Buvusiam Aukštabalio vidurinės mokyklos rusų kalbos mokytojui ir kraštotyrininkui Vytautui Mažeikai rūpi jo gyvenamosios vietos praeitis, tad jis mielai sutiko papasakoti Statybininkų gatvės kūrimosi istoriją. Ši gatvė buvo viena svarbiausių Šiaulių pietinio rajono gatvių.
 |
Statybininkų gatvė, A. Raišio fotografuota 1976 m. |
1968 m. koreguojant detalųjį Šiaulių planą, Statybininkų gatvė buvo išskirta kaip skiriančioji gatvė. Ji buvo pavadinta Statybininkų, siekiant pagerbti jų darbą. Gatvė buvo nutiesta 1968-1969 metais nuo dabartinės Tilžės gatvės į pietryčius iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės. Iki tol čia buvo pievos, kuriose ganėsi melioratorių karvės, o per pievas ėjo lauko keliukas. 1968 m. buvo pastatytas ir apgyvendintas tos gatvės šimtabutis penkiaaukštis namas Nr. 9. (Šiame name gyvena ir pats V. Mažeika - aut. past.). Nors namas buvo Statybininkų gatvėje, įvažiuoti į kiemą buvo galima tik iš Mechanizatorių gatvės (dabar J. Sondeckio). Po kelių mėnesių buvo pradėti apgyvendinti ir Nr. 11 bei Nr. 13 namai, o kitąmet gyventojai ėmė keltis ir į namą Nr. 5.
1969 m. rudenį pradėjo veikti vaikų lopšelis-darželis Nr. 29 (dabar "Pasaka"). Statybininkų g. 7 namas buvo pastatytas ant anksčiau suplanuotos Ateities gatvės tęsinio. Toje vietoje buvo paskirti du sklypai individualių namų statybai, bet neatsirado norinčiųjų čia kurtis, kadangi tai buvo žema pelkėta vieta. 1969 m. pradėjus statybas antrojoje Lieporių mikrorajono dalyje, Statybininkų gatve vyko transporto priemonės į vykstančias statybas.
Visi gyvenamieji namai stovi kairėje gatvės pusėje, o dešinėje pasodintas parkas, anksčiau vadintas Pionierijos, dabar - Lieporių vardu. Parkas tęsiasi nuo V. Grinkevičiaus iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės. 1971 m. spalio 12 dieną S. Dariaus ir S. Girėno bei Statybininkų gatvės kampe buvo pasodinta pirmoji būsimo parko liepa. Ją sodino Šiaulių 11-osios vidurinės mokyklos mokiniai - devintokės D. Ubartaitė ir A. Sinuškaitė bei dešimtokas V. Visockas, kuriems vadovavo mokytoja A. Skruibienė.
1984 m. ruošiantis statyti 100-ąją profesinę technikos mokyklą (dabar Šiaulių profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriaus Statybos sektorius), Statybininkų gatvė buvo toliau tiesiama per buvusias Verdulių ir Verduliukų kaimų žemes. Ji tarsi eina tų kaimų žemių riba. Statybų reikalams iš Kazio Rakausko buvo paimta ant kalvelės stovėjusi sodyba, jam skirtas komunalinis butas. Sodybos pastatai ir teritorija buvo naudojama statybinėms medžiagoms sandėliuoti, šalia veikė lentpjūvė. Pastačius mokyklą, buvusią K. Rakausko sodybą 1990 m. įsigijo Montvydų šeima. Pastebėję, kad čia labai judri vieta - veikia profesinė technikos mokykla, Skalvių ir Statybininkų gatvių kampe statomi penkiaaukščiai, veikia didelė automobilių saugojimo aikštelė - vietoj buvusios lentpjūvės įkūrė privačią įmonę. Naujieji savininkai gyvenamajame mūriniame sodybos name, jį patobulinę ir pristatę priestatą, įkūrė kavinę "Monika", kuri greitai tapo populiari. Čia buvo galima išgerti ne tik kavos, bet ir papietauti, užsisakyti proginius pietus, banketą. Kavinė "Monika" veikė daugiau nei dešimtmetį. Ir dabar, nors kavinė užsidarė, visi gerai žino šią vietą, nurodydami "Prie Monikos". Tokiu vietos nurodymu naudojasi ir Statybininkų gatvėje esanti automobilių plovykla, pavadinimu "Prie Monikos", ir automobilių saugojimo aikštelė, kuri vartoja tik žodinį pavadinimą.
 |
| Statybininkų g. 15 namo neranda net dažnas taksistas. Kas galėtų pagalvoti, kad seniausia kaimiška Lieporių mikrorajono sodyba yra šioje gatvėje? |
Šalia esantis ŠPRC Statybos ir mechanikos Statybos sektorius užima didelę teritoriją. Erdvūs pastatai dabar renovuojami ES lėšomis. Kasmet čia mokosi apie 400 būsimų interjero apdailos specialistų, apdailininkų, stalių, baldžių, braižytojų ir kompiuterinės įrangos operatorių, statybos verslo paslaugų teikėjų. Ši mokykla atidaryta 1987 metų rugsėjo 1-ąją, o dabartinį profilį įgijo po kelių profesinio rengimo organizacinių pakeitimų 2004 metais.
Prieš mokyklą dešinėje Statybininkų gatvės pusėje išaugo plytiniai blokuoti penkiaaukščiai, pro kuriuos pietvakarių kryptimi nuo gatvės nutiesta nauja Skalvių gatvė.
Atkūrus Nepriklausomybę, Statybininkų gatvė buvo pratęsta iki pat Šiaulių miesto ribos - Verduliukų kaimo. Ji atsiremia į Rėkyvos mišką. Ten jau nemažai pastatyta naujoviško stiliaus privačių namų. Tarp tų naujų namų ir Lieporių rajone statytų yra gal puskilometris piktžolėmis apaugusio lauko, per kurį turės eiti Statybininkų gatvė. Ji kirs Vijolių upelį bei senąjį vieškelį, ėjusį iš Gegužių kaimo per Verduliukų ir Verdulių laukus į Šiaulius. Dabar tas kelias įsuka į Daubos gatvę.
Tarp Statybininkų g. 13 penkiaaukščio ir automobilių plovyklos, netoli garažų, už kokių poros šimtų metrų nuo Garažų gatvės, yra išlikusi senoji Verdulių kaimo sodyba, priklausanti Liutkevičių šeimai. Prieškariu statytas didelis gyvenamasis namas per karą 1944 metų vasarą sudegė. Šeima su penkiais vaikais glaudėsi daržinėje ir ūkiniuose pastatuose. Liutkevičius buvo stalius ir norėjo po karo gyvenamąjį namą atstatyti. Jau buvo nuvežęs medienos į lentpjūvę, bet lentų nebesulaukė, nes lentpjūvės savininką ištrėmė į Sibirą, o medienos taip ir nebeatgavo. Pagausėjus šeimai, buvo pastatytos trys lentinės trobelės Statybininkų g. 15, 17 ir 19, kuriose tebegyvena sodybos šeimininkė Zofija Liutkevičienė, gimusi 1924 metais, ir dvi jos dukterys su šeimomis. Remontuoti namų ar statyti naujų sovietinė valdžia Liutkevičiams neleido, nes žadėjo nukelti sodybos pastatus, mat buvo statomas vadinamasis Taškentas (miesto rajoną žmonės vadino taip todėl, kad po 1966 m. rudenį vykusio žemės drebėjimo Taškente į Šiaulius buvo atkelta per 100 be namų likusių šeimų). Vėliau niekas Liutkevičių nebeiškėlė, tad laikini pastatai tapo nuolatiniais. Dabar tai vienintelė Lieporių mikrorajono kaimiška sodyba, kurioje laikoma karvė ir auginamos vištos.
Užrašė Jolanta Šidlauskienė
