(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Rugsėjo 21 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Pasaulis pagal mus
Užventyje menininkai jautėsi kaip Amerikoje

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Užvenčio dvare savaitę tvyrojo meniška aura. Kūrybines mintis ant akvarelinio popieriaus liejo tarptautiniame plenere "Jungtys II" akvarelininkų būrys, o kalviai, medžio drožėjai ir akmentašiai kūrė darbus, skirtus Užvenčio šviesuoliams atminti ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui įprasminti.

Užvenčio vandens malūnas dabar atrodo beveik toks pat, koks buvo XVIII a. pabaigoje - savininkai išsaugojo autentiškumą, nekeitė plytų ir akmenų, iš kurių malūnas buvo pastatytas.

Užvenčio dvarą garsina įžymūs žmonės

Užvenčio dvaro parko pakraštyje po plenero išdygo medinė koplytėlė su šventųjų Povilo, Marijos, Julijos ir Jono Nepomuko skulptūrėlėmis, skirtomis Užvenčio šviesuoliams - Povilui Višinskiui, Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai, Julijai Žymantienei-Žemaitei ir Jonui Smilgevičiui.

Parodai žmonių suneštus eksponatus ruošusi Užvenčio kraštotyros muziejaus eksponatų prižiūrėtoja Gražina Balčiūnienė papasakojo, kad Povilas Višinskis gyveno netoli Užvenčio esančiame Ušnėnų dvare ir rinko tautosaką Užvenčio apylinkėse, mokė kaimo žmones rašto. Užvenčio dvarą buvo įsigijęs Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Jis buvo paskutinis dvaro savininkas. J. Smilgevičius turėjo karvių bandą, sūrinę, plytinę, lentpjūvę, užveistą tabako plantaciją, įrengtą modernų vandens malūną, menantį net 1758 metus. Dvare kambarį nuomojosi rašytoja Žemaitė, dvylika metų gyveno ir rašytoja Šatrijos Ragana, išgyvenusi čia savo nelaimingą meilę kunigui. "Dabar medinis dvaro pastatas baigia sunykti. Pastate gyvena devynios šeimos, kažkada kambarius įsigijusios už kelis šimtus rublių. Žmonės nesutinka savo būsto parduoti arba prašo didelės pinigų sumos. Kai kurias dvaro vietas savininkai jau apkalė lentelėmis, viduje yra meno vertybių, tačiau jų lankytojai negali pamatyti, kad nedrumstų šeimininkų ramybės", - apgailestavo G. Balčiūnienė.

Paskutiniąją plenero dieną į medinę Užvenčio bažnyčią, kurios parapija mini 400 metų jubiliejų, per Škaplierinės atlaidus (Užventyje tai svarbiausia katalikiška šventė po Velykų ir Kalėdų) buvo įkeltas radviliškiečio kalvio Stanislovo Špuko nukaldintas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio palaimintas kryžius.

Menininkų palikimas miesteliui

Užventyje vykusiame tarptautiniame akvarelininkų plenere Baltijos šalių atstovai susitiko antrą kartą. Šiųmetį plenerą "Jungtys II" surengė Šiaulių miesto visuomeninis kūrėjų klubas "7,20 m2", suburtas Daivos Skrupskelytės. Daugiausia dalyvių - šiauliečiai. Tai Antanas Visockas, Vytenis Rimkus, Voldemaras Barakauskas, Vidmantas Zarėka, Remigijus Bielskis. Iš Vilniaus atvažiavo iš Užvenčio kilusio šviesios atminties dailininko Eduardo Urbonavičiaus dukra. Iš Latvijos atvyko garsi akvarelininkų pora Janis Spalvinš ir Ieva Spalvina, kurie jau ne pirmus metus dalyvauja bendruose projektuose su lietuvių akvarelininkais. Pleneras nesulaukė ketinusių atvykti Estijos dalyvių.

  

"Atvykęs į naują vietą vieną paveikslą sukuri realistišką, atkartojantį tą vietovę, kurioje buvai, o kitame bandai įgyvendinti kokią nors idėją taip, kad žiūrovas atpažintų tavo stilių", - paskutinius potėpius brūkštelėdamas sakė Vidmantas Zarėka.

 

Aldona Visockienė malūną piešti spalvotais pieštukais įsitaisė ant siūbuojančio tiltelio.

"Čia geriau nei Amerikoje. Puikios gyvenimo sąlygos, skaniai maitina, gerai išsimiegame, graži aplinka kurti. Pernai Klaipėdoje vykusiame plenere dalyviai buvo apgyvendinti vaikų darželyje, turėjo patys pirkti maisto ir ruošti valgyti", - realistišką piešinį piešdama sakė Aldona Visockienė. Nors šiaulietė - keramikė, bet piešimo technika jai irgi nesvetima. "Kaimo žmonės mėgsta matyti ir atpažinti konkrečius vaizdus", - sakė pašnekovė, parodai miestelyje atvežusi ir jau sukurtų savo darbų.

Didelio formato realistinę akvarelę nuliejęs Vidmantas Zarėka plenero dalyviams padiktavo lengvesnio darbo taisykles. Pasirodo, teptukus galima plauti tiesiog upelyje. Kadangi dienos buvo karštos, plenero dalyviai prieglobsčio ieškojo antrame malūno aukšte, kur akmeninės sienos dvelkia vėsa. "Akvarelė greitai džiūva, todėl dirbti saulėje labai sunku. Ši technika labiau tinka eskizams, kelionės užrašams, o didelio formato darbai geriau sekasi viduje", - sako V. Zarėka.

Kitą darbą menininkas kūrė susiedamas jį su miestelio istorija. Autorius Užvenčio herbą Pegasą pasišovė sukurti mišria technika. Suskeldėjusio, iš praeities išnyrančio herbo dalį liejo akvarele, kitą atspaudė kaip nespalvotą reljefą.

Akvarelininkų lietas akvareles galėjo išvysti užventiškiai, dalis darbų liko miestui.

  

Koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis išdygo Užvenčio dvaro parko pakraštyje ties pagrindine miestelio gatve.

 

Į malūną per tiltą veda akmenimis grįstas kelias.

Autorės nuotr.

Vaikai piešė ant marškinėlių ir puodelių

Vidmantas Zarėka sako, kad vienos savaitės plenerui buvo per mažai, bet lėšų užteko būtent tokiam laikotarpiui: "Optimaliausias laikas kūrybai - dvi savaitės, per kurias spėjama įsigilinti, ką išskirtinio kraštas turi, pasirenkama idėja ir spėjama išgryninti. Dabar teko skubėti - neiškęsdavo net kol popierius išdžius. Kita vertus, akvarelininką užveda, kai reikia greitai iš savęs kažką rimto išspausti."

Menininkai mokė piešti ant puodelių ir marškinėlių dvi dienas Užvenčio malūne apsistojusius rizikos grupės vaikus, atvažiavusius iš Kelmės rajono. Stovyklos dalyviai valgė Kelmės rajono policijos pareigūnų pagamintą plovą ir ant laužo išvirtą sriubą. "Iš pradžių vaikai mūsų neprisileido, neklausė jokių patarimų, priešgyniavo, o kitą dieną užsimezgė draugystė, jie labai rimtai buvo nusiteikę, kai dalyvavo atidarant jų pačių darbų parodą", - pasakojo su vaikais dirbusi šiaulietė Asta Jurevičiūtė.

Malūnas vilioja turistus

Puikias gyvenimo sąlygas menininkams suteikė Užvenčio malūno savininkai Milda ir Alvydas Knyzeliai. Per septynerius metus jie malūną privačiomis lėšomis prikėlė antram gyvenimui. Turistų akį traukia akmenimis grįstas kiemas ir kelias, einantis per tiltą, šalia esantis šiaurine Ventos pakrante vingiuojantis 65 m ilgio medinių lentų sveikatingumo takas. Jį puošia liaudies meistrų sukurtos skulptūros, pailsėti kviečia įrengti mediniai suoliukai, į Ventą svyra senų nusvirusių gluosnių šakos. Čia turi ką veikti ir vaikai - medžių paunksnėje įrengtos sūpynės, čiuožynė, tinklinio aikštelė.

A. ir M. Knyzeliai be miestelio valdžios pagalbos tvarko ir prižiūri didžiulį dvaro parką. Plenero dalyviai stebėjosi, kiek daug gali padaryti žmogus, neturėdamas daug lėšų, bet degdamas dideliu noru kurti grožį. Malūno šeimininkai tiki, kad čia kūrusių menininkų palikimas padės pritraukti dar daugiau turistų, paskatins bendruomenę labiau domėtis savo kraštu.

Plenerui malūno šeimininkai mielai užleido savo valdas ir net prisidėjo prie menininkų kūrybos - iš laukų pargabeno didžiulį akmenį, ant kurio buvo pastatyta koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis.

Malūno šeimininkai, dėkodami už miestelio gražinimą, plenere dalyvavusiems menininkams dovanojo po portretą ir skyrė koncertą, kuriame dainavo įstabaus balso solistė Diana Tiškovaitė iš Kelmės.





Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti