Egidijus VAREIKIS, LRS narys
Lietuva svarsto, buvo ar nebuvo tie nelemti CŽV kalėjimai. Speciali Seimo komisija dar nepaskelbė savo verdikto, tačiau ne vienas besidomintis savąjį atsakymą jau žino. Tie, kurie patriotiškai gina Lietuvos garbę, vis tiek nepatikės, kad mūsų šalis padarė ką nors ne taip, o norintys dar kartą pamėšlinti niekaip nepatikės, kad nieko blogo nebuvo, nieko blogo Lietuvos valdžia nepadarė, tik savo pareigas atliko.
Šiame tekste apie kalėjimus kalbėsiu nedaug, daugiau apie CŽV (ar CIA, kaip rašoma originalia forma) specialiąsias operacijas, kurios, pas mus, deja, rodomos vis dar sena sovietine maniera – blogu stiliumi ir kokio nors nusikaltimo kontekste. Gaila, nes jokia kita Vakarų tarnyba nebuvo tokia rakštis sovietams, kaip CŽV.
JAV žvalgybos principai susiformavo Antrojo pasaulinio karo metais. Formaliai CŽV veikia nuo 1947 metų ir pagal apibrėžimą rūpinasi informacijos rinkimu apie kitas šalis, jų valdžios ir privačias struktūras, netgi asmenis. Tačiau ji turi ir specialiosios veiklos padalinį (Special Activities Division), kuris mums dabar yra bene įdomiausias. Jo veikla – slaptosios misijos – karinės ir civilinės. Jų dalyviai kartais neturi nei karinių uniformų, nei ženklų, parodančių jų priklausomybę Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tačiau yra gerai parengti, geba autonomiškai veikti įvairiuose pasaulio regionuose. Amerikos žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą reglamentuoja tų pačių 1947 metų JAV Nacionalinio saugumo įstatymas, papildytas 1984 metais Ronaldo Reagano pasirašyta direktyva Nr. 12333, apibrėžiančia slaptųjų tarnybų operacijų galimybes ir apribojimus.
Stambiausia pastarųjų metų speciali operacija, be abejo, yra vadinamasis globalus karas prieš terorą, pradėtas po rugsėjo 11-osios įvykių. Su pastarąja susiję ir plačiai aptariami CŽV kalėjimai, kurie, įtariama, buvo tyčia kuriami slaptai, idant juose laikomi teroristai negalėtų susisiekti vieni su kitais ar būti išvaduoti.
Dauguma specialiųjų operacijų laikoma sėkmingomis. Ne paslaptis, kad specialiosios veikos padalinys sėkmingai prisidėjo sužlugdant komunistų pergales Italijos rinkimuose 5-7 dešimtmečiais, verčiant Mosadeqqo vyriausybę Irane (1953 m.), populistinį prezidentą Arbenzą Gvatemaloje (1954 m.) bei komunistus Indonezijoje (1957 m.). Mano kartos publika gal dar prisimena Rytų Vokietijos filmuką "Žalioji pabaisa" apie minėtą Gvatemalos operaciją, aišku, parodytą iš sovietinių pozicijų. CŽV agentų dėka 1967 metais Bolivijoje sunaikintas terorizmo pradininkas ir Fidelio Castro bendražygis Ernestas Che Guevara. Dideliu laimėjimu galima laikyti ir specialią paramą "Solidarumo" profsąjungai Lenkijoje po to, kai 1981 metų gruodį šalyje paskelbta karo padėtis. Neabejotini organizacijos nuopelnai Korėjos ir Vietnamo karuose, sulaikant Kubos įtakos plitimą Centrinėje Amerikoje, ypač Salvadore ir Panamoje.
Abejotinos sėkmės operacijomis galima pavadinti plačiai nuskambėjusią "Irano–kontrų" aferą, kurios esmė buvo ganėtinai paini neoficiali ginklų pardavimo Iranui schema, kurios pelnas naudotas neoficialiai Nikaragvos opozicijai, kariaujančiai prieš Kubos rėmimą kairuoliškai sandinistų vyriausybei, remti. JAV įstatymai (vadinamoji Bolando pataisa) draudė tiesiogiai remti opoziciją užsienyje, tad ir buvo sumanytas "Irano-kontrų" planas. Jo autorius pulkininkas leitenantas Oliveris Northas vieniems tada atrodė esąs nusikaltėlis, kitiems – nacionalinis didvyris. Tokia specialiųjų agentų dalia.
Yra duomenų, kad CŽV talkino Tibeto rezistencijai prieš Kinijos okupaciją ir padėjo Dalai Lamai saugiai pasitraukti iš okupuoto regiono. Parama, deja, nutraukta 1972 metais po prezidento Nixono vizito Kinijoje ir vadinamojo santykių "normalizavimo".
Nepavykusia galima laikyti operaciją prieš Kubą, vadinamąją Kiaulių įlankos invaziją. Operacijos metu pasitelkus Kubos emigrantus ir vietinę opoziciją, turėjo būti nuverstas prezidentas Fidelis Castro. Teigiama, kad plano autoriai nesitikėjo tokio oficialios Kubos pasipriešinimo. Nors neoficialiai teigiama, kad kubiečiai paaukojo nuo 2000 iki 5000 karių, operacija žlugo, o po metų dėl Kubos krizės vos nekilo Trečiasis pasaulinis karas. Nesėkmę specialusis padalinys patyrė ir Somalyje, kur JAV operacija, pasirodė, buvo prastai parengta, rėmėsi neteisingomis politinėmis ir karinėmis prielaidomis. Bendrai teigiama, kad Afrikoje CŽV dirba prastai – Šaltojo karo metais leista dominuoti SSSR ir Kubai, vėliau nepavyko apsaugoti JAV ambasadų nuo teroro išpuolių.
Manantieji, kad žlugus SSSR specialusis padalinys bus nebereikalingas, klydo. Darbo sąlygos net pablogėjo. Irake CŽV operacijos pavyko – sulaikytas ne tik Saddamas Husseinas, bet ir jo "komanda". Afganistane Osama bin Ladenas – teroristas vaiduoklis – vis dar nesugautas, o sulaikytieji Afganistane dar slepia ne vieną paslaptį.
O dėl kalėjimų, tai ar sėkminga ši operacija, parodys laikas, nors, tiesa, dar nežinome, ar čia Lietuva kaip nors įpainiota, ar šalies pareigūnai išties žinojo, kas vyksta. Visai suprantama, kad fantazijoms erdvė didelė, tad ir fantazuotojų nestinga. Bėda, kad CŽV įvaizdį Lietuvoje suformavo ir toliau formuoja toli gražu ne Amerika ir, drįsiu pasakyti, ne dorų politinių vertybių šalininkai.
Komisijos išvadų jau neilgai reikės laukti.
