Lina ZDANEVIČIŪTĖ
Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedra surengė jau 57-uosius "Tekstų skaitymus", kurių metu buvo paminėtas 100-asis šviesuolio Alfonso Šešplaukio-Tyruolio jubiliejus.
Šiam garbiam žmogui atminti buvo pristatyti lektoriaus Jono Nekrašiaus ir doc. dr. Dalios Jakaitės pranešimai, Janonio gimnazijos pirmosios klasės moksleiviai skaitė A. Šešplaukio-Tyruolio tekstus, buvo klausomasi įrašo, kur jis pats skaito eiles, atidaryta paroda, kuri surengta artimųjų dėka.
Gyvenimą paskyręs lietuvių literatūrai, vertimams, bibliografijai, Šiaulių krašto žmogus, linkuviškis – taip apie A. Šešplaukį-Tyruolį renginyje kalbėjo kraštiečiai.
"Aš esu rašto žmogus, vadintis poetu ar kuo nors kitu nelabai drįstu", - apie save kalbėdavo Tyruolis. Kaip ir daugelis poetų, savo kūriniuose apdainavo tėvynės grožį, kūrybai būdingos ilgesio, vienatvės temos.
Nežinia kas lėmė slapyvardžio "Tyruolis" atsiradimą. Gal tai, kaip pats A. Šešplaukis-Tyruolis dar gyvas būdamas prasitarė, jog šiuo būdvardžiu nusakoma savybė laikytis nuošaliai. Nuošaliai laikytis nuo kaimo vaikų jam patarė motina.
Mokėsi Linkuvoje, būdamas šeštokas pradėjo domėtis kalbomis, mokslą tęsė Kauno universitete. Čia jis turėjo galimybę klausytis didžių dėstytojų - V. Mykolaičio-Putino, St. Šalkauskio, J. Balčikonio, J. Mačiulio-Maironio - paskaitų. Baigęs Kauno universitetą dirbo pedagoginį darbą.
Mokėjo septynias kalbas (lotynų, romanų, ispanų, esperanto, vokiečių, rusų, anglų), puikiai vertė knygas. Vienas pirmųjų pradėjo versti Rilkės ir kitų poetų tekstus.
Apie savo gyvenimą ir darbą Šiauliuose rašė: "Įspūdžiai atvykus į Šiaulius labai geri, daug inteligentų." Prieš karą pasitraukė į Linkuvą, vėliau iškeliavo iš Lietuvos. Laiškuose iš Čikagos teiravosi apie Lietuvą, siuntė knygas. Būdamas ten, nepamiršo Lietuvos.
"Tekstų skaitymuose" buvo prisiminta ir "Šatrijos" draugija, su kurios nariais ir idėjomis A. Šešplaukis-Tyruolis buvo artimai susijęs.
Savo atsiminimuose A. Tyruolis iškyla ir kaip istorikas, kritikas, literatūrinės sąmonės formavimuisi daręs įtaką atstovas. Jis - produktyviausias žiemgalis, išleidęs per 80 darbų.
"A. Šešplaukis-Tyruolis savo biografijoje visada pripažindavo ir akcentuodavo, kad yra žiemgalis. Jo biografiją išleisti ketina "Šiaurės Lietuvos" leidykla", - sakė Šiaulių universiteto dėstytojas docentas Stasys Tumėnas.
Docentas prisimena, kad 1978-aisiais, dar būdamas Linkuvos moksleivis, išgirdo, jog Čikagoje pasirodė monografija "Linkuva", kurios redaktorius ir buvo linkuviškis A. Šešplaukis-Tyruolis. "Tada tą monografiją turėjo tik keli asmenys – mums ta knyga buvo mįslė. Man profesorius 2003 metais padovanojo knygą su autografu – tai leido prisiminti vaikystę. Nemažai su juo bendravau, kai buvau Čikagoje", - pasakojo S. Tumėnas.
"Džiugu ir prasminga, kad Šiaurės Lietuvos sostinėje pagerbiamas iškilaus krašto šviesuolio atminimas. Mes dažnai kalbame, kad iš mūsų krašto išėjo daug garbių žmonių, kuriuos minime. A. Šešplaukis-Tyruolis - ankstesnės kartos atstovas, mažiau kam girdėtas ar žinomas. Didesnis dėmesys kraštiečiams duos impulsą ateities tyrinėjimams", - sakė Žiemgalos draugijos prezidentas Alfredas Šimkus.
