Ką tik įsi­vieš­pa­ta­vo Dra­ko­nas. Tai at­si­ti­ko ne pa­pras­tais, o ke­lia­mai­siais me­tais, ku­rie žmo­nių vi­sa­da lai­ko­mi iš­skir­ti­niais, nes rei­ka­lau­ja ypa­tin­go at­sa­kin­gu­mo žen­giant kiek­vie­ną žings­nį – kaip tik ke­lia­mai­siais me­tais klo­ja­mas pa­ma­tas bū­si­mam ket­ve­rių me­tų pe­rio­dui. Ma­no­ma, kad šis dvy­li­kos mė­ne­sių lai­ko­tar­pis yra ypa­tin­gas, nes pa­pil­do­ma 366-oji die­na iš­krei­pia įpras­tą rea­ly­bę. Be­je, mū­sų Sei­mo rin­ki­mai vyks­ta ke­lia­mai­siais me­tais. Gal to­dėl re­zul­ta­tai ir bū­na „pro ša­lį“?..

Eva HEINSBROEK nuotr.

Su ke­lia­mai­siais me­tais su­si­jusi dau­gy­bė prie­ta­rų. Jie ke­lia bai­mę ir ža­di­na smal­su­mą, aud­ri­na vaiz­duo­tę ir dau­ge­liui aso­ci­juo­ja­si su „juo­duo­ju penk­ta­die­niu“. Tie­sa, kai ku­rie žmo­nės, at­virkš­čiai, įsi­ti­ki­nę, kad bū­tent toks neei­li­nis laik­me­tis yra

pa­ts lai­min­giau­sias. Tad kas gi tei­sus? Žvilg­te­lė­ki­me į vi­siems mums ži­no­mus prie­ta­rus.

Pir­ma­sis prie­ta­ras: ke­lia­mai­siais me­tais ne­ga­li­ma tuok­tis

Ma­no­ma, kad san­tuo­ka, įre­gist­ruo­ta šiuo lai­ko­tar­piu, ne­bus lai­min­ga – ar­ba iširs, ar­ba ku­ris nors iš su­tuok­ti­nių anks­ti taps naš­liu, ar­ba jau­na­ve­džiai pra­stai su­tars ir ne­tru­kus po ves­tu­vių su­lau­žys duo­tą iš­ti­ki­my­bės pa­ža­dą.

Iš tie­sų jo­kių sta­tis­ti­nių duo­me­nų, pa­tvir­ti­nan­čių pa­na­šius tei­gi­nius, nė­ra. Ke­lia­mų­jų me­tų san­tuo­kos išy­ra ne daž­niau ir ne re­čiau nei su­da­ry­tos „nor­ma­liu“ lai­ku. Šiam prie­ta­rui ga­li­ma prieš­pas­ta­ty­ti „lai­min­gas“ san­tuo­kos da­tas – 2007-07-07, 2008-08-08, 2009-09-09 ir pan. Kiek po­rų sie­kė įre­gist­ruo­ti sa­vo san­ty­kius bū­tent tuo lai­ku! Ne­ma­žai šių šei­mų jau iši­ro, ly­giai kaip ir tų, ku­rie tuo­kė­si ki­to­mis tų me­tų die­no­mis. Tie­sa, dau­gy­bė jau­nuo­lių, ku­rie ne­sky­rė di­des­nio dė­me­sio san­tuo­kos da­tai, gy­ve­na lai­min­gai ir skir­tis ne­si­ren­gia. Tai­gi, jei ne­su­da­ro­mas in­di­vi­dua­lus po­ros ho­ros­ko­pas, į pa­na­šius „pa­lan­kius“ ir „ne­pa­lan­kius“ me­tus bei die­nas ga­li­ma ne­kreip­ti dė­me­sio.

Ant­ra­sis prie­ta­ras: to­kiais me­tais itin rūs­tau­ja gam­ta

Dau­ge­lis yra įsi­ti­ki­nę, kad šiuo pail­gin­tu dvy­li­kos mė­ne­sių lai­ko­tar­piu įvyks­ta kur kas dau­giau sti­chi­nių ne­lai­mių ne­gu įpras­tai. Ir vėl kal­ti prie­ta­rai: ne vie­nam smal­suo­liui ne­rū­pi nie­kas ki­ta, tik įžvelg­ti dės­nin­gu­mą ko­kio­je nors ne­gan­do­je. Žvilg­te­lė­ki­me į 2011-uo­sius – me­tai ne ke­lia­mie­ji, o kiek gam­ti­nių ka­tak­liz­mų pa­sau­ly­je įvy­ko! Vien tik varg­šai ja­po­nai kiek pri­si­ken­tė­jo. Tie­sa, ir se­no­vės ma­jai, pa­tys to neį­tar­da­mi, įne­šė į prie­ta­rų tau­pyk­lę sa­vo in­dė­lį – apo­ka­lip­sė pa­gal ma­jų ka­len­do­rių kaip tik pra­na­šau­ja­ma šie­met, t. y. ke­lia­mai­siais me­tais.

Tre­čia­sis prie­ta­ras: lau­kia įvai­rios rū­šies ka­tast­ro­fos ir tra­ge­di­jos

Kai ku­rie so­cio­lo­gai spe­cia­liai pa­tei­kia ty­ri­mų re­zul­ta­tus, skel­bian­čius, kiek lėk­tu­vų yra nu­kri­tę šiais die­na il­ges­niais me­tais, kiek bū­ta te­ro­ro iš­puo­lių, kiek įvy­ko tarp­tau­ti­nio mas­to ne­lai­mių. 1812-ųjų ka­ras su Na­po­leo­nu ki­lo kaip tik ke­lia­muo­ju lai­ko­tar­piu, bet Ant­ra­sis pa­sau­li­nis, nu­si­ne­šęs kur kas dau­giau gy­vy­bių, mū­sų ša­lį už­klu­po 1941-ai­siais, ku­riais įpras­tai bu­vo 365 die­nos, ly­giai kaip ir 2001-ai­siais, rug­sė­jo 11-osios tra­ge­di­jos me­tais. Pa­na­šių pa­ly­gi­ni­mų ga­li­ma pa­teik­ti gau­sy­bę, iš­va­da vie­nin­te­lė – tra­ge­di­jos ir bė­dos nuo me­tų il­gio truk­mės ne­prik­lau­so.

Ket­vir­ta­sis prie­ta­ras: ne­pa­tar­ti­na im­tis nau­jo­vių

Ma­no­ma, kad šiais me­tais ne­de­rė­tų pra­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti vers­lo, nau­jo na­mo sta­ty­bos, in­ves­tuo­ti pi­ni­gų, įsi­gy­ti stam­bes­nių pir­ki­nių. Ast­ro­lo­gi­niu po­žiū­riu šis prie­ta­ras pa­si­tei­si­na, nes ke­lia­mie­ji pra­de­da ket­ve­rių me­tų cik­lą, tai­gi, jei jūs iš pra­džių ženg­si­te ne itin at­sa­kin­gą žings­nį, jū­sų su­ma­ny­mai ga­li pa­pras­čiau­siai žlug­ti, drau­ge su­kel­da­mi ir dau­gy­bę ki­tų ne­pa­to­gu­mų: pi­ni­gų sty­gių, svei­ka­tos pro­ble­mas ner­vi­niu pa­grin­du, konflik­tus su ap­lin­ki­niais dėl pa­da­ry­tos klai­dos ir t. t. Ir vi­sos šios pro­ble­mos tę­sis iki ki­tų ke­lia­mų­jų me­tų. To­dėl kaip tik į šį prie­ta­rą ver­ta įsi­klau­sy­ti ir „sep­ty­nis kar­tus at­ma­tuo­ti“ prieš „nu­ker­pant“. De­rė­tų ap­skai­čiuo­ti vi­sas ga­li­mas ri­zi­kas, ieš­ko­ti tiks­lių at­si­trau­ki­mo ke­lių ir nu­ma­ty­ti, kaip iš­tai­sy­ti pa­da­ry­tą klai­dą ir išei­ti iš su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos pa­ti­riant ma­žiau­sius nuo­sto­lius. Be­je, pa­na­šių veiks­mų rei­kia im­tis ne tik ke­lia­mai­siais me­tais.

Penk­ta­sis prie­ta­ras: ne­ga­li­ma nie­ko keis­ti

Sa­ko­ma, kad bet ko­kios per­mai­nos šiuo lai­ko­tar­piu yra ne­pers­pek­ty­vios, kar­tais – ne­tgi pra­žū­tin­gos. Prie­ta­rai ne­siū­lo pe­rei­ti į nau­ją dar­bą, per­si­kel­ti į ki­tą gy­ve­na­mą­ją vie­tą, ne­tgi rink­tis ki­to­kią plau­kų spal­vą. Ži­no­ma, jo­kiu bū­du ne­de­ra skir­tis ar keis­ti par­tne­rį.

Ofi­cia­laus pa­grin­do šiam prie­ta­rui vėl­gi nė­ra. Jei­gu jū­sų ne­ten­ki­na da­bar­ti­nis at­ly­gi­ni­mas, o jums siū­lo­mas nau­jas, įdo­mus ir ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bas, ne­gi jūs at­si­sa­ky­si­te, rem­da­mie­si tuo, kad pa­siū­ly­mas gau­tas ke­lia­mai­siais me­tais? Var­gu. O to­les­nių įvy­kių vys­ty­ma­sis pri­klau­sys tik nuo jū­sų pa­ties pro­fe­sio­na­lu­mo ir tik tru­pu­tį – nuo sėk­mės.

Pa­ren­gė Ka­mi­lė Vit­ku­tė