Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2010-03-26
Tradicijos
- Regiono tautodailininkai prisistatė bendroje parodoje
-
Irena BUDRIENĖ Šiaulių dailės galerijoje atidarytoje 44-ojoje Šiaulių regiono tautodailės parodoje galima pamatyti daugiau nei pusantro tūkstančio darbų, kuriuos pateikia 351 autorius. Iš darbų margumyno išsiskiria keturios autorinės parodos – tai Eugenijaus Arbušausko kaukės, Reginos ir Vytauto Mataičių keramika, Angelės Steponavičienės karpiniai ir Algirdo Zibalio akvarelės.
 | Eugenijaus Arbušausko Užgavėnių kaukės. |
Tautodailininkų dėka išsaugojami senieji kaimo amatai, tautinių juostų ir lovatiesių audimo paslaptys perduodamos iš kartos į kartą. Parodoje eksponuojami ne tik tradicinių raštų rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės, lino kostiumai, bet ir šiuolaikiniai rankdarbiai – megztos suknelės, šilkiniai šaliai, karoliukais puoštos riešės, veltiniai papuošalai ir kiti meniškai sukurti niekučiai. Parodoje ypač gausu keramikos darbų – ir tradicinių, ir modernių. Įprastai išmargintos puodynės primena senelių kaimą, kiti darbai akį traukia ryškiomis spalvomis ir ekspresyviomis formomis. Kalvių darbai solidūs ir pritaikomi namuose: šviestuvai, baldai, židinio įrankiai. Įdomios akmens skulptūros. Medžio darbai taip pat tinka interjerui papuošti: verpstės, milžiniški samčiai, mažos skrynelės ir kraičio skrynios, originalios skulptūrėlės. Mažųjų parodos lankytojų dėmesį traukia žaislinis mažai apdirbto medžio traukinukas. Šiaulių regiono tautodailininkai stiprūs tapybos darbais, tarp kurių daugiausia peizažo, senojo kaimo vaizdų, natiurmortų. Neatsisakoma papročių meno: gausu įspūdingų kaukių, meniškų karpinių, spalvingų verbų, tradicinių margučių ir sodų. Lankytojų žvilgsnius ypač traukia retrospektyvinė Elenos Adomaitienės iš Akmenės rajono primityviosios tapybos ekspozicija. Ne vienoje šalyje vykusiose meno parodose pripažinimo sulaukę darbai mėgiami ir gimtajame krašte. Prabangi juodoji Reginos ir Vytauto Mataičių keramika išsiskiria meniškumu ir subtilumu. Neseniai penkiasdešimtmečio jubiliejus atšventę autoriai parodai pristato pastaraisiais metais sukurtą kolekciją. Kitos autorinės – Užgavėnių kaukių – parodos kūrėjas Eugenijus Arbušauskas ne tik demonstruoja lankytojams daugybę profesionaliai išdrožtų kaukių, bet ir atsiprašo, kad šios nepadėjo laiku išvaryti žiemos... Tautodailės parodos atidaryme dalyvavę miesto, apskrities vadovai bei šalies įstaigų atstovai nemažam būriui tautodailininkų už etnokultūros puoselėjimą įteikė apdovanojimus. Šiaulių miesto mero padėkos raštai atiteko karpinių meistrei Angelei Steponavičienei ir tapytojui Algirdui Zibaliui, apskrities viršininko padėkos raštai už liaudies tradicijų puoselėjimą ir aktyvų dalyvavimą parodose – Užgavėnių kaukių meistrui Eugenijui Arbušauskui, keramikui Vytautui Mataičiui. Lietuvos tautodailininkų sąjungos padėkos raštas įteiktas keramikei Reginai Mataitienei, o kultūros ministro padėkos raštai – tapytojai Elenai Adomaitienei ir menotyrininkui Vyteniui Rimkui. Šiaulių regiono parodoje Lietuvos liaudies kultūros centro atstovai išrinko taikomosios ir vaizduojamosios tautodailės laureatus, o pirmųjų vietų laimėtojas Eleną Adomaitienę bei Reginą Mataitienę pakvietė dalyvauti aukščiausiojo šalies tautodailės apdovanojimo "Aukso vainikas" finale, kuris vyks Rokiškyje kitais metais per Tris karalius. Į Šiaulių regioną garbingas apdovanojimas jau yra atkeliavęs – 2009-aisiais "Aukso vainiku" apdovanotas šiaulietis Antanas Dundulis už juostų kolekciją, kurią etnokultūros specialistų komisija pripažino meniškiausia. "Aukso vainiko" apdovanojimai Lietuvoje teikiami jau šeštus metus.
- "Laiptų galerija" švenčia 18-ąjį gimtadienį
-
Ričardas JAKUTIS Atrodo, taip neseniai duris atvėrusi "Laiptų galerija" kvietė šiauliečius į pirmąją parodą, kurioje fotografijas, aplikacijas ir monotipijas demonstravo italų menininkai Enzo, Nando ir Pepe Rosamilia. Atrodo, neseniai, bet tai buvo prieš 18 metų, 1992-ųjų pavasarį. Per 18 metų "Laiptuose" surengtos 442 parodos, sėkmingai vyksta festivaliai "Šiaulių Monmartro respublika", "Literatūrinis žiemkelis", "Pažink save mene"...
 | | Svetingoji "Laiptų galerijos" direktorė Janina Ališauskienė (centre) džiaugiasi nauja, šįkart - tėvo Edmundo (dešinėje) ir sūnaus Martyno Gaubų paroda. |
Galerijoje savo parodas rengė, drąsiai galima pavadinti, lietuvių dailės žvaigždės – Nomeda ir Šarūnas Saukos, Valentinas Antanavičius, Ričardas Bartkevičius, Rimas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Stasys Eidrigevičius, Gintaras Palemonas Janonis, Vaclovas Krutinis, Mindaugas Skudutis ir kt. Neseniai Vilniuje vyko mūsų dailės klasiko Vytauto Kasiulio paroda. Pirmoji šio dailininko paroda Lietuvoje buvo surengta "Laiptų galerijoje". Į ją Šiauliuose tuomet plūdo dailės mėgėjai iš visos šalies. Ne mažesnį susidomėjimą buvo sukėlusi ir kito lietuvių dailės klasiko Jono Mackevičiaus tapybos darbų paroda. "Laiptų galerija" savo fonduose turi didžiausią Lietuvoje mūsų egzilio dailininkų grafikos darbų kolekciją, kurią rodo ne tik galerijoje, bet ir kituose šalies miestuose ar net už Lietuvos ribų. Kolekcijos branduolį sudaro dviejų generacijų dailininkų - Pauliaus Augiaus–Augustinavičiaus, Prano Gailiaus, Žibunto Mikšio, Viktoro Petravičiaus, Telesforo Valiaus, Alberto Veščiūno - kūryba. Kad "Laiptų galerija" šiauliečių mėgiama, liudijo ir kovo 19-osios vakaras, kai čion rinkosi gausus būrys meno mėgėjų paminėti 18-ąją jos brandą. "Laiptų galerijos" direktorė Janina Ališauskienė trumpai prisiminė tą 18 metų kelią, sėkmes ir problemas, pati direktorė ir galerijos darbuotoja Reda Juzulėnienė su Šiaulių dramos teatro aktoriais Juozu Bindoku ir Rolandu Dovydaičiu bei saksofonininku Audriumi Jonaičiu "sužaidė" literatūrinį-muzikinį montažą, kuris nukėlė į mokyklos baigimo dienas (juk 18 metų), o vakaro centrinė ašis buvo menininkų tėvo ir sūnaus Edmundo ir Martyno Gaubų parodos atidarymas. Dailės kritikai vieningai pripažįsta, kad nepaisant jų kūrybos skirtumų šie menininkai turi daug bendra. Radviliškietis Edmundas Gaubas - elektrikas, laisvalaikiu - medžio drožėjas, Tautodailininkų sąjungos narys. Parodoje jį išvydome kaip kūrėją monumentalistą, drauge - ir kaip kamerinių skulptūrų autorių. Stebiesi Edmundo medžio pajautimu, atsidavimu tam, ką daro, tad drąsiai galima tvirtinti, jog jis lygiuojasi į geriausių Lietuvos medžio drožėjų gretas. Istoriškai prasmingas jo išdrožtų Lietuvos kunigaikščių ciklas, bet, be abejo, visų dėmesys krypo į didžiulį medžio bareljefą "1410 metai. Lietuviai grįžta" (1,0 x 3,4 m.), skirtą Žalgirio mūšiui. Bareljefe autorius išdrožęs net per šimtą skulptūrų. Prie šio kūrinio, kuris skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir pergalingo Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, dailininkas triūsė aštuonerius metus, bet baigė laiku – 2009-aisiais. Edmundo sūnus Martynas – profesionalus menininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, galintis pasipuikuoti savo parodomis Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje - sakė, jog tai pirmoji jo ir tėčio paroda. "Laiptų galerija" – antrieji Martyno namai. Čia jis dirba, kuria, o su galerijos 18-uoju gimtadieniu sutapo ir jo asmeninis jubiliejus – trisdešimtmetis. Martyno Gaubo kūriniai kaip visad kupini ironijos, bet nepasakysi, kad jis į meną žiūri nerimtai. Tiesiog jo kūriniai turi subtilaus humoro užtaisą. Manau, kad nesuklysiu teigdamas, jog menas Martynui atsiranda iš žaidimo. Regi, jog jam patinka šėlioti, padaryti kokią nors netikėtą nesąmonę. Žmonės kitų akyse nori būti gražūs ir protingi. Nori, bet būna kaip visada. Martynas Gaubas tai žino ir tai atsispindi jo kūriniuose. Parodoje regime Martyno skulptūras, piešinius, tapybos darbus ir net parinktus objektus. Visi jie sudaro vientisą mielą ekspoziciją. 
| |  | Didžiulį kūrinį, skirtą Žalgirio mūšiui, Edmundas Gaubas drožė aštuonerius metus. | | Šmaikštūs Martyno Gaubo kūriniai ne vieną stebino. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.
|
Parodos proga Edmundas ir Martynas Gaubai apdovanoti Šiaulių apskrities viršininko administracijos padėkos raštais, o miesto mero ir administracijos direktoriaus padėkos raštai įteikti "Laiptų galerijoje" dirbantiems nuo jos atidarymo dienos. Pati "Laiptų galerija" irgi apdovanojo per tuos metus jai talkinusius žmones. Apdovanoti dailininkai, aktoriai, žurnalistai, meno mecenatai, beveik nė vieno renginio nepraleidę lankytojai. Šventinį vakarą dalyvavęs Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, linkėdamas "Laiptų galerijos" kolektyvui tolesnės sėkmės, linksmai bei taikliai pastebėjo, jog jau daug padaryta, bet dar ne viskas. Su tuo sutinka ir patys "laiptiečiai". Laukia daug naujų darbų. Balandžio 9 d. bus atidaryta paroda In Memoriam, skirta du kartus Lietuvos Nacionalinės premijos laureato Algirdo Petrulio kūrybai, paminint autoriaus 95-ąsias gimimo metines, gegužės 7 d - šiomis dienomis Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanoto Eduardo Juchnevičiaus retrospektyvinė paroda. Liepą "Laiptų galerija" šiauliečius kvies į galerijos bičiulio, menų mecenato Edmundo Armoškos kolekcijos aukso fondo parodą, kurioje išvysime Pranciškaus Smuglevičiaus, Vincento Sledzinskio, Kazimiero Stabrausko, Neemijo Arbitblato, Prano Domšaičio, Vlado Eidukevičiaus, Antano Samuolio, Justino Vienožinskio, Viktoro Vizgirdos, Antano Gudaičio, Jono Švažo ir kitų lietuvių dailės grandų kūrinius. Rudenį bendrą parodą surengs Paryžiuje gyvenantis Žibuntas Mikšys ir jo bičiulis Rainer Gottlieb Mordmueller (Vokietija). Vyks ne tik parodos, bet ir įvairios tematikos renginiai, pavyzdžiui, gegužės mėnesį Europos dienai skirtas vakaras "Taikos iššūkiai: R. Rilkė ir R. Šumanas", dalyvaujant Panevėžio dramos teatro aktoriams. Šiaulių "Laiptų galerija" visad maloniai laukia meno mėgėjų.
|
|
 |
|
|
|
|
