(2016-04-29 Nr. 623) ŠIANDIEN 2017 Lapkričio 23 D. Ketvirtadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Sportas
Pasaulio čempionato auksas suspindo šiauliečiui ant krūtinės

Jus­ti­nas VI­SOC­KAS
jus­ti­nas.visockas@splius.lt

Do­vy­das Žy­man­tas Ser­bi­jo­je vy­ku­sia­me Pa­sau­lio Šo­to­kan ka­ra­tė čem­pio­na­te ap­gy­nė čem­pio­no ti­tu­lą ir iš­ko­vo­jo auk­so me­da­lį. 14 me­tų ka­ra­tė spor­tuo­jan­tis vai­ki­nas ne tik pa­ts sie­kia spor­to aukš­tu­mų, bet ir ug­do jau­ną­ją kar­tą.

D. Žy­man­tas Ser­bi­jo­je ap­gy­nė pa­sau­lio čem­pio­no ti­tu­lą.

Do­vy­do ŽY­MAN­TO as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Svar­biau­sia tech­ni­ka

Spor­tuo­ti D. Žy­man­tas pra­dė­jo bū­da­mas še­še­rių me­tų. Pir­muo­sius žings­nius mo­kan­tis ka­ra­tė pa­slap­čių jis žen­gė klu­be „Ken­tau­ras“. 2004 m. pe­rė­jo į klu­bą „Bal­ta­sis tig­ras“ ir to­liau ka­ra­tė ži­nias gi­li­no tre­ni­ruo­ja­mas Egi­di­jaus Dak­nio. „Prie­žas­tis, dėl ku­rios pra­dė­jau lan­ky­ti tre­ni­ruo­tes, la­bai pa­pras­ta. Bu­vau ra­mus vai­kas, to­dėl kie­me ne­re­tai bū­da­vau ap­stum­do­mas. Esu tai­kus, to­dėl ne­kreip­da­vau dė­me­sio. Tė­vai, no­rė­da­mi, kad su­tvir­tė­čiau ir ga­lė­čiau pa­ko­vo­ti už sa­ve, nu­spren­dė ma­ne leis­ti į ka­ra­tė tre­ni­ruo­tes“, – pa­sa­ko­jo Do­vy­das.

20-me­tis vai­ki­nas ka­ra­tė už­sii­ma jau 14 me­tų. Per tą lai­ką jis ne tik to­bu­li­no įgū­džius tre­ni­ruo­tė­se, bet ir skai­tė daug li­te­ra­tū­ros, ku­ri pa­dė­tų dar ge­riau įval­dy­ti ka­ra­tė. „Po aš­tuo­ne­rių me­tų tre­ni­ruo­čių pa­ju­tau di­de­lį no­rą gi­lin­tis į vi­są ka­ra­tė fi­lo­so­fi­ją. Daug skai­ty­da­vau, ne­tgi per nak­tis pa­si­slė­pęs po ant­klo­de, nes tė­vai pyk­da­vo, trūk­da­vo mie­go ir bū­da­vo sun­ku kel­tis ry­tą į mo­kyk­lą. Ma­ne ža­vi ja­po­nų kul­tū­ra, gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ja“, – pa­sa­ko­jo D. Žy­man­tas.

Vai­ki­nas sa­ko, kad ka­ra­tė jam pa­de­da ne tik pel­ny­ti ap­do­va­no­ji­mus var­žy­bo­se, bet ir ele­men­ta­rio­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se. „Ka­ra­tė mo­ko su­telk­ti dė­me­sį į tai, ką da­rai šim­tu pro­cen­tų. Nes­var­bu, ar tu spor­tuo­ti ir sten­gie­si vis­ką at­lik­ti kuo tiks­liau, ar imie­si ki­to­kių veik­lų, mo­kai­si, dir­bi. Net ir kas­dien iman­tis bet ko­kių už­duo­čių ka­ra­tė pra­ver­čia. Vi­suo­met daug lai­ko sky­riau spor­tui, ke­lias va­lan­das per die­ną pra­leis­da­vau tre­ni­ruo­tė­se, bet ne­tu­rė­jau tiks­lo iš­ko­vo­ti me­da­lių. Tie­siog sten­giau­si vis­ką da­ry­ti kuo ge­riau, ir per­ga­lės atė­jo pa­laips­niui“, – tei­gė D. Žy­man­tas.

Do­vy­das sa­ko, kad jam svar­biau­sia yra tech­ni­ka, to­dėl jis ne­su­tin­ka su vis gar­siau įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se pa­si­girs­tan­čio­mis min­ti­mis, jog rei­kia at­si­sa­ky­ti kai ku­rių tech­ni­kos ele­men­tų, kad ko­vos me­nas ka­ra­tė tap­tų pa­trauk­les­nis žiū­ro­vams. „Tik­ri meist­rai sa­ko, kad be tech­ni­kos ne­be­bus ka­ra­tė – liks pa­pras­tos muš­ty­nės. Vi­siš­kai pri­ta­riu šiai nuo­mo­nei. Dau­ge­lis sa­ko, kad at­si­sa­kius kai ku­rių ele­men­tų ka­ra­tė smū­giai taps dar grei­tes­ni, pa­trauk­les­ni akiai, ta­čiau tai bus jau ne­be tik­ras ka­ra­tė“, – svars­to D. Žy­man­tas.

Net­gi per var­žy­bas ki­tų ša­lių spor­ti­nin­kai atė­ję tei­rau­ja­si, kaip vai­ki­nas at­li­ko vie­ną ar ki­tą veiks­mą. „Daug stu­di­juo­ju, kaip at­lik­ti tech­ni­ką, kaip vis­ką pa­da­ry­ti kuo tei­sin­giau. Net­gi per var­žy­bas kon­ku­ren­tai klau­sia pa­ta­ri­mo. Tuo­met ne­sle­piu, o pa­ro­dau. Bū­na, kad su­si­ren­ka vi­sa ko­kios nors ša­lies rink­ti­nė pa­žiū­rė­ti. Juk ne­gai­la. Jei aš ne­pa­ro­dy­siu, su­si­ži­nos ki­tur, o jei ne­no­rės, vis tiek nie­ko jiems ne­pa­vyks“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si Do­vy­das.

Su­tei­kė pro­gą

Šiuo me­tu spor­tuo­jan­tis ir klu­be „Bal­ta­sis Tig­ras“ inst­ruk­to­riu­mi dir­ban­tis vai­ki­nas jau ga­li pa­si­gir­ti ir sa­vo auk­lė­ti­nių lai­mė­ji­mais. „Dar tik dve­jus me­tus tre­ni­ruo­ju 6-12 me­tų vai­kus, ta­čiau ma­no auk­lė­ti­niai jau yra ta­pę pri­zi­nin­kais var­žy­bo­se, to­dėl esu pa­ten­kin­tas, kaip jie to­bu­lė­ja“, – pa­sa­ko­jo D. Žy­man­tas.

Pir­mą ka­ra­tė da­ną vai­ki­nas iš­lai­kė 2008 me­tais. Po dve­jų me­tų įgi­jo tei­sę lai­ky­ti ant­ro­jo da­no eg­za­mi­nus. Tre­čią da­ną vai­ki­nas iš­lai­kė per­nai. Ant­ro ir tre­čio da­no eg­za­mi­nus jis lai­kė pas ja­po­ną Sa­dos­hi­gė Ka­to, ku­ris yra Shi­han, vie­nas ge­riau­sių ka­ra­tė meist­rų pa­sau­ly­je. „Pas jį lai­ky­ti eg­za­mi­nus yra di­de­lė gar­bė ir pres­ti­žas. Be to, iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus, pri­žiū­rint S. Ka­to, yra la­bai sun­ku. Kai lai­kiau ant­rą­jį da­ną, iš de­vy­nių lai­kiu­sių­jų įver­ti­ni­mą ga­vau tik aš ir dar vie­nas vy­ras“, – pri­si­me­na D. Žy­man­tas.

Tie­sa, per­nai S. Ka­to Do­vy­dui su­tei­kė re­tą ga­li­my­bę tre­čią da­ną iš­lai­ky­ti šiek tiek anks­čiau, nei praė­jo rei­ka­lau­ja­mas tre­jų me­tų lai­ko­tar­pis. „Ar­tė­jo moks­lo eg­za­mi­nai, te­ko daug ruoš­tis, vy­ko se­mi­na­ras ir aš pa­pra­šiau, kad man leis­tų tre­čią da­ną lai­ky­ti anks­čiau. S. Ka­to at­sa­kė, kad pa­žiū­rės, kaip dirb­siu per se­mi­na­rą, ir tuo­met nu­spręs. Jis su­tei­kė man šią re­tą pro­gą ir aš pa­tei­si­nau jo pa­si­ti­kė­ji­mą“, – su­teik­ta ga­li­my­be džiau­gė­si D. Žy­man­tas.

Vai­ki­nas pa­sa­ko­ja, kad vyks­tant į se­mi­na­rus drau­ge va­žiuo­ja ir jau­nes­ny­sis bro­lis Ma­tas. 13 me­tų vai­ki­nas se­ka bro­lio pė­do­mis. „Ma­tas ban­do ei­ti tuo pa­čiu ke­liu, tik man la­biau pa­tin­ka tech­ni­kos rung­tis Ka­ta, o jis yra im­pul­sy­ves­nis, jam la­biau pa­tin­ka ko­vos, Ku­mi­tė rung­tis. Bro­lis nuo ma­žens ma­tė, kaip aš spor­tuo­ju, tai ir jis iš­ban­dė. Prieš po­rą me­tų pa­sau­lio čem­pio­na­te jau iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lį, to­dėl rei­kia tik daug dirb­ti ir jis taip pat daug pa­sieks“, – pa­sa­ko­jo D. Žy­man­tas.

Vėl ta­po čem­pio­nu

No­vi Sad mies­te (Ser­bi­ja) vy­ku­sia­me pa­sau­lio Šo­to­kan ka­ra­tė čem­pio­na­te iš vi­so da­ly­va­vo apie 1300 da­ly­vių iš 32 ša­lių. Lie­tu­vai, be D. Žy­man­to, at­sto­va­vo du ma­žei­kiš­kiai, ka­ra­tė klu­bo „Da­nas“ at­sto­vai: Gab­rie­lė Ma­ro­zai­tė ir Gvi­das Kens­ta­vi­čius.

D. Žy­man­tas da­ly­va­vo jau­nių (18-20 m.) gru­pė­je. Tai pa­sku­ti­niai me­tai, kai jis ga­lė­jo kau­tis su jau­niais. Ki­tą­met šiau­lie­tis pe­reis į suau­gu­sių­jų gru­pę. Do­vy­das da­ly­va­vo tri­jo­se rung­ty­se: as­me­ni­nė­je tech­ni­kos, ko­man­di­nė­je tech­ni­kos ir ko­vų.

Auk­so me­da­lį šiau­lie­tis pel­nė as­me­ni­nės Ka­ta (tech­ni­kos) rung­ty­je. „Gru­pė­je bu­vo maž­daug 25 var­žo­vai. Šie­met su­si­rin­ko la­bai pa­jė­gūs spor­ti­nin­kai. Pag­rin­di­niai kon­ku­ren­tai – ser­bai. Su jais kau­tis jų ša­ly­je ren­gia­ma­me čem­pio­na­te ypač sun­ku. Var­žy­bų tei­sė­jai spor­ti­nin­kams sky­rė ba­lus. Šiek tiek dau­giau jau­di­nau­si per pir­mą raun­dą, ta­čiau ga­vęs pui­kų tei­sė­jų įver­ti­ni­mą iš kar­to pa­te­kau į fi­na­lą. Ja­me kur kas la­biau at­si­pa­lai­da­vau ir da­riau tai, ką mo­kė­jau, to­dėl įti­ki­na­mai įvei­kiau var­žo­vus“, – var­žy­bas pri­si­me­na D. Žy­man­tas.

Ku­mi­tė (ko­vų) rung­ty­je spor­ti­nin­kas užė­mė penk­tą vie­tą, tik po ke­lių pra­tę­si­mų nu­si­lei­dęs šios rung­ties čem­pio­nui. „Prit­rū­ko šiek tiek lai­mės. Ko­viau­si su pa­jė­giu ser­bų spor­ti­nin­ku, ta­pu­siu čem­pio­nu, tad leng­va ne­bu­vo. Vi­si var­žo­vai bu­vo pa­jė­gūs ir čem­pio­na­tą ver­tin­čiau kaip aukš­to ly­gio“, – tei­gė Do­vy­das.

Ko­man­di­nė­je ka­ta rung­ty­je miš­ri tri­jų lie­tu­vių ko­man­da užė­mė ket­vir­tą vie­tą. „To­kia vie­ta yra la­bai ge­rai, nes kar­tu tre­ni­ra­vo­mės tik šiek tiek dau­giau nei dvi sa­vai­tes. Ma­nau, kad mū­sų tri­ju­lė tu­ri di­de­les per­spek­ty­vas atei­ty­je, jei tik bus ga­li­my­bė dirb­ti drau­ge“, – pa­sie­ki­mą ver­ti­no Do­vy­das.

G. Ma­ro­zai­tė da­ly­va­vo Ka­ta rung­ties 16-17 m. gru­pė­je. Spor­ti­nin­kei ne­pa­vy­ko pra­si­brau­ti į fi­na­lą. G. Kens­ta­vi­čius da­ly­va­vo Ka­ta rung­ties 21-39 m. gru­pė­je. Po tri­jų rung­čių jis bu­vo tre­čias, ta­čiau fi­na­le li­ko ket­vir­tas. Ku­mi­tė (21-39 m., 70 kg) rung­ty­je Gvi­das pra­lai­mė­jo bul­ga­rui jau pir­ma­me su­si­ti­ki­me.

D. Žy­man­tas ne kar­tą ta­po pa­sau­lio, Eu­ro­pos, Bal­ti­jos ša­lių čem­pio­nu, sa­vo tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je tu­ri ga­ly­bę tau­rių ir me­da­lių, ta­čiau kiek­vie­nas lai­mė­ji­mas jam svar­bus. „Nes­var­bu, ke­lin­tas tai ti­tu­las. Jis yra iš­ko­vo­tas, pa­siek­tas sun­kiu dar­bu. Kai gro­ja Lie­tu­vos him­ną, o tu sto­vi ant aukš­čiau­sio ap­do­va­no­ji­mų pa­ky­los laip­te­lio, api­ma neap­sa­ko­mas jaus­mas ir ne­svar­bu, ar lai­mė­jai me­da­lį pir­mą kar­tą, ar tarp ge­riau­sių­jų esi ne vie­ne­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo Do­vy­das.





Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti