, taèiau profesionalai gali gana objektyviai ávertinti, kiek kolektyvas atitinka tuos kriterijus, kurie yra keliami skirtingose kategorijose rungtyniaujantiems atlikëjams.

Be to, komisijai vadovauja itin patyrusi folklorininkë, reþisierë Zita Kelmickaitë, komisijos nariai irgi yra vertinæ ne vienà konkursà, tad jais pasitikima. Šiemet á komisijà átraukta ir šiaulietë, Šiauliø universiteto dëstytoja, folkloro ekspertë-konsultantë Diana Martinaitienë.

Rungtyniaujama bus tradiciniø kolektyvø grupëje ir stilizuotø šokiø konkurse. Konkursantai mielai dalyvauja festivalio programoje, tad þiûrovams yra kur paganyti akis, kartu pašokti ir padainuoti.

- Kuo ypatingas bus šis konkursas-festivalis?

- Šiemet visi koncertai bus pradedami sutartinëmis. Pernai sutartinës buvo átrauktos UNESCO nematerialaus kultûros paveldo objektø sàrašà, tad tikrai turime kuo didþiuotis ir ko pasiklausyti.

"Saulës þiedas" tikrai bus margas ir ávairus, šiaulieèiai ir miesto sveèiai jau yra išlepinti puikiø festivalio koncertø, tad stengsimës nenuvilti ir šá kartà.

Kalbino Nijolë Veršinskienë

Liepos 4 d., pirmadiená, 14 val. naujienø portalo "Etaplius.lt" studijoje lankysis IV tarptautinio folkloro festivalio-konkurso „Saulës þiedas“ direktorë Rûta Stankuvienë ir meno vadovas Darius Daknys. Klausimø jiems galite pateikti portalo rubrikoje "Videokonferencijos" iš anksto arba tiesioginës transliacijos metu.

Viktorija BARKAUSKAITË

Jei mûsø kaimynø latviø paklaustume, kokia šventë jiems yra svarbiausia, tikriausiai sulauktume atsakymo, kad tai yra Joninës, vietiniø vadinamos Jani arba Lyguo. "Tai pagrindinë šventë Latvijoje", - teigia etnokultûros ir baltø paproèiø specialistë Rûta Stankuvienë. Šiai šventei skiriamas didþiulis dëmesys, ruoštis pradedama iš anksto, o šventimas daþnai trunka net 4-5 dienas.

Lietuviškos ir latviškos Joninës turi daug bendro: ieškoma paparèio þiedo, deginami lauþai, vyksta ávairûs bûrimai. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

Šiauliø universiteto dëstytoja, docentë Regina Kvašytë, ilgai gyvenusi Latvijoje, pasakojo, kad lietuviškos ir latviškos Joninës turi daug bendro: ieškoma paparèio þiedo, deginami lauþai, vyksta ávairûs bûrimai. Þmonës daþniausiai stengiasi išvaþiuoti iš miestø ir švæsti gamtoje, taèiau ir miestuose yra organizuojama nemaþai ávairiø renginiø. "Šiais metais Rygoje, Dauguvos pakrantëje, Joniniø šventei paruošta didelë programa. Ávairûs renginiai organizuojami miesto parkuose, senamiestyje. Išvykti á gamtà nebëra bûtina", – teigia R. Kvašytë.

Išliko senosios tradicijos

R. Stankuvienë pasakoja, kad Joniniø šventimo tradicijos Latvijoje yra labai senos ir gajos: "Nuo prieškario laikø, net sovietmeèiu þmonës, nebijodami jokiø draudimø, švæsdavo Jani." Nuo tø laikø išliko paprotys per šià šventæ vilkëti tautiná kostiumà. Lietuvoje ši tradicija dar tik bando sugráþti, o Latvijoje niekuomet në nebuvo išnykusi. Vien Bauskës mieste yra trys amatø cechai, kuriuose siuvami tautiniai kostiumai. Jie ten yra tokie populiarûs, kad minëtieji amatø cechai tiesiog lûþta nuo uþsakymø gausybës. Tautinius kostiumus vilki ne tik folkloro grupiø nariai, bet ir paprasti þmonës, šeimos kostiumus siuvasi specialiai šventëms. Kai kur dar išliko paprotys papuošti iš laukø pargintas karves ir pagerbti piemenis. Tokio paproèio laikymasis esà atneša daug gero šeimai.

Didelë reikšmë dainoms

Dar vienas svarbus latviškø Joniniø akcentas – dainos, vietiniø vadinamos lyguo (nuo þodþio linguoti). R. Kvašytë pasakoja, kad dainos bûna ávairios - nuo rimtø ir pašiepianèiø iki humoristiniø ar net erotiniø: "Senovëje buvo gajus paprotys šeimynoms vaikšèioti vienoms pas kità. Ir jei kas nors pastebëdavo koká nors nenuravëtà darþelá, tai kaipmat imdavo dainuoti dainà, pašiepianèià šeimininkus."

Paparèio þiedo ieškojimas sietinas su antrosios pusës paieškomis, todël nemaþai ir erotinio pobûdþio dainø. Joniniø dainas gali dainuoti kiekvienas – jas sudaro ketureiliai, kuriuos moka visi šventës dalyviai. Jie patys gali juos sudëlioti norima tvarka, dainuoti taip, kaip moka, nes nëra reikalaujama laikytis grieþtø dainavimo taisykliø.

Sûris ir alus – neatsietina šventës dalis

Per Jonines nëra labai sureikšminamas maistas, kaip, pavyzdþiui per Kûèias, kuomet bûna patiekiama bûtinai dvylika patiekalø, tarp kuriø negali bûti mësos, ar Šv. Velykas, kai pagrindinis maistas yra kiaušiniai. Janio šventës metu paprastai valgoma tai, kas tuo metu gaunama iš gamtos. Anot R. Stankuvienës, latviai stengiasi paruošti kuo gausesná vaišiø stalà, kuris bûtø nukrautas geriausiu turimu maistu, esà tai uþtikrina namams sëkmæ. R. Kvašytë pasakojo, kad Joniniø stalas Latvijoje neásivaizduojamas be specialaus Joniniø sûrio "Janio", kuris yra geltonas apvalios formos, turi priminti saulæ. Þinoma, vaišiø stalas ir èia neásivaizduojamas be alaus, populiariausias - mieþinis. Šie du produktai – sûris ir alus – daþnai minimi net liaudies dainose. Taip pat tradiciškai valgoma ruginë duona bei kepami pyragëliai su mësa.

Tradicija

Nors lietuviškos Joninës ir latviška Lyguo šventë turi nemaþai panašumø, Latvijoje ši šventë turi itin senas tradicijas, išsaugotas iki šiø dienø. Kita vertus, sunku dar rasti tokiø švenèiø, kurios bûtø švenèiamos taip masiškai. Visa latviø tauta tas kelias dienas leidþia sau atsipalaiduoti ir visa širdimi ásilieja á šventës sûkurá. Todël jei švæsti Jonines, tai tik Latvijoje!

Paslaptingàjà Joniniø naktá, kai laukymëse ásiþiebdavo lauþai, vaikinai ir merginos šokinëdavo per ugná ir plukdydavo vainikus, o undinës ir kitos dvasios ágydavo neregëtø galiø, gûdþiame miške praþysdavo paslaptingas paparèio þiedas. Daugybë þmoniø išsiruošdavo ieškoti jo – reto, neregëto, stebuklingo. Tam, kuris suras, dovanos þiedelis laimæ, nurodys, kur þemës gelmëse uþkasti lobiai, ir padës uþvaldyti nesuskaièiuojamus turtus.

Romantiškos sakmës apie stebuklingà þiedà slepia stulbinamà gyvosios gamtos reiškiná. Karen STANCLIFFE nuotr.

Nors paparèiø miške daug, retas laimingasis gali pasigirti stebuklingu radiniu. Kodël? Ogi jie paparèiai dauginasi ne sëklomis, o sporomis, todël þydëti niekaip negali! Taèiau nedaugeliui þinoma, kad romantiškos sakmës slepia visai realø, taèiau nuo to në kiek ne maþiau stulbinamà gyvosios gamtos reiškiná.

Rask, Joneli, ugniná þiedelá...

Bandymai atskleisti mitinio paparèio þiedo paslaptá jaudino gamtininkus nuo seniausiø laikø. Bet rado já, juk taip daþnai pasitaiko, visiškai atsitiktinai. Laiminguoju pasirodë esàs rusø botanikas Konstantinas Serebriakovas. 1970 metais jis vadovavo ekspedicijai, kuri aprašë Rusijos vidutinio klimato juostos florà. Gûdþiame miške mokslininkas ir aptiko slëpiningàjà "gëlytæ". Tiesa, radinys neatnešë savo radëjui nesuskaièiuojamø turtø, taèiau leido atspëti daugelio amþiø istorinæ paslaptá, o tikram mokslininkui tai kur kas svarbiau uþ bet kokius turtus.

Bet sugráþkime prie laimingojo radinio. Juo pasirodë esàs neišvaizdus grybas iš diktiforø šeimos. Mûsø miškuose randamas gana retai ir pasiþymi keista savybe – vienà vienintelæ naktá per metus "praþysta". Ir ši naktis daþnai sutampa su Joninëmis. Þydëjimo metu iš þemës išdygsta plonas grybas, kuris išskleidþia savo švelnø "skëtukà". Tuo metu po kepurële pasirodo lakšteliai, nuausti iš ploniausiø švieèianèiø siûlø, skleidþianèiø ryškià tamsiai raudonà šviesà.

Suprantama, grybui ši šviesa reikalinga paprasèiausiai daugintis - á jà, kaip á ugná, sulekia naktiniai vabzdþiai. Be šviesos, grybas skleidþia ir svaiginantá kvapà. Šis sklinda iš gleiviø, kuriose esama grybo sporø. Aromato ir šviesos suvilioti, drugiai ir musës puotauja drebuèius primenanèia grybiena, o pasisotinæ nuskrenda, nusinešdami maþytes grybo sporas.

Grybas-gëlë, paliktas naktiniø sveèiø, virsta bjauroka glièia mase ir nuo þemës paviršiaus dingsta iki kitø Joniniø. Nors jo sporas vabzdþiai išnešioja gana toli, jis vis tiek yra reta ir maþai ištirta rûšis, kadangi gali gyventi tik po vešliais paparèio lapais. Šio keisto grybo grybienà ir paparèiø šaknis sieja biologinë simbiozë, todël sporos, patekusios ne po svetingais paparèiø lapais, o ant kitø augalø, paprasèiausiai þûva.

...ir pamatysi tu lobius didþiausius

Anksèiau, kai miškø ir jø gyventojø buvo nepalyginamai daugiau, o þmoniø - kur kas maþiau, dràsûs lobiø ieškotojai daþnai susidurdavo su šiuo slëpininguoju fenomenu. Kadangi grybo "þydëjimas" bûdavo matomas tik ten, kur augo paparèiai, po jø lapais sklindanti šviesa ir plonytës grybienos gijos vadintos paparèio þiedu. Ir kokiø tik stebuklingø galiø jam nepriskirta! Štai kà rašë garsusis rusø rašytojas Nikolajus Gogolis:

"Þmogus metë paparèio þiedà þemyn. Ir – koks stebuklas! – þiedelis nenukrito tiesiai, o ilgai skriejo ugniniu rutulëliu rûke, tarsi plaukë oru. Pagaliau pamaþu ëmë leistis ir nukrito taip toli, kad jo þiedelis, ne didesnis uþ aguonos grûdà, vos buvo matyti.

- Èia, - niûriai sušnibþdëjo þmogui senë. – Kask èia, Piotrai. Tu pamatysi tiek aukso, kiek tau niekada net nesisapnavo".

Kita paslaptingà augalà supanèiø legendø dalis pasirodo esanti gana arti tiesos - grybas tikrai turi psichotropiniø galiø. Þolininkai, gerai þinantys "liepsnojanèio þiedelio" specifiná poveiká þmogaus psichikai, iš jo gamino ypatingus nuovirus. Bet koks þmogus, jø paragavæs, tarsi šamanas po musmiriø viralo, ápuola transo bûsenon – já ištinka haliucinacijos ir fantastiški reginiai. Taigi galima sakyti, kad kurá laikà jis tampa savotišku aiškiaregiu. Visi jo pojûèiai be galo paaštrëja. Iš èia, matyt, ir kilo legendos apie paparèio þiedo gebëjimus suteikti þmogui galiø matyti paslëptus turtus.

Liaudies sakmiø pagrindà, matyt, visada sudaro racionalûs dalykai, tik iki jø reikia sugebëti prisikasti, o tai tikrai nelengva.

Parengë Kamilë Vitkutë

Oksana LAURUTYTË

Kartu su šv. Velykomis á Šiaulius ateina festivalis "Resurrexit". Balandþio 25 - geguþës 8 dienomis vyksianèio festivalio programoje - vieni geriausiø šalies profesionaliø kolektyvø pasirodymai kupini staigmenø.

Tradicinis festivalis "Resurrexit" prasidës balandþio 25-àjà (pirmadiená) 18 val. Šiauliø Šv. Apaštalø Petro ir Pauliaus katedroje. Atidaryme koncertuos Šiauliø valstybinis kamerinis choras "Polifonija" (vadovas Tomas Ambrozaitis). Fortepijonu gros Saulius Šiauèiulis, jam antrins buvæs šiaulietis Romualdas Lukošius. Skambës paties dirigento Vytauto Miškinio "Light Mass" - šviesios mišios, kurios labai tinka šá vëlyvà, bet šiltà ir šviesø Velykø laikà. Áëjimas á koncertà, kuriame persipins lietuviø liaudies muzikos intonacijos su dþiazu, roku ir pop - nemokamas.

Balandþio 26 d. (antradiená) 18 val. Šiauliø Šv. Apaštalø Petro ir Pauliaus katedroje koncertuos puèiamøjø kvintetas "Penki vëjai" (vadovas Šarûnas Kaèionas). Programoje skambës W. A. Mozart, P. Vasks, J. Damase, A. Part, V. Striaupaitës-Beinarienës ir kitø kompozitoriø kûriniai.

Balandþio 27 d. (treèiadiená) 18 val. Šiauliø Šv. Apaštalø Petro ir Pauliaus katedroje pasirodys viena šalies þvaigþdþiø – vokalinis ansamblis "Balsai". Šviesûs, graþûs ir šaunûs atlikëjai, vadovaujami meno vadovo ir dirigento Egidijaus Kavecko, puikiai dainuoja, yra kupini kûrybiniø ambicijø, tad nuolat tampa ávairiø konkursø nugalëtojais.

Balandþio 28 d. (ketvirtadiená) 18 val. Šiauliø Šv. Apaštalø Petro ir Pauliaus katedroje koncertuosiantis Valstybinis choras "Vilnius" (meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys, dirigentas Artûras Dambrauskas) þada staigmenà - Ar. Ramirez "Missa Criolla". Šios Mišios - Lotynø Amerikos ritmø kupinas kûrinys. Kûrinio natas atrado garsus šalies tenoras Algirdas Janutas, kuris dainuos solo. Mušamaisiais gros Pavelas Giunteris.

"Resurrexit" festivalio rengëjai tæsia tradicijà kviesti á festivalá atlikëjus iš susigiminiavusiø miestø. Vieni jø - Plaueno konservatorijos dþiazo grupë "Jazz-Combo Futur" (Vokietija). Lengvà "skanø" dþiazà atliekantis jaunimas balandþio 30 dienà, šeštadiená, 15 val. koncertuos "Saulës" koncertø ástaigos vitraþø salëje, o balandþio 29 d. (penktadiená) 14 val. - Kelmës rajono Tytuvënø gimnazijoje.

Balandþio 29 d. (penktadiená) 18 val. Šiauliø "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje - dviejø daliø koncertas, kurio metu gros garsus pianistas iš JAV Martin Labazevitch ir koncertuos Valstybinis Vilniaus

kvartetas. Tai - vienas geriausiø Lietuvos kvartetø, kurio Šiauliai jau seniai negirdëjo.

Geguþës 1 d. (sekmadiená) 16 val. Šiauliø Šv. Apaštalø Petro ir Pauliaus katedroje vyks koncertas, skirtas Motinos dienai. Jame koncertuos Klaipëdos E. Balsio menø gimnazijos styginiø instrumentø orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaièio. Programoje - J.S. Bach koncertas klavyrui ir orkestrui d-moll. Solo fortepijonu gros Klaipëdos universiteto Menø fakulteto absolventë Raimonda Juciûtë.

Festivalio uþdarymas - geguþës 8 d. (sekmadiená) 16 val. Šiauliø Šv. Apaštalø Petro ir Pauliaus katedroje pasirodys Lietuvos kariuomenës orkestras (vadovas kapitonas Egidijus Ališauskas) ir Šiauliø valstybinis

kamerinis choras "Polifonija" (vadovas Tomas Ambrozaitis). Programoje - G. Verdi, M. Ravel, J. de Meij, J. Rutter, J. Naujalio kûriniai. Lietuvos kariuomenës orkestras buvo praëjusiø metø "Resurrexit" festivalio þvaigþdë. Daugelis iš kariuomenës orkestro tikisi trankiø maršø, taèiau orkestras geba nustebinti neátikëtina dinamine amplitude - nuo subtiliausio "piano" iki griausmingo "forte".

Festivaliui "Resurrexit" rengti lëšø skyrë Kultûros rëmimo fondas, Šiauliø miesto savivaldybë, akcinë bendrovë "Teo".

Svajûnas SABALIAUSKAS

Praëjusá šeštadiená Šiauliø dramos teatre paminëta Tarptautinë teatro diena. Vakaro metu apdovanoti geriausi metø aktoriai, pagerbti senjorai.

Šiauliø miesto savivaldybës premija paskirta Juozui Bindokui.		Šventiná vakarà Sigitas Jakubauskas skaitë Antano A. Jonyno eiles "Krioklys po ledu".

Susirinkusiai publikai parodytas poezijos-muzikos spektaklis pagal Antano A. Jonyno eiles "Krioklys po ledu", kurias skaitë šiømetës Vyriausybës kultûros ir meno premijos laureatas aktorius Sigitas Jakubauskas. Jam talkino mušamaisiais Gintas Gascevièius, gitaristas Eligijus Þilinskas ir klavišininkas Gintaras Dzidolikas.

Po spektaklio prasidëjo iškilminga ceremonija, kurios metu apdovanoti geriausi metø aktoriai ir pasirašyta sutartis tarp Šiauliø dramos teatro ir Šiauliø universiteto.

Ant scenos Šiauliø dramos teatro vadovas Antanas Venckus ir Šiauliø universiteto rektorius Vidas Lauruška iškilmingai pasirašë sutartá ir uþtvirtino antspaudais. Sutarèiai ásigaliojus, Menø fakulteto studentai galës dalyvauti spektakliø generalinëse repeticijose, semsis patirties iš profesionalø, studentai teatro fojë rengs parodas, savo darbø pristatymus.

Vakaro metu tradiciškai áteiktos dvi Šiauliø miesto savivaldybës premijos, kurios šiais metais atiteko aktoriams Juozui Bindokui ir Nijolei Mironèikaitei.

Premija áteikta ir Nijolei Mironèikaitei, švæsianèiai savo 70-metá.		Ramûno Karbauskio dovana - á scenà áveþtas veþimas su "Naisiø vasaros" varškës sûriu. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Verslininkas, meno mecenatas Ramûnas Karbauskis áteikë savo ásteigtas pinigines premijas dar dviem aktoriam: Jûratei Budriûnaitei uþ Lainos vaidmená spektaklyje "Ponas Puntila ir jo tarnas Matis" bei Mirandolinos vaidmená "Viešbuèio šeimininkëje" bei Aurimui Pintuliui uþ kavalieriaus Ripafratos vaidmená spektaklyje "Viešbuèio šeimininkë".

R. Karbauskis nepamiršo ir kitø teatro darbuotojø - á scenà áveþtas veþimas, prikrautas "Naisiø vasaros" varškës sûrio, kuris po renginio išdalytas visiems Šiauliø dramos teatro darbuotojams.

Šiauliø dramos teatro gildija kolegø prizus áteikë aktoriams Aidui Matuèiui ir Donatai Kielaitei, kurie Šiauliø dramos teatre dirba pirmà sezonà. Prizas "Aktoriai dëkoja" áteiktas teatro archyvarui Rimantui Vaitiekûnui, kuris šiais metais išëjo á pensijà.

Šiauliø dramos teatro vadovas A. Venckus priminë, jog rudená teatras švæs 80-metá, ir pakvietë publikà dalyvauti šventiniuose renginiuose. A. Venckus šypsodamasis sakë, kad publika nepamirštø ir dar iki jubiliejaus daþniau lankytøsi spektakliuose.

Teatras jubiliejø švæs rugsëjo 23 dienà. Jubiliejaus išvakarëse bus parodyta premjera Eugenijaus Švarco "Šešëlis". Spektaklá kurs legendinë reþisierë Nataša Ogay, kuri jau šá savaitgalá atskrenda iš JAV.

Jubiliejinis gimtadienis aplankë lopšelá–darþelá "Dainelë". Savaitæ ástaigoje vyko renginiai, skirti gimtadieniui paminëti.

Net savaitæ lopšelyje-darþelyje "Dainelë" vyko ávairûs renginiai - ugdytiniai šventë darþelio gimtadiená. "Dainelës" archyvo nuotr.

Lopšelio-darþelio ugdytiniai sveèiams vaidino, šoko, deklamavo. Dainavo ne tik vaikai, bet ir moterø ansamblis. Renginio vedëjos pristatë ugdymo ástaigos vizijà ir misijà. Lopšelio–darþelio direktorës Alisës Andriuškevièienës teigimu, "Dainelë" yra stipri ir išskirtinë maþuoju teatru "Šypsenëlë", kuris jau 10 metø dalyvauja respublikiniuose lëliø teatrø šventëse–festivaliuose "Molinuko teatras" ir yra apdovanotas pagyrimo ir padëkos raštais. Maþojo teatro spektaklius matë ne tik Šiauliø, bet ir daugelio šalies miestø miesteliø maþasis þiûrovas.

Darþelyje ágyvendinamas projektas "Vaidina visas lopšelis–darþelis "Dainelë": vaiko kompetencijos ugdomos pasitelkus vaidybà, lëlës moko vaikus paþinti raides, skaièiuoti, saugaus eismo taisykliø, dalyvauja visuose renginiuose ir šventëse, išlydi ugdytinius á mokyklà, padeda adaptuotis lopšelyje. Šis projektas atnaujinamas ir ágyvendinamas kiekvienais mokslo metais. Vaikai, þaidþiantys teatrà, yra linksmi, dràsûs, savarankiškesni, laisvesni, darbštesni, draugiškesni.

Jau 11 metø ši ástaiga vykdo Sveikos gyvensenos ugdymo programà, yra pripaþinta sveikatà stiprinanèia mokykla. Maþasis teatras formuoja vaikø sveikos gyvensenos, higienos ágûdþius. Sveikos gyvensenos projektai ágyvendinami ne tik ástaigoje, mieste, bet ir šalyje, lopšelio-darþelio pedagogai yra respublikinës ikimokykliniø ástaigø darbuotojø asociacijos "Sveikatos þelmenëliai" nariai.

Ástaigos bendruomenei leidþiamas laikraštis "Naujienø kraitelë".

Esame dëkingi visiems, kurie aplankë ir pagerbë mûsø bendruomenæ jubiliejaus proga.

Nijolë Kiškûnienë, direktorës pavaduotoja ugdymui

Aišku, Uþgavënës nuo seniausiø laikø švenèiamos kûrybingai - visi trokšta iki valios prisisiautëti prieš rimtàjá gavënios metà. Kai kuriose valstybëse Uþgavëniø linksmybës trunka savaitæ, o kiekviena diena tituluojama vis kitaip. Štai Rusijoje pirmadienis vadinamas susitikimø diena, antradienis - þaismingàja, treèiadienis – saldþiàja, ketvirtadienis – plaèiàja, penktadienis – uošvës mëgiamàja, šeštadienis – svainës išrinktàja, sekmadienis - nubuèiuotàja.

Visas krikšèioniškasis pasaulis þiemai baigiantis persisunkia Uþgavëniø nuotaikomis. Neatsiejamu šventës atributu tampa blynai. Vaišinamasi jais pagal kiekvienoje šalyje ásišaknijusias tradicijas, pavyzdþiui, ukrainietë šeimininkë stengiasi nudþiuginti savo šeimos narius, draugus ir giminaièius blynais, iškeptais tik pagal jai vienai þinomà receptà. Jo paslaptá ji kruopšèiai stengiasi nuo visø nuslëpti.

Kulinariniu meistriškumu garsëja mûsø kaimynës baltarusës. Èia blynais pradedama rûpintis jau Uþgavëniø išvakarëse. Tešlos uþmaišymas yra laikomas magišku veiksmu, tad baltarusës laikosi ypatingø apeigø. Ruošiama tešla vakare, dangaus skliaute pasirodþius mënuliui. Maišant kalbama: "Mënuli mënulëli, auksiniai tavo rageliai, þvilgtelk pro langelá, papûsk á tešlelæ." Tikima, kad nuo ištartø apeiginiø þodþiø blynus pavyksta iškepti ypatingus: aukso spalvos, nëriniø rašto, begalinio plonumo... Ne veltui kiekvienuose namuose Uþgavëniø išvakarëse pasklinda mielinës blyninës tešlos aromatas, o rytà pasigirsta á keptuves pilamo skysèio šnypštimas.

Neátikëtina daugybë blynø suvalgoma per þiemos pabaigos šventæ Serbijoje, tik blynus èia áprasta valgyti ne su tradicine grietine, uogiene ar spirguèiais, o su þuvimi, silkëmis ir ikrais...

Itin ádomiø tradicijø laikomasi Slovakijoje. Uþgavëniø savaitës treèiadiená slovakø uošvës kvieèia á savo namus pasisveèiuoti neseniai ištekëjusias dukteris su þentais. Tà dienà mylimo þentelio garbei susirenka papuotauti visa giminë. Tos paèios savaitës penktadiená jau þentas kvieèia pas save uošvius blynø. Tiesa, šios vaišës yra gana specifinës. Pagal paprotá þentas su savo þmona prašo atëjusiø uošviø pamokyti juos proto, išminties, ir toká prašymà tëvai paprastai laiko didele garbe. Apie tai tuoj pat suþino visi kaimynai ir giminës. Uþtat jeigu þentas imtø šá paprotá ignoruoti, nesantaikos tarp jo ir þmonos giminiø bûtø sunkoka išvengti. Seniau apskritai laikytasi kuriozinës šio paproèio pusës: pakviestoji uošvë turëdavo išvakarëse atgabenti á jaunosios poros namus visà "blyniná rekvizità": keptuviø, dubenëliø, semtuvëliø... Uošvis duodavo miltø ir sviesto.

Uþgavënes yra aprašæ daugelis rašytojø. Štai ištrauka iš vaizdingo rusø rašytojo Antono Èechovo apsakymo: "Blynai buvo apskrudæ, porëti, putlûs, tarsi pirklio dukters peèiai... Podtykinas nusišypsojo ir susiþavëjæs apipylë juos karštu sviestu. Po to, tarsi kaitindamas savo apetità ir mëgaudamasis pagunda, lëtai aptepë juos ikrais. Vietas, ant kuriø nepateko ikrø, jis uþpylë grietine... Dabar teliko mëgautis valgymu, ar ne tiesa? Betgi ne!.. Podtykinas þvilgtelëjo á savo kûriná... Šiek tiek pamàstæs, uþkrovë ant blynø patá riebiausià lašišos gabalà, kilkæ ir sardinæ. Ir tik po to, kone alpdamas ir dusdamas, susuko abu blynus á tûtelæ, jausmingai išlenkë taurelæ degtinës, atsikrenkštë ir prasiþiojo"...

Patys blynai skirtingose valstybëse kepami nevienodai: iš kvietiniø ir grikiniø, mieþiniø ir þirniniø miltø; uþmaišyti su mielëmis ir su rûgusiu pienu; su ádaru ir be jo. Tad kaþin ar verta stebëtis, kad per Uþgavënes blynus kerta visi – ir turèiai, ir vargšai, uþ paskutinius skatikus nusipirkæ gatvëje parduodamà blynelá...

Varþybose atsigauna širdis

Prisivalgius blynø puolama laukan - juk reikia išlieti susikaupusià energijà... Rusijoje, Èekijoje ir kitose slaviškuose kraštuose itin mëgstama su vëjeliu palenktyniauti á roges pasikinkius grynakraujus ristûnus. Lekia, švilpia keliais margaspalvës veþëèios, išdabintos spalvotais kaspinais, popierinëmis gëlëmis, skamba þirgø pakelëse pririšti metaliniai varpeliai... Kiek juoko, krykštavimo, nutrûktagalviškumo, verþlumo...

Itin gausiai pasilinksminimø vietas lanko graikai - su draugø bûriais jie ásiverþia á vyno restoranëlius. Uþgavëniø karnavalø metu paprastai neveikia jokios kontoros, prekybos ástaigos, netgi vaikai nelanko mokyklø.

Visos pramogø ástaigos vakarais bûna perpildytos šiaip jau santûrioje Austrijoje. Ramieji austrai savo siautëjimà aiškina taip - nepasilinksminsi per Uþgavënes, vadinasi, visi metai bus liûdni. O sielà ir kûnà sušildo šios šalies miestø miesteliø gatvëse pardavinëjamas karštas vynas, alus ir dešrelës.

Bulgarijoje šiø švenèiø proga visur surenèiamos laikinos scenos, išdabintos spalvingomis iškabomis ir vëliavëlëmis. Ant pakylø uþkopæ artistai, pasipuošæ maskaradiniais kostiumais, kvieèia þmones rinktis pasiþiûrëti linksmø vaidinimø, pantomimos, akrobatø, fokusininkø pasirodymø, pasiklausyti kupletø. O jau palapiniø gausybë – su ávairiais saldumynais ir, þinoma, pyragais. Skambias melodijas groja dûdø orkestrai, armonikas virkdo kaimo muzikantai, vaikai krykštauja sûpuoklëse ir karuselëse.

Makedonijoje Uþgavënës neásivaizduojamos be tradiciniø sporto šakø varþybø – imtyniø, iš sniego nulipdytø tvirtoviø šturmo, stipruoliø galios išbandymo.

Ši "plaèios sielos šventë" daugelyje šaliø pradeda rimti tik savaitës pabaigoje. Ásišëlus sunku apsiraminti, juo labiau – priprasti prie minties, kad linksmybëms atëjo pabaiga. Juk savo rûsèius reikalavimus jau pateikia didysis pasninkas.

Parengë Kamilë Vitkutë

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Dainininkë Birutë Petrikytë su dukra Andþelika planuoja netrukus koncertuoti Šiauliuose. Garsus šeimyninis duetas sako, kad dainuoja tiek, kiek širdis liepia. Dainininkës dabar organizuoja tarptautiná šlageriø festivalá.

Birutë Petrikytë ir jos dukra Andþelika puikiai viena kità papildo ne tik scenoje. Birutës PETRIKYTËS asmeninio archyvo nuotr.

"Vogtos" dainos - laisvës gurkšnis

Birutæ Petrikytæ ir jos dukrà Andþelikà þino visi, o jø dainas mëgsta tie, kuriems patinka garsiausi pasaulio šlageriai. Šlageriø primadona Birutë dabar gyvena su vyru Igoriu, dainuoja su dukra Andþelika ir dþiaugiasi anûku Antanu.

Kai Birutë uþdainuodavo dainà "Tik tu ateik", þiûrovai jos nepaleisdavo nuo scenos. Šià dainà parašæs Vytautas Kernagis dedikavo savo kûriná bûtent B. Petrikytei.

Dainininkës dukra Andþelika daþniausiai koncertuoja kartu. Moteriškas šeimyninis duetas vienas kità papildo. Birutës balsas skamba tarsi krištolas, o Andþelikos - lyg plaukiantis smëlis. Mama – skambiø šlageriø karalienë, o dukra – roko ir dþiazo atstovë.

Likimas lëmë, kad dauguma B. Petrikytës kartos dainininkø turëjo dainuoti "vogtas" dainas. Tokie buvo laikai – daina, radijo bangomis prasiskverbusi pro geleþinæ sovietinës santvarkos uþdangà, pamalonindavo klausytojø ausis. Tai buvo laisvës gurkšnis muzikos mëgëjams, o muzikantams - galimybë tobulëti.

Muzikantai skubëdavo uþrašinëti natas, kompozitoriai kûrë þodþius, o dainininkai jas perdainuodavo visø muzikos mëgëjø dþiaugsmui. Taip gebëjome neatsilikti nuo pasaulio muzikos tendencijø.

Brangus kiekvienas þiûrovas

Abi dainininkës sako, kad liptø á scenà, net jei susirinktø vos dešimt ar maþiau gerbëjø. Andþelika prisimena niekada nesiekusi tapti jokiø konkursø nugalëtoja. Jai nereikëjo oficialaus pripaþinimo. Pakako suþavëto klausytojo þvilgsnio ir gëliø puokštës.

"Išmokau vienà mamos dainà ir sudainavau jà restorane. Po þiûrovø reakcijos supratau, kad dainuosiu", - prisimena Andþelika, kuriai turëjo bûti sudëtinga išgarsëti mamos šešëlyje. Likimas lëmë kitaip. Birutës klausytojai mielai priëmë Andþelikos dainas.

Andþelika savo repertuarui renkasi daugiau roko balades, kurias dainavo Celine Dione, Whitney Houston. Dainininkë nuo maþens lydëjo mamà á visus koncertus. Dar bûdama maþa, ji jau spaudë rankà estrados briedþiui Adolfui Jaruliui, scenos princui Ryèiui Cicinui: "Uþaugau tarp garsiø dainininkø ir maèiau, kad jie yra paprasti þmonës. Gal todël niekada nejauèiau noro pakilti virš visø, o tiesiog dainuoti tai, kas man patinka."

Birutë sako, kad pirmasis jà estrados primadona pavadino Arûnas Valinskas. Nuo to laiko taip jà vadina daugelis renginiø vedëjø. "Dabar kiekvienas, uþlipæs ant scenos, þvaigþdë, nors daugelis nespëja në þybtelëti", - sako ji.

Dainininkë pamena, kad anksèiau á scenà bet kam uþlipti nepavykdavo. Veikë stipri kompozitoriø sàjunga, kuri tarsi filtras praleisdavo tik paèius geriausius.

Pripaþinimas

Birutë 1976 metais tapo festivalio "Vilniaus bokštai" nugalëtoja. Po šio triumfo laimëjimai paþino tarsi iš gausybës rago. Tais paèiais metais ji pripaþinta populiariausia Lietuvos dainininke. 1979 m. - festivalio "Liepojos gintaras", Jerevane vykusio tarptautinio ansambliø ir solistø konkurso laureatë. 1981 m. – tarptautinio Jaltos muzikinio konkurso laureatë. Tais metais ji vienintelë iš Lietuvos buvo pakviesta dalyvauti tarptautiniame Maskvos festivalyje "Daina" ir tapo laureate.

Kovo 8-oji – Tarptautinë moters diena. Apie kokias dovanas ir staigmenas galvoja dainininkës? Birutë nusišypso: "Kaip bebûtø keista, labai norëèiau, kad man per šià šventæ padainuotø ne vyras, o moteris – Barbra Streisand. Labai norëèiau ir su ja padainuoti."

Andþelikos svajonë - "Scorpions". Ji bûtø laimingiausia, patekusi á šiø roko baladþiø liûtø koncertà. Padainuoti su jais kokià nors garsià baladæ bûtø tiesiog palaima.

Dabar abiem dainininkëm scena – tik širdies atgaiva. Didþiausias jø muzikinis darbas ausimis negirdimas. Jos abi organizuoja tarptautiná šlageriø festivalá, kuris vyks rugpjûtá.

Abi moterys sako labai mëgstanèios dainas apie jûrà, nes gimusios ir uþaugusios pajûryje. Vos ávaþiavusios á Klaipëdà pajunta jûros kvapà. Uþplûsta vaikystës prisiminimai.

Praëjusá sekmadiená prie Rëkyvos eþero ávykusi Þiemos šventë sulaukë dalyviø ir sveèiø lyg vasarà. Apie tris tûkstanèius þmoniø pramogavo ant eþero ledo ir paplûdimyje.

Ledrogiø varþybose rungësi "Ice-Optimist" ledo jachtø klasë - 8-15 metø berniukai ir mergaitës. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Itin geras oras prie eþero pritraukë bûrius rëkyviškiø ir šiaulieèiø. Tradicinëje Þiemos šventëje, be jau áprastø sporto atrakcionø, poledinës þûklës varþybø, sniegomobiliø ir jëgos aitvarø, šunø vikrumo varþybø, þiûrovø susidomëjimo sulaukë parodomieji aviamodeliø skraidymai. Balto ledo ir þydro dangaus fone radijo bangomis valdomi pilotaþiniai aviamodeliai atliko ávairias figûras.

Þiemos šventë niekad neapsieina be sveikuoliø, tie, kurie nesimaudo ledinëje eketëje, propaguoja šiaurietiškà vaikšèiojimà.

Grojant liaudiškai kapelai "Šelmiai" buvo uþdegtas šventës lauþas, koncertavo vaikø studija "Svirplys", grupë "Patruliai".

Þiemos šventæ ryškiai nuspalvino, pagyvino ir pagraþino poledinës þûklës dalyviai. "Tiek daug þvejø ant Rëkyvos eþero anksèiau nebuvau maèiusi", - teigë šventës organizatorë Olga Osterova, Šiauliø kultûros centro Rëkyvos skyriaus vedëja.

Poledinës þûklës varþybø organizatorius - Arvydas Kšivickas, "Klevo" sporto mokyklos instruktorius-metodininkas. Varþybose dalyvavo 36 þmonës, visi šiaulieèiai. Keturiolikmetis Ignas Musnickas buvo jauniausias þvejys, o vyriausias - 72-ejø Adolis Stafeckis.

Vasario 6-àjà ant Rëkyvos eþero ledo vyko þiemos šventës "Šiauliai 2011" ledrogiø varþybos. Ledrogiø varþybø organizatorë - Šiauliø buriuotojø klubo viceprezidentë Irutë Þièkuvienë.

"Šiauliai plius" informacija

Šiauliuose surengtas tradicinis, jau šešioliktasis, vyskupo M. Valanèiaus skaitymø konkursas. Baigiamajame ture dalyvavo dešimt 5-9 klasiø ir dvidešimt 10-12 klasiø moksleiviø iš 11 miesto mokyklø ir Šiauliø rajono Þarënø pagrindinës mokyklos.

"Juventos" pagrindinës mokyklos septintokës G. Kavaliauskytë, G. Andriûnaitë ir D. Budinavièiûtë. Alberto GRIGANAVIÈIAUS nuotr.

Jaunesniøjø grupëje pirmà vietà laimëjo "Juventos" pagrindinës mokyklos septintokës Gabija Kavaliauskytë, Gabrielë Andriûnaitë ir Dominyka Budinavièiûtë (mokytoja Rita Liutkevièiûtë), parengusios programëlæ pagal M. Valanèiaus kûriná "Vingrai". Antroji vieta atiteko "Romuvos" pagrindinës mokyklos aštuntokei Vaidai Visockytei (mokytoja Jolanta Stulgienë) – pagal K. Gudonytës "Blogos mergaitës dienoraštis", treèioji vieta – Aurelijai Kavitovai (mokytoja Dalia Vëlaitienë) uþ M. Karèiausko "Prûsijos karo vado pamokslà lietuviams".

Vyresniøjø grupëje pirmàjà vietà laimëjo daugkartinis šiø konkursø laureatas "Romuvos" gimnazijos 11 klasës mokinys Armandas Lazdauskis (mokytoja Dalia Vëlaitienë) uþ J. Erlicko "Þygius Jeruzalëje ir kitur". Antroji vieta atiteko Šiauliø universiteto gimnazijos vienuoliktokëms Astai Petreikytei, Orintai Noraitei ir Gintarei Visakavièiûtei (mokytoja Violeta Šukienë) uþ publicistinæ kompozicijà "Laumës", treèioji vieta – Didþdvario gimnazijos abiturientei Daliai Traškinaitei (mokytoja Vida Balèiûnienë) uþ E. Mikulënaitës "Jurà".

Laureatai, juos parengusios mokytojos apdovanoti diplomais, atminimo dovanëlëmis ir knygomis. Devyniems moksleiviams áteikti paskatinamieji diplomai ir knygos, kitiems – padëkos raštai ir knygos, mokytojoms – padëkos raštai.

Dëkojame "Þiburio" knygynui, "Saulës deltos" leidyklai uþ paramà knygomis, miesto ir rajono Švietimo skyriams ir Moksleiviø namams uþ organizacinæ ir metodinæ paramà.

Didþiuojamës, kad 1994 metais surengto pirmojo konkurso nugalëtoju tapæs ir skaitovø sàskrydyje Nasrënuose geriausiu vyskupo M. Valanèiaus vaikaièiu pripaþintas Deivydas Staponkus yra skelbiamas kandidatu á kultûros ministro postà.

Albertas Griganavièius, Vyskupo M. Valanèiaus Blaivystës sàjûdþio Šiauliø sk. pirmininkas

Oksana LAURUTYTË

Penktadiená Šiauliø þurnalistai jau aštuntà kartà "kalë" vinis - tradicinës šventës metu buvo apdovanoti ne uþ gerus darbus, bet patirtas tragikomiškas situacijas, padarytas juokingas klaidas, prasprûdusá netikusá þodá. Unikalaus šalyje þurnalistø renginio "Metø vinys" laukë ne tik patys þurnalistai, bet ir jø nuolat kritikuojami valdininkai - juk tai puiki proga pasijuokti ir šventës proga áteikti dovanas plunksnos broliams ir sesëms.

"S plius" televizijos þiniø tarnybos vadovei Nijolei Visockienei "viná" pakviesta áteikti Loreta Liubavièienë, Valstybës sienos apsaugos tarnybos ryšiø su visuomene specialistë. Centre - šventës vedëjas Rolandas Parafinavièius. Alvydo JANUŠEVIÈIAUS nuotr.

"Èiulbingala"

Šiømetis renginys "Metø vinys", palyginti su ankstesniaisiais, surengtas vëlokai. Dël skurdaus biudþeto lëšø šventei surengti buvo maþoka, tad þurnalistai ilgai diskutavo, ar besusirinkti švæsti ir pasijuokti iš savo klaidø. Šventë ávyko ir kolegos vienbalsiai sutiko, kad šioje situacijoje labiausia nusipelnë þurnalistas Sidas Aksomaitis. "Respublikos" þurnalistas sukûrë eilëraštá, kuris tapo stimulu neatsisakyti tradicinës šventës:

Vinims, nors sunkmeèio kûju dauþytoms ir lankstytoms,

Nebaisios anei rûdys, anei Landsbergis, anei mirtis.

Net ir aptalþyta vinis tvirtesnë bus uþ šimtà plytø,

Greièiau jau priekalas suskils á šipulius, nei uþsilenks vinis...

Nuolatinis šventës vedëjas Rolandas Parafinavièius prisipaþino, kad "naujojo klasiko" Sido eilës vertos apdovanojimo nominacijoje "Èiulbingala negali nelakštëti". Vis dëlto "Lakštingala 2010" buvo pripaþintas Šiauliø televizijos þurnalistas Gediminas Berþinis uþ parašytà scenarijø filmui apie Šeduvos gimnazijà. Pagal šá scenarijø montuotojas turëjo "suklijuoti" rimtà pristatomàjá filmà apie gimnazijos veiklà ir gyvenimà. Scenarijus skambëjo taip: "Šeduvos vaizdas, arkliukas vaþiuoja. Atvaþiuoja prie baþnyèios. Atsisëda. Meldþiasi. Kepurytë, kepurytë, kepurytë. Vaþiuoja á gimnazijà, išlipa iš veþimo (viskas juodai balta). Iš juodo fono - kojos, nusileidþianèios á batukus (jau spalvota), plaunasi dantis, spaudþia rankenà ir išeina..."

Atsiimdamas "viná" - kalvio Alberto Martinaièio nukaldintà meno kûriná - G. Berþinis prisipaþino esàs itin pagerbtas. Jis yra pelnæs tarptautiniø apdovanojimø, taèiau pastarasis ávertinimas jam esàs mieliausias.

"Geras klausimas"

Nominacijoje "Geras klausimas" nugalëtoju pripaþintas Šiauliø televizijos operatorius Algis Dilinskis. "Vinis" jam áteikta dël susiklosèiusios paradoksalios situacijos dël jo pavardës.

Algis "Šiauliø televizijoje" dirba nuo 2003 metø. Karjerà televizijoje pradëjo dirbdamas vairuotoju, vëliau tapo operatoriumi. Jau keletà metø jo pavardë figûruoja "Þiniø" reportaþuose ar laidø titruose. Visai neseniai Algis paklausë: "O kodël jûs rašote titruose, kad aš Dilinskas?" Þiniø tarnyba ëmë juoktis: "O tai kokia tavo pavardë?" Vyras atsakë: "Šiaip aš Dilinskis". Kolegoms kilo klausimas, kodël jis niekada nesakë, kad ne taip jo pavardë rašoma "A man gerai ir taip, ir taip", - atsakë Algis ir nuëjo.

Þiniø tarnybos vadas iškart paliepë montuotojui pakeisti Algio pavardæ. Taip po keleriø metø þurnalistai ir suþinojo, su kuo dirba.

"Gudrutis" ir "Metø dainius"

Itin daug apdovanojimø pelnë Šiauliø televizijos darbuotojai. Štai nominacijoje "Gudrutis" apdovanojimas áteiktas pastarosios televizijos þurnalistui Aleksandrui Apoèkinui.

Þurnalistas atvyko á Šiauliø apskrities vyriausiajame policijos komisariate duris atvërusià atnaujintà cheminæ laboratorijà. Joje tiriama naminë degtinë iš visos apskrities. Atvykusius þurnalistus pasitiko darbuotojos ir aštrûs tiriamø gërimø kvapai. Aleksandras ëmë svarstyti, kokiais vaizdais iliustruoti reportaþà, todël pareigûnams pasiûlë: "Gal papilstykit?" Po nejaukios tylos Aleksandrui teko teisintis: "Èia ne kvietimas išgerti, tik neteisingai ištartas prašymas".

"Metø dainiumi" pripaþinta Šiauliø televizijos darbuotoja Aina Valèiukaitë uþ parengtà reportaþà apie Uþgavënes. Tekstas skambëjo taip: "Nuo seno buvo tikima, kad jei per Uþgavënes gerai ir soèiai privalgysi, bûsi sveikas ir sotus visus metus. Tad riebiais, namuose keptais blynais ir kitais tradiciniais valgiais vieni kitus vaišino patys šventës dalyviai. Daugelá viliojo ir pakrantëje kepamø blynø kvapas. Ne kà linksmiau Uþgavënës buvo švenèiamos ir Šiauliø rajone."

"Kamasutra"

"Vinimi" buvo apdovanota "Kamasutros" nominacijoje nugalëjusi "S plius" þiniø tarnybos vadovë Nijolë Visockienë uþ itin juokingà situacijà, kurioje jai teko atsidurti. Þurnalistë atvyko á daugiabuèius administruojanèià bendrovæ kalbinti jos naujo direktoriaus Justino Vištorto. Šis valdininkas kaþkada dirbo Savivaldybëje ir pagarsëjo tuo, kad po darbo šoko striptizà.

Nijolei valdininkas pasirodë matytas, tad ji ëmë sukti galvà kur. Pokalbio metu ji vis bandë prisiminti, iš kur já þino, ir vis klausinëjo: "Gal Jûs koks nors aktyvus studentas buvote, kad aš Jus ásidëmëjau?" "Ne", - atsakë naujasis bendrovës direktorius ir bandë nukreipti kalbà, kad nebûtø demaskuotas, tik spëjæs uþlipti ant naujo karjeros laiptelio.

Nijolë bandë dar: "Tai gal Jûs iš J. Janonio gimnazijos? Ar nebuvome ten susitikæ?" Jaunuolis paneigë, bet Nijolë neatlyþo: "Tai gal kokiame nors kolektyve šokote?" (Jau šilèiau - aut. past.). "Ne. Tikrai neþinau, kur Jûs galëjote mane matyti", - pokalbá uþbaigë direktorius, buvæs striptizo šokëjas.

Tik gráþusi á redakcijà Nijolë "atgamino", kas toks buvo J. Vištortas.

"Provokatorius 2010"

Metø provokatore pripaþinta "Šiauliø krašto" þurnalistë Nijolë Koskienë. Þurnalistë rengë laikrašèio priedà apie dinastijas. Ieškodama pašnekovø, paskambino Šiauliø vyskupui Eugenijui Bartuliui: "Laba diena. Rengiame priedà apie dinastijas. Gal þinote mûsø krašte kokià nors kunigø dinastijà? Bet kad bûtø maþiausiai trys kartos: tëvas, sûnus..." Šioje vietoje Nijolë suprato, kad vyskupas gali ir nesuprasti klausimo: "Na, nebûtinai tëvas ir sûnus (ot, velnias, ir vël, - aut. past.), ta prasme, gali bûti dëdë..."

Vyskupas paþadëjo paieškoti, bet ar surado, istorija nutyli.

Dël savo "kliurkø" juokësi ne tik nominantai - publika net ašaras šluostësi. Plojimais á scenà plunksnos broliai lydëjo kolegas ne tik atsiimti nominacijø - plojo ir nominantus ávardijusiems, netušèiomis á þurnalistø šventæ atëjusiems valdþios atstovams - Šiauliø vicemerei Almai Javtokienei, Šiauliø savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotojui Deniui Michalenko, Šiauliø rajono savivaldybës vicemerei Ingridai Venciuvienei, atstovams spaudai bei Lietuvos þurnalistø sàjungos pirmininkui Dainiui Radzevièiui. Juoko ašaras spaudë ir dviejø Šiauliø televizijø parengti siuþetai iš televizininkø gyvenimo.

Irena BUDRIENË

Šiauliø dailës galerijoje atidarytoje 44-ojoje Šiauliø regiono tautodailës parodoje galima pamatyti daugiau nei pusantro tûkstanèio darbø, kuriuos pateikia 351 autorius. Iš darbø margumyno išsiskiria keturios autorinës parodos – tai Eugenijaus Arbušausko kaukës, Reginos ir Vytauto Mataièiø keramika, Angelës Steponavièienës karpiniai ir Algirdo Zibalio akvarelës.

Eugenijaus Arbušausko Uþgavëniø kaukës.

Tautodailininkø dëka išsaugojami senieji kaimo amatai, tautiniø juostø ir lovatiesiø audimo paslaptys perduodamos iš kartos á kartà. Parodoje eksponuojami ne tik tradiciniø raštø rankšluosèiai, staltiesës, lovatiesës, lino kostiumai, bet ir šiuolaikiniai rankdarbiai – megztos suknelës, šilkiniai šaliai, karoliukais puoštos riešës, veltiniai papuošalai ir kiti meniškai sukurti niekuèiai.

Parodoje ypaè gausu keramikos darbø – ir tradiciniø, ir moderniø. Áprastai išmargintos puodynës primena seneliø kaimà, kiti darbai aká traukia ryškiomis spalvomis ir ekspresyviomis formomis. Kalviø darbai solidûs ir pritaikomi namuose: šviestuvai, baldai, þidinio árankiai. Ádomios akmens skulptûros.

Medþio darbai taip pat tinka interjerui papuošti: verpstës, milþiniški samèiai, maþos skrynelës ir kraièio skrynios, originalios skulptûrëlës. Maþøjø parodos lankytojø dëmesá traukia þaislinis maþai apdirbto medþio traukinukas.

Šiauliø regiono tautodailininkai stiprûs tapybos darbais, tarp kuriø daugiausia peizaþo, senojo kaimo vaizdø, natiurmortø. Neatsisakoma paproèiø meno: gausu áspûdingø kaukiø, meniškø karpiniø, spalvingø verbø, tradiciniø marguèiø ir sodø.

Lankytojø þvilgsnius ypaè traukia retrospektyvinë Elenos Adomaitienës iš Akmenës rajono primityviosios tapybos ekspozicija. Ne vienoje šalyje vykusiose meno parodose pripaþinimo sulaukæ darbai mëgiami ir gimtajame krašte.

Prabangi juodoji Reginos ir Vytauto Mataièiø keramika išsiskiria meniškumu ir subtilumu. Neseniai penkiasdešimtmeèio jubiliejus atšventæ autoriai parodai pristato pastaraisiais metais sukurtà kolekcijà. Kitos autorinës – Uþgavëniø kaukiø – parodos kûrëjas Eugenijus Arbušauskas ne tik demonstruoja lankytojams daugybæ profesionaliai išdroþtø kaukiø, bet ir atsiprašo, kad šios nepadëjo laiku išvaryti þiemos...

Tautodailës parodos atidaryme dalyvavæ miesto, apskrities vadovai bei šalies ástaigø atstovai nemaþam bûriui tautodailininkø uþ etnokultûros puoselëjimà áteikë apdovanojimus.

Šiauliø miesto mero padëkos raštai atiteko karpiniø meistrei Angelei Steponavièienei ir tapytojui Algirdui Zibaliui, apskrities viršininko padëkos raštai uþ liaudies tradicijø puoselëjimà ir aktyvø dalyvavimà parodose – Uþgavëniø kaukiø meistrui Eugenijui Arbušauskui, keramikui Vytautui Mataièiui.

Lietuvos tautodailininkø sàjungos padëkos raštas áteiktas keramikei Reginai Mataitienei, o kultûros ministro padëkos raštai – tapytojai Elenai Adomaitienei ir menotyrininkui Vyteniui Rimkui.

Šiauliø regiono parodoje Lietuvos liaudies kultûros centro atstovai išrinko taikomosios ir vaizduojamosios tautodailës laureatus, o pirmøjø vietø laimëtojas Elenà Adomaitienæ bei Reginà Mataitienæ pakvietë dalyvauti aukšèiausiojo šalies tautodailës apdovanojimo "Aukso vainikas" finale, kuris vyks Rokiškyje kitais metais per Tris karalius.

Á Šiauliø regionà garbingas apdovanojimas jau yra atkeliavæs – 2009-aisiais "Aukso vainiku" apdovanotas šiaulietis Antanas Dundulis uþ juostø kolekcijà, kurià etnokultûros specialistø komisija pripaþino meniškiausia.

"Aukso vainiko" apdovanojimai Lietuvoje teikiami jau šeštus metus.

Rièardas JAKUTIS

Atrodo, taip neseniai duris atvërusi "Laiptø galerija" kvietë šiaulieèius á pirmàjà parodà, kurioje fotografijas, aplikacijas ir monotipijas demonstravo italø menininkai Enzo, Nando ir Pepe Rosamilia. Atrodo, neseniai, bet tai buvo prieš 18 metø, 1992-øjø pavasará. Per 18 metø "Laiptuose" surengtos 442 parodos, sëkmingai vyksta festivaliai "Šiauliø Monmartro respublika", "Literatûrinis þiemkelis", "Paþink save mene"...

Svetingoji "Laiptø galerijos" direktorë Janina Ališauskienë (centre) dþiaugiasi nauja, šákart - tëvo Edmundo (dešinëje) ir sûnaus Martyno Gaubø paroda.

Galerijoje savo parodas rengë, dràsiai galima pavadinti, lietuviø dailës þvaigþdës – Nomeda ir Šarûnas Saukos, Valentinas Antanavièius, Rièardas Bartkevièius, Rimas Bièiûnas, Jonas Daniliauskas, Stasys Eidrigevièius, Gintaras Palemonas Janonis, Vaclovas Krutinis, Mindaugas Skudutis ir kt. Neseniai Vilniuje vyko mûsø dailës klasiko Vytauto Kasiulio paroda. Pirmoji šio dailininko paroda Lietuvoje buvo surengta "Laiptø galerijoje". Á jà Šiauliuose tuomet plûdo dailës mëgëjai iš visos šalies. Ne maþesná susidomëjimà buvo sukëlusi ir kito lietuviø dailës klasiko Jono Mackevièiaus tapybos darbø paroda. "Laiptø galerija" savo fonduose turi didþiausià Lietuvoje mûsø egzilio dailininkø grafikos darbø kolekcijà, kurià rodo ne tik galerijoje, bet ir kituose šalies miestuose ar net uþ Lietuvos ribø. Kolekcijos branduolá sudaro dviejø generacijø dailininkø - Pauliaus Augiaus–Augustinavièiaus, Prano Gailiaus, Þibunto Mikšio, Viktoro Petravièiaus, Telesforo Valiaus, Alberto Vešèiûno - kûryba.

Kad "Laiptø galerija" šiaulieèiø mëgiama, liudijo ir kovo 19-osios vakaras, kai èion rinkosi gausus bûrys meno mëgëjø paminëti 18-àjà jos brandà. "Laiptø galerijos" direktorë Janina Ališauskienë trumpai prisiminë tà 18 metø kelià, sëkmes ir problemas, pati direktorë ir galerijos darbuotoja Reda Juzulënienë su Šiauliø dramos teatro aktoriais Juozu Bindoku ir Rolandu Dovydaièiu bei saksofonininku Audriumi Jonaièiu "suþaidë" literatûriná-muzikiná montaþà, kuris nukëlë á mokyklos baigimo dienas (juk 18 metø), o vakaro centrinë ašis buvo menininkø tëvo ir sûnaus Edmundo ir Martyno Gaubø parodos atidarymas.

Dailës kritikai vieningai pripaþásta, kad nepaisant jø kûrybos skirtumø šie menininkai turi daug bendra. Radviliškietis Edmundas Gaubas - elektrikas, laisvalaikiu - medþio droþëjas, Tautodailininkø sàjungos narys. Parodoje já išvydome kaip kûrëjà monumentalistà, drauge - ir kaip kameriniø skulptûrø autoriø. Stebiesi Edmundo medþio pajautimu, atsidavimu tam, kà daro, tad dràsiai galima tvirtinti, jog jis lygiuojasi á geriausiø Lietuvos medþio droþëjø gretas. Istoriškai prasmingas jo išdroþtø Lietuvos kunigaikšèiø ciklas, bet, be abejo, visø dëmesys krypo á didþiulá medþio bareljefà "1410 metai. Lietuviai gráþta" (1,0 x 3,4 m.), skirtà Þalgirio mûšiui. Bareljefe autorius išdroþæs net per šimtà skulptûrø. Prie šio kûrinio, kuris skirtas Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui ir pergalingo Þalgirio mûšio 600 metø jubiliejui, dailininkas triûsë aštuonerius metus, bet baigë laiku – 2009-aisiais.

Edmundo sûnus Martynas – profesionalus menininkas, Lietuvos dailininkø sàjungos narys, galintis pasipuikuoti savo parodomis Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje - sakë, jog tai pirmoji jo ir tëèio paroda. "Laiptø galerija" – antrieji Martyno namai. Èia jis dirba, kuria, o su galerijos 18-uoju gimtadieniu sutapo ir jo asmeninis jubiliejus – trisdešimtmetis. Martyno Gaubo kûriniai kaip visad kupini ironijos, bet nepasakysi, kad jis á menà þiûri nerimtai. Tiesiog jo kûriniai turi subtilaus humoro uþtaisà. Manau, kad nesuklysiu teigdamas, jog menas Martynui atsiranda iš þaidimo. Regi, jog jam patinka šëlioti, padaryti kokià nors netikëtà nesàmonæ. Þmonës kitø akyse nori bûti graþûs ir protingi. Nori, bet bûna kaip visada. Martynas Gaubas tai þino ir tai atsispindi jo kûriniuose. Parodoje regime Martyno skulptûras, piešinius, tapybos darbus ir net parinktus objektus. Visi jie sudaro vientisà mielà ekspozicijà.

Didþiulá kûriná, skirtà Þalgirio mûšiui, Edmundas Gaubas droþë aštuonerius metus.		Šmaikštûs Martyno Gaubo kûriniai ne vienà stebino. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Parodos proga Edmundas ir Martynas Gaubai apdovanoti Šiauliø apskrities viršininko administracijos padëkos raštais, o miesto mero ir administracijos direktoriaus padëkos raštai áteikti "Laiptø galerijoje" dirbantiems nuo jos atidarymo dienos. Pati "Laiptø galerija" irgi apdovanojo per tuos metus jai talkinusius þmones. Apdovanoti dailininkai, aktoriai, þurnalistai, meno mecenatai, beveik në vieno renginio nepraleidæ lankytojai.

Šventiná vakarà dalyvavæs Šiauliø apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, linkëdamas "Laiptø galerijos" kolektyvui tolesnës sëkmës, linksmai bei taikliai pastebëjo, jog jau daug padaryta, bet dar ne viskas. Su tuo sutinka ir patys "laiptieèiai". Laukia daug naujø darbø. Balandþio 9 d. bus atidaryta paroda In Memoriam, skirta du kartus Lietuvos Nacionalinës premijos laureato Algirdo Petrulio kûrybai, paminint autoriaus 95-àsias gimimo metines, geguþës 7 d - šiomis dienomis Vyriausybës kultûros ir meno premija apdovanoto Eduardo Juchnevièiaus retrospektyvinë paroda. Liepà "Laiptø galerija" šiaulieèius kvies á galerijos bièiulio, menø mecenato Edmundo Armoškos kolekcijos aukso fondo parodà, kurioje išvysime Pranciškaus Smuglevièiaus, Vincento Sledzinskio, Kazimiero Stabrausko, Neemijo Arbitblato, Prano Domšaièio, Vlado Eidukevièiaus, Antano Samuolio, Justino Vienoþinskio, Viktoro Vizgirdos, Antano Gudaièio, Jono Švaþo ir kitø lietuviø dailës grandø kûrinius. Rudená bendrà parodà surengs Paryþiuje gyvenantis Þibuntas Mikšys ir jo bièiulis Rainer Gottlieb Mordmueller (Vokietija). Vyks ne tik parodos, bet ir ávairios tematikos renginiai, pavyzdþiui, geguþës mënesá Europos dienai skirtas vakaras "Taikos iššûkiai: R. Rilkë ir R. Šumanas", dalyvaujant Panevëþio dramos teatro aktoriams. Šiauliø "Laiptø galerija" visad maloniai laukia meno mëgëjø.

Irena BUDRIENË

Á iniciatyvinæ grupæ susibûræ skulptorius Gintautas Lukošaitis, muzikantai Kæstutis ir Gintautas Gascevièiai bei aktorius Rolandas Dovydaitis organizuoja pilietinæ akcijà 1949 m. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio vyriausiosios vadovybës bûstinei išsaugoti. Menininkai ne tik renka lëšas ir stato stoginæ irstanèiai Balandiškiø sodybai, bet ir ketina èia surengti ásimintinà Vasario 16–osios minëjimo koncertà.

Partizanø vadai pakeliui á suvaþiavimà 1949 m. Archyvo nuotr.

Istorija

1990 m. atkûrus Lietuvos valstybæ, Mënaièiø ir Balandiškiø sodybos Radviliškio rajone buvo paskelbtos nacionalinës reikšmës objektais. Toká statusà sodybos gavo neatsitiktinai. 1949 metais partizanø vadovybë nusprendë Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio tarybos suvaþiavimà rengti Radviliškio rajono Balandiškiø kaime. Buvo pasirinktas atokus Sajø vienkiemis. Sodyboje apsistojo aštuoni partizanø vadai. Devintà suvaþiavimo dienà suþinota, kad gretimame kaime prasidëjo èekistø kratos, todël naktá partizanai persikëlë tæsti pradëtø darbø á Mënaièiø kaimà. Èia laikinai partizanus priglaudë sodybos šeimininkai Mikniai. Partizanø suvaþiavimas truko dvidešimt dienø. Istorinë deklaracija pasirašyta simbolinæ dienà – vasario 16-àjà - prie trispalvës, degant þibalinei lempai bei giedant Tautinæ giesmæ. Deklaracijoje buvo paskelbta, kad Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio organizuotas pasipriešinimas okupantams yra teisëtas, o pagrindinis tautos siekis – nepriklausoma Lietuva.

Garsiajame visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime buvo apsvarstyta apie dvidešimt klausimø, patvirtinti pagrindiniai kariniai dokumentai – statutai, LLKS (Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio) sukûrimo direktyviniai dokumentai, aptarta vadovybës struktûra. Èia buvo formaliai patvirtinta srièiø sistema ir demokratiškai išrinktas LLKS tarybos pirmininkas, Vakarø Lietuvos (Jûros) srities partizanø vadas Jonas Þemaitis–Vytautas. Aštuoni suvaþiavime dalyvavæ partizanø vadai tapo deklaracijos signatarais. Šis dokumentas buvo skirtas tam laikui, kai bus galimybë atkurti nepriklausomà valstybæ, nesvarbu, kiek teks laukti.

Dabartis

Sodybai Mënaièiuose pasisekë labiau -joje gyvena senieji šeimininkai. Kazimiero Sajaus sodybai Balandiškiø kaime likimas buvo nepalankus – sodyba, likusi be nuolat gyvenanèiø šeimininkø, yra ties visiško sunykimo riba. Pilietinës akcijos iniciatoriai teigia, kad per dvidešimt metø laisvos Lietuvos valstybinës institucijos neparodë valios išsaugoti šá nacionaliná turtà. Skulptorius Gintautas Lukošaitis pasakoja, kad idëja pastatyti stoginæ ir èia atšvæsti Vasario 16–àjà jam kilo spontaniškai, lankantis Balandiškiuose.

Šiuo metu sparèiai statoma sodybà apsaugosianti stoginë. Gintaro LUKOŠAIÈIO nuotr.

"Mes su architektu Algimantu Èerniausku apþiûrëjome apylinkes ir pamatëme nykstanèià sodybà. Vietoje iš karto aptarëme, kad reikia kaþko imtis, saugoti jà, nes pastato bûklë – katastrofiška", – prieš pusantro mënesio kilusias mintis prisimena skulptorius. Gráþæs á Šiaulius jis pristatë savo idëjà draugams ir pradëjo rinkti lëšas stoginei, kuri neleistø pastatui toliau irti. G. Lukošaitis paskaièiavo,jog stoginei reikëtø septyniø tûkstanèiø litø.

"Jau dabar turiu beveik penkis tûkstanèius litø, ir darbai bus iki vasario 9 dienos baigti. Pats lëšø rinkimas truputá partizaninis. Þmonës skirtingai reaguoja á prašymà prisididëti prie partizanø vadovybës bûstinës išsaugojimo – vieni išsigàsta ir pradeda panikuoti, kiti dar neuþbaigus sakinio pasiûlo paramà", – sako skulptorius. Jis priduria, kad Þemaitis ir Vanagas irgi neatsiklausë Snieèkaus, ar jiems leidþiama priešintis.

Pilietinës akcijos iniciatoriai nesigilina, kodël yra neveiklios uþ paveldo išsaugojimà atsakingos institucijos (ši sodyba – nacionalinis paveldo objektas). Jie tiesiog siekia atkreipti visuomenës dëmesá á ypaè reikšmingà istoriná ávyká ir jo vietà. "Ta sugriuvusi troba labai stipriai paveiks þmoniø sàmonæ, nes išryškës kontrastas tarp fizinës pastato bûklës ir turinio, kas ten vyko. Lietuvos istorijoje Balandiškiø sodyba gali tapti tam tikru tautos vienybës ir kovos centru. Reikia ásivaizduoti, kad 1949-ieji jau buvo laisvës kovos saulëlydis. Stebuklas, kad partizanø vadai iš visos Lietuvos èia susirinko ir kaip testamentà prieš visiems þûvant pasirašë Nepriklausomybës deklaracijà, suprasdami artëjanèià savo kovos pabaigà. Ši vieta yra viena svarbiausiø šalyje lietuviø tapatybës mentalitetui", – mano G. Lukošaitis.

Šventë

Iniciatyvinë grupë Vasario 16–àjà visus kvieèia šiemet švæsti Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio vyriausiosios vadovybës bûstinëje. Šventë vyks Radviliškio rajono Balandiškiø kaime – nuo Šiaulënø miestelio bus nuorodos. Renginys, kuriame dalyvaus Aistë Smilgevièiûtë ir grupë "Skylë", "Bix", "G&G Sindikatas", prasidës 14 valandà.

1949 m. pasirašytoje deklaracijoje - nepriklausomos Lietuvos siekis. Archyvo nuotr.

"Norime, kad ta šventë bûtø "su paraku", kad neprailgtø. Ji planuojama kaip atsvara tradiciniams lietuviø renginiams, pasiþymintiems ištæstumu ir nuobodybe", – mintimis dalijasi G. Lukošaitis. Jis sako trokštantis, kad šventëje dalyvautø kuo daugiau merginø ir vaikinø – jaunø patriotø, nes šis renginys kyla iš þmogaus vidaus, yra neprimestas. Tikimasi, kad šventæ tiesiogiai transliuos vienas iš nacionaliniø kanalø.

Ir dar. Aukoti bûstinei išsaugoti galima pavedimu á Gintauto Lukošaièio sàskaità: AB Swedbank, LT82 7300 0100 3545 2662, nurodant pavedimo paskirtá "bûstinei išsaugoti" arba asmeniškai. Jei bus surinkta daugiau lëšø, nei reikia stoginei, jos bus pervestos vaikø globos namams.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos "Aido" filiale iki sausio 30-osios veikia unikali paroda. Savo šeimø herbus, dokumentus, asmeninius daiktus eksponuoja Šiauliø krašto bajorai.

"Dauguma Šiauliø krašto bajorø suvokia savo kilmës tapatybæ ir þino, kad šiuolaikiniame pasaulyje bajorai neturi jokiø privilegijø", - sako Algimantas Jukna. Autorës nuotr.

Surengtoje parodoje pateikiami 29 Šiauliø krašto bajorø herbø pavyzdþiai (nepavyko gauti vienintelio Grotusø giminës herbo), išlikusios autentiškos nuotraukos, asmeniniai daiktai: senovinë skaièiavimo mašinëlë, rašymo priemoniø rinkinys, antspaudai, dëþutës. Iki šiø dienø išliko tik nedidelë dalis nuotraukø, dokumentø. Daug kas praþuvo per karus, tremtá.

Kiekviena bajorø giminë turi savo garbingà istorijà, kuri siekia net XIII-XVI a., ir kiekviena giminë turëjo savo herbà. Maþai bajorø yra išsaugojæ autentiškus dokumentus, o dauguma savo kilmæ árodë pasitelkæ dokumentus, rastus valstybës istorijos archyve.

Šiauliø krašto bajorø vadas, architektas Algimantas Jukna mielai papasakojo savo šeimos istorijà, kelià, nueità ieškant dokumentø, árodanèiø bajoriškà kilmæ.

Atkûrë bajorystæ pagal kelias linijas

Iš paauglystës ponui Algimantui iškyla šviesus moèiutës Onos Petrauskaitës pasakojimas apie jos kilmæ iš bajorø šeimos ir jos graþø gyvenimà. Tarybiniais laikais ši informacija buvo laikoma paslaptyje.

"Þinodamas, kad Lietuvoje yra atkurta bajorø sàjungà, 2002 metais nusiunèiau paklausimà apie šeimos praeitá á Valstybës istorijos archyvà ir 2005 metais sulaukiau dokumentø, patvirtinanèiø, kad mano prosenelis Jonas Petrauskas yra bajoras. Jo šeima turëjo "Jaunuolio" herbà. Buvo pridëti XVIII a. baþnytiniai dokumentai lenkø ir rusø kalbomis. Juose buvo paminëta, kad mano prosenelë Judita Marcinkevièiûtë yra kilusi iš dvarininkø šeimos. Šis faktas mane paskatino paieškoti ir prosenelës šaknø. Paklausiau dar syká Valstybës istorijos archyvo 2007 m. ir neseniai sulaukiau išsamios medþiagos, kurioje paaiškëjo, kad ji taip pat bajorë, kilusi iš Marcinkevièiø šeimos, turinèios "Gulbës" herbà. Be to, paaiškëjo, kad prosenelës mamos šeima buvo bajoriškos kilmës", - pasakoja Šiauliø krašto bajorø vadas.

Ne asmeninë, o tautos praeitis

"Prosenelës šeimai, kilusiai iš Marcinkevièiø, XV amþiuje kunigaikštis Vytautas uþ nuopelnus skyrë þemiø Braslavos teritorijoje (dabartinëje Baltarusijoje). Po jø mirties XVI a. ápëdiniai vaþiavo pas Lenkijos karaliø Aleksandrà, kad šis patvirtintø jø privilegijas. 1589 m. Tamošius Mikalojus Marcinkevièius savo ir visos giminës vardu gavo Lenkijos karaliaus Zigmanto III privilegijas. Suþinojæs tokiø faktø, buvau maloniai nustebintas. Visuomenëje poþiûris á bajorus ne visada bûna pozityvus, todël apie savo kilmæ kalbëdavome privaèiai. Suprasdami, kad bajorija, tai ne tik bajorø palikuoniø reikalas, bet ir Lietuvos istorijos dalis – bandome eiti á viešumà", - sako A. Jukna.

Pilnavertis aristokratø luomas dël istoriniø kataklizmø Lietuvoje neišliko. Nuvertinti visuomeninës moralës principai, kuriuos per amþius puoselëjo kilmingieji. Teisingumo, garbës, orumo þodþius keièia kiti þodþiai ir kiti darbai.

Lietuvos bajorai prieš savo protëvius ásipareigoja vadovautis savo šûkiu "Tiesa, garbë, orumas", - tvirtina pašnekovas.

"Labedz"("Gulbës") herbas kildinamas iš Danijos, á Lietuvà patekæs per Lenkijà, Marcinkevièiø protëviø naudojamas nuo 1630 metø.		"Junosza" ("Jaunuolio") herbas kildinamas iš Vokietijos, á Lietuvà pateko per Lenkijà.

A. Jukna sako, kad legitimavimo dokumentuose nurodoma, jog bajorë turëjo ištekëti uþ kilmingojo. Jeigu ji iki 1917 metø ištekëjo uþ nekilmingojo, tai kilmingumas tuo ir baigiasi, o po 1917 m., kai buvo sunaikinta luominë sistema, buvo galima ištekëti uþ bet ko.

Ponui A. Juknai knieti nuvykti á protëviø þemes, kur uþplûstø sentimentai. Ukmergës rajone esantis Taujënø dvaras, kuriame gyveno kunigaikšèiai Radvilos, stovi ant jo protëviø þemës. "Išlikusiø daiktø, pastatø iš protëviø laikø, deja, neturiu, išskyrus dvi XVII-XVIII a. këdes, kurios labai keistu bûdu pas mane atkeliavo. Išvydæs jas supratau, kad jos kaþkuo artimos ir savos", - prisimena jis.

Bajorø vadas norëtø rasti ir kitø giminaièiø. Juk jis ne vienintelis kilmingø protëviø Marcinkevièiø palikuonis. Tiesa, ši procedûra nëra paprasta, mat lengviau dokumentus atsekti atgaline seka.

Istorijos nuotrupos

Lietuvos bajorija, valdþiusi ir gynusi Lietuvà, susiformavo daugiau nei prieš 600 metø. 1413 m. didysis kunigaikštis Vytautas, atstovaujantis Lietuvos bajorams, ir karalius, Jogaila, atstovaujantis Lenkijai, pasirašë Horodlës unijà. Lietuvos didikams buvo suteikta teisë naudoti lenkø didikø herbus.

Didëjant Rusijos galiai, LDK bajorai ieškojo sàjungininkø. 1569 m. Lenkija ir Lietuva sudarë Liublino unijà. Buvo ákurta Dviejø Tautø Respublika. Nors Lenkija siekë prisijungti visà Lietuvà, bajorai apgynë savo kraštà. Lenkija ir LDK turëjo atskirà vietinæ valdþià, atskiras kariuomenes ir jø vadus, savo iþdus ir teismus.

Karø ir vidiniø nesutarimø nuniokota Abiejø Tautø Respublika buvo padalyta. Lietuva 1795 m. buvo prijungta prie carinës Rusijos. Po 1831 ir 1863 m. sukilimø tautinei bajorijai buvo apribotos politinës ir turtinës teisës, daugeliui bajorø teko tremtiniø ir emigrantø dalia.

Šiauliø krašto bajorø draugijos taryba 2009 m. Pirmoje eilëje (iš kairës) - Valdonë Kaminskienë, Algimantas Jukna, Diana Valskienë, Kæstutis Gascevièius; antroje eilëje - Stanislovas-Algimantas Blinstrubas, Mindaugas Sadauskas, Jonas Montvilas, Petras Tracevskis, Juozas Lisas. Šiauliø krašto bajorø archyvo nuotr.

Bajorijos atkûrimas

Tarpukario Lietuvoje, siekiant suburti bajorus ir jø palikuonis, buvo ákurta Lietuvos bajorø draugija, kuri veikë nuo 1928 iki 1940 metø.

1994 m. balandþio 23 d. Vilniuje vykusiame bajorø palikuoniø suvaþiavime, kuriame dalyvavo ir septyni Šiauliø krašto atstovai, buvo ákurta Lietuvos bajorø karališkoji sàjunga - LBKS.

1994 m. liepos 23 d. Šiauliuose buvo ákurta LBKS Šiauliø krašto draugija, šiuo metu vienijanti 100 bajoriškos kilmës šeimø, kuriø bajorystë nustatyta remiantis išlikusiais šeimos dokumentais, liudijanèiais bajoriškà kilmæ, arba tokiø dokumentø, rastø Lietuvos istorijos archyve, patvirtintomis kopijomis.

Šiuos dokumentus patikrina LBKS krašto legitimacijos komisija ir LBKS legitimacijos taryba ir jai pritarus tvirtina LBKS seimas. 100 legitimuotø bajoriškø šeimø pagal kilmingø protëviø vyriškàjà ir moteriškàjà linijà priklauso 30 herbø. Pagal LBKS senato nutarimà Lietuvos bajorø herbai yra unifikuoti pagal lenkø istoriko ir heraldikos specialisto Tadeušo Gailio paruoštus LDK bajorø herbø pavyzdþius.

Dabar Lietuvoje yra apie 3000 kilmæ árodþiusiø bajorø.

Pirmieji vadai ir garbës bajorai

Šiauliø krašto bajorø pirmuoju vadu buvo išrinktas Jonas Montvilas. 1996-2006 m. Šiauliø krašto bajorams vadovavo rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavièius. Labai aktyvi draugijos veikloje buvo šviesaus atminimo bajorë Aldona Buoþienë.

2006 m. išrinktas naujas Šiauliø apskrities bajorø vadas. Juo tapo Algimantas Jukna. Jis ir Kæstutis Gascevièius - LBKS senato nariai. Uþ nuopelnus bajorø draugijai Leonui Peleckiui–Kaktavièiui ir Aldonai Strumylaitei Èepulienei buvo suteikti garbës bajoro vardai.

Šiauliø krašto draugijos nariai uþsiima švietëjiška veikla, domisi savo giminiø istorija, daþnai susitinka, kartu keliauja, palaiko ryšius su kitais Lietuvos bajorø karališkosios sàjungos skyriais. Bajorai dalyvavo Valdovø rûmø paramos fondo akcijose bei labdaros akcijose remiant Šiauliø vaikø namus, LBKS dešimtmeèio proga dalyvavo statant kryþiø Kryþiø kalne.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Daþnas iš mûsø Kûèias ir Kalëdas sutinkame šeimos rate. Taèiau kai kurie Šiauliø universiteto studentai prieš didþiàsias šventes susirenka á senovines Kûèias. Folkloro ansamblis "Vaiguva" tradiciškai susirenka atšvæsti Kûèiø pagal senovës tradicijas.

Prie stalo – tik švariems

"Vaiguvieèiai" prieš keletà savaièiø išsirinko savo šventës šeimininkus. Šiais metais jais tapo Zenonas ir Justina. Šeimininkai Kûèiø vakarà tarsi tampa tëvu ir motina, vadovaujanèiais prie šventinio stalo.

Studentiškos ir folklorinës Kûèios prasideda. Zenonas ir Justinas paima á rankas àsotá vandens ir lininá rankšluostá. Sësdami prie stalo visi turi nusiprausti. Kalëdos – virsmo šventë. Gamta verèiasi – saulë gráþta pas þmones. Dienos pradeda ilgëti. Prasideda naujas gyvenimo ratas, á kurá þmogus turi áþengti kûniškai ir dvasiškai švarus.

Šeimininkai pakvieèia prie stalo. Pirmiausia Zenonas lauþia duonos riekæ ir siunèia jà ratu. Šiuo ritualu siekiama, kad kiti metai visiems bûtø sotûs. Paskui duonà seka alaus ragas. Kiekvienas, paragaudamas alaus, pasako po gerà þodá visiems susirinkusiems.

Jau galima valgyti Kûèiø gërybes. Dvylika patiekalø – tiek pat, kiek mënesiø. Patiekalø skaièiaus reikšmë aiškinama ávairiai. Dvylika Kûèiø patiekalø gali simbolizuoti ir dvylika apaštalø. Kai kur ant stalo dedami devyni patiekalai. Senajame kalendoriuje buvo tiek mënesiø.

Bulvës su lupenomis jau áaugo á mûsø tradicijas. Jos valgomos su trintomis ir skrudintomis kanapëmis arba sëmenimis. Autoriaus nuotr.

Gamtos dovana ant stalo

Ant studentiško stalo nëra mësos ir pieno patiekalø. Pasninkas per Kûèias ne vien dël to, kad Lietuva - katalikiškas kraštas. Virsmà išgyvena visas pasaulis – Kûèios kupinos ritualø ir stebuklø. Po stebuklingos Kûèiø nakties jau galima gyventi áprastà gyvenimà, taèiau per Kûèias viskas turi bûti neáprasta ir stebuklinga.

Etnologai teigia, jog Kûèiø naktis – tarsi pats tamsiausias periodas þmogaus dvasiai. Mënesá iki Kûèiø visi stengiasi nedirbti destruktyviø darbø – kapoti malkø, plëšyti plunksnø ir net gliaudyti pupø. Pasaulis ir taip jau griûva – saulë baigia pasislëpti, medþiai numetë lapus. Per Kûèias þmoniø pasaulis tarsi persidengia su dvasiø ir vëliø pasauliu. Jos mûsø pasauliui tampa tokios tikros, kad mirusiems reikia ant stalo padëti ir lëkštelæ.

Etnologai teigia, jog tradiciškai ant lietuviø Kûèiø stalo turi bûti gamtos stichijø dovanos. Þuvis - vandens dovana. Pupos, kvieèiai ir þirniai yra tai, kà sudaigino laukai. Medus – bièiø sunešta gërybë, o grybai, riešutai ir uogos - miško gërybes.

Studentai pradeda nuo paèiø archajiškiausiø patiekalø – þemaitiškos "cibulynës" ir virtø bulviø su trintomis kanapëmis bei sëmenimis. Sauja kûèiukø. Gurkšnis aguonø pieno. Netrukus pajunti, koks vis dëlto sotus yra su meile paruoštas Kûèiø maistas.

Kulnu á duris - kai kas šiais metais neištekës.

Burtø naktis

Kai visi uþkanda, prasideda burtø vakaras. Šià naktá þmogus yra menkas, o dvasios – galingos. Per ávairius burtus galima išgirsti, kà jos nori mums pasakyti. "Vaiguvieèiai" vienas po kito traukia iš po staltiesës šiaudà. Pagal já galima pasakyti, kokie bus kiti metai. Þinovai pastebi, kad tiksliausiai iš šiaudo buria kiekvienas sau.

Kokia mintis neduoda ramybës jaunoms merginoms? Ogi ištekës šiemet ar - ne? Vienas iš bûdø tai suþinoti – mesti per petá batà. Jei kulnu á duris – liksi pas mamà, jei atvirkšèiai – ištekësi. Batai jau nuauti, todël visi nusprendþia išbandyti kità burtà – nuo sutartos vietos deda batà uþ bato. Kieno batui neliks vietos iki durø – ta ištekës. Šiek tiek tikëjimas burtais išblësta, kai jie vienai draugaujanèios porelës pusei išburia vestuves, o kitai – viengungio dalià.

Galima labai lengvai suþinoti savo antrosios pusës vardo pirmàjà raidæ. Visi pasiima po obuolá ir lupa nuo jo kuo ilgesnæ þievæ. Tuomet meta per petá. Kokià raidæ "nupiešë" obuolio þievelë, tokia ir išsvajoto princo vardo pirmoji raidë.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Klubas "Juonë pastuogë" savo kieme pastatë neáprastà kalëdinæ eglutæ. Ji panaši á þalià jurtà. Viduje yra suoliukas ir staliukas. Jurtoje telpa keletas maþø vaikø.

"Juonë pastuogës" Kalëdø Senelis jau laukia vaikø su dovanomis ir staigmenomis Autoriaus nuotr..

"Nusprendëme pasipuošti ypatingai", - sako klubo savininkas Pranciškus Trijonis ir parodo kà tik papuoštà tušèiaviduræ eglæ. Netrukus kieme pasirodo Kalëdø Senelis ir pasislepia eglutëje. Tai staigmena maþiesiems šiaulieèiams, kurie greitai á "Juonë pastuogæ" ateis pulkais.

Pirmàjà Kalëdø dienà "Juonë pastuogë" rengia tradiciná vakarà su "Jonio" muzikantais ir baltomis staltiesëmis. Antrà Kalëdø vakarà klubas kvieèia pašokti svingà kartu su nauja sparèiai populiarëjanèia grupe "Rhytm Junkies".

Per Naujuosius P. Trijonis paþadëjo kamerinæ aplinkà ne daugiau nei pusšimèiui þmoniø: "Priimame tiek sveèiø, kad bûtø vietos pašokti ir gerai jaustis."

Oksana LAURUTYTË

Lietuvoje turbût nëra tokio laimingo Kalëdø Senelio, kuris jau praëjusià savaitæ bûtø pasibuèiavæs su kone pusšimèiu moterø ir merginø bei áteikæs joms dovanø – tokia netikëta staigmena Kalëdø Senelio laukë dekoravimo studijoje "Menoja". Kalëdinëms dovanoms lyg ir dar bûtø ankstoka, taèiau Kalëdø Senelis á "Menojà" atëjo dvigubos šventës proga - atšvæsti vieneriø metø studijos gimtadienio ir uþkrësti studijos lankytojas ir gerbëjas besiartinanèiø švenèiø nuotaika.

Vieneriø metukø sukaktá atšventusios dekoravimo studijos "Menoja" vadovë Ineta Vaitekûnienë studijos lankytojams ir visiems šiaulieèiams linki švenèiø, kurios apdovanotø gerumu ir išsipildytø visos spalvotos svajonës. Autorës nuotr.

Prieš metus Šiauliuose dailininkës Inetos Vaitekûnienës ákurta dekoravimo studija "Menoja" tapo nauju miesto kultûros ir meno þidiniu. Èia ne tik renkasi moterys ir vaikai išmokti ávairiø dekoravimo paslapèiø – studijoje nuolat rengiamos parodos. Artinantis vieneriø metø jubiliejui, studijos vadovë Ineta sako ilgai sukusi galvà, kaip sukaktá paminëti. Sugalvojo surengti ir mokymus, ir parodà, ir linksmybes prie vaišiø stalo, dalyvaujant Kalëdø Seneliui ir Snieguolei.

Per keturiasdešimt studijos lankytojø, lankanèiø Inetos rengiamus kursus, šventës proga buvo pakviestos á þinomø lëlininkiø Marijos Malickaitës ir Galinos Beniušienës kalëdinæ lëliø parodà. Parodoje buvo eksponuojamos rankø darbo lëlës ir nauji, dar niekam nematyti kalëdiniai þaisliukai - taip pat lëlës. Abi autorës jau daug metø dalyvauja tarptautinëse lëlininkø parodose, o šiaulietës dailininkës Galinos Beniušienës sukurtos naujos lëlës bus eksponuojamos Rygos tarptautinëje lëliø parodoje.

Jubiliejinës parodos atidarymo metu dailininkë M. Malickaitë vedë pamokà, kaip pasidaryti originaliø kalëdiniø þaisliukø papjë mašë technika. Po mokymø ir parodos moterys susirinko kavinëje, kur galëjo išreikšti savo dëkingumà studijos ákûrëjai ir kartu su Kalëdø Seneliu atšvæsti gimtadiená. Dovanø gavo ne tik Ineta, bet ir visos moterys. Tuo pasirûpino Kalëdø Senelis, kuris, prieš áteikdamas dovanas, moteris dar ir pašokdino bei pakštelëjo joms á skruostà.

Kalëdiniø lëliø ir eglutës þaisliukø paroda "Menojoje" veiks iki gruodþio 31 dienos.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Þemaièiai kasmet kvieèia susiburti draugën. Šiemet proga ypatinga - Šiauliø þemaièiø kultûros draugija "Saulaukis", vienijanti þemaièiais save laikanèius šiaulieèius, mini 20 metø jubiliejø. Šiauliø kultûros centre lapkrièio 28 d. 16 val. bus eksponuojami kalendoriai, þemaitiški litai ir pasai, linksmins folkloro ansambliai, apetità þadins þemaièiø patiekalai, vilios šokiai ir þaidimai.

Tautiniais rûbais pasipuošæ þemaièiai kasmet kvieèia prie tradiciniø patiekalø stalo. "Saulaukio" archyvo nuotr.

Šiauliø þemaièiø kultûros draugijos "Saulaukis" pirmininkas Jonas Bartkus pasakoja, kad þemaièiai išspausdino savo valiutà 1989 metais. Apie lietuviškus pinigus tada Lietuvoje dar në kalbos nebuvo, o þemaièiai savo rankose jau laikë þemaitiškus litus, kuriuos galëjo išleisti Šiauliø lengvosios atletikos manieþe surengtoje mugëje. Tada pinigus buvo galima iškeisti árengtoje pinigø keitykloje. Nors þemaitiški litai dabar nefunkcionalûs, numizmatai þino jø vertæ.

Vëliau buvo išleisti þemaitiški pasai - buvo išdalyta apie 200 tokiø asmens tapatybæ liudijanèiø dokumentø þemaièiais save laikantiems šiaulieèiams. Kasmet "Saulaukis" išleidþia ir þemaitiškà kalendoriø. Pirmuosius dešimt kalendoriø sukûrë Vaidotas Janulis, kitus dešimt - dizainerë Graþina Šimoliûnienë. Atmintinø datø kalendoriams informacijà rinkdavo kraštotyrininkas, fotografas Jonas Tamulis. Treèius metus iš eilës kalendoriø puošia piliakalniø fotografijos. 2010 metø kalendoriuje puikuojasi Šatrijos kalno vaizdas. Šventës ir paminëtinos dienos surašytos þemaitiškai Juozo Pabrëþos, kuris yra parašæs ne vienà straipsná apie þemaièiø kalbos vartojimo taisykles.

Þemaièiai á Šiauliuose vykstanèias sueigas renkasi paskutiná šeštadiená prieš advento pradþià.

"Manome, kad Šiauliai priklauso Þemaitijos kunigaikštystei, kuri tæsësi iki Nevëþio. Mes turime savo kalbà, kultûrà, tradicijas, paproèius. Mûsø ákurta draugija jokiu bûdu nepretenduoja á politikà ir separatizmà. Þemaièiø draugija - kultûrinë. Manome, kad þemaièiø kultûra yra vertybë, todël mûsø tikslas jà puoselëti ir išsaugoti", - sako Jonas Bartkus.

Draugijos pavadinimas "Saulaukis" kilæs nuo þodþiø "saulës laukas", kur vyko Saulës mûšis. Ji yra išgyvenusi ávairiø laikotarpiø. Seniau vykdavusios varþytuvës "Kaip bus, kaip nebus, bet þemaitis nepraþus" nunyko. Þemaièiai kasmet renkasi švæsti Uþgavëniø ir Joniniø, kitø tradiciniø lietuviø ir þemaièiø švenèiø.

Draugën susibûræ þemaièiai stengiasi bendrauti sava kalba, taèiau ne visi drásta baimindamiesi suklysti.

"Esame patyræ dvigubà okupacijà. Iš pradþiø mus uþëmë vokieèiai, po to - lietuviai, todël ganëtinai blogai kalbame þemaitiškai", - juokauja J. Bartkus, pats kilæs iš Þemaièiø Naumiesèio. Jam, prieš šešerius metus tapusiam "Saulaukio" pirmininku, vertëjaudavo iš Salantø kilusi jo þmona.

Šiauliø kultûros centre po parodos pristatymo Petras Turskis demonstruos filmà apie "Saulauká", þemaièiø veiklà Šiauliuose apþvelgs Juozas Pabrëþa, paskaità apie þemaièius po Durbës mûšio skaitys Vacys Vaivada. Koncertuos Palangos folkloro ansamblis "Mëguva", koncertavæs ir prieš dvidešimt metø. Susirinkusiems gros ir kaimiškos muzikos ansamblis "Jonis" bei nuolatinis renginiø dalyvis Kultûros centro þemaièiø folkloro ansamblis "Auda", kuriam vadovauja Mykolas Þalnieravièius.

Á sveèius atvyks Þemaièiø draugijos prezidentas iš Telšiø Stasys Kasparavièius. Laukiama þemaièiø iš Joniškio, Kelmës, Panevëþio. Þemaièiai, kaip ir kasmet, atsineš savo tradiciniø valgiø.

"Þmona mëgsta gaminti kastiná. Bûdami studentai, vaþiavome á sàskrydá, kur reikëjo pristatyti tradiciná þemaitiškà patiekalà. Kastinis tada iš parduotuvëje pirktos grietinës nepavyko - liko rûgæs pienas su neluptom bulvëm. Kadangi dabar naminës grietinës sunku gauti, þmona išmoko pagaminti iš pirktinio kefyro ir sviesto", - atskleidþia J. Bartkus.

Osvaldas JOKUBAITIS

Šiauliø valstybinis kamerinis choras "Polifonija" – vienas þinomiausiø Lietuvos profesionaliø chorø – švenèia 35-eriø metø jubiliejø. Kone kas savaitæ koncertus rengianèio, Lietuvà reprezentuojanèio choro vadovas Gediminas Ramanauskas sako, kad "Polifonijos" sëkmës paslaptis – komandinis darbas ir choristø meilë savo darbui. "Jei dainuotume be dvasios, klausytojas tai pajustø ir muzika jo neuþkabintø. To negali paèiupinëti, bet mûsø pasirodymuose ta dvasia yra ir mes tikime, kad turime skleisti muzikà pasauliui", - sako G. Ramanauskas. Jubiliejinis koncertas vyko Nacionalinëje filharmonijoje, o negalëjæ nuvykti á sostinæ gerbëjai "Polifonijà" galës pasveikinti koncerto metu Šiauliø katedroje lapkrièio 21 dienà 19 val.

Didþioji gyvenimo meilë - dainuoti

"Polifonija" savo veiklà pradëjo 1974 metais. Tai buvo tuomeèio Šiauliø pedagoginio instituto choras, kuriam ëmësi vadovauti gabus dirigentas ir didelis entuziastas Sigitas Vaièiulionis. Tiesa, iš pradþiø studentai tebuvo susibûræ á vokaliná senosios muzikos ansamblá "Polifonija", kuris vienintelis šalyje atliko Renesanso ir baroko epochø kompozitoriø kûrinius. Iš pradþiø kolektyvà globojo Šiauliø pedagoginis institutas, vëliau – Šiauliø aukštesnioji muzikos mokykla. "Visus 35-erius metus mûsø kolektyve dainuoja ávairiø šalies aukštøjø mokyklø studentai, muzikos mokytojai ir kiti dainuoti mëgstantys þmonës, turintys muzikiná išsilavinimà. Choristai keièiasi, taèiau yra du þmonës, chore dainuojantys nuo pat jo ásikûrimo – tai Regimantas Lukoševièius ir Vitalija Šèiogolevienë – Rûtos Šèiogolevaitës mama", - sako G. Ramanauskas.

"Polifonija" buvo ávertina - 1979 metais kolektyvui suteiktas liaudies kolektyvo vardas, o 1986 metais "Polifonijai" suteiktas profesionalø statusas ir ansamblis tapo Lietuvos valstybinës filharmonijos Šiauliø valstybiniu kameriniu mišriuoju choru. Naujojo kolektyvo branduolá sudarë buvæ "Polifonijos" dainininkai, turintys muzikiná išsilavinimà.

1998 metais "Polifonija" atsiskyrë nuo Lietuvos nacionalinës filharmonijos Šiauliø skyriaus ir tapo atskira koncertine organizacija. Nuo 2006-øjø sausio "Polifonijai" ëmësi vadovauti Šiauliø universiteto docentas Gediminas Ramanauskas. "Padariau taip, kad lemiamà þodá mûsø veikloje – kur mums judëti, kur plaukti - turëtø meno taryba. Aš vairo nevairuoju, tik pasakau, kur vairuoti, kaip laivo kapitonas. Dabar "Polifonija" yra komanda – kuriame kartu, kartu diskutuojame ir koncerto metu aš nematau në vieno abejingo veido", - sako G. Ramanauskas. Jis negaili gerø þodþiø kolektyvo nariams. Kai iš uþsienio atvyksta dirigentai, jie itin dþiaugiasi, kad "Polifonijos" choristai á savo darbà þiûri ne valdiškai, yra nuoširdûs, profesionalûs.

"Polifonijos" choristai gauna atlygá iš biudþeto uþ savo darbà, ateina kasdien dainuoti ir repetuoti. Šiuo metu chore yra 43 dainininkø etatai, moterø ir vyrø - beveik po lygiai. Kas traukia þmones burtis, aukoti savaitgalius, šventines dienas tam, kad dainuotø? G. Ramanauskas ásitikinæs, kad tokiems þmonëms dainavimas – didþioji gyvenimo meilë.

Choro repertuaras ypaè gausus: nuo Renesanso ir baroko iki šiuolaikinës muzikos, nuo choriniø miniatiûrø iki dideliø formø kûriniø.

Iš "Polifonijos" mokosi kiti šalies kolektyvai

Per trisdešimt penkerius choro gyvavimo metus surengta apie 2000 koncertø, gastroliuota Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Èekoslovakijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Argentinoje, Brazilijoje. Pelnyti laureatø vardai tarptautiniuose konkursuose Lenkijoje, Italijoje, Brazilijoje. Dalyvauta daugelyje tarptautiniø festivaliø, parengta nemaþai paskaitø-koncertø "Lietuvos chorinë muzika", kurie atlikti tarptautiniuose seminaruose Latvijoje, Italijoje, Brazilijoje. Daugelyje straipsniø uþsienio spaudoje "Polifonijos" veikla priskiriama prie ryškiausiø Europos meno kolektyvø pavyzdþiø.

Choras yra koncertavæs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, taip pat su áþymiais Švedijos, Italijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos orkestrais. Su "Polifonija" yra dainavæ þinomi solistai: G. Kaukaitë, R. Maciûtë, I. Milkevièiûtë, G. Skërytë (ilgametë "Polifonijos" dainininkë), A. Krikšèiûnaitë, L. Jonutytë, A. Širvinskaitë, J. Prakelytë, I. Prudnikovaitë, V. Noreika, V. Prudnikovas, V. Juozapaitis, A. Janutas, A. Rubeþius, I. Misiûra-Tumanov, M. Zimkus, E. Prutkauskas-Montvidas ir kiti. Chorui yra dirigavæs S. Sondeckis, D. Katkus, G. Rinkevièius, V. Miškinis, V. Augustinas, M. Pitrënas, R. Graþinis, T. Ambrozaitis, G. Mais (Vokietija), M. Nilsson-Sindenius (Švedija), M. Wassenius (Švedija), I. E. Reihl (Vokietija), A. Trecek-King (JAV), R. Bjella (JAV) ir kiti.

Ypatingas ryšys uþsimezgæs su trim Vilniaus kolektyvais – Nacionalinës filharmonijos "Muzika humana", Lietuvos kameriniu orkestru ir Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos orkestru. Su šiais kolektyvais daugiausia koncertuota, dalyvauta ávairiose šventëse, vykta vieniems pas kitus á sveèius.

"Polifonija" rengia Lietuvà reprezentuojanèius koncertus, tarnauja savo valstybei ir jos þmonëms, mokesèiø mokëtojams. Kasmet surengiama apie 50 koncertø - anot G. Ramanausko, tai yra daug. Rengdama koncertus "Polifonija" uþsidirba lëšø, kurios yra skiriamos techninei bazei atnaujinti, atlikëjø rûbams ásigyti.

"Esame viskuo apsirûpinæ, rûbus turime puikius, tad galime reprezentuoti Lietuvà. Šiemet Prezidentûroje "atidarëme" mokslo metus koncerte "Beauštanti aušrelë" drauge su Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos orkestru", - pasakoja vadovas.

G. Ramanauskas dþiaugiasi, kad "Polifonija" jau yra tokia stipri, kad jai patikima pateikti idëjas visà šalá sudrebinanèiai Dainø šventei. Pateiktà repertuarà "Polifonija" atlieka, o šventës rengëjai tuomet priima sprendimus, kas tinka, kokie kûriniai bus atliekami, kiti kolektyvai mokosi bûtent iš "Polifonijos" árašø.

Daug keliaujanti "Polifonija" turëjo vykti á JAV, taèiau dël finansinës krizës, apëmusios pasaulá, gastrolës neávyks. "Koncertø uþsakymø maþëja, todël visà dëmesá dabar þadame skirti atliekamos muzikos árašams. Išbandëme nemaþai erdviø, kurios galëtø tikti árašams, taèiau paaiškëjo, kad geriausia erdvë – Šv. Petro ir Pauliaus katedra", - kalba G. Ramanauskas.

L. Ramanauskas dþiaugiasi, kad Šiauliuose neseniai ásikûrusi jø konkurentë - Koncertinë ástaiga - turi puikià salæ, tad joje vykstantys koncertai neleis "uþmigti" ir "Polifonijai". "Ieškosime ypatingø siurprizø klausytojams, sieksime, kad mûsø koncertai bûtø ádomûs", - sako G. Ramanauskas. Prisipaþinæs, kad labiausiai bijo pesimizmo, "Polifonijos" vadovas sako, kad ateitis bus šviesi. "Valdþios ir Vyriausybës poþiûriu esame reikalingi ir svarbûs Lietuvai. Kol mûsø reikës, stengsimës koncertuoti ir tai daryti gerai. Nesvarbiø dalykø nëra – svarbu viskas. Aš tikiu groþiu, meile ir menu", - šypsosi "Polifonijos" vadovas.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliuose leidþiamas á lietuviø literatûros istorijà áëjæs literatûros almanachas "Varpai" – vienas iš nedaugelio šiø dienø sulaukusiø Atgimimo metais atnaujintø leidiniø. Á já sugula þinomø šalies klasikø, išeivijos rašytojø kûryba, jame literato kelià pradëjo ne vienas talentingas naujokas.

Memorialinæ lentà ant Šiauliø apygardos teismo rûmø atidengiant 2004 m. rugsëjo 10-àjà. Šalia teisëjø - pagerbti pirmojo "Varpø" redaktoriaus atminimo atvykæ rašytojai Mykolas Sluckis, Marcelijus Martinaitis, Jonas Mikelinskas, Vytautas Martinkus, Donaldas Kajokas, Viktoras Rudþianskas ir Leonas Peleckis-Kaktavièius. Leono PELECKIO-KAKTAVIÈIAUS archyvo nuotr.

Almanachas apima visà Lietuvà

Idëja leisti "Varpus" priklauso Algirdui Juliui Greimui. Já redaguoti buvo pakviestas prozininkas Kazys Jankauskas. Pirmasis literatûros almanacho "Varpai" 328 puslapiø numeris buvo išleistas 1943 metais, antrasis, gerokai pastorëjæs, - po metø. Abu – dešimties tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu. Juose spausdinta áþymiausiø tuomeèiø Lietuvos rašytojø kûryba.

Nors politinio atspalvio "Varpuose" nebuvo, sovietmeèiu leidinys buvo uþdraustas, o redaktorius K. Jankauskas buvo nuteistas 25 metams. Vieni autoriai atsidûrë tremtyje, kiti pasitraukë iš Lietuvos. 2004 m. rugsëjo 10 d. antrojo "Varpø" redaktoriaus Leono Peleckio-Kaktavièiaus iniciatyva ant Šiauliø apygardos teismo rûmø atsirado memorialinë lenta, skirta K. Jankauskui, gimusiam šiame pastate, atminti. Èia buvo ásikûrusi ir pirmoji "Varpø" redakcija.

L. Peleckis-Kaktavièius pritarimo iš pirmojo redaktoriaus atnaujinti almanachà sulaukë 1988 metais. Neprieštaravo ir idëjos autorius, Sorbonos universiteto profesorius A. J. Greimas. Antroji "Varpø" redakcija Šiauliuose buvo ákurta 1989 m. spalio 16 d.

"Man buvo iškelta vienintelë sàlyga, kad almanachas netaptø parapiniu, o apimtø visà Lietuvà", - sako vyriausiasis redaktorius.

Duoklë Šiauliams

Šiauliø apskrièiai duoklë vis dëlto buvo atiduota, nes pirmasis atnaujintas numeris - grynai šiaulietiškas. Nors vëliau buvo spausdinama tik þinomø rašytojø kûryba, nepamiršti ir iš Šiauliø krašto kilæ, èia mokslus baigæ kûrëjai, šiaulietiška tematika. Be to, dar vienas, tik Šiauliø apskrièiai skirtas numeris ("Šiauliø Varpai") išleistas 2006 metais.

Vyriausiajam redaktoriui talkina þmona Silvija Peleckienë, "Varpø" redakcijos kolegijos nariai profesorë Viktorija Daujotytë, rašytojas, doc. dr. Vytautas Martinkus, poetas, prozininkas, eseistas, Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas, UAB "Rûta" direktorius Algirdas Gluodas.

Atnaujinti "Varpai" prieš 20 metø išëjo 10 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu. Vëliau tiraþas, kaip ir visø leidiniø Lietuvoje, maþëjo, dabar daþniausiai siekia 1600 egzemplioriø.

"Varpø" redaktoriai Leonas Peleckis-Kaktavièius ir Silvija Peleckienë.

Nuo romano ištraukos iki interviu

Šiømeèiame "Varpø" numeryje – T. Venclovos esë apie Cz. Miloszà, pasikalbëjimas su A. M. Sluckaite-Jurašiene, naujos S. Peleckienës noveletës, ištrauka iš J. Uþurkos rašomo romano "1009. Nuo Netimero iki Rimgaudo", latviø poetës S. Orinskos eilërašèiø ciklas, publikacija, skirta Maironio lietuviø literatûros muziejui, E. Budreikos pasakojimas apie Šiauliø Šv. Petro ir Povilo baþnyèios atstatymo istorijà, R. Vaitiekûno atsiminimai apie aktoriø P. Piaulokà, V. Sventicko pamàstymai apie A. Baltakio kûrybà, gabaus debiutanto G. Kraptavièiaus poezija ir kt.

Almanache spausdinta Vydûno, V. Krëvës, V. Mykolaièio-Putino, B. Sruogos, J. Grušo, J. Aisèio, A. Miškinio, B. Brazdþionio, K. Bradûno, J. Avyþiaus, Just. Marcinkevièiaus, G. Kanovièiaus, V. Bloþës, M. Martinaièio, J. Apuèio, S. Gedos, V. Bubnio, K. Platelio ir kitø literatûros klasikø kûryba.

Skaitomas visame pasaulyje

Akademinë visuomenë, literatai, skaitytojai jau þino, ko ieškoti "Varpø" rubrikose "Varpø svetainë", "Mûzos", "Dialogai", "Literatûrinis palikimas", "Šviesa iš gilumos", "Atmintis", "Kultûros istorija", "Pasaulis" ir kitose.

Literatûros almanachas keitë rûbà, tapo solidþiu, visos šalies literatûros problemas atspindinèiu leidiniu, kuriame bendradarbiauja apie 100 poetø, 80 prozininkø, per 30 literatûros tyrinëtojø, kitø menininkø.

Uþmegzti ryšiai su rašytojais, literatûros tyrinëtojais, literatûros istorikais, kultûrologais, menotyrininkais, muziejininkais ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje – JAV, Didþiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Australijoje, Prancûzijoje, Izraelyje.

Anot vyriausiojo redaktoriaus, išskirtinis dëmesys "Varpuose" skiriamas pokalbiams su rašytojais ir kitais kultûros þmonëmis, stengiamasi parengti išskirtines publikacijas. Almanacho autoriams keliama sàlyga, kad jø kûriniai turi bûti niekur kitur nepublikuoti. Svarbi ir jø išliekamoji vertë. Nors leidþiami Šiauliuose, "Varpai" skaitomi visame pasaulyje.

"Varpus" lydi ir vertingos knygos

"Varpai" ragino rašyti ir sovietinës lietuviø literatûros klasikus. Uþ sugráþimà á literatûros vandenis jiems dëkingi rašytojai Eduardas Mieþelaitis, Mykolas Sluckis.

"Laikomës dar vieno principo – tolerancijos. Nesvarbu, kokiu laikotarpiu kûrë vienas ar kitas rašytojas, mums visi lygûs. Nëra raudonøjø ar baltøjø. Yra kûryba. Nuo devynioliktojo numerio savo moto pasirinkome vieno susitikimo metu monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pasakytus þodþius: "Kad jûs sugebëtumët visus suburti prie savo "Varpø"! – sako vyriausiasis almanacho redaktorius.

Kasmet pristatant naujà "Varpø" numerá Lietuvos rašytojø sàjungos klube literatai ir almanacho skaitytojai susirenka draugën, kad suþinotø, kas tapo almanacho laureatu, kam skirta premija, rëmëjø dovanos. Neretai leidiná lydi ir naujos "Varpø" redakcijoje redaguotos knygos. Èia savo kelià pradëjo Kazio Jankausko apsakymø ir apysakø rinkinys "Šermukšnis prie eþero", Jurgio Jankaus "Papelkiø Skirpstûnas", Kazimiero Barëno "Apsakymø rinktinë", pirmieji du trilogijos tomai ir kt. "Varpø" leidykloje spausdinama tik dëmesio verta literatûra.

Per 20 metø þinomu rašytoju tapo ir vyriausiasis redaktorius, beje, šiuo metu vienintelis Šiauliuose Lietuvos rašytojø sàjungos narys. Šiuo metu spaustuvëje jau dvidešimt antroji L. Peleckio-Kaktavièiaus knyga – monografija "Vytautas Alantas: gyvenimas ir kûryba". Nelinkusi nusileisti ir redaktorë S. Peleckienë – literatûros kritikø graþiai ávertinta neseniai pasirodþiusi jos nauja, jau šeštoji noveleèiø knyga "Laukianti stebuklo".

Ant redakcijos darbo stalo - bûsimo almanacho tomo rankrašèiai. Skaitytojus "Varpai 2010 (25)" pasieks pavasará.

Rièardas JAKUTIS, Irena BUDRIENË

Jau tapo tradicija, kad rudenëjant Šiauliuose vyksta Europos literatûros dienos graþiu pavadinimu "Po šiaurës dangum". Šiais metais, besibaigiant spaliui, jos vyko jau penktà kartà.

Silvia Alcantara ir vertëja Eglë Naujokaitytë.

Europos literatûros dienø sumanytojas, organizatorius ir siela Markus Roduner sako, kad poezijos festivaliø Lietuvoje daug - kiekvienam metø laikui tenka bent po vienà, o prozos festivaliø nëra. Be to, á lietuviø kalbà verèiami ádomiausi Europos šaliø autoriai, kuriuos norisi pristatyti skaitytojams. Taip ir gimë "Po šiaurës dangum". Ne vienas pripaþásta, kad Šiauliuose gyvenantis šveicaras Markus Roduner á miesto bei šalies gyvenimà ápûtë švieþio vëjo. Šis lietuviø kalbà puikiai mokantis bei jà tyrinëjantis vyras verèia knygas, dirba Lietuviø kalbos institute ir Šiauliø universitete. Markus Roduner šiais metais tapo Šv. Jeronimo premijos, kuri skiriama lietuviø literatûros vertëjams, laureatu.

Penktosios Europos literatûros dienos vyko Šiauliø universiteto bibliotekos salëje bei "Laiptø galerijoje", kur rašytojai sveèiavosi galerijos rengiamame festivalyje "Literatûrinis þiemkelis". Be to, kadangi Europos literatûros dienø šiaulieèiams pavydi kitø Lietuvos miestø ir net sostinës gyventojai, vienà vakarà buvo surengta išvyka á Vilniaus rašytojø klubà. Anot organizatoriaus M. Roduner, pasiteisino ir šiemetë naujovë – literatûros skaitymai nedideliame miestelyje Birþuose, kur taip pat susirinko nemaþai literatûros mëgëjø. Todël ateityje rašytojus planuojama pakviesti ir á atokesnes vietas – kitàmet vienas festivalio renginiø vyks Kraþiuose.

Kaip ir ankstesniais metais, Europos literatûros dienos sulaukë garsiø rašytojø, tarp kuriø - 2009 metø Baltijos asamblëjos literatûros premijos laureatë, rašytoja ir dramaturgë Inga Abelë iš Latvijos, kurios pjesës statomos Vokietijos, Suomijos, Danijos teatruose, taip pat šiø metø Valensijos miesto Constanti Liombart prozos premijos laureatas, romanø ir noveliø rinkiniø autorius Vicent Borra iš Ispanijos, dar viena šiømetë laureatë romanistë Vesna Lemaic iš Slovënijos, apdovanota "Zlata Ptica" ir "Lapis Histriae" premijomis. Ne maþiau garsûs ir kiti šiømeèiø Europos literatûros dienø sveèiai: Silvia Alcantara, Unai Elorriaga (Ispanija), Igor Bratoþ (Slovënija), Gundars Ignats (Latvija).

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitë mielai atsakë á skaitytojø klausimus.

Šiømeèiai autoriai stebina savo jaunumu, verþlumu ir talentu – visi jie pripaþinti gimtosiose šalyse, pelnæ ávairiø premijø ir apdovanojimø, jau spëjæ atrasti savo skaitytojà ir já pavergti. Markus Roduner sako, kad jaunus kûrëjus lengviau prisikviesti, jie mobilesni nei sulaukusieji garbaus amþiaus. Vis dëlto viena festivalio autoriø katalonë Silvia Alcantara primena mûsø Þemaitæ. Moteris pradëjo rašyti tik sulaukusi brandos. Franko diktatûros laikais ji negalëjo studijuoti ir rašyti gimtàja katalonø kalba, kuri buvo uþdrausta. Kai draudimas buvo panaikintas, Silvai Alcantarai atsivërë naujas gyvenimas – ji tapo rašytoja. Uþ savo pirmàjá romanà "Kolonijos kvapas" moteris pelnë keletà premijø. 145 tûkstanèiø knygos tiraþas Ispanijoje jau išgraibstytas iš knygynø lentynø.

Pasak Markus Roduner, festivalis ne tik padeda skaitytojus supaþindinti su ávairiø uþsienio šaliø rašytojø kûryba, bet ir suteikia galimybæ kûrëjams bendrauti tarpusavyje. "Manau, kad bendraujant mûsø ir kitø šaliø autoriams atsiras ir naujø ryšiø, galimybiø mûsø autoriams pasirodyti ar bûti išleistiems kitose Europos šalyse, bus stiprinama Lietuvos kultûrinë integracija. Be to, uþsienio autoriai, pabuvojæ èia, pasakoja, o kartais net parašo apie mus", – sako M. Roduner.

Apie atsiverianèius naujus horizontus, skaitomo þodþio ir bendravimo su publika, vertëjais ir kitais rašytojais galià puikiai galvoja ir lietuviø rašytojai. Jurgos Ivanauskaitës premijos laureatë, rašytoja, þurnalistë ir mokslininkë Kristina Sabaliauskaitë atvyko á festivalá tiesiai iš Londono, kad pristatytø pripaþinimà pelniusià knygà "Silva Rerum". Kai rašytoja skaitë ištraukà iš savo romano, ištempæ ausis klausësi ir profesoriai, ir studentai. Knygà ketinama išversti á kelias uþsienio kalbas, nes kiekvienas jos pristatymas nelieka nepastebëtas.

Lietuviø literatûros gerbëjams buvo šventë sulaukus ir mûsø rašytojø Ievos Gudmonaitës, Andriaus Jakuèiûno, Kæstuèio Navako ir kultinio Rolando Rastausko, kuris perskaitë naujà savo apsakymà, dedikuotà Markui Roduner. Gaila, kad dël ligos negalëjo dalyvauti garsiosios "Pijoko chrestomatijos" autorius Herkus Kunèius.

Paklaustas, kaip pavyksta á festivalá pakviesti tokius išskirtinius ir talentingus autorius Markus Roduner sako, kad jam rekomenduoja vertëjai, rašytojai, ávairiø šaliø literatûros centrai, su kuriais tenka bendrauti. Be to, per ne vienerius darbo metus susikûrë savotiškas paþinèiø tinklas, padedantis susigaudyti giliuose literatûros vandenyse.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Spalio 24 dienà Šiauliø arenoje pirmà kartà vyks Didysis liaudiškos muzikos paradas. Arenos holas virs tautodailininkø muge, o didþiojoje salëje koncertuos visuotinai pripaþinti liaudiškos muzikos atlikëjai.

Tarp koncertuosianèiø liaudiškos muzikos atlikëjø bus ir "Sadûnai".

"Šiauliø arenos" vadybininkë Rasa Benediktavièienë priminë, kad liaudiškos muzikos renginys prasidës 15 valandà, likus dviem valandom iki koncerto. Dar gerokai prieš uþgrojant ansambliams arenos fojë rinksis taudodailininkai ir liaudies meistrai. Jau dabar norinèiøjø parodyti ir parduoti savo gaminiø – beveik pusšimtis. Bus galima ásigyti ávairiausiø liaudies meno kûriniø – nuo medþio droþybos, iki stiklo ir metalo gaminiø. Visus mugës sveèius pasitiks gyva liaudiška muzika.

Vienas šventës organizatoriø Zenonas Ripinskis teigia, jog šá rudená Šiauliams bûtinai reikëjo tokios liaudiškos šventës rudeninei depresijai išsklaidyti. "Pakvietëme geriausius atlikëjus, kurie átinka ávairiausio amþiaus þmonëms. Šventëje bus linksma ir seneliams, ir anûkams. Stengëmës, kad ji bûtø áspûdinga – kiekvienas sveèias kartu yra ir dalyvis. Bus galima laisvai šokti, dainuoti, šëlti su kompanija".

Didysis liaudiškos muzikos paradas vyks netradicinëje aplinkoje. Organizatoriai paliks nemaþai vietos aplink scenà šokëjams. Bus pasirûpinta staleliais didesnëms kompanijoms. Visos arenos maitinimo ástaigos pasiruoš liaudiškø patiekalø – dešreliø, cepelinø.

Šokti ir dainuoti kvies "Jonis", "Saulë", "Kitava", "Prûsai ilgi ûsai", "Sadûnai", "Subatvakaris" ir sveèiai iš lietuviško Lenkijos kampelio Punsko - "Klumpë". Šventinio šeštadienio šurmulio netrûks. Humoro grupë ir šio renginio šou vedëjai - "Ambrozija". Bus konkursø, prizø ir siurprizø.

Organizatoriai primena, kad vietø prie staliukø, prie pat scenos ir šokiø aikštelës gali visiems nepakakti - jø bus apie 90. Z. Ripinskis ásitikinæs, jog kaina visiems prieinama – nuo 10 litø. Vaikams iki 6 metø áëjimas nemokamas.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Šiauliø universiteto Humanitarinio fakulteto Literatûros istorijos ir teorijos katedra surengë jau 57-uosius "Tekstø skaitymus", kuriø metu buvo paminëtas 100-asis šviesuolio Alfonso Šešplaukio-Tyruolio jubiliejus.

Šiam garbiam þmogui atminti buvo pristatyti lektoriaus Jono Nekrašiaus ir doc. dr. Dalios Jakaitës pranešimai, Janonio gimnazijos pirmosios klasës moksleiviai skaitë A. Šešplaukio-Tyruolio tekstus, buvo klausomasi árašo, kur jis pats skaito eiles, atidaryta paroda, kuri surengta artimøjø dëka.

Gyvenimà paskyræs lietuviø literatûrai, vertimams, bibliografijai, Šiauliø krašto þmogus, linkuviškis – taip apie A. Šešplauká-Tyruolá renginyje kalbëjo kraštieèiai.

"Aš esu rašto þmogus, vadintis poetu ar kuo nors kitu nelabai drástu", - apie save kalbëdavo Tyruolis. Kaip ir daugelis poetø, savo kûriniuose apdainavo tëvynës groþá, kûrybai bûdingos ilgesio, vienatvës temos.

Neþinia kas lëmë slapyvardþio "Tyruolis" atsiradimà. Gal tai, kaip pats A. Šešplaukis-Tyruolis dar gyvas bûdamas prasitarë, jog šiuo bûdvardþiu nusakoma savybë laikytis nuošaliai. Nuošaliai laikytis nuo kaimo vaikø jam patarë motina.

Mokësi Linkuvoje, bûdamas šeštokas pradëjo domëtis kalbomis, mokslà tæsë Kauno universitete. Èia jis turëjo galimybæ klausytis didþiø dëstytojø - V. Mykolaièio-Putino, St. Šalkauskio, J. Balèikonio, J. Maèiulio-Maironio - paskaitø. Baigæs Kauno universitetà dirbo pedagoginá darbà.

Mokëjo septynias kalbas (lotynø, romanø, ispanø, esperanto, vokieèiø, rusø, anglø), puikiai vertë knygas. Vienas pirmøjø pradëjo versti Rilkës ir kitø poetø tekstus.

Apie savo gyvenimà ir darbà Šiauliuose rašë: "Áspûdþiai atvykus á Šiaulius labai geri, daug inteligentø." Prieš karà pasitraukë á Linkuvà, vëliau iškeliavo iš Lietuvos. Laiškuose iš Èikagos teiravosi apie Lietuvà, siuntë knygas. Bûdamas ten, nepamiršo Lietuvos.

"Tekstø skaitymuose" buvo prisiminta ir "Šatrijos" draugija, su kurios nariais ir idëjomis A. Šešplaukis-Tyruolis buvo artimai susijæs.

Savo atsiminimuose A. Tyruolis iškyla ir kaip istorikas, kritikas, literatûrinës sàmonës formavimuisi daræs átakà atstovas. Jis - produktyviausias þiemgalis, išleidæs per 80 darbø.

"A. Šešplaukis-Tyruolis savo biografijoje visada pripaþindavo ir akcentuodavo, kad yra þiemgalis. Jo biografijà išleisti ketina "Šiaurës Lietuvos" leidykla", - sakë Šiauliø universiteto dëstytojas docentas Stasys Tumënas.

Docentas prisimena, kad 1978-aisiais, dar bûdamas Linkuvos moksleivis, išgirdo, jog Èikagoje pasirodë monografija "Linkuva", kurios redaktorius ir buvo linkuviškis A. Šešplaukis-Tyruolis. "Tada tà monografijà turëjo tik keli asmenys – mums ta knyga buvo máslë. Man profesorius 2003 metais padovanojo knygà su autografu – tai leido prisiminti vaikystæ. Nemaþai su juo bendravau, kai buvau Èikagoje", - pasakojo S. Tumënas.

"Dþiugu ir prasminga, kad Šiaurës Lietuvos sostinëje pagerbiamas iškilaus krašto šviesuolio atminimas. Mes daþnai kalbame, kad iš mûsø krašto išëjo daug garbiø þmoniø, kuriuos minime. A. Šešplaukis-Tyruolis - ankstesnës kartos atstovas, maþiau kam girdëtas ar þinomas. Didesnis dëmesys kraštieèiams duos impulsà ateities tyrinëjimams", - sakë Þiemgalos draugijos prezidentas Alfredas Šimkus.

Eva JAGMINAITË

773-iasis Šiauliø miesto gimtadienis parodë, jog krizë šiaulieèiams në motais! Išsiilgæ masiniø renginiø šiaulieèiai dar nesibaigus darbo dienai penktadiená plûdo á miesto centrà. Mugëje tris dienas prekiavæ tautodailininkai pirkëjø gausa nesiskundë, o kai kurie net nuogàstavo per maþai prekiø atsiveþæ. nors tradiciškai kepamo jauèio panoræ paragauti turëjo sumokëti 3,5 lito, susidarë eilë ir nedidukës porcijos buvo greitai išgraibstytos.

Miestas atšventë 773-iàjá gimtadiená.		Kepto jauèio paragauti neatsispyrë retas šventës dalyvis.

"Šiauliø dienos", prasidëjusios iškilmingu miesto garbës pilietës A. Masënienës pagerbimu, spalvinga motorizuota kolona ir teatrališka pësèiøjø eisena, á miesto širdá, Prisikëlimo aikštæ, atgynë net ir didþiausius skeptikus, nemëgstanèius masiniø sambûriø.

Retas atsispyrë pagundai ne tik praþygiuoti pësèiøjø bulvaru lyg muziejaus sale, besigroþint tautodailininkø, menininkø pagamintais "eksponatais", bet ir ásigyti juvelyriniø dirbiniø, buities reikmenø, sausø gëliø puokšèiø, ištaigiø suvenyrø arba tik per šventes mugëse randamø skanëstø. Prekeiviai gyrësi, kad prekyba jau pirmàjà šventës dienà sekësi puikiai, baiminosi galintys pritrûkti prekiø.

Nuolatinë šventës mecenatë elektroniniø ryšiø paslaugø bendrovë "S plius" kasmet miestui dovanoja ne tik áspûdingà finaliná reginá, bet ir dalyvauja šventinëje eisenoje bei motorizuotoje kolonoje.

Maþuosius šventës dalyvius galima buvo pamatyti ne tik jiems skirtuose renginiuose ir koncentruose, bet ir ant keliø miesto centre išdygusiø šokinëti skirtø pripuèiamø piliø. Šventiná atidarymo koncertà drauge su Šiauliø miesto koncertinës ástaigos kameriniu orkestru pradëjæs sveèias iš Moldovos Konstantinas Moskovièius ragino šiaulieèius linksmintis, šokti ir negalëjo miesto gyventojams gerø þodþiø. "Þinau, kad esate labai smagûs, nebijokite to parodyti. Šiandien susirinkote linksmintis. Su gimtadieniu Jus visus!" - keliskart pakartojo sveèias. Lietuviams ne visai áprasto instrumento panfleitos garsai išjudino visà aikštæ. Ásismaginusià šëlstanèià minià vëliau linksmino ir su 773-iuoju gimtadieniu Šiaulius sveikino þinomi Lietuvos atlikëjai.

Šventiná šeštadiená iš pat ryto á centrà šiaulieèius viliojo ne tik Aušros alëjoje amatus demonstravæ amatininkai, bet ir gardus kvapas Prisikëlimo aikštëje - èia keptas nekasdienis patiekalas - 200 kilogramø sveriantis, prieskoniais ištrintas, ilgai marinuotas jautis. Pirmøjø Šiauliuose surengtø miesto švenèiø liudininkai pasakoja, kad tai autentiškiausia šventës tradicija, prasidëjusi mûsø mieste, nors dabar paplitusi ir kitø miestø renginiuose.

Kazû rekordo repeticijoje dalyvavo ir miesto meras G. Mikšys. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Pernai per Šiauliø miesto gimtadiená vyko ir Lietuvos kaimo muzikantø bei kapelijø festivalis "Ant rubeþiaus", taèiau nors šiemet jo nebûta, kantri muzikos motyvai "Šiauliø dienø" metu nuskambëjo. Miesto gimtadienio švæsti atvykæs Virgis Stakënas dþiaugësi, kad nëra pamirštas šiaulieèiø, nors Šiauliuose nebegyvena. Jam skambinant kantri melodijas, gimtadienio sveèiai mokësi kantri šokio þingsneliø. "Linijø šokius gali šokti kiekvienas, nesvarbu amþius ar kûno sudëjimas", - mokytis šokti kvietë kantri muzikos atlikëjas. Jis sumàstë pabandyti Šiauliuose uþfiksuoti ir neáprastà grojimo kazû dûdelëmis rekordà. Tiesa, šiemet rekordas neuþfiksuotas, surengta tik jo repeticija.

Per tris valandas trukusá koncertà "Aukso paukštë" prie P. Višinskio paminklo šiaulieèiai išvydo geriausiøjø miesto šokiø ir dainø kolektyvø pasirodymus. Vakare šiaulieèius bei miesto sveèius sveikino geriausi Lietuvos atlikëjai.

Krepšinio varþybos tàdien daugeliui šiaulieèiø tapo maþiau svarbiu reginiu nei miesto padangæ valandà iki vidurnakèio nutvieskæ lazeriai ir fejerverkai. Áspûdingo šviesos reginio liudininkai sakë, kad net pasitinkant Naujuosius metus Šiauliuose fejerverkai bûna gerokai maþiau ásimintini. Jau daug metø baigiamàjá áspûdingà "Šiauliø dienø" reginá miestui dovanoja nuolatinë šventës mecenatë, elektroniniø ryšiø paslaugø bendrovë "S plius".

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Rugpjûèio pradþioje XVI a. menanèiame gatvinio rëþinio tipo Dargaièiø kaime (Gruzdþiø seniûnija, 25 km nuo Šiauliø) vyko tradicinë senøjø amatø šventë, á kurià šiemet suvaþiavo kaip niekad daug þmoniø. Turistai ne tik pirko rankø darbo tautodailininkø dirbiniø, bitininkø ar ûkininkø produkcijos, vaišinosi firminiais dargaitiškiø patiekalais, bet ir fotografavo archajiškø formø namus, papuoštus išlikusiais medþio raiþiniais, klausësi koncerto ir varþësi kilnodami gires, mëtydami kamuolá á kubilà. Nors šventinë nuotaika buvo uþkreèianti, kaimo bendruomenës nariai išsitarë apie nesutarimus.

Dargaièiai - unikalus maþai pakitæs gatvinio rëþinio tipo kaimas Šiaurës Lietuvoje - kasmet sulaukia vis daugiau turistø.

Nuo skuduriniø takø iki lietø þvakiø

Nuo seno Dargaièiuose buvo puoselëjami amatai, tad dargaitiškiai, 2003-iaisiais susibûræ á bendruomenæ, ëmë rengti šventes - Jurgines, senøjø amatø dienas. Šiemet gausus amatininkø ir tautodailininkø bûrys atvyko iš Kuršënø, Panevëþio, Birþø, Kelmës, Tytuvënø, Šiauliø, Gruzdþiø, Bridø ir Aukštelkës.

Dargaitiškiai vaišino arbata, bandelëmis, sûriais, lauþe kepta silke ir baršèiais (tiesa, virtais pagal šiø dienø receptà, be senovinio rasalo, kurio seniau turëdavo kaimo moterys ir dalydavosi tarpusavyje, kad baršèiai bûtø rûgštesni). Aká traukë kuršëniškës Joanos Petronienës iš skudurëliø austi kilimëliai. Moteris sako, kad sintetinio kilimo jau nebepajëgianti á laukà išnešti, tad nusprendë pati išausti, o kadangi Lietuvoje skudurø labai daug, tai ausdama norëjusi ir jø apmaþinti. Ji pasidþiaugë išvydusi, kaip jos austà kilimëlá paëmusi moèiutë rodo ir aiškina anûkei, kur yra ataudai, o kur metmenys. Tautodailininkë nesiskundë - prekyba vyko puikiai - išgraibstë treèdalá margø takø.

Lieti, iš vaško lakštø vynioti ir merkimo bûdu gaminti þvakes mokë jaunasis bitininkas iš Tytuvënø. Arvydo Maziuko ekologinio ûkio atstovas dvylikametis Linas - jau treèios kartos bitininkas. Þvakes sakë išmokæs pats daryti, nes reikëjo kaþkur liekantá vaškà panaudoti. Dabar populiariausios plaukiojanèios þvakës. "Ekologiniam ûkiui keliami labai aukšti reikalavimai. Vietø, kur bûtø galima statyti avilius, ieškojome pagal karinius þemëlapius. Kai kur negalima net privaþiuoti - nešiojame medø ir reikalingas priemones rankomis pusæ kilometro", - sunkaus darbo subtilybes atskleidë Edita Maziukienë.

Tautodailininkas iš Aukštelkës Juozas Švirikas, rugpjûèio 1-àjà šventæs 75-eriø metø jubiliejø, sako be uþsiëmimo negalintis në dienos ištverti. Nors paauglystëje buvo išdroþæs mediná dviratá, avilá laukinëms bitëms, rimèiau uþsiimti medþio darbais ëmësi tik išëjæs á pensijà. Jo sodybà puošia rankø darbo malûnas, tvora, gëlës þydi mediniuose kubiluose, o anûkë mëgsta sëdëti puošniame veþime. "Kol þmogus judi, tol gyveni. Dariau pavësinæ kaimynui, kitas paprašë didelio malûno, tai jo brëþiniai naktá gimë", - sakë J. Švirikas.

Bendruomenë jauèiasi apgauta

Tradicinæ amatø šventæ pirmà kartà ëmësi rengti Dargaièiø bendruomenë ir Gruzdþiø kultûros centras. Seniau šios iniciatyvos imdavosi buvusi bendruomenës pirmininkë Birutë Peledienë. Šiemet ji surengë konferencijà apie bendruomeniø veiklà, taèiau në vienas lektorius negalëjo atvykti. Bendruomenës nariai piktinosi buvusia pirmininke.

"Latvijoje tokie rankø darbo takai kainuoja 60 litø, o aš uþ 20 parduodu. Manau, tautieèiø labai nenuskriaudþiu", - šypsosi J. Petronienë.		Juozas Švirikas pastebëjo, kad þmonës domisi medþio dirbiniais, nori puošti savo gyvenamàjà aplinkà, bet pirkti jø neskuba - dauguma tik uþsirašo telefono numerá.

"Dabar bendruomenë sau, o Birutë su turizmu - sau. Mes nepraþuvom ir šventæ savo jëgom surengëme ne kà prasèiau nei kasmet. Ji per kaimà á turizmà išëjo. Pinigø iš valstybës gavo bendruomenës namams, o susitvarkiusi vyro sodybà nuo gyventojø nusigræþë. Siûlë bendruomenei panaudos sutartá pasirašyti, neva þmonës galës penkerius metus naudotis Peledþiø nuosavybe, bet kaimo þmonës sutarèiai nepritarë. Peledienë kaimo vyrus alumi pagirdë, tie pasirašë, ir dokumentai Vilniuje atsidûrë. Uþ 20 tûkstanèiø litø, skirtø bendruomenës namams, sutvarkë vyrui priklausanèià sodybà, kurià dabar savo tikslams naudoja - kelia puotas, rengia vestuves, o bendruomenei në cento nenubyra", - nuoskaudà jauèia bendruomenës tarybos narë Vanda Gudienë.

"Nebesu pirmininkë, kad nesikirstø viešieji ir privatûs interesai (Birutë Peledienë yra asociacijos "Šiauliø rajono vietos veiklos grupë" pirmininkë - aut. past.). Kai ëmiausi privataus verslo, atsisakiau šiø pareigø. Daug projektø parašiau, daug labdaros gavome. Ir dabar sàskaitoje yra muziejui árengti vokieèiø skirtas tûkstantis litø. Uþ projekto pinigus ir labdarà buvo remontuojama etnografinë sodyba - pakeistos grindys, lubos, apšiltinta pastogë, árengtas šildymas, nupirkti trys kompiuteriai, fotoaparatas, baldai. Þmonës pavydûs, todël visko ir šneka. Niekas nenori dirbti, o gauti pinigø ir dalytis rezultatais - pirmi. Esu siûliusi prisidëti, niekas nesutiko", - sakë Birutë Peledienë, turistams rengianti paþintines ekskursijas po Dargaièius, edukacines programas vaikams. B. Peledienë tikina, kad kaimo bendruomenë gali naudotis jos vyrui priklausanèios sodybos patalpomis ir kompiuteriais, tik gyventojams esà to nereikia. "Kompiuteriø apsauga turi bûti uþtikrinta, tad patalpos yra grotuotos ir uþrakintos, o raktai guli pas bendruomenës naræ Danutæ Mackevièienæ. Kai reikia, tegul eina", - tvirtino B. Peledienë.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Á renginiø, skirtø Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui, kronikà pateko ir Dailës galerijoje surengtas ekslibrisø konkursas-paroda. Iš 29 pasaulio šaliø suplaukë per 200 ekslibrisø, kuriuos sukûrë 86 menininkai. Geriausieji premijuoti, surengta ekslibrisø paroda iš Jono Nekrašiaus kolekcijos bei pristatyta jo monografija "Lietuva knygos þenkluose XVI-XXI a. pr."

"Lietuviø autoriai šiame konkurse buvo pranašesni, nes jie þino daugiau šalies istorijos ir simboliø nei uþsienieèiai" , - ásitikinæs Jonas Nekrašius. Autorës nuotr.

Parodos kuratorius Šiauliø universiteto Humanitarinio fakulteto Filosofijos katedros dëstytojas Jonas Nekrašius sako, kad anksèiau ekslibrisas buvo naudojamas kaip knygos þenklas. Dabar jis tampa parodø, konkursø objektu. Tai tiraþuojamas nedidelës apimties grafikos darbas, atliekamas ávairiomis technikomis - lino ar medþio raiþiniu, mecotinta, šilkografija, ofortu, cinkografija, litografija, fotobûdu, kompiuterine grafika. Konkursui buvo iškeltas reikalavimas ekslibrisà kurti tradiciniu bûdu.

"Pasaulis maþai sulaukë informacijos apie Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmetá, o mes, paprašydami menininkø sukurti ekslibrisà, susijusá su šia data, pranešëme apie šá faktà. Sulaukæ konkurso rezultatø, gavæ išleistà katalogà, dailininkai apie tai papasakos ir kitiems þmonëms. Ekslibrisai, likæ Dailës galerijos archyvuose, turës išliekamàjà vertæ, juos galës tyrinëti studentai", - sako J. Nekrašius.

Konkurso komisija nusprendë neskirti pirmos vietos, nes menininkams skirta tema labai plati ir sunkiai ágyvendinama. Antros vietos nugalëtojais tapo šiaulietis Vaidotas Janulis ir Plamenko Èengiè iš Kroatijos. Treèià vietà pasidalijo trys autoriai - Alfonsas Èepauskas, Arpad Šalamon iš Slovënijos ir Torrill E. Larsen iš Norvegijos. Paskatinamaisiais prizais apdovanoti dar keturi kûrëjai - Jame Todd iš JAV, buvæ Šiauliø universiteto studentai Arûnas Augutis ir Laura Guokë bei Šiauliuose gyvenæs Savinijus Katauskas. Paskatinamàjá prizà gavo ir jauniausias konkurso dalyvis - devynmetis Justas Savinijus Petrulis, kurá kurti paskatino senelis.

"Komisijos nariai neþinojo autoriø pavardþiø, matë tik jø darbus, o komisijos pirmininku buvo išrinktas išeivis lietuvis Adolfas Vaièaitis, trumpai atvykæs á Lietuvà. Darbai buvo vertinami atsiþvelgiant á jø meniškumà, originalumà, kompozicijà, kaip buvo atskleista tema ir pasirinkti Lietuvos simboliai", - aiškina parodos kuratorius.

Vaidoto Janulio konkursui pateikti nespalvoti reljefiški darbai dvelkia sakrališkumu tarsi perregimi kalëdaièiai, bylojantys apie krikšèionybës pradþià. Anot ekslibrisø autoriaus, pirmasis pasikrikštijo karalius Mindaugas, tad ekslibrisuose vaizduojama ir karaliaus karûna. Kiti autoriai Lietuvos simboliu pasirinko Kryþiø kalnà, lietuviø ornamentikà, treti - Vilniaus katedrà, tautinës vëliavos spalvas.

Kita ekspozicijos dalis - istorinë. Jonas Nekrašius per 30 metø yra surinkæs tûkstanèius ekslibrisø, o parodai pateikë lietuviø autoriø darbus, skirtus áþymiems Lietuvos þmonëmis ar ávykiams áprasminti. Parodoje eksponuojami ekslibrisai nuo XVIII a., daugiausia iš tarpukario laikotarpio.

Nuo 1982 m. Lietuvos ekslibrininkø klubui priklausantis J. Nekrašius tvirtina, kad seniausiu Lietuvos ekslibrisu laikomas 1533 metais neþinomo dailininko sukurtas Vilniaus vyskupo knygos nuosavybës þenklas. Šiauliø krašte tarptautiniai ekslibrisø konkursai rengiami nuo 1985 m. Buvo sukurtas ekslibrisas jubiliejø mininèiam Pakruojui, alaus daryklai "Gubernija", ŠU Humanitariniam fakultetui. Pakruojo dvare veikia Ekslibriso muziejus, o prieš aštuonerius metus toks muziejus ásteigtas ir Šiauliø apskrities P. Višinskio bibliotekos Meno skyriuje.

Jonas Nekrašius pasakoja, kad ekslibriso tradicijos Lietuvos kultûroje yra išskirtinës. Net sovietmeèiu menininkai galëjo dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, kur laimëdavo prizø. "Grafikai, atradæ laisvà nišà, dëdavo ekslibrisus á vokà ir siøsdavo konkursams, o kadangi kûrinys atrodydavo kaip atvirukas, tai niekam niekur ir neuþkliûdavo", - teigia jis.

Ekslibrisus Lietuvoje kûrë Gerardas Bagdonavièius, vienas pirmøjø gavæs tarptautinio konkurso, vykusio Los Andþele, diplomà. Jo sukurtas ekslibrisas puikuojasi ir Dailës galerijoje greta Pauliaus Galaunës, Eduardo Juknevièiaus ir V. Kosciuškos parodai išdidintø ekslibrisø.

"Rengdamas senesniø didelio formato ekslibrisø ekspozicijà atrinkau tokius, kurie vienaip ar kitaip susijæ su Šiauliais. Kaunieèio dailininko P. Galaunës kurtas knygos þenklas skirtas Vaiþgantui, kuris yra kunigavæs Kurtuvënø miestelio baþnyèioje. E. Juknevièius yra šiaulietis, o V. Kosciuška knygos þenklà skyrë kolekcininkui, menotyrininkui Edmundui Laucevièiui, irgi gyvenusiam mûsø mieste. Tarsi filme "Da Vinèio kodas" - kiekvienas ekslibrisas turi savo kodà", - šypsosi parodos kuratorius.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

1009-uosius ir 2009-uosius skiria lygiai 1000 metø. Visa Lietuva švenèia šià svarbià datà, kai Lietuvos vardas buvo pirmà kartà uþfiksuotas Kvedlinburgo rankrašèiuose. Liepos 6-àjà šventëme Lietuvos valstybës, drauge dalyvavome istorinëje Dainø šventëje. Liepos 5-àjà kartu giedojome "Tautiškà giesmæ" ir didþiavomës esà lietuviai. Visi šie ir daug kitø renginiø suvienijo, leido prisiminti, kuo skiriamës nuo kitø, kuo esame dabar ir kuo galime didþiuotis.

1009-ieji sveikino 2009-uosius pasidabinæ praeities rûbais, ámantriais papuošalais ir ginklais. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Netradicinë paroda Fotografijos muziejuje

Renginiø maratonas, ásiplieskæs Lietuvoje, neaplenkë ir Šiauliø. Tarp Jubiliejiniø renginiø ásiterpë paroda, skirta Lietuvos vardo tûkstantmeèiui paminëti. Liepos 3 d. Šiauliø Fotografijos muziejuje buvo atidaryta archeologinë paroda "Lietuva prieš tûkstantá metø. Praëjusio gyvenimo pëdsakai", kuri sulaukë lankytojø susiþavëjimo ir nuostabos.

Paroda skiriasi nuo daugelio kitø pirmiausia todël, kad tai paskutinë paroda, veiksianti Fotografijos muziejuje iki spalio 3 d. prieš rudená prasidësianèià pastato rekonstrukcijà. Be to šios parodos ágyvendinimas ir mintis skiriasi nuo paprastø, jau nusibodusiø eksponatø pateikimo visuomenei bûdø.

"Lietuva prieš tûkstantá metø. Praëjusio gyvenimo pëdsakai" – tai unikali proga išvysti, kokià þymæ Lietuvos þemëje paliko jos gyventojai. Parodos atidarymo dienà lankytojus prie durø pasitikæ senoviniais rûbais pasipuošæ kariûnai leido áþengti á muziejø kaip á praeitá, kurià skiria tûkstantis metø nuo šiandienos.

"Aušros" muziejus taip pat norëjo parodyti, kokia yra ta mûsø Lietuva, tik á jà paþvelgë archeologo akimis. Tad Lietuva atsiveria prieš mus iš 1009-øjø. Šià parodà rengë archeologai, jos iniciatorë ir sumanytoja Šiauliø "Aušros" muziejaus Archeologijos skyriaus vedëja Audronë Šapaitë. Fotografijos muziejus pasirinktas neatsitiktinai: ruošiamës rekonstrukcijai, o ši paroda - paskutinë prieš muziejaus remontà", – kalbëjo "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza.

Pasak direktoriaus, Fotografijos muziejus gali bûti uþdarytas net keletui metø, todël archeologams, dizainerei ir parodos rengëjams buvo leista šiek tiek paþaisti - rengiant parodà prieš pastato rekonstrukcijà nereikëjo saugoti nei sienø, nei lubø, buvo nevarþomos kûrybinës idëjos.

Archeologo akimis

Muziejininkë A. Šapaitë sugalvojo, kà eksponuoti, o idëjas ágyvendinti padëjo dizainerë Zita Šulcienë. "Norëjome sukurti aplinkà, kad áëjæ á muziejaus erdves þmonës nusikeltø á 1009 metus ir trumpai uþmirštø dabartá. Parodos atidarymo metu 1009-ieji sveikino 2009-uosius", - kalbëjo A. Šapaitë.

"Jau prieš porà metø buvo kuriami planai, rašomi šios parodos projektai. Mes nuolat rengiame parodas, taèiau vitrinose sudëti daiktai jau seniai pabodo. Norëjome padaryti kaþkà neáprasto, naujo, subtiliai pateikti þiûrovams turimus eksponatus", – kalbëjo parodos sumanytoja A. Šapaitë.

"Pagrindinë mintis buvo ta, kad tie, kurie gyveno iki mûsø, nedingo. Praëjusiame tûkstantmetyje, kaip ir šimtus metø iki tol, þmonës gyveno gyvenvietëse, gynësi nuo priešø piliakalniuose, meldësi dievams, laidojo mirusiuosius kapinynuose. Jø gyvenimo pëdsakai yra visai šalia, tik juos daþniausiai slepia storas þemës sluoksnis. Šiø dienø archeologiniai kasinëjimai – tai pagrindinis informacijos šaltinis, teikiantis þiniø apie gyvenimà Lietuvoje prieš tûkstantá metø", - pasakojo A. Šapaitë.

Apie nematomus kapus gali papasakoti tik tyrinëtojai, kurie kasinëdami aptinka protëviø pëdsakø. Iš maþø daleliø archeologai geba sudëlioti praeito tûkstantmeèio vaizdà lyg mozaikà.

"Mes orientavomës á savo regionà. Kadangi gyvename tarp þemaièiø ir þiemgaliø, tai ir parodà išskyrëme - vienoje pusëje parengëme þiemgaliø, kitoje – þemaièiø kapø ekspozicijà", – pasakojo archeologë A. Šapaitë.

Tinkamas apšvietimas, dekoracijos, tarp kuriø eksponuojami archeologø rasti ir iš Vilniaus nacionalinio, Joniškio krašto istorijos ir kultûros muziejaus pasiskolinti radiniai bei Šiauliø "Aušros" muziejaus eksponatai, sukûrë vieningà nuotaikà ir leido pasijustilyg tikroje šventvietëje, kur guli mûsø protëviø palaikai. Kiekvieno kapo forma, skirtingi papuošalai, árankiai ar ginklai bei kaulø liekanø imitacijos vertë elgtis santûriai, tarsi nuþengus tûkstantá metø á praeitá pagerbti mirusiøjø kapø.

Protëviø atminimas

Senovëje protëviai per priešø antpuolius brangiausius daiktus slëpdavo – uþkasdavo þemëje. Tai metaliniai papuošalai, brangûs ginklai. Pelkëse paskendæ guli ir kità prasmæ turintys daiktø lobiai – dievams skirtos aukos.

Parodos eksponatai – akivaizdus árodymas, kas liko iš to praëjusio tûkstantmeèio. Iš gyvenvietëje stovëjusio ràstinio namo per tûkstantá metø teliko tamsi dëmë, iš geleþies lydymo krosnelës – perdegæs molinis padas ir krûvelë šlako, iš kapavietës – kapo duobës kontûras, griauèiai ir metalinës ákapës. Visa tai glûdi giliai po þeme. Pasak archeologø, aiškiausiai iš visø paminklø matomi piliakalniai. Taèiau ir èia þemë dengia sudëtingas medines ir akmenines pylimø konstrukcijas, piliakalnio aikštelëje stovëjusiø pastatø liekanas, gynybinëje sienoje ástrigusius geleþinius strëliø antgalius.

"Lietuva prieš tûkstantá metø buvo kitokia, bet ji vis dar èia, po þeme, kuria vaikštome. Gerbkime šá palikimà", – skatina parodos rengëja Audronë Šulcienë.

Eva JAGMINAITË

Prieš devynis mënesius á kilnià misijà apiplaukti pasaulá ir pakviesti 26 ávairiuose þemynuose išsibarsèiusias lietuviø bendruomenes kartu švæsti Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmetá išplaukusi jachta "Ambersail" sekmadiená buvo iškilmingai sutikta Klaipëdoje.

120 águlos nariø pasaulá apkeliavusià vëliavà iškilmingai nešë dainø šventës uþdarymo eisenoje.

120 geriausiø Lietuvos buriuotojø, Lietuvai minint svarbià datà, kvietë svetur išsibarsèiusius tautieèius liepos penktàjà, Valstybës dienos išvakarëse, 21 valandà Lietuvos laiku drauge sugiedoti "Tautiškà giesmæ". Pietø Afrikos Respublika, Šri Lanka, Kanada, Argentina, Didþioji Britanija, Naujoji Zelandija ir kitos valstybës tapo šalimis, kuriose pamainomis plaukæ devyniø "Ambersail" águlos nariai su tautieèiais giedojo Lietuvos himnà ir ne kartà kartojo kelionës devizà "Vienas vardas - Lietuva". Bûtent šiuo šûkiu Klaipëdos uoste pasitikti iš ilgos kelionës aplink pasaulá gráþtantys buriuotajai.

Bûta išbandymø, vainikavo - piršlybos

Per devynis mënesius trukusià kelionæ girdëjome nuolat atnaujinamas þinias apie "Ambersail" jachtos tûkstantmeèio odisëjà. Tapo áprasta dþiaugtis buriuotojams palankiu oru ir išgyventi uþklupus audroms. O išgyventi bûta dël ko - prie Danijos krantø teko nuleisti bures ir plaukti iki Kopenhagos genamiems variklio, mat lûþo jachtos gikas - horizontalus stiebas, skirtas pagrindinëms laivo burëms ištempti ir palaikyti.

Ramøjá, Atlanto, Indijos vandenynus áveikusiems buriuotojams nesvetingi buvo gimtosios Baltijos jûros vandenys. Pirmajam jachtos plaukimo etapui vadovavo kapitonas Saulius Pajarskas, o 11-ajame odisëjos etape á Klaipëdà per Londonà, Oslà, Kopenhagà, Gdanskà, Stokholmà, Sankt Peterburgà, Talinà, Rygà, Kaliningradà parplukdë kapitonas Paulius Kovas. Jis per iškilmingà prezidento Valdo Adamkaus buriuotojø pagerbimo ceremonijà pasipiršo ilgametei draugei Nijolei Narmontaitei. "Per ilgus vakarus, stebëdamas mënesienà, turëjau progos daug kà apgalvoti ir ávertinti. Turiu èia þiedà. Nijole, ar tekësi uþ manæs?" - nuskambëjo iš kapitono lûpø, o drauge plaukæ kolegos ëmë dainuoti "Ilgiausiø metø".

Vienintelis plaukë visà laikà

Águlos nuolat keitësi, taèiau buriuotojas Linas Ivanauskas "Ambersail" nepaliko laivo visus devynis mënesius. Nors kelionë këlë ávairiø emocijø, skirtingø áspûdþiø, paklaustas, kas labiausiai ásirëþë atmintin, nedvejodamas tarë, jog nebuvo nieko áspûdingesnio ir labiau netikëto nei sutiktuvës Klaipëdoje.

"Þinojome, kad prie Klaipëdos pasitiks apie keturiasdešimt jachtø, išsirikiavusiø dviem eilëmis. Mes turëjome pro jas praplaukti, ties uosto vartais apsisukti ir praplaukti dar kartà link jûros. Viskas atrodë labai paprasta, o kai patiri tai realiai, visus mus uþplûdo sunkiai þodþiais ávardijamas jausmas", - teigia L. Ivanauskas.

Vilkikas "Tak" tûkstantmeèio šauklius lydëjo purkšdamas vandens fontanus.

Sutiktuvëms Klaipëda rengësi visà savaitæ. Sekmadienio rytà imta montuoti didþiulë scena, repetuotos sutiktuviø iškilmes. Vakarop jûros vartai ir uosto teritorija tapo sausakimša kateriø, jachtø ir laiveliø, pasipuošusiø trispalvëmis. "Áspûdis, kad kone kiekvienas vandens transporto priemonæ turintis lietuvis skubëjo pasitikti gráþtanèiø iš tûkstantmeèio odisëjos", - kalbëjo krantinëje tûkstantmeèio šauklius ovacijomis, šûksniais ir aplodismentais pasitinkantys þmonës. Šventës dalyviams abejoniø nekilo, kad Lietuva dràsiai gali vadintis jûrine valstybe.

Horizonte trispalvë - lyg burë

Nors pasitinkantys jachtà pradëjo buriuotis gana anksti, oficialiai sutiktuvës prasidëjo septintà valandà vakaro. Nekantriai á jûros vartø pusæ þvilgèiojantys tautieèiai tik po daugiau nei valandos išvydo tolumoje didþiulæ trispalvæ. Akimirksniu jachtà apspito laiveliai, iš paskos plaukiantis vilkikas "Tak", pagerbdamas keliautojus, purškë vandens fontanus, kiti iš odisëjos gráþtanèius sutiko ûkimu ir lydëjo iki pat kruiziniø laivø terminalo.

Odisëjos dalyviai atviravo, kad ne vienam, pamaèiusiam toká vaizdà, nuriedëjo dþiaugsmo ašara, mat niekas nesitikëjo tokiø didingø iškilmiø. Stereotipui, kad vyrai neverkia, tà vakarà teko sugriûti.

Milþiniškà buræ primenanèià trispalvæ, vasario 16-àjà plevësavusià Horno rage, plukdytà aplink pasaulá, "Ambersail" buriuotojai padovanojo Klaipëdos uostui. Sutiktuviø metu ji iškelta kruiziniø laivø terminale, netoli berniuko skulptûros. Èia pat árengta bronzinë plokštë, skirta pasaulá apiplaukusios jachtos "Ambersail" águloms. Plokštës skulptorius - Svajûnas Jurkus, kalviai - Andrius Janulis ir Albinas Jukumas. Odisëjos atminimo simbolis yra ne išlietas, o pagamintas specifine technologija - lakšte sendinimo bûdu.

Graþi iniciatyva uþkreèiama

Gráþus "Ambersail" jachtai, Lietuvos trispalvë vandenynuose ir jûrose nenustos plëvesavusi.

Tûkstantmeèio odisëjos dalyviai Las Palme susitiko su buriuotuoju Andriumi Varnu iš Kintø, kuris drauge su dukterimi ir basku draugu tebeplaukia apie pasaulá. Á Lietuvà jis turëtø gráþti kitàmet. Malonus susitikimas su tautieèiu neapsiëjo be dovanø - "Ambersail" águla A. Varnui áteikë medikamentø, o jachtos "Ragainë II" dovana - baskø dešros. Pasaulá apiplaukti ketina ir Klaipëdos universiteto burlaivis "Brabander".

Eva JAGMINAITË

Lietuvos politologø asociacijos narys, daugiau nei dešimtá metø þinomas kaip diplomatinio protokolo ir tarnybinio etiketo ekspertas konsultantas Arminas Lydeka sako, jog prasidëjus vakarëliø ir pobûviø sezonui bûtina nepamiršti, kad kiekvienoje puotoje galioja tam tikros etiketo taisyklës, kurias pamiršæ galime tapti vakarëlio pajuokos objektu. Priimantiems sveèius etiketo ekspertas primena, kad perdëtas vaišingumas ne visada reikalingas, kartais pakanka kokteiliø vakarëlio su šampano taure ir braškëmis.

"Visø etiketo taisykliø þinoti neámanoma", - sako A. Lydeka.

Kiekvienam vakarëliui – savitas aprangos kodas

Prieš einant á furšetà, pobûvá ar tiesiog á sveèius reikëtø ávertinti, kokio pobûdþio vakarëlis tai bus, kiek bus sveèiø, ar šventë vyks namuose ar salëje, ar bus švediškas stalas ar uþstalës pasisëdëjimas, ar kuklus paminëjimas ar furšetas. "Neteisingai klausia tie, kurie sako: "Einu pas Marytæ á baliø, kà man apsirengti? Ar tai - pietûs, ar - piknikas?" Á pirtá ar iškylà gamtoje galite ir su sportiniu kostiumëliu ir sportbaèiais atvaþiuoti, o štai á pietus restorane gali tekti eiti su smokingu, - apie vakarëliø madas dësto A. Lydeka. – Atëjus á pobûvá, itin svarbûs yra keli momentai: kaip jûs pasisveikinsite su šeimininkais, koks bus jûsø pirmas pasisveikinimas su susirinkusiais sveèiais, kur pasirinksite atsisësti prie stalo, kokius árankius naudosite valgydami, kaip bendrausite prie stalo, kiek uþsibûsite sveèiuose ir kaip atsisveikinsite." Etiketo ekspertas sako, kad visø vakarëlio taisykliø þinoti neámanoma, taèiau bûtina visuomet atsiminti pagrindines.

Kur jûsø vieta prie stalo?

Pobûvio šeimininkai daþniausiai palengvina sveèiams, padëdami stalo korteles ir taip patys nuspræsdami, kuriuos sveèius norëtø matyti arèiau savæs, o kurie turëtø sëdëti atokesnëse stalo vietose. Vis dëlto Lietuvoje vakarietiška stalo korteliø sistema nëra dar labai prigijusi ir bijodami áþeisti sveèius pokylio šeimininkai jø vengia. Taèiau kaip atrasti savo vietà prie stalo be suflerio, be korteliø? Protokoliškai reglamentuota, kad sveèiai skirstomi á skirtingus rangus. Priklausomai nuo stalo formos, vadovaujamasi skirtingomis susodinimo schemomis. Pasak A. Lydekos, atëjus á sveèius ir ávertinus, kokios formos yra stalas, reikëtø gerai pamàstyti, kur atsisësti. "Nebus gerai, jei save sureikšminsite ir atsisësite šeimininkui iš dešinës, tai yra garbingiausio sveèio vieton, jei matote, kad yra garbingesniø ir svarbesniø uþ jus sveèiø. Bet taip pat nebus gerai, jei nulásite á tolimiausià kampà, nors esate ne paties þemiausio rango sveèias, - sako etiketo specialistas. – Populiariausi yra apskriti, kvadrato ar staèiakampio formos stalai, taigi bus teisinga, jei šeimininkai susës skirtinguose stalo galuose ir atitinkamai sës sveèiai: šeimininkei iš dešinës bus garbingiausieji sveèiai, šeimininkui iš dešinës antrieji pagal garbingumà, tuomet šeimininkei iš kairës – tretieji, šeimininkui iš kairës – ketvirtieji ir taip toliau." Vestuvëse bei pobûviuose populiarus U formos stalas, kurio šeimininkai sëdi centre. Tuomet garbingiausiøjø pora sëda šeimininkams iš dešinës, antrieji pagal garbingumà - iš kairës, taèiau prie tokio stalo svarbûs þmonës sëdi ir priešais šventës kaltininkus, o visi kiti – šoniniuose staliuose.

Kaip prisistatyti nepristatytam

Jei vakarëlyje yra vieni kitø nepaþástantys þmonës, šeimininkø pareiga yra juos vienus kitiems pristatyti. "Jei šeimininkai yra kultûringi ir raštingi, jie stengsis prieš pradedant vaišintis vienus su kitais bent jau minimaliai supaþindinti, - sako A. Lydeka. – Jei taip nenutiko, nenusiþengsite në vienai etiketo normai, patys priëjæ prie bet kurio jums nepaþástamo sveèio ir prisistatydami: pasisveikindami, pasakydami vardà, kas toks esate, iš kur, koks ryšys su vakaro šeimininkais. Jei tai firmos vakarëlis, tai, be abejo, privalote pasakyti ir savo pareigas." Kuomet asmuo, kurá uþkalbinote, irgi prisistato, galima uþduoti klausimø, toliau vystyti pokalbá.

Tiesa, moterys, á pobûvá atëjusios su pirštinaitëmis, daþnai suglumsta, kai dþentelmenai nori pabuèiuoti joms rankà. "Jei tai yra plonos pobûvio pirštinaitës, deranèios prie jûsø suknelës, mûvëkite jas ir tuomet, kai jums buèiuojama ranka. Nusimauti jas turëtumëte tik tuomet, jei tai þieminës, storos pirštinës, nepritaikytos pokyliui."

Belstis reikia visada, o išeiti svarbu laiku

Á klausimà, ar bûtina visuomet pasibelsti, kai ateini á sveèius, direktoriaus ar gydytojo kabinetà, A. Lydeka grieþtai atsako, jog belstis bûtina net ir tuomet, kai vos prieš pusæ minutës pranešëte, kad ateinate, arba jus pakvietë ateiti. Beldimu á duris duodamas þenklas, kad kaþkas tuoj áeis. Tuomet reikia luktelëti ar bûsite pakviestas, jei niekas nepakvieèia – galima praverti duris.

Taip pat svarbu vakarëlio metu neuþsimiršti išeiti laiku. "Išëjimas reglamentuotas etiketo taisyklëmis, o nuo skubëjimo, mûsø noro ar nenoro likti ilgiau ar išeiti anksèiau ne tiek jau daug priklauso. Pirmas išeina aukšèiausio rango garbingiausias sveèias, vëliau rangai þemëja, - sako etiketo specialistas. – Vaikštote, dairotës, bendraujate su vyno taure rankose, apsiþvalgote ir pastebite, kad garbingiausiø sveèiø në vieno nebëra, tai jei jau nenorite likti tuo paèiu þemiausiuoju - tik greit á kaliošus ir pro duris." Jei aukšèiausiojo rango sveèiai maloniai leidþia laikà ir neskuba išeiti, tai pirmieji pobûvá gali palikti ir þemesnio rango, sveèiai.

Nepersistenkite nukrauti stalus vaišëmis

Nors lietuviškà vaišingumà A. Lydeka vadina pozityvia savybe, vis dëlto primena, kad etiketas numato ir tam tikrà vaišiø kieká ávairiomis progomis. "Jeigu organizuojamas neápareigojantis kokteiliø vakarëlis prie švediško stalo, tiks lengvi uþkandþiai, vos keliø patiekalø. Stalo perkrovimas ar padëklus išnešiojanèios padavëjos tokiame vakarëlyje bus didelis trûkumas, o ne privalumas. O rengdami kviestinius pietus turite ruošti tris patiekalus: šaltà uþkandá, karštà pagrindiná patiekalà ir desertà", – sako A. Lydeka. Beje, per maþas vaišiø pasirinkimas nëra gerai, mat pasitaiko, kad þmonës, nevalgantys jûros gërybiø, patenka á vakarëlá, kur vaišinama vien jûros gërybëmis, arba dar blogiau, - alergiški pieno produktams sveèiai pakvieèiami á sûriø degustacijà.

Rolando PARAFINAVIÈIAUS nuotr.

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Prieš savaitæ Šiaulius sudrebino senoviniø automobiliø šventë. Jà jau antrà kartà savo jëgomis surengë ir miestui padovanojo šiaulietis Gintautas Rimkus. Antikvariniø automobiliø kolekcininkas á šventæ subûrë per pusšimtá automobiliø. Kai kurie atvyko net iš Baltarusijos. Susirinko senoviniø automobiliø mëgëjai iš visos Lietuvos.

Tokie automobiliai praëjusá šeštadiená plûstelëjo á Šiauliø gatves. Šias transporto priemones kadaise kûrë tam, kad dþiaugtumëmës kelione, o ne tik áveiktume atstumà.		Kolona pajudëjo. Tegyvuoja karališki automobiliai!

"Šie automobiliai puikios techninës bûklës, - konstatavo karališkà kolonà lydintis policininkas. - Šiuo metu joks amþiaus cenzas negali uþdrausti tvarkingam automobiliui riedëti gatvëmis. – Šeimininkai juos daugiau blizgina, nei jais vaþinëja."

Šventës garbës sveèias – legendinis lenktynininkas ir senoviniø automobiliø kolekcionininkas Stasys Brundza. Jis iš Vilniaus á Šiaulius atvyko naujutëlaièiu "Rolls Royce Coupe Phantom". Beveik milijonà kainavæs pirkinys, anot S. Brundzos, save pateisina. "Tai pats komfortiškiausias automobilis, kokiu man teko vaþiuoti", - lenktyniø legenda turëjo omenyje ne salono elektronikà, o tylø ir malonø riedëjimà.

S. Brundza turi per šimtà senoviniø automobiliø, kuriuos planuoja eksponuoti savo ákurtame muziejuje. Daugiau nei pusë jø – ávairûs legendiniai amerikietiški "Cadillac" modeliai. Muziejus – didþiulis ir þingsnis po þingsnio ágyvendinamas šio automobiliø sporto þvaigþdës uþmojis.

Aleksandro Šurino "GAZ-12 ZIM" kadaise galëjo veþioti koká nors partiná sekretoriø.		Pasvalietis Sigitas Zajarskas šventëje dalyvavo su "Ford T", kuris buvo puikiai ávertintas þiûrovø

Iš Baltarusijos Aleksandras Šurinas atvyko sovietmeèio limuzinu - 1953-øjø "GAZ-12 ZIM". Tokiais vaþinëjo draugas Stalinas. "Tuometës sovietinës valdþios buvo liepta gaminti tokias pat geras mašinas, kokias gamina vokieèiai ar amerikieèiai. Nenuostabu, kad visi senesni sovietiniai automobiliai tarsi du vandens lašai panašûs á "Dodge" ar "Shevrolet". Turbût vienintelë "Tavrija" yra rusiškas automobilis, bet negarantuoju", - pasakoja baltarusis.

Anot A. Šurino, jo limuzinas, palyginti su vëlesniais vyriausybiniais "ZIM"ais, skirtas vaikams veþioti. Tik gerokai vëliau rusai sugalvojo šiuos limuzinus šarvuoti, á juos ámontuoti po dvi kuro ir elektros sistemas.

Šventës organizatorius prie savo naujausios automobilinës meilës – "Buick".		"Auburn White" dizainas pribloškia ne tik prieškario, bet ir šiø laikø automobiliø gurmanus. Autoriaus nuotr.

Šventës dalyviai balsavo ir rinko graþiausià automobilá. Pats G. Rimkus šventëje vairavo prieškariná amerikietiškà "Packard" kabrioletà, restauruotà iki menkiausios smulkmenos: "Neþymëjau automobilio jokiu numeriu. Nenorëjau, kad þiûrovai balsuotø uþ šventës šeimininko "ratus". Rinktis buvo iš ko."

Šiauliø centrinio parko estradoje buvo galima pamatyti net kelis "Cadillac" markës automobilius. Daugiausia jø buvo iš tø laikø, kai automobiliai mokësi "skraidyti". Jø forma ir sparnai priminë greièiau ne automobilius, o lëktuvus. Nekeista, kad daugiausia þiûrovø simpatijø pelnë skaudþiai raudonas 1959-øjø "Cadillac Eldorado", kadaise sukurtas popkaraliaus Elvio Preslio uþsakymu. Dainininkas norëjo, kad jo "kadilako" dydþiui nebûtø lygiø.

Galima ginèytis, kas buvo tikroji šventës puošmena - ar pasvalieèio Sigito Zajarsko vairuojamas vienas seniausiø automobiliø "Ford T", pagamintas 1926 metais, ar panašaus amþiaus prabangus G. Rimkaus "Buick". Pastarojo trûkumas tas, kad šio automobilio G. Rimkus sava eiga neleido riedëti.

Tarp daugybës automobiliø buvo galima pastebëti ir legendiniø "Vabalø", "Porche 911", "Corvette", "Mercedes 190 SL", "Cobra", "Excalibur", "Prowler", "Volgø", "Pobedø" ir dar daug kitø nuostabiø automobiliø.

Irena BUDRIENË

Šià savaitæ geriausiems regiono moksleiviams Šiauliø apskrities administracijoje áteiktos atminimo dovanos, o jø mokytojams – padëkos.

Jau tradicija tapo išrinkti talentingiausià kiekvienos apskrities savivaldybës moksleivá. Šásyk išskirtiná dëmesá pelnë aštuoni: Justina Norbutaitë, Akmenës rajono Ventos muzikos mokyklos mokinë, Vytautas Norvaiša, Joniškio meno mokyklos fortepijono specialybës 6 klasës mokinys ir "Saulës" vidurinës penktokas, Kornelija Þvybaitë, Kelmës rajono Šaukënø Vlado Pûtvio-Putvinskio vidurinës 9 klasës mokinë, Dominykas Girèius, Šiauliø konservatorijos 11 klasës fortepijono specialybës mokinys, Mykolas Jarašiûnas, Radviliškio rajono Šiaulënø Marcelino Šikšnio vidurinës 12 klasës mokinys, Milda Baronaitë, Šiauliø Juliaus Janonio gimnazijos 3c klasës mokinë, Mantvydas Lopeta, Šiauliø rajono Bazilionø vidurinës mokyklos 11 klasës mokinys, Kornelija Dûdaitë, Pakruojo "Atþalyno" gimnazijos abiturientë.

Nuotraukoje iš kairës: M. Jarašiûnas, K. Þybaitë, M. Baronaitë, M. Lopeta, Šiauliø apskrities viršininkas R. Domarkas, K. Dûdaitë, J. Norbutaitë, D. Girèius ir V. Norvaiša. Autorës nuotr.

Metø moksleiviai išgarsëjo neeiliniais gebëjimais ir pasiekimais ávairiose srityse. Bene daugiausia iš apdovanotøjø yra muzikos talentai, dalyvavæ šalies ir tarptautiniuose konkursuose. Kiti išgarsëjo mokslo olimpiadose.

Populiarios grupës "Belekuoks" solistë iš Akmenës rajono J. Narbutaitë šiemet televizijos projekte "Talentø ringas" laimëjo profesionaliausios atlikëjos titulà, o rajone buvo pripaþinta "Metø talentu". Mergina dalyvavo ne viename dainininkø konkurse. Jà muzikos moko Genovaitë Buèiuvienë.

K. Þvybaitë iš Kelmës rajono yra daugkartinë pirmøjø vietø laimëtoja respublikinëse technologijø olimpiadose. Jà moko technologijø mokytoja metodininkë Danutë Rimkevièienë.

Pianistas V. Norvaiša iš Joniškio respublikiniame Balio Dvariono jaunøjø pianistø ir stygininkø konkurse apdovanotas diplomu, o respublikiniame jaunøjø pianistø konkurse "Vaikystë su muzika" tapo laureatu. Vytautà moko vyriausioji mokytoja Daiva Stankuzevièienë.

Šiaulietis D. Girèius Stasio Vainiûno jaunøjø pianistø konkurse laimëjo pirmàjà vietà, o Prancûzijoje vykusiame tarptautiniame pianistø konkurse buvo antras. Kità savaitæ Dominykas vyks á Italijoje rengiamà jaunøjø talentø konkursà. Vaikinà moko fortepijono specialybës mokytoja ekspertë Laimutë Mameniškytë.

M. Jarašiûnas iš Radviliškio rajono yra šalies moksleiviø programavimo, jaunøjø matematikø konkursø nugalëtojas, informaciniø technologijø konkurso "Bebras" antros vietos laimëtojas, tarptautinio matematikos konkurso "Kengûra" prizininkas.

M. Lopeta iš Šiauliø rajono yra Europos Sàjungos jaunøjø mokslininkø konkurso nacionalinio etapo baigiamojo turo dalyvis, šalies biologijos olimpiados antros vietos, astronomijos olimpiados specialaus prizo laimëtojas. Mantvydo mokytojos – biologijos vyresnioji mokytoja Edita Lopetienë ir fizikos mokytoja metodininkë Jolanta Aksenavièienë.

Šiaulietë M. Baronaitë – "Dainø dainelës" respublikinio turo laureatë, jaunøjø dainininkø konkurse, skirtame Lietuvos vardo tûkstantmeèiui, pelnë pirmojo laipsnio diplomà, yra televizijos konkurso "Talentø ringas" superfinalininkë. Šiemet Milda sukûrë pagrindiná vaidmená muzikiniame spektaklyje "Geleþinë princesë". Merginos muzikos mokytoja – "Balso" studijos vadovë Loreta Stankuvienë.

Pakruojietë K. Dûdaitë – televizijos þaidimo "Lietuvos tûkstantmeèio vaikai" antrosios vietos ir prancûzø kalbos olimpiados rajone laimëtoja, respublikinio turo dalyvë. Jà prancûzø kalbos moko mokytoja Inga Ušinskaitë.

Vita MORKÛNIENË

Šeštus metus iš eilës Šiauliø kamerinio orkestro ir "Aušros" muziejaus rengiamas Ch. Frenkelio vilos festivalis neklysdamas skelbia mieste vasaros pradþià. Pirmasis festivalio koncertas tradiciškai vyksta birþelio 1-àjà ir skiriamas Tarptautinei vaikø gynimo dienai. Šie metai ne išimtis - festivalá pradëjo Šiauliø kamerinis orkestras, Ch. Frenkelio vilos salëje koncertavæs su Šiauliø, kitø Lietuvos miestø ir uþsienio jaunaisiais atlikëjais.

Šis festivalis – graþiai subrandinta ir puoselëjama miesto muzikinë tradicija. Pirmasis festivalis, 2004 metais apie save paskelbæs keturiø koncertø ciklu, greitai išaugo á visà vasarà trunkantá áspûdingø koncertø maratonà. Šiemet festivalio programoje - 11 áspûdingø koncertø, o jø afišose - áþymûs ne tik Lietuvos, bet ir Europos, pasaulio scenose laukiami atlikëjai.

Festivalio idëjos autorius ir iniciatorius, meno vadovas, Šiauliø miesto kamerinio orkestro dirigentas Borisas Traubas, palydëdamas "á þmones" šeštàjá festivalá, rado kuo pasidþiaugti. Pirmiausia tuo, kad nebuvo labai sunku prikalbinti dalyvauti festivalyje Lietuvos ir uþsienio atlikëjø. Svarbu ir tai, kad nepaisant ekonominio sunkmeèio festivaliui pinigø skyrë Šiauliø miesto savivaldybë ir Lietuvos kultûros ministerija. Tiesa, paramos gauta maþiau nei planuota, festivalio biudþetas "sutilpo" á 50 tûkstanèiø litø, taèiau koncertø kokybei tai neturëtø turëti átakos.

Kà áspûdingo, netikëto rimtosios muzikos gerbëjai išgirs ir patirs šiemet? Išskirti vienà ar kità koncertà festivalio meno vadovui nelengva uþduotis – programa buvo sudaroma taip, kad kiekvienas koncertas, kiekvienas pasirodymas bûtø patrauklus ir su intriga. Vis dëlto klausytojui bus þingeidu išgirsti Izraelio atlikëjus, sveèius iš JAV, Moldovos, Vokietijos. Be abejonës, dëmesá trauks ir pats Borisas Traubas, keliuose festivalio koncertuose griešiantis smuiku. Simpatijø susilauks ir rusø romansø vakaras. Naujø spalvø suteiks ir pirmàkart festivalyje dalyvausiantis Kelmës maþasis teatras su lyriniais dialogais apie lietø, vynà ir meilæ. Festivalis išlaikys dar vienà tradicijà – dovanos publikai premjerà. Šiemet tai bus Vaidos Striaupaitës-Beinorienës koncertas obojui ir smuikui su orkestru, átrauktas á festivalio pabaigos koncertà.

Ir dar dvi smulkmenos, rodanèios, kad festivalis pasirengæs augti. Šiemet jis "netilpo" á jam numatytà vasaros laikà. Festivalio prologas ávyko balandþio 30 dienà surengtu áspûdingu koncertu, o baigiamasis koncertas vyks jau perþengus vasaros slenkstá - rugsëjo 6 dienà.

Vita MORKÛNIENË

Birþelio 6-11 dienomis Šiauliai taps jaunøjø stygininkø sostine – mieste vyks treèiasis tarptautinis S. Sondeckio jaunøjø smuikininkø ir violonèelininkø konkursas.

S. Sondeckio jaunøjø smuikininkø ir violonèelininkø konkursas yra nuoširdus pagarbos þenklas profesoriui Sauliui Sondeckiui. Šiauliø 1-osios muzikos m-klos archyvo nuotr.

Kas trejus metus rengiamo konkurso organizatorë – Šiauliø pirmoji muzikos mokykla, jo iniciatorë ir "amþinasis variklis" – šios mokyklos Styginiø instrumentø skyriaus vadovë, mokytoja ekspertë Nijolë Prascevièienë, išugdþiusi visà plejadà jaunøjø talentø, skinanèiø laurus ávairaus lygio konkursuose Lietuvoje ir toli uþ jos. Bûtent jos ir jos mokiniø nuopelnas, kad vis daþniau kalbama apie stiprià ir savità Šiauliø jaunøjø smuikininkø mokyklà. Jaunieji muzikantai Šiauliuose parengiami taip gerai, kad dràsiai konkuruoja su nacionaliniø menø mokyklø auklëtiniais.

Konkurso rengëjai kelia sau nemenkus tikslus: ieškoti talentingø naujø atlikëjø, populiarinti klasikinæ muzikà, puoselëti moksleiviø kûrybinæ iniciatyvà ir meniná intelektà, skatinti bendradarbiauti šalies ir uþsienio muzikos ir meno mokyklas. Konkursas ir mokytojams suteikia galimybæ pagilinti savo þinias, pasidalyti profesine patirtimi su kolegomis.

Yra ir kitø tikslø, nesutelpanèiø á konkurso laiko, geografijos ir konkreèios programos rëmus. Konkursu pratæsiamos ilgametës smuiko muzikos tradicijos Šiauliuose. Miestas gali didþiuotis, kad daugelio áþymiø Lietuvos smuikininkø gyvenimo ir kûrybos kelias glaudþiai susijæs su Šiauliais. Eugenijus Paulauskas, Kazimieras Kanišauskas, Jurgis Fledþinskas, Jurgis Banevièius, Rimantas Armonas, Remigijus Vitkauskas – šá sàrašas galëtø bûti gerokai ilgesnis.

Konkursas yra ir nuoširdus pagarbos þenklas profesoriui Sauliui Sondeckiui, kurio šeimos pëdsakai Šiauliø kultûros istorijoje yra itin ryškûs ir reikšmingi.

Naujam konkursui atsirasti ir ásitvirtinti šalies muzikinës kultûros kontekste nëra paprasta. Paklausta apie prieþastis, paskatinusias imtis tokio sudëtingo uþdavinio, mokytoja N. Prascevièienë ávardija keletà. Jos manymu, Lietuvai nepakako daug metø rengiamo Balio Dvariono jaunøjø atlikëjø konkurso – bene vienintelio, skirto vaikams ir jaunuoliams iki septyniolikos metø. Kita prieþastis buvo noras suteikti vaikams galimybæ varþytis iš tiesø su savo bendraamþiais. "Mûsø konkursas - unikalus. Jis - vienintelis, kuriame vaikai suskirstyti á penkias amþiaus kategorijas - kas dvejus metus. Mano manymu, neteisinga, kai vaikai varþosi grupëje nuo šešeriø iki dvylikos ar net šešiolikos metø. Toks konkursas rengiamas Rygoje. Kaip gali lyginti penkeriø ir penkiolikos metø vaiko grojimà? Vieneri metai auganèiam muzikantui yra labai daug", - sako N. Prascevièienë.

Mokytojos nebaugina, kad toks dalyviø suskirstymas organizatoriams ir vertinimo komisijai suteikia daugiau darbo ir rûpesèiø. Svarbiausia, kad jis palankesnis vaikams.

Kitas išskirtinis šio konkurso bruoþas – kiekvienai dalyviø amþiaus grupei parinkti privalomi atlikti kûriniai. Mokytoja neslepia, kad šie kûriniai nëra labai paprasti, taèiau tai garantuoja ir aukštà konkurso lygá. Jei muzikantas áveikë privalomàjá kûriná, tai þenklas, kad jis šio to vertas.

Pirmasis konkursas, surengtas 2003 metais, tapo ásimintinu kultûros ávykiu. Juo patenkinti ir dalyviai, ir organizatoriai, sulaukæ daug gerø þodþiø iš konkurso garbës pirmininko prof. S. Sondeckio ir vertinimo komisijos nariø. Tuomet po konkurso jo dalyviams buvo surengta stovykla, vyko meistriškumo pamokos, kurias vedë pats S. Sondeckis.

Antrasis konkursas taip pat nenuvylë – pageidaujanèiøjø dalyvauti nestigo, dalyviai buvo aukšto lygio.

Iš šiømeèio konkurso tikimasi taip pat daug. Á Šiaulius suvaþiuos 60 jaunøjø atlikëjø - tiek, kiek maksimaliai leidþia konkurso laikas ir finansai. Dþiugina išsiplëtusi dalyviø geografija – atvaþiuos dalyviø iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos (iš Maskvos, garsëjanèios itin stipria smuiko mokykla), Kroatijos ir Austrijos.

Ágytà gerà vardà liudija ir jaunuosius muzikantus vertinsianti komisija – septyni profesoriai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kroatijos ir Rusijos, kuriø vardai muzikos pasaulyje jau savaime yra muzikinës brandos ir kokybës garantai.

Konkursas vyks Ch. Frenkelio viloje. Organizatoriai tikisi, kad bus išlaikyta ankstesniuose konkursuose gimusi tradicija – pilna salë klausytojø, susirinkusiø pasidþiaugti jaunaisiais talentais.

Vita MORKÛNIENË

Antradiená, geguþës 26 dienà, Ch. Frenkelio viloje ávyko tradicinë, jau 22-oji poezijos popietë, kurià rengia "Aušros" muziejus ir Šiauliø literatø susivienijimas.

Tai ne tik vienas seniausiø muziejaus renginiø, bet ir giliausias šaknis turinti Šiauliø miesto ir Šiauliø krašto literatûrinë tradicija.

Šiømetis renginys paliudijo, kad poezijos šventës idëja nekinta. Ja siekiama ásilieti á bendrà šiemet jau 45-àjá kartà Lietuvoje rengiamo "Poezijos pavasario" vyksmà bei palaikyti vietos literatûrinio gyvenimo gyvastá, pristatyti nuo seno veikianèius literatø sambûrius (Šiauliø literatø susivienijimas, "Verdenë", "Taškas", "Plëviasparniai", "Ákvëpimas"), naujas grupes, ávairiø rašytojø sàjungø narius ir kûrëjus "individualistus", nepriklausanèius jokioms oganizacijoms, literatus iš Šiauliø, Radviliškio, Pakruojo, Kelmës, Joniškio, Plungës rajonø, supaþindinti su naujausia jø kûryba, leidiniais, pasidalyti ateities planais. Popietë atskleidþia realià miesto ir krašto literatø veiklos panoramà, savitumà ir problemas. Tai ir netokia jau daþna galimybë krašto kûrëjams susieiti draugën, bûti išklausytiems, išgirsti draugiškà ar kritiškà bièiuliø þodá apie savo kûrybà, pasirodyti viešai.

Poezijos popietë tapo savotiškais metiniais literatø "atlaidais", á kuriuos susirenka ne tik rašantys, bet ir jiems prijauèiantys, besidomintys kûryba, neabejingi kultûriniam miesto gyvenimui þmonës. Bûrys susidaro gana margas ir gausus. Šiemet Ch. Frenkelio vilos salë buvo pilnutëlë. Joje - pastebimai daugiau jaunø veidø.

Vis dëlto renginio turinys per daugiau nei du dešimtmeèius šiek tiek kito. Buvo metø, kai šventë buvo skiriama vienam ar kitam reikšmingam ávykiui, temai, dedikuojama tam tikrai visuomenës grupei ar vienam þmogui. Buvo pagerbti tremtiniai, išeiviai, prisiminta šiaulieèiø mylima, talentinga, anksti Anapilin išëjusi poetë Auksë Vasaitytë. Taèiau ilgainiui, daugëjant literatø organizacijø, augant dalyviø bûriui, liko tik viena dedikacija – Kûrybai.

Per visus metus išliko nepakitusi poezijos popietës dominantë – meilë ir pagarba poetui Jonui Krikšèiûnui–Jovarui. Šiaulieèiams šis vardas itin brangus. Vienas populiariausiø XX amþiaus pradþios poetø, nemirtingosios dainos "Ko liûdi, berþeli?" autorius, knygnešys, lietuviškosios spaudos platintojas J. Krikšèiûnas-Jovaras - Šiauliø krašto þmogus. Gimæs netoli Šiauliø, vëliau Šiauliuose praleido kelis savo gyvenimo dešimtmeèius, èia, senosiose K. Donelaièio kapinëse atgulë amþino poilsio.

Dabar jo gyventame name árengtas memorialinis literatûros muziejus, pasakojantis ne tik apie liaudies poetu vadinamo Jovaro gyvenimà ir kûrybà, bet ir daugelá kitø šio krašto šviesuoliø.

Poezijos popieèiø tradicija siekia 1987-uosius metus, kai pirmàkart Šiauliø ir aplinkiniø rajonø literatai savo kûrybà pristatë Poeto J. Krikšèiûno-Jovaro namo kieme. Nuo 2008-øjø poezijos "pavasarëlis" rengiamas Ch. Frenkelio viloje. Jovaro namà bûtina rekonstruoti, sutvarkyti jo aplinkà, rasti bûdø atsiriboti nuo gatvës triukšmo. Kai tai bus padaryta, poezijos popietë galbût sugráš á senàjà vietà. Galbût liks po Ch. Frenkelio vilos stogu, kur taip greitai prigijo ir kur gerai jauèiasi ir kûrëjai, ir jø kûrybos gerbëjai.

Daiva BARTKIENË

Paskutiná geguþës šeštadiená visø þvilgsniai nukryps á Raudonæ, kur aštuntà kartà rengiama teatralizuota pilies šventë "Panemunës þiedai 2009". Jos organizatorë VšÁ "Panemunës þiedai" direktorë Iveta Balserienë tikisi geguþës 30 d. Raudonëje sulaukti keliø tûkstanèiø sveèiø, nes vasaroti á savo rezidencijà gráþtanti dvaro ponia Olga visai Lietuvai rengia iškilmingà priëmimà.

Šiemet šventës dalyviai senosios pilies groþá pamatys toká, koká kaþkada savo vaikiškomis akimis matë Raudonës mokyklos vedëjos Eugenijos Èièirkienës dukrelë Onytë. Jà, jau ûgtelëjusià, paskutinë Raudonës pilies ponia Olga de Faria e Kastro mokë prancûzø kalbos.

"Labai dþiaugiamës, kad pavyko rasti gyvà Raudonës pilies istorijos liudininkæ. Jos papasakotà autentiškà istorijà ir panaudojome šventës scenarijui", - sakë I. Balserienë.

Teatralizuota šventë prasidës ponios Olgos ir istorinës šeimos iškilmingu sutikimu. Kaip ir kadaise, pavasará, praþydus graþiausiems þiedams, á pilá sugráš jos šeimininkai, o paskui juos atvyks pulkas sveèiø. Pilies šeimininkø garbei pirmà kartà nuskambës specialiai Raudonei sukurta daina, garsiausias Lietuvos orkestras uþgros fanfaromis, tarnaitës sušoks "Tarnaièiø šoká". Pilies šeimininkø pakviesti pokylio sveèiams koncertuos talentingiausi Lietuvos menininkai – "Auksinio balso" titulo savininkas Liudas Mikalauskas ir operos solistë Rita Preikšaitë, gros Panevëþio puèiamøjø orkestras "Garsas", šoks grakšèiausios balerinos, parko alëjose atgis gyvosios skulptûros.

Greta pilies ásikurs ponios menø dirbtuvë, dvaro aromatø kiemelyje kvepës levandomis, šokoladinëje šeimininkaus garsiausias šokolado meistras Algimantas Jablonskas, o ponios Olgos sveèius firminiu patiekalu vaišins kulinarijos ekspertas, televizijos laidø vedëjas ir skaniausiø patiekalø virëjas ponas Robertas.

Ponø sugráþimas á Raudonæ švente tapdavo ir pilies dvariškiams, todël panemunës þvejø kiemelyje ne tik kvepës kepamais þiobriais, bet ir putos alus, smagiai gros ir þiûrovus šokti kvies geriausia Lietuvoje kaimo kapela "Prûsai ilgi ûsai". Dvaro ûkvedys visiems norintiems parodys savo ûká ir geriausius gyvulius, šeimininkës smagiai suksis dvaro pieninëje ir sûrinëje, savo produkcijà siûlys amatininkai, plokštainiu, didþkukuliais, naminiais meduoliais, rûgštelinèiais baršèiais, virtinukais, rugine koše ir kitais pamirštais skanëstais vaišins iš viso Jurbarko krašto susirinkæ kulinarinio paveldo puoselëtojai.

Antràjà šventës dalá organizatoriai pavadino "Pasimatymu Raudonës pilyje". Þiedais kvepianèiose parko alëjose, kur pilies klestëjimo laikais tarp jaunø karininkø ir aristokraèiø paneliø megzdavosi meilës romanai, skambës muzika – specialiai šventei sukurtas dainas kartu su Krašto apsaugos savanoriø pajëgø bigbendu atliks Egidijus Sipavièius, dvaro ponios Olgos pakviesta koncertuos Rûta Šèiogolevaitë, sveèius linksmins šmaikštieji dvaro vyrukai – grupë "ÞAS", atvyks visø poniø ir paneliø numylëtinis, Raudonës pilies garbës sveèias Stasys Povilaitis.

Šiemet šventës "Panemunës þiedai" rengëjai sveèiams dovanos áspûdingà Lietuvos istorijà primenanèià dramà "Mindaugas Karalius". Spektaklá, sukurtà pagal Justino Marcinkevièiaus dramà "Mindaugas" ir Martino Zyverto tragedijà "Valdþia", atnaujino Vytautas Rumšas. Vidurnaktá Raudonës pilies šventæ vainikuos áspûdingi fejerverkai.

Iškilmingos vasaros pobûvio nuotaikos šiemet nebegadins ir eilës prie šventës bilietø kasos. VšÁ "Panemunës þiedai" direktorë I. Balserienë pasirûpino, kad bilietus á teatralizuotà Raudonës pilies šventæ visoje Lietuvoje bûtø galima ásigyti iš anksto. Šiemet pirmà kartà juos pardavinës nacionalinis bilietø platintojas Bilietai.lt.

Antradienio pavakaræ Šiauliø universiteto Botanikos sodas miestieèius ir akademinæ visuomenæ pakvietë á tradiciniu tapusá renginá "Odë pavasario dþiaugsmui". "Meldëme dangaus graþaus oro ir jis mus pagerbë", - dþiaugsmo neslëpë Botanikos sodo vadovë Asta Klimienë.

Nebe pirmus metus šventæ papuošia J. Janonio gimnazijos dailës studijos "Koloritas" mimai.

Lietuvos tûkstantmeèio þenklas - iš gëliø. Jolantos ŠIDLAUSKIENËS nuotr.

Antradienio rytà "pratrûkæs" dangus šventës rengëjams optimizmo nekëlë. Rodës, lis ištisà dienà ir atviroje Botanikos sodo teritorijoje joks renginys negalës vykti. Dangus, pasirodo, papokštavo - popiet išlindusi saulë buvo tokia dosni, jog sodà uþplûdo vasariškai apsirëdæ sveèiai.

Šventës organizatoriai - Šiauliø universiteto Botanikos sodas, Edukologijos, Menø, Humanitariniø, Socialiniø mokslø fakultetø dëstytojai ir studentai, J. Janonio gimnazijos dailës studija "Koloritas", folkloro ansamblis "Vaiguva", Šiauliø moksleiviø namø vaikø ir jaunimo teatro studija "Kompanija šauni" sveèiams pateikë daug dþiugiø akimirkø. Negana to, kad "Kolorito" moksleiviai lyg þydinèios gëlës papuošë alpinariumà ir parodë programà, šventës lankytojams buvo pasiûlyta smagiø uþduoèiø.

Su "þemëlapiais" teko aplankyti 15 punktø ir atlikti uþduotis. Šiø bûta ávairiausiø - išbandyti masaþà, iš iškarpø suklijuoti sodà, pabûti oratoriumi, poetu ar skaitovu, atspëti á "Raudonàjà knygà" árašytà augalà, plaustu pasiekti Pasaulio galà, priversti uþgroti instrumentà daudytæ, padûkti su gëliø vaikais - hipiais.

Uþduotys atliktos ne šiaip sau - išlaikæ "egzaminus" šventës dalyviai gavo po þalios, geltonos ar raudonos spalvos gëlæ. Jos buvo panaudotos Lietuvos tûkstantmeèio þenklui "išausti".

Šventëje buvo pristatytos kelios ŠU Menø fakulteto Taikomosios dailës ir technologijø katedros auklëtiniø sukurtos drabuþiø kolekcijos, o ansamblis "Vaiguva" ne tik grojo, bet ir pašokdino šventës dalyvius. Tiesa, renginys Botanikos sode šámet buvo jau tarptautinis - jame dalyvavo studentai, Šiauliuose viešëjæ pagal "Erasmus" programà.

"Šiauliai plius" informacija

Alvydas JANUŠEVIÈIUS

Prieš savaitæ Burbiškio dvare (Radviliškio raj.) tûkstanèiai þmoniø plûdo á tradicinæ tulpiø þydëjimo šventæ. "Jau nebesutalpiname nei þmoniø, nei mašinø", - susirûpinæs ištarë Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevièius, akimis apþvelgdamas automobiliais nusëtus laukus. Jo manymu, jei kitais metais bus dar daugiau þmoniø, reikës ieškoti išeities.

Dvaras praþydo tulpëmis

Antrasis geguþës šeštadienis iš ryto gero oro neþadëjo, taèiau netrukus debesis išsklaidë saulë. Daugiau nei dvi dešimtys tûkstanèiø þmoniø, neþiûrëdami á permainingus orus, suvaþiavo á Burbiškio dvarà, kuriame vyko kasmetë tulpiø þydëjimo šventë. Joje buvo galima išvysti ir ne vieno politiko veidà. Kai kurie jø taiko á prezidento postà. Didþiulis þmoniø sambûris – puiki reklama.

Burbiškio dvarà per vienà dienà aplankë daugiau nei dvi dešimtys tûkstanèiø þmoniø.

Praþydusios tulpës kasmet vilioja þmones á Burbiškio dvarà.

Šventëje buvo eksponuojami senoviniai traktoriai ir automobiliai. Autoriaus nuotr.

Tûkstanèiai automobiliø nutûpë aplinkinius laukus. Šalikelëse nutáso kilometrinës autobusø eilës. Þmonës lyg skruzdëlës rinkosi á Burbiškio dvarà pasigërëti daugiau nei 300 rûšiø tulpiø þiedais. Tiesa, ankstyva kaitra nemaþai tulpiø rûšiø šiemet privertë išskleisti þiedus anksèiau nei áprasta - nemaþai jø jau buvo nuþydëjusios. Taèiau gëliø specialistai teigia, jog tulpiø þiedai dvarà puoš iki pat geguþës pabaigos.

Susirinkusieji apþiûrinëjo eksponuojamus senus traktorius ir automobilius. Kiti galëjo pajodinëti þirgais, pasivaþinëti karieta. Dauguma, pasivaikšèiojæ po tulpynus, ëjo arèiau scenos, kur koncertavo populiarûs estrados atlikëjai, gaivinosi alumi, sotinosi šašlykais.

Linksmybës truko visà dienà. Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevièius priminë, jog tulpiø þydëjimo šventë organizuojama jau devintà kartà iš eilës. Šventë neávyko tik pernai, kai Burbiškiø dvaras buvo renovuojamas.

Išsaugota istorija

Burbiškio dvaro gidai pasakoja, jog dvaras ákurtas dar XVII amþiuje. Dabartinë dvaro išvaizda tokia, kokia ji buvo XIX a. pabaigoje. Paskutinis dvaro savininkas buvo Mykolas Baþenskis, kuriam Antrojo pasaulinio karo pradþioje teko bëgti iš Lietuvos.

Dvaro savininkas paliko nuostabiai sutvarkytà dvarà su daugybe tiltø, kanalø ir tvenkiniø. Tuomet, 1941-aisiais, dvare stovëjo paminklai Adomui Mickevièiui ir Vytautui Didþiajam. Sovietmeèiu dvaras nebuvo sunaikintas. Dël savo puikiai suræstø sienø jis buvo panaudotas... kiaulidëms. Dabar galima teigti, kad bûtent dël savo praktinës naudos dvaras ir išliko nenugriautas.

Direktorius E. Prascevièius priminë, jog á tulpiø šventæ anksèiau atvaþiuodavo ir tikras dvaro paveldëtojas Adomas Baþenskis, anapilin iškeliavæs prieš dvejus metus. A. Baþenskis, dvarà dovanodamas Lietuvos valstybei, iškëlë sàlygà, kad dvaras bûtø gerai priþiûrimas. Šventæ daþnai aplanko A. Baþenskio artimieji.

Pernai Burbiškio dvare atlikta darbø uþ aštuonis milijonus litø. Ávairûs remonto darbai buvo atliekami ir anksèiau. Tvenkiniai, kuriais buvo leidþiamos kiauliø srutos, buvo kruopšèiai išvalyti, tilteliai - atstatyti. Restauruotas ir pagrindinis dvaro tiltas, kuris buvo laiko ir vandalø nuniokotas. Pagal visus ano laikmeèio architektûrinius kanonus atstatyti dvaro pastatai: rûmai, ledainë, arklidë, svirnas, tvartas, sodininko namas, karvelidë. Šiuo metu dvaras rengia didþiulæ nuolatinæ ekspozicijà apie šio dvaro istorijà.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Vilniø geguþës 1-3 dienomis uþtvindinsianti jaunimo iš ávairiø Europos šaliø banga áprasmina krikšèionybës pradþià Lietuvoje. Susitelkti, pasimelsti ir pabendrauti susirinko per šešis tûkstanèius jaunuoliø iš ávairiø Europos šaliø. Tai vienas didþiausiø Lietuvos tûkstantmeèio paminëjimo renginiø.

Taize jaunimas renkasi ne tik Europos šalyse, bet ir Afrikoje - Kenijoje susitikimas vyko rudená. Juozo DAPŠAUSKO asmeninio archyvo nuotr.

Idëja surengti tarptautiná Taize jaunimo susitikimà "Pasitikëjimo piligrimystë Vilniuje" Krikšèionybës þiniasklaidos tarybos vadovui Juozui Dapšauskui kilo prieš dvejus metus. Šià mintá, pasiûlytà kardinolui Audriui Juozui Baèkiui, ágyvendino Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras ir Taize bendruomenë.

"Lietuvos vardo paminëjimas yra susijæs su krikšèionybës atëjimu á šalá, taikiai nešta vokieèiø vienuolio Brunono, kuris buvo nuþudytas, evangelija ir vokieèiø ordino þygiais á pagoniø kraštà. Prieš beveik 70 metø norëdamas suvienyti susiskaldþiusius krikšèionis, Prancûzijos Taize kaimelyje Roger Schutz ákûrë nedidelæ bendruomenæ. Norëjosi aiškaus akcento, sujungianèio du laikotarpius - kaip krikšèionybë buvo ávesta ir kaip ji skelbiama dabar. Šio metu jaunuolius sudomina krikšèionybë, pateikta naujomis formomis - jie mielai dalyvauja Taize susitikimuose", - kaip gimë idëja suburti jaunimà Vilniuje, aiškina Juozas Dapšauskas.

"Pasitikëjimo piligrimystë Vilniuje", kaip ir kiti jaunimo susitikimai, rengiami ávairiose šalyse, sutelkia jaunimà bendrai veiklai, ugdo tolerancijà, solidarumà, stiprina ryšá tarp ávairiø organizacijø. Taize broliai ragina jaunimà tapti taikos, ramybës, pasitikëjimo skleidëjais savo miestuose, kaimuose, parapijose.

Á Kultûros sostinæ suvaþiavo ir po šeimas išsibarstë tûkstanèiai jaunuoliø iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Skandinavijos, Ukrainos, Baltarusijos, kitø Europos šaliø. Priimti jaunuolius mielai ëmësi šeimos, kuriø nariai jau yra pabuvojæ Europos jaunimo arba Taize susitikimuose. Iš Šiauliø á sostinæ išvyko apie 20 savanoriø, padësianèiø koordinuoti susirinkusio jaunimo veiklà.

Atvykusiøjø laukia kultûrinë programa, pamaldos ir Taize susitikimams bûdinga atmosfera. Visø norinèiøjø prisijungti laukia piligrimystës renginiai parapijose ir Vilniaus centre. Pamaldos vyks du kartus per dienà keturiose baþnyèiose - Vilniaus katedroje, Bernardinø, Šv. Jonø ir Švè. Mergelës Marijos ëmimo á dangø baþnyèioje.

Tiesiogines laidas iš Taize jaunimo susitikimo Vilniuje þiûrovai gali išvysti per Lietuvos nacionalinæ televizijà.

Finas ÞVAKINAS

Amerikietis ir lietuvë susipaþino Anglijoje. Ketino tuoktis Lietuvoje, bet susirašë Šveicarijoje. Jaunøjø automobilá vairavo Navaro genties indënas. Á sveèius atëjo britø ir lietuviø. Në vieno šveicaro.

Lietuvei ir amerikieèiui Šiauliuose susituokti nepavyko dël biurokratiniø pinkliø.

O štai iškilmëms skirti pinigai nusëdo Šveicarijoje, nors galëjo likti Lietuvoje. Ne milijonai, þinoma, bet vis dëlto... Kodël taip atsitiko?

Sutuoktiniai tvirtina, kad neáveikë Lietuvos biurokratø uþtvarø. Kovo mënesá uþ JAV pilieèio ištekëjusi šiaulietë taip išsigando gimtosios šalies valdininkø, kad paprašë neminëti jos tikrojo vardo.

Jai pritarë ir sutuoktinis. Todël pavadinkime juos Maryte ir Dþonu. Nesuprantu, ko èia reikëtø nerimauti, taèiau jei bijo galingiausios pasaulio valstybës pilietis, pasislëpsiu ir aš. Bûsiu Finas Þvakinas. Maþa kas...

Popieriniai labirintai

Teksase uþaugæs kaubojus Dþonas ir studijas baigusi šiaulietë Marytë vestuvëms ruoštis ëmë dar rudená. Dþonas tuo metu dirbo viename Šveicarijos bankø. Pora nusprendë, kad Amerika toli, o Šveicarija tegu ir lieka neutrali – reikia tuoktis Lietuvoje.

Na, ir prasidëjo. Pilaitë uþsakyta, gero tono muzikantai repetuoja, vestuviø planuotojos dûzgia. Tuo metu ásimylëjëliai mynë takà nuo Šiauliø santuokø rûmø iki ambasadø bei ministerijø ir atgal.

Popierëlius rinko. Taèiau iki numatytos datos vasario mënesá nespëjo. Vestuves nukëlë á kovà. Galø gale pirmàjá pavasario mënesá skambina Dþonas ir praneša: "Mums nepavyko. Šveicarijoje dokumentus susitvarkëme per savaitæ ir tuokiamës èia. Gal pafotografuotum mus Alpëse?"

O man tai kas. Lagaminà á rankas ir - atia, biurokratai!

Gerieèiai ir blogieèiai

Marytë ir Dþonas pasiguodë, kad norint susituokti Lietuvoje vestuves bûtø reikëjæ nukelti dar mënesá. Popieriø vis negana ir negana. Nejuèia jaunikis ëmë lyginti panašiø institucijø darbà skirtingose šalyse.

Vakaruose, pasak Dþono, tarnautojas stengiasi surasti išeitá iš padëties ir padeda áveikti kliûtis, nes gerai jas išmano. O Lietuvoje tarnautojas visada suranda dar vienà prieþastá, kuri sutrukdytø atlikti formalumus.

"Kaip aš galëèiau tuoktis santuokø rûmuose, kur mane vaikë á kairæ ir á dešinæ, kur net nesijauèiau þmogumi?" – jausmingai atsiduso Marytë.

Prisipaþinsiu – gráþæs á Šiaulius su nerimu pravëriau Civilinës metrikacijos skyriaus vedëjos Videtos Samienës duris. Ir labai nustebau prie stalo išvydæs ne aštriadantæ biurokratæ uþlopytomis alkûnëmis, o elegantiškà damà.

Tik gal negerai, kad prisistaèiau tikràja savo pavarde. Išorë gali bûti apgaulinga – juk net amerikietis jos bijo!

Tiesa slypi kaþkur...

"Labai liûdna, jeigu jie supykæ ant mûsø,- apgailestavo V. Samienë, - asmeniškai aš nesijauèiu padariusi kaþkà, kas jiems pakenktø. Visada padedu þmonëms, jeigu tik nereikia apeiti ástatymø."

Natûralus klausimas – kodël tuomet pora atsisakë planø tuoktis Šiauliuose ir labai greitai formalumus susitvarkë Ciuriche? "Neþinau, gal ástatymai skirtingi. Pavyzdþiui, Amerikoje ástatymai labai liberalûs – ten neprašoma net ištuokos liudijimo. O Vokietijoje, kiek girdëjau, ástatymai labai grieþti..." - paaiškino ji.

Pasak V. Samienës, Lietuvoje, jei santuoka yra pirmoji, uþtenka dviejø dokumentø: paþymos, kad nevedæs (netekëjusi) ir gimimo liudijimo kopijos. Taèiau bet koks dokumentas iš uþsienio turi bûti su Apostille (aukštesnës institucijos patvirtinimas).

"Keblumø nebûna, jeigu jaunavedþiai atsiveþa tiek dokumentø, kiek reikia", - patikino V. Samienë. Na va – aišku. Aišku, kad niekas neaišku. Jaunieji susituokë Šveicarijoje, nes negalëjo Lietuvoje. Vedëja sako, kad galëjo, bet neturëjo. Kaþkokiø dokumentø.

O gal ir be reikalo aš jai tikrà savo pavardæ...

Tautø katilas

Vestuvës Šveicarijoje buvo kuklios, graþios, taèiau be šveicarø. Manau ir Lietuvoje jos bûtø buvusios be šveicarø. Á Ciurichà atvyko sveèiø iš Lietuvos. Jaunieji svarstë, kaip smagiau vaþiuoti – tramvajumi ar taksi.

Nugalëjo tingumas. Taksi vairuotojas prisipaþino esantis Navaro genties indënas, vedæs tos paèios genties moterá. Be to, jie turi dukterá, vardu Mëlynoji uogelë. O gal mëlynë? Šeimoje visi bendrauja Navaro kalba.

Dþonas buvo "apakæs" – net Amerikoje jis kaip gyvas nebuvo sutikæs në vieno šios beveik išnaikintos tautos atstovo. O èia prašom – beveik vaiduoklis veþa tuoktis. Santuokos ceremonija vyko anglø kalba su vokišku akcentu.

Buvo darbo diena, tad Dþono draugai atvyko tik á vakarëlá. Visi – britai. Nepraleidau progos ágelti dël vis suklumpanèios futbolo šalies rinktinës. Taèiau anglas Gavinas net nesuirzo: "Nekenèiu futbolo. Išpaikinti berniukai, uþ niekà gaunantys milijonus. Tikras þaidimas yra regbis. Tik regbio aikštëse pasirodo tikri vyrai ir kaunasi, gaudami šimtà kartø maþesná atlyginimà."

Labai svarbûs pastebëjimai

Dëmesio, nikotino vergai! Mus apgavo! Kai uþdraudë rûkyti baruose, mums aiškino, kad visa Europa to reikalauja! Melas. Pernai plëšiau dûmà Amsterdamo kavinëse, o šiemet negalëjau tuo atsidþiaugti Ciuricho baruose. Þalingi áproèiai toleruojami net "Makdonaldo" restoranuose!

Kas dar? Kainos Šveicarijoje yra þiauresnës uþ mûsø biurokratus. Tiesa, aš jø nemaèiau. Kai tik prieidavau prie parduotuvës lentynø, akys paèios uþsimerkdavo. Per daug þiaurus vaizdas.

Šveicarijoje labai daug laikrodþiø ir šokolado. Tik kainø neklauskite... Labai norëjau nufotografuoti vietiná policininkà, bet man nepavyko. Nemaèiau në vieno. Þmonës tikino, kad tikrai yra... Gal tuo metu jie atostogavo?

Šveicarijoje labai graþu. Ypaè – Alpëse. Na, ne taip graþu, kaip Lietuvoje, bet graþu. Pamatyti verta.

Rièardas JAKUTIS

Septintojo ir aštuntojo dešimtmeèiø sandûroje baigæ Dailës institutà ir á Šiaulius atvykæ dirbti dailininkai Raimondas Trušys (jo vyresnysis brolis Vitolis á Šiaulius atvyko dar anksèiau), Eduardas Juchnevièius, Sigitas Prancuitis ir Romanas Vilkauskas ádiegë miesto kultûriniam gyvenime daug naujoviø. Dailës gyvenimas mieste tiesiog atgimë. Prasidëjo ádomios parodos, vakarai-susibûrimai dailininkø name šalia senøjø kapiniø, á miestà su parodomis ar paskaitomis apie dailæ atklysdavo tø naujøjø šiaulieèiø draugai, áþymûs Lietuvos menininkai.

Religinës temos Sigitas Prancuitis ëmësi jau tapæs subrendusiu dailininku. Ypaè jam artima gavënios laikotarpio, kanèios ir prisikëlimo tema, atskleista paveiksle "Jëzus Getsemanës soduose". Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Sigitas Prancuitis iš šios grupelës neišsiskyrë. Buvo tylus ir kuklus. Vis dëlto meno vertintojai greitai suprato: Šiauliuose - puikus menininkas. Dailininko paveikslai patraukë savo giluma. Jis pats irgi neslëpë, jog nemëgstàs buitiniø, þanriniø scenø. Tapymas jam tarsi meditacija, netikëtø dalykø gretinimai, filosofija... Net ir tapydamas portretus jis renkasi menininkus, plaèios sielos þmones, nes jie jam artimesni (Vydûno, Maironio, Zigmo Gëlës-Gaidamavièiaus, Mato Slanèiausko ir kt. portretai). Taip Sigitas Prancuitis artëjo prie paveikslø religinëmis temomis. Tiesa, ir artëti prie šios temos jam pernelyg nereikëjo. Gimtajame Joniškyje jaunuoliui nebuvo kur piešti, tad praverdavo baþnyèios duris ir ten piešdavo. O juk Joniškio baþnyèià puošë Jono Varno paveikslai.

Religinës temos Sigitas Prancuitis ëmësi jau tapæs subrendusiu dailininku. Ypaè jam artima gavënios laikotarpio, kanèios ir prisikëlimo tema: "Pieta", "Jëzus neša kryþiø", "Jëzus Getsemanës soduose"... Apie pastaràjá paveikslà ir norisi šnektelëti. Tiesa, jis turi ir kità, daugiau filosofiná pavadinimà – "Naktis, þmogus ir miestas".

Kiekvienas þmogus daugmaþ þino, ar jis yra reikalingas, þino, kad Kristaus prisikëlimas, kaip skaitome religinëse knygelëse, yra pats nuostabiausias Dievo stebuklas, áamþintas Šventajame Rašte, ir svarbiausia Dievo þinia mums, gyvenantiems laikø pabaigoje.

Sigitas Prancuitis sako, jog tapydamas prieš akis nebuvo pasidëjæs jokio religinio paveikslëlio, Izraelyje taip pat nëra buvæs. Skaitytas Šventasis Raštas, bendros þinios, gal bent kiek iš atminties išplaukiantys pasaulinio garso dailininkø darbai, Rytø miesto ávaizdis inspiravo menininkà kurti. Kai dailininkas parodë man šià savo drobæ ir paklausë, ar nuo Getsemanës sodø matoma Jeruzalë panaši, nustebau tuo panašumu ir atkurta nuotaika, rodos, tuose soduose bûtum.

Evangelistas šv. Lukas rašo, jog Jëzus po Paskutinës vakarienës kaip visada uþkopë á Alyvø kalnà ir, atsitolinæs nuo mokiniø, ëmë melstis. Ar tikrai po šiais bibliniais alyvmedþiais ilsëjosi Jëzus? Ar tikrai tai tas akmuo, ant kurio Jëzus sëdëjo ir meldësi tà paskutiná vakarà? Paslaptingas Judo pabuèiavimas - amþina máslë, kas yra išdavikas, kodël, ar tokia skirtis, Dievo valia? Iš Getsemanës sodo þvelgiant á tolá matyti senosios šventyklos uþmûryti auksiniai vartai, pro kuriuos Jëzus eidavo á Jeruzalæ, pro kuriuos ant asilo ájojo ir Velykø išvakarëse. Þemai Kedrono slënis, á já susirinksime paskutinei Teismo dienai... Lengvai svaigsta galva, nes visko yra per daug, reikia bent valandëlës vienatvës, ramybës.

Jeruzalës Getsemanës sode surinktos alyvuogës spaudþiamos netoliese esanèioje abatijoje, garsëjanèioje visame regione ne tiek aliejumi, kiek vienuoliø daugiau kaip šimtmetá gaminamu skirtingø rûšiø vynu. Aliejaus išspaudþiama nedaug - Getsemanës sode auga tik dešimt medþiø. Alyvuogës nuraškomos per penketà dienø. Iš Getsemanës alyvuogiø spaustas aliejus vartojamas Šventosios þemës šventyklø þibintams. Alyvuogiø kauliukai atiduodami apdirbti kelioms palestinieèiø katalikø šeimoms, o šios iš jø veria roþinius. Teigiama, kad tarp šio nedidelio Getsemanës sodo alyvmedþiø yra ir dviejø tûkstanèiø metø senoliø. Todël tûkstanèius kasdien pro sodà praeinanèiø þmoniø þavi supratimas, jog yra tikra galimybë, kad po tais paèiais alyvmedþiais Jëzus ëjo, stovëjo, sëdëjo, klûpëjo ir meldësi. Getsemanës sodo vardas ypaè suskambëjo popieþiaus Jono Pauliaus II vizito metu 1982 m., kai Jo Šventenybë skatino vienytis visø tautø ir tikëjimø þmones. Nuo tada šalia Getsemanës sodø esanti bazilika vadinama Tautø šventove.

Sigito Prancuièio paveiksle Jëzus Kristus kitoks nei iš evangelijø – nepagaunamai tolimas ir drauge artimas kaip þmogus – liûdnas ir vienišas, paprastas ir kenèiantis. Atskleisdamas istorijà, filosofiškai panirdamas á pasirinktà temà, pats Sigitas Prancuitis pasirodo esàs savitas ir ryškus dailininkas.

Rièardas JAKUTIS

Kas nepaþásta Viliaus Purono? Jo vardas siejamas su miesto bulvaru, Berþynëliu, ávairiais miesto architektûriniais akcentais, daugybe idëjø, kaip pagraþinti ir pagyvinti gyvenimà Šiauliuose. O šiomis dienomis "Laiptø galerijoje" veikia jo grafiniø piešiniø paroda "Nupieštos vizijos".

Kiekvienas Viliaus Purono piešinys atrodo vël kitaip, kai išgirsti, kà apie jø gimimà, simbolinæ prasmæ pasakoja autorius. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

V. Puronas visad buvo þinomas kaip dizaineris, todël netikëta, kad ir piešëjo talentà turi. Tiesa, vadinti tai vien piešiniø paroda bûtø netikslu. Kiekviename piešinyje slypi vaizdinë miesto istorijos vizija ar politinis šiø dienø šarþas. Kaip prieš šimtmeèius atrodë baþnyèia, nameliai, pirmosios gatvelës, turgaus aikštë, eþeras (keturiø paveikslø ciklas "Šiauliai amþiuose", grafinis diptikas "Kovojantiems garbë!", "Šiauliai saksonø laikais", "Šiaurës Lietuvos siena" ir kt.)? O kaip pavaizduoti nûdienos politiná gyvenimà, tà serganèià aplinkà, kuriai nerandama vaistø ("Išsikovota investicija", "Nekompetencija", "Skepticizmo tvirtovë!" ir kt.)? Viliaus Purono piešiniø parodos temos, atrodo, viena kitai prieštarauja (ekspozicijoje – praeitis ir ateitis, nuoþmumas ir romantika), taèiau suvoki, jog jos drauge ir harmoningos. Karikatûros þanras kuo puikiausiai ásipina.

Ar sunku piešti vizijas? V. Puronas sako, kad nieko nëra paprasèiau – pamatei mintyse ir nupiešei. Daug sunkiau, anot jo, tai ávertinti, nes tam reikalingas protas. Net piešdamas praeitá autorius improvizuoja, savitas jo Vytautas, laisvai perteikiama jotvingiø ir kita mûsø istorija. Parodos lankstuke menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus pamini garsøjá Jano Mateikos paveikslà "Þalgirio mûšis" ar XIX amþiaus dailininkø romantikø sukurtus didþiøjø Lietuvos kunigaikšèiø Mindaugo, Algirdo, Kæstuèio ir kitø portretus, kurie jau lyg ir ágijo istorinio patikimumo statusà. V. Purono piešiniuose realybë ir fantazija irgi egzistuoja lygiagreèiai, draugën susipindamos. Profesorius Vytenis Rimkus taip ávertina parodà: "Savo piešiniais-vizijomis V. Puronas pasirodo kaip daugiaplanis menininkas, kupinas naujø sumanymø, naujø jø reiškimosi formø, kelianèiø susidomëjimà, diskusijas, ginèus."

Þaismingi Viliaus Purono piešiniai sàlygojo ir þaismingà parodos atidarymà. Kadangi jis vyko Teatro dienos išvakarëse, "Laiptø galerija" pagerbë ir galerijai talkinanèius Šiauliø dramos teatro aktorius Nomedà Bëèiûtæ, Vladà Baranauskà, Juozà Bindokà, Rolandà Dovydaitá ir Eduardà Pauliukoná, kurie po apdovanojimø linksmai stebëjo parodà, sëdëdami ant milþiniškø këdþiø.

Viliaus Purono paroda vyksta pagrindinëse "Laiptø galerijos" salëse, o III aukšto fojë jis priragino pirmà kartà fotografijos parodà surengti savo kolegæ Rasà Šeikuvienæ (abi parodos atidarytos tuo paèiu metu). Rasa Šeikuvienë – viena geriausiø maketuotojø mieste, menininkë. Tai matyti nuotraukose, kuriø kiekviena - tarsi uþbaigtas tapybos darbas. Nuotraukose - turintys savo nuotaikà peizaþai, tad þiûri ir medituoji. Vilius Puronas, kalbëdamas apie kolegæ, pasidþiaugë, kad jau pirmàja paroda ji atsiskleidë kaip savita menininkë.

Rièardas JAKUTIS

Kada pirmà kartà pasaulis išgirdo grojant puèiamuosius instrumentus? Niekas tiksliai ir neatsakys, bet, be abejo, tai buvo labai seniai. Jau Kronikø knygoje rašoma, kad karaliaus Saliamono laikais, šventinant jo maldos namus, grojo 120 trimitininkø.

Šiauliai - senas pûtikø miestas. Juk mûsø mieste susibûrë pirmieji Lietuvoje bigbendai. Deja, vëliau šiø instrumentø populiarumas šiek tiek apmirë, bet štai miesto 1-osios muzikos mokyklos mokytojai ir moksleiviai nutarë jø skambesá atgaivinti.

Lygiai prieš dešimt metø, kovo 28 dienà, Šiauliø 1-ojoje muzikos mokykloje ávyko grojanèiø puèiamaisiais instrumentais koncertas-popietë, kuris išaugo á tarptautiná puèiamøjø instrumentø ansambliø festivalá, vykstantá kas dvejus metus. Šiemet, kovo 28 dienà, jis vyko jau treèià kartà. Nepaisant sunkmeèio, šiais metais atvyko daugiausia dalyviø – 42 kolektyvai (uþpernai dalyvavo 36 ansambliai). Tolimiausi sveèiai á Šiaulius atkeliavo iš Olandijos Eteno Lero miesto, su kuriuo šiaulieèiai draugauja, Sint Frans (Šv. Pranciškaus) menø mokyklos. Jø dalyvavimà festivalyje jau ne pirmus metus remia Nyderlandø Karališkoji ambasada. Sveèiø kolektyvas pasivadinæs "Trimito" vardu. Tiesa, tokio þodþio olandø kalboje nëra, muzikantai taip pasivadino didþiuodamiesi draugyste su Lietuva. Eteno Lero pûtikai pasirodë ir vieni, ir su savo mokyklos dëstytojø akordeonininkø ansambliu "Virtuosa" (šiømeèiame festivalyje kai kurie kolektyvai grojo pritariant gitaroms, akordeonams, klavišiniams instrumentams, mušamiesiems).

Sveèiai iš Olandijos Eteno Lero miesto...		...ir jø vadovas, kartais inteligentiškai rimtas, o kartais judrus bei linksmas Gerard Smits.

Daþnai iš Vakarø pasaulio atvykstantys kolektyvai bûna silpnoki, regis, organizatoriai gerø neprisikvieèia, o dël tarptautinio festivalio vardo "paukšèiuko" priimami bet kokie muzikuotojai. Apie sveèius iš Olandijos to nepasakysi. Puikiai nuskambëjo olandø muzikantø atliekami klasikiniai ir dþiazo kûriniai (festivalyje daugiausia ir skambëjo klasika, dþiazas, na, ir dar šiuolaikinë populiarioji muzika), klausytojø meilæ bemat išsikovojo tai inteligentiškai rimtas, tai judrus ir linksmas jø vadovas bei dirigentas Gerard Smits.

Festivalyje pasirodë sveèiai iš Latvijos, kitø Lietuvos miestø. Šiauliø apskrièiai atstovavo kolektyvai iš visø miestø, išskyrus Radvilišká, Šiauliams – 1-osios ir 2-osios muzikos mokyklos, konservatorijos ir "Juventos" pagrindinës mokyklos ansambliai. Iš viso festivalyje dalyvavo 227 muzikantai - ir mokiniai, ir jø mokytojai.

Daugiausia klausytojø plojimø sulaukë Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos putikai. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Muzikos mëgëjus daug kas nustebino, pavyzdþiui, Gargþdø muzikos mokyklos saksofonininkø kvintetas, virtuoziškai sugrojæs F. J. Haydno, S. Stalmoko (kolektyvo vadovas - aut. past.) ir L. Armstrongo kûrinius. Jaunatviškai nuotaikingai pasirodë ne vienas Maþeikiø muzikos mokyklos ir Maþeikiø muzikos mokyklos Sedos filialo kolektyvas, profesionaliai Klaipëdos Juozo Karoso muzikos mokyklos klarnetininkø trio, populiarius kûrinius iš "The Beatles", "Abba" repertuaro, lietuviø kompozitoriø B. Gorbulskio ir M. Vaitkevièiaus instrumentuotas dainas pasirinko Raseiniø meno mokyklos muzikantai... Visko neišvardysi - vyko net du dideli festivalio koncertai.

Šiaulieèiai, kaip ir dera šeimininkams, nes juk ir savos sienos padeda, pasirodë itin sëkmingai. Šiauliø konservatorijos pûtikai, paruošti dëstytojo Kæstuèio Poškaus, grojo klasikà (J. S. Bachas, F. J. Haydnas), didþiøjø klasikø (F. Listo, L. Bethoveno), dþiazo kûrinius (I. Clerke, S. Joplin, F. Meinken) rinkosi 2-osios muzikos mokyklos muzikantai, vadovaujami Petro Kryþanausko ir Anatolijaus Kavaliauskio, daugiausia þiûrovø plojimø sulaukë festivalio organizatoriai, 1-osios muzikos mokyklos atlikëjai, vadovaujami Rimantës Storoþišinienës, Algimanto Danilaièio ir Audriaus Jonaièio.

Festivalis pavyko. Negalima nepaminëti, kad daugiau tokiø puèiamøjø instrumentø festivaliø, kur mokiniai grotø kartu su mokytojais, šiuo metu Lietuvoje nevyksta. Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos direktorius ir festivalio organizacinio komiteto narys Vygintas Ališauskas pasidþiaugë festivaliu bei visø gera nuotaika ir atsisveikino su muzikantais iki kito festivalio. Pasiteiravome, ar nëra festivalio prizø. V. Ališauskas atsakë, jog tai draugystæ skatinantis renginys, kuriam nenorëta pasirinkti varþybiniø elementø ir kurio tikslas - kad dalyviai muzikuotø be jokios átampos. Tiesa, pasibaigus festivaliui, patys muzikantai išrinko geriausiai, anot jø, pasirodþiusá kolektyvà. Šiais metais laurai (festivalio karaliaus titulas) atiteko puikiai muzikavusiam Gargþdø muzikos mokyklos saksofonininkø kvintetui.

Eva JAGMINAITË

Jei kalbëèiau þmoniø ir angelø kalbomis, bet neturëèiau meilës, aš tebûèiau þvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turëèiau pranašystës dovanà ir paþinèiau visas paslaptis ir visà mokslà; jei turëèiau visà tikëjimà, kad galëèiau net kalnus kilnoti, taèiau neturëèiau meilës, aš bûèiau niekas. Ir jei išdalyèiau vargšams visa, kà turiu, jeigu atiduoèiau savo kûnà sudeginti, bet neturëèiau meilës, – nieko nelaimëèiau. Meilë kantri, meilë maloninga, ji nepavydi; meilë nesididþiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidþiaugia neteisybe, su dþiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilë niekada nesibaigia.

[1 Kor 13, 1 - 13]

Šiauliø vyskupas E. Bartulis išreiškë susirûpinimà dël pasakø apie du princus, tuo tarpu psichologas-psichoterapeutas A. Petronis sako, kad þmogus turi savyje neišsemiamus meilës lobynus. Autorës nuotr.

Šá Šventojo Rašto Himnà meilei turbût mintinai moka kone visi tikintieji ir ne kartà girdëjo nieko bendro su krikšèionybæ neturintys. Bûtent apie meilæ, erotikà, geismus ir þmogiškàjá troškimà bûti mylimam šimtai þmoniø kalbëjo konferencijoje "Nuo eroso iki agapës". Erosas reiškia meilës geismà, aistrà ir troškimà turëti meilæ, kuria siekiama malonumo ir pasitenkinimo. Agapë daug kartø minima Naujajame testamente. Ji reiškia pasiaukojanèià meilæ, kuria siekiama kito þmogaus gerovës.

Mes visi - eroso kaliniai

"Tarptautiniø þodþiø þodynas skelbia, kad erosas - tai vyriškojo prado skverbimasis á groþá ir gërá. Jeigu taip iš tiesø bûtø, ir vyrai labai norëtø paþinti tiesà, groþá ir gërá, eitø tikruoju meilës keliu, paþintø meilæ teikianèià pilnatvæ, turëtume daug tvirtø šeimø", - konferencijoje kalbëjo Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis. Iš tiesø daþnas, apibûdindamas meilæ šeimoje, pasako, jog meilë - tik santykiø saulëtekis, kuris vëliau išauga á pasitikëjimà ar pagarbà. "Meilë prasideda glamonëmis, o baigiasi visišku pasiaukojimu. Tam kartais reikia viso gyvenimo, o jo neuþtenka", - kalbëjo Dalia Lukënienë, Lietuvos šeimos centro vadovë. Psichoterapeutas Gintautas Vaitoška savo pranešime visà þmonijà pavadino eroso kaliniais ir priminë, kad krikšèionybë nesmerkia aistros ir þmogiškojo geismo mylimam þmogui, taèiau ásimylëjëliø ar sutuoktiniø aistringa meilë turi bûti dviejø þmoniø artumo išraiška, o ne sportiniø rodikliø pasiekimas.

Vilniaus universiteto docentas daktaras Paulius Subaèius priminë, jog visi esame nuodëmingi, taèiau daþnas krikšèionis veidmainiauja, uþsidëjæs netikrà padorumo kaukæ. "Krikšèionys daþnai bando uþgniauþti savo prigimtá ir aistrà, nuodëmës kauke paslëpæ nuodëmingà gyvenimà, bijo apie tai prisipaþinti", - teigia P. Subaèius.

Meilë gali patirti sunkumø, taèiau ji neišnyksta

Vilnietis psichologas-psichoterapeutas, Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro vadovas Algirdas Petronis konferencijos dalyviams aiškino, kaip išgyventi šeimose bei porø santykiuose pasitaikanèias krizes ir sunkumus. "Tada kyla klausimas - gal jau tos meilës limitas ir baigësi? Na, turëjome pora kibirø meilës, labai taupiai eikvojome, o štai vis tiek tie du kibirai ir pasibaigë, - šmaikštavo A. Petronis. – Iš tiesø mes juk turime ne du kibirus, ir net ne vienà vandenynà meilës, tik reikia ieškoti bûdø, kaip mes tos meilës ieškome, kaip ji atsiskleidþia." Jis ásitikinæs, kad visi privalo skleisti meilæ neribotais kiekiais ir kasdien, o išgyvenamas krizes ir išbandymus vadina laikinu, praeinanèiu reiškiniu.

Kalbëta ir apie du princus

Šiauliø vyskupo manymu, ES finansuojamos pasakos apie laimingà dviejø princø gyvenimà, ásivaikinus mergaitæ, neišvengiamai kreipia maþameèius link patologijos. "Þmogaus teisiø gynëjai perlenkë lazdà ir bruka vaikams klaidingas mintis, ugdydami iškreiptà šeimos suvokimà, šeimos kulto išsigimimà, - kalbëjo vyskupas. – Pasaulyje tëra vienas šeimos modelis. Tai vyras, þmona ir jø atþalos. Visa kita yra išsigimimai ir šeimos modelio griovimas."

A. Petronis sako, jog dël neteisingo vaikø ugdymo darþeliuose šiek tiek kalti patys tëvai, kurie abejingi vaikø ugdymui švietimo ástaigose. "Kartais þmogus, palikæs automobilá servise, trypèioja aplinkui ir þiûri, kas jam daroma, o èia rytà á darþelá atiduodamas vaikas, vakare parsivedamas ir visiškai nesidomima, ko já ten moko, kà jis ten veikia. O juk tik tëvai ir turi teisæ spræsti, kaip ugdomi ir auklëjami jø vaikai, to negali uþ juos padaryti darþelis, mokykla ar kita ástaiga", - kalbëjo psichologas.

Krikšèionybë neprieštarauja seksualiniam gyvenimui

Visi pranešëjai sutiko, kad krikšèionybë nesmerkia seksualinio šeimos gyvenimo net ir tuomet, kai mylimasi be tikslo pratæsti šeimà, taèiau P. Subaèius priminë britø dvasininkø idëjà ir seksà palygino su valgymu. "Þmogus gali suvalgyti vienà ar dvi porcijas, taèiau kas nutinka tuomet, kai jis apsiryja?! – alegoriškai kalbëjo Vilniaus universiteto dëstytojas. – Kiekvienà dalykà þmogui Dievas davë tam tikru tikslu. Þmogus gali mylëtis, ir tai nëra smerktina, taèiau seksualinis persivalgymas ar palaidumas turi neigiamø pasekmiø."

Vita MORKÛNIENË

"Šventøjø istorijos lietuviø liaudies mene" - tokia paroda kovo 24-àjà pristatyta Šiauliø "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje. Dviejose salëse eksponuojami 47 XVIII a. pabaigos – XX a. pradþios neþinomø autoriø sakraliniai kûriniai – medþio skulptûrose, raiþiniuose, tapybos darbuose ákûnyti šventieji. Iš Šiauliø "Aušros" muziejaus rinkiniø parengta paroda papildyta keliais vertingais Lietuvos dailës muziejaus eksponatais. Parodos kuratorë – muziejaus Dailës skyriaus darbuotoja Regina Tamašiûnaitë.

Parodos pristatyme dalyvavo Šiauliø vyskupijos vyskupo generalinis vikaras dr. Saulius Matulis, kunigas jëzuitas Algimantas Gudaitis, Šiauliø universiteto profesoriai Vytenis Rimkus ir Antanas Visockis, docentë dr. Dalia Jakaitë, Šiauliø dramos teatro aktorë Nomeda Bëèiûtë.

Parodos pristatymas muziejuje tapo ásimintinu ir prasmingu pokalbiu ne tik apie šventøjø vaizdavimo lietuviø liaudies mene tradicijà, bet ir laikui nepavaldþias þmogaus dievoieškos pastangas, amþinøjø vertybiø sieká, tikëjimo, meilës ir vilties poreiká, pastangas suprasti save ir supantá pasaulá. Be šventøjø, kuriems skirta misija bûti tarpininkais tarp þmogaus ir Dievo, uþtarëjais pas Dievà, tas pasaulis bûtø buvæs daug beprasmiškesnis, šaltesnis ir grësmingesnis. Kas apgintø þmogø nuo bado, maro ar netikëtos þûties? Kas paþadëtø jam gerà derliø? Kas nuramintø motinà, á rekrûtus išlydinèià sûnø? Kas apsaugotø nuo gaisro? Kas lydëtø tolimoje kelionëje? Kieno uþtarimo, globos, pastiprinimo prašytø silpnas ir vienišas þmogus? Iš ko pasimokytø ir kuo sektø? Gal todël tokie mylimi ir tokie reikalingi, savi ir artimi lietuviui buvo šventieji, budintys koplytëlëse prie namø, pakelëse ir kryþkelëse, þvelgiantys iš mediniø kaimo baþnyèiø paveikslø, gimstantys èia pat akyse, kaimyno dievdirbio rankose?

Ekspozicijoje dominuoja skulptûra. Šventøjø skulptûros buvo dedamos á koplytëles, stogastulpius, kalamos prie kryþiø, laikomos garbingiausiose namø vietose.

Šventøjø vaizdavimo tradicija Lietuvoje ypaè ásigalëjo baudþiavos ir carinës Rusijos priespaudos laikotarpiais, 1864 metais caro buvo uþdrausta.

Pristatomi raiþiniai, neretai vadinami "þemaièiø grafika", nes pagrindiniai jø gaminimo ir platinimo centrai XIV a. pirmoje pusëje buvo Þemaièiø Kalvarija, Kretinga, Šiluva. Raiþiniai buvo þmoniø mëgiami, namuose klijuojami tiesiog prie sienø, ant lentø ar storos drobës, árëminami á namø darbo rëmus.

Aká traukia aliejinës tapybos darbai – ir dël savaiminio groþio, originalumo, ir dël to, kad Lietuvoje jø išlikæ palyginti nedaug. Sakralinë tapyba atsirado gerokai vëliau uþ kitas meno šakas. Daugiausia jø surinkta Þemaitijoje. Paveikslai buvo tapomi ant lentø, drobës, popieriaus, kartais – skardos, juose atsiranda peizaþas ar dangaus fonas, angelø galvutës, dangaus kûnai ir Apvaizdos akis.

Ekspozicijoje matome tuos šventuosius, kurie Lietuvoje nuo seno buvo populiariausi: šv. Kazimieras, šv. Jurgis, šv. Jonas Nepomukas, šv. Rokas, šv. Agota, Pieta ir Nukryþiuotasis, šv. Florijonas, šv. Pranciškus, šv. Agnietë, Nekaltai Pradëtoji švè. Mergelë Marija, švè. Mergelë Marija su Kûdikiu, Šventoji Šeima. Prie kiekvieno šventojo pateikiama jo istorija.

Á muziejø jie atkeliavo daugiausia iš Šiaurës Lietuvos, surinkti 1933-1943 metais etnografiniø ekspedicijø metu.

Parodos kuratorë muziejininkë R. Tamašiûnaitë juokauja, kad daugiau negu dešimt metø, tiek, kiek dirba muziejuje, "gyvena su dievukais" ir jau seniai norëjo parodyti juos þmonëms, priartinti prie jø.

Ekspozicija ávairi. Joje galima áþvelgti, kaip kito šventøjø vaizdavimo maniera, meistro santykis su pasirinktu vaizdavimo objektu. Šventieji skiriasi dydþiu - nuo keliolikos centimetrø iki beveik þmogaus ûgio skulptûrø. Akivaizdu, kad vieni šventieji sutverti águdusio, mokslø ragavusio meistro, kiti - savamokslio droþëjo ar tapytojo. Taèiau akivaizdu ir kitka: visi šventieji, jø veidai, figûros, gyvenimo scenos sukurti ne kaltu, ne teptuku – visi jie sukurti net ne meistro ranka, o širdimi. Bûtent tai suteikia jiems gyvybës, šilumos, iškalbingumo, kurie neblësta bëgant metams ir kuriø šiuolaikiniam þmogui reikia ne maþiau, negu reikëjo mûsø senoliams.

Parodoje eksponuojamø šventøjø autorystë neþinoma. Senieji dievdirbiai ant kûriniø nerašë savo inicialø. Galima dël to gailëtis, taèiau galima ir didþiuotis - jie dirbo aukštesniu tikslu, negu trokšdami save ásiamþinti.

Ádomu, kad Visuotinës Baþnyèios hierarchijoje kai kurie šventieji globoja visai kitas srtitis, saugo nuo kitø dalykø, negu ávardija lietuviai. Mûsø senoliai šventuosius pritraukdavo prie savo gyvenimo realijø, prie savo rûpesèiø ir vargø, padarydami juos dar savesnius ir artimesnius.

R. Tamašiûnaitë atkreipia dëmesá á šventøjø veidus: "Senieji mûsø dievdirbiai nesiekë ryškaus šventøjø kanonizavimo. Vienà ar kità šventàjá meistrai droþdavo, piešdavo ar tapydavo, nusiþiûrëdami á artimiausius savo þmones, tuos, kuriuos paþino, kuriuos mylëjo ir kuriais pasitikëjo. Dël to iš jø vis dar pulsuoja šiluma. Gavënios laikas tinkamas šiai parodai: yra apie kà pamàstyti, paþvelgti á save giliau, ieškant atsakymø á amþinuosius klausimus. Gal ir dievukai po šias sales vaikštanèiam þmogui pašnibþdës kà nors svarbaus?"

Oksana LAURUTYTË

Rankø darbo lëlës vis daþniau apsigyvena lietuviø namuose. Áprasta, kad lëlë – daiktas, skirtas vaikams þaisti, taèiau ji nuo seno turi ir kità prasmæ – kûrybingo þmogaus sukurta dþiugina aká, puošia interjerà. Šiandien, kovo 20 dienà, dekoravimo studijoje "Menoja" atidaroma lëliø paroda, kurios eksponatai - tarsi iš pasakos nuþengusios bûtybës. Šios lëlës – garsiø šalies menininkiø ir studijà "Menoja" lankanèiø moterø kûriniai. Maþdaug penkiasdešimties lëliø ekspozicija – per Lietuvà keliaujanèiø lëlininkiø kûrybos darbø turnë.

Dekoravimo studijos "Menoja" vadovë Ineta Vaitekûnienë tikina, kad menininko sukurta lëlë galëtø bûti perduodama iš kartos á kartà kaip šeimos relikvija. (5385) Povilo LUNGËS nuotr.

Ironiškos ar jaukiai besišypsanèios, liûdnos ar šmaikšèios lëlës á Šiaulius atvyko iš Vilniaus. Prieš tai jas galëjo pamatyti klaipëdieèiai – bûtent šiame mieste salono "Artmanija" ir studijos "Menoja" vadoviø dëka ir startavo lëlininkiø darbø parodos turnë.

Dekoravimo studijos "Menoja" vadovë Ineta Vaitekûnienë sako, kad kûrybingø moterø sukurtos lëlës – tikrai ne þaislai, o meno kûriniai. Sukurti lëlæ nëra paprasta, kartais ji kuriame netgi metus. Kad pagamintum lëlæ, tenka išmokti naudotis ávairiausia technika - papjë mašë, specialiu ore dþiûvanèiu moliu, krosnyje kepamu modelinu. Šios technikos praverèia kuriant lëlës veidà, rankas, o kiek vaizduotës prireikia, norint parinkti drabuþius... Net paprastai skudurinukei pasiûti reikia ne tik þiniø, bet ir atplasnojanèios mûzos. Þinoma, ir auksinës kantrybës.

Šiaulius pasiekusioje parodoje bus galima išvysti kà tik sukurtø dar niekur nematytø šiaulietës menininkës Galinos Baniušienës lëliø. Šios lëlës netgi keliaus á parodà Maskvoje. Galima pasigroþëti ir vilnieèiø Jûratës Dovydënaitës, Ingridos Grigoreviè, Irinos Smirnovos, klaipëdieèiø Linos Rekašienës ir Auksës Drazdienës bei kitø šalyje þinomø lëlininkiø kûriniais.

Paroda atidaroma šiandien 17 valandà, o jà aplankyti galima iki kovo 30 dienos. I. Vaitekûnienë þada, kad ši paroda nebus paskutinë – vadovë turinti idëjø, kokiø originaliø darbø ekspozicijas dar atgabenti á Šiaulius.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Keièiasi laikai, keièiasi ir poþiûris á rankdarbius. Dabar merginos dël laiko trûkumo atsisako siuvinëjimo, mezgimo, nërimo vàšeliu, o juk neseniai tai buvo populiaru ir áprasta kiekvienai. Rankdarbiø vertë gerokai išaugo, bet juk malonu dovanoti ar gauti dovanø rankdarbiø, kurie yra vieninteliai ir nepakartojami.

Parodos autorë Eglë Jesulaitytë (viduryje) su Šiauliø universiteto Edukologijos fakulteto dekane Aušra Kazlauskiene ir ŠU studentëmis, kurios parodos atidarymà pagyvino lietuviø liaudies dainomis. Autorës nuotr.

Dovana universitetui

Treèiadiená Šiauliø universiteto Edukologijos fakulteto šokiø salëje buvo atidaryta Eglës Jesulaitytës tekstilës darbø paroda "Tëkmëje...". Audiniø margumas ir rankdarbiø technikos ávairumas papuošë ir sušildë fakultetà. Uþ tai visos akademinës bendruomenës vardu autorei padëkojo ŠU Edukologijos fakulteto dekanë Aušra Kazlauskienë.

"Nuostabi kolekcija, tiesiogiai susijusi su pavasariu, leidþia mums susimàstyti, stabtelëti, dar kartà pamatyti þiemà, pavasará - tai, kas graþu, - kalbëjo dekanë. - Kartais patys graþiausi dalykai nëra blizgantys - jie paprasti rankø darbo kûriniai, kurie daug brangesni ir graþesni uþ tviskanèius parduotuvëje pirktus daiktus."

Šventumo simboliai

"Parodos mintis mus sujungia ir suvienija. Mes visi keliaujame á amþinojo Dievo namus. Darbuose vaizduojamas kryþius, kuris mus jungia. Kiekvienam duotas tam tikras laikas, sàlygos, tam tikra erdvë, kurioje þmogus turi išpildyti Dievo valià. Tai noras, kurio trokšta kûrëjas. Eglutë kurdama supranta, kad tik vienybëje su pasaulio kûrëju galima kurti. Tad tereikia padëkoti Dievui uþ šá naujà talentà ir naujà parodà, kurià Eglë Jasulaitytë padovanojo Šiauliø miestui", - parodos atidaryme kalbëjo Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis.

"Atidþiai parþiûrëjus, visi kûriniai susijæ su laiku - viskas susijæ su bûtimi, kuri atskleidþia metø laikus, mënesius. Yra du ávaizdþiai - þmogus ir kryþius, kuriuos galima áþvelgti beveik visuose darbuose", - ávertino menotyrininkas, profesorius, habilituotas mokslø daktaras Vytenis Rimkus.

Rankø darbas - dþiaugsmas sielai

Vilniaus dailës akademijà baigusi Eglë Jasulaitytë teigia, kad rankdarbiai jai - ne darbas, o malonumas. Šiauliuose jos paroda - pirmoji, savo darbus menininkë yra eksponavusi Kaune, Vilniuje, Vokietijoje.

"Man tekstilë - vaizduojamasis menas, tai paveikslas su potekste. Man tai bûdas išreikšti tai, kas yra mano viduje", - sakë autorë.

Anot E. Jesulaitytës, rankø darbas. Tai dþiaugsmas, malonumas, gyvenimo bûdas, o menas yra planeta, kurioje gyvena þmonës. Kitaip tariant, menas - tai šviesesnioji gyvenimo pusë.

"Savo darbuose stengiuosi naudoti tik tekstilës priemones, esu labai tradiciška. Nenaudoju jokios plastmasës, popieriaus, nors tai populiaru šiuolaikiniø menininkø darbuose. Man ádomi siûlo, audinio šiluma", - apie kûriniø technikà pasakojo autorë.

Oksana LAURUTYTË

Praëjusá šeštadiená Šiauliø dailës galerijoje buvo tikra apgultis – ir garbaus amþiaus þmonës, ir tëvai, nešini kûdikiais, rinkosi pasiþiûrëti, kà ádomaus sukûrë Šiauliø krašto tautodailininkai – èia vyko retrospektyvinë tautodailës paroda "Lietuviškas suvenyras Lietuvos tûkstantmeèiui". Tautodailininkai, panašu, pastaraisiais metais padirbëjo iš peties – parodai pateikta per 1400 darbø nuo maþuèiø nertø angeliukø iki masyviø medþio droþiniø.

Šiauliø krašto tautodailininkø paroda Dailës galerijoje vyks visà mënesá – iki kovo 28 dienos

Apdovanoti šeši geriausi tautodailininkai

Tradicine tapusi tautodailininkø paroda kasmet sulaukia maþdaug tiek pat liaudies meistrø ir jø darbø. Parodoje panoro dalyvauti beveik 400 tautodailininkø, vis dëlto šámet rengiama paroda "Lietuviškas suvenyras Lietuvos tûkstantmeèiui" yra išskirtinë – jos atidarymas pritraukë itin daug lankytojø. "Labai dþiaugiuosi, kad tautodailininkø nemaþëja ir kad jø menas sulaukia vis didesnio visuomenës susidomëjimo", - savaitrašèiui "Šiauliai plius" sakë parodos rengëja, Lietuvos tautodailininkø sàjungos Šiauliø bendrijos vadovë Laima Kelmelienë.

Kartu su Lietuvos vardo tûkstantmeèiui paminëti skirta paroda atidarytos ir dvi autorinës - Virgilijos Silvestros Šufinskienës keramikos ir Antano Dundulio tautiniø juostø - parodos. Šie autoriai itin pagerbti – jø darbai pripaþinti vertais gauti "Aukso vainikà". Pasak L. Kelmelienës, parodos metu išaiškinami tie autoriai ir darbai, kurie verti keliauti á respublikinæ, Këdainiuose vyksianèià tautodailininkø darbø parodà – èia geriausiems kûrëjams bus uþkabinti "Aukso vainikai".

Geriausiu tautodailininku taikomojo meno kategorijoje pripaþintas radviliškietis Edmundas Gaubas, kuris net penkerius metus iš medþio droþë milþiniškà paveikslà "Lietuviai gráþta".

Antroji vieta skirta tapytojai iš Akmenës Elenai Adomaitienei. Nors moteriai jau 79 metai, ji yra nuolatinë parodø dalyvë. Treèiosios vietos verta kûrëja komisija pripaþino Angelæ Steponavièienæ. Moters karpiniai reikalauja daug kantrybës ir fantazijos – tuo galëjo ásitikinti ir parodos lankytojai.

Taikomosios dailës kategorijoje pirmoji vieta atiteko šiaulieèiui Antanui Dunduliui, kuris juostas audþia jau dvidešimt penkerius metus. Pasak L. Kelmelienës, anksèiau vyras audë su þmona, bet šiai išëjus amþinybën pomëgio neatsisakë. A. Dundulio profesija - inþinierius, matematikas, tad šie dalykai jam turbût padeda kurti. A. Dunduliui talkina ir jo dukra Edita Dapšienë. Juostos išskirtinës tuo, kad audþiamos atsiþvelgiant á šalies regionø tradicijas, dominuojanèius raštus.

Radviliškieèio Edmundo Gaubo darbas "Lietuviai gráþta" pristatytas "Aukso vainiko" nominacijai gauti. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Antroji vieta skirta keramikei iš Kuršënø Virgilijai Silvestrai Šufinskienei, treèioji - Nijolei Smailienei uþ senoviniu pynimo bûdu kuriamus pinikus, audimà. Kryþdirbystës kategorijoje nugalëtojø neišrinkta.

Apdovanoti Dievo

Tautodailininkø parodoje eksponuojamos visos vaizduojamojo ir taikomojo liaudies meno šakos: tapyba, grafika, karpiniai, skulptûra, medþio dirbiniai, keramika, tekstilë, rankdarbiai, kalvystë, pynimas iš vyteliø, juvelyrika, paprotinis menas (verbos, marguèiai, kaukës, sodai). Šiauliø krašto tautodailininkai ir balsingi. Parodos atidarymo metu þiûrovams dainavo jø ansamblis "Margulis". Devyniolika metø dainuojantiems margulieèiams vadovauja Birutë Poškienë.

Pasak L. Kelmelienës, tautodailininkais tampa tie, kurie yra Dievo apdovanoti ávairiais gabumais ir nori tai parodyti. "Jie negali nekurti", - sakë ji ir pridûrë, kad daugelis liaudies meistrø ir gyvena iš savo kûrybos – dalyvauja mugëse, darbus neša á vienintelæ tautodailininkø parduotuvæ Šiauliuose "Devyni broliai".

L. Kelmelienë tautodailininkams vadovauja jau 23 metus. Per šá laikà tautodailininkø nesumaþëjo, nors karta ir pasikeitë. Tautodailininkais tapæs jaunimas iš aktyvios veiklos kurá laikà pasitraukia, taèiau, susikûræs gerbûvá, paauginæs vaikus ir perkopæs per 40 metø, vël gráþta prie savo pomëgio kurti. Uþaugo nauja keramikø karta, atgaivinami audimo amatai. "Svarbiausias dalykas – þmonës átraukiami á bendrà veiklà. Jie lanko seminarus, dalijasi patirtimi. Kartais þmogui pakanka vien pasakyti gerà þodá, kaip graþiai jis darbuojasi, ir jis kûrybos neapleidþia",- sakë L. Kelmelienë.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Nors uþ lango apstu sniego, meno reikmenø parduotuvëje-galerijoje "Dailu" jau dvelkia pavasariu. Ant Ingridos Špûraitës-Grinkienës tapytø šilko skarø ir šaliø þydi karklai, tulpës ir dobilai. Á jas galima þvelgti kaip á paveikslus arba pasipuošti sušilus.

Ingrida Špûraitë-Grinkienë sako, kad moterys visà laikà uþsiimdavusios rankdarbiais. Tapyti ant šilko ji pradëjusi tada, kai parduotuvëse nerasdavusi originalios dovanos.

Tapybos ant šilko parodà "Pavasarëjant" parduotuvëje-galerijoje "Dailu" galima aplankyti dar savaitæ.

Ir praktiška, ir graþu

Uþsukæs á parodà "Pavasarëjant", atrodo, nusikeli á pievà lauko gëliø. Dvelkia pakalnutëmis, ramunëmis, rugiagëlëmis ir þolynais. Vienos išmargintos simetriškai ar ratu sugulusiomis gëlëmis, kitos primena mandalas, treèiose - ornamentai artimi lietuviø liaudies prieverpsèiø, koplytstulpiø ar kryþiø simbolikai. Keturios kvadratinës skaros pavasario tema nutapytos kà tik, o šaliai išmarginti gerokai anksèiau.

"Pagalvojau, kad geriau tegul þmonës išvysta, negu spintoje guli. Turëjau jø daugiau, ávairaus dydþio ir raštø - gal per pusšimtá, taèiau daug padovanojau, draugams išdalijau. Ne tik skaras, bet ir vitraþinius šilko paveikslëlius kurdavau, vyriškà kaklaryšá, á kišenëlæ ákišamà "fantazijà" esu tapiusi. Pirma kitais rûpiniesi, o po to savo vaikus ir save prisimeni. Aš - kaip batsiuvys be batø ar siuvëjas be savo siûtø rûbø", - sako parodos autorë, neseniai skarà pagaliau nutapiusi ir sau.

Paèià pirmà tapytà šilkinæ skarelæ dabar nešioja puspenktø dukra Austëja. Ne tik ji, bet ir pustreèiø Astijus nori mamai padëti tapyti.

"Kuo daugiau moterys vaikø turi, tuo jos daugiau kuria", - taip tapytojà ant šilko parodos atidarymo dienà pristatë parduotuvës-galerijos "Dailu" vadovë Daiva Skrupskelytë. Šioje galerijoje savo darbus pristato jau treèia maþus vaikus auginanti menininkë.

"Tai ypaè moteriška, kur taikomoji paskirtis persipina su menine", - apibûdina skaras ir šalius dailininkas Voldemaras Barakauskas.

Tapo spalvomis, kuriø pasiilgsta

Ingrida sako, kad tapybos motyvai kyla iš gamtos, mat Ingrida gimë ir augo Dzûkijoje, kur þmones supa girios. Dirbdama dailës ir technologijø mokytoja Gilvyèiuose vasarà atostogø ji gráþta pas mamà, tad kûrybai erdvës yra daug. Jeigu ne kieme prisiskynusi gëliø piešia, tai pievoje þiedus eskizuoja, o gráþusi juos ant šilko lieja.

"Tapyti ant šilko galima ávairiais bûdais: tiesiog lieti spalvas, nupiešti kontûrà ir tik tada spalvinti detales arba kaip batikoje - ámerkti á daþus suraišiotà šilkà ir ištraukti. Tikimybë, kad nepasiseks, labai nedidelë. Rezultatas daþniausia bus dþiuginantis. Tai technika, leidþianti patirti atradimo dþiaugsmà. Ant popieriaus lieti akvarelæ sunkiau, nei daþus - ant šilko", - atskleidþia grafikë.

Ingridai patinka pats kûrybos procesas. Tapo tokiomis spalvomis, kokiø labiausiai bûna išsiilgusi. Ir daþniausiai tamsiuoju metø laikotarpiu, kai jø ypaè trûksta. Tokia spalvø terapija bemat padeda atsikratyti slogios nuotaikos.

Šalius, margintus ávairiomis spalvomis, lengviau pritaikyti prie bet kokios spalvø gamos garderobo. Jeigu aprangoje dominuoja þali tonai, tai šalá atsuki ta puse, kurioje daugiau þaliø atspalviø. Kai reikia geltono akcento - vël šalá apsuki. Universalios skaros - jos mëgiamiausios ir itin patinkanèios moterims.

Ateityje Ingrida norëtø daugiau vaikiškø skareliø primarginti bei monotipijos technikà ant šilko išbandyti. Jai patinka dovanoti darbus draugams, taèiau neslepia, kad tapo ir pagal uþsakymà. Ne dël sunkmeèio. Tiesiog menininkui nëra lengva vien iš meno gyventi.

"Neásivaizduoju, kas turëtø atsitikti, kad jo atsisakyèiau. Nors tapyba ant šilko brangus malonumas, pirkdama medþiagas paskaièiuoju, kiek šilko ir daþø reikës. Norinèios išbandyti šià technikà moterys iš pradþiø gali nusipirkti kelias spalvas, o kitas išgauti jas maišydamos. Patarèiau bandyti tapyti ant nedidelio formato šilko", - pataria Ingrida Špûraitë-Grinkienë.

Eva JAGMINAITË

Jei bent kartà jums teko planuoti draugo jubiliejø, vaikø vestuves ar maþylio krikštynas, turbût dabar su nerimu laukiate pakvietimo piršliauti, bûti krikšto tëvais ar šventës vedëju. Vis dëlto turbût në vienas iš šiø jausmø neprilygs panikos jausmui, kurá neretai patiria susituokti besiruošianèios poros. "Patiems tiesiog neámanoma numatyti kiekvienos smulkmenos, todël kartais paskutinæ minutæ iškilæ nesklandumai išmuša jaunas poras iš vëþiø, o tai gali sugadinti jø svarbiausià gyvenimo šventæ", – sako salono "Tavo šventë" savininkë, vestuviø planuotoja Diana Tamutienë.

Šià salæ puotai paruošë salono "Tavo šventë" darbuotojai, kurie sako, kad kaip niûriai beatrodytø salë, nesunkiai jà galima paversti puošnia, originaliai dekoruota patalpa.

Planuotoja – nepastebima viešnia

Jungtinëse Amerikos Valstijose ágijusi renginiø planuotojos diplomà ponia Diana sako nesuskaièiuojanti, kiek kartø yra tekæ piršliauti vestuvëse ar vesti renginius. Bûtent todël dabar jai puikiai sekasi organizuoti prabangias šventes ir iš anksto numatyti visas smulkmenas ar galimus nesklandumus. Teko ásigyti net didesná automobilá, kad vestuviø dienà ji bûtø jaunøjø "greitoji pagalba", mat mašinoje yra visko – nuo plaukø segtukø iki papildomø staltiesiø, þvakidþiø. "Jei ko prireiks, privalau turëti viskà. Jaunøjø šventë man – didþiulë atsakomybë. Jie turi mëgautis svarbia diena ir švytëti, o pati privalau likti nepastebima", – sako ponia Diana.

Konkreèiai apibûdinti savo pareigø moteris negali, mat kiekvienos vestuvës - skirtingos. "Kartais su jaunomis poromis pradedame bendrauti prieš pusæ metø, tada pakanka laiko išsiaiškinti jø pageidavimus, poreikius, galima numatyti šventës planà. Taèiau bûna, kad pasiruošti šventei tenka per savaitæ, o šventë turi bûti ásimintina", – sako renginiø planuotoja. Vestuviø dienà ji keliasi anksèiau uþ jaunuosius, vyksta jaunajai padëti pasipuošti, atsakinëja á jos telefono skambuèius, pasirûpina, kad nuotraukose jaunøjø rûbai atrodytø nepriekaištingai, neleidþia gëlëms nuvysti. "Rûpinuosi absoliuèiai viskuo. Sveèiai ir jaunieji labiau atsipalaiduoja þinodami, kad šventëje yra uþ viskà atsakingas þmogus, á kurá galima kreiptis bet kokiu klausimu", – pasakoja ponia Diana.

Darbas – taupyti jaunos poros pinigus

Diana Tamutienë ásitikinusi, kad ideali šventë be pagalbos neámanoma. "Tik pradëjæ planuoti vestuves jaunieji ásivaizduoja turintys marias laiko ir galintys padaryti viskà patys. Kai iki šventës lieka savaitë ir paaiškëja, kiek dar nepadaryta, sutrikusios poros puola ieškoti pagalbos. Juk vestuviø šventë – tai kerintis renginys. O kad renginys pavyktø, jo eiga turi bûti gerai suplanuota ir apgalvota. Kitaip šventë gali virsti rûpesèiø, problemø, galvos skausmo rinkiniu.

Graþios vestuvës nebûtinai turi bûti brangios. Pirmiausia poros turi apsispræsti, kiek vestuvëms gali skirti pinigø, o renginiø planuotojos darbas, þvilgtelëjus á galimø išlaidø sàrašà, nuspræsti, kur galima bûtø sutaupyti. "Sveèiai pamirš, koká kepsná valgë per vestuves, taèiau nuotraukas ir filmà jûs þiûrësite visà gyvenimà, todël èia reikëtø nepagailëti pinigø, – pataria planuotoja. – Kai þmonës patys planuoja vestuves, daþnai viršijamas numatytas biudþetas, o mano darbas – sutaupyti jø pinigus, pvz., vestuvinei kelionei. Jaunieji daþnai galvoja, kad puošnios stalo puokštës yra labai brangios, taèiau juk didþiulius roþiø þiedus galima pakeisti ne maþiau þaviais bijûnais – atrodys prabangiai ir nekainuos daug." Vestuviø planuotoja teigia, kad šventës sëkmë – laimingi jaunøjø veidai.

Stalo kortelës ir kvietimai padeda išvengti problemø

Ponia Diana paneigia nuomonæ, kad nemandagu uþ sveèius nuspræsti, kur jie sëdës. "Stalo kortelës padeda išvengti kai kuriø problemø, yra geros nuotaikos garantas, nes šventës šeimininkai geriausiai paþásta sveèius, þino jø áproèius, bûdà ir nesodins greta nesutarianèiø giminaièiø ar draugø. Kvietimas taip pat gali padëti išvengti problemø, kadangi kvietime galima pateikti daug informacijos, kurià turëtø þinoti á šventæ atvykstantis asmuo. Esu ásitikinusi, kad kvietimas sveèiui turi byloti apie tai, kad jis yra laukiamas."

Kartais drauge su kvietimu pridedama atsakymo kortelë, kurià gràþinæ pakviestieji informuoja apie savo ketinimà dalyvauti šventëje.

Ponia Diana sako, kad svetur populiaru rengti vestuviø repeticijas. Artimiausi þmonës, palyda susitinka baþnyèioje nebûtinai repetuoti bûsimø vestuviø ceremonijos. Vien pabuvimas toje aplinkoje kità dienà leidþia maþiau jaudintis. Šventës išvakarëse pavakarieniavæ ir pasikalbëjæ apie rytojaus iškilmes, þmonës labiau atsipalaiduoja. Repeticijos naudingos tik tada, kai vestuviø dienos organizavimo rûpesèiai yra patikëti profesionaliam renginiø organizatoriui – be jo šventës išvakarëse bûna nebaigtø darbø, nenumatytø problemø sprendimo metas, taigi ramø vakarà su artimaisiais galima tik pasvajoti.

Kursai jaunosioms

Diana Tamutienë negaili patarimø tuoktis besiruošianèioms poroms. "Visas vestuviø planavimas prasideda nuo jaunosios suknelës – tai svarbus þenklas, lemiantis tolesnæ šventës temà ir jos pristatymà: kvietimus, stalo korteles, gëles, transportà, pobûvio vietos puošybà ir kt.", – teigia renginiø planuotoja. Profesionali renginiø organizatorë nedirba be tikslios, suplanuotos šventës programos. Poros, netikëjusios, kad vestuviø planuotoja yra nepakeièiamas pagalbininkas, vestuviø dienà vos minutæ pasigedusios planuotojos, sunerimsta. "Kaskart jauèiuosi taip, lyg šventæ organizuoèiau savam þmogui, todël renginá apgalvoju nuo pradþios iki kulminacijos ir pabaigos. Man nebûna jokiø netikëtumø, privalau bûti pasiruošusi visoms situacijoms", – sako ponia Diana.

Nuotakoms ar poroms, nenorinèioms ar nedrástanèioms pasikviesti á pagalbà planuotojos, netrukus bus pradëti rengti kursai. "Planuoju rengti susitikimus keturis kartus per mënesá, per kuriuos nuotakos susipaþins su vestuviø šventës planavimu, suþinos, á kà reikëtø atkreipti ypatingà dëmesá, kas yra svarbu, o kas - nelabai. Patarsiu, kaip organizuoti savo šventæ, kad ir be planuotojos ji bûtø puiki", – sako Diana Tamutienë.

Salonà "Tavo šventë" rasite Vytauto g. ir P. Višinskio g. sankryþoje, adresu P. Višinskio g. 32, Šiauliai. Pasiteirauti ar susitikimo laikà su renginiø planuotoja aptarti galite tel.: (8~41) 42 35 00, arba 8~612 259 63, 8~685 518 21. Papildomà informacijà apie salono "Tavo Šventë" teikiamas paslaugas rasite interneto svetainëje www.tavosvente.com, o klausimus galite pateikti el. paštu vest.diana@gmail.com.

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Viena savièiausiø ir linksmiausiø lietuviø tradiciniø švenèiø - Uþgavënës. Šiais metais jos bus švenèiamos vasario 24 dienà, taèiau Šiauliø "Aušros" muziejuje Aušros alëjos rûmuose jau vasario pradþioje buvo prisimintos senosios Uþgavëniø tradicijos.

Šiauliø rajono kultûros centro vaikø ir jaunimo teatras "Ikaras" susirinkusiuosius linksmino improvizuodamas albumà "Uþgavënës Kurtuvënuose".

Tradicijas reikia saugoti

Muziejaus Aušros alëjos rûmuose atidaryta paroda "Kaukës ir dievybës" iš Šiauliø "Aušros" ir Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejø rinkiniø, taip pat pristatytas albumas "Uþgavënës Kurtuvënuose".

Šia proga surengta diskusija "Koks išliks liaudiškas karnavalas XXI amþiuje?", kurioje dalyvavo Etninës kultûros globos tarybos pirmininkas profesorius Libertas Klimka, kraštotyrininkë Irena Seliukaitë, Vytauto Didþiojo universiteto mokslininkai Gintautas Maþeikis ir Arûnas Vaicekauskas bei kiti etnokultûra besidomintys þmonës, jauèiantys tradicijø svarbà.

Kuo savitos Uþgavënës?

"Reikia atkreipti dëmesá, kad "Aušros" muziejaus stiprioji pusë yra etnokultûra, kurià kaupiame ir saugome. Nors pagrindinis etnokultûros "aukso klodas" surinktas Vidurio Lietuvoje, mes taip pat turime sukaupæ nemaþà etnokultûros bagaþà, - sakë "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza. - Šis renginys tik árodo, kad domimasi kultûra. Fondai gausûs ir ávairûs, todël norisi parodyti viskà, kà turime geriausia."

"Artëjant tradiciniams renginiams, norima atskleisti reiškiná, kuris yra lietuvio sàmonëje, kultûroje. Net plakate pavaizduota nelietuviška kaukë, norint parodyti, kad kaukës yra naudojamos visose pasaulio šalyse", - sakë "Aušros" muziejaus šeimininkas.

Muziejaus direktorius tikisi, kad atstaèius Þaliûkiø malûnà bus galima keliauti á platesnes erdves ir ten kaupti etnokultûrinæ medþiagà.

Èigoniškos melagystës ir bûrimas iš kortø - senas ir puikiai þinomas Uþgavëniø paprotys.

Norint išryškinti ir parodyti lietuviškø kaukiø tradicijas, parodoje eksponuojamos pasiskolintos kitø šaliø - Mongolijos, Pietø Afrikos Respublikos, Meksikos - ritualinës kaukës. Parodos dalyviai taip pat gali þvilgterëti á veidrodá, kad pamatytø savo kaukæ...

Pristatytas albumas

Á renginá buvo pakviesti ir albumo "Uþgavënës Kurtuvënuose" sudarytojai: Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevièius, Vytis Budrys. Albumas išleistas praëjusià vasarà, taèiau nereklamuotas ir maþai kam þinomas.

"Kiekvienas regioninis parkas ieško, kuo yra savitas ir ádomus kitiems. Prieš penkiolika metø susikûræs Kurtuvënø regioninis parkas dþiaugiasi pagrindine Kurtuvënø miesto švente, kuri net buvo nominuota Lietuvos mastu", - pasakojo vienas albumo "Uþgavënës Kurtuvënuose" sudarytojø V. Lopeta.

Kurtuvënø regioninis parkas renka Uþgavëniø nuotraukas ir medþiagà. "Nuo seno buvo atrenkamos kaukës, bûdingos tik mûsø kraštui, todël galima teigti, kad šios kaukës yra unikalios ir perteikia tikràjà kurtuvëniškiø Uþgavëniø tradicijà", - tvirtino V. Lopeta.

Etninës globos tarybos narys prof. Libertas Klimka teigë, kad prisidëti prie kurtuvëniškiø albumo pasirodymo nebuvo sunki misija. Tai savotiška tradicijos kronika, dþiugu, kad Kurtuvënuose ji labai ryški.

Prof. L. Klimka panoro á Uþgavënes paþvelgë kitu kampu. Jo þodþiais, kaukë yra virsmo, pasikeitimo ir išëjimo á kità pasaulá þenklas. Švenèiø sakraliuoju metu kaukë vaidina svarbø vaidmená. Kuo toliau á praeitá, tuo kaukës pranašesnës, reikšmingesnës.

L. Klimka teigë, kad pasaulis taip pat švenèia Uþgavënes. Venecijos bei Rio de Þaneiro karnavalai, pasak jo, yra puikûs pavyzdþiai, kurie vienija persirengëlius Lietuvoje ir uþsienyje.

Pagal albumà "Kurtuvënø Uþgavënës" improvizavo Šiauliø raj. kultûros centro vaikø ir jaunimo teatras "Ikaras". Jø pasirodyme išryškintos ávairios kaukës ir Uþgavëniø personaþai leido prisiminti tikruosius paproèius. L. Klimka visiems palinkëjo, kad vaidinime rodyta kaukë - gervelë (meilës deivë) - kiekvienà savo sparneliu uþkabintø.

Ritualas artimesnis

Vëliau renginá pratæsë diskusija, kurioje buvo nagrinëjami karnavališkumo motyvai bei Uþgavëniø tradicijos išlikimas XXI a.

Parodoje "Kaukës ir dievybës" eksponuojamos kaukës iš Šiauliø "Aušros" ir Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejø rinkiniø. Autorës nuotr.

Seniau persirengimas buvo ritualas, dabar tai tapo paprotine kultura. Filosofas Gintautas Maþeikis teigë, kad dabar ryškus suaugimas tarp ritualo ir sakralumo. Ritualas nëra skirtas stebëti, o karnavalas, priešingai, reikalauja þiûrovo, todël labai svarbu išlaikyti senàsias tradicijas.

Politikoje - karnavalas

"Keista, kad šiuolaikiniai politikai menkai domisi etnokultûra. Bûdamas Seime matau kasdien ir oþiø, ir arkliø, ir visokiø kitokiø bûtybiø. Tø kaukiø yra visur, tik politiniame gyvenime tos kaukës yra labai ryškios", - kalbëjo Seimo narys Laimontas Dinius.

L. Dinius pastebëjo, kad kai kurie politikai yra nenuoširdûs - bûna visada su kaukëmis. "Jie nebepajëgia nusiimti tø kaukiø ir nebesuvokia jø paskirties",- kalbëjo Seimo narys.

L. Dinius neneigë, kad pats tokià kaukæ turás, taèiau bijo, kad jam neatsitiktø kaip kitiems. "Aš tokià kaukæ turiu, tik baisu, kad ji nesuaugtø su manimi. Þmogus, uþsidëjæs kaukæ, visai kitaip vertina padëtá. Be to, kiti visai tø kaukiø neturi ir jø desperatiškai bijo", - sakë L. Dinius.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Pieno produktais turguje prekiavusios dvi bièiulës, gavusios kulinarinio paveldo sertifikatà, dabar su sûriais vaþinëja po visà Lietuvà ir uþsienio šalis. Nijolës Šopienës iš Šiauliø rajono ir Stefos Strakšienës iš Joniškio rajono ûkiuose spaudþiami devyniø rûšiø sûriai. Per šventes juos graibstyte išgraibsto. Galbût dël magiškø savybiø. Moterys juokauja - jei nepagimdysite, tai pastosite tikrai.

Laukiant sveèiø puikiai tinka keliø rûšiø sûriai. Šventinei progai tinka didþiulis sûris, vadinamas "Trys viename".

Á kaimà - dël vaiko

Á kaimà prieš aštuoniolika metø Nijolë su šeima išsikëlë dël sûnaus sveikatos. Gydytojai rekomendavo bronchine astma serganèiam sûnui bent vasaroti nuomotoje sodyboje. Šiaulieèiai nusprendë iškeisti miesto gyvenimà á kaimo. Kuo iš pradþiø jie tik nesivertë: augino darþoves, nutrijas, kiaules, turguje pardavinëjo raugintus kopûstus ir agurkus, kol neásigijo karviø.

"Oþkos, kurià laikëm dël vaiko, nemelþdavau. Vyras prie jos eidavo, o kai jau negalëdavo, tai man tekdavo - tada oþka ratais eidavo. Taèiau kai nori, visko išmoksti. Dabar ir karves moku melþti", - ûkininkavimo pradþià prisimena N. Šopienë.

Dabar Nijolës šeima augina penkiolika karviø. Kol sûriø poreikis bûdavo maþesnis, ji spëdavo viena, dabar, be vyro, padeda ir marti, du sûnus, atsikëlæ iš miesto.

Ûkininkë á turgø ne tik pieno produktø iš pradþiø veþdavo - megzdavo pirštines, siuvinëdavo kryþeliu. Bûdama Lietuvos ûkininkø draugijos narë, dalyvavo tarptautinëje parodoje. Vienai anglei labai patikusios Nijolës megztos pirštinës. Paprašiusi paieškoti ávairesniø tautiniø raštø, ji uþsakë greitai daug pirštiniø numegzti. Nijolë senoviškø mezginiø ëjo þiûrëti á "Aušros" muziejø ir nunešë darbuotojoms paragauti sûrio. Šios pakvietë ûkininkæ ir jos draugæ á Senøjø amatø dienas. Kità kartà moterys sûrius veþë á Kuršënus, per Jonines - á Vilniø. Tàkart jos sutiko etnologæ Graþinà Kadþytæ. Paragavusi gardaus sûrio, ši pasiûlë kreiptis á Kulinarinio paveldo fondà ir sûrá, pagamintà pagal tradicines technologijas ir receptûrà, be konservantø, priedø, pardavinëti po Lietuvà.

Kulinarinio paveldo fondo tarybos narys etnologas Libertas Klimka áteikë sûrininkëms sertifikatà. Nuo tada bièiulës ëmë dar aktyviau dalyvauti ávairiose šventëse. Moterø sûriais Uþsienio reikalø ministerijoje vaišinosi visø šaliø ambasadoriai, sûriø ragavo Seimo nariai. Jos dalyvavo Londono kalëdinëje mugëje, o šiemet pirmà kartà - Vokietijoje vykusioje tarptautinëje maisto ir þemës ûkio bei sodininkystës parodoje "Þalioji savaitë".

Subalansuoti vyrams, bet tinka ir moterims

Nijolë Šopienë su Stefa Strakšienë iš švieþio ir rauginto pieno gamina devyniø rûšiø sûrius. Jie, þinoma, skirtingi, kaip ir kiekvienos, nors ir šalia viena kitos stovinèios, šeimininkës virti baršèiai.

Nijolë Šopienë ir Stefa Strakšienë sûriais sëkmingai pradëjo prekiauti festivalyje "Ant rubeþiaus". Skareles, sijonus, prijuostes daþniausiai pasiuva Nijolë, tad abi vienodai pasipuošia. Nijolës ŠOPIENËS asmeninio archyvo nuotr.

Maþiausias sûrelis sveria 50 gramø, o didþiausias proginis sûris siekia ir aštuonis kilogramus. Pasak Nijolës, prie kavos ar arbatos tinka desertiniai sûriai su razinomis ir aguonomis, vaisiø gabaliukais. Þmonës mielai renkasi sûrá su kmynais, þolelëmis ir èesnaku arba vien tik átintà þolelëmis. Prie alaus ar vyno nepamainomas rûkytas ar keptas sûris, o gurmanai renkasi aštrø sûrá. Sûrá be jokiø priedø pirkëjai pavadino "Su be nieko", tad sûrininkës já taip ir vadina.

"Aštrø sûrá vadiname subalansuotu vyrams, bet tinkanèiu ir moterims. Kartà Rumšiškëse priëjo moteris ir sako: "Nuo jûsø aštraus sûrio ir pagimdyti galima." Ir pastoti - pridûrëme. Po to draugams siûlëme receptà, kaip vaikø susilaukti: romantiškai vakarienei nusiperki vyno, papjaustai aštraus sûrio, uþdegi þvakæ ir vakare pastojimas garantuotas. Vienai draugei šis receptas padëjo", - šypsosi Nijolë.

Nijolës marti juokauja, kad aštraus sûrio dar nëra valgiusi, o sûnus išvis sûrio nemëgsta, tad anûkai kieme dar nebëgioja. "Kai tapsiu moèiute, sûriø nebespausiu, auginsiu anûkus", - teigia ûkininkë.

Sûrius moterys daro, pasiremdamos þemaièiø patirtimi, receptus paèios kuria, o kartais pasiûlymø išgirsta iš pirkëjø. Tik ne visada šie pasiteisina. "Mëginau su morkomis, mëtomis, šokoladu, þiedadulkëmis, bet nelabai pavyko. Jeigu atrodo išvaizdþiai, tai skonis nei šioks, nei toks. Bûna skanus, bet neestetiškai atrodo", - sako Nijolë.

Moteris pasakoja, kad kasdien sûriai nedaromi. Pienas laikomas 700 l talpos puode, o iškart verdama 70 litrø pieno. Jis aušinamas, ámaišoma rûgštaus pieno ir iš sutrauktos varškës "spàstais" spaudþiamas sûris. Vienam sûriui pagaminti reikia nuo 8 iki 10 litrø pieno.

"Vienas aludaris sako: "Kà jums èia reiškia tuos sûrius daryti - kaip litras, taip sûris". Kaip ir kiekviename darbe, taip ir èia reikia ádëti daug pastangø. Spaudþiant sûrá reikia daug meilës, šypsenos. Sakoma, kad jeigu alø gaminsi piktas, tai visi pasigers. Jeigu dirbsi atmestinai, tai ir bulvienës skaniai neišvirsi", - tikina pašnekovë.

Varškës sûris - išskirtinis

Parodoje "Þalioji savaitë" sûrininkës prekiavo penkiø rûšiø sûriais. Skrabalais dvi dienas grojæs lietuvis sutraukdavo minias, tad smalsuoliø ir prie sûriø vitrinos netrûko.

Sûriø daugiausia pirko vokieèiai, lenkai, rusai. Tiesa, vokieèiams nenugriebto pieno sûris atrodë per riebûs. "Liesesnis sûris bûna sprangus. Vien iš rûgštaus pieno gaminamas sûris lûþta, rûgštëja, tad já netinka transportuoti, - sako N. Šopienë. - Nieko panašaus á lietuviø pristatytus sûrius parodoje nebuvo. Vietiniai gamintojai prekiavo fermentiniais, pelësiniais, tepamais, oþkos sûriais."

Moterys sako, kad jeigu Þemës ûkio ministerija á parodà pakviestø ir kitàmet, tai jos þinotø, iš kokiø klaidø reikia pasimokyti. "Bûtø geriau, jeigu bûtume kalbà mokëjusios. Teþinojome vokiškai, kà pasiûlyti, o kaip ir iš ko vienas ar kitas sûris pagamintas, nemokëjome pasakyti", - sako N. Šopienë. Trûko ne tik kalbos þiniø, bet ir maþø indeliø, nes uþsienieèiai sûrá perka tik tada, kai jo paragauja.

Po parodos Vokietijos lietuviø bendruomenës narys ûkininkes paveþiojo po Vokietijà limuzinu. Per tris valandas jos spëjo pamatyti visas áþymias Berlyno vietas.

Sûriais moterys kiekvienà savaitgalá prekiauja viename ar kitame Lietuvos mieste. Ne uþ kalnø ir Kaziuko mugë. Šeimos ûkio atstovës jau treèià kartà ten ruošiasi vaþiuoti. Kaip tik kovo treèiàjà Nijolei sukaks 62-eji.

Šiømetë Kaziuko mugë þada bûti išskirtinë. Globoti šventæ ëmësi Vilniaus meras Juozas Imbrasas, kuris dalyvauti tradicinëje šventëje kvieèia kulinarinio ir kultûrinio paveldo atstovus su tradiciniais lietuviø valgiais ir dirbiniais, o Gariûnø prekiø mugës lankytojai neras. Visi prekiautojai bursis Gedimino prospekte.

Eva JAGMINAITË

Gruodþio 25–oji - viena svarbiausiø metø švenèiø daugeliui pasaulio þmoniø. Nors pastaruoju metu dël kultûrø asimiliacijos bei natûralaus "pasaulio maþëjimo" vis daugiau atsiranda bendrø, visoms tautoms bûdingø Kûèiø bei Kalëdø tradicijø, kiekviena šalis stengiasi išlaikyti savo autentiškumà ir savo paproèius. "Šiauliai plius" domëjosi, kokias unikalias tradicijas išlaikë ávairios tautos, ir kokios bendros tradicijos yra visose šv. Kalëdas švenèianèiose kultûrose.

Didþiojoje Britanijoje šv. Kalëdoms pradedama ruoštis kur kas anksèiau nei Lietuvoje. Miestai šventiškai šurmuliuoti ima jau lapkrièio pabaigoje. Privaèiø namø kiemuose išdygsta milþiniškos dekoracijos. Autorës nuotr.

Vienijanèios tradicijos

Jau tapo áprasta, kad šv. Kalëdø spalvos - raudona, simbolizuojanti Kristaus kraujà, ir þalia - aliuzija á gyvenimo tàsà ir amþinàjá gyvenimà. Kalëdiniai vainikai ir eglës byloja apie þiemos speigus nugalinèià gyvenimo jëgà. Ávairiose šalyse krikšèioniø baþnyèiose gruodá pastatomos prakartëlës, kuriose vaizduojamas kûdikëlio Jëzaus gimimas. Dauguma tautø turi ir áprastà advento kalendoriø. Moderniosios technologijos baigia išstumti pasaulá per šventes jungusià tradicijà - šventiniø atvirukø siuntimà.

Šventë Amerikoje - su britišku atspalviu

Daugelis amerikietiškø Kalëdø tradicijø atkeliavo iš Jungtinës Karalystës. Virš durø kabindami amalo šakelæ britai bei amerikieèiai tiki, kad þmonës, susitikæ po ja, turi teisæ pasibuèiuoti. JAV populiarûs giedotojai, kurie vaikšto po namus ir Kalëdas praskaidrina giesmëmis, uþ tai gaudami smulkiø pinigø, skanëstø, dovanëliø. Anglijoje buvo áprasta tokius giedotojus vaišinti karštu punšu, pagamintu iš obuoliø, kiaušiniø, alaus bei prieskoniø. Dabar punšo receptas paprastesnis - jis maišomas iš ávairiø alkoholiniø gërimø, vaisiø ir prieskoniø. Velso gyventojai, iki Kalëdø likus kelioms savaitëms varþosi giedojimo varþybose. Škotai taip pat puošia elgæ bei gieda giesmes, taèiau didesne švente laiko Naujuosius metus.

Kalëdø išvakarëse amerikieèiø ir britø vaikai ant þidinio kabina kojines, kurias rytà randa pilnas Kalëdø Senelio dovanø. Tradiciniai britiški Kalëdø pietûs neapsieina be mësos pyrago, slyvø pudingo ir, þinoma, kalakuto. Airijoje Kûèiø vakarà languose suþiba þvakutës kaip svetingumo þenklas Marijai ir Juozapui.

Vakaruose Kalëdos didesnë šventë nei Naujieji

Prancûzai vaikai prie þidinio išrikiuoja batus laukdami, kad Tëtis Kalëda pripildytø juos dovanø. Prancûzø šeimos prie šventinio stalo sëda tik gráþusios iš vidurnakèio mišiø. Bûtinas Kalëdø atributas prancûzø namuose - prakartëlë.

Ispanai, namus ir baþnyèias taip pat puošiantys prakartëlëmis, po vidurnakèio mišiø išeina švæsti ir linksmintis á gatves. Dovanas ispanai vaikai gauna tik sausio šeštàjà. Pasak legendos, sausio penktosios naktá namus aplanko išminèiai ir balkone ar kieme paliktus vaikø batukus pripildo dovanø.

Švedai, norvegai ir danai šventinio stalo neásivaizduoja be ryþiø pudingo su migdolais. Šios tautos tiki, kad radusiajam migdolà metai bus ypaè geri. Skandinavijos vaikai laukia ne Kalëdø Senelio, o jo pasiuntinio - šmaikštaus elfo, kuris atneša dovanas. Norvegijoje Kûèiø vakarà, lygiai penktà valandà, visoje šalyse skamba varpai. Švedijoje Kalëdø šventës prasideda gruodþio tryliktàjà, Šv. Liucijos dienà. Tos dienos rytà baltai pasidabinusi ir galvà vainiku pasipuošusi vyriausioji šeimos duktë su uþdegtomis septyniomis þvakëmis atneša visai šeimai pusryèius.

Olandai, belgai bei Liuksemburgo gyventojai tiki, kad Šv. Nikolo (Mikalojaus) dienos išvakarëse laivu iš Ispanijos atplaukia pats Šventasis Nikolas, kuris su tarnu Juoduoju Peteriu, baltu þirgu jodamas, nusileidæs per kiekvieno namø kaminà á þidiná palieka batuose ar kojinëse dovanø šeimos nariams.

Vokieèiai taip pat laukia prakalbanèiø gyvûnø

Italø vaikai, kaip ir ispanai, dovanø sulaukia per Trijø Karaliø šventæ nuo gerosios burtininkës. Legenda byloja, kad geroji burtininkë buvo pakviesta kartu su išminèiais aplankyti gimusio kûdikëlio Jëzaus, taèiau ji atsisakiusi, mat turëjusi tuo metu svarbø uþsiëmimà - susitvarkyti namus. Praleidusi didájá stebuklà, burtininkë keliauja iš namø á namus per Kalëdas ieškodama Jëzaus ir palikdama dovanas maþiesiems. Kûèiø vakarà áprasta melstis, o mama ant stalo turi pastatyti skulptûrëlæ, vaizduojanèià Jëzaus gimimà. Kalëdiniai pietûs Italijoje neásivaizduojami be ungurio bei kalëdinës duonos su razinomis ir cukruotais vaisiais. Metø pabaigoje temperamentingieji italai turi ir dar vienà, tik jø tautai bûdingà tradicijà - atsikrato senø baldø, išmesdami juos pro langà.

Vokieèiai, kaip ir lietuviai, tiki, kad Kûèiø vakarà prabyla gyvûnai. Prie eglutës Kalëdø išvakarëse rengiami vaidinimai apie Adomà ir Ievà. Šv. Nikolo dienos (gruodþio 6 d.) išvakarëse vokieèiams vaikams duodama saldumynø, kuriuos valgyti galima tik kitàdien. Vokietijos pietuose gyvenantys Romos katalikai ásitikinæ, kad dovanas vaikams siunèia Kûdikëlis Kristus. Šiaurinës dalies vokieèiai tiki Kalëdø Seneliu, o namus puošia ne tik margaspalvëmis girliandomis, bet ir aromatingais keksiukais, kitais skanëstais.

Kalëdø Senelis gali ateiti ir su "šortais"

Linksmos ir triukšmingos Kalëdos Pietø Amerikoje. Ta proga èia rengiamos procesijos, ceremonijos ir vaidinimai. Meksikoje áprasta, kad per Kalëdas pakabinama ryškiai nuspalvinta tušèiavidurë elfo, þvaigþdës ar gyvulëlio formos figûrà, pripildyta skanëstø ir dovanëliø. Vaikai paeiliui pakabintà figûra dauþo lazdomis, kol praplëšia ir ant grindø pabyra viduje buvæ saldainiai ir dovanos. Vaikai skuba susirinkti kuo daugiau gërybiø.

Venesuelos gyventojai prie šventinio stalo sëda po vëlyvøjø vidurnakèio mišiø. Svarbiausias Kûèiø vakarienës patiekalas - iš kukurûzø miltø ir ávairiø rûšiø mësos padaryti pyragëliai, pagardinti prieskoniais ir riešutais, iškepti susukant á bananø lapus.

Kone labiausiai neáprastos mûsø kultûrai Kalëdos - Australijoje. Kalëdø Senis èia taip pat vaikšto su kupinu dovanø maišu, taèiau jo apranga pritaikyta prie karšto oro: melsvos spalvos nertinis, derantys "šortai" ir rudas galvos apdangalas. Turi Australijos Kalëdø Senelis ir ištikimà pagalbininkà - šunelá Dingà, su kuriuo visus metus gyvena paslaptingoje Uluru saloje, o atëjus Kalëdoms sëda á milþiniškà keturratá veþimà ir, sukeldamas raudonø dulkiø kamuolius, skuba dalynti dovanø.

Kadangi dauguma didþiøjø Australijos miestø ásikûræ prie vandenyno, per Kalëdas visi suguþa á paplûdimius, kur þaidþiamas kriketas ir beisbolas. Australai nevengia per šventes pasivaišinti, o vëliau skuba atsigaivinti vandenyne, tad po Kalëdø padaugëja rimtø sveikatos sutrikimø, bûna ir nuskendusiøjø.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliø miesto savivaldybës jaunojo meno ir kultûros kûrëjo premijos laureatai jau gyvena mintimis, kaip ágyvendinti savo projektus. Šiemet keturiems premijos laureatams skirta 4800 litø premija, kas mënesá jiems bus mokoma po 400 litø.

Jurga Sutkutë odines rankines ir dirþus kûrë ákvëpta pasaulá apëmusios ekonominës krizës. Jurgos SUTKUTËS asmeninio archyvo nuotr.

Odos dirbiniai meninëje akcijoje

Menininkës Jurgos Sutkutës teigimu, skirta premija reiškia ne tik finansinæ paramà, bet ir jauno kûrëjo pripaþinimà, išskirtinumà. Tai ne maþiau svarbu nei finansinë parama.

"Skirtø pinigø aukšto lygio renginiui parengti nepakaktø. Šios stipendijos uþteks projektui reikalingoms medþiagoms ásigyti. Reikia tikëtis, kad atsiras gerø þmoniø, kurie sutiks prisijungti kuriant projektà", - viliasi premijos laureatë.

Projektas "Paþymëta", kuriame bus pristatyti originalûs odos dirbiniai, bus ágyvendintas Šiauliø dienø proga buvusio "Elnio" fabriko teritorijoje. Šiaulieèiai ir miesto sveèiai išvys meninæ akcijà, kurios metu tatuiruoèiø meistrai simboliškai paþymës norinèius dalyvauti projekte.

"Nors Lietuvoje meno situacija sudëtingesnë, jau imamas vertinti rankø darbas. Kitose šalyse poþiûris á kultûrà ir menà šiek tiek kitoks. Metas, kai šalá apima krizë, menininkams nëra palankus, taèiau nereikia savo darbø pristatinëti tik Lietuvoje. Kûrëjas turi judëti á prieká, bûti daugialypis", - mano Jurga Sutkutë.

Šiauliø dailës galerijoje dirbanti menininkë kuria labai produktyviai, yra dalyvavusi ne viename festivalyje, pristaèiusi dirþø kolekcijas "Migracija" ir "Analizatorius", dalyvavusi per dvidešimt parodø, ávairiuose projektuose.

Šiuo metu šiaulietë dalyvauja prancûzø inicijuotame jaunøjø Europos kûrëjø projekte, kuris ágyvendinamas nuo 2007 iki 2009 metø šešiose Europos valstybëse - Prancûzijoje, Lietuvoje, Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Iki Naujøjø metø Nacionalinëje dizaino ir mados galerijoje Vilniuje veikia J. Sutkutës odos dirþø ir rankiniø paroda "Susiverþkime dirþus".

Grafikë Laura Guokë mano, kad jaunas menininkas gali daug pasiekti savo darbštumu. Lauros GUOKËS asmeninio archyvo nuotr.

Grafikos paroda trijuose miestuose

Grafikë Laura Guokë rugsëjá arba spalá planuoja surengti grafikos darbø parodà "Balsas per debesis" Šiauliuose, Klaipëdoje ir Kaune. "Jaunam menininkui sunku ásitvirtinti, taèiau iš savæs daug reikalaujant, ieškant bûdø, kaip darbus eksponuoti, nuoširdþiai dirbant, ámanoma daug pasiekti", - sako naujovëms imli grafikë.

Menininkë yra surengusi dvi personalines parodas, grafikos darbus eksponavusi per dešimt grupiniø parodø ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Ji iliustravo knygà vaikams "Maþa širdelë - didelë ašarëlë", kità išleido drauge su norvegais.

Laura Vilniaus dailës akademijoje yra ágijusi taikomosios grafikos specialybæ, studijavo Lenkijos Radomo universitete, šiuo metu studijuoja Šiauliø universitete grafikos magistrantûroje.

"Premija - didelë paspirtis plëtoti meninæ veiklà ir ne maþiau svarbus dëmesys, ávertinimas. Skirtos premijos parodoms, manau, pakaks, o jeigu ir pritrûktø, pridësiu savø lëšø. Projekte esu numaèiusi parengti per dvidešimt grafikos darbø", - sako grafikë.

Muzikinës dovanos miestams

Akordeonistas Deividas Jocius - jauniausias premijos laureatas. Kurtuvëniškis á Šiauliø konservatorijà pas Daivà Vasauskienæ vaþinëja nuo septyneriø metø. Gabus, uþsispyrimo turintis vaikinas ketina rinktis profesionalaus muzikanto kelià.

Penkiolikmetis atlikëjas yra dalyvavæs 15-oje konkursø, kuriø 13 - tarptautiniai. Jaunasis akordeonistas šiemet sëkmingai dalyvavo trijuose tarptautiniuose konkursuose. Estijoje ansambliø kategorijoje su ansambliu "Trio" jis laimëjo "Grand Prix", Italijoje solo kategorijoje, atlikæs varjetë programà, uþëmë antrà vietà, o "Linksmajame akordeone" Šiauliuose pelnë "Grand Prix".

Deividas Jocius groja nuo penkeriø metø ir ketina pasukti profesionalaus muzikanto keliu. Autorës nuotr.		Unikalaus balso savininkë Kristina Svolkinaitë dainuoja Klaipëdos universiteto orkestre ir Šiauliø senjorø bigbende. Rièardo DAILIDËS nuotr.

Deividas uþ skirtà kultûros premijà su draugais, grojanèiais ávairiais instrumentais, šiaulieèiams ketina surengti koncertà "Aš ir accodraugai". Finansinë parama, jo manymu, pravers ne tik projektui, bet ir vykstant á tarptautinius konkursus, kur ágyjama patirties.

Šiauliuose gimusi ir Klaipëdos universitete dþiazo vokalà studijuojanti Kristina Svolkinaitë uþ avansu gautas lëšas ketina surengti muzikos koncertà. Unikalaus balso savininkë dainuoja Klaipëdos universiteto orkestre ir Šiauliø senjorø bigbende. Mergina aktyviai dalyvauja dþiazo vokalistø konkursuose ir festivaliuose Lietuvoje, Skandinavijos šalyse. Pernai K. Svolkinaitë laimëjo "Grand Prix" dþiazo vokalistø konkurse "SonyJazz Stage" Latvijoje, antrà vietà - "Nomme jazz" Estijoje. Šiemet ji tapo absoliuèia nugalëtoja tarptautiniame dþiazo vokalistø konkurse "Jazz voices".

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos "Saulës" filiale pristatytas šiø metø skaitomiausiø knygø dešimtukas, kurá kasmet sudarinëja Šiauliø universiteto dëstytojas, profesorius Vytautas Bikulèius. Anot jo, skaitymas yra didþiulis darbas, yra sunku išrinkti paèias geriausias knygas, todël jis atsiþvelgia á skaitytojø pasirinkimà bibliotekose ar knygynuose.

Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos "Saulës" filialo vedëja Nijolë Ostrauskienë dëkojo V. Bikulèiui uþ bendradarbiavimà, kuris jau yra tapæs tradicija. Autorës nuotr.

Šiais metais labiausiai skaitoma Johno Irvingo knyga "Kol tave rasiu". Johnas Irvingas - vienas garsiausiø bestseleriø autoriø, lankæsis Vilniaus knygø mugëje, kur pristatë šá romanà. Kadangi J. Irvingo knygos lengvai skaitomos ir nuo jø sunku atsitraukti, jo knygos greitai buvo pamëgtos skaitytojø.

Á antràjà vietà uþkopë Juano Marsë knyga "Drieþo uodegëlës", o treèiàjà vietà V. Bikulèius skyrë lietuviø autoriui Sigitui Parulskui, kurio romanas "Murmanti siena", pasak profesoriaus, yra tikrai dëmesio verta knyga.

"Populiauriausiø knygø dešimtuko pristatymas mûsø bibliotekoje tapo tradiciniu metø uþbaigimo renginiu. Nors knygos brangsta, tikimës, kad mûsø bibliotekoje jø niekad nepritrûks ir sulauksime vis daugiau skaitytojø, kurie padës išrinkti populiariausias knygas", – kalbëjo Šiauliø miesto savivaldybës viešosios bibliotekos "Saulës" filialo vedëja Nijolë Ostrauskienë.

"Bibliotekos iniciatyva ši graþi tradicija gyvuoja jau keletà metø. Net nereikëjo specialiai skelbti Skaitymo metø, kad bûtø renkamos skaitomiausios knygos Šiauliø miesto savivaldybës viešojoje bibliotekoje", – sakë V. Bikulèius.

"Galbût nesidomintis literatûra ir neskaitantis þmogus nesupras knygø dešimtuko eiliškumo ir svarbos, bet tas, kuris yra visas perskaitæs, pritars man", - teigë profesorius.

2008–øjø populiariausiø knygø dešimtukas

1. John Irving "Kol tave rasiu"

2. Juan Marse "Drieþo uodegëlës"

3. Sigitas Parulskis "Murmanti siena"

4. Stephane Audeguy "Debesø ganytojas"

5. Gilles Leroy "Alabama song"

6. Bernhard Schlink "Sugráþimas"

7. David Lodge "Terapija"

8. Douglas Carlton Abrams "Prarastas Don Þuano dienoraštis"

9. Herbjorg Wassmo "Stiklinë pieno"

10. Federic Beigbeder "Gelbëkit, atsiprašau"

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

"Mergaitë ëjo vis tolyn be jokios baimës, nes þinojo, kad jà saugo angelas. Ji pastatë savo raudonà obuolá su deganèia þvake tamsiame kelyje ir šis tapo šviesesnis", - šios auklëtojø pasektos pasakos herojais tapo ir advento máslæ áminë Šiauliø logopedinio lopšelio-darþelio auklëtiniai. Skubant, lekiant, prekybininkams brukant Kalëdø nuotaikà, pamirštama tikroji švenèiø laukimo prasmë. Jos su "Šiauliai plius" ieškojo Logopedinio lopšelio-darþelio pedagogës.

Angelas sargas lydi tamsiu keliu kiekvienà, linkëdamas likti geram ir laimingam. Autorës nuotr.

Vaikai mokosi laukti

Á renginá "Advento spiralë", jau treèià kartà rengiamà Logopediniame lopšelyje-darþelyje, rinkosi priešmokykliniø grupiø auklëtiniai ir sveèiai iš ikimokyklinës ástaigos "Gintarëlis". Vaikai, kaip pasakoje apie adventiná sodà, skambant ramioms giesmëms, po vienà ëjo spiralës formos taku ir dëjo ant þvaigþdës angelo áduotà obuolá su þvake, uþdegta nuo centre deganèios liepsnelës. Iki renginio pradþios šurmuliavæ darþelinukai salëje nušèiuvo, susikaupæ klausësi ir tylomis stebëjo, kas vyksta, kumštelëdavo, jeigu kuris nors bandydavo kà nors pasakyti.

Renginio organizatoriai sako, kad taip vaikai mokosi susikaupti, kantriai išlaukti, pajausti ramybæ, visai nesvarbu, kad tikrosios advento esmës jie dar nesuvokia. Spiralë, anot jø, simbolizuoja harmonijà, ëjimà á save, obuolys - þemæ, þvaigþdë - dangø, o ugnis - tarpininkà, jungiantá juos abu.

Kiekvienoje grupëje auklëtojos Kalëdø laukimà - 24 dienas, skaièiuojamas nuo lapkrièio 30-osios, - áprasmina savaip, vaikams kûrybingai pateikdamos advento kalendoriø. Vienoje darþelio grupëje nykštukas 24-iose kišenëlëse slepia po smulkmenëlæ, kurià gauna geriausiai tà dienà besielgiantis vaikas, kitoje - advento kalendoriø atstoja kopetëlës, kuriomis kasdien kopia nykštukas, treèioje ant stilizuotos eglutës tà laikotarpá kabinamos knygutës ar lapeliai su vaikø palinkëjimais, kurie perskaitomi per Kalëdas.

Kalëdos - komercinë šventë?

Kaip advento laikotarpá praleidþia, kokiø tradicijø laikosi su vaikais dirbanèios pedagogës? Šiuolaikinis gyvenimo ritmas koreguoja tradicijas ir perša šiek tiek kitokias taisykles. Kalëdø Senelis, net ir turëdamas pagalbininkø, nespëja dalyvauti visuose kalëdiniuose vakarëliuose, todël pradeda uþsakymus vykdyti kone prieš mënesá. Nusistovëjusi tvarka griûva, kai vos þiemai prasidëjus išvysti spindinèias parduotuviø vitrinas, kvieste kvieèianèias pirkti. Taip tarsi viskas skubinama ir praleidþiamas pasiruošimo šventei momentas, laukimo laikotarpis, kai tamsà ims keisti šviesa...

"Seniau kaime per adventà negalëdavai linksmintis, moèiutë neleisdavo garsiai šûkauti, bartis. Pamenu, nuo ankstaus ryto ji giedodavo ir taip trukdydavo mums, vaikams, miegoti. Laikydavomës pasninko, o keturis sekmadienius degindavom advento þvakes, - prisimena meninio ugdymo mokytoja Janina Monstavièienë. - Eglutës eidavome ieškoti á miškà su tëvu Kûèiø vakarà. Parsinešæ jà puošdavome sausainiais ir rojaus obuoliukais. Tada šeima eidavo praustis, rengtis švariais rûbais, moèiutë pakeisdavo patalynæ ir dengdavo stalà, paruošusi dvylika patiekalø. Prie jo sësdavome patekëjus vakarinei þvaigþdei."

Mokytoja sako, kad advento laikotarpis bûdavæs svarbus ne tik kaip saulës gráþimo laukimas, bet ir kaip susikaupimas, pasiruošimas Kristaus gimimo šventei. "Kalëdos neapsiriboja vien tik dovanomis. Jos pirmiausia turi religinæ prasmæ, apie kurià daþnai pamirštame. Tik vienas kitas vaikas pasako, kad kûdikis, gimæs per Kalëdas ëdþiose, yra Jëzus", - sako mokytoja Janina.

Pasninkas iki šiol

Tris vaikus uþauginusi auklëtoja Liljana Rimkienë sako, kad seniau Kûèiø vakarienës rinkdavosi pas seniausià giminës atstovà. "Dabar jau vaikai ir anûkai pas mane suvaþiuoja. Eglutæ puošiame tik tà patá vakarà, kad ji teiktø tikrà dþiaugsmà. Tegul parduotuviø vitrinos puošiasi anksèiau, o namie laikykimës senø tradicijø. Stenkimës, kad paproèiai neišsigimtø, išliktø šventës sakrališkumas. Tai skiepykime jaunoms šeimoms, kad jos turëtø kà perduoti kitoms kartoms", - ásitikinusi ji.

Iki šiol auklëtojos šeima prieš Kûèias pasninkauja - nevalgo mësiškø ir pieniškø produktø, nevartoja alkoholio. Net suaugæ ir savo šeimas sukûræ vaikai laikosi senø paproèiø. Kûèiø stalas iki šiol neásivaizduojamas be senoviškos, moèiutës austos staltiesës, virtinukø su grybais, be riešutø, obuoliø, silkës ar kûèiukø. Kalëdoms auklëtoja Liljana kepa aguonø pyragà, kurio labiausiai trûko Amerikoje gyvenusiam sûnui. Kokios Kalëdos be eglës? Gyvos pakeisti, anot pašnekovës, negali jokia dirbtinë. Net šaka neatstoja þaliaskario gyvybës simbolio.

"Iki šiol, prieš sësdami Kûèiø vakarienës sustojame ratu ir, šeimos galvai sukalbëjus maldà, pasidalijame kalëdaièiu. Kadangi mûsø bûrys gausus, tai vieno neuþtenka. Po to dalijamës gerumu - pabuèiuojame vienas kità ir linkime visa ko geriausio", - sako auklëtoja L. Rimkienë.

Susitaikymo, apsivalymo metas

Pedagogës nepamiršta ir burtø, be kuriø neapsieinama Kûèiø vakarà. Tiesa, dabar šiaudus keièia blizgus "lietutis", taèiau nerimas dël ateities ar rûpestis dël sveikatos ištraukus trumpesnájá išlieka toks pat. "Malkø nešdavome, kiek pajëgdavome apglëbti. Jeigu poriná skaièiø á trobà parnešdavome, vadinasi, tie metai bus poringi. Iš vaško iki šiol buriame, bandome áþiûrëti kokias nors figûras", - prisimena auklëtoja Liljana. "Pamenu, kaip su tëvu eidavome á tvartà klausyti, kà kalba gyvuliai", - priduria mokytoja Janina.

Pedagogës sako, kad Kûèiø vakarà nevalia atsakyti kaimynui, jeigu šis ko nors paprašyti atëjo, nederëtø tà vakarà uþmiršti vienišø þmoniø. Iki Kalëdø ne tik skolas skubama gràþinti, bet ir susitaikyti su tais, su kuriais teko pasibarti. Taigi per šventes ne tik visos namø pakampës švyti, bet ir širdþiai gera, sàþinë tyli ir jokie nesutarimai neslegia.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Viduramþiø Europos medikai pacientus tikino, kad šokoladas raminamai veikia kepenis, gerina virškinimà, maþina širdies skausmus. Šokoladà þmonës valgë gydydamiesi nuo tuberkuliozës, anemijos, podagros, juo buvo maþinama net kûno temperatûra. Šiais laikais Amerikos dietologø asociacijai priklausantys medikai tvirtina, jog šokolade esantys mineralai ir antioksidantai padeda apsisaugoti nuo kai kuriø ligø. Ar iš tiesø cheminë šokolado sudëtis daro teigiamà poveiká mûsø sveikatai? Kà apie tai mano patys šokolado gamintojai? Apie šokolado struktûrà, naudingasias medþiagas bei trûkumus kalbamës su UAB "Rûta" technologinës laboratorijos vyriausiàja technologe Daiva Tamošiûniene.

Kuo išties naudingas šokoladas?

Anot Daivos Tamošiûnienës, mëgavimasis šokoladu visø pirma sukelia malonumo pojûtá. Manoma, jog tam átakos turi kofeino bei teobromino derinys. Pagrindinë šokolado stimuliuojanti medþiaga teobrominas kartais dar vadinamas šokolado narkotiku. Tai stipriai veikianti medþiaga, skatinanti tam tikrø mediatoriø kaupimàsi làstelëse, dël to pagerëja kraujotaka, šlapimo išsiskyrimas, raumenø pajëgumas, sustiprëja galvos smegenø þieviniø centrø veikla, nes jo valgymas padeda išsiskirti laimës hormonu vadinamai medþiagai seratoninui. Šokoladas tonizuoja bei didina darbingumà. Šokolado dëka smegenyse padidëja junginio feniltalamino koncentracija. Šis junginys sukuria pojûèius, panašius á tuos, kuriuos jauèiame, kai ásimylime. Manoma, jog moterims šokoladas padeda geriau iškæsti "kritiniø dienø" negalias. Moksliškai yra árodyta, jog šokoladas maþina trombø susidarymo rizikà ir gerina kraujospûdþio rodiklius, todël tiems, kurie rûpinasi savo sveikata, kardiologai rekomenduoja kavà pakeisti šokoladu. 40 gramø juodo šokolado teikia tiek pat naudos, kiek raudono vyno taurë. Mokslininkø teigimu, juodojo šokolado poveikis yra toks pat, kaip ir aspirino. Be to, juodasis šokoladas sumaþina infarkto rizikà. Technologë sako, jog kakavos sëklose raugø yra daugiau nei skaidulø ir vandens – iki 5,8 proc., todël þmonëms, kuriems daþnai uþkietëja viduriai, šokolado plytelë tik á naudà. Aukštos kokybës šokolade yra vitaminø A, B, C, D, E, mineraliniø medþiagø – kalcio, magnio bei fosforo. Malonus šokolado aromatas padidina imunoglobulino A sekrecijà, o ši medþiaga saugo nuo mikrobø bei virusø. Saikingas šokolado vartojimas, kaip, beje, ir vyno, pailgina þmogaus gyvenimo trukmæ 5-6 metais. Kakavos svieste esantys aliejai stiprina kaulus ir plaukus, išsaugo jaunatviškà odà.

Gali bûti ir þalingas

Anot technologës, net ir geriausias vaistas gali pakenkti, jeigu já vartosime be saiko. Tai galima pasakyti ir apie šokoladà, todël juo mëgautis reikia saikingai. Kakavos svieste yra daug riebalø, kurie didina cholesterolio kieká kraujyje, o aukštas jo kiekis sukelia širdies ligas. Kakavos sëklose yra daug azotiniø junginiø, ypaè šlapimo rûgšties, kuri neigiamai veikia medþiagø apykaità, todël šokoladu nereikëtø piknaudþiauti tiems, kurie turi antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, kepenø bei inkstø ligomis. Bene didþiausas šokolado trûkumas – jo kaloringmas: suvalgæ 100 gramø šokolado gauname net 550 kalorijø, todël jas itin skaièiuojantiems bei maþai judantiems šokoladà patartina pakeisti kakavos gërimu. Piknaudþiauti šokoladu nepatartina alergiškiems þmonëms, ypaè vaikams. Manoma, jog šokoladas gali sàlygoti košmariškus sapnus, nes jame esantis kofeinas sumaþina organizmo išskiriamø cheminiø medþiagø, kurios paralyþiuoja þmogaus kûnà miegant, gamybà.

Šokolado širdis – kakava

Paprastai þmonës šokoladà pasirenka pagal skoná, todël á receptà ar pakuotæ per daug dëmesio nekreipia. Natûralaus šokolado ingredientø sàraše kakavos sviestas daþniausiai bûna pirmasis. Kakavos sviestas maloniai tirpsta burnoje. Priešingai, kiti augaliniai riebalai, ásidëjus á burnà, tik veliasi joje, kadangi jiems tirpti reikalinga aukštenë nei kakavos sviestui temperatûra. Anot technologës, kuo kakavos šokolade yra daugiau, tuo jis yra labiau vertinamas, yra tikresnis bei maistingesnis. "Vadovaujantis ES patvirtintais teisës aktais, gaminant šokoladà, á jo sudëtá gali bûti pridedama ne kakavos pupeliø, bet kitokios augalinës kilmës riebalø, - sako technologë, - taèiau jø kiekis neturi viršyti 5 proc. Viršijus šá kieká, produktas vadinamas saldþiàja plytele, o ne šokoladu. Saldþioji plytelë yra gerokai pigesnë nei tikras šokoladas." Kakavos sviesto pakaitalai daþniausiai gaminami iš palmiø aliejaus, kuris neturi gydomøjø bei mitybiniø kakavos sviesto privalumø. Sausosios kakavos medþiagos, kurios gaunamos iš sutrintos kakavos specialiais presais išspaudus kakavos sviestà, yra vienas svarbiausø kriterijø šokolado kokybei nustatyti. Kuo daugiau šiø medþiagø, tuo šokoladas juodesnis ir vertingesnis, tuo išraiškingesnis jo skonis bei kvapas. Iš viso kakavos milteliuose randama daugiau nei 800 komponentø. Á baltàjá šokoladà vietoj sausøjø kakavos medþiagø beriama pieno milteliø. Balta spalva visuomet atrodo rimtai, šventiškai bei iškilmingai, todël baltasis šokoladas daþniausiai naudojamas papuošti. Þinoma, šokolade yra ir cukraus. Paryþiaus šokoladininkai tvirtina, jog cukrus šokoladui bûtinas kaip mësai - druska. Geriausi šokolado gamintojai šokoladui paskaninti visuomet naudoja vanilæ.

Palaima gomuriui ir uoslei

"Šokolado kokybæ nulemia burna ir nosis. Atidaræ saldainiø dëþutæ ar išvyniojus šokolado plytelæ, turime jausti gerà šokolado aromatà. Gero šokolado viršus turi bûti blizgus, o jeigu šokolade yra priedø, jo paviršius yra matinis. Spalvai átakos turi ir pieno riebalø kiekis, – pasakoja technologë. - Lauþiant plytelæ, turi pasigirsti specifinis pokštelëjimas. Kokybiškas šokoladas lengvai lûþta, netrupa, o ragaujant lengvai ir švelniai tirpsta burnoje, nepalikdamas sûroko skonio. Tai vienas svarbiø rodikliø, vertinant šokolado kokybæ. Skonis priklauso ir nuo kakavos pupelëse esanèiø junginiø bei cukraus. Ásidëjæ gabalëlá šokolado á burnà galime pasakyti, ar jis riebus, ar vaškinis, rûgštus ar klampus ir pan.

Šokoladas sugeria aplinkos kvapus, todël netinkamai laikomas netenka savo malonaus aromato. Be to, jis yra jautrus temperatûrai bei drëgmei. Šokolado laikymo temperatûra turi bûti tarp –3 ir +18 laipsniø, o esant aukštesnei nei 24 laipsniø temperatûrai pradeda tirpti kakavos sviestas, tuomet šokoladas deformuojasi, pasikeièia jo spalva. Jei šokoladas yra be priedø, jo tinkamumo vartoti laikas yra pusë metø, jei su priedais – trys mënesiai. Baltas šokoladas laikomas tik mënesá. Pirkdami šokoladà prekybos centruose atkreipkite dëmesá á jo pagaminimo datà, tinkamumo vartoti laikà bei tai, prie kokiø prekiø parduotuvëje šokoladas buvo laikomas".

Gardþiuokitës!

Iš folijos, á kurià buvo ávyniotas šokoladas, jo neišëmæ suformuokite apvalø dubenëlá, o šokolado plytelæ sulauþykite á maþesnius gabalëlius.

Atidaræ šokoladiniø saldainiø dëþutæ, jos viršelá padëkite ástriþai po saldainiais piešiniu á viršø, kad valgantieji galëtø já matyti.

Jeigu esate vaišinamas saldainiais, ávyniotais á popierëlá, paëmæ saldainá á rankas apþiûrëkite jo popierëlá ir išvyniojæ saldainá trumpai padëkite já á lëkštutæ. Sulankstæ popierëlá ir padëjæ já á lëkštelæ, galite mëgautis saldainiu.

Rièardas JAKUTIS

(Pabaiga. Pradþia Nr. 228 )

"Sigutë" - pirmoji ir bene vienintelë vaikø kavinë. Bûtø galima jos atsiradimà priskirti madai, nes visai neseniai Vilniuje buvo atsiradæs "Nykštukas", Kaune - "Pasaka", Klaipëdoje - "Du gaideliai". Baldai buvo pritaikyti vaikams, nors prie jø ir ant jø galëjo sëdëti ir suaugusieji. Interjero autorë - architektë Apolonija Nistelienë.

Lauko kavinë "Skalsa" netoli turgaus.

"Kaštonas" ásikûrë Kapsuko g. (dabar Aušros alëjos) ir Vaisiø gatvelës sankryþoje. Kavinë ádomi ne tiek savo interjeru, kiek tuo, kad septintajame dešimtmetyje èia uþsidegë pirmoji švieèianti reklama. Groþybë neišpasakyta, progreso švyturys, nakties groþio pionierius, revoliucinga naujiena Šiauliuose. Sakydavo: "Kaip uþsienyje!" "Kaštone" kurá laikà rinkdavosi miesto "princai", kol, atsidarius kitoms kavinëms, jie išsikraustë ten.

"Skalsa" - apie 8-ojo dešimtmeèio pabaigà bulvaro gale priešais universalinæ parduotuvæ išgarsëjusi maitinimo ástaiga, liaudies praminta "Malkine". Nedidelës kavinukës sienos buvo dekoruotos medþio nuopjovomis (aut. arch. Vladas Naujikas). Jaunimas èia lankydavosi todël, kad tai buvo vienintelë vieta, kur labai skani buvo varškë, smulkiai trinta, šaukštu uogienës pagardinta. Buvo šnekama, kad tokià varškæ valgo tik kultûristai, kurie "pumpuojasi raumenis". Toji varškë, o ne interjeras šià kavinæ ir išgarsino. Beje, kavinë - revoliucionierë ne tik varške, bet ir grynu oru. Ji - pirmoji Šiauliø miesto lauko kavinë ("Gulbë" buvo be stogo, bet aukštos sienos dengë stalelius ir prie jø sëdinèius nuo gatvës praeiviø þvilgsniø), palangëje buvusiame podiume tilpdavo kokie šeši staliukai vasarà. Anuomet tai buvo išties revoliucinis reginys, kai motina su bambliu lauke prie staliuko kabindavo ledus iš plastmasinio indelio. Tarybinë medicina anuomet taip narsiai gynë þmoniø sveikatà, kad centralizuoti cirkuliarai visoje mûsø plaèiojoje Tëvynëje, nuo Baltijos iki Vladivostoko, draudë centralizuotai maitinti þmones ne patalpoje, nes lauke á lëkštæ galëjo ákristi musiø, á šnicelá - suodþiø iš industrijos gigantø. Taigi bamblys su mama buvo išties naujiena, švaresnës epochos pranašai.

"Milda" ir kitos pietinio rajono kavinës. "Milda" - pirmoji kavinë pietiniame rajone. "Vienanavë" ilga patalpa, centre scena ir šokiø ratas, bet vakariniø linksmybiø mëgëjus traukë, nes naujiena. Grojo nedidukas instrumentinis ansamblis, kurio siela buvo saksofonininkas Gediminas Einikis, muzikantas legenda, grojæs pirmajame Lietuvos filharmonijos estradiniame ansamblyje "Nemuno þiburiai" ir garsiajame Juozo Tiškaus bigbende. Šiek tiek tolëliau uþ "Mildos" architektai ir dailininkai iš Jelgavos (skatinant draugystës ryšius) árengë kavinæ "Lieporiø" prekybos centre. Viliaus Purono nuomone, kavinë buvo apipavidalinta "raštingai", bet šaltai ir ypatingo populiarumo neturëjo. Galbût dël savo geografinës padëties – labai toli nuo centro. Draugystës vardan 1976 metais ir Jelgavos miesto (su šiuo miestu šiaulieèiai dar ir lenktyniavo – draugiškos socialistinës varþytuvës) vyriausioji dailininkë Baiba Krûminia pasiûlë Jelgavos centre árengti kavinukæ su lietuvišku interjeru. Kaimynai baigë statyti raudonø plytø prekybiná centriukà miesto centre prie gatvës, vedusios á Lietuvà, todël interjerà árengti pasiûlë šiaulieèiams, tos paèios nuomonës buvo ir tuometë Jelgavos prekybininkø vadovë V. Ramelitë, kuri pasiûlë temà – Jûratës ir Kastyèio legendà. Èia vis minimas Vilius Puronas buvo pakviestas suprojektuoti interjerà ir, nepaisant remontø, pertvarkø ir privatizacijø, iki šiø dienø tas jo suprojektuotas interjeras išliko su visais gontais ir su šviesaus atminimo skulptoriaus Vitalijaus Lukošaièio àþuolinëmis "Jûratës", "Perkûno" ir "Kastyèio" skulptûromis.

Gráþtant prie pietinio rajono kaviniø, deja, tenka konstatuoti, jog išsiskirianèiu interjeru ar kuo kitu në viena jø nepasiþymëjo, nesukûrë savo auros, kaip Vilniuje - "Þirmûnai", Kaune - "Pasimatymas", Klaipëdoje - "Neringa". Na, gal reikëtø paminëti "Vaivorykštæ", nes puošnesnio interjero "Vaivorykštë" bandë išsiskirti iš daugiaaukšèiø namø rajono kitø tokiø ástaigø.

Tiesa, tarp pietinio rajono ir miesto centro buvusi kavinë "Kregþdutë", prigludusi prie "Vairo" gamyklos administracinio pastato (dabar televizijos "S plius" bûstinë), pertvarkyta, nes anksèiau buvo tiesiog gamyklos valgykla, nestokojo populiarumo. Šiek tiek populiarumo atiteko ir kelyje iš centro á naujuosius rajonus ásikûrusiam "Tomui". Ásikûrë jis buvusiame Šiauliø melioracijos valdybos ûkio pastate bei paèiø "Tomo" savininkø pristatytame priestate. Kai teko šioje kavinëje lankytis, prisiminiau, jog kur šiandien baras, buvo sudëtos daugiakaušiø ekskavatoriø detalës. Aišku, nieko blogo apie toká pasikeitimà nenoriu pasakyti.

Klasikinë padavëjos apranga (net dabar nedaug pasikeitusi). Viliaus PURONO asmeninio archyvo nuotrauka ir piešinys

"Geluva" – 1973 m. nuošaliau, Varpo gatvëje, bet vis tiek netoli bulvaro duris atvëræs pirmasis Šiauliuose naktinis baras su programa. Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje naktiniai barai jau veikë (Vilniuje garsëjo net trys – "Dainava", "Šaltinëlis", "Erfurtas", Kaune – "Orbita"), tad ideologai leido toká atidaryti ir darbininkø mieste. Programà organizavo konkurso "Vilniaus bokštai" 1972 m. diplomantas, tuo metu populiarus dainininkas Saulius Lileikis, šokius ruošë garsioji choreografë Aldona Ivanauskienë, kurios dëka šiaulieèiø šokëjai tarp kitø Lietuvos naktiniø barø šokëjø atrodë bemaþ geriausiai. Dainavo Lina Urnikytë, vëliau prisijungë á gimtàjá miestà gráþæs Staso Namino grupës solistas Juozas Garbenis. Ideologø buvo norima, kad ir naktiniø barø programos atspindëtø mûsø kultûriná gyvenimà, atitiktø socialistinio realizmo kanonus ir Valstybinës filharmonijos nuostatas.

Antrà valandà nakties publika pro Varpo gatvës "bromà" keliaudavo á bulvarà. Kelnerius išveþiodavo asmeniniai taksistai. Ilgametis "Baltijos" ir "Geluvos" nedidukas, þvitrus padavëjas Viktoriukas (kas jo nepaþinojo!), kaip ir kiti kelneriai, juokaudavo: "Visi vynai rislingai, visi konjakai – 5 þvaigþduèiø." Mat nešdavo stalan tik taurëmis. Vëliau miesto viešbutyje atsidarë "Šiauliai", irgi su programa, o vietoj "Geluvos" šiuo metu parduotuvë "Norfa".

Paskutiná XX a. dešimtmetá atsirado "Alita", "Max’as", "Prie teatro" ir po teatru ("Repeticija"), "Granto smuklë" (angliškas pabas, tiesa, panaši aplinka ir "Prie teatro"), "Juonë pastuogë", neatskiriama nuo ansamblio "Jonis", ir bemaþ labiausiai Šiaulius garsinanti maþylë "Kišenë", kuri priminë Rygos senamiestyje dviejø aukštø kavinæ, bet tik su dviem staleliais viename ir kitame aukštuose. Kas išvardys visas pastarojo meto kavines? Visø neišvardysi, kitø jau nebeliko. Vël pacituosiu Viliø Puronà, kuris apie naujàsias kavines sako: "Kiekviena naujai atidaryta kavinë, tarsi švieþia bandelë, pakvipdavo populiarumu, o vëliau palaipsniui nurimdavo, integruodavosi á aplinkà ar net visai išnykdavo iš šios ašarø pakalnës."

Kaviniø dabar Šiauliuose daug, bet gurmanui mieste - ne pyragai. Kad kur nors bûtø labai skanu, tiesiog dešimtukui, nerasi. Dienraštis "Verslo þinios" kas savaitæ renka geriausiø Lietuvos restoranø šimtukà. Pastaruoju metu pirmauja sostinës restoranai, šimtuke daug Kauno, Klaipëdos restoranø, Panevëþio, Alytaus, Marijampolës, Visagino, be abejo, keletas Palangos, Nidos, Trakø ir t. t. barø, bet šiaulieèiø sàraše nematyti. Kur nuvesti papietauti iš kito miesto atvykusá sveèià? Imi ir paklausi miestelënø, kur jie pasiûlytø. Šie ilgai màsto. Ir daþniausiai nieko nepasako, o jei kà nors ir pasiûlo, tai tris ar net keturias vietas, bijodami ásipareigoti ir suklysti.

Atrodo, Šiauliuose neásigali "fast food", t. y. greito maisto restoranai ir tuo, mano galva, reikëtø tik pasidþiaugti. Juk valgymas ir saikingas gërimas – tai vienas iš þemiškojo gyvenimo malonumø, kuriam reikëtø rasti laiko, kad galëtume neskubëdami pasimëgauti kvapais ir skoniu. Ir pabaigoje vël gráþtu prie minties apie kavines, kuriø visi lankytojai - seni geri paþástami. Tokias uþeigëles sutveria gandai ir iš lûpø á lûpas perduodamas ten vyraujantis folkloras, barmenas þino, kà tu valgysi, kà gersi, pašalinis èia ásisuka nelengvai, iš gatvës patenka toli graþu ne kiekvienas.

Sakote, jog kavinëse nesilankote ir nesilankysite? Gal nebus kaviniø reklama, jei pasakysiu, jog jûsø gyvenimas tuomet, deja, nëra visavertis. Vienas bièiulis, šiaip jau nevengæs kaviniø, kartà nusprendë ten nebesilankyti. Bet šalia kaviniø praeiti tai reikia. Ëjo, knietëjo uþsukti, bet sukaupë valià ir praëjo pro šalá. Tuo bûtø galima istorijà ir uþbaigti, tik sukilo vëjas ir nupûtë jam nuo galvos skrybëlæ atgal prie kavinës durø.

Ruošiant šá straipsná autoriui daug prisiminimø apie Šiauliø kavines papasakojo Vilius Puronas. Bûtø ádomu, jei kas iš skaitytojø taip pat pasidalytø savo prisiminimais, papasakotø linksmø Šiauliø kavinëse nutikusiø istorijø. Juo labiau, kad ne visos kavinës, vertos paminëjimo, buvo aprašytos.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiauliuose prasidëjo septintasis tarptautinis festivalis-konkursas "Linksmasis akordeonas", sukvietæs gausø bûrá atlikëjø iš ávairiø šaliø. Šiauliø moksleiviai gali pasidþiaugti ir švieþiais laimëjimais Italijoje vykusiame IX tarptautiniame akordeono konkurse "Citta di Lanciano". Penki jame dalyvavæ Šiauliø konservatorijos ir Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos mokiniai tapo laureatais.

Gráþdami iš IX tarptautinio akordeono konkurso, laureatai (iš kairës) Tadas Motieèius, Jovita Pociûtë, Aurimas Goris, Deividas Jocius ir Vykintas Jasaitis su mokytojomis (iš kairës) Daiva Vasauskiene, Maryte Markevièiene ir Vitalija Poneliene stabtelëjo ásiamþinti Vienoje prie J. Štrauso skulptûros. Šiauliø konservatorijos archyvo nuotr.

Iš konkurso gráþo su laurais

Šiauliø akordeonistai moka nustebinti. Á IX tarptautiná akordeono muzikos konkursà "Citta di Lanciano", kuriame varþësi vaikai ir jaunuoliai iš viso pasaulio, vyko penki moksleiviai iš Šiauliø. Visi jie pelnë prizines vietas. Kiekvienas konkursantas atliko 15 minuèiø varjetë (grupëje iki 18 m.) arba klasikinio (grupëje iki 15 m.) þanro programà.

Net tris konkurso laureatus paruošë Šiauliø koservatorijos mokytoja Marytë Markevièienë. Jos auklëtinis Tadas Motieèius klasikiniame þanre pelnë pirmà vietà. Tame paèiame þanre Jovita Pociûtë uþëmë antràjà, o varjetë þanre Aurimas Goris - treèià vietà. Varjetë þanre Šiauliø koservatorijos mokytojos Daivos Vasauskienës auklëtinis Deividas Jocius buvo antras. Šiauliø 1-osios muzikos mokyklos mokytojos Vitalijos Ponelienës auklëtinis Vykintas Jasaitis varjetë þanre uþëmë treèià vietà.

Festivalis gausesnis ir ilgesnis

Nespëjæ atsikvëpti po vieno konkurso, akordeonistai ir jø mokytojai jau pasinërë á dar vienà tarptautiná renginá.

Šiauliuose prasidëjo jau vienuoliktus metus skaièiuojantis festivalis "Linksmasis akordeonas". Iš pradþiø buvæs tik Šiauliø krašto, kasmet jis plëtësi geografiškai, gausëjo dalyviø ir ilgëjo.

Septintà kartà festivalis rengiamas nebe šalies mastu. Á festivalá-konkursà "Linksmasis akordeonas" šiemet atvyko dalyviø iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos bei Rusijos. Grandiozinis renginys truks net devynias dienas ávairiose Lietuvos vietose - ne tik Šiauliuose, bet ir Kelmëje, Kuršënuose, Maþeikiuose ir Þagarëje.

"Linksmajame akordeone" koncertuos daugiau nei 30 ansambliø, dalyvaus per pusšimtá atlikëjø. Festivalio organizatoriai þada ávairiø þanrø, epochø, skirtingø tautø, linksmà ir rimtà, sakralinæ ir originalios kûrybos muzikà.

Festivalyje, be atlikëjø iš sveèiø šaliø, dalyvaus jungtinis Šiauliø konservatorijos ir Šiauliø krašto mokytojø akordeonø orkestras, Šiauliø miesto kamerinis orkestras, vyks tarptautinis jaunøjø atlikëjø konkursas bei seminarai.

Šiauliuose - pasaulinë premjera

Penktadiená (spalio 17 d. ) 18 val. Šiauliø filharmonijos salëje vyks koncertas "Akordeono ekvilibristika", kuriame dalyvaus visi konkurso "Linksmasis akordeonas" laureatai.

Šeštadiená (spalio 18 d.) 11 val. Šiauliø filharmonijos salëje vyks koncertas, kuriame dalyvaus Šiauliø krašto muzikos mokyklø ir sveèiø ansambliai. Ten pat tà paèià dienà treèià valandà popiet visi laukiami pramoginës akordeono muzikos koncerte "Jausmai", kur dalyvaus ansambliai "Mozaika" (Lietuva) ir "Tremolo" (Estija).

Jaunieji talentai Ieva Ravkaitë ir iš Londono gráþæs Martynas Levickis þiûrovus sukvies spalio 21 dienà (antradiená) 18 val. á Dailës galerijoje vyksiantá improvizacijø vakarà "Akordeonas, kava ir visi kiti dalykai..."

Spalio 22 d. (treèiadiená) 18 val. Ch. Frenkelio viloje skambës koncertas "Nuo J. S. Bach iki A. Piazzolla", kuriame akordeonu gros Raimondas Sviackevièius, o viololonèele pritars Mindaugas Baèkus.

Festivalio uþdarymo dienà, penktadiená (spalio 24 d.), 18 valandà Šiauliø filharmonijoje skambës specialiai festivaliui sukurtas kûrinys - šiaulieèio kompozitoriaus Algirdo Bruþo koncertas dviem akordeonam ir kameriniam orkestrui "Pušø šešëliai". Iki šiol Lietuvoje niekas dviem akordeonam nëra kûræs.

Rièardas JAKUTIS

(Tæsinys. Pradþia Nr. 228)

1961 metais Šiauliø mieste buvo du restoranai - "Baltija" miesto centre ir restoranas geleþinkelio stotyje. Telefonø knygoje buvo paþymëta kavinë Nr. 11, buvusi Vilniaus g. 181 (kavinës "Kapitonas Morganas" kaimynystëje), ir 6 valgyklos. Vilius Puronas mano, jog to meto restoranø ir kaviniø raidos vaizdà geriausiai galima susidaryti bûtent perþvelgus telefonø knygas, nes tokios ástaigos telefonus turëdavo.

Po dešimtmeèio, 1971-aisiais, Šiauliuose buvo restoranas "Baltija", geleþinkelio stoties restoranas, "Rasa", "Þemaitis", kavinës "Inga", "Jaunystë", "Gulbë", vaikø kavinë "Sigutë", "Skalsa", "Elnio" kombinato valgykla ir aludë "Gubernija", valgyklos "Aušra", "Ragas", "Jaunystë", "Baltija", "Dubysa", "Rasa", "Kregþdutë", "Skalsa", "Þuvëdra" - iš viso 21 viešojo maitinimo ástaiga.

Šalia "Baltijos" irgi bûta lauko kavinës. Viliaus PURONO asmeninio archyvo nuotraukos ir piešiniai

"Baltija" - pirmasis pokario restoranas, ákurtas buvusios "Palangos" vietoje priešais "Valerijono" vaistinæ. Deja, 1956-aisiais pastatas, šiaulieèiø þargonu vadintas "Reichstagu", supleškëjo. Degësiø griuvësius nuvalë, o restoranà "Baltija" iš naujo ásteigë statomo univermago pastate Vilniaus ir Dvaro gatviø sankryþoje. Tà pastatà vis dar tebevadiname "Baltija". Restorano interjeras buvo didelis ir kaþkoks valdiškas – nailoninës permatomos uþuolaidos, pilka sienø spalva ir baltos staltiesës. Pirmame aukšte, laiptinës apaèioje, prie sienos buvo automatas, á kurá ámetus monetà jis apipurkšdavo veidà odekolonu. Tiesa, pakilimas plaèiais laiptais á antrajame aukšte esanèià salæ buvo šiek tiek iškilmingas. Galima sakyti, kad tos salës buvo net dvi – laiptø kairëje ir dešinëje, o viduryje buvo pakila muzikantams ir šokiø aikštelë. Tad muzikantus bei šokëjus regëdavo esantys ir vienoje, ir kitoje salëje. Šiokiadieniais veikdavo tik viena salë – Vilniaus gatvës pusëje, per šventes – abi, tai yra ir toji langais á Dvaro (tuomet M. Melnikaitës) gatvæ. Sako, pusrûsiuose buvo árengta gana šauni mësos rûkykla, tiesa, retai naudojama. Sveèiø kambará "puošë" grubi "èekanka" – iš vario skardos prekybos valdybos apipavidalintojø cecho vadovo, dailininko Einaro Osso grubiai iškalinëta undinë (juk kaþkas turëjo rodyti sàsajà su Baltijos jûra).

Taigi pakyli laiptais á "Baltijos" restorano salæ, dainininkas traukia dainà apie snaudþiantá senà malûnà prie kelio, meniu aiškus, nes visur beveik vienodas, kainos – taip pat. Apie du rublius – geras antrasis patiekalas. Vienodas garnyras. Restorano darbuotojø pagaminta rausva ar gelsva gaiva su stiklinio àsoèio paviršiuje plaukiojanèiais keliais citrinos grieþinëliais. Kai patiekiant antràjá patiekalà prie garnyro ëmë pridëti dvi juodas alyvuoges, beveik niekas jø neliesdavo.

"Baltijà" buvo pamëgæ Šiauliuose tarnaujantys sovietiniai karininkai, èia galëdavai pastebëti ir seniausios profesijos atstoviø.

Iš dainininkø ilgiausiai "Baltijoje" dainavo berods Jurgis Þukauskas. Èia savo karjerà pradëjo ir Simonas Donskovas, kuris tuo metu mokësi pedagoginiame institute ir norëjo "prisidurti" prie stipendijos. Iš moterø ásiminë Lena Lesnikova. Dainavo èia ir Vitalija Katunskytë, kurios pavardæ anuomet retas þinojo ir dël jos stoto vadindavo jà iškilmingai – "ponia Vitalija". Ilgai restorano estradiniam ansambliui vadovavo iš Kauno gráþæs garsiøjø "Kertukø" ákûrëjas Gediminas Jurgilas. Tuomet ansamblio lygis tikrai buvo neprastas.

"Jaunystë". Šeštojo dešimtmeèio pabaigoje pastaèius Draugystës prospektà, be abejo, prireikë èia ir laisvalaikio praleidimo ástaigø. Viename prospekto gale duris atvërë kino teatras "Palydovas", o viduryje – kavinë "Jaunystë". Raudono mûro pastato pirmame aukšte buvo árengta valgykla, o antrame – kavinë. Tuomeèio interjero architektûrinës dalies autorius buvo miesto vyriausiasis dailininkas S. Olechnovièius. Kaip ir "Baltijoje", grojo gyva muzika. O aštuoniasdešimtøjø pradþioje ávyko neeilinis ávykis – antrojo aukšto kavinës interjero rekonstrukcija. Interjerà rengë bei árengimus gamino "Paged" baldø firma iš Lenkijos Liaudies Respublikos. Lenkø architektas baldininkas J. Skorûpa kûrybiškai pritaikë savàjà technologijà "Jaunystës" interjere - taip atsirado pirmasis visuomeninis objektas Šiauliuose, kurá rengë "tikri uþsienieèiai" (latviø nelaikëme uþsienieèiais, jie – iš broliškos respublikos). Interjero ir idëjos pasitelkti lenkus rengiant vidø autorius buvo architektas R. Šileika, tuo metu dirbæs Šiauliø prekybos valdyboje.

Jaukus anuometës kavinës kampelis dailininko akimis.

višèiukai "tabaka". Tiesa, lankytojai daþniausiai èia mëgavosi kava, ledais ir rislingu. Buvo tvirtinanèiø, jog tuo metu skaniausias maistas Šiauliuose – "Gulbëje". Nors dalis kavinës buvo lauke, aplinka buvo puošni, ant stalø puikuodavosi ilgakojës taurës, kurios daþnai duþo: "Bet širdis trapi, ji dûþta / It Venecijos stiklai" (J. Aistis). Tiesa, poetø Šiauliuose gal daug nebuvo, nes eiles maþai kas skaitydavo, tad teko tik pavydëti nuogirdoms apie poetø pasilinksminimus Vilniaus kavinëse. Nebuvau tuomet dar buvæs jokiame Vakarø pasaulio krašte, net Lenkijoje, bet kaþkodël ši kavinë man asocijavosi su Vakarø pasauliu, nors rusø karininkai èia irgi lankydavosi (kur tik jø nebûdavo). Labiausiai gaila, kad "Gulbë" sudegë. Keista, kad dviejø man labiausiai patikusiø kaviniø likimas toks pat - antroji mano mëgstamiausia kavinë "Vaidilutë" Palangoje irgi sudegë.

"Dubysa" – kavinë priešais autobusø stotá, pasisukus á Stoties (anksèiau Komjaunimo) gatvelæ. Dviaukštis pastatas, kurio pirmajame aukšte valgykla, antrajame – kavinë. Nors, kaip minëta, kainos maitinimo ástaigose tuo metu buvo beveik vienodos, "Dubysoje" šiek tiek skyrësi. Buvo pigiau. Gal maistas buvo ruošiamas iš paprastesniø produktø, gal riebumas kitoks. Gal todël "Dubysà" labiau mëgo darbo liaudis. Bûtent "Dubysoje" šiaulieèiai ëmë švæsti vestuves, uþsakinëti gedulingus pietus ir t. t. Šiaip jau anuomet viskas vykdavo namuose, nes bûdavo pigiau. Nusipirkai kiaulæ, išdarinëjai, iš turgaus ar iš kaimo parsitempei darþoviø, iš uogø pasidarei vadinamosios gaivos (apie kokakolà niekas nebuvo net girdëjæs), iš parduotuvës be antkainiø parsigabenai alkoholiniø gërimø ir švæsk! Tad "Dubysa" - gausiø þmoniø grupiø mûsø miesto kavinëse susibûrimo pionierë.

"Inga", anot anuomeèiø Šiauliø bohemos atstovø, yra pirmoji kavinë, tapusi architektûros kûriniu. Tiesa, bohemos ji ir buvo labiausiai mëgiama. Ásikûrusi 1964 m. tarsi neryškioje vietoje, vieno A. Kleinerio (dabar Trakø) gatvës namo pusrûsyje, "Inga" lankytojø nestokojo. Garsas apie jos interjerà su išmoningai skaldyto akmens sienele buvo pasiekæs net Vilniø (arch. Vladas Naujikas, iki tol buvæs Naujosios Akmenës vyriausiasis architektas). Joje buvo pradëta virti "tikrà kaviniø kavà" - turkiškà kavà. Vilius Puronas pasakoja, kad kava Lietuvoje atsirado tik XVIII amþiaus pradþioje, kai 1683 metais Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jono III daliniai uþgrobë didþiules turkiškos kavos atsargas ties Viena. Šiauliø miesto arbatinëse kava uþkvipo prieš Pirmàjá pasauliná karà, bet nebuvo tokia populiari kaip dabar. Rusiškas virdulys su arbata tuomet buvo ir madingesnis, ir artimesnis. Tik smetoniškiems inteligentams kava tapo bûtinybe, o paprastoms darbo bitëms ji atrodë karti ir neskani. Na, nebent gaminama iš cikorijos, giliø ar javø, uþbaltinta pienu.

"Ingos" kavinëje šeimininkavo visuomet besišypsanti brunetë panelë (vëliau ponia) Zita, tarsi neatskiriama interjero detalë. O legenda apie kavinës vardo atsiradimà byloja, kad "krikšto vardo nešiotoja" buvo svajinga ir þvitri abiturientë, kurios þavesys buvo áamþintas pavadinime, nes interjero architektas simpatizavo merginai. Pasakojama, kad vëliau, kokiais 1968 metais, toji Inga mokësi Vilniaus konservatorijoje, dainavo merginø ansamblyje ir per televizijà.

Kadangi "Ingoje" vakarus bei dienas leisdavo daug, ano meto terminu, "neaiškaus jaunimo", èia vis prisësdavo ir atitinkamø struktûrø vyrai. Regis, tokia tarnyba jiems patikdavo, nes kà išgirsti neišgirsti, pamatai nepamatai, bet uþ valdiškus pinigëlius paûlioji. Ir á šià bohemiškà kavinukæ kartais uþklysdavo Zokniø karininkai. Kartà maèiau, kaip ilgaplaukis jaunuolis kaþko nepatiko vienam karininkui. "Ja tebia v Afganistan otpravliu!" - šaukë karininkas.

"Apynëlis" - snarglinës tipo aludë miesto centre, vëliau šiuose patalpose ásikûrë "Saulutë". Tarsi pereinamasis interjeras, nepalyginamos kultûros aplinka, aukštesnis uþ eilines musiø nutupëtas viešojo maitinimo ástaigas. Apspiestas šlitinëjanèiø darbo liaudies sûnø, "Apynëlis" iliustravo darbininkø miesto ávaizdá, artimà ir suprantamà ideologinei laikraštijai. Vëliau, kai milicijai ágriso tàsytis su jais, be to, ir ideologø lygis pakilo, snarglinë su visu alumi ir "liaudies sûnumis" buvo nukelta prie turgaus, atsirado ir dar keletas aludþiø, kuriø garsesnioji - Vilniaus ir Eþero gatviø kampe. O perkeltasis "Apynëlis", pavadintas "Suopiu", buvo vargana uþeigëlë – "zabiegalovka" turgaus pastatuke Kapsuko ir Taikos (dabar Aušros alëjos ir J. Basanavièiaus) gatviø kampe. Vilius Puronas taip aprašo savo apsilankymà ten: "Apie 1978 m. uþëjau vidun, mat uþsinorëjau sardeliø. Jos skaniai virë taukuotame sulankstytame puode iš aliuminio. Šalia stovimø staliukø, aplaistytø alumi, trupiniais ir musëmis, "lempëjo" nuolatiniai turgaus pijokëliai. Kita dalis, gal kokie penki, stovëjo eilëje prie bufeto. Juos rikiavo ir tvarkà priþiûrëjo dirþinga "bufetava". Atsistojau ir aš eilës pabaigoje. Eilë neramiai sujudo – patalpoje pašalinis! Paskutinysis, kuris stovëjo prieš mane, garsiai paskelbë: "Šità profesoriø praleiskite be eilës!" Tai buvo vienintelis kartas ir vienintelë vieta, kur mano þinios ir erudicija buvo deramai ávertintos." Jeigu Viliaus Purono aprašyta "bufetava" buvo energinga, tai aludëje Vilniaus ir Eþero gatviø kampe teko regëti padavëjà, kuris, nešdamas uþsakymà, griuvo su padëklu ir... uþmigo. Turgaus pastatuko alinëje ant stovimo stalelio tilpdavo 12 bokalø alaus, o Vilniaus Eþero gatviø kampe – 30. Galëjai kaþko ásigyti ir šalia aliniø, pavyzdþiui, "Dþentelmeno pusryèius" – buteliukà losjono ir duonos kriaukšlæ.

"Saulutë" - rekonstruotose senojo "Apynëlio" patalpose ásikûrusi kavinë nuo kokiø 1972-øjø net kelis dešimtmeèius pretendavusi bûti lydere tarp Šiauliø kaviniø. Joje ilgà laikà tvyrojo sienose ásisunkusi aludës aura, kurià bandë neutralizuoti fikusas nukramtytais lapais. Ten veikë muzikos automatas "Hi-Fi", kuris uþ penkias kapeikas išgergþdavo lenkiškà šlagerá. Lenkiškà, nes tuos automatus á Lietuvà atgabendavo iš Lenkijos, ir lenkai, be abejo, á já sudëdavo savo muzikà. Vilniuje kai kur tokiø automatø plokštelës buvo pakeistos á atgabentas iš Maskvos. Rašytojas Jurgis Kunèinas pasakojo vienoje kavinëje su "Hi-Fi" automatu matæs rusà, kuris klausësi Tamaros Miansarovos ir graudþiai verkë. Vienam draugui tarp atsiøstø iš Vakarø plokšteliø buvo ir viena iš tokio automato, matyt sugedæs automatas buvo išardytas. Tai buvo plokštelë su "The Beatles" daina "Tvistas ir šauksmas". Plokštelë buvo nepatogi, nes viduryje buvo su didþiule skyle ir vienoje vietoje perkirpta, gal kad galëtø judëti tame automate, tad grojant paprastu patefonu vis sutraškëdavo.

Gera geografinë padëtis "Saulutën" pritraukdavo ir studentø, ir projektuotojø, ir tarybinës valdininkijos, šiaip publikos. 1980 metais ji buvo šiek tiek rekonstruota, langai pasipuošë Povilo Dobkevièiaus vitraþais.

(Bus daugiau).

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Eismas centre uþdarytas, á aikštæ leidþiasi sraigtasparniai su "Aro" pareigûnais, tarnybiniai šunys apieško átartinus asmenis... Tai ne teroristinis išpuolis, o dalis áspûdingos šventës programos. Šá Lietuvos policijos ákûrimo 90-meèiui skirtà renginá šeštadiená išvydo šiaulieèiai ir miesto sveèiai. Angelø sargø dienà paminëti Šiauliuose pasirinkta neatsitiktinai, nes ta proga Kryþiø kalne buvo pašventintas ir pastatytas kryþius.

Pagerbti geriausi policijos pareigûnai ir rëmëjai.

Apdovanoti geriausieji

Pirmiausia uþ policijos pareigûnus Šiauliø katedroje vyskupas Eugenijus Bartulis aukojo šv. Mišias, po to iškilminga, Vidaus reikalø ministerijos Reprezentacinio puèiamøjø orkestro maršo garsø lydima policijos darbuotojø eisena patraukë miesto gatvëmis, vëliau išsirikiavo Prisikëlimo aikštëje, kur jau laukë smalsuoliø bûrys.

Policijos ákûrimo jubiliejaus proga susirinkusiuosius sveikino Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyèënas, Vidaus reikalø ministerijos atstovai, Šiauliø apskrities viršininkas Alvydas Šedþius ir Šiauliø meras Genadijus Mikšys.

"Ši šventë seniai tapo graþia Lietuvos policijos ir visuomenës bendradarbiavimo tradicija. Prieš 90 metø ákurta Lietuvos policija šiandien siekia, kad policijos pareigûno vardas taptø sàmoningumo, pilietiškumo, ištikimybës priesaikai pavyzdþiu", - sakë generalinis komisaras V. Telyèënas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro raštais, policijos pasiþymëjimo þenklais, atminimo dovanomis, gëlëmis buvo pagerbti ir apdovanoti puikiø rezultatø pasiekæ policijos pareigûnai, o uþ paramà policijai þenklais buvo apdovanoti policijos rëmëjai.

Galëjo pasijusti policininkais

Á iškilmes atvyko ir policijos pareigûnai iš kaimyniniø šaliø: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Vokietijos. Susirinkusieji galëjo apþiûrëti šiø šaliø policijos automobilius, Lietuvos policijos technikà, ginkluotæ, darbo árankius, priemones. Visi norintys galëjo susipaþinti su policijos darbo ypatumais, šaudyti á taikiná, pasëdëti tramdomojoje këdëje, álipti á antiteroristiniø operacijø rinktinës "Aras" šarvuotá, stebëti, kaip veikia išminavimo darbams skirta technika.

Miesto gatvëmis þygiavæ Lietuvos policijos darbuotojai sulaukë praeiviø dëmesio.		Iškilmingoje eisenoje - pareigûnai su tarnybiniais šunimis.

Norintys tapti policininkais išsamesnës informacijos galëjo gauti iš Klaipëdos policijos mokyklos atstovø. Po aikštæ vaikštinëjo policijos bièiulis Amsis ir mielai fotografavosi su vaikais. Policijos pareigûnai šypsodamiesi dalijo maþiesiems saldainius, balionus, atšvaitus.

Áspûdingais triukais stebino Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Patruliø rinktinës Mobiliosios kuopos pareigûnai, parodomàjà programà demonstravo Šiauliuose nematytos Raitosios policijos kuopa. Pareigûnai pademonstravo, kaip galima sutramdyti minià masiniø renginiø metu, kaip palaikyti viešàjà tvarkà. Norintieji galëjo atsisësti ant policijos þirgø ir nusifotografuoti.

Sulaikë "teroristus"

Gyventojams áspûdá paliko "Aro" šarvuotis...		...policijos ginkluotë...

Renginio vedëjui Juozui Šalkauskui pranešus, kad á Prisikëlimo aikštæ sulaikyti teroristø leidþiasi ginkluoti "Aro" pareigûnai, visø akys nukrypo á dangø. Virš Šiauliø katedros pasirodë du Valstybës sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinës sraigtasparniai, kurie, sukeldami dulkiø debesá, nusileido tiesiai priešais minià smalsuoliø. Operacija pavyko - sprunkantis teroristø automobilis buvo apsuptas, o po šûviø ir atakø tariamieji nusikaltëliai buvo sulaikyti.

...ir "teroristø" sulaikymo opercija.

Kaip visada, didelio dëmesio sulaukë dresuotø gyvûnø pasirodymas. Lietuvos policijos Kriminalistiniø tyrimø centro Odorologiniø tyrimø ir kinologijos valdyba parodë programà su tarnybiniais šunimis. Keturkojai klusniai vykdë pareigûno komandas, sulaikydavo tariamuosius tvarkos paþeidëjus, apuostydavo átartinus asmenis ar surasdavo kvaišalø.

Po policijos pareigûnø pasirodymo koncertavo Deivis ir Renata. Šventës pabaigoje dalyviai buvo vaišinami didþiuliu tortu.

Vëliau policijos atstovai vyko á Kryþiø kalnà, kur buvo pastatytas specialiai Lietuvos policijos ákûrimo 90-meèiui sukirtas kryþius.

Rièardas JAKUTIS

Kavinæ Havanoje, kurioje laikà leido ir kokteilius siurbèiojo garsusis rašytojas Ernestas Hemingvëjus, iki šiol lanko daugybë keliautojø iš viso pasaulio. Jie mielai ásitaiso prie to paties stalelio, prie kurio mëgdavo sëdëti rašytojas, ir ragauja tø paèiø jo mëgtø gërimø. Prancûzijos miestuose gausu kaviniø, kurios nepasikeitë nuo tada, kai jose lankësi Pablas Pikaso, Polis Sezanas, Vincentas Van Gogas. Vilnius garsëja "Neringos" kavine, nors Lietuvoje ilgameèiø kaviniø nëra daug. Ar yra Šiauliuose savo dvasià turinèiø kaviniø?

Pirmosios pokario Šiauliø kavinës.

Dauguma þmoniø šiais laikais bent jau vienà kartà per dienà valgo kavinëje ar restorane. Galima juokauti: jei darbas tapo mûsø antraisiais namais, vadinasi, viešojo maitinimo ástaigos – treèiaisiais. Todël treèiuosiuose mûsø namuose, be skanaus maisto, tikimës gauti jaukumo, šilumos, patekti á ypatingà ir ásimenanèià atmosferà.

Bièiuliai, uþkietëjæ kaviniø lankytojai, sako, kad svarbiausia, jog kavinës savininkai ir darbuotojai á tave þiûrëtø ne kaip á pinigø maišà ir juolab ne kaip á trukdantá gyventi, bet kaip á partnerá, nes juk klientai ir kaviniø personalas vienas be kito neegzistuotø. Ar kavinës darbuotojai tave priima kaip asmeniná sveèià? Atsakymas á šá klausimà apie daug kà byloja.

Šiandien reta prisimenanèiø senàsias Šiauliø kavines, jø klientus, ávykius juose. Kaviniø muzikantai gana anksti miršta, sunku rasti ir kitø darbuotojø. Daugiausia medþiagos apie mûsø miesto kavines yra surinkæs ádomiosios Šiauliø istorijos metraštininkas Vilius Puronas, pavyko pakalbinti vienà kità sovietmeèio kelnerá, dainininkà.

Pradëti reikëtø nuo pradþiø pradþios, nors sunku šiandien pasakyti, kada pirmoji viešo maitinimo ástaiga atsirado Šiauliuose. Turbût dar XV a. pradþioje, kai buvo pastatyta medinë baþnyèia, o priešais jà susidarë plynë turgui, apstatyta namais, skirta prekybai šurmuliuoti. Toji smuklë (o gal keletas), kaip ir dera anam laikotarpiui, vadinosi ne kavine, o karèema. Ten kaustë arklius, prekiavo alumi ir midumi, kepë duonà ir paploèius. Šiauliuose tokiø karèemø per XV-XIX amþius, be abejo, bûta nemaþai. Kaip didesnë gyvenvietë be uþeigos? Kur prekybos keliø eita, ten ir karèemø bûta – anuomet tai buvo labai reikalingi pastatai: ir viešbuèiai, ir valgyklos, ir restoranai, ir kultûros namai vienu metu. Èia buvo galima išgirsti naujienø iš viso plaèiojo pasaulio, samdiniui buvo galima slaptai šeimininko šiaudø kûlá ar bulviø terbà išsikeisti á baltakës stiklinæ, èia gyvavo kita moralë nei baþnyèioje, èia išgirsdavai juokingø dainø, matydavai, kaip susivaidydavo šlëktelës. Karèemos šeimininkas þydas neturëjo skrupulø, kuriø buvo pilnas anuometinis pasaulis – ir nugirdydavo skolon, ir net apnakvindindavo ant suolo, mat ástatymas nuo XVI a. pradþios draudë nusigërusius lankytojus išmesti á gatvæ.

Kas, jei ne dizaineris, gali geriausiai apibûdinti tokiø uþeigø interjerà. Viliø Puronà domina ne tik maistas (prisiminkime jo knygà "Nuo mamutø iki cepelinø, arba Kai kas ádomaus iš Lietuvos kulinarijos istorijos"), bet ir vietos, kurioje maitinamës, aplinka. Anot Viliaus Purono, uþeigø bûta keliø atmainø, taèiau visose pagrindinis buvo smuklës pastatas – gryèia. Daugumoje atvejø tai buvo troba, kurios viename gale gyveno smuklininko šeima, kitoje buvo smuklës patalpa – visà namo galà uþimantis kambarys, daþniausiai plûkomis grindimis. Pro maþus langelius áspisdavo nedaug šviesos, todël patalpoje vyraudavo prietema. Kambaryje bûdavo keli stipriai suræsti mediniai stalai su masyviais suolais – pagrindiniai smuklës baldai. Palei sienas stovëdavo taip pat suolø eilë, daþniausiai pritvirtintø, kad besivaidijantys stipruoliai jais nesinaudotø mušdamiesi. Šalia þydo gyvenamosios patalpos buvo virtuvë su "sklepu" (rûsiu), kur buvo laikomas brangesnis vynas, grietinë, uogienë ir kiti "pusfabrikaèiai". Antrame aukšte daþniausiai buvo sveèiø kambariai. Èia apsistodavo turtingesni pakeleiviai, kurie galëdavo uþsisakyti brangesná kepsná, uþjûrio vyno, patogiau pernakvoti.

Uþvaþiojamasis kiemas - plotas šalia gryèios - buvo naudojamas pagal paskirtá. Tai bûdavo daþniausiai aklinas kiemas, aptvertas lentø tvora, kurios perimetru iš vidaus ëjo atvira pavësinë. Sveèiai suvaþiuodavo vidun, pavësinës uþdengdavo arklá ir veþimà nuo darganos ar lietaus, kol veþëjas uþkandþiaudavo smuklëje. Jei oras graþus – veþime ant šieno ir nakvodavo, jei dargana – apklotu pridengdavo arklá, o pats ásitaisydavo smuklëje ant suolo.

Kita karèemos atmaina – "stadala". Jà sudarydavo du pastatai: smuklë ir didþiulis klojimas su dvejomis durimis iš abiejø galø – ávaþiuojamomis ir išvaþiuojamomis. Tai buvo tarsi uþvaþiuojamasis kiemas su stogu. Veþimai bûdavo sustatomi prie šoniniø sienø, o veþikai, smuklëje skaniai uþkirtæ "kugelio" su spirguèiais, naktá skaniai parpdavo savo veþimuose, nesvarbu, lauke perkûnija ar liûtis. Uþ nedidelá mokestá buvo galima nakvoti ir virš veþimø, ant þardø, kur buvo laikomas šienas. Tokiø pastatø tuomet buvo nemaþai. Net iki Antrojo pasaulinio karo jø išliko ir Šiauliuose. Vienas jø – Þemaitës ir Vilniaus g. sankryþoje, kitas – Šimšëje, kaþkur ties buitininkø mokykla. Metrašèiai mini ir "stadalos" tipo "Šiaudinës" karèiamà, stovëjusià Zokniuose netoli dabar išlikusiø ûkiniø pastatø, sumûrytø iš skaldytø akmenø. Smuklës noriai ásikurdavo prie bet kurio miestelio turgaus aikšèiø, taèiau tik viena jø bûdavo "viršesnë". Ji vadinosi austerija. Be tipinës karèemos funkcijos, austerija atlikinëjo "notarinës kontoros" funkcijas.

Norinèiøjø patekti á smuklæ buvo daug. Viliaus PURONO asmeninio archyvo nuotr.

Pati seniausia ir garbingiausia Šiauliø uþeiga, kuri pateko á miesto metraštininkø akiratá, buvo vokieèio Nolteno austerija, stovëjusi turgaus pakraštyje priešais paštà, toje vietoje, kur neseniai iškilo Vilniaus banko pastatas. 1838 metais èia buvo apsistojæs net Rusijos imperatorius Nikalojus I su imperatoriene ir dukra. Pasakojama, kad ten bûta gana prašmatniø kambariø. Kasdienybëje smuklë visuomet buvo pilna veikliø ir gerklingø turgaus þmoniø, visiškai nepanašiø á dabartinius nupiepusius kaviniø dykaduonius. Nenuostabu, tuomet turgaus austerija buvo tikra juridinë ástaiga. Vyravo paprotys, kad perkant vertingesná pirkiná - karvæ, arklá, veþimà ar trobà, - bûdavo bûtina sandërá áteisinti, "aplaistyti pirkiná", sugeriant "magaryèias" su keliais liudininkais. Tik tokiu bûdu vertingasis pirkinys tapdavo legaliu. Austerija klestëjo iki Pirmojo pasaulinio karo, kuomet pastatas supleškëjo. Palaipsniui išblëso atsiminimai apie jà. Tik paskutiniais XX šimtmeèio metais, bestatant Vilniaus bankà, du didieji šios smuklës pamatø akmenys buvo iškelti, nuveþti prie Kryþiø kalno ir ámûryti á vienuolyno pamatus, kad tas sakralinis pastatas per daug neapaugtø dvasingumu.

Prieš Pirmàjá pasauliná karà Šiauliuose buvo kelios karèemos - traktieriai, išsidëstæ prie vieškeliø. Centre stovëjo solidesnës uþeigos, iš kuriø paminëtinas Kunstmano viešbutis-restoranas Tilþës ir Vilniaus g. sankryþoje, kur dabar ásikûrusi Specialiøjø tyrimø tarnyba, ir restoranas "Berlin", atsargos dëlei vëliau pervardintas á "Versalá". Viena iš garsesniø vardø, áëjusiø á Šiauliø vardø tradicijà, buvo valgykla "Skalsa", ásikûrusi kukliame Vytauto gatvës name netoli dabartinës "Rûtos". Joje valgydavo darbininkai, taèiau viduje daþnai vykdavo miesto šviesuoliø pasitarimai, buvo ruošiami bermontininkø išvijimo planai, nuo jos prasidëjo raudonojo Þemaièiø pulko kûrimas, išgarsinæs "Skalsos" vardà.

Iš tarpukario senøjø šiaulieèiø atmintyje išliko kavinë "Viktorija" Vilniaus g. 146, vaikuèiai mena F. Kavaliausko cukrainæ-kepyklà, stovëjusià Vilniaus g. 170 - toje vietoje, kur dabar ásikûræs "Radijo muziejus". Pati garsiausia buvo "Milštein" cukrainë-kavinë Vilniaus g. 134, buvusi Vilniaus bei S. Dariaus ir S. Girëno (dab. Vasario 16-osios g.) gatviø sankryþoje, dabar populiarioji "Presto" arbatinë. Áëjimas buvo iš kampo. Arèiau áëjimo stovëjo bufetas, kur buvo prekiaujama, patalpos gilumoje – staliukai lankytojams. Viduje skaniai kvepëdavo kava ir saldumynais, uþ lango visà laikà pulsavo gyvas miestas. Šviesios atminties mokytojas, Šiauliø miesto Garbës pilietis Jonas Krivickas savo prisiminimø knygoje "Praskriejo kaip vëjas" pasakoja, kaip jis, dar bûdamas moksleivis, Milšteino kavinëje dirbo rûbininku. Mokytojas prisimena, kad kavinëje lankydavosi daugiausia teatralai. Kasdien prie to paties staliuko dešreliø valgyti ateidavo aktorës Potencija Pinkauskaitë, Elena Bindokaitë ir aktoriaus Juozo Zubëno þmona – aukšta juodaplaukë moteris su lapës kailiu ant kaklo. Jaunàjá rûbininkà þavëjo Potencijos Pinkauskaitës grimasos, skardus juokas, platûs rankø mostai. Iškilmingai atrodydavo Galina Jackevièiûtë. Pagrindiniai Milšteino kavinës lankytojai vyrai buvo aktoriai J. Zubënas, K. Simaška, reþisierius K. Juršys ir kt. Jonas Krivickas prisimena, jog tuomet buvo mandagu padavëjus, rûbininkà ir kitus kavinës patarnautojus gausiai apdovanoti arbatpinigiais.

1938 metais mieste veikë penki restoranai: "Metropolis" Dvaro g. 71, "Palanga" Pilieèiø klube S. Dariaus ir S. Girëno g. 47, "Šešupë" Vilniaus g. 255, "Versalis" Vilniaus g. 150 ir "Rambynas", ásikûræs Aušros alëjoje, Kaštonø alëjos kaimynystëje, - pirmasis Šiauliø kabaretas, kuriame šoko dvi šokëjos.

Keista situacija susidarë po karo, nes karo išvargintiems þmonëms prašmatniø kaviniø nereikëjo, o mada išgerti plito. 1945 metais mieste buvo vienintelë vieta, kur buvo galima nusipirkti degtinës - Vilniaus g. 183 (kur Miesto herbas fasade, dabar èia ásikûrusi kavinë "Kapitonas Morganas"). Ji èia veikë ir per visà sovietmetá. Kaþkokioje pustamsëje patalpoje iš bidono moteriškë samèiu pilstydavo sveriamà degtinæ. Tas skystis buvo matuojamas svoriu, ne litrais. Štai kodël iki šiol sakoma: "Išgëriau šimtà gramø." Antrà kartà toji mada matuoti skystá svoriu atëjo su kaviniø technologija – pilstant konjakà ar kitokius svaigalus, nes svoriu matuoti buvo patogiau ir tiksliau – á kainà ásiskaièiuodavo ir taurelës sieneliø sudrëkinimas.

(Bus daugiau)

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Šià savaitæ Šiauliø universiteto, Humanitariniame fakultete švenèiamas Lietuviø filologijos 60 metø jubiliejus. Graþiai progai paminëti buvo skirta šventinë renginiø savaitë, kurioje dalyvavo ne tik dëstytojai ir studentai, bet ir miestelënai bei sveèiai. Dþiugu, kad Šiauliø universitetas gali švæsti kartu su miestu.

Prof. Kazimieras Þuperka komentuoja iš ŠU muziejaus archyvo nuotraukø parodà.

Humanitarinio fakulteto turtai

Pirmadiená vykusioje spaudos konferencijoje dekanas prof. Bronius Maskuliûnas supaþindino su savaitës renginiais. Buvo pasirinkta netradicinë konferencijø vieta – Humanitarinio fakulteto kieme esantis namelis, kuris priklauso fakultetui ir kuriame vyksta paskaitos. Kadangi namas yra senas, jam reikia remonto. Konferencijos idëja - parodyti miestui turimus pastatus ir vizijà, kad jie kada nors bus renovuojami.

Vëliau konferencija tapo ekskursija po fakultetà. Humanitarinis fakultetas išsiskiria universitete savo vardinëmis auditorijomis, kuriø turëjo net aštuonias, o neseniai buvo árengta devinta - Profesoriumo auditorija. Buvo aprodytoss vardinës auditorijos, papasakotos jø atsiradimo istorijos.

Humanitarai nori, kad lituanistus pamatytø ne tik rimtus, bet ir kurianèius, besišypsanèius, švenèianèius, keliaujanèius ir kitokius.

Prisiminimai - nuotraukose

Antradiená Šiauliø universiteto Centriniuose rûmuose buvo atidaryta nuotraukø iš ŠU muziejaus archyvo paroda "Lietuviø filologijai Šiauliø universitete – 60 metø". Joje pristatomos pirmosios Šiauliø mokytojø instituto laidø vinjetës, dëstytojø vinjetës bei kitos nuotraukos. Jas komentavo prof. Kazimieras Þuperka ir doc. Juozas Pabrëþa.

K. Þuperka teigë, kad šios nuotraukos svarbios ir brangios tik jiems, o ne jaunimui. Anot jo, galima jaunimà priversti domëtis fakulteto istorija, rodyti dëstytojø ir studentø nuotraukas, bet studentams tai nekels didesniø jausmø nei dëstytojam. "Jaunimui tai neaktualu, o mums tai graþu prisiminti", – sakë profesorius.

"Lietuviø filologai á knygas nosis sukišæ, bet mes mokame ne tik mokytis, bet ir linksmintis, keliauti.", - šypsosi profesorius K. Þuperka.

Linksmàsias dëstytojø ir studentø varþytuves "Mes lituanistai" laimëjo ŠU Humanitarinio fakulteto dëstytojai.

Lituanistai - ir šmaikštûs

Lietuviø filologai jau nuo senø laikø atlieka praktikas. Antro kurso lituanistës pirmadiená surengë etnokultûros vakarà. Praktikà atliekanèioms grupëms vadovavo dëstytoja Danguolë Šakavièiûtë. Pirmojo kurso studentai keliavo á Kriukø miestelá, esantá Joniškio rajone, antrojo kurso studentai praktikà atliko Skaistgiryje.

Dëstytojams ir sveèiams studentai pristatë nuveiktus darbus. Kûrybingumo buvo apstu - buvo rodomi filmukai, skaidrës ar pasakojamos ádomesnës istorijos. Viskas buvo nauja ir negirdëta, todël klausëmës susiþavëjæ. Smagu, kad yra dar gyvø senoliø, kurie gali pasidalyti patirtimi. Etnokultûros vakarà uþbaigë lituanisèiø surengta puota, kurioje netrûko vaišiø. Kaimiška gira, kepta duona ir ragaišiais vaišinosi visi. Kaimiškas sûris su medumi buvo didelis skanëstas – juo buvo pavaišintos lietuviø filologijos antro kurso studentës praktikos metu Kriukuose. Ten jos aplankë bitininkø šeimynà, kur buvo maloniai priimtos ir pavaišintos. Nors ir ne iš to krašto tradicijø atkeliavæs kastinis su karštomis bulvëmis buvo labai gardus ir netradicinis kaimiškas maistas sveèiams. Prie vaišiø stalo studentai su dëstytojais net dainas traukë.

Po praktikos pristatymø tà patá vakarà buvo surengtos dëstytojø ir studentø varþytuvës. Krepšinio varþybose nugalëjo dëstytojai. Anot Humanitarinio fakulteto dekano prof. B. Maskuliûno, laimëjo draugystë.

Antradienio vakarà vyko linksmosios dëstytojø ir studentø varþytuvës "Mes – lituanistai". Šiame renginyje dëstytojai pasirodë kitaip, nei áprasta juos matyti. Jie moka juokauti, yra kûrybingi, išradingi, dainuoja, deklamuoja, vaidina, jiems nenusileidþia ir jaunimas. Studentai ánirtingai kovësi su dëstytojais. Nenorëjo pasiduoti, taèiau, kaip bebûtø gaila, dëstytojai ir šiame renginyje iškovojo pergalæ.

Šiauliø miesto kamerinis orkestras P. Višinskio bibliotekoje savo koncertu pasveikino Šiauliø universiteto Humanitariná fakultetà jubiliejaus proga.

Pagrindinis renginys - šventinis vakaras

Savaitës viduryje Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje buvo surengtas šventinis vakaras. Á já susirinko bene daugiausia þmoniø iš visø Humanitarinio fakulteto šventinës savaitës renginiø. Renginá pradëjo Šiauliø miesto kamerinis orkestras, kuris sveikino Humanitarinio fakulteto lituanistus su 60 metø jubiliejumi ir linkëjo sveikatos bei kûrybingumo. Orkestras atliko lietuviø kompozitoriaus Juozo Naujalio kûriná "Svajonë".

Pasiklausius nuostabios muzikos, renginá tæsë Humanitarinio fakulteto dekanas B. Maskuliûnas. Jis teigë, kad Šiauliø universiteto negalime ásivaizduoti be lituanistø, tuo labiau Humanitariná fakultetà - be lituanistø. Tai neatsiejami dalykai.

Šventinio vakaro metu buvo pristatomi Šiauliø universiteto naujausi leidiniai. Smagu, kad dëstytojai ne tik moko studentus, bet ir kuria, atiduoda save mokslui.

Prof. Kazimiero Þuperkos nuomone, filologijos veidas yra liûdnas, nes tik liûdesys yra kûrybingas. Nors oras pasitaikë graþus visà šventinæ savaitæ, bet, anot K. Þuperkos, ruduo - liûdnas laikotarpis. Nors jis lituanistus ir sieja su liûdesiu, bet pripaþino, kad ne visada humanitarai yra liûdni. Kad moka linksmintis, árodë visa šventinë renginiø savaitë.

Eva JAGMINAITË

Trylika metø... Tiek praëjo nuo tos dienos, kai Šiauliuose muzikinio klubo "Juonë pastuogë" kiemelyje pirmàkart susirinko liaudiškos muzikos atlikëjai iš visos Lietuvos. Tuomet á nedidelá, niekam neþinomà pirmàjá Lietuvos kaimo muzikantø ir kapelijø festivalá "Ant rubeþiaus" atvyko vos keletas kapelijø bei pavieniø kaimo atlikëjø. Šiandien jau dvyliktuosius gyvavimo metus skaièiuojantis festivalis "Ant rubeþiaus" turi savitas tradicijas ir yra þinomas visoje Lietuvoje.

Tarp liaudiškos muzikos atlikëjø vis daþniau galima išvysti jaunø veidø.

Šventë, išlaikanti tradicijas

Per dvylikà metø šiaulieèiai spëjo ásitikinti, kad liaudiška muzika á šokiø sûkurá traukia ne tik garbaus amþiaus senolius, bet ir jaunimà. Metø metus vykstantis Lietuvos kaimo muzikantø ir kapelijø festivalis "Ant rubeþiaus" yra subûræs daugiau nei pusæ tûkstanèio kaimiškos muzikos atlikëjø. Šiemet renginys šiem tiek kuklesnis, á festivalá atvyko 16 liaudiškos muzikos ansambliø ir bûrys pavieniø atlikëjø. Á kartà per metus rengiamà šventæ pasiklausyti sodriais balsais traukiamø liaudies dainø bei sušokti polkos skambant armonikoms bei koncertinoms susirinko daugiausia vyresnio amþiaus šiaulieèiai.

Laimëtojai - visi dalyviai

Vienas populiariausiø ir didþiausiø liaudiškos muzikos festivaliø mûsø šalyje itin išpopuliarëjo prieš porà metø atšventæs gyvavimo dešimtmetá. Šiam festivaliui skiriamas išskirtinis dëmesys. Keletà metø iš eilës "Ant rubeþiaus" sulaukë išskirtinio dëmesio: Lietuvos televizija rodë muzikinius filmus, sukurtus iš festivalyje nufilmuotø vaizdø, o regiono televizija "S plius" rengë tiesiogines transliacijas iš šventës. Keliskart "Ant rubeþiaus" miestelënus linksmino uþsienio muzikantai. Kasmet rëmëjø prizais buvo apdovanojami originaliausi atlikëjai ir šauniausiai pasirodþiusios kapelijos. Šiemet bokalus su linksmojo senuko atvaizdu išsiveþë visi koncerto atlikëjai.

Kapelijø pasiklausyti susirinkæ šiaulieèiai nenustygo vietoje. Vos pasigirdus smagiems liaudiškos muzikos akordams, šiaulieèiai neraginami pradëjo šokti poromis.

Þaidimai, pasiekimai, rekordai

Nors festivalis "Ant rubeþiaus" skaièiuoja tryliktuosius gyvavimo metus, atrodo, kad jo organizatoriai nestokoja naujø uþmojø ir idëjø. Á smagius liaudiškus þaidimus átraukiama liaudies muzikantø pasiklausyti susirinkusi publika. Brandaus amþiaus þmonës gali prisiminti senokai uþmirštus þaidimus, o jaunimas pirmàkart susipaþásta su uþmirštomis lietuviškomis tradicijomis. Prieš devynerius metus "Ant rubeþiaus" uþfiksuotas mûsø šalyje ilgiausias miestelënø stalas. 2001 metais išleistas tikro garso albumas, kompaktinë plokštelë "Ant rubeþiaus 2000".

Renkasi ir atlikëjai, ir menininkai

Klysta tie, kurie mano, kad á liaudiškos muzikos festivalá susirenka vien kaimo muzikos atlikëjai. Èia nuolat dalyvauja ir liaudies meistrai, tautodailininkai, amatininkai, šventës dalyviams suteikdami galimybæ ásigyti rankø darbo gaminiø: medienos dirbiniø, spalvingø nëriniø, ištaigingø skraisèiø. Kadangi šiemet festivalis "Ant rubeþiaus" surengtas švenèiant miesto gimtadiená, amatininkai á mugæ pësèiøjø bulvare susirinko itin gausiai. Èia prekiavo ne tik mûsø šalies menininkai, bet amatininkai iš kaimyninës Latvijos.

Penktadiená 12 val. pirmà kartà Svetainëje prie Kryþiø kalno bus švenèiama Þolinë: sveèiuosis garsi þolininkë Jadvyga Balvoèiûtë, koncertuos dainininkai ir šokëjai, o pašventintos vaišës šá kartà bus nemokamai.

P\enktadiená Þolinës švæsti kvieèia ástabiø angelø saugoma Svetainë prie Kryþiø kalno.

Anot svetainës vadovës Graþinos Gasaitienës, Þolinë – Švenèiausiosios Mergelës Marijos ëmimo á dangø diena - ypatinga, viena graþiausiø lietuviø švenèiø, palydinèiø vasarà, todël nenuostabu, kad tà šventadiená norisi visiems pabûti kartu.

"Pagal lietuviø senovës paprotá per Þolinæ bûtina susitikti su giminëmis ir draugais, pabendrauti, pabûti drauge. Norëtume, kad mûsø Svetainë taptø viena iš tø maloniø vietø susiburti", - sako Graþina.

Svetainë prie Kryþiø kalno sveèiø sekmadiená laukia apie 12 val. - tuojau po šv. Mišiø (jø pradþia - 11 val.) Kryþiø kalno vienuolyno koplyèioje.

Šventës metu þinoma þolininkë Jadvyga Balvoèiûtë pristatys kvapniuosius ir vaistinguosius augalus, ávairias þoleles bei jø savybes, bus galima paragauti karštos ir šaltos þoleliø arbatos, nemokamai pasivaišinti šventinëmis vaišëmis nuo pašventinto gausaus stalo, paþiûrëti ir pasiklausyti atlikëjø: Šiauliø katedros vaikø choro, vaikø kolektyvo "Svirplys" ir kitø. Þolynais išpuoštas veþimaitis sveèius vëþins po graþias Svetainës apylinkes.

"Šiauliai plius" informacija

Modesta JURGAITYTË

Pirmàjá birþelio sekmadiená - birþelio pirmàjà - Lietuvoje buvo švenèiama Tëvo diena. Paminëti šios šventës respublikiniame renginyje "Bûk sveikas, Tëveli" á Šiaulius suvaþiavo Lietuvos pensininkø sàjungos nariai - Lietuvos boèiai iš ávairiausiø Lietuvos vietø – nuo Druskininkø iki Palangos.

"Saulës" kino teatro salëje vos tilpo visi susirinkusieji á respublikiná tëvo dienos renginá "Bûk sveikas, Tëveli". Já organizavo Šiauliø boèiai.

Tëvo dienos šventë Šiauliuose prasidëjo šv. Mišiomis Šv. Petro ir Pauliaus katedroje, kurias aukojo Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis. Po Mišiø, iš ávairiø Lietuvos kampeliø atvykusius sveèius šventës organizatoriai - Šiauliø "boèiai" - vadovaujami Beno Jokubausko, - pakvietë á "Saulës" kino teatrà. Didþiulëje kino teatro salëje vos tilpo visi susirinkusieji.

Sveikinimo þodþius Tëvo dienos proga šventëje tarë Šiauliø vyskupas E. Bartulis, Šiauliø vicemerë Daiva Matonienë, LPS "Boèiai" pirmininkas Petras Ruzgus. Šventiná koncertà tëvams pradëjo Šiauliø boèiø ansamblis, vadovaujamas Elenos Sajapinos. Po šiaulieèiø scenoje koncertavo net iš aštuoniolikos Lietuvos suvaþiavæ boèiø ansambliai. "Saulës" kino teatro scenoje skambëjo ir dzûkiškos, ir þemaitiškos, ir aukštaitiškos dainos. Tad susirinkusieji galëjo išgirsti visø Lietuvos regionø dainø.

Tëvo dienai skirtà respublikiná renginá vainikavo visø bendrai atliekama daina "Þemëj Lietuvos àþuolai þaliuos", kadangi tëvas yra tapatinamas su stiprybe simbolizuojanèiu àþuolu. Lietuvos boèiai po koncerto neskubëjo namo – vieni dalijosi veiklos patirtimi, kiti aplankë Kryþiø kalnà ar kitas áþymias Šiauliø vietas.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Tris dienas trukæs tarptautinis vaikø mëgëjø meno kolektyvø festivalis visus - maþus ir didelius - sukvietë jau vienuoliktà kartà. Tarptautinë vaikø gynimo diena ir Tëvo diena buvo nuspalvinta paèiomis graþiausiomis ir ryškiausiomis spalvomis.

Á šventæ "Aš - maþasis šiaulietis" suguþëjo per 500 šiaulieèiø šeimø.

Penktadiená prie "Retro" kavinës vyko Šiauliø apskrities ikimokykliniø ástaigø dviratukø šventë, kurioje dalyvavo po dvi komandas iš beveik trisdešimties lopšeliø-darþeliø. Vienà komandà sudarë darþelinukai, o kità - tëvai ir ikimokykliniø ástaigø darbuotojai. Apskrities šventëje visos prizinës vietos teko šiaulieèiams.

Vakarop Kultûros centre šiaulieèiø kolektyvas "Aušrelë" atidarë festivalá. Koncertavo sveèiai iš Gruzijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Meno akcijos ir mugë

Šeštadiená uþsienio sveèiai viešëjo Kelmëje ir dalyvavo ten vykusioje liaudies meno šventëje. Vakare "Bumcës klubas" þiûrovus sukvietë á muzikiná spektaklá "Tinginiø kaimas" pagal V. V. Landsbergio pasakà "Tinginiø kalnas".

Saulëtà sekmadiená bulvaras atgijo nuo šurmulio. Vidudiená prie "Senojo dvaro" vykæs kermošëlis sukvietë ne tik vaikø folkloro ansamblius, bet ir jaunuosius amatininkus. Kol kolektyvai koncertavo, þiûrovai galëjo ne tik á scenà þvilgèioti, bet ir koká nors širdþiai mielà daiktà išsirinkti. Savo kûrybos darbus mugëje pristatë Jaunøjø technikø centro pynimo iš vyteliø, dailiøjø amatø, þaislø konstravimo, automodeliavimo ir aviamodeliavimo bûreliø atstovai. Vos spëjæ uþsidirbti pinigø, vaikai puolë jø leisti netoliese esanèiose prekyvietëse.

Á Kaštonø alëjà tëvelius traukë vaikai, panoræ pajodinëti poniais. Akis traukë ryškiaspalviai klounai iš jaunimo teatro studijos "Helijas". Bulvare vyko holistinio judëjimo teatro "S" akcija "Etiudai", prie Didþdvario gimnazijos - "Spalvota këdë", vaikšèiojo J. Janonio gimnazijos "Koloritas" mimai, "Kompanija šauni" mergaitës dalijo balionus.

Šiauliuose vaikø daugëja

Dar neprasidëjus jau ketvirtà kartà Šiauliø savivaldybës Civilinës metrikacijos skyriaus rengiamai šventei "Aš - maþasis šiaulietis" bulvare jau buvo matyti geltonais balionais papuošti vaikiški veþimëliai.

Balionus su uþrašu "Aš - maþasis šiaulietis", paþymëjimus su vaikuèio nuotrauka ir miesto mero parašu bei geltonus puodelius gavo 525 nuo praëjusiø metø geguþës pirmos dienos gimæ vaikai. Per metus Šiauliuose gimë 1100 vaikø. Nuo 2004 metø, kai buvo pradëta rengti ši unikali, jokiame kitame mieste nerengiama šventë, Šiauliai kasmet pasipildo šiek tiek daugiau nei tûkstanèiu naujø gyventojø. Demografinë situacija po truputá gerëja.

Po to, kai dovanas áteikë pats meras Genadijus Mikšys ir vicemerë Alma Javtokienë, šventës dalyviai traukë á amfiteatrà, kur dalá savo programos parodë uþsienio kolektyvai.

Visà pasirodymà Gruzijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos kolektyvai parodë vakare vykusiame šventiniame koncerte "Vaikai - graþiausios þemës gëlës". Šiauliams atstovavo konservatorijos moksleiviø bigbendas, "Svajokliai", "Maþosios þirniukës", "Ro-ko-ko", "Nieko tokio", "Flamingas", "Šëltinis", "Aušrelë", "En-den-du", "Incognito", "Kosmëja", "Þelmenëliai", "Bumcës klubas", Lauros dainavimo studija.

Festivalio metu vykusioje labdaros akcijoje "Noriu padëti" surinkti þaislai, knygelës ir kiti daiktai perduoti Vaikø globos namams.

Jausmingai šoko jaunoji kolektyvo "Pesvebi" atlikëja iš kalnuotosios Gruzijos.		Tarptautinis festivalis "Saulës vaikai" sulaukë sveèiø ir iš Ukrainos. Vaišingieji kolektyvo "Podolianèik" atstovai, scenoje nešdami duonà, kvietë ir jø šalyje apsilankyti.

Kultûros ástaigø lankytojø daugëja, taèiau darbuotojø algos nedidëja

Modesta JURGAITYTË

Statistikos departamento paskelbta informacija apie kultûros ástaigø veiklà Lietuvoje verèia nudþiugti. Pernai gerokai daugiau lietuviø plûdo á kino ir teatro sales. Þiûrovø skaièius teatruose viršijo milijonà, o kas penktas šalies gyventojas buvo Lietuvos bibliotekø skaitytojas. Ši gerëjanti situacija reiškia, kad Lietuva kultûrëja? Kokia yra Šiauliø kultûros ástaigø situacija, palyginti su bendromis Lietuvos tendencijomis?

Ir dramos teatras, ir "Aušros" muziejus, ir kino salës Šiauliuose pernai sulaukë daugiau þiûrovø bei lankytojø nei ankstesniais metais. Lankymasis kultûros ástaigose šiaulieèiams pamaþu tampa bûtinu dalyku.

Teatras tampa bûtina gyvenimo dalimi

Lietuvoje 2007 metais veikë 34 teatrai, kurie per metus parodë 4400 spektakliø. Labiausiai stebina tai, kad Lietuvos teatrø spektaklius pernai þiûrëjo 40 tûkstanèiø þiûrovø daugiau nei 2006 metais. Teatro þiûrovø pernai buvo per milijonà. Pernai Lietuvoje net 17 procentø padaugëjo ir nevalstybiniø teatrø, kuriuose lankësi kas ketvirtas teatro þiûrovas.

Šiauliø dramos teatras pernai parodë 168 spektaklius. Á juos susirinko 8 tûkstanèiais daugiau þiûrovø nei 2006-aisias - beveik 44 tûkstanèiai. Teatro vadovas Antanas Venckus dþiaugiasi tokiais teigiamais pokyèiais. "Pernai pajutom, kad þiûrovai atsigræþë á teatrà", - sakë A. Venckus. Ar nekeista, kad blogëjant ekonominei situacijai, kai þmonës beperka bûtiniausias prekes, á teatrà ateina vis daugiau þiûrovø? "Malonu, kad teatras tampa bûtiniausiu dalyku", - juokdamasis atsako teatro vadovas. Kas lemia, kad þiûrovai vël ëmë plûsti á teatro sales? "Þiûrovai persisotino pigiais produktais ir nori dvasingumo", - mano A. Venckus. Anot jo, pastebima, kad þiûrovø ne tik daugëja, bet jie ir jaunëja, o tai labai dþiugina.

Ar nevalstybiniai teatrai, komerciniai spektakliai, kuriø Lietuvoje tik daugëja, netampa rimtais konkurentais valstybiniam Šiauliø dramos teatrui? A. Venckus mano, kad Lietuvoje teatrø nedaug ir konkurencija èia nejauèiama. O komercinius spektaklius þmonës gali arba rinktis, arba ne. Optimistiškai nusiteikæs Šiauliø dramos teatro vadovas mano, kad viskas klosis gera linkme, jeigu teatras stengsis – pristatinës premjeras, ieškos naujø reþisûros sprendimø.

Muziejus – viena lankomiausiø kultûros ástaigø

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vis daugiau lankytojø sulaukia ir muziejai – pernai juos aplankë 200 tûkstanèiø þmoniø daugiau nei 2006 metais. Kol kas daugiausia lankytojø pritraukia Lietuvos jûrø muziejus – daugiau nei pusæ milijono per metus. Šiauliø "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza sako, kad ir Šiauliø muziejus sulaukia gana daug lankytojø. Pernai Šiauliø "Aušros" muziejaus ekspozicijas pamatë beveik 70 tûkstanèiø þmoniø. Direktorius dþiaugiasi, kad daugëja á muziejø uþsukanèiø pavieniø, neorganizuotø þmoniø. Tai, ko gero, lemia augantis þmoniø sàmoningumas. Juk kitø vietø, kur galëtum pamatyti senovinius daiktus, susipaþinti su krašto istorija – nëra. Jaunimà, vaikus á muziejø traukia ádomûs edukaciniai uþsiëmimai, kuriuose piešiama, þaidþiama.

R. Balza pastebi, kad muziejø lankytojø daugëja ne tik Šiauliuose ar Lietuvoje, bet ir Europoje. Apskritai muziejai yra viena lankomiausiø kultûros ástaigø. Taèiau Šiauliø "Aušros" muziejus negali pasigirti sulaukiantis daug uþsienio turistø, jie sudaro tik 5-7 procentus lankytojø. R. Balzos nuomone, tai lemia nedidelis á Šiaulius atvykstanèiø turistø skaièius.

Taèiau didëjantis lankytojø skaièius nieko gera neþada muziejaus darbuotojams. "Daugëja lankytojø, didëja ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojams. Be to, vyksta bendri projektai su lenkais, vokieèiais, latviais, austrais, danais, švedais – þmonës turi mokëti uþsienio kalbas. O atlyginimo poþiûriu darbuotojø situacija yra graudoka", - apie muziejaus problemas atvirauja direktorius. Anot jo, dar viena bëda - informaciniø naujoviø, techniniø privalumø trûkumas muziejuje. Jeigu muziejaus eksponatai bûtø pateikiami moderniai ir ádomiai, muziejus pritrauktø dar daugiau lankytojø. O ir muziejø pastatø renovacijai skiriama maþai lëšø – šiuo metu remontuojama tik Chaimo Frenkelio vila, nors remonto laukia daugelis muziejaus pastatø.

Pagyvenæ þmonës laikrašèius skaito skaityklose

Statistikos departamento duomenis, kas penktas Lietuvos gyventojas 2007 metais buvo Lietuvos bibliotekø skaitytojas. Taèiau skaitytojø skaièius, pernai, palyginti su 2006 metais, sumaþëjo 9 tûkstanèiais. Ar ir Šiauliuose bibliotekoms trûksta skaitytojø? Šiauliø apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje pernai naujø skaitytojø prisiregistravo daugiau nei 2006 metais, taèiau nuolatiniø skaitytojø išties sumaþëjo nuo 236 iki 228 tûkstanèiø.

Bibliotekos kultûrinës veiklos vadybininkë Regina Mieþetienë sako, kad biblioteka nejauèia lankytojø maþëjimo. Galbût jø šiek tiek sumaþëjo dël prasidëjusio ir nepatogumø sukëlusio remonto. Anot jos, kasdien biblioteka per dienà aptarnauja maþdaug 600 skaitytojø. "Þmoniø ateina kaip á gerà koncertà" , - juokiasi R. Mieþetienë. Pagrindiniai bibliotekos skaitytojai, kaip ir kasmet, išlieka studentai ir moksleiviai, iš suaugusiøjø – tarnautojai. Pastaruoju metu itin pabrangus periodiniams leidiniams, periodikos skaityklà atakuoja pagyvenæ þmonës. "Tad jokio maþëjimo nejauèiame", - sako bibliotekos darbuotoja.

Pagrindinë bëda, su kuria susiduria bibliotekø darbuotojai – per maþi atlyginimai. "Valytojos uþdirba tiek pat, kiek mes, turinèios aukštàjá išsilavinimà. Be to, bibliotekø darbuotojoms keliami aukšti reikalavimai, pavyzdþiui, kompiuterinio raštingumo, o kai kuriø darbuotojø atlyginimai nesiekia në tûkstanèio. Moralinio pasitenkinimo tikrai nejauèiame", - nuogàstauja R. Mieþetienë.

Dar viena Šiauliø apskrities Povilo Višinskio bibliotekos problema – iš Valstybinio investicijø fondo lëšø atliekama renovacija. Moteris abejoja, ar iš išorës pagraþëjusiai bibliotekai uþteks pinigø rekonstruoti pastato vidø.

Á kino sales pritraukia dubliuoti animaciniai filmai

Pernai šalies kino teatruose apsilankë daugiau nei trys milijonai þiûrovø, tai yra ketvirtadaliu daugiau nei 2006 metais. Tad kine pernai buvo bene kiekvienas lietuvis. Iš viso Lietuvoje pernai veikë 78 kino salës. Vienoje salëje vidutiniškai buvo parodyta tûkstantis kino filmø seansø. Filmø platintojai kino teatrams pateikë 141 naujà filmà, iš kuriø 97 (69 proc.) sukurti JAV. Šios šalies kino filmus þiûrëjo 80 procentø þiûrovø.

UAB "Amfiteatro filmai", valdanèios Šiauliuose veikianèius kino teatrus ir sales, direktorius Eugenijus Civilka sako, kad 2007 metai buvo labai sëkmingi. Þmoniø, einanèiø á kinà, daugëjo. Per metus á Šiauliø kino sales suplûdo beveik 160 tûkstanèiø þiûrovø, tad bene kiekvienas šiaulietis pernai lankësi kine. Nors 2007 metais didelio lankytojø šuolio nebuvo. Jis dvigubai išaugo 2006 metais. E. Civilka mano, kad þmoniø kino salëse daugëja, nes jie nori pailsëti, gerai praleisti laisvalaiká.

Vyras pasakoja, kad kokybiško kino era prasidëjo maþdaug 1998 metais. Tuomet þmonës á kinà ëjo ne tik filmo þiûrëti, bet ir patirti naujø áspûdþiø, kuriuos suteikë "Dolby Surround" sistema. Dabar þmonës priprato prie šiø technikos naujoviø ir á kinà eina jau konkreèiø filmø þiûrëti.

E. Civilka pastebi, kad 2007-aisiais buvo parodyta daug komerciškai naudingø filmø. Þiûrimiausi yra šeimai skirti animaciniai lietuviškai dubliuoti filmai. Sëkmingos yra ir nuotykiø juostos, romanø ekranizacijos. Daugiausia á kino sales susirenka moksleiviø ir studentø, nes jiems taikoma lanksti nuolaidø sistema. Daþnai èia uþsuka ir vidutinio amþiaus vidutines pajamas gaunantys þmonës, kurie gali sau leisti uþ kino seansà sumokëti 12 litø. Bilietai, palyginti su kitø miestø kino teatrais, Šiauliuose yra pigiausi.

Šiuo metu Šiauliuose veikia net keturios kino salës. Pernai mûsø mieste buvo parodyta 150 naujø kino filmø. E. Civilka sako, kad dvi naujos kino salës prekybos centre "Tilþë" buvo atidarytos dël kino saliø trûkumo – dviejø Šiauliuose buvo per maþa – nebebuvo ámanoma ágyvendinti visø pasirašytø kontraktø. Dabar šiaulieèiai gali greièiau sulaukti nekomerciniø filmø, kuriø á Lietuvà atkeliauja vos po kelias kopijas.

Istorinis paveldas - palëpës negatyvai

Modesta JURGAITYTË

Muziejininkø darbà ne visada lydi sëkmë ir atradimai. Kartais, ilgai ieškojus eksponato, belieka nuleisti rankas... Nes jis atsiduria kito muziejaus darbuotojø rankose. Šiauliø "Aušros" muziejaus Atvirukø sektoriaus vyriausiasis muziejininkas Almantas Šlivinskas pasakoja, kaip namo palëpëje ieškojo Telšiø fotografo Kazimiero Budgino áamþintø unikaliø Rainiø tragedijos aukø negatyvø.

Kazimiero Budgino nuotraukoje - Šilalës Pavasario kuopos 10 metø jubiliejaus šventës gyvasis paveikslas "Girtuokliai", 1929 m. "Aušros" muziejaus archyvo nuotr.

Telšiuose garsëjæs fotografas

Šiauliø "Aušros" muziejaus darbuotojas A. Šlivinskas pasakoja kurá laikà tyrinëjæs fotografijà, fotografø veiklà. "Tyrinëjant fotopaveldà, man pasirodë ádomi Telšiø fotografø Alfonso (1912-1985 m.) ir Kazimiero (1906-1987 m.) Budginø veikla, apie juos niekas nebuvo rašæs. Telšiai visà laikà garsëjo fotografais. Mane jie sudomino kaip gerà fotografijos lygá pasiekæ savamoksliai. Jø darbai buvo meniški, autoriai pasiþymëjo kruopštumu", - teigia A. Šlivinskas.

Kazimieras Budginas buvo labiau patyræs fotografas, fotografuoti pradëjæs dar tarpukario Lietuvoje. "Iš pradþiø Telšiuose jis atidarë vyninæ, išbandë kitus verslus, taèiau pamatë, kad fotografija ir prekyba (turëjo trikotaþo, galanterijos parduotuvæ) yra pelningiausia", - tæsia muziejaus darbuotojas. Kalbama, kad telšiškiai K. Budginà vertino kaip gerà portretistà, jam niekada netrûko uþsakymø, o šiuo amatu jis vertësi ir sulaukæs pensinio amþiaus.

K. Budgino fotografija ypaè išpopuliarëjo pokariu, nes daugelis kariškiø po karo mëgo ásiamþinti. Tuo metu ypaè trûko geros kokybës fotomedþiagø. "Fotografas prisikraudavo lagaminà "èervonsø" ir vaþiuodavo á Rygos turgø, kuriame buvo pardavinëjami vokiški, po karo parsiveþti, daiktai. Turguje buvo prekiaujama ir fototechnika, fotomedþiagomis. K. Budginas turguje ásigydavo ryškalø, fotopopieriaus, kitiems parveþdavo vokiškø fotoaparatø. Kariškiams ypaè patiko fotografijos ant vokiško minkšto fotopopieriaus, nes šis perteikdavo daugiau pustoniø nei rusiškas", - pasakoja Šiauliø "Aušros" muziejaus darbuotojas.

Fotografavo Rainiø aukas ir paslëpë negatyvus

A. Šlivinskui domintis A. ir K. Budginø personalijomis, jø fotografija, muziejininkà suintrigavo K. Budgino dukters ir jos vyro muziejininkui patikëta informacija, kad K. Budginas fotografavæs Rainiø tragedijos aukas, o negatyvus paslëpæs. Juos K. Budginas, sudëjæs á metalinæ dëþutæ, paslëpë maþdaug 1948-1949 metais Telšiuose statydamas namà ir árengdamas palëpës perdengimà. Šià paslaptá þinojo tik artimiausi þmonës, nes, esant sovietinei santvarkai, uþ šias fotografijas grësë ištrëmimas á Sibirà. Net ir Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ, K. Budgino artimieji apie tai kalbëjo atsargiai. Be to, K. Budgino þentas buvo ásitikinæs, kad negatyvø ieškoti, juos tyrinëti ir saugoti turi istorijos specialistai, nes tai istorinis paveldas.

"Rainiø tragedija ávyko 1941 metais, vos tik Lietuvà uþëmë vokieèiai. NKVD neturëjo kur dëti kalinamø Lietuvos politiniø kaliniø ir visus juos išþudë", - apie Rainiø þudynes pasakoja muziejininkas. Þudynës vyko netoli Telšiø esanèiame Rainiø miškelyje. Buvo nuþudyta apie 80 intelektualø, teisininkø, politikø. Šios þudynës išsiskyrë þiaurumu – vyrams nupjauti lieþuviai, pilvai badyti durtuvais, nupjauti ir á burnas sukišti lytiniai organai.

Kodël fotografuoti buvo kvieèiamas bûtent K. Budginas? "Manau, kad kai vokieèiai uþëmë Telšius, dauguma fotografø buvo þydai. Vokieèiai þydø nemëgo ir jø nesikvietë, nors ne vienas jø buvo gerokai aukštesnio meistriškumo ir dirbo su elektros apšvietimu. Nors K. Budginas elektros savo darbuose dar nenaudojo, jis, ko gero, buvo vienas iš nedaugelio to meto fotografø lietuviø, galëjusiø viešai dirbti", - svarsto A. Šlivinskas.

Anot muziejininko, Rainiø þudyniø fotografijos yra retenybë. Jø þinoma tik keletas. Dalis tragedijos nuotraukø Nepriklausomybës metais buvo eksponuojama Tešiø "Alkos" muziejuje, taèiau A. Šlivinskas abejoja, ar tai buvo K. Budgino darytos fotografijos, greièiau paèiø vokieèiø.

"Kai išgirdome, kad K. Budginas fotografavo aukas ir negatyvus paslëpë savo namo palëpëje, iškart susidomëjome ir nutarëme juos surasti. Naujasis namo savininkas (K. Budginui mirus namas buvo parduotas) leido raustis namo palëpëje, ardyti jos perdengimà", - tæsia A. Šlivinskas. Vyras pasakoja, kad susirado net talkininkà su metalo ieškikliu.

Palëpëje rasti nepavyko

"Sutartà dienà nuvaþiavome á Telšius, persirengëme, pradëjome darbus. Išardëme vienà palëpës kraštà, kità. Galø gale – vos ne visà palëpæ... Išlindome juodi, bet nieko neradæ. Atrodo, palëpë susisluoksniavusi, niekada neardyta, taèiau nieko nëra. O faktas, kad negatyvai buvo paslëpti - tikras, juk þentui ir dukteriai K. Budginas nemelavo", - nesëkmingàjà istorijos dalá pasakoja muziejininkas.

Tik èia dar ne istorijos pabaiga. Po kiek laiko fotografo þentas atsiuntë iš Telšiø laikrašèio iškirptà þinutæ, kurioje rašoma, kad Telšiø muziejaus kolegos dþiaugiasi iš vieno telšiškio gavæ dovanà - unikalius Rainiø tragedijos negatyvus. Pasirodo, naujasis namo savininkas taip pat buvo fotografas.

Matyt, jam kilusi mintis pasirausti palëpëje, kurioje bûta visokiø K. Budgino fotografijos rakandø. "Ir benaršydamas, matyt, uþtiko dëþutæ su negatyvais. Ko gero, jis jà turëjo ir kai mes jos palëpëje ieškojome. Po paieškø miestelyje pasklidus gandui, jis sunerimo ir sumanë negatyvus atiduoti Telšiø muziejui. Apmaudu, kad tiek ádëjome pastangø, bet nieko nepešëme", - nuogàstauja muziejininkas A. Šlivinskas. Kol kas šie negatyvai dar nëra paskelbti. Dalá jø istorikai jau ištyrë.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Treèiadienio popietæ Šiauliø universiteto Botanikos sodo lankytojai galëjo pasijusti studentais, pakliuvæ á pavasario dþiaugsmo sesijà. Nuo maþo iki didelio, keliaudami nuo vieno studijø dalyko prie kito, Botanikos sodo lankytojai buvo vertinami, vaišinami ir linksminami. Sklandanti gera nuotaika, rami muzika, sodrios audiniø spalvos ir kà tik nupjautos þolës kvapas supynë odæ pavasariui. Botanikos sodo inicijuotas renginys visuomenei po metø pertraukos rengiamas jau antrà kartà. Atgaivinti projektà "Odë pavasario dþiaugsmui" kilo dabartinei Botanikos sodo direktorei Astai Klimienei.

Po sodà tarsi musmirës išsibarstë J. Janonio gimnazijos dailës studijos "Koloritas" mimai.		Vaikai iš popieriaus klijavo nuotaikingà kiškio logotipà.

Šá kartà renginyje dalyvavo Šiauliø universiteto Humanitarinio, Edukologijos, Menø, Socialiniø, Gamtos mokslø fakultetø studentai, folkloro ansamblis "Vaiguva" ir J. Janonio gimnazijos dailës studija "Koloritas".

"Šiek tiek baiminomës, koká scenarijø reikës parinkti ir kaip viskà reikës sujungti, juk pakviesta daug ávairiø specialybiø studentø ir moksleiviø. Sesijos interpretacija labai tiko, - kalbëjo Botanikos sodo direktorë ir renginio kuratorë A. Klimienë. - Renginys pavyko. Nepaisant to, kad já organizavome darbo dienà ir dar nepasibaigus darbo valandoms, atëjo nemaþai ávairaus amþiaus lankytojø. Dþiugu, kad jaunuoliai, iškeisdami kompiuterius ar barus, renkasi tokià laisvalaikio formà."

Pirmakursës demonstravo rûbus, parinktus pavasario tema.

Taps tradicija

Renginio dalyviai vaikšèiojo po sodà ir áskaitø lape tarsi studentai sesijos metu rinko parašus – šypsenëles, pliusiukus ar drugelius uþ atliktà uþduotá. Tik èia egzamino baimæ keitë smalsumas ir dþiaugsmas. Dëstytojais virtæ ŠU studentai siûlë kurti logotipà, odæ pavasariui, popierinius skalbinius ir paukštelius, vaidinti nebyliame teatre, šokinëti per sukamà virvæ ar pûsti ilgà puèiamàjá mediná instrumentà daudytæ. Deklamuodami eiles lankytojai galëjo išbandyti oratorinius, o suvaidindami etiudà - aktorinius gebëjimus. Trylika uþduoèiø áveikta – dedamas antspaudas ir sesija išlaikyta!

Studentams sumanymus ágyvendinti padëjo dëstytojai Dþiuljeta Maskuliûnienë, Marytë Ruzgytë, Asta Šiarekovienë, Jûratë Klimienë, Irena Burneckienë, Vilma Busilaitë, Kæstutis Navickis, Agnë Vaitkevièiûtë, Dalë Dargienë ir Diana Martinaitienë.

Tikimasi, kad renginys "Odë pavasario dþiaugsmui" taps tradiciniu. "Ágijæ patirties ir dràsos, kitàmet ryšimës já rengti savaitgalá. Tada pakviesime prisijungti dar daugiau mokyklø ir universiteto fakultetø, kad bûtø dar daugiau veiklos ir dar gausiau þmoniø. Juk esame atviri visuomenei, o mûsø paskirtis – dalyti groþá ir gërá", - kalbëjo direktorë.

"Vaiguvos" nariø siûlomà, atrodytø, nelengvà uþduotá – teisingai pûsti daudytæ – áveikë kone kiekvienas.		ŠU Humanitarinio fakulteto lietuviø filologijos ir leidybos bei lietuviø filologijos ir ryšiø su visuomene specialybës studentës kvietë á literatûriná piknikà ant pavasario þolës.

Modesta JURGAITYTË

Visà balandá Šiauliuose buvo minima 60-oji Šiauliø aukštosios mokyklos sukaktis. Jubiliejus išsiskyrë renginiø gausa, ávairove – jø surengta apie 30. Šiauliø aukštosios mokyklos 60-metá vainikavo naujojo Šiauliø universiteto rektoriaus prof. Vido Lauruškos inauguracija. Apie praëjusià šventæ, Šiauliø aukštosios mokyklos istorijà, jos svarbà šiandieniam ŠU gyvenimui kalbamës su ŠU studijø prorektoriumi Juozu Pabrëþa.

Praeitø metø lapkritá išrinktas naujasis rektorius profesorius Vidas Lauruška inauguruotas baigiamajame Šiauliø aukštosios mokyklos 60-meèio renginyje. Á šià šventæ susirinko net 12 Lietuvos universitetø rektoriø. Zenono RIPINSKIO nuotr.

Dvi aukštosios mokyklos pradþios

"Svarbu, kad kiekvienas jubiliejus bûtø paminëtas naujomis knygomis. 60-ajam Šiauliø aukštosios mokyklos jubiliejui skirta trijø autoriø – Aloyzo Gudavièiaus, mano ir Stasio Šimaièio – knyga "Šiauliø universitetas: ištakos ir dabartis". Šioje knygoje bandëme apèiuopti galimà ir tikràjà universiteto pradþià, aprašëme, kokia yra dabartis", - pokalbá pradeda ŠU prorektorius.

Anot jo, šioje knygoje pirmà kartà iškeliama idëja, kad švietimo, mokslo pradþia Šiauliø krašte, tad ir Šiauliø universiteto, galëjo bûti XVII amþiaus vidurys, kai 1654 m. jëzuitai ákûrë Pašiaušës kolegijà. "Mûsø mokslininkas, docentas S. Šimaitis archyvuose surado daug ádomios medþiagos apie šià jëzuitø kolegijà. Ji, bûdama 25 kilometrai nuo Šiauliø, veikë daugiau nei šimtmetá, turëjo didþiulæ, turtingà bibliotekà, èia buvo skaitomi universitetiniai filosofijos ir teologijos kursai", - pasakoja J. Pabrëþa.

Taèiau šiai kolegijai, kaip bûdavo áprasta seniau, nebuvo lemta tapti akademija ar universitetu. Kai buvo panaikintas jëzuitø ordinas, kolegijos veikla buvo nutraukta. "Ádomu, kad iš tos kolegijos plytø, rekonstruotø pastatø buvo pastatyta Šiauliø gimnazija, dabartinë Juliaus Janonio gimnazija. Per jubiliejø ant J. Janonio gimnazijos sienos atidengëme lentà, skirtà aukštojo mokslo Šiauliø krašte istorijai áamþinti", - tæsia J. Pabrëþa.

Tikroji aukštojo mokslo Šiauliuose pradþia yra 1948-ieji, kai buvo ásteigtas Šiauliø mokytojø institutas. J. Pabrëþa pasakoja, kad 1954-aisiais Mokytojø institutas buvo reorganizuotas á Šiauliø pedagoginá institutà. 1959 m. Šiauliuose pradëjo veikti inþinierius rengiantis Kauno technologijos universiteto Politechnikos fakultetas. "Per 38 metus KTU Šiauliø technologijos fakultetas išleido daugiau nei 2200 inþinieriø. Per 43 Pedagoginio instituto gyvavimo metus já baigë daugiau - 28500 absolventø, daugiausia - pedagogø. Nuo aukštosios mokyklos ásikûrimo Šiauliuose iš viso absolventams yra išduota apie 48 tûkstanèius diplomø", - Šiauliø aukštosios mokyklos faktus vardija studijø prorektorius.

Šiauliø aukštosios mokyklos 60-meèio proga išleista knyga "Šiauliø universitetas: ištakos ir dabartis". Nuotraukoje - redaktoriø kolegija: (iš kairës) doc. Stasys Šimaitis, prof. Aloyzas Gudavièius, Birutë Lukošiûtë, doc. Juozas Pabrëþa (pirmininkas) ir Zenonas Ripinskis. Autorës nuotr.

Verþlus ŠU dešimtmetis

J. Pabrëþa sako, kad knygoje "Šiauliø universitetas: ištakos ir dabartis" daugiausia dëmesio skiriama aktyviam, dinamiškam ŠU dešimtmeèiui, kuris labiausiai ir išsiskiria per visà Šiauliø aukštosios mokyklos 60 metø istorijà. ŠU buvo ásteigtas 1997 metais – reorganizavus Kauno technologinio universiteto Politechnikos fakultetà ir Šiauliø pedagoginá institutà.

"Studentø nuo universiteto ásteigimo metø padaugëjo daugiau nei dvigubai. Dabar jø beveik 12 tûkstanèiø. Esame vienas aktyviausiai naujas studijø programas kurianèiø universitetø. Per universiteto dešimtmetá ádiegtos net 48 naujos studijø programos. Iš viso šiuo metu ŠU yra vykdomos 25 krypèiø 86 studijø programos. Ávairios kryptys, studijø programos ir yra klasikinio universiteto modelio árodymas", - mano J. Pabrëþa. 2002 metais universitetas dalyvavo tik aštuoniose tarptautiniuose projektuose, o 2007-aisias – jau net 47 struktûriniø fondø tarptautiniuose projektuose. Per dešimt metø išaugo mokslo pedagoginiø darbuotojø skaièius. Iš pradþiø universitete jø dirbo 354, dabar - 556. ŠU leidþia 11 periodiniø mokslo þurnalø, iš kuriø septyni yra referuojami Lietuvos mokslo tarybos patvirtintose tarptautinëse duomenø bazëse.

Prorektorius didþiuojasi, kad universitetas jau šá rudená turës moderniausià Šiaurës regione bibliotekà. Jos atidarymas galbût taps dar vienu jubiliejiniø renginiø tæsiniu, nes universitetui tai yra svarbus akcentas. "Anksèiau, nebijau sakyti, biblioteka buvo silpnoji mûsø universiteto dalis, dabar turësime modernià ir aukštø technologijø bibliotekà, tenkinanèià ne tik mûsø studentø, bet ir viso Šiaurës Lietuvos regiono poreikius", - dþiaugiasi pašnekovas.

Labai svarbià vietà universiteto gyvenime uþima ir neakademinë arba veikla po studijø. "Galime pasigirti ir meno kolektyvais, ir sporto komandomis, jø pasiekimais. Mûsø meniná gyvenimà ir naujà gyvybæ ne tik ŠU, bet ir miestui suteikë naujai ásteigta studijø programa "Estrados menas". Dþiaugiamës, nes šiemet išleidþiame pirmàjà laidà", - tæsia J. Pabrëþa. Anot jo, universitetas negyvena uþdaro gyvenimo – glaudþiai bendradarbiaujama su Šiauliø miesto savivaldybe, Šiauliø apskritimi, miesto ámonëmis. "36 mûsø socialiniø mokslø mokslininkai labai svariai prisidëjo kurdami Šiauliø miesto strateginá bei regiono plëtros planus", - su universiteto indëliu miestui supaþindina ŠU prorektorius.

Ar didelis universitete studijuoti norinèiøjø skaièius negali tapti problema aukštosioms Lietuvos mokykloms? "Mûsø universitete studentø skaièius jau stabilizavosi. Kasmet á visas studijø pakopas ir formas priimame apie 3000 studentø. Universitetà kasmet baigia šiek tiek maþiau - apie pustreèio tûkstanèio - absolventø. 11-12 tûkstanèiø studentø mûsø universitetui uþtenka pakankama. Jeigu þmonës trokšta studijuoti, reikia suteikti jiems galimybæ. O pagrindinis mûsø siekis yra uþtikrinti gerà studijø kokybæ. Neseniai senatas patvirtino dëstytojø kvalifikacijos këlimo nuostatus ir studijø kokybës plëtros strategijà 2008-2011 metams", - atsako studijø prorektorius J. Pabrëþa.

Ant Juliaus Janonio gimnazijos sienos atidengta aukštojo mokslo Šiauliø krašte istorijà áamþinanti lenta. Šiam pastatui statyti panaudotos nugriauto Pašiaušës jëzuitø kolegijos (1654-1773 m.) ansamblio plytos. 1950-1953 metais Juliaus Janonio gimnazijoje veikë Mokytojø institutas. Autorës nuotr.

Kaip Šiauliø universitetas jauèiasi tarp kitø Lietuvos universitetø? "Mes turime išskirtinæ savo vietà. Nesame didþiuliai konkurentai Vilniui ar Kaunui. Esame Šiaurës Lietuvos regiono universitetas ir èia matau didþiulá universiteto pranašumà. Mes didþiuojamës regioniniu universiteto statusu. Šiaurës Lietuvoje su turimu potencialu mes tikrai bûsime reikalingi", - mano pašnekovas.

Šventiniø renginiø nuotrupos

Begalëje Šiauliø aukštosios mokyklos 60-meèiui skirtø renginiø dalyvavusiam J. Pabrëþai ásiminë tarptautinë partnerystës diena. Šiauliø aukštàjà mokyklà pagerbë net iš 22 aukštøjø mokyklø ir 11 šaliø atvykæ sveèiai. Á iškilmes atvyko ir nuolatiniai ŠU draugai iš Amerikos Omahos universiteto. Šia proga Šiaulius aplankë ir Amerikos ambasadorius. Anot studijø prorektoriaus, iš viso Šiauliø universitetas turi pasirašæs bendradarbiavimo sutartis su 106 aukštojo mokslo institucijomis iš 33 šaliø.

Dar praeitø metø lapkritá išrinkto naujojo ŠU rektoriaus prof. Vido Lauruškos inauguracija taip pat buvo atidëta iki Šiauliø aukštosios mokyklos 60-meèio. Á jà atvyko Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Mokslo ministerijos atstovai, net 12 Lietuvos universitetø rektoriø. Po iškilmingo Senato posëdþio, kuriame buvo prisiminta 60 metø Šiauliø aukštosios mokyklos istorija, buvo ánešta toga, rektoriaus grandinë. "Rektorius buvo papuoštas regalijomis ir prisiekë", - prisimena J. Pabrëþa.

Inauguruotas buvo septintasis Šiauliø aukštosios mokyklos rektorius. "Rektorius yra labai svarbus, uþ visà universitetà, jo gyvenimà, plëtrà atsakingas asmuo. Studijø prorektoriumi esu daug metø, dirbau ne su vienu rektoriumi. Ir Aloyzas Gudavièius, ir Vincas Laurutis ánešë didþiulá indëlá á universiteto plëtrà kaip asmenybës, mokslininkai ir vadybininkai. Aš manau, kad lygiai toká pat, tik kitoká indëlá áneš ir Vidas Lauruška, vesdamas universitetà á naujas aukštumas. Didþiausias jo siekis ir visos kadencijos ásipareigojimas bus ákurti studentø miestelá prie Šiauliø, vaþiuojant Radviliškio link", - mano J. Pabrëþa.

Su šypsena sutikti savaitgalá ragino tarptautinës organizacijos AIESEC jaunimas. Surengta akcija "Šypsokis, Šiaulieti!" neturi jokio konkreèiai išmatuojamo tikslo.

"Norime, kad pavasaris pasireikštø ne vien šiltu oru, saule, bet ir besišypsanèiais þmonëmis", – sako AIESEC Šiauliø skyriaus prezidentas Gediminas Trijonis. Daþnai vyraujanti nuomonë apie jaunimà – "chuliganai" penktadienio vakarais. Norint pakeisti nuomonæ bei paskatinti jaunimà rodyti teigiamà pavyzdá visuomenëje, akcijos šypsenos buvo dalijamos "nemokamai ir visiems". Organizacijos jaunimas tiki, kad tokiomis iniciatyvomis bei akcijomis po truputá pavyks pakeisti nuomonæ apie jaunimà.

Akcijos metu per 45 minutes buvo padovanota lygiai 1000 šypsenø (1000 saldainiø su prisegtu lapeliu, vaizduojanèiu besišypsantá veidelá). "Vieni mielai priëmë šypsenas ir taip pat linkëjo gero savaitgalio, kiti tiesiog priëmë saldainius, treti net neþiûrëjo á besišypsanèio jaunimo pusæ. Manau, kad tokiomis ar panašiomis akcijomis pradësime daþniau šypsotis þmonëms. Juk sakoma - jei tu kaþkam šypsaisi, tai ir tau bûtinai nusišypsos. Suprantu, kad didelio poveikio nebus vien tik nuo tokios akcijos, taèiau taip pat suprantu, kad jei kiekvienas iš mûsø bent po truputá prisidëtume prie panašiø akcijø ar tiesiog bûtume šiltesni vieni kitiems, tai tikrai turëtø poveiká", - sakë G. Trijonis.

"Šiauliai plius" informacija

Liucija MASAITYTË

Dvi dienas Kultûros centre nenutilo linksmas šurmulys, tvyrojo šventinë nuotaika – vaikø ir jaunimo teatro studija "Kompanija šauni" šventë savo 15-àjá gimtadiená. Á šventæ susirinkusiems sveèiams jubiliatai suvaidino net penkis spektaklius, iš kuriø du buvo parodyti pirmà kartà.

Vaikø ir jaunimo teatro studija "Kompanija šauni" 15-àjá gimtadiená paminëjo scenoje. Á šventæ susirinkusiems sveèiams jie suvaidino net penkis spektaklius, iš kuriø du buvo rodyti pirmà kartà.

Paklausta, kuris studijos gimtadienis iš visø penkiolikos buvo pats ásimintiniausias, vadovë Dalë Dargienë šypteli ir prisipaþásta visø jø nešventusi, o paminëjusi tik dešimtàjá ir šá – penkioliktàjá. "Dešimtojo gimtadienio proga šventæ surengëme Šiauliø dramos teatre. Vaikams tai buvo didelë dovana, nes kiekvienam jaunam aktoriui yra be galo malonu suvaidinti tikroje teatro scenoje, o štai šá gimtadiená švenèiame pasikvietæ savo draugus - teatro studijas iš Raseiniø ir Londono." Per penkiolika gyvavimo metø "Kompanija šauni" susikûrë savas tradicijas. Vadovë pasakoja, kad graþiausia tradicija - kasmet vykstanèios dvyliktokø išleistuvës, kurios visada bûna unikalios, kiekvienai laidai vis kitokios. Išleistuves kompanija švenèia uþdarame savo studijos vaikø ratelyje. Kas antrus metus kolektyvas rengia teatro festivalá "Baltoji varnelë".

Ne vienerius metus studijà lankantys vaikai dþiaugiasi èia sutikæ daug ádomiø þmoniø, suvaidinæ ne viename spektaklyje bei parodæ juos ne tik savo miesto, Lietuvos, bet ir uþsienio šaliø teatro gerbëjams. Pasak jø, kelionës – pats maloniausias atpildas po sunkiø repeticijø. Jaunieji aktoriai patenkinti gerais santykiais su vadovais. Dalë ir Virginijus kartais vaikams primena mamà ir tëtá – sunkiais momentais pataria, padeda apsispræsti, jei reikia - pagiria ar pabara.

Savo dëkingumà šventës metu vaikai vadovams išreiškë ne tik nuoširdþiomis, originaliomis dovanomis, bet ir šiltais þodþiais, linkëjimais, savo kurtomis dainomis bei trumpais vaidinimais. Surengæ didþiulæ šventæ sau ir kitiems, jaunieji aktoriai, nors ir pavargæ, bet be galo laimingi sakë yra pasiruošæ vaidinti dar ne vienerius metus bei pastatyti dešimtis spektakliø.

Studijos veikla po gimtadienio në kiek nesulëtës – jau po savaitës spektakliø maratonas bus tæsiamas Anykšèiuose, Panevëþyje ir kituose Lietuvos miestuose miesteliuose, kur visada spektakliø paþiûrëti susirenka "Kompanijà šaunià" spëjusi pamilti publika.

Atidarydami 350-àjà parodà, "laiptieèiai" atšventë šešioliktàjá gimtadiená

Rièardas JAKUTIS

Tai straipsnis ne apie muzikà, nors Šiauliø kultûros centre "Laiptø galerija" ji daþnai skamba. Šis rašinys skirtas balandþio 18 dienà paminëtam šešioliktajam šios kultûros ástaigos gimtadieniui ir joje atsidariusiai 350-ajai parodai. Paroda - neeilinë. 24 drobes Šiauliø dailës gerbëjams pristato du áþymiausi vidurinës kartos lietuviø tapytojai, vilnieèiai Gintaras Palemonas Janonis ir Rièardas Bartkevièius.

"Laiptø galerijos" šešioliktojo gimtadienio proga pristatyta tapytojø Gintaro Palemono Janonio ir Rièardo Bartkevièiaus tapybos darbø paroda.

Gintaras Palemonas Janonis - Vilniaus dailës akademijos dëstytojas, surengæs 30 personaliniø parodø Lietuvoje ir uþsienyje, jo darbai eksponuoti daugiau nei 200 grupiniø parodø, dailininko kûriniø yra ásigijæs Zimerli meno muziejus (JAV), Lietuvos dailës muziejus, Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus, privatûs kolekcininkai Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Izraelyje ir kitose šalyse. Nuo 1990 m. jis yra Lietuvos dailininkø sàjungos narys, nuo 1998 m. priklauso grupei "Individualistai".

Rièardas Bartkevièius, ieškodamas savo stiliaus, þavëjosi ir ákvëpimo sëmësi El Greko, Dþakopo Tintoreto ir Piterio Breigelio kûryboje. Vëliau domëjosi vokieèiø, prancûzø, lietuviø ekspresionizmo atstovais. 1982 m. ir 1984 m. lankësi Armënijoje ir Gruzijoje. Šiø šaliø viduramþiø tapybos koloristika, primityvaus meno tradicija rado atgarsá tolimesnëje jo kûryboje. Nuo 1990 m. yra Lietuvos dailininkø sàjungos narys, 1994 m. inicijavo dailininkø grupës "Ë" susikûrimà, nuo 1996 m. priklauso "Individualistø" grupei. 1997 metais, gyvendamas Vokietijoje (buvo laimëjæs Speyr miesto stipendijà), susipaþino su tuometëmis vokieèiø meno aktualijomis. Du kartus, 1999 ir 2004 m., pelnë Lietuvos dailininkø sàjungos metinæ premijà ir Aukšèiausio laipsnio valstybës stipendijà. Nuo 1990 m. profesorius dësto Vilniaus pedagoginiame universitete, kur yra Dailës katedros vedëjas.

Šie dailininkai - skirtingi, bet galima rasti ir daug panašumø. Gal todël jie parodas daþnai rengia kartu. Šiaulietis dailininkas Sigitas Prancuitis jø kûrybà pavadino sunkiuoju roku. Galerijai šešiolika, o tokio amþiaus paaugliai šià muzikà labiausiai ir mëgsta.

Šiaulieèiai "Laiptø galerijà" yra labai pamëgæ. Galerijos ákûrëja ir direktorë Janina Ališauskienë (galerijà ji kûrë su vyru Vygintu Ališausku, kuris šiuo metu yra miesto 1-osios muzikos mokyklos direktorius) sako, kad galerija turi tapti jungiamoji dalis tarp menininko bei jo sukurto kûrinio ir þiûrovo. Galerijos tikslas – menininkus skatinti kurti, o þiûrovams padëti susipaþinti su menu. Šiandienë "Laiptø galerijos" veikla laikosi ant trijø banginiø – dailës populiarinimo (vaizduojamøjø menø bei jø kûrëjø pristatymas), etnokultûros puoselëjimo (centras dþiaugiasi 22-uosius metus gyvuojanèiu folkloro ansambliu "Salduvë") ir profesionalaus pramoginio meno propagavimo (koncertai, naujø knygø pristatymai ir kiti literatûriniai vakarai, mini spektakliai). Per šešiolika gyvavimo metø Šiauliø kultûros centras "Laiptø galerija" gali pasidþiaugti 350 surengtø parodø (jos vyksta kas tris savaites), daugybe koncertø, literatûriniø vakarø, naujø knygø pristatymø (daugiau nei 160 renginiø kasmet). Palankaus vertinimo bei pripaþinimo sulaukë meniniai "Laiptø galerijos" projektai "Himnas këdei", "Dangaus kukurûzai", "Duona mûsø kasdieninë", "Šventumas", kalëdinës miniatiûrø parodos, pleneras "Šiauliø Monmartro respublika", festivalis "Literatûrinis þiemkelis", kasmet rengiami plenerai jauniesiems menininkams "Paþink save mene", bendras edukacinis-integracinis projektas "Piešiu vaikams ir su vaikais" Šiauliø apskrities globos namø vaikams kartu su Olandijos menininkais ir socialiniais darbuotojais.

Šiais metais "laiptieèiai" dalyvavo konkurse dël Lietuvos kultûros sostinës vardo. Iš 57-iø projektø, kuriuos pateikë mûsø šalies miestai ir miesteliai, "Laiptø galerijos" projektas pateko á finalà, t. y. tarp šešiø stipriausiø projektø, tarp kuriø vyko ypaè "aštri" kova. Nugalëjo Zarasø miesto projektas, taèiau šiaulieèiai aplenkë visus didþiuosius miestus - Kaunà, Klaipëdà, Panevëþá. Regis, komisija daugiau dëmesio skyrë maþiems miesteliams, nes, pavyzdþiui, á finalà pateko ir gerai buvo ávertinti Veliuonos ir Zapyškio projektai. Gal tai ir teisinga. Tiesa, "Laiptø galerija" neliûdi, o pasiruošusi toliau sëkmingai dirbti, ágyvendinti net tai, kas buvo numatyta minëtame Lietuvos kultûros sostinës projekte.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Kultûros centre neseniai sklandë šventiška nuotaika - Šiauliø moksleiviø namø vaikø ir jaunimo teatrui "Bildukas" sukako 20 metø. Sausakimšoje salëje þiûrovai tris valandas stebëjo þaismingus esamø ir buvusiø artistø pasirodymus. Jauniems aktoriams staigmenà pateikë tëvai ir seneliai, vaidinæ humoristines scenas apie meilæ ir vaikø gimimà.

Scenoje atgijo visi personaþai iš per dvidešimt metø kurtø spektakliø "Zuikiø mokykla", "Linksmieji višèiukai", "Vilkas ir oþiukai", "Kelionë á sapnà", "Sumaišytos pasakëlës", "Pelenë - naujai", "Vaikystës išdaigos", "Stebuklingosios Nilso kelionës", "Skrendam á pasakø šalá" ir kitø.

Nuo pirmos vaikø ir jaunimo teatro ákûrimo dienos su artistais dirba ir spektaklius reþisuoja Danguolë Galinienë. Á kûrybinæ veiklà ji yra átraukusi visà savo šeimà - dukrà Violetà ir vyrà Feliksà. Entuziastingoji vadovë per dvidešimt darbo metø yra sukûrusi per dvidešimt spektakliø. Jos iniciatyva reþisuoti respublikiniai renginiai "Tø juokeliø iki keliø", "Bildukas ir draugai" bei "Jaunojo artisto šou".

Koncertø programose jaunieji aktoriai nuo septyneriø metø iki studentø per "Bilduko" istorijà yra suvaidinæ daugiau nei 180 humoristiniø scenø, parodæ begalæ miniatiûrø, teatriniø klipø, pantomimos, parodijø, klounados pasirodymø, šokiø, yra dalyvavæ tarptautiniuose vaikø ir jaunimo teatrø festivaliuose, dainø šventëse...

"Bilduke" vaikai vaidina net po trylika metø, ne vienas jau studijuoja teatro reþisûrà ar tobulina aktoriná meistriškumà mûsø šalyje ar uþsienyje.

Gimtadienio šventëje vyriausieji teatro artistai þiûrovams padovanojo Þemaitës komedijà "Mûsø gerasis", o humoro grupë "Dzin" vaidino geriausias humoro scenas ir pristatë naujà programà. Šventæ vainikavo D. ir F. Galiniø sukurta daina, o padëkos raštais apdovanotos ilgametës teatro artistës Kristina Jokšaitë ir Toma Rimkevièiûtë.

Kriminalinis kunigo Juozapo Þiogo kolekcijos kelias á muziejø

Modesta JURGAITYTË

85-metá švenèiantis vienas seniausiø ir didþiausiø muziejø Lietuvoje Šiauliø "Aušros" muziejus sukaupë begalæ ávairiausiø eksponatø – nuo 10 tûkstanèiø metø iki šiuolaikiniø. Kiekvienas jø turi savo istorijà – kaip atsirado, pateko á muziejø. Rašiniø cikle "Ádomioji muziejaus istorija" jûs galësite perskaityti ádomiausias, netikëèiausias ar linksmiausias Šiauliø "Aušros" muziejaus eksponatø istorijas, kurias pasakoja Šiauliø "Aušros" muziejaus darbuotojai. Be to, ir patys muziejaus darbuotojai, dalyvaudami ávairiose ekspedicijose, patyrë netikëèiausiø nuotykiø.

Nors savo archeologinæ kolekcijà kunigas Juozapas Þiogas testamentu uþrašë Kauno Vytauto Didþiojo kultûros muziejui, prieš mirtá jà pardavë kitam kunigui kolekcininkui. Dabar ši kolekcija saugoma Šiauliø "Aušros" muziejuje. Autorës nuotr.

Planavo vienaip...

Šiauliø "Aušros" muziejaus Archeologijos skyriaus vedëja Audronë Šapaitë pateikia ádomià ir tiesiog kriminalinæ kunigo Juozapo Þiogo, gyvenusio 1868-1935 metais, archeologinës kolekcijos patekimo á muziejø istorijà. Pasirodo, kolekcininkams jau iš anksto reikia pasirûpinti kauptø vertybiø likimu po savo mirties, nes kolekcijø likimas gali bûti labai vingiuotas ir netikëtas. "Tai ne linksma, o pamokanti istorija. Jeigu matai, kad nëra kam perimti kolekcijos, jà reikëtø perduoti muziejui", - konstatuoja archeologë.

A. Šapaitë pasakoja, jog kunigas J. Þiogas nebuvo profesionalus archeologas, taèiau archeologiniai radiniai já labai domino. Kunigas pirmiausia pradëjo rinkti archeologinius radinius, vëliau ir pats šiek tiek kasinëjo archeologijos paminklus Þemaitijoje ir šiaurës rytø Lietuvoje. Surinktà medþiagà, didþiulæ archeologinæ kolekcijà, jis kaupë ir tvarkë iki pat mirties. Kaip rašoma Šiauliø "Aušros" muziejaus darbuotojos Virginijos Ramanauskaitës straipsnyje apie kunigà J. Þiogà, šá darbà jis dirbo itin kruopšèiai, stengdamasis uþfiksuoti visà informacijà apie kiekvienà dirbiná. Savo eksponatus archeologas mëgëjas tvarkë ne kartà: valë, konservavo, perrašinëjo katalogus, fotografavo.

J. Þiogas ne tik kaupë radinius, bet ir skaitë pranešimus Lietuvos mokslo draugijos susirinkimuose, publikavo straipsnius archeologijos tematika. Kruopšèiai priþiûrima bei tvarkoma turtinga senienø kolekcija këlë Lietuvos muziejininkø susidomëjimà. Sulaukæs brandaus amþiaus, kunigas J. Þiogas laiškuose Jonui Basanavièiui rašë, jog kolekcijà ketina padovanoti Lietuviø mokslo draugijos muziejui. "Bet á amþiaus pabaigà, galvodamas, koks bus tolesnis jo archeologinio rinkinio likimas, J. Þiogas blaškësi, kam jà atiduoti", - pasakoja A. Šapaitë. Šia kolekcija domëjosi ir Valstybës archeologijos komisija, kuri net planavo jà ásigyti. Taèiau kolekcija atsidûrë visai kitose rankose, nei buvo planuota.

O išëjo kitaip...

Mirë kunigas J. Þiogas netoli Šiauliø, Joniškio rajone, Rudiškiuose. 1935 metais rašydamas testamentà, jis visà savo archeologinæ kolekcijà paliko Kauno Vytauto Didþiojo kultûros muziejui. Taèiau prieš pat mirtá J. Þiogas nuomonæ pakeitë ir kolekcijà pardavë já globojusiam kunigui ir kolekcininkui K. Kupriui-Kuprevièiui. "Šis, matyt, J. Þiogà prišnekino", - istorijà tæsia muziejaus darbuotoja. Jau kità dienà J. Þiogo eksponatus kunigas K. Kuprys-Kuprevièius išveþë á Kretingà. "J. Þiogas nespëjo pakeisti savo testamento. Jis mirë, o kolekcija buvo ir parduota, ir uþrašyta Kauno Vytauto Didþiojo kultûros muziejui", - pasakoja A. Šapaitë. O tuomet uþvirë tikra košë.

Kaip rašo V. Ramanauskaitë, iš pradþiø archeologinio rinkinio atgavimu ir perdavimu Kauno muziejui rûpinosi Valstybës archeologijos komisija. Jos atstovai aprašë visus á Kretingà išveþtus eksponatus, sudëjo á dëþes, bet jos liko pas kunigà K. Kupriø-Kuprevièiø. Archeologinis rinkinys susilaukë ir tuometës spaudos dëmesio – bûgštauta, kad rinkinys nebûtø išsklaidytas ar išveþtas á uþsiená. Vëliau šá rinkiná apþiûrëjo ir Kauno muziejaus specialistai, bet ir vël eksponatai liko pas kunigà.

Vëlesnis kolekcijos likimas nëra visiškai aiškus. Galiausiai J. Þiogo archeologinë kolekcija iš dviejø vietø atkeliavo á Šiauliø "Aušros" muziejø. Vienà dalá (dvi dëþes su akmeniniais kirveliais) muziejui atidavë Papilës baþnyèios klebonas S. Pupaleigis, pas kurá paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido kunigas K. Kuprius-Kuprevièius. Kita dalis (þalvariniai ir geleþiniai dirbiniai bei keletas dokumentø) buvo nupirkta iš K. Kuprio-Kuprevièiaus giminaitës J. Þilinskaitës. Iš viso Šiauliø "Aušros" muziejuje saugoma daugiau nei tûkstantis J. Þiogo kolekcijos eksponatø. Po kelis daiktus iš kolekcijos dar turi Kretingos ir Kauno Vytauto Didþiojo karo muziejus. Taèiau visa preciziškai kunigo J. Þiogo tvarkyta kolekcija Šiualiø "Aušros" muziejø pasiekë be katalogø ar metrikø.

"Archeologijai labai svarbus yra ne tik pats daiktas, bet ir þinios apie já – iš kur jis, kaip rastas. Bet dingo visa metrika ir dokumentai. Mes turime tik braukytà, taisytà uþrašø knygutæ lenkø kalba. Dabar muziejaus darbuotoja Birutë Salatkienë verèia jà. Galbût kaþkà atseksim. Kaip detektyve reikia ieškoti. Ant daiktø yra numeriukai, bet jie nubraukti, ištaisyti", - su kolekcijos atpaþinimo sunkumais supaþindina A. Šapaitë. Anot jos, yra vienas rankraštis apie J. Þiogo kasinëjimus, pagal kurá dalis daiktø jau atpaþinta.

Didþiàjà archeologiniø radiniø dalá sudaro akmeniniai dirbiniai: kirveliai, jø išgràþos, galàstuvai, buoþës. Nors nedaug, taèiau kolekcijoje esama ir þalvariniø, geleþiniø dirbiniø: ietigaliø, segiø, apyrankiø. J. Þiogo kolekcijoje yra tokiø radiniø, kurie Lietuvoje aptinkami retai, tad nors kolekcija ir neteko dalies vertës, ji tebëra vertinga ir unikali.

Modesta JURGAITYTË

Koridoriuose, klasëse, kabinetuose – jauki kûrybinë netvarka. Jauki, artima, þaisminga. Tokius jausmus sukelia Šiauliø dailës mokykla, šiemet švenèianti 40-àjá jubiliejø. Sava šià mokymo ástaigà galëtø pavadinti daugiau nei du tûkstanèiai mokiniø – per 40 metø jà baigë 2085 absolventai. Mokykloje tebedirba ir pirmasis jos direktorius Jonas Samulionis, pirmieji mokytojai Birutë ir Kazys Kasperavièiai. Dabartinë Šiauliø dailës mokyklos direktorë Irena Šliuþelienë sako, kad savo mokiniams išradingi mokytojai pirmiausia perduoda gerà nuotaikà, vëliau – þinias, o po to jau liejasi kûryba...

Šiauliø dailës mokyklos auklëtiniai kuria nuolatos, nesvarbu ar pamoka, ar pertrauka. Maþdaug treèdalis Šiauliø dailës mokyklà baigusiø vaikø toliau studijuoja dailæ.

Iš Šiauliø dailës mokyklos gyvenimo

I. Šliuþelienë pasakoja, kad mokyklos istorija prasideda 1967-aisias dabartinës Stasio Šalkauskio vidurinës mokyklos pusrûsyje. Èia ásikûrusiai Dailës mokyklai vadovauti ëmësi J. Samulionis. Po metø mokykla persikelë á Pelikso Bugailiškio namà – dabartinës "Laiptø galerijos" senàjá pastatà. 1976-aisiais buvo pastatytas dabartinis mokyklos pastatas Gumbinës gatvëje, á kurá "dailiokai" iš P. Bugailiškio pastato persikelë po devyneriø metø.

"To meto miesto vadovai suprato, kad miestui reikia dailës mokyklos, ir jà statë kaip aštuonmetës mokyklos priestatà", - Dailës mokyklos statybø peripetijas pasakoja vadovë. I. Šliuþelienë prisimena ir pati po metø atëjusi mokytis á naujutëlaitæ Šiauliø dailës mokyklà. "Mokytojai daug darbo ádëjo. Ir pats direktorius daþydavo klases, o mokyklà lankydavo daug miestieèiø ir miesto sveèiø", - pasididþiuodama kalba dabartinë direktorë. Tuomet mokykloje mokësi apie 200 vaikø. "Èia mokytojai buvo kitokie – linksmesni. Jeigu kas nors nepavykdavo, sakydavo – pavyks kità kartà. Jeigu pavyko – esi ávertintas, pamatytas. Iš pradþiø man labai imponavo, kad mane moko seniau tik iš tolo matyti dailininkai. Prireikë kokiø trejø metø, kol pasijutau lygiavertë", - prisimena mokyklos direktorë.

Mokytojø išradingumas uþkreèia mokinius

Pirmasis mokyklos direktorius J. Samulionis, kurá ligšiolei vaikai labai myli ir lanko jo piešimo pamokas, mokyklai vadovavo 20 metø. Vëliau já pakeitë Arûnas Vasiliauskas, po jo – Arûnas Uogintas. O jau keturiolika metø Šiauliø dailës mokyklai vadovauja I. Šliuþelienë. Iš pradþiø mokykloje dirbo vos keli mokytojai, o dabar jø – 21, beveik visi profesionalûs dailininkai.

Direktorë pabrëþia, kad mokytojø kolektyvas – labai geras, kûrybingas, þaismingas. "Susëdam prieš pamokas, pasikalbam – ir á darbà. O kartais nereikia në kalbëti", - atvirauja I. Šliuþelienë. Ir išduoda vienà mokytojø tradicijà. Per kiekvienà mokytojo jubiliejø kolegos, apsirengæ paèiø siûtais rûbais, surengia nedidelá spektakliukà. "Mes dþiaugiamës kiekviena diena. Labai gera laukti šventës ir išdykauti. Bûnam ir èigonai, ir arabai – haremà dovanojam, ir dievai, ir fëjos", - pasakoja I. Šliuþelienë ir rodo nuotraukas, kuriose Šiauliø dailës mokyklos mokytojai apsirëdæ a la Venecija. Be to, mokytojai mokytojø kambaryje turi tik jiems priklausanèias nuotraukomis paþymëtas këdes. Jos atlieka ir pašto dëþutës vaidmená – ant jø galima palikti siuntinukà.

Direktorë mano, kad kai mokytojai nuotaikingi, išradingumas persiduoda ir vaikams. "Visada gera šalia išradingo, linksmo þmogaus. Pirmiausia mes perduodame nuotaikà, paskui þinias. O tada jau liejasi kûryba..." - juokiasi mokyklos vadovë.

Kasmet vyksta ir tradicinë mokyklos mokytojø kûrybos paroda. "Buvome suplanavæ savo jubiliejinæ parodà eksponuoti ŠU galerijoje. Derinomës prie galerijos darbo grafiko ir mokyklos jubiliejus persikëlë á kitus kalendorinius metus (40-metá mokykla turëjo švæsti 2007-aisiais – aut. past.), o pasikeitus sàlygoms galerijoje eksponuotis pasidarë per brangu", - atvirauja I. Šliuþelienë. 40-meèio proga surengta mokytojø paroda "Miesto þenklai" tradiciškai buvo pristatyta Dailës mokykloje. 40-meèiui paminëti buvo surengtas ir susitikimas su buvusiais mokiniais, koncertas.

Bendrai nuotraukai susirinko visas Šiauliø dailës mokyklos pedagogø bûrys - 21 mokytojas. Treèia iš kairës sëdi dabartinë mokyklos direktorë Irena Šliuþelienë, pirmas iš kairës - pirmasis mokyklos direktorius Jonas Samulionis.

Gabûs Šiauliø dailës mokyklos vaikai

Dabar Šiauliø dailës mokykloje mokosi 520 mokiniø. O absolventø, kuriø paprastai mokykla išleidþia apie 100, šiemet "uþderëjo" kaip niekad – 120. Iš viso Šiauliø dailës mokyklà yra baigæ 2085 absolventai. Šiauliø dailës mokykloje mokoma piešimo, tarybos, skulptûros, kompozicijos, dailëtyros. Baigiamaisiais, ketvirtaisiais mokymosi metais mokiniai renkasi dailës šakà ir atlieka baigiamàjá akvarelës, aliejinës tapybos, grafikos, medþio skulptûros, keramikos, tekstilës, odos plastikos kûrybiná darbà. Ketverius metus pasimokæ mokiniai Dailës mokyklà baigia dar në nebaigæ vidurinës mokyklos.

"Kiekviena mokykla turi savo veidà. Mûsø vaga, kurià perëmiau iš ankstesniø mokyklos vadovø – racionalus darbas. Mokiniai ágyja akademiniø þiniø, dailës pagrindus. Ir visa tai jie gali pritaikyti kûryboje", - teigia I. Šliuþelienë. Anot jos, Šiauliø dailës mokykla orientuota á rezultatà, atsiþvelgiant á vaiko amþiø, galimybes. Moters teigimu, maþdaug treèdalis Dailës mokyklà baigusiø vaikø toliau studijuoja dailæ.

Vaikai aktyviai dalyvauja konkursuose. Direktorë sako su kolegomis kalbëjusi, kodël muzikai taip daþnai parsiveþa tarptautiniø apdovanojimø, o jie – ne. Taèiau dailës konkursuose daþnai iš tûkstanèio dalyvaujanèiø ávertintas bûna tik vienas. Direktorë dþiaugiasi paskutinëmis svarbiomis pergalëmis – laureatais Šiauliø dailës mokyklos mokiniai tapo Charkove (Ukraina) vykusioje tarptautinëje vaikø piešimo bienalëje "Nuo 5 iki 10", Torunëje (Lenkija) vykstanèiame tarptautiniame mokiniø piešiniø konkurse "Þalia, mëlyna", Bresto (Baltarusija) dailës mokyklos rengiamame tarptautiniame konkurse "Mokytojas ir mokinys". "Gabûs mûsø vaikai, tik nemokame jø pristatyti", - šypsodamasi reziumuoja vadovë.

Reikia vaikø galerijos

O ar tiesa, kad seniau vaikai dirbo rimèiau, atsakingiau? "Seniau vaikai ateidavo labiau susikaupæ. Šiuo metu jie yra perkrauti informacija, jø buvimas yra nesukoncentruotas. Dabar vaikai labai uþsiëmæ – tvarkarašèius reikia derinti ir individualiai. Á mokyklà kartais jie tegali ateiti 16-17 valandà, o gráþus dar ir namø darbus reikia ruošti. Taèiau darbai, kûriniai ádomesni dabar. Ar mokytojai subrendo, ar vaikø platesnis akiratis duoda kitoká rezultatà", - svarsto I. Šliuþelienë.

Moteris sako, kad mokiniø darbai yra eksponuojami Dailës mokykloje, taip pat miesto bibliotekose, bendrojo lavinimo mokyklose, "Sodroje", Šiauliø apskrities viršininko administracijoje, Vaikø poliklinikoje, kitose ástaigose. "Poliklinikoje tebekabo darbai, kuriø autoriai dabar jau studentai", - dþiaugiasi vadovë. Ji teigia, kad prašanèiø surengti temines, retrospektyvines, kalëdines, pavasarines parodëles netrûksta.

Direktorë prabyla ir apie problemines sritis. "Šiauliams reikia vaikø galerijos. Mes netelpame savoje salytëje", - konstatuoja moteris. Anot jos, Dailës mokyklos pastatas yra U raidës formos. Kraštiniai pastatai yra trijø aukštø, o vidurinis – vieno. Tad jeigu virš jo atsirastø patalpa, kurioje galëtø vykti vaikø parodos – bûtø idealu, o norinèiøjø yra labai daug. "Verpsto" vitrinos bulvare yra gerokai "padëvëtos", techniškai nebetinkamos, o ir eilë á šià ekspozicijø vietà sudaryta dvejiem metams. Be to, tai privati, ne miesto nuosavybë, - kalba direktorë. - O šiaip mums nieko netrûksta. Reikia fantazijos, o su ja galima išspræsti bet kurià problemà. Ir mokiniams sakau – imk pieštukà ir pamatysi, kaip atsigausi. Todël ir vaikštom laimingi."

Tarpukariu ir pokariu Lietuvoje buvo susiformavusi savita vestuviø, krikštynø, geguþiniø, vakarëliø muzikinë tradicija.

Šiai tradicijai átakos turëjo ir aplinkiniø šaliø muzika. Taip susikûrë originali, šiandien jau prie Lietuviø kultûros paveldo priskirtina liaudiška puèiamøjø instrumentø muzika, kuri dešimtmeèiais buvo tapusi mûsø krašto kultûrine savastimi. Vyresnës kartos þmonës, ypaè Þemaitijoje, dar gerai prisimena variniø puèiamøjø instrumentø muzikà, skambëjusià jø vestuviø metu ar kitomis progomis. XX a. 7–8 dešimtmetyje šià "triûbø" muzikà palengva išstûmë "sintezatorinë" muzika.

Iš Þemaitijos kilusio Šiauliø vyskupijos katalikø evangelizacijos centro direktoriaus, Krikšèionybës þiniasklaidos tarnybos ir interneto portalo www.tikiu.lt vadovo Juozo Dapšausko šeimos kapela (kai kas ir šeimos orkestru pavadina) yra unikali ne tik Þemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Senovëje plaèiai liaudyje skambëjusià muzikà atlieka vienos šeimos nariai. Á aštuntà dešimtá ákopæs Leonas Dapšauskas muzika susidomëjo dar prieš išeidamas á sovietinæ armijà. Gráþæs iš armijos, iš senøjø muzikantø ásigijæs puèiamuosius instrumentus ir iš jø pasimokæs muzikuoti, su kitais jaunesniais broliais Stanislovu ir Pranu (dabar pastarasis groja Lietuvos simfoniniame orkestre) Skuodo rajone pradëjo groti vestuvëse ir kitomis progomis. Išskydus pirmajai muzikinei grupei, Leonas (dabar gyvenantis Salantuose, Kretingos raj.) muzikuoti išmokë savo þmonà Genovaitæ, o paskui ir penkis savo vaikus. Vestuvëse ir giminiø susiëjimuose susirinkusios kelios muzikuojanèios Dapšauskø kartos, sustojusios prie "triûbø", atrodo kaip tikras orkestras.

Dapšausko Leono senelis Kazimieras taip pat buvo liaudies muzikantas, grodavo smuiku ir baritonu, tëvai – balsingi giedoriai. XIX a. Þemaitijos vestuvëse ir ávairiuose vakarëliuose neretai grieþdavo vienas du smuikininkai, grodavo dumpliniu instrumentu, bûgnu. Neturtingøjø vestuvëse muzikuodavo po vienà ar kelis muzikantus, o puèiamøjø kapelos grodavo tik turtingesniøjø pokyliuose, atlaiduose ir per kitas šventes. Vestuvëse, þygiuojant jaunavedþiams per miestelá su palyda, muzikantams einant priekyje, buvo grojami maršai.

Groti puèiamaisiais vis labiau tapo populiaru Lietuvos Nepriklausomybës laikotarpiu. Bûdavo garbës reikalas á vestuves kviesti ne mišrø, o "grynà" puèiamøjø kapelà. Skambëdavo maršai, polkos, valsai ir kita šokiø muzika.

Pastarosiomis dienomis šeima išleido kompaktinæ plokštelæ "Dapšauskø šeimos muzikavimas", kurioje Dapšauskø šeima atlieka kûrinius, kurie buvo populiarûs prieš 30-50 ir daugiau metø.

Atlikëjai: tëtis Leonas Dapšauskas – baritonas, mama Genovaitë Dapšauskienë – kornetas, duktë Danutë Venckienë (Dapšauskaitë) - klarnetas, bûgnas, sûnus Jonas Dapšauskas – bosas, sûnus Juozas Dapšauskas – tenoras, duktë Regina Dapšauskaitë – klarnetas, bûgnas.

Kûriniai: maršai "Karališka gëlë", "Nedëlios rytely", "Iškilmingas", "Tëvynë", "Kæstutis", fokstrotai "Šoki trypki", "Paparèio þiedas", "Nepamiršk, brangioji", "Mano roþë", valsai "Sëdëjau aš darþely", "Prie šaltinëlio", "Avieèiavo po šilelá", "Sugráþki, jaunyste" ir vestuviø polka. Kompaktinës plokštelës trukmë 51 min. Šiauliuose jà galite ásigyti "Þiburio" knygyne.

"Šiauliai plius" informacija

2008 m. balandþio 4-5 d. Šiauliø "Dagilëlio" dainavimo mokykloje vyks penktasis Šiauliø miesto ir apskrities vaikø meno festivalis "Aš – maþytë pasaulio dalis".

Prasidëjæs 2002 m. nuo miesto jaunuèiø chorø šventës, šis renginys išsiplëtë á Šiauliø miesto ir apskrities vaikø meno festivalá. Jame dalyvaus vaikø meno kolektyvai iš Šiauliø, Kuršënø, Kelmës, Joniškio, Radviliškio, Pakruojo, Naujosios Akmenës muzikos, meno ir dailës mokyklø, Šiauliø ir Kuršënø vaikø globos namø - tai jaunuèiø chorai, dailës ir meno mokyklø mokiniai – maþieji dailininkai (viso per 600 dalyviø), jø mokytojai, tëvai. Graþi tradicija, puoselëjama nuo pat pirmojo festivalio – sveèiø teisëmis dalyvaujantys ryškiausi Lietuvos vaikø meno kolektyvai ir atlikëjai. Šioje šventëje dalyvaus Vilniaus B. Dvariono dešimtmetës muzikos mokyklos 3 klasës jaunuèiø choras (vadovai Steponas Mikas ir Diana Mikienë) ir Kuršënø meno mokyklos mokinë, jaunoji pianistë Þivilë Aleksandravièiûtë (mokytojas Igoris Batarginas).

Šventë prasidës parodos "Maþytë pasaulio dalis esu" atidarymu. Dvi dienas á festivalio scenà kils jaunuèiø chorø dainorëliai iš viso Šiauliø krašto. Ypaè aktyviai dalyvaus "Dagilëlio" dainavimo mokyklos kolektyvai - skambës net keturiø berniukø chorø balsai. Šventës dalyviai ne tik atliks po tris laisvai pasirinktus kûrinius, iš kuriø vienas bûtinai turi bûti lietuviø liaudies daina, bet ir klausysis vieni kitø. Dþiugu, kad vaikai turës galimybæ pajusti savo bendraamþiø klausytojø dëmesá.

Festivalis suteiks puikià galimybæ muzikos, meno ir dailës mokyklø mokiniams, vaikø globos namø auklëtiniams išreikšti savo kûrybines galias, ugdyti muzikos ir dailës sintezës suvokimà. Šventæ vainikuos festivalio himnas – S. K. Albrecht ir J. Althous daina "Maþytë pasaulio dalis esu" (lietuviškas tekstas L. Raudoniûtës), apdainuojanti maþo vaiko didelæ svajonæ gyventi saugiame, šviesiame pasaulyje.

Festivalis "Aš – maþytë pasaulio dalis" – tæstinis projektas, siekiantis ágyvendinti svarbius tikslus: puoselëti vaikø chorinio dainavimo tradicijas, populiarinti lietuviø liaudies dainà, kurti erdvæ kiekvienam vaikui atskleisti savo gebëjimus ir talentus, turtinti vaikø meniná akiratá. Ši šventë – tai puiki galimybë 6-12 metø vaikams koncertuoti, eksponuoti dailës darbus ne tik savo mokykloje, savo mieste. Ypaè svarbu, kad patys vaikai šventëje aktyviai dalyvauja: klausosi, stebi kitø bendraamþiø pasirodymus, turi galimybæ pamatyti, pasimokyti iš kitø, realizuoti savo gebëjimus ir talentus tarp bendraamþiø.

"Dagilëlio" dainavimo mokyklos informacija

Rièardas JAKUTIS

"Laiptø galerija" kvieèia á lietuviø dailës klasiko Vinco Norkaus tapybos darbø parodà "Neuþmiršti". "Neuþmiršti" reiškia, kad ilgameèio Lietuvos dailës akademijos dëstytojo Vinco Norkaus paveikslai nëra uþmiršti ir kad neturime šio puikaus peizaþisto darbø ir ateityje uþmiršti.

"Laiptø" galerijoje eksponuojammos 36-ios dailininko Vinco Norkaus drobës.

Dailininkas gimë 1927 m. sausio 2 d. Gustaièiø kaime, Marijampolës rajone. Baigæs gimnazijà, V. Norkus ástojo á Valstybiná dailës institutà ir 1952 m. baigë Tapybos fakultetà, kur studijavo pas profesoriø Antanà Gudaitá. Nuo 1952 m. V. Norkus dirbo piešimo ir braiþybos mokytoju Vilniaus S. Nëries vidurinëje mokykloje, nuo 1967 m. - Valstybiniame dailës institute Pedagogikos katedros vyriausiuoju dëstytoju, o nuo 1990 m. - docentu. 1957 m. V. Norkus ástojo á Lietuvos dailininkø sàjungà ir nuo 1969 m. vadovavo Estetinio jaunimo auklëjimo komisijai bei dirbo Respublikos piešimo mokytojø tobulinimosi komisijos nariu. Dailininkas V. Norkus, kaip puikus pedagogas, išauklëjo bûrá dailininkø pedagogø, iki šiol dirbanèiø pedagoginá darbà visoje Lietuvoje, yra parašæs moksliniø straipsniø.

Per ilgà savo kûrybiná kelià nuo 1953 m. dailininkas surengë apie 20 personaliniø parodø, iš kuriø ásimintiniausios vienos paskutiniøjø Stasio Juškaus, Parlamento ir "Arkos" dailës galerijose. Tapytojas Vincas Norkus buvo puikus peizaþo meistras. Jo jautri tapyba bei švelnus koloritas subtiliai perteikë gimtojo krašto groþá. Dailininko darbø yra ásigijæ Lietuvos muziejai bei JAV, Kanados, Vokietijos ir Izraelio meno kolekcininkai. Vincas Norkus mirë 2006 m. lapkrièio 7 d., palaidotas Antakalnio kapinëse Vilniuje.

Kaip tik minint tapytojo pirmàsias mirties metines ir kilo mintis prisiminti šá kuklø, bet išties puikø menininkà. Á Šiaulius atkeliavo 36-ios dailininko drobës. Kovo 27 dienà parodos atidarymo "Laiptø galerijoje" metu kalbëjæ jo mokiniai, dabar patys puikûs dailininkai šiaulieèiai profesorius Aloyzas Toleikis, Sigitas Prancuitis, Vincà Norkø paþinojæs menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus prisiminë bendravimo su šiuo lietuviø dailës klasiku akimirkas. Profesorius Aloyzas Toleikis juokavo, kad Vinco Norkaus niekada nëra regëjæs snaudþianèio vyriausybinëse tribûnuose, nesiverþë menininkas á vadovaujanèius postus, o buvo atsidëjæs tik dailei ir pedagoginiam darbui. V. Norkaus tapyba atrodo paprasta, taèiau kai šiandien regime begalæ ávairiausiø performansø, kinetinio ir kitokio meno pavyzdþiø, ji tampa pasiilgta ir tikrai nepaprasta.

Reikia taip pat pasidþiaugti, jog Šiauliø "Laiptø galerija" bent kelis kartus per metus numaèiusi surengti ir šiek tiek primirštø dailininkø parodas. Štai rudená išvysime Jono Mackevièiaus dar niekur neregëtus darbus, kitø metø pradþioje prisiminsime jau prieš tris dešimtmeèius mus palikusá dailininkà Alfonsà Motiejûnà.

Tradiciškai Šiauliuose rengiamas Lietuvos aukštøjø mokyklø teatro festivalis "Po saule". Festivalio rengëjai tarsi skelbia - po saule vietos uþtenka visiems, todël á šiø metø festivalá pakviesti ávairûs aukštøjø mokyklø teatrø kolektyvai: ir bûsimi aktoriai profesionalai, ir mëgëjai.

Šiaulieèiø ir sveèiø laukia išties neeilinis teatrinis nuotykis, kuris prasidës balandþio 8 d. Tai, kà publikai ruošiasi parodyti studentai, šákart ypaè intriguoja. Festivalio programoje - šokio, satyros, poezijos, improvizuoti ir estrados þanro spektakliai, lietuviø autoriø bei amerikieèiø klasikø pastatymai. Tokia teatro þanrø ávairovë tik dar kartà patvirtina neribotas šiuolaikinio teatro galimybes ir perspektyvas, tarsi naikinanèias þanrø ribas ir takoskyrà tarp elitinio, pramoginio, mëgëjø ir profesionalø meno.

Daugelis festivalio kolektyvø á Šiaulius atvyksta ne pirmà kartà. Tai LMTA vaidybos II kurso studentai (vadovë prof. Algë Savickaitë), LMTA II kurso magistrantai (vadovas Aidas Giniotis), Klaipëdos universiteto Teatro reþisûros III kurso studentai (vadovai doc. Gytis Padegimas ir Darius Meškauskas), o "vietinëms pajëgoms" antrà kartà atstovaus Šiauliø universiteto estrados meno specialybës III (vadovas Juozas Þibûda) ir IV (vadovas Albinas Këleris) kursai. Profesionalø gretas šiemet papildys prof. Vlado Bagdono, Sauliaus Bareikio ir Cezario Grauþinio vadovaujami vaidybos II kurso studentai ir ádomûs bei þinomi kitø aukštøjø mokyklø mëgëjø teatro kolektyvai: LÞÛU teatras (vadovë Remigija Sadzevièienë) ir Vilniaus pedagoginio universiteto kolektyvas (vadovas Albertas Vidþiûnas). Vadinasi, kaip šiandien labai populiaru sakyti, festivalio metu mëgëjai turës retà progà "mesti iššûká" profesionalams. Kita vertus, šio festivalio tikslas - ne konkursinë ir juo labiau ne konkurencinë átampa, priešingai - atviras ir nuoširdus bendradarbiavimas bei kûrybiniai mainai.

Festivalio organizatoriai, tarsi pritardami garsaus britø reþisieriaus Peterio Brooko idëjai, kad teatro mene svarbiausia kurti gyvàjá teatrà, šákart akcentuoja ne vien baigtiná rezultatà - spektaklá, kiek patá kûrybos procesà. Tad greta rodomø spektakliø viso festivalio metu veiks kûrybinës dirbtuvës, kuriose scenos judesio, scenos kalbos ir aktorinio meistriškumo mokys garsûs savo srities specialistai: doc. E. Savukynaitë, doc. J. Ušinskaitë, doc. G. Padegimas ir A. Giniotis.

Festivalio organizatoriai - ŠU Menø fakulteto Teatro katedra ir ŠU Studentø reikalø tarnyba - ásteigë diplomus geriausiam kiekvieno pasirodymo aktoriui ir aktorei, áteiks diplomus bei rëmëjø prizus kiekvienam dalyvaujanèiam kolektyvui. Norisi tikëti, kad festivalyje vyraus kûrybiška atmosfera, kad, kaip ir ankstesniuose festivaliuose, salë bus pilna þiûrovø, kad intriguojanèiø momentø, prasmingø susitikimø, teatriniø atradimø, naujø veidø ir paþinèiø tikrai netrûks.

Sceninës raiškos ávairovë, gyvas teatrinis procesas ir kûrybinis bendradarbiavimas - tokie pagrindiniai šio festivalio akcentai, jo dalyviams galintys tapti išties neákainojamu ir stipriu postûmiu naujiems darbams. Taigi šákart "Po saule" buriasi gyvas teatras - ieškantis, kuriantis, improvizuojantis ir, þinoma, šiek tiek rizikuojantis.

Teatrologë dr. Nomeda Šatkauskienë, ŠU Menø fakulteto Teatro katedros dëstytoja

Šiauliø universitetas vienintelis šalyje ruošia optometrininkus

Gitana ZUBIENË

Lietuvoje greièiau apaksi, nei pakliûsi pas akiø gydytojà. Pas oftalmologus mûsø mieste uþsiregistruoti sunkiau nei pas patá popieþiø. Ne visi þino, kad šios problemos nebûtø, jei optikose, kuriø dabar daugiau nei batø parduotuviø, uþdarbiautø ne akiø ligø gydytojai, o dirbtø profesionalûs akiø matuotojai arba optometrininkai. Taip yra visose kultûringomis save vadinanèiose valstybëse.

Optometrininko specialybæ Šiauliø universitete pirmus metus studijuojantys studentai tvirtina dar nespëjæ susipaþinti su visa optometrijos laboratorijose esanèia áranga. Laboratorijos vedëja Ingrida Indrijauskienë sako, kad jiems viskas dar prieš akis.

Netgi Rusijoje. Lietuvoje irgi ne uþ kalnø tie laikai, nes Šiauliø universitetas - pirmoji ir kol kas vienintelë aukštoji mokykla Lietuvoje, kuri ëmë ruošti optometrijos specialistus. Kaip tik jø kompetencija yra parinkti akinius arba kontaktinius læšius ir atpaþinti akiø ligas, kad á optikos salonà akiniø pasikeisti uþsukæs þmogus laiku bûtø nukreiptas pas gydytojà.

Daugelyje pasaulio šaliø ne akiø ligø gydytojai, o optometrininko profesijà ágijæ specialistai dirba optikose ir parenka akinius arba atlieka pirminæ regos patikrà akiø ligø klinikose. Lietuva priklauso tai maþumai šaliø, kuriose akinius parinkinëja akiø ligø gydytojas. Dar vienas maþai kam þinomas faktas - šiuos specialistus rengia ne medicinos universitetai. "Akis - læšis, o jis - fizikinis objektas, kurio matavimas yra pagrástas ávairiais prietaisais. Susiklostë tradicija, kad šiuos specialistus ruošia fizikai. Šiauliuose optometrijos specialybæ galima ágyti Gamtos mokslø fakultete, studijuojant optometrijos specialybæ", - sako Šiauliø universiteto Gamtos mokslø fakulteto Fizikos katedros vedëja docentë Violeta Šlekienë. Kaip tik ji ir yra šios studijø programos autorë.

- Kaip viskas prasidëjo? Kaip Šiauliø universitetas tapo vienintele aukštàja mokykla, ruošianèia optometrijos specialistus?

- Viskas prasidëjo nuo to, kai "Baltoptik" generalinis direktorius su kitais optometrijos specialistais ir verslininkais, þinodami Lietuvos situacijà, bandë ieškoti mokymo ástaigos, kuri ruoštø optometrininkus. Buvo tariamasi su keliais universitetais, bet geriausias sàlygas pasiûlë Šiauliø universitetas ir tuometis rektorius profesorius Vincas Laurutis. Optometrija - fizikos sritis. Dël to paruošti studijø programà buvo pasiûlyta mûsø katedrai. Tos programos autorë esu aš.

- Jau ketverius metus ruošiate optometrininkus. Kokie þmonës renkasi šià specialybæ?

- 2003 metais ŠU buvo uþregistruota profesiniø studijø programa, kurià galëjo rinktis bakalauro laipsná turintys asmenys. Po keturiø metø - 2007-aisiais - parengta ir bakalauro studijø programa "Optometrija". Iki šiol daþniausiai šià specialybæ rinkosi asmenys, dirbantys optikose, bet neturintys optometrininko išsilavinimo. Daugelá jø studijuoti siunèia darbdaviai. Jiems svarbu, kad darbuotojas ágytø þiniø, pakeltø kvalifikacijà ir išmoktø naudotis nauja optometrijos áranga. Pamaþu ir optikø savininkai supranta, kad optometrijos mokslus baigæs specialistas geriau nei gydytojas. Þinoma, gydytojø neatsisakoma, bet iš pašnekesiø su savininkais galima suprasti, kad geriau, jei akinius parenka specialiai paruoštas optometrininkas. Juk akiø ligø gydytojas turi gydyti, o ne parinkti akinius. Tai daryti jie turi tik ypatingais atvejais, kai tai susijæ su liga. Akiniø ar kontaktiniø læšiø parinkimas tëra nedidelë oftalmologijos sritis. Be to, dauguma akiø gydytojø ruošti prieš 20 metø, o juk dabar viskas pasikeitæ - áranga, tyrimo metodai kitokie ir optikos produkcija gerokai ávairesnë. Regos mokslas yra gerokai paþengæs, o Lietuvoje labai trûksta mokslininkø, besispecializuojanèiø optometrijos srityje.

- Kà galëtumëte pasiûlyti jaunimui, kuris dar neapsisprendë, kur tæsti mokslus po mokyklos?

- Nuo 2007 metø prasidëjo bakalauro studijø programa, á kurià mes labai kvieèiame jaunimà. Pabaigæ šias studijas, jie turës fiziko bakalauro laipsná, optometrininko kvalifikacijà, o svarbiausia - mokës dirbti su visa naujausia optikos aparatûra, paþins þmogaus aká, išmoks atpaþinti ligas, kad galëtø optikoje apsilankiusá þmogø laiku nukreipti pas gydytojà. Labai norëtumëme, kad gabiausi studentai liktø pas mus ir išaugtø iki rimtø specialistø. Šioje srityje tikrai yra kà veikti.

Fizikos katedros vedëja, optometrijos studijø programos autorë Violeta Šlekienë sako, kad šias studijas baigusieji galës dirbti optikos salonuose, švietimo ir mokslo institucijose, valstybinëse ir komercinëse struktûrose. Pageidaujantys galës tæsti studijas šalies ir uþsienio universitetø magistrantûroje.

- O kas dabar ŠU ruošia optometrininkus?

- Šiuo metu visus kvalifikuotus dëstytojus turime patys - dirba Fizikos katedros, Technologijos fakulteto Elektronikos katedros dëstytojai. Universitete yra biomedicininis akies regos studijø centras, kurio specialistai mokslininkai - V. Laurutis ir G. Daunys. Be to, studentams dëstyti atvaþiuoja kvalifikuoti oftalmologai ir optometrijos árangos þinovai iš Kauno medicinos universiteto. Esame ásirengæ modernias optometrijos laboratorijas. Jose sumontuota visa optometrininkui reikalinga naujausia áranga.

- Kà mokës jaunas specialistas, baigæs optometrijos mokslus Šiauliø universitete?

- Visø pirma išaiškinti þmogui, kad á optikà reikia ateiti ne tik išsirinkti akiniø, bet ávertinti regos kokybæ. Optometrininkas kaip tik ir mokës tà regos kokybæ ávertinti. Kiekvieno rega turi bûti patogi, gera. Rinkdamas akinius specialistas turi išsiaiškinti ne vien tik dioptrijas, bet ir akiø bûsenà - sausumà, jautrumà ir kitus veiksnius. Save gerbiantis optometrininkas prieš siûlydamas akinius pasidomës, ar jûs daug dirbate kompiuteriu, ar sportuojate, ar daug laiko praleidþiate vairuodamas. Ávertinæs tai jis þinos, kà gali pasiûlyti, nes optometrijos specialisto sritis - šiuolaikinë optika. Þmogus turi þinoti, kad jei læšiai nelabai tinka, tai nereikia prie jø priprasti. Ne save prie akiniø reikia pratinti, o akinius prie savæs. Þinoma, akiniai, kaip svetimkûnis, visada reikalaus pripratimo, ypaè - progresiniai akiniai. Iki šiol stebiuosi, kodël vyresni þmonës naudoja dvejus akinius: vienus - þiûrëti á tolá, kitus - þiûrëti arti. Dabar optika tiek paþengusi, kad iš akiniø išvaizdos nepasakysi, kad tai senutës akiniai. Progresiniø akiniø stiklas vientisas, taèiau su tokiais akiniais galima ir skaityti, ir, pavyzdþiui, þiûrëti kinà. Nuostabus jausmas, kai akis pati susiranda, kada per kur þiûrëti. Maþai kas þino, kad pasiturintys þmonës gali sau leisti uþsisakyti individualius læšius - tai tas pats, kaip uþsisakyti individualø rûbà pas dizainerá. Šie læšiai gaminami atsiþvelgiant á individualià þmogaus regëjimo charakteristikà, pavyzdþiui, ar þmogus skaito eilutes vedþiodamas akimis, ar sukinëdamas galvà. Optometrija yra ištisas mokslas, jungiantis daug srièiø.

- Kaþin, ar pas mus daug kas uþsisakinës individualius læšius, bet uþtat labai populiaru parduotuvëse pirkti akinius uþ vienà eurà arba kelis litus. Ar tai gerai?

- Vakarø šalyse juos vadina "degaliniø akiniais". Kai gerdamas kavà degalinëje þmogus nori paskaityti laikraštá ir susigriebia, kad nepasiëmë akiniø, jis nusiperka juos degalinëje. Arba nusiperka prekybos centre, nes nepasiëmë iš namø akiniø ir turi keletà laisvø akimirkø paskaityti laikraštá. daþnai juk þmonës þino, kokiø dioptrijø akiniø jiems reikia. Trumpam tie akiniai tinka. Juk jei labai reikia, þmogus net su didinamuoju stiklu gali skaityti. Taèiau uþsienyje, pasinaudojæs "degaliniø akiniais", jis juos ten ir palieka. Aišku, gal ir ten yra þmoniø, kurie neišmeta. Bet kiekvienas savo sveikatà ir ávaizdá vertinantis þmogus to nedaro. Dar vienas ne itin dþiuginantis dalykas, kurá pastebëjau - þmonës visus pinigus išleidþia rëmeliams, kad tik jie bûtø graþûs, madingi, o kokybiškiems læšiams pinigø pagaili. O juk turëtø bûti atvirkšèiai. Reikëtø pasidomëti, kokie stiklai dedami, kokia danga dengiami (bûtinai reikalauti antirefleksinës dangos), kiek ultravioletiniø spinduliø praleidþia. Kai kurie þmonës neþino, kad jie nemato stereovaizdo ir kad jiems bûtini specialûs akiniai. Ne visi þino, kad suëjus 40 metø bûtina apsilankyti jei ne pas akiø gydytojà, tai bent pas optometrijos specialistà ir pasidomëti, gal jau reikia akiniø skaityti. Tikimës, kad Šiauliø optikose ateityje netrûks optometrininkø, kurie po truputá išugdys regëjimo kultûrà.

Kol kas mûsø optikos graþios, jose daug graþiø akiniø rëmeliø, o gerø specialistø, parenkanèiø akinius, jose trûksta. Esu ásitikinusi, kad mûsø studijas baigusiems veiklos tikrai netrûks.

Rièardas JAKUTIS

"Literatûrinis þiemkelis" Šiauliø "Laiptø galerijoje" šiemet uþsitæsë. O gal tik taip atrodo dël ankstyvo pavasario. Kaip ten bebûtø, viskas tik á naudà – miela pasiklausyti poezijos, prozos skaitymø, filosofiniø pamàstymø. Pasitikdama didþiàjà pavasario šventæ Velykas, "Laiptø galerija" pakvietë á "Literatûrinio þiemkelio" vakarà "Pranašystës", kurá vedë Šiauliø vyskupijos katalikø evangelizacijos centro direktorius, Krikšèionybës þiniasklaidos tarnybos ir internetinio portalo www.tikiu.lt vadovas Juozas Dapšauskas.

Tai kas gi tos pranašystës? Juozas Dapšauskas remiasi þymiu lietuviø filosofu ir teologinës minties plëtotoju Antanu Maceina, kuris savo knygoje "Krikšèionis pasaulyje" taip nusako pranašà: "Pranašas yra þmogus, atsikreipæs á ateitá, taèiau ne ta prasme, kad jà nuspëtø, bet ta, kad dabartá išmatuotø ateitimi." Kalbëdamas apie tikruosius pranašus vakaro vedëjas akcentavo, jog pranašai visai nenori, kad jø blogos pranašystës išsipildytø. Jie nori, kad áspëjimas paskatintø keistis. Anot prelegento, šiandien vyrauja du kraštutinumai: pirmasis, kad tikima aklu likimu kaip Dievu, ir kitas, kai išdidþiai manoma, kad tik patys esame savo likimo kalviai. Buvo pateiktas ádomus pavyzdys iš Senojo Testamento Karaliø knygos - pranašo Izaijo pranašystë karaliui Ezekijui apie jo mirtá. O juk Ezekijas nebuvo kaþkoks karalius blogiukas, šios dienos þodþiais tariant "vidutiniokas" - ir tiek. Bet pranašystë yra ne pabaigai (juolab blogai), o pasikeièianèiai, viltingai ateièiai. "Ezekijas nusigræþë veidu á sienà ir meldësi Viešpaèiui: "Atsimink, Viešpatie, maldauju Tave, kaip ištikimai ir nuoširdþiai elgiausi Tavo akivaizdoje, darydamas, kas gera tavo akyse!" Ir Ezekijas graudþiai apsiverkë" (2 Kar 20, 2-3). Pranašystë neišsipildë. Pranašas išpranašavo netgi naujai: karalius nemirs, dar 15 metø gyvens ir bus išlaisvintas iš Asirijos vergovës.

Kalba pakrypo ir apie netikrus pranašus, kuriø šiais laikais labai daug. Ádomiai á diskusijà ásiterpë Šiauliø dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas, siûlydamas pamàstyti apie dvasinæ pranašysèiø pusæ, nes Vakarø pasaulis á pranašystes þiûri materialiau, nors pranašystës juk atplaukia iš Rytø šaliø išminties.

Vakarà baigë Juozas Dapšauskas mintimi, kad "pranašystës nëra siaubo filmo demonstravimo anonsas, bet išmintinga akistata su realybe tiek šiandien, tiek þvelgiant á ateitá". Ir ji visada viltinga: blogos pranašystës neturës išsipildyti, o geros – išsipildys. Graþios mintys Velykø išvakarëse.

Ida SKRICKAITË

Praëjusià savaitæ "Aušros" muziejus šventë 85-eriø metø jubiliejø. Ta proga šventës sveèiai turëjo galimybæ pirmieji išvysti atnaujintas Chaimo Frenkelio vilos sales ir naujausius eksponatus.

Sveikintojø gretose buvæs Seimo narys Edvardas Þakaris (centre) "Aušros" muziejui nuo premjero Gedimino Kirkilo áteikë senoviškos graviûros kopijà.

Atnaujintoje viloje sveèius pasitiko retro stiliaus rûbais vilkinèios damos - visø muziejaus filialø darbuotojos ir ŠU Menø fakulteto studentai. "Aušros" muziejaus direktoriø Raimundà Balzà sveikino Jo ekscelencija Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis, miesto meras Genadijus Mikšys, premjero Gedimino Kirkilo linkëjimus perdavë Seimo narys Edvardas Þakaris.

Šiaulieèiai ir miesto sveèiai išvydo restauruotà secesinio stiliaus dvaro valgomàjá, kuriame pristatytas XIX a. pirmosios pusës prancûziško porceliano pietø servizas šimtui asmenø. Duris atvërë Rytø meno galerija, kurioje eksponuojama didþiausia Lietuvoje japonø graviûrø kolekcija. Atnaujintos Karaliø, Portretø, Paveikslø galerijos, kuriose gausu Vakarø Europos tapytojø darbø, kabo autentiško ûgio karaliaus Stepono Batoro portretas, ginklai, medþioklës trofëjai, dvarininkø kostiumai ir kiti daiktai. Pristatyta biblioteka bei Geltonoji (moters) ir Þalioji (vyro) svetainës.

Kita ekspozicija þiûrovus nukelia á ávairiø laikotarpiø Šiaulius. Šalia retro kino salës "Kapitol" yra "ásikûrusi" stilizuota prieškario bendrovë "Dubysa", prekiavusi savo gamybos radijo imtuvais, motociklais BSA bei dviraèiais. Uþsukti kvieèia Šapiro laikrodþiø ir juvelyriniø dirbiniø dirbtuvë ir parduotuvë.

"Aušros" muziejus buvo ákurtas 1923 metais kovo 11 dienà pirmojo lietuviško laikrašèio "Aušra" vardu. Nuëjæs sudëtingà kelià, muziejus iki šiol atlieka vienintelæ savo misijà - išsaugoti tautos atmintá. Šiandien muziejus, sukaupæs per 227 tûkstanèius vertingø eksponatø, yra vienas didþiausiø Lietuvoje. Be atnaujintos Ch. Frenkelio vilos, muziejø garsina Dviraèiø, Radijo ir televizijos bei Fotografijos muziejai.

Laura AUKSAITYTË

Šiauliø "Aušros" muziejaus Aušros alëjos rûmuose veikia paroda "Margutis – danguje ir gëlëse". Parodoje eksponuojamos floristinës kompozicijos, sukurtos Šiauliø universiteto dëstytojø bei studentø pagal naujausias fitodizaino tendencijas. Anot Rûtos Stankuvienës, parodos kuratorës, paroda unikali tuo, kad joje galima išvysti vien kosminiais (saulës, dangaus, þvaigþdþiø) motyvais dekoruotø marguèiø, kokius iki šiol lankytojai galëjo matyti tik knygose.

Šiauliø "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus vedëja Rûta Stankuvienë sako, kad šiømetë paroda unikali tuo, jog šalia marguèiø eksponuojamos ir gëliø ekspozicijos.

Šiauliø "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus vedëja Rûta Stankuvienë sako, kad šiømetë paroda unikali tuo, jog šalia marguèiø eksponuojamos ir gëliø ekspozicijos. "Šiaulieèiai neišpaikinti gëliø kompozicijø, tad sutarëme su Šiauliø universiteto Menø fakulteto dëstytoja, docente Irena Burneckiene, kad su studentëmis floristines kompozicijas Velykø tema sukurtø. Parodai studentai pradëjo ruoštis dar rudená", - teigë R. Stankuvienë.

Parodoje eksponuojama per 20 originaliø floristiniø kompozicijø, kuriose archainë marguèio semantika, ávairios kosmogoninës kiaušinio interpretacijos susipina su naujausiomis fitodizaino tendencijomis, kurioms bûdingas minimalizmas, atsigræþimas á gamtà, natûralias, ekologiškas medþiagas.

Pasak R. Stankuvienës, velykinëje parodoje nuspræsta derinti puokštes su marguèiais todël, kad kiaušinis ir augalas turi beveik tas paèias galias - jie geba iš savæs išauginti naujà gyvybæ. Skaisèiau švieèianti saulë, vaiskëjanti dangaus þydrynë ir pirmàja þaluma besipuošianèios samanos - visa tai juntama ir regima laukiant Velykø, kurioms ruošdamiesi mes tampame menininkais ir kuriame savitus marguèius, puošiame namus gëlëmis, þolynais.

"Pavasario bei artëjanèiø švenèiø dvelksmu veriasi ši paroda, kurioje eksponuojami 166 marguèiai iš Šiauliø "Aušros" muziejaus rinkiniø. Raštø ávairovë verèia manyti, kad margintojai vadovavosi vien savo vaizduote. Taèiau ásiþiûrëjus á raštus iš arti galima aiškiai pastebëti, kad lemiamà vaidmená vaidino tradicija, tæsiama tipiniø ornamentø ir spalvø kalba. Daugiausia èia išpieštø ar išskutinëtø marguèiø apskritimo, rato þenklais, reiškianèiais saulæ bei kitus dangaus šviesulius", - komentuoja parodos kuratorë.

Anot R. Stankuvienës, penki Šiauliø krašto tautodailininkai kaip tik šiai parodai išmargino per 60 marguèiø ir atskaitos tašku pasirinko kosmogoninæ (pasaulio kûrimo) reikšmæ: saulës, mënulio, þvaigþdþiø bei þalèio, jungianèio dangø ir þemæ, motyvus. "Išdabintas kosminiais motyvais margutis yra tarsi tarpininkas tarp dangaus ir þemës dovanø, kurias þmogus "prijaukina", "pakeièia", gamtos objektus paversdamas kultûros dalimi.

Taip parodoje "Margutis – danguje ir gëlëse" skleidþiasi gyvybës pradþios metafora, prasidedanti nuo kiaušinio, tampanèio marguèiu, nuo augalo iki kompozicijos, nuo etninës kultûros ir dabartinës kartos uþfiksuotos atminties iki šios akimirkos tarp marguèiø, gëliø, dangaus, gyvybës.

Paroda veiks iki kovo 29 dienos.

Floristinë kompozicija "Velykø stulpai".		Marguèius kosminiais motyvais specialiai parodai išmargino Šiauliø krašto tautodailininkai. Jolantos ŠIDLAUSKIENËS nuotr.

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Dvokas... Neišsisklaidantis šlapimo ir rûkalø "aromatas". Uþmirštos šiukšliø krûvos. Aprûkusios lubos, kartonu uþkalti langai. Laiptai, nusëti šunø išmatomis... Tokiu keliu kasdien keliauja vieno Eþero gatvës bendrabuèio gyventojai. Kas jiems trukdo susitvarkyti? Turbût ásitikinimas, kad tai turi padaryti kaþkas kitas, nes vietoj to, kad patys imtø šluotas á rankas, jie uþsiima kaltø ieškojimu, pagalbos kreipdamiesi net á Seimo nará ir þiniasklaidà.

Gráþusi namo Marytë rado nebaigtà pjauti spynà - taip á virtuvæ bandë patekti teisëti bendrabuèio gyventojai. Ji savavališkai uþrakino virtuvæ, nes niekas daugiau tvarkos nepalaiko. Vanduo ir dujos virtuvëje seniai atjungtos.

Edvardas Þakaris gyventojams sutiko padëti. Seimo narys, aišku, ne pats ëmësi laiptinæ ir koridoriø kuopti, o kreipësi á Šiauliø visuomenës sveikatos centrà, prašydamas apþiûrëti ir ávertinti šio Eþero gatvës bendrabuèio bûklæ. Specialistai patvirtino, kad treèio aukšto gyvenimo sàlygos - antisanitarinës ir palankios plisti ligoms. Bendrabutá administruojanti bendrovë "Bendrabutis", nors jai tai ir nepriklauso, buvo ápareigota aplinkà sutvarkyti, o gyventojai privalëjo išsinešti nešvarius skalbinius ir asmeninius daiktus iš bendro naudojimo patalpø.

Deja, po kurio laiko problemos atsinaujino. Šiukšlës ir netvarka vël ëmë badyti nosá treèiojo aukšto gyventojams. Dël to jie kreipësi pagalbos á redakcijà. Gyventojø ásitikinimu, UAB "Bendrabutis" nevykdo savo ásipareigojimø - nevalo šiukšliø ir neteisingai apskaièiuoja mokesèius. Be to, dalis gyventojø pasipiktino, kai ëmë nebepatekti á bendro naudojimo patalpas.

Grasinimø pliûpsnis

Sveèiuotis šiame Eþero gatvës bendrabutyje iš tiesø nebuvo malonu. Sunkiai ásivaizduojama, kaip kasdien galima pakæsti dvokà ir šiukšles bendro naudojimo koridoriuje. Matyt, daþni sveèiai èia ir benamiai. Su vienu kaip tik ir teko susidurti su buteliu ir cigarete prie stalà atstojanèios sukrypusios taburetës. "Tokiu laiku nieko nerasite namie. Nebent kitame koridoriaus gale", - ištarë jis.

Pavyksta prisibelsti á vienas duris. Besikalbant su šio buto gyventoju Broniumi, gretimas duris atlapoja jauna moteris ir ima grasinti þurnalistams: "Nefotografuokite èia. Sudauþysiu fotoaparatà! Baigsis tada. Paduosiu á teismà uþ tai, kad vaikšèiojat po privaèià valdà." Eidama á vonià, ji pagrûmoja kumšèiu kaimynui, kad šis maþiau kalbëtø, taèiau suþinojusi, koks þurnalistø vizito tikslas, aprimsta.

Kol vyriškis aprodo nuo pelësio pajuodusias vonios lubas ir sienas, ant palaikës spintelës sukrautus kaþkieno daiktus, gráþta Marytë - ta pati moteris, kurios savininkišku elgesiu nepatenkinti kaimynai. Moteris pakabinusi spynà ant bendros virtuvës, kurá laikà neleido naudotis ir bendru tualetu. Marytë mielai sutinka aprodyti uþrakintà virtuvæ. Ji aiškina, kad virtuvæ uþrakinusi, nes be jos niekas joje tvarkos nesilaikë.

"Èia jau seniai nebëra dujø ir vandens. Atjungë uþ skolas. Virtuvëje esu pasistaèiusi savo dujinæ viryklæ ir dujø balionà. Kai ateinu išsivirti valgyti, atsirakinu ne tik virtuvæ, bet ir spintelæ, kurioje paslëptas balionas. Išvaþiuodama palieku raktus kaimynei, kad ji palietø gëles, - áleisdama á virtuvæ beria Marytë. - Mane buvo padavæ á teismà uþ 500 litø dydþio skolà, nes mano vardu sàskaita buvo uþrašyta. Dabar visà savaitæ nebuvau namie, o sàskaita paskaièiuota uþ du þmones. Kodël turiu mokëti uþ nesamà asmená? Gal man koká benamá priskaièiavo?"

Tokios šiukšliø krûvos pûpso ne tik laiptinëje, bet ir vonioje bei tualete. Apsikuopti gyventojai neskuba - kaltina vienas kità ir viliasi, kad tvarkà padarys "Bendrabutis". Autorës nuotr.

Dvokianti kaimynystë

Iš pensijos gyvenanti Marytë sako, kad dar dirbdama iš savo lëšø savo jëgomis išdaþë koridoriaus ir virtuvës sienas. Vëliau prašë bendrabutá administruojanèios bendrovës "Bendrabutis" atstovø sutvarkyti tualetà. Nuolat besikeièiantys gyventojai, anot moters, nepalaikë tvarkos - sugadinæ vandens nuleidimo mechanizmà ar sulauþæ klozeto dangtá, gamtiniø reikalø sukdavo á kitas kabinas.

"Paprašiau, kad vienà kabinà sutvarkytø. Pernai pastatë naujà klozetà, pasikabinau veidrodá ir papuošiau gëlëmis. Norëdama, kad kabina išliktø tvarkinga, ëmiau rakinti, taèiau gyventojai ëmë skøstis, kad viena naudojuosi bendru geru, todël ásikišo "Bendrabutis" ir teko kabinà atrakinti. Tualetas dabar vël baisus", - pasakoja ji.

Kaimynystëje, anot Marytës, kartais namo gráþta po konteinerius besikapstantis vyras. Ji sako, kad kaimynas neturi uþ kà sumokëti mokesèiø, nenaudoja nei vandens, nei elektros. Iš jo buto sklinda aštrus šlapimo kvapas, didëja pavojus plisti parazitams ir infekcijoms.

"Anksèiau uþsukdavau, paklodavau švarià patalynæ, atnešdavau ko nors pavalgyti, bet vëliau pamaèiau, kad beviltiška kà nors daryti. Jis nesiprausia, miega nenusirengæs ir nenusiavæs batø, tad patalai greitai tampa tokie, kokie buvæ", - pasakoja Marytë.

Kalti problematiški gyventojai

Uþ bendro naudojimo patalpø remontà atsakingi patys butø savininkai. Eþero gatvës bendrabutyje yra penki Savivaldybei priklausantys butai. Visus kitus butus gyventojai yra privatizavæ. Anot Turto valdymo skyriaus Butø poskyrio vedëjos Odetos Volungevièienës, Savivaldybë, kai remontuojamos bendrabuèiø bendro naudojimo patalpos, sumoka savo dalá. Šiuo atveju sàskaitas ji apmoka uþ penkis butus.

"Su šiuo bendrabuèiu vargstame senokai. Problemos ëmë kilti atsikëlus kelioms naujoms šeimoms. Èia išgërinëjama, maþameèiai vaikai paliekami be prieþiûros, vengiama mokëti mokesèius. Apie problemø turinèius butus esame pranešæ ir policijai, ir Vaiko teisiø apsaugos tarnybai", - pasakoja UAB "Bendrabutis" direktorius Vladas Šemetulskis.

Anot pašnekovo, net meras yra liepæs daryti tvarkà. "Kiek pajëgiame, tiek auklëjame tuos gyventojus. Iš tikrøjø nei teismas, nei policija tvarkos nepalaikys. Tik patys bendrasavininkiai gali susitvarkyti. Treèiam aukštui mes niekuo negalime padëti, nes jame nëra në vieno Savivaldybës buto, - sakë bendrovës direktorius. - Nors nesame ápareigoti valyti kaupiamø šiukšliø, jas vienà kartà išveþëme. Valytojai tàkart kone ant galvos šiukšliø maišelis pro laiptinës langà nukrito. Taip gyventojai šiukšles išneša. Tingi net iki konteinerio nueiti."

Patalpas þada remontuoti

Kovo viduryje bendrabutá administruojanti bendrovë ketina organizuoti viso namo gyventojø susirinkimà. Treèio aukšto virtuvëje numatoma atnaujinti vandens tiekimà, kuris, išaugus didelei skolai, buvo nutrauktas. Dujomis virtuvëje gyventojai negalës naudotis todël, kad niekas iš gyventojø neprisiima atsakomybës apmokëti sàskaitos savo vardu. Be to, numatomas vonios, tualeto ir virtuvës remontas. Kovo pabaigoje planuojama bendrabuèio patalpas dezinfekuoti.

"Tai daugiausia mûsø bendrovei ásiskolinæs bendrabutis. Visas namas yra skolingas per 35 tûkstanèius litø. Kritiškos bûklës bendrabuèio stogà, vandená praleidþiantá net iki treèio aukšto, uþdengëme iš kreditavimo lëšø, - kalba V. Šemetulskis. - Bendro naudojimo patalpas remontuosime ir vël avansu."

Jolanta ŠIDLAUSKIENË

Šiemet gyventojai vël turi galimybæ iki geguþës skirti du procentus savo sumokëto pajamø mokesèio vienai ar kelioms ne pelno siekianèioms organizacijoms. Nors teikti paramà derëtø laikantis laisvanoriškumo principo, kartais á klausimà, kam reikëtø skirti pinigus, uþ tave atsako kiti. Uþsienio praktika rodo, kad nevyriausybines organizacijas didesne dalimi remia valstybë, Lietuvoje jos veikia lëšø ieškodamos paèios, o du procentus pajamø mokesèio nusiurbia ir taip valstybës remiamos biudþetinës ástaigos.

Èigonø tabore Vilniuje grojæ ir nuo narkomanijos kenèiantiems èigonams psichologinæ pagalbà suteikæ "Agapao" nariai ir patys yra priklausomi... nuo kitø gerumo. Nuo priklausomybiø besivaduojantys "Agapao" bendruomenës nariai gyvena iš labdaros ir ávairiø fondø paramos. Ši bendruomenë iš pervestø dviejø procentø per metus tesurenka du tris šimtus litø. Juozo DAPŠAUSKO nuotr.

Ástatymas neveikia, kaip buvo numatyta

Nevyriausybiniø organizacijø pilietinë iniciatyva uþ visuomenæ Šiauliø vyskupijos katalikø evangelizacijos centro direktoriui Juozui Dapšauskui jau seniai nesvetima. Jis yra nemaþai keliavæs po sveèias šalis ir yra pastebëjæs, kad mûsø šaliai dar labai trûksta demokratiškumo, pilietinës iniciatyvos ugdymo.

Lietuvoje, anot J. Dapšausko, laikomasi nuostatos, kad nevyriausybinës organizacijos - tai kaþkoks naiviø veikëjø klubas, kuris lëšø tegul susiranda savo keliais. Uþsienyje nevyriausybinis sektorius turi lygias teises ir yra remiamas valstybës taip pat, kaip ir verslo sektorius.

Ne pelno siekianèios Lietuvos organizacijos, rašydamos projektus, daþnai susiduria su problema, numatant jø veiklai reikalingas lëšas. Miesto biudþetas metams skirstomas kovo mënesá, o atsiskaityti uþ ágyvendintus projektus tenka dar gruodá. Vadinasi, sausis ir pusë vasario bûna nefinansuotini. Jeigu visuomenininkas idëjà sumanë ágyvendinti bûtent šá laikotarpá, tai suktis privalo savo lëšomis.

"Vakarø šalys á nevyriausybines organizacijas neþiûri kaip á konkurentà. Uþsienio valstybës padeda joms išgyventi remdamos ir netiesiogiai - priimdamos palankø gyventojø pajamø mokesèio ástatymà. Lietuva, sekdama uþsienio pavyzdþiu, taip pat átvirtino naujà gyventojø teisæ. Jie patys gali skirti 2 procentus per kalendorinius metus savo sumokëto pajamø mokesèio ne pelno siekianèiai organizacijai, turinèiai teisæ gauti paramà. Taèiau šis ástatymas iš esmës neveikia kaip buvo numatyta, nes pagal já paramà gali gauti ir biudþetinës ástaigos. Kodël? Juk jos ir taip gauna finansavimà iš valstybës", - stebisi J. Dapšauskas.

Parama iš uþsienio - laikina

Gyventojø pajamø mokesèio ástatymu besidangstydamos finansinius reikalus tvarkosi ir politinës partijos. Politikai, naudodamiesi sau palankiu ástatymu, sugeba sumokëto pajamø mokesèio dalá susigràþinti per jaunimo organizacijas.

"Verslo ir politikos sritys yra labai persipynusios, o ne pelno siekianèios organizacijos lieka tarsi treèia koja, kuriai kartais numetamas vienas kitas litas. Mûsø jau kelerius metus organizuojamam prevenciniam projektui "Nebûkime zombiai" iš miesto biudþeto skiriama vos 1000 litø per metus. Kà galima uþ tokius pinigus surengti? Juk kiekvienai idëjai ágyvendinti reikia finansø. Projektø administravimo, buhalterijos išlaidoms pinigai bûna net nenumatyti, tarsi šis darbas ir taip savaime suprantamas. Parašydamas projektà, o vëliau atsiskaitydamas, kur buvo išleisti jam skirti pinigai, susiduri su didþiule biurokratija", - sako Katalikø evangelizacijos centro direktorius J. Dapšauskas.

Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ, daugumà nevyriausybiniø organizacijø rëmë uþsienio paramos fondai, taèiau valstybei sutvirtëjus jie ima paramos nebeteikti. Šaliai tapus Europos Sàjungos dalimi, pinigai ëmë plaukti iš struktûriniø fondø, taèiau ši parama visuomenininkams bus uþtikrinta tik iki 2013 metø. Vëliau nevyriausybinës organizacijos, kad pajëgtø išsilaikyti paèios, turës kurti ir plëtoti savo verslà.

Anot J. Dapšausko, jeigu projektai bûtø pakankamai finansuojami, tai bûtø galima ir kitokiø rezultatø tikëtis. Kol kas daugumai visuomenininkø rankos svyra, ne vienas pasiduoda emigracijos idëjai.

"Nesinori mesti tai, kas pradëta. Praëjusiø metø pabaigoje seniai paþástama JAV lietuviø bendruomenës Kultûros tarybos pirmininkë Marija Remienë kvietë atvaþiuoti á JAV ir siûlë konkretø ádomø darbà. Gaila ádirbio, dël to išvaþiuoti nëra taip lengva. Dar nesu visiškai nusivylæs ir tikiuosi, kad situacija gerës. Mano manymu, turëtø labai didëti finansavimas nevyriausybinëms organizacijoms, o popierizmas maþëti iki minimumo. Tada daugiau laiko liktø idëjai ágyvendinti nei biurokratiniams reikalams tvarkyti", - siûlo J. Dapšauskas.

Parama valstybës remiamoms ástaigoms

Paramos gavëjo statusà turinèio "Šiauliø" krepšinio klubo direktorius Adomas Klimavièius sako, kad klubui finansinë parama labai reikalinga. Surinktos lëšos greitai ištirpsta pasirašant kontraktus su þaidëjais, ásigyjant reikalingà inventoriø, vykstant þaisti svetur ir apsistojant viešbuèiuose.

A. Klimavièius prisimena pajutæs skirtumà, kai apie galimybæ gauti du procentus sumokëto pajamø mokesèio suþinojo biudþetinës ástaigos: "Kol mokyklos ir darþeliai apie tuos du procentus neþinojo, po 30 tûkstanèiø per metus susirinkdavome. Dabar kasmet vis maþiau gauname."

Vaikø tëvai avirai sako, kad biudþetiniø ástaigø darbuotojai, jiems ábrukdami vokelá su nurodymu, kur pervesti dalá sumokëto pajamø mokesèio, perspëja, kad netinkamas apsisprendimas gali átakoti vaiko ugdymo rezultatà.

Ne visø mokyklø vadovai nori skelbti, kiek lëšø per metus surenkama bûtent taip, taèiau tvirtina, kad pinigai labai reikalingi bûtiniausioms mokiniø ugdymo ir mokyklos ûkio reikmëms ásigyti. Kalbinti direktoriai mano, kad pajamø mokesèio dalis labai praverèia mokyklø gerovei, nes valstybës parama - labai menka.

Kai kuriø mokyklø tinklalapiai skelbia, kur išleidþia gyventojø pervestus du procentus pajamø mokesèio, dëkoja uþ paramà ir maloniai kvieèia skirti dalá pajamø mokesèio vël. Per metus surinkta keliasdešimt tûkstanèiø litø suma išleidþiama kanceliarinëms priemonëms, mokiniø draudimui, periodiniams leidiniams ar mokiniø ugdymosi sàlygoms kabinetuose gerinti.

Nepavargsta daryti gera

Labdaros bei paramos fondas "Agapao" buvo ákurtas siekiant padëti þmonëms, turintiems priklausomybæ alkoholiui, narkotinëms ar psichoaktyvioms medþiagoms. Organizacija stengiasi padëti priklausomybiø kamuojamai visuomenës daliai, bando jà sugràþinti á socialø gyvenimà.

"Agapao" direktorius Vladimiras Karpovas sako, kad fondas išsilaiko iš projektams skiriamø lëšø. Jis pritaria minèiai, kad du procentai sumokëto pajamø mokesèio turëtø bûti skirti tik nevyriausybinëms organizacijoms.

Policininkø apdovanotieji gelbëjo gyvybes, tramdë girtus vairuotojus ir klaidino vagišius

Oksana LAURUTYTË

Jau dvyliktus metus iš eilës Šiauliø miesto policijos pareigûnai rengia konkursus "Pagalbon artimui" ir "Keliø dþentelmenas". Šie konkursai organizuojami vykdant prevencinæ programà "Stabdyk nusikalstamumà". Praëjusià savaitæ Šiauliø vyriausiajame policijos komisariate septyniems šiaulieèiams buvo áteikti Šiauliø miesto vyriausiojo policijos komisariato padëkos raštai ir konkurso "Pagalbon artimui" nominantø graviûros.

Policija, bûdama labai dëkinga þmonëms, kurie niekada nepalieka savo artimo, draugo ar nepaþástamo nelaimëje ir ištiesia jam pagalbos rankà bei padeda policijos pareigûnams kovoje su nusikaltëliais, dovanojo tokias graviûras.

Padëjo suèiupti vagis

Šiauliø vyriausiojo policijos komisariato atstovës spaudai Gailos Smagriûnienës teigimu, pareigûnø konkursø tikslas - puoselëti pilietiškumà, skatinti pilieèiø savitarpio pagalbà ir pagarbà bei nepakantumà blogiui. 2007 metø konkursui "Pagalbon artimui" buvo pristatytos 20 asmenø kandidatûros. Šie þmonës padëji kitiems ištikus bëdai, uþkirto kelià daromiems teisës paþeidimams arba padëjo policijai atskleisti nusikaltimus. Septyniø iš jø poelgius komisija pripaþino vertus visuomenës dëmesio bei didelës pagarbos.

Vienas šiø pagarbos vertø þmoniø - Gintaras Kybartas. Jis pernai liepos 16 dienà išgelbëjo plëšiko uþpultà moterá. 47 metø šiaulietë rytà buvo uþpulta einanti Šiauliø miesto poilsio parku. Nepaþástamas vyriškis, anot nukentëjusiosios, trenkë jai per galvà ir iš rankø išplëšë rankinæ, kurioje buvo telefonas, banko mokëjimo kortelës.

Tuo metu automobiliu Þemaitës gatve vaþiavæs G. Kybartas pamatë daromà nusikaltimà, iššoko iš automobilio ir puolë á pagalbà uþpultai moteriai. Jis parvertë ant þemës nusikaltëlá ir iškvietë policijos pareigûnus. Sulaikytasis, ne kartà uþ vagystes teistas vyras, uþ minëtà nusikaltimà praëjusiø metø rugsëjo mënesá išklausë teismo nuosprendá.

Pagarbos vertas ir šiaulietës Vidos Damaševièienës poelgis, nes jos pastangomis buvo sulaikytas vagis. Lopšelyje–darþelyje "Berþelis" dirbanti moteris pernai spalio 2-osios vidurdiená uþëjo á dailës studijà ir pamatë nepaþástamà vyrišká. Šis, nešinas kolegës rankine, jau taikësi sprukti iš kabineto.

V. Damaševièienë bandë ilgapirštá sulaikyti, taèiau šis smogë jai á veidà ir pabëgo. Apie incidentà moteris pranešë policijai, nurodydama neprašyto sveèio poþymius. Netrukus P. Cvirkos gatvëje patruliai pamatë vyrà, kurio poþymiai atitiko nurodytuosius, ir já sulaikë. Ne kartà uþ plëšimus ir vagystes teistas, gerai policijai paþástamas 36 metø vagis buvo uþdarytas á areštinæ. Šiuo metu jis bausmës laukia Šiauliø tardymo izoliatoriuje.

Moterys - neabejingos blogiui

Antrus metus iš eilës "Pagalbon artimui" nominacija áteikta Danguolei Audenienei. 2006 metais ji padëjo sulaikyti telefoniná sukèiø, o pernai vasará nuo mirties išgelbëjo garbaus amþiaus moterá.

Vasario 2-àjà Socialiniø paslaugø centro lankomosios prieþiûros darbuotoja D. Audenienë lankë savo priþiûrimus þmones. Nuvykusi pas Dvaro gatvëje gyvenanèià 71 metø moterá ji sunerimo, kadangi jai niekas neatidarë durø. Bûdama ásitikinusi, kad priþiûrima moteris turi bûti namuose, ji nesitraukë nuo durø, nors iš kolegiø ir sulaukë patarimo nesijaudinti bei šià moterá aplankyti kità dienà. Vis dëlto D. Audenienë, nujausdama kaþkà negero, iškvietë policijà, priešgaisrinæ gelbëjimo tarnybà, medikus. Specialiosioms tarnyboms patekus á buto vidø, jo šeimininkë buvo rasta be sàmonës. Ligoninëje gydytojai jai diagnozavo išeminá insultà. D. Audenienës poelgis išgelbëjo gyvybæ.

Neabejinga blogiui ir Regina Sakalauskienë. Jos akylumas ir áþvalgumas padëjo sulaikyti nusikaltëlá, ásibrovusá á svetimà automobilá.

Pernai liepos 30 dienà R. Sakalauskienë per savo namø langà pastebëjo, kad kaimynui priklausanèiame automobilyje krapštosi nepaþástamas jaunuolis. Ji šûktelëjo nepaþástamajam. Vagis suprato esàs pastebëtas, taèiau vis tiek uþ striukës uþsikišo pavogtà magnetolà ir ramiai nuþingsniavo per kiemà. Regina spëjo ásidëmëti jo poþymius ir suskubo apie tai pranešti policijai. Netrukus policijos patruliai jaunuolá su ákalèiais sulaikë.

Padëjo sulaikyti vagiliaujanèius vaikus

Padedant Vytautui Jokubaièiui ir Emilijai Pileckienei buvo sulaikyti iš Šiauliø vaikø globos namø ir "Ringuvos" specialiosios mokyklos pabëgæ ugdytiniai, mieste vagiliavæ iš butø, kuriuose bûdavo vieni maþameèiai vaikai.

Policijos pagerbti asmenys: Gintaras Kybartas, Danguolë Audenienë, Regina Sakalauskienë, Vida Damaševièienë, Vytautas Jokubaitis ir Arijus Ivaškevièius. Povilo LUNGËS nuotr.

Rugsëjo 10, 12 ir 13 dienomis buvo apvogti trijø šiaulieèiø butai. Pareigûnai, tirdami vagystes, átarë, kad jas gali daryti minëti pabëgëliai iš specialiøjø ugdymo ástaigø, mat minëtos vagystës prasidëjo kaip tik po jø pabëgimo. Dingusiø vaikø nuotraukos buvo paskelbtos vietinëje þiniasklaidoje. Netrukus pareigûnai sulaukë pagalbos. Rugsëjo 15-osios popietæ budëtojui paskambinæs šiaulietis V. Jokubaitis pranešë, kad jo namo kieme vaikštinëja beglobiai vaikai, prašinëjantys maisto. Jis pridûrë, kad tai, ko gero, vaikai, kuriø ieško policija. Jo spëjimas pasitvirtino. Atvykæ pareigûnai sulaikë tris berniukus ir išsiaiškino, kad vienas jø - pabëgëlis iš globos namø. Átarimas, kad jis darë vagystes, pasitvirtino.

Nepraëjus në dviem dienom, areštinë priglaudë ir kità bëglá. Já sulaikyti padëjo Emilija Pileckienë. Rugsëjo 17-osios naktá E. Pileckienë savo namo laiptinëje prie kaimyno durø rado gulintá vaikà. Sušalæs ir išalkæs vaikas melavo, kad gyvena K. Korsako gatvëje, tëvai geria, todël jis nebegalintis gyventi su jais. Emilija suprato, kad visa ši istorija turëtø sudominti pareigûnus, todël, ilgai nesvarsèiusi, paskambino policijai. Pasirodo, tai buvo antrasis policijos ieškomas keturiolikmetis bëglys. Jei ne minëtø šiaulieèiø pastabumas ir áþvalgumas, policijos ieškomi vaikai galëjo padaryti dar ne vienà vagystæ ar patys tapti nusikaltëliø aukomis.

Dar viena policijos apdovanota moteris - Kristina Strazdauskienë. Ji nepagavo nei chuliganø, nei vagiø, taèiau jos sàþiningas elgesys sugràþino vienai šiaulietei prarastus pinigus, dokumentus bei kitus daiktus. Pernai liepos 16 dienà moteris Paukšèiø take rado piniginæ, kurioje buvo 660 litø, vairuotojo paþymëjimas, sveikatos paþymëjimas, Viešosios bibliotekos skaitytojo paþymëjimas, devynios ávairiø ámoniø nuolaidø kortelës, 13 vizitiniø korteliø ir trys fotonuotraukos. Nedvejodama tà paèià dienà Kristina rastus daiktus atnešë á 2-àjá policijos komisariatà.

Keliø dþentelmenas - muzikantas

Konkurso "Keliø dþentelmenas" nominantu tapo šiaulietis muzikantas Arijus Ivaškevièius. Bûdamas dràsus ir neabejingas negerovëms kelyje, pernai jis kelis kartus sutramdë šiurkšèius keliø eismo taisykliø paþeidëjus.

A. Ivaškevièius, vaþiuodamas keliu Klaipëda-Palanga, pamatë priešpriešiais atvaþiuojantá ir keistai keliu vinguriuojantá automobilá. Neliko abejoniø, kad vairuotojas girtas. Vyras šá automobilá ëmë persekioti. Signalizavo, gestais reikalavo vairuotojà sustoti, taèiau bëglys nekreipë á tai dëmesio. Nuvaþiavus kelis kilometrus, A. Ivaškevièiui savo automobiliu pavyko prie kelkrašèio prispausti persekiojamà mašinà. Iš paþeidëjo tik jëga pavyko atimti automobilio raktelá. Pareigûnai A. Ivaškevièiaus sulaikytam vairuotojui nustatë sunkø girtumà. Uþ tai jam buvo atimta teisë vairuoti.

Dar du keliø chuliganus A. Ivaškevièius tramdë ir rugpjûèio mënesá. Medelyno mikrorajone jis pastebëjo motociklais labai greitai ir pavojingai vaþiuojanèius vaikinus. Arijaus teigimu, jie tik per plaukà pësèiøjø perëjoje nepartrenkë mergaitës. Vyras nusekë paskui motociklininkus. Nuvaþiavæs apie tris kilometrus, ties centrine turgaviete juos sulaikë ir perdavë policijai. Išaiškëjo, kad vienas chuliganø yra nepilnametis ir neturi teisës vairuoti.

A. Ivaškevièius, pasiëmæs nominacijà, papasakojo ir dar apie vienà juokingà ávyká. Pastebëjæs vagystæ vienoje parduotuvëje, jis ëmë sekti vagišiø, o telefonu pasakojo policijos budëtojui, kur ilgapirštis eina. A. Ivaškevièiui pasirodë, kad vagis já pastebëjo. Išsigandæs, kad yra demaskuotas, ir bandydamas suklaidinti vagišiø A. Ivaškevièius telefonu pareigûnui garsiai pasakë: "Na, tai buèiuoju tave ir iki."

Vëliau vagystës bylà tiriantys pareigûnai A. Ivaškevièiaus klausë: "Tai èia tu tas, kuris mûsø budëtojà buèiavo?"

Modesta JURGAITYTË

"Vaikiškus veþimëlius prašome palikti prie durø. Aèiû uþ supratingumà", - toks uþrašas, priklijuotas ant stikliniø durø, pasitinka uþsukus á vienà baldais prekiaujanèià parduotuvæ Šiauliuose. Taip visoms mamytëms ir tëveliams mandagiai ir korektiškai pasakoma, kad šioje parduotuvëje tëvams su maþais vaikais ir jø "karietomis" nëra kà veikti. Mes mokomës toleruoti gëjus, lesbietes, transvestitus, o ar nëra diskriminuojama pagrindinë visuomenës làstelë – šeima - ir didysis stebuklas - vaikas?

Gal mamas su veþimëliais mieste turëtø priþiûrëti policininkai? Rolando PARAFINAVIÈIAUS ("L. T.") nuotr.

Seime vis kalbama apie gimstamumo skatinimà ir, rodos, situacija išties gerëja – priimamos vaikus auginantiems þmonëms palankios ástatymo pataisos, rengiamos šeimoms palankios programos. Taèiau verslininkai šiuos norus gali "atmušti". Augini vaikà - sëdëk namie ir "verslo daryti" jiems netrukdyk.

Vaikø veþimëliams - ne!

Nors neturiu vaikø, toks uþrašas sukëlë šokà. Ásivaizduoju, koká já patiria su nepageidaujamu veþimëliu èia atvaþiavusi mama ar tëtis. Dar keisèiau, kad ši parduotuvë prekiauja ne porceliano indais, o baldais, ir erdvës joje tikrai netrûksta. Parduotuvë yra treèiajame pastato, kuriame ásikûræ ir daugiau parduotuviø, aukšte. Á parduotuvæ galima patekti ne tik uþlipus laiptais, bet ir pakilus liftu, nes to reikalauja šiandienos statybos ástatymai, kad nebûtø diskriminuojami neágalûs þmonës. Taigi èia patenka ir vaikus auginantys þmonës. Ir, matyt, su maþyliø veþimëliais, kad jau toks uþrašas ant durø atsirado.

O èia jø laukia du keliai – palikti veþimëlá prie durø, pasiimti maþylá ant rankø ir tuomet apþiûrinëti baldus, arba palikti ir veþimëlá, ir maþylá, nes, tarkime, jis miega. Manau, në vienas variantas rûpestingø tëvø netenkina. Valdþios skatinamam darbui – vaiko auginimui – pasiryþæs þmogus yra išstumtas iš visuomenës, kadangi jis "nepatogus" – su vaikišku veþimëliu. Kodël neleidþiama tuo paèiu metu ir auginti vaikà, ir lankytis parduotuvëje?

Tëvai turi uþtikrinti vaiko saugumà

Apie uþrašà parduotuvëje papasakojus Šiauliø vaiko teisiø apsaugos skyriaus vedëjui Jestifijui Solovjovui ir paklausus jo nuomonës, vyras akcentavo vienà dalykà – vaiko saugumà. "Vaikas turi bûti apsaugotas, be prieþiûros jo palikti negalima", - sako vaiko teisiø apsaugos specialistas. Uþ tai, kad vaikas trumpai liks vienas, tëvai nebûtø nubausti, nes ástatymiškai nëra apibrëþta, kiek laiko vaikas gali bûti vienas, taèiau jeigu kas nors nutiks?

Vyras vardija, kas gali nutikti, jeigu veþimëlá mama ar tëtis paliks be prieþiûros šalia parduotuvës. Pirmiausia, jeigu jis bus tušèias, já gali pavogti. Jeigu veþimëlyje lieka ir vaikas – pavojø dar daugiau. Já gali išgàsdinti, uþgauti, smurtauti ar pagrobti. O tuomet jau prasidëtø didelës bëdos. Tad parduotuvë, rašydama toká prašymà ant durø, turëtø uþtikrinti šiø veþimëliø ir vaikø saugumà. Klausiu, o kaip šioje situacijoje elgtis á parduotuvæ norinèioms uþeiti mamoms? J. Solovjovas sako, jog mamos pirmiausia turëtø atsiþvelgti á vaiko interesus.

Gal mamas su veþimëliais mieste turëtø priþiûrëti policininkai? Autorës nuotr.

Kvepia þmogaus teisiø suvarþymu

Lygiø galimybiø kontrolierë Aušrinë Burneikienë sako, kad toká uþrašà ant durø galima traktuoti kaip þmogaus teisiø suvarþymà gauti tam tikras prekes ar paslaugas. Situacija panaši á diskriminacijà dël šeiminës padëties, nes þmogus diskriminuojamas todël, kad turi vaikà. Nors, pasak kontrolierës, norint nustatyti, ar šios teisës išties buvo paþeistos, reikëtø aiškintis visas aplinkybes.

Taèiau, anot A. Burneikienës, pirmiausia reikëtø kalbëti apie elementarø þmoniškumà. Juk dabar stengiamasi, kad ne tik neágaliems þmonëms, bet ir mamoms su veþimëliais bûtø prieinamas visuomeninis transportas, bûtø patogu vaþiuoti šaligatviu. Visuomeninës paskirties pastatuose, pavyzdþiui, bibliotekose, parduotuvëse, Statybø ástatymas jau numato vaiko ir motinos kambarius, kuriuose galima pamaitinti ar pervystyti kûdiká. Ir išties - tokie kambariai jau árengti naujausiuose Šiauliø prekybos centruose.

Paklausus, kaip lygiø galimybiø kontrolierë vertina toká parduotuvës savininkø elgesá, moteris já pavadina nekorektišku. "Taip daro þmonës, kurie mato tik savo verslà arba nenori suvokti kito þmogaus problemø", - mano A. Burneikienë. Ji sako, kad Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybà pasiekia skundai, kurie blogàja prasme šokiruoja. Esama atvejø, kai vyresnës moterys darbdavës tiesiog terorizuoja jaunesnes darbuotojas, kad šios nepastotø. Nuo tokiø nusiskundimø kontrolierë sako šiurpstanti - negi šios moterys niekada neturëjo vaikø?

O kà "svetingà" uþrašà ant durø pamaèiusiems tëveliams daryti? A. Burneikienës teigimu, jeigu jis uþgauna tëvus ir varþo jø galimybes, jie gali kreiptis á Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybà, kuri šá atvejá ims aiškintis. O labiausiai, moters nuomone, padëtø visuomenës nepakantumas tokiems reiškiniams. Jeigu þmonës nuolatos rodys savo nepasitenkinimà tokiais reiškiniais, jei apie tai bus kalbama, tai pamaþu jie išnyks.

Reikia kurti mamoms palankià aplinkà

Seimo narei, Vaiko ir motinos reikalø komisijos pirmininkei Rimai Baškienei uþrašas ant parduotuvës durø taip pat sukëlë begalá nusistebëjimà - tokie uþrašai atsiranda tuomet, kai bandoma inicijuoti, kad keistøsi poþiûris á mamas, á besilaukianèias moteris. Seimo narë stebisi, kad parduotuvë ragina mamas palikti veþimëlius prie durø. Juk mamos nori vaikø nepaleisti iš akiø, o parduotuvë jas skatina elgtis atvirkšèiai. Seimo narë primena, kad kai kuriose šalyse tëvai baudþiami net uþ trumpalaiká vaikø palikimà.

R. Baškienë mano, kad prekybininkai turëtø sudaryti sàlygas mamoms parduotuvëse jaustis gerai - greièiau apsipirkti ar, jeigu reikia, árengti vietà veþimëliams pasistatyti. Mamos laukiamos turëtø jaustis visur. Anot Seimo narës, reikia daryti viskà, kad motinystë bûtø gerbiama ir vertinama, kad šeimos norëtø turëti vaikø, juos auginti bûtø patogu, o ne elgtis priešingai. Mamas reikia tik skatinti, kad jos lieka namuose ir augina vaikus, bei sudaryti sàlygas visur joms jaustis gerai. R. Baškienë pasakoja, kad nevyriausybinës organizacijos neseniai inicijavo projektà, kuriuo siekiama keisti visuomenës poþiûrá á motinystæ. Pavyzdþiui, kad þmonës uþleistø vietà eilëje laukianèiai nëšèiajai. Moteris dþiaugiasi, kad prekybininkai atsiliepë á šià iniciatyvà ir vienas Vilniaus prekybos centras vienà eilæ prie kasø paskyrë nëšèiosioms.

R. Baškienës teigimu, jos vadovaujama Vaiko ir motinos reikalø komisija Seimui pateikë veiksmø planà šeimos politikos srityje. Ja numatomas ne tik pašalpø, bet ir atitinkamø paslaugø teikimas šeimoms, aplinkos pritaikymas, bûsto problemø sprendiniai. Seimo narë dþiaugiasi, kad atliktas tyrimas parodë, jog dauguma þmoniø pasisako uþ santuoka grástà šeimà, nors teisës akte numatoma pasirinkimo laisvë. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengë pasirengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programà moksleiviams, kad šie nuo mokyklos pradëtø ruoštis šeimai.

Šioje programoje bus kalbama apie lytinius santykius, lytiniu keliu plintanèias ligas, vaiko uþsimezgimà, jo augimà. Seimo narës nuomone, ši informacija padës išvengti kai kuriø problemø, vaikai šeimà suvoks kaip vertybæ, jaus didesnæ atsakomybæ. Šis dabar komitetuose svarstomas ir palankiai sutinkamas teisës aktas, R. Baškienës teigimu, finansinës gerovës neuþtikrins, bet duos kryptá. Tikëkimës, kad tada jau niekam, auginanèiam vaikutá, nebereikës perskaityti uþrašo "Vaikiškus veþimëlius prašome palikti prie durø. Aèiû uþ supratingumà".

Gitana ZUBIENË

"Nepaprastai dþiaugiuosi šia švente, nepaprastai dþiaugiuosi á jà susirinkusiais þmonëmis", - sakë vyskupas Eugenijus Bartulis apie praëjusá sekmadiená Šiauliø arenoje surengtà šeimø šventæ. Nuo 2000-øjø Šiauliø vyskupo iniciatyva rengiama šventë šiemet sukvietë rekordiškai daug dalyviø iš visos vyskupijos. Anot vyskupo, nors šventëje dalyvavo per penkis tûkstanèius tikinèiøjø, norëjusiø joje dalyvauti buvo daug daugiau.

Šeimø šventë, kokia rengiama Šiauliuose, - Lietuvoje vienintelë. Vyskupo nuomone, prie šventës organizavimo galëtø prisidëti ir miesto valdþia. "Manau, kad su meru šá klausimà bûtø galima aptarti", - sakë jis. Autorës nuotr.

Santuokas, šeimas ir vaikus palaiminæs vyskupas Eugenijus Bartulis kalbëjo, kad šeimos uþduotis - ne tik pagimdyti kûdiká, bet ir uþauginti já dorà. Jaroslavo PROSCEVIÈIAUS nuotr.

Šv. Mišios Šiauliø arenoje buvo aukojamos pirmà kartà. Praëjusá sekmadiená šv. Mišiø kitose vyskupijos baþnyèiose nebuvo. Tik ankstyvosios. Anot vyskupo, taip buvo sugalvota, kad visos parapijos tikintieji šv. Mišias galëtø išklausyti bûdami kartu šeimø šventëje. Jaroslavo PROSCEVIÈIAUS nuotr.

Šiemetës šventës šûkis - "Kurkime dangø þemëje". Šiauliø ganytojo Eugenijaus Bartulio aukojamose šv. Mišiose, beje, pirmà kartà surengtose Šiauliø arenoje, tikintieji meldësi uþ šeimø tvirtybæ, vaikø auklëjimà. Šv. Mišiose dalyvavo per 40 kunigø. Vienas svarbiausiø šeimos šventës akcentø - susirinkusios poros buvo palaimintos vyskupo ir iškilmingoje aplinkoje, sakydamos priesaikà, galëjo atnaujinti santuokos áþadus.

Šeimø šventæ organizavo Šiauliø vyskupijos Šeimø centras. Ši ástaiga Šiauliuose veikia nuo pat Vyskupijos ásikûrimo - dešimt metø. Organizatoriams šventës metu talkino keliasdešimt savanoriø - studentø ir moksleiviø.

"Šiauliai plius" pakalbino šio renginio sumanytojà ir globëjà - Šiauliø vyskupà Eugenijø Bartulá.

- Šventëje teko išgirsti ne vienà nuostabos šûksná - þmonës sunkiai galëjo patikëti, kad visiems, norintiems dalyvauti, arenoje pritrûko vietø. "Turbût net "Kelias á þvaigþdes" maþiau dalyviø sulaukë", - girdëjau stebintis. O juk anksèiau šeimos šventës dalyviai sutilpdavo "Saulëje".

- Netilpdavo ir "Saulëje". Tiesiog tada maþiau visiems kvietimø dalydavome - po dešimt, dvidešimt. Šiemet visoms parapijoms po kelis šimtus bilietø išdalijome. Vistiek buvo tokiø, kurie dar po keletà šimtø prašë. Tik daugiau nebegalëjome duoti.

- Kalbate apie bilietus. Ar renginys buvo mokamas?

- Ne. Tiesiog bilietus dalijome dël tvarkos. Kad þmonës þinotø, kur sëstis, ir kad patys orientuotumëmës, kiek iš viso tikinèiøjø dalyvaus.

- Jûs esate šeimø šventës Šiauliuose iniciatorius ir globëjas. Kaip kilo mintis tokià šventæ rengti?

- Tiesiog kilo tokia idëja organizuoti renginá, kuriame galëtø susirinkti šeimos. Su šiaulieèiø šeimomis bendrauju nuo pat atvykimo á Šiaulius. Renkamës kokioje nors šeimoje kartà per mënesá, kartu meldþiamës, skaitome Šventàjá Raštà, diskutuojame. Sutuoktiniai gauna namø uþduotis, pavyzdþiui, vyras ir þmona turi rasti laiko per mënesá bent valandà pasikalbëti vienas su kitu. Jie gali išsakyti priekaištus vienas kitam, išsiaiškinti, kas jiems patinka ar nepatinka. Šios uþduoties tikslas - ne susibarti, o ieškoti bûdø, kad šeimoje gyventi bûtø gera. Juk daþnai bëgame, skubame ir neturime laiko vienas kitam. Ne visiems vienodai sekasi uþduotis atlikti. Kai kas prisipaþásta, jog taip ir liko namø darbø neatlikæ, taip ir neradæ laiko vienas kitam. Bet šeimø bendruomenë po truputá tobulëja. Sutuoktiniai mokosi bûti atviresni vienas kitam. Mokau juos, kad išsikalbëti reikia kasdien. Negalima nešioti uþanty akmens, laukiant progos kada nors já paleisti. Reikia nuolat ieškoti galimybës šeimoje kasdien gyventi gerai. Tada ir gyvenimas bus toks, koks šiemet buvo šeimø šventës šûkis - "Kurkime dangø þemëje".

Kaip tik bendraujant su šeimomis ir kilo mintis, kad šeimø šventë mieste bûtø labai mielas renginys, kuriame šeimos kartu ne tik šv. Mišiose pabûtø, bet ir galëtø santuokos sakramento áþadus atnaujinti. Tai bûtø puiki proga kiekvienai šeimai atsinaujinti ir suvirpinti širdis. Pirmàjà šventæ surengëme 2000-aisiais. Šv. Mišios buvo aukojamos katedroje, po to visi eidavome á "Saulës" kino teatrà. Šiemet norëjome, kad šventëje dalyvautø daugiau þmoniø. Norëjome, kad nereikëtø niekur vaikšèioti - kad ir šv. Mišios, ir meninë programos dalis vyktø vienoje vietoje. Dël to ir buvo pasirinkta Šiauliø arena.

- Vienos neseniai atliktos apklausos duomenys rodo, kad dauguma lietuviø yra uþ santuokà, o ne gyvenimà susidëjus. Praëjusiø metø Šiauliø miesto statistika skelbia, kad 2007-aisiais Šiauliuose susituokë 119 porø daugiau nei 2006-aisias.

- Šaunuoliai lietuviai. Labai dþiuginantys rezultatai. Bûtinai juos paviešinkite, kad visi galëtø pasidþiaugti.

- Vis populiaresni tampa santuokos atnaujinimo áþadai. Madinga laikoma baþnyèioje atnaujinti santuokos áþadus penkeriø, dešimties ar dvidešimties metø bendro gyvenimo proga.

- Pagal liturginius nuostatus baþnyèioje iškilmingai paminima 25 ir 50 metø bendro gyvenimo santuoka. Šiø jubiliejø proga baþnyèioje yra specialios apeigos, kalbamos specialios maldos sutuoktiniams. Po šiø apeigø sutuoktiniai gauna vadinamàjá jubiliejiná palaiminimà. Dešimties ar dvidešimties bendro gyvenimo metø proga, þinoma, galima ir šv. Mišias paaukoti, ir áþadus atnaujinti. Mes visada sutuoktinius galime laiminti kasdien.

- Kas, jûsø nuomone, turi didþiausià átakà šeimø gerovei?

- Valstybë. Pavyzdþiui, V. Putinas per naujametæ kalbà pasakë, kad toms šeimoms, kurios laukiasi antrojo vaiko, skirs 9000 doleriø premijà. O mûsø Lietuvoje kokios premijos numatytos? Valstybë turi sudaryti sàlygas šeimoms auginti vaikus. Jei uþ ávaikintà vaikutá valstybë moka 500 litø, o globos namuose jo globa valstybei atsieina daugiau nei tûkstanèiu, nejau valstybë siekia, kad šeima, neišlaikanti savo vaikø, juos atiduotø á vaikø namus? Juk tai nesusipratimas. Reikia šá klausimà spræsti. Kol valstybë vaikø rëmimo klausimo neišspræs, tëvai nesiryš auginti daugiau vaikø šeimose.

- Lietuvoje svarstoma galimybë uþdrausti abortus.

- Neásivaizduoju, kokia motina galëtø norëti nuþudyti savo vaikà. Gal anksèiau, kai þmonës nesuprato, kà reiškia abortas, jie lengviau tam ryþdavosi. Dabar juk patys medikai, o ne kokios nors bobutës yra sukûræ filmø, kuriuose uþfiksuota, kaip kûdikis motinos ásèiose reaguoja á instrumentus. išvydusios šiuos filmus moterys praregi. Sako, kad joms akys atsivërë. Reikia tokius filmus rodyti ir rodyti, kad klausimø dël abortø nekiltø. Þmonëms reikia aiškinti. Viena moteris pasakojo buvusi pritrenkta, kai pastojusi ir atëjusi pasitikrinti pas gydytojà pirmiausia išgirdo klausimà - tai gimdysite ar darysime abortà? Ar to pirmiausia reikia klausti nëšèiosios? Pas mane moterys neretai ateina klausti patarimo, kà daryti - nori gimdyti, o vyras verèia daryti abortà. Antraip grasina skyrybomis. Vyrai þiaurûs - jiems rûpi visai kiti dalykai, o ne atsakomybë.

Aš visada buvau ir bûsiu prieš abortus. Pats esu uþaugæs dešimties vaikø šeimoje, man šeimos prisiminimai labai brangûs. Mes visi lenkiame galvas prieš savo amþinatilsá mamytæ. Ji nepaprastai graþiai aukojosi, visà savo meilæ ir gyvenimà atiduodama vaikams. Lenkiuosi prieš jà.

Miglë REMEŠKEVIÈIÛTË

Retas ásivaizduoja šventes be alkoholio, o kompanijose þmogus, atsisakantis išgerti bent šlakelá, atrodo átartinas. Kaip bebûtø keista - visai neátartinas, o su lengva šypsenële priimamas po stalu griuvinëjantis ar vos lieþuvá beapverèiantis prisigëræs kompanijos dalyvis. O juk alkoholizmas - viena XXI amþiaus ligø, pasiglemþianèiø vis daugiau gyvybiø. Kasmet nuo piktnaudþiavimo alkoholiu sukeltø ligø Lietuvoje miršta apie pusantro tûkstanèio þmoniø.

Daugelis tebemano, kad alkoholikas - tai susmirdæs, prie šiukšliø konteinerio besikuisiantis valkata - degradavæs, su mëlynëmis paakiuose. Anoniminiai alkoholikai pasakoja, kad priklausomø nuo alkoholio nemaþai ir tarp normaliø þmoniø - turtingø, turinèiø nuosavas ámones, prabangius namus. Rolando PARAFINAVIÈIAUS ("L. T.") nuotr.

Anoniminiai alkoholikai sako, kad jie kaip niekas kitas þino, kà reiškia aistra alkoholiui, negalëjimas tesëti paþado sau ir artimiesiems mesti gerti.

Alkoholikai, norëdami padëti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo, buriasi á anoniminiø alkoholikø draugijas. Anoniminiø alkoholikø bûryje galima rasti ávairaus amþiaus, išsilavinimo, visuomeninës ir materialinës padëties þmoniø, taèiau daþniausiai tai 26-50 metø þmonës. Vyresni arba nebeišgyvena - alkoholis juos á kapus nuvaro, arba pasveikti jau nebeturi motyvacijos - vaikai uþaugæ, daþnas šeimos nebeturi, o dël savæs gyventi blaivø gyvenimà nemato prasmës.

Svarbiausia - pripaþinti, kad esi bejëgis prieš alkoholá

Alkoholizmo pasekmës pasireiškia labai nevienodai - kai kurie á anoniminiø alkoholikø grupæ kreipiasi jau visiškai smukæ, ne kartà kalëjæ ar gydyti priverstinio gydymo ligoninëse, taèiau yra nemaþa dalis tokiø, kurie dël alkoholizmo neprarado darbo, nesuardë šeimos. Jiems nereikëjo perþengti ribos, kad suprastø, jog vieni patys nesugebës kontroliuoti potraukio alkoholiui ir, laimë, jie sustojo paèiu laiku.

Visiškai nesvarbu, kiek laiko þmogus gali išbûti blaivas - metus, dešimt ar daugiau, uþtenka paragauti tos pirmosios taurelës, ir visos pastangos nueina perniek, tu vël atsiduri tame paèiame taške, kokiame buvai, arba netgi dar þemiau, - tvirtina anoniminiai alkoholikai, mielai sutikæ pasidalyti savo patirtimi.

"Pati pradþia - kaip ir visø, - pasakoja Miša. - Gyvenimas buvo pilnas linksmybiø: išgërus linksma á šokius eiti - naujos paþintys. Eini pas draugà - butelá nešiesi, jis pas tave ateina - irgi atsineša. Pabandyk ateiti tušèiomis - liksi nesuprastas. Vëliau - butelis darbe ir bûtinai po darbo. Atsisakysi gerti, vadinasi, negerbi draugø. Kad galima gyventi kitaip, aš nesupratau. Kaskart organizmas reikalavo vis daugiau - duok ir duok. Uþeidavo tokios ilgos gërimo daugiadienës, jog nebeskirdavau, kada rytas, o kada vakaras. Manyje tûnojo priklausomybë alkoholiui, todël liga greitai progresavo. Ëmiau blogai jaustis rytais, prasidëjo "pachmielai": galva skauda, burna dþiûva... Kam kankintis, jeigu þinojau vienà gerà vaistà - išgërus 100 gramø, man palengvëdavo ir vël pasijusdavau "sveikas". Norëdavau liautis gerti, bet nebegalëdavau. Nusigëriau tiek, kad stovëjau prie parduotuvës ir "šaudþiau" kapeikas. "Parduotuvë - šiukšliø konteineris" - toks maršrutas tæsësi tol, kol vienas mano paþástamas parodë kelià, kuriuo einu jau 14 metø. Dabar turiu gausybæ draugø, galybæ pavyzdþiø, gyvenu normalø gyvenimà ir jauèiuosi visaverèiu þmogumi. Ateiti pas anoniminius alkoholikus man nebuvo sunku, juk buvau išbandæs viskà, tad nebeturëjau kà prarasti. Varyte èia niekas nieko neatvarë - nori eik, nori - ne, taèiau kai savomis ausimis išgirsti, jog þmogus 3, 5 ar 9 metus nebegeria alkoholio, pradedi tikëti, kad gyvenimas ámanomas ir be jo. Þinoma, buvo ir yra tokiø, kurie ateina, išeina, vël sugráþta arba daugiau niekada nepasirodo. Svarbiausia sàlyga - pripaþinti, kad esi bejëgis prieš alkoholá. Anoniminiø alkoholikø dvylikos þingsniø programos dëka prašviesëjo mano protas, atsistatë pašlijusios organizmo funkcijos, pasijutau normaliu þmogumi, tokiu, kaip visi kiti. Anksèiau norëjau liautis gerti, bet nebegalëjau sustoti. Dabar galiu gerti, bet nebenoriu."

Miša sako, jog šiandien visuomenë tolerantiška - tie, kurie já paþásta, susiëjimuose vietoj "èierkos" sulèiø stiklinæ padeda, o tie, kuriuos sutinka pirmàkart, suþinojæ, jog jis atsisako net ir pirmos taurelës, nesiûlo jos ákyriai. "Gerbi - negerbi" tapo nebereikšminga. Šventes tarp savø, tokiø kaip jis, švenèia savaip - be alkoholio, nes jeigu tai veikia kaip nuodai, tai kam já vartoti?

Palengvëja susitaikius su mintimi, kad gyvensi be alkoholio

"Kol esi jaunas, negalvoji, jog alkoholizmas yra liga, - sako Marius. - Man alkoholikas - susmirdæs, stovintis prie konteinerio, degradavæs bedantis þmogus su mëlynëmis po akimis, kuris neturi nei darbo, nei šeimos, nes jeigu tai turi - jis dar ne alkoholikas. Kol èia neatëjau, në nenumaniau, jog þmonës, turintys ámones, kelias mašinas ir visà materialinæ gerovæ, taip pat gali bûti alkoholikai. Tai man buvo tarsi atradimas. Supratau, kad visø širdys vienodai jautrios. Visuomenë linkusi slëpti šià problemà, nes tai yra šeimos gëda. Policija apie tai irgi garsiai nekalba. Galvojama, jog taip ir turi bûti - girtas vyras gráþæs namo turi mušti þmonà, o kaip kitaip? O darbdaviai? Jiems, nors ir rizikinga, taèiau labai patogu turëti toká mëgstantá taurelæ nekvalifikuotà darbininkà, kuris sutinka dirbti šeštadieniais, sekmadieniais, švenèiø dienomis, viršvalandþius darbo dienomis, kad ir nemokamai, nes jauèia kaltæ, jog buvo nutvertas girtas darbo vietoje. Taip ir sukasi ratas - þmogus eina á bet kokius kompromisus, nes nenori prarasti darbo, o darbdavys - darbuotojo, dirbanèio uþ dykà."

Anoniminiø alkoholikø grupæ Marius lanko jau 7 metus. "Reikëjo mokytis išstumti iš savo širdies ir proto pyktá, kurá liedavau ant visø, pradedant Seimu ir baigiant kelininkais, nespëjusiais nuvalyti kelio, kad aš nepavirsèiau girtas gráþdamas namo. Šiandien man labai gera gyventi, nes dvylikos þingsniø programos dëka viskà pradëjau savyje dëlioti á lentynëles, pabudau dvasiškai. Nemanykit, kad èia tarsi laisvalaikio praleidimas. Tai - sudëtingas darbas. Ateiti, pasëdëti ir paþiûrëti neuþtenka, reikia bendrauti: aš šneku - aš gyju, jie šneka - jie gyja. Tik bûdamas blaivas gali priimti protingus sprendimus", - pasakoja vyras.

"Èia ateiti buvo gëda, bet vienai labai sunku, jauèiausi bejëgë prieš alkoholá, bet turëjau didelá norà negerti, - mena savo pirmàjá blaivybës þingsná ponia Vida. - Mane atlydëjo mano paþástamas, kuris ir pasiûlë susipaþinti su anoniminiais alkoholikais. Eidama galvojau: "Gal jis durnas, o jeigu koká paþástamà sutiksiu? Nors mirk iš gëdos!" Taèiau mane labai natûraliai priëmë, man patiko jø atviros širdys, sëdëjau ir klausiausi, kaip susirinkusieji keièiasi patirtimi ir dþiaugiasi gyvenimu. Man buvo keista girdëti lyg ir savo istorijà - jie perëjo viskà tà patá kaip ir aš! "Vadinasi, kelio atgal nebëra, priëjau ribà", - pagalvojau. Stebëjausi išgirdusi, kai vienas pašnekovø pasakë, jog nebegeria jau dvejus metus. Man tai atrodë neámanoma. Mane jau buvo palikæs vyras, o ir vaikø labai gailëjausi, nors po kiekvieno uþgërimo grauþdavo sàþinë: "Jëzau, kokia aš motina! Kokia gëda! Viskas, reikia sustoti." Bet mano geri norai tæsdavosi iki kitos taurelës. Ir pragertø pinigø beprotiškai bûdavo gaila. Šiandien esu dëkinga programai, kad galiu gerai jaustis, nors iš pradþiø šventëse, kai dauguma senø gerø draugø nesaikingai puotaudavo, jausdavausi tarsi kokia balta varna, nes kiekvienam ilgai tekdavo aiškintis, kodël aš negeriu. "Vidute, gal bent šampano?" - vis paklausdavo. Pamenu, tuomet buvo jau dveji metai, kai gyvenau blaivybëje. Gráþtu namo ir galvoju: "Velnias, kokia aš nelaiminga! Net šampano negaliu išgerti." Taèiau greitai nustojau gailëtis savæs, nes jeigu aš esu ligonis, o mano pagrindinis vaistas - "nekelk tos pirmos", tai aš sàþiningai vartoju šá vaistà. Jeigu þmogui, serganèiam sunkia liga, kas nors pasakytø - nedaryk to ar ano, - jis, norëdamas pasveikti, bûtinai laikytøsi duotø nurodymø, kaip sunku bebûtø. Þinoma, labai sunki to blaivaus gyvenimo pradþia - aplink pilna pagundø, taèiau kai susitaikai su mintimi, jog nebegersi alkoholio, visai nebaisu. Turiu daug draugø dar nuo mokyklos laikø, su kuriais kartu švenèiame ávairias šventes. Visi geria, linksminasi, o man linksmumo ir blaiviai uþtenka. Šiandien nekyla noras pakelti tos lemtingos pirmos taurelës, kuri jau devynerius metus yra išnykusi iš mano meniu. Ir dël to aš nejauèiu jokio diskomforto."

Bûtina paèiam norëti gyventi kitaip

"Tai jau praeitis, ir aš jos negaliu visiškai pamiršti. Retkarèiais sugráþtu á praeitá, kad rytojus bûtø lengvesnis, - šypsosi Evaldas. - Neteko paþinti þmoniø, kurie prieš èia ateidami bûtø patys bandæ kaþkaip kitaip nustoti gerti. Pavargsti gerti, bet vis tiek vienas esi bejëgis prieš alkoholá. Þiûrëdamas á kitus ir klausydamasis jø išpaþinties pamatai, kuo baigiasi uþgërimai, prisimeni save, todël kità syká, kai man bûna sunku ir kai aš uþsinoriu išgerti, pagalvoju apie tai. Aišku, tai tik momentinë akimirka, kurios metu tu suklupsi arba ne, taèiau kai ji tave uþklumpa, galima pasiskambinti tokiam paèiam draugui iš anoniminës alkoholikø grupës, išsikalbëti ir viskas palengvëja, atsistato á normalias vëþes."

"Nupirkau þmonai butelá vyno, tai jau du mënesius pasiskanaudama já geria. O manæs net netraukia po tiek gerti, - sako Evaldas. - Šventëse jeigu kas pasiûlo išgerti, aš nekompleksuoju, pasakau, kad išgëræs pirmà taurelæ nebetenku stabdþiø, o jeigu ir toliau ákyriai siûlo išgerti, tuomet pasiûlau kartu su manimi pagerti maþiausiai 1-2 savaites. Ákyruoliai iškart atstoja."

Anoniminiai alkoholikai - ne terapeutai ir ne narkologai, taèiau jie þino, kà reiškia aistra alkoholiui, paþadai sau ir kitiems mesti gerti ir negalëjimas tesëti paþadø. Vienintelis bûdas, kaip jie gali padëti - jø asmeninis pavyzdys. Á anoniminiø alkoholikø susirinkimus, kuriø metu pasakojama, á kà jie pavirto girtuokliaudami, kà padarë, kad atsikratytø šio áproèio, ir kaip jie dabar gyvena, bet kada panorëjæ gali ateiti naujokai. Iš pradþiø nebûtina kalbëti, galbût kam nors reikia sulaukti tam tinkamos, jø manymu, akimirkos, kuri padëtø þengti pirmàjá þingsná blaivybës link, taèiau jokie susirinkimai nepadës gyventi blaiviai, jeigu jûs patys to nenorësite.

Ida SKRICKAITË

Nors iš keturiø Lietuvos botanikos sodø Šiauliø universiteto botanikos sodas jauniausias ir maþiausias plotu, taèiau turi kuo didþiuotis ir net pasiûlyti idëjø savo kolegoms. Plëtodamas mokslinæ veiklà, sukaupæs per 3000 rûšiø augalø kolekcijà, bendradarbiaudamas su 150 kitø sodø ir rengdamas ávairiausius renginius, botanikos sodas visada atviras visuomenei.

ŠU botanikos sodo kolektyvà ir jo direktoræ Astà Klimienæ 10 metø jubiliejaus proga sveikino Vilniaus universiteto botanikos sodo kolektyvas. ŠU botanikos sodo archyvo nuotr.

Sulaukë garbingø sveèiø

Dešimties metø jubiliejaus proga Šiauliø botanikos sodas sukvietë savo kolegas diskusijai apie Lietuvos universitetø botanikos sodø dabartá, misijà ir vizijà. Á susitikimà atvyko atstovai iš Vilniaus, Kauno, Klaipëdos universitetø botanikos sodø, viešëjo garbûs sveèiai: VU profesorius Jonas Remigijus Naujalis, mokslø daktaras Zigmantas Gudþinskas iš Botanikos instituto bei Vida Motiekaitytë, buvusi ŠU botanikos sodo direktorë, dirbanti Mykolo Riomerio universitete. Sodui dëmesá parodë ir vietinës valdþios atstovai.

Botanikos sodai Europoje pradëti kurti dar IV amþiuje prie vienuolynø. Juose buvo auginami vaistiniai bei prieskoniniai augalai. Dabar tokie sodai paplitæ visame pasaulyje ir tarnauja ne tik mokslui ar švietimui, bet ir poilsiui.

Šiauliø agrobiologinë stotis ásikûrë maþdaug prieš pusæ šimtmeèio, o daktaro Kæstuèio Vilkonio dëka buvo pavadinta Šiauliø universiteto botanikos sodu tik prieš dešimtmetá. Anksèiau stotyje studentai atlikdavo praktikà, ravëdami ridikëlius ir laistydami darþoves šiltnamiuose, dabar, anot botanikos sodo direktorës Astos Klimienës, viskas pasikeitë 180 laipsniø - auginami ávairiausiø retø rûšiø augalai, dirba keturi mokslo darbuotojai, atliekami moksliniai stebëjimai ir tyrimai, studentai kuria dekoratyvias kompozicijas, vyksta renginiai.

Gyventojai - draugiški ir sàmoningi

Per Þolinæ, kai nebuvo prekiaujama alkoholiu, Botanikos sodà aplankë per 5000 lankytojø. Iš to direktorë sprendþia, kad þmonëms reikia tokiø renginiø. Planuodama kitø metø renginius, direktorë tikisi, kad Þolinë taps tradicine švente, juolab, kad puikià idëjà pasigavo ir kitàmet ágyvendins Klaipëdos universiteto botanikos sodas, galimybæ šventæ surengti svarsto ir Kauno universiteto botanikos sodas.

Nors kiti trys Lietuvos botanikos sodai lankymàsi juose yra apmokestinæ, ŠU botanikos sodas net neplanuoja imti iš lankytojø pinigø. Sodo direktorë A. Klimienë dþiaugiasi, kad miestieèiai yra labai sàmoningi - net po renginiø nereikia rinkti šiukšliø, neištrypiamos gëlës.

"Iš to, kà šiandien matome èia, ŠU botanikos sode, akivaizdu, kiek kûrybinës energijos buvo ádëta per šešerius metus, kai vadovavo prof. hb. dr. Vida Motiekaitytë. Tais metais sodas pasipildë ne tik naujais augalais, bet ir buvo pristatytas visuomenei, uþmezgë ryšius su Lietuvos ir pasaulio sodais. Dabar sodui vadovaujanti doc. dr. Asta Klimienë puoselëja gyvuojanèias tradicijas, skatina kolektyvo kûrybiškumà. Botanikos sodas yra vertingas ne tik moksliniu poþiûriu, bet ir kultûriniu - jis svarbus visam Šiauliø regionui, þmonëms, kurie èia gyvena. Sode galima ne tik maloniai praleisti laikà, bet ir daug suþinoti, pamatyti nauja ir pasimokyti", - sakë profesorius J. R. Naujalis.

Botanikos sodai vienijasi

Zigmantas Gudþinskas, ne vieno mokslinio leidinio autorius, tyrinëjantis introdukuotus, tai yra iš kitur atveþtus augalus, kalbëjo apie teisinius dalykus, kaip išvengti bëdos, áveþant á Lietuvà kenksmingas augalø rûšis. Taip atsitiko su iš kontrolës išsprûdusiu Sosnovskio baršèiu, kuris plinta milþinišku greièiu, uþkariaudamas didþiulius plotus ir išstumdamas iš jø vietines augalø rûšis. Negana to, jis turi kenksmingø medþiagø, kurios alergizuoja þmogø. Be minëto baršèio, mûsø šalyje savivaliauja dar trys áveþtiniø augalø rûšys, yra kenksmingos kai kuriø augalø rûšiø sëklos.

Vida Motiekaitytë kalbëjo apie botanikos sodus tarptautiniame kontekste. Anot jos, atskiri þemynø, regionø, valstybiø botanikos sodai vienijasi, norëdami išsaugoti savo kraštø augalø genetinius išteklius. Pasaulio botanikos sodai yra numatæ globalià augalø išsaugojimo strategijà. V. Motiekaitytë taip pat akcentavo, jog visiems šiems darbams nuveikti bûtina turëti botanikos specialistø.

Noras plëstis

Planø sodo direktorë ir darbuotojai turi dešimèiai metø. Vieni - artimesni, kiti - tolimesni, taèiau reikalaujantys kûrybinës energijos, minties, polëkio, sveikatos, susitelkimo, geranoriškumo ir savarankiškumo. Viso to sau ir kolektyvui linkëjo direktorë Asta Klimienë.

"Susitikimas tik patvirtino mûsø ketinimà ákurti Lietuvos floros skyriø, kuriame augtø ávairiø šalies regionø augalai. Šá sumanymà ruošiamës ágyvendinti jau pavasará remdamiesi magistriniu Jurgitos Tamutytës, gyvenanèios ir dirbanèios JAV, darbu. Floristiniu kampeliu mes išsiskirtume iš kitø sodø. Kitø botanikos sodø atstovai sako, kad "ant tušèios þemës" kurti kaþkà nauja yra lengviau", - sako A. Klimienë.

Dabar botanikos sodas ruošiasi atstovauti Šiauliø universitetui gruodþio 6-8 dienomis vyksianèioje pramonës ir verslo parodoje "Šiauliai 2007".