Ba­lan­dþio 30 d. Plun­gës ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je, Ogins­kiø rû­muo­se, iš­kil­min­gai pasirašytos bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tys, skir­tos bend­ruo­me­nëms stip­ri­nti.

Šio­mis su­tar­ti­mis sie­kia­ma ágy­ven­din­ti Vie­tos bend­ruo­me­niø sa­vi­val­dos 2012 m. pro­gra­mà ir ska­tin­ti bend­ruo­me­nes ak­ty­viau da­ly­vau­ti prii­mant spren­di­mus, su­tvar­ky­ti ap­lin­kà, ska­tin­ti jau­ni­mo uþim­tu­mà, pa­dë­ti ne­pa­si­tu­rin­tiems þmo­nëms, or­ga­ni­zuo­ti kul­tû­ros ir švie­të­jiš­kus ren­gi­nius ir ki­toms vie­tos bend­ruo­me­nës gy­ve­ni­mo ko­ky­bæ ge­ri­nan­èioms ini­cia­ty­voms ágy­ven­din­ti.

Bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis pa­si­ra­šë So­cia­li­nës ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, So­cia­li­niø pa­slau­gø prie­þiû­ros de­par­ta­men­tas ir 15 Va­ka­rø Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­biø va­do­vø: Šiau­liø, Klai­pë­dos ir Pa­lan­gos mies­tø, Tau­ra­gës, Pak­ruo­jo, Jo­niš­kio, Kel­mës, Kre­tin­gos, Ma­þei­kiø, Plun­gës, Rad­vi­liš­kio, Skuo­do ir Tel­šiø ra­jo­nø, Ne­rin­gos ir Pa­gë­giø sa­vi­val­dy­biø. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei at­sto­va­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rë Jo­lan­ta Mar­gai­tie­në.

Sa­vi­val­dy­biø va­do­vus pa­svei­ki­næs so­cia­li­nës ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas lin­kë­jo, kad mi­nis­te­ri­jos skir­tos lë­šos bû­tø pui­ki in­ves­ti­ci­ja á ša­lies atei­tá, bend­ruo­me­nës stip­ri­ni­mà ir ap­lin­kos ge­ri­ni­mà sie­kiant, kad mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ir kai­muo­se bû­tø ge­ra gy­ven­ti.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei skir­ta 89,2 tûkst. Lt. Jos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rë J. Mar­gai­tie­në dþiau­gë­si, kad vi­so­se se­niû­ni­jo­se yra su­da­ry­tos vie­tos bend­ruo­me­nës ta­ry­bos, ku­rios grei­tai priims spren­di­mus dël Vie­tos bend­ruo­me­niø sa­vi­val­dos 2012 m. pro­gra­mai skir­tø vals­ty­bës biu­dþe­to lë­šø pa­nau­do­ji­mo, ten­ki­nant vie­šuo­sius vie­tos bend­ruo­me­nës po­rei­kius.

Ren­gi­nio me­tu so­cia­li­nës ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras D. Jan­kaus­kas kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bës va­do­vui átei­kë po obe­lai­tæ, ku­rià siû­lë pa­so­din­ti sa­vo sa­vi­val­dy­bë­se kaip bend­ruo­me­nës vie­ny­bës, plët­ros ir iš­tek­liø gau­si­ni­mo sim­bo­lá.

J. Mar­gai­tie­në tei­gë, kad obe­lai­të bus pa­so­din­ta ge­gu­þës 18 d. Rad­vi­liš­ky­je vie­tos veik­los gru­pës „Rad­vi­liš­kio ly­de­ris“ or­ga­ni­zuo­ja­mos kon­fe­ren­ci­jos „Ma­no bend­ruo­me­nës vi­zi­ja“ me­tu.

Kel­mës ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei skir­ta 50,4 tûkst. Lt. Šios lë­šos bus pa­skirs­ty­tos va­do­vau­jan­tis Kel­mës ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ta­ry­bos 2012 m. ko­vo 22 d. priim­tu spren­di­mu. Vi­so­se sa­vi­val­dy­bës se­niû­ni­jo­se su­da­ro­ma po vie­nà vie­tos bend­ruo­me­nës ta­ry­bà.

Pa­si­bai­gus iš­kil­min­gai bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­èiø pa­si­ra­šy­mo ce­re­mo­ni­jai, sa­vi­val­dy­biø at­sto­vai pa­kvies­ti ap­þiû­rë­ti Ogins­kiø rû­mus ir par­kà.

Rad­vi­liš­kio ir Kel­mës raj. sa­vi­val­dy­biø in­for­ma­ci­ja

Te­le­vi­zi­jos lai­dos „Gim­to­ji þe­më“ kû­ry­bi­në gru­pë pir­ma­die­ná Su­dei­kiø kem­pin­ge su­ren­gë „Gim­to­sios þe­mës“ Jo­rës ir Jo­rio ap­do­va­no­ji­mø tei­ki­mo iš­kil­mes. Ap­do­va­no­ji­mai áteik­ti þmo­nëms, ku­riø dar­bas, vi­suo­me­ni­në veik­la, kû­ry­ba nu­si­pel­në ap­lin­ki­niø dë­me­sio, pa­gar­bos ir dë­kin­gu­mo.

Ren­gi­nio me­tu „Gim­to­sios þe­mës“ kû­rë­jø no­mi­na­ci­jo­je „Vi­sur ir vi­sa­da pir­ma“ Jo­rës ap­do­va­no­ji­mà at­sië­më Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Pa­šuš­vio pa­grin­di­nës mo­kyk­los di­rek­to­rë, Pa­šuš­vio mies­te­lio se­niû­nai­të Ro­mal­da Šiur­nie­në. No­mi­nan­tei áteik­ta sta­tu­lë­lë ir pa­þy­më­ji­mas.

R. Šiur­nie­në dau­ge­lá me­tø dir­ba mo­kyk­los di­rek­to­re, ska­ti­na jau­nus þmo­nes ási­trauk­ti á vi­suo­me­ni­næ veik­là, or­ga­ni­zuo­ja pa­gal­bà so­cia­liai rem­ti­noms šei­moms, se­ny­vo am­þiaus þmo­nëms. Jos ini­cia­ty­va pa­reng­ti bei fi­nan­suo­ti pro­jek­tai spor­to sa­lës re­mon­tui at­lik­ti, mies­te­lio cent­rui pa­gra­þin­ti.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Ba­lan­dþio 10 d. Ty­ru­liø bib­lio­te­ko­je ati­da­ry­ta Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës vie­šo­sios bib­lio­te­kos or­ga­ni­zuo­ja­ma fo­tog­ra­fi­jø pa­ro­da „Nar­ko­ma­ni­jos þa­ve­sys ir siau­bas“.

Radviliškio rajono savovaldybës nuotr.

Á pa­ro­dos ati­da­ry­mà vy­res­nio­ji Ty­ru­liø bib­lio­te­kos bib­lio­te­ki­nin­kë Sau­lë Re­mei­kie­në pa­kvie­të Ty­ru­liø pra­di­nës mo­kyk­los 6-10 kl. mo­ki­nius su mo­ky­to­jo­mis, atë­jo bend­ruo­me­nës na­riø bei se­niû­ni­jos dar­buo­to­jø. Su­si­rin­ku­sie­siems trum­pai bu­vo pri­sta­ty­tas pro­jek­tas, po to pa­ro­dos au­to­rius Ge­di­mi­nas Ber­þi­nis di­na­miš­kai ir nuo­tai­kin­gai iš­dës­të svar­biau­sias gy­ve­ni­mo tie­sas, pa­rem­tas ávai­rio­mis ver­ty­bë­mis. Fo­to­me­ni­nin­kas, ska­tin­da­mas vai­kus bû­ti ak­ty­vius ir at­vi­rus, pa­dë­jo jiems þeng­ti pir­mus þings­nius sa­væs to­bu­li­ni­mo link, kvie­të drà­siai reikš­ti sa­vo nuo­mo­næ.

„Nar­ko­ma­ni­jos þa­ve­sys ir siau­bas“ – tai bend­ras Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos, fo­to­me­ni­nin­kø ir Rad­vi­liš­kio mo­kyk­lø auk­lë­ti­niø dar­bas. Pag­rin­di­në pro­jek­to idë­ja – me­ni­në­mis fo­tog­ra­fi­jo­mis at­kreip­ti jau­ni­mo dë­me­sá á šiø die­nø pro­ble­mà, pa­dë­ti jiems at­sa­kin­gai ver­tin­ti sa­vo poel­gius, rim­tai pa­þvelg­ti á nar­ko­ma­ni­jos reiš­ki­ná, jo pa­da­ri­nius. Mo­ki­niai su pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riais dis­ku­ta­vo apie þa­lin­gus ápro­èius, jø pa­sek­mes, pa­pli­ti­mà tarp jau­ni­mo ir èia pat ban­dë tai per­teik­ti nuo­trau­ko­se – vie­ni fo­tog­ra­fa­vo, ki­ti po­za­vo. Fo­to­se­si­jos-dis­ku­si­jos re­zul­ta­tas – fo­tog­ra­fi­jø pa­ro­da.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Va­kar Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ta­ry­ba iš pa­rei­gø at­lei­do á ko­rup­ci­jos skan­da­là ási­vë­lu­sá Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riø kon­ser­va­to­riø Eu­ge­ni­jø Pra­ne­vi­èiø. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­re iš­rink­ta kon­ser­va­to­rë Jo­lan­ta Mar­gai­tie­në, jos pa­va­duo­to­ja – so­cial­de­mok­ra­të Eg­lë Iva­naus­ky­të.

Dël ko­rup­ci­jos skan­da­lo nuo pa­rei­gø nu­ša­lin­tas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius iš pa­rei­gø at­leis­tas ne­te­kus po­li­ti­nio pa­si­ti­kë­ji­mo. To­ká spren­di­mà ini­ci­ja­vo praë­ju­sià sa­vai­tæ iš­rink­tas me­ras kon­ser­va­to­rius Da­rius Bra­zys.

Uþ E. Pra­ne­vi­èiaus at­lei­di­mà slap­ta bal­sa­vo 18 iš 21 ta­ry­bos na­rio. Du bu­vo prieš, vie­nas su­si­lai­kë.

Me­ras D. Bra­zys pa­siû­lë Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­re skir­ti bend­ra­par­tie­tæ Jo­lan­tà Mar­gai­tie­næ, o jos pa­va­duo­to­ja – so­cial­de­mok­ra­tæ Eg­læ Iva­naus­ky­tæ.

Slap­tu bal­sa­vi­mu Uþ

J. Mar­gai­tie­nës kan­di­da­tû­rà bal­sa­vo 15 po­li­ti­kø, uþ E. Iva­naus­ky­tës – taip pat 15. Nau­jo­sios po­li­ti­nio pa­si­ti­kë­ji­mo val­di­nin­kës pa­rei­gas pra­dës ei­ti ki­tà dar­bo die­nà po to, kai bus gau­ta Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­bos in­for­ma­ci­ja apie jø pa­ti­ki­mu­mà ei­ti mi­në­tas pa­rei­gas.

J. Mar­gai­tie­në gi­më 1974 m. Rad­vi­liš­ky­je. 15 me­tø ji dir­bo Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, pa­sta­ruo­ju me­tu – Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Bend­rø­jø rei­ka­lø sky­riaus ve­dë­ja, ta­èiau šiuo me­tu jai bu­vo vai­ko au­gi­ni­mo ato­sto­gos.

E. Iva­naus­ky­të gi­më 1988 m. Rad­vi­liš­ky­je. Ji ak­ty­viai da­ly­vau­ja ne­vy­riau­sy­bi­niø or­ga­ni­za­ci­jø veik­lo­je, ta­èiau sa­vi­val­do­je dar­bo pa­tir­ties ne­tu­ri. E. Iva­naus­ky­të yra bai­gu­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to Gam­tos moks­lø fa­kul­te­tà ir ági­ju­si geo-g­ra­fi­jos ba­ka­lau­ro iš­si­la­vi­ni­mà.

Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­bos (STT) pa­rei­gû­nai at­leis­ta­jam E. Pra­ne­vi­èiui yra pa­tei­kæ áta­ri­mus dël ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo. Áta­ria­ma, kad sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius E. Pra­ne­vi­èius iš Rad­vi­liš­kio ra­jo­no dau­gia­bu­èiø na­mø bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tø prie­þiû­ros ad­mi­nist­ra­vi­mà at­lie­kan­èios bend­ro­vës va­do­vo uþ tai, kad Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë ne­per­leis­tø dau­gia­bu­èiø na­mø ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jos ki­tai bend­ro­vei, kaip ky­šá prië­më ne­mo­ka­mà ke­lio­næ á tarp­tau­ti­næ ap­lin­kos ap­sau­gos pa­ro­dà Pa­ry­þiu­je.

Jis taip pat áta­ria­mas pikt­nau­dþia­vi­mu tar­ny­ba, pa­si­kë­si­ni­mu su­kèiau­ti ir do­ku­men­tø klas­to­ji­mu, ágy­ven­di­nat Eu­ro­pos Sà­jun­gos fi­nan­suo­ja­mà pro­jek­tà.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TË

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ta­ry­ba iš­rin­ko nau­jà me­rà. Juo ta­po 43-ejø kon­ser­va­to­rius Da­rius Bra­zys, iki šiol va­do­va­væs Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nës pa­ra­mos sky­riui.

Darius Bra­zys me­ru iš­rink­tas pri­ta­rus 14-ai Ta­ry­bos na­riø. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

„Tai ne gar­bës troš­ki­mas“

Pra­si­dë­jus Ta­ry­bos po­së­dþiui, po­li­ti­kai bu­vo in­for­muo­ti, kad Ta­ry­bos na­rë Zi­ta Šklei­ni­kie­në at­si­sa­ko man­da­to. Á jos vie­tà pa­gal sà­ra­šà pa­te­ko ki­tas kon­ser­va­to­rius Da­rius Bra­zys. Šio po­li­ti­ko kan­di­da­tû­ra ir pa­siû­ly­ta me­ro pa­rei­goms ei­ti.

D. Bra­zio kan­di­da­tû­rai pri­ta­rë ne vi­si Ta­ry­bos na­riai. Trys Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos na­riai at­si­sa­kë bal­suo­ti.

Dar­bie­të Ta­ry­bos na­rë Z. Þvi­kie­në D. Bra­zá pa­va­di­no drà­siau­siu þmo­gu­mi ra­jo­ne, ku­ris, esant to­kiai su­dë­tin­gai si­tua­ci­jai, su­ti­ko tap­ti ra­jo­no me­ru. Vis dël­to ji su dviem frak­ci­jos na­riais pa­li­ko sa­læ paaiš­ki­nu­si, jog val­dan­èio­ji dau­gu­ma – kon­ser­va­to­riai su so­cial­de­mok­ra­tais – nu­vy­lë rin­kë­jà. „Ir gë­da, ir bë­da. Mums rei­kia pri­siim­ti kal­tæ, ko ne­pa­da­rë­me, kad tai ávy­ko“, – tei­gë po­li­ti­kë. Jos nuo­mo­ne, kon­ser­va­to­riai tu­rë­jo at­si­pra­šy­ti rin­kë­jø, paaiš­kin­ti, ta­èiau tai ne­nu­ti­ko.

Slap­ta bal­sa­vus paaiš­kë­jo, kad D. Bra­zys vis dël­to iš­rink­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ru. Iš iš­da­ly­tø 18 biu­le­te­niø ke­tu­ri bu­vo tuš­ti, tad D. Bra­zys me­ru iš­rink­tas pri­ta­rus 14-ai Ta­ry­bos na­riø.

Pas­vei­kin­tas ir re­ga­li­jo­mis pa­si­puo­šæs nau­ja­sis Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras tei­gë nea­be­jo­jan­tis Ta­ry­bos na­riø kom­pe­ten­ci­ja.

D. Bra­zys iki šiol va­do­va­vo Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nës pa­ra­mos sky­riui. Jis su þmo­na au­gi­na dvi duk­ras. Bai­gæs Vil­niaus pe­da­go­gi­ná uni­ver­si­te­tà, kur ági­jo geog­ra­fi­jos ir kû­no kul­tû­ros mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bæ, vë­liau ta­po ir vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ma­gist­ru.

Pen­ke­rius me­tus D. Bra­zys va­do­va­vo Še­du­vos se­ne­liø na­mams, vë­liau iš­rink­tas uþim­ti So­cia­li­nës pa­ra­mos sky­riaus ve­dë­jo pa­rei­gas. „Tai ne gar­bës troš­ki­mas. Ási­pa­rei­go­ji­mai yra di­de­li, ti­ki­mës kar­tu dirb­da­mi pa­siek­ti ge­rø re­zul­ta­tø“, – tei­gë nau­ja­sis Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras.

Me­rà nuo pa­rei­gø nu­ša­li­no teis­mas

Rad­vi­liš­kis me­ro ne­te­ko praë­ju­siø me­tø pa­bai­go­je. Á STT tink­lus pa­te­kæs me­ras kon­ser­va­to­rius 52 me­tø An­ta­nas Èe­po­no­nis pa­ts pa­si­trau­kë iš me­ro po­sto, nes teis­mas já pus­me­tá nu­ša­li­no nuo pa­rei­gø. Eks­me­ras kar­tu su bû­riu vie­ti­niø kon­ser­va­to­riø fi­gû­ruo­ja ke­liuo­se iki­teis­mi­niuo­se ty­ri­muo­se dël pa­si­kë­si­ni­mo su­kèiau­ti, pikt­nau­dþia­vi­mo ir do­ku­men­tø klas­to­ji­mo.

Na­rys­tæ par­ti­jo­je pri­stab­dæs A. Èe­po­no­nis neat­si­dû­rë gat­vë­je – Ta­ry­ba pa­ten­ki­no jo pra­šy­mà at­leis­ti iš me­ro pa­rei­gø ir jis bu­vo priim­tas dirb­ti sa­vi­val­dy­bës ámo­në­je „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“ rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tu.

A. Èe­po­no­nis tu­ri pe­da­go­go iš­si­la­vi­ni­mà, o ámo­në­je „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“ rin­ko­da­ros spe­cia­lis­to pa­rei­gy­bës anks­èiau ne­bu­vo. Bend­ro­vei ke­le­rius me­tus va­do­vau­ja eks­me­ro bend­ra­par­tie­tis kon­ser­va­to­rius Pra­nas Mic­kai­tis.

Ko­vo 1-àjà iš Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bës á Vy­riau­sià­jà tar­ny­bi­nës eti­kos ko­mi­si­jà (VTEK) iš­ke­lia­vo pa­klau­si­mas, ar A. Èe­po­no­nis ga­lë­tø dirb­ti bend­ro­vës „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“ va­do­vu. To tei­ra­vo­si lai­ki­nai ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­tis So­cia­li­nës pa­ra­mos sky­riaus ve­dë­jas kon­ser­va­to­rius Da­rius Bra­zys, mat

P. Mic­kai­tá ke­tin­ta de­le­guo­ti á ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, o A. Èe­po­no­ná ádar­bin­ti ámo­nës va­do­vu.

Ta­èiau VTEK to­kiai ro­ki­ruo­tei ke­lià uþ­kir­to. Paaiš­kin­ta, kad pa­si­trau­ku­siems iš vals­ty­bës tar­ny­bos as­me­nims drau­dþia­ma dirb­ti ámo­nës va­do­vais, pa­va­duo­to­jais, jei jie anks­èiau bu­vo su­si­jæ su šios bend­ro­vës prie­þiû­ra, val­dy­mu.

Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bës sky­riø va­do­vams ir se­niû­ni­joms be­veik vi­sur va­do­vau­ja kon­ser­va­to­riai.

Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bë­je – nau­jas ko­rup­ci­jos skan­da­las. Šá­kart – ne dël eu­ro­pi­niø pro­jek­tø, o dël na­mø ad­mi­nist­ra­vi­mo. Nau­ji áta­ri­mai dël ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo pa­teik­ti dviem po­li­ti­kams: Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Eu­ge­ni­jui Pra­ne­vi­èiui ir Ta­ry­bos na­riui Aloy­zui Juo­dþiui.

E. Pra­ne­vi­èiui pateikti átarimai kyšininkavimu.

Tæs­da­mi iki­teis­mi­ná ty­ri­mà dël ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je ágy­ven­di­nant eu­ro­pi­nius pro­jek­tus, Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­bos pa­rei­gû­nai nu­sta­të ir ki­tø pa­þei­di­mø bei nau­jus áta­ri­mus dël ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo pa­reiš­kë Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Eu­ge­ni­jui Pra­ne­vi­èiui bei Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ta­ry­bos na­riui Aloy­zui Juo­dþiui. Áta­ria­ma, kad ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius iš dau­gia­bu­èius na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­èios bend­ro­vës kaip ky­šá prië­më ne­mo­ka­mà ke­lio­næ á tarp­tau­ti­næ ap­lin­kos ap­sau­gos pa­ro­dà Pa­ry­þiu­je, o Ta­ry­bos na­rio Aloy­zo Juo­dþio ámo­në ga­vo sta­ty­bos dar­bø uþ­sa­ky­mà. Taip na­mø ad­mi­nist­ra­to­rius sie­kë šiø dvie­jø po­li­ti­kø pa­lan­ku­mo uþ tai, kad Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë ne­per­leis­tø dau­gia­bu­èiø na­mø ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jos ki­tai bend­ro­vei.

Abu po­li­ti­kai – E. Pra­ne­vi­èius ir A. Juo­dis - teis­mo spren­di­mu yra pu­sæ me­tø nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gø, kol at­lie­ka­mi ki­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dël Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ga­li­mai ne­skaid­riai ágy­ven­di­na­mø Eu­ro­pos Sà­jun­gos pi­ni­gais fi­nan­suo­ja­mø pro­jek­tø.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Ko­vo 29-àjà Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ta­ry­ba spræs, kas taps nau­ju ra­jo­no me­ru ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi. Ma­no­ma, kad me­ru taps kon­ser­va­to­rius, ga­li­mos kan­di­da­tû­ros svars­to­mos.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës vi­ce­me­ras Ka­zi­mie­ras Au­gu­lis in­for­ma­vo, kad tik ki­tà sa­vai­tæ paaiš­kës ga­li­mi kan­di­da­tai me­ro ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­goms ei­ti. Ar ga­li­mi kan­di­da­tai yra so­cial­de­mok­ra­tai? „Ma­ny­èiau, kad me­ras vël bus kon­ser­va­to­rius. Kol kas de­ra­ma­si su par­ti­jo­mis, aiš­kiø kan­di­da­tû­rø dar në­ra ap­tar­ta“, – sa­kë jis.

Iš Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ro pa­rei­gø jo pa­ties pra­šy­mu at­leis­to An­ta­no Èe­po­no­nio par­ti­në na­rys­të da­bar yra su­stab­dy­ta, ta­èiau Ta­ry­bos na­rio man­da­to jis neat­si­sa­kë.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne bus áam­þin­ta vie­ta, kur dau­giau nei prieš 60 me­tø vy­ko pa­si­ruo­ši­mas Lie­tu­vos par­ti­za­nø su­va­þia­vi­mui. Ap­leis­ta so­dy­ba bus su­tvar­ky­ta, jo­je bus ákur­tas par­ti­za­ni­niø ko­vø áam­þi­ni­mo me­mo­ria­las.

1949 m. va­sa­rio 2-10 d. Sa­jø so­dy­bo­je Lie­tu­vos par­ti­za­nø apy­gar­dø at­sto­vai ruo­šë­si su­va­þia­vi­mui. Èia bu­vo pa­reng­ta Lie­tu­vos par­ti­za­nø va­dø Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bës Dek­la­ra­ci­ja, ku­rià va­sa­rio 16-àjà ki­to­je so­dy­bo­je Mi­nai­èiuo­se pa­si­ra­šë par­ti­za­nai.

Šiau­lie­èiai me­ni­nin­kai va­sa­rio 16-àjà Sa­jø so­dy­bo­je ren­gë ne vie­nà ak­ci­jà, no­rë­da­mi at­kreip­ti vi­suo­me­nës dë­me­sá á tai, kad Sa­jø so­dy­ba ap­leis­ta ir ne­pri­þiû­ri­ma, pa­sta­tas – ava­ri­nës bûk­lës. So­dy­bos at­sta­ty­mo ini­cia­to­riai sa­ko, kad tai tu­rë­tø bû­ti edu­ka­ci­nis cent­ras, ku­ria­me vyk­tø ávai­ri veik­la.

Uþ Sa­jø so­dy­bos at­sta­ty­mà ir pri­tai­ky­mà nau­do­ti pa­si­sa­ko ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kai.

Uþ ke­tu­riø ki­lo­met­rø Mi­nai­èiuo­se esan­ti so­dy­ba su­tvar­ky­ta – at­sta­ty­tas svir­nas, áreng­ta eks­po­zi­ci­ja.

Kul­tû­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas þa­dë­jo skir­ti lë­šø Sa­jø so­dy­bos at­kû­ri­mo pro­jek­tui ágy­ven­din­ti. Nusp­ræs­ta, kad tu­ri bû­ti at­kur­tas ne tik pa­sta­tas, bet ir so­dy­ba, uþi­man­ti apie 50 hek­ta­rø. Pro­jek­tui ágy­ven­din­ti Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë ir Kul­tû­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas ieš­kos lë­šø.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ro kë­dë – lais­va. Á ko­rup­ci­jos skan­da­là ási­vë­læs bu­væs me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis pa­ts Ta­ry­bai pa­tei­kë at­si­sta­ty­di­ni­mo pra­šy­mà. Jo vie­tà maþ­daug po më­ne­sio uþims ki­tas po­li­ti­kas, taip pat kon­ser­va­to­rius.

Pus­me­tá nuo me­ro pa­rei­gø nu­ša­lin­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras A. Èe­po­no­nis nu­spren­dë sa­vo no­ru pa­si­trauk­ti iš me­ro po­sto. Po­li­ti­kas áta­ria­mas pikt­nau­dþia­væs tar­ny­ba, klas­to­jæs do­ku­men­tus ir su­kèia­væs.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ta­ry­ba slap­tu bal­sa­vi­mu pa­ten­ki­no nuo pa­rei­gø pus­me­tá nu­ša­lin­to me­ro A. Èe­po­no­nio at­si­sta­ty­di­ni­mo pra­šy­mà ir já at­lei­do. Uþ me­ro at­lei­di­mà bal­sa­vo 19 Ta­ry­bos na­riø, vie­nas bu­vo prieš. Ta­ry­bos na­riams A. Èe­po­no­nis drà­siai dës­të, kad yra ra­mus, stip­rus, pa­si­ti­kin­tis sa­vi­mi ir ne­kal­tas.

A. Èe­po­no­nis tvir­ti­no, kad bû­da­mas nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gø jis ne­ga­lë­jo nie­kur ási­dar­bin­ti, nors pa­siû­ly­mø gau­na daug, net kan­di­da­tuo­ti á Sei­mà. Ka­dan­gi STT ty­ri­mai vyks­ta net ke­le­rius me­tus,

A. Èe­po­no­nis nu­spren­dë ne­lauk­ti baig­ties. Ta­ry­bos na­rio man­da­to jis neat­si­sa­ko. Maþ­daug po më­ne­sio Rad­vi­liš­kio ra­jo­no ta­ry­bo­je bus ren­ka­mas nau­jas me­ras kon­ser­va­to­rius.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Va­sa­rio 21 d. Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ras kvie­èia á tra­di­ci­næ Uþ­ga­vë­niø šven­tæ „Šal­ta þie­ma ša­lin ei­na“ su­si­bëg­ti, pa­si­ga­vë­ti, þie­mà pa­va­ri­në­ti. Juk tiems, ku­rie ne­šven­èia Uþ­ga­vë­niø, tais me­tais ga­li ne­si­sek­ti: ar gy­vu­lys par­krin­ta, ar na­miš­kiai ko­kia li­ga su­ser­ga, ar ja­vams pra­sti me­tai bû­na, ar, ne­duok Die­ve, vir­ši­nin­kas pa­rei­gas pa­þe­mi­na.

Vi­si no­rin­tys da­ly­vau­ti Uþ­ga­vë­niø per­si­ren­gë­liø ei­se­no­je (Mai­ro­nio, Ge­di­mi­no, Rad­vi­lø g.) rink­sis va­sa­rio 21 d. 17 val. prie Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro. Ra­ga­nai­tës, dak­ta­rai, veng­rai, lipš­nio­sios èi­go­nës, vel­niai su gil­ti­në­mis ir, þi­no­ma, La­ši­ni­nis su Ka­na­pi­niu ási­kurs Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros ir poil­sio par­ke, kur vi­sus sve­tin­gai priims Gas­pa­di­në su Gas­pa­do­rium.

Triukš­min­go­je Uþ­ga­vë­niø šven­të­je skam­bës juo­kas ir mu­zi­ka, veiks bly­nø ke­pi­mo kro­me­lis, þe­mæ bu­dins lau­þuo­se ke­pa­mø bul­viø su la­ši­nu­kais kva­pas, þo­li­nin­kës siû­lys pa­èià kvap­niau­sià ir svei­kiau­sià ar­ba­tà, èi­go­në­lës iš­burs atei­tá, pa­var­gæ ga­lës nu­si­sam­dy­ti vel­niš­ku grei­èiu le­kian­tá tak­si, o drà­siau­si ir stip­riau­si – iš­ban­dy­ti pjûk­lo aš­mens tvir­tu­mà, pa­si­ga­ly­në­ti su ràs­tu, so­èiai pa­val­gy­ti bly­nø val­gy­mo èem­pio­na­te ir pa­si­pui­kuo­ti bai­siai gra­þaus kos­tiu­mo rin­ki­muo­se.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ro po­sto no­ri at­si­sa­ky­ti An­ta­nas Èe­po­no­nis. Dël ko­rup­ci­jos skan­da­lo po­li­ti­kas nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gø, o tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas ga­li ne­tek­ti Eu­ro­pos Sà­jun­gos fi­nan­sa­vi­mo.

An­ta­nas Èe­po­no­nis áta­ria­mas pikt­nau­dþia­væs tar­ny­ba, klas­to­jæs do­ku­men­tus ir su­k-èia­væs. Jis dau­giau nei më­ne­sá pra­lei­do Šiau­liø tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je ir bu­vo pa­leis­tas uþ uþ­sta­tà ir ra­šy­ti­ná pa­si­þa­dë­ji­mà neiš­vyk­ti. Va­sa­rio

23 die­nà Rad­vi­liš­kio ra­jo­no ta­ry­ba svars­tys klau­si­mà dël

A. Èe­po­no­nio at­lei­di­mo iš me­ro pa­rei­gø. Maþ­daug më­ne­sio pri­reiks, kol bus iš­rink­tas nau­jas me­ras – taip pat kon­ser­va­to­riø at­sto­vas.

Pa­sak Ka­zi­mie­ro Au­gu­lio, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ro pa­va­duo­to­jo, me­ras yra pa­tei­kæs pra­šy­mà at­leis­ti já iš pa­rei­gø, tad ar­ti­miau­sia­me po­së­dy­je tai bus svars­to­ma.

Dël šio ko­rup­ci­jos skan­da­lo Rad­vi­liš­kio ir Baus­kës kul­tû­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo plët­ros pro­jek­tas ga­li ne­gau­ti Eu­ro­pos Sà­jun­gos nu­ma­ty­to fi­nan­sa­vi­mo. Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­ba, pra­dë­ju­si ty­ri­mà, paë­më su pro­jek­tu su­si­ju­sius do­ku­men­tus, ku­riø iki šiol ne­grà­þi­no.

Koks Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­ro ágy­ven­di­na­mo Rad­vi­liš­kio ir Baus­kës kul­tû­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo plët­ros pro­jek­to li­ki­mas – dau­giau klau­si­mø ne­gu at­sa­ky­mø. Per­nai gruo­dá Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­ba dël mi­në­to pro­jek­to pra­dë­jo ty­ri­mà, paë­më su­tar­tis su sta­ty­bø bend­ro­ve, drau­di­mo ir ki­tus do­ku­men­tus, tad pro­jek­to kor­di­na­to­rius ne­ga­li pa­teik­ti ata­skai­tø.

Pa­gal pro­jek­tà Rad­vi­liš­ky­je bus ákur­tas Lat­vi­jos kul­tû­ros cent­ras, o Baus­kës apy­lin­kë­se – Lie­tu­vos kul­tû­ros cent­ras. Re­konst­ruo­ja­ma­me pa­sta­te ási­kurs Lat­vi­jos kul­tû­ros cent­ras, ku­ria­me bus or­ga­ni­zuo­ja­mos pa­ro­dos, vyks ren­gi­niai. Bus pa­da­ry­ta mo­bi­li sce­na. Á ko­rup­ci­jos skan­da­là ási­vë­lu­si dar­bus vyk­dan­ti bend­ro­vë „Leo sta­ty­ba“ re­konst­ruo­ti na­me­lá tu­rë­jo iki me­tø pa­bai­gos. Di­dþià­jà da­lá pi­ni­gø Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë bend­ro­vei su­mo­kë­jo.

Gin­tau­tas Vi­èas, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës Sta­ty­bos sky­riaus ve­dë­jas, sa­ko, kad dar­bai suin­ten­sy­vë­jo, pa­sta­tas re­no­vuo­tas, li­ko tik vi­daus ap­dai­la – sie­nos, ply­te­lës.

Ir Lat­vi­jo­je sta­ty­bi­nin­kai vë­luo­ja at­lik­ti dar­bus. Pro­jek­tà nu­ma­ty­ta baig­ti šiø me­tø ge­gu­þës më­ne­sá, ta­èiau rad­vi­liš­kie­èiai pra­šys, kad ter­mi­nas bû­tø pra­tæs­tas pu­sæ me­tø. Sa­vi­val­dy­bë taip pat ti­ki­si do­ku­men­tus iš STT at­gau­ti, kol dar ne­bus vë­lu. Bu­væs pro­jek­to koor­di­na­to­rius Ro­mual­das Ju­zu­ko­nis ma­no, kad áver­ti­nus tai, kiek lai­ko ápras­tai vyks­ta ty­ri­mai, Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­nà pro­gra­mos ne­be­liks ir at­gau­ti sa­vi­val­dy­bës lë­šø ne­bus ga­li­my­biø.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë uþ pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jà su­mo­kës per 330 tûkst. Lt. Jei­gu Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­ba ne­grà­þins do­ku­men­tø, Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bë ne­be­gaus þa­dë­tø Eu­ro­pos Sà­jun­gos pi­ni­gø.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Šiau­liø ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas, at­si­þvelg­da­mas á tai, kad pa­di­dë­jo ava­rin­gu­mas Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, su­stip­ri­no vi­sø eis­mo da­ly­viø kont­ro­læ.

Eis­mo prie­þiû­rà vyk­dan­èius pa­rei­gû­nus ne­ra­mi­na tai, kad 2012 m. sau­sio më­ne­sá ra­jo­ne ávy­ko sep­ty­ni eis­mo ávy­kiai, ku­riø me­tu vie­nas as­muo þu­vo, o še­ši as­me­nys bu­vo su­þa­lo­ti. Tuo pa­èiu lai­ko­tar­piu 2011 m. ávy­ko tik du eis­mo ávy­kiai, ku­riø me­tu bu­vo su­þa­lo­ti du as­me­nys.

Po­li­ci­jos pa­rei­gû­nai sa­ko, kad di­de­lis dë­me­sys bus ski­ria­mas pës­èiø­jø kont­ro­lei. Bus stip­ri­na­ma ir as­me­nø, vai­ruo­jan­èiø trans­por­to prie­mo­nes, kont­ro­lë. Sa­vait­ga­liais bus at­lie­ka­mi vai­ruo­to­jø ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo nuo psi­chi­kà vei­kian­èiø me­dþia­gø pa­tik­ri­ni­mai.

Dël pës­èiø­jø kal­tës 2011 m. ávy­ko ke­tu­ri eis­mo ávy­kiai, ku­riø me­tu vie­nas as­muo þu­vo, o trys bu­vo su­þeis­ti. 2011 m. Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne bu­vo išaiš­kin­ti 179 pës­èiø­jø pa­da­ry­ti Ke­liø eis­mo tai­syk­liø (KET) pa­þei­di­mai.

2012 m. po­li­ci­jos pa­rei­gû­nai jau nu­sta­të 43 pës­èiø­jø pa­da­ry­tus KET pa­þei­di­mus.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to in­for­ma­ci­ja

Pra­si­dë­jæ me­tai Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Šiau­lë­nø mies­te­lio gy­ven­to­jams su­tei­kë ga­li­my­bæ bent trum­pai pa­bëg­ti nuo ru­ti­nos ir pri­si­min­ti gal ir pri­mirš­tà lais­va­lai­kio lei­di­mo bû­dà – kny­gø skai­ty­mà. Fon­das „Šiau­lë­nø atei­èiai“ bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo be­veik šim­tà nau­jø kny­gø – lai­ko pa­tik­rin­tø ir šiuo me­tu po­pu­lia­riau­siø­jø sà­ra­šuo­se esan­èiø kû­ri­niø.

Bib­lio­te­kai pa­do­va­no­ta be­veik šim­tas nau­jø kny­gø. Šiau­lë­nø bib­lio­te­kos archyvo nuotr.

Bib­lio­te­ki­nin­kë Al­mu­të Pet­ry­lie­në yra ási­ti­ki­nu­si, kad dar da­þais kve­pian­tys þi­no­mi lie­tu­viø ir jau­ni­mo itin më­gia­mi uþ­sie­nio au­to­riø kû­ri­niai il­gai neuþ­si­gu­lës len­ty­no­se. Do­va­na pra­dþiu­gi­no ir ma­þuo­sius bib­lio­te­kos lan­ky­to­jus – vos ap­si­lan­kæ pir­mie­ji skai­ty­to­jai puo­lë var­ty­ti lie­tu­viš­kas ei­liuo­tas pa­sa­kas, kû­ry­biš­ku­mà la­vi­nan­èias dar­be­liø kny­gas, iš ani­ma­ci­niø ir ki­no fil­mø pa­þás­ta­mø he­ro­jø nuo­ty­kius.

Fon­do, ku­riam lë­šø kas­met ski­ria Šiau­lë­nuo­se vei­kian­ti bend­ro­vë „Lit­pir­ma“, pir­mi­nin­kë Ie­va Bliz­ni­kie­në sa­ko, kad šis bib­lio­te­kos pro­jek­tas – itin lai­ku ir vie­to­je. „Da­bar, kai þie­mos va­ka­rai vis dar il­gi, ûkio dar­bø në­ra la­bai daug, o poil­siui daþ­niau­siai pa­si­ren­ka­mas te­le­vi­zo­rius, pri­sës­ti prie ge­ros kny­gos – tik­rai ge­ras ir nau­din­gas pa­si­rin­ki­mas, juo­lab kad jau­ni­mas pa­sta­rai­siais me­tais kiek áma­no­ma la­biau ska­ti­na­mas skai­ty­ti“, – sa­kë ji.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Va­sa­rio 15 d. vyks kas­me­tës Rad­vi­liš­kio ra­jo­no tau­to­dai­lës dar­bø pa­ro­dos, skir­tos Lie­tu­vos vals­ty­bës at­kû­ri­mo die­nai pa­mi­në­ti, ati­da­ry­mas.

Tau­to­dai­lës pa­ro­da sten­gia­ma­si pa­lai­ky­ti gy­vy­bin­gas ir gai­vin­ti nyks­tan­èias liau­dies me­no tra­di­ci­jas, pa­gerb­ti ta­len­tin­giau­sius Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës tau­to­dai­li­nin­kus, ama­ti­nin­kus, tæ­sian­èius vie­ti­niø se­nø­jø ama­tø tra­di­ci­jas, at­gai­vi­nan­èias uþ­mirš­tas tech­ni­kas ir tech­no­lo­gi­jas, pri­tai­kan­èias jas nû­die­nos po­rei­kiams. 2011 m. pa­ro­dà ap­lan­kë ir ati­da­rë Sei­mo pir­mi­nin­kë Ire­na De­gu­tie­në.

Pa­ro­do­je bus iš­rink­ti ge­riau­si sa­vi­val­dy­bës tau­to­dai­li­nin­kø ir ama­ti­nin­kø kû­ri­niai, ku­rie bus eks­po­nuo­ja­mi re­gio­ni­në­je tau­to­dai­lës pa­ro­do­je, o vë­liau – res­pub­li­ki­në­je kon­kur­si­në­je tau­to­dai­lës pa­ro­do­je, kur bus no­mi­nuo­ti „Auk­so vai­ni­kui“ lai­më­ti. Šiau­liø re­gio­no tau­to­dai­li­nin­kø pa­ro­dai dar­bus rinks Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kø sà­jun­gos Šiau­liø bend­ri­jos pir­mi­nin­kë Lai­ma Kel­me­lie­në ir me­no­ty­ri­nin­kë Mi­cha­li­na Ado­ma­vi­èie­në.

Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro in­for­ma­ci­ja

Sau­sio 24 d. 16 val. prie Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro bu­vo pri­sta­ty­ta tarp­tau­ti­në Eu­ro­pos ša­liø, Eu­ro­pos vie­šo­jo me­no cent­ro vyk­do­ma pro­gra­ma ir rad­vi­liš­kie­èio me­ni­nin­ko, skulp­to­riaus, ta­py­to­jo, Lie­tu­vos dai­li­nin­kø sà­jun­gos na­rio Mar­ty­no Gau­bo dar­bas „Apie emig­ra­ci­jà“.

Net­ra­di­ci­në­je me­no eks­po­na­vi­mo vie­to­je bu­vo ati­deng­tas dau­ge­lá Eu­ro­pos sos­ti­niø – Lon­do­nà, Hel­sin­ká, Ry­gà, Li­sa­bo­nà, Ta­li­nà ir kt. – ap­lan­kæs pa­ro­dø sten­das. Me­ni­nin­kas sa­vo kû­ry­bos dar­bà pri­sta­të su­si­rin­ku­siems Kul­tû­ros cent­ro dar­buo­to­jams, jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Mix“ na­riams, Sa­vi­val­dy­bës at­sto­vams bei su­si­do­më­ju­siems praei­viams, ku­riø aká pa­trau­kë di­de­lë, ryš­kiai ap­švies­ta, bal­to snie­go fo­ne itin ma­to­ma rau­do­na šir­dis. Pats au­to­rius dar­bà ski­ria vi­siems iš­vy­ku­siems, lau­kian­tiems, grá­þu­siems ir be­si­ruo­šian­tiems iš­vyk­ti. „Ir no­ri­si ti­kë­ti, kad tai ne emig­ra­ci­ja, o tik mig­ra­ci­ja“, – sa­kë jis.

Pa­sak Mar­ty­no, emig­ra­ci­jos te­ma ne tik yra „pa­lie­tu­si be­veik kiek­vie­nà Lie­tu­vos gi­mi­næ“, bet yra itin ak­tua­li ir vi­so­je Eu­ro­po­je, to­dël ir gi­më kû­ri­nys „Apie emig­ra­ci­jà“.

Kû­ri­nys „Apie emig­ra­ci­jà“ pa­ro­dø sten­de prie Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro bus eks­po­nuo­ja­mas më­ne­sá.

Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro in­for­ma­ci­ja

Iš Šiau­liø tar­dy­mo izo­lia­to­riaus uþ uþ­sta­tà anks­èiau pa­leis­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis. Po­li­ti­kas kal­tës ne­pri­pa­þás­ta ir sa­ko esàs lai­min­gas. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bæ ir to­liau kre­èia Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø pa­rei­gû­nai – áta­ria­mø­jø sà­ra­šà jie pa­pil­dë dar vie­no va­do­vo pa­var­de – Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Eu­ge­ni­jaus Pra­ne­vi­èiaus.

Uþ Šiau­liø tar­dy­mo izo­lia­to­riaus sie­nø pu­sæ me­tø nuo Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ro pa­rei­gø nu­ša­lin­tas An­ta­nas Èe­po­no­nis pra­lei­do dau­giau nei më­ne­sá. Dël ga­li­mai ne­skaid­riai ágy­ven­di­na­mø Eu­ro­pos Sà­jun­gos fi­nan­suo­ja­mø pro­jek­tø A. Èe­po­no­nis bu­vo su­lai­ky­tas gruo­dþio 19-àjà, po dvie­jø pa­rø teis­mo spren­di­mu suim­tas sa­vai­tæ, vë­liau – më­ne­sá. Ant­ra­die­ná po­li­ti­kas á lais­væ pa­leis­tas uþ 30 tûkst. Lt uþ­sta­tà ir ra­šy­ti­ná pa­si­þa­dë­ji­mà neiš­vyk­ti.

A. Èe­po­no­nis áta­ria­mas pikt­nau­dþia­væs tar­ny­ba, klas­to­jæs do­ku­men­tus ir su­kèia­væs. Pra­dë­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dël ga­li­mai ne­skaid­rios Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro vie­no iš pa­sta­tø re­konst­ruk­ci­jos, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Šau­ko­to Švè. Tre­jy­bës baþ­ny­èios res­tau­ra­vi­mo ir Rad­vi­liš­kio mies­to Ei­ba­riš­kiø gy­ve­na­mø­jø na­mø kvar­ta­lo Obe­lë­lës gat­vës re­konst­ra­vi­mo dar­bø.

Šià sa­vai­tæ tæ­siant iki­teis­mi­nius ty­ri­mus dël Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ga­li­mai ne­skaid­riai ágy­ven­di­na­mø pro­jek­tø, Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­bos pa­rei­gû­nai áta­ri­mus dël ga­li­mo pikt­nau­dþia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dë­ti­mi ir pa­si­kë­si­ni­mo su­kèiau­ti, taip pat ir do­ku­men­tø klas­to­ji­mo at­lie­kant vie­no iš Rad­vi­liš­kio Kul­tû­ros cent­ro pa­sta­tø re­konst­ruk­ci­jà, pa­reiš­kë Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Eu­ge­ni­jui Pra­ne­vi­èiui. Po­li­ti­kas Šiau­liø mies­to apy­lin­kës teis­mo spren­di­mu še­šiems më­ne­siams nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gø. Gro­tø jis iš­ven­gë – jam pri­tai­ky­ta kar­do­mo­ji prie­mo­në – pa­si­þa­dë­ji­mas neiš­vyk­ti.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­ky­je pa­skir­ta ba­zi­në mo­kyk­la – Rad­vi­liš­kio Vaiþ­gan­to gim­na­zi­ja. Ji priims eks­ter­nø pra­šy­mus lai­ky­ti bran­dos eg­za­mi­nus, or­ga­ni­zuos ir vyk­dys mo­kyk­li­niø bran­dos eg­za­mi­nø pa­kar­to­ti­næ se­si­jà, pa­kar­to­ti­nës se­si­jos mo­kyk­li­niø bran­dos eg­za­mi­nø dar­bø ver­ti­ni­mà ir mo­kyk­li­nius bran­dos eg­za­mi­nus lai­kiu­siø kan­di­da­tø ape­lia­ci­jø nag­ri­në­ji­mà.

Eks­ter­nai ba­zi­në­je mo­kyk­lo­je re­gist­ruo­ja­mi iki 2012 m. ko­vo 7 d., o pa­si­rink­tus bran­dos eg­za­mi­nus tu­rës lai­ky­ti pa­grin­di­në­je se­si­jo­je. Pa­si­bai­gus pra­šy­mø tei­ki­mo lai­kui, bet ne vë­liau kaip prieš 7 dar­bo die­nas iki pa­kar­to­ti­nës se­si­jos pra­dþios, eks­ter­nai, ne­sus­pë­jæ uþ­si­re­gist­ruo­ti ba­zi­në­je mo­kyk­lo­je iki 2012 m. ko­vo 7 d., pra­šy­mus dar ga­lës pa­teik­ti Kau­no mies­to ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­skir­tos ba­zi­nës mo­kyk­los va­do­vui ir lai­ky­ti pa­si­rink­tus bran­dos eg­za­mi­nus pa­kar­to­ti­në­je se­si­jo­je.

Pa­teik­da­mas pra­šy­mà ba­zi­nës mo­kyk­los di­rek­to­riui, eks­ter­nas (as­muo, ági­jæs vi­du­ri­ná iš­si­la­vi­ni­mà Lie­tu­vo­je ar uþ­sie­ny­je) pa­tei­kia as­mens ta­pa­ty­bæ pa­tvir­ti­nan­tá do­ku­men­tà ir vi­du­ri­ná iš­si­la­vi­ni­mà liu­di­jan­tá do­ku­men­tà, stu­di­jø ko­ky­bës ver­ti­ni­mo cent­ro pa­þy­mà, ku­ria vi­du­ri­ná iš­si­la­vi­ni­mà liu­di­jan­ti kva­li­fi­ka­ci­ja áver­tin­ta ly­gia­ver­te ar­ba ly­gia­ver­te su sà­ly­ga, kad bus iš­lai­ky­ti bran­dos eg­za­mi­nai, ar pa­tvir­tin­tà jos ko­pi­jà ar­ba švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro ása­ky­mà dël vi­du­ri­nio iš­si­la­vi­ni­mo pri­pa­þi­ni­mo ar pa­tvir­tin­tà jo ko­pi­jà (jei vi­du­ri­nis iš­si­la­vi­ni­mas ágy­tas uþ­sie­ny­je) ir kvi­tà, pa­tvir­ti­nan­tá pi­ni­gø ámo­kà uþ pa­si­rink­tus bran­dos eg­za­mi­nus.

Pa­teik­da­mas pra­šy­mà, eks­ter­nas tu­rës su­mo­kë­ti 50 Lt uþ kiek­vie­nà pa­si­rink­tà da­ly­ko bran­dos eg­za­mi­nà.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Star­ta­vu­si Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je, pa­bu­vu­si Šiau­liø pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re bei S. Dau­kan­to gim­na­zi­jo­je, fo­tog­ra­fi­jø pa­ro­da „Nar­ko­ma­ni­jos þa­ve­sys ir siau­bas“ tæ­sia ke­lio­næ po Rad­vi­liš­kio ra­jo­nà. Ap­lan­ky­ta Grin­kiš­kio ir Si­dab­ra­vo se­niû­ni­jø gy­ven­to­jø, pa­ro­da pa­sie­kë Pa­kal­niš­kiø bib­lio­te­kà.

Su­si­rin­ku­sie­ji á pa­ro­dos ati­da­ry­mà iš­gir­do trum­pà pro­jek­to pri­sta­ty­mà bei iš­klau­së di­na­miš­kà pa­ro­dos au­to­riaus Ge­di­mi­no Ber­þi­nio pa­skai­tà apie sa­viug­dà, sa­væs pa­þi­ni­mà ir to­bu­li­ni­mà.

„Nar­ko­ma­ni­jos þa­ve­sys ir siau­bas“ – tai bend­ras Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos, fo­to­me­ni­nin­kø ir Rad­vi­liš­kio mo­kyk­lø auk­lë­ti­niø dar­bas. Pag­rin­di­në pro­jek­to idë­ja – me­ni­në­mis fo­tog­ra­fi­jo­mis at­kreip­ti jau­ni­mo dë­me­sá á šiø die­nø pro­ble­mà, pa­dë­ti jiems at­sa­kin­gai ver­tin­ti sa­vo poel­gius, rim­tai pa­þvelg­ti á nar­ko­ma­ni­jos reiš­ki­ná, jo pa­da­ri­nius.

Mo­ki­niai kar­tu su pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riais dis­ku­ta­vo apie þa­lin­gus ápro­èius, jø pa­sek­mes, pa­pli­ti­mà tarp jau­nuo­liø ir èia pat ban­dë tai per­teik­ti nuo­trau­ko­se – vie­ni fo­tog­ra­fa­vo, ki­ti bu­vo mo­de­liai. Fo­to­se­si­jos-dis­ku­si­jos re­zul­ta­tas – fo­tog­ra­fi­jø pa­ro­da.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Ga­li­mus ko­rup­ci­jos fak­tus Rad­vi­liš­ky­je ti­rian­tys pa­rei­gû­nai bu­vo su­lai­kæ ir ap­klau­së 35-eriø Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­riø Ro­mual­dà Ju­zu­ko­ná.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Kon­ser­va­to­riui R. Ju­zu­ko­niui pa­teik­ti áta­ri­mai pikt­nau­dþia­vi­mu tar­ny­ba sie­kiant as­me­ni­nës nau­dos, do­ku­men­tø klas­to­ji­mu ir su­kèia­vi­mu. R. Ju­zu­ko­nis yra ne tik Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­rius, bet ir þi­no­mas est­ra­dos dai­ni­nin­kas, pel­næs ne vie­no kon­kur­so lau­rea­to var­dà.

Pa­rei­gû­nai áta­ri­mus pa­tei­kë ir sta­ty­bo­mis be­si­ver­èian­èios ámo­nës „Leo sta­ty­ba“ bu­vu­siam dar­bø va­do­vui. Á areš­ti­næ rad­vi­liš­kie­tis ne­pa­te­ko.

Iki šiol areš­ti­në­je lai­ko­mi se­niau su­lai­ky­ti Rad­vi­liš­kio kon­ser­va­to­riai – me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis ir Rad­vi­liš­kio pir­mi­nës svei­ka­tos prie­þiû­ros cent­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Aloy­zas Juo­dis. Uþ gro­tø at­si­dû­rë ir Rad­vi­liš­kio vers­li­nin­kas kon­ser­va­to­rius Gin­ta­ras Þi­lë­nas, ku­ris yra skan­da­lo cent­re at­si­dû­ru­siø þe­mës ûkio koo­pe­ra­ty­vo „Do­bi­las“ ir bend­ro­vës „Leo sta­ty­ba“ bend­ra­tur­tis. Me­di­kas A. Juo­dis – ámo­nës „Leo sta­ty­ba“ bend­ra­sa­vi­nin­kis.

Áta­ri­mai pa­reikš­ti ir bu­vu­siai ámo­nës „Leo sta­ty­ba“ di­rek­to­rei kon­ser­va­to­rei Vil­mai Ado­mai­tie­nei, dar­bø vyk­dy­to­jui Leo­nar­dui Šeš­to­kui ir Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bës sta­ty­bos sky­riaus vy­riau­sia­jam spe­cia­lis­tui kon­ser­va­to­riui Kæs­tu­èiui Èiû­da­rui.

Ty­ri­mas pra­dë­tas dël tri­jø vie­šø­jø pir­ki­mø – 0,8 mln. li­tø ver­tës tarp­tau­ti­nio Rad­vi­liš­kio ir Baus­kës kul­tû­ros cent­rø pro­jek­to, 0,92 mln. li­tø kai­nuo­jan­èios Obe­lë­lës gat­vës re­konst­ruk­ci­jos ir maþ­daug 0,67 mln. li­tø ákai­no­tos Šau­ko­to Švè. Tre­jy­bës baþ­ny­èios re­konst­ruk­ci­jos.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Dël ga­li­mai ne­skaid­riai ágy­ven­di­na­mø  pro­jek­tø Rad­vi­liš­ky­je uþ gro­tø at­si­dû­rë ke­tu­ri as­me­nys. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis pir­ma­die­ná suim­tas sep­ty­nioms pa­roms. Ant­ra­die­ná 14 pa­rø suim­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Aloy­zas Juo­dis. Abu po­li­ti­kai áta­ria­mi pikt­nau­dþia­vi­mu tar­ny­ba, do­ku­men­tø klas­to­ji­mu ir su­kèia­vi­mu. Tre­èia­die­ná su­lai­ky­ti dar du as­me­nys – val­di­nin­kas ir sta­ty­bos bend­ro­vës dar­bø va­do­vas.

Á Šiau­liø mies­to apy­lin­kës teis­mà Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras kon­ser­va­to­rius An­ta­nas Èe­po­no­nis at­ves­din­tas tre­èia­die­ná ry­tà. Praë­jus be­veik 48 val. po jo su­lai­ky­mo Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­te, teis­mas prië­më spren­di­mà dël kar­do­mo­sios prie­mo­nës sky­ri­mo.

Pa­sak Mar­ty­no Po­vi­lai­èio, Šiau­liø apy­gar­dos pro­ku­ra­tû­ros at­sto­vo, pro­ku­ro­ras pra­šë skir­ti suë­mi­mà vie­nam më­ne­siui, ta­èiau teis­mas lei­do me­rà suim­ti sa­vai­tæ.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no ta­ry­bos na­rys kon­ser­va­to­rius Aloy­zas Juo­dis suim­tas 14 pa­rø.

An­ta­nas Èe­po­no­nis suim­tas septynioms pa­roms. Po­li­ti­kas áta­ria­mas pikt­nau­dþia­vi­mu tar­ny­ba, do­ku­men­tø klas­to­ji­mu ir su­kèia­vi­mu. ELTOS nuotr.

A. Èe­po­no­nis ir A. Juo­dis teis­mo spren­di­mu še­šis më­ne­sius nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gø. Abu po­li­ti­kai áta­ria­mi pikt­nau­dþia­væ tar­ny­ba, klas­to­jæ do­ku­men­tus ir su­kèia­væ.

Pir­ma­die­ná dël tri­jø eu­ro­pi­niø pro­jek­tø Spe­cia­liø­jø ty­ri­mø tar­ny­bos pa­rei­gû­nai at­li­ko kra­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je ir Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­re. Jie paë­më tri­jø uþ Eu­ro­pos Sà­jun­gos lë­šas vyk­do­mø pro­jek­tø, ku­riø bend­ra ver­të apie 2 mln. li­tø, do­ku­men­tus. Ad­mi­nist­ra­ci­ja aiš­ki­na ati­da­vu­si pa­rei­gû­nams Obe­lë­lës gat­vës, Lat­viø kul­tû­ros cent­ro ir Šau­ko­to baþ­ny­èios pro­jek­tø do­ku­men­tus.

Tre­èia­die­ná STT Rad­vi­liš­ky­je 48 val. su­lai­kë dar du as­me­nis – Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës Sta­ty­bos sky­riaus vy­riau­sià­já spe­cia­lis­tà Kæs­tu­tá Èiû­da­rà ir bend­ro­vës „Leo sta­ty­ba“ dar­bø va­do­và Leo­nar­dà Šeš­to­kà. Pra­dë­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dël Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ga­li­mai ne­skaid­riai ágy­ven­di­na­mø pro­jek­tø – Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Šau­ko­to Švè. Tre­jy­bës baþ­ny­èios res­tau­ra­vi­mo ir Rad­vi­liš­kio mies­to Obe­lë­lës gat­vës re­konst­ra­vi­mo dar­bø.

Prieš tris sa­vai­tes suim­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no ta­ry­bos na­rys kon­ser­va­to­rius Gin­ta­ras Þi­lë­nas, ku­ris, kaip ir Ta­ry­bos na­rys A. Juo­dis, yra dvie­jø eu­ro­pi­niø pro­jek­tø Rad­vi­liš­ky­je ágy­ven­di­nan­èios bend­ro­vës „Leo sta­ty­ba“ ak­ci­nin­kas.

STT ki­lo áta­ri­mø, kad at­lie­kant vie­no iš Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro pa­sta­tø – san­dë­lio – re­konst­ruk­ci­jà bu­vo su­da­ry­tos iš­skir­ti­nës sà­ly­gos vie­nai ámo­nei lai­më­ti vie­šø­jø pir­ki­mø kon­kur­sà. Uþ 360 tûkst. li­tø dar­bus at­lie­ka „Leo sta­ty­ba“, ku­rios abu pa­grin­di­niai ak­ci­nin­kai ir yra su­lai­ky­tie­ji G. Þi­lë­nas ir A. Juo­dis.

Be to, STT áta­ria, kad re­konst­ruo­jant san­dë­liu­kà á va­sa­ros est­ra­dà esà bu­vo klas­to­ja­mi do­ku­men­tai ir bu­vo sie­kia­ma ap­gau­le uþ­val­dy­ti di­de­lës ver­tës Eu­ro­pos Sà­jun­gos ir sa­vi­val­dy­bës biu­dþe­to lë­šas. Šá pro­jek­tà Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë ágy­ven­di­na kar­tu su lat­viais. Baus­kës sa­vi­val­dy­bë apie su­stab­dy­tus dar­bus ir pra­dë­tà ty­ri­mà nein­for­muo­ta.

Ket­vir­ta­die­ná po­së­dþia­væs Të­vy­nës sà­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­èio­niø de­mok­ra­tø Prie­þiû­ros ko­mi­te­tas su­spen­da­vo par­ti­jos Rad­vi­liš­kio sky­riaus pir­mi­nin­ko A. Èe­po­no­nio bei A. Juo­dþio ir K. Èiu­da­ro na­rys­tæ par­ti­jo­je.

As­me­nis nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gø ga­li­ma iki še­šiø më­ne­siø, o jei ty­ri­mas ne­si­baig­tø, ter­mi­nas ga­li bû­ti pra­tæs­tas dar tris më­ne­sius. Jei as­muo ne­tu­ri jo­kiø ki­tø pa­rei­gø ir pa­ja­mø, jis tuo lai­ko­tar­piu ne­tu­ri ir jo­kiø so­cia­li­niø ga­ran­ti­jø: nei so­cia­li­niø iš­mo­kø, nei svei­ka­tos drau­di­mo. Šiuo me­tu to­kio­je si­tua­ci­jo­je yra at­si­dû­ræ ke­le­tas aukš­tø Šiau­liø kraš­to pa­rei­gû­nø – Šiau­liø ap­skri­ties mo­kes­èiø ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Eval­das Vai­nei­kis, pro­ku­ro­ras Dai­nius Pa­þa­raus­kas, o nuo šiol ir A. Èe­po­no­nis bei A. Juo­dis ir G. Þi­lë­nas. Jei vë­liau išaiš­kë­tø, kad bu­vo ne­kal­ti, ne­gau­tas pa­ja­mas jie tu­rë­tø iš­siieš­ko­ti teis­me.

52-ejø me­tø A. Èe­po­no­nis Rad­vi­liš­kio me­ro po­stà uþi­ma ne­be pir­mà ka­den­ci­jà. Jam va­do­vau­jant, Rad­vi­liš­ky­je ágy­ven­din­ta gau­sy­bë in­ves­ti­ci­niø pro­jek­tø.

Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bë bu­vo ap­do­va­no­ta net trim auk­si­nëm kri­vû­lëm uþ in­ves­ti­ci­jas.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas vyk­do il­ga­lai­kæ pre­ven­ci­næ pro­gra­mà „Sau­già ap­lin­kà kur­ki­me kar­tu“.

Sie­kiant, kad kuo dau­giau gy­ven­to­jø ási­trauk­tø á sau­gios ap­lin­kos kû­ri­mà, bu­vo ásteig­ta dar vie­na sau­gios kai­my­nys­tës gru­pë Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Skë­miø kai­me. Šiuo me­tu ko­mi­sa­ria­to ap­tar­nau­ja­mo­jo­je te­ri­to­ri­jo­je yra ásteig­tos 25 sau­gios kai­my­nys­tës gru­pës.

Ak­ty­vûs Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Skë­miø kai­mo bend­ruo­me­nës þmo­nës, nea­be­jin­gi sa­vo sau­gu­mui ir no­rin­tys, kad jø gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vë­je bû­tø ga­li­ma gy­ven­ti sau­giau bei glau­dþiau bend­ra­dar­biau­ti su po­li­ci­ja, gruo­dþio 8 d. ástei­gë sau­gios kai­my­nys­tës gru­pæ bei pa­si­ra­šë tri­ša­læ su­tar­tá. Su­tar­tá pa­si­ra­šë Skë­miø kai­mo bend­ruo­me­nës pir­mi­nin­kas Ro­mual­das Mo­des­ta­vi­èius, Skë­miø kai­mo se­niû­në Ro­mual­da Rim­ku­vie­në ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Au­ri­das Pe­kaus­kas. Sau­gios kai­my­nys­tës gru­pës na­riai ási­pa­rei­go­jo glau­dþiai bend­ra­dar­biau­ti su po­li­ci­jos pa­rei­gû­nais, ste­bë­ti sa­vo gy­ven­vie­të­je pa­si­ro­dþiu­sius átar­ti­nus as­me­nis, do­më­tis, kà vei­kia paaug­liai, ste­bë­ti gy­ve­na­mà­jà ap­lin­kà, rû­pin­tis vie­šà­ja tvar­ka ir pan. Pa­si­ra­šant tri­ša­læ su­tar­tá, da­ly­va­vo Skë­miø kai­mo gy­ven­to­jai ir bend­ruo­me­nës na­riai.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Gruo­dþio 7-8 d. Šiau­liuo­se dis­lo­kuo­tø NA­TO grei­to­jo rea­ga­vi­mo oro po­li­ci­jos mi­si­jà vyk­dan­èiø Da­ni­jos ka­ra­liš­kø­jø ka­ri­niø oro pa­jë­gø kon­tin­gen­to lëk­tu­vø tech­ni­kas gran­di­nis Jor­ge­nas Jo­han­se­nas ap­lan­kë Šiau­liø su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kû­di­kiø, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no vai­kø glo­bos na­mus „Nykš­tu­kas“ ir Rad­vi­liš­kio vai­kø lop­še­lá-dar­þe­lá „Eg­lu­të“, kur pa­de­monst­ra­vo sa­vo se­nà po­më­gá – triu­kus. Da­nø ka­rys pa­ro­dë ávai­riø triu­kø su no­si­nai­të­mis, vir­ve­lë­mis, kor­to­mis, van­de­niu ir kt.  Gran­di­nis J. Jo­han­se­nas pa­si­dþiau­gë, kad jo pa­si­ro­dy­mas su­ta­po su prieš­ka­lë­di­niu lai­ko­tar­piu ir pri­si­dë­jo prie bend­ro prieš­šven­ti­nio nuo­tai­kos pa­ky­lë­ji­mo. Tie­sa, ka­rys yra ir pa­sto­rius.

2011 m. rug­së­jo 2 d. Da­ni­jos ka­ra­liš­ko­sios ka­ri­nës oro pa­jë­gos NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jà Bal­ti­jos ša­ly­se pra­dë­jo vyk­dy­ti jau tre­èià­já kar­tà. Prieš tai da­nø ka­riai mi­si­jà at­li­ko 2004 ir 2009 m. Ka­riai at­vy­ko iš Skrydst­ru­po, Da­ni­jos pie­tuo­se esan­èio nai­kin­tu­vø spar­no. Nuo­la­ti­nis per­so­na­las – 47 ka­riai. Oro po­li­ci­jos mi­si­ja vyk­do­ma ke­tu­riais nai­kin­tu­vais „F-16“.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Gruo­dþio 9 d. vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­siø ap­sau­gos sky­rius su­ren­gë Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës glo­bë­jø (rû­pin­to­jø) pa­ger­bi­mo ren­gi­ná „Duok ran­kà“.

Šven­tæ pra­dë­ju­si Vai­ko tei­siø ap­sau­gos sky­riaus ve­dë­ja La­ri­sa Pau­rie­në pa­dë­ko­jo glo­bë­jams uþ drà­sà ir ryþ­tà glo­bo­ti vai­kus ir per­skai­të pra­ne­ši­mà „Vai­ko glo­bos (rû­py­bos) ak­tua­li­jos Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je“. L. Pau­rie­në su­si­rin­ku­sie­siems paaiš­ki­no, kas yra vai­ko glo­ba, api­bû­di­no vai­ko glo­bos rû­šis ir for­mas, pa­tei­kë ádo­mià sta­tis­ti­næ in­for­ma­ci­jà apie glo­bo­ja­mus vai­kus ir jø glo­bë­jus.

Me­ro pa­dë­kos raš­tais uþ pa­siau­ko­ji­mà ir rû­pes­tá au­gi­nant be të­vø glo­bos li­ku­sius vai­kus ap­do­va­no­ta Liau­diš­kiø kai­mo gy­ven­to­ja Ra­sa Bur­nie­në, Vos­ko­niø kai­mo gy­ven­to­ja Lai­ma Bart­ke­vi­èie­në, Uþuo­vë­jos kai­mo gy­ven­to­ja Tek­lë Biels­kie­në, Po­ciû­në­liuo­se gy­ve­nan­ti Jû­ra­të Bi­le­vi­èie­në ir Rad­vi­liš­kio mies­to gy­ven­to­ja Vir­gi­ni­ja Šiur­kie­në. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Pra­ne­vi­èius pa­dë­kos raš­tu ap­do­va­no­jo Tek­læ Biels­kie­næ.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­siø ap­sau­gos sky­riaus ve­dë­ja La­ri­sa Pau­rie­në ir­gi átei­kë sky­riaus pa­dë­kos raš­tus Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne gy­ve­nan­tiems glo­bë­jams.

Vai­ko tei­siø ap­sau­gos sky­riaus ve­dë­ja La­ri­sa Pau­rie­në pa­dë­kos raš­tà uþ rû­pes­tin­gu­mà ir nuo­šir­du­mà vyk­dant glo­bë­jo pa­rei­gas átei­kë glo­bë­jai Ma­ri­jo­nai Uþg­rin­die­nei.

Vë­liau glo­bë­jams or­ga­ni­zuo­tas po­kal­bis „Kaip su­ras­ti bend­rà kal­bà su glo­bo­ti­niu“, ku­rá ve­dë Rad­vi­liš­kio pa­ra­pi­jos bend­ruo­me­nës so­cia­li­niø pa­slau­gø cent­ro psi­cho­lo­gë To­ma Sir­tau­tai­të. Glo­bë­jai ga­lë­jo pa­si­da­ly­ti sa­vo dþiaugs­mais ir rû­pes­èiais, iš­ky­lan­èiais bend­rau­jant su glo­bo­ti­niais.

2011 m. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je šei­mo­se, šei­my­no­se ir ins­ti­tu­ci­jo­se bu­vo glo­bo­ja­mi 235 vai­kai. 32 glo­bë­jai sa­vo šei­mo­se glo­bo­ja po 2 vai­kus, 7 glo­bë­jø šei­mos au­gi­na po 3 vai­kus, 69 glo­bë­jai au­gi­na po vie­nà be të­vø glo­bos li­ku­sá vai­kà. 55 vai­kai glo­bo­ja­mi Rad­vi­liš­kio ra­jo­no vai­kø glo­bos na­muo­se „Nykš­tu­kas“, 8 vai­kai – Šiau­liø mies­to glo­bos na­muo­se „Šal­ti­nis“, 5 – Šiau­liø mies­to su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kû­di­kiø na­muo­se. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je yra tik vie­na šei­my­na „Da­gi­lë­lis“.

Vai­kus glo­bo­ja 107 mo­te­rys ir 8 vy­rai. Vy­riau­sias Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je gy­ve­nan­tis glo­bë­jas – 79 me­tø, jau­niau­sias – 18 me­tø. Vai­kus glo­bo­ja 3 glo­bë­jai iki 20 me­tø; 7 glo­bë­jai nuo 20 iki 30 me­tø; 15 glo­bë­jø nuo 30 iki 40 me­tø; 38 glo­bë­jai nuo 40 iki 50 me­tø; 28 glo­bë­jai nuo 50 iki 60 me­tø; 18 glo­bë­jø nuo 60 iki 70 me­tø ir 6 glo­bë­jai nuo 70 iki 80 me­tø.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Gruo­dþio ant­ro­sios pa­va­ka­ræ Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro pir­mo aukš­to fo­jë rad­vi­liš­kie­èiams bu­vo pri­sta­ty­ti du Alek­sand­ro Os­ta­šen­ko­vo fo­tog­ra­fi­jø cik­lai – „Ki­tas kran­tas“ ir „Mir­ties so­das“.

Áþy­mus fo­to­me­ni­nin­kas A. Os­ta­šen­ko­vas yra su­ren­gæs per 50 as­me­ni­niø pa­ro­dø Lie­tu­vo­je ir uþ­sie­ny­je, yra dau­giau nei 130 na­cio­na­li­niø ir tarp­tau­ti­niø pa­ro­dø da­ly­vis. Šis me­ni­nin­kas – fo­tog­ra­fi­jos kon­kur­sø lau­rea­tas, pa­ro­dø or­ga­ni­za­to­rius.

Pa­sak A. Os­ta­šen­ko­vo, fo­tog­ra­fi­ja yra vi­sø pir­ma at­sa­kin­gas po­kal­bis apie þmo­gaus lem­tá, ne­ven­giant pa­èiø dra­ma­tiš­kiau­siø vaiz­dø. Au­to­rius pir­me­ny­bæ tei­kia ne­spal­vo­tai fo­tog­ra­fi­jai, ku­ri su­ku­ria in­ty­mu­mo, as­me­niš­ku­mo bû­se­nà ir iš­ties tu­ri dau­gy­bæ at­spal­viø ir pus­to­niø.

Pa­si­sa­ky­ti bu­vo pa­kvies­ta fo­to­me­ni­nin­kà á pa­ro­dà at­ly­dë­ju­si ak­to­rë Ire­na Liu­ti­kai­të ir dar­bø pa­ro­dos au­to­riaus ko­le­ga Ri­èar­das Dai­li­dë. Šiau­liø dra­mos teat­ro ak­to­rë I. Liu­ti­kai­të pa­kvie­të vi­sus su­si­bur­ti glau­des­niu ra­tu ir pra­bi­lo ei­lë­mis. Fo­to­me­ni­nin­kas R. Dai­li­dë pra­si­ta­rë, kad fo­tog­ra­fi­jo­se mes daþ­nai ieš­ko­me at­sa­ky­mø, blaš­ky­da­mie­si tarp da­bar­ties ir praei­ties nos­tal­gi­jos, o prieš tuos, ku­riuos fo­tog­ra­fuo­ja­me, vi­suo­met lie­ka ašt­rus at­sa­ko­my­bës jaus­mas.

Pa­ro­dà bus ga­li­ma ap­lan­ky­ti iki gruo­dþio 26 d.

Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Ke­tu­ris më­ne­sius vi­si no­rin­tys Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­re vy­ku­sio­se ama­tø dirb­tu­vë­se mo­kë­si me­dþio dro­þy­bos, në­ri­mo ir mez­gi­mo, siu­vi­në­ji­mo, juos­tø py­ni­mo ama­tø. Dirb­tu­vë­se iš tau­to­dai­li­nin­kø pe­rim­tas þi­nias ir pre­ky­bos gud­ry­bes dirb­tu­viø da­ly­viai pri­tai­kys ad­ven­to tur­guo­se, kur tu­rës ga­li­my­bæ par­duo­ti sa­vo au­ten­tiš­kus ran­kø dar­bo dir­bi­nius ir šven­ti­nius su­ve­ny­rus.

Nuo rugp­jû­èio 20 d. Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­re vei­kë ama­tø dirb­tu­vës „Et­no­kul­tû­ri­nis dia­lo­gas“. Pro­jek­tà iš da­lies fi­nan­sa­vo VŠÁ „OSFL pro­jek­tai“ ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja. Pro­jek­to tiks­las – ne­mo­ka­mai mo­ky­ti tra­di­ci­niø liau­dies ama­tø mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jus, ska­tin­ti ávai­riø vi­suo­me­nës sluoks­niø san­glau­dà. Me­dþio dro­þy­bos, në­ri­mo ir mez­gi­mo, siu­vi­në­ji­mo, juos­tø py­ni­mo ama­tø þi­no­vai su­si­rin­ku­sie­siems per­tei­kë sa­vo pa­tir­tá, ama­tø is­to­ri­jà, tra­di­ci­jas. Ápu­së­jo pa­sku­ti­nis më­nuo, bai­gia­mi pra­dë­ti rank­dar­biai, ku­rie gal­bût bus pui­ki do­va­na di­dþiø­jø me­tø šven­èiø pro­ga. Ama­tø dirb­tu­ves lan­kë 96 þmo­nës.

Pir­mà­ kar­tà vei­kian­èiø ama­tø dirb­tu­viø veik­la pa­si­tei­si­no su kau­pu, veik­la vir­te vi­rë, dirb­tu­vë­se kiek­vie­nà sa­vai­tæ ap­si­lan­kë vis dau­giau su­si­do­më­ju­siø. Bai­gë­si pro­jek­tas ir kû­ry­bi­nis dar­bas, sa­vo pa­ga­min­tus kû­ri­nius dirb­tu­viø lan­ky­to­jai par­duos ad­ven­to tur­guo­se – šeš­ka­tur­gy­je, skais­ta­tur­gy­je ir sal­da­tur­gy­je.

Gruo­dþio 3 d. 10 val. vyks šil­tø dra­bu­þiø tur­gus, va­di­na­ma­sis šeš­ka­tur­gis. Bus par­duo­da­ma vis­kas, kas gi­na nuo þie­mos spei­gø: ša­li­kai, pirš­ti­nës, megz­ti­niai, vil­nos ga­mi­niai, kai­liu­kai, ko­ji­nës.

Gruo­dþio 10 d. 10 val. vyks skais­ta­tur­gis – do­va­nø tur­gus. Bus ga­li­ma nu­pirk­ti do­va­nø ar­ti­mie­siems, pa­si­puoš­ti pa­tiems.

Gruo­dþio 17 d. 10 val. vyks pa­sku­ti­nis ad­ven­to tur­gus, va­di­na­ma­sis sal­da­tur­gis. Šei­mi­nin­kës ga­lës ap­si­rû­pin­ti mais­tu ar­të­jan­èioms Kû­èioms ir ki­toms di­dþio­sioms šven­tëms.

Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Lapk­ri­èio 28 d. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su gy­ven­to­jais ir sa­vi­val­dy­bës ástai­gø at­sto­vais su­si­ti­ko Lie­tu­vos Res­pub­li­kos uþ­sie­nio rei­ka­lø vi­ce­mi­nist­ras Eval­das Ig­na­ta­vi­èius.

Su­si­ti­ki­mus su bend­ruo­me­në­mis Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos uþ­sie­nio rei­ka­lø mi­nis­te­ri­ja kar­tu su Eu­ro­pos in­for­ma­ci­jos cent­ru „Eu­ro­pe Di­rect“. Rad­vi­liš­ky­je su­si­ti­ki­mà ve­dë šio cent­ro va­do­vë Ge­no­vai­të Þi­bi­kie­në. Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo ir á klau­si­mus at­sa­ki­në­jo Uþ­sie­nio rei­ka­lø mi­nis­te­ri­jos Pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Sà­jun­gos Ta­ry­bai de­par­ta­men­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus tre­èia­sis sek­re­to­rius Ma­ri­jus Ne­liup­šis.

Su­si­ti­ki­mo-dis­ku­si­jos te­ma – „Lie­tu­vos na­rys­të Eu­ro­pos Sà­jun­go­je: nau­da ir ga­li­my­bës“. Bu­vo ap­tar­tas ar­të­jan­tis Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas Eu­ro­pos Sà­jun­gos Ta­ry­bai, dis­ku­tuo­ta apie tai, ko Lie­tu­va pa­sie­kë per sep­ty­ne­rius na­rys­tës me­tus ir ko ga­li­ma ti­kë­tis iš ar­të­jan­èio pir­mi­nin­ka­vi­mo. Kal­bë­ta apie Lie­tu­vos prio­ri­te­tus ir ki­tus su ES na­rys­te su­si­ju­sius klau­si­mus.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Lapk­ri­èio 17 d. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës et­ni­nës kul­tû­ros ir ama­tø cent­re vy­ko ra­jo­no kul­tû­ros dar­buo­to­jø pa­si­ta­ri­mas.

Pa­si­ta­ri­mà pra­dë­jæs  Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis pa­dë­ko­jo kul­tû­ros dar­buo­to­jams uþ Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei áteik­tà „Auk­si­næ kri­vû­læ“, skir­tà Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos uþ kul­tû­ros puo­se­lë­ji­mà. Me­ras kvie­të kul­tû­ros dar­buo­to­jus su­si­telk­ti ir tin­ka­mai pa­si­reng­ti di­de­liems 2012 me­tø iš­šû­kiams bei ádë­ti daug pa­stan­gø, kad 5-øjø TA­FI­SA pa­sau­lio spor­to vi­siems þai­dy­niø „Šiau­liai 2012“ ir Rad­vi­liš­kio mies­to 445-øjø me­ti­niø ren­gi­niai tap­tø pui­kiu Rad­vi­liš­kio ra­jo­no pri­sta­ty­mu ir gar­sin­tø ra­jo­no var­dà ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir uþ­sie­ny­je.

Švie­ti­mo, kul­tû­ros ir spor­to sky­riaus ve­dë­ja Ge­no­vai­të Juo­dei­kie­në su­si­rin­ku­sie­siems pri­sta­të Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës kul­tû­ros si­tua­ci­jà, o kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mual­das Ju­zu­ko­nis  - Rad­vi­liš­kio mies­to 445-øjø me­ti­niø šven­tës ren­gi­niø pro­gra­mà ir kvie­të ak­ty­viai teik­ti pa­siû­ly­mus ir idë­jas bei ási­jung­ti á ra­jo­no šven­tës ren­gi­mo dar­bus.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës et­ni­nës kul­tû­ros ir ama­tø cent­ro di­rek­to­rë Elþ­bie­ta Ka­ra­liû­të pri­sta­të cent­ro ákû­ri­mo is­to­ri­jà, re­konst­ruk­ci­jos dar­bø ei­gà, pa­grin­di­nes cent­ro veik­los kryp­tis, pa­sie­ki­mus ir atei­ties pla­nus. Pa­si­bai­gus pa­si­ta­ri­mui, kul­tû­ros dar­buo­to­jai ap­þiû­rë­jo cent­ro pa­tal­pas bei áreng­tas ama­tø dirb­tu­ves ir eks­po­zi­ci­jas.

Pa­si­ta­ri­mo me­tu ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ras uþ nuo­pel­nus kul­tû­rai, uþ ak­ty­vià, sëk­min­gà ir re­zul­ta­ty­vià veik­là bei þmo­giš­kø­jø ver­ty­biø puo­se­lë­ji­mà pa­dë­kos þenk­là átei­kë il­ga­me­tei Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­lio „Ai­di­ja“ va­do­vei An­ge­lei Vir­gai­lie­nei. Folk­lo­ro an­samb­lis „Ai­di­ja“ šie­met mi­ni veik­los 25-me­tá, ko­lek­ty­vas kas­met or­ga­ni­zuo­ja tarp­tau­ti­ná folk­lo­ro fes­ti­va­lá „Ga­niau pal­šus jau­te­lius“, et­no­kul­tû­ri­næ sto­vyk­là „O, jûs, vai­kai, taip da­ry­kit, kaip die­du­kai da­rë“, ka­len­do­ri­nes šven­tes.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Praë­ju­sá penk­ta­die­ná ra­jo­no mo­ki­niai rin­ko­si á Lie­tu­vos moks­lei­viø sà­jun­gos (LMS) or­ga­ni­zuo­tà stei­gia­mà­já mo­ki­niø sa­vi­val­dø fo­ru­mà, ku­ris or­ga­ni­zuo­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës di­dþio­jo­je sa­lë­je.

Lie­tu­vos moks­lei­viø sà­jun­ga – tai sa­va­ran­kiš­ka sa­va­no­riš­ka ne­vy­riau­sy­bi­në or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti mo­ki­niø sa­vi­val­das bend­roms ini­cia­ty­voms bei pro­ble­moms spræs­ti.

Fo­ru­mo me­tu bu­vo ásteig­tas LMS pa­da­li­nys Rad­vi­liš­ky­je – Mo­ki­niø sa­vi­val­dø in­for­ma­vi­mo cent­ras (MSIC). Rad­vi­liš­kio ra­jo­no mo­ki­nius su LMS veik­la ir MSIC gy­ve­ni­mu su­pa­þin­di­no sve­èiai iš Šiau­liø mo­ki­niø sa­vi­val­dø in­for­ma­vi­mo cent­ro. Su­si­pa­þi­nus su Lie­tu­vos moks­lei­viø sà­jun­gos veik­la, bu­vo ren­ka­mas Mo­ki­niø sa­vi­val­dø in­for­ma­vi­mo cent­ro pir­mi­nin­kas, ku­ris va­do­vaus cent­rui me­tus. Á pir­mi­nin­ko vie­tà pre­ten­da­vo du mo­ki­niai: Vik­to­ri­ja Na­vi­kai­të (Liz­dei­kos gim­na­zi­ja) ir Man­tas Jakš­tas (Liz­dei­kos gim­na­zi­ja). Po kan­di­da­tø pri­si­sta­ty­mo ir dis­ku­si­jø ávy­ko bal­sa­vi­mas, ku­rio me­tu paaiš­kë­jo, kad Lie­tu­vos moks­lei­viø sà­jun­gos Rad­vi­liš­kio pa­da­li­nio pir­mi­nin­ku ta­po Liz­dei­kos gim­na­zi­jos de­vin­to­kas Man­tas Jakš­tas. Iš­rink­tas pir­mi­nin­kas dë­ko­jo uþ iš­reikš­tà pa­si­ti­kë­ji­mà ir þa­dë­jo bû­ti veik­lus Rad­vi­liš­kio jau­ni­mo gy­ve­ni­me.

Pa­si­bai­gus fo­ru­mui LMS Rad­vi­liš­ky­je, lau­ke sve­èiai iš Šiau­liø rad­vi­liš­kie­èius iš­mo­kë þais­ti Lie­tu­vos moks­lei­viø sà­jun­gos tra­di­ci­nius þai­di­mus – „ma­dzin­gà“ ir „ark­liu­kus“.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos in­for­ma­ci­ja

Pa­lan­kûs ru­dens orai lei­dþia dirb­ti ke­li­nin­kams – Kai­riø ap­link­ke­lá tie­sian­tis „Šiau­liø plen­tas“ at­li­ko jau treè­da­lá dar­bø. Pir­miau­sia sku­ba­ma re­konst­ruo­ti ke­lià ties Alek­sand­ri­ja ir at­lik­ti kuo dau­giau þe­mës dar­bø, kol ne­su­ša­lo þe­më.

Dvie­jø ki­lo­met­rø ke­lio ruo­þo ties Alek­sand­ri­jos gy­ven­vie­te re­konst­ruk­ci­ja jau be­veik baig­ta – pa­klo­ta as­falt­be­to­nio dan­ga, tuoj iš­kils triukš­mà slo­pi­nan­ti sie­ne­lë, áren­gia­mi ati­tva­rai, pës­èiø­jø ta­kai. Šie dar­bai – lyg áþan­ga ir da­lis nau­jo­jo sep­ty­niø ki­lo­met­rø Kai­riø ap­link­ke­lio tie­si­mo dar­bø. Juos sku­ba­ma uþ­baig­ti dar šie­met. Nau­ja­me ap­link­ke­ly­je jau ma­ty­ti ke­lio tra­sa, po­þe­mi­niø pe­rë­jø vie­tos, ky­la via­du­ko at­ra­mos. Nuo­lat plu­ša apie 200 dar­buo­to­jø. Ge­ne­ra­li­nis dar­bø ran­go­vas „Šiau­liø plen­tas“ skai­èiuo­ja, kad jau at­lik­tas treè­da­lis pro­jek­te nu­ma­ty­tø dar­bø.

Tie­siant ap­link­ke­lá, bus áreng­ti du via­du­kai Vë­gë­liø ir Ber­tu­þiø san­kry­þo­se, ke­tu­rios po­þe­mi­nës pe­rë­jos, pra­va­þa pës­tie­siems ir au­to­mo­bi­liams, ties Ber­tu­þiø kai­mu – skir­tin­gø ly­giø san­kry­þa. Tarp Ber­tu­þiø ir Alek­sand­ri­jos nu­ma­to­ma áreng­ti þie­di­næ san­kry­þà. Prie ap­link­ke­lio pla­nuo­ja­ma nu­ties­ti 1,4 km il­gio pës­èiø­jø ir dvi­ra­èiø ta­kà. Iš vi­so dau­giau nei 9 km il­gio ke­lias kai­nuos be­veik 130 mln. li­tø. Já uþ­baig­ti ke­ti­na­ma ki­tø me­tø gruo­dá.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Kol dar lie­tus ne­pa­vir­to á snie­gà, kol þe­më neuþ­mi­go þie­mos mie­gu, kol dar lau­ke rû­kas ir dar­ga­nos, lapk­ri­èio 8-osios pa­va­ka­ræ rad­vi­liš­kie­èiai ir mies­to sve­èiai Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­re bu­vo pa­kvies­ti á pa­ne­vë­þie­tës dai­li­nin­kës Ire­nos Mi­la­še­vi­èiû­tës-Pau­la­vi­èie­nës ret­ros­pek­ty­vi­næ ta­py­bos dar­bø pa­ro­dà.

Pa­ro­dos au­to­rë sa­vo pa­sa­ko­ji­mu bei eks­po­nuo­ja­mais ak­va­re­lës pa­veiks­lais nu­si­ve­dë pa­ro­dos lan­ky­to­jus á sa­vi­tà rea­lis­ti­niø siu­þe­tø ir ko­lo­ris­ti­niø va­ria­ci­jø ku­pi­nà ak­va­re­lës pa­sau­lá.

Ru­de­në­jan­èià miš­ko pro­sky­nà pri­me­nan­èio­je ap­lin­ko­je jau­nø­jø skai­to­vø – Ie­vos Ur­bo­nai­tës, Gab­rie­lës Vait­ku­tës ir Ro­ko Mac­ke­vi­èiaus – lû­po­mis pra­bi­lo Juo­zo Er­lic­ko ei­lë­raš­èiai apie lie­tø.

Dai­li­nin­kas Mar­ty­nas Gau­bas kal­bë­jo apie su­dë­tin­gà ak­va­re­lës dar­bø tech­ni­kà ir þa­vë­jo­si dai­li­nin­kës ge­bë­ji­mu jà su­val­dy­ti, ku­riant di­de­lio for­ma­to pa­veiks­lus.

Me­no më­gë­jai þva­kiø švie­sa nu­švies­to­je pa­ro­dø ga­le­ri­jo­je su au­to­re da­li­jo­si áspû­dþiais, pri­si­mi­ni­mais, kû­ry­bos ir biog­ra­fi­jos sà­sa­jo­mis, kaip Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­riaus Ro­mual­do Ju­zu­ko­nio vai­kys­të pra­bë­go prie ro­man­tiš­kos Kir­ši­no upës, prie ku­rios gi­më ir uþau­go ak­va­re­li­nin­kë Ire­na Mi­la­še­vi­èiû­të-Pau­la­vi­èie­në.

Ren­gi­nio ve­dë­ja In­ga Vo­sy­liû­të kvie­të lan­ky­to­jus pa­bû­ti kar­tu, pa­bend­rau­ti, pa­si­gro­þë­ti ak­va­re­lës kû­ri­niais, ku­riuo­se eksp­re­sy­vi spal­va ir ko­lo­ris­ti­nës va­ria­ci­jos su­tei­kia pa­veiks­lui ne­ti­kë­tø at­spal­viø, pa­si­klau­sy­ti, kaip ly­ja pa­sku­ti­niai ru­dens lie­tûs, nes juk jie – vi­sai kaip þmo­nës...

Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro in­for­ma­ci­ja

Kai­riø mies­te­lio gy­ven­to­jai dþiau­gia­si šven­ta­die­niais vël skam­ban­èiu baþ­ny­èios var­pu. Ket­ve­rius me­tus uþ­da­ry­ta ava­ri­nës bûk­lës var­pi­në po re­konst­ruk­ci­jos sek­ma­die­ná bu­vo ati­da­ry­ta ir pa­šven­tin­ta.

Ket­ve­rius me­tus ty­lë­jæs, vël su­skam­bo Kai­riø baþ­ny­èios var­pas. Paš­ven­tin­ti re­konst­ruo­tos Kai­riø Švè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos Be­lais­viø Va­duo­to­jos baþ­ny­èios var­pi­nës at­vy­ko Šiau­liø vys­ku­pas, su­si­rin­ko mi­nia Kai­riø pa­ra­pi­jie­èiø. Se­nie­ji mies­te­lio gy­ven­to­jai pri­si­me­na, kad ši baþ­ny­èia ne kar­tà bu­vo nu­ken­të­ju­si, bet vis bu­vo at­sta­to­ma.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus Kai­riø baþ­ny­èia bu­vo šiek tiek re­mon­tuo­ta, o var­pi­næ, ka­dan­gi bu­vo ava­ri­nës bûk­lës, te­ko iš­vis uþ­da­ry­ti.

Pa­ruo­šia­mie­ji ir pa­tys re­konst­ruk­ci­jos dar­bai uþ­tru­ko ko­ne dve­jus me­tus, nes bu­vo bran­gûs, jø ne­pa­jë­gë ap­mo­kë­ti nei pa­ra­pi­ja, nei ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë, tad lë­šø te­ko ieš­ko­ti eu­ro­pi­niuo­se fon­duo­se.

Var­pi­nës at­sta­ty­mas kai­na­vo 370 tûkst. li­tø, penk­ta­da­lá ku­riø sky­rë Kai­riø pa­ra­pi­ja.

Nau­ja­sis baþ­ny­èios bokš­tas at­sta­ty­tas toks, koks bu­vo – me­di­nis, tik pen­kiais met­rais aukš­tes­nis. Jis tar­naus ne tik kaip var­pi­në, bet ir kaip ap­þval­gos aikš­te­lë, iš ku­rios ga­li­ma pa­si­gro­þë­ti Kai­riø apy­lin­kë­mis.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Lapk­ri­èio 4-àjà 17 val. Šiau­liø de­ko­ra­vi­mo stu­di­jo­je „Me­no­ja“ ati­da­ro­ma rad­vi­liš­kie­tës Ir­mi­nos Sa­vic­kie­nës ta­py­bos dar­bø pa­ro­da „BÛ-ty­bë“. Pa­sak au­to­rës, „BÛ-ty­bë“ – tai dau­giau nei bû­ti, dirb­ti, val­gy­ti, ke­liau­ti, eg­zis­tuo­ti. Tai – veik­ti dau­giau...

Ir­mi­na Sa­vic­kie­në bai­gë Rad­vi­liš­kio Liz­dei­kos gim­na­zi­jà, Šiau­liø uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo ta­py­bà. Da­bar ji dir­ba Šiau­liuo­se pro­jek­ta­vi­mo gru­pës va­do­ve, o Rad­vi­liš­ky­je va­ka­rais va­do­vau­ja suau­gu­siø­jø ir jau­ni­mo ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo sky­riaus me­ni­nës raiš­kos stu­di­jai. Me­ni­nin­kë do­mi­si in­ter­je­ro di­zai­nu, au­gi­na sû­nus Do­mi­ny­kà ir Taut­vi­lá, ku­rie taip pat nea­be­jin­gi me­nui.

Kiek Ir­mi­na pri­si­me­na sa­ve, ji vi­sa­da pie­šë – ta­py­ti ga­li die­nà nak­tá, min­tis ve­ja min­tá, idë­ja idë­jà, tad ir kû­ri­niø ne­ma­þai su­si­kau­pë.

De­ko­ra­vi­mo stu­di­jo­je „Me­no­ja“ ren­gia­mai per­so­na­li­nei ta­py­bos dar­bø pa­ro­dai Ir­mi­na no­rë­jo ka­me­ri­nës ap­lin­kos: ru­dens va­ka­ro, gat­vës, nu­klo­tos spal­vin­gais la­pais, o jau­kio­je stu­di­jo­je – dþia­zo mu­zi­kos ir drau­gø. „Šal­tà niû­rø ru­de­ná ar­ti­mus þmo­nes no­ri­si su­šil­dy­ti ir pa­ky­lë­ti sa­vo kû­ry­ba“, – kvie­èia Ir­mi­na.

Pa­ro­da „Me­no­jo­je“ veiks iki lapk­ri­èio 25 d.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je ap­si­lan­kiu­siam LR švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rui Gin­ta­rui Ste­po­na­vi­èiui pa­siû­ly­ta ap­þiû­rë­ti Še­du­vos gim­na­zi­jà, Rad­vi­liš­kio vai­kø lop­še­lá-dar­þe­lá „Þvaigþ­du­të“, su­si­tik­ti su bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lø ir iki­mo­kyk­li­niø ug­dy­mo ástai­gø va­do­vais.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­èius pri­sta­të mo­ky­to­jø kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kon­cep­ci­jos pro­jek­tà. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Še­du­vos gim­na­zi­jo­je mi­nist­rà pa­si­ti­ko Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ro pa­va­duo­to­jas Ka­zi­mie­ras Au­gu­lis, Švie­ti­mo, kul­tû­ros ir spor­to sky­riaus ve­dë­ja Ge­no­vai­të Juo­dei­kie­në, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos Švie­ti­mo ko­ky­bës ir re­gio­ni­nës po­li­ti­kos de­par­ta­men­to Šiau­liø sky­riaus vy­res­nio­sios spe­cia­lis­tës Auš­ra Jan­kaus­kie­në ir Li­na Þiþ­liaus­kie­në bei Še­du­vos gim­na­zi­jos mo­ki­niø va­ri­niø pu­èia­mø­jø inst­ru­men­tø or­kest­ras.

Su gim­na­zi­jos struk­tû­ra, jos veik­la, ágy­ven­di­na­mais pro­jek­tais mi­nist­rà su­pa­þin­di­no gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Lai­mu­tis Šklei­ni­kas. Mi­nist­ras ap­si­lan­kë vi­suo­se tri­juo­se gim­na­zi­jos kor­pu­suo­se, ypaè de­ta­liai su­si­pa­þi­no su Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo sky­riaus tei­kia­mo­mis ug­dy­mo ga­li­my­bë­mis spe­cia­liø­jø po­rei­kiø vai­kams.

Su­si­ti­ki­me su gim­na­zis­tais ir pe­da­go­gais mi­nist­ras pa­lin­kë­jo jau­ni­mui iš­mok­ti at­si­rink­ti nau­din­gà in­for­ma­ci­jà iš dau­gy­bës in­for­ma­ci­jos šal­ti­niø, ku­riø jau­ni­mo gy­ve­ni­me vis dau­giau. Gim­na­zis­tams mi­nist­ras pa­ta­rë ieš­ko­ti ne­di­de­liø da­ly­kø, ku­riais ga­li di­dþiuo­tis jø gim­ta­sis mies­tas ar jø mo­kyk­la, ir plë­to­ti juos taip, kad pa­si­tar­nau­tø vi­sos ša­lies la­bui. Gim­na­zis­tai ir juos mo­kan­tys pe­da­go­gai la­biau­siai do­më­jo­si aukš­to­jo moks­lo stu­di­jo­mis, uni­ver­si­te­tø su­jun­gi­mo pla­nais ir bai­gu­siø­jø stu­di­jas ási­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bë­mis.

Su­si­ti­ki­me su Rad­vi­liš­kio ra­jo­no švie­ti­mo ástai­gø va­do­vais mi­nist­ras pa­ko­men­ta­vo kai ku­rias nau­jo­jo švie­ti­mo ásta­ty­mo nuo­sta­tas, ap­ta­rë dar­bus, ku­riuos šiais moks­lo me­tais su­pla­na­vu­si nu­veik­ti mi­nis­te­ri­ja, pri­sta­të nau­jus pro­jek­tus, kal­bë­jo apie iki­mo­kyk­li­niø ástai­gø fi­nan­sa­vi­mà. Mi­nist­ras pa­mi­në­jo, kad at­nau­jin­tas ug­dy­mo tu­ri­nys lei­dþia pro­gra­mas ir eg­za­mi­nus nuo sau­so fak­tø iš­mo­ki­mo priar­tin­ti prie mo­ki­nio ge­bë­ji­mø ug­dy­mo.

G. Ste­po­na­vi­èius kal­bë­jo ir apie nau­jà­jà švie­ti­mo ástai­gø va­do­vø at­ran­kos sis­te­mà. Pa­sak jo, nuo ly­de­rio pri­klau­so 50 pro­c. mo­kyk­los veik­los, tad jie tu­rë­tø bû­ti ren­ka­mi ati­dþiai, at­si­þvel­giant á dau­ge­lá kri­te­ri­jø. Mi­nist­ras trum­pai pri­sta­të mo­ky­to­jø kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kon­cep­ci­jos pro­jek­tà. Pa­sak jo, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mas bus la­biau orien­tuo­tas á po­rei­kius, o ne for­ma­lus, pe­da­go­gams bus siû­lo­mas pla­tes­nis kva­li­fi­ka­ci­niø pro­gra­mø spekt­ras, bus dau­giau ga­li­my­biø kel­ti kva­li­fi­ka­ci­jà išei­nant kû­ry­bi­niø ato­sto­gø ir pan. Mi­nist­ras do­më­jo­si, kaip Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je or­ga­ni­zuo­ja­mas mo­kyk­lø tink­lo per­tvar­kos pro­ce­sas.

Lop­še­ly­je-dar­þe­ly­je „Þvaigþ­du­të“ G. Ste­po­na­vi­èius ap­lan­kë ke­lias gru­pes, su­si­pa­þi­no su dar­þe­lio veik­los pla­nais. Dar­þe­lio va­do­vë sve­èiui pri­sta­të dar­þe­lio kon­cep­ci­jà, et­no­kul­tû­ros puo­se­lë­ji­mo pro­gra­mà.

Ap­si­lan­kæs Rad­vi­liš­kio ra­jo­no švie­ti­mo ástai­go­se, mi­nist­ras iš­vy­ko á Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bæ.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Šeš­ta­die­ná Rad­vi­liš­ky­je pa­kar­to­tas 1919 m. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës ko­vø ke­lias. Apie 700 þmo­niø ëjo pus­šim­tá ki­lo­met­rø Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës, iš­va­davusios Rad­vi­liš­ká iš ber­mon­ti­nin­kø, ke­liu ir po­ka­rio par­ti­za­nø þy­giø ta­kais.

Nak­ti­nio pës­èiø­jø þy­gio „Per­ga­liø ir ko­vø ke­liais“ da­ly­viai marš­ru­tà Bai­so­ga­la-Ba­lan­diš­kis-Më­nai­èiai-Mie­þai­èiai-Dau­gë­lai­èiai-Rad­vi­liš­kis ávei­kë per nak­tá. Apie 700 þmo­niø su­si­skirs­të á dau­giau nei 100 ko­man­dø. Tarp da­ly­viø bu­vo ne tik be­veik vi­sø Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës vie­ne­tø at­sto­vø, NA­TO ka­riai iš Da­ni­jos, bet ir gau­sy­bë jau­ni­mo. Da­ly­viai grá­þo pa­var­gæ ir su­ša­læ, ta­èiau dþiau­gë­si, kad áspû­dþiø pa­ka­ko.

Kiek­vie­na­me kont­ro­li­nia­me po­ste nak­ti­nio þy­gio da­ly­vius pa­si­ti­ko tam tik­ro laik­me­èio þmo­nës, ap­si­ren­gæ spe­cia­liai siû­ta ap­ran­ga ir amu­ni­ci­ja.

Þy­gio da­ta neat­si­tik­ti­në - prieš 92 me­tus spa­lio 15-àjà þu­vo pir­mie­ji sa­va­no­riai ko­vo­je su Ber­mon­to ka­riuo­me­nës li­ku­èiais. Nak­ti­nis þy­gis bu­vo skir­tas ir 1949 me­tais Ba­lan­diš­kio ir Më­nai­èiø kai­muo­se vy­ku­siam Lie­tu­vos Lais­vës Ko­vos Sà­jû­dþio su­va­þia­vi­mui at­min­ti.

Pa­sak Al­vy­do Ta­mo­šiû­no, Lie­tu­vos ka­ri­niø oro pa­jë­gø Avia­ci­jos ba­zës pus­ka­ri­nin­kio, 50 km at­stu­mas bu­vo pa­si­rink­tas neat­si­tik­ti­nai, nes per vie­nas iš ba­ta­lio­nø kau­ty­niø su ber­mon­ti­nin­kais ka­riuo­me­në ir­gi at­li­ko 50 km þy­gá.

Þy­gio idë­jos au­to­rë Lie­tu­vos sa­va­no­riø at­sar­gos sà­jun­ga ir þy­gio or­ga­ni­za­to­riai ap­do­va­no­jo da­ly­vius. Ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti þu­vu­sie­ji uþ Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bæ.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës kû­rë­jø sa­va­no­riø sà­jun­gos Šiau­liø sky­rius spa­lio 15-16 d. pir­mà kar­tà or­ga­ni­zuo­ja nak­ti­ná þy­gá „Per­ga­liø ir ko­vø ke­liais“.

Þy­gio marš­ru­tas – Bai­so­ga­la-Rad­vi­liš­kis. Da­ly­viams teks tam­siu pa­ros me­tu pa­kar­to­ti 1919 m. Lie­tu­vos ka­riø sa­va­no­riø ope­ra­ci­jos Rad­vi­liš­kis-Šiau­liai me­tu at­lie­kant ma­nev­rà áveik­tà dis­tan­ci­jà – nuei­ti tà pa­tá at­stu­mà (apie 50 km) pës­èio­mis. 70 pro­c. marš­ru­to nu­si­drieks lau­ko ir miš­ko ke­liu­kais, 30 pro­c. – as­fal­tuo­tais ke­liais, gat­vë­mis. Þy­gio da­ly­viai ne tik ke­liaus su Lie­tu­vos ka­ro is­to­ri­ja su­si­ju­sio­mis vie­to­mis, bet ir tu­rës pe­rei­ti ke­lis imp­ro­vi­zuo­tus pa­tik­ri­ni­mo po­stus – da­ly­vius ga­li stab­dy­ti ir rei­ka­lau­ti do­ku­men­tø So­vie­tø Sà­jun­gos rep­re­si­nës þi­ny­bos ka­riai (NKVD), Lie­tu­vos lais­vës ko­vos Sà­jû­dþio da­ly­viai, pul­ki­nin­ko Ber­mon­to Ava­lo­vo ka­riuo­me­nës li­ku­èiai bei 1919 m. Lie­tu­vos ka­riai sa­va­no­riai.

Spa­lio 16 d. 12 val. Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­re vyks iš­kil­min­ga þy­gio da­ly­viø ap­do­va­no­ji­mø ce­re­mo­ni­ja-kon­cer­tas.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Pa­ro­dø ir kong­re­sø cent­re „Li­tex­po“ vy­ku­sia­me Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­biø aso­cia­ci­jos (LSA) or­ga­ni­zuo­ja­ma­me ren­gi­ny­je net trim „Auk­si­në­mis kri­vû­lë­mis“ uþ veik­là ener­ge­ti­kos, kul­tû­ros ir tau­tos is­to­ri­nës at­min­ties sau­go­ji­mo sri­ty­se ap­do­va­no­ta Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë.

Ap­do­va­no­ji­mui „Uþ tei­sin­gas per­mai­nas ši­lu­mos ûky­je“ sa­vi­val­dy­bæ pri­sta­të Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, ap­do­va­no­ji­mui „Uþ kul­tû­ros puo­se­lë­ji­mà“ – Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja, ap­do­va­no­ji­mui „Uþ tau­tos is­to­ri­nës at­min­ties sau­go­ji­mà ir puo­se­lë­ji­mà“ – Þe­mës ûkio mi­nis­te­ri­ja.

Pir­mà kar­tà „Auk­si­niø kri­vû­liø“ is­to­ri­jo­je trys ap­do­va­no­ji­mai tais pa­èiais me­tais ati­te­ko tai pa­èiai sa­vi­val­dy­bei.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio spor­to are­no­je vy­ku­sio­je krep­ši­nio se­zo­no ati­da­ry­mo šven­të­je pa­gerb­ti nu­si­pel­næ Rad­vi­liš­kio ra­jo­no tre­ne­riai, kû­no kul­tû­ros mo­ky­to­jai, se­niû­ni­jø spor­to me­to­di­nin­kai.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ro pa­dë­kos raš­tai uþ vi­suo­me­ni­næ spor­to veik­là Kû­no kul­tû­ros ir spor­to die­nos pro­ga áteik­ti ke­tu­rio­li­kai spor­tui nu­si­pel­niu­siø þmo­niø: Vla­di­mi­rui No­vi­ko­vui, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës švie­ti­mo ir spor­to pa­slau­gø cent­ro Spor­to sky­riaus leng­vo­sios at­le­ti­kos Lie­tu­vos spor­to tre­ne­riui; Vac­lo­vui Po­ce­vi­èiui, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës švie­ti­mo ir spor­to pa­slau­gø cent­ro Spor­to sky­riaus fut­bo­lo Lie­tu­vos spor­to tre­ne­riui; Sta­siui Kru­šai, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës švie­ti­mo ir spor­to pa­slau­gø cent­ro Spor­to sky­riaus krep­ši­nio Lie­tu­vos spor­to tre­ne­riui; Vik­to­rui Kar­mo­nui, Rad­vi­liš­kio Vaiþ­gan­to gim­na­zi­jos mo­ky­to­jui eks­per­tui, Lie­tu­vos nu­si­pel­niu­siam kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo tre­ne­riui; Kæs­tu­èiui Mi­ka­laus­kiui, Rad­vi­liš­kio šach­ma­tø klu­bo di­rek­to­riui; Vi­ta­li­jai Poš­kie­nei, Rad­vi­liš­kio Gra­þi­nos pa­grin­di­nës mo­kyk­los kû­no kul­tû­ros mo­ky­to­jai me­to­di­nin­kei; Þyd­riui Bur­nei­kai, Rad­vi­liš­kio Liz­dei­kos gim­na­zi­jos kû­no kul­tû­ros vy­res­nia­jam mo­ky­to­jui; Vy­gan­tui Tar­bû­nui, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Še­du­vos gim­na­zi­jos kû­no kul­tû­ros vy­res­nia­jam mo­ky­to­jui; Si­gi­tui Daus­kur­dþiui, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Bai­so­ga­los gim­na­zi­jos kû­no kul­tû­ros vy­res­nia­jam mo­ky­to­jui; Leo­ni­dai Sa­vic­kie­nei, Rad­vi­liš­kio Gra­þi­nos pa­grin­di­nës mo­kyk­los kû­no kul­tû­ros mo­ky­to­jai me­to­di­nin­kei; Gau­den­tui Skro­ma­nui, Še­du­vos se­niû­ni­jos spor­to me­to­di­nin­kui; Vi­ta­li­jui Sur­vi­lai, Grin­kiš­kio se­niû­ni­jos spor­to me­to­di­nin­kui; An­ta­nui Ma­þu­èiû­nui, Rad­vi­liš­kio se­niû­ni­jos spor­to me­to­di­nin­kui; Vi­tai Ru­sec­kie­nei, Si­dab­ra­vo se­niû­ni­jos spor­to me­to­di­nin­kei.

Šven­të­je pa­gerb­ti ir šau­niau­si krep­ši­nio ka­muo­lio þy­gio „Va­rom uþ Lie­tu­và“ da­ly­viai bei pa­gal­bi­nin­kai.

Krep­ši­nio se­zo­no ati­da­ry­mo pro­ga pri­sta­ty­tos Rad­vi­liš­kio krep­ši­nio ko­man­dos: Moks­lei­viø krep­ši­nio ly­ga – 1999 m. gi­mæ ber­niu­kai, I di­vi­zio­nas (tre­ne­ris Sta­sys Kru­ša), Na­cio­na­li­në vy­rø krep­ši­nio ly­ga – „Rad­vi­liš­kis-Juo­de­liai“ (tre­ne­ris Al­gis Pi­pi­ras), Na­cio­na­li­në mo­te­rø krep­ši­nio ly­ga – „Rad­vi­liš­kis“ (tre­ne­ris Man­tas Poš­kus), Ve­te­ra­niø mo­te­rø krep­ši­nio ly­ga – „Rad­vi­liš­kis“ (tre­ne­rë Ra­sa Au­gus­ti­nie­në), Ve­te­ra­nø krep­ši­nio ly­ga (dau­giau nei 45 m.) – „Þë­ru­tis“ (tre­ne­ris Ed­mun­das Ur­be­lis), Ve­te­ra­nø krep­ši­nio ly­ga (dau­giau nei 40 m.) – „Še­du­vos ma­lû­nas“ (va­do­vas Gin­tau­tas Ša­raus­kas).

Vi­sos šios ko­man­dos da­ly­va­vo sim­bo­li­në­se krep­ši­nio se­zo­no ati­da­ry­mo var­þy­bo­se, ku­rias pra­dë­jo 1999 m. gi­mu­siø ber­niu­kø ko­man­da, su­si­run­gu­si su krep­ši­nio klu­bu „Rad­vi­liš­kis-Juo­de­liai“. Ant­rà­já kë­li­ná þai­dë Rad­vi­liš­kio ve­te­ra­nës su Rad­vi­liš­kio „Þë­ru­èio“ ve­te­ra­nais. Tre­èià­já kë­li­ná þai­dë Rad­vi­liš­kio mo­te­rø ko­man­da „Rad­vi­liš­kis“ su ve­te­ra­nø ko­man­da „Še­du­vos ma­lû­nas“. Var­þy­bas bai­gë „Rad­vi­liš­kis-Juo­de­liai“ ir vi­sø ko­man­dø rink­ti­ne. Var­þy­bø per­trau­kos me­tu vy­ku­sá tri­taš­kiø kon­kur­sà lai­më­jo Lo­re­tos Ša­raus­kie­nës ir Val­do Ur­bo­no ko­man­da.

Šven­të­je ne­trû­ko ne tik pa­dë­kø, bet ir do­va­nø – nau­ji spor­ti­niai kos­tiu­mai áteik­ti 1999 m. gi­mu­siø ber­niu­kø ko­man­dos na­riams, Rad­vi­liš­kio vy­rø na­cio­na­li­nës rink­ti­nës þai­dë­jams áteik­ti spor­ti­niai marš­ki­në­liai. Nau­ja spor­ti­ne ap­ran­ga pa­si­rû­pi­no krep­ši­nio ko­man­dø rë­më­jai.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Rug­së­jo 29 d. Rad­vi­liš­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je sve­èia­vo­si kraš­tie­tis, Vil­niaus dai­lës aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius, se­na­to na­rys, Dai­li­nin­kø sà­jun­gos na­rys, skulp­to­rius, ša­lies ir Kau­no mies­to po­li­ti­nis bei vi­suo­me­nës vei­kë­jas Sta­sys Þir­gu­lis.

Sve­èias at­vy­ko se­niai pla­nuo­tos vieš­na­gës. Jis kar­tu su ly­dë­ju­siais as­me­ni­mis ap­þiû­rë­jo bib­lio­te­kà, do­më­jo­si ki­tà­met vyk­sian­èiais Rad­vi­liš­kio ju­bi­lie­ji­niais ren­gi­niais. Su­tar­ta, kad tuo­met Vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je skulp­to­rius su­rengs sa­vo kû­ry­bos pa­ro­dà.

S. Þir­gu­lis pa­pa­sa­ko­jo apie sa­ve, kû­ry­bà, ne­se­niai Šiau­lë­nuo­se ati­deng­tà jo su­kur­tà pa­mink­là Ba­liui Bu­ra­èui, apie vi­suo­me­ni­næ veik­là ir nau­jus su­ma­ny­mus, bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo ávai­rios me­dþia­gos.

Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos in­for­ma­ci­ja

Gniez­no mies­te (Len­ki­ja) lan­kë­si ofi­cia­li Rad­vi­liš­kio ra­jo­no švie­ti­mo ástai­gø va­do­vø de­le­ga­ci­ja, va­do­vau­ja­ma Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tû­ros ir spor­to sky­riaus ve­dë­jos Ge­no­vai­tës Juo­dei­kie­nës. Ke­lio­nës tiks­las – da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­në­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Švie­ti­mas – bend­ras dar­bas“.

De­le­ga­ci­ja lan­kë­si Gniez­no mies­to 4-ojo­je gim­na­zi­jo­je, ku­ri bend­ra­dar­biau­ja su Rad­vi­liš­kio Gra­þi­nos pa­grin­di­ne mo­kyk­la. Šio­je gim­na­zi­jo­je sve­èiai iš­klau­së me­ni­nës pa­krai­pos mo­kyk­los mo­ki­niø kon­cer­tà, ap­þiû­rë­jo Eu­ro­pos kam­ba­rá.

Gniez­no Šv. Voi­ce­cho pra­di­në­je mo­kyk­lo­je Nr. 3 kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai ste­bë­jo ir ak­ty­viai da­ly­va­vo ae­ro­bi­kos ir ang­lø kal­bos pa­mo­ko­se, sve­èiø tei­së­mis da­ly­va­vo mo­kyk­los pir­mo­kø inau­gu­ra­vi­mo ce­re­mo­ni­jo­je, ku­rio­je Gniez­no mies­to pre­zi­den­tas Ja­ce­kas Ko­vals­kis as­me­niš­kai pa­svei­ki­no kiek­vie­nà pir­mo­kà.

Kon­fe­ren­ci­jo­je rad­vi­liš­kie­èiai pe­da­go­gai su­si­ti­ko su ofi­cia­lio­mis pe­da­go­gø de­le­ga­ci­jo­mis iš Anan­ji (Ita­li­ja), Esz­ter­go­mo (Veng­ri­ja), Fal­ken­ber­go (Šve­di­ja), Špa­je­rio (Vo­kie­ti­ja), Uma­nës (Uk­rai­na) mies­tø. Pa­sak rad­vi­liš­kie­èiø de­le­ga­ci­jos da­ly­viø, iš­vy­ka ir su­si­ti­ki­mai, or­ga­ni­zuo­ti ko­le­gø iš Gniez­no, bu­vo la­bai nau­din­gi. Kon­fe­ren­ci­jo­je iš­klau­sy­ti pra­ne­ši­mai apie ávai­riø ša­liø švie­ti­mo sis­te­mas, elekt­ro­ni­ná mo­ky­mà ir tai­ko­mus mo­ky­mo me­to­dus lei­do pa­ly­gin­ti Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mà su ki­tø ša­liø pa­tir­ti­mi. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo vi­sø Gniez­no mies­to švie­ti­mo ástai­gø va­do­vai.

Gniez­no mies­to pre­zi­den­tui Ja­ce­kui Ko­vals­kiui áteik­tas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ro An­ta­no Èe­po­no­nio kvie­ti­mas da­ly­vau­ti 2012 me­tais vyk­sian­èiuo­se Rad­vi­liš­kio mies­to 445-ojo ju­bi­lie­jaus ren­gi­niuo­se.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Lie­tu­vos ka­ri­niø oro pa­jë­gø Avia­ci­jos ba­zë­je Šiau­liuo­se Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ras ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës Ka­ri­niø oro pa­jë­gø Avia­ci­jos ba­zë pa­si­ra­šë bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tá.

Pasirašyta sutartimi bus sprendþiami ir karininkø laisvalaikio bei kultûriniø poreikiø tenkinimo klausimai. KAM archyvo nuotr.

Su­tar­ti­mi bus spren­dþia­mas Šiau­liø águ­los Ka­ri­nin­kø ra­mo­vës da­li­niø funk­ci­jø vyk­dy­mas Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­re, vals­ty­bi­niø šven­èiø šven­ti­mo, ka­ri­nin­kø lais­va­lai­kio ir kul­tû­ri­niø po­rei­kiø ten­ki­ni­mo klau­si­mai, nu­ma­to­mas bend­ra­dar­bia­vi­mas ini­ci­juo­jant ir ágy­ven­di­nant bend­rus kul­tû­ri­nius, edu­ka­ci­nius pro­jek­tus, da­ly­va­vi­mas bend­ruo­se ren­gi­niuo­se.

Su­tar­tá pa­si­ra­šë Avia­ci­jos ba­zës va­das plk. ltn. Vir­gi­ni­jus Ste­po­na­vi­èius ir Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mual­das Ju­zu­ko­nis.

Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro in­for­ma­ci­ja

Ket­vir­ta­die­ná Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­ne Rad­vi­liš­ky­je vy­ko va­dø pa­si­kei­ti­mo ce­re­mo­ni­ja. Be­veik še­še­rius me­tus ba­ta­lio­nui va­do­va­vu­sá ma­jo­rà Ri­èar­dà Ja­ru­se­vi­èiø pa­kei­të ma­jo­ras Ro­lan­das Grei­bus.

Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­nas gy­vuo­ja dvy­lik­tus me­tus. Be­veik še­še­rius me­tus jam va­do­va­vo ma­jo­ras Ri­èar­das Ja­ru­se­vi­èius. Pa­sak jo, per tuos me­tus bu­vo gau­ta nau­ja gink­luo­të, pe­rei­ta prie vie­nin­gos sis­te­mos, per­si­kel­ta á da­bar­ti­nes pa­tal­pas, at­si­sa­ky­ta šauk­ti­niø.

Per va­dø pa­si­kei­ti­mo ce­re­mo­ni­jà ma­jo­ras R. Ja­ru­se­vi­èius per­da­vë vë­lia­và Ka­ri­niø oro pa­jë­gø va­dui Ed­var­dui Ma­þei­kiui, ku­ris jà per­da­vë nau­jam ba­ta­lio­no va­dui ma­jo­rui R. Grei­bui, tar­na­vu­siam Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­ne.

Kai 2000-ai­siais bu­vo ku­ria­mas ba­ta­lio­nas, lau­kiant at­vyks­tant pir­mo­jo ba­ta­lio­no va­do, ri­kiuo­të­je bu­vo tik 14 ka­riø, da­bar ba­ta­lio­ne jø tar­nau­ja apie 300. Ge­ne­ro­las ma­jo­ras E. Ma­þei­kis sa­ko, kad šis ba­ta­lio­nas uni­ka­lus tuo, kad vie­nin­te­lis ga­li rea­liai ko­vo­ti su oro tai­ki­niais.

Ka­ri­nin­kams, pa­lie­kan­tiems da­li­ná, tra­di­ciš­kai átei­kia­ma pir­mo­sios ba­ta­lio­no gink­luo­tës pa­tran­kos L70 šo­vi­nio tû­ta. Ji áteik­ta ir ma­jo­rui

R. Ja­ru­se­vi­èiui, ku­ris tæs tar­ny­bà ka­ri­niø oro pa­jë­gø in­þi­ne­ri­në­je tar­ny­bo­je.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka ga­vo do­va­nø se­nø ver­tin­gø lei­di­niø – „Lie­tu­vos“ kny­gy­no Šiau­liuo­se iš­leis­tø 1929, 1932, 1935 ir 1940 me­tø ka­len­do­riø, þur­na­lø „Nau­jo­ji vai­di­lu­të (1939 m.), „Mo­ti­na ir vai­kas (1934 m.), „Mû­sø Vil­nius“ (1937 m.), „Ge­le­þin­ke­li­nin­kas“ (1935, 1936, 1940 m.) ir kt.

Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos archyvo nuotr.

Šiuos ir ki­tus spau­di­nius – se­nus pro­spek­tus, kvie­ti­mus, pro­gra­mas – pa­do­va­no­jo Pa­lan­go­je gy­ve­nan­tis Al­gi­man­tas Ur­bo­nas. Jis gi­më ir mo­kë­si Kau­ne, iki pen­si­jos dir­bo Pro­jek­ta­vi­mo ins­ti­tu­te in­þi­nie­riu­mi. Dar­bo rei­ka­lais yra iš­va­þi­në­jæs vi­sà Lie­tu­và. Ne kar­tà yra pa­bu­vo­jæs ir Rad­vi­liš­ky­je, ku­ria­me gy­ve­no švie­sios at­min­ties jo te­ta Ele­na Zig­man­tai­të. Nuo ma­þens do­më­jo­si ko­lek­cio­na­vi­mu. Pro­gai pa­si­tai­kius, vis ási­gy­da­vo ávai­riø spau­di­niø. Su­lau­kæs gar­baus am­þiaus, nu­ta­rë juos pa­do­va­no­ti tiems, ku­rie pa­si­rû­pins, kad jie bû­tø vi­siems priei­na­mi ir tin­ka­mai sau­go­mi.

Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos in­for­ma­ci­ja

Pa­si­tik­rin­ti þi­niø vël kvie­èia Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas. Šie­met, kaip ir kas­met, no­rin­tie­siems lai­ky­ti eg­za­mi­nà ir siek­ti aukš­èiau­sio áver­ti­ni­mo du­ris at­ve­ria Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bës. Eg­za­mi­no or­ga­ni­za­to­rei Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai bend­ra­dar­biau­jant su Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­biø aso­cia­ci­ja, Kons­ti­tu­ci­jos þi­niø pa­tik­ri­ni­mas vyks­ta mies­tø ir ra­jo­nø sa­vi­val­dy­bë­se. Èia eg­za­mi­nà kvie­èia­mi lai­ky­ti suau­gu­sie­ji ir ki­ti Lie­tu­vos pi­lie­èiai bei tei­si­ná iš­si­la­vi­ni­mà tu­rin­tie­ji ar tei­sæ stu­di­juo­jan­tie­ji.

Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­no pir­ma­sis eta­pas vyks spa­lio 6 d., ket­vir­ta­die­ná, 12 val. Pir­mo­jo eta­po da­ly­viai, tei­sin­gai at­sa­kæ á ne ma­þiau nei 25 tes­to klau­si­mus iš 30, tu­rës tei­sæ da­ly­vau­ti ant­ra­ja­me Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­no eta­pe. Apie pa­te­ki­mà á ki­tà eta­pà jie bus in­for­muo­ti as­me­niš­kai. Ant­ra­sis eg­za­mi­no eta­pas vyks spa­lio 18 d., ant­ra­die­ná, 12 val. Ja­me teks at­sa­ky­ti á 19 tes­to ir vie­nà at­vi­rà klau­si­mà (trum­pa esë).

Kon­kur­so da­ly­viø dar­bus cent­ra­li­zuo­tai ver­tins spe­cia­li eks­per­tø ko­mi­si­ja. Nu­ga­lë­to­jais taps tei­sin­giau­siai ar­ba be klai­dø á klau­si­mus at­sa­kæ da­ly­viai.

Eg­za­mi­no ko­mi­si­jai su­skai­èia­vus re­zul­ta­tus, bus išaiš­kin­tas 21 pri­zi­nin­kas – kiek­vie­no­je ka­te­go­ri­jo­je po 3.

Eg­za­mi­nà mies­tø ir ra­jo­nø sa­vi­val­dy­bë­se ke­ti­nan­tys lai­ky­ti as­me­nys kvie­èia­mi re­gist­ruo­tis ad­re­su http://egzaminoanketa.lry­tas.lt/

Jei vis dël­to në­ra ga­li­my­bës at­vyk­ti á sa­vi­val­dy­bes, vi­si no­rin­tie­ji eg­za­mi­nà ga­lës lai­ky­ti in­ter­ne­tu. Šie­met in­ter­ne­tu eg­za­mi­nà ga­lës lai­ky­ti ir tei­si­nin­kai bei tei­sës stu­den­tai, ku­rie iki šiol ga­lë­jo þi­nias pa­si­tik­rin­ti tik sa­vi­val­dy­bë­se. Lai­kan­tie­ji eg­za­mi­nà in­ter­ne­tu ga­lës pre­ten­duo­ti á ak­ci­jos rë­më­jø ásteig­tus pri­zus.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je eg­za­mi­nas vyks Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës švie­ti­mo ir spor­to pa­slau­gø cent­ro Suau­gu­siø­jø ir jau­ni­mo ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo sky­riu­je (Da­riaus ir Gi­rë­no g. 27, Rad­vi­liš­ky­je, áë­ji­mas iš kie­mo pu­sës nuo Prû­de­lio gat­vës).

No­rin­èius da­ly­vau­ti eg­za­mi­ne Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës gy­ven­to­jus kvie­èia­me iki 2011 m. spa­lio 5 d. 17 val. pa­pil­do­mai uþ­si­re­gist­ruo­ti tel.: (8~422) 691 34, 8~620 745 92. Kvie­èia­me da­ly­vau­ti!

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Šian­dien Rad­vi­liš­ky­je, Pri­si­kë­li­mo apy­gar­do­je, vyk­ta vie­nos die­nos kul­tû­ri­nis-edu­ka­ci­nis „su­bruz­di­mas“ par­ti­za­nø te­ma.

Ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja Ais­të Smil­ge­vi­èiû­të, gru­pë „Sky­lë“, jau­nie­ji bar­dai, is­to­ri­kai ir net Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai. Da­ly­viai tu­rës pro­gà ke­liau­ti par­ti­za­nø ke­liais, pa­si­klau­sy­ti is­to­ri­kø pa­sa­ko­ji­mø, da­ly­vau­ti vik­to­ri­no­je, su­si­tik­ti su eu­ro­par­la­men­ta­rais, pa­þiû­rë­ti do­ku­men­ti­ná fil­mà, pa­si­gro­þë­ti pa­ro­da, pa­si­klau­sy­ti mu­zi­kuo­jan­èio jau­ni­mo.

Par­ti­za­nai, Lie­tu­vos lais­vës ko­vo­to­jai, am­þiams bus Të­vy­nës pa­trio­tø pa­vyz­dys. Nep­rik­lau­so­my­bës ko­vø vie­tos Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne pri­me­na la­bai svar­bius Lie­tu­vai is­to­ri­nius ávy­kius. Bû­tent Rad­vi­liš­ky­je 1949 m. ávy­ko vi­sos Lie­tu­vos par­ti­za­nø va­dø su­va­þia­vi­mas, prië­mæs Lie­tu­vos Lais­vës ko­vø Sà­jû­dþio va­sa­rio 16-osios dek­la­ra­ci­jà, bu­vo ákur­tas Lie­tu­vos lais­vës ko­vos sà­jû­dis (LLKS), su­da­ry­ta vy­riau­sio­ji par­ti­za­nø va­do­vy­bë.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je ap­si­lan­kë Kau­ne gy­ve­nan­èios kraš­tie­tës Ele­na Ado­mai­ty­të-Cem­no­lons­kie­në, Ni­jo­lë Plun­gai­të-Šid­laus­kie­në ir Lai­ma Sa­jie­në. Tai bu­vo sa­vo­tiš­kos kau­nie­èiø þval­gy­bos, kaip plë­to­ti ir stip­rin­ti ry­šius su gim­ti­ne.

Vieš­nios ap­si­lan­kë Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je. Jas prië­mæs Sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Pra­ne­vi­èius pa­pa­sa­ko­jo apie ra­jo­nà, iš­klau­së pa­siû­ly­mø áam­þin­ti kai ku­riø iš­ki­liø kraš­tie­èiø at­mi­ni­mà nau­jais gat­viø pa­va­di­ni­mais.

Vieš­na­gë pra­tæs­ta Vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Jos di­rek­to­rë, Të­viš­kë­nø klu­bo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Al­do­na Ja­nu­še­vi­èie­në pa­ro­dë bib­lio­te­kos pa­tal­pas, kar­tu su sky­riø dar­buo­to­jais pa­pa­sa­ko­jo apie veik­là, nau­jo­ves ir puo­se­lë­ja­mas tra­di­ci­jas. Vieš­nios dþiau­gë­si ge­rais dar­bais ir pa­si­kei­ti­mais gim­ti­në­je, pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais iš sa­vo rad­vi­liš­kie­tiš­kø me­tø, pa­pa­sa­ko­jo apie Kau­ne gy­ve­nan­èius kraš­tie­èius ir jø sie­kius gar­sin­ti sa­vo kraš­tà. Tar­ta­si dël to­les­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, ry­šiø su Vil­niaus rad­vi­liš­kie­èiø bend­ri­ja, da­ly­ta­si idë­jo­mis, kaip bend­rai pri­si­dë­ti ki­tà­met mi­nint Rad­vi­liš­kio 445 me­tø su­kak­tá.

Per­nai Kau­ne, Mai­ro­nio li­te­ra­tû­ros mu­zie­ju­je, ávy­ko šia­me mies­te gy­ve­nan­èiø aukš­tai­èiø (ir rad­vi­liš­kie­èiø) sam­bû­ris. Á já bu­vo pa­kvies­ti Vil­niaus rad­vi­liš­kie­èiø bend­ri­jos at­sto­vai bei Rad­vi­liš­kio kraš­to de­le­ga­ci­ja. Ta­da pri­sta­ty­tas Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos lei­dþia­mas þur­na­las „Rad­vi­liš­kio kraš­tas“, pa­bend­rau­ta. Tai bu­vo su­ma­ny­mo ákur­ti Kau­no rad­vi­liš­kie­èiø bend­ri­jà pra­dþia. Šie­met toks pa­da­li­nys ten ir su­bur­tas. Iš­rink­ta jo val­dy­ba, pir­mi­nin­kau­ti pa­ti­kë­ta Vy­tau­to Di­dþio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rei dak­ta­rei Lai­mai Sa­jie­nei.

Su­si­ti­ki­mas Rad­vi­liš­ky­je bu­vo pir­ma­sis Kau­no rad­vi­liš­kie­èiø bend­ri­jos at­sto­vø vi­zi­tas.

Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je ati­da­ry­ta ju­bi­lie­ji­në kraš­tie­èio dai­li­nin­ko, ki­lu­sio iš Še­du­vos, Ry­èio Mar­ti­nio­nio ta­py­bos dar­bø pa­ro­da „In vi­no ve­ri­tas“. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­ma 13 ávai­raus dy­dþio, ryš­kiø spal­vø dar­bø, ku­rie, pa­sak au­to­riaus, nu­ta­py­ti sim­bo­liø kal­ba. Dai­li­nin­kas tei­gë, kad tai – jo pa­sà­mo­nës min­tys ir vaiz­di­niai, iš­reikš­ti ta­py­ba.

Rytis Martinionis parodà Radviliškyje surengë pirmà kartà. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës archyvo nuotr.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me R. Mar­ti­nio­nis pa­sa­ko­jo, kad pie­šia nuo vai­kys­tës, to­dël jam dël pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mo ne­ki­lo abe­jo­niø. Të­vai, ma­tæ sû­naus po­lin­ká pieš­ti, nu­ve­dë já á dai­lës mo­kyk­là, po to stu­di­juo­ta Ta­li­no dai­lës ins­ti­tu­te, ku­ria­me

R. Mar­ti­nio­nis bai­gë me­ni­nio stik­lo spe­cia­ly­bæ.

Stu­di­jø me­tais pa­më­gæs jû­rà, dai­li­nin­kas il­gai­niui per­si­kë­lë gy­ven­ti á Klai­pë­dà. Jis da­bar sëk­min­gai dir­ba pe­da­go­gi­ná dar­bà Eduar­do Bal­sio me­nø gim­na­zi­jo­je, yra Lie­tu­vos dai­li­nin­kø sà­jun­gos na­rys. La­bai daþ­nai sa­vo dar­bus eks­po­nuo­ja Klai­pë­dos „Ba­ro­ti“ ga­le­ri­jo­je, ku­ri yra dai­li­nin­ko me­ce­na­tas. Dai­li­nin­kà Ry­tá Mar­ti­nio­ná þi­no ne tik Lie­tu­vos me­no më­gë­jai – jo dar­bais þa­vë­jo­si ir Ita­li­jos, Vo­kie­ti­jos, Šve­di­jos, Da­ni­jos me­no ger­bë­jai.

Šven­tës me­tu kraš­tie­tá svei­ki­no á pa­ro­dos ati­da­ry­mà at­vy­kæ drau­gai ir gi­mi­nai­èiai. Vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rë Al­do­na Ja­nu­še­vi­èie­në pa­dë­ko­jo dai­li­nin­kui uþ pir­mà kar­tà Rad­vi­liš­ky­je su­reng­tà pa­ro­dà, pa­svei­ki­no su ju­bi­lie­ju­mi.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je ap­si­lan­kë Eu­ro­pos jau­niø ir suau­gu­siø­jø kos­mi­niø mo­de­liø èem­pio­na­to pri­zi­nin­kai, bron­zos me­da­liø lai­më­to­jai, Vaiþ­gan­to gim­na­zi­jos gim­na­zis­tai Vy­tau­tas Boþ­nis, Man­tas Raz­gai­tis, Ka­ro­lis Si­mai­tis ir jø va­do­vas mo­ky­to­jas eks­per­tas Vik­to­ras Kar­mo­nas.

Jau­nie­ji spor­ti­nin­kai rug-p­jû­èio më­ne­sio pa­bai­go­je Bu­zau mies­te (Ru­mu­ni­ja) vy­ku­sia­me èem­pio­na­te at­sto­va­vo Lie­tu­vos jau­niams. Be jau­ni­mo, èem­pio­na­te jiems pa­dë­jo suau­gu­siø­jø at­sto­vas, Lie­tu­vos avia­ci­jos ins­ti­tu­to stu­den­tas Þil­vi­nas Au­gë bei Pau­lis Ne­ve­doms­kas. Iš vi­so èem­pio­na­te run­gë­si try­li­ka suau­gu­siø­jø ir vie­nuo­li­ka jau­niø ko­man­dø.

Pa­sak spor­ti­nin­kø va­do­vo V. Kar­mo­no, jau iš­vyks­tant juos pa­ly­dë­jo sëk­mës þenk­las – stip­rus lie­tus. Ir jis ne­su­me­la­vo, nes jau­nie­ji spor­ti­nin­kai grá­þo na­mo su per­ga­le – èem­pio­na­te iš­ko­vo­ta tre­èio­ji ko­man­di­në vie­ta. V. Kar­mo­nas sa­kë, kad Ru­mu­ni­jo­je vyks­tan­èiuo­se èem­pio­na­tuo­se jø ko­man­da da­ly­vau­ja jau tre­èià kar­tà, o iš 17 iš­ko­vo­tø me­da­liø komp­lek­tø 8 komp­lek­tai yra iš­ko­vo­ti Ru­mu­ni­jo­je.

Rad­vi­liš­kie­èiø ko­man­da run­gë­si tri­jo­se rung­ty­se. Mo­de­liø su pa­ra­šiu­tu S-3-A kla­së­je ko­man­da uþë­më tre­èià vie­tà. K. Si­mai­tis šio­je rung­ty­je lai­më­jo šeš­tà­jà, o V. Boþ­nis – sep­tin­tà vie­tà. Mo­de­liø su pro­pe­le­riu S-9-A kla­sës var­þy­bo­se ko­man­da pel­në tre­èià vie­tà. m. Raz­gai­tis šio­je rung­ty­je bu­vo sep­tin­tas,

V. Boþ­nis – de­šim­tas. Mo­de­liø su juos­te­le S-3-A kla­së­je ko­man­da uþë­më penk­tà vie­tà.

Jau­nie­ji spor­ti­nin­kai iš Ru­mu­ni­jos par­si­ve­þë Tarp­tau­ti­nës ae­ro­nau­ti­kos fe­de­ra­ci­jos dip­lo­mus, me­da­lius ir tau­res, o jø va­do­vas ap­do­va­no­tas dviem fe­de­ra­ci­jos me­da­liais ir ša­lies, èem­pio­na­to or­ga­ni­za­to­rës, me­da­liu.

Kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo spor­to en­tu­zias­tas pa­mi­në­jo, kad ren­gian­tis var­þy­boms su­si­du­ria­ma ne tik su ma­lo­nu­mu, bet ir su pro­ble­mo­mis. Vie­na pa­grin­di­niø – trûks­ta áran­gos tin­ka­mam tech­ni­niam pa­si­ren­gi­mui, pir­miau­sia – stak­liø. Ki­ta pro­ble­ma – ko­man­dos ap­ran­ga, ku­ri jau su­si­dë­vë­ju­si.

V. Kar­mo­nas pa­dë­ko­jo Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës va­do­vams uþ pa­lai­ky­mà ir nuo­la­ti­næ pa­ra­mà. Ki­tais me­tais Eu­ro­pos kos­mi­niø mo­de­liø èem­pio­na­tas nu­ma­to­mas Slo­va­ki­jo­je.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Šiau­liø re­gio­no plët­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis ir Ukrainos Èerkasø srities tarybos atstovas praë­ju­sá penk­ta­die­ná pa­si­ra­šë tarp­tau­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mà dël pre­ky­bi­nio-eko­no­mi­nio, moks­li­nio-tech­ni­nio ir kul­tû­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo.

Su­tar­tá pa­si­ra­šë Va­le­ri­jus Pet­ro­vi­èius Èer­nia­kas, Èer­ka­sø sri­ties (Uk­rai­na) ta­ry­bos pir­mi­nin­kas. Jis pa­mi­në­jo, kad Šiau­liø ir Èer­ka­sø re­gio­nai tu­ri daug bend­rø sà­ly­èio taš­kø, abie­juo­se re­gio­nuo­se vys­to­mos pa­na­šios pra­mo­nës ša­kos: me­die­nos per­dir­bi­mas, dur­piø ga­vy­ba ir pan. Ser­ge­jus Riab­ce­vas, pir­ma­sis Èer­ka­sø sri­ties vals­ty­bi­nës ad­mi­nist­ra­ci­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, pa­pra­šë Šiau­liø re­gio­no plët­ros ta­ry­bos skir­ti dau­giau dë­me­sio bend­ra­dar­bia­vi­mui ko­mu­na­li­nio ûkio, van­dent­var­kos sri­ty­se.

Šiau­liø re­gio­no plët­ros ta­ry­ba ir Èer­ka­sø sri­tis su­ta­rë rem­ti moks­li­nio-tech­ni­nio ir hu­ma­ni­ta­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo vys­ty­mà ir pra­mo­nës, þe­mës ûkio, trans­por­to ir pre­ky­bos, moks­lo, tech­ni­kos, ug­dy­mo, kul­tû­ros ir me­no, tu­riz­mo ir spor­to, eko­lo­gi­jos ir ra­cio­na­laus gam­ti­niø re­sur­sø nau­do­ji­mo plë­to­ji­mà.

Su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo ce­re­mo­ni­jo­je Šiau­liø re­gio­no plët­ros ta­ry­bai at­sto­va­vo Šiau­liø ap­skri­ties sa­vi­val­dy­biø me­rai. Ce­re­mo­ni­ja vy­ko Šiau­liø ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Þe­mës ûkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­èius, vie­šë­da­mas Rad­vi­liš­ky­je, ap­si­lan­kë ke­lio­se ámo­në­se, su­si­ti­ko su ûki­nin­kais, su Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­biø aso­cia­ci­jos Þe­mës val­dy­mo ir kai­mo rei­ka­lø ko­mi­te­to na­riais ap­ta­rë þem­dir­biams ak­tua­lius klau­si­mus.

Rad­vi­liš­kio, Ši­lu­tës, Pa­ne­vë­þio, Ro­kiš­kio, Ša­kiø, Anykš­èiø ra­jo­nø sa­vi­val­dy­biø me­rai, Þe­mës ûkio mi­nis­te­ri­jos at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai, Na­cio­na­li­nës mo­kë­ji­mo agen­tû­ros ir Na­cio­na­li­nës þe­mës tar­ny­bos va­do­vai, be­lauk­da­mi mi­nist­ro, ap­si­lan­kë Rad­vi­liš­kio ma­ši­nø ga­myk­lo­je. Jos di­rek­to­rius J. Þë­kas su­pa­þin­di­no juos su ámo­nës ga­mi­niais, skir­tais bio­ku­rui ga­min­ti, ku­rie ke­le­rius me­tus iš ei­lës yra áver­ti­na­mi aukš­tais ap­do­va­no­ji­mais. Ámo­nës di­rek­to­rius pa­si­dþiau­gë, kad mi­nist­ras K. Star­ke­vi­èius pir­ma­sis at­krei­pë dë­me­sá á bio­ku­ro ga­my­bos áren­gi­nius. Po to, kai Lie­tu­vos ûki­nin­kams pra­dë­tas su­bsi­di­juo­ti bio­ku­ro áren­gi­niø ási­gi­ji­mas, Rad­vi­liš­kio ma­ši­nø ga­myk­la Lie­tu­vos ûki­nin­kams par­da­vë dau­giau bio­ku­rui ga­min­ti skir­tø áren­gi­niø. Da­bar Lie­tu­vo­je jau nau­do­ja­ma 10 to­kiø áren­gi­niø, uþ­sie­nyje par­duo­ti 27 áren­gi­niai.

At­vy­kæs þe­mës ûkio mi­nist­ras vi­sus pa­kvie­të á Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bæ, kur pri­sta­të as­bes­to ša­li­ni­mo iš gy­ve­na­mø­jø pa­sta­tø sto­go dan­gø pro­gra­mà. Pa­sak mi­nist­ro, pri­va­tiems as­me­nims bus kom­pen­suo­ja­ma iki 50 pro­c. iš­lai­dø nau­jai sto­go dan­gai. Pla­nuo­ja­ma, kad pa­raiš­kø prië­mi­mas tu­rë­tø pra­si­dë­ti jau ne­tru­kus, kad 2012 me­tais kai­mo gy­ven­to­jai jau ga­lë­tø pra­dë­ti keis­ti sto­gus. Pla­nuo­ja­ma pa­keis­ti apie 15 tûkst. sto­gø.

Ka­bë­ta ir apie ki­tus ak­tua­lius klau­si­mus: tie­sio­gi­niø iš­mo­kø mo­kë­ji­mo ter­mi­nus, su­tar­èiø su grû­dø su­pir­kë­jais su­da­ry­mà, ga­li­my­bæ mies­to fon­di­næ þe­mæ, kur da­bar daþ­nai ply­ti ap­leis­ti ir pikt­þo­lë­mis apau­gæ lau­kai, iš­nuo­mo­ti ûki­nin­kams, kad jie ga­lë­tø jà dirb­ti.

Pa­sak mi­nist­ro K. Star­ke­vi­èiaus, prio­ri­te­tà mi­nis­te­ri­ja ski­ria ak­ty­viems ûki­nin­kams, ku­rie tik­rai ak­ty­viai vyk­do ûki­næ veik­là ir sten­gia­si stip­rin­ti eko­lo­gi­niø ûkiø prie­þiû­rà, kad pa­ra­ma bû­tø tiks­lin­gai pa­nau­do­ja­ma.

Su­si­ti­ki­me ap­tar­ta dar vie­na Lie­tu­vos pro­ble­ma – pa­se­nu­sios me­lio­ra­ci­jos sis­te­mos. Mi­nist­ras tei­gë, kad šis klau­si­mas tu­ri bû­ti spren­dþia­mas Lie­tu­vos mas­tu ir rei­kia ieš­ko­ti bû­dø, kaip fi­nan­suo­ti bû­si­mus dar­bus.

LR Sei­mo Kai­mo rei­ka­lø ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ed­mun­das Pu­pi­nis pri­sta­të Sei­me svars­to­mus nau­jus su þe­mës ûkiu su­si­ju­siø ásta­ty­mø pa­kei­ti­mus, tei­sës ak­tø pro­jek­tus.

Þe­mës ûkio mi­nist­ras ap­si­lan­kë ir Rad­vi­liš­kio bio­ku­ro ka­ti­li­në­je, Si­gi­to Kri­vic­ko ámo­në­je „Fas­ma“, ûki­nin­kø Èe­pai­èiø šei­mos ûky­je, ku­rie ûki­nin­kau­ja 900 ha þe­mës plo­te, au­gi­na grû­di­nes kul­tû­ras, cuk­ri­nius run­ke­lius ir uþ­sii­ma veis­li­niø spor­ti­niø þir­gø au­gi­ni­mu, su­si­ti­ko su þem­dir­biais, kai­mo bend­ruo­me­niø va­do­vais, se­niû­nais, se­niû­nai­èiais ir þe­mës ûkio spe­cia­lis­tais se­niû­ni­jo­se, vie­tos veik­los gru­pës „Rad­vi­liš­kio ly­de­ris“ val­dy­bos na­riais, ra­jo­ne esan­èiø prie Þe­mës ûkio mi­nis­te­ri­jos vei­kian­èiø ástai­gø at­sto­vais, te­ri­to­ri­nës vals­ty­bi­nës mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos, þem­dir­biø sa­vi­val­dos or­ga­ni­za­ci­jø, þe­mës ûkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos va­do­vais.

Pa­sak mi­nist­ro, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë ga­li bû­ti pa­vyz­dys ki­toms sa­vi­val­dy­bëms. Ji pui­kiai tvar­ko­si ne tik þe­mës ûkio sri­ty­je, bet su­jun­gia ener­ge­ti­kà su þe­mës ûkiu – bio­ku­rà nau­ja­jai ka­ti­li­nei pri­sta­to vie­tos ûki­nin­kai, Rad­vi­liš­kio mies­to gy­ven­to­jams ne­brangs­ta ši­lu­ma. „Kur në­ra du­jø, ten ma­þiau­sios ši­lu­mos kai­nos. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë yra pa­vyz­dys, kaip mies­to þmo­gus ga­li pui­kiai su­gy­ven­ti su kai­mo þmo­gu­mi, kaip þe­mës ûkis per bend­rus pro­jek­tus su­si­jun­gia su ener­ge­ti­ka. Taip spren­dþia­mos ir eko­lo­gi­jos, ir eko­no­mi­nës pro­ble­mos“, – kal­bë­jo K. Star­ke­vi­èius, ap­si­lan­kæs nau­jo­jo­je Rad­vi­liš­kio mies­to bio­ku­ro ka­ti­li­në­je.

Tà pa­èià die­nà Rad­vi­liš­ky­je vy­ko Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­biø aso­cia­ci­jos Þe­mës val­dy­mo ir kai­mo rei­ka­lø ko­mi­te­to iš­va­þiuo­ja­ma­sis po­së­dis.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­ky­je vie­šë­jæs kul­tû­ros mi­nist­ras Arû­nas Ge­lû­nas ir jo pa­ta­rë­jas Ro­lan­das Kviet­kaus­kas tei­gë esà su­þa­vë­ti èia dir­ban­èiø kul­tû­ros dar­buo­to­jø en­tu­ziaz­mo ir idë­jø.

A. Gelûnas apþiûrëjo Radviliškio miestà bei Burbiškio dvarà. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës nuotr.

Ap­si­lan­kæs Bur­biš­kio dva­re ir Kle­bo­niš­kiø et­nog­ra­fi­nia­me kai­me, mi­nist­ras ti­ki­no ra­dæs dar vie­nà kam­pe­lá Lie­tu­vo­je, kur ga­li­ma pra­leis­ti ato­sto­gas su šei­ma bei ku­ris pui­kiai ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus tarp­tau­ti­nëms kon­fe­ren­ci­joms reng­ti. Jis pa­ti­ki­no, kad Bur­biš­kis yra ta vie­ta, á ku­rià ga­li­ma bû­tø at­veþ­ti uþ­sie­nio ša­liø kul­tû­ros mi­nist­rus. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis mi­nist­rui pa­ro­dë bû­si­mus Še­du­vos kul­tû­ros na­mus, šiuo me­tu ren­gia­mus re­konst­ruk­ci­jai, Še­du­vos baþ­ny­èià. Sve­èiai lan­kë­si Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­re, ap­þiû­rë­jo at­nau­jin­tà di­dþià­jà þiû­ro­vø sa­læ, su­si­pa­þi­no su jos tech­ni­në­mis ga­li­my­bë­mis, iš­klau­së pra­ne­ši­mà apie Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­ro veik­là.

Ap­þiû­rë­jæs Rad­vi­liš­kio vie­šà­jà bib­lio­te­kà, jos kon­fe­ren­ci­jø sa­lë­je mi­nist­ras su­si­ti­ko su Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jais, at­sa­kin­gais uþ kul­tû­ros po­li­ti­kos ágy­ven­di­ni­mà ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je, sa­vi­val­dy­bës kul­tû­ros ástai­gø va­do­vais. Kul­tû­ros si­tua­ci­jà ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je mi­nist­rui A. Ge­lû­nui pri­sta­të Sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tû­ros ir spor­to sky­riaus ve­dë­ja Ge­no­vai­të Juo­dei­kie­në. Ji pri­sta­të sa­vi­val­dy­bë­je ágy­ven­di­na­mus kul­tû­ros pro­jek­tus, kal­bë­jo apie ma­þus kul­tû­ros dar­buo­to­jø at­ly­gi­ni­mus.

A. Ja­nu­še­vi­èie­në, Vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rë, pra­si­ta­rë apie lë­šø trû­ku­mà nau­joms kny­goms ási­gy­ti. Mi­nist­ras pa­þa­dë­jo, kad pa­pil­do­mas kny­gø ási­gi­ji­mo fon­das atei­ty­je tu­rë­tø pa­di­dë­ti, bet neaiš­ku kiek. Jis uþ­si­mi­në ir apie tai, kad skai­ty­mo ska­ti­ni­mas vis dar yra mi­nis­te­ri­jos prio­ri­te­tas. Pa­sak jo, 2011 m. pa­bai­go­je bus at­lie­ka­mas skai­ty­mo si­tua­ci­jos ty­ri­mas.

Su­si­ti­ki­me ap­tar­ti kul­tû­ros dar­buo­to­jø kva­li­fi­ka­ci­jos kë­li­mo, da­lies mo­ki­nio „krep­še­lio“ sky­ri­mo kul­tû­ros ástai­gø vyk­do­mam ne­for­ma­lia­jam ug­dy­mui klau­si­mai. Pa­sak mi­nist­ro, 2012 m. nu­ma­ty­ta 0,5 mln. li­tø dar­buo­to­jø kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti, o mo­ki­nio „krep­še­lio“ klau­si­mas šiuo me­tu de­ri­na­mas su Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras An­ta­nas Èe­po­no­nis, at­sa­kin­gi Sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai ir VšÁ „Vers­li Lie­tu­va“ Vers­lu­mo de­par­ta­men­to at­sto­vë Rad­vi­liš­kio re­gio­ne Auk­së Viz­ba­rie­në su­si­ti­ko su spe­cia­li­zuo­tos Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos bend­ro­vës „Equi­ty and Grant“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Mar­ku Gas­ke­liu ir ap­ta­rë uþ­sie­nio in­ves­tuo­to­jø ga­li­my­bes kur­ti ámo­nes ar ras­ti vers­lo par­tne­riø Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je.

Pa­sak M. Gas­ke­lio, jø bend­ro­vë pa­de­da bend­ra­dar­biau­ti vers­lo ir val­dþios sfe­roms, kon­sul­tuo­ja ámo­nes rin­kos plët­ros, vers­lo vys­ty­mo ga­li­my­biø, pa­si­nau­do­jant ES fon­dø pa­ra­ma, klau­si­mais, pa­ta­ria kom­pa­ni­joms, ku­rios no­ri sta­ty­ti ga­myk­las, kur­ti ámo­nes Vi­du­rio Ry­tø Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos ša­ly­se. Sve­èias siû­lë iš­nau­do­ti ge­rà Rad­vi­liš­kio geog­ra­fi­næ pa­dë­tá, lo­gis­ti­kos ga­li­my­bes (ša­lia ge­le­þin­ke­lis, su­tvar­ky­tas ke­lias, Zok­niø oro uos­tas) bei pa­si­dþiau­gë, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ûkio mi­nis­te­ri­ja tei­gia­mai þiû­ri á uþ­sie­nio in­ves­tuo­to­jus, ir tei­gë, kad jo va­do­vau­ja­ma bend­ro­vë iš­rek­la­ma­vo Lie­tu­và kaip ge­rà vie­tà vers­lui kur­ti.

M. Gas­ke­lio nuo­mo­ne, sa­vi­val­dy­bëms, no­rin­èioms pri­trauk­ti uþ­sie­nio in­ves­tuo­to­jø, rei­kia nu­ma­ty­ti rea­lius tiks­lus, áver­tin­ti sa­vi­val­dy­bës ga­li­my­bes ir po­ten­cia­là. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pa­siû­ly­ta pri­trauk­ti smul­kaus ir vi­du­ti­nio vers­lo ámo­nes, nu­si­sta­ty­ti ke­lias al­ter­na­ty­vias vers­lo vys­ty­mo sri­tis.

Pa­sak Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ro A. Èe­po­no­nio, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë vi­sa­da pri­ta­ria in­ves­ti­ci­joms, jei jø at­si­ra­di­mas ne­prieš­ta­rau­ja bend­riems Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës plët­ros pla­nams. Da­bar þi­no­ma, kad Rad­vi­liš­ky­je esan­èius ke­tu­ris skly­pus, su­for­muo­tus ágy­ven­di­nant ES struk­tû­ri­niø fon­dø re­mia­mà pro­jek­tà „Vers­lo ap­lin­kos ge­ri­ni­mas Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, su­ku­riant pra­mo­ni­nës zo­nos inf­rast­ruk­tû­rà“ vers­lui vys­ty­ti, 99 me­tams iš­si­nuo­mo­jo UAB „Juo­de­liai“ – ámo­në iš Ma­ri­jam­po­lës, uþ­sii­man­ti me­die­nos per­dir­bi­mu. Pa­sak ámo­nës va­do­vø, jau 2013 m. Rad­vi­liš­ky­je ákur­tas ámo­nës pa­da­li­nys tu­rë­tø pra­dë­ti veik­ti. Vie­nas mo­ty­vø, ko­dël pa­si­rink­tas Rad­vi­liš­kis, – ar­ti gau­na­ma þa­lia­va ga­my­bai (la­puo­èiø me­dþiø me­die­na).

Su­si­ti­ki­mo me­tu nu­tar­ta bend­ra­dar­biau­ti su bend­ro­vës „Equi­ty and Grant“ kon­sul­tan­tais, priim­ti uþ­sie­nio vers­li­nin­kø de­le­ga­ci­jas, ypaè jei tarp jø at­si­ras­tø no­rin­èiø­jø kur­ti vers­là Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës te­ri­to­ri­jo­je.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Šio­mis die­no­mis Ru­si­jo­je, Ser­gi­je­vo Po­sa­do ra­jo­ne, vie­ši Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mual­das Ju­zu­ko­nis. pa­grin­di­nis ke­lio­nës tiks­las – grà­þin­ti Ru­si­jos dai­li­nin­kui Vi­ta­li­jui Kal­gi­nui ta­py­bos dar­bø pa­ro­dà.

Uþ­si­mez­gu­si pa­þin­tis tarp Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro ir Ser­gi­je­vo Po­sa­do mies­to dai­li­nin­kø išau­go á drau­gys­tæ. Šiais me­tais Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­re jau ant­rus me­tus iš ei­lës bu­vo su­reng­tos šio mies­to dai­li­nin­kø pa­ro­dos. Ke­lio­në­je R. Ju­zu­ko­nis su­si­ti­ko su vie­tos dai­li­nin­kais Vi­ta­li­ju­mi Kal­gi­nu ir Na­ta­li­ja Kor­ne­va, ku­riø pa­ro­dos taip pat bu­vo eks­po­nuo­ja­mos Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­re ir ra­jo­no ástai­go­se 2010 ir 2011 me­tais.

Rugp­jû­èio më­ne­sá Bo­go­rods­ko­je mies­to me­dþio dro­þë­jø tech­ni­ku­mo dës­ty­to­jai ant­rà kar­tà da­ly­va­vo kul­tû­ros cent­ro or­ga­ni­zuo­ta­me tarp­tau­ti­nia­me ple­ne­re. Šiø meist­rø kû­ri­niais pa­puoš­tas Rad­vi­liš­kio mies­tas. Rad­vi­liš­kio kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­rius vi­lia­si, kad ávy­kæs su­si­ti­ki­mas su Bo­go­rods­ko­je va­do­vais leis abie­jø ša­liø kul­tû­ros sri­ties spe­cia­lis­tams, dai­li­nin­kams, me­dþio dro­þë­jams ak­ty­viai da­ly­vau­ti bend­ruo­se tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se. Rad­vi­liš­kio gy­ven­to­jai ir mies­to sve­èiai ga­lës daþ­niau ma­ty­ti kai­my­ni­nës ša­lies kû­rë­jø dar­bus bei su­si­pa­þin­ti su kai­my­ni­nës ša­lies kul­tû­ra, jos da­bar­ti­mi ir atei­ties per­spek­ty­vo­mis.

Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro in­for­ma­ci­ja

Po vie­su­lo, praû­þu­sio Šiau­liø ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­nuo­se, praë­jo dau­giau nei dvi sa­vai­tës. Gy­ven­to­jai ir þe­mës ûkio bend­ro­vës skai­èiuo­ja nuo­sto­lius ir ti­ki­si vy­riau­sy­bës bei sa­vi­val­dy­biø pa­gal­bos. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë jau krei­pë­si á Fi­nan­sø mi­nis­te­ri­ja, Šiau­liø ra­jo­no - ruo­šia do­ku­men­tus.

Rad­vi­liš­kie­èiai nu­ro­do, kad nuo­sto­liai sie­kia per vie­nà mi­li­jo­nà li­tø. Bu­vo su­griau­tas Kal­no Gra­þio­niø dva­ras, dau­giau nei 100 tûks­tan­èiø li­tø nuo­sto­liø pa­ty­rë ûki­nin­kas Vla­das Mic­kus. Vy­riau­sy­bës re­zer­vo lë­šas ga­li­ma nau­do­ti, jei iš­tin­ka sti­chi­në ne­lai­më ar­ba yra ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja. Ta­èiau vie­su­las tru­ko trum­pai ir nea­ti­tin­ka ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos api­brë­þi­mo. Vy­riau­sy­bë spræs, ar rad­vi­liš­kie­èiai gaus fi­nan­si­næ pa­ra­mà. 100 tûks­tan­èiø li­tø, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë þa­da skir­ti iš sa­vo lë­šø. Tai bus spren­dþia­ma per ta­ry­bos po­së­dá.

Šiau­liø ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë­je nuo­sto­liai te­be­tiks­li­na­mi. Á jà dël fi­nan­si­nës pa­gal­bos jau krei­pë­si 21-as in­di­vi­dua­laus na­mo sa­vi­nin­kas ir dau­gia­bu­èio bend­ri­ja. Mi­në­tiems sa­vi­nin­kams pa­ra­mà skir­ti þa­da ra­jo­no sa­vi­val­dy­bë. Ta­ry­bos po­së­dis vyks rug­së­jo më­ne­sá.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Rugp­jû­èio pra­dþio­je Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës de­le­ga­ci­ja da­ly­va­vo Baus­kës re­gio­no fes­ti­va­ly­je „No­vads, ku­ra sa­tie­kas“. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës de­le­ga­ci­jà ap­si­lan­ky­ti Baus­kë­je pa­kvie­të Baus­kës sa­vi­val­dy­bës me­ras Val­dis Veips.

Su­si­ti­ki­mo me­tu, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ro pa­va­duo­to­jas Ka­zi­mie­ras Au­gu­lis, Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mual­das Ju­zu­ko­nis su sa­vo par­tne­riais, Baus­kës sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­ja ap­ta­rë vyk­do­mo bend­ra­dar­bia­vi­mo tarp Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pro­jek­to ei­gà, to­li­mes­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo per­spek­ty­vas, pa­kvie­të lat­vius á Rad­vi­liš­kio mies­to šven­tæ.

Rad­vi­liš­kie­èiai drau­ge su de­le­ga­ci­ja iš Pak­ruo­jo da­ly­va­vo ávai­riuo­se šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se, lan­kë­si tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re, šven­ti­në­je tau­to­dai­li­nin­kø mu­gë­je, dai­li­nin­kø ir tau­to­dai­li­nin­kø ple­ne­re, ap­þiû­rë­jo re­konst­ruo­tus mies­to sta­dio­nus, se­na­mies­èio gat­væ, re­konst­ruo­ja­mà ka­ted­rà, ku­ria­mà gë­liø ka­ted­rà.

At­sa­ko­ma­sis Baus­kës sa­vi­val­dy­bës de­le­ga­ci­jos vi­zi­tas nu­ma­to­mas rugp­jû­èio 20 d. Rad­vi­liš­kio mies­to šven­tës me­tu. Šio­je šven­të­je, ágy­ven­di­nant Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­gra­mos pro­jek­tà, bus or­ga­ni­zuo­ja­ma Lat­viø kul­tû­ros die­na Rad­vi­liš­ky­je. Šven­të­je lat­viai pri­sta­tys sa­vo tra­di­ci­næ kul­tû­rà, þai­di­mus, liau­dies šo­kius ir mu­zi­kà, or­ga­ni­zuos ak­ci­jas, mais­to de­gus­ta­ci­jas.

Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro in­for­ma­ci­ja

Per vi­sà ša­lá ke­liau­jan­tis „Va­rom uþ Lie­tu­và“ tau­tos ka­muo­lys, rugp­jû­èio 7 d. bu­vo per­duo­tas rad­vi­liš­kie­èiams.

Kamuolá per Radvilišká lydëjo jau­ni­mo mo­kyk­los pa­ga­min­tas trau­ki­nu­kas Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës  nuotr.

Prie mies­to þenk­lo, ke­lio ruo­þe Šiau­liai – Rad­vi­liš­kis, krep­ši­nio ka­muo­lá pa­si­ti­ko mies­to jau­ni­mo mo­kyk­los pa­ga­min­tas trau­ki­nu­kas, Vid­man­to Mi­ku­èio vai­ruo­ja­mas tri­ra­tis bei krep­ši­nio ka­muo­liais iš­puoš­tas au­to­mo­bi­lis. Skan­duo­të­mis ir dai­no­mis Ka­muo­lio va­ry­mo gru­pæ pa­svei­ki­no Rad­vi­liš­kio krep­ši­nio klu­bo „Rad­vi­liš­kis“ Fa­nø klu­bo na­riai. Ka­muo­lys bu­vo per­duo­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riui Al­gi­man­tui Sa­la­ma­ki­nui, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës me­ro pa­va­duo­to­jui Ka­zi­mie­rui Au­gu­liui, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Eu­ge­ni­jui Pra­ne­vi­èiui ir Rad­vi­liš­kio mies­to se­niû­nui Leo­nui Gri­ga­liû­nui. Ap­ke­lia­væs mies­tà ir pa­bu­vo­jæs ke­le­to ámo­niø bei bend­ruo­me­niø na­riø ran­ko­se, ka­muo­lys  ren­gi­nio-kon­cer­to „Kai mû­sø šir­dys pla­ka iš­vien“ me­tu  „il­së­jo­si“ spe­cia­liai áreng­ta­me sto­ve. Tuo­met vy­ko Gat­vës krep­ši­nio 3x3 tur­ny­ras.  Tur­ny­re var­þë­si 13 ko­man­dø dvie­jo­se am­þiaus gru­pë­se. Á sta­dio­nà at­vy­kus Ka­muo­lio va­ry­mo gru­pei, su­þais­tos fi­na­li­nës gat­vës krep­ši­nio var­þy­bos. Pir­mà­jà vie­tà 7–12 me­tø am­þiaus gru­pë­je uþë­më „Vi­ru­so“ ko­man­da, o 13–16 me­tø am­þiaus gru­pë­je – krep­ši­nio ko­man­da „Arai“.

Turnyrui pa­si­bai­gus, krep­ši­nio aikš­te­lë­je su­reng­tos pa­ro­do­mo­sios var­þy­bos, ku­rio­se dël tei­sës va­ry­ti ka­muo­lá Rad­vi­liš­kio mies­to gat­vë­mis su­si­ko­vë Gat­vës krep­ši­nio tur­ny­ro nu­ga­lë­to­jai – krep­ši­nio ko­man­da „Arai“ ir jung­ti­në ko­man­da „Gran­dai“. Rung­ty­nes lai­më­jo „Arø“ krep­ši­nio ko­man­da, ku­riai ir bu­vo su­teik­ta tei­së to­liau tæs­ti þy­gá „Va­rom uþ Lie­tu­và“. Prie Rad­vi­liš­kio mies­to þenk­lo, ke­ly­je Radviliškis – Pakruojis, krep­ši­nio ka­muo­lys bu­vo per­duo­tas „Va­rom uþ Lie­tu­và“ or­ga­ni­za­to­riams.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bës in­for­ma­ci­ja

Mindaugas VILNIUS

Paskutiná vasaros mënesá radviliškieèiams nuobodþiauti tikrai neteks. Jau šá savaitgalá, rugpjûèio 7 d., á Radvilišká atkeliaus kamuolio þygio "Varom uþ Lietuvà" dalyviai. Prie miesto þenklo kelio ruoþe Šiauliai-Radviliškis pasitiktas kamuolys bus lydimas miesto gatvëmis, o centriniame miesto stadione vyks kamuolio sutikimo šventë, kurios metu miestieèius ir sveèius nuotaikingais pasirodymais dþiugins Radviliškio miesto kultûros centro jaunimo breiko grupë "OSB" ir šiuolaikiniø šokiø grupë "Hard dance", šeduvis Virginijus Butkus, šokiø grupë "Flamingas", Radviliškio sporto arenos šokëjø grupë, vyks Kuršënø aviamodeliavimo centro sportininkø, Radviliškio karatë klubo "Kentauras" ir sporto klubo "IR Imperialas" nariø pasirodymai.

Rugpjûèio 15 d. prasidës tarptautinis tautodailininkø pleneras "Kultûros suolelis", kuriame dalyvaus medþio droþëjai ir kalviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Lenkijos bei Latvijos. Dešimt dienø plenero dalyviai miestieèiams demonstruos savo ágûdþius ir amato subtilybes, kurdami suolelius. Anot Radviliškio miesto kultûros centro direktoriaus R. Juzukonio, plenero metu sukurti kûriniai bus pastatyti mieste, paminint Laisvës gynimo ir didþiøjø netekèiø atminimo metus. Bus siekiama áamþinti ne tik nuo represijø nukentëjusiø, á pogrindá ar emigracijà pasitraukusiø þmoniø atminimà, bet ir paminëti M. K. Èiurlionio mirties 100-àsias metines. "Tautodailininkø sukurti suoleliai taps ne tik miesto puošmena, bet ir sukurs naujas erdves, kuriose miestieèiai galës susitikti, skirti pasimatymus, organizuoti ávairius renginius ir prisiminti savo tautos istorijà", – ásitikinæs R. Juzukonis. Jau þinoma, kad vieno suolelio pageidauja geleþinkelieèiai, kitas liks prie Kultûros centro, vienas ar du suoleliai turëtø papuošti á parkà vedantá pësèiøjø takà ir tarsi sujungti prie Kultûros centro esantá skulptûrø parkelá su didþiuoju parku. Nors prognozuoti sunkoka, vis dëlto tikimasi, kad rugpjûèio 25 d., pasibaigus plenerui, miestà turëtø papuošti aštuoni viešosioms erdvëms þaismingumo suteiksiantys suoleliai.

Ko gero, bene svarbiausiu mënesio renginiu taps tradicinë miesto šventë. 444-osioms Radviliškio miesto ákûrimo metinëms paminëti skirtas renginys šiemet vyks rugpjûèio 20 dienà, kaip jau áprasta, Kultûros ir poilsio parke. Nuo pat ryto èia pradës šurmuliuoti mugë, miestieèiai ir miesto sveèiai galës mëgautis ávairiomis pramogomis. Jauniausius šventës dalyvius linksmins "Vaiduoklis", jiems bus skirta Radviliškio viešosios bibliotekos programa "Mano biblioteka – pati šauniausia". Anot Kultûros centro direktoriaus R. Juzukonio, šiemet miesto šventë turës keletà naujø akcentø, vienas kuriø - "Þaliasis kino festivalis", kurio metu miestieèiams bus pateikti trys Petro Abukevièiaus dokumentiniai filmai. Šventës metu radviliškieèiai turës progà susipaþinti su Latvijos kultûra, nes vyks "Latviø kultûros diena Radviliškyje". "Planuojama, kad atvyks apie 70 sveèiø iš Latvijos delegacija, kuri pristatys savo tautos kultûrà - ne tik šokius, dainas, þaidimus, bet ir amatus bei kulinariná paveldà", - teigia A. Juzukonis. Šventës metu tradiciškai bus išrinktas ir apdovanotas miesto garbës pilietis, graþiausios sodybos šeimininkai. Miesto šventë neásivaizduojama be koncertø. Šiemet miestieèius savo pasirodymais linksmins ne tik sveèiø iš Latvijos kolektyvai, bet ir P. Stalionis, A. Makejevas ir grupë "Biplan". Koncertus uþbaigs ugnies fiesta. Naktinë šventës dalis, anot Radviliškio kultûros centro direktoriaus, bus kitokia nei ankstesniais metais – šventës dalyvius nudþiugins vasaros kino festivalis "Sidabrinës gervës naktys 2011". "Šeimos, jaunimas galës sëdëti lauke ir tiesiog po atviru dangumi mëgautis geriausiais pastarojo meto lietuviškais filmais. Manau, kad toks baigiamasis šventës akordas gal ir netikëtas, bet labai ádomus", - ásitikinæs R. Juzukonis.

Rugpjûèio 24-25 d. Radviliškyje, Šeduvoje ir Šiauliuose bus organizuojamas vargonø muzikos festivalis "Vargonø legendos". Tai jau antrasis toks festivalis, kuriame šiemet dalyvaus maestro Bernardas Vasiliauskas, prof. Algirdas Budrys, sveèiai iš Lenkijos bei vietos vargonininkai. Rugpjûèio 24 d. planuojami koncertai Šeduvos Šv. Kryþiaus Atradimo baþnyèioje ir Šiauliø Šv. apaštalø Petro ir Pauliaus katedroje, o rugpjûèio 25 d. baigiamasis koncertas vyks Radviliškio Švnè. Mergelës Marijos Gimimo baþnyèioje. Festivalio tikslas, anot R. Juzukonio, suvienijus vargonininkus mëgëjus ir profesionalus pristatyti visuomenei vargonus ne tik kaip tam tikrà religiniø apeigø dalá, bet ir kaip koncertiná, kartais nepelnytai primirštà instrumentà.

Liepos 26 dienà Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos paveikslø galerijoje "apsigyveno" menininkas Mikalojus Konstantinas Èiurlionis, tiksliau – jo darbø reprodukcijos, kurios atkeliavo iš Vilniaus memorialinio kultûros centro "Èiurlionio namai". Paroda pavadinta "M. K. Èiurlionio vizijø ir harmonijos pasaulis" ir skirta menininko 100-osioms mirties metinëms paminëti. Tai jau antroji "Èiurlionio namø" surengta paroda Radviliškio viešojoje bibliotekoje.

"Èiurlionio namø" direktorius, menotyrininkas Stasys Urbonas parodos lankytojams išsamiai papasakojo apie M. K. Èiurlionio kûrybos, kartu ir Lietuvos meno pristatymà daugelyje uþsienio valstybiø, apie labai svarbø vietos, laiko parinkimà bei visuomenës paruošimà M. K. Èiurlionio kûrybai priimti, nes iki 2000-øjø Europa beveik neþinojo lietuviø menininko. Dël aktyvios "Èiurlionio namø" veiklos europieèiai susipaþino su M. K. Èiurlionio kûryba, jà ávertino Prancûzija, Italija, Slovënija, Lenkija, kitos Europos bei pasaulio šalys. Ir šios parodos eksponatai neseniai gráþo iš Krokuvos. Pristatyti M. K. Èiurlioná kaip Lietuvos menininkà – pagrindinis Vilniaus memorialinio kultûros centro "Èiurlionio namai" tikslas.

Parodoje "M. K. Èiurlionio vizijø ir harmonijos pasaulis" eksponuojama 20 ávairiu laiku sukurtø menininko darbø reprodukcijø. Paroda bus eksponuojama iki rugsëjo 7 dienos.

Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Penktadiená Daugyvenës istorijos muziejaus-draustinio teritorijoje, Kleboniškiø pušyne, nuleista vaikø etnokultûrinës stovyklos "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai daro" vëliava. Praëjusá sekmadiená atidarytoje stovykloje ilsëjosi per 60 vaikø iš visos Lietuvos. Jie susipaþino su senoliø tradicijomis, klausësi etnokultûriniø paskaitø, susipaþino su droþybos, kalvystës, juostø pynimo, lipdymo iš molio, pynimo iš vyteliø ir kitais tradiciniais lietuviø amatais.

Stovyklos vëliavos pakëlimo šventëje dalyvavo ir vaikams apie kalendorines šventes pasakojo viena áþymiausiø Lietuvos etnologiø Graþina Kadþytë, kuri savaitrašèiui "Šiauliai plius" sakë, jog toks laisvalaikio organizavimas yra sveikintinas, nes "prarandame kaimus ir miestelius, visi gyventojai koncentruojasi miestuose, vaikai lieka ant asfalto, o tokiuose stovyklose jie suþino, kà geriausiai sukûrë tëvai ir seneliai".

Etnologë ásitikinusi, jog neámanoma sustabdyti tradicijø ir pasakyti, kad šventës vienaip ar kitaip turi bûti švenèiamos, daug kà koreguoja laikas. Negalima, tarsi pasiþiûrëjus filmà, viskà kartoti. "Jei kas nors stebisi, kad muziejuje vaikai neatskyrë linø šepeèio nuo sieto, tai sakau - kodël jie turëtø juos atskirti, nes jie to darbo nedirbs. Visa kita – kalendoriniai, bendrabûvio paproèiai: liaudies etiketas, bendravimas, kuris reikalingas ir dabar. Tad vaikai, tokiose stovyklose suþinojæ senuosius paproèius, galës susikurti tinkamà dabartiniam laikmeèiui bendravimà", - sakë Graþina Kadþytë.

Kleboniškio pušyne iškilo stovyklos vëliava.		Vaikai stovykloje susipaþino su senaisiais lietuviø paproèiais ir tradicijomis. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Dirbtinai atgaivintos šventës vaikams neádomios. Jiems svarbu tai, kà galima "paèiupinëti" ir pajausti. "Galima skaityti pasakas apie Perkûnà, bet jei nebus lietaus su perkûnija, tai neuþsifiksuos, bet jei griaudþia ir vaikas paklausia, kodël þaibuoja, tai senelis gali atsakyti - dievulis griaudþia, nes jûs kaþkà ne taip padarëte, todël jis bruzda ir barasi. Jokie moksliniai traktatai vaiko nepasieks, reikalingi paprasti paaiškinimai", - pasakojo etnologë.

Kalëdos, Uþgavënës, Velykos, Joninës, Vëlinës anksèiau, pasak G. Kadþytës, turëjo tam tikrà prasmæ, þinoma, kai kurie akcentai yra išlikæ: susiburia šeima, domisi vienas kitu, bet daugelis prasmiø nunyko, nes nebe tas laikmetis. "Etnokultûrinëse stovyklose jaunimo nereikia ámesti á jiems neþinomà terpæ, jie turi gyventi savu laiku ir gauti þiniø pamàstyti - ar tai tinka mûsø kasdienybei? Daugiausia vaikai išmoksta þaidimuose ir per þaidimus gali nemaþai kraièio susikrauti", - sakë etnologë.

Radviliškio kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis sakë, kad stovykloje šiemet atostogavo dvigubai daugiau vaikø nei pernai. "Treèius metus veikianti stovykla árodë, kad vaikai susidomëjo etnokultûrine stovykla. Jiems ádomu, kaip gyveno mûsø senoliai, kokius rakandus naudojo", - sakë R. Juzukonis.

Keli vaikai dalyvavo visose trijose stovyklose. Viena jø – Šarûnë. Radviliškietë sakë, kad jai pernai labiausiai patiko juostø pynimas ir senøjø paproèiø paþinimas. Klaipëdietis Ugnius á stovyklà atvyko pirmà kartà. Jis tikëjosi susirasti draugø ir patirti puikiø áspûdþiø, "pailsëti" nuo tëvø ir pasiruošti mokslams. Panašiai kalbëjo ir kiti kalbinti vaikai, kurie norëjo ne tik paþinti senàjà kultûrà, bet ir pasimëgauti maudynëmis.

Treèiadiená iškilmingai atidarytas rekonstruotas kelio Radviliškis–Šiauliai ruoþas. Iškilmëse dalyvavo LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Lietuvos automobiliø keliø direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas, Transporto investicijø direkcijos direktorius dr. Alminas Maèiulis, Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, Šiauliø miesto savivaldybës meras Justinas Sartauskas. Susisiekimo ministras áteikë padëkos raštus labiausiai pasiþymëjusiems rekonstruojant šá kelià. UAB "Šiauliø plentas" generalinis direktorius Juozas Aleksa áteikë simboliná raktà VÁ "Šiauliø regiono keliai" direktoriui Piotrui Bakanovui.

Re­konst­ruo­to ke­lio Radviliškis–Šiauliai ruo­þo atidarymo iš­kil­më­se da­ly­va­vo ir LR su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Pasak Radviliškio rajono savivaldybës mero Antano Èepononio, radviliškieèiai ir tranzitu pravaþiuojantys Radviliškio rajonà vairuotojai dþiaugiasi pagerëjusiu susisiekimu su Šiauliø miestu. Keturiø eismo juostø su þaliàja skiriamàja juosta kelias palengvins ir gerokai sutrumpins daugelio radviliškieèiø, dirbanèiø Šiauliuose, kelionæ á darbà ir namo.

Kelià pašventino ir saugaus eismo palinkëjo Radviliškio parapijos klebonas monsinjoras Gintas Sakavièius. Pirmieji atidarytu keliu pravaþiavæ vairuotojai gavo atminimo dovanëles.

Rekonstruotas 6,5 km ilgio kelio ruoþas, prasidedantis Radviliškio miesto ribose. Árengta antra vaþiuojamoji kelio dalis, nutiesta 1,7 km pësèiøjø ir dviraèiø takø, 11,4 km jungiamøjø keliø.

Keturiø eismo juostø su þaliàja skiriamàja juosta kelyje árengtos trys sankryþos. 60,3 kilometre árengta pirmoji Lietuvoje dviejø eismo juostø "turbo" þiedinë sankryþa – pats saugiausias ir pralaidþiausias vieno lygio sankryþos tipas. Kutiškiø sankryþoje árengta pravaþa jungia abiejose magistralinio kelio pusëse esanèius kelius. Šniûraièiø sankryþoje árengtas vienas didþiausiø Lietuvoje tuneliniø viadukø iš gofruotø lakštø ant monolitiniø betoniniø pamatø. Tunelio ilgis siekia 49,6 m, aukštis – 4,8 m, plotis – 10 metrø. Be to, šioje sankryþoje árengta poþeminë pësèiøjø perëja. Vietinius kelius, sodybas, dirbamus laukus jungia keliai, esantys abiejose magistralës pusëse. Bendras jø ilgis šiame ruoþe – 10 km. Dviratininkams bei pëstiesiems árengtos penkios poilsio aikštelës su suolais, stovais dviraèiams ir šiukšliø dëþëmis, o prie miško – apšviesta poilsio aikštelë su pavësinëmis ir suolais.

Dëmesio skirta aplinkos apsaugos priemonëms: Šniûraièiuose pastatyta akustinë triukšmà maþinanti siena, varliagyviams apsaugoti árengta metalinë tvorelë.

Darbø atlikta uþ daugiau nei 76 mln. litø.

Tai pirmasis 2007-2013 m. atliekamos magistralinio kelio A9 Panevëþys–Šiauliai ruoþo Radviliškis–Šiauliai rekonstrukcijos etapas. Jau vyksta ir antrojo etapo darbai, kuriø metu bus rekonstruotas daugiau nei 9 km ilgio kelio ruoþas, nutiestas Kairiø miestelio aplinkkelis. Darbus numatoma baigti kitø metø lapkritá.

"Šiauliai plius" informacija

Lietuvos darbo birþa paskelbë pastaràjá pusmetá gerëjanèius šalies darbo rinkos rodiklius. Apie situacijà Radviliškio rajone savaitraštis "Šiauliai plius" kalbëjosi su Šiauliø teritorinës darbo birþos Radviliškio skyriaus vedëja Irena Urbeliene.

- Oficialiai teigiama, kad Lietuvoje nedarbas pastaràjá pusmetá sumaþëjo nuo 14,4 iki 11,3 proc. Kokia situacija yra Radviliškyje? Ar tendencijos panašios?

- Tam tikros nedarbo maþëjimo tendencijos jau kurá laikà buvo pastebimos ir pas mus. Geguþës mënesá uþsiregistravo 242 asmenys, birþelá - 210. Geguþës pabaigoje rajone buvo 3159 registruoti bedarbiai, birþelio pabaigoje – 3112. Dabar situacija vël keièiasi - maþdaug porà savaièiø á poskyrá plûsta absolventai. Kasdien uþregistruojame beveik po tris dešimtis jaunø, kà tik mokslus baigusiø jaunuoliø. Toká antplûdá lemia dvi prieþastys. Pirmoji - dalis absolventø skuba registruotis Darbo birþoje besibaimindami, kad netektø mokëti Privalomojo sveikatos draudimo mokesèio. Kita prieþastis – dalis jaunuoliø kuo greièiau nori gauti ástatymais jiems numatytà socialinæ išmokà. Tiesa, norëèiau atkreipti dëmesá á tai, kad neásidarbinæ ar toliau nebestudijuoti nusprendæ absolventai laiko registracijai darbo birþoje dar turi – tai jiems reikëtø padaryti iki rugsëjo pirmosios.

- Prieš metus šalies þiniasklaida paskelbë, kad kas treèias bedarbis yra nesuinteresuotas ieškotis darbo ir tesiekia tik bedarbio statuso bei socialiniø garantijø. Šiemet padëtis esà šiek tiek pagerëjusi, bet piktnaudþiaujanèiøjø vis dar labai daug. Ar tokia situacija ir Radviliškio rajone?

- Egzistuoja tam tikra grupë nenorinèiø ar nesuinteresuotø dirbti asmenø. Bûta atvejo, kai beveik dešimt metø darbo neturintis þmogus visais ámanomais bûdais stengësi išvengti jam siûlomø darbø. Vis dëlto nedrásèiau teigti, kad nenorintys dirbti asmenys sudaro treèdalá bedarbiø. Paprastai, jei þmogui pasiûlome darbà, jis sutinka dirbti. Tarkime, dabar nemaþai bedarbiø siunèiame dirbti viešøjø darbø. Atsisakiusiøjø jø dirbti nebuvo.

- Pernai vasaros pabaigoje gerokai sugrieþtintas Darbo rinkos stebësenos sàlygø ir tvarkos aprašas sukëlë dalies darbo neturinèiø asmenø nepasitenkinimà. Ar vis dar jauèiama sugrieþtintos tvarkos átaka bedarbiø maþëjimui?

- Átaka labiau buvo jauèiama pirmaisiais mënesiais, kai uþ tvarkos paþeidimus bedarbius teko braukti iš sàrašø. Dabar galima teigti, kad sugrieþtinta tvarka davë vaisiø – padëjo atskirti tuos, kurie iš tiesø ieško darbo, nuo tø, kurie registravosi tik dël socialiniø išmokø. Bedarbis turi teises, bet turi ir tam tikras pareigas. Sugrieþtintos tvarkos dëka birþoje registruoti asmenys á jas ëmë þiûrëti gerokai atsakingiau.

- Pastaruoju metu Lietuvoje po truputëlá daugëja darbo pasiûlymø. Kokia situacija Radviliškio rajone?

- Darbo pasiûlymø iš tiesø daugëja ir mûsø rajone. Jei, tarkime, anksèiau galëjome pasiûlyti vos dešimt laisvø darbo vietø, tai, pavyzdþiui, dabar jø yra apie šešiasdešimt. Suprantama, nemenkà átakà tam daro vasaros sezonas – dalis siûlomø darbø yra sezoniniai, pavyzdþiui, darbai pas ûkininkus. Taèiau daugëja ir nuolatinio darbo pasiûlymø.

„Di­dþio­ji da­lis rad­vi­liš­kie­èiø, prieš ke­le­tà me­tø iš­va­þia­vu­siø stu­di­juo­ti á ki­tus mies­tus, šiuo me­tu gráþ­ta ir re­gist­ruo­ja­si pas mus“, – sako Šiauliø teritorinës darbo birþos Radviliškio skyriaus vedëja I. Urbelienë.

- Kokiø profesijø atstovai šiuo metu turi didþiausias galimybes ásidarbinti?

- Kaip ir anksèiau, daþniausiai ieškoma vairuotojø. Turime darbo pasiûlymø siuvëjoms, automobiliø šaltkalviams, miško darbininkams, traktorininkams, pardavëjoms. Pastebime, kad vis daþniau reikia ir statybø sektoriaus darbuotojø. Daþniausiai ieškoma vidutinio lygio kvalifikuotø darbininkø, bet pasitaiko atvejø, kai darbdaviai ieško ir specialistø, ágijusiø aukštàjá išsilavinimà.

- Jei jau prakalbome apie aukštàjá išsilavinimà, tai ar daug besiregistruojanèiø asmenø turi aukštojo mokslo diplomà?

- Daug. Ypaè dabar. Drásèiau teigti, kad didþioji dalis radviliškieèiø, prieš keletà metø išvaþiavusiø studijuoti á kitus miestus, šiuo metu gráþta ir registruojasi pas mus. Sunku pasakyti, kokie jø ateities planai, bet tenka girdëti, kad dalis planuoja pasilikti èia vasarà, o vëliau ieškoti darbo uþsienyje, emigruoti. Šiuo metu situacija tokia, kad galime pasiûlyti darbà kvalifikacijà turinèiam darbininkui, taèiau aukštàjá išsilavinimà turintiems jaunuoliams tai padaryti tikrai sudëtinga. Èia ir kyla klausimas – ar ne geriau bûtø, jei blogesniais paþymiais mokyklà baigæ jaunuoliai, uþuot bet kokia kaina siekæ aukštojo mokslo diplomo, rinktøsi profesiná išsilavinimà ir tokias profesijas, kurias ágijæ turëtø didesnes galimybes ásidarbinti? Darbo birþa savo leidiniuose skelbia ásidarbinimo galimybiø barometrà. Prieš pasirinkdami bûsimas studijas jaunuoliai ir jø tëveliai turëtø atkreipti dëmesá á tà informacijà ir gerai viskà apmàstyti, nes esama tokiø studijø programø, kurios vëliau tiesiog neatsiperka. Liûdna pripaþinti, kad, tarkim, socialinius mokslus, pradiniø klasiø pedagogikà baigæ absolventai šiuo metu praktiškai yra pasmerkti nedarbui.

- Ar mokymo ástaigos rengia specialistus, kuriø dabar darbo rinkai nereikia?

- Galima teigti ir taip. Nors ir skelbiame informacijà apie paklausiausias ir nepaklausiausias profesijas darbo rinkoje, taèiau mokymo ástaigos á jà neatsiþvelgia arba reaguoja labai vangiai. Dabar situacija tokia, kad darbo rinka egzistuoja sau, mokymo ástaigos – sau. Turëtø bûti atsakingiau þiûrima á tai, kokiø profesijø mokyti, kokius specialistus ruošti. Kalbu ne tik apie aukštàsias mokyklas ar kolegijas. Organizuojame mokymus, padedame bedarbiams persikvalifikuoti, ágyti darbo rinkoje paklausias specialybes ir pagal jas ásidarbinti. Bet egzistuoja ir kita problemos pusë. Nutinka taip, kad baigæ mokslus ir ásidarbinæ þmonës po kurio laiko vël gráþta á Darbo birþà. Kodël? Todël, kad susiduria su nesàþiningais, sukèiaujanèiais, nemokanèiais sutartø atlyginimø, verèianèiais dirbti nemokamus viršvalandþius darbdaviais. Mes mëginame su jais tartis, "kariaujame", bet realiai instrumentø, kuriais galëtume pakeisti toká darbdaviø elgesá, neturime. Tai visos Lietuvos problema. Kas bebûtø kalbama, nemaþai daliai darbdaviø bûtina keisti poþiûrá á darbuotojus. Jie turëtø labai gerai pagalvoti, kokiø tikslø siekia – sukurti gerà, efektyviai dirbantá kolektyvà ir siekti ilgalaikio pelno ar vaikytis trumpalaikës naudos. Kà galima pasakyti apie ámonæ, kurioje per pusmetá pasikeièia kone pusë kolektyvo? Kokias išvadas galima daryti, jei, tarkime, á laisvà darbo vietà mes nusiunèiame kvalifikuotà, didelæ patirtá turintá darbuotojà, o po keleto mënesiø jis gráþta á Darbo birþà taip ir negavæs sutarto atlyginimo?

- Tokia situacija, ko gero, duoda papildomo peno ir kalboms apie tinginèius dirbti bedarbius?

- Be abejonës. Kai neatsiranda norinèiøjø uþimti darbo vietos, kyla kalbos apie darbo vengianèius bedarbius. Bet iš tiesø problema neretai yra ir darbdaviø poþiûris bei elgesys. Tikrai nedrásèiau sakyti, kad þmonës tingi dirbti. Tiesiog jie nori, kad uþ darbà bûtø atlyginta. Ir mes èia nekalbame apie kokius nors ypaè didelius atlyginimus. Kaimo vietovëse, kur darbo maþai, þmonës laukia viešøjø darbø - patys skambina, teiraujasi, nes þino, jog uþ tà dviejø trijø mënesiø darbà jiems tikrai bus sumokëta. Šis faktas, manau, leidþia daryti tam tikras išvadas, kad situacija galbût nëra tokia, kaip kartais jà stengiamasi pavaizduoti.

Ar ne geriau bûtø, jei blogesniais paþymiais mokyklà baigæ jaunuoliai, uþuot bet kokia kaina siekæ aukštojo mokslo diplomo, rinktøsi profesiná išsilavinimà ir tokias profesijas, kurias ágijæ turëtø didesnes galimybes ásidarbinti?

Vals­ty­bës die­na Rad­vi­liš­ky­je švæs­ta su „Vai­duok­liu“, Re­ne­san­so mu­zi­ka ir šo­kiais bei Tau­tiš­ka gies­me.

Mi­nint Vals­ty­bës die­nà, Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros ir poil­sio par­ke bu­vo su­reng­ta vai­kø po­pie­të su „Vai­duok­liu“ (K. V. Stumb­riu). Jau­nie­ji rad­vi­liš­kie­èiai ne tik links­mi­no­si klau­sy­da­mie­si „vai­duok­liš­kø“ dai­nø, bet ir var­þë­si dël „Vai­kø ka­ra­liaus“ ti­tu­lo. Po pie­no gë­ri­mo, „eko-k­rep­ši­nio“, ro­ken­ro­lo šo­kio ir ki­tø rung­èiø paaiš­kë­jo, kad dau­giau­sia taš­kø ir pub­li­kos sim­pa­ti­jø pel­në bei „Va­ka­ro ka­ra­lie­ne“ ta­po Ir­mi­na Kor­sa­kai­të.

Kul­tû­ros cent­re vy­ko Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos pro­gra­ma „Re­ve­ran­sas val­do­vams“. „Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.		Daugiausia pub­li­kos sim­pa­ti­jø pel­në bei „Va­ka­ro ka­ra­lie­ne“ ta­po Ir­mi­na Kor­sa­kai­të.

Po ka­ra­liaus rin­ki­mø vi­si su­gu­þë­jo á Mies­to kul­tû­ros cent­rà, kur vy­ko Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos šven­ti­në pro­gra­ma „Re­ve­ran­sas val­do­vams“, ku­rià do­va­no­jo se­no­sios mu­zi­kos ir šo­kio an­samb­lis „Ban­chet­to mu­si­ca­le“ (me­no va­do­vë Jû­ra­të Mi­kiš­kai­të-Vi­èie­në, šo­kë­jø gru­pës va­do­vë Vir­gi­ni­ja Ja­šins­kie­në) ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos so­lis­të Ju­di­ta Lei­tai­të.

Be­veik pil­na þiû­ro­vø sa­lë pa­ni­ro á XV-XVI a. Eu­ro­pos dva­rø at­mos­fe­rà, pri­pil­dy­tà Re­ne­san­so mu­zi­kos, šo­kiø ir dai­nø. Šo­kë­jø, mu­zi­kan­tø ir so­lis­tës rû­bai, ju­de­siai, šo­kio þings­ne­liai, mu­zi­ka al­sa­vo aukš­ta to me­to dva­rø kul­tû­ra.

Pa­sak an­samb­lio va­do­vës, ši pro­gra­ma at­sklei­dþia val­do­vø dva­rø kul­tû­rà. Jo­je at­kur­ta au­ten­tiš­ka se­nø­jø am­þiø dva­sia, LDK ir ki­tø Va­ka­rø Eu­ro­pos kraš­tø Re­ne­san­so kul­tû­ros pa­li­ki­mas. An­samb­lio mu­zi­kan­tai, šo­kë­jai ir so­lis­të J. Lei­tai­të pri­mi­në rad­vi­liš­kie­èiams di­din­gà Lie­tu­vos Di­dþio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tës is­to­ri­jà, le­gen­di­næ Þy­gi­man­to Au­gus­to ir Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tës mei­lës is­to­ri­jà, taip pat Va­zø di­nas­ti­jos val­dy­mo pe­rio­dà ir tuo me­tu kles­të­ju­sià aukš­tà­jà kul­tû­rà, mo­der­nu­mu len­ku­sià net Pran­cû­zi­jà.

Po kon­cer­to þiû­ro­vai ir ar­tis­tai iš­sku­bë­jo á lau­kà ir ša­lia Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tû­ros cent­ro vi­si kar­tu Vals­ty­bës die­nos pro­ga su­gie­do­jo Tau­tiš­kà gies­mæ.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Birþelio 15-16 d. energingai nusiteikæ dviratininkai keliavo "Malûnø keliu". Þygio dalyviai per dvi dienas nuvaþiavo per 130 km, ištvërë lietø, saulæ, priešpriešiná vëjà, "linksmuosius" Šiaulënø kalnelius ir þvyrkelá.

Pernai Radviliškio rajono jaunimo klubui "MIX" ir Radviliškio miesto kultûros centrui apkeliavus devynis rajono malûnus, sudarius maršruto þemëlapá, išklausius pasakojimø apie dar stovinèius unikalius kultûros paveldo objektus, kilo didelis susidomëjimas šiuo maršrutu. Šiemet projektas "Malûnø kelias" orientuotas ne tik á istoriná ir kultûriná paveldà, bet ir á sveikos gyvensenos ir turiningo laisvalaikio leidimo bûdà.

Vëjo malûnai Lietuvoje paplito XVIII a. Tarnavæ iki XX a. vidurio dabar daugelis stovi apleisti ir nepriþiûrimi.		Á dviraèio þygá susiruošë 18 entuziastø.

Þygyje galëjo dalyvauti visi radviliškieèiai. Jauniausiam dalyviui vos 10 metø, vyriausiajam – 58. Á þygá juos birþelio 15 d. rytà palydëjo ir ištvermës palinkëjo rajono meras Antanas Èepononis, Švietimo, kultûros ir sporto komiteto narës Rima Tarbûnienë ir Staselë Janušonienë, Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Rolandas Venckus. Apie šá maršrutà suþinojusi UAB "Baltik vairas" gamyklos administracija nusprendë padovanoti dviratá, kad ateityje bûtø galimybë keliauti šiuo maršrutu ir tiems, kurie neturi galimybës ásigyti tokios priemonës.

Pirmàjà þygio dienà dviratininkai aplankë Vaskoniø malûnà, išgirdo pasakojimà apie Alksniupiø malûnà bei kraštà, pamatë Baisogalos dvarà, kur dalyvavo miestelio šventëje ir nakvojo Baisogalos gimnazijoje. Kità dienà apþiûrëjo Baisogalos malûnà, klausësi pasakojimø apie jo istorijà. Paskutinis "Malûnø kelio" malûnas – Radviliškio, vadinamasis "Bermontininkø", þygeivius pasitiko lietumi. Finišà Radviliškio miesto kultûros centre sëkmingai pasiekë visi 18 dalyviø.

Radviliškio miesto kultûros centro darbuotojai ir Radviliškio rajono jaunimo klubo "MIX" nariai planuoja šá maršrutà ir ekspedicijà detaliai su vaizdine medþiaga aprašyti ir pateikti kaip edukacinæ, kraštotyrinæ medþiagà.

"Šiauliai plius" informacija

Rekonstruojant magistraliná kelià Radviliškis-Šiauliai, šá mënesá pradedamas tiesti Kairiø aplinkkelis. Daugiau nei 7 km ilgio aplinkkelis nuo miestelio nukreips tranzitiná transportà, pagerins eismo saugà.

Šiuo metu intensyvaus eismo magistralinis kelias kerta miestelá. Per Kairius vaþiuoja daug krovininio transporto, todël tai tampa našta vietos gyventojams. Prie judraus kelio yra vaikø darþelis, mokykla.

Rekonstrukcijos darbai vyks tarp Šniûraièiø (Radviliškio r.) ir Aleksandrijos gyvenvietës (Šiauliø r.) daugiau nei 9 km ilgio kelio ruoþe. 7,2 km sudarys naujai tiesiamas aplinkkelis, beveik 2 km – esamo kelio rekonstrukcija.

Tiesiant aplinkkelá, bus árengti du viadukai (Vëgëliø ir Bertuþiø sankryþose), keturios poþeminës perëjos, pravaþa pëstiesiems ir automobiliams, ties Bertuþiø kaimu – skirtingø lygiø sankryþa. Tarp Bertuþiø ir Aleksandrijos aplinkkelio sankirtoje su esamu keliu numatoma árengti þiedinæ sankryþà. Šalia naujo kelio planuojama nutiesti 1,4 km ilgio pësèiøjø ir dviraèiø takà.

Darbus numatoma baigti 2012 m. lapkrièio mën.

Bendra darbø vertë – 128,4 mln. litø. Darbai bus finansuojami Europos sàjungos (87,7 mln. litø) ir valstybës biudþeto lëšomis.

Šiais metais Lietuvoje iš viso pradedami tiesti keturi aplinkkeliai. Prie sostinës jau tiesiamas Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis, Šiauliø rajone prasideda Kairiø aplinkkelio darbai. Pasibaigus viešøjø pirkimø konkursams, taip pat numatoma pradëti Palangos ir Priekulës aplinkkelius.

"Šiauliai plius" informacija

Sekmadiená nuo pat ankstaus ryto Radviliškyje suskambusi liaudiška muzika pakvietë miestelënus á Sekminiø šventæ miesto kultûros ir poilsio parke. Èia šurmuliavo tautodailininkø mugë, buvo surengtas folkloro festivalis "Ganiau palšus jautelius" bei Baltijos šaliø kojiniø mezgimo èempionatas.

Á miesto šventæ suguþëjo ne tik vietiniai, bet ir sveèiai iš uþsienio.

Simboliniu kerdþiaus rago gausmu prasidëjusioje šventëje pirmieji þiûrovams pasirodë jaunieji folkloro atlikëjai. Tuo pat metu ávairiose miesto vietose liaudiškos muzikos kolektyvai iš Lietuvos ir Latvijos dainomis ir smagia muzika linksmino miestieèius ir kvietë juos á parkà, kur bûrys mezgëjø dalyvavo kojiniø mezgimo èempionate.

Antrà kartà vykusiame èempionate šiemet varþësi dvi dešimtys dalyviø ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Lenkijos. Per penkias valandas dalyvës turëjo numegzti po kojinæ, o jø atliktà darbà vertino specialiai sudaryta komisija. Vertinant didþiausias dëmesys buvo kreipiamas á kojiniø raštø, spalvø derinius, akiø lygumà ir gaminio išbaigtumà. Pasibaigus konkursui, jo dalyvës buvo apdovanotos padëkos raštais, atminimo þenkleliais ir nominuotos ávairiose (šilèiausiø, tautiškiausiø, margiausiø, praktiškiausiø, senoviškiausiø, þiemiškiausiø ir kt.) kojiniø nominacijose.

Kojiniø raštas, akiø lygumas, originalumas – visa tai parodo mezgëjos profesionalumà.

Baltijos šaliø kojiniø mezgimo èempione tapo vyriausia èempionato dalyvë, nugalëjusi ir pernai vykusiame Lietuvos kojiniø mezgimo èempionate, radviliškietë Paulina Genë Liubonienë. Jai atiteko pagrindinis prizas – supamasis krëslas. Antrà ir treèià vietas pasidalijo radviliškietë Olë Plungienë ir Indra Štrausa iš Latvijos. Daugiausia dalyviø á renginá atveþusi Radviliškio krašto þmoniø su negalia sàjunga pelnë specialøjá prizà – jai buvo skirta metinë þurnalo "Paèios" prenumerata.

Dar tebevykstant kojiniø mezgimo èempionatui, Radviliškio kultûros ir poilsio parke prasidëjo ketvirtasis tarptautinis folkloro festivalis "Ganiau palšus jautelius", kuriame šiemet dalyvavo Šeduvos kultûros namø etnografinis ansamblis "Šeduva", Šiauliø kultûros centro folkloro ansamblis "Auda", Birþø kultûros centro folkloro ansamblis "Siaudela", Baisogalos kultûros namø folkloro ansamblis "Dainorai", Kelmës kultûros centro tradicinë kapela, Radviliškio miesto kultûros centro folkloro ansamblis "Aidija" ir sveèiai iš Latvijos – Bauskës tautos namø folkloro ansamblis "Trejupe", Vecsaulës kultûros namø folkloro ansamblis "Vecsaule" bei Cësio miesto kultûros centro kolektyvas "Saulgrieþi". Daugiau nei dvi valandas vykusio koncerto metu radviliškieèiai ir miesto sveèiai galëjo mëgautis liaudiškomis dainomis ir muzika, kartu su festivalio dalyviais linksmintis šokiø aikštelëje.

Sekminiø šventæ uþbaigë vakaronë, kurioje þiûrovus linksmino kaimiškos muzikos ansamblis "Jonis".

"Šiauliai plius" informacija

Daugiau nei prieš dvi savaites Radviliškio miesto kultûros centre buvo surengtas labdaros renginys-koncertas, skirtas nukentëjusiems nuo gaisro þmonëms paremti. Ši idëja, inicijuota muzikinio klubo "Seni paþástami", bendrai veiklai suvienijo Radviliškio rajono savivaldybæ, Radviliškio miesto kultûros centrà, klubà "Seni paþástami" ir Šeimos labdaros ir paramos fondà.

Keturioms Radviliškio rajono šeimoms akcijos metu paaukota 8,84 tûkst. litø.

2011 m. birþelio 2 d. Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkë Andþelika Barèkienë, muzikinio klubo "Seni paþástami" prezidentas Sigitas Jagminas nuvyko aplankyti nukentëjusiø nuo gaisro šeimø. Aplankyti šeimø kartu vyko Šeduvos miesto seniûnas Kostas Doèkus ir socialinio darbo organizatorë Andþela Brazienë, Pakalniškiø seniûnijos seniûnas Rimantas Ropolas ir socialinio darbo organizatorë Irma Druktainienë bei Sidabravo seniûnijos socialinio darbo organizatorë Vilma Ramanauskienë.

Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas Kazimieras Augulis visoms šeimoms áteikë dovanø kuponus, o Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkë Andþelika Barèkienë surinktus pinigus pervedë á nukentëjusiøjø nuo gaisro sàskaitas.

Irma Krinickaitë, Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos narë, nuoširdþiai padëkojo visiems Radviliškio rajono gyventojams, ámonëms ir ástaigoms, pervedusioms lëšas á specialià Šeimos labdaros ir paramos fondo sàskaità.

"Šiauliai plius" informacija

Birþelio 3 d., penktadiená, Radviliškio rajone, Pakiršinyje, visuomenei buvo pristatyti rekonstruoti Pakiršinio dvaro rûmai ir juose atidarytas Etninës kultûros ir amatø centras.

Et­ni­nës kul­tû­ros centre bus mokomasi senøjø amatø ir kuriamas menas.

Tiksliø duomenø, kas ir kada ákûrë Pakiršinio dvarà, nëra, taèiau teigiama, kad dvaro ansamblis kurtas XVIII a. vid. - XX a. pr., o išsamesnë jo istorija þinoma nuo XIX a. pr. Nuo XVIII a. pab. iki pat XX a. dvaras priklausë iš Þemaitijos kilusios Kerbedþiø giminës atstovams, o tarpukariu buvo išparduotas. Jo kumetyne ásikûrë pradþios mokykla, centriná pastatà ir trobesius nusipirko Radvilavièiai. Sovietmeèiu dvaras buvo nacionalizuotas, jame ásikûrë Melioracijos statybos valdyba, o greta jo išaugo melioratoriø gyvenvietë. Iki mûsø dienø išliko 10 buvusiø dvaro sodybos pastatø ar jø fragmentø, svarbiausias kuriø - XX a. pr. pastatyti mûriniai moderno stiliaus Lietuvos kaimo vietovëms nebûdingi dvaro rûmai. Sovietmeèiu šis pastatas buvo rekonstruotas, prie jo pristatytas priestatas, kuriame ákurti ir iki pat šiol veikë kultûros namai.

Prieš keletà metø, siekiant pagyvinti kaimo kultûriná gyvenimà ir á aktyvià bendruomeninæ veiklà átraukti kuo daugiau vietos þmoniø, buvo nuspræsta didesná dëmesá skirti etninës kultûros ir tradiciniø amatø puoselëjimui., todël imta ieškoti lëšø, teikta paraiška struktûriniams fondams.

Atidarymo šventës metu Baisogalos seniûnas R. Kalvaitis ir Radviliškio rajono savivaldybës meras A. Èepononis pasidþiaugë, kad ilgo ir nuoseklus kultûros namø, savivaldybës, seniûnijos ir kitø ástaigø darbuotojø darbo dëka ne tik pavyko pasirûpinti istorinio paveldo išsaugojimu, bet ir jo pritaikymu dabarties poreikiams. Tikimasi, kad rekonstruotuose dvaro rûmuose duris atveriantis Etninës kultûros ir amatø centras ateityje ne tik didins Pakiršinio ir aplinkiniø kaimø gyventojø uþimtumà, skatins jø verslumà ir galbût ne vienà paskatins imtis tradiciniø amatø.

"Dþiugu, kad rekonstruotas dvaro pastatas netapo uþdara pokyliu sale aukštuomenei, o bus vieta, kur ne tik vyks aktyvus kultûrinis gyvenimas, bet ir bus mokomasi amatø, kuriamas menas", – pasidþiaugë atidarymo šventëje dalyvavæs Seimo narys A. Salamakinas.

Planuojama, kad ákurtas amatø centras padës išsaugoti ir atgaivinti krašto tradicijas, paproèius, tradicinius amatus. Centro vadovës E. Karaliûtës teigimu, èia bus organizuojamos ávairios edukacinës programos, kultûrinai renginiai ir ávairûs kiti uþsiëmimai, á veiklà átrauksiantys ávairaus amþiaus rajono gyventojus.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybëje lankësi Elena ir Denis Gordonai iš Prancûzijos, Curtil Saint Seine komunos. Jie yra vieni iš asociacijos "Laba diena" ákûrëjø. Ši organizacija skatina Saint Seine krašto komunø ir Radviliškio rajono savivaldybës švietimo, ekonomikos, kultûros, socialinëje ir sporto srièiø bendradarbiavimà.

Sveèiai lankësi Šeduvos miesto ir Sidabravo seniûnijose, susitiko su Radviliškio rajono savivaldybës meru Antanu Èepononiu, apþiûrëjo sporto arenà ir centriná stadionà. Lankydamiesi Šeduvos gimnazijoje, sveèiai padovanojo knygø prancûzø kalba, bendravo su Specialiojo ugdymo skyriaus bendruomene bei domëjosi èia ugdomø mokiniø reabilitacijos sàlygomis. Šeduvos lopšelyje-darþelyje apþiûrëjo renovuotas patalpas, stebëjo maþøjø darþelio ugdytiniø parengtà meninæ programà.

Didelá áspûdá sveèiams paliko ne tik aplankytos vaizdingos Lietuvos vietos, Kryþiø kalnas, Klaipëda, Burbiškio bei Pakruojo dvarai, bet ir nuoširdus bendravimas, draugø rate skambant muzikai ir dainoms praleisti vakarai.

Artimiausi draugijos "Laba diena" planai – organizuoti visuomeninius ir asmeninius susitikimus, siekiant pasidalyti patirtimi ir idëjomis, skatinti turizmà. Liepos mënesá Radviliškyje laukiama delegacijos iš Prancûzijos, Saint Seine l’Abbaye kantono.

"Šiauliai plius" informacija

Keturiasdešimt septintasis "Poezijos pavasaris", dvi savaites keliavæs per Lietuvà ir kelias uþsienio šalis, á poezijos vakarus sukvietë ir Radviliškio rajono gyventojus. Tarptautinio poezijos festivalio "Poezijos pavasaris 2011" renginiai vyko Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvare, Pašušvio kultûros namuose ir Baisogalos Komaro dvaro parke.

„Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“, dvi sa­vai­tes ke­lia­væs per Lie­tu­và, á poe­zi­jos va­ka­rus su­kvie­të Rad­vi­liš­kio gy­ven­to­jus.

Á poezijos šventæ susitikti su eiliuoto þodþio mëgëjais atvyko poetë, aktorë ir vertëja Sonata Paliulytë, penkiø poezijos knygø autorius, Krokuvos Jogailos universiteto (Lenkija) kûrybinio rašymo dëstytojas Romanas Honetas, poetas, eseistas ir literatûros kritikas Rimantas Kmita, poetas, redaktorius ir þurnalistas Valdas Daškevièius, poetë ir vertëja Regina Katinaitë-Lumpickienë, poetas, eseistas, fotografas Rièardas Šileika, literatûros tyrinëtojas, kraštotyrininkas ir poetas, kraštietis Aleksandras Šidlauskas. Savo sukurtas dainas pagal Aido Marèëno, Rimo Buroko, Josifo Brodskio ir savo tëvo, þinomo kalbininko Alekso Stanislovo Girdenio þemaitiškus eilërašèius pristatë dainuojamosios poezijos atlikëjas Povilas Girdenis.

Burbiškio dvare poetus pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Pašušvio kultûros namuose – Grinkiškio seniûnijos seniûnas Vincas Petrauskas, o Baisogalos Komaro dvaro parke – Baisogalos seniûnijos seniûnas Romas Kalvaitis.

Susitikimø metu pristatytas naujas "Poezijos pavasario" almanachas, kuriame - poezijos senbuviø (Marcelijaus Martinaièio, Tomo Venclovos, Leonardo Gutausko ir kt.) ir debiutuojanèiø jaunøjø poetø eilës, kuriose ryški naujø estetikos bei poetinës raiškos formø paieška.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio miesto kultûros centre á antràjá tremtiniø chorø festivalá "Skambëk, daina tremtiniø" susirinkæ politiniø kaliniø ir tremtiniø chorai savo dainas skyrë Lietuvai.

Koncertà pradëjo festivalio šeimininkai – Radviliškio kultûros centro politiniø kaliniø ir tremtiniø mišrus choras "Versmë". Susirinkusius choristus ir þiûrovus pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, prie Trijø kryþiø ir miesto kapinëse kariai padëjo gëliø. Pagerbti laisvës kovø dalyviai Vanda Motekaitytë-Steponaitienë, Alfonsas Litinskas, Petras Jankauskas, Jonas Povilianskas, Juzefa Vitkienë, Benaventûra Mikalèiûtë Gulbinienë, Donatas Mikalèius, Petras Novagrudskis, Adolis Novagrudskis, Vincas Gulbinas, Stasë Noraitienë.

Festivalyje dalyvavo Këdainiø kultûros centro politiniø kaliniø ir tremtiniø choras "Diemedis", Tauragës kultûros centro mišrus choras "Tremtinys", Kauno miesto tremtiniø choras "Ilgesys", Radviliškio miesto mišrus choras.

Chorø šventëje savo dainas klausytojams dovanojo Nacionalinës filharmonijos solistë Judita Leitaitë. Eiles, skirtas tëvynei, jos gynëjams ir tremtiniams, deklamavo buvusi tremtinë Staselë Janušonienë. Kauno miesto tremtiniø choro "Ilgesys" vadovë Bronë Paulavièienë skaitë savo vyro Antano Paulavièiaus, rašytojo ir poeto, eiles.

Festivalio pabaigoje visi chorai kartu atliko tris dainas, skirtas partizanams ir á Lietuvà negráþusiems tremtiniams.

Radviliškio rajono savivaldybës administracijos informacija

Radviliškyje vyko antrasis tremtiniø chorø festivalis.

Susiformavusius stereotipus, kad avangardas - tik didmiesèiams, jau penktà kartà išsklaidë respublikinis avangardinio meno šou "Aš kitoks 2011". Tradicinë šventë vyko Radviliškio Graþinos pagrindinëje mokykloje.

Radviliškio Graþinos pagrindinëje mokykloje jau penktà kartà šëlo avangardinio meno šou "Aš kitoks 2011".

Pasak Dijanos Skvarnavièienës, Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos lietuviø kalbos mokytojos, avangardinio meno šou – viena iš daugelio netradiciniø popamokinës veiklos formø, ugdanèiø mokiniø kûrybiškumà, màstymo novatoriškumà, skatinanèiø eksperimentuoti.

Á penktàjá avangardinio meno šou atvyko 22 kolektyvai iš Radviliškio miesto ir rajono, Šiauliø, Raseiniø, Šiluvos, Këdainiø, Kauno. Mokiniai ne tik demonstravo išradingumà ir originalumà, bet ir siekë iškovoti prizinæ vietà ar nominacijà. Nominacija "Uþ kolekcijos vientisumà" áteikta Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos kolekcijai "Spalvoti modeliukai" (autorë Vita Vensienë, vadovë Jolanta Nëjienë). Radviliškio rajono Tyruliø pagrindinës mokyklos kolekcijai "Þinutës" (vadovë Daiva Babièienë) skirta nominacija "Uþ vienos kolekcijos idëjà". Radviliškio rajono Grinkiškio J. Poderio vidurinës mokyklos kolekcija "BIKE Show" (vadovas Sigitas Laurutis) nominuota uþ originalumà. Šiauliø Geguþiø pagrindinës mokyklos kolekcija "Viva, Pikasso" (vadovë Regina Rudienë) pripaþinta originaliausia ir estetiškiausia. Këdainiø "Aušros" vidurinës mokyklos kolekcija "Paskutinákart" (vadovë Marija Burneikienë) suþavëjo reþisûriniu sprendimu ir teatrališkumu. Treèia vieta skirta Kauno VDU kolekcijai "Kontrastai" (autorë Jovilë Kurmanskytë), antra vieta – Radviliškio Vaiþganto gimnazijos kolekcijai "Marionetës" (vadovë Irina Kareivienë), pirmoji - Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos kolekcijai "Þirkliarankio fantazijos" (vadovë Jelena Pociuvienë).

Respublikiná avangardinio meno šou "Aš kitoks 2011" rëmë Radviliškio rajono savivaldybës švietimo ir sporto paslaugø centro Suaugusiøjø ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius.

"Šiauliai plius" informacija

Alytuje vykusiame mokiniø frankofoniškojo teatro festivalyje "Pirmoji uþdanga" Lizdeikos gimnazijos mokiniø teatro trupæ lydëjo sëkmë. Iš 15 besivarþiusiøjø nugalëtojais buvo pripaþinti lizdeikieèiai, nepaprastai gyvybingai parodæ garsiàjà Jeanne-Marie Leprince de Beaumont pasakà "Graþuolë ir pabaisa" ("La Belle et la Bete"). Jiems atiteko pagrindinis prizas – kvietimas atstovauti Lietuvai Prancûzijoje.

Lizdeikos gimnazijos teatro kolketyvas vyko á „Festivaliø festivalá“ Prancûzijoje.

Alytuje vykusiame mokiniø frankofoniškojo teatro festivalyje "Pirmoji uþdanga" Lizdeikos gimnazijos mokiniø teatro trupæ lydëjo sëkmë. Iš 15 besivarþiusiøjø nugalëtojais buvo pripaþinti lizdeikieèiai, nepaprastai gyvybingai parodæ garsiàjà Jeanne-Marie Leprince de Beaumont pasakà "Graþuolë ir pabaisa" ("La Belle et la Bete"). Jiems atiteko pagrindinis prizas – kvietimas atstovauti Lietuvai Prancûzijoje.

Á "Festivaliø festivalá" (Festival des festivals) La Roche-sur-Yon‘e šiais metais atvyko daugiau nei 200 mokiniø iš 18 pasaulio valstybiø.

Kiekviena festivalio diena prasidëdavo kûrybine ateljë. Organizatoriø suskirstyti á aštuonias grupes, mokiniai kûrë mizanscenas, interpretavo ávairias temas, bendravo prancûzø kalba.

Festivalio programa buvo gana ávairi. Kiekviena trupë turëjo parengti savo šalies pristatymà. Reikëjo gimtàja kalba pristatyti šalies savitumà, susieti jos istorijà su nûdiena, perteikti charakterá ir temperamentà. Lizdeikieèiø programa rëmësi gintaro krašto pristatymu. Simbolinis þynys Lizdeika pasakojo apie tai, koks graþus maþytis mûsø kraštas. Skambëjo lietuviška daina, kurià palydëjo nuotaikinga polka. Programëlës tikslas buvo išmokyti pasaulá tarti þodá "Lietuva".

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio delegacija jau ne pirmà kartà lankësi Gniezne (Lenkija), kur vyko tarptautinë susigiminiavusiø miestø konferencija "Kultûra ir turizmas".

Radviliškio delegacija aplankë susigiminiavusá Lenkijos miestà.

Radviliškio delegacijai vadovo Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, kuris pristatë kultûros ir turizmo srièiø plëtojimo galimybes Radviliškio rajono savivaldybëje, išklausë kitø konferencijos dalyviø iš Rusijos Sergejevo Posado, Olandijos Vendamo, Švedijos Falkenbergo, Ukrainos Umanës miestø pranešimus apie naujas bendradarbiavimo sritis, pasikeitë idëjomis ir pasiûlymais toliau bendradarbiauti ir stiprinti tarpusavio kultûrinius ryšius.

Pasak Eligijos Zoltnerienës, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Informaciniø technologijø ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistës, Gniezno miesto kultûros namuose gnieznieèiams ir miesto sveèiams pristatytas radviliškieèio tautodailininko Edmundo Gaubo horeljefas "Lietuviai sugráþo", sukurtas Þalgirio mûšio 600-osioms metinëms paminëti. Tai penkerius metus menininko kurtas droþybos darbas, kuriame pavaizduotos 63 raiteliø ir 82 pëstininkø figûros.

Tuo pat metu Gniezno miesto turgaus aikštëje vyko mugë. Joje radviliškieèiai ir kiti tarptautinio susitikimo sveèiai pristatë savo miestus, dalijo ávairià informacinæ medþiagà turistams, siûlë paragauti ir ásigyti nacionaliniø gaminiø.

Europos kolegijoje Gniezne vykusioje konferencijoje pristatytos ávairiø šaliø turizmo administravimo sistemos, supaþindinta su turizmo galimybëmis, ateities planais, silpnosiomis ir stipriosiomis turizmo plëtros pusëmis. Konferencijoje gvildenti klausimai paskatino delegacijas susimàstyti, kaip galima plëtoti turizmà vidutinio dydþio rajonuose, kaip finansuoti šià sritá, kokius uþdavinius kelti, kad turistai norëtø atvykti ir apþiûrëti siûlomà produktà.

Tomis paèiomis dienomis Gniezne vyko tradicinis tarptautinis 41-asis šachmatø turnyras Gniezno miesto prezidento taurei laimëti, jame sëkmingai dalyvavo radviliškietis šachmatininkas Kæstutis Mikalauskis. Þaibo turnyre radviliškietis tapo nugalëtoju, aplenkæs 26 varþovus. Pirmà kartà Gniezne atvirame ore buvo organizuotas simultanas prie 25 lentø su tarptautiniu meistru Artur Sigulski.

Paskutinis susigiminiavusiø miestø susitikimas Gniezne numatytas 2011 metø rugsëjo mënesio viduryje. Jame bus dalijamasis patirtimi švietimo administravimo srityje.

"Šiauliai plius" informacija

Geguþës 12 dienà Radviliškio miesto kultûros centre surengtas labdaros renginys-koncertas, skirtas nukentëjusiems nuo gaisro þmonëms paremti. Ši idëja, inicijuota muzikinio klubo "Seni paþástami", bendrai veiklai suvienijo Radviliškio rajono savivaldybæ, Radviliškio miesto kultûros centrà, klubà "Seni paþástami" bei Šeimos labdaros ir paramos fondà.

Radviliškio rajono seniûnai renginio organizatoriams pasiûlë paremti keturias rajono šeimas: Sidabravo seniûnijoje Vabaliø kaime gyvenanèià Astos ir Gintaro šeimà, auginanèià tris mokyklinio amþiaus vaikus ir globojanèià du; Pakalniškiø seniûnijoje gyvenanèià Dijanos ir Vidmanto šeimà, auginanèià dvi dukras ir sûnø; Šeduvos seniûnijoje Pavartyèiø kaime gyvenanèius Juozapà ir Ramutæ, nuo gaisro nukentëjusius 2010 m. gruodþio 19 d.; Šeduvos miesto gyventojà Algirdà, nuo gaisro nukentëjusá 2011 m. vasario 19 d.

Visi neabejingi svetimoms nelaimëms þmonës šioms šeimoms galëjo skirti piniginæ paramà, pervesdami lëšas á Šeimos labdaros ir paramos fondo specialià sàskaità nuo gaisro nukentëjusiems Radviliškio rajono gyventojams, o renginio dalyviai paremti nelaimës ištiktas šeimas galëjo paaukoti pinigø á aukø dëþutæ.

Labdaros koncerto pabaigoje Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkë Andþelika Barèkienë padëkojo visiems prisidëjusiems prie akcijos ir pranešë, kad á aukø dëþutæ susirinkusieji paaukojo 910 litø, o á Šeimos labdaros ir paramos fondo specialià sàskaità nuo gaisro nukentëjusiems þmonëms paremti jau pervesti 3750 litø.

Šeimos labdaros ir paramos fondo speciali sàskaita nukentëjusiems nuo gaisro Radviliškio rajono gyventojams paremti (AB SEB banke, sàsk. Nr. LT227044060007700338) bus atvira paramai iki birþelio 1 dienos. Tarptautinæ vaikø gynimo dienà renginio organizatoriai aplankys keturias nuo gaisro nukentëjusias šeimas ir perduos surinktus pinigus.

Akcijos organizatoriai dëkoja visiems geros valios þmonëms.

"Šiauliai plius" informacija

Renginio metu buvo renkamos aukos, bet tikima, kad þmonës aukos ir iki birþelio 1 dienos.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Radviliškio miesto kultûros centre iškilmingai atidaryta áþymaus rusø menininko Vitalijaus Kalgino Nikolajevièiaus tapybos darbø paroda.

Parodà atidarë Vitalijus Kalginas ir Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis. Radviliškio kultûros centro nuotr.

Vitalijus Kalginas Nikolajevièius Rusijoje garsëja savo peizaþais ir natiurmortais, kuriais áamþino Sergejevo Posado gamtovaizdá. V. Kalginas yra surengæs asmeniniø parodø pristatymus didþiuosiuose gimtosios šalies miestuose – Maskvoje, Sankt Peterburge – ir išskirtinëje vietoje – Rusijos Federacijos Kultûros ministerijoje.

Dailininko V. Kalgino tapybos darbø paroda Radviliškio miesto kultûros centre bus eksponuojama iki birþelio 2 dienos.

"Šiauliai plius” informacija

Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistai Šaukoto pagrindinëje mokykloje kartu su kûno kultûros mokytoja Dalia Balèiûniene ir Šaukoto mokyklos bendruomene jau dešimtà kartà organizavo Radviliškio rajono pagrindiniø mokyklø krepšinio turnyrà "Betmenas 2011".

Nors renginys vyko per mokiniø pavasario atostogas, á já atvyko ne tik komandos, pareiškusios norà varþytis, turiningai praleisti laisvalaiká, susipaþinti ir pabendrauti su kitø rajonø mokyklø vaikais, bet netrûko ir þiûrovø, sirgaliø, vietinio jaunimo.

Šaukoto pagrindinë mokykla visus atvykusius mokinius, mokytojus, policijos pareigûnus, sveèius sutiko šventiška mokykloje sukurta atmosfera. Mokyklos stendai mirgëjo mokiniø pieštais plakatais, ávairiais piešiniais, atskleidþianèiais jaunimo norà gyventi be smurto, svaigalø, patyèiø. Sporto salë, kurioje vyko mokiniø turnyras, tapo savotišku vyresniosios Šaukoto mokytojos Dalios Balèiûnienës archyvu - ant sienø buvo iškabintos nuotraukos, kuriose áamþintos sportiniø varþybø, renginiø, apdovanojimø akimirkos.

2011 metø turnyre dalyvavo septynios komandos: Radviliškio rajono Šaukoto pagrindinës mokyklos, Pašušvio ir Aukštelkø pagrindiniø mokyklø berniukø ir mergaièiø komandos bei Pakalniškiø pagrindinës mokyklos berniukø komanda.

Pirmà vietà krepšinio turnyre iškovojo Pašušvio pagrindinës mokyklos mergaièiø komanda, surinkusi 6 taškus ir 42 taškø skirtumu nugalëjusi Aukštelkø pagrindinës mokyklos mergaièiø komandà bei 6 taškø skirtumu áveikusi Šaukoto pagrindinës mokyklos mergaièiø komandà. Antrà vietà iškovojo 3 taškus surinkusi Šaukoto pagrindinës mokyklos mergaièiø komanda, treèià – Aukštelkø pagrindinës mokyklos mergaièiø komanda, nesurinkusi në vieno taško.

Pašušvio pagrindinës mokyklos berniukø komanda, surinkusi 9 taškus, turnyre iškovojo pirmà vietà. Antros vietos nugalëtoja tapo Pakalniškiø pagrindinës mokyklos komanda, treèios – Aukštelkø pagrindinës mokyklos komanda, ketvirtos – Šaukoto pagrindinës mokyklos komanda.

Komandos nugalëtojos apdovanotos pereinamosiomis taurëmis, diplomais ir dovanomis, komandos prizininkës – diplomais ir dovanomis, pralaimëjusios komandos – atminimo dovanëlëmis. Turnyrà organizuoti padëjo rëmëjas, labdaros ir paramos fondo "Gyvenimo šviesa" direktorius Antanas Jasudavièius.

Radviliškio rajono policijos komisariato informacija

Radviliškio rajono savivaldybëje viešëjo bei bendradarbiavimo sutartis pasirašë oficialios delegacijos iš Gniezno (Lenkija), Bauskës (Latvija), Kašurio miesto (Gruzija) savivaldybiø, Horkø rajono (Baltarusija) vykdomojo komiteto ir dailininkas Vitalijus Kalginas Nikolajevièius iš Sergejevo Posado (Rusija).

Radviliškyje viešëjusios keturiø valstybiø delegacijos pasirašë bendradarbiavimo sutartis Radviliškio rajono savivaldybës nuotr.

Uþsienio delegacijos susipaþino su Radviliškio rajono savivaldybës veikla, lankësi Radviliškio sporto arenoje, dalyvavo áþymaus rusø menininko Vitalijaus Kalgino Nikolajevièiaus tapybos darbø parodos atidaryme Radviliškio miesto kultûros centre, gërëjosi ávairiaspalvëmis tulpëmis Burbiškio dvaro festivalyje – 11-oje Tulpiø þydëjimo šventëje.

Geguþës 7 dienà Burbiškio dvaro Baltojoje salëje visos savivaldybës pasirašë tarptautinio bendradarbiavimo sutartis. Jø tikslas – plëtoti ir stiprinti draugiškus tarptautinius santykius, aktyvinti savivaldybiø gyventojus geriau paþinti vieni kitus ir kartu dalyvauti ávairiose gyvenimo srityse, dalytis geràja patirtimi ir ágyvendinti bendrà veiklà. Bendradarbiavimo sutartys apima oficialiø delegacijø, ávairiø srièiø specialistø, meno kolektyvø ir sportininkø mainus, keitimàsi bendràja informacija apie savivaldybiø ir jø gyventojø gyvenimà, vietos valdþios veiklà ir sieká ágyvendinti bendrus projektus bei ávairià veiklà, naudingà savivaldybiø gyventojams.

Tulpiø þydëjimo šventës metu bendradarbiavimo miestø delegacijos susitiko su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Irena Degutiene.

"Šiauliai plius" informacija

Šiaulënuose 15–22 metø miestelio gyventojai pasiryþo rimtam darbui – apsodinti ávairiais medþiais prie miestelio kapiniø esantá tušèià þemës plotà.

Šiaulënø jaunimas miestelyje sodino medelius. (Šiaulënai) Organizatoriø nuotr.

Medelius padovanojo individualios ámonës savininkas P. Jankûnas. Dailininkas E. Arbušauskas padarë atminimo lentà, UAB "Šiaulënø statyba" aprûpino reikalingomis priemonëmis, Šiaulënø seniûnijos seniûnas V. A. Tutkus labiausiai pradþiugino akcijoje dalyvavusá jaunimà – paþadëjo Kultûros rûmuose surengti nemokamà diskotekà.

Minëtos akcijos, ugdanèios pilietiškumà, atsakingà poþiûrá á gamtà, solidarumà, meilæ gimtajam miesteliui iniciatorë – Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrëja Meilutë Kubilienë. Praëjusiø metø vasarà ji drauge su geranoriškais miestelënais ir rëmëjais išvalë eþero krantinæ, kad šiaulëniškiai su šeimomis turëtø kur vasaroti.

Radviliškio rajono policijos komisariato informacija

Sidabravo kultûros namuose pagerbtas sulaukæs 85 metø Sidabravo Garbës pilietis, aktyvus jo bendruomenës narys Antanas Vaškelis.

A.Vaškeliui áteiktas Mero padëkos þenklas uþ pasiekimus þemës ûkio srityje ir aktyvià visuomeninæ veiklà Sidabravo kaimo bendruomenëje. Radviliškio rajono savivaldybës archyvo nuotr.

A. Vaškeliui áteiktas Mero padëkos þenklas uþ pasiekimus þemës ûkio srityje ir aktyvià visuomeninæ veiklà Sidabravo kaimo bendruomenëje. Antanas Vaškelis ilgus metus dirbo kolûkio pirmininku. Jo darbo metais keitësi Sidabravas – iš baþnytkaimio tapo miesteliu, kuriame išaugo ambulatorija ir sveikatingumo kompleksas, modernûs kultûros namai, mechaninës dirbtuvës, ištisi gyvenamøjø namø kvartalai. Buvo kuriama viso miestelio infrastruktûra, skatinamas bendruomeniškumo jausmas: organizuojamos šventës, renginiai, išvykos.

Ir dabar A. Vaškelis yra aktyvus Sidabravo bendruomenës tarybos narys, komisijos, kuri renka graþiausios sodybos, ástaigos ar ámonës aplinkà, narys. Jam rûpi Sidabravo parko likimas, jis duoda patarimø, kaip sumaniau pritaikyti viešàsias erdves, aikštes vaikams ir jaunimo uþimtumui, dþiaugiasi, kad tai, kas buvo sukurta, yra išlaikoma; aktyviai domisi vykdomais darbais, naujovëmis ir projektais.

Šventëje Antanà Vaškelá pagerbë Sidabravo bendruomenës nariai, draugai, bendraþygiai.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Radviliškio rajono mokiniø interesams Lietuvos mokiniø parlamente atstovaus Baisogalos gimnazijos mokinë Anelë Areliûnaitë. Ji išrinkta per Radviliškio rajono savivaldybës švietimo ástaigose organizuotus rinkimus á 6-àjá Lietuvos mokiniø parlamentà.

Anelë Areliûnaitë Lietuvos mokiniø parlamente atstovaus Radviliškio rajono mokiniø interesams.

Marija Motiejûnienë, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistë informavo, kad A. Areliûnaitæ išrinko kandidatai-rinkëjai iš Radviliškio Lizdeikos, Vaiþganto, Baisogalos, Šeduvos gimnazijø, Grinkiškio Jono Poderio, Sidabravo, Šiaulënø Marcelino Šikšnio viduriniø, Vinco Kudirkos, Tyruliø pagrindiniø mokyklø. Kandidatai-rinkëjai pristatë savo programas, pateikë informacijà apie save, patvirtinæ savo parašu, kad pateikta informacija yra teisinga. Apsvarstæ kiekvienà kandidatà, mokiniai balsavo uþ du. Atplëšus balsadëþæ, Radviliškio rajono rinkimø komisijos pirmininkas, Lizdeikos gimnazijos mokinys Egidijus Ramonas informavo, kad daugiausia balsø surinko Anelë Areliûnaitë. Mergina jau geguþës mënesá vyks á Lietuvos Respublikos Seime organizuojamà pirmàjà 6-ojo Lietuvos mokiniø parlamento sesijà, kurios metu Lietuvos mokiniø parlamentas išsirinks pirmininkà ir valdybà.

Pirmàsias tris kadencijas Radviliškiui Mokiniø parlamente atstovavo vaikinai, taèiau jau treèià kartà iš eilës išrenkama mergina. Lietuvos mokiniø parlamente mokiniai turi galimybæ praktiškai susipaþinti su demokratiniø rinkimø procedûra, ugdyti socialinius ir demokratinius ágûdþius, aktyviai dalyvauti pilietinëje visuomenëje. Visokeriopos sëkmës tæsti pradëtà veiklà Lietuvos mokiniø parlamente bei rajono mokiniø savivaldoje Anelei Areliûnaitei linkëjo Greta Bondzinskaitë, buvusi Lietuvos mokiniø parlamento narë.

Lietuvos mokiniø parlamentas yra demokratiškai renkama mokiniø institucija, atstovaujanti mokiniø interesams, formuojanti mokiniø pozicijà ne tik sprendþiant jiems aktualius klausimus, bet ir svarstant visuomenës aktualijas.

Pirmajai kadencijai Lietuvos mokiniø parlamento nariai buvo išrinkti 2000 metø rudená.

Lietuvos mokiniø parlamentas renkamas dvejø metø kadencijai. Parlamentà sudaro 95 mokiniai, atstovaujantys visiems Lietuvos miestø ir rajono mokiniams.

Radviliškyje vyko tradicinë rajono kultûros darbuotojø šventë "Þodþiai iš širdies". Jos metu pagerbti daugiausiai 2010 metais kultûrai nusipelnæ rajono savivaldybës kultûros darbuotojai.

Radviliškio rajono kultûros darbuotojø šventëje geriausiems darbuotojams áteiktos dovanos ir atminimo þenklai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šá kartà šventë buvo skirta Pasaulinei kultûros dienai ir þymaus Lietuvos muzikos ir dailës kûrëjo Mikalojaus Konstantino Èiurlionio 100-osioms mirties metinëms paminëti. Joje dalyvavo ne tik kultûros darbuotojai, bet ir jø darbui neabejingi þmonës.

Radviliškio rajono mero Antano Èepononio padëkos þenklai uþ aktyvià, sëkmingà ir rezultatyvià kultûrinæ veiklà áteikti Radviliškio miesto kultûros centro direktoriui Romualdui Juzukoniui ir Graþinos pagrindinës mokyklos dailës mokytojai ekspertei Jadvygai Kurmanskienei.

Apdovanojimais ávertinti ir Radviliškio rajono kultûros ir švietimo darbuotojai. Jie pagerbti uþ reikšmingus nuopelnus profesinëje arba visuomeninëje veikloje, ypatingus pasiekimus 2010 metais, bei Radviliškio rajono savivaldybës vardo garsinimà Lietuvoje ir uþsienyje.

Apdovanijimus gavo:

Metø vadybininkë – Radviliškio miesto kultûros centro direktoriaus pavaduotoja, Radviliškio rajono jaunimo klubo "MIX" vadovë Jolanta Kvedarienë.

Metø reþisierë – Radviliškio Lizdeikos gimnazijos reþisierë, Radviliškio miesto kultûros centro meno vadovë, Teatro studijos "Plius - minus" vadovë Rasa Atkoèiûnienë.

Metø choro vadovë – Šeduvos miesto seniûnijos kultûros vyriausioji specialistë, Šeduvos gimnazijos choro "Dþia-da" vadovë, Šeduvos kultûros namø moterø vokalinio ansamblio "Bongo" vadovë, Butënø kultûros namø moterø kvarteto vadovë Aurelija Meškauskienë.

Metø koncertmeisterë – Radviliškio muzikos mokyklos mokytoja, Radviliškio Švè. Mergelës Marijos Gimimo baþnyèios choro vadovë ir koncertmeisterë, vyrø vokalinio ansamblio "Dainava" koncertmeisterë Aurelija Šakënienë.

Metø vokalinio ansamblio vadovas – Pakalniškiø seniûnijos Alksniupiø kultûros namø meno vadovas, Alksniupiø kultûros namø moterø vokalinio ansamblio vadovas Stanislovas Vaitkevièius.

Metø choreografas – Radviliškio miesto kultûros centro meno vadovas Edmundas Verpetinskas.

Metø etnografas – Baisogalos seniûnijos Baisogalos kultûros namø folklorinio ansamblio "Dainoriai" vadovë Stasë Anglickienë.

Metø tautodailininkai: Radviliškio rajono tautodailininkas Stanislovas Špukas ir Lietuvos tautodailininkø sàjungos Radviliškio skyriaus pirmininkas Eugenijus Arbušauskas.

Metø bibliotekininkë – Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos Tyruliø filialo vyresnioji bibliotekininkë Saulë Remeikienë.

Metø meno saviraiškos kolektyvo ákûrëjas – Radviliškio Lizdeikos gimnazijos muzikos mokytojas Egidijus Kablys.

Metø novatorius – Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos direktorius Laisvûnas Vaièiûnas.

Metø literatûros mokytoja – Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos lietuviø kalbos mokytoja metodininkë Elena Sadauskienë.

Metø atradimas – Radviliškio rajono Aukštelkø girininkijos girininkas Aurimas Mineikis.

Metø dailininkë – Radviliškio Lizdeikos gimnazijos dailës mokytoja metodininkë Ilma Andriušaitienë.

Dosniausias kultûros renginiø rëmëjas – Danës ir Aurimo Gaidþiûnø ámonë "Auridana".

Apdovanojimus nominantams áteikë Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëja Genovaitë Juodeikienë, sveikinimo þodá tarë Radviliškio parapijos klebonas monsinjoras Gintas Sakavièius.

Šventëje koncertavo Radviliškio muzikos mokyklos vokalinis kvartetas "Opus 10", Baisogalos kultûros namø folkloro ansamblis "Dainoriai", Radviliškio miesto muzikos mokyklos mokinës Gabija Musvicaitë, Austëja Mickutë ir Šiauliø Dainø vidurinës mokyklos šiuolaikinio šokio kolektyvas "Kosmëja" (vadovë – Diana Maciuvienë).

"Šiauliai plius" informacija

Kiekvienas išaušæs pavasaris þmonëms atneša dþiaugsmà, norà daugiau laiko praleisti gamtoje, susitvarkyti aplinkà, greièiau pradëti þemës ûkio darbus. Taèiau pavasaris, ypaè sausringas, ugniagesiams atneša daug rûpesèiø, nes padaugëja sausos þolës gaisrø atvirose teritorijose, miškuose bei durpynuose.

Radviliškio rajono savivaldybës atvirose teritorijose per metus kyla apie 50% visø registruotø gaisrø. Sausringais 2006 metais jie sudarë net 67%. Atvirose teritorijose tada kilo 225 gaisrai.

Kiekvienas sausos þolës gaisras atneša þalà ne tik gamtai. Juose nukenèia pastatai, sodybos, yra þuvusiø þmoniø.

Didþiausia problema – durpingos nešienaujamos teritorijos bei pagrioviai. Šiose vietose numesta nuorûka ar degtukas, be prieþiûros paliktas neuþgesintas lauþas gali padaryti daug þalos. Gaisrus kartais sukelia ir vaikai, þaidþiantys su ugnimi gamtoje.

Þemdirbiai, nudeginantys apleistus laukus, yra baudþiami administracine tvarka. Baudos siekia iki 1 000 litø. Þemës savininkai, jei jø sklypuose deginama pernykštë þolë, gali netekti ES išmokø.

Deginti augalinës kilmës atliekas galima tik kaimo vietovëse, krûvose ne arèiau kaip 30 metrø nuo pastatø, nepaliekant lauþø be prieþiûros, kad ugnis neišplistø. Deginant didesná atliekø kieká, bûtina pranešti artimiausiai priešgaisrinei gelbëjimo tarnybai. Reiktø atsiþvelgti ir á vëjo kryptá, kad aplinkiniams nesukeltume nepatogumø ir išvengtume konfliktø. Augalinës kilmës atliekas, medþiø šakas geriausia panaudoti kurui ar kompostuoti.

Kad visiems bûtø saugiau gyventi, tiek þemdirbiai, tiek privaèiø namø gyventojai turëtø priþiûrëti savo laukus, pakeles ir pagriovius. Pasidomëti ir šalia esanèiais apleistais þemës plotais, kelianèiais gaisro grësmæ. Šiukšles, sausà þolæ, augalinës kilmës atliekas galima deginti tik sugrëbtas (surinktas) á krûvas. Nekrauti šieno ir šiaudø stirtø kiemuose, prie pastatø. Sausuoju metø laiku nemëtyti nuorûkø ar kitø daiktø, galinèiø sukelti gaisrà. Priþiûrëti vaikus, þaidþianèius atvirose teritorijose.

Ir nepamirškime, kad miestø ir miesteliø teritorijose deginti šiukšles ir kurti lauþus yra draudþiama. Taip pat negalima palikti be prieþiûros deginamas šiukšles, augalinës kilmës atliekas ir besikûrenanèius lauþus. Smilkstanèià ugniavietæ bûtina uþgesinti.

Pastebëjæ ir ásitikinæ, kad kilo gaisras, nedelsdami apie susidariusià situacijà praneškite ugniagesiams. Bûkime atsakingi ir sàþiningi gamtoje, tik taip išvengsime nelaimiø ir viskà niokojanèiø gaisrø. Nerenkime mûsø þaliuojanèios motulës gamtos juodu apsiaustu.

Donatas Stakvilevièius,

Šiauliø APGV Radviliškio PGT VPPP vyr. inspektorius

Vakar pirmajame Radviliškio rajono savivaldybës tarybos posëdyje dalyvavo visi 25 naujai išrinktos kadencijos Tarybos nariai. Meru treèiajai kadencijai išrinktas Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikšèioniø demokratø atstovas Antanas Èepononis (23 balsai uþ, 2 – prieš).

Mero pavaduotoju išrinktas Lietuvos socialdemokratø partijos atstovas Kazimieras Augulis, buvæs Šeduvos gimnazijos direktorius (21 – uþ, 3 – prieš, 1 sugadintas biuletenis).

Administracijos direktoriumi vienbalsiai išrinktas Eugenijus Pranevièius, iki šiol ëjæs Savivaldybës administracijos Turto ir vietinio ûkio skyriaus vedëjo pareigas (25 balsai uþ).

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Balandþio 16 d. 10 val. skelbiama akcija "Darom 2011". Kvieèiu visus radviliškieèius prisijungti prie akcijos ir savo rajonà padaryti dar graþesná. Juk susitvarkyti savo sodybos, daugiabuèio aplinkà visada galima patiems savo iniciatyva, nelaukiant kvietimo á akcijas. O susitvarkius, þiûrëk, jau ir saulë skaisèiau švieèia.

Reikia pasidþiaugti, kad minëti Þemës dienà Radviliškyje tapo gera tradicija. Radviliškio rajono ekologinio ugdymo centras pakvietë á daugybæ renginiø, skirtø šiai šventei. Jie Savivaldybës bendruomenæ skatino dalyvauti aplinkosaugos veikloje visà mënesá.

Radviliškio rajono aplinkos apsaugos agentûra stengiasi dalyvauti radviliškieèiø bendruomenës aplinkosaugos švietimo procese. Konsultavimo tarnybos organizuotame seminare rajono ûkininkams agentûros vyriausiasis specialistas išdëstë mëšlo tvarkymo taisykliø, pakuoèiø ir pakuoèiø atliekø tvarkymo taisykliø reikalavimus. Dþiugu, kad po šio seminaro nemaþai ûkininkø pateikë á vidaus rinkà išleistø pakuoèiø ataskaitas.

Noriu perspëti savo pievas mëgstanèius uþdegti pilieèius, kad kaip ir praëjusiais metais agentûros specialistai Nacionalinei mokëjimo agentûrai teiks duomenis apie išdegusius plotus. Uþ tokià veiklà 2010 metais ne vienas ûkininkas neteko dalies išmokø.

Agentûros vyriausieji specialistai, kontroliuojantys privaèiø miškø bûklæ, naudojimà, atkûrimà bei apsaugà, pirmadieniais ir treèiadieniais konsultuoja miško savininkus juos dominanèiais klausimais.

Mingaila Saulevièius, Šiauliø RAAD Radviliškio agentûros vedëjas

Jau vienuoliktà kartà Burbiškio dvaro sodyba kvieèia gërëtis tulpiø þiedais. Tulpiø þydëjimo šventëje pakviesta dalyvauti prezidentë Dalia Grybauskaitë, LR ministras pirmininkas Andrius Kubilius, LR Seimo pirmininkë Irena Degutienë, LRV ministrai Eligijus Masiulis ir Donatas Jankauskas, LR Seimo nariai Algirdas Butkevièius, Algimantas Salamakinas, Kazimieras Kuzminskas, Arûnas Valinskas, kiti garbûs sveèiai.

Burbiškis geguþës 7 d. 11 val. kvieèia á Tulpiø þydëjimo šventæ, kuri vyks jau 11-àjá kartà.

Burbiškio dvaro sodyba dþiugins lankytojus þydinèiø tulpiø þiedais, gera nuotaika ir atnaujintais dvaro pastatais, ádomiomis dar nematytomis ekspozicijomis, pagraþëjusiu parku ir romantiškais pasivaikšèiojimø takais. Geguþës 7 d. èia vyks 11-oji tulpiø þydëjimo šventë.

Šventës pradþia 11 valandà. Atvykusieji kvieèiami aplankyti restauruotus dvaro pastatus ir pasigërëti þydinèiomis tulpëmis, kuriø dvaro parke yra apie 300 rûšiø. Lankytojø lauks unikali restauruotø gramofonø, patefonø, klinkstonø, grafonolø, aristonø ir muzikiniø dëþuèiø paroda, restauruoti senoviniai traktoriai ir automobiliai, kuriuos pristatys jø šeimininkai Klementas Sakalauskas ir Gitautas Þièkus. Susirinkusiuosius linksmins Violeta Mièiulienë–Stefutë, Šiauliø miesto puèiamøjø orkestras, kamerinis ansamblis "Vilniaus arsenalas" su atlikëjais Laima Šulskute, Rolandu Romoslausku, Sergejumi Okruško, solistai Joana Gedmintaitë ir Ignas Misiûra, dainininkas Romas Dambrauskas, grupës "69 danguje", "Vairas", "Rondo" ir "Fata Morgana".

Laukiama uþsienio sveèiø delegacijø iš naujøjø Radviliškio rajono savivaldybës tarptautinio bendradarbiavimo miestø partneriø: Gorkio (Baltarusijos), Kašurio (Gruzijos), Bauskës (Latvijos), Gratenteno (Norvegijos). Su šiomis savivaldybëmis Radviliškio rajono savivaldybë planuoja Tulpiø þydëjimo šventës metu pasirašyti tarptautinio bendradarbiavimo sutartis. Kaip ir kasmet, Tulpiø þydëjimo šventëje dalyvaus Adomo Baþenskio, padovanojusio dvarà Radviliškio rajono savivaldybei, artimieji, delegacija iš Radviliškio rajono savivaldybës draugystës miesto Gniezno (Lenkijos).

Šventës dalyviø ir sveèiø laukia liaudies meistrø dirbiniø mugë, pramogos su þirgais, ávairûs atrakcionai. Ikimokyklinio amþiaus vaikai, neágalieji áleidþiami nemokamai. Bilieto kaina suaugusiesiems – 15 litø, vaikams – 10 litø. Išankstinius bilietus platina "Bilietø pasaulis".

Pernai vykusi jubiliejinë Tulpiø þydëjimo šventë sulaukë rekordiškai daug lankytojø. Šventës dienà Burbiškio dvare apsilankë apie 30 tûkstanèiø dalyviø, dar apie 10 tûkstanèiø atvyko sekmadiená.

Kvieèiame á Burbiškio dvaro sodybà prasmingai praleisti laikà: pasigroþëti tulpiø þiedø jûra, aplankyti atnaujintà dvaro ekspozicijà, pasivaikšèioti nepakartojamame parke.

Burbiškio arba Baþenskiø dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Peizaþinio tipo parko, uþimanèio 28 ha plotà, teritorijoje esanèiuose tvenkiniuose yra 15 salø. Tvenkiniai sujungti lieptais ir tilteliais, per parkà teka Liulio upelis. Nutiesti takai, pastatyta tiltø, pavësiniø, suoliukø, skulptûrø, pagal Valdaikiø–Rozalimo kelià nuo aþûriniø metaliniø vartø driekiasi dviejø eiliø berþø alëja, šonuose – liepø alëjos.

Iš visø Radviliškio rajone esanèiø dvarø Burbiškio dvare XX amþiaus pradþioje buvo sukaupta daug meno vertybiø. Burbiškio dvaras pasiþymëjo senosios bajoriškos dvarø kultûros puoselëjimu. Dvaro savininkai Baþenskiai kûrë didelá puošnø parkà, jame statë paminklus, skulptûras, kaupë archyvà ir bibliotekà. Visas parke esanèias skulptûras dvarininko Mykolo Baþenskio uþsakymu sukûrë skulptorius Kazimieras Ulianskis (1878–1914). XX amþiuje dvare lankydavosi P. Vileišis, J. Basanavièius, K. Makušinskis.

Adomas Baþenskis, dvaro paveldëtojas, gyvenæs Gniezne, Lenkijoje, 1992 metais apleistà, sovietiniais laikais nuniokotà dvarà padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei, kuri ásipareigojo já sutvarkyti ir pritaikyti visuomenës kultûros reikmëms.

"Šiauliai plius" informacija

Balandis – švaros mënuo. Kvieèiame visus gyventojus susitvarkyti aplinkà prie savo namø, atkreipti dëmesá á tolëliau esanèius parkus, apleistas viešàsias erdves, daþnai pamirštas tikrøjø šeimininkø. Juk visiems smagiau laikà leisti sutvarkytoje ir priþiûrëtoje erdvëje.

Prisijunkite prie Lietuvoje balandþio 16 d. vykstanèios akcijos "Darom 2011" ir kartu su kaimynais bei gera nuotaika smagiai ir prasmingai praleiskite šeštadiená.

Ámonës, ástaigos, organizacijos savo teritorijose surinktas komunalines atliekas savo transportu veþa á Aukštrakiø sàvartynà, o sausà þolæ, lapus – á Kairiuose esanèià þaliøjø atliekø kompostavimo aikštelæ. Atliekos priimamos nemokamai balandþio 14–20 dienomis, turint deklaracijà. Deklaracijos bus išduodamos seniûnijose.

Iš bendro naudojimo plotø surinktø atliekø išveþimà ir tvarkymà organizuoja seniûnijos.

Daugiau informacijos galite gauti paskambinæ Radviliškio rajono savivaldybës administracijos vyriausiajam ekologui tel. 8~422 69 112.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Duris atvërusio naujojo Radviliškio parapijos bendruomenës socialiniø paslaugø centro veikla ásibëgëja. Radviliškio rajono savivaldybës gyventojams èia siûlomos vis ávairesnës socialinës paslaugos ir pagalba.

Parapijos bendruomenës socialiniø paslaugø centras ásikûræs Radviliškio baþnyèios teritorijoje. Socialiniø paslaugø centro archyvo nuotr.

Neretai þmonës aplenkia šià ástaigà, nes neþino, kuo ji uþsiima. Daþnas nedrásta prašyti pagalbos, mano, kad pagalbos prašymas yra silpno þmogaus poþymis. Iš tiesø tik stiprus þmogus geba pripaþinti savo trûkumus, bëdas ir kreipiasi pagalbos iš šalies. Centro siûlomos paslaugos gali bûti naudingos daugeliui iš mûsø. Centre yra ásikûræ trys padaliniai:

* Paramos šeimai tarnyba teikia pagalbà vienišiems senyvo amþiaus asmenims, senyvo amþiaus asmenims, kuriø vaikai dël objektyviø prieþasèiø negali padëti savo tëvams, negalæ turintiems asmenims ir jø šeimoms, socialinës rizikos šeimoms, socialinës rizikos vaikams ir jø šeimoms. Tarnybos teikiamos paslaugos: bendrosios socialinës paslaugos (informavimas, konsultavimas, transporto organizavimas, techninës pagalbos priemoniø aprûpinimas), pagalba á namus (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maitinimo organizavimas, pagalba buityje ir namø ruošoje, pagalba rûpinantis asmens higiena ir prieþiûra, pagalba organizuojant asmens sveikatos paslaugas, ûkio darbai, pagalba atliekant ávairius pavedimus), socialiniø ágûdþiø ugdymas ir palaikymas (informavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, kasdieniø gyvenimo ágûdþiø ugdymas ir palaikymas, darbiniø ágûdþiø ugdymas).

* Vaikø dienos centras teikia socialinës prieþiûros paslaugas vaikams. Centre organizuojami socialiniø ágûdþiø ugdymo uþsiëmimai, padedama paruošti pamokas, organizuojami konkursai, viktorinos, stalo þaidimai, meninës raiškos uþsiëmimai, organizuojamos tradicinës ir kitos šventës, ávairiø kultûriniø renginiø lankymas, sudaromos sàlygos mokytis kompiuterinio raštingumo pagrindø.

* Kriziø centre teikiama socialinë ir psichologinë pagalba krizës ištiktiems þmonëms. Laikinos nakvynës paslauga siûloma smurtà šeimoje patyrusiems ar dël gaisro ir kt. stichiniø nelaimiø netekusiems namø asmenims; organizuojamos minimalios asmeninës higienos ir buitinës paslaugos; teisinës konsultacijos; socialinë (informavimo, tarpininkavimo, atstovavimo) ir psichologinë pagalba.

Asmenys, norintys pasinaudoti centro siûlomomis paslaugomis, pirmiausia turi kreiptis á savo deklaruotos vietos seniûnijà arba á Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyriø. Ypatingais atvejais, kai yra grësmë asmens (šeimos) fiziniam saugumui, sveikatai, gyvybei, dokumentai tvarkomi paslaugas suteikus, tada pakanka tik parašyti prašymà gauti socialines paslaugas. Esant kritinei situacijai, laikinojo apgyvendinimo paslauga teikiama visà parà.

Centre dirba 44 darbuotojai: administracija, socialiniai darbuotojai, jø padëjëjai, psichologas. Centras ásikûræs Radviliškio baþnyèios teritorijoje, Maironio g. 8a.

Detalesnë informacija apie centro veiklà, teikiamas paslaugas teikiama darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. (penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val.) tel.: (8~422) 53 499, 8~610 15 002.

Radviliškio parapijos bendruomenës socialiniø paslaugø centro informacija

Naujojoje Radviliškio biokuro katilinëje viešëjo Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros bei Lietuvos energetikos instituto dëstytojai, moksliniai darbuotojai. Susitikime dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, mero pavaduotojas Jonas Povilaitis, UAB "Radviliškio šiluma" ir UAB "Enerstena" vadovaujantys darbuotojai.

Katilinës árengimai dirbo visà šildymo sezonà, nesusidurta su jokiomis didesnëmis eksploatavimo problemomis. Radviliškio rajono savivaldybës archyvo nuotr.

Sveèiai susipaþino su biokuro katilinës darbu, ávertino UAB "Enerstena", pastaèiusios šià katilinæ, projektinius sprendimus, jø efektyvumà. Katilinë árengta ir pradëta eksploatuoti prieš metus, todël apsilankiusieji galëjo ávertinti ir pirmojo šildymo sezono rezultatus, árenginiø eksploatavimo rodiklius.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis dar kartà patvirtino, kad statant katilinæ buvo tinkamai parinkti katilinës techniniai sprendiniai ir juos ágyvendinæ rangovai – UAB "Enerstena" kolektyvas. Pasak mero, katilinëje sumontuoto "ekonomaizerio" teikiama nauda yra didesnë, nei tikëtasi.

Pasidþiaugta, kad mokslo þmonës domisi pastatytø ir veikianèiø árenginiø techninëmis charakteristikomis. Tikimasi, kad ateityje gamybininkai glaudþiau bendradarbiaus su mokslo þmonëmis bei šiluminës energijos tiekëjais ir šiluminës energijos tiekimo srityje drauge sieks geriausio rezultato. Visi susitikimo dalyviai pripaþino, kad ir Lietuvoje yra ámoniø, gebanèiø vykdyti didelës apimties energetiniø objektø statybas: projektuoti, gaminti árangà, sumontuoti jà, atiduoti eksploatuoti.

Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros vedëjas prof. habil. dr. Stasys Šinkûnas labai gerai ávertino rajono savivaldybës pastangas ir sieká pereiti nuo iškastinio kuro prie biokuro. Jis Radviliškio biokuro katilinæ pavadino modeliu, kuriame studentai gali susipaþinti su dauguma biokurui deginti naudojamø technologijø.

Radviliškio biokuro katilinëje sumontuotos dvi 6,5 MW galios biokurà deginanèios ardyninës pakuros ir du vandens šildymo katilai, kiekvienas 5 MW galios, kogeneracinë jëgainë ir 3,5 MW galios kondensacinis "ekonomaizeris". Pastatyti katilinës pastatai ir mechanizuotas biokuro ûkis, uþtikrinantis biokuro automatiná padavimà á katilø pakuras. Atnaujintas elektros ûkis, ádiegta automatinio valdymo sistema, sutvarkyta infrastruktûra. Šiuo metu katilinës katilø pakurose deginama smulkinta mediena ir medienos pjuvenos, bus naudojamos ir kitos biokuro rûšys.

Katilinëje árengto "ekonomaizerio" paskirtis – sumaþinti pagamintos šilumos energijos nuostolius, susidaranèius dël karštø dûmø paleidimo á orà. Išmetami dûmai, susidarantys katilinëse deginant medienos atliekas, yra aukštos temperatûros. Patekæ á kondensaciná "ekonomaizerá", jie, atiduodami savo šilumà, aušta, juose esantys vandens garai kondensuojasi ir papildomai pašildo iš Radviliškio miesto šilumos tinklø gráþtantá termofikaciná vandená. "Ekonomaizerio" nauda - iš to paties sudeginto kuro kiekio papildomai pagaminama 15–25 proc. šilumos energijos.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Milda VILIMAITË

Kovo 24 d. Radviliškio viešojoje bibliotekoje vyko padëkos bibliotekos bièiuliams šventë "Uþ šypsenas, pagalbà, idëjas..."

Vakarà vedusi bibliotekos direktorë Aldona Januševièienë pasidþiaugë bibliotekos veikla, ateities projektais, planuojamu kurti Radviliškio krašto muziejumi. Ji nuoširdþiai padëkojo bibliotekos pagalbininkams uþ aktyvø bendradarbiavimà, jautrià bièiulystæ ir geranoriškà, supratingà pagalbà, árodanèià, kad bibliotekà visada supa ištikimi bièiuliai.

Aktyviausiems direktorë áteikë padëkos raštus ir po naujausià bibliotekos leidþiamo þurnalo "Radviliškio kraštas" numerá. Buvo apdovanotas kraštietis literatûrologas Jonas Linkevièius, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius ir jo pavaduotoja Rima Tarbûnienë, labdaros ir paramos fondo "Gyvenimo šviesa" vadovas Antanas Jasudavièius, Radviliškio rajono savivaldybës Socialinio paramos skyriaus vedëjas Darius Brazys, Radviliškio rusø kultûros centro vadovë Vera Jasinskaja, lopšelio-darþelio direktorë Lina Venskienë, Elvyra Gaidelienë, Svetlana Asaèiova, Janina Kauèikienë, Tonvalda Miliauskienë, Birutë Mickuvienë, Romas Novikas, Albertas Vitartas, Irena Kazlauskienë, Radviliškio muzikos mokyklos bendruomenë (direktorë Laimutë Steponavièienë), Radviliškio kultûros centro bendruomenë (direktorius Romualdas Juzukonis), Kelmës kultûros centro muzikavimo grupë "Intriga" (vadovë Angelë Jovaišaitë), Radviliškio viešosios bibliotekos muzikavimo grupë "Sidabrinë mënesiena" (vadovë Vilma Merkytë).

Gausiai susirinkusiems bibliotekos bièiuliams ilgesingus romansus ir poetø eiles dovanojo Radviliškio viešosios bibliotekos muzikavimo grupë "Sidabrinë mënesiena" ir sveèiai iš Kelmës kultûros centro – muzikavimo grupë "Intriga".

2011 metais atlikto Radviliškio rajono savivaldybës gyventojø subjektyvios gyvenimo kokybës tyrimo ataskaitoje Radviliškio seniûnija drauge su Tyruliø seniûnija priskirta prie sàlyginai atsiliekanèiøjø ir turinèiøjø neišnaudotø galimybiø tobulëti. Prie akivaizdþiai pirmaujanèiø priskirtinos Sidabravo ir Skëmiø seniûnijos. Pasiekimø reitinge vidutines pozicijas uþima Aukštelkø, Grinkiškio, Šeduvos miesto ir kt. seniûnijos.

Siekiant aptarti tyrimo rezultatus, susipaþinti su klausimais, kurie aktualûs Radviliškio seniûnijos darbuotojams ir gyventojams, organizuotas Radviliškio seniûnijos darbuotojø pasitarimas su savivaldybës meru Antanu Èepononiu. Pasak Radviliškio seniûnijos seniûno Vidmanto Tamošiûno, seniûnijos gyventojams opiausi gatviø apšvietimo, keliø prieþiûros ir remonto klausimai. Jø sprendimo bûdai reikalauja lëšø, kuriø nëra tiek daug, kiek norëtøsi. Seniûnijos darbuotojai dirba profesionaliai, sàþiningai, bendrauja su þmonëmis. Seniûnija neturi geografinio centro, nes jos aptarnaujami kaimai yra nutolæ vienas nuo kito aplink Radviliškio miestà. Bendrauti su þmonëmis palengvina beveik kiekviename didesniame seniûnijos kaime ásikûrusios bendruomenës. Aktyviai dirba Mieþaièiø, Šniûraièiø, Voskoniø, Kutiškiø, Daugëlaièiø, Karèemø bendruomenës. Susitikime Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis teigë, kad bendruomenës gali padëti suburti seniûnijos þmones: "Reikia stiprinti bendruomenes, nes per jas paprasèiau palaikyti ryšius su seniûnijos gyventojais, išaiškinti seniûnijos planus, pateikti jiems ateities vizijà. Kolektyvas turi dirbti vieningai, aiškiai siekti vieno tikslo, tada bus pelnytas ir þmoniø pasitikëjimas."

2011 metais seniûnijoje planuojama sutvarkyti Kutiškiø kultûros namø stogà, suremontuoti dalá Tujø ir dalá Skynimø gatviø Daugëlaièiø gyvenvietëje. Šiems darbams bus skirta daugiausia lëšø.

Gyventojai apklausoje paminëjo susiduriantys su kultûrinëmis bei laisvalaikio, seniûnijos ir bendruomenës, susisiekimo problemomis. Visas šias ir kitas iškylanèias problemas seniûnui padeda spræsti ir gyventojø interesams atstovauja seniûnaièiai. Jø Radviliškio seniûnija turi tris: Daugëlaièiø seniûnaitá Antanà Maþuèiûnà, Voskoniø seniûnaitæ Þibutæ Urbelienæ ir neseniai išrinktà Kutiškiø seniûnaitá Juozà Vytautà Lekavièiø. Iš jø seniûnijos darbuotojai tikisi supratimo ir bendradarbiavimo.

Seniûno planas – suburti Radviliškio seniûnijos bendruomenæ, kuriai rûpëtø ne tik savo kaimo, bet ir kaimynø rûpesèiai ir šventës, dþiaugsmai ir vargai.

Susitikime padëkos raštas uþ ilgametá ir kruopštø darbà áteiktas Radviliškio seniûnijos socialinio darbo organizatorei Linai Trembelytei.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Radviliškio miesto kultûros centras knygø mëgëjus pakvietë á antràjà Maþàjà knygø mugæ. Vienintelæ knygø mugæ Šiaurës Lietuvoje šiemet aplankë daugiau kaip trys tûkstanèiai knygos bièiuliø.

Radviliškyje vyko antroji knygø mugë.

Šiø metø mugëje radviliškieèiai ir miesto sveèiai susipaþino su naujausiais Lietuvos ir uþsienio rašytojø išleistais kûriniais, pigiau ásigijo knygø, bendravo su rašytojais knygø pristatymuose, klausësi dainuojamosios poezijos.

Mugëje dalyvavo "Baltos lankos", "Kronta", "Kitos knygos", "Ardena", "Nijanga", "Þuvëdra", "Inovesta", Lietuvos rašytojø sàjungos leidykla, Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, knygynas "Pegasas", rašytojai Juozas Þitkauskas ir Vytautas Raèickas.

V. Raèickas uþ romanà "Baltos durys" Lietuvos televizijos skelbtame konkurse buvo pripaþintas geriausiu vaikø rašytoju. Jis Radviliškio knygø mugëje pristatë naujausià savo knygà "Penktoji šlepetë plius". Rašytojas "Šiauliai plius" sakë, jog romano "Baltos durys" populiarumo prieþastis – dabar aktuali tema - narkotikø vartojimas.

"Man pavyko šià istorijà papasakoti jaunimui suprantama kalba. Tai meilës istorija, narkotikai - antrame plane. Ir parodþiau, kad narkotikai nesiderina su meile ir svajonëmis. Sakiniai ne ilgi, ne gremëzdiški, daug dialogø, lengva skaityti. Ypaè pasisekë su redaktoriumi. Jis - kalbininkas Antanas Smetona, kuris paliko vaikø slengà, kuris knygai ne kenkë, o padëjo. Knyga sudëliota iš "mozaikø", kai kurias scenas galima net vaidinti", - sakë rašytojas.

Kalbëdamas apie naujausià knygà "Penktoji šlepetë plius" rašytojas sakë, kad ji – tarsi serialas, vaikai jau pamëgæ pasakojimus apie šlepetæ. Tai – vienos šeimos istorija. Rašytojas ásitikinæs, kad po keleriø metø pasirodys ir "Šeštoji šlepetë". Paklaustas, iš kur toks produktyvumas, rašytojas atsakë: "Manæs to daþnai ir vaikai klausia. Visos mintys iš gyvenimo, niekas iš mënulio nenukrenta. Visi stebi tà gyvenimà, tik eilinis þmogus praeina pro šalá, o rašytojo akis ir ausis yra kitokia. Gyvenimas išsirutulioja á siuþetà ir istorijà."

Rašytojas nesiskundþia populiarumo trûkumu ar menkais knygø tiraþais. Pasak jo, pirmasis knygos tiraþas bûna penki tûkstanèiai egzemplioriø, neretai knygà reikia dar kartà išleisti, kartais tiraþas kartojamas netgi treèià kartà. Todël, pasak rašytojo, nereikia skøstis menkais tiraþais, o reikia gerai dirbti, tuomet bus ir atpildas.

Rašytojas Juozas Þitkauskas Radviliškio knygø mugëje pristatë eilërašèiø rinkiná "Grafomano ášventinimas". Prieš knygos pristatymà pakalbinome rašytojà.

- Kada suvokëte, jog turite poetiniø gebëjimø?

- Ketvirtoje klasëje mokytoja liepë parašyti rašinëlá þiemos tema. Rašinëliui neturëjau jokiø minèiø, tad parašiau keliø posmeliø eilëraštá. Mokytoja pagal já mums pradëjo aiškinti apie eilëdaros, ritmo ir rimo reikalus. Tada pagalvojau: "Ot, esu poetas." Þinoma, tai buvo þaidimai, kvailiojimai, taèiau poezijos niekados neuþmeèiau. Neþinau, ar tai poetiniai gebëjimai - atvirai sakant ir dabar neþinau, ar turiu tø gebëjimø. Tiesiog rašiau ir rašau. Kroviau á uþrašø knygelæ, atskirus lapus. Labai skeptiškai á tuos savo rašinëjimus þiûrëjau. Ir dabar savæs nelaikau poetu. Prieš kokius trejus metus þvilgtelëjau á savo rašinëjimus ir pagalvojau, kad gal reikëtø tomis eilutëmis pasidalyti su kitais. Gal skaitytojai kà nors ir sau atras... Arba atrado, neþinau.

- Kaip atrinkote eilërašèius á savo pirmàjà knygà?

- Atrinkinëti eilërašèius knygai ir jà sudarinëti tai buvo pats sunkiausias darbas. Iš pradþiø perskaièiau visus, sukroviau á krûvà ir daviau paskaityti savo bièiuliui poetui Dainiui Gintalui. Jis neásiteikinëdamas atvirai išsakë savo nuomonæ. Ji nulëmë, kad daug tekstø nugulë á archyvà. Kai kuriuos naujus eilërašèius sudëjau. Tiesiog norëjau, kad ši knygelë bûtø nedidelë, neapsunkinta ir, manæs nekompromituotø bièiuliø literatø akyse. Tad tikrai turëjau pasverti beveik kiekvienà eilutæ.

Rašytojas Vytautas Raèickas Radviliškio knygø mugëje pristatë naujausià savo knygà "Penktoji šlepetë plius".		Juozas Þitkauskas radviliškieèiø teismui pateikë eilërašèiø rinkiná "Grafomano ášventinimas". Radviliškio kultûros centro nuotr.

- Iš knygos pavadinimo galima suprasti, jog save laikote - juokais ar rimtai - grafomanu? Kodël toks knygos pavadinimas?

- Esu savikritiškas. Nesu filologas, tiesiog kultûros darbininkas, kuris nemaþai skaito, poezijos irgi. Þinoma, kai kurie tekstai rimtam kritikui gali atrodyti šiek tiek grafomaniški, taèiau jie man mieli, todël ir atsirado šioje knygoje. Pavadinimas – savotiškas apsidraudimas nuo aštrios kritikos, nors norëèiau jos. Knyga autoriui, juo labiau pirma, yra tarsi veidrodis, nes á joje esanèius tekstus þvelgi iš tolo, kaip á kito þmogaus. Matai klaidas, matai, kaip ir ko nereikëjo daryti. Iš to mokaisi.

- Knygoje gana dràsiai aprašote erotines scenas. Ir gana atviras, ypaè kai rašote apie graþius Latvijos bernus. Tai provokacija, o gal jus þavi ir jaudina vyriškas kûnas?

- Tikrai kai kurie mano tekstai yra atviri, aš jais tarsi apsinuoginu, tiesiai šviesiai rašau apie tai, kà màstau. Tai ne provokacija, tai išpaþintis. Nuo seno mano bièiuliai yra pastebëjæ, kad esu per daug atviras, nemoku savyje uþlaikyti savø paslapèiø. Tekstuose yra ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos bernø ávaizdþiø. Koks esu, toks esu.

- Jûs nebijote prisipaþinti, kad esate ne vilnietis. Apdainuojate savo gimtinës miestelius. Ir kad kai mirsite, jûsø knygos keliaus á jûsø gimtinæ. Iš kur tokia meilë gimtinei?

- O kodël turëèiau bijoti prisipaþinti, kad esu ne vilnietis? Taip, esu kapèiamiestietis, dzûkas, gyvenantis Vilniuje. Vilniø irgi be proto myliu. Kai dienà kità gráþtu á savo tëviškæ, labai pasiilgstu Vilniaus, o Vilniuje – savo tëviškës Kapèiamiesèio. Èia mano sentimentalioji asmenybës dalis. Ir jos nesigëdiju, o savotiškai didþiuojuosi. Man tëviškë – tai atspara gyvenime, darbe ir veikloje. Aš ja rëmiausi ir remsiuosi. Ir, turiu prisipaþinti, iš tëviškës gaunu atsakà. Ne materialinæ, o vidinæ, jausminæ. Visa tai mane palaiko ir man padeda. Taip gyvenime susiklostë, kad neturiu itin daug artimø giminiø, tad man kiekvienas tëviškës þmogus yra labai artimas giminaitis, o kiekvienas dzûkas – tiesiog giminaitis. Ir vël pasinëriau á sentimentus...

- Kokiø atsiliepimø girdëjote apie savo knygà?

- Labai daug negirdëjau. Yra visokiø. To ir tikëjausi. Pati knyga - labai ávairios tematikos. Þinoma, miela girdëti gerus atsiliepimus, bet visiškai nepykstu dël aštrios kritikos. Dþiaugiuosi ja. Teko girdëti, kad kai kas, perskaitæs mano knygelæ, pamëgo baltàsias eiles, kiti aptiko kelis poezijos pëdsakus.

Radviliškio miesto kultûros centras šiandien, kovo 25 d., rengia tradicinæ Maþàjà knygø mugæ. Tai vienintelis tokio pobûdþio renginys Šiaurës Lietuvos regione.

Tradicine jau tapusioje Maþojoje knygø mugëje dalyvaus þinomos šalies leidyklos bei knygynai – "Baltos lankos", "Kronta", Lietuvos rašytojø sàjungos leidykla, "Inovesta", "Kitos knygos", "Andrena", "Nijanga", Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, "Þuvëdra", "Pegasas".

Renginio metu vyks rašytojo Vytauto Raèicko knygos "Penktoji šlepetë plius", Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimø centro išleisto leidinio "Vakarø Lietuvos partizanø sritis. Atlasas" ir Juozo Þitkausko eilërašèiø knygos "Grafomano ášventinimas" pristatymai. Bus organizuota Šiauliø valstybinës kolegijos atvirø durø diena. Joje planuojama sulaukti gausaus bûrio jaunuoliø, besidominèiø menu, kultûra ir švietimu.

Planuojama, kad šiemet renginyje, siûlanèiame ádomià bei nuotaikingà dienos programà ávairaus amþiaus ir socialinës padëties þmonëms, apsilankys keturi tûkstanèiai dalyviø – dvigubai daugiau nei pernykštëje knygø mugëje.

Renginio organizatoriai: Radviliškio miesto kultûros centras ir Vilniaus mokytojø namai.

Radviliškio miesto kultûros centro informacija

Kovo 11-àjà, Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienà, Radviliškio miesto kultûros centre vyko kultûros centro direktoriaus Romualdo Juzukonio pirmosios kompaktinës plokštelës "Myliu Tëvynæ ir Tave" ir projekto "Bermontininkai retrospektyvoje" filmo pristatymas.

Romualdas Juzukonis á scenà pasikvietë ir Šeduvos babà Emilijà Brajinskienæ, kuri buvo pagrindinë dainø, patekusiø á albumà "Myliu Tëvynæ ir Tave", pateikëja.

- Romualdai, kaip ir kada kilo mintis išleisti plokštelæ?

- Dariau tai, kà sakë mano širdis ir meilë Tëvynei. Didþiuojuosi savo kraštu, noriu išsaugoti jos tradicijas, dainas, istorijà. Kompaktinëje plokštelëje árašyta 12 karo metais Radviliškio krašte dainuotø dainø. Jos surinktos iš mûsø tradicijas puoselëjanèiø dainininkø - Emilijos Brajinskienës (Šeduvos babos), Baisogalos folklorinio ansamblio "Dainoriai" dainininkø. Visos dainos plokštelëje - aranþuotos ir orientuotos á šiø dienø klausytojà. Pagrindinë mintis buvo dainas ne tik surinkti, bet ir perduoti jaunajai kartai, mûsø vaikams.

2009 m. Radviliškio miesto kultûros centras ágyvendino projektà "Boèiø dainai neleisiu nutilti". Pradëjus ágyvendinti šá projektà ir buvo pradëta rinkti bei árašinëti karines dainas.

- Kaip buvo atrenkamos dainos, juk partizaniniø dainø uþrašyta ypaè daug? Kokia daina mieliausia paèiam?

- Tai nëra vien partizaninës dainos. Tai - karo metais dainuotos dainos. Jas girdëjau dainuojant savo senelius, girdëjau dalyvaudamas folklorinio ansamblio veikloje. Visa tai subrandino meilæ lietuviškai dainai. Kadangi, kaip ir dauguma vaikø, norëjau bûti karys, tai rinkausi tas, kurios man paèiam mieliausios ir primena vaikystëje girdëtas senoliø dainas.

- Kaip prie albumo prisidëjo vadinamoji Šeduvos baba?

- Emilija Brajinskienë buvo pagrindinë dainø pateikëja. Ji yra mûsø krašto tradicijø pagrindinë puoselëtoja. Pamaèius jos surinktus tautosakos lobynus, kiekvienam kiltø mintis ne tik dainuoti dainas, bet ir perimti visus paproèius.

- Kas naujai aranþavo karo laikø dainas?

- Dainas aranþavau pats ir garso reþisierius Paulius Jasiûnas. Norëjosi klausytojui sukurti mielà akompanimentà, kad šios dainos skambëtø ir mokyklose, ir minëjimuose, ir koncertuose, bûtø mielos klausytis automobilyje.

- Kas kûrë scenografijà scenoje, kuri buvo ir pirkia, ir bendravimo vieta, ir miegamasis?

- Scenografijà kûrë Radviliškio miesto kultûros centro komanda, vadovaujama pavaduotojos Danutës Gulbinienës ir scenografës Linos Lymantaitës. Kad scena bûtø padalinta á dvi dalis – namø ir kare esanèio kareivio aplinkà - padiktavo pats programos scenarijus.

Prie scenarijaus kûrimo daug dirbo pavaduotoja Jolanta Kvedarienë, o plokštelës viršeliø dizainu ir tentø maketais rûpinosi dizaineris Erminijus Krasuckis. Renginio metu buvo skaitomi 1919 metø laiškai, kurie suvirpino ne vienà širdá, nepaliko abejingø salëje.

- Kaip manote, ar dar gyva mumyse atmintis? Ar vis dar þmonës išdidþiai taria - aš esu lietuvis!

- Per tuos nepriklausomybës metus daug kas pasikeitë ir buvo pakeista, daug kas buvo sukurta. Negalëèiau vienareikšmiškai vertinti. Manau, kad sunkiausiomis minutëmis mûsø tauta ne kartà árodë, kad yra vieninga ir tvirta savo ásitikinimais. Visose tautose visais amþiais buvo tokiø, kuriuos nelabai pavadintume tautos patriotais.

Labai dþiaugiuosi, kad šalia yra aktyviø þmoniø, jaunimo. Ágyvendindami projektà "Bermontininkai retrospektyvoje" sulaukëme ir kritikos, ir pamokymø. Tai rodo, kad þmonës neabejingi savo šalies istorijai, kad jiems rûpi mûsø kraštas. O jaunimas išties myli savo kraštà, tik reikia já mokyti ir patraukliai pristatyti savo istorijà, jokiu bûdu nevaryti varu.

Pirmieji Romualdo autografai ant kompaktinës plokštelës "Myliu Tëvynæ ir Tave". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

- Gal ši kompaktinë plokštelë padës ugdyti tautiškumà?

- Vakaro metu skambëjusiø dainø þodþius mokëjo daugelis pilnutëlëje salëje susirinkusiø radviliškieèiø. Paskutinæ kompaktinës plokštelës dainà "Palinko liepa šalia kelio" atsistojusi dainavo visa salë.

Reikia tikëti, kad savo krašto dainas, tradicijas þinos jaunimas, kad tai gebësime perduoti iš kartos á kartà. Nepakanka visko uþrašyti ir sudëti á stalèiø, reikia stengtis populiarinti, skleisti ir didþiuotis tuo, kas esame, stengiantis pateikti kuo priimtiniau mûsø vaikams. Taip išlaikysime savo krašto savitumà, išsaugosime bei garsinsime savo krašto tradicijas ir istorijà.

Aš labai nuoširdþiai tikiuosi, kad išgirdæ mano ádainuotas dainas, pamatæ sukurtà filmà "Bermontininkai retrospektyvoje" mes giliai širdyje nors truputá pasididþiuosime, kad esame Lietuvos pilieèiai, kad turime didþiuotis vertà praeitá.

- Kur dar bus ši programa rodoma? Juk neapsiribosite vien Radviliškiu.

- Norëtøsi, kad mûsø darbo rezultatus pamatytø kuo daugiau þmoniø. Matydamas þiûrovø reakcijà viliuosi, kad programa þmonëms patiko. Pirmiausia norisi, kad su mûsø krašto istorija susipaþintø radviliškieèiai, todël tikiuosi apkeliauti rajonà, atiduoti duoklæ rëmëjams – ástaigoms ir organizacijoms, kurios buvo mûsø partnerës ir pagalbininkës.

- Renginio pabaigoje buvo parodytas dokumentinis filmas "Radviliškis retrospektyvoje". Kuo unikalus šis projektas?

- Antroji renginio dalis buvo filmo "Bermontininkai retrospektyvoje", sukurto Radviliškyje, pristatymas. Já pristatë Radviliškio rajono jaunimo klubas "Mix" kartu su Radviliškio miesto kultûros centru. Filmas yra paskutinë projekto "Bermontininkai retrospektyvoje" dalis. Šis projektas, prasidëjæs 2010 metø geguþæ mënesá, susidëjo iš keturiø daliø: parodos "Laisvës kovose naudoti ginklai", kuri vyko Radviliškio kultûros rûmuose, mûšio maketo "Mûšis prie Radviliškio malûno", kuris eksponuojamas Radviliškio kultûros rûmuose, sukûrimo, ir mûšio prie Radviliškio malûno rekonstrukcijos bei filmo "Bermontininkai retrospektyvoje" sukûrimo. Projekto organizatoriai: Jolanta Kvedarienë, Alvydas Tamošiûnas, Gediminas Berþinis ir aš.

Projekto unikalus tuo, kad gebëjome patraukliai kitokia forma perteikti savo šalies istorijà jaunimui. Pergalës prieš bermontininkus rekonstrukcija, sukurtas filmas, maketas, paroda – tai puiki edukacinë, paþintinë medþiaga švietimo ástaigoms ir bendruomenei, skatinanti pasididþiavimà Lietuva, mûsø istorija.

- Kokiais renginiais Radviliškio kultûros centras artimiausiu metu dþiugins miestieèius ir Radviliškio sveèius?

- Planø, idëjø ir vizijø turime daug. Visø pirma sieksime jau ágyvendintø veiklø tæstinumo. Viena prioritetiniø kultûros centro veiklø - etnokultûros puoselëjimas, todël ir šiais metais nemaþai renginiø bus skirta senoliø atminèiai, gyvosios tautos tradicijoms perduoti ir puoselëti.

Kalbino Svajûnas Sabaliauskas

Svajûnas SABALIAUSKAS

Radviliškio rajono þmonës per savivaldybës tarybos rinkimus daugiausia balsø atidavë dabartinio mero Antano Èepononio atstovaujamai partijai. Kokia bus naujoji Radviliškio rajono valdþia ir kokiø permainø laukti, pakalbinome rajono merà.

Kokia bus Radviliškio rajono valdþia paaiškës balandþio 14 dienà vyksianèiame Radviliškio rajono savivaldybës naujosios tarybos posëdyje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

- Mere, kaip paaiškintumëte Tëvynës sàjungos rinkimø sëkmæ Radviliškio rajone? Kodël þmonës taip pasitikëjo šia politine jëga?

- Manau, kad rinkimø rezultatus lëmë ne partijos pavadinimas, o atskirø þmoniø indëlis, jø poþiûris á savo darbà. 2011 metø savivaldybiø tarybø rinkimø rezultatas – atskirø partijos nariø darbo rezultatø suma, ávertinta rinkëjø balsais. Rinkëjø pasitikëjimà šia politine jëga lëmë tai, kad daug metø atskirose srityse dirbdami tie patys specialistai siekë tæstinio rezultato. Rinkimø rezultatai árodë, kad konstruktyvûs, realûs ir ágyvendinami šiø þmoniø tikslai, siekiai, poþiûris, bendras problemø matymas rinkëjams yra priimtini. Jø dirbtas darbas – tai ilgalaikio tikslo siekimas. Manau, rinkëjai vertino rinkimuose dalyvaujanèias jëgas pagal pasitikëjimà ir atsakomybæ uþ savo darbà ir uþ veiklos rezultatus.

- Kokia bus naujoji Radviliškio valdþia? Kas turëtø keistis?

- Galutinis variantas paaiškës balandþio 14 dienà vyksianèiame per naujosios Savivaldybës tarybos posëdá. Bûtent tà dienà susirinkusi Taryba išrinks merà, jo pavaduotojà, patvirtins administracijos direktoriø. Kol kas sutarta dël dviejø pozicijø: mero pareigos turëtø atitekti TS-LKD partijos kandidatui Antanui Èepononiui, o mero pavaduotojo pareigos turëtø atitekti Lietuvos socialdemokratø partijos kandidatui Kazimierui Auguliui. Administracijos direktoriaus pareigos turëtø atitekti TS-LKD partijos kandidatui, bet jo kandidatûra dar nëra aiški. Ji bus svarstoma partijos taryboje.

Šios valdþios formavimas turëtø skirtis nuo ankstesniø. Jei koalicijos partneriai ir Taryba pritars, bus keièiamas ne tik vadovavimo Savivaldybei stilius, bet ir pati valdymo struktûra. Struktûra bus keièiama nuo vadovø. Jei bûsiu išrinktas meru, siûlysiu Tarybai apsispræsti vadovybæ formuoti iš mero, mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus. Bus atsisakyta administracijos direktoriaus pavaduotojo ir mero patarëjo pareigybiø. Þinoma, jei jø ateityje prireiks, galima bus svarstyti sugràþinti šias pareigybes, bet kol kas, turëdamas nemaþà vadovaujamojo ir administracinio darbo patirtá, jauèiu, kad reikia keisti ir Savivaldybës administracijos padaliniø, ir savivaldybës ástaigø valdymo struktûrà, nes savivaldybës biudþetas kasmet maþëja. Kad bûtø ávykdyti visø partijø ásipareigojimai, ágyvendinti savivaldybës plëtros planai, 2011 metais reikia papildomø aštuoniø milijonø litø. Jø gal ir atsirastø, bet 2011 metø I ketvirèio duomenys rodo, kad á biudþetà surenkama maþiau nei 2010 m. I ketvirtá. 2011 metø pabaiga finansine prasme gali bûti sudëtingesnë nei 2010 metø pabaiga, tad tam reikia rengtis jau dabar. 2011 metø biudþete nenumatytas atlyginimø didinimas. Pinigus reikia taupyti.

- Kokie pasiekti didþiausi laimëjimai, Jums bûnant meru?

- Mane labiausiai dþiugina, kai pastebiu, kad mieste, kaime ar miestelyje išëjæs á gatvæ galiu dràsiai paduoti rankà bet kuriam rajono gyventojui, nusišypsoti, pakalbëti apie orà ir nesulaukti priekaištø, kad kas nors nebuvo padaryta. Sveiko proto ribose buvo daroma viskas, atsiþvelgiant á turimus finansinius išteklius. Manau, kad 2011 metø rinkimø rezultatai parodo tai, kas pasiekta. Esu dëkingas visiems, atëjusiems á rinkimus, uþ parodytà pasitikëjimà. Tai – didelë našta mano peèiams, bet jà palengvins nauji darbai ir planai.

- Kokiø klaidø pastebëjote, kurias galima ištaisyti per artimiausius ketverius metus?

- Jei ir buvo klaidø, tai nedideliø, neskausmingø. Iš jø pasimokëme. Manau, kad daug laiko buvo skirta ES struktûriniø fondø, kitø finansiniø šaltiniø paramos paieškai, joms pritraukti á Radviliškio rajono savivaldybæ, todël mano, vadovo, dëmesys buvo nukrypæs nuo savivaldybës gyventojø rûpesèiø, jø gyvenimo, todël šià kadencijà, jei bûsiu išrinktas meru, daugiau dëmesio skirsiu socialiai remtinø gyventojø rûpesèiams, jø bëdoms. Pagrindiniai klausimai: socialinio bûsto fondo plëtra, gerinimas, gal net statyba, atokiose savivaldybës vietovëse gyvenanèiøjø susisiekimo viešuoju transportu klausimas, kiti kasdieniai klausimai.

- Kokios didþiausios Radviliškio rajono problemos? Kaip jas pavyksta išspræsti?

- Spræstinos problemos yra socialinio bûsto, darbo vietø trûkumas, aktualus socialiniø pašalpø klausimas. Neramina ir tai, kad keièiasi jaunimo nuotaikos: daþnai pamirštamos tautos šaknys, vangiai švenèiamos tradicinës ir nacionalinës šventës. Atšalæ þmoniø tarpusavio santykiai, trûksta sàþinës ir gerumo, atjautos. Visa tai sukelia abejingumà. Jei mane išrinks meru, ieškosiu bûdø, kaip spræsti ekonominius ir finansinius klausimus, o dvasines, bendraþmogiškàsias vertybes puoselësiu pats. Tikiuosi, kad geras pavyzdys bus uþkreèiamas.

- Kada prasidës centrinës miesto aikštës rekonstrukcija?

- Miesto centrinë aikštë yra Aušros aikštë prieš Savivaldybës pastatà. Jau yra parengtas šios aikštës rekonstrukcijos techninis projektas, darbus buvo planuota pradëti 2010 metais, bet susilaikyta dël ekonominio sunkmeèio. Aušros aikštës rekonstrukcija prasidës tada, kai bus lëšø S. Dariaus ir S. Girëno bei Gedimino gatviø sankryþos ir Gedimino gatvës atkarpos iki Laisvës al. rekonstrukcijai. 2011 metais lëšø šiems darbams nenumatyta, taigi naujosios aikštës vaizdo radviliškieèiams teks palaukti. 2011 metais prasidës Radviliškio rajono savivaldybës pastato rekonstrukcija pagal ES struktûriniø fondø finansuojamà projektà "Radviliškio rajono savivaldybës administracijos pastato renovacija gerinant viešøjø paslaugø kokybæ". Šá projektà 100 procentø finansuoja ES struktûriniai fondai. Tikimës, kad atnaujinus pastatà sumaþës jame suvartojamos šilumos energijos kiekis, miesto centrà papuoš atnaujintas Savivaldybës pastato fasadas.

- Ar nebus sunku dirbti naujojoje Taryboje? Juk þmonës savo mandatà patikëjo ir amþinai Jûsø kritikei Laimutei Šlamienei?

- Taryboje dirbti nebus sunku, tuo net neabejoju. Taryba dirba ne pavieniams þmonëms, o gyventojams. Nenorëèiau pritarti teiginiui, kad Laimutë Šlamienë yra amþina mano kritikë. Juk aš dirbsiu Radviliškio rajono savivaldybës taryboje treèià kadencijà, o ji – pirmà. Plakatais prie turgaus ji išreiškë savo nuomonæ kaip gyventoja. Juk laikai, kai buvo viena visiems privaloma nuomonë, jau seniai praëjæ. Racionali ir konstruktyvi kritika niekam blogo nelinki, ji yra naujø, kokybiškø darbø variklis. Aš kritikà priimu kaip pagalbà, kaip patarimà. Manau, kad naujoji Taryba yra aukšto profesinio lygio, politikavimui joje laiko neliks.

- Kokios vizijos? Kaip Radviliškis turëtø atrodyti po, tarkim, penkiolikos metø, kad jame bûtø tikrai miela gyventi?

- Naujieji Vasiukai (juokiasi). Iš tikrøjø visi drauge stengsimës, kad Radviliškyje bûtø gera gyventi. Šio tikslo reikia siekti ne tik valdþios þmonëms, bet ir gyventojams: aktyviai dalyvauti vietos bendruomenës gyvenime, reaguoti á savivaldybës pasiûlymus, patiems generuoti naujas idëjas ir stengtis jas ágyvendinti. Tada ir bus Radviliškyje Naujieji Vasiukai, gal tik be kosminës stoties (juokiasi).

Radviliškio viešojoje bibliotekoje vyko internetinë konferencija – tiesioginis tiltas tarp Radviliškio ir Chašurio (Gruzija). Joje dalyvavo Radviliškio ir Chašurio valdþios atstovai, Lietuvos ambasadorius Gruzijoje ir šiø miestø jaunimas.

2009 m. spalá Lietuvos Vyriausybës ir Lietuvoje veikianèiø privaèiø bendroviø paramos dëka Gruzijoje ásteigti du elektroniniai centrai, vienas kuriø atidarytas netoli Abchazijos sienos ásikûrusiuose Dþvario miestelio kultûros namuose, kitas – Chašurio miesto viešojoje bibliotekoje. 2010 metais Chašurio bibliotekos direktorës Dianos Gelašvili vizito metu tarp Radviliškio ir Chašurio miestø bibliotekø uþmegzta draugystë.

Radviliškio bibliotekos direktorë Aldona Januševièienë noriai palaikë Chašurio bibliotekos direktorës iniciatyvà suburti mûsø šaliø jaunimà pabendrauti internetu, naudojant "Skype" programà.

Radviliškio rajono savivaldybes administracijos direktoriaus pavaduotojos Rimos Tarbûnienës dëka konferencijoje dalyvavo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos auklëtiniai su mokytojomis Rasa Remeikiene bei Þana Bareikiene. Jaunimas angliškai diskutavo apie Lietuvos ir Gruzijos šaliø panašumus ir skirtumus, švietimà, sportà, kultûrà bei pramogas. Vieni kitiems skaidrëmis pristatë savo šalá, rajonà bei mokymosi ástaigas.

Susirinkusius dalyvius konferencijos pradþioje pasveikino Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas bei Chašurio ir Radviliškio rajonø savivaldybiø merai Mamuka Mosiashvili bei Antanas Èepononis. Radviliškio rajono savivaldybës meras pakvietë Gruzijos delegacijà apsilankyti Burbiškio dvare vyksianèioje Tulpiø þydëjimo šventëje, kurioje bus pasirašyta Chašurio ir Radviliškio rajonø savivaldybiø tarptautinio bendradarbiavimo sutartis. Chašuris, kaip ir Radviliškis, išaugo geleþinkelio mazgo dëka, rajonuose gyvena beveik tiek pat gyventojø.

Ši pirmoji konferencija buvo informacinë, skirta susipaþinti. Abiejø šaliø jaunimas pasikeitë adresais, rajono vadovai paskyrë susitikimà. Tikësimës, kad tai graþaus ir prasmingo bendradarbiavimo pradþia.

Laura Baguèanskytë, projekto koordinatorë, Radviliškio viešosios bibliotekos kultûrinës veiklos vadybininkë

Kovo 23-iàjà, treèiadiená, 18 valandà aktorë Virginija Kochanskytë radviliškieèiams dovanoja spektaklá "Gyvenimas kaip graþi kelionë". Programoje skamba ávairiø autoriø tekstai ir aktorës autorinës interpretacijos gyvenimo kelionës tema - nuo vaikystës iki... Spektaklis vyks Radviliškio kultûros namuose.

Virginija Kochanskytë kvieèia Radviliškio gyventojus á susitikimà. Virginijos KOCHANSKYTËS asmeninio archyvo nuotr.

"Gyvenimas kaip graþi kelionë" - tai unikali programa: teatralizuota, þaisminga, ilgesinga, romantiška, šmaikšti, dialogiška, kupina gyvenimo išminties ir taikliø pastebëjimø.

Pati aktorë yra sakiusi: "Siekiu, kad atëjæ á susitikimà su manimi þmonës visø pirma apsvaigtø nuo emocijø srauto, o jam pasibaigus norëtø gyventi graþiau..."

Kritikë Eugenija Þakienë rašo: "Pastarøjø metø aktorës Virginijos Kochanskytës sukurtos programos bei reþisuoti kameriniai projektai, kur susitinka literatûra, muzika, judesys, spalva, šviesa, vaidyba, primena XIX a. paplitusiø muzikiniø salonø dvasià. Ypatingas dëmesys skiriamas betarpiškam atlikëjø ir publikos bendravimui, intymios nuotaikos sukûrimui."

Tokiame amplua aktorës dar nematëme. Kritikë teigia: "Tokio þanro - vieno aktoriaus šou - propaguotojø kaip ir nëra... Na, nebent koks nors humoristas išdrásta vienas okupuoti publikos dëmesá visà vakarà... Charizmatiška, originali, gilaus vidinio temperamento aktorë, jos melodingas balsas kûriniø interpretacijai suteikia áspûdingo raiškumo, ekspresijos, o þiûrovams dovanoja gyvenimo geismo kupinà, groþio ilgesiu persmelktà vakarà."

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis neslepia dþiaugsmo - pagaliau ágyvendinama ilgai brandinta svajonë bendradarbiauti su Bauskës (Latvija) kultûrininkais.

Itin glaudþiai bendradarbiauti pradëjo Radviliškio ir Bauskës kultûros darbuotojai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Radviliškio rajono savivaldybës atstovø delegacija, vadovaujama Savivaldybës administracijos direktoriaus Vitolio Januševièiaus, susitikusi su Bauskës rajono savivaldybës valdþios atstovais aptarë ágyvendinamo bendro "Rad–Bau" projekto etapus ir veiklas bei susitarë dël Radviliškio ir Bauskës rajonø savivaldybiø tarptautinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo. Planuojama, kad Bauskës ir Radviliškio rajonø savivaldybiø bendradarbiavimo sutartis bus pasirašyta Radviliškyje Tulpiø þydëjimo šventës metu.

Radviliškieèiai apsilankë Bauskës kultûros centre, kuriame latviams koncertavo Radviliškio miesto kultûros centro kolektyvai: folkloro ansamblis "Aidija" (vadovë Angelë Virgailienë), kaimiškos muzikos kapela "Radvija" (vadovë Jûratë Stakvilevièienë) ir vyresniøjø liaudiškø šokiø grupë "Šelmiai" (vadovas Edmundas Verpetinskas). Apie projekto "Rad–Bau" ávykdytus darbus ir planuojamas naujas veiklas susitikime kalbëjo Radviliškio miesto kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis.

Lietuviø kultûrà Bauskëje pristatantis koncertas yra Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sienà programos 2007–2013 m. projekto Nr. LLIII–136 "Radviliškio ir Bauskës rajonø tarpkultûrinio bendradarbiavimo plëtra" antrasis renginys. Šie renginiai paskatins lietuviškos kultûros, meno sklaidà Latvijoje, latviškos – Lietuvoje. Siekiant ilgalaikio Latvijos ir Lietuvos pasienio regionø bendradarbiavimo suplanuota, kad šiais metais prasidës lietuviø kultûros centro statybos Bauskës rajone, Vecsaulëje, ir latviø kultûros centro statybos Radviliškyje. Šià idëjà inicijavo Radviliškio miesto kultûros centro direktorius R. Juzukonis. Projekto vyresnysis partneris – Radviliškio miesto kultûros centras, partneris – Bauskës rajono savivaldybë.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybës atstovai savaitgalá Vilniuje šëlo Kaziuko mugëje.

Vilniaus Kaziuko mugës eisenoje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybës, seniûnijø atstovai, Radviliškio meno kolektyvai, jaunimas, Radviliškio miesto kultûros centro darbuotojai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Anot Radviliškio rajono savivaldybës atstovës Eligijos Zoltnerienës, radviliškieèiai Vilniuje pristatë Radviliškio rajono savivaldybëje gyvenanèiø dailininkø, menininkø, tautodailininkø, graþiadarbiø kûrybà, Radviliškio krašto meno kolektyvai linksmino mugës sveèius ir garsino mûsø kraštà.

Ásijungæ á teatralizuotà Kaziuko mugës eisenà, mugës dalyvius ir sveèius radviliškieèiai nustebino dalyviø gausa ir spalvingumu. Eisenoje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybës, seniûnijø atstovai, Radviliškio meno kolektyvai, jaunimas, Radviliškio miesto kultûros centro darbuotojai. Radviliškieèiai buvo pasipuošæ Radviliškio rajono savivaldybës vëliavos spalvø skarelëmis, nešësi tulpes – Burbiškio dvare kasmet antràjá geguþës sekmadiená vykstanèios Tulpiø þydëjimo šventës simbolá.

Šv. Jono gatvës galerijoje pristatyti Radviliškio rajono savivaldybëje gyvenanèiø dailininkø – Genës Stugienës, Ramûno Dagio, Neringos Kestenienës ir Martyno Gaubo – darbai.

Rotušës aikštëje dvi dienas radviliškieèiai tautodailininkai demonstravo tradicinius aukštaièiø amatus, savo kûrybà. Kalvystës dirbinius pristatë Stanislovas Špukas, mugës lankytojus viliojo Olës Plungienës pirštiniø, tautiniø juostø, kojiniø, puoštø tradiciniais aukštaitiškais raštais, margumynas, daugelá þavëjo Eugenijaus Arbušausko Uþgavëniø kaukës, skulptûros. Angelë Ladukienë Kaziuko mugës lankytojams demonstravo karpiniø menà, Laima Þidonienë – keramikos darbus, Birutë Mikalèienë – tekstilës gaminius, Genë Stugienë – skutinëtus kiaušinius, paveikslus.

Rotušës ir Nepriklausomybës aikštëse skambëjo Radviliškio krašto tarmë, dainos, muzika. Liaudies muzikà pristatë Šeduvos etnografinis ansamblis "Šeduva", Baisogalos folkloro kolektyvas "Dainoriai", Radviliškio folkloro ansamblis "Aidija", Šeduvos vokalinis ansamblis "Dþiada" ir Baisogalos liaudiška kapela "Þvangulis".

"Šiauliai plius" informacija

Siekiant spræsti Karèemø kaimo saugumo, nusikaltimø prevencijos bei kai kurias kaimo jaunimo elgesio problemas, šiame kaime buvo pasirašyta trišalë "Saugios kaimynystës" sutartis.

Nuo šiol karèemiškiai gyvens saugiau. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Sutartá pasirašë asociacijos "Karèemø bendruomenë "Kaimynai" pirmininkë Sofija Adomaitienë, Šiauliø apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisaras Alvydas Lideikis ir Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Radviliškio seniûnijos seniûnas Vidmantas Tamošiûnas. Pasirašytame dokumente visos jame paminëtos ástaigos, bendruomenës nariai sutarë bendradarbiauti ávairiomis formomis ir progomis, drauge kurti saugesnæ aplinkà Karèemø gyventojams, spræsti kaimo saugumo, nusikaltimø prevencijos bei kai kurias kaimo jaunimo elgesio problemas.

Pasak Sofijos Adomaitienës, jau senokai Karèemø kaime brendo reikalas aktyviau bendradarbiauti su seniûnija ir policija. Ji ávardijo kelias šios sutarties pasirašymo ir "Saugios kaimynystës" programos ágyvendinimo prieþastis: nedëkinga kaimo geografinë padëtis, nes kaimas šalia intensyvaus eismo kelio Šiauliai–Panevëþys, á já uþklysta nemaþai neblaiviø prašalaièiø iš šalia esanèio Radviliškio, kaimo þmonës dar nëra pakankamai susitelkæ, kad patys galëtø ávesti tvarkà ir gyventø saugiai.

Karèemø bendruomenës nariai, padedami policijos ir seniûnijos, stengsis, kad jø kaimo gyventojai saugiai jaustøsi.

"Šiauliai plius" informacija

Daugeliui ákyrëjo šalta šiø metø šaltoji þiema, tad savaitgalá Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškiø kaimo buities ekspozicijoje nuo vidurdienio šëliojo Uþgavëniø persirengëliai.

Radviliškieèiams uþteko išmonës ámantriai varyti nusibodusià þiemà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Atvykusius á Uþgavëniø šventæ pasitiko, sniegu apmëtë ir blynais pavaišino Šeduvos kultûros namø kapela "Uþuovëja" (vadovas Edvinas Kaþukauskas). Improvizuotuose kiemeliuose dainavo ir lankytojus linksmino Raseiniø kultûros centro folkloro ansamblis "Degulë" (vadovë Asta Nikþentaitienë), Pakruojo rajono Rozalimo folkloro ansamblis "Sedula" (vadovë Danutë Juškienë) bei Panevëþio rajono liaudiškos muzikos kapela "Atþalynas" (vadovas Rimas Medišauskas).

Uþgavëniø šventëje vaikai ir suaugusieji dþiaugësi galëdami pajodinëti ûkininko Vytauto Èepaièio þirgu bei poniais, pasivaþinëti þirgu kinkytomis rogëmis. Šventës dalyviai galëjo apsipirkti mugëje, dalyvavo Uþgavëniø atrakcijose, lipdë senius besmegenius, svaidësi gniûþtëmis, dûko ant sniego.

Uþgavëniø šventë baigësi kolektyvø pasirodymais, kuriuos papildë šmaikštus Zolës (Izolinos Stanulienës) bei Cukerio (Leono Pranskevièiaus) dialogas. Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevièius áteikë padëkos raštus Uþgavënëse dalyvavusiø kolektyvø vadovams. Šventës pabaigoje susirinkusieji stebëjo Lašininio ir Kanapinio grumtynes dël valdþios bei Morës – þiemos simbolio – sudeginimà.

"Šiauliai plius" informacija

Vilniaus parodø centre "Litexpo" vyko 17-oji tarptautinë turizmo, sporto ir laisvalaikio paroda "Vivattur 2011", á kurià atvyko 122 dalyviai iš Lietuvos ir 58 dalyviai iš 15-os pasaulio šaliø.

Radviliškis parodoje "Vivattur 2011" pristatë lankomiausias rajono vietas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Anot Andriaus Abromavièiaus, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Architektûros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto, parodoje pristatytas Radviliškio kraštas ir lankomiausios jo vietos. Labiausiai lankytojus sudomino parengtas maršrutas turistams "Malûnø kelias" ir pirmà kartà Lietuvoje birþelio 12 dienà Radviliškyje vyksiantis Baltijos šaliø kojiniø mezgimo èempionatas. Pasak maršrutà "Malûnø kelias" parengusiø Radviliškio miesto kultûros centro specialistø, iš 76 Lietuvoje išlikusiø vëjo malûnø net devyni yra Radviliškio rajono savivaldybëje, todël galime didþiuotis ir kviesti á Radviliškio kraštà turistus susipaþinti su unikaliø Lietuvos kultûros paveldo objektø – vëjo malûnø – istorine praeitimi.

Pasak "Vivattur 2011" organizatoriø, paroda skirta norintiems pakeliauti po Lietuvà ar ketinantiems paþinti uþsienio šalis. Visi apsilankiusieji galëjo rasti naujø pramogø, laisvalaikio ir poilsio vietø. Dalyviai bandë kuo išradingiau pristatyti savo krašto turizmà ir ákvëpti lankytojus naujoms kelionëms bei suþavëti juos ekstremaliais laisvalaikio praleidimo bûdais. Tarptautinë turizmo paroda naudinga ne tik lankytojams, bet ir patiems dalyviams – naujos paþintys ir tvirtesni santykiai su kolegomis gali padëti plësti turizmà Lietuvoje ir uþsienyje.

"Šiauliai plius" informacija

Daugëlaièiuose gyvenantys þmonës turës daugiau galimybiø naudotis internetu, nes Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos Daugëlaièiø filialo bibliotekoje atidaryta viešoji interneto prieiga. Iki šiol Daugëlaièiø kaimo skaitytojai, atëjæ á bibliotekà, negalëjo naudotis interneto paslaugomis, patalpose buvo šalta, nejauku. Dabar kaimo biblioteka iš dalies modernizuota, perkelta á erdvesnes patalpas, skaitytojams pastatyti du kompiuteriai, daugiafunkcis árenginys skenuoti ir kopijuoti.

Vyresnioji bibliotekininkë Nijolë Meþinienë tikisi, kad ateityje Daugëlaièiø bibliotekos patalpos bus suremontuotos, bus ástatyti plastikiniai langai, ásigyti nauji baldai. Atidaryme dalyvavæs Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis susirinkusiuosius pasveikino su naujovëmis, pagaliau pasiekusiomis ir šio kaimo þmones, palinkëjo, kad biblioteka taptø kaimo þmoniø susibûrimo vieta.

Bendruomenës atstovai nuogàstavo, kad kompiuterio siûlomos pramogos neuþgoþtø knygos skaitymo malonumo. Daugëlaièiø vyresnioji bibliotekininkë Nijolë Meþinienë patikino, kad biblioteka aktyviai vykdo skaitymo skatinimo programà, organizuoja ávairius knygø populiarinimo renginius.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio sporto arenoje uþ 2010 metø pasiektus sporto rezultatus, jaunosios kartos ugdymà apdovanoti geriausi 2010 metø Radviliškio rajono savivaldybës sportininkai, treneriai ir sportiškiausios mokyklos.

Sporto arenoje apdovanoti geriausi 2010 metø Radviliškio rajono savivaldybës sportininkai, treneriai ir sportiškiausios mokyklos. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Geriausiais strateginiø sporto šakø sportininkais tapo lengvosios atletikos atstovai Maþvydas Šèeponavièius, šalies jaunuèiø ir Baltijos šaliø èempionas, ir Guoda Sadauskaitë, šalies jaunuèiø ir Baltijos šaliø èempionë, laisvøjø imtyniø sporto šakos atstovai Giedrius Morkis (Lietuvos èempionato II vieta ir Pasaulio studentø èempionato V vieta) ir Darius Karpuchovas (Lietuvos jaunuèiø pirmenybiø bei þaidyniø èempionas) bei bokso Lietuvos jaunuèiø pirmenybiø II vietos laimëtojas Eigirdas Kasmoèius.

Padëkos raštais apdovanoti lengvosios atletikos treneriai Vladimiras Novikovas ir Tomas Belko, laisvøjø imtyniø treneriai Fiodoras Vladimirovas ir Justinas Kvietelaitis bei bokso treneris Olius Vainauskas.

Neolimpiniø sporto šakø grupëje geriausiais pripaþinti Paulius Nevedomskas (kosminis modeliavimas, šalies èempionas ir Pasaulio kosminio modeliavimo jaunimo èempionato IV vieta), Paulius Markevièius (kosminis modeliavimas, Lietuvos respublikos èempionato II vieta ir Pasaulio kosminio modeliavimo jaunimo èempionato IV vieta), Armandas Bunius (karatë, Pasaulio šotokan karatë jauniø èempionato I vieta ir ESKA Europos jauniø èempionato V vieta), Remigijus Jurgilaitis (karatë, Lietuvos jaunimo èempionato II vieta ir pasaulio šotokan karatë jaunimo èempionato III vieta), Vaidas Augutis (jëgos trikovë, Lietuvos jaunimo trikovës èempionas ir Europos specialiosios olimpiados jaunimo þaidyniø III vieta).

Apdovanoti geriausi treneriai: Viktoras Karmonas (kosminis modeliavimas), Arûnas Masalskis (karatë), Dalius Lapašinskas (jëgos trikovë).

Sportiškiausiomis mokyklomis 2010 metais tapo Šeduvos gimnazija ir Pakalniškiø pagrindinë mokykla.

Uþ komandinio sporto pasiekimus apdovanotas krepšinio klubas "Radviliškis" (treneris Algis Pipiras), futbolo komanda "Lokomotyvas" (treneris Vaclovas Pocevièius) ir Sporto skyriaus 1992 m. krepšinio berniukø komanda (treneris Stasys Kruša).

Geriausiais þaidëjais pripaþinti Rytis Rauktys (krepšinis), Deividas Darguþas (futbolas) ir Dovis Bièkauskis (krepšinis).

Geriausiø rezultatø pernai pasiekusiems sportininkams bei treneriams skirtos ir piniginës premijos. Jiems išmokëta per 13 tûkstanèiø litø.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame pasitarime paaiškëjo pirmosios 52 socialinës globos ástaigos, galësianèios toliau siekti Europos Sàjungos paramos globos namø gyvenamajai aplinkai gerinti jà atnaujinant arba modernizuojant. Kvietimus gavo ir dvi Radviliškio rajono savivaldybës ástaigos - Šeduvos ir Polekëlës globos namai.

Kol kas Polekëlës ir Šeduvos globos namai remontuoti Savivaldybës biudþeto lëšomis. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šios ástaigos planuoja kuo greièiau parengti naujas paraiškas stacionariø socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtros programai ágyvendinti. Ministerijoje vykusiame pasitarime buvo áteiktos darbø veiklos programos visoms savivaldybëms, savivaldybiø atstovai supaþindinti su tolesniais darbais, rengiant paraiškas Europos Sàjungos fondø finansavimui gauti.

Pasak pasitarime ministerijoje dalyvavusio Radviliškio rajono savivaldybës mero Antano Èepononio, ágyvendinus projektus, abi socialinës globos paslaugas teikianèios ástaigos atitiks visus ES reikalavimus, 2013 metais galës akredituotis ir gauti higienos pasà, tinkantá Europos Sàjungoje veikianèioms tokio tipo ástaigoms.

Polekëlës ir Šeduvos globos namai jau yra remontuoti Savivaldybës biudþeto lëšomis: atnaujintas Šeduvos globos namø II korpusas, suremontuoti globotiniø kambariai, sutvarkytas fasadas, Polekëlës globos namuose globotiniai taip pat gyvena jaukiuose, suremontuotuose kambariuose, pastatas pašiltintas, uþdengtas naujas stogas. Naujuosiuose projektuose ástaigø vadovai drauge su Savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyriumi ieškos galimybiø pakeisti Šeduvos globos namø I korpuso šildymo, vandentiekio sistemas, apšiltinti pastatà, planuojama sutvarkyti Polekëlës globos namø sanitarinius mazgus, suremontuoti virtuvæ, bendro naudojimo kambarius (poilsio, valgomàjá, koridoriø), slaugytojos kabinetà.

Šeduvos ir Polekëlës globos ástaigø vadovai planuoja ieškoti konsultantø, kurie jau yra dirbæ su panašiais projektais, ir pateikti projektus þada kuo greièiau.

Socialinës globos ástaigø pateiktas paraiškas vertins Centrinë projektø valdymo agentûra. Manoma, kad Europos Sàjungos struktûriniø fondø finansavimas socialinës globos ástaigas pasieks jau 2011 metø rudená.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad šiai programai ágyvendinti numatyta skirti 148 milijonus litø, iš kuriø 126 milijonai litø - Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëšos. Programos tikslas – uþtikrinti socialiniø paslaugø kokybæ senyvo amþiaus, negalæ turintiems þmonëms, vaikams, likusiems be tëvø globos.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio Graþinos pagrindinë mokykla ir Radviliškio rajono savivaldybës Švietimo ir sporto paslaugø centro Suaugusiøjø ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius sukvietë Lietuvos menø ir pradiniø klasiø mokytojus á respublikinæ konferencijà "Gabus vaikas – kûrybiškas mokinys – visavertis þmogus".

Konferencijoje pasidþiaugta sustiprintu dailës mokymu. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Dijanos Skvarnavièienës, Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos lietuviø kalbos mokytojos metodininkës, teigimu, ši menø mokytojø konferencija Radviliškio Graþinos pagrindinëje mokykloje jau treèioji. Viena konferencijos organizatoriø – dailës mokytoja ekspertë Jadvyga Kurmanskienë, kuri dar 1996 metais iškëlë idëjà Graþinos vidurinëje mokykloje pradëti sustiprintà dailës mokymà, kuris 2004 metais išaugo á kryptingà meniná ugdymà 1–10 klasëse.

Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos direktorius Laisvûnas Vaièiûnas konferencijos dalyvius ir sveèius supaþindino su Graþinos pagrindinës mokyklos mokiniø pasiekimais ir menø mokytojø 15 metø patirtimi ugdant kûrybingà mokiná. Direktoriaus þodþius patvirtino mokytojø ir mokiniø koncertas, kurá parengë lietuviø kalbos mokytoja Aušra Mackevièienë bei muzikos mokytoja Jelena Pociuvienë. Pranešimà "Kultûrinë aplinka. Integraciniai ugdymo aspektai" perskaitë ŠMM Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus Bendrojo ir profesinio mokymo departamento vyriausioji specialistë Dalia Šiaulytienë. Apie meninio ugdymo proceso vizualizavimo kultûrà kalbëjo docentas Albinas Kavaliauskas, ŠU dëstytojas. Enrika Margienë, Radviliškio rajono švietimo ir paslaugø centro Pedagoginës psichologinës tarnybos psichologë, aptarë socialinës aplinkos átakà gabiø vaikø vystymuisi.

Išklausæ pagrindinius pranešimus, konferencijos dalyviai darbà tæsë trijose sekcijose, kurioms vadovavo Janina Ragauskienë, Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Voldemaras Barakauskas, Lietuvos dailininkø sàjungos narys, ir docentas Albinas Kavaliauskas, ŠU dëstytojas. Dalyviai pristatë net 42 pranešimus. Konferencijos sveèiai galëjo susipaþinti su 14 stendiniø pranešimø, aplankyti 32 mokiniø darbø parodas, eksponuotas visuose mokyklos koridoriuose.

Konferencijos rezultatus apibendrino ir ateities darbus numatë Daiva Sedelskienë, Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Po konferencijos menø mokytojai skirstësi nusiteikæ pavasará susitikti vël Graþinos pagrindinëje mokykloje vyksianèiame tradiciniame respublikiniame avangardiniø menø šou "Aš kitoks".

"Šiauliai plius" informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Lietuvos operos dainininkas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius bei Vilniaus kolegijos docentas, muzikiniø TV laidø vertinimo komisijø pirmininkas bei þiuri narys, Lietuvos Nacionalinës premijos laureatas Vytautas Juozapaitis Vasario 16-osios išvakarëse su þmona Egle ir puèiamøjø orkestru "Trimitas" koncertavo gimtajame Radviliškyje. Maestro pakalbinome prieš koncertà.

Solistas Vytautas Juozapaitis koncertavo gimtojo Radviliškio publikai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

- Maestro, koks apima jausmas koncertuojant gimtajame mieste? Nostalgija, duoklë gimtinei ar nieko neáprasto?

- Þinoma, kad apima nostalgija. Juolab kad èia tenka labai retai sugráþti. Juk ir mano karjera prasidëjo Radviliškio 5-ojoje vidurinëje mokykloje, salëje, kur stovëjo bûgnai. Ir šio Kultûros centro dar nebuvo. Èia buvo sûpynës: laivai, lëktuvai. Šiame rajone prasidëjo mano brendimas.

Á Radvilišká sugráþtu naujos kokybës. Þmonës, kurie mane paþinojo maþà ir jaunà, kurie išlydëjo á mokslus, dabar ateina paklausyti mûsø koncerto. Tai mano bendraamþiai ir jø tëvai.

Radviliškis – tolimas ir artimas miestas, èia gyvena tëvai. Nors jie ir toli nuo Vilniaus, bet visuomet mano širdyje, kaip ir Radviliškis. Kai man suteikë Radviliškio garbës pilieèio vardà, juokai juokais, tai labai sujaudino ir ápareigoja. Specialiai Radviliškio negarsinau, tai dariau natûraliai.

- Kai Jus pristato ir išvardina daugybæ turimø ávertinimø, visuomet pasakoma, kad esate ir Radviliškio garbës pilietis.

- Taip pristatoma per LNK televizijà. Ir tai šiokia tokia ironijos dozë. Sveiko proto ar sveiko humoro turintys þmonës tai supranta. Ir kiekvienà kartà mano nuopelnø vardinimas tam tikra prasme nusako ir mano poþiûrá á šá šou. Muzikos akademijoje per egzaminà niekas nepristato mano titulø, nes to nereikia (juokiasi – aut. past.).

Dabar Lietuvoje gali vertinti bet kas. Todël kai išvardijami visi titulai, tie "bet kas" pradeda susimàstyti. Tie visi titulai nëra nupirkti ar išgalvoti, jie pelnyti dirbant, bëgant metams ir ágyjant patirties.

Pristatinëti titulus pradëjo Vytautas Kernagis. Visiškai spontaniškai. Sëdëjome su Donatu Katkumi, kuris taip pat tø titulø turi, ir V. Kernagis pradëjo: "Lie-tu-vos..." Tai perëmë ir kiti vedëjai.

Garbës vardo suteikimas tiek metø nebuvus Radviliškyje, atitrûkus nuo kultûrinio gyvenimo ne dël mano kaltës. Juk dvidešimt penkerius metus, kai išvaþiavau iš Radviliškio, nebuvau niekur kvieèiams ar judinamas. Pirmàkart sugráþau á Radvilišká tik prieš kelerius metus, kai rekonstruota Radviliškio biblioteka pradëjo rengti renginius. Po to pradëjo Radviliškis kviestis, atlyþo ir Kultûros skyrius (šypsosi – aut. past.). Dþiaugiuosi, kad turiu galimybæ koncertuoti Radviliškyje. Tai proga ir aplankyti tëvus.

- Kai kalbëjausi su Donatu Katkumi, jis paminëjo, jog jo sûnui gëda, kad tëvas tokiame š... dalyvauja. Kalbëjomës apie "Þvaigþdþiø duetus". Kà Jûs galvojate apie tokius šou.

- Jei þmogus tai sako viešai, bet vis tiek á tokius projektus eina, tai jis arba meluoja, arba koketuoja, arba nori sukelti sumaištá. Aš ten eisiu sàmoningai, puikiai suvokdamas pasekmes ir atsakomybæ. Man atrodo, kad akademiniai þmonës kaip tik turi dalyvauti tokiuose projektuose, vadovauti paradui. Þinoma, mes neturime visø paversti operos solistais, priversti kentëti klasikinæ muzikà. Tikrai ne. Aš ten kalbu ne apie akademinio muzikavimo specialistus, o apie išsilavinusius þmonës, apie tam tikrà lygmená, kurio turëtø bûti televizija. Tai – profesinis lygmuo. Gali þmogus nebaigti specialiøjø mokslø, bet bûti profesionalas. Kai pradeda vadovauti piemenys ne dël savo jaunystës, o dël nepatirties, kai po pusës metø labai apgailëtinos savo veiklos yra pristatomi kaip profesionalai dainininkai, kyla klausimas - o kas tada aš?

Þiûrovas labai greitai "suvalgo" tokius produktus ir nesusimàsto. Jei vienà, antrà, treèià kartà parodo ir pasako, kad tai yra gerai. Ir jis tiki tuo. O kas garsina Lietuvà? Visas akademinis pasaulis. O Lietuvos šou pasaulyje visuomet buvome pašalëj, nuošalëj. Ir poþiûris toks - kà tie seniai pensininkai išmano... Akademiniame pasaulyje yra tokio jaunimo, kad jie perspjautø visus tuos talentus á krûvà sudëtus. Jie gali groti ir klasikà, ir dþiazà, ir popsà, ir turi fantastiškà humoro jausmà, gali kalbëti nuo literatûros iki politikos. Tai tokie þmonës turi bûti rodomi, ne vien tik Juozapaitis (juokiasi – aut. past.).

Kai pasiþiûriu á dešimtmetá, kalbu apie dainininkus, kurie dalyvauja projektuose, matau, kad jø išsilavinimas ir repertuaras – dangus ir þemë. Jau dabar mûsø projektuose dalyvauja akademiná išsilavinimà turintys operos solistai. Nuolatinis buvimas komisijoje duoda rezultatø.

- Kaip á Jûsø gyvenimà atëjo klasikinë muzika?

- Klasika mano gyvenime atsirado visiškai atsitiktinai, jau suaugus, tapus pilnameèiu. Radviliškyje apie klasikà net dabar niekas nešneka. Tai gana graudu. Šiauliai – kompromisas. Gaila, kad beveik numarinta konservatorija. Radviliškyje yra muzikos mokykla. Bet iš to paties Radviliškio išlenda ir ateina á tà paèià klasikà ne vienas þmogus. Jau nekalbu apie dþiazo muzikantus, kuriø bûdavo pilna Klaipëdos fakultetuose.

- Tai gal reikëtø steigti Vytauto Juozapaièio edukacinio kultûros ir meno centro Radviliškio filialà?

- Nedrástu lygintis su valstybinëmis struktûromis. Mûsø edukacinis centras – šeimos iniciatyva. Gal jis per daug skambiai pavadintas. Turime kuklià vokalo studijà, šokiø studijà, ikimokyklinio amþiaus mokyklëlæ. Jei rastume rëmëjø, plëstumës. Su þmona esame uþsisukæ valdiškuose darbuose. Esu Operos ir baleto teatro solistas, kur repertuaras neleidþia bûti daþnai kitur, esu Muzikos ir teatro akademijos profesorius, dëstau Vilniaus kolegijoje, kur dirba ir Juozapaitienë, o Juozapaitienë dar turi moterø ansamblá "Eglë".

Bet jei mane išmestø iš visø darbø, tai... Aš esu maksimalistas, komentuoju ir lendu ten, kur kiti nenorëtø, kad tai daryèiau. Yra þmoniø, kurie neturëtø vadovauti jokioms struktûroms, bet kaþkodël vadovauja. Ir dël jø vadovavimo kenèia labai daug þmoniø, ypaè jaunø. Kai pradedi apie tai kalbëti, kai kurie þmonës klausia, kodël jis tai kalba, kodël trumpina mums gyvenimà, ko jam dar maþa. Maþa. Turi bûti visur tvarka, pagal ástatymà ir sveikà protà. Jei matau, kad þmonës meluoja, pinigais manipuliuoja, kaip bendrauja, pasakau. Þinoma, kad vienas nepakeisiu pasaulio, bet aš kitaip negaliu.

- Artëja savivaldybiø tarybø rinkimai. Kà patartumëte þmonëms, kurie abejoja, ar verta eiti á rinkimus?

- Balsavimas – vienintelë teisë ir pareiga, per kurià jis gali realizuoti savo nepasitenkinà, kurá išreiškia, kai bûna šaukštai po pietø. Tà dienà reikia eiti balsuoti ir išsirinkti sau vertus þmones. Jei to nëra, tai iš tos blogybës išsirinkti geriausià. Ir jei tu neišsirinksi, uþ tave išsirinks kitas. Tuomet kaltinsi tà, kuris išrinko. Tik dalyvavæs rinkimuose turi teisæ išrinktajam sakyti - kà tu darai. Bet jei nëjai, tai kaip gali sakyti - jis blogas vadovas. Jei paklaus, ar tu uþ mane balsavai, turësi meluoti. O tai jau – sàþinës reikalai. Jei meluoji, tuomet tu toks pat melagis kaip ir tas politikas. Tad gráþkime á save ir pradëkime nuo savæs.

Vasario 16-osios išvakarëse Radviliškio rajone viešëjo Seimo pirmininkë Irena Degutienë. Politikë lankësi Mënaièiuose, Radviliškio miesto katilinëje, atidarë tradicinæ tautodailininkø parodà Kultûros centre, pasveikino nusipelniusius radviliškieèius, kuriems áteikë mero padëkos þenklus, klausësi Radviliškio garbës pilieèio Vytauto Juozapaièio, jo þmonos Eglës ir puèiamøjø orkestro "Trimitas" koncerto.

Irena Degutienë Mënaièiuose padëjo gëliø prie skulptoriaus Jono Jagëlos sukurto paminklo Lietuvos partizanams ir pagerbë þuvusiuosius uþ Lietuvos laisvæ. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Gyrë iniciatyvà

Radviliškio miesto biokuro katilinëje apsilankiusi Seimo pirmininkë Irena Degutienë teigia, kad biokuro naudojimas šilumai gaminti maþina kainas ir priklausomybæ nuo Rusijos, neleidþia gyventojø uþ šilumà mokamiems pinigams iškeliauti á uþsiená ir didina ekologijà. Tai Seimo pirmininkë pareiškë apþiûrëjusi pernai rudená Radviliškyje atidarytà biokuro katilinæ.

Joje Seimo vadovei apie katilinës veikimo principus, šildymo kainos sumaþinimà kalbëjo ámonës direktorius Pranas Mickaitis ir vyriausiasis inþinierius, ilgametis ámonës darbuotojas Rimantas Kazimieras Marmokas. I. Degutienë apþiûrëjo biokuro talpyklas, susipaþino su ámonës valdymo principais ir trumpai pabendravo su ámonës darbuotojais.

"Èia matau kelià, kuriuo turi eiti ir visos šalies savivaldybës. Tik taip galësime pasiekti keturis labai svarbius tikslus: sumaþinsime kainas šilumos vartotojams, Lietuvos gyventojø sumokëti pinigai uþ šildymà liks Lietuvoje ir neiškeliaus á uþsiená, Lietuva sumaþins priklausomybæ nuo Rusijos dujø ir maþins aplinkos taršà", – sakë I. Degutienë.

Parlamento vadovë itin teigiamai ávertino Radviliškio rajono savivaldybës sprendimà šilumos gamybai pradëti naudoti biokurà. Tai radviliškieèiams leido jau šá šildymo sezonà dviem centais uþ kilovatvalandæ sumaþinti šilumos kainà. Šiuo metu Radviliškio biokuro katilinës gaminamos šilumos kaina yra viena maþiausiø Lietuvoje ir pati maþiausia buvusioje Šiauliø apskrityje.

Pajuto šventinæ dvasià

Radviliškio rajono savivaldybëje apsilankiusi Seimo pirmininkë Irena Degutienë dþiaugësi Radviliškyje nuoširdþiai švenèiama Vasario 16-àja: "Jau seniai ieškojau tikros, nuoširdþios pagarbos Lietuvos valstybei, dþiaugsmo ir vienybës dvasios. Radviliškyje tà jausmà atradau: prisiminta Lietuvos istorija ir uþ jos laisvæ þuvæ partizanai, pagerbta dvylika radviliškieèiø, kurie savo darbais nusipelnë Lietuvos laisvei, kurie aktyviai skleidþia nepriklausomybës idëjas ir puoselëja laisvos lietuviø tautos tradicijas. Èia þmonëms sukurta tikra Lietuvos valstybës atkûrimo šventë", – po šventinio minëjimo Radviliškio miesto kultûros rûmuose sakë I. Degutienë.

Pagerbë Laisvës kovotojus

Seimo pirmininkë Irena Degutienë, Seimo nariai Algimantas Salamakinas ir Kazimieras Kuzminskas, Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis Mënaièiuose padëjo gëliø prie skulptoriaus Jono Jagëlos sukurto paminklo Lietuvos partizanams ir pagerbë þuvusiuosius uþ Lietuvos laisvæ. Sodybos šeimininkë 1949 metø ávykiø liudininkë Julijona Mikniûtë-Petrëtienë papasakojo susirinkusiesiems apie 1949 metø ávykius Mënaièiuose, apie tai, kaip visos Lietuvos partizanø vadai sodyboje buvusiame bunkeryje pasirašë Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijà, parodë pernai lapkritá atidarytà atstatytà klëtá ir partizanø bunkerá. Partizanus pagerbë Radviliškyje dislokuoto Oro gynybos bataliono kariai. Seimo pirmininkë susirinkusiesiems palinkëjo savyje atrasti tà laisvës kovotojø dvasios stiprybæ ir meilæ savo Tëvynei, kurios turëjo dràsiausi ir garbingiausi to meto Lietuvos vyrai.

Apþiûrëjo tautodailës parodà

Radviliškio miesto kultûros rûmuose sveèiai atidarë tradicinæ Radviliškio rajono tautodailës parodà. Joje kelis šimtus eksponatø pristatë Radviliškio rajono savivaldybës tautodailininkai, liaudies menininkai. Parodos dalyviø rankdarbiai, austos juostos, keramika, odos dirbiniai, megzti, nerti ir pinti, siuvinëti, tapyti ir droþti graþiadirbiø kûriniai, jaunøjø kûrëjø noras mokytis senøjø amatø suþavëjo Seimo pirmininkæ.

I. Degutienë Radviliškio kultûros centro vadovui Romualdui Juzukoniui áteikë Angelo skulptûrëlæ. Centro vadovas Seimo pirmininkei dovanojo moliná paukštá, kad þinotø, kur sugráþti.

Áteikë padëkos þenklus

Radviliškio kultûros centre I. Degutienë pagerbë dvylika Radviliškio krašto þmoniø, nusipelniusiø Lietuvai. Á scenà pakviesti ir plojimais, dëmesiu, padëkos þenklais ir Seimo pirmininkës atminimo dovanomis apdovanoti Virginija Alûzienë, þemës ûkio kooperatyvo "Dobilas" darbuotoja, Sidabravo seniûnijos bendruomenës tarybos narë, Gediminas Berþinis-Berþinskas, UAB "Šiauliø apskrities televizija" Programø skyriaus redaktorius, Antanas Bitis, Kunigiškiø kaimo liaudies meistras, Roma Buivydienë, Radviliškio rajono Pociûnëliø pagrindinës mokyklos lietuviø kalbos ir literatûros mokytoja metodininkë, Vytautas Butvilas, Radviliškio rajono apylinkës teismo teisëjas, Gediminas Kuckailis, Lietuvos šauliø sàjungos Šiauliø apskrities generolo Povilo Plechavièiaus Šiauliø 6-osios rinktinës Baisogalos Garbës 8-osios kuopos vadas, Albinas Lukoševièius, Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktoriaus pavaduotojas ûkio reikalams, Steponas Mikutënas, Kutiškiø kaimo gyventojas, ilgametis Radviliškio bandymø stoties mokslinis bendradarbis, þemës ûkio mokslø daktaras, Angelija Šanderytë-Baranauskienë, Lietuvos tremtiniø ir politiniø kaliniø sàjungos Radviliškio skyriaus tarybos narë, Povilas Škikûnas, Aukštelkø kaimo bendruomenës "Aukštoji alka" narys, Lietuvos šauliø sàjungos Šiauliø aps. gen. P. Plechavièiaus Šiauliø rinktinës Radviliškio pirmos šauliø kuopos Aukštelkø treèiojo skyriaus skyrininkas, Alvydas Tamošiûnas, Lietuvos kariuomenës Kariniø oro pajëgø Aviacijos bazës tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas, ir Vytautas Juozapaitis, vienas ryškiausiø nûdienos baritonø, solistas, profesorius, Radviliškio miesto garbës pilietis.

Sveikinimo kalboje Seimo pirmininkë sakë, kad Vasario 16-oji ir dabar lietuvius moko, jog melà ir pyktá, prievartà ir primityvø pragmatizmà anksèiau ar vëliau nugali tiesa ir laisvë, idealai ir vertybës. Pasak jos, tai ir yra tikrasis Tautos ir Valstybës kelias. Susirinkusiesiems ji palinkëjo nepritrûkti fiziniø bei dvasiniø jëgø dabarties ir ateities Lietuvos kûrybai.

Šventiná renginá baigë Radviliškio miesto garbës pilieèio Vytauto Juozapaièio ir Eglës Juozapaitienës koncertas "Negaliu nemylëti".

"Šiauliai plius" informacija

Þmonës, kurie nors kartà gyvenime susidûrë su onkologine liga, pasakys, kad vëþys – tai liga, kuri kaip uraganas ásiverþia á gyvenimà: patikrina bet kurios santuokos tvirtumà, serganèio vaiko tëvus priverèia pasijusti stovinèius prie bedugnës krašto, išbando net ir artimiausiø þmoniø draugystæ, priverèia iš naujo apgalvoti savo gyvenimà ir neretai iš esmës pakeièia vertybiø sistemà.

Vëþys – tai liga, kuriai bûdingas nekontroliuojamas genetiškai pakitusiø làsteliø dauginimasis ir gebëjimas naikinti aplinkinius sveikus audinius bei išplisti á kitas kûno vietas (metastazës). Iš viso þmogus susideda iš daugiau nei 60 000 milijardø làsteliø. Dël nevaldomo greito pakitusiø làsteliø dalijimosi susidaro navikas. Navikai bûna piktybiniai ir gerybiniai. Gerybiniø navikø làstelës neplinta á kitas kûno vietas, paprastai nekelia pavojaus gyvybei. Jie pašalinti daþniausiai nebepasikartoja.

Kasmet pasaulyje uþregistruojama 10 mln. naujø piktybiniø navikø atvejø. Lietuvoje suserga apie 16 tûkst. þmoniø kasmet. Šiuo metu onkologinëmis ligomis serga apie 68 tûkst. Lietuvos gyventojø.

Lietuvos vëþio registro centro duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybëje diagnozuota naujø onkologiniø ligø atvejø:

* 2006 metais 102 moterims, 153 vyrams;

* 2007 metais 120 moterø, 139 vyrams;

* 2008 metais 110 moterø, 140 vyrø.

Standartizuotas vyrø mirtingumo nuo piktybiniø navikø rodiklis Lietuvoje 1,3 karto viršija ES šaliø nariø vidurká, o moterø – tolygus šiø šaliø vidurkiui.

Radviliškio rajono savivaldybëje nuo piktybiniø navikø mirë:

* 2006 metais 87 vyrai, 64 moterys;

* 2007 metais 65 vyrai, 61 moteris;

* 2008 metais 68 vyrai, 66 moterys.

Nors net apie 50 proc. serganèiøjø vëþiu pagydoma, ši liga vis dar baugina pasaulio gyventojus. Viena didþiausiø baimës prieþasèiø yra ta, kad piktybinis navikas siejamas su skausmu ir besiartinanèia mirtimi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrëþia, kad apie 50 proc. piktybiniø navikø išsivystymo atvejø susijæ su gyvenimo bûdu, þalingais áproèiais, jonizuojamàja spinduliuote, aplinkos uþterštumu, todël, siekdami išvengti vëþio, daug dëmesio turëtume skirti pirminei profilaktikai.

Šiuo metu Lietuvoje galima pasinaudoti valstybës finansuojamomis atrankinës patikros prevencinëmis programomis, kuriø tikslas – atskirti sveikus þmones nuo serganèiø ankstyva vëþio stadija arba ikivëþiniais pakitimais, sumaþinti sergamumà vëþiu (kai kuriø rûšiø), sumaþinti mirtingumà nuo vëþio.

Lietuvoje vykdomos keturios atrankinës patikros programos:

* Dël gimdos kaklelio patologijos – kas 3 metai moterims nuo 25 iki 60 metø. Mirtingumà nuo gimdos kaklelio vëþio galima sumaþinti 90 procentø;

* Atrankinës mamografinës patikros dël krûties vëþio – kas 2 metai moterims nuo 50 iki 69 m. Moterø, pakviestø á krûties vëþio patikrà, mirtingumas 25 procentais maþesnis nei netikrintø moterø;

* Priešinës liaukos vëþio ankstyvosios diagnostikos – vyrams nuo 50 iki 75 metø ir vyrams nuo 45 metø, jei tëvas ar broliai sirgo riešinës liaukos vëþiu;

* Storosios þarnos vëþio ankstyvosios diagnostikos. Nuo 2009 metø vykdoma tik Kaune ir Vilniuje.

Radviliškio rajono visuomenës sveikatos biuras

Vasará Radviliškio viešoji biblioteka skelbia atsargaus elgesio internete mënesiu ir kvieèia gyventojus, ypaè vaikus ir paauglius, išmokti internete elgtis atsargiai.

Šia akcija pradedama 2011 metus truksianti nacionalinë kampanija "Atsargus internete", kurià inicijuoja projektas "Bibliotekos paþangai" ir ágyvendins daugiau nei tûkstantis viešøjø bibliotekø visoje Lietuvoje.

Nacionalinë kampanija "Atsargus internete" bibliotekose prasidëjo vasario 1 dienà specialia pamoka, kurià vedë populiarusis TV personaþas Gustavas. Vasario antradieniais vyksta nacionalinës "Protø kovos", kuriose gali varþytis komandos iš visos Lietuvos. Ši akcija unikali tuo, kad vaizdo transliacijø bûdu internete suvienija per tûkstantá šalies viešøjø bibliotekø ir keliasdešimt tûkstanèiø jø lankytojø.

"Visus labai kvieèiame dalyvauti akcijoje su Gustavu – ir atsargaus elgesio internete pamokëlëje, ir "Protø kovose", – kvieèia Radviliškio viešosios bibliotekos specialistai.

Radviliškio viešosios bibliotekos informacija

Radviliškio Vaiþganto pagrindinës mokyklos Tolerancijos ugdymo centras kartu su Tarptautinës komisijos naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti sekretoriatu organizavo konferencijà "Projektinë veikla minint holokausto aukø atminimà".

Radviliškyje prisimintas vienas didþiausiø nusikaltimø þmonijai – holokaustas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Anot Ritos Juškevièienës, Radviliškio Vaiþganto pagrindinës mokyklos direktorës pavaduotojos, ši konferencija buvo skirta tolerancijos ugdymo centrø mokiniams ir mokytojams, kurie ágyvendino ar šiuo metu ágyvendina projektinæ veiklà apie Lietuvoje gyvenusià þydø bendruomenæ, jos kultûriná palikimà ir tragiškà likimà holokausto laikotarpiu. Konferencijoje dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš 11 Lietuvoje veikianèiø tolerancijos ugdymo centrø.

Prieš pradedant konferencijà, Miša Jakobas, Vilniaus Šalomo Aleichemo vidurinës mokyklos direktorius, sukalbëjo maldà holokausto aukoms atminti, nuskambëjo tos paèios mokyklos merginø trio atliekamos dainos, kvieèianèios rimèiai. Ronaldas Raèinskas, Tarptautinës komisijos naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti vykdantysis direktorius, kreipdamasis á dalyvius, pabrëþë istorijai svarbiø datø minëjimo prasmingumà. Ingrida Vilkienë, Tarptautinës istorinio teisingumo komisijos švietimo programø koordinatorë, perskaitë pranešimà "Kodël holokausto tema aktuali šiandien?"

Konferencijos dalyviai iš Kauno, Vilniaus, Panevëþio, Këdainiø, Anykšèiø, Šiauliø, Utenos ir Radviliškio pristatë tolerancijos ugdymo centrø veiklà, pasidalijo idëjomis, kurias vëliau ágyvendins kiti tolerancijos ugdymo centrai. Konferencijos metu organizuotas bendras konferencijos dalyviø darbas nupieštas plakatas, skirtas holokausto aukoms áprasminti, sukurtas paminklo maketas holokausto aukoms atminti. Konferencijos dalyviai dirbdami grupëse perdavë vieni kitiems savo patirtá, geriau suvokë sausio 27-osios, Holokausto aukø paminëjimo dienos, svarbà.

Pasak organizatoriø, konferencijoje dalyvavæ mokiniai yra motyvuoti ir dalyvaujantys ávairiose veiklose, susijusiose su šia tema. Tikëtina, kad jie, bendraudami su bendraamþiais, skleis savo paþiûras ir taip uþkirs kelià nepakantumui ir ksenofobijai plisti tarp bendraamþiø.

Konferencija baigësi jaunimo dramos studijos "Vaidyba" spektakliu "Benjamino kelionë". Šis spektaklis pasakoja apie jauno þydo Benjamino kelionæ po pasaulá ieškant gyvenimo prasmës ir laimës. Spektaklyje vaidino mokiniai iš Kauno Garliavos Jonuèiø vidurinës mokyklos Tolerancijos ugdymo centro.

Prieš 66 metus, sausio 27-àjà, buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla, kurioje naciai 1942-1945 metais sunaikino daugiau nei pusantro milijono daugiausia þydø tautybës þmoniø. Jungtiniø Tautø Organizacija (JTO) 2005 metais šià dienà paskelbë Tarptautine holokausto aukø atminties diena. Taip ketinta prisiminti ir áprasminti Antrajame pasauliniame kare naciø vykdytø masiniø þudyniø aukas. Pritardamas šiam sprendimui, buvæs JTO generalinis sekretorius Kofis Ananas teigë, jog toks gyvos atminties išsaugojimas padës išvengti genocido aukø ateityje.

Šios dienos minëjimas Vyriausybës nutarimu yra átrauktas á Holokausto aukomis tapusiø Lietuvos gyventojø atminimo metø minëjimo priemoniø planà. Konferencija yra Tarptautinës komisijos naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimas Lietuvoje ávertinti ágyvendindamos Švietimo apie totalitariniø reþimø nusikaltimus, nusikaltimø þmogiškumui prevencijos ir tolerancijos ugdymo programos dalis.

"Šiauliai plius" informacija

Lietuvos liaudies kultûros centras paskelbë 2010 metø nominacijas mëgëjø meno kolektyvams ir jø vadovams. Radviliškieèiai pelnë du "Aukso paukštës" apdovanojimus.

Geriausio 2010 metø kamerinio ansamblio nominacijoje laureato vardas atiteko Radviliškio muzikos mokyklos mokytojø kvartetui "OPUS 10" (vadovë Inga Petrauskienë), o geriausiu 2010 metø kaimo folkloro ansambliu ir jo vadove išrinktas Baisogalos kultûros namø folkloro ansamblis "Dainoriai" bei jo vadovë Stasë Anglickienë.

"Šiauliai plius" informacija

M. Rostropovièiaus fondas šalies mokytojus ir trenerius apdovanojo premijomis uþ labai sëkmingà darbà su gabiaisiais mokiniais.

Audra ir Klemas Indrëkai (treèia ir pirmas iš kairës) uþ labai sëkmingà darbà su gabiais mokiniais M. Rostropovièiaus fondo premijà gauna šeštà kartà. J. Poderio mokyklos archyvo nuotr.

Premija skiriama mokytojams, per penkerius metus kasmet paruošiantiems respublikiniø ir tarptautiniø olimpiadø prizininkus.

Grinkiškio Jono Poderio vidurinës mokyklos bendruomenë dþiaugiasi, kad šeštà kartà premija ir padëkos raštais paskatinti šios mokyklos lituanistai Audra ir Klemas Indrëkai, kuriø mokiniai jau dešimtmetá yra respublikinio jaunøjø filologø konkurso prizininkai, o tokiø jau net 52.

Áteikdama premijas fondo vadovë Rasa Kubilienë sakë: "Kai atsiranda geras mokytojas, staiga ten vaikai pasidaro gabûs. Tokiø mokytojø tikrai yra."

Pasak A. Indrëkienës, kai ádedi truputëlá daugiau širdies, kai turi mokiniø, norinèiø eiti tavo pëdomis, ir gali jiems daugiau duoti, tada šiek tiek daugiau padarai.

Savo mokyklos mokytojus fondo surengtoje šventëje sveikino mokyklos direktorius B. Alekna, pavaduotoja G. Bloþienë, mokyklos tarybos pirmininkë R. Poškienë ir Grinkiškio bendruomenës pirmininkas A. Poškus. Sveikinimus išsakë ministras pirmininkas A. Kubilius ir renginio vedëja E. Mildaþytë.

Giedrë Bloþienë, Grinkiškio J. Poderio vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Radviliškio miesto kultûros centro maþojoje salëje buvo atidaryta tautodailës paroda "Latviški raštai ir þenklai". Á atidarymo iškilmes atvyko gausi garbingø sveèiø iš Latvijos Bauskës regiono delegacija, kuri susirinkusiesiems pristatë specialiai parengtà etnokultûros programà.

Renginá vedë Radviliškio miesto kultûros centro direktorius R. Juzukonis, kuris nuoširdþiai dþiaugësi ágyvendinta asmenine iniciatyva ir radviliškieèiams pirmiesiems suteikta garbe, pasak jo, paþinti broliø latviø etnokultûrà Lietuvoje, Radviliškyje, ir lietuviø etninæ kultûrà Latvijoje, Bauskëje. Latviø delegacijos vadovë, Vecsaulës seniûnijos seniûnë L. Kolberga padëkojo uþ galimybæ pristatyti etnokultûros programà ir atidaryti parodà Radviliškyje, vildamasi, kad tai ilgo sëkmingo bendradarbiavimo pradþia.

Þiûrovai, tarp kuriø buvo Radviliškio rajono savivaldybës tarybos nariø, buvo suþavëti Bauskës rajono folkloro ansambliu "Vecsaule", kuris dainavo senovines tautines dainas, ir "Vecsaules" pagrindinës mokyklos 5–9 klasiø moksleiviø tautiniø šokiø kolektyvo pasirodymu. Visus domino parodoje demonstruojami Bauskës gyventojø sukurti tautiniai kostiumai, kojiniø ir pirštiniø raštai, pagonybës laikø tradicijas menantys medþio dirbiniai, simbolizuojantys laimës, saulës, perkûno dievybiø þenklus.

Po koncerto Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas J. Povilaitis, dëkodamas uþ galimybæ susipaþinti su latviø kultûra, áteikë atminimo dovanas parodos ir etnokultûrinës koncerto programos organizatoriams latviams: L. Kolbergai, V. Katkevièai, S. Sanderei, R. Aldutei, T. Lisavèiovai, S. Burkovskai, projekto "Rad–Bau" koordinatorëms J. Mikelevièiûtei ir J. Patmalniecei. Latviø delegacijos vadovë L. Kolberga Radviliškio miesto kultûros centro direktoriui R. Juzukoniui padovanojo pradëtà megzti šalikà su Latvijos vëliava, kurá, sakë, teks uþbaigti megzti lietuviams.

Latviø kultûrà Radviliškio krašte pristatantys koncertas ir paroda yra pirmas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sienà programos 2007–2013 m. projekto "Radviliškio ir Bauskës rajonø tarpkultûrinio bendradarbiavimo plëtra" renginys iš numatytø šešiø.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio ligoninëje ásteigta Vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos tarnyba. Vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos paslauga Radviliškio rajono sveikatos ástaigose iki šiol nebuvo teikiama.

Radviliškio ligoninëje ásteigta moderni Vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos tarnyba. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Tarnyba ásteigta ágyvendinus projektà "Vaikø sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo ir kokybës gerinimas (ankstyvajai vaikø ligø diagnostikai ir gydymui) bei sveikatos paslaugø kokybës kontrolës uþtikrinimas".

Tarnyboje raidos sutrikimø turinèius vaikus gydys ir jø tëvus konsultuos vaikø raidos specialistas gydytojas, psichologas, vaikø kineziterapeutas, logopedas, socialinis darbuotojas. Joje bus priimami, konsultuojami ir gydomi buvusios Šiauliø apskrities vaikai.

Naujojoje tarnyboje pagalba bus teikiama neišnešiotiems, maþo svorio gimusiems, sutrikusios raidos vaikams, jø šeimoms, vaikams iš šeimø, turinèiø psichologiniø ir socialiniø rizikos veiksniø (jei tëvai smurtauja, nepriþiûri vaiko, yra priklausomi nuo alkoholio, psichoaktyviø medþiagø, yra protiškai atsilikæ, skursta), šeimoms, kurios jau augina raidos sutrikimø turinèius vaikus.

Darbuotojai, dirbsiantys naujojoje tarnyboje, baigë kursus vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos, socialinës pediatrijos, judesio sutrikimø diagnostikos ir gydymo, vaikø maitinimo raidos sutrikimø, kalbos raidos sutrikimø ir kitomis temomis.

Atidaryme dalyvavæ Radviliškio rajono savivaldybës, kitø Lietuvos sveikatos ástaigø atstovai linkëjo Radviliškio ligoninei naujø idëjø, projektø, darbø. Danutë Povelauskienë, Radviliškio ligoninës direktorë, teigë, kad ákûrus šià tarnybà Radviliškyje maþiesiems pacientams nebereikës laukti ilgose eilëse Šiauliø gydymo ástaigose, kad bûtø suteiktos vaikø raidos diagnostikos ir gydymo paslaugos. Pasak jos, be Norvegijos finansinio mechanizmo ir Radviliškio rajono savivaldybës finansinio indëlio, tarnybos nebûtø pavykæ ásteigti.

Projekto metu atnaujinta vaikø ligø skyriaus ir vaikø kardiologijos kabineto áranga - nupirkta nauja moderni ultragarsinë áranga kardiologui: echoskopas, vaikø elektrokardiografas, vaikø veloergometras, tonometras. Vaikø ligø skyriuje vaikø ligas diagnozuoti ir gydyti medikams padës spirometras, ultragarsinis inhaliatorius, vakuuminis siurbiklis, dujø analizatorius ir kita nauja ásigyta áranga.

Nuo šiol Radviliškio ligoninëje maþiesiems pacientams bus galima atlikti širdies tyrimus echoskopu, nustatyti funkciná širdies pajëgumà, atlikti inhaliacinæ terapijà, kraujo dujø analizæ bei kitus tyrimus, todël maþieji pacientai nebebus siunèiami á kituose miestuose esanèias gydymo ástaigas.

Projektas ágyvendintas per 18 mënesiø (nuo 2009 m. liepos iki 2011 m. sausio), jo vertë siekia 1,6 mln. litø, iš kuriø 85 proc. finansuojami iš Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lëšø, 15 proc. - iš Radviliškio rajono savivaldybës biudþeto.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybës viešoji biblioteka pateko tarp išrinktøjø, kurie vykdys projekto "Bibliotekos paþangai" specialià programà "Mano biblioteka – pati šauniausia!", organizuojamà miestø švenèiø metu.

Programos tikslas – bendradarbiaujant su bibliotekomis miestø švenèiø metu atskleisti bibliotekos naudà ir svarbà bendruomenei, paviešinti bibliotekos teikiamas paslaugas ir tapti ádomiu miesto šventës akcentu.

2011 m. rugpjûèio 26 d. Radviliškio miesto šventës metu radviliškieèiams bei miesto sveèiams bus pristatytas interaktyvus edukacinis elektroninis þaidimas, valdomas judesiu, árengta palapinë, kurioje vyks saugaus interneto pamokëlë, viktorinos bei kita edukacinë ir švieèiamoji veikla, bus demonstruojamas specialus teatro spektaklis. Radviliškio viešoji biblioteka planuoja surengti teatralizuotus skaitymus ávairiose miesto erdvëse, organizuoti knygø mugæ, knygø mainø akcijà ir kt.

"Šiauliai plius" informacija

Informuojame, kad 2011 m. sausio 12 d. Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriaus ásakymu Nr. A-24 "Dël bazinës mokyklos skyrimo" bazine mokykla paskirta Radviliškio Lizdeikos gimnazija (direktorius Jonas Varkulevièius. Lizdeikos g. 6c, LT-82001 Radviliškis, tel. (8~422) 535 67, el. paštas gimnazija@lizdeika.radviliskis.lm.lt, el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatiniø reklaminiø þinuèiø, reikia veikianèio "Javascript", kad galëtumëte pamatyti adresà).

Bazinë mokykla priims eksternø prašymus laikyti brandos egzaminus, organizuos ir vykdys mokykliniø brandos egzaminø pakartotinæ sesijà, pakartotinës sesijos mokykliniø brandos egzaminø darbø vertinimà ir mokyklinius brandos egzaminus laikiusiø kandidatø apeliacijø nagrinëjimà. Kandidatas (eksternas) – asmuo, ágijæs viduriná išsilavinimà Lietuvoje ar uþsienyje, arba uþsienio šalies mokyklos vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasës mokinys, pageidaujantis laikyti brandos egzaminà.

Eksternai bazinëje mokykloje registruojasi iki 2011 m. kovo 7 d. Pateikdamas prašymà eksternas (išskyrus laisvës atëmimo vietoje veikianèioje mokykloje registruotà eksternà) sumoka po 50 litø uþ kiekvienà pasirinktà dalyko brandos egzaminà. Bazinë mokykla gautas ámokas perveda á pajamø, gaunamø uþ teikiamas paslaugas, sàskaitas ir naudoja jas eksternø registravimo, brandos egzaminø organizavimo, vykdymo ir vertinimo išlaidoms apmokëti.

Rasa Plukienë, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistë

Šiauliø arenoje vykusioje Lietuvos neolimpiniø sporto šakø apdovanojimø šventëje apdovanoti ir du radviliškieèiai, sportuojantys karatë klube "Kentauras".

Radviliškio karatistai – vieni geriausiø šalyje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

2010 metais neolimpinës sporto šakos netikëto aukšto pasiekimo, staigmenos kategorijoje apdovanojimà pelnë Bernadeta Dauparaitë uþ pasaulio karatë šotokan èempionate laimëtus tris bronzos medalius, Europos èempionate laimëtus aukso ir bronzos medalius.

Uþ neolimpinës sporto šakos aukšèiausià pasiekimà jauniø sporte iki 18 metø apdovanijimà pelnë Armandas Bunius, pasaulio karatë šotokan èempionas.

Šventëje klubo sportininkus ir jø vadovà Arûnà Masalská pagerbë ir Radviliškio rajono savivaldybës švietimo ir sporto paslaugø centro Sporto skyrius.

"Šiauliai plius" informacija

Vilniuje, Prezidentûros Kolonø salëje, koncertavo neágaliøjø respublikinio festivalio "Perliukai" laureatai. Tarp jø buvo ir Radviliškio instrumentinis-vokalinis ansamblis.

Sekmadienio popietæ Prezidentûroje vykusiame koncerte koncertavo Vaida Butautaitë iš Luokës, Agnetë Merèaitytë ir Laima Šidlauskytë iš Kauno, Pavelas Boiko ir Vitalija Birþinskaitë iš Alytaus, instrumentinis-vokalinis ansamblis iš Radviliškio, Justas Paþarauskas, Dainora Laukþemytë bei mišrus vokalinis ansamblis iš Vilniaus. Radviliškieèiai atliko savos kûrybos dainà "Tikëk savimi".

"Net ir bûdami ne visai sveiki, šie þmonës gali gyventi visavertá gyvenimà, mëgti muzikà, dainuoti, atskleisti nepaprastus savo talentus ir sielos groþá. Jie dþiugina savo artimuosius, kuriems tikrai nëra lengva auginti ir ugdyti vaikus su negale. Dþiaugiuosi, kad visuomeniniø organizacijø ir pedagogø pasišventimo dëka su šiø vaikø kûryba gali susipaþinti ir daugiau þmoniø. Tai – sveikos visuomenës bruoþas", – sakë koncerto besiklausiusi Lietuvos Respublikos prezidentë Dalia Grybauskaitë.

"Perliukai" – tai respublikinis jaunø neágaliøjø muzikos atlikëjø konkursas-festivalis, kurá organizuoja Lietuvos specialiosios kûrybos draugija "Guboja". Pirmasis konkursas-festivalis ávyko 2005–2006 metais, antrasis - 2009–2010 metais. Pastarajame dalyvavo per 400 jaunø atlikëjø, jø pedagogø, konkursinëje programoje varþësi 42 neágaliøjø ugdymo ástaigø, organizacijø atstovai iš 18 Lietuvos miestø bei miesteliø, tarp kuriø – ir Radviliškio rajono savivaldybës švietimo ir sporto paslaugø centro Dienos uþimtumo skyriaus jaunuoliø bei Lizdeikos gimnazijos moksleiviø instrumentinis-vokalinis ansamblis..Vokaliniam-instrumentiniam ansambliui pasirengti padëjo Radviliškio švietimo ir sporto paslaugø centro Dienos uþimtumo skyriaus vedëjas Darius Paluckas, meno vadovë Irena Plukienë, Lizdeikos gimnazijos šokiø mokytoja Alma Krivickienë.

"Šiauliai plius" informacija

Savaitrašèio "Veidas" treèià kartà rengiamuose rinkimuose "Geriausias meras" 2010 metais antrà vietà uþëmë Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis.

Radviliškio meras Antanà Èepononá aplenkë tik Ignalinos rajono savivaldybës meras Bronis Ropë. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Susumavus visus balsus, paaiškëjo, kad A. Èepononis surinko 117 balø ir uþëmë antràjà vietà. Jis, pasak savaitrašèio "Veidas", "savo veikla per pastaràjà kadencijà árodë, kad kai kurie gyvenimo provincijoje standartai gali bûti aukštesni nei didmiesèiuose ir pasiekë, kad ávairûs gyvenimo kokybæ gerinantys projektai gimtø ne tik popieriuje, bet ir realybëje".

2009 metø rinkimuose A. Èepononis buvo treèias, 2008 metø rinkimuose – penktas.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Radviliškio mieste baigta Egliø ir Àþuolø, S. Daukanto ir J. Marcinkevièiaus gatviø rekonstrukcija - baigtas ágyvendinti projektas "Radviliškio miesto Egliø ir Àþuolø gatviø, S. Daukanto gatvës ir J. Marcinkevièiaus gatvës rekonstrukcija". Šioms gatvëms sutvarkyti buvo skirta beveik 2,5 milijono litø. Jø gyventojai jau seniai skøsdavosi dël karštà vasaros dienà nuo gatvës kylanèiø dulkiø, palijus susidaranèiø balø, neišbrendamø purvynø rudená, nesaugiø eismo sàlygø ir pëstiesiems, ir vairuotojams. Dabar šiø gatviø gyventojai gali kvëpuoti švaresniu oru, saugiau jaustis kelyje.

Egliø ir Àþuolø gatviø þvyro dangos atkarpos buvo išasfaltuotos, pakeista susidëvëjusi asfalto danga, árengti šaligatviai ir nuovaþos, lietaus kanalizacija.

Išasfaltuota apie 500 metrø 3,5–4 metrø ploèio þvyruotos S. Daukanto gatvës, árengti kelkrašèiai, apšvietimas.

Išasfaltuoti 487 metrai 5,5 metro ploèio buvusios þvyruotos J. Marcinkevièiaus gatvës, árengti šaligatviai, nuovaþos, árengta lietaus kanalizacija.

Iš viso nutiesta 1,63 kilometro naujø ir rekonstruota esamø automobiliø keliø (savivaldybiø keliø ir gatviø kategorija). Išasfaltavus, rekonstravus þvyro ar susidëvëjusios asfalto dangos gatves 26,64 proc. sutrumpëjo kelionës rekonstruotais automobiliø keliais laikas, padidëjo eismo saugumas. Árengta lietaus kanalizacija uþtikrina maþesnæ aplinkos taršà ir lietaus vandens kelio konstrukcijai daromà þalà. Sutvarkytos gatvës pagerino jose gyvenanèiø radviliškieèiø gyvenimo sàlygas.

Pagrindinis šiø darbø tikslas – plëtoti transporto infrastruktûrà, formuoti reikiamo pralaidumo ir patikimumo susisiekimo infrastruktûros tinklà. Tikimasi, kad rekonstruotos gatvës uþtikrins geresná susisiekimà ir mieste, ir su kitomis gyvenvietëmis bei prisidës prie regiono transporto infrastruktûros plëtros.

Projektà ágyvendino Radviliškio rajono savivaldybës administracija. Darbus atliko UAB "Šiauliø plentas", techninæ projekto prieþiûrà - UAB "Panevëþio miestprojektas".

Projekto vertë – 2 438 029,46 lito, paramos suma – 2 328 318,13 lito, Radviliškio rajono savivaldybës administracija finansavo projekto ágyvendinimo darbø uþ 109 711,33 lito.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškyje pagerbtos Sausio 13-osios aukos - prieš 20 metø gindami Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ Vilniuje prie televizijos bokšto po sovietø okupantø tankø vikšrais ir nuo kulkø þuvo 14 mûsø šalies pilieèiø.

Radviliškieèiai iškilmingai paminëjo Sausio 13-àjà – Laisvës gynëjø dienà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pasak Eligijos Zoltnerienës, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Informaciniø technologijø ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialsitës, sausio 13-osios rytà daugelyje rajono švietimo ástaigø, valstybës ir savivaldybës institucijø, ástaigø langø áþiebtos þvakeliø liepsnos. Radviliškieèiai prisijungë prie pilietinës iniciatyvos "Atmintis gyva, nes liudija", kurios metu buvo kvieèiama didvyrius, gynusiø Lietuvos laisvæ ir þuvusiø 1991 m. sausio 13-àjà, pagerbti languose uþdegant þvakeles.

Vakare radviliškieèiai susirinko prie Kultûros centro. Èia liepsnojo lauþai, skambëjo dainos apie laisvæ ir Lietuvà, susirinkusieji dalijosi tø dienø, kurias ne vienas praleido Vilniuje, prie Seimo rûmø ar televizijos bokšto, prisiminimais. Prisiminimais pasidalijo ir radviliškieèiø keliones á Vilniø tuo metu organizavæ Vytautas Simelis, Eugenijus Èiuèelis, Vitolis Januševièius, Antanas Èepononis. Laisvës dainas atliko miesto mokyklø mokiniai.

Varpo dûþiai ir atminimo þodþiai buvo skirti þuvusiesiems uþ Lietuvos laisvæ, dainos ir lauþai šildë sielas ir širdis. 1991 metø sausio 13-osios þuvusieji pagerbti tylos minute.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis atminimo þenkleliais apdovanojo radviliškieèius, 1991 m. sausá padëjusius organizuoti radviliškieèiø keliones á Vilniø ginti Lietuvos laisvës. Atminimo þenkleliai áteikti Genovaitei Bagdonienei, Vladui Bartkui, Vytautui Simeliui, Olei Plungienei, Augenijui Jurgauskui, Vytautui Butvilui, Staselei Janušonienei, Eugenijui Èiuèeliui, Vitalijai Kungienei, Antanui Stanèikui, Vitoliui Januševièiui.

Susirinkusieji, nepaisydami šaltoko oro, dar ilgai stoviniavo prie lauþø, vaišinosi karšta arbata ir kalbëjosi apie Lietuvos kelià á laisvæ.

"Šiauliai plius" informacija

Atidarytas Radviliškio parapijos bendruomenës socialiniø paslaugø centras socialinës rizikos bei smurtà patyrusioms šeimoms ir jose augantiems vaikams. Premjeras Andrius Kubilius teigë, kad jam dþiugu dalyvauti atidarant pastatà, kuriame bus rûpinamasi þmonëmis, vaikais, diegiamos šeimos vertybës. "Vien pinigais þmonëms negalima padëti. Jiems reikia ir atjautos, šilumos, supratimo. Dþiaugiuosi šiuo graþiu visø darbu ir manau, kad Europos Sàjungos pinigø panaudojimas tokiu tikslu yra sveikintinas reiškinys", – kalbëjo A. Kubilius.

Vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino Radviliškio parapijos bendruomenës socialiniø paslaugø centrà. "Šiauliai plius" nuotr.

Pastatà pašventino Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis. AB "Panevëþio statybos trestas" generalinis direktorius Dalius Gesevièius áteikë simboliná raktà Radviliškio rajono savivaldybës merui Antanui Èepononiui.

Susirinkusi Radviliškio miesto bendruomenë galëjo apþiûrëti pastatà, jau árengtus kambarius bûsimiesiems centro lankytojams, darbuotojø kabinetus, pasiklausyti šventinæ nuotaikà sukûrusio Švè. Mergelës Marijos gimimo baþnyèios jaunimo choro giesmiø.

Centras skirtas nestacionariø socialiniø paslaugø plëtrai Radviliškio savivaldybëje ir parapijoje. Jame bus teikiamos socialinës paslaugos, psichologø konsultacijos, kompleksinë kriziø áveikimo pagalba. Pasak Radviliškio rajono savivaldybës mero Antano Èepononio, toks centras yra bûtinas þmonëms: "Centre þmonës ágis gyvenimui reikalingø ágûdþiø, galës pabëgti nuo smurto, alkoholizmo, agresijos šeimoje. Specialistai pasirûpins tokiose šeimose gyvenanèiø vaikø gyvenimo kokybe. Jiems bus suteiktos visos ámanomos galimybës tobulëti dvasiškai. Vaikai centre galës parengti pamokas, uþsiims ávairia veikla. Bûtina uþtikrinti, kad jie turëtø galimybæ be pavojaus sveikatai ar net gyvybei mokytis, tobulëti, o suaugæ galëtø nesibaimindami gyventi ir planuoti šviesesnæ ateitá."

Socialinës pagalbos teikimo sritis Radviliškio rajono savivaldybëje nëra išplëtota, trûksta profesionalios pagalbos þmonëms, kuriems sunku gyventi su savo bëdomis ir nelaimëmis. Yra 14 socialines paslaugas teikianèiø ástaigø, kuriø veiklos sritis – neágaliøjø aptarnavimas. Socialinës rizikos šeimose augantys vaikai lieka nuošalyje. Kritinëse situacijose, kuriose jie atsiduria, svarbu, kad jiems bûtø suteikta greita ir efektyvi socialinë pagalba, nakvynë ar laikinas prieglobstis.

Pastaraisiais metais vis aktualesnë Radviliškio rajono problema ta, kad daugëja socialinës rizikos šeimø ir jose auganèiø vaikø. Nestacionariø socialiniø paslaugø tinklas socialinës rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams Radviliškio rajono savivaldybëje išvystytas nepakankamai. Tai opiausia Radviliškio rajono savivaldybës socialiniø paslaugø infrastruktûros problema. Trûksta konsultacijø, socialinius ágûdþius formuojanèiø paslaugø, individualios veiklos ir darbo su šeimomis. Šis centras uþpildys šià spragà. Centre veiks Paramos šeimai tarnyba, kurioje bus teikiamos informavimo ir konsultavimo, psichologinio konsultavimo, socialinio darbo, laisvalaikio organizavimo paslaugos; Vaikø dienos centras, teikiantis socialinës prieþiûros paslaugas dienos metu; Kriziø centras motinoms ir vaikams, kuriame bus teikiamos psichologinës pagalbos ir laikinos nakvynës paslaugos.

Centre bus ákurtos 45 vietos paslaugø gavëjams. Planuojama, kad tiesioginæ centro teikiamà naudà gaus 250 Radviliškio rajono savivaldybës gyventojø. Šiuo sunkiu metu, kai trûksta darbo, centre turëtø galimybæ dirbti septyni naujai ádarbinti þmonës.

Projektas "Nestacionariø socialiniø paslaugø plëtra Radviliškio rajone socialinës rizikos ir smurtà patyrusiø šeimø nariams" finansuojamas Europos regioninës plëtros fondo daugiau nei 2 milijonus 412 tûkstanèius litø ir Radviliškio rajono savivaldybës 425 687 litø lëšomis. Projekto vertë – beveik trys milijonai litø

Projektà ágyvendino Radviliškio Švè. Mergelës Marijos gimimo parapijos ir Radviliškio rajono savivaldybë. Statybos darbus atliko AB "Panevëþio statybos trestas".

Švè. Mergelës Marijos gimimo parapijos klebonas Gintas Sakavièius sakë, jog centras – bendras parapijos ir Radviliškio rajono savivaldybës socialiniø paslaugø centras. "Mûsø bendruomenei tokio centro seniai reikëjo, bet be Savivaldybës ir Europos Sàjungos pagalbos mes jo nebûtume pajëgæ pastatyti. Todël manau, kad šiame pastate, sujungus Savivaldybës ir parapijos jëgas, vyks sëkminga, reikalinga ir prasminga veikla. Èia bus dirbama su rizikos ir smurtà patyrusiomis šeimomis. Tokioms šeimoms ypaè reikalinga pagalba ir bendrosios socialinës paslaugos. Joms ne tik reikalinga kompleksinë kriziø áveikimo pagalba - kai kurias šeimas tiesiog reikia mokyti socialiniø ir bendraþmogiškø ágûdþiø. Šiems þmonëms bûtina suteikti viltá, kurios tûksta šiame pasimetusiame pasaulyje", - sakë klebonas.

"Šiauliai plius" informacija

Sausio 6-àjà Radviliškio miesto kultûros rûmø fojë atidaryta Jolantos Rudokienës kûrybiniø darbø paroda.

Grafikë Jolanta Rudokienë gimtajame mieste pristatë sukurtus grafikos darbus. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Gausus susirinkusiø radviliškieèiø bûrys bei menininkës sukurta pakili parodos atidarymo iškilmiø atmosfera leido ádëmiau susipaþinti su pirmàkart savo kûrybà Radviliškyje pristaèiusia grafike.

Atidarant iškilmes, kalbëjo Radviliškio miesto kultûros centro direktorius R. Juzukonis, Radviliškio muzikos mokyklos mokytojo D. Baltuèio mokinys G. Krivickas grojo saksofonu, menininkæ pasveikino dizainerë T. Turlaitë, buvusi J. Rudokienës mokinë Panevëþio dailës mokykloje. Šiltai sutikta grafikë pasidþiaugë galimybe pademonstruoti meninius darbus gimtajame mieste ir trumpai pristatë juos susirinkusiems þmonëms.

Eksponuojami kûriniai yra tematiškai skirtingi ir nesudaro visumos, kadangi autorë siekë radviliškieèius supaþindinti su ávairaus laikotarpio asmenine kûryba. Ekspozicijà sudaro grafiniai darbai, kurti ávairiems meno projektams: 2009 m. respublikinei parodai, skirtai Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui, Vilniaus Radvilø rûmuose, 2010 m. respublikinei piešiniø parodai galerijoje "Arka", 2007 m. projektui "Katës", 2008 m. projektui "Flirtas", 2009 m. projektui "JI".

Numatyta, kad J. Rudokienës meno kûriniai bus demonstruojami iki sausio 29 dienos.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybëje susirinkæ Ekstremaliø situacijø komisijos nariai, gelbëjimo tarnybø atstovai tarësi, kaip efektyviau valdyti situacijà Radviliškio rajono savivaldybëje esant ekstremalioms oro sàlygoms.

Á Radviliškio rajono mokyklas penktadienio rytà dël uþpustytø keliø nebuvo atveþta 700 mokiniø. Sudëtingiausia situacija, pasak Genovaitës Juodeikienës, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëjos, Sidabravo, Baisogalos, Grinkiškio seniûnijose, Šiaulënø, Skëmiø, Šeduvos miesto, Aukštelkø, Pakalniškiø (Alksniupiø k.) seniûnijose.

Miškininkams dabar pats darbymetis: valomi miško keliai, nuolat veþamas pašaras miško þvëreliams, uþdraustos medþioklës su varovais.

Iškilus sudëtingai situacijai, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112, Radviliškio rajono priešgaisrinei gelbëjimo tarnybai tel. (8~422) 516 84, Savivaldybës administracijos civilinës saugos specialistui Jonui Monkui tel. 8~687 905 93. Radviliškio elektros tinklø budinèià brigadà galima išsikviesti telefonu 1802 arba (8~422) 512 04.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Radviliškio ástaigas lankë trys karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Atvykæ iš tolimø kraštø þirgu kinkytomis rogëmis, kurias vadeliojo V. Butkevièienë, lydimi dviejø angelø, Angelës ir Rasos, kartu su Radviliškio miesto kultûros centro direktoriumi R. Juzukoniu jie sveèiavosi pas þmones, kurie praëjusiais metais nuveikë gerø darbø radviliškieèiø labui.

Trys karaliai linkëjo radviliškieèiams gerø metø. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Karaliai teikë simbolines dovanëles ir Radviliškio miesto seniûnijos padëkos raštus uþ miesto graþinimà ir ástaigø puošimà šventiniu laikotarpiu. Aplankyta Radviliškio rajono savivaldybë, Radviliškio policijos komisariatas, Radviliškio geleþinkelio stotis ir lokomotyvø depas, bankai, kavinës, parduotuvës, Radviliškio ligoninë ir poliklinika.

Radviliškieèiai plaèiomis šypsenomis pasitiko karalius Kasparà, Merkelá ir Baltazarà. Garbiø sveèiø apsilankymas pradþiugino senyvus, sunkiai serganèius Radviliškio ligoninës pacientus. Pabendravæ, apdalijæ visus dovanomis, padëkos raštais, palinkëjæ laimingø bei dþiaugsmingø 2011-øjø, trys karaliai atsisveikino ir iškeliavo namo.

"Šiauliai plius" informacija

Lietuvos verslo paramos agentûroje pasirašyta sutartis dël Vaiþganto gimnazijos pastato renovacijos. Ja vadovaujantis bus ágyvendinamas projektas "Radviliškio rajono Vaiþganto gimnazijos pastato Radviliškyje, Vaiþganto g. 29, rekonstravimas".

Pasak Eligijos Zoltnerienës, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Informaciniø technologijø ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistës, Vaiþganto gimnazija pastatyta 1973 metais, pastatas nebeatitinka teisës aktuose nustatytø statybos normø, todël pagrindinis projekto tikslas – pagerinti Radviliškio Vaiþganto gimnazijos pastato energetines charakteristikas, uþtikrinti taupø ir efektyvø energijos vartojimà. Planuojama pašiltinti išorines pastato sienas, stogo perdangà, modernizuoti apšvietimo sistemà, renovuoti mechaninæ vëdinimo sistemà ir árengti šilumogràþà, pakeisti senus medinius langus ir duris naujais, apšiltinti pirmo aukšto grindis sporto salëje, rekonstruoti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Ágyvendinus numatytas priemones, planuojama sutaupyti 36,17 procento šilumos energijos. Taip pat bus sutaupyta 9,5 procento elektros energijos.

Pagrindinës projekto veiklos prasidëjo 2010 metø rugsëjo 23 dienà: jau yra rengiamas techninis darbo projektas, statybos darbus planuojama pradëti 2011 metø geguþæ. Planuojama projekto veiklø pabaiga – 2012 m. kovo 23 d.

Projekto tinkamø išlaidø suma – beveik trys milijonai litø. Sutartá pasirašë Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio miškø urëdijoje susirinkæ atsakingi pareigûnai tarësi, kaip padëti laukinei gyvûnijai išgyventi tokià sniegingà þiemà. Pasitarime dalyvavo urëdijos, policijos komisariato, aplinkos apsaugos, Savivaldybës administracijos, medþiotojø ir þvejø draugijos atsakingi darbuotojai.

Miškø urëdas J. Eismontas teigë, kad nuo gruodþio pradþios pradëjo šalti ir nuolat sninga, todël miškuose susidarë beveik pusës metro sniego sluoksnis. Situacijà pablogino lijundra, sniego paviršius suledëjo. Tokia þiema labiausiai kenkia stirnoms, kuriø daug gali ir neišgyventi. Miškininkai valstybiniuose miškuose pradëjo kirsti drebules ir blindes, kad pagausintø prieinamus šakelinio pašaro išteklius. Privaèiø miškø masyvuose medþiotojai turëtø tartis su miškø savininkais dël medþiø nukirtimo. Netoli šëryklø po eglutëmis reikia atkasti sniegà iki þemës, kad stirnos galëtø atsigulti.

Kelius á miškus ir miškuose valo du urëdijos traktoriai. Miškuose keliai valomi prie kertamø birþiø, medienos sandëliø, prie þvëriø šërimo vietø. Medþiotojø bûreliai dël privaþiavimo prie šëryklø sniego valymo darbus derina su girininkijomis. Rajono ûkininkai medþiotojai taip pat kvieèiami padëti nuvalyti privaþiavimus prie šëryklø, nuvalyti juostas þiemkenèiø, ganyklø, pievø plotuose.

"Ligotais ir nusilpusiais þvëreliais privalo pasirûpinti patys medþiotojø bûreliai, tai jø šventa pareiga", – pasitarime sakë Savivaldybës administracijos vyriausiasis ekologas Petras Kuraitis. Medþiotojø ir þvejø draugijos pirmininkas A. Fergelis patikino, kad rajono medþiotojai nutraukë medþiokles su varovais.

Urëdas J. Eismontas apibendrindamas pastebëjo, kad pasikeitë medþiotojø màstysena - jie tapo tikrais plotø šeimininkais, priþiûrinèiais, sauganèiais ir gausinanèiais laukinæ gyvûnijà.

Labai prašome mokiniø ir pedagogø, rajono gyventojø padëti paukšèiams - árengti po lesyklëlæ prie namø, pamiškëse, parkuose, jas nuolat papildyti lesalu (negalima á lesyklëles dëti sûdyto lesalo).

Tikimës, kad mokiniø, pedagogø, medþiotojø ir visø gerø þmoniø pastangos padës paukšteliams ir þvëreliams perþiemoti.

Petras Kuraitis, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos vyriausiasis ekologas

Baigiantis 2010 metams, Radviliškyje skleidësi jaunimo organizacijø kontaktø mugëje puoselëtos savanorystës idëjos.

Radviliškio sporto arenoje vyko Šiauliø apskrities jaunimo organizacijø kontaktø mugë "O mes jaunimas, o mes pasaulis". Jà suorganizavo Šiauliø apskrities jaunimo reikalø koordinatoriai, finansavo jaunimo reikalø departamentas prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos. Mugëje dalyvavo visos Šiauliø apskrities savivaldybës, išskyrus Šiauliø rajono. 316 dalyviø atstovavo Šiauliø miesto, Radviliškio, Kelmës, Akmenës, Joniškio, Pakruojo rajonø savivaldybiø 15 organizacijø.

Mugëje jaunimas turëjo galimybæ susipaþinti su kaimyninëje savivaldybëje veikianèiø organizacijø veikla, pasikeitë duomenimis, susipaþino ir uþmezgë naujø ryšiø, stebëjo kitø rajonø menines programas. Po arenos stogu skambëjo muzika, šokëjai pristatë savo programas. Visos organizacijos pristatë savo veiklà, organizuotus renginius, pasidalijo idëjomis su kitais mugës dalyviais.

Renginyje dirbo Radviliškio vaikø ir jaunimo centro "Atviri visiems" savanoriai. Jie mokosi savanoriauti renginiuose, ágyja praktiniø ágûdþiø ir rengiasi 2011 metams, kurie paskelbti Savanorystës metais.

Savanoriø ir kitø jaunimo organizacijø pagalbos prireiks ir 2012 metais vyksianèioms 5-osioms TAFISA pasaulio sporto visiems þaidynëms "Šiauliai 2012". Tà paèià dienà Radviliškio rajono savivaldybëje vykusio TAFISA darbo grupës posëdþio dalyviai apsilankë mugëje ir jaunimui pristatë bûsimà pasauliná renginá, 2011 ir 2012 m. svarbiausiø renginiø programas ir pakvietë jaunimà savanoriauti þaidynëse.

Radviliškio rajono savivaldybëje meras Antanas Èepononis TAFISA darbo grupei papasakojo, kaip rajonas rengiasi þaidynëms. Supaþindinta su rajono sporto bazëmis, organizuojamais sporto ir kultûros renginiais.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio miesto èiuoþykloje vyko ledo ritulio turnyras.

Ledo ritulio varþybose dalyvavo trys komandos. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Jose dalyvavo trys komandos: dvi iš Daugëlaièiø, viena iš Šiauliø. Varþybø dienà oras nedþiugino sportininkø - snigo, buvo apniukæ, bet sportinio entuziazmo tai nesumaþino. Deja, þiûrovø nebuvo labai daug, didþiausio palaikymo sportininkai sulaukë iš varþybø stebëti susirinkusiø giminaièiø.

Pirmà vietà iškovojo Jasiukaièiø šeimynos iš Daugëlaièiø komanda, antrà – Šiauliø "Šaulys", treèia buvo Daugëlaièiø II komanda, vadovaujama A. Maþuèiûno. Komandos buvo apdovanotos medaliais, o pirmos vietos laimëtojams atiteko Mero taurë. Pirmos vietos laimëtojai ir jauniausias þaidëjas – aštuoneriø metø "Šaulio" komandos vartininkas – apdovanoti "Eþio" kortelëmis. "Šaulio" komandos vartininkas pripaþintas ir geriausiu turnyro þaidëju.

Kitas ledo ritulio turnyras Radviliškyje planuojamas dar šá mënesá.

"Šiauliai plius" informacija

Baisogaloje atidarytas neágaliøjø dienos uþimtumo ir paslaugø centras. Jame árengta pirtis su infraraudonøjø spinduliø áranga. Ji atidaryta gruodþio pabaigoje ir yra pirmoji tokia viešoji pirtis savivaldybëje.

Baisogalieèiai gali dþiaugtis naujai árengta pirtimi. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Atidaryme dalyvavæ rajono valdþios atstovai Socialinës paramos skyriaus vedëjas Darius Brazys ir Baisogalos seniûnas Romas Kalvaitis pirties atidarymo proga pasveikino susirinkusius baisogališkius ir áteikë jiems pirèiai reikalingø daiktø, mediná pirties kibirà.

"Baisogalos neágalieji nuo šiol turës kur susirinkti", – dþiaugësi Radviliškio krašto þmoniø su negale Baisogalos skyriaus þmonës ir šios sàjungos pirmininkë Arimalda Brunienë. Neágaliøjø centre yra ne tik pirtis, bet ir masaþo lova, treniruokliai, erdvios patalpos susibûrimams.

Pirtimi galës naudotis visi baisogališkiai, neágaliesiems bus taikomos nuolaidos.

Centrui statyti skirta 100 tûkstanèiø litø.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijø salëje asociacija "Langas á ateitá" subûrë kaimo bibliotekininkus á informaciná-mokomàjá renginá "Paslaugos el. pilieèiui".

Bibliotekininkai gyventojus mokys ir kompiuterinio raštingumo. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Kaip pasakoja Alma Miknienë, Radviliškio viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkë, pasakoja, jog á renginá atvyko asociacijos "Viešieji interneto prieigos taškai", projekto "Lietuvos el. pilieèiui – paslaugos internete" atstovai Inga Þemaitienë, Karolina Jasvinaitë ir Rita Šukytë, jame taip pat dalyvavo Šiauliø miesto, Joniškio, Kelmës, Pakruojo, Radviliškio rajonø bibliotekø specialistai, dirbantys su VIPT2 (viešosios interneto prieigos taškø) kompiuterine áranga.

Projekto vadovë Rita Šukytë pasveikino visus atvykusius ir pristatë naujà projektà "Lietuvos el. pilieèiui – paslaugos internete". Karolina Jasvinaitë supaþindino bei pristatë šiam projektui specialiai sukurtà svetainæ www.e.pilietis.eu. Inga Þemaitienë susirinkusiems bibliotekininkams išdëstë mokymo turiná, supaþindino su informacine sistema, paaiškino, kaip tvarkyti projekto dokumentacijà.

VIPT2 bibliotekø specialistai 2011 metais dalyvaus gyventojø mokymø programoje "Paslaugos e.pilieèiui". Mokymai gyventojams rengiami ágyvendinant ES struktûriniø fondø finansuojamà projektà "Lietuvos el. pilieèiui – paslaugos internete", kuris vykdomas pagal Lietuvos 2007–2013 metø Þmogiškøjø ištekliø plëtros veiksmø programos 1 prioriteto "Kokybiškas uþimtumas ir socialinë aprëptis" ágyvendinimo priemonæ "Kompiuterinio raštingumo ágûdþiø ugdymas".

Projekto metu VIPT'uose nuo 2010 m. gruodþio iki 2011 m. gruodþio planuojama apmokyti ne maþiau kaip 5 000 kaimiškøjø vietoviø gyventojø Lietuvoje. Vienas VIPT vidutiniškai apmokys 15 þmoniø.

Gyventojø mokymø programa parengta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintà visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto minimalios kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos programos, kuri dera su naujausia Europos kompiuterio vartotojo (ECDL) programa gyventojams (e – Citizen).

Radviliškio viešoji biblioteka ir asociacija pasirašë bendradarbiavimo sutartá, kurios tikslas – padëti vietos bendruomenës nariams ágyti kompiuterinio raštingumo þiniø bei el. paslaugø taikymo pagrindø kasdieninëje veikloje per organizuojamus kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos tobulinimo kursus.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškio kultûros rûmai Naujuosius sutinka atnaujinti – kà tik atidaryta didþioji þiûrovø salë, sumontuota moderni scenos áranga, pakeistos þiûrovø salës këdës. Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis dþiaugiasi, jog šie metai buvo itin sëkmingi, vyko Kojiniø mezgimo èempionatas, kurta Karþygiø alëja, rekonstruotas mûšis su bermontininkais.

Romualdas Juzukonis tikisi, kad kitàmet renginiø kokybë tik gerës, daugës þiûrovø ir augs susidomëjimas tradiciniais menais.

- Kaip pastaraisiais metais keitësi Radviliškio miesto kultûros centras?

- Nuo 2008 metø vyksta Kultûros centro pastato rekonstrukcija pagal valstybinæ Kultûros centrø modernizavimo programà. Per visà rekonstrukcijos laikotarpá Kultûros centrui modernizuoti bus skirta 10 milijonø litø. Rekonstrukcija turëjo baigtis šiø metø gruodþio 1 dienà, bet veikiant ekonominiam sunkmeèiui finansavimas uþsitæsë.

Geguþæ buvo kreiptasi á Radviliškio rajono tarybà - prašyta skirti lëšø þiûrovø salei suremontuoti ir árangai ásigyti. Šios lëšos per dvejus metus gráš per Kultûros centrø modernizavimo programà. Kitaip sakant, pasiskolinsime šiandien, o sugràþinsime per dvejus metus. Tarybai pritarus, þiûrovø salës rekonstrukcijai skirti du milijonai litø iš Radviliškio rajono savivaldybës biudþeto.

Birþelá, pasibaigus renginiø sezonui, salë buvo pradëta rekonstruoti. Šiø metø gruodþio 16 dienà ávyko salës atidarymo šventë. Rekonstruota kasa, rûbinë, sanitariniai mazgai, árengta moderni maþoji galerija, suremontuota rûbinë ir fojë. Šilta ir maloni aplinka, modernios dizainerio radviliškieèio Erminijaus Krasuckio spalvos sukuria puikià nuotaikà.

Þiûrovø salëje pakeistos akustinës durys, kurios leis sumaþins pašaliná triukšmà renginiø metu ir paèioje salëje, ir maþojoje galerijoje pirmo aukšto vestibiulyje. Þiûrovams sumontuotos 380 tûkstanèiø litø kainavusios iš Ispanijos atveþtos këdës su ilgaamþiu gobelenu.

Galima tik pasidþiaugti, kad atlikus tyrimus buvo ásitikinta, jog Kultûros rûmø salë jau prieš dvidešimt penkerius metus buvo puikiai apskaièiuota dël garso kokybës. Reikëjo tik pakeisti lubø plokštes, kurios buvo iš nuodingos asbestcementinës medþiagos, ir pasenusá salës apšvietimà, kuris neatitiko priešgaisriniø reikalavimø. Salës gale árengtos naujos garso ir šviesos inþinieriø aparatinës, sumontuota nauja skaitmeninë garso ir šviesos valdymo technika.

Salës grindys, taupant lëšas ir ávertinus senojo parketo bûklæ, buvo paliktos tos paèios, tik atliktas smulkus remontas.

Pagrindinë salës vieta – scena. Pakeistos jos grindys ir padidintas plotas. Vietoj buvusios orkestrinës árengtos naujos konstrukcijos, kurios leido scenà pailginti apie tris metrus á prieká. Šis sprendimas priimtas todël, kad orkestrinë nebuvo apskaièiuota tinkamai ir joje orkestro pasirodymai buvo neámanomi. Dabar pirmosios dvi këdþiø eilës sumontuotos su lengvai išsiardanèiu mechanizmu. Tai leidþia nesunkiai paruošti vietà orkestrui, kai scenoje vyksta teatro pasirodymas.

Scenoje sumontuota moderni garso ir šviesos aparatûra. Jos dëka Radviliškio kultûros namai dabar gali be dideliø papildomø išlaidø aptarnauti atvykstanèius atlikëjus. Tai leis sumaþinti koncertø kainà ir lengviau prisikviesti atvykstanèius atlikëjus. Jau ávykæs grupës "Rebelheart" tikro garso koncertas leido tuo ásitikinti - grupei pasirodant buvo naudojama tik salëje sumontuota garso ir apšvietimo technika.

Garso sistema pasirinkta pagal kokybës ir ilgaamþiškumo kriterijus, kartu derinant ir ekonominá naudingumà. Šiuos kriterijus atitiko Prancûzijos gamintojø "L-acoustic" sistema, kuri sumontuota naudojant 48 kanalø "Roland" firmos skaitmeniná pultà. Šviesos technikai buvo keliami tokie pat reikalavimai ir pasirinkta italø gamintojø apšvietimo technika. Visà šià árangà profesionaliai sumontavo UAB "Scenos techninis servisas". Garso ir apšvietimo technikai išleista 600 tûkst. litø.

Scenos uþuolaidø komplektas siekia apie 800 kvadratiniø metrø. Uþuolaidos išaustos Prancûzijoje iš nedegaus siûlo. Jos kainavo 80 tûkst. litø.

- Kokius projektus pavyko ágyvendinti šiais metais? Kiek jiems skirta lëšø?

- 2010 metais, palyginti su praëjusiais, projektinei veiklai gauta daugiau lëšø. Šiemet finansuoti keturi projektai, gauta 40 tûkst. litø. Praëjusiais metais gauti 24 105 litai. Visus keturis projektus parëmë Lietuvos Respublikos Kultûros rëmimo fondas.

2008 metø pabaigoje prie Radviliškio miesto kultûros centro ásikûrë Radviliškio rajono jaunimo klubas "MIX" (pirmininkë Jolanta Kvedarienë). Bendradarbiaudami su juo, centro specialistai siekia prasminga veikla uþimti kuo daugiau jaunimo. 2010 metais jaunimo klubas, padedamas Radviliškio miesto kultûros centro darbuotojø, aktyviai plëtojo projektinæ veiklà. Per šiuos metus finansuoti keturi projektai, gautas finansavimas – 38 500 litø.

- Kokie pagrindiniai praeinanèiø metø projektai, apie kuriuos verta pakalbëti?

- Radviliškio miesto kultûros centras puoselëja Lietuvos dainø švenèiø tradicijas ir jau aštuntus metus organizavo pagyvenusiø þmoniø liaudiškø šokiø grupiø festivalá "Ir ne tik iš Lietuvos", paminëdamas Valstybës dienà.

Rugpjûtá radviliškieèiai ir miesto sveèiai buvo kvieèiami á antrojo tarptautinio medþio skulptoriø ir kalviø plenero atidarymà. Plenero tema pasirinkta "Karþygiai", nes Lietuva šiais metais mini 600-àsias Þalgirio mûšio metines. 13 meistrø iš Rusijos, Latvijos ir Lietuvos dešimt dienø dirbo prie Radviliškio miesto kultûros centro. Jø darbo vaisius - septynios skulptûros, pastatytos Radviliškio miesto pramogø ir poilsio parke.

Radviliškio Švè. Mergelës Marijos gimimo baþnyèioje ir Šeduvos Šv. Kryþiaus atradimo baþnyèioje vykæs tarptautinis vargonø festivalis "Vargonø legendos" buvo pirmasis ne tik mûsø krašte, bet ir regione. Dešimt nuostabiø atlikëjø dvi dienas kûrë ypatingà atmosferà, kuri dar ilgai neišsisklaidë festivaliui pasibaigus.

Vienas áspûdingiausiø praëjusiø metø Radviliškio kultûros centro renginiø – pirmasis respublikinis kojiniø mezgimo èempionatas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Visus, kuriems ádomi mûsø senoliø išmintis, praeitis, tradicijos bei kûryba, antrus metus á Kleboniškio pušynà sukvietë etnokultûrinë stovykla po atviru dangumi "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë". Joje jaunimà ávairiø amatø mokë tautodailininkai, liaudies meistrai, o liaudies muzikantai bei folkloro kolektyvo nariai liaudies þaidimø, šokiø, dainø, supaþindino su senoviniais instrumentais.

2010 m. patvirtintas Radviliškio miesto kultûros centro paruošto projekto "Radviliškio – Bauskës rajonø tarpkultûrinio bendradarbiavimo plëtra" finansavimas. Gruodá pradëtas statyti Latvijos kultûros centras Radviliškyje ir Lietuvos kultûros centras Latvijoje, Bauskës rajone. Pagrindinis šio projekto tikslas – plëtoti Radviliškio ir Bauskës rajonø kultûriná bendradarbiavimà, uþtikrinant jo nuoseklumà ir sistemingumà. Šá projektà ágyvendinti padëjo Radviliškio rajono savivaldybë, skirdama 13 200 litø. Projekto vertë – 823 529,39 lito.

Radviliškio rajono savivaldybei parëmus jaunimo klubo "MIX" nariø iniciatyvà, antrà kartà organizuotas mëgëjiškø filmø festivalis "Geleþinkelininkø sostinë – Radviliškis". Šis festivalis vyko Radviliškio geleþinkelio stotyje. Jo labai ryški išskirtinë tematika, kuri filmø kûrëjams tapo tikru iššûkiu - kvieèianti išryškinti tai, kas Radviliškyje yra graþaus, ádomaus, patrauklaus, unikalaus bei savito.

Švæsdami Sekmines, išrinkome pirmàjà Lietuvos kojiniø mezgimo èempionæ. Šià graþià idëjà parëmus Lietuvos Respublikos Kultûros rëmimo fondui, organizuotas pirmasis Lietuvoje kojiniø mezgimo èempionatas. Èempione tapo 65 metus kojines mezganti radviliškietë 75 metø (vyriausia èempionato dalyvë) Paulina Genë Liubonienë. Po èempionato išleistas edukacinis leidinys "Kojinës" – projekto rezultatas.

Spalá vyko šio projekto baigiamasis etapas – "Šeškaturgis". Jo metu buvo eksponuojama jaunimo ir vyresniojo amþiaus þmoniø numegztø kojiniø paroda. Projektas ágijo tæstinumà, tad organizuoti visi trys lietuviø senoliø advento turgûs: šeškaturgis, skaistaturgis ir saldaturgis.

Didelá þiûrovø, istorikø, jaunimo dëmesá prikaustë projektas "Bermontininkai retrospektyvoje" - jo paruošiamieji darbai, mûšio rekonstrukcija, filmavimas, mûšio maketas, paroda ir kt. projekto renginiai. Šiø metø lapkrièio pabaigoje pirmà kartà Lietuvos istorijoje, buvo atkurtas Lietuvos kariuomenës ir bermontininkø susirëmimas prie vieno iš išlikusiø Radviliškio malûnø. Tai buvo pirmoji tarpukario kovø rekonstrukcija. Mûšá rekonstravo Lietuvos, Latvijos, Estijos karo istorijos entuziastai. Prie šio projekto prisijungë Radviliškio miesto kultûros centro jaunøjø kino mëgëjø klubas, áamþinæs kovas su bermontininkais prie Radviliškio - sukurdamas dokumentiná filmà. Jaunimas aktyviai ásijungë á vienà iš projekto daliø – mûšio maketo kûrimà. Þymûs Lietuvos istorikai dalyvavo atidarant parodà "Lietuvos laisvës kovose naudoti ginklai" bei organizuojant diskusijà apie kovas su Bermonto grupiø kariais mûsø krašte. Pagrindinis informacinis projekto rëmëjas - Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

- Be projektinës, kokia dar veikla pristatoma rajono gyventojams?

- Kultûros centro specialistai nuolat vyksta á ástaigas, organizacijas bei Kultûros centre pristato naujas edukacines programas.

Folkloro ansamblis "Aidija" turi paruošæs kelias temines, edukacines programas: "Medkopys" (medaus kopinëjimo tradicijos, paproèiai), "Šienapjûtë" (lietuviø liaudies dainos, þaidimai, šienavimo paproèiai), Advento (prieškalëdinio laikotarpio dainos, paproèiai, burtai, valgiai), Rasø (apeiginis trumpiausios nakties šventimas). Puoselëjant tautodailës tradicijas, 2010 metais rajono bendruomenei pristatyta edukacinë programa "Velykø ABC" (autorës Angelë Virgailienë ir Daiva Sirutienë). Etnokultûrinës stovyklos "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë" metu jaunimui buvo pristatytos dvi edukacinës programos: "Malûnø kelias" (tikslas – supaþindinti jaunimà su unikaliø Lietuvos kultûros paveldo objektø – vëjo malûnø – istorine praeitimi) ir "Kaukiø gamyba" (skirta vaikams supaþindinti su senovës lietuviø kaukëmis, jø gaminimo bûdais, paskirtimi bei išmokyti pasigaminti patiems).

- Kokie bus tæstiniai projektai ir kuo stebinsite kitais metais?

- Tradiciškai tæsime savo darbus ir veiklà, tenkindami rajono gyventojø poreikius, plësdami tarptautiná bendradarbiavimà.

Šiais metais jaunimo klubas tæs savo tradicijà organizuodamas Kojiniø mezgimo èempionatà, filmø festivalá "Geleþinkelininkø sostinë – Radviliškis" bei ágyvendindamas dvi naujas programas: praktinæ edukacinæ programà "Nerauk rûtø" ir ekspedicijà po senuosius Radviliškio dvarus.

Minëdami Laisvës gynimo ir didþiøjø netekèiø atminimo metus, Radviliškyje áamþinsime nuo okupantø nukentëjusiø, þuvusiø Lietuvos menininkø atminimà tautodailës kûriniais - stilizuotais suoliukais, organizuodami tarptautiná medþio skulptoriø, kalviø plenerà.

Surengsime antràjá tarptautiná vargonø muzikos festivalá "Vargonø legendos", treèius metus šalies vaikus sukviesime á etnokultûrinæ stovyklà "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë".

Kas antrus metus organizuosime jau tradicija tapusá tarptautiná pagyvenusiø þmoniø liaudiškø šokiø festivalá "Ir ne tik iš Lietuvos".

Supaþindinsime bendruomenæ su profesionaliuoju ir šiuolaikiniu scenos menu, sudarydami sàlygas jo raiškai per kûrybiniø, edukaciniø programø ir projektø ávairovæ, skatinsime mëgëjø meninæ veikla, etninës kultûros sklaidà bei vaikø ir jaunimo kultûrinæ edukacijà, palaikysime ir plëtosime tarptautiná kultûriná bendradarbiavimà.

Radviliškio rajono savivaldybës ásteigta vieno áþymiausiø kraštieèiø rašytojo Jono Marcinkevièiaus premija Vilniuje áteikta septintà kartà. Šiuometinis laureatas – rašytojas Rimantas Marèënas. Jam premija skirta uþ romanà "Sosto papëdëje". Šiomis iškilmëmis Rašytojø klube Vilniuje paminëtos iš Radviliškio kilusio rašytojo Jono Marcinkevièiaus 110-osios gimimo metinës.

Rašytojo Jono Marcinkevièiaus premija áteikta rašytojui Rimantui Marèënui uþ knygà "Sosto papëdëje". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Vilmos Merkytës, Radviliškio viešosios bibliotekos renginiø organizatorës, teigimu, á renginá susirinko Vilniaus radviliškënø bendrijos nariai, kiti kraštieèiai, rašytojai, knygos bièiuliai, nemaþa Radviliškio rajono savivaldybës delegacija. Prisiminimais apie rašytojà, jo gyvenimo bûdà, kûrybà pasidalijo rašytojo augintinë Audronë Rapolevièiûtë. Renginio dalyviai su rašytojo kûryba susipaþino apþiûrëjæ Radviliškio viešosios bibliotekos parengtà literatûros parodëlæ bei pasiklausæ ištraukos iš Jono Marcinkevièiaus romano "Kraþiø skerdynës". Jà išraiškingai perskaitë aktorë Graþina Urbonaitë.

Vakarà vedæ Radviliškio viešosios bibliotekos direktorë Aldona Januševièienë ir Lietuvos rašytojø sàjungos pirmininkas Jonas Liniauskas pristatë Jono Marcinkevièiaus literatûrinës premijos laureatus ir paskelbë 2010-øjø metø laureatà Rimantà Marèënà. Jam premija paskirta uþ istoriná romanà "Sosto papëdëje". Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius naujajam laureatui uþrišo tautinæ juostà ir áteikë laureato paþymëjimà. Apie istoriniø romanø tematikà ir ypatybes bei Rimanto Marèëno istorinius romanus kalbëjo istorikas dr. Bernaras Ivanovas. Ištraukà iš jo romano "Sosto papëdëje" perskaitë Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistë Vlada Virbickienë.

Renginyje dalyvavo pirmasis Jono Marcinkevièiaus literatûrinës premijos laureatas Rimantas Vanagas ir 2009 metø laureatë Birutë Jonuškaitë. Rašytojo proanûkiai Jonas ir Benjaminas Marcinkevièiai padëkojo uþ prosenelio atminimo puoselëjimà, premijos laureatams áteikë gëliø.

Minint rašytojo Jono Marcinkevièiaus 110-àsias gimimo metines, Radviliškio rajono švietimo ástaigose buvo paskelbtas rašiniø konkursas. Konkurso nugalëtojomis tapo Šeduvos gimnazijos ketvirtokë Eglë Novièenkaitë uþ rašiná "Kiekvienas turime savo laikà" ir Vaiþganto gimnazijos IV A1 klasës moksleivë Ugnë Zakšauskaitë uþ rašiná "Gyvenimas, paskirtas kovai ir meilei". Jos apdovanotos gëlëmis ir padëkos raštais.

Vakarà paávairino Radviliškio muzikos mokyklos pedagogø Jûratës Stakvilevièienës ir Ryèio Borusevièiaus atliekamos melodijos bei tos paèios mokyklos mokytojø vokalinis kvartetas "OPUS 10".

Jono Marcinkevièiaus literatûrinæ premijà 2003 metais ásteigë Radviliškio rajono savivaldybë, siekdama áamþinti kraštieèio rašytojo atminimà. Premija skiriama uþ geriausià per metus išleistà prozos kûriná. Šá apdovanojimà jau yra pelnæ Rimantas Vanagas, Laura Sintija Èerniauskaitë, Ema Mikulënaitë, Ramûnas Kasparavièius, Juozas Jasaitis, Birutë Jonuškaitë.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajone ágyvendintas projektas "Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Radviliškio lopšelyje-darþelyje "Kregþdutë" ir lopšelyje-darþelyje "Eglutë" bei S. Dariaus ir S. Girëno mokykloje".

Projekto veiklø ágyvendinimo pradþia – 2009 metø balandþio 30 diena. Pabaiga buvo numatyta 2011 balandþio 30 diena, taèiau šiuo metu veiklos jau baigiamos ágyvendinti. Projekto vertë – beveik trys milijonai litø (2 862 591 litas). Radviliškio rajono savivaldybës administracija projektui ágyvendinti skyrë 67 643 litus.

Projekto tikslas – sumaþinti suvartojamos energijos sànaudas Radviliškio lopšeliuose-darþeliuose "Kregþdutë" ir "Eglutë" bei S. Dariaus ir S. Girëno mokykloje (dabartinëje Jaunimo mokykloje). Radviliškio lopšelyje-darþelyje "Kregþdutë" ir S. Dariaus ir S. Girëno mokykloje, gerinant pastatø išoriniø atitvarø energetines charakteristikas, buvo atliktas sienø ir stogo šiltinimas pagal energijos vartojimo audito rekomendacijas,

Ágyvendinant projektà, visus šiuos išvardytus rekonstrukcijos darbus atliko rangovas AB "Panevëþio statybos trestas", laimëjæs viešojo pirkimo konkursà. Pagal projektavimo ir rangos darbø sutartá darbai turëjo bûti atlikti per 20 mënesiø. Faktiškai jie atlikti per 13 mënesiø.

Statybos uþbaigimo komisija apþiûrëjo lopšelio darþelio "Kregþdutë" ir S. Dariaus ir S. Girëno mokyklos pastatus, esminiø trûkumø nerado ir pasirašë Statybos uþbaigimo aktà.

Pasak Juozo Budrio, Jaunimo mokyklos direktoriaus, šià þiemà temperatûra pastate yra 6–7 laipsniais didesnë, palyginti su praëjusia þiema. Tai akivaizdus pastato rekonstrukcijos rezultatas.

Atlikus planuotus darbus ir ágyvendinus projekto veiklas, pagerëjo komforto ir mikroklimato, mokymosi ir darbo sàlygos. Rudená ir þiemà maþiau šalto oro patenka á patalpas. Þiemà nebereikës naudoti papildomø elektriniø šildytuvø, bus sutaupoma elektros energijos, todël bus efektyviai naudojamos energetiniams ištekliams skiriamos lëšos, taigi naudà pajus ir Radviliškio rajono savivaldybës biudþetas.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio miškø girininkija kartu su visos Lietuvos miškø urëdijomis organizuoja kalëdinæ akcijà "Parsinešk Kalëdas á savo namus" ir visiems norintiems gruodþio 17 dienà nuo 14 iki 16 valandos nemokamai dalins egliø šakas:

Radviliškio miesto centre, Aušros alëjoje;

Baisogaloje prie seniûnijos;

Skëmiuose prie seniûnijos;

Šeduvoje prie seniûnijos.

Kvieèiame artëjant didþiosioms metø šventëms pasipuošti namus!

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Ketvirtadiená, gruodþio 15 dienà, Radviliškio kultûros rûmuose iškilmingame renginyje atidaryta rekonstruota 550 vietø þiûrovø salë.

Salëje sumontuota nauja itališka šviesos aparatûra, "L-acoustic" ágarsinimo aparatûra, árengtos ispanø, prancûzø gamintojø këdës ir sceninës uþuolaidos. Rekonstruojant salæ buvo atnaujintos patalpos Kultûros centro lankytojams aptarnauti. Rekonstruota kasa, vestibiulis, salë, scena, sanitariniai mazgai, sumontuota parodø eksponavimo technika.

Pirmieji scenà ir naujàjà salæ išbandë Radviliškio kultûros kûrëjai ir kviestiniai sveèiai.

Šiandien, gruodþio 16 dienà, 16 valandà atidaroma fotomenininkës K. Savickaitës darbø paroda.

Gruodþio 17 dienà naujàjà garso aparatûrà išbandys grupë "Rebelheart", 18 dienà - Panevëþio veþimo lëliø teatras, parodysiantis spektaklá "Pikèiurna". Atidarymo renginiø ciklà uþbaigs advento vakaras "Oi, kieno dvary..."

"Šiauliai plius" informacija

Praëjusá penktadiená Radviliškio rajono savivaldybës viešojoje bibliotekoje surengtas tradicinis renginys "Gerumo šviesa".

Radviliškio viešojoje bibliotekoje išdalyta dvylika "Gerumo angelø". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šventæ pradëjo ir graþiø artëjanèiø švenèiø visiems susirinkusiesiems palinkëjo Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis. Meras kiekvienà nominantà palydëjo á scenà ir áteikë "Gerumo angelo" statulëles bei paþymëjimus. Šiø metø nominantus scenoje pristatë juos apdovanoti rekomendavusiø ástaigø, ámoniø, nevyriausybiniø organizacijø atstovai.

"Gerumo angelo" statulëlës áteiktos:

* Virginijai Mieþinienei, bendrovës "Agrowill" "Spindulys" administratorei, asociacijos "Vaitiekûnø bendruomenë" narei, uþ neatlygintinà pagalbà savo kaimynams, vienišiems kaimo gyventojams, socialiai remtiniems vaikams;

* Felicijai Poškienei, Alksniupiø kaimo gyventojai, Moterø katalikiø klubo narei, uþ kaimo koplytëlës puoselëjimà, nepriþiûrimø kapø tvarkymà, uþ tai, kad ji stengiasi, jog iš Vokietijos gaunama labdara pasiektø tuos kaimo gyventojus, kuriems labiausiai to reikia;

* Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kazimierui Kuzminskui, nuolat remianèiam jaunimo ir nevyriausybiniø organizacijø iniciatyvas, padedanèiam daugiavaikëms Radviliškio rajono šeimoms, inicijavusiam unikaliø dokumentiniø nuotraukø parodà apie tremtá Radviliškio rajone;

* Vytautui Mikalauskiui, Radviliškio rajono pirminës sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos centro socialiniam darbuotojui, Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos rëmëjui, pagalbininkui, projektø, renginiø sumanytojui ir bendraautoriui;

* Olgai Branèelienei, Lietuvos medþiotojø ir þvejø draugijos Radviliškio skyriaus medþioklës þinovei, uþ nuolatines pastangas uþtikrinti saugias medþiokles, principingà kovà su brakonieriais, medþioklës tradicijø kûrimà ir puoselëjimà;

* Jonui Þëkui, AB "Radviliškio mašinø gamykla" direktoriui, aktyviam kultûros puoselëtojui ir rëmëjui;

* Elenai Stanèikienei, Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos tikybos ir sveikos gyvensenos mokytojai, Radviliškio parapijos Pastoracinës tarybos narei, Šeimos centro vadovei, visà širdá skirianèiai maþiesiems ir jaunimui;

* Antanui Vaškeliui, Sidabravo kaimo bendruomenës tarybos nariui, Sidabravo garbës pilieèiui, visuomenininkui;

* Klemensui Vytautui Raèkauskiui, UAB "Ropokalnis" direktoriui, uþ nuolatinæ paramà ir pagalbà Šeduvos miesto ástaigoms, jauniesiems sportininkams;

* Laimai Šlekienei, Asociacijos "Acokavø kaimo bendruomenë" pirmininkei, Acokavø seniûnaitijos seniûnaitei, nuoširdþiai besirûpinanèiai bendruomenës nariø poreikiais, Acokavø kaime gyvenanèiais vienišais seneliais, skurdþiai gyvenanèiomis šeimomis;

* Reginai Andriulienei, Radviliškio "Norfos" vaistinës darbuotojai, uþ nuolatinæ neatlygintinà pagalbà Polekëlës gyventojams.

Vakaro dalyviams skambëjo respublikinio vokaliniø ansambliø konkurso "Sidabriniai balsai" pirmosios premijos laureatø Radviliškio muzikos mokyklos vokalinio ansamblio "OPUS–10" (vadovë Inga Petrauskienë, koncertmeisteris Rytis Borusevièius), Radviliškio muzikos mergaièiø vokalinio ansamblio "Ad libitum" (vadovë Inga Petrauskienë) dainos, instrumentiniai saksofonininko Armino Milauskio (vadovas Donatas Baltutis), Jûratës Stakvilevièienës ir Ryèio Borusevièiaus atliekami kûriniai.

2003 metais Radviliškio rajone prieš šv. Kalëdas pradëtos teikti "Gerumo angelo" statulëlës nesavanaudiškiems, gerus darbus atliekantiems Radviliškio rajono gyventojams arba tëviškënams, savo pavyzdþiu mokantiems aplinkinius prasmingai ir darniai gyventi. "Gerumo angelo" statulëlëmis dþiaugiasi 58 þmonës Radviliškio rajone, Jungtinëse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Prancûzijoje. Šiemet jø gausø bûrá papildë dar dvylika tradicinio Radviliškio rajono savivaldybës renginio "Gerumo šviesa" nominantai.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškyje jau klaidþioja šventiška Kalëdø dvasia, miestas pasipuošæs laukia didþiausiø metø švenèiø šv. Kalëdø ir Naujøjø 2011-øjø metø. Ne vienas radviliškietis tikisi, jog ateinantys metai bus dosnesni, geresni, turtingesni.

Radviliškieèiai su Kalëdø Seneliu centrinëje miesto aikštëje áþiebë pagrindinæ miesto eglæ ir stebëjo fejerverkus. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

To trokšdami miestelënai ir jø vaikuèiai sekmadienio pavakaræ kartu su atvykusiu Kalëdø Seneliu centrinëje Radviliškio aikštëje áþiebë pagrindinæ miesto eglæ.

Kalëdinës eglës girliandø šventëje vaikus linksmino vaikø studijos "Svirplys" dainininkai. Smagios jø dainelës padëjo sulaukti Kalëdø Senelio. Drauge su juo maþieji miesto gyventojai áþiebë šventines eglutës girliandas. Atvykæs Kalëdø Senelis susirinkusiesiems pabërë saldainiø lietø. Saldainiø bûta nepaprastø. Dviejuose buvo siurprizas – paèiûþos. Šias dovanas radviliškieèiams vaikams ásteigë Radviliškio rajono savivaldybës vadovai. Jos laimingiesiems áteiktos šventës metu. Po eglutës áþiebimo visi šventës dalyviai drauge su Kalëdø Seneliu nuþygiavo á Radviliškio miesto centriná stadionà atidaryti èiuoþyklos. Joje visi þiemos pramogø išsiilgæ radviliškieèiai ir miesto sveèiai galës èiauþyti visà þiemà nemokamai, jei tik leis oro sàlygos.

"Šiauliai plius" informacija

Pasibaigus þemës darbams, á Raudondvario kultûros namus tradiciškai jau penkioliktà kartà susirinko Radviliškio rajono þemdirbiai pasikalbëti, pasidþiaugti, pasidalyti rûpesèiais, norais, ateities planais. Pilna salë pasitiko šventës sveèius: Þemës ûkio ministro vyriausiàjà patarëjà Virginijà Þostautienæ, Nacionalinës mokëjimo agentûros prie Þemës ûkio ministerijos Kontrolës departamento direktoriø Raimundà Spruntulá, Lietuvos þemës ûkio bendroviø asociacijos generaliná direktoriø Jonà Sviderská ir kitus.

Þemës ûkio ministro patarëja V. Þostautienë kalbëjo apie 2014–2020 metø bendrosios þemës ûkio politikos galimas perspektyvas, pasveikino dalyvius su tradicine þemdirbiø švente ir áteikë þemës ûkio ministro padëkos raštus Algirdui Petrauskui, ûkininkui, Aukštelkø kaimo bendruomenës pirmininkui, uþ nuopelnus kaimo bendruomenei; Romui Kalvaièiui, Baisogalos seniûnijos seniûnui, uþ aktyvià bendruomeninæ veiklà; Alfredui Juozapavièiui, Radviliškio savivaldybës administracijos Þemës ûkio skyriaus vedëjui, uþ sumanø vadovavimà.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis mero padëkos raštus áteikë Feliksui Šlëvei, Šeduvos seniûnijos ûkininkui, uþ pasiekimus agroverslo srityje; Stanislovui Rimkevièiui, Valstybinës kiauliø veislininkystës stoties direktoriui, uþ darbštumà ir paþangø vadovavimà ámonei; Klemensui Vytautui Raèkauskiui, uþ pasiektus rezultatus þemës ûkio produktø perdirbimo srityje; Jorgenui Andersonui, UAB "Litpirma" direktoriui, ÞÛB "Šušvë" valdybos pirmininkui, uþ gerus gamybinius rezultatus ir darbo vietø išsaugojimà.

Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Þemës ûkio skyriaus vedëjas Alfredas Juozapavièius pasveikino susirinkusiuosius su švente ir áteikë rajono þemdirbiø išaugintà duonà, padëkojo rajono vadovams uþ þemdirbiø problemø supratimà ir nuoširdø jø sprendimà.

Rajono þemdirbiai yra aktyvûs ávairiø kultûros renginiø, projektø rëmëjai. Aktyviausi rajono ûkininkai, ámoniø atstovai ir þemës ûkio darbuotojai apdovanoti padëkos raštais ir atminimo dovanomis:

* jaunasis ûkininkas Þydrûnas Laurutis iš Aukštelkø seniûnijos, Gedas Meškauskas iš Šaukoto seniûnijos ir Nerijus Liutkevièius iš Šeduvos seniûnijos uþ šeimos ûkio þemdirbiškø tradicijø tæstinumà;

* ûkininkams Ramutei Radënienei iš Aukštelkø seniûnijos, Algimantui Þezdriui iš Pakalniškiø seniûnijos, Viliui Smulkiui ir Eugenijui Miseliui iš Tyruliø seniûnijos, Kæstuèiui Balinskui iš Šiaulënø seniûnijos, Aurelijui Radzevièiui iš Skëmiø seniûnijos, Adriejui Staškûnui iš Sidabravo seniûnijos, Raimondui ir Auguèiui Krikšèiûnams iš Radviliškio seniûnijos, Daivai Poškienei, ÞÛB "Draugas" pirmininkei, áteiktos nominacijos "Paþangus þemdirbys - stipri kaimo bendruomenë";

* ûkininkas Albertas Adolfas Budreckis iš Baisogalos seniûnijos pagerbtas uþ þemdirbiø tradicijø puoselëjimà;

* Eugenijui Dajorui ir Broniui Zuokui, ÞÛK "Eubrë" savininkams iš Radviliškio seniûnijos, bitininkei Romai Maèienei, tituluojamai šalies bièiø karaliene, padëkota uþ nuoširdø bendradarbiavimà ir paramà;

* Vida Jakševièienë, Sidabravo seniûnijos specialistë, pagerbta uþ nuoširdø darbà þemdirbiø gerovei;

* Svajonë Stankienë, Bronislava Kaèiukevièienë, ÞÛB "Draugas" melþëjos; Povilas Lešèinskas ir Gintaras Jeneliûnas, ÞÛK "Dobilas" mechanizatoriai; Arûnas Mikalauskas, ÞÛB "Minaièiai" traktorininkas-kombainininkas; Alfredas Ganiprauskas, Virginijus Juška ir Viktoras Šiurkis, Sidabravo seniûnijos Vytauto Èepaièio ûkio traktorininkai, artojai ir racionalizatoriai, apdovanoti uþ nuoširdø darbà þemës ûkyje.

Šventëje pagerbti graþiai tvarkomø sodybø šeimininkai. Jie apdovanoti Lietuvai pagraþinti draugijos diplomais, suvenyrinëmis lentomis ir knygomis apie Radviliškio kraštà.

Uþ nuoširdø ir kûrybingà darbà graþinant mûsø kraštà apdovanoti graþiausiai tvarkomø sodybø šeimininkai: Birutë ir Vytautas Bulzgiai, Aukštelkø seniûnija; Virginija Sargûnienë ir Pranciškus Jakovliavas, Šeduvos seniûnija; Danë ir Aurimas Gaidþiûnai, Baisogalos seniûnija; Þydrë ir Arûnas Èiþauskai, Skëmiø seniûnija; Valerija ir Kazys Poškevièiai, Grinkiškio seniûnija; Danutë ir Vaclovas Urbonai, Šaukoto seniûnija; Rasa ir Petras Altukavièiai, Šiaulënø seniûnija; Jonë ir Edmundas Adomavièiai, Radviliškio seniûnija, taip pat graþiai tvarkomos sodybos Šeduvos mieste šeimininkai Genutë ir Vidas Vingeliai (Topoliø g. 5).

Apdovanoti graþiai tvarkantys aplinkà daugiabuèiø gyvenamøjø namø atstovai: Vaitiekûnø kaimas, Þvejø gatvë (atstovë Jolanta Kasputienë); Tyruliø k. Liepø g. 9 (atstovë Marytë Kareivienë); Radviliškis, Jaunystës g. 35 (atstovas Gintautas Indilas).

Neatsiliko ir ámonës, kurios graþiai tvarko aplinkà: kaimo turizmo sodyba "Pušyno vila", Radviliškio seniûnija (savininkë Jolanta Berþonskienë), Radviliškio miškø urëdijos Gudþiûnø girininkija (Skëmiø seniûnijos girininkas Darius Povilauskas), Šeduvos technologijø ir verslo mokykla (direktorius Kæstutis Ulinskas), Baisogalos seniûnija (seniûnas Romas Kalvaitis), Šaukoto seniûnija (seniûnas Albinas Augustis), Sidabravo seniûnija (seniûnas Vidmantas Bluþas).

Graþiai tvarkomø gatviø, gyvenvieèiø atstovai apdovanoti draugijos diplomais, knyga apie Radviliškio kraštà ir èekiais medeliams ásigyti Radviliškio miškø urëdijoje: Graþioniø gyvenvietë (atstovë Nijolë Graþina Samoškienë), Aukštelkø seniûnija; Þalioji gatvë, Šiaulënai (atstovë Aušra Vyšniauskienë); Butënø gyvenvietë, Šeduvos seniûnija (atstovë Rasa Navickienë).

Þemdirbius kaip verslo partnerius apdovanojo AB "Pieno þvaigþdës": ûkininkus Daliø Èapaitá iš Pakalniškiø seniûnijos, Alvidà Našlënà ir Virginijà Baltrûnienæ iš Grinkiškio seniûnijos.

UAB "Agaras" apdovanojo ištikimiausius gyvuliø augintojus, pardavusius daugiausia gyvuliø rajone: ûkininkus Albertà Adolfà Budrecká, Antanà Stasiukoná iš Baisogalos seniûnijos ir Sauliø Gaidþiûnà iš Grinkiškio seniûnijos.

UAB "Birþø þemtiekimas" apdovanojo ûkininkà Sauliø Gaidþiûnà iš Grinkiškio seniûnijos.

Þemdirbius linksmino áþymus šalies dainø atlikëjas, solistas, tarptautiniø konkursø laureatas Vaidas Vyšniauskas, "Dainø dainelës" laureatë, televizijos laidos "Tûkstantmeèio vaikai" vedëja, dainininkë ir pedagogë Vaida Genytë, šoko šalies ir tarptautiniø sportiniø šokiø prizininkai ir nugalëtojai Gintarë ir Tomas Slausgalviai.

Parengta pagal Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Þemës ûkio skyriaus informacijà.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Radviliškio rajono savivaldybëje ir Radviliškio viešojoje bibliotekoje lankësi Chašurio miesto (Gruzija) bibliotekos vadovë Diana Gelašvili. Jos vizito tikslas – susipaþinti su bibliotekos vystymo galimybëmis, pasisemti patirties.

Susitikime su Jonu Povilaièiu, Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotoju, ir Savivaldybës administracijos darbuotojais viešniai pristatyta Radviliškio rajono savivaldybë, laisvalaikio, turizmo, verslo galimybës.

Šià savaitæ Lietuvoje besilankanti viešnia apþiûrëjo Radviliškio viešàjà bibliotekà, susitiko su darbuotojais, dalyvavo diskusijoje apie šiuolaikinæ bibliotekø vadybà, naujausius darbo organizavimo metodus bei sukauptà veiklos patirtá, lankësi Raudondvario bibliotekoje.

Tai pirmoji kolegø iš Gruzijos viešnagë rajono bibliotekose. Tikimasi, kad šie susitikimai išaugs á naujà bendradarbiavimo partnerystæ.

"Šiauliai plius" informacija

Net keturiolika Radviliškio rajono kolektyvø ir vienas kolektyvas iš Pakruojo rajono dalyvavo jau aštuntà kartà Alksniupiø kultûros namuose surengtame vokaliniø ansambliø festivalyje "Juodalksniø pavësy".

Alksniupiø kultûros namø vokalinis ansamblis "Nona" "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Muzikiniu raktu þiûrovø širdis atrakino Alksniupiø kultûros namø moterø vokalinis ansamblis "Nona" (vadovas Stanislovas Vaitkevièius). Á festivalá atvyko ir renginá stebëjo renginio rajono valdþios atstovai, Radviliškio muzikos mokyklos direktorë Laimutë Steponavièienë, rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto specialistë Vladislava Virbickienë.

Po koncerto vyko ansambliø vadovø pasitarimas, kuriame jie išgirdo pastabø bei patarimø. Galima pasidþiaugti, kad susitinkant aštuntà kartà rezultatas vis gerëja - gerëja ir repertuaras, ir sceninë, vokalinë kultûra, ir atlikimo maniera. Paþymëtina, kad kolektyvai palaipsniui atsisako fonograminio akompanimento. Tai rodo teigiamas kolektyvø menines ambicijas. Galima išskirti nuolat tobulëjanèius nuolatinius šio festivalio dalyvius – Alksniupiø, Baisogalos, Aukštelkø kultûros namø vokalinius ansamblius.

Maloniai nustebino neseniai susikûræs Vëriškiø pramogø ir šokiø salës vyrø vokalinis ansamblis (vadovë Daiva Valiušaitytë). Þiûrovø širdis nuoširdþiomis dainomis pavergë Radviliškio neágaliøjø draugijos mišrusis vokalinis ansamblis "Gabija 8" ir Radviliškio akløjø ir silpnaregiø draugijos vokalinis ansamblis "Pasagëlë" (kolektyvø vadovë Roma Apšegienë), Kutiškiø bendruomenës vokalinis ansamblis (vadovai Petras ir Genovaitë Zdaniai).

Šio išskirtinio renginio sumanytoja ir vedëja Laima Didþbalienë pati spinduliavo gëriu. - Ir þiûrovai, ir dalyviai dþiaugësi, kad tà šeštadienio popietæ galëjo pabëgti nuo kasdienës rutinos, o daina ir šokis dar ilgai visus lydëjo dalyviø vakaronëje.

"Šiauliai plius" informacija

Šiauliø arenoje tris dienas trukusioje tarptautinëje verslo ir pasiekimo parodoje "Šiauliai 2010" Radviliškis kvietë laisvalaiká praleisti Radviliškio rajone, pristatë tris ámones, pardavinëjo ir siûlë nuomotis þemës sklypus.

Radviliškieèiai kvietë parodos lankytojus apsilankyti jø rajone. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Parodos lankytojai galëjo paragauti UAB "Ropokalnis" rûkytø mësos gaminiø, Zitos Gudvalytës ámonëje keptos duonos ir pyragø, UAB" Fasma" pagal naujà technologijà gaminamø skrudintø mieþiniø dribsniø su ávairiais priedais, galëjo susipaþinti su nauja šiø ámoniø gaminama produkcija, domëjosi galimybëmis leisti laisvalaiká Radviliškio rajono savivaldybëje veikianèiose pramogas siûlanèiose ástaigose.

Namine gira Radviliškio rajono savivaldybës stendo lankytojus vaišino Z. Daukšos UAB "Šeduvos malûnas". Parodoje pristatyti parduodami ir nuomojami sklypai Radviliškio mieste. Radviliškio rajono savivaldybë taip pat verslininkams siûlë išsinuomoti ar pirkti sklypus verslui vystyti.

Daugyvenës kultûros istorijos muziejus-draustinis Radviliškio rajono savivaldybës stendà papuošë tulpiø þiedais ir kvietë atvykti á 2011 metø Tulpiø þydëjimo šventæ, tradiciškai vykstanèià antrà geguþës sekmadiená.

"Šiauliai plius" informacija

Lapkrièio 23-iosios vakarà Radviliškio dangø nušvietë fejerverkai, o miesto vadovai ir sveèiai iškilmingai atidarë Radviliškio miesto stadionà - buvo ágyvendintas projektas "Radviliškio miesto stadiono, Radvilø g. 8, bëgimo takø ir tribûnø rekonstrukcija".

Šalies, Radviliškio valdþios, švietimo ir sporto atstovai, nešini fakelais, pirmieji išbandë stadiono takeliø tvirtumà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šventinis renginys pradëtas simboliniu bëgimu - Seimo narys Algimantas Salamakinas, Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius, Radviliškio rajono savivaldybës švietimo ir sporto paslaugø centro Sporto skyriaus vedëjas Anicetas Savickas, 5-øjø TAFISA Pasaulio sporto visiems neolimpiniø sporto šakø þaidyniø "Šiauliai 2012" direktorato direktorius Kæstutis Petraitis, 2008 m. Pekino olimpiniø þaidyniø ugnies estafetëje Lietuvai atstovavæs Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorius Jonas Varkulevièius bei stadiono rekonstrukcijos darbus atlikusios UAB "Rûdupis" generalinis direktorius Naglis Jaruševièius, nešini fakelais, pirmieji išbandë stadiono takeliø tvirtumà. Tuomet deglai iškilmingai perduoti Radviliškio rajono mokyklø atstovams. 400 metrø distancijà áveikë visø Radviliškio rajono švietimo ástaigø mokiniai ir vëliavnešiai.

Seimo nariui Algimantui Salamakinui, Radviliškio rajono savivaldybës vadovui ir UAB "Rûdupis" generaliniam direktoriui Nagliui Jaruševièiui perkirpus simbolinæ juostelæ, buvo áþiebtas išskirtinis stadiono apšvietimas, o helio pripildyti oro balionai aukštai pakëlë perkirptà simbolinæ juostelæ.

Scenoje Radviliškio rajono atstovai pasidþiaugë atnaujintu miesto centriniu stadionu ir Radviliškio rajono savivaldybës tinkamai organizuotais pasiruošimo 5-osioms TAFISA Pasaulio sporto visiems neolimpiniø sporto šakø þaidynëms "Šiauliai 2012" darbais. UAB "Rûdupis" generalinis direktorius Naglis Jaruševièius áteikë simboliná mediná raktà Radviliškio rajono savivaldybës Švietimo ir sporto paslaugø centro Sporto skyriaus vedëjui Anicetui Savickui. Netikëtai á scenà išëjæs Lizdeikos gimnazijos mokinys Lukas Beinorius visø jaunuoliø vardu padëkojo Radviliškio rajonui uþ iniciatyvumà, nuolatiná rûpinimàsi jaunimo poreikiais ir suteiktas tinkamas sàlygas sportuoti bei siekti gerø rezultatø.

Radviliškio miesto centriná stadionà pašventino Radviliškio Švè. Mergelës Marijos Gimimo parapijos dekanas monsinjoras kunigas Gintas Sakavièius.

Stadiono atidarymo proga organizuotos varþybos pirmajam Radviliškio miesto centrinio stadiono bëgimo rezultatui uþfiksuoti. Varþybose dalyvavo Sidabravo, Grinkiškio Jono Poderio viduriniø mokyklø, Vinco Kudirkos ir Graþinos pagrindiniø mokyklø mokiniai. 400 metrø bëgimo nugalëtojai – Deimantë Poþaitytë, Modestas Bardauskas (8–9 klasiø grupë), Ieva Jasiûnaitë, Þygimantas Zdanys (10–12 klasiø grupë) – apdovanoti šventës organizatoriø padëkos raštais ir taurëmis.

Gausiai susirinkusá jaunimà linksmino grupë "Kastaneda", o renginys vainikuotas puikiais fejerverkais.

"Šiauliai plius" informacija

Pirmadiená Mikniø-Petrëèiø sodyboje, Mënaièiø kaime (Radviliškio raj.), iškilmingai atidarytas ir visuomenei pristatytas Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos paskelbimo memorialas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo šalies prezidentë Dalia Grybauskaitë, krašto apsaugos ministrë Rasa Juknevièienë, kariuomenës vadas generolas Arvydas Pocius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kiti garbingi sveèiai.

Memorialà sudaro atstatytas autentiškas Lietuvos partizanø vyriausiosios vadavietës bunkeris, virš jo esanti klëtis, ir šalia bunkerio pastatytas paminklas Lietuvos partizanams LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijai atminti. Iškilmës prasidëjo partizanams ir LLKS Vasario 16-osios deklaracijai atminti skirto paminklo pašventinimu. Skulptoriaus Jono Jagëlos sukurtame paminkle áamþinti aštuoniø Laisvës deklaracijà pasirašiusiø partizanø – Jono Þemaièio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Uþpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Guþo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Þadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties – vardai. Á dangø iš paminklo pagrindo stiebiasi eglës, simbolizuojanèios miškà - partizanø prieglobstá.

Skulptoriaus Jono Jagëlos sukurtame paminkle áamþinti aštuoniø Laisvës deklaracijà pasirašiusiø partizanø vardai.		Iškilmigoje ceremonijoje dalyvavo aukšti pareigûnai. Artûro STAPONKAUS nuotr.

Apþiûrëjusi atstatytà Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos vadavietës bunkerá, kuriame ir buvo pasirašyta istorinë deklaracija, šalies vadovë pabrëþë, kad nepriklausomybës kovø vietos Radviliškio rajone primena labai svarbius Lietuvai istorinius ávykius. Pasak prezidentës, tai geriausia pilietiškumo ir patriotizmo mokykla.

"Šaliai netekus krašto vadovø, misijos atkurti valstybæ ëmësi naujasis tautos þiedas, ištikimiausi valstybei ir jos idealams èia likæ þmonës: jaunesnieji karininkai, mokytojai, studentai, ûkininkai. Deklaracijos signatarai suprato padëties sudëtingumà ir ávertino nelygias jëgas šioje kovoje. Lietuvos laisvës kovotojai amþiams išliks Tëvynës patriotø pavyzdþiu. Jø idealizmas ir tikëjimas, kad gali bûti kitaip, tegul tampa gairëmis ir mums, kuriantiems šiandienos Lietuvà. Vienybës jausmas, kuris jungë þmones šiame laisvës kovø bunkeryje, yra vertybë, kurià privalome saugoti ir puoselëti", – sakë šalies vadovë.

Në vienas iš aštuoniø 1949 m. vasario 16-osios deklaracijà pasirašiusiø signatarø neišdavë juos saugojusiø ir globojusiø þmoniø ir savo idealø. Visi jie þuvo.

Áëjimas á veikusios LLKS Tarybos vadavietës atstatytà bunkerá simboliškas. Á bunkerio vidø lankytojams patekti nebus galima, já bus galima apþiûrëti iš viršaus, áëjus á atstatytà klëtá. Bunkerio viršus uþdengtas stiklu. Bunkerio ekspozicijoje – restauruoti partizanø daiktai, eksponatai iš Šiauliø "Aušros" muziejaus ir Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimø centro Genocido aukø muziejaus fondø. Klëtyje bus laikinai eksponuojami visø aštuoniø LLKS Vasario 16-osios deklaracijos signatarø portretai.

"Šiauliai plius" informacija

Praëjusá sekmadiená Radviliškyje aidëjo šûviai, sproginëjo granatos, kaleno kulkosvaidþiai, girdëjosi "suþeistø" vyrø šauksmai. Ne, tai nebuvo nusikalstamø gaujø karas. Vyko istorinës atminties – kovos prieš bermontininkus – inscenizacija. Prie istorinius ávykius menanèio malûno atkartoti 1919 metø mûšio prieš bermontininkus epizodai, kuriø atëjo pasiþiûrëti per 2000 þiûrovø.

Mûšio inscenizacija

Likus kelioms dienoms iki renginio, á Radvilišká rinkosi istoriniø mûšiø karo ir karybos klubø rekonstruktoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Prie istorinio malûno buvo nešami gynybiniai maišai, šoviniø dëþës, kraunamos šieno stirtos, statomi gynybiniai átvirtinimai. Prasidëjo inscenizacijos repeticijos.

Bermontininkais tapo latviø karybos klubø "Latviešø karavirs" ir "Redut" bei estø klubo "Frontline" atstovai. Klaipëdos karybos istorijos klubo ir "Grenadierius" nariai "atgaivino" Lietuvos kariuomenës karius.

Sekmadiená lygiai dvyliktà valandà bermontininkai ir lietuviai pradëjo kovà. Nors inscenizacija tetruko pusvalandá, bet buvo itin áspûdinga. Inscenizacijos autoriai šaudë, rûko pabûklø ir ugnies dûmø kamuoliai, kinkyti veþimai iš mûšio veþë suþeistuosius, kol malûne buvo numesta bermontininkø vëliava ir suplazdëjo lietuviška trispalvë.

Martynas Kosas, Kauno tvirtovës águlos klubo narys, sakë, jog Radviliškio mûšio inscenizacijoje "atstovavo" carinës Rusijos 109-ajam Volgos pulkui ir Lietuvos kariams, kurie kovojo prieš bermontininkus. M. Kosas gyrë inscenizacijos sumanytojus ir sakë, kad renginys itin aukšto lygio.

Prie istorinio Radviliškio malûno atgimë prieš 91-erius metus vykæs mûšis tarp bermontininkø ir Lietuvos laisvæ ginanèiø patriotø.

Sumanymas pasiteisino

Mûšio inscenizacijai talkino ir jaunieji šauliai, kariuomenës inþinieriai, savanoriai, Oro gynybos bataliono kariai. Idëjos autorius puskarininkis Alvydas Tamošiûnas po mûšio inscenizacijos neslëpë pasitenkinimo, renginys pavyko. Pasak A. Tamošiûno, buvo šiokiø tokiø netikslumø, bet jie šventës nesugadino.

Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzokonis, vienas projekto organizatoriø, tikino, kad mûšio inscenizacija turës išliekamàjà vertæ - iki Naujøjø metø bus sumontuotas filmas"Bermontininkai retrospektyvoje". Filmas bus parodytas per televizijà, o vëliau pasklis po šalies mokyklas, tad moksleiviai galës susipaþinti su garbinga šalies praeitimi.

Reþisierius Gediminas Berþinis – projekto fiksuotojas. Jo filmuoti kadrai taps filmu "Bermontininkai retrospektyvoje".

"Filmavome daug þmoniø, kurie istorinius faktus matë vienaip arba kitaip. Nusifilmavome daug pasakojimø. Nenorime kurti standartiná dokumentiná filmà. Norime, kad jis istoriškai bûtø teisingas. Dabar, kai þmonës masiškai iš Lietuvos išvaþiuoja ir apie jà kalba tik blogai, turi atsirasti atsvara. Turi bûti kalbama ir apie þmones, kurie laisvæ apgynë ir þuvo uþ tai, kad turëtume Lietuvà", - sakë G. Berþinis.

Mûšio inscenizacijoje dalyvavo Latvijos, Estijos ir Lietuvos karo klubø nariai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Bermontininkai, Rusijos Vakarø savanoriø armija (rus. Русская Западная добровольческая армия), – 1919 metais sudaryta provokiškos orientacijos kariuomenë, sudaryta po Vokietijos kapituliacijos, Antantei ápareigojus laikinai palikti kariuomenæ okupuotose Baltijos valstybëse.

Pirmieji bermontininkai á Latvijà atvyko 1919 metø geguþës 30-birþelio 12 dienomis. Pavelas Bermontas su 350 savanoriø samdiniø ákûrë štabà Jelgavoje. Èia já iš karto parëmë tiek generolo R. Golco vadovaujama vokieèiø kariuomenë, tiek vietos dvarininkai vokieèiai. Jo kariuomenë sparèiai didëjo ir netrukus joje buvo apie 50 tûkst. patyrusiø kariø, iš kuriø apie 10 tûkst buvo rusai, kiti – vokieèiai, ginkluoti 100 pabûklø, 400 kulkosvaidþiø, 50 minosvaidþiø, 120 lëktuvø. Ta proga P. Bermontas pasivadino pulkininku (bûdamas vos leitenantu) ir kunigaikšèiu, net pavardæ pasikeitë - tapo Avalovu, kad bûtø solidu ir neliktø jokiø vokiškumo pëdsakø. Bermontininkai leido á apyvartà pinigus, juos rëmë stambûs Vokietijos pramonininkai.

Iš pradþiø P. Bermontui sekësi manevruoti tarp keliø jëgø: Vokietijos, kuri labiausiai já rëmë, tikëdamasi galutinai ásitvirtinti Baltijos kraštuose, baltagvardieèiø, kuriems jis þadëjo padëti gráþti á valdþià, sugràþinti Rusijai reikalingus Baltijos jûros uostus, Antantës, kurios šalys tarpusavy nesutarë: Prancûzija vis dar tikëjosi, kad atsikurs senoji Rusija, vieninga ir nedaloma, o Didþioji Britanija jau buvo linkusi pripaþinti naujai susikûrusias valstybes – ne tik Suomijà ir Lenkijà, bet ir Lietuvà, Latvijà bei Estijà.

1919 m. liepos 26 d. bermontininkai pasirodë Kuršënuose, kur pradëjo rekvizuoti butus. Kareiviai plëšë vietos gyventojus ir net planavo kariná perversmà Kaune. Prieš jø plëšikavimà á kovà pakilo vietos gyventojai, atsirado partizanø bûriø. Jø veiksmus koordinavo Laikinasis partizanø štabas Šiauliuose.

Spalio 9 d. P. Bermonto–Avalovo ásakymu prasidëjo puolimas. Lietuvos kariuomenës vadas generolas P. Liatukas prieš bermontininkus sutelkë beveik visas karines pajëgas: šešis pëstininkø pulkus, raiteliø pulkà, penkias baterijas, geleþinkeliø kuopà ir kitas technines dalis. Visoms dalims vadovauti paskyrë K. Ladygà, vëliau já pakeitë V. Skorupskis.

Su bermontininkais kovojo Raseiniø komendantûros kuopa kairiame sparne bei Pasvalio batalionas dešiniajame, taip pat prisidëjo partizanø rinktinës. Per spalá ir lapkritá bermontininkai uþëmë didesniàjà dalá Latvijos.

Lapkrièio 11 d. Latvijos kariuomenë bermontininkus sumušë ties Ryga, o lapkrièio 21–22 d. lietuviai Radviliškio kautynëse sumušë kariuomenës likuèius ir privertë juos pasitraukti á Rytprûsius. Po pergalës Lietuvos kariuomenei atiteko daug karinio turto: 10 patrankø, 30 lëktuvø ir jø varikliø, 100 kulkosvaidþiø, taip pat šautuvø, pabûklø, šoviniø, artilerijos sviediniø, automobiliø, šarvuotis (jis vëliau buvo sutaisytas ir gavo "Savanorio" vardà). Po šiø pralaimëjimø Antantë pareikalavo bermontininkø išvedimo. Iki gruodþio 1 d. pasitraukë visi daliniai iš Latvijos, o iki gruodþio 15 dienos – ir iš Lietuvos.

Parengta pagal "Vikipedijà"

Eligija ZOLTNERIENË

Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis, Šeduvos parapijos klebonas Tomas Kedušis, Radviliškio rajono valdþios ir Alksniupiø bendruomenës atstovai apþiûrëjo suremontuotà Dambavos baþnyèià ir Alksniupiø koplyèià.

Pasak Šeduvos parapijos klebono Tomo Kedušio, šiuos du pastatus bûtinai reikëjo atnaujinti "Abu pastatai buvo prieš 20 metø remontuoti, Dambavos baþnyèioje grindys buvo netvarkingos, Alksniupiuose tikintieji šaldavo, nes sienose buvo atsiradæ tarpø, pastatas nusëdo, o vidaus apdaila buvo nepavydëtinos bûklës."

Klebono ir Alksniupiø bendruomenës iniciatyva Dambavos baþnyèioje pakeistos grindys, išdaþytas Alksniupiø koplyèios vidus ir zakristija, nulakuotos grindys, suolai, altorius, sutvarkytas choristø balkonas, sutvirtintas pamatas ir šoninë siena. Alksniupiø bendruomenës atstovai dþiaugiasi, kad koplyèioje dabar nešalta, jauku ir graþu.

Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis pasidþiaugë þmoniø iniciatyva sutvarkyti baþnyèià bei koplyèià ir padëkojo visiems, prisidëjusiems prie jø remonto.

Lëšø maldos namø remonto darbams skyrë Radviliškio rajono savivaldybës taryba. Alksniupiø koplyèia suremontuota uþ 8 tûkst. litø, Dambavos baþnyèios grindys pakeistos uþ 5 tûkst. litø.

Dviem radviliškietëm moksleivëm Justinai Karenauskaitei ir Vakarei Kisieliûtei išvyka á Vilniø turëtø ásiminti visà gyvenimà. Juk nedaug radviliškieèiø gali pasigirti buvæ Prezidentûroje ir matæ Lietuvos prezidentæ.

Radviliškietës Justina Karenauskaitë ir Vakarë Kisieliûtë apdovanojimus atsiëmë Prezidentûroje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentûroje iškilmingoje ceremonijoje buvo apdovanotas 21 Konstitucijos egzamino II etapo nugalëtojas, tarp kuriø – dvi mokinës radviliškietës ketvirtokës, kurios egzaminà laikë dalyvaudamos piešiniø konkurse "Mano valstybë". Pirmos vietos nugalëtoja tapo Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos ketvirtos klasës mokinë Justina Karenauskaitë, treèios vietos nugalëtoja tapo Radviliškio Vaiþganto pagrindinës mokyklos ketvirtokë Vakarë Kisieliûtë.

Jos á Vilniø vyko kartu su mokytojomis bei tëveliais ir buvo suþavëtos puikiai organizuotu renginiu. Iškilminga nuotaika lydëjo visus: ir nugalëtojus, iš Lietuvos Respublikos prezidentës Dalios Grybauskaitës priëmusius apdovanojimus, ir juos lydëjusius asmenis. Prezidentë padëkojo visiems Konstitucijos egzamino dalyviams - mokiniams, mokytojams, pilieèiams, teisininkams. Ji sveikindama kalbëjo apie pilietiškumo ugdymo svarbà. Nugalëtojus pasveikino ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

"Šiauliai plius" informacija

Specialistø teigimu, ligø prevencijos ir profilaktinëms programoms vykdyti skiriama uþtektinai lëšø, bet jos nëra visiškai ásisavinamos dël gyventojø pasyvumo ir informacijos apie šias programas stokos.

Pasitarime diskutuota, jog sveikatos prieþiûra mokyklose gali bûti sëkmingai atliekama tik bendradarbiaujant visoms mokiniø sveikata suinteresuotoms institucijoms. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Apie tai diskutuota Radviliškio rajono savivaldybëje. Aptarti mokiniø sveikatos prieþiûros klausimai. Pasitarime dalyvavo Šiauliø teritorinës ligoniø kasos atstovai, Radviliškio rajono ugdymo ástaigø vadovai, mokyklose dirbantys visuomenës sveikatos prieþiûros specialistai, pirminës asmens sveikatos prieþiûros ástaigø gydytojai, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos specialistai.

Šiauliø teritorinës ligoniø kasos direktorius Remigijus Maþeika susirinkusiuosius informavo apie Teritorinës ligoniø kasos vykdomos veiklos prioritetines kryptis, supaþindino su sveikatos prieþiûros finansavimo tvarka mokyklose, vykdomomis valstybinëmis ligø prevencijos ir profilaktikos programomis. R. Maþeika patikino, kad ateityje Ligoniø kasa sieks átraukti šalies savivaldybes á ligø prevencijos programø sklaidà. Lëšø informacijos sklaidai planuojama skirti iš visuomenës sveikatos programø specialiosios rëmimo programos. Šios lëšos gaunamos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudþeto.

Radviliškio rajono visuomenës sveikatos biuro direktorë Aušra Èiûdarienë pasitarimo dalyvius supaþindino su sveikatos prieþiûros mokykloje tikslais, uþdaviniais, visuomenës sveikatos prieþiûros specialistø, dirbanèiø mokyklose, pagrindinëmis veiklos kryptimis, pateikë rajono mokiniø sveikatos rodikliø analizæ. Pasak A. Èiûdarienës, kasmet maþëja visiškai sveikø mokiniø - nemaþai mokiniø turi ávairiø sveikatos sutrikimø. Šis tyrimas, atliktas Radviliškio rajono visuomenës sveikatos biuro, reikalingas planuojant 2011 metø prioritetines mokiniø sveikatos stiprinimo profilaktikos kryptis.

Aptarti mokiniø kasmeèio sveikatos patikrinimo klausimai, pasitaikantys medicininës dokumentacijos uþpildymo trûkumai.

"Šiauliai plius" informacija

Lapkrièio 12-àjà Radviliškyje viešëjo europarlamentaras, Nepriklausomybës Akto signataras, profesorius Vytautas Landsbergis, kuris su miesto valdþia oficialiai atidengë naujà gatvës pavadinimà. Nuo šiol radviliškieèiai gali didþiuotis, jog jø mieste yra Vytauto Landsbergio-Þemkalnio gatvë.

Radviliškio miesto Šiauliø gatvë nuo šiol padalyta á dvi dalis. Nuo centrinës miesto sankryþos Panevëþio link besitæsianti jos atkarpa pavadinta Lietuvos kariuomenës savanorio, kapitono Vytauto Landsbergio-Þemkalnio vardu.

V. Landsbergis-Þemkalnis buvo Lietuvos kariuomenës kovø prieš bermontininkus dalyvis, kovojæs uþ nepriklausomà Lietuvà mûšiuose prie Radviliškio. Minint nepriklausomos Lietuvos kariuomenës kovø prieš bermontininkus devyniasdešimties metø sukaktá, lapkrièio 12 dienà V. Landsbergio-Þemkalnio sûnus profesorius Vytautas Landsbergis kartu su Radviliškio rajono savivaldybës meru Antanu Èepononiu, Savivaldybës administracijos direktoriumi Vitoliu Januševièiumi ir Radviliškio miesto seniûnijos seniûnu Leonu Grigaliûnu oficialiai atidengë lentelæ su naujuoju gatvës pavadinimu.

Radviliškio miesto Šiauliø gatvë padalyta á dvi dalis - nuo centrinës miesto sankryþos Panevëþio link besitæsianti jos atkarpa pavadinta Vytauto Landsbergio-Þemkalnio vardu.		Atidengti lentelës su naujuoju gatvës pavadinimu á Radvilišká atvyko europarlamentaras Vytautas Landsbergis. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Á Radvilišká kovø su bermontininkais liudininko sûnus prof. V. Landsbergis atvyko pristatyti savo sudarytos knygos "Vytautas Landsbergis-Þemkalnis. Iš atminties ekrano". Susitikdamas su radviliškieèiais jis pasidalijo savo tëvo prisiminimais apie ánirtingas kovas prie Radviliškio, apþiûrëjo Radviliškio jaunimo klubo "Mix" ir Radviliškio miesto kultûros centro organizuotà parodà "Lietuvos laisvës kovose naudoti ginklai", atkurtoje mûšiø prieš bermontininkus erdvëje klausësi istorikø diskusijø ir bendravo su parodos atidaryme dalyvavusiais radviliškieèiais.

Ánirtingus 1919 metø Lietuvos savanoriø kariuomenës mûšius su bermontininkais Radviliškyje vis dar mena išlikæs mûrinis Radviliškio vëjo malûnas. Šalia jo 2010 m. lapkrièio 21 d. 12 val. vyks 1919 metø mûšio prieš bermontininkus rekonstrukcija, radviliškieèiams koncertuos P. Meškëla ir V. Kovaliovas.

Senosiose Radviliškio miesto kapinëse iš lauko akmenø yra pastatytas paminklas pirmiesiems Lietuvos savanoriams, þuvusiems mûšiuose su bermontininkais.

1999 metais, minint pergalës prieš bermontininkus 80-metá, Radviliškio miesto centre atidengta skulptoriaus P. Mazûro pergalës deivës Nikës skulptûra. Jà taip pat atidengë prof. V. Landsbergis. Bronzinë skulptûra simbolizuoja tautos laisvës ir pergalës idëjà, o kardas jos rankose – padëkà ir pagarbà þmonëms, kurie kovojo uþ Lietuvos nepriklausomybæ.

"Šiauliai plius" informacija

Šiandien, penktadiená, 18 valandà Radviliškio miesto kultûros centre – parodos "Lietuvos laisvës kovose naudoti ginklai" atidarymas. Renginyje dalyvaus Radviliškio krašto bendruomenë, já organizuoja Radviliškio miesto kultûros centras ir Radviliškio rajono jaunimo klubas "Mix". Renginio tikslas – kultûros centre atidaryti parodà, vienà iš projekto "Bermontininkai retrospektyvoje" sudedamøjø daliø. Bus skaitomi 1919 metø laiškai, supaþindinama su parodoje esanèiais eksponatais, pristatomas mûšio maketas.

Á Radviliškio miesto kultûros centrà lankytojus vilios originalus istorijà menantis minosvaidis, 1919 metø laiškai ir istorinë diskusija.

Parodoje bus eksponuojamos istoriniø nuotraukø reprodukcijos bei šiuolaikinës nuotraukos (fotoreportaþas iš dokumentinio filmo statymo ir epizodø filmavimø Kauno IX forte, Kleboniškiø liaudies buities muziejuje bei nuotraukos, pasakojanèios apie karybos istorijos klubø veiklà, atskleidþianèià 1919 metø ávykius). Parodoje, be daug ávairiø eksponatø, bus galima pamatyti originalø minosvaidá, atimtà iš bermontininkø ir po 91 metø sugráþusá á Radvilišká.

Parodos atidarymo metu bus galima išgirsti skaitomus 1919 metø laiškus, pamatyti Radviliškio jaunimo padarytà mûšio fragmento maketà, dalyvauti istorinëje diskusijoje "Ávykiai ties Radviliškiu pakeitë Lietuvos istorijà". Diskusijà ves Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, XX amþiaus Lietuvos istorijos skyriaus humanitariniø mokslø daktaras Algimantas Kasparavièius, diskutuos Šiauliø universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos katedros docentas, daktaras Arûnas Gumuliauskas, Radviliškio Vaiþganto gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Eugenijus Kantauskas, projekto "Bermontininkai retrospektyvoje" konsultantas psk. Alvydas Tamošiûnas, LK KOP AB tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas.

Po diskusijos 19 valandà vyks prof. V. Landsbergio sudarytos knygos "V. Landsbergis-Þemkalnis. Iš atminties ekrano" pristatymas. Daugiausia dëmesio bus skiriama knygoje esantiems V. Landsbergio-Þemkalnio prisiminimams apie kovas su Bermonto kariuomene prie Radviliškio.

Lapkrièio 22 dienà šià parodà Radviliškio miesto kultûros centre ketina aplankyti prezidentë Dalia Grybauskaitë.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono visuomenës sveikatos biuras organizavo rajoninæ konferencijà "Sveika mityba – sveikas þmogus". Konferencija skirta 5–9 klasiø moksleiviams. Jos tikslas – skatinti moksleiviø kûrybà, gilinti jø sveikatos þinias, ugdyti elgesá, poþiûrá á vertybes, formuojanèias sveikos mitybos pagrindus.

5-9 klasiø mokiniai dalyvavo konferencijoje, kurios tikslas - formuoti sveikos mitybos pagrindus. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Konferencija vyko Radviliškio rajono savivaldybëje, jà atidarë Visuomenës sveikatos biuro direktorë Aušra Èiûdarienë.

Konferencijoje dalyvavo aštuonios - Pašušvio pagrindinës mokyklos, Sidabravo vidurinës mokyklos, Grinkiškio J. Poderio vidurinës mokyklos (dvi komandos), Graþinos pagrindinës mokyklos, V. Kudirkos pagrindinës mokyklos (dvi komandos) ir Vaiþganto pagrindinës mokyklos - mokiniø komandos. Mokiniai turëjo parengti pranešimà sveikatos, sveikatinimo temomis.

Kiekvienos mokyklos komandà atlydëjo konferencijai pasirengti padëjæ pedagogai, visuomenës sveikatos specialistai.

Komandoms pristaèius darbus, visus pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës vyriausioji gydytoja Vitalija Kungienë. Ji ne tik pasidþiaugë mokiniø aktyvumu ir noru siekti þiniø sveikos mitybos tema, bet ir atkreipë dëmesá á tai, kad daugelis pristatytø darbø nebuvo paviršutiniškos tezës, o iš tiesø kruopšèiai rinktø þiniø ar net nemaþø tiriamøjø darbø apþvalga bei pristatymas. V. Kungienë palinkëjo mokiniams aktyviai dalyvauti ir kituose sveikatos stiprinimo renginiuose, bûti sveikiems bei patiems taikyti ágytas þinias apie sveikà mitybà.

Mûsø sveikata didþiàja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Pastarøjø dešimtmeèiø mitybos tyrimø duomenys rodo blogëjanèià gyventojø mitybos bûklæ, kuri sàlygoja reikšmingà nutukimo, kraujotakos sistemos ligø, cukrinio diabeto, onkologiniø ligø plitimo didëjimà, todël Pasaulio sveikatos organizacija skatina visuomenæ sveikai maitintis ir sumaþinti lëtiniø neinfekciniø ligø ir jø rizikos veiksniø paplitimà.

Konferencijos dalyviai buvo apdovanoti padëkos raštais bei atminimo dovanëlëmis.

"Šiauliai plius" informacija

Šiaulënø ir Sidabravo gyventojai, vartojantys geriamàjá vandená iš vandentiekio, dþiaugiasi - vanduo jau ne rudas, nebeturi geleþingam vandeniui bûdingo kvapo. Beveik tris savaites šiose gyvenvietëse veikia geriamojo vandens nugeleþinimo árenginiai.

Šiaulënø ir Sidabravo gyventojai nuo šiol geria geresná vandená. "Šiauliai plius" archyvo nuot.

Vidmantas Bluþas, Sidabravo seniûnijos seniûnas, pasidþiaugë, kad gyventojai iš karto pastebëjo pagerëjusià vandens kokybæ ir iš karto tai ávertino. Jis pasakojo, kad pradëjus veikti vandens nugeleþinimo árenginiams mokyklos valgyklos virëjos pradëjo maistà gaminti su vandentiekio vandeniu. Iki šiol jos nešdavo vandens iš šulinio.

Šiaulënø bendruomenës "Šiaulëniškiai" atstovës domëjosi áreginiø veikimo mechanizmu. Bendruomenës narë Jûratë Sakalauskienë negalëjo patikëti, kad vanduo tikrai toks skaidrus. "Parsinešiu su puodeliu šio vandens namo, pastatysiu ant stalo ir lauksiu, kas su juo darysis. Gal vël nuosëdos ant puodelio dugno susikaups?" – kalbëjo ji.

Vandentiekio vandená vartoja 169 Šiaulënø ir 122 Sidabravo vartotojai. Nugeleþintu geriamuoju vandeniu bûtø galima aprûpinti dar 50 procentø naujø prisijungusiø vartotojø, nes árengimø pajëgumai nemaþi: Šiaulënuose per valandà išvaloma 20 kub. m, Sidabrave – 15 kub. m vandens.

Árengus vandens gerinimo árenginius minëtose gyvenvietëse, vanduo atitinka Lietuvos Respublikos higienos normas "Geriamojo vandens saugos ir kokybës reikalavimai". Šiaulënuose ir Sidabrave geleþies kiekis filtruose vandenyje atitinkamai siekia 0,003 miligramo ir 0,001 miligramo litre. Nefiltruoto vandens Šiaulënuose geleþies koncentracija yra 0,98 miligramo, Sidabrave – 1,32 miligramo litre.

Radviliškio rajono savivaldybës administracija UAB "Radviliškio vanduo" skyrë beveik 225 tûkst. litø šiems árenginiams Šiaulënuose ir Sidabrave árengti. Geleþies šalinimo árenginiø montavimo darbai Šiaulënø gyvenvietëje kainavo beveik 125 tûkst. litø, Sidabravo gyvenvietëje – beveik 100 tûkst. litø.

Geleþis vandenyje nëra pavojinga þmogaus sveikatai, taèiau dël didelio jos kiekio vandenyje kyla problemø buityje bei pramonës srityje. Kai geleþies koncentracija vandenyje daugiau negu 0,3 miligramo litre, tokiame vandenyje susiformuoja rûdys, skalbimo metu gali pasikeisti audiniø spalva, vanduo ágyja bûdingà metalo prieskoná, tai neigiamai veikia gërimø kokybæ (arbatos, kavos ir pan.). Kai kuriais atvejais gali nukentëti netgi maisto, gaminamo su per daug geleþies turinèiu vandeniu, kokybë. Geleþies šalinimas iš vandens yra labai reikalingas procesas, ypaè jei vanduo yra naudojamas ûkio ir buities reikmëms, pramonëje.

Biudþeto lëšomis Radviliškio rajono savivaldybës gyvenvietëse jau pastatyta dešimt vandens nugeleþinimo árengimø. Šiuo metu dar du statomi Pašušvyje ir Grinkiškyje. Uþ Europos Sàjungos skiriamas lëšas planuojama tokius árenginius pastatyti Kairënëliuose, Daugëlaièiuose, Pakalniškiuose ir Kalnelio Graþioniuose.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio draugystës mieste Skaroje vyko tradicinis kasmet Švedijos ir Lietuvos asociacijos organizuojamas forumas. Jis vyksta kasmet arba Lietuvoje, arba Švedijoje.

Radviliškio delegacija lankësi Švedijoje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Viena forumo dalyviø Lizdeikos gimnazijos mokytoja Rasa Remeikienë informavo, jog šiais metais á forumà buvo pakviesti Radviliškio ir Skaros draugystës klubo bei Lietuvos ir Švedijos asociacijos pirmininkas Vytautas Simelis, Radviliškio ligoninës direktorë Danutë Povelauskienë, Radviliškio vaikø globos namø "Nykštukas" direktoriaus pavaduotoja Jûratë Gudienë, Polekëlës seneliø globos namø direktorius Romualdas Nyderis, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 3c klasës mokinës Auksë Štankelytë ir Greta Bauþaitë.

Forumo dalyviai lankësi "Frejan" seneliø namuose, "Traden" uþimtumo centre, labdaros parduotuvëse, ámonëse, susijusiose su saulës ir bioenergijos vartojimu, ekologiškuose šiltnamiuose, Kinekulëje. 15 moksleiviø iš ávairiø Lietuvos mokyklø (Këdainiø, Vilniaus, Šiauliø, Kupiškio, Utenos, Anykšèiø, Kauno ir Radviliškio) dalyvavo verslumo programos "Junior achievement" uþsiëmimuose, susipaþino su Švedijos švietimo sistemos ypatumais, kûrë virtualias ámones bei dirbo grupëse su Katedral gimnazijos mokiniais. Verslo ir socialinëse grupëse diskutuota apie Lietuvos ir Švedijos bendravimo ateityje perspektyvas. Susitikime su mokytojos M. Lund vadovaujamos bakalaureato klasës moksleivëmis lietuviams pristatytas socialinis projektas, kurio metu mokiniai iki balandþio Skaroje rinks pinigus Radviliškio vaikø globos namø ir Polekëlës seneliø globos namø reikmëms. Aptartas Radviliškio Lizdeikos gimnazijos ir Skaros Katedral gimnazijos planuojamas ágyvendinti bendras projektas pagal "E-twinning" programà.

Forumo dalyviai apþiûrëjo Skaros miestà, senàjà katedrà, bibliotekà, kurioje laikoma seniausia Švedijos knyga, stebëjo Skaros vyrø choro pasirodymà, dalyvavo liaudies šokiø kolektyvo repeticijoje.

Ilgametis bendradarbiavimas su Skaros ir Radviliškio draugystës klubu nenutrûksta jau daugiau nei dešimtmetá. Radviliškio vaikø globos namai "Nykštukas" kasmet gauna paramà vaikø vasaros stovykloms, Polekëlës seneliø globos namai ir Radviliškio ligoninë gauna labdarà daiktais. Lizdeikos gimnazijoje ne kartà lankësi Skaros Katedral gimnazijos mokytojos G. Bertram ir S. Eliasson, kurios vedë pamokas gimnazistams.

Forumo dalyviai sutarë, kad bendradarbiavimas su Švedija yra ádomus, naudingas ir perspektyvus. 2011 metais Lietuvos ir Švedijos forumà planuojama organizuoti Radviliškyje. Tai rimtas iššûkis šiam nedideliam miestui.

"Šiauliai plius" informacija

Šaukote ir Pociûnuose apþiûrëti jau beveik dvi savaites veikiantys geriamojo vandens nugeleþinimo árenginiai. 158 Šaukoto vartotojai ir 95 Pociûnø vartotojai jau pajuto, kad iš èiaupo bëga švaresnis - ne rudas, be specifinio kvapo - vanduo.

UAB "Radviliškio vanduo" vyriausiasis inþinierius Bronislovas Kæstutis Pranckevièius siûlo Šaukoto seniûnaitijos seniûnaitei Irena Petrošiûnienei paragauti išvalyto vandens. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Nugeleþintu geriamuoju vandeniu bûtø galima aprûpinti dar 50 procentø naujø prisijungusiø vartotojø, nes árengimø pajëgumai nemaþi: Šaukote per valandà išvaloma 15 kubiniø metrø, Pociûnuose – 10 kubiniø metrø vandens.

Pasak Radviliškio vadovø, svarbiausias tikslas – tiekti þmonëms švarø vandená – ágyvendintas.

Specialistø teigimu, svarbiausias motyvas priimti sprendimà skirti lëšø šiems árengimams buvo nuolat gaunami gyventojø skundai dël blogos vandens kokybës. Radviliškio rajono savivaldybës atstovai kartu su UAB "Radviliškio vanduo" specialistais atrinko gyvenvietes, kurioms labiausiai reikia árengti nugeleþinimo árenginius.

Radviliškio rajono savivaldybës administracija bendrovei "Radviliškio vanduo" skyrë 224 tûkst. litø šiems árenginiams Šaukote ir Pociûnuose árengti. Geleþies šalinimo árenginiø montavimo darbai Pociûnø gyvenvietëje kainavo beveik 100 tûkst. litø, Šaukoto gyvenvietëje – beveik 125 tûkst. litø.

Vitolis Januševièius padëkojo rangovës - UAB "Eigesta" - ir UAB "Radviliškio vanduo" atstovams uþ sklandþiai, greitai ir be bereikalingø diskusijø atliktus darbus. Apþiûrëjæs árenginius V. Januševièius stebëjosi, kaip toli yra paþengusios technologijos: visi šie árenginiai valdomi nuotoliniu bûdu - kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais.

Pasak árengimus pastaèiusios UAB "Eigesta" direktoriaus Eimanto Baravyko, vanduo, pasiekiantis vartotojà paleidus nugeleþinimo árenginius, dar nëra visiškai toks, koks bus vëliau, išsivalius vamzdynams. Jis patikino, kad prabëgus laikui vartotojai tikrai gers visiškai švarø, maþos geleþies koncentracijos vandená.

Geleþis vandenyje nëra pavojinga sveikatai, taèiau dël didelio jos kiekio vandenyje iškyla problemø buityje bei pramonës srityje. Kai geleþies koncentracija vandenyje daugiau negu 0,3 miligramai litre, susiformuoja rûdys, skalbiant gali pasikeisti audiniø spalva, vanduo ágyja bûdingà metalo prieskoná, tai neigiamai veikia gërimø kokybæ (arbatos, kavos ir pan.). Kai kuriais atvejais gali nukentëti netgi maisto, gaminamo su per daug geleþies turinèiu vandeniu, kokybë. Geleþies šalinimas iš vandens yra labai reikalingas procesas, ypaè jei vanduo naudojamas ûkio ir buities reikmëms, pramonëje.

Biudþeto lëšomis Radviliškio rajono savivaldybës gyvenvietëse jau pastatyta dešimt vandens nugeleþinimo árengimø. Šiuo metu dar du statomi Pašušvyje ir Grinkiškyje. Uþ ES skiriamas lëšas planuojama tokius árenginius pastatyti Kairënëliuose, Daugëlaièiuose, Pakalniškiuose ir Kalnelio Graþioniuose.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Praëjusios savaitës pabaigoje Bauskëje (Latvija) buvo pasirašyta partneriø sutartis tarp Radviliškio miesto kultûros centro ir Bauskës rajono savivaldybës. Sutarta dël bendro projekto "Radviliškio ir Bauskës tarpkultûrinio bendradarbiavimo plëtros" ágyvendinimo pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sienà programà.

Pagrindiniai projekto partneriai yra Radviliškio miesto kultûros centras ir Bauskës rajono savivaldybë.

Sutartá pasirašë Radviliškio miesto kultûros centro direktorius R. Juzukonis ir Bauskës rajono tarybos pirmininkas Valdis Veips.

Tik pasirašius šià sutartá ámanomas sëkmingas projekto ágyvendinimas, nes šia sutartimi partneriai ásipareigoja vienas kitam ir sekretoriatui tiksliai ir nuosekliai vykdyti projekte numatytas uþduotis.

Projekto idëja, anot idëjos autoriaus Romualdo Juzukonio, - plësti kultûriná bendradarbiavimà tarp Lietuvos ir Latvijos parengiant kultûrines programas, kuriose matytøsi kaimyniniø šaliø kultûrø panašumai ir skirtumai, kitaip sakant, identitetas.

Radviliškyje, buvusiame atrakcionø parko sandëliuke, ásikurs Latvijos kultûros centras.		Buvusiame grûdø sandëlyje Bauskëje ásikurs Lietuviø kultûros centras. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

"Šis sumanymas gimë 2009 metø vasarà Radviliškio kultûros centro kolektyvui dalyvaujant Vecsaulës miestelyje (Bauskës raj.) vykusiame folkloro festivalyje "Baltica". Apþiûrinëjant apylinkes, akis uþkliuvo uþ seno apleisto graþios architektûros grûdø sandëlio. Kilo idëja šiame pastate, investavus á já ákurti Lietuviø kultûros centrà, o Radviliškyje sename atrakcionø parko sandëlyje ákurti Latviø kultûros centrà. Šiuose centruose nuolat vyktø koncertai, vakarai, parodos, susitikimai, kaimyniniø kalbø mokymai ir kitokia veikla", - savaitrašèiui "Šiauliai plius" sakë R. Juzukonis.

Projekto ágyvendinimo metu bus ásisavinta 235 294,11 euro. Lietuvai teks 60 procentø, Latvijai – 40 procentø lëšø.

Pasak R. Juzukonio, dabar reikia sutvarkyti materialinæ bazæ, suremontuoti pastatus, vienas kuriø bus pritaikytas ir vasaros renginiams - bus árengta atidaroma siena.

Iki 2012 metø birþelio bus surengti šeši kultûriniai renginiai. Tai ir Latvijos kultûros diena Lietuvoje, pradedant kulinariniu paveldu ir baigiant gyvàja kultûra.

Projektas prasidës 2010 metø gruodþio 1 dienà grupiø susitikimu Radviliškio miesto kultûros centre.

Idëjos sumanytojas tikisi, jog ágyvendinus šá projektà sustiprës kultûriniai, turizmo, švietimo, socialiniai ir kiti kaimyniniø šaliø mainai, padësiantys verslo plëtrai, sukursiantys darbo vietø.

"Svarbiausia, kad bus sutvarkyti apleisti pastatai, kurie bus pritaikyti kultûrinei, edukacinei veiklai. Norëtøsi, kad bûtø sukurtas "Kultûros ir poilsio parko" bendras sutvarkymo planas, kuriame bûtø numatytos ir erdvës vaikams, šeimoms, jaunimui, brandaus amþiaus þmonëms, neágaliesiems, gal net lauko treniruokliø kompleksas, kuriø yra Europos miestø parkuose ir poilsio zonose, taip pat atnaujintas atrakcionø parkas", - sako Romualdas Juzukonis.

Pakiršinio kaimo ir aplinkiniø vietoviø gyventojai dþiaugiasi – pagaliau ir jø kaime remontuojami kultûros namai, reikalingi šiose apylinkëse gyvenantiems amatininkams, liaudies meistrams, jaunimui, vaikams. Kaimui ypaè reikalingos investicijos, kad bûtø pagerinta bendruomenës gyvenimo kokybë, kad þmonës jaustøsi oriai, ávertinti ir siektø plësti savo veiklos sritis.

Skatinti kaimo gyventojus keisti veiklà iš þemës ûkio á kitas sritis – toks pagrindinis šiuo metu ágyvendinamo projekto "Radviliškio rajono savivaldybës Pakiršinio kaimo kultûros namø rekonstrukcija" tikslas. Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 metø Sanglaudos skatinimo veiksmø programos pirmo prioriteto "Vietinë ir urbanistinë plëtra, kultûros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plëtrai" ágyvendinimo priemonæ "Prielaidø spartesnei ûkinës veiklos diversifikacijai kaimo vietovëse sudarymas".

Šio projekto ágyvendinimo metu numatoma atlikti kultûros namø rekonstrukcijà, sutvarkyti kultûros namø aplinkà, árengti bei atnaujinti automobiliø stovëjimo aikšteles bei privaþiuojamuosius kelius. Šiuo metu rekonstrukcijos darbai yra pradëti. Juos vykdo UAB "Struktûra", techninæ darbø prieþiûrà atlieka UAB "JKJ statyba".

Rekonstravus Pakiršinio kultûros namus, juose bus árengtas amatø centras, kuriame bus skatinami ávairûs amatai nuo mezgimo, pynimo iki odos apdirbimo, molio dirbiniø ir kt. Visa ágyvendinta veikla skatins verslumà Pakiršinyje ir aplinkiniuose kaimuose, populiarins amatus, didins jaunimo uþimtumà ir darbo, ir laisvalaikio metu. Pasak Radviliškio rajono savivaldybës mero A. Èepononio, suremontuoti ávairiai veiklai pritaikyti kultûros namai, jø aplinka, automobiliø stovëjimo aikštelë leis plësti veiklà Pakiršinyje bei aplinkiniuose kaimuose - atsiras daugiau bûreliø, renginiø, mugiø, švenèiø bei galimybiø kitaip leisti savo laikà. Tai skatins jaunimà likti savo gimtajame kaime, neišvykti.

Projekto finansavimo ir administravimo sutartá Radviliškio rajono savivaldybës administracija pasirašë 2010 metø geguþës 31 dienà. Bendra projekto vertë – 3 003 047 litai. Pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartá jis finansuojamas iš Europos regioninës plëtros fondo (2 552 589,48 lito), Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto lëšø (225 229 litai). Radviliškio rajono savivaldybës administracija projektui vykdyti skiria 225 229 litus. Projekto veiklos pradþia – 2010 metø kovo 30 diena, pabaiga – 2011 metø geguþës 31 diena.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Antrajame Konstitucijos egzamino ture Radviliškio rajono savivaldybëje suaugusiøjø grupëje dël nugalëtojo vardo varþësi šešios Radviliškio rajono savivaldybës tarnautojos. Jos visos á antràjá turà pateko pirmajame ture surinkusios 25 ar daugiau taškø.

Radviliškieèiai tikrinosi Konstitucijos þinias. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šá kartà teste buvo devyniolika uþdarø klausimø (atsakymà reikëjo pasirinkti iš pateiktø variantø) ir vienas atviras klausimas (atsakymà reikëjo suformuluoti paèiam). Atsakymai á atvirà klausimà padës komisijai išrinkti tikràjá Konstitucijos þinovà.

Pirmajame ture konkurso dalyviams testas pasirodë nesudëtingas, antrajame Konstitucijos þinovëms kojà pakišo painesni atsakymø variantai ir truputá sudëtingesni klausimai.

Á Vilniø išsiøstas Valerijos Znutienës, Savivaldybës administracijos Turto ir vietinio ûkio skyriaus vyriausiosios specialistës, teisingai atsakiusios á 14 testo klausimø ir á atviràjá testo klausimà, darbas. Kitos konkurso dalyvës surinko po 8–11 taškø.

Paaiškëjo dvidešimt vienas antrojo Konstitucijos egzamino etapo nugalëtojas. Tarp jø – dvi mokinës radviliškietës, ketvirtokës, kurios egzaminà laikë dalyvaudamos piešiniø konkurse "Mano valstybë". Pirmosios vietos nugalëtoja tapo Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos ketvirtos klasës mokinë Justina Karinauskaitë, treèios vietos nugalëtoja tapo Radviliškio Vaiþganto pagrindinës mokyklos ketvirtokë Vakarë Kisieliûtë.

Mokyklose paskirti koordinatoriai atsiuntë geriausius piešinius, kurie buvo pateikti socialinio tinklalapio "Facebook" profilyje "Konstitucijos egzaminas 2010". Vertinimo komisijai, vadovaujamai Konstitucinio teismo pirmininko Egidijaus Kûrio, buvo pateikta dešimt daugiausia vertinimø virtualioje erdvëje sulaukusiø mokiniø darbø. Iš šiø darbø komisija atrinko tris geriausius.

Radviliškietës, kaip ir kiti Konstitucijos egzamino nugalëtojai, bus pagerbtos lapkrièio 3 dienà Prezidentûroje vyksianèioje iškilmingoje ceremonijoje. Juos pasveikins Konstitucijos egzamino globëja prezidentë Dalia Grybauskaitë ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Tradicinio Konstitucijos egzamino antrajame ture dalyvavo daugiau nei 1,8 tûkst. dalyviø.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškyje viešëjo Švedijos Boro miesto labdaros ir paramos organizacijos "Stiftelsen Vitryssland" valdybos nariai. Radviliškio rajono savivaldybëje šiam fondui atstovauja labdaros ir paramos fondas "Gyvenimo šviesa", kuriam vadovauja Antanas Jasudavièius. Radviliškyje sveèiai iš Švedijos susitiko su organizacijø, gaunanèi7 jø fondo paramà, atstovais. Atstovai informavo sveèius apie paramos paskirstymà bendruomeniø socialiniø grupiø nariams.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis padëkojo švedams uþ paramà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Sveèius iš Švedijos priëmë Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis. Jis padëkojo uþ pagalbà, kurià Boro miesto labdaros organizacija drauge su radviliškieèio A. Jasudavièiaus vadovaujamu fondu "Gyvenimo šviesa" teikia Radviliškio rajono gyventojams, uþ nuolatiná dëmesá kaimo bendruomenëms, jø reikmëms. A. Jasudavièiui A. Èepononis áteikë padëkos rašt1 uþ nuolatinæ paramà Radviliškio rajono bendruomenëms, uþ paramà sunkiai besiverèiantiems rajono gyventojams.

Švedijos Boro miesto labdaros ir paramos organizacijos "Stiftelsen Vitryssland" pirmininkas Gioranas Andersonas (Göran Andersson) padëkojo radviliškieèiams uþ jau dešimtmetá trunkantá konstruktyvø ir vaisingà bendradarbiavimà. Pasak G. Andersono, jø organizacijos tikslas – plësti labdaros ir paramos, humanitarinës pagalbos idëjà Europoje. Jis padëkojo uþ dëmesá, skiriamà jø organizacijai. A. Jasudavièius patikino, kad toks malonus bendradarbiavimas truks dar ne vienerius metus - tol, kol tokia pagalba þmonëms bus reikalinga. Radviliškio rajono savivaldybë ir fondas "Gyvenimo šviesa" – artimiausi organizacijos "Stiftelsen Vitryssland" partneriai Europoje.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Spalio 9, 16 ir 17 dienomis Vilniuje, Šv. Kotrynos baþnyèioje, vyko respublikinio solistø ir vokaliniø ansambliø konkurso "Sidabriniai balsai 2010" finalinis III turas. Konkursas buvo nepaprastai sëkmingas Radviliškio miesto kultûros centro direktoriui ir vyrø ansamblio "Daina-va" vadovui Romualdui Juzukoniui.

Konkurse pirmo laipsnio laureato diplomais apdovanoti Radviliškio kultûros centro solistas Romualdas Juzukonis ir duetas - Romualdas Juzukonis bei Edgaras Pylipaitis. Antro laipsnio laureato diplomu apdovanotas Baisogalos seniûnijos vyrø vokalinis ansamblis "Daina-va", kuriam vadovauja ir kuriame dainuoja Romualdas Juzukonis. Solistui ir duetui padëjo pasiruošti doc. Juozas-Vaidotas Lygutas, o kolektyvams akompanavo Aurelija Šakënienë ir Vera Silickaja.

Konkursas "Sidabriniai balsai" vyksta nuo 1965 metø. Já organizuoja Lietuvos liaudies kultûros centras. Konkurse dalyvauja visos šaliesatlikëjai ir kolektyvai. Vyrø ansamblis "Daina-va" ir solistas konkurse dalyvauja jau antrà kartà. Atlikëjai pirmà kartà dalyvavo 2005 metais ir buvo tapæ antro ir treèio laipsnio laureatais. Šias metais rezultatai pagerinti ir laimëjimai gerokai solidesni. Tai reikšmingas ávykis populiarinant Radviliškio rajono kultûriná gyvenimà, soliná ir ansambliná dainavimà.

R. Juzukonio teigimu, sëkmës receptas - tai Dievo duotas talentas kurti groþá ir já skleisti aplinkiniams, kartu prie talento pridedant ir þmogiškajá darbà. Visa tai sudëjus á vienà tikslà gaunamas puikus rezultatas, kuriuo gali pasidþiaugti þmonës.

Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis "Tai – aš" rengiamas nuo 2003 metø, kasmet spalio mënesio treèià savaitæ. Antrus metus iš eilës renginys neaplenkia ir Radviliškio. Tai vienintelis šio þanro tarptautinis renginys, vykstantis savaitæ ir apimantis ne tik Vilniø, bet ir kitas Lietuvos vietoves bei kaimyninæ Latvijà bei Lenkijà.

Dainuojamosios poezijos festivalio svarbà ir reikalingumà rodo pilnos salës klausytojø, geri jø ávertinimai. Šio festivalio dëka dainuojamoji poezija, kaip atskiras muzikos-literatûros þanras, palaipsniui ásitvirtina tarp kitø, suteikia didesnes galimybes visuomenæ labiau supaþindinti su skirtingø tautø dainuojamosios poezijos, šansono, autorinës, bardø dainos panašumais ir skirtumais.

Šis festivalis tampa neatskiriama Lietuvos kultûrinio gyvenimo dalimi, vis labiau telkdamas ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio atlikëjus, bei gausø bûrá šio þanro gerbëjø.

Praëjusiais metais dainuojamosios poezijos festivalyje Radviliškyje dalyvavo trys lietuviai ir sveèias iš Italijos. Šiais metais dainuojamàja poezija susirinkusiuosius dþiugino lietuviai Vygantas Kazlauskas, Tomas Varnagilis, Vygintas Zmejauskas ir du sveèiai iš uþsienio: Prancûzijos atstovas Laurent Secco bei Èekijos atstovas Jan Jicha.

"Tai – aš" festivalio koncertas, ávykæs Radviliškio miesto kultûros centre 2010 metø spalio 19 dienà, pritraukë dar daugiau radviliškieèiø nei pernai. Susirinkusiuosius dþiugino improvizuojantys lietuviai muzikantai ir sveèiai iš uþsienio, atlikæ kûrinius savo gimtàjà kalba ir kartu stengdamiesi bendrauti su savo gerbëjais lietuviø kalba.

Po koncerto þmonës dþiaugësi atlikëjø sukurta šilta atmosfera, nuoširdþiu bendravimu ir, be abejo, nepaliko abejingø dainuojamajai poezijai. Radviliškio miesto kultûros centro direktoriui Romualdui Juzukoniui nuo festivalio "Tai – aš" organizatoriø ir vadovø buvo áteiktas padëkos raštas uþ meilæ ir ištikimybæ dainuojamajai poezijai bei nuoširdþià paramà ir darbà rengiant aštuntàjá tarptautiná dainuojamosios poezijos festivalá.

Atlikëjø šilumà bei geranoriškumà pajuto ir Radviliškio reabilitacinio ir profesinio rengimo centro mokiniai. Turëdami valandëlæ laisvo laiko iki kito koncerto, dainuojamosios poezijos atstovai padovanojo vaikams nemokamà koncertà. Renginá nuspræsta organizuoti akimirksniu - pasiruošiamiesiems darbams atlikëjai ir Radviliškio reabilitacinio ir profesinio rengimo centro darbuotojai turëjo valandà laiko. Koncertas pavyko - salë prisipildë vaikø klegesio, atlikëjus mokiniai palaikë plojimais ir dainavimu.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono Treèiojo amþiaus universiteto senjorai, lydimi rajono mero Antano Èepononio, lankësi Telšiuose, kur juos sutiko Telšiø rajono savivaldybës meras Valdemaras Ramšas.

Radviliškio senjorai lankësi "Alkos" muziejuje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

V. Ramšas informavo apie rajone vykdomà veiklà, esamus ir numatomus pokyèius, ávardijo kylanèias problemas. Apie turtingà Telšiø krašto istorijà pasakojo Architektûros skyriaus vedëjas Algirdas Þebrauskas. Daugumai radviliškieèiø Þemaitija maþai paþástama, tik keletas senjorø yra anksèiau buvæ Telšiuose.

Senjorai pasivaikšèiojo po Telšiø senamiestá, susipaþino su architektûros kûriniais, lankësi þemaièiø muziejuje "Alka", apþiûrëjo turtingus muziejaus fondus. Vakare Radviliškio rajono senjorai dalyvavo Telšiø rajono Treèiojo amþiaus universiteto mokslo metø atidarymo šventëje. Joje jie pabendravo vieni su kitais, aptarë bendrus renginius, linksminosi vakaronëje.

"Šiauliai plius" informacija

Šimtametë Elena Daubarienë, gyvenanti Vaitiekûnø kaime, yra nepakartojamas optimizmo ir geros nuotaikos šaltinis.

Vaitiekûnø kaime gyvenanti šimtametë Elena Daubarienë pataria dþiaugtis gyvenimu. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Sutikusi garbingo jubiliejaus proga pasveikinti atvykusá Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojà Jonà Povilaitá, "Sodros" Radviliškio skyriaus direktoriø Vaidà Smalinskà, Grinkiškio seniûnijos seniûnà Vincà Petrauskà ir kultûros darbuotojà Linà Lydikaitienæ, ji pasiûlë paragauti pagal jos mamos receptà pagaminto jaunystës eliksyro, bet jo recepto paslapties iki galo taip ir neatskleidë. "Geriau, vaikeliai, nesulaukti tiek metø, kiek aš sulaukiau. Sunku senam þmogui: matyti nematau, paeiti negaliu. Tai ir sëdþiu namie. O vargo tiek esu patyrusi, kad jauèio skûrà galëèiau prirašyti: vyras anksti mirë, du vaikai ant rankø, tai vienas pas vienà dëdæ, kitas pas kità, o aš pati kolûkyje, darþuose", – kalbëjo senolë.

Pas dukrà Birutæ gyvenanti šimtametë Elena kilusi iš ilgaamþiø šeimos: mama mirë 112 metø, visi devyni jos vaikai sulaukë garbingo amþiaus. Daina ir geri þmonës padëjo išgyventi sunkumus. Jos atliekamø dainø, išmoktø vaikystëje iš arkliaganiø, visa garso juosta prirašyta, pasakojimai sudëti á knygà "Vaitiekûnai". Jà senolei áteikë jos sudarytoja Lina Lydikaitienë, Grinkiškio seniûnijos kultûros darbuotoja. "Kasdien vis po dainà padainuojanti, taip moèiutei smagiau dienas leisti. Tiesa, ji dabar jau daugiau šventas giedanti", – apie mamos kasdienybæ pasakojo dukra Birutë.

Atsisveikinant senolë palinkëjo jaunimui daugiau dainuoti ir dþiaugtis gyvenimu, kol jauni.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybës atstovø, kultûros specialistø delegacija, vadovaujama mero Antano Èepononio, viešëjo Gniezne, Lenkijoje. Pagrindinis kelionës tikslas – pagerbti Adomo Baþenskio atminimà ir aptarti 2011 metø dviejø miestø bendradarbiavimo planus.

Susitikime su Jaceku Kovalskiu, Gniezno miesto prezidentu, kalbëta apie 2010 metø bendradarbiavimo rezultatus ir 2011 metø planus. Pasak Jaceko Kovalskio, Radviliškio ir Gniezno miestø savivaldybës bendradarbiauja kultûros ir sporto srityse, tad 2011 metais šios bendravimo ir bendradarbiavimo kryptys dar labiau bus plëtojamos. Abiejø meistø vadovai sutarë, kad daugiau dëmesio reikia skirti verslininkø ryšiams uþmegzti. Antanas Èepononis pakvietë tris verslininkus iš Gniezno pristatyti savo ámones verslo parodoje "Šiauliai 2010", vyksianèioje 2010 metø lapkrièio 25–27 dienomis.

Radviliškio rajono mero Antano Èepononio vadovaujama delegacija sveèiavosi Lenkijos mieste Gniezne ir aptarë dviejø miestø bendradarbiavimo galimybes.		Radviliškio miesto delegacija Gniezne aplankë Adomo Baþenskio kapà, savivaldybei padovanojusá Burbiškio dvarà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Radviliškieèiai Gniezne aplankë Adomo Baþenskio, Burbiškio dvaro paveldëtojo, šeimà ir kartu su šeimos nariais padëjo gëliø ant A. Baþenskio kapo, drauge prisiminë šá garbingà þmogø ir paminëjo treèiàsias jo mirties metines.

Adomo Baþenskio indëlis á Radviliškio rajono dvarø paveldà didelis – 1990 metais jis apleistà, sovietiniais laikais nuniokotà dvarà padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei, kuri ásipareigojo já sutvarkyti ir pritaikyti visuomenës kultûros reikmëms. Adomas Baþenskis visada norëjo, kad jo protëviø dvaras atgimtø ir taptø kultûros þidiniu. Seniau èia atvykdavæs P. Vileišis, J. Basanavièius, Maironis, kiti šviesuoliai, èia parkà papuošë pirmasis Lietuvoje paminklas, skirtas Lietuvos didþiajam kunigaikšèiui Vytautui, èia buvo puoselëjama senoji bajoriškoji dvarø kultûra.

"Šiauliai plius" informacija

Artëjant tarptautiniam dainuojamosios poezijos festivaliui spalio 15 d. tradiciškai iš Vilniaus geleþinkelio stoties á Radvilišká vël pajudës bardø vagonas. Juo kartu vaþiuos smagiai nusiteikæ jaunieji dainuojamosios poezijos atlikëjai: Tomas Pupinis, Benas Jakštas, Jonas Bagdonavièius, Gedas Lukšas, Tadas Miliauskas, Augustë Bartkevièiûtë, grupës "25 kadras" nariai bei sveèias iš Šiaurës Airijos Denis McLaughlin, kuris jau ne pirmà kartà atvyksta á Lietuvà ir koncertuoja festivalyje "Tai – aš".

Bardø vagonas iš Vilniaus vaþiuos á Kaunà, Këdainius, o galutinë jo stotelë bus Radviliškis - Lietuvos geleþinkelininkø sostinë. Minëtø miestø geleþinkelio stotyse traukiniu atriedëjæ linksmai nusiteikæ bardai surengs po koncertà stotyse: Vilniuje - 13 val., Kaune - 15.15 val., Këdainiuose - 17.15 val., Radviliškyje - 20 val.

Þinoma, dainos sklis, muzika liesis ir paèiame traukinyje, todël tie, kurie neabejingi geleþinkeliui ir, be abejo, nuoširdþiam bardiškui pabendravimui, kvieèiami vykti kartu su bardais iš Vilniaus per Kaunà ir Këdainius á Radvilišká. Bardø vagonas - tai þenklas, kad po keliø dienø prasidës 8-asis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis "Tai – aš".

"Šiauliai plius" informacija

Spalio 10-oji Lietuvoje – Vietos savivaldos diena. Šiauliø universiteto Socialiniø mokslø fakultetas kartu su Šiauliø miesto ir rajono savivaldybëmis bei Radviliškio rajono savivaldybe minëjo šià dienà, kuri svarbi ne tik valstybës ir savivaldybiø tarnautojams, bet ir visai sàmoningai Lietuvos visuomenei, taip pat universitetui – savivaldos institucijø partneriui.

Spalio 8 d. Šiauliø universiteto viešojo administravimo studijø programos studentai ásikûrë Šiauliø miesto, rajono ir Radviliškio rajono savivaldybëse. Šiauliø miesto savivaldybëje dirbo daugiau nei 30 "naujø darbuotojø" - studentø, Radviliškio rajono savivaldybëje – 23, Šiauliø rajono – 29.

Radviliškio rajono savivaldybëje tokia akcija su Šiauliø universiteto studentais buvo naujiena. Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis palinkëjo bûsimiesiems valdininkams kurti tokià valstybæ, kuri taptø vertybe. Naujoji Radviliškio rajono savivaldybës merë Lina Asaèiova dþiaugësi galimybe pasinerti á tikràjá rajono savivaldybës valdymà: "Dþiugu, kad bûsimiesiems viešojo administravimo specialistams yra suteikta reali galimybë studijø metu ágytas þinias pamëginti pritaikyti praktiškai."

Studentai tris valandas dirbo mero, vicemerø, administracijos direktoriø, kai kuriø skyriø vedëjø darbo vietose. Jie sprendë ávairius savivaldos klausimus ir problemas. Tuo pat metu savivaldybiø atstovai dalyvavo konferencijoje-diskusijoje Šiauliø universitete, skirtoje Vietos savivaldos dienai paminëti.

Pasak Viešojo administravimo katedros vedëjos doc. dr. D. Šaparnienës, tai jau nebe pirmas tokio pobûdþio renginys, kuriame bûsimiems viešojo administravimo specialistams suteikiamos realios galimybës studijø procese ágytas dalykines ir socialines kompetencijas plëtoti realioje praktikoje, o universiteto mokslininkai ir savivaldos praktikai diskutuoja aktualiais nûdienos klausimais.

Šiauliø universiteto Socialiniø mokslø fakulteto informacija

Auksë JASILIONIENË

Radviliškio rajono savivaldybëje vyko iki šiol Lietuvoje nerengta akcija "Sustabdyta minutë – knygai". Akcijos metu Radviliškio miesto ir rajono gyventojai prie savo darbovieèiø, mokymo ástaigø dvi valandas skaitë pasirinktas knygas. Akcija vyko 37-iose Radviliškio rajono vietose.

Pasak Radviliškio viešosios bibliotekos direktorës Aldonos Januševièienës, akcija surengta palaikant Skaitymo skatinimo programà ir norint priminti þmonëms skaitymo malonumà. Akcija per Mokytojø dienà surengta neatsitiktinai. Juk mokytojas – pirmas þmogus po tëvø, kuris skatina vaikus bendrauti su knyga, atrasti paþinimo dþiaugsmà. A. Januševièienë su Radviliškio rajono savivaldybës Švietimo skyriumi jau kuria planus, kaip mokyklose vaikus skatinti skaityti. Galbût ateityje Radviliškio rajono mokyklose atsiras garsinio skaitymo pamokos. Viešosios bibliotekos direktorë neseniai viešëjo Lenkijoje, iš kur parsiveþë ádomiø idëjø. Lenkijoje á mokyklas ateina ávairiø profesijø þmonës ir paskaito mokiniams ištraukà iš knygos apie savo profesijà. Tai – ir profesinio orientavimo pamoka, ir paskatinimas paskaityti knygà apie sudominusià profesijà. Panašius renginius þadama rengti ir Radviliškio viešosios bibliotekos Vaikø literatûros skyriuje.

Direktorë pasidþiaugë akcijos "Sustabdyta minutë – knygai" sëkme. Radviliškieèiai labai domëjosi prie mokyklø, ástaigø skaitanèiais þmonëmis, klausinëjo, kokias knygas šie skaito. Tekstø bûta ávairiø – Lizdeikos gimnazijos mokiniai su mokytojais klausësi skaitomos B. Sruogos poemos "Giesmë apie Gediminà" ištraukos, Savivaldybës tarnautojai skaitë šmaikšèià K. Dþeromo knygà "Trise valtyje, neskaitant šuns".

Akcija baigësi Radviliškio rajono savivaldybës salëje. Jonas Povilaitis, mero pavaduotojas, priminë susirinkusiesiems spausdinto þodþio istorijà, kalbëjo apie sunkø knygos kelià iki skaitytojo. Vitolis Januševièius, Savivaldybës administracijos direktorius, paskaitë kelias mintis iš Stasio Butkevièiaus knygos "Apmàstymai apie etikà ir gyvenimà". Akcijos pabaigoje Viešosios bibliotekos darbuotojoms – akcijos sumanytojoms – buvo padovanota naujø Radviliškio rajono savivaldybës administracijos darbuotojø atneštø knygø. Jomis netrukus galës pasidþiaugti bibliotekos skaitytojai.

Viešosios bibliotekos direktorë A. Januševièienë sakë, kad ši akcija taps tradicine – kasmet radviliškieèiams bus primenama, kad skaityti knygas – ádomus, prasmingas uþsiëmimas. Svarbiausia, jog tokiai akcijai surengti visiškai nereikia daug lëšø – tereikia susiburti ir skaityti.

Simonas GRINEVIÈIUS

Spalio 9 dienà Šv. Kotrynos baþnyèioje vyko respublikinio solistø ir vokaliniø ansambliø konkurso "Sidabriniai balsai 2010" solistø finalinis III turas. Solistø grupëje dalyvavo Radviliškio miesto kultûros centro solistas Romualdas Juzukonis, pirmame ir antrame turuose tapæs pirmo laipsnio diplomantu. Finalinis turas solistui taip pat buvo sëkmingas - jo talentas bei pasirengimas ávertinti pirmo laipsnio laureato diplomu, atminimo dovana – vitraþu "Sidabriniai balsai 2010".

Radviliškio kultûros centro vokalistas Romualdas Juzukonis Vilniuje pelnë Pirmojo laipsnio diplomà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Solisto teigimu, sëkmës receptas - tai Dievo duotas talentas kurti groþá ir já skleisti aplinkiniams, kartu prie talento pridedant ir þmogiškajá darbà. Visa tai sudëjus á vienà tikslà, gaunamas puikus rezultatas, kuriuo gali pasidþiaugti þmonës.

Teisingai pasirinktas repertuaras taip pat padeda laimëti konkursus ir pritraukti á kolektyvus daugiau nariø. Sudëtingiau á kolektyvà sukviesti vyrus, nes jie "uþsiëmæ" ir daugeliu atvejø "neturi laiko", bet tie, kurie ateina ir pabando, retai kuris gali atsisakyti dainavimo malonumo. Laimëti konkursai suteikia didesná pasitikëjimà savimi, didesnæ motyvacijà ilgam ir sunkiam repeticijø darbui.

Respublikinës solistø ir vokaliniø ansambliø apþiûros Lietuvoje vyksta nuo 1965 metø. Nuo 1971 metø šie renginiai ágijo konkurso "Sidabriniai balsai" statusà ir rengiami periodiškai kas penkerius metus. Radviliškio rajono kolektyvai jau ne pirmus metus dalyvauja šiame konkurse, o 2005 metais solistas Romualdas Juzukonis ir vyrø vokalinis ansamblis "Daina-va" (vadovas Romualdas Juzukonis) tapo laureatais. Tai buvo reikšmingas Radviliškio rajono kultûros ávykis populiarinant vokaliná ansambliná þanrà. Uþ šiuos laurus vyrø ansambliui "Daina-va" 2006 metais buvo áteikta "Aukso paukštë". Šie metai konkursui "Sidabriniai balsai" jubiliejiniai - 45–ieji.

Dël savo repertuaro ávairovës radviliškieèius - solistà Romualdà, duetà ir vyrø ansamblá "Daina-va" - þiûrovai mato ávairiose šventëse. Per daug metø kolektyvai sulaukë pripaþinimo respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. Sukurti vaizdo klipai leidþia juos matyti per televizijos ekranus. Kolektyvai ruošiasi išleisti naujø dainø árašus, susukti ne vienà vaizdo klipà, dþiuginti þiûrovus koncertø salëse ir šventëse.

R. Juzukonis tikisi, kad ir spalio 16 dienà Šv. Kotrynos baþnyèioje "Sidabriniø balsø 2010" ansambliø finaliniame III ture radviliškieèiø kolektyvus lydës sëkmë.

UAB "Radviliškio šiluma" šià savaitæ iškilmingai atidaryta nauja Radviliškio miesto biokuro katilinë. Bendrovë 2010–2011 metø šildymo sezonà pradëjo dviem centais sumaþinusi šilumos kainà, kuri yra viena maþiausiø Lietuvoje, o Šiauliø apskrityje – pati maþiausia.

Meras Antanas Èepononis uþkûrë antràjá katilinës katilà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pasak Radviliškio rajono savivaldybës mero Antano Èepononio, Radviliškio miesto šilumos ûkis per pastaruosius metus sulaukë milijoniniø investicijø: pakeistos trasos, pastatyta nauja biokuro katilinë. Šie atlikti darbai leido pakoreguoti ir šilumos kainà. Per pusantrø metø šilumos kaina gyventojams gerokai sumaþëjo: nuo 29 iki beveik 21 cento uþ kWh. "Pasiektas pagrindinis projekto tikslas – sumaþëjo šilumos tiekimo kaina vartotojams. Ágyvendinti ir kiti esminiai projekto tikslai – naudojamas ekologiškas kuras, sumaþinta aplinkos tarša ir šilumos energijos nuostoliai", – sakë A. Èepononis.

Vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybës mero 2010 m. spalio 1 d. potvarkiu "Dël uþdarosios akcinës bendrovës "Radviliškio šiluma" tiekiamos šilumos kainos" centralizuoto šilumos kaina kiekvienam vartotojui bus maþesnë 2 centais uþ kWh. Iki šiol centralizuotos šilumos vartotojai mokëjo 23,17 cento uþ kWh su 9 proc. PVM, o sumaþëjo iki 20,99 cento uþ kWh su 9 proc. PVM. Kaina sumaþinta atsiþvelgiant á tai, kad UAB "Radviliškio šiluma", šilumai gaminti naudodama biokurà, nuo 2009 metø spalio iki 2010 metø birþelio kurui išleido maþiau nei pernai metais ir visiškai padengë ankstesniø metø faktiniø kuro sànaudø skirtumà. Naujoji šilumos kaina galios, kol Kainø komisija nustatys UAB "Radviliškio šiluma" tiekiamos šilumos bazinës kainos dedamàsias.

Meras A. Èepononis dþiaugiasi, kad šis biokuro katilinës projektas yra vienas sëkmingiausiø, já ágyvendinti sekësi geriausiai iš visø Radviliškio rajono savivaldybëje ágyvendintø ar ágyvendinamø projektø.

Radviliškio miesto biokuro katilinë su kondensaciniu "ekonomaizeriu" ir kogeneraciniu árenginiu pastatyta pagal projektà "Radviliškio miesto biokuro katilinës su kondensaciniu "ekonomaizeriu" ir kogeneraciniu árenginiu statyba", kuris finansuojamas Europos Sàjungos struktûriniø fondø. Ji pradëta statyti 2009 metø geguþæ. Projekto vertë – 9 593 825 litai, iš kuriø ES struktûriniø fondø parama 4 297 699 litai, skolintos lëšos (AB SEB banko) 4 701 724 litai, šilumos bendrovës nuosavos lëšos 594 402 litai. Katilinëje sumontuoti du biokurà deginantys vandens šildymo katilai, kuriø kiekvienas po 5 MW galios, kogeneracinë jëgainë ir 3,5 MW galios kondensacinis "ekonomaizeris". Pastatyti katilinës pastatai ir mechanizuotas biokuro ûkis, uþtikrinantis biokuro automatiná padavimà á katilø pakuras. Atnaujintas elektros ûkis, ádiegta automatinio valdymo sistema, sutvarkyta infrastruktûra. Šiuo metu katilinës katilø pakurose deginama smulkinta mediena ir medienos pjuvenos, bus naudojamos ir kitos biokuro rûšys.

Katilinëje árengto "ekonomaizerio" paskirtis – sumaþinti pagamintos šilumos energijos nuostolius, susidaranèius dël karštø dûmø paleidimo á orà. Išmetami dûmai, susidarantys katilinëse deginant medienos atliekas ar šiaudus, yra aukštos temperatûros. Dûmai, patekæ á kondensaciná "ekonomaizerá", atiduodami savo šilumà aušta, juose esantys vandens garai kondensuojasi ir papildomai pašildo iš Radviliškio miesto šilumos tinklø gráþtantá termofikaciná vandená. "Ekonomaizerio" nauda iš to paties sudeginto kuro kiekio – papildomai pagaminama 10–20 proc. šilumos energijos.

Katilinës atidarymo ceremonijoje kalbëjæs meras A. Èepononis pasidþiaugë, kad šis biokuro katilinës projektas yra vienas sëkmingiausiø, já ágyvendinti sekësi geriausiai iš visø Radviliškio rajono savivaldybëje ágyvendintø ar ágyvendinamø projektø. Biokuro katilinës atidarymo proga jis padëkos raštais apdovanojo Rimantà Kazimierà Marmokà, UAB "Radviliškio šiluma" vyriausiàjá inþinieriø, uþ ilgametá ir nuoširdø darbà, indëlá á Radviliškio miesto šilumos ûkio plëtrà, ir projekto rangovæ UAB "Enerstena" uþ laiku ir kokybiškai atliktus darbus. A. Èepononis palinkëjo UAB "Radviliškio šiluma" dirbti radviliškieèiø labui. Katilinës atidarymo ceremonijoje meras A. Èepononis uþkûrë antràjá katilinës katilà.

Tikimasi, kad biokuro katilinëje bus pagaminama iki 70 proc. šilumos, skirtos Radviliškio miesto gyventojams. dabar UAB "Radviliškio šiluma" miesto katilinë tiekia šilumà 4 730 vartotojø, daugumà kuriø (91 proc.) sudaro gyventojai.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškieèiø delegacija Gniezne, Lenkijoje, apþiûrëjo buvusiame karinio dalinio pastate ákurtà vaikø darþelá, socialiniø problemø turintiems asmenims pastatytà daugiabutá, Gniezno miesto baseinà ir naujai árengtas vaikø þaidimø aikšteles.

pasinaudojus ES struktûriniø fondø parama. Jonà Povilaitá, delegacijos vadovà, sudomino Gniezno miesto savivaldybës specialistø planai iki 2014 metø ákurti dviejø rajonø atliekas surenkantá sàvartynà su šiukšliø rûšiavimo linijomis, baigiami ágyvendinti Gniezno miesto eþerø išvalymo ir stadionø árengimo prie kiekvienos Gniezno miesto mokyklos projektai.

Kiti miestø partneriø susitikimai Gniezne planuojami 2011 m. sausio ir kovo mënesiais. Bus kalbama apie turizmo plëtojimo ir švietimo sistemas ávairiose ES šalyse.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Miunchene vykusioje tarptautinëje aplinkos apsaugos ir komunalinio ûkio parodoje "IFAT 2010 014" lankësi Vitolis Januševièius, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius, ir Petras Kuraitis, vyriausiasis Radviliškio rajono savivaldybës administracijos ekologas.

Vokietijoje Radviliškio delegacija aplankë šiukšliø rûšiavimo ir perdirbimo ámonæ. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Parodoje apsilankiusius Savivaldybës administracijos atstovus domino komunaliniø atliekø tvarkymo, vandentvarkos árengimø ekspozicijos. Linco mieste aplankyta šiukšliø rûšiavimo ir perdirbimo ámonë. Joje radviliškieèius sudomino poþeminës komunaliniø atliekø konteineriø aikštelës. V. Januševièius tikisi, kad ateityje tokios aikštelës bus árengtos Radviliškyje ir Šeduvoje.

"Šiauliai plius" informacija

Vilma MERKYTË,

Radviliškio rajono savivaldybës Viešosios bibliotekos renginiø organizatorë

VšÁ "Savanoriø centras" kartu su misijai Afganistane besirengianèia Provincijos atkûrimo grupës 12-àja pamaina (PAG-12) surengë paramos akcijà "Geros širdys – šiltos kojos". Radviliškio rajono savivaldybës Viešoji biblioteka prisidëjo prie šios akcijos, paragindama miesto ir rajono gyventojus megzti kojines Goro provincijos vaikams. Smagu pasidþiaugti, kad rajono gyventojai buvo neabejingi atšiauriø þiemø Afganistano gyventojams.

Akcijoje "Geros širdys – šiltos kojos" dalyvavo 72 Radviliškio rajono gyventojai. Ádomu, kad kojines mezgë ir du vyrai - radviliškietis Arvydas Parvainis bei Algirdas Parvainis iš Pakalniškiø kaimo. Daugiausia kojiniø, pirštiniø ir šlepeèiø primezgë Vëriškiø (Birutë Mickaitienë, Nijolë Nausedienë, Aušrytë Kemëšienë, Jadvyga Valutienë, Edita Demereckienë, Eglë Šveckienë, Ramutë Stuokaitë, Daiva Valiušaitytë), Þeimiø (Jolanta Jarašûnienë, Aušra Bitienë, Alma Narakienë, Adelë Stasiulaitienë, Rima Aksionovienë, Birutë Stasiulaitienë), Šniûraièiø (Regina Lazdauskienë, Irena Þuromskienë, Ona Muraulienë, Ona Tarasevièienë, Regina Adomaitienë, Irena Butkienë) ir Daugëlaièiø (Birutë Sereikienë, Genovaitë Toleikienë, Kristina Èepaitienë, Ginefa Nemeikšienë, Bronë Krikšèiukaitienë, Marija Bielskienë, Edita Pralgauskienë, Vita Vorobjova, Regina Kazakevièienë, Janina Mikalèienë, Veronika Lukošienë, Jurgita Musneckienë, Genë Šimkuvienë, Liuda Trigarceva, Laima Šlekienë, Dalia Kleizienë, Elena Jackienë, Virginija Šukienë, Emilija Gurskienë, Izida Balinskienë, Eglë Šukienë) bei kitø kaimø gyventojai.

Visas numegztas kojines á Afganistano Goro provincijà nugabens ir išdalins PAG-12 kariai. Goro provincijos vaikai bus dëkingi uþ suteiktà šilumà. Širdingai dëkojame visiems, prisidëjusiems prie akcijos "Geros širdys – šiltos kojos".

Daiva STAŠKÛNIENË,

Šeduvos miesto bendruomenës pirmininkë

Šeduvos miesto bendruomenë dalyvauja projekte-konkurse "Eismo saugumas bendruomenëje", kurá paskelbë Lietuvos automobiliø keliø direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Á šá projektà-konkursà aktyviai ásijungë Šeduvos lopšelio-darþelio bendruomenë, kultûros namai, gimnazijos pradiniø klasiø moksleiviai, Radviliškio rajono policijos komisariato darbuotojai.

Spalio 1 dienà Šeduvos miesto bendruomenë sukvietë á saugaus eismo renginá "Gatvëj bûki atsargus, šito mokyk ir draugus". Renginyje dalyvavo Šeduvos lopšelio-darþelio priešmokykliniø grupiø ugdytiniai, gimnazijos Ia klasës mokiniai, miesto bendruomenës atstovai, seniûnas Kostas Doèkus, Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Auridas Pekauskas su policijos darbuotojø komanda, Lietuvos automobiliø keliø direkcijos Eismo saugumo skyriaus vyresnieji specialistai Viktoras Kuznecovas ir Eglë Nemanytë.

Prieš renginá á prie Šeduvos kultûros namø esanèià aikštelæ atvyko policijos automobiliai. Vaikai ir suaugusieji turëjo galimybæ susipaþinti su ávairia automobiliø áranga. Vaikams buvo leista álipti á policijos automobilius, jiems patiko apþiûrinëti priverstinæ transporto stabdymo priemonæ - "eþá". Renginio metu Šeduvos lopšelio-darþelio ugdytiniai bei gimnazijos solistai muzikinius sveikinimus skyrë policijos specialistams jø profesinës šventës proga. Šeduvos miesto seniûnas Kostas Doèkus áteikë padëkos raštus Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojui Auridui Pekauskui, Šeduvos miesto teritorijà aptarnaujanèiam tyrëjui Kæstuèiui Antanui Bartkui, Šeduvos seniûnijos teritorijos tyrëjui Arûnui Blaþevièiui uþ bendradarbiavimà su Šeduvos miesto seniûnija bei miesto bendruomene. Lietuvos automobiliø keliø direkcijos Eismo saugumo skyriaus vyresniesiems specialistams buvo áteikti suvenyrai su Šeduvos miesto atributika.

Linksmiausia renginio dalis buvo pramoga "Gatvëj bûki atsargus, šito mokyk ir draugus". Vaikiškais personaþais persirengæ kultûros darbuotojai kartu su policijos pareigûnais supaþindino pësèiuosius su tinkamo elgesio kelyje taisyklëmis, mokë maþuosius saugiai pereiti per gatvæ, supaþindino su šviesoforo signalais ir keliø eismo þenklais.

Eismo saugumo skyriaus vyresnieji specialistai apdovanojo renginio dalyvius juostiniais atšvaitais, šviesà atspindinèiais pakabukais, þenkliukais vaikams, kompaktiniais diskais su saugaus vairavimo pamokëlëmis. Lietuvos automobiliø keliø direkcijos padëkos raštais apdovanoti renginio organizatoriai Daiva Staškûnienë, Izolina Stanulienë bei aktyviausi projekto-konkurso dalyviai - Šeduvos lopšelis-darþelio ugdytiniai ir gimnazijos Ia klasës mokiniai.

Šeduvos kultûros namuose buvo atidaryta Šeduvos lopšelio-darþelio, gimnazijos pradiniø klasiø ugdytiniø piešiniø paroda saugaus eismo ir elgesio gatvëje tema "Bûkim budrûs ir sveiki". Spalio 1 dienà atidaryta fotografijø paroda "Senos mašinëlës man labai patinka". Joje vaikai turi galimybæ susipaþinti su senomis mašinomis, o suaugusieji gali prisiminti ir palyginti senø ir naujø automobiliø skirtumus saugumo atþvilgiu. Ši paroda bus eksponuojama ávairiose Šeduvos bei Radviliškio ástaigose.

Šeduvos miesto bendruomenë dëkinga Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojui Auridui Pekauskui ir jo komandai, Šeduvos gimnazijai, lopšeliui-darþeliui, kultûros namams, padedantiems ágyvendinti Šeduvos miesto bendruomenës projektà-konkursà "Eismo saugumas bendruomenëse".

Eligija ZOLTNERIENË

Sidabrave sveikintojus – Radviliškio rajono savivaldybës merà Antanà Èepononá, Sidabravo seniûnà Vidmantà Bluþà ir bendruomenës pirmininkæ Vandà Vaškevièiutæ – savo namo kieme pasitiko 75-eriø sulaukæ Bronislovas ir Vincas Paškauskai. Abu pensininkai, jaunatviškai atrodantys ir linksmi, dainuojantys Sidabravo kultûros namø kaimo kapeloje, dalyvaujantys seniûnijos ir bendruomenës renginiuose, nenustygsta vietoje sulaukæ garbingo amþiaus.

75-meèio proga pasveikinti bendruomenës šviesuoliai Bronislovas ir Vincas Paškauskai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Senolius gerbia Sidabravo miestelio þmonës, nes jie niekada neatsisako bëdoje padëti. Bronislovas vis dar savo ûkyje, Vinco, buvusio tekintojo, paslaugø labai daþnai prireikia sidabraviškiams.

Vadaktuose gyvenanti Bronislava Šapelienë pasveikinta sulaukusi 85 metø jubiliejaus. Lengvo gyvenimo maþai maèiusi, ilgai sàþiningai dirbusi þemës ûkyje, vis dar nenuleidþia rankø, jose daþnai pamatysi rankdarbá. Vadaktø krašto muziejuje šiuo metu galima apþiûrëti senolës darbø parodà. Sulaukusi garbingo amþiaus ponia Bronislava yra Vadaktø bendruomenës narë.

Sveikintojai jubiliatams palinkëjo sveikatos, energijos pradëtiems darbams baigti ir jaunystës širdyje naujiems pradëti.

Spalio 1 dienà Radviliškio rajono savivaldybëje paminëta Tarptautinë pagyvenusiø þmoniø diena.

Ilgamete gyvenimo patirtimi su renginio dalyviais pasidalijo etnografinio ansamblio "Šeduva" vadovë Emilija Brajinskienë, o meras Antanas Èepononis susirinkusiesiems dëkojo uþ pavyzdá jauniems darbuotojams. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pagarbos šventæ þmonëms, kuriø darbo staþas – 50 ar daugiau metø, surengë Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyrius ir Radviliškio rajono savivaldybë. Anot Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëjo pavaduotojos Irmos Krinickaitës, šventëje pakviesti dalyvauti 99 pensijø gavëjai vos tilpo Savivaldybës didþiojoje salëje, nors atvyko ne visi – sutrukdë sveikata, kiti reikalai.

Pensijø gavëjus pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, padëkojæs uþ gyvenimo patirtá bei pavyzdá jauniems darbuotojams, sveikatos ir stiprybës palinkëjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus direktorius Vaidas Smalinskas. Savo ilgamete gyvenimo patirtimi su renginio dalyviais pasidalijo etnografë, Šeduvos miesto bendruomenës narë, ilgametë kultûros darbuotoja, etnografinio ansamblio "Šeduva" vadovë Emilija Brajinskienë.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis ir Radviliškio "Sodros" skyriaus direktorius Vaidas Smalinskas padëkos raštais, knygomis apie Radvilišká ir gëlëmis apdovanojo 2010 metø pensijø gavëjus, dirbusius 50 ar daugiau metø: Radviliškio miesto seniûnijos gyventojus Petrà Vytautà Babrauskà, Aldonà Mikelienæ, Vasilijø Šapoval, Kazimierà Šikšná ir Alfonsà Morkûnà, Šeduvos miesto gyventojus Irenà Burkauskienæ ir Bronislavà Zaleckienæ, Grinkiškio seniûnijos gyventojà Aldonà Duèinskienæ, Skëmiø seniûnijos gyventojà Algimantà Mikalauskà bei Baisogalos seniûnijos gyventojus Justinà Putinà ir Vytautà Vladislovà Tarvydà. Savo seniûnijø gyventojams gëliø áteikë bei graþiø þodþiø negailëjo ir rajono seniûnai.

Šventiškai nusiteikusius pensijø gavëjus šiltais kûriniais pradþiugino VšÁ "YAMAHA muzikos mokykla" solistë Kamilë Èepaitytë, smuikininkë Gabrielë Giedraitytë bei muzikos mokytojos Aurelija Šakënienë ir Jûratë Stakvilevièienë.

Pasibaigus renginiui, vyresnio amþiaus þmonës pakviesti pabendrauti prie puodelio kavos.

"Šiauliai plius" informacija

Šiemet jau ketvirtus metus iš eilës Lietuvos Respublikos pilieèiai ir gyventojai dalyvaus Konstitucijos egzamine. Teisines þinias visi norintys galës pasitikrinti Lietuvos miestø ir rajonø savivaldybëse. Konstitucijos egzaminas bus surengtas ir mokyklose bei gimnazijose, pataisos ir laisvës atëmimo ástaigose. Savo þinias apie Konstitucijà bus galima pasitikrinti ir internete.

Pirmasis etapas vyks spalio 1 dienà. Lietuvos mokyklø ir gimnazijø moksleiviai egzaminà laikys per specialiai surengtà Konstitucijos pamokà (9 val.) savo mokymo ástaigose.

Suaugusieji radviliškieèiai ir rajono gyventojai egzaminà kvieèiami laikyti 12 val. Radviliškio rajono savivaldybës Švietimo ir sporto paslaugø centro Suaugusiøjø ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus patalpose (S. Dariaus ir S. Girëno g. 27, Radviliškyje). Norinèius pasitikrinti savo þinias suaugusiuosius kvieèiame registruotis tel.: (8~422) 691 34, 8~620 745 92. Internete egzaminas taip pat bus laikomas spalio 1 d. 12 val. Šios kategorijos nugalëtojas bus vertinamas pagal atskirus kriterijus ir bus apdovanotas specialiu prizu.

Á antràjá etapà pateks ne maþiau nei á 25 klausimus teisingai atsakæ dalyviai savo kategorijoje. Jis vyks spalio 15 d. 9 val. mokyklose, gimnazijose, mokymo centruose, o 12 val. á savivaldybes kvieèiami atvykti á antràjá etapà patekæ pilieèiai, teisiná išsilavinimà turintieji bei teisæ studijuojantieji. Nuteistieji testus spræs ákalinimo ástaigose.

Išsamesnës informacijos apie Konstitucijos egzaminà ieškokite LR Teisingumo ministerijos tinklalapyje www.tm.lt.

Egzamino organizatoriø informacija

Radviliškyje prie bibliotekos stovi knygø gràþinimo árenginys. Bibliotekos archyvo nuotr.

Árangà suteikë Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka, ágyvendindama Europos Sàjungos struktûriniø fondø finansuojamà projektà "Interaktyviø elektroniniø paslaugø, skirtø leidiniams uþsakyti bei gauti LIBIS viešosiose bibliotekose, plëtra". Tokie árenginiai skirti 35 Lietuvos bibliotekoms.

Knygø gràþinimo áranga gali naudotis tie skaitytojai, kurie pasiskolintas knygas nori gràþinti, kai biblioteka nedirba - vakarais, savaitgaliais, švenèiø dienomis. Pasiimtà knygà galima pristatyti bet kurià dienà bet kuriuo paros laiku, net neuþëjus á bibliotekà.

Gràþintos knygos patenka á knygø surinkimo veþimëlá, kurio dugnas švelniai nusileidþia, kad knygos nebûtø paþeistos. Rytà bibliotekos specialistës išima gràþintas knygas. Visos tokiu bûdu gràþintos knygos saugiai patenka á skaitytojø aptarnavimo skyriø.

Prie bibliotekos sumontuota stebëjimo kamera, kuri fiksuoja skaitytojus, gràþinanèius knygas, ir kitus asmenis, buvusius prie dokumentø gràþinimo dëþës. Vaizdo kameros fiksuojama informacija árašoma á kompiuterá.

Vos tik buvo sumontuotas šis árenginys, skaitytojai netruko juo pasinaudoti. Iš pradþiø dràsiausi buvo jaunieji bibliotekos skaitytojai, vëliau - ir suaugusieji. Naujàja knygø gràþinimo áranga jau pasinaudojo apie du šimtus bibliotekos skaitytojø. Kasdien èia randama nuo keleto iki keliolikos knygø.

Bibliotekos specialistës mano, kad ši paslauga ypaè patogi skolininkams, kurie jau seniai skolingi bibliotekai, todël nedrásta uþeiti. Šiuo bûdu gràþinus knygas, iš skolininkø delspinigiai neimami.

Bibliotekoje veikia ir "Sintagmos" sukurta vartotojø automatinio informavimo sistema. Ji nustatytu periodiškumu siunèia skaitytojams á elektroniná paštà priminimus apie besibaigiantá dokumentø gràþinimo terminà ir pasiûlymus automatiškai pratæsti išdavimo terminà. Tokiu bûdu dabar skaitytojai patys gali internetu pratæsti knygos gràþinimo terminà, jei jos nëra uþsisakæ kiti skaitytojai. Sistema siunèia ir priminimus apie negràþintus dokumentus. Tokie priminimai padeda sumaþinti skolininkø bei palengvina bibliotekoms kontroliuoti knygø gràþinimo terminus.

Nijolë Stankuvienë, Radviliškio viešosios bibliotekos Skaitytojø aptarnavimo skyriaus vedëja

Radviliškio rajono ástaigose lankësi Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas bei jo patarëjai Juozas Šilanskas ir Tomas Èepononis.

Ministras Donatas Jankauskas ir meras Antanas Èepononis aplankë Šeduvos globos namø gyventojus. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos delegacijà po Radviliškio rajonà lydëjo Savivaldybës Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis ir Socialinës paramos skyriaus vedëjas Darius Brazys.

Anot Irmos Krinickaitës, Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëjo pavaduotojos, vizito metu socialinës apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas apþiûrëjo Šeduvos miesto neágaliøjø draugijos patalpas, Radviliškio rajono Šeduvos globos namuose bendravo su jø gyventojais ir domëjosi senyvo amþiaus þmoniø kasdienybe.

Šeduvos globos namø salëje ministras susitiko su Radviliškio rajono socialiniais darbuotojais. Ministras jiems padëkojo socialiniams darbuotojams uþ nuolatiná rûpestá ir pagalbos suteikimà gyventojams, kuriems ši pagalba bûtina, ir linkëjo ištvermës bei kantrybës šiomis sudëtingomis sàlygomis dirbti šá sunkø darbà.

Vëliau socialinës apsaugos ir darbo ministras Radviliškio rajono savivaldybëje diskutavo su administracijos darbuotojais, Radviliškio rajono neágaliøjø draugijø, nevyriausybiniø organizacijø atstovais, socialiniais partneriais ir seniûnais apie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus sprendþiant darbo rinkos ir emigracijos problemas, ikimokyklinio amþiaus vaikø, gyvenanèiø kaimo vietovëse, uþimtumo galimybes, dienos uþimtumo centrø steigimo bûtinybæ, socialiniø pašalpø skyrimo tvarkos tobulinimà.

Po pietø ministras Donatas Jankauskas dalyvavo susitikimuose su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio teritorinio skyriaus ir Lietuvos darbo birþos Radviliškio skyriaus darbuotojais. Ministras apþiûrëjo Radviliškio rajono vaikø globos namus "Nykštukas" ir statomà Radviliškio parapijos socialiniø paslaugø centrà.

Vakare socialinës apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas dalyvavo Šeimos labdaros ir paramos fondo organizuotame labdaros projekte "Perku bëdà", kur Šeimos ambasadoriø Garbës þenkleliais apdovanojo pašušvieèiø Genës ir Juozapo Grakulskiø šeimà, uþauginusià ir á gyvenimà išleidusià tris savo ir tris tëvø globos netekusius vaikus, o nuo 2003 metø globojanèià dar dvi netekusias tëvø globos mergaites.

"Šiauliai plius" informacija

Irma KRINICKAITË

Radviliškio rajono savivaldybës viešojoje bibliotekoje Šeimos labdaros ir paramos fondas jau antrà kartà organizavo labdaros projektà "Perku bëdà".

Meras Antanas Èepononis Kristinos Bajerbach šeimai áteikë nešiojamàjá kompiuterá ir spausdintuvà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Aukštelkø seniûnija pasiûlë nupirkti Kalnelio Graþioniø kaimo gyventojø bëdà. Šio kaimo Liepø gatvëje yra apleistas aštuonbutis, kuriame gyvena socialiai remtinos, pensininkø šeimos ir neágalieji. Namas pastatytas 1964 metais, jam reikia stogo bei lauko sienø remonto. Padëti šio namo gyventojams mielai sutiko statybos remonto ámonës savininkas Stasys Kruša.

Antràjà – Vilmos ir Sigito Modestavièiø – šeimà labdaros projektui rekomendavo Baisogalos seniûnija. Vilma ir Sigitas augina keturis vaikus. Šiai šeimai labai trûko automatinës skalbyklës, kurià ásigyti padëjo verslininkas, Baisogalos miestelio bendruomenës pirmininkas Artûras Radþiûnas.

Grinkiškio seniûnija pasiûlë nupirkti Kristinos Bajerbach šeimos, gyvenanèios Giedraièiø kaime, bëdà. Šeima neseniai ásigijo gyvenamàjá bûstà, todël já ásirengia. Kristina rûpinasi trim vaikais. Vyriausioji dukra Erika šiemet su pagyrimu baigë Grinkiškio Jono Poderio vidurinæ mokyklà, Radviliškio rajono mokiniø istorijos olimpiadoje uþëmë pirmà vietà, yra Radviliškio rajono jaunøjø filologø konkurso nugalëtoja, XX Lietuvos mokiniø istorijos olimpiados treèiojo respublikinio turo finalininkë, šiemet Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanota pirmojo laipsnio diplomu uþ geriausià prozà 42-ajame Lietuvos mokiniø jaunøjø filologø konkurse. Kad Kristinos vaikai galëtø toliau tobulëti, jiems bûtinas kompiuteris. Šios šeimos svajonæ išpildë labdaros projekto "Perku bëdà" globëjas, Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, padovanojæs ne tik nešiojamàjá kompiuterá, bet ir spausdintuvà.

Reginos Muþaitës ir Evaldo Narbuto, gyvenanèiø Beinoravos kaime (Sidabravo sen.) ir auginanèiø penkis vaikus, pajamos – socialinë pašalpa ir išmokos uþ vaikus. Reginos ir Evaldo šeimai labiausiai trûko dviejø atskirø lovø vaikams. Jau antrà kartà prie labdaros projekto "Perku bëdà" mielai prisidëjo ir šeimos bëdà "nupirko" Seimo narys Kazimieras Kuzminskas ir Radviliškio bei Špajerio draugystës klubas.

Maþuliø kaime (Pakalniškiø sen.) gyvenantys Jurgita Maþuknaitë ir Dainius Maraèkinas augina penkias dukras. Šiai gausiai šeimai labai reikalinga dviaukštë lova. Neabejingas Jurgitos ir Dainiaus šeimos problemoms buvo verslininkas, individualios ámonës savininkas Þilvinas Šimkus, áteikæs šeimai dovanø èeká dviaukštei lovai ásigyti.

Karolinos ir Ramûno Radzišauskø šeima (Šeduvos m. sen.) augina metukø sûnelá. Septyniolikmetë Kristina mokosi, o dvidešimt ketveriø Ramûnas dirba. Tvarkinga šeima gyvena nuomojamame bute. UAB "Radviliškio šiluma" jauniems tëveliams nupirko dujinæ viryklæ, šaldytuvà, skalbyklæ ir lygintuvà, dovanø èeká áteikë ámonës direktorius Pranas Mickaitis.

Daugëlaièiø kaime (Radviliškio sen.) gyvenanti Vaido ir Dariaus Jankauskø šeima augina tris dukras, iš kuriø dvi – mokinës. D. Jankauskas yra visiškai neágalus, todël Vaida já slaugo. Šeima gyvena iš vyro pensijos, socialinës pašalpos ir išmokø vaikams. Jankauskø šeimai reikëjo naujos sofos-lovos, kad dukrelës galëtø patogiai miegoti. Šios šeimos bëdà "nupirko" ir sofà-lovà padovanojo verslininkas, UAB "DAIRJO" savininkas Juozas Vytautas Lekavièius.

Editos ir Þilvino Bardauskø šeima (Radviliškio m. sen.) augina net penkis sûnus. Keturi vyresnieji sûnûs mokosi Graþinos pagrindinëje mokykloje ir yra aktyvûs mokiniai. Edita šiuo metu priþiûri maþiausiàjá sûnelá, o Þilvinas dirba šaltkalviu Radviliškio lokomotyvø depe. Šeima ásigijusi senà mediná namelá, kurio stogo konstrukcijos ir šiferio danga sulûþusios, álinkusios. Bardauskø šeimai mielai sutiko padëti ir 7 tûkst. Lt statybinëms medþiagoms ásigyti skyrë AB "Lietuvos geleþinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Stanislava Velykienë, gyvenanti Vabaliø kaime (Sidabravo sen.), augina du nuo gimimo neágalius sûnus Modestà ir Ernestà bei priþiûri maþiausiàjá sûnø Gvidà. 2009 metais šeima neteko pagrindinio maitintojo – tëvo. Velykiø šeima gyvena nuosavame name, kartu gyvena ir Stanislavos mama, kuriai reikalinga prieþiûra. Šiai šeimai labiausiai reikëjo dviejø kambariø remonto. Já atliko ûkininkas, Radviliškio rajono savivaldybës tarybos narys Gintaras Þilënas.

Renatos Gelaþiûnaitës ir Egidijaus Stradomskio šeimoje iš Kunigiškiø kaimo (Šaukoto sen.) dirba tik Egidijus, o Renata rûpinasi sûnumi ir dviem dukrelëmis. Šá rugsëjá mokyklà pradëjo lankyti du vaikai, todël tëveliai norëjo árengti vaikø kambará, taèiau šeimai trûko lëšø baldams ásigyti. Šiai šeimai mielai sutiko padëti ir jaunuolio baldø komplektà padovanojo UAB "Radviliškio komunalinës paslaugos" (direktorius Mindaugas Strigockis).

Šeduvos miesto seniûnija pasiûlë paremti Paulos ir Petro Buiviø šeimà, gyvenanèià Uþuovëjos kaime. Jauna, tvarkinga, ûkiškai gyvenanti šeima augina keturiø mënesiø sûnelá Dovidà. Šeimai labiausiai trûksta šaldiklio, mikrobangø krosnelës ir dulkiø siurblio. Buiviø šeimà pradþiugino UAB "Radviliškio vanduo" direktorius Juozas Juèas, áteikæs dovanø èeká visiems buities prietaisams ásigyti.

Romualdas Daugëla, gyvenantis Þeimiø kaime (Šiaulënø sen.) šiuo metu vienas augina dvi savo dukras bei globoja tris vasará mirusios Linos Kanèauskaitës vaikus. Romualdas gyvena ûkiškai, iš valstybës nuomojasi keturis hektarus þemës. Šiai tvarkingai šeimai labai reikëjo hidroforo, šaldytuvo, dviejø aukštø lovos. Romualdo Daugëlos šeimai mielai sutiko padëti UAB "TEO", skyrusi 2 tûkst. Lt èeká minëtiems daiktams ásigyti.

Valë Radzevièiûtë (Tyruliø sen.) gyvena viena, abu tëvai miræ, moteris nuo gimimo yra neágali. Vale rûpinasi ir jai padeda sesuo Danutë Radzevièiûtë. Didþiausia V. Radzevièiûtës problema –nuolat pelijanti nemalonø kvapà skleidþianti siena. Kambará apšiltinti sutiko UAB "NOSTRA SEDES" savininkai Dainius Šiurna ir Valdas Jasinavièius.

Rasos Varkulevièiûtës iš Liutkiškiø kaimo (Radviliškio seniûnija) šeimoje auga trys sûnus. Prieš ketverius metus šeimos name kilo gaisras, kurio metu smarkiai apdegë vyriausiasis sûnus. Berniukà išgelbëti pavyko, taèiau po gaisro jo kûnas liko labai randuotas, oda ëmë skilinëti. Vaikui bûtini brangûs vaistai, kuriø šeima, deja, neišgali nupirkti. Brangius vaistus berniukui padovanojo UAB "Termosrovë" direktorius, Radviliškio rajono savivaldybës tarybos narys Darius Jurënas.

Rugsëjo 12-osios vakaras Silvestrui Beltei ir radviliškietëms šokëjoms "Perliukëms" buvo lemtingas ne tik todël, kad Lietuva tapo Pasaulio krepšinio èempionato bronzininke, bet ir todël, kad jaunieji atlikëjai vaikø "Eurovizijos" atrankoje taip pat uþëmë garbingà treèià vietà ir pateko á finalà, kuris vyks rugsëjo 26 dienà.

Silvestras ir radviliškietës šokëjos "Perliukës" pateko á Lietuvos vaikø "Eurovizijos" finalo atrankà. VšÁ "Muzikos perlai" archyvo nuotr.

Daina "PI-PA-PO", kurià maþajam dainininkui padëjo sukurti Arvydas Martinënas-Vudis bei Algirdas Grudinskas–Grûdas, linksmai nuskambëjo vaikø "Eurovizijos" atrankoje. Þiûrovai uþ jà intensyviai balsavo ir skyrë antrà vietà. Šiek tiek daugiau kritikos vaikai sulaukë iš komisijos, kuri dainà ávertino gerai, taèiau liepë patobulinti pasirodymà. Silvestras su šokëjomis vis tiek labai dþiaugësi, nes jie pirmà kartà pasirodë televizijoje. Kità savaitæ Silvestras su "Perliukëmis" ketina pasirodyti Radviliškio miesto mokyklose - pristatyti dainà bei naujà šiek tiek patobulintà savo pasirodymà. "Perliukës", Radviliškio moksleivës Gerda Imbrasaitë, Gabrielë Vilimaitë, Norma Èechavièiûtë, Sandra Þudytë bei Dominyka Ragaliauskaitë, labai tikisi savo kraštieèiø palaikymo finale.

Vaikus konkursui rengia VšÁ "Muzikos perlai" vadovë Raimonda Jagminaitë, þinoma vokalo mokytoja Nijolë Maceikaitë (jos mokinë yra Eglë Jurgaitytë, praeitos vaikø "Eurovizijos" nugalëtoja) bei radviliškietis choreografas Domas Dveilis.

Nuo spalio 1 dienos visi radviliškieèiai, norintys suþinoti apie pramogø pasaulio subtilybes ir dalyvauti ávairiuose konkursuose, TV projektuose, yra laukiami uþsiëmimuose, kuriuos organizuos šioje srityje intensyviai dirbanti viešoji ástaiga "Muzikos perlai".

VšÁ "Muzikos perlai" informacija

Eligija ZOLTNERIENË

"Šiandien èia sëdite nedràsûs, tylûs. Þinau, kad baigæ šià savivaldos pagrindø mokyklà išmoksite laisvai reikšti savo mintis, turësite idëjø ir bandysite ágyvendinti jas. Esu ásitikinæs, kad bûsite laisvi, dràsûs ir verþlûs, jûsø siekiai bus truputá aukštesni, jûsø galimybës – didesnës, jûsø akiratis – platesnis nei kitø, èia nesimokanèiøjø", – per pirmàjá demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokyklos "Ateitis" mokslo metø pradþios uþsiëmimà kalbëjo Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, šios mokyklos direktorius.

Vienintelë Lietuvoje demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokykla "Ateitis" pradëjo naujus mokslo metus. Šiemet joje mokosi jau aštuntoji Radviliškio rajono švietimo ástaigø deleguotø mokiniø laida. Demokratijos pamokas lankys 29-ni rajono mokyklø mokiniai. Keturios gimnazijos delegavo po keturis mokinius, vidurinës ir miesto pagrindinës mokyklos – po tris. Mokykla Radviliškyje veikia 14 metø.

Mokyklos mokytoja Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistë Judita Steponavièienë bûsimiesiems politikams ir valdininkams pristatë mokyklos veiklà. Joje jaunimas supaþindinamas su pagrindiniais demokratijos principais, suþino, kaip veikia savivaldos, valstybës valdymo sistemos. Tai jaunøjø valdininkø mokykla, ugdanti gyvenimo demokratinëje visuomenëje ágûdþius, mokanti bendravimo ir bendradarbiavimo. Jos tikslas – sudominti jaunimà visuomeninio ir politinio šalies ir rajono gyvenimo problemomis, padëti jaunimui tapti aktyviais visuomenës pilieèiais. Mokyklos pedagogø rengiamus uþsiëmimus lanko aktyviausi visø rajono viduriniø mokyklø ir gimnazijø vyresniøjø klasiø moksleiviai. Mokykloje ágyta patirtis padeda jaunuoliui þmogui greitai rasti kiekvienos problemos sprendimo bûdà, suvokti visuomenës valdymo esmæ, pilietinës pozicijos svarbà, jos raiškos bûdus.

Kaip ir kiekvienais mokslo metais, mokyklos "Ateitis" mokiniai domësis vietos savivalda, stebës Savivaldybës tarybos posëdþius, susipaþins su Savivaldybës administracijos veikla, tradiciškai vyks á Vilniø susipaþinti su valstybës valdymo sistema, aplankyti pagrindiniø valstybës ástaigø - Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidentûros, Vyriausybës - susitikti su þinomais politikais.

Kitame susitikime "Ateities" mokiniai artimiau susipaþins, išsiaiškins lûkesèius, išsirinks vadovus.

"Niekas negali patikëti, kad taip ilgai mûsø miestai bendrauja, 2010 metø pabaigoje bus jau 18 metø", – susitikime su Radviliškio rajono savivaldybës meru Antanu Èepononiu kalbëjo Mariana Oetzel (Marianne Oetzel), Špajerio (Vokietija) ir Radviliškio draugystës klubo pirmininkë.

Marianai Oetzel áteiktas Mero padëkos þenklas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Uþ nuopelnus Radviliškio rajono savivaldybës gyventojams, nuolatinæ paramà Radviliškio rajono savivaldybës ástaigoms jai buvo áteiktas Mero padëkos þenklas. A. Èepononis, áteikdamas apdovanojimà M. Oetzel, sakë, kad 1992 metais be Špajerio þmoniø pagalbos bûtø buvæ sunku pradëti bet kokià veiklà. Vokieèiø surinktos lëšos, daiktai, rûbai, buitinë technika tuomet daugeliui ástaigø ir organizacijø padëjo pajudëti iš nevilties taško.

Mariana Oetzel padëkojo uþ áteiktà apdovanojimà ir sakë tikrai nesitikëjusi tokio ávertinimo. Ji teigë, kad jai labai smagu lankytis Radviliškyje. Jà dþiugina ir graþëjantis miestas, ir gerëjanti jø klubo remiamø ástaigø veikla bei materialinë padëtis. M. Oetzel dëkojo savo klubo nariams uþ surenkamà paramà ir radviliškieèiams, padedantiems jà atveþti, tinkamai paskirstyti ir panaudoti. Á Radvilišká šá kartà ji atvyko su Volfgangu Verbiku (Wolfgang Werbick), Špajerio ir Radviliškio draugystës klubo pirmininko pavaduotoju.

Klubo veikla prasidëjo 1992 metais. Šiemet gruodá á Radvilišká atvyks šimtasis sunkveþimis su labai reikalingais daiktais: rûbais, buitine technika, statybinëmis medþiagomis ir pan.

Špajerio ir Radviliškio draugystës klubas remia 26 Radviliškio rajono ástaigas: ligoninæ, poliklinikà, mokyklas, darþelius, vaikø ir pagyvenusiø þmoniø globos namus, vaikø dienos centrus, neágaliøjø draugijas. Per 18 metø išdalyta beveik du tûkstanèius tonø labdaros - nuo statybiniø medþiagø iki drabuþiø ir pinigø.

M. Oetzel sakë, kad jos klubo nariams labai gera padëti tiems þmonëms, kurie patys nori tobulëti ir siekia geresnio gyvenimo.

"Šiauliai plius" informacija

Rugsëjo 16 dienà Radviliškio miesto kultûros centre vyko projekto "Bermontininkai retrospektyvoje" pristatymas.

Kûrybinës grupës nariai (iš kairës) Gediminas Berþinis, Jolanta Kvedarienë, Romualdas Juzukonis ir Alvydas Tamošiûnas pristato istoriná projektà "Bermontininkai retrospektyvoje". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Projekto kûrybinës grupës nariai išsamiai pristatë projekto idëjà, tikslus, siektinus rezultatus bei nuveiktus darbus.

Projekto administratorius Romualdas Juzukonis, Radviliškio miesto kultûros centro direktorius, renginio dalyvius supaþindino su projekto vykdymo planu, apibûdino kiekvienà plano priemonæ. Pagrindinë projekto idëja - paþenklinti istorinæ vietà, jà išsaugoti. Dabar Radviliškyje prie senojo malûno ir kitø istoriniø vietø nëra nukreipiamojo þenklo ar nuorodos, kad èia vyko lietuviø mûšiai su bermontininkais, kad èia istorinë vieta. "Mes tikimës, kad ágyvendinus projektà apie jà suþinos visa Lietuva", – sakë direktorius.

Projekto ir filmo kûrimo konsultantas Alvydas Tamošiûnas renginio dalyviams papasakojo apie bermonto grupiø sumušimà ties Radviliškiu bei mûšio reikšmæ Lietuvai. Alvydo iniciatyva lapkrièio 12 dienà Radviliškio kultûros centre vyks istorinë paroda, kurioje bus eksponuojama istorinë medþiaga, nuotraukos, 1919 metø ginklai, pabûklai.

Šiaulieèiai þadëjo paskolinti net savo aštuoniø metrø kardà, simbolizuojantá Lietuvos galybæ.

A. Tamošiûnas pakvietë diskusijai apie "baltas dëmes" mûšiø su bermontininkais istorijoje, pristatë dar vienà istoriná eksponatà – Vokietijos imperijos vëliavà.

Istorinio, dokumentinio filmo "Bermontininkai retrospektyvoje" reþisierius, prodiuseris Gediminas Berþinis pristatë bûsimojo filmo scenariná planà.

Šis filmas - viena projekto sudedamøjø daliø, turinèiø išliekamàjà edukacinæ vertæ. Þiûrovams buvo parodytos nufilmuotos scenos. Filmuojant atskiras scenas, stengtasi atkurti 1919 metø laikmeèio aplinkà, naudojant originalius daiktus, kuriuos turëjo vokieèiø kariai.

Kadangi projektas skirtas jaunimui, jis kvieèiamas aktyviai prisidëti. Jaunimo klubo "MIX" vadovë Jolanta Kvedarienë pasidalijo mintimis apie išskirtinæ projekto dalá – mûšio prie Radviliškio, vykusio 1919 metais, maketo sukûrimà. J. Kvedarienë kvietë kuriant maketà prisijungti liaudies menininkus, lëlininkus, dailës mokytojus, nes laukia labai kruopštus darbas – iš modelino nulipdyti ir nuspalvinti per šimtà figûrëliø, suformuoti mûšio lauko reljefà, inþinerinius árenginius, aplinkà. Tad prie šio projekto galës prisidëti ir meno mëgëjai, moksleiviai.

Sukurti mûšio maketà buvo sugalvota neseniai, tad ši projekto dalis nefinansuojama, tai bus savanoriø kûrëjø, rëmëjø ir savanoriø darbo rezultatas. Maketas keliaus po Radviliškio rajono mokyklas bei bibliotekas, bus puiki vaizdinë, edukacinë priemonë istorijos mokytojams.

Renginio pabaigoje R. Juzukonis pakvietë visus, norinèius paremti, padëti, savanoriauti organizuojant ir ágyvendinant projektà. Buvo pristatytas plakatas su balta dëme, skirta rëmëjams.

Kultûros centro direktorius paminëjo, kad projektu labai susidomëjo lietuviai išeiviai, nes kai kuriø išeiviø giminaièiai, tëvai dalyvavo mûšiuose su bermontininkais. Pasirodo, šiame mûšyje Radviliškyje dalyvavo ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dëdë.

Projektà "Bermontininkai retrospektyvoje" iš dalies finansuoja Kultûros ministerija, Kultûros rëmimo fondas, Radviliškio rajono savivaldybë.

Tad belieka laukti ádomiø renginiø lapkrièio 10–21 dienomis.

"Šiauliai plius" informacija

Rugpjûèio 21-àjà visais keliais keleliais á Dvarnikø kaimo (Radviliškio raj.) pusæ traukë ir jauni, ir seni. Šiame kaime, visai netoli buvusios Dvarnikø mokyklos, neeilinis ávykis - atidengtas paminklinis akmuo proseneliams, seneliams ir tëvams, gyvenusiems Dvarnikø ir Gankiø kaimuose. Paminklinio akmens smaigalys nukreiptas pradinës mokyklos pusën, šalia kelelio, vedusio pirmojon þiniø šventovën. Kai kam iš mûsø kartos atstovø dar teko èia rašyti pirmàsias raides. Èia pirmuosius mokslus pradëjo ir šios þemës savininkë Ada Kriþanauskaitë-Kalienë. Tai jos tëvai pastatë šià mokyklà kaip dovanà savo gimtojo krašto þmonëms. Maþai beliko tø, kurie joje mokësi. Daugelis negráþo iš tremties, kalëjimø, daug kà Dievulis jau pasišaukë sulaukus brandaus amþiaus. Kolektyvizacija ir melioracija nušlavë daug graþiø sodybø. Kaimai beveik išnyko, bet liko šviesus atminimas apie juos.

2007 m. per šio krašto kraštieèiø susitikimà viena iš gimtojo kaimo mylëtojø Irena Adomonytë-Cvaldenienë išsakë svajonæ pastatyti paminklà savo gimtajam kaimui, jo paprastam eiliniam þmogui. I. Adomonytë-Cvaldenienë pasakojo, kad šià mintá jai ákvëpë dabar jau velionis tëvas ir jo sesuo Ona Strolienë, abu ilgai kalëjæ. Iš ákalinimo gráþusi teta Onutë prisiglaudë brolio šeimoje, jos vaikai buvo išblaškyti pas gimines. Tyliais þiemos vakarais jie daþnai prisimindavo nuþmogintà gyvenimà kalëjime, o teta O. Strolienë pasiguosdavo: "Uþ mûsø kanèias kaþkada turëtø pastatyti mums paminklà". Tada 13-kos metø Irenai gimë mintis: "Tas kaþkas bûsiu aš."

Adomoniai turëjo 28 ha þemës. Dirbamos buvo maþai, daugiausia krûmai, miškai. Likusià dirbamà þemæ Adomoniai apsodino mišku. "Prie mûsø miško niekada nestovës lentelë su uþrašu "Privati valda, ávaþiuoti draudþiama" - sako I. Adomonytë.

1955 m. Adomonis, gráþæs iš kalëjimo, kuriame prabuvo 4,5 metø uþ brolio slëpimà nuo sovietinës kariuomenës, šiek tiek padirbëjæs kolûkyje statybos brigadoje, išsikëlë gyventi á Tytuvënus. Sodybà pardavë kolûkiui. Taèiau gimtasis kraštas visada traukë Adomoniø šeimà. Kai sodyba visai sugriuvo, Irena, jau likusi viena, išlygino þemæ, išarë ir pasodino àþuolynà. Àþuoliukai dar jauni, jø 2000, bet netruks uþaugti. Medþiai, kaip ir þmonës, auga greitai, nepastebimai.

Paminklinis akmuo skirtas Dvarnikø ir Ginkø kaimo gyventojams.		Paminklo atidengimo ceremonijoje (iš dešinës á kairæ) I. Adamonytë-Cvaldienë, A. Cvaldenis, monsinjoras G. Sakavièius, Tyruliø seniûnas R. Liukumas. Sëdi S. Janušonienë, E. Tugaudytë-Savickienë. Janinos DAMBRAUSKIENËS nuotr.

Dabar, bûdama pensinio amþiaus, Irena ryþosi ágyvendinti savo senà vaikystës svajonæ - pastatyti paminkliná akmená. Jai pritarë dauguma išnykusio kaimo palikuoniø. Irena tapo ne tik organizatore, bet ir pagrindine fundatore. Pagal specialybæ ji ekonomistë, bet paminklà suprojektavo neblogiau nei architektas. Irenai padëjo ir patarë Kelmës raj. Pašiaušës UAB "Akmenta" direktorius Gintaras Èyvas. Didþiulis akmuo padengtas granito plokšte ant kurios pritvirtinta lenta su iškaltais þodþiais: "Šviesiam proseneliø, seneliø ir tëvø, ásikûrusiø ir gyvenusiø šiuose kaimuose, auginusiø medþius ir vaisius, mylëjusiø Dievà ir Tëvynæ atminimui", bei pavardës þmoniø, gyvenusiø Dvarnikø ir Gankiø kaimuose. Iš viso 19 šeimø.

Daug prisidëjo ir Kriþanauskø šeima. Ada Kriþanauskaitë-Kalienë ne tik skyrë reikiamà þemës plotà, bet ir padëjo paruošti þemæ paminklui. Daug plušëjo ir Antanas Kriþanauskas su þmona Aldona, Morkûnø šeimos, Janina Daukšaitë-Danilevièienë. Organizatoriai dëkingi ir Tytuvënø seniûnui Rimantui Liukumui.

Paminklo atidengimo iškilmës prasidëjo artimøjø kapø lankymu Polekëlës kapinaitëse. Jau nuo ankstaus ryto jose buvo pilna þmoniø. 12 val. Polekëlës baþnyèioje Radviliškio dekanas monsinjoras Gintas Sakavièius aukojo šv. Mišias uþ tuos, kurie jau išëjo amþinybën. Paminkliná akmená, pastatytà prie Radviliškio-Tyruliø kelio sankryþos, atidengë jauniausi kaimo palikuonys - Kriþanauskø ir Galiniø anûkai Renata ir Darius. Kunigas monsinjoras G. Sakavièius pašventino naujà statiná.

Á paminklinio akmens atidengimo iškilmes suplûdo daugybë þmoniø, eismà teko reguliuoti Radviliškio keliø policijai. Dalyviø buvo daugiau nei 100, nuo 1,5 iki 86-eriø metø. Praeiviai nusiimdavo kepures galvodami, kad tai laidotuviø procesija.

Akmená, kaip ir pridera, atidengë Irena Adomonytë-Cvaldenienë. Ji padëkojo visiems padëjusiems, parëmusiems materialiai ir moraliai palaikiusiems šio paminklo statybà, taip pat savo vyrui Antanui, kuris taip pat ádëjo daug darbo, svarbiausia - moraliai palaikë, pritarë šiai misijai. Mintimis apie praëjusius laikus pasidalijo Emilija Milašiûtë-Savickienë, Morkûnø šeimos atstovë Nijolë Linkuvienë. Susirinkusiuosius pasveikino Tyruliø seniûnas Rimantas Liukumas, Politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Radviliškio filialo pirmininkë Staselë Janušonienë. Atidaryme dalyvavo ir ilgai kalëjusi, bet nesugniuþdyta Elvyra Tugaudytë-Savickienë. Prie paminklo buvo padëta gëliø, uþdegtos þvakutës. Jaunimas pasodino àþuoliukà. Patriotines dainas, romansus dainavo Tyruliø kultûros namø moterø ansamblis.

Šventëje dar ilgai, iki sutemos, bendravo suvaþiavæ sveèiai - Dvarnikø ir Gankiø kaimø palikuonys. Niekas negalëjo nuslëpti susitikimo dþiaugsmo. Bene laimingiausia èia buvo Irena, ágyvendinusi savo senà svajonæ.

Mieli Lietuvos gyventojai, išvykstantys á uþsiená uþdarbiauti, neuþmirškite savo pradþios, savo gyvenimo šaknø, nors retkarèiais sugráþæ aplankykite tas vietas, nulenkite galvà þemei, kur ne tik Jûsø, bet ir Jûsø protëviø pradþiø pradþia.

Janina Šlivinskaitë-Dambrauskienë.

Vasaros vidury dauguma kaštonø buvo nurudavusiais lapais ar visai be jø.

Specialistai nustatë, kad šiuos medþius puola neseniai mûsø krašte paplitæ mikrodrugiai – kaštoninës keršakandës. Jos ávairiose lapo vietose deda kiaušinëlius. Išsiritæ vikšrai ásigrauþia á lapo audinius, išgrauþia ertmes, kuriose suformuoja lëliukiø kameras. Lapai paruduoja.

Nesiimant jokiø priemoniø, po keleto metø kaštonø gali nebelikti. Paprasèiausias kovos bûdas – sugrëbti ir sudeginti nukritusius lapus. Jokiu bûdu jø negalima kompostuoti, maišyti su kitomis atliekomis. Lapuose yra daugybë lëliukiø, kurios pavasará ar vasaros pradþioje taps keršakandëmis.

Seniûnijø, kitø teritorijø valdytojø ir naudotojø, namø valdø ir privaèios þemës savininkø prašome sugrëbti ir sudeginti visus nukritusius kaštonø lapus. Tai atlikæ turësime galimybæ groþëtis nuostabiais jø þiedais, vaikai - jø vaisiais.

Petras Kuraitis, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos vyriausiasis ekologas

Rugsëjo 9–12 dienomis Gniezne (Lenkija) lankësi oficiali Radviliškio miesto delegacija, vadovaujama Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotojos Rimos Tarbûnienës. Kelionës tikslas buvo susipaþinti su vietos kultûros ástaigø veikla ir pasirašyti kultûros centrø bendradarbiavimo sutartá.

Radviliškio ir Gniezno kultûros centrø vadovai tikisi glaudaus miestø kultûrinio bendradarbiavimo.

Susipaþino su kolektyvais

Rugsëjo 9 dienà Radviliškio miesto atstovai aplankë Gniezno miesto katedrà ir bibliotekas. Radviliškio rajono savivaldybës bibliotekos direktorë Aldona Januševièienë padëkojo Gniezno miesto bibliotekos direktoriui uþ nuoširdø priëmimà ir pakvietë atvykti á Radvilišká susipaþinti su Radviliškio rajono bibliotekø darbu.

Rugsëjo 10 diena – naujo Gniezno miesto kultûros centro sezono pradþia, todël radviliškieèiai turëjo puikià progà susipaþinti su vietos meno kolektyvais, jø vadovais. Renginio metu miestelënai galëjo susipaþinti ir pasirinkti mëgiamà bûrelá ar meno kolektyvà, uþsirašyti á já. Radviliškio miesto kultûros centro direktoriø Romualdà Juzukoná sudomino vitraþo gamybos bûrelis, jis pasidomëjo jo gamybos technologija. Radviliškio miesto kultûros centro specialistai domëjosi renginiø organizavimu, kortø ir kitø bûreliø veikla. Vakare sveèiams ir miesto sveèiams koncertavo šalyje populiari baladþiø atlikëja Martyna Jakuboviè (Martiny Jakubowicz).

Naujojo sezono atidarymas

Rugsëjo 11 dienà ávyko iškilmingas naujo Gniezno miesto kultûros centro sezono atidarymas ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo ceremonija. Atidarymo metu kalbëta apie dviejø kultûros centrø bendradarbiavimà, pristatytas Radviliškio miesto kultûros centro direktorius, solistas Romualdas Juzukonis. Jis þiûrovams atliko keletà dainø, vienà – kartu su Gniezno miesto smuikininkëmis, kurios rugpjûtá mënesá dalyvavo Radviliškio rajone vykusiame vargonø muzikos festivalyje. Dviejø miestø kultûros centrø bendradarbiavimo sutartá, stebint sveèiams ir vietos gyventojams, pasirašë Gniezno miesto prezidentas Jacekas Kovalskis (Jacek Kowalski), kultûros centro direktorius Pavelas Kostusiakas (Pavel Kostusiak), Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Tarbûnienë, Radviliškio miesto kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis. Jau gruodþio pradþioje Radviliškio kultûros centre tikimasi sulaukti Gniezno kultûros centro delegacijos.

Vakare sveèiai ir miesto gyventojai Gniezno miesto turgaus aikštëje þiûrëjo lenkø operos pradininko, didelæ dalá savo gyvenimo praleidusio Vilniuje, Stanislavo Moniuškos (Stanislaw Moniuszka) 1862–1865 metais sukurtà operà "Baisus dvaras". Operà atliko Lenkijos Respublikos kamerinis teatras, vadovaujamas Kazimiero Kovalskio.

Ambicingi planai

"Šiauliai plius" pakalbino iš Gniezno gráþusá Radviliškio kultûros centro vadovà Romualdà Juzukoná.

- Kada ir kaip prasidëjo bendravimas su Gnieznu?

Kultûros centrø bendradarbiavimo sutartá pasirašë Gniezno prezidentas Jacekas Kovalskis (stovi kairëje), Gniezno kultûros centro direktorius Pavelas Kostusiakas (sëdi kairëje), Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Tarbûnienë ir Radviliškio kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

- Radviliškio rajono ir Gniezno miesto savivaldybës 2006 metais pasirašë bendradarbiavimo sutartá. Vyksta ávairiø srièiø bendradarbiavimas, pasikeitimas patirtimi, kuriami projektai. Bendravimas su Gniezno kultûros centru prasidëjo prieš dvejus metus atvykus delegacijai á Radviliškio rajono savivaldybæ. Tuomet buvo atvykæs ir Gniezno kultûros centro direktorius Pavelas Kostusiakas. Tai buvo pirmas neoficialus susitikimas tarp Gniezno ir Radviliškio kultûros centrø direktoriø. Buvo apartos bendradarbiavimo galimybës. Vëliau bendrai buvo kurti projektai, keistasi delegacijomis bei kolektyvais - ávyko du tarptautiniai tautodailininkø plenerai, vargonø muzikos festivalis.

- Kuo Radviliškiui reikšminga ir naudinga pasirašyta sutartis?

- Pasirašyta sutartis leis lengviau rengti projektus paèioms ástaigoms, nebesiremti tik savivaldybiø sutartimis, skatins didesná pasitikëjimà partneriais ir bendros kultûrinës veiklos planavimà. Artimiausi planai - Gniezno kolektyvø pasirodymas Radviliškio kultûros rûmø 25 metø jubiliejaus renginyje.

- Gal steigsite Radviliškio kultûros centro atstovybæ Gniezne, kaip tai darote Latvijos Bauskës rajone?

- Dël atstovybës steigimo kol kas nëra kalbëta, bet tai gali atsitikti. Juk Latvijos kultûros centro ákûrimas Radviliškyje, o Lietuvos kultûros centro ákûrimas Bauskës rajone - jau realus projektas.

- Su kokiais miestais dar ketinate pasirašyti bendradarbiavimo sutartis?

- Manau, artimiausi kultûriniai partneriai yra keli - tai Bauskës rajonas, Nesvyþius, Grodzisk Mozoviesck, bei Sergievo Pasadas. Gali bûti, kad tarp šiø miestø, esant didesniam ádirbiui, bus pasirašytos sutartys.

Parengë Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis dþiaugiasi, kad šiemet daug vaikø ir suaugusiøjø lankys centre veikianèius bûrelius, kolektyvus, klubus. Ypaè daug norinèiøjø šokti - á šokiø uþsiëmimus uþsiregistravo beveik 150 vaikø.

"Gaila, kad ne visus bûrelius galësime finansuoti. Uþ kai kuriuos, paèius populiariausius, gali tekti susimokëti. Kainos tikrai nebus didelës – apie 20 litø. Praëjusiais metais turëjome 23 bûrelius ir klubus, šiais metais turëtø bûti daugiau", - "Šiauliai plius" sakë R. Juzukonis.

Vienas ambicingiausiø Kultûros centro planø - ákurti Radviliškio chorà, kuriame galëtø dainuoti radviliškieèiai nuo 20 metø. Tikimasi, kad šis choras reprezentuos Radviliškio miestà.

R. Juzukonis neatmeta galimybës, jog bus ákurtas ne tik choras, bet ir dainø ir šokiø ansamblis. Norima, kad bûreliø vadovai telktø jëgas ir ágyvendintø ambicingus planus. Tam, pasak R. Juzukonio, yra nemaþai galimybiø ir pajëgø.

"Jei pritrûks vadovø, kviesimës iš kitur, kurie norës ir galës dirbti Radviliškio kultûros centre", - sako R. Juzukonis.

"Šiauliai plius" informacija

Burbiškio dvare (Radviliškio raj.) vyko konferencija "Nestacionariø paslaugø plëtra Lietuvoje: poreikis ir Norvegijos patirties pritaikymo galimybës".

Pasak Radviliškio rajono mero Antano Èepononio, projektas buvo ágyvendinamas ne vienerius metus. Aptarti projekto rezultatø á Burbiškio dvarà buvo suvaþiavæ socialiniai darbuotojai iš visos Lietuvos ir Norvegijos atstovai.

"Buvo analizuojami rezultatai. Konkreèiai kalbama ir apie Radviliškio rajonà - kà turime daryti, kad šis darbas tæstøsi. Norime dëti visas pastangas ir galimybes padëti sunkiai besiverèiantiems þmonëms. Tai bûtø ir piniginë, ir moralinë pagalba", - sako Radviliškio rajono vadovas.

Pasak A. Èepononio, projektas padës þmonëms integruotis á besikeièiantá pasaulá, o jaunimui pagelbës ieškoti savos veiklos.

"Šiauliai plius" informacija

2009-2010 mokslo metais buvo ágyvendintas Lietuvos reabilitacinio profesinio rengimo centro (LRPRC), ásikûrusio Radviliškyje, projektas "Neágaliø jaunuoliø iš Lietuvos virëjø specialybës darbo praktika Lipštadte".

Dvylika bûsimøjø virëjø praktikos sëmësi Vokietijoje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Anot Julijos Astrauskienës, LRPRC projektø vadovës, specialybës darbo praktikà Vokietijos Lipštadto mieste atliko dvi virëjø mokiniø grupës, iš viso dvylika merginø.

Mokinës vaþiavo lydimos lydinèiøjø iš LRPRC. Organizuoti darbo praktikà, kultûriná parengimà ir pramogas padëjo socialinës pedagogës iš INITEC mokyklos - Karin Zeitschel ir Marita Berle.

Radviliškyje besimokanèios virëjos dirbo kavinëje "Cafeterija" ir restorane "Kazino", kuris taip pat priklauso INITEC mokyklai. Jas mokë specialybës mokytojos Anne Hönemann, Scharlotte Mackojc ir restorano vyriausiasis virëjas Meinolf Sprenger. INITEC mokyklos kavinë ir restoranas turi tiek uþsakymø, kad vos spëja visus aptarnauti. Ten kasdien valgo, gimtadiená ar jubiliejø švenèia Lipštadto miesto gyventojai. Mûsø mokinës prisidëjo gamindamos maistà ir aptarnaudamos sveèius, jø darbo gebëjimai buvo aukštai ávertinti mentoriø ir mokytojø iš INITEC.

Mokinës išmoko gaminti daug vokieèiø virtuvës patiekalø, ypaè daug saldaus stalo patiekalø. Jos mokësi ruošti kasdienius ir šventinius patiekalus, maišyti kokteilius, puošti stalus šventëms, išmoko dirbti su nauja virtuvës áranga - kepimo skardø bei puodø plovimo ir tauriø plovimo árenginiais.

Ypaè didelá áspûdá mokinëms paliko dalyvavimas "Audi A8" modelio automobilio vakarinio pristatymo šventëje. Ji vyko "Audi" automobiliø këbulo surinkimo gamyklos ceche. Šventëje dalyvavo 270 sveèiø. Mûsø virëjos padëjo ruošti maistà šiam vakarui ir aptarnauti sveèius.

Mokinës ne tik dirbo, bet ir susipaþino su Lipštadto miestu, vyko á ekskursijas á Dortmundà ir Kelnà, lankësi romënø istorijos bei archeologijos iškasenø, meno ir dizaino, šokolado, darbo ir sveikatos apsaugos istorijos muziejuose, maudësi šilto mineralinio vandens baseine po atviru dangumi. Viena mokyklos mokytojø pakvietë mokines ir lydinèiuosius á sveèius á savo namus. Vakarienë vokieèiø šeimoje mokinëms paliko nepakartojamà áspûdá.

Praktika suteikë mokinëms daug specialybës ir socialinio bendravimo ágûdþiø. Kad galëtø geriau bendrauti, mokinës lankë vokieèiø kalbos kursus LRPRC ir INITEC. Tai padëjo joms geriau dirbti ir lengvai orientuotis naujoje aplinkoje.

Merginø pasiekimai buvo ávertinti "Europass" mobilumo dokumentais ir INITEC mokyklos paþymëjimais.

Ši darbo praktika buvo atliekama pagal Leonardo da Vinèio programos projektà, finansuojamà Švietimo mainø paramos fondo. Mokinës dëkoja fondui uþ galimybæ gauti pirmos darbo patirties pamokø uþsienyje ir tikisi, jog ši patirtis padës joms, baigusioms mokyklà, geriau pristatyti savo darbo ágûdþius bûsimiems darbdaviams.

"Šiauliai plius" informacija

Irma KRINICKAITË

Radviliškio rajono savivaldybës Didþiojoje salëje vyko rajono švietimo ástaigø direktoriø pasitarimas. Posëdþiui pirmininkavo Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëja Genovaitë Juodeikienë. Iškilmingà pasitarimà muzikiniu sveikinimu rugsëjo 1-osios proga pradëjo Radviliškio Vaiþganto gimnazijos mokinë, Lietuvos mokyklø dainuojamosios poezijos konkurso pirmosios vietos laimëtoja Greta Indrišiûnaitë.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis sveikindamas pabrëþë, kad visos švietimo bendruomenës naujø mokslo metø tikslas – vaikas ir jo gerovë. A. Èepononis padëkos raštu uþ ilgametæ vadybinæ veiklà apdovanojo Radviliškio rajono Kutiškiø mokyklos-darþelio direktoræ Reginà Kielienæ, o gëlëmis – Radviliškio miesto garbës pilietá, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriø Jonà Varkulevièiø. Neliko nepastebëti ir geriausiai tvarkomø Lietuvos vaikø švietimo ástaigø teritorijø apþiûroje-konkurse dalyvavusiø Radviliškio rajono ástaigø vadovai - padëkos raštas uþ dalyvavimà apþiûroje-konkurse ir aplinkos graþinimà bei estetiná švietimo ástaigos aplinkos tvarkymà áteiktas Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos direktoriui Alfredui Jasiûnui, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriui Jonui Varkulevièiui ir Radviliškio rajono Pakiršinio mokyklos-darþelio direktorei Onai Adomaitienei.

Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Auridas Pekauskas pristatë prevencinæ programà "Saugus kelias á mokyklà", aptarë policijos komisariato planus saugaus eismo savaitës metu ir padëkojo švietimo ástaigø vadovams uþ sëkmingà bendradarbiavimà.

AB "Lietuvos draudimas" Panevëþio regiono vadovas Vaidas Dominauskas susirinkusiesiems pristatë vykdomà socialinæ akcijà "Apsaugok mane" ir akcentavo mokyklø veiklos civilinës atsakomybës bûtinumà.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus klientø priëmimo administratorë Inga Balinskaitë, vyresnioji specialistë (pašalpoms) Renata Þigulytë ir vyriausioji specialistë (pašalpoms) Valda Volkienë supaþindino su nauja elektronine gyventojø aptarnavimo sistema "EGAS" ir jos panaudojimo galimybëmis.

Radviliškio rajono savivaldybës Švietimo ir sporto paslaugø centro atstovai – Pedagoginës psichologinës tarnybos vedëjas Virginijus Kablys, Suaugusiøjø ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedëja Rita Vaigauskienë ir Sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Poškus – švietimo ástaigø vadovus informavo apie specialiojo ugdymo konsultanto veiklà, vaikø brandumo ávertinimo rezultatus, organizuojamus kvalifikacijos këlimo renginius ir ágyvendinamus projektus, pasiruošimà Radviliškio rajono mokiniø olimpinio festivalio varþyboms.

Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistë Marytë Gadliauskienë skaitë pranešimà "Švietimo aktualijos. 2010–2011 mokslo metø prioritetai", vyriausioji specialistë Rasa Plukienë aptarë 2010 metø brandos egzaminø rezultatus, o ekonomistë Agnë Dubravaitë pristatë "mokinio krepšelio" naujoves.

Švietimo ástaigø vadovai pasitarimo metu dalijosi geràja patirtimi: projektà "Robinzonai 2010" pristatë Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorius Jonas Varkulevièius, apie mokiniø kûrybiškumo ugdymo stovyklà "Supermenai" kalbëjo Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos direktorius Laisvûnas Vaièiûnas, o gabiausiems Radviliškio Vaiþganto gimnazijos mokiniams Palangoje organizuotà stovyklà "Deimanèiukai" pristatë mokytojos Danutë Poškienë ir Aldona Daukšienë. Radviliškio miesto kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis švietimo ástaigø vadovams pristatë etnokultûrinæ stovyklà "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë".

Radviliškio meras Antanas Èepononis neslepia dþiaugsmo - lapkrièio 19 dienà planuojama baigti Minaièiø komplekso áamþinimo darbus. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimø centras šiame kaime kartu su Radviliškio rajono savivaldybe vykdo 1949 metais visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimo vietos áamþinimo projektà.

Radviliškio meras Antanas Èepononis tikisi, kad lapkrièio pabaigoje bus baigtas áamþinti Minaièiø kompleksas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimas vyko 1949 metø. vasario 2–22 d. Radviliškio rajono Mënaièiø kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje árengtame Prisikëlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Uþpalio bunkeryje.

Pasak A. Èepononio, darbai vyksta sklandþiai, atkastas senasis bunkeris, vyksta jo atstatymo darbai, kurie bus baigti iki rugsëjo 21 dienos.

"Šià dienà susitiksime su darbus vykdanèiais statybininkais, Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimø centro atstovais ir pradësime atkurti viršutinæ pastato dalá, buvusá svirnà. Jau parengta ir išbetonuota jo bûsimoji vieta", - sakë Radviliškio rajono meras.

A. Èepononis tikisi lapkrièio pabaigoje pakviesti Radviliškio rajono ir visos Lietuvos þmones á šaliai itin svarbià vietà. Taip, pasak mero, bus atkurtas istorinis teisingumas. "Norime parodyti, kad okupacijos metais itin svarbi istorinë data nëra pamiršta", - sako meras.

"Šiauliai plius" informacija

Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimø centras (LGGRTC) kartu su Radviliškio savivaldybe pradëjo ágyvendinti 1949 metais ávykusio visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimo vietos áamþinimo projektà.

Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimas vyko 1949 metø vasario 2–22 dienomis Radviliškio rajone, Mënaièiø kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje árengtame Prisikëlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Uþpalio bunkeryje. Suvaþiavime dalyvavo partizanø atstovai iš visos Lietuvos.

Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos 1949 metø vasario 16 dienà priimta deklaracija prisidëjo prie Lietuvos laisvës kovotojø veiklos steigiant ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacijà, kuriant pasipriešinimo politinæ ir karinæ vadovybæ.

Šiemet Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybë ir Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdis (LLKS) pasirašë trišalæ bendradarbiavimo sutartá, kurios pagrindinis tikslas – išsaugoti bei puoselëti istorinæ atmintá, áamþinant 1949 metø vasario 16-osios deklaracijos signatarus, istorines vietas bei patá LLKS.

Pagrindinis sutarties akcentas – istorinës deklaracijos pasirašymo vietos áamþinimas Mënaièiuose, Mikniø sodyboje, bei paminklai partizanø vadø suvaþiavimo vietose: "Atstatyti vyriausiosios vadavietës bunkerá bei klëtá virš jo ir ásteigti LLKS muziejø atstatytame bunkeryje ir klëtyje Mënaièiø kaime, Radviliškio rajone, suprojektuoti ir pastatyti paminklus 1949 metø vasario 16-osios LLKS deklaracijos signatarams Mënaièiuose ir Balandiškëse, Radviliškio rajone."

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajone, Pakalniškiø apylinkës seniûnijoje Raudondvaryje esanti katilinë priskirtina prie taršos šaltiniø, kurie kelia potencialià grësmæ poþeminio vandens vartotojams ar kitiems aplinkos elementams. Teritorija jau yra paveikta praeities taršos, taèiau nenaudojamos infrastruktûros bûklë yra prasta: statiniai ir árengimai yra parûdijæ, nesandarûs, juose yra likæ mazuto atliekø bei uþteršto vandens. Tai kelia grësmæ aplinkai. Be to, katilinës teritorija yra labai arti kaimo vandenvietës.

Raudondvario gyventojai šalia namø nebeturës aplinkà teršianèios katilinës. "Šiauliais plius" archyvo nuotr.

Problemà imta spræsti likviduojant Raudondvario katilinës mazuto ûká. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybës administracija ágyvendina projektà "Praeities taršos Raudondvario katilinës mazuto ûkyje likvidavimas" (pradþia – 2009 m. gruodþio 29 d., pabaiga – 2011 m. geguþës 31 d.).

Projektas finansuojamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmø programos pirmo prioriteto "Vietinë ir urbanistinë plëtra, kultûros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plëtrai" ágyvendinimo priemonæ "Praeityje uþterštø teritorijø tvarkymas".

2010 m. liepos 1 dienà buvo sudaryta sutartis dël Raudondvario katilinës mazuto ûkio likvidavimo ir mazuto likuèiø naikinimo darbø atlikimo su rangovu – UAB "Niskama". Pagal šià sutartá darbai turëtø bûti atlikti per dešimt mënesiø nuo jos pasirašymo. Šiuo metu darbai yra pradëti ir yra intensyviai vykdomi.

Likviduojant katilinës mazuto ûká, bus atlikti šie pagrindiniai darbai: išsiurbta ir išveþta 90 kub. m mazuto atliekø, pašalintas uþterštas vanduo bei atliekos; demontuoti antþeminiai mazuto rezervuarai; demontuoti vamzdynai bei nuotekø tinklai; demontuota poþeminë priëmimo talpa bei kitos poþeminës talpos; pašalinti mazuto gaudyklës árengimai bei šildytuvai; iškastos 96 tonos uþteršto grunto.

Pasak Radviliškio rajono mero Antano Èepononio, likvidavus Raudondvario katilinës mazuto ûká, pagerës kraštovaizdis: 0,61 hektaro teritorija bus išlyginta ir apsëta þole, medþiai, esantys mazuto ûkio teritorijoje, bus išsaugoti. Likvidavus praeityje uþterštà dirvoþemá bei galimà taršos šaltiná, bus sumaþinta taršos grësmë poþeminiams ir antþeminiams vandenims Raudondvario gyvenvietëje. Taigi pagerës ir aplinkiniø gyventojø gyvenimo kokybë.

"Šiauliai plius" informacija

Eligija ZOLTNERIENË

"Norëjome miestieèiams sukurti reginá ir priminti Lietuvai, kad Radviliškis – sostinë. Ir ne bet kokia, o geleþinkelininkø. Manau, kad šventës akcentai buvo sudëlioti tinkamai, o šûkis "Radviliškis – geleþinkelininkø sostinë" – atitiko šventës dvasià. Radviliškieèiai, miesto sveèiai iš Baltarusijos Respublikos Nesvyþiaus miesto ir Lenkijos Respublikos Grodzisk Mazovieckio miesto buvo suþavëti šeštadiená Radviliškyje praûþusia miesto švente. Tai liudijo plaèios jø šypsenos", – po šventës kalbëjo Antanas Èepononis, Radviliškio rajono savivaldybës meras.

Aušra Mickutë su sûnumi Roku atsiëmë Mero padëkos þenklà, skirtà jos broliui Virginijui uþ didvyriškà poelgá.

Šiemet Radviliškiui sukako 443 metai. Jau antrus metus miesto kultûros specialistai rugpjûèio pabaigoje kvieèia radviliškieèius švæsti miesto gimtadiená kartu su geleþinkelininkais.

Šventinis šurmulys radviliškieèius nepamiršti miesto gimtadienio ragino ne tik šeštadiená. Prieš pagrindinæ šventës dienà muzikos mëgëjus kvietë tarptautinis vargonø muzikos festivalis "Vargonø legendos". Šeduvos ir Radviliškio baþnyèiose vargonininkas B. Vasiliauskas, klarnetininkas A. Budrys, sveèiai iš Lenkijos bei kiti garsûs vargonininkai atliko koncertines programas. Miesto parke atidaryta medþio droþëjø skulptûrø Karþygiø alëja. Jà dešimt dienø kûrë á plenerà Radviliškyje suvaþiavæ Lietuvos, Latvijos bei Rusijos medþio droþëjai ir kalviai. Netrûko ir sporto renginiø: þiûrovø sulaukë tarptautinis vaikø krepšinio turnyras, Seimo nariø ir Radviliškio rajono savivaldybës tarybos nariø lauko teniso varþybos, draugiškos futbolo rungtynës. Iš Baltarusijos atvykæ sveèiai parodë radviliškieèiams teatro vaidinimà, iš Lenkijos atvykæs jaunimo orkestras šventinæ nuotaikà kûrë savo atliekama muzika.

Pagrindinë šventës diena prasidëjo iškilmingu buvusios Radviliškio miesto tarybos posëdþiu. Jame prisimintas per Lietuvos nepriklausomybës dvidešimtmetá Radviliškio miesto nueitas kelias, pagerbti buvæ miesto tarybos nariai.

Šventëje Radviliškio miesto garbës pilieèio vardas suteiktas Lizdeikos mokyklos direktoriui Jonui Varkulevièiui, nuolatiniam Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos, pasaulio veteranø laisvøjø imtyniø pirmenybiø dalyviui, ne kartà iškovojusiam èempiono vardà. Jonas Varkulevièius buvo oficialus 2008 metø Pekino olimpiniø þaidyniø dalyvis – olimpinës ugnies nešimo estafetës Kinijoje dalyvis. Jis á Lietuvà parveþë Pekino olimpiniø þaidyniø deglà. Uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai ir uþ Lietuvos vardo garsinimà pasaulyje 2006 metø liepos 6-àjà Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo já Lietuvos Didþiojo kunigaikšèio Gedmino ordino medaliu. Radviliškio miesto šventës metu radviliškieèiai já pagerbë sutekdami Miesto garbës pilieèio vardà. Miesto garbës pilieèio regalijas J. Varkulevièiui áteikë Radviliškio krašto garbës pilietis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, daktaras Algirdas Butkevièius.

Išskirtinis Mero padëkos þenklas uþ didvyriškà poelgá áteiktas Virginijui Mickui. Jis nedelsdamas puolë gelbëti skæstanèià mergaitæ ir suteikë jai pirmàjà pagalbà. Šventëje V. Mickus negalëjo dalyvauti, apdovanojimà atsiëmë jo sesuo Aušra Mickutë. Tuomet ji kartu su broliu ilsëjosi prie Arimaièiø eþero ir telefonu iškvietë medikus.

Šventëje pagerbti darbšèiausi ir graþiausiai sodybas tvarkantys radviliškieèiai. Padëkos raštais ir atminimo dovanomis apdovanoti dvidešimt penki Radviliškio miesto seniûnijos groþio puoselëtojai.

Dar viena šventës naujiena – savo amatà, meistriškumà radviliškieèiams demonstravo medkirèiai. Jie šventëje surengë parodomàsias mini varþybas.

Didelio dëmesio sulaukë stipruoliø šilumveþio tempimas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Tà paèià dienà Lietuvos kariniø oro pajëgø Oro gynybos batalionas minëjo savo 10-metá. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrë Rasa Juknevièienë Oro gynybos bataliono vadui majorui Rièardui Jarusevièiui iškilmingai áteikë karinæ vëliavà.

Pagrindinis šventës akcentas – vëlø metà vykæs šilumveþio tempimas. Trys Lietuvos galiûnai Þydrûnas Savickas, Vidas Blekaitis ir Saulius Brusokas bei Stefan Solvi Peturson iš Islandijos siekë rekordo – tempë ant bëgiø stovintá 136 tonas sveriantá šilumveþá "Siemens". Kol kas neaišku, ar galiûnai pasiekë rekordà, laukiama rekordus fiksuojanèios agentûros "Factum" sprendimo. Galiûnø pasirodymas Radviliškio geleþinkelio stotyje vëlavo, nes jie uþtruko Ignalinoje vykusiame renginyje, bet maþi nesklandumai pakilios þiûrovø ir galiûnø nuotaikos netemdë. Visi galiûnai šilumveþá tempë po tris kartus. Pirmasis tempë V. Blekaitis, po jo - S. Brusokas, paskutinis iš lietuviø šilumveþá tempë Þ. Savickas. Galiûnas iš Islandijos S. S. Peturson ir pirmojo, ir antrojo tempimo metu pasiekë geriausià rezultatà. Treèiajame etape stipruoliai vyrai šilumveþá stengësi kuo greièiau nutempti nuo starto iki finišo linijos.

Galiûnø pasiektus rezultatus prietaisu jëgos dydþiui matuoti (dinamometru) fiksavo specialistai. Aukšèiausià rezultatà visi galiûnai pasiekë antruoju bandymu: Stefan Solvi Petursson – 7 624 N (niutonø), Þydrûnas Savickas – 6 160 N, Saulius Brusokas – 6 137 N, Vidas Blekaitis – 6 057 N.

Visi šilumveþio tempimo varþybose dalyvavæ galiûnai po rungties jautësi pavargæ, bet prisipaþino, kad juos palaikë dþiugûs ir entuziastingi radviliškieèiai. Jiems atsidëkodami vyrai noriai dalijo autografus.

Radviliškieèius linksmino Egidijus Sipavièius, Vytautas Šiškauskas, jaunieji projekto "Geriausias Lietuvos muzikos perlas" atlikëjai, serialo "Naisiø vasara" muzikantai, Dûmas ir Grûdas, grupës "Studija" bei "Tekila".

Svajûnas SABALIAUSKAS

Vienas áþymiausiø pasaulio klarnetininkø profesorius Algirdas Budrys lankësi gimtajame Radviliškio rajone, kur tarptautiniame vargonø festivalyje grojo Radviliškio Švè. Mergelës Marijos baþnyèioje. A. Budriui praëjusiais metais suteiktas Radviliškio krašto garbës pilieèio vardas.

Jurgitos RUŠKYTËS nuotr. Algirdas Budrys nepamiršta savo gimtojo Radviliškio krašto.

- Nors gimëte Vertimø kaime netoli Šeduvos, Radvilišká laikote gimtine. Kokià kertelæ Jûsø širdyje uþima Radviliškis?

- Vaikystëje daþnai su tëvais atvaþiuodavome á Radvilišká. Daug giminiø Radviliškyje gyvena. Paskutiná dešimtmetá nemaþai Radviliškyje koncertavau su "Trimitu", Valstybinës filharmonijos kvintetu, turëjau soliniø koncertø. Gimta vieta visada išskirtinë. Radviliškio rajonas – gimtasis, todël negali bûti nebrangus.

- Prieš metus Jums suteiktas Radviliškio krašto garbës pilieèio vardas. Kuo ápareigoja šis garbingas titulas?

- Tai – atsakomybë ir garbë. Dalyvauju ávairiuose renginiuose su kolegomis. Juk ir dainininkas Vytautas Juozapaitis yra Radviliškio garbës pilietis. Á Radvilišká visuomet miela atvaþiuoti, nors ir nebûèiau garbës pilieèiu.

- Maestro, kodël pasirinkote muziko kelià, o ne, tarkim, Radviliškyje populiarià geleþinkelininko?

- Šeima mëgo muzikà. Tëvelis grojo armonika, mûsø vakarus lydëdavo dainos. Pagrindiná vaidmená suvaidino dëdë Edvardas, gyvenæs Šiauliuose. Tai buvo iš karto po karo. Jis buvo aktyvus, paþangus þmogus, árengë sporto aikštynà. O man didþiausià áspûdá paliko jo parsiveþtas akordeonas. Taip pat didelæ átakà padarë mano brolis Stasys Budrys – menotyrininkas, parašæs nemaþai knygø. Jis mëgo muzikà ir buvo mano pirmasis mokytojas. Stasys mane atveþë á Kaunà, á buvusià dešimtmetæ muzikos mokyklà (dabar - J. Naujalio meno mokykla - aut. past.). Nuo èia ir prasidëjo mano menininko kelias. Taip pat didelæ átakà turëjo Baisogaloje dirbæs Urbonavièius, ákûræs kelis chorus, liaudies ansamblá. Vëliau jis dirbo kituose Lietuvos miestuose, bet jo sukurti chorai laimëdavo pirmàsias vietas. Kaune gavau puikius pagrindus, turëjau nuostabius mokytojus. Besimokydamas Kauno mokykloje, pradëjau vaþinëti á Leningradà, kur mano brolis mokësi meno akademijoje. Manimi susidomëjo ir turëjau stoti á šià akademijà, bet susidomëjau kompozicija ir atvaþiavau á Vilniø. Kai mokiausi pirmame kurse, mane pakvietë dirbti á teatrà, antrame kurse aš jau buvau Nacionalinio simfoninio orkestro solistas. Dar bûdamas studentu pradëjau koncertuoti kaip solistas su simfoniniu orkestru, "Trimito" orkestru. Apvaþinëjau visà buvusià Sovietø Sàjungà. Sukûriau filharmonijos puèiamøjø kvintetà, kuriam vadovavau dvidešimt penkerius metus. Su juo vaþinëjome po Europà ir Sovietø Sàjungà. Su ávairiais kolektyvais daug grojau ne tik Europoje, bet ir JAV. Amerikoje grojau su Naujojo Dþersio simfoniniu orkestru, Kanzaso kameriniu orkestru. Daug koncertavau su dukra, du kartus grojome Amerikoje. Per savo gyvenimà sugrojau beveik tris tûkstanèius koncertø.

- Pakalbëkime apie muzikos mokslus. Kuo skiriasi Jûsø jaunystës muzikos mokslai ir dabartiniai mokslai Muzikos ir teatro akademijoje? Tuomet niekas "nesinešiodavo" "studijø krepšeliø". Jei esi talentingas, tave pastebëdavo ir specialistai tobulindavo.

- Jau keli dešimtmeèiai vadovauju katedrai. Tie "krepšeliai" man visiškai nesuvokiami. Esu vedæs meistriškumo kursus Paryþiaus, Londono, Vienos akademijose, daugelyje Amerikos universitetø, bet niekur tokios nesàmonës nëra ir negali bûti. Atvirai sakau, jog þmogaus gabumai - labai sudëtingas dalykas. Ástojimà á akademijà negali lemti nei lietuviø kalbos, nei uþsienio kalbos ar matematikos paþymys. Jei aš nebûèiau ištaisæs gramatikos klaidø Petro Vyšniausko rašinyje, jis nebûtø ástojæs. Arba dabar geriausias Lietuvos obojininkas, áþymus pedagogas, docentas Romualdas Staškus taip pat per stojamuosius iš lietuviø kalbos gavo dvejetà. Jeigu nebûèiau susitaræs su katedros vedëja, tai Lietuva neturëtø šiø talentø. Tai vieni áþymiausiø ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio menininkø. Kai pernai ávedë šià sistemà, pats talentingiausias trombonininkas iš Klaipëdos neástojo, nors lankë kursus Šveicarijoje. O jo nepriëmë kompiuteris, suskaièiavæs balus. Daþniausiai talentingøjø muzikai kiti paþymiai bûna prastesni. Todël geriausiai pasiruošusieji neástoja. O mes net paþymiø negalime rašyti! Katedroje yra vienuolika specialybiø, o aš turiu reitinguoti kartu su teatralais, sudarau eilæ. Pagal kà sudaryti tà eilæ, kaip galima lyginti mušamuosius ir fleità su trombonu. Nesàmonë. Praëjusiais metais muzikantai su architektais konkuravo. Mûsø profesijoje daþniausiai þmonës bûna iš liaudies, iš rajonø. Kas gali mokëti 18 tûkstanèiø uþ mokslà! Katedroje yra vienas þmogus, kuris tokius pinigus gali mokëti. Bet mokantieji daþnai bûna ne patys talentingiausi. Šiemet daugiausia ástojo fleitininkø. Þinoma, jie geri, bet jø Lietuvoje nebëra kur dëti. O kur kitos specialybës? Stojo septyni trimitininkai, tik vienas gavo "krepšelá". O kiti neprastesni neástojo. Þmogus, prasimokæs 11 metø, liko "uþ borto". Jis svajoja tapti muziku, vargu, ar kitoje specialybëje pritaps. Tai jie išvaþiuoja studijuoti á uþsiená, iš kurio tikrai negráš. Pavyzdþiui, iš M. K. Èiurlionio mokyklos á uþsiená išvaþiavo pusë mokiniø. Ir kas atsitinka? Lietuvoje trûksta obojininkø. Kas bus toliau? Tai valstybinio poþiûrio problema. Tai - nusikalstama veikla. Ne specialistai to nesupranta. Nepasitikima specialistais, kurie problemà þino, tuo gyvena. Pedagogai þino, kokiø muzikantø trûksta, bet valdþia, atrodo, þino geriau. "Trimite" trûksta trimitininkø, nëra grojanèiø mušamaisiais. Labai trûksta grojanèiø kitais puèiamaisiais. Kas bus ateityje, neásivaizduoju. Daug kas galvoja, kad atvaþiuos baltarusiai, ukrainieèiai. Niekas èia nevaþiuos, jie vaþiuoja á kitas uþsienio šalis. O kaip pragyventi muzikantui, kuris, kaip ir aktorius, gauna 800 ar 1200 litø? Kaip pradëti gyvenimà? Koks uþsienietis uþ tiek dirbs? Tai – utopija. Niekas èia neatvaþiuos, o savi – išvaþiuos. Dabar griaute griaunama muzikinë mokymo sistema. Mûsø laukia sunkûs laikai.

- Kas dël tokios situacijos yra kaltas?

- Keistas poþiûris. Viskà nori spræsti viena ministerija. Baisu, kai valstybë pradeda nepasitikëti þmonëmis, specialistais. Ar aš imsiu mokyti tà, kuris yra netalentingas, ar tà, kuris turi talentà? Kai prarandi talentingà þmogø, apmaudu. Jei þmogus neturi talento menui, gali mokytis dešimtukais, talento neákrësi. Talento menui turi labai nedaug þmoniø. Nustatyta, kad šá talentà teturi pusantro procento þmonijos. Dramblá taip pat gali išmokyti šokti, bet balerina jis netaps. Tas pats ir muzikoje. Tik menininkas iš menininko menininkà gali padaryti. Bet ministerijoje bandoma viskà daryti pagal vienà kurpalá. Kai pasiklausau viceministrës, ministro kalbø... Jie negali mûsø suprasti, jie nenori mûsø suprasti. Daug problemø turi spræsti specialistai, kurie turi tarptautiná pripaþinimà. Mûsø sistema uþdaro kelius talentingiems þmonëms. Jei jie menininkai, kitose srityse nieko nepasieks. Taip þlugdomi gyvenimai. Skaudu. Kai bandome árodinëti, viskas atsimuša kaip á sienà. Pasaulis ieško talentø, jø neþlugdo. Jei prarasime muzikos kultûrà, daug kà prarasime. Japonai supranta, jog pagrindinë vertybë yra þmogus. Jie sako, kad kuo graþiau viskà darysi, tuo labiau priartësi prie dievybës. Todël japonai þmogø ir tobulina.

- Mes turime taip pat daug "talentø", kurie telešou "groja" dantimis.

- Tokie televizijos projektai - tikrosios kultûros naikinimas. Jie formuoja kitoká, paviršutiná þmogø. Tokiomis pramogomis nieko nepasieksi. Turi bûti kultûros skonis. O tai - pavojingas kelias, net ten praktiškai nëra vertybiø, tik fiziologija. Vien aistromis ir pramoga toli nenueisi.

Apie Algirdà Budrá

Klarnetininkas profesorius Algirdas Budrys - áþymus Lietuvos kultûros ir meno veikëjas, nusipelnæs pedagogas, talentingas atlikëjas, nenuilstantis šiuolaikinës lietuviø bei uþsienio kompozitoriø kûrybos propaguotojas, pasaulyje pripaþintas klarneto virtuozas. Minimas tarp 40 geriausiø pasaulio klarnetininkø 1989 metais Pamelos Weston sudarytoje knygoje "Pasauliniai klarneto virtuozai". Su A. Budrio atlikëjiška ir pedagogine veikla siejamas puèiamøjø instrumentø suklestëjimas Lietuvoje.

Uþ nuopelnus Lietuvos kultûrai ir menui profesorius A. Budrys 1999 m. apdovanotas Lietuvos Didþiojo kunigaikšèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, jam paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybës meno premija.

Tyruliø miestelá 2011 m. birþelio pabaigoje papuoš rekonstruotas kultûros namø pastatas. Já suremontuoti Radviliškio rajono savivaldybæ ápareigoja rugpjûèio pradþioje su Nacionaline mokëjimo agentûra prie Þemës ûkio ministerijos pasirašyta sutartis dël projekto "Radviliškio rajono savivaldybës Tyruliø miestelio kultûros namø pastato išorinës dalies kapitalinis remontas" ágyvendinimo.

Pasak Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriaus Vitolio Januševièiaus, pagrindinis projekto tikslas – kapitaliai suremontuoti Tyruliø miestelio kultûros namø pastato išoræ. Dabar Tyruliø kultûros namai atrodo varganai - pastatas, statytas 1953 metais, nuo to laiko dar në karto nebuvo remontuotas. Sienos – keliø spalvø, sutrûkinëjusios, nëra lietvamzdþiø, o lietaus vanduo, patekæs á sutrûkinëjusias sienas, jas gadina. Nudëvëti, supleišëjæ paradiniai laiptai kelia grësmæ kultûros namø lankytojø saugumui, pro likusius tris senus supelijusius lango rëmus á patalpas sunkiasi vanduo. Ágyvendinus projektà bus árengi lietvamzdþiai, rekonstruoti pastato paradiniai laiptai, išlygintos ir nutinkuotos sienos, plastikiniais langais pakeisti seni sulûþæ mediniai langø rëmai.

ES lëšos, skiriamos projektams ágyvendinti, padeda Radviliškio rajono savivaldybei spræsti kultûros ir laisvalaikio infrastruktûros kaimo vietovëse finansavimo problemà. Tikimasi, kad atnaujinti kultûros namai Tyruliuose taps bendruomenës susibûrimo vieta, o atnaujintas jø fasadas dþiugins tyruliškius.

Projektas "Radviliškio rajono savivaldybës Tyruliø miestelio kultûros namø pastato išorinës dalies kapitalinis remontas" ágyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plëtros 2007–2013 metø programos priemonæ "Kaimo atnaujinimas ir plëtra". Tyruliø miestelio kultûros namø išorës kapitalinio remonto projekto vertë – 260 851 litas (paramos lëšos – 178 665 litai, Þemës ûkio ministerijos biudþeto lëšos – 37 520 litø, projekto vykdytojo (Radviliškio rajono savivaldybës) lëšos (nekilnojamuoju turtu) – 44 666 litai).

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Nuo pirmadienio prie Radviliškio kultûros centro net trylika menininkø kuria medines skulptûras. Rugpjûèio 16-àjà prasidëjo treèiasis tarptautinis tautodailininkø pleneras, kurá organizuoja Radviliškio kultûros centras.

"Šiauliai plius" archyvo nuotr. Jelena Lialina, Vladimir Almanov ir Jevgenij Pticin Radviliškio Karþygiø alëjoje kuria Vytauto Didþiojo skulptûrà.

Plenero dalyviai per dešimt dienø ákurs Radviliškyje Karþygiø alëjà. Pasak Radviliškio kultûros centro vadovo Romualdo Juzukonio, tarptautinis medþio droþëjø ir kalviø pleneras "Karþygiø alëja" skirtas Þalgirio mûšio 600-osioms metinëms paminëti. Šiais metais gavus paramà iš Lietuvos Respublikos kultûros ministerijos Kultûros rëmimo fondo, Radviliškio rajono savivaldybës bei kitø rëmëjø, plenere kuria daugiau dalyviø.

Karþygiø alëja bus ákurta centriniame Radviliškio kultûros ir poilsio parke. "Radviliškieèiai taip pat gali prisidëti - gali atnešti plenero dalyviams atsigerti, pakviesti pavalgyti cepelinø, iškepti pyragà. Turtingesni þmonës gali tapti vienos ar kitos skulptûros fundatoriais. Kaip tai padaryti? Tiesiog sumokëti patikusios skulptûros autoriui honorarà. Fundatoriumi gali tapti partija, pavienis þmogus, ámonë.

Plenere sveèiai iš Sergijavo Posado kuria skulptûrà, kurioje bus pavaizduotas Vytautà Didysis. "Vytautà kuriame tryse. Ir pirmà kartà kuriame tokio dydþios kulptûrà. Tai mums didelis iššûkis, bet tikimës su juo susidoroti", - sako Jelena Lialina.

Jelenos kolegos Jevgenij Pticin ir Vladimir Almanov sako, jog patys pasirinko kurti Vytauto Didþiojo skulptûrà. Sveèiai rinkosi medþiagà, stengësi kuo daugiau suþinoti apie Lietuvos kunigaikštá, kad jis skulptûroje bûtø atpaþástamas.

Visi trys menininkai iš Rusijos dirba tame paèiame dailës ir pramonës technikume.

Radviliškyje skulptûras kuria Pticyn Jevgenyj (Rusija), Lialina Jelena (Rusija), Almanov Vladimir (Rusija), Oleg Vikenteviè (Baltarusija), Aivars Magnone (Latvija), Juris Vitols (Latvija), Edvardas Bielokopitovas (Lietuva), Titas Eduardas (Lietuva), Špukas Stanislovas (Lietuva), Malinauskas Giedrius (Lietuva), Gaubas Edmundas (Lietuva), Arbušauskas Eugenijus (Lietuva) ir Raimondas Matulaitis (Lietuva).

Radviliškyje kuriamas dokumentinis filmas apie 1919 metø kovas su bermontininkais. Nuotraukoje - Kleboniškiø liaudies buities muziejuje filmuojami epizodai apie bermontininkø plëšikavimus. Alvydo TAMOŠIÛNO nuotr.

Eligija ZOLTNERIENË

Šiaulënø kapiniø koplyèia ir Kleboniškiø malûnas turi bûti sutvarkyti iki 2011 metø gruodþio pabaigos. Tokia data yra numatyta sutartyse dël šiø objektø renovacijos, kurias Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius pasirašë Vilniuje kartu su Nacionalinës mokëjimo agentûros prie Þemës ûkio ministerijos atstovais.

"Simboliška, kad sutartis dël koplyèios rekonstrukcijos pasirašyta 2010 metais. Šiemet sukanka 160 metø, kai ji pastatyta", - apie prasidedanèiø darbø ir Šiaulënø kapiniø koplyèios jubiliejaus sutapimà kalbëjo administracijos direktorius. Kleboniškiø malûnas taip pat nebeatlaiko laiko poveikio: seniau muziejaus lankytojams buvo gyvai demonstruojamas miltø malimo procesas, dabar to jau senokai lankytojai nebesulaukia. Baiminamasi, kad seni árenginiai ir sienos nebeatlaikys.

Šiaulënø kapinëse stovinti romantizmo epochos ryškiø neorenesanso bruoþø Šemetø koplyèia-mauzoliejus 1981 m., architektûros istorikui V. Levandauskui pasiûlius, buvo árašyta á vietinës reikšmës architektûros paminklø sàrašà. Koplyèia pastatyta 1850 metais Šiauliø pavieto maršalkos, Diktariškiø dvaro savininko Juozapo Šemetos lëšomis. Tai Šemetø giminës mauzoliejus.

Šiuo metu koplyèia labai prastos bûklës, nors nepriklausomybës metais jau buvo kartà tvarkyta. Kultûros vertybiø apsaugos departamento ir Radviliškio rajono savivaldybës lëšomis buvo sutvarkytas koplyèios stogas ir pastogës cokolis. Dabar koplyèia bus restauruojama iš pagrindø: atkuriamas vidus, tvarkomos durys, langai. Restauracijos metu tikimasi atkurti kuo labiau autentiškà koplyèios vidaus ir išorës vaizdà. Sutvarkytoje koplyèioje planuojama árengti Šiaulënø kapiniø senøjø kryþiø ekspozicijà.

Kleboniškiø kaimo vëjo malûnas pastatytas 1884 metais malûnø meistro Šiaulinskio. Malûnas - medinis, aštuonkampis, kepurinës konstrukcijos - olandiško tipo su lauko akmenø pamatais.

Malûnas priklausë daug kam, bet paskutinio malûnininko Pranciškaus Zenkevièiaus našlë perdavë já 1989 metais pradëtam kurti Daugyvenës kultûros istorijos muziejui-draustiniui. Sàlyga - kad malûnas bûtø tvarkomas, priþiûrimas. 1971 metais Kleboniškiø malûnas buvo árašytas á vietinës reikšmës architektûros paminklø sàrašà, o 1997 metais - á Lietuvos Respublikos nekilnojamø kultûros vertybiø sàrašà.

Kleboniškiø malûnas - vienas ilgiausiai veikusiø vëjo malûnø. 1996-1998 metais atlikus remontà, veikë sukamas vëjo, bet uraganui nulauþus sparnus vël neveikia. Tikimasi, kad restauravus malûnà Kleboniškiø liaudies buities muziejus pritrauks daugiau lankytojø, juk ádomu pamatyti veikiantá malûnà, susipaþinti su senuoju miltø malimo procesu.

Projektai "Radviliškio rajono savivaldybës Šiaulënø miestelio kapiniø koplyèios rekonstravimas ir tvarkybos darbai" ir "Radviliškio rajono savivaldybës Kleboniškio kaimo vëjo malûno pritaikymas ir tvarkybos darbai" ágyvendinami pagal Lietuvos kaimo plëtros 2007-2013 metø programos priemonæ "Kaimo atnaujinimas ir plëtra".

Viso Šiaulënø koplyèios rekonstrukcijos projekto vertë - 1 008 199 litø (paramos lëšos - 690 547 litø, Þemës ûkio ministerijos biudþeto lëšos - 145 015 litø, projekto vykdytojo (Radviliškio rajono savivaldybës) lëšos (nekilnojamuoju turtu) - 172 637 litai).

Viso Kleboniškiø vëjo malûno rekonstrukcijos projekto vertë - 963 599 litai (paramos lëšos - 660 000 litai, Þemës ûkio ministerijos biudþeto lëšos - 138 599 litai, projekto vykdytojo (Radviliškio rajono savivaldybës) lëšos (nekilnojamuoju turtu) - 165 000 litø).

Radviliškio lokomotyvø depas šventë 140 metø jubiliejø. Radviliškieèiø geleþinkelininkø pasveikinti susirinko daug garbingø sveèiø: susisiekimo viceministras Arûnas Štaras, AB "Lietuvos geleþinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka, Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Salamakinas, Radviliškio miesto meras Antanas Èepononis ir kiti.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis "Lietuvos geleþinkeliø" generaliniam direktoriui Stasiui Dailydkai áteikë Radviliškio rajono savivaldybës mero padëkos þenklà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Renginio sveèiai apsilankë lokomotyvø parke, apþiûrëjo cechà, depo teritorijà, bëginá autobusà, vaþinëjantá maršrutu Radviliškis-Kaunas, uþlipo ant geleþinkelio tilto, prie lokomotyvø depo administracinio pastato garbingai sukakèiai atminti pasodino àþuoliukà. Susirinkusiuosius á iškilmingo minëjimo pradþià lokomotyvø ceche pakvietë traukinio garsinis signalas.

Depo viršininkas A. Jasmonas pasidþiaugë, kad nuo 1870 metø, kai depas pradëjo veikti, daug kas pasikeitë: "Tada tebuvo vos šeši garveþiai. Šiuo metu parke 125 lokomotyvai, iš kuriø - 41 modernizuotas ir 11 remotorizuotø. Lokomotyvø parko paþiba - 34 galingi prekiniai šilumveþiai "Siemens" ER20 CF."

Šventëje pagerbti geriausi depo darbuotojai. Susisiekimo viceministras Arûnas Štaras Garbës geleþinkelininko þenklelius áteikë buvusiam ilgameèiui depo viršininkui Eduardui Chodosovskiui ir šilumveþio mašinistui Skirmantui Narkevièiui.

Susisiekimo ministerijos padëkos raštai áteikti vyriausiajai buhalterei Natalijai Isaj, šilumveþio mašinistui Albertui Uldukiui, riedmenø remonto Klaipëdos cecho šaltkalviui Vaciui Sungailai.

AB "Lietuvos geleþinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka padëkos raštus áteikë šaltkalviui Vladimirui Kyšovui, šilumveþio mašinistui Pavelui Volkovui, Ekonomikos skyriaus viršininkei Liubovei Dolþikovai, Bugeniø cecho šilumveþio mašinistui Petrui Èesnauskui, II kategorijos technikei Bronislavai Kavaliauskienei, vyresniajai inþinierei normuotojai Reginai Sadauskienei, dyzelinio traukinio mašinistui Romualdui Deimantui Vrubliauskui, suvirintojui Algimantui Deikui.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis AB "Lietuvos geleþinkeliai" generaliniam direktoriui Stasiui Dailydkai uþ svarø indëlá kuriant Radviliškio rajono gyventojø ekonominæ gerovæ áteikë Radviliškio rajono savivaldybës mero padëkos þenklà, Andrejui Jasmanui, AB "Lietuvos geleþinkeliai" Kroviniø veþimo direkcijos Radviliškio lokomotyvø depo viršininkui, padëkojo uþ išskirtinius pasiekimus profesinëje srityje ir áteikë padëkos raštà.

Radviliškio lokomotyvø depo pagrindinës veiklos darbà apibûdina du rodikliai - traukiniø darbo apimtis ir remonto programos vykdymas. 2009 metø vidutinis lokomotyvø paros našumas sudarë 1346,7 tûkstanèio kilometrø bruto, o vidutinë lokomotyvø paros rida - 549,7 kilometro.

Radviliškio lokomotyvø depas susideda iš trijø cechø: Radviliškio, Klaipëdos ir Bugeniø. Šiuo metu depe dirba 661 darbuotojas. Lokomotyvø brigados - 346 þmonës, iš kuriø Radviliškio ceche - 240, Klaipëdos ceche - 77, Bugeniø ceche - 29. Riedmenø remonto šaltkalviø - 126: Radviliškio ceche - 108, Klaipëdos - 15, Bugeniø - 3. Administracijà sudaro 6,8 procento darbuotojø.

"Šiauliai plius" informacija

Eligija ZOLTNERIENË

Radviliškio diabeto klubas "Likimas" á Radvilišká sukvietë diabetu serganèius þmones iš aštuoniø rajonø. Plungës, Kelmës, Radviliškio, Jonavos, Maþeikiø, Pakruojo, Pasvalio ir Tauragës rajonø diabeto klubø nariai suvaþiavo á Radvilišká pabendrauti, pasidalyti dþiaugsmais ir rûpesèiais su šia klastinga liga serganèiais likimo broliais.

Radviliškyje susitiko diabeto klubø nariai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Susirinkusiuosius prisistatyti ragino renginio vedëjai Kelmës diabeto klubo atstovai Justinas ir Mikasë Geltonkasë (Tauragës diabeto klubo pirmininkë Larisa Rarovskaja). Iš visos Lietuvos suvaþiavæ þmonës pristatë savo programas: vieni eilëmis, kiti energingomis skanduotëmis apsakë diabetu serganèio þmogaus kasdienybæ ir problemas, treti susirinkusiuosius dþiugino dainomis, dalyvavo šaškiø, šachmatø, smiginio ir baudiniø metimo rungtyse. Diabetu sergantys þmonës nepamiršo išëjusiøjø, nuo šios klastingos ligos mirusiø klubø nariø. Jie pagerbti tylos minute.

"Tokie susitikimai – tradicija. Diabeto klubø nariai vieni pas kitus á sveèius vaþiuoja jau dešimt metø. Dþiaugiuosi, kad šiemet ekonominis sunkmetis nesutrukdë susitikti, ir dëkoju uþ paramà Radviliškio rajono savivaldybei", – šventës pradþioje kalbëjo Radviliškio diabeto klubo pirmininkë Leokadija Veseckienë.

Jonas Povilaitis, Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas, palinkëjo entuziazmo ir energijos, sveikatos ir palaikymo iš artimøjø. Jis paragino susirinkusiuosius smagiai praleisti laikà ir nors trumpam pamiršti ligà.

Vida Augustinienë, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentë, pastebëjo, kad diabetu sergantiems þmonëms vis dar reikia árodinëti, kad jie – tokie pat þmonës, kad jie gyvena visavertá gyvenimà. Ji palinkëjo visiems mëgautis gyvenimu.

Radviliškio rajone lankësi Lietuvos Respublikos garbës konsulø iš Europos, Azijos, Šiaurës ir Pietø Amerikos grupë.

Lietuvos garbës konsulai iš Europos, Azijos, Šiaurës ir Pietø Amerikos apsilankë Burbiškio dvare. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Jiems Burbiškio dvare buvo pristatyta Radviliškio rajono savivaldybë, verslo, investavimo galimybës joje. Sveèiai susipaþino su dvaro istorija, ádomiausiais jo kampeliais, apþiûrëjo dvaro ledainëje atidarytà droþëjo Vytauto Ulevièiaus medþio skulptûrø parodà "Maþojo medþio plastika". Konsulai buvo suþavëti puikiai tvarkomu dvaro parku, atnaujintais dvaro pastatais, juose eksponuojamomis parodomis.

Folkloro ansamblis "Aidija" sveèiams pristatë lietuviø liaudies dainø ir šokiø. Nors diena buvo labai karšta, konsulai noriai mokësi šokti lietuviø liaudies šokius.

Lietuvos garbës konsulai prieš viešnagæ Radviliškyje lankësi Šiauliuose, Ch. Frenkelio rûmuose, Kryþiø kalne, apþiûrëjo Šiauliø oro uostà, domëjosi UAB "Rûta", UAB "Gubernija" veikla, susipaþino su Šiauliø socialine ir ekonomine aplinka.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybës delegacija, vadovaujama rajono mero Antano Èepononio, Gratangeno savivaldybës (Norvegijos Karalystë) merës Evos Ottesen kvietimu viešëjo Gratangeno savivaldybëje, Norvegijos pakranèiø laivybos šventëje.

Pasivaikšèiojimas po Gratangeno senøjø amatø mugæ. Iš kairës: Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, Gratangeno savivaldybës merë Eva Ottesen, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëjo pavaduotoja Irma Krinickaitë ir Skanlando savivaldybës meras Sveinas Bergas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Norvegijos pakranèiø laivybos šventë prasidëjo spalvinga 100 mediniø laivø iš visos Norvegijos regata Norvegijos fiorde. Joje galimybæ dalyvauti turëjo Radviliškio rajono savivaldybës delegacija.

Paskelbusi šventës atidarymà, Gratangeno savivaldybës merë Eva Ottesen pasveikino visus regatos ir šventës dalyvius, pristatë Radviliškio rajono savivaldybës delegacijà ir pasidþiaugë sëkmingu Radviliškio rajono ir Gratangeno savivaldybiø bendradarbiavimu.

Radviliškio rajono savivaldybës delegacija vizito metu taip pat susitiko su kaimyninës Skanlando savivaldybës meru Sveinu Bergu (Svein Berg) ir savivaldybës kultûros specialistais bei aptarë bendradarbiavimo galimybes.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis Gratangeno ir Skanlando savivaldybiø vadovams áteikë kvietimus atvykti á Radviliškio miesto šventæ, aptarë bendradarbiavimo sutarèiø pasirašymo, bendrø projektø kultûros, sporto, švietimo, sveikatos apsaugos, savivaldos, jaunimo, turizmo ir kitose srityse ágyvendinimo galimybes.

Neišdildomus áspûdþius radviliškieèiams paliko lankymasis senøjø amatø mugëje, plaukiojimas Gratangeno fiorde, jûrinë þvejyba, lankymasis vikingø ir kitø senøjø valèiø bei laivø muziejuje, pietûs vadinamojoje Maþojoje Jamaikoje prie garsiausio Švedijos menininko Kalo Ornemarko (Calle Ornemark) paminklo – Kapitono Morgano suduþusio laivo, padovanoto Gratangeno savivaldybei.

"Šiauliai plius" informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

"Šiauliai plius" prieš dvi savaites kreipësi á savo skaitytojus, kurie galëtø pasidalyti prisiminimais apie legendomis apipintà Radviliškio "Raudonàjá restoranà". Sulaukëme skambuèiø, þmonës pasakojo jiems þinomas istorijos nuotrupas. Šiaulietis filokartistas Petras Kaminskas parodë savo kolekcijoje turimus atvirukus, kuriuose "Raudonasis restoranas" áamþintas Pirmojo pasaulinio karo metais.

Filokartisto Petro Kaminsko kolekcijoje tûkstanèiai istoriniø Lietuvos vaizdø. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Kai­rë­je – Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais fo­tog­ra­fuo­tas „Rau­do­na­sis res­to­ra­nas“. At­vi­ru­kas iš­leis­tas Vo­kie­ti­jo­je. At­vi­ru­ke apaèioje Rad­vi­liš­kio vaiz­das ta­po Kel­mës vaiz­du. Sauliaus JANKAUSKO reprodukcijos.

Áamþintas atvirukuose

Pirmojo pasaulinio karo metais dabartinë Vasario 16-osios gatvë vadinosi Stoties gatve. Joje iki šiol tebestovi "Raudonasis restoranas". P. Kaminsko turimomis þiniomis, "Raudonojo restorano" interjeras buvæs standartinis anø laikø: dideli mediniai stalai, këdës ir suolai, apšvietimas – þibalinës lempos.

Pasak pono Petro, netoli buvo ásikûræs turgus, todël produktø buvæs nemaþas pasirinkimas, o restorano "gaspadinë" demonstravusi savo išmintá ir gebëjimus.

Pasak P. Kaminsko, reikia tik dëkoti vokieèiø fotografams, kad jie Pirmojo pasaulinio karo metais fiksuodavo vaizdus, kuriuose áamþinti ne tik Radviliškio Lietuvos vaizdai. Tiesa, kai kur ásiveldavo klaidø, pavyzdþiui, Radviliškio vaizdas tapdavo Kelmës vaizdu, o Šiauliai - kitu miestu. Bet, pasak filokartisto, tokiø klaidø nëra daug, tad jos, prabëgus metams, tampa vertybe.

P. Kaminsko kolekcijoje net šeši skirtingi "Raudonojo restorano" atvirukai, išleisti 1915-1917 metais. Filokartistas turëjo ir restorano vidaus nuotraukà, bet ji kolekcijoje neišliko. P. Kaminskas didþiuojasi, kad jo kolekcijoje yra apie 150 Radviliškio vaizdø. Daugelis pastatø teliko fotografijose ar atvirukuose, nes juos sunaikino karai ar miesto modernizavimo darbai.

Filokartistas mielai leido naudoti savo kolekcijos atvirukus, tad ir ateityje "Šiauliai plius" puslapyje apie Radvilišká bus galima pamatyti, kaip Radviliškis atrodë prieš daugybæ metø.

Ásikurs muziejus?

Kam priklausë "Raudonasis restoranas", kol kas galima tik spëti, nëra tiksliø duomenø. Manoma, kad jis priklausë þydø šeimai.

Restorano išorë pasikeitë po Pirmojo pasaulinio karo: buvo pristatytas antrasis aukštas, kuriame ásikûrë maþas viešbutukas, ávesta elektra. Kai kurie þmonës pasakoja, kad restorano sienos buvo "išmuštos" raudona medþiaga. Virtuvë garsëjo itin gardþiais patiekalais. Antrojo pasaulinio karo metais, pasak liudininkø, šiame restorane itin mëgo lankytis vokieèiø karininkai.

Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos vedëja Aldona Januševièienë turi svajonæ buvusiame restorane ákurti Radviliškio kraštotyros muziejø, juolab kad buvusio restorano pirmo aukšto patalpos tušèios.

Simonas GRINEVIÈIUS

Praëjusá sekmadiená 28 stovyklautojai atvyko á Kleboniškiø pušynà (Daugyvenës istorijos muziejaus-draustinio teritorijà) poilsiauti etnokultûrinëje stovykloje po atviru dangumi "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë". Šiandien stovyklautojai išvyksta namo.

Stovyklautojai dalyvavo ekspedicijoje "Malûnø keliu". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Stovykloje, kuri organizuota antrà kartà, vaikai mokësi liaudies amatø, klausësi senøjø pasakojimø, lankë išlikusio paveldo objektus. Stovyklautojai pasakojo, jog jiems itin patiko stovyklos programa. O maþieji prisipaþino, jog jiems smagiausia buvo maudytis - dienos dþiuginu puikiu oru.

Vaikai dalyvavo daugybëje edukaciniø programø: "Senoliø maitinimosi paproèiai", "Vaistingosios þolës, jø savybës, praktinis panaudojimas", "Sûrio gamyba", o taip pat Arûno Stonkaus "perkusijø" vakare, susitiko su þolininkëmis Jadvyga Balvoèiûte ir Adele Karaliûnaite.

Stovyklautojai dalyvavo amatø dirbtuvëse, mokësi megzti kojinës, riešinës, domëjosi juostø pynimu, kalvyste ir droþyba, molio lipdymu, vilnos vëlimu.

Vaikus aplankë Radviliškio miesto kultûros centro folkloro kolektyvas "Aidija" ir kapela "Radvija". Stovyklautojai susitiko su grafologu ir tarologu Leopoldu Malinausku o taip pat ir su Šeduvos "baba" Emilija Brajinskiene.

Viena stovyklos vadoviø Radviliškio kultûros centro vadovo pavaduotoja Jolanta Kvedarienë su vaikais dalyvavo ekspedicijoje "Malûnø kelias". "Nëra daug surinktos informacijos apie Radviliškio malûnus. Rajone - 9 malûnai iš 76 esanèiø Lietuvoje. Todël sugalvojome nueiti "Malûnu keliu" ir juos apþiûrëti. Atradome þmoniø, kurie išsamiau galëjo papasakoti apie šiuos malûnus", - "Šiauliai plius" sakë J. Kvedarienë.

Vaikams didelá áspûdá paliko Radviliškyje stovintis malûnas, prie kurio vyko istoriniai mûšiai su bermontininkais. Stovyklautojus sudomino ir Vaskonyse stovintis stiebinis malûnas. Tokie malûnai, pasak J. Kvedarienës, itin reti Lietuvoje - jie sukasi patys, o ne malûno "kepurë". Vienintelis Paeþeriø malûnas turi vienà išlikusá sparnà, visi kiti išlikæ malûnai sparnø nebeturi.

"Šákart keliavome su vaikais. Tikiuosi, kad parengsime maršrutà "Malûnø kelias", kuriuo galëtø keliauti ne tik Radviliškio gyventojai, bet ir turistai, atvykstantys á mûsø rajonà. Nusibrëþëme linijà ir pamatëme, kad nesudëtinga nuþingsniuoti nuo pirmojo iki paskutiniojo malûno per visà rajonà", - sako Radviliškio rajono kultûros centro vadovo pavaduotoja.

Radviliškio miesto kultûros centro folkloro ansamblio "Aidija" vadovë ir "vyriausioji stovyklos mama" Angelë Virgailienë sakë, jog šiais metais stovykloje dalyvavo 28 vaikai. Dalis jø á stovyklà atvaþiavo jau antràkart. Pasak A. Virgailienës, vaikai itin þingeidûs ir nepavargstantys, nors kasdien vyko daug uþsiëmimø ir renginiø.

"Baigiamajam vakarui parengëme spektakliukà pagal šio krašto apsakymà. Já mums papasakojo Šeduvos "baba". Tai pasakojimas apie šv. Petro ir Dievulio išdaigas, kaip šv. Petras nukapojo galvas jaunikaièiams, tarp kuriø buvo ir velniø. Þodis "etno" vaikus gàsdina, kol su etnokultûra nesusiduria. Jiems patinka þaisti senovinius þaidimus: tinkliná su keptuvëmis, "Vilkas ir zuikis", "Treèias bëga". Jei vaikas bus imlus, jam viskas patiks", - mano ponia Angelë.

Stovyklautoja Vaiva, paklausta apie stovyklà, atsakë "labai faina". Mergaitei labiausiai patiko maudytis ir gaminti kaukes. Stovyklautojos Urtë ir Neringa taip pat antrino Vaivai, kad stovykloje "laaaaabai smagu". "Norëtume bent tris kartus per dienà maudytis. Tikrai rekomenduosime klasës draugams kitais metais atvaþiuoti á šià stovyklà", - sakë mergaitës.

Šiaulietë Agnë, viena vyriausiø stovyklautojø, sakë atvaþiavusi, nes patiko stovyklos idëja. "Labai retai vaikams siûlomi senieji amatai. Þinojau, kad vidutinis amþius bus trylika metø, bet atvaþiavau ir në kiek nenusivyliau", - sakë mergina.

Visi kalbinti vaikai dþiaugësi stovykla, gyrë stovyklos vadovus. Šie sakë tiká, jog ir kitais metais vyks etnokultûrinë stovykla.

Šiemet šià kultûrininkø idëjà palaikë Kultûros ministerijos Kultûros rëmimo fondas, Radviliškio rajono savivaldybë, rajono ûkininkai.

Simonas GRINEVIÈIUS

Liepos 19–25 dienomis prie Šeduvos gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriaus pastato plazdëjo Šeimos labdaros ir paramos fondo vëliava, skelbusi apie organizuojamà stovyklà Radviliškio rajono socialiai remtiniems vaikams. Šeimos labdaros ir paramos fondas, gavæs finansavimà iš VšÁ "OSFL PROJEKTAI", organizavo savaitës trukmës stovyklà trisdešimèiai 7–12 metø vaikø iš visø Radviliškio rajono seniûnijø.

Stovyklautojø laukë áspûdinga kelionë á Vilniø. Vaikams kelionæ primins ir fotografija prie Prezidentûros.

Šeimos labdaros ir paramos fondas, ágyvendindamas projektà "Socialinës atskirties maþinimas Radviliškio rajone", siekë suteikti socialiai paþeidþiamiems vaikams bûtinà paramà. Stovykloje vaikai bendravo su ádomiais þmonëmis, turiningai ir aktyviai leido laikà, dalyvavo ávairiuose kultûros ir sporto renginiuose. Fondas siekë, kad poilsio stovyklos metu vaikø laisvalaikis bûtø kuo ádomesnis ir turiningesnis, kad Radviliškio rajone gyvenantys skurdþiai besiverèianèiø ir socialiai remtinø šeimø vaikai turëtø galimybæ tobulintis ir tobulëti bei atskleisti savo gebëjimus.

Pirmàjà stovyklos dienà Radviliškio rajono seniûnai vaikuèius bei jø tëvelius atveþë á Šeduvos gimnazijà. Stovyklautojai ásikûrë bendrabuèio treèiojo aukšto kambariuose, išsirinko kambariø vadovus ir suguþëjo á stovyklos atidarymo šventæ. Aikštëje prie Šeduvos gimnazijoje vaikams, jø tëveliams ir seniûnams buvo pristatyti stovyklos vadovai – rajono meras Antanas Èepononis, Nijolë Èepononienë, Andþelika Barèkienë, Rita Pranë Vilimaitë, Laura Paulauskaitë ir Irma Krinickaitë. Stovyklautojai susipaþino su stovyklos programa ir taisyklëmis. Vaikams buvo áteiktos kortelës su jose árašytais vardais, kad lengviau ásimintø stovyklos draugus. Laukë ir graudus atsisveikinimas su tëveliais, nes daugumai vaikø ši stovykla – pirmoji proga savaitei išvykti iš namø.

Po vakarienës maþieji stovyklautojai, lydimi vadovø, aplankë þymiausias Šeduvos miesto vietas: lankësi Prisikëlimo aikštëje, Šv. Kryþiaus Atradimo baþnyèioje diskutavo su klebonu Tomu Kedušiu, Šeduvos miesto seniûnas Kostas Doèkus pristatë seniûnijos veiklà ir patalpas.

Antràjà dienà stovyklautojai vyko á Radviliškio rajono savivaldybæ, kur Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis supaþindino maþuosius su Savivaldybës ir administracijos veikla, nuvedë á Didþiàjà ir Maþàjà savivaldybës sales, Civilinës metrikacijos skyriø. Vëliau stovyklautojai lankësi Radviliškio rajono savivaldybës viešojoje bibliotekoje. Viešosios bibliotekos darbuotojos Konferencijø salëje vaikams parodë lëliø spektaklá, papasakojo apie bibliotekos veiklà. Vaikai su dþiaugsmu vartë naujausias knygeles Vaikø literatûros skyriuje, þaidë þaislotekoje. Viešosios bibliotekos direktorë Aldona Januševièienë kiekvienam stovyklautojui áteikë po spalvinimo ar pasakø knygelæ.

Puikiai praleidæ laikà Viešojoje bibliotekoje ir apþiûrëjæ prie Radviliškio geleþinkelio stoties pastatytà istoriná garveþá, vaikai lankësi Radviliškio miesto kultûros ir poilsio parke, kur Radviliškio miesto kultûros centro darbuotojai juos nemokamai supo atrakcionuose.

Po vakarienës Šeduvos gimnazijos parke vaikai susitiko su etnografe Emilija Brajinskiene, kuri vaikams papasakojo ádomiausiø istorijø apie Šeduvos miesto ákûrimà, senuosius lietuviø paproèius, išmokë ávairiausiø þaidimø.

Rytà stovyklautojø laukë ankstyvi pusryèiai ir áspûdinga ekskursija á Vilniø, Trakus ir Kernavæ. Ekskursijos metu vaikai lankësi Vilniaus Arkikatedroje, kopë á Aukštutinæ pilá apþiûrëti Gedimino bokštà, pamatë Vilniaus universitetà, Prezidentûrà, kilo á Vilniaus televizijos bokštà pasigroþëti sostinës panorama. Vëliau grupë keliavo á Trakus, kur apþiûrëjo Maironio apdainuotà Trakø pilá ir pietavo vietos restorane. Po pietø stovyklautojai vaþiavo á Kernavæ: apþiûrëjo Švè. Mergelës Marijos Škaplierinës baþnyèià, paminklà Geleþiniam vilkui, lankësi Kernavës piliakalniuose.

Ketvirtàjà stovyklos dienà stovyklautojai lankësi Radviliškio sporto arenoje, kur þaidë krepšiná, vyko á Joniškio rajonà apþiûrëti Jojimo sporto klubo "Audruvis" ákurto elnyno, gráþdami uþsuko á Kryþiø kalnà.

Šeduvos gimnazijoje stovyklautojai, lydimi rajono mero Antano Èepononio, išëjo á naktiná þygá: pësèiomis keliavo á Raudondvará. Salikalnyje Pakalniškiø seniûnijos pavaduotojos, pavaduojanèios seniûnà, Nijolës Þilvytienës iniciatyva buvo uþkurtas didþiulis lauþas ir paruošti uþkandþiai naktipieèiams. Bendrabutá stovyklautojai pasiekë tik vidurnaktá.

Vaikai taip pat aplankë Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškiø kaimo buities ekspozicijà. Lydimi ekspozicijos vedëjos Genutës Prascevièienës, apþiûrëjo senàsias klëtis ir klojimus, lankësi koplytstulpiø ir senoviniø traktoriø parodose. Vëliau susitiko su Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniàja specialiste nepilnameèiø reikalø) Ilona Sernoviene ir specialistu Raimondu Senuliu, kurie ne tik papasakojo apie nepilnameèiø nusikalstamumà bei jo prevencijà, bet ir padovanojo vaikams stalo þaidimà bei atšvaitø.

Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos narës visiems stovyklautojams áteikë paþymëjimus, atminimo dovanas ir albumus su graþiausiomis stovyklautojø nuotraukomis.		Maþuosius stovyklautojus aplankë stovyklos vadovas, Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis (centre) ir Šeduvos miesto seniûnas Kostas Doèkus. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Atsisveikinæ su policijos darbuotojais, visi stovyklautojai dalyvavo piešiniø konkurse "Aš myliu Lietuvà", kuriame turëjo nupiešti graþiausias aplankytas vietas. Vëliau vaikai autobusu išvyko á Radviliškio rajono Pakalniškiø pagrindinæ mokyklà, kur vyko sporto šventë, o mokyklos direktorius Saulius Èepaitis organizavo kvadrato, krepšinio ir smiginio varþybas bei apdovanojo visas komandas saldumynais.

Vëliau stovyklautojai aplankë Raudondvario þirgynà, kur suþinojo, kaip balnoti þirgus, jodinëjosi poniais.

Socialiai remtinø šeimø vaikai keliavo á Klaipëdà, lankësi Lietuvos jûrø muziejuje, stebëjo delfinø pasirodymà, apþiûrëjo renovuotà Smiltynës perkëlà.

Paskutinæ stovyklos dinà vaikai surengë piešiniø parodà, vëliau su choreografe Valerija Jurgauskiene repetavo šokius, išmoktas skanduotes bei daineles.

Á stovyklos uþdarymo šventæ atvykusiems maþøjø tëveliams, seniûnams bei projekto rëmëjams vaikai parodë savo piešinius, pašoko, padainavo.

Šeimos labdaros ir paramos fondo valdybos narës Andþelika Barèkienë, Nijolë Èepononienë ir Irma Krinickaitë visiems stovyklautojams áteikë paþymëjimus, marškinëlius, uþrašø knygutes, rašiklius ir albumus su graþiausiomis stovyklautojø nuotraukomis. Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis ašarojantiems maþiesiems stovyklautojams paþadëjo, kad tokio pobûdþio stovykla bus surengta ir kitais metais.

Tarpukariu Radviliškyje veikë "Raudonas restoranas" (o gal jis turëjo kità pavadinimà?). Šá pastatà iki šiol radviliškieèiai taip ir vadina. Bet nëra išlikusios istorinës medþiagos: kam jis priklausë, kaip atrodë interjeras, kokius valgius gamino, koks buvo firminis patiekalas?

Šis pastatas iki šiol vadinamas "Raudonuoju restoranu". Gal þinote jo istorijà? Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

"Šiauliai plius" prašo pasidalyti atsiminimais. Rašykite ir skambinkite, jei turite nors ir maþiausiai informacijos. O gal šeimos archyve yra išlikusi anuomeèio restorano nuotrauka? Nuotraukas priþadame gràþinti, o atsiminimø autoriø laukia atminimo dovanëlës.

Jûsø atsiminimø laukiame adresu: "Šiauliai plius", atsiminimai apie "Raudonà restoranà" Tilþës g.74, LT-78140, Šiauliai. El. p. siauliaiplius@splius.lt ., tel. 8~652 01 654. Jei norite, galime atvaþiuoti ir uþrašyti Jûsø atsiminimus.

"Šiauliai plius" inf.

Visus, besidominèius liaudies menu, šokiu, tradicijomis ir amatais, kvieèiame liepos 25–30 dienomis á Kleboniškiø pušynà (Daugyvenës istorijos muziejaus-draustinio teritorijà) praleisti laiko etnokultûrinëje stovykloje po atviru dangumi "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë".

Jau antrus metus Radviliškio miesto kultûros centro darbuotojai entuziastingai nukreipia savo veiklà senoliø paproèiams ir tradicijoms puoselëti, liaudies menui gaivinti, prasmingam laikui su jaunimu praleisti. Visa tai patraukliai ir ádomiai pristatoma etnokultûrinëje stovykloje. Šiemet šià kultûrininkø idëjà palaikë LR kultûros ministerijos Kultûros rëmimo fondas, Radviliškio rajono savivaldybë, rajono ûkininkai.

Stovykloje su jaunimu dirbs kultûros centro kultûros ir meno darbuotojai, kiekvienà dienà á stovyklà pasikvies vis kitus mokytojus bei pristatys ávairias edukacines programas. Tautodailininkai vaikus supaþindins su droþybos, kalvystës, juostø pynimo, lipdymu iš molio, pynimo iš vyteliø ir kitais tradiciniais lietuviø amatais. Liaudies muzikantai bei folkloro kolektyvai išmokys liaudies þaidimø, šokiø, dainø, supaþindins su senoviniais instrumentais, jø gamyba. Puiki pasakotoja, etnografë Emilija Brajinskienë ("Šeduvos baba") papasakos Radviliškio krašto padavimus, legendas, sakmes. Þolininkës Jadvyga Balvoèiûtë ir Adelë Karaliûnaitë supaþindins su vaistaþolëmis, jø gydomosiomis savybëmis, rinkimo ir dþiovinimo paslaptimis bei kitomis su þolëmis susijusiomis ádomybëmis. Kraštietis Leopoldas Malinauskas papasakos apie velnius, raganas, laumes, burtus ir uþkeikimus. Ekspedicijoje "Malûnø kelias" vaikai aplankys visus Radviliškio rajono vëjo malûnus. Daugyvenës istorijos muziejaus-draustinio, Kleboniškiø kaimo buities muziejaus darbuotojai pristatys senàjà lietuviø buitá – pastatus, rakandus, pademonstruos, kam jie buvo naudojami ir kaip veikë. Vaikai mokysis pasigaminti maisto (keps bulves lauþe, þvejos ir virs þuvienæ, raugins pienà, smaguriaus medaus su agurkais, darys "ubagienæ".

Etnokultûrinë stovykla uþtikrins kryptingà vaikø uþimtumà, praturtins jaunus þmones savo liaudies istorijos paþinimu bei puoselëjimu. Vaikams bus rengiamos išvykos, ekskursijos, lietuviø paproèiø, tautodailës pamokos, þaidimai, konkursai, ávairios teminës popietës etnokultûros tematika.

Visus, kuriems ádomi mûsø senoliø išmintis, praeitis, tradicijos bei kûryba, kvieèiame aktyviai ir prasmingai praleisti laikà Radviliškio miesto kultûros centro organizuojamoje etnokultûrinëje stovykloje "O JÛS, VAIKAI, TAIP DARYKIT, KAIP DIEDUKAI DARË".

Stovyklautojø amþius – 9–16 m. Stovyklos kaina – 200,00 Lt. Daugiau informacijos Radviliškio miesto kultûros centro interneto svetainëje – www.radviliskiokc.lt. Informacija teikiama tel. (8~422) 51 085; mob. tel. 8~614 37 681; el. p. info@radviliskiokc.lt.

Radviliškio miesto kultûros centro informacija

Keramikas dþiaugiasi prasidëjusia draugyste

Svajûnas SABALIAUSKAS

Radviliškyje sveèiuojasi keramikas Ilja Kornevas iš Sergijavo Posado (Rusijos Federacija). Su Radviliškiu menininko draugystë prasidëjo, kai Burbiškio dvare buvo surengta jo motinos, þinomos Rusijos dailininkës Natalijos Kornevos, paroda. Viešnagës metu keramikas aplankë ne tik Radviliškio apylinkes, bet ir Kryþiø kalnà, kelias dienas ilsëjosi Palangoje.

Ilja Kornevas ir kitàmet atvyks á Radvilišká, kur pristatys savo kûrybà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Miesto sveèias sako, jog jam padarë didelá áspûdá Lietuvos áþymybës ir þmonës. Ilja norëjo pamatyti Kryþiø kalnà, nes jo Sergijavo Posado yra vienas didþiausiø Rusijos piligrimystës centrø.

I. Kornevas planuoja kitais metais atvykti ne tik kaip sveèias, bet ir kaip menininkas: surengti keramikos gamybos kursus, pasidalyti patirtimi. I. Kornevas tikino, kad á Lietuvà ateinanèià vasarà atvaþiuos ne vienas - su keliais kolegomis, kurie taip pat su radviliškieèiais dalysis patirtimi.

Iljos nuomone, Radviliškio ir Sergijavo Posado draugystë svarbi ir Lietuvai, ir Rusijai. Rusai galëtø atvaþiuoti ir ilsëtis Lietuvoje, o lietuviai – Rusijoje.

Paklaustas, kaip gyvena Rusijos menininkai, Ilja šyptelëjo ir sako, jog menininkas niekada negyvena gerai, jei tik skundþiasi, o pamiršta dirbti. Þinoma, svarbu surasti ir rinkas, kuriose savo produkcijà galima parduoti. Taip pat sudëtinga surasti ekspozicijø sales, nes jø daug maþiau nei menininkø. Sergijavo Posade yra ásikûrusi dailininkø sàjunga, o jai priklauso per 70 dailininkø, tad suprantama, jog konkurencija didelë.

I. Kornevas sako, jog ir já buvo apëmusi baimë, kai viskà pradëjo gaminti kinai. Su Kinijos gaminamais keramikos gaminiais kainomis nepakonkuruosi. "Mes laikomës tradicinio puodþiaus amato. Ypaè didelá dëmesá skiriame tradicinëms formoms, mûsø produkcija - nuo puodynëliø iki suvenyrø. Þmonës pagaliau supranta, kas yra kinø produkcija su pigiu lipduku, o kas yra keramikinis indas, prie kurio lietësi þmogaus rankos", – sako Ilja Kornevas.

Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškyje geguþës pabaigoje vykæs pirmasis Lietuvos kojiniø mezgimo èempionatas "atgyja" kiekvienà treèiadiená Radviliškio kultûros centre. Apie šá projektà ir tai, kokie artimiausi kultûros renginiai vyks geleþinkelieèiø sostinëje, klausiame kultûros centro vadovo Romualdo Juzukonio.

Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis didþiuojasi, jog Radviliškio kultûros gyvenimas itin aktyvus. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

- Kaip kilo mintis, kad reikia radviliškieèius mokyti megsti kojines?

- Parašëme projektà, kad uþsimezgusià mintá, jog Radviliškis taptø mezgimo sostine, reikia realizuoti. Kad kojines mokytøsi megzti vaikai ir jaunimas. Visà vasarà vyks mezgimo mokymai. Rudeniop bandysime parduoti numegztas kojines - tai bus verslumo pamoka jaunimui. Reikia perimti senàsias tradicijas iš pagyvenusiø þmoniø, nes greitai nebeliks tø, kurie gali mokyti.

- Organizuojate etnografinæ stovyklà jaunimui. Kuo ji skirsis nuo áprastiniø?

- Gyvensime savaitæ taip, kaip jaunystëje gyveno mûsø seneliai. Stovyklà pavadinome "O jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë". Gyvensime gamtoje. Mokysimës uþsikurti lauþà, virti valgá. Gyvensime be mobiliøjø telefonø, stengsimës gyventi ir be parduotuviø.

- Kuo pradþiuginsite rimtosios muzikos gerbëjus?

- Artëja vargonø festivalis "Vargonø legendos". Rugpjûèio 25-26 dienomis suvaþiuos vargonininkai iš Lietuvos ir iš su Radviliškiu susigiminiavusiø miestø. Festivalis vyks Radviliškyje ir Šeduvoje. Labai dþiugu, kad á mûsø festivalá atvyks ir Radviliškio garbës pilietis Algirdas Budrys. Gaila, bet neatvaþiuos A. Budrio dukra ir þentas, kurie yra vargonininkai, nes nesutapo jø koncertinis grafikas. Tikimës, kad kitàmet pavyks suderinti jø ir mûsø grafikus.

- Festvalio tikslas – kad þmonës išgirstø, kokius kûrinius galima atlikti vargonais. Radviliškio baþnyèioje stovi labai geri vargonai, Šeduvoje – taip pat, todël norisi, kad jie skambëtø ne tik per mišias. Juk vargonai – tai mûsø paveldo objektas.

- Prieš kelerius metus atrodë, jog Radviliškiui nieko nereikia, nebent kokios mugës. Pastaraisiais metais prasidëjo medþiø droþëjø plenerai, ávairûs festivaliai. Kaip pavyko juos suorganizuoti ir rasti rëmëjø?

- Šie metai išskirtinai gausûs finansuotais projektais. Tai – kultûros centro komandos nuopelnas. Ypaè daug dirbo kultûros centro vadovo pavaduotoja Jolanta Kvedarienë. Mes jau viršijome iš projektinës veiklos mums skirtà metiná biudþetà. Tai ir didysis projektas su Bauske, kur bus statomas Radviliškio kultûros centras, o pas mus – Bauskës. Taip pat ir maþieji projektai, kuriuos rëmë verslumo fondas ir Kultûros rëmimo fondas.

- Dþiugu, kad prisideda verslininkai ir paprasti þmonës. Prieš kelias dienas mane ypaè nustebino vieno þmogaus graþus poelgis. Atëjo þmogus ir áteikë 400 litø, taip paremdamas etnografinæ vaikø stovyklà. Jis norëjo likti neþinomu. Tad galësime trims vaikams pasiûlyti dvigubai pigiau ásigyti kelialapius á šià stovyklà.

- Kada bus pradëtas statyti Bauskës kultûros centras Radviliškyje?

- Tiksliname programà, kas vyks, kai jie bus pastatyti, koks bus tæstinumas. Lapkrièio mënesá pasirašysime sutartá su rangovais, o pirmieji darbai prasidës dar šiais metais.

Radviliškio miesto gatvëmis riedëjo baikeriø ir senoviniø automobiliø kolona. Taip prasidëjo smuklës "Þarija" organizuota Perkûno dienos šventë.

Didelio dëmesio sulaukë Radvilišká aplankæs Perkûnas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Baikeriai ir senoviniø automobiliø mëgëjai rikiavosi á kolonà prie Radviliškio geleþinkelio stoties. Èia radviliškieèiai ir iš Šiauliø, Kauno, Pakruojo, Vilniaus suvaþiavæ laisvos dvasios þmonës fotografavosi prie senovinio garveþio, bendravo su þiûrovais.

Baikeriø ir senoviniø automobiliø kolona, pravaþiavusi Radviliškio gatvëmis, stabtelëjo miesto centre. Èia gausus bûrys radviliškieèiø galëjo nusifotografuoti su Perkûnu, apþiûrëti technikà. Vëliau kolona išvyko á smuklæ "Þarija" švæsti Perkûno dienos.

"Šiauliai plius" informacija

Kelmës rajone, Bulovënø kaime, Sutkynës poilsinëje (Dubysos slënyje), liepos pradþioje buvo organizuota Šiauliø apskrities gen. P. Plechavièiaus šauliø VI rinktinës mobili stovykla "Àþuolas". Joje dalyvavo Radviliškio, Kelmës ir Šiauliø rajonø jaunieji šauliai ir jaunimas, nepriklausantis šauliams.

Stovyklautojus aplankë Radviliškio rajono vadovas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pasak stovyklos organizatoriaus, jaunimas stovykloje ne tik ilsëjosi, bet ir susipaþino su šauliø veikla, su policijos, gaisrininkø, kinologø darbu, dalyvavo ávairiuose uþsiëmimuose, strateginiuose þaidimuose, sporto varþybose, rašë rašinius patriotinëmis temomis, susipaþino su naudojimosi ginklais taisyklëmis, mokësi šaudyti. "Mûsø stovykloje vaikai negulinëja. Jei pamatome, kad vaikai bûriuojasi neturëdami kà veikti, iš karto juos kvieèiame rikiuotis ir uþsiimti naudinga veikla – þaisti futbolà, krepšiná, mokytis darnios rikiuotës, þygiavimo, Lietuvos Respublikos himno", – apie vaikø uþimtumà pasakojo stovyklos organizatorius ir vadovas Šiauliø apskrities gen. P. Plechavièiaus šauliø 6-osios rinktinës vadas Saulius Burškys.

Stovyklos atidaryme dalyvavæs Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis pasidþiaugë, kad vaikams vasarà entuziastingø þmoniø dëka netrûksta veiklos, kad jiems diegiami sveiko ir aktyvaus gyvenimo ágûdþiai, ugdomas jø tautinis sàmoningumas ir patriotiškumas.

Jaunieji šauliai ir jiems prijauèiantis jaunimas stovykloje paminëjo Lietuvos valstybës (karaliaus Mindaugo karûnavimo) dienà, kartu su lietuviais visame pasaulyje giedojo Lietuvos Respublikos himnà.

Stovyklai organizuoti Radviliškio rajono savivaldybë skyrë šešis tûkstanèius litø, Kelmës rajono savivaldybë – tûkstantá litø, Šiauliø rajono savivaldybë – tris tûkstanèius.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Praëjusá sekmadiená Radviliškio miesto Antaniškiø parke vyko aštuntasis tarptautinis garbaus amþiaus þmoniø šokiø festivalis "Ir ne tik iš Lietuvos". Festivalyje dalyvavo kolektyvai iš Latvijos ir Lietuvos. Festivalio rengëjai apgailestavo, jog neatvyko kolektyvas iš Estijos, bet neabejoja, jog kitàmet festivalio "Ir ne tik iš Lietuvos" geografija plësis.

Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis "Šiauliai plius" sakë, jog prieš keletà metø festivalis vadinosi "Tik iš Lietuvos". Metamas bëgant, á Radvilišká atvyko latviø kolektyvai, tuomet festivalis pakeitë pavadinimà ir iš kultûros centro salës persikëlë á Antaniškiø miško estradà.

Šokëjai ir kolektyvø vadovai, pasak R. Juzukonio, á festivalá atvyksta pasidalyti savo geràja patirtimi, parodyti, kà per metus nuveikë.

"Šiais metais Kultûros centro administracija perëmë festivalio organizavimà iš kolektyvø vadovø. Tad festivaliui buvo suteikti nauji sparnai ir jis išaugo á pagyvenusiø þmoniø festivalá ir šokiø šventæ. Manau, kad padidinæ festivalio apimtis já išauginsime á puikià ir didelæ pagyvenusiø þmoniø šventæ, á kurià á Radvilišká vaþiuos kolektyvai ne tik iš Lietuvos. Manau, kad kitàmet dalyvaus daugiau nei 20 kolektyvø iš uþsienio ir Lietuvos. Reikia pakviesti kolektyvus ir iš su Radviliškiu susigiminiavusiø miestø", - sako R. Juzukonis.

"Ir ne tik iš Lietuvos" šiemet atvyko dešimt kolektyvø iš Lietuvos ir du iš Latvijos. Šventëje dalyvavo daugiau nei 250 šokëjø. Kolektyvai šoko savo šokius, o finale buvo šokami trys bendri šokiai: "Vakaruškos", "Meilutë" ir "Suktiná".

Šventæ rëmë Kultûros ministerijos Kultûros rëmimo fondas, Radviliškio savivaldybë. Šventës informacinis rëmëjas – savaitraštis "Šiauliai plius".

Ápusëjus vasarai, remonto darbai verda Šeduvos miesto lopšelyje-darþelyje ir Radviliškio miesto lopšelyje-darþelyje "Kregþdutë": árengiamos patalpos, skirtos metodinei veiklai, grupës, skirtos vaikams iki vieneriø metø, remontuojamos priešmokyklinio ugdymo grupës. Visoms suremontuotoms grupëms ir ugdymo patalpoms bus nupirkti nauji baldai ir áranga.

Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybëje ágyvendinamas projektas "Radviliškio rajono ikimokyklinio ugdymo ástaigø modernizavimas". Šeduvos lopšelio-darþelio ir Radviliškio lopšelio-darþelio "Kregþdutë" bûklë buvo tik patenkinama - neleido uþtikrinti tinkamos ugdymo paslaugø kokybës. Šiø ikimokykliniø ástaigø bendruomenës nariai buvo priversti naudotis susidëvëjusiomis patalpomis bei baldais, trûko kompiuteriø, kitos techninës árangos. Bûtinai reikëjo spræsti klausimà, kaip uþtikrinti higienos normas atitinkanèias ikimokyklinio ugdymo sàlygas bei išnaudoti informaciniø technologiniø teikiamas ugdymo galimybes. Ágyvendinus projektà, bus ne tik suremontuotos patalpos, bet ir nupirkti kompiuteriai, kopijavimo aparatai, interaktyvios lentos, skaitmeninës vaizdo kameros, patogûs baldai.

Pasak Radviliškio rajono savivaldybës mero Antano Èepononio, suremontuotomis ikimokyklinio ugdymo ástaigø patalpomis bei atnaujinta, modernizuota metodine baze be apribojimø galës naudotis visi lopšeliø-darþeliø bendruomenës nariai.

Lopšeliø-darþeliø renovacijos projektas pradëtas ágyvendinti 2010 m. balandþio 27 d. Remonto darbai planuojami baigti iki 2010 metø rugsëjo, projektas bus baigtas 2011 m. balandþio pabaigoje.

Projekto vertë – beveik pusantro milijono litø (1 467 300 Lt), Radviliškio rajono savivaldybës administracija projektui ágyvendinti skiria 220 095 litus. Pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartá jis finansuojamas iš Europos regioninës plëtros fondo, Lietuvos Respublikos valstybës ir Radviliškio rajono savivaldybës biudþeto lëšø.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Birþelio 23-iosios vakarà Radviliškio miesto kultûros centro folkloro ansamblis "Aidija", puoselëdamas lietuviø liaudies tradicijas ir siekdamas su jomis supaþindinti miesto bendruomenæ, tradiciškai šventë Rasas (senovëje dar vadintas Kupolëmis) Eibariškiø parke.

Radviliškieèiai šventë Rasas ir spëjo ateitá. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Ilgiausios metø dienos ir šviesiausios nakties šventës linksmybës á savo verpetà ásuko radviliškieèius. Kiekvienas šventës dalyvis buvo sutiktas prie apeiginiø vartø su apsiprausti skirtu vandeniu, kad bûtø ne tik kûnas, bet ir dvasia švari. Merginos pynë pievoje vainikëlius, kupoliavo. Èia pat folkloro ansamblio bûrëja Danguolë Sopina kiekvienam suskynusiam kupolæ pranašavo ateitá. Merginos mëtë vainikëlius ant kupolës medþio ir bûrë, po tiek metø ištekës. Uþgrojus folkloro ansamblio kapelai, susirinkusieji pievoje šoko ir þaidë ávairius liaudies þaidimus, dainavo dainas saulei ir Lietuvai, degino kupoles, kad negandos neuþpultø, lankë medþius, pagerbë juos maldomis ir dainomis uþ teikiamà stiprybæ, ramybæ, gydomàjá poveiká. Besileidþiant saulei, ant kalnelio uþkurtas aukuras, temstant pievà nušvietë didysis lauþas, Jonai ir Janinos pagerbti àþuolø vainikais. Artëjant šventës kulminacijai, ant aukštos stebulës uþdegtas ratas, simbolizuojantis saulæ aukšèiausiame taške, o netrukus pakalnën nuridentas degantis ratas jau paþenklino saulës þemëjimo ir nakties ilgëjimo pradþià. Vyrai su deganèiais fakelais rankose apšvietë kelià ir palydëjo dainuojanèias moteris ir merginas, nešanèias plukdyti vainikëlius su þvakelëmis viduryje. Manyta, kad jei vainikëlis plaukia, tai mergina ištekës, o jei sustoja, šiais metais dar nesusiras vyro. Þvilgsniais ir dainomis palydëjæ vainikëlius, šventës dalyviai pamaþu ëmë skirstytis, palikdami ištvermingiausiuosius siausti prie lauþo ir laukti patekanèios saulës.

Folkloro ansambliui talkino ir savo muzika susirinkusiuosius dþiugino pensininkø draugijos "Radviliškio boèiai" muzikantai.

Radviliškio miesto kultûros centro informacija

Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškiø kaimo buities ekspozicijoje tuoj uþvirs darbai – bus rekonstruojama Kleboniškiø senovës gyvenvietës gryèia ir klëtis su priestatu. Birþelio prasidëjo projekto "Viešosios turizmo infrastruktûros ir paslaugø plëtra Radviliškio rajono Kleboniškiø kaimo buities ekspozicijoje" numatytø veiklø ágyvendinimas. Vilniuje, Lietuvos verslo paramos agentûroje, direktorius Vitolis Januševièius pasirašë sutartá dël šio projekto ágyvendinimo. Šiuo metu yra rengiamas techninis projektas, kita reikalinga dokumentacija.

Vitolis Januševièius Vilniuje pasirašë sutartá dël projekto "Viešosios turizmo infrastruktûros ir paslaugø plëtra Radviliškio rajono Kleboniškiø kaimo buities ekspozicijoje" ágyvendinimo. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pagal sutartá projektui ágyvendinti skirtas daugiau nei milijonas litø (1 171 660 Lt), iš kuriø 995 911 litø – ES struktûriniø fondø lëšos, 175 749 litø – Radviliškio rajono savivaldybës biudþeto lëšos.

Ágyvendinus projektà, Kleboniškiø kaime bus rekonstruota gryèia, klëtis su priestatu, árengti inþineriniai tinklai. Pasak Vitolio Januševièiaus, ilgus metus nerestauruoti valstybës saugomi kultûros paveldo objektai nyksta, jiems sutvarkyti, išsaugoti Savivaldybë negali skirti reikalingø lëšø. Beveik milijonas litø iš ES struktûriniø fondø lëšø – puiki galimybë atnaujinti muziejaus pastatus ir dar geriau patenkinti besilankanèiøjø muziejuje poreikius - jie galës groþëtis autentišku XIX a. ir XX a. pradþios Šiaurës Lietuvos istorijos kultûriniu paveldu. Kleboniškiø senovës gyvenvietë yra átraukta á planuojamo þiedinio turistinio kultûrinio-paþintinio maršruto Daugyvenës kraštovaizdþio draustinyje lankomø objektø sàrašà, tad tikimasi, kad dar daugiau su Lietuvos senovës kaimo buitimi besidominèiø þmoniø apsilankys Kleboniškiuose.

Pagal sutartá pastatai Kleboniškiø kaime turi bûti rekonstruoti iki 2011 metø kovo.

Radviliškio rajono savivaldybës informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Praëjusá savaitgalá fontane šalia Radviliškio rajono savivaldybës iškilmingai atidengta skulptoriaus Aloyzo Toleikio skulptûra "Deivë". Skulptûra iškilmingai turëjo bûti atidengta prieš dvidešimt penkerius metus, bet tuometei miesto valdþiai pasirodë, jog ji – per daug apsinuoginusi. Apie "Deivæ" kalbamës su Radviliškio rajono meru Antanu Èepononiu.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis miestui padovanojo "Deivæ". "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

- Miestas pasipuošë "Deive". Þinau, jog jos gana pikantiška istorija...

- Skulptûra nulieta prieš dvidešimt penkerius metus. Ji turëjo stovëti šioje vietoje, taèiau tuometë valdþia pamanë, jog ji jaunimà ir þmones ves iš doros kelio (juokiasi – aut. past.). Nes "Deivë" nuoga, o þmones reikia apsaugoti nuo pagundø. Todël ji buvo pastatyta komunalinio ûkio kieme. Prieš parduodant komunaliná ûká pagalvojau, kad miestas gali prarasti vertybæ. Skulptorius Edmundas Gaubas pasakë, jog bûtø šventvagiška "Deivæ" atiduoti privatininkams. Esu beveik ásitikinæs, jog ji bûtø išveþta iš Radviliškio...

- Tai kaip "Deivë" liko Radviliškyje? Fontano kampe granitinëje lentoje iškalta, kad tai ûsø dovana Radviliškiui.

- Galvojau, kaip "Deivæ" gràþinti miestui. Pasirodo, áteisinimas buvo likæs tik vienintelis – privatizavimo biuleteniai jau buvo išleisti, tad teliko organizuoti aukcionà ir nupirkti skulptûrà. Nenorëjome, kad ji bûtø nupirkta uþ valdiškus pinigus. Todël aš, kaip pilietis, dalyvavau aukcione, nupirkau ir padovanojau jà miestui. Gaila, kad negalëjo á skulptûros atidengimo šventæ atvykti jos autorius A. Toleikis, nes sirguliuoja. A. Toleikis buvo atvaþiavæs prieš pusantro mënesio, parodë, á kurià pusæ "Deivë" turi þiûrëti. A. Toleikis labai apsidþiaugë, nes skulptûra stovi ten, kur ir turëjo stovëti. Manau, kad Radviliškis pagraþëjo, juolab kad tai padaryta su meile ir iš širdies.

- Kokios naujovës dar laukia Radviliškio?

- Kai prasidës mûsø centrinës aikštës rekonstrukcija prie Savivaldybës ir "Gaivos", fontano laukia pertvarkymas. Jis tikrai pagraþës.

Radviliškio rajono savivaldybës administracija informuoja, kad Nacionalinës visuomenës sveikatos prieþiûros laboratorijos Šiauliø skyrius 2010 m. birþelá atliko mikrobiologinius ir cheminius Radviliškio rajono maudyklø vandens tyrimus.

Vitalijos Kungienës, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos vyriausiosios savivaldybës gydytojos, tegimu, ávertinus tyrimø duomenis nustatyta, kad Arimaièiø eþero, Eibariškiø tvenkinio, Gomertos eþero, Aukštelkø kaimo, Pakalniškiø kaimo, Pašušvio kaimo, Grinkiškio miestelio, Kalnelio Graþioniø kaimo, Pakiršiniø kaimo, Dauburaièiø kaimo, Kutiškiø kaimo, Alksniupiø kaimo, Šašënø kaimo, Prastavoniø kaimo, Papušynio kaimo, Šiaulënø miestelio ir Tyruliø tvenkiniø, Baisogalos miestelio, Pociûnëliø kaimo, Raudondvario kaimo, Šaukoto miestelio ir Vaitekûnø kaimo uþtvankø vanduo atitinka maudyklø vandens higienos reikalavimus, tad maudytis šiose maudyklose yra saugu.

Arimaièiø eþero ir Eibariškiø tvenkinio vandens tyrimai bus atliekami ir liepà bei rugpjûtá.

"Šiauliai plius" informacija

Iš Radviliškio išlydëti tradicinës jau šeštus metus vykstanèios Lizdeikos gimnazijos stovyklos "Robinzonai" dalyviai keliauja po Radviliškio, Kelmës ir Raseiniø rajonus. Dvi savaites šešiasdešimt devyni jaunieji robinzonai be mobiliøjø telefonø, kompiuteriø, ausinukø ir kitokiø šiuolaikiniø technologijø išradimø mokosi, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis, susipaþásta su gimtojo krašto gamta, aplanko istorijos, religijos, architektûros paminklus.

Jaunuosius robinzonus palydëjo ir Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis (kairëje). "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Þygyje dalyvauja 7–10 klasiø mokiniai. Kasdien jie numina apie 50 kilometrø, iš viso þygio metu jiems teks nuvaþiuoti apie 700-800 kilometrø.

Pasak stovyklos sumanytojo Lizdeikos gimnazijos direktoriaus Jono Varkulevièiaus, šis þygis yra nelengvas išbandymas jaunimui, pripratusiam nepaleisti iš rankø mobiliojo telefono. Patyrusiø pedagogø organizuojamos veiklos sudomina mokinius: jie mokosi šokti, prie istoriniø paminklø klausosi istorijos paskaitø, išmoksta teikti pirmàjà medicininæ pagalbà, orientuotis miške naktá. Þygyje dauguma išmoksta plaukti, ugdoma vaikø valia ir ištvermë. Skatinama mokiniø fantazija, noras kurti, o ne griauti. Be to, mokiniai mokosi bûti savarankiški: viso þygio metu jie nepalaiko jokio ryšio su tëvais, apie jø buvimo vietà þino tik projekto vadovai. Tëvai visus robinzonø nuotykius suþinos tik paskutinæ robinzonados dienà per stovyklos uþdarymà.

J. Varkulevièius dþiaugiasi, kad šeštus metus vykstantá þygá parëmë Radviliškio rajono savivaldybë ir Radviliškio rajono policijos komisariatas: savivaldybës administracija nupirko dviratininkams 70 šalmø, policijos komisariatas padovanojo kiekvienam þygio dalyviui po saugos liemenæ. Þygio dalyvius parëmë ÞÛK "Dobilas", ÞÛB "Graþioniø bekonas", Juozapas Glinskis, Zenonas Rimkevièius, Šaukoto seniûnija.

Þygeiviai aplankë Tytuvënus, Šiluvà, apþiûrëjo Lyduvënø tiltà, Diktariškio dvarà, Šaukotà, Daugëlaièiuose ir Minaièiuose pagerbë Lietuvos laisvës sàjûdþio kovos dalyvius.

Birþelio 25 dienà jaunieji Lizdeikos gimnazijos robinzonai palydës dviraèio þygio "Su Nemunu á Baltijà", skirto Lietuvos Nepriklausomybës 20-meèiui, dalyvius. Á pastarøjø gretas ásilies ir trys lizdeikieèiai: vadovas Þydrius Burneika, mokinës Goda Jasinavièiûtë ir Karolina Burneikaitë.

"Šiauliai plius" informacija

Svajonë LAPINIAUSKIENË

Šeštadiená Šeduvos technologijø ir verslo mokykloje vyko respublikinis kaimo plëtros profesinio mokymo ástaigø mokiniø profesinio meistriškumo konkursas-šventë "Þemës vaikai 2010".

"Þemës dukra 2010" Oksana Vasiljeva ir "Þemës sûnus 2010" Paulius Martinkevièius su savo profesijos mokytojais. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Senajame Raudondvario parke jau nuo pat ryto šurmuliavo Alantos, Panevëþio, Telšiø, Kretingos, Smalininkø, Zarasø, Veisëjø, Vabalninko, Joniškio ir daugelio kitø regionø technologijos ir verslo, politechnikos bei þemës ûkio mokyklø, profesinio mokymo centrø kolektyvø atstovai. Jø árengtuose mokyklø kiemeliuose buvo demonstruojami mokiniø ir profesijø mokytojø darbai, konkurso vertinimo komisijà (komisijos pirmininkë Veronika Pilipavièienë – programos "Leader" ir þemdirbiø mokymo metodikos centro direktoriaus pavaduotoja) ir þiûrovus stebino kalvystës, puodø þiedimo, audimo, juostø pynimo, verpimo ir kiti paèiø mokyklø atstovø demonstruojami senoviniai lietuviško kaimo amatai. Šventës sveèiai vaišinosi ávairiø Lietuvos regionø tradiciniais patiekalais, klausësi etnografiniø dainø. Norintieji galëjo pasigroþëti Šeduvos TVM þirgininkø surengta programa. Scenoje šalia Šeduvos TVM visà dienà vyko mokyklø – renginio dalyviø meno kolektyvø - koncertas, po to – grupës "Vairas" koncertas.

Á šventæ susirinkæ sveèiai pasidþiaugë, kad šis konkursas skatina profesinio ugdymo mokyklas gerinti mokiniø profesiná pasirengimà, ugdo jø profesinius bei bendruosius gebëjimus ir verslumà, populiarina þemdirbiškas profesijas, padeda plëtoti etninæ kultûrà.

Konkurse susirungë vienuolika vaikinø ir vienuolika merginø – keturiø zoniniø profesinio meistriškumo konkursø, vykusiø Daugø TVM, Joniškio ÞÛM, Panevëþio PRC ir Utenos regioninio PRC, ávairiø specialybiø nugalëtojai. Šeduvos TVM vyko baigiamasis šio konkurso etapas, kurio metu buvo renkamas "Þemës sûnus" ir "Þemës dukra". Šeduvos TVM atstovavo bûsimoji virëja Vida Milašauskaitë. Konkurso dalyviai atliko po dvi uþduotis. Pirmoji – testas ávairiais Lietuvos istorijos, þemës ûkio politikos, kaimo plëtros, etnografinës kultûros klausimais. Vaikinai varþësi þolës pjovimo dalgiu rungtyje, merginos pynë Rasø vainikus ir dainavo savo kraštø etnografines dainas, pasakojo apie Rasos šventës tradicijas. "Þemës sûnaus" nominacijà laimëjo Paulius Martinkevièius, Marijampolës PRC Kudirkos Naumiesèio skyriaus mokinys. "Þemës dukra" tapo Zarasø ÞÛM atstovë Oksana Vasiljeva. Jiems ir visø priziniø vietø laimëtojams buvo skirti Lietuvos þemës ûkio ministerijos padëkos raštai bei piniginës premijos, kitø renginio rëmëjø dovanos.

Konkurso organizacinio komiteto (komiteto pirmininkas ir šventës globëjas – þemës ûkio ministras Kazys Starkevièius) pirmininko pavaduotojas, Kaimo plëtros profesinio mokymo ástaigø asociacijos prezidentas Liudas Jonaitis paskelbë, jog šventës vëliava iškeliauja á Smalininkø TVM. Šioje mokykloje konkursas vyks 2012 metais.

Birþelio 12-13 dienà Karklëje, poilsio bazëje "Þilvitis", vyko 6-asis respublikinis Lietuvos kaimo bendruomeniø sàskrydis.

Karklëje vykusiame Lietuvos kaimo bendruomeniø sàskrydyje dalyvavo 120 Radviliškio rajono kaimo bendruomeniø nariø. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Sàskrydyje dalyvavo tûkstantis ávairiø Lietuvos rajonø kaimo bendruomeniø nariø. 120 Radviliškio rajono kaimo bendruomeniø nariø sàskrydyje pristatë Radviliškio rajono bendruomenines organizacijas bei jø veiklà. Radviliškio rajono komandà sudarë Alksniupiø, Aukštelkø, Kutiškiø, Šniûraièiø, Mankiškiø, Polekëlës, Kalnelio Graþioniø, Šiaulëniškiø, Tyruliø, Butënø, Vëriškiø, Šeduvos ir Skëmiø bendruomeniø atstovai.

VVG "Radviliškio lyderis" praneša, jog ásirengæ kiemelá, jaukiai ásikûræ ir pagaminæ patiekalà bendruomenës nariai dalyvavo ant jûros kranto vykusiame sàskrydþio atidaryme. Jame kaimo bendruomeniø atstovus pasveikino garbûs šalies valdþios atstovai, Radviliškio rajono kaimo bendruomeniø narius nudþiugino juos pasveikinti atvykæs Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius.

Radviliškieèiai aktyviai dalyvavo estafetëse "Kliûèiø ruoþas", "Moterø futbolas" ir "Vyriškas kvadratas". Visiems patiko linksma uþduotis "Þvejo bato metimas", kurios metu dalyviai turëjo kuo toliau numesti batà. Bendruomenës nariai lankë kitø rajonø árengtus kiemelius, bendravo, dalijosi patirtimi, idëjomis, naujais rengiamais projektais, degustavo patiekalus, dalyvavo diskusijose "Saugi kaimynystë – tvirta bendruomenë" bei "Bendruomeninis judëjimas – virtuvë, politika, perspektyvos".

Rajono "þemèiûgø" – dainuojanèiø, šokanèiø, grojanèiø, vaidinanèiø ar kitaip gebanèiø nustebinti bei pasveikinti Lietuvà – varþytuvëse Šiaulëniškiø bendruomenës nariø sukurtà dainà atliko gausus bûrys Radviliškio rajono bendruomeniø atstovø. Daina sulaukë sàskrydþio dalyviø palaikymo, susiþavëjimo šûksniø bei aplodismentø.

Vëliau skambëjo dainos, netilo šokiø muzika. Nepabûgusieji gana þvarbaus vëjo ir šaltoko jûros vandens maudësi Baltijos jûros bangose. Vëlai vakare paleisti dangaus þibintai su dalyviø linkëjimais Lietuvai. Linksmai praleidæ savaitgalá, pailsëjæ kaimo bendruomeniø nariai gráþo kupini energijos, nusiteikæ toliau organizuoti ir ágyvendinti graþius ir prasmingus darbus.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškyje ir Šeduvoje sveikatinimo projekto "Nedelsk" roþiniame autobusëlyje gydytojø profesionalø (onkologo ir radiologo) komanda konsultavo Radviliškio rajono gyventojus ir neágaliøjø draugijø narius. Šá kartà apie krûties vëþio prevencijà klausësi ir su savarankiškos krûtø patikros principais susipaþino 62 radviliškietës ir 130 šeduvës.

Specialistai dvi dienas Radviliškyje ir Šeduvoje konsultavo moteris, mokë jas, kaip paèioms pasikrinti krûtis, kalbëjo apie krûties ir gimdos kaklelio vëþio klastingumà. Pasak projekto "Nedelsk" koordinatorës Þydrës Saprigonaitës, vadinamojo moteriško vëþio làstelës dauginasi þaibišku greièiu, jos neskausmingos, o moterys jauèiasi visiškai sveikos. "Kol moterys negriûna, kol joms nieko neskauda, tol neateina pas medikus, o vëliau daþnai bûna per vëlu, diagnozuojamas treèios ar ketvirtos stadijos vëþys", – moteris profilaktiškai tikrinti sveikatos projekto "Nedelsk" koordinatorë.

Akcijoje dalyvavusios moterys laikë savotiškà testà - krûties muliaþe turëjo surasti guzelá. Beveik visos testà atliko nepriekaištingai. Akcijos organizatoriai tikisi, kad tos moterys, kurios nors kartà buvo atëjusios prie roþinio autobusëlio, ateityje nebus abejingos savo sveikatai ir ramiam, saugiam, laimingam savo artimøjø gyvenimui, nes þinos, kaip laiku uþkirsti kelià krûties vëþiui.

Radviliškio rajono savivaldybë kasmet skiria lëšø VšÁ "Azzara" ágyvendinti prevenciná sveikatinimo projektà "Nedelsk" prieš krûties vëþá, todël akcijos organizatoriai niekada neaplenkia Radviliškio rajono savivaldybës.

Primename, kad Radviliškio rajono pirminës sveikatos prieþiûros centre ir ambulatorijose vykdoma gimdos kaklelio piktybiniø navikø prevenciniø priemoniø programa. Moterys nuo 25 iki 60 metø nemokamai pagal atrankinæ profilaktinæ programà kas trejus metus gali pasitikrinti dël gimdos kalelio vëþio ar ikivëþiniø pakitimø. PAP (citologinis gimdos kaklelio tyrimas) atliekamas laboratorijoje, kai ginekologas paima gimdos kaklelio tepinëlá. Tyrimà rekomenduojama atlikti kasmet nuo 18 metø. Moterims, kurios yra jaunesnës nei 25 arba vyresnës nei 60 m., uþ šá tyrimà priklausomai nuo ástaigos gali tekti sumokëti nuo 30 iki 70 litø.

Šiose ástaigose vykdoma ir atrankinës mamografinës patikros dël krûties vëþio programa. Pagal šià programà moterys nuo 50 iki 69 metø (kol nesukako 70 m.) gali nemokamai pasitikrinti dël krûties vëþio ar ikivëþiniø pakitimø. Dël nemokamo mamografinio tyrimo (krûties peršvietimo rentgeno spinduliais, kuris padeda surasti neapèiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, bûdingus neinvazinio vëþio pradþiai), minëto amþiaus moterys turëtø kreiptis á savo šeimos gydytojà (terapeutà). Gavusios jo siuntimà išsitirti, moterys turi atvykti (galima iš anksto registruotis telefonu) á mamografà turinèià gydymo ástaigà, kur joms bus atlikta mamograma. Šiuo atveju artimiausia gydymo ástaiga, atliekanti šá tyrimà, Šiauliø onkologinë ligoninë. Tyrimo rezultatus praneš šeimos gydytojas, kuris juos gaus iš mamogramas vertinanèios gydymo ástaigos. Jei mamograma neinformatyvi, tyrimas bus pakartotas. Nemokamas mamografinis tyrimas gali bûti atliekamas kas dvejus metus.

Raskite laiko atvykti á poliklinikà, net jei jauèiatës visiškai gerai. Juk kol normalios gimdos kaklelio làstelës dël ávairiausiø veiksniø kartais virsta vëþinëmis, praeina ne vienas mënuo ir net ne vieneri metai. Paèios pakitimø pradþios daþnai nejauèiama, taèiau kaip tik toks ankstyvas jø nustatymas leistø moterims visiškai pasveikti. Specialistai teigia, kad net 80 proc. gimdos kaklelio vëþiu susirgusiø moterø gali pasveikti ir pasveiksta, jei liga pastebima laiku. Tai ámanoma tik reguliariai atliekant citologiná gimdos kaklelio tyrimà.

"Šiauliai plius" inf.

Mero padëkos þenklu 75-ojo jubiliejaus proga buvo apdovanotas aukštelkietis poetas Stanislovas Gavënas. Jis – Aukštelkø bendruomenës narys, subûræs katalikø bendruomenæ Aukštelkuose geguþinëms pamaldoms, aktyviai dalyvaujantis bendruomenës tarybos veikloje. Radviliškio rajone gyvena nuo 1966 metø.

Stanislovui Gavënui Radviliškio rajono meras áteikë padëkos þenklà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Apdovanojimas poetui ir visuomenininkui S. Gavënui áteiktas Aukštelkø seniûnijos salëje vykusioje bendruomenës ir Lietuvos ûkininkiø draugijos Aukštelkø skyriaus "Saulëgràþa" organizuotoje poezijos popietëje. Joje savo poezijos posmus aukštelkiškiams ir sveèiams dovanojo poetai kraštieèiai V. Kvedarienë, A. Kvedaras, S. Kasilienë, St. Gavënas bei R. Jurgulienë.

Renginyje jubiliejinio gimtadienio proga pagerbta LÛD Aukštelkø skyriaus pirmininkë Eugenija Gietienë.

"Šiauliai plius" informacija

Per 120 Šiauliø apskrities neágaliøjø buvo suvaþiavæ á Radviliškio sporto arenà pabendrauti, pasportuoti ir pasivarþyti. Praëjusià savaitæ èia vyko tradicinë, jau penktus metus iš eilës Radviliškyje organizuojama Šiauliø apskrities neágaliøjø sporto šventë.

Šeduvos gyventojai galëjo pasijusti lyg pasakoje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pasakø personaþai sukvietë vaikus á vasaros estradà. Ten, sename malûne, gyveno karalius su karaliene. Jiems vaikai turëjo parodyti, kokie jie draugiški ir šaunûs. Koncertavo gimnazijos meno kolektyvai: "Dþia-da", "Vaivorykštë", "Malûnëlis", "Lim-po-po", spec. klasiø vaikai, Šeduvos lopšelio-darþelio ugdytiniai, neágaliøjø draugijos solistë Irmina, sveèiai iš Panevëþio – kurèiøjø ir neprigirdinèiøjø pagrindinës mokyklos muzikos kolektyvas "Tylos perkusija". Iš parko visi susirikiavæ á didþiulæ spalvingà eisenà, vedamà gimnazijos puèiamøjø instrumentø orkestro, patraukë á Šeduvos miesto aikštæ, kad galëtø paskelbti pasauliui dþiugià þinià – vaikai iš Šeduvos pasauliui siunèia draugiškas šypsenas. Pririštos prie balionø šypsenëlës iš Šeduvos pasklido po visà Lietuvà. Šventës pabaigoje karaliaus dvaro kepëjai ánešë didþiulá tortà "Skruzdëlynà". Jo gabalëliais gardþiavosi visi atëjusieji á šventæ.

Šventë-pasaka "Draugiškos šypsenos" – diplominis Klaipëdos universiteto studentës Kristinos Kazlauskaitës-Kaþukauskienës darbas. Ji prieš metus Šeduvos kultûros namuose atliko praktikà ir nutarë diplominá darbà kurti Šeduvoje. Šventæ šeduviams padëjo sukurti jos kurso draugai, kurie padëjo árengti aikšteles parke, skirtas vaikø veiklai, repetavo iki sutemø, o rytà tapo pasakø herojais. Jiems talkino vaikø teatro "Laumþirgiai" artistai. Šeduvos miesto bendruomenës projektà iš dalies finansavo Kultûros ministerijos Kultûros rëmimo fondas.

"Šiauliai plius" informacija

Antrojo mëgëjiškø filmø festivalio "Geleþinkelininkø sostinë Radviliškis" organizatoriai šiais metais pasirinko netradicinæ vietà - kultûros namø salæ pakeitë Radviliškio geleþinkelio stoties erdvë. Festivalio vieta labai tiko pagrindinei festivalio temai, mat šiais metais filmø kûrëjai turëjo paþvelgti á Radvilišká kaip geleþinkelininkø miestà. Pagrindinë sàlyga – parodyti tai, kas Radviliškyje yra graþaus, ádomaus, patrauklaus, unikalaus bei savito.

Didelio susidomëjimo sulaukë antrasis mëgëjiškø filmu festivalis. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Festivalyje dël pagrindinio prizo varþësi devyniø trumpametraþiø filmø autoriai: Robertas Bogumila (filmas "R-town"), Andrius Ramanauskas ("Liûdnas Andriaus gyvenimas, arba Bilietas á Radvilišká"), Irina Laiševceva ("Kompanija"), Rièardas Apukas ("Mamytës traukinys vëliuos"), Rimantas Petrikas ("Mëšlaveþis Paberþiuose"), Gytis Kaziukonis ("Radviliškio durpynas"), Mantas Martuzas ir Algirdas Jankûnas ("Geleþinkelietës sapnas"), Gediminas Berþinis ("Ar Radviliškis ir geleþinkelininkø miestas?"), Ieva Dambrauskaitë ("Tremtis").

Filmà nugalëtojà rinko komisija: Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius, Lietuvos kino mëgëjø sàjungos Šiauliø skyriaus pirmininkas Viktoras Gundajevas, Šiauliø kino klubo vadovas Jonas Mikalauskas, Šiauliø televizijos prodiuseris ir reþisierius Gediminas Berþinis, Radviliškio miesto kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis. Þiûrovai irgi išnaudojo suteiktà galimybæ pareikšti nuomonæ apie festivalyje rodomus filmus. Suskaièiavus þiûrovø balsus ir ávertinus komisijai, paaiškëjo, kad vertintojø nuomonës sutapo - festivalio nugalëtoju, þiûrovø ir komisijos nuomone, buvo išrinktas Gyèio Kaziukonio filmukas "Radviliškio durpynas".

Visi dalyviai ir komisijos nariai buvo apdovanoti atminimo dovanëlëmis: suvenyrinëmis dublio lentelëmis, padëkos raštais, rëmëjø dovanomis. Savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius Radviliškio rajono jaunimo klubui "MIX" áteikë kompiuterá ir projektoriø, kad šis visada turëtø priemones savo idëjoms ágyvendinti.

Susirinkusiems á festivalá radviliškieèiams trumpai pristatytos Radviliškio miesto istorijos, susijusios su geleþinkeliu, akimirkos, kino meno þanro pradþios istorija.

Geleþinkelio stoties nuotaikà kûrë renginio vedëjai Laura Šereivaitë, Povilas Šimonis, Mantas Jakštas. Šoká "Geleþinkelio stotyje" sušoko Vaiþganto gimnazijos gimnazistai.

Festivalio organizatoriai dëkoja padëjusiems ágyventi šá sumanymà: RAB "Lietuvos geleþinkeliai" Keleiviø veþimo direkcijai, AB "Lietuvos geleþinkeliai" Kroviniø veþimo direkcijai, Radviliškio regiono stoèiø skyriui, UAB "Entomas", Arûno Muliûno IÁ "Pixolain", Dariaus Gaudiešiaus ámonës "Techasas" Radviliškio skyriui, Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centrui, Lino Daunecko ámonei, Lietuvos socialdemokratø partijos Radviliškio skyriui, Editos Laurinaitienës IÁ, Gediminui Berþiniui, Lietuvos kino mëgëjø sàjungos Šiauliø skyriaus pirmininkui Viktorui Gundajevui.

"Šiauliai plius" informacija

Pirmadiená, birþelio 14 dienà, Radviliškio Švè. Mergelës Marijos Gimimo baþnyèioje buvo paminëta Gedulo ir vilties diena bei Lietuvos okupacijos ir aneksijos 70-metis. Minëjimas pradëtas šv. Mišiomis uþ gyvus bei mirusius tremtinius. Jas aukojo laikë kunigas dekanas monsinjoras Gintas Sakavièius.

Pasibaigus šv. Mišioms, kuriose dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëja Genovaitë Juodeikienë ir parapijos bendruomenë, literatûrinæ kompozicijà "Laisvë gydo þaizdas" pristatë Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojø R. Šimkuvienës, A. Krivickienës, R. Atkoèiûnienës ir E. Kablio. Kompozicijos dalyviai priminë skaudþius istorinius faktus, meniniu þodþiu perteikë tremtiniø skausmà, maldas, išgyvenimus, Tëvynës ilgesá ir viltá á jà sugráþti. Smuiko garsai, eilës, šokis ir daina suvirpino susirinkusiøjø širdis, paskatino dar kartà prisiminti masiná gyventojø trëmimà á Sibirà ir tikëjimà, kad tokiø skaudþiø netekèiø tautai daugiau neteks patirti.

Baigdami literatûrinæ kompozicijà, mokiniai pakvietë visus susirinkusiuosius nunešti gëliø bei uþdegti po þvakelæ prie Trijø kryþiø ir Skausmo ir kanèios kelio.

Radviliškio rajono savivaldybës administracijos informacija

Lietuvos Respublikos Vyriausybë kartu su organizacijomis "Dràsinkime ateitá" ir "Darom 2010" birþelio 12-àjà paskelbë Nacionaline idëjø diena. Šià dienà, kaip ir visoje Lietuvoje, Radviliškio kultûros rûmuose vyko vieša diskusija "Lietuvos vizija 2030". Jaunimas bei Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugø centro neformaliojo ugdymo skyriaus, Radviliškio miesto kultûros centro atstovai diskutavo pilietiškumo, patriotiškumo, tautiškumo, edukacinio ugdymo, Lietuvos unikalumo, verslumo, turizmo, istorijos ir kitomis temomis.

Radviliškieèiai rinko geriausià nacionalinæ idëjà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Diskusijos dalyviai pristatë savo idëjas, kaip išlaikyti mûsø šalies unikalumà, kurioje gyventø išsilavinæ, laimingi, mylintys savo gimtinæ pilieèiai, dþiaugësi suþinojæ negirdëtø faktø apie Lietuvos ištakas. Diskusijà vedë VšÁ "Darom 2010" koordinatorius Artûras Gotautas bei jo padëjëja Raimonda Juknevièienë.

Tuo pat metu prie Kultûros rûmø koncertavo Radviliškio miesto kultûros centro bei Vaiþganto gimnazijos jaunimas. Renginá vedë Rasa Barèkutë. Koncertavo Radviliškio Vaiþganto gimnazijos abiturientë Aistë Abromaitytë, Radviliškio miesto kultûros centro jaunimo ir vaikø šokiø kolektyvai (vadovas Domas Dveilis), breiko grupë "OSB" (vadovas Þygimantas Slanksnis). Etnokultûrinæ stovyklà "O Jûs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darë" reklamavo bei idëjà paversti Lietuvà turistø gausiai lankoma šalimi pristatë Kultûros centro vaikø dramos bûrelis (vadovë Daiva Sirutienë).

Koncerto metu visi dalyvaujantieji, þiûrovai ir praeiviai buvo raginami išsakyti savo mintis, idëjas, kaip padaryti Radviliškio rajonà, kaimà, miestà ar visà Lietuvà geresne vieta gyventi. Uþrašytas ir ámestas á urnà idëjas bus galima rasti tinklalapyje www.lietuva2030.lt.

"Šiauliai plius" informacija

Birþelio 12 dienà Klaipëdoje šurmuliavo Lietuvos Vakarø krašto dainø šventë, skirta Þalgirio mûšio pergalës 600-osioms metinëms.

Radviliškio rajonui šventëje Klaipëdoje atstovavo trys kolektyvai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pasak Irmos Krinickaitës, Radviliškio rajono švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëjo pavaduotojos, šiam istoriniam ávykiui paminëti á Klaipëdà atvyko daugiau nei 200 chorø, šokiø kolektyvø, kapelø, skudutininkø ir kanklininkø. Radviliškio rajonui atstovavo Radviliškio miesto kultûros centro moterø choras (vadovas Kæstutis Pakštas), Baisogalos kultûros namø mišrusis choras (vadovë Neringa Bernadickienë) ir Šeduvos kultûros namø mišrusis choras (vadovas Gintautas Navickas).

Šventës dienà prekybos centre "Studlendas" buvo atidaryta Lietuvos tûkstantmeèio dainø šventës "Amþiø sutartinë" fotografijø paroda, pristatytas Dainø šventës fotografijø albumas bei filmas. Po pietø daugiau nei trys tûkstanèiai šventës dalyviø spalvinga eisena iš Lietuvininkø aikštës Herkaus Manto gatve pajudëjo Klaipëdos vasaros estrados link.

Spalvingame koncerte dalyvavo jaunuèiø, jauniø, jaunimo, suaugusiøjø lygiø balsø ir mišrûs chorai, jauniø, merginø ir moterø chorai iš visos Lietuvos. Grojo tradiciniø kankliø ansamblis, jungtinis skuduèiø ansamblis, jungtinis kanklininkø ansamblis, birbynininkø ansamblis, liaudies kapelos. Šventës þiûrovus nudþiugino vaikø, jaunimo ir suaugusiøjø šokiø kolektyvø pasirodymai.

Susirinkusiuosius nustebino Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos kuopos kariø parodomoji programa. Savo pasirodymà kariai tradiciškai baigë trim salvëm: Lietuvos valstybei, kariuomenei ir þmonëms.

Renginá vainikavo fejerverkai. Pasibaigus šventei, vyko vakaronë "Padainuosim mes sustojæ...", kurioje renginio dalyviai ir þiûrovai dainavo lietuviø liaudies dainas ir šoko.

"Šiauliai plius" informacija

Ilona SERNOVIENË

Kaune, Lietuvos futbolo akademijoje, vyko varþybø "Vietoj gatvës – futbolas" finalinis etapas. Varþybas organizavo Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos ir Lietuvos futbolo federacija. Jose dalyvavo bendrojo lavinimo mokyklø, gimnazijø, policijos jaunimo ir vaikø klubø, Lietuvos šauliø sàjungos jaunøjø šauliø, jaunøjø policijos rëmëjø komandos, kurias sudarë 1992 metais gimæ jaunuoliai ir jaunesni vaikai.

Lizdeikos gimnazijos futbolo komanda "Startas" finalinëse varþybose buvo viena stipriausiø. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Kaune dël pagrindinio prizo kovojo 10 stipriausiø komandø, kurios teisæ á finalà iškovojo savo apskrityse áveikusios bendraamþiø komandas.

Dël vienintelio kelialapio á finaliná varþybø etapà 2010 metø geguþës 19 dienà Šiauliø futbolo akademijos Gytariø dirbtinës dangos stadione vykusiose Šiauliø apskrities vaikø futbolo varþybose "Vietoj gatvës – futbolas" varþësi šešios apskrities komandos: Akmenës "Akmenë", Joniškio "Þvelgaitis", Kelmës "Banga", Pakruojo "Rozalimas", Šiauliø "Bucas" ir Radviliškio "Startas". Nugalëjusi priešininkø komandas apskrityje, kelialapá á Lietuvos futbolo akademijoje vyksianèias finalines varþybas iškovojo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniø komanda, kuriai vadovauja mokytojas Robertas Škëma.

Kaune vykusiame varþybø finaliniame etape dël èempionø vardo varþësi Kauno, Vilniaus, Pasvalio, Maþeikiø, Kretingos, Tauragës, Vilkaviškio, Molëtø, Alytaus ir Radviliškio mokiniø komandos. Komandos burtø keliu buvo suskirstytos á du pogrupius. Radviliškieèiams teko išties stipriø komandø pogrupis, á kurá, be Lizdeikos gimnazijos mokiniø komandos, pateko Kauno Salomëjos Nëries ir Vilniaus Antakalnio viduriniø mokyklø, Alytaus ir Pasvalio futbolininkai.

Po beveik keturias valandas trukusiø átemptø kovø savo pogrupiuose Lizdeikos gimnazijos mokiniai, nugalëjæ Pasvalio ir Vilniaus komandas bei lygiosiomis suþaidæ su Alytaus mokiniø komanda, pateko á varþybø pusfinalá. Jame radviliškieèiai nugalëjo Kretingos Marijono Daujoto vidurinës mokyklos auklëtinius ir pateko á finalà. Finalinëse varþybose Lizdeikos gimnazijos futbolininkai šiek tiek nusileido aikštës šeimininkams ir, pelnæ visø kitø komandø þaidëjø pagarbà, iškovojo antrà vietà.

Visos finalinëse varþybose dalyvavusios komandos buvo apdovanotos organizatoriø ásteigtomis atminimo dovanomis, komandos prizininkës – taurëmis, medaliais, futbolo kamuoliu, þaidëjai – kitais prizais ir suvenyrais. Kiekvienos komandos geriausias þaidëjas, kuriuo šiose varþybose Radviliškio mokiniø komandoje tapo Þygimantas Zdanys, buvo apdovanotas specialiu prizu.

Šiø varþybø tikslas – organizuoti vaikams ir jaunimui turiningà laisvalaiká, gerinti jø uþimtumà, motyvuoti ir skatinti vaikus rinktis tinkamà laiko praleidimo formà, populiarinti sveikà gyvenimo bûdà, plëtoti populiarios pasaulyje sporto šakos tradicijas, skatinti bendravimà, atitraukti vaikus ir jaunuolius nuo socialiai nepageidautinos veiklos.

Burbiškio dvare vyko Radviliškio ir Pakruojo rajonø savivaldybëse gyvenanèiø globëjø diena "Priglausk mane". Tai antrus metus organizuojamas bendras dviejø savivaldybiø renginys, skirtas vaikø globos organizavimo, vykdymo aktualijoms aptarti.

Radviliškio ir Pakruojo rajonø savivaldybëse gyvenanèiø globëjø diena "Priglausk mane" antrus metus vyko Burbiškio dvare. "Šiauliai plius" archyvo" nuotr.

Kaip "Šiauliai plius" informavo Skirmunda Jankevièienë, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Vaiko teisiø apsaugos skyriaus vedëja, renginio metu globëjai išklausë Pakruojo nestacionariø socialiniø paslaugø centro socialiniø darbuotojø Ilmos Geleþelienës ir Romos Bartkevièiûtës PRIDE mokytojø (taip vadinama globëjø átëviø rengimo programa) patarimø, kaip priimti vaikà á savo šeimà, kokiø savybiø reikia globëjui. PRIDE mokytojos pasidalijo savo patirtimi rengiant globëjus. Jø nuomone, parengiamieji mokymai labai reikalingi, nes visi, atëjæ á globëjø rengimo kursus, pakeièia savo nuostatas ir poþiûrá á globà, jiems tampa lengviau spræsti problemas, ypaè paauglystës laikotarpio. Globëjai tarpusavyje susidraugauja, keièiasi informacija, padeda vieni kitiems.

Diskusijoje dalyvavæ radviliškieèiai ir pakruojieèiai išsakë problemas, su kuriomis jie susiduria beveik kasdien - neigiamas visuomenës poþiûris á globojamà vaikà, padidintas dëmesys globëjo pareigø vykdymui tikrai nepadeda, o trukdo auklëjant vaikà ir rengiant já gyvenimui. Globëjai kartais jauèiasi atstumti visuomenës.

"Šiauliai plius" informacija

Birþelio 6 dienà, sekmadiená, Radviliškio parapijos tikintieji dalyvavo tradicinëje švè. Kristaus Kûno ir Kraujo (Devintiniø) procesijoje Radviliškio miesto gatvëmis. Procesijà papuošë Lietuvos ir Radviliškio vëliavos, baþnytinës vëliavos su šventøjø atvaizdais, joje dalyvavo parapijos kunigai, Radviliškio rajono savivaldybës meras A. Èepononis, Švè. Mergelës Marijos Gimimo baþnyèios suaugusiøjø ir jaunimo chorai, gausus tikinèiøjø bûrys. Švè. Sakramentà nešë ir Eucharistijos liturgijai vadovavo kunigas dekanas monsinjoras Gintas Sakavièius.

Radviliškio tikintieji dalyvavo tradicinëje Kristaus Kûno ir Kraujo (Devintiniø) procesijoje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Devintiniø procesija prasidëjo Švè. Sakramento išstatymu ir adoracija Radviliškio parapijos baþnyèioje. Pasibaigus šv. Mišioms, tikintieji keliavo pagarbinti Eucharistinio Jëzaus prie keturiø papuoštø altorëliø, kurie buvo árengti aikštëje prie Radviliškio rajono savivaldybës, aikštelëje prie Radviliškio rajono pirminës sveikatos prieþiûros centro, Radviliškio V. Kudirkos pagrindinës mokyklos ir Radviliškio miesto kultûros centro prieigose. Prie altorëliø sugiedotos visø keturiø Evangelijø – pagal Matà, Morkø, Lukà ir Jonà – ištraukos.

Devintiniø procesija baigësi Radviliškio Švè. Mergelës Marijos Gimimo baþnyèioje Švè. Sakramento pagarbinimu ir palaiminimu. Švè. Kristaus Kûno ir Kraujo procesija, švenèiama praëjus devynioms savaitëms po Kristaus Prisikëlimo, yra bûdas išreikšti pagarbà Dievui, panorusiam pasilikti Švè. Sakramento slëpinyje, galimybë miesto gyventojams paliudyti krikšèioniškà tikëjimà, prisiminti ir švæsti savo gyvenimo bei tikëjimo kelionæ á Dievo karalystæ.

"Šiauliai plius" informacija

Tarptautinæ vaikø gynimo dienà vaikai sutiko piešdami, fotografuodami ir šokdami. Radviliškio miesto kultûros centro kolektyvai ir bûreliai Radviliškio miesto centrinëse gatvëse kvietë praeivius su vaikais ir be jø sustoti nusifotografuoti improvizuotoje gatvës fotografijos studijoje, nupiešti vaiko pasaulá ir sušokti jaunystës šoká.

Radviliškio vaikai Tarptautinæ vaikø gynimo dienà prisigalvojo ávairiø pramogø. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Po pietø á miesto kultûros ir poilsio parkà vaikus ir jø tëvelius pakvietë pirmà kartà Radviliškio miesto atrakcionø parke organizuota šokiø fiesta. Joje dalyvavo ir dël ávairiø nominacijø varþësi 16 rajono vaikø ir jaunimo kolektyvø.

Pasak Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Informaciniø technologijø ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistës Eligijos Zoltnerienës, daugiausia nominacijø (po keturias) pelnë vadovø Valerijos Jurgauskienës ir Astijaus Poškos vadovaujami Graþinos pagrindinës mokyklos ir Šeduvos gimnazijos šokëjai. Graþinos pagrindinës mokyklos kolektyvai ("Graþinukai I", "Graþinukai II", pramoginiø šokiø grupë ir jungtinë kantri šokiø grupë "Šoktonas" bei "Regtaimas") gavo apdovanojimus uþ þaismingumà, geriausià sceniná ávaizdá, romantiškumà, nuotaikingumà. Šeduvos gimnazijos šokëjai buvo apdovanoti uþ masiškumà, techniškumà, profesionalumà, spalvingumà.

Visi koncerte dalyvavæ kolektyvai buvo apdovanoti nominacijomis, padëkos raštais ir saldumynais.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškieèius á miesto kultûros ir poilsio parkà pakvietë policija. Èia Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato darbuotojai surengë radviliškieèiams šventæ ir parodë atnaujintà prisistatymo visuomenei programà.

Radviliškyje didelio dëmesio sulaukë policijos ir visuomenës šventë. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Ateiti á policijos ir visuomenës šventæ radviliškieèius ragino Vidaus reikalø ministerijos reprezentacinis puèiamøjø orkestras, grojæs prie Radviliškio rajono savivaldybës ir iškilmingai þygiavæs Radviliškio gatvëmis. Miesto parke šventës pradþios jau laukë susirinkæs gausus þiûrovø bûrys. Orkestro programa kaip visada buvo pakelianti nuotaikà, stebinanti savo išmone, ir, be abejo, iškilminga. Pasirodymo intarpuose þiûrovams buvo pateikiama naudinga informacija saugaus eismo tema.

Sveikinimo þodþius šventës proga sakë Seimo narys A. Salamakinas, Radviliškio rajono savivaldybës meras A. Èepononis, Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas E. Lapinskas ir nemaþai kitø atvykusiø sveèiø.

Šventës metu visi norintys galëjo ásitikinti saugos dirþø svarba – imitacinæ technikà, sulaukusià didelio dëmesio, eksponavo VÁ "Šiauliø regiono keliai", vieni pagrindiniø šios šventës rëmëjø.

Gyventojai galëjo susipaþinti su policijos ginkluote, specialiosiomis priemonëmis, ekspertø technika, šiuolaikinëmis policijos transporto priemonëmis. Policijos pagalbininkai šauliai visus išalkusiuosius vaišino gardþia policijos koše.

Daug dëmesio sulaukë Šiauliø miesto VPK kinologø su tarnybiniais šunimis pasirodymas. Šunys susirinkusiesiems demonstravo savo gebëjimus, atliko ávairias uþduotis. Ypaè þiûrovams patiko paþeidëjo sulaikymas. Policijos bièiulis šuo Amsis buvo labiausiai fotografuojamas asmuo renginyje, nuolat lydimas maþøjø renginio dalyviø.

Renginio kulminacija tapo policijos pareigûnø imituota nusikaltëliø sulaikymo operacija. Ši parodomoji situacija buvo policijos pareigûnø dovana Radviliškio miesto gyventojams. Prieš prasidedant operacijai tarp þiûrovø jau tvyrojo mirtina tyla, kadangi niekas neþinojo, kas netrukus ávyks. Automobilio persekiojimas, specialiøjø priemoniø panaudojimas, nusikaltëliø sulaikymas, koviniø veiksmø panaudojimas, narkotiniø medþiagø paieška automobilyje su tarnybiniais šunimis paliko neišdildomà áspûdá visiems, stebëjusiems šià operacijà.

Maþieji renginio dalyviai norëjo árodyti, kad yra stiprûs ir gali be vargo stumdyti policijos dþipà. Tokiø maþøjø stipruoliø buvo tiek daug, kad didelis prizø maišas išseko labai greitai.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškio miesto stadione iškilmingai atidaryti nauji dviejø aikšteliø teniso kortai. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Seimo narys Algimantas Salamakinas, Lietuvos teniso sàjungos prezidentas ir Šiauliø sporto mokyklos direktorius Ramûnas Grušas, Šiauliø apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas, Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius Vitolis Januševièius, Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Lideikis, teniso mëgëjai iš Radviliškio, Panevëþio, Šiauliø.

Kortø atidarymo iškilmiø juostelæ perkirpo Seimo narys Algimantas Salamakinas ir Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

"Šiauliai plius" paklaustas, kà miestui reiškia teniso kortai, Radviliškio meras Antanas Èepononis atsakë: "Tai naujas etapas Radviliškio sporto gyvenime. Nieko nenustebinsi, kad þmonës þaidþia krepšiná, futbolà, ar rankiná. Tenisà gali þaisti ir maþi vaikai, ir dideli. Tai – judëjimo, gyvybingumo sportas. Tai nëra prabangos sportas. Tai – sveikos gyvensenos puoselëjimas ir proto atpalaidavimas."

Lietuvos teniso sàjungos prezidentas Ramûnas Grušas teniso kortø atidarymo proga Radviliškio rajono savivaldybës merui A. Èepononiui áteikë raketæ. Jà meras kartu su LR Seimo nariu Algimantu Salamakinu iškart išbandë kortuose.

Anot Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Informaciniø technologijø ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistës Eligijos Zoltnerienës, praëjusiais metais ásikûrusio teniso þaidëjø klubo "Radviliškio TK" steigëjai tikisi, kad atidarius naujus teniso kortus Radviliškyje ši sporto šaka populiarës, daugës þmoniø, jaunimo, susidomëjusiø lauko tenisu. Jau dabar teniso klube treniruojami 15 jaunøjø þaidëjø.

Atidarymo proga vyko Radviliškio ir Panevëþio jaunøjø tenisininkø varþybos. Jø nugalëtoju tapo panevëþietis Matas Markevièius, antrà vietà iškovojo panevëþietë Karolina Vidauskytë, treèià – radviliškietis Arnas Šutkovas. Jaunøjø tenisininkø varþybose dalyvavo šeši tenisininkai.

Suaugusiøjø teniso turnyre varþësi 16 tenisininkø iš Baisogalos, Šiauliø, Pakruojo, Radviliškio. Radviliškio rajono savivaldybës mero tauræ iškovojo Eimutis Briedelis iš Baisogalos, antrà vietà iškovojo Rimas Bernedickas iš Baisogalos, treèià – radviliškietis Darius Balinskas.

Kortus árengti kainavo 355 tûkst. litø. Kortø árengimas – tik viena miesto stadiono rekonstrukcijos dalis. Stadionà (bëgimo takus, apšvietimà, tribûnas þiûrovams) rekonstruoti planuojama baigti 2010 m. rugsëjá.

Kortø danga belgiška DOMO – pirmoji tokia Lietuvoje, árengta kortuose, skirtuose visuomenës poreikiams. Jai ir jos pagrindams suteikta 6 metø garantija. Ant jos tenisininkai gali þaisti bet kuriuo metø laiku ir net iš karto po lietaus. Kamuoliukas atšoka tolygiai, vienodai. Svarbiausia, ji reikalauja tik minimalios prieþiûros, jos nereikia nuolat voluoti, laistyti, brëþti linijø. Kortus árengë UAB "Rûdupis", DOMO dangos tiekëja – UAB "Kleminta". Teniso kortai árengti per pusæ metø.

Savaitgalá Radviliškyje vyko pirmasis Lietuvos kultûrizmo ir fitneso èempionato finalas, skirtas Lietuvos kultûrizmo 45-meèiui paminëti. Jame dalyvavo 80 sportininkø iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Áspûdingai prasidëjusio renginio metu Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis èempionato organizatoriui Raimondui Naujokui, sporto klubo "Ir imperialas" savininkui ir treneriui, áteikë padëkos þenklà uþ kultûrizmo sporto populiarinimà Radviliškio rajono savivaldybëje.

Visø kategorijø finalinio penketo dalyviams áteikti varþybø diplomai ir atminimo medaliai, prizines vietas iškovojæ sportininkai apdovanoti taurëmis. Alvydo TAMOŠIÛNO nuotr.

Šiame èempionate dalyvavæ penki Radviliškio klubui "IR IMPERIALAS" atstovavæ sportininkai neliko be apdovanojimø: uþimtos dvi pirmosios, dvi antrosios ir treèioji vieta. Pirmà vietà vaikinø fitneso vilèiø startø absoliuèioje kategorijoje iškovojo Arvydas Naujokas, pirmà vietà "Mis figûra" moterø figûros klasëje iškovojo Ilona Miknienë. Antràsias vietas uþëmë Renata Burneckaitë (merginø fitneso vilèiø startø absoliuti kategorija) ir Karolis Balsys (jauniø kultûrizmo absoliuti kategorija). Treèià vietà iškovojo Ruslanas Gusevas (vaikinø fitneso vilèiø startø absoliuti kategorija). Treneriai Ilona Miknienë ir Raimondas Naujokas uþëmë treèià vietà kaip treneriø komanda. Jie abu dirba dviejuose sporto klubuose: Šiauliø "Medþiotojø uþeigoje" ir Radviliškio "Ir Imperiale".

Lietuvos èempionato nugalëtojai bei geriausi prizininkai ágijo teisæ atstovauti Lietuvai Pasaulio NABBA èempionate Maltoje, WABBA Europos èempionate Rusijoje bei WFF (fitneso) Universe Graikijoje. Maltoje birþelio 19 d. Lietuvai ir Radviliškiui atstovaus Ilona Miknienë.

"Šiauliai plius" informacija

Praëjusá šeštadiená á Radviliškio padangæ atskrido poezijos paukštë – 46-asis tarptautinis poezijos festivalis "Poezijos pavasaris 2010". Šis festivalis savo vardu, tradicijomis ir vertybëmis garsus Lietuvoje ir pasaulyje, sugebantis išlaikyti paèias geriausias ilgametes tradicijas ir nuolat ieškantis naujø raiškos formø, vienintelis tæstinis literatûros projektas, organizuojamas visoje Lietuvoje.

Festivalio "Poezijos pavasaris 2010" dalyviai ir juos sutikæs Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevièius ir Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos direktorë Aldona Januševièienë Burbiškio dvare. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Šiemet "Poezijos pavasario" renginiai vyko Burbiškio dvare, Pašušvio kultûros namuose ir Baisogalos dvaro parke. Á poezijos šventæ atvyko poetai Marija Meilë Kudarauskaitë, Ieva Gudmanaitë, Nijolë Augustinavièiûtë, Kazimieras Jakutis (Pagulbis), Lidija Šimkutë iš Australijos, Faraj Bayrakdar iš Sirijos Arabø Respublikos, vertëjas ir poetas Marius Burokas. Poetus Burbiškio dvaro prieigose sutiko ir pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis.

Tarptautiniame poezijos festivalyje skambëjo lietuviø, arabø bei anglø kalba parašytos eilës. Klausytojus suþavëjo sveèio poeto iš Sirijos skambantis þodis. Jo eilës, gimusios kalëjime, kuriame jis kalëjo 15 metø, nuteistas uþ politiná pasipriešinimà. Nepaisant to, kad poetui Faraj Bayrakdar nepaprastai daug teko iškentëti, jo akys tiesiog spinduliuoja šilumos ir gërio kibirkštëlëmis. O sentimentalumo vakarui suteikë poeto bei bardo Kazimiero Jakuèio atliekamos dainos, neseniai anapilin išëjusio poeto Jono Strielkûno þodþiais.

"Šiauliai plius" informacija

Eligija ZOLTNERIENË

Po beveik ketverius metus trukusios rekonstrukcijos duris Radviliškio ligoninëje atvërë naujai rekonstruoti Operaciniø, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai.

Iškilmingas mometas: atidarymo juostelæ perkerpa (iš kairës) Seimo narys Algimantas Salamakinas, Sveikatos apsaugos viceministrë Nora Ribokienë, Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas Jonas Povilaitis ir Radviliškio ligoninës direktorë Danutë Povelauskienë. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Atidarymo iškilmëse dalyvavæ Seimo nariai Algimantas Salamakinas, Dangutë Mikutienë, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrë Nora Ribokienë, Šiauliø teritorinës ligoniø kasos direktorius Remigijus Maþeika, Šiauliø apskrities viršininko administracijos sekretorius Vytautas Simelis, Gydytojø vadovø sàjungos, Savivaldybës tarybos ir administracijos, Radviliškio rajono ástaigø, ávairiø šalies ligoniniø atstovai, rekonstrukcijos darbus atlikusiø projektavimo ir statybos organizacijø atstovai sveikino ligoninës direktoræ Danutæ Povelauskienæ, pasiekusià, pasak jø, šiuo metu beveik neámanomà pasiekti rezultatà.

Sveikatos apsaugos viceministrë Nora Ribokienë minëjo, kad ligoninei yra labai svarbu turëti Operaciniø ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Ji patikino, kad beveik 3,7 milijono litø, pastaraisiais metais Vyriausybës skirtø Radviliškio ligoninei rekonstruoti, panaudoti tikslingai ir rajono þmoniø labui.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis padëkojo ligoninës direktorei uþ tai, kad ji, ryþtingai ir atkakliai dirbdama pasiekë tikslà, kuris buvo labai reikalingas Radviliškio rajono gyventojams, ir pasveikino ástaigoje dirbanèius medikus su ákurtuvëmis.

Visi atidaryme dalyvavæ sveèiai ávertino Radviliškio ligoninës vadovës D. Povelauskienës strateginius gebëjimus: jei ne jos áþvalga ir prieš keletà metø pateiktas šiø skyriø rekonstrukcijos projektas, dabar dël ekonominës situacijos jiems rekonstruoti finansavimo niekas neskirtø.

Atidarymo juostelæ perkirpo LR Seimo narys Algimantas Salamakinas, Sveikatos apsaugos viceministrë Nora Ribokienë, Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas Jonas Povilaitis, Radviliškio ligoninës direktorë Danutë Povelauskienë. Petras Kušleika, Operaciniø skyriaus vedëjas, ir Rasa Bracaitë, Reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyriaus vedëja, susirinkusiesiems parodë naujai atrodanèias savo valdas.

Po rekonstrukcijos pagerëjo darbo ir poilsio sàlygos medikams ir skyriø darbuotojams: skyriuose sumontuota naujausia medicinos áranga, árengta moderni oro kondicionavimo ir vëdinimo sistema. Radviliškio ligoninëje nuo šiol bus atliekamos ne tik ávairios ginekologinës, akušerinës, traumatologinës, chirurginës skubios bei planinës operacijos, bet ir išvarþø operacijos laparoskopu, klubo, kelio sànariø operacijos artroskopu, nosies, ausies operacijos. Tikimasi, kad rekonstravus Operaciniø, Reanimacijos ir intensyviosios pagalbos skyrius bus galimybë atlikti daugiau operacijø, pagerës teikiamø paslaugø kokybë, jos bus teikiamos ne tik Radviliškio rajono gyventojams.

Ágyvendinti projektà prireikë beveik 5,2 milijono litø. 3,7 milijono litø skirta iš valstybës biudþeto, iš rajono biudþeto - 340 tûkstanèiø litø, kitos lëšos – iš Privatizavimo fondo.

"Tikimës, kad geros mûsø visø emocijos naujajame bute padës kovoti su Gabrielæ uþpuolusia liga", – sakë Rasa Malonienë, dëkodama savo draugei Kristinai, uþpildþiusiai Išsipildymo akcijos anketà, TV3 televizijos komandai ir Radviliškio rajono savivaldybës specialistams, suteikusiems jiems tvarkingà bûstà Radviliškyje, arèiau medikø.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis aplankë maþàjà ligoniukæ Gabrielæ. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Jø pagalba labai reikalinga tuoj trejø metukø sulauksianèiai dukrytei Gabrielei. Jai, sulaukusiai pusantrø metukø, buvo átarta maþakraujystë, vëliau patvirtinta limfoblastinë leukemija (kraujo vëþys, atsirandantis dël vienos genetiškai pakitusios kaulø èiulpø làstelës).

Net neátarsi, kad maþoji Gabrielë serga. Ji šypsosi ir pasakoja, kaip mokysis vaþiuoti nauju dviratuku, kaip kiekvienà dienà gali þaisti lauke. Jos akys kupinos gyvenimo dþiaugsmo. Naujajame bute jai patinka visi kambariai, ypaè koridorius.

Maloniø šeima dþiaugiasi, kad buto išlaikymas kainuoja nedaug ir dëkoja visiems, padëjusiems jai pagerinti gyvenimo sàlygas: "Kai bute apsilankëme pirmà kartà, buvo baisu. Mero ir kitø savivaldybës specialistø dëka dabar gyvename suremontuotame, jaukiame bute. Jame maþajai Gabrielei labai gera. O kai jai smagu, ir mums širdis dþiaugiasi. Viskas dabar mûsø gyvenime šio maþo vaiko laimei skirta. Viltis pasveikti kaskart stipresnë, kai susiduri su þmoniø gerumu ir pagalba."

Šeimai skirtas socialinis bûstas – dviejø kambariø butas su virtuve ir sanitariniu mazgu. Jis sutvarkytas savivaldybës ir TV3 Išsipildymo akcijos skirtomis lëšomis. TV3 televizijos Išsipildymo akcijos organizatoriai skyrë 5 581 Lt 48 ct lëšø krosniai ir langams pakeisti, Radviliškio rajono savivaldybë uþ 15 847 Lt suremontavo sienas, pakeitë elektros instaliacijà, sutvarkë sanitariná mazgà, grindis, ástatë vidaus ir lauko duris, kieme pastatë butui skirtà sandëliukà.

Visà savo gyvenimà gyvenusi nuomojamuose butuose Pociûnuose, Ilguoèiuose, Radviliškyje, Maloniø šeima dþiaugiasi, kad iš ligoninës Vilniuje dabar kaskart gráš á jaukius namus.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio pedagogai turi puikià galimybæ tobulinti savo IKT kompetencijas Europos švietimo institucijose. Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugø centro Neformaliojo ugdymo skyrius ágyvendina Europos Sàjungos fondø finansuojamà projektà, kuris suteikia galimybæ rajono mokytojams dalyvauti tarptautiniame mokymosi visà gyvenimà programos projekte "Suaugusiøjø skatinimas mokytis visà gyvenimà naudojant informacines komunikacines technologijas ir el. mokymosi galimybes".

Mokytojai dalyvauja Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugø centro Suaugusiøjø ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus ir kiekvienos uþsienio partneriø atstovaujamos valstybinës institucijos rengiamuose mokymuose. Pedagogai tobulina savo IKT kompetencijas mokydamiesi parengti tinklalaidþiø (Podcast) priemones, skirtas jø pamokoms. Programoje dalyvauja 16 besimokanèiøjø, iš kuriø šeši jau lankësi Avinjono universitete (l`Université d’Avignon) Prancûzijoje, kur iš savo prancûzø kolegø pasisëmë patirties apie jø darbà ir metodus, naudojamus šios šalies mokyklose. Kitos grupelës mokytojø vyksta á Rostokà (Rostock) Vokietijoje ir Gelá (Geel) Belgijoje, kur tobulins IKT kompetencijas, suþinos apie šiø šaliø švietimo sistemà, pasisems uþsienio kolegø patirties.

Geguþës 15–19 dienomis Radviliškyje viešëjo projekto koordinatoriai iš partneriø šaliø: Belgijos, Prancûzijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kipro, Lenkijos, Vokietijos ir Suomijos. Susitikimo metu buvo aptarta projekto veikla, pristatomi gerosios praktikos pavyzdþiai, išsiaiškinti darbo ir mokymosi sunkumai ir numatyti darbo metodai. Kiekvienos šalies koordinatorius pristatë programos privalumus ir iškilusius sunkumus. Didþiausias projekto privalumas tas, kad mokytojai mokosi naujø IT dalykø, kurie Lietuvoje nëra labai plaèiai naudojami, o pagrindinis trûkumas – ekonominës galimybës kiekvienoje institucijoje yra skirtingos, todël veiklas reikia pritaikyti atsiþvelgiant á institucijos finansinæ padëtá. Partneriai iš Kipro ir Graikijos atsiveþë ir savo besimokanèiuosius, kurie lankësi Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje, susipaþino su Lietuvos švietimo sistema, gimnazijos tikslais ir veikla. Sveèiai pristatë savo švietimo sistemas.

Viena susitikimo diena buvo skirta kultûriniam šalies paþinimui - projekto dalyviai aplankë Vilniø, Kryþiø kalnà ir Burbiškio dvarà. Kelionæ á Vilniø dovanojo Radviliškio savivaldybës administracija. Sveèiai buvo suþavëti Lietuvos kraštovaizdþiu ir kultûriniu paveldu.

Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugø centro Suaugusiøjø ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus specialistë Skirmantë Petraitienë dþiaugiasi, kad Europos komisija ir Švietimo mainø paramos fondas, koordinuojantis Europos projektus, palaiko suaugusiøjø mokymosi iniciatyvas, kurios suteikia puikias galimybes tobulëti ne tik Lietuvoje, bet ir kitø Europos šaliø institucijose.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybës ástaigø ir organizacijø, dirbanèiø su vaikais (seniûnijø, vaiko teisiø apsaugos institucijos, mokyklø, darþeliø, vaikø dienos centrø, socialiniø paslaugø centrø, sveikatos centrø ir kitø ástaigø) specialistai dalyvauja mokymuose, kuriuose jie rengiami dirbti komandose sprendþiant bendruomenës vaikø problemas, skatinti pozityvià tëvystæ bei vaikø integravimà á bendruomenæ.

75 þmonës iki liepos pradþios dalyvaus tëvystës ir socialiniø gebëjimø ugdymo, Bendruomeniø socialinio darbo, problemø sprendimo modelio, savanoriø telkimo ir jaunimo dalyvavimo gerosios praktinës Lietuvos ir Norvegijos patirties perdavimo seminaruose pagal Bendruomeniø kaitos centro parengtà mokymø programà. Ši programa buvo labai gerai ávertinta ir bendruomenëse su šeimomis dirbanèiø specialistø bei savanoriø, ir mokymø programas rengianèiø bei akredituojanèiø institucijø.

Seminarai vyksta ágyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijø schemos "Patirties perdavimo ir bendradarbiavimo ryšiø tarp vietinio, regioninio ir euroregioninio lygio partneriø Lietuvoje ir Norvegijoje stiprinimas" paprojekèio sutartá "Bendruomenës átakos stiprinimas sprendþiant vaikø problemas savivaldos lygmenyje".

Norintys dalyvauti mokymuose gali kreiptis á Skirmundà Jankevièienæ, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Vaiko teisiø apsaugos skyriaus vedëjà, tel.: (8~422) 69 028, 8 610 20 853, el. paštu.

Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Vaiko teisiø apsaugos skyriaus informacija

Geguþës 20-àjà á Radviliškio V. Kudirkos pagrindinæ mokyklà buvo sukviesti 8–9 klasiø specialiøjø poreikiø turintys mokiniai - jiems buvo sudarytos sàlygos kurti kartu su profesionaliu menininku.

Pasak Radviliškio V. Kudirkos pagrindinës mokyklos pagalbos mokiniui specialistës Dijanos Kûgienës ir Kristinos Gaubienës, taip prasidëjo pirmà kartà Radviliškio rajone organizuotos kûrybinës dirbtuvës-konkursas "Ir aš galiu kurti". Renginyje dalyvavo 12 mokiniø iš šešiø rajono mokyklø: Graþinos pagrindinës mokyklos, V. Kudirkos pagrindinës mokyklos, Jaunimo mokyklos, Vaiþganto pagrindinës mokyklos, Radviliškio rajono Pakalniškiø pagrindinës mokyklos ir Šeduvos gimnazijos.

Kûrybinëms dirbtuvëms vadovavo šalyje gerai þinomas menininkas, Lietuvos dailininkø sàjungos narys, didþiausios Europoje skulptoriø organizacijos "Sculpture Network" narys Martynas Gaubas. Menininkas yra surengæs per 20 personaliniø parodø didþiøjø Lietuvos miestø galerijose bei uþsienio šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje), dalyvavæs per 70 kolektyviniø parodø Lietuvoje ir svetur. Šiuo metu menininkas dirba Šiauliø "Laiptø galerijoje" renginiø organizatoriumi ir jau penkerius metus Šiauliø miesto dailës mokyklos mokiniams organizuoja kûrybines stovyklas.

M. Gaubas be jokio atlygio sutiko vadovauti kûrybinëms dirbtuvëms-konkursui ir padëti šiems mokiniams ugdytis pozityvø poþiûrá á savo vidines kûrybines galias, formuoti teigiamas savæs vertinimo nuostatas, padëti atskleisti savo kûrybinius sugebëjimus.

Renginys vyko jaukiame Radviliškio V. Kudirkos pagrindinës mokyklos vidiniame kiemelyje. Dalyvius ir sveèius pasveikino ir sëkmës palinkëjo mokyklos direktorius Vytautas Matuzas. Jis mokinius supaþindino su kûrybiniø dirbtuviø menininku M. Gaubu, kuris mokiniams atskleidë šiuolaikinio menininko gyvenimo ypatumus bei apibûdino šiuolaikinio meno aktualijas ir tendencijas.

Kûrybinëse dirbtuvëse menininkas mokë mokinius kompozicijos pagrindø, spalvø maišymo ir derinimo metodikos. Mokiniams buvo pasiûlyta tradicinëmis priemonëmis kurti eksperimentinius darbus ("gadinti" popieriø, trinant já á sienà, þolæ, mindant, mirkant vandenyje, glamþant; tapyti rankomis, pilstant, varvinant, taškant daþus). Þodþiu, pajusti kûrybinæ laisvæ. O laisvës kurti esmë, pasak Martyno Gaubo, paprasta: "Aš atsipalaiduoju, aš galiu kurti, aš atrandu kà nors naujo, eksperimentuoju, kûrybiškai naudojuosi netikëtumais."

Kûrybinëse dirbtuvëse sukurti darbai trumpam papuošë mokyklos vidinio kiemelio sienas. Vertinimo komisija išrinko tris geriausius darbus. Nugalëtojais tapo Dmitrijus Chvisiukovièius, Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos mokinys (I vieta), Rûta Bekerytë iš Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos (II vieta) ir Tadas Jakas iš Radviliškio Jaunimo mokyklos (III vieta). Visi dalyvavusieji buvo apdovanoti Radviliškio rajono savivaldybës švietimo ir sporto paslaugø centro Suaugusiøjø ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus padëkos raštais, o nugalëtojai – atminimo dovanëlëmis.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Sekmadiená Radviliškio miesto parke devynios moterys iš Radviliškio ir Pakruojo rajonø varþësi dël kojiniø mezgimo èempionës vardo. Mezgëjø mezgëjële, èempioniø èempione tapo vyriausioji varþybø dalyvë 75 metø radviliškietë Paulina Genë Liubonienë. Jos numegztos kojinës suþavëjo komisijà ir þiûrovus raštø ávairove ir dailumu.

Pirmojo èempionato dalyvës beveik šešias valandas mezgë kojimes. Svajûno SABALIAUSKO nuot.

Mezgë ir mero pavaduotojas

Radviliškio miesto parke sekmadienio rytà prasidëjo pirmasis Lietuvos kojiniø mezgimo èempionatas, kuriame dalyvavo daugiausia mezgëjø iš Pakiršinio kaimo (Radviliškio raj.): Vilija Teresienë, Elena Martynova, Elvyra Þukauskienë bei Bronë Þundienë. Iš Alksnupiø kaimo atvyko Laima Didþbalienë, á virbalus tvirtai ásikibo Šiauliø tautodailininkø sàjungos narë radviliškietë Ona Plungienë, radviliškietë P. G. Liubonienë, baisogališkë Julijona Aldona Driþienë bei Pakruojo bendruomenës atstovë Marija Kazakevièienë.

"Šiauliai plius" paklausta, kaip buvo atrinktos dalyvës, renginio koordinatorë Jolanta Kvedarienë atsakë, jog dalyvës iš anksto turëjo pristatyti savo darbus. Taip ir buvo atrinktos besirungianèios èempionate moterys.

Šventëje apsilankë ir dalyvëms sëkmës palinkëjo Radviliškio rajono mero pavaduotojas Jonas Povilaitis. Pakiršinietë mezgëja B. Þundienë "pakûsino" vicemerà, kad šis pabandytø "uþmesti" kelias akis. Ponas Jonas nepabûgo provokacijos ir, daugelio nuostabai, pabandë megzti. Šventës dalyvës šypsojosi ir sakë, kad valdþios vyrui sekësi neblogai ir jis, kelias savaites pasitobulinæs, galëtø papildomai uþsidirbti megzdamas.

Neprireikë viso laiko

Nors mezgëjoms buvo skirtos šešios valandos, laikui dar net neápusëjus pradëjo "ryškëti" rezultatai. Kojiniø mezgëjas ir gausiai susirinkusius šventës dalyvius linksmino tarptautinis folkoro festivalis "Ganiau palšus jautelius". Tarptautiniame festivalyje dalyvavo kolektyvai iš Lietuvos ir Latvijos. Senø automoboliø mëgëjai taip pat turëjo kur paganyti akis: Senø automobiliø klubas surengë antikvariniø automobiliø parodà. Jaunimo klubo "Mix" merginos susirinkusiesiems demonstravo mezgëjø anksèiau numegztas kojines.

Plës èempionato geografijà?

Mezgëjos, šešias valandas mezgusios kojines, savo darbus pateikë komisijos verdiktui. Komisija vertino raštø dailumà, originalumà, patogumà mûvëti. Èempioniø èempione tapo vyriausioji èempionato dalyvë 75 metø radviliškietë P. G. Liubonienë.

Èempionë "Šiauliai plius" sakë, jog megzti pradëjo bûdama maþdaug septyneriø metø. O kiek kojiniø numegsta iki šiol, neámanoma suskaièiuoti. Šiauliø tautodailininkø sàjungos narë ponia Paulina kojinëms raštus kuria pati. Šalies kojiniø mezgimo èempionato nugalëtojai P. G. Liubonienei paskirtas pagrindinis prizas – radviliškietës dailininkës Ilmos Andriušaitienës autorinis stiklo darbas.

Be apdovanojimø neliko në viena èempionato dalyvë. Moterims átektos atminimo dovanos ir diplomai.

Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis dþiaugësi ir sakë, jog šventë, nors ir negausiai dalyvavo mezgëju, pavyko. Tikimasi, jog kitais metais á šventæ atvyks daugiau mezgëjø ne tik iš Radviliškio ir Pakruojo, bet ir iš kitø Lietuvos miestø.

Paklaustas, ar neketinama plësti èempionato geografijos, R. Juzukonis šyptelëjo: "Kitàmet èempionatas tikrai vyks Radviliškyje. Dar po metø jis jau gali vykti Šiauliø apskrityje. O dar po keleriø metø – visoje Lietuvoje. Juk ir Gatvës muzikos diena iš pradþiø buvo tik Vilniuje, o po keleriø metø muzika šià dienà skamba visuose miestuose. Ar nebûtø graþu, jei vienà dienà Lietuvos miestuose ir miesteliuose išeitø mokantys megzti ir visà dienà megztø."

Renginio koordinatorë J. Kvedarienë tikisi išleisti èempionatà pristatantá leidinukà, kuriame bus ir jaunimo surinkta medþiaga apie Lietuvos tradicijà megzti, nerti kojines, jø paskirtá, mezgimo specifikà, tradicijas. Toks leidinys turëtø tapti puikia edukacine medþiaga.

Radviliškio rajono jaunimo klubo "Mix" projektà iš dalies finansavo Kultûros ministerijos Kultûros rëmimo fondas ir Radviliškio rajono savivaldybë.

Geguþës 23 dienà (sekmadiená) Radviliškyje vyks pirmasis Lietuvoje kojiniø mezgimo èempionatas. Renginio pradþia – 10.30 val. Radviliškio miesto poilsio ir kultûros parke.

Èempionato metu susirinkæ tautodailininkai, jaunimas, pavieniai asmenys varþysis kojiniø mezgimo èempionate atskirose kategorijose ir pelnys skirtingas nominacijas. Visà dienà susirinkæ meistrai megs kojines, kurias dienai baigiantis ávertins komisija. Vertinant darbus atsiþvelgta á kûrybiškumà, tautiškumà, praktiškumà ir kt. kriterijus.

Vertinimo rezultatai bus paskelbti Sekminiø proga organizuoto etnokultûrinio renginio–koncerto metu, kur bus nominuotas Lietuvos kojiniø mezgimo èempionas. Èempionato metu Radviliškio miesto kultûros centre bus surengta numegztø ir iš ávairiø šalies kampeliø meistrø suveþtø kojiniø paroda. Po èempionato tikimasi išleisti leidinukà, pristatantá ávykusá èempionatà bei surinktà jaunimo medþiagà apie Lietuvos tradicijà megzti, nerti kojines, jø paskirtá, mezgimo specifikà, tradicijas. Šis leidinys bus puiki edukacinë medþiaga.

Šá Radviliškio rajono jaunimo klubo MIX projektà iš dalies finansuoja LR kultûros ministerijos Kultûros rëmimo fondas.

Èempionate dalyvaus rankø darbo (mezgimo) mëgëjai (dalyviø amþius ir gyvenamoji vieta neribojama), tautodailininkai. Kvieèiame visus, kuriems ádomi tautodailë ir jos raiškos formos. Kartu puoselëkime tradiciniø amatø jaunajai kartai perdavimà, gaivinimà bei sklaidà.

Organizatoriø informacija

Treèiadiená Radviliškio rajono savivaldybëje prasidëjo savaitæ trunkanèio paþintinio vizito "Pagalba ir parama kiekvienam vaikui" programa. Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus specialistø iniciatyva Radviliškio rajono savivaldybëje vieši devyni pedagogai, mokyklø direktoriai, mokyklø inspektoriai, pedagogø patarëjai, psichologai iš Èekijos, Lenkijos, Prancûzijos, Slovënijos, Olandijos, Vokietijos Estijos, Anglijos.

Pagrindinis projekto tikslas – susipaþinti su ávairiø ES šaliø švietimo sistemomis, pasidalyti patirtimi apie tai, kaip galima suteikti pagalbà ir paramà tiek gabiems, tiek specialiøjø poreikiø turintiems vaikams.

Pedagogai iš sveèiø šaliø ne tik teoriškai susipaþins su Lietuvos švietimo sistema - jiems bus suteikta galimybë stebëti, kaip veikia visa specialiøjø poreikiø turinèiø vaikø ugdymo sistema Radviliškio rajono savivaldybëje. Sveèiai lankysis rajono ástaigose, uþtikrinanèiose specialiøjø poreikiø turinèiø vaikø ugdymo procesà: lopšeliuose-darþeliuose "Kregþdutë" ir "Þvaigþdutë", Graþinos pagrindinëje mokykloje, Lietuvos reabilitaciniame profesinio rengimo centre. Dienos uþimtumo centre jiems bus pristatytos paslaugos suaugusiesiems, Pedagoginëje psichologinëje tarnyboje jie susipaþins su tarnybos veikla. Šeduvos gimnazijoje pedagogai apþiûrës ir gabiems, ir specialiøjø poreikiø mokiniams skirto formaliojo ir neformaliojo ugdymo priemones. Sveèiams bus pristatytos socialinës pagalbos teikimo vaikui ir šeimai galimybës. Radviliškio dailës, Graþinos pagrindinëje mokykloje jie susipaþins su gabiø vaikø ugdymu.

Sveèiams pasiûlyta ir kultûrinë programa: jie lankysis Kleboniškiø buities muziejuje, Burbiškio dvare, Kryþiø kalne, apþiûrës áþymiausias Radviliškio ir Šiauliø miesto vietas, viešës Palangoje.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio miesto kultûros centro direktorius Romualdas Juzukonis kà tik sugráþo iš Sergijevo Posade (Rusija). Direktorius graþino dailininkës Natalijos Kornevos darbus, per kuriuos Radviliškio rajono bei Lietuvos gyventojai susipaþino su puikiu Rusijos miestu.

R. Juzukonis Radviliškio rajono savivaldybës mero Antano Èepononio vardu pakviestë Sergijevo Posado valdþios atstovus uþmegzti tarptautiná bendradarbiavimà, kultûrinius, verslo mainus bei draugiškus santykius tarp rajonø þmoniø.

Vizito metu Romualdas Juzukonis susitiko su Sergijevo Posado administracijos vadovo pavaduotoju Sergëjumi Tostanovu, kultûros centro direktoriumi Aleksejumi Vochmencevu ir pakvietë dalyvauti rajono menininkus Radviliškio miesto kultûros centro organizuojamame medþio skulptoriø plenere "Karþygiø alëja" bei garbaus amþiaus þmoniø liaudiškø šokiø kolektyvø festivalyje "Ir ne tik iš Lietuvos".

Segijevo Posado spauda itin gausiai supaþindino savo skaitytojus su Radviliškio rajonu, jo istorija, pramone, þemës ûkiu, kita veikla bei tarptautiniu bendradarbiavimu, todël beveik neabejojama, jog Sergijevo Posadas taps puikiu Radviliškio bièiuliu.

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybës delegacija dalyvavo Gniezne (Lenkijoje) organizuotame tarptautiniame renginyje "Bendradarbiavimas dël sveikatos". Keturias dienas Gniezno miesto savivaldybës administracija, visuomeninës organizacijos, sveikatos ástaigos susivienijo bendram tikslui – skleisti Gniezno miesto ir miestø partneriø (Ananji Italijoje, Vendamo Olandijoje, Umanës Ukrainoje, Radviliškio Lietuvoje, Estergromo Vengrijoje, Špajerio Vokietijoje) gyventojams idëjas apie sveikà gyvenimo bûdà, apie neágaliøjø socialinæ integracijà, apie judëjimo ir aktyvaus gyvenimo bûdo naudà.

Mokiniai išriedëjo á Gniezno miesto gatves atlikti ávairiø uþduoèiø: patekti á darbo birþà, pabandyti ástoti á aukštesniàjà mokyklà, aplankyti parodà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pirmàjà dienà visø delegacijø nariai dalyvavo akcijoje "Sulauþykime barjerus". Mokiniai iš ávairiø šaliø sëdo á invalido veþimëlius ir išriedëjo á Gniezno miesto gatves atlikti ávairiø uþduoèiø: patekti á darbo birþà, pabandyti ástoti á aukštesniàjà mokyklà, aplankyti parodà, nusipirkti gëliø, apsilankyti kirpykloje.

Šioje akcijoje dalyvavæ radviliškieèiai Kornelija Dagytë ir Deividas Darguþas, Lizdeikos gimnazijos mokiniai, turëjo ávertinti savo áspûdþius, pojûèius, kà jie jautë bûdami invalido veþimëlyje, kaip á juos reagavo þmonës. Gniezno miesto savivaldybës atstovai, apibendrindami šios akcijos rezultatus, teigë, kad gavo nemaþai pamokø: pajuto, kad miesto ástaigos nëra pritaikytos neágaliems þmonëms, kad þmonës vis dar bijo prieiti ir pasiûlyti jiems savo pagalbà.

Antràjà vizito dienà radviliškieèiai kartu su kitais tarptautiniais Gniezno miesto partneriais dalyvavo sveikø maisto produktø mugëje, kur pristatë savo rajono ámoniø, ûkininkø gaminamà produkcijà, skirtà sveikam gyvenimo bûdui ir maitinimuisi: juodà ruginæ duonà, grikiø lukštø pagalves ir èiuþinius, medaus produktus, naminius sûrius, dþiovintus vaisius ir uogas. Prie radviliškieèiø stendo sveikatos mugës lankytojus Gniezne viliojo tautodailininko Eugenijaus Arbušausko sukurtos Uþgavëniø kaukës ir jo paties atliekama lietuviø liaudies muzika.

Paskutinæ dienà vykusioje konferencijoje pasidalyta miestø partneriø patirtimi visuomenës sveikatinimo srityje, pristatytos ávairios vaikø ir suaugusiøjø sveikatos prevencijos programos, aptarti sveikatos dienø Gniezne rezultatai.

Delegacijai vadovavo Radviliškio rajono savivaldybës mero pavaduotojas Jonas Povilaitis, visuomenës sveikatos klausimus kuravo Radviliškio rajono savivaldybës administracijos vyriausioji gydytoja Vitalija Kungienë, Visuomenës sveikatos biuro direktorë Aušra Èiûdarienë, Šeduvos globos namø direktorë Vilma Þukauskienë, rajono verslininkø ir ûkininkø produkcijà pristatë Radviliškio turizmo ir verslo centro direktorë Auksë Vizbarienë, Savivaldybës administracijos Þemës ûkio skyriaus vedëjas Alfredas Juozapavièius.

"Šiauliai plius" informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Praëjusá savaitgalá Radviliškio Antaniškiø miško parke vyko ugniagesiø, kariuomenës ir visuomenës suartëjimo šventë, o Kultûros centre – Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø chorø festivalis. Ugniagesiai pristatë senovinæ ir nûdienos technikà, kvietë þmones dalyvauti ávairiose varþybose, gesino imituotus gaisrus, iš automobiliø traukë "nelaimëlius". Kariuomenës atstovai leido paþiûrëti á sraigtasparná iš vidaus, ardyti ginklus. Radviliškieèius skrydþiais sveikino NATO lëktuvai.

Šventës dalyviams pademonstruota tarpukario Lietuvos ugniagesiø naudota technika.

Ugniagesiai nuo senovës iki dabarties

Itin didelio dëmesio sulaukë ugniagesiai iš Šiauliø ir Radviliškio rajonø. Jie gesino namelius tarpukario technika ir šiuolaikinëmis mašinomis. Buvo gesinamas ir automobilis, o iš kito automobilio buvo traukiami "nukentëjæ" þmonës. Gesinant automobilius kai kurie þmonës sakë: "Kaip gaila mašinyèiø."

Priešgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departamento Šiauliø priešgaisrinës gelbëjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Rolandas Medþiaušis "Šiauliai plius" sakë, jog šventës idëja – visuomenei parodyti tai, kaip priešgaisrinë tarnyba yra pasiruošusi gesinti gaisrus, ir pristatyti turimà árangà ir technikà.

"Kai gesinome pirmàjá namelá, naudojome smetoninës Lietuvos technikà. Tuomet nebuvo automobiliø, o gesinimo árangà tempë arkliai. Itin sunku buvo pumpuoti gesinimo pompà, tad belieka uþjausti ugniagesius, kurie tais laikais dirbo", - sakë R. Medþiaušis.

Kai degë antrasis namelis, já ugniagesiai šiuolaikine technika uþgesino per kelias akimirkas ir net nerûko nuodëguliai. Taip pat šiuolaikine technika þaibiškai uþgesintas degantis automobilis, kuris per keliolika sekundþiø "paskendo" tirštose putose. Pademonstruota, kaip gesinamos cheminës avarijos ir naftos produktø gaisrai.

R. Medþiaušis juokavo, kad þmonës be reikalo gailëjo deginamø ir pjaustomø automobiliø. Jie paimti iš metalo lauþo, kur po šventës ir vël iškeliavo.

Šventëje dalyvavo apie penkiasdešimt ugniagesiø iš Šiauliø, Radviliškio ir Šeduvos.

Tëvynës patriotai

Lietuvos kariuomenës kariniø oro pajëgø aviacijos bazës vyr. leitenantë Agnë Balèiauskytë "Šiauliai plius" sakë, jog šiais metais Oro gynybos batalionas mini dešimtmetá. Jis dislokuotas Radviliškyje, todël ir šventës vieta pasirinktas neatsitiktinai Radviliškio Antaniškiø miško parkas.

"Koks šiuolaikinis karys? Jis turi turëti patriotiná jausmà. Tarkime, lakûnai. Civilinëje aviacijoje jie uþdirba daugiau, bet kariuomenëje þmonës nori ginti Tëvynæ ir jiems nesvarbu didesnis atlygis. Jie dirba paieškose, su tuo paèiu sraigtasparniu gesina gaisrus. Á kariuomenæ ateina tie þmonës, kurie nori ne tik uþsivilkti uniformà, bet ir uniformà gerbti bei þinoti, kas yra Tëvynë, þinoti jos istorijà", - sakë A. Balèiauskytë.

Bendruomenës šventë

Vienas šventës organizatoriø Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis "Šiauliai plius" sakë, jog ugniagesiø, kariuomenës ir visuomenës bei partizanø pagerbimo švente norëta parodyti Lietuvos kariuomenæ, ypaè Aviacijos bazæ, Oro batalionà, kad susijungtø visuomenë á bendruomenæ ir kartu visi švæstø.

Paklaustas, ar buvo nesklandumø organizuojant šventæ, R. Juzukonis šyptelëjo: "Buvo per anksti pastatytos palapinës, tai kai atskrido sraigtasparnis, "išskraidë" palapinës ir prizai, bet tai buvo atrakcija ir þiûrovams, ir organizatoriams."

R. Juzukonis pasidþiaugë, kad Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø chorø festivalyje dalyvavo þinomas dainininkas, Radviliškio miesto garbës pilietis Vytautas Juozapaitis, kuris taip pat yra tremtiniø sûnus.

Iš viso festivalyje dalyvavo septyni politiniø kaliniø chorai.

Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškio rajono viešojoje bibliotekoje ákurtas Knygos muziejus. Bibliotekos informacijos – kraštotyros skyriaus vyr. bibliotekininkë Rima Giedrienë "Šiauliai plius" sakë, jog idëja ákurti Knygø muziejø kilo dar pirmaisiais Nepriklausomybës metais. Tuomet biblioteka iš Jungtinëse Amerikos Valstijose gyvenanèiø tautieèiø gavo didelæ senø vertingø knygø siuntà.

Bibliotekininkë Rima Giedrienë didþiuojasi, jog bibliotekoje saugomos vertingos knygos. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Gavusi vertingà siuntiná, biblioteka pradëjo ieškoti leidiniø, išleistø tarpukario Lietuvoje. Biblioteka kreipësi á radviliškieèius prašydama dovanoti leidiniø. Kai kuriuos leidinius radviliškieèiai dovanojo, kai kuriuos nupirko biblioteka. Nemaþai knygø dovanojo buvæ kraštieèiai, dabar gyvenantys kitose Lietuvos miestuose ir uþsienyje.

Dabar knygos pateiktos visuomenei, rengiamos teminës parodos. Šiuo metu bibliotekoje yra daugiau nei 1200 senø, vertingø knygø, spaudos leidiniø, fotografijø, išleistø XIX amþiaus pabaigoje-XX amþiaus pradþioje.

Knygos muziejus nuolat kvieèia á ávairias parodas. Bibliotekos interneto svetainëje www.radviliskiobiblioteka.lt galima susipaþinti su Knygos muziejaus istorijos raida ir suþinoti, kokios knygos yra muziejaus fonduose.

Bibliotekininkë R. Giedrienë viliasi, kad kada nors bus ákurtas Radviliškio krašto muziejus, kur galëtø bûti eksponuojami Knygø muziejaus rinkiniai.

Radviliškio savivaldybës didþiojoje salëje vyko konkursui "Radviliškio krašto ateities vizija" pateiktø darbø pristatymas.

Radviliškio krašto ateities vizijos kûrëjai ásiamþino su rajono meru Antanu Èepononiu. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Konkursà inicijavo ir organizavo Radviliškio rajono savivaldybës demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokykla "Ateitis", konkurso globëjas – Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis. Organizatoriai subrandino šià idëjà siekdami aktyvinti rajono gyventojø iniciatyvas, kurti ir stiprinti partnerystës ryšius tarp skirtingø vietos institucijø, skatinti rajono gyventojus analizuoti aplinkà, kurioje jie gyvena, kûrybiškai þvelgti á Radviliškio krašto ateitá, ugdyti radviliškieèiø pilietiškumà ir pasididþiavimà savo kraštu.

Konkursui pateiktas vizijas vertino Radviliškio rajono savivaldybës mero potvarkiu sudaryta komisija. Komisijos pirmininkë – Rima Tarbûnienë, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotoja. Komisijos sprendimu pirmà vietà laimëjo vizija "Atverkime burnas, akis ir protus sveikam gyvenimo bûdui" (Hermanas Ûsas, Vilius Barauskas, Eglë Sokolovaitë), antrà – vizija "Paþintinis Radviliškio krašto dviraèiø takas" (Toma Klausaitë, Miglë Klausaitë, Dovilë Poškaitë), treèià – vizija "Radviliškis – verslo pradþiai ir plëtrai" (Donatas Rajunèius, Justinas Kaèinskas).

Radviliškio rajono savivaldybës meras A. Èepononis konkurso dalyviams padëkojo uþ aktyvumà, pilietiškumà, rûpinimàsi savo kraštu ir áteikë padëkos raštus bei suvenyrus, o laimëtojams – piniginius prizus (I vietos laimëtojams 500 Lt, II vietos laimëtojams 300 Lt, III vietos laimëtojams 200 Lt). Jaunimas dþiaugësi sulauktu ávertinimu ir suteikta galimybe sàlygoti Radviliškio rajono ateitá.

"Šiauliai plius" informacija

Judita STEPONAVIÈIENË

Praëjusá ketvirtadiená áprastà darbo dienos ryto šurmulá perskrodë demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokyklos "Ateitis" mokiniø šûkiai ir dainos. Praeiviø dëmesá traukë po miestà vaþinëjanèio traktoriaus priekaboje susëdæs jaunimas, kuris skelbë vykstantis á Radviliškio rajono savivaldybæ paimti valdþios á savo rankas.

Radviliškio rajono savivaldybæ kelias valandas á savo rankas buvo "perëmæ" demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokyklos "Ateitis" mokiniai. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Atvykæ á Savivaldybæ pareikšti savo ketinimus mokiniai nuþingsniavo pas merà Antanà Èepononá, demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokyklos "Ateitis" direktoriø. Átikinæ merà, kad jie yra sumanûs, aktyvûs, dràsûs ir kûrybingi, gavo teisæ uþimti mero, vicemero, administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir skyriø vedëjø darbo vietas. Kad praradusieji darbà nenuobodþiautø, mokiniai jiems skyrë uþduotá – kiekvieno aukšto darbuotojai turëjo nupiešti, kaip jie ásivaizduoja savivaldybæ po dvidešimties metø.

Vëliau jaunasis rajono meras J. Kaèinskas sukvietë visus á didþiàjà savivaldybës salæ darbui apibendrinti. Išbandæ savo gebëjimus valdininkø darbo vietose, demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokyklos "Ateitis" mokiniai papasakojo apie nuveiktus darbus, sutiktus þmones, átampà ir baimæ, linksmus nutikimus. Jaunimas, padëkojæs uþ suteiktà galimybæ padirbëti Savivaldybëje, pasidþiaugë, kad ši patirtis jiems yra labai vertinga ir svarbi. Dailininkais tapæ tikrieji Savivaldybës tarnautojai pristatë savo piešinius "Kaip ásivaizduojame savivaldybæ po dvidešimties metø" ir árodë, kad yra sumanûs, kûrybingi ir šmaikštûs. Jaunasis rajono meras J. Kaèinskas, padëkojæs uþ pasitikëjimà, gràþino valdþià tikrajam Radviliškio rajono savivaldybës merui A. Èepononiui.

Savivaldos diena – tai tradicinis dvimetës demokratijos ir socialiniø ágûdþiø mokyklos "Ateitis" mokiniø renginys, organizuojamas jiems baigiant šià mokyklà. Meras A. Èepononis, apibendrinæs Savivaldos dienos ir "Ateities" mokyklos septintosios mokiniø laidos veiklà, mokiniams áteikë šios mokyklos baigimo paþymëjimus. Uþ dvejus mokslo metus susipaþástant su valdininkø darbu jaunimas nuoširdþiai padëkojo mokyklos direktoriui merui Antanui Èepononiui bei mokytojoms Lidijai Šimkienei ir Juditai Steponavièienei.

Praëjusá savaitgalá keliai, vedantys á Burbiškio dvarà, buvo tiesiog "uþkišti". Tiek daug dalyviø nesitikëjo net Tulpiø þydëjimo šventës organizatoriai.

Per dvi dienas šventæ aplankë beveik 40 tûkstanèiø sveèiø ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Izraelio. Šventës dalyviai gërëjosi 300 þydinèiø tulpiø rûšiø þiedais.

Jau dešimtà kartà pasigërëti 300 rûšiø praþydusiø tulpiø á Burbiškio dvarà atvyko keliasdešimt tûkstanèiø sveèiø iš Lietuvos ir uþsienio valstybiø. Atvykusiuosius iškilmingai sutiko Šiauliø miesto puèiamøjø instrumentø orkestras.

Šiemet jubiliejinis festivalis buvo ypatingas. Šventë pradëta þinomos dailininkës iš Sergejev Posado (Rusija) Natalijos Kornevos tapybos darbø parodos atidarymu kino teatro salëje. Gausus parodos lankytojø bûrys susiþavëjæs apþiûrinëjo dailininkës iš Rusijos kûrinius, alsuojanèius Venecijos maskaradø, antikos ir Renesanso dvasia, fiksavo juos fotoaparatais ir vaizdo kameromis.

Burbiškio dvaro lankytojai, apþiûrëjæ saulëje išsiskleidusias ryškiaspalves tulpes, pasivaikšèiojæ parko takeliais, pasigërëjæ Klemento Sakalausko restauruotø gramofonø, patefonø, klinkstonø, grafonolø, aristonø ir muzikiniø dëþuèiø paroda, apþiûrëjæ Gintauto Þièkaus restauruotus senovinius automobilius, susirinko prie didþiulës scenos á šventës atidarymo ceremonijà.

Èia visus šventës dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Èeslovas Vytautas Stankevièius. Burbiškio dvaro festivalio pradþià iškilmingai paskelbë Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis ir Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevièius. Šventëje viešëjo Adomo Baþenskio, dvaro paveldëtojo iš Gniezno, Lenkijos, 1992 metais dvarà padovanojusio Radviliškio rajono savivaldybei, artimieji: þmona Asta, vaikai Andþejus ir Elþbieta su šeimomis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algimantas Salamakinas, Algirdas Butkevièius, Kazimieras Kuzminskas, Dangutë Mikutienë, Rimantas Dagys, Šiauliø apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, Gruzijos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis, Šiauliø apskrities merai.

Susirinkusiuosius linksmino Šiauliø miesto puèiamøjø instrumentø orkestras, televizijos projekto "Triumfo arka" laimëtojas, tarptautiniø konkursø laureatas, operos solistas Liudas Mikalauskas ir dainininkë Vaida Genytë, atlikëjai Simonas Donskovas, Irena Starošaitë, Vitalija Katunskytë ir jos dukra Monika, grupës "4FUN" ir "Vairas". Šventæ vainikavo áspûdingi fejerverkai. Visà savaitgalá veikë áspûdinga mugë.

Tokio populiarumo renginys dar nebuvo sulaukæs: šeštadiená Burbiškio dvare apsilankë apie 40 tûkstanèiø dalyviø, dar apie 10 tûkstanèiø atvyko sekmadiená. Dalyvauti Tulpiø þydëjimo šventëje pakviestos bendradarbiaujanèiø miestø delegacijos. Geguþës 6–10 dienomis Radviliškio rajone viešëjo oficialios delegacijos iš Nesvyþiaus rajono (Baltarusija), Karmelio miesto (Izraelis), Gniezno miesto (Lenkija), Sergejev Posado (Rusija), Grodzisk Mazovieckio (Lenkija). Sveèiai vizito metu aplankë Palangà, Kryþiø kalnà, susitiko su Radviliškio rajono savivaldybës vadovais ir, þinoma, groþëjosi nuostabiausiais tulpiø þiedais Burbiškio festivalio metu.

Radviliškio rajono savivaldybës administracijos Švietimo kultûros ir sporto skyriaus informacija

Dalyvaukite konkurse "Darni šeima 2010". Jûsø šeimos dalyvavimas, dràsa papasakoti apie save kitiems gali tapti paskatinimu ir kitoms Lietuvos šeimoms kurti, bendrauti, kalbëtis ir augti, ieškoti savos šeimyninës darnos ir savitarpio supratimo!

Skelbiamos konkurso "Darni šeima 2010" nominacijos: "Uþ šeimos tradicijø puoselëjimà", "Uþ kartø santarvæ", "Uþ bendruomeniškumà", "Uþ globà ir rûpestá silpniausiais šeimos nariais", "Uþ kûrybingumà, vienijantá šeimà".

Šeimas, dar neprisistaèiusias konkurse "Darni šeima 2010", kvieèiame tai padaryti iki geguþës 9 dienos, kai baigsis konkurso dalyviø registracija.

Baigiamasis renginys ir nugalëtojø apdovanojimai numatomi Tarptautinës šeimos dienos išvakarëse, geguþës 14 dienà, Lietuvos Seime.

Konkurso vertinimo komisija atrinks iki penkiø šeimø iš kiekvienos nominacijos.

Kvieèiame siøsti pasakojimus apie savo šeimà su nuotraukomis. Jie bus publikuojami interneto svetainëje www.darni-seima.lt. Uþ patikusias šeimas bus galima balsuoti. Bus galima komentuoti ar palinkëti šeimoms sëkmës. Svetainës lankytojai išrinks savo favorità, kuriems atiteks specialusis publikos prizas.

Apie konkursà ir konkurso sàlygas išsamiau - www.darni-seima.lt .

Parengta pagal www.darni-seima.lt informacijà

Radviliškio rajono viešoji biblioteka Nacionalinæ bibliotekø savaitæ á renginius kvietë þiûrovus, atidarë ekspozicijas ir parodas.

Balandþio 23-iàjà atidaryta Juozo Zubkaus ekspozicija, po keliø dienø paskelbta atvirøjø durø diena, bibliotekà lankë moksleiviai. Švenèiant Tarptautinæ vaikø knygos dienà, bibliotekoje Lizdeikos gimnazijos moksleiviai rodë spektaklá pagal Vytauto V. Landsbergio spektaklá "Obuoliø pasakos".

Balandþio 27-àjà renginiai vyko visà dienà. Rytà rinkosi rajono bibliotekininkai, kuriuos sveikino rajono meras Antanas Èepononis, bibliotekininkø profsàjungos pirmininkas Juozas Rimkus. Pagerbti ir bibliotekininkai senjorai, kurie jau nebedirba bibliotekoje.

Balandþio 28-osios vakarà rašytoja Gintarë Adomaitytë pakvietë radviliškieèius á diskusijà "Ar reikalingi Lietuvai menininkai".

Balandþio 29-àjà radviliškieèiai buvo pakviesti á Vlado Þuko kolekcijos atidarymà.

"Šiauliai plius" informacija

Lietuvos kariniø oro pajëgø Aviacijos bazës vadovø kvietimu Radviliškio rajono savivaldybës delegacija lankësi Šiauliø kariniame aerodrome. Radviliškieèius priëmæs laikinai einantis vado pareigas pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavièius kalbëjo apie Aviacijos bazës štabo veiklà, NATO misijos svarbà.

Radviliškio miestas iš paukšèio skrydþio. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Iš Alksniupiø kilæs majoras Sergëjus Biutvidas papasakojo radviliškieèiams apie aviacijos bazës istorijà nuo jos ákûrimo - 1931 metø - iki šiø dienø, pristatë Aviacijos bazës struktûrà, pajëgumus, veiklà, ateities perspektyvas. Pasak šeimininkø, Šiauliø karinis aerodromas – vienintelis Baltijos regione, pasirengæs uþtikrinti priimanèios šalies paramà perdislokuojant NATO pajëgas. Oro uostas aprûpintas geriausia navigacine áranga. Planuojama, kad Šiauliø karinis aerodromas ir ateityje išliks karinis ir civilinis aerodromas.

Savivaldybës specialistai apþiûrëjo aviacijos bazæ, joje esanèius lëktuvus, lankësi NATO karinëje teritorijoje, kurioje susitiko su Lietuvos oro erdvæ sauganèiais prancûzø kariais, apþiûrëjo naikintuvus "Mirage 2000". Dešimt laimingøjø buvo paskraidinti sraigtasparniu "Mi-8".

Produktyvus Radviliškio rajono savivaldybës ir Aviacijos bazës bendradarbiavimas tæsiasi kelerius metus: ávairiomis Lietuvos valstybei reikšmingomis datomis (minint pergalës prieš bermontininkus 90-metá, Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio 60-metá, Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmetá Radviliškyje ir kitomis progomis) Aviacijos bazës ir NATO kariai visada pasiûlo savo pagalbà ir papuošia šventes naikintuvø skrydþiais, kariø rikiuotëmis.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškio kultûros centro vadovas, Lietuvos kultûros centrø asociacijos tarybos narys Romualdas Juzukonis išvyko á Vengrijà, kur susitiko su šios šalies kultûrininkais. Nuvykus á Vengrijos Peèo mietà, kuris yra "Europos kultûros sostinë 2010" uþmegstas netikëtas kontaktas ir Radviliškio kultûros rûmø kolektyvai jau reprezentuoja Lietuvos kultûrà naujojoje Europos kultûros sostinëje.

Radviliškio kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis iš Vengrijos gráþo su miestui naudingais pasiûlymais. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

- Kuo buvo naudinga kelionë á Vengrijà?

- Susitikome su Vengrijos kultûros centrø asociacija, su Budapešto tryliktojo kultûros centro administracija. Vëliau nuvykome á Peèà, kuris yra šiø metø Europos kultûros sostinë. Visiškai netikëtai uþsimezgë draugystë. Radviliškio kultûros centras greitai subûrë tris savo tautinius kolektyvus "Šelmiai", "Radvija", "Aidija", kurie tapo vienu dainø ir šokiø ansambliu ir išvyko koncertuoti á Peèo dainø ir šokiø festivalá. Jie per savaitæ pasirodë trylika kartø.

- Kuo skiriasi Lietuvos ir Vengrijos kultûros centrø gyvenimas?

- Susipaþinau su Budapešto ir maþesnio miestelio kultûros centrø veikla. Jie dirba panašiai kaip ir Lietuvoje. Budapešte kultûros centras dirba kaip viešojá ástaiga: 50 procentø finansuojama iš biudþeto, o 50 procentø uþsidirba pats. Tai nesunku padaryti, nes miestas didelis, yra norinèiø nuomotis patalpas, patalpos nuomojamos ávairiems bûreliams.

Maþame mieste veikia daugiafunkcis kultûros centras: biblioteka, kultûros centras, jaunimo klubas, bendruomenë ir net aludë kartu. Viskas – vienoje vietoje. Ir tokiam centrui vadovauja vienas direktorius. Šio kultûros centro veikla 100 procentø finansuojama iš miesto biudþeto.

- O kaip atrodo Peèas – šiømetë Europos kultûros sostinë?

- Peèui nesisekë. Neseniai þuvo vienas iš kultûros sostinës vadovø. Tvarkomos aikštës ir skverai, ruošiamasi antplûdþiui. Jie skiriasi nuo Vilniaus, nes jø renginiai numatyti tik šiltuoju vasaros metu. Tuomet ir vyks visi festivaliai ir konkursai. Peèas pristato ne tik savo, bet ir viso pasaulio kultûrà. Manau, kad dar ne kartà šiame mieste koncertuos Radviliškio kolektyvai.

- Jûsø vadovaujami kolektyvai koncertuoja Lenkijoje, Vengrijoje, Latvijoje. Plësite geografijà?

- Balandþio 10-àjà išvaþiuoju á Rusijà. Gal ir ten pavyks uþmegzti kultûrinius santykius ir Radviliškio kolektyvai koncertuos Rusijos miestuose.

Balandþio 22 d. renginyje "Šiauliø universiteto diena Radviliškyje" Šiauliø universiteto ir Radviliškio rajono savivaldybë pasirašë bendradarbiavimo sutartá.

Antanas Èepononis, Radviliškio rajono savivaldybës meras, teigë, kad sutartis tik átvirtino jau kelerius metus besitæsiantá produktyvø Šiauliø universiteto ir Radviliškio rajono savivaldybës bendradarbiavimà.

Per 200 mokiniø ir mokytojø iš Radviliškio miesto ir rajono mokyklø susipaþino su studijø galimybëmis ŠU, jo išskirtinumu, naujomis studijø programomis. Naujos informacijos apie 2010 m. bendrojo priëmimo tvarkà, studijø organizavimo pokyèius gavo ir á renginá atvykæ pedagogai, profesinio informavimo ir konsultavimo specialistai, dalyvavæ specialiai jiems skirtame seminare "Studijø Šiauliø universitete ypatumai, pasirengimo joms galimybës". Susirinkusius á renginá sveèius pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës meras A. Èepononis ir Šiauliø universiteto rektorius V. Lauruška.

Mokiniai stebëjo Šiauliø universiteto meno kolektyvø pasirodymà, aktyviai domëjosi galimybëmis studijuoti Šiauliø universitete.

Renginio metu vyko loterija, kurioje galëjo dalyvauti visi. Pagrindiná loterijos prizà – nemokamà kelialapá á ŠU pirmakursiø stovyklà bûsimam 2010 m. ŠU studentui ir jo draugui – laimëjo Vaiþganto gimnazijos moksleivë Þiedûnë Liukaitë. "Šis laimëjimas man netikëtas, nes loterijos anketà uþpildþiau per pertraukà – prieš paskelbiant loterijos nugalëtojus", – sakë gimnazistë. ŠU atributikà laimëjo dar keturi gimnazistai iš Vaiþganto ir Lizdeikos gimnazijø: O. Perkumaitë, R. Matulaitytë, N. Jaruševièius ir V. Satkauskas.

Parengta pagal Šiauliø universiteto informacijà

Vakar savo pareigas pradëjo eiti naujasis Radviliškio apylinkës seniûnas.

Seniûninas išrinktas iš šešiø kandidatø. Juo tapo buvæs Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos vadovas Vidmantas Tamošiûnas. Jis geriausiai atsakë á šimtà teoriniø ir á komisijos pateiktus klausimus.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis sako, jog pagrindiniai reikalavimai, kuriuos kels seniûnui, kad visos gyvenvietës, kurios yra Radviliškio seniûnijoje, per savo bendruomenes aktyviai dalyvautø rajono gyvenime. Tai – kultûrinë, sportinë, socialinë veikla.

"Šiauliai plius" informacija

Praëjusá sekmadiená Kuršënø kultûros centre vyko antrasis respublikinio solistø ir vokaliniø ansambliø konkurso "Sidabriniai balsai" turas, kurio nugalëtojai dalyvaus Vilniaus Šv. Kotrynos baþnyèioje spalio 16-17 dienomis vyksianèiame finale.

Romualdas Juzukonis (pirmas iš dešinës) "Sidabriniuose balsuose" su kolektuvu "Daina-va" Vilniuje atsovaus Radviliškio rajonui. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Á Kuršënus buvo suvaþiavæ dainininkai iš Šiauliø miesto ir rajono, Naujosios Akmenës, Kuršënø, Radviliškio, Maþeikiø. Jø pasirodymus vertino itin kompetentinga komisija – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorë Irena Laurušienë, tos paèios ástaigos Chorinio dirigavimo katedros vedëjas Dainius Puišys, docentas Kastytis Barisas ir Lietuvos liaudies kultûros centro Muzikos poskyrio vadovë Aurelija Andrijauskaitë.

Radviliškio rajonui atstovavo Radviliškio miesto kultûros centro solistas Romualdas Juzukonis, Edgaro Pilipaièio ir Romualdo Juzukonio duetas, Baisogalos vyrø vokalinis ansamblis "Daina-va" (vadovas Romualdas Juzukonis) bei Baisogalos moterø vokalinis ansamblis (vadovë Neringa Bernadickienë). Komisijà, dalyvaujanèià visuose antruosiuose "Sidabriniø balsø" turuose, suþavëjo itin stiprûs kameriniai ansambliai bei solistai.

Konkurso "Sidabriniai balsai" antrojo turo nugalëtojams áteikti Lietuvos liaudies kultûros centro diplomai ir Kuršënø, puodþiø sostinës, simboliai - puodynës. Prizus kuriuos specialiai ásteigë Kuršënø kultûros centras.

Pirmojo laipsnio diplomà ir kelialapá á finaliná turà gavo solistas Romualdas Juzukonis, Edgaro Pilipaièio ir Romualdo Juzukonio duetas (koncertmeisterë Kristina Juciutë) bei vyrø vokalinis ansamblis "Daina-va" (vadovas Romualdas Juzukonis, koncertmeisterë Aurelija Šakënienë).

Simonas GRINEVIÈIUS

Burbiškio dvaro sodyba geguþës 8 dienà dešimtà kartà dþiugins lankytojus þydinèiø tulpiø þiedais. Pasak Radviliškio rajono mero Antano Èepononio, ši šventë bus išskirtinë.

"Lankytojai galës pamatyti beveik visiškai atstatytà Burbiškio dvarà - toká, koks jis buvo tarpukariu. Atkurta visa infrastruktûra, stebëjimo bokštai, tarnaièiø ir vaikø kambariai, klojimas ir arklidës, tvenkiniø sistema ir takai", - "Šiauliai plius" sakë Radviliškio rajono meras.

Á Burbiškio šventæ atvyks nemaþai delegacijø iš uþsienio – lenkai, gruzinai, baltarusiai, rusai. Rusijos delegacija atveš unikalià Sergejevo Pasado miesto dailës parodà, kuri bus eksponuojama dvi šventës dienas.

Šventës lankytojø taip pat lauks restauruotø gramofonø, patefonø, klinkstonø, grafonolø, aristonø ir muzikiniø dëþuèiø paroda, restauruoti senoviniai traktoriai ir automobiliai, kuriuos pristatys jø šeimininkai Klementas Sakalauskas, Gitautas Þièkus ir Robertas Grigaitis.

Susirinkusiuosius linksmins Šiauliø miesto puèiamøjø orkestras, Radviliškio merginø modernaus šokio grupë "Aistra", televizijos projekto "Triumfo arka" nugalëtojas, tarptautiniø konkursø laureatas, operos solistas Liudas Mikalauskas ir atlikëja Vaida Genytë, Simonas Donskovas, Irena Starošaitë, Vitalija Katunskytë su dukra Monika, grupës "4FUN" ir "Vairas".

Tulpiø šventëje pakviestos dalyvauti Prezidentë Dalia Grybauskaitë, Seimo pirmininkë Irena Degutienë, Seimo pirmininko pavaduotojas Èeslovas Vytautas Stankevièius, Seimo nariai Algirdas Butkevièius, Algimantas Salamakinas, Kazimieras Kuzminskas, ministrai Dainius Kreivys ir Donatas Jankauskas, Lietuvos miestø merai, kiti garbûs sveèiai.

Šventës dalyviø ir sveèiø laukia liaudies meistrø gaminiø mugë, pramogos su þirgais, ávairûs atrakcionai. Ikimokyklinio amþiaus vaikai, neágalieji áleidþiami nemokamai. Bilieto kaina suaugusiesiems – 15 litø, vaikams – 10 litø.

Simonas GRINVEVIÈIUS

Radviliškio rajono viešoji biblioteka sulaukë gausios vertingø knygø siuntos iš JAV. Savaitrašèiui "Šiauliai plius" bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vedëja Daiva Paulauskienë sakë, kad knygø atsiuntë Jungtinëse Amerikos Valstijose gyvenantis Benas Þemaitis. Tai dovana iš kraštieèio, áþymaus profesoriaus, medicinos mokslø daktaro Juozo Zubkaus bei jo dukros Vitos Zubkutës-Þemaitienës asmeninës kolekcijos.

Radviliškio rajono viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vedëja didþiuojasi, kad bibliotekos fondai pasipildë unikaliais leidiniais, kuriuos pristato visuomenei. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Išskirtinis siuntinys

Pasak Informacijos-kraštotyros skyriaus vedëjos, gauti net 376 ávairûs dokumentai: knygos, peridiniai leidiniai, brošiûros. Daugiausia spaudiniø yra anglø ir lietuviø kalbomis, kai kurie - vokieèiø ir rusø. Knygos - ekonomikos, medicinos, architektûros, meno, istorijos tematika, daug leidiniø - apie indënus. Ypaè graþûs ir vertingi istorijos, geografijos, meno, sporto albumai, enciklopedijos. Tarp dovanotø spaudiniø - ir paties profesoriaus Juozo Zubkaus 1933 metø disertacija medicinos daktaro laipsniui ágyti, jo mokslo darbai (1931-1938 m.), kita. Knygos išleistos Lietuvoje ir JAV.

Benas Þemaitis šià dovanà parengë, vykdydamas šviesios atminties savo þmonos Vitos Zubkutës-Þemaitienës, kraštieèio profesoriaus Juozo Zubkaus dukros, valià. Bibliotekai tai ypaè brangi dovana, pradþiuginsianti ir jos skaitytojus.

Giminës šaknys – Linkaièiuose

Zubkø šeimos šaknys – Linkaièiø kaime. Èia 1868 m. geguþës 5 d. gimë profesoriaus Juozo Zubkaus tëvas Juozas Zubkus. Vëliau šeima persikëlë á Radvilišká ir gyveno Sakalausko gatvëje, name, paþymëtame treèiuoju numeriu (prieš karà – Nr. 12).

Juozas Zubkus su þmona Banevièiûte-Zubkiene augino keturis vaikus: dukrelæ Agotà, kuri vaikystëje mirë, bei tris sûnus – Juozà, Ignà ir Jonà. Vyriausiasis sûnus Juozas tapo medicinos mokslø daktaru, Ignas ir Jonas – inþinieriais.

1929 metais Ignas Zubkus dirbo Radviliškio traukos ruoþo viršininko pavaduotoju. Vëliau buvo paskirtas šios institucijos, pavadintos Radviliškio mašinø ruoþu, viršininku. Deja, po karo Ignas buvo suimtas ir, norëdamas išvengti kalëjimo, pasirinko mirtá po garveþio ratais Radviliškio geleþinkelio stotyje.

Jauniausias sûnus Jonas, gimæs 1910 metais, taip pat buvo inþinierius. Já dešimèiai metø ištrëmë á Intos kalëjimà. 1949-aisiais á Sibirà išveþta jo þmona Valerija su sûnumi Gyèiu. Gráþæs iš Sibiro, Jonas pradëjo dirbti Panevëþio statybos projektavimo institute architektu. 1969 metais mirë nuo infarkto. Jo antroji þmona Konstancija mirë 2002 metais. Sûnus Gytis šiuo metu gyvena Šiauliuose.

Profesorius, medicinos mokslø daktaras Juozas Zubkus Maþeikiuose baigë pradþios mokyklà, mokësi gimnazijoje Petrapilyje ir 1919 metais jà baigë Romnuose. Lietuvos universitete studijavo medicinos mokslus. Nuo 1925 metø buvo Medicinos fakulteto Fiziologijos katedros docentas. 1928 metais, gavæs gydytojo diplomà, dirbo Ausø, nosies ir gerklës ligø katedroje. Nuo 1931-øjø, po profesoriaus P. Rudzvicko mirties, vadovavo šiai katedrai. 1933 metais apgynë CUM LAUDE pirmàjà otorinoralingalogijos srities daktaro disertacijà "Vaikø Waldeyerio þiedas ir jo kitimai", pirmasis atliko bronchoskopijas, ezofagoskopijas, pradëjo diagnozuoti aterosklerozæ.

Nuo 1941 metø Juozas Zubkus dirbo VDU prorektoriumi. Vokieèiø okupacijos metais kartu su profesoriais Ivinskiu ir Krivicku uþ pasipriešinimà raginti studentus karinei darbo prievolei tris dienas buvo ákalintas Kauno kalëjime. Studijuodamas Lietuvos universitete, aktyviai organizavo studentø organizacijas, buvo vienas iš korporacijos "NEO Lithuania" steigëjø. 1923–1925 metais dirbo pirmosios valdybos pirmininku.

1928–1930 metais karo tarnybà kaip leitenantas daktaras atliko Lietuvos karo ligoninëje, kurioje buvo Ausø, nosies, gerklës ligø katedra.

1921–1944 metais profesorius gyveno Kaune. Jo gyvenamojoje vietoje miesto centre (Maironio g. 6) 1993-øjø spalio 28 dienà buvo atidengta memorialinë lenta.

1944 metais, pasitraukæs á Vokietijà, Juozas Zubkus dirbo Pabaltijo universiteto Pinnebergo medicinos fakulteto prodekanu. Vëliau kurá laikà – medicinos daktaru Hanau pabëgëliø stovykloje. Vokietijoje jis buvo LRK vyriausiosios valdybos narys ir ágaliotinis britø zonai.

1948 metais emigravo á JAV. Nepaisant didþiulës profesoriaus patirties ir pasaulinës profesinës reputacijos, JAV jis turëjo dirbti internu. 1949 metais kartu su dr. V. Maneliu, dr. A. Gyliu ir kun. J. Bogušu buvo lietuviø Profesoriø draugijos Amerikoje organizacinës komisijos narys. Šioje draugijoje kilo sumanymas ásteigti Lituanistikos institutà.

Profesorius, medicinos mokslø daktaras Juozas Zubkus buvo vedæs Kazimierà Dailidaitæ ir turëjo du vaikus: 1929 metais gimusá sûnø Sigità, gyvenantá JAV, ir dukrà Vità, mirusià 2009 metø gruodþio 14 dienà.

Juozas Zubkus nëra niekam atsisakæs suteikti medicinos paslaugø, nepaisant to, ar pacientas ástengdavo jam atsilyginti. 1953 metais jis mirë nuo infarkto Èikagoje.

Ávertino gyvenimo nuopelnus

Vita Zubkutë gimë 1936 metø liepos 12 dienà Kaune. 1954-aisiais baigë Èikagos šv. Kazimiero mergaièiø akademijà. Vëliau pradëjo universiteto studijas De Paul universitete.

Vita laisvalaiká praleisdavo sporto aikštynuose. Ji kultivavo kelias sporto šakas: lauko tenisà, tinkliná, lengvosios atletikos sprintà. Geriausiø rezultatø pasiekë teniso aikštelëse. Buvo daugkartinë Šiaurës Amerikos Pabaltijo tautø ir lietuviø moterø vieneto bei mišraus dvejeto èempionë. Sëkmingai dalyvaudavo ávairiose JAV lauko teniso sàjungos (USTA) sankcionuotose pirmenybëse. Tad nenuostabu, kad Vita 1954 metø vasarà sporto aikštelëje Èikagoje susipaþino su savo bûsimu vyru Beniu Þemaièiu. Tais paèiais metais jiedu paskelbti geriausiais Šiaurës Amerikos atletais: ji – uþ lauko teniso ir tinklinio laimëjimus, jis – uþ stalo teniso ir tinklinio.

Be teniso, Vità domino lietuvybë, gamta, Amerikos indënai, laukiniai gyvûnai, istorija, muzika ir politika. Springfilde ji organizavo ir vedë lietuviø kalbos pamokas vietos kolegijoje. Tarp mokiniø buvo ir Ilinojaus senatorius Durbinas bei kolegijos prezidentas Robertas Poormanas, á Lietuvà vykæs padëti administruoti VDU.

Vita baigë Ilinojaus universiteto sodininkystës-darþininkystës kursus, jai buvo suteiktas eksperto (Master Gardner) titulas. Ji ta tema daug kam duodavo patarimø ir raštu, ir telefonu.

Vita Zubkutë buvo reto intelekto þmogus, niekam neatsisakydavo ištiesti pagalbos rankà. Prieš kelerius metus viena Amerikos gentèiø jà átraukë á savo gentá kaip garbës naræ. Be Amerikos indënø, Vita gausiai rëmë laukiniø gyvûnø, našlaièiø ir gamtos apsaugos organizacijas. Vienas Vitos priešmirtiniø norø buvo dovanoti savo gausø knygø rinkiná Radviliškio viešajai bibliotekai ir taip pagerbti savo tëvà, profesoriø medicinos mokslø daktarà Juozà Zubkø, kilusá iš Radviliškio.

Skyrë gyvenimà Lietuvai

Benediktas Þemaitis gimë 1936 metais Vilkaviškyje. Notaro Pijaus ir dantø gydytojos Janinos Strimavièiûtës-Þemaitienës (dr. Vinco Kudirkos krikšto dukters) sûnus. Baigë Vilkaviškio pradþios mokyklà. Karo metu su tëvais pasitraukë á Vokietijà. Po karo lankë Eichstaeto lietuviø gimnazijà Bavarijoje (joje yra mokæsis ir Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus). 1949 metais Þemaièiø šeima emigravo á JAV, apsigyveno Èikagoje. Ten Benediktas Þemaitis lankë ir baigë gimnazijà.

Benediktas Þemaitis studijavo vadybà Ilinojaus universitete. Gráþæs iš kariuomenës á Èikagà, ásidarbino vidaus auditoriumi. Darbovietëse uþëmë ávairius vadovaujanèius postus, aktyviai dalyvavo Pasaulio vidaus audito institute (The IIA). Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ, uþmezgë ryšius su audito profesionalais Lietuvoje, rašë straipsnius savaitrašèiui "Apskaita ir kontrolë".

1999 metais prezidento Valdo Adamkaus ir valstybës kontrolieriaus Jono Liauèiaus pakviestas padëjo ádiegti Lietuvoje veiklos audito programà, 1999–2000 metais profesiškai apmokydamas Lietuvos valstybës kontrolës personalà. 2004 metais uþ nuopelnus apdovanotas Lietuvos valstybës kontrolës atminimo medaliu.

Praëjusià savaitæ Radviliškio miesto kultûros centre ir jo prieigose vyko tradicine tapusi mugë "Pavasario þiedai". Bendradarbiaujant Kutiškiø kaimo bendruomenës klubo "Jaukûs namai" nariams ir Radviliškio miesto kultûros centro darbuotojams, treèius metus iš eilës organizuota graþiadirbiø, prekybininkø mugë. Á jà suvaþiavo auksarankiai ir prekeiviai iš ávairiø Lietuvos miestø. Radviliškieèiai, atskubëjæ á mugæ iš mieste tà dienà vykusios talkos, galëjo ásigyti ávairiø tautodailës dirbiniø, papuošalø, þaislø, rûbø, švaros prekiø, dekoratyviniø medeliø, gëliø daigø, ekologiško maisto, gyvo alaus, rûkytø gaminiø ir pyragø.

Vëliau liaudiškos muzikos mëgëjai buvo pakviesti á regioniná liaudiškø kapelø festivalá "Þemëj Lietuvos", vykusá antrus metus. Þiûrovus linksmino bei kartu kvietë dainuoti net aštuonios kapelos: muzikinio klubo "Seni paþástami" liaudiškos muzikos kapela (vadovas Tomas Kanapinskas), Lizdeikos gimnazijos kapela "Lizdeika", Šiaulënø kaimo kultûros namø jaunimo liaudiška kapela (vadovas Kæstutis Norys), Šeduvos kultûros namø liaudiškos muzikos kapela "Uþuovëja" (vadovas Edvinas Kaþukauskas), Baisogalos kultûros namø liaudiška kapela "Þvangulis" (vadovas Vilimas Malinauskas), Šiaulënø kultûros namø liaudiškos muzikos kapela "Šiaulëniškiai" (vadovas Stanislovas Tarasevièius), Šiauliø rajono savivaldybës kultûros centro Dràsuèiø filialo liaudiškos muzikos kapela "Ringuva" (vadovas Kæstutis Rupšys) ir festivalio šeimininkë – Radviliškio miesto kultûros centro liaudiška kapela "Radvija" (vadovë J. Stakvilevièienë). Su augalø vaistinëmis bei magiškosiomis galiomis supaþindino "netikëtai" á renginá uþklydusi þolininkë, renginio vedëja A. Virgailienë.

Nuskambëjus finalinei dainai "Þemëj Lietuvos", kurià atliko visos koncerte dalyvavusios kapelos ir salëje esantys þiûrovai, festivalio organizatorë ir vedëja (kapelos "Radvija" vadovë Jûratë Stakvilevièienë) á scenà pakvietë Radviliškio rajono savivaldybës vicemerà Jonà Povilaitá. Jis áteikë padëkos raštus šventës dalyviams, o vëliau paþadëjo ateityje bûti šio festivalio globëju. Uþ nuoširdþià pagalbà organizuojant regioniná liaudiškø kapelø festivalá "Þemëj Lietuvos" ir lietuviø muzikos puoselëjimà áteiktas Radviliškio miesto kultûros centro direktoriaus Romualdo Juzukonio padëkos raštas Kutiškiø kaimo bendruomenës klubo "Jaukûs namai" pirmininkei Felicijai Stasiûnienei. Pasidþiaugta tarpusavio bendradarbiavimu ir galimybe sukurti šventæ Radviliškio bendruomenei.

"Šiauliai plius" informacija

Balandþio 17 dienà visuotinë tvarkymosi akcija sukvietë bûrius Radviliškio rajono gyventojø susitvarkyti aplinkà. Visose rajono seniûnijose buvo paskirta po 3–4 vietas, kuriose þemë prašësi išvaduojama nuo šiukšliø. Parkus, skverus, pakeles, kitas viešàsias erdves tvarkë bendruomenës, mokiniai, šauliai, daugiabuèiø namø bendrijos, ástaigos ir organizacijos.

Radviliškio miesto seniûnijoje talkininkavo per 2000 þmoniø. Sutvarkyti Eibariškiø, Antaniškiø parkai, miškas prie urëdijos, Skirjoèiø gatvë, laukas prie geleþinkelio Durpyno mikrorajone. Prie talkos prisijungë Radviliškio geleþinkelininkai. Jie tvarkë geleþinkelio prieigas. Daugiabuèiø namø gyventojai tvarkë namø aplinkà. Radviliškio miškø urëdija pakvietë á talkà Radviliškio rajono savivaldybës, Radviliškio apygardos prokuratûros, Viešosios bibliotekos darbuotojus. Jie valë Durpyno miškà prie plento Šiauliai–Radviliškis. Vien Radviliškio mieste surinkta per 60 kubiniø metrø šiukšliø.

Aukštelkø seniûnijoje 108 talkininkai sutvarkë daugiau nei 6 ha teritorijos. Talkininkai švarino Arimaièiø eþero pakrantes, pakeles, teritorijas prie daugiabuèiø namø, aplink kaimo kryþius.

Sidabravo seniûnijoje talka sukvietë 360 dalyviø. Šeduvos miesto seniûnijoje tvarkësi 172 þmonës. Sutvarkyta per 5 hektarus Šeduvos mieste, Butënuose, Pavartyèiuose, Vëriškiuose.

Skëmiø seniûnijoje talkininkavo 64 gyventojai. Sutvarkyta 4 ha teritorija, nurinkta 32 kilometrø pakeliø teritorija, surinkta apie dvi tonas šiukšliø. Talkininkø dëka vasarà bus maloniau leisti laikà prie Pociûnëliø uþtvankos, Šašënø karjero.

Radviliškio seniûnijoje á talkà susibûrë Mankiškiø, Karèemø, Daugëlaièiø, Šniûraièiø kaimø bendruomenës.

556 þmonës (daugiausia Baisogalos gimnazijos mokiniai, mokytojai ir darbuotojai, bendruomeniø atstovai) tvarkësi Baisogaloje ir seniûnijos kaimuose. Po talkos juos dþiugins prie Papaliø kapiniø ir Baisogalos uþtvankos pasodintos 1 500 pušeliø. Baisogališkiai susitvarkë miestelá, Baisogalos ir Pakiršinio parkus, kapines, kitas viešàsias erdves.

"Šiauliai plius" informacija

Balandþio 16 dienà kultûros darbuotojø šventëje "Þodþiai iš širdies", skirtoje Pasaulinei kultûros dienai paminëti, pagerbti Radviliškio rajono kultûros darbuotojai. Geriausius 2009 metø kultûros darbuotojus išrinko Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriaus sudaryta komisija.

Kandidatus Metø kultûros darbuotojo vardui gauti siûlë Radviliškio rajono savivaldybës administracijos skyriai, seniûnijos, Radviliškio rajono savivaldybës viešoji biblioteka, Radviliškio miesto kultûros centras, Radviliškio rajono savivaldybës Daugyvenës kultûros istorijos muziejus-draustinis, Radviliškio rajono švietimo ástaigos ir visuomeninës organizacijos.

Balandþio 14 dienà uþdarame posëdyje komisija patvirtino geriausius 2009 metø kultûros darbuotojus 17-oje nominacijø.

Rajono kultûros darbuotojus, susirinkusius Radviliškio miesto kultûros rûmuose, pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës vadovai ir Radviliškio parapijos klebonas dekanas monsinjoras Gintas Sakavièius.

"Per 20 nepriklausomybës metø Jûs, mieli kultûros darbuotojai, pakëlëte rajono kultûrà á labai aukštà lygmená. Jûsø darbas sunkus, nuolat reikalaujantis naujø iššûkiø, minèiø, idëjø. Praëjusiø metø darbai puikiai atskleidë, kiek daug galite nuveikti rajono labui, net esant sunkiai finansinei rajono situacijai. Tikiu, kad su šiuo puikiu kolektyvu mes nuveiksime dar daug graþiø darbø", – susirinkusiuosius pasveikino Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis.

Šventëje Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, mero pavaduotojas Jonas Povilaitis ir Savivaldybës administracijos Švietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëja Genovaitë Juodeikienë geriausiems 2009 metø kultûros darbuotojams áteikë paþymëjimus ir simbolines skulptûrëles:

Metø vadybininkë – Laura Baguèanskytë, Radviliškio miesto kultûros centro vadybininkë;

Metø reþisierë – Birutë Andriuškienë, Skëmiø seniûnijos vyriausioji specialistë kultûrai;

Metø choro vadovë – Inga Petrauskienë, Radviliškio muzikos mokyklos mokytoja, Radviliškio muzikos mokyklos jaunuèiø ir jauniø chorø vadovë;

Metø koncertmeisteris – Rytis Borusevièius, Radviliškio muzikos mokyklos fortepijono mokytojas, koncertmeisteris;

Metø vokalinio ansamblio vadovë – Neringa Bernadickienë, Baisogalos seniûnijos vyriausioji specialistë kultûrai, Baisogalos kultûros namø moterø vokalinio ansamblio vadovë;

Metø choreografë – Dþiuljeta Ragauskienë, Radviliškio rajono Marcelino Šikšnio vidurinës mokyklos pradiniø klasiø mokytoja metodininkë, Radviliškio rajono choreografijos mokytojø metodinio bûrelio narë;

Metø etnografë – Emilija Brajinskienë, Šeduvos etnografinio ansamblio "Šeduva" vadovë;

Metø tautodailininkas – Edmundas Gaubas, Lietuvos tûkstantmeèio skulptûros, bareljefo "Þalgirio mûšis", pristatyto rajono, Šiauliø apskrities ir respublikinei tautodailës parodai, autorius;

Metø bibliotekininkë – Asta Tamošiûnienë, Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos Šeduvos miesto filialo vyresnioji bibliotekininkë;

Metø kraštotyrininkë – Aušra Zaturskienë, Radviliškio rajono savivaldybës viešosios bibliotekos Šniûraièiø filialo vyresnioji bibliotekininkë;

Metø muziejininkas – Sigitas Senulis, Radviliškio rajono savivaldybës Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio muziejininkas;

Metø meno saviraiškos kolektyvo ákûrëjas – Kæstutis Norys, Šiaulënø seniûnijos kultûros vyriausiasis specialistas, 2009 metais subûræs jaunimo kaimo kapelà "Šiaulëniškiai";

Metø novatorius – Romualdas Juzukonis, Radviliškio miesto kultûros centro direktorius;

Metø literatûros mokytoja – Regina Vaitkevièienë, Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos lietuviø kalbos mokytoja metodininkë;

Metø atradimas – Rasa Barèkutë, Radviliškio Vaiþganto gimnazijos mokinë, Radviliškio miesto kultûros centro šiuolaikiniø šokiø kolektyvo "Beat" vadovë ir choreografë;

Metø dailininkë – Dijana Dovidaitytë, Radviliškio rajono Šaukoto pagrindinës mokyklos dailës mokytoja;

Dosniausias kultûros renginiø rëmëjas – Vytautas Èepaitis, Sidabravo seniûnijos Dapšioniø kaimo ûkininkas;

Visus rajono kultûros darbuotojus savo kûriniais pasveikino Baisogalos kultûros namø kanklininkiø trio (vadovë Virginija Simonavièienë), Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos vokalinis ansamblis "Dþada" (vadovë Aurelija Meškauskienë), Radviliškio muzikos mokyklos akordeonininkø duetas (vadovë Roma Apšegienë), Radviliškio muzikos mokyklos kanklininkiø ansamblis (vadovë Irena Lipinskienë) ir Radviliškio muzikos mokyklos mušamøjø instrumentø ansamblis "Ritmika" (vadovas Èeslovas Gilys).

"Šiauliai plius" informacija

Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Lideikis sako, jog Radviliškio rajone, nors ir neþymiai, maþëja nusikaltimø.

Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Lideikis sako, jog nuogàstavimai, kad sunkmeèiu itin padaugës nusikaltimø, nepasitvirtino. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Komisarà ypaè dþiugina, jog daugëja policijos rëmëjø, o þmonës buriasi á "Saugios kaimynystës" bûrius. Tai, pasak A. Lideikio, dar labiau maþins nusikaltimø, nes patys þmonës kartu su policijos pareigûnais saugos savo turtà. Apie tai ir kalbamës su Radviliškio rajono policijos komisariato viršininku A. Lideikiu.

- Komisare, kokie šie metai pagal nusikaltimø skaièiø Radviliškio rajone?

- Praëjusiais metais iki balandþio 6 dienos buvo ávykdytas 221 nusikaltimas, šiais metais – 219 nusikaltimø. Tad dviem nusikaltimais maþiau nei praëjusiais metais.

- Kokie nusikaltimai uþima pirmàjà vietà?

- Þinoma, kad vagystës. Nerimà kelià metalo vagystës, nes metalo kaina išaugo berods penkeriopai. Tad suprantama, kad padaugëjo metalo vagysèiø. Taip pat nemaþai vagysèiø iš gyvenamøjø patalpø. Didelá nerimà kelia vagystës iš negyvenamø patalpø.

Radviliškio rajone ypaè daug sodybø yra ásigijæ šiaulieèiai, kurie jose þiemà negyvena, o atvyksta tik vasarà ar pavasará. Apsaugos priemoniø tokiose sodybose nëra, tad þmonës vagystes pastebi tik atvaþiavæ.

Yra ir chuliganizmo atvejø, bet jø maþëja. Suaktyvinus patruliavimà sumaþëjo plëšimø. Patruliuojame ir pësèiomis, ne tik automobiliais. Ypaè sustiprinome patruliavimà parkuose, kituose þmoniø susibûrimo vietose. Nepamirštame aludþiø ir kaviniø.

Ypaè didelá darbà nuveikia apylinkës inspektoriai. Tai – prevencija. Pradëjo steigtis "Saugios kaimynystës" grupës.

Apylinkës inspektoriai ir mes, vadovai, vaþinëjame po bendruomenes, kalbamës su þmonëmis. Juk vienas þmogus savo turto nepajëgus apsaugoti, o kai susiburia bendruomenës, tai padaryti lengviau, ypaè kai prasidës ganiavos sezonas.

Praëjusiai metais turëjome tik dvi gyvuliø vagystes. Ankstesniais metais gyvuliai buvo masiškai pjaunami ir išmësinëjami.

Á "Saugià kaimynystæ" susibûræ þmonës patys kartu su mumis saugo savo turtà. Pastaruoju metu atsirado daug policijos rëmëjø, kurie dirba kartu su policijos pareigûnais. Mes juos pamokome sulaikymo veiksmø.

- Ar nemanote, jog sunkmeèiu gali prasidëti linèo teismai - patys þmonës "baus" vagianèiuosius?

- Nemanau, kad policijos rëmëjai taip savivaliautø. Mes agituojame þmones, kad jie mums praneštø apie átartinus asmenis, automobilius. Mes iš karto á tokius pranešimus reaguojame.

- Kokie nusikaltimai daþniausi paèiame Radviliškyje?

- Ásibrovimai á gyvenamàsias patalpas. Problema – þmonës, kurie išvaþiavæ palieka butus be prieþiûros ilgesná laikà.

Daþnai gauname pranešimø: tai iš kiemo ar sandëliuko kaþkà pavogë, sandëliuko, tai automobilá apdauþë, langà išmušë. Jei anksèiau automobiliø per metus bûdavo pavagiama iki šimto, tai praëjusiais metais pavogta tik keturiolika automobiliø.

- O kaip su sunkiais nusikaltimais?

- Maþëja sunkiø nusikaltimø, nors praëjusiais metais jø buvo daugiau, nes sukèiavimas buvo pripaþintas sunkiu nusikaltimu. Buvo nemaþai sukèiavimo atvejø, pavyzdþiui, pasinaudojimas svetima elektronine bankininkyste.

Kalbino Svajûnas Sabaliauskas

Radviliškio priešgaisrinë gelbëjimo tarnyba pabrëþia, kad atšilus orams rajone vël pradëta masiškai deginti pernykštæ þolæ. Tarnybos duomenimis, tokiø gaisrø kasdien sparèiai daugëja. 2009 metais Radviliškio rajone kilo 90 gaisrø atvirose teritorijose, kuriø metu išdegë apie 63 hektarus sausos þolës. 2010 metais nuo kovo 31 dienos jau kilo aštuoni sausos þolës gaisrai, kuriø metu išdegë apie 17 hektarø. Nuo liepsnojanèios þolës ugnis daþnai persimeta á miškus, durpynus, gyventojø sodybas, ûkinius pastatus. Skaudþiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet šalyje þûva ir þmoniø.

Gaisrai labai kenkia augalijai ir gyvûnijai. Be abejo, ugnyje þûva visa smulkioji gyvûnija (pirmieji kiškiø ir ant þemës perinèiø paukšèiø jaunikliai, voragyviai, vabzdþiai, ropliai), po gaisro pasikeièia pievos augalija: dirva nuskursta, išlieka tik giliai þemëje esanèiø piktþoliø šaknys. Pieva vël suþaliuoja, bet turi praeiti keletas metø, kad ji duotø gerà derliø.

Daþnai þolës gaisrus sukelia vaikai ar paaugliai, todël tëvams ir pedagogams derëtø priminti apie tokiø gaisrø padaromà þalà. Be to, uþ þolës deginimà numatyta administracinë atsakomybë, o uþ nepilnameèiø paaugliø nusikaltimus baudþiami jø tëvai. Uþ þolës deginimà pilieèiai gali bûti nubausti nuo 25 iki 1000 litø bauda, o pareigûnai – nuo 100 iki 2000 litø. Teks atlyginti ir gamtai padarytà þalà, kuri gali siekti ne vienà tûkstantá litø.

Anot Þemës ûkio ministerijos specialistø, deklaruojant pasëlius bûtina laikytis Geros agrarinës ir aplinkosaugos bûklës reikalavimø. Tai nurodyta Tiesioginiø išmokø þemës ûkio naudmenø ir pasëliø plotø administravimo bei kontrolës taisyklëse. Vienas šiø reikalavimø skelbia, kad ganyklose arba pievose þolë, taip pat raþienos negali bûti deginamos.

Þolës ir raþienø deginimas laikomas tyèiniu reikalavimø paþeidimu, todël tokie paþeidëjai negaus tiesioginiø išmokø uþ þemës ûkio naudmenas ir pasëliø plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plëtros 2007–2013 metø programos vadinamàsias plotines priemones: "Agrarinës aplinkosaugos išmokos", "Išmokos ûkininkams vietovëse, kuriose yra kliûèiø, išskyrus kalnuotas vietoves", "Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos", "Natura 2000 išmokos". Paþeidus reikalavimus, parama nemokama einamaisiais metais, o ávertinus paþeidimo màstà galima jos nebegauti ateinanèius trejus metus.

Aplinkos ministerija ir jos ágaliotos institucijos nustato þolës deginimo atvejus bei apie tai informuoja Nacionalinæ mokëjimo agentûrà prie Þemës ûkio ministerijos, kuri prieš išmokant paramà atitinkamai pritaiko sankcijas. Administracines baudas uþ þolës deginimà numato ir kiti teisës aktai. Tad þemës ûkio veiklos subjektai, deginantys þolæ, negaus jiems priklausanèiø tiesioginiø išmokø.

Parengta pagal Radviliškio priešgaisrinës gelbëjimo tarnybos ir Þemës ûkio ministerijos informacijà

Nutirpus sniegui, išlenda ne vietoje išmestos automobiliø padangos, išverstos statybinës atliekos, iki konteinerio nenunešti šiukšliø maišai, augintiniø paliktos "lauktuvës", kitos "gërybës".

Tai ne tik negraþu, bet ir garbës neprideda nei vietiniams gyventojams, nei prašalaièiams. Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis kvieèia: "Suskubkime, kol dar gamta nesupyko, ir apsitvarkykime. O kad kitàmet nereikëtø tokios didelës talkos organizuoti, kiekvienà kartà išmeskime šiukšles ir kitus nereikalingus daiktus ten, kur jiems vieta."

Meras ragina visas ámones, ástaigas, individualiø namø savininkus, daugiabuèiø namø gyventojus balandþio 17 dienà dalyvauti visuotinëje tvarkymosi akcijoje "Darom 2010". Jis kvieèia gyventojus ir ámones susitvarkyti jiems priklausanèias teritorijas, kiemus, þeldinius.

Radviliškieèiø seniûnijos darbuotojai talkininkø laukia 9 valandà ryto Durpyno mikrorajone prie geleþinkelio pervaþos ir kvieèia drauge kurti ir graþinti savo miesto aplinkà.

Gyventojø, turinèiø ir galinèiø padovanoti daugiameèiø gëliø daigø miestui apþeldinti, prašoma kreiptis á Radviliškio miesto seniûnijà (Gedimino g. 8, Radviliškis, tel. (8~422) 515 43, el. p. radv.seniunija@radviliskis.lt).

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono apylinkës prokuratûra minëjo savo institucijos veiklos nepriklausomoje Lietuvoje 20 metø jubiliejø.

Generalinio prokuroro padëkos raštu uþ nepriekaištingà dviejø dešimtmeèiø darbà apdovanota prokurorë Aldona Þukauskienë. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Po šv. Mišiø uþ Lietuvos prokurorus Radviliškio parapijos baþnyèioje prokurorai ir šventës sveèiai susirinko Savivaldybës salëje. Èia vykusiame šventiniame minëjime Artûras Dþeveèka, Radviliškio apylinkës prokuratûros vyriausiasis prokuroras, susirinkusiesiems priminë prokuratûros institucijos ákûrimo laisvoje Lietuvoje momentus, kalbëjo apie nelengvà prokurorø darbà tiriant sunkias, rezonansines bylas, pasidþiaugë, kad Radviliškio rajono apygardos prokuratûra pagal beveik visus veiklos rodiklius pirmauja tarp Šiauliø apygardos prokuratûrø.

Šventës metu pagerbta ir generalinio prokuroro padëkos raštu apdovanota prokurorë Aldona Þukauskienë. Ji prokuratûroje nepriekaištingai dirba jau du dešimtmeèius.

Vyriausiasis prokuroras A. Dþeveèka simbolines atminimo dovanëles áteikë buvusiems kolektyvo darbuotojams: buvusiam vyriausiajam prokurorui, dabar teismo pirmininkui Kæstuèiui Aèui, buvusiai prokurorei, dabar teisëjai Vilmai Šiukštienei, buvusiai prokurorei, dabar Policijos komisariato tyrëjai Daivai Èerkasienei. Atminimo dovanëlës áteiktos su prokuratûra bendradarbiaujanèiø ir bendraujanèiø institucijø atstovams: Šiauliø apygardos prokuratûros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Kastyèiui Šikšniui, Radviliškio policijos komisariato vadovui Alvydui Lideikiui, Radviliškio rajono savivaldybës merui Antanui Èepononiui.

Prokuratûros darbuotojus sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Butkevièius, Šiauliø apygardos prokuratûros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Kastytis Šikšnys, Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis, kitø rajono ástaigø atstovai.

Šventës dalyviams kelias dainas iš klasikos repertuaro atliko radviliškietë Loreta Bartkevièiûtë.

"Šiauliai plius" informacija

Šalia Radviliškio Švè. Mergelës Marijos gimimo baþnyèios statomas naujas pastatas. Jau po keleto dienø bus keliamas pabaigtuviø vainikas, o ateinanèiais metais tikima, jog centras pradës veikti ir jame galës laikinai apsigyventi rizikos ar smurtà patirinèios šeimos. Tai projekto "Nestacionariø socialiniø paslaugø plëtra Radviliškio rajone socialinës rizikos ir smurtà patyrusiø šeimø nariams" statinys.

Radviliškio Švè. Mergelës Marijos gimimo baþnyèios klebonas Gintas Sakavièius tiki, jog kitàmet centre jau galës prisiglausti rizikos ir smurtà patirinèios šeimos.

Apie tai savaitraštis "Šiauliai plius" pakalbino Radviliškio klebonà Gintà Sakavièiø.

- Klebone, paþiûrëjus pro klebonijos langà matyti, jog tiesiog šventoriuje kyla pastatas.

- Kyla, kyla (šypsosi – aut. past.). Tai – bendras parapijos ir Radviliškio rajono savivaldybës socialiniø paslaugø centras. Mûsø bendruomenei tokio centro seniai reikëjo, bet be Savivaldybës ir Europos Sàjungos pagalbos mes tokio centro nebûtume pajëgæ pastatyti.

Pastatas jau ágyja labai konkreèias formas. Todël manau, kad šiame pastate, sujungus Savivaldybës ir parapijos jëgas, vyks sëkminga, reikalinga ir prasminga veikla. Èia bus dirbama su rizikos ir smurtà patyrusiomis šeimomis.

Tokioms šeimoms ypaè reikalinga pagalba ir bendrosios socialinës paslaugos. Joms ne tik reikalinga kompleksinë kriziø áveikimo pagalba - kai kurias tiesiog reikia mokyti socialiniø ir bendraþmogiškø ágûdþiø. Šiems þmonëms bûtina suteikti viltá, kurios tûksta šiame pasimetusiame pasaulyje.

- Statybos prasidëjo praëjusiø metø lapkrityje. Per maþiau nei pusmetá jau matyti stogo gegnës. Ar esate patenkinti statybø darbais ir kokybe? Kada kelsite pabaigtuviø vainikà?

- Lapkritá prasidëjo statybø darbai. Gruodþio 20 dienà pašventintas kertinis akmuo. Statybas vykdo "Panevëþio trestas". Manau, jog tai bendrovë, pajëgi šá projektà tinkamai ágyvendinti.

Kai tik bus pradëtas dengti stogas, iškelsime vainikà. Tikimës kitø metø pradþioje jau pašventinti šá centrà. Bijau pasakyti, kokia veikla galësime kitàmet uþsiimti, nes tai susijæ su biudþetu ir asignavimais.

- Kokie specialistai dirbs naujame centre? Gal kviesitës vienuoliø?

- Centre dirbs socialiniai darbuotojai. Šiais dalykais rûpinsis Savivaldybë. Vienuoliø Radviliškyje nëra, bet, ateityje, manau, ir jø galëtø dirbti. Lietuvos "Caritas" ágyvendina ávairius projektus, tad galëtume pajëgas sujungti.

Radviliškio rajono savivaldybë ir Radviliškio parapija ágyvendina projektà "Nestacionariø socialiniø paslaugø plëtra Radviliškio rajone socialinës rizikos ir smurtà patyrusiø šeimø nariams". Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Bet kuriuo atveju reikia susimàstyti ir visuomet prisiminti: "Þmogau, tu esi Dievo atvaizdas. Þmogau, tu esi mylimas."

- Kokios šeimos centre galës apsigyventi? Ar bus priimamos moterys, šeimose patirianèios smurtà?

- Tai bus laikino apgyvendinimo vieta. Pastate bus galima pagyventi, kol bus sprendþiamas konfliktas, tramdomas smurtautautojas, ieškoma kitokiø išeièiø.

- Kaip Jums atrodo, kodël Lietuvoje, rodos, krikšèioniškame krašte, pastaruoju metu atsirado tiek daug skausmo, smurto ir nesantaikos šeimose?

- Pasiþiûrëkime, koks baisus moralinis nuosmukis. Ir noras visas problemas išspræsti savo jëgomis. Þmogus vienas negali išspræsti problemø. Reikia paþvelgti á aukštybes. Be tikëjimo þmogus yra trapus ir silpnas.

Be tikëjimo þmonës daþnai palûþta, suklumpa. Todël atsirado ir alkoholio liûnas, ir smurtas šeimose. Nebevertinamas kito asmens orumas. Kitas asmuo priimamas kaip nuosavybë, net gyvybë priimama kaip nuosavybë. Popieþius Benedikatas XVI yra pasakæs, jog þmogus nepajëgus išspræsti visø savo problemø be amþinojo gyvenimo perspektyvos.

Kalbino Svajûnas Sabaliauskas

Aukštelkø seniûnijos Kalnelio Graþioniø kaimas nëra tipiškas Radviliškio rajono kaimas. Jame vyrauja daugiabuèiai namai, pastatyti sovietmeèiu, dauguma jø – blokiniai.

Kaip ir visø seniai statytø namø, jø bûklë nepavydëtina: kiauri stogai, trupanèios sienos, sena nepatikima elektros instaliacija, surûdijæ vamzdynai.

Gyventojø atliekamas kosmetinis butø ar stogo remontas duoda maþai naudos: sienos nuolat drëksta, gyventojai dël pelësio negali remontuoti butø.

Išgirdæ apie daugiabuèiø namø modernizacijos programà, graþioniškiai ja susidomëjo ir patys savo iniciatyva á susitikimà pasikvietë Audronæ Èesienæ, savivaldybës specialistæ, atsakingà uþ daugiabuèiø namø renovacijos programos ágyvendinimà.

A. Èesienë graþioniškius supaþindino su daugiabuèiø namø renovavimo programa, jø namø renovacijos galimybëmis. Á susitikimà susirinko daugiau nei 50 Kalnelio Graþioniø gyventojø. Jie domëjosi renovacijos kainomis, banko paskolø garantijomis ir palûkanø dydþiais, klausinëjo apie savivaldybës paramà ir kompensacijø skyrimo galimybes.

"Šiauliai plius" informacija

Praëjusià savaitæ Radviliškio rajono savivaldybës didþiojoje salëje susirinko rajono ûkininkai, þemës ûkio ámoniø vadovai, atsakingø institucijø darbuotojai. Jie supaþindinti su mokesèiø, socialinio draudimo, paskolø fondo teikiamomis galimybëmis, darbø saugos, aplinkosaugos reikalavimais, jø ágyvendinimu, kontroliuojanèiø institucijø darbo praktika.

Þemës ûkio skyriaus vedëjas Alfredas Juozapavièius (dešinëje), Þemës ûkio rûmø pirmininkas Bronius Markauskas (kairëje) ir Þemës ûkio skyriaus vedëjas Alfredas Juozapavièius diskutavo apie Lietuvos þemës ûkio perspektyvas. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Pasak Alfredo Juozapavièiaus, Þemës ûkio skyriaus vedëjo, dabar itin aktualûs þemës naudojimo teisiniai ir ekonominiai aspektai, racionaliø þemënaudø formavimo perspektyvos. Jo nuomone, bûtø tikslinga šiuos klausimus perduoti spræsti savivaldybëms, nes apskrièiø administracijos, kurios iki šiol dirbo šioje srityje, bus panaikintos.

Konferencijoje kalbëta apie agroverslo skatinimo programà. Radviliškio rajone visa derlinga þemë yra dirbama, dirvonuojanèiø laukø nëra, ûkininkai pamaþu pradeda domëtis savo uþaugintos produkcijos perdirbimu. Parduodant savo ûkyje perdirbtà produkcijà, gaunamas didesnis pelnas, todël reikia skatinti šias iniciatyvas.

Paskolø fondas – dar viena naujovë ûkininkams. Jo paslaugomis gali pasinaudoti ûkininkai, nusprendæ modernizuoti þemës ûkio valdas, norintieji uþsiimti þemës ûkio produktø perdirbimu.

Konferencijoje išsamiai apþvelgtos 2007–2013 metø Lietuvos kaimo plëtros programos ágyvendinimo priemoniø naujovës. Daugiausia dëmesio skirta þemës ûkio valdø modernizavimo, jaunøjø ûkininkø ásikûrimo, gyvenimo kokybës kaime gerinimo, aplinkotvarkos klausimams. 77 mln. litø bus skirta alternatyviø energijos šaltiniø paieškai, 60 mln. litø – pieno sektoriui restruktûrizuoti - 15,5 mln. litø plaèiajuosèiam interneto ryšiui kaimo vietovëse diegti.

Þemës ûkio rûmø pirmininkas Bronius Markauskas savo pranešime apþvelgë þemdirbiø savivaldos aktualijas, supaþindino su po 2013-øjø šalies þemës ûkio laukianèiomis perspektyvomis,kurios buvo aptartos Brno mieste (Èekija) Europos Sàjungos naujø nariø bendroje konferencijoje.

Þemdirbiai raginti plësti kaimo turizmo paslaugø sektoriø. Ákûrus kaimo turizmo sodybà, atsirastø papildomø pajamø, darbo vietø.

Rajono þemdirbiams priminta apie darbø saugos ir sveikatos ypatumus þemës ûkyje, jie tiesiogiai bendravo su mokesèiø, socialinio draudimo, aplinkos apsaugos specialistais, išgirdo atsakymus á jiems rûpimus klausimus.

Konferencijoje pranešimus skaitë Þemës ûkio ministerijos, Nacionalinës mokëjimo agentûros, Þemës ûkio informacijos ir kaimo verslo centro, Þemës ûkio rûmø, Radviliškio rajono Þemëtvarkos skyriaus, Šiauliø apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos, VSDFV Radviliškio teritorinio skyriaus atstovai, Þemës ûkio paskolø garantijø fondo, bankø, Valstybinës darbo inspekcijos, Šiauliø regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio agentûros, Šiauliø regiono atliekø tvarkymo centro atstovai.

"Šiauliai plius" informacija

Šiauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Lideikis itin dþiaugiasi keturiais naujais automobiliais "Opel Insignia". Juos padëjo ásigyti Radviliškio rajono savivaldybës taryba. "Opeliai" á rajono kelius išriedës antradiená. Prieš tai juos pašventins Radviliškio klebonas. Vienam pirmøjø - savaitrašèiui "Šiauliai plius" - naujuosius pirkinius pristatë rajono meras Antanas Èepononis ir komisariato viršininkas A. Lideikis.

Naujais automobiliais "Opel Insignia" bus galima greièiau nuvykti á nusikaltimo vietas.

Saugu, pigu, ekonomiška

Antradiená á Radviliškio rajono kelius išvaþiuos keturi nauji "Opel Insignia". Kodël pasirinkti bûtent šie automobiliai?

A. Lideikis: Šie automobiliai skirti patrulinei tarnybai. "Opel Insignia" – galingi automobiliai, apie kuriuos seniai svajojome. Todël labai dëkojame Radviliškio rajono savivaldybës Tarybai, kuri supranta, jog rajono þmonës nori jaustis saugûs.

Daþnai nusikaltëliai vaþinëja galingai automobiliais, o su mûsø turimomis "Škoda Octavia" jø nelabai pasivysi. Naujieji automobiliai išvysto didelá greitá. Jie yra saugûs, o tai svarbu ir policininkui, kuris vysis nusikaltëlá.

Galiu pasidþiaugti, kad Lietuvoje esame pirmieji, vaþinësiantys šiais automobiliais.

A. Èepononis: Kuo greièiau ir operatyviau policija reaguos á nusikaltimus, tuo daugiau bus jø išaiškinama. Todël kasmet policijai skiriame tam tikrà pinigø sumà. Šiemet nusprendëme, jog reikalingi automobiliai. Juk norime, kad ugniagesiai kuo greièiau atvyktø á gaisro vietà, o gydytojai pas ligoná.

Šie "Opel" automobiliai pritaikyti policijos darbui. Juos pagal uþsakymà pagamino Vokietijoje. Šie automobiliai negaminami baltos spalvos, tad buvo uþsakyta juos specialiai nudaþyti baltai.

A. Lideikis: Buvo keli aspektai, kodël pasirinkti "Opel Insignia" - tai pigumas, galingumas ir ekonomiškumas.

Su policija patariama nejuokauti

Kuo dar svarbûs šie automobiliai Radviliškio miestui ir rajonui?

A. Èepononis: Norime, kad nusikaltëliai þinotø, jog Radviliškis turi greitus automobilius, kad su Radviliškio policija negalima juokauti. Patrulinë tarnyba stipriai techniškai pasirengusi.

Ar taryboje buvo prieštaraujanèiø, jog policijai nereikalingi greiti automobiliai, kad uþtenka "Škodø".

A. Èepononis: Taryboje negali bûti neprieštaraujanèiø iš principo. Juk yra 25 Tarybos nariai. Jei kurá nors policija buvo nubaudusi, tai jis sakys - kam remti policijà, jei ji mus baudþia (juokiasi – aut. past.). Tad sakome, kad mes neremiame policijos, tik norime uþtikrinti þmoniø saugumà. Kad já uþtikrintume, reikalingos priemonës, tad mes ir suteikiame tas priemones.

Policija turi paþaboti lakstanèius automobiliais neblaivius asmenis. O kaip pavysi "britvininkà", jei turësi tik "Škodà"?

Jei policija norëtø "surinkti" tik baudas, pareigûnams uþtektø bausti vien ne per perëjà einanèius, ar uþ kitus smulkius nusiþengimus þmones.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis ir rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Lideikis nusikaltëliams siunèia þinutæ, jog su Radviliškio policija neverta juokauti. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Prasmingas bendradarbiavimas

Sakote, jog labai svarbu ir prevenciniai veiksmai?

A. Lideikis: Bûtent prevencinës priemonës ir leidþia daug kà nuveikti. Dešimt metø dirbu Radviliškyje. Visus tuos metus Savivaldybë rëmë prevencines priemones. Jei Lietuvoje didëja nusikalstamumas, tai Radviliškyje pavyko já stabilizuoti. Jei Radviliškio rajone prieš keletà metø þûdavo 17–23 þmonës per metus, tai praëjusiais metais þuvo keturi. Šiais metais (pabeldþia á stalà – aut. past.) nëra në vieno þuvusiojo. Sumaþëjo avarijø.

Koks bus tolimesnis Savivaldybës ir policijos bendradarbiavimas?

A. Lideikis: Jau atkeliavo automobiliai. Kelerius metus miestas jau stebimas vaizdo kameromis, kuriomis budëtojas gali stebëti visà miesto centrinæ dalá, tad matome paþeidëjus.

A. Èepononis: Pernai kameras árengëme prie visø švietimo ástaigø, kur renkasi jaunimas. Šiais metais statysime kameras Šeduvoje. Šiemet Baisogalos ir Šiaulënø centrinës aikštës bus tvarkomos, jose taip pats bus árengtos kameros.

A. Lideikis: Turime dar vienà svajonæ - árengti kameras prie visø ávaþiavimø ir išvaþiavimø iš Radviliškio. Jà ágyvendinti kol kas sutrukdë krizë, bet yra skaièiuojama, kiek tai galëtø kainuoti. Tuomet matytume visus ávaþiuojanèius ir išvaþiuojanèius automobilius, tai padëtø tiriant nusikaltimus, tarkime, pavogta mašina nepastebëta neišvyktø iš miesto.

Kalbino Svajûnas Sabaliauskas

Kultûros centre

1–9 d. Daivos Sveikackaitës-Rutkauskienës darbø paroda.

1–11 d. Retro nuotraukø paroda "Lietuviai vaizduose".

1–30 d. R. Petriko dokumentiniø fotografijø paroda "Akimirkos iš praeities".

2 d. 18 val. Šiauliø dramos teatro spektaklis "Velykos".

5 d. 14 val. šv. Velykø šventë. Koncertas "Velykø rytas". Dalyvaus Radviliškio miesto kultûros centro, muzikos mokyklos "Yamaha" ir kiti kolektyvai.

9 d. 14 val. Radviliškio rajono vietos veiklos grupës "Radviliškio lyderis" konferencija "Bendradarbiavimas ir partnerystë".

10 d. 18 val. Edmundo Seiliaus, Kristinos Zmailaitës ir M. K. Èiurlionio kvarteto koncertas.

14 d. 15 val. modeliø agentûros "Ávaizdþiø grupë" organizuojama modeliø atranka.

16 d. 12 val. Pasaulinës kultûros dienos minëjimas. Rajono kultûros darbuotojø šventë "Þodþiai iš širdies".

17 d. 10 val. prekybininkø ir tautodailininkø mugë "Pavasario þiedai".

17 d. 14 val. regioninis liaudiškø kapelø festivalis "Þemëj Lietuvos".

17 d. 18 val. Dþordanos Butkutës koncertas.

21 d. 18 val. šokiø vakaras vyresniems "Kartu smagiau".

22 d. 10–16 val. Šiauliø universiteto atvirøjø durø diena.

22 d. 19 val. dainuojamosios poezijos vakaras. Koncertuos bardas Domantas Razauskas.

23 d. 18 val. Radviliškio miesto kultûros centro choreografo Domo Dveilio pusës metø veiklos pristatymas "Gyvenimas šokio þingsniu".

29 d. 19 val. Renginys "Dëkoju Tau", skirtas Motinos dienai. Koncertuos Vitalija Katunskytë, Laura Remeikienë, Algimantas Butnorius, Romualdas Juzukonis, grupë "Vairas", grupë "Ambrozija".

Viešojoje bibliotekoje

8 d. 14 val. Þaislotekoje – valandëlë "Ir aš maþas buvau..." Dalyvaus buvæs mokytojas Petras Vaièiûnas.

15 d. 17 val. Paveikslø galerijoje – Rimanto Petriko fotografijø parodos atidarymas.

20 d. 17 val. Konferencijø salëje – Socialiniø mokslø daktarës, Brahma Kumaris pasaulio dvasinio universiteto narës ir lektorës Egidijos Laumenskaitës paskaita.

Balandþio 23 d. 11 val. Informacijos-kraštotyros skyriuje – kraštieèio gydytojo, medicinos mokslø daktaro Juozo Zubkaus palikimo áamþinimas.

15 val. Konferencijø salëje – popietë "Kas skaito – tas auga", skirta Tarptautinei vaikiškos knygos dienai. Lizdeikos gimnazijos moksleiviø spektaklis pagal Vytauto V. Landsbergio pjesæ "Obuoliø pasakos". Reþ. Rasa Atkoèiûnienë.

Balandþio 26 d. 17 val. Konferencijø salëje – knygos "Didþioji Lietuva" (I, II t.) pristatymas. Dalyvaus autorë – Lietuvos Respublikos Aukšèiausiosios Tarybos Akto dël Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo signatarë Birutë Valionytë. (Renginio data gali keistis).

Balandþio 27 d. 11 val. Konferencijø salëje – susitikimas su PSC socialiniu darbuotoju Vytautu Mikalauskiu ir jo išleistø knygø pristatymas.

Balandþio 27 d. 17 val. Konferencijø salëje – leidyklos "Šviesa" leidiniø pristatymas. Susitikimas su rašytoju Rimantu Marèënu.

Balandþio 28 d. 17 val. Konferencijø salëje – klubo "Civitas" diskusija su rašytoja Gintare Adomaityte. Tema – "Ar reikalingi Lietuvai menininkai?"

Kovo 21 d. Ukmergës muzikos mokykloje vyko antrasis respublikinio solistø ir vokaliniø ansambliø konkurso "Sidabriniai balsai" turas. Radviliškio rajonui atstovavo muzikos mokyklos mokytojø kvartetas: Aurelija Šakënienë, Jûratë Stakvilevièienë, Inga Petrauskienë ir Laimutë Steponavièienë.

Radviliškio muzikos mokyklos mokytojø kvartetas suþavëjo konkurso vertinimo komisijà "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Kvartetui vadovauja mokytoja Inga Petrauskienë, koncertmeisteris – Rytis Borusevièius. Autoritetingà þiuri suþavëjo kolektyvo repertuaras, profesionalus atlikimas. Kolektyvas ávertintas pirmo laipsnio diplomu. Radviliškio muzikos mokyklos moterø kvartetas pakviestas dalyvauti respublikiniame ture, kuris vyks spalá Vilniuje, Šv. Kotrynos baþnyèioje.

"Šiauliai plius" informacija.

Šiemet Radviliškio rajono savivaldybëje buvo kaip niekad daug Nacionalinio diktanto dalyviø - net 133.

Radviliškieèiai kaip niekad gausiai rašë Nacionaliná diktantà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Á Savivaldybæ susirinkæ suaugusieji ir trijose Radviliškio miesto mokyklose susirinkæ mokiniai rašë specialiai diktantui parašytà Vandos Juknaitës esë "Skubëkime augti". Esë, atsiþvelgiant á daugybæ ankstesniø diktantø dalyviø prašymø, skaitë lietuviø kalbos mokytoja ekspertë Aldona Šventickienë, dirbanti Vilniaus Þemynos gimnazijoje.

Šiais metais Nacionaliná diktantà Radviliškyje rašë 79 mokiniai iš Vaiþganto gimnazijos ir 21 mokinys iš Lizdeikos gimnazijos. Lizdeikos gimnazijoje prie mokiniø prisijungë gimnazijos direktorius Jonas Varkulevièius. 21 mokinys susirinko á konkursà Radviliškio V. Kudirkos pagrindinëje mokykloje. Èia sulaukta jauniausiø dalyviø Radviliškyje – diktantà rašë šeši septintokai. Trys mokinës atvyko rašyti Nacionalinio diktanto iš Šeduvos gimnazijos. Aštuoni suaugusieji diktantà rašë Savivaldybës salëje.

Nacionalinio diktanto finalas vyks geguþës 8-àjà Lietuvos televizijos studijoje.

Radviliškio rajono savivaldybës ir "Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono viešojoje bibliotekoje veikia leidykla, kuri kasmet nudþiugina solidþiais leidiniais visos šalies gyventojus. Ypaè laukiamas periodinis leidinys "Radviliškio kraštas". Uþsienyje gyvenantys išeiviai iš Radviliškio pageidauja leidiná prenumeruoti. Apie leidyklà ir jos planus kalbamës su leidyklos redaktore Graþina Dunauskiene.

Radviliškio rajono viešosios bibliotekos leidyklos redaktorë Graþina Dunauskienë padeda Radviliškio literatams išleisti pirmuosius leidinius bei leidiniais nupuèia istorinës uþmaršties dulkes. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

- Ponia Graþina, kokia yra Radviliškio leidykla ir kuo ji skiriasi nuo didþiøjø šalies leidyklø?

- Viešoji biblioteka turi licencijà leisti knygas. Per pastaruosius metus bandome tuo kuo aktyviau pasinaudoti. Poreikis leidybai – itin didelis, nes rajone yra nemaþai literatø, kurie susibûræ viešojoje bibliotekoje á "Jonvabalio" klubà.

Viskas prasidëjo nuo to, kad literatai, eiliuotojai, prozininkai mëgëjai neturëjo profesionalaus pasirengimo redaguoti savo kûrinius, norimas išleisti knygeles. Pradëjome knygeles redaguoti, o vëliau – ir jas leisti.

- Kokias knygas rengiate spaudai ir kurie, Jûsø nuomone, išleisti leidiniai - ádomiausi?

- Šiuo metu redaguojamos trijø literatø knygelës. Netrukus išleisime buvusio rajoninio laikrašèio "Mûsø kraštas" redaktoriaus ir literato Antano Mikelio kûrybiná palikimà.

Pernai išleidome baisogališkio Stasio Antano Butkevièiaus knygà. Jis buvo sukaupæs gausybæ medþiagos, publikuotos ávairiuose laikrašèiuose. Rankraštyne buvo uþfiksuotos publicistinës mintys. Jis norëjo išleisti knygà, bet neturëjo galimybiø. Biblioteka buvo suinteresuota išleisti šià knygà, nes matëme ir prasmæ, ir naudà. Išëjo didelës apimties ir storio knyga "Apmàstymai apie etikà ir gyvenimà".

Kai kuriuos þmones patys ákalbame leisti knygas. Þinojome, kad kraštotyrininkë Birutë Paškûnaitë turi itin ádomios medþiagos apie kaimo þmones, senuosius paproèius, tradicijas. Turëjome daug "juodo" darbo, nes ji atnešë didþiulæ krûvà medþiagos ir pasakë: "Jei kà nors atrasite, naudokite."

B. Paškûnaitës jau nebëra tarp mûsø, bet išliko jos surinkta medþiaga, išleista knygelëje "Senoliai porina".

Radviliškio psichikos sveikatos centre socialiniu darbuotoju dirba Vytautas Mikalauskas. Jis turi gerø idëjø metodiniams leidiniams. Pradëjome jo knygø serijos leidybà. Pirmoji – "Pasakø terapija". Tai eklektiška biblioterapija, bibliotekø darbas su vaikais, panaudojant pasakas, vaikø ugdymas, švietimas. Netrukus bus išleista antroji knyga.

- Leidþiate daug dëmesio sulaukusá leidiná "Radviliškio kraštas". Kituose Lietuvos miestuose ir uþsienyje gyvenantys radviliškieèiai já norëtø uþsisakyti. Ar bus jiems suteikta tokia galimybë?

Šis leidinys suburia Radviliškio þmones: ir senø senovëje išëjusius, ir gyvenanèius JAV ar Anglijoje, ir Vilniuje, Kaune, ir Šeduvoje ar Sidabrave. Prie šio leidinio, kaip prie bendro stalo, galime susësti nuo seniausiø amþiø iki dabartiniø laikø.

"Radviliškio kraštas" - tai kultûros paveldas, primiršti ar uþmiršti vardai. Tad mes tuos vardus sugràþiname ir daug kà atrandame. Leidinys padeda atrasti giminiø šaknis. Kartà atëjo moteris nuo Vadaktø krašto. Ji perskaitë straipsná apie savo krikštamotæ, kurià seniai mintyse buvo palaidojusi. Bibliotekoje susitiko, apsikabino, išsibuèiavo.

Sulaukiame "spaudimo" iš Jungtiniø Amerikos Valstijø ir Jungtinës Karalystës, kad šá þurnaliukà bûtø galima prenumeruoti. Tad galimybë svarstoma. Þinoma, be rëmëjø iš prenumeratos tikrai neišgyventume.

Domëjausi rajono knygnešiais. Marcelës Jurgauskaitës giminaièiai man netikëtai perdavë jos uþrašytø ir sukurtø pasakojimø, padavimø, eilërašèiø rankrašèius. Taip atsirado knyga apie garsiausià mûsø krašto knygnešæ M. Jurgauskaitæ.

Vëliau susisiekëme su rašytoju Vytautu Petkevièiumi, kuris dirbo mûsø rajone. Jis dar suteikë informacijos apie mûsø rajono knygnešius. Informacija vis kaupësi, tad nusprendëme leisti knygø serijà. Išleidome enciklopedinio pobûdþio bibliografiná þinynà. Tikimës serijà pratæsti, bet riboja lëšos.

Kalbino Svajûnas Sabaliauskas

Pavasario lygiadiená, kovo 20-àjà, Pasaulinæ þemës dienà, Radviliškio miesto gatvëmis þygiavo visø rajono mokyklø mokiniai, ragindami visus išmokti rûšiuoti šiukšles, panaudoti antrines atliekas, atsakingai vartoti gamtos išteklius, elektros energijà ir gerbti bei mylëti Motinà Þemæ.

Prie Savivaldybës Þemës vëliavos pakëlimo ceremonijoje dalyvavæs meras Antanas Èepononis palinkëjo visiems atsakingai þiûrëti á savo ir Þemës ateitá, Þemei skirtas eiles skaitë mokiniai. Šiauliø universiteto studentai susirinkusiesiems pristatë ateities automobilá, varomà vandeniliu, pademonstravo jo galimybes.

Kai prie Savivaldybës pakilo ir visà dienà plevësavo Þemës vëliava, mokiniai Graþinos pagrindinëje mokykloje rengtoje idëjø mugëje "Dovanoju þalià idëjà savo kraštui" pristatë savo idëjas, kaip sumaþinti taršà, papuošti savo miestø ir miesteliø gatves.

Seniûnijoms, ámonëms ir ástaigoms pasiûlyta nemaþai konkreèiø idëjø: árengti alpinariumus, pësèiøjø takus, rinkti ir rûšiuoti šiukšles.

Savo idëjas pristaèiusiø mokyklø atstovai buvo apdovanoti atminimo dovanomis.

Þemës diena Radviliškyje paminëta 11 kartà. Þemës dienos renginius organizavo Radviliškio rajono savivaldybë ir Radviliškio Graþinos pagrindinës mokyklos Ekologinio ugdymo centras.

"Šiauliai plius" informacija

Kovo 22 dienà apie 19 valandà pareigûnai Radviliškio rajone sustabdë automobilá, veþusá kontrabandines cigaretes.

Cigaretës su baltarusiškomis banderolëmis nebuvo realizuotos. Radviliškio rajono policijos komisariato nuotr.

Šauliø apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigûnai kartu su Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Šiauliø rinktinës pareigûnais kelyje Jonava–Këdainiai–Šeduva prie Uþuovëjos kaimo sustabdë automobilá "Seat Cordoba", vairuojamà joniškieèio Viginto L., gimusio 1970 metais.

Pareigûnams apþiûrint automobilá, salono viduje buvo pastebëta slëptuvë, kurioje buvo 500 raudonos spalvos pakeliø cigareèiø "Premier" ir 979 mëlynos spalvos pakeliai cigareèiø "Premier". Visos cigaretës buvo su Baltarusijos Respublikos banderolëmis.

Sprendimà dël Viginto L. ávykdyto teisës paþeidimo priims teismas. Minëtas asmuo toká pat paþeidimà ávykdo jau antrà kartà per metus. Pirmàjá paþeidimà išaiškino VSAT pareigûnai.

Apie nuobaudos grieþtumà teismas spræs gavæs informacijà iš muitinës pareigûnø apie gabentø prekiø vertæ.

"Šiauliai plius" informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Kovo 18 dienà Radviliškio kultûros centre organizuota pirmoji knygø mugë sulaukë itin daug lankytojø. Daugelá knygø buvo galima ásigyti su 50 procentø nuolaida, t. y. gerokai pigiau nei knygynuose. Vienas knygø mugës organizatoriø Juozas Þitkauskas ásitikinæs - knygø mugë Radviliškyje vyks kiekvienà pavasará.

Radviliškio knygø mugë sulaukë gausybës lankytojø.

Dalyviø gausa

Daugiau nei dešimt leidyklø – "Baltos lankos", Rašytojø sàjungos leidykla, "Andrena", "Kronta", "Þuvëdra", "Nijanga", "Þara", "Þaltvykslë", Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimø centras ir kitos - pristatë savo išleistas knygas ir þurnalus. Radviliškieèiai ir aplinkiniø miesteliø gyventojai plûste plûdo á knygø mugæ.

Jaunieji literatûros gerbëjai susitiko su rašytoju Vytautu Raèicku, kuris pristatë naujàjá romanà "Baltos durys".

Rašytojas apgailestavo, jog neturi su Radviliškiu jokiø tiesioginiø sàsajø, bet jam malonu dalyvauti pirmojoje knygø mugëje.

"Dabar rašytojas turi bûti keliautojas, nes skaitytojas yra atpratæs nuo knygø. Ypaè svarbu, kad vaikai ir jaunimas matytø gyvà rašytojà ir su bendrautø. Esu labiau vaikø rašytojas. Ne aš tà stiliø, o jis mane pasirinko. Daug metø dirbau "Lietuvos pionieriuje", vëliau - "Genio" þurnale. Esu parašæs 24 knygas. Visos jos skirtos vaikams, išskyrus paskutiná romanà "Baltos durys", - "Šiauliai plius" sakë populiarus jaunimo rašytojas.

Naujasis romanas "Baltos durys", pasak V. Raèicko, skirtas paaugliams. Romane nagrinëjamos meilës, šeimos ir narkomanijos temos.

"Ar susiduriu su leidybos lëšomis? Kol kas ne. Pats parašau, pats išleidþiu. Suduriu galà su galu. Esu ne tik leidëjas, bet ir knygnešys. Nes knygynuose, jei knyga kainuoja dešimt litø, prie jos maþiausiai reikia pridëti dešimt litø", - atvirai kalbëjo rašytojas.

"Metø" redaktoriaus pavaduotojas Romas Daugirdas (kairëje) ir "Naujosios Romuvos" redaktorius Andrius Konickis mano, jog kultûrinë spauda Lietuvoje neišnyks.

Literatûrinës spaudos palytëti

Literatûros mëgëjai Radviliškio knygø mugëje susitiko su mënrašèio "Metai" ir þurnalo "Naujoji Romuva" leidëjais.

"Metø" redaktoriaus pavaduotojas, poetas Romas Daugirdas ir "Naujosios Romuvos" vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis ne tik pristatë þurnalus, bet ir áteikë po vienà þurnalo egzemplioriø visiems susirinkusiesiems. R. Daugirdas savatrašèiui "Šiauliai plius" sakë, jog në vienoje Europos šalyje kultûros þurnalai be valstybës pagalbos negali išsilaikyti, todël ir Lietuva - ne išimtis.

"Esame vienintelis Lietuvoje elitarinis þurnalas. Priklausome Rašytojø sàjungai. Musm iškelta sàlyga nespausdinti jokios reklamos, tad išsilaikyti patys negalëtume. Þurnalas, kokios bebûtø sàlygos, "neplonëja", išsaugome apie 160 puslapiø per mënesá, bet... Penkiolika metø maþinami finansavimo pinigai. Bendradarbiai gauna iki 900 litø. Jei turi kelis darbus - gerai. Jei esi literatas ir turi turtingà þmonà – gerai (juokiasi – aut. past.). Bet jaunas literatas "Metuose", turintis þmonà, nedirbs, o jei dirbsi keliuose darbuose, bus ne kas", - keblià situacijà komentuoja Romas Daugirdas.

"Naujosios Romuvos" vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis, paklaustas, kokia dabar kultûrinës spaudos situacija, ironizavo ir palygino nûdienà su tarpukario Juozo Keliuoèio leista "Romuva".

"Nuo 1931 iki 1940 "Naujoji Romuva" buvo vienas geriausiø þurnalø. Atkurtame þurnale logotipas liko, formatas liko, bet kitais skaièiais J. Keliuoèiui pralaimime: jis þurnalà leido kas savaitæ, mes - keturis per metus. Ir tiraþu nusileidþiame - leidþiame tûkstantá ar maþiau, jis - keturis tûkstanèius. J. Keliuotis organizavo, kad "Naujàjà Romuvà prenumeruotø kunigai, karininkai. Šiais metais turime 100 prenumeratoriø", - "Šiauliai plius" pasakojo A. Konickas.

"Naujosios Romuvos" redaktorius dþiaugiasi, jog þurnalas turi nemaþai bendradarbiø, kurie neprašo honoraro ir cituoja tarpukario leidëjà J. Keliuotá, kuris sakydavo: "Profesoriams honorarø nereikia, jie ir taip gauna atlyginimà."

Rašytojas Vytautas Raèickas Radviliškyje pristatë naujausià savo romanà "Baltos durys" "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Radviliškyje knygø mugë bus!

Vienas knygø mugës rengëjø vilnietis Juozas Þitkauskas savaitrašèiui "Šiauliai plius" sakë, jog net neabejoja, kad Radviliškio gyventojai kiekvienà pavasará bus pakviesti á Kultûros centrà.

"Dirbu Vilniaus mokytojø namuose. Atveþëme parodà "Lietuvos vaizdai", kuri keliaus nuo Radviliškio ne tik per Lietuvà, bet ir per Latvijà ir Lenkijà. Kalbant apie knygø mugæ, galiu pasakyti tik tiek: kai knygynuose knygø kainos yra labai didelës, tai leidëjai turi vaþiuoti per Lietuvà ir savo produkcijà tiesiogiai pristatyti skaitytojams. Jei nori, kad sëkla uþaugtø gera, turi bûti geras dirvoþemis. Manau, kad Radviliškio þemë derlinga, tad kasmet knygø mugë èia tikrai išdygs", - savaitrašèiui sakë sako J. Þitkauskas.

Knygø mugës renginius dainuojamosios poezijos koncertu baigë vieni áþymiausiø Lietuvos bardø, aktoriai Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis.

Kovo 11-osios renginiuose Sidabravo seniûnijos gyventojai pagerbë ir prisiminë visus, kurie laukë, bet nesulaukë laisvos Lietuvos. Jiems atminti prie koplytstulpio padëta gëliø ir laikytos šv. Mišios Sidabravo baþnyèioje uþ Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 20-metá.

Po šv. Mišiø Sidabravo krašto muziejuje visi Sidabravo miestelio gyventojai pasirašë simboliná testamentà, kuriame áamþinamos visø, sulaukusiø Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 20-meèio pavardës. Testamentas bus paliktas ateities kartoms. Ávairiuose konkursuose (piešiniø, istorinëje viktorinoje, krepšinio varþybose), skirtuose Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienai, dalyvavo vaikai. Nugalëtojams prizus ásteigë kraštieèiai Saulius ir Vaidotas Þukai, Gintaras Þilënas.

Šventëje pagerbti Prašèiûnø kapinëse amþinojo poilsio atgulæ Jonas ir Ona Þukai. Jø palikuonys – sûnus profesorius Vladas Þukas, anûkai þurnalistas Vaidotas Þukas, rašytojas Saulius Þukas – garsina Sidabravo kraštà Lietuvoje ir pasaulyje. Jonas ir Ona Þukai ilgai gyveno Prašèiûnuose, todël ir nuspræsta áamþinti jo atminimà - pavadinti pagrindinæ šio kaimo gatvæ Jono Þuko vardu. Ceremonijoje dalyvavo gausus bûrys Þukø šeimos atstovø. Atminimo áamþinimo juostelæ perkirpo vyriausias Jono Þuko sûnus profesorius Vladas Þukas.

Sidabravo kultûros namuose susirinkusieji klausësi dailininko, þurnalisto ir visuomenës veikëjo, Jono Þuko anûko Vaidoto Þuko prisiminimø apie 1990 metø kovo 11-osios ávykius Vilniuje, kraštieèiø sveikinimø. Kaip pagarbos ir dëkingumo simbolá savo gimtinei Vaidotas Þukas Sidabravo bendruomenei padovanojo savo tapytà paveikslà. Šventëje apdovanoti konkursuose nugalëjæ mokiniai ir juos rengæ mokytojai.

"Šiauliai plius" informacija

Nors sakoma, jog mano policija mane saugo, policininkai vieni nedaug nuveiktø, jeigu jiems nepadëtø visuomenë.

Pasak Šauliø kuopos vado, policijos rëmëjo Gedimino Kuckailio, Radviliškio rajono Baisogalos miestelyje daugiau nei prieš dešimtmetá susibûrë policijos rëmëjø bûrys.

Bûrio daugumà sudarë Baisogalos šauliø kuopos vyrai: kuopos vadas G. Kuckailis, gaisrininkai R. Narbutis ir A. Zapasnikas, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktorius V. Januševièius, Baisogalos seniûnas R. Kalvaitis ir kiti šauliai. Prie jø prisijungë Baisogalos bendruomenës nariø grupë: K. Strolys, V. Dapkus, J. Brajis, A. Poèiejus, V. Survila – iš viso 20 vyrø, tarp kuriø ir Pociûnëliø parapijos klebonas kun. K. Švobinskas. Dabar Baisogalos grupë – viena gausiausiø ir aktyviausiø Radviliškio rajone.

Vyrai budi ne tik švenèiø ir renginiø metu, bet ir kitomis dienomis. Paprastai kartu su policijos darbuotojais rengia reidus.

Norint sëkmingai dirbti šá atsakingà darbà, reikia nemaþai teisiniø þiniø. Be to, reikia mokëti paèiam apsiginti nuo chuliganø ir ásisiautëjusius nusikaltëlius neutralizuoti – padaryti juos nekenksmingus.

Penktadienio popietæ á Baisogalos kultûros namus atvyko Šiauliø apskrities VPK Radviliškio rajono PK viršininkas Alvydas Lideikis, šio komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Rolandas Venckus, policijos tyrëjai K. Danilevièius, R. Nainys ir R. Zdanevièius. Jø jau laukë Baisogalos policijos rëmëjai. Vyrus specialistai supaþindino su policijos rëmëjo teisëmis ir pareigomis, papasakojo apie savigynos bûdus, sulaikymo priemones ir jø pritaikymà.

Sutarta, kad ir ateityje bus rengiami uþsiëmimai policijos rëmëjams, bus siekiama dar glaudþiau bendradarbiauti kovojant su nusikalstamumu.

"Šiauliai plius" informacija

Raudondvario kultûros rûmuose pirmàkart organizuotas rajoninis jaunimo patriotinës dainos festivalis "Tavo daina gimtinei", skirtas Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui. Dalyvauti festivalyje panoro trylika ansambliø bei solistø iš ávairiø rajono mokyklø ir kultûros ástaigø bei bendruomeniø.

Kiekvienas kolektyvas ar atlikëjas pagal nuostatus turëjo atlikti po dvi dainas, kuriø viena – patriotinë, skiriama gimtinei Lietuvai.

Kûrybiškiausia atlikëja pripaþinta ir specialø prizà uþ geriausià autorinæ dainà pelnë Aistë Abromaitytë iš Radviliškio Vaiþganto gimnazijos (vadovas Kostas Strigockis).

Artistiškiausiøjø vardà pelnë Radviliškio kultûros centro vaikinø vokalinë grupë "RMKC" (vadovas Romualdas Juzukonis). Grinkiškio merginø ansamblis, vadovaujamas Virginijos Šepronienës, atliko partizanø bei tremtiniø dainas ir buvo pripaþintas patriotiškiausiu kolektyvu.

Vyriškiausio ansamblio nominacijà pelnë Vëriškiø vaikinø vokalinis ansamblis (vadovai – Daiva Valiušaitytë ir Erikas Burbulis). Radviliškio "Yamahos" muzikos mokyklos merginø vokalinis ansamblis pripaþintas romantiškiausiu, Radviliškio parapijos choras – muzikaliausiu.

Raudondvarietë solistë Ingrida Bajorinaitë pripaþinta netradiciškiausia atlikëja. Ávairiapusiško atlikëjo nominacijà pelnë Raudondvario kultûros rûmø solistas Nerijus Šukutis.

Apdovanojimà uþ nuoširdumà atsiëmë Raudondvario kultûros rûmø dainininkë solistë Dovilë Këvalaitë. Tos paèios kultûros ástaigos jaunimo muzikinë grupë "Afresh" su soliste Vaida Arštikyte pelnë sceniškiausios grupës apdovanojimà, merginø vokalinë instrumentinë grupë "Last Roof" su soliste Reda Varvuolyte pripaþinta avangardiškiausia festivalio grupe.

Átaigiu dainavimu susirinkusiuosius suþavëjo raudondvarietë Urtë Þièkutë, pelniusi skambiausios atlikëjos titulà. Visø raudondvarieèiø solistø ir grupiø vadovas – festivalio meno vadovas Vytautas Selena. Vakaro "Publikos numylëtiniø" nominacijà pelnë Radviliškio Lizdeikos gimnazijos vokalinis instrumentinis ansamblis (vadovas Egidijus Kablys).

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškio rajono kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis neslepia šypsenos - Kultûros rëmimo fondas skyrë finansavimà penkiems centro projektams. Tai didelis pasiekimas, nes fondas šiais metais itin skaièiuoja pinigus ir ne daug kas sulaukia jo rëmimo. Radviliškio kultûros centro projektams skirtas 61 tûkstantis litø.

Radviliškio rajono kultûros centro vadovas Romualdas Juzukonis dþiaugiasi, jog net sunkmeèiu mieste bus ágyvendinti penki kultûros projektai. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Uþ šiuos pinigus bus organizuojami tarptautiniai ir respublikiniai renginiai. Vasarà bus surengtas tarptautinis pagyvenusiø þmoniø liaudiškø šokiø festivalis, kuris vyks Antaniškiø parko estradoje.

Radviliškyje ir Šeduvoje vyks tarptautinis vargonø muzikos festivalis "Vargonø legendos". Dalyvaus sveèiø iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos geriausi vargonininkai. Planuojama, kad festivalis radviliškieèius dþiugins per miesto šventæ rugpjûèio pabaigoje.

Jaunimo klubas "Mix" sugalvojo pirmà kartà šalies istorijoje surengti kojiniø mezgimo èempionatà. Šá projektà taip pat parëmë Kultûros rëmimo fondas. Á šventæ bus kvieèiami visos Lietuvos mezgëjai, vyks varþybos, kuris greièiau, graþiau, ámantriau numegs kojines. Šventë turëtø vykti per Antanines. Tiksli data dar neþinoma, nes pinigai gauti prieš keletà dienø, o ne metø pradþioje, tad renginiai planuojami iš naujo.

Radviliškyje vyks ir tautodailininkø pleneras. Jis bus skirtas Þalgirio ir Durbës mûšiø metinëms áamþinti. Plenero metu bus kuriamos skulptûrinës kompozicijos, kurios bus pastatytos Karþygiø alëjoje – nuo Kultûros centro iki miesto parko. Tautodailininkai skulptûras kurs dešimt dienø.

Pasak R. Juzukonio, bene pats ádomiausias projektas – antrasis kino mëgëjø festivalis. "Kviesimës fotografø, operatoriø ir áamþinsime Radviliškio vaizdus, istorines vietas. Taip pat atkursime su istorijos klubø dalyviais bermontininkø mûšá ir já nufilmuosime. "Paþaisime" filmà. Tai bus rudená", - sako Kultûros centro vadovas.

R. Juzukonis apgailestauja, kad šiais metais nebus baigtas, kaip planuota, Kultûros rûmø pastato remontas. Nors prieš trejus metus buvo þadëti devyni milijonai litø, nuo pat pirmøjø metø finansavimas pradëjo strigti. Iki šiol per dvejus metus ásisavinta tik daugiau nei 2,6 milijono litø, planuota buvo panaudoti septynis milijonus litø. Šiais metais dar skirta apie 500 tûkstanèiø litø. R. Juzukonis tikisi, kad per trejus metus bus skirta likusi þadëta suma.

Radviliškyje paminëta Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 20 metø sukaktis. Iškilmingu Tarybos posëdþiu prasidëjo Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 20 metø sukakèiai skirti renginiai Radviliškio rajono savivaldybëje.

Radviliškio meras Antanas Èepononis su Nepriklausomybës diena namuose pasveikino ir aktyvø Sàjûdþio dalyvá, buvusá politiná kaliná Algirdà Kamantauskà. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis padëkojo visiems susirinkusiems uþ tai, kad jie visi drauge kûrë savo rajono ateitá, kad drauge padëjo kertinius akmenis savivaldos pamatuose ir þenkleliais "Uþ nuopelnus savivaldai" apdovanojo savivaldos Radviliškyje kûrëjus, ilgameèius Tarybos narius, buvusius rajono, Savivaldybës administracijos vadovus Vitolá Januševièiø, Algimantà Ruseckà, Vytautà Simelá, Laimutá Bruniø, Jonà Povilaitá, Arminà Stavginskà.

Uþ nuopelnus Radviliškio rajono savivaldai ir ilgametá darbà Radviliškio rajono savivaldybës taryboje Mero padëkos þenklas áteiktas Edmundui Adomavièiui.

Siekdami áamþinti Vlado Brazausko, Radviliškio miesto burmistro, vadovavusio miestui nuo 1932 iki 1940 metø, atminimà, Radviliškio rajono savivaldybës tarybos nariai priëmë sprendimà jo vardu pavadinti Radviliškio miesto gatvæ. Uþ sprendimo projektà balsavo 20 Tarybos nariø iš 20 dalyvavusiøjø. Vlado Brazausko vadovavimo laikotarpiu Radviliškyje buvo pastatyti Šauliø sàjungos namai, mokykla, atidaryta valstybinë biblioteka, ákurta pirmoji Lietuvoje durpynø tyrimo stotis

Posëdþio metu pristatyta nauja Savivaldybës tarybos narë Vita Venskienë, pakeitusi Tarybos naræ Rimà Tarbûnienæ.

Po iškilmingo Tarybos posëdþio visi renginio dalyviai pakviesti á šv. Mišias Radviliškio Švenèiausiosios Mergelës Marijos Gimimo baþnyèioje ir á iškilmingà minëjimà-koncertà Radviliškio miesto kultûros rûmuose, kur istoriná pranešimà skaitë Radviliškio Vaiþganto gimnazijos istorijos mokytoja ekspertë Laima Maminskienë, þodá tarë 1990–1995 metø Tarybos pirmininkas Vitolis Januševièius, koncertavo Lietuvos Kariuomenës Vilniaus águlos karininkø ramovës liaudiškø šokiø ansamblis "Neris".

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Radviliškio skyriaus pirmininkë Stasë Janušonienë pasiþymëjimo þymenis "Uþ nuopelnus Lietuvai" áteikë Irenai Palionienei, Radviliškio rajono savivaldybës tarybos narei, Antanui Èepononiui, Radviliškio rajono savivaldybës merui, Vitoliui Januševièiui, Radviliškio rajono savivaldybës administracijos direktoriui, Vaidotui Jakavièiui, Švietimo ir sporto paslaugø centro direktoriui.

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos proga Lietuvos kariuomenës Kariniø oro pajëgø Oro gynybos bataliono vadas majoras Rièardas Jarusevièius apdovanojo kapitonà Aidà Dikšà, kapitonà Algirdà Medeiká, kapitonà Ernestà Karanauskà, kapitonà Sauliø Sendþikà, vyresnájá leitenantà Romà Zakarà uþ pavyzdingà ir sàþiningà tarnybà Lietuvos kariuomenëje, uþ parodytà profesionalumà ir sumanumà vykdant pavestas uþduotis.

Radviliškieèiai, susirinkæ á šventiná minëjimà Radviliškio miesto kultûros rûmuose, turëjo galimybæ apþiûrëti Rimanto Petriko fotografijø parodà, kurioje uþfiksuotos istorinës akimirkos per 20 nepriklausomos Lietuvos metø: šalies vadovø vizitai Radviliškyje, vietos valdþios posëdþiø momentai, šventës.

Su Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 20 metø sukaktimi pasveikintas Algirdas Kamantauskas, politinis kalinys ir tremtinys, aktyvus Sàjûdþio dalyvis. Já namuose aplankë Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis ir paveldosaugininkas Augenijus Jurgauskas. Jie palinkëjo A. Kamantauskui sveikatos ir padëkojo uþ tà jëgà, kuri vedë pirmuosius Sàjûdþio aktyvistus prieš 20 metø á Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ.

"Šiauliai plius" informacija

Kovo 27 d. 11 val. penktasis Nacionalinio diktanto konkursas laukia visø, kurie nëra abejingi lietuviø kalbai!

Ir Lietuvos gyventojai, ir uþsienio lietuviai turës puikià progà susivienyti ir pasidþiaugti, kad turime tokià unikalià ir graþià kalbà. Diktantas, kaip ir pernai, bus rašomas ant savaiminio kopijavimo popieriaus – dalyviams liks jø rašto kopija, tad jie galës pasitikrinti, ar nepadarë klaidø, kai bus paskelbtas originalus diktanto tekstas. Já bus galima rasti balandþio 1 d. tinklalapyje www.atgimimas.lt. Jau antrus metus rašyti Nacionaliná diktantà kvieèiami ir moksleiviai. Kaip ir anksèiau, konkurse negalës dalyvauti lituanistai.

Prašome visø gyventojø, norinèiø rašyti Nacionaliná diktantà, uþsiregistruoti telefonu (8~422) 69 139 arba uþeiti á Radviliškio rajono savivaldybës administracijà, 213 kabinetà (Aušros a. 10, Radviliškis) iki 2010 m. kovo 22 d. Mokiniai kvieèiami registruotis pas savo lietuviø kalbos mokytojus.

Planuojama diktanto rašymo vieta visuomenës atstovams – Radviliškio rajono savivaldybës didþioji salë (Aušros a. 10, Radviliškis). Mokiniai Nacionaliná diktantà galës rašyti mokyklose-centruose.

Nacionalinio diktanto finalas ir Raštingiausio pilieèio apdovanojimas – ávyks geguþës 8 d. Nugalëtojas šiemet bus apdovanotas Mokslo ir enciklopedijø leidybos centro ásteigtu prizu – keturiø tomø enciklopedijø rinkiniu "Lietuva". Kiti finalo dalyviai gaus paskatinamuosius prizus. Nacionaliná diktantà organizuoja savaitraštis "Atgimimas" kartu su Nacionaliniu radiju ir televizija. Nuolatiniai diktanto partneriai ir talkininkai: Valstybinë lietuviø kalbos komisija, Uþsienio reikalø ministerija, "Lietuvos paštas", Lietuvos savivaldybiø asociacija, Mokslo ir enciklopedijø leidybos centras. Šiais metais konkurso pagrindinis rëmëjas yra bendrovë "Tele2".

Radiliškio rajono savivalybës informacija

Kovo 18 d. nuo 11 iki 19 val. Radviliškio miesto kultûros rûmuose vyks maþoji knygø mugë. Èia knygas bus galima ásigyti pigiau nei kitur. Mugëje dalyvaus apie dešimt Lietuvos leidyklø ir literatûros mënraštis "Metai".

Knygø mugë prasidës 11 valandà. Bendradarbiaujant su Vilniaus mokytojø namais, 11.10 bus atidaryta retro nuotraukø "Lietuviai vaizduose" paroda, kuri veiks iki balandþio 11 dienos

13 val. skaitytojø lauks susitikimas su rašytoju Vytautu Raèicku ir jo naujo romano jaunimui "Baltos durys" pristatymas. 17 val. planuojamas vakaras–susitikimas su mënrašèio "Metai" redakcijos atstovais ir autoriais.

Bendradarbiaujant su "Bardai LT", 19 val. organizuojamas bardø Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio koncertas.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Prieš trejus metus atokiuose Radviliškio rajono vienkiemiuose gyvenantiems þmonëms buvo árengti "vieno mygtuko" árenginiai. Mygtukà paspaudæs þmogus gali susisiekti su policija, medikais, ugniagesiais. Tai ypaè patogu pagyvenusiems þmonëms, kuriems bûtø sunku paskambinti telefonu ir paprašyti pagalbos.

Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkë Rasa Stasiulaitienë sako, jog vienkiemiø, kuriuose árengti "vieno mygtuko" árenginiai, gyventojai jauèiasi saugiau. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Iniciatyva pasiteisino, todël Radviliškio rajono savivaldybëje trišalæ sutartá vël pasirašë UAB "AKTKC", Radviliškio rajono savivaldybë bei Šiauliø apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dël dešimties individualiø pagalbos árenginiø abonentinio mokesèio kompensavimo.

Pasak Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkës Rasos Stasiulaitienës, pasirašytos tæstinës sutartys su þmonëmis, kuriems prieš trejus metus nemokamai buvo árengti "vieno mygtuko" árenginiai.

"Radviliškio rajono savivaldybë buvo prisiëmusi ásipareigojimà trejus metus kompensuoti "vieno mygtuko" abonentiná mokestá. Sutartis baigësi. Dabar nuspræsta, kad vienerius metus abonentiná mokestá kompensuos Policijos departamentas, o dvejus – Radviliškio rajono savivaldybë", - "Šiauliai plius" sakë R. Stasiulaitienë.

Pirmadiená þmonëms, gyvenantiems vienkiemiuose, buvo atveþti ir pakeisti "vieno mygtuko" árenginiai. Naujo modelio árenginiai yra maþesni ir modernesni. Vienkiemiø, kuriø savininkams nemokamai pakeisti árenginiai, Radviliškio rajone yra dvidešimt.

Šiuos þmones padëjo atrinkti seniûnijos darbuotojai. Pasak R. Stasiulaitienës, pirmadiená, kai buvo veþami árenginiai, á kai kurias sodybas dël gilaus sniego buvo sunku patekti.

"Þmonës, kuriø namuose yra šie árenginiai, jauèiasi saugiau, në vienas per tuos metus nebuvo nukentëjæs nuo nusikaltëliø. Þmonës gali šiuo "mygtuku" susisiekti ne tik su policija, bet ir gydytojà išsikviesti", - sakë R. Stasiulaitienë.

Þmogui, nuspaudus mygtukà, po keliø sekundþiø atsiliepia apsaugos centro operatorius, kuris iš karto paklausia, kas atsitiko. Jei þmogus neatsiliepia, operatorius informacijà perduoda policijos komisariato budëtojui. Tuomet pas gyventojà siunèiami pareigûnai, kurie vaþiuoja ir aiškinasi, kodël þmogus, iškvietæs pagalbà, neatsiliepë.

Nusikaltëlius uþsukti á tokius vienkiemius atgraso ir lipdukai ant langø ir durø, kurie skelbia, jog šiame vienkiemyje veikia "vieno mygtuko" árenginys. Jei dingsta elektra ar árenginys dël kitø prieþasèiø pradeda išsikrauti, tai pastebi operatorius ir pats paskambinæs paklausia þmogaus, ar neatsitiko nelaimë.

Radviliškio rajone árengta dvidešimt nemokamø "vieno mygtuko" árenginiø. Radviliškio rajono PK nuotr.

R. Stasiulaitienë sako, jog daugiau árengti nemokamø "mygtukø" Policijos departamentas neturi finansiniø galimybiø.

Gyventojai toká "mygtukà" gali ásigyti patys. Árenginys kainuoja apie 500 litø, o abonentinis mokestis yra 35 litai. Pareigûnë sako, jog tokius árenginius nori savo seniems tëvams nupirkti vaikai, kad šie, gyvendami vienkiemyje, jaustøsi saugiau, o nelaimës atveju galëtø iškviesti policijà, greitàjà medicinos pagalbà ar ugniagesius.

Lietuvoje iš viso árengta 660 individualiø pagalbos árenginiø. Iš gautø 358 pagalbos pranešimø 55 procentai buvo sveikatos sutrikimo atvejai. 45 procentai pagalbos pranešimø buvo gauti uþpuolimo, potencialios grësmës ar gaisro atvejais.

Svajûnas SABALIAUSKAS

Radviliškio rajono savivaldybës viešoji biblioteka po rekonstrukcijos gyventojø pradëta vadinti "baltaisiais rûmais". Bibliotekos direktorë Aldona Januševieèienë didþiuojasi, kad "baltieji rûmai" tapo vienu iš miesto kultûros centrø, o sunkmetá padeda išgyventi atsiradæ rëmëjai ir geranoriškai nusiteikæ radviliškieèiai.

Radviliškio rajono savivaldybës viešoji biblioteka po rekonstrukcijos pradëta vadinti "baltaisiais rûmais".

- Kas bibliotekà pavadino "baltaisiais rûmais"?

- Kaþkas iš atvaþiavusiø sveèiø pasakë, kad mes ásikûrëme "baltuosiuose rûmuose", tai ir mes visur pradëjome taip sakyti.

- Kokios didþiausios nûdienos "baltøjø rûmø" bëdos?

- Didþiausia problema - pinigai. Knygoms pirkti šiais metais skirti 67 centai vienam rajono gyventojui, iš viso apie 30 tûkstanèiø litø. Prieš porà metø knygø galëjome nusipirkti uþ 150 tûkstanèiø litø. Todël galvojame, kaip knygø turëti daugiau. Kreipiamës á verslininkus, taip pat á gyventojus, kad jie padovanotø naujà perskaitytà knygà. Nesinori, kad dovanotø per daug rankø perëjusias knygas, kurias galvojame, kam perdovanoti. Bibliotekai reikia naujø knygø, nes skaitytojas dabar yra išrankus.

- Minëjote, kad sulaukëte vertingø knygø siuntos iš JAV?

- Sulaukëme itin gausios vertingø knygø siuntos iš JAV gyvenanèio Beno Þemaièio. Tai dovana iš kraštieèio, áþymaus profesoriaus, medicinos mokslø daktaro Juozo Zubkaus bei jo dukros Vitos Zubkutës-Þemaitienës asmeninës kolekcijos.

Tarp dovanotø spaudiniø - ir paties profesoriaus Juozo Zubkaus 1933 metø disertacija medicinos daktaro laipsniui ágyti, jo mokslo darbai.

Benas Þemaitis siuntà parengë, ávykdydamas šviesios atminties savo þmonos Vitos Zubkutës-Þemaitienës, kraštieèio profesoriaus Juozo Zubkaus dukros, valià. Ji Anapilin iškeliavo praëjusiø metø gruodþio mënesá.

Bibliotekos direktorë Aldona Januševieèienë svajoja ákurti Radviliškio krašto muziejø.

Dar ne visos knygos atkeliavo iš JAV, tad neþinome kiek jø sulauksime.

Rûta Sakienë iš JAV padovanojo Bostono enciklopedijà ir kitø vertingø knygø. Jos vyras kilæs iš Radviliškio.

Radviliškyje yra knygø, kuriø nerasite kitose Lietuvos bibliotekose. Kaip jos pateko á mûsø bibliotekà? Jas padovanojo Lietuvoje ar uþsienyje gyvenantys þmonës.

- Kuo dar patraukli ir ádomi Radviliškio biblioteka?

- Kas mënesá keièiame ekspozicijas, rengiame plenerus. Parodos gausiai lankomos. Planuojame susitikimai su þinomais menininkais. Orentuojamës á savo krašto kûrëjus, þinomus visoje Lietuvoje.

Treèiajame aukšte ásikûræs klubas "Civitas", literatø klubas "Jonvabalis". "Civitas" rengia diskusijas. Buvo atvykæs Romas Sakadolskis, Darius Kuolys. Vyksta diskusijos pilietine tematika. Jaunimas labai aktyvus, jis pasiûlo temø ir lektoriø, kuriuos nori išgirsti. Balandá vyks susitikimas su Gintare Adomaityte, tema "Ar reikalingi Lietuvai menininkai?"

Bibliotekoje ásikûræs "Boruþëlës" teatro muziejus, yra rašytojo Jono Marcinkevièiaus ekspozicija. Svarbiausia, kad turime patalpas, kuriose galime kaupti medþiagà. Kol èia dirbu, norëèiau ágyvendinti dar vienà svajonæ. Viena biblioteka jau stovi, "baltieji rûmai" veikia. Norëèiau dar ákurti Radviliškio krašto muziejø.

Šiemet penktà kartà Lietuvos þemës ûkio ministerija rengia konkursà "Lietuvos kaimo spindulys 2009" siekia apdovanoti iškiliausius Lietuvos kaimo šviesuolius.

Vasario 5-àjà baigësi laikas, kai šaim konkursui buvo galima siûlyti labiausiai nusipelniusius ir šviesiausius kaimo þmones. Suskaièiavus gautus duomenis paaiškëjo, kad dešimèiai nominacijø buvo pasiûlyta net 400 kaimo gyventojø.

Þemës ûkio ministerijos sudaryta komisija iš daugiau nei 400 kandidatø atrinko 33 labiausiai vertus pagarbos ir nusprendë, kad šiemet galutiná þodá tars ne ji, o naujienø portalo "Delfi" skaitytojai. Radviliškieèiai šiame portale kvieèiami balsuoti uþ Radviliškio rajono kaimo spindulius: Vytautà Èepaitá, Sidabravo seniûnijos ûkininkà, ir Edmundà Adomavièiø, þemës ûkio bendrovës "Graþioniø bekonas" vadovà. Šie puikûs þmonës yra verti rajono þmoniø, ypaè þemdirbiø, bendruomenës, pagarbos ir aktyvaus palaikymo.

"Šiauliai plius" informacija

Visus, atvykstanèius traukiniu á Radvilišká, pasitinka àþuolas, augantis priešais geleþinkelio stotá.

Legendomis apipinta jo pasodinimo istorija. Rašytiniuose šaltiniuose publikuotuose tø laikø liudininkø atsiminimuose teigiama, kad šá àþuolà po pergalingo Lietuvos kariuomenei mûšio su bermontininkais 1919 metø lapkrièio 23 ar 24 dienà pasodino Lietuvos kariuomenës kareiviai, kad áamþintø šiø istoriniø kautyniø pergalæ. Pasigirsta kalbø, kad àþuolas gali bûti pasodintas 1928 metais, Lietuvai minint 1918 metø vasario 16-osios valstybës atkûrimo 10-àsias metines.

Iki šiol šis àþuolas nëra átrauktas á jokius saugomø objektø ir paminklø sàrašus. Siekdami patikslinti, papildyti šio àþuolo pasodinimo aplinkybes, kvieèiame atsiliepti visus, turinèius informacijos, nuotraukø, atsiminimø apie jo pasodinimà, ir pateikti istorinës reikšmës rašytinius ar daiktinius šaltinius. Kreiptis á Radviliškio rajono savivaldybës Švietimo, sporto, kultûros skyriaus vedëjo pavaduotojà Irmà Krinickaitæ, tel.: (8~422) 69 132, 8~620 19 891, el. p. irma@radviliskis.lt.

"Šiauliai plius" informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Šeštadiená Radviliškio sporto arenoje vyko tarptautinë šunø paroda, kurià organizavo Panevëþio tarnybinës ir dekoratyvinës šunininkystës klubas. Pagrindinis prizas ir Radviliškio mero taurë iškeliavo á Rygà. Nugalëtoju tapo ilgaplaukiø vokieèiø aviganiø veislës šuo King vom Annenhof iš Rygos, kurio savininkas D. Begendikous.

Trijø valstybiø atstovai

Klubo pirmininko pavaduotoja Alfreda Lyderienë "Šiauliai plius" sakë, jog šventë dþiugino dalyviø gausa - dalyvavo 140 šunø, iš viso - 44 veisliø. Panevëþio tarnybinës ir dekoratyvinës šunininkystës klubas Radviliškyje atšventë savo 35-àjá ákûrimo gimtadiená.

Radviliškyje surengtoje parodoje dalyvavo iš Rusijos, Latvijos ir Lietuvos. Dël blogo oro Radviliškio nepasiekë Lenkijos atstovai.

Parodoje daugiausia dalyvavo vikšuniø ir nûdienos mados "klyksmo" kinø koduotojø veislës atstovø.

Graþiausiu maþyliø klasës parodos šuniuku tapo stafordšyro terjero veislës dešimties mënesiø kalytë Aira.

Rygoje gyvenantis bobteilas Danielis Radviliškyje buvo tikra "þvagþdë", nes filmavosi filme "Šunø viešbutis ir mergaitë Tela"		Vieni populiariausiø parodos dalyviø buvo vokieèiø aviganiø veislës šunys. Autoriaus nuotr.

Kino "þvaigþdë"

Dešimties metø bobteilø veislës šuo Danielis, atvykæs iš Rygos, buvo viena didþiausiø Radviliškio "þvaigþdþiø". Šis keturkojis "vaidino" didelio populiarumo sulaukusiame meniniame filme "Šunø viešbutis ir mergaitë Tela".

Šuns šeimininkë Klara Dargela gyrë savo bobteilà ir sakë, jog šios veislës šunys gali bûti ir sargai, ir draugai. Bobteilai yra nuovokûs, meilûs, sumanûs, paklusnûs, nepikti ir ištikimi.

Pasak šuns šeimininkës, jai, kaip ir Danieliui, patinka vaþinëti po parodas. Moteris siûlo þmonëms, norintiems protingo ir ištikimo šuns, neieškoti kito, tik bobteilo.

Ištikimieji šunys

Du kinø kuoduotuosius á Radviliškio parodà atveþusi rygietë Ivana Jakimova sakë, jog kinø kuoduotieji yra dviejø rûšiø: beplaukiai ir plaukuoti. Plaukuotø šunø kûnà dengia dvigubas vidutinio ilgumo lygus plaukas. Parodose ir vieni, ir kiti dalyvauja vienodomis teisëmis. "Kuris nugalës, plaukuotas ar beplaukis, visiškai neaišku. Bûna tokiø plaukuotø, kad plikam jokiø šansø nepalieka", - šypsodamasi aiškino Ivana.

Ponia Ivana pasakojo, kad šuniukus parodai pradeda ruoštis ne rytà, o naktá. Pirmiausia já reikia ilgai pavedþioti, vëliau šuo nuprausiamas, numaudomas ir kitaip pagraþinamas. Rytà šuo dar kartà išvedþiojamas, vëliau rankomis, nesvarbu kokio dydþio ir svorio bebûtø, nunešamas á automobilá.

"Kas labiau jaudinasi parodoje? Manau, kad ir augintinis, ir šeiminkas - vienodai", - juokësi I. Jakimova.

Dar vienas sveèias iš Rygos Andris Kresunš á Radvilišká atveþë kurtø veislës šuná San Huntees Soros Elison. Pasak šuns šeimininko, jo kurtas, nors ir medþioklinis šuo, itin draugiškas ir mielas. Vienintelë savybë, kuri galëtø erzinti - jis nuolat viskà uosto. Nors kurtas jau yra Lietuvos ir Latvijos èepionas, Radviliškyje pagrindinio prizo jis nelaimëjo.

Kovo 10 dienà Radviliškio rajono savivaldybës tarybos posëdyje, skirtame Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienai, vienai Radviliškio miesto gatvei bus suteiktas Vlado Brazausko, Radviliškio miesto burmistro, vardas. Iškilus radviliškietis miestui vadovavo nuo 1932 iki 1940 metø.

Savivaldybës meras Antanas Èepononis ásitikinæs: "Istorijà reikia išsaugoti ateities kartoms ne tik vadovëliuose ir muziejuose. Jei istoriniai faktai gali atgyti, tegul jie kalba. Neabejoju, kad Vlado Brazausko vardas nemaþai daliai radviliškieèiø bus negirdëtas. Tikiuosi, kad šis faktas paskatins domëtis savo krašto istorija ir šio þmogaus indëliu á Radviliškio miesto vystymàsi."

1932 metø pradþioje radviliškieèiai Vladà Brazauskà išrinko savo miesto burmistru.		Gatvë, kuriai bus suteiktas Vlado Brazausko vardas, jungia S. Dariaus ir S. Girëno bei Kaštonø gatves ir yra tarp Þaliosios bei Malûno gatviø.

Gatvë, kuriai bus suteiktas Vlado Brazausko vardas, jungia S. Dariaus ir S. Girëno bei Kaštonø gatves ir yra tarp Þaliosios bei Malûno gatviø. Ši gatvë iki šiol neturëjo jokio pavadinimo, o joje stovintys namai registruoti gretimose gatvëse.

Vladas Brazauskas gimë Radviliškyje 1898 metø rugsëjo 18 dienà geleþinkelininko, staliaus Igno Brazausko šeimoje. Mokësi Šiauliø gimnazijoje, vëliau - Lietuvos karo mokykloje. Vladas Brazauskas savo gyvenimà skyrë Nepriklausomai Lietuvai kurti ir stiprinti. 1919 metø kovo 8 dienà savanoriu stojo á Lietuvos kariuomenës Atskirtàjá batalionà. Tø paèiø metø balandþio pradþioje batalionas išvyko á frontà prie Strëvos upës, kur vyko kautynës su bolševikais.

Išëjæs á atsargà 1926 metais sukûrë šeimà su mokytoja Vanda Ladavièiûte ir keletà metø padëjo þmonai tvarkyti jos paveldëtà stambø ûká Miliø kaime, Kultinënø valsèiuje.

1932 metø pradþioje radviliškieèiai Vladà Brazauskà išrinko savo miesto burmistru. Jis juo išbuvo iki 1940 metø. Tuo laikotarpiu Radviliškyje buvo pastatyti Šauliø sàjungos namai, mokykla, atidaryta valstybinë biblioteka, ákurta pirmoji Lietuvoje durpynø tyrimo stotis.

1940 m. Vladas Brazauskas su šeima pasitraukë á kaimà Þemaitijoje, pokario metais mokytojavo Švëkšnos gimnazijoje (Šilutës raj.), kol 1946 metø pavasará LTSR VRLK karo tribunolo buvo nuteistas septyneriems metams kalëti Karagandos lageriuose. Vladas Brazauskas, neištvëræs kankinimø, buvo paralyþiuotas ir 1947 metø geguþës 2 dienà mirë. Kur yra palaidotas buvæs Radviliškio burmistras, þiniø nëra.

"Šiauliai plius" informacija

Vasario 13 d. Raudondvaryje, Radviliškio rajone, vyko ristûnø þirgø lenktynës. Jos buvo skirtos Lietuvos valstybës atkûrimo dienai paminëti ir Radviliškio rajono mero Antano Èepononio taurei laimëti.

Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis tauræ áteikë Kaziui Trotai iš Ukmergës rajono. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Lenktynëse dalyvavo 26 ristûnai iš Raudondvario, Ukmergës, Panevëþio, Širvintø, Utenos, Këdainiø, Jonavos rajonø ir sveèiai iš Latvijos. Varþybø dalyviai varþësi dël tauriø, medaliø ir piniginiø prizø.

Radviliškio rajono savivaldybës mero tauræ iškovojo daugkartinis Sartø lenktyniø nugalëtojas Kazys Trota su þirgu Velnio nuotaka iš Ukmergës rajono, 1 800 m. distancijà áveikæs per 2 minutes 28,313 sekundës, antras atvaþiavo Algimantas Pamarnackas su þirgu Portu iš Panevëþio rajono (2 minutës 28,603 sekundës), treèias liko Egidijus Gudonis su þirgu Staro United iš Utenos rajono (2 minutës 30,086 sekundës). Šiame vaþiavime varþytasi ir dël 900 Lt prizinio fondo.

Ûkininko Vytauto Èepaièio iš Sidabravo ásteigtà prizà laimëjo Gedvilë Vinslauskaitë su þirgu Edelveisu iš Širvintø, antràjà vietà laimëjo Egidijus Gudonis su þirgu Gintaru-2, treèia buvo radviliškietë Inga Baranovskaja su þirgu Èipo Willi. Šio vaþiavimo prizinis fondas buvo 650 Lt.

"Šiauliai plius" informacija

Svajûnas SABALIAUSKAS

Dar šiais metais planuojama pradëti tvarkyti Arimaièiø eþero pakrantæ prie pietinio piliakalnio šlaito. Paveldosaugininkai mano, kad piliakalnis niokojamas, tad bus ieškoma nauja vieta Arimaièiø eþero paplûdimiui.

Manoma, kad išvalius Arimaièiø eþerà prie jo atvyks ilsëtis ne tik radviliškieèiai, bet ir aplinkiniø miestø ir miesteliø gyventojai. Sauliaus JANAKAUSKO nuotr.

Poilsiavietë, kuri daugybæ metø veikia prie "Þirnelio", turëtø bûti iškelta. Paveldosaugininkai ásitikinæ, kad þmonës, lankydamiesi, besiilsëdmi šalia ir ant piliakalnio, já niokoja kaip paminklà. Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis nenorëtø sutikti su paveldosaugininkais. Pasak rajono vadovo, jei daugybæ metø þmonës, besilankydami piliakalnyje, jo nesunaikino, tai dabar tikrai nesunaikins.

Radviliškio rajono valdþia yra ápareigota surasti kità vietà, kur galëtø masiškai rinktis þmonës pramogauti.

"Mûsø tikslas nëra išvaryti þmoniø iš jiems áprastø graþiø eþero vietø. Bûtina išvalyti eþero paklantæ išvalymas, nes kai eþeras buvo uþtvenktas 1972 metais, niekad nebuvo valytas, priaugo augalø, jame ne tik nemalonu maudytis, bet net valtimi neámanoma plaukti. Reikia iškasti dumblà ir já išveþti. Reikia eþerà prikelti naujam gyvenimui. Planuojama valyti vieta netoli "Þarijos" yra pati sekliausia Arimaièiø eþere", - "Šiauliai plius" sakë Radviliškio rajono meras Antanas Èepononis.

Manoma, kad Arimaièiø eþerui išvalyti prireiks daugiau nei dviejø milijonø litø, kuriuos turëtø skirti Europos Sàjungos stuktûriniai fondai. Meras mano, kad pinigø pavyks gauti ir eþero valymo darbai prasidës šià vasarà, o baigsis kitø metø antrojoje pusëje.

Arimaièiø eþeras Lietuvoje išskirtinis ir tuo, kad jame gyvena daugiausia þuvø rûšiø. Tai gali tapti dar vienu akstinu atvaþiuoti, ilsëtis ir pamogauti išvalyto eþero pakrantëse.

Apie piliakalná

Velþiø piliakalnis yra Arimaièiø (Þirnio) eþero pietiniame krante. Iš pietø ir rytø já juosia pelkës. Rytinëje piliakalnio pašlaitëje, uþ griovio iškilusioje kalvos dalyje, buvæs priešpilis. 1968 m. Velþiuose lankësi Lietuvos istorijos instituto þvalgomoji ekspedicija, kuri rado piliakalná labai apardytà ir toliau griaunamà. Paminklà ëmë tyrinëti Šiauliø "Aušros" muziejaus archeologai, vadovaujami J. Nauduþo. 1969 m. geguþæ buvo apþiûrëtas ir išmatuotas Velþiø piliakalnis, sudarytas jo situacijos planas, aplankytos gretimos apylinkës. Buvo tiriama piliakalnio aikštelë, vakarinis jo šlaitas, padarytas pylimo ir gynybinio griovio skerspjûvis, papilyje iškasta bandomoji perkasa. Iš viso ištirtas 1179 kvadratiniø metrø plotas. Ploname kultûriniame sluoksnyje buvo rasta lipdytos ir ankstyvos þiestos keramikos, sidabrinë pergniauþtinë antkaklë, þalvarinës pasaginës segës, smeigtuko fragmentas. J. Nauduþas, remdamasis radiniais, tyrinëjimø dienoraštyje Velþiø piliakalná datavo VII–XI a. ir manë, kad jis naudotas kaip slëptuvë. Atidengtas Velþiø piliakalnio perkasas J. Nauduþas fotografavo skrisdamas lëktuvu.

Apie eþerà

Arimaièiø eþeras – eþeras šiaurës Lietuvoje, Radviliškio rajone, apie 8 km á pietryèius nuo Radviliškio ir 5 km á vakarus nuo Šeduvos, á šiauræ nuo Šiauliø-Panevëþio kelio. Ilgis šiaurës-pietø kryptimi 4,7 km, plotis iki 1,1 km. Gylis siekia 18,7 m. Krantai vakaruose ir šiaurëje sausi, pietuose ir rytuose pelkëti, þemi. Kranto linija vingiuota. Šiaurëje išteka Eþerëlë (Mûšos baseinas). 1967 m. eþeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu.

Prie Arimaièiø eþero ásikûrusios gyvenvietës: Arimaièiai, Paeþeriai, Kurkliai, Sedûnai. 1972 m. uþtvenkus Eþerëlës aukštupá pakilo vandens lygis, pirminis Arimaièiø eþeras (43,5 ha) susijungë su Þirnio (Paeþeriø) eþeru (7,2 ha).

Praëjusá šeštadiená Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškiø kaimo buities ekspozicijoje nuo ankstaus ryto šëliojo Uþgavëniø persirengëliai.

Kleboniškëse susirinkæ persirengëliai bandë þiemà vyti iš kiemo. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Atvykusiuosius á Šiauliø apskrities šventæ pasitiko ir sniegu apmëtë Šeduvos kultûros namø etnografinio ansamblio "Šeduva" nariai, improvizuotuose kiemeliuose dainas dainavo ir þaidimus bei sporto varþybas šventës lankytojams rengë Radviliškio miesto kultûros centro folkloro ansamblis "Aidija", Pakruojo rajono Rozalimo folkloro ansamblis "Sedula", Šiaulënø kultûros namø kapela, Šeduvos kultûros namø kapela "Uþuovëja" ir Radviliškio miesto kultûros centro šokiø kolektyvas "Šelmiai". Didelio dëmesio sulaukë áspûdinga Radviliškio rajono tautodailininkø pirmininko Eugenijaus Arbušausko pagamintø Uþgavëniø kaukiø paroda.

Uþgavëniø šventës metu Kleboniškiø kaimo buities muziejaus lankytojai galëjo pasivëþinti ûkininko Vytauto Èepaièio þirgais kinkytomis karietomis, apsipirkti šventinëje mugëje. Vëliau prie Morës visi kolektyvai publikà linksmino dainomis ir šokiais, intriguojanti buvo Kanapinio ir Lašininio kova.

Šiauliø apskrities Uþgavëniø šventë baigësi Šiauliø apskrities viršininko Rimundo Domarko padëkos raštø kolektyvø vadovams áteikimu, graþiausiø Uþgavëniø kaukiø apdovanojimais ir Morës sudeginimu.

"Šiauliai plius" informacija

Lina ZDANEVIÈIÛTË

Vasario 16-oji buvo švenèiama ypaè svarbioje Lietuvai istorinëje vietoje – partizanø vadovybës bûstinëje Balandiškiø kaime (Radviliškio raj.). Keturiø þmoniø iniciatyva pamiršta ir nesaugoma S. Sajaus sodyba buvo prikelta naujam gyvenimui.

Vasario 16-osios švæsti susirinkusieji sakë Balandiškëse jauèiantys tvyranèià patriotiškumo dvasià. Tomo LAUGALIO nuotr.

Organizavæ pilietinæ akcijà, skirtà 1949 m. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio vyriausiosios vadovybës bûstinei išsaugoti, skulptorius Gintautas Lukošaitis, muzikantai Kæstutis ir Gintautas Gascevièiai bei aktorius Rolandas Dovydaitis dþiaugësi savo indëliu ir atsiradusia galimybe suburti nemaþà dalá patriotø á tokià kiekvienam lietuviui svarbià vietà.

Menininkai ne tik rinko lëšas, bet ir patys statë stoginæ griûvanèiai Balandiškiø sodybai bei surengë ásimintinà Vasario 16–osios minëjimo koncertà. Tarp laukø šalia pamirštos Balandiškiø kaimo sodybos ásiplieskë patriotiškumo dvasia. Susirinkusieji, pagauti gerø emocijø ir vieningos nuotaikos, nepabûgo šaltuko ir linksminosi iki pat sutemø.

Istorijà prisimenant

1949 m. vasario 2–22 d. Sajø (Balandiškëse) ir Mikniø (Mënaièiuose) sodybose ávyko garsusis visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimas, kuriame buvo apsvarstyta apie dvidešimt klausimø, patvirtinti pagrindiniai kariniai dokumentai – statutai, LLKS sukûrimo direktyviniai dokumentai, aptarta vadovybës struktûra. Èia buvo formaliai patvirtinta srièiø sistema ir demokratiškai išrinktas LLKS tarybos pirmininkas – Vakarø Lietuvos (Jûros) srities partizanø vadas Jonas Þemaitis-Vytautas.

Aštuoni suvaþiavime dalyvavæ partizanø vadai tapo svarbiausio dokumento – politinës Deklaracijos - signatarais. Šis dokumentas buvo skirtas tam laikui, kai bus galimybë atkurti nepriklausomà valstybæ, nesvarbu, kiek tektø laukti.

Atkûrus Lietuvos valstybæ, 1990 m. Mënaièiø ir Balandiškiø sodybos buvo paskelbtos nacionalinës reikšmës objektais, taèiau niekieno nepriþiûrimos. Ties visiško sunykimo riba esanèiai S. Sajaus sodybai pilietinës akcijos metu po 20 metø pertraukos buvo árengta stoginë, sauganti mûsø Lietuvos nacionaliná turtà – to laikmeèio vienintelio teisëtà parlamento vietà.

Partizanas Leonas Laurinskas prie stogine dengtos sodybos. Linos ZDANEVIÈIÛTËS nuotr.

Renginio idëja

Pilietinës akcijos dëka dabar sodybà gaubia stoginë, kuri neleis pastatui toliau irti. Rengiamos akcijos tikslas bei pagrindinë idëja ir buvo išsaugoti Lietuvos nacionaliná turtà, pagerbti 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarus ir atšvæsti 61-àsias 1949 m. Deklaracijos metines prie LLKS bûstinës.

Prie akcijos savanoriškai prisidëjæ Lietuvos dainininkai A. Smilgevièiûtë ir grupë "Skylë", "Bix", "G&G Sindikatas" nuoširdþiai dþiaugësi galintys dalyvauti šiame renginyje ir pabûti istoriškai svarbioje vietoje.

"Labai malonu, kad mane pakvietë dalyvauti akcijoje. Vos tik išgirdau apie tai, iškart sutikau. Gera, kad pilietinës šventës gali duoti vaisiø – padëti išsaugoti mûsø istoriná paveldà. Vasario 16-osios šventë yra svarbi kiekvienam iš mûsø, ji mus visus vienija. Mûsø dainø tematika taip pat buvo parinkta atsiþvelgiant á šià ásimintinà dienà", – renginio metu susijaudinusi kalbëjo dainininkë Aistë Smilgevièiûtë.

Renginyje dalyvavusi pakruojietë Sigita Paluckaitë-Janušauskienë, paklausta apie Vasario 16-osios šventimà, stebëjosi jaunimo abejingumu. Pasak jos, jaunimui reikia suvokti, kas yra svarbiau - kas yra tikrosios tautos vertybës.

"Rytà mûsø mieste vyko automobiliø lenktynës, buvo švenèiamos Uþgavënës, prisirinko begalë þiûrovø ir dalyviø, o vëliavos pakëlimo ceremonijoje, skirtoje Vasario 16-ajai pagerbti, dalyvavo tik keletas. Todël manau, kad reikia atsirinkti šventes ir pirmiausia švæsti tautines, o po to linksmintis. Jaunimui pilietiškos šventës tampa neádomios. Dþiaugiuosi, kad èia, Balandiškiø sodyboje, buvo surengtas puikus koncertas, á kurá suvaþiavo tikrø lietuviø švæsti Vasario 16-osios", – kalbëjo S. Paluckaitë-Janušauskienë.

Garsiausi Lietuvos muzikantai renginyje koncertavo nemokamai. Tomo LAUGALIO nuotr.

Pilietinë akcija ir renginys pavyko – në vienas dalyvavæs nenusivylë. Didþiulis bûrys þmoniø ir gera nuotaika neleido nuobodþiauti në vienam, o sušalus buvo kur pasišildyti – aplink aikštæ liepsnojo trys lauþai, šalia kuriø buvo dalijama kareiviška košë ir vaišinama karšta arbata.

Skambant patriotiškai muzikai ne vienas braukë ašarà. Ir organizatoriai, ir savanoriškai koncertà padovanojæ dainininkai teigë, kad Vasario 16-osios proga surengta šventë buvo daug stipresnë ir nuoširdesnë vien dël to, kad renginys vyko Balandiškëse, kur patriotiškumo dvasia ligšiol tvyro.

Svajûnas SABALIAUSKAS

Traukiniu, o ne kaip áprasta á rungtynes Lietuvoje autobusu, á geleþinkelieèiø sostinæ Radvilišká pirmadiená atvyko šalies moterø krepšinio lygos þvaigþdës. Radviliškyje vyko Lietuvos moterø krepšinio lygos VIII "Þvaigþdþiø diena 2010".

Lietuvos moterø krepšinio lygos "Þvaigþdþiø dienà 2010" Radviliškyje netrûko šypsenø ir geros nuotaikos.

Sveèius geleþinkelio stotyje pasitiko Radviliškio valdþia, ir nieko nelaukæs rajono meras Antanas Èepononis sveèius pakvietë á ekskursijà. Sportininkës ir jas lydëjæ asmenys prisipaþino, kad labai retai Lietuvoje keliauja traukiniu, daug paprasèiau á varþybas vykti autobusu, ar tiesiog automobiliu. "Bet paþinti kraštà ir já pamatyti daug geriau traukiniu", - pripaþino sveèiai.

Nusifotografavusios prie Radviliškio miesto simboliu tapusio garveþio, apsilankiusios Radviliškio lokomotyvø depe, viešnios patraukë á Savivaldybæ.

Radviliškio meras A. Èepononis pakvietë sveèius á... Santuokø rûmus, radviliškieèiø "zaksu" vadinamus. Paklausæs, ar nëra norinèiø "þenytis", meras ketino sutuokti vienà porà, tik vaikinas kaþko pabûgo ir ištarti "taip" simpatiškai sportininkei nebenorëjo. Santuokø rûmuose skambëjo skardus juokas.

Meras sveèius pakvietë á savo kabinetà ir pasiûlë išbandyti jo këdæ. Radviliškio "meriene" kelias minutes buvo viena garsiausiø Lietuvos krepšininkiø Jurgita Štreimikytë-Virbickienë. Visà laikà dirbti mere ji taip pat nepanoro.

Iš Savivaldybës sveèiai patraukë á Radviliškio arenà, kur pirmà kartà miesto istorijoje vyko Lietuvos moterø krepšinio lygos šventë.

Radviliškis pasirinktas neatsitiktinai. "Radviliškis LMKL "Þvaigþdþiø dienai 2010" surengti pasirinktas kaip šiuolaikiškas bei labai sportiškas miestas - jo krepšinio klubo komanda "Radviliškis" tapo praëjusiøjø metø Regioninës krepšinio lygos nugalëtoja, 2008 metais duris atvërë moderni, atitinkanti visus standartus 3000 kvadratiniø metrø sporto arena. Mûsø miesto moterø krepšinio komanda tik susibûrusi neliko autsaiderë, 2009 metais Lietuvos moterø krepšinio A lygos finalinëse varþybose ji uþëmë IV vietà", – sakë Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis.

Šventëje dalyvavo geriausios Lietuvos moterø krepšinio lygoje rungtyniaujanèios krepšininkës, rungtyniaujanèios Vilniaus "Teo", Mykolo Romerio universiteto (MRU), Kauno "LKKKA-Aisèiø" ir "Laisvës" komandose.

Krepšininkës varþësi dviejuose konkursuose - LMKL snaiperës ir "Taikliojo dueto" - bei parodomosiose rungtynëse tarp LMKL þvaigþdþiø ir Lietuvos Seimo vyrø rinktiniø.

"Taikliojo dueto" konkurse dalyvavo aštuonios krepšininkø poros: po vienà geriausià metikæ iš kiekvienos LMKL komandos ir burtø keliu išrinkti partneriai iš "Šiauliø" bei "Radviliškio" komandø. Geriausiai pasirodë radviliškieèio Luko Pipiro ir Eglës Tarasevièiûtës, atstovaujanèios "Laisvës" komandai, duetas, surinkæs 20 taškø.

"Šiauliai plius" paklaustas, kodël pats nedalyvauja taikliausio krepšinininko rinkimuose, A. Èepononis sakë, jog "ir be manæs buvo pakankamai daug juokintojø".

Lietuvos moterø krepšinio þvaigþdës "pakrovë" seimûnams, kurie turëjo pripaþinti, jog prasèiau moka þaisti krepšiná, tad tenkinosi rûkytu paršeliu Rimanto PETRIKO nuotr..

Pirmà kartà LMKL istorijoje išrinkta ir apdovanota graþiausia LMKL krepšininkë. Ja tapo Klaipëdos "Lemminkainen" atstovaujanti Lina Pikèiutë.

Þiûrovai ánirtingai palaikë LMKL þvaigþdþiø rinktinës ir Lietuvos Respublikos Seimo vyrø komandos rungtynes. LMKL rinktinei vadovavo Kauno "LKKA-Aisèiø" vyriausiasis treneris Aurimas Jasilionis ir Vilniaus "TEO" trenerë krepšininkë Jurgita Štreimikytë-Virbickienë.

Seimûnams vadovavo "Šiauliø" vyriausiasis treneris Antanas Sireika. Rungtynes rezultatu 32:21 laimëjo LMKL þvaigþdþiø rinktinë. Mantë Kvedaravièiûtë pelnë 12 taškø ir tapo naudingiausia maèo krepšininke. Seimo nariø komandoje naudingiausiu pripaþintas Þilvinas Šilgalis.

Laimëtojoms áteiktas 5000 litø èekis, o Seimo nariams – rûkytas paršelis.

Rezultatai:

LMKL snaiperës konkursas

Atrankos etapas:

1-2. Rima Valentienë ("Cesis") - 21 taškas,

1-2. Rosita Vaièiulytë (Šiauliø "Rûta") – 21 taškas,

3-4. Ugnë Aviþienytë (Kauno "LKKA-Aistës") – 18 taškø,

3-4. Marina Solopova (Klaipëdos "Lemminkainen") – 18 taškø,

5. Milda Sauliûtë (Vilniaus "TEO") – 15 taškø,

6. Lina Aglinskaitë (Kauno "Laisvë") – 14 taškø,

7. Greta Tamašauskaitë (Marijampolës LAMMKK) – 13 taškø,

8. Severina Uþdavinytë (Vilniaus MRU) – 9 taškai.

Pusfinalis:

1. R. Valentienë - 24 taškai,

2. M. Solopova – 15 taškø,

3. R. Vaièiulytë – 13 taškø,

4. U. Aviþienytë – 9 taškai.

Finalas:

1. R. Valentienë - 19 taškø,

2. M. Solopova – 13 taškø.

Taikliøjø duetø konkursas

Atrankos etapas:

1. Rytis Rauktys (KK "Radviliškis") ir Aida Jasinauskaitë (MRU) - 21 taškas,

2. Mindaugas Þukauskas ("Šiauliai") - Simona Dobrovolskytë (LAMMKK) – 18 taškø,

3. Lukas Pipiras ("Radviliškis") ir Eglë Tarasevièiûtë ("Laisvë") – 15 taškø,

4. Marius Prekevièius ("Šiauliai") ir Giedrë Paugaitë (TEO) – 11 taškø,

5. Vytautas Šarakauskas ("Šiauliai") ir Vitalija Kaminskytë ("Rûta") – 10 taškø,

6-7. Juozas Blaþys ("Radviliškis") ir Lina Pikèiûtë ("Lemminkainen") – 8 taškai,

6-7. Raitis Grafas ("Šiauliai") ir Rima Valentienë ("Cesis") – 8 taškai,

8. Laimonas Kutra ("Radviliškis") ir Julija Šarakauskaitë ("LKKA-Aistës") – 6 taškai.

Finalas:

1. L. Pipiras ir E. Tarasevièiûtë - 20 taškø,

2. R. Rauktys ir A. Jasinauskaitë – 18 taškø,

3. M. Þukauskas ir S. Dobrovolskytë – 17 taškø.

Rungtynës

LMKL þvaigþdës – LRS vyrø rinktinë - 32:21 (7:8, 11:12, 14:1).

LMKL þvaigþdës: Mantë Kvedaravièiûtë (12 taškø), Lindsey Marcie Harding (9 taškai), Laura Svarytë (5 taškai), Jolanta Marmienë, Quanitra Monique Holingsworth ir Eglë Šikšniûtë (po 2 taškus).

LRS rinktinë: Andrius Mazuronis (8 taškai), Mindaugas Bastys, Þilvinas Šilgalis ir Gediminas Kirkilas (po 3 taškus), Gintaras Steponavièius ir Aleksandras Sacharukas (po 2 taškus).

Vasario 18 d. 18 val. Radviliškio m. kultûros centre sveèiuosis rašytojas, poetas, reþisierius, dainø autorius ir atlikëjas Vytautas V. Landsbergis. Kartu su kompozitoriumi Raimondu Rašpoliausku jis pristatys savo naujàjà kompaktinæ plokštelæ "Trylika broliø".

Albume darniai skamba partizaninës, liaudies dainos, autorinës V. V. Landsbergio bei pagal kitø poetø (Vytauto P. Bloþës, Alfonso Nykos-Niliûno) þodþius sukurtos dainos. Ryšá su apdainuojamu laikotarpiu sustiprina R. Rašpoliausko grojimas klavišiniais, fleita, kitais instrumentais.

Renginio dalyviai turës galimybæ pasiþiûrëti 2008-øjø vasarà sukurto Vytauto V. Landsbergio filmo "Nuo pasaulio stogo", kurio premjera ávyko šeimet sausá, ištraukas. Filmas skirtas jauèiantiems Tibeto dabarties ir netolimø Lietuvos istoriniø ávykiø sàsajas.

VšÁ "Bardai LT", darniai bendradarbiaudama su Radviliškio kultûros centru, nuo 2009 m. pavasario kas mënesá rengia jau tradicija tampanèius dainuojamosios poezijos vakarus.

Bilietus galima ásigyti Radviliškio kultûros centro kasoje. Daugiau informacijos - www.radviliskiokc.lt .

"Šiauliai plius" informacija

Radviliškio rajono savivaldybës meras jau yra áteikæs dešimt padëkos þenklø gyventojams, kurie savo darbais yra nusipelnæ rajonui ir Lietuviai.

Vasario 16 dienà iškilmingo minëjimo-koncerto metu Radviliškio miesto kultûros centre padëkos þenklais meras apdovanos Baisogalos seniûnijos gyventojà, mokslø daktaræ Elenà Šveistienæ; Baisogalos seniûnijos gyventojà, profesoriø, habilituotà mokslø daktarà Vytautà Vladislovà Tarvydà; Grinkiškio seniûnijos gyventojà, Radviliškio rajono Grinkiškio Jono Poderio vidurinës mokyklos lietuviø kalbos mokytojà ekspertæ Audrà Indrëkienæ; Radviliškio miesto seniûnijos gyventojà, tremtinæ, Radviliškio rajono savivaldybës tarybos naræ Stasæ Janušonienæ; Šaukoto seniûnijos gyventojà, tremtinæ Bronæ Gontarskienæ; Sidabravo seniûnijos gyventojà, tremtinæ, šiuo metu ûkininkaujanèià Izabelæ Èepaitienæ; Pakalniškiø seniûnijos gyventojà, tremtiná Petrà Gvaldà; Radviliškio seniûnijos gyventojà, ilgametæ pedagogæ Genovaitæ Zdanienæ; Šiaulënø seniûnijos gyventojà, ilgametá mokytojà Aleksà Algimantà Jonaitá; Šeduvos miesto seniûnijos gyventojà, kraštotyrininkà Petrà Dûdënà; Skëmiø seniûnijos gyventojà, dirbanèià Skëmiø pramogø ir šokiø salës administratore, Reginà Dambrauskienæ; Tyruliø seniûnijos gyventojà, dirbanèià Tyruliø seniûnijos specialiste kultûrai, Lionginà Vitalijà Lipskienæ; Aukštelkø seniûnijoje gyvenanèià Elenos ir Alfonso Klëtkø šeimà, uþauginusià penkis sûnus – aktyvius Nepriklausomos Lietuvos karius.

"Šiauliai plius" informacija

Simonas GRINEVIÈIUS

Radviliškio kultûros centro vadovo Romualdo Juzukonio iniciatyva uþmegztas bendradarbiavimas su Latvijos Bauskës miesto turizmo organizatoriais. Planuojama Radviliškyje atidaryti Bauskës rajono kultûros centrà, o Bauskës Vecsaulës miestelyje – Radviliškio atstovybæ. Taip per šiuos centrus bûtø pristatoma Latvijos kultûra Lietuvoje, o latviams bûtø pristatoma Lietuva, rengiamos bendros edukacinës programos, skatinamas turizmas ir kultûriniai dviejø tautø mainai.

Nebenaudojamame Radviliškio atrakcionø parko mašinëliø garaþe po dvejø metø ásikurs Latvijos kultûros centras.

Šiame pastate Vecsaulës miestelyje turëtø ásikurti Lietuviø kultûros centras Latvijoje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Planuojamuose kultûros centruose Vecsaulëje ir Radviliškyje turëtø bûti uþtikrinta kultûrinio, turistinio, sportinio bendradarbiavimo ir švietimo sklaida. Per Radviliškio kultûros centrà á Latvijà keliautø informacija apie Lietuvos lankytinas vietas.

"Pirmiausia Latvijai pristatysime Radviliškio rajonà, taip pat dabartinæ Šiauliø apskritá. Bendradarbiavimas su latviais prasidëjo, kai jie man paskambino ir paprašë kokio nors folklorinio kolektyvo telefono numerá. Latviai norëjo išgirsti gyvàjà Lietuvos kultûrà. Taip ir prasidëjo projekto ágyvendinimas", - sako Radviliškio kultûros centro vadovas R. Juzukonis.

Projekto pradþia – 2008 ir 2009 metais Radviliškio mieste organizuotas tarptautinis folkloro festivalis "Ganiau palšus jautelius", kuriame dalyvavo sveèiai iš Bauskës rajono – folkloro ansamblis "Vecsaulë" (vadovë Sarmite Zandere).

2009 metø liepà Radviliškio miesto kultûros centro folkloro ansamblis "Aidija" (vadovë Angelë Virgailienë) dalyvavo folkloro festivalyje "Baltika 2009" Bauskëje.

Pasak R. Juzukonio, labai domimasi kaimyninës šalies kultûra, taèiau, be epizodiškø kultûros renginiø, ir Lietuva, ir Latvija neturi kà pasiûlyti norintiems susipaþinti su Lietuvos kultûra Latvijoje ar su Latvijos kultûra Lietuvoje.

"Vykstantis bendradarbiavimas yra apribotas, nes trûksta bendradarbiavimo nuoseklumo – bendros šalies kultûros pristatymo kaimyninëje šalyje koncepcijos, aiškaus sudaryto nuolatiniø kultûros renginiø kalendoriaus, kurio bûtø laikomasi, taip pat vietos, kurioje galëtø bûti pristatoma kaimyninës šalies kultûra bei vykti bendri renginiai. Šiuo metu bendradarbiaujama epizodiškai - daugiausia vasarà, kai oro sàlygos leidþia organizuoti renginius lauke", - teigia Radviliškio kultûros centro vadovas.

Radviliškio rajono savivaldybë turi nenaudojamas tinkamo dydþio patalpas, valdomas Radviliškio kultûros centro, kurios galëtø bûti pritaikytos Latviø kultûros centro Radviliškio rajone veiklai. Tai atrakcionø parko garaþas, kuriame buvo laikomos atrakciono mašinëlës. "Jau yra parengtas techninis projektas, tad problemø ágyvendinant projektà neturëtø kilti", - mano R. Juzukonis.

Panašias patalpas Bauskës rajono Vecsaulës gyvenvieteje turi ir latviai – jos bûtø pritaikytos Lietuviø kultûros centrui Bauskës rajone.

Radviliškis, pasak R. Juzukonio, yra itin patogioje vietoje, todël artimiausiu metu taps viso regiono centru.

Projektà planuojama pradëti ágyvendinti rugsëjá, o iškilmingas atidarymas numatomas 2012 metø vasará.

Simonas GRINEVIÈIUS

Savaitraštis "Veidas", remdamasis uþsienio þiniasklaidos leidiniø "Newsweek", "Forbes" ir "Independent" patirtimi, jau antrà kartà organizavo geriausiø Lietuvos merø rinkimus. Visø 60 savivaldybiø merus vertino 135 ekspertai: patys merai, apskrièiø viršininkai, Vyriausybës atstovai apskrityse, prezidentës patarëjai, ministerijø sekretoriai, departamentø, kuruojanèiø savivaldybes, direktoriai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, tiriantys gyventojø skundus iš skirtingø šalies savivaldybiø, ir Prekybos, pramonës ir amatø rûmø regionø padaliniø ekspertai.

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis

Radviliškio rajono savivaldybës meras Antanas Èepononis šiuose rinkimuose pelnë treèià vietà, sulaukæs palankiausiø ávertinimø ir rinkimø metu gavæs 87 balsus. Antanà Èepononá iš visø savivaldybiø merø vertintojai išskyrë uþ profesionalià vadybà, aktyvumà, naujas idëjas, uþ Radviliškio vardo garsinimà, taip pat uþ bendruomeniø átakos stiprinimà ir sëkmingà kultûros paveldo objektø atgaivinimà.

- Mere, kaip atsitiko, kad aplenkëte didþiøjø miestø vadovus ir tapote treèiu miesto vadovu šalyje?

- Buvo vertinama pagal atliktus darbus, ágyvendintus projektus, gautus pinigus. Taip surinkau 87 balus ir vienu balu atsilikau nuo Kauno miesto mero. Tad Radviliškis galëjo bûti ir antroje vietoje (šypsosi – aut. past.). Manau, kad taip ávertintas ne tik mero darbas. Tai visø ástaigø – mokyklø, darþeliø, ligoniniø, kaimo bendruomeniø, þemës ûkio darbuotojø, geleþinkelininkø - bendras darbas.

Jau ketverius metus visos ministerijos teikia "Auksines krivûles". Radviliškio rajonas jau tris kartus jas gavo, nors per metus jos áteikiamos tik devyniems rajonams. Ûkio ministerija "Auksinæ krivûlæ" Radviliškiui áteikë uþ geriausiai ágyvendintus projektus, Krašto apsaugos ministerija - uþ kultûros paveldo saugojimà ir puoselëjimà Minaièiø ir Balandiškiø kaimuose, Susisiekimo ministerija uþ geleþinkelio plëtrà ir keliø bei gatviø infrastruktûros tvarkymà, aplinkkelio plëtrà.

Todël ta treèioji vieta nëra atsitiktinumas. Pernai tokia apklausa vyko pirmàjá kartà ir buvau šalyje penktas. Kitàmet planuojama 1-3 vietø, kurios buvo šiais metais, nevertinti, kad ir kiti galëtø pasitempti, todël tik dar po metø vël bûsiu vertinamas.

Radviliškis daug kur pirmauja šalyje. Tik Radviliškyje vyksta moksleiviø olimpiada. Net ir þemës ûkyje pirmaujame: iš vienos karvës daugiausia šalyje primelþiame, augalininkystës srityje esame 3-4 vietoje.

- O kas lemia, kad Radviliškio rajonas yra tarp lyderiø šalyje?

- Manau, kad lemia kadrø pastovumas. Ástaigø vadovai, seniûnai, mokyklø direktoriai, net ir Savivaldybës skyriø vedëjai nëra keièiami pasikeitus politinei situacijai. 2003 metais pradëjæs vadovauti rajonui, nepakeièiau ir neatleidau në vieno vadovo pagal politinæ priklausomybæ. Todël norëèiau, kad ir kiti miesto vadovai, jei nebebûsiu po šios ar kitos, kadencijos meru, nekeistø specialistø pagal partiškumà. Specialistai turi bûti saugûs ir nejusti politiniø pasikeitimø tiesioginiame darbe. Lietuvoje praëjusiais metais buvo daug politiniø pasikeitimø, sunkiai renkamas biudþetas. Mes sugebëjome be dideliø kalbø ir intrigø, negavæ beveik penkiø milijonø litø, nelikti skolingi - išmokëjome biudþetininkams atlyginimus. Susimokëjome šilumininkams, elektros tiekëjams. Sugebëjome atrasti vidiniø rezervø. Buvo itin didelis susitelkimas þmoniø, nors buvo maþinami atlyginimai, ëjome nemokamø atostogø, bet supratome, kad taupymas – vienintelë išeitis. Norëjome išlaikyti visus darbuotojus, o ne kelis atleisti. Ekonominë sitacija pagerës, bus galima vël didinti atlyginimus, bet kur tada rasime specialistø?

- Sakote, kad buvote priversti maþinti atlyginimus. Kiek susimaþinote atlyginimà sau?

- Buvo 5888 litai "ant popieriaus", dabar – 4890. Taigi sumaþëjo beveik tûkstanèiu per metus. Šiais metais visi eisime 24 dienas nemokamø atostogø. Jei pats eini nemokamø atsotogø, jei eina padaliniø vadovai, tai ir kiti þmonës, matydami, kad su jais solidarizuojasi, á tai kitaip þiûri.

Kai kas sako, kad švietimo ástaigø vadovai, ligoninës direktorë gauna daug didesnius atlyginimus nei aš. To nesureikšminu. Atsakau, kad niekas manæs per prievartà á mero këdæ nepasodino. Sutikau dirbti, nes jau matau savo darbo rezultatus. Vien per 2010 metus ágyvendinsime europiniø projektø uþ 60 milijonø litø. Daugiau nei po metø baigiantis mano kadencijai bûsiu ramus, nes rajonas nebus praskolintas. Turësime pinigø, nereikës skolintis, norint prisidëti prie projektø. Šiais metais iš rajono biudþeto prisidedame penkiais milijonais prie investiciniø projektø. Manau, kad šie metai nebus blogesni nei 2009-ieji ir turësime sukaupæ rezervà ávairiems projektams, kuriuos numatæ 2013-15 metams.

- Tai kiek rajonø Lietuvoje, be Radviliškio, nëra prasiskolinæ?

- Labai nedaug. Tikrai þinau, kad Birštonas yra neprasiskolinæs. Finansø ministerija greitai paskelbs šiuos duomenis.

- Kà patartumëte prasiskolinusiems Vilniaus, Kauno, Šiauliø merams? Atvaþiuoti á Èepononio kabinetà ir paklausti, kaip dirbti?

- Vaþiuoti pas mane nereikia (juokiasi – aut. past.). Tiesiog reikia sëdëti ir skaièiuoti. Reikia atsirinkti tuos darbus, kurie yra bûtini, kurie kuria pridëtinæ vertæ arba gali sutaupyti biudþeto pinigus kitose eilutëse, pPavyzdþiui, kà tik baigëme ágyvenditi 10 milijonø projektà - "Radviliškio šilumos" katilinës rekonstrukcijà. Išleisti didþiuliai pinigai, bet jie maþina šilumos kaštus mokyklose, ligoninëje, darþeliuose. Taip pat ánvestuota 50 milijonø á vandens tiekimo linijas, kanalizacijos tinklø renovacijà, bet tai atsiperka, nes ávyksta maþiau avarijø tinkluose, kaina tampa stabilesnë ir, þinoma, daug geresnë vandens kokybë.

- O kokios didþiausios Radviliškio rajono problemos?

- Didþiausia problema – nedarbas. Jis dabar siekia 11,2 procento. Þinoma, gaila, kad išvyksta jaunimas, kuris negali susirasti darbo. Taip pat problemos, nesusijusios su savivalda, tarkim, pensijø sumaþëjimas. Radviliškio rajonas – kaimiškas rajonas – daug þvyrkeliø, kurie þiemà yra neišvaþiuojami. Pinigø jiems priþiûrëti yra sumaþëjæ keletà kartø. Taip pat aktuali visuomeninio transporto problema. Dalis þmoniø sunkiai pasiekia rajono centrà ne dël to, kad trûktø transporto, bet yra sumaþëjæ vaþiuojanèiøjø. Todël autobusai vaþiuoja ne kasdien, o du tris kartus per savaitæ.

- Tinklapyje www.radviliskis.l t skelbiate savo mobiliojo telefono numerá. Ar nepavargstate nuo gyventojø skundø?

- Dþiaugiuosi, kad man skambina. Esu sakæs, kad bet kada - dienà, naktá, savaitgaliais - skambintø. Kiek galësiu, tiek padësiu. Skambuèiai ávairiausi - nuo padegëliø, kurie neturi kur naktá prisiglausti, iki buitiniø dalykø.

- Pabaigoje pajuokausiu: jei esate toks geras meras, kada dings Radviliškio turgavietëje kabantis skelbimas: "Lauk Èepononá iš mero posto"?

- Labai gerai, kad yra ir kitokiø nuomoniø. Niekada nebuvau diktatorius ir nebûsiu. Ir nenoriu, kad visi galvotø, kaip galvoju aš. Esu paprastas, kaip ir visi, klystantis. Turiu ir gerø, ir blogø savybiø, tad jei kas nors nori, tegul mane kritikuoja. Aš neišgyvenu, kad tas uþrašas kabo jau treji metai. Girdëjau, kad tas uþrašas kabës, kol bûsiu meras. Tad kai vaþiuoju pro turgø ir pamatau uþrašà "Lauk Èepononá iš mero posto", þinau, kad dar meras esu (juokiasi – aut. past.).