Tema
spausdinti
Degraduojantis jaunimas – ne tik mokytojų galvos skausmas

Mindaugas MALCEVIČIUS

Įvykis Papilės Simono Daukanto gimnazijoje, kai 13-metis moksleivis gavo antausį iš mokytojo, nebegalėjusio kęsti įžūlaus paauglio elgesio, dar kartą priminė – einame genetinio tautos išsigimimo keliu. Kodėl? Dažnoje mokykloje mokiniai į pamokas po savaitgalio grįžta su kvapeliu, per pertraukas spėja prisitraukti tabako kvapo, o namuose „atsipalaiduoja“ žiūrėdami pornografinius filmus ar rūkydami marihuaną. Sužvėrėję, pažeistos psichikos – tokie paaugliai ryte vėl grįžta į mokyklas. Kalti mokytojai ar savo pareigas užmiršę tėvai?

Jei dabar visuomenėje didžiulį rezonansą sukelia mokytojo antausis nesutramdomam paaugliui, tai užsimerkus prieš mokyklose plintančią narkomaniją, netrukus gali tekti kalbėti ir apie nestabilios psichikos jaunuolio išžudytą bendraamžių klasę.

James Stewart nuotr.

„Išaugę“ alkoholį, paaugliai tampa narkomanais

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys Artūras Šiukšta stebisi, kad alkoholizmo, narkomanijos bei kitų pavojingų priklausomybių temoms tapus įprastu šou elementu televizijos pokalbių laidose, tauta priprato prie įvykių, kurie vyksta kažkur ir kažkam. Pasijuokę iš laidoje „Farai“ rodomų apsvaigusių paauglių, kalbančių su antgamtinėmis būtybėmis, tokie žiūrovai neretai skuba į parduotuvę, kad nepavėluotų iki 22 val. įsigyti alkoholio.

Dar didesnis pavojus, kad paaugliai, savo gretose „įteisinę“ alkoholį – geriausią priemonę atsipalaiduoti, vien velnio lašais augančio apetito jau nebenumalšina. Norintys stipresnių potyrių, neretai renkasi narkotikus. Todėl, A. Šiukštos teigimu, jei dabar visuomenėje didžiulį rezonansą sukelia mokytojo antausis nesutramdomam paaugliui, tai netrukus gali tekti kalbėti ir apie nestabilios psichikos jaunuolio išžudytą bendraamžių klasę.

– Artūrai, esate sakęs, kad tai, kas šiuo metu vyksta mūsų šalies mokyklose, yra ne tik ydingos Lietuvos švietimo sistemos, bet ir didėjančios priklausomybių problemos pasekmės.

– O kiek dar turi įvykti Kražių žudynių, kiek dar turi nuskęsti kūdikių šuliniuose, kiek dar turi psichopatai išprievartauti mergaičių, kad atsikvošėtume? Visi žinome, kad alkoholis, narkotikai atima protą, užblokuoja sąžinės jausmą. Apsvaigus visai negėda vogti, žudyti, prievartauti, necenzūriniais žodžiais plūsti suaugusį žmogų ar prieš jį klasėje nusivilkti kelnes. Ir visai nebūtina būtent tuo metu, kai elgiamasi neadekvačiai, būti apsvaigus. Net retkarčiais pavartojus psichotropinių medžiagų, smegenys žudomos, o kitą dieną jų likučiai pašalinami kartu su šlapimu į kanalizaciją...

Narkotikai – dar baisesnė priklausomybė. Jie sunaikina žmogiškumą, kurio vietą užima nihilizmas, egoizmas, tuštybė bei noras bet kokia kaina, bet kokiomis priemonėmis gauti dar vieną dozę. Todėl visiškai neturėtų stebinti narkotikus vartojančio paauglio smurto proveržiai – dėl narkotinių medžiagų trūkumo, mokiniui pikta ant viso pasaulio, mintyse sukasi pačios beprotiškiausios mintys.

Kadangi iš tėvų gaunamų pinigų įsigyti reikiamą narkotikų kiekį neužtenka, tenka skolintis. Prasideda asmeninių daiktų prekyba, galiausiai – vagystės. Kam nors nepavykus ir prasidėjus priverstinam abstinencijos periodui, paauglio pyktis gali pasireikšti smurtu prieš bendraklasius, mokytojus. Iki prievartos ar net žmogžudystės – tik vienas žingsnis.

– Daugelis tėvų, mokytojų įsivaizduoja, kad Lietuvoje tokie dalykai – daugiau išimtys, o ne tendencijos. Bet gal Lietuvos narkotikų rojus jau seniai nebėra tik Vilniaus čigonų taboras? Kas iš tiesų vyksta, ko nematome?

– Prieš kurį laiką visoje šalyje buvo atliekami narkotikų tyrimai mokyklose. Beveik visose ugdymo įstaigose buvo rasta įvairių narkotikų pėdsakų. Tyrimai klaikūs ir apmaudu, kad vaikas, pasirinkęs mirties kultūros kryptį, nebeturės kelio atgal.

Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite, jog vaiko gyvenimas – lyg medis. Medžio augimas prasideda nuo šaknų, kamieno, o paskui – išsišakojimai į šakas. Jei jaunas žmogus pasirenka „mirties medį“, jo kairėje yra alkoholis, dešinėje – cigaretės. Kopiant aukštyn, kairėje veši kokainas, dešinėje – amfetaminas. O tada tiesiausias kelias į „šviesą“ – intraveninius narkotikus. Mat kartą paragavus narkotikų, smalsumas nugali ir ragaujama vis kitų, stipresnių...

Apmaudu, kad vaikai mokyklose „socializuojasi“, vienas iš kito išmokdami pačių amoraliausių elgesio modelių: keiksmažodžių, patyčių, nepagarbos mokytojams, tėvams. Deja, mokykloje jie pamilsta ir narkotikus, nes elgesio modelis, bandos jausmas pagauna inerciją geometrine progresija. Kalbant apie minėtus „socializacijos“ dėsnius, egzistuoja trys esminės priežastys, kodėl žmonės vartoja narkotikus. Pirma – prieinamumas, antra – pasiūlo draugai ir trečia – išsivysto priklausomybė.

Kai jaunuoliui išsivysto priklausomybė, ratas sukasi nuo pradžių. Narkotikų priklausomybę turintys jauni žmonės, ieškantys kompanijos „užvartoti“, narkotiką padaro prieinamą savo draugų rate. Taip prasideda grandininė reakcija... Iškalbinga ir statistika, kad norėdami sumažinti įtampą ar įveikti stresą, narkotikais susivilioja kiek daugiau kaip 16 proc. jaunuolių. Kalbos apie narkotikų efektą, smalsumas pražudo 51 proc. žmonių, o dėl bendraamžių įtakos į narkomanijos liūną įklampina šiek tiek daugiau kaip 12 proc. iki tol su narkotikais nieko bendro neturėjusių žmonių.

– Kalbate apie draugų įtakas mokyklose. O šeimos vaidmuo? Kokie pavojai ateina iš ten?

– Be jau paminėtų priežasčių, kodėl žmonės tampa narkomanais, būtina paminėti legalius narkotikus, kurie lietuvių šeimose toleruojami. Pavyzdžiui, jei vaikas auga girtaujančiųjų tėvų, brolių aplinkoje, jei po kurio laiko ima pats vartoti alkoholinius gaminius, tai tikimybė, kad jis pradės vartoti ir narkotikus, išauga net 15 kartų. Jei vaikas rūko, tai tikimybė tapti narkomanu taip pat 15 kartų didesnė. Dar blogiau, jei vaiko artimoje aplinkoje ir rūkoma, ir geriama, jei netrukus jis pats ima gerti, rūkyti. Tuomet tikimybė įsilieti į narkomanų gretas padidėja daugiau kaip 200 kartų.

„Prasidėjus priverstinam narkotikų abstinencijos periodui, paauglio pyktis gali pasireikšti smurtu prieš bendra-klasius, mokytojus. Iki prievartos ar net žmogžudystės – tik vienas žingsnis“, – sako A. Šiukšta.

– Pakomentuokite plačiau, kaip visa tai vyksta?

– Kai vaikai išgeria alkoholio, parūko, jiems „draugeliai“ dažniausiai pasiūlo ir „nekaltos žolytės“. O tuomet – tiesiausias kelias į visą paletę narkotikų... Blogiausia, kad narkotikais prekiauja patys moksleiviai. Kartą pabandę, jie „užkimba“, o tada imasi versliuko, nes tai ir uždarbis, ir narkotiko vartojimas „nemokamai“.

Deja, paaugliai nė nenutuokia, kuo rizikuoja. Net nedidelis narkotikų kiekio įsigijimas ir laikymas gresia laisvės atėmimu iki 2 metų. Narkotikų gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas – laisvės atėmimas iki 15 metų. Narkotikų platinimas nepilnamečiams gali kainuoti laisvės atėmimą iki 12 metų.

– Ar sudėtinga tėvams, mokytojams įtarti, kad paauglys vartoja narkotikus?

– Yra keletas požymių, galinčių padėti atpažinti jaunuolius, pasirinkusius „mirties medį“. Pirmiausia, į narkotikus įklimpusiajam pasireiškia miego sutrikimai: naktį kamuoja nemiga, dieną – mieguistumas. Atsiranda dažna ir staigi nuotaikų kaita, agresija.

Būtina stebėti vaiko būseną. Įtarimų gali sukelti tai, jei jis akivaizdžiai praranda apetitą, jei vieną pusdienį perdėtai džiaugiasi, plepa nesąmones, o kitą yra irzlus, apatiškas, nekalbus, nebendrauja ir dažnai nesilaiko šeimos taisyklių, pavyzdžiui, vis dažniau laiku nepareina namo. Tokie požymiai išduoda abstinencijos sindromą. Vertėtų sunerimti, jei pastebimas pinigų švaistymas, iš namų ima dingti daiktai.

Jei mokykloje pedagogai atkreipia dėmesį, kad mokinys negali susikaupti, sunkiai susikoncentruoja, pablogėja jo atmintis, vertėtų įtarti, kad narkotikai trina paauglio atmintį. Narkotikų kelią atradęs mokinys dažniausiai tampa abejingas mokyklai, darbui, seniems draugams. Jis pradeda praleidinėti pamokas, prastėja pažymiai. Tokio jaunuolio gyvenime nelieka jokios motyvacijos, atsiranda nauji įtartini draugai, apie kuriuos paauglys nenori nieko pasakoti nei tėvams, nei pedagogams.

Yra ir dar akivaizdesnių požymių, kurie įspėja – jaunuolis įklimpęs iki ausų: neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų, paraudusios akys, išsiplėtę ar sumažėję vyzdžiai, užsitęsusi sloga.

Kartais sakoma, kad marihuana yra nepavojingas narkotikas. Nieko panašaus... Intensyvus šios žolės rūkymas taip pat gali sukelti šizofreniją, depresiją, psichozę. Prasideda kalbos apie savižudybę.

– Ar užkirsti visam tam kelią yra pajėgūs tėvai, mokytojai, visuomenė?..

– Narkotikų prevencijoje didžiausias indėlis yra tėvų. Normų ir pasitikėjimo pelnymo strategija beveik visuomet padeda sukurti glaudų ryšį su vaiku. Tai padeda jį atitraukti nuo nepageidaujamos draugų įtakos.

Svarbu nepamiršti, kad su paaugliu bendraujama visai kitaip nei su mažais vaikais. Tad tas bendravimo stilius, kuris tiko prieš kelerius metus, jau nebetinka. Antra būtina sąlyga – reikia pažinti savo atžalos draugus, domėtis, kur ir su kuo vaikas leidžia laiką. Tačiau svarbu ir vėl neperlenkti lazdos – užuot griežtai nusprendus, su kuo vaikas gali bendrauti, o su kuo ne, patartina skirti laiko pokalbiams apie tai, kas yra geras draugas. Labai svarbu leisti vaikui išsikalbėti. Tėvai privalo būti pasirengę klausytis. Pokalbiui su vaiku reikia nepagailėti nei laiko, nei kantrybės. Kai vaikas jaus, kad tėvai juo pasitiki, atsiras abipusis pasitikėjimas, pagarba. Bus lengviau ugdyti vertybes, kurių laikomasi šeimoje, visuomenėje.

Žinoma, tėvai turėtų nepamiršti savo vaikams nustatyti aiškias elgesio ribas. Vaikui turėtų būti aiški tėvų pozicija, šeimoje, visuomenėje galiojančios taisyklės, pareigos. Šios taisyklės – saugiklis, kuris vėliau vaikams padės patiems tapti gerais tėvais.

Deja, paskutiniai šių metų įvykiai parodė, kad tėvai patys yra pamiršę pagrindines vertybes, pareigas. Tad ar verta stebėtis, kad dažnas šiuolaikinis paauglys žino tik savo teises, bet nieko (arba mažai) nėra girdėjęs apie pareigas, atsakomybę?

A. Šiukšta pataria, ką daryti įtarus paauglį vartojant narkotikus

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar tai pirmas bandymas, ar narkotikai vartojami reguliariai.

Neturint tikslių įrodymų, svarbu vaiko iš anksto nepulti kaltinti.

Niekada nesiimti prievartos, stengtis susitarti gražiuoju.

Nuvykti į medicinos įstaigą atlikti kraujo ir šlapimo tyrimų.

Pasitvirtinus įtarimams, nesmerkti vaiko, kritikuoti tik konkrečius jo poelgius, veiksmus ir ieškotu priežasčių, problemos sprendimo būdų.

Jei vaiką slegia rūpesčiai, ramiai ir supratingai aptarti jų priežastis.

Atidžiai išklausyti ir diskutuoti, nepertraukiant vienam kito.

Nesiimti problemos spręsti vieniems, geriau konsultuotis su mokyklos psichologu, socialiniu darbuotoju.


atgal
© 2005-2008 ŠIAULIAI plius