(2014-10-31 Nr. 545) ŠIANDIEN 2014 Lapkričio 1 D. Šeštadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Tradicijos
Šokoladas – skaniausias antidepresantas pasaulyje

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Viduramžių Europos medikai pacientus tikino, kad šokoladas raminamai veikia kepenis, gerina virškinimą, mažina širdies skausmus. Šokoladą žmonės valgė gydydamiesi nuo tuberkuliozės, anemijos, podagros, juo buvo mažinama net kūno temperatūra. Šiais laikais Amerikos dietologų asociacijai priklausantys medikai tvirtina, jog šokolade esantys mineralai ir antioksidantai padeda apsisaugoti nuo kai kurių ligų. Ar iš tiesų cheminė šokolado sudėtis daro teigiamą poveikį mūsų sveikatai? Ką apie tai mano patys šokolado gamintojai? Apie šokolado struktūrą, naudingasias medžiagas bei trūkumus kalbamės su UAB "Rūta" technologinės laboratorijos vyriausiąja technologe Daiva Tamošiūniene.

 Kuo išties naudingas šokoladas?

Anot Daivos Tamošiūnienės, mėgavimasis šokoladu visų pirma sukelia malonumo pojūtį. Manoma, jog tam įtakos turi kofeino bei teobromino derinys. Pagrindinė šokolado stimuliuojanti medžiaga teobrominas kartais dar vadinamas šokolado narkotiku. Tai stipriai veikianti medžiaga, skatinanti tam tikrų mediatorių kaupimąsi ląstelėse, dėl to pagerėja kraujotaka, šlapimo išsiskyrimas, raumenų pajėgumas, sustiprėja galvos smegenų žievinių centrų veikla, nes jo valgymas padeda išsiskirti laimės hormonu vadinamai medžiagai seratoninui. Šokoladas tonizuoja bei didina darbingumą. Šokolado dėka smegenyse padidėja junginio feniltalamino koncentracija. Šis junginys sukuria pojūčius, panašius į tuos, kuriuos jaučiame, kai įsimylime. Manoma, jog moterims šokoladas padeda geriau iškęsti "kritinių dienų" negalias. Moksliškai yra įrodyta, jog šokoladas mažina trombų susidarymo riziką ir gerina kraujospūdžio rodiklius, todėl tiems, kurie rūpinasi savo sveikata, kardiologai rekomenduoja kavą pakeisti šokoladu. 40 gramų juodo šokolado teikia tiek pat naudos, kiek raudono vyno taurė. Mokslininkų teigimu, juodojo šokolado poveikis yra toks pat, kaip ir aspirino. Be to, juodasis šokoladas sumažina infarkto riziką. Technologė sako, jog kakavos sėklose raugų yra daugiau nei skaidulų ir vandens – iki 5,8 proc., todėl žmonėms, kuriems dažnai užkietėja viduriai, šokolado plytelė tik į naudą. Aukštos kokybės šokolade yra vitaminų A, B, C, D, E, mineralinių medžiagų – kalcio, magnio bei fosforo. Malonus šokolado aromatas padidina imunoglobulino A sekreciją, o ši medžiaga saugo nuo mikrobų bei virusų. Saikingas šokolado vartojimas, kaip, beje, ir vyno, pailgina žmogaus gyvenimo trukmę 5-6 metais. Kakavos svieste esantys aliejai stiprina kaulus ir plaukus, išsaugo jaunatvišką odą.

Gali būti ir žalingas

Anot technologės, net ir geriausias vaistas gali pakenkti, jeigu jį vartosime be saiko. Tai galima pasakyti ir apie šokoladą, todėl juo mėgautis reikia saikingai. Kakavos svieste yra daug riebalų, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje, o aukštas jo kiekis sukelia širdies ligas. Kakavos sėklose yra daug azotinių junginių, ypač šlapimo rūgšties, kuri neigiamai veikia medžiagų apykaitą, todėl šokoladu nereikėtų piknaudžiauti tiems, kurie turi antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, kepenų bei inkstų ligomis. Bene didžiausas šokolado trūkumas – jo kaloringmas: suvalgę 100 gramų šokolado gauname net 550 kalorijų, todėl jas itin skaičiuojantiems bei mažai judantiems šokoladą patartina pakeisti kakavos gėrimu. Piknaudžiauti šokoladu nepatartina alergiškiems žmonėms, ypač vaikams. Manoma, jog šokoladas gali sąlygoti košmariškus sapnus, nes jame esantis kofeinas sumažina organizmo išskiriamų cheminių medžiagų, kurios paralyžiuoja žmogaus kūną miegant, gamybą.

Šokolado širdis – kakava

Paprastai žmonės šokoladą pasirenka pagal skonį, todėl į receptą ar pakuotę per daug dėmesio nekreipia. Natūralaus šokolado ingredientų sąraše kakavos sviestas dažniausiai būna pirmasis. Kakavos sviestas maloniai tirpsta burnoje. Priešingai, kiti augaliniai riebalai, įsidėjus į burną, tik veliasi joje, kadangi jiems tirpti reikalinga aukštenė nei kakavos sviestui temperatūra. Anot technologės, kuo kakavos šokolade yra daugiau, tuo jis yra labiau vertinamas, yra tikresnis bei maistingesnis. "Vadovaujantis ES patvirtintais teisės aktais, gaminant šokoladą, į jo sudėtį gali būti pridedama ne kakavos pupelių, bet kitokios augalinės kilmės riebalų, - sako technologė, - tačiau jų kiekis neturi viršyti 5 proc. Viršijus šį kiekį, produktas vadinamas saldžiąja plytele, o ne šokoladu. Saldžioji plytelė yra gerokai pigesnė nei tikras šokoladas." Kakavos sviesto pakaitalai dažniausiai gaminami iš palmių aliejaus, kuris neturi gydomųjų bei mitybinių kakavos sviesto privalumų. Sausosios kakavos medžiagos, kurios gaunamos iš sutrintos kakavos specialiais presais išspaudus kakavos sviestą, yra vienas svarbiausų kriterijų šokolado kokybei nustatyti. Kuo daugiau šių medžiagų, tuo šokoladas juodesnis ir vertingesnis, tuo išraiškingesnis jo skonis bei kvapas. Iš viso kakavos milteliuose randama daugiau nei 800 komponentų. Į baltąjį šokoladą vietoj sausųjų kakavos medžiagų beriama pieno miltelių. Balta spalva visuomet atrodo rimtai, šventiškai bei iškilmingai, todėl baltasis šokoladas dažniausiai naudojamas papuošti. Žinoma, šokolade yra ir cukraus. Paryžiaus šokoladininkai tvirtina, jog cukrus šokoladui būtinas kaip mėsai - druska. Geriausi šokolado gamintojai šokoladui paskaninti visuomet naudoja vanilę.

Palaima gomuriui ir uoslei

"Šokolado kokybę nulemia burna ir nosis. Atidarę saldainių dėžutę ar išvyniojus šokolado plytelę, turime jausti gerą šokolado aromatą. Gero šokolado viršus turi būti blizgus, o jeigu šokolade yra priedų, jo paviršius yra matinis. Spalvai įtakos turi ir pieno riebalų kiekis, – pasakoja technologė. - Laužiant plytelę, turi pasigirsti specifinis pokštelėjimas. Kokybiškas šokoladas lengvai lūžta, netrupa, o ragaujant lengvai ir švelniai tirpsta burnoje, nepalikdamas sūroko skonio. Tai vienas svarbių rodiklių, vertinant šokolado kokybę. Skonis priklauso ir nuo kakavos pupelėse esančių junginių bei cukraus. Įsidėję gabalėlį šokolado į burną galime pasakyti, ar jis riebus, ar vaškinis, rūgštus ar klampus ir pan.

Šokoladas sugeria aplinkos kvapus, todėl netinkamai laikomas netenka savo malonaus aromato. Be to, jis yra jautrus temperatūrai bei drėgmei. Šokolado laikymo temperatūra turi būti tarp –3 ir +18 laipsnių, o esant aukštesnei nei 24 laipsnių temperatūrai pradeda tirpti kakavos sviestas, tuomet šokoladas deformuojasi, pasikeičia jo spalva. Jei šokoladas yra be priedų, jo tinkamumo vartoti laikas yra pusė metų, jei su priedais – trys mėnesiai. Baltas šokoladas laikomas tik mėnesį. Pirkdami šokoladą prekybos centruose atkreipkite dėmesį į jo pagaminimo datą, tinkamumo vartoti laiką bei tai, prie kokių prekių parduotuvėje šokoladas buvo laikomas".

Gardžiuokitės!

Iš folijos, į kurią buvo įvyniotas šokoladas, jo neišėmę suformuokite apvalų dubenėlį, o šokolado plytelę sulaužykite į mažesnius gabalėlius.

Atidarę šokoladinių saldainių dėžutę, jos viršelį padėkite įstrižai po saldainiais piešiniu į viršų, kad valgantieji galėtų jį matyti.

Jeigu esate vaišinamas saldainiais, įvyniotais į popierėlį, paėmę saldainį į rankas apžiūrėkite jo popierėlį ir išvynioję saldainį trumpai padėkite jį į lėkštutę. Sulankstę popierėlį ir padėję jį į lėkštelę, galite mėgautis saldainiu.





Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti