(2012-05-11 Nr. 416) ŠIANDIEN 2012 Gegužės 18 D. Penktadienis ARCHYVAS

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Patirtys
Die­na be juo­ko – iš­švais­ty­ta die­na

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Gar­sus pran­cū­zų ra­šy­to­jas Vik­to­ras Hu­go yra pa­sa­kęs, kad juo­kas yra tar­si sau­lė, ku­ri iš­ve­ja žie­mą iš šir­dies. Šiau­lių ap­skri­ties žur­na­lis­tai, pri­dė­ję ran­ką prie šir­dies, tai iš­syk pa­tvir­tin­tų. Žur­na­lis­to dar­bas rei­ka­lau­ja daug fi­zi­nių ir dva­si­nių jė­gų, o ge­bė­ji­mas pa­si­juok­ti, įžvelg­ti si­tua­ci­jos ko­miš­ku­mą, lyg ran­ka nui­ma su­si­kau­pu­sios die­nos rū­pes­čius. Praė­ju­sį penk­ta­die­nį ap­skri­ties žur­na­lis­tai me­tų rū­pes­čius nu­si­me­tė pa­si­juok­da­mi iš sa­vo ir ko­le­gų iš­gy­ven­tų ko­miš­kų si­tua­ci­jų uni­ka­lia­me ren­gi­ny­je „Me­tų vi­nys 2012“. Juk die­na be juo­ko – iš­švais­ty­ta die­na, o pa­si­juok­ti iš sa­vęs ge­ba tik stip­rūs žmo­nės.

 

„Me­tų vi­nys“ – vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je spau­dos, te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo žur­na­lis­tų ren­gi­nys, ku­ria­me ap­do­va­no­ja­ma ne už žur­na­lis­ti­nį pro­fe­sio­na­lu­mą, bet įver­ti­ni­mo su­lau­kia ko­miš­kų ar pa­ra­dok­sa­lių si­tua­ci­jų au­to­riai.

Žid­rū­no BU­DZI­NAUS­KO nuo­tr.

„Tai ko da­bar į tą ka­lė­ji­mą ne­no­ri­te?“

Pro­fe­si­nės die­nos iš­va­ka­rė­se Šiau­lių re­gio­no žur­na­lis­tai su­si­rin­ko į tra­di­ci­nį ren­gi­nį „Me­tų vi­nys“, ku­ria­me bu­vo da­li­ja­mos no­mi­na­ci­jos už įvai­rias juo­kin­gas si­tua­ci­jas. Tra­di­ciš­kai į ren­gi­nį at­vyks­ta ir įvai­rių įstai­gų at­sto­vai, po­li­ti­kai, nes į ko­miš­kas si­tua­ci­jas žur­na­lis­tai daž­niau­siai pa­ten­ka nu­švies­da­mi pa­rei­gū­nų, val­džios at­sto­vų, Die­vo tar­nų ir pa­pras­tų žmo­nių dar­bą ir gy­ve­ni­mą.

Šių­me­tės „Vi­nys“ val­džios at­sto­vų itin ne­su­do­mi­no – įteik­ti do­va­nų žur­na­lis­tams pa­ti­kė­ta at­sto­vams spau­dai ir pa­ta­rė­jams. O juok­tis tik­rai bū­ta iš ko – be­ne dvi va­lan­das ren­gi­nio ve­dė­jas Šiau­lių žur­na­lis­tų są­jun­gos na­rys Ro­lan­das Pa­ra­fi­na­vi­čius, ko­le­goms brau­kiant juo­ko aša­ras, skai­tė at­siųs­tus ko­le­gų pa­sa­ko­ji­mus.

Ga­lų ga­le bu­vo pa­skelb­ti aš­tuo­ni no­mi­nan­tai. Jiems įteik­tos kal­vio Al­ber­to Mar­ti­nai­čio nu­kal­din­tos sti­li­zuo­tos vi­nys. Pir­mą kar­tą šven­tė­je da­ly­va­vęs kal­vis pa­si­ro­dė taip pat tu­rįs ne­pras­tą hu­mo­ro jaus­mą. Vi­nis jis nu­kal­di­no rea­guo­da­mas į žur­na­lis­tų nu­švie­čia­mą rea­ly­bę: vi­nis – man­ti­ja, vi­nis – po­li­ti­kas, at­si­su­ku­siu varž­te­liu, vi­nis – „ža­liaa­kė“ ir ki­tas.

Dau­giau­sia pre­ten­den­tų bu­vo į no­mi­na­ci­ją „Me­tų pro­vo­ka­to­rius“. Ją pel­nė „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tė Ri­ta Ža­dei­ky­tė, pa­klau­su­si Kel­mės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Ze­no­no Ma­čer­niaus: „Tai ko į tą ka­lė­ji­mą taip ne­no­ri­te?“

„Me­tų gud­ru­čiu“ pri­pa­žin­ta Šiau­lių te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­tė Sil­va Šim­ke­vi­čie­nė. Prieš šv. Ve­ly­kas pri­sti­gu­si te­mų, ji skam­bi­no pa­šne­ko­vams ir tei­ra­vo­si, gal kas nors nu­ti­ko, gal ko­kios bė­dos ka­muo­ja. Sup­ra­tu­si, kad si­tua­ci­ja be­vil­tiš­ka, S. Šim­ke­vi­čie­nė pa­si­tei­ra­vo: „Tai gal bent ko­kį die­du­ką tu­ri­te, ku­ris per Ve­ly­kas bus be kiau­ši­nių?“

„Me­tų įvaiz­džio“ no­mi­na­ci­ja pa­skir­ta „Res­pub­li­kos“ žur­na­lis­tui Si­dui Ak­so­mai­čiui, ku­riam te­ko at­lai­ky­ti so­cia­li­nia­me tink­le pa­si­py­lu­sius ko­le­gų ko­men­ta­rus apie fo­to­mon­ta­žu jam „pri­kli­juo­tus“ len­kų ka­rio ūsus.

Paš­ne­ko­vai ne tik pa­ste­bi, bet ir „pa­ste­ni“

„Me­tų klau­si­mą“ pa­tei­kė ir už tai vi­nį ga­vo Šiau­lių te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­tas To­mas Miz­gir­das. Itin su­si­rū­pi­nęs, kad ne­pa­žeis­tų Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos įsta­ty­mo bei Žur­na­lis­tų ir lei­dė­jų eti­kos ko­dek­so, mon­tuo­da­mas vaiz­do siu­že­tą re­dak­to­riaus jis pa­klau­sė: „Ar kar­vių teš­me­nis pri­deng­ti, ar ga­li­ma ro­dy­ti?“

„Me­tų dai­niaus“ no­mi­na­ci­ja įteik­ta „Šiau­lių nau­jie­nų“ žur­na­lis­tei Mo­ni­kai Skis­te­ny­tei, ku­ri vie­toj žo­džio „pa­ste­bi“ pa­ra­šė „pa­ste­ni“: „Vis la­biau te­ni­su ima do­mė­tis ir mo­te­rys. R. Gru­šas pa­ste­ni, kad mo­te­rims tai ga­na pa­to­gi spor­to ša­ka.“

Įžū­lo­ka no­mi­na­ci­ja „Ka­ma­sut­ra“ pa­skir­ta dien­raš­čio „Šiau­lių kraš­tas“ žur­na­lis­tei Re­gi­nai Mus­nec­kie­nei už pa­sa­ko­ji­mą apie veis­li­nin­kys­te už­sii­man­tį ūki­nin­ką. Straips­ny­je apie triu­šių au­gin­to­ją ra­šo­ma: „Iš pra­džių pa­te­les kerg­da­vo su pa­ti­nais. Veis­lei lai­kė 25 pa­ti­nus. Pas­kui pa­ts fer­mos šei­mi­nin­kas bai­gė sėk­li­ni­mo kur­sus. Pra­dė­jo pa­te­les sėk­lin­ti. Da­bar tu­ri­moms pa­te­lėms už­ten­ka tri­jų pa­ti­nų. Tai­gi daug eko­no­miš­kiau.“

No­mi­na­ci­ja „Čiul­bin­ga­la“ tei­kia­ma už neat­sar­gų žo­džių žais­mą. Jos ver­čiau­sia pri­pa­žin­ta dien­raš­čio „Šiau­lių nau­jie­nos“ žur­na­lis­tė As­ta Vol­ko­vai­tė, pa­ra­šiu­si: „Va­kar Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ro­je tei­sė­sau­gos ir ki­tų įstai­gų at­sto­vai narp­lio­jo šias bei ki­tas sek­sua­li­nio po­bū­džio ak­tua­li­jas.“

Juo­ko aša­ros – per sku­bė­ji­mą

„Šiau­liai plius“ žur­na­lis­tas Jus­ti­nas Vi­soc­kas bu­vo pa­te­kęs į ku­rio­ziš­ką si­tua­ci­ją. Pak­ruo­jo ra­jo­ne gais­ras su­nio­ko­jo Sei­mo na­rio Jo­no Juo­za­pai­čio so­dy­bą. Nuo pat ry­to Jus­ti­nas ne­sėk­min­gai ban­dė jam pri­si­skam­bin­ti. Nu­vy­kus į įvy­kio vie­tą Pak­ruo­jo ra­jo­ne, su­skam­bo Jus­ti­no mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas. Jis pa­ke­lia ra­ge­lį: „Klau­sau?“ Ra­ge­ly­je pa­si­girs­ta: „Čia Juo­za­pai­tis. Skam­bi­not?“ Jus­ti­nas, ma­ny­da­mas, kad bend­rau­ja su Šiau­lių ug­nia­ge­siais, ra­miai at­sa­ko: „Taip, skam­bi­nau. Čia Jus­ti­nas Vi­soc­kas iš te­le­vi­zi­jos. No­rė­jau pa­klaus­ti apie gais­rą, bet jau su­si­rin­kom vi­są in­for­ma­ci­ją, pa­gal­bos ne­be­rei­kia. Ačiū.“ Ir pa­dė­jo ra­ge­lį. Ta­da iš­vy­do ko­le­gų aky­se nuo­sta­bą – vi­si ap­lin­kui su­pra­to, kad skam­bi­no Sei­mo na­rys, ku­rio nie­kaip ne­pa­vyks­ta pa­gau­ti. Jus­ti­nas čiu­po te­le­fo­ną vėl skam­bin­ti sei­mū­nui, bet jis ra­ge­lio ne­be­kė­lė – pa­gal­bos juk ne­rei­kia.

Sku­bė­da­mi žur­na­lis­tai ir kal­bė­ti sten­gia­si trum­pai. Kar­tais iš­sa­ky­ta min­tis skam­ba dvip­ras­miš­kai, pa­vyz­džiui,

S. Šim­ke­vi­čie­nės fra­zė: „Vi­ta­li, ko­kioj sta­di­joj yra tos mer­gos da­ry­mas?“

Se­mi­na­rą ren­gian­ti Jū­ra­tė So­bu­tie­nė, LŽS Šiau­lių ap­skri­ties sky­riaus pir­mi­nin­kė, su­plu­ko – į se­mi­na­rą be­veik nie­kas at­vyk­ti ne­no­rė­jo. „Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip rei­kės žmo­nes į jį su­rink­ti. Spė­ju, kad sė­dė­siu aš vie­na su „Auk­si­ne var­pa“ („Auk­si­nė var­pa“ – Pak­ruo­jo ra­jo­no laik­raš­čio pa­va­di­ni­mas – aut. pa­st.).

J. Vi­soc­kas pa­si­žy­mė­jo ir dau­giau – at­vy­ko į spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je pri­sta­ty­ta var­žy­bų die­not­var­kė, tra­sa. Tra­sos ruo­žai že­mė­la­py­je su­žy­mė­ti rai­dė­mis: star­tas – A, ki­ta at­žy­ma – B ir taip to­liau. Vie­no­je vie­to­je tra­sa iš­si­ski­ria į dvi da­lis. Ši vie­ta pa­žy­mė­ta rai­de G. Jus­ti­nas il­gai ap­žiū­ri­nė­ja tra­są ir neišt­vė­ręs klau­sia: „O ten, kur G taš­kas, rei­kia su­kti į kai­rę ar į de­ši­nę?“

Pet­ras Bal­čiū­nas iš „Šiau­lių kraš­to“, ra­šy­da­mas straips­nį apie mu­zie­jų, pa­ra­šė to­kį pa­va­di­ni­mą: „Po­vi­lą Vi­šins­kį ėda gry­be­lis.“

 

„Etap­lius.lt“ nau­jie­nų po­rta­lo re­dak­to­rė Eva Jag­mi­nai­tė-Kaz­laus­kie­nė bu­vo pa­ra­šiu­si: „Šim­ta­me­tė ap­do­va­no­ta iš me­ro ran­kų aus­ta juos­ta.“

Ro­mual­das Ba­liu­ta­vi­čius iš „Šiau­lių nau­jie­nų“ su­kly­do tik vie­na rai­de – pra­lei­do „r“, bet ku­li­na­ri­nė in­for­ma­ci­ja nu­skam­bė­jo ko­miš­kai: „Sa­lo­ti­nė sul­te­nė. Ge­rai ir grei­tai au­ga kam­ba­ry­je ant pa­lan­gės. Tin­ka mais­tui pa­ga­din­ti.“

Jo ko­le­gė As­ta Vol­ko­vai­tė pa­ra­šė: „Nu­ken­tė­ju­sio­ji po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams nu­ro­dė, kad il­ga­pirš­čiai jos ma­ši­ną ap­tuš­tin­ti ga­lė­jo tarp 23 val. ir ant­ra­die­nio ry­to.“

„Šiau­lių kraš­to“ rek­la­mos sky­riaus va­do­vė Ri­ma Iva­no­va pa­ta­rė klien­tei sau­go­ti kvi­tą. Juk pa­kei­tus gy­ve­na­mą­ją vie­tą laik­raš­tis ir ten bus at­ne­ša­mas. „Ai, kam tą ad­re­są keis­ti... Ne­bent į Gin­kū­nus“, – ran­ka nu­mo­jo klien­tė. Ri­ma tuo­jau pat už­tik­ri­no: „O mes ir į Gin­kū­nus laik­raš­čius ne­ša­me.“

Ni­jo­lė Vi­soc­kie­nė, „S plius“ te­le­vi­zi­jos ži­nių tar­ny­bos va­do­vė, nu­fil­ma­vu­si Šiau­lių vys­ku­po Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio ve­ly­ki­nį svei­ki­ni­mą, ko­le­goms pa­reiš­kė: „Kiek ži­nau, mū­sų vys­ku­pas va­kar bu­vo iš­vy­kęs. Į sa­vo žmo­nos bro­lio lai­do­tu­ves.“

Fo­tog­ra­fė Ri­ma Mi­leš­kie­nė, fo­tog­ra­fuo­jan­ti nau­ja­gi­mius ir jų ma­mas bei nuo­trau­kas at­ne­šan­ti „Šiau­lių kraš­tui“, su­si­zgri­bo kaž­ką pra­lei­du­si. Pas­kam­bi­no laik­raš­čio ma­ke­tuo­to­jui ir pa­klau­sė: „Ga­li pa­žiū­rė­ti, kiek at­ne­šė nau­ja­gi­mių? Man at­ro­do, kad ke­le­tą pa­me­čiau.“

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos at­sto­vė spau­dai Gai­la Smag­riū­nie­nė ne­ven­gia žur­na­lis­tams at­siųs­ti „ska­nių“ teks­tų. Vie­nas jų bu­vo itin iš­puoš­tas iš­mo­ne: „Yra toks di­džiu­lis paukš­tis stru­tis, ku­ris, veng­da­mas pa­vo­jaus, su­ge­ba bėg­ti net 50 km per va­lan­dą grei­čiu. Le­gen­da apie šį paukš­tį by­lo­ja, kad iš­si­gan­dęs stru­tis puo­la slėp­ti gal­vą į smė­lį. Nesk­rai­dan­tis paukš­tis ti­ki, kad, jei ne­ma­tys pro­ble­mos, tai pro­ble­ma ir dings. Ma­tyt, tuo ti­ki ir du Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­jai, ku­rie praė­ju­sių me­tų ba­lan­džio 16-osios po­pie­tę Šiau­liuo­se esan­čio­je Rė­ky­vos gy­ven­vie­tė­je jau­tė­si ere­liais. Kai Šiau­lių po­li­ci­jos kri­mi­na­lis­tai už­my­nė ant uo­de­gos, pa­ta­po stru­čiais ir pa­si­slė­pė. Ta­čiau, įki­šus gal­vą į smė­lį, iš­da­vi­kiš­kai ima ky­šo­ti pa­stur­ga­lis, ku­rį pa­rei­gū­nai anks­čiau ar vė­liau pri­gnybs.“

G. Smag­riū­nie­nė iš žur­na­lis­to su­lau­kė to­kio at­sa­ky­mo: „Yra dar vie­na le­gen­da, kad stru­čiai yra dvie­jų rū­šių – bal­tie­ji ir žyd­rie­ji. Kai bal­tie­ji sle­pia gal­vas smė­ly­je, žyd­rie­ji to lau­kia krū­muo­se.“

Žur­na­lis­tų šven­tė­je da­ly­va­vo Sei­mo na­rys Egi­di­jus Va­rei­kis, kon­cer­ta­vo „Nai­sių va­sa­ros teat­ras“.






Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti