(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Lapkričio 23 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Aktualijos
Malkų kaina gali kristi

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Autonomiškai savo būstus šildantys žmonės pajuto, kad malkų kaina šiuo metu yra pakilusi. Pardavėjai teisinasi - viskas brangsta, tai ir malkos ne išimtis. Urėdai tvirtina, kad tai tik malkų pardavėjų reklaminis triukas, siekiant didesnio uždarbio. Nuo birželio mėnesio malkos greičiau pigs nei brangs.


Malkų rinkoje aistras kursto ir miškininkai, ir biokuro gamintojai.

Autoriaus nuotr.

Panika

"Šiauliai plius" sulaukė skaitytojų skambučių, kurie klausė, kodėl brangsta malkos? Piktinamasi, kad visa mediena išvežama į užsienį, o lieka tik skiedros ir europietiškos kainos.

Už malkų kubinį metrą žmonės moka nuo 100 iki 130 litų, priklausomai nuo medienos. Artėjant vasarai parduodama mažiau malkų, todėl kartais tikimasi išlošti pakėlus kainą. Teoriškai, eiliniai gyventojai už malkas turėtų mokėti 5 proc. didesnę kainą nei didmeninė kaina.

Pardavėjai dažnai piktnaudžiauja ne tik kaina, bet ir malkų kiekiu. Išverčia ant kiemo priekabą ir pasako: "Čia penki kubai. Iš jūsų 600 litų. Čia jau su nuolaida".

Minkštųjų lapuočių malkų kubinis metras dabar kainuoja 100 - 120 litų. Kietųjų lapuočių - dešimčia litų daugiau. Spygliuočių malkos - 105 - 120 litų.

Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis ramina, kad dabar malkos nei pinga, nei brangsta. Kainų svyravimas paremtas tik prekeivių manipuliacijomis ir išradingumu.

Biokuras pasufleruos malkų kainą

Miškininkai savo gyvenimą matuoja pusmečiais. Dabartinis pusmetis baigsis birželio mėnesį. Tuomet bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai dėl biokuro pirkimo. Prie biokuro kainos bus priderintos ir malkų kainos.

Urėdas S. Pališkis prognozuoja, kad malkos pigs, nes dabar ne kūrenimo sezonas. Nusistovės mažesnės biokuro kainos. Pagal jas savo produkcijos vertę derins ir plokščių gamintojai. Prieš žiemą kainos neabejotinai šoktels.

Šiuo metu biokuras Lietuvoje kainuoja perpus pigiau nei dujos - apie 590 litų už toną. Tačiau jis užima tik 19 proc. visos šalies energijos išteklių. ES esame įsipareigoję iki 2020 metų padidinti šį rodiklį iki 23 proc. Politiniuose sluoksniuose vis dažniau prabylama, kad biokuro rinka neskaidri ir gali būti dirbtinai keliama kaina.

Artėjant birželiui šalies šilumos tiekėjai vienijasi prieš biokuro gamintojus, kurie pretenduoja pirkti vertingą medieną lygiomis teisėmis kaip ir medieną perdirbančios įmonės. Akcentuojama, kad biokuro katilinėse turi būti deginamos medienos atliekos, kelmai ir šiaudai, o ne brangūs vertingi rąstai.

Panašu, kad medienos perdirbėjai ir biokuro gamintojai siekia nesąžiningais keliais pasiekti ES rekomenduojamas normas. Jei būtų pritarta biokuro gamintojų siekiams, vartotojams šiluma tik pabrangtų.

Popiermedis valdo rinką

Anksčiau malkų pardavėjams konkurenciją sudarydavo akmens anglies ir durpių briketų prekeiviai. S. Pališkis sako, kad nebėra kuro kontorų, kurios centralizuotai tiektų šį kurą. Kai kurios firmos skelbia pristatančios į namus durpių briketus iš Baltarusijos.

Šiuo metu medienos rąstų kaina mažai svyruoja, išskyrus ąžuolą ir uosį. Ąžuolinių rąstų kubinis metras gali kainuoti nuo 200 iki 740 litų. Uosiniai - nuo 120 iki 320 litų. Pušies ir eglės rąstų kaina svyruoja apie 200 litų.

Urėdas S. Pališkis tvirtina, kad šalyje kone visą medienos rinką reguliuoja popiermedis. Lietuvoje popiermedžio niekas neperdirba, todėl visas jis eksportuojamas. Mūsų miškininkams kartais malkas verta parduoti kaip popiermedį.

Dabar eglės ir pušies popiermedžio kaina svyruoja nuo 145 iki 165 litų už kubinį metrą. Nežymiai brangesnis beržo popiermedis. Drebulės ir kitų lapuočių- 95-115 litų.

Urėdas prieštarauja tiems, kurie kaltina šalį medienos išvežimu į užsienį. Įstatymai draudžia savavališkai riboti prekybą tarp ES šalių: "Anksčiau žmonės labai mėgo beržines malkas. Nenuostabu, jei tokios malkos būdavo gerokai brangesnės, nes beržo popiermedį švedai supirkdavo brangiau", - paaiškino S. Pališkis.

Natūralu, jei Švedijos celiuliozės fabrikai stabdo veiklą, popiermedžio kainų grafikai sminga žemyn. Tuomet visa mediena šalyje gerokai atpinga. Finansiškai nukenčia ne tik privačių miškų eksploatuotojai, bet ir urėdijos.

Miškininkų pagundos

Miškavežio vairuotojas Antanas, dirbantis privačioje miškų kompanijoje, prisipažino žinantis visus miškų žvyrkelius nuo Dzūkijos iki Klaipėdos. Kodėl? Todėl, kad tik apsukrus gali išvengti transporto policijos: "Geriau sumokėti baudą, nei važiuoti pustušte priekaba. Kartais pavyksta išsisukti ir su kyšiais. Jei pagauna, pasiūlai pinigų, tačiau tik vieną kartą, nes pakartotinai išsižiojus apie kyšį, uždės antrankius."

Urėdas S. Pališkis tikina, kad mediena besiverčiantys verslininkai yra suinteresuoti vežti pilnai pakrautus miškavežius. Skandinaviški vilkikai pritaikyti vežti žymiai daugiau nei Lietuvoje leistiną 40 tonų krovinį. Urėdas įsitikinęs, kad sunkesnis krovinys negadina kelio, o esanti miško vežėjams nepalanki situacija tiesiog kažkam naudinga.

Urėdas paskaičiavo, kad nukirsti ir iš miško išvežti kubą medienos kainuoja apie 42-44 litus. Dar tiek pat - nuvežti į Klaipėdą ar kitą supirkimo vietą. "Pagunda vežti daugiau nei leista - didžiulė", - teigia S. Pališkis.

Urėdas pripažįsta, kad nemažai yra ir miško vagysčių, tačiau jos labiau paplitusios privačiuose miškuose. Daugiausiai medienos pavagiama po stiprių vėjų, kai miške daug išverstų medžių. Privačių miškų savininkai dažnai net nepamato, kad jų turtas buvo paslapčia išgabentas. Paskutinis medžius verčiantis vėjas užfiksuotas praėjusį rugpjūtį.





Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti