�IAULIAI plius - Archyvas - Savait� -

(2012-05-18 Nr. 417) �IANDIEN 2012 Gegu��s 21 D. Pirmadienis

Kontaktai

Reklama
Kontaktai
Platinimo tarnyba
Prenumerata

Naudingos nuorodos

Operatyvin�s tarnybos
Miesto �staigos ir organizacijos
Valstybin�s �staigos
Kitos

	Archyvas spausdinti 2009-11-%7barticle_url%7d Savait� Pamoka J�rat� SOBUTIEN� jurate.sobutiene@splius.lt * Lietuva teb�ra tarp valstybi�, kurios laikomos nesugeban�iomis kontroliuoti korupcijos. Tre�iadien� su Prezidente susitik� �vairi� institucij� ir tarnyb� atstovai diskutavo, kaip garantuoti teisin� apsaug� apie korupcij� pranešusiems šalies gyventojams. Pripa�inta, kad nesitaikstyti su korupcija nusprend� �mon�s n�ra ginami nuo galimo persekiojimo ar administracinio susidorojimo. Teisingumo ministras ši� savait� išplatino pareiškim�, kad pranešusiems verting� informacij� apie korupcinius nusikaltimus reikia atlyginti. Šiauli� mieste kil�s korupcinis skandalas, kai teisiami kyšio pa�mimu �tariami du miesto Tarybos nariai – Romanas �okovas ir Igoris Strupeikis – puiki Prezident�roje aptartos situacijos iliustracija. Mat sklyp� Pavasario gatv�je detalusis planas, d�l kurio ir �kliuvo min�ti politikai, iki šiol n�ra patvirtintas, nors joki� formali� trukd�i� tam neb�ra. Pagrindinis korupcijos bylos liudininkas verslininkas Laimonas Jurgilas nesuskai�iuojamus kartus myn� Savivaldyb�s slenkst�, �jo pas partini� frakcij� seni�nus, � komitet� pos�d�iaus, ta�iau rezultatas – Tarybos nariai nepritaria Pavasario gatv�s detaliajam planui. Pamoka kitiems verslininkams: nekelk triukšmo, tarkis tyliai? Negana to, paties L. Jurgilo asmeninis gyvenimas po si�lel� išnarstytas miesto dienraštyje. Tame pa�iame, kuris anks�iau kone kiekviename numeryje aukštino Romano �okovo politin� veikl�, o dabar itin uoliai aprašin�ja liudinink� parodymus teisme. Pagal tai, kaip procesas nušvie�iamas, susidaro �sp�dis, kad � kaltinam�j� suol� tur�t� s�sti liudininkai... * Prieš savait� Kauno rajono savivaldyb�s taryba kreip�si � Seim�, Vyriausyb� ir teisingumo ministr�, prašydama nejungti dviej� teism� - Kauno rajono ir Kauno miesto - � vien� Kauno apylink�s teism�. Anot politik�, numatomas l�š� sutaupymas duos tik trumpalaik� finansin� naud� ir daug didesn� �al� gyventojams. Kauno miesto apylink�s ir rajono apylink�s teismai �sik�r� skirtingose gatv�se, n� vieno iš j� u�imamos patalpos n�ra pakankamai didel�s, kad b�t� galima sukelti abu teismus � kur� nors vien� pastat�. Politik� teigimu, jei b�t� vienas teismas, pos�d�iai tur�t� vykti skirtinguose pastatuose. Gali nutikti ir taip, kad procesinius dokumentus priduoti ir sprendim� atsiimti �mon�s tur�t� skirtingose vietose. Teism� reorganizavimo plane toks pat jungimas numatytas ir Šiauliuose, ta�iau iš m�s� miesto savivaldyb�s m�r� tuo klausimu negird�ti nieko. Teisingumo ministerija pretenduoja � Šiauli� apskrities pastat�, kuriame tilpt� abu teismai. Ta�iau aišk�ja, kad niekas šio pastato neketina u�leisti. Panaikinus apskritis, problemos ir klausimai, kuriuos jos sprend�, neišnyks. D�l �em�s b�d� besiaiškinan�iam �mogeliui daug parankiau bus eiti ten pat, kur ir anks�iau teisyb�s ieškodamas slenks�ius myn�. Juolab, kad patalp� reik�s buvusiems apskrities darbuotojams, kuriuos ketina priglobti �vairios ministerijos ar naujos tarnybos. * Kai � televizijos projekto "Lietuvos talentai" final� nepateko šiaulietis, talentingas akordeonininkas Martynas Levickis, kai kurie pa��stami si�l� parengti peticij�, rinkti parašus, palaikan�ius Martyn�, ir si�sti projekto reng�jams. Martynas, apie tai išgird�s, juokiasi - jam svarbiausia populiarinti akordeon�. Tai, kad laimi kiti - matyt, projekto reng�j�, daran�i� šou, sumanymo dalis. O pama�iusi pra�jusio pusfinalio pretendent� � final� Virginij� Martyno palaikymo komanda tur�t� nusiraminti... Politikai kuria ir �ou, ir serialus J�rat� SOBUTIEN� jurate.sobutiene@splius.lt Ketvirtadien� vykusiame Šiauli� miesto tarybos pos�dyje nebuvo svarstytas mokykl� tinklo pertvarkymo planas. Pasi�l� sujungti pradines ir pagrindines mokyklas, švietimo skyriaus specialistai sak� ne itin tikintys šio si�lymo s�kme. Ir ne tod�l, kad šio plano efektyvumas abejotinas ar kad priešinsis pradini� mokykl� bendruomen�s. Prie�astis, anot j�, - art�jantys rinkimai. Šis pasteb�jimas buvo kone pranašiškas. Pirmadien� � spaudos konferencij� pasisakyti prieš pradini� mokykl� jungim� sukviet� Šiauliuose rinkti Seimo nariai. Daugiau nei 4000 �moni�, pasirašiusi�, kad nepritaria pradini� mokykl� jungimui prie ar�iausiai esan�i� pagrindini�, - nemenkas rink�j� b�rys. Tiesa, atrodo, kad vienas iš t� Seimo nari� jau pamiršo benami� reikalus ir met�si prie mokykl� problem�. Prisimenu ir kitus vienos kult�ros srities darbuotojos �od�ius, pasakytus prieš daugiau nei metus. "Negi manote, kad tiek daug, kiek dabar, �i�rov� rinksis � Šiauli� arenos renginius, jei mieste atsiras bent viena gera koncertin� sal�?" - retoriškai klaus� ji. Ištušt�jusios Šiauli� arenos operatoriai vargsta nesulaukdami sutarto koncesijos mokes�io iš Savivaldyb�s ir sako, kad rengini� gerokai suma��jo d�l ekonominio sunkme�io. Ta�iau tuo pat metu neseniai �steigta Šiauli� miesto koncertin� �staiga buvusiame kino teatre "Saul�" � renginius kvie�ia kelis kartus per savait� ir nesiskund�ia �i�rov� stygiumi. Matydami s�kmingai veikian�i� koncertin� �staig�, jos �k�rimo iniciatoriai politikai primena apie pasipriešinim�, nepalank� �iniasklaidos vertinim� si�lant reorganizuoti Kult�ros centr�. Ta�iau u�miršta, kad si�lymai buvo itin politizuoti, panaš�s � m�ginimus "nuimti" ne�inia d�l ko ne�tikus� Kult�ros centro direktori� Virginij� Stonk�. Nesidrov�ta ir toki� �od�i�: "politikai reikalauja V. Stonkaus galvos." Ypa� aktyviai tos galvos reikalavo d�l korupcijos �tariamas buv�s Tarybos narys Romanas �okovas. Simptomiška, kad daugiausia si�lym� jungti, skaidyti ar reorganizuoti b�na politin�s kadencijos prad�ioje, kai reikia post� "saviems". Šiltesni� vieteli� saviems reikia ir dabar, �pus�jus kadencijai. Savivaldyb�s administracijos direktorius Vladas Damulevi�ius skelbia, kad kriz�s akivaizdoje administracija taupo ma�indama etat�, atleisdama darbuotojus. Ta�iau b�t� ne prošal patikrinti, ar politiškai patikim� "suma�int�j�" pavard�s neatsirado Savivaldybei pavald�i� skyri�, �staig� ar �moni� etat� s�rašuose. "�ia bus visko: ir dramos, ir meil�s istorijos, ir netradicin�s medicinos, ir n�dienos aktualij�", - serialo "Naisi� vasara" pristatyme pirmadien� �ad�jo verslininkas Ram�nas Karbauskis. Po politikavimo Seime ir Šiauli� rajono taryboje serial� globoti �m�sis milijonierius tikino, kad jam nor�josi, jog �mon�s suprast�, kad kaime gyvena ne tik "runkeliai", kad b�t� sugriautas mitas, kad kaimas - prasig�r�s. Iš Naisi� kil�s R. Karbauskis savo miestel� �am�ino seriale ir jo pavadinime. Teigin�, kad Naisiai - nedaug kam Lietuvoje �inomas vietovardis, jis atremia argumentu: "O kas �inojo apie Veron� iki tol, kol Šekspyras apie j� neparaš�?" Atrodo, šiuo metu R. Karbauskiui serialo aistros mielesn�s nei politin�je arenoje... Kriz�, dvasin�s ligos ir dvasios skurd�iai J�rat� SOBUTIEN� jurate.sobutiene@splius.lt "Nejaugi manote, kad �mogaus, per metus u�dirban�io du milijonus lit�, finansin� pad�tis yra bloga?" - � pra�jusios savait�s mano komentar� sureagavo Seimo narys Andrius Šed�ius. Miesto vald�iai d�l seim�no finansin�s pad�ties, matyt, abejoni� nekyla, tod�l ir pasi�l� A. Šed�iui, garsiai pasiskelbusiam, kad gina benami� teises, pasirašyti bendradarbiavimo sutart�. Pagal j� Seimo narys gal�t� �gyvendinti savo sumanym� – r�pintis sl�ptuv�s prie�i�ra ir eksploatavimu. Savivaldyb� teiravosi seim�no, ar jis sutikt� savo asmenin�mis l�šomis suremontuoti patalp�, mok�ti u� komunalinius patarnavimus bei prisiimti atsakomyb� u� vieš�j� tvark�. Pra�jo savait�, ta�iau jokio atsako � š� Savivaldyb�s vadov� kreipim�si iš A. Šed�iaus n�ra. Psichiatrai, konstatuojantys, kad sunkme�iu daug�ja sergan�i�j� dvasin�mis ligomis, pastebi ir kit� dalyk�. Pra�jusiais metais ligonin�je buvo gerokai suma��j� pacient�, kamuojam� alkoholin�s abstinencijos ar baltosios karštin�s. Medikai sp�ja, kad tai susij� su prekybos alkoholiu naktimis tvarkos sugrie�tinimu. Šiemet v�l stebimas pikas, mat verslininkai �sigudrino "grie�tinimus" apeiti, alkoholini� g�rim� parduotuves pavadin� barais. Kai Kaune prie naktinio klubo "Metelica" buvo nu�udytas �mogus, šio miesto vald�ia �m� svarstyti, ar nereik�t� iš to klubo atimti leidim� prekiauti alkoholiu: �moni� saugumas u� ekonomin� naud� svarbesnis. Ar nereik�t� apie tai pam�styti ir m�s� miesto politikams bei Savivaldyb�s klerkams? Juolab kad kriminalin�s suvestin�s byloja parduotuvi�-bar� nenaudai. Likviduojam� apskri�i� reformos ekonomin�s naudos bent kol kas nematyti. Darb� prarasian�i�j� - ma�uma, turtas r�pi �vairioms ministerijoms, jau dabar prasideda jo dalybos, o merams - galvos skausmas, kas finansuos perimtas �staigas ir padengs išlaidas, susijusias su j� turto per�mimu ir registravimu. Kur kas ma�esn�s, bet vis d�lto matomos permainos - bulvare. Prasid�jus rekonstrukcijoms iš Šiauli� universiteto vidinio kiemelio prie Did�dvario gimnazijos iškeliavo jaunyst� simbolizuojanti Aloyzo Toleikio skulpt�ra "Mergait� su d�dele". Skulptorius ši� viet� buvo parink�s savo skulpt�rai "Jaunyst�", kuri ka�kada stov�jo prie Draugyst�s prospekte buvusio restorano. Ta�iau autoriaus sumanymui nebuvo lemta išsipildyti. Dingusios skulpt�ros ieškoti teko net policijai. V�liau paaišk�jo, kad "Jaunyst�" puošia verslininko Anrido Vinklerio namo Palangoje kiem�. Panašu, kad kriz�s skersv�jai neg�sdina k�rybing� �moni�, o ekonominiai sunkumai net paskatina naujas iniciatyvas. O gal taip yra d�lto, kad kult�ros �mon�s niekada nebuvo lepinami pinigais? Tad lapkrit�-gruod� galime d�iaugtis nemokamais kult�ros vakarais, � kuriuos kvie�ia beveik visos Šiauli� kult�ros �staigos. Dvasios b�d�i� m�s� mieste vis d�lto ma�uma. Politik� �ou prie benami� sl�ptuv�s, "demokratinink�" aistros ir �em�tvarkinink�s ramyb� J�rat� SOBUTIEN� jurate.sobutiene@splius.lt "Su buldozeriais prieš �mones neisime", - nusprend� Šiauli� miesto savivaldyb�s administracija, atid�jusi sprendim� u�daryti benami� sl�ptuv� Dubijos gatv�je. Tad š� tre�iadien� šou programa "Milijonierius Seimo narys gelb�ja benamius" ne�vyko. Miesto vald�ia, sumaniusi asocialius asmenis išmokyti tvarkingai gyventi, suk�r� puiki� reklamin� erdv� opozicionieriui Andriui Šed�iui. Šis pasišov� perimti benami� sl�ptuv�, nors �inojo, kad to negalima padaryti – savivaldybei �statymai neleid�ia pagal panaudos sutart� perduoti fiziniam asmeniui jai priklausan�io turto. Rezultatas: nenorin�ius tvarkingiau gyventi b�d�ius vald�ia bent jau kol kas nusprend� palikti ramyb�je, o A. Šed�ius tur�jo prog� nemokamai pasireklamuoti ne tik nuosavame, bet ir respublikiniuose televizijos kanaluose, interneto portaluose. O gal A. Šed�iaus pareiškimai – ne vien politini� dividend� rinkimas, o nuoširdus r�pestis, kad lik� benamiais tur�t� kur prisiglausti? Jei tik�ti ekonomiste Aušra Maldeikiene, �mogaus, kurio skolos viršija 40 procent� turimo turto, finansin� pad�tis vertinama kaip nestabili. O milijonieriaus ir skolos milijonin�s – pagal 2008 met� turto deklaracijos duomenis jos sudaro daugiau nei 6,5 milijono lit�, t. y. 75 procentus privalomai registruojamo turto ir pinigini� l�š�... Nebloga vieta reklaminiam šou ir Seimo pos�d�i� sal�. Ketvirtadien� vykusiame Seimo pos�dyje A. Šed�ius nebesipriešino, kad b�t� suma�intos parlamentin�s išlaidos. Ta�iau prieš kelias savaites, Irenai Degutienei Seimui pateikus inicijuojamas pataisas, A. Šed�ius buvo vienas iš dviej�, balsavusi� prieš: "Pataikavimas tautai problem� neišspr�s ir dirbti nesugebanti Vyriausyb� netur�t� tokiais b�dais spr�sti savo problem�." T� pa�i� dien� viename Šiauli� laikraš�i� išspausdinti A. Šed�iaus pamokymai Šiauli� vald�iai buvo visai priešingi, mat Savivaldyb�s "ma�inimai", priešingai nei Seimo, jam pa�iam negalioja: "Jeigu valdan�ioji dauguma mano, kad visas problemas išspr�s gainiodama �mones nemokam� atostog�, tai gal tada ir pati prisijungt� - susima�int� Tarybos nari� algas? Jeigu jau tautai kelnes mauna, tai gali parodyti solidarum�", - ironizavo Šiauliuose rinktas seim�nas. Prie Savivaldyb�s antradien� vir� kitokios aistros. Jungtinio demokratinio jud�jimo atstovai, senojoje Šiauli� miesto tarybos pos�d�i� sal�je rink�si � visuotin� susirinkim�, nesutar�, kurie yra tikrieji "demokratininkai". Prie ��jimo � sal� buvo "filtruojami" nepageidaujami asmenys. � sal� nepateko ir Jonas Mileris, Šiauliuose vadovaujantis Jungtinio demokratinio jud�jimo Ateities skyriui. U�tat tinkamas jud�jimui jis buvo, kai �m�si prie Savivaldyb�s organizuoti piket�. Pra�jusi� savait� prieš Tarybos pos�d� piketavusius devynis "demokratininkus" suerzino Mindaugo Murzos, at�jusio su v�liavnešiu, kaimynyst�. Mat vienuolikos �moni� buriavimasis policijos gali b�ti �vertintas kaip nesankcionuotas piketas. J. Milerio viešas aiškinimasis su M. Murza, matyt, nepatiko kito skyrio vadovei, tod�l Jonas ir buvo ne�leistas � sal�. Ka�in kaip pavyks šiam jud�jimui vadovaujan�iam K�stu�iui �ilinskui išspr�sti, kurie "demokratininkai" Šiauliuose tikresni. Keista, kad olimpin� ramyb� sklinda nuo Apskrities viršininko administracijos r�m�. Naikinamos institucijos darbuotojai ramiai laukia išeitini� kompensacij�. Rami ir Šiauli� rajono �em�tvarkos skyriaus ved�ja Regina Rimeikien�, privatiems asmenims Daušiški� kapini� viduryje išdalijusi valstybin� �em�. Prokurat�ra, gindama visuomen�s interes�, d�l toki� "dalyb�" laik� gaišta teismuose, o R. Remeikienei nebegresia jokia tarnybin� nuobauda, mat jau pra�jo metai nuo galimai padaryto nusi�engimo. Tokia ta miesto savait�. atgal

� prad�i� � vir��

Festivaliai ir did�iosios �vent�s