Simonas GRINEVIČIUS
Burbiškio dvaro sodyba gegužės 8 dieną dešimtą kartą džiugins lankytojus žydinčių tulpių žiedais. Pasak Radviliškio rajono mero Antano Čepononio, ši šventė bus išskirtinė.
"Lankytojai galės pamatyti beveik visiškai atstatytą Burbiškio dvarą - tokį, koks jis buvo tarpukariu. Atkurta visa infrastruktūra, stebėjimo bokštai, tarnaičių ir vaikų kambariai, klojimas ir arklidės, tvenkinių sistema ir takai", - "Šiauliai plius" sakė Radviliškio rajono meras.
Į Burbiškio šventę atvyks nemažai delegacijų iš užsienio – lenkai, gruzinai, baltarusiai, rusai. Rusijos delegacija atveš unikalią Sergejevo Pasado miesto dailės parodą, kuri bus eksponuojama dvi šventės dienas.
Šventės lankytojų taip pat lauks restauruotų gramofonų, patefonų, klinkstonų, grafonolų, aristonų ir muzikinių dėžučių paroda, restauruoti senoviniai traktoriai ir automobiliai, kuriuos pristatys jų šeimininkai Klementas Sakalauskas, Gitautas Žičkus ir Robertas Grigaitis.
Susirinkusiuosius linksmins Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras, Radviliškio merginų modernaus šokio grupė "Aistra", televizijos projekto "Triumfo arka" nugalėtojas, tarptautinių konkursų laureatas, operos solistas Liudas Mikalauskas ir atlikėja Vaida Genytė, Simonas Donskovas, Irena Starošaitė, Vitalija Katunskytė su dukra Monika, grupės "4FUN" ir "Vairas".
Tulpių šventėje pakviestos dalyvauti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Algimantas Salamakinas, Kazimieras Kuzminskas, ministrai Dainius Kreivys ir Donatas Jankauskas, Lietuvos miestų merai, kiti garbūs svečiai.
Šventės dalyvių ir svečių laukia liaudies meistrų gaminių mugė, pramogos su žirgais, įvairūs atrakcionai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, neįgalieji įleidžiami nemokamai. Bilieto kaina suaugusiesiems – 15 litų, vaikams – 10 litų.
Simonas GRINVEVIČIUS
Radviliškio rajono viešoji biblioteka sulaukė gausios vertingų knygų siuntos iš JAV. Savaitraščiui "Šiauliai plius" bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vedėja Daiva Paulauskienė sakė, kad knygų atsiuntė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis Benas Žemaitis. Tai dovana iš kraštiečio, įžymaus profesoriaus, medicinos mokslų daktaro Juozo Zubkaus bei jo dukros Vitos Zubkutės-Žemaitienės asmeninės kolekcijos.
 |
| Radviliškio rajono viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vedėja didžiuojasi, kad bibliotekos fondai pasipildė unikaliais leidiniais, kuriuos pristato visuomenei. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
|
Išskirtinis siuntinys
Pasak Informacijos-kraštotyros skyriaus vedėjos, gauti net 376 įvairūs dokumentai: knygos, peridiniai leidiniai, brošiūros. Daugiausia spaudinių yra anglų ir lietuvių kalbomis, kai kurie - vokiečių ir rusų. Knygos - ekonomikos, medicinos, architektūros, meno, istorijos tematika, daug leidinių - apie indėnus. Ypač gražūs ir vertingi istorijos, geografijos, meno, sporto albumai, enciklopedijos. Tarp dovanotų spaudinių - ir paties profesoriaus Juozo Zubkaus 1933 metų disertacija medicinos daktaro laipsniui įgyti, jo mokslo darbai (1931-1938 m.), kita. Knygos išleistos Lietuvoje ir JAV.
Benas Žemaitis šią dovaną parengė, vykdydamas šviesios atminties savo žmonos Vitos Zubkutės-Žemaitienės, kraštiečio profesoriaus Juozo Zubkaus dukros, valią. Bibliotekai tai ypač brangi dovana, pradžiuginsianti ir jos skaitytojus.
Giminės šaknys – Linkaičiuose
Zubkų šeimos šaknys – Linkaičių kaime. Čia 1868 m. gegužės 5 d. gimė profesoriaus Juozo Zubkaus tėvas Juozas Zubkus. Vėliau šeima persikėlė į Radviliškį ir gyveno Sakalausko gatvėje, name, pažymėtame trečiuoju numeriu (prieš karą – Nr. 12).
Juozas Zubkus su žmona Banevičiūte-Zubkiene augino keturis vaikus: dukrelę Agotą, kuri vaikystėje mirė, bei tris sūnus – Juozą, Igną ir Joną. Vyriausiasis sūnus Juozas tapo medicinos mokslų daktaru, Ignas ir Jonas – inžinieriais.
1929 metais Ignas Zubkus dirbo Radviliškio traukos ruožo viršininko pavaduotoju. Vėliau buvo paskirtas šios institucijos, pavadintos Radviliškio mašinų ruožu, viršininku. Deja, po karo Ignas buvo suimtas ir, norėdamas išvengti kalėjimo, pasirinko mirtį po garvežio ratais Radviliškio geležinkelio stotyje.
Jauniausias sūnus Jonas, gimęs 1910 metais, taip pat buvo inžinierius. Jį dešimčiai metų ištrėmė į Intos kalėjimą. 1949-aisiais į Sibirą išvežta jo žmona Valerija su sūnumi Gyčiu. Grįžęs iš Sibiro, Jonas pradėjo dirbti Panevėžio statybos projektavimo institute architektu. 1969 metais mirė nuo infarkto. Jo antroji žmona Konstancija mirė 2002 metais. Sūnus Gytis šiuo metu gyvena Šiauliuose.
Profesorius, medicinos mokslų daktaras Juozas Zubkus Mažeikiuose baigė pradžios mokyklą, mokėsi gimnazijoje Petrapilyje ir 1919 metais ją baigė Romnuose. Lietuvos universitete studijavo medicinos mokslus. Nuo 1925 metų buvo Medicinos fakulteto Fiziologijos katedros docentas. 1928 metais, gavęs gydytojo diplomą, dirbo Ausų, nosies ir gerklės ligų katedroje. Nuo 1931-ųjų, po profesoriaus P. Rudzvicko mirties, vadovavo šiai katedrai. 1933 metais apgynė CUM LAUDE pirmąją otorinoralingalogijos srities daktaro disertaciją "Vaikų Waldeyerio žiedas ir jo kitimai", pirmasis atliko bronchoskopijas, ezofagoskopijas, pradėjo diagnozuoti aterosklerozę.
Nuo 1941 metų Juozas Zubkus dirbo VDU prorektoriumi. Vokiečių okupacijos metais kartu su profesoriais Ivinskiu ir Krivicku už pasipriešinimą raginti studentus karinei darbo prievolei tris dienas buvo įkalintas Kauno kalėjime. Studijuodamas Lietuvos universitete, aktyviai organizavo studentų organizacijas, buvo vienas iš korporacijos "NEO Lithuania" steigėjų. 1923–1925 metais dirbo pirmosios valdybos pirmininku.
1928–1930 metais karo tarnybą kaip leitenantas daktaras atliko Lietuvos karo ligoninėje, kurioje buvo Ausų, nosies, gerklės ligų katedra.
1921–1944 metais profesorius gyveno Kaune. Jo gyvenamojoje vietoje miesto centre (Maironio g. 6) 1993-ųjų spalio 28 dieną buvo atidengta memorialinė lenta.
1944 metais, pasitraukęs į Vokietiją, Juozas Zubkus dirbo Pabaltijo universiteto Pinnebergo medicinos fakulteto prodekanu. Vėliau kurį laiką – medicinos daktaru Hanau pabėgėlių stovykloje. Vokietijoje jis buvo LRK vyriausiosios valdybos narys ir įgaliotinis britų zonai.
1948 metais emigravo į JAV. Nepaisant didžiulės profesoriaus patirties ir pasaulinės profesinės reputacijos, JAV jis turėjo dirbti internu. 1949 metais kartu su dr. V. Maneliu, dr. A. Gyliu ir kun. J. Bogušu buvo lietuvių Profesorių draugijos Amerikoje organizacinės komisijos narys. Šioje draugijoje kilo sumanymas įsteigti Lituanistikos institutą.
Profesorius, medicinos mokslų daktaras Juozas Zubkus buvo vedęs Kazimierą Dailidaitę ir turėjo du vaikus: 1929 metais gimusį sūnų Sigitą, gyvenantį JAV, ir dukrą Vitą, mirusią 2009 metų gruodžio 14 dieną.
Juozas Zubkus nėra niekam atsisakęs suteikti medicinos paslaugų, nepaisant to, ar pacientas įstengdavo jam atsilyginti. 1953 metais jis mirė nuo infarkto Čikagoje.
Įvertino gyvenimo nuopelnus
Vita Zubkutė gimė 1936 metų liepos 12 dieną Kaune. 1954-aisiais baigė Čikagos šv. Kazimiero mergaičių akademiją. Vėliau pradėjo universiteto studijas De Paul universitete.
Vita laisvalaikį praleisdavo sporto aikštynuose. Ji kultivavo kelias sporto šakas: lauko tenisą, tinklinį, lengvosios atletikos sprintą. Geriausių rezultatų pasiekė teniso aikštelėse. Buvo daugkartinė Šiaurės Amerikos Pabaltijo tautų ir lietuvių moterų vieneto bei mišraus dvejeto čempionė. Sėkmingai dalyvaudavo įvairiose JAV lauko teniso sąjungos (USTA) sankcionuotose pirmenybėse. Tad nenuostabu, kad Vita 1954 metų vasarą sporto aikštelėje Čikagoje susipažino su savo būsimu vyru Beniu Žemaičiu. Tais pačiais metais jiedu paskelbti geriausiais Šiaurės Amerikos atletais: ji – už lauko teniso ir tinklinio laimėjimus, jis – už stalo teniso ir tinklinio.
Be teniso, Vitą domino lietuvybė, gamta, Amerikos indėnai, laukiniai gyvūnai, istorija, muzika ir politika. Springfilde ji organizavo ir vedė lietuvių kalbos pamokas vietos kolegijoje. Tarp mokinių buvo ir Ilinojaus senatorius Durbinas bei kolegijos prezidentas Robertas Poormanas, į Lietuvą vykęs padėti administruoti VDU.
Vita baigė Ilinojaus universiteto sodininkystės-daržininkystės kursus, jai buvo suteiktas eksperto (Master Gardner) titulas. Ji ta tema daug kam duodavo patarimų ir raštu, ir telefonu.
Vita Zubkutė buvo reto intelekto žmogus, niekam neatsisakydavo ištiesti pagalbos ranką. Prieš kelerius metus viena Amerikos gentčių ją įtraukė į savo gentį kaip garbės narę. Be Amerikos indėnų, Vita gausiai rėmė laukinių gyvūnų, našlaičių ir gamtos apsaugos organizacijas. Vienas Vitos priešmirtinių norų buvo dovanoti savo gausų knygų rinkinį Radviliškio viešajai bibliotekai ir taip pagerbti savo tėvą, profesorių medicinos mokslų daktarą Juozą Zubkų, kilusį iš Radviliškio.
Skyrė gyvenimą Lietuvai
Benediktas Žemaitis gimė 1936 metais Vilkaviškyje. Notaro Pijaus ir dantų gydytojos Janinos Strimavičiūtės-Žemaitienės (dr. Vinco Kudirkos krikšto dukters) sūnus. Baigė Vilkaviškio pradžios mokyklą. Karo metu su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Po karo lankė Eichstaeto lietuvių gimnaziją Bavarijoje (joje yra mokęsis ir Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus). 1949 metais Žemaičių šeima emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. Ten Benediktas Žemaitis lankė ir baigė gimnaziją.
Benediktas Žemaitis studijavo vadybą Ilinojaus universitete. Grįžęs iš kariuomenės į Čikagą, įsidarbino vidaus auditoriumi. Darbovietėse užėmė įvairius vadovaujančius postus, aktyviai dalyvavo Pasaulio vidaus audito institute (The IIA). Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, užmezgė ryšius su audito profesionalais Lietuvoje, rašė straipsnius savaitraščiui "Apskaita ir kontrolė".
1999 metais prezidento Valdo Adamkaus ir valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus pakviestas padėjo įdiegti Lietuvoje veiklos audito programą, 1999–2000 metais profesiškai apmokydamas Lietuvos valstybės kontrolės personalą. 2004 metais už nuopelnus apdovanotas Lietuvos valstybės kontrolės atminimo medaliu.
